Kriminologija

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS
VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS
Viktoras JUSTICKIS
KRIMINOLOGIJA
Vadovlis
1 dalis
Vilnius 2001
UDK 343.9(075.8) Ju 259
2000 10 04 Nr. 05A - 75 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota
Recenzavo: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros vedjas prof. habil. dr. Albinas Marinskas; Vilniaus universiteto Teiss fakulteto prodekanas doc. dr. Vytautas Nekroius; Vytauto Didiojo universiteto Teiss instituto dekanas dr. Tadas Klimas
Vadovlis svarstytas Lietuvos teiss universiteto Socialinio darbo fakulteto Psichologijos katedros 2001 m. lapkriio 8 d. posdyje (protokolo Nr. 2 iraas) ir rekomenduotas spausdinti
Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2001 m. gruodio 4 d. posdyje (protokolas Nr. 11) leidin patvirtino spausdinti Vadovlio rengim parm Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas ir Atviros Lietuvos fondas Vadovlis ileistas Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos lomis ISBN 9955 442 63 8 (1 dalis) ISBN 9955 442 64 6 (bendras)
Lietuvos teiss universitetas, 2001
TURINYS
PRATARM. 6 Pirma dalis. KRIMINOLOGIJA. MOKSLAS IR JO METODAI 9 Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai. 10 1. Kriminologijos objektas.. 10 2. Kriminologijos santykiai su kitais mokslais. Kriminologija kaip integruojantis mokslas. 13 3. Kriminologijos funkcijos. 17 4. Lietuvos kriminologija nepriklausomybs laikotarpiu. 21 5. Kriminologija kaip mokymo dalykas. 48 Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai.. 50 1. ini apie nusikalstamum formos. Kriminologiniai diskursai.. 50 2. Mokslins inios apie nusikalstamum. Mokslinio kriminologinio painimo ypatumai.. 54 3. Empiriniai duomenys kriminologijoje. J pagrindiniai altiniai. 61 4. Kriminologini duomen kiekybin charakteristika. Matavimo problema.. 80 5. Statistini ryi atmainos ir j apraymas. Koreliacijos, konkordancijos, kontingencijos ryiai 82 Treias skyrius. Baudiamasis statymas ir statym leidyba. Kriminalizacijos teorija 84 1. Kriminalizacijos procesai ir j kriminologinis tyrimas. 84 2. Teorijos, neigianios kriminalizacijos naudingum. Abolicionizmas ir jo kriminologinis pagrindimas 96 3. Pavojus visuomenei reikmingiems griams ir kriminalizacija. Jos kriminologinio pagrindimo problema 100 4. Dorovin ir simbolin kriminalizacija... 106 5. Kriminalizacijos prielaidos. 114 6. Baudiamj statym rengimo problemos. Kriminologini ini taikymas rengiant ir tobulinant Lietuvos statymus (Kriminalizacijos praktika). Kriminologin statymo projekto ekspertiz... 123 7. statymo projekto rengimas parlamentui svarstyti. Speciali kriminologijos ini reikm ir funkcijos.. 131 8. Kriminologin statymo ekspertiz 136 Ketvirtas skyrius. Baudiamojo statymo paeidimas... 143 1. Nusikaltim prieasi teorijos. Nusikaltim teorijos. J ypatybs 143 2. Kriminalins asmenybs teorijos 145 3. Socialins kontrols teorijos... 152 4. Socialins kontrols neutralizacijos teorijos (E. Sutherland, D. Cressey, D. Matza, T. Hirshi) 157 5. Socialins grups ir nusikalstamumas. Subkultros teorijos (W. Miller,
4 W. Ferracuti, S. Kobrin, A. Cohen)... 6. Visuomens socialin struktra ir nusikalstamumas. Socialini norm struktra (R. Merton, R. Cloward, L. Ohlin)... 7. Socialinio konflikto teorijos (G. Volt, A. Turk, I. Taylor, P. Walton, F. Tannenbaum, A. Circourel)... 8. Integralios nusikalstamo elgesio teorijos link... Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aikinimas 1. Atskiras nusikaltimas ir jo kriminologin analiz 2. Nusikaltimo situacija... 3. Nusikaltimo mechanizmas.. 4. Nusikaltim suklusi veiksni visuma. 5. Konkretus nusikaltimas ir nusikalstamo elgesio teorijos. 6. Nusikaltimo mechanizmo suvokimas ir socialin kontrol. etas skyrius. Nusikaltliai recidyvistai. Kriminalin karjera... 1. Kriminalins karjeros esm 2. Kriminalin karjera ir nusikaltli recidyvist kriminologiniai tyrimai. 3. Nusikaltlio, daranio pakartotinius gana rimtus nusikaltimus, asmenyb.. 4. Nusikaltli recidyvist tipologijos 5. Nusikalstamos veiklos tstinumas ir aktyvumas... 6. Nusikalstamo elgesio ryys su kitomis elgesio ir asmenybs problemomis 7. Nusikalstamos veiklos raidos variantai. 8. Sugrimo dor gyvenim prieastys Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai 1. Kriminalins justicijos samprata 2. Kriminalins justicijos modelis... 3. Sulaikymo modelis. Kriminalin justicija, orientuota nusikaltim ukardym 4. atlyg orientuota kriminalin justicija. Tikslai ir pagrindins idjos 5. nusikaltlio asmenybs korekcij orientuota kriminalin justicija... 6. nusikaltli atskyrim nuo visuomens orientuota kriminalin justicija. 7. Atkuriamoji (restitucijos) kriminalin justicija. Antra dalis. NUSIKALSTAMUMAS. ATSKIROS NUSIKALSTAMUMO RYS.. Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje... 1. Pasaulins nusikalstamumo tendencijos... 2. Pasaulini nusikalstamumo tendencij altiniai... 3. Pasaulis ir Lietuva. Pasaulini ir nacionalini nusikalstamumo tendencij sveika... 4. Nusikalstamumo raidos Lietuvoje prognozs... 5. Nusikalstamumo Lietuvoje struktra. Bendroji jos charakteristika... 6. Bendri nusikalstamumo struktros Lietuvoje bruoai. 166 174 177 183 188 188 189 189 192 195 198 200 200 203 205 213 215 216 216 218 221 221 223 224 243 254 271 279 287 288 288 293 298 301 303 305
Antras skyrius. Nusikalstamas verslas. Organizuotas nusikalstamumas.. 313
5 1. Mafijos mitas 2. Organizuoto nusikalstamumo esm ir apibrimas. 3. Socialins ir ekonomins nusikalstamo verslo prielaidos.... 4. statymo paeidimo komercializacija. Ekonominis draudimo padarinys... 5. Nusikalstamo verslo pltros pagrindiniai etapai.. 6. Pagrindiniai kriminalini organizacij tipai ir j pltra... Treias skyrius. Korupcija... 1. Korupcijos samprata (teisin ir kriminologin charakteristika). 2. Korupcija ir statymas. 3. Korupcijos tyrimo metodai. 4. Korupcijos pasireikimas, atpainimas, diagnostika. Korupcijos indeksai 5. Mokymas apie korupcijos prieastis ir kovos su ja priemon4s 6. Integruota korupcijos teorija. Korumpuotas valdininkas. Asmenybs neutralizavimo teorija. 7. Korupcijos padarini analiz. 8. Korupcijos lygis ir tendencijos Lietuvoje.. 9. Stichin ir sistemin korupcija Lietuvoje.. Ketvirtas skyrius. Nusikaltimai nuosavybei. Vagysts.. 1. Privaios nuosavybs institas ir nusikaltim jai kriminalizacija.. 2. Vagyst kaip nusikaltimas nuosavybei... 3. Nusikaltlio asmenyb 4. Nusikaltimo aukos... 5. Vagysi padarymo aplinkybs.. 6. Vagysts ir kriminalin justicija. Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta... 1. Prievartos samprata ir jos tyrimas. 2. Kriminalin prievarta (smurtas) 3. Kriminalins prievartos prieastys. 4. Kriminalin prievarta pasaulyje. 5. Atskir nusikaltim ypatybs. 6. Kriminalin prievarta Lietuvoje. 7. Kriminalins prievartos raida Lietuvoje 8. Nusikaltlio asmenyb 9. Kriminalins prievartos aplinkybs ir aukos. 313 319 328 330 336 339 344 344 349 355 361 364 372 380 382 391 397 397 398 400 402 405 406 410 410 411 412 413 414 417 419 424 426
LITERATRA. 429
PRATARM
Nepriklausomybs metai atne Lietuvai nemaai permain ir laimjim, bet kartu ir nemaai negand. Nusikalstamumas viena i didiausij. Stulbinanti nusikalstamumo statistika, milijonais skaiiuojama ala, daugyb nusikaltim auk, gyventoj nerimas, baim, pasipiktinimas tai didjanio nusikalstamumo padariniai. Visuomens nerimas skatino statym leidj, vyriausyb bei kriminalins justicijos institucijas imtis skubi ir drastik priemoni. Nusikalstamumo prevencijos priemones numato kiekviena politin partija, kiekviena vyriausyb, kuriamos ir gyvendinamos kompleksins kovos su nusikalstamumu programos. Nusikaltimai nuolat yra visuomens ir iniasklaidos dmesio centre. alies kaljimai perpildyti. Milijonins los, kurios galt bti skirtos sveikatos apsaugai, kultrai, verslo pltrai, leidiamos kalinimo vietoms statyti ir rengti, nusikalstamumo kontrolei, daugybei kriminalins justicijos institucij (policijai, prokuratrai, teismams ir t.t.) ilaikyti. Nepaisant vis i pastang, sunku pastebti poymi, rodani, kad pavyko ukirsti keli nusikalstamumui jis toliau didja. Atsiranda nauj ir itin sunkiai kontroliuojam jo form (organizuotas nusikalstamumas, korupcija), nerim kelianias formas ir mast gyja tradicinis nusikalstamumas. Viso to padariniai didjantis gyventoj nerimas, netikjimas kriminalins justicijos gebjimu kontroliuoti padt, majantis pasitikjimas demokratine valstybe, grietos tvarkos nostalgija. Tiksliai ir blaiviai vertinti padt, didinti nusikalstamumo kontrols veiksmingum, rasti tinkamesnes veiklos priemones gali kriminologija. Kriminologija jau antr deimtmet dstoma Lietuvos auktosiose mokyklose. Didelis privalomas kriminologijos kursas dstomas Lietuvos teiss universitete ir Vilniaus universiteto Teiss bei Filosofijos fakultetuose, Vytauto Didiojo universitete. Tradicikai kriminologija dstoma teiss specialybs studentams, taiau vis aktualesn ji tampa ir kit specialybi studentams, pirmiausia bsimiesiems valdymo specialistams, ekonomistams, verslininkams, urnalistams. Jie kasdien savo profesinje veikloje susiduria su nusikalstamumu bei giliausiomis jo aknimis. Nuo j pozicijos bei veiklos, ne maiau nei nuo kriminalins justicijos pastang, priklauso nusikalstamumo prevencijos skmingumas. is kriminologijos vadovlis skiriamas vairi srii specialistams, dl vienos ar kitos prieasties susiduriantiems su nusikaltimais ir nusikalstamumu, ir pirmiausia teiss specialybi studentams. Visi jie studijuoja baudiamj teis ir proces ir turi aikiai suvokti, kaip statymai veikia i tik-
rj, ar juos taikant pasiekiami statym leidjo usibrti tikslai, nuo koki socialini, psichologini, ekonomini veiksni priklauso, kad statymas veikt skmingai. Visa tai studentai suino studijuodami kriminologij. Neturdami kriminologijos ini jie bt tik akli statymo taikytojai. Kriminologijos vadovlis bus naudingas ir teisininkams, kurie dirba ar ruoiasi dirbti verslo, ekonomikos, gamtosaugos, valstybs valdymo srityse (administracins, komercins teiss specialistams), bei kit specialybi studentams, t.y. visiems, kas turi suvokti sudtingiausius, problemikiausius visuomens funkcionavimo apraikas. Spaudinys turt bti domus bei naudingas ir plaiajai visuomenei jos vaidmuo pltojant nusikaltim prevencij tampa vis svarbesnis. Be visuomens pagalbos ir palaikymo kriminalins justicijos veikla nebt perspektyvi. Norint, kad visuomen tikrai padt, reikia, kad ji inot, kas ir kaip turi ir gali bti padaryta. i ini ir suteikia kriminologijos vadovlis. Leidinyje toliau nagrinjamos pirmajame prie eerius metus ileistame lietuvikame kriminologijos vadovlyje, parengtame vadovaujant profesoriui J. D. Bluvteinui, pradtos gvildenti temos. io vadovlio autorius buvo laimingas galdamas prisidti prie jo rengimo. Tai daugeliu atvilgiu buvo klasikinis vadovlis. Jame apibendrinta kriminologijos raida Lietuvoje iki nepriklausomybs atkrimo ir nubrtos tolesns jos pltros gairs. I jo moksi eios teisinink kartos, ir dabar mokosi tkstaniai student. Jis suformavo daugelio dabar dirbani teisinink: teisj, prokuror, policijos pareign, penitencins sistemos darbuotoj poir nusikalstamum. Nuo pirmojo lietuviko vadovlio pasirodymo prajo eeri metai. Per t laikotarp nusikalstamumas gerokai pakito. Dmesio centre atsidr naujos netradicins nusikalstamumo atmainos, pirmiausia organizuotas nusikalstamumas ir korupcija. Reikjo naujo vadovlio, kuriame bt aptarti visi ie pokyiai, susistemintos ir idstytos kriminologijos inios apie naujas netradicines nusikalstamumo formas. Nusikalstamumo problemomis m domtis ir kit teiss (administracins, komercins) bei neteisini specialybi atstovai. Jie ne tik domisi nusikalstamumo problematika apskritai, bet ir turi savo, specifini, interes, savo specifini poreiki. Taigi reikjo naujo vadovlio, kuriame bt atsivelgta taip pat ir j interesus, atsakyta ir j klausimus. Nepriklausomyb atvr plaius vartus Vakarus, pasaulio kriminologijos vandenyn. Lietuv pasiek gausi vairi ali kriminologijos literatra, idjos, poiriai, mokyklos. Per deimtmet ms kriminologai apvainjo pasaul, siliejo tarptautinius kriminolog susivienijimus, sitrauk tiriamsias programas, m skelbti savo darbus. Atsirado naujas 7
poiris daugel Lietuvos problem. Reikjo naujo kriminologijos vadovlio, kuriame atsispindt ir ie pokyiai. Dabartin kriminologija yra labai platus mokslas. imtai mokslini urnal ir knyg, tkstaniai tyrim, pasauliniai ir tarptautiniai kongresai. Aiku, negalima norti vadovlyje aprpti vis dabartins kriminologijos problematik. Tikslas kuklesnis ir realesnis. Pirma, idstyti pradus bendrsias kriminologijos problemas, kurios yra svarbios nepaisant, kokia konkreia problema domimasi. Antra vertus, idstyti naujas problemas, pirmiausia korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo. ie dalykai nebuvo ar buvo nepakankamai aptarti pirmajame vadovlyje. Jie ypa domina gretutini teiss ir ne teiss specialybi (valdymo, ekonomikos) atstovus. Vadovlis (kaip ir kai kurie statym kodeksai) yra i dviej dali bendrosios ir ypatingosios. Bendrojoje dalyje aptariamos bendriausios kriminologijos problemos, ypatingojoje kai kurios specifins. Kliau sau tiksl ne pakeisti pirmj vadovl, o j papildyti, todl maiau dmesio skyriau temoms ir problemoms, kurios pakankamai isamiai jame buvo idstytos: kriminologijos istorijai, jos raidai ms alyje iki nepriklausomybs paskelbimo, statistikai, neatsargiam nusikalstamumui. Kita vertus, vadovlis negali aprpti vis net ir tikrai svarbi dabartins kriminologijos problem. Kaip atskiri savarankiki mokslai pltojasi nusikaltim prevencija ir viktimologija. J problemos bus idstytos atskirose knygose, kurios, tikims, bus ileistos ijus iam vadovliui. Noriau ireikti padk savo draugams ir kolegoms, kurie palaik ir padjo rengiant vadovl ir be kuri pastang jis nebt ijs: daugelio Lietuvos kriminolog mokytojui profesoriui Jurijui Bluvteinui, profesoriui Samueliui Kuklianskiui, profesorei Jratei Galinaitytei, profesorei Genovaitei Babachinaitei, Antanui Dapiui, docentui Aleksandrui Dobryninui, docentei Anai Drakienei, docentui Algiui Urmonui ir daugeliui kit, kurie nuoirdiai padjo man. Ypa noriau padkoti docentui Tadui Klimui, Vytauto Didiojo universiteto Teiss instituto dekanui. Paskaitos, skaitytos iame universitete, buvo postmis rayti vadovl. Jis padjo nemaai pastang, kad knyga bt parengta ir ileista. Autorius
Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai
PIRMA DALIS
KRIMINOLOGIJA. MOKSLAS IR JO METODAI
10
PIRMA DALIS
Pirmas skyrius KRIMINOLOGIJA: DALYKAS, OBJEKTAS, UDAVINIAI
1. Kriminologijos objektas
Kriminologija tai mokslas, tyrinjantis nusikalstamum ir visuomens reakcijas j. Nusikalstamumas tai visuma nusikaltim, kurie tam tikru laikotarpiu padaromi tam tikroje visuomenje. Pavyzdiui, nuudymas yra nusikaltimas. Visuma vis nuudym, padaryt ms alyje tam tikru laikotarpiu, sudaro svarbi bendrojo nusikalstamumo dal. Vengimas mokti mokesius taip pat yra nusikaltimas. i nusikaltim visuma sudaro kit ne maiau svarbi nusikalstamumo dal. Specialiojoje Baudiamojo kodekso dalyje apibrta daugiau kaip imtas vairiausi nusikaltim sudi. Visi i statym paeidimai sudaro ms alies nusikalstamumo lyg. Jis yra kriminologijos dmesio centre. Kaip ir kiekviename moksle, kriminologijoje kyla nemaai gin dl nusikalstamumo tyrimo rib. Kriminologai visada sutardavo, kad reikia tirti Baudiamajame kodekse numatytus nusikaltimus. Jiems daniausiai skiriama daugiausiai dmesio, taiau kyla klausimas, ar tuo ir reikia apsiriboti? Plaiau velgiant kriminologijos objekt jam priskiriama ir nemaa dalis vadinamojo nukrypstamojo (deviantinio) elgesio apraik. Pavyzdiui, yra nemaai veiksm (piktnaudiavimas alkoholiniais grimais, narkotik vartojimas, seksualiniai ikrypimai (homoseksualizmas, pedofilija ir kt.)), kurie sulaukia ypa neigiamos visuomens reakcijos. ie veiksmai yra tarsi
11
riba tarp nusikaltim ir prasto elgesio. Tai nesunku pastebti panagrinjus baudiamuosius statymus. Vienose alyse ie veiksmai baudiami pagal statym, kitose tik smerkiami arba baudiami administracine tvarka. Panagrinjus net ir vienos alies statymus matyti, kad vienais laikotarpiais ie veiksmai buvo pripastami nusikaltimais, kitais ne. Visuomen daniausiai reikalauja, kad ie veiksmai bt pripainti nusikaltimais. Galima sakyti, kad ie veiksmai yra potencials nusikaltimai. Vien tai pateisina kriminolog dmes jiems. Dar plaiau traktuojant kriminologijos objekt galima teigti, kad kriminologija tiria ne tiek nusikalstamum, kiek kriminalizacijos procesus. Mat sunku nurodyti veiksmus, kurie negalt bti pripainti nusikaltimais. Kita vertus, veiksmai, kuriuos viena visuomen beslygikai pripasta sunkiu nusikaltimu, kitos visuomens gali bti laikomi labai pagirtinu elgesiu. Rykiausias pavyzdys seksualiniai nukrypimai. Homoseksualizmas (vyr seksualinis bendravimas su vyru) senovs Spartoje buvo idealas, kurio jauni vyrai smoningai siekdavo. Nemaai iaurs Amerikos indn geni man, kad homoseksualistai yra ventieji mons. Vokietijoje Treiojo Reicho laikotarpiu homoseksualizmas buvo laikomas vienu sunkiausi nusikaltim ir baudiamas mirties bausme1. Sunkiu nusikaltimu jis buvo laikomas ir Taryb Sjungoje. Dabar daugelyje Vakar valstybi toks elgesys daugiau ar maiau legalizuotas, nors dauguma gyventoj j smerkia. Skirtingos visuomens labai nevienodai traktuoja vagyst, nuudym ir kitus nusikaltimus. Jeigu be eimininko leidimo paimamas svetimas turtas, Baudiamasis kodeksas tai kvalifikuoja kaip nusikaltim (pvz., vagyst), taiau eskimai tok veiksm pripaindavo vagyste, tik jeigu mogus paimdavo jam nereikaling daikt. Vagyste eskimai pripaindavo ir tok atvej, kai mogus koki nors daikt sukaupia daugiau, negu jam i tikrj reikia2. Tai, kas vienoje alyje pripastama nuudymu, kitoje tik sunkiu kno sualojimu. Labai skirtingai suprantamas maareikmikumas, tyia, bendrininkavimas. Kriminologai mano, kad svarbiausia yra suprasti, kodl vieni ar kiti veiksmai pripastami nusikaltimais, t.y. suvokti kriminalizacijos procesus.
1 . . , 1994. C. 15. 2 Ten pat.
12
PIRMA DALIS
Visuomens reakcija nusikaltimus

Visuomens socialin reakcija nusikalstamum yra procesai, kurie vyksta, kai padaromas veiksmas, toje visuomenje pripastamas nusikaltimu. Panagrinkime pavyzd. Sakykime, buvo iaginta nepilnamet. Vaikinas jga privert mergin lytikai su juo santykiauti. Ms visuomenje toks veiksmas pripastamas nusikaltimu ir u tai numatyta grieta bausm. Taiau tai toli grau nereikia, kad taip bus kiekvienu atveju priklausys nuo to, kokia bus visuomens, ir pirmiausia paios nusikaltimo aukos merginos, reakcija. Vieno i kriminologini tyrim metu tik 16,3 proc. apklaust Suomijos, 37,5 proc. Estijos, 24,1 proc. Latvijos ir 27,8 proc. Lietuvos mergin sak, kad iagintos arba patyrusios kitokius panaius veiksmus kreiptsi policij. Dl tokios reakcijos daugelis i nusikaltim neinomi tiek policijai, tiek ir kriminalinei justicijai apskritai. Taiau net ir praneus policijai dar nereikia, kad kaltininkas bus pripaintas nusikaltliu ir nubaustas. Viskas priklauso nuo to, kaip praneim reaguos policija. Oficialioji nusikalstamumo statistika rodo, kad pagal madaug kas antr pareikim policija ikelia baudiamj byl. Pareikim nagrinjantis policijos pareignas gali nusprsti, kad iaginimo tikrai nebuvo, kad tai, kas buvo, nebuvo iaginimas ir pan. Taip nusprsti jis gali ir nuoirdiai, inagrinjs vykio aplinkybes, ir paveiktas kyio arba asmenini jausm (todl, kad pasitiki arba nepasitiki io vykio dalyviais auka, kaltininku, liudininkais). Taigi nuo policijos pareigno reakcijos taip pat priklauso, kokie bus minto vykio padariniai. Ne maiau svarbu ir tai, kaip reaguoja tardytojas, teisjas. Daug k lemia aplinkini, eimos nari, kaimyn, bendradarbi, visuomens informavimo priemoni nuomon. Kiekvienas i j vienaip arba kitaip reaguoja, vienaip arba kitaip paveikia vyki eig. Kiekviena i i reakcij sukelia tolesni reakcij grandin. Pavyzdiui, jei vykis bus apraytas laikratyje, j atsilieps skaitytojai, j nuomon savo ruotu gali padaryti poveik tiek merginos, tiek kaltininko, tiek byl nagrinjani pareign elgesiui.Taigi visuma i labai vairi reakcij ir yra minta visuomens reakcija nusikaltimus. Ji taip pat yra kriminologijos tyrimo objektas. Svarbiausia, aiku, yra kriminalins justicijos policijos, tardymo institucij, prokuratros, teism, bausms vykdymo staig veiksmai. Reaguoti nusikaltimus kasdien j profesin uduotis. Taiau ne maiau svarbi yra ir plaiosios visuomens iniasklaidos, atskir visuomens, politini grupi reakcija. Ji pasireikia vairiais bdais:
13
tiek reikiant savo nuomon, tiek balsuojant u vien ar kit partij ir kartu u vien ar kit program, tiek dalyvaujant tiriant nusikaltimus (pvz., liudininko pozicija, padedant arba trukdant nusikaltliui ivengti bausms).
2. Kriminologijos santykiai su kitais mokslais. Kriminologija kaip integruojantis mokslas

Kriminologija tiria nusikalstamum, taiau tai daro ir daugelis kit moksl. Ko gero, sunku bt nurodyti tok moksl, kuris vienaip arba kitaip neteikt informacijos apie nusikaltimus ir nusikalstamum. Pateiksime kelet pavyzdi. Ekonomika tiria ekonomin nusikalstamumo aspekt. Labai svarbs tyrimai, parodantys, kiek nusikaltimai (nusikaltim padaroma ekonomin ala) kainuoja visuomenei. Ekonominiai tyrimai suteikia nemaai informacijos apie ekonomines nusikaltim prieastis. Ypa svarbs ekonomini tyrim metodai tiriant vadinamuosius ekonominius nusikaltimus (finansinius, kininkavimo tvarkai ir kt.)1. Psichologija nagrinja mogaus psichinius procesus ir kitus psichinius reikinius. Svarbus psichologijos tyrimo objektas yra psichologiniai moni skirtumai, todl psichologijai tenka ypa atsakingas vaidmuo iekant atsakymo labai svarb klausim, ar yra psichologini skirtum tarp nusikaltli ir moni, kurie nepadar nusikaltimo. Labai doms ir svarbs psicholog tyrimai, ar psichologiniai asmenybs bruoai gali nulemti, kad asmuo padaro nusikaltim. inomi psichologai Z. Froidas, H. Aizenkas ir kiti siekia parodyti, kaip psichins individo ypatybs gali nulemti nusikalstam elges. Biologija tiria mogaus organizm. Gydytojai, biologai nuveik didel darb siekdami iaikinti biologinius nusikaltli skirtumus. Ypa daug pastang dedama norint nustatyti vairiausi kno ir psichikos paeidim bei anomalij ry su nusikaltim padarymu (r. 1 schem).
Rykus ir domus ekonominio nusikalstamumo tyrimo pavyzdys pateiktas io vadovlio antros dalies treiame skyriuje, kur aptariamos ekonomins korupcijos teorijos.
14
PIRMA DALIS
1 schema. Biologinis nusikaltim prieasi tyrimas
Kno sudjimas ir nusikaltimai1 Amerikiei biologas eldonas istudijavo ry tarp vairi kno dali dydio ir ilgio. Tas ryys pasirod ess gana glaudus. Sakykime, jei mogus turi ilgas kojas, tiktina, kad jis turi ir ilgas rankas, bet neturi didelio pilvo. Pagal vairi kno dali savitarpio ry pavyko iskirti tris gana rykius kno sudjimo tipus: endomorfin (daug riebal, apvalus knas, santykinai trumpos kojos ir rankos), mezomorfin (raumenuotas, kampuotas knas), ektomorfin (nelabai isivyst raumenys, lieknas sudjimas, ilgos rankos ir kojos, plokia krtin). Nagrinjant, kokius nusikaltimus daniausiai padaro kiekvieno tipo atstovai, paaikjo, kad jie gerokai skiriasi. Endomorfinio sudjimo asmenys padaro maiau nusikaltim nei kit dviej tip. Mezomorfinio ir endomorfinio sudjimo asmenys nusikaltim padaro daugiau, taiau jie skirtingi. Raumenuoto mezomorfinio sudjimo asmenys padaro daugiau nusikaltim, susijusi su prievartos taikymu ir agresija. Ektomorfinio sudjimo asmenims bdingesni seksualiniai nusikaltimai.
Sheldon W. H. Les varietes du temperament. Paris, P.U.F., 1951.
15
Geografija. is mokslas tiria vairiausius ems paviriaus reikinius. Nusikalstamumas vienas i j. Nuudymai Amerikoje ir j geografija geras geografinio nusikalstamumo tyrimo pavyzdys.
1 grafikas. Nuudym skaiius kai kuriose JAV valstijose
Luiziana Nevada Merilendas Naujasis Meksikas Misisip Alabama Ilinijus Tenesis Kalifornija Piet Karolina Arkanzasas Dordija iaurs Karolina Arizona Misris Teksasas Florida Virdinija Miiganas Niujorkas Aliaska Indiana Oklahoma Kanzas Kentukis Pensilvanija Konektikutas Ohajas Koloradas Vaingtonas Delavaras Ni Dersis Oregonas Viskonsinas Montana Vakar Virdinija Idahas Minesota Havajai Vajomingas Uta Nebraska Masasetsas Rodo sala iaurs Dakota Meinas Ajova Vermontas Ni Hampyras Piet Dakota
16
PIRMA DALIS
Nuudymai Amerikoje ir j geografija1 Nuudym skaiius Jungtinse Valstijose ypa didelis. 1996 m. nuudym vidurkis ia buvo 7,4 100 000 gyventoj. iek tiek maesnis nusikaltim skaiius buvo Suomijoje 3,2 100 000 gyventoj, Pranczijoje 1,1, Japonijoje 0,6, Didiojoje Britanijoje 0,5. Atlikus geografin analiz, buvo padaryta ivada, kad pagrindinis skirtum altinis yra geografinis. Auktas Jungtini Valstij nusikalstamumo lygis daugiausia atsiranda dl Piet region didelio nuudym skaiiaus (r. 1 grafik). Nra tokio reikinio, rao autorius, kaip JAV nuudym lygis. Tas lygis tai daugelio visikai skirting valstij lygis. Didelis nuudym skaiius iose Piet valstijose labiausiai susijs su vietinmis tradicijomis prastais bdais sprsti ginus.
Nepaprastai domi nusikaltim tyrim atlieka psichologai, sociologai. Labai domi istorini nusikalstamumo ir kriminalins justicijos tyrim yra atlik Lietuvos istorikai prof. S. Vanseviius, prof. M. Maksimaitis, doc. V. Andriulis2. Taigi vargu ar yra mokslas, kuris vienaip ar kitaip nepadt tirti nusikalstamumo. Taiau kiekvienas i mint moksl domisi tik vienu (kad ir labai svarbiu) nusikalstamumo aspektu. Aiku, btinas ir mokslas, integruojantis vairi kit moksl tyrimus ir ivadas. vaidmen atlieka kriminologija. J domina vis moksl duomenys apie nusikalstamum. Kriminologija integruoja tuos duomenis ir teikia bendrj nusikalstamumo bei su juo susijusi reikini vaizd. Taigi kriminologija yra pirmiausia integruojantis ir apibendrinantis mokslas3.
1 Butterfield F. Southern Curse. Why Americans Murder Rate is so High. The New York Times, Sunday, July 26, 1998. P. 1415. 2 r., pavyzdiui, Andriulis V. Baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso bruoai Lietuvoje XV a. (Kazimiero teisynas). Teiss bruoai Lietuvoje XIVXIX a. Vilnius: Mintis, 1980. P. 79110; Maksimaitis M., Vanseviius S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius: Justitia, 1997. 3 Kartais kriminologija vadinama nusikalstamumo sociologija bei laikoma sociologiniu mokslu. Vargu ar tai teisingas poiris. Sociologinis visuomens socialini struktr ir j ryi su nusikalstamumu tyrimas yra viso labo vienas nusikalstamumo tyrimo aspekt kriminologija tyrinja visus.
17
Kriminologija kaip pozityvus mokslas

Yra nemaai moksl, kurie atskleidia mums, kas turi bti, kaip mons turi elgtis. Tokie mokslai vadinami normatyviniais. Egzistuoja ir pozityvs mokslai. Pagrindin j uduotis tirti, kaip mons elgiasi i tikrj. Normatyvinio mokslo pavyzdys yra baudiamoji teis ir baudiamasis procesas. Jie nustato teiss normas, kuri mons neturi paeisti. Taigi baudiamoji teis kaip normatyvinis mokslas bando nustatyti, kaip mons turi (ir kaip neturi) elgtis. Kriminologija kaip pozityvus mokslas parodo, ar i tikrj elgiamasi taip, kaip reikalauja baudiamasis statymas. Sakykime, baudiamoji teis pateikia mums definicijas, kokie moni poelgiai turi bti vadinami nuudymais, vagystmis ir t.t. Tuo tarpu kriminologija tyrinja, kiek nuudym ir vagysi i tikrj padaryta. Baudiamojo proceso statymai nurodo, kaip turi elgtis kriminalins justicijos institucijos, nutikus nusikaltimo poymi turiniam vykiui. Kriminologija tyrinja, kas i tikrj vyksta. Bausms vykdym reguliuojantys statymai nurodo, kaip turi bti vykdyta baudiamoji bausm. Kriminologiniai tyrimai parodo, kaip ji vykdoma i tikrj. Taigi kriminologija yra integruojantis ir pozityvus mokslas apie nusikalstamum, glaudiausiai su juo susijusius socialinius reikinius bei visuomens reakcijas juos.
3. Kriminologijos funkcijos
Duomen apie nusikalstamum ir su juo susijusius reikinius rinkimas
Kriminologai renka duomenis apie nusikalstamum ir su juo susijusius reikinius ir jais remdamiesi vertina kriminalin padt. Tai inomiausia veikla. Duomenys, rodantys, koks nusikalstamumo lygis buvo tam tikru laikotarpiu ir kaip jis pasikeit, palyginti su praeitu laikotarpiu, labai svarbs pirmiausia vertinant kriminalins justicijos darb. Kasmet Vidaus reikal ministerijos, Prokuratros, Teisingumo ministerijos darbuotojai apibendrina prajusi met kriminalin padt. iose ataskaitose atkreipiamas dmesys svarbiausius dalykus bei tendencijas, nurodoma, koki nusikaltim
18
PIRMA DALIS
padaugjo ir koki sumajo. Bandoma suprasti, kiek tas padidjimas ar sumajimas sietinas su kriminalins justicijos veikla1. Kriminologiniai duomenys svarbs ir nagrinjant kitas visuomens gyvenimo sritis. Sakykime, besimokanio jaunimo nusikalstamumo duomenys rodo, ar veiksmingas yra aukljamasis darbas diegiant mokini pagarb statymui. Nusikaltim kininkavimo sferoje duomenys leidia patikslinti ekonomikos valdymo problemas. Nusikaltimai, padaryti kariuomenje, atskleidia ia vykstanius neigiamus procesus. T pat galima pasakyti apie daugel kit ms gyvenimo srii. Kriminolog uduotis padti rinkti ir apibendrinti tokius duomenis. Pavyzdiui, nusikaltimai kininkavimo sferoje daromi ir dl ekonomini santyki netobulumo, ir dl kriminalins justicijos neveiksmingumo. Kriminologija, kaip integruojantis mokslas, padeda suprasti t prieasi santyk ir sveik, todl kriminolog darbas svarbus ne tik kriminalinei justicijai, bet ir privataus bei valstybinio kininkavimo, gamtosaugos, valstybs valdymo, sferose, visur, kur daromi nusikaltimai.
Analitins kriminologijos funkcijos

Kriminologija tik apibdina esam padt. Ne maiau svarbus jos vaidmuo aikinant bendruosius nusikalstamumo dsningumus. Kriminologija atskleidia, kaip nusikalstamumas bei jo padariniai priklauso nuo socialini slyg. Bandoma atsakyti klausim, kokie visuomeniniai reikiniai skatina nusikalstamum. Tai savo ruotu leidia numatyti (prognozuoti) nusikalstamumo raid. Tokie tyrimai svarbs norint suinoti nusikaltim prieastis ir rasti bdus jiems paveikti. Kartu kriminologija daro poveik visuomenei, jos poiriui nusikalstamum. Visuomen turi gana tvirt nuomon, kodl atsiranda nusikalstamumas ir kaip galima j paaboti. Pavyzdiui, didioji dauguma moni sitikin, kad kuo didesn bausm, tuo maiau padaroma nusikaltim. Jie tiki, kad sugrietinus bausmes, sumas nusikaltimus darani moni. Kriminologiniai tyrimai parod, kad daniausiai didesn bausm tokio poveikio neturi. Paaikjo, kad paskyrus baudiamj bausm gali atsitikti ir atvirkiai sustiprti asmens noras daryti nusikaltimus. Kriminologiniai tyrimai atskleidia tikruosius ryius ir dsningumus. Tyrim rezultatai bna gana netikti kartais patvirtinama tai, kas priimta
Kikis A. Baudiamj byl klimo tendencijos Lietuvos policijos komisariatuose // Jurisprudencija: mokslo darbai. LTU, 1999. T. 13 (5). P. 137141.
1
19
manyti, kartais paaikja, kad tikrasis ryys tarp reikini yra daug sudtingesnis, negu manoma. Geras pavyzdys yra alkoholio vartojimo poveikis nusikalstamumui. Visada buvo manoma, kad alkoholio vartojimas yra viena svarbiausi nusikaltim prieasi. Vienas svarbiausi vairiausi saus statym tikslas visada buvo mainti nusikalstamum. Kriminologiniai tyrimai parod, kad tikrasis ryys gerokai sudtingesnis. Yra nedidel grup nusikaltim, kuriems alkoholio vartojimas tikrai turi poveik (pvz., nusikaltimai, susij su eismo taisykli paeidimais). Taiau daugiau nusikaltim, kur alkoholis yra tik papildomas veiksnys (iaginimai, kno sualojimai). ia ir nusikaltim padarymas, ir alkoholini grim vartojimas yra tam tikro gyvenimo bdo bruoas. Taiau neretai paaikja, kad visuomens sitikinimai i viso neturi jokio pagrindo. Nepasitvirtino sitikinimas, kad kaljimas gali pataisyti nusikaltl ar bent sudaryti slygas j auklti. Pagaliau gali bti ir atvej, kai alkoholio vartojimas nra susijs su nusikaltim padarymu (sakykime, vengimas mokti mokesius) ar net maina tikimyb j padaryti. Mokslins analitins kriminologijos veiklos idava kriminologins nusikalstamumo teorijos (r. skyri Nusikalstamumo teorijos). Tokius mokslinius tyrimus ms alyje atlieka Teiss universitetas, Teiss institutas (Kriminologijos skyrius), Vilniaus universitetas.
Taikomoji kriminologijos funkcija

Kriminologams tenka ir nemaai praktini uduoi. Vienas svarbiausi nusikaltim prevencija. Kriminologas gali atlikti tam tikro objekto (regiono, mons) kriminologin tyrim (tai vadinama kriminologine ekspertize, arba kriminologiniu auditu), nustatyti, ar tiktina, kad ia bus padaryta nusikaltim, atskleisti labiausiai tiktinus veiksnius, kurie gali paskatinti nusikaltimus, pateikti silymus, kaip juos paveikti, parengti silym gyvendinimo program. Nemaai taikomojo pobdio uduoi kriminologai gali atlikti rengiant naujus statymus ir teiss normas. Ms alyje numatyta galimyb pagrindiant naujo statymo projekt atlikti kriminologin tyrim.
Ideologin funkcija
Kriminologijos mokslo duomenys ir ivados plaiai taikomos atskir politini jg ir partij kovoje. Kiekviena politin partija savo programoje nepamirta nusikalstamumo problemos bei silo bdus, kaip j veikti arba sumainti.
20
PIRMA DALIS
Kriminologijos mokslo duomenys naudojami partijos, visuomeninio judjimo skelbiamai ideologijai stiprinti. Tokiu atveju nra labai svarbu tyrimo objektyvumas arba nealikumas. Daug svarbiau, kiek ie duomenys sustiprina partijos arba judjimo ideologines pozicijas bei rinkj pasitikjim jais.
Bendramogikos, humanistins kriminologijos funkcijos

Kriminologijos mokslas negali bti tik valstybs institucij bei politini jg padjjas, usakymo vykdytojas. Kriminologas negali vadovautis tik i jg interesais. Svarbiausias jo tikslas galvoti apie tautos, monijos interesus, kovoti u humanizmo idealus, ginti mogaus teises. Ypa svarbus kriminolog vaidmuo siekiant panaikinti mirties bausm. Kriminologini tyrim duomenys, parod, kad mirties bausm neturi laukiamo efekto nesulaiko moni nuo nusikaltim, daugybje ali paskatino jos atsisakyti. Kriminologija padeda tvirtinti teisybs ir teisingumo idealus. Kriminologiniai teismo ir kit kriminalins justicijos institucij veiklos tyrimai padjo atskleisti vairiausius slaptos diskriminacijos reikinius, t.y. kad tam tikra gyventoj grup (kitatauiai, moterys, emesni visuomen sluoksni atstovai) traktuojami ne taip kaip kiti. Nepaprastai svarbus kriminologijos vaidmuo ginant labiausiai paeidiamus visuomens narius pavyzdiui, vaikus, nepilnameius, mones su negalia. Tokio darbo pavyzdys yra E. Vileikiens ir S. Geniens nepilnamei, kuriems pritaikyta sumimo sankcija ir kurie udaryti tardymo izoliatoriuje, tyrimai. Kriminologinis tyrimas atskleid iaur elges su nepilnameiais, nemonikas j laikymo slygas. Nustatyti faktai sukl visuomens pasipiktinim, tyrimo duomenys buvo svarstomi parlamento komisijos organizuotoje konferencijoje. Buvo numatytos ir gyvendintos priemons, padedanios ivengti iauraus elgesio su nepilnameiais ikiteisminio tyrimo stadijoje. Svarbus humanizuojantis ir destereotipizuojantis kriminologini tyrim poveikis. Kriminologiniai tyrimai panaikina stereotipus (nusikaltlio, recidyvisto ir kt.), padeda suprasti, kas i tikrj yra ie mons, kaip jie tapo tokie, kaip jie suvokia pasaul ir visk, kas jame vyksta. Vietoj stereotipini bauginani, demonizuot visuomens prie kriminologija parodo tikrus, gyvus mones. Tai humanizuoja visuomen, padeda jai pamatyti iuos individus, j problemas, geriau juos suprasti ir padti jiems.
21
4. Lietuvos kriminologija nepriklausomybs laikotarpiu1

Lietuvos nepriklausomybs atkrimas ir Lietuvos kriminologija. Nauja padtis2
Lietuvai atkrus nepriklausomyb nauj reikm gijo ir odiai Lietuvos kriminologija. Ji galutinai isilaisvino i sen administracini, ideologini ir kit vart. Atsivr naujos raidos perspektyvos. Keletas veiksni yra itin svarbs norint suprasti, kaip vystsi kriminologija nepriklausomybs metais. Lietuvai atgavus nepriklausomyb Lietuvos kriminologams nereikjo keturiasdeimt met klajoti po dykum, kad atsikratyt senojo mstymo jo tiesiog nebuvo. Ir atkrus nepriklausomyb pagrindin darb dirbo tie patys mokslininkai, jie ts tuos paius tyrimus, pltojo i esms tas paias idjas. Ideologins ir administracins kontrols panaikinimas paalino apribojimus ir sudar slygas vystyti kriminologij. Galima teigti, kad i vis socialini moksl kriminologija labiausiai buvo pasiruousi naujoms slygoms. Tiesiog atsirado galimyb atsisakyti Ezopo kalbos ir atvirai dstyti tyrim rezultatus bei ivadas. iuos procesus aptarsime iek tiek detaliau. Kriminologija, kaip mokslas, buvo leista Soviet Sjungoje ir kitose socialistinse alyse etame septintame deimtmetyje. Tuo laikotarpiu ji pradta pltoti ir Lietuvoje. Vystant kriminologij ms alyje tuo laikotarpiu bene didiausi tak turjo Lietuvos teismo ekspertizs moksliniame tyrim institute (direktorius doc. dr. A. epas) kurtas Nusikalstamumo prieasi tyrimo ir tarybini statym tobulinimo skyrius, kuriam iki 1970 m. vadovavo doc. M. Kazlauskas, o vliau iki 1989 m. prof. habil. dr. S. Kuklianskis. Skyrius turjo tirti vairias kriminologijos problemas: a. nusikalstamumo bkl, struktr ir dinamik; b. nusikalstamumo prieastis ir numatyti prevencines priemones; c. rengti mokslines rekomendacijas, kaip gerinti tardymo institucij, prokuratros ir teism veikl.
Apie Lietuvos kriminologij okupacijos laikotarpiu r.: Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994. P. 2736. 2 Esu labai dkingas profesoriui S. Kuklianskiui u nuoirdi ir labai verting pagalb rengiant skyri.
22
PIRMA DALIS
Skyrius dirbo labai temptai. Buvo paskelbta apie 350 publikacij vairiausia kriminologine tematika1. Ypa reikmingi buvo A. epo ir V. Pavilonio Ankstyvoji nepilnamei nusikalstamumo prevencija (1978), S. Kuklianskio Pinigini l grobim tyrimas ir prevencija (1974), J. Rinkeviiaus Grupini socialistinio turto grobim prevencija (1976), A. Janausko, S. Kuklianskio, A. Urmono Kovos su recidyviniu nusikalstamumu Lietuvoje problemos (1976), A. Drakiens Dirbanij nepilnamei teiss paeidim prevencija (1976), A. Dapio Nepilnamei teiss paeidim prevencija (1976), G. Babachinaits Nedirbani ir nesimokani nepilnamei teiss paeidim prevencija (1978), G. Babachinaits, A. epo, A. Drakiens, A. Dapio Nepilnameio asmenyb ir nusikalstamumas (1984) ir daugelis kit leidini. Dar iki nepriklausomybs atkrimo is skyrius atliko plaius kriminologinius tyrimus, aktyviai skleid kriminologijos inias. Kartu jis buvo kriminologijos ir teiss kadr kalv. ia dirbo dabartinis Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas docentas V. Pavilonis, Teismo ekspertizs instituto direktoriaus pavaduotojas J. Rinkeviius, Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamojo proceso katedros vedjas docentas M. Kazlauskas, to paties fakulteto docentas A. epas, docent A. Drakien, Lietuvos teiss universiteto Kriminologijos katedros vedja profesor G. Babachinait, toliau dirba svarbi Lietuvos teisini leidini leidjas docentas K. Jovaias, profesor J. Galinaityt, daktar R. Gajauskait ir kiti inomi teisininkai. Buvo apginta 15 kandidatini (dabar daktaro) disertacij. Kiti kriminologijos mokslo idiniai Lietuvoje buvo ir tebra Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedra (A. epas, V. Pavilonis), Teiss universitetas (J. Bluvteinas, G. Babachinait, V. Justickis). Socializmo slygomis buvo tikimasi, kad is mokslas ras tobulesni bd, kaip sumainti nusikalstamum. Pirmaisiais metais nemaai Soviet Sjungos kriminolog pradjo tyrimus nuoirdiai nordami suremontuoti kriminalin justicij ir sumainti nusikalstamum, taiau to padaryti jiems nepavykdavo. I pat pradios kriminologija, net prie kriminolog nor, tapo kritiniu mokslu. Tyrim (vadinasi, ir abejoni) objektu tapo svarbiausi socialistins ideologijos postulatai, kurie iki to laiko nebuvo kritikuojami. Pavyzdiui, kol nebuvo kriminologijos mokslo, socialistin ideologija vadovavosi nuostatomis, kad svarbiausia nusikalstamumo prieastis yra kapitalizmo atgyvenos, kad socialistin revoliucija sunaikino socialines ir ekonomines nusikalstamumo aknis, kad kapitalizmo ir socializmo slygomis nusikalstamumo prieastys yra visikai kitokios negu kapitaliz1 r.: (19611985).
23
mo. Buvo manoma, kad nusikalstamumas socializmo slygomis plinta dl subjektyvi atskir vadov klaid, dl atskir teissaugos pareign nepakankamai aktyvios ir siningos veiklos. Visos tos nuostatos buvo tokios naivios, kad neatlaik net pirmo susidrimo su kriminologini tyrim rezultatais. Socialistinis ideologinis apdaras beveik i karto tapo per anktas kriminologijai. Kriminologiniai tyrimai, uuot padjs tvirtinti socialistins santvarkos pagrindus, juos griov. Tyrim rezultatai rod tikr antisocialini reikini paplitim. Jie neretai buvo tokie demaskuojantys, kad griov pat socializmo kaip tobulos visuomens vaizd. Nenuostabu, kad nusikalstamumo statistika ir nemaa dalis kriminologini tyrim rezultat buvo slaptinami. Skelbiant tuos rezultatus spaudoje kriminologams tekdavo kalbti Ezopo kalba, sakyti pus tiesos. Teikiant tyrim ivadas nuolat buvo susiduriama su reikalavimu jas velninti1. Socialistin retorika kriminolog darbuose greitai tapo ritualu ir visikai prieing idj priedanga2. Toliau dirbo ir pltsi mokslo centrai. Vilniaus universiteto, Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedroje dirbo doc. V. Pavilonis ir A. epas. Teiss akademijoje dst vienas ymiausi Soviet Sjungos kriminolog profesorius J. Bluvteinas. Vietoj Lietuvos teismo ekspertizi instituto kriminologijos sektoriaus buvo steigtas Lietuvos teiss institutas, kuriame veik didelis kriminologijos padalinys. Taip pat buvo kurta Lietuvos teiss akademijos Kriminologijos katedra. Jos vedja iki iol yra prof. G. Babachinait. Du io laikotarpio procesai buvo itin svarbs nepriklausomai Lietuvos kriminologijai. Pirmasis pradta kurti demokratin santvarka, alis perjo prie rinkos ekonomikos. Deja, teigiami pokyiai buvo susij su spariu nusikalstamumo didjimu. Bauginanti nusikalstamumo dinamika patrauk vis kriminolog dmes. Tais metais pasirod J. Bluvteino, S. Kuklianskio, A. Dapio, G. Babachinaits, A. Dobrynino ir kit mokslinink darbai, analizuo-
1 Kartais tai gydavo gana komikas formas. Pavyzdiui, ilgai kriminologams nebuvo leista teikti joki absoliui duomen apie nusikalstamum galima buvo minti tik vadinamuosius santykinius duomenis. Pavyzdiui, kriminologas galjo paskelbti, kad nusikalstamumas padidjo kiek nors procent, taiau konkreiai nuo keliolikos iki keliolikos procent, buvo valstybs paslaptis. Nieks negaljo paaikinti, kodl santykiniai duomenys buvo pavojingesni negu absoliuts. 2 Daugelio Lietuvos kriminolog mokytojas profesorius D. Bluvteinas juokavo: Kai muikas ueina trob, pirmiausia greit apsiiri, kur ventieji atvaizdai, persiegnoja, o tada ramiai usiima savo reikalais. Socialistiniai odiai apie principinius skirtumus tarp kapitalistinio ir socialistinio nusikalstamumo kriminolog darbuose toks pats ritualas.
24
PIRMA DALIS
jantys nusikalstamumo dinamik1. Antrasis svarbus dalykas buvo tai, kad tapo atviri visi keliai. Iki nepriklausomybs atkrimo kapitalistini ali kriminolog darbai gan sunkiai prasiskverbdavo Lietuv. Atgavus nepriklausomyb atsivr neaprpiami kriminologins informacijos srautai. Be nelabai gausios ir gana gerai inomos tarybins kriminologins literatros, Lietuvos kriminologai dabar galjo susipainti su tkstaniais tyrim, imtais mokslini urnal, aibe vairi mokslini mokykl, vykti pasaulio kriminologij kongresus ir seminarus. Usimezg daugyb mokslini ryi, numatyta bendr tyrimo krypi bei projekt. Pirmieji nepriklausomybs metai daugeliui Lietuvos kriminolog buvo vainjimo usien ir bendravimo su usienio kolegomis laikas. Lietuvos kriminologija integravosi pasaulio kriminologij. Atsirado ymi usienio mokslinink, kurie nuolat ir rimtai domjosi Lietuva, ypa nusikalstamumo tendencijomis. Kanados profesor M. MacMahon metus dst Lietuvoje ir para knyg apie socialinius procesus, kurie vyko pirmaisiais nepriklausomybs metais. yms Vokietijos kriminologai profesoriai F. Dnkelis ir K. Sessaras vykd viso Pabaltijo (taigi ir Lietuvos) nusikalstamumo ir teisins bazs raidos tyrimus. Nepaprastai svarbs buvo tradiciniai kasmetiniai Pabaltijo ali kriminolog seminarai Lietuvoje. Jie pritrauk mokslinink i vairiausi ali. Labai reikminga buvo ir Europos grups deviacijai ir socialinei kontrolei tirti veikla (European Group for the Study of Deviance and Social Control). i grup vienija daugelio Europos ir Amerikos ali kriminologus. Nuo 1994 m. Lietuvos kriminologai jau kasmet dalyvauja metiniuose grups susirinkimuose Graikijoje, Airijoje, Velse, Lenkijoje. 1999 m. ios grups susitikimas vyko Lietuvoje (Palangoje). Keleto mokslinink veikla nepriklausomybs laikotarpiu reikia aptarti atskirai. is aptarimas jokiu bdu nra j veiklos apibendrinimas, vertinimas arba bandymas lyginti ar konkretizuoti kiekvieno i j veiklos reikmingum.
1 r.: Bluvteinas J. D. Statistika ir tikrov // Kriminalin justicija: mokslo darbai. T. 4. 1995. P. 149158; Dapys A., Jovaias K. Kriminologini tyrim Lietuvoje // Teis. 1992. T. 26. P. 135138; Dapys A., Jovaias K. Nusikalstamumas ir jo kontrols problemos // Lietuvos valstybingumo teisins problemos. Pirmojo pasaulio lietuvi teisinink kongreso, vykusio Vilniuje ir Palangoje 1992 m. gegus 2431 d., straipsni ir tezi rinkinys. Vilnius, 1993. P. 8789; Dapys A. Nusikalstamumo Lietuvoje kriminologinis aspektas // Teiss problemos. 1994. Nr. 1. P. 5761; Dapys A. The characteristic of the criminal situation in Lithuania // The Criminological Problems in the Baltic States. Riga, 1995. P. 2832; Babachinait G., Dapys A., Drakien A. Nepilnamei nusikalstamumo bruoai (praeitis, dabartis, prognozs) // Filosofija, sociologija. 1991. Nr. 3. P. 6974; Babachinait G. Kriminologiniai nusikalstamumo Lietuvoje periodizacijos aspektai // Lietuvos teiss tradicijos: Mokslins konferencijos mediaga. Vilnius: Justicija, 1997. P. 4553.
25
Tikslas yra daug kuklesnis suteikti studentams informacijos apie kai kuriuos i daugelio Lietuvos mokslinink, kai kurias j veiklos kryptis bei svarbiausius darbus1. Kalbant apie kiekvien i i mokslinink pateikiama nedidel (viena dvi pastraipos) itrauka i kokio nors j veikalo norima, kad studentai susipaint, kaip rao mokslininkas, pajust jo individual stili. Sakoma, kad stilius tai mogus. Individualus mokslininko raymo stilius tai kartu ir jo mokslins individualybs iraika, mstymo pobdis, bdas perteikti kolegoms ir plaiajai visuomenei savo mokslins veiklos rezultatus2. Tikims, kad tai pads geriau suprasti ir Lietuvos kriminologijos intelektin gali ir rykias ios srities mokslinink individualybes.
Profesorius Jurijus Bluvteinas, Lietuvos teiss akademija
Profesorius J. Bluvteinas buvo vienas ymiausi buvusios Taryb Sjungos kriminolog. Nebuvo kriminologijos srities ar problemos, kuria jis nebt domjsis. J domino fundamentaliausi to laikotarpio klausimai: kriminologijos vieta ir funkcijos, kriminologijos svokos, kriminologijos
1 Dl nedidels skyriaus apimties sunku detaliau aptarti daugelio ymi Lietuvos kriminolog (K. Jovaios, A. Drakiens ir daugelio kit) indl pltojant moksl Lietuvoje. Be abejo, tai reikalauja atskir studij. 2 Itraukas vadovlio autorius parinko subjektyviai kaip bdingas, puikiai atskleidianias individual mokslininko raymo ir tam tikra prasme mstymo stili.
26
PIRMA DALIS
metodai (jis pirmasis Soviet Sjungoje inagrinjo matematini metod taikym kriminologijoje), nusikaltlio asmenyb ir daugelis kit. Atkrus nepriklausomyb J. Bluvteinas ir toliau buvo vienas aktyviausi kriminolog, daugelio jaunesni kriminolog traukos centras. Du io laikotarpio darbai buvo itin svarbs. Pirmasis pirm kart lietuvi kalba ileistas kriminologijos vadovlis1. Vadovlio pasirodymas buvo svarbus ne tik dl to, kad pagaliau Lietuvos studentai turjo lietuvik vadovl. Svarbu ir tai, kad is darbas sutelk Lietuvos kriminologus. Tai buvo ir iki iol lieka fundamentaliausias tokio didelio autori kolektyvo paraytas vadovlis. J, be paties J. Bluvteino, ra Teiss universiteto profesoriai S. Kuklianskis, V. Justickis, docentai E. Bielinas, I. Bazylevas, jauni mokslininkai A. Gutauskas, R. Mikliuas, policijos komisar L. Jrien. Vadovlyje apibendrintos visos svarbiausios kriminologijos sritys. Kitas svarbus io laikotarpio vykis iek tiek anksiau pasirodiusi J. Bluvteino ir A. Dobrynino knyga Kriminologijos pagrindai2. Profesorius J. Bluvteinas visada aktyviai domjosi kriminologijos metodologinmis ir metodinmis problemomis. 1986 m. Maskvoje viename i solidiausi alies teiss urnal pasirod jo straipsnis apie kriminologijos svokas3. Kriminologijos pagrinduose nagrinjamos kriminologijos inios, kaip jos gaunamas, kuo grindiamas j patikimumas. Aptariamas labai svarbus kriminologijos klausimas kriminologinio painimo pobdis bei io mokslo santykis su teise ir sociologija. Aptariami vadinamieji kriminologini ini paradoksai problemos, kuri kriminologija negali isprsti savo jgomis, o turi remtis kit fundamentalesni moksl prielaidomis. Knygoje parodoma, kaip kriminologijos ivados priklauso nuo kriminologini ini, tai yra to, kokiais faktais, ivadomis remiasi kriminologas. Kriminologijos pagrindai tai knyga, kurioje integruojamos kriminologijos ir mokslo metodologijos inios kriminologijos moksliniams metodams pltoti. Dl to labai svarbus buvo profesoriaus J. Bluvteino ir jauno, bet jau gerai inomo filosofo A. Dobrynino bendradarbiavimas rengiant knyg. Galima sakyti, kad knyga gerokai aplenk savo laik. Ji kartu buvo ir atri tradicinio kriminologinio mstymo kritika, ir bandymas perorientuoti ms kriminologij dabartinius socialini moksl metodologinius laimjimus.
1 2
Kriminologija / Atsakingasis redaktorius J. Bluvteinas. Vilnius: Pradai, 1994. . ., . . .
. : , 1990. 3 . . // . 1986. 9. . 7782.
27
J. Bluvteinas. Nusikaltlio asmenybs samprata1 Daugelio kriminolog nuomone, pats nusikaltimo padarymo faktas yra btinas ir pakankamas rodymas, jog nusikaltim padariusio mogaus asmenyb kokybikai skiriasi nuo baudiamojo statymo besilaikanio mogaus asmenybs. Tai panau uburt rat: pirmiausia teigiama, kad visiems be iimties nusikaltliams bdingos iskirtins savybs, skatinanios nusikalstam elges, o paskui rodinjama, jog ios savybs tikrai egzistuoja, nes be j neva nebt nusikalstamo elgesio. Aiku, kad uburto rato negalima laikyti nagrinjamo teiginio pagrstumo argumentu, juolab, kai yra daug fakt, paneigiani postulat. Antai nra pagrindo manyti, kad dl kiekvieno kriminalizacijos akto kai kurie mons automatikai gyja specifini nusikaltlio asmenybs bruo, o dl kiekvieno dekriminalizacijos akto ie bruoai automatikai inyksta. Laikydami poir teisingu, turtume, pavyzdiui, pripainti, kad asmuo, kuris aplaidiai tvark buhalterin apskait, neturjo nusikaltlio asmenybs savybi, kol i veika nebuvo kriminalizuota. Primus Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 162 straipsn Aplaidus buhalterins apskaitos vedimas, toki savybi staiga atsirado, o i veik dekriminalizavus, jos taip pat staiga inykt. Jeigu toliau pltotume pateikt pavyzd, tekt padaryti ivad, kad blogas buhalteris Lietuvoje turi nusikaltlio asmenybs bruo, o blogas buhalteris Latvijoje j neturi, nes Latvijos Respublikos baudiamajame kodekse nra normos, analogikos Lietuvos Respublikos BK 162 str.
Profesor Genovait Babachinait, Teiss institutas, Lietuvos teiss universitetas

1971 m. baig Vilniaus universiteto Teiss fakultet. Tais paiais metais pradjo dirbti Teismo ekspertizs mokslinio tyrimo instituto Kriminologini tyrim skyriuje. Pagrindin jos mokslini tyrim kryptis yra nepilnamei nusikalstamumas. ia tema G. Babachinait para daugiau kaip 20 darb. Mokslinink produktyviai dirba ir kitose kriminologijos srityse. Ji pareng daugiau kaip 65 darbus i kriminologijos teorijos, viktimologijos, nusikalsta-
Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994. P. 79.
28
PIRMA DALIS
mumo prevencijos bei nusikalstamumo raidos1. Svarbus ir drsus yra profesors G. Babachinaits bandymas pateikti (pirm kart ms kriminologijoje) nusikalstamumo raidos Lietuvoje periodizacij2. Nepriklausomybs laikotarpiu viena arba kartu su kitais Lietuvos kriminologais atliko tarptautinius bei lokalinius kriminologinius tyrimus.
Babachinait G. Nepateisinamo asmenybs suvarymo problemos, sprstinos baudiamojo statymo veikimo sferoje // Lietuvos Respublikos baudiamj statym reforma: Respublikins mokslins konferencijos, vykusios 1990 m. spalio 3031 d., praneim tezs. Vilnius: Vilniaus utas, 1990. P. 56; Babachinait G., Dapys A., Drakien A. Nepilnamei nusikalstamumo bruoai (praeitis, dabartis, prognozs) // Filosofija ir sociologija. 1991. Nr. 3. P. 6974; Babachinait G. Delinquency and Juvenile. Lithuanian Society in Social Transition. Vilnius, 1995; Babachinait G. The New Way in Social Preventions of Criminality // The European Legacy: Toward New Paradigms. USA Cambridge, 1996. Vol. 1. No 2.; Babachinait G. Teisinink vieosios nuomons ir teisdaros problema // Teis: auktj mokykl mokslo darbai. Vilnius, 1993. T. 26. P. 57; Babachinait G. Lietuvos teisinink vieoji nuomon (valstybs ir teiss problemos). Vilnius: TI, 1993. 36 p; Babachinait G. Nepilnamei nusikalstamumo prieastys // Filosofija, sociologija. 1993. Nr. 1. P. 4446. ir daug kit. 2 Babachinait G. Kriminologiniai nusikalstamumo raidos Lietuvoje periodizacijos aspektai [Criminological Aspects of the Periodization of the Trends of Criminality in Lithuania] // Lietuvos teiss tradicijos: mokslins konferencijos mediaga (Vilnius, 1997 m. sausio 10 d.) // Justitia. P. 4553; Babachinait G. ir kiti. Nusikaltim auk socialin situacija ir teisin apsauga Lietuvoje. Vilnius, 1999. P. 104.; Babachinait G. Socialiniai pokyiai ir nusikalstamumas // Teisins valstybs link. Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 15(7). LTU: Vilnius, 2000 ir daug kit.
29
Nuo 1998 m. aktyviai prisidjo (o iuo metu jai vadovauja) prie Lietuvos teiss universiteto Kriminologijos katedros krimo. Katedroje steigta ir nauja kriminologijos ir baudiamosios teiss magistrantros specializacija. Teiss universiteto Kriminologijos katedra tai dar vienas (antrasis) Kriminologini tyrim centras Lietuvoje. Katedra dalyvauja vykdant Teiss universiteto mokslini tyrim program Nusikalstamumo Lietuvoje prognoz ir jo kontrols perspektyvos. Jos dstytojai ir doktorantai tiria nusikaltim recidyv, smurtinius nusikaltimus, socializacijos ir deviantinio elgesio, smurto eimoje, nepilnamei teiss paeidim ankstyvosios prevencijos, teisins smons, nusikaltim auk, nusikaltim draudimo ir kitas kriminologijos problemas.
G. Babachinait. Lietuvos valdi elito tyrimas1 Objektyvus teisingumo turinys teisingum reikia kaip veiklos princip. Teis taip pat turt bti grindiama teisingumu. Taiau teisingumo principas, gyvendinamas praktiniame valstybs ir visuomens gyvenime, yra teisingumas kaip vertybin definicija. Jis yra subjektyvus, santykinis ir kintantis kriterijus. Taigi teisingumas nra vienareikmis, juo, kaip ir statymu, galima naudotis ir siekiant savanaudik tiksl. Visuomenje visada atsiranda grupi, pavieni asmen, pretenduojani teisingumo monopol. Be to, ms pereinamojo laikotarpio valstyb nra dar tokia demokratika, kad io monopolio nesiekt pati. Negalima ignoruoti ir to fakto, kad visa ms teisin mintis yra perdm etatistin. Valdi elite, teisinink profesinse grupse ir visoje tautoje vyrauja etatistins (kontinentins teises mokyklos) teisins valstybs idjos. Pavyzdiui, statym leidjai turi ireikti Tautos vali (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 ir 4 str.), nes niekas negali savintis visai Tautai priklausani suvereni gali. Taigi statym leidjai yra atsakingi Tautai. Taiau etatistinje teisinje valstybje ios atsakomybs garantija yra tik pai statym leidj paklusimas valstybs statymams. Taigi statym leidjai neturi teiss paeisti j pai ileist statym, bet jie gali juos keisti, panaudodami j pai sau prisiskirt teisingumo monopol. Btent tai ireikia etatistins teisins valstybs esm. Tai nra paangiausi teiss idj, paangiausios teisins smons iraika iuolaikinje Europoje, nes etatistinje teisinje valstybje pastaroji turi galimyb sankcionuoti savo savival.
Babachinait G., Novagrockien J., Raulikyt A., Valickas G. Lietuvos valdi elito teisins smons ir savimons ypatumai. Vilnius: Eugrimas, 1998. P. 7576.
30
PIRMA DALIS
Visa tai turint galvoje, pilieio teisins padties charakteristika, kai pilietis ir valstyb yra lygiaveriai partneriai, galbt atrodyt geriausia iuolaikinei socialinei situacijai Lietuvoje. Jeigu tai pavykt gyvendinti, tai ir praktinje teisinje veikloje valstyb ir visuomen labiau priartt prie auktesnij teiss princip ir auktesnio teisingumo suvokimo. Kaip jau minta, dabar taip mano kas deimtas statym vykdomosios ir teismins valdios atstovas, o statym leidiamosios kas keturioliktas; kas deimtas valdi elito atstovas, turintis auktj teisin isimokslinim ir kas dvyliktas, turintis kit, ne teisin, auktj isimokslinim. Taigi i esms valdi elito vairi grupi atstovai turi viening poir pilieio teisin padt.
Antanas Dapys, Lietuvos teiss institutas
1971 m. baig Vilniaus universiteto Teiss fakultet. Tais paiais metais pradjo dirbti Lietuvos teismo ekspertizs institute Kriminologini tyrim skyriuje (visas pavadinimas Nusikalstamumo prieasi tyrimo, prevencini priemoni rengimo ir statym tobulinimo skyrius). 19901992 m. jo Valstybins teisins informacijos departamento prie Teisingumo ministerijos Kriminologini tyrim skyriaus vedjo pareigas. Nuo 1992 m. Teiss instituto direktorius.
31
A. Dapio mokslin veikla glaudiai susijusi su Teiss institutu, kuriam jis jau daug met vadovauja. Teiss instituto ir konkreiai Kriminologini tyrim skyriaus udaviniai labai plats. iuo metu visos Teiss instituto pajgos sutelktos Lietuvos teiss sistemos krimui, nusikalstamumo prevencijos ir teisingumo vykdymo problem kriminologiniams tyrimams, teisdaros ir teiss taikymo klausimams, statym projekt rengimui, j teisinei (kriminologinei) ekspertizei. Teisingumo ministerija atlieka ypa svarb darb organizuodama teisdaros proces Lietuvoje, utikrindama reikiam jo metodin lyg. Lietuvos teisingumo ministerija tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja rengiant paius vairiausius statymus, o Teiss institutas atlieka iam darbui reikalingus mokslinius tyrimus, instituto moksliniai bendradarbiai dalyvauja rengiant statym projektus. Ryys su statym leidyba turjo didel tak i mokslinink moksliniam braiui. Pirmiausia jiems bdingi plats apibendrinimai. Paprastai kriminologas gali skirti savo dmes gana siaurai (nors ir svarbiai) problemai. Kitokios yra statym leidjo galimybs. Jis susiduria su aibe vairiausi problem. Nemanoma j vis sprsti vienu metu, todl svarbu apvelgti visus nusikalstamumo ir jo kontrols aspektus. Todl tarp daugelio A. Dapio ir kit jo vadovaujamo instituto darbuotoj darb svarbi viet uima publikacijos, skirtos pagrindinms nusikalstamumo bkls, jo struktros bei dinamikos tendencijoms alyje. Antra vertus, statymo leidjas yra pragmatikas, praktikas. Jam ne tokios domios mokslins diskusijos, svok, tyrim metodai. statym leidj daug labiau domina kitas klausimas k reikia daryti, kokie teiss sistemos pokyiai btiniausi, t.y. kokios darbo kryptys dabar turt bti svarbiausios ir kaip jos turi bti gyvendinamos. Nenuostabu, kad nemaai A. Dapio ir jo bendradarbi kriminologijos ir kit darb sudaro trys dalys: 1. nusikalstamumo struktros ir pagrindini tendencij analiz; 2. pagrindins veiklos kryptys patikslinama, kokiomis kryptimis reikia dirbti siekiant veikti nepalankias tendencijas; 3. nusikalstamumo veikimo priemons ar netgi itisi priemoni planai. Labai svarbu, kad bendradarbiaujant su statym leidjais kriminologai yra aktyvioji alis. Jie ne tik vykdo statym leidjo nurodymus, bet ir turi savo prioritetus, savo nuomon apie kovos su nusikalstamumu strategij. Viena i prioritetini instituto veiklos krypi yra nepilnamei nusikalstamumo profilaktika. Reikia pasakyti, kad pirmenyb iai veikliai skiriama nuo seno. Dar 1973 m. pasirod fundamentali instituto Kriminologijos skyriaus nepilnamei sektoriaus vadovo V. Pavilonio ir A. epo monografija Ankstyvoji nepilnamei nusikalstamumo prevencija. Tai buvo
32
PIRMA DALIS
pirmoji tokio pobdio knyga tuometinje Soviet Sjungoje. Ji paskatino pltoti prevencijos idjas. Vliau nepilnamei sektorius, vadovaujamas A. Dapio, atliko plaius nepilnamei nusikalstamumo tyrimus Lietuvoje. Buvo paskelbta daug darb1. iuo metu Teiss institutas deda nemaai pastang, kad nepilnamei problemos nuolat bt statym leidjo ir visuomens dmesio centre. Instituto darbuotojai (ir pirmiausia direktorius) ipltojo savotik prieasi, kodl nepilnamei nusikaltim prevencija turi bti prioritetin veiklos kryptis, teorij. i teorija kartu su kruopiai parengta veiklos krypi ir priemoni programa kaskart pateikiama praneimuose, straipsniuose, kai yra galimyb atkreipti visuomens ir statym leidjo dmes nepilnamei problemas ir btinyb aktyviau jas sprsti2. Svarbu, kad ne tik teikiami pasilymai ir rekomendacijos, bet ir ikeltos idjos laipsnikai gyvendinamos. Parengta nepilnamei justicijos reformos koncepcija, steigtos valstybins nepilnamei vaik teisi apsaugos tarnybos. Pagrindinis i tarnyb tikslas padti nepilnameiams, turintiems gyvenimo ir aukljimo problem eimoje ir visuomenje. Teiss institutas atlieka ne tik savarankikus mokslinius tyrimus. Su kitomis mokslo institucijomis jis vykdo bendrus fundamentinius bei mokslo taikomuosius tyrimus pagal Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybs aprobuotas programas. Tai Teisins sistemos reformos gyvendinimo programa (19941997); Nusikalstamumo kontrols Lietuvoje koncepcija (19921997); Ekonomini nusikaltim prevencijos ir kontrols programa (19931997); Nusikaltim asmeninei (privatinei) nuosavybei kontrols ir prevencijos programa (19931996); Vaik teisi apsaugos ir j nusikalstamumo prevencijos programa (19942005); Antikorupcini priemoni programa (19961997) ir kitos3.
1 r.: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Teiss institutas. Teiss instituto mokslinink darb bibliografija. Vilnius, 1997. 2 Dapys A. Nepilnamei nusikalstamumas: situacija ir prevencijos aktualijos // Teiss problemos. 1993. 4. P. 4257. 3 Dapys A., Andriulis V., Babachinait G., Valeckait V. The Project of Establishment of National Crime Prevention Council in Lithuania. Prepared by the Institute of Law Commissioned by the UNDP / Lithuania. Vilnius, 1997. P. 20.; Dapys A. Nusikalstamumas ir jo prevencijos perspektyvos Lietuvoje // Socialiniai pokyiai ir j ypatumai Lietuvos integracijos Europos Sjung kontekste: Mokslins konferencijos (Vilnius, 1996 m. spalio 2831 d.) praneim mediaga. Vilnius: LFSI, TI, SVC, LSD, 1997. P. 6.; Dapys A., Neverauskait V. Nusikalstamumo tendencijos, jo kontrols ir prevencijos Lietuvoje perspektyvos // Lietuvos teiss tradicijos: mokslins konferencijos, vykusios Vilniaus universitete 1997 m. sausio 10 d., mediaga. Vilnius, 1997. P. 8090; Dapys A. (work coordinator and consultant); Andriulis V., Budrikis A., Neverauskait V., Valeckait V. Crime Prevention and Criminal justice in Lithuania. Study Prepared by the Institute of Law. Commissioned by the UNDP/Lithuania. Vilnius, 1996. P. 60.
33
iuo metu institutas daug dirba gyvendinant kitas svarbias priemones. Ypa daug pastang skiriama tam, kad Lietuvoje bt sukurta specializuota nepilnamei justicija (pirmiausia specializuoti nepilnamei teismai). Teiss institutas aktyviai dalyvauja plaiose diskusijose svarstant aktualiausias teisdaros problemas, suteikdamas toms diskusijoms kriminologin poir, pateikdamas kriminologini argument. Tipikas pavyzdys instituto dalyvavimas svarstant, ar reikia panaikinti mirties bausm Lietuvoje (r. Reikia palikti vilt. Pokalbis su Teiss instituto direktoriumi Antanu Dapiu).
Reikia palikti vilt. Pokalbis su Teiss instituto direktoriumi Antanu Dapiu1 urnalistas: Js esate ir teisininkas, ir kriminologas. Kaip suvokiate nusikalstamumo, jo prevencijos problemas, mirties bausms samprat iuolaikinio pasaulio, teiss bei kriminologijos mokslo kontekste? A. Dapys: Mirties bausms a nelaikau bausme. Tai yra dar viena legalizuota gyvybs atmimo arba nusikaltlio fizinio sunaikinimo priemon, kuri iuo atveju vykdo valstyb. ios antihumanikos priemons nereikt painioti su gyvybs atmimu upuolikui btinosios ginties situacijoje. Ir tai, manau, gali bti pateisinama ir visuomens, ir gamtos dsniais. Valstyb, negalinti suteikti gyvybs, negali turti teiss ir jos atimti. Mirties bausms procedra, netiesioginis psichologinis pasmerktojo miriai kankinimas antihumanikas aktas. Tai filosofin, globalin problema. Mirties bausm nesuderinama su prigimtins teiss samprata, taigi jos neturt bti ir pozityviosios teiss bausmi sistemoje. Teisiniu bei politiniu poiriu mirties bausm neturi perspektyvos. Jos taikymas konfrontuoja su tarptautiniais aktais: Visuotine mogaus teisi deklaracija, Tarptautins amnestijos, Europos teiss nuostatomis. Motyvacija teisingumu ar atpildu (gyvyb u gyvyb) nra pakankamas civilizuotos teisins valstybs argumentas taikyti mirties bausm; antra vertus, j naudoja ne privatus asmuo, o valstyb, kuri humaniko tikslo (iuo atveju siekiant teisingumo) negali pateisinti antihumanika priemone (naujos gyvybs atmimu). Be to, manyiau, kad mirties bausms galimyb, nors ir netiesiogiai arba i dalies, neigia ir Lietuvos Konstitucija,
Pokalbis su Teiss instituto direktoriumi Antanu Dapiu. Reikia palikti vilt // Teiss problemos. 1997. Nr. 2. P. 67.
34
PIRMA DALIS
kurioje mogaus teis gyvyb pripainta prigimtine teise ir pasakyta, jog j saugo statymas (18, 19 str.). Taigi Konstitucija nenumato iimi valstybei i teis riboti, o juo labiau atimti. urnalistas: Vadinasi, mirties bausms negalima laikyti bausme? A. Dapys: Reikia suteikti nusikaltliui (kad ir sunkiausiam) vilt sugrti visuomen. inoma, viskas priklauso nuo jo paties. Valstybs pareiga teisingai nubausti nusikaltl ir kartu sudaryti galimyb per tam tikr laik ipirkti savo kalt. Tokia bt mano principin nuostata. Ir iuo poiriu, mirties bausm nra bausm, o tam tikras susidorojimas su tam tikros kategorijos nusikaltliais atimant jiems gyvyb. urnalistas: Ar mirties bausm ir nusikalstamumas turi kok nors ry, ar ios bausms buvimas, jos taikymas turi takos, pvz., smurtini nuudym tendencijoms? A. Dapys: Ryys, be abejo, yra. Taiau, manyiau, is ryys, prieingai paplitusiai nuomonei, daniausiai yra neigiamas, gal net atvirktinis. Taiau pozityvaus ryio (takos), kad dl mirties bausms kaip bauginimo priemons sumat nuudym ar kitoki nusikaltim, u kuriuos statymai numato mirties bausm, nei ms, nei kit ali (kiek man inoma) moksliniai kriminologiniai tyrimai nenustat. To nerodo ir elementari kriminalin statistika, taigi ir nepatvirtina. Prieingai, kai kuri nepadaugdavo ar net sumadavo panaikinus mirties bausm. O Lietuvoje situacija tokia: esant mirties bausms taikymo grsmei bei galimybei, uregistruot tyini nuudym (skaitant pasiksinimus) padaugjo nuo 143 atvej 1988 m. iki 502 toki nusikaltim 1995 m. (1996 m. uregistruoti 405 tyiniai nuudymai arba pasiksinimai nuudyti). Manau, kad ivada akivaizdi. urnalistas: Kodl smurtinink negsdina iimtin bausm? A. Dapys: Smurtininkai paprastai nesivadovauja baims, kad jie bus nubausti mirties bausme, motyvu. Jie vadovaujasi visai kitokiu principu: ar bus suiupti. Jie danai tik tuo rizikuoja. udikai skiriasi nuo daugelio vagi, kurie neretai racionaliai pasvarsto, kiek met gali tekti sdti kaljime. Be to, dalis smurtinink (paprastai jie esti maesnio isilavinimo) netgi nepajgia suvokti daugelio dalyk esms ir vertinti gyvybs prasms. Yra situacij, pavyzdiui, buitini konflikt, kai pykio priepuolio, susijaudinimo ar kitoje bsenoje vykdoma mogudyst. Dalis toki asmen (udik) tampa nepavojingi visuomenei, prieingai nei mano mons. Mat inyksta nusikaltimo (nuudymo) realus motyvas, pavyzdiui, kertas ar kita konkreti prieastis, situacija. inoma, tol, kol nepasikartos panai. Tai ne banditai jie rizikuoja ir yra pasiry bausmei.
35
Labai aktyvi Teiss instituto mokslin veikla. Paminsime tik kelet krypi. Instituto mokslininkai apibendrina usienio ali nepilnamei justicijos organizavimo patirt. 2000 m. ileista knyga Vaik ir jaunimo baudiamoji atsakomyb. Usienio ali patirtis1. Kartu su Suomija ir kitomis Pabaltijo alimis atliktas tarptautinis viktimologinis tyrimas. Jam vadovavo A. Dapys ir G. Babachinait2. io tyrimo reikm didiul. Tyrimo rezultatai parod, ar tiksliai ms oficialioji statistika atspindi tikrj padt alyje ir duoda patikim pagrind jai vertinti. Teiss institutas kartu su SNO taut vystymosi programa inicijavo kriminalins justicijos poveikio nepilnamei asmenybei ir j elgesiui tyrimus3. Parengtas leidinys apie kriminologiniu poiriu problemikiausi jaunimo dal nedirbanius ir nesimokanius vaikus ir jaunim.
Docentas Aleksandras Dobryninas, Vilniaus universitetas
A. Dobrynin (kaip ir nemaai kit Lietuvos kriminolog) kriminologijos moksl atved profesorius J. Bluvteinas, su kuriuo kartu para jau mint knyg Kriminologijos pagrindai.
1 Vaik ir jaunimo nusikaltim prevencija ir uimtumas. Vilnius: Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, 2000. 2 r. http:// nplc\.lt 3 r. Vileikien E., Genien S. Kriminalins justicijos poveikis nepilnamei teiss paeidj asmenybei ir j elgesiui. Vilnius, 1999.
36
PIRMA DALIS
Docento A. Dobrynino interesai vairs nusikalstamumas visuomens informavimo priemonse bei parlamento diskusijose, kriminalinis smurtas, mirties bausms panaikinimas. Visuose A. Dobrynino darbuose galima pastebti vien leitmotyv siek keisti tradicin kriminologin mstym, atskleisti, kaip formuojasi tiek specialist, tiek visuomens nusikalstamumo vaizdis, mstymo apie nusikalstamum bdai. darb jis pradjo kartu su profesoriumi J. Bluvteinu Kriminologijos pagrinduose ir nuosekliai tsia toliau. A. Dobrynino darbai plaiai inomi usienyje, jis tarptautinio kriminolog susivienijimo Europos grup deviantiniam elgesiui tirti valdybos narys. Didelis jo nuopelnas Lietuvos kriminologijai yra tai, kad jo pastangomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete pradti rengti kriminologijos magistrai. A. Dobryninas plaiai inomas kaip mogaus teisi gynjas. Jis aktyviai dalyvavo diskusijoje dl mirties bausms panaikinimo. Pastaraisiais metais jis itin aktyviai dalyvauja kovoje su korupcija jis yra vienas i tarptautins organizacijos Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas. A. Dobrynino iniciatyva Vilniaus universitete organizuoti kriminologijossociologijos ir kriminologijospsichologijos specialybi kursai.
A. Dobryninas. Kriminalins justicijos problemos demokratins visuomens kontekste1 Tradicin baudiamosios politikos samprata siejama su kriminalins justicijos institucij veiklos organizavimu, siekiant efektyvios nusikaltim kontrols. Taiau tokia samprata yra dviprasmika maiausiai dl dviej aspekt. Pirma, ji tarsi suponuoja politin kiimsi teisingumo vykdymo sfer (demokratinje valstybje teismin valdia nepriklausoma nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios) ir, antra, tokia samprata nekritikai postuluoja kriminalins tikrovs egzistavim ir jos tariamj kontrol. Sovietiniais laikais baudiamosios politikos samprata gavo groteskin form: smoningai buvo bandoma atsisakyti vadina mojo formalaus buruazinio teisingumo ir pakeisti j partiniu komunistiniu (revoliuciniu) teisingumu, o institucins kontrols idja buvo pakeista abstrakia militarine metafora kova su nusikalstamumu. Nieko nuostabaus, kad sovietiniais laikais kriminalin justicija tapo represine maina, ne tiek vykdanti, kiek mindanti teisingum.
Dobryninas A., Gaidys V., Gruevskis B. ir kt. Socialiniai pokyiai Lietuvoje: 19901998. Vilnius, 2000.
1
37
Nors atkrus Nepriklausomyb Lietuvoje buvo bandoma atsikratyti sovietinio palikimo kriminalins justicijos sferoje ir grti prie jos grindianio teisingumo principo, vis dlto mintas dviprasmikumas iliko. Iki iol rimtai manoma, kad policija ir teismai privalo mainti (stabdyti) nusikalstamum, o politikai turi inicijuoti grietus statymus ir kontrol ir negailti pinig teissaugos institucijoms. Gali susidaryti spdis, kad pagrindinis Lietuvos kriminalins justicijos udavinys yra ne teisingumo atstatymas (kitaip tariant, nukentjusi asmen teisi realizavimas) baudiamosiomis priemonmis, bet nusikaltli persekiojimas, tardymas, baudimas ir korekcija. Nusikaltlis ne be iniasklaidos pagalbos tampa visuomens baubu ir herojumi, o j auka tik savotiku fonu nesibaigianiame globaliniame kriminaliniame seriale Lietuvos kriminogenin situacija. Tokia kriminalins justicijos padtis veria susimstyti dl jos tikrojo vaidmens Lietuvos demokratinje valstybje. Reikia prisiminti, kad kriminalin justicija yra jgos institucija, plaiau naudojama valdios legitimacijos tikslams. Pereinamajame laikotarpyje, kai buvusios vidins ir iorins socialins kontrols institucijos nebefunkcionuoja (pvz., partin kontrol), arba funkcionuoja nepakankamai efektyviai (pvz., mokyklos, eimos), o naujos (pvz., vairios nevyriausybins organizacijos) tik pradeda veikti kriminalin justicij galima panauduoti demonstraciniams tikslams, padedantiems legitimuoti nauj demokratin valdi, tikinti visuomen jos kontroliuojania galia. Taiau toks kriminalizuotas valdios galios demonstravimas gali brangiai kainuoti paiai visuomenei. Kriminalins justicijos maina produkuoja nusikaltlius ne tik formalija juridine prasme (tik teismo nuosprendio statym paeidjas gali bti pripaintas padars nusikaltim), bet ir socialineinstitucine. Kriminologai seniai pastebjo, kad ios institucijos klientais daniausiai tampa vairi marginalini grupi nariai, neturintys vadinamojo socialinio unugario. Bet socializacijos ir institualizacijos dialektika leidia manyti, kad ir pati kriminalin justicija gali prisidti prie socialins atskirties didjimo. Pozit yvi koreliacija (0,99) tarp policijos pareign augimo ir nusikaltim didjimo, fiksuojama per 19951997 m. laikotarp i vienos puss, ir didelis metinis (30 proc.) recidyvas i kitos, veria rimtai susimstyti dl Lietuvos kriminalins justicijos tiksl ir veikimo bd. Reikia suprasti, kad kriminalin justicija, kaip nusikalim kontrols industrijos (N. Christie) dalis, nra alternatyva sovietinio tipo sukarintam represiniam aparatui: abidvi produkuoja nusikaltlius, nors ir skirtingais bdais. Reali alternatyva tokiai socialinei industrijai yra teisingum utikrinanti pilietins visuomens sistema, puoseljanti, ginanti ir atstatanti paeistas mogaus teises.
38
PIRMA DALIS
Docent Ana Drakien, Vilniaus universitetas
1970 m. baig Vilniaus universiteto Teiss fakultet. Tais paiais metais pradjo dirbti Teismo ekspertizs instituto Nepilnamei nusikalstamumo sektoriuje. 19701980 m. ileista daugiausia jos kriminologijos darb, tarp j ir apie dirbanius nepilnameius, nepilnameio teiss paeidjo asmenyb. Nuo 1990 m. Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedroje dsto kriminologij. Yra viena i fundamentalaus lietuviko baudiamosios teiss vadovlio autori.
A. Drakien. Nepilnamei baudiamoji atsakomyb Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekte1 I. Nepilnamei nusikalstamumas Lietuvoje gyvuoja imtmeius ir turi savo istorij. Taiau nuolatins kiekybins ir kokybins jo permainos kelia rpesi ne tiktai teisininkams, bet ir visai visuomenei. vairios specialist grups nepilnamei nusikalstamum vertina i savo pozicij: pedagogini, sociologini, psichologini, kriminologini ir kt. Kiti visuomens nariai savaip reaguoja reikin daniausiai i moralini ir emocini pozicij. Nuolat daugjant nepilnamei nusikaltim, jie jauia pareig apie tai kalbti ir smerkti. iandien visuomenje yra susiformavs tam tikras mstymo stereotipas ir sitvirtino neginytina nuomon dl konfliktuojani su
Teis. 1998. Nr. 32. P. 3253.
39
statymu nepilnamei, j padarom nusikaltim ir baudiamojo statymo taikymo btinumo. Nepilnameiai teiss paeidjai danai apibdinami kaip pavojingi ir nepataisomi, todl juos btina grietai bausti ir izoliuoti specialiose aukljimo staigose. i populistin nuomon kartais nesvetima ir kuriantiems bei taikantiems baudiamuosius statymus. Tarybins kriminologijos mint, kad tiktai iaikinus visus nepilnamei nusikaltimus, kitus teistvarkos paeidimus bei antivisuomeninius j poelgius, o svarbiausia grietai juos nubaudus galima isprsti ir io kontingento nusikalstamumo problemas, neretai pakartoja ir ndienos teisininkai. Danai nenorima pripainti, kad daugelis moni nepilnametysts amiuje yra bent kart paeid statymus, bet nebuvo nubausti, kadangi vliau, bdami vyresni, nebedar nauj nusikaltim. Pavyzdiui, 1997 metais atlikti student kriminologiniai tyrimai parod, kad daugiau kaip 2/3 respondent bdami paaugliai yra padar administracin teiss paeidim ar nusikaltim, bet nebuvo nubausti dl vairiausi prieasi: nebuvo sulauk baudiamosios atsakomybs amiaus, susitaik su nukentjusiuoju ir jis nesiskund teissaugos institucijoms, vyk uglaist tvai, apie dalyvavim mutynse, nedidel chuliganizm ar smulki vagyst niekam nebuvo praneta ir kt. ie duomenys i dalies sutampa su kit pasaulio ali kriminolog teiginiais, jog akivaizdu, kad kiekvienas i ms gyvenime buvome kalti padar daugel nusikaltim, nors niekada nekliuvome ir nebuvome nubausti [1, p. 20]. Todl daugelis Lietuvos ir usienio ali kriminolog bei baudiamosios teiss specialist, neatmesdami btinumo laiku iaikinti nepilnamei daromus nusikaltimus ir juos atitinkamai reaguoti, danai pabria, kad nepilnamei baudiamoji atsakomyb yra iimtin. is iimtinumas siejamas su visapusiku j amiaus, fizini ir psichini ypatum, dl kuri paaugliams ne visuomet btina taikyti paias grieiausias baudiamojo poveikio priemones, vertinimu.
40
PIRMA DALIS
Docentas Alfonsas epas, pirmasis Teismo ekspertizs instituto Kriminologijos sektoriaus vadovas, Vilniaus universiteto Kriminologijos katedros dstytojas
Profesorius Samuelis Kuklianskis, Lietuvos teiss universitetas

Daug met vadovavo Lietuvos teismo ekspertizs instituto Kriminologijos skyriui. Kaip ir profesorius J. Bluvteinas, jis mokslin veikl pradjo jau turdamas labai vairiapuss praktinio darbo atsakingiausiuose kriminalins justicijos baruose patirties. Dirbdamas prokuratroje tiriant itin sudtingas ir svarbias bylas pats vadovavo tardytoj grupms. Profesorius labai gerai ino tiek oficiali, tiek neoficiali, praktin kriminalins justicijos veikl. Jis sigilins tas problemas, kurias sukelia ios veiklos organizavimo, vadovavimo trkumai, statym netobulumai, netinkama kriminalins justicijos kadr atranka, nekvalifikuotas j rengimas. Nurodyti trkumai paskatino ypa daug dmesio skirti kriminalins justicijos organizavimo ir vadovavimo problemoms, padjo suprasti, kad tiek kriminalin justicij, tiek jos veiklos metodus galima ir reikia tobulinti. Profesorius S. Kuklianskis pareng ir apgyn daktaro disertacij, kurioje nagrinja kovos su nusikalstamumu Lietuvoje organizavimo ir valdymo principus. Lietuvai atkrus nepriklausomyb, profesorius S. Kuklians-
41
kis dirbo Lietuvos teiss universiteto Kriminalistikos katedroje. Jo mokslin veikla neapsiriboja vien problemomis, taiau pirmenyb teikiama kriminalins justicijos valdymo ir organizavimo trkumams. Paymtina jo knyga Nusikalstamumo kontrols Lietuvoje mokslin koncepcija. i nedidel pagal apimt knyga yra tikrai unikali savo turiniu. Joje apibendrintos ir susistemintos nusikalstamumo kontrols Lietuvoje priemons. Nei iki ios knygos pasirodymo, nei vliau niekas nebuvo pateiks isamios tokios nusikalstamumo kontrols priemoni analizs. Knyga turjo nema tak numatant tolesnes nusikalstamumo kontrols priemoni programas. Reikminga yra prof. S. Kuklianskio pozicija dl policijos organizacijos ir veiklos. Jis teigia, kad policijos veikloje turi vyrauti du darbo pradai: nemokamas teikimas monms socialini paslaug ir prievartos taikymas nusikaltliams bei kitiems teiss paeidjams. S. Kuklianskis mano, kad majant nusikalstamumui prievartos policijos darbe mas ir pirmenyb bus teikiama socialinms paslaugoms. Profesorius S. Kuklianskis taip pat suformulavo policijos organizacijos ir veiklos principus: teistumo, centralizacijos ir decentralizacijos, koordinavimo, humanikumo, visuomens dalyvavimo policijos veikloje, mobilumo, intensyvumo, atsakomybs u padaryt nusikaltim neivengiamumo, mokslo ir technikos diegimo, dinamikumo ir kontrols. domus yra jo silymas iskirti policij i vidaus reikal sistemos.
42
PIRMA DALIS
S. Kuklianskis. Nusikalstamumo kontrols Lietuvoje mokslin koncepcija1 Lietuvoje nusikalstamumo kontrol daugiausia yra konjunktrinio pobdio, didia dalimi tarnauja atskir partij arba judjim interesams. Danai ignoruojamas nuoseklumas ir planingumas. Lietuvos slygomis nusikalstamumo kontrols nuoseklumas ir planingumas reikalauja vis pirma sukurti nagrinjamos kontrols pagrindus. Nusikalstamumo kontrols pagrind sudaro: bendra Respublikos ekonomin socialin baz, statym baz, statym realizavimo baz, teissaugos institucij kadrai, teissaugos institucij technin baz. Visos nusikalstamumo kontrols valdymo struktros, nusikalstamumo kontrols pagrind elementai pagal galimybes turi vystytis lygiagreiai. Lygiagreiai su ekonomine turi bti realizuojama ir teisin reforma, j ideologijos pagrindiniai parametrai turi sutapti. Reformuot teisin sistem turi suponuoti atitinkamas kadr parengimas ir pan. Kuriant statym baz, reikia atsivelgti tai, kad statymai reglamentuot progresyvius santykius, taiau jie negali per toli atitrkti nuo gyvenimo. Apibendrintai galima pabrti, kad Lietuvos valstybingumas bei jo vystymasis yra glaudiai susijs su nusikalstamumo kontrole.
Profesorius Viktoras Justickis, Lietuvos teiss universitetas

1964 m. baig Vilniaus universiteto Istorijosfilologijos fakultet. 1975 m. pradjo dirbti Teismo ekspertizs instituto Kriminologijos skyriuje. 1989 m. apgyn daktaro disertacij Akcentuotas nepilnametis nusikaltlis ir jo nusikaltim prevencija. Pagrindin V. Justickio tyrim sritis nusikaltlio asmenyb. Jis para dvi monografijas, kuriose gilinamasi nepilnamei, kuriems bdingi vadinamieji asmenybs nukrypimai, problemas. Nukrypimas tai ypa irykjs koks nors asmenybs bruoas. Prof. V. Justickio knygose svarstoma, kaip toks asmenybs nukrypimas gali turti takos nusikaltim etiologijai.
Kuklianskis S. Nusikalstamumo kontrols Lietuvoje mokslin koncepcija. Vilnius, LTU. 1995. P. 1011.
1
43
V. Justickis. Hipertiminis charakterio nukrypimas ir nusikaltimas1 Tarp hipertimik padaryt nusikaltim yra nemaai toki, kuri svarbus (ar net svarbiausias) motyvas pomgis rizikuoti bei nuotyki iekojimas. Aiku, gyvenime yra daug veiklos srii, kurioms ie hipertimiko bruoai bt labai naudingi. Alpinizmas, tolimos, pavojingos kelions, savarankika gamybinekonomin veikla visa tai turi kovos, nuotykio, rizikos element. Taiau nusikaltimas tai daniausiai prieinamiausias, paprasiausias nuotykis. Ypa daug reikms darant tokius nusikaltimus avantiras turi hipertimik nerpestingumas bei optimizmas. Paaugliai link ventai tikti, kad viskas bus gerai, jie sugebs veikti sunkumus, isisukti i paini situacij. Tas nepataisomas optimizmas stiprja, jeigu kur laik hipertimikui i tikrj sekasi. Algis P. padar nusikaltim (nuvar ir sudau auktam pareignui priklausani tarnybin main), bdamas gerokai igrs. Paauglys teig, kad tikrai nebt padars tokio nusikaltimo, bet pastaruoju metu jam fantastikai seksi. Kartu su draugais jis skmingai atliko kelet labai riziking finansini operacij. Netgi sulaikytas Algis P. nevertino gresianio pavojaus ir nesim vis prieinam priemoni teismui ivengti (ventai tikjau, kad viskas ir taip bus gerai).
Justickis V. Akcentuotas nepilnametis nusikaltlis. Asmenyb. Nusiengimai. Korekcija. Vilnius, 1993.
44
PIRMA DALIS
Hipertimikai yra aktyvs antivisuomenini grupi nariai, kartais net j lyderiai. Antivisuomenin grup tai daniausiai nuobodiaujanio ir godiai iekanio pramog jaunimo brys. Hipertimikai stipriausiai igyvena nuobodul ir labiausiai trokta pramog. Jie nuteikia grup nuotykiui, taip pat ir kai tas nuotykis nusikaltimas.
Kaip ir kiti kriminologai, profesorius V. Justickis padeda tirti vairiausias alies kriminologines problemas: kriminologins informatikos, kaljim, nusikalstamumo prognozavimo, kriminalins bausms poveikio ir kitas1.
Docentas Algis Urmonas, Vidaus reikal ministerija

Iki Lietuvos nepriklausomybs paskelbimo docentas A. Urmonas aktyviausiai dirbo turtini nusikaltim tyrim srityje. Socialistini moni socialistins nuosavybs grobstymas buvo labai opi tarybins sistemos bei tarybins ideologijos tema. Nemaa docento A. Urmono darb liko neinomi visuomenei, kadangi nebuvo leidiama j skelbti. Atkrus nepriklausomyb A. Urmonas aktyviai sitrauk statym krimo veikl ir pradjo rengti daugel policijos veikl ir apskritai kov su nusikalstamumu reglamentuojani statym bei postatymini normini akt.
1 Prison in Lithuania // Nordisk Tidskrift for kriminalvidenskabNordiske kriminalistforenknger. Copenhagen, 1996. Nr. 2. P. 117123; Wizienia na Litwie // Przegld wiziennictwa polskiego. Kwartalnik poswicony zagadnieniam kriminologicznym...1995. Nr. 10. P. 94102; Jugendstrafrecht in Litauen // Entwicklungstendenzen Reformstrategien im Jugendstrafrecht in europischen Vergleich. Bonn, Forum Verlag (su prof.J. Pekaiiu), 1997. S. 411415; Estonian and Lithuanian Criminal Law (Criminological view) // Crime and Criminology at the End of the Century (theoretical approach). Ninth Baltic Criminological Seminar. Tallinn, 1997 (su prof. Ando Leps) ; 3.5. Nemzetkzi bnzes Litvfniaban // Trsadalmi talkulas es bnzes. Budapest, 1997. S. 6465; Der Aufbau einer demokratischen Strafrechtspflege in Estland und Litauen unter Bercksichtigung der Kriminalittsentwicklung // Zeischrift fr Innere Sicherheit in Deutschland und Europa, 1997. No 3. S. 142144 (su prof. Ando Leps) ir kt.; Unsuccesseful German Revolution (Lessons of the last attempt to integrate the teaching of criminology and criminal law in German high schools). The European Group for the Study of Deviance and Social Control 27th Annual Conference. Palanga, Lithuania; 25th September, 1999.
45
Vienas i svarbiausi jo darb Nusikaltim prevencijos statymas. Doc. A. Urmonas djo visas pastangas, kad tai bt susistemintas, vientisas teiss aktas (r. Lietuvos Respublikos nusikaltim ir kit teiss paeidim prevencijos statymo krimo tikslai ir udaviniai).
A. Urmonas. Nusikaltim prevencijos statymas1 1. Problemin situacija. Prevencin veikla, ukertant keli nusikaltimams ir kitiems teiss paeidimams, yra nuolatini diskusij ir nepasitenkinimo objektu vertinant visuomens, valstybini ir ypa teissaugos institucij veikl, j efektyvum. Neretai ie vertinimai yra skubs ir deklaratyvs, tolimi mokslo ir teisins praktikos nustatytiems kriterijams. Tokiomis slygomis priimami skuboti valdymo sprendimai. Nestabili nusikalstamumo prevencijos teisin politika veikia teorines ir praktines nuostatas, ypa dl ios prevencijos rib. Visa tai rodo, kad yra isiderinusi bendrosios nusikaltim prevencijos sistema. Subjektyviai vykdomi struktriniai teissaugos staig pertvarkymai neretai stabdo prevencini funkcij gyvendinim. Todl teisinio reguliavimo stoka sukelia tam tikrus socialiniusorganizacinius disfunkcinius reikinius. Problemin situacij pagilina leidiami ne1 Urmonas A. Lietuvos Respublikos nusikaltim ir kit teiss paeidim prevencijos statymo krimo tikslai bei udaviniai // Kriminalin justicija: mokslo darbai. LPA:Vilnius, T. 3. P. 155156.
46
PIRMA DALIS
nuosekls norminiai aktai, tvirtinant vairias socialines programas ir kontroliuojant nusikalstamum. Todl btina atlikti kriminogenin ekspertiz, nustatyti jos teisin status, atlikimo procedras ir t.t. Kitaip i nusikalstamumo kontrols program neinyks prevencins politikos konjunktriniai tikslai. Ir toliau bus tokia bkl, kai norminiai aktai ir programiniai dokumentai prietarauja vienas kitam, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Skirtingi statymai, vairs norminiai aktai neretai suteikia tiems patiems prevencijos subjektams skirtingas teises ir pareigas. Todl prevencijos subjektams sunku tikslingai realizuoti savo teises ir pareigas: neaiks realizavimo bdai, veiksmai, priemons, metodai, prevencijos subjekt atsakomyb u prevencini pareig nevykdym 2. statymo ir jo krimo tikslai. Pirma, bt pradtos sprsti mintos problemos, iekoma teisini nuostat, kurios padt visuomenei ir valstybinms institucijoms susisteminti nusikaltim ir kit teiss paeidim prevencins veiklos tikslus, motyvus, padt vertinti priemones bei prevencijos rezultatus. Antra, atskleist prevencins veiklos ris ir apibrt prevencijos subjekt teises ir pareigas, j gyvendinimo mechanizm. Treia, prevencin veikla galt bti daugiau socialiai valdoma, vertinama kaip socialinio valdymo dalykas. is statymas turi suformuluoti pagrindinius, ypa teissaugos staig prevencinio darbo, principus, pagal kuriuos gali bti kuriami ir kiti norminiai aktai. Ketvirta, statyme turi bti tvirtinti priimtini ir vartotini nusikaltim ir kit teiss paeidim prevencijos terminai ir svokos. 3. statymo ir jo krimo udaviniai. Kuriant statym remiamasi moksliniais iekojimais ir vertinimais, praktikos analize, alies ir usienio ali nusikaltim ir kit teiss paeidim prevencijos praktika. Remiantis tarptautine praktika, btina suvienodinti terminij ir svokas. Btina apibrti ir praktin teissaugos, kit valstybini institucij ir visuomens veikl bei viet prevencijos srityje. statymas turi bti efektyvus, jo gyvendinimas turi atitikti realius valstybs finansinius iteklius. Prevencijos subjektai turi realiai sugebti panaudoti savo galias ioje veikloje.
47
Lietuvos kriminologijos ateitis

Kriminologai kartais lidnai juokauja, kad j Lietuvoje taip maai, kad jiems pavojinga skristi vienu lktuvu, nes jei jis nukrist, alis likt visai be kriminologijos specialist. Taiau padtis po truput keiiasi. ios srities mokslinink gretas papild gausi jaun talenting kriminolog karta. Jie specializuojasi atskirose srityse, rengia aktualiais t srii klausimais disertacijas, rao pirmuosius straipsnius, atlieka pirmuosius tyrimus, todl jau dabar galime velgti rytdienos kriminologijos perspektyvas. Prajo laikas, kai kriminologas galjo (ir buvo priverstas) bti universalus specialistas. Paminsime tik kelet nauj kriminologijos krypi: Teiss universitete G. Jurgelaitien tyrinja recidyvinio nusikalstamumo prevencij Lietuvoje, A. Kikis kriminologins statistins informacijos, o A. Raudonien kriminologines korupcijos problemas. Teiss institute A. Martijoius gilinasi alternatyvij bausmi taikymo, o G. Sakalauskas vaik ir jaunimo socializacijos problemas, A. Jatkeviius domisi smurtinio nepilnamei nusikalstamumo prevencija, I. Michailovi nepilnamei resocializacija baudiamojo poveikio priemonmis, o S. Genien tyrinja kriminalins justicijos poveik nepilnamei asmenybei. Nepilnamei nusikalstamumas ir toliau iliks nacionalins kriminologijos prioritetas. ioje srityje dirba daugiausiai jaun mokslinink. Svarbu, kad Lietuvoje pradti rengti kriminologijos specialistai. darb pradjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialins teorijos katedra (vedjas doc. A. Dobryninas). Kasmet rengiama deimt bsimj kriminologijos magistr. Siekiama parengti ne tik kriminolog teoretik, inani pasaulin praktik ir sugebani profesionaliai analizuoti kriminogenin situacij ir rengti vairias nusikaltim kontrols ir prevencijos programas, bet ir praktik, vykdani ias programas, realizuojani kriminologines inias teissaugoje, resocializaciniame darbe, nepilnamei aukljime. ie studentai privalo turti sociologijos, arba socialinio darbo, bakalauro laipsn, o baig kriminologijos studij program gyja sociologijos magistro kvalifikacin laipsn1. Kriminologijos (tiksliau baudiamosios teiss ir kriminologijos) specialistus rengia Lietuvos teiss universitetas. ia studijos yra teisins (ne sociologins) pakraipos. Be kriminologijos dalyk, kuriems skiriama apie
Dobryninas A. Sociologins pakraipos kriminologijos magistrantra. Mokymo programos pagrindimas. Vilnius, 1999.
48
PIRMA DALIS
tredalis viso studij laiko, daug dmesio skiriama baudiamajai teisei, baudiamajam procesui ir kitiems teiss dalykams. Galima prognozuoti, kad tai tik io proceso pradia, kad kriminologijos tyrim sritys plsis ir vis daugiau dmesio bus skiriama ekonominiams, gamtos, informaciniams nusikaltimams, vis daugiau ir vis vairesni specializacij reiks kriminolog. Bus rengiami kriminologai ekonomistai, gamtosaugininkai, vadybininkai, informatikai.
5. Kriminologija kaip mokymo dalykas

Kas ir kam studijuoja kriminologij
Kriminologijos inios reikalingos visiems, kas susiduria su nusikalstamumu, vienaip ar kitaip bando paveikti reikin. Profesins kriminologijos inios pirmiausia reikalingos kriminalins justicijos darbuotojams. Jie geriau u kitus turi suvokti nusikalstamumo prieastis, jo dsningumus. Kita profesional grup, kuri negali skmingai atlikti savo darbo be kriminologijos ini, yra teisininkai, dirbantys kitose visuomens sferose valstybs valdymo, kio, ekologijos, finans, gynybos, medicinos, vieojo administravimo ir kitose. iose srityse su nusikalstamumu susiduriama daniausiai. Korupcija valstybs valdymo sferoje, ekonominiai nusikaltimai kininkavimo sferoje, nusikaltimai gamtai aplinkos apsaugos sferoje tai kasdieniai reikiniai ia dirbantiems pareignams. Sugebti suvokti iuos reikinius itin svarbu tiems, kas organizuoja i sfer veikl. Jie turi utikrinti nusikaltim prevencij, o tam pirmiausia reikia kriminologijos ini. Kriminologijos inios reikalingos visiems, kas dalyvauja pltojant nusikalstamumo prevencij. Tai visuomenins organizacijos, dalyvaujanios nusikalstamumo prevencijos programose, vietimo staigos, turinios suteikti jaunimui reikaling ini, savivaldybs tarnybos, organizuojanios nusikalstamumo prevencij savo vietovse, ir kitos. Kriminologijos inios vis labiau tampa bendrojo vietimo dalimi. Kiekvienas visuomens narys turi turti kriminologijos ini, kaip jis gauna ir pradines kalbos, literatros, matematikos, istorijos, geografijos, biologijos inias.
49
Kriminologijos kurso struktra

Kriminologijos kurs sudaro dvi dalys: bendroji ir specialioji. Pirmojoje teikiamos bendrosios inios apie nusikalstamum ir visuomens reakcij j, antrojoje inios apie atskiras nusikalstamumo ris. Pirmj (bendrj) dal sudaro keletas skyri. Pirmiausia aptariamas kriminologijos dalykas, jos santykiai su kitais mokslais. Vliau aptariamas kriminologinis painimas kaip kriminologija tiria tikrov ir daro tam tikras ivadas, gvildenamos kriminalizacijos problemos, atsakoma klausim, kaip tam tikri moni poelgiai atskiroje visuomenje pripastami nusikaltimais. inant, kaip atsiranda baudiamieji statymai, galima engti kit ingsn itirti, kodl mons paeidinja statymus. Isiaikinus prieastis, dl kuri daromi nusikaltimai, galima nagrinti visuomens reakcij nusikaltimus. Tai pirmiausia kriminalins justicijos problemos, antra vertus, ir plaiosios visuomens reakcija: individuali moni reakcijos, visuomenins nuomons susidarymas, jos poveikis kriminalinei politikai, aktyvaus visuomens dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje problemos. Antrojoje (specialiojoje) dalyje aptariamos pagrindins nusikalstamumo raidos Lietuvoje ir pasaulyje tendencijos ir jo struktra. Atskirai nagrinjami nusikaltimai, kurie iuo metu kelia ypa didel grsm: organizuotas nusikalstamumas, korupcija, nusikalstama prievarta, nusikaltimai asmenybei.
50
PIRMA DALIS
Antras skyrius KRIMINOLOGINIS PAINIMAS. KRIMINOLOGIJOS METODAI
1. ini apie nusikalstamum formos. Kriminologiniai diskursai
Kriminologiniai diskursai
Apie nusikalstamum, nusikaltlius, nusikaltim prieastis ir kovos su jais bdus kalbama jau ne pirm tkstantmet. Nusikalstamumo problemas aptaria ne tik mokslininkai, bet ir praktikai tie, kas rengia ir leidia naujus statymus, rpinasi, kad bt j laikomasi. Nusikalstamumo problemas svarsto ir kiti visuomens nariai. Tai suprantama, nes, tikriausiai, nra mogaus, kuris negalt tapti nusikaltimo auka, ir nra mogaus, kuris nesusidurt su pagunda padaryti nusikaltim. Kai ilgai usiiminjama kokia nors veikla, nusistovi prasti, nuolatiniai veiklos bdai. Daug kas tada vyksta tarsi savaime, ilgai nesvarstant kiekvienam atrodo savaime aiku, kad vienus ar kitus dalykus reikia daryti btent taip. Jauiama, kad tai yra natralus, prastas, normalus, savaime aikus elgesio bdas. Lygiai taip yra ir svarstant nusikalstamumo problemas. Per imtus ios problemos egzistavimo met nusistovjo prastiniai jos svarstymo bdai. Kiekvienas, kas aptarinja reikin su draugais arba kolegomis, i anksto ino, kokie klausimai bus keliami, kokie bus atsakymai, kokie argumentai bus pateikti ir kokie i j pasirodys svarbs.
Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai
51
Toks nusistovjs problem svarstymo bdas socialiniuose moksluose vadinamas diskursu. Diskurso svok ir pagrindines jo analizs idjas, kaip inome, ikl prancz kalbininkas F. de Saussure'as pltodamas struktrins semiotins analizs principus, bei pltojo kiti prancz mokslininkai: J. Lacanas, M. Foucault, J. Derrida, J. Kristevas. Jie apra ir analizavo vairiausius visuomenje egzistuojanius diskursus. Pavyzdiui, M. Foucault apra, kaip istorikai pltojosi beprotysts diskursai bdai kalbti ir galvoti apie beprotyst. Inagrinjs vairiausius raytinius altinius, jis parod, kad viduramiais beprotis nebuvo laikomas pavojingu mogumi. Atvirkiai, mons buvo link manyti, kad tai vidin imintis. Dvyliktame amiuje apie beprotyst pradta kalbti kaip apie lig1. M. Foucault taip pat nagrinjo, kaip istorikai keitsi kitokie (politikos, ekonomikos, teiss) diskursai. Vienu metu visuomenje gali egzistuoti vairs t pai problem diskursai. Nusikalstamum analizuoja mokslininkai (teisininkai, kriminologai, istorikai), diskutuojama spaudoje, apie j kalba mons, aptarindami kok nors vyk ar tiesiog dl to, kad ta tema sudomino visus. Kiekviena i t moni grupi tai daro savaip. T pai moni diskursai irgi gali skirtis tai priklauso nuo situacijos ir pokalbio tiksl. Ikilminga retorika apie nusikalstamum, kuri galima igirsti i auktos tribnos, ir t pai moni kasdien kalba aptariant konkreias praktines problemas gali gerokai skirtis. Skiriasi pirmiausia vartojamos svokos. Mokslininkai kalba apie nusikalstamum, nusikaltlius, nusikaltimo motyvus, socializacijos disfunkcijas. Senuts, aptarinjanios nusikaltimus, vartoja visai kitus odius nusikaltlius jos vadina banditais, o aplinkybes, paskatinusias padaryti nusikaltim, jam ujo noras. Apie socializacijos negeroves jos kalba, kad eima visai neiri ir pan. Vartojamos tokios skirtingos svokos, kad mokslinink kalba senutms gali bti visikai nesuprantama. Skirtinga yra ir diskurs logika taisykls, kuri laikydamiesi diskurso dalyviai patikslina svokas, formuluoja sakinius, daro ivadas. Vienais bdais skaitytojus bando tikinti urnalistas, raantis ar kalbantis apie nusikalstamumo problemas, kitais du profesionalaitardytojai, aptariantys tas paias problemas, dar kitais vienas kit bando tikinti du kriminologai. Vieno diskurso logikos taisykls gali visikai netikti kitam diskursui. Ypa svarbi diskurso charakteristika dalyk, kuriuos reikia rodinti, ir savaime aiki dalyk santykis. Tardytojai arba teisjai, kurie kalba nusikalstamumo temomis, sitikin, kad visi mons bijo kriminalins bausms ir vengia jos. Jiems tai savaime aiku, kadangi niekas nra prieas pats sau. Abejons, ar i ties taip, jiems kelia tik nuostab. Tuo tarpu nusi1
Dictionary of Sociology. London, 1994. P. 119.
52
PIRMA DALIS
kaltli grupei, kalbaniai ta paia tema, tai toli grau nra savaime aiku. ios grups nariai didiuojasi chodki (buvimo laisvs atmimo vietose) skaiiumi. Ir vienu, ir kitu atveju, i tema net neaptarinjama, nes tiesiog nra moni, kurie tuo abejot. Svarbus diskurso bruoas yra fakt ir j savybi, kurias diskurso dalyviai turi omenyje aptarindami diskurso problem, visuma. Kalbdamos apie banditus senuts turi omenyje vietinius chuliganus. Policijos pareignams nusikaltliai pirmiausia vagys, su kuriais jie daniausiai susiduria. Televizijos diskurse iuo odiu, tikriausiai, pirmiausia bt vardijami udikai arba mafiozai. Taigi diskursai labai vairs. Jie gali bti visai neutrals vienas kito atvilgiu, pavyzdiui, senuts nediskutuos apie nusikalstamum su kriminologais, nes ios diskusijos tiesiog bt beprasms. Kiekviena grup apie tuos paius dalykus kalba kitokia kalba, vadovaujasi kitokia logika, vartodama tuos paius odius omenyje turi kitus dalykus, kitaip sivaizduoja gyvenim (kokie dalykai atsitinka daniau, kokie reiau, kas gali vykti, o kas maai tiktina), mones (ko mons paprastai nori ir ko bijo, kas jiems svarbu ir kas nesvarbu). Aiku, kiekviena i t grupi veriau linkusi bendrauti su savais. Manoma, kad toks bendravimas produktyvesnis. Bandydamos diskutuoti skirtingos grups patekt kebli padt, nes tekt i naujo apgalvoti mstymo ir kalbjimo bdus, kurie jau seniai abiem alims prasti ir natrals. Diskursai gali bti ir konfliktiniai, net prietaraujantys vienas kitam. Daugum sprendim ukertant keli nusikalstamumui priiminja ne kriminologai, o politikai, visuomens atstovai, vairi lygi pareignai. J sprendimai atspindi j logik, prastus mstymo bdus, poirius visuomen ir gyvenim. Taigi nemanoma suprasti j reakcijos nusikalstamum nesuvokiant j diskurs kalbjimo ir mstymo apie nusikalstamum bd. Diskursai yra prizm, per kuri irima ir kriminologijos bei kit nusikalstamum studijuojani moksl ivadas. Viena i svarbiausi klii, trukdanti i moksl ivadas pritaikyti gyvenime, yra tai, kad io mokslo diskursas skiriasi nuo studijuojani ar kriminologijos inias taikani asmen diskurso. Diskurs apie nusikalstamum visuomenje gana daug. Jie vairs, kaip vairs ir mons. Taiau vis dlto pabandykime suskirstyti (aiku, santykinai) juos dvi grupes sveiko proto ir mokslinius.
53
Sveiko proto kriminologiniai diskursai

Aptarsime kai kuriuos sveiko proto diskurs ypatumus. Gyvendamas visuomenje mogus turi susidaryti nuomon vairiausiais klausimais. Jam reikia suvokti, kas yra visuomens egzistavimo pagrindas, kokie yra ir kaip vairiausiose situacijose elgiasi mons ir kita. visus tuos klausimus taip pat bando atsakyti socialiniai mokslai. Sakykime, psichologija ipltoja asmenybs ir psichini proces teorij, socialin psichologija nagrinja moni santykius, sociologija visuomens struktr. Taiau paprastas mogus, nestudijavs i moksl, su iomis gyvenimo apraikomis susipasta pats. Jo vadovlis jo asmenin patirtis ir diskursai, kuriuose dalyvauja. Aiku, kad tokiu bdu susiformavs atskir moni ir visuomens suvokimas gerokai skiriasi nuo mokslinio. Tas kasdienes paprasto mogaus inias apie visuomen ir aplinkinius mones buvo prasta vertinti kaip primityv mokslini ini variant. Kasdiens inios buvo suprantamos tiesiog kaip nemokyto mogaus inios. veikti i nuostat pirmasis savo darbuose paband D. Lockas, vliau W. Windelbrantdas ir H. Rickertas. Jie pirmieji parod, kad atskir visuomens nari socialins inios yra ne primityvus suvokimas, bet ypatinga ini atmaina. Sistemingai panagrinti io pobdio inias pirmasis paband M. Scheleris. Jo knyga taip ir vadinasi ini atmainos ir visuomen. ini sociologijos problemos (1926). Jis tikinamai parod, kad atskiras mogus turi galvoje vis visuomen, ir atskleid, koks sudtingas yra santykis tarp atskiro mogaus ir jo etoso (aplinkos, kultros). K. Mannheimas pirmasis pradjo vartoti svok socialinis painimas ir nagrinjo socialinius mechanizmus, kurie sukelia io painimo ikraipymus ir klaidas. R. Mertonas aptar individo socialini ini form. Tai socialini situacij paveiksliukai, kuriuos susikuria kiekvienas mogus remdamasis socialinmis iniomis. Toks socialinio pasaulio vaizdis determinuoja individo elges. R. Mertonas parod, kad elgdamasis taip, kaip sivaizduoja paveiksllyje, mogus patvirtina j (savaime isipildanios pranaysts). H. Marcuseas ir T. Adorno nagrinjo individuali socialin smon kaip valstybs, valdios, vyraujanios ideologijos poveikio subjekt. Tsdamas i tyrim krypt J. Habermasas ikl dabartinio ini pasaulio suskilimo" idj. Jo nuomone, besipltojant supertechnologijoms, vis labiau biurokratjantis modernusis pasaulis neivengiamai suskyla. Modernios visuomens santykiai (J. Habermasas vadina juos sistema) atsiskiria nuo gyvenimikojo pasaulio, t.y. paprast moni realaus pasaulio, kuriame susiformuoja
54
PIRMA DALIS
savas, besiskiriantis nuo oficialaus mokslo, kasdieni ini pasaulis, bet sistema atakuoja j ir stengiasi istumti i gyvenimo ir moni smons. Tyrinti kasdienes inias paskatino psichologai, ir ypa socialins psichologijos atstovai.
2. Mokslins inios apie nusikalstamum. Mokslinio kriminologinio painimo ypatumai

Mokslinis painimas
Kriminologija mokslas apie nusikalstamum. Jo tikslas suteikti ini apie nusikalstamum apskritai, jo struktr, dinamik, prieastis. Btent ini stengiams gyti studijuodami kriminologijos kurs, btent ini mums reikia sprendiant vairiausias su nusikalstamumu susijusias problemas. Taiau norime ne bet koki, o kokybik ini. Kriminologija, kaip ir kiti mokslai, siekia nustatyti ties apie savo objekt nusikalstamum ir visuomens reakcijas j. Nustatyti ties apie tikrov, gauti apie j informacijos yra kiekvieno painimo tikslas. Ne tik mokslas, bet ir menas, literatra siekia to paties. Mokslinis tiesos painimas skiriasi pirmiausiai tuo, kad jo siekiama laikantis tam tikr aiki ir pastovi taisykli. Kai mokslininkas k nors teigia, jis turi sugebti paaikinti, kodl taip teigia ir kodl sitikins, kad teiginys teisingas. Tai darydamas mokslininkas nurodo taisykles, kuriomis vadovaudamasis atskleid savo teigin ir rod jo teisingum. Mokslikai rodytu teiginiu gali remtis kitas mokslininkas. Jam jau nereikia io teiginio rodinti i naujo. Jis gali eiti toliau, remdamasis jau rodytais dalykais ikelti ir rodyti vis naujus dalykus. Mokslo raida yra jimas nuo pagrindimo prie pagrindimo. Tik remiantis jau rodytais dalykais galima eiti pirmyn. Kai Niutono paklaus, kaip jis padar tokius reikmingus atradimus, jis atsak: a galjau irti toli priek, nes stovjau ant milin pei. ie milinai Niutonui buvo mokslininkai, kurie dirbo iki jo ir kuri darbais ir atradimais jis rmsi. Kriminologai visikai sutaria, kad mokslas turi bti pltojamas laikantis aiki, pagrst ir pastovi taisykli. Tos taisykls vadinamos moksliniais metodais, o j visuma metodika (arba metodologija).
55
Kriminologinio painimo etika

Toli grau ne visada lengva patikslinti, ar i tikrj laikomasi mokslo metodikos reikalavim. Sakykime, labai sunku pakartotinai apklausti imtus arba tkstanius moni, norint sitikinti, ar kriminologin apklausa buvo atlikta tinkamai. Nelengva i naujo inagrinti imtus arba tkstanius fakt, kuriuos inagrinjo kriminologas kurdamas savo teorij. Neretai tenka pasitikti, kad kriminologas siningai, profesionaliai atliko tyrim. Tai jau mokslins etikos sritis. Be metodikos (metodologijos) reikalavim, kriminologui keliami taip pat ir doroviniai. Tai reikalavimai, kuri turi laikytis vertas pagarbos ir pasitikjimo kriminologas. Juos galima suformuluoti taip: Bk siningas! Niekada nemanipuliuok tyrimo rezultatais! Nebk dogmatikas! Bk tikslus! Venk prietar! Vartok tik aikius ir vienareikmius terminus ir simbolius! Gerbk faktus. Jie yra aukiausia iuolaikinio mokslinio painimo apeliacin instancija!1. ie reikalavimai yra tyrintoj, kurie atlieka socialinius tyrimus, profesini etikos kodeks dalis2.
Kriminologinio painimo dilemos. Pasirinkimas: empirinisanalitinis arba nomotetinis painimas

Kalbjome, kad, atlikdamas tyrim bei apibendrindamas jo rezultatus, kriminologas turi laikytis griet, vienareikmi taisykli. Taiau nra susitarta, kokios tai turi bti taisykls. Daniausiai taikomi du empirinisanalitinis (jis dar vadinamas kritiniuracionaliuoju) ir prieingas nomotetinis metodas3. Empirinisanalitinis painimas. Svarbiausia painimo taisykl, kuria vadovaujamasi taikant pirmj metod painimas turi remtis duomenimis, kuriuos galima stebti tiesiogiai arba netiesiogiai. Sakykime, labai nesunku suinoti, koks byl skaiius tam tikrame regione galima nueiti teism ir tas bylas pamatyti, suskaiiuoti, kiekvien paimti rankas. Sunkiau nustatyti nusikaltlio intelekt jo negalima stebti tiesiogiai. Taiau mes j galime stebti netiesiogiai, pavyzdiui, panaudoti intelekto test. Svarbs reikalavimai yra intersubjektyvizmas ir galimyb verifikuoti teiginius. Tai reikia, kad kitas mogus (kitas specialistas) pakartotinai atliks
1 2
Kaiser G. Kriminologie. Heidelberg: Mller Verlag, 1996. S. 33. Reynholds. Ethics and social science research. 1982. Apendics 1. 3 Kaiser G. Kriminologie. Heidelberg: Mler Verlag, 1996. S. 32.
56
PIRMA DALIS
tuos paius mokslinio painimo veiksmus gaus tuos paius rezultatus (arba, kas dar svarbiau, gals juos paneigti). Sakykime, vienas tyrjas nustat, kad mieste N. buvo ikelta tam tikras skaiius byl, kitas tyrjas gali nueiti t pai staig ir patikrinti, ar i tikrj yra tiek byl. Nomotetinis (fenomenologinishermeneutinis) painimas. is poiris atsirado veikiamas istoriografini metod. Jis remiasi prielaida, kad kiekvienas atvejis (sakykime, nusikaltimas) ir kiekvienas mogus (sakykime, nusikaltlis) yra labai individualus ir nepakartojamas. Maa to, labai skirtingos yra ir slygos (istorins, geografins, ekonomins), kuriomis kiekvienas i j gyvena. Dl to iskirdami ir apraydami (kad ir labai tiksliai) tik atskirus mogaus bruous, mes prarandame pai svarbiausi informacij apie j. Galime, pavyzdiui, tiksliausiai vertinti tam tikro mogaus intelekt, atskleisti jo charakterio bruous, nustatyti jo ami, eimin padt, pomgius ir vis dlto negalsime jo visikai suprasti, nesuvoksime jo slapiausi mini, nesuinosime, kaip jis mato pasaul, nenumatysime, kaip jis pasielgs vienu ar kitu atveju. Taigi daugiausiai galimybi suprasti kit mog teikia bandymas patekti jo padt. Turime labai gerai suprasti mog ir padt, kurioje jis yra, pasijusti jo kailyje, pairti jo gyvenim jo paties akimis, tik tada galime suprasti, kodl buvo pasielgta taip arba kitaip. Aiku, iuo atveju i dalies atsisakoma intersubjektyvizmo reikalavimo. Bandantis atsidurti nusikaltlio vietoje mogus gali suvokti aplinkybes vienaip, o nusikaltlis visikai kitaip, sunku bus suprasti, kas teisus. Dl to io painimo metodo alininkai kartais net bando teigti, kad tai ir nesvarbu: svarbiau turti idj, nei inoti ties1.
Painimo bd tarpusavio prietaravim altiniai

Ginai dl painimo bd iplaukia i objekto, kur studijuoja kriminologija (ir kiti mokslai apie mog). Nusikaltimas yra mogaus poelgis. Norint suprasti, kodl nusikaltimas buvo padarytas, turime suprasti individo jausmus, mintis, poreikius, jo praeit ir ateities planus. mons labai skiriasi nuo objekt, kuriuos tiria gamtos mokslai (fizika, chemija, geologija, astronomija ir kt.). Gamtos reikinius galime pakankamai tiksliai apibrti. Pavyzdiui, analizuodami Archimedo dsn galtumme apibrti, kas yra skystis, k reikia plaukti bei istumti. Apibrimo bdai, kuriuos taikysime, aikiai idstyti logikos vadovliuose. Pavyzdiui, apibrdami, kas yra
1
Kaiser G. Kriminologie. Heidelberg: Mler Verlag, 1996. S. 32.
57
skystis, sakysime: tai yra mediaga, kuri pasiymi tokiomis esminmis savybmis: ... ir toliau paminsime tas savybes. Tai yra gerai inomas apibrimas gimine ir riniu skirtumu1. Panaiai apibrtinos ir kitos svokos. Nomotetinis painimas. Sunkiau yra apibrti veiksnius, kurie pastmjo pavyd vyr nuudyti savo mon. Visi gerai supranta odi siutulys, a pajutau diaugsm, tapau piktu ir gudriu vrimi turin. Taiau juos suvokiame ne remdamiesi tiksliu i reikmi apibrimu (kaip tai bna gamtos moksluose), o savo asmenine patirtimi. Kiekvienas i ms ino, kas yra siutulys, diaugsmas, pagiea, nes ne kart tai igyveno, tik, prieingai nei anksiau mint gamtos mokslo svok, i nemanoma apibrti. Jas geriausiu atveju galime tik aprayti, papasakoti apie tuos jausmus kitam mogui. Ir tas mogus supras, tik jei pats igyveno kak panaaus. Jis i svok susies su savo igyvenimais. Aiku, sunku tiktis, kad du skirtingi mons od siutulys supras visikai vienodai, nes skirtingi mons t pai bsen igyvena labai skirtingai. Kriminologijoje daug svok, kuri turinys yra ir dar ilgai bus diskusij objektas. Sakykime, svoka deviantinis (nukrypstantis nuo normalaus) elgesys. Bet kas yra norma? Nelengva rasti du sociologus, psichologus, kriminologus ir netgi medikus, kurie visikai sutaria iuo klausimu2. Samprotaujant apie nusikalstamum danai vartojamos nevisikai apibrtos svokas. Neabejojama, kad jeigu vyras tyia nuauna mon, tai yra tyinis nuudymas. Bet k tiksliai reikia tyia, kur yra tiksli riba tarp tyia ir netyia? Kokie nusikaltlio jausmai, mintys, sprendimai udant veria teigti, kad nusikaltimas padarytas tyia? Taigi riba tarp dviej svok yra labai plati ir neaiki. Tokios pat neaikios yra ir svokos nuudymas ribos (mogus mir nuo nusikaltlio veiksm tuoj pat, po valandos, dienos, mnesio, pusmeio, met kur baigiasi sunkus kno sualojimas ir prasideda nuudymas?). Tokios pat intuityvios ir netikslios yra dauguma kit kriminologijos svok3.
r.: Plekaitis R. Logikos vadas. Vilnius, 1978. P. 114. Smulkiau r.: . . . . 1986. . 9, 7782. 3 Toki svok taikymas nra vien kriminologijos ypatyb. statymas noriai taiko vadinamsias vertybines svokas (r.: Bielinas E. Kvalifikuota nusikaltim sudtis // Teiss apvalga. 1990. Nr. 3. P. 9.). Anot jo, beveik 24 proc. kvalifikuojani poymi yra vertinamieji poymiai.
2
58
PIRMA DALIS
Koks yra empirinioanalitinio ir nomotetinio painimo santykis?

Viena vertus, galima tikti, kad tik iandien dar nesugebame tirti mogaus ir jo elgesio taip pat objektyviai ir tiksliai kaip gamtos objekt, kad tai laikinas reikinys. Kad tai, kas nemanoma iandien, taps manoma rytoj, kad tolesn socialini moksl raida leis sprsti i problem vis skmingiau. I tikrj sociologijos, psichologijos, ekonomikos istorija teikia mums nemaai spding pavyzdi, kad reikiniai, kurie atrod esantys u empirinio tyrimo ribos, vliau buvo skmingai tiriami. Ateities terminologija remsis empiriniuanalitiniu painimu. Galima laikytis prieingos nuomons ir teigti, kad susiduriame ne su laikinais, o su esminiais sunkumais, kad pati dvasins sferos specifika i esms apriboja verifikavimo procedr taikym. Galima vadovautis argumentais, kad tiek dabar, tiek ateityje nusikaltlio (ir kiekvieno kito mogaus) elges galsime suprasti tik lind jo kail, irdami jo akimis. Grkime prie pateikto pavyzdio (pavyduolis, nuuds savo mon). Vienintelis bdas suvokti tikruosius pavyduolio elgesio motyvus atsidurti jo vietoj, pairti visk jo akimis. Tik taip galima suprasti, k iuo atveju reikia siutulys, diaugsmas, pagiea ir apskritai kiekviena mintis bei poelgis. Dabartinis vokiei filosofas H. G. Gadameras rao, kad mokslai apie dvasi suartja su tokiais painimo bdais, kurie yra u mokslo rib. Tai tokie painimo bdai, kuriuose tiesa irykja be verifikacijos metodologini mokslo priemoni1. is teiginys labai svarbus, nes skatina visikai kitok tyrintojo elges. Sakykime, kad mes pasirinkome empirinanalitin painimo bd. Tikime, kad mogus, jo vidinis pasaulis turi bti tiriamas objektyviai ir kad turime visomis igalmis siekti btent tokio painimo, tik visa problema yra tai, kad mes dar nesugebame objektyviai tirti mogaus elgesio (nors jis turi bti taip tiriamas). Jeigu mes tikime visais iais dalykais, tai veria mus atsisakyti tirti dalykus, kuri negalime tiesiogiai arba netiesiogiai stebti, netgi jeigu esame sitikin, kad tie dalykai labai svarbs. Mes tirsime tik tai, k galime stebti, tiksliai fiksuoti ir matuoti. Jeigu laikoms prieingos nuomons (mogus visikai kitoks tyrimo objektas nei gamtos objektai), stengsims j painti specifiniais bdais, t.y. sieksime subjektyviai suprasti, netgi jei neturime galimybi jo tiesiogiai itirti. Pasirinktas tyrimo metodas lemia renkamos informacijos pobd. Taikydami empirinanalitin metod rinksime objektyvius duomenis, kuriuos galime patikrinti. Sieksime sukonkretinti abstrakias svokas ir nesigilinsi1
. . . : , 1992. . 39.
59
me teiginius, kuri negalime konkretizuoti, sieti su empiriniais, stebimais dalykais. Pasirink kit nomotetin painimo metod jau nesieksime visuotinumo ir tikslumo. Geriau visapusikiau suprasti vien mog negu pavirutinikai daug moni. Todl vietoj visuotini apklaus taikomas giluminis interviu, nebandoma rinkti objektyvi fakt apie mog, o stengiamasi patekti jo padt. Daniausias taikomas dalyvaujantis stebjimas, kai tyrintojas daug laiko praleidia su mogumi, kartu dirba ir linksminasi. Pagaliau vietoj formalizuot duomen (pvz., atsakant anketos klausim galima pasirinkti tik vien i anketoje pateikt atsakymo variant) naudojami neformalizuoti (mogus skatinamas kalbti taip, kaip jam nortsi). Kok painimo bd geriau pasirinkti? Daugelis tyrintoj daniausiai vietoj ar/ar pasirenka ir/ir. Tyrinjant stengiamasi derinti abu metodus. Tiriant nusikaltimus, nusikaltlius pirmiausia stengiamasi suprasti, bandyti aikiai sivaizduoti j padt ir j akimis pavelgti gyvenim. Tokiu atveju sugebsime dar tiksliau taikyti nomotetinius metodus, tiksliau pasirinksime, k ir kaip reikia tirti. Tas monikas poiris leidia tiksliau atrinkti tyrimo objekt, suformuluoti hipotezes bei parengti visuotinio tyrimo metodus. Jeigu mes gerai suprantame, sakykime, nepilnameius nusikaltlius, gerai juos pastame, sugebame pamatyti pasaul j akimis, sugebsime visuotins anketos klausimus suformuluoti taip, kad nepilnametis mus teisingai suprast ir nort atsakyti. Dl to turime daugiau pagrindo tiktis, kad ms visuotinio tyrimo rezultatai bus gana patikimi. Taiau gavus tuos rezultatus mums vl reiks grti prie nomotetini tyrimo bd. To reikia norint tiksliai interpretuoti tyrimo rezultatus. Maa nustatyti kokius nors, kad ir labai tikslius, faktus apie nusikaltl ir nusikalstamum. Labai svarbu suprasti, kaip juos suvokia pats nusikaltlis. Pavyzdiui, remiantis statistikos duomenimis, galima teigti, kad mons, nuteisti laisvs atmimo bausme, daniau daro pakartotinius nusikaltimus. Galima rodyti, remiantis tais paiais statistikos duomenimis, kad didiausi tak tam turi kaljimo subkultra kaljime daug asociali asmenybi ir vyrauja teigiamas poiris nusikaltim darym. Taiau to nepakanka. Svarbu yra vairiapusikai suvokti t kaljim pakliuvus mog, jo padt, jo nerim, baim, nor sulaukti aplinkini paramos. Turime sivaizduoti, kaip atsitinka, kad priimdamas antisocialinius sprendimus individas pradeda jaustis vis saugesnis ir stipresnis. Empirinisanalitinis ir nomotetinis metodai tarsi papildo vienas kit. Dar grietesnius reikalavimus kelia vadinamoji feministin teorija. Jos atstov nuomone, gerai, kad tyrjas stengiasi suprasti tiriamus mones, bet to nepakanka. Geriausiai nomotetinio tyrimo duomenis gali vertinti patys
60
PIRMA DALIS
tiriamieji. Taigi btina, kad tyrime dalyvaut ir patys tiriamieji ir teisingai paaikint tyrimo rezultatus.
Kriminologinis painimas ir postmodernizmas

Svarstydami, koks painimo metodas geresnis ir koki painimo taisykli laikydamiesi greiiau nustatysime ties apie nusikalstamum, visa laik vadovavoms idja, kad ta iekoma vienintel tiesa egzistuoja. Kaip gi mes sivaizduojame t ties? Tikriausiai, kaip kakok teigin apie nusikalstamum. Btent prie jo turi mus atvesti empirinisanalitinis ar nomotetinis metodas arba kakoks j derinys. Nustat t teigin, galime ramiai judti toliau. Taiau ar toks teiginys i tikrj egzistuoja? Vienas i moksl apie mog ir visuomen ypatum yra tai, kad ir tinkamai nustatyta tiesa po kiek laiko pasirodo netiksli ir j pakeiia kita tiesa. Dar viena svarbi i moksl ypatyb yra tai, kad daniausiai t pat reikin galima paaikinti i vairi teorij pozicij ir visi paaikinimai yra vienodai teisingi. Daniausiai atrodo, kad tai laikinas reikinys, kad dar truput palaukus viena i teorij pasirodys teisingiausia. Taiau atidesn moksl apie mog ir visuomen istorijos analiz parodo, kad teorij gausa ioje srityje yra nuolatinis ir normalus reikinys. Viena takingiausi dabartini painimo ideologij postmodernizmas kaip tik ir teigia, kad vienos tiesos, kuri bt galima surasti taikant painimo metodus, nra. Yra daug ties apie kiekvien objekt. Kiekvienas mogus ir geras, ir blogas, ir protingas, ir kvailas, ir stiprus, ir silpnas priklauso nuo to, i koki pozicij j vertinsime. Tiesa yra tiesa tik neperengiant tam tikros teorijos ar tam tikro painimo metodo rib. Jeigu taip, tai klausimas, koks metodas geriausias, neturi jokios prasms. Kiekvienas geras, kiekvienas atveda prie savos tiesos. Jeigu pritariame iam poiriui, tai svarbiausia, k turime inoti apie kiekvien fakt arba kriminologin ivad kaip ji buvo gauta. Tik informacija apie gavimo bd ir teorij, kuria buvo remiamasi, leidia suprasti kiekvien teigin. Pavyzdiui, informacija, kad nusikalstamumo lygis ms alyje yra vienoks ar kitoks, pats savaime nieko nereikia ir nieko mums nesako apie nusikalstamum. I tikrj jis reikia tik tai, kad vidaus reikal institucij statistikos padaliniai vadovaudamiesi inybine instrukcija bei tiesioginiais ir netiesioginiais vadov nurodymais ufiksavo tok i kit policijos padalini (kriminalins policijos, ONTE ir kt.) gaut byl skaii. iek tiek pasikeitus instrukcijai ir vadovybs politikai tas skaiius pasikeis. Taiau nei vienu, nei kitu atveju netursime pagrindo teigti, kad vienas i j yra teisingas, o
61
kitas ne. Taigi kiekvienas i j turi tam tikr prasm tik kartu su jo teoriniu ir netgi buitiniu kontekstu.
3. Empiriniai duomenys kriminologijoje. J pagrindiniai altiniai

Kriminologija yra pozityvus (ne normatyvinis) mokslas. Ji tyrinje tikrov renka duomenis apie tikrov ir jais remdamasi daro ivadas apie j. Kokiais metodais tuos duomenis kriminologijai renka? Kas yra kriminologiniai duomen rinkimo metodai? Nra joki speciali kriminologini duomen, tai yra toki, kurie bdingi tik iam mokslui. Kriminologija integruojantis mokslas. Taigi natralu, kad ji taiko vairiausi kit moksl tyrimo metodus. Vargu ar galima numatyti, kokie tyrimo metodai gali, o kokie negali bti naudingi kriminologijoje. Turint omenyje integruojam kriminologijos pobd, logikiausia kriminologijos metodus bt skirti pagal mokslus, kuriuos kriminologija integruoja: sociologinius, psichologinius, ekonominius ir kitus. Vadovaudamiesi tuo paiu principu galtumme skirti ir duomenis, kurie gaunami taikant tuos metodus. Taiau ir tie mokslai nedaug tesiskiria pagal tai, kokius metodus jie taiko. Labiausiai paplits sociologijos metodas anketa, taiau j plaiai taiko ir psichologai, ir ekonomistai, ir pedagogai. Testai ir testavimas siejami su psichologija, taiau jie jau seniai tapo ir pedagogo, ir sociologo darbo rankiu. Dokument analiz vienas svarbiausi istorijos mokslo metod, taiau ir sociologai, ir psichologai, ir pedagogai, ir ekonomistai siekia papildyti savo tyrimus dokument analize. Taigi jau senokai susidar bendras socialini moksl instrumentarijus. Panagrinkime socialini moksl metodus, kurie daniausiai taikomi kriminologiniams duomenims gauti. Bendras vis metod ypatumas yra tai, kad kiekvien kart mes darome kok nors darb. ios veiklos rezultatas yra vienokie ar kitokie duomenys. Baig darb mes jau netyrinjame tikrovs, o analizuojame gautus duomenis. Kiekvienu atveju kokie nors sumetimai (kartais teisingi, o kartais ne) leidia mums teigti, kad ms duomenys taip tiksliai reprezentuoja tikrov, kad gali (bent ms tyrimo tikslams) j atstoti. Btinyb tirti ne pai tikrov, o j atstojanius duomenis visada kl mokslininkams nerim.
62
PIRMA DALIS
Vienas i aktyviausiai diskutuojam klausim kokius reikalavimus turi atitikti duomenys, kad i tikrj reprezentuot tikrov ir tikt moksliniam painimui (r., pvz., 1 lentel).
1 l e n t e l . Kriminologins informacijos reikalavimai (pagal J. Bluvtein1)
Informacijos reikalavimai Isamumas Tikrumas Operatyvumas Vienareikmikumas Kompleksikumas
Reikalavim turinys Informacija turi atspindti pagrindines, esmingiausias tiriam objekt savybes Informacij turi atitikti faktai Informacija turi bti gauta laiku, kad galima bt panaudoti svarbiems sprendimams priimti Neturt bti pateikta vartojant dviprasmikas svokas Reikinys turi bti vertintas vairiapusikai, btina isiaikinti i pirmo vilgsnio visikai skirting fakt ryius ir tarpusavio priklausomyb, surasti bendrybi ten, kur, atrodyt, egzistuoja tik daug vienas nuo kito izoliuot reikini
Apvelkime pagrindinius kriminologini duomen gavimo bdus.
Dokument analiz
Tai daniausiai vairiausio pobdio dokumentai, kurie atsirado kriminalins justicijos veikloje: veiklos ataskaitos, patikrinimo aktai, protokolai, paymos ir kita. T dokument autoriai kriminalins justicijos pareignai. Visuose iuose dokumentuose oficialiai fiksuojami tam tikri momentai, faktai, vykiai. Daniausiai nagrinjamas dokumentas yra baudiamoji byla. I tikrj byloje kaupiami dokumentai ir vairs duomenys, parodantys ne tik nusikaltim bei nusikaltl, bet ir vis bylos eig. Taigi baudiamosios bylos analiz leidia kompleksikai, visapusikai suinoti tiek apie nusikaltim, tiek apie visuomens reakcij j. Daniausias dokument analizs bdas yra vadinamasis anketavimas. Anketa iuo atveju sraas klausim, kuriuos stengiantis atsakyti ir iekoma byloje duomen.
Bluvteinas J., Justickis V. ir kt. Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994. P. 103106.
63
Sakykime, jeigu tyrj domina nepilnamei traukimas nusikalstam veikl, tai vartant baigt byl (paprastai tai labai storas dokument rinkinys) iekoma atsakym iuos klausimus: ar nusikaltimas buvo grupinis; ar grupje dalyvavo nepilnamei; kokios j socialinsdemografins charakteristikos; ar yra duomen, kad jie buvo traukti suaugusij ar suaugusiojo; kokie traukusiojo socialiniaidemografiniai bruoai; koks trauktojo ir traukusiojo amiaus skirtumas (pvz., gali bti, kad vienas tik prie por dien iki nusikaltimo tapo pilnameiu, o kitam liko tik pora dien iki pilnametysts taigi formaliai nepilnamet trauk suaugusysis, bet i tikrj tai bendraamiai); nusikaltimo aplinkybs ir pobdis; ar buvo ikeltas kaltinimas dl nepilnameio traukimo; ar buvo suaugusysis pripaintas kaltu; kokia bausm jam buvo paskirta. Tokiu bdu ianalizav tam tikro regiono bylas gauname verting kriminologin informacij, rodani, kokiais bdais nepilnameiai traukiami daniausiai, kokiems nusikaltimams padaryti jie panaudojami, kokie nepilnameiai traukiami (socialinsdemografins charakteristikos), kas traukia (socialinsdemografins traukianij charakteristikos).
Oficialioji statistika, jos esm. Poirio oficialij statistik raida

Kriminologin statistika tai tam tikra dalis informacijos apie nusikalstamum, su juo susijusius reikinius bei nacionalins kriminalins justicijos veikl. Pavyzdiui, Lietuvos statistikos departamentas kasmet leidia statistikos rinkin Nusikalstamumas ir teissaugos institucij veikla. 2001 m. ileistame leidinyje surinkti 2000 m. nusikalstamumo ir kriminalins justicijos veiklos duomenys. Oficialioji kriminologin statistika sudaryta remiantis io leidinio duomenimis. Galime matyti, kokio pobdio informacija paprastai spausdinama iame ir panaiuose leidiniuose. Be pateikt duomen, paprastai skelbiami duomenys apie kalintuosius laisvs atmimo staigose, nusikaltim aukas ir kitokia informacija. Lietuvikas kriminalins statistikos rinkinys pagal apimt vienas kukliausi tik keliasdeimt puslapi. Vokikas tokio pobdio leidinys Polizeiliche Kriminalstatistik yra daugiau kaip 250 puslapi ir pateikiama daugiau kaip imtas lenteli1.
1
Polizeiliche Kriminalstatistik. Bundeskriminalamt:Wiesbaden, 1998.
64
PIRMA DALIS
Oficialioji kriminologin statistika1 UREGISTRUOTI IR INAGRINTI NUSIKALTIMAI Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai Policijos darbuotojai Policijos struktra 1999 m. pradioje Lietuvos auktj mokykl studentai, studijuojantys teiss mokslus Auktesnij policijos mokykl studentai Nusikaltim skaiiaus dinamika Uregistruoti nusikaltimai Nusikalstamumas 1998 m. Uregistruoti nusikaltimai pagal j sunkumo laipsn Nusikalstamumas mieste ir kaime Nusikalstamumas didiuosiuose Lietuvos miestuose Uregistruoti kriminaliniai nusikaltimai vieose vietose Uregistruoti nusikaltimai pagal pasiksinimo objekt Uregistruoti ir iaikinti nusikaltimai pagal kai kurias nusikaltim ris Uregistruoti ir iaikinti nusikaltimai Asmen, nusikaltusi pakartotinai, padaryti nusikaltimai Grupiniai nusikaltimai Neblaivi asmen padaryti nusikaltimai Narkoman padaryti nusikaltimai Nepilnamei padaryti nusikaltimai Nepilnamei padaryti nusikaltimai pagal nusikaltim ris ASMENYS, PADAR NUSIKALTIMUS Iaikinta asmen, padariusi nusikaltimus Asmenys, padar nusikaltimus Asmen, padariusi nusikaltimus, amius Asmen, padariusi nusikaltimus, uimtumas Darbingo amiaus nedirbantys ir nesimokantys asmenys, padar nusikaltimus Moksleiviai ir studentai, padar nusikaltimus Iaikinta nepilnamei, padariusi nusikaltimus Nepilnameiai pagal padaryt nusikaltim ris NUSIKALTIM IR KIT TEISS PAEIDIM PREVENCIJA Asmenys, rayti policijos profilaktin skait Vaik, rayt policijos profilaktin skait, amius ir uimtumas Vaik, rayt policijos profilaktin skait, eimos padtis Vaikai, pristatyti policijos staigas
Nusikalstamumas ir teissaugos institucij veikla. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 1999. P. 3.
1
65
Oficialioji kriminalin statistika svarbi daugeliu atvilgiu. Paminsime tik kai kuriuos i j. 1. Visuomenins tvarkos vertinimas. Gyventojams, usienieiams, norintiems atvykti krat turizmo arba verslo reikalais, draudimo kompanijoms, investitoriams svarbu, ar alis saugi, ar jie nerizikuoja atvyk tapti nusikaltimo aukomis. Atsakyti iuos klausimus daniausiai padeda oficialiosios statistikos duomenys. 2. Valstybs pastang ukirsti keli nusikalstamumui vertinimas. Valstyb yra atsakinga u kov su nusikalstamumu. Policija, teismai, teistvarkos institucijos apriboja kai kurias pilieio teises, ypa prievartos panaudojim, addamos utikrinti jo saugum ir teises. Toks yra visuomenins sutarties turinys. Valstyb atsakinga u tvark, ji turi utikrinti saugum, pilietis atsisako dalies savo laisvi. Kai Js but lenda ginkluotas nusikaltlis, o Js esate beginklis, dl susidariusios situacijos kalta valstyb, kuri neleido naudotis ginklu, bet neutikrino asmeninio saugumo. Atsivelgiant kriminalins statistikos duomenis vertinama valstybs pozicija. Didelis nusikalstamumas tai sunkus kaltinimas neskmingai dirbaniai vyriausybei. Ne veltui totalitarinse valstybse nusikalstamumo duomenys slepiami arba pateikiami su grifais Slapta, Naudotis tarnyboje ir pan. 3. Kriminalins justicijos organizavimas. Remiantis oficialiosios statistikos duomenimis vertinama, kaip dirba alies kriminalins justicijos institucijos. Kita vertus, j darbas visada susijs su finansinmis ilaidomis. Kiekvienas sprendimas sugrietinti baudiamj politik reikia naujus milijonus ilaid, naujus kaljimus, naujus tkstanius kalini.
Oficialiosios kriminalins statistikos patikimumo problema. Informacijos ikraipymo aksioma

I pirmo vilgsnio oficialioji statistika atrodo labai patikima. Pirmiausia ji yra oficialioji. iuos duomenis pateikia ir jos patikimum garantuoja alies kriminalins justicijos institucijos. Tai j pareiga fiksuoti kiekvien nusiengim statymui. Taigi, prieingai nei atskir tyrim rezultatai, u kuriuos atsako tik j autoriai, oficialioji kriminalin statistika yra valstybs duomenys. Antra, kriminalins justicijos informacija tai ne nuomons, ne subjektyvs vertinimai, o tikri skaiiai. Treia, oficialioji statistika visi ufiksuoti nusikaltimai, o ne atrinkti kai kurie i j, kaip tai daro kitokie informacijos altiniai.
66
PIRMA DALIS
Btent dl to daugel deimtmei oficialioji kriminalin informacija buvo vienintelis arba bent svarbiausias informacijos apie nusikalstamum altinis. I tikrj kriminalins statistikos patikimumas daugeliu atvej gali bti apgaulingas. Svarbiausios prieastys yra: 1. ji danai kinta dl politini ir inybini interes ir 2. jos atsiradimo bdas.
2 schema. Informacijos apie nusikaltimus apdorojimas
Nusikaltimas, kuris atsispinds oficialiojoje kriminalinje statistikoje
Kriminalins justicijos tarnybos, kurios renka ir apdoroja nusikaltim duomenis
Tikrasis ("tamsus") nusikaltim skaiius
67
Galima sakyti, kad yra tam tikra informacijos pateikimo aksioma. Jeigu kriminalins justicijos institucija pati pateikia savo veikl atspindinius duomenis (pirmoji slyga), ir jeigu atsivelgiant iuos duomenis tiesiogiai arba netiesiogiai vertinamas tos inybos darbas (antroji slyga), i informacija bus iklaipoma neivengiamai (r. 2 schem). sivaizduokime mokin, kuriam suteikta teis paiam sau rayti paymius. Jei paymiai geri, jam perkama mgstam aisl. Aiku, toks mokinys nepraleis n vienos progos padidinti sau paym. Panai yra kriminalins justicijos staig padtis. ios staigos paios fiksuoja nusikaltimus, sprendia, ar tam tikras vykis yra nusikaltimas, apibendrina nusikaltim duomenis, informuoja, koki imamasi nusikaltim prevencijos priemoni. Atsivelgiant duomenis vertinamas i staig darbas. Sakykime, nusikalstamumo didjimas tam tikru laikotarpiu gali bti prieastis pakeisti kriminalins justicijos vadovyb. Dideli nusikalstamumo rodikliai yra pagrindas kaltinti kriminalins justicijos staigas blogu darbu. Nusikalstamumo lygio majimas savo ruotu yra proga pagyrimams ir apdovanojimams1. Taiau kriminalins justicijos institucijos gali bti suinteresuotos ne tik mainti nusikalstamumo rodiklius, bet ir, atvirkiai, juos didinti, jeigu siekia, pavyzdiui, didesnio finansavimo arba nauj teisi. Pagaliau institucij pateikiami kriminalins justicijos duomenys turi takos gyventoj nusikaltim auk poiriui paias kriminalins justicijos institucijas, o nuo io poirio savo ruotu priklauso, ar gyventojai prane apie padarytus nusikaltimus. Jei pasitiki, daniau prane apie padarytus nusikaltimus, ir oficialiosios statistikos duomenys bus tikslesni, jei ne, daugelis nusikaltim liks neufiksuota. Kaip galima pasiekti, kad kriminalins statistikos duomenys bt tiksls? Atsakymas tiesiogiai plaukia i informacijos ikraipymo aksiomos iuos duomenis turi pateikti ne kriminalins justicijos tarnybos, o nepriklausoma institucija, kurios veiklos vertinimui nusikalstamumo rodikliai neturt takos (r. 3 schem). Vadinasi, reikia steigti nepriklausom nacionalin kriminologins informacijos rinkimo ir apdorojimo centr. Tokio centro veiklos projekt pateik Lietuvos teiss universiteto mokslinink grup2.
1 Prie kelet met dl neaiki prieasi mnesiniai nusikalstamumo rodikliai staigiai (ir neilgam) sumajo. Vidaus reikal ministras reagavo nedelsdamas. Buvo sukviesta spaudos konferencija ir informuota apie skming ministerijos veikl mainant nusikalstamum. 2 Bluvteinas J., Justickis V., Kanopa R., Tieis E. Lietuvos nacionalin kriminologini duomen sistema ir nacionalinis kriminologini duomen bankas // Nusikalstamumas ir kriminalin justicija: mokslo programa. Vilnius: Lietuvos teiss akademija, 1997.
68
PIRMA DALIS
3 schema. Nepriklausomos ir objektyvios kriminalins informacijos pateikimas
Nusikaltimas, kuris atsispinds oficialiojoje kriminalinje statistikoje
Kriminalins justicijos tarnybos, kurios renka ir apdoroja nusikaltim duomenis
Tikrasis ("tamsus") nusikaltim skaiius
Svarbus ingsnis tokio nepriklausomo informacijos apie nusikalstamum rinkimo centro link yra duomen bankas, steigtas prie Nusikalstamumo Lietuvoje tyrimo centro.
69
Poirio nusikalstamum ir j atspindini duomen santyk pokyiai. Perjimas nuo eksplicitinio prie implicitinio nusikalstamumo modelio
Eksplicitinis nusikalstamumo modelis remiasi prielaida, kad nusikalstamumas yra pakankamai gerai matomas reikinys, apie kur mes galime pakankamai gerai sprsti i pateikiam duomen, pirmiausia i oficialiosios statistikos. Svarbi implicitinio modelio dalis yra vadinamasis tamsus nusikaltim skaiius ta nusikalstamumo dalis, apie kuri mes neturime duomen. i tamsi nusikalstamumo dalis gali sudaryti nema nuolat kintani bendrojo nusikalstamumo dal. Taikant implicitin model, viesios (inomos) nusikalstamumo dalies ir tamsiosios dalies santykis yra problemikas. Tradicin kriminologija rmsi eksplicitiniu modeliu traktavo nusikalstamum kaip gerai inom reikin, t.y. reikin, apie kurio bkl ir raid gana tiksliai galima sprsti i pateikiam duomen, pirmiausia i oficialiosios kriminalins statistikos. Toks poiris buvo vis pirmj kriminalins statistikos tyrinjim metodologinis pagrindas. Jau kriminalins statistikos pradininkai (A. J. Kettle, A. M. Gerry, G. von Mayer) suformulavo io poirio teorines prielaidas, ir pirmiausia pastovaus santykio dsn, kuris reikia, kad tarp uregistruot nusikaltim ir t, kurie lieka neinomi (nepraneti, neiaikinti) egzistuoja pastovus santykis. Todl buvo tikima, kad daugjant neuregistruot nusikaltim, daugja ir neregistruot. Vadovaudamiesi tokiomis prielaidomis, kriminalins statistikos pradininkai apie nusikalstamumo bkl ir jo pokyius sprend vien tik i oficialiosios statistikos duomen1. io poirio buvo laikomasi vis XX a. pirmj pus ir didesn pokario laikotarpio dal. Toks poiris vyrauja analizuojant ir apibendrinant kriminalins statistikos duomenis ms alyje ir daugelyje kit buvusi socialistini Ryt Europos ali. Ypa svarbi yra vadinamoji metin statistika ir jos pagrindu rengiamos metins nusikalstamumo bkls atskaitos, kurios yra svarbus dokumentas numatant alies kriminalin politik, vertinant kriminalins justicijos apskritai bei atskir jos staig veikl. 19601970 m. viktimologiniai ir kiti neuregistruoto nusikalstamumo tyrinjimai sudav triukinam smg pastovaus santykio dsniui. Jie parod
1 Albrecht P. A., Lamnek S. Jugendkriminalitt im Zerrbild der Statistik. Mnchen, 1979; Adamski A. Interpretacja statystyk przestpczosci w kryminologii // Przegld Policyjny. Nr. 2(26)3(27). S. 158171.
70
PIRMA DALIS
santykio tarp nusikalstamumo vaizdo bei tendencij, kurias rodo oficialioji statistika, ir t, kurias rodo paslpto nusikalstamumo tyrimai, nepastovum1. Jei oficialioji statistika rodo nusikalstamumo didjim, tai is didjimas gali bti ir tikras, ir numanomas2. Pavyzdiui, JAV 19701984 m. oficialioji statistika rod nusikalstamumo didjim, o viktimologiniai tyrimai, kurie geriau parodo neuregistruoto nusikalstamumo tendencijas, prieingai3. Minti tyrimai atskleid ryk matomos ir nematomos nusikalstamumo dalies santykio nepastovum. Mat tas santykis (kaip ir kiekvienas kitas socialinis reikinys) yra veikiamas vairiausi socialini, kultrini ir kitoki veiksni ir dl to yra ne maiau dinamikas negu nusikalstamumas bei kiti su juo susij reikiniai. Taigi galima padaryti metodologin ivad: joki tyrinjim negalima atlikti remiantis vien oficialija statistika. Nra joki mokslini garantij, kad oficialiosios statistikos duomenys bent apytikriai atspindi tikrj nusikalstamum.
Apklausa kaip kriminologini duomen rinkimo metodas. Anketavimas

Apklausa tai klausim pateikimas respondentui (nusikaltliui, aukai, ekspertui). odis apklausa daniausiai vartojamas, kai kalbama apie odin pokalb, anket paprastai atsakinjama ratu. Ekspertais daniausiai vadinami kriminalins justicijos darbuotojai, kurie turi reikaling ini apie nusikaltl, nusikaltim arba jo aplinkybes. Pavyzdiui, jie nuolat bendravo su nusikaltliu, j stebjo ir gali pateikti svarbi duomen. Kaip pavyzd pateiksime nusikaltimo auk viktimologins anketos itraukas.
1 Schneider H. J. /Hrsg./ Das Verbrechensopfer in der Starfrechtspflege. Berlin, 1982; eparovic Z. P. Victimology. Zagreb, 1985; Sparks R. F. Research on Victim of Crime: Accomplishments, Issues, and New Directions. Rockwill, 1982. 2 . . . , 1994. . 144. 3 US Departament of Justice. Criminal Victimisation in United States. Washington, 1986.
71
Tarptautin viktimologins apklausos telefonu anketa (itraukos)1 Sociologas skambina vienu i pasirinkt apklausos telefonu numeri. Esu visuomenins nuomons tyrimo kompanijos (nurodo pavadinim) darbuotojas. Mes norime suinoti visuomens nuomon apie nusikalstamum ir jo kontrol. Ms apklausa yra tarptautinio projekto, kuris vykdomas svarbiausiose Europos alyse, taip pat Kanadoje, JAV bei Australijoje, dalis. Ms pokalbiui Js nesugaiite daug laiko. Savaime aiku, pokalbis bus anoniminis. (Jeigu respondentas reaguoja tariai ar dvejoja) Ar nortumte patikrinti, ar i apklaus i tikrj atlieka visuomenins nuomons tyrimo kompanija (nurodo pavadinim)? O gal Js nortumte gauti daugiau informacijos? A galiu Jums duoti kit ms visuomenins nuomons tyrimo kompanijos (nurodo pavadinim) telefon. (Jeigu respondentas nort gauti tok telefono numer) Telefono numeris yra ............... . Ar a galiu vl Jums paskambinti po 30 minui? (Jeigu respondentas nepageidauja tikrinti, pokalbis tsiamas) Ar buvote Js ar kas nors i Js namiki nusikaltim auka? (Toliau isiaikinama, kokia respondento eimos sudtis. Darbuotojas paprastai turi apklausti tam tikros lyties, amiaus, isilavinimo mones. Todl jis isiaikina, ar toki moni yra respondento eimoje, ir jeigu yra, klausia, kaip jis galt su jais susisiekti). (Bendraujant su iais monmis, jei reikia, visas pokalbis kartojamas i pradi.) 1. Ar kas nors Js eimoje turjo vien i pamint autotransporto priemoni? Taip Ne Neinau Kiek j turjo? ......
1 Dijk van P. J. M., Mayhew P., Killias M. Experiences of the Crime across the World. Key Findings from the 1989 International Crime Survey. Deventer: Kluwer Law and Taxation Publishers, 1990.
72
PIRMA DALIS
2. (Jeigu atsakymas taip) Ar nebuvo per paskutinius penkerius metus Js ar Js eimos nari transporto priemon pavogta? Praome neskubant pagalvoti ir atsakyti. Taip Ne Neinau ...... 3. Ar band kas nors, neminint vagysi i garao, sandlio ar rsio, per paskutinius penkerius metus ueiti Js nam be leidimo ir pavog arba band k nors pavogti? Taip Ne Neinau Ar per pastaruosius penkerius metus kas nors band Js but sibrauti neskmingai? Pavyzdiui, paliko bandymo silauti pdsak ant urakto, dur ar lango? ..... Ai u pagalb.
iuo metu kriminologijoje labai svarbios vadinamosios selfreport anketos, kuriose asmeniui pateikiamas klausimas, ar jis tam tikru laikotarpiu (pvz., per paskutinius metus) yra padars nusikaltim. Daugeliui kriminolog buvo netikta, kai mons gana atvirai atsakydavo klausim, jei anketa bdavo anonimin. ios anketos padjo gauti informacijos ir apie padarytus, bet kriminalinei justicijai neinomus nusikaltimus. Kriminologini apklaus duomen patikimumo problemos. Anglai sako: Neinau, ar jis pavog, ar i jo pavog, bet jis yra sipainiojs i purvin istorij. Nusikaltimas visada purvina istorija. Dl to sunku tiktis moni, su kuriais apie tai kalbama, nuoirdumo. Neretai vienintel galimyb apklausti daug nusikaltli apklausti laisvs atmimo vietoje. Kur dar galtumme rasti 1000 vagi arba udik? Taiau ia tiktis nuoirdumo dar sunkiau. Buvimo laisvs atmimo vietoje trukm bei jo sutrumpinimo galimybs priklauso nuo laisvs atmimo vietos administracijos. Ji, atsivelgdama tai, kaip nusikaltlis elgiasi ir k kalba, turi nusprsti, ar jis jau pasitais. Jeigu nuteistasis pareikia, kad jis gailisi praeities, smerkia save, nori bti kitoks, jis turi daugiau galimybi greiiau ieiti laisv.
73
Apklausos metu nuteistasis daniausiai klausiamas apie praeit ir padaryt nusikaltim, todl tenka imtis vairiausi priemoni norint igauti nuoirdius arba isiaikinti nenuoirdius atsakymus. Tai gali bti atsakym ar j pagrindu gaut ivad patikrinimas remiantis kitais altiniais (pvz., ekspert apklausa ar dokument analiz). dom nenuoirdi atsakym iaikinimo metod tiriant nepilnameius pritaik S. Genien ir E. Vileikien. Jos pareng specialias melo skales klausim grupes, kuri vienintel paskirtis buvo nustatyti atsakinjaniojo nenuoirdum. ioms skalms sudaryti buvo pasinaudota psichologijos laimjimais. Sakykime, garsiajame MMPI teste yra speciali iurktaus melo skal. J sudaro teiginiai, kuriuos atsakydamas apklaustasis yra priverstas prisipainti padars nedidel nuodm. Klausiama apie tokias nuodmes, kuri i esms padaro visi mons, taiau neretai nenori prisipainti: a niekada nevluoju kiekvienas mogus bent kart gyvenime yra pavlavs; a nieko nebijau i tikrj kiekvienas ko nors bijo. Taigi nuoirdiai atsakinjantysis sakys, kad tas teiginys jam netinka, nenuoirdus teigs, kad jis i tikrj nieko nebijo.
Nenuoirdumo skal kriminologiniuose tyrimuose (pagal S. Genien, E. Vileikien, 1999) Nenuoirdumo, arba melo skal Anketos pabaigoje buvo pateikta deimt klausim. I atsakym iuos klausimus sprendiama, ar atsakinjama nuoirdiai. Atsakius neigiamai, buvo priskaiiuojamas vienas nenuoirdumo balas (pvz., jei paauglys paneigia teigin Ne visi mano pastami man patinka). Susumavus visus nenuoirdumo balus skaiiuojamas nenuoirdumo koeficientas, i kurio sprendiama, ar rezultatai patikimi. Skals teiginiai Retkariais a pagalvoju apie tokius dalykus, kurie per daug blogi, kad apie juos kalbiau. Kartais man tiesiog norisi dauyti daiktus. A ne visada sakau ties. Kartais, kai blogai jauiuosi, bnu piktas. Mano elgesys prie stalo ne toks geras kaip sveiuose. Jei a galiau patekti kin nemokamai, bdamas tikras, kad mans nepastebs, tai tikriausiai a taip ir pasielgiau.
74
PIRMA DALIS
Ne visi mano pastami man patinka. Kartais truput palieuvauju. Kartais a gerai vertinu mones, kuriuos menkai pastu. Retkariais juokiuosi igirds nevank smoj. Respondentui atsakius, nustatomas ryys tarp nuoirdumo laipsnio ir atsakym vairius anketos klausimus. Taip nustatomi klausimai, atsakymai kuriuos labiausiai priklauso nuo atsakaniojo nuoirdumo. Tokie klausimai ir atsakymai juos atmetami kaip nepatikimi.
Stebjimas
Atsiradus videoaparatrai atsirado galimyb stebti ir netgi rayti, kaip daromi nusikaltimai, pavyzdiui, vagiama i parduotuvi.
Vagysts stebjimas Bnant Kanadoje ios knygos autoriui teko kartu su policijos ekipau patruliuoti Otavos miest. Buvo gautas praneimas, kad bandyta pavogti i didels parduotuvs. Vag sulaik parduotuvs apsauga Security. Atvyk radome suimt vag, liudininkus, pasiruousius duoti parodymus, ir svarbiausi rodym nusikaltimo videora, kur automatikai padar apsaugos videokamera. rae labai gerai buvo matomi visi nusikaltimo darymo etapai. Buvo aiku, kad vagis ilgai dvejojo, kol galiausiai ryosi. Puikiai buvo matyti, koki saugumo priemoni jis msi, kaip reagavo pasirodiusius apsaugos darbuotojus. Parduotuvs apsaugininkai visada kruopiai periri tuos raus stengdamiesi geriau suprasti grobstytojo psichologij ir imtis prevencijos priemoni. Videora perirjo ir kart. Perirint ra vienas apsaugos darbuotoj atkreip dmes moment, kai grobstytojas band nustatyti, ar skyriuje yra videokamer. Tuoj pat buvo nusprsta tuose skyriuose, kur nra videokamer, rengti j maketus.
75
Stebjimas dalyvaujant
Taikant metod, galima itin gerai inagrinti nusikaltimus, nusikalstam elges, kriminalins justicijos veikl, nes tyrintojas tiesiogiai mato, kaip daromas nusikaltimas arba vyksta kiti j dominantys vykiai. is metodas buvo aktyviai taikomas tiriant ir policijos veikl. Nemaai labai domi fakt nustatyta ir reikming tyrim atlikta btent iuo bdu (r.: Ar gali Kanados policijos pareignas pavakarieniauti nemokamai?).
Ar gali Kanados policijos pareignas pavakarieniauti nemokamai? ios knygos autorius, lankydamasis Kanadoje, dalyvavo projekte, kurio tikslas buvo analizuoti policijos ir gyventoj santykius. Be kit dalyk, buvo bandoma isiaikinti, ar policija naudojasi neoficialiomis gyventoj paslaugomis, kurias jie silo, tikdamiesi prireikus sulaukti policininko paramos. Susitikimuose su auktais ir eiliniais policijos pareignais klausdavome, ar gali policininkas savo aptarnaujamame rajone ueiti vien i bar ar restoran ir nemokamai (eimininko sskaita) pavakarieniauti? Atsakymas visada buvo kategorikai neigiamas. Mums buvo paaikinta, kad toks paprotys egzistuoja daugelyje ali, o prie deimt met buvo paplits ir Kanadoje. iuo metu tai grietai draudiama ir toki dalyk jau nepasitaiko. Patruliuojant vakare su policijos pareignais Otavoje teko sitikinti, kad i tikrj viskas yra kitaip. Buddami paprastai vakarieniaudavome nemokamai. ios knygos autoriui bandant sumokti, pareignai sulaikydavo j ir paaikindavo, kad apsilankymas restorane ir nemokama vakarien yra paprotys, ger eiminink ir policinink santyki ir savitarpio pasitikjimo iraika. Jei policijos pareignas vengia ueiti arba nori pats sumokti, tai rodo, kad policininko ir eimininko santykiai palijo1.
Taigi tiesiogiai dalyvaujant buvo galima atskleisti domius ir svarbius policijos ir gyventoj santyki aspektus. Tai jokiu bdu nereik, kad aukti policijos pareignai, neigdami, kad toki dalyk nepasitaiko, smoningai
1 Aiku, negalime daryti apibendrinani ivad, kad tokie yra vis policijos pareign ir j globojam smulki savinink santykiai. Taiau jau tas vienintelis atvejis rodo, kad tai, kas auktiems pareignams atrodo aksioma, i tikrj nra aksioma.
76
PIRMA DALIS
sak neties. Tai tik reik, kad tokia yra oficialioji tvarka (policing in books). Tuo tarpu tiesiogiai stebint policijos ir gyventoj santykius nesunku sitikinti, kad i tikrj yra kitaip. Aiku, tokie tyrimai tiesiogiai dalyvaujant sukelia nemaai organizacinio, netgi etinio pobdio problem. Sakykime, tyrjas leidia laik su asmenimis, vartojaniais narkotikus, stebi j gyvenim, santykius, nusikalstam veikl. Toki stebjim metu surenkama mokslui ir teissaugai labai svarbios informacijos, kuri bt labai naudinga organizuojant toki nusikaltim prevencij, taiau kiekvieno asmens pilietin pareiga tokiu atveju nedelsiant praneti apie nusikaltim policijai. To statymas reikalauja ir i kriminologo. Nevykds io reikalavimo, jis gali usitraukti ir etines, ir baudiamsias sankcijas. Nepaisant to kriminologai ieko ir randa bd, kaip suderinti savo pilietines pareigas bei mokslinius interesus ir vis dlto gauti tiesioginio stebjimo duomen1.
Eksperimentas
Tai metodas, suteikiantis galimyb nustatinti prieastinius ryius. Atliekant eksperiment, sudaromos slygos manipuliuoti vienais (nepriklausomais) kintamaisiais ir stebti j poveik kitiems (priklausomiems). Eksperimentinis metodas buvo itin svarbus tiriant kriminalins justicijos korekcinio poveikio galimybes, tai yra nustatant, kokie psichologinio aukljamojo poveikio metodai gali bti efektyvs taisant nusikaltlius. Skiriamos dvi svarbios eksperimento rys. Pirmoji tikrasis, arba grynasis, eksperimentas tyrjas pats manipuliuoja priklausomu parametru. Pavyzdiui, jis pats nustato vien ar kit jo reikm ir stebi rezultat. Pseudoeksperimento atveju manipuliuoja ne pats tyrjas, o gyvenimas. Pavyzdiui, norint nustatyti, koki tak nusikalstamumui turi pramons augimas, lyginami regionai, kuriuose pramon ipltota, su tais, kur jos nra, ir stebima, kokie nusikalstamumo skirtumai atsiranda iuose regionuose. Pseudoeksperimento trkumas yra tai, kad priklausomu kintamuoju manipuliuoja ne pats tyrjas. Gali bti nemaai prieasi, dl kuri vienuose regionuose pramon vystoma, o kituose ne, todl gali bti, kad poveik nusikalstamumui daro ne pati pramons raida, o j sukl veiksniai. Jeigu eksperimentatorius galt nutarti, kokiame rajone vystyti pramon, o kokiame ne, jis galt ivengti ios problemos. Tuo atveju jo
1
. . . : , 1994. . 15-19.
77
sprendimas bt vienintel pramons pltojimo prieastis, ir tyrjas galt bti tikras, kad nusikalstamumo skirtumai tarp region neatsirado dl t prieasi, kurios sukl btinyb pltoti pramon. Atliekant grynj eksperiment i problem nekyla pats tyrjas pasirenka (neretai pagal atsitiktini skaii lentel), kok objekt keisti, o kok palikti tok, koks jis yra (toks objektas vadinamas kontroliniu). Todl atliekant grynj eksperiment tyrjas gali bti ramus j dominanius pokyius sukl btent priklausomas kintamasis, o ne j pat sukl veiksniai. Taigi grynojo eksperimento duomenys patikimesni nei pseudoeksperimento.
Dokument analiz
Tai daniausiai vairiausio pobdio dokument, kurie atsirado kaip kasdiens kriminalins justicijos veiklos rezultatas: veiklos ataskaitos, patikrinimo aktai, protokolai, paymos ir kita analiz. Juose oficialiai ufiksuotas tam tikras momentas, faktas, vykis. Daniausiai kriminologai nagrinja baudiamsias bylas. Byloje kaupiami dokumentai ir vairs duomenys, kuriuos analizuojant galima suinoti ne tik apie nusikaltim arba nusikaltl, bet ir apie vis bylos eig bei visuomens reakcij. Daniausias dokument analizs bdas yra vadinamasis anketavimas. Anketa iuo atveju tai sraas klausim, kuriuos atsakymo iekoma bylos dokumentuose. Sakykime, jeigu tyrj domina nepilnamei traukimas nusikalstam veikl, tai vartant baigt byl (paprastai tai labai storas dokument rinkinys) bandoma nustatyti: ar nusikaltimas buvo grupinis; ar grupje buvo nepilnamei; kokios j socialinsdemografins charakteristikos; ar yra duomen, kad jie buvo traukti suaugusij ar suaugusiojo; traukusiojo socialiniaidemografiniai bruoai; koks yra trauktojo ir traukusiojo amiaus skirtumas (pvz., vienas tik prie por dien iki nusikaltimo tapo pilnametis, o kitam liko tik pora dien iki pilnametysts taigi, nors formaliai suaugusysis trauk nepilnamet, bet i tikrj nusikaltim padar bendraamiai); nusikaltimo aplinkybes ir pobd; ar buvo ikeltas kaltinimas dl nepilnameio traukimo; ar buvo suaugusysis pripaintas kaltu; kokia bausm jam buvo paskirta.
78
PIRMA DALIS
Atlikus tam tikro regiono byl anketavim gaunama vertinga kriminologin informacija, suinoma, kokiais bdais ir kokiomis aplinkybmis daniausiai traukiami nepilnameiai, kokiems nusikaltimams daryti jie panaudojami, kokie nepilnameiai traukiami (socialinsdemografins charakteristikos), kas traukia.
Tyrim ivad metaanaliz

Nagrinjant svarbiausius kriminologijos klausimus (kriminalins bausms poveik, nusikaltli asmenybs korekcijos metodus) atliekama labai daug tyrim. i tyrim rezultatai neretai bna labai prietaringi. Vieni rodo, kad bausm daro tam tikr poveik, kiti kad ne, treij rezultatai i viso neaiks. Rezultat vairumas, nevienareikmikumas neturt ms stebinti. Viena vertus, patys tyrimai yra gana vairs, atliekami taikant daugiau ar maiau skirtingas metodikas. Antra vertus, slygos, kuriomis atliekami eksperimentai, irgi gali bti gana skirtingos priklauso nuo alies, regiono, tiriamj ir kit veiksni. Jeigu mus vis dlto domina vyraujanti tendencija, kuri irykja nepaisant vis skirtum, galima bandyti atlikti tyrim tyrim, tai yra apibendrinti, kokia dalis atlikt tyrim duoda vien rezultat, kokia kit ir nuo ko tai priklauso. Tai ir yra metatyrimas (meta graikikai vir). Geras metatyrimo pavyzdys yra pateiktas vadovlio skyriuje Kriminalin justicija, orientuota nusikaltlio asmenybs korekcij. Tai R. Martinsono atliktas korekcinio darbo su nusikaltliais tyrimas. Kaip jo idava ir atsirado ymusis nothing works. Metatyrimas paprastai atliekamas dviem etapais. Pirmiausia surenkami visi tam tikros problemos tyrim duomenys, tada atliekama j metodin analiz, t.y. stengiamasi nustatyti, kurie tyrimai padaryti grietai laikantis metodini reikalavim, kurie ne. Taip pat siekiama isiaikinti, ar tyrimai atlikti laikantis vienodos metodikos, ar j rezultatus galima palyginti tarpusavyje.
Kriminologini duomen integravimas. Kriminologins informacijos altini santykis

Kriminologiniai tyrimai sudav triukinam smg vienai i svarbiausi nuostat, kuria rmsi tradicin kriminologija, kad egzistuoja vienas tikrasis duomen apie nusikalstamumo bkl altinis. Buvo manoma, kad kit altini vaidmuo tik patikslinti pagrindin. Kriminalins statisti-
79
kos tyrinjimo pradininkai buvo sitikin, kad toks altinis yra teism statistika, nes teismas yra galutin instancija, nustatanti, kad nusikaltimo poymius turintis vykis i tikrj yra nusikaltimas. Jie man, kad vadovaujantis kokiais nors kitais duomenimis kyla pavojus traukti nusikaltim skaii abejotinus atvejus, kai nra galutinai nustatyta, kad tai i tikrj nusikaltimas. Vliau tikruoju duomen apie nusikalstamum altiniu tapo vadinamoji policijos statistika policijai inomi nusikaltimai1. Tai nulm svarus argumentas, kad daugelis padaryt nusikaltim dl vairiausi prieasi (susitaikymo, amnestijos, mirties, nesugebjimo nustatyti nusikaltlio ir kt.) nepasiekia teismo. Dar vliau tikrojo altinio status pradjo pretenduoti viktimologiniai, self report ir kiti uslpto nusikalstamumo tyrimai. Lyginamoji vairi informacijos altini analiz parod, kad kiekvienas i mint informacijos altini atspindi kit, savarankik nusikalstamumo aspekt. Pavyzdiui, remiantis viktimologiniais tyrimais galima iaikinti tam tikrus (danai oficialiosios statistikos neuregistruotus) nusikaltimo poymius turinius vykius. Taiau sunku sprsti apie subjektyvij i numanom nusikaltim pus. Jie tik labai netiesiogiai atspindi i nusikaltim reikm aukoms (prisiminim apie nusikaltim rykumas priklauso nuo vykio senumo, vairiausi prisiminimus skatinani veiksni). Kit nusikalstamumo aspekt atspindi pareikimai dl padaryto nusikaltimo ir kriminologin j analiz. ie pareikimai padeda iaikinti reikmingus aukoms nusikaltimus. Pavyzdiui, vienomis slygomis ir vienai aukai iaginimas gali bti tik nedidelis romantinis nuotykis, o kitai lugdanti psichin trauma, daranti nemanom tolesn gyvenim. Taigi pirmasis atvejis atsispinds tik viktimologinje, bet neatsispinds pareikim statistikoje, antrasis tikriausiai neatsispinds n vienoje i j (aukai sunku ne tik apie vyk kalbti, bet ir j prisiminti). Treiuoju atveju mergina gali pateikti pareikim dl iaginimo, o pareignas gali j tikinti, kad tai, dl ko ji kreipsi laisvanorikas sutikimas. is atvejis atsispinds pareikim, bet neatsispinds viktimologinje statistikoje. I to, kas pasakyta, galima padaryti toki metodologin ivad: kokia tikroji nusikalstamumo bkl (tamsusis nusikaltim skaiius) galima isiaikinti tik remiantis vis mint altini duomenimis. iuo keliu dabar vis daniau eina ir Vakar alys, ir ms alis.
Mayr von G. Kriminalstatistik und Kriminaltiologie. Monatschrift fr Kriminologie und Strafrechtsreform. 1911/1912. B. 8. S. 333345.
80
PIRMA DALIS
4. Kriminologini duomen kiekybin charakteristika. Matavimo problema

Matavimas tai kiekybini charakteristik, skaii priskyrimas tiriamajam objektui. Visos skals pirmiausia skiriasi tuo, kokias operacijos su jomis galima atlikti.
Metrins skals
Girddami apie matavim galvojame apie metrus ir kilogramus. I tikrj metrai ir kilogramai tai tik viena i daugelio matavimo skali atmain. Ji vadinama metrine. Su svorio bei ilgio matavimo vienetais mes galime atlikti vairiausius matematinius veiksmus: dalyti, sudti. Kad tokios operacijos turi prasm, sitikinome dar pradinje mokykloje. Maa to. Mes galime operuoti j trupmenomis .Suprantame, k reikia pus gramo ar viena jo deimtoji. Tarp kriminologini duomen yra nemaa toki, kurie matuojami metrine skale. Laisvs atmimo bausm skaiiuojama metais ir mnesiais. Taip pat metrine skale matuojama nusikaltimo padaryta ala, nusikaltlio amius ir kita. Dar daugiau toki grynai kiekybini poymi yra, kai stebjimo vienetas yra ne mogus ar nusikaltimas, bet regionas. Nusikalstamumo lygis, atskir nusikaltim skaiiai visa tai skaiiuojama, dauginama, dalijama. Teigiamas toki metrini (kiekybini) poymi bruoas yra tai, kad jiems apdoroti turime geriausi matematin aparat. Mat matematika ilgai tik tokias skales laik savo tyrim objektu. Matematinis aparatas, skirtas kitokio tipo duomenims apdoroti, pradtas pltoti tik XX amiuje.
Pusiau kiekybins (eils, rang) skals

Pusiau kiekybins yra tokios skals, kuriomis matuojamus objektus galima palyginti tarpusavyje, pasakyti daugiau arba maiau. Pasvarstykime, kas pavojingiau vagyst ar nuudymas? Ko gero, neabejodami sakysime, kad nuudymas, taiau vargu ar galima atsakyti klausim, kiek kart nuudymas pavojingesnis. Toks klausimas mums neturi prasms. Jeigu kas nors ir pasakyt, kad nuudymas penkis kartus pavojingesnis u vagyst, neinotumme, k tai reikia ir k su iais duomenimis daryti. Daugiausia, k galtume padaryti, tai surayti juos eils tvarka. Pavojin-
81
giausias bt nuudymas, toliau sunkus kno sualojimas, vagyst ir t.t. Tam tikra vieta tokioje eilje vadinama rangu, o tokie poymiai vadinami eils, arba ranginiais. Tokiems poymiams apdoroti jau netinka prasti aritmetiniai veiksmai. Negalime padalyti nuudymo sunkumo i vagysts sunkumo ir gauti k nors reikiant skaii. Nra prasms ir j sumuoti. Tokiems poymiams apdoroti sukurtas specialus matematinis aparatas rang statistika. Ranginiai poymiai sudaro didij daugum vis kriminologijoje taikom poymi. Jeigu apklausos metu vienas respondentas sako, kad yra kuo nors patenkintas, o kitas teigia, kad yra labai patenkintas, mes negalime suinoti, kiek kart vienas labiau patenkintas u kit, tik, ko gero, tas, kuris pasak, kad yra labai patenkintas, yra i tikrj labiau patenkintas negu asmuo, pasaks, kad yra tiesiog patenkintas. Ranginiai poymiai taip pat yra didesn arba maesn baim, pasitaisymo lygis, sunkesns arba lengvesns gyvenimo slygos ir kita. Matematinis statistinis aparatas iems poymiams nagrinti idstytas daugelyje speciali knyg ir vadovli. Turint omenyje, kad ie poymiai daniausiai pasitaiko tarp kriminologini, matematin aparat btina valdyti norint atlikti bet kokius tyrimus. Itin svarbu tai, kad ranginiai poymiai yra universals grynai kiekybinius poymius galima traktuoti kaip ranginius. Pavyzdiui, jeigu nusikaltimas a padar dvigubai daugiau alos negu nusikaltimas b, galime tiesiog sakyti, kad pagal padaryt alos dyd nusikaltimas a yra auktesnio rango, t.y. alingesnis negu nusikaltimas b. is universalumas ypa svarbus, kai tenka lyginti grynai kiekybinius ir pusiau kiekybinius poymius. Tada ir vieni, ir kiti traktuojami kaip ranginiai.
Atributiniai poymiai
Atributiniai (grynai kiekybiniai) poymiai tai poymiai, kuri negalima imatuoti. Toks poymis yra tautyb. Negali bti daugiau arba maiau lietuvis, vokietis ar danas. mogus arba yra tam tikros tautybs, arba nra. Teistumas, lytis, miestas arba kaimas kaip gyvenamoji vieta yra atributiniai poymiai. i poymi mes negalime netgi skirstyti pagal rangus. Negalime sakyti, kad lietuviai turi daugiau tokio bruoo kaip tautyb negu vokieiai arba danai. Galime tik skaiiuoti objektus (pvz., nustatyti, kad padaryta viso labo tiek ir tiek nusikaltim), grupuoti poymius (suskirstyti objektus, turinius tam tikr poym, vien grup, o neturinius kit). Atskir atributini poymi grup sudaro dichotominiai poymiai. Dichotominis poymis yra lytis: yra dvi galimybs bti vyru arba moterimi.
82
PIRMA DALIS
Nedichotominis poymis tautyb: galite bti arba lietuvis, arba vokietis, arba anglas, arba dar kas nors. Atributiniai poymiai yra dar universalesni negu ranginiai. Kiekvien kiekybin poym galima traktuoti kaip atributin. Pavyzdiui, isilavinim galima skirstyti pagal grynai kiekybin poym kiek laiko mogus moksi, bet galima skirstyti ir pagal atributin auktasis, vidurinis, pradinis ir t.t.
5. Statistini ryi atmainos ir j apraymas. Koreliacijos, konkordancijos, kontingencijos ryiai

Jeigu skaiius apibdina vien mog arba vien nusikaltim, problem vertinant situacij nekyla. Pavyzdiui, jeigu testas parod, kad asmens intelektas auktas, inome, kad io mogaus intelektas (bent io testo duomenimis) yra auktas. Kitaip yra, jeigu yra daug moni, ir mums reikia apibdinti visos tos grups baims lyg. Juk tarp t moni yra nemaai ir labai bijani, ir visikai nebijani. Dl to vairumo nelengva suprasti, kokia padtis yra i tikrj, dl artimesni medi galime nepamatyti miko duomen struktros. Reikia surasti tok poir duomenis, kad bt galima pamatyti j struktr. Jeigu tas poiris (vaizdiai tariant regjimo kampas) pasirinktas tinkamai, iryks duomen struktra, susidarysime aiki ir teising nuomon apie visus objektus. Toliau aptarsime vairiausius surinkt duomen vertinimo bdus. N vienas bdas nra universalus kiekvienas tinka tam tikrais atvejais, siekiant tam tikro tikslo. Sakykime, vidurkio skaiiavimas tai vienas daniausiai taikom duomen apdorojimo bd. Jis ypa tinka, kai vidutin reikm pasitaiko daniausiai. Sakykime, daugiausiai yra vidutinio gio moni. iek tiek maiau yra kiek didesnio arba kiek maesnio nei vidutinio gio asmen. Dar maiau yra dar auktesni ar dar maesni moni. Maiausiai pasitaiko superaukto arba labai emo gio moni. Suinoj, koks grups gio vidurkis, inome ir kokio gio moni pasitaiko daniausiai, ir kokio maiausiai. Taiau vidurkis trukdo pamatyti duomen struktr, jeigu duomenys pasiskirst kitaip, pavyzdiui, jei j struktra v raids pavidalo daugelis turi maas ir dideles reikmes. Toks, pavyzdiui, yra gaunam pajam vidurkis tokiose besivystaniuose alyse kaip Lietuva. Tam tikros gyventoj grups (apie 10 proc.) pajamos labai yra didels, o vis kit gerokai atsilieka. iuo atveju i pajam vidurkio nieko nebus galima sprsti nei apie vienus, nei apie kitus.
83
Nordami rasti pat tinkamiausi duomen apibdinimo bd, turime taikyti kelet duomen apraymo bd. Svarbus taip pat ir apraymo nuoseklumas. Praktik ir patogi kriminologini duomen apraymo sistem pasil profesorius J. Bluvteinas. Jis apibdino paprasiausias ir labiausiai panaudotinas duomen apraymo charakteristikas ir kaip nuosekliai jas taikyti1. Koreliacijos, konkordacijos, kontingencijos terminais vardijama situacija, kai dviej ar daugiau poymi reikms vienaip ar kitaip susijusios. Didjant vienam poymiui daniausiai didja ir kitas, ir, sakykime, maja treias. Pavyzdiui, tirdami, koks nusikalstamumas tam tikrame regione, galime pastebti, kad didjant nusikalstamumo lygiui paprastai daugiau ar maiau didja ir gyventoj baim tapti nusikaltimo auka bei pasiryimas dalyvauti prevencinje nusikalstamumo veikloje. Ir, atvirkiai, majant nusikalstamumui baim ir pasiryimas maja. Taigi visi trys poymiai kinta kartu: keiiantis vienam kinta ir kiti. Toks grynai kiekybini poymi ryys vadinamas koreliacija, rangini konkordancija, o grynai kokybini kontingencija. Jie matuojami specialiais koeficientais: koreliacija Pearsonso, konkordancija specialiais ranginais koeficientais (daniausiai Spearmeno ir Kendello), kontingencija Pearsonso, iuprovo, informaciniu ir t.t. Visi ie koeficientai tam tikrais santykiniais skaiiais ireikia ryio glaudum. Daniausiai jis yra nuo 1,0 iki +1,0. Jeigu santykis tarp amiaus ir nusikalstamumo yra 0, reikia, kad abu poymiai kinta visikai nepriklausomai vienas nuo kito. Jeigu koeficientas yra 1,0, padidjus vienam poymiui, didja ir kitas, arba majant vienam maja ir kitas. Jei is ryys yra 1,0 (arba 0,9, 0,8, 0,7 ir pan.) reikia, kad tarp poymi yra atvirktinis ryis didjant vienam maja kitas. Visi minti koeficientai reikia tik vien kiek tarpusavyje susij tiriam poymi pokyiai. odis suderintas viso labo reikia, kad tos reikms daniausiai pasitaiko kartu. Sakykime, teigiama koreliacija tarp regiono pramons isivystymo ir nusikalstamumo viso labo reikia, kad daniausiai rajonuose, kur nusikalstamumo lygis auktas, taip pat yra ivystyta pramon, o pramons regionai paprastai pasiymi ir auktu nusikalstamumo lygiu2.
Bluvteinas J. D. ir kt. Kriminologija. Vilnius, 1994. P. 116123. Anksiau apskaiiuoti tuos koeficientus buvo gana nelengva. Kriminologai praleisdavo valand valandas pagal sudtingas formules skaiiuodami koeficient dydius. Atsiradus asmeniniams kompiuteriams ir statistini program paketams (SPSS, Statistika) kriminologai gana lengvai apdoroja sudting informacij, gauna koreliacijos koeficient matricas, kurios atspindi ryius tarp deimi poymi.
2
84
PIRMA DALIS
Treias skyrius BAUDIAMASIS STATYMAS IR STATYM LEIDYBA. KRIMINALIZACIJOS TEORIJA
1. Kriminalizacijos procesai ir j kriminologinis tyrimas

Nordami atsakyti klausim, kodl vienoje ar kitoje visuomenje mons paeidinja tam tikrus statymus, pirmiausia turime isiaikinti, kodl iuos statymus ta visuomen prim. Kitaip tariant panagrinti tos visuomens socialines, psichologines, ekonomines ir kitokias slygas ir atsakyti klausim, dl koki kriminologini veiksni tam tikri ios visuomens nari veiksmai yra kriminalizuoti tai yra baudiamojo statymo udrausti ir utraukia baudiamj atsakomyb. iuos klausimus svarstysime aptardami kriminalizacijos teorijas. Kriminalizacijos problem gvildenimas tai pirmasis ingsnis nagrinjant nusikalstamum. Kartu kriminalizacija yra itin svarbus reikinys norint suprasti ir isiaikinti nusikalstamumo lyg, struktr ir kitas svarbiausias jo charakteristikas. Pavyzdiui, nusikalstamumo lygis vienoje alyje gali bti daug kart didesnis nei kitoje vien dl to, kad tam tikros veikos vienoje alyje kriminalizuotos pripaintos baudiamaisiais nusikaltimais, o kitoje nekriminalizuotos. Sakykime, nemaai skirtum tarp ali atsiranda dl skirtingo eismo taisykli paeidim kriminalizavimo, smulki vagysi bei visuomeni-
Treias skyrius. Baudiamasis statymas ir statym leidyba. Kriminalizacijos teorija
85
ns tvarkos paeidim1. iek tiek pakeitus net ir atskiro baudiamojo statymo formuluot galima gerokai paveikti nusikalstamumo lyg ir struktr. Mat vienokia statymo formuluot gali kriminalizuoti traukti nusikaltim skaii daugel veik, kurios iki to nebuvo laikomos nusikaltimais, kitokia atvirkiai, i esms sumainti nusikaltim skaii dekriminalizavus, tai yra ibraukus i nusikaltim srao, daug veik, kurios anksiau buvo pripaintos nusikaltimais. Lyginamieji nusikalstamumo atskirose alyse bei atskirais laikotarpiais tyrimai rodo, kad btent baudiamojo statymo ypatumai sukelia daugiausia skirtum tarp j. Veikos kriminalizuojamos ir dekriminalizuojamos rengiant ir priimant naujus baudiamuosius statymus, keiiant ir naikinant jau galiojanius, todl kriminalizacijos ir dekriminalizacijos procesus (kaip ir apskritai statym leidyb) tyrinja daugelis moksl. Baudiamj statym leidyba usiiminja specialios valstybs institucijos, pavyzdiui, demokratinje visuomenje parlamentas, todl atskir veik kriminalizacija ir dekriminalizacija gali atspindti politin kov ir kitus sudtingus procesus, vykstanius parlamente, priklausyti nuo parlamentins sistemos ypatum, statym leidybos proceso organizavimo, lobistins parlamento nari veiklos ir daugelio kit. Taigi kriminalizacijos ir dekriminalizacijos procesai gali bti toki moksl kaip valstybs ir teiss teorija bei konstitucin teis tyrimo objektas. Tam tikros veikos pripainimas nusikaltimu labai sudtingas procesas, reikalaujantis didelio parengiamojo darbo. Naujas statymas, kriminalizuojantis tam tikr veik, pirmiausia turi bti suderintas su galiojaniais baudiamaisiais ir kitais statymais, t.y. neturi jiems prietarauti. Naujas statymas, kiekviena jo svoka turi bti apibrta laikantis baudiamosios teiss ir kit teiss moksl nuostat, todl kriminalizacijos ir dekriminalizacijos technika bei jos reikalavimai gali bti baudiamosios teiss tyrimo objektas. Neretai svarbios veikos kriminalizuojamos arba dekriminalizuojamos aptarus tam tikr problem su visuomene. Btent susidariusi visuomenin nuomon gali paskatinti kriminalizacijos arba dekriminalizacijos procesus. i proces tyrimas gali bti sociologijos, socialins psichologijos, politologijos tyrimo objektas. Taigi kriminalizacijos ir dekriminalizacijos procesus vairiausiais aspektais gali tyrinti gana vairs mokslai.
1 r.: Nusikalstamumas ir teissaugos organ veikla. Vilnius, 1998; Nordic Criminal Statistic. 19501995. Stockholm, 1997; Polizeiliche Kriminalstatistik. 1996, Budeskriminalamt. Wiesbaden, 1997 ir kt.
86
PIRMA DALIS
Kriminologija kaip kompleksinis mokslas, integruojantis vairi moksl pastangas tiriant nusikalstamum, nagrinja socialinius (ekonominius, psichologinius, politinius ir kt.) veiksnius, lemianius kriminalizacijos procesus. Pirmiausia tai yra socialiniai veiksniai, kurie lemia kriminalizacijos arba dekriminalizacijos btinum sukuria ekonomin, politin arba kitoki problem, kuri gali bti skmingiausiai isprsta kriminalizavus tam tikr veik, baudiamojo statymo tvarka draudiant pilieiams elgtis vienaip arba kitaip. Btent kriminologija, apibendrinusi vairiausius visuomenje vykstanius socialinius, ekonominius ir kitus procesus bei dl j kilusias problemas, gali nurodyti, kokiems i t proces reguliuoti gali bti skmingai pritaikyta kriminalizacija. Kriminologija gali inagrinti konkreias aplinkybes, kuriomis galt bti kriminalizuota viena arba kita veika bei patikslinti skmingos kriminalizacijos prielaidas. Kriminologin analiz ir netgi speciali kriminologin ekspertiz rengiant ir vertinant naujus statymas vis daniau tampa svarbia statym leidybos dalimi. Ms alyje kriminologins analizs reikalingumas oficialiai pripaintas ir tvirtintas Lietuvos Seimo statute. Seimo statute reglamentuojant statym projekt registravimo tvark nurodyta: Kartu su statymo projektu pageidautina pateikti io statymo projekto kriminologins ekspertizs ivad, koki tak statymo primimas gali daryti kriminogeninei situacijai. Kriminologins ekspertizs ivados parengim projekto iniciatori reikalavimu organizuoja Teisingumo ministerija1. Antra vertus, kriminologija tyrinja realius visuomenje vykstanius kriminalizacijos ir dekriminalizacijos procesus. Kasmet ileidiama nemaai nauj baudiamj statym bei statymo patais. iame procese nuo to momento, kai visuomenei kyla mintis kriminalizuoti arba dekriminalizuoti tam tikr veik, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja nemaai moni. Tas procesas veikiamas vairiausi veiksni: psichologini, socialini, dorovini, politini. Taigi galutin t proces idava gali atspindti ne tiek visuomenin btinyb, kiek tas alutines aplinkybes, vairiausi veiksni poveik, todl neretai kriminalizacija bna neveiksminga priimamas statymas, kriminalizuojantis veik, kurios i tikrj nereikjo kriminalizuoti, arba kuris statym leidjo numatyt tiksl pasiekia per didele kaina, arba paaikja, kad statymo leidjas neatsivelg kakokius veiksnius, nuo kuri priklauso, kad statymas veikt skmingai.
Lietuvos Respublikos Seimo statutas. V dalis. statym leidybos procedra, 141 straipsnis. 1994 m. vasario 17 d. Nr. I399.
1
87
Taigi svarbi kriminologijos uduotis yra kriminologiniu poiriu inagrinti ir vertinti jau galiojanius statymus. Kriminologija turi, pavyzdiui, atsakyti klausim, ar priimti statymai pasiekia statymo leidjo numatytus tikslus, nustatyti veiksnius, nuo kuri priklauso, kad jie skmingai veikt. Taigi kriminologinis kriminalizacijos proces tyrimas tai kriminologin visuomens proces siekiant isiaikinti, ar btina kriminalizuoti arba dekriminalizuoti tam tikras veikas, bei socialini veiksni, nuo kuri priklauso kriminalizacijos bei dekriminalizacijos skmingumas, analiz. Kriminalizacijos problem aptarimas irgi reikalauja tam tikro nuoseklumo. Pirmiausia aptarsime socialini problem samprat ir bdus, kuriais visuomen daniausiai bando jas sprsti. Bandysime patikslinti, kokias socialines problemas visuomen paprastai siekia isprsti kriminalizuodama, tai yra baudiamojo statymo numatyta tvarka drausdama tam tikras veikas. Pagaliau nagrindami kriminalizacijos teorijas bandysime patikslinti kriterijus, kuriais remiamasi arba siloma remtis kriminalizuojant tam tikras veikas, bei aptarsime kriminologin t kriminalizacijos kriterij pagrstum.
Socialin problema ir jos sprendimai. Kriminalizacijos samprata

sivaizduokime paprast kasdien situacij. Didelio miesto centre yra graus parkas. Vienoje io parko pusje gyvenamasis rajonas, kuriame gyvena tkstaniai moni, kitoje didiulis prekybos centras, kuriame daugelis minto rajono gyventoj perka savo pirkinius. Trumpiausias kelias i gyvenamojo rajono parduotuv, aiku, per parko ol. Taiau nuo vaikiojimo ol bus sumindiota ir neaugs, parkas taps panaus purvin kiem. Miesto valdia turi kakaip sprsti i problem. Galima pasilyti deimtis vairi spendim, kuri kiekvienas turs savo pranaum ir trkum. Sakykime, galima nutiesti special takel, kad mons eit tik juo. Taiau toks sprendimas nepatinka rajono architektui jis teigia, kad takelis sulugdys vis architektrin ansambl. Galima iekoti techninio problemos sprendimo. Pavyzdiui, nebloga idja bt pastatyti psij tilt vir parko. Bet tai gana brangu. Galimas ir ekonominis sprendimas pardavinti leidimus pereiti per park ar netgi, atvirkiai, mokti tam tikr sum monms, kurie sutinka aplenkti park. manomas pedagoginis problemos sprendimas. Galima tiesiog iaikinti visiems, koks graus ir vertingas yra parkas ir kuo jis pavirs, jeigu per j nuolat vaikios milijonai moni. mons suvoks parko gro ir vert ir savo valia eis aplinkui.
88
PIRMA DALIS
Pagaliau galima tiesiog pritvirtinti lentel su urau Eiti draudiama (r. 4 schem ).
4 schema. Socialins problemos sprendimo bdai
SOCIALINS PROBLEMOS SPRENDIMO BDAI
Ekonominis Techninis Pedagoginis
Teisinis
Teisininkas pasakyt, kad tai teisins normos dispozicija. J galima papildyti dar ir sankcija: Bauda iki 50 Lt. is sprendimas gali atrodyti pats paprasiausias jam gyvendinti reikia tik lentels ir raymo priemons, taiau primus tok sprendim i karto kilt daug padarini (r. 5 schem). Priimta teisin norma kas nors turi priirti, kad jos bt paisoma. Aptariamuoju atveju tai gali bti policininkas, kuris stovi netoli lentels ir stebi, ar kas nors vis dlto nepaeid draudimo. io policininko veikloje gali kilti nemaai gana sudting problem. Sakykime, pilietis A. vis dlto paeidia draudim eina udraustu keliu, taiau tai daro ne i piktos valios, o todl, kad dl savo neatidumo ir neatsargumo tiesiog nepastebjo lentels. Matyt, bt neteisinga bausti j lygiai taip pat, kaip ir piktybin paeidj. Kyla nelengvas klausimas: kuo vienu ir kitu atveju turi skirtis bausms? Gali kilti ir kitoki problem: sakykime, mogus pradjo eiti per ol, bet nujs pus kelio pasuko atgal. Paeidimas pradtas, bet nebaigtas. Paminkime ir kitus atvejus. Asmuo prastokai mato, nors labai pasistengs galt pastebti lentel. Dar vienas manomas atvejis mogus ne visai gerai supranta, nes yra usienietis. Taigi policininkas i karto susidurs su daugybe klausim: ar reikia bausti? kokias aplinkybes reikia ir kokias nereikia atsivelgti skiriant bausm? ar visus vienodai bausti ar atsivelgti taip pat ir asmenyb?
89
5 schema. Teisinis socialins problemos sprendimas ir jo padariniai
Teisinis draudimas problemos sprendimas
Problema
Prieira Mediagos dl paeidimo rengimas teismui Teismas Bausms vykdymas Teisinink rengimas
visus iuos klausimus reikia atsakyti kvalifikuotai ir objektyviai. Geriausias bdas rasti tinkam sprendim yra teismas, kuris nealikai inagrint visas aplinkybes ir nustatyt asmens atsakomyb bei paskirt teising bausm. Taigi, be policininko, reikalingas dar ir teisjas. Ne viskas, k asmuo sakys teisme, bus akivaizdu reikalingas ir tardytojas, kuris visk patikrint, surinkt rodymus. Reikia ir kad kas nors priirt, ar pilietis sumoks paskirt baud. O jeigu statymas numato laisvs atmim, reikalingas kaljimas jam turi kas nors vadovauti, saugoti, tikrinti, kas ueina ir ieina. Pagaliau visus
90
PIRMA DALIS
iuos pareignus turi kakas rengti. Ir tai jau reikalingi teiss studentai ir j dstytojai. Taigi, kai tik mes pasirinkome teisin draudim kaip problemos sprendimo bd, i karto kilo daugyb padarini. Faktikai draudimo padarinys visa kriminalins justicijos institucij sistema. Matome ir tam tikr vyki nuoseklum. Viskas prasideda nuo problemos: jeigu parke augt ol, kuri nevysta nuo vaikiojimo, nebt vis tolesni vyki. Ta pradin socialin problema yra labai svarbi apraytos grandins grandis. Nagrindami kiekvien baudiamj draudim visada pateikiame u jo slypini socialin (ekonomin, dorovin, psichologin arba kit) problem. Be to, lengvai sitikinsime, kad visada yra ir alternatyvi problemos sprendimo bd. Pavyzdiui, baudiamasis statymas draudia pasisavinti svetim nuosavyb: nustatyta baudiamosios teiss norma ir u jos nevykdym grasinama kriminalinmis sankcijomis. Taiau i svetimos nuosavybs nelieiamumo problema galt bti isprsta ir kitaip, pavyzdiui, ugdant pagarb privaiajai nuosavybei. i problem galima sprsti ir prevencijos priemonmis apsaugoti turt, kad jis bt nepasiekiamas. Pagaliau ji gali bti sprendiama ir ekonominmis priemonmis utikrinant, kad mogui daug naudingiau bt udirbti t nuosavyb siningu bdu nei vogti ar kitaip pasisavinti. Matome, kad baudiamasis draudimas tik vienas i daugelio galim problemos sprendim. Kitas pavyzdys baudiamasis statymas draudia udyti. U nuudym potencialiems udikams numatytos labai grietos kriminalins sankcijos. Bet ir iuo atveju statymas toli grau ne vienintelis bdas sulaikyti mones nuo nuudym. Problema gali bti sprendiama psichologiniais (koreguojant savitarpio santykius), pedagoginiais (ugdant pagarb mogaus gyvybei), prevenciniais (kilus grsmei pakankamai greitai reaguoja specialus policijos padalinys) metodais. Taigi ikilus problemai atsiranda ir potencials problemos spendimai. J labai daug. Kriminalizacija yra tik vienas i daugelio. Kai tik atsiranda draudimas, atsiranda ir draudimo paeidjas. Jis savo ruotu sukelia visuomens reakcij (policinink, teisj, kaljim darbuotoj veiksmus). Jie iaikina, inagrinja paeidim, nustato paeidj, rodo jo kalt ir pagaliau nubaudia j. Reikia pabrti, kad teisinis draudimas tai ne tik baudiamojo statymo numatytos sankcijos. Draudiani teiss norm taip pat gali numatyti ir administracinis bei vairiausi kiti statymai.
91
Termin kriminalizacija galime taikyti tik vienu atveju kai susiduriame su baudiamuoju draudimu, t.y. tam tikra veika, pripastama nusikaltimu ir persiekiojama baudiamojo statymo numatyta tvarka. Taigi kriminalizacija tai tam tikros socialins (ekonomins, dorovins, politins ir kt.) problemos sprendimas draudiant tam tikras veikas baudiamojo statymo priemonmis. Dekriminalizacija procesas, prieingas kriminalizacijai: atsisakoma tam tikr problem sprsti baudiamosios teiss priemonmis. Dekriminalizacija galima dl to, kad problema jau nebeegzistuoja. Esant planinei ekonomikai preki perpardavimas didesne kaina (spekuliacija) buvo udrausta. Buvo specialus Baudiamojo kodekso straipsnis, kuris u spekuliacij numat kriminalin bausm. Dabar tie patys veiksmai tas pats perpardavimas didesne kaina jau ne nusikaltimas, o didiai gerbiamas verslas. i veika buvo dekriminalizuota. Veika gali bti dekriminalizuota ir dl to, kad ikilusi problema bus sprendiama kitais (ne teiss) bdais, arba dl to, kad pereina kit teiss ak inion (pvz., tampa administraciniu paeidimu).
Kriminalizacija ir su ja susijusios svokos. Kriminalizacijos formos

Realioji ir formalioji kriminalizacija. Reikia pabrti, kad paeidus baudiamosios teiss normas toli grau ne visada taikoma statymo sankcija. Dalis paeidim lieka neiaikinti (latentiniai). Kitais atvejais tiek pats statymas, tiek jo taikymo tvarka numato kitas (su baudiamja sankcija nesusijusias) priemones. Amerikiei teiss teoretikas D. Blackas atliko istorin lyginamj analiz ir paband suklasifikuoti pagrindines reakcijas baudiamj statym paeidim. Jis iskyr keturis reakcij tipus: kompensacin, terapeutin, sutaikomj ir penitencin1. Tai tarsi keturi atsakymai klausim, kaip reikia reaguoti, kai tam tikras mogus (arba tam tikri mons) paeidia teiss norm. Kompensacinis tipas. Dmesys sutelkiamas tai, kad asmuo, paeisdamas baudiamj statym, padar al visuomenei ir atskiriems jos nariams. iuo atveju svarbiau ne tiek pats poelgis (draudimo paeidimas), kiek jo padariniai. Visikai vienod poelgi padariniai gali bti visikai skirtingi. Taiau btent tie skirtumai ir yra svarbiausia kokia ala padaryta ir kaip ji bus atlyginta. Savotikas iuo atveju yra ir poiris pat pa-
Black D. The Social Structure of Good and Bad. New York, 1996.
92
PIRMA DALIS
eidj jis traktuojamas kaip skolininkas. Kuo blogesni padariniai, tuo didesn jo skola. Terapeutinis tipas. iuo atveju svarbiausia yra paeidjas: visi normals mons laikosi draudimo, tik jis nesilaiko. Vadinasi, kakas ne taip. Gal tai blogo aukljimo arba nepakankamo iaikinimo padarinys, silpna valia, o gal is poelgis pasipiktinimo visuomene ar tiesiog koki nors konflikt, kurie kilo ankstyvojoje vaikystje ir liko neisprsti, iraika. Paeidjas traktuojamas labiau kaip ligonis, aukltinis, netgi kaip mogus, kuriam visuomen skolinga (kakas nebuvo padaryta, kad jis bt toks, kokio visuomenei reikia). Aiku, laikantis tokio poirio nelinkstama pabrti asmens atsakomybs u tai, kas vyko. Sutaikomasis tipas. Bandoma apsaugoti, yra konfliktins situacijos dalyvi tarpusavio santykiai. Dmesio centre yra konfliktas (pvz., tarp parko administracijos ir asmens). Konfliktiniai santykiai kilo dl to, kad, viena vertus, asmuo paeid administracijos interesus, pasunkino jos darb ir, kita vertus, dl administracijos veiksm asmeniui kilo nepatogum, jie buvo nemalonumo ir suirzimo altinis. Taigi btent santyki pablogjimas ir yra svarbiausia. Reakcija teiss normos paeidim iuo atveju yra derybos siekiant sureguliuoti ir atnaujinti santykius. Penitencinis tipas. Visas dmesys sutelkiamas baudiamojo draudimo paeidim. Asmuo, kuris nepais to draudimo, yra paeidjas (ne ligonis, ne skolininkas ir ne konfliktuojanti alis). Svarbiausia yra nustatyti jo kalt ir nubausti. Vienais atvejais ir vienoje visuomenje reakcijos bna vienokios, kitoje visuomenje kitokios. Neretai taikoma nusistovjusi (statymo numatyta arba j taikant tvirtinta) praktika: esant vienoms aplinkybms visada arba daniausiai reakcija bna penitencin, esant kitoms visada arba daniausiai reakcijos bna kitokios. Kai baudiamojo statymo paeidimas sukelia penitencin reakcij ir baudiamosios teiss normos paeidim reaguojama taikant kriminalines bausmes, tai vadinama realija kriminalizacija.
Tiesiogin ir netiesiogin kriminalizacija

Netiesiogin kriminalizacija reikinys, kai statymas tarsi ir nenumato baudiamojo persekiojimo u tam tikr veik, taiau i tikrj ta veika baudiama taikant kito baudiamojo statymo sankcijas. Daug ali pasira tarptautin konvencij, kuri draudia prostitucijos kriminalizavim, taiau Lenkijoje, kuri irgi pasira mint konvencij,
93
prostitucija usiiminjanios moterys gana ilgai vis dlto buvo persekiojamos ... u vieosios tvarkos paeidim1. Kitas pavyzdys santuokin neitikimyb. Iki 1979 m. pagal Kinijos baudiamj statym tai buvo nusikaltimas, utraukiantis gana griet bausm. 1979 m. Kinija dekriminalizavo i sudt. Net ir nustaius, kad Kinijos pilietis buvo neitikimas savo monai, jis negaljo u tai bti nubaustas tiesiogiai, taiau statymo taikytojas rado ieit tokie Kinijos pilieiai buvo baudiami .... u chuliganizm2. Kakada Soviet Sjunga pasira Tarptautin mogaus politini ir pilietini teisi pakt, kuris, be kita ko, draud persekioti pilieius, kurie nesugrdavo i usienio3. Taiau gana greitai Soviet Sjungos pilieiai m tiesiog masikai negrti i usienio, i viso simfoninio orkestro grdavo tik kvartetas. Reikjo iekoti uslptos kriminalizacijos bd. Ieitis buvo greitai rasta: negrusiuosius kaltindavo nipinjimu, vengimu atlikti btinj karin tarnyb ir pan. Kauno gyventojas Henrikas Daktaras yra seniai pripaintas lietuvikos mafijos kriktatviu. Dar 1994 m. pasirod pirmas mokslinis straipsnis, kuriame buvo apraoma Kauno grupuoi struktra ir Henriko Daktaro vieta joje4. Policijai inoma apie kontraband, lengvj main vagystes ir kitus nusikaltimus, kuriuos padar Henriko Daktaro vadovaujama organizuota grup, taiau vienas dalykas inoti, kitas rodyti teisme. Susidrus su organizuotu nusikalstamumu kasdienybe tampa paslaptingai dingstantys liudininkai bei prapuolantys korumpuot teistvarkos darbuotoj saugoti daiktiniai rodymai. Organizuoto nusikalstamumo vadovas buvo pasodintas u ... tarpininkavim grinant pavogt main. Tokie atvejai nra iimtis bandant veikti organizuot nusikalstamum. Kaip inoma, garsusis Al Kapon, ikagos mafijos daugiametis vadeiva, skmingai vengs atsakomybs u nuudymus ir grandiozines pinigines aferas, gal gale pakliuvo kaljim... u mokesi nemokjim. Netiesiogin kriminalizacija prietarauja statymo dvasiai. (inome, u k Henrikas Daktaras nubaustas i tikrj.) Kodl vis dlto egzistuoja ie reikiniai? Lenk tyrintojas L. Gardockis pasil netgi speciali svok, kuri paaikina realiosios kriminalizacijos prieast tai kriminalizacinis spaudi-
Falandysz L. Wykroczenie zaklocenia porzdku publicznego. Warszawa, 1974. S. 166
2 Li Haidong. Das Strafrecht in der Volksrepublik China. 1988 (cit. pagal Lech Gardocki, Zagadmnia teorii kryminalizacji. - Warszawa, 1990. P. 25). 3 Ten pat. 4 Bluvtein J., Bazylew I. Problem przestpczosci zorganizowanej na Litwie. Kryminologiczne i prawne aspekty przestpczosci zorganizowanej. Szczytno, 1992.
ir kt.
94
PIRMA DALIS
mas1. Taip atsitinka, jeigu visuomens teisinje smonje egzistuoja sitikinimas, kad tam tikra veika turi bti baudiama, bet priimti statym, tiesiogiai ir atvirai baudiant u t veik, dl vienos ar kitos prieasties negalima. Tai sukelia visuomens nepasitenkinim, ji vis dlto ieko bd, kaip u t veik nubausti. Tai ir yra kriminalizacinis spaudimas. Kriminalizacijos laipsnis. Kuo daugiau veik kriminalizuojama, tuo didesnis kriminalizacijos laipsnis. Tam tikras kriminalizacijos laipsnis gali bti bdingas tam tikrai nacionalinei baudiamajai sistemai apskritai. Tas laipsnis rodo, kiek tam tikros alies statymo leidjas links sprsti vairiausias socialines, ekonomines ir kitas problemas btent jas kriminalizuodamas. Aiku,kad kuo daugiau sprendiant vairiausias socialines problemas remiamasi baudiamaisiais statymais bei j numatytomis kriminalinmis bausmmis, tuo kriminalizacijos laipsnis yra auktesnis. Prisiminkime Soviet Sjung, ypa pirmuosius jos egzistavimo metus bei Stalino laikus. 1918 m. savavalikas darbo vietos pakeitimas, neatvykimas pasiimti darbo knygels buvo persiekiojamas baudiamja tvarka. 1921 m. buvo priimtas baudiamasis statymas, baudiantis u ems pardavim arba jos inuomojim2. Tuo metu buvo galima asmen patraukti baudiamojon atsakomybn nekeliant jam joki kaltinim vienu vieninteliu pagrindu teigiant, kad asmuo yra pavojingas dl jo ryi su baudiamuoju pasauliu. Baudiamosios teiss istorija teikia nemaai pavyzdi, rodani, kaip netiktai gali bti panaudotas baudiamasis statymas ir kokios vairiausios veikos gali bti kriminalizuotos. Auktas bendras kriminalizacijos lygis alyje rodo, kad beveik kiekviena problema sprendiama taikant baudiamj statym. is statymas reguliuoja daugum problem, kurios kitose alyse sprendiamos kitais bdais. Auktos kriminalizacijos alyse (perfrazuojant inom pasakym) situacija, kai ingsnis kair ar ingsnis dein jau yra baudiamasis nusikaltimas. Penalizacija ir depenalizacija. Su kriminalizacija ir dekriminalizacija susij terminai yra penalizacija bei depenalizacija. Jie apibdina tik vieno baudiamojo statymo sudties elemento pokyius, btent baudiamosios sankcijos sugrietinim arba suvelninim. Pavyzdiui, Lietuvoje per pastaruosius trejus metus vir 100 sudi sankcijos sugrietjo3.
Ten pat. P. 24. . , 1982. C. 49. 3 vedas G. Dabartin baudiamoji politika Lietuvoje // Teiss problemos. 1997. Nr. 4.
2
95
Kriminalizacijos problema
Jau aptarme, kad kiekviena socialin problema gali bti sprendiama labai vairiais bdais ir kad kriminalizacija yra tik vienas i daugelio. Kyla klausimas kaip nustatyti, kuriais atvejais kriminalizacija nepaisant vis jos trkum ir neigiam padarini vis dlto yra geriausias tam tikros problemos sprendimas? Svarbu rasti atsakym ir prieing klausim kokias atvejais reikt vengti kriminalizacijos ir iekoti kit problemos sprendimo bd? Koks problemos sprendimas yra pranaesnis: kriminalizacija ar kiti, nesusij su baudiamojo statymo taikymu? Isiaikinome, kad kriminalizacijos formos bei jos laipsnis gali bti gana vairs. Taigi kiekvienu atveju kyla ir papildom klausim kokia kriminalizacijos forma bei laipsnis konkreiu atveju yra tinkamiausias? Pagaliau nepaprastai svarbus yra ir kriminalizacijos vietos bei santykio su kitais problemos sprendimo bdais klausimas. klausim tikrai negali bti atsakymo, kuris tikt visiems atvejams. Vienais atvejais kriminalizacija gali bti geriausias problemos sprendimas, kitais gali pasirodyti, kad problema geriausiai gali bti isprsta netaikant baudiamojo statymo. Kyla klausimas, kada turi bti taikoma kriminalizacija? Su tuo klausimu susijs ir kitas ar visada statymo leidjas teisingai pasirenka kriminalizacij, kaip tam tikros socialins problemos sprendimo form? Nordami atsakyti antr klausim, turime panagrinti statym leidjo elges aptarti, kokiomis aplinkybmis, kokiais sumetimais jis taiko problemos sprendimo bd, kiek toks jo elgesys yra efektyvus, vertinant i kriminologijos mokslo pozicij. Susidrus su jau egzistuojaniu baudiamuoju statymu danai kyla klausimas: ar tas statymas tikrai reikalingas, ar socialin problema neturt bti sprendiama kitais, nebaudiamaisiais metodais. Kriminalizacijos ir dekriminalizacijos problemos yra vienos svarbiausi tobulinant baudiamj statym. Baudiamj statym sistema tik i pairos yra labai stabili. I tikrj nemaa i statym norm dalis buvo sukurta derinant daugel labai prietaring reikalavim konkreiomis socialinmis ekonominmis bei politinmis slygomis. Keiiantis toms slygoms neivengiamai kyla klausimas dl kiekvienos baudiamosios teiss normos reikalingumo ir atitikimo naujas slygas. Visada yra nemaa moni grup, kurie nepatenkinti galiojaniu statymu, mato jo trkumas ir (neretai gana pagrstai) reikalauja jo pokyi ar netgi dekriminalizacijos. Nemaai bna ir prieingai manani moni. Nagrindami t pai teiss norm jie nurodo jos nau-
96
PIRMA DALIS
dingumo prieastis ir reikalauja isaugoti. Kartu visada yra nemaai veik, kurios dar nra, bet gali bti kriminalizuotos yra pakankamai taking moni, kurie mano, kad jas btina kriminalizuoti. Dl vis i prieasi baudiamasis statymas yra dinamikas, besipltojantis reikinys. Visada jame yra nemaai norm, kurios gali ir net turt bti dekriminalizuotos. Kita vertus, visada yra nemaai sudi, kurias reikia kriminalizuoti. Visada vyksta didesni arba maesni pokyi. Tai ir lemia statymo dinamikum. Jau minjome, kad tik pastaraisiais metais ms alyje priimta daugiau kaip 100 baudiamojo statymo patais. Tai nra neprasta padtis. Daugelyje ali nacionalinis baudiamasis statymas nuolat tobulinamas. Nedaug yra ali, kuriose nevykt baudiamojo statymo reforma ar bent jai nebt rengiamasi. Taigi kriminalizacijos ir dekriminalizacijos problema yra savotikas nacionalinio baudiamojo statymo raidos prielaida. Ipltota nemaai teorij, kurios bando isprsti kriminalizacijos problemas, patikslinti, kokiais atvejais visuomens problema turi bti sprendiama kriminalizuojant veikas. Jas apvelgsime kituose skyriuose.
2. Teorijos, neigianios kriminalizacijos naudingum. Abolicionizmas ir jo kriminologinis pagrindimas

Nemaai teisinink, filosof teigia, kad kriminalizacija visais atvejais yra blogiausias problemos sprendimas. J nuomone, kriminalizacija i viso neturt bti taikoma sprendiant socialines problemas (N. Christie, L. Hulsman, H. Bianchi, T. Mathiesen, M. Foucault ir kt.). ios krypties pavadinimas ir jos tradicijos yra susijusios su XIX a. abolicionizmo judjimu. Abolicionistai pirmiausia kovojo, kad bt panaikinta negr vergyst, vliau mirties bausm, o dar vliau kovojo su baudiamuoju prostitucijos persekiojimu. io amiaus antrojoje pusje abolicionistai siek, kad bt panaikinta laisvs atmimo bausm. Tarptautiniai io judjimo kongresai buvo vadinami ICOPA (International Congres of Prison Abolition). 1987 m. Monrealyje vyko antrasis kongresas. iame kongrese judjimas praplt savo veikl ir pradjo kovoti su kriminalizacija apskritai. Buvo pakeistas ir oficialus judjimo pavadinimas. Dabar jis vadinasi International Congres of Penal Abolition. Taigi pavadinime vietoje odio prison(kaljimas) atsirado odis penal (baudiamoji bausm).
97
Taigi dabar is judjimas kovoja, kad baudiamoji bausm bt visikai panaikinta. Kriminalizacijai pirmiausia nepritariama dl dorovini bei humanistini sitikinim. Abolicionistai tsia ankstyvosios krikionybs tradicijas, taip pat L. Tolstojaus, M. Gandi, kurie atmet bet koki prievart kito mogaus atvilgiu, nesvarbu, kokiais argumentais bt siekiama j pateisinti. Jie mano, kad i prievartos atsiranda tik prievarta. Antra vertus, jie atmeta kriminalizacij remdamiesi kriminologiniais baudiamojo statymo bei jo veikimo tyrimais. iuos tyrimus aptarsime detaliau. Kriminalizuodamas vairiausias veikas statym leidjas yra sitikins, kad udraudus tam tikr veik mons nuo jos susilaikys. Jam atrodo savaime aiku, kad esant baudiamajam statymui mons, ypa nepastovs, elgiasi kitaip, nei jo nesant. Tas poveikis siejamas su baudiamojo statymo sankcija. Nepastovus mogus ino, kad u netinkam elges bus nubaustas tai veria j susilaikyti nuo toki veiksm. Kuo didesn bausm numatyta, tuo baudiamojo statymo poveikis moni elgesiui turt bti stipresnis. I to lyg ir bt galima daryti ivad, kad kuo grietesnis statymas, tuo maiau bus moni, kurie daro nusikaltimus. Jeigu i tikrj taip bt, turtumme aikiai matyti tam tikrus tokio statymo poveikio rezultatus. Pavyzdiui, nagrindami nusikalstamumo statistik ir kriminalini bausmi pokyius turtumme matyti, kad sugrietjus statymui atitinkamai sumajo nusikaltim skaiius. Taigi vadovaujantis ia logika galima tiktis, kad kuo grietesn baudiamojo statymo sankcija, tuo maiau moni darys nusikaltimus (r. 6 schem).
6 schema. Laukiamas baudiamojo statymo grietumo ir nusikalstamumo lygio ryys
Bausm
Nusikaltim skaiius Daugyb tyrim, kuriais buvo bandoma nustatyti ry tarp kriminalins bausms ir nusikalstamumo, parod, kad niekada jis nebna itin stiprus. Neretai paaikdavo, kad yra daug veiksni, kurie daro daug stipresn poveik nusikalstamumui negu baudiamojo statymo sankcija bei jos grietumas.Mint reikini ryys yra labai vairus ir nepastovus.
98
PIRMA DALIS
Vadinasi, mes negalime tiktis, kad kriminalizavus tam tikr veik visada sumas nusikalstamumo lygis. Reikia paymti, kad tyrim ivadas nra deramai atsivelgiama leidiant statymus. statym leidjas ir toliau elgiasi taip, tarsi pastovus ir stiprus ryys tarp baudiamojo statymo ir nusikalstamumo lygio bt savaime aikus ir joki abejoni nekeliantis faktas. Vienas svarbiausi kriminalinio statymo ir kriminalins bausms tiksl ir toliau lieka sulaikyti nuo nusikaltim nepastovius pilieius. Abolicionistai energingai kritikuoja toki nuostat. Jie visikai pagrstai teigia, kad atlikt tyrim negalima ignoruoti. Nesant joki rodym, kad mintas ryis egzistuoja, negalima elgtis taip, tarsi tai gerai rodytas faktas. Pavyzdiui, negalima vaistyti dideli l laisvs atmimo vietoms statyti, laikyti ten moni ir rimtai manyti, kad taip pasiekiamas statymo tikslas mons sulaikomi nuo nusikaltim. Abolicionistai teigia, kad i tikrj turime elgtis taip, kaip paprastai elgiamasi, kai neturima tikslios informacijos sustabdyti veikl, kol btina informacija bus gauta. J nuomone, kriminalizacija kenksminga ir kitu poiriu ji tik pavojinga iliuzija, kad primus statym socialin problema isprendiama. Tai, kad surastas ir nubaustas kaltininkas, nuramina visuomen, patenkina jos kerto jausm, taiau problema, kuri paskatino mog pasielgti ne taip, kaip reikia, liko, ir nieks i esms nepasikeit. Taigi neivengiamai bus padaryta nauj panai paeidim ir visas procesas kaltininko nustatymas ir nubaudimas vl pasikartos. Taigi kriminalizacija yra socialins problemos pseudosprendimas. Abolicionist nuomone, ji apakina visuomen, neleidia jai i tikrj konstruktyviai sprsti savo problem. Vienas i ymiausi abolicionizmo atstov N. Christie tvirtina, kad kriminalizuodamas tam tikr problem statym leidjas apvagia mones atima i j galimyb patiems j isprsti savo nuoira1. Kriminalizacijai, j nuomone, bdinga dar viena pavojinga tendencija bausms u kriminalizuotas veikas spontanikai didja. Bausmi iaurumas skatina dar didesn iaurum. Problema, kuri buvo bandoma veikti taikant kriminalizacij, kaip jau minjome, niekur nedingsta. Nepaisant bausmi nauji nusikaltimai vis tiek daromi, taiau mons mano, kad vienintel to prieastis nepakankamai grietos bausms, todl reikalauja priimti naujus, grietesnius, statymus. Abolicionistai taip pat teigia, kad kriminalizacija nenaudinga nusikaltim aukoms. Kriminalizavus veikas pralaimi visi ir nukentjusysis, ir nusikaltlis. Nukentjs asmuo, j nuomone, lieka su savo skriauda, nes i es1
Christie N. Conflicts as Property // British Journal of Criminology. 1977. P. 115.
99
ms atlyginama ne jam, o valstybei. Taigi nesugebama utikrinti tikr (o ne formali) teisyb tiek nusikaltlio, tiek nusikaltimo aukos atvilgiu. Abolicionistai kritikuoja ir baudiamojo statymo formalizm. Jie parodo, kad kaltinti galima tik supaprastinant, schematizuojant mogaus asmenybs vaizd, ignoruojant jo istorij, jo individualyb, vis tai, kas padar j tok, koks jis yra1. Taigi kriminalizacijos prieininkai i tikrj skmingai parodo, koks netinkamas bdas sprsti socialines problemas yra kriminalizacija. O kaip gyventi visai be jos? Kaip turi atrodyti nuostabus pasaulis be kaljim ir teism? Abolicionizmo atstovai sivaizduoja j vairiai. Nuosaikieji abolicionistai silo dekriminalizuoti tik dal (daniausiai lengvus ir vidutinio sunkumo) nusikaltim ir palikti tik sunkiausi nusikaltim baudiamum. Jie kategorikai stoja prie mirties bausm. Jie silo kiek galima labiau sumainti laisvs atmimo bausm. Padarius ne itin pavojingus nusikaltimus, j manymu, reikt taikyti civilins teiss normas arba kitaip sprsti atsakomybs klausimus. Nuoseklieji abolicionistai silo visikai panaikinti baudiamj teis ir baudiamj statym. Jie sitikin, kad baudiamosios bausms apskritai neturi bti. Kaip visuomen turi elgtis, jeigu vis dlto padarytas nuudymas, iaginimas ar kitas sunkus nusikaltimas? Vienas i dabartinio abolicionizmo atstov H. Bianchi silo karantino idj2 sunkius nusikaltimus padariusius mones apgyvendinti tam tikroje vietoje. Tai ne bausm: nusikalt asmenys apgyvendinami tam tikroje vietovje tam, kad turt laiko rasti bd atlyginti aukai ir visuomenei padaryt al ir pradti derybas tuo klausimu. Tokioje visuomenje ilieka teisjas, taiau jo funkcijos i esms kitokios. Teisjas neskiria bausms jis yra tarpininkas tarp nusiengusio asmens ir visuomens. Btent jis kreipiasi karantino slygomis gyvenant mog skatindamas iekoti ieities ir pradti derybas, kaip atlyginti al. H. Bianchi mano, kad visuomen turi bti labai kantri ir pasirengusi padaryti visk, kad padt tokiam mogui rasti ieit i susidariusios padties. Bianchi mano, kad teisjas turi nuolat skatinti mog pradti derybas ir jeigu nepakanka 7 kart, btina j kreiptis 77 kartus. Taiau jeigu asmuo nerodo joki pastang ir neieko ieities i padties,
1 2
Christie N. Crime Control as Industry. London and New York, 1990. Abolitionism. Towards a nonrepressive Approach to Crime. Amsterdam, 1986. S.
119.
100
PIRMA DALIS
kuri jis pateko, jis suimamas, bet (tai labai svarbu) ne kaip nusikaltlis, o kaip skolininkas, kuris piktybikai negrina skolos. Objektyviai vertinti i idj i tikrj nelengva. Ji gana domi, bet atrodo iek tiek fantastika. Galbt tai viso labo eilin utopija, koki monijos istorijoje jau buvo labai daug, taiau gali bti ir atvirkiai gal mes esame per daug priprat gyventi kaljim ir teism pasaulyje, gal ms vaizduot yra ribota, ir todl tiesiog nesugebame vertinti drsi sprendim. Abolicionistai i tikrj labai skmingai parodo baudiamosios bausms trkumus, taiau nelabai gerai ino, kaip gyventi be jos. Atrodo, kad ir artimiausioje ateityje nepavyks apsieiti be kriminalins, ir ypa be laisvs atmimo, bausms. Taigi grkime prie kriminalizacijos problemos panagrinkime kriterijus, kuriais vadovaudamiesi galtumme sprsti, kada veika kriminalizuotina.
3. Pavojus visuomenei reikmingiems griams ir kriminalizacija. Jos kriminologinio pagrindimo problema

Yra nemaai mananij, kad kriminalizacija turi bti taikoma tik tada, kai kyla pavojus vadinamiesiems teisiniams griams (vertybms)1. Svok Rechtsguts (teisins vertybs), kuri apsauga yra specifin baudiamojo statymo uduotis, pirmasis pavartojo vokiei teisininkas Birnbaumas 1834 m. Toliau i svok pltojo Iheringas ir Lisztas. Jie teig, kad tam tikr dal socialini vertybi turi apsaugoti btent baudiamasis statymas. Tai gali bti visuomens dorov, piliei garb ir orumas, alies karinis saugumas bei normalus jos kio funkcionavimas. Kriminalizacijos btinyb atsiranda, jeigu vienai i i vertybi kyla pavojus. (Teisine kalba tai vadinama veikos pavojingumas visuomenei.) Pavyzdiui, jeigu statym leidjas mato, kad kokie nors moni poelgiai silpnina visuomens dorov, nordamas j apginti gali taikyti baudiamj teis kitaip tariant, kriminalizuoti j ardanius moni poelgius. Taigi kriminalizacija tai savotika visuomens savigyna nuo pavojaus, kilusio jos gyvybikai svarbioms teisinms vertybms. ios koncepcijos atsiTeisinje, kriminologinje bei etinje literatroje vietoj termino vertybs (pvz., teisins vertybs) gana plaiai vartojama svoka griai (teisiniai griai).
1
101
radimas buvo nepaprastai svarbus ingsnis baudiamosios teiss istorijoje. Pirmiausia ji padjo i esms patikslinti statymo tikslus. Baudiamosios teiss teoretikai visada pabrdavo, kad ios teiss akos normos siekia apginti visuomen, jos pagrindus nuo pavojing moni poelgi. Teisini vertybi koncepcija gerokai patikslino i idj. Ji padjo geriau suprasti, kaip baudiamasis statymas vykdo i savo funkcij, kokius btent pagrindus is statymas gina. Kartu i koncepcija nurod statym leidjui tikslesnius nauj statym krimo orientyrus skatindama statym leidj patikslinti, kokioms teisinms vertybms ginti skiriamas naujas statymas ir kartu tikslinti pat statym. Teisini vertybi koncepcija taip pat buvo labai svarbus ingsnis sisteminant ir kodifikuojant baudiamuosius statymus. Teisins vertybs tapo Baudiamojo kodekso ir ypa jo specialiosios dalies sisteminimo pagrindu. Nacionaliniuose baudiamuosiuose kodeksuose statymai skirstomi pagal vertybes, kurias jie gina. Neretai teisins vertybs tiesiogiai nurodomos nacionaliniuose baudiamuosiuose kodeksuose. Pavyzdiui, ms alies Baudiamojo kodekso 8 straipsnyje pateiktas ginam objekt sraas. Jame nurodyta: Lietuvos Respublikos visuomenin santvarka, jos politin ir ekonomin sistemos, nuosavyb, piliei asmenyb, politins, darbins, turtins ir kitos teises ir laisvs...., Lietuvoje nustatyta teistvarka. Jau minjome, kad i koncepcija buvo svarbus teisdaros laimjimas, bet j taikant irykjo ir kai kuri trkum. Teisins vertybs yra tam tikros teisins abstrakcijos. Nei koncepcijos krjas, nei jo pasekjai nebuvo usimoj pateikti tikslesnio kiekvienos teisins vertybs apibrimo. Koks yra kiekvienos konkreios vertybs turinys ir kaip j statymas gali ginti, patikslinama atsivelgiant konkreios visuomens socialines, ekonomines, politines ir kitas slygas. Koncepcijos autoriai nenurod ir konkretesni bd, kaip rengiant nauj statym ios slygos turi bti inagrintos ir apibendrintos, kaip remiantis ios analizs duomenimis turi bti patikslintas statymo taikymo tikslas bei laukiamas jo taikymo rezultatas. Buvo manoma, kad visa tai yra statym leidjo valstybins ir teisins iminties dalykas. Toks poiris buvo visikai natralus praeito amiaus pradioje, kol dar nebuvo taikomi empirini tyrim metodai bei (turjo praeiti keletas deimtmei) mokslins kriminologijos, sociologijos, psichologijos laimjimai, kol dar nebuvo ipltoti auktesns abstrakcijos lygio teigini operacionalizavimo (sukonkretinimo iki tokio lygio, kad juos galima bt patikrinti empirikai) metodai1.
1 Jupp V. Methods of Criminology. London, 1994; Binder A., Geis G. Methods of Research, Criminology and Criminal Justice. New York, 1983.
102
PIRMA DALIS
Aiku, svarstydamas kriminalizuoti ar dekriminalizuoti tam tikr veik, statym leidjas galjo apgalvoti, kaip veiks naujas statymas, ar jis turs btent tok poveik, kokio tikimasi, kokie galt bti statymo alutiniai padariniai. Taiau esant an laik empirini tyrim lygiui buvo galima pasikliauti tik savo imintimi, o tiksliau vadovautis savo asmenine nuomone1. moni nuomons gana skirtingos priklauso nuo j asmenybs, patirties, isilavinimo, juos supani moni, todl labai skirtingos yra ir j nuomons kriminalizacijos arba dekriminalizacijos klausimais. Empirini tyrim metod stoka neleido sukonkretinti ir patikrinti t sitikinim, isiaikinti, ar jie atitinka tikrov. Visa tai turjo tam tikr padarini statym leidybai. Aiku, kad iomis slygomis ji priklaus nuo veikas kriminalizuojani moni vidini sitikinim, to, kaip kiekvienas i j suvok visuomen. Kelet t padarini paminsime. 1. Subjektyvizmas svarstant kriminalizavimo klausimus. Esant skirtingoms nuomonms dl tam tikros veikos kriminalizavimo (arba dekriminalizavimo) nra patikimo bdo isiaikinti, kuri yra teisingesn. Mat skirtingos nuomons atsiranda dl to, kad skirtingai suvokiama socialin realyb bei tie procesai ir reikiniai, kurie vyks, kriminalizavus tam tikr veik, kai visuomens nariai susidurs su nauju draudimu ir prads j vykdyti (arba nevykdyti). Patikrinti (verifikuoti) teiginius apie visuomen ir visuomeninius procesus kaip tik ir galima taikant kriminologijos (bei apskritai socialini tyrim) metodus. Neturdamas galimybs taikyti i metod statym leidjas, susidrs su skirtingomis nuomonmis dl kriminalizacijos, lieka beginklis. Tokiu atveju kriminalizacijos klausim sprendimas danai priklauso nuo paalini kriterij, tai yra toki, kurie jokiu bdu nepads ivengti socialins problemos, kuri siekiama isprsti kriminalizuojant (arba dekriminalizuojant) vien ar kit veik. 1962 m. Vokietijos Bundestagas svarst statym, numatant bausmes u santuokin neitikimyb. Svarstant silomos kriminalizacijos pagrindus vienas statymo rengj pareik: santuokin neitikimyb negali likti nenubausta, kitaip santuoka neteks savo konstitucijos garantuotos reikms. Laisvasis pasaulis pralaims kov su totalitariniu pasauliu, jeigu bus lengvabdikai irima eimos klausim2. ie argumentai mums gali atrodyti demagogiki ir nepagrsti. Sunku patikti, kad kriminalin bausm u santuokin neitikimyb gali padti
1 2
Spector M., Kitsuse J. Constructing Social Problems. New York, 1987. Gardocki L. Zagadnienia teorii kryminalizacji. Warszawa, 1990.
103
laisvajam pasauliui laimti kov su totalitariniu pasauliu arba utikrinti konstitucijos garantuot eimos reikm. Taiau tiek i argument autoriui, tiek j alininkams jie atrodo labai tikinami, mat jie kitaip suvokia pasaul. J sivaizduojamame pasaulyje neitikimybs kriminalizacija i tikrj stiprina eim ir padeda laisvajam pasauliui, ir jiems atrodo keista, kad mes to nesuprantame. Yra tik vienas bdas nustatyti, ar tok atvej i tikrj btina kriminalizuoti reikia itirti eimas, kurioms numatoma taikyti statym, nustatyti problemas, kurios sukelia neitikimyb. Reikt taip pat visapusikai itirti, kok poveik toki eim santykiams padaryt neitikimybs kriminalizavimas bei inagrinti alternatyvius (psichologinius, socialinius, pedagoginius ir t.t.) ios problemos sprendimo bdus. Tik atlikus reprezentatyvius kriminalizacijos poveikio tokioms eimoms tyrimus bei apibendrinus i tyrim rezultatus bt galima isiaikinti, ar siloma kriminalizacija i tikrj gali padti isprsti i eim problemas. Kol kriminalizacijos problemos nagrinjamos tik vadovaujantis sveiku protu", intuicija bei vidiniu sitikinimu, visada liks vietos demagogijai, laisvam teisini vertybi turinio interpretavimui ir kriminalizacijos problem pagrstai sprsti nebus galima. Ypa pavojinga tai, kad atsiveria plaios galimybs piktnaudiauti. Suinteresuotas asmuo savo egoistinius interesus gali pridengti demagoginiais argumentais rodindamas, kad jis silo kriminalizuoti vien ar kit veik ne dl to, kad jam tai asmenikai naudinga, o todl, kad siekia apginti svarbiausias teisines visuomens vertybes. Kiekvien kam nors nepatinkant reikin galima pateikti kaip pavojing visuomenei, silpninant visuomens dorov, sukeliant grsm visuomens tvarkai, griaunant visuomens pagrindus ir dl to kuo skubiau kriminalizuotin reikia tik iek tiek grabylysts bei demagogijos. statym leidyba teikia nemaai pavyzdi, kaip visikai nepagrstai buvo reikalaujama kriminalizuoti vairiausias veikas. Teisini vertybi koncepcijos pradininkai tikjo, kad grsm statymo saugomai vertybei bus paskata j kriminalizuoti. Jie man, kad sitikinus, jog tam tikrai teisinei vertybei kyla pavojus, statym leidjas stengsis j kriminalizuoti. Dl anksiau aptart reikini (ypa galimybs laisvai interpretuoti teisines vertybes) i tikrj daniausiai bna atvirkiai. Pirmiausia kokiai nors takingai socialinei grupei arba sluoksniui kyla noras jiems naudinga kryptimi pakeisti baudiamj statym. Iradingai interpretuodami jie stengiasi umaskuoti savo siaur egoistin interes ir pateikti silom reform kaip nauding visai visuomenei. Kita problema, atsirandanti, kai apibriant teisines vertybes bei poveikio joms galimybes remiamasi vien sveiku protu" ir intuicija, yra vadina-
104
PIRMA DALIS
mj kriminologini postulat problema1. Kaip inoma, postulatu vadinamos tiesos, kurios, manoma, yra vis pripaintos arba per daug banalios, todl j nereikia pagrsti2. Neatlikus kriminologinio kriminalizacijos problemos tyrimo ie postulatai vaidina labai svarb vaidmen priimant sprendim kriminalizuoti vien ar kit reikin arba atsisakant tos minties. Kaip pavyzd paminsime labai svarb baudiamosios bausms veikimo postulat. Svarstydamas kriminalizacijos arba penalizacijos galimyb statym leidjas yra sitikins, kad kriminalin bausm padaro reikiam poveik (sukelia baim) potencialiems nusikaltliams, o ta baim savo ruotu skatina nepastov asmen susilaikyti nuo nusikaltimo padarymo. sitikinimas, kad kriminalin bausm turi sulaikomj poveik, nra pagrstas kriminologiniais tyrimais. Mes jau anksiau aptarme ryio tarp kriminalins bausms ir nusikalstamumo tyrimus ir inome, kad jie neduoda jokio pagrindo manyti, kad toks sulaikomasis poveikis visada egzistuoja. I kur gi atsiranda visuotinis ir tvirtas sitikinimas, kad kriminalin bausm vis dlto daro akivaizd sulaikomj poveik. Jis kyla ne i tyrim rezultat (kaip matme, jie prietarauja iems sitikinimams), o i kasdiens asmenins patirties: kiekvienas mogus yra patyrs stipri pagund padaryti k nors bloga ir tik mintis apie galim bausm paskatina susilaikyti nuo tokio poelgio. Kiekvienas prisimena, kad vaikystje bausm u blog elges vert tvirtai apsisprsti daugiau taip nedaryti. mogus, prisimenantis savo pojius, nesupranta, kodl negali lygiai tokio pat poveikio turti baudiamasis statymas. Atrodo savaime aiku, kad vien prisimins griet kriminalin bausm mogus turt susilaikyti nuo nusikaltimo. Taiau tik pavirutinikai samprotaujantis mogus nemato labai didelio skirtumo tarp palyginti paprastos situacijos, kai tvas baudia vaik, ir nepaprastai sudtingos situacijos, kai kriminalins justicijos institucijos vykdo nusikaltlio baudiamj persekiojim. Antruoju atveju tarp kriminalins bausms ir individo reakcijos j veikia daug skirting socialini institucij (kvota, tardymas, teismas, laisvs atmimo staigos). Individo reakcij modifikuoja vairiausi socialiniai veiksniai (asmenin patirtis, sitikinimai, vairi socialini grupi taka, gyvenimikoji situacija). Remdamasis tik savo individualia patirtimi individas nesuvokia to sudtingumo, sutapatina ias dvi visikai skirtingas situacijas. Tas vidinis sitikinimas (baudiamosios bausms veikimo postulatas) yra toks stiprus, kad netgi kai individas mato, kad kriminalin bausm nedaro
1
Justickis V. Kriminologiniai postulatai baudiamosios teiss sistemoje // Nusikalstamumo prevencija ir bauiamoji politika pereinant rinkos ekonomik. Vilnius: Teiss institutas, 1995. P. 195197. 2 Standard Dictionary of the English Language. New YorkLondon, 1912. P. 540.
105
reikiamo poveikio, jis ir toliau tiki, kad vis dlto ji gali sulaikyti nuo nusikaltimo. Jo nuomone, bausm nedaro reikiamo poveikio tik todl, kad yra per velni (logika reakcija reikalavimas dar grietesns bausms). I tikrj visuomens grius apsaugantis baudiamojo statymo veikimas negali bti postuluojamas. Tai toli grau nereikia, kad baudiamoji sankcija niekada neturi poveikio. Yra nemaai labai tikinam pavyzdi, rodani kad tam tikrais atvejais bei tam tikromis slygomis galima nustatyti sulaikomj poveik1, tik tokio poveikio negalima postuluoti i anksto, neityrus konkreios situacijos. Priimant nauj baudiamj statym ir numatant baudiamj sankcij u jo paeidim neatlikus kriminologinio tyrimo negalima tiktis, kad numatyta bausm turs poveik. Taigi nuo sulaikomojo bausms poveikio postulavimo (tikjimo be rodym, kad ji veiks) turime pereiti prie jos neveikimo prezumpcijos (prezumpcijomis vadinami teiginiai, kurie laikomi teisingais, kol nerodyta prieingai). Taigi kriminalizuodami nauj veik ir numatydami kriminalin bausm u paeidim negalime tiktis, kad i bausm turs reikiam sulaikomj poveik teis tikti tuo gysime tik atlik kriminologin tos bausms tyrim ir nustat, kad konkreiu atveju kriminalin bausm turs sulaikomj poveik. Galima pateikti nemaai kit pavyzdi, rodani, kad to, kas statym leidjui atrodo akivaizdu, nepatvirtina net ir kruopiausi tyrimai. VFR baudiamojo kodekso 131 paragrafas draud per televizori rodyti prievartos ir agresijos scenas. Kriminalizuodamas i veik statym leidjas vadovavosi sitikinimu, kad prievartos scenos, nuolat rodomos televizijos laidose, paskatins gyventoj agresyvum bei padidins j pakantum agresijai. Kilus diskusijoms dl to draudimo tikslingumo buvo atlikti specials kriminologiniai tyrimai. J rezultatai nepatvirtino, kad egzistuoja akivaizdus ryys tarp rodom smurto scen ir irov agresyvumo. Paaikjo, kad jeigu toks poveikis ir yra, tai jis vis dlto labai netiesioginis priklauso nuo daugybs kit veiksni. Moksliniai tyrimai faktikai nedav jokio pagrindo kriminalizuoti mint veik2. Verta prisiminti ir garsiuosius sausus statymus, kuri pagrindas buvo statymo leidjo sitikinimas, kad spiritini grim draudimas sumains nusikalstamum. Visais iais atvejais statym leidjas kriminalizavo veikas, siekdamas apginti tikrai svarbias visuomenines vertybes, taiau tie ketinimai buvo paremti tik sveiku protu" kriminologiniai tyrimai nebuvo atlikti. Taigi teisini vertybi koncepcija turjo didel reikm pltojant kriminalizacijos teorij. Ji suteik statym leidjui patikimesnius orientyrus
1 Albrecht H.J., Duenkel F. Spiess Empirische Sanktionsforschung und die Begrundbarkeit von Kriminalpolitik. Monatschrift Kriminologie. B. 64. 1981. S. 310326. 2 Boers K. Kriminalittsfurcht. Pfaffenweiler, 1991. S. 149-182.
106
PIRMA DALIS
vykdant kriminalizacij ir dekriminalizacij, kodifikuojant ir pltojant baudiamj statym sistem. Taiau vien tik teisini gri koncepcija negali utikrinti skmingo kriminalizacijos problemos sprendimo. Ji pasiekia savo tiksl, jeigu ios koncepcijos teiginiai sprendiant konkrei socialin problem konkretizuojami, verifikuojami bei grindiami kriminologini tyrim rezultatais, tiriant kriminalizacijos socialinius, psichologinius ir kitus padarinius patikslinami alternatyvs problemos sprendimo metodai.
4. Dorovin ir simbolin kriminalizacija

Dorovin kriminalizacija
Dorovin kriminalizacija tai nauj baudiamj statym primimas siekiant tvirtinti tam tikr dorovin norm. Tai kriminalizacija, kuri, kaip smojingai pasak Vokietijos teiss teoretikas G. Stratenwerthas, oficialiai reikalauja laikytis dorovs norm. Tokios kriminalizacijos pagrindas statym leidjo sitikinimas, kad u tam tikr elges reikia bausti ir kad poelgis toks blogas, kad reikia bausti stipriausiomis, tai yra baudiamosios teiss, priemonmis. iuo atveju nelabai svarbu, ar tokia kriminalizacija daro kok nors teigiam poveik, pavyzdiui, ar kriminalizuojant vien ar kit veik isprendiama kokia nors socialin problema, ar tai yra kam nors naudinga, ar numatyta bauda sulaikys asmen nuo tolesni nusikaltim. mons dorovins kriminalizacijos reikalauja netgi kai tvirtai ino, kad jokio sulaikomojo poveikio ji neturs (r. Dorovin kriminalizacija). Neretai dorovin kriminalizacija pridengiama arba sustiprinama racionaliais, moksliniais argumentais, taiau paprastai tokiais atvejais jie grindiami tvirtu sitikinimu, bet trksta tikr rodym. Septintajame deimtmetyje VFR vyko labai karta diskusija dl vadinamj seksualini nusikaltim, t.y. dl statym, kurie turjo bti taikomi u vairiausius seksualinius nukrypimus.
107
Dorovin kriminalizacija (pagal Tyler and Xeber, 1982) Kriminologai tyrinjo atrinktos JAV gyventoj grups poir mirties bausm. T respondent, kurie pritar, kad ilikt mirties bausm, kriminologai paklaus, ar jie palaikyt j, jeigu tiksliai inot, kad ji nesulaiko moni nuo nusikaltim. Apibendrindami atliktus gyventoj poirio mirties bausm tyrim rezultatus amerikiei tyrintojai Tyleris ir Xeberis ra: iuo metu didiausia visuomens dalis palaiko mirties bausm. 1985 m. 72 proc. amerikiei pritar, kad bt baudiama mirties bausme (The New York Times, February 3, 1985). Taip pat paaikjo, kad dauguma moni, kurie pritaria mirties bausmei, tiki, kad ji turi prevencin poveik, taiau jie nort, kad ji ilikt, net ir tuo atveju, jeigu neturt jokio sulaikomojo poveikio. Manoma, kad visuomen mirties bausm palaiko remdamasi daugiau doroviniu, simboliniu pagrindu ir daug maiau reikms skiria racionaliam aspektui (sulaikymui nuo nusikaltim). Galima teigti, kad mirties bausms palaikymas yra dorovin asmens pozicija, susiformavusi socializacijos procese.
Speciali baudiamosios teiss komisija aptarinjo btinyb kriminalizuoti iuos reikinius. Norint pagrsti toki statym reikalingum buvo pareikta, kad paplit ir tap prastu reikiniu nedoroviniai santykiai tarp vienodos lyties moni buvo tautos isigimimo ir jos moralins dvasios inykimo prieastis. Lenk kriminologas L. Gorodeckis rao, jog nesunku isiaikinti, kad tokie patetiki ir neapibrti argumentai yra nepagrsti pakanka pateikti kelet klausim: kur ir kada nustatyti tokie homoseksualizmo padariniai?, kuo pasireikia mintas tautos isigimimas?, kuo pasireikia dorovins dvasios inykimas?, ar buvo nustatytas t dviej reikini savitarpio ryis?, ar dorovins dvasios inykimas buvo homoseksualizmo prieastis, ar padarinys? ir t.t. Dorovin kriminalizacija daniausiai pageidautina tose visuomens gyvenimo sferose, kur moni doroviniai jausmai stipriausi. Geriausias pavyzdys yra visuotinis pasipiktinimas abortais, klonavimu, eutanazija, homoseksualizmu, organ pardavimu, vaik pornografija, seksualiniais veiksmais nepilnamei atvilgiu. Dauguma valstybs piliei yra tvirtai sitikin, kad visus iuos dalykus reikia grietai drausti ir negailestingai bausti tuos, kurie tuos draudimus paeidinja. ie veiksmai tiesiog ne-
108
PIRMA DALIS
priimtini daugumai gyventoj ir dl to j kriminalizacija sulaukia visuotinio pritarimo. Tokiais atvejais nelaukiama, kol bus atlikti moksliniai tyrimai kad veikas btina kriminalizuoti, aiku ir be j. Nemaai ali turi statymus, kurie numato bausmes u narkotik vartojim, bet nekontroliuoja alkoholini grim vartojimo ar rkymo, nepaisant to, kad narkotik ala visuomenei yra gerokai maesn nei alkoholio arba rkymo. Visuomens dorovini vertinim reikm ir j poveik kriminalizacijai puikiai rodo statym, draudiani homoseksualinius santykius, istorija Soviet Sjungoje. Soviet Sjunga pasiymjo labai grietais statymais, nukreiptais prie vyr homoseksualizm, taiau visai nebaud u tuos paius veiksmus moter. Tas nenuoseklumas buvo seniai pastebtas, jis ne kart buvo nurodytas teisinje literatroje, taiau moter homoseksualizmas buvo laikomas nerimtu dalyku, nevertu statym leidjo dmesio, todl jis ir nebuvo kriminalizuojamas. Taigi dorovinis sitikinimas, kad vienu atveju tas pats seksualinis nukrypimas yra rimta, o kitu ne, ir lm, kad vienu atveju tie patys veiksmai buvo kriminalizuoti, o kitu ne. Ar priimtina dorovin kriminalizacija? Kai kurie mokslininkai kategorikai jai nepritaria. Jie mano, kad jeigu veika kriminalizuojama tik i dorovini sitikinim kriminalinis nusikaltimas nedaro jokios kitos alos tik eidia tam tikr moni dorovinius jausmus, toks draudimas tikriausiai yra neracionali tabu iraika, bando sustabdyti dorovini norm raid. Geriausias pavyzdys ilga kova su striptizu, kuris dabar pasidar prasta, jokio pasipiktinimo nekelianti naktini program dalis. Kiti sitikin, kad tokias normas vis dlto btina kriminalizuoti. J nuomone, dorovs normos yra vienas i svarbiausi ir lengviausiai paeidiam socialins sistemos element. Esant doroviniam pliuralizmui visuomenje itin svarbu visomis manomomis priemonmis apginti nedaugel svarbiausi dorovs norm, kurios turt sudaryti ms visuomens dorovin pagrind. i uduotis tokia svarbi, kad baudiamasis statymas btinai turi padti j gyvendinti. I viso to darytina ivada, kad prie priimant sprendim btina atlikti kruopi kriminalizuojamos dorovs normos analiz. Taigi ir vl negalima apsieiti be kriminologini tyrim. Jie turt padti isiaikinti, koki viet konkreti dorovs norma uima visuomens nari smonje ir geriau suprasti motyvus, kodl i norma labai svarbi ginant tam tikrus visuomeninius grius, stabilizuojant santykius, kurie i tikrj yra labai svarbs visuomens egzistavimui.
109
Taiau atlikus analiz galima prieiti ir prie prieingos ivados, kad nra aikaus pagrindo manyti, jog nagrinjama dorovs norma yra ypa svarbi, o reikalavimai kriminalizuoti tam tikr veik yra viso labo tamsi, iracionali, ne iki galo suvokt visuotini jausm iraika. Taigi leistina tik racionalioji dorovin kriminalizacija ir neleistina iracionalioji.
Emocionalioji kriminalizacija
Tai yra dorovins kriminalizacijos atmaina, kai kriminalizacija yra visuotinio pasipiktinimo kokiu nors vykiu arba faktu iraika. Kaip ir dorovins kriminalizacijos atveju, svarbiausia moralinis jausmas, kur paeidus reikalaujama bausti, tik daniausiai reaguojama kok nors atskir atvej, poelg, kuris sukl didel visuotin pasipiktinim. Taigi statymo primimas ne tik dorovins nuostatos iraika, kaip kitais dorovins kriminalizacijos atvejais, tai turi ir papildom psichologin reikm, leidia ireikti savo pasipiktinim ir taip bent i dalies nusiraminti. Psichologiniu poiriu tai gana panau vaik, muant stal, nes jis vaik nuskriaud vaikas j atsitrenk. Stalo nubaudimas palengvina vaiko skausm, igst ir pykt, leidia pajusti, kad pasaulyje vis dlto yra teisyb. Tokios kriminalizacijos pavyzdys yra Pranczijos karo metu priimtas statymas dl santuokins neitikimybs, mat nemaai vyr, palik savo eimas, ivyko kar. Mintis, kad pasilikusi namie mona gali bti neitikima, nemaai daliai kareivi fronte keldavo nerim. Visuomens pasipiktinim keldavo atvejai, kai gr i fronto tvyns labui besiaukojantys kareiviai rasdavo savo vietoje bail ir idavik, sugebjus isisukti nuo fronto. statymas ireik kareivi pasipiktinim ir kartu buvo skirtas jiems nuraminti jame buvo numatyta baudiamoji atsakomyb moters, kuri buvo neitikima fronte esaniam vyrui. statymas niekada nebuvo pritaikytas, taiau turjo tam tikr psichologin reikm buvo tarsi jau mintas trenkimas kumiu stal reakcija reikin, sukeliant visuotin pasipiktinim. Emocionalioji kriminalizacija daniausiai yra statymo leidjo reakcija tam tikr itin iskirtin vyk. 1970 m. Maskvos laikratis Komsomolskaja pravda ispausdino straipsn U k uvo Vaska. Jis sukrt visos alies skaitytojus. Straipsnyje buvo pasakojama apie tikrai iaur atsitikim, nutikus Maskvoje. Maskvos upje plaukiojo dvi graios gulbs. Jomis grojosi ir sostins gyventojai, ir sveiai. Vienai i j netgi buvo sugalvotas vardas Vaska.
110
PIRMA DALIS
Deja, atsirado du beirdiai paaugliai, kurie pagavo gulbes, umu ir ikep. Pasipiktinimas tuo poelgiu buvo audringas. Tkstaniai moni ra laikus, kuriuose buvo reikalaujama pai grieiausi bausmi paaugliams. Paaikjo, kad juos ne taip jau ir lengva tinkamai nubausti. Vietoj mirties bausms, kurios reikalavo nemaai moni, statymas numat viso labo nedidel administracin aret u smulk chuliganizm. Pasipiktinimo idava buvo iek tiek vliau priimti statymai, numat bausmes u piktybin ir ypa cinik chuliganizm. Galima ilgai diskutuoti, ar taikytina emocionalioji kriminalizacija. Kiekvienas konkretus emocionaliosios, kaip ir dorovins, kriminalizacijos atvejis priklausys nuo kriminalizacijos reikms gyventojams. Norint nustatyti t reikm taip pat reikt atlikti kriminologin analiz. Ji turt padti nustatyti kriminalizacijos turin. Galbt tas ypatingas atsitikimas, sukls visuotin visuomens nari pasipiktinim, viso labo irykino statymo atsilikim nuo gyvenimo. Tokiu atveju stiprios emocijos tai tik seniai besikaupianio teisto pasipiktinimo idava. Piktinimasis tik parodo, kad btina kriminalizuoti vien ar kit veik, o konkreti kriminologin analiz gali parodyti, kad stipri emocin reakcija yra viso labo nekonstruktyvi, neigiam dalies gyventoj emocij prasiverimas. Asmuo, sukls visuotin pasipiktinim, tokiais atvejais yra savotikas atpirkimo oys j gyventojai nukreipia savo nepasitenkinim gyvenimu, neapykant tariamiems j nelaimi kaltininkams. Toki emocij padiktuota kriminalizacija gyt lino teismo bruo.
Simbolin kriminalizacija
Simbolin kriminalizacija rodo, kad statymo leidjui ne taip ir svarbu, ar mons laikosi tam tikr elgesio norm svarbiausia, kad visi inot, kad statym leidjas grietai j laikosi. Rykus pavyzdys gali bti Rusijos Federacijos baudiamojo kodekso 115 straipsnis, kuriame buvo kriminalizuoti (numatytos labai grietos kriminalins sankcijos) tokie nusikaltimai kaip neteistas asmens sulaikymas, taip pat prievartos taikymas duodant parodymus. is straipsnis buvo priimtas 1926 m. ir galiojo iki 1960 m., t.y. vis stalinini represij laikotarp. Tai nebuvo tiesiog neveikiantis statymas jis veik simbolikai (madaug taip pat, kaip garsioji demokratikiausia pasaulyje stalinin konstitucija) rodydamas visam pasauliui, kad Taryb Sjunga humanikiausio baudiamojo proceso alis. Buvo siekiama tikinti vis pasaul, kad ia prievartos metodai ne tik netaikomi, bet netgi egzistuoja baudiamasis statymas, draudiantis ir grietai tai baudiantis.
111
Pabandykime sivaizduoti, kokia pasipiktinimo banga kilt, jeigu kas nors pabandyt pasilyti j panaikinti. Reakcija bt panai t, kuri sukelt kit svarbi simboli valstybs vliavos, himno panaikinimas arba iniekinimas. Toki pat reikm turjo statymas, draudiantis karo propagand. alyje, kur nebuvo odio laisvs ir apskritai u niek negalima buvo agituoti, toks statymas tikrai turjo tik simbolin reikm. Nordami suprasti t reikm, turime prisiminti, koks tai buvo metas ir kokia tuo metu buvo tarptautin padtis. Tai buvo altojo karo laikotarpis, kai kiekviena iame kare dalyvaujanti alis band tikinti tarptautin bendruomen, kad btent ji tikrai kovoja u taik. i situacij garsusis Armnijos radijas atsakydamas klausim, ar bus karas, apibdino taip: Karo nebus. Bet bus tokia kova u taik, kad n vieno akmens neliks savo vietoje. Taigi mintas statymas turjo grynai simbolin paskirt parodyti visam pasauliui, kad mes u taik ir taip laimti dar vien tak altajame kare. Simbolin kriminalizacija gana paplitusi ms laikotarpiu. Nordamas pabrti savo ryt ir nusiteikim kovoti su tam tikrais nusikaltimais, statym leidjas priima vis naujus statymus, kurie i esms yra performuluoti senieji. Lietuvos baudiamojo kodekso 274 straipsnis numato iki trej met laisvs atmimo baud u sukiavim. Vliau priimtas to paties kodekso 208 straipsnis numato baud u suklastot daikt pagaminim ir panaudojim (taip pat iki trej met). 2081 straipsnis numato lygiai toki bausm u spaud padirbinjim. Taip pat trejus metus galima gauti pagal 323 straipsn Apgaulingas apskaitos tvarkymas. Panai bausm (nuo dvej iki ketveri met) galima gauti pagal 321 straipsn (u piktnaudiavim pasitikjimu kinje ir komercinje veikloje). U turtins alos padarym asmeniui piktnaudiaujant pasitikjimu galima gauti iki dvej met pataisos darb pagal 277 straipsn. Pavelg odynus nesunkiai sitikinsime, kad sukiavimas apibriamas kaip apgaul, piktnaudiavimas pasitikjimu. Kitaip tariant, tai yra tas pats sukiavimas. Taigi yra keletas straipsni, kurie skiria identik bausm u identikus nusikaltimus. Reikia paymti, kad ta statym gausa tik apsunkina j taikym. Pabandykime atskirti sukiavim nuo piktnaudiavimo pasitikjimu komercinje veikloje. Tam reikt atsakyti gana kebl klausim kur prasideda ir baigiasi komercin veikla. Jeigu pilietis paadjo sumokti u intymi paslaug ir nesumokjo, kas tai yra tiesiog apgaul ir sukiavimas ar apgaul ir sukiavimas komercinje veikloje? Kam reikia atskirai bausti u
112
PIRMA DALIS
sukiavim apgaulingai tvarkant dokumentacij, jeigu esm ta pati apgaudinjimas ir bausm ta pati iki trej met. Keblumai, kylantys interpretuojant veik, gerokai apsunkina nusikaltimo kvalifikavim, rodinjim, sultina byl nagrinjim ir kov su tokiais nusikaltimais. Taiau iuo atveju simbolin reikm svarbiau u pragmatinius sumetimus. Visi ie ekonominiai statymai atsirado laukinio kapitalizmo laikotarpiu, kai statym leidjas jautsi bejgis ukirsti keli visuotiniam sukiavimui ir sulaikyti apgavysi bang. Simbolini statym leidyba turjo parodyti, kad nepaisant nieko jis ir toliau rytingai kovoja su iomis blogybmis ir kontroliuoja padt. Svarbi ir dekriminalizacijos proceso simbolika. Galiojanio Lietuvos baudiamojo kodekso specialiojoje dalyje yra 270 straipsni. Nusikalstamumo statistika rodo, kad baudiamosios bylos i tikrj keliamos tik pagal keliasdeimt i j. Visi kiti straipsniai tyli. Sakykime, niekada nebuvo taikytas 255 straipsnis (pavaldinio arba virininko eidinjimas, u kur gali bti paskirta iki vieneri met laivs atmimo bausm). Nors toks statymas netaikomas ir, ko gero, yra nereikalingas (virininkai krato apsaugos tarnyboje turi pakankamai kit bd atsilyginti u eidim), taiau veikos dekriminalizacija galt turti simbolin reikm bti enklas, kad pagarbos virininkui reikm sumajo. Ne taip jau dana tam tikra gryno pavidalo kriminalizacijos atmaina. Daniausiai pasitaiko vairi kriminalizacijos atmain santykis. Gali bti, pagrstai ra lenk tyrintojas L. Gardockis, kad grups, kuri rengia nauj baudiamj statym, optimistai supranta kriminalizacij kaip galimyb apginti tam tikr baudiamojo statymo saugom visuomenin vertyb, realistai mano, kad tai simbolin kriminalizacija, o skeptikai sitikin, kad tai tik socialins problemos pseudosprendimas, sudarantis iliuzij, kad problema isprsta1. Yra mokslinink, kurie gana rytingai pritaria simbolinei kriminalizacijai. Pavyzdiui, rus mokslininkai G. Zlobinas ir S. Kelina mano, kad yra nemaai atvej, kai tokia kriminalizacija ne tik leistina, bet ir btina. Mat baudiamosios teiss normos vaidina labai svarb aukljamj vaidmen. Jos tiesiogiai veikia pilieius ir ypa valstybini institucij valdininkus, nurodydamos svarbiausias vertybes ir normas. Btent taip, j nuomone, veikia rasin, tautin diskriminacij, karo propagand arba kritik draudianios teiss normos. Tokios normos reikalingos ir j ateityje turi daugti. Aiku, kad sprendiant, ar reikalinga ir ar leistina yra simbolin krimi1
Gardocki L. Zagadnienia teorii kryminalizacji. Warszawa, 1990.
113
nalizacija, pirmiausia reikia atsakyti klausim, dl koki prieasi tam tikras baudiamais statymas gali neveikti. statymas gali bti netaikomas dl to, kad jame numatyto nusikaltimo pilieiai tiesiog nebedaro, bet statym leidjas nesiryta jo panaikinti. Gali bti ir kita prieastis nusikaltimas daromas, taiau dl vairi prieasi nra lengva j iaikinti. Sakykime, 1998 m. per pirmuosius eis mnesius ms alyje ikelta tik 26 bylos dl kyininkavimo. Tai tik labai nedidel kyi, kurie duodami i tikrj, dalis, taiau kyininkavimas yra gana sunkiai iaikinamas nusikaltimas. Molt rajono policijos komisariatas 1998 m. pirmojoje pusje atliko anonimin verslinink apklaus. Tarp kit buvo ir klausimas, ar teko duoti rajono valdininkams kyius. 27 proc. patvirtino, kad j veikloje tokia btinyb pasitaiko, taiau per t laikotarp nebuvo ikelta n viena byla dl kyi davimo arba mimo. Kyio davimas ir primimas vienas latentikiausi nusikaltim. Aiku, kad tokiais atvejais reikia ne dekriminalizuoti, o gerinti nusikaltim iaikinim. statymas gali ir neveikti, bti grynai simbolinis dl to, kad kriminalins justicijos tarnybos nededa pakankamai pastang, kad iaikint tuos nusikaltimus, o statym leidjas i pozicij remia pasyviai. Jis yra simbolikai prie, bet io savo pasiprieinimo nepatvirtina jokiais veiksmais. Nra joki abejoni, kad tokiu atveju simbolin kriminalizacija yra kenksminga: pakertamas statymo autoritetas, paeidjai pripranta, kad kriminalinis draudimas yra tik simbolinis, jo galima nepaisyti. Simbolin kriminalizacija daro blog tak ir kriminalins justicijos pareignams. Jie pratinami prie to, kad baudiamj statym galima taikyti selektyviai: vienais atvejais j traktuoti kaip simbolin ir pro pirtus irti nusikaltimus, kitais manyti, kad statymas yra tikrai veikiantis, ir iaikinti bei bausti paeidjus. Taigi vl susiduriame su faktu, kad nemanoma vienareikmikai atsakyti klausim, geras ar blogas dalykas simbolin kriminalizacija ir dekriminalizacija. Nordami duoti tikslesn atsakym, turime atskirai panagrinti kiekvien tok statym ir iaikinti tikrj jo, kaip simboliaus, reikm ir funkcijas. Tos funkcijos niekur nra tiesiogiai pamintos ar apibrtos, nes jos priklauso tiek nuo moni, kurie statym taiko, tiek ir nuo t, kuriems jis taikomas, poirio statym. Tas poiris vlgi gali bti iaikintas tik atlikus kriminologinius tyrimus. Sakykime, tiriant gyventoj poir statym, draudiant karo propagand, gali paaikti, kad daugeliui moni toks statymas i tikrj yra valstybs ryto siekti, kad nevykt karas, patvirtinimas. Jiems tai enklas ir kartu dar vienas rodymas, kad valstyb nepaprastai rimtai vertina karo
114
PIRMA DALIS
grsm ir tikrai deda visas pastangas, nordama tos grsms ivengti. Toks statymas didins baudiamojo statymo autoritet apskritai bei skatins piliei pasiprieinim karo grsmei. Taiau tokio tyrimo metu gali paaikti ir prieinga kad dauguma gyventoj statym vertina kaip dar vien patvirtinim, kad valstyb leidia nemaai statym, visai nesirpindama, ar jie tikrai reikalingi, ir visai nesiekdama utikrinti, kad jie bt vykdomi. Tokiu atveju is statymas turs prieing poveik menkins statym reikm piliei akyse. Pagaliau gali paaikti, kad didiul dauguma piliei tiesiog nekreipia jokio dmesio statym ir neturi jokios nuomons apie j. Atsivelgiant tai, kas iaikt atlikus tok kriminologin tyrim, priklausyt ir ms ivados apie statymo dekriminalizavim. Pirmuoju atveju mes j tikrai paliksime (nedekriminalizuosime) ir netgi toliau tobulinsime. Antruoju atveju (statymas maina piliei pagarb alies statymams apskritai) turtumme nedelsdami j dekriminalizuoti. Pagaliau treiuoju atveju (tyrimas parod, kad statymas neturi pilieiams jokios reikms) sprendimas dl dekriminalizacijos reikalingumo turt bti priimtas vadovaujantis kakokiais kitais sumetimais.
5. Kriminalizacijos prielaidos
Kriminalizacijos prielaid samprata
statym leidjas neretai susiduria su tokiais atvejais, kai yra svarbi prieasi, dl kuri reikt kriminalizuoti tam tikr veik. Pavyzdiui, egzistuoja gana akivaizdi grsm tam tikrai statymo ginamai visuomeninei vertybei arba btinyb statyme tvirtinti tam tikras morals normas ir kita. Taiau nepaisant tokios btinybs kriminalizuoti negalima arba labai sunku kad kriminalizacija bt skminga, trksta tam tikr svarbi prielaid. Numatomos kriminalizacijos prielaid nagrinjimas labai svarbi skmingos kriminalizacijos dalis. Nepakanka to, kad statym leidjas tvirtai inot, kad kriminalizacija vienu ar kitu atveju tikrai reikalinga. Ne maiau svarbu, kad jis sitikint, kad ji galima, kad nra aplinkybi, kurios sutrukdyt skmingai kriminalizuoti tam tikr veik. Reikia paymti, kad statym leidjas toli grau ne visada iam dalykui skiria pakankamai dmesio. Jau ne kart buvo paymtas savotikas superoptimizmas, bdingas vairiausi ali statym leidjams. Danai jie link manyti, kad jau pats naujo statymo primimas utikrina, kad pa-
115
dtis pasikeis ir problemos bus isprstos. Jie nerpestingai leidia vis naujus statymus, nesirpindami, ar jie tikrai veiks. To superoptimizmo prieastys aikinamos gana vairiai. Tai neretai siejama su savotika savarankiko statymo veikimo prezumpcija. Leisdamas nauj statym statym leidjas tiki, kad jis veiks dl to, kad turi veikti, privalo veikti. statym leidjas intuityviai tuo tiki maiausiai dl dviej prieasi pirmiausia jis turi veikti dl to, kad jis reikalingas. Tas reikalingumas smoningai ar nesmoningai siejamas su savotika psichologine jga, savaime utikrinania skming statymo gyvendinim. Antroji superoptimizmo prieastis statym leidjo sitikinimas, kad statymas privalo veikti dl to, kad yra moni, atsaking u tai, kad jis veikt. Tie mons tai statym taikantys subjektai. statym leidjas, leisdamas nauj statym, mano, kad tai j pareiga utikrinti, kad statymas veikt btent taip, kaip buvo numatyta. Jeigu priimtas statymas vis dlto neveikia, statym leidjas mano, kad to prieastis nepakankamai atsakingi veiksmai moni, kurie turt utikrinti, kad statymas skmingai veikt. Taigi uuot nagrinjus neskmingos kriminalizacijos prieastis apsiribojama atskirais monmis. Taip statym leidjas ir toliau tikdamas, kad statymas pats savaime geras netinkami tik mons, kurie turi utikrinti, kad statymas skmingai veikt, pamirta labai svarbi skmingos kriminalizacijos prielaid problem. Skmingos kriminalizacijos prielaidos buvo gana aktyviai tyrinjamos. T tyrim idava specials skmingos kriminalizacijos prielaid sraai. Jie paprastai skiriami statym leidjams ir juose nurodomi dalykai, kuriuos jis turi itirti, prie prieidamas prie ivados, kad kriminalizacija ne tik reikalinga, bet ir galima.
Baudiamosios teiss priemoni tinkamumas siekiant tam tikr kriminalizacijos tiksl

Yra nemaai gyvenimo srii, kurias sunku arba tiesiog nemanoma reguliuoti baudiamosios teiss priemonmis. Kovos su alkoholizmu patirtis tikinamai parod, kad baudiamojo statymo metodai ioje srityje daniausiai neveiksmingi. Jau nelieka joki abejoni, kad visikai neveiksmingas yra priverstinis gydimas nuo alkoholizmo. Baudiamojo statymo priemons pasirod bejgs, bandant apriboti alkoholio vartojim tai rodo tkstantmet saus statym patirtis. Baudiamasis statymas neveiksmingas ir kovojant su narkomanija, santuokine neitikimybe, darbo drausms paeidimais.
116
PIRMA DALIS
Nemaai abejoni kelia baudiamojo draudimo poveikis kontroliuojant seksualinius bei kitokius psichinius nukrypimus. Baudiamasis statymas veiksmingas, tik jei iaikinama draudiama veika ir rodoma j padariusio asmens kalt. Kriminalizacija neveiksminga visais tais atvejais, kai nra reali galimybi iaikinti ir rodyti. Tada kriminalizacija geriausiu atveju gali turti vien simbolin reikm. Itin dideli rodinjimo problem kyla tais atvejais, kai nerandama bd tiksliai suformuluoti draudim ir rengiant statym vartojamos vadinamosios vertinamosios ir negrietai apibrtos svokos. Prie vertinamj galima priskirti tokias svokas, kuri pagrindas bdvardis, nustatantis kok nors reikinio laipsn: sunkios pasekms, didel turtin ala, didiai susijaudinus, iaurus elgimasis, panaus bdas", tvirkinamieji veiksmai, aikiai neatidliotini, rimtas pavojus, aikus neklausymas, aktyvus dalyvavimas, iurktus vieosios tvarkos paeidimas, nepaprastas cinizmas ar ypatingas lumas ir kitos. Kiekviena i i savybi turi be galo daug tarpini grandi: veiksmai gali bti netvirkinamieji, gal tvirkinamieji, gal iek tiek tvirkinamieji, kartais tvirkinamieji ir taip toliau. iuos poymius vargu ar manoma tiksliai atskirti vien nuo kito. Be to, net ir atskyrus bt neaiku, kuriam i j jau reikia taikyti statym. Taigi taikyti statym tokiais atvejais visada labai problemika. Panai padtis yra ir tada, kai nepavyksta tiksliau apibrti pagrindini svok. Daniausiai taip atsitinka dl to, kad patys reikiniai, kuriuos bandoma apibrti, neturi aiki rib. Tarp baudiamosios teiss teoretik tebevyksta ars giniai, k tiksliai reikia statyme vartojamos svokos: privedimas, prispyrimas, prasimanymai, siekimas pakirsti pramon, energetik, transport, ems k, pinig sistem, kliudymas veiklai, vieosios tvarkos ardymas.
alutiniai kriminalizacijos padariniai

Padavimas pasakoja, kad karalius Pyras laimjo m prie romnus, taiau mio metu uvo daugiau kaip pus jo kariuomens. Suskaiiavs, kiek liko kari, Pyras suuko: Dar viena tokia pergal, ir a prauvs!. Kriminalizacija neretai turi tiek daug alutini neigiam padarini, kad tampa tikra Pyro pergale. Ne kart buvo bandyta suskaiiuoti kriminalizacijos ilaidas. Tai band padaryti ir amerikiei kriminologas R. Fraseas. Pirmiausia reikia suskaiiuoti ilaidas kriminalins justicijos tarnyboms policijai, prokuratrai, teismams, kaljimams.
117
Be i, visuomenini ilaid, yra ir privaios baudiamojo proceso ilaidos. Dal i ilaid, pavyzdiui, advokatui, nesunku nustatyti. Kit dal sugaito laiko, psichologini igyvenim, patirt dalyvaujant baudiamajame procese, nustatyti daug sunkiau. Prie kriminalizacijos ilaid R. Fraseas priskiria ir visuomenini apribojim (pvz., draudimo vartoti narkotikus, prekiauti ginklais, usiiminti prostitucija, aisti azartinius aidimus) padarinius. Kriminalizacija paskatina nusikalstam grupuoi atsiradim ir plitim draudimas didina j paslaug kain ir daro nusikalstam versl vis naudingesn. Didjanios kainos skatina mones, kurie negali apsieiti be udraust vaisi, iekoti galimybi gauti reikiam pinig jie vis daniau gaunami nelegaliais bdais. Dar vienas kriminalizacijos kainos elementas yra klitys, sukuriamos tarp nusikaltlio ir visuomens. Pavyzdiui, aborto kriminalizacija skatina moteris nesikreipti gydytoj dl aborto, taip pat esant komplikacijoms po kriminalinio aborto. Homoseksualizmo ar prostitucijos kriminalizacija trukdo asmeniui, susirgusiam venerine liga, kreiptis gydytoj. Kriminalizacija taip pat gali didinti tam tikr visuomens grupi diskriminacij. Pavyzdiui, neisilavinusi ir neturtinga moteris, ikilus btinybei daryti nelegal abort, turi daugiau problem. Prostitucijos kriminalizacija skaudiausiai palieia emiausi laisvo elgesio moter sluoksn gatvs prostitutes. Prie kriminalizacijos ilaid R. Fraseas priskiria ir tai, k jis pavadino visuomens doroviniu atbukimu. Jo nuomone, kuo daugiau moni baudiama, tuo tas reikinys tampa prastesnis, tuo maesn spd jis daro. R. Fraseas sitikins, kad jei kriminalizacijos ilaidos virija jos naud, kriminalizacijos reikia atsisakyti. Jeigu nra galimybs sprsti problem kitais bdais, reikia visk palikti taip, kaip yra. Panaus yra ir rus mokslininko A. Zlobino poiris. Nagrindamas Rusijos Federacijos baudiamojo kodekso 115 straipsn, kuriame numatyta bausm u ukrtim venerine liga, jis domiai palygina ilaidas ir naud. U nedidel naud, kuri jis nurodo, tenka mokti per didel kain pablogja venerini lig nustatymo slygos, gydyti pradedama per vlai. Atsiranda medicininis pogrindis. A. Zlobinas teigia, kad ie padariniai atsirado todl, kad statym leidjas, kriminalizuodamas veik, galvojo tik apie tiesiogin tiksl, bet neatsivelg kriminalizacijos ilaidos.
Iskirtinis kriminalizuojamos veikos pobdis

Daugelis kriminalizacijos tyrj mano, kad negali bti kriminalizuojamos visuotinai paplitusios veikos.
118
PIRMA DALIS
Rus kriminolog N. Kuznecova atliko dom tyrim. Ji nustat, kad jeigu pirkjas bt apgaudinjamas tik kas 100j kart, kasdien Rusijoje reikt ikelti vidutinikai 4 mln. baudiamj byl. Egzistuoja tam tikra virutin riba, kuri perengus veikos kriminalizacija gali sukelti visuotinio baudimo reikin, kai visi yra nusikaltliai. Kokius padarinius gali sukelti toks visuotinis baudimas, rodo kad ir istorin patirtis. Istorikai pasakoja, kaip kin imperatorius Cin II amiuje prie ms er nutar rytingai kovoti su nusikalstamumu. Cin rmsi an Janio statymais, kurie nustat eimos nari atsakomyb vienas u kit ir pradjo taikyti mirties bausm giminaiiams iki treios kartos. Be mirties bausms, buvo taikomos ir kitos iaurios bausms: ant nusikaltli kakt degindavo dagus, lauydavo onkaulius ir virindavo geleyje. alyje paplito vrikumai ir nusikaltimai. Nuteistieji mirti upild visas gatves. Kaljimai buvo panas turgaus aiktes. Nepasitenkinimas ir sielvartas apm vis al. alyje prasidjo sukilimai1. Paplitusios veikos kriminalizacija apsunkina kriminalins justicijos darb, be to, jo daugja. Reikia didinti policinink, teisj ir kit pareign skaii. Vis nustatyti vis tiek nemanoma, todl persiekiojami tie, kuriuos galima lengviausiai iaikinti. Baudiamasis statymas baudia ne tiek u pat nusikaltim (juos daro beveik visi, bet dauguma skmingai ivengia bausms), o u tai, kad pakliuvo kriminalins justicijos akirat. Taigi paplitusios veikos kriminalizacija ne tik nestabdo jos, bet, atvirkiai, skatina ypa pavojing, uslpt, gerai apgalvot ir parengt nusikaltim plitim. Taigi jeigu tam tikra veika yra per daug paplitusi, tai reikia arba susitaikyti su tuo reikiniu, arba bandyti veikti j kitais (ne baudiamosios teiss) bdais.
Kriminalizacijos ribos. Visuomens kultra bei poiris pagrindines mogaus teises kaip kriminalizacijos laipsnio apribojimas
Kiekviena visuomen turi savo ribas, kiek galima penalizuoti kriminalinius nusikaltimus: vienose leidiamos iauriausios bausms, kitose yra tam tikra bausmi grietumo riba. Klausimas, ar gali kriminalin justicija eminti mones, taikyti iaurias bausmes, dabartiniu metu jau sulauk gana vienareikmio neigiamo atsakymo. Garsaus prancz mokslininko M. Foucault istorinis tyrimas Priirti ir bausti (1975) parod, kad per kelis pastaruosius amius iaurias fizines
. . , 1994. . 9.
1
119
(baudianias kn) ir vieas (panaias spektakl) kriminalines bausmes laipsnikai pakeit ne tokios iaurios dvasins (turinios suteikti dvasini kani) bausms1. iuo metu i baudiamosios teiss baigiama istumti mirties bausm. alys viena po kitos pasirao atitinkamas tarptautines konvencijas ir panaikina mirties bausm arba suspenduoja jos vykdym. Istoriniai tyrimai parykina kai kuriuos veiksnius, su kuriais galima sieti reikin, taiau i esms jis glaudiausiai susijs su nacionalins kultros pokyiais, mogaus vertybi raida ir jo individuali teisi pltra. Tai riboja statym leidjo teises. Vis platesn ir grietesn yra riba, kurios jis negali perengti, net ir jei btinyb kriminalizuoti veik yra visikai pagrsta. Su nacionalinmis kultrinmis bei teisinmis tradicijomis siejama ir tai, kiek tam tikros alies statym leidjas links apriboti individo teises ikilus btinybei kriminalizuoti tam tikr veik. Vien ali statym leidjas tai daro gana lengvai kaskart, kai tikisi, jog tai bus naudinga, kitose alyse veika kriminalizuojama tik jei nematoma kitos ieities. T kriminalizacijos rib ne visada lengva tiksliai apibrti ji priklauso nuo nusikaltimo sunkumo ir reakcijos, kuri jis sukl. J skirtingai supranta teisininkai ir politikai, taiau ginijantis ir iekant sprendim irykja ir bendroji tai aliai bdinga tendencija didesnis arba maesnis polinkis kriminalizuoti (arba, atvirkiai, didesnis arba maesnis pasiprieinimas pasilymams kriminalizuoti). Toks sprendim skirtumas gali atsirasti ir gana panaiose alyse.
Abejons dl kriminalizacijos btinumo ir kriminalizacija

Sprendimas kriminalizuoti arba nekriminalizuoti vien ar kit veik visada yra susijs su neapibrtumu ir abejonmis. Toli grau ne visada pavyksta tiksliai nustatyti, kok poveik turs kriminalizacija statymo saugomai visuomeninei vertybei, kokie bus jos alutiniai padariniai, ar pavyks utikrinti statymo veikimo ir bausms neivengiamumo principus. Didesns ar maesns abejons prastas dalykas statym leidyboje. Kaip elgtis, jeigu nepaisant vis dt pastang nepavyksta galutinai isiaikinti, ar kriminalizacija btina. Vokiei mokslininkas U. Klugas palygino abejoni reikm leidiant ir taikant baudiamj statym. Kaip inoma, taikant statym veikia nekaltumo prezumpcija ir principas in dubio pro reo. io principo tikslas apsaugoti nekalt mog nuo nepagrsto kaltinimo. Laikantis io principo
1
Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kaljimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos, 1998.
120
PIRMA DALIS
rodinjimo pareiga tenka tam, kas reikalauja bausms. Jeigu rodymai nra pakankamai svars, kaltinamasis pripastamas visikai nekaltu. U. Klugas teigia, kad rodinjant btinyb kriminalizuoti veik padtis i esms yra tokia pati. Sakykime, kakas reikalauja bausms u tam tikrus poelgius. Jeigu jis klysta, nukents mons, kurie neturt nukentti. U. Klugas daro ivad, kad jeigu kas nors silo kriminalizuoti vien ar kit veik, jam reikia taikyti panaius reikalavimus jis turi rodyti, kad kriminalizuoti btina. Jeigu inagrinjus visus silaniojo argumentus abejoni vis dlto lieka, kriminalizacijos reikia atsisakyti. U. Klugas tai vadina in dubio pro libertate. U. Klugo pasilymas sulauk daug dmesio, taiau toli grau ne visiems toks abejoni traktavimas atrod priimtinas. Nurodoma, kad visuomen rizikuoja ne tik priimant nauj statym, bet ir jo nepriimant. Danai pamirtama, kad potencialios aukos poiriu j ginanio statymo neprimimas reikia, kad ji liks nesaugi. Principas in dubio pro libertate potencialiai nusikaltimo aukai tarsi sako, kad kylant kai kuri abejoni, ar i tikrj naujas statymas skmingai apgins auk, ji liks i viso neapginta. Taigi principas in dubio pro libertate apsaugo tik potenciali statymo paeidj, bet ne j auk interesus. Pavyzdiui, G. Arztas silo prieing princip: in dubio contra libertatum. Jeigu yra pavojus, kad dor piliei teiss nra pakankamai apgintos ir yra gana didel tikimyb, kad naujas statymas gali prisidti utikrinant j saugum, t statym reikia priimti. Dar vien problemos sprendim silo H. Jgeris. Jo manymu, pareiga rodinti tenka tam, kas nori keisti statym. Taigi rodinjimo pareiga tenka ir silantiesiems kriminalizuoti, ir silantiesiems dekriminalizuoti veik. Kriminalizacijos teorija tarsi perima medicinos princip nepakenk. Blogai ar gerai, bet visuomen vis dlto gyvena turdama (arba apsieidama be jo) tam tikr statym. Taigi teikiant pasilymus kriminalizuoti arba dekriminalizuoti tam tikr veik, pirmiausia reikia rodyti, kad tai neturs neigiam padarini. Nesunku pastebti, kad visi ie principai kyla dl vienos prieasties nesugebjimo sprsti statym leidybos optimizavimo uduoi. Sprendimas priimti arba nepriimti nauj baudiamj statym visada yra prietaring nuomoni suderinimas, kompromisas tarp prie ir u. Galutinis sprendimas niekada nebus toks, kad abi alys bt patenkintos. Kiekviena i j visada bus patenkinta iki tam tikro laipsnio. Sunkiausia ir yra nustatyti iki kokio laipsnio reikia atsivelgti kiekvien veiksn, kok poveik jis turs galutiniam sprendimui. Nustatyti t poveik ir yra optimizavimo udavinys. Norint isprsti udavin pirmiausiai reikia sugebti kiekvien u ir prie ireikti kokybikai.
121
Minti principai intuityvios optimizavimo taisykls. Vadovaujantis in dubio pro libertate pirmenyb teikiama dekriminalizacijai arba susilaikymui nuo kriminalizacijos. Postuluojama, kad visur ir visada kriminalizuoti yra rizikingiau, negu nekriminalizuoti. Pagaliau H. Jgeris teigia, kad abu principai vienodai reikmingi. I tikrj mintieji principai yra ir teisingi, ir neteisingi priklauso nuo konkrei aplinkybi: vienais atvejais reikt daugiau vadovautis vienu, kitais atvejais kitu principu. Taiau norint isiaikinti, kokiu principu reikia vadovautis konkreiu atveju, sprendiant konkrei socialin problem, reikia turti informacijos apie t problem, galimus jos sprendimo bdus, planuojamos kriminalizacijos padarinius tiek nukentjusiajam, tiek kaltininkui. Tokia informacija gaunama atlikus kriminologin tyrim. Tik remiantis surinkta informacija galima nusprsti, kokiais kriminalizacijos principais ir kriterijais vadovautis.
Kriminalizacija kaip iskirtin priemon. Ultima ratio principas

Kriminologai ir teisininkai yra tos nuomons, kad prie taikant kriminalizacij turi bti ibandyti visi kiti problemos sprendimo bdai. Tai ir yra ultima ratio principo esm. iam principui pagrsti pateikta nemaai svari argument. 1. Ekonominis nepagrstumas. argument pirmasis, ko gero, pateik J. Bentamas. Jo nuomone, kriminalizacija brangiausias kiekvienos problemos sprendimo bdas, todl neverta taikyti baudiamj represij, jeigu problem galima isprsti pigesniu bdu. 2. Neefektyvumas. Kriminalizacija neisprendia problemos, o tik geriausiu atveju j paslepia, veikia ne prieastis, o jos padarinius. Dl to, kad alkanas mogus baudiamas u vagyst, alkis nepradingsta. Geriausiu atveju pasiekiama, kad jis nedrst vogti, taip sotiems monms suteikiant galimyb nepastebti jo alkio. 3. Represijos padariniai. Norint, kad visuomenje bt santarv, reikia, kad kuo maiau bt taikoma represija. Taigi prie taikant baudiamj sankcij pirmiausia reikia ibandyti visus nerepresinius bdus. 4. Pagrindini mogaus teisi paeidimai. Kriminalins justicijos veikla glaudiai susijusi su drastikais mogaus teisi apribojimais. Sumimas, sulaikymas iki teismo bei kitos procesins prievartos priemons tai rykus svarbiausi mogaus teisi apribojimas. Turbt n vienoje visuomens gyvenimo srityje nra taip paeidinjamos mogaus teiss, kaip baudiamojo proceso dalyvi. Taigi kuo labiau tam tikra visuomen gerbia mogaus teises, tuo daniau kriminalizacija
122
PIRMA DALIS
tampa iskirtine priemone ultima ratio, kuri taikoma tik todl, kad i tikrj nra jokios kitos ieities. 5. Politiniai sumetimai. Dar Gobsas pagrind idj, kad valstyb turi kuo maiau kitis visuomens gyvenim. Jai turt bti priskirtas naktinio sargo vaidmuo. is principas irgi skatina valstyb (per kriminalin justicij) kuo ilgiau susilaikyti nuo kiimosi bei sudaryti pilieiams galimyb patiems sprsti savo problemas. Taiau praktikai kriminalizacija daniausiai bna ne ultima ratio, o prima ratio tai, kas daroma pirmiausia. 1. statymas pradeda galioti nedelsiant nuo jo sigaliojimo datos. Tuo tarpu visos kitos priemons sigalioja daug liau. Taigi, jeigu problema ypa svarbi ir padtis tiesiog nepakeniama, kriminalizacija neretai tampa tuo, ko griebiamasi pirmiausia. Kai ligoniui kas nors skauda, jam pirmiausia reikia numalinti skausm, o tada galima pradti gydyti. Panai padtis ir kriminalizuojant veik. Ikilus sunkiai sprendiamai ir svarbiai socialinei problemai nepageidaujamas elgesys tiesiog draudiamas. Kartais tai tikrai sumaina problemos padarinius ir sudaro galimyb iekoti kit jos sprendimo bd. Aiku, jeigu taikant nuskausminim nebus imamasi ir kit priemoni, liga gali tapti nepagydoma. Blogai ne tai, kad pavojinga visuomenei veika tuoj pat kriminalizuojama, blogiausia yra klaidingas sitikinimas, kad kriminalizavus veik, t.y. primus statym, isprendiama problema. 2. Kriminalizacijos ilaidas sunku suskaiiuoti, todl j nesimato. Kriminalizavus nauj veik, tik padaugja darbo ir taip daug jo turinioms kriminalins justicijos tarnyboms, prireikia daugiau teism, kaljim, tardytoj, advokat, daugiau moni atitraukiama ir nuo eimos, ir nuo visuomenei naudingo darbo. Nra tradicijos skaiiuoti visas ias ilaidas ir sieti jas su vienos ar kitos naujos veikos kriminalizavimu, todl susidaro iliuzija, kad kriminalizacija pigiausias problemos sprendimo bdas. statym leidjui atrodo, kad pakanka tik priimti nauj statym, ir be papildom ilaid policija, teismai imsis to naujo darbo. Tai yra dar viena svarbi aplinkyb, dl kurios, ypa esant sunkesnei finansinei bklei, kriminalizacija tampa prima ratio tuo, ko pirmiausia griebiasi statym leidjas. 3. Psichologikai sunkiausiai ultima ratio principas realizuojamas emocionaliosios, simbolins bei dorovins kriminalizacijos atvejais. Kai reikia ireikti pasipiktinim tam tikru reikiniu, visi kiti bdai netinkami. Jie sukelia tik didesn nepasitenkinim. Taip pat ir statym leidjo abejons, ar nereikt susilaikyti nuo simbolins kriminalizacijos, gali bti suprantamos kaip enklas, kad tam tikra vertyb statym leidjui nra itin svarbi. Tai danai irgi yra viena kriminalizacijos prieasi.
123
Dl vis i aplinkybi ultima ratio principas neretai turi savotiko teorinio principo, kilnaus pageidavimo status. j irima kaip dalyk, apie kur reikia kalbti, bet nereikia daryti.
6. Baudiamj statym rengimo problemos. Kriminologini ini taikymas rengiant ir tobulinant Lietuvos statymus (kriminalizacijos praktika). Kriminologin statymo projekto ekspertiz1
Kodl statymas turi bti gerai parengtas

Netikslus statymo formulavimas, nepagrstos statymo primimo prielaidos, nenumatyti jo padariniai visa tai sumenkina net ir tinkamai j vykdani institucij veikl. Pavyzdiui, svarbi netinkamo statymo ypatyb yra tai, k bt galima pavadinti statymo trkumo multiplikavimu. Tai reikia, kad statymo rengimo klaida turi neigiam poveik tiek kart, kiek kart statymas taikomas. Blogas statymas tai lyg sultinto ir daugkartinio poveikio bomba. Kaip sultinto veikimo ginklas, statymo klaida nepaliaujamai veikia didindama visuomens disfunkcij. Nenuostabu, kad statym leidyba visada buvo pripastama itin svarbia ir itin sudtinga veikla. I statym leidjo visada buvo reikalaujama ypa didels iminties, visapusiko gyvenimo painimo, mokjimo suderinti prieingybes, isprsti sudtingiausias problemas. inomi garsi didij statym leidj Saliamono, Likurgo vardai. XVIIXIX a. pradtas pltoti statym leidybos mokslas. Remiantis io mokslo laimjimais buvo patikslintos pagrindins statym leidybos svokos, statym leidybos proceso struktra bei pagrindiniai etapai. Buvo tikslinami teiss mokslo (ypa teiss teorijos, istorijos, lyginamosios teiss), sistem teorijos, lingvistikos, logikos ir kit moksl taikymo statym leidyboje perspektyvos ir bdai. Kruopiai inagrintas kiekvienas statym leidybos etapas, kiekviena svarbesn problema. Naujas ir ypa svarbus statym leidybos mokslo ir praktikos raidos etapas prasidjo XX a. pradioje pradjus plaius kriminologinius tyrimus. Kuriant naujus statymus bei vertinant jau galiojanius buvo pradta nau1 Skyri pareng Lietuvos teiss instituto Kriminologijos skyriaus mokslin bendradarb S. Genien.
124
PIRMA DALIS
doti oficiali nusikalstamumo statistika, o vliau ir vairiausi kriminologini tyrim duomenys. Nesuklysime sakydami, kad pradtas empirini duomen naudojimas statym leidyboje yra vienas svarbiausi vyki tkstantmetje statym leidybos istorijoje, jos visikai naujo etapo pradia. Iki io momento statym leidyba buvo intuityvus, valstybs imintimi paremtas procesas. Silydami nauj statym statym leidjai (karalius, parlamentas) vadovavosi savo subjektyvia visuomens bei jos problem vizija. i vizija buvo apribota j gyvenimo patirtimi, j asmeniniais sitikinimais, konkreios istorins bei politins padties, ji buvo lengvai paveikiama visuomenins nuomons. i vizija buvo beginkl prie besikeiiani mad (statym leidyboje, kaip ir kitose mogaus veiklos srityse, mada padaro gana pastebim poveik), prie individuali moni, kurie vienu ar kitu metu vadovavo statym leidybai, individualius skonius, prie spekuliatyvias teorijas. Ypa svarbu, kad tokia statym leidyba buvo beginkl prie savanaudikus atskir socialini grupi interesus. Intuityvios statym leidybos slygomis nesunku buvo tuos interesus ikelti kaip bendranacionalinius reikjo tik pateikti tok visuomens ir jos problem vaizd, kuris buvo naudingas. Nesant galimybs atlikti kriminologinius tyrimus ir patikrinti, ar padtis i tikrj yra tokia, sunku buvo tai paneigti. Taigi pradtas vystyti kriminologijos mokslas ir ypa atliekami kriminologiniai tyrimai bei vis platesnis j rezultat taikymas statym leidyboje buvo labai svarbus ingsnis stengiantis pagrsti priimamus statymus.
statym leidybos praktikos atsilikimas nuo teorijos ir jo prieastys

statym leidybos teorijos raida atvr naujas visapusikai pagrst ir veiksming statym krimo galimybes, taiau kartu pastebimas didelis atotrkis tarp statym leidybos mokslo raidos ir ltesnio jo laimjim taikymo tobulinant statym leidyb. Tai lemia nemaai prieasi. 1. statym leidyba yra nepaprastai atsakingas dalykas. Atsakingumas visada siejamas su atsargumu bei savotiku konservatizmu. Suprantama, kad statym leidjai ne visada turt nesvarstydami priimti naujoves, kad ir labai viliojanios jos bt. 2. Svarbus vaidmuo statym leidyboje tenka tradicijai. Daugelis statym leidj mokosi io dalyko i praktikos, t.y. patys dalyvaudami statym leidybos (projekt krimo) procese, todl svarbiausi statym leidj mokytojai yra jau galiojantys statymai, j aptarimo bei rengimo tradicijos. Nepakankamas statym leidybos teorijos, egzistuojani poiri i veikl ir jos problemas, vairi statym projekt analizs sistem imany-
125
mas siaurina akirat, yra klitis priimti naujoves1. 3. statym leidybos mastas. Perkrauto statymo leidjo fenomenas. Spariai kintantis gyvenimas bei padidjs teisinio reguliavimo vaidmuo veria leisti vis naujus statymus, taiau danai dl to nukenia j kokyb. Kai leidiama daug ir greitai, nemanoma statym tinkamai parengti bei pagrsti. Tokius nepakankamai kruopiai parengtus statymus labai greitai tenka tikslinti, tobulinti, taisyti arba keisti, todl statym leidjui tenka vl grti prie jau priimt statym. Tai dar labiau sumaina jo galimyb skirti dmesio naujai leidiam statym kokybei. Susidaro savotikas uburtas ratas (r. 7 schem).
7 schema. Perkrauta statym leidyba uburtas nekokybik statym leidybos ratas
STATYM RENGIMO ETAPAS
PRIIMTI GALIOJANTYS STATYMAI
STATYM PATAISOS Grinimas taisyti
Grinimas taisyti
NAUJI STATYMAI
Naujo statymo galiojimo pirmieji metai
Naujo statymo galiojimo antrieji metai
Nepritariame plaiai paplitusiai nuomonei, kad statym leidjas btinai turi bti teisininkas. Manome, kad jis pirmiausia turi bti tautos valios reikjas, ne tik puikiai inantis paias vairiausias (ne tik teisines) savo alies problemas, bet ir imanantis, kaip jas sprsti. Negalima sakyti, kad teisinis isilavinimas vertingesnis negu koks nors kitas, taiau teisdaros teorijos imanymas, teiss inios, sugebjimas veikti nusistovjusius teisdaros stereotipus padt tai padaryti greiiau ir geriau.
126
PIRMA DALIS
Nekokybiki statymai rengiami dl laiko stokos. Taiau kuo daugiau toki statym ileidiama, tuo daugja darbo ateityje, nes skubomis daromos pataisos neretai yra tokios pat nekokybikos, kaip ir pats statymas, jos ne pagerina, o kartais netgi dar labiau pablogina padt. Taisant tam tikras statymo spragas, atsiranda nauj sprag ir tai tampa prielaida tolesnms pataisoms. Tai galima apibdinti, kaip perkrauto statym leidjo sindrom. Tai tarsi uburtas ratas, kai dl nekokybik statym leidybos negalima nei nauj priimti, nei tinkamai pakeisti sen. Perkrauto statym leidjo sindromas sunki nacionalins statym leidybos liga. Jos padariniai statym neveiksmingumas, teisins sistemos nestabilumas, netinkam statym kaita. Ms alies statym leidybai itin sunku ivengti mintos anomalijos. Atkrus Lietuvos valstybingum buvo susidurta, viena vertus, su btinybe per labai trump laikotarp i esms pertvarkyti nacionalin teiss sistem, o kita vertus, nebuvo modernios statym leidybos patirties (r. 2 grafik).
2 grafikas. Nauj statym ir j patais santykis Lietuvoje
350
300
250
200 nauj at ai i st ym at pat sos st ym ai 150
100
50
0 1990m . 1991m . 1992m . 1993m . 1994m . 1995m . 1996m . 1997m . 1998m . 1999m .
*ia traukti tik Seimo priimti statymai, t.y. nebuvo skaiiuojami Vyriausybs priimti nutarimai, kiti postatyminiai aktai1.
Duomen altinis Lietuvos Respublikos Seimo duomen baz internete http://www.lrs.lt.
1
127
Kadangi Lietuvos statym leidjas buvo priverstas rengti daug statym ir greitai, klaidos buvo neivengiamos. Primus statym tik prasideda jo tolesni taisym epopja.
Vieno statymo taisymo istorija 1998 m. kovo 26 d. buvo priimtas statymas Dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt Baudiamojo kodekso 310 straipsnyje, u spirito ir jo skiedini (miini) laikym bei gabenim. Po 7 dien paaikjo, kad statymas yra netinkamas. 1998 m. balandio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendime Nr. 869 nurodoma: ...Atsivelgdama tai, kad 1998 m. kovo 26 d. Seimo priimtas statymas Dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt Baudiamojo kodekso 310 straipsnyje, u spirito ir jo skiedini (miini) laikym bei gabenim vieai peikiamas kaip klaidingas, o jo rengjai net tariami piktavalikumu, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba n u s pren dia: 1. Pasilyti Seimo Teiss ir teistvarkos komitetui 1998 m. balandio 6 d. inagrinti esamus priekaitus dl statymo Dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt Baudiamojo kodekso 310 straipsnyje, u spirito ir jo skiedini (miini) laikym bei gabenim ir pareikti nuomon dl Seimui pateikt io statymo patais. 2. Pasilyti Seimo Pirmininkui kreiptis Seim dl statymo patais svarstymo ypatingos skubos tvarka. 3. Sudaryti komisij io statymo primimo motyvams ir eigai vertinti... Sudarius komisij kuriamas io statymo pakeitimo ir papildymo projektas. Tuo pat metu, 1998 m. balandio 7 d., priimamas statymas Dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt Baudiamojo kodekso 310 straipsnyje, u spirito ir jo skiedini (miini) laikym bei gabenim pripainimo netekusiu galios. Per kelet dien buvo parengta vairi statymo papildymo ir pakeitimo projekt. 1998 m. balandio 15 d. dl minto statymo savo nuomon pareik Vyriausyb.
128
PIRMA DALIS
Iraas: 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos statymo Dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt Baudiamojo kodekso 310 straipsnyje, u etilo alkoholio laikym bei gabenim projektui (reg. Nr. P 1119 (5) ir pasilyti Lietuvos Respublikos Seimui io projekto toliau nesvarstyti. 2. Pavesti Teisingumo ministerijai kartu su Vidaus reikal ministerija ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1997 m. birelio 26 d. potvarkiu Nr. 367 sudaryta darbo grupe Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projektui rengti per mnes inagrinti, ar tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 310 straipsn nuostata, numatania galimyb netaikyti baudiamosios atsakomybs asmenims, savo iniciatyva praneusiems teissaugos institucijoms apie nedenatruoto etilo alkoholio, denatruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, nurodyt alkoholi skiedini (miini) laikym, ir prireikus nustatytja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasilymus dl nurodytojo papildymo.
Neigiamas perkrauto statymo leidjo sindromo padarinys yra ir majantis statym leidjo vaidmuo statym leidyboje. Parlamento sesijos yra tokios temptos, kad parlamentarai neturi nei laiko, nei galimybs gilintis problemas, kurioms sprsti ir sukurtas naujas statymas.
Nepakankamai parengto statymo grandinin patais reakcija

Baudiamojo kodekso 82 straipsnio pakeitim grandin rodo ir kit perkrauto statym leidjo sindromo apraik: priimdamas nelabai gerai parengt statym statym leidjas bando isprsti vien problem, taiau i tikrj sukuria dar vien nauj, kuri bando isprsti priimdamas dar vien nauj statym (r. 7 schem)1.
Apvalga apima 19901999 m. laikotarp. altiniai: statym projektai, aikinamieji ratai, originalus Baudiamojo kodekso tekstas.
129
7 schema. statymo taisymo grandinins reakcijos pavyzdys
1990 m.
PROBLEMA REAKCIJA
Neteistas valstybs sienos perjimas Veikos kriminalizavimas LR BK 82 str. Sankcija iki 3 met laisvs atmimo arba bauda. Plinta nelegalus asmen gabenimas Lietuvos Respublikos teritorij arba i jos. Tokia veikla tapo pelningu "verslu". Pakeitim tikslas: numatyti atsakomyb asmenims, slepiantiems nelegalius migrantus, o svarbiausia nustatyti labai griet atsakomyb vedliams bei asmenims, organizuojantiems j neteist valstybs sienos perjim bei slpim Lietuvos Respublikos teritorijoje. Patikslinama 1dalies dispozicija numatoma atsakomyb tik u tyin valstybs sienos perjim. Straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, nustatant atsakomyb u pakartotin veikos padarym ar grups i anksto susitarusi asmen bei nustatoma grieta sankcija nuo 3 iki 5 met laisvs atmimo. Kodeksas papildomas nauju 821 str., kuriame nustatoma atsakomyb u nelegal asmen gabenim bei labai grieta sankcija nuo 3 iki 5 met ir bauda arba be jos. U t pai veik, padaryt pakartotinai ar grups i anksto susitarusi asmen nuo 4 iki 8 met ir bauda. Vis didja nelegali migrant srautas. Nelegali migrant slpimas: i pavojinga visuomenei veika praktikai yra nebaudiama. Yra tik administracin atsakomyb, kuri numato tik vien i slpimo atmain: gyvenamojo ploto suteikimas usienio pilieiams ir asmenims be pilietybs, neturintiems paso, bei nustato nedidel baud
1996 m.
PROBLEMA
REAKCIJA
PROBLEMA
130
PIRMA DALIS
1997 m.
REAKCIJA
BK 821 str. pavadinimo bei BK 821 str. 1 dalies pakeitimas nustatoma atsakomyb u nelegali asmen slpim bei vl sugrietinama sankcija nuo 5 iki 10 met, o u pakartotin nuo 10 iki 15 met laisvs atmimo. Netiksliai suformuluota BK 821 str. dispozicija bei kai kuriais atvejais teisjai "turi pritempinti" asmens padaryt veik prie straipsnio dispozicijos. Kadangi is straipsnis buvo priimtas siekiant numatyti atsakomyb u neteistai Lietuvos Respublikos teritorij patekusi usienio piliei, vadinamj "nelegal" gabenim. Taiau pagal galiojani dispozicij turt bti baudiami ir be leidim dirbantys vairuotojai, t.y. tie kurie nelegaliai gabena keleivius. BK 821str. pavadinimo bei BK 821 1 dalies pakeitimas nustatoma (konkretizuojama), kad baudiamas ne "ne nelegalus asmen gabenimas", o "neteistas usieniei gabenimas". Nerealu daugyb nelegali migrant bausti laisvs atmimu. Usienieiai, siekiantys neteistai pakliti treisias alis, turi bti baudiami pagal BK 82 str. 2 dal, bet tai faktikai nedaroma, prilyginant juos asmenims, norintiems pasinaudoti prieglobsio teise. Nors tai yra vardijama kaip "akivaizdus teisinis nihilizmas", taiau jis pateisinamas, kadangi nerealu daugyb nelegali migrant teisti ir kalinti nuo 3 iki 5 met. Nustatyta bausm ne visada atitinka padaryto nusikaltimo sunkum. Tarp sienos paeidj labai danai pasitaiko pasienio gyventoj, keliaujani pas giminaiius, grybauti ir pan. Manoma, kad bausti reikia, bet vargu ar visada laisvs atmimu.
1999 m. PROBLEMA balandio mn.
REAKCIJA
1999 m. birelio mn.
PROBLEMA
131
REAKCIJA
BK 82 str. 2 dalies pakeitimas bei io straipsnio papildymas nauja antra iimtimi, teisinani nelegali migrant, norini patekti treij al, neteist patekim. Suvelninama BK 82 str. 2 dalies sankcija: vedama alternatyvi laisvs atmimui bausm bauda. Neapibrta "nelegali migrant" samprata. Baudiamasis kodeksas buvo papildytas 821 straipsniu, siekiant bausti asmenis, slepianius nelegalius migrantus, nustatyti griet bausm vedliams, organizuojantiems neteist sienos perjim, bei asmen slpim. Taiau yra neapibrta "nelegali migrant" samprata (galiojantis statymas apima bet kurio asmens bendrininkavim neteistai pereinant valstybs sien ir bet kurio neteistai valstybs sien perjusio asmens slpim). BK 821 str. pakeitimas patikslinant dispozicijas.
1999 m. birelio mn.
PROBLEMA
REAKCIJA
Visa tai akivaizdiai rodo, kad btina tobulinti statym leidyb. statymai turi bti rengiami laikantis iuolaikinio statym leidybos mokslo reikalavim.
7. statymo projekto rengimas parlamentui svarstyti. Speciali kriminologijos ini reikm ir funkcijos1
Naujo statymo rengimas ir primimas sudtingas procesas. Nuo momento, kai tam tikroje ms gyvenimo sferoje kyla btinyb priimti nauj ar keisti galiojant statym, iki jo primimo statymo kelias gana ilgas. Ms alyje etap reglamentuoja vairs teiss aktai. Svarbiausi i j yra Lietuvos Respublikos Seimo statutas bei Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas. Vadovaudamie1 Skyri pareng Lietuvos teiss instituto Kriminologijos skyriaus mokslin bendradarb S. Genien.
132
PIRMA DALIS
si iais teiss aktais galtumme pateikti statymo rengimo etap schem (r. 8 schem).
8 schema. statymo rengimo etapai
STATYMO INICIJAVIMO ETAPAS
STATYMO PROJEKTO RENGIMO ETAPAS
STATYMO PROJEKTO PARUOIMAS PARLAMENTUI SVARSTYTI (statymo pagrindimo ir kit dokument, susijusi su statymo projektu, parengimas)
STATYMO PRIMIMO ETAPAS (statymo pristatymas parlamentui, svarstymas, primimas)
STATYMO SIGALIOJIMO ETAPAS

statymo parengimas parlamentui svarstyti uima labai svarbi viet ioje grandinje. Nagrindami ms nacionalin statym leidybos procedr pamatysime, kad parlamentar teismui nepakanka pateikti vien statymo projekt. Parlamentarams turi bti pateiktas pagrstas teiss ir kit moksl rei-
133
kalavimus atitinkantis teiss aktas (dokumentas). Tai vadinamoji statymo projekto parengiamoji procedra. Pirmiausia kartu su statymo projektu turi bti pateikiamas jo pagrindimas (aikinamasis ratas), specialist ivados: turi bti patikrinta, ar statymas neprietarauja galiojantiems statymams, ar atitinka juridins technikos reikalavimus, pateikiamas teikiamo statymo pakeitim projekto lyginamasis variantas. statymo projektas taip pat gali bti teikiamas Seimo komitetui ir Vyriausybei, kurie pateikia preliminari ivad, ar statymo projekt galima silyti pristatyti Seimo nariams, ar reikalinga dar grinti patobulinti1. statymo projekto parengimo parlamentiniam svarstymui etapas yra paskutinis prie Seimo svarstym. Pagrindinis io etapo bei su juo susijusi procedr tikslas yra sudaryti parlamentui galimyb objektyviai ir visapusikai svarstyti statymo projekt. Sakykime, statymo projektas perjo kelet stadij: buvo ikelta idja, parengtas ir aptartas pirminis projekto variantas ir jis yra tokio lygio, kad galima teikti svarstyti parlamentui. Toks statymo projektas pasiymi keliomis svarbiomis ypatybmis: 1. Naujojo statymo projektas buvo parengtas tam tikros socialins grups (sluoksnio, politins partijos), todl jis atspindi jos interesus. 2. Jis jau aprobuotas specialist, nes pagal galiojani tvark statym prie pateikiant parlamentui turi vertinti specialistai. Tai labai svarbu, nes statym leidjas nra ir neturi bti statybos ar ekonomikos specialistas. 3. Naujojo statymo projektas turi atitikti statymo leidybos mokslo reikalavimus, turi bti nepriekaitingai juridikai parengtas. Tai turi padaryti specialistai teisininkai bei juridins parlamento tarnybos, kurios specializuojasi statymo rengimo srityje, turi atitinkam ini ir gdi. Prie pradedant nagrinti kriminologijos ini reikm ir specialist svarb rengiant statymo projekt, reikt apibrti parlamentar kaip statym leidj vaidmen. Parlamentar udaviniai statym leidybos procese i esms skiriasi nuo vis kit, kas dalyvavo prie tai rengiant statym. 1. Paprastai priimti statymo projekt inicijuoja politins grups, vedamos savo socialini, politini ir kit interes, todl statymo projektas yra vienaalikas, atspindi daugiausia tos grups ar partijos interesus. statym leidjas turi vertinti projekt vadovaudamasis visos tautos interesais, numatyti, kokie bus statymo gyvendinimo padariniai visai aliai, visai tautai.
1
r. statym leidybos procedr: Seimo statutas. V dalis.
134
PIRMA DALIS
2. Jie skiriasi nuo specialij moksl atstov. Parlamentaras daniausiai nra ir neprivalo bti atskiros srities specialistas: kriminologas, ekonomistas, edukologas, ekologas ar kt.1 Jis neturt svarstyti ir sprsti kriminologijos, ekonomikos, pedagogikos mokslo problem. Parlamentaras gali ir turi atsakyti klausim, kur negali atsakyti nei politin grup, kuri reng projekt, nei specialistai, kurie padjo tai daryti: kokie yra tautos interesai, ko tauta iuo metu nori, ar svarbios jai yra vienos ar kitos moralins, politins bei kitos vertybs, kas jai yra ne taip svarbu, k ji pasiryusi paaukoti ir ko dlei. Pavyzdiui, priimant baudiamj statym parlamentaras turi nealikai, vadovaudamasis tik tautos interesais: suvokti problem, kuri bandoma sprsti priimant silom statym; vertinti jos reikmingum (gali bti, kad tai, kas atrodo labai svarbu statym parengusiai grupei, nra svarbu visos valstybs interesams); suvokti visus manomus problemos sprendimo bdus (ekonominius, pedagoginius, techninius ir t.t.); numatyti kiekvieno sprendimo teigiamus ir neigiamus padarinius; vertinti, koki tak ie padariniai turs tautos interesams; priimti sprendim. Visa tai parlamentaras gali padaryti tik jeigu aikinamajame rate bus aikiai idstytos problemos, galimi j sprendimo bdai bei j padariniai, kad statym leidjas visapusikai tai suprast. ia jam vl reikalinga specialisto parama.
1 Nuomons, ar btinai parlamentarai (Seimo narai) turi bti labai geri atskir srii specialistai ir kokia dalis i j btinai turi turti teisin isilavinim (bti teisininkai), mokslinje literatroje skirtingos. Visuomen labiau palaiko nuomon, kad kuo daugiau teisinink, tuo geresni bus statymai. I tikrj parlamentaro kaip specialisto taka priimant statymus gali bti ir neigiama. Deputatai yra vairi specialybi (speciali moksl) atstovai. Jei svarstant statymus jie jauiasi nagrinjamo klausimo specialistai, daniausiai aktyviai sitraukia svarstym. Taiau stebint proces kartais atrodo, kad svarstant statymo projekt turimos specialios inios ne tiek padeda, kiek trukdo. Mat ie deputatai kartais nesugeba atskirti dviej visikai skirting dalyk tautos ir specialaus mokslo atstovo pozicij. Pavyzdiui, deputatas ekonomistas turi savo nuomon apie vairias ms kio problemas. Ji toli grau ne visada sutampa su kit specialist nuomone. Mokslinje specialist diskusijoje ne parlamente gali irykti aktualios problemos ir tinkamiausi j sprendimo bdai. Taiau kai ekonomistas ireikia savo ekonomines pairas parlamente kaip tautos atstovas, jis sutapatina jas su tautos valia, jo nuomon gauna direktyvin pobd ir ukerta keli specialist diskusijoms. Paymsime dar vien dalyk. Neretas parlamentaras yra labai geras politikas, idealus savo rinkj interes atstovas, taiau labai vidutinikas ekonomistas, edukologas, ekologas. Nepavojinga, kai toks vidutinio lygio specialistas reikia savo nuomon specialist diskusijose. ia greitai atskleidiamos jo nepagrstos pozicijos. Daug blogiau, kai tas pats vidutinio lygio specialistas reikia savo ekonomines pairas parlamentinio svarstymo metu. Seimo nari kaip specialist vaidmuo sureikminamas ir kartais statym projektus Seimas keiia i esms neatsivelgdamas j rengj pastabas. Taip atsiranda visikai naujas statymo projektas, sukurtas parlamentar specialist.
135
Lietuvos parlamentarams pagalb ateina aikinamasis ratas. statym leidybos procedroje numatyta, kad jis turi bti pateiktas kartu su statymo projektu. Tai yra savotikas statymo pagrindimas, kuriame idstomi parengto statymo tikslai, teisinio reguliavimo nuostatai, koki teigiam rezultat laukiama, kiek biudeto l pareikalaus ar leis sutaupyti statymo gyvendinimas. Taip pat vienas i reikalavim yra nurodyti galimus neigiamus priimto statymo projekto padarinius ir koki priemoni reikt imtis, kad toki padarini bt ivengta1. Nagrinjant aikinamuosius ratus daniausiai pasitaiko formuluot: primus statym, neigiam padarini nenumatoma, taiau primus statym neretai i karto su jais susiduriama. Suprantama statym projekt rengj samprotavim logika, kad nurodius numatomus neigiamus padarinius vargu ar toks statymas bus priimtas. Danai klaidingai manoma, kad svarbiausias statymo pagrindimo tikslas yra rodyti statym leidjui, kad naujas statymas reikalingas. Nepagrstai tikima, kad statymo projekt rengiantis specialistas turi surasti kuo daugiau argument, rodani, kad btina priimti nauj statym ir kartu nuraminti statym leidj, kad neigiam padarini visai nebus arba, jeigu bus, tai ne itin svarbi. Taiau, tikroji specialisto uduotis yra visai kita objektyviai apibdinti problem atskleidiant visas aplinkybes, kurios skatina priimti statym ir visas, kurios tam prietarauja. Specialistas atlieka objektyvi problemos ir esamo bei silomo jos teisinio sprendimo analiz, objektyviai inagrinja visus teigiamus ir neigiamus i sprendim padarinius. Parlamentarui tenka vertinti visas mintas aplinkybes ir priimti politin sprendim. Specialistui vienodai kruopiai iaikinus visus naujo statymo pranaumus, parlamentaras neturs iliuzijos, kad prim ideal (toki statym nebna: kiekvienas statymas tai vairi, daniausiai prieing, vertybi kompromisas), taiau jis inos visus neigiamus padarinius, kuriuos sukels naujas statymas, ir kartu visas problemas, kurias jis pads skmingiau isprsti. statymo ekspertizs tikslas yra taikant specialias inias visapusikai apibdinti problem ir galimus jos sprendimo bdus. Atliekant statymo ekspertiz tarsi stengiamasi atsakyti statym leidjo ekspertui pateiktus klausimus: kokia yra problemos, kuriai sprsti siloma priimti projekt, esm?; dl koki aplinkybi btina priimti statym ir kokios veria nuo to susilaikyti?
r. Seimo statuto 135 str.
136
PIRMA DALIS
8. Kriminologin statymo ekspertiz1

Su odiais statym ekspertiz susiduriama danai, bet pats terminas kriminologin ekspertiz atsirado visai neseniai ir yra kol kas visikai naujas dalykas. statym kriminologini ekspertizi atlikimo idja buvo ikelta 1990 m. Lietuvos kriminolog iniciatyva ir pltojama iki i dien. Oficialiai kriminologin ekspertiz kaip terminas Seimo statute atsirado tik 1995 metais. Buvo numatyta, kad kartu su statymo projektu pageidautina pateikti io statymo projekto kriminologins ekspertizs ivad, koki tak statymo primimas gali daryti kriminogeninei situacijai. Taip pat numatyta, kokiais atvejais ji reikalinga: jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teiss aktas gali daryti tak kriminogeninei situacijai. Vliau kriminologins ekspertizs reglamentavimas Seimo statute buvo panaikintas. statym kriminologini ekspertizi atlikimo praktika Lietuvoje dar neilga. Viena i prieasi nra parengtos, patvirtintos, pripaintos kriminologins ekspertizs atlikimo metodikos. Kriminologins ekspertizs siejamos ne tik su baudiamj statym projektais, bet ir su kiekvienu nauju statymu, kurio primimas galt turti takos kriminogeninei padiai.
Kriminologo vaidmuo atliekant baudiamj statym ekspertiz

Baudiamieji statymai priimami vairiems visuomeniniams santykiams reguliuoti. Jie pateikia ekonomini, valdymo, ekologini, saugumo ir kit problem teisin sprendim. Kiekviena i i problem yra kompleksinio (kaip ir anksiau nagrinta miesto parko problema) pobdio, t.y. manomi vairs jos sprendimo bdai (pedagoginiai, techniniai, ekonominiai, teisiniai). Organizuojant vairi specialist bendradarbiavim ypa reikmingas vaidmuo tenka kriminologui, mat kriminologija yra integralus mokslas apie nusikalstamum apima vairiausi moksl inias, btinas sprendiant nusikalstamumo problem. tai kodl kriminologo vaidmuo atliekant baudiamj statym projekt ekspertiz ypa svarbus. Jis turi utikrinti vairi specialist pastangas nagrinjant problem, vertinant, ar ji gali bti
Skyri pareng Lietuvos teiss instituto Kriminologijos skyriaus mokslin bendradarb S. Genien.
1
137
sprendiama kriminalizuojant tam tikrus veiksmus, lyginant numatyt sprendim su alternatyviais sprendimais (r. 9 schem). Kaip jau minjome, statym leidjui tenka aplinkybi vertinimo bei politinio sprendimo primimo funkcija. Taip pat kalbjome, kad nra ideali, t.y. problem nesukeliani statym. Naujas statymas gali padti isprsti vien problem, bet ir sukelti nauj problem. statym leidjo tikslas yra pasiekti tam tikr pusiausvyr tarp teigiam ir neigiam problemos sprendimo padarini, pasirinkti maesn blog. Kriminologas tai specialistas, galintis problem ianalizuoti i vairi mokslo pozicij, todl specialisto kriminologo vaidmuo yra padti parlamentarams (statym leidjams) susidaryti objektyviausi, isamiausi, visapusikiausi nuomon apie nagrinjam klausim.
9 schema. Kriminologins ekspertizs reikm rengiant statymo projekt parlamentui svarstyti
STATYM LEIDJAS
Aikinamojo rato patikslinimas
Kriminologin ekspertiz
Papildomi atskir srii specialist paaikinimai
statymo projektas
Aikinamasis ratas
Rengiant statymo projekt parlamentui svarstyti kriminologas turt atlikti dvi funkcijas: A. Kaip specialistas, galintis suteikti kriminologijos ini. Kriminalizacijos teorija pateikia pagrindinius klausimus, kuriuos turi bti atsakyta atliekant baudiamojo statymo ekspertiz (sprendiama, nustatoma, patikslinama, iskiriama socialin problema, jos reikm, alternatyvs sprendimo bdai, trkumai, pranaumai ir kt.). B. Kaip statymo projekto parengimo parlamentui svarstyti vertintojas. Jo atliekamos ekspertizs tikslas vertinti statym ir su juo susijusius dokumentus (aikinamj rat, kit specialist ivadas) ir atsakyti iuos klausimus:
138
PIRMA DALIS
ar pateikiamas statymas pagrstas visapusikai; ar reikia papildom atskir srii specialist tyrim bei ivad ir kokiais klausimais; ar pakankamai tiksliai apibdinti nagrinjam problem ir j sprendimo aspektai (savo pateiktoje ekspertizje kriminologas gali nepritarti arba, atvirkiai, dar labiau sureikminti pateikt ivad svarb ar pateikti savo abejones dl koki nors dalyk). ie pagrindiniai klausimai gali bti papildyti daugeliu konkretesni klausim. J visum galima susisteminti kaip speciali anket ar statymo bei jo pagrindimo nagrinjimo metodik. Vien i toki metodik (parengme j Lietuvoje priimam statym pagrindimui nagrinti) patekiame statymo projekto aikinamojo rato nagrinjimo anketoje.
statymo projekto aikinamojo rato nagrinjimo anketa Anketos paskirtis Seimo statutas ir kiti teiss aktai1, reglamentuojantys statym projekt rengimo bei pateikimo parlamentiniam svarstymui tvark, numato, kad kartu su statymo projektu turi bti pateiktas t projekt pagrindiantis aikinamasis ratas. Jo tikslas suteikti parlamentui galimyb objektyviai ir visapusikai vertinti silom statym. Kriminologas, remdamasis ia anketa, siekia isiaikinti, ar pateikiami statymo btinumo argumentai yra pagrsti. Anketos pagrindas Lietuvos ir usienio statym leidybos mokslo statym projekt reikalavimai bei jau pateikt statym projekt pagrindimas aikinamj rat raymo praktika. Remiantis anketa siekiama isiaikinti, kaip grindiamas statymo projektas: kaip nagrinjama problema, kuriai sprsti siloma priimti statym, kaip nagrinjami galiojanio ir silomo statymo veikimo mechanizmai, kokiais metodais utikrinamas statymo projekto pagrstumas,
1 Lietuvos Respublikos Seimo statutas (in. 1994. Nr. 15249; 1995. Nr. 18408; 1996. Nr. 6138; 1997. Nr. 1042627); Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas (in. 1995. Nr. 41991; 1996. Nr. 681632; 1997. Nr. 1112796; 1998. Nr.6114); Teisingumo ministro 1998 m. rugpjio 17 d. sakymas Nr. 104 Dl statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacij patvirtinimo".
139
kokios numatomos ir kaip analizuojamos problemos, kurios gali kilti gyvendinant ir taikant statym, grtamojo ryio statymo veikimo mokslins kontrols problema. Remiantis anketa taip pat galima vertinti, ar nagrinjamas pagrindimas atitinka mintus Lietuvos ir usienio statym leidybos mokslo reikalavimus1. SILOMAS STATYMAS (ARBA STATYMO PATAISOS) IR JO POBDIS Pagal reguliuojam santyki pobd statymas yra: baudiamasis; civilinis; administracinis; darbo santyki; kitoks. Tai yra: naujas statymas; jau galiojanio statymo pataisa arba papildymas. Projekto pateikimo metai: Projekto pateikimo mnuo: Projekto primimo metai: Projekto primimo mnuo: Projekto rengjas: KAIP SUFORMULUOTA PROBLEMA, KURI NORIMA ISPRSTI PRIIMANT STATYM 1. Problema neminima (projektas dstomas taip, lyg bt savaime aiku, kokia problema ir kodl sprendiama). 2. Problema paminima abstrakiai (apibdinama bendriausiomis frazmis, bendriausia prasme, nurodoma tiesioginio ryio su grindiamu projektu neturinti problema. Pavyzdiui, utikrinti Lietuvos ekonomikos funkcionavim, skatinti tolesn kultros vystymsi, isprsti vis dar pasitaikanias problemas ir pan.).
1 Pateiktas anketos variantas yra tik kaip vienas i pavyzdi ir, be abejoni, gali bti keiiamas.
140
PIRMA DALIS
3. Problema tik paminima (nurodoma, kad priimant statym siekiama isprsti tam tikr problem). 4. Apibdinama (problema ne tik paminima, bet ir paaikinama jos esm, pateikiamos charakteristikos kaip ji pasireikia, svarba ir pan.). 5. Apraomi problemos padariniai (neigiami socialiniai, psichologiniai, ekonominiai ir kt. reikiniai, kurie atsirado dl ios problemos). 6. Apraomos jos aknys (socialins, ekonomins ir kt. prieastys, dl kuri problema atsirado). GALIOJANIO STATYMO VEIKIMO MECHANIZMO IAIKINIMAS (galiojanio statymo poveikis sprendiant problem) 1. Neminimas (nieko nesakoma, kaip ir ar skmingai veikia galiojantis statymas). 2. Minimas vienapusikai (tiesiog konstatuojama, kad veikia nepakankamai). 3. Nagrinjamas (parodomi tik veikianio statymo trkumai). 4. Nagrinjamas (parodomi tik veikianio statymo pranaumai). 5. Parodomi ir trkumai, ir pranaumai. SILOMO STATYMO VEIKIMO MECHANIZMO IAIKINIMAS Koks yra naujo statymo poveikis sprendiant problem, t.y. kaip ir kiek jis prisids sprendiant problem. 1. Tai neaptariama (nieko nesakoma, kaip ir ar skmingai veiks naujas statymas). 2. Minimas vienapusikai (tiesiog konstatuojama, kad veiks ir jo poveikis bus didesnis negu galiojanio). 3. Nagrinjamas (parodomas tik teigiamas naujo statymo poveikis). 4. Nagrinjamas (parodomas tik neigiamas naujo statymo poveikis). 5. Nagrinjamas ir teigiamas, ir neigiamas poveikis. STATYMO MECHANIZMO VEIKIMO PAGRINDIMAS (kaip pagrindiamas naujo statymo poveikis) 1. Nepagrindiamas (poveikis, numanomas, savaime aikus). 2. Protinis eksperimentas (sveiko proto" samprotavimai, kas vyks, gyvendinus silom statym, kodl tikimasi numatyto poveikio). 3. Recepcija (nurodoma, kad toks pat norminis aktas skmingai veikia usienio alyse). 4. Recepcija (tas pat, bet pagrindiama, kodl jis turi turti tok pat poveik Lietuvoje, pavyzdiui, teikiami duomenys apie slyg, kuriomis veikt silomas statymas, panaum).
141
5. Ekstrapoliacija (nurodoma, kad panaus statymas jau skmingai veikia Lietuvoje ir tai, kas siloma, yra tik skmingos patirties ipltimas). 6. Lokalinis eksperimentas (nurodoma, kad silomas statymas jau buvo ibandytas Lietuvos slygomis ir dav ger rezultat). 7. Sociologins apklausos rezultatai (buvo atlikta sociologin apklausa ir apklausiamieji patvirtino, kad primus nauj statym jie elgsis taip, kaip numato statym leidjas. Yra pagrindo tikti apklausos duomenimis). PSEUDOPAGRINDIMAS 1. Btinyb priimti statym grindiama tik integracija Europos Sjung. 2. statymas grindiamas tuo, kad buvo atliktas didelis darbas nenurodant jo ryio su problema (parengta daug pirmini projekt, aptarinta su visuomene, dalyvauta usienio konferencijose, perskaityta daug praneim ir kt.). 3. Teikiamas statym kompleksas (pvz., kodeksas) ir teikiami argumentai, kodl apskritai visas tas kodeksas ar statymai reikalingi vengiant pagrsti kiekvien j sudarant atskir statym. 4. Pagrindiant statymo primimo btinyb minimas visuomens pritarimas. 5. Nuorod metodas pateikiamas sraas dalyk, kuriuos atsivelgta, nenurodant, kokiu konkreiu bdu buvo atsivelgta (pvz., rengiant statym buvo atsivelgta tarptautin ir Lietuvos patirt, buvo remtasi ms alies ir usienio moksl laimjimais ir pan.). 6. Ekspertinis metodas kaip argumentas teikiama usienio ekspert (i tikrj tai gali bti vairiausi mons) nuomon apie projekt. 7. Kaip statymo primimo prieastis nurodomas btinumas prisijungti prie kokios nors konvencijos (nepagrindiant ir nepateikiant mediagos dl prisijungimo prie tos konvencijos reikms ir problem. Manoma es savaime aiku, kad prisijungti prie bet kokios konvencijos visada gerai). 8. Kaip argumentas nurodomas problemos svarbumas (atrumas). Teigiama, kad problema labai atri ir dl to reikia daryti visk, reikia imtis vis priemoni (paslpta logika yra tokia padtis tokia pavojinga, kad paprasiausiai nebtina pagrsti poveikio priemon reikia tiesiog imtis vis priemoni. Silomas statymas tiesiog viena priemon i vis priemoni.). Pagrindinis silomos
142
PIRMA DALIS
priemons reikalavimas ne veiksmingumas, o jos rytingumas ir gietumas (padtis tokia, kad reikia imtis kuo grietesni priemoni). PROJEKTO GYVENDINIMO ORGANIZACINI, FINANSINI, PSICHOLOGINI IR KITOKI SUNKUM ANALIZ 1. Nieko nesakoma apie problemas, kurias reiks isprsti, utikrinant, kad silomas statymas veikt skmingai (neigiam padarini nenumatoma). 2. Minimos teisins problemos ir pateikti silymai, kaip jas isprsti. 3. Minimos ekonominsfinansines prielaidos, kurioms esant statymas veiks skmingai. 4. Silomos ekonominsfinansins priemons, kuri reikia imtis, norint utikrinti statymo veiksmingum. 5. Tie pasilymai pagrsti moksline argumentacija bei tyrim duomenimis. 6. Nurodomos psichologins problemos, kurios kils gyvendinant statym. 7. Pateikti pasilymai joms sprsti. 8. Tie pasilymai pagrsti moksliniais argumentais bei tyrim duomenimis. 9. Nurodomos organizacins problemos, kurios kils gyvendinant statym. 10. Pateikti pasilymai, kaip jas sprsti. Tie pasilymai pagrsti moksliniais argumentais bei tyrim duomenimis. GRTAMOJO RYIO PROBLEMOS NAGRINJIMAS STATYMO PAGRINDIME 1. Neaptariama, ar silomas statymas veiks, kaip numatoma. 2. Tai minima, taiau nenumatoma joki priemoni patikrinti, ar silomas statymas veiks, kaip numatoma. 3. Atkreipiamas dmesys, kad gyvendinus silom statym ateityje gali kilti nauj problem. 4. Siloma stebti, kaip statymas veikia (monitoringas), nurodomi momentai, kuriuos ypa reikt atkreipti dmes. 5. Siloma mokslin statymo veikimo stebjimo programa, nurodant informacij, kuri reikia pradti rinkti statymui pradjus galioti (pvz., sociologins apklausos, byl analizs, kriminalins statistikos vertinimo rodykls). 6. Numatomos organizacins ir kitokios priemons bei statymo pataisos, kuri bus galima imtis paaikjus statymo veikimo trkumams.
Ketvirtas skyrius. Baudiamojo statymo paeidimas
143
Ketvirtas skyrius BAUDIAMOJO STATYMO PAEIDIMAS
1. Nusikaltim prieasi teorijos. Nusikaltim teorijos. J ypatybs

Treiajame skyriuje nagrinjome kriminalizacijos procesus. i proces idava tam tikr veik baudiamasis draudimas. iame skyriuje nagrinsime tolesnius procesus: statymas jau priimtas ir galioja. Kodl gi mons jo nevykdo? Kitaip tariant, nagrinsime problemas, susijusias su statym vykdymu. klausim, kodl mons daro nusikaltimus, dabartin kriminologija bando atsakyti pltodama nusikaltim teorijas. T teorij labai daug. Kiekviena i j kitaip bando atsakyti mint klausim. Yra nemaai prieasi, dl kuri yra daug, o ne viena teorija. Viena svarbiausi dabartinis ms ini lygis. Senoje pasakioje trys akli mons band isiaikinti, kas yra dramblys. Vienas prijo prie dramblio, ukliuvo u jo kojos ir pasak: A inau, dramblys tai stulpas. Kitas prijs prie dramblio paliet jo pilv. Ne, pasak jis, dramblys tai statin. Treiasis paliet dramblio straubl. Js visi klystate, pareik jis, dramblys tai virv. Labai panaus yra ms kriminologinis painimas, tik ia dramblys tai visuma prieasi, kurios skatina mones daryti nusikaltimus. T prieasi be galo daug ir j sveika nepaprastai sudtinga. Ko gero, neegzistuoja
144
PIRMA DALIS
gyvenime dalyk, kurie negalt tiesiogiai arba netiesiogiai turti takos skatinant mones daryti nusikaltimus arba susilaikyti nuo j. Sunku net splioti, kada galsime jas visas apvelgti. Aklieji mons atskiros kriminologins teorijos. Kaip ir pasakioje, kiekviena ino tik tam tikr tiesos dal, todl kiekviena tam tikru atvilgiu yra teisinga. Antra vertus, kaip ir pasakioje, niekas neino visos tiesos, todl niekas nra teisesnis negu kiti. Mums belieka vienodai pasitikti (arba nepasitikti) kiekviena teorija. Be to, dramblys yra ne tik stulpas, statin ir virv. Tai ir daugyb kit kno dali, kuri aklieji mons kol kas dar net netaria. Galima tiktis, kad jie suinos apie jas ateityje. Dabar gi jie ne tik neino, bet ir neturi supratimo, kiek dar dalyk jiems reiks suinoti. Taigi jie neturi tikslesns informacijos, ar didels yra j ini spragos. Panai yra padtis ir pltojant dabartines kriminologines teorijas neinome, ko mes dar neinome, todl labai sunku tas teorijas integruoti. Jeigu bandytumme, pavyzdiui, susieti tris mintas teorijas apie tai, kas yra dramblys, gautumme labai keist ir visai drambl nepana derin i stulpo, statins ir virvs. Pana rezultat gautumme, jei remdamiesi vairiomis kriminologinmis teorijomis bandytume sukurti vien bendr teorij. Kita vertus, tai geriau negu nieko. Jau turime kad ir ribot, bet svarbi informacij apie nusikalstamum. Ji gali bti mums naudinga, tik n sekundei negalima pamirti, kad tai, k inome labai maai, palyginti su tuo, ko dar neinome. Dabar sukurtos kriminologins teorijos lyg spinduliai tamsoje i vairi pusi apvieia tams, gigantik, sudtingos ir neaikios formos reikin nusikalstamum. Po truput rykja jo kontrai. Matome atskirus, svarbius elementus, taiau dar labai maai inome apie visum. Tai skatina mus labai prietaringai velgti tuos spindulius ms teorijas. Viena vertus, tai, k pavyksta suinoti ir k dsto kriminologins teorijos nepaprastai domu ir svarbu. Jas studijuodami mes praregjome apie nusikalstamum suinojome nemaai dalyk, apie kuriuos dar prie ami mons neturjo jokio supratimo. Kita vertus, dar niekada taip atsargiai nevertinome savo ini. Geriau nei kada nors anksiau suprantame, kiek daug mes neinome, kaip greitai gali keistis ms inios apie nusikalstamum ir kokie netiktumai gali ms laukti. Visa tai veria bti atsargius ir vl i naujo tikrinti ir tikslinti kiekvien teorij, reikalauti vis nauj tyrim, rodym ir patvirtinim. Kriminologines nusikaltim teorijas patogiausia skirstyti pagal j objekt tai, kam daugiausia skiriama dmesio.
145
2. Kriminalins asmenybs teorijos

Nusikalstamos asmenybs paradigma
Nuo seniausi laik mons buvo link manyti, kad nusikaltimo prieastis nusikaltlio asmenyb. Buvo sakoma, kad mogus padar nusikaltim dl to, kad jis turi tam tikr bruo, kurie paskatino j tai daryti. Toks poiris rmsi paprasta gyvenimika patirtimi, kad ne visi mons daro nusikaltimus (ne visi alkani vagia, ne visi labai supyk udo ir pan.), todl skirtingos visuomens nusikaltimus sieja su tam tikrais individo bruoais. Toks poiris paprastai remiasi savotika logine schema, kuri vadinama asmeninio determinizmo schema, kai manoma, kad nusikaltimo prieastis tam tikras (daniausiai vienas) asmens bruoas. Kaip medicinoje tam tikras virusas sukelia tam tikr lig, taip ir ia buvo siekiama nurodyti konkret bruo, kuris paskatina mog daryti nusikaltim. Tiesioginio asmeninio determinizmo schema (kitaip dar vadinama tiesiogine kauzalins atribucijos schema) gali bti ireikiama vairiai: nusikaltliui bdingas bruoas, kuriuo nepasiymi kiti mons. is bruoas skatina j daryti nusikaltimus arba jeigu jam nebt bdingas tas bruoas, jis nusikaltimo nedaryt. kiti mons, kurie pasiymi tokiu bruou, irgi padarys nusikaltim, mons neturintys jo, nedaro nusikaltim, tam, kad mogus nedaryt nusikaltim, jis turi atsikratyti stumianio nusikaltim bruoo (persiauklti) ir pan. Tie bruoai buvo traktuojami gana vairiai priklaus nuo visuomens bei vyraujanios ideologijos. Viduramiais tai buvo antireligins nuostatos mogus pamiro Diev, jo siela priklauso velniui, dl to ir daro nusikaltimus. Vliau buvo manoma, kad mogus padaro nusikaltim dl to, kad jis blogas mogus, jame keroja blogis. Jeigu jis bt geras, jis nusikaltimo nedaryt. Tas asmeninis blogis buvo ir nusikaltim darymo, ir vairiausi kit neigiam poelgi altinis. Tai buvo vis mogaus blogybi, padaryti vis blog poelgi prieastis. Nusikaltimo padarymas buvo paskutinis ir blogiausias. Kartais tas stumiantis nusikaltim bruoas buvo iskiriamas atsiribojant nuo kit, kad ir blog, asmens savybi. Buvo tikima, kad nusikaltimo padarymo faktas tarsi atskleid mogaus paslapt nusikaltlio asmenyb, polink daryti nusikaltim, nusikalstam orientacij. Daniausiai t nusikaltim daryti skatinanti savyb bna neatsiejama nuo kit neigiam
146
PIRMA DALIS
bruo alkoholizmo, egoizmo, taiau nusikaltlio asmenyb, nusikalstami polinkiai gali slptis ir u nepriekaitingos iors. Tiesioginio asmeninio determinizmo teorija buvo tarsi savotikas uburtas ratas: apie tai, kad individas pasiymi nusikaltim daryti skatinania savybe, buvo sprendiama i paties nusikaltimo padarymo fakto. klausim, kodl mogus padar nusikaltim, buvo atsakoma: todl, kad jis pasiymi polinkiu daryti nusikaltimus, nusikalstama orientacija. klausim, i kur apie tai inoma, buvo atsakoma: tai rodo jo padarytas nusikaltimas. Mintoji tiesioginio asmeninio determinizmo schema turjo labai didel reikm. Pagrindiant asmens atsakomyb u padaryt nusikaltim buvo vadovaujamasi teiginiu, kad visos arba bent svarbiausios nusikaltimo prieastys slypi paiame nusikaltlyje, jo asmenybje. Individas turjo tapti toks, koks nedaro nusikaltim, jis turjo norti toks tapti. Visuomen visada galjo pasilyti aib pasitaisymo priemoni: atgail, dorovin gyvenim, susilaikym nuo vairiausi blog poelgi ir daugyb kit. Visuomens poiris nusikaltlius dar labiau sustiprindavo sitikinim. Nusikaltliai buvo paenklinami (tai, kad jie padar nusikaltim, buvo laikoma svarbiausia informacija apie juos) jie buvo izoliuojami, t.y. psichologikai ir fizikai atskiriami nuo dor moni. Tai, kad jie kitokie, taip pat pabrdavo specifin nusikaltlio apranga ir ukuosena. Tai buvo ne tik bausms dalis, bet ir turjo rodyti j iskirtinum. Taigi visuotinis sitikinimas, kad nusikaltlis labai skiriasi nuo dor piliei tvirtai siaknijs visuomens smonje.
Kriminogeninio bruoo problema

Besivystant psichologijai, medicinai, apskritai mokslui apie mog ir visuomen vis aktyviau pradta bandyti paneigti mint fikcij, surasti konkret biologin, medicinin ar kitok asmenybs bruo, kuris skatina asmen daryti nusikaltimus. Pirmasis i fikcij paneigti paband ital mokslininkas . Lombrozo. Jis band nusikaltim padarym susieti su vadinamuoju atavizmu. Atavizmas tai gana reti atvejai, kai atskiri individai turi poymi, kurie buvo bdingi ms laukiniams protviams. Atavizmo apraika gali bti ir plaukais apaugs mogaus knas. Ms protviai buvo plaukuoti, vliau, atsiradus drabuiams, plaukai dingo ir tik retkariais, daniausiai dl neaiki prieasi, atskiriems monms plaukuotumas vl pasireikia. Lombrozo man, kad tam tikros atavizmo apraikos gali pasireikti individo asmenybje atsinaujina ms laukini protvi asmenybs bruoai nesuvaldoma agresija, polinkis kovoti, udyti, naikinti. . Lombrozo tikjo, kad atavizmas gali bti ne vieno asmenybs bruoo, o visos asmenybs. Nusikaltlis tai laukinis padaras tarp civilizuot moni.
147
Jis man, kad asmenybs atavizmas daniausiai susijs su kno atavizmu. Laukinio mogaus ne tik jausmai laukiniai, bet jis pasiymi ir ms protvi kno ypatumais, daugiau nei mes panaus vr: plaukuotas, ema kakta, stambiu smakru, labai tvirto sudjimo. Toliau pltojamos mokslo teorijos nepatvirtino nei atavizmo reikinio, nei jo ryio su nusikalstamu elgesiu, taiau liko pati mstymo logika. Lombrozo siek nustatyti bruo, kuris yra nepriklausomas nuo nusikaltimo padarymo. Mes apie j suinome ne i to, kad mogus padar nusikaltim ar nusieng kitais bdais, bet nustanius atavizmo poymius. Vlesni nusikaltimo teorij autoriai, kaip ir . Lombrozo, siek atskleisti nusikaltimo virus kakok asmens bruo, lemiant asmens nusikalstam elges. Paminsime asmenybs bruous, kuriuos svarbiausios asmenybs nusikalstamumo teorijos iskirdavo daniausiai. Impulsyvumas (nesugebjimas valdytis), H. Eysenckas nusikalstam elges sieja su didesne nusikaltli ekstraversija (nusikaltliai maiau gilinasi save, maiau link susimstyti, daugiau veikti), B. Mawsonas (1987) iskiria nerv sistemos nejautrum. Nusikaltliams bdinga nejautri nerv sistema. Tai, kas mog sukreia, pavyzdiui, bausm, nusikaltliui nepadaro jokio spdio. Nusikalsti skatina atri poji poreikis. Nusikaltliui reikia ymiai daugiau dirgikli, permain, nuotyki, malonum ir nemalonum negu eiliniam mogui. Nusikaltlis sunkiai igyvena nemalonumus (frustracijas) ir ios bsenos sukelia emocinius protrkius. Kiti autoriai iskiria neigiam savs vertinim (Reckless, 1961, G. Valickas, 1990), neapykant sau ir siekim save nubausti (Eichhorn, 1925) bei kitus bruous1. T bruo atsiradimas siejamas su biologinmis ypatybmis, ypa genetinmis, ankstyvosios vaikysts igyvenimais2. Atskiros teorijos nurodo skirtingas nusikalstamo elgesio prieastis, taiau dl dviej svarbi dalyk vis mint teorij autoriai yra vienos nuomons. Pirmiausia visi pritaria nusikalsti skatinanio bruoo atsparumo koncepcijai. is individo bruoas yra labai pastovus, jis ilieka ir veikia nepaisydamas visuomens ir paties individo pastang neleisti jam pasireikti. Agresyvus mogus lieka toks nepaisant vis jam skiriam bausmi ir kit nemalonum, kuriuos patiria dl savo elgesio. Antra vertus, ie bruoai bdingi ir kitiems monms, taiau nusikaltliui bdingas j kiekybinis nur.: Valickas G. Antisocialins asmenybs psichologija. Vilnius: LTA, 1997. Drug abuse and adolescent sexual activity, pregnancy, and parenthood // C. Jones and E. McAnarney (eds.). Drug use, delinquency, and sexual activity. Washington D.C.: 1987. Government Printing Office; Criminal behavior and r/K selection: An extension of genebased evolutionary theory. Deviant Behavior. 1984. Vol. 8. P. 149176; Delbert E. S. and Morse B. J. The victimfulvictimless crime distinction, and seven universal demographic correlates of victimful criminal behavior. Personality and Individual Differences. Vol. 9. P. 525548.
2 1
148
PIRMA DALIS
krypimas nusikaltlio jie rykesni nei vis kit moni. Visi mons yra daugiau ar maiau agresyvs, taiau nusikaltlio agresyvumas ypa matomas. Retas mogus gali pasigirti tikrai tvirta valia. Dauguma moni daniau ar reiau nepajgia atsispirti pagundai. Tai bdinga ir nusikaltliams, tik jie daug lengviau nei kiti mons jai pasiduoda.
Asmenybs nukrypimo paradigma

ios teorijos krjai kriminogeniniu pripasta ne atskir bruo, o atskir asmens bruo nukrypimus. Jie mano, kad nusikalsti paskatina ne agresyvumas, o per didelis agresyvumas, ne stipri poji poreikis, o tai, kad tas poreikis yra toks stiprus, kad determinuoja vis asmens elges. Ne silpna valia, o per silpna, tai yra tokia silpna, kad individas negali susilaikyti nuo pagundos net ir tada, kai tai yra nusikaltimas ir individas mano, kad jis bus iaikintas. Galimi vairiausi asmenybs bruo nukrypimai, taiau svarbu ne pats bruoas, o jo nukrypimo laipsnis. Btent jis padidina rizik, kad mogus padarys nusikaltim. Asmenybs nukrypimai bei j ryys su nusikaltimais tyrinjami gana seniai. Tyrintojai visada domjosi monmis, kuri charakteriai skiriasi (yra nukryp) nuo tam tikro vidurkio (perdaug energingi, per greitai supykstantys arba per lti, perdm idids ir pan.). Tokie asmenybs bruoai trukdo mogui gerai sutartis su kitais, paisyti visuomens reikalavim, elgtis taip, kaip reikalauja statymas. Pavyzdiui, piktas bdas veria konfliktuoti su kitais monmis net ir tada, kai problem bt lengviau ir paprasiau isprsti taikiai. Silpna valia gali trukdyti mogui siekti to, ko jam labai trksta. Ypa tyrj dmes traukia tie atvejai, kai tie bruoai tokie ryks, kad rimtai sutrikdo elges, veria mog elgtis antisocialiai. Konfliktai su kitais monmis, antisocialinis gyvenimo bdas valkatavimas, naudingo darbo vengimas, girtuokliavimas, nusikaltimai visa tai bdinga iems monms. Dl savo charakterio ypatybi jie kenia patys ir trukdo gyventi kitiems1. ie elgesio sutrikimai kartais bna tokie dideli, kad visai rimtai kyla klausimas, ar tokiems monms nereikia gydytojo pagalbos per daug akivaizdiai jie patys kenia dl savo bdo ypatybi. Drastikiausios bausms, kaljimas, geriausi pedagog pagalba niekas nedaro jiems jokio poveikio. Ilg laik psichiatrija buvo vienintelis mokslas, tyrinjs tokius rykius moni elgesio sutrikimus. Dar XVIII a. psichiatrai band skirti tikr psichin lig nuo asmenybs nukrypimo sukelt asmenybs sutrikim. Ameri1
Schneder K. Die psychopathische Persnlichhkeiten. Wien, 8 unv. Aufl. 1948. S. 7.
149
kiei psichiatras B. Ruchas 1786 m. ispausdino straipsn Fizini prieasi poveikis doroviniams mogaus sugebjimams. Jis band tiksliau atskirti tikras psichines (proto) ligas nuo asmenybs (morals) sutrikim. Dl proto lig mogus nebesiorientuoja tikrovje, patiria haliucinacijas, nesupranta, kas darosi aplinkui, nesugeba inarplioti net paprasiausi gyvenimo problem. mogus gali turti normal (netgi labai ilavint) prot, bet nepaisant to bdo nukrypimai veria j paeidinti elementariausias elgesio normas. Kaip pavyzd B. Rushas apra tok Servin. Tai buvo tikrai sveiko proto mogus. Servinas mokjo daugyb kalb, gerai iman filosofij, matematik bei teologij. Turjo aktoriaus talent, ra gerus eilraius, grojo vairiais muzikos instrumentais, gerai oko. Bet tai buvo mogus, nepaprastai links meluoti, nusikalsti, girtauti. Jokios bausms ir nelaims negaljo jo pakeisti. Nors ir buvo labai talentingas, jis mir vis nekeniamas ir smerkiamas1. Kuo skiriasi asmenybs nukrypim turintys mons ir individai su psichikos sutrikimais band patiksinti vlesni laik psichiatrai: P. Pinelis (17451826), J. E. D. Esquirolis (17721840), J. Prichardas (17861848), B. Morelis (18091873) ir kiti2. Pavyzdiui, J. Prichardas tvirtino, kad asmenybs nukrypim turini moni intelektins funkcijos nepaeistos, bet sutrik jausmai, temperamentas, proiai3. Remiantis psichologijos, medicinos ir kit moksl laimjimais buvo patikslinta asmenybs nukrypim svoka. Nustatyta, kad panaius elgesio sutrikimus sukelia galvos smegen traumos (organins charakteropatijos) ir psichikos gynybos mechanizm pokyiai (neurozs). Kartu aikjo, kad labai rykiems pokyiams nusakyti netinka odis liga prasta jo prasme. ia labiau tiko odiai anomalija, nukrypimas, kaip ir kalbant, pavyzdiui, apie labai aukto arba, prieingai, labai emo gio mones. Kartu atkakliai buvo iekoma tinkamo io reikinio pavadinimo. Ms laik vedijos mokslininkas H. Warlinderis, istudijavs mokslin literatr, aptiko net 178 vairi mokslinink vartojam asmenybs nukry-
See Runnes D. D. (Ed.) The selected writings of Benjamin Ruch. New York, 1917. P.
2 Pinel P. A. Treaties on insanity in which are contained the principles of a new more practical nosology of maniacal disorders. London, 1906; Esquirol J. E. D. Allgemeine und spezielle Pathologie und Therapie der Seelenstorungen. Leipzig, 1838; Prichard J. C. On the dirent forms of insanity in relation to jurisprudence. London, 1848; Morel B. A. Traite de maladies mentales. Paris, 1860.; Prichard J. C. A treaties on insanity and other disorders affecting the mind. London, 1835 (cit. pagal Hofstaller P. R. Psychologie. Frankfurt am Main, 1957. S. 236). 3 Warlinder H. Psychopathy: A. History of the Concepts: Analysis of the origin and development of a family of concepts in psychopathology. Uppsala, 1978. P. 191192.
183.
150
PIRMA DALIS
pim pavadinim. Tai asmenybs anomalija (character anomaly), asmenybs patologija (charakteropathy), antisocialinis charakteris (antisocial character), asmenybs nukrypimas (abnormal character), dorovinis netobulumas (moral deficiency), dorovinis bukumas (moral cretinism, moral dementia, moral idiocy, moral Inbecility), psichopatija (psychopathy) ir daug kit. Tolesnis ingsnis buvo nukrypim tipologij iskyrimas, mat dirbant su monmis, kurie turi asmenybs nukrypim, pamau aikjo, kad jie bna labai vairs. XIX a. pabaigoje ir XX a. buvo pasilyta keletas asmenybs nukrypim tipologij. Viena j vokiei psichiatro J. L. A. Kocho ir jo mokinio T. Zieheno tipologija. Jie skyr isterin, epileptin, paranoidin, hipertimin, neurastenin ir kitas psichopatines konstitucijas, t.y. asmenybs nukrypimus. K. Schneideris pasil deimties tip tipologij. J sudaro hipertiminiai, depresyvs, emocikai nepastovs, link emocinius sprogimus (Explosive), silpnavaliai (Willenlse) ir kitokie tipai. Yra inomos E. Kretschmerio, N. Petrilowitschiaus, C. Birnbaumo, E. Kraepelino ir kitos tipologijos1. Atskir mokslinink iskirti tipai danai nesutapdavo. Nors bta nesutapim, tipologij sukrimas buvo didelis ingsnis priek atsisakyta nuomons, kad egzistuoja kakokia vienintel nukrypusi asmenyb. Iki XX a. septintoatunto deimtmei labiausiai domtasi labai dideliais asmenybs nukrypimais. Tokie nukrypimai danai vadinami psichopatijomis. Tyrinti itin agresyvs, bevaliai, nepaprastai bails ir kitokie mons. Dabar padtis pasikeit. Tyrintojus sudomino santykinai maesni asmenybs nukrypimai. Pradti vartoti netgi specials terminai, kurie rodo maesn nukrypim. inomiausias yra akcentuacija. J sukr vokiei psichiatras K. Leonhardas2. Ypa aktyviai akcentuacijas tyrinjo Sankt Peterburgo mokslininkai, vadovaujami prof. A. Liko3. Psichiatr, psicholog dmesio centre yra atskiras mogus. Jie paprastai nepatikslina, k reikia labai arba per daug nukrypusi asmenyb, kokiomis aplinkybmis toks rykus nukrypimas padidina individo nusikalstamumo rizik.
1 Koch J. L. A. Abnorme Charaktere. Wiesbaden, 1900/01; Ziehen T. Zur Lehre von die psychopathische Konstitutionen. Berlin, 1912.; Schneider K. Die psychopathische Persnlichkeiten. Wien, 1946.; Kretschmer E. Krperbau und Charakter. Berlin, 1922.; Petrilowitsch N. Abnorme Persnlichkeiten. Basel, 1960.; Birnbaum C. ber psychopathische Persnlichkeiten. Wiesbaden, 1909.; Kraepelin E. Psychiatrie. Ein Lehrbuch fr Studierende und rzte. Leipzig, 19091915. 2 Leonhard K. Akzentuirte Persnlichkeiten. Berlin, 1976. 3 .. . : , 1976.
151
domi mediag, kaip iuos skirtumus vertina skirtingos visuomens, pateikia etnografai. Pavyzdiui, svarbus asmenybs bruoas yra agresyvumas polinkis piktai reaguoti vairiausias klitis bei nemalonumus. Tam tikras agresyvumas vienos visuomens laikomas per dideliu (toks individas vadinamas pernelyg agresyviu, piktu (konfliktika asmenybe), kitos visuomens nari gali bti laikomas normaliu, netgi per mau. Vadinasi, tai, kas vienai visuomenei yra asmenybs nukrypimas, kitai normalus ar net pageidautinas bruoas. Maja genties emdirbiams (Centrin Amerika) buvo bdingas neigiamas poiris agresyvum. Vengta lenktyniavimo, kovos, gin. Buvo tikima, kad pykio ir kovos dievas vis laik budriai miega. Pakanka pasakyti garsesn od ir jis tuoj pat pabunda. Taigi genties nariai veng garsiai kalbtis vienas su kitu. Buvo tikima, kad dievas gali pabusti, igirds pikt od, todl genties nariai visaip toki odi veng. Nebuvo reaguojama kit moni padarytas klaidas ir netgi svetimo turto pasisavinim1. Tokiomis slygomis agresyvesnis mogus sunkokai galjo prisitaikyti gyventi ioje gentyje. Toki moni bijota (mat gali paadinti pykio diev), todl jie buvo vejami i genties. Visikai prieingas kit Centrins Amerikos geni poiris kov, pykt, lenktyniavim. Nuo pat vaikysts geni nariai buvo pratinami kovoti, prieintis. Visuomens reikalavim ir toje visuomenje gyvenanio mogaus asmenybs santyk paanalizuosime remdamiesi ymaus dabarties filosofo ir psichologo E. Frommo (19901980) socialinio charakterio koncepcija. i koncepcij jis pirm kart idst knygoje Pabgimas nuo laisvs (1941). Socialinis charakteris, anot E. Frommo, tai asmenybs bruo visuma, kuri yra tam tikros socialins grups nari daugumos charakterio pagrindas, branduolys. is visuomens daugumai bdingas arba tam tikros socialins grups tipikas charakteris yra suformuotas tos visuomens (arba atskiros socialins grups) gyvenimo slyg, istorins praeities ir reikalavim, kurie keliami jos nariui2. Pagrindin socialins asmenybs paskirtis skatinti individ elgtis taip, kaip btina ir pageidaujama ioje visuomenje. Konkretaus mogaus likimas, jo problemos labai priklauso nuo to, ar jo charakteris panaus t tipik socialin charakter3. Jeigu mogaus charakteris nelabai skiriasi nuo socialinio, io mogaus norai (motyvai) skatina j daryti tai, kas btina ir pageidaujama ios visuomens slygomis. Pavyzdiui, polinkis taupyti, piktinimasis pinig vaistymu bdingas smulkiems krautuvininkams, kuriems ekonomija ir taupumas yra tiesiog ilikimo sly1 2
Morley S. G. The Ancient Maya. Stanford, 1956. P. 3435. Fromm E. Escape from Freedom. New York, 1965. 3 Ten pat. P. 308.
152
PIRMA DALIS
ga. mogui, kuriam bdingas taupumas, taupymas teikia ne tik praktins naudos, bet ir didel psichologin pasitenkinim. Tuo nesunku sitikinti stebint eiminink, kuri diaugiasi dviem turguje sutaupytais centais taip, kaip kitas mogus, turintis kitoki asmenybs struktr, diaugtsi knikais malonumais1. Paprastai visuomens nari daugumai bdingos asmenybi struktros, kurios yra gana panaios ar bent labai nesiskiria nuo socialins asmenybs. Taiau tam tikros (daniausiai nedidels) gyventoj dalies charakteriai turi esmini skirtum. Toki moni norai nesutampa su visuomens reikalavimais. Jiems danokai tenka ieikvoti daug jg, kad prisitaikyt prie visuomens. Pavyzdiui, labai agresyviam mogui daug sunkiau laikytis visuomens norm, kurios draudia arba riboja pykio priepuolius. Tokiam mogui gerokai daniau negu kitiems tenka priksti lieuv, kad nepasakyt iurktaus odio, arba, kaip inomam milijonieriui H. Fordui, daug kart per dien kalti sau: turk begalin kantryb. Toks mogus konfliktinje situacijoje daug daniau nesusivaldo negu kuris kitas. Tai tam tikro individo esminis asmenybs skirtumas (nukrypimas) nuo standartins asmenybs.
3. Socialins kontrols teorijos

Asmenybs teorijos autoriai mano, kad nusikaltimo prieastis slypi individe, jo ypatumuose. Jeigu individas neturt specifini, nusikalsti skatinani bruo, bt kaip visi, tai jis (taip pat kaip visi) nedaryt nusikaltim. Socialins kontrols teorijos krjai man, kad nusikaltimo prieastis yra btent tai, kas individui trukdo daryti nusikaltimus. Pagrindin j idja natralu, kad mons nori daryti nusikaltimus. Tiek ypatingi mons (kaip minti psichopatai), tiek ir eiliniai pilieiai retsykiais susiduria su stipria pagunda paeisti statym. Jie taip ir daryt,jeigu visuomen neturt speciali socialini mechanizm monms sulaikyti nuo nusikaltim darymo. Tas mechanizmas vadinamas socialine kontrole. Todl padidjs nusikaltim skaiius siejamas su to mechanizmo gedimu arba susilpnjimu. Negalima teigti, kad tai visai nauja mintis. Nuomon, kad btent specialioms visuomens priemonms, institucijoms, veiksmams tenka pagrindinis vaidmuo sulaikant mones nuo nusikaltim, sena kaip pasaulis. Visi valdovai ir imperatoriai buvo intuityvs ios idjos alininkai. Jie tikjo, kad reikia kruopiai kontroliuoti bei priirti, ar mons laikosi statym, ir negailestingai bausti, jeigu jie to nedaro. Jeigu nusikaltim skaiius padiddavo, jie man, kad kontrol yra nepakankama, kad per
1
Fromm E. Escape from Freedom. P. 310.
153
daug yra moni, kuriems pavyksta nusikalsti ir likti neiaikintiems. I to buvo daroma tik viena ivada: reikia sustiprinti kontrol bei prieir ir taip sulaikyti mones nuo nusikaltim. Protingiausi i t vadov siek, kad ne tik kriminalin justicija, bet ir visuomen aktyviai dalyvaut kontroliuojant piliei elges, nepaliekant galimybs padaryti nusikaltim. Buvo reikalaujama, kad ir visa visuomen palaikyt kriminalins justicijos pastangas, kad kiekvieno padoraus, dievobaimingo karaliaus pavaldinio venta pareiga yra padti iaikinti statymo paeidjus. Pats nepraneimas apie inom nusikaltim daugelyje ali taip pat buvo nusikaltimas. Ne tik tironai, bet ir nemaai tikr demokrat tikjo, kad tik specialios visos visuomens pastangos sulaiko mones nuo nusikaltim. Pavyzdiui, garsus angl filosofas Gobsas teig, kad blogiausia, kas gali nutikti visuomenei, yra, kai kiekvienas vadovaujasi tik savo norais, ir niekas nieko nekontroliuoja. Tai neivengiamai tampa chaosu, vis kova su visais. Tai taip baisu, kad net blogiausia tironija yra geriau negu toks niekieno netramdom nor, instinkt viepatavimas visuomenje. Socialins kontrols idjos visada buvo ir dabar labai populiarios ir, aiku, nesiremia kriminologijos iniomis. Kak reikia daryti, sako ios idjos autoriai, suinoj apie nauj nusikalstamumo bang. Taip sakydami jie daniausiai omenyje turi kaip tik kriminalins justicijos ir visuomens veikl kontroliuojant nusikalstamum iaikinant statymo paeidimus . Taigi visi jie sitikin, kad nuo nusikaltim asmenis sulaiko specialus visuomenje egzistuojantis elgesio kontrols mechanizmas, kuris padeda iaikinti statymo paeidimus. Kriminologins socialins kontrols teorijos bando rasti ir pltoti racional i idj grd. J dmesio centre individas, kuris jauia pagund padaryti nusikaltim, ir tos socialins ir psichologins jgos, kurios j nuo to sulaiko. Yra keletas socialins kontrols teorij. i teorij atstovai skirtingai suvokia mechanizm. Pirmosios socialins kontrols teorijos band pagrsti pai idj, parodyti socialins kontrols reikm stabdant nusikalstamum, tolesns nagrinjo socialins kontrols struktr ir mechanizmus.
Socialin kontrol ir socialiniai instinktai (E. Durkheim)

ios krypties teorij pradininku laikomas prancz sociologas E. Durkheimas. Jo teorijoje ypa svarbus buvo terminas anomija. E. Durkheimas teig, kad mogaus fiziniai ir psichiniai poreikiai reguliuojami visikai skirtingai. Fiziniai (kno poreikiai) reguliuojasi patys. Pavyzdiui, kai mogus soiai pavalgo, alkis praeina savaime. mogus negali
154
PIRMA DALIS
suvartoti daug daugiau, negu jam reikia. Knas pats prieinasi maisto pertekliui. Visikai kitaip yra su vadinamaisiais socialiniais poreikiais turto, prestio, valdios. Jie patys nesireguliuoja. Jie turi bti sureguliuoti visuomens pastangomis. Tai visuomen turi utikrinti, kad ie poreikiai nebt per stiprs. Patys savaime socialiniai poreikiai yra neprisotinamos bedugns. E. Durkheimas rodinjo, kad absoliuti laisv, kai individo jausmai nereguliuojami, yra didiausias pavojus mogui. Nusikalstamumas, E. Durkheimo nuomone, tai tik viena i daugelio manom mogaus reakcij anomijos slygas. Nereguliuojami ir nevaldomi mogaus jausmai vienais atvejais gali bti nukreipti prie kitus mones, kitais prie save pat. Taip E. Durkheimas paaikina tam tikr saviudybi dal. 1 Taigi E. Durkheimas nusikalstamumo prieastis aikina labai paprastai: kur nepakanka socialins kontrols, ten prasideda anomija. Viena i anomijos apraik yra nusikaltimai.
Anomijos lokalizacija (C. Shaw ir H. McKay)

Anomijos, kaip socialinio reguliavimo stokos, idja buvo pritaikyta ir ipltota vliau, ypa amerikiei pastangomis. C. Shawas ir H. McKay (1931, 1942) atliko kelet nusikaltim geografijos tyrim. Jie tyrinjo, kaip vairs socialins dezorganizacijos poymiai pasireikia didelio miesto teritorijoje. Tuo laikotarpiu JAV nusikalstamumo epicentras buvo miesto centras. ia buvo daugiausia pramons moni ir daug sen, neremontuojam ir pigi nam. Btent ia rykiausiai pasireik vairiausi socialins dezintegracijos poymiai valkatavimas, diova, psichikos sutrikimai, skurdas, suaugusij ir nepilnamei nusikalstamumas. Btent ia pasireik visos E. Durkheimo apraytos anomijos. Tai buvo anomijos regionas. C. Shawas ir H. McKay paband patikslinti, kokie vairi anomijos region poymiai yra labiausiai susij su nusikalstamumu. Jie nustat, kad trys regiono charakteristikos yra itin svarbios: tai regiono ekonomin padtis, mobilumas (gyventoj kaita) ir gyventoj vairov. i poymi ir nusikalstamumo ry ie kriminologai aikino remdamiesi E. Durkheimo idjomis. J nuomone, tiek emas gyvenimo lygis, tiek didelis gyventoj mobilumas bei j vairov silpnina socialin kontrol.
Durkheim E. Suicide. Glencoe: Free press, 1897. P. 247.
155
vairs anomijos poymiai, pasireikiantys vienoje vietoje, ir sukuria tas nusikalstamumo zonas, kurios vaidina pagrindin vaidmen didinant nusikalstamum bei komplikuojant bendr kriminalin padt.
Nusikalstamos jaunimo grupuots (gangai) (F. Thrasher)

iek tiek vliau tyrimus atliko kitas ymus amerikiei kriminologas F. Thrasheras (1937). Jo tyrim objektas buvo jaunimo gangai. ie gangai buvo paplit vargingiausiuose regionuose. Tirdamas juos F. Thrasheras band atsakyti svarb klausim: kodl mons paklsta socialinei kontrolei. Tyrjas rmsi kito kriminologo W. Thomo keturi poreiki koncepcija. i teorija teigia, kad socialin aplinka, kurioje gyvena mogus, turi sugebti patenkinti bent keturis svarbiausius jo norus nauj spdi, saugumo, simpatijos bei pripainimo. Jeigu ie norai patenkinami, atsiranda prielaidos, kad ta aplinka vykdyt ir socialin kontrol. Intuityviai aiku, kad kontroliuoti mus gali tik tie mons, nuo kuri mes priklausome, tai yra nuo kuri priklauso ms galimyb patenkinti visus tuos poreikius. Jaunimo gangai tikrai atsiranda ten, kur aplinka: eima, mokykla, vietin bendruomen nieko neduoda jaunimui, netenkina i svarbiausi poreiki. Nieko nuostabaus, kad jaunimas stengiasi nepriklausyti nuo padorios visuomens ir nepaklusti jos socialinei kontrolei. Tyrintojai parod, kad gangai atsiranda ten, kur silpna eima, kaimyniniai ryiai, kur jaunimo energija nenukreipiama koki nors visuomenei nauding veikl. Trkstant socialins kontrols, individo poreikiai tampa nevaldomi ir tada daromi nusikaltimai. Kartu gang gyvenimo tyrimai parod, kad susilpnjusi socialin kontrol nebuvo vienintel j atsiradimo prieastis. Viena vertus, gangai tikrai buvo i rajon jaunimo reakcija susilpnjusi socialin kontrol. Taiau gangai ne tik ilaisvina jaunim i visuomens kontrols, bet patys yra nauja socialins kontrols forma bei poreiki tenkinimo organizacija. ia jaunas mogus, vargingo rajono gyventojas, gauna tai, ko jam negali duoti eima ir visuomen pripainim. Todl nusikalstamos grups pasidaro svarbios jam, o jis priklausomas nuo j, pasiduodantis j kontrolei. Taigi venta vieta nebna tuia. F. Thrasheras parod, kad jaunimo gangai nustato savo nariams gana grietas elgesio taisykles. Garbs, vyrikumo, draugysts reikalavimai ia tokie pat beslygiki, kaip ir statymo reikalavimai visuomenje. Tas, k C. Shawas ir H. McKay laik
156
PIRMA DALIS
socialins kontrols stoka, i tikrj buvo vienos socialins kontrols formos (statymo) pakeitimas kita (antisocialins grups statymais).
Prostitucija. Visuomens kontrol ir jos vaidmuo skatinant nusikaltimus (W. I. Thomas)

Pltojant socialins kontrols samprat ne maiau svarbs buvo W. I. Thomo tyrimai. Jis tyrinjo prostitucij, ypa vargingiausiuose rajonuose. Tuo metu Amerikos miestuose buvo prostitucijos augimo banga. W. Tomo dmes patrauk io reikinio ir socialins kontrols turinio ryys. Iki jo tyrimo socialin kontrol buvo suprantama kaip kakas pastovaus, kas visada sulaiko mones nuo nusikaltim. W. I. Thomo tyrimai parod, kaip socialins kontrols reikalavimai keiiasi ir kad jie gali tapti veiksniais, skatinaniais mones smerktinai elgtis. Knygoje Nepritaikytos merginos jis paneig stereotipin prostitucijos, kaip reikinio, kuris paeidia reikalavimus visuomens nariui, iuo atveju moteriai, samprat. Jis atskleid, kad i tikrj didel tak didjaniam prostitucijos mastui turjo kaip tik visuomens reikalavimai, tiksliau j pokyiai. W.Thomas parod, kad moters elgesys visada daugiau ar maiau priklauso nuo to, kaip suprantamas pats moterikumas. Socialiniai procesai, vykstantys dideliuose miestuose, tokiuose kaip ikaga, keiia moterikumo samprat. Ypa tai lieia jaunas moteris. Reikalavimai, kurie buvo siejami su moters ir moterikumo samprata (pvz., skaistumas), praranda savo prasm. Kartu lytis gyja nauj reikm. Esant ribotoms ekonominms galimybms lytis panaudojama kaip bdas kitiems savo norams tenkinti. iuo metu tai jaunos moters kapitalas1. Seksas tapo bdu, kuriuo varging region moterys galjo pasiekti tai, k laik svarbiausiais socialiniais poreikiais: saugum, nauj spdi ir simpatijos. Tyrindamas motyvus, kodl moterys griebiasi prostitucijos, W. Thomas parod, kad jos siekia to, ko reikalauja visuomen, kas suteikia presti. Taigi jos paeidia vienus socialins kontrols reikalavimus siekdamos kit. Taigi vis i autori dmesio centre yra tai, k galtumme pavadinti individualiu socialins kontrols mechanizmu. Tai bdai, kuriais visuomen utikrina, kad kiekvieno atskiro individo elgesys atitikt visuomens reikalavimus. Jie yra tos nuomons, kad nusikaltimai daromi, kai tas mechanizmas sutrinka (pvz., vargingiausiuose miesto rajonuose) arba keiia savo turin ir tiesiogiai arba netiesiogiai skatina nusikalstamum.
Thomas W. I. Unadjusted girl. New York: Harper and Row. 1967. P. 98.
157
Taigi E. Durkheimas ir jo pasekjai ipltojo socialins kontrols koncepcij. Jie parod jos reikm (E. Diurkheim), lokalizacij (C. Show), psichologin pagrind (F. Thrasher), bdus, kuriais ji gali (kad ir netiesiogiai) skatinti nusikalstamum.
4. Socialins kontrols neutralizacijos teorijos

(E. Sutherland, D. Cressey, D. Matza, T. Hirshi)
E. Durkheimas ir jo pasekjai labiausiai stengsi suprasti socialins kontrols, kuri veikia mog, reikm ir struktr. Pats mogus j teorijose buvo tik pasyvus socialins kontrols objektas. Jei socialin kontrol stipri, mogus paklsta jai. Jeigu kontrol silpna, jis elgiasi taip, kaip jam liepia jo prigimtis. Neutralizacijos teorijos autoriai E. Durkheimo ir jo pasekj teorij pltojo toliau. Jie nagrinjo, kaip mogus reaguoja socialin kontrol: parod, kaip savo veiksmais mogus gali prieintis jai, keisti jos turin, susilpninti jos poveik sau. Neutralizacijos teorijos autoriai teig, kad mons reaguoja socialin kontrol (kaip ir visus kitus pasaulio reikinius) aktyviai ir gana vairiai. Ypa svarbus yra individualus bdas, kaip socialins kontrols reikalavimai interpretuojami atsivelgiant situacij.
Kaip nusikaltlis suvokia nusikaltimo situacij (E. Sutherland)

E. Sutherlandas, vienas i ymiausi XX a. kriminologijos lyderi, teig, kad mons elgiasi nusikalstamai, tik jeigu jie randa bd apibrti (suvokti) tok elges kaip priimtin. E. Sutherlandas man, kad daniausiai mogus toki bd neatranda pats, o mokosi j i moni, su kuriais daugiausia bendrauja. Dori mons smerkia nusikaltimus ir mones, kurie juos daro. Taiau kitai gyventoj daliai viskas atrodo kitaip. Tai, k dorieji vadina nusikaltimu, ie, antrieji, vadina ir supranta kaip pasilinksminti, gauti, atsilyginti. mogus, E. Sutherlando nuomone, neisiugdo i poiri nusikaltim, o j imoksta. Pagrindin diferentins asociacijos teorijos hipotez yra, kad kriminalinio elgesio mokomasi asociacijoje (t.y. bendraujant) su tais, kas tok elges vertina teigiamai, ir kartu bnant atskirtam nuo t, kas j vertina neigiamai.
158
PIRMA DALIS
Jeigu mogui tenka bendrauti ir su vienais, ir su kitais, viskas priklauso nuo to, su kuo bendraujama glaudiau. Taigi asmuo tam tikroje situacijoje veikia nusikalstamai tik tada, jeigu skatinani nusikalstam elges asmen yra daugiau negu jam nepritariani1. E. Sutherlando tyrimo objektas buvo verslo mons bei valstybs valdininkai. Jis parod, kaip jie paeidinja statymus, kartu ventai tikdami, kad statymas reikalingas ir turi bti vykdomas. E. Sutherlandas nustat, kad labai svarbu, kaip ie mons suvokia situacijas, kuriose galima padaryti statymo paeidim. Pirmiausia prie paeidiant statym poelgis vardijamas taip, kad jis neatrodyt nusikaltimas. Kartu apgaudinjama socialin kontrol ir neutralizuojamas jos poveikis. E. Sutherlandas apibendrino bdus, kuriais tai daroma. Tarp verslo moni yra paplit savotiki stereotipiniai teiginiai, kurie leidia nusiengti statymams, kai to reikalauja verslo interesai. E. Sutherlandas pateikia rykiausi j pavyzdi. Paeisdami statymus verslo mons sau ir kitiems stereotipikai pasiteisina: biznis yra biznis, svarbu ne tai, kaip jus gavote savo pinigus, o tai, k js su jais darote, versle veikia diungli statymai, mogus usiima verslu ne tam, kad taupyt savo nervus ir panaiai. E. Sutherlandas mano, kad i verslo ideologija aktyviausiai pltojama ten, kur mons sugeba atsiriboti nuo t, kurie gali su jais nesutikti. mons, kurie nepritaria tokiai verslo praktikai ir vadina j nusikalstama, daniausiai apaukiami komunistais arba socialistais ir j nuomons nepaisoma.
Respektabili moni nusikaltimai (D. Cressey)

D. Cressey savo knygoje Kit moni pinigai band toliau pltoti E. Sutherlando idjas. Kaip ir E. Sutherlandas, jis tyr respektabili moni nusikaltimus. Jis taip pat gilinosi, kaip potencialus nusikaltlis pervardija veiksmus, kurie yra potencialus nusikaltimas, sugalvoja, kaip pateisinti nusikaltim. Jis gilinosi, kaip tai vyksta, kaip veikia socialins kontrols neutralizavimo mechanizmas. D. Cressey nuomone, turi bti keletas slyg, kad prasidt nusikalstam veiksm ir paties nusikaltimo redefinicija. Pirmiausia individui turi bti pareiktas finansinis pasitikjimas, tai yra jis turi tvarkyti svetimas las ir galti nesunkiai bent dal j pasisavinti. Antroji slyga jo asmenins finansins problemos: jam labai reikalingi pinigai: didels skolos, brangi meilu, btinyb vaizduoti turtuol. Labai svarbi ir treioji aplinkyb turi bti problema, apie kuri neino aplinki1
Sutherland E. White collar crime. New York, 1949. P. 234.
159
niai (problem turiniais monmis pasitikima maiau). Paprastai slepiama problema, kuri yra tokia rimta, kad jos negalima aptarinti su kitais, individas negali pasinaudoti aplinkini pagalba j sprsdamas. Dar vienas veiksnys laikas. Kuo ilgiau mogui reikiamas finansinis pasitikjimas ir kartu jis turi problem, tuo didesnis darosi nusikaltimo pateisinimo poveikis. Tai nesunku suprasti. mogus beviltikai kovoja su savo problema, apgalvoja vairiausius bdus, kaip gauti pinig doru bdu. Kartu jis vis laik ino, kad labai paprastai gali gauti reikaling l nedoru bdu. Aiku, kad j kamuoja nuolatins mintys, kaip bt galima inaudoti aplinkini pasitikjim, kad isprst problem. ios mintys paadina kalts jausm. is jausmas trukdo padaryti taip, kaip jam bt naudingiausia ir paprasiausia. Atsikratyti kalts jausmo padeda situacijos redefinicija. tai kai kurie D. Cressey aprayti sin nuraminantys samprotavimai. Kai kurie didiai gerbiami pilieiai i pradi laikinai pasinaudodavo kit moni pinigais. Visi mons vagia, kai patenka tikrai sunki padt. A noriu tik laikinai pasinaudoti tais pinigais, taigi a tik skolinuosi, o ne vagiu. A bandiau gyventi dor gyvenim, taiau tai sukl tik problem, taigi tegu eina tas dorumas po velni1. Nors D. Cressey tyrinjo respektabili moni nusikaltimus, jis tvirti tikjo, kad jo pastebti reikiniai yra paplit daug plaiau ir vaidina nema vaidmen ir kit nusikaltim etiologijoje. Pagrsti i mint ir apibendrinti tuos sins neutralizavimo bdus siek du amerikiei kriminologai G. Sykes ir D. Matza.
Sins neutralizavimo mechanizmai (G. Sykes ir D. Matza)

Tirdami nusikaltli paaikinimus, kaip ir kodl jie padar nusikaltimus, G. Sykes ir D. Matza parod, kad minti samprotavimai yra gan universals. Juos gana danai pateikdavo skirting visuomens sluoksni atstovai. I to G. Sykes ir D. Matza dar ivad, jog E. Sutherlandas ir D. Cressey yra teiss teigdami, kad vis visuomens nari doroviniai sitikinimai gana panas ir visi smerkia nusikaltimus. Tik taip buvo galima paaikinti, kodl visi taiko socialins kontrols neutralizavimo mechanizmus. G. Sykes ir D. Matza, be to, nustat, kad sins neutralizavimo mechanizmai ne tik sudaro galimyb padaryti vien nusikaltim tai padeda
1 Cressey D. Other People's Money: A Study of the Social Psychology of Embezzlement, Glencoe: Free Press.. 1971.
160
PIRMA DALIS
apskritai pereiti prie nusikalstamo gyvenimo stiliaus, tai yra bendravimo su monmis, kurie daro nusikaltimus, perimti j poir nusikaltimus ir kriminalin justicij. G. Sykes ir D. Matza apibendrino daugyb nusikaltimo padarym pateisinani samprotavim. Jais remiantis buvo suformuluotos penkios garsiosios sins neutralizavimo technikos teorijos. Atsakomybs neigimas. Teiss paeidjai vaizduoja save kaip bejgius, iorini jg valdomus mones (pvz., vaikystje mans nemyljo tvai, blogi buvo mano draugai ir aplinka). Pagrindinis toki moni argumentas a ne nusikaltlis. Mane tok padar gyvenimas, nuo mans nepriklausanios jgos. alos neigimas. Nusikaltliai teigia, kad j nusikaltimas i tikrj niekam nepadar didesns alos. Vandalizmas buvo viso labo idykavimas, svetimos mainos nuvarymas tai tik pasiskolinimas, o kno sualojimas mudviej ginas. Aukos neigimas. Nusikaltliai traktuoja save kaip kerytojus bei kovotojus u teisyb, o aukos paveriamos piktadariais. Nusikaltlis vaizduoja save kaip legendin Robin Hud, kuris atima i turtuoli ir atiduoda vargingiesiems. Smerkianij pasmerkimas. Nusikaltliai teigia, kad tie, kas juos smerkia, i tikrj yra tik veidmainiai, kurie patys daro nusikaltimus, tik geriau moka juos nuslpti. Apeliacija svarbesnes pareigas. Nusikaltliai teigia es draskomi prietaring reikalavim: i vienos puss visuomen bei statymas, i kitos eima, draugai. Teigiama, kad draugai ir eima yra daug svarbesn pareiga nei statymas. Neutralizacijos teorij autoriai i esms praplt ms suvokim, kodl nuo nusikaltim nesulaiko net ir grieiausia socialin kontrol.
Respektabiliems monms sins neutralizuoti nereikia (G. Nettler)

G. Sykes ir D. Matzos apibendrinimas padar labai didel spd tiek kriminologams, tiek visuomenei. Klasifikacija greitai pasidar plaiai inoma. Atrod, pagaliau rastas atsakymas klausim, kodl nusikaltim padaro net labai padors mons. Atsirado nemaai tyrintoj, kurie siek nustatyti, kaip tie mechanizmai veikia konkrei moni gyvenime, jiems stojant nusikalstam keli. Ir, kaip visada, paaikjo, kad gyvenime viskas buvo ir paprasiau, ir sudtingiau negu teorijoje.
161
G. Nettleris ityr ei Kanados respektabili moni, kurie buvo kalinami u sukiavim labai plaiu mastu (nuo 60 000 iki 300 000 tkst. doleri), keli nusikaltim. Tarp j buvo du advokatai, viena buhalter, viena banko kasinink, vienas socialinis darbuotojas ir vienas verslo konsultantas. Pokalbiai su iais monmis parod, kad toli grau ne visada sins neutralizavimo mechanizmai turjo bent kiek pastebim tak priimant sprendim daryti nusikaltimus. Daniausiai ie mechanizmai praddavo veikti daug vliau, kai asmuo jau bdavo suimtas. Pokalbiai nepatvirtino, kad sins nuraminimo mechanizm atsiradimas visada sietinas su didels asmenins problemos buvimu. Tik vienu atveju tokia problema i tikrj buvo. Visais kitais atvejais viskas buvo iek tiek paprasiau. Individas tiesiog susidurdavo su galimybe nenubaustas pasisavinti kit moni pinigus. Labai didels finansins problemos tie mons daniausiai neturjo, bet kiekvienu atveju buvo kakoks didelis noras. Galimyb pasisavinti pinigus suadindavo vaizduot. Kildavo puiki idj, k jis galt daryti su pinigais, kurie patys eina rankas. Tai buvo galimyb sigyti k nors labai troktamo, ko paprastai individas negalt sigyti. Kiekvienu atveju labai svarbu buvo galimyb bdas pasisavinti pinigus beveik be rizikos. Dar vienas svarbus dalykas, paskatins padaryti nusikaltim, buvo laikas. Dviem atvejais galimyb pasisavinti pinigus egzistavo daug met, kol pagaliau tiriamieji nebegaljo daugiau prieintis pagundai. Kaip rao G. Nettleris, tam, kad tiriamieji galt prieintis pagundai, reikjo, kad j gynyba bt daug stipresn arba j norai daug silpnesni (r. Visuomeninio turto pasisavinimas).
Visuomeninio turto pasisavinimas1 Jaunas socialinis darbuotojas tvark las, skiriamas vargingiems gyventojams elpti. T l panaudojimas faktikai buvo nekontroliuojamas. iam socialiniam darbuotojui nebuvo jokios klities teikti tuos pinigus neegzistuojantiems klientams. Septynerius metus jis prieinosi iai pagundai, kol gal gale pasidav. Atuonerius metus iki sumimo jis kasmet pasisavindavo po 25 000 doleri.
1 Pagal Nettler G. Embezzlement without Problems / British Journal of Criminology. Vol. 14 (1). P. 70-77.
162
PIRMA DALIS
Tiek E. Durkheimas bei jo pasekjai, tiek neutralizacijos teorijos krjai stengiasi nustatyti, koki tak turi susilpnjusi socialin kontrol nusikalstamumui, kokie moni poiriai socialin kontrol j susilpnina.
Socialin kontrol ir socialiniai ryiai. Socialins kontrols veikimo prielaidos Socialins kontrols ryiai (T. Hirshi)
T. Hirshi ir jo pasekjai irgi bando paaikinti, kaip veikia socialin kontrol. Tai socialins kontrols teorija. Taiau jos dmesio centre tik vienas (nors itin svarbus) klausimas kodl socialin kontrol apskritai turi poveik. Anksiau minti kriminologai man es savaime aiku, kad jeigu socialins kontrols mechanizmas nra paeistas taip, kaip, pavyzdiui, vargingiausiuose ikagos rajonuose, kuriuos tyr C. Shawas ir H. Mckay, arba jos veikimas nra susilpnintas sins nuraminimo mechanizmais, socialin kontrol turi veikti gerai ir nusikaltim neturt bti. T. Hirshi teorijos atstovai tuo abejoja. J nuomone, kontrol gali bti gera, bet mogus vis dlto gali jai nepaklusti. T. Hirshi ir jo pasekjai nesistebi, kad individas bando isilaisvinti i socialins kontrols poveikio. Tai, j nuomone, visikai suprantamas noras, nes socialin kontrol trukdo mogui daryti tai, k jis nort. mogus visada siekia isilaisvinti i to, kas jam trukdo. Paaikinimo reikalauja ne tie atvejai, kai mogus vairiomis priemonmis (taip pat ir sins neutralizavimo bdais) siekia isilaisvinti i socialins kontrols. Tai natrali jo reakcija bet kok apribojim. Paaikinimo reikalauja prieingi atvejai, kai mogus paklsta socialins kontrols reikalavimams. Taigi T. Hirshi ir jo pasekjai bando atsakyti klausim, koks yra mogus, kuris paklsta socialinei kontrolei, nesiekia i jos isilaisvinti. Tai toli grau ne bausms baim, kuri tiek vili djo statym leidjas. I tikrj mogus paklsta socialins kontrols reikalavimams visai dl kit prieasi. T. Hirshi apra keturias i j. Prisiriimas (attachment). Turimas omenyje prisiriimas prie moni, kurie mums svarbs. Tai pirmiausia gali bti eimos nariai, artimieji, draugai. Nors mes visada skaudiname mones, kuriuos mylime, teigia T. Hirshi, taiau noras to nedaryti ir apsaugoti juos nuo igyvenim veria individ elgtis taip, kaip reikalauja visuomen.
163
Teiss paeidimas tai veiksmas, prietaraujantis mums svarbi moni norams ir viltims. Neturti socialini ryi reikia bti nesuvarytam. Neprisiriimas tai laisv nukrypti1. T. Hirshi stengiasi isiaikinti, kaip atsiranda toks prisiriimas prie mums svarbi moni nuomons. Jis mano, kad socialins kontrols elementas formuojamas vaikystje. T. Hirshi teigia, kad galutinai jis susiformuoja iki atuoneri met. Jeigu iki to laiko nepavyksta iugdyti io pojio, tai nepavyksta ir vliau. Vidins socialins kontrols stoka pasidaro stabilus asmenybs bruoas. Toks mogus yra nepriklausomas nuo socialins kontrols. Dalyvavimas (commitment) tai individo gaitamas laikas ir eikvojama energija, siekiant visuomens palaikom tiksl: isilavinimo, reputacijos, pltojant versl, stengiantis grinti skolas. Visuomen paprastai teikia individui nemaai bd, kaip jis gali dalyvauti jos gyvenime, bti trauktas koki nors veikl. Visuomens narys kaupia turt, rpinasi reputacija ir t.t. Tai yra normalaus gyvenimo dalis. Mes nenortumme sukaupto prarasti. T. Hirshi ia iri savotik visuomens apsaugos nuo nusikaltim politik. Skatindama mus kaupti, ji kartu ugdo baim prarasti, o socialini norm nepaisymo padariniai kaip tik ir skatina mus bti siningus. Taigi mes ne tiek troktame bti siningi, kiek bijome, kad bdami nesiningi galime daug netekti. T. Hirshi lygina du mones, kurie padar vienod nedidel nusiengim. Vienas i j nedidelio miestelio meras, kitas to paties miestelio elgeta. Nors ir vienam, ir kitam paskirta vienoda bausm (kelioms savaitms atimta laisv), taiau meras nubaustas daug iauriau. Jis praranda visk: ir savo reputacij, ir post, ir politins karjeros perspektyv, ir aplinkini palankum. Faktikai jis praranda tai, k kaup vis gyvenim. Elgeta praranda tik tai, kas nurodyta nuosprendyje kelet savaii laisvs. Taigi mero dalyvavimas pasireikia daug labiau. Jis kur kas labiau yra priklausomas nuo socialins kontrols negu elgeta. Tai reikia, kad nusikalstamumo problemas sukelia tie, kuriems be savo grandini, nra ko prarasti. Uimtumas. Nusikaltim nedaro mons, kurie tam paprasiausiai neturi laiko. Aiku, turima omenyje, kad mons usiima tais darbais, kuriuos leidia statymas.
Hagan J. Modern criminology. 1987. P. 165.
164
PIRMA DALIS
Liaudies imintis visada teig, kad nieko neveikimas yra vis yd altinis. T. Hirshi tyrimai tai patvirtina. Visuomenei naudingais ir apskritai gerais dalykais usims mogus kuria gr paiame savyje. Tai stiprina jo ry su socialine kontrole ir paklusnum jai. Aktyvus tikjimas visuomens vertybmis. ia svarbiausia odis aktyvus. Danai manoma, kad monms, kurie daro nusikaltimus, svarbios kitokios vertybs negu tiems, kurie j nedaro. T. Hirshi parodo, kad tai daniausiai netiesa. Nusikaltimus daro ne tie, kam svarbios kitokios negu visuomenei vertybs, bet tie, kas, nors pripasta ias vertybes, bet pripasta pasyviai. Kuo individas aktyviau prisideda ginant ir tvirtinant ias vertybes, tuo maesn tikimyb, kad jis padarys nusikaltim.
Kur investuoti gyvenim? (J. Toby)

T. Hirshi pateiktas klausimas, kas veria mones paisyti socialins kontrols, pasirod labai svarbus, ir daugelis kriminolog band j atsakyti. Vieni stengsi nuodugniau panagrinti tuos ryius, kuriuos apra T. Hirshi, kiti nurodinjo kitus, papildomus. Vienas i inomiausi yra J. Toby. Jis prisidjo pltojant T. Hirshi dalyvavimo idj. J. Toby vadina tai akcijomis (stake). Jo nuomone, mogus visuomenje elgiasi kaip verslininkas, kuris siekia kuo geriau investuoti savo laik, energij, viltis ir stengiasi pasirinkti tinkam investavimo strategij. Rinktis jis pradeda dar eimoje, vliau tai labai aktualu mokykloje ir ypa pasirinkimas svarbus galvojant apie karjer. J. Toby teigia, kad iaurs Amerikoje visuomens turtingiausios bei viduriniosios klass atstovams geriausia investavimo strategija yra konformizmas paklusimas visuomens normoms. tai kaip J. Toby aprao Amerikos turtingiausios visuomens klass vaiko gyvenimo keli. Jis gimsta geroje eimoje, gyvena respektabilioje aplinkoje. Mokytojai j myli. Jis gauna gerus paymius ir lengvai pereina i klass klas. Socialins pergals suteikia jam pagrst vili, kad ir toliau j lyds vien laimjimai. Baigs koled jis tikisi pradti verslo arba profesin karjer. Jeigu jis investuot savo energij but apiplinjimus, o ne nam darb darym, jis rizikuot ir turima gerove, ir ateities perspektyvomis1.
1 Toby J. Social desorganisation and stake in conformity: complimentary factors in the predatory behavior of young hoodlums // Journal of criminal law, criminology and police science. Vol. 48. P. 12-17.
165
J. Toby pabrdavo, kad investavimas konformizm nra susijs vien su klasine visuomens struktra. Tai labiau priklauso nuo atskiro mogaus ar moni grups nuostat. Geras pavyzdys kai kurios emigrant grups, ypa ydai, taip pat atvykliai i Azijos. Atvyk JAV jie labai nuoirdiai investuoja konformizm ir jau po deimties met sugeba veikti skurd ir gyventi prabangiai. J. Toby teigia, kad dabartiniame Vakar pasaulyje didiausi tak, suvokiant, kad verta investuoti konformizm, yra isilavinimas. Btent mokykloje suformuojama individo nuomon, kad reikia investuoti moksl, kad tik isilavinimas garantuoja ger profesij ir viesi ateit. J. Toby nuomone, jeigu mogus iaugo aplinkoje, kur isilavinimas nevertinamas, jis tikriausiai nebus links investuoti ateit ir tiktina, toks mogus darys nusikaltimus. Socialins kontrols teorij patvirtina tyrimai. Danai kriminologin teorija atrodo labai tikinama, visikai nekelia abejoni. Taiau atlikus empirinius tyrimus, kurie turt j patvirtinti, teorijos autori nuostabai paaikja, kad laukiam rezultat arba nra, arba jie labai neapiuopiami. Socialins kontrols teorija iuo atvilgiu yra iimtis jos teiginius, ivadas, prognozes patvirtina empirini tyrim duomenys.
10 schema. Nusikalstamumo socialins kontrols modelis (Pagal Wiatrowski et al. 1981, p. 537)
Ilgas ir skmingas mokymasis. Prisiriimas prie mokyklos
Prisiriimas prie eimos ir tv
Aktyvus tikjimas visuomeninmis vertybmis
Socialin klas, kuriai individas priklauso
Nusikaltim padarymas
166
PIRMA DALIS
Tokius tyrimus atliko Hirshi (1969), I. Nye (1958), Hindelangas (1973), Jensenas (1969), Lindenas ir Hackleris (1973) ir daugelis kit. Vis j ivadas 1981 m. apibendrino G. Wiatrowskis. Jis sudar schem, kuri parodo socialins kontrols ryi struktr. mogus, priklausantis auktesniam socialiniam sluoksniui, daniausiai atkakliai siekia mokslo, yra prisiris prie mokyklos. Be to, io sluoksnio vaikai daniau bna prisiri prie savo eimos ir tv (r. 10 schem). is visuomens sluoksnis labiau smerkia daraniuosius nusikaltimus. Be to, tvirtesnis prisiriimas prie eimos skatina individ perimti eimos pairas, vertybi sistem. Tai taip pat maina tikimyb, kad jis padarys nusikaltim.
5. Socialins grups ir nusikalstamumas. Subkultros teorijos

(W. Miller, W. Ferracuti, S. Kobrin, A. Cohen)
Visos aptartos teorijos yra gana skirtingos, taiau vienu poiriu jos panaios: jos remiasi prielaida, kad visuomens poiris nusikaltimus vienodas visuomen juos smerkia. Tad, jeigu individas vis dlto padaro nusikaltim, tai paaikinama arba jo asmeninmis savybmis (asmenybs teorijos), arba visuomenini vertybi susilpnjimu (E. Durkheim, W. Thomas, F. Thrasher), arba mechanizmo, kuris utikrina, kad bus paisoma i vertybi, susilpnjimu (E. Sutherland, T. Hirshi, I. Nye, J. Toby). Taigi visuomens vertybs buvo laikomos svarbiu veiksniu, sulaikaniu individ nuo nusikaltim. Teorijos, kurias svarstysime toliau, postulat atmeta ir netgi teigia prieingai: mogus gali daryti nusikaltimus btent dl to, kad pripasta tam tikras vertybes ir j paiso.
emiausios klass kultros teorija (W. Miller)

emiausija klase W. Milleris vadina gyventoj sluoksn, turint maiausi isilavinim, gaunant maiausias pajamas ir dirbant emos kvalifikacijos fizin darb. Kriminologiniai duomenys rodo, kad kaip tik ios klass atstov nusikalstamumas daugelyje ali yra pats didiausias.
167
W. Milleris mano, kad nusikalstamumas yra ios klass vertybi sistemos alutinis produktas. Jis teigia, kad emiausios klass poiris, kultros tradicijos jau daug imtmei yra kitokios nei visos visuomens. Apibdindamas tas tradicijas W. Milleris iskiria eis pagrindinius dalykus. Svarbiausias i j yra nemalonumas. Pagrindinis ios klass atstov rpestis kaip ivengti nemalonum, taiau bandydami ivengti vien jie susiduria su kitais nemalonumais. Taigi nemalonumas tarsi savotika ais, apie kuri sukasi ios klass atstov gyvenimas. Tie nemalonumai daniausiai iplaukia i j pai elgesio mutyni, girtuokliavimo bei seksualini nuotyki (fucking and fighting). Kitas svarbus emesns klass kultros elementas yra kieto vaikino (tough guy) vaizdis. Tai macho man supermenas: stiprus, bebaimis, puikiai valds mutyni men. Toks yra C. Eastwoodo spaghetti vesternuose ar C. Bronsono antiherojus. Svarbus io kieto vaikino bruoas yra apsukrumas (smartness) sugebjimas pergudrauti, apmulkinti kitus. Tai gero lojo, profesionalaus sukiaus bruoas. Siekimas stipri poji. emesns klass atstovams nebdingas nuosaikumas. Atvirkiai jie siekia stipri poji. W. Milleris mano, kad is trokimas tai j kasdieninio gyvenimo ciklo dalis: monotonikas, sekinantis darbas keiiamas poji savaitgaliais. Pasidavimas likimui. ia nebandoma imti gyvenimo savo rankas. Nuolankiai priimama tai, kas vyksta, k atnea likimas. Nenuoseklus ir prietaringas savarankikumo bei nepriklausomybs tvirtinimas. Viena vertus, emesns klass atstovai tvirtina, kad niekam neleis sau sakinti, o kita vertus, trokta stipraus lyderio, kuriam noriai paklsta. prietaring bruo W. Milleris paaikina savotika situacija emesns klass eimose. Tai daniausiai moter orientuota eima. Vyro arba nra, arba jis piktnaudiauja alkoholiu, arba tiesiog daugiau priklauso vyrikai kompanijai, gangui, nei eimai. Berniukas eimoje neranda labai jam reikalingo tvo pavyzdio, i kurio jis galt perimti vyro vaidmen. vaidmen i dalies vaidina paaugli kompanija. Taiau tik i dalies. Viena vertus, ji gretai tampa labai svarbi berniukui, svarbesn u eim. Kita vertus, ilieka nepasitikjimas savo vyrikumu ir padidjs noras rodyti j sau ir kitiems. Nusikalstamumas viso labo yra vis t emesns klass kultros bei poiri ypatum padarinys ir netgi alutinis rezultatas. Siekimas stipri po-
168
PIRMA DALIS
ji, perdtas noras rodyti aplinkiniams savo kietum, vyrikum pastmja paeidinti statymus.
F. Wolfgangas ir prievartos subkultra

i teorija labai panai anksiau idstytj. Nusikalstamumas taip pat siejamas su vertybinmis tam tikros socialins grups orientacijomis. Taiau syk ne emiausios klass, o etnins grups. 1958 m. vienas i ios teorijos autori F. Wolfgangas atliko nusikalstamumo Amerikoje tyrim. Lygindamas baltj ir juodj Amerikos gyventoj nusikalstamum jis nustat, kad juodaodiai 2024 met vyrai padaro 54,6 nuudymus 100 000 gyventoj, o baltaodiai tik 3,8. Labai skiriasi taip pat juodaodi ir baltaodi moter nusikalstamumas. Juodosios moterys padaro 10,2 nuudym 100 000 gyventoj, baltosios tik 0,6. Toks iskirtinai didelis nuudym skaiius juodaodiams buvo bdingas ir anksiau tai gana pastovus i gyventoj bruoas. Toks didelis nuudym ir apskritai nusikaltim, kai ksinamasi kito mogaus gyvyb ir sveikat, skaiius yra ir kitose pasaulio vietose. Kolumbija, Sardinija, Salvadoras visada pasiymjo labai dideliu nuudym skaiiumi. Autoriai teigia, kad nusikalstamumo altinis iose alyse yra prievartos subkultra. Du ios kultros bruoai yra itin svarbs. Pirmiausia labai maa mogaus gyvenimo kaina. ios kultros atstovams ir j pai, ir kit moni gyvyb nra svarbus dalykas. Todl nuudymas nra ypa reikmingas vykis. Tai tiesiog vienas i bd sprsti savitarpio konfliktus. Kitas poymis agresyvi reakcija. Yra daug dalyk, kuriuos reaguojama (ir turi bti reaguojama) kumiu arba peiliu. Teorijos autoriai nemano, kad tokia prievartos subkultra yra kakas iskirtinio. Panas santykiai klostosi karo slygomis, kai prievarta irgi tampa pagrindiniu moni konflikt sprendimo bdu, tik j naudojant nustatoma, kas turi dominuoti, o kas paklusti. Prievartos subkultra tai is poiris taikos slygomis.
E. Banfieldas ir nusikaltim potencialo teorija

Tiek W. Millerio, tiek W. Ferracuti teorijos yra gana vienaalikos. Jos tarsi teigia, kad pakanka bti tam tikros socialins grups atstovu, kad galima bt tarti didesn arba maesn polink daryti nusikaltimus. Bet ir emesns klass, net juodaodi grups atstovai labai skirtingi kaip asmenyb, skirtingas ir j polinkis daryti nusikaltimus.
169
E. Banifieldas siek veikti vienpusikum bei tiksliau atsakyti klausimus, kodl vieni padaro nusikaltim, o kiti ne, kok vaidmen suvaidina socialins grups sitikinimai ir kok mog jie paveikia1. i teorija teigia, kad jeigu subkultra skatina individ daryti nusikaltim,to poveikio rezultatas priklauso nuo keli asmenybs ypatybi. Individo dorovini sitikinim tipas. Vieni mons paprasiausiai ignoruoja visuotinai priimtas dorovines normas. Jis elgiasi taip, kaip jiems patiems yra geriausia (ikikonvencin dorov). Antrieji yra priklausomi nuo aplinkini nuomons. Jie elgiasi taip, kaip reikalauja subkultros nuostatos, netgi jeigu patys nort elgtis kitaip. Aiku, jiems subkultros poveikis bus didiausias (konvencin dorov). Pagaliau tretieji veiks pagal savo vidinius dorovinius sitikinimus. Ar prievartos subkultra turs jiems poveik, priklausys nuo to, kokie bus tie sitikinimai. Jeigu jie prietaraus subkultrai, jie ivengs jos poveikio, jeigu sutaps, poveikis bus didesnis (autonomin dorov). Nesunku pastebti, kad i teorija i esms sutampa su sveiko proto teorija: vien niekas nesulaiko nuo nusikaltim, jie daro juos kaskart, kai jiems tai naudinga, ir tikisi ivengti bausms. Kitus sulaiko galima aplinkini reakcija. Jie susilaiko nuo nusikaltim ne todl, kad patys to nenori, o todl, kad bijo bti pasmerkti aplinkini. Jei jie tiki, kad aplinkiniai nesuinos, j niekas nesulaikys nuo nusikaltimo padarymo. Pagaliau tretieji nedaro dl to, kad jiems neleidia sin, vidiniai sitikinimai. Jie nedarys j sitikinimams prietaraujanio nusikaltimo netgi tada, kai tvirtai sitikin, kad ivengs bausms ir kad niekas apie tai nesuinos. E. Banfieldas ne tik sugalvojo ioms sveiko proto svokoms mokslinius pavadinimus, bet ir jas patikslino, aptar poymius, pagal kuriuos gali bti nustatytas individo dorovs tipas, ir atvr platesnes galimybes tirti reikin kriminologikai. is patikslinimas labai svarbus ir nagrinjant subkultros poveik atskiram mogui. I tikrj svarbu ne vien tai, kad gyvenama tarp moni, kuriems bdinga prievartos subkultra. Ego stiprumas tai individo sugebjimas valdytis, ypa ekstremaliose situacijose. is asmenybs bruoas vienaip ar kitaip modifikuoja subkultros poveik. Individas gali paklusti subkultros reikalavimams, taiau jie individui gali bti tiesiog per sunks. Pavyzdiui, prievartos subkultra gali reikalauti jo reaguoti prievarta kiekvien provokacij konflikt, didesn gin. Taiau individas gali nebti toks beatodairikai drsus, kad kiek1
Banfield E. The Unheavently City. Boston: Little, Brown, 1968.
170
PIRMA DALIS
vien tikr ar numanom prietaravim reaguot, kaip reikalauja subkultros garbs kodeksas suspaud kumius ar itrauks ginkl. Taigi ir subkultros poveikis priklausys nuo minto ego stiprumo. Individo gyvenimo perspektyvos. Yra moni, kurie gyvena tik ia diena, ia akimirka. Kiti velgia priek, reaguoja ne tik tai, kas vyksta dabar, su kuo tiesiogiai susiduria konkreioje situacijoje, bet ir galvoja apie rytdien. Aiku, net ir vienodomis nuostatomis besivadovaujantys mons vienu ir kitu atveju elgsis skirtingai. Subkultros teorijos gana gerai atitinka daugelio moni gyvenimikus sitikinimus bei paplitusius mstymo stereotipus. Eiliniai pilieiai yra sitikin, kad, sakykime, igonai kitaip vertina vagyst negu kit tautybi mons. Jie taip pat mano, kad jaunimas, vargingiausi visuomens grupi atstovai, nacionalins maumos, skirtingai nei visa kita visuomen, vertina prievart, nuosavyb, seks. Problema tik ta, kaip paaikjo empirini tyrim metu, kad tie visuomens grupi poiri skirtumai nra itin ryks. Pavyzdiui, juodaodiai Amerikos gyventojai nusikaltim asmenybei padaro kelis kartus daugiau nei baltaodiai. Tuo tarpu j poiriai prievart nelabai skiriasi. 37 proc. juodaodi JAV gyventoj sako, kad tam tikrais atvejais pritart fizinei prievartai santykiuose tarp vyro ir monos. Toki prievart palaikani baltaodi iek tiek maiau 25 proc. Baltaodi, aiku, maiau, bet tas skirtumas nra toks didelis, kad nulemt tok ryk nusikalstamumo skirtum. Toks pat nedidelis poiri skirtumas rykja ir i atsakym kitus klausimus apie smurto naudojim. Taigi skirtumas yra, bet jis toli grau ne toks didelis, koks, atrodo, turt bti. Jeigu i tikrj elges lemt poiriai, tai, ko gero, i atsakym klausimus turtume nustatyti gerokai rykesnius poiri skirtumus. I to iplaukia dar viena problema, su kuria susiduria ios teorijos krjai. Jie subkultr skirtumus nustato i j nari elgesio. Taiau nustatytus skirtumus panaudoja tiems patiems elgesio ypatumams paaikinti. Tai tarsi uburtas ratas. Sakykime, juodaodiai daro daugiau smurtini nusikaltim. Kodl? O gi dl to, kad jiems bdinga smurto subkultra. O i kur mes inome, kad jiems ji bdinga? Atsakymas: i j elgesio, i to, kad juodaodiai daro daugiau toki nusikaltim.
171
Frustracija dl statuso (S. Kobrin, A. Cohen)

Subkultros teorija rmsi prielaida, kad tam tikros visuomens grups pairos ne tik skiriasi nuo visos visuomens, bet ir nuo jos nepriklauso. Daug imtmei egzistuoja igon tauta ir tiek pat imtmei ji turi savo poir nusikalstamum, nuosavyb ir prievart. Taigi atskiros socialins grups pairos gali bti labai pastovios ir visikai nepriklausyti nuo gyvenamosios vietos. Frustracijos dl statuso teorijos atmeta i prielaid. Jos teigia, kad socialins grups pair pastovumas nra j ypatumas. Neigiamas ios grups nuostatas formuoja jos visuomenin padtis. Tai tarsi reakcija jai prieik pasaul. S. Kobrinas pirmiausia abejoja, ar skirtumai tarp visuomens ir labiausiai nusikalstam jos grupi i tikrj yra labai ryks. Dl to daugiausiai nusikaltim darani grupi nariai vis laik blakosi tarp visuomens ir nusikalstamo pasaulio pair. Tai ypa puikiai rodo nepilnamei poiris. Paaugliai, jaunuoliai ilg laik yra tarp dviej pasauli nusikalstamo ir paklusnaus statymui. S. Kobrinas mano, kad jaunuoliai abejoja pirmiausia dl to, kad tiek bendroji visuomens kultra, tiek nusikalstamos subkultros turi nemaai bendr bruo. Pavyzdiui, ir viena, ir kita pripasta turt. To siekia tiek statymui paklusns, tiek nusikalstami sluoksniai. Be to, bendraudamas su nusikalstamu pasauliu jaunuolis gali gyti kai kuri jam nauding gdi. Jeigu jis gyja patirties saugiai padaryti nusikaltim, ivengti sumimo ir bausms, tai jam atsiveria pelningas nusikalstamos karjeros kelias. S. Kobrinas pagrstai pabria, kad nusikalstamumas ir normals santykiai kasdieniame gyvenime yra glaudiai susij. Nusikalstamo elgesio gdi gijs jaunuolis gali turti daugiau ans pasiekti savo tiksl. Taigi iuo atveju doras ir nusikalstamas pasauliai persipyn. Taiau galimas ir prieingas variantas. Gali atsitikti, kad jaunuolis nesugeba prisitaikyti nei prie statymui paklusnaus, nei prie nusikalstamo pasaulio (neimoksta saugiai daryti nusikaltim). Tokio dvigubo neprisitaikymo padarinys yra jaunuolio sukilimas prie nusistovjusias normas. is protestas neturi koki nors materialini tiksl. Daug svarbiau yra simbolinis padoraus pasaulio atmetimas. Kaip ryk tokio nusikaltimo pavyzd S. Kobrinas pateikia drastik silauimo byl, kai paauglys silau mokyklos direktoriaus kabint ir pridar jam ant stalo.
172
PIRMA DALIS
Taigi is nusikaltimas tai protestas prie visuomen ir jos vertybes. Pats paauglio noras protestuoti, prieintis joms atsirado dl to, kad visuomens vertybs lugdo jo savigarb. Tai ir yra frustracija dl statuso nesugebantis prisitaikyti prie visuomens paauglys laikomas nevykliu. Tai sukelia jo nepasitenkinim (frustracij).
Socialins frustracijos mechanizmas (A. Cohen)

Socialins frustracijos mechanizm detaliai savo garsioje knygoje Delinkventiniai vaikinai (Delinquent Boys) nagrinjo A. Cohenas. A. Cohenas teigia, kad Amerikos visuomenje vyrauja viduriniosios klass vertybs. Tai: atsakomybs jausmas, ambicijos (kiekvienas turi k nors pasiekti gyvenime), sugebjimas tvardytis, valdyti savo jausmus, ypa pykt, nuosavyb ir sveikata kaip pagrindins vertybs, tobulinimasis ir mokymasis, racionalus poiris gyvenim, siekimas numatyti ateit, planuoti. Visikai kitokios yra emiausios visuomens klass vertybs. ia svarbiau santykiai su draug grupe, agresija yra prastas ir apskritai priimtinas dalykas. ia niekas nesuka galvos dl ateities ir jai nesirengia (nesimoko ir kt.). ie skirtumai neturi didesns reikms vaiko gyvenime, kol jis nepradeda lankyti mokyklos, mat ia vyrauja viduriniosios klass vertybs. jas orientuojasi mokyklai vadovaujanios staigos. Mokykloje vaikas i karto pajunta nelygiavert savo padt. Nordamas ukariauti savo mokytoj palankum vaikas turi pakeisti proius, vertybes, kalb ir draugus. Tai labai sunku. Net jeigu tai ir manoma, pastangos gali atrodyti nevertos laukiamo rezultato. Taigi isiaikins, ko mokykla reikalauja ir k u tai gali pasilyti, vaikas grta atgal pusrs ar gatv, kur patogum gal ir maiau, bet santykiai ir reikalavimai tokie, prie koki jis yra priprats1. Viduriniosios klass vertybs iems vaikams yra kakas prieika, tai, k reikalaujama perimti ir ko jie nenori perimti, kas jiems primetama ir kam jie prieinasi. Todl nusikalstamos grups tampa vienintele vieta, kur jie gali isikovoti pripainim ir autoritet. Delinkventini grupi nariai tai grups paaugli, kurie mokykloje atmet viduriniosios klass pairas ir elgesio normas ir kurie prieinasi j primetimui. Taigi delinkventins gru1
Cohen A. Delinquent boys. N.-Y.: Free Press, 1955. P. 117.
173
ps tai ne tik atsiskyrliai nuo visuomens, bet ir kovotojai su jos pairomis. ie nepilnameiai pradeda ignoruoti visuomens nuomon elgdamiesi prieingai, negu reikalauja jos morals nuostatos. Viduriniosios klass pairos reikalauja veikti racionaliai, konstruktyviai, pozityviai. Taigi teistvarkos paeidj antikultros pagrindas yra neracionali, primityvi, naikinanti veikla. Sakykime, visuomen gerbia nuosavyb, vadinasi, j reikia naikinti. Visuomen reikalauja, kad mogus visada veikt protingai ir racionaliai, aikiai sivaizduot tiek savo tikslus, tiek priemones jiems pasiekti. Vadinasi, reikia elgtis visikai nelogikai, negalvojant apie padarinius, neturint konkretaus tikslo. Visuomen kvieia siekti gero, vadinasi, visur reikia skleisti blog. A. Cohenas tikinamai tuo paaikina daugel, atrodyt, visikai absurdik, beprasmik jaunimo nusikaltim. Dauguma j tai nuostab keliantys atvejai, kai nepilnametis daro nusikaltim, i kurio tikrai neturs jokios naudos, visikai nebandydamas jo nuslpti, todl, aiku, labai greitai sulaikomas. A. Cohenas pabria, kad ie poelgiai yra nelogiki tik vertinant i visuomens pozicij. Taiau jie yra visikai logiki ir suprantami nepilnamei grups poiriu. ios grups nariai supranta, palaiko ir jauia pasitenkinim dl tokio savo draugo poelgio. ios teorijos teiginius buvo bandoma pagrsti kriminologiniais tyrimais. Nusikalstam grupuoi tyrim rezultatai buvo gana doms. Amerikiei kriminologai Shortas ir Strodbeckas (1965) klaus grupuoi nari nuomons apie vairius nusikaltimus. Paaikjo, kad atsakymai gerokai skiriasi jie priklauso nuo to, kaip vyksta apklausa klausinjama atskirai ar dalyvaujant kitiems gango nariams. Kai jaunuolis klausinjamas atskirai, nesant kit gango nari, atsakymai i esms yra tokie pat, kaip ir jaunimo, kuris nedalyvauja ganguose ir skmingai mokosi mokykloje. Paaugli atsakymuose neirykja jausmai, apie kuriuos ra A. Cohenas: paeminimas, pyktis, pasiprieinimas ir noras daryti prieingai, negu i jo reikalauja visuomen. Apklausus kartu kitus gango narius atsakymai buvo daug panaesni tuos, apie kuriuos ra A. Cohenas. Tai dav pagrind teigti, kad A. Coheno ir kit tyrj aprayti reikiniai yra ne individualaus, o grupinio pobdio. ie tyrimai gana gerai patvirtina tai, su kuo neretai susiduriama bendraujant su nusikaltim padariusia nepilnamei grupe. Artimiau susipainus su kiekvienu grups nariu paaikja, kad jie i esms yra visai neblogi paaugliai ir niekada nebt padar jiems inkriminuojamo nusikaltimo. Taiau susibr grup ie neblogi paaugliai tapo baisiu vrimi, kuris padaro nepaprastai cinik ir iauri nusikaltim.
174
PIRMA DALIS
6. Visuomens socialin struktra ir nusikalstamumas. Socialini norm struktra

(R. Merton, R. Cloward, L. Ohlin)
Normostikslai ir normospriemons (R. Merton)
R. Mertono teorijos ieities takas yra E. Durkheimo anomijos ir socialins kontrols teorija. Kaip ir E. Durkheimas, nusikalstamum jis sieja su visuomens reakcija savo nari elges. Taiau R. Mertonas nesutinka su E. Durkheimo poiriu, kad mogaus norai yra nepasotinami, kad j nemanoma sutramdyti, todl reikalingos visuomens normos. R. Mertonas teigia, kad tiek individo tikslus (norus), tiek juos tramdanias normas formuoja visuomen. Taigi tarp individo sunkiai sutramdom ir nepasotinam nor ir visuomens nra konflikto. I tikrj konfliktas egzistuoja tarp vairi visuomens darini: tarp t, kurie formuoja jos tikslus, t.y. normastikslus, ir t, kurie formuoja t tiksl siekimo taisykles, t.y. normaspriemones. Normostikslai lemia mogaus norus tam tikroje visuomenje. ie norai skirting visuomeni yra skirtingi. Vienoki jie yra kapitalistins visuomens (sakykime, gauti kuo daugiau materialini grybi), kitokie vidurami vienuoli (kuo geriau painti Diev), senovs Indijos gyventoj (pasiekti nirvan) ar vargo samdomo darbininko (kaip nors atidirbti pamain). vairios yra ir priemons, kurias naudojant visuomen leidia (arba, atvirkiai, draudia) siekti i tiksl. Jeigu normostikslai ir normospriemons formuojamos ne kartu, jos gali nesutapti (R. Mertonas jas vadina normomisrmais). Tokioje situacijoje individui tenka sprsti, kas svarbiau ir k jis pirmiausia turt orientuotis normastikslus ar normaspriemones. R. Mertono nuomone, viso labo yra keturi pasirinkimo variantai. Jis juos vadina socialins adaptacijos tipais. Pirmasis tipas. Individui pavyksta suderinti normastikslus ir normas priemones, t.y. individas sugeba pasiekti visuomens numatytus tikslus visuomens numatytais bdais, nepaeisdamas draudim. socialins adaptacijos atvej R. Mertonas pavadino konformizmu individas vykdo visus visuomens reikalavimus. Antrasis adaptacijos tipas, kai individas negali arba nenori derinti normtiksl ir normpriemoni arba siekia realizuoti tik normastikslus.
175
R. Mertonas tip vadina inovacija: individas priima visuomens normas, numatanias, koki tiksl jis turi siekti, taiau neskiria reikiamo dmesio bdams, kuriais to tikslo siekia. is adaptacijos bdas itin svarbus aikinant ekonomini nusikaltim, nusikaltim nuosavybei prieastis. Darydamas tokius nusikaltimus individas siekia tiksl, kuri visuomen reikalauja jo siekti materialini grybi. Taiau jis io tikslo siekia paeisdamas apribojimus (normaspriemones), kuriuos nustat visuomen. Treiasis adaptacijos tipas yra, kai individas daugiau dmesio skiria normomspriemonms. Jis nesistengia siekti tiksl, kuriuos jam kelia visuomen, jeigu nestengia to padaryti visuomens numatytomis priemonmis. Smulkus atsargus tarnautojas ir toks pat verslininkas, besitenkinantys kukliu atlyginimu ar nedidelmis pajamomis ir net nebandantys siekti daugiau, yra tokios adaptacijos pavyzdiai. adaptacijos tip R. Mertonas pavadino ritualizmu. Kaip inome, ritualas tai veiksmai, kurie atliekami neturint jokio kito tikslo. R. Mertonas mano, kad io adaptacijos tipo atveju yra kakas panaaus: individas neturi tiksl, priemons jam svarbios paios savaime. Ketvirtasis tiksl ir priemoni derinys yra, kai individas atsisako tiek normtiksl, tiek normpriemoni. Tai psichikai nesveiki mons, narkomanai, valkatos ir kiti, kam nesvarbs nei visuomens tikslai, nei j siekimo bdai. Juos R. Mertonas pavadino retritistais (nuo odio retreat ieiti). iam adaptacijos tipui R. Mertonas priskiria dar vien bd sukilim. Sukilliai atmeta tiek visuomens tikslus, tiek priemones, taiau neatsiriboja nuo visuomens, o stengiasi kurti kitoki visuomen, siekiani kitoki normtiksl ir kitokiomis priemonmis. R. Mertonas mano, kad aikinantis nusikaltim prieastis itin svarbs yra du adaptacijos tipai inovacija ir retritizmas/sukilimas. Priimdamas visuomens tikslus, bet nepaisydamas priemoni individas dsningai pradeda paeidinti statymus. Taip yra padaromi ekonominiai nusikaltimai bei nusikaltimai asmeninei nuosavybei. Retritizmas skatina visai kito pobdio nusikaltimus. Tai nusikaltimai, susij su narkotikais, alkoholizmu, valkatavimu. Vartodamas narkotikus, alkohol arba valkataudamas individas atsiriboja nuo visuomens. Jis gyvena kakokiame kitame savame pasaulyje. Nusikaltimas iuo atveju gali bti koki nors reikalavim nevykdymo padarinys (siekdamas isprsti problemas, kylanias dl narkotik ar alkoholio, individas paeidia statym).
176
PIRMA DALIS
R. Mertonas pateik gana tikinam nusikalstamumo prieasi teorij. Ji patraukia ir savo teoriniu aikumu. i teorija buvo pltojama toliau, nors sulauk ir kritikos.
Nusikalstamos karjeros pasirinkimas ir adaptacijos tipas (R. Cloward ir L. Ohlin)

R. Clowardas ir L. Ohlinas nurod, kad R. Mertono teorija neatsako labai svarbius klausimus: nuo ko priklauso pasirenkamas adaptacijos variantas ir koks paties individo vaidmuo j pasirenkant. Kalbant apie nusikaltlius, kyla klausimas, nuo ko priklauso, kok nusikalstamos karjeros tip pasirenka individas. J nuomone, tas pasirinkimas sietinas ne tik su galimybe vaidinti legalius (statymo numatytus vaidmenis siekiant legali tiksl legaliais metodais), bet ir nuo to, ar jam prieinami nelegals bdai siekti tikslo ir nusikalstama karjera. Situacija nra tokia, kaip paprastai sivaizduojame: jeigu individas nesugeba gyventi dorai, tai jam tenka stoti nusikalstam keli. R. Clowardas ir L. Ohlinas teigia, kad tam, kad tapt vagimi, taip pat, kaip ir kad tapt teisininku ar draudimo agentu, individas turi turti galimyb mokytis, gijs isilavinim jis turi gauti leidim usiiminti viena ar kita veikla1. Btent nuo to, ar individui pavyksta veikti ias apmokymo ir sidarbinimo problemas skinant sau nusikalstamos karjeros keli ir priklauso nusikalstamo elgesio variantas. Dalis nepilnamei, kuriuos stebjo R. Clowardas Ir L. Ohlinas, gana skmingai sprend ias problemas. Sunkiausia ir svarbiausia i j buvo umegzti gerus ir nuolatinius ryius su senais nusikaltliais, taip pat su teissaugos darbuotojais, politikais, teisininkais. Kiekvienas umegztas naujas ryys i karto prapleia nusikaltlio galimybes, suteikia jam nauj ini ir sugebjim. Nusikalstamumas daniausiai siejamas su pykiu, agresija. Taiau i tikrj pykio proveriai, agresija trukdo tiek legaliai, tiek nusikalstamai veiklai. Kiekvienas profesionalas veikia gerai, kai yra vedamas proto, o ne emocij. Agresyvus nusikaltlis turi maiau galimybi skmingai usiiminti nusikalstama veikla.
1 Cloward R. and Ohlin L. A Theory Of Delinquent Gangs. New York: Free Pres, 1960. P. 147.
177
Taigi, teigia autoriai, kol yra pelningos nusikalstamos veiklos galimybi, nra agresijos1. Skminga veikla usiiminjantis individas ino, kas vyks, jeigu jis leis savo jausmams pasireikti. Jis i karto prads daryti ne tai, k reikia, ir skminga veikla taps neskminga. Visikai kitokia padtis susidaro, kai nra nei legalios, nei pelningos nelegalios veiklos galimybi. Tokiomis aplinkybmis agresija yra nekontroliuojama. Ji pasireikia laisvai, spontanikai. Tai antrasis nusikalstamo elgesio variantas konfliktinis. Individas apimtas nevaldomos neapykantos aplinkiniam pasauliui, ir ypa legaliam. Treiasis kriminalinis variantas, panaus R. Mertono retritizm, bdingas tiems, kurie patyr dvigub pralaimjim tiek bandydami tapti profesionaliais nusikaltliais, tiek reikdami savo prieikum. Taigi subkultros, frustracijos ir galimybi teorijos daugiausia dmesio skiria atskiroms visuomens grupms, kurioms bdingas didesnis nusikalstamumas, tik kiekviena i j kitaip suvokia to nusikalstamumo mechanizm. Subkultros teorija pabria i grupi kultrinius skirtumus, frustracijos emesn grupi status, galimybes visuomenje, taiau visais atvejais nusikalstamumas tiesiogiai arba netiesiogiai susijs su visuomens nelygybe, su emesniu kai kuri grupi statusu visuomenje.
7. Socialinio konflikto teorijos

(G. Volt, A. Turk, I. Taylor, P. Walton, F. Tannenbaum, A. Circoud)
Visos iki iol nagrintos teorijos teigia, kad visuomen turi tvirt nuomon, kas yra ir kas nra nusikaltimas. Tiesa, subkultros ir frustracijos teorijos pripasta, kad kai kurios grups gali turti kitoki moralini vertybi. Manoma, kad tai yra nedidels grups ir j poiriai bei vertybs yra savotika iimtis i to, kas bdinga visuomenei apskritai. Socialinio konflikto teorijos kaip tik tai kvestionuoja. Jos remiasi prielaida, kad visuomen apskritai neturi nuomons, k reikia vadinti nusikaltimu. i teorij autoriai mano, kad tai, kas vadinama nusikaltimu, taip pat kas laikoma nusikaltliu, yra nuolatini diskusij, o daniausiai ir konflikt
1 Cloward R. and Ohlin L. A Theory Of Delinquent Gangs. New York: Free Pres, 1960. P. 175.
178
PIRMA DALIS
objektas. Jie taip pat mano, kad diskusijose daugiausia laimi ne tas, kas teisus, o tas, kas vietos visuomenje turi daugiau valdios. Turbt idja, kad statymus sugalvojo turtingieji ir galingieji tam, kad galt skriausti vargdienius, yra sena kaip pasaulis. Ars kaltinimai piktnaudiavimu statymais bdingi vis laik reformatori ir revoliucionieri kalboms. iuolaikins kriminologijos konflikt teorijos pradininku daniausiai laikomas G. Voltas.
Stipresnis visada teisus (G. Volt)

Nagrindamas jaunimo nusikalstamum, G. Voltas parodo, kad jo padaryt nusikaltim negalima interpretuoti tik kaip nusikaltim. Daugel dalyk suaugusieji supranta vienaip, o jauni mons visikai kitaip. Skirtingai suvokiami moni santykiai, kalba, laisvalaikis. Nemaai dalyk vyresni mons suvokia kaip nusikaltim, o jaunimui tai gali atrodyti tik idykavimas, nuotykis netgi ygdarbis. Tam tikri dalykai laikomi nusikaltimais ne dl to, kad jie i tikrj yra nusikaltimai, o dl to, kad vyresnio amiaus moni nuomon vyrauja visais, taip pat ir iuo, klausimu. Ji vyrauja ne dl to, kad suaugusieji teiss ir sugeba tai rodyti tiesiog policija bei statym leidjas gina vyresnij pasaulio vertybes. Todl btent suaugusieji nustato, kas yra nusikaltimas ir kas ne. Taiau tai nereikia, kad tas nustatymas yra galutinis. Pasikeitus jg santykiui jaunimo naudai statymai irgi pasikeis. G. Voltas neapibendrino aprayt reikini ir netvirtino, kad visada ir visur statymus formuluoja suinteresuotos jgos. Jo manymu, apraytas mechanizmas itin svarbus dar keturiais atvejais. Tai statymai: prie politinius judjimus ir j dalyvius, prie darbininkus (konfliktai tarp darbdavi ir profsjung), taikomi kaip konkurencins kovos rankiai prie nacionalines maumas (valstyb jais remdamasi tvarko maumas).
statymas tai nesugebjimas susitarti geruoju (A. Turk)

A. Turkas teigia, kad valdani ir pavaldi visuomens sluoksni santykiai visada yra konfliktiki. Taiau bendradarbiaudamos abi alys paprastai mokosi ir imoksta rasti kompromisus ir problem sprendimus. Nusikalstamumas, A. Turko nuomone, tai poymis, rodantis, kad alims nepavyksta susitarti ir pereinama prie karo santyki. Taip bna, pa-
179
vyzdiui, jeigu galiojantis susitarimas jau nebepatenkina vienos alies ir ji, be to, jauia, kad jai pakaks jg j pakeisti. Vadovaujantis tokia logika juodj JAV gyventoj nusikalstamumas yra didelis ne dl to, kad j socialin pozicija silpna, o atvirkiai, dl to, kad ji stiprja, ir valdanioms visuomens grupms jau nepavyksta valdyti j senais metodais, be to, jos dar neimoko daryti to naujais.
Marksistins teorijos dabartinje kriminologijoje. Naujoji kriminologija

Kaip inome, K. Marksas teig, kad pagrindin visuomens vystymosi jga jos pagrindini klasi inaudotoj ir inaudojamj kova. Jeigu visuomenje vyrauja viena klas, tokioje visuomenje teis viso labo rankis engiamosios klass paklusnumui pasiekti. Marksizmas neteko savo reikms. Taiau idja, kad visuomens raida tai inaudojaniosios ir inaudojamosios klasi kovos idava ir kad btent tuo galime paaikinti tai, kas vyksta visuomenje, vis dar kelia susidomjim. Brit kriminologai I. Tayloras, P. Waltonas ir J. Youngas (1973) band panaudoti marksistines idjas nusikalstamumui dabartinje visuomenje paaikinti. Itin domus ir originalus naujj kriminolog koncepcijoje yra marksizmo idj susiejimas su konkuruojaniomis M. Weberio teorijomis, ypa kapitalizmo etoso idja. Kaip inome, M. Weberis man, kad kapitalizmo aknys individualistinje protestant etikoje. Mat i etika skelb, kad mogus pats visikai atsakingas u savo skm. Gyvenimika individo skm buvo vertinama kaip enklas, kad ir Dievas jam palankus. is naujas poiris gyvenim, kad mogus pats yra savo laims kalvis, ir buvo, anot M. Weberio, svarbiausias kapitalizmo atsiradimo ir raidos veiksnys. Svarbiausias ios idjos ypatumas yra tai, kad aptariant individo elges dmesys kreipiamas ne veiksnius, kurie paskatino j vienaip ar kitaip elgtis, bet pat individ. Jis pats yra savo poelgi prieastis ir, vadinasi, pats visikai atsako u savo elgesio padarinius. Dl to individualistin etika kaip tik ir sudaro prielaidas pavaldi klas traktuoti taikant baudiamj statym. Tai yra paprastas ir veiksmingas bdas paskelbti emesns klass atstov kaltu u poelgius, nesutampanius su valdaniosios klass pageidavimais. Taigi marksistins kriminologijos pagrindas yra politizuota nusikalstamumo samprata. Nusikaltimas nra vien (ar apskritai) nusiengimas Dievui ir monms. Jis yra politinis ginklas politinje kovoje.
180
PIRMA DALIS
Nieko nuostabaus, kad btent ie kriminologai nuo teorijos pereina prie politikos. Sakykime, naujosios Skandinavijos kriminolog veiklos idava buvo Skandinavijos ali nuteistj profsjungos krimas. i profsjunga subr mones, kuriems skirta laisvs atmimo bausm. Viena inomiausi jos akcij organizuotas nuteistj streikas, kuriame dalyvavo keli ali nuteistieji. Socialini konflikt teorija ir baudiamj statym taikymas. statymas daniausiai yra geresnis ir teisingesnis negu jo taikymas, nes statymas matomas visiems, o taikomas jis dalyvaujant tik kaltininkui ir kriminalins justicijos pareignui. Taigi nieko nuostabaus, kad jo taikym daug sunkiau kontroliuoti, todl lengviau pasireikia klasins, grupins ir kitokios simpatijos ir antipatijos. Dl to santykis tarp kriminalins justicijos pareigno ir individo lengvai gali tapti santykiu tarp klasi, kuri atstovai jie yra. Jeigu tos klass yra prieikos viena kitai, kovoja, tai ir statymo taikymas tampa ios kovos dalimi. Dvi teorijos aspekt nagrinja ypa atidiai.
Etikei teorija. F. Tannenbaumas ir blogio dramatizavimas

Etikei teorij vienas i pirmj pasil amerikiei istorikas F. Tannenbaumas. Savo knygoje Nusikalstamumas ir bendruomen jis atkreipia dmes tai, kas vyksta tarp individo ir visuomens, kai individo poelgis pripastamas nusikaltimu: laipsnikai nuo neigiamo poelgio vertinimo pereinama prie neigiamo paties j padariusio individo vertinimo visk, k jis padar, irima tariai1. Jam primetamas naujas vaidmuo nusikaltlio, mogaus, kurio atvilgiu reikia imtis priemoni, elgtis atsargiai, net jeigu iki to, kol padar nusikaltim, jis elgsi visai normaliai. Btent nusikaltimo padarymas tampa tuo, kas rodo io mogaus tikrj esm. Nuo io momento ir pats individas pradeda galvoti apie save kitaip. Jis ino apie save svarbiausi: a esu nusikaltlis. F. Tannenbaumo teorij toliau pltojo E. Lemertas (1951, 1967). Jis sukr vadinamosios antrins deviacijos teorij. Pirmin deviacija vyksta, kai individas dl vienos i daugelio galim prieasi padaro nusikaltim. Pirmin deviacija, E. Lemerto nuomone, neturi didesnio poveikio individo savs vertinimui ir jo psichinei bsenai. Antrin deviacija tai individo elgesys, kuris yra jo atsakymas visuomens reakcij pirmin deviacij. Susitaikymas su nusikaltlio vaidmeniu tai tik vienas antrins deviacijos element.
1
Tannenbaum F. Crime and the Community. Boston: Ginn. Tappan, Paul W. 1938. P. 17.
181
Ne maiau svarbu ir tai, kad i esms keiiasi individo elgesys. Objektyvius elgesio pokyius rodo jo apranga, kalba, laikysena. Tai padidina jo socialin matomum ir sudaro prielaid tolesnei nusikalstamo elgesio profesionalizacijai1. Labai svarbs ir individo socialins percepcijos pokyiai. Jis pradeda kitaip vertinti aplinkinius, kitaip suvokti j elges. Tai, kas vyksta, E. Lemerto poiriu, i esms panau tai, k psichologai vadina paranoja. Paranojikas savaip reaguoja aplinkini elges. Stengdamasis, kaip ir kiekvienas mogus, suprasti kit moni elges savo atvilgiu jis vadovaujasi tik viena idja (pvz., kad aplinkiniai nori jo mirties). Nusikaltlis taip pat kit moni poelgius, pasakymus jo atvilgiu susieja tik su vienu dalyku tuo, kad jis nusikaltlis ir kad j irima kaip nusikaltl. Jo neprim darb, kakas neatsak jo klausim, panekovas keistai pairjo, be aikios prieasties nusiypsojo visais atvejais manoma, kad to prieastis viena: taip yra dl to, kad mane laiko nusikaltliu, su manimi kalbama, elgiamasi kaip su nusikaltliu. Tai sukelia individo atsakomj reakcij jis pradeda elgtis taip, kad mons i tikrj pradeda irti j kaip nusikaltl. Taigi remiantis etikei teorija nusikaltlio asmenyb i tikrj egzistuoja, taiau ji yra ne nusikaltimo prieastis, o jo padarinys.
emesns klass atstovas panaus nusikaltl (A. Cicourel)

A. Cicourelas remiasi F. Tannenbaumo etikei koncepcija ir toliau j pltoja. Jeigu etikets" i tikrj vaidina tok vaidmen, tai labai svarbu, kaip individui jos prilipdomos. A. Cicourelas mano, kad priskiriant etiketes" labai didel tak daro naivios kriminologijos teorijos, kuriomis vadovaujasi policijos bei kiti teistvarkos pareignai. Mat kiekvienas policijos pareignas turi tam tikr nuomon, kas yra nusikaltliai, kaip jie paprastai atrodo, kaip jie daniausiai tampa nusikaltliais, kodl jie daro nusikaltimus, kas juos gali sustabdyti. i sitikinim pagrindas nusikaltli, j asmenybs bruo socialiniai stereotipai. ie stereotipai i esms yra klasiniai. Tai vidutins klass poiris. Ji nusikaltl sivaizduoja kaip kak prieinga jos (vidutins klass) mogaus idealui. Tipikas nusikaltlis, j nuomone, yra iurktus. Jie taip mano ne todl, kad buvo sutik daug iurki nusikaltli. Logika iuo atveju kitokia. Vidutins klass mogaus idealas padorus mogus, t.y. mandagus mogus. Prieingyb padorumui yra iuktumas. Vadinasi, nusikaltlis turi bti
1
Lemert E.. Social Pathology. New York: McGraw-Hill. 1951. P. 76.
182
PIRMA DALIS
iurktus. Tipikas nusikaltlis prastai apsirengs. Vl vadovaujamasi ta paia logika. Padorus mogus gerai apsirengs, vadinasi, jo prieingyb nusikaltlis prastai. Vidutins klass mogus sugeba bendrauti su kitais monmis ir mgsta tai daryti. Taigi nusikaltlis, atvirkiai, nekomunikabilus, problemas jis links sprsti kitais bdais aiku, konflikt ir prievartos. Padorus mogus neatsiduria netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Aiku, jo prieingyb nusikaltlis elgiasi atvirkiai. Ms visuomenje tas tipiko nusikaltlio portretas gana gerai sutampa su emiausios klass vaizdiu. Mat j atstov apranga, buvimo vieta, bendravimo (su policija) maniera, vidutins klass atstovo akimis, labai panas tipiko nusikaltlio ivaizd, aprang, gyvenimo viet. Taigi is tipiko nusikaltlio vaizdis turi didiul reikm, kai teissaugos pareignui reikia susiorientuoti, su kuo jis susidr: su nusikaltliu ar su padoriu mogumi. Pirmuoju atveju asmen jis traktuoja kaip tartin mog ir vykdo tolesnius veiksmus: apklausia, patikrina, jeigu padarytas nusikaltimas, traukia tariamj sra. Antruoju i karto abejoja mogaus kalte. Taip politizuojamas teiss taikymas. Tikimyb emesns klass atstovams patekti tariamj sra, bti suimtiems daug didesn. Aiku, dl tokio santyki politizavimo kyla teisini problem, nes sunku teisingai taikyti teiss normas, ypa nekaltumo prezumpcij.
Diferenciacini nuobaud teorija. Biurokratai nemgsta problem (W. Chambliss ir R. Seidman)

W. Chamblissas ir R. Seidmanas i esms aptaria t pat reikin kaip visuomens klasin struktra modifikuoja individo ir kriminalins justicijos santykius priklausomai nuo individo klasins padties. Taiau jie pateikia visai kitok mechanizm, dl kurio tai vyksta. ie mokslininkai atkreipia dmes, kad kriminalin justicija yra biurokratin organizacija. Tiek biurokratinms organizacijoms apskritai, tiek ir kriminalinei justicijai suteikta didel laisv (diskrecija) savo nuoira taikyti arba netaikyti statymo numatyt veiksm. Kaip ir kiekviena biurokratin organizacija, kriminalin justicija imasi veiksm tada, kai tai padidina jos presti, vienaip ar kitaip jai naudinga. Kartu ji linkusi vengti veiksm, kurie padidina tamp, komplikuoja jos veikl. Btent i aplinkyb ir lemia, kad kriminalin justicija skirting klasi atstov nusiengimus reaguoja nevienodai.
183
Diskrecijos taisykl rao jie, taikoma taip, kad statymo veikimo zon daniausiai patenka bejgiai (pvz., neturtingi) mons1. Taip yra dl to, kad kaip tik maiausiai socialins takos turintys mons maiausiai gali sukelti problem kriminalinei justicijai (padaryti spaudim, padidinti darbo apimt ir t.t.). Dl to statymai aktyviausiai taikomi emiausios, beginkls, klass atstovams, todl jie daniausiai pripastami nusikaltliais.
8. Integralios nusikalstamo elgesio teorijos link

Integralios nusikalstamumo teorijos sukrimo problema
iuolaikinje kriminologijoje priskaiiuojama deimtys bendrj ir dar daugiau specialij teorij, kurios siekia paaikinti nusikalstamum ir atskiras jo atmainas. Kriminologai paprastai, atsivelgdami aplinkybes, vadovaujasi tai viena, tai kita teorija. Taiau tokia padtis nra normali, todl yra nemaai bandym integruoti vairias teorijas ir, prisiminus pasaki apie drambl, i virvs, stulpo ir statins vis dlto padaryti drambl. Daniausiai bandoma integruoti ne visas, o tik kelet teorij. Kartais sukurta integrali teorija pretenduoja universalios status. Tokias teorijas dstyti neretai gana sunku. Sunku perteikti dideles ir sudtingas schemas2. Nra joki abejoni, kad ie integravimo bandymai vaidins vis svarbesn vaidmen kriminologijoje. Trumpai aptarsime problemas, su kuriomis susiduria ie drss kriminologai. Daugelis kylani problem yra susijusios su tuo, kad iuolaikines nusikalstamumo teorijas gana sunku integruoti. 1. Nemaa dalis teorij sukurtos ir dstomos kaip universalios. J autoriai teigia, kad jos vienodai gerai tinka bet kokiam nusikalstamumui paaikinti. I tikrj gi vienos i j geriau tinka vienoms nusikalstamumo rims paaikinti, kitos kitoms. Integruojant ias teorijas kyla nelengva problema nustatyti, kur tinkamiausiai konkrei teorij galima pritaikyti.
1
Chambliss W., Seidman R. Law, Order and Power. Reading, Mass.: Addison - Wesley, P.
286.
2 Kaplan A., Howard B., Robbins C. and Martin S. S. Toward the Testing of a General Theory of Deviant Behavior in Longitudinal Perspective: Patterns of Psychopathology. Research in Community and Mental Health. 1983.Vol. 3. P. 27-65.; Pearson F. S. and Weiner N. A. Toward an Integration of Criminological Theories. Journal of Criminal Law and Criminology. 1985.Vol. 76. P. 116-150.
184
PIRMA DALIS
2. Kiekviena teorija vartoja ne tik jai bdingas svokas. Tai, kas vienoje vadinama disfunkcija, kitoje konfliktu, treioje dezadaptacija. Integruojant teorijas nelengva nustatyti, koks yra t skirting svok santykis. Derinant panaias vairi teorij svokas tenka tikslinti ir net keisti j turin, taiau tai sumaina galimyb remtis tos teorijos ivadomis. 3. Nemaa dalis teorij prietarauja viena kitai. Norint jas integruoti reikia kurti papildomas metateorijas, tai yra teorijas paaikinanias teorijas. Pavyzdiui, socialini galimybi teorijos teigia, kad jaunimas siekia skms ir nusikaltim prieastis yra neturjimas tam pakankamai galimybi. i padt ypa skausmingai jauia emesni visuomens sluoksni jaunimas. Taigi, kol jaunimas siekia io tikslo, kol tas noras dar egzistuoja, lieka ir apraytas prietaravimas tarp io noro ir reali galimybi, kuris ir yra kriminogeninis veiksnys. T. Hirshi socialins kontrols teorija teigia atvirkiai, kad btent nieko gyvenime nesiekiantys jaunuoliai yra maiausiai priklausomi nuo visuomens ir dl to sunkiausiai pasiduoda socialinei kontrolei. Integruojant ias teorijas reikia galvoti, kaip suderinti iuos prietaravimus. 4. Bandant nustatyti ryius tarp teorij, susiduriama su tyrim stoka. Mat kiekvienos teorijos atstovai daugiausia tiria reikinius, btinus j teorijoms pagrsti. Ryiai tarp reikini, kuriuos tiria atskiros teorijos, yra maiau itirti. Taigi kiekviena integrali teorija tai i esms nauja teorija, naujos svokos, nauja j ryi sistema. Tokia teorija tik i dalies gali remtis jos integruot teorij ivadomis ir laimjimais. Reikia i naujo pagrsti svarbiausius dalykus, reikia sitikinti, ar integruojamos teorijos ivados vis dar galioja j integravus su kita. 4. Integruotos teorijos yra labai sudtingos. Jos apima deimtis, net imtus veiksni, aprao j sudting sveik. Dstant jas labai svarbios t veiksni ir j ryi schemos. Jos danai yra labai sudtingos, panaios moderni elektroninio renginio schem. Dl vis i prieasi sukrus integruot teorij reikia atlikti specialius tyrimus norint sitikinti, ar i tikrj i teorija gerai paaikina tai, kas vyksta tikrovje1.
1 Gottfredson M. R. and Hirshi T. A General Theory of Crime. Stanford, California: Stanford University Press, 1990.
185
Bandymas sukurti integrali nepilnamei nusikalstamumo teorij (Elliot, Huizinga ir Ageton)

Elliotas, Huizingas ir Agetonas pasil integrali teorij, kuri apima E. Durkheimo, Mertono ir T. Hirshi teorijas. Jie teigia, kad trys E. Durkheimo ir Mertono aprayti reikiniai: anomija, neadekvati asmenybs socializacija (ypa blogas aukljimas eimoje) ir visuomens dezorganizacija (nestabili visuomen, nenusistovj santykiai) susilpnina T. Hirshi apraytus individo priklausomybs nuo socialins kontrols ryius (prisiriimas, dalyvavimas, uimtumas, aktyvus tikjimas visuomens vertybmis). Tie susilpnj ryiai su socialine kontrole savo ruotu stiprina nepilnameio ryius su asocialiomis grupuotmis. Dalyvavimas tose grupse tampa svarbiausia nusikaltim padarymo prieastimi. Taiau tas veiksnys kartu veikia susilpnjusi socialin kontrol. Tai dar labiau skatina individo ryius su antisocialiais paaugliais ir asocialiais grupmis, o dl to dar labiau susilpnja socialin kontrol ir sustiprja nusikalstamos veiklos tikimyb. Dar vienas svarbus dalykas, trauktas integruot teorij, narkotik vartojimas. Tai svarbi asociali grupi gyvenimo ir bendravimo dalis ir kartu atskiras svarbus veiksnys, dar labiau susilpninantis ryius su visuomene ir nepilnameio socialin kontrol. Taigi teorija pateikia sudting sistem, apimani vairi teorij apraomus veiksnius ir parodo labai sudtingus j ryius. Dauguma t ryi yra grtamojo pobdio. Tai reikia, kad vieni veiksniai veikia kitus, tie savo ruotu tiesiogiai arba netiesiogiai veikia pirminius veiksnius ir visa tai kartojasi daugel kart. Norint patikrinti i teorij buvo atliktas didelis tyrimas tirta daugiau kaip 1700 Amerikos jaunuoli nuo 11 iki 17 met. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ryys tarp mint reikini btent toks, kok nurod integruotos teorijos autoriai. Ji paaikina didel apibendrintos dispersijos dal, geriau negu kiekviena atskira integruojama teorija atskleidia tikimyb, kad nepilnametis darys nusikaltimus. Taiau nepaisant akivaizdios ios teorijos skms, ji kartu labai gerai rodo visus sunkumus, su kuriais susiduria integralios teorijos krjai. Vienas i j veiksni pasirinkimas. Sakykime, diferencialuose asociacijos teorij (E. Sutherland) sudaro devyni teiginiai. Kiekvienas savo ruotu atskleidia ry tarp keli reikini. Socialins kontrols teorija turi maiausiai 4 komponentus. Taigi 9 komponentai E. Sutherlando teorijos ir 4 T. Hirshi i viso 13. Taiau is skaiius i tikrj siekia daugel deimi. Aiku, galima bandyti t skaii mainti ir traukti tik svarbiausius kiekvienos integruojamos teorijos komponentus. Taip padar ir ios teorijos autoriai. Jie atrinko 8 komponentus
186
PIRMA DALIS
i 25. Taiau iuo atveju tenka rinktis, kur gi i kiekvienos teorijos paimti, ir tas pasirikimas gali bti nevyks. Gali atsitikti, kad vienas mokslininkas atrinks vienus komponentus, kitas kitus ir dl to integracijos rezultatai bus skirtingi. Vadinasi, bus sukurta ne tik daug kriminologini teorij, bet dar daugiau j integravimo variant.
Nepilnamei nusikalstamumo metateorija (D. Shoemaker)

Minjome, kad integruojamos paprastai ne visos egzistuojanios teorijos, o tik keletas j. Aiku, kad integruoti visas teorijas kol kas tik svajon. D. Shoemakeris paband engti pirm ingsn ta linkme ir sukurti savotik tokios teorijos schem (r. 11 schem). Jis silo schem, kuri atskleidia ryius ne tarp atskir veiksni, o tarp veiksni grupi. kiekvien grup eina veiksniai, kuriuos aprao (ar bent jiems skiria daug dmesio) tam tikra teorij grup. Taigi D. Shoemakerio schema faktikai integruoja teorijas, bando parodyti kiekvienos i j viet bendrame nusikalstamumo veiksni kontekste.
11 schema. Integruota nusikaltimo prieasi teorija1
Visuomens slygos Socialin, ekonomin, politin sistema Socialin kontrol a. mokykloje b. eimoje c. gyvenamojoje vietoje d. banyioje Padidjusi antisocialini bendraami grupi taka
Pablogjs savs vertinimas
Individuals bruoai: biologiniai asmenybs ypatumai
Teistvarkos paeidimai
1 Shoemaker D. J. Delinquency Theory: An Integrative Approach // Theories of Delinquency. An Examination of Explanation of Delinquent Behavior. New York: Oxford University Press, 1996. P. 259.
187
Kairje schemos pusje pateiktos dvi pradins veiksni (ir teorij) grups. 1. Socialiniai veiksniai. Juos apibdina anomijos, socialins dezorganizacijos ir ekonominspolitins teorijos. 2. Individualios nusikaltlio charakteristikos. Tai biologiniai veiksniai ir kiti asmenybs bruoai. Kita veiksni grup (j sukelia dvi pirmosios: r. rykesnes linijas). Ji pati turi tam tikr grtamj poveik (r. punktyrines linijas) sumaja socialins kontrols poveikis individui. Tai T. Hirshi apraytos socialins suaugusij kontrols sumajimas mokykloje, eimoje, bendruomenje, banyioje. i grup savo ruotu veikia tris treios eils veiksni grupes. Sumajus kontrolei padidja bendraami taka nepilnameiui, o tai sustiprina jo antisocialines pairas ir antisocialin elges, dl to imama maiau vertinti save ir galiausiai elgesys tampa nusikalstamas. Taigi socialins kontrols veiksnius D. Shoemakeris pateikia schemos centre. Jie tarsi priima bendrasocialini ir asmenini bruo tak ir perduoda j toliau, veikdami tuos veiksnius, kurie jau tiesiogiai formuoja nusikalstam elges. Sudarydamas schem D. Shoemakeris vadovavosi kriminologini tyrim duomenimis, kurie rodo pakankamai tvirt ir pastov mint veiksni ry. emo savs vertinimo veiksnius pateikdamas tarp silpnjanios socialins kontrols ir stiprjanios bendraami takos veiksni jis irgi remiasi turim tyrim duomenimis. Matome, kad taip teorikai apibendrinus daug kas paaikja. Aikiau matome vairiausi veiksni savitarpio ry. Taiau irykja ir problem. Tiek integralins, tiek metateorijos tik susieja tarpusavyje jau inomas teorijas. Prisimin pasaki apie drambl, galime sakyti, kad jos suria tarpusavyje virv, stulp ir statin, taiau nieko nepasako apie bsimas teorijas. Kaip inome, Mendelejevas garsiojoje lentelje ne tik suskirst jau inomus cheminius elementus, bet numat ir dar neinomus. Nei integralios, nei metateorijos ito dar negali. J krjams nepavyksta pamatyti minto dramblio kontr. Antra vertus, ne visada atskiros grups bruoai turi tam tikr vienod viet veiksni sistemoje. Sakykime, asmenybs bruoai yra pradinje grupje, taiau jie yra ir delinkventinio elgesio rezultatas (pvz., antrin stigmcija). Taigi iki iol sukurtos tiek integralios, tiek metateorijos kol kas yra tik eskizai pradiniai bsimosios integralios teorijos variantai.
188
PIRMA DALIS
Penktas skyrius NUSIKALSTAMO ELGESIO TEORIJOS IR ATSKIRO NUSIKALTIMO AIKINIMAS
1. Atskiras nusikaltimas ir jo kriminologin analiz

Apvelgme svarbiausias kriminologines teorijas, paaikinanias, kodl mons daro nusikaltimus. Kiekviena i j nurodo vis kitas galimas prieastis, atskleidia kitoki nusikaltimus lemianius veiksni sveik ir reikm. Net ir tie patys veiksniai vertinami skirtingai. Vienos teorijos papildo viena kit, i j galima sukurti vien metateorij, kitos yra visikai prieingos, nesuderinamos, treij tiesiog net negalima palyginti. iuolaikinei kriminologijai bdinga ne tik teorij gausa i dien kriminologai yra politeoretikai, pripasta, kad teisingos gali bti daugelis teorij. Manoma, kad kiekviena teorija atskleidia vis kit nusikalstamo elgesio altin, nurodo vis kitas nusikalstamo elgesio prieastis, todl vienos kriminologijos teorijos geriau paaikina vienus nusikaltimus, kitos kitus. Pagrindinis patarimas, kur jie duoda kiekvienam, noriniajam suprasti atskir nusikaltim, yra toks: bandyti paaikinti j remiantis kuo daugiau teorij. iame skyriuje panagrinsime tai, kas yra vis nusikalstamumo teorij dmesio centre. Mes gilinams atskir nusikaltim ir j padaryti paskatinusius veiksnius. Tai labai svarbi uduotis. Btent atskir nusikaltim bei jo prieastis turi iaikinti darbuotojas praktikas tardytojas, teisjas, pareignas, btent su atskiru nusikaltimu susiduria paprastas pilietis, kuris organizuoja nusikaltim prevencij.
Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aikinimas
189
Nagrinjant atskir nusikaltim itin svarbi reikm turi trys dalykai: nusikaltimo situacija, nusikaltimo mechanizmas ir nusikaltimo veiksni visuma.
2. Nusikaltimo situacija
Nusikaltimo situacija vadinsime tas konkreias aplinkybes, kuriomis padarytas nusikaltimas. odis situacija yra kils i lotyniko odio situs ir reikia padt. Kai apie nusikaltimo situacij (tiksliau konkrei gyvenimik nusikaltimo situacij) kalbama kriminologijoje, omenyje turima visuma veiksni, kurie veik nusikaltimo metu ir tiesiogiai prie j. Nuudymo situacija yra ta vieta ir laikas, kur ir kada nuudymas buvo padarytas. Tai nusikaltimo aplinka (butas arba gatv), aplinkybs (laikas diena, vakaras), dalyviai (nusikaltlis, auka, kiti stebtojai arba dalyviai), j vidin bsena (pyktis, suirzimas, apsvaigimas), j mintys (tikslai ir pan.)
3. Nusikaltimo mechanizmas
Nusikalstamo elgesio mechanizmu vadinama objektyvi (situacini) ir subjektyvi (asmenini) veiksni, tiesiogiai paskatinusi padaryti nusikaltim, visuma ir j sveika. Aplinkybs, vykiai, individo jausmai, mintys, pojiai, prisiminimai ir t.t., kurie paskatino padaryti nusikaltim, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja konkretaus nusikaltimo etiologijoje, padidina arba sumaina tikimyb, kad jis bus padarytas, ir kartu sudaro nusikaltimo mechanizm. Detaliai panagrinkime vieno nusikaltimo mechanizm1. Garsus raytojas meistrikai pavaizdavo psichinius procesus prie pat nusikaltim (monos nuudymas i pavydo) ir jo metu. Pagrindinis veikjas Pozdnyevas pavyduliauja savo monos. io jausmo apimtas jis grta namo tikdamasis netiktai uklupti j su menamu meiluiu. Nesuvokdamas, kodl taip vlai matyti pro ms langus viesa, a toj paioj sielos bsenoj, laukdamas kako baisaus, pakilau laiptais ir paskambinau. Liokajus, geras, rpestingas ir labai kvailas, Jegoras atidar duris. Pirmas daiktas, kuris krito man akis, buvo priekambaryje ant kabiklio jo apsiaustas alia kit drabui. A turjau nustebti, bet nenustebau, nes
1
Tolstojus L. Kreicerio sonata. Vilnius, 1958. P. 132140.
190
PIRMA DALIS
laukiau ito. Taip ir yra tariau pats sau... A negaljau atsikvpti ir negaljau sulaikyti drebani iaun... A vos nepravirkau, bet tutuojau tonas man pakudjo: Verk, rodyk savo velnius jausmus, o jiedu ramiai isiskirs, kalts rodym nebus, ir tu vis ami abejosi ir kankinsies. Ir jautrumo kaip nebta, tuojau atsirado keistas jausmas, js nepatiksite a pajutau diaugsm, kad dabar pasibaigs mano kanios, kad dabar a galiu j nubausti, galiu nusikratyti jos, kad a galiu duoti vali savo pagieai. Ir a daviau vali savo pagieai, a tapau vrimi, piktu ir gudriu vrimi... A norjau atsistoti, bet negaljau. irdis taip plak, jog a negaljau pastovti ant koj. Taip, a mirsiu nuo smgio. Ji nuudys mane. Jai ito ir tereikia. K jai reikia nuudyti? Bet ne, tai jai bt labai naudinga, ir ito malonumo a jai nepadarysiu . O tai nusikaltlio mintys, jausmai bei veiksmai nusikaltimo metu: Kai mons sako, kad jie, itikti siuto priepuolio, nieko neatsimena, k daro, jie kalba nesmones, neties. A visk atsiminiau ir n sekundei nepraradau atminties. Juo stipriau kaitinau savo irdyje siutulio garus, juo rykiau m liepsnoti nusimanymo viesa, kurioje a negaljau nematyti viso to, k a dariau. Kiekvien sekund a inojau, k dariau, netgi atrodo, truput anksiau a inojau, k darau, tarytum tam, kad galima bt gailtis, kad galiau pats sau pasakyti, jog a galjau sustoti. A inojau, kad smogiu emiau onkauli ir kad durklas smigs. T minut, kada a taip dariau, a inojau, kad darau kak baisaus, darau tai, ko dar niekuomet nesu dars, ir tatai turs baisi padarini. Bet itas nusimanymas vysteljo kaip aibas, ir po to tuojau sek pats poelgis. A girdjau ir atsimenu, kaip vien akimirk pasiprieino jos korsetas ir kaip po to peilis smigo minkt viet. Kaip matome, pats vykis nusikaltimas ilgos ir sudtingos vyki grandins rezultatas. Tos grandins atskiros grandys yra: a) individo jausmai (a pajutau..., irdis man pradjo plakti... ir t.t.); b) jo mintys (pagalvojau..., supratau...); c) situacijos aplinkybs (languose buvo viesa, liokajaus, atidariusio duris, elgesys, varovo apsiaustas alia kit drabui...); d) maesni ir didesni vykiai (a norjau atsistoti, bet negaljau...); e) nusikaltlio refleksija, t.y. savs, savo jausm stebjimas (a toj paioj sielos bsenoj, laukdamas kako baisaus..., a negaljau nematyti visko, k darau...); f) vairi galim elgesio variant svarstymas ir padarini numatymas (... o jie ramiai isiskirs, kalts rodym nebus, ir tu vis ami abejosi ir kankinsies); g) doroviniai vertinimai (a inojau, kad darau kak baisaus). Visi ios grandins elementai yra labai sudtingai tarpusavyje susij. vykiai, mintys, jausmai, vertinimai veikia vienas kit, kiekvienas j atsi-
191
randa kaip kit rezultatas ir savo ruotu sukelia kit jausm, mini, vyki, vertinim. Apvelkime kai kuriuos svarbiausius io nusikaltimo mechanizmo poymius. 1. Mechanizmo element tarpusavio ryys. Kiekvienas i aprayt element uima tam tikr viet visoje vienas kitam takos turini vyki grandinje. Taigi nuo kiekvieno elemento daugiau ar maiau priklauso, kuri pus pakryps vykiai. Neinia, kaip klostytsi aprayti procesai, jeigu bsimas nusikaltlis sugrs namo neaptikt savo varovo arba jeigu vaikai dar nemiegot, jeigu jis tuo momentu prisimint ne savo skriaudas, o kokius nors malonius bendro gyvenimo su mona epizodus, jeigu jam jus mona ir varovas" kitaip sureaguot jo pasirodym ir pan. 2. J poveikis nusikaltimo padarymo tikimybei. vyki, jausm ir t.t. grandinei pltojantis nusikaltimo padarymo tikimyb keiiasi. Atsitiktinai susirinkus antisocialiai nusiteikusiems jaunuoliams atsiranda tikimyb, kad jie padarys nusikaltim. i tikimyb padidja, kai jie kartu igeria. Tikimyb, kad bus padarytas nusikaltimas, pasidaro dar didesn, kai igr jie visi pakyla nuo stalo ir ieina gatv iekoti nuotyki. Ji dar labiau padidja, kai blogai apviestoje gatvje igr jaunuoliai sutinka potenciali auk. Taigi kiekvienas vykis, mintis, jausmas gali padidinti tikimyb, kad nusikaltimas bus padarytas, arba j sumainti. 3. Poveikio sudtingumas. Kiekvieno konkretaus nusikaltimo mechanizmo dalyvio poveikis yra sudtingas, daugiareikmis. Kiekvienas pasakytas odis, kiekvienas vykis, poelgis, jausmas turi daugel vairiausi atspalvi. Nelengva, pavyzdiui, suvokti, kas sukl pykt: igirsto odio prasm, tonas, kuriuo jis buvo pasakytas, situacija, kurioje jis nuskambjo, ar dar kas nors. Taigi nusikalstamo elgesio mechanizm sudaro daug element, ir kiekvienas i j gali veikti vairiai. ie veiksniai tarpusavyje susij sudtingais ryiais. Nusikalstamo elgesio mechanizmo elementai, skirtingai negu visi kiti kriminogeniniai faktoriai, veikia tiesiogiai. mogus gali bti seniai pasirengs padaryti nusikaltim, taiau nesusiklosius tam tikroms aplinkybms, pakitus atitinkamiems jausmams, mintims ir pan. i galimyb taip ir nebus realizuota. I kur kyla nusikalstamo elgesio mechanizm sudarantys veiksniai? Nordami suprasti bet kokios minties, jausmo atsiradim nusikaltimo metu turime painti mogaus asmenyb, inagrinti jo formavimosi slygas, suinoti, koks eimos, draug, apskritai socialini, ekonomini ir kit veiksni poveikis.
192
PIRMA DALIS
Nusikalstamo elgesio mechanizm btina inoti, nes tai turi reikms nustatant subjekto atsakomyb bei skiriant bausm. statymas reikalauja tiriant konkret nusikaltim nustatyti nusikaltimo taktik (laik, viet, bd ir kt.), aplinkybes, turinias takos kaltinamojo atsakomybs dydiui ir pobdiui. vykdyti statymo reikalavim galima tik kruopiai ityrus nusikaltimo padarymo mechanizm, nustaius nusikaltim tiesiogiai nulmusi veiksni visum. Atskleisti nusikalstamo elgesio mechanizm taip pat btina sprendiant nusikaltim prevencijos problemas. Neatlikus tokio tyrimo negalima atsakyti svarbiausius prevencijos organizavimo klausimus: kokia yra pakartotinio nusikaltimo tikimyb, kaip gali ateityje formuotis veiksni, lemiani, kad bus padarytas nusikaltimas, visuma.
4. Nusikaltim suklusi veiksni visuma

Kalbdami apie nusikaltimo situacij ir mechanizm omenyje turime tik veiksnius, kurie veik nusikaltimo metu bei prie pat nusikaltim ir tiesiogiai nulm sprendim j padaryti. Taiau visi minti veiksniai, kurie veikia nusikaltimo situacijoje, patys yra daugelio kit veiksni idava. Kiekvienas nusikaltimas yra ilgos veiksni grandins padarinys. Prieasi, kodl mogus padar tam tikr nusikaltim, galime iekoti ir vykiuose, kurie vyko prie pat nusikaltim, ir tuose, kurie vyko daug seniau, netgi ankstyvojoje vaikystje. mogus nuudytas didiai susijaudinus buvo dl to, kad kakas, dl ko nusikaltlis labai susijaudino, vyko prie pat nusikaltim, taiau ne maiau svarbu, kad kakada vaikystje ar jaunystje eima neimok io mogaus valdytis panaiose situacijose. Taiau ir tai dar nra io nusikaltimo prieasi grandins galas. Nordami suinoti, kodl vaikystje individas neimoko valdyti savo emocij, turtumme gilintis eimos istorij, santykius, tv asmenybs ypatybes. Galime toliau aikintis, kodl jo eima btent tokia. Tada turtume grti dar labiau praeit, suprasti eimas, kuriose iaugo individo tvai. Nordami suprasti, kodl visa tai buvo taip, o ne kitaip, turtumme panagrinti visuomens ekonomines, socialines ir kt. slygas, kuriomis gyveno bsimojo nusikaltlio tvai. Visa ta begalin vyki grandin eina vis toliau praeit, vis plaiau visuomens gyvenim, vis labiau susipainioja su naujais veiksniais, vykiais, aplinkybmis. Taigi turime skirti nusikaltimo situacij (veiksniai prie pat nusikaltim ar jo metu) ir visus kitus veiksnius, kurie sukl situacij.
193
Kitas pavyzdys. Nepilnametis, vaiuodamas autobusu, pastebjo, kad vieno i keleivi pinigin bt galima lengvai pavogti. Viskas, kas vyko autobuse tuoj pat prie nusikaltimo padarym ir jo metu: slygos, kurios palengvina ar apsunkina vagyst, vaikino jausmai, mintys, reakcijos (pvz., stiprus nepilnameio noras gauti pinig), ir yra nusikaltimo situacija. Kiekvienas i i veiksni susiformavo jau anksiau, dar prie situacij. Pastebjus pinigin nepilnameiui kilo begalinis noras j pasisavinti (nusikaltimo mechanizmo elementas). Taiau is stiprus noras atsirado todl, kad: 1. nepilnameiui iuo metu apskritai labai reikia pinig; 2. o j reikia dl to, kad tvai jam neduoda pinig; 3. pinigai buvo labai vertinami jo eimoje. Taigi ios aplinkybs jau nra tiesioginis nusikaltimo mechanizmo elementas. Kad ir koks stiprus ir svarbus bt j poveikis tam, kad buvo padarytas nusikaltimas, jis yra netiesioginis, o veikia per tam tikras situacijos aplinkybes (staigiai kilus stipr nor pasisavinti pinigus). Kitas io nusikaltimo situacijos elementas spstis autobuse. Tai palengvino padaryti nusikaltim. i aplinkyb irgi atsirado konkreioje nusikaltimo situacijoje ir yra nusikaltimo mechanizmo elementas. Kilus paauglio nor pasisavinti pinigus sustiprino nuojauta, kad tai padaryti kart nebus sunku. Taiau daugelis prieasi, dl kuri buvo spstis, atsirado u situacijos rib: iuo metu apskritai trksta transporto; tai piko valandos, kai ypa daug moni naudojasi vieuoju transportu ir pan., o tai lemia ekonomins ir kitokios prieastys. Visos ios aplinkybs susidar ne konkreios situacijos metu ir nra nusikaltimo mechanizmo elementas. Taigi nusikaltim lemiantys veiksniai sudaro tarsi kelet sluoksni (r. 12 schem). Atskiri tiek vidiniai, tiek ioriniai nusikaltimo mechanizmo veiksniai pavaizduoti strlmis. Bendras dsningumas yra tai, kad kiekvienas vidinis nusikaltimo mechanizmo veiksnys savo ruotu veikiamas vieno ar keli aplinkos veiksni. Pavyzdiui, tai, kad darydamas nusikaltim mogus buvo apsvaigs nuo alkoholio (nusikaltimo mechanizmo veiksnys), galjo nulemti aplinkyb, kad jis yra alkoholikas arba tai, kad jis priklauso socialinei grupei, kuriai alkoholini grim vartojimas yra prastas laisvalaikio praleidimo bdas. Nusikaltimas galjo bti padarytas ir dl to, kad alkoholis visada susilpnina io mogaus savikontrol. Taip vyko ir kart. Taigi aplinkos ir nusikaltimo mechanizmo veiksniai sudaro veiksni grandines (r. 13 schem). Ta veiksni grandin neretai lemia, kok btent poveik konkreiu atveju darys kiekvienas i grandins veiksni. Tas pats veiksnys, kuris vienoje situacijoje, bdamas susijs su vienais veiksniais, skatina padaryti nusikaltim, kitoje grandinje, bdamas susijs su kitais veiksniais, stabdo arba yra neutralus.
194
PIRMA DALIS
12 schema. Nusikaltimo padarymo mechanizmas tarp kit nusikaltimo veiksni
Socialins aplinkos veiksniai

Nusikaltimo situacija Nusikaltimo mechanizmas
13 schema. Nusikaltimo veiksni grandin
Nusikaltimo mechanizmas
SOCIALINS APLINKOS VEIKSNIAI
Alkoholizmas
Nusikaltimo padarymas
Nusikaltlis buvo apsvaigs
Artimiausios jo aplinkos pobdis (piktnaudiavimas alkoholiu ia "gyvenimo stilius")
Alkoholis paalina dorovinius stabdius
195
5. Konkretus nusikaltimas ir nusikalstamo elgesio teorijos

Inagrinj pateiktus atskir nusikaltim apraymus matome, kad anksiau aptartos teorijos gali juos vienaip ar kitaip paaikinti. Kiekviena i j pabrt kit veiksni grandin, kitus aplinkos veiksnius ir kitus su jais susijusius nusikaltimo mechanizmo elementus. Kiekvienu atveju tiktina, kad svarb vaidmen suvaidino nusikaltlio asmenyb. Tai ypa tiktina Pozdnyevo istorijoje. Kriminologas, besivadovaujantis asmenybs teorijomis, dmes sutelkt veikjo asmenybs ypatumus. Jis nustatyt, kad Pozdnyevui apskritai bdingas liguistas nepasitikjimas monms. Dl kakoki su jo asmenybe ir, matyt, su jo praeitimi susijusi veiksni jis netiki, kad gali bti mylimas, laukia kit neitikimybs. Ir anksiau pasireik jo stiprus noras atkeryti, bausti u neitikimyb. is kriminologas nagrindamas veikjo igyvenimus atkreipt dmes jo reakcij savotikum, netgi paradoksalum. Kai mona suuko: Nieko, nieko nebuvo!, Pozdnyevas padar paradoksali ivad Buvo viskas. Psichoanalitikai mstantis kriminologas to bruoo altinio bandyt iekoti ankstyvojoje vaikystje, kognityvins krypties panagrint veikjo kognicijas jam prastus bdus daryti ivadas ir t.t. Bandydamas paaikinti vagyst autobuse H. Eysencko teorijos atstovas pabrt vaikino elgesio staigum ir spontanikum. Jis siet tai su paauglio nerv sistemos ypatumais ir i j plaukianiais padariniais. Subkultros teorijos atstovas vieno ir kito individo elges siet su pagrstais elgesio stereotipais ir vertybmis. Nuudymas Pozdnyevo laikais buvo gana paplitusi reakcija sunk eidim prisiminkime bajor dvikovas, kai skriauda turjo bti nuplauta krauju. Taip pat ir vaikino, autobuse pavogusio pinigin, socialinje aplinkoje nebuvo prasta praleisti prog ar ilgai galvoti prie priimant sprendim. Vienas ir kitas nusikaltimas gali bti paaikintas ir i socialins kontrols teorijos pozicij. ios teorijos atstovas ir vienu, ir kitu atveju atkreipt dmes veikjo mintis ir jausmus, kurie prieinosi, kad bt padarytas nusikaltimas. Jie panagrint, kodl iuo atveju individai nebuvo pakankamai stiprs, kad susilaikyt nuo nusikaltimo. Visos mintos teorijos neprietaraut viena kitai. Tikriausiai kiekvienu atveju visi ie reikiniai turjo didesn arba maesn reikm. Prietaravim tarp mint teorij atsiranda tik bandant nustatyti, kurie veiksniai svarbiausi aikinant, kodl buvo padarytas nusikaltimas. Sakykime, mintais atvejais asmenybs bruoai yra svarbiausias veiksnys, paskati-
196
PIRMA DALIS
ns padaryti nusikaltim (pavyduolis toks pavydus, o vagis toks lengvabdikas ir links spontanikai elgtis, kad btent i savybi sukeltos veiksni grandins lm individ elges). iais atvejais asmenybs teorijos geriausiai paaikint, kodl buvo padarytas nusikaltimas. Taiau galjo bti ir kitaip. Pavyzdiui, pavyduolio socialinje aplinkoje monos neitikimyb galjo bti laikoma baisiu garbs praradimu, o ragai iauriu smgiu jo socialinei pozicijai, todl tai visikai paaikina neprast veikjo reakcij. Ypa svarbus vaidmuo kriminologinms teorijoms tenka pradiniame atskiro nusikaltimo aikinimo etape. Jos ypa svarbios kaip hipotezi altinis. Sakykime, padaryta vagyst ar nuudymas. Mums reikia nustatyti veiksnius, kurie galjo juos sukelti. Kriminologins teorijos teikia mums manomus paaikinimus. Kartu jos nurodo, kur turtumme iekoti rodym ir kaip galtumme juos pagrsti. Sakykime, tiriame vagyst. Turime nustatyti, kodl tas nusikaltimas buvo padarytas. Diferencialios asociacijos teorija pataria mums itirti, su kuo vaikinas daugiausia bendravo ir kur gijo vagysts gdi. Sins neutralizacijos teorija pateikt mums hipotez, kad rengiantis daryti nusikaltim aktyviai veik D. Matzo ir G. Sykeso aprayti sins neutralizavimo mechanizmai. Aiku, turtumme inagrinti visas galimybes. Atskir nusikaltim nagrinjant i vairi teorij pozicij maiau pavojaus, kad bus praleistas koks nors tikrai svarbus dalykas. Dauguma teorij paaikina ir tai, kas vyksta dar iki nusikaltimo situacijos, ir kaip tie bruoai, savybs, veiksniai pasireikia joje. Sakykime, socialins kontrols teorija patikslina tuos dalykus, kurie nusikaltimo situacijoje sulaiko asmen nuo nusikaltimo padarymo. Kartu ji stengiasi paaikinti, kaip ie elementai susiformuoja individo socializacijos procese. Skaitydami nusikaltim apraymus (ypa tokius detalius ir meistrikus kaip L. Tolstojaus romane) negalime neatkreipti dmesio ir tai, kad visos teorijos aprao tik atskirus nusikaltimo mechanizmo fragmentus, dalis, kad pats nusikaltimo mechanizmas yra gerokai vairesnis ir sudtingesnis, negu tai parodo aptartos teorijos. Tai nra keista. Nusikaltimo padarymo mechanizmas yra be galo sudtingas reikinys, o kriminologins teorijos engia tik pirmuosius ingsnius. Ateityje jos, be abejo, toliau bus pltojamos, ir atsivers nauj nusikaltim tyrim perspektyv. 6. Labai iplito sitikinimas, kad paiam individui gerai inomos visos prieastys, dl kuri jis padar nusikaltim. Taigi vienintel klitis, trukdanti suinoti ties, jo neatvirumas, noras nuslpti skatinusias nusikalsti mintis ir jausmus. i nuomon neteisinga. Esama ir kit prieasi.
197
Iaikinti veiksnius, tiesiogiai nulmusius konkret nusikaltim, nelengva. Pirmiausia toki veiksni yra labai daug. Mintis, jausmas, pojtis, lms tolesn vyki eig, gali egzistuoti labai trumpai ir nepalikti pdsak individo atmintyje. Antra vertus, didel klitis yra ribotas mogaus sugebjimas sismoninti savo igyvenimus, o juo labiau papasakoti apie juos odiu. Kaip paymjo B. Spinoza, mons suvokia savo ketinimus, o juos sukeliani prieasi mons net ir sapne neregi, nes neino j. Pats nusikaltlis daniausiai links pasakoti apie nusikaltim labai lakonikai: kai jis man taip pasak, supykau ir smogiau jam, kai suinojau apie tuos pinigus, nutariau juos pavogti, todl danai nesupranta praymo papasakoti visk nuodugniai ir nesugeba to padaryti. ymiai detaliau nusikalstamo elgesio mechanizm gali atkurti talentingo kaltintojo arba gynjo kalba. Svarbiausius io mechanizmo niuansus gali atskleisti raytojo vaizduot. Taiau kad ir kaip kruopiai jis bt iaikintas, visada reikia turti galvoje, kad net ir paprasiausias nusikaltimas yra labai sudtingas poelgis. Pagrindinis altinis, padedantis atskleisti nusikaltimo mechanizm turim fakt analiz, j gretinimas, to, kas vyko nusikaltimo metu, hipotezi iklimas ir patikrinimas. Yra ir speciali metodik, padedani visapusikiau atskleisti nusikalstamo elgesio mechanizm. Viena j vadinamoji sultinto filmo metodika. Prie pradedant kalbti su nusikaltliu apie nusikaltimo padarymo aplinkybes jis imokomas sultinto, t.y. kiekvien smulkmen, mint, jausm, fiksuojanio, pasakojimo. Tuomet praoma pabandyti tokiu bdu papasakoti apie visk, kas vyko, buvo galvojama, jauiama, kalbama nusikaltimo metu ar prie pat j. Taigi nusikalstamo elgesio mechanizmas tai tiesiogiai nusikaltim lemiani veiksni visuma, j sveika ir poveikio padaryti nusikaltim bdas. J iaikinus lengviau galima suprasti bendresn socialini, ekonomini ir kit kriminogenini faktori veikimo mechanizm, skmingiau sprsti subjekto atsakomybs ir nusikaltim prevencijos problemas.
198
PIRMA DALIS
6. Nusikaltimo mechanizmo suvokimas ir socialin kontrol

Nepilnametis vakare jo pro kiosk, kur kioskinink kaip tik skaiiavo dienos peln. Viena moneta nukrito, ji, palikusi skaiiuojamus pinigus, pasilenk jos pakelti. Tada vaikinas aibo greiiu grieb pinigus ir leidosi bgti. Kodl tu nepagalvojai prie pavogdamas? klaus vliau jo tardytojas. A tuo metu neinojau, kad reikjo pagalvoti! buvo naiviai atsakyta. Jeigu a nors sekund biau pagalvojs, tikrai nebiau dars io kvailo nusikaltimo! Valdininkas kliuvo pams ky. Buvo puiki saulta diena, nuostabi nuotaika, simpatikas mogus, paprastas reikalas, neturjau joki blog mini, paskutiniu metu man apskritai gerai seksi ir tai kakaip pamiau. Tai buvo didiausia kvailyst mano gyvenime. Nepilnametis prisimindamas savo nusikaltim (iaginim) pasakoja: Jeigu a tuo momentu biau sivaizdavs, kas bus, jei a padarysiu nusikaltim, a tikrai jo nebiau dars. Man i pat pradi bt aiku, kad viskas iaiks ir a atsidursiu ia. Iki iol nesuprantu, kur buvo mano galva!. Kaskart tai, kas vyko nusikaltimo situacijoje, buvo netikta paiam nusikaltliui. Kaskart paaikdavo, kad jis nepakankamai pasta pats save. Nepilnametis vagis neturjo specialaus i anksto apgalvoto nusikaltimo tikslo. Maa to, jis apskritai nelinks daryti nusikaltim. Jis sitikins, kad jo poelgis buvo kvailas. Paauglys tiesiog nebuvo pasiruos nusikaltimo situacijai staiga susidurti su pagunda pavogti pinig. Jam buvo netiktas jo paties elgesys ir jo paties jausmai tokioje situacijoje. Pasirod, kad jis nepainojo savs, netar, kad jam gali taip atsitikti staigiai susidrus su pagunda pasiduoti jai, nesivaizdavo, kokiomis aplinkybmis tai gali atsitikti, kad toks stiprus gali bti impulsas, neturjo supratimo apie mintis, kurios gali ateiti (ar neateiti) jam galv tokioje situacijoje. Valdininkas irgi netar, kaip veikia j jo paties gera nuotaika ir kad taip stipriai ji gali sumainti jo savikontrol. Iagintojas neinojo, kad seksualiai susijaudinus jam nekyla mintys apie visus galimus nusikaltimo padarinius, kurios natraliai kilt kiekvienoje kitoje situacijoje.
199
Apibendrintai galime sakyti jie nesivaizdavo galimos savo potencialaus nusikaltimo situacijos ir galimo jo mechanizmo (jausm, mini ir t.t.). Btent dl to jie nebuvo pasireng jai. Nebuvo mokytojo, draugo, kurie jam papasakot apie tai, knygos arba gyvenimikos patirties, kuri tai atskleist. Visi jie buvo mons, kuri socialin kontrol gana stipri. Kiekvienas ne pirm kart gyvenime susidr su pagunda, kiekvienas skmingai veikdavo j. Paprastai jie nedaro nusikaltim. Taiau mint nusikaltim situacijos ypatumai (netiktumas, puiki nuotaika, stiprus seksualinis potraukis) susilpnino savikontrol. Taigi suprasti nusikaltimo mechanizm ne tik kriminolog reikalas. Tai, kad nusikaltimai yra udrausti ir baudiami toli grau ne viskas, k turi apie juos inoti visuomens nariai. Ne maiau svarbu sivaizduoti nusikaltimo situacijas, psichologinius ir kitus procesus, vykstanius joje. Kai visuomens nariai nusikaltim sivaizduoja stereotipikai, kaip kak, k daro kitokie mons nusikaltliai, jie yra bejgiai situacijose, kai turi patys pasiprieinti veiksniams, stumiantiems juos nusikalsti. Kuo daugiau visuomens nariai ino apie nusikaltimus, ypa apie j mechanizm, tuo daugiau, konkreiau, rykiau sivaizduoja nusikaltimo padarymo situacij, tuo stipriau veikia socialin kontrol, o per j ir statymas. Taigi kriminologinis vietimas savarankikas ir svarbus nusikaltimo prevencijos veiksnys. Jis ypa svarbus kriminogeniniame amiuje paauglystje ir nepilnametystje. Tai amius, kai daugelis nusikalsti skatinani veiksni ypa stiprs, o kita vertus, kaip tik iame amiuje introspekcija, tai yra sugebjimas suvokti savo paties mintis ir jausmus, savs painimas dar tik prasideda, nepilnametis dar daug ko neino apie save. Tai yra viena i prieasi, kodl vis daniau kriminologijos kursas dstomas mokykloje.
200
PIRMA DALIS
etas skyrius NUSIKALTLIAI RECIDYVISTAI. KRIMINALIN KARJERA
1. Kriminalins karjeros esm

Nagrindami nusikaltimo mechanizm daugiausiai domjoms kriminogenine situacija, individo mintimis, jausmais, norais ir motyvais. Matme, kad konkretus nusikaltimas yra vairiausi veiksni, veikiani tam tikroje situacijoje, padarinys, j galutinis rezultatas. iame skyriuje aptarsime dar vien vairiausi kriminogenini veiksni veikimo rezultat reikin, kai individas nuolat ir ilgai daro nusikaltimus. Kriminologiniai tyrimai parod, kad dauguma moni bent kart gyvenime padaro nusikaltim. Taiau paprastai tai yra pavieniai ir nelabai rimti nusiengimai, kai paeidiamas Baudiamasis kodeksas. Daniausiai tai vienintelis gyvenime nusikaltimas, savotika jaunysts liga, kuri praeina. Taiau jeigu mogus nuolat daro nusikaltimus, jeigu jo kriminalinio aktyvumo lygis pastebimai isiskiria i aplinkini ir tai trunka daugel met, tai jau, kriminolog terminija, kriminalin karjera. Toks mogus vadinamas recidyvistu, ukietjusiu nusikaltliu. Neretai pasigilinus to mogaus biografij paaikja, kad jis ne kart buvo teistas, baustas, kaskart vis grieiau, taiau jis atkakliai grta nusikaltim keli, daro vis naujus nusikaltimus. Tokie daugkartiniai recidyvistai tarsi specialiai sukurti tam, kad patvirtint senas teorijas, teigianias, kad egzistuoja nusikalstama asmenyb nepataisomi nusikaltliai, blogio siknijimas. Panagrinkime aprayt biografij.
etas skyrius. Nusikaltliai recidyvistai. Kriminalin karjera
201
Ilgalaikis nusikalstamas elgesys Trisdeimt ketveri met Jonas D. atlieka laivs atmimo bausm. Paskutin kart nuteistas laisvs atmimo bausme u dviej lengvj main nuvarym. Gim ir augo maame rajono miestelyje. Savo tvo nepainojo. Augino motina. Turjo dar tris brolius. Kiekvieno tvas buvo kitas. Pasak Jono, motina myljo vaikus, taiau piktnaudiavo alkoholiu ir dl to maai jais rpinosi, danokai ilgam dingdavo i nam. Namo parsivesdavo vis nauj vyr. Udirbinjo parduodama namin, perparduodama daiktus. Kai berniukui buvo dvylika met, vyko gaisras. Jo metu sudeg namas, uvo motina ir du broliai. Jis pateko vaik namus. I ten kelet kart buvo pabgs. Imoko kienvagio amato ir pradjo gyventi i savo vagysi. Tai buvo, pasak jo paties, puikiausias jo gyvenimo laikas. Jis visada turjo pinig. Niekada ilgai neusibdavo n viename mieste. Pabuvs kiek laiko viename mieste eidavo autobus stot, pasirinkdavo atsitiktin autobus ir nuvaiuodavo kit miest. Turdamas pinig jis nesunkiai umegzdavo ry su vietiniu jaunimu ir kartu linksmai leisdavo laik. Kai tik nusibodavo, ivaiuodavo. Keturiolikos met buvo suimtas ir atsidr Veliuioni specialiojoje mokykloje. I ten irgi du kartus band pabgti. Abu kartus po kelet mnesi buvo laisvje, pinig prasimanydamas vagystmis. Septyniolikos met pakliuvo nepilnamei kolonij. I ten buvo paleistas, kai sujo atuoniolika met. Ijs laisv band gyventi dorai. Apie mnes negr, stengsi nesusitikinti su draugais, sidarbino. Taiau greitai atsisak tos minties kartu su kitais jaunuoliais iagino nepilnamet. Laimei, vieno i nusikaltli tvai jo auktas pareigas. Jie sugebjo pasiekti, kad byla bt nutraukta. Vliau Jonas pinig prasimanydavo kartu su draugais apiplindamas vasarnamius. Gautus pinigus tutuojau ileisdavo ir vl turdavo imtis nauj nusikaltim. Visikai atsitiktinai buvo suimtas ir nuteistas, anot jo paties, u nusikaltimus, kuri nedar. Nra ko stebtis aikino jis. Dabar, kai tik kas nutinka, policija tuoj pat atvyksta pas mane, suima ir mua, kol prisipastu. A tada pagalvoju, kad sveikata svarbiau, ir prisiimu kalt. Taiau svarbiausia, kad Jonas tikrai jau negali gyventi nedarydamas vis nauj nusikaltim. Dabar jam trisdeimt ketveri. Sunku tiktis, kad jis pasukt doros keli. Jis neturi profesijos, priprats prie laisvo gyvenimo, labai greitai ileidia bet kokias sumas ir dl to jam vis laik reikalingi pinigai.
202
PIRMA DALIS
Jis nesirengia pradti dor gyvenim, didiuojasi tuo, kad yra blatnas. Ant kiekvieno pirto itatuiruoti iedai, kurie parodo jo chodki (nuteisim laisvs atmimu) skaii. Didiuojasi, kad turi j daugiau negu daugelis jo draug. Yra sitikins, kad liks vagis vis gyvenim. Mgsta pasakoti apie legendin kienvag, kuris, anot Jono, turi tris namus skirtinguose miestuose, vis laik turi pinig. Jeigu kas nors kaltina j, kad pavog pinigus, legendinis kienvagis pasididiuodamas itraukia i kiens dvigubai didesn sum ir ramiai atiduoda. Sunku suskaiiuoti, kiek nusikaltim padar Jonas D. per vis savo gyvenim. Nusikaltimai tai, galima sakyti, vienintelis dalykas, kur jis moka ir nori daryti. Jie yra jo pragyvenimo altinis. mogus tiesiog nesivaizduoja kitokio gyvenimo. Mintas pavyzdys taip pat rodo, kodl kalbame ne apie nusikalstam asmenyb, o btent apie nusikalstam karjer. Negalime sakyti, kad Jonas daro nusikaltimus ir nepalieka nusikalstamo kelio vien dl to, kad turi kakoki nusikaltim stumiani nusikalstamos asmenybs bruo. Viskas yra daug sudtingiau. I tikrj jo asmenybs bruoai yra svarbs. Jonas mgsta ir moka daryti nusikaltimus. Taiau tie bruoai pasireik tik dl tam tikr aplinkybi jo vaikystje ir vliau. Pradjus daryti nusikaltimus atsirado nauj aplinkybi, kurios vis stipriau laik j iame kelyje. Tai ir vis maesn tikimyb imokti kokios nors kitos profesijos, ir uvaldiusi nusikalstama romantika svajon gyventi kaip mintas legendinis vagis, ir policijos poiris j jis laikomas nusikaltliu ir tariamas padars kiekvien neiaikint nusikaltim. Taigi tai, kas laiko j nusikalstamame kelyje, ne atskiri asmenybs bruoai, o susiklosts t bruo derinys, aplinkybs, su kuriomis nuolat susiduria, kriminalins policijos poiris. Visus iuos veiksnius ir apima terminas kriminalin karjera. Juk kiekviena karjera tai asmens bruo, aplinkybi ir aplinkini poirio idava. Taigi kriminalin karjera tai ne tik daugelis padaryt nusikaltim. Tai kartu vairs kiti veiksniai: 1. Individualios aplinkybs, su kuriomis nuolat susiduria individas. Toli grau ne visi vargingai gyvenantys mons tampa nusikaltliais. Taiau jeigu mogus gyvena ypa varginai tai gali bti pagrindin jo nusikalstamo elgesio prieastis. 2. Kriminalins justicijos bei visuomenins nuomons apie individ bei jo elges ypatumai. Asmuo gali priklausyti vienai i socialini grupi, kurios ypa traukia kriminalins justicijos dmes. Tai pirmiausia mons, kurie
203
jau buvo bausti u padarytus nusikaltimus. Tai taip pat gali bti asmenys, gyvenantys tam tikrose vietose, tam tikros tautybs. Sakykime, Jonas D. nuolat tariamas policijos dl vairiausi nusikaltim. Aiku, kad ir dl to tikimyb vl atsidurti u grot netgi neprasikaltus didel. Taigi padidjusi asmenybs kriminogenin rizika gali bti siejama tiek su asmenybe, tiek su jos vieta visuomenje, tiek su kriminalins justicijos reakcija. 3. Pagaliau tai i tikrj gali bti kakokios ypatingos asmenybs savybs, skatinanios problemas sprsti btent darant nusikaltimus. Visi ie veiksniai, dl kuri toks individas pasuko nusikaltim keli ir lieka iame kelyje, gali pasireikti skirtingu metu ir j poveikis skirtingas. Vieni veiksniai daugiau takos galjo turti vaikystje, kiti paauglystje, vieni galjo daugiau prisidti prie to, kad jis pasuko nusikalstamu keliu, kiti kad liko iame kelyje. Visus iuos veiksnius ir aplinkybes ir apima kriminologijos terminas nusikalstama karjera. Terminas karjera iuo atveju nra labai tinkamas, gal tiksliau bt nusikalstamas gyvenimas arba nusikalstama biografija. Karjera nuoseklus judjimas vir. mogaus, daranio nusikaltimus, gyvenimas gali bti (kaip matysime iek tiek vliau) ir nenuoseklus, ir ne vir. Taiau tai yra nusistovjs terminas, ir specialistai bei visuomen prie jo priprato.
2. Kriminalin karjera ir nusikaltli recidyvist kriminologiniai tyrimai

Kai kalbama apie ukietjus nusikaltl recidyvist, paprastai sivaizduojamas mogus, kuris savo asmenybs bruoais rykiai isiskiria i aplinkini ir, aiku, tai yra neigiami bruoai. Tai didesnis agresyvumas, nuotyki pomgis, impulsyvumas nesugebjimas savs kontroliuoti. Neretai manoma, kad toki individ intelektas nra auktas. Jie gudrs, bet ne protingi. Manoma, kad toks individas iaugo nedarnioje eimoje, nenorjo mokytis ir buvo prieikas mokyklai ir mokytojams. Jo tvai irgi buvo nusikaltliai, o obuolys netoli rieda nuo obels, todl vien po kito ir daro nusikaltimus. sivaizduojama, kad daromi nusikaltimai nuosekliai sunkja. Kuo toliau, tuo labiau jis tampa nusikaltim profesionalu ir, kaip kiekvienas profesionalas, specializuojasi daryti tam tikrus nusikaltimus. Todl
204
PIRMA DALIS
profesionalus vagis ir profesionalus udikas skirtingi mons. Taigi manoma, kad recidyvisto karjera daro individ vis pavojingesn visuomenei. Ne kart galjome sitikinti, kad kriminologiniai tyrimai sulauo stereotipus, parodo, kad tikrovje viskas yra ir sudtingiau, ir paprasiau. Lietuvoje nebuvo atliekama platesni recidyvist tyrim. Ar kriminalins karjeros stereotipai pasitvirtina, parodys vlesni tyrimai, taiau usienio tyrim ivados dl keli prieasi gali bti labai domios ir mums: 1. Paplitusios tendencijos, pastebimos daugelyje ali, tiktinos ir Lietuvoje. 2. Toki tyrim duomenys yra geras tyrimo hipotezi altinis Lietuvai. 3. Destereotipizuojantis vaidmuo. sitikinome, kad tiek eiliniai mons, tiek aukti pareignai, besivadovaujantys stereotipais, tiki, kad visi paminti poymiai yra natrals, bdingi visiems nusikaltliams. Jie mano, kad taip yra ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Dl to usienio patirties apibendrinimas yra labai svarbus siekiant sulauyti tuos stereotipus, priversti patikti, kad tai nra natrals, savaime aiks dalykai.
Kohort metodas
Patikimiausias kriminalini karjer tyrinjimo bdas yra vadinamasis kohort metodas. Atrenkama jaunuoli ar netgi vaik grup ir stebimas jos tolesnis vystymasis. Atrinkta grup gali bti stebima daug met. Periodikai atrinkti mons apklausiami, fiksuojami visi j susidrimai su kriminaline justicija, aretai, kriminalins bausms, nusikaltimai (ir pakartotiniai). Atliekamos j apklausos ir kitokio pobdio tyrimai. Toks stebjimas padeda nustatyti, kaip ir kada prasideda kriminalin karjera, kokie jaunuoliai pasuka nusikalstamu keliu, kuo jie skiriasi nuo savo bendraami. Pasaulyje atlikta keletas labai rimt tokio pobdio tyrim. Kembrido delinkventinio vystymosi studijos jaunuoliai (ia j daugiau kaip 400) buvo stebimi nuo 8 iki 32 met1. Panas tyrimai atlikti JAV, Skandinavijos alyse, Naujojoje Zelandijoje2. Taigi apvelgsime kai kuriuos tyrimus ir palyginsime j ivadas su mintais populiariais stereotipais.
1 Farrington and West D. J. The Cambridge Study in Delinquent Development: A Long term Followup of 411 London Males // FT. J. Kerner and G. Kaiser (eds.) Criminality: Personality, Behaviour. Life History. 115138. Berlin: SpringerVerlag, 1990. 2 Scott D. M., Gatzanis S. R. M. and Fleeting M. Continuities of Deprivation? The Newcastle 1000 Family Study. Aldershot: Avebury, 1990.
205
3. Nusikaltlio, daranio pakartotinius gana rimtus nusikaltimus, asmenyb

Vyrauja sitikinimas, kad individ, kurie pasirinko kriminalin karjer, asmenyb i esms skiriasi nuo statymui paklstani piliei. is stereotipas nra labai netikslus. Kriminologiniai tyrimai rado nemaai i tikrj esmini skirtum tarp daugkartini nusikaltli ir kit gyventoj. Pirmiausia ie recidyvistai skiriasi, aiku, dideliu kriminaliniu aktyvumu. Visi minti ir kiti tyrimai patvirtino, kad egzistuoja gyventoj grup, kuri pasiymi didesniu negu prasta kriminaliniu aktyvumu. Filadelfijos kohort studijoje buvo nustatyta, kad tik 6 proc. alies vyr padaro daugiau kaip 52 proc. vis jos gyventoj padarom nusikaltim. Jie padaro didiausi dal sunkiausi nusikaltim: 69 proc. vis ginkluot upuolim, 71 proc. nuudym1. Panas rezultatai gauti kitose alyse. Stokholme kohort tyrimas parod, kad 1 proc. jaunuoli padaro pus vis nusikaltim2. Suomijoje buvo gauti dar akivaizdesni rezultatai. ia tik 4 proc. vyr padar pus vis vyr nusikaltim, o 1 proc. moter padar pus vis moter nusikaltim3. ie tyrim rezultatai padar didiul spd. Kaip reakcija juos buvo pradta garsioji JAV trij smgi baudiamoji politika. Buvo numatyta padarius trei nusikaltim skirti labai ilg laisvs atmimo bausm, t.y. ilgam izoliuoti nusikaltl i normali moni visuomens ir atimti galimyb toliau daryti nusikaltimus. Mat aktyvs nusikaltliai sudaro toki ma gyventoj dal, kad natraliai atsiranda noras isprsti nusikalstamumo problem paprasiausiu bdu tiesiog paalinant kriminaliniu poiriu pavojingiausius narius i visuomens. Kriminologiniai tyrimai patvirtino ir tai, kad mons, kurie daug kart padaro nusikaltimus, daugeliu bruo isiskiria i kit moni. Pirmiausiai jie i tikrj turjo blog eim.
1 Wolfgang M., Figlio R. and Sellin T. Delinquency in a Birth Cohort. Chicago, Ill.:University of Chicago Press. 2 Pulkkinen L. Delinquent Development: Theoretical and Empirical Considerations // M. Rutter (ed.) Studies of Psychosocial Risk: The Power of Longitudinal Data. P. 184199. Cambridge: Cambridge University Press, 1988. 3 Wikstrm P.O. H. Patterns of Crime in a Birth Cohort. Stockholm: University of Stockholm Department of Sociology, 1987.
206
PIRMA DALIS
Recidyvas ir eima
Atlikti tyrimai parod, kad recidyvistai daug daniau negu kiti turjo blogas eimas. J tvai arba buvo isiskyr, arba nuolat konfliktuodavo. Pavyzdiui, 1990 m. Nkastle atliktas tkstanio eim tyrimas parod, kad jeigu tvai isiskyr, kai vaikui buvo penkeri ar maiau met, yra didesn tikimyb, kad iaug tokie vaikai darys pakartotinius nusikaltimus. Net iki 33 met ilieka tv skyryb kriminalinis pdsakas mons, kuri tvai isiskyr, daniau daro nusikaltimus1. 1988 m. McCord tyrimas leido patikslinti nedarnios eimos kriminologin reikm. Ji lygino, kok poveik vlesniam pakartotiniam nusikalstamumui daro vairs nedarnumo veiksniai: 62 proc. nusikaltimus darani jaunuoli buvo aukljami suirusioje eimoje be motinos arba eimoje, kurioje buvo alta, vaik nemylinti motina. 52 proc. turjo abu tvus, taiau jie nuolat konfliktuodavo. Darni eim vaikai ymiai reiau daro pakartotinius nusikaltimus (26 proc.). Net jeigu tvai isiskyr arba gyvena atskirai, bet motina myli vaikus, rizika, kad vaikai prads daryti nusikaltimus, palyginti daug maesn (22 proc.). Autor daro ivad, kad ne tiek tv isiskyrimas, kiek tv konfliktiniai santykiai ir ypa motinos altumas, abejingumas ar prieikumas vaikams turi kriminogenin poveik2. Nedarnios eimos kaip kriminogeninio veiksnio reikm patvirtina daugelis kit tyrim. Atlikus bendranacionalin ilgamet 5000 vaik, gimusi vien 1946 m. savait, tyrim prieita prie ivados, kad didiausi kriminogenin poveik tv skyrybos turjo, jeigu vaikui tuo metu buvo penkeri metai ir maiau.3 Jau mintas Kembrido kohort tyrimas parod, kad eimos suirimas, kai vaikams maiau kaip 10 met, svarbus bruoas prognozuojant vlesn i vaik nusikalstamum4.
Tv ir vaik nusikalstamumas
Kriminologiniai tyrimai i esms patvirtina, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Tai dar vienas momentas, kai stereotipiniai poiriai nusikaltl pasitvirtina (iskyrus vien svarbi ilyg, kad vadovaujantis stereotipiniu
1 Kolvin Scott D. M., Gatzanis S. R. M. and Fleeting M. Continuities of Deprivation? The Newcastle 1000 Family Study. Aldershot: Avebury, 1990. 2 Farringgton D. Human Development and Criminal Careers // The Oxford Handbook of Criminology. 1997. P. 388. 3 Wadsworth M. E. J. Roots of Delinquency: Infancy, Adolescence and Crime. London: Martin Robertson. 1979. 4 Farrington D. 1997. Ten pat. P. 389.
207
poiriu manoma, kad taip yra visada, tuo tarpu kriminologiniai tyrimai rodo tik didel tikimyb, aiki tendencij). McCord, trisdeimt met stebjusi 250 vaik, o vliau jaunuoli gyvenim, nustat, kad nuteist tv vaikai taip pat daniau buvo teisti. Ji netgi band nustatyti, ar nra nuoseklumo tarp to, kokius nusikaltimus daro tvai ir vaikai. Ji, pavyzdiui, nustat, kad 29 proc. nusikaltli, nuteist u su prievarta susijusius nusikaltimus, turjo tokius pat tvus. I vis kit tv tik 12 proc. turjo tokius vaikus. Jeigu iki deimtojo gimtadienio berniukas turi bent vien nuteist eimos nar (tai gali bti motina, tvas arba brolis), tai yra svarbus enklas, kad jis vliau bus nuteistas pats1. ie tyrjai nustat dar vien svarbi tendencij. Vaikai i eimos, kur bent vienas jos narys yra nuteistas, ne tik daniau daro nusikaltimus, bet j nusikalstama karjera trunka ilgiau, jie sunkiau pasuka i nusikaltim kelio. ias tendencijas geriausiai galima paaikinti psichologikai. Blogi santykiai eimoje, abejinga motina paeidia normal socializacijos proces eimoje. Vaikai neperima gdi, kurie svarbs norint pasiprieinti nusikalstamumui2.
emas socialinis eimos statusas

Danai manoma, kad daugiausia nusikaltim daro emesns visuomens klass atstovai. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad net labai mobiliose visuomense vaikai daniausiai paveldi tv socialin pozicij. Socialinis statusas sudtingas ir kompleksikas reikinys. Tai ir profesija, ir isilavinimas, ir eimos gyvenimo lygis, ir pajamos, ir kt. Tyrimai rodo, kad ne visi socialins klass rodikliai vienodai glaudiai yra susij su nusikalstamumu. Glaudiausiai su nusikalstamumu susij trys emiausios klass poymiai: maos eimos pajamos, blogos gyvenimo slygos (blogas butas ir pan.) ir eimos dydis. Paskutinis poymis yra ypa rykus. Pavyzdiui, Kembrido tyrimas parod, kad jeigu eimoje, kurioje auga deimties met berniukas, yra dar keturi ar daugiau vaik, tai tikimyb, kad jis vliau darys nusikaltimus, yra dvigubai didesn negu vidutin3. Daug silpnesn ry su pakartotiniu nusikalstamumu turi toks svarbus socialins pozicijos poymis kaip profesija. Kaip inome, emiausios socia1 2
West D. J. and Farrington D. P. Who becomes Delinquent? London: Heinemann, 1973. Trasler G. B. The Explanation of Criminality. London: Routledge and Kegan Paul,
1962. West D. J. and Farrington D. P. Ten pat.; Miller F. J. W., Fleeting M. and Kolvin P. A. Social and Parenting Factors Affecting Criminaloffence Rates: Findings from the Newcastle Thousand Family Study (19471980), British Journal of Psychiatry, 1988; 152: 8090.; Harrington D. P. Ten pat. P. 391.
3
208
PIRMA DALIS
lins klass atstovai daniausiai dirba maiausios kvalifikacijos reikalaujant darb. Tarp profesinio darbo pobdio ir nusikalstamumo glaudesnio ryio nenustatyta.
Mokykla
Socialinis nusikaltlio stereotipas remiasi sitikinimu, kad blogis pagimdo blog. Nusikalstamumas yra blogas dalykas, vadinasi, tai kit blog dalyk blogos eimos, blogos materialins padties ir, aiku, blogos mokyklos padarinys. Mokykla, kaip ir eima, yra vienas i svarbiausi kaltinamj aptariant nusikalstamumo prieastis. Kriminologiniai tyrimai rado gana sudting ry tarp mokyklos veiklos ir jos mokini nusikalstamumo. Tyrimai rodo, kad atskir mokykl mokini nusikalstamumas labai skirtingas. Jau mint Kembrido tyrim atlik tyrjai nustat, kad vienos mokyklos 100ui mokini tenka 20,9 kvietimai teism, kitos viso labo 0,31. Kriminogenini mokykl poymiai gerai inomi: tai pirmiausia savitarpio nepasitikjimas tarp mokini ir mokytoj, mokiniai nedalyvauja mokyklos visuomeniniame gyvenime, elgesio taisykls mokykloje yra neaikios ir gyvendinamos nenuosekliai, taiau tai toli grau nereikia, kad mokykla yra nusikalstamumo kaltinink. Labai svarbu yra tai, kad mokiniai danai gali pasirinkti mokykl. Nustatyta, kad probleminiai vaikai link rinktis mokyklas, pasiyminias dideliu nusikalstamumu2. prestiikiausias mokyklas, kuriose mokytis yra daug norinij, mokytojai atrenka geriausius. Taigi kiti telkiasi blogesnse mokyklose. Kyla klausimas, ar atmosfera mokyklose, jos veiklos pobdis turi kok nors savarankik poveik nusikalstamumui. inomiausias yra M. Rutterio ir jo koleg 1979 m. atliktas tyrimas3. Jie tyrinjo, kok poveik mokini nusikalstamumui turi mokini skaiius mokykloje, mokini ir mokytoj santykiai, mokytoj kaita, kiek mokiniams skiriama nam darb, kiek organizuojama ivyk, kada pastatytas mokyklos pastatas ir kiti veiksniai. Vienas i mokyklinio gyvenimo veiksni, kuris, kaip paaikjo, glaudiai susijs su nusikalstamumu, buvo nuobaud ir paskatinim santykis. Mokyklos, kuriose didelis nusikalstamumas, pasiymjo didesnmis bausmmis ir retais paskatinimais4.
Farrington D. 1997. Ten pat. P. 392. Farrington D. 1997. Ten pat. 3 Rutter M., Maughan B., Mortimore P. and Ouston J. Fifteen Thousand Hours: Secondary Schools and their Effects on Children. London: Open Books, 1979. 4 Rutter. Ten pat.
2
209
Tyrimai parod, kad labai svarb vaidmen taip pat vaidina tv ir vaik santykiai, ypa tv poiris vaikus. McCord 1979 m. nustat, kad galima prognozuoti, jog tv nepriirimi vaikai darys tiek smurtinius, tiek nusikaltimus nuosavybei1.
Asmenybs bruoai
Atlikus tyrimus nustatyta, kad yra keletas asmenybs bruo, kurie labai padidina tikimyb, kad individas darys nusikaltimus. Vienas i j vadinamasis HIA (hyperactivityimpusivityattention deficit). Vaikai, pasiymintys iuo bruou, labai judrs, nesugeba susikaupti ilgesn laik, yra impulsyvs. Daugelis tyrintoj nustat ry tarp HIA ir nusikaltim darym2. Pavyzdiui, vedijoje atliktas ilgalaikis tyrimas parod, kad HIA yra vienas tinkamiausi poymi, kuriuo remiantis galima prognozuoti tolesn individo nusikalstamum3. J. Satterfieldas atuonerius metus stebjo jaunuolius, kurie bdami atuonerideimties met pasiymjo HIA. Prajus atuoneriems metams jie eis kartus daugiau padar rimt nusikaltim4. Panas ryiai nustatyti atlikus kitus tyrimus5. Mokslininkai mano, kad HIA yra fiziologins kilms veiksnys. emas nerv sistemos reaktyvumas sukelia didesn iorini dirgikli poreik. Judrus individo elgesys, nesugebjimas susikaupti, ilgesniam laikui nurimti yra bandymas patenkinti poreik6.
Farrington D. 1997. Ten pat. P. 387. Loeber R. Behavioural Precursors and Accelerators of Delinquency // W. Buikhuisen and S. A. Mednick (eds.) Explaining Criminal Behaviour: Interdisci plinciry Approaches. Leiden: Brill, 1987. P. 5167. 3 Klinteberg B. A., Andersson T., Magnusson D. and Stattin H. Hyperactive Behaviour // Childhood as Related to Subsequent Alcohol Problems and Violent Offending: A Longitudinal Study of Male Subjects, Personalily and Individual Differences. 1993. 15: 381388. 4 Satterfield J. H. Childhood Diagnostic and Neurophysiological Predictors of Teenage Arrest Rates: An 8year Prospective Study // S. A. Mednick, T. E. Moffitt, and S. A. Stack (eds.) The Causes of Crime: New Biological Approaches, 146167. Cambridge: Cambridge University Press, 1987. 5 Farrington D. Ten pat. 1997. P. 385. 6 Raine A. The Psychopathology of Crime: Criminal Behaviour as a Clinical Disorder. San Diego: Academic Press, 1993.; Venables P. H. and Williams M. Relationships Between Central and Autonomic Measures of Arousal at Age 15 Years and Criminality at Age 24 years. Archives of General Psychiatry. 1990. 47: 10031007.
2
210
PIRMA DALIS
emas intelektas ir nusikalstamumas

Intelekto ir nusikalstamumo ryio tyrimai parod tvirtus ir netiktus i reikini ryius. Pavyzdiui, ved atliktas ilgalaikis stebjimas parod, kad emas intelekto lygis trej (!) met amiuje leidia nusakyti nusikalstamum iki trisdeimties met amiaus1. Nusikaltli, kurie padar po kelet nusikaltim, kai jiems buvo treji metai, intelekto vidurkis buvo 88 proc., o t, kurie nedar vliau nusikaltim, intelekto vidurkis buvo 101. JAV Miigano valstijoje atlikti tyrimai parod, kad inant, koks buvo asmens intelektas, kai jam buvo ketveri metai, galima pakankamai tiksliai prognozuoti nusikalim darym iki dvideimt septyneri met2. Gali kilti klausimas, kok poveik nusikalstamumui intelektas turi i tikrj? Gal emesnio intelekto mons tiesiog nemoka nuslpti nusikaltim? Atsakym klausim buvo bandoma gauti tyrinjant ry tarp intelekto ir individ anonimikai apklausiant apie j padarytus nusikaltimus3. Tarp nusikalstamumo ir intelekto buvo nustatytas toks pat glaudus ryys. Vadinasi, ne nesugebjimas nuslpti padaryt nusikaltim buvo prieastis. Ypa pastebimas yra odinio (verbalinio) intelekto deficitas. Nusikaltliai blogiau kalba, sprendia udavinius ir pan. Mokykloje jie susiduria su daug didesnmis problemomis negu j vienmeiai. Dl emesnio intelekto tie asmenys nesugeba numatyti tolesni savo elgesio padarini, blogiau suvokia savo nusikaltim auk jausmus. Visa tai skatina aktyviau daryti nusikaltimus.
Nusikalstama specializacija
Jau minjome, kad daniausiai skiriami vairs nusikaltli tipai pagal j nusikalstam specializacij. Tipikas udikas, tipikas sukius, tipikas vagis tai tik keletas i t tip. Manoma, kad tuos tipikus bruous lemia nusikalstama veikla (r. Tipikas vagis).
1 Stattin H. and KlackenbergLarsson I. Early Language and Intelligence Development and their Relationship to Future Criminal Behaviour. Journal of Abnormal Psychology. 1993. 102: 36978. 2 Schweinhart L. J., Barnes, H. V. and Weikart D. P. Significant Benefits: The High/Scope Perry School Study Through Age 27. Ypsilanti, Mich.: High/Scope, 1993. 3 Farrington D. Ten pat. 1997. P. 386.
211
Tipikas vagis1 1. Apylinks inspektorius: Neaukto gio, trapesnio sudjimo, judrus, moka bti nepastebimas. 2. Nepilnamei inspektor: Neauktas, judrus, apsirengs pilkai, amius madaug 20 met. 3. Ekonomins policijos inspektorius: Judrus, sukasi kokioje nors vietoje, kur yra k pavogti, nepastebimas. Labai moka apsimesti nekaltu avinliu. 4. Kriminalins paiekos inspektorius: Jaunas, judrus, gudrus, moka isisukinti, bailus, nelinks naudoti prievartos. 5. Apsaugos policijos pareignas: Gana jaunas, paprastai visur su draugeliais. Apsirengs taip, kad neatkreipt save dmesio. Rankos judrios. Baiktus. Tik kas ne taip tuojau pradings. 6. Laisvs atmimo vietos operatyvinis darbuotojas: Neauktas, judrus, neiri akis, niekada nieko nesako tiesiai, jam nebdingas garbs jausmas, gali paadti ir tuoj pat pamirti, lengvai pasiduoda stambi uv dideli nusikaltli takai.
Susipainus su pateiktomis charakteristikomis nesunku pastebti, kad j altinis yra daugiausiai nusikaltimo bdas tai, kaip policijos pareignas j sivaizduoja. I tikrj kad vagys galt skmingai pavogti (sakykime, itraukti pinigin i kiens) reikia pirmiausia nepastebimai priartti prie aukos. Todl ir iskiriami tokie bruoai kaip neauktas, apsirengs taip, kad neatkreipt save dmesio, sukasi kokioje nors vietoje, kur yra k pavogti, nepastebimas, apsirengs pilkai. Antra vertus, vagiam daikt reikia itraukti atsargiai, todl rankos judrios. Be to, baiktus, judrus vagis turi sugebti pabgti, jeigu vagyst bus pastebta, todl nurodoma, kad jis tik kas ne taip tuojau pradings. Jeigu j vis dlto pagauna, turi sugebti isisukti. Taip atsiranda tokie bruoai kaip labai moka apsimesti nekaltu avinliu, moka isisukinti. Jo udarum pabria tokie bruoai kaip neiri akis. Stereotipiniai nusikaltli apraymai danai pateikiami kriminalistikos vadovliuose, ypa aptariant nusikaltlio paiekos taktik. Tie apraymai suprantami tiek policijos darbuotojams, tiek gyventojams.
Policijos pareign apklausa. Kvalifikacijos klimo kursai. Atsakymai klausim: Kaip sivaizduojate tipik vagrecidyvist? Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 19971998.
212
PIRMA DALIS
Atlikome nedidel apklaus trisdeimt trij kriminalins paiekos pareign prame atsakyti klausim, ar danai jiems tenka susidurti su tokiu tipiku vagimi". Dauguma atsak, kad retai (r. Tipiko vagies paplitimas).
Tipiko vagies paplitimas1 Pareignai buvo praomi apibdinti tipik vag. Tada buvo pateiktas toks klausimas: Ar danai Jums tenka tarp vagi sutikti tok tipik vag? ir keturi atsakymo variantai: 1. Danai; 2. Retai; 3. Vidutinikai; 4. Retai, bet pagrindiniai vagies bruoai daugiau ar maiau bdingi visiems vagims. Atsakymai: 1. Danai 9,1 proc. 2. Nelabai danai 9,1 proc. 3. Retai, bet pagrindiniai vagies bruoai daugiau ar maiau bdingi visiems vagims 63,6 proc. 4. Retai 18,2 proc. Pastaba. Apklausiamieji buvo atrinkti vadinamosios natralios atrankos bdu, todl tyrimas turjo daugiau iliustracin ir pilotain paskirt.
Minta apklausa parod, kad ne tik gyventojai, kurie ne taip danai susiduria su nusikaltliais, bet ir policijos pareignai, kurie vykdydami savo pareigas danai bendrauja su jais, remiasi stereotipiniu nusikaltlio vaizdiu. Jie pripasta, kad ne taip danai susiduria su juo kasdieniame darbe, taiau pastebi, kad stereotipo bruo turi mons, su kuriais bendrauja. Nenuostabu, kad kai kurie kriminologai band pagal stereotipin tipik nusikaltli vaizd kurti nusikaltli tipologijas.
Lietuvos kriminalins policijos pareign apklausa (33 mons). LPA kvalifikacijos klimo kursai, 1998.
213
4. Nusikaltli recidyvist tipologijos

Viena i inomiausi yra D. Gibbono sukurta tipologija1. Kurdamas savo tipologij D. Gibbonas siek dviej tiksl kad i bt tiksli ir suprantama. Aiku, kuo labiau tipologija atitinka susidarytus vaizdius, tuo ji suprantamesn. D. Gibbonas nesisteng, kad ji bt sudaryta pagal vienodus kriterijus. Iskirdamas atskirus tipus jis pirmiausia atsivelg pat nusikaltim ir jo pobd bei tai, kaip nusikaltlis paprastai j padaro (vienas ar su grupe), nusikaltli savs vertinim arba poir aplinkinius, ar daug nusikaltim yra padars. Pagal iuos kriterijus jis iskyr 26 tipus. Tarp j yra profesionals vagys, pusiau profesionals svetimo turto grobstytojai, profesionalai, sunks nusikaltliai, sukiai, psichopatai upuolikai, prievartautojai, agresyvs prievartautojai, kraujomaios nusikaltliai, neprofesionals grobstytojai i parduotuvi ir kt. Suprantamumas, grindiamas stereotipiniais poiriais, kaip inome, yra gana klastingas. Tam tikro stereotipinio tipo bruoai gali bti visikai akivaizds vienam, taiau visikai neakivaizds kitam. Du mons gali sutarti, kad psichopatui upuolikui bdingas iaurumas, o profesionaliam vagiui gudrumas, taiau jie t iaurum ir gudrum supras skirtingai. Pagaliau taikydami t pai tipologij konkretiems atvejams vienas darys vien ivad (kad klasifikuojamas individas priklauso tam tikram tipui), kitas visikai prieing. Taip nutiko ir taikant D. Gibbono tipologij2. C. Hartjeno ir D. Gibbono tyrime trys probacijos pareignai band suklasifikuoti 655 nusikaltlius, kuriems buvo taikoma probacija. Paaikjo, kad tik 48 nusikaltlius buvo galima priskirti vienam i tip. Tik 22 proc. atvej visi trys pareignai vienodai nusprend, kuriam tipui reikia priskirti nusikaltl. Tyrintojai (vienas i j tipologijos autorius), gana panaiai kaip ir ms klausti Lietuvos policijos pareignai, prijo prie ivados, kad tipologija gera, taiau gryni tipai sutinkami labai retai. Sukurti nusikaltli ir kriminalini karjer tipologijas band ir kiti kriminologai3. Ar i tikrj nusikaltliams bdinga kriminalin specializacija? Ar i tikrj egzistuoja tam tikros skirtingos nusikalstamos karjeros?
1 Gibbons D. C. Society, Crime and Criminal Behaviour. 5th ed. New York: Prentice Hall, 1987. 2 Hartjen C. and Gibbons D. An Empirical Investigation of a Criminal Typology // Sociology and Social Research. Vol. 54. (October 1969). P. 56-62. 3 Chaiken, Marcia R. and Chaiken J. M. Offender Types and Public Policy Crime and Delinquency. Vol. 30. (April 1984). P. 195-226.
214
PIRMA DALIS
Tiek kohort, tiek atskir nusikaltli grupi tyrimai veria manyti, kad j nra. Mat jeigu tokios nusikalstamos specializacijos i tikrj egzistuot, kiekvienas nusikaltlis bt links daryti tik tam tikrus, jo kriminalins karjeros tipui bdingus nusikaltimus. Pavyzdiui, turto grobstytojams, darantiems turtinius nusikaltimus, neturt bti bdingi nusikaltimai asmenybei (aiku, jeigu tai nra susij su turto grobstymu). Pavyzdiui, jie vogs, bet neagins, nepaeidins visuomenins tvarkos, neudys. Atlikti tyrimai akivaizdiai rodo, kad toki specializacij daryti tam tikros ries nusikaltimus nra. Pavyzdiui, Kembrido mokslininkai atlik tyrim nustat, kad tiriamieji nusikaltliai gan judrs ir daro paius vairiausius nusikaltimus. Sakykime, nusikaltliai, kurie buvo nuteisti u nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu (upuolim, plikavim, grasinim susidoroti j buvo madaug tredalis), vidutinikai padar po 1,7 toki nusikaltim. Bet jie taip pat padar nemaai kit nusikaltim, nesusijusi su prievartos taikymu. Toki kiekvienas vidutinikai padar po 5,3. Tiktai penktadalis nusikaltli, padariusi su prievartos taikymu nesusijusius nusikaltimus, nedar kitoki. Taigi tikrai nra pagrindo manyti, kad egzistuoja kokia nors smurto specializacija1. Kiti tyrintojai taip pat nustat, kad dauguma nusikaltli, kurie padar smurtini nusikaltim, daniausiai yra dar daugiau padar nesmurtini2. Nebuvo nustatyta ir koki nors rykesni smurtini ir nesmurtini nusikaltli asmenybs bruo vaikystje, paauglystje ir suaugus skirtum. Kiti tyrintojai taik labai jautri matematin tyrimo metodik, siekdami nustatyti kad ir nelabai pastebimas tendencijas bei nuoseklumus nusikaltliams darant nusikaltimus3. Taikant iuos metodus kai kurias gana nerykias, bet vis dlto aikias tendencijas pavyko atskleisti. Buvo nustatyta, kad toks nusikaltim nuoseklumas bdingiausias seksualiniams nusikaltliams, ypa jeigu jie padar daugiau kaip vien tok nusikaltim. Tam tikra kriminalin specializacija bdinga ir asmenims, kurie buvo nuteisti u sukiavim. Taiau ir vienu, ir kitu atveju tai tik labai neymios tendencijos, kurioms iaikinti reikia speciali metod. Galima daryti ivad, kad stereotipinis nusikaltlio vaizdis mokslikai nepagrstas reikinys, o i tikrj egzistuojanios tendencijos tokios silpnos, kad vargu ar turi koki praktin reikm.
Farrington D. Ten pat. 1997. P. 380. Haapanen R. A., Schuster R., Dinitz S. and Conrad J. P. The Violent Few. Lexington, Mass,: Heath, 1978.; Snyder H. N. Court Careers of Juvenile Offenden. Washington, DC: Office of Juvenile Justice and Delinquency Prevention, 1988. 3 Stander J., Farrington D. P., Hill G. and Altham P. M. E. Markov Chain Analysis and Specialization in Criminal Careers. British Journal of Criminology. Vol. 29. 1989. P. 31735.
2
215
5. Nusikalstamos veiklos tstinumas ir aktyvumas

Daugelis moni ventai tiki, kad tipiko nusikaltlio kelias yra nuo nedideli nusikaltim prie vis didesni ir baisesni. Kriminologiniai tyrimai ir ia atskleidia daug sudtingesn vaizd, negu paprastai manoma. Tstinumas. Tyrimai parod, kad i tikrj, jeigu asmuo buvo nuteistas u vien nusikaltim, yra didesn tikimyb, kad jis padarys ir kit1. Pavyzdiui, M. Wolfgangas, R. Figlio ir T. Sellinas (1972) tirdami nepilnameius nustat, kad 53,6 proc. policijos sulaikyt nepilnamei buvo sulaikyti ir antr kart. I nepilnamei, kurie buvo sulaikyti antr kart, 65,1 proc. buvo sulaikyti tris ir daugiau kart. Kiti tyrimai patvirtina i didjani pakartotinio sulaikymo tikimyb2. Taigi nusikaltlis i tikrj vis labiau sitvirtina kriminaliniame kelyje. Kriminalins karjeros pradia. Paplitusi nuomon, kad kuo anksiau jaunuolis pradeda ikrypti i tikro kelio, tuo sunkesnis bus tas nukrypimas. Jaunas amius tradicikai laikomas nekaltybs amiumi. mogus dar nesugeds. Taiau jeigu jau tuo metu parodoma sugedimo poymi, manoma, kad gedimas" bus itin didelis. Kriminologiniai tyrimai patvirtina toki nuomon. Daugelis tyrim parod, kad kuo anksiau asmuo sulaikomas u teiss paeidimus, tuo daugiau ir tuo rimtesni nusikaltim padaroma vliau3. Pavyzdiui, nepilnameiai, kurie paeidimus pradjo daryti labai anksti, kai jiems buvo 10 13 met, padaro daugiausiai nusikaltim4. Daugyb tyrim rodo, kad kuo daugiau elgesio problem vaikystje, tuo didesn tikimyb, kad bdamas nepilnametis ir suaugs paeidins statymus. Elgesio paeidimai ir asmenybs sutrikimai 10 met amiuje turi labai aukt koreliacij (+0,5) su elgesio paeidimais 14 met amiuje ir pakankamai aukt (+0,38) 18 met amiuje5.
Wolfgang M., Figlio R. and Sellin T. Delinquency in a Birth Cohorts. Chicago: University of Chicago Press, 1972. 2 Miller S., Dinitz S. and Conrad J. Careers of the Violent: The Dangerous Offender and Criminal Justice. Lexington, Mass.: D. C. Heath, 1982. 3 Farrington D. 1997. Ten pat. P. 376; Wolfgang M., Figlio R. and Sellin T. Delinquency in a Birth Cohorts. Chicago: University of Chicago Press, 1972; Miller S., Dinitz S. and Conrad J. Careers of the Violent: The Dangerous Offender and Criminal Justice. Lexington, Mass.: D. C. Heath, 1982; Tracy P., Wolfgang M. E. and Figlio R. M. Delinuuency in Two Birth Cohorts. Washington, DC: Office of Juvenile Justice and Delinquency Prevention, 1985. 4 Farrington D. 1997. Ten pat. 5 Farrington D. 1997. Ten pat. P. 378.
1
216
PIRMA DALIS
Trukm. Stereotipinis poiris nusikaltl nenumato kriminalins karjeros pabaigos. Tipiku atveju ji trunka vis gyvenim. Kuo vyresnis nusikaltlis, tuo maesn yra tikimyb, kad jis sugr tikr keli. Taigi kriminalin karjera gali nutrkti tik nusikaltliui mirus, ilgam laikui pakliuvus kaljim arba, kas maiausiai tiktina, pasitaisius. Kriminologiniai tyrim rezultatai iuo klausimu buvo ypa netikti. Paaikjo, kad daniausiai kriminalin karjera yra tam tikros trukms. Kembrido tyrimo duomenimis, laikotarpis, kai nusikaltliai daro nusikaltimus, vidutinikai trunka 8,8 met1.
6. Nusikalstamo elgesio ryys su kitomis elgesio ir asmenybs problemomis

Kriminologiniai tyrimai parodo, kad nusikalstamas elgesys tik vienas antisocialinio elgesio sindromo element. is sindromas apima gana vairius elgesio ir asmenybs nukrypimus ir vystosi tam tikrais etapais. Pavyzdiui, Kembrido tyrimas parod, kad besimokydami pradinse klasse bsimieji nusikaltliai buvo triukmingi ir nesiningi. Kai jiems buvo 1214 met, ypa irykjo j agresyvumas ir polinkis meluoti. 18 met paeidjai jau buvo antisocials daugeliu atvilgiu. Bdingiausi poymiai: piktnaudiavimas spiritiniais grimais, narkotikai, besaikis rkymas, azartiniai aidimai2.
7. Nusikalstamos veiklos raidos variantai

Manoma, kad kuo ilgiau stereotipinis nusikaltlis usiiminja nusikalstama veikla, tuo smoningiau jis veikia, daugiau gyja gdi, kruopiau planuoja nusikaltimus. Daromi vis sunkesni nusikaltimai ir sugebama vis skmingiau juos slpti. Kriminologiniai tyrimai parod, kad toli grau yra ne taip. Mokslinje ir mokomojoje literatroje paplits poiris, rao profesorius J. Bluvteinas, kad recidyvistai evoliucionuoja paprastai viena kryptimi pradj daryti nelabai pavojingus nusikaltimus, palengva pereina prie pavojingesBarnett A., Blumstein A. and Farrington D. P. Probabalistic Models of Youthful Criminal Careers // Criminology. 1987. No. 25. P. 83-107. 2 Farrington D. Juvenile Delinquency // J. C. Coleman (ed.) The School Years. 2nd ed. 123163. London: Routledge, 1992.
1
217
ni. I tikrj iai evoliucijai bdinga ymiai sudtingesn schema. Lietuvoje ir usienyje atliktais tyrimais nustatyta, kad tipikiausi recidyvo atvejai, kai asmens padaryti nusikaltimai pavojingumo poiriu yra madaug vienodi. Atvejai, kai i pradi daromi ne tokie pavojingi nusikaltimai, o vliau pavojingesni, pasitaiko taip pat danai, kaip ir atvejai, kai nuo pavojingesni nusikaltim pereinama prie ne toki pavojing. Taigi recidyvinio nusikaltimo sunkumas ymia dalimi priklauso nuo ankstesnio nusikaltimo. Asmuo, nuteistas u sunk nusikaltim, greiiausiai vl padarys sunk nusikaltim. Ir prieingai, jeigu ankstesnis nusikaltimas nebuvo sunkus, galima tiktis, kad ir kitas nusikaltimas nebus sunkus1. Tyrimai rodo, kad gali egzistuoti gana skirtingi kriminalins karjeros variantai. Pavyzdiui, amerikiei kriminologai, tyr recidyvinius nusikaltlius, nuteistus u plikavim, nustat du kriminalins karjeros tipus2: intensyvj ir besikaitaliojantj. Intensyviojo tipo nusikaltliai anksti pradeda kriminalin veikl, ja usiima planingai ir nuosekliai. J daromi nusikaltimai kruopiai parengti ir apgalvoti, o nusikaltim darymo gdiai tvirti. Jie daro daug nusikaltim vidutinikai 51 nusikaltim per metus, tuo tarpu antrojo tipo nusikaltliai per t pat laik tik 5 nusikaltimus. Besikaitaliojaniojo tipo nusikaltlis nusikaltimus daro nereguliariai, daniausiai tik pasitaikius progai. Rizika darant nusikaltimus didel, o pelnas daniausiai menkas. I tyrimo duomen rykja du visikai skirtingi recidyvinio nusikalstamumo tipai. Pirmojo tipo (pavadinkime j antisocialiniu) nusikaltlis i tikrj siekia racionalios profesins veiklos; antruoju atveju (pavadinkime j asocialiu tipu) galima manyti, kad to, ko nusikaltliui trksta darant nusikaltimus: mokjimo organizuoti ir planuoti savo nusikalstam veikl, numatyti problemas ir sprsti jas, sugebjimo nuosekliai siekti savo tikslo trksta ir kasdieniame gyvenime. Jis taip pat turi problem siekdamas ir legali savo tiksl. Taigi toks kriminalins karjeros tipas gali bti viena i nepakankamos socialins adaptacijos apraik. Jis gali bti susijs su valkatavimu, alkoholizmu, psichiniais paeidimais. Intensyviojo tipo nusikaltliai daniausiai turi apibrt savo veikos tiksl pavyzdiui, praturtti, usitikrinti sau aukt gyvenimo lyg. Jie vertina save kaip profesionalus, gauna daugiau pinig i savo nusikaltim. Tikimyb, kad jie padarys aukai fizin al yra didesn.
Kriminologija / Ats. red. prof. J. Bluvteinas. Vilnius: Pradai, 1994. P. 226. Petersilia J., Greenwood P. and Lavin M. Criminal Carers of Habitual Felons. Santa Monica, Calif.: Rand, 1977.
2
218
PIRMA DALIS
8. Sugrimo dor gyvenim prieastys

Stereotipikai mstant manoma, kad kartais nusikaltlis vis dlto pasitaiso ir grta dor keli. Viena pasitaisymo prieasi yra skminga policijos ir apskritai kriminalins justicijos veikla. Atitinkamos tarnybos sugebjo iaikinti padarytus nusikaltimus ir paskirti pelnyt bausm. Pakliuvs kaljim nusikaltlis suprato savo klaid ir pasitais. Kita prieastis susitikimas su doru mogumi, kuris sugeba padaryti tak nusikaltliui. Tai gali bti kunigas prisiminkime V. Hugo romane Vargdieniai pavaizduot episkop, kuris sugrino pagrindin veikj an Valan dorybs keli. Tai gali bti mylima moteris arba tiesiog doras mogus. Tai dramatikas ir jaudinantis poskis, galutin grio pergal prie blog. Kriminologiniai tyrimai atskleidia visikai kit kriminalins karjeros baigties vaizd. Pirmiausia tik nedidel nusikaltli dalis tsia savo nusikalstam karjer ir sulauk keturiasdeimties1. Apie proces vaizdiai sakoma, kad nusikaltlis perdeg, kad jis pabaig. Svarbiausia, tai vyksta ne dl kriminalins justicijos korekcinio poveikio. Kriminalins karjeros baigimas yra procesas, kuris vyksta spontanikai, veikiamas veiksni, kurie daniausiai yra nepriklausomi nei nuo kriminalins justicijos, nei nuo paties nusikaltlio. Vienas inomiausi bandym sisteminti veiksnius, kurie paskatina nusikaltl sulaukus keturiasdeimties pasukti i nusikalstamo kelio, yra amerikiei kriminologo N. Shoverio Kriminalins karjeros baigimo modelis (r. 14 schem).
14 schema Kriminalins karjeros baigimo modelis (N. Shover) Orientacijos pokyiai Toliau daryti nusikaltimus neapsimoka Tarpasmeniniai pokyiai
1
Amius
Nusikaltim danumas ir matomumas
Conclin J. Criminology. New York Toronto, 1992. P. 354.
219
Visus veiksnius, kurie skatina baigti kriminalin karjer, N. Shoveris suskirst dvi grupes. Orientacijos pokyiai Sulaukus vyresnio amiaus keiiasi nusikaltlio poiris kelet svarbi gyvenimo aspekt. 1. Naujas poiris save. Didja nepasitenkinimas savimi bei pragyventu gyvenimu. Daniausiai paaikja, kad nusikaltim darymas nedav to, ko i ios veiklos buvo laukiama. 2. Keiiasi poiris laik. Nusikaltlis pradeda skaiiuoti laik i kito galo. Kuo maiau lieka gyventi, tuo daugiau jis galvoja apie gyvenim kaip apie metus, kurie liko gyventi. Tai gali pakeisti jo poir galim ilgalaik laisvs atmim. 3. Tiksl ir ekspektacij (laukim) kitimas. Nusikaltlis atsisako plan pasiekti materialin gerbv. Pasenus atsiranda kit poreiki: troktama ramybs, svarbu tampa sveikata ir geri santykiai su aplinkiniais. 4. Nuovargis. Nusikaltliai jau neturi energijos skmingai ginti savo pozicij nusikaltli pasaulyje. Jam tenka vengti kovos u savo interesus ir pozicij, jis lengviau tampa auka. Tarpasmenini santyki pokyiai Iskirtini du dalykai. 1. Vyresnio amiaus monms svarbesni tampa santykiai eimoje. 2. sitraukimas legali veikl. Keturiasdeimt met tai profesins veiklos virn. Jeigu individas turjo ir legali profesij, kaip tik is amius gali bti palankiausias momentas pradti legali veikl. Nusikaltlis prie daugel met pasuks kriminaliniu keliu seniai apsisprend. Jo poiris gyvenim, santykiai su aplinkiniais, gyvenimo tikslai viskas nusistovjo. Taiau orientacijos ir tarpasmenini santyki pokyiai gali priversti individ pervertinti nusistovjusias pairas, santykius, tikslus. Tai savo ruotu gali paskatinti nusikaltl nutraukti kriminalin karjer. Svarbu paymti, kad tas poskis doros keli visai nepanaus vaizduojam moralistinje literatroje. Daniausiai nusikaltlis nekeiia savo poirio nusikaltimus. Tiesiog jis pats jau negali ar nenori j daryti. Jis ne pasitaiss atgailaujantis nusidjlis, o tiesiog nusikaltlis pensininkas. N. Shoverio modelis tai pakankamai platus ir kartu schematikas modelis. Jis apima paius vairiausius recidyvistus.
220
PIRMA DALIS
Atskiros nusikaltli grups bei j kriminalins karjeros baigtis nra pakankamai itirta. iuo atvilgiu labai domus yra dar 1937 m. kriminologijos klasiko E. Sutherlando atliktas tyrimas Profesionalus vagis1. Jis apra kelet atvej, kai nusikaltlis profesionalas baigia kriminalin karjer. Tai nebtinai vyksta po keturiasdeimties met. Nusikaltlis gali paeisti nusikalstamo pasaulio vertybi sistem ir bti priverstas pasitraukti i jo. Kitas variantas nesugebjimas tsti kriminalin karjer dl alkoholizmo, narkomanijos ir kit prieasi. Prieastis gali bti ir policijos arba kit pareign pasitikjimo praradimas nusikaltlis jau nesijauia saugus, nes ino, kad padarius bet kok nusikaltim jis yra pirmas tarp tariamj. Kriminalins karjeros nutraukimas gali bti susijs su eimos krimu, jeigu sutuoktinis nepriklauso nusikalstamam pasauliui, su paskutine labai ilga laisvs atmimo bausme. Be abejo, tai toli grau ne visi galimi kriminalins karjeros baigties variantai, taiau btent ie tyrimai yra ypa reikmingi destereotipizuojant ir pltojant nusikaltlio bei nusikalstamumo samprat. Jie parodo, kad net ir ukietjusio nusikaltlio smonje vyksta prietaringi procesai, yra veiksni, kurie skatina j pasukti i nusikaltim kelio. Svarbu ir tai, kad ie veiksniai ne visada yra susij su aukta dorove, grio ir blogio kova. Tai yra daug prastesns, emikesns aplinkybs, kurioms susiklosius pasiekiamas rezultatas, kuris daniausiai nepasiekiamas taikant statym, kriminalin bausm, smerkiant visuomenei. Svarbu ir tai, kad ias realias aplinkybes mons, dirbantys su nusikaltliais, neatkreipia dmesio.
Sutherland E. The Professional Thief. Chicago: University of Chicago Press, 1937.
Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai
221
Septintas skyrius KRIMINALIN JUSTICIJA IR JOS TIKSLAI
Ankstesniuose skyriuose nagrinjome, kaip atsiranda baudiamasis statymas (kriminalizacijos procesai) ir kodl jis paeidinjamas (nusikalstamo elgesio teorijos, nusikaltimo mechanizmas, nusikalstamos karjeros). iame skyriuje nagrinsime tolesnius procesus, kurie prasideda, kai baudiamojo statymo paeidimas jau padarytas: nusikaltimas tiriamas, iaikinamas ir apkaltinamas asmuo, vyksta teismas, ikeliamas nuosprendis, nuteistasis nubaudiamas. Ms dmesio centre bus kriminalin justicija. Panagrinsime, ar kriminalin justicija i tikrj susidoroja su iais udaviniais. Kartu bandysime suprasti, ar ji gali susidoroti su jais, kaip ji turt veikti, kad pasiekt kuo daugiau savo tiksl.
1. Kriminalins justicijos samprata

Daniausiai is terminas vartojamas dviem skirtingomis prasmmis. Viena vertus, kriminalin justicija tai procesas, veiksm, kurie atliekami, uregistravus nusikaltimo poymi turint vyk (tarp j apkaltinimas, sumimas, tardymo veiksmai, nuosprendis, bausms vykdymas ir t.t.), visuma. Kita vertus, kalbant apie kriminalin justicij danai omenyje turima institucij sistema: teismas, prokuratra, bausms vykdymo staigos. inomas teiss teoretikas A. Reissas pateik nuoseklesn kriminalins justicijos samprat. Jo nuomone, ia svok reikia traukti visk ir visus, kas dalyvauja reaguojant padaryt nusikaltim ne tik institucijas, besi-
222
PIRMA DALIS
specializuojanias nusikalstamumo kontrols srityje policij ir teismus bei j veikl, bet ir paprastus pilieius bei organizacijas, kurios tiesiogiai dalyvauja reaguojant nusikaltim. Nesvarbu, ar danai tai jiems tenka daryti, taiau svarbu, kad jie privalo tai daryti, jeigu padaromas tam tikras nusikaltimas (sakykime, ekologai turi reaguoti nusikaltimus gamtai, kapitonas laive turi atlikti pirminius procesinius veiksmus ir t.t.). Pltodamas i samprat jis iskiria septynias pagrindines kriminalins justicijos sistemos dalis: Pilietin statymo vykdymo sistema. J sudaro asmenys ir organizacijos, kurie pranea apie padarytus nusikaltimus: nukentjusieji, pareikjai, liudininkai. Vieosios institucijos, taikanios statym. Svarbi j uduotis yra kontroliuoti sprendimus, nusikaltim iaikinim, skund analiz, nusikaltli nustatym ir registravim. Geriausias pavyzdys, aiku, policija. Kaltinamj sistema. J sudaro pilieiai, apkaltinti padar nusikaltim, ir j gynjai. Vieoji kaltinimo sistema. Ji kontroliuoja byl iklim, kaltinimo pateikim, rodym surinkim ir isaugojim. Teism sistema. Ji sprendia materialins ir procesins teiss taikymo problemas, priima nuosprendius. Bausmi vykdymo sistema. Apeliacin sistema gali patenkinti arba atmesti apeliacijas. Taigi kriminalin justicija, A. Reisso nuomone, tai nepaprastai plati visuomenin sistema. Turbt nra n vienos svarbesns visuomenins institucijos, kuri vienaip ar kitaip nedalyvaut praneant apie nusikaltimus, iaikinant juos, vykdant teismin nagrinjim. Kriminalin justicija danai vadinama sistema (kriminalins justicijos sistema). Taiau nemaai jos tyrintoj pabria, kad toli grau tai nra vientisa sistema. Prieingai nei sveikatos apsaugos, gynybos ar vietimo sistemos, ji susideda i keli atskir sistem (policija priklauso vykdomajai valdiai, teismai teisminei ir pan.). Taigi tinkamesnis to paties Amerikos kriminologo terminas neglaudiai susijusi sistema. Pabrime kelet kriminalins justicijos ypatum. Kriminalin justicija labai didelis socialini institucij kompleksas, kuriame dirba spdingas moni skaiius. 1998 m. pradioje Lietuvoje buvo 18 229 policijos pareignai, 221 teisjas, 556 advokatai, 191 notar, 295 prokurorai. Tai kartu ir nepaprastai sudtinga sistema. J sudaro kelios hierarchijos pakopos (apylinks, apygardos, alies). ios sistemos veikla nepaprastai sudtinga ir atsakinga. Nemaa dalis ios sistemos vykdomos veiklos reikalauja aukiausios kvalifikacijos.
223
Galima vis gyvenim dirbti vienoje kriminalins justicijos sferoje (pvz., policijoje) ir nenutuokti, kaip dirbama kitose (pvz., notariate). Kriminalin justicija nepaprastai brangi sistema. Pavyzdiui, Lietuvoje jai skiriama 1112 proc. vis nacionalinio biudeto ilaid1. Pagaliau ios sistemos veikla sulaukia nuolatinio ir daugiaalio visuomens dmesio2.
2. Kriminalins justicijos modelis

Kiekvienos alies kriminalin justicija nepaprastai sudtinga ir prietaringa vairiausi form, procedr, taisykli, teiss ir kitoki norm, tradicij visuma. Ji susiklosto istorikai, veikiant vairiausioms tradicijoms bei istorinms aplinkybms. i sistema yra vairi socialini jg kovos ir kompromis idava. Kriminalin justicija susiformuoja veikiant vairiausioms teisinms tradicijoms. Svarbus nacionalins kriminalins sistemos bruoas yra tikslai, kuri ji siekia. Tam tikra j dalis deklaruojama statymuose ir norminiuose aktuose. Baudiamasis ir baudiamojo proceso statymai neretai numato tokius tikslus: nubausti nusikaltlius, sulaikyti nepastovius pilieius nuo nusikaltim padarymo, pataisyti nusikaltlius, iugdyti visuomens pagarb statymams. Dalis tiksl yra latentiniai. Nors jie tiesiogiai nedeklaruojami, bet irykja nagrinjant, kaip priimamas ir taikomas statymas. Latentiniai tikslai gali bti noras sustiprinti visuomens paklusnum veikianiai valdiai, utikrinti tam tikr socialini sluoksni interesus ir kita. Nra kriminalini justicij, kurios siekt tik kokio nors vieno tikslo. Kiekviena kriminalin justicija siekia daugelio tiksl, tik skirting nacionalini justicij pagrindiniai tikslai yra skirtingi. Atsivelgiant tai, kokie tikslai yra svarbiausi, kaip jie tarpusavyje derinami, pasirenkamos vairios teisins ir kitokios formos. Dl vis i prieasi kriminalin justicija ypa sudtingas ir prietaringas tyrinjimo objektas. Vienas i ranki tam sudtingumui veikti yra kriminalins justicijos modeliai.
Nusikalstamumas ir teissaugos institucij veikla 1988. Vilnius, 1999. P. 8. Dobryninas A. Nusikaltimai ir spauda Lietuvos visuomenje // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai, 1999. T. 11 (3). P. 2229.
2
224
PIRMA DALIS
Kriminalins justicijos modelis tai tokia kriminalin justicija, kurios visos institucijos, veiklos formos, procedros utikrina, kad bt pasiektas vienintelis tikslas. Pavyzdiui, kriminalin justicija, orientuota sulaikym tai tokia sistema, kurios visos institucijos (policija, teismas, bausmi atlikimo staigos ir t.t.) ir visos veiklos formos (nusikaltim iaikinimas, tyrimas ir t.t.) turi utikrinti kuo geresn piliei sulaikym nuo nusikaltim padarymo. Jau minjome, kad nra kriminalini justicij, kurios turt tik vien tiksl. Paprastai jos siekia vairiausi tiksl. Taigi kriminalins justicijos modelis tai mokslin abstrakcija, savotikas abstraktus etalonas, su kuriuo galime lyginti i tikrj veikianias nacionalines kriminalines justicijas. Aptarsime pagrindinius kriminalins justicijos modelius.
3. Sulaikymo modelis. Kriminalin justicija, orientuota nusikaltim ukardym

Tikslas ir pagrindin idja
Taip vadinama kriminalin justicija, kuri siekia tik vieno tikslo sulaikyti mones nuo nusikaltimo padarymo. Pagrindin priemon tam tikslui pasiekti yra kriminalin bausm. Vis i kriminalins justicijos grandi nusikaltim iaikinimo, j tyrimo, teismo ir, svarbiausia, bausms tikslas yra vienas sulaikyti mones nuo nusikaltim, o jeigu jie padar nusikaltim, neleisti jo pakartoti. Pagrindin nusikaltim sulaikymo idja yra labai paprasta. Tam, kad mons nedaryt nusikaltim, nustatoma bausm. Nieks nenori bti nubaustas. Tas nenoras ir turi sulaikyti mones nuo nusikaltimo. Taigi sulaikymas tai nusikalstamumo veikimas taikant baudiamsias bausmes. Kriminalins justicijos sistema, kurios svarbiausia uduotis yra sulaikyti nusikalstamum, o priemon tam tikslui pasiekti yra kriminalin bausm, vadinama nusikaltimo sulaikym orientuota justicija (trumpiau sulaikymo justicija)1.
1 Usienio ali kriminologai panaius justicijos modelius danai vadina nusikalstamumo valdymo modeliais (crime control model). (r., pvz., Packer H. L. The Limits of the Criminal Sanction. California, Stanford: Stanford University Press, 1968. P. 148172). Manyiau, kad is terminas nra tikslus. Pirmiausia visas valdymas turi vien tiksl sumainti nusikalstamumo lyg. Antra vertus, ia kaip tik svarbus bdas, kuriuo siekiama tai padaryti, btent baudiamosios sankcijos baim.
225
Jau minjome, kad neegzistuoja n vienas visikai toks, kaip aprame, kriminalins justicijos, taip pat ir sulaikymo modelis. Taiau io modelio bruoai bdingi daugeliui justicij (r., pvz., Kinijos kriminalin justicija ir nusikaltim ukardymas). Idja sulaikyti mones nuo nusikaltimo gresiania bausme sena kaip pasaulis. Bausm u blog elges numato skirtingos visuomens, ir visur nenoras patirti bausm sulaiko mones nuo visuomenei nepageidaujamo elgesio. Pripainti sulaikymo teoretikai yra . Bekaria (17381794) ir J. Benthamas (17481832). Abu rmsi prielaida, kad nusikaltimas yra natralus mogaus elgesys situacijoje, kai jis tikisi gauti i to tam tikr naud. Abu tikjo, kad mogus atsisakys idjos padaryti nusikaltim, jeigu bus tikras, kad padarius nusikaltim teks patirti nemalonum (bausm). Jie man, kad svarstydamas, ar daryti nusikaltim, mogus tiesiog lygina potenciali naud, kuri gaus padars nusikaltim, su nenauda bausme. Jeigu nenauda didesn u potenciali naud, mogus atsisakys idjos padaryti nusikaltim. Sulaikymas yra oficialus tikslas, kur skelbia daugelis nacionalini baudiamosios teiss sistem. Pavyzdiui, galiojanio Lietuvos baudiamojo kodekso 1 straipsnyje sulaikymas nurodytas kaip vienas i svarbiausi baudiamojo proceso tiksl. Rengiamo naujo Kodekso projekte irgi siekiama to paties tikslo (nors paskutinje redakcijoje i viso buvo atsisakyta minties statyme nurodyti bet kokius tikslus). Daugelio kit ali (Latvijos, Estijos, Vokietijos ir kt.) kodeksuose irgi skelbiamas is tikslas.
mogaus koncepcija ir sulaikymo modelis

Sulaikymo modelio pagrindas tam tikra asmenybs koncepcija. mog irima kaip racionali btyb, kuri prie praddama k nors daryti kruopiai vertina visus teigiamus ir neigiamus savo veiklos padarinius. Lygiai taip pat jis elgiasi svarstydamas galimyb padaryti nusikaltim. Sugrietindamas sankcij statymo leidjas tiesiog kelia kain, kuri reikia nusikaltliui sumokti u t naud, kuri jis gaus darydamas nusikaltim. Manoma, kad potencialaus nusikaltlio sprendimas daryti ar nedaryti nusikaltim i esms niekuo nesiskiria nuo racionalaus pirkjo ar verslininko elgesio. Kaip ir jie, nusikaltlis daro nusikaltim, jeigu jam tai apsimoka.
226
PIRMA DALIS
Bausm tomis slygomis turi bti gana didel, tokia, kad galt sulaikyti nusikaltl nuo nusikaltimo. Kita vertus, ji neturi bti ir per didel. Jos dydis tik turi viryti potenciali naud, kuri nusikaltlis gaut i nusikaltimo. Bekaria ra, kad nusikaltimo prevencijos tikslas gali bti pasiektas nustaius bausm, kuri padarys stipriausi ir ilgiausiai trunkant poveik jo smonei, bet kartu daryt kuo maiausi al jo knui1. Jis man, kad bausm turi bti tiek neivengiama, kiek tai manoma, ir tiek grieta, kiek reikia, kad sulaikytumme potencial nusikaltl, taiau viskas, kas perengia i rib, yra nereikalinga ir dl to tironika2. Taigi mogus traktuojamas kaip racionali btyb, kuri apsisprendia lygindama neigiamus ir teigiamus savo poelgio padarinius. I to tiesiogiai iplaukia, k reikia daryti ir koks turi bti statymas. Svarbiausia statyme yra bausm. Jos dyd galime teisingai nustatyti tik inodami, ar didelis potencialaus nusikaltlio noras paeisti statym. Taip manant gali atsitikti, kad u nelabai rimtus nusikaltimus bus nustatyta daug grietesn bausm negu u rimtus. Jeigu nusikaltimai vis dlto daromi, vienintel to prieastis kriminalins bausms nra pakankamai didels. Taigi sankcijos didinimas yra natrali reakcija nusikalstamumo didjim. Bausm padaro reikiam poveik, jeigu yra tikra (jos negalima ivengti) ir greita. . Bekaria ra: bausms neivengiamumas, net jeigu ji yra nuosaiki, visada daro stipresn poveik negu baim kitos, daug iauresns, bet esant viliai jos ivengti3. Baudiamoji justicija, kuri nuosekliai vadovaujasi ia idja, stengiasi supaprastinti baudiamj proces. . Bekaria buvo prie apeliacin instancij ir prie visk, kas prailgina baudiamj proces, atitolina bausms laik bei duoda nusikaltliui galimyb ivengti bausms.
Kaltinamojo teisi apribojimo nuostata. Procesins prievartos platesnis taikymas

Pltodamas baudiamj proces statym leidjas turi sudaryti prielaidas nusikaltimams iaikinti ir itirti. Tam tikslui tyrim atliekantiems monms suteikiamos specialios teiss (sulaikyti, atlikti krat ir pan.). Kita vertus, statym leidjas turi utikrinti ir proceso dalyvi teisi apsaug. Tie du tikslai neretai prietarauja vienas kitam: kuo daugiau teisi suteikiama tardytojui ar kvotjui tariamojo arba kaltinamojo atvilgiu, tuo labiau apribojamos pastarj teiss.
1 2
Beccaria C. An Essay on Crimes and Punishments, Philadelphia: Niclin, 1764. P. 42. Ten pat. P. 42. 3 Ten pat. P. 58.
227
Baudiamasis statymas, nuosekliai siekiantis sulaikymo, links konflikt sprsti iplsdamas kaltinimo teises. Kuo daugiau i teisi, tuo didesn tikimyb, kad nusikaltimas bus iaikintas ir nusikaltlis nubaustas. Kuo daugiau teisi turi kaltinamasis, tuo lengviau jam ivengti bausms ir tuo maesnis sulaikomasis bausms poveikis. Dl to taikant sulaikymo model vengiama atsargios justicijos. Kaltinimo tendencija. Tiek tardomosios institucijos, tiek teismas turi pasirinkti vien i dviej galimybi kaltinamasis i tikrj kaltas arba nekaltas. Jie gali suklysti paskelbti nekalt kaltu. Jie gali padaryti ir prieing klaid iteisinti kalt. Kai pagrindinis nacionalins kriminalins justicijos tikslas yra sulaikyti, labiau vengiama antrosios klaidos. Nekalto nuteisimas niekaip netrukdo sulaikaniajam bausms poveikiui, taiau kalto iteisinimas i karto sumaina bausms neivengiamum. Tai susilpnina bausms sulaikomj poveik. Kaltinimo tendencija natraliai iplaukia i tokio kriminalins justicijos kryptingumo.
Didesnis policijos ir prokuratros vaidmuo

Kriminalins justicijos sistema, orientuota sulaikym, daugiausia dmesio skiria nusikaltim iaikinimui. Dl to santykis tarp justicijos institucij, kurios rpinasi, kad nusikaltimas bt iaikintas, ir t, kurios kontroliuoja, kad kaltinimai bt pagrsti, yra specifikas. Taigi tokia justicija yra ne tik kaltinanti. Ji yra policin. Policijos veikla yra laikoma svarbiausia, jai skiriama daugiausia dmesio ir l. Gynyba, teismas, apeliacija institucijos, daugiau nei policija uimtos kaltinamojo gynyba bei objektyvios tiesos nustatymu. Dl to taikant sulaikymo model jos yra laikomos ne tokios svarbios ir yra nelabai gausios, j vaidmuo maesnis. Jos daugiau usiima policijos veiklos rezultat teisiniu forminimu.
Baudiamosios bausms vieumas bei siekimas iorini efekt

Jeigu sulaikymas nuo nusikaltimo yra tikslas, bausm turi padaryti kuo didesn spd. Ji to spdio nepadarys, jeigu niekas nesuinos apie bausm, nematys, kaip ji vykdoma. Kriminalinei justicijai, orientuotai sulaikym, bdingas bausms vieumas. Stengiamasi bausti spdingai. Tokia justicija gali numatyti netikiausias bausmes (r. Didysis puolimas prie nusikalstamum Kinijoje).
228
PIRMA DALIS
Didysis puolimas prie nusikalstamum Kinijoje1 Pradjusi didj puolim prie nusikalstamum 1983 m. rugpjio mnes Kinijos vyriausyb pradjo taikyti mirties bausm precedento neturiniu mastu. Neoficialiais duomenimis, 1986 m. sausio mn. apie 20 000 nusikaltli buvo vykdyta mirties bausm. Buvo netgi kalbama, kad Kinijos Vyriausyb nustat kvotas, kiek turi bti vykdyta mirties bausmi. Pasmerkti mirti nusikaltliai danai prie nuosprendio vykdym turjo pasirodyti specialiuose mitinguose su plakatais, kuriuose buvo apraytas j nusikaltimas. Tada jie sunkveimiais buvo veami iki nuosprendio vykdymo vietos.
Daugelyje ali danos ir kitos modernios orientacijos gsdinant bausms poveik formos. Viskas vyksta taip. statymas numato labai grietas bausmes. Teismai, vadovaudamiesi tuo statymu, skelbia labai spdingus nuosprendius. Taiau kartu bausms vykdymo viet administracijoms suteikiama teis gerokai mainti tas bausmes u ger elges. Taip nuaunami du zuikiai. Viena vertus, skiriamos labai baisios bausms, o, kai visuomens dmesys nukrypsta nuo nusikaltli, tos bausms mainamos. Taip ivengiama problem dl perpildyt kaljim JAV 122. i taktika gan plaiai taikoma ms alyje.
Baudiamosios bausms sulaikanio poveikio kriminologiniai tyrimai

Sulaikymo idja lyg ir neturt kelti joki abejoni. Niekas nra sau prieas. Niekas nenori bausms ir mons turt vengti daryti nusikaltimus. Atliekant kriminologinius tyrimus siekiama nuodugniau itirti, kaip bausm veikia i tikrj, ar mons sulaikomi nuo nusikaltim. Deja, iuo metu mes dar negalime aikiai atsakyti klausim. Tai, k mes inome apie poveik, nra vienareikmika. Vyksta tyrimai. Vieni lyg ir patvirtina, kiti lyg ir paneigia tok poveik. Mes jau t inome, bet kartu kyla vis daugiau klausim ir vis aikiau matome, koks i tikrj sudtingas is poveikis.
Conclin J. Criminology. 1992. P. 458.
229
Ms ini apie bausms sulaikant poveik lyg ir pobd gerai parodo itrauka i ryio tarp kriminalins bausms ir nusikalstamumo tyrim (pagal Blumstein, Cohen, Nagin, 1978) apvalgos. Apskritai tyrintojai nustat neigiam ry tarp nusikalstamumo lygio ir tikimybs, kad paeids statym asmuo bus kalintas. Taiau kai kuriais tyrimais ryys tarp nusikalstamumo lygio ir to, kiek laiko asmuo, padars nusikaltim, i tikrj praleidia kaljime (Blumstein, Cohen, Nagin, 1978), nebuvo nustatytas. Atlikus vien i tyrim paaikjo, kad esant dideliam nusikalstamumui maja tikimyb, kad nusikaltlis paklius kaljim. Taiau io tyrimo rezultatai nepatvirtino, kad didesn tikimyb nusikaltliui pakliti kaljim maina nusikalstamum (Nagin, 1978). Vis dlto atlikus kit tyrim nustatyta, jog danesnis laisvs atmimo taikymas lyg ir maina nusikalstamum ir kad tai savo ruotu retina laisvs atmimo taikym (McGuire, Sheehan, 1983). Dar vieno tyrimo rezultatai parod nepastov ry tarp nusikaltim ir kalintj skaiiaus 19411978 m. Ivada buvo tokia: nra pagrindo manyti, jog nusikalstamum galima sumainti kalinant daugiau nusikaltli (Bowker, 1981). Dar vieno tyrimo autoriai, remdamiesi Lenkijos duomenimis, padar ivad, kad atitikmens tarp nusikalstamumo ir kalinimo lygi nra. Galima teigti, kad kiekvienas i i dydi kinta nepriklausomai vienas nuo kito (Greenberg, 1980). Atlikus ankstesni tyrim apvalg irgi konstatuota, jog negalima daryti jokios tvirtesns, empiriniais tyrimais paremtos ivados, kad tikrai egzistuoja koks nors nuo nusikaltim sulaikantis laisvs atmimo bausms poveikis.
Sulaikanio bausms poveikio motyvacija

Kalbdami apie sulaikant statymo poveik turime omeny, kad nepastovus asmuo bijo kriminalins bausms ir btent tai j sulaiko nuo nusikaltimo. Empirini tyrim duomenimis, tikra motyvacija yra daug sudtingesn. H. Grasmicko ir D. Greeno analiz parod, kad i tikrj veikia maiausiai trys motyv grups. Pirmoji grup doroviniai veiksniai, t.y. dorovs normos. Nemaai moni daliai nusikalsti neleidia j doroviniai sitikinimai. Nuo vagysts mog sulaiko tiesiog nenoras bti vagimi. Antroji motyv grup aplinkini pasmerkimas. Jausdamas pagund nusikalsti individas pagalvoja ir apie aplinkini paniek paaikjus jo nusikaltimui.
230
PIRMA DALIS
Treioji sulaikantis poveikis siauriausia prasme. Individas vengia bausms, numatytos kriminalinio statymo sankcijoje1. Keletu tyrim, remiantis sulaikymo modeliu, bandyta patikslinti, kok vaidmen vaidina kiekvienas i t motyv. Visi tyrimai patvirtino, kad treiasis motyvas (j paprastai turime omeny kalbdami apie kriminalins bausms sulaikant poveik) i tikrj nra svarbiausias. Vieno tyrimo metu buvo tiriami veiksniai, nuo nusikaltim sulaikantys auktj JAV mokykl studentus. Buvo tiriama, kiek stiprus kiekvieno studento kiekvienas i trij motyv. Kitame etape buvo renkami duomenys apie student teistvarkos paeidimus ir bandoma nustatyti, koks i trij motyv leidia tiksliai numatyti, ar studentas darys nusikaltimus. Tyrimas parod, kad tiksliausiai prognozuojama remiantis pirmuoju motyvu (doroviniais sitikinimais). Kriminalins bausms baim daro silpniausi poveik2. D. Greenas (1988, 1989), LanzaKaduce (1988) tyrinjo veiksnius, kurie neleidia monms ssti u vairo neblaiviems. Rezultatas buvo gana panaus. Stipriausias buvo pirmos ir antros veiksni grupi poveikis3. Dar vienu tyrimu bandyta nustatyti sulaikant statymo poveik, kai draudimas susijs su narkotik vartojimu (tarp koled student). ia svarbiausias sulaikantis veiksnys buvo bendraami pasmerkimas. Minti tyrimai neleidia teigti, kad visada yra btent taip ir moraliniai bei visuomens nuomons veiksniai vyrauja. Prisiminkime, jog visais atvejais buvo tiriamas panaus kontingentas auktj mokykl studentai. Gali bti, kad tirdami kit kontingent pamatysime kitok sulaikani motyv pasiskirstym. Taiau jau dabar aiku, kad bausms baim yra ne vienintelis ir toli grau ne visada svarbiausias veiksnys.
Sulaikanio poveikio prielaidos

Dar . Bekaria nurod, kad sulaikantis bausms poveikis priklauso maiausiai nuo trij veiksni jos grietumo, neivengiamumo ir greitumo. statymo leidjai labiausiai link grietinti bausm, nes tai paprasiausias ir pigiausias bdas. Kad sugrietintume laisvs atmimo bausm, paGrasmick H. G. & Green D. E. Legal punishment, social disapproval and internalisation as inhibitors of illegal behavior // Journal of criminal law and criminology. Vol. 71. (Fall 1980). P. 325-335. 2 Bishop D. Legal and extralegal barriers to delinquency: a panel analysis // Criminology. Vol. 22. (August 1984). P. 403-419. 3 Green D. Measure of illegal behavior in individual level deterrence research // Journal of reasearch in crime and delinquency. Vol. 26. (August 1989). P. 253-275. LanzaKaduce I. Perceptual deterrence and drinking and driving among college students // Criminology. Vol. 26. (May 1988). P. 321-341.
1
231
kanka statymo tekste pakeisti por skaii. Daug sunkiau yra utikrinti bausms neivengiamum. Tam reikia stiprinti nusikaltim tirianius padalinius, j technin apginklavim bei kelti pareign kvalifikacij. Nieko nuostabaus, kad btent kriminalins sankcijos grietinimas yra pirmoji, o danai ir vienintel reakcija blogjant kriminogeninei padiai. Kriminalins bausms istorija rodo, kad buvo virijamos visos iaurumo ribos norint padaryti kriminalin bausm tikrai bauginani. . Bekaria buvo pirmasis, kuris teig, kad btent neivengiamumas yra svarbiausias i kriminalins bausms poveikio aspekt. Tolesni kriminologiniai tyrimai i idj patvirtino. Jie parod, kad kiekvieno i t aspekt poveikis yra silpnas arba to poveikio i viso nemanoma nustatyti. Vienintelis aspektas, kurio poveikis apiuopiamas, yra bausms neivengiamumas. JAV yra gana patogus ios problemos tyrimo objektas. 50 valstij, i kuri kiekviena numato skirtingas bausmes, nusikalstamumo lygis ir jo iaikinimo rodikliai yra skirtingi. Daugiamats statistikos metodais buvo pabandyta iskirti kiekvieno minto aspekto reikm. Vienintelis statistikai patikimas ryys buvo nusikalstamumo ir iaikinamumo lygi ryys. Koreliacijos koeficientas sudar 0,2. Statistin ry tarp nusikalstamumo ir bausms grietumo galima nustatyti tik tuo atveju, jei iaikinama 75 ir daugiau procent nusikaltim. Panaios buvo ir kit tyrim ivados. M. Eriksonas ir J. Gibbsas (1978) kruopiai tyr jaunim siekdami nustatyti, kiek tiksliai jauni mons vertina vairi nusikaltim iaikinimo tikimyb ir kaip prognoz veikia j nusikalstamum. Tyrimo duomenimis, nepilnameiai gana tiksliai numato iaikinimo tikimyb, taiau tiesioginis ryis tarp tos prognozs ir nusikaltim padarymo nebuvo nustatytas1. 1978 m. atliktas tyrimas tikinamai rod, kaip nepakankamas nusikaltimo iaikinimas sumaina bet kok sankcijos sugrietinimo poveik. 1973 m. Niujorke sigaliojo naujas statymas dl narkotik. Tiktasi, kad grietos bausms turs sulaikant poveik narkotik vartotojams. Taiau jos nebuvo veiksmingos, nes, kaip parod tyrimo autoriai, dl statymo sprag nusikaltliai rado bd, kaip ivengti bausms2. Taigi ir ia neturime akivaizdaus poveikio, kur statymo leidjas laiko savaime suprantamu.
1 Erickson M., Gibbs J. Objective and perceptual properties of legal punishment and the deterrence doctrine. Social problems. Vol. 25. (February 1978). P. 253-264. 2 Wilson J. Thinking about Crime. New York: Basic books, 1983.
232
PIRMA DALIS
Racionalaus nusikaltlio modelis ir sulaikantis statymo poveikis

Minjome, kad sulaikymo teoretikai omenyje turi racionaliai mstant nusikaltl. Tai mogus, kuris prie darydamas nusikaltim kruopiai pasveria ir nusikaltimo peln, ir jo rizik bei bausm. Jis panaus populiaraus filmo Operacija Y veikjus, kurie prie nusikalsdami istudijuoja baudiamj kodeks. Suprantama, kad mons toli grau ne visada elgiasi racionaliai. Kartais udoma altai apskaiiavus, apgalvojus kiekvien nusikaltimo detal. Taiau nusikaltlis kartais tai daro bdamas emocikai pakilios bsenos, apimtas baims, neapykantos, kerto jausmo. Tokiu atveju sunku tiktis, kad statymo sankcija turs sulaikant poveik. Empiriniai tyrimai parod, kad racionalaus apmstymo vieta ir jo sulaikantis poveikis gana skirtingi tai priklauso nuo nusikaltimo pobdio. Tarp nusikaltim, kur racionalumas vaidina didel vaidmen, yra vadinamj baltj apykakli nusikaltim. Privai kompanij savininkai ir vadovai susigundo paeisti statymus. Jiems ypa trukdo j ekonomin veikl ribojantys statymai konkurencijos, mokesi ir kt. Toki nusikaltim tyrim duomenimis, statymas ia turi nema sulaikant poveik. Nurodydami prieastis, kurios juos sulaikyt nuo toki nusikaltim, verslininkai pirmiausia mini iaikinimo galimyb bei dideles bausmes. Sulaikant bausms poveik dar labiau sustiprina sulugdyta kompanijos reputacija. Ypa akivaizdus sulaikantis statymo poveikis kovojant su mokesi vengianiais asmenimis. 1964 m. JAV federalin valdia pareikalavo, kad bankai pranet apie visus dividendus, mokamus j indlininkams. Tai i karto padidino asmen pajam mokesio surinkim 45 proc. fizini ir 28 proc. juridini1. 1980 m. viduryje JAV vyriausyb pradjo mainti etatus. Buvo sumainta ir mokesi inspekcija. Sumajo mokesi kontrol. Dl to valstybs finansins plaukos i surinkt mokesi i karto sumajo. 1973 m. nesurinkta apie 29 mlrd., o 1986 m. madaug 110 mlrd. JAV doleri. Esant tokiai padiai JAV pradjo iaurias akcijas ir vl padidino mokesi kontrolieri skaii. Nesurinkt mokesi suma i karto sumajo2. Taigi ia statymo sulaikantis poveikis gana akivaizdus. Apie daugel prast nusikaltim to pasakyti negalima. Daug nusikaltim Lietuvoje pa1 r.: Spivak G. Antitrust enforcement in the United States // Connecticut Bar Journal. Vol. 37. (September 1963). P. 375-389.; Clinard M. Corporate ethics and crime. The role of middle management. Beverly Hills, California: Saga Publications, 1983; Block M., Nold F., Sidak J. The deterrent effect of antitrust enforcement // Journal of political economy. Vol. 89. (June 1981). P. 429-445. 2 r.: Conklin J. Criminology. New York, 1992. P. 442.
233
daroma apsvaigus nuo alkoholio. Racionalus nusikaltimas siejamas su ilgesniu pasirengimu ir apmstymu. Tikrovje racionals nusikaltimai gana reti. Amerikiei kriminologas W. Chamblissas (1969) pasil nauj nusikaltim tipologij1. Nusikaltimus jis suskirst dvi grupes spontaninius ir racionalius (r. 2 lentel).
15 schema. Baudiamojo statymo sulaikanio poveikio mechanizmas (W. Chambliss modelis)
Dorovinis sulaikymas
Socialinis sulaikymas
Nusikalstamas elgesys
Teisini sankcij baim
Taiau, jo nuomone, spontaninis nusikaltimas gana lengvai tampa racionalus, jeigu mogui jis yra kakas prasta, dalis jo gyvenimo bdo. Vieni nusikaltimai lengvai tampa gyvenimo bdo dalimi, tuo tarpu kiti ne. Tuo remiantis ir buvo nustatyti keturi nusikaltim tipai (r.2 lent.). Nesunku pastebti, kad tipologija nra grieta tuo poiriu, jog kai kuriuos nusikaltimus suskaldo kelet potipi. Kai kurie nuudymai priklauso visiems keturiems nusikaltim tipams. Tai atspindi nuudymo etiologijos vairov. I tikrj nuudymas pagal motyvacij yra labai vairus nusikaltimas. Usakyti nuudymai yra udiko gyvenimo bdo (tiksliau profesijos) iraika. Tokie nusikaltimai, aiku, priklauso racionaliam nuolatiniam tipui.
Chambliss W. Crime and the legal process. New York: Mcgraw Hill, 1969.
234
PIRMA DALIS
2 l e n t e l . Nusikaltim tipai (pagal W. Chambliss)1 Dalyvavimas nusikalstamoje veikloje Nuolatinis Kriminalini veiksm tipai Racionalus Profesionalios kienvagysts Profesionalios vagysts i parduotuvi Profesionalios mogudysts Epizodins vagysts i parduotuvi Baltj apykakli nusikaltimai (privataus kininkavimo srityje) Kai kurie nuudymai Ekspresyvus Narkomanijos atvejai Kai kurie nuudymai Kai kurie seksualiniai nusikaltimai Dauguma nuudym Kai kurie narkomanijos atvejai Dauguma seksualini nusikaltim
Epizodinis
Taiau nuudymai gali bti ir labai apgalvoti, bet neprofesionals. mogus umua mog nordamas isprsti koki nors savo problem. Jis tai padaro apgalvotai, bet tik vien kart. Tai nei profesija, nei gyvenimo bdas. Aiku, toks nusikaltimas priklauso jau antrai racionalij grupei. Pagaliau gali bti ir nusikaltimai i aistros, n sekunds nemstant. Tai ekspresyvaus epizodinio tipo nusikaltimai. Visi nusikaltliai i tikrj skirtingai reaguoja sulaikant statymo poveik. Stipriausi poveik baudiamoji bausm daro racionalaus epizodinio tipo nusikaltimams (nusikalstamumas nra gyvenimo bdas, bet nusikaltimas daromas racionaliai). Tas poveikis daug silpnesnis, jei nusikaltimas yra racionalaus nuolatinio arba ekspresyvaus epizodinio tipo. Maiausias nuolatinio ekspresyvaus tipo atveju nusikaltimas yra dalis gyvenimo bdo. Taigi sulaikantis statymo poveikis yra daug sudtingesnis, nepastovesnis ir silpnesnis, negu priimta manyti.
Sulaikymo priemons
Bausms sukelti jausmai toli grau ne visada paskatina mog elgtis taip, kaip tikisi statym leidjas. Kokia gi yra i proces galutin idava? Ar galiausiai kriminalin justicija turi t poveik, kurio tikimasi? Juk leisdamas nauj baudiamj statym, skirdamas kriminalinei justicijai daugiau l, duodamas jos pareignams daugiau teisi statymo leidjas vis dlto tikisi, kad visos ios priemons pads paaboti nusikalstamum. is klausimas buvo itin kruopiai tiriamas, taiau tyrimo rezultatai daug kuo nuvyl.
1
Chambliss W. Crime and the Legal Process. McGraw Book Company, 1969.
235
Policijos pareign skaiius ir sulaikymas nuo nusikaltim Atrodo, kad kuo daugiau gatvse yra policijos pareign, tuo didesnis turi bti statymo prevencinis poveikis. Taiau tyrimai tok ry paneigia. Jo nepatvirtino ir tyrim JAV rezultatai. JAV prezidento komisija tyrinjo miestus, turinius daugiau kaip 500 000 gyventoj. Tarp policinink skaiiaus 1000 gyventoj ir nusikaltim skaiiaus jokios koreliacijos nebuvo nustatyta. Panas buvo ir ilgalaiki tendencij tyrimo rezultatai. Pavyzdiui, Detroito mieste nuo 1926 iki 1977 m. labai keitsi policinink skaiius. Jeigu policinink skaiius turt kok nors poveik, bt nustatytas koks nors ryys tarp policinink skaiiaus ir nusikalstamumo lygio. Taiau tokio ryio nustatyta nebuvo1. domi ir prietaring duomen sulaikaniam statymo poveikiui tirti teikia policinink streikai, kai policinink skaiius sumainamas beveik iki nulio. Kanados Monrealio miesto policija streikavo 1959 ir 1977 m. Ir vien, ir kit kart gerokai padaugjo nusikaltim. Panai padtis buvo ir Danijoje 1944 m., kai vokiei nacistai sum visus policininkus. Taiau nauju policijos streik tyrimu (tirta 11 streik) jokio aikesnio nusikalstamumo struktros ir lygio pokyio nenustatyta2. Garsiuoju Kansas Sity (Missuri) eksperimentu (19721973) siekta patikslinti, kok poveik turi policijos aktyvumas iaikinant ir ukertant keli nusikaltimams. Tyrimas buvo suplanuotas labai kruopiai. Visi miesto rajonai buvo suskirstyti tris grupes po penkis rajonus. Kiekvienoje grupje policija laiksi visikai skirtingos taktikos. Pirmojoje buvo padvigubintas patrulini main skaiius, o policininkai kilus tarimui gaudavo instrukcij imtis aktyvi veiksm. Antroje policininkai dirbo kaip ir anksiau. Treioje policinink skaiius buvo sumaintas. Patruliniai automobiliai gatvse nebudjo, policija sikidavo tik kvieiama. Eksperimento rezultatas buvo gana vienareikmis: skirtinga policijos veikla nedar poveikio nei nusikalstamumo lygiui, nei piliei saugumui3.
1 r.: The presidents commission on law enforcement and administration of justice. The challenge of crime in a free society. Washington D.C., U.S. goverment printing office, 1967; Loftin C. & Mcdowall D. The police, crime and economic theory. An assessment. American sociological review. Vol. 47. (June 1982). P. 393-401. 2 Conclin J. Criminology. New York, 1992. P. 449. 3 r.: McNamara J. Preface in George Kelling et all. The Kansas City preventive parol experiment. Washington D.C. Police foundation, 1974. P. 3-4.
236
PIRMA DALIS
Laisvs atmimo bausm ir sulaikantis statymo poveikis

Laisvs atmimas labai didel bausm, nes mogui atimama viena svarbiausi vertybi laisv. Todl kuo daugiau moni nubaudiama ia bausme, tuo daugiau jos bijoma ir stengiamasi ivengti. Taigi didjantis nuteistj skaiius kaljime turt stiprinti sulaikant statymo poveik. Taiau kriminologini tyrim rezultatai ir ia nuvyl. Tikroji tendencija yra tokia: didja nusikalstamumas maja rizika pakliti kaljim1. Patvirtinti, kad esant didesnei rizikai pakliti kaljim mons padaro maiau nusikaltim, nepavyko. Vienos tyrim apvalgos autoriai prieina ivad: tyrim rezultatai yra tokie neaiks ir prietaringi, kad negalima jokia tvirta, empiriniais duomenimis paremta ivada2. Aiku, kad sulaikantis kalinimo poveikis bei didelis kalintj skaiius paveikia individo smon per daugyb tarpini grandi, kurios poveik silpnina ir ikreipia. Taigi nieko nuostabaus, kad tyrim duomenys tokie prietaringi. Taiau aiku ir tai, kad sulaikantis kalinimo poveikis ne toks stiprus, kaip yra links manyti tiek statymo leidjas, tiek jo taikytojai. Kodl bausm ms smons neveikia? Atrodyt, kad atsakymas gana paprastas: apie kaljim mes maai inome. i staiga yra lyg ir paslpta nuo ms vilgsni. j negalima eiti. Mes labai maai inome apie jos vidin gyvenim.
Bandymai sustiprinti sulaikant bausms poveik

Kai kurie mokslininkai ir praktikai paband sustiprinti laisvs atmimo bausms poveik taikydami metodus, padedanius nepastoviems monms suprasti, kas yra kaljimas. Vienas i toki metod buvo vadinamieji oko nuosprendiai. Tai labai trumpalaiks laisvs atmimo bausms, kuri pagrindinis tikslas leisti pajusti grot skon. i priemon buvo taikoma tik nepilnameiams ir tik trumpai (3060 dien). Be to, tik tuo atveju, jeigu nepilnametis anksiau nebuvo kalintas. Panai buvo scared stright programa. Jauni mons klausydavosi kalini pasakojim apie gyvenim kaljime apie prievart, homoseksualizm ir pan. Remiantis iuo projektu buvo sukurtas ir visoje alyje rodomas televizijos filmas. Abu projektai suteik daug vili ir entuziazmo. Taiau kruoptus poveikio patikrinimas nuvyl. Palyginus programoje dalyvavusi ir nedalyvavusi nepilnamei teistvarkos paeidj 6 mne1 r.: Blumstein A., Cohen J. Estimation of individual crime rates from arrest records // Journal of criminal law and criminology. Vol. 70. (Winter 1979). P. 561-585. 2 Ten pat. P. 42.
237
si nusikalstamum1 paaikjo, kad programoje dalyvavusieji nepilnameiai nusikaltim padar daugiau2. Panaaus pobdio projektai pastaruoju metu vl atgijo. Vienas i j specialios grieto reimo, karinio pobdio stovyklos (vadinamieji boot camp), kurias nusikaltliai siuniami trumpam laikui. ia jie turi laikytis labai grietos drausms, atlikti sunkius pratimus, mokytis. i stovykl tikslas padaryti laisvs atmimo bausm spding. 1989 m. tokias stovyklas steig 11 JAV valstij. Taiau ir ia tas pats paradoksas. Viena vertus, ventai tikima, kad nauja darbo forma bus veiksminga. Pavyzdiui, programos scarce stright organizatoriai teig, kad i programa nuo nusikaltim sulaiko 85 proc. potenciali nusikaltli. Kita vertus, paaikja, kad tas poveikis neapiuopiamas ir kad jo nepavyksta patvirtinti kriminologiniais tyrimais3.
Mirties bausm ir sulaikantis jos poveikis

Mirties bausm turt turti didiausi sulaikant poveik. Gyvyb daugeliui moni yra svarbiausia vertyb. Galingas savisaugos instinktas veria mog vengti visko, kas gali atimti jam gyvyb ir kovoti iki paskutinij, jeigu j ksinamasi. Niekuomet nebuvo abejojama, kad mirties bausm daro stipr, nuo nusikaltimo sulaikant poveik. Atrod, kad tok akivaizd dalyk bus nesunku patvirtinti empirikai. Taiau vienas netikiausi kriminologini tyrim rezultat buvo tas, kad jo patvirtinti nepavyko. Mintam ryiui nustatyti buvo taikomi visokiausi metodai. Kai kurie tyrjai lygino alis ir valstijas, kuriose taikoma mirties bausm, su alimis, kuriose ji netaikoma, ir stengsi nustatyti, koki tak mirties bausm turi nusikaltimams, ypa nuudymams. Buvo lyginamos alys ir valstijos, kuriose mirties bausm galiojo, bet vliau buvo panaikinta, bei alys, kuriose ji negaliojo, taiau vliau buvo vesta. Bandyta nustatyti nusikalstamumo pokyius i karto po nuosprendio vykdymo. Kai kurie tyrimai lyg ir patvirtino sulaikant mirties bausms poveik. Daniausiai minimas I. Erlicho tyrimas. Naudodamasis duomenimis apie nusikalstamum JAV ir taikydamas ekonometrinius metodus I. Erlichas
1 r.: Parisi N. A taste of the bars// Journal of criminal law and criminology. Vol. 72. (Fall 1981). P. 1109-1123. 2 r.: Finkenauer J. Scared straight! And the panacea phenomenon. New York: PrenticeHall, 1982. 3 r.: Morash M. & Rucker L. A critical look at the idea of boot camp as a correctional reform. Crime and delinquency. Vol. 36. (April 1990). P. 204-222.
238
PIRMA DALIS
apskaiiavo, kiek moni gyvybi gelbsti kiekviena mirties bausm1. Taiau paaikjo, kad mokslininko tyrimas buvo klaidingas metodiniu poiriu, todl jo ivados negaljo bti pripaintos teisingomis2. Labai neym mirties bausms poveik nustat W. Bailey ir R. Petersonas. Jie tyrinjo ry tarp mirties nuosprendi vykdymo ir nuudym skaiiaus JAV nuo 1940 iki 1989 m.3. Trumpalaikis mirties bausms poveikis. Dviem tyrimais nustatyta, kad kai visuomen buvo plaiai informuota apie vykdyt mirties bausm, trumpalaikis poveikis vis dlto buvo ir keli mnesi nuudym skaiius buvo maesnis negu paprastai4. Taiau dar trys tyrimai, kuriais bandyta patikrinti poveik, to nepatvirtino5. Yra ir prieing duomen, kad vykdyta mirties bausm paskatina daugiau udyti. Taip atsitinka dl to, kad ji susilpnina psichinius stabdius, kurie paprastai sulaiko mog nuo tokio nusikaltimo bei aktyvina paslpt agresij. Tai vadinamasis brutalizacijos efektas. Vienu i tyrim nustatyta, jog kit po mirties bausms vykdymo mnes nuudym padaugja6. Taiau kitais tyrimais mintas poveikis nenustatytas7. Taigi remdamiesi kriminologini tyrim duomenimis negalime teigti, kad mirties bausm turi sulaikant poveik8. Lygiai taip pat nra pagrindo tvirtinti ir prieing dalyk kad ji tokio poveikio neturi. Mes tiesiog nei1 r.: Ehrlich I. The deterrent effect of capital punishment: a question of life and death. American economic review. Vol. 6. (June 1975). P. 397-417. 2 Blumstein A., Cohen J., Nagin D. Deterrence and incapacitation. Washington D.C.: National academy of science, 1978. 3 Bailey W. & Ruth P. Murder and Capital Punishment: A Monthly TimeSeriews Analysis of Execution Publicity. American Sociological Review. Vol. 54. (October 1989). P. 722-743. 4 Phillips P. Characteristics and Typology of the Journey to Crime // Crime: A Spatial Perspective. New York: Columbia University Press, 1980. P. 167-180; Stack S. Publicized Executions and Homicide, 19501980 // American Sociological Review. Vol. 52. (August 1987). P. 532-540. 5 McFarland S. Is Capital Punishment a Short Term Deterrent to Homicide? A Study of the Effect of Four Recent Executions // Journal of Criminal Law and Criminology. Vol. 74. (Winter 1983). P. 1014-1032; Bailey W. & Ruth P. Murder and Capital Punishment: A Monthly TimeSeriews Analysis of Execution Publicity. American Sociological Review. Vol. 54. (October 1989). P. 722-743. 6 Bowers W. & Piarce G. Deterrence or Brutalization: What is the Effect of Executions? // Crime and Delinquency. Vol. 26. (October 1980). P. 453-484. 7 Yanker J. The Relevance of the Identification Problem to Statistical Research on Capital Punishment // Crime and Delinquency. Vol. 28. (January 1982). P. 96-124. 8 Smulkiau apie diskusijas ir problemas, susijusias su mirties bausms panaikinimu, r.: Babachinait G. Vieoji nuomon ir mirties bausm: prevencijos strategija // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 10 (2). 1998. P. 64-68; Dobryninas A., Katuoka S. Mirties bausm Lietuvoje: teisiniai ir sociologiniai aspektai. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1999. P. 187; Dobryninas A. Mirties bausm Lietuvoje: tarp teisins semantikos ir politins pragmatikos. mogaus teiss Lietuvoje. Vilnius: Nepriklausomas sociumo tyrimo institutas, 1996. P. 6181.
239
nome tiesos. Taiau aiku, kad tas poveikis, jeigu ir egzistuoja, nra reikmingas (tok poveik mes nesunkiai nustatytume). Tikriausiai tai silpnas, prietaringas, veiksni lengvai ugoiamas poveikis. is poveikio neaikumas griauna sulaikymo teorij. Kriminalin justicija susijusi su bausmmis. Tai, tariant inomo norveg kriminologo N. Christie odiais, visuomens mastu vykstantis kanios suteikimas. Kania gali bti prasminga, jeigu sulaikantis nusikaltimo poveikis yra teigiamas. Galtume samprotauti apie kriminalines bausmes udikui arba vagiui, jeigu tiksliai inotume, kad ta bausm sulaiko kitus mones nuo nuudymo arba vagysts. Taiau taip nra. Tarkime, vykdius mirties bausm aiku tik viena kad nuudytas mogus. Taiau, kad tai sulaikys k nors nuo nusikaltim, visikai neaiku. Sulaikymo idjos gyvybingumo altinis taip pat yra susijs su ms ini stoka. Mes neinome atsakymo klausim, kas vyks mums atsisakius sulaikanio statymo poveikio. Sprendiant i to, k mes inome apie alis, kurios atsisak mirties bausms bei iki minimumo sumaino kriminalines sankcijas, nevyks nieko baisaus viskas bus, kaip buvo. Taiau patirt kitas alis perkelti nelengva. alyje, kurios kriminalin justicija velni, nusikalstamumas maas. Bet niekas negali pasakyti, kodl taip yra. Gali bti, kad ir viena, ir kita yra susij su alies kultros ir ekonomins pltros ypatumais. Tai, kas gerai vienoje alyje, gali turti labai neigiam padarini kitoje. Rytingas baudiamojo sulaikymo atsisakymas gali sukelti netikt ir grsming padarini. Taiau tai nereikia, kad ia kryptimi nereikia eiti. Kriminalin justicija turi bti reformuojama baudiamosios teiss priemonmis, laipsnikai atsisakant baudiamojo sulaikymo. Pirmieji ingsniai tai mirties bausms atsisakymas, realios bausms mainimas, laisvs atmimo pakeitimas alternatyviomis bausmmis.
Baudiamojo sulaikymo ideologija

Nepaisant to, kad iuolaikinis kriminologijos mokslas nepatvirtina jokio sulaikanio statymo poveikio, dauguma moni ventai tiki, jog bausms baim vaidina pagrindin vaidmen utikrinant tvark visuomenje. Tie mons neretai gerokai skiriasi vienas nuo kito pagal visuomenins tvarkos supratim. ie skirtumai gali bti religinio, nacionalinio, kultrinio pobdio. Visuomenins tvarkos paeidim kategorijai gali bti priskiriami patys vairiausi reikiniai, o paeidj patys vairiausi mons. Taiau visais atvejais statymui, ir ypa sulaikaniam jo poveikiui, priskiriamas svarbiausias vaidmuo utikrinant teis ir tvark. iuos mones vienija sitikinimas,
240
PIRMA DALIS
kad visuomenin tvark reikia grietinti ir kad svarbi visuomenins tvarkos trkumo prieastis yra ta, jog per velniai baudiama. Svarbi j pasauljautos dalis yra individo ir visuomens priepastatymas. Individas sivaizduojamas kaip potencialus visuomens prieas. Baudiamosios teiss paskirtis apsaugoti visuomen nuo individo, priversti j paklusti visuomens reikalavimams. Pagal baudiamojo sulaikymo ideologij kriminalins justicijos pareignas suvokia save kaip visuomens gynj. Potencialaus paeidjo atvilgiu pirmiausia jis yra kontrolierius. Jo pareiga iaikinti visuomenins tvarkos paeidimus, pastebti individus, kurie bando paeisti tvark. Kartu jis yra kovotojas u visuomen potencialus paeidjas suprantamas kaip visuomens prieas. Siekiama, kad jis nesiprieint visuomens jgai, pripaint jos pranaum ir beslygikai paklust jos reikalavimams. Kovos su nusikalstamumu retorika yra bdinga mintajai ideologijai. Sulaikyti prie potencial nusikaltl gali tik bausms baim. Greita, neivengiama ir grieta bausm reikia, kad kiekvienas pasiksinimas visuomenin tvark sulauks greito, neivengiamo ir stipraus atkirio. Sulaikymo ideologija glaudiai susijusi su sulaikymo tiksl siekiania kriminaline justicija. Ji labai svarbi atitinkam sulaikanio pobdio baudiamj statym raidai. Sulaikymo ideologija besivadovaujantis ir statymo sulaikania galia tikintis statymo leidjas reaguoja visuomens problemas grietindamas jau veikianius statymus bei leisdamas naujus. Dl to kriminalinei justicijai remiantis sulaikymo idja statymai spontanikai grietja. Reaguodamas kiekvien nauj didel problem statymo leidjas pirmiausia griebiasi baudiamojo statymo. Akivaizdus tokio spontaniko statym grietjimo pavyzdys yra ms alis bei kitos Baltijos alys (r. 3 lentel). Kitas svarbus sulaikymo ideologijos bruoas yra socialini problem isprendimo iliuzija. Baudiamuoju statymu bandoma sprsti vairiausias problemas: ekonomines, nacionalines, psichologines, ekologines ir kt. Mat kiekviena tokia problema sukelia nepageidaujamus visuomens nari veiksmus. statymo leidjas, tikintis baudiamojo statymo sulaikania jga, mano, kad primus atitinkam statym ir udraudus tuos veiksmus problema bus ispsta. Tai gana pavojinga iliuzija, nes atitraukia visuomens dmes nuo tikrojo problemos sprendimo. iuo atvilgiu statymas veikia panaiai kaip narkotikas paslpdamas problem laikinai nuramina visuomen. I tikrj jis t problem tik paatrina. Sulaikymo ideologija labai svarbi taikant teis. Ji lemia kriminalins justicijos pareigno ir pilieio santykius. Mat teisinius santykius tarp pilieio ir teisjo, tardytojo, policijos pareigno reguliuoja statymas. Taiau ne maiau svarbs ir psichologiniai santykiai. Jie lemia, kaip pareignas iri piliet, kaip supranta ir aikina jo elges, statymo paeidimo prieastis, dl
241
kuri pilietis paeid statym, koki poelgi laukia i jo ir kaip j galima sulaikyti nuo tolesni paeidim. Sulaikymo ideologija veria pareign irti piliet tariai. Pareigno manymu, pilietis, kai tik statymo sulaikanti jga jam pasirodys per silpna, gali susigundyti paeisti statym ir bandyti paeidim nuslpti. Lygiai taip pat jis gali pasielgti, jeigu statymas nepakankamai akylus. Toks pareigno elgesys formuoja atitinkam pilieio elges. Jis prieinasi kriminalins justicijos ir jos pareign veiksmams net jeigu nra kaltas, santykius su pareignais supranta kaip kovos santykius (jie siekia rodyti, kad a nusikaltlis, o man reikia apsiginti). Akivaizdus kriminalins justicijos ir teisins ideologijos, siekianios sulaikymo, pavyzdys yra dabartin Kinija. Kinijos kriminalin justicija ir nusikaltim sulaikymas1 1983 m. Kinijoje prasidjo didysis nusikalstamumo puolimas. Pirmiausia buvo sugrietintas baudiamasis statymas, supaprastintas baudiamasis procesas, panaikinti liaudies teismai ir apeliacins instancijos. Mirties bausm buvo vesta u paius vairiausius nusikaltimus. Pavyzdiui, 1983 m. spal Pekine mirties bausm buvo vykdyta 51 mogui. I j 15 u nuudym, 14 u chuliganizm, 6 u iaginim, 9 u plikavim, 4 u moni grobim bei mergin ir moter pardavim ir 4 u kitus nusikaltimus. 1985 m. Suvienytj nacij konferencijoje Kinijos teisingumo ministras prane, kad didysis nusikalstamumo puolimas buvo skmingas nusikalstamum pavyko sumainti 36 proc. 1990 m. prasidjo dar vienas nusikalstamumo puolimas. Keletui imtui moni per tris savaites buvo vykdytos mirties bausms. alies vadovyb paaikino i akcij tuo, kad alyje padaugjo nuudym, iaginim, keli eismo paeidim, kyininkavimo atvej. Kita prieastis buvo ta, jog reikjo ruotis Azijos ali olimpiadai. Svarbu paymti, kad sulaikym orientuota Kinijos kriminalin justicija yra glaudiai susijusi su stipria sulaikymo ideologija. Dauguma Kinijos piliei iuos veiksmus palaik arba bent nesiprieino jiems. Kinijos vyriausyb paskelb kov su korupcija. Ji kreipsi valdinink eimas praydama padti kovoti su kyininkais vyrais. Turite j, instruk1 Pagal Wren S. Crime and Capital Punishment in China. The New York Times. November 20, 1983. P. 9.; Sommer J. Chinese Execute 5000 since Start of Crime Crackdown. The Boston Globe. November 24, 1983. P. 42; Burns J. F. When Peking Fights Crime, News is on the Wall. The New York Times. January 28, 1986. P. 2; Southeriand D. Executions in China. Hit 3 Year Peak. The Boston Globe. July 6, 1990. P. 10.
242
PIRMA DALIS
tavo valdinink monas Kinijos propaganda, paklausti: I kur mei pinig nueiti restoran, kas dav pinig iam daiktui nusipirkti? Jeigu atsakymas nebdavo labai tikinamas, reikdavo praneti specialioms kovos su korupcija komisijoms. Keletas imt mon atsiliep raginim ir skund savo vyrus.
Baudiamojo statymo grietinimo tendencijos Lietuvoje ir Estijoje (pagal U. Krastin, V. Justick, A. Leps) 1995 m. ir pirmoje 1996 m. pusje Lietuvoje buvo priimta 75 baudiamojo statymo novelos. 62 novelos priimtos Estijoje (r. 3 lentel). Ms tyrimo tikslams visas novelas suskirstme keturias grupes: grietinanias, kriminalizuojanias (vedanias naujas veikas), patikslinanias ir velninanias. Grietinanioms priskyrme visas novelas, kurios veikiant statym padar grietesn (pvz., u tam tikr nusikaltim prailginome laisvs atmimo bausm). ioms noveloms priskyrme taip pat visas pataisas, kai jau veikiantis Baudiamojo kodekso straipsnis papildomas nauja dalimi, numatania tam tikrais atvejais grietesnes sankcijas. Pagaliau iai grupei priskyrme visas novelas, kurios tam tikr fakultatyvin bausm pakeit obligatorine (pvz., prie priimant novel teismas galjo, o po turjo taikyti turto konfiskavim). Kriminalizuojanioms priskyrme novelas, kurios tvirtino naujas nusikaltimo sudtis (anksiau tokie veiksmai baudiamja tvarka nebuvo persekiojami), bei novelas, kurios iplt baudiamojo statymo veikim. Patikslinanioms buvo priskirtos visos novelos, kuri tikslas buvo panaikinti statymo formuluoi netikslumus. velninaniomis nusprendme laikyti visas dekriminalizuojanias arba bausm mainanias novelas. T duomen apibendrinimas parod naujausius pokyius tobulinant baudiamj statym. Paaikjo, kad didioji patais dauguma (87 proc. Estijoje ir 93 proc. Lietuvoje) baudiamj statym grietina. Matyt, statymo leidjas baudiamj statym prisimena tada, kai yra kuo nors nepatenkintas ir nori parodyti savo pasiryim kovoti grieiausiomis priemonmis. Kaip rodo pateikti duomenys, tokia btinyb kyla gana danai. Taigi baudiamojo statymo grietjimas yra nesuvaldomas, stichinis procesas. Niekas specialiai nekelia tikslo grietinti statym. Atvirkiai, kalbama apie btinyb j velninti. Taiau tai netrukdo statymo leidjui kiekvienu atskiru atveju j vl grietinti.
243
3 l e n t e l . Baudiamojo statymo raidos tendencijos Estijoje ir Lietuvoje
Novelos atmaina
Novel skaiius Estija Lietuva 55 15 5 0 75
Novel skaiius Estija 27 60 13 0 100 Lietuva 23 70 7 0 100
Grietinanti
Kriminalizuojanti
17 37 8 0 62
Patikslinanti velninanti I viso
Tai dar vienas rodymas, jog vis baudiamojo statymo patais ir papildym kriminologin ekspertiz yra btina.
4. atlyg orientuota kriminalin justicija. Tikslai ir pagrindins idjos

Tikslai ir pagrindins idjos
io modelio pagrindinis tikslas yra atlygis nusikaltliui u nukentjusiajam padaryt al, skausm, skriaud. Nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose is tikslas formuluojamas skirtingai: nubausti nusikaltl, atkurti teisyb ir pan. Su iuo tikslu glaudiai susijs kitas emocinis tikslas. Atlygis nusikaltliui turi patenkinti tiek nukentjusiojo, tiek aplinkini teisybs jausm. atlyg orientuota kriminalin justicija siekia veikti taip, kad tas teisybs jausmas bt patenkintas. Teisybs jausmas yra labai svarbus, bet pagal savo turin nelabai apibrtas. Kas yra teisyb, koks yra ios svokos turinys apie tai diskutuo-
244
PIRMA DALIS
jama jau ne pirm tkstantmet. Vienose alyse tas turinys vienoks, kitose kitoks. Teisyb visada buvo skelbiama vienu svarbiausi teisingumo tiksl. Justicijos simbolis yra dievait su uritomis akimis ir svarstyklmis rankose. Vienintelis kriterijus, kuriuo ji vadovaujasi, yra teisyb. Jai nesvarbu, ji nemato, kas ir su kuo bylinjasi, kas yra kaltinamasis ir kas kaltintojas. Teisybs trokimas yra vienas i seniausi ir svarbiausi monijos istorijoje jausm. Jis ved mones kov u geresn, teisingesn pasaul. Jis yra labai svarbus kiekvieno mogaus gyvenime. mogus nori, kad su juo bt elgiamasi teisingai. Jeigu mogaus gyvenime atsitinka nepageidaujam dalyk, jis nori inoti, kas dl to kaltas. Nemalonumus iksti lengviau, jeigu inai, kad kaltininkas turs atsakyti. mog jaudina ne tik j skaudinusi neteisyb. Jis sielojasi ir dl neteisybs, eidianios kit mog. Mat individui labai svarbu inoti, kad jis gyvena teisingame pasaulyje, kuriame u gr mogus apdovanojamas griu, o u blog nubaudiamas. Jeigu su kitu mogumi elgiamasi neteisingai, vadinasi, tai gali atsitikti ir man. Kiek monms svarbu tikti, kad jie gyvena teisingame pasaulyje, kiek mons siekia iplsti teisybs reikalavimus, rodo psicholog tyrimai. Vienas i fenomen yra moni siekis irti teisybs apraik netgi ten, kur j i tikrj nra. vykus nelaimei aplinkiniai atkakliai bando isiaikinti, kiek dl jos kaltas pats mogus. Tik kai pavyksta tai isiaikinti, nurimstama. Tokio elgesio vidin logika tokia: jeigu jis pats kaltas, vadinasi, elgdamasis teisingai, tos problemos ivengt. O tai savo ruotu reikia, kad pasaulis teisingas. Teisybs idja yra glaudiai susijusi su mogaus teisi idja. Neteisinga, jeigu nepaisoma individo teisi, kurios jam priklauso vien dl to, kad jis yra mogus. Svarbus teisybs idj pagrindas yra atlyginimo idja. Jeigu mogus padar daug gero aplinkiniams, jie jam turi atsilyginti tuo paiu. Prieingu atveju jis patirs neteisyb. Atlygis turi atitikti nuopelnus. Teisybs idja ypa svarbi svarstant bausms problemas. ia labai svarbus nusiengimo ir bausms atitikmuo. Bausm turi tiksliai atitikti nuengim. Ji neturi bti nei per grieta, nei per velni. Klasikin io principo iraika yra lex talionis. Paprasiausia jo formuluot akis u ak, dantis u dant siekia Hammurabi kodeks (XIX a. iki Kristaus gimimo). Padaryta skriauda turdavo bti atlyginama. Taiau daug svarbiau buvo atkurti teisyb, padaryti pasaul vl teising. Nuudyto mogaus neprikelsi. Negrinsi regjimo aklam. Taiau teisyb atkurti reikia. Kaltininkas turi patirti toki pat al, koki padar jis. Kriminalin justicija, siekianti sulaikymo nuo nusikaltim, pagal savo pobd yra racionali. Pagal j statymas turi bti toks, kad nusikaltim mat. Jeigu statymui veikiant nusikaltim sumajo, vadinasi, statymas
245
geras. Teisybs siekianti kriminalin justicija daugiau remiasi emociniu pagrindu. Mes jauiame, kad bausm akis u ak yra teisinga, kad mirties bausm u smulki vagyst yra aikiai per grieta, o nedidel bausm u nuudym aikiai per velni. rodyti i santyki negalime. Jie tiesiog atitinka arba neatitinka ms teisybs jausm. Teisybs jausmas pagal savo struktr yra gana sudtingas. Vienas i jo altini yra padarytos alos samprata. Kiekvienam aiku, kad nuudymas yra didesn ala negu nedidelis kno sualojimas. Vadinasi, u nuudym reikia bausti grieiau nei u kno sualojim. Dauguma moni neabejoja, kad pavogti turt yra ne taip blogai, kaip atimti j su ginklu rankose, kad pasiksinimas padaryti nusikaltim yra maesnis blogis nei pats nusikaltimas. Dl kiekvieno i t teigini galima diskutuoti, rasti svari j paneigiani argument. Taiau ne tai svarbu. Svarbiausia, kad mons yra sitikin, jog plikavimas blogiau u vagyst, jog padarytas nusikaltimas blogiau u pasiksinim. Taigi moralin atlyg orientuotai kriminalinei justicijai labai svarbi nusikaltim sunkumo hierarchija. statymo leidjas turi labai gerai inoti, kokie nusikaltimai suvokiami kaip labiau, o kokie kaip maiau sunks. Tai jam leidia nusprsti, u kokius nusikaltimus reikia bausti grieiau, o u kokius velniau. sulaikym nuo nusikaltim orientuota kriminalin justicija su ia problema nesusiduria. Jai tokia nusikaltim hierarchija nra labai reikminga. Svarbiau, kokia bausm gali sulaikyti mones nuo j. Sunk kno sualojim daugelis moni vertina kaip daug didesn nusikaltim nei paprast vagyst. Dl to jie tiki, kad u pirmj reikia bausti grieiau negu u antrj. Taiau gali bti, kad norint sulaikyti nuo vagysts reikia taikyti grietesn bausm negu nuo sunkaus kno sualojimo. Sulaikymo justicija tokiu atveju grieiau baust u vagyst. Lygiai taip pat gali paaikti, kad vienas nusikaltimas daug pavojingesnis visuomenei, gali padaryti kur kas daugiau alos alies ekonomikai, politiniam stabilumui negu kitas. Pavyzdiui, finansins aferos padaro daug didesn al alies ekonomikai negu ginkluotas apiplimas gatvje. Taiau pastarasis sukelia didesn dorovin pasipiktinim. Jis okiruoja mus savo amoralumu, lumu, cinizmu. Taigi atlyg orientuotas statymo leidjas grieiau baus btent u apiplim. Dl vis i aplinkybi moralin atlyg orientuota kriminalin justicija nra taip priklausoma nuo kovos su nusikalstamumu situacijos. Kaip matme, sulaikymo justicija didina bausmes u tam tikrus nusikaltimus, jeigu toki nusikaltim daugja. Tai atitinka sulaikymo logik. i nusikaltim skaiiaus didjimas rodo (pagal sulaikymo logik), kad bausm pernelyg velni. Lygiai taip pat sulaikym orientuotas teisjas skiria grietesnes
246
PIRMA DALIS
bausmes u nusikaltimus, kuri daugja ir kurie dl ios prieasties darosi pavojingesni visuomenei. moralin atlyg orientuotam statymo leidjui arba taikytojui tokia logika nepriimtina. Jo nuomone, mogus privalo atsakyti u savo poelgius. Jis nekaltas, kad vienoki ar kitoki nusikaltim padaugjo arba sumajo. Taigi ir bausti jo negalima u nusikalstamumo didjim arba majim. Vienintel teisinga bausm ta, kuri atspindi tikr nusikaltimo sunkum. Moralinio atlygio idj tiksliai perteik inomas Lietuvos kriminologas prof. J. Bluvteinas: Geriau gyventi visuomenje, kur yra nusikaltim, bet yra ir teisyb, negu tokioje, kur nra nusikaltim, bet nra ir teisybs1. Vertinant nusikaltim pagal moralinio atlygio princip svarbu atsivelgti tai, kam skriauda padaryta. Beginklio invalido apiplimas sukelia didesn pasipiktinim negu galinio save apginti sveiko ir stipraus mogaus. Lygiai taip pat maamets mergaits iaginimas daug labiau sukreia nei suaugusios moters.
atlyg orientuotos kriminalins justicijos ir sulaikymo justicijos modeliai

atlyg orientuota kriminalin justicija labiausiai suinteresuota iaikinti ties byloje. Kad nugalt teisyb, pirmiausia reikia inoti ties. Kuo stipresnis ir kaltinimas, ir gynyba, tuo didesn tikimyb, kad tiesa bus atskleista. Taigi tokio tipo kriminalini justicij atveju pagrindini institucij santykin reikm beveik vienoda. ia policija ir prokuratra yra labai svarbios, bet ne maesnis vaidmuo tenka ir gynybai, teismui, apeliacijai. Jie jau nra policijos ivad forminimo institucijos. Jeigu svarbiausia yra teisyb, tai pirmiausia btina kruopiai patikrinti kaltinim. ia jau vienodai svarbu: ir kad kaltinamasis bt nubaustas, jeigu jis tikrai kaltas, ir kad jokiu bdu nebt nubaustas, jeigu nra kaltas. Dl to, palyginti su sulaikymo modeliu (kur svarbiau nusikaltim iaikinti ir atitinkamai pateikti kaltinim), didja gynybos bei teismo (objektyvaus ir visapusiko bylos nagrinjimo) vaidmuo.
Kalba 1992 m. Helsinkyje vykusiame Skandinavijos ir Baltijos ali kriminologijos semi-
nare.
247
mogaus koncepcija atlyg orientuotoje justicijoje

Ji taip pat gerokai skiriasi nuo sulaikymo justicijos. Pastaroji numano racional mog, vedam naudos ir alto apskaiiavimo. Jei nusikaltim padaryti naudinga jis j padarys. Jei gresia didel bausm nedarys. moralin atlyg orientuota kriminalin justicija numano mog, kuris turi atsakomybs jausm ir sin; numanomas mogus turi ir gali pakilti vir savo nor ir pasirinkti teising sprendim. Jis turi ir gali bti stipresnis u aplinkybes. Jis tai ino, supranta ir privalo. Jei toks mogus nusiengia statymui, jis kartu nusiengia ir pats sau, savo sinei ir savo pareigos jausmui. Kriminalins justicijos pareigno bei pilieio santykis atlygio modelio atveju yra kitoks. Atlygio justicijos atveju pareignas ir statymo leidjas turi pareigoti mog, t.y. tiksliai suformuluoti, kokia yra mogaus moralin ir teisin pareiga. Jeigu pilietis vis dlto paeid statym, svarbi tik viena uduotis nustatyti tai ir rodyti, kad mogus turjo pasielgti kitaip. Tai i karto keiia pilieio ir statymo santyk. Pilietis tampa kaltas ir savo kalt jis turi ipirkti. Kriminalin justicija i teisjo tampa baudju. Jos reikalas nubausti. Sulaikymo modelio atveju kriminalin justicija yra instancija, kuri gali nubausti, ir tas pavojus turi sumainti nusikaltimo patrauklum. Ne tiek svarbu iuo atveju, kokie yra patys kriminalins justicijos pareignai. J ir teiss paeidjo santykiai yra dalykiniai. Atlygio modelio atveju tiek kriminalin justicija apskritai, tiek jos pareignai statymo paeidjui yra pirmiausia dorovinis autoritetas. Jis mogus, kuris skyr gyvenim teisybei bei teisingumui, ir turi moralin teis reikalauti, kad teisingai elgtsi kiti. Organizaciniu poiriu atlyg orientuota kriminalin justicija i esms skiriasi nuo sulaikymo justicijos. Minjome, kad sulaikym orientuota kriminalin justicija siekia trumpinti ir supaprastinti proces. Mat tik greitas teisingumas gali padaryti tinkam sulaikant poveik. dorovin atlyg orientuota justicija turi tendencij ilgai tstis. Jai nesvarbus bylos nagrinjimo bei nuosprendio poveikis kaltinamajam. Jai svarbu, kad bt atkurta teisyb. Kuo kruopiau vykdomas tyrimas, kuo daugiau padaroma atskleidiant ties, tuo geriau. Nesvarbu, kiek tai trunka, kiek reikalauja darbo bei finansini l. Taigi teistum orientuota justicija gali bti brangi, nepraktika: nelabai didelei problemai ji gali skirti neproporcingai daug dmesio. Taigi teistum orientuota justicija turi statym sistem, kurios pagrindas visuotinas teisybs jausmas. Tos sistemos struktra paremta nusikaltim savitarpio hierarchija. Procesiniu poiriu ji siekia utikrinti tiek stipri gynyb, tiek stipr kaltinim, tiek j pusiausvyr. Organizaciniu poiriu tokia justicija nra itin veiksminga. Ji, aiku, u tai, kad bylos bt
248
PIRMA DALIS
sprendiamos operatyviai, pigiai, greitai, bet tik jeigu tai netrukdo teisybei nugalti.
atlyg orientuotos justicijos problem kriminologinis tyrimas

Nusikaltim hierarchijos problema. i justicija teigia, jog nusikaltimas tai pirmiausia ala, skriauda, neteisyb. U padaryt didesn al reikia bausti grieiau. Taigi statym leidjas, siekiantis pltoti baudiamj statym sistem pagal princip, turi gerai inoti, kiek alos, neteisybs, skriaudos atnea kiekvienas nusikaltimas. U sunk kno sualojim numatydamas didesn sankcij nei u sukiavim itin stambiu mastu, statymo leidjas turi remtis tam tikra nusikaltim alingumo skale. Svarbu ir tai, kad ta nusikaltim skal atitikt ir visuomens sitikinimus, neprietaraut visuomens nari teisybs jausmui. Ar egzistuoja tokia nusikaltim vertinimo skal? Ar ji tokia universali ir vienalyt, kad ja bt galima grsti baudiamj statym sistem? Tuo abejoti veria daug prieasi. Dabartinei demokratinei visuomenei bdingas nuomoni pliuralizmas. Turbt labai sunku bt nurodyti bent vien visuomens gyvenimo klausim, kuriuo vis jos nari nuomon sutampa. Teisybs ir neteisybs klausimai sukelia ypa daug diskusij. Kiekviena garsi byla, kiekvienas teismo nuosprendis suskaldo mones pritarianius ir nepritarianius tam nuosprendiui. Sunku pateikti pavyzd, kai siplieskus tokiam ginui bt gimusi kokia nors visus vienijanti tiesa. Daniausiai prieinama ivada, jog kit tikinti nemanoma. Labai svarbu ir tai, kad teisybs jausmas tik i pirmo vilgsnio atrodo nealikas. Visuomens nari sitikinimai glaudiai susij su j socialine padtimi ir interesais. Tai, kas atrodo teisinga turtingam, neatrodo teisinga vargdieniui. Taigi, turime pagrind manyti, kad bendras, visiems visuomens nariams bdingas teisybs jausmas, kuriuo galt remtis toks pat bendras, visiems visuomens nariams privalomas baudiamasis statymas, tiesiog neegzistuoja. is klausimas labai svarbus. Baudiamj statym sistema ir kriminalin justicija yra nacionalinis reikalas. Jeigu jos paremtos teisybs idealais, tai tie idealai turi bti visos visuomens, o ne atskir jos grupi arba sluoksni. Taigi, ar egzistuoja tokie visai visuomenei, atskiriems gyventoj sluoksniams bendri doroviniai sitikinimai bei nusikaltim vertinimai? klausim turi atsakyti kriminologiniai tyrimai. Rengdamiesi iems tyrimams kriminologai ipltojo specialius tyrimo metodus1.
1
Sellin Th. and Wolfgang M. The Measurement of Delinquency. New York: Wiley, 1964.
249
Tyrimo metodo pagrindas yra nusikaltim sraas. Kiekvienas nusikaltimas jame apibdintas vienu sakiniu (r., pvz., 4 lentel). Sraas pateikiamas nacionalinei atrankai moni grupei. Pagal jos atsakymus galima sprsti ir apie vis gyventoj nuomon. Tiriamj praoma majania tvarka suriuoti visus srae nurodytus nusikaltimus pagal j smerktinum, blogum (r. 4 lentel). Taigi sraas turi prasidti niekingiausiais, blogiausiais, o baigtis nekaliausiais nusikaltimais. Toki tyrim rezultatai gana doms. 1977 m. nacionalinei JAV atrankai buvo pateiktas 204 teiss paeidim sraas. Tyrimas parod, kad mons tuos paeidimus vertina labai panaiai1. Tai reikia, kad labai mums svarb klausim, ar egzistuoja tam tikras teisini bei dorovini vertinim bendrumas JAV, buvo atsakyta teigiamai: Apskritai taip. vairiausiems alies sluoksniams priklausantys tiriamieji vienodai suriavo nusiengimus pagal j blogum ir smerktinum. T ivad patvirtino ir keletas kit tyrim2 (r. 4 lentel). domu ir tai, kad panaiais tyrimais, atliktais kitose alyse, nustatyta, jog ir alies gyventojai, ir alys labai panaiai vertina atskir nusikaltim pavojingum. Vienas i toki tyrim buvo atliekamas Indijoje, Indonezijoje, Irane, Italijoje (Sardinijoje), Jugoslavijoje ir JAV. Paaikjo, jog vis i ali gyventojai labai panaiai vertina nusikaltim pavojingum bei nurodo panai bausm u juos3. Tyrimai Kanadoje, Norvegijoje, Suomijoje, vedijoje, Danijoje, Olandijoje, Didiojoje Britanijoje, Kuveite patvirtino, kad ir iose alyse poiris nusikaltimus yra panaus4. Lietuvoje panas tyrimai nebuvo atliekami. Jie reikalingi tam, kad baudiamojo statymo pateikiamas nusikaltim vertinimas neatitrkt nuo moralini bei teisini gyventoj jausm. Kol tokie tyrimai neatlikti, galima orientuotis tarptautinius lyginamuosius tyrimus, atliktus kitose alyse. Nustatytas tyrim rezultat vairiose alyse panaumas leidia manyti, kad Lietuvos nusikaltim vertinimo sistema gali bti panai.
1 Wolfgang M. et al. The National Survay of Crime Severity. Washington, US Department of Justice. June, 1985. 2 Cohen M. Some New Evidence on the Seriousness of Crime // Criminology. Vol. 26. (May 1988). P. 343-353. 3 Newman C. Comparative Deviance: Perception and Law in Six Cultures. New York: Elsevier, 1976. 4 Scott J. and AlThakeb F. The Publics Perceptions of Crime: Scandinavia, Western Europe, the Middle East, and the United State // Contemporary Corrections: Social Control and Conflict. Beverly Hills, California: Sage Publications, 1977. P. 77-88; Kvlseth T. Seriousness of Offenses: An Experimental Study Based on a Psychological Scaling Technique, Criminology. Vol. 18. (August 1980). P. 237-244; Evans S. and Scott J. The Seriousness of Crime Cross Culturally: The Impact of Religiosity // Criminology. Vol. 22. (February 1984). P. 39-59.
250
PIRMA DALIS
4 l e n t e l . Nusikaltim vertinimas (pagal M. Wolfgang)
Balai 72.1 52.8 43.339.2 33.8 27.9 24.9 22.9 20.6 19.5 19.5 15.9 15.5 14.1
13.9 13.0 12.0 11.2 10.3 9.7 9.7 9.6 9.4
Nusikaltimai Asmuo padjo bomb visuomeniniame pastate. Ji sprogo ir uvo dvideimt moni. Asmuo, vartodamas fizin jg, iprievartavo moter. Nuo sunki sualojim moteris mir. Grasindamas pistoletu, asmuo ksinosi apiplti kit asmen. is band prieintis ir buvo nuautas. Asmuo pardavinjo narkotikus. Moteris nudr savo vyr. Nuo kno sualojim is mir. Asmuo tyia padeg pastat ir padar 100 000 JAV doleri al. Vienas i tv sumu maamet vaik ir is buvo paguldytas ligonin. Asmuo pardav heroino kitiems asmenims, o ie j perpardav. Asmuo al nelegaliai ve narkotik. Asmuo, neatsargiai vairuodamas automobil, umu mog. Paauglys kumiais sumu savo motin. Nukentjusioji buvo paguldyta ligonin. Asmuo nakt silau bank ir pavog 100 000 JAV doleri. Gydytojas teik neteisingus duomenis valstybinei sveikatos tarnybai nurodydavo paslaugas, kuri pacientui i tikrj jis neteik. Parlamentaras pam i kompanijos ky paadjs, kad balsuos u kompanijai nauding statym. Gamykla atsikrat atliek, nes jos teria aplink. Policininkas pam ky paadjs, kad netrukdys aisti nelegali azartini aidim. Kompanija dav ky parlamentarui, kad jis balsuot u jai nauding statym. Asmuo pardavinjo prekes gerai inodamas, kad jos yra vogtos. Asmuo silau mokykl ir pavog 1000 JAV doleri verts rangos. Asmuo i muziejaus pavog 1000 JAV doleri kainuojant paveiksl. Asmuo silau nam ir pavog 1000 JAV doleri. Savivaldybs pareignas pasisavino 1000 JAV doleri.
251
9.2 8.6 8.5 7.9 7.5 7.4 7.3 6.9 6.5 6.4 6.2 5.4 5.1 4.9 4.7 4.6 4.5 3.7
3.6 3.5 2.2 2.1 1.9 1.6 1.6 1.3 0.9 0.2
Keletas dideli kompanij nelegaliai susitar dl savo produkcijos pardavimo kainos. Asmuo dar nelegalius abortus. Asmuo pardavinjo marihuan kitiems asmenims, ie j perpardav. Paauglys sumu savo tv kumiais. Tvas paguldytas ligonin. vininiu strypu ginkluotas asmuo atm i nukentjusiojo 10 JAV doleri. Jokios fizins alos nebuvo padaryta. Asmuo nelegaliai kas mnes gavo paalp. Asmuo silau universalin parduotuv ir pavog preki, kuri vert 1000 JAV doleri. Asmuo apvog nam. Nuostoliai 1000 JAV doleri. Asmuo vartoja heroin. Asmuo aprpino prostitutes klientais. Darbuotojas pavog i savo darbdavio 1000 JAV doleri. Asmuo turjo tam tikr kiek heroino, kur pats ir suvartojo. Vyrikis apiupinjo moters kn ir pabgo. Asmuo nupjov rankin gatvje. Joje buvo 10 JAV doleri. Asmuo vieoje vietoje apsinuogino. Asmuo nelegaliai neiojosi pistolet. Asmuo nesiningai deklaravo savo pajamas. Profesin sjunga nelegaliai grasino organizuoti streik, jeigu darbdaviai samdys profesinei sjungai nepriklausanius narius. Asmuo smoningai atsiskait netikru ekiu. Asmuo turi restoran, kuriame leido aisti nelegalius azartinius aidimus. Asmuo nuo universalins parduotuvs prekystalio pavog prek, kainuojani 10 JAV doleri. Moterys veriasi prostitucija. Asmuo skambino i chuliganik paskat. Asmuo lanksi vieuosiuose namuose. Vyresnis nei 16 met asmuo lytikai santykiavo su jaunesne kaip 16 met mergina (i nesiprieino). Du asmenys savo noru palaik homoseksualius santykius. Asmuo, neturintis 16 met, pabgo i nam. Jaunesnis kaip 16 met asmuo be pateisinamos prieasties praleido pamokas.
252
PIRMA DALIS
Galima manyti, kad mintas panaumas gali bti tam tikras bsimosios tarptautins baudiamosios teiss unifikacijos pagrindas. Kriminologai Th. Sellinas ir M. Wolfgangas patobulino ir atskir nusikaltim vertinimo metodus. Mat nusikaltimo moralinis, kaip ir teisinis, vertinimas, gali gerokai skirtis, nes atsivelgiama aplinkybes, padaryt al, nusikaltlio ir nukentjusio asmenyb ir kt. (r. 5 lentel)
5 l e n t e l . Atskiro nusikaltimo (nuosavybs plimo) vertinimas (pagal T. Selin ir M. Wolfgang)
Nusikaltimo elementai Lengvas kno sualojimas Nukentjusiajam prireik ambulatorins medicinos pagalbos Nukentjusysis paguldytas ligonin Nukentjusysis umutas Nukentjusioji buvo priversta lytikai santykiauti Buvo grasinama ginklu (papildomai) Buvo grasinama ginklu bandant apvogti arba padaryti nusikaltim (iskyrus priverstinius lytinius santykius) be ginklo su ginklu silauimas svetimas valdas Pavogta arba sunaikinta turto, kurio vert: maiau kaip 10 JAV doleri 10250 JAV doleri 2512000 JAV doleri 20009000 JAV doleri 900130 000 JAV doleri 30 00180 000 JAV doleri per 80 000 JAV doleri Automobilio vagyst
Balai 1 4 7 26 10 2
2 4 1 1 2 3 4 5 6 7
Nusikaltimo bei jo aplinkybi vertinimo balai leidia tyrimo autoriams kalbti apie prasmingesn atskiro nusikaltimo vertinim. Tarkime, lyginami du nusikaltimai. Pirmasis nusikaltimas ginkluotas banko apiplimas, kurio metu nusikaltlis sunkiai sueid sargybin ir pavog 10 000 JAV doleri. Antrasis nusikaltimas apiplimas mokyklos kieme, kai i vaiko buvo atimti pinigai, kuriuos tvai jam dav pietums. Vaikas atidav pinigus, kai jam buvo pagrasinta, kad jis bus sumutas. Th. Sellino ir M. Wolfgango
253
lentelje parodytas skirtumas tarp abiej apiplim. Banko apiplimas vertintas 16 bal: 4 balai u ginklo panaudojim, 7 u sargybinio sueidim ir 5 u 10 000 JAV doleri pagrobim. Apiplimas mokyklos kieme vertintas 3 balais: 1 u maiau nei 10 JAV doleri atmim, 2 u odinius grasinimus. inoma, visa tai nereikia, kad statymo leidyba bei nusikaltim teisinis vertinimas turi vykti apraytu bdu. Panas tyrimai buvo atliekami ir siekiant vertinti vairi bausmi sunkum, ir nustatant nusikaltimo bei bausms atitikim. Pavyzdiui, M. Ericsonas ir J. Gibbsas1 sukr kelet skali ir nustat santykius tarp laisvs atmimo ir kit baudiamj bausmi. J teigimu, vieneri laisvs atmimo metai vietos kaljime atitinka 6 mnesius valstijos kaljime, septynerius atuonerius probacijos metus arba madaug 3000 JAV doleri baud. 6 mnesiai vietos kaljime atitinka tris mnesius valstijos kaljime, trejus probacijos metus arba 1000 JAV doleri baud. Tyrintojai netgi man, kad galima sukurti speciali apibendrinamj baudiamj bausmi skal. Tokia skal, j nuomone, galt bti labai svarbi tiek utikrinant bausms teisingum, tiek unifikuojant vairi ali bausmi sistem. Skal gali bti panaudota ir kitu atveju skiriant bausm. Pavyzdiui, nuteistajam gali bti suteikiama galimyb pasirinkti ekvivalentines bausmes: metai vietos kaljime, ei mnesiai valstijos kaljime, devyneri probacijos metai arba 3000 JAV doleri bauda. Visi ie tyrimai labai svarbs teisyb orientuotai justicijai. Kuo labiau nacionalin kriminalin justicija orientuota tiksl, tuo svarbiau, kad ji remtsi visuomens doroviniais ir teisiniais sitikinimais. Ne maiau svarbs jie ir kuriant kriminalin justicij kitais pagrindais (orientuojant j nusikaltim sulaikym, nusikaltlio asmenybs korekcij ir pan.). Mat statymo leidjas negali ignoruoti visuomenini dorovini ir teisini sitikinim, jis negali elgtis taip lyg jie nebeegzistuot. Rengiant bet kok nauj statym turi bti vertina, kiek tas statymas atitinka visuomens dorovinius ir teisinius idealus, kaip j priims visuomen. Tai galt padti susiorientuoti, kuris i keli galim teisins problemos sprendim yra geriausias. Tiktina, kad priimant nauj ir visuomens sitikinimams prietaraujant statym gali tekti kartu numatyti plai aikinimo ir propagandos kampanij. Minti tyrimai svarbs ir tuo, kad parodo ne tik tam tikr visuomens teisini ir dorovini sitikinim vienyb, bet ir j skirtumus. Atskir gyventoj grupi nuomon nukrypsta nuo bendro vidurkio. Pavyzdiui, buvo nustatyta, kad gerokai kitaip nei visa visuomen nusikaltimus vertina moEricson M., Gibbs J. Objective and Perceptual Properties of Legal Punishments and the Deterrence Doctrine // Social Problems. Vol. 25. (February 1978). P. 253-264.
1
254
PIRMA DALIS
ns, kurie jau buvo nukentj nuo nusikaltim. Svarbi yra ras, pajam grup. Aiku, kad statymo leidjas turi atsivelgti bendr savo alies gyventoj nuomon. Ten, kur vienybs nra, reikia atsivelgti kitus statymo tikslus.
5. nusikaltlio asmenybs korekcij orientuota kriminalin justicija

Tikslas ir pagrindin idja
io modelio pagrindinis tikslas yra koreguoti asmenybs bruous, paskatinusius j nusikalsti. Svarbiausia io modelio prielaida yra ta, kad nusikaltimo padarymas labiausiai priklauso nuo asmens, tiksliau nuo tam tikr jo savybi, o ne nuo aplinkybi ar nuo asmens piktos valios. Tiesa, gyvenime individas neretai patenka situacij, kai yra aktyviai skatinamas nusikalsti. Taiau pasiduos jis tokiai pagundai ar nepriklauso nuo asmens. Teiss istorijoje yra nemaai pavyzdi, kai tokiomis paiomis slygomis vieni mons padaro nusikaltim, kiti ne. I daugelio alkan moni toli grau ne visi vagia. I daugelio eist tik kai kurie trokta kerto. I daugelio valdinink, kurie gali paimti ky, tik dalis tampa kyininkais. Iekodami atsakymo klausim, kodl mons elgiasi dorai arba nusikalsta, turime isiaikinti, kuo jie skiriasi, kokie asmenybs bruoai jiems bdingi. Kad suprastume, kodl toje paioje situacijoje mons elgiasi skirtingai, turime geriau juos painti. Tie, kurie vis dlto pasiduoda pagundai nusiengti statymui, yra kakuo kitokie. Jie neturi savybi, kurios padt jiems tokiai pagundai atsispirti. Arba jie turi bruo, kurie skatina juos nusikalsti. Taigi kriminalins justicijos tikslas yra: 1) atskleisti tuos kriminogeninius asmens bruous; 2) pakoreguoti juos; 3) iugdyti prieingus, nuo nusikaltimo sulaikanius (antikriminogeninius) bruous. Su nusikalstama veikla siejami vairiausi bruoai, pavyzdiui, nemokjimas valdytis. Asmuo, labai susijaudins ir dl to nuuds kit, nepadaryt to ir netapt nusikaltliu, jeigu mokt valdytis ir lemiam akimirk stengt nepasiduoti savo jausmams. Jeigu mogus nebt links per daug pasitikti savimi, jis bt atsargesnis ir avarijos nepadaryt. Stipri valia galt igelbti alkoholik arba narkoman. Jeigu jie stengt atsispirti alko-
255
holiniams grimams arba narkotikams, jie nedaryt nusikaltim, kad gaut pinig svaigalams sigyti. Beveik kiekvienu atveju galime surasti asmenybs bruo, kuris galt igelbti mog nuo nusikaltimo. Apskritai, bet kuris mogus nedaryt nusikaltimo, jeigu turt tok bruo kaip pagarba statymui arba tvirti moraliniai sitikinimai. Taigi pagal model, jeigu kriminalin justicija sugebt iugdyti nepastoviems visuomens nariams tuos reikiamus bruous, svarbiausia uduotis bt isprsta: mons nusikaltim nedaryt. io kriminalins justicijos modelio tikslas taip pat yra paaboti nusikaltimus. Tuo jis panaus sulaikymo model ir nepanaus atlygio. Taiau io tikslo siekiama kitomis priemonmis taisant mones, kurie nusikalto arba gali nusikalsti.
Asmenybs koncepcija
Sulaikymo modelis supranta mog kaip racionali btyb, bandani pasverti, kas jai naudinga ir kas ne. Racionalus mogus neturi kit asmenybs savybi. Jis elgiasi taip, kaip jam diktuoja jo protas, o ne irdis, charakteris. Atlygio modelis turi gana paprast mogaus portret. Kiekvienas turi pareig ir laisv vali j vykdyti. Reabilitacijos modelio supratimas apie mogaus asmenyb yra visikai kitoks. is kriminalins justicijos modelis supranta mog kaip skirting asmenybs bruo visum. Vieni i t bruo yra gantinai neutrals. Nuo j maai priklauso, ar mogus padarys nusikaltim. Kiti padeda mogui ivengti nusiengimo. Tai labai teigiami bruoai, tokie kaip pagarba statymui. Dar kiti yra kriminogeniniai. Jie, atvirkiai, skatina j nusikalsti. Kai kurie i j skatina padaryti bet kok nusikaltim (pvz., antisocialins orientacijos), kiti tik kai kuriuos (pvz., jau mintas nemokjimas valdytis gali pastmti smurtin nusikaltim). ios mogaus koncepcijos pagrindas savotikas asmenybs susidvejinimas. Manydami, kad mogus daro nusikaltimus dl koki nors asmenybs bruo, prieiname prie paradoksalios ivados. sivaizduokime, jog mog sudaro dvi dalys: pats mogus, kuris, ko gero, ir nepadaryt nusikaltimo, ir kriminogeninis bruoas, skatinantis mog nusikalsti. mogus pats nebenort nusiengti, taiau tam tikras bruoas (silpna valia, nemokjimas valdytis, nepagarba statymui, antivisuomenikumas ir t.t.) stumia j nusikaltim. Vadinasi, bruoas stipresnis u mog. Taigi ir kriminalins justicijos poveikio objektas yra tas bruoas. Reikia padti mogui arba priversti j atsikratyti kriminogeninio bruoo, pakeisti j geru bruou.
256
PIRMA DALIS
Esant tokiai asmenybs koncepcijai atsiranda ir savotika, iam modeliui bdinga atsakomybs koncepcija. Viena vertus, mogus lyg ir neatsakingas u tai, kad padar nusikaltim (o k a galjau padaryti!? Tokia mano asmenyb. Neturiau to neigiamo bruoo tikrai nebiau nusikalts). Tas bruoas atsirado dl tam tikr neigiam aukljimo slyg. Tvai nesugebjo arba nenorjo j iauklti tok, koks jis turt bti, o nesugebjo dl to, kad ir juos kakas blogai aukljo ir t.t. Taigi nusikaltlis lyg ir neatsakingas u padaryt nusiengim. Aiku, galima paprietarauti (pagal atlygio model), kad individas yra atsakingas ir u savo asmenyb, ir u charakter. Juk ne pirm dien gyvena pasaulyje ir jau privaljo inoti, kad turi t neigiam, antivisuomenin, nusikaltim stumiant bruo, ir i vis jg stengtis jo atsikratyti. Taiau, kad to panort, jis turjo bti tinkamai aukljamas, o to nepadar tvai. Taigi, jeigu bandytume aikintis, kodl mogus to nepadar, turtume paminti dar vien bruo, kuris neleido to padaryti ir kur paalinti trukd treias bruoas. Ir taip iki begalybs. Gana panaus poiris mog atsiranda jam susirgus, ypa psichine liga. Ligos atveju vyksta tas pats skilimas. Atsiranda nesveika mogaus pus, verianti j elgtis ne taip, kaip reikia, ir sveika. Gydytojo uduotis padti ligoniui (t.y. jo sveikajai daliai) veikti ir pagydyti nesveik. Nenuostabu, kad toks medicininis poiris danai siejamas su asmenybs korekcijos justicijos modeliu. Advokato poiris kuo geriau pastame mog, tuo labiau suprantame, kad jis negaljo pasielgti kitaip nei pasielg, kad viskas, k jis daro, yra dsninga. ios asmenybs koncepcijos ir su ja susijusi problem puikus pavyzdys trumpas Karelo apeko apsakymas Paskutinis teismas (pateikiama sutrumpintai)1:
Karelas apekas. Paskutinis teismas Garsusis Kugleris, vykds kelet mogudysi, persekiojamas itisos armijos policinink ir detektyv, kurie turjo paruotus orderius jam suimti, pareik, kad jo pagauti nepavyks. Ir i ties nepavyko, bent jau gyvo. Paskutin, devint i eils, mogudyst jis vykd, ovs policinink, bandius j suimti. Nors policinink jis ir nuud, taiau ir pats buvo suvarpytas septyni kulk, i kuri maiausiai trys buvo mirtinos. Taigi atrodyt, jis iveng emikojo teisingumo.
apekas K. Paskutinis teismas / Ivert G. Stalnionis // Liaudies sargyba. 1992 04 1319.
257
Mirtis atjo taip staiga, kad Kugleris nespjo pajusti skausmo. Kai jo siela paliko kn, j galjo apstulbinti io pasaulio, pilko ir be galo tuio, keistenybs, taiau nenustebino. mogus, sdjs ir Amerikos kaljimuose, suvok t pasaul kaip nepastam aplink, kurioje su atitinkama vyrikumo doze galima prasimuti taip, kaip ir bet kur kitur. Pagaliau ir Kugleriui iauo neivengiama Paskutiniojo Teismo diena. Kadangi danguje amiams vesta neprasta tvarka, Kugleris stojo prie Senat, o ne prie Prisiekusij Teism, kaip jis spjo bsiant inodamas savo nuodmes. Teismo sal atrod tokia pat paprasta kaip ir emje, tik dl vienos aplinkybs, j greitai suinosite, ten nebuvo kryiaus, prie kur prisiekia liudytojai. Teisj buvo trejetas, visi seni, nusipeln patarjai, grietais ir nepatenkintais veidais. Prasidjo varginantys formalumai. Ferdinandas Kugleris, neturintis nuolatinio usimimo, gim tada ir tada, mir... Ir ia paaikjo, kad Kugleris neino savo mirties datos, ir jis isyk suvok, kad toks umarumas (teisj akyse) jam pakenk, ir niro. Prisipastate kaltas? paklaus pirmininkas. Ne, atagariai atkirto Kugleris. Pakvieskite liudytoj, atsiduss pasak pirmininkas. Prieais Kugler pasirod galingas, tiesiog nepaprasto gio senis, sisiauts mlyn rb, nubarstyt aukso vaigdmis. Jam pasirodius teisjai atsistojo; prie savo vali kilsteljo ir suavtas Kugleris. Tik seniui umus savo viet, teisjai vl atsisdo. Liudytojau, pradjo pirmininkas, Dieve Visaini, is Paskutinis Senatas jus pakviet tam, kad duotumte parodymus kaip liudytojas Ferdinando Kuglerio byloje. Jums, Aukiausiasis, sakaniam tiktai ties, prisiekti nereikia. Praome jus teisminio nagrinjimo interes vardan kalbti tik i esms, nenukrypti ir neapsistoti prie detali ir fakt, kurie nra susij su byla. O js, Kugleri, nepertraukinkite liudytojo. Jis ino visk, ir k nors slpti beprasmika. Praau liudytoj duoti parodymus. Tai pasaks pirmininkas patogiai atsirm stal, nusim akinius aukso rmeliais ir, matyt, pasiruo klausyti ilgos liudytojo kalbos. Liudytojau, privalome grti prie bylos. Ar kaltinamasis ud? Jis umu devynis mones. Pirmj mutynse. U tai pateko kaljiman, kur galutinai sugedo. Antra auka tapo neitikima meilu, jis j umu Amerikoje. Atuntas buvo praeivis, atsitiktinai pasimais tau ant tako, kai tave vijosi. Tuomet tu, Kugleri, sirgai antkaulio udegimu ir dl skausmo krausteisi i proto. Ko tik tu neikentei, vaikine! Paskutinis buvo policininkas, kur tu umuei prie pat savo mirt.
258
PIRMA DALIS
Kodl jis ud? paklaus pirmininkas. Kaip ir visi mons, atsak Dievas. I pykio, i godumo pinigams, tyia ir atsitiktinai, kartais pasimgaudamas, kartais prispirtas. Buvo jis dosnus ir danai paddavo monms. velnus buvo moterims, myljo gyvnus ir laikydavosi duoto odio. Ar dar reikia kalbti apie jo gerus darbus? Dkoju, pasak pirmininkas, nereikia. Kaltinamasis, ar norite k nors pasakyti pasiteisindamas? Ne, tar Kugleris abejingai dl to, kad jam dabar jau viskas buvo vis vien. Teismas eina pasitarti, paskelb pirmininkas, ir visi keturi ijo. Dievas ir Kugleris teismo salje pasiliko vieni. Kas jie? paklaus Kugleris, kinkteldamas galva ieinanij pusn. mons kaip ir tu, tar Dievas. Jie buvo teisjai emje ir dabar teisia ia. Kugleris kramt nagus. A maniau... Mans tai nejaudino, taiau a laukiau, kad teisite js. Todl, kad, dl to, kad... Todl, kad a Dievas, ubaig didysis senis. tai btent dl to a ir negaliu teisti. A visk inau, ir dl to apskritai negaliu teisti. Juk tai nemanoma! Kaip manai, Kugleri, kas tave tsyk idav? Neinau, stebdamasis atsak Kugleris. Lucka, padavja. skund i pavydo. Atleiskit, sidrsino Kugleris. Js umirote pasakyti, kad a ikagoje nuoviau dar ir t lyktyn Ted. Kur jau ten nuovei! paprietaravo Dievas. itas isilai ir iki iolei gyvena. inau, jis skundikas, taiau apskritai jisai gerairdis mogus ir labai myli vaikus. Tik nemanyk, kad pasaulyje yra nors vienas beviltikas niekas. Kodl, ties sakant, js... kodl tu, Dieve, pats neteisi? susimsts paklaus Kugleris. Todl, kad a visk inau. Jeigu teisjai visk, absoliuiai visk inot, jie taip pat negalt teisti. Tuomet teisjai visk suprast ir dl to jiems skaudt ird. Ar a galiu tave teisti? Teisjai ino tik apie tavo piktadarybes, o a apie tave inau visk. Visk, Kugleri! tai dl to a ir negaliu tavs teisti. O kodl... tie mons ... teisia ir danguje? Todl, kad mogui reikalingas mogus. A, kaip matai, tiktai liudytojas, o bausti, supranti, bausti turi patys mons... ir danguje.
259
Taigi, jeigu inome apie mog visk, tai suprantame, kad jis toks, koks yra, kad kitoks ir negaljo bti. Vadinasi, negalime smerkti ir teisti. Savotikas yra tos koncepcijos (ir viso kriminalins justicijos modelio) ryis su kitais mokslais. Visai k kit galima pasakyti apie asmenybs korekcijos model. Asmenyb yra keleto moksl tyrimo objektas. moni psichinius bruous tradicikai tiria psichologija. J korekcija tai pedagogikos sritis. Socialini slyg suformuot bruo tyrinja sociologija, o nulemt genetikai biologija. Taigi iuo atveju kriminalinje justicijoje stiprja ryiai su kitais mokslais. Btent jie vaidina svarbiausi vaidmen nustatant, kodl mogus turi toki ar kitoki bruo. I to iplaukia ir baudiamj statym bei j taikymo procedr ypatybs: a. kriminalin bausm siejama ne tiek su individo padarytu nusikaltimu, kiek su jo asmenybe bei jos korekcijos udaviniais. U vienod nusikaltim nusikaltliams gali bti paskirta skirtinga bausm. Taip gali atsitikti, jeigu teisjas (arba j konsultuojantis psichologas) nusprs, kad kiekvieno i j asmenybei koreguoti reikalingos skirtingos poveikio priemons. Aiku, kad tai i esms prietarauja atlygio modelio nuostatoms. Toks bausmi skirtumas pagal model gali bti traktuojamas tik kaip neteisyb; b. bausm gali bti paskirta teisingai, jeigu yra utikrinta, kad bus atliktas nusikaltlio asmenybs psichologinis tyrimas, atskleisti koreguotini jo bruoai. Dl to is modelis reikalauja isamaus ir visapusiko nusikaltlio asmenybs psichologinio tyrimo. Taigi kriminalinio proceso metu institucijos ir specialistai turi utikrinti, kad bt itirta nusikaltlio asmenyb ir nustatytos prieastys, dl kuri jis padar nusikaltim; c. skiriant bausm maja teisjo vaidmuo. Faktikai io modelio slygomis teismo funkcija tik patvirtina psichologijos, pedagogikos arba kito mokslo ivadas dl bausms, kuri geriausiai pakoreguot neigiam kaltinamojo bruo (bruous). Sakykime, nusikaltim padariusio nepilnameio asmenyb turi itirti psichologas. Jis turi isiaikinti, kokie nepilnameio bruoai paskatino j nusiengti. Paskui psichologas, remdamasis psichologinmis socializacijos, vystymosi, mokymo ir kitomis teorijomis, turi pateikti rekomendacijas, koks teismo nuosprendis geriausiai prisidt prie nepilnameio asmenybs korekcijos. Teismas ioje situacijoje gali tik pritarti psichologo rekomendacijai. Mat teismo nariai yra teisininkai, o ne psichologai. Jiems sunku vertinti, kiek teisinga yra psichologo rekomendacija. Jie gali tik priimti profesionalaus psichologo ivadas;
260
PIRMA DALIS
d. bausms negali bti terminuotos. Dirbant aukljamj darb negalima i anksto pasakyti, kaip ilgai jis truks. Taigi, jeigu bausms tikslas yra aukljimas, i anksto numatyti bausms trukm nemanoma. Vadinasi, negali bti toki nuosprendi kaip skirti trej met laisvs atmimo bausm. Toks tiksliai terminuotas nuosprendis i karto sukelia nemaai problem. Kaip, pavyzdiui, elgtis, jeigu to laiko nepakako ir nusikaltlis nespjo pasitaisyti arba jeigu nusikaltlis pasitais, tarkime, per pus met, o paskirtos bausms laikas daug ilgesnis. Laikyti gerai besielgiant mog likus bausms laik tai tik be tikslo vaistyti laik ir las. Neterminuota bausm bausms pabaig tiesiogiai sieja su asmenybs korekcijos rezultatais; e. kriminalins bausms vykdymas siejamas su asmenybs korekcijos psichologinmis, pedagoginmis, gydymo ir t.t. programomis. Sulaikymo justicijos atveju bausm nusikaltliui ir aplinkiniams turi padaryti reikiam poveik. Atlygio justicijai svarbu, kad nusikaltlis patirt t skausm, kurio yra nusipelns. Taikant asmenybs korekcijos justicij bausm turi sudaryti prielaidas asmenybs korekcijai. Iki nusikaltimo padarymo bei sumimo nusikaltlis jau turjo t neigiam bruo, kurie paskatino j nusikalsti. Taiau tada jis buvo neprieinamas auklti. Dabar jis: a) suimtas ir yra kriminalins justicijos rankose; b) patyr didel neskm suimtas kaip nusikaltlis. Taigi tik dabar atsirado galimyb pradti jo psichikos korekcij. Taiau skmingai korekcijai btinos tam tikros slygos. Pavyzdiui, laisvs atmimo vieta turi bti gera mokykla. Laisvs atmimo vietos administratoriai pirmiausia turi bti geri pedagogai. J santykis su nuteistaisiais turi bti pedagoginis, t.y. padedantis atsikratyti blog ir isiugdyti ger bruo; f. toks kriminalins justicijos modelis labiau akcentuoja bausms vykdym u kaljimo rib. Pedagoginiais tyrimais nustatyta, kad laisvs atmimo vietos slygos nelabai tinka asmenybs korekcijai. Dl to akcentuojamos alternatyvios bausms, kurios asmenyb koreguoja laisvs slygomis. Asmenybs korekcijos modelis buvo ypa populiarus XX a. pirmoje pusje. Tuomet paplito neterminuoti nuosprendiai. Baudiamosios bausms buvo glaudiai siejamos su psichologinio ir pedagoginio poveikio programomis. Laisvs atmimo vietos tapo savotiku daugybs nauj psichologini ir pedagogini metod, program, iniciatyv eksperiment poligonu. JAV kriminologas D. Garlandas ra: Kaljimas buvo savotika eksperiment laboratorija, poligonas, kuriame galjo bti suinoma nauj dalyk. Jis suteik galimyb nusikaltlius stebti ilg laik. Nusikaltliai galjo bti tyrinjami: matuojami, fotografuojami ir t.t. Jis netgi suteik galimyb i-
261
bandyti skirtingus kaljimo darbo reimus, dietas, vidins tvarkos variantus, lyginti juos, vertinti j poveik nusikaltliams bei nusikalstamumui1. Ypa stiprus buvo (ir tebra) io modelio poveikis dviem sritims: nepilnamei kriminalinei justicijai ir darbui su monmis, kurie turi tam tikr asmenybs problem. Ir tai suprantama. Aukljamasis poiris paauglius ir jaunim yra natralus. Visuomenje plaiai paplits sitikinimas, kad jauni mons turi ir gali bti aukljami, nes dar nesubrend. Tikima, kad juos dar daug lengviau galima pakeisti negu suaugus mog, kurio asmenyb jau nusistovjusi. Nenuostabu, kad yra nemaai ali, kuriose galioja specials jaunimo statymai (taip yra, pavyzdiui, Vokietijoje, kur jaunimo materialin ir procesin baudiamoji teis iskirtos). Jaunimo baudiamieji statymai ioje alyje i esms skiriasi nuo suaugusij. Vienas i principini skirtum yra tas, kad jaunimo baudiamoji teisena kelia sau nepilnameio asmenybs korekcijos tikslus. Ne maiau tvirtos io kriminalins justicijos modelio pozicijos moni, kurie turi tam tikr asmenybs problem, atvilgiu. Alkoholizmas, narkomanija tai dl asmens kalts kilusios problemos. Daniausiai manoma, kad tokie mons galjo ir turjo laiku sustoti. Taiau jei individas tampa priklausomas nuo alkoholio arba narkotik, jam reikalinga pagalba, o ne bausm. Toks pats poiris gali bti ir vairiausias asmenybs anomalijas (potrauki, valios sutrikimus). Atlygio kriminalinei justicijai bdingas gan grietas priepastatymas pakaltinamas nepakaltinamas. mogus arba sugeba suvokti tai, k daro, ir dl to visikai atsako u padarytus statymo paeidimus, arba nesugeba ir todl yra nepakaltinamas. Pirmuoju atveju jis teisiamas (atsako baudiamojo statymo tvarka), antruoju gydomas (jam gali bti taikomos priverstinio gydymo priemons). Kitaip tai irima korekcijos modelio atveju. ia pripastama, jog egzistuoja daug tarpini form tarp visikai atsakingo u savo veiksmus ir visikai neatsakingo. statymas tokiu atveju numato vairiausi baudiamojo, psichologinio, pedagoginio bei medicininio poveikio derinimo bd. Korekcijos modelis padjo pagerinti nuteistj gyvenimo slygas bei psichologin ry su laisvs atmimo viet administracija. Juk tiek patenkinamos gyvenimo slygos, tiek geri aukltoj ir aukltini santykiai pripaintos efektyvaus pedagoginio darbo prielaidos.
Garland D. Punishment and Welfare: A History of Penal Strategies? Aldershot, 1985.
P. 82.
262
PIRMA DALIS
Korekcijos modelio problemos

Korekcijos modelis turi nemaai labai patraukli savybi. Pirmiausia ger metodologin pagrind. Jis paremtas grieta moksline logika. Manoma, kad nusikalstamas elgesys, kaip ir viskas pasaulyje, turi prieastis. Vadinasi, jeigu norime j paveikti, pirmiausia reikia iaikinti prieastis. Akivaizdu, kad toms prieastims nustatyti labai danai reikia speciali ini (psichologini, pedagogini ir kt.). Taigi btina specialisto pagalba. Atlygio ir sulaikymo modeliai i aplinkyb ignoruoja. Vis atsakomyb u nusikalstam elges jie suveria mogui, palikdami jam paiam sprsti udavin, kuris sunkus ir specialistui. Taigi korekcijos modelis tai pagalbos ir gydymo modelis. Jis stengiasi mog ne tiek teisti, kiek suprasti ir padti jam. Patraukli io modelio savyb yra ir ta, kad jis paremtas moksl apie mog visuma. Reikalas tas, kad tiek atlygio, tiek sulaikymo modelis turi tendencij atsiriboti nuo kit moksl, sprsti nusikalstamumo problemas savo jgomis (apkaltindamas arba grasindamas bausme). Korekcijos modelis pagrstas isamia asmens bei jo elgesio prieasi psichologine, sociologine, pedagogine, t.y. moksline, analize. Ligoniui reikia gydytojo, mogui, turiniam psichologini problem, reikia psichologo pagalbos. Taigi reikia padaryti taip, kad mogui ta pagalba bt suteikta. Kriminalin justicija viso labo yra vienas i bd, kaip mogui rasti t pagalb ir ja pasinaudoti. mogus padar nusikaltim, vadinasi, jis turi problem, kurios nesugeba isprsti nepaeisdamas statymo. Taigi pirmiausia btina inagrinti problem ir isiaikinti, kodl taip vyko. Tik tada galima pasakyti, ar gali t problem veikti pats mogus, ar jam reikalinga pagalba. Taiau i t, be abejo, teising nuostat kyla ir didiausios io modelio problemos. J nebt, jeigu psichologija ir kiti mokslai turt aik atsakym klausim, kaip turi bti koreguojama nusikaltlio asmenyb. Tuomet kriminalinei justicijai tiesiog bt tiksliai ir aikiai nurodyta, k reikia inoti apie nusikaltl bei jo asmenyb, kiek j turi bti atsivelgta parenkant teisines ir neteisines poveikio jam priemones. Taiau iuolaikin psichologija neturi vienos ir gerai pagrstos teorijos. Vietoj jos sukurta aib daugiau ar maiau pagrst teorij. Veiksmingos korekcijos priemons neinomos, j dar tik iekoma. Tai daroma gyvendinant vairiausias darbo su nuteistaisiais programas. Jau XX a. pradioje buvo pasilyta ir bandyta pritaikyti praktikoje daugyb poveikio nusikaltliams program. Kiekviena psichologin teorija, psichoterapijos kryptis, pedagoginis mokymas teik savo poir tai, kas skatino nusikaltlius daryti nusikaltimus, taip pat silymus, kaip nusikalt-
263
lius taisyti. Nemaai program buvo sukurta remiantis kasdiene patirtimi, religiniais, etiniais ir kitais altiniais. Silom metod reikm svarbu itirti dl keli prieasi: 1. Aukljimas, kit moni trkum taisymas yra gyvenimo sritis, kurioje ypa stiprs sveiko proto postulatai, pedagoginiai sitikinimai. Tai socialinio gyvenimo sritis, kurioje kiekvienas, pradedant vaiku ir baigiant pensininku, jauiasi ess specialistas ir mano, kad jo gyvenimikoji patirtis yra svarbiausias kriterijus vertinant nusikaltli korekcijos metodus. Taigi ia lengviau negu kitose gyvenimo srityse irandami aminieji varikliai. Vis XX a. buvo kuriamos vis naujos darbo su nusikaltliais formos. Kiekviena i j bdavo kaip sensacija pagaliau rastas bdas, kaip isprsti amin problem. Taiau neilgai trukus paaikdavo, kad jokio stebuklo nevyko, kad naujoji programa nusikaltli nepakeiia jie ir toliau daro nusikaltimus. 2. gyvendinant naujas asmenybs korekcijos programas atsiranda savs apgaudinjimo efektas, nes projekto autoriai paprastai kiekvien teigiam nusikaltlio pokyt sieja su metodo efektyvumu. Savo ruotu taisomieji irgi bna suinteresuoti, kad kuo greiiau bt pripainti pasitaisiusiais. Aprayti atvejai, kai nuteistieji manipuliuodavo gydytojais. Pradioje jie specialiai vaidindavo trenktus, paskui elgdavosi vis normaliau ir gal gale tapdavo visikai normals. Tikslas buvo tikinti gydytojus, kad metodas veiksmingas ir kad taisomieji gali bti atleisti nuo tolesns bausms1. 3. Svarbi aplinkyb yra ir nauj metod autori psichologinis pasiprieinimas tam, kad naujas metodas bt tikrinamas. Jie daniausiai ventai tiki jo poveikiu, jiems tiesiog trksta laiko patikrinti bei vertinti, kiek jis veiksmingas. Toks nekritikas tikjimas alingas dviem poiriais: a) gimdo iliuzijas ir tikjim stebuklais, b) sukelia nusivylim. Pradjus plaiai taikyti nauj asmenybs korekcijos metod greitai paaikja, kad stebuklo nebus. Dl to kyla nusivylimas ir metodas atmetamas.
Rettig R., Torres M., Garret G. Manny: A Criminal Addicts Story. Boston: Houghton Mifflin, 1977.
264
PIRMA DALIS
Grupinio nuteistj konsultavimo poveikis. Korekcijos programos tyrimo pavyzdys Amerikiei tyrintojai G. Kassebaumas, D. Wardas ir D. Wilneris pareng nuteistj grupinio konsultavimo program1. Jie tikjosi, kad programa turs trejop poveik: 1) sumas neoficialaus nuteistj antisocialinio kodekso reikm jiems; 2) sumas elgesio paeidim; 3) sumas pakartotini nusikaltim. ie teiginiai buvo tyrimo hipotezs. Tiktasi, kad programa turs didel poveik nuteistj asmenybei bei prisids mainant j recidyv. I tikrj nemaa dalis nuteistj galjo turti asmenini problem, kuri jie nepajg isprsti nepaeisdami statymo. Asmenins problemos galjo prisidti prie nusikaltimo prieasi, kitaip didinti vidin tamp, stiprinti nepasitenkinim ir toliau skatinti antisocialin poir. Buvo viliamasi, jog toki problem aptarimas nuteistiesiems bus naudingas, nes mokys sprsti savo problemas nepaeidiant statymo. 1012 moni grup susitikdavo vien kart per savait po 12 valandas. Grupei vadovavo korekcijos staigos pareignas. staiga, kurioje buvo pradta gyvendinti programa, buvo neseniai kurta. Dl to programos vadovai galjo lengvai isprsti gana svarb kontrolins grups organizavimo klausim. Atsitiktiniu bdu nuteistieji buvo suskirstyti dvi grupes: eksperimentin jos nariai dalyvavo grupinje konsultacijoje, ir kontrolin. Buvo stebimas tolesnis grups nari likimas: ar jie padar nauj nusikaltim, ar bdami ileisti bandomajam laikotarpiui paeid paleidimo slygas. Eksperimentins ir kontrolins grupi palyginimas parod, kad nuteistiesiems konsultavimo programa poveikio neturjo. Nepavyko sumainti neoficialios antivisuomenins vertybi sistemos poveikio jiems, j prieikumo laisvs atmimo vietos administracijai. Nebuvo nustatyta poveikio j tolesniam elgesiui (parolio taisykls ir toliau buvo paeidinjamos). Tradicinis pataisos darbo efektyvumo rodiklis yra recidyvas. Daugiau kaip pus vis nuteistj per trejus metus vl pakliuvo kaljim. I j 18 proc. buvo nuteisti u naujus nusikaltimus, 33 proc. paeidinjo parolio slygas. Joki eksperimentins ir kontrolins grups skirtum nei pagal recidyvo skaii, nei pagal tolesni paeidim sunkum nustatyta nebuvo. Nei grups dydis, nei usimim skaiius, nei grups vadovo kvalifikacija (kiek jis pats buvo rengiamas tokiam darbui) jokios takos korekcinio darbo rezultatams nepadar. Nebuvo nustatyta poveikio skirtum ir pagal
1
Pagal G. Kassebaum, D. Ward and D. Wilner. Prison Treatment and Parole Survival: An Empirical Assessment. New York: Wiley, 1971.
265
nuteistj poir staigos administracij bei konsultavimo naud, ir pagal tai, kiek aktyviai nuteistasis dalyvavo grups susitikimuose. Taigi kartu su grups konsultacijomis organizuoto programos efektyvumo tyrimas jos autoriams suteik labai svarbios informacijos, kad programa numatyto tikslo nepasiek. Kriminologijoje, kaip ir kituose moksluose, neigiamas rezultatas tai irgi rezultatas. I tikrj gyvendinant program gauta labai svarbios informacijos. Idj, kuriomis vadovavosi autoriai, tikdami j poveikiu, negalima nepripainti labai svarbiomis. Grupi konsultavimas plaiai paplits dirbant su vairiausiais probleminiais kontingentais. Be to, autoriai aikiai sivaizdavo, kodl is darbas turt teigiam poveik. J samprotavimai dl io poveikio mechanizmo atitinka dabartinio mokslo duomenis. Taiau tyrimas laukiamo poveikio nepatvirtina. Jeigu eksperimentins kontrols nebt buv atlikta, autoriai ir toliau bt vadovavsi savo, kad ir pagrstais, bet visikai neteisingais sitikinimais dl konsultavimo naudos. Neigiamas eksperimentins kontrols rezultatas svarbus ir kitu poiriu. Jis galimas pagrindas ir ieities takas toliau tobulinant metod. Tiktina, kad grupi dalyviai i tikrj gyja geresni problem spendimo gdi, kad ilg laik lankydamas grup nuteistasis imoksta geriau aptarti problemas bei skmingiau iekoti bd, kaip jas sprsti. Taiau gali bti, kad tie gdiai lieka tik teoriniai, odiniai. Atsidr laisvje, senoje aplinkoje, jie sprendia savo problemas taip, kaip buvo prat. Galimas ir kitas paaikinimas kad grups nariai nagrinjo visai kit problem kaip patikti grups vadovui. Gal jie tikjo, kad grupje pareiktos j mintys panaudojamos aptariant klausim, kiek jie jau pasitais. Taigi neigiamas eksperimentins kontrols rezultatas skatina eiti priek ikelti naujas hipotezes siekiant sukurti veiksming io metodo variant.
Niekas neveikia (nothing works)

Tkstaniai program buvo ibandyta tiek laisvs atmimo vietose, tiek laisvje1. Taiau daugeliu atvej eksperimentin veiklos kontrol nebuvo atlikta. Didiul poveik visuomens poiriui korekcin kriminalins justicijos model padar lyginamoji korekcijos program apvalga, kuri atliko ame-
Conclin J. Criminology. New York, 1992. P. 513.
266
PIRMA DALIS
rikiei kriminologai D. Liptonas, R. Martinsonas ir J. Wilksas1. Jie inagrinjo 231 program. Visos buvo gyvendintos 19451967 m. I daugelio io laikotarpio program buvo atrinktos tik tos, kuriomis bandyta parodyti poveikio rezultat ir kurias gyvendinant buvo sudarytos eksperimentin ir kontrolin grups bei atliktas j palyginimas. Labai svarbu, kad eksperimento dalyviai bt suskirstyti eksperimentin ir kontrolin grupes visikai atsitiktinai (pvz., naudojant atsitiktini skaii lentel). Prieingu atveju kontrolinio eksperimento rezultatai bus netiksls. Tarkime, jeigu eksperimento dalyvi nesuskirstysime atsitiktinai, o tiesiog kaip eksperimentin grup panaudosime vyr skyriaus nuteistuosius, o kaip kontrolin moter, tai skirtumai tarp eksperimentins ir kontrolins grups atspinds ne poveik, o skirtum tarp vyr ir moter. I 231 D. Liptono ir jo koleg apibendrint tyrim toks atsitiktinis suskirstymas buvo pritaikytas tik 35 proc. tyrim. Taigi i daugybs gyvendint projekt tik labai maa dalis tiko poveikio nuteistj asmenybei tirti. i program rezultatai buvo labai menki. Vienas i tyrimo autori R. Martinsonas reikmingai pavadintame straipsnyje Kas gi veikia?, juos apibendrina taip: Iskyrus kelet atskir iimi, visi mums inomi bandymai koreguoti nusikaltlio asmenyb neturjo kokio nors pastebimo poveikio recidyvizmui. Savo ivadas jis apibendrino odiais niekas neveikia (nothing works)2. Aptardamas pavienius skmingo poveikio atvejus R. Martinsonas pabria j izoliuot pobd. Negalima teigti, sako jis, kad mes neradome n vienos skmingos arba bent i dalies skmingos programos pavyzdio. Taiau ie pavyzdiai yra atskiri, jie nenurodo jokio efektyvaus poveikio bdo. Be to, mes negalime atmesti teiginio, kad prie stebimo poveikio neprisidjo paaliniai veiksniai3. Keletas kit to paties laikotarpio apvalg prijo prie tos paios ivados4. R. Martinsono ir kit tyrintoj ivada, kad niekas neveikia, daugeliui korekcijos metod iradj buvo tarsi altas duas. Laikotarpis, kai buvo tikimasi greito ir stebuklingo bdo nusikaltliui pataisyti, baigsi. R. Martinsono apvalga sulugd lengvabdik entuziast tikjim, jog galima apsieiti be grietos silomo metodo kontrols. Tapo aiku, kad entuziazmas, ventas tikjimas ir geri norai metodo efektyvumo neutikrina. R. Martinsono nothing works buvo labai veiksmingas visiems, kas iekojo
1 Lipton D., Martinson R. and Wilks J. The Effectiveness of Correctional Treatment: A Survey of Treatment Evaluation Studies. New York: Praeger, 1975. 2 Martinson R. What Works? Questions and Answers about Prison Reform // The Public Interest. No. 35. (Spring 1974). P. 22-54. 3 Ten pat. P. 49. 4 Bailey W. An Evaluation of 100 Studies of Correctional Outcome // Journal of Criminal Law, Criminology and Police Science. Vol. 57. (June 1966). P. 153-160.
267
poveikio nusikaltlio asmenybei bd. Paaikjus, jog tkstaniai projekt neveiksmingi, nothing works daugelis mokslinink suprato taip: nusikaltlio asmenybs korekcijos bdas neegzistuoja ir nra jokios vilties, kad jis bus rastas. Nusikaltlio pataisym jie liovsi laikyti kriminalins justicijos tikslu. Imta manyti, kad daugiausia, k ji gali, tai nedaryti neigiamo poveikio nusikaltliui ir apginti visuomen nuo nusikaltlio (nusikaltlio neutralizavimo metodai). Daug kriminolog padar ivad, kad nusikalstamumo negalima veikti per nusikaltlio asmenyb, kad reikia tai daryti kitais metodais. Taigi nothing works korekcijos modeliui buvo suduotas triukinantis smgis.
Tolesn korekcijos modelio raida

Dalis kriminolog korekcijos model vis dlto band pltoti toliau. Dvi j veiklos kryptys buvo svarbiausios. Vis pirma jie siek patikslinti R. Martinsono bei jo koleg tyrimus ir isiaikinti, ar i tikrj niekas neveikia. Tam tikslui pirmiausia buvo bandyta patikslinti, k reikia veikia. Atsakymas klausim priklauso nuo to, kiek grietus metodinius reikalavimus mes kelsime program rezultatams. Jeigu, kaip R. Martinsonas ir jo kolegos, reikalausime labai griet, kardinali bei universali rezultat, tvirtinti, jog bdai jiems pasiekti buvo rasti, negalsime. Taiau, jeigu bsime ne tokie reikls ir atsivelgsime bent iokius tokius rezultatus, galsime teigti, kad toki metod buvo sukurta nemaai1. Pavyzdiui, pus i 65 program, kurias D. Liptonas, R. Martinsonas ir J. Wilksas atrinko kaip labiausiai atitinkanias metodologinius mokslo reikalavimus, korekcijos poiriu buvo rezultatyvios2. Kitos apvalgos taip pat nurod tam tikrus teigiamus rezultatus3. inoma, tai toli grau ne tokie rezultatai, apie kuriuos svajojo korekcijos meto1 Kaip jau minta, vienas i programos kritikos altini yra galimyb paaikinti gaut efekt kitu bdu, kit veiksni poveikiu. Toki alternatyvi paaikinim paprastai randama nesunkiai. Atsivelgti ir kontroliuoti visus manomus veiksnius esant dabartiniam metodikos lygiui dar nemanoma. Taigi bet kokios programos rezultatai gali bti pagristai sukritikuoti. Tokiems ir panaiems kritikos metodams apibdinti K. Garretas netgi pasil special pavadinim lugdanios technikos. Tai teisingi metodiniai reikalavimai, taiau tokie, kuriuos vykdyti esant dabartiniam mokslo lygiui dar problemika. 2 Robison J. and Smith G. The Effectiveness of Correctional Programs // Crime and Delinquency. Vol. 17. (January 1971). P. 67-80. 3 Gottfredson M. Treatment Destruction Techniques // Journal of research in Crime and Delinquency. Vol. 16. (January 1979). P. 39-54.
268
PIRMA DALIS
d krjai iki R. Martinsono apvalgos. Tai daug kuklesni, taiau reals rezultatai. Kita vertus, nuo to laiko daugiau rpinantis eksperimentine kontrole buvo pasiekta tikrai svari rezultat sukurti efektyvs ir metodikai gerai patikrinti metodai. Nemaa j dalis turjo daugiau negu vidutin poveik mainant recidyvizm1. Ypa svarbs tyrimai, kuriais bandyta nustatyti bendrus skming program bruous. Taigi buvo bandoma isiaikinti tas program ypatybes, kurios labiausiai prisideda prie skmingo nusikaltlio taisymo2. Nustatyta, kad recidyvizm mainanios programos pasiymi tam tikrais bendrais bruoais. ie bruoai danai vadinami efektyvaus poveikio principais3. Pirmasis yra rizikos principas. Jo esm atitikmuo tarp rizikos, kad bus padarytas pakartotinas nusikaltimas, ir korekcinio poveikio intensyvumo. Keliais tyrimais buvo nustatyta, kad dirbant su nusikaltliais, kuri tikimyb nusikalsti didel, efektyvus yra intensyvus darbas su jais. Taiau, jeigu pakartotinio nusikaltimo tikimyb nedidel intensyvus darbas turi nepalank poveik4. Antrasis kriminogenini savybi principas. Kriminogeninmis savybmis vadinamos dinamins (nepastovios, besikeiianios) nusikaltlio asmenybs ypatybs, kurios yra glaudiai susijusios su recidyvu. Tai antivisuomeninis poiris, piktnaudiavimas narkotikais, blogi santykiai eimoje ir ryiai su antisocialinmis grupmis5. Svarbu, kad ias savybes jau mokama gana skmingai koreguoti. Treiasis principas individualizacijos. Labai svarbu, kad korekcijos bdas atitikt recidyvisto asmenyb6. Kiekvienas turi savo mokymosi stili. Pavyzdiui, labai neramiam, baikiam nusikaltliui konfrontacija
1 Garret C. Effects of Residential Treatment on Adjucated Delinquents: A MetaAnalysis // Journal of Research in Crime and Delinquency. Vol. 22. (November 1985). P. 287-308. 2 Palmer T. 1992. The ReEmergence of Correctional lntervention. Newbury Park, CA: Sage, 1996. 3 Lipsey M. and Wilson M. Effective Intervention for Serious Juvenile Offenders: A Synthesis of Research. P. 313-45. 1998. // Serious and Violent Juvenile Offenders: Risk Factors and Successful Interventions. Ed. by R. Loeber and D. P. Farrington. Thousand Oaks, CA: Sage; Andrews D. A., Zinger I., Hoge R. D., Bonta J., Gendreau P. and Cullen F. T. Does Correctional Treatment Work? Clinically Relevant and Psychologically Informed MetaAnalysis // Criminology. Vol. 28. P. 369-404. 4 Andrews D. A. and Bonta J. The Psychology of Criminal Conduct. Cincinnati, OH: Anderson, 1998. Andrews D. A., Bonta J. and Hoge R. D. Classification for Effective Rehabilitation: Rediscovering Psychology. Criminal Justice and Behavior. Vol. 17. P. 19-52. 5 Ten pat. 6 Van Voorhis P. 1985. Restitution Outcome and Probationers Assessments of Restitution: The Effects of Moral Development. Criminal Justice and Behavior. Vol. 12. P. 259-87.
269
grindiami metodai netinka1. Lygiai taip pat nusikaltliams, kuri intelekto lygis emas, netaikytinos auktesnio intelekto reikalaujanios programos2. Ketvirtasis principas nemaas program skirtumas. is skirtumas susijs su psichologinmis nuostatomis, kuriomis vadovaujamasi. Veiksmingiausios korekcijos priemons, kuri pagrindas yra biheivioristinis bei biheivioristiniskognityvinis poveikio modelis3. Tai programos, siekianios imokyti nusikaltlius galvoti perspektyviai, t.y. numatyti savo poelgi rezultatus, veiksmingiau sprsti problemas, kylanias bendraujant su kitais monmis, ir kontroliuoti savo emocijas. Penktasis principas svarbi mogaus, atliekanio korekcij, asmenyb. Tai turi bti krybikas ir psichologikai jautrus mogus, sugebantis gerai suprasti nusikaltl. Paaikjo, kad didiausias korekcijos poveikis pasiekiamas, kai laikomasi vis mint princip. Dl to veiksmingiausios yra poveikio recidyvistams programos, grindiamos biheivioristiniais bei kognityviniais metodais. ios programos labai intensyvios (uima 4070 proc. nusikaltlio laiko) ir trunka maiausiai 23 savaites. Joms vadovauja mons, gebantys gerai suprasti kiekvien nusikaltl, kur jie stengiasi perauklti. Programos sudaromos bei korekcijos metodai parenkami atsivelgiant nusikaltlio problemas (kriminogenini savybi principas) bei jo mokymosi stili. Toki program apvalga parod, kad laikantis vis nurodyt princip recidyvas sumaja vidutinikai 50 proc.4. Nuo mint princip nukrypusios programos yra maai veiksmingos. Tai patvirtino populiari poveikio program, toki kaip intensyvios prieiros, elektroninio sumimo, sukarint stovykl, tyrimas. Nedidelis j poveikis kaip tik ir siejamas su tuo, kad laikomasi tik dalies mint princip5. Taigi po labai dideli vili pirmoje XX a. pusje ir didelio nusivylimo antroje jo pusje korekcinis kriminalins justicijos modelis vl atsigauna,
1 Warren M. Application of Interpersonal Maturity Theory to Offender Populations. P. 23-49 // Personality Theory, Moral Development, and Criminal Behavior. Ed. by W. Laufer and J. Day. Lexington, MA: Lexington Books, 1983. 2 Fabiano E., Porporino F. and Robinson D. Canadas Cognitive Skills Program Corrects Offenders Faulty Thinking // Corrections Today. 1991. Vol. 53. (August). 1994. P. 102-108. 3 Palmer T. The ReEmergence of Correctional lntervention. Newbury Park, CA: Sage. 1996.; Gendreau P. The Principles of Effective Intervention With Offenders. P. 117-30 // Choosing Correctional Options That Work. Ed. by A. T. Harland. Thousand Oaks, CA: Sage. 1996. 4 Andrews D. A., Zinger I., Hoge R. D., Bonta J., Gendreau P. and Cullen F. T. Does Correctional Treatment Work? Clinically Relevant and Psychologically Informed MetaAnalysis. Criminology. Vol. 28. 1990. P. 369-404. 5 Lipsey M. and Wilson D. Effective Intervention for Serious Juvenile Offenders: A Synthesis of Research. 1998. P. 313-45 // Serious and Violent Juvenile Offenders: Risk Factors and Successful Interventions. Ed. by R. Loeber and D. P. Farrington.
270
PIRMA DALIS
tikslinami asmenybs korekcijos metodai, kuriuos jis gali orientuotis, bei reikalavimai ir bdai kontroliuoti, kiek tie tikslai pasiekiami. Dabar jau turime pagrindo teigti, kad reabilitacijos principai igyvena tikr renesans. Reabilitacija nustojo bti entuziast judjimu, atsisak nereali vili bei stebukling metod, kurie i karto isprst visas jos problemas. Pltojama skmingos korekcijos metod sistema. Jos pagrindas kompleksinis (veikiantis skirtingus asmenybs bruous), tikslus (iaikinantis ir veikiantis svarbiausias konkretaus individo problemas), pagrstas (taikantis efektyviausius metodus) ir kruopiai kontroliuojamas poveikis. Taiau dar yra daug neisprst korekcijos poveikio problem. Net ir veiksmingiausi psichologins korekcijos metod poveikis kol kas yra tikimybinio pobdio. Vadinasi, mes niekada negalime bti visikai tikri, kad tam tikras metodas tam tikru konkreiu atveju turs norim poveik. Mes tik inome, kad taip jis veikia daniausiai. Kitaip tariant, turime reikal su gana didele jo skmingo poveikio tikimybe. ioje situacijoje kriminologas panaus gydytoj, kuris sako pacientui: ie vaistai tikriausiai jums pads. Gydytojas taip sako todl, kad neino vis veiksni, nuo kuri priklauso vaisto poveikis. Kitoje alyje, dirbant su kitu kontingentu, esant kitokiems santykiams ir t.t. veiksmingas metodas gali bti neveiksmingas ir mums bus nelengva atsakyti klausim, kodl taip yra. Dl to perkeldami metod kit viet turime i naujo kruopiai tikrinti, ar jis efektyvus. Lietuvai atgavus nepriklausomyb atsirado galimyb painti ir perimti didiul pasaulin korekcinio darbo patirt. Tam tikru atvilgiu mums nereikia iradinti dvirai ir i naujo nueiti t ilg ir nelengv keli, kur jau nujo penitencin psichologija, edukologija. Pasaulis sukaup nemaai gana veiksming korekcinio darbo su nusikaltliais metod bei form. Kadangi ie metodai efektyvs kitur, vadinasi, jie perspektyvs ir pas mus. Bet perspektyvus nereikia utikrintas. Ms laukia didelis ir labai kruoptus darbas patikrinti juos metodikai, nustatyti poveikio ms slygomis specifik ir prielaidas.
Asmenybs korekcijos formos

vairioms poveikio priemonms ibandyti bei diegti sukurta aib projekt. Vieni taikomi laisvs atmimo vietose, kiti laisvje. Skirtingi yra ir juos taikantys specialistai. Didel projekt dalis buvo darbo su nuteistaisiais apskritai projektai. Parengta nemaai darbo su agresyviais nusikaltliais, narkomanais program. Kadangi ie nuteistj korekcijos metodai itobuljo ir paplito, baudiamosios bausms ir ypa laisvs atmimo turinys i esms pasikeit. Anksiau laisvs atmimas reik nuteistj laikym. Svarbiausia buvo,
271
kad laisvs atmimo vietoje jie praleist statymo numatyt laik. Korekcijos modelio slygomis bausms vykdymas yra tik korekcinio darbo su nuteistaisiais prielaida. Anksiau nuteistieji buvo laikomi dabar su jais dirbama. Tas polinkis ypa pastebimas turtingiausiose Vakar alyse. Nuteistajam sukuriamos asmenybs tobulinimo slygos. Psichologas stengiasi isiaikinti nuteistojo problemas ir padti jas sprsti. Socialinio darbuotojo tikslas padti pasiruoti ieiti laisv. Nuteistajam sudaromos galimybs mokytis, gyti profesij ir darbo gdi. Vargu ar vidutinis vedijos ar Pranczijos gyventojas turi tiek galimybi mokytis, sulaukti psichologins pagalbos kaip nuteistasis laisvs atmimo bausme.
6. nusikaltli atskyrim nuo visuomens orientuota kriminalin justicija

Modelio esm
io kriminalins justicijos modelio tikslas apsaugoti visuomen nuo nusikaltli bei j daromos alos. Pagrindin modelio idj trumpai idst vienas Amerikos ventikas: Noriu, kad mons, kurie upuola kitus, bt laikomi saugiai kaip atominis ginklas. Jie turi bti laikomi taip, kad nebt j destruktyvaus poveikio mums1. Kalbdami apie saug laikym io modelio alininkai turi omenyje laisvs atmim. Kitiems pavojingi mons, pasak j, turi bti laikomi taip, kad fizikai negalt padaryti alos. Vienas i nusikaltli atskyrimo nuo visuomens pavyzdi yra JAV vesta Trij smgi kriminalins justicijos reforma. ios reformos esm labai sugrietinta bausm po kiekvieno naujo nusikaltimo. Tarkime, u pirm vagyst asmuo nuteisiamas lygtinai, u antr 6 mnesius kaljimo, u trei baudiamas keleri laisvs atmimo met bausme. ios kriminalins reformos iniciator buvo Kalifornijos valstija (r. Kalifornija Trys smgiai).
Byrne H. Society Needs Draconian Justice // The New York Times. November 20, 1979.
P. 23.
272
PIRMA DALIS
Kalifornija Trys smgiai. Kalifornijos baudiamojo kodekso 667 straipsnis. Kriminalins justicijos, orientuotos nusikaltli atskyrim nuo visuomens, pavyzdys Kalifornijos valstijos baudiamasis kodeksas buvo papildytas keliomis nuostatomis, kurios drastikai grietino bausmes u pakartotinius nusikaltimus. Paymtina, kad pakartotinai nusikaltusiems asmenims ios Valstijos baudiamasis statymas buvo labai grietas ir prie Trij smgi laikotarp. Pavyzdiui, pagal Kalifornijos statym u sunk nusikaltim nuteistam ir vl apkaltintam padarius kit sunk nusikaltim asmeniui automatikai prie bausms pridedama 5 metai. Jeigu padaromas kitas nusikaltimas, prie bausms pridedama dar 5 metai ir t.t.1. Nepanaikinant ankstesni griet nuostat buvo priimtos naujos: 1. Pirmas smgis: 667 (e) (1) nustato, kad jeigu nusikaltlis, kuris anksiau yra padars sunk arba su prievarta susijus nusikaltim, padaro nauj ( syk nebtinai sunk arba susijus su prievarta) nusikaltim, tai bausm u nauj nusikaltim turi bti padvigubinta. 2. Antras smgis: jeigu asmuo jau buvo du arba daugiau kart teistas u sunkius arba su prievarta susijusius nusikaltimus, nuosprendis u nauj nusikaltim turi bti neapibrtos trukms laisvs atmimas (t.y. asmuo gali kalti tol, kol nebus galima garantuoti, kad jis tikrai nepadarys nauj nusikaltim; kalinimas gali tstis iki gyvos galvos). Minimali bausm tokiu atveju turt bti trigubai ilgesn, nei u tok nusikaltim numato statymas. 3. Apibendrinant teismo skirtas bausmes, asmeniui, padariusiam kelet nusikaltim, u kiekvien visais atvejais taikomas bausmi subendrinimas (netaikomos bausmi apmimo ir kitos technikos). 4. Draudiama asmen lygtinai atleisti nuo bausms. 5. Neleidiama taikyti asmeniui diversijos program arba sisti Kalifornijos reabilitacijos centr. 6. Ribojami vadinamieji gero laiko kreditai (t.y. nuteistajam skaiiuojamas laikas, per kur jis neturjo joki pastab ir u t gero elgesio laik proporcingai trumpinama laisvs atmimo bausm). 7. Neatsivelgiama tai, kaip seniai padarytas ankstesnis nusikaltimas (ms terminologija panaikinama teistumo inykimo institucija).
Californian Penal Code. P. 667.
273
8. Apribojama prokuroro teis sudaryti vadinamsias plea bargaining, t.y. gynybos ir kaltinimo sutartis, kai nusikaltliui sutikus prisipainti, jog padar nesunk nusikaltim, sipareigojama nekaltinti ji sunkesniu. Visos ios nuostatos i esms pailgina bausms laik. Tai reikia, kad geriausia, ko gali tiktis asmuo, pakartotinai darantis mintus sunkius ir su prievarta susijusius nusikaltimus, tai 20 met kaljimo. Vadinasi, toks asmuo tiesiog paalinamas i visuomens1.
Asmenybs koncepcija
iam modeliui bdingas poiris asmenyb gana paprastas. Visus mones jis skirsto dvi grupes: normalius ir ukietjusius. Normals tai tokie, kurie apskritai n karto nenusikalsta statymui arba nusikalsta vien kart ir po nedidels bausms pasitaiso nebedaro nusikaltim. Ukietj tai nusikaltliai, kurie padaro du arba daugiau sunki nusikaltim ir kuri nepataiso bausm bei vairiausios korekcijos priemons. Toki visuomenje yra nedaug. Taiau btent j padaryti nusikaltimai yra sunkiausi ir pavojingiausi. Be to, jie yra savotiki blogio altiniai visuomenje. J izoliavimas yra natrali visuomens reakcija, iplaukianti i siekio apsaugoti didij visuomens daugum nuo nedidels labai jai kenkiani moni grups. Neutralizacijos modelis pagrstas prielaida, kad yra moni, kuriems bdingas neperaukljamumas. Apie bruo tiesiogiai liudija pakartotini nusikaltimai. Taigi, jeigu nusikaltlis, padars sunk nusikaltim ir u j nubaustas, nusikalsta pakartotinai, galima daryti ivad, kad jis nepataisomas arba sunkiai pataisomas. Paymtina, kad iai asmenybs koncepcijai bdingas savotikas tautologinis uburtas ratas: nusikaltlis padaro kelis nusikaltimus dl to, kad jis ukietjs. Bet tai, jog jis ukietjs, suinome i to, kad jis padar kelis nusikaltimus.
Atskyrimo nuo visuomens rys

Kriminalin justicija, siekianti atskyrimo, gali tai daryti keliais bdais. Kokios bus taikomos statymo normos, priklauso nuo pasirinkto bdo.
Vitiello M. Three Strikes: Can we Return to Rationality? // The Journal of Criminal Law & Criminology. 1997. Vol. 87(2). P. 407.
274
PIRMA DALIS
Bendras atskyrimas nuo visuomens

Atskyrim utikrinantys statymai taikomi visiems, kurie pakartotinai paeidinja statymus (r. Kalifornija Trys smgiai).
Selektyvusis atskyrimas nuo visuomens

is atskyrimas taikomas tik tada, kai papildomai nustatoma, kad asmens rizika nusikalsti yra didel. Kitaip tariant, jeigu specialiais metodais nustatoma, kad ateityje jis darys naujus nusikaltimus. inomoje P. Greenwoodo skalje nurodyti 7 nusikaltlio poymiai (r. Nusikaltlio, linkusio daryti nusikaltimus, skiriamieji poymiai). Tie poymiai nustatyti lyginant nusikaltlius, kurie daro ir kurie nedaro pakartotini nusikaltim. Nusikaltlio, linkusio ir toliau daryti nusikaltimus, skiriamieji poymiai (pagal P. Greenwood): Anksiau buvo teistas u tok pat nusikaltim. Dvejus su puse arba daugiau met jau praleids kaljime. Buvo teistas jaunesnis nei 16 met. Buvo laikomas nepilnameiams nusikaltliams skirtoje staigoje. Per pastaruosius dvejus metus vartoja stiprius narkotikus (pvz., heroin arba barbitratus). 6. iuos narkotikus vartojo dar bdamas nepilnametis. 7. Pastaruosius dvejus metus buvo bedarbis pus met arba ilgiau. P. Greenwoodas nustat, kad nusikaltliai, kuriems bdingi keturi i i bruo, daniausiai ir toliau daro nusikaltimus. Metodas geras tuo, kad jis leidia ne taip intensyviai panaudoti atskyrim. Nusikaltlio karjera neretai baigiasi jam sulaukus tam tikro amiaus. Taigi toli grau ne visada keletas jo padaryt nusikaltim liudija, jog jis ir toliau nusikals. Svarbu tiksliai atrinkti tuos, kuri tikimyb, kad jie ir ateityje paeidins statymus, tikrai didel. Tai nepalyginti ekonomikesnis atskyrimo modelis. P. Greenwoodas apskaiiavo, kad atrenkant nusikaltlius pagal jo metod galima 20 proc. sumainti ginkluot apiplim skaii reikia tik 2,5 proc. padidinti laikom kaljime moni skaii. Selektyvaus atskyrimo galim efekt patvirtino ir kiti autoriai1. Didiausias io metodo trkumas yra netiksls atrankos metodai. Tokios kaip P. Greenwoodo skals teikia tik apytiksl bsimojo elgesio prognoz. Paklaida gali bti gana didel. Dl jos atskyrimas gali bti pritaikytas monms, kuriems to jau nereikia. Kita vertus, prognoVisher C. The Rand Inmate Surway: A Reanalysis // Blumstein A. et al. Criminal Careers and Career Criminals. Washington D.C.: National Academy Press, 1986. Vol. 2. P. 161-211.
1
1. 2. 3. 4. 5.
275
zs klaida gali paskatinti netaikyti atskyrimo tiems nusikaltliams, kuriems j taikyti reikt. Tai, be abejo, geriau nei atskirti visus, kurie pakartotinai padar nusikaltim, nebandant atsakyti klausim, ar konkretaus mogaus atvilgiu to i tikrj reikia. Taikyti mokslikai pagrstas atrankos skales geriau, negu bandyti atrinkinti, kam taikyti ir kam netaikyti atskyrim vadovaujantis tik sveiku protu. Taiau faktas, kad sutikdami taikyti i metodik i anksto sutinkame ir su tuo, jog dalis moni bus nuteisiami tiesiog dl to, kad j nusikalstamumo nepavyko prognozuoti, ilieka.
Kriminalins karjeros nutraukimas ir atskyrimo modelis

i atskyrimo forma siekia isiaikinti tokias nusikaltli grupes, kuri tikimyb padaryti nusikaltim didiausia. Tai gali bti, pavyzdiui, amiaus grups. J. Cohenas nustat, kad tokius nusikaltimus kaip ginkluotas upuolimas bei but vagysts nusikaltliai paprastai daro bdami tam tikro amiaus. Tas tam tikro nusikaltimo darymo laikotarpis paprastai nra labai ilgas. Daniausiai ie nusikaltimai daromi apie 10 met. Prie t aktyvj laikotarp toki nusikaltim padaroma gerokai maiau. Taigi trumpi laisvs atmimo nuosprendiai, jeigu jie skiriami to aktyvaus amiaus nusikaltliams, nusikalstamum gali gerokai sumainti. Tarkime, jeigu aktyvaus nusikalstamumo laikotarpis trunka vidutinikai 10 met ir per t laikotarp buto grobstytojas vidutinikai apiplia 400 but, tai laisvs atmimas dvejiems metams nuo nusikaltim apsaugo 80 but, t.y. nusikalstamumas sumainamas 20 proc.
Pagrindiniai modelio bruoai. Santykis su kitais modeliais

Svarbiausia bausmi sistemos ypatyb yra didiulis skirtumas tarp bausmi, skiriam u pirm kart padaryt nusikaltim, ir bausmi u tok pat nusikaltim, padaryt antr arba trei kart. Dorovinis nusikaltimo ydingumas, sunkumas, pavojingumas visuomenei nevaidina tokio didelio vaidmens kaip kit modeli atveju. Tarkime, itin pavojingo recidyvisto institutas, kuris taikant kitus modelius yra ne toks reikmingas, atkyrimo modelio atveju yra labai svarbus. Panaus statymo norm suskirstymas bdingas ir baudiamajam procesui. Atskyrimo modeliui atsirasti didel reikm turjo nusivylimas sulaikymo ir korekcijos modeliais. Atskyrimo modelio krjai netiki, kad ukietjus nusikaltl galima perauklti. Tuo is modelis skiriasi nuo korekcijos modelio. Ukietjs nusikaltlis kaip plrus vris, jo negalima pataisyti ir vienintelis bdas apsisaugoti yra laikyti j u grot. Dl to is modelis
276
PIRMA DALIS
nepateikia psichokorekcijos metod ir teiss norm, skatinani j taikym. Atskyrimo modelis skiriasi ir nuo sulaikymo modelio, nes netikima, kad bausm gali mog pakeisti. is modelis netaikomas ukietjusiems nusikaltliams, nes jie bausms nebijo. Todl visuomen j atvilgiu yra bejg. Atskyrimo modelis i esms skiriasi ir nuo atpildo modelio. ia didesn bausm skiriama ne tiek u tai, k nusikaltlis padar, kiek u tai, koks jis yra. U antr ir trei nusikaltim baudiama daug grieiau ne dl to, kad tai bt itin blogai, o dl to, kad jie liudija apie asmens nepataisomum. Grietesn bausm u naujus nusikaltimus kelia ir dorovini bei teisini problem. Juk baudiant grieiau u nauj nusikaltim vien dl to, kad individas anksiau jau nusikalto, ieina, kad asmuo pakartotinai baudiamas u ankstesnj. Tai paeidia draudim u t pat nusikaltim bausti du kartus. U t pat nusikaltim asmuo neturt bti baudiamas pakartotinai. Tuo tarpu bausdami u pakartotin nusikaltim grieiau mes lyg ir baudiame asmen u tai, kad jis jau kart buvo padars nusikaltim. Nusikaltlis, nuteistas tam tikra laisvs atmimo bausme, kalbant atpildo kalba, turi sumokti skol visuomenei. Skolos dydis matuojamas laisvs atmimo metais. Atlikdamas bausm jis t skol sumoka. Pakartotin nusikaltim padarius nusikaltl bausdami u ankstesnius nusikaltimus prietaraujame atpildo principui ir teisingumo jausmui. Atskyrimo modelio alininkai bando kaltinim nuginyti. J teigimu, atskyrimas vis dlto neprietarauja teisybs principui. vertindami pirm nusiengim privalome turti omenyje, kad tuo metu, kai asmuo dar nusikaltim, jis buvo tik vienas i didels auditorijos, kuriai statymas adresavo baudiamj draudim. Antr kart paeidjo kalt yra daug didesn, nes jis atkakliai laiksi savo nusikalstamo elgesio ir po to, kai statymas asmenikai jam parod savo nepasitenkinim jo elgesiu, teigia T. von Hirschi. Kitas argumentas (j irgi pateik T. von Hirschi) yra tas, kad nusikaltlis, darantis vis naujus nusikaltimus, pamau praranda nuolaidas. Mat pirm kart nusiengs individas gali tvirtinti, kad tai jam nebdinga, ir gyti nuolaidos teis. Darydamas naujus nusikaltimus individas tos teiss jau netenka. Dl dorovini argument prie ir u atskyrim aktyviai diskutuojama. Bet visikai aiku, kad jie tik bandymas pateisinti atskyrim, rodyti, jog atskyrimas neprietarauja teisingumo principams. Atskyrimo tikslai visai kiti nedoroviniai. Atskiriant nusikaltl nekeliamas tikslas pasielgti jo atvilgiu teisingai. Tikslas yra visikai kitas apsaugoti nuo jo visuomen. Btent iuo tikslu, o ne teisybs idealais grindiamos nusikaltlio atskyrimo priemons. Juk jeigu nusikaltlis, nepaisydamas labai iauri bausmi, ir toliau daro nusikaltimus, tai galima manyti, kad jam daug sunkiau negu kitiems monms elgtis taip, kaip reikalauja statymas. Neproporcin-
277
gas bausms sugrietinimas iuo atvilgiu yra akivaizdi neteisyb. Kalintas u grot asmuo faktikai aukojamas (arba pasiaukoja) dl visuomenins tvarkos. Jis paalinamas ne todl, kad blogas, o todl, kad visiems (iskyrus j) bt ramu.
Atskyrimo poveikis
I pirmo vilgsnio atskyrimas ir juo pagrstas kriminalins justicijos modelis atrodo labai veiksmingas. Aukljamasis darbas su nusikaltliais paremtas kilniomis idjomis. Taiau realios jo galimybs daug kam kelia pagrst abejoni. Visikai kas kita pasakytina apie atskyrim. Uuot beviltikai bands pataisyti nepataisomus atskyrimo modelis paprasiausiai iima juos i visuomens. Tai, aiku, iauru, bet praktika, rytinga ir greita. Nusikaltlis nustoja daryti nusikaltimus, kai tik yra atskiriamas, paalinamas i visuomens. Taigi ir efekto nusikalstamumo majimo galima laukti netrukus. Nepataisom paalinimas lyg ir turt sudaryti slygas skmingai pataisyti ir kitus nusikaltlius. Izoliavus nepataisomus nelieka piktybik visuomens nari, kurie j gadina. i atkrimo ideologija pasirod labai tikinama. JAV pirmoji toki reform gyvendino Kalifornijos valstija. Reforma buvo pradta 1994 m. ir truko trejus metus. Nelaukdamos jos rezultat dar 21 valstija ved Trij smgi statymus. Kalifornija nra vienintel valstija, kuri pertvark savo kriminalin justicij vadovaudamasi Trij smgi idja. Apie 1999 m. ia linkme pasuko Kolorado, Kentukio, Delavaro, Ilinojaus, Indianos, Luisianos ir kitos valstijos. 1997 m. Kalifornijos generalinis prokuroras apibendrino Trij smgi poveik nusikalstamumui. Ataskaitos duomenimis, ketverius metus prie Tris smgius nusikalstamumas Kalifornijoje majo vidutinikai 2,4 proc. per metus, o nuo 1994 iki 1997 m. jis sumajo 30,8 proc. Prievartos nusikaltim skaiius 19901993 m. sumajo 7,3 proc., 19941997 m. sumajo 26,9 proc. Ataskaitoje teigiama, kad visoje JAV istorijoje nebuvo laikotarpio, kad nusikalstamum pavykt sumainti taip greitai ir smarkiai. i informacij greitai iplatino iniasklaida. Apie Kalifornijos stebukl raoma ir kalbama toli u jos rib. Argumentas, kad su nusikaltliais nereikia terliotis, kad btina veikti negailestingai ir rytingai, atrod tikinamas. Tuo tarpu kriminologin analiz stebuklu vert gerokai suabejoti, ypa tuo, kad nusikalstamumo sumajimas buvo Trij smgi rezultatas. Pirmiausia atskyrimo efektas niekaip negaljo pasireikti per pirmus 34 mnesius. Mat nusikaltliams, kurie padaro sunkius nusikaltimus, daniau-
278
PIRMA DALIS
siai ir be Trij smgi skiriamos bausms, gerokai ilgesns nei 34 mnesiai. Taigi papildomos laisvs atmimo bausms, iplaukianios i Trij smgi, bus skiriamos vliau. J poveikis nusikalstamumui (jeigu toks bus) irgi turt pasireikti vliau1. Taiau abejotina, ar toks poveikis i viso bus. Mat nereti atvejai, kai vietoje suimto nusikaltlio akimirksniu atsiranda kitas. Akivaizdus pavyzdys prekyba narkotikais ir automobili vagysts. Sumus nusikaltlius prek tampa deficitin, paklausa ir kaina didja, nelegalus verslas tampa vis labiau viliojantis ir vietoje suimt greitai atsiranda nauj nusikaltli. Panaus fenomenas galimas ir grupini nusikaltim atveju. Daniausiai suimama ne visa grup (pvz., apvaginjanti butus). Dl to po trumpos pertraukos grup atnaujina savo veikl, o jos vakansins vietos greitai upildomos. Taiau didiausia atskyrimo problema yra jo kaina. Nusikaltli kalinimas labai brangus dalykas. Tyrimai rodo, kad norint bent 10 proc. sumainti nusikalstamum reikia dvigubai arba net trigubai padidinti kaljimuose laikom nusikaltli skaii. Tai savo ruotu reikia drastik mokesi natos padidjim. Tad labai abejotina, jog tam, kad bt palyginti nedaug sumaintas nusikalstamumas, gyventojai sutikt mokti daug didesnius mokesius2. Atskyrimo alininkai bando teigti, kad tos ilaidos atsiperka. Kiekvienas nusikaltimas yra tam tikra ala visuomenei. Nusikaltimo padariniai gali bti materialiniai bei moraliniai nuostoliai, psichiniai igyvenimai, ala visuomens dorovinms nuostatoms. Apskaiiav vis al matysime, teigia jie, kad ilaidos papildomiems kaljimams duoda materialin ir moralin peln. Galiausiai esminis nusikalstamumo sumainimas pagerina vidin alies ir visuomens socialin klimat. Tai savo ruotu pagerina kio bei kit visuomens srii funkcionavim. Didiausia problema tuos teiginius rodyti, mat nusikaltimo ala gali bti apskaiiuojama labai nevienodai. Tai priklauso nuo tuo, kas ir kaip skaiiuoja. Juk svarbi nusikaltimo padarytos alos dal sudaro moralin, psichin ala, t.y. dalykai, kurie neturi jokios apibrtos kainos. Ne maiau skirtingos ir prognozs, kiek nusikaltim nebus padaryta. Tam reikia atsakyti klausim, kiek nusikaltim padaryt nusikaltlis, jeigu jis likt laisvje. Tos prognozs paremtos gana skirtingomis prielaidomis ir j ivados visikai skirtingos (kartais ir nerealios). Pavyzdiui, Kalifornijos gubernatoriaus vyresnysis konsultantas ekonomikos klausimais Ph. Romero apskai-
Beres L. and Griffith T. Did Three Strikes" Cause the Recent Drop in California Crime? An Analysis of the California Attorney Generals Report Los Angelos Law Review. P. 101. 2 Conclin J. Criminology. 1992. P. 461.
279
iavo, kad kiekvien nepataisom nusikaltl laikant kaljime per metus visuomenei sutaupoma nuo 137 000 iki 248 000 JAV doleri1. P. Greenwoodas, vadovaudamasis kitomis prielaidomis, apskaiiavo, kad i tikrj sutaupoma tik 20 00040 000 doleri. Pagaliau kai kurie autoriai teigia, kad kalinimas gali reikalauti i visuomens labai dideli ilaid, todl tiktis kokio nors pelno neverta.
7. Atkuriamoji (restitucijos) kriminalin justicija

Modelio esm
io kriminalins justicijos modelio svarbiausias tikslas yra atkurti santykius, kuriuos paeid nusikaltimas2. Kiekvienas nusikaltimas padaro nukentjusiajam koki nors al. Ta ala gali bti materialin tam tikro turto sunaikinimas arba sugadinimas, fizin (didesnis arba maesnis kno sualojimas), moralin (paeminimas), psichin (skausmas ) ir kt. Be to, kyla konfliktas tarp nusikaltlio ir nukentjusiojo. Anksiau j santykiai buvo normals neutrals arba net geri. Dabar jie paeisti. Pagaliau tai ala aplinkiniams. Paeista bendruomens, kurioje gyvena tiek nusikaltlis, tiek nusikaltimo auka, taika, jos nari santykiai apskritai. Socialins normos, kuriomis vadovavosi jos nariai, pasirodo esanios ne tokios jau svarbios, jeigu kakas iurkiai jas paeidia. Jos nari savitarpio pasitikjimas maja. Baudiamoji bausm tuos paeistus santykius simbolikai atkuria. atlyg orientuota kriminalin justicija tai daro skirdama teising bausm. Nusikaltliui skiriama bausm reikia, kad teisyb bei socialin tvarka vis dlto nugaljo. Atkuriamosios kriminalins justicijos tikslas kitoks ne bausti nusikaltl, o suteikti jam galimyb paiam atkurti paeistus santykius. Nusikaltlis gali savarankikai atlyginti nukentjusiajam al, atsiprayti j bei su juo susitaikyti. Jis gali atlyginti ir bendruomenei padaryt al. Pavyzdiui, atlygindamas t al, kuri padar negerbdamas ir iurkiai paeisdamas bendruomens socialines normas, jis gali padaryti k nors altruistiko ir svarbaus jai. Visa tai ir suprantama kaip santyki tarp nusikaltlio ir nukentjusiojo, taip pat tarp nusikaltlio ir bendruomens atkrimas. Dl to baudiamoji bausm gali bti jau nebereikalinga.
Ten pat. P. 436. Madlener K. Die Wiedergutmachung im Spiegel der Rechtsvergleichung // Eser A., Madlener K. Neue Wege der Wiedergutmachung im Strafrecht. Freiburg, 1992.
2 1
280
PIRMA DALIS
Toks atkrimas ir yra tikslas, kurio siekia aptariamasis kriminalins justicijos modelis. Reikia skirti savanorikus ir priverstinius nusikaltlio veiksmus atkuriant paeistus santykius. Pirmieji daromi paties kaltininko noru, antrieji teismo nutarimu. Kalbant apie restitucin model daniausiai omenyje turimas tik pirmasis atvejis, kai restitucija isprendia nusikaltimo problem. Nusikaltlis, atlygins al nukentjusiajam, laikomas ipirkusiu savo kalt. Atkuriamosios justicijos pavyzdys. Japonija1 Jeigu mogui, gyvenusiam Japonijoje, priminsite atsipraymo vaidmen ioje alyje, igirsite daugyb linksm istorij apie atsipraymus, padjusius sprsti tiek maas, tiek dideles problemas. Net ir trumpai viedami Japonijoje sitikinsite, kokia skirtinga atsipraymo reikm Japonijoje ir, pavyzdiui, JAV arba Europoje. H. Wagatsuma, A. Rosettas (1986) ir T. Lebra (1995) buvo, ko gero, pirmieji, kurie skyr iam fenomenui tok dmes, kokio jis i tikrj yra vertas. Visi jie parod, kad japonai link atsiprayti situacijoje, kurioje amerikieiai daniausiai jauiasi visikai teiss. Bet ypa svarbus vaidmuo, kur atsipraymas suvaidino mainant nusikalstamum Japonijoje. Sunku rasti kit toki srit, kurioje kontrastas tarp Japonijos ir JAV bt toks didelis kaip nusikalstamumo srityje. Japonijoje, lyginant su visu industriniu pasauliu, dabar nusikalstamumas maiausias. Pastebimai sumajo beveik vis nusikaltim (iskyrus keli eismo). Visikai kitaip padtis klostsi JAV. Nusikaltim ioje alyje nuo 1960 iki 1988 m. padaugjo tris kartus. 9to deimtmeio viduryje JAV buvo 3 kartus daugiau vagysi ir 5 kartus daugiau nuudym nei Japonijoje. Panaus nusikalstamumo lygis buvo ir daugelyje Vakar Europos ali (iimtis nuudymai). Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje vagysi 100 000 gyventoj buvo madaug 5 kartus daugiau nei Japonijoje, Vokietijos Federacinje Respublikoje 4, Pranczijoje 3 kartus. Japonijoje sumajo beveik vis kategorij nusikaltim: nuudym 40 proc., plim 60 proc., iaginim iki 80 proc. is fenomenas aikinamas ne itin tikinamai. Daniausiai mokslininkai em nusikalstamumo lyg Japonijoje sieja su aibe kultrini, ekonomini ir organizacini veiksni2. Teigiama, kad Japonijai bdinga socialin integ1 Haley J. Apology and pardon: Learning from Japan. The American Behavioral Scientist; Thousand Oaks; March 1998. 2 r. Suzuki, 1983. P. 46.
281
racija, etninis vienodumas, eimos stabilumas, pagarba autoritetams. Tai siejama su nuolatiniu gyvenimo lygio gerjimu ir dideliu nusikaltim iaikinamumu. Taiau toks paaikinimas daugiau tinka JAV nei Japonijai. Minti bruoai bdingi ir kitoms industrinms alims. Taiau daugelyje j nusikalstamumas spariai didja. Pavyzdiui, 19501980 m. vedijoje, kuri yra Japonijos varov pagal gyvenimo lyg, stabilum ir kultrin vienodum, nusikalstamumas buvo dar didesnis nei JAV1. Be abejo, svarb vaidmen mainant nusikalstamum vaidino japonika atsipraymo kultra. Kaip ir amerikieiai, japonus padarytas nusikaltimas piktina. Jie mano, kad kakas turi vykti. Taiau j nuomons dl to kako, kas konkreiai turi vykti, visikai skirtingos. Japonai tokioje situacijoje orientuojasi restitucij. Amerikieiai siekia ko kito izoliuoti ir nubausti paeidj. Atsipraymas, kaip konflikto sureguliavimo bdas, egzistuoja visame pasaulyje. Taiau japonikam atsipraymui bdingas savitarpio supratimo atkrimo elementas. Atsipraymas japonams tai asmens jautrumo ir sugebjimo ujausti kito mogaus skausm arba eidim iraika. T. Lebros teigimu, toks japonikas empatinis atsipraymas nra visapusikas. Ji iliustruoja tai pavyzdiu, kaip tvas atsiprainjo u savo sn. Vaikinas pridarydavo daug rpesi mokykloje. Jis terorizuodavo bendraklasius ir atimdavo i j pinigus. Suinojs apie snaus plikavimus tvas atsiprainjo, emai lenksi ir vis kartojo: A labai kaltas. Snus, stebdamas u j atsiprainjant savo tv, susijaudino iki aar. Tai buvo poskis, visikai pakeits jo tolesn gyvenim2. Wagatsuma ir Rosettas (1986) nurod, kad atsipraymas i esms sumaina tikimyb, jog vyks teisminis nagrinjimas. Akivaizdus pavyzdys vykiai 1982 m. po Japonijos lktuvo katastrofos Tokijo prieplaukoje. Oro linij prezidentas susitiko su nukentjusiaisiais ir j eimomis, atsipra ir kompensavo visus j nuostolius. Teismo, kuris tokiomis aplinkybmis neivengiamas, nevyko. Atsipraymas ir kompensavimas paalino galimas teisminio nagrinjimo prieastis. Kaip rodo ie ir kiti atvejai, atsipraymas vaidina didel vaidmen Japonijos teisingumui. ia ypa svarbu tai, kad policija, prokuratra ir teismas turi labai plaias galimybes atsivelgti fakt. Jeigu teistvarkos institucijos neturt ios teiss, jos bt taip pat suvarytos formaliomis taisyklmis ir baudiamuoju kodeksu kaip ir kitose alyse. Tai savo ruotu lemt bausms taikym orientuot poir.
Haley J. Apology and Pardon. Learning from Japan // The American Behavioral Scientist. Thousand Oaks, 1998. 2 Haley J. Apology and Pardon. Learning from Japan // The American Behavioral Scientist. Thousand Oaks, 1998.
282
PIRMA DALIS
Restitucija ir kiti kriminalins justicijos modeliai

Kaip ir sulaikymo, restitucijos modelio tikslas sukelti nenor daryti nusikaltim. Taiau sulaikymo modelio atveju siekiama tikinti potencial nusikaltl, kad jam neapsimoka daryti nusikaltim, kad jis gali netekti daug daugiau, negu tikjosi gauti. Atkuriamojo restitucijos modelio atveju taip pat sukuriami motyvai nedaryti nusikaltim. Bet tai kitokie motyvai. Pirmiausia, stengdamasis atkurti santykius, nusikaltlis patiria turtinius ir moralinius nuostolius. Atlyginti al nra lengva. Gali bti labai sunku tikinti nukentjusj ir bendruomen atleisti nusikaltliui, atkurti normalius santykius. Kita vertus, bendraudamas su nukentjusiuoju ir bendruomene ir bandydamas atkurti normalius santykius, nusikaltlis akivaizdiai susiduria su nusikaltimo padariniais. Jis pamato ir pajunta, k reikia aukai nusikaltimas, pradeda geriau suprasti kit moni jausmus. Norint utikrinti tok poveik, reikalingas jau kitoks baudiamasis statymas. Sulaikymo kriminalins justicijos atveju svarbiausi vaidmen vaidina kriminalin bausm. Tam, kad kriminalin bausm daryt reikiam sulaikant poveik, ji turi bti aiki, konkreti, neivengiama. Potencialus nusikaltlis turi aikiai inoti, kas jo laukia, jeigu jis paeis statym. Kuo maiau statymas suteikia galimybi ivengti bausms, tuo labiau utikrintu laikomas jos sulaikantis poveikis. Atkrimo modelis, atvirkiai, suteikia nusikaltliui kuo daugiau galimybi paiam atkurti paeistus santykius ir taip ivengti bausms. Tas skirtumas itin aikus skiriant bausm. Sulaikymo modelio atveju savarankikas alos atlyginimas nra svarbus. Jeigu asmuo to nepadaryt, tai padaryti j priverst statymas. Santyki atkrimas (susitaikymas su nukentjusiuoju) taip pat nesudaro pagrindo skirti kitoki bausm arba net i viso atsisakyti jos. Svarbu ne tai, kad nusikaltlis galiausiai susitaik su nukentjusiuoju, o tai, kad jis padar nusikaltim. Atkrimo modelis pateikia daugyb teisini form, kurios leidia nutraukti baudiamj persiekiojim, jeigu konflikto dalyviai susitaik. iam modeliui bdingas labai ipltotas vadinamasis privataus kaltinimo institutas nusikaltimai, kai baudiamasis persiekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo pareikimui. Kuo labiau nacionalin baudiamoji justicija yra orientuota atkrim, tuo daugiau yra toki sudi. Kitas svarbus atkrimo modelio bruoas nukentjusiojo teis sustabdyti baudiamj persiekiojim (pvz., susitaikius su kaltinamuoju). Sulaikymo modelio atveju nukentjusysis yra maiau svarbi baudiamojo proceso figra. Nukentjusiojo, informavusio kriminalins justicijos institucijas apie nusikaltim, sprendimai daugiau nevaidina jokio vaidmens.
283
Atkrimo modelio atveju nukentjusysis pradeda vaidinti labai didel vaidmen. Nuo jo priklauso, ar baudiamasis procesas i viso prasids, jis gali vairiais bdais veikti jo tolesn eig. Dl to maja ir baudiamojo persiekiojimo reikm. Daugelis konflikt, susijusi su padarytu nusikaltimu, isprendiami dar iki formalios proceso pradios. Taigi didel vaidmen sulaikymo modelio atveju vaidina ikiprocesins su nusikaltimu susijusi konflikt sprendimo formos: derybos, tarpininkavimas ir pan. Atlygio modelis taip pat i esms skiriasi nuo atkrimo modelio. Ir vienu, ir kitu atveju siekiama atkurti teisyb. Taiau atlygio modelis daro tai bausdamas pats versdamas nusikaltl kentti. Taikant atkrimo model tai daro nusikaltlis. Svarbus ir kitas skirtumas. Atlygio modelio atveju daniausiai teismas nusprendia, k reikia daryti, kad paeisti visuomens santykiai bt atkurti, nustato bausms dyd. Tuo tarpu taikant atkrimo model tai daro patys konflikto dalyviai, ypa nukentjusysis, bendruomen. Nukentjusysis pats pasako, priima ar nepriima nusikaltlio atsipraym, patenkintas ar nepatenkintas alos atlyginimu. inomas norveg kriminologas N. Christie savo garsiame straipsnyje Konfliktas kaip nuosavyb apibdina situacij, kai kriminalin justicija atima i moni galimyb patiems sprsti savo konflikt1. Kitas skirtumas kaip suprantama tai, kas atkuriama. Atlygio modelis siekia atkurti gana abstraki visuomenin tvark socialines normas, kurios yra bendros visuomenei apskritai. Tuo tarpu restitucijos modelis siekia atkurti konkreius konkrei moni santykius. Apibdindamas i atlygio modelio ypatyb N. Christie rao, kad iuo atveju statymas skriaudia ir auk, ir nusikaltl. Auka negali turti takos savo tolesniems santykiams su nusikaltliu, o nusikaltlis i mogaus paveriamas abstrakiu kriminalins justicijos subjektu, j irima tik per jo padaryto nusikaltimo bei nusikaltlio stereotipo prizm. Aukai ioje situacijoje prireikia vis klasikini nusikaltlio stereotip tik taip ji gali suvokti, kas vyksta. Situacija, kai aukai svarbiausia supratimas, virsta Kafkos tipo spektakliu. Aiku, is igyvenimas dar labiau igsdina auk. Be to, jai dabar dar labiau negu anksiau reikalingas nusikaltlio stereotipas2. Kitaip yra atkrimo justicijos atveju. ia konflikto dalyviai patys isiaikina savo santykius, sureguliuoja nusikaltimo sukelt konflikt ir atlygina vienaip ar kitaip dl jo nukentjusiems monms. Taigi kriminalins justicijos tikslas laikomas pasiektu. Restitucijos modelis pretenduoja teigiam poveik nusikaltlio asmenybei. Taiau skiriasi korekcijos poveikio metodai. Reabilitacijos modelio atveju tai psichologiniai, pedagoginiai ir kiti metodai. Juos taikant nu1 2
Christie N. Conflicts as Property // British Journal of Criminology. 1977. P. 1-15. Ten pat. P. 8.
284
PIRMA DALIS
statoma, kurios nusikaltlio asmenybs savybs yra taisytinos, ir siekiama jas pataisyti. Restitucijos modelis turi aukljamj poveik suvesdamas akistaton nusikaltl su jo padaryto nusikaltimo padariniais bei nukentjusiuoju. Jis skatina geriau suprasti kit moni jausmus, ujausti bei gerbti juos. Chuliganas, stengdamasis usitarnauti primuto mogaus atleidim, pradeda suprasti tikr prasm to, k jis padar. mog sualojs nusikaltlis, nemokamai dirbdamas traumatologijos centre (kompensacija bendruomenei) ir matydamas, kaip sunkiai pataisoma tai, k jis padar, ima vertinti mogaus sveikat. Tas naujas poiris gali bti labai svarbus sulaikant individ nuo tolesni nusikaltim1.
Restitucijos modelio formos ir elementai kriminalinje justicijoje

Viena arba kita forma restitucijos modelio elementai yra labai paplit vairi ali baudiamojoje teisje. Senajame pasaulyje ir netgi feodalinse visuomense atlyginimas buvo viena i svarbiausi bd sprsti su nusikaltimais susijusius konfliktus. Kaip pavyzd galima nurodyti Saudo Arabijos atsiskaitymo paprot: bdavo gana tiksliai nustatoma, kiek kupranugari arba kitokio turto turi atiduoti k nors nuuds, sueids arba padars kit nusikaltim asmuo ar jo bendruomen. Taliono principas senajame pasaulyje reikalavo nusikaltliui arba jo giminei padaryti toki pat al, koki padar jis. Taiau greitai buvo pastebta, kad i to niekas neturi jokios naudos. Islamas pakeit j atsipirkimo pinigu. Buvo nustatytos labai sudtingos atsiskaitymo taisykls. Pavyzdiui, 1361 m. rugsjo 24 d. sigaliojs Irano atsipirkimo statymas numat daugiau kaip 100 nusikaltim kainas. Dabartinse baudiamosios teiss sistemose labiausiai paplitusi priverstin restitucija, t.y. nusikaltlis pareigojamas atlyginti padaryt al. alos atlyginimo iekinys gali bti nagrinjamas kartu su baudiamja byla (kaip tai daroma Lietuvoje) arba atskirai. Teismai gali pareigoti nusikaltl atlyginti padaryt al vairiausiomis restitucijos formomis atsipraymu, neapmokama naudinga veikla nukentjusiojo arba bendruomens labui ir pan.2 Daniausiai jie traktuojami kaip bausms dalis arba papildoma bausm.
1 Wilmerding J. Healing Lives, Mending Society. Quaker Abolitionist. 1997. Vol. 3(2). P. 45. Zehr H. Changing Lenses. Scottdale, PA: Herald Press, 1990. 2 Hpfel F. Die strafebefreiende Reue und verwandte Einrichtungen des sterreichischen Rechts // Neue Wege der Wiedergutmachung. S. 171-196; Schoch H. Vorlaufige Ergebnisse der Diskussionen zu einem AlternativEnwurf Wiedergutmachung (AEWGM) im Arbeitskreis deutscher, sterreichischer und schweizerischer Strafrechtslehrer // Neue Wege der Wiedergutmachung. S. 73; Jung H. Die compensation order in Groritannien // Neue Wege der Wiedergutmachung. S. 93.
285
Restitucija, kaip baudiamosios bausms alternatyva, iuo metu Vakar Europos ir iaurs Amerikos alyse dar nra plaiai taikoma. Svarbiausia parengti specialias nusikaltlio ir aukos susitikimo bei deryb programas. JAV ir Vakar Europoje labiausiai paplitusios vadinamosios auk ir nusikaltli sutaikymo programos (VOPR Victim/offender reconciliation programs). Pirmosios programos, sukurtos JAV 1977 m., m greitai plisti. 19771985 m. j padaugjo nuo 15 iki 400. Iki 1996 m. tokias programas turjo daugiau kaip 1000 bendruomeni iaurs Amerikoje ir Europoje1. Viena i prieasi patraukli program idja. i veikl sitrauk nemaai moni, kurie siekia darnos visuomenje, kuriems artimos sutaikymo ir atleidimo idjos. Kita prieastis dosnus finansavimas i valstybs. Nemaai projekt finansuoja jaunimo teismai ir policija. Taiau visi jie veikia gana panaiai. Viskas prasideda nuo valgybos, kurios tikslas iaikinti sutaikymo galimybes. Tai pokalbiai su kiekviena alimi atskirai siekiant isiaikinti, kiek jos pasirengusios bandyti susitaikyti. Statistika rodo, kad madaug pus susitikim, vadovaujam projekto darbuotojo, vyksta. Susitikimas prasideda abiej ali pokalbiu apie nusikaltim. Abi alys idsto, kaip viskas vyko, apibdina tuo metu igyventus jausmus. Paskui projekto vadovas pradeda pokalb apie nusikaltimo padarinius. Paprastai (beveik visais atvejais) pasiekiamas susitarimas, apie kur informuojamas teismas. Panaiai veikia ir vokiei projektai Handschlag ir Waage. Tyrim duomenimis, visi minti projektai i tikrj labai veiksmingi reguliuojant nusikaltlio ir nukentjusio santykius2. Tai pirmiausia stebtinai didelis tiek nusikaltli, tiek auk pasitenkinimas pasiektu susitarimu. Maja nukentjusij baim vl tapti nusikaltimo aukomis. Nuosekliai vykdomi susitarimai, pasiekti per tokius susitikimus3. Ypa skmingos pasirod eim konferencijos, kuriose susitinka abiej ali eimos4. Nukentjusieji geriau supranta, kaip vyko nusikaltimas, jie patenkinti tuo, kad galjo idstyti savo poir, atskleisti savo jausmus, jie
1 Bazemore G. and Umbreit M. Rethinking the Sanctioning Function in Juvenile Court: Retributive or Restorative Responses to Youth Crime. Crime & Delinquency. 1995. Vol. 41. P. 296-316. 2 Maloney D. and Umbreit M. Managing Change: Toward a Balanced and Restorative Justice Model. Perspectives. 1995. Vol. 19 (2). P. 43-6; Marshall T. F. Restorative Justice on Trial in Britain. 1992. P. 15-28 // Restorative Justice on Trial: Pitfalls and Potentials of Victim Offender MediationInternational Research Perspectives. Ed. by H. Messmer and H. U. Otto. Boston: Kluwer. 3 Maloney D. and Umbreit M. Managing Change: Toward a Balanced and Restorative Justice Model. Perspectives. 1995. Vol. 19 (2). P. 43-6. 4 Maxwell G. and Morris A. Family Group Conferences and Restorative Justice. The ICCA Journal on Community Corrections. 1997. Vol. 8 (2). P. 37-40.
286
PIRMA DALIS
rams, kad nusikaltlis tikrai padarys visk, k yra paadjs1. Pastebta, kad dalyvavimas mintose programose stiprina bendruomens ryius, jos nari solidarum2. Bendruomens dalyvavimas siekiant nusikaltlio ir nukentjusio susitarimo padeda ivengti nusikaltlio enklinimo, kurio sunku ivengti, jei nusikaltlis patenka kriminalins justicijos inion3. Pagaliau labai svarbus visuomens pritarimas itaip sprsti su nusikaltimu susijusius konfliktus. Ypa viliojantis yra io restitucijos modelio humanizmas, jo orientacija moni santaik. Jis stengiasi patenkinti tiek nukentjusiojo, tiek nusikaltlio poreikius. Svarbu ir tai, kad toks konflikto sprendimas monms yra suprantamas (tuo skiriasi nuo kriminalins justicijos procedr). is modelis ypa tinka jaunimo kriminalinei justicijai, taip pat tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas pirm kart ir kai jis nra itin pavojingas.
Maxwell G. and Morris A. Family Group Conferences and Restorative Justice. The ICCA Journal on Community Corrections. 1997. Vol. 8 (2). P. 37-40. 2 Pranis K. A Hometown Approach to Restorative Justice. State Government News. 1996. Vol. 39 (9). P. 14-6; Putney Bart. A Grassroots Approach to Restorative Justice. The ICCA Journal on Community Corrections. 1997. Vol. 8 (2). P. 20-1. 3 Braithwaite J. Crime, Shame and Reintegration. New York: Cambridge University Press, 1989;. Braithwaite J. and Mugford S. Conditions of Successful Reintegration Ceremonies: Dealing With Juvenile Offenders. British Journal of Criminology. 1994. Vol. 2034. P. 139-71.
Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje
287
Antra dalis
NUSIKALSTAMUMAS. ATSKIROS NUSIKALSTAMUMO RYS
288
ANTRA DALIS
Pirmas skyrius NUSIKALSTAMUMO RAIDA LIETUVOJE IR PASAULYJE
1. Pasaulins nusikalstamumo tendencijos

Didelis ir be galo vairus yra pasaulis. alys skiriasi savo santvarka, ekonomika, tradicijomis, problemomis. Skirtingas ir kiekvienos alies nusikalstamumas. Yra ali, kuriose nusikalstamumas labai didelis, bet yra ir toki, kuriose jis maas. Skirtinga ir nusikalstamumo raida. Vienose alyse nusikalstamumas didja, kitose maja, dar kitose nekinta. Kyla klausimas: ar nusikalstamumo tendencijos atskirose pasaulio alyse tarpusavyje susijusios, ar kiekvienoje i j ie procesai yra savaiminiai. Kitais odiais klausim galima bt suformuluoti taip: ar egzistuoja pasaulins nusikalstamumo tendencijos? O gal egzistuoja tik specifins, kiekvienoje atskiroje alyje skirtingos nacionalins tendencijos? Su iuo klausimu susijs ir kitas: jeigu egzistuoja pasaulins nusikalstamumo tendencijos, kaip jos susijusios su specifinmis nacionalinmis? tai, pavyzdiui, Lietuva ir Brazilija. Kiekvienoje sava visuomen, ekonomika ir savas nusikalstamumas. Lietuva susiduria su vienomis problemomis, Brazilija su kitomis. Taigi galtume manyti, kad lietuvikas nusikalstamumas nra susijs su braziliku. Taiau galime galvoti ir kitaip kad ir lietuvikas, ir brazilikas nusikalstamumas tai tik du laai iame galingame pasaulinio nusikalstamumo vandenyne. Vadinasi, keiiantis pasaulio nusikalstamumui turi keistis padtis ir Lietuvoje, ir Brazilijoje. Tai labai svarbus klausimas. Nuo jo tiesiogiai priklauso kovos su nusikalstamumu strategija. Jeigu svarbiausia yra specifins nacionalins tendencijos, jeigu jos yra nepriklausomos nuo pasaulini tendencij, tai ir ms priemons
289
nusikalstamumui kontroliuoti turi bti nacionalins. Taiau jeigu nacionalinis nusikalstamumas yra tik tam tikra dalis pasaulinio, turime susimstyti, kiek nacionalinio nusikalstamumo tendencijos yra determinuotos pasaulio proces. Kitokios tokiu atveju turt bti ir poveikio priemons. Taigi, ar yra bendros pasaulinio nusikalstamumo tendencijos? Atsakymas klausim yra teigiamas. Tai pailiustruosime Jungtini Taut organizuoto tarptautinio tyrimo duomenimis (r. 6 grafik).
6 grafikas. Bendroji nusikalstamumo tendencija pasaulyje 1975-2000 m.
Tyrimas buvo pradtas 1976 m. visas alis, Jungtini Taut nares, buvo kreiptasi su praymu pateikti pagal speciali anket duomenis apie nusikalstamum. Duomenis apie nusikalstamumo lyg ir raid 19701975 m. pateik 64 alys. XXXII Suvienytj Nacij Organizacijos asambljoje juos apibendrino Suvienytj Nacij Organizacijos Generalinis Sekretorius. Tyrimo rezultatai buvo tokie doms, kad j buvo nutarta tsti. Antroje tyrimo stadijoje dalyvavo jau 70 ali. Buvo itirtos 19751980 m. pasaulins nusikalstamumo tendencijos, o tyrimo duomenys pateikti VII Suvienytj Nacij Organizacijos kongresui.
290
ANTRA DALIS
Kitame tyrime dalyvavo jau 95 alys, tyrimo duomenys buvo pateikti VIII Suvienytj Nacij Organizacijos kongresui. Buvo apibendrintos pasaulins nusikalstamumo tendencijos iki 1990 m. ir pateikta nusikalstamumo raidos iki 2000 m. prognoz. iuo metu rengiamas dar vienas apibendrinimas. Taigi visas tyrimas apima daugiau kaip 30 met pasaulines nusikalstamumo tendencijas. Tyrimo rezultatai apibendrinti 6 grafike. Visuotin nusikalstamumo didjimo tendencija pasaulyje akivaizdi. Per pastaruosius deimtmeius nusikalstamumas pasaulyje gana greitai didjo. Galima manyti, kad per pus amiaus jis padidjo 34 kartus.
Nusikalstamumo raidos skirtumai tarp isivysiusi ir besivystani ali

Kaip inoma, yra isivysiusios (JAV arba Japonija), besivystanios (Indija arba Brazilija) ir atsilikusios (Angola arba Birma) pasaulio alys. i klasifikacija pasirod naudinga nustatant skirtumus tarp ali, t.y. atsakant klausim, kaip pasaulin nusikalstamumo tendencija pasireikia atskirose alyse. Esame prat manyti, kad ekonomin ir socialin padtis isivysiusiose alyse yra gera. ia susiklost tokie socialiniai santykiai ir pasiektas toks ekonominis lygis, kur nort pasiekti visos kitos alys. Dl to atrodyt natralu tiktis, kad ir nusikalstamumo tendencijos iose alyse yra teigiamos, kad nusikalstamumo lygis ia nekinta arba net maja. Taip pat natralu manyti, kad besivystaniose alyse nusikalstamumo tendencijos yra neigiamos. I tikrj yra atvirkiai. Liausiai nusikalstamumas plinta neisivysiusiose (atsilikusiose), iek tiek greiiau besivystaniose ir greiiausiai isivysiusiose alyse. Pavyzdiui, nuo 1960 iki 1995 m. nusikalstamumas JAV padidjo 7,1 karto, Pranczijoje 5,1, Didiojoje Britanijoje 2,7, Japonijoje 1,7 karto.
Ilgalaiks nusikalstamumo raidos pavyzdiai Vokietija

Vokietija po Antrojo pasaulinio karo, kur ji pralaimjo, buvo visikai sugriauta alis. Nedarbas, badas, svarbiausi gyvenimo srii dezorganizacija visa tai buvo bdinga pokarinei Vokietijai. Pokario metais i alis pamau atkr savo ekonomik, isprend aib socialini problem. Dabar tai viena labiausiai isivysiusi pasaulio ali, teisin valstyb.
291
Kokia nusikalstamumo raida ioje alyje? Bt natralu manyti, kad nusikalstamumas ioje alyje nuo pokario (kai jis buvo didiausias), stabilizuojantis alies ekonomikai ir socialiniams santykiams, pamau turt mati. Taiau tikroji tendencija yra visikai prieinga (r. 7 grafik).
7 grafikas. Vokietija (senos ems) ilgalaik nusikalstamumo raida
900 Nusikalstamumo koeficientas 800 700 600 500 400 300 200 100 1953 1963 1973 1983 1993
Didioji Britanija
Didiojoje Britanijoje statymai nekeiiami imtmeiais. Tiek pat senos yra ir nusikalstamumo statistikos tradicijos. Taigi galime stebti tikrai ilgalaikes nusikalstamumo tendencijas. 8 grafike parodyta ios alies nusikalstamumo raida pradedant XIX a. antrja puse. Pabandykime prisiminti, kokia buvo Didioji Britanija tuo laikotarpiu. Tai buvo prajusio amiaus kapitalistin visuomen, kurios ekonominius santykius apra K. Marksas ir F. Engelsas. Vyko didiuliai klasiniai miai tarp kapitalist ir darbinink. Tai buvo streik ir darbinink persekiojimo laikotarpis. Kartu tai buvo darbuotoj absoliutaus ir santykinio nuskurdimo laikas. Darbininkai gyveno baisaus skurdo slygomis. Po al klajojo milijonai bedarbi, elget, valkat. Nusikaltli gaujos, tokios kaip Oliverio Tvisto, gyveno i nusikaltim.
292
8 grafikas. Ilgalaik nusikalstamumo raida Didiojoje Britanijoje (Oxford Criminology)
ANTRA DALIS
293
Dabartin Didioji Britanija tai galinga, savimi pasitikinti alis. Bt natralu tiktis, kad sprendiant ekonomines ir socialines problemas majo ir nusikalstamumas. 8 grafikas rodo, kad tikroji tendencija yra prieinga nusikalstamumas didja.
2. Pasaulini nusikalstamumo tendencij altiniai

Kas gi darosi pasaulyje? Kokie procesai slypi u didjanio nusikalstamumo? Aiku, kad procesai, kurie slypi u vis pasaul apimanio didjanio nusikalstamumo, yra tokie pat globals ir pasireikia skirtingose pasaulio alyse. Apvelkime svarbiausius.
Pasaulio institucionalizacija
K reikia institucionalizacija? sivaizduokite, kad sipjovte rank. Js galite pasielgti vairiai: pats susitvarstyti rank arba paprayti, kad tai padaryt js motina, mona, sesuo, brolis, draugas, kaimynas. Bet js galite kreiptis ir poliklinik, kad pagalb suteikt gydytojas. Jeigu js pasielgsite btent taip, tursite reikal su institucija. Taigi poliklinika bei gydytojas tai institucinis problemos sprendimas, o motina neinstitucinis.
Skirtumai tarp institucinio ir neinstitucinio problemos sprendimo

Motyvai, dl kuri suteikiama pagalba. Pranczai sako: motinos rankos iltos, o gydytojo altos. Motina suteikia pagalb dl to, kad myli, gydytojas vykdydamas savo tarnybines pareigas, u kurias gauna atlyginim. Santyki apimtis. Rank susieidusio asmens santykiai su motina labai plats. Ji ino apie j daug ir nort inoti visk. Santykiai su gydytoju daug siauresni. Gydytojas galvoja tik apie paciento rank. Biurokratija. Institucinis sprendimas reikia tam tikr biurokratij. Tam, kad gydytojas priimt, reikia pirmiausia ateiti registratr, usiregistruoti. Gydytojas taip pat turi atlikti nemaai formalum. Medicinos staiga, ku-
294
ANTRA DALIS
rioje bus gydomas pacientas, yra valstybins sveikatingumo sistemos dalis. Poliklinikai vadovauja paskirtas vadovas, kuris savo ruotu paklsta auktesniam pareignui. Medicinos staigos vadovavimui utikrinti prireikia nemaai dokumentacijos. Jeigu susieids rank mogus pats isigydys arba tai padarys jo artimieji (kitaip tariant, jeigu jis pasirinks neinstitucin sprendim), visa istorija bus greitai pamirta. Kitoks yra institucinis sprendimas. is atvejis taps vienu i aibs kit, kuriais usiiminjo is ir kiti gydytojai, ir galiausiai papildys nacionalin medicinos statistik.
Institucin XX a. revoliucija
Vienas i svarbiausi XX a. proces buvo institucionalizacija. Tai reikia, kad institucinis sprendimas pakeisdavo neinstitucin vis platesnse gyvenimo srityse. iandien sunku vardyti problem, kuri individas gali sprsti be tam tikr institucij pagalbos. vietimo institucijos teikia isilavinim, medicinos gydo, maitinimo staigos maitina, kultros staigos, televizija padeda domiai praleisti laisvalaik, ryi staigos utikrina individo bendravim ir t.t. Net ir turdamas psichologini problem individas kreipiasi psichologijos konsultacij, kad specialistas psichologas padt jam rasti ieit. iuolaikinis mogus neretai jauiasi gyvenimo eimininkas. Jis gali ginti savo orum ir savo teises. Taiau be institucij jis yra bejgis kaip kdikis. O tai prie 100 met viskas buvo kitaip. Ms tvai ir seneliai gyveno kaime. Visas arba beveik visas problemas jie sprend savarankikai: mok ir maitino savo vaikus, rpinosi j laisvalaikiu. iuo atvilgiu jie buvo daug labiau nepriklausomi nuo visuomens institucij. Tai pasakytina ir apie nusikaltimus. Aiku, kad ir anais laikais buvo vagi, visuomenins tvarkos paeidj. Buvo padaroma nemaai veiksm, kuriuos dabartinis teismas neabejodamas pripaint nusikaltimais. Taiau dl nusikaltimo nukentjs mogus kreipdavosi ne policij, o savo eim, draugus, pagaliau, kaimo bendruomen. Ilgainiui vis didesn kriminalini vyki ir su jais susijusi problem dal perm kriminalin policija. Gerai tai buvo ar blogai? Kai skaitome apie Lino teismus, apie deimtmeius trunkant eim atsiskaitym, bajorikas dvikovas, lyg ir neabejojame, kad tai gerai. Taiau kriminalins justicijos tikrov, korupcija, formalizmas ir biurokratizmas, deimtmeius trunkantys procesai veria manyti, kad anksiau buvo geriau. Garsusis kriminologas N. Christie teigia, kad kriminalin justicija vagia i piliei j problem. Uuot leidus jiems patiems isprsti kilus
295
konflikt problema traukiama abejingos, formalizuotos, biurokratins mainos sraigtus. ios sistemos objektas ne gyvi mons, o formalizuoti atvejai. Aiku, kad vykstant iam procesui kriminalins justicijos akirat patenka vis daugiau vyki, vis daugiau j uregistruojama ir papildo bendr nusikaltim statistik. Dl to oficialiai uregistruot nusikaltim skaiius didja. Kiek toli is procesas yra paengs? Daugiausiai apie tai galime suinoti i viktimologini tyrim. Jie liudija, kad net ir dabar tik palyginti nedidel dalis nusikaltim patenka kriminalins justicijos akirat. 1997 m. atliktas tarptautinis viktimologinis tyrimas parod, pavyzdiui, kad apie padaryt al automobiliui arba pavogtus i jo daiktus policijai pranea tik 8,4 proc. suomi, 12,1 proc. est, 14,6 proc. latvi ir 11,2 proc. lietuvi; apie silauim but policijai pranea 32,4 proc. suomi, 30,1 proc. est, 40,5 proc. latvi, 29,9 proc. lietuvi; apie seksualin priekabiavim arba kitoki seksualin prievart 16,3 proc. suomi, 37,5 proc. est, 24,1 proc. latvi ir 27,8 proc. lietuvi. Taigi nuo puss iki dviej tredali kriminalini vyki nepatenka kriminalins justicijos akirat. Minjome, kad tradicinio kaimo gyventojai visas kriminalines problemas sprsdavo savo jgomis be kriminalins justicijos pagalbos. Viktimologinis tyrimas rodo, kad modernusis pasaulis iuo atvilgiu ne itin nutols nuo tradicinio kaimo. Jeigu visus nusikaltimo poymi turinius vykius pradtume registruoti, pamatytume, kad nusikalstamumas staigiai ir greitai didja. Taigi vienas i proces, prisidjusi prie visuotinio nusikalstamumo didjimo, buvo institucionalizacija. Tie patys tyrimai parodo, kaip is procesas vyksta. Aktyviausiai kriminaline justicija naudojasi labiausiai isilavin, turtingiausi, takingiausi visuomens nariai tie, kuriuos sociologai vadina aukiausiu visuomens sluoksniu. Atvirkiai, vargingiausi sluoksni gyventojai kriminalines problemas labiau link sprsti savo jgomis. Taigi greiiausiai kriminalins institucionalizacijos procesas vyksta auktuosiuose visuomens sluoksniuose1. Tarptautini tyrim duomenimis, institucionalizacija daug spartesn isivysiusiuose alyse. 1988 m. tarptautiniame viktimologiniame tyrime dalyvavo tiek isivysiusios alys (Didioji Britanija, Pranczija, JAV, Kanada), tiek besivystanios, tokios kaip Indonezija. Visose alyse aukos buvo klausiamos, ar prane apie nusikaltim policijai? Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta tiesiogin praneusij skaiiaus ir alies isivystymo priklausomyb. Maiausiai praneusij buvo
Black D. Juridic Sociology. 1995.
296
ANTRA DALIS
Indonezijoje 18 proc., daugiausiai Norvegijoje (43 proc.) ir Suomijoje (45 proc.). Institucionalizacija prisideda prie nusikalstamumo didjimo ir kitaip. Dabartinje visuomenje greitai pleiasi sritys, kurios tampa reguliavimo objektu. Tik XX a. visuomen pradjo aktyviai reguliuoti mogaus santykius su gamta, ekonominius santykius, informacijos kaupim ir apdorojim. Pradjus funkcionuoti naujoms reguliavimo sritims ir naujoms teisinms normoms atsirado j paeidim. Institucijos, kontroliuojanios ekologij, ekonomik, informatik, tapo kriminalins justicijos dalimi. Jos padeda vykdyti svarbiausi uduot atskleisti paeidimus ir nagrinti juos kaip institucionalizuot, formal objekt. Kuo aktyviau dirba ios naujos institucijos, tuo daugiau nusikaltim atskleidiama.
Pasaulio demokratizacija
Mes gyvename demokratinje visuomenje. Demokratija atrodo mums natrali visuomens santvarka. Taiau daugel imtmei monija gyveno totalitarizmo slygomis. Liudvik II pakeisdavo Liudvikas III, o IV ir t.t. Net ir pirmoje XX a. pusje Vokietijoje ir Italijoje viepatavo faizmas, Rusijoje komunizmas. Po Antrojo pasaulinio karo prasidjo plati pasaulio demokratizacija. Dar niekada iki tol tokia didel monijos dalis nebuvo gyvenusi demokratijos slygomis. Sulugo didiausios totalitarins imperijos. Demokratizacijos procesai vyko visose alyje. Kalbdami apie pasaul po Antrojo pasaulinio karo esame prat priepastatyti totalitarines (Rusija, Kinija) ir demokratines (JAV, Vokietija) alis. Pirmsias sivaizduojame kaip iaurios diktatros, antrsias kaip demokratijos ir laisvs siknijimo alis. Tuo tarpu ir totalitarinse, ir demokratinse alyse vyko demokratizacijos procesai. Pavyzdiui, JAV i karto po altojo karo, McCarty komisijos laikotarpiu, ir JAV XX a. pabaigoje tai labai skirtingos alys. I esms sustiprjo politinis pakantumas alyje, imta aktyviau ginti mogaus, ypa maum, pilietines teises. XX a. antrojoje pusje ioje alyje buvo i esms veiktas rasizmas. Demokratizacijos procesai vyko ir Rusijoje. Soviet Sjunga Gorbaiovo laikais buvo nepalyginti demokratikesn nei Stalino laikais. Taigi demokratizacijos procesai vyko ir totalitariniame, ir demokratiniame pasaulyje. Kaip ir bet koks realybs reikinys, demokratizacija turi ir teigiam, ir neigiam bruo. Totalitarizmas turi tam tikr pranaum organizuojant kov su nusikalstamumu. Nusikaltliui svarbu nuslpti savo veiksmus. Visuotinio sekimo reimas, bdingas totalitarizmui, tai apsunkina, o susilp-
297
njusi socialin kontrol demokratizacijos slygomis palengvina. Didjantis nusikalstamumas tai kaina, kuri visuomenei tenka mokti u demokratij1. Dl to visuotinis nusikalstamumo didjimas vyko kartu su viso pasaulio demokratizacija.
Pasaulio urbanizacija ir industrializacija

Urbanizacija (lotyn k. urban miestietikas) reikia proces, kai ymi alies arba vietovs dalis pereina prie miestui bdingo gyvenimo bdo. Apie urbanizacij kalbame, kai tam tikroje alyje i esms padaugja miest arba juose gyvenani moni. Urbanizacijos fakt konstatuojame ir tada, kai pasikeiia kaimo gyvenimo bdas, kai kaimas gyja miestui bding bruo. XX a. pasaulis i globalinio kaimo virto globaliniu miestu. Amiaus pradioje beveik visi ems gyventojai buvo kaimieiai. Dabar isivysiusiose alyse daugiau kaip pus gyventoj gyvena mieste. Miesto gyventoj greitai daugja ir kitose pasaulio alyse. Miestas suteikia daug didesnes galimybes asmenybei tobulti. Kartu miestas sudaro asmenybs anonimikumo slygas. Kaime visi mons vienas kit pasta. Jeigu nukentjusysis mat nusikaltl, galima teigti, kad jo asmenyb jau nustatyta. Kitaip yra dideliame mieste, kur nusikaltlis, padars nusikaltim, gali lyg adata iene dingti. Taigi XX a. monija igyvena visuotin (visas pasaulio alis apimani) institucionalizacij, demokratizacij, urbanizacij. ie visuotiniai procesai lemia tok pat visuotin nusikalstamumo didjim. Paymtina, kad n vienas i aprayt proces nra pasibaigs. Aktyviausi jie isivysiusiose alyse. Vadinasi, ir kitos alys, pasiekusios didesn isivystymo lyg, gali laukti vis mint proces tolesns pltros.
Bluvteinas J. D. Kriminologija. Vilnius, 1994. P. 183.
298
ANTRA DALIS
3. Pasaulis ir Lietuva. Pasaulini ir nacionalini nusikalstamumo tendencij sveika

Ilgalaik nusikalstamumo raida Lietuvoje Taigi pasaulyje egzistuoja galingos nusikalstamumo tendencijos. Koks j santykis su nacionaline nusikalstamumo raida? is klausimas Lietuvai ypa reikmingas.
9 grafikas. Ilgalaik nusikalstamumo raida Lietuvoje, rodanti, kaip keitsi nusikalstamumo lygis ms alyje per 30 pastarj met.
250 Ilgalaik tiesin tendencija y = 12,015x + 2,4559 2 R = 0,953 211 205 183 162 150
Ilgalaik netiesin tendencija
200
151
158
164
y = -0,0675x + 2,1562x - 7,5018x + 44,603 2 R = 0,9773 99 84 60 50 36 36 41
120
100
57
55
58
0 1970 1975 1980 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998
Pabandykime atsakyti klausim, kokia buvo bendra nusikalstamumo raida. Aiku, kad visus tuos 30 met nusikalstamumo lyg veik aib vairiausi veiksni. Keitsi statymai ir kriminalin politika. Vyko didels kampanijos ir buvo kovos su nusikalstamumu atoslgi. Keitsi kriminalins justicijos vadovai, nusikaltim registracijos reikalavimai. Visa tai negaljo nedaryti poveikio nusikalstamumo lygiui. Veikiant vieniems i t veiksni nusikalstamumas didjo, veikiant kitiems majo. Nemaesn reikm turjo ir mintu laikotarpiu alyje vyk socialiniai ekonominiai procesai: gyvenimo lygio pokyiai, gyventoj migracija, vie-
299
timas ir t.t. Visi ie veiksniai veik nusikalstamum vieni didino, kiti maino. Jeigu nusikalstamumas priklausyt tik nuo i veiksni, jo lygis turt kisti gana chaotikai (r. 10 grafik (duomenys slyginiai)). Pavyzdiui, vienais metais sustiprj migracijos procesai nusikalstamum gali skatinti. Pokyiai muit politikoje i tendencij gali dar labiau sustiprinti, o jeigu dar sugrietinama registracija nusikalstamumo uolis neivengiamas. Kitais metais kiti veiksniai gali sumainti registruot nusikaltim skaii ir t.t. Taigi vienais metais tam tikri veiksniai lemia nenumatyt nusikalstamumo uol, kitais atoslg, treiais jo kritim arba nauj uol.
10 grafikas. Chaotikas nusikalstamumo lygio kitimas (duomenys slyginiai)
120
100
80
60
40
20
0 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998
Tikra nusikalstamumo raida ms alyje visai nepanai tok chaotik okinjim (r. 9 grafik). Lygindami iuos du nusikalstamumo raidos tipus, galime nustatyti svarbius tikrosios ir chaotikos nusikalstamumo raidos skirtumus: 1) nusikalstamumas svyruoja, bet jis neperengia tam tikr rib. Egzistuoja tam tikras koridorius, kuriame vyksta metiniai nusikalstamumo svyravimai. Tas koridorius yra gana siauras; 2) vyrauja tam tikra nuoseklaus nusikalstamumo didjimo tendencija.
300
ANTRA DALIS
Minta nusikalstamumo didjimo tendencija nra labai priklausoma nuo ekonomins, politins alies padties ar nuo socialinsekonomins jos santvarkos. Nusikalstamumas didjo ir iki nepriklausomybs atgavimo, ir atgavus nepriklausomyb, ir socializmo, ir kapitalizmo slygomis. Taigi turime pagrind manyti, kad tai ta pati, visame pasaulyje akivaizdi visuotin nusikalstamumo didjimo tendencija. Kiek svarbi yra i visuotin tendencija ir kiek svarbs yra minti svyravimai? klausim galima atsakyti gana tiksliai. sivaizduokime, kad nusikalstamumas nesvyruoja. Tuomet nusikalstamumas nuosekliai didt kasmet. Tai reikia, kad inodami, koks buvo nusikalstamumas kelet pastarj met, mes galtume tiksliai prognozuoti, koks jis bus ateinaniais metais. Taiau dl mint svyravim tokia prognoz gali bti netiksli. Kuo didesn yra nusikalstamumo svyravim reikm, tuo netikslesn bus prognoz, tuo labiau ji nukryps nuo didjimo tendencijos tiess. Taigi, kiek tiksli yra nusikalstamumo prognoz, jeigu mes pamirome metinius svyravimus ir rmms tik ilgalaike tendencija? Daugybins koreliacijos koeficientas, nurodytas 9 grafike, R2=0,953 reikia, kad ms prognoz tiksli 95,3 proc. Vadinasi, neatsivelgdami metinius svyravimus ir remdamiesi vien ilgalaike tendencija vis mint laikotarp galime gana tiksliai numatyti nusikalstamumo lyg. Taigi visuotin nusikalstamumo didjimo tendencija turi svarbiausi reikm nusikalstamumo lygiui Lietuvoje. Todl nusikalstamumo raid ms alyje galime modeliuoti remdamiesi vien tik ja. Taiau tai padaryti galime ir remdamiesi visikai skirtingomis prielaidomis. Svarbus vykis ms alies gyvenime buvo nepriklausomybs atgavimas. alis vl tapo nepriklausoma ir perjo nuo socialistins prie kapitalistins santvarkos, nuo planinio kio prie rinkos ekonomikos. Nieko nuostabaus, kad nepriklausomybs atgavim irime kaip lemiam vyk Lietuvos istorijoje. Visas alies gyvenimas skirstomas laikotarpius iki ir po. Taigi galime daryti prielaid, kad nusikalstamumo raida Lietuvoje po 1990 m. tapo visikai kitokia. Bandykime teigti, kad iki 1990 m. buvo socialistinio nusikalstamumo, o po 1990 m. prasidjo kitas kapitalistinio nusikalstamumo laikotarpis (r. 16 schem). Kiek teisingas yra toks poiris? Kiek svarbs nusikalstamumo lygiui buvo nepriklausomybs atgavimas ir su juo susij vykiai? klausim taip pat galima atsakyti gana tiksliai. 9 grafiko ties rodo nusikalstamumo kitim, kuriam 1990 m. pradios laikinosios nusikalstamumo raidos ypatybs nra svarbios. Jos modelis tai tolygiai kintanti ties. To paties grafiko kreiv pagrsta prielaida, kad kapitalistinis nusikalstamumas kitoks. Lygindami 9 grafiko ties ir kreiv matome, kad pastaroji iek tiek geriau pritampa prie metini nusikalstamumo lygio pokyi, geriau juos atspindi.
301
16 schema. Nusikalstamumo raidos modelis, pagrstas kokybini skirtum tarp socialistinio ir kapitalistinio nusikalstamumo prielaida
Socializmo laikotarpis
Kapitalizmo laikotarpis
Kiek mes laimjome nuo tiess pereidami prie kreivs, kuriai reikms turi nusikalstamumo raidos ypatybs socializmo ir kapitalizmo slygomis? iuo atveju R2=0,977. Taigi laimjome labai nedaug. Atsivelgdami 1990 m. pradios vykius prognoz pagerinome tik 2,4 proc. Taigi svarbiausias ir lemiamas nusikalstamumo raidos veiksnys yra visuotin ilgalaikio nusikalstamumo didjimo tendencija.
4. Nusikalstamumo raidos Lietuvoje prognozs

Kokia bus nusikalstamumo raida ateityje? Natralu manyti, kad ilgalaik visuotin nusikalstamumo didjimo tendencija alyje iliks. Taiau kyla klausimas, kaip greitai nusikalstamumas dids? Atsakymas klausim i esms priklauso nuo prielaid, kuriomis remsims prognozuodami nusikalstamum. 1 prielaida. Prognoz, pagrsta visuotins tendencijos pastovumo prielaida. Galime manyti, kad ilgalaik, maiausiai 30 met, nusikalstamumo didjimo tendencija iliks ir ateityje. Taigi galime prognozuoti gana greit nusikalstamumo didjim: 2001 m. 100 000 gyventoj teks 231 nusikaltimo, 2002 m. 243, 2003 m. 255 ir t.t. 2010 m., esant tokiai tendencijai, is rodiklis pasieks 339 (r. 11 grafik).
302
ANTRA DALIS
11 grafikas. Ilgalaik prognoz, pagrsta globalins nusikalstamumo tendencijos pastovumu
400
350 303 315 327
339
351
300 255 267 279
291
250 211 219 231
243
200 151 150 120 100 60 50 36 36 41 57 55 58 84 99 162 164 158 183
205
20 02
20 04
20 06
19 70
19 80
19 86
19 88
19 90
19 92
19 94
19 96
19 98
2 prielaida. Prognoz, pagrsta pastaraisiais nepriklausomybs metais susiformavusios tendencijos prielaida. Galime remtis ir kita prielaida, kad nusikalstamumo didjimo tempai Lietuvos nepriklausomybs laikotarpiu pakito. Kitais odiais, galime manyti, kad vykus 1990 m. revoliucijai ir prajus keleriems metams Lietuvoje nusistovjo tam tikras nusikalstamumo didjimo tempas. Jeigu tai tiesa, tai prognozuojant nusikalstamum reikia remtis btent tais metais. Toki tendencij atspindi 12 grafikas. Vadovaudamiesi ia prielaida galime teigti, jog 2001 m. 100 000 gyventoj Lietuvoje teks 243, 2002 m. 257,7, 2003 m. 272, 2004 m. 287, 2005 m. 301,8, o 2010 m. 390 nusikaltim (r. 12 grafik). Taigi i prognoz daug grsmingesn. Palygin prognozes, pagrstas vairiomis prielaidomis, pamatysime, kad: 1) jos nra labai skirtingos; 2) visos kartu jos numato nusikalstamumo ribas ateityje.
20 00
20 08
20 10
303
12 grafikas. Prognoz, pagrsta nepriklausomybs metais

nusistovjusia tendencija
450
400 390 375,3 360,6 350 345,9 331,2 316,5 300 287,1 272,4 257,7 250 243 228,3 211 200 183 205 301,8
164 150 158
100 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
5. Nusikalstamumo Lietuvoje struktra. Bendroji jos charakteristika

odis nusikalstamumas reikia labai skirtingus veiksmus. Nusikaltimas tai ir smulki vagyst miesto transporte, ir banko apiplimas, ir nuudymas, ir vengimas atlikti privalomj tarnyb kariuomenje, ir lktuvo pagrobimas, ir nepraneimas apie rast lob. Nusikalstamumo struktros samprata ir skirta nusikalstamumo svokos turiniui patikslinti.
304
ANTRA DALIS
Nusikalstamumo struktros samprata

Nusikalstamumo struktros charakteristika turi atsakyti kelet svarbi klausim: Kokie nusikaltimai? Tai klausimas, kiek tarp vis padaryt nusikaltim yra, sakykime, vagysi, o kiek nuudym? Danai nusikalstamumo struktra apibdinama grupuojant nusikaltimus pagal tam tikrus teiss saugomus objektus. Kaip jie daromi? Kaip nusikaltimai daromi? Pavyzdiui, kiek nusikaltim padaroma grupmis, o kiek pavieni asmen? Kur jie daromi? Kiek nusikaltim padaroma mieste, o kiek kaime? Kaip nusikalstamumas yra pasiskirsts pagal alies regionus? Kas juos daro? Koki nusikaltim dal padaro vyrai ir koki moterys? Kokia nusikaltim dalis padaroma nepilnamei ir kokia recidyvist? Kokios bsenos jie padaromi? Kiek nusikaltim padaro asmenys, apsvaig nuo alkoholio, ir kiek nuo narkotik? Kokia kriminalins justicijos reakcija? Kaip reaguojama nusikalstamum? Kiek iaikinama nusikaltim, kiek nuteisiama nusikaltli (taip pat ir laisvs atmimo bausme)? Klausimai, kuriuos nusikalstamumo struktros analiz neatsako: Egzistuoja nemaai svarbi klausim, kuriuos nusikalstamumo charakteristika neatsako. Kodl? Pastebj, kad tam tikr nusikaltim padaugjo arba padidjo j santykin dalis, mes dar nieko negalime pasakyti, kodl taip vyko. Prieastis galime vardyti tik atlik specialius tyrimus. Nustat, kad iaginim, palyginti su prajusiais metais, padaugjo, dar nieko negalime pasakyti, kodl taip atsitiko. Blogai tai ar gerai? Nustat, kad tam tikri nusikaltimai sudaro tam tikr viso nusikalstamumo dal arba pastebj, kad tam tikr nusikaltim padaugjo, daniausiai negalime atsakyti klausim: blogai tai ar gerai? sivaizduokime, jog tarp vis nusikaltli padaugjo recidyvist. Gerai tai ar blogai? Viena vertus, tai gali bti gerai, nes recidyvist skaiiaus padidjimas reikia, kad nusikaltimus daro vis tie patys mons, kad neauga nusikaltli pamaina. Taiau, antra vertus, tai gali bti ir blogai, nes nusikalstamumas profesionalja, randasi nauj nusikalstam karjer.
305
Taigi vien nustat tendencij mes dar negalime pasakyti, bloga ji ar gera. Lygiai taip pat negalime vienareikmikai vertinti kaimo arba miesto nusikalstamumo, grupinio arba girto nusikalstamumo padidjimo arba sumajimo ir t.t. Kokia nusikalstamumo dalis mums yra inoma? Nagrindami nusikalstamumo struktr mes neinome, kiek ji panai latentinio nusikalstamumo struktr. Daniausiai, kalbdami apie nusikalstamumo struktr, i tikrj turime omeny tik aisbergo virn, t.y. statistikos registruojam nusikalstamum. Kiek ir koki nusikalstum nuo ms nuslpta, neinome.
Nusikalstamumo struktros nagrinjimo tikslai

Koki gi tiksl siekiame nagrindami nusikalstamumo struktr? Patikslinti nuomon apie nusikalstamum Kalbdami apie nusikalstamum, aptardami naujus statymus mes vienaip ar kitaip sivaizduojame nusikalstamum: galime pasakyti, koki vis nusikaltim dal sudaro vagysts, nuudymai, o koki nepilnamei bei neblaivi asmen nusikaltimai. Nusikalstamumo struktros charakteristika padeda patikslinti i nuomon, sudaryti aik ir teising nusikalstamumo vaizd. Parodyti nusikalstamumo kartus takus ir silpnas vietas Tai reikiniai, dl kuri turime ypa sunerimti. Pavyzdiui, labai padaugjus automobili vagysi galime pagristai teigti, kad iai problemai reikia skirti daugiau dmesio.
6. Bendri nusikalstamumo struktros Lietuvoje bruoai

Apibdinkime dabartin nusikalstamumo Lietuvoje struktr1. Kokie nusikaltimai? 6 lentel rodo, jog didiausi vis nusikaltim dal sudaro nusikaltimai nuosavybei. 2000 m. jie sudar 79,2 proc. vis nusikaltim. Nusikaltimai visuomens saugumui ir vieajai tvarkai sudaro tik 9,2 proc., nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui vos 3,6 proc. vis nusikaltim.
Nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje r. taip pat: Bluvteinas J. Statistika ir tikrov // Kriminalin justicija: mokslo darbai. 1995. T. 4. P. 149-158; Dapys A. Nusikalstamumo tendencijos ir jo prevencijos perspektyvos Lietuvoje (kriminologinis prognostinis aspektas) // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 11 (3). P. 5-22.
1
306
ANTRA DALIS
6 l e n t e l . Nusikalstamumo struktra Lietuvoje

Uregistruoti nusikaltimai Proc. 1995 1996 1997 1998 1999 2000 1995 1996 1997 1998 1999 2000 I viso 60 819 68 053 75 816 78 149 77 108 82 370 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 Nuosavybei 49 055 54 370 58 645 59 912 59 045 65221 80,7 79,9 77,4 76,7 76,6 79,2
Visuomens saugumui ir vieajai tvarkai Asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui Finansams Valdymo tvarkai kininkavimo tvarkai Valstybs tarnybai Valstybei Teisingumui Krato apsaugos tarnybai Darbo ir politinms piliei teisms Gyvnijai ir augmenijai Karo nusikaltimai
5459 2521 1102 1096 766 250 224 208 96 37 5 -
6192 2447 1184 1839 1269 217 222 211 62 36 4 -
6672 2696 1360 1778 3643 247 403 258 68 40 6 -
6900 2987 2118 1944 3158 215 593 228 49 41 4 -
6584 3035 1651 1996 3445 229 790 256 31 42 1 3
7474 2965 1305 2236 2082 186 536 245 52 66 1 1
9,0 4,1 1,8 1,8 1,3 0,4 0,4 0,3 0,1 0,1 0,0 -
9,1 3,6 1,7 2,7 1,9 0,3 0,3 0,3 0,1 0,1 0,0 -
8,8 3,6 1,8 2,3 4,8 0,3 0,5 0,3 0,1 0,1 0,0 -
8,8 3,8 2,7 2,5 4,0 0,3 0,8 0,3 0,1 0,0 0,0 -
8,5 3,9 2,2 2,6 4,5 0,3 1,0 0,3 0,0 0,1 0,0 0,0
9,2 3,6 1,6 2,7 2,5 0,2 0,6 0,3 0,0 0,1 0,0 0,0
Taigi bendra nusikalstamumo struktra yra labai neproporcinga. Taiau pastaraisiais metais dviej didiausi nusikaltim grupi lyginamasis svoris maja. Kaip daromi nusikaltimai? Apie tredal nusikaltim Lietuvoje padaroma grupmis (r. 7 lentel).
7 l e n t e l . Grupiniai nusikaltimai
I viso iaikinta grupini nusikaltim Palyginti su bendru iaikint nusikaltim skaiiumi proc. I bendro grupini nusikaltim skaiiaus sunks Palyginti su bendru grupini nusikaltim skaiiumi proc. I bendro grupini nusikaltim skaiiaus nusikaltimai, padaryti vien nepilnamei Palyginti su bendru grupini nusikaltim skaiiumi proc. 1995 7763 30,8 1506 19,4 1158 14,9 1996 8607 30,6 2602 30,2 1329 15,4 1997 8506 26,3 2585 30,4 1549 18,2 1998 7801 24,6 2117 27,1 1430 18,3 1999 7215 23,0 2040 28,3 1275 17,7 2000 7893 23,9 2136 27,1 1344 17,0
307
Kaip inoma, nepilnameiai apskritai link visk daryti grupmis. Taiau grupini j padarom nusikaltim dalis santykinai yra maesn nei suaugusij. Kur daromi nusikaltimai? Kaip ir kitose pasaulio alyse, Lietuvoje daugiau nusikaltim padaroma miestuose nei kaimuose. Kaip rodo 8 lentel, kaimuose padaromi nusikaltimai sudaro madaug penktadal vis nusikaltim.
8 l e n t e l . Nusikalstamumas mieste ir kaime 1995 Uregistruota nusikaltim mieste kaime 1996 1997 1998 1999 2000
43598 50730 55410 57515 56137 58904 17221 17323 20406 20634 20971 23466 Palyginti su bendru nusikaltim skaiiumi proc. 71,7 74,5 73,1 73,6 72,8 71,5 28,3 25,5 26,9 26,4 27,2 28,5 10 000 gyventoj tenka uregistruot nusikaltim 173 201 219 228 223 234 144 146 174 175 178 199
mieste kaime mieste kaime
13 grafikas. Vieosiose vietose uregistruota nusikaltim 10 000 gyventoj
Taip pirmiausia yra dl to, kad kaimo gyventojai apskritai maiau link daryti nusikaltimus. Pavyzdiui, 1998 m. 10 000 miesto gyventoj teko 228
308
ANTRA DALIS
nusikaltimai. Tuo tarpu tokiam pat kaimo gyventoj skaiiui teko 175 nusikaltimai. Vis daugiau nusikaltim ms alyje padaroma vieosiose vietose (r. 13 grafik). Pagal teritorij nusikalstamumas ms alyje pasiskirsts labai nevienodai. Vienuose regionuose nusikaltim padaroma daug, kituose 22,5 karto maiau (r. 14 grafik).
14 grafikas. Nusikalstamumas 2000 m.
Duomenys 10 000 gyventoj
Natralu, kad labai didelis nusikalstamumas yra Vilniaus, Klaipdos, Panevio regionuose. Taiau didiausio nusikalstamumo regionas yra Lietuvos centras Jonava, Kdainiai, akiai. Maiausias nusikalstamumas tuose regionuose, kuriuose nra dideli miest, neivystyta pramon. Kas daniausiai daro nusikaltimus? Recidyvistai asmenys, anksiau jau dar nusikaltimus. Kaip rodo 15 grafikas, vis daugiau nusikaltim Lietuvoje padaro anksiau jau nusikalt asmenys.
309
15 grafikas. Asmenys, nusikalt kartu su grupe neblaivs arba pakartotinai
Kartu su grupe
Neblaivs
Pakartotinai
Jeigu kriminalin justicija sugebt perauklti nusikaltlius, pakartotinai nusikaltusi asmen apskritai nebt. Kita vertus, jeigu asmenys pasimokyt i neskmingos patirties, antr kart jie tikriausiai neklit. Taiau tredalis asmen nei pasitais, nei imoko daryti nusikaltimus taip, kad neklit. Taigi didelis recidyvas liudija tiek apie neracionali kriminalin justicij, tiek apie neracionali nusikaltli grup. Kas 810 nusikaltlis yra nepilnametis. Nepilnamei nusikaltli procentas nepriklausomybs metais padidjo beveik tredaliu ir dabar sudaro 1315 proc. Galima tvirtai teigti, kad nepilnameiai nusikalsta daniau nei suaugusieji. Pavyzdiui, 1998 m. nepilnameiai padar 4977 nusikaltimus. I viso nepilnamei buvo 215,7 tkst. Taigi 10 000 nepilnamei teko 230 nusikaltim. Suaugusieji, kuri Lietuvoje 1998 m. buvo 2 990 000, padar 57 657 nusikaltim arba 10 000 suaugusij teko 192,8 nusikaltimo. Didelis nepilnamei nusikalstamumas veria nerimauti: perasi ivada, jog auga nusikaltli karta, vadinasi, ateityje nusikaltim daugs. Kriminologiniai tyrimai vairiose pasaulio alyse parod, kad nepilnameiai nusikalsta daniau, kad tai paplits ir beveik normalus reikinys. Nepilnamei apklaus duomenimis, beveik kiekvienas nepilnametis padaro nusikaltim. Paaikjo, jog daniausiai daugiau jau nenusikalstama. Vyksta tai, kas vadinama spontanine remisija (spontaniniu pagijimu). Be to, paaikjo, kad tikimyb, jog nepilnametis daugiau nedarys nusikaltim, daug didesn, jeigu jis ir jo pirmasis nusikaltimas nepaklius kriminalins justicijos akirat. i ivada tapo plai nepilnamei diversijos, t.y. program, kuri tikslas ivengti persekiojimo, pagrindu. Pavyzdiui,
310
ANTRA DALIS
Vokietijos nepilnamei teismas numato daugel galimybi nutraukti proces prie nepilnamet net jeigu jis ir yra nusikalts. Taigi konstatav didel nepilnamei nusikalstamum turime sunerimti ne tiek dl to, kad nepilnameiai padaro nusikaltim, kiek dl to, kad jie patenka kriminalins justicijos akirat ir dl to sumaja j pasitaisymo galimyb1. Kokios bsenos jie padaromi? Daugiau kaip ketvirt vis nusikaltim ms alyje padaro neblaivs asmenys. Alkoholio vaidmuo dabartinje visuomenje labai prietaringas. Alkoholis vaidina svarb vaidmen bendraujant, organizuojant laisvalaik. Alkoholio gamyba ir vartojimas tapo galinga industrija ir svarbia ms gyvenimo dalimi. Alkoholis neretai padeda suvelninti tarpasmeninius konfliktus (Onor de Balzakas teig, kad jeigu nebt alkoholio, Paryiuje kiekvien pirmadien vykt revoliucija). Taiau u visa tai visuomenei tenka mokti gana didele kaina. Girtas nusikalstamumas yra tos kainos dalis. Narkoman padaryti nusikaltimai rodo, kaip giliai visuomens gyvenime siaknija dar pavojingesnis alkoholio pakaitalas narkotikai ir j provokuojami nusikaltimai. Narkomanai dar nesudaro didels nusikaltli dalies, taiau j daugja (r. 16 grafik).
16 grafikas. Asmenys, kurie nusikalto bdami apsvaig nuo narkotik
Apie kriminalins justicijos aukljamj poveik nepilnameiams r.: Vileikien E., Genien S. Kriminalins justicijos poveikis nepilnamei asmenybei ir j elgesiui. Vilnius, 1999.
311
Kriminalins justicijos reakcija

Kriminalin justicijos veikla neretai vaizduojama piltuvlio pavidalo. j pilama daug pareikim. Taiau tik dalis j tampa baudiamosiomis bylomis ir tik dalyje t byl pateikiamas kaltinimas. Tik dalis asmen, kuriems pateikiamas kaltinimas, nuteisiami laisvs atmimo bausme ir tik dalis j i tikrj atlieka. Lietuvoje tas piltuvlis toks (r. 9 lentel).
9 l e n t e l . Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai
1995 Perirta pareikim (prane- 103 453 im) apie nusikaltimus Uregistruota nusikaltim 60 819 i j sunki 13 214 Uregistruota kriminalini 53 551 nusikaltim i j sunki 12 273 Iaikinta nusikaltim proc. 40.0 Asmenys, kaltinami padar 22 969 nusikaltimus Nuteista asmen 18 344 kalinta asmen (met pa13 289 baigoje) i j: suimtj 2925 nuteistj 10 364 Nuo nusikaltim uv asmenys 837 1996 118 210 68 053 19 962 57 980 18 814 41.3 22 269 16 983 12 200 1997 134 496 75 816 21 210 61 985 20 042 42.8 25 542 18 100 13 628 1998 145 153 78 149 22 112 62 634 20 170 40.3 25 373 19 536 14 404 1999 148 755 77 108 20 999 60 802 19 503 41.0 25 160 19 672 14 412 2000 164 738 82 370 18 282 67 043 16 946 40.4 25 046 20 680 9516
2193 10 007 693
2576 11 052 719
2421 11 983 749
2207 12 205 697
1915 7601 719
Svarbi charakteristika yra kovos su nusikalstamumu kaina. Ms alyje i kaina vis didja. Kovai su nusikalstamumu skiriama daugiau l negu ems kiui, vietimui arba sveikatos apsaugai.
Ivados
Didiausi nusikaltim Lietuvoje dal sudaro nusikaltimai nuosavybei. Apie tredal vis nusikaltim padaro jau anksiau nusikalt mons. ie asmenys sudaro 22,6 proc. (1998) vis nusikaltli, bet jie padaro 33,4 proc. vis nusikaltim. Tai neproporcingai daug, taiau tokia padtis dar nepanai padt JAV, Vokietijoje, Didiojoje Britanijoje, kur 1015 proc. nusikaltli padaro apie pus nusikaltim. Madaug deimtadalis nusikal-
312
ANTRA DALIS
tli nepilnameiai. J nusikalstamas aktyvumas didesnis nei suaugusij. Kaip ir kitose pasaulio alyse, Lietuvoje daugiau nusikaltim padaroma dideliuose miestuose ir juos supaniuose regionuose. Taiau ms alyje skirtumas tarp miesto ir kaimo nusikalstamumo nra itin didelis. Kaime vienam gyventojui tenka vidutinikai ketviriu maiau nusikaltim nei mieste. Lietuvikas nusikalstamumas greitai vieja dabar jau ketvirtadalis nusikaltim padaroma vieosiose vietose. Narkoman padaryti nusikaltimai sudaro kol kas nedidel vis nusikaltim dal. Tik pus policijai pateikt pareikim Lietuvoje uregistruojami. Daugiau kaip tredaliui nusikaltimus padariusi ir pripaint kaltais asmen skiriama laisvs atmimo bausm. Vidutinikai du tredaliai i j nuteisiami kalti ilgiau kaip 3 metus. I vis pripaint kaltais asmen madaug trys ketvirtadaliai nuteisiami laisvs atmimu. I j tredalis i kalinimo staigos ieina atbuv vis teismo skirt bausm.
Antras skyrius. Nusikalstamas verslas. Organizuotas nusikalstamumas
313
Antras skyrius NUSIKALSTAMAS VERSLAS. ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS
vadas
Kriminologijos terminas organizuotas nusikalstamumas inomas daugeliui moni, net jeigu jie niekada nieko nra girdj apie kriminologij. Apie j rao laikraiai, jis laikomas pavojingiausia nusikalstamumo atmaina. Kovai su juo rengiamos specialios vyriausybs programos. Kartu kaltinimas dl ryi su organizuotu nusikalstamumu mafija yra sunkiausias kaltinimas politikui, verslininkui, visuomens veikjui.
1. Mafijos mitas1
Mito esm
Paprasto pilieio inios apie organizuot nusikalstamum yra gana pavirutinikos. Kasdieniame gyvenime jis nesusitinka su mafijos vadeivomis, jam niekada nra tek matyti nacionalinio kriktatvio ar jo padjj, dalyvauti j pasitarimuose bei j organizuojamose operacijose.
1 odis mafija reikia inomiausi organizuoto nusikalstamumo atmain italik mafij. Masinje smonje mafija tai pernelyg nepatogaus odi derinio organizuotas nusikalstamumas sinonimas. tai kodl, aptardami masins smons fenomen organizuoto nusikalstamumo mit, patogumo ir aikumo dlei vartosime prast mafijos termin. Taigi sakydami mafijos mitas turime omenyje organizuoto nusikalstamumo mit.
314
ANTRA DALIS
Vis dlto tas paprastas pilietis turi labai aik ir spalving organizuoto nusikalstamumo vaizd. Taip yra dl to, kad ms ini apie mafij altinis yra ne tikrov, ne realus organizuotas nusikalstamumas, o iniasklaida, pavyzdiui, televizija, taip pat tie imtai ir tkstaniai film ir knyg, kuriose vaizduojama mafija. Ne maiau svarbus kasdieni ini apie mafij altinis yra pokalbiai su kitais monmis, nusikalstamumo problem aptarimas. I ia turime ini apie visus organizuoto nusikalstamumo ypatumus ir pirmiausia apie mafijos veikl. Organizuotas nusikalstamumas masinje smonje asocijuojasi su sprogimais, usakytomis mogudystmis, kontrabanda, narkotikais, prekyba monmis ir pan. Kitais odiais, btent su mafijos veikla paprastas pilietis sieja sunkiausius nusikaltimus. Jis gana aikiai sivaizduoja, kaip organizuoti nusikaltliai tuos nusikaltimus daro. Jis ino, kad j iaurumui nra rib, kad jie pasireng niekikiausiems nusikaltimams, kad jiems nra nieko vento. U pinig arba bijodami vadeivos jie lengvai aukoja tai, kas kiekvienam mogui venta motin, draug, meil. Kita vertus, paprastas pilietis gerai sivaizduoja organizuoto nusikalstamumo pagrindinius veikjus. Nuo ankstyvos vaikysts kiekvienas pasta kriktatv mafijos galv, mafijos narius, nusimano apie j santykius. Jis taip pat ino, kad nusikalstamos organizacijos svarbiausi nariai yra be galo tars ir klastingi vienas kito atvilgiu. Vienintelis dalykas, jiems trukdantis sunaikinti vienas kit, yra vadeivos baim. Paprastas pilietis sivaizduoja ir kitus nusikalstamos organizacijos narius, visokiausius smogikus, samdomus udikus, kurie grietai laikosi organizacijos drausms, nenukrypstamai vykdo kiekvien vado sakym ir beslygikai paklsta iauriems nusikalstamos organizacijos statymams, nes u j paeidim baudiama grieiausia bausme mirtimi. ino, kad jiems bdingos tos paios savybs: aistra pinigams, panieka doriems pilieiams bei statymui. Mafija sivaizduojama kaip labai gerai organizuotas susivienijimas. Paprastas pilietis yra tvirtai sitikins dl organizuoto nusikalstamumo reikms ir ryio su visu nusikalstamumu. Mafija sivaizduojama kaip savotikas viso nusikalstamumo epicentras. U atskiro, kad ir smulkaus nusikaltlio pei stovi mafija organizuotas nusikalstamumas. Pavienis smulkus nusikaltlis tik atrodo pavienis. I tikrj j kontroliuoja mafija kad ir nepriklausydamas jai tiesiogiai jis klauso jos, yra jai pavaldus ir jos palaikomas. Mafija sivaizduojama kaip takingiausia visuomens organizacija. Tikima, kad ji disponuoja milinikomis piniginmis sumomis, paperka net ir aukiausius alies pareignus. O pareignas, kurio papirkti nepavyksta, paalinamas ir jo viet ateina kitas, paklstantis mafijos valiai. Taigi mafija nesunkiai pasiekia bet koki savo tiksl bet kurioje gyvenimo srityje.
315
Kriktatvis veria visus kongresmen ir kino reisieri, teisj ir bankinink pasielgti taip, kaip jis nori. Svarbu pabrti, kad moni nuomon apie mafij labai panai. Taip yra pirmiausia dl to, kad visi matome tuos paius filmus, irime t pai televizij. Turbt nerasime mogaus, kuris nemat garsiojo Kriktatvio ar Atuonkojo. Nusikalstamo pasaulio galvos, pavyzdiui, profesorius Moriarti, su kuriuo didvyrikai kovojo erlokas Holmsas, uvald ms smon. Vaizdai i i ir imt kit meno krini iplaukia paprasto pilieio, k nors igirdusio apie organizuot nusikalstamum, vaizduotje. Toks visuomens nariams bdingas kokio nors socialinio reikinio sivaizdavimas vadinamas mitu. Taigi mafijos mitas tai ms idj ir vaizdi apie organizuot nusikalstamum visuma.
Mafijos mito bruoai

Aptarkime kelet svarbi mafijos mito bruo. Pirmiausia jis nra itin glaudiai susijs su tikrove. Taip yra dl to, kad tai, kas paprastai galvojama apie mafij, atspindi ne gyvenim, o iniasklaidos trin. Savo ruotu iniasklaida atspindi ne tikrov, o tai, k mons nort matyti. Ji remiasi tuo, kuo mons tiki. Pasak garsiojo iniasklaidos tyrjo P. Lazersfeldo, iniasklaida paventina tai, kas ir taip yra venta. Tai reikia, kad ji daniausiai tik sustiprina, tvirtina tai, kuo mogus ir taip tiki. Masin auditorija atmeta informacij bei vaizdus, kurie neatitinka jos sitikinim. Kartu ji ieko ir noriai vartoja atitinkanius. Taigi, jeigu iniasklaida bandyt kitaip nei sivaizduojama vaizduoti organizuot nusikalstamum (sakykime, rodyti j tok, koks yra, o ne tok, koks sivaizduojamas), ji tiesiog nebt paklausi. iniasklaida ir masin smon daug glaudiau vienas su kitu susij dalykai nei kiekvienas j su realybe. Kitais odiais, tiek masin moni smon, tiek iniasklaida yra mafijos mito skleidjos. Mafijos mitas labai svarbus suvokiant vairiausius su ja siejamus reikinius. is mechanizmas vadinamas projekcija. Esant neapibrtumui negalint kako aikiai matyti, ar matyti visko trkstam informacij atstoja ms vaizduot. Beveik t pat galima pasakyti ir apie mafij. Bet mes nematome mafijos. Tik retkariais susiduriame su tuo, kas gali bti jos veiksm padarinys. Mafijos mitas padeda mums sivaizduoti, kas slypi u to, k matome. Amerikiei kriminologas ir garsus mafijos tyrjas D. Alabanizi puikiai apibdino i ms suvokimo ypatyb. Pasak jo, mums viskas patvirtina, kad mafija yra ir kad ji veikia. inome, jog laikraiuose aprayti sprogimai ir profesionalios mogudysts yra mafijos darbas itaip ji susidoroja su
316
ANTRA DALIS
savo prieininkais. O jeigu kur laik niekas nesusprogdinamas arba nenuudomas, manome, kad tai tyla prie audr, kad mafija rengia naujus ipuolius. Taigi ir vykiai, ir j nebuvimas mums tik patvirtina, kad mafija gyva ir aktyviai veikia. iuo poiriu mafija i tikrj yra nemirtinga. Niekas negali paneigti jos egzistavimo. Ne taip danai gyvenimas mums suteikia galimyb palyginti mafijos mit su mafijos realybe. Geras pavyzdys ilgametis Lietuvos organizuoto nusikalstamumo vadas Henrikas Daktaras. Jau beveik du deimtmeius visuomens smonje jis buvo ir tebra Lietuvos mafijos galva. Mafijos galva j vadina ir paprasti mons, ir iniasklaida, ir teistvarkos institucijos. Tiek iniasklaidoje, tiek 1990 m. pradioje pasirodiusiuose mokslo darbuose is mogus vaizduojamas kaip nusikalstamos pogrindio organizacijos vadeiva. Ta organizacija (kaip ir mite) sivaizduojama kaip panai kariuomen organizacija. Jos generolas Henrikas Daktaras apibdinamas kaip labai takingas, negailestingas, visur (ypa aukiausiuose valdios sluoksniuose) turintis sav moni, visk inantis mogus. Manyta, kad jis disponuoja fantastikomis pinig sumomis. mons, kuri jam nepavykdavo papirkti, kad isprst ikilusias problemas, bdavo tiesiog paalinami. Jo valdoma nusikalstama organizacija vaizduojama kaip savotika karin (tikslios ir grietos struktros) organizacija (grieta drausm, konspiracija, valgyba ir kontrvalgyba, smogik briai ir pan.). Ir pats Henrikas Daktaras, ir jo gyvenamoji vieta buvo puikiai inomi tiek policijai, tiek Kauno gyventojams. Jo pilies Kaune nuotraukos buvo rodomos per televizij. Vis dlto buvo aiku, kad sutrukdyti jam tikrai nemanoma. Taiau prie kelet met jaunas ir energingas generalinis prokuroras vis dlto ryosi suimti Henrik Daktar. Nesunku sivaizduoti, kok ok patyr visuomen. Buvo laukiama, kad nusikalstama kariuomen bandys igelbti savo generol ir atsakydama sumim imsis teroro veiksm grobs valstybs pareignus, sprogdins, puls kaljim, kuriame buvo laikomas suimtas mafijos galva. Taiau tai, kas vyko i tikrj, buvo visikai netikta nevyko nieko. Mafija reagavo taip, lyg bt suimtas ne jos galva, ne visagalis nusikalstamo pasaulio generolas, o pats niekingiausias smulkus vagis. Nevyko n vieno teroro akto, nebuvo pagrobtas n vienas valstybs veikjas, nebuvo netgi grasinama imtis toki veiksm. Henrik Daktar sumus ir kalinus visuomenei atsirado galimyb ariau susipainti su mafijos galva. Gana greitai paaikjo, kad jis visai nepanaus t visain, gudr, klasting, visagal mog, koks jis buvo sivaizduojamas, ir juo labiau profesori Mariarti. Paaikjo, kad i tikrj tai menko proto, naivus maaratis mogus. Laikuose teisjui, kuriuose Daktaras tikinjo, kad dl nusikaltim Lietuvoje kaltas ne jis, o ... ekono-
317
mins slygos, apstu gramatini klaid. Lietuvos laikraiai su pasimgavimu spausdindavo i laik faksimiles.
Panau, kad ir pats Daktaras bando panaudoti mafijos mit savo gynybai. tai, pavyzdiui, jis tikino, kad btent jis utikrina tvark Kaune, kad jam nesant mieste prasidsi susiaudymai ir sprogdinimai. Mat bdamas
318
ANTRA DALIS
laisvje jis sprends visus mafijos nari ginus. Dabar prasidsis masinis eim karas. Taiau nieko panaaus nevyko. Aiku, visa tai nereikia, kad organizuoto nusikalstamumo nra, kad su juo nereikia kovoti ir pan. Taiau tikrovje jis visai kitoks, negu vaizduoja mitas1. Taigi turime labai aik, tikinam mafijos mit, kuris gerokai skiriasi nuo tikrovs. Tai, kad mitas skiriasi nuo tikrovs, toli grau nereikia, kad jis nesvarbus ir j galima ignoruoti. Atvirkiai, mitas, nepaisant to, kiek jis panaus ar nepanaus tikrov, vaidina labai svarb vaidmen, atlieka svarbias funkcijas visuomenje.
Socialins mafijos mito funkcijos

Aptarkime mafijos mito socialines funkcijas. Mafijos mitas yra svarbus padedant visuomenei suvokti nusikalstamum. Be mafijos mito nusikalstamumas visuomens smonje yra kakas amorfika, netikslu, sunkiai suvokiama. Pavyzdiui, visuomens smon nelabai patenkina miglotas paaikinimas, kad nusikalstamumo didjimas yra aibs vairiausi socialini, ekonomini ir kitoki veiksni padarinys. Mat visuomens smon reikalauja kitokio paaikinimo. Mokslinis, kriminologinis paaikinimas neatsako visuomens smonei svarbiausi klausim: kas kaltas? Mafijos mitas klausim atsako ir i karto sukuria suprantamumo jausm. Vietoje neaikaus nusikalstamumo, nusikalstamum sukeliani socialini, ekonomini, psichologini ir kit veiksni pateikiamas konkretus mafijos, jos vado ir jo padjj vaizdas. sivaizduojant konkret prie ir kaltinink i karto maja ir bejgikumo jausmas. Kalta yra mafija ir tie valstybs pareignai, kurie nepakankamai aktyviai su ja kovoja. Kartu nusikalstamumo kontrols problema gyja kiekvienam pilieiui suprantamus kovos su nusikalstamumu kontrus. Jis jau turi reikal ne su neaikiais ir labai sudtingais socialiniais, ekonominiais ir kitokiais veiksniais bei nusikalstamum sukelianiomis problemomis, apie kurias kalba kriminologai, o su aikiu prieu, kur reikia veikti, kad nusikalstamumo problema bt isprsta. Mafijos mitas vaidina ir kit politin vaidmen. Mafija danai laikoma vis visuomens blogybi prieastimi. Ekonomins neskms, nelaims, atsitikusios inomiems monms, biudeto trkumai, korupcija, nepagei1 io straipsnio autorius kriminalins justicijos pareignams ir paprastiems pilieiams ne kart yra udavs klausim: kodl, j manymu, lietuvikos mafijos vado sumimas buvo toks neskausmingas ir nesukl jokios organizuoto nusikalstamumo reakcijos. Atsakoma beveik vienodai: Henrikas Daktaras nebuvo mafijos galva. I tikrj jis tik labai smulki figra. Tikra nusikalstama organizacija ir jos tikras vadas dar neinomi. Taiau jie egzistuoja ir veikia. ia aikiai matome mafijos mito gyvybingumo altinius. Niekas negali sulugdyti tikjimo mitu.
319
daujamos politins partijos laimjimas rinkimuose visa tai siejama su mafijos veikla. Kartu mafija tampa savotiku visuomeninio nepasitenkinimo, suirzimo aibolaidiu. Taigi organizuoto nusikalstamumo mitas yra svarbus konsoliduojant nacij. Kasdieniame gyvenime visuomen draskoma daugybs prietaravim. Jos stabilumui gresia ari ekonomini, politini, nacionalini interes kova. Taiau niekas taip nevienija visuomens kaip bendras prieas, kuris kelia grsm paiam visuomens egzistavimui. Nieko nuostabaus, kad politins partijos kov su organizuotu nusikalstamumu laiko savo svarbiausia uduotimi. Taip jos pretenduoja atstovauti visos nacijos interesams. Mafijos mitas tai kriminalins justicijos priemon jos reikmei visuomenje padidinti bei platesnms teisms reikalauti. Noras turti didesn reikm, platesnes galimybes bei teises nra vien kriminalins justicijos ypatyb. To siekia visos socialins institucijos bei grups. Kriminalinei justicijai mafijos mitas yra svarbi priemon iems tikslams pasiekti. Sakykime, reikalavimas didinti ios srities darbuotoj atlyginim neretai grindiamas argumentu, kad tai turi padti jiems skmingiau ...atsispirti papirkinjimui. Papirkinjimas, kaip inome, yra vienas svarbiausi mafijos ginkl. Ne maiau svarbus is mitas yra siekiant grietinti kriminalines bausmes. Prieas (organizuotas nusikalstamumas) yra pavojingas, klastingas, nesiskaito su priemonmis. Vadinasi, ir kova su juo turi bti tokia pati. Todl kriminalins justicijos institucijos reikalauja sau to, ko siekia daugelis visuomens struktr ir grupi didesni teisi, finansavimo, reikms.
2. Organizuoto nusikalstamumo esm ir apibrimas

Organizuoto nusikalstamumo apibrimo problemos
Ir mokslui, ir praktikai reikia tikslaus organizuoto nusikalstamumo apibrimo. is apibrimas organizuot nusikalstamum turt aikiai atskirti nuo kit nusikalstamumo atmain. Kriminologija ir baudiamoji teis tok apibrim kr labai sunkiai. Buvo pasilyta aib vairiausi apibrim1.
1 Labai domi ir tikrai reprezentatyvi definicij savo disertacijoje pateikia dr. K. imkus. r.: Operatyvin veikla kovoje su organizuotu nusikalstamumu: daktaro disertacija. Vilnius, 1998.
320
ANTRA DALIS
Mafijos mitas dar nema tak mokslininkams, kurie band suformuluoti organizuoto nusikalstamumo definicij. Susipaindami su aibe pasilyt apibrim (ypa ankstyvesni) matome, kaip juos buvo bandoma sutelkti svarbiausius mito bruous. Organizuotas nusikalstamumas iose definicijose buvo apibdinamas kaip labai moderni, visuomenei gyvybikai pavojinga nusikalstamumo atmaina, pasiyminti auktu organizuotumo bei profesionalumo lygiu, turinti ypating tak kitoms nusikalstamumo rims ir visuomenei1.
Organizuoto nusikalstamumo samprata Lietuvos baudiamajame statyme ir kriminalins justicijos veikloje2

Jau minjome, kad norint kovoti su organizuotu nusikalstamumu baudiamojo statymo priemonmis btinas tikslus io nusikaltimo apibrimas. Be to, jo poymiai turi bti rodomi baudiamojo proceso ir kriminalistikos priemonmis. Kitaip tariant, mes ne tik turime tiksliai inoti, kas priskirtina organizuoto nusikaltimo sudiai, o kas ne. Mes dar turime sugebti rodyti to poymio buvim. Taiau tokio tikslaus ir rodinti tinkanio apibrimo neturima. Organizuotumas statyme niekur neapibrtas kaip atskiras nusikaltimas arba kvalifikuojantis poymis. Vietoje jo figruoja kita, nors ir panai svoka nusikalstamas susivienijimas, kur apibria baudiamojo statymo 2711 straipsnis. Santykis tarp i dviej svok neaikus. Norminiuose aktuose, kovos su organizuotu nusikalstamumu programose kaip sinonimai danai vartojamos svokos organizuotas nusikalstamumas, organizuotos grupuots, nusikalstamos grupuots, organizuotos gaujos ir pan.3, kartais jos suvokiamos kaip organizuoto nusikalstamumo dalis, kartais organizuotas nusikalstamumas suprantamas kaip j atmaina. Baudiamajame statyme apibrtas organizuotas susivienijimas irgi kelia daug problem.
1 K. imkus. Operatyvin veikla kovoje su organizuotu nusikalstamumu: daktaro disertacija. Vilnius, 1998. 2 Skyri pareng Lietuvos teiss instituto bendradarb S. Genien. 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 62 Dl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programos, Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa ir Ekonomini nusikaltim prevencijos ir kontrols programa // Vyriausybs inios. 1993. Nr. 721355; Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. balandio 9 d. nutarimas Nr. 433 Dl kompleksini priemoni teisinei atsakomybei u nusikaltimus kininkavimo tvarkai ir finansams veiksmingumui didinti, organizuot nusikaltim ir korupcijos prevencijai stiprinti // Vyriausybs inios. 1998. Nr. 3547 ir kt.
321
2711 straipsnis teikia toki nusikaltimo dispozicij: Susivienijimo i trij arba daugiau asmen bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius nusikaltimus krimas, taip pat dalyvavimas. Krimas ir dalyvavimas yra neapibrtos svokos. statymo taikytojui sunku suvokti, kur prasideda krimasir kur baigiasi dalyvavimas. Svarbiausi vaidmen aikinant straipsn vaidina du Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato nutarimai Dl teism praktikos nagrinjant nusikalstamo susivienijimo (BK 2271 str.) baudiamsias bylas (1995 ir 1997)1. 1995 m. Teisj senatas nusikalstam susivienijim aikina taip: tai ne maesn kaip trij asmen, ginkluota, palaikanti ilgalaikius glaudius ryius, apsirpinusi vairiausiomis techninmis priemonmis grup; ji i anksto yra susitarusi usiimti nusikalstama veikla (koks nors vienas nusikaltimas jos netenkina); susivienijimo nariai pasiskirst uduotimis. Tai ne paprasta grup, o turinti vidin struktr, vadov (autoritet), kuris i tikrj tik vadovauja, ir bendr pinig. Tvarka susivienijime palaikoma bauginimu arba kitomis priemonmis. Jo nari daromi nusikaltimai (ginkluoti upuolimai, moni prievartavimas, moralinis ir fizinis bauginimas, padegimai) labai pavojingi. statymo leidjas pateik isam toki nusikaltim sra. Kitaip nusikalstamo susivienijimo svoka aikinama 1997 m.: tai taip pat ne maesn kaip trij asmen grup, taiau nebtinai ji turi vadov, nebtinai i anksto yra susitarusi usiimti nusikalstama veikla. Jos nariai nebtinai yra ginkluoti ir nebtinai, kaip anksiau buvo sivaizduojama, jie daro kakokius ypatingus nusikaltimus. J veikla labai plati, jiems priskiriami visi sunks nusikaltimai, esantys Baudiamajame kodekse. Tok statymo leidjo nusikalstamo susivienijimo vaizdio pokyt galima paaikinti tuo, kad greiiausiai, kai buvo kuriamas nusikalstamo susivienijimo (organizuoto nusikalstamumo) modelis, statymo leidj galvose skland mafijos mito sukurtas sukarintos nusikalstamos organizacijos vaizdis. Taiau vliau, turint daug daugiau ini apie real nusikalstamum, apie be galo vairias jo formas, vaizdis darsi vis labiau neapibrtas. statymo leidjai vis tolo nuo klasikinio (nors ir mitologinio, bet aikaus) organizuoto nusikaltimo supratimo ir stengdamiesi aprpti reali nusikalstamumo form vairov nusikaltimo sudt apra vis bendriau ir neaikiau. Tai savo ruotu sukr svarbias prielaidas organizuotiems nusikaltimams iaikinti ir jiems teisikai nagrinti. Kuo neapibrtesn organizuoto nusikalstamumo teisin definicija, tuo lengviau j iaikinti ir tuo
Teisj senato 1995 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 16 Dl teism praktikos nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo arba dalyvavimo jame (BK 2271 str.) apibendrinimo baudiamosiose bylose; Teisj senato nutarimas Nr. 15 Dl teism praktikos nagrinjant nusikalstamo susivienijimo (BK 2271 str.) baudiamsias bylas.
322
ANTRA DALIS
sunkiau rodyti. Aib nusikaltli grupuoi, patenkani kriminalins justicijos akirat, dl definicijos neapibrtumo lengvai gali bti priskirtos prie organizuot. Tuo tarpu teisme, rodant nusikaltimus, viskas vyksta atvirkiai. Neapibrtumas gimdo abejon, o abejon turi bti traktuojama kaltinamojo naudai. Taigi turime paradoksik situacij, kai policijai inoma viskas, bet rodyti ji negali nieko1. domiai susiklost baudimo praktika. statymo leidjas, kriminalizuodamas veik, ypa pabr ios veikos pavojingum bei labai grietos atsakomybs nustatymo btinyb. Taiau praktikoje teismas abejoja ir todl elgiasi atsargiai. Dl to asmenys nuteisiami 56 met laisvs atmimu (sankcijos minimumas), t.y. bausme, kuri beveik prilygsta bausmei u paprastus plimus (pvz., BK 272 str. 2 d.: grups asmen plimas nuo 4 iki 10 met; 2271 str. 1 d. nuo 4 iki l0 met)2. Nemaesnis tas neapibrtumas organizuojant io nusikalstamumo prevencij. Pavyzdiui, labai svarbi Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 62 patvirtinta programa dl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos organizuot nusikalstamum apibria labai plaiai: Taigi organizuotas nusikalstamumas ioje programoje sudtinga sistema vairi ryi bei santyki tarp nusikalstam grupi, j nari, vykdani nusikalstam veikl (daniausiai kaip versl) ir siekiani utikrinti ios veiklos saugum pareign papirkimu bei korupcija. Sudtinga sistema vairi ryi bei santyki tarp nusikalstam grupi, j nari
1 Tai savo ruotu gimdo priekaitus ir spaudim teismams. Jie tiesiogiai arba netiesiogiai kaltinami kovos su organizuotu nusikalstamumu sabotavimu (Policija iaikina, o teismai paleidia). Pavyzdiui, Teisj senatas nutarime Nr. 16 (1995 m. spalio 10 d.), apibendrindamas 2711 straipsnio taikym, priekaitauja teismams, kad jie per daug pasiduoda abejonms ir per maai deda pastang, kad pritaikyt 2711 straipsn. Teisj senatas rao: Be to, apibendrinimui gautos bylos rodo, kad kai kurie teismai, atsiradus nors maiausioms abejonms, nepakankamai isamiai ir visapusikai ityr bylos aplinkybes, netinkamai vertin rodymus, teisiamuosius iteisina i kaltinim pagal BK 2271 straipsn, nuteisdami juos pagal kitus BK straipsnius, arba veikas perkvalifikuoja lengvesnius nusikaltimus. Neteikiama reikms tam, kad kalt asmen nuteisimas pagal BK 2271 straipsn turi svarbi teisini pasekmi: jiems paprastai skiriamos grietesns bausms, netaikomas lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimas velnesne bausme, lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet, o asmenims, padariusiems iuos nusikaltimus po 1995 m. sausio 1 d., bausm skiriama atilikti itisai kaljime. 2 Tai vl sukelia panaius priekaitus dl sabotavimo. Tame paiame nutarime raoma: Nuteistiems pagal BK 2271 straipsn skiriamos grietesns bausms negu u konkreius nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, iskyrus atvejus, kai sankcijos u tam tikr nusikaltim padarym yra grietesns. Taiau abejotina, ar kai kurios bausms nra velnios. Antai Utenos rajono apylinks teismas 1994 m. rugsjo 7 d. nuosprendiu pagal BK 2271 straipsn, 146 straipsnio 2 dal, 16 ir 206 straipsnius nuteis K. Banevii, A. Mick ir D. Svetik. Visiems pagal BK 2271 straipsn galutin bausm paskyr po 6 metus laisvs atmimo, t.y. beveik minimali BK 2271 straipsnyje numatyt sankcij.
323
ir t.t. tai viskas pasaulyje, visos ne tik bendrininkavimo, bet ir bendravimo, ir apskritai santyki formos. Nieko nuostabaus, kad turint tok miglot organizuoto nusikalstamumo vaizd kova su iuo reikiniu kartais primena juodo katino gaudym tamsiame kambaryje. Priimta labai daug nutarim, priemoni plan, sukurta koordinacini grupi, j veiklai skirta nemaai pinig1. Taiau turint neapibrt tiksl numatomos ir neapibrtos priemons. Nema dal ios veiklos sudaro abstrakiai suformuluotos bendro pobdio priemons pageidavimai2. tuos planus traukiama viskas, k apskritai reikia daryti kovojant su nusikalstamumu ir gerinant alies ekonomin padt. Prie du deimtmeius, kai organizuoto nusikalstamumo problema tapo kriminologijos ir nusikalstamumo kontrols objektu, daugiausiai buvo diskutuojama dl io reikinio apibrimo. Buvo stengiamasi iaikinti, kas yra organizuotas nusikalstamumas, kokie jo esminiai bruoai. Atsivelgiant atsakym klausim buvo skirtingai atsakoma klausim, ar i viso jis egzistuoja, kiek yra paplits, koki daro al ir pan. Tokios diskusijos vyraudavo daugelyje konferencij apie organizuot nusikalstamum. Aptarti, kaip kovoti su juo, tiesiog nelikdavo laiko. Vliau ia problema imta domtis maiau. Taiau pati problema iliko. Kaip ir anksiau, ji trukdo tiek teorijai, tiek praktikai.
Nusikalstamo verslo samprata

Pastaraisiais metais vis labiau sitvirtina organizuoto nusikalstamumo samprata, akcentuojanti vien, bet ypa svarb jo bruo nusikalstam versl. Tai smoningi nusikaltimai siekiant pelno. Manytume, kad pirmasis Lietuvoje nuosekliai inagrinjs organizuot nusikalstamum kaip nusi1 Ukirsti keli organizuotam nusikalstamumui bei korupcijai Lietuvoje bandoma nuo 1992 m.: Lietuvos Respublikos Vyriausyb pritar nusikalstamumo kontrols Lietuvoje koncepcijai (Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. balandio 3 d. nutarimas Nr. 313 Dl nusikalstamumo kontrols Lietuvoje koncepcijos), kurioje paymta, kad viena i prioritetini (strategini) nusikalstamumo prevencijos ir kontrols krypi pakirsti (suardyti) ekonomin organizuoto nusikalstamumo (grupi) potencial; parengtos ir gyvendinamos specialios programos bei priemons: Ekonomini nusikaltim prevencijos ir kontrols programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. gruodio 18 d. nutarimu Nr. 954 Dl ekonomini nusikaltim prevencijos ir kontrols programos (inios, 1993. Nr. 72 1355), antikorupcini priemoni planas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 356 Dl priemoni nusikaltim, susijusi su korupcija, kontrolei ir prevencijai gerinti (inios. 1996. Nr. 27660), ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 62 Dl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programos.) 2 Mintas planas numato tokias kovos su organizuotu nusikalstamumu priemones: nuosekliai stiprinti prevencijos struktras, kontroliuojanias ekonominius ir finansinius santykius, ukirsti keli nusikaltimams ir piktnaudiavimams.
324
ANTRA DALIS
kalstam versl yra K. imkus1. Btent jis pirmasis tikinamai ipltojo idj, kuri bus svarbiausia tikslinant organizuoto nusikaltimo samprat, jog organizuotum, profesionalum ir kitus svarbius bruous suformuoja nusikaltli veikla nusikalstamas verslas siekiant nusikalstamo pelno. Jis taip pat smulkiai inagrinjo, kaip nusikalstamos organizacijos pobdis bei struktra priklauso nuo jos nusikalstamo verslo. Toliau iuo poiriu ir remsims bandydami, kur manoma, j praplsti. Pirmiausiai panagrinsime, kaip daromi nusikaltimai gali bti verslas. Jeigu mogus padaro nusikaltim gino kartyje, bdamas labai susijaudins, tai, aiku, nra verslas. Arba jeigu apimtas pavydo vyras umua mon tai irgi ne verslas. Bet tai jeigu nuudoma vykdant klient usakymus, u atlyginim tai jau nusikalstamas verslas. Tokia veikla ir verslas turi daug bendr esmini bruo. Vienas i j tikslas. Svarbiausias verslo tikslas yra gauti pelno. Samdomas udikas atlieka usakym taip pat siekdamas pelno. Verslininkas paprastai siekia kuo didesnio pelno. Lygiai taip pat ir udikas stengiasi usidirbti kuo daugiau. Jis imasi ios veiklos tikdamasis pasipelnyti. Kaip ir bet koks verslininkas, priimdamas klient usakymas, samdomas udikas stengiasi isiderti kuo didesn umokest. Kitas bruoas nuolatin veikla. mogus, vien kart pagamins ir pardavs kok nors daikt, dar negali savs vadinti verslininku. Dar vienas bruoas racionalumas. Priimdamas sprendimus verslininkas turi vadovautis protu, o ne jausmais. Jis stengiasi, kad galutinis produktas, u kur jis gaus peln, jam kainuot kuo maiau, jo gamybai reikt kuo maiau laiko, pastang. Lygiai taip pat ir nusikaltlis, kuriam nusikalstama veikla yra verslas, nori gauti kuo daugiau kuo maesne kaina. Nusikalstamo verslo atveju pirmiausia tai reikia nekliti. Jis racionaliai, t.y. altai, kruopiai, visapusikai apgalvoja nusikaltim, sudaro smulk veikimo plan ir darydamas nusikaltim to plano laikosi. Toks nusikaltlis verslininkas maiausiai panaus paprast nusikaltl, kuris veikia impulsyviai, rytasi nusikalsti paskutin minut, vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Nusikalstamas verslas isiskiria i kit versl tuo, kad gaminami ir klientui parduodami ne maisto produktai ar avalyn, o nusikaltimai. Kadangi mogudysts, prekyba monmis, narkotikais, kontrabanda statymo yra udrausti, nusikalstamas verslas tuos nusikaltimus gamina. Prekybos maisto produktais statymas nedraudia. Jos mes negalime vadinti nusikalstamu verslu, net jeigu organizuojant ir vykdant t prekyb paeidiami
imkus K. Operatyvin veikla kovoje su organizuotu nusikalstamumu: daktaro disertacija. Vilnius, 1998. P. 11.
325
statymo nustatyti reikalavimai piktybikai nemokami mokesiai, slepiamos pajamos, duodami kyiai ir pan. Jeigu nusikaltimas yra verslas, kiti bruoai, kurie paprastai priskiriami organizuotam nusikalstamumui, gali kilti i j (taiau tai nebtinai reikia, kad jie visada turi kilti). Organizuotumas. Dabartinis legalus verslas daniausiai reikalauja aukto organizuotumo lygio. Kad pagamint iuolaikin automobil, gamykla turi veikti kaip laikrodis. Kiekviena jo detal turi bti pagaminta laiku, laiku ir tiksliai sujungta su kitomis. Tokios gamyklos organizacin struktra primena kariuomen. Ji negali skmingai veikti be grietos drausms, atsakomybs, tikslaus pasiskirstymo pareigomis. Todl kalbdami apie dabartin versl sivaizduojame ilgus surinkimo konvejerius, finansini, technologini ir kitoki padalini sistem, koordinuotai veikiani pagal tiksliai suderint plan. Taiau toli grau ne visada verslas yra ir turi bti organizuotas btent taip. Tokia stambi ir sudtinga organizacija tik tuo atveju pateisina lkesius, jeigu esamomis rinkos ir gamybos slygomis yra racionaliausia ir duoda didiausi peln. Kitomis slygomis naudingi gali bti visai kiti verslo organizavimo bdai. Danai bna, kad tam tikromis verslo slygomis geriausia yra nedideli moni kooperacija. Neretai stipriausia ir pelningiausia pasirodo esanti ne stambi verslo organizacija, o eimos verslas arba net pavienis verslininkas. Niekas negali i anksto pasakyti, kokia organizacija tam tikromis slygomis yra tinkamiausia. Tai paaikja tik rinkos konkurencijos slygomis. Nra tokios verslo organizacijos, kuri pelninga visur ir visada. Verslo formos yra labai jautrios rinkos ir gamybos slygoms. Neretai matome, kaip lyg ir neesminis j pokytis i esms keiia verslo situacij, padaro efektyvias vienas verslo formas ir neefektyvias kitas. iandien daugiausia pelno gali duoti labai stambus, sutelktas, gerai organizuotas verslas, o rytoj, pasikeitus ekonominms slygoms, pelningesnis pasirodys ess smulkus verslas. Lygiai t pat galima pasakyti ir apie nusikalstam versl. Tam tikromis slygomis pelningesn gali bti didels ir sudtingos nusikalstamos organizacijos veikla, nes btent i organizacija geriausiai organizuoja nusikaltimus bei savo nari apsaug nuo kriminalins justicijos institucij. Taiau rytoj, pavyzdiui, iek tiek pasikeitus statymams, rinkos konjunktrai, kovos su nusikalstamumu metodams, paaiks, kad didel organizacija jau neveiksminga, kad jos nusikalstama produkcija per brangi, ji per daug pastebima, kad joje per sunku derinti tarpusavio santykius ir sprsti konfliktus. Tokiu atveju veikiant rinkos slygoms ji turi tuoj pat pakeisti savo struktr ir veiklos formas. Kitaip i rinkos j istums apsukresni konkurentai.
326
ANTRA DALIS
Taigi organizuotumas nra nusikalstamo verslo esminis, neatskiriamas bruoas. Jis irykja arba dingsta tai priklauso nuo verslo slyg. Maa to, organizuotumas yra greitai besikeiiantis bruoas ir kitoks bti negali. Lygiai taip pat labai skirtingos gali bti nusikalstamo verslo organizavimo formos. Kaip inoma, didel mon toli grau nra vienintel stambaus verslo forma. Danai veiksmingesnis bna stambus nedideli moni susivienijimas. Pagrindin mon organizuoja gamyb, atlieka svarbiausias operacijas, tarkime, sumontuoja gamin i dali, kurias pagamino kitos susivienijimo mons. is stambaus verslo variantas (kartais vadinamas japonikuoju) neretai bna daug gyvybikesnis nei stambi mon, pati daranti visk nuo pradios iki galo. Toks susivienijimas danai pasirodo esantis daug atsparesnis konjunktros svyravimams. Pablogjus konjunktrai, pagrindin mon tiesiog nepratsia sutari su kitomis monmis ir tai leidia operatyviai sumainti gamybos ilaidas bei igyventi blog laik. Be to, tokia stambi gamyba gali geriau utikrinti pagalbini moni produkcijos kokyb. Mat ios pagalbins mons turi konkurent ir prireikus jas galima pakeisti. Verslo praktika ino ir aib kitoki verslo organizavimo form. Lygiai taip pat labai vairios gali bti nusikalstamo verslo, nusikalstam moni bei j darbuotoj bendradarbiavimo formos, funkcij pasiskirstymas, drausms, atsakomybs, vado ir pavaldini santyki formos. Nuo j priklauso ir organizacijos vadovo vaidmuo bei vadovavimo metodai, struktra, santyki pastovumas, apibrtumas ir t.t. Nra abejoni, kad kartais tam tikras nusikalstamas verslas gali gyti ir toki bruo, kuriuos vaizduoja mafijos sukarintos pogrindio organizacijos mitas bti labai organizuotas, specializuotas, profesionalus ir pan. Taiau tai tik viena i daugelio galim nusikalstamo verslo form. Tik kartu su rinkos slygomis besikeiiantis nusikalstamo verslo organizavimo bdas yra gyvybingas. Taigi nusikalstamam verslui tikrai bdingas tam tikras organizuotumo lygis. iuo poiriu nusikalstamas verslas tikrai yra organizuotas nusikalstamumas. Taiau tas organizuotumas daniausiai yra visai kitokio pobdio nei vaizduoja mafijos mitas. Nusikalstamas profesionalizmas. Daniausiai organizuotas nusikalstamumas apibdinamas kaip pasiymintis auktu nusikalstamu profesionalizmu. Manoma, kad nusikalstam organizacij nariai yra mons, kuriems nusikalstama veikla yra profesija, kurie tuo usiima nuolat, kelia savo kvalifikacij. Manoma, kad nusikaltimai daromi naudojant moderniausi technik, neretai daug tobulesn u teissaugos institucij. Ar tai tiesa? Organizuodamas savo versl ir siekdamas, kad jis bt pelningas, bet kuris verslininkas, taip pat ir gaminantis nusikaltimus, nemaai dmesio skiria personalui. Jis turi tiksliai nustatyti, kokias funkcijas privalo vykdyti
327
auktos klass ir brangiai mokami profesionalai, o kur naudingiau panaudoti pigius neprofesionalus. Verslininkas turi tiksliai vertinti, kas konkreiu atveju svarbiau: auktas profesionalizmas ar didel itikimyb organizacijai, profesins inios ar asmenybs bruoai ir t.t. Nuo to, kaip skmingai bus isprsti visi ie klausimai, priklauso verslo skm. Tas pats pasakytina ir apie nusikalstam versl. Vienais atvejais reikia ger profesional, kitais atvejais labiau tinka neprofesionalai, bet turintys tinkam bruo arba galimybi. Taigi profesionalumas irgi nra neatskiriamas nusikalstamo verslo bruoas. Jo poreikis ir forma priklauso nuo nusikalstamo verslo slyg ir joms pasikeitus taip pat gali keistis. Mastas. Organizacijos dydis. Mafijos mitas nusikalstam versl vaizduoja kaip labai didel nacionalinio masto susivienijim. Tam tikromis slygomis jis gali toks bti. Taiau nusikalstamas verslas gali bti ir vidutinis, ir smulkus, ir pavienis. O dl nusikalstamos mons dydio, tai tik viena yra pastovu to dydio nepastovumas (labilumas). Tas dydis keiiasi verslui prisitaikant prie nuolat besikeiiani rinkos slyg. Pavojingumas visuomenei. Pagal mafijos mit organizuotas nusikalstamumas yra pavojingiausia visuomenei nusikalstamumo atmaina. Taip pat manoma, kad kuo nusikalstama organizacija didesn, tuo ji pavojingesn. Tai vl gali bti tiesa, o gali bti ir netiesa. Didel organizacija gali bti pavojingiausia visuomenei, jeigu esamomis slygomis ji yra veiksmingiausia nusikalstamo verslo forma, leidia geriausiai paslpti nusikaltim, organizuoti nusikalstam gamyb ir pan. Taiau kitomis slygomis daug pavojingesns gali bti smulkios nusikalstamos organizacijos arba net pavieniai nusikaltliai. Taip yra, jeigu btent tokios formos geriau utikrina saug nusikaltim ir didel peln. Taigi galime daryti ivad, jog nordami suprasti nusikalstam versl turime pirmiausia inagrinti nusikalstamo verslo slygas. Tai svarbu dl to, kad konkreios verslo formos yra reakcija ias slygas. Reikia patikslinti ir pat termin organizuotas nusikalstamumas. Neturtume pamirti, kad tai istorikai susiklosts terminas, prie kurio visi seniai priprato. Taiau jis pavojingas tuo, kad kartais nukreipia ms dmes nuo svarbiausio dalyko nusikalstamo verslo slyg gana nesvarbius dalykus vienok arba kitok io verslo organizuotumo lyg. Organizuotas nusikalstamumas yra iek tiek netikslus terminas. Be to, kartais is terminas organizuotum mus veria sieti su kitais bruoais (didiausiu pavojingumu, profesionalizmu ir t.t.). Tuo tarpu ie bruoai iplaukia ne i organizuotumo, o (kartu su juo) i nusikalstamo verslo slyg. Didelis organi-
328
ANTRA DALIS
zuotumas nra btinas nusikalstamo verslo bruoas. Jis yra mobilus, gana greitai besikeiiantis1.
3. Socialins ir ekonomins nusikalstamo verslo prielaidos

Pabandykime patikslinti ekonomines, socialines, psichologines slygas, kuriomis nusikalstamas verslas atsiranda. Jam atsirasti ypa svarbios ios prielaidos: Stiprus nepatenkintas visuomeninis poreikis. Narkotik verslas yra pelningas dl to, kad isivysiusiose alyse egzistuoja daug narkoman, kuriems kasdien gyvybikai reikia narkotik. Jeigu toki moni nebt, nebt ir ios nusikalstamo verslo akos. T pat galima pasakyti ir apie prekyb vaikais. Btent dl to, kad yra bevaiki eim, troktani turti vaik, i verslo aka ir egzistuoja. Jeigu verslininkai neturt problem i savo partneri atgaudami skolas, jeigu klausim skmingai sprst teismas, nebt sukurtas toks verslas kaip kredit imuimas. Taigi pirma nusikalstamo verslo atsiradimo prielaida didelis nepatenkintas poreikis. Teisiniai draudimai organizuojant paklausos patenkinim. Tai reikia, kad yra statymas, draudiantis mintus poreikius tenkinti. Negalima parduoti ir pirkti narkotik, udrausta organizuoti seksualines paslaugas, negalima prekiauti vaikais arba imuinti skol. Visa tai draudia baudiamasis statymas. Galimyb patenkinti paklaus organizuojant statymo paeidim. Egzistuoja socialins, ekonomins ir kitos slygos, kuriomis ta paklausa geriauNatraliai kyla klausimas, ar kiekvienas organizuotas nusikaltimas (nusikaltimas, kur padar organizacija) yra verslas. Aiku, kad ne. Politiniai nusikaltimai, suokalbis, kurio tikslas nuversti teistai irinkt vyriausyb tai pogrindio politins organizacijos nusikaltimas. Ji siekia politini, o ne ekonomini tiksl. Jai reikalingas ne pelnas, o politiniai pokyiai. Dar akivaizdesnis pavyzdys nusikaltimai, kuriuos daro valstybs, pavyzdiui, faistin Vokietija. r.: Chambliss W. StateOrganized Crime The American Society of Criminology, 1988 Presidental Address // Criminology. Vol. 27 (2). (May 1989). Taiau vyraujanti kriminologin ir praktin tradicija revoliucionieri, darani nusikaltimus idjiniais sumetimais, organizuotam nusikalstamumui nepriskiria. Mums neprasta revano siekusi Vokietij vadinti vokiei mafija. Organizuotum tradicija linkusi sieti su peln teikianiais nusikaltimais (narkotik verslu ir pan.). Tas neaikumas, nenuoseklumas, neapibrtumas vartojant termin organizuotas dar kart parodo, kaip pavojinga laikyti j pagrindiniu orientyru, esminiu bruou organizuojant kov su nusikalstamumu.
1
329
siai gali bti patenkinta paeidiant mint statym, kitais odiais, organizuojant pelning nusikalstam versl. Vienas i pavyzdi automobili verslas. Kadangi lengvieji automobiliai yra labai brangs, gantinai pigiai bei saugiai galima sigyti vogt automobil. Tam ir egzistuoja nusikalstamas verslas, kuris gamina vogtas mainas.
Taigi DIDEL IR NEPATENKINTA PAKLAUSA+TEISINIS DRAUDIMAS J PATENKINTI+SLYGOS, KAI VIS DLTO TAI GALIMA PADARYTI ORGANIZUOJANT NUSIKALSTAM VERSL=NUSIKALSTAMO VERSLO PLTRA.
Kas vyksta susiklosius mintoms slygoms? a) didja udraustos preks arba paslaugos kaina. Kad patenkint stipr poreik, mons pasireng mokti daugiau. Narkomanas, nordamas sigyti narkotik, pasirengs sumokti bet kiek. I ekonomikos inome, kad kainos tuo didesns, kuo daugiau pinig mons turi ir kuo didesnis yra poreikis. Udraust narkotik negalime neskausmingai pakeisti kuo nors kitu. Narkomanui btinai reikia btent narkotik. i paklausa yra neelastinga. b) atsiranda socialinis psichologinis udraustos paklausos efektas. Udrausta prek prieinama tik nedaugeliui, t.y. labai turtingiems monms aukiausi visuomens sluoksni atstovams. Dl to ji gyja papildom reikm, tampa prestio simboliu, liudija apie aukt socialin status. Tai dar labiau padidina io udrausto vaisiaus patrauklum. Paklausa tampa prestiin. c) provokuojantis teisinio draudimo poveikis. Psichologiniai udraustos paklausos padariniai. Udraustas vaisius saldus. Nepasiekiamas, bet pageidaujamas objektas tampa labai patrauklus. Apie j imama svajoti. Toks nepasiekiamas, bet troktamas objektas sukelia nemaai svarbi efekt. Vienas i j jis susilieja su kitais neisipildiusiais mogaus norais. Nepasiekiamas objektas tampa vis nepasiekiam dalyk simboliu. Dl to nepatenkinta paklausa toliau didja. Teisin draudim ir didel paklaus galima palyginti su utvanka, stabdania ups tkm. Pirmiausia prie utvank didja vandens lygis. Dl to stiprja vandens spaudimas. Pagaliau utvanka nuveriama arba vanduo ima bgti per jos vir.
330
ANTRA DALIS
4. statymo paeidimo komercializacija. Ekonominis draudimo padarinys

Terminas komercializacija reikia proces, kai koks nors daiktas arba veiksmas gyja kain, pasidaro pirkimo ir pardavimo rinkos objektu. Btent toks yra statymo paeidimo procesas. Nustatoma ir pagal rinkos dsnius kinta statymo paeidimo kaina. Kuo didesn paklausa, grietesnis draudimas ir kuo sunkiau jo ivengti, tuo brangiau kainuoja nelegali prek arba paslauga. Tai nebtinai reikia, kad viskas pasaulyje perkama ir parduodama. Tai tik reikia, kad atsirado rinka, kai u statymo paeidim galima gauti tam tikro dydio peln.
Ekonomins nusikalstamo verslo ypatybs

Bet koks verslas teikia prekes arba paslaugas ir organizuoja j gamyb. Tam reikalingos tam tikros gamybos snaudos. Ir viena, ir kita yra pelninga, jeigu gamybos snaudos (preks savikaina) yra maesns u kain. Kuo didesnis skirtumas tarp tikrosios preks pardavimo kainos ir ilaid jai pagaminti, tuo pelningesnis verslas, kad ir koks jis bt legalus ar nusikalstamas. Taiau nusikalstamas ir legalus verslas gerokai skiriasi ilaid sudedamosiomis dalimis. Legalios produkcijos ilaidos susideda i dviej dali. Pirmoji tai vairiausios gamybos ilaidos (aliava, darbas, ilgalaikio turto amortizacija ir kt.). Antroji dalis tai vairiausi mokesiai. J suma atskirose alyse gali sudaryti iki 5080 proc. vis ilaid prekei pagaminti. Visikai kitokia yra nusikalstamo verslo ilaid struktra. Tiesiogins tokio verslo gamybos ilaidos, palyginti su legaliu verslu, yra neymios. Vagiant automobil nesunaudojama tiek aliavos, kiek gaminant j. Nusikalstamas verslas neturi toki svarbi ilaid kaip mokesiai. Nei samdomas udikas, kuriam sumokama u vykdyt uduot, nei verslininkas, prekiaujantis moterimis, vaikais arba narkotikais, mokesi nemoka. Svarbiausia nusikalstamo verslo ilaid dalis yra nusikaltimo rizikos kaina. Usitrenkusias lengvojo automobilio dureles altkalvis atrakina u nedidel mokest. Taiau ta pati operacija kainuoja labai daug, jeigu ji yra nusikaltimo to paties automobilio pavogimo dalis. Mat iuo atveju operacij pabrangina kriminalin rizika. altkalvis, atrakinjantis vagiamos mainos dureles, gali baigti i operacij kaljime. Dl to nusikalstamo verslo savininkas turi bti pasirengs sumokti daug daugiau, kad i rizik kompensuot. Jeigu jis to nedarys, jam nepavyks rasti norinio tai daryti altkalvio. Rizikos ilaidos turi bti trauktos bendr kriminalinio verslo
331
produkto (u pinigus padaryto nusikaltimo) kain. Btent nuo t rizikos ilaid daugiausiai priklauso nusikalstamos preks arba paslaugos kaina. Kaip pavyzd palyginkime legaliai pagamint ir pavogt automobili savikainos santyk atsivelgdami kriminalins rizikos dyd (17 schema). Vertikali linija ymi kriminalins rizikos dyd. Kuo didesn rizika, t.y. kuo daugiau rizikuojama darant pelning nusikaltim, tuo daugiau nusikalstamo verslo organizatoriams tenka mokti savo darbininkams. Horizontalioji linija ymi atitinkamas nusikalstamos gamybos ilaidas (pinigus, kuriuos reikia sumokti rizikuojantiems kriminaliniams darbininkams). Matome, kad esant pirmam nusikaltimo padarymo rizikos lygiui ir nusikaltimo savikaina yra maesn. Rizikai padidjus padidja ir nusikaltimo ilaidos.
17 schema. Legaliai pagamint ir kriminalini preki (paslaug) savikainos santykis atsivelgiant kriminalins rizikos dyd
Legalios produkcijos kaina Kriminalins rizikos didjimas
Nusikaltimo padarymo rizika 2
Nusikaltimo padarymo rizika 1
Nusikaltimo padarymo kaina 1
Nusikaltimo padarymo kaina 2
Kain skirtumas tarp legalaus ir nusikalstamo produkto
Kriminalins produkcijos ilaid didjimas Svarbiausia schemoje yra legalios rinkos ir kriminalins gamybos ilaid skirtumas tam tikru momentu. Kuo tas skirtumas didesnis, tuo nusikalstamas verslas pelningesnis. Jeigu, pavyzdiui, pagaminti automobil kainuoja
332
ANTRA DALIS
5000 doleri, o pavogti ir nelegaliai parduoti tik 1000 doleri, tai nusikalstamo verslo grynas pelnas yra 4000 doleri. Vadinasi, is verslas fantastikai pelningas, nes per trump laik, reikaling automobiliui pavogti, paruoti pardavimui ir parduoti, gaunamas 400 proc. pelnas. inoma, nelegaliu verslu usiimantis asmuo darys visk, kad is kriminalinio ir legalaus gaminio ilaid skirtumas bt kuo didesnis. Matme, kad skirtumas tarp legalaus ir nusikalstamo verslo labiausiai priklauso nuo kriminalins rizikos. Kuo ji maesn, tuo maiau tenka skirti l jai apmokti ir tuo pigesn yra kriminalinio produkto savikaina palyginti su legaliuoju. Didjant kriminalinei rizikai didja ir atitinkamos ilaidos bei galutin nusikalstamo produkto kaina. Kartu maja ir nelegalios preks konkurentabilumas legalios atvilgiu. Suprantama, kad nusikalstamo verslo vadovai stengiasi nusikalstam rizik sumainti. Mintoje K. imkaus disertacijoje labai smulkiai inagrintos vairios nusikalstam organizacij savisaugos sistemos (r. Nusikalstamos organizacijos veikla siekiant sumainti kriminalinio verslo rizik).
Nusikalstamos organizacijos veikla siekiant sumainti kriminalinio verslo rizik (pagal K. imk)1 Nusikalstam organizacij savisaugos sistema Apibendrinant operatyvinio tyrimo mediag ir turim operatyvin informacij, gaut pastaraisiais metais Lietuvoje, bei usienio tyrintoj stebjimus galima teigti, kad nusikalstamos organizacijos, slpdamos savo nusikalstam veikl, imasi priemoni, kad ivengt galimo baudiamojo persekiojimo. Naudojamasi visokiausiomis konspiracijos formomis. Patys nusikalstam organizacij nariai usikonspiruoja labai vairiai. Tai priklauso nuo to, kokiu struktriniu lygmeniu jie veikia. Paties emiausio lygmens organizacijose beveik jokios konspiracijos nepastebima. Atvirkiai, ia dana j nusikalstama reklama. Tokios grupuots usiima turto prievartavimu, skol imuinjimu ir pan. Kad niekam nekilt noras joms pasiprieinti, demonstruoja savo nebaudiamum bei gali. Antrajam lygmeniui priklausantys nariai usikonspiruoja kaip stambs legalaus verslo savininkai tvirtindami, kad visos milinikos pajamos tai skmingo, teisto verslo rezultatas.
imkus K. Operatyvin veikla kovoje su organizuotu nusikalstamumu (naujas operatyvins veiklos modelis): daktaro disertacija. Vilnius, 1998. P. 63-68.
1
333
Aukiausiam lygmeniui priklausantys asmenys, kuri Lietuvoje yra nedidel grupel, usikonspiruoja, tiksliau gauna tam tikr imunitet, aktyviai dalyvaudami ekonominiame bei politiniame Lietuvos gyvenime. Be bendrojo konspiratyvumo, nusikalstamos organizacijos naudojasi ir kitomis nebaudiamum utikrinaniomis priemonmis. Tokias priemones vykdo specialiai tam paskirti asmenys arba padaliniai, t.y., be horizontali nusikalstamo verslo struktrini padalini, sukuriami vertikals, nesusij su paiu verslu, bet utikrinantys jo saugum. Tai kontrvalgybos, valgybos, teisins pagalbos ir smogik padaliniai. Legaliu verslu prisidengusios organizacijos sukuria saugos struktras, kurios funkcionaliai pareigotos saugoti versl, taip pat ir neteist. Kai kuriais atvejais tokie padaliniai arba dauguma j nari neino apie organizacijos nusikalstam veikl. Atskiriems vykdytojams bandoma teigti, kad j veiksmai susij tik su konkurencine kova arba palanki slyg sudarymu teistam verslui. Lietuvoje susidar palankios slygos suformuoti savisaugos struktras i buvusi KGB, milicijos, kariki profesional, kuri patirtis dabar puikiai pritaikoma visikai prieingiems dalykams. Kontrvalgybos padaliniai skirti utikrinti vidin nusikalstamos organizacijos saugum. Jie: tikrina, ar organizacijos nariai patikimi; rpinasi organizacijos informacijos apsauga: a) utikrina informacijos laikmen apsaug; b) utikrina bendravimo konfidencialum (technikai testuoja ryio linijas, patalpas ir pan.); c) laiku aptinka galim informacijos nutekjimo kanalus ir juos blokuoja. rpinasi organizacijos lyderi bei atskir jos nari apsauga. Ypa daug dmesio skiriama organizacijos nari patikimumui patikrinti. i veikla turi du etapus: 1) asmen, galini bendradarbiauti su policija, patikrinimas; 2) tariamj asmen patikrinimas ir paalinimas arba panaudojimas savo tikslams. Pirmajame etape stebima, ar asmuo neturjo ryi su asmenimis, kurie buvo patraukti baudiamojon atsakomybn. Domimasi tais asmenimis, kuri atvilgiu policija visikai nesim joki priemoni, o jeigu ir msi, tai akivaizdiai ne pagal nuopelnus. tariamaisiais tampa ir nuteistieji, kuriems bausm atidta, taip pat lygtinai paleisti i kalinimo viet. Tokius asmenis gali bti pavesta stebti policijos komisariatui. Iekoma konspiracini but, tokie butai stebimi. Nusikalstamos organizacijos nariai tikrinami labai kruopiai. Pavyzdiui, naujo kandidato tikrinami ne tik visi, net ir nereikmingi gyvenimo faktai, bet ir nuvykstama jo gimtin, aplankomi
334
ANTRA DALIS
tv ir seneli kapai. Priimti organizacij nariai irgi tikrinami vairiais bdais, pavyzdiui, penkiems atskiriems nariams praneama apie skirtingas narkotik gabenimo vietas, o vietoj narkotik gabenami miltai. Jei informacija nuteka, altin nustatyti bna labai paprasta. Arba imituojamas nusikaltimas ir stebima, ar tariamieji neskambina telefonu, ar nesusitinka su policijos darbuotojais. Ne maiau dmesio skiriama ir bendravimo konfidencialumui utikrinti. Tobuliausiomis technikos priemonmis tikrinamos patalpos, kuriose numatomi dalykiniai pokalbiai, naudojami specials telefoninio ryio ifratoriai. Stengiamasi ivengti net ir maiausios rizikos, nors tai bna susij su didelmis ilaidomis. Kartais sukuriama sudtinga tarpinink sistema, kuri beveik neleidia aptikti tikrojo eimininko, o jei jis vis dlto pasirodo, imamasi visokiausi konspiracijos priemoni. Pavyzdiui, organizuojant pasitarimus kruopiai atrenkami dalyviai. Laikas ir vieta danai keiiami. Vieta parenkama tokia, kurios beveik nemanoma stebti ar kontroliuoti pokalb. Stengiantis suklaidinti policij naudojami apgaulingi susitikimai, kuri metu kalbamasi neutraliomis temomis. Kartais svarbs susitikimai organizuojami net usienio alyse. Nors tokio lygio konspiracijai reikia nemaai ilaid, taip utikrinamas saugumas. Btina paymti, kad vidine organizacijos sauga rpinamasi ne tik stengiantis apsisaugoti nuo galimo policijos operatyvinio arba baudiamojo persekiojimo, bet taip pat ir nuo konkuruojani nusikalstam grupuoi veiksm, galini padaryti al arba sukelti pavoj. Svarbiausia valgybos padalini uduotis utikrinti iorin apsaug. Tam tikslui renkama informacija apie galimus pasiksinimus organizacijos saugum. Pirmiausia tokia informacija renkama grsm kelianiuose idiniuose teissaugos institucijose. Naudojamasi vairia valgybine technika arba nusikalstam veikl traukiami atitinkami pareignai, umezgami korupciniai ryiai arba svarbi informacija perkama. Dani atvejai, kai atskiri pareignai, neatsakingai elgdamiesi, nesilaikydami konspiracijos reikalavim, sudaro slygas konfidencialiai informacijai patekti suinteresuot asmen rankas. Informacija renkama ne tik teissaugos, bet ir kitose valstybinse institucijose, kurios gali rengti norminius aktus arba priimti sprendimus, sunkinanius nusikalstam organizacijos versl. valgybos padaliniai domisi ir kitomis nusikalstamomis grupuotmis iekodami tinkam partneri arba siekdami paalinti galim grsm. ie padaliniai ne tik renka informacij, bet ir neutralizuoja pavojingus idinius: bando papirkti, grasina, imasi smurto arba kitoki nusikalstam akcij. Remiantis usienio ekspert stebjimais galima teigti, kad nusikalstamos organizacijos savo tikslams gyvendinti vis plaiau pasitelkia iniask-
335
laidos priemones. Naudojami vairiausi ryio su urnalistais umezgimo bdai nuo tiesioginio bendradarbiavimo iki dienraio priklausomybs, susijusios su dideliais mokesiais u reklaminius skelbimus. Tai veiksminga priemon sukompromituoti atskirus teissaugos pareignus arba net visus padalinius, daryti spaudim, kad bt priimtas atitinkamas sprendimas, arba neutralizuoti konkurentus. Kita vertus, akivaizdu, kad urnalistas, raantis kriminaline tematika, palaiko ryius su informacij jam teikianiais teissaugos institucij pareignais. Tokie urnalistai tampa nusikalstam organizacij savotiku taikiniu, i j siekiama gauti rpim informacij, nes likti abejingi atliekamiems tyrimams arba planuojamiems veiksmams jie negali. Turimos operatyvins informacijos duomenimis, Lietuvoje iuo metu nusikalstamos organizacijos plaiai taiko vadinamj anonimins iniciatyvos metod, t.y. aukiausioms teissaugos instancijoms siuniami anoniminiai melagingi praneimai, kompromituojantys pavojingus pareignus. Nors patikrinimo metu tokia informacija nepatvirtinama, nepasitikjimo elis lieka ir nepatikimas darbuotojas nualinamas nuo aktyvios profesins veiklos, nuo jo slepiama visa btina informacija. Labai pavojinga tendencija, kai nusikalstamos organizacijos informacij suino i su jomis susijusi operatyvini darbuotoj. Tokiais atvejais nusikaltli rankas patenka operatyvins skaitos, informacija apie slaptsias pajgas bei galimybes taikyti operatyvinius metodus. Teisin pagalb nusikalstamoms organizacijoms teikia ne tiesiogiai su jomis susij asmenys, o teisininkai, turintys nuolatin darb teiss institucijose. Pasirenkami takingi, didel autoritet ir plaius ryius turintys teisininkai. Teisin pagalba gali bti: 1) teisin apsauga nuo galimo patraukimo baudiamojon atsakomybn bei teisin pagalba patraukus baudiamojon atsakomybn; 2) teisins konsultacijos dl galimybi apeiti statym, pasinaudoti jo prietaravimais bei baltomis dmmis, kad bt galima dar skmingiau ir saugiau pltoti neteist versl. Smogikai tai fizin jga, skirta fiziniam saugumui utikrinti. is padalinys fizikai stiprs jaunuoliai, daugiausia laiko praleidiantys sporto salse. Organizacijoje jie dirba asmens sargybiniais, vairuotojais, sargais ir pan. Smogikai dalyvauja vairiose nusikalstamose akcijose, fiziniuose susirmimuose sprendiant konfliktus su kitomis nusikalstamomis grupuotmis, juos gali pasitelkti valgybos bei kontrvalgybos padaliniai savo udaviniams gyvendinti. Viena i svarbiausi smogik funkcij baims atmosferos visuomenje sukrimas. Smogikai vainja prabangiais automobiliais, rodo paniek ir nepaklusnum policijos darbuotojams bei savo nebaudiamum moni susibrimo vietose poilsiavietse, restoranuose ir pan. ia jie sukelia mutynes, sualoja mones, padaro materiali nuosto-
336
ANTRA DALIS
li, taiau atsiskait ivengia atsakomybs. Smogikai siekia, kad visuomen pamatyt j gali ir policijos bejgikum prie tokius mafijoz veiksmus. Paymtina, kad savisaugos sistemos mastas bei struktra priklauso nuo nusikalstamai organizacijai daromo spaudimo. Nejusdama iorinio pavojaus bei esant visikam tiliui nusikalstama organizacija gali apsiriboti keliais asmenimis, kurie vykdo tik kai kurias savisaugos funkcijas. Organizuoto nusikalstamumo galia bei pranaumas pasireikia tuo, kad savo veikloje jis naudojasi ne tik visomis teistomis, bet ir neteistomis valgybos priemonmis bei metodais, kuriais valstybins institucijos naudotis negali.
5. Nusikalstamo verslo pltros pagrindiniai etapai

Nusikalstamas verslas tai visuma nusikalstam organizacij, dl pelno darani tuos paius nusikaltimus. Nusikalstamo verslo pavyzdiai yra narkotik verslas, prostitucija, automobili vagysts ir pan. Kiekviena tokia kriminalinio verslo aka atsiranda susidarius ankiau apraytoms prielaidoms (didel ir nepatenkinama paklausa+teisinis draudimas j patenkinti+slygos, kai vis dlto tai galima padaryti organizuojant nusikalstam versl=nusikalstamo verslo pltra). Susikrusi kriminalinio verslo aka ima pltotis. Iskirtini keli daugeliu atvilgi panas jos pltros etapai1.
Pirmasis etapas. Klestjimas

Kriminalinis verslas sukuriamas, kai atsiranda svarbus nepatenkintas poreikis ir teisiniai draudimai, neleidiantys j patenkinti. Pirmajame etape kriminalinis verslas danai bna labai pelningas. Veikiant draudimui paklausa pasiekia aukt lyg ir susiformuoja kriminalins paslaugos rinka. Kaip inoma, kuo maesn rizika, tuo didesnis pelnas. i rizika maiausia irgi pradiniame etape, kol visuomen dar neturi gynybos sistem ir kovos su nauju kriminaliniu verslu patirties. Taiau toli grau ne visada tai pakeiia kriminalinio verslo padt. Mat visuomen visais legaliais bdais stengiasi didinti kriminalinio verslo rizik.
1 Visikai aiku, kad tam tikrais atvejais pirmasis etapas gali bti labai trumpas arba jo i viso nebti. Taip vyksta, kai naujoje nusikalstamoje rinkoje pradeda veikti keletas konkuruojani nusikalstam organizacij. Tokiu atveju i karto prasideda antrojo etapo procesai.
337
Jeigu rizika padidja, ji kainuoja daugiau, padidja kriminalins preks savikaina ir ji gali pasidaryti neprieinama, per brangi arba nepajgi konkuruoti su legaliu verslu. Bet kartu vyksta pirmin legalaus ir kriminalinio verslo santyk atkuriantys procesai. Mat sutrukdyti kriminalin versl, padidinti jo rizikingum ne taip jau lengva. Tai reikalauja nema l. Realiai tai galima padaryti ipltus kovos su tokiu nusikalstamumu aparat ir suteikus jam plaius galiojimus kontroliuoti versl. Tam reikiam materialini l altinis gali bti tik vienas didesnis apmokestinimas. Tai i karto padidina legalaus verslo ilaidas ir vl atkuria kriminalinio bei legalaus verslo pajam skirtum. Paymtina, kad kova su organizuotu nusikalstamumu yra labai brangus dalykas. Intensyvjanti kova reikia smarkiai didjanias valstybs ilaidas. Pavyzdiui, viena i svarbiausi kovos su organizuotu nusikalstamumu prielaid yra liudinink apsauga. Liudininkai tai svarbs nusikalstamos organizacijos struktros mons, kurie yra pasireng liudyti prie j. Btent tokie liudininkai vaidindavo itin didel vaidmen skminguose procesuose prie kriminalines organizacijas, taip pat ir garsij koza nostra. Taiau liudininkus panaudoti galima tik tuo atveju, jeigu pavyksta utikrinti tolesn j apsaug nuo organizacijos nari kerto. Tam tikslui liudininkas ir jo eima gali bti apgyvendinami kitame pasaulio krate, jiems padedama sikurti, surandamas darbas, utikrinama apsauga. Prireikus padaroma net plastin operacija ir pan. Visa tai reikalauja didiuli valstybs ido ilaid. JAV federalinio tyrimo biuras prane, kad vieno liudininko ir jo eimos apsauga gali kainuoti kelis imtus tkstani doleri. Visos kitos kovos su organizuotu nusikalstamumu priemons specialiai parengti policijos padaliniai, paangiausia technologija, geriausios transporto priemons kainuoja irgi labai brangiai. Kiekvienas nuostolis nusikalstamam verslui atsieina labai didelius nuostolius valstybei. Padidinus mokesius tiems nuostoliams padengti padidja legalios produkcijos kaina. Tai i karto pagerina nelegalaus verslo padt. Padidja pelnas ir tas padidjimas kompensuoja padidjusi (dl sustiprjusio teistvarkos institucij puolimo) rizikos kain. i padtis panai horizonto siekim. Kuo labiau prie jo artjame, tuo labiau jis tolsta. io atvilgiu i tikrj mafija nemirtinga. Nusikalstamas verslas, nepaisant vis persiekiojim, vis tiek yra pelningesnis u atitinkam legal. Dl to sunaikintos nusikalstamos organizacijos vietoje atsiranda kita. Tai trunka tol, kol tam tikras nusikalstamas verslas bna pelningesnis u legal. Nusikalstamam verslui is jo kovos su teistvarkos institucijomis etapas yra aukso amiaus. Taiau jis turi pabaig.
338
ANTRA DALIS
Antrasis etapas. Konkuruojani nusikalstam organizacij atsiradimas, j tarpusavio kova

Rinkos ekonomikos slygomis pelno galimyb gimdo konkurencij. Jeigu tam tikra nusikalstama veikla atnea didel peln, tai neivengiamai susikuria ir kitos pelno troktanios nusikalstamos organizacijos. Prasideda nusikalstam organizacij konkurencin kova. Ta kova dl ekonomini prieasi yra neivengiama. Nusikalstamos organizacijos peln, kol nusikalstamu verslu usiiminjo ji viena, sudar skirtumas tarp nusikalstamos rizikos kainos ir nusikalstamos paslaugos arba preks kainos. Prasidjus konkurencijai nusikalstama rizika lieka ta pati. Taiau paslaugos kaina maja. Planuodamas mogudyst klientas renkasi firmas, kurios gali jam i paslaug suteikti. Vienas i pasirinkimo kriterij, aiku, yra kaina. Taigi konkurencija veria mainti paslaug kainas. Tarp nusikalstamo verslo moni ji vyksta pagal laukinio kapitalizmo dsnius. Konkurentui paalinti ia tinka bet kokios priemons. Prasideda gang kova karas nusikalstamo verslo viduje. Viena i daugelio kovos priemoni yra policijos panaudojimas. Siekdama sunaikinti konkurent nusikalstama struktra ieko sjunginink. Vienas i j kriminalins justicijos institucijos. Lygiai taip pat samprotauja ir konkuruojanti kriminalin organizacija. Kriminalins justicijos institucijoms kariaujanios grupuots teikia informacij ir rodymus viena prie kit. i padtis i esms pakeiia ir kriminalinio verslo ekonomines slygas. Dabar ji turi slpti savo nusikalstam veikl ne vien nuo kriminalins justicijos, bet ir nuo konkurent. Tai padaryti jau daug sunkiau. Dl to didja kriminalins rizikos kaina. Kur kas daugiau reikia sumokti kriminalins organizacijos darbuotojams u j darb. Tai vl maina peln ir pakerta nusikalstamos organizacijos ekonomin pagrind. Nusikalstam struktr kovos formos gali bti skirtingos. Pavyzdiui, organizacijos sunaikina viena kit arba viena i organizacij nugali. Ir vienu, ir kitu atveju viskas prasideda i naujo nusikalstamas verslas tampa pelningas ir dl to kriminalins justicijos institucijoms nepasiekiamas. Taiau vliau padidjs pelnas vl gimdo konkurencij, prasideda konkurencija ir karas. Visi ie procesai turi kelet svarbi padarini. Kol nusikalstamas verslas yra pelningas, jis neinyks, taiau dids iki tam tikros ribos. Jis negali pasiekti tokio masto, kad, pavyzdiui, visikai pakeist legal, nuverst vyriausyb ir pan. Daug anksiau, nei susidaro tokios galimybs, tam sutrukdo konkurencin organizacij kova.
339
6. Pagrindiniai kriminalini organizacij tipai ir j pltra

Nusikalstamos organizacijos nari ir t nari bei vadovybs santykius mitas vaizduoja juodomis spalvomis. Tai neapykanta, nepasitikjimas, noras gauti kuo didesn asmenin naud inaudojant kitus. Tikrovje nusikalstamos organizacijos nari santykiai gali bti labai skirtingi. Tas santyki skirtingumas nra vien tam tikros organizacijos vidaus reikalas. Jis labai svarbus organizacijos galimybms, jos gyvybingumui. Tai savo ruotu turi nemaai ekonomini padarini nusikalstamam verslui. Taigi aptarsime kriminalini organizacij vidaus santyki pagrindinius tipus. Skirstydami kriminalinio verslo organizacijas tipus remsims organizacijos vidaus santykiais.
Pirmasis organizacijos tipas. Savanaudik ir konfliktini santyki tipas

Pirmasis organizacijos tipas pagrstas tuo, k slyginai galima bt vadinti savanaudikais konfliktiniais organizacijos nari santykiais. Svarbiausia prieastis, dl kurios visi jie dalyvauja nusikalstamame versle, yra pinigai noras usidirbti. Kiekvienas pasirengs tsti savo veikl tik tol, kol u j mokama pakankamai daug. Jeigu atlygis per maas arba kriminalin rizika per didel, itikimyb kriminalinei organizacijai maja ir didja rytas imtis kito nusikalstamo verslo arba i viso ieiti i aidimo. Toki organizacij jos narys gali iduoti. Motyvas tam atsiranda kiekvien kart, kai dl vien arba kit prieasi geriau apsimoka neitikimyb nei itikimyb savajai kriminalinio verslo organizacijai. Taip gali bti, jeigu konkuruojanti organizacija pasilo u tai gana didel atlyg. Kitas variantas kriminalins justicijos institucijos gauna svarbi rodym prie j ir silo liudyti prie savo organizacij. Jeigu organizacijos narys sitikina, kad jam tai geriausias variantas, jis tok pasilym priima. Be to, tokios nusikalstamos organizacijos narys ino, kad ir visi kiti organizacijos nariai samprotauja taip pat. Dl to didiausias pavojus kiekvienam nusikalstamos organizacijos nariui yra kiti jos nariai. Situacij, kai jis gali bti iduotas, daug ir jam paiam labai sunku jas valdyti. To padarinys savitarpio nepasitikjimas. Be to, vadovaujama tokiai organizacijai turi bti grietai, net iauriai. Jeigu vadovas liberalus, bet kuri akimirk galima idavyst. Jeigu jos nariai bijo boso ir ino, kad u bet koki idavyst teks atsiskaityti gyvybe, ikyla tam tikra klitis. Taigi tokios organizacijos vadovas turi laikytis dik-
340
ANTRA DALIS
tatoriko vadovavimo stiliaus. Tikti jis negali niekuo. Kilus maiausiam tarimui jis turi utikrinti, kad tartinas organizacijos narys bt likviduotas. Tai, aiku, didina tamp organizacijos viduje. Taiau negailestingai baudiant u tikr arba menam idavyst gali bti netgi iek tiek maiau bijoma vienas kito idavysts. Ekonominis to padarinys gali bti ribotai didinama kriminalins rizikos kaina.
Antrasis nusikalstamos organizacijos tipas. Solidarumo santykiai

Tokios nusikalstamos organizacijos nari santykiai pagrsti ne pinigais. Jos nariai yra broliai, eimos nariai. Kiekvienas yra sitikins, kad kiti veriau mirs, nei iduos j. Jiems vadovauja bosas, labiau primenantis griet, bet teising tv negu iaur diktatori. Jis gali bti iaurus, bet tik jeigu kakas to tikrai nusipeln. Meil nusikalstamai brolijai arba eimai ir atsakomybs u j jausmas yra svarbiausias jo bruoas. Panagrinkime ekonominius i dviej organizacij tip skirtumus. Pirmojo tipo (savanaudiki santykiai) kriminalin rizika yra didel. Jos nariai bijo vienas kito, bijo boso. Tikimyb, jog bus iduoti ir visa organizacija demaskuota, yra didiul. Tokios organizacijos, kad ji egzistuot, nariams turi bti labai gerai mokama. Atlyginimas u darb turi viryti ir kompensuoti kriminalin rizik. Taiau tiek mokti gali tik dideles kriminalines pajamas turinti organizacija. Tai savo ruotu manoma, jeigu nusikalstamo verslo ekonomins slygos yra geros (didel paklausa, nra konkurencijos). Nesant i slyg nusikalstama organizacija tampa maiau gyvybinga. Kitaip klostosi reikalai eimoje. Jos nariai tiki vienas kitu. Kriminalin rizika yra maesn. Dl to tokia organizacija gyvybinga net ir blogais laikais. Vienodomis slygomis, susidrusi su tais paiais sunkumais, eima turi nepalyginti daugiau galimybi igyventi ir tsti veikl.
Vidaus santyki tipai ir kriminalini organizacij istorija. Tradicins ir modernios kriminalins organizacijos
Skirtumas tarp dviej aprayt kriminalins organizacijos tip (eimos ir savanaudikos kriminalins organizacijos) tai kartu skirtumas tarp tradicins ir modernios kriminalins organizacijos tipo. Sicilijos mafija feodalizmo laikais susiformavo i plaios feodalins eimos (klano). Tai buvo eimos, kurios rpinosi stambi ems savinink turto apsauga.
341
Didel eima (o i tikrj giminysts ryiais susijusi eim junginys klanas), besiverianti tam tikru verslu, buvo natrali feodalins visuomens socialinio gyvenimo forma. Feodalinje Italijoje ir kitose alyse tokios eimos vertsi jreivyste, statyba, prekyba ir t.t. Feodalin iplstin eima individui buvo savotikas udaras pasaulis. Svarbiausias individo bruoas buvo, kuriai eimai jis priklauso. Kas yra individas Montekki, Kapuletti ar dar kas nors buvo stengiamasi suinoti pirmiausia. Be savo eimos individas buvo niekas bejgis ir beginklis prie iorin pasaul. eima buvo savi, savas pasaulis. Visas liks pasaulis tai jau svetimi, prieai. Individui buvo bdingas visikas psichologinis savs sutapatinimas su savo klanu. U eim jis galjo paaukoti gyvyb. Jos tikslai buvo jo tikslai. Kita vertus, jis buvo atsakingas u j. Jam galjo bti atkeryta, jeigu kuris nors jo eimos narys nusikalto kitai eimai. Tokie feodaliniai klanai egzistavo ne tik Sicilijoje. Japonijos Jakuza, Kinijos triados kilo i toki pat eim arba kitokio pobdio brolij. Atsiradus rinkos ekonomikai feodalins eimos bei vairiausios brolijos pradjo nykti. Kapitalistinje visuomenje individas jau ne tik eimos narys. Jis taip pat ir darbo kolektyvo, ir politins partijos, ir draug kompanijos narys. Feodalins eimos ryi reikm pradjo mati. XX a. pradioje Italijoje vykstant plaiam industrializacijos procesui feodalin eima pradjo atrodyti kaip praeities reliktas. Taiau tolesn rinkos ekonomikos pltra ikrt iam reliktui savotik pokt. Blogjant Italijos (ypa Piet) ekonominei padiai ios alies gyventojai pradjo masikai migruoti JAV. ia ital emigrantai pakliuvo svetim, prieik jiems aplink, j lauk negailestinga kova u bv. ioje kovoje italai neturjo dideli galimybi ilikti. Jie nemokjo tos alies kalbos, senbuviai rytingai prieinosi ital siekiams usitikrinti socialines garantijas, susirasti darb ir pan. Giminaii klanai vl tapo vienintele atrama svetimoje alyje. Senos, beveik pamirtos tradicijos greitai atgijo. Ital eimos gana greitai ukariavo pozicijas, ypa ten, kur itin svarbus buvo savitarpio pasitikjimas, pasiaukojimas u eim, didelis prieikumas aplinkiniam pasauliui (ypa tokiems jo atstovams kaip policija, kriminalin justicija). Ilgiausias ital mafijos istorijoje buvo Prohibicijos laikotarpis. Alkoholio prekybos draudimas sudar tipikas slygas nusikalstamam verslui atsirasti. Ital eimos usim alkoholio kontrabanda. J nusikalstamos organizacijos buvo ne vienintels, kurios tuo vertsi. Prohibicijos laikotarpiu daugyb vietini amerikiei nusikalstam organizacij pradjo nelegaliai prekiauti alkoholiu. Tai greitai tapo j pagrindiniu nusikalstamu verslu. Dauguma t organizacij susikr Prohibicijos laikotarpiu. Susiviliojusios didiuliu pelnu jos nelegaliai vedavo ir parduodavo alkohol ir stodavo
342
ANTRA DALIS
kov su teistvarkos institucijomis bei nusikalstamais konkurentais. Taiau visos jos buvo modernios, savanaudikos organizacijos. Tokios organizacijos narius daugiausia domino pelnas. O Italijos eim nariams j eimos buvo ir tvyn, ir religija, ir gyvenimo prasm. eimos nariai buvo susij giminysts, draugysts, nacijos, likimo ryiais. J savitarpio santykiai buvo pagristi itikimybe savo eimai, tvirta morale. Dl to Italijos mafija buvo daug gyvybingesn, stipresn u kitas vietines nusikalstamas organizacijas. Prohibicijos laikotarpiu ir i karto po jos Italijos mafija pakilo vir vis kit nusikalstam organizacij, pasiek takos ir turto virni. Prohibicijos panaikinimas, aiku, buvo smgis Italijos mafijai, kaip ir nusikalstamam verslui apskritai. Taiau Italijos mafija ir po Prohibicijos laik savo rankose loimo, pramog, prostitucijos versl. Po Antrojo pasaulinio karo padtis m keistis. Italijos mafijos nariai jau kelias deimtis met gyveno Amerikoje, jie puikiai mokjo kalb, umezg plaius ryius ir nebuvo svetimi mons Amerikoje. Daugelis jos nari jau buvo solids verslininkai, glaudiai suaug su Amerikos visuomene. Jie priklaus ne tik eimai, bet ir savo klubui, verslo partneri organizacijoms, politinei partijai ir t.t. Mafija, kaip nusikalstama organizacija, ir toliau buvo naudojama nelegaliems tikslams gyvendinti. Taiau i esms pasikeit jos nari santykiai. Tai buvo jau ne eima arba brolija, o savanaudika nusikalstama organizacija. Kiekvienas jos narys vadovavosi ne visos organizacijos, o asmeniniais tikslais. Jis parduodavo organizacij, jei u j bdavo siloma didel suma. Atsirado grupuoi organizacijos viduje. Kiekviena siek nukreipti visos organizacijos veikl savo asmeniniams tikslams gyvendinti. Tarp j dsningai kildavo konflikt. Tai i esms palengvino kriminalins justicijos, kovojanios su Italijos mafija, udavinius. Prasidjo garss procesai prie koza nostra. Italijos mafijos istorija yra bdinga daugeliui dabartini nusikalstam eimos tipo grupi. Vargingiausi Afrikos, Azijos, Okeanijos ali gyventojai turi tik vien bd itrkti i vargo emigruoti turtingas alis. Taiau svetimoje alyje jie susiduria su vietini gyventoj prieikumu. Neturint tinkamo isilavinimo, profesijos, ryi darbo rinkoje beslygikai pralaimima. Taigi vienintel galimyb sitvirtinti daryti nusikaltimus. Tam atvykliai gali panaudoti svarbiausi savo pranaum lyginant su vietiniais nusikaltliais iplstin feodalin eim, jos solidarum. is solidarumas paprastai tampa kriminaliniu solidarumu. Kuriasi grsmingos kriminalins organizacijos, prie kurias vietin kriminalin justicija bna bejg. Taiau
343
ilgainiui eim bei brolij nariai tampa alies pilieiais. Ateina j nusikalstam organizacij saullydis1. Kol egzistuoja turtingiausi ir vargingiausi pasaulio ali kontrastai, tol egzistuos vargingiausi gyventoj siekiai sitvirtinti turtingiausiose alyse. Pirmajame etape tas sitvirtinimas neivengiamai gali gyti kriminalin pobd. Jeigu imigrantai ilaiko feodalins eimos tradicijas (tai bdinga atsilikusi ali gyventojams), j tradicij pagrindu formuojasi paios gyvybingiausios nusikalstamos organizacijos.
domu, kad panaiai mafija pltojosi ir paioje Italijoje. Dar XX a. pradioje tai buvo tipika eima, klanas. Mafijos narius vienijo stiprs giminysts ryiai. Svarbiausia jai buvo tradicijos, garbs idjos, pagal kurias jos narys veriau mirt, nei iduot savo eim. Kiekvienas tokios eimos svarbiausias gyvenimo vykis buvo siejamas su specialiais ritualais (tarp j garsija umerta priesaika neiduoti mafijos paslapi). Netgi prieas turjo bti nuudomas tam tikru bdu (tradicinis spjimas pvz., juoda kat prie namo, nuudytajam nupjaunama galva ir pan.). Svarbus tradicins mafijos gyvenimo elementas buvo envia vengti pavydo, blogos akies. Dl to buvo grietai vengiama rodyti aplinkiniams savo turt. Net ir mafijos galva vainjo su sena apdauyta maina. eima buvo labai udara bet koks jos nario nesankcionuotas ryys u eimos rib buvo nemanomas. XX a. italika eima pamau transformavosi nusikalstam organizacij. inom mafijoz vaikai mokosi geriausiose privaiose staigose, turi draug ir pastam skirtinguose visuomens sluoksniuose. Bti mafijozu tai profesija, o ne pasiaukojimas ir ne gyvenimo bdas. Mafijozai laisvai leidia laik, keliauja, umezga naujus ryius, kuria eimas nepaisydami kit mafijos nari. Jie neslepia savo turto, atvirkiai j rodo: vainja prabangiais automobiliais, gyvena pramatniose vilose. Mat visa tai svarbu norint sitvirtinti legaliame pasaulyje. Jie dalyvauja politinje veikloje, kuria legalias mones. Pradinis mafijos udarumas, vienyb, jos nari atsidavimas, pasirengimas pasiaukoti eimos labui visa tai jau tolima praeitis. Kiekvienos eimos viduje ir tarp eim vyksta ari kova, kurioje kiekvienas gina tik savo interesus. Nemaa dalis vaik atsisako paveldti tv amat ir gyvena vien i turim turt. Nebra grietos drausms ir beslygiko paklusnumo eimos galvai. Mafija Italijoje praranda savo pozicijas, jos poveikis ir veiklos mastai maja. Kaip inoma, stipriausias mafijos ginklas visada buvo udyns, fizinis susidorojimas su prieu. Mafijos trikampyje PalermoTrapatiniAgridanto dabar 10 kart maiau mogudysi nei amiaus pradioje. Anksiau mogudysts Sicilijoje sudarydavo 90 proc. vis Italijos mogudysi (gyventojai sudar deimtadal alies gyventoj). Dabar ia uregistruojama tik deimtadalis vis mogudysi. Dabartinje Italijoje mogudysi uregistruojama ne daugiau nei kitose Vakar Europos valstybse (viena imtui tkstani gyventoj). r.: . . , , 1988 (versta i ital k.).
344
ANTRA DALIS
Treias skyrius KORUPCIJA

1
1. Korupcijos samprata (teisin ir kriminologin charakteristika)

Pastaraisiais metais korupcijos reikin ypating dmes atkreip mokslininkai, politikai, valstybs tarnautojai ir visuomen. odis korupcija tapo populiarus ir plaiai vartojamas ne tik Lietuvos, bet ir vairi pasaulio valstybi iniasklaidoje bei literatroje. Kiekviena visuomen smerkia korupcij, taiau kai bandoma j apibrti, nuomons isiskiria. Pats korupcijos terminas kils i lotyniko odio corruptio, reikianio gadinim, papirkim2. Korupcijos reikinys senas kaip pasaulis. Kiek egzistuoja tarnyba, pareigos, pasitikjimas j vykdytojais, tiek egzistuoja ir korupcija. 1997 m. gruod paskelbta apie 150 dantiraio ra, kuriuos dan archeolog grup rado Sirijoje, Rakkos mieste. Juose teigiama, kad ioje vietovje buvs asir civilizacijos, egzistavusios XIII a. pr. Kr., administracinis centras. Rastas specialus archyvas, priklauss institucijai, atitinkaniai i dien vidaus reikal ministerij. Jame sukaupti duomenys apie kyius musius valdininkus3.
Skyrius parengtas kartu su STT darbuotoja A. Raudoniene. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1999. P. 257. 3 Measures to prevent corruption, Study of European Centre for Parliamentary Research and Documentation in the EU Member States. Strasbourg, 1999.
2
Treias skyrius. Korupcija
345
Korupcijos apibrimas
Tiksliai apibrti korupcij nelengva. Korupcijos reikiniai tokie sudtingi, jos formos atskirose alyse tokios vairios, kad po ilg bandym surasti visoms alims vienod definicij buvo suabejota, ar tai manoma apskritai (pasaulyje egzistuoja daugiau nei 300 korupcijos apibrim). K vienas laiko kyiu, kitas laiko dovana. Politinis lyderis ar valstybs pareignas, padedantis draugams, eimos nariams ir savo alininkams, vienose visuomense gali bti laikomas vertu pagyrimo, o kitose korumpuotu1. Jungtini Taut Organizacijos pareign etikos kodekso 7 straipsnio b punkte prieita prie ivados ir rekomendacijos, jog korupcijos svoka turi bti apibrta pagal nacionalin teis. Labiausiai paplitusi yra korupcijos definicija, kurioje pateikiamas korupcija laikom nusikalstam veik sraas. Daniausiai tai kyininkavimas (kyi davimas arba mimas), piktnaudiavimas tarnybiniais galiojimais, neteistas visuomenini l pasisavinimas, nepotizmas (kai valdininkas priima nepagrstus sprendimus giminaii naudai) ir kiti nusiengimai. inoma, toks apibrimas nepaaikina, kuo remiantis tie ar kiti nusikaltimai priskiriami korupcijai. Dl to siekiama nurodyti korupcijai priskiriam nusikaltim bendrus esminius bruous. Vienas i j asmenins naudos siekimas. Korumpuotas asmuo, pavyzdiui, valdininkas, piktnaudiauja savo galiojimais siekdamas naudos sau. I tikrj kiekvienu atveju pareignas, imdamas ky, proteguodamas giminait arba pasisavindamas valstybs las, siekia asmenins naudos. Btent is bruoas yra esminis vienoje seniausi ir trumpiausi definicij, pateikt Jungtini Taut Organizacijos informaciniame inyne, skirtame tarptautinei kovai su korupcija: Korupcija tai piktnaudiavimas valstybine valdia siekiant asmenins naudos. Jau i io apibrimo matyti, kad korupcija neapsiriboja kyininkavimu. is supratimas apima ir nepotizm, ir neteist l pasisavinim. Aiku, kad pirmiausia tai materialin nauda pinigai. Taiau ji gali bti ir daug platesnio pobdio dovanos, protekcija, susijusi su nauja darbo vieta, prestias, karjera, atsakomosios paslaugos ir pan. Naudos gali bti siekiama nebtinai tik sau, bet ir savo eimos nariams, giminms, draugams arba tam tikrai organizacijai (pvz., partijai). Piktnaudiavim tarnybine padtimi siekiant asmenins naudos kaip esmin korupcijos bruo nurodo ir Europos Taryba bei Pasaulio bankas. Latvijos Respublikos korupcijos prevencijos statyme korupcija tai vals1
Ackerman S. R. Korupcija ir valdia: prieastys, padariniai ir reforma. Vilnius, 2001. P.
19.
346
ANTRA DALIS
tybs pareigno neteistas pasinaudojimas savo padtimi siekiant materialins arba kitokio pobdio naudos. Kaip piktnaudiavimas tarnyba korupcija suprantama ir Estijos Respublikos antikorupcinio statymo projekto 5 straipsnyje. Taigi piktnaudiavimas valstybs tarnyba siekiant naudos sau yra esminis korupcijos bruoas, kur pripasta beveik visi. Skirtingai apibriama to piktnaudiavimo sritis. Kalbant apie korupcij daniausiai turimas omeny valstybs valdymo, jos administracinio aparato pareignas bei jo tarnyba. Tai gali bti mokesi inspektorius, muitininkas, policijos pareignas, bet kuris kitas pareignas, priimantis sprendimus valstybs vardu. O kaip gi vadinti papirkim ir kitus panaius reikinius, pasitaikanius ne valstybs valdymo, o privaioje srityje. Sakykime, privaios firmos direktorius paima ky i konkuruojanios firmos ir priima jai naudingus, o jo vadovaujamai firmai ir jos savininkui nenaudingus sprendimus, suteikia komercins informacijos ir pan. Ar galime vadinti korumpuotu urnalist, kuris siekdamas asmenins naudos ir paeisdamas urnalisto etik u atlyg nepastebi tikrai kritikuotin reikini? Daug autori termin korupcija vartoja siaurai kalbdami tik apie valstybs valdymo srit. Visais kitais atvejais piktnaudiavimas siekiant asmenins naudos tai ne korupcija. Tarkime, 1997 m. Liuksemburge susirink Europos Tarybos ekspertai, nors ir pripaino esam ir galim plai korupcijos samprat, orientavosi glaustesn ios svokos definicij, korupcij apibriani vien kaip valstybins staigos pareigno nusiengim siekiant asmenins naudos1. Kiti korupcij supranta plaiai. J nuomone, nra didelio skirtumo kas ky ima privaios kompanijos atstovas ar valstybs valdininkas. Abu dl asmenini paskat piktnaudiauja tarnybine padtimi, abu vadovaujasi tais paiais motyvais. Platus yra, pavyzdiui, Europos Tarybos kovos su korupcija grups apibrimas: Korupcija tai kyininkavimas ir kitoks elgesys asmen, kuriems valstybiniame arba privaiame sektoriuje yra pavestos tam tikros pareigos, susijusios su pareigojimais, patiktais jiems kaip turintiems valstybs pareigno, privataus darbuotojo, nepriklausomo agento status, ar kitokiais santykiais, ir kuri tikslas bet kokia neteista nauda sau ir kitiems. Pagal apibrim korupcini veiksm subjektas gali bti ne tik valstybs valdininkas, bet ir bet kuris tarnautojas. Lygiai taip pat Europos Taryba Baudiamosios teiss konvencijoje Nr. 173 apibr aktyvj ir pasyvj kyininkavim ne tik valstybiniame, bet ir
The TI Source Book Part A: Analytical Framework.
347
privaiame sektoriuose1. Taigi plati korupcijos definicija apima tokias sritis: politins partijos veikla; taka rinkimams ir kandidatams; taka privataus verslo darbuotojams; taka valstybs valdininkams; taka urnalistams. Pagaliau tarpin viet uima takinga tarptautin kovos su korupcija organizacija Transparency International. Korupcij ji apibria kaip piktnaudiavim siekiant asmenins naudos vieojo gyvenimo srityje. Kalbdami apie viej gyvenim ios organizacijos nariai, be valstybs aparato, turi omenyje ir parlament, teism, visuomenines organizacijas, spaud, televizij. Taigi pagal apibrim papirkimas valstybiniame aparate, parlamente, netgi laikratyje, j manymu, yra korupcija, o privaioje monje jau ne. Kuris apibrimas siauras, platesnis ar platus yra geriausias? Nuomon, jog korupcija valstybs valdymo srityje yra pavojingesn vien dl to, kad jos objektas valstyb, tikriausiai atjusi i t laik, kai valstyb buvo keliama vir pilieio, vir privataus gyvenimo. Tais laikais tas pats nusikaltimas valstybei automatikai buvo traktuojamas kaip daug pavojingesnis ir visai kitokio pobdio. Pavyzdiui, nusikaltimas valstybs nuosavybei buvo suprantamas kaip daug pavojingesnis nei lygiai toks pat nusikaltimas asmens nuosavybei. Manytume, kad ms laikais toks atskyrimas ir priepastatymas jau neturi didels reikms. Neturime jokio pagrindo teigti, kad nusikaltimas valstybei yra pavojingesnis nei lygiai toks pat nusikaltimas privaiai monei. Paprastai, kalbant apie korupcij, turima omenyje tik veiksmai alies viduje. Europos bendradarbiavimo ir pltros organizacija, 1997 m. primusi Konvencij dl kovos su usienio valstybi pareign kyininkavimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, iplt korupcijos svok. Pagal i
1 7 straipsnis. Aktyvusis kyininkavimas privaiame sektoriuje Kiekviena alis priima tokius teiss aktus ir imasi toki priemoni, kad pagal savo vietos teis laikyt nusikaltimais tyinius veiksmus asmens, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai ada, silo ar duoda bet kok neteist atlyg bet kuriam asmeniui, vadovaujaniam arba einaniam kokias nors pareigas privataus sektoriaus subjektuose, u atliktus arba neatliktus savo paties arba bet kurio kito asmens naudai veiksmus. 8 straipsnis. Pasyvusis kyininkavimas privaiame sektoriuje Kiekviena alis priima tokius teiss aktus ir imasi toki priemoni, kad pagal savo vietos teis laikyt nusikaltimais tyinius veiksmus asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai prao arba priima bet kok neteist atlyg bet kuriam asmeniui, vadovaujaniam arba einaniam kokias nors pareigas privataus sektoriaus subjektuose, u atliktus arba neatliktus savo paties arba bet kurio kito asmens naudai veiksmus.
348
ANTRA DALIS
Konvencij nusikaltimu laikoma pareigno veikla, suteikianti kokios nors pinigins ar kitos neteistos naudos usienio valstybs asmeniui. ioje Konvencijoje numaius valstybi pareig pagal bendr model kriminalizuoti savo piliei vykdomus papirkinjimus usienyje buvo iplstos tarptautinio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose galimybs (ekstradicijos, rodym rinkimo usienyje ir kt.). Svarbiausia, kad tokia kriminalizacija leido eliminuoti kai kuriose valstybse egzistavusi praktik, kai kyiams usienyje panaudoti pinigai bdavo skaitomi produkcijos ilaidas. O tai netiesiogiai skatino papirkinti usienio pareignus. Taigi korupcija apima ne tik savo alies, bet ir kit ali tarnautoj papirkinjim. Svarbi reikm apibriant termin korupcija vaidina tarnybos svoka. Korumpuotas gali bti tik asmuo, turintis tam tikr tarnybini sipareigojim. Terminas tarnyba labiausiai siejamas su valstybs vykdomja valdia jos biurokratiniu aparatu. Kai sakome tarnyba, daniausiai turime omeny valdinink valstybs tarnautoj, kuriam valstyb patiki tam tikras pareigas ir u j vykdym moka tam tikr atlyg. Nieko nuostabaus, kad siaura korupcijos definicija turi omenyje korupcij tik ioje srityje. Taiau iek tiek platesne prasme tarnybos santykis yra bdingas ir politikui, ir urnalistui, ir privataus verslo darbuotojui. Politikas tarnauja savo rinkjams, privataus verslo darbuotojas mons akcininkams, pareignas savo staigai ir valstybei. Net ir privataus laikraio arba televizijos kanalo darbuotojas tarnauja visuomenei. Visais iais atvejais tarnyba reikia pirmiausia pasitikjimo santyk tarp to, kam tarnaujama, ir to, kas tarnauja. Pasitikjimas politiku pasireikia tuo, kad jo atstovaujami mons tiki, jog politikas tarnauja jiems, jie leidia kalbti ir veikti j vardu. Pasitikjimas urnalistu tai laikraio skaitytoj pasitikjimas juo, jo siningumu, objektyvumu. Pasitikjimas visuomenins organizacijos vadovu tai tos organizacijos tikjimas, jog vadovas rpinasi organizacija, vadovaujasi jos interesais. Su tuo susijusi teisinvisuomenin asmens pozicija ir atlygis materialinis arba nematerialinis (pripainimas, autoritetas, pagarba). Korupcija visais iais atvejais tai piktnaudiavimas tuo pasitikjimu siekiant asmenins naudos. Dar vienas esminis korupcijos bruoas slpimas. Mat visais korupcijos atvejais akivaizdus slpimo elementas. Kyininkavimas, nepotizmas ir pan. tai veiksmai, kurie slepiami tiek nuo valstybs, rinkj, skaitytoj, tiek nuo vis kit. Visi jie tiki, kad j interesai apginti ir utikrinti, kad tarnautojas veikia j labui. Jie tiki, kad urnalistas neikreipia fakt, kad deputatui rpi tik j ir alies reikalai. Ir tiek korumpuotas pareignas, tiek urnalistas ar politikas deda visas pastangas, kad aplinkiniai tuo patikt. Taiau i tikrj slapia jis juos apgauna, siekia tik asmenins naudos. Manytume,
349
kad iuo slpimo elementu korupcija skiriasi, pavyzdiui, nuo atviro piktnaudiavimo valdia. Dar vienas svarbus korupcijos bruoas ne atskiras nusikaltimas, o nuolatinis santykis, ilgai trunkanti veikla. Valdinink arba urnalist vadiname korumpuotu, jeigu minti neteisti veiksmai yra nuolatiniai ir jam bdingi. Neprasta korupcija vadinti vien epizodin nusiengim, kai staigos valdininkas vienintel kart pam ky arba padar kitok pana nusikaltim. Korupcija ne pavienis atskiras kyis, o daugiau arba maiau nuolatinis kyininkavimas, bdingas mogui, staigai, verslo akai. Pavyzdiui, kalbama apie korumpuot parlament, valstybs aparat, urnalist ir turima omeny, kad korupcija yra j veiklos bruoas. Korupcija, tapusi bdu pagrindiniams institucijos udaviniams vykdyti, vadinama sistemine korupcija. Turima omeny, kad sistema jau nesugeba veikti be jos, kad ji yra sistemos dalis. Taigi korupcija tai reguliari, besikartojanti, integrali nusikalstama veikla, kuri vykdo individas, palaikantis tarnybos santykius su valstybs aparatu, su privaiu verslo subjektu, rinkjais, su iniasklaidos auditorija (skaitytojais, irovais), ir kuri pasireikia piktnaudiavimu savo padtimi bei pasitikjimu siekiant asmenins naudos. T naud turtume suprasti ne tik kaip materialin, bet ir kaip kitoki, pavyzdiui, kaip presti, galimyb siekti karjeros, kaip atsakomj paslaug.
2. Korupcija ir statymas
Daniausiai korupcija suprantama kaip baudiamojo statymo paeidimas. Valdininkas, uuot vadovavsis statymu ir postatyminiais norminiais aktais, paeidia juos, kad turt asmenins naudos. Taiau egzistuoja ir kita ne maiau svarbi korupcijos forma, kai valdininkas neteistai pasinaudoja statymu savanaudikiems tikslams pasiekti. Taip bna, kai statymas suteikia jam tam tikr veiklos laisv nuoir (diskrecij). svarb korupcijai suprasti reikin paaikinsime bausm skirianio teisjo nuoiros pavyzdiu. sivaizduokime, kad teisjas skiria bausm asmeniui, kaltinamam tyiniu nuudymu labai susijaudinus. Baudiamojo statymo 107 straipsnis Tyinis nuudymas i didelio susijaudinimo nurodo, pavyzdiui, kad u nusikaltim nusikaltlis gali bti nubaustas laisvs atmimu iki penkeri met. Taigi teisjo pasirinkimas labai platus: jis gali skirti ir pus met, ir metus, ir dvejus, ir trejus, ir ketverius, ir penkerius.
350
ANTRA DALIS
Teisjas pats sprendia, koki bausm skirti. Tiesa, baudiamasis statymas nustato aplinkybes, kurias teisjas turi atsivelgti pasirinkdamas bausms dyd. Baudiamojo statymo 39 straipsnis Bendrieji bausms skyrimo pradmenys nurodo, kad skirdamas bausm, teismas, vadovaudamasis teisine smone, atsivelgia padaryto nusikaltimo pobd ir jo pavojingumo laipsn, kaltininko asmenyb ir bylos aplinkybes, lengvinanias ir sunkinanias atsakomyb. Taiau statymas nenustato joki griet taisykli, kaip atsivelgti, keleriais metais teisjas turi padidinti arba sumainti bausm atsivelgdamas vien arba kit nusikaltimo pavojingumo laipsn, vienas arba kitas asmenybs ypatybes, vienas arba kitas lengvinanias ar sunkinanias aplinkybes. Tik pats teisjas gali nustatyti, kokia bausm atitinka nusikaltim. Tai jo diskrecija. Niekas negali reikalauti i jo tiksliai rodyti, kodl reikjo skirti btent ketverius metus, o ne, sakykime, trejus metus ir vienuolika mnesi. Jis tai turi padaryti vadovaudamasis savo teisine smone. Korumpuotas teisjas pasinaudoja savo nuoiros teise savanaudikiems tikslams. Jis skiria ne toki bausm, koki liepia skirti jo teisin smon, o toki, kuri tenkina ky davus asmen. Taip darydamas formaliai jis nepaeidia statymo, nes neskiria didesns kaip penkeri met arba maesns kaip minimali laisvs atmimo bausms. Jis veikia nepaeisdamas savo teisi. Taiau priimdamas sprendimus jis vadovaujasi neteisingais motyvais, t.y. ne statymo nurodytais pagrindais, o savo interesais. Geras nuoiros ir piktnaudiavimo ja galimybi pavyzdys yra mokesi inspektoriaus veikla (r. Mokesi administratoriaus, vykdanio procesins prievartos priemones mokesi moktoj atvilgiu, nuoira). Susipainus su ja nesunku suprasti, kad btent i korupcijos ris yra daug pavojingesn, sunkiau iaikinama ir veikiama negu ta, kai korumpuotas valdininkas dl kyio arba kito atlygio paeidia kok nors statym.
Mokesi administratoriaus, vykdanio procesins prievartos priemones mokesi moktoj atvilgiu, nuoira1
statymas duoda mokesi inspektoriui daug galimybi sikiti mons veikl turint tiksl nustatyti ties apie faktus, kurie yra svarbs nustatant teising mokesi sum. Mokesi administratorius, pavyzdiui, gali:
1 Justickis V., Mikinis A., Tuait J. Mokestini gin sprendimo (mokestinio ombudsmeno) projektas: smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa. Vilnius: Lietuvos Respublikos kio ministerija, 1999.
351
be iankstinio spjimo eiti asmens gamybines (skaitant ir nuomojamas) patalpas arba teritorij; tikrinti veiklai naudojamus materialinius techninius iteklius bei pagamint produkcij; paimti laikinai iki 30 dien i mokesio moktojo dokumentus, reikalingus mokesio apskaiiavimo teisingumui nustatyti; uantspauduoti dokument, vertybini popieri, pinig ir materialini vertybi saugojimo vietas; duoti mokesio moktojui privalomus vykdyti nurodymus; iiekoti ne gino tvarka i asmen sskait bank staigose laiku nesumoktus mokesius, delspinigius, baudas ir kitas valstybs (savivaldybs) biudetams bei fondams priklausanias sumas; duoti nurodymus banko staigoms nutraukti pinig idavim bei pervedim i moni sskait; rengti mokesi moktojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose renginiuose skaitiklius bei matavimo prietaisus; uplombuoti ir uantspauduoti mokesio moktojo saugyklas, patalpas, renginius; udaryti teritorij ar jos dal; laikinai sustabdyti asmen veikl, jeigu vengiama pateikti mokesi administratoriui reikalaujamus dokumentus, susijusius su mokesio apskaiiavimu ir sumokjimu; laikinai apriboti mokesi moktojo teis disponuoti jam priklausaniu turtu. ios procesins prievartos priemons gali padaryti kio subjektams didel al. Plaiai inomi atvejai, kai nekalti" patikrinimai banke sukeldavo indlinink panik. Lygiai taip pat procesiniai veiksmai akcinje bendrovje gali sukelti nenuspjam akcinink bei kreditori reakcij. Tokios procesins prievartos priemons kaip patikrinimai, ypa daugkartiniai, nurodymai banko staigoms nutraukti pinig idavim, mokesio moktojo saugykl, patalp, rengim uplombavimas, mokesi moktojo turto aretas, mokesi moktojo dokument pamimas, j uantspaudavimas, taip pat jo vertybini popieri uantspaudavimas, pinig ir materialini vertybi saugojimo viet, licencij verslui neidavimas gali sulugdyti technologinius procesus, finansin veikl bei kio subjekto santykius. Dl to nesiningo mokesi administratoriaus rankose ios teiss gali tapti rimta spaudimo monei priemone. Mat administratorius visada gali surasti pretekst patikrinimui atlikti. Kad to ivengt, mon pasiruousi bet kam, net ir duoti ky.
352
ANTRA DALIS
Dar blogiau tai, kad mokesi moktojas yra beginklis prie ias visikai nepagrstai naudojamas priemones. Mat mokesi administratoriaus teis taikyti procesins prievartos priemones yra beslygika. statymas tik nurodo, kad mokesi administratorius turi teis atlikti visus tuos veiksmus, bet daniausiai nenumato, esant kokioms aplinkybms jie turt bti padaryti. ias aplinkybes nustato jau pats mokesi administratorius. Dl to tik nuo jo valios priklauso atlikti ar neatlikti t arba kit mons veikl trukdant procesin veiksm. Kai kuriais atvejais statymo leidjas vis dlto nurodo kai kuri procesins prievartos priemoni taikymo prielaidas. Taiau apraydamas jas statymo leidjas taiko vadinamsias neapibrtas (vertinanias) svokas. Pavyzdiui, nurodoma, kad veiksmas gali bti atliktas mokesi moktojui vengiant kak padaryti. Kartu statymas nepatikslina, kas yra tas vengimas, kokie atvejai laikomi vengimu, nepatikslinama pati vengimo svoka. Taigi mokesi administratoriui paliekama paiam sprsti, kas yra, o kas nra vengimas. Lygiai taip pat tam tikrus veiksmus leidiama daryti esant kakoki mokesio moktojo veiksm pavojui. Taiau vien administratorius subjektyviai nustato, ar yra toks pavojus ir jeigu yra, tai ar jis yra pakankamai didelis. Rezultatas tas pats tik nuo jo paties priklauso: taikyti ar netaikyti procesins prievartos priemones. Dl vis i prieasi mokesio administratoriaus sprendimo dl procesini prievartos priemoni taikymo nuginyti nemanoma. Galima organizuoti geriausi, objektyviausi teism, kuris atitiks aukiausius procesins teiss reikalavimus, galima paskirti t teism siningiausius, teisingiausius teisjus, taiau tame teisme bus nemanoma apginti savo teisi, nes jie nenustatys joki statymo paeidim. Mokesi inspektorius daro tik tai, k jam leidia statymas. Ypa svarbu tai, jog mokesi administratorius gali taikyti procesins prievartos priemones, bet gali j ir netaikyti. statymas tik nurodo, kad jis turi teis atlikti mintus veiksmus. Kada pasinaudoti ta teise tai jau paties mokesi administratoriaus nuoira. Jis laisvas pats sprsti taikyti ar netaikyti. i aplinkyb suteikia mokesi inspektoriui galimyb daryti labai didel spaudim mokesi moktojui. Grasinti patikrinimu, atlikti su juo susijusius veiksmus mokesi administratorius gali siekdamas priversti nesining verslinink vis dlto sumokti mokesius, bet grasinimas gali bti ir kaip bdas pamokyti niekuo nekalt mokesi moktoj, bandant ginti savo teises arba kitaip paprietarauti mokesi administratoriui. Pagaliau nesiningo mokesi inspektoriaus rankose tai galingas ir labai sunkiai kontroliuojamas bdas ispausti i mokesi moktojo duokl.
353
Korupcijos svoka Lietuvos statymuose

Kaip jau sakme, korupcij galima suprasti siaurai kaip reikin tik valstybs tarnyboje arba plaiai kaip reikin privaiame versle, iniasklaidoje, politikoje ir t.t. Atsivelgiant dabartin ms alies specifik, j lemianius veiksnius galima teigti, kad iuolaikinmis slygomis ms valstybei svarbesn platesn korupcijos traktuot. Ji akcentuoja ne tik valstybs pareigno ar tarnautojo, susijusio su korupcija, vaidmen, bet ir privataus verslo atstovo nusiengimus tarnybos interesams. Toks pasirinkimas aikintinas iais motyvais: 1) svarbu ginti ne tik valstybs interesus, bet ir kiekvien kio subjekt; 2) privataus verslo atstov poymiai ir taka valstybs bei verslo interesams reglamentuota nelabai aikiai, todl ateityje btina ias spragas upildyti; 3) nors gyventoj vieosios nuomons tyrimai rodo, jog plaioji Lietuvos visuomen korupcini apraik atsiradim, plitim ir pavojingum sieja btent su valstybs pareign bei tarnautoj piktnaudiavimu pareigomis siekiant asmenins naudos, taiau gyventojai taip pat smerkia tuos, kurie privataus verslo srityje leidia atsirasti korupcijos apraikoms. Todl btina gyvendinti veiksmingas, platesn traktuot atitinkanias antikorupcines priemones ne tik valstybins valdios sektoriuje, bet ir privataus verslo srityje. Kad bt galima kovoti su korupcija teisinmis priemonms, reikia, jog nacionalinis baudiamasis statymas tiksliai apibrt. Dabar Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas apibria nusikaltimus valstybs tarnybai (kaip jau minta, didel j dalis siejama su korupcija siaurja prasme) tai Baudiamojo kodekso nustatyti pasiksinimai normal, teiss aktais reglamentuot valstybs aparato funkcionavim, kuriuos nepaisydami tarnybos interes ir naudodamiesi tarnybine padtimi padaro pareignai arba kiti valstybs tarnautojai. iais nusikaltimais padaroma ala valstybei, jos prestiui, politiniams, ekonominiamssocialiniams ir turtiniams jos interesams, ala staig, moni, organizacij prestiui, turtiniams ir kitokiems j interesams bei piliei teisms ir teistiems interesams. Taigi korupcija suprantama tik kaip nusiengimas valstybs tarnybai. Panaiai korupcija suprantama ir kituose statymuose. Lietuvos Respublikos statymo Dl ekonomini nusikaltim tyrimo komisijos reglamento pirmajame skirsnyje nurodyta, kad Ekonomini nusikaltim tyrimo komisija tiria valstybs pareign ekonominius ir pareiginius nusikaltimus bei korupcijos atvejus.
354
ANTRA DALIS
Lietuvos Respublikos viej ir privaij interes derinimo valstybinje tarnyboje statyme pabriama, kad iuo statymu siekiama ukirsti keli rastis ir plisti korupcijai valstybinje tarnyboje. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij finansavimo statymu siekiama ivengti politins korupcijos. iek tiek plaiau korupcij apibria Specialij tyrim tarnybos statymo 1 straipsnio 2 dalis: Korupcija asmens paadjimas, silymas ar davimas bet kokio neteisto atlygio valstybs politikui, pareignui ar tarnautojui, taip pat valstybs politiko, pareigno ar tarnautojo tiesioginis ar netiesioginis praymas arba primimas bet kokio neteisto atlygio sau ar kitam asmeniui arba primimas pasilymo ar paado dl tokio atlygio u tam tikr funkcij vykdym ar nevykdym, taip pat asmens paadjimas, silymas ar davimas bet kokio neteisto atlygio bet kuriam asmeniui, kuris teigia gals daryti tak valstybs politiko, pareigno ar tarnautojo sprendimams, taip pat asmens, kuris teigia gals daryti tak valstybs politiko, pareigno ar tarnautojo sprendimams, tiesioginis ar netiesioginis praymas arba primimas bet kokio neteisto atlygio arba primimas pasilymo ar paado dl tokio atlygio, taip pat bendrininkavimas darant ioje dalyje nurodytas veikas. ia korupcija apima jau dvi ms gyvenimo sritis valstybs tarnyb ir politik. Taiau is apibrimas vis dar priskirtinas prie siaur. Taigi kova su korupcija valstybinio valdymo srityje dirbtinai iskiriama i kit korupcijos ri, skelbiama ypatinga. Dl to pirmiausiai silpsta pati kova su iuo nusikaltimu, nekonsoliduojamos visuomens jgos kovoti su ja. O juk korupcija valstybinje ir nevalstybinje srityse yra tas pats reikinys. Rinkos ekonomikos slygomis tarnautojai danai pereina i privataus verslo valstybs aparat ir atvirkiai. Tarnautojas, kuris buvo korumpuotas privataus verslo srityje, netampa kitoks vien dl to, kad perjo valstybs aparat. Korumpuotas politikas, atjs su savo partija valdi ir taps ministru, ir toliau lieka korumpuotas. Todl mintas statymas turt apibrti korupcij plaija prasme privaiame versle bei politikoje. Be to, pats terminas korupcija vartojamas ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose bei teiss aktuose. Remdamiesi anksiau pasilytu ir aptartu korupcijos apibrimu iskirsime glaudiausiai su korupcija susijusius teistvarkos paeidimus. Korupcijai siaurja prasme priskiriami pirmiausiai galiojaniame baudiamajame statyme apibrti nusikaltimai valstybs tarnybai: kyio mimas, papirkimas, piktnaudiavimas tarnyba, valstybs pareigno neteistas dalyvavimas mons komercinje, kinje ar finansinje veikloje, tarnybos galiojim virijimas, tarnybos pareig neatlikimas, tarnybinis suklastojimas.
355
Kaip jau minta, platesnis korupcijos apibrimas siejamas su nusiengimais tarnybai politikoje (alies Parlamente bei savivaldybse), iniasklaidoje, privaiame sektoriuje. Baudiamasis statymas numato nemaai veik, kurios gali bti siejamos su korupcija. Privaiame versle korupcija daniausiai siejama su tarnyba tam tikram verslo subjektui (monei, susivienijimui ir pan.) ir pasireikia savanaudikais veiksmais, prietaraujaniais mintai tarnybai, verslo subjekto interesams. Tai verslo tarnautoj papirkimas, nepotizmas (sprendimai daromi vadovaujantis giminysts ir kitais ryiais) ir pan. Korupcijai plaija prasme galima bt priskirti kai kuriuos nusikaltimus kininkavimo tvarkai, pavyzdiui, komercin papirkim, neteist atlyginimo pamim, piktnaudiavim pasitikjimu komercinje, kinje ar finansinje veikloje, vieojo pirkimo tvarkos paeidim, neteist banko paskolos idavim, nepateisinamai riziking banko operacij. Paymtina, kad tai toli grau ne visas sraas.
Politin korupcija
Jai pirmiausia priskirtinos veikos, nukreiptos prie rinkim teis. Mat svarbiausi vaidmen organizuojant rinkimus alies Seim arba savivaldyb vaidina visuomeniniais pagrindais organizuojamos rinkim komisijos. Darbas jose nra valstybs tarnyba. Tai jau politin tarnyba tarnyba tiesiogiai gyvendinant visuomens pasitikjim. Paeidimai tokios komisijos veikloje daniausiai yra siejami su savanaudikais materialiniais arba politiniais motyvais. statymo leidjas numato ias veikas: rinkim arba referendumo dokument suklastojim, balsavimo slaptumo paeidim, taip pat rinkim arba referendumo suklastot dokument panaudojim; inomai neteising bals suskaiiavim; tyin rinkim arba referendumo dokument sugadinim, sunaikinim, paslpim, taip pat i dokument pagrobim. Kai visa tai daroma u slapt atlyg, turime reikal su korupcija.
3. Korupcijos tyrimo metodai

Korupcija vienas i sunkiausiai tiriam reikini. Korupciniais ryiais susij asmenys daro visk, kad tie ryiai neiaikt. Tam tikslui imamasi vairiausi slaptumo ir saugumo priemoni. Kuo ilgiau trunka korupciniai santykiai, tuo daugiau sukaupiama patirties slepiant juos. Tam tikslui nustatomi ryiai, kurie gali padti apsaugoti korupcinius santykius, imamasi atsargumo priemoni ir pan.
356
ANTRA DALIS
Suprantama, kad tokiomis aplinkybmis labai neveiksmingos vairiausios apklausos priemons. Tai, kas veiksminga per prastas apklausas, pavyzdiui, respondento tikinimas, kad apklausa yra anonimin, neveiksminga tiriant korupcij. Mat teigiamai atsakydamas tiesioginius klausimus ar js duodate ky?, ar jums silomas kyis?, ar js imate ky? respondentas kartu prisipasta, kad padar tikrai sunk ir grietai baudiam nusikaltim. Todl tokius klausimus daniausiai atsakoma neigiamai. Ir ne dl to, kad tokie nusikaltimai nedaromi, o dl to, kad visomis igalmis siekiama nuslpti padarytus nusikaltimus. Tiriant korupcij maai veiksmingi ir viktimologijos metodai, kurie vaidina didel vaidmen tiriant kitus nusikaltimus. Mat korupcijos, prieingai nei kit nusikaltim, atveju auka irgi nusikalsta. statymui nusiengia tiek duodantis, tiek imantis ky asmuo. Apvogtajam niekas netrukdo pasakyti, kad jo atvilgiu buvo padarytas nusikaltimas. Korupcijos atveju statymui nusiengia ir korumpuojantis, ir korumpuojamas asmuo. Bandymai isprsti i problem formuluojant netiesioginius, umaskuotus klausimus buvo neskmingi. Pavyzdiui, fundamentalaus korupcijos Vokietijoje tyrimo metu (W. Vahlenkamp, I. Krau, 1995) valdininkams buvo uduodamas klausimas: Ar Js gavote kada nors vienareikm pasilym?. Prie pateikdami klausim tyrintojai sitikino, kad respondentai supranta uuomin (kalbant apie vienareikm pasilym omenyje turimas kyis). Buvo tikimasi, kad atsakydami atsargiai suformuluot klausim valdininkai pasakys ties. Taiau paaikjo, kad respondent, prisipastani, jog jiems buvo silomas kyis, nepadaugjo. Taigi apklaustj rezultatus galima panaudoti tik atsivelgiant t fakt, kad tikrasis skaiius daug didesnis. Apklausos duomenys rodo, kiek mus dominani nusikaltim padaroma maiausiai. Paklaus respondent, ar jiems teko imti ar duoti ky, ir sulauk teigiam atsakym, suinome tik tai, kad korupcijos atvej yra ne maiau negu prisipainusij. Pavyzdiui, jeigu tik apie 3 proc. teisj prisipasta, kad per pastaruosius 5 metus juos band papirkti, tai nereikia, kad bandymai papirkti visai nebdingi ms teism sistemai. Tiesiog tiek teisj pripasta, jog toki bandym buvo1. Neinome, kiek respondent korupcijos fakt nuslp. Pavyzdiui, turime pagrindo manyti, kad teigiamai klausim atsak tie valdininkai, kurie atsisak paimti ky. O tie, kurie silom ky pam, tikriausiai neprisipaino gav tok pasilym. Taiau, kaip rodo korupcijos tyrim patirtis, net ir tokie duomenys gali
Babachinait G. Neteisti bandymai paveikti teisj ir prokuror darb Lietuvoje (viktimologinis tyrimas) // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius, 2000. T. 20(12). P. 415.
357
bti labai svarbs ir doms nagrinjant jos paplitim ir tendencijas ms visuomenje. Korupcijos tyrim patirtis parod, kad apklausos ypa tinkamos korupcijos diskursams tirti, t.y. tirti, k mons mano ir kalba apie korupcij, kaip supranta jos prieastis, padarinius, kiek jie apskritai link galvoti arba kalbti apie j. Tai savo ruotu svarbu norint suprasti, kaip mons reaguoja korupcij ir su ja susijusius reikinius. Tokie tyrimai ypa svarbs siekiant nustatyti, kiek pati visuomen linkusi kasdieniame gyvenime kreipti dmesio korupcijos faktus, pastebti, aptarti ir galiausiai pasmerkti korupcij (t.y. ar ji jautri korupcijai).
Statistikos duomen apibendrinimas ir korupcijos tyrimas

Ne maiau problemikas ir statistikos duomen apie korupcij tyrimas. Jeigu tiktume nusikalstamumo statistikos duomenimis, galtume susidaryti klaiding nuomon, kad korupcija labai retas reikinys. I tikrj korupcijos faktai iaikja labai retai. Taiau net ir ikil aiktn jie, palyginti su kitais nusikaltimais, reiau bna patvirtinti ir ikiteisminio bei teisminio tyrimo duomenimis. tai dl ko nusikalstamumo statistikos duomenys tik labai netiesiogiai gali parodyti jos tikrsias tendencijas. Jie ne tiek parodo tikr skaii bei nusikalstamumo tendencijas, kiek suinteresuot asmen elges, j polink sprsti korupcijos problemas remiantis arba nesiremiant kriminaline teise. Vokiei tyrintojo W. Vahlenkampo teigimu, privataus verslo atstovai danai susiduria su korupcijos atvejais savo monse. Taiau jie labai nenoriai dl to kreipiasi kriminalins justicijos institucijas ir pateikia pareikimus. Beveik visada stengiamasi atsikratyti nuo korumpuoto darbuotojo tyliai, neatkreipiant policijos arba prokuratros dmesio. Taip daroma ir norint apsaugoti savo mons reputacij, ir stengiantis ivengti oficialaus tyrimo, reikalaujanio vadovo dmesio, ir bijant, kad tardymas palies ir kitas mons veiklos sritis1. Aiku, kad korupcijos statistika privaiame verslo srityje parodys, kiek bna atvej, kai darbdavys vis dlto kreipiasi policij. Taigi statistikos duomenys apie korupcij daugiau atspindi tiek teistvarkos institucij, tiek kit asmen, naudojani baudiamosios teiss kovos su korupcija priemones, aktyvum. Kad panaudotume tuos duomenis korupcijos tendencijoms tirti, turime:
Vahlenkamp W., Krau I. Korruption hinnehmen oder handeln? Wiesbaden Bundeskriminalamt, 1995. S. 50-51.
358
ANTRA DALIS
1. Daryti nuolatini santyki prielaid, t.y. turti pagrind tikti, kad santykis tarp korupcijos tikrojo lygio ir jos dalies, patekusios kriminalins justicijos akirat, yra gana pastovus. i prielaida nepasitvirtina, jeigu vyksta staigs pokyiai kriminalinje politikoje, jeigu kova su korupcija vyksta kampanij forma ir iaurias akcijas pakeiia liberalumo laikotarpiai, jeigu nauj, su korupcija kovojani staig vadov atjimas ir su tuo susijs naujos luotos efektas laikinai suaktyvina i institucij veikl. 2. inoti, kad statistini korupcijos duomen tyrimas teikia mums tiesiogin informacij tik apie tuos korupcijos atvejus, kurie tampa inomi kriminalins justicijos institucijoms. i korupcijos dalis gali gerokai skirtis nuo neiaikinamos korupcijos. Tarkime, gali bti, kad ta neiaikinama dalis tai profesionaliausiai vykdoma korupcija, o kriminalins justicijos institucij akirat papuola nelabai atsargiai ir kvalifikuotai vykdoma korupcija. Dl to oficialios statistikos tyrimas gali suteikti mums svarbios ir domios informacijos tik tuo atveju, jeigu gerai inome, kokie btent atvejai daniausiai patenka i institucij akirat. Taiau statistikos duomen apie korupcij tyrimas suteikia mums svarbios, domios ir patikimos informacijos kitu klausimu apie kriminalin justicij ir jos veikl kovojant su korupcija. I oficialios statistikos duomen galime suinoti, kiek byl ikeliama, kaip vyksta t byl tolesnis tyrimas, nuo koki teisini ir neteisini dalyk priklauso sprendimai byloje ir t.t.
Ekspert apklausa
Tai svarbiausias ir produktyviausias korupcijos tyrimo metodas. Ekspertai iuo atveju tai mons, kurie dl savo socialins padties apie korupcij gali pasakyti daugiausia. Tarkime, smulkus arba vidutinis verslininkas, priverstas duoti ky, kad bt pratsta licencija, vargu ar apie tai pasakys apklausos metu. Taiau jis gali idstyti, kaip gaunama ar pratsiama licencija jo verslo akoje apskritai. Mat jis bendrauja su kitais tokiais pat verslininkais, turi tarp j draug. Btent jie ir informuoja j, kaip gaunamos licencijos. Ekspertas gali bti advokatas, kuris gina verslininkus vairiausiose bylose. Danai verslininkai gana atvirai dsto savo problemas. Ekspertu gali bti ir prokuratros tardytojas, kuris mato daug daugiau, negu sugeba rodyti. Lygiai taip pat valdininkas, pats niekada neimantis kyio, gali inoti labai daug apie tai, kiek kyi ima kiti valdininkai. Jis tai gali inoti ne tik i pokalbi. Jis mato, kaip sprendiami klausimai, kam i jo koleg pavedamos slidios bylos. Jis mato, kad problemas, kuri neisprendia vieni klientai, lengvai isprendia kiti, ir mato, kas yra tie klientai.
359
Ypa daug gali pasakyti ekspertai tuo atveju, kai korupcija yra susijusi su tam tikrais nusistovjusiais paproiais, taip pat kai ji tampa vadinamja sistemine korupcija. Tai reikia, kad kyininkavimas, nepotizmas tapo tam tikros institucijos veiklos dalimi. Nieko nuostabaus, kad didiausi ir svarbiausi korupcijos tyrimai atliekami taikant btent metod. inomiausias i j yra tarptautinis 49 ali tyrimas, kuris rmsi vairi ali 225 ekspert apklausa1. Kartu ekspert apklausa, kaip korupcijos tyrimo metodas, irgi turi savo apribojimus. Mat ekspert suteikiami duomenys priklauso nuo kiekvieno atskiro eksperto gyvenimikos filosofijos. Pavyzdiui, tai, k vienas traktuoja kaip prast dovan, normali santyki palaikym, kitam yra aiki korupcija. Ekspert subjektyvizmas ypa sustiprja, kai nuo klausim, kas vyksta, pereinama prie klausim, k reikia daryti, kokie kovos su korupcija metodai yra veiksmingiausi. Dl to taikydami metod turime remtis skirting ekspert nuomonmis ir atkurti bendr korupcijos vaizd. Tas bendras vaizdas gali nesutapti n su vieno eksperto liudijimais, taiau jis yra vis t liudijim integracija, apima vairiausi ekspert nuomoni esminius bruous. Tokius apibendrintus vaizdus inomas vokiei sociologas M. Vberis pavadino idealiais tipais. Tai socialinio reikinio apibendrintas vaizdas. Jis gali nesutapti n su vienu konkreiu atveju, taiau yra j apibendrinimas.
Korupcijos skandalai ir j analiz

Kaip isivers ugnikalnis inea ems paviri tai, kas paprastai paslpta giliai jos gelmse, taip korupcijos skandalai ikelia faktus, santykius, veiklos metodus, aplinkybes, paproius, apie kuriuos plaioji visuomen neino. Todl korupcijos skandal tyrimas vienas svarbiausi korupcijos tyrimo bd2. Korupcijos skandal tyrimas sudaro kokybinio tyrimo pagrind. Jis leidia geriau susipainti su korupcijos formomis, metodais, nusikalstamos veiklos slpimo bdais. Negalime reikalauti, kad tokie tyrimai bt labai reprezentatyvs. Korupcijos skandalai daugiau apibdina reikinius, kurie vyksta gantinai auktuose visuomens sluoksniuose. Mat aukta socialin padtis sudaro itin plaias korupcijos galimybes. Aukto rango pareignas, turintis savo
1 Hubert I. Public Corruption in Europe: a Sketch of the Problem. The XVIth World congress of the International Political Science association. Berlin, 1994. 2 Noack P. Korruption die andere Seite der Macht. Mnchen, 1985; Pippi G. G. Verwaltungsskandale zur Korruption in der offentlichen Verwaltung // Aus Politik und Zeitgeschichte. Beilage zur Wochenzeitschrift Das Parlament. 1990. S. 283-294.
360
ANTRA DALIS
rankose didel valdi, disponuojantis milinikomis lomis, gali nepalyginti lengviau negu bet kas kitas panaudoti tai savo asmeniniams tikslams. Toks pareignas susiduria su itin didele korupcijos pagunda. Jis turi atsidkoti monms, kurie padjo jam pasiekti auktas pareigas, jis turi suinteresuoti tuos, kurie j palaiko. Pagaliau auktos pareigos reikalavo nema pastang, pasiaukojimo, todl pareignas gali bti sitikins, jog pasiektas postas turi atsidkoti jam u pastangas. Auktos pareigos danai leidia pasijusti nebaudiamam. Visuomens piramids virnje esantis pareignas aikiai sivaizduoja kovos su korupcija mechanizmus, visus j trkumus ir problemas. Jis aikiai mato, kiek daug korupcijos atvej lieka nepastebta, o kaltininkai nenubausti. mons, nuo kuri priklauso korupcijos nusikaltim iaikinimas, tiesiogiai arba netiesiogiai yra jam pavalds. Taigi jgos, stumianios aukto rango pareign korupcij, yra labai stiprios. J visuma neretai veria nusiengti net ir auktos morals pareignus. Kartu tokie pareignai atkreipia ypa didel visuomens, iniasklaidos bei emesnio rango koleg dmes nepatenkint pavaldini, veikt ir atpildo siekiani konkurent dmes. Nemaai moni lengviau susitaiko su savo trkumais, jeigu sitikina, kad visuomens virns irgi nuodmingos. Visa tai ir lemia nuolatin dmes ir pasirengim demaskuoti aukto rango pareign. Taigi korupcijos skandal analiz daugiausiai pasako apie aukt visuomens sluoksni korupcij. Taiau daugelis korupcijos skandal tyrj link pabrti, kad btent tokie korupcijos atvejai geriausiai parodo tipinius korupcijos santykius. Tai, kas vyksta visuomens apaioje, tik pakartoja tai, kas vyksta jos virnse.
Byl anketavimas
Byl anketavimas yra vienas i svarbiausi baudiamosios teiss ir kriminologijos metod. Pabriama, kad jis suteikia mums procesikai patikrintos ir dl to patikimesns, palyginti, pavyzdiui, su apklausos duomenimis, informacijos. Taiau tiriant korupcijos reikinius is metodas taikomas retai. Pasitaiko, kad planuojant plat korupcijos tyrim numatoma bylas anketuoti, bet vliau tai daryti atsisakoma. Galima nurodyti dvi atsisakymo prieastis: 1. Korupcijos byl yra nedaug ir dl to j analiz nepateikia reprezentatyvaus reikinio vaizdo. 2. Tardymo metu korupcijos bylose susiduriama su dideliais rodinjimo sunkumais. Neretai i gausybs korupcijos epizod didiausia dalis lieka nerodyta. Taigi daniausiai iaikinami paprasiausi, akivaizdiausi atvejai.
361
Tuo tarpu korupcijos branduol kaip tik ir sudaro tie sudtingiausi, komplikuoti sistemins korupcijos reikiniai. Taigi korupcija yra ypatingas tyrimo objektas. Tiriant j pirmiausia bna problemika gauti patikim duomen. Metodai, plaiai taikomi tiriant kitus nusikaltimus, ia maai efektyvs. Svarbiausi reikm tiriant korupcij vaidina tokie metodai kaip ekspert apklausa, kokybin atskir, akivaizdiausi korupcijos atvej analiz (korupcijos skandal tyrimai). Kiti metodai statistin kriminalins justicijos duomen analiz, viktimologins apklausos, byl analiz ir kt. vaidina nors ir svarb, taiau pagalbin vaidmen. Jie leidia patikslinti, papildyti ir patikrinti korupcijos formas, detales. Dl vis i prieasi korupcija iuo metu daugiausia tiriama kokybins analizs metodais. Neturima patikim duomen apie korupcijos paplitim, danai bna problemika vertinti vien ar kit veiksni poveik jai arba tiksliau nustatyti korupcijos padarom materialin bei kitoki al. Taiau atlikti tyrimai leidia susidaryti daug aikesn negu prie deimt met korupcijos vaizd. Geriau sivaizduojame jos veikimo mechanizmus bei apraikas. Daug isamesns yra ms inios apie reikinius, kuriuos sukelia korupcija ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai yra su ja susij. Taigi korupcija tai ne pavienis reikinys, o sudtinga reikini sistema. Tos reikini visumos bei j ryi apraymas dabartiniams korupcijos tyrimams yra labai svarbus. Nepaisant vis nacionalini ypatybi korupcijos reikini visuma, j ryiai, esminiai bruoai skirtingose alyse yra bendri. Siekiant atskleisti bendrus, vairioms alims bdingus korupcijos bruous svarbu korupcijos tyrimus apibendrinti. Tai savo ruotu suteikt galimyb tiksliau itirti jos ypatumus Lietuvoje.
4. Korupcijos pasireikimas, atpainimas, diagnostika. Korupcijos indeksai

Apibendrinant vairiausius korupcijos tyrim rezultatus galima iskirti tris ini apie korupcij sritis: korupcijos pasireikim, atpainim, diagnostik (korupcijos poymi problema); jos prieastis (vadinamoji priemoni katalogo problema); socialinius ir kitus padarinius (korupcijos padarini problema). Panagrinkime kiekvien i i srii.
362
ANTRA DALIS
Korupcija vienas i labiausiai slepiam reikini. Kyiai duodami kruopiai udarius duris ir patikrinus, ar nra nepageidaujam liudinink. statymui ir valstybs interesams prietaraujantys sandriai sudaromi be liudinink. Tam tikroje institucijoje atsiradus sisteminei korupcijai, kai korupciniai santykiai nusistovi, korumpuoti tarnautojai pradeda vienas kit slpti. Aiku, kad tiek teistvarkos institucijoms, tiek visuomenei labai svarbu sugebti pagal iorinius poymius nustatyti, kad tam tikroje institucijoje palaikomi korupciniai santykiai. Teistvarkos institucijoms svarbu tiksliai nustatyti, kur labiausiai reikalingos kovos su korupcija priemons. Verslo atstovams visa tai svarbu nustatant savo partneri patikimum, visuomenei sprendiant, koki partij ar judjim reikia palaikyti. Korupcij tirti pradta neseniai. Taiau per palyginti neilg laikotarp buvo pateikta deimtys iorini korupcijos poymi bei j sistem. Remdamiesi JAV, Didiosios Britanijos, Vokietijos ir kit ali tyrimais pabandme apibendrinti ir susisteminti autori nurodomus korupcijos poymius1.
Sistemins korupcijos indeksai Santykiai su kitomis institucijomis

1. Nepaaikinami esminiai nukrypimai nuo normalaus elgesio bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Pavyzdiui, paskelbus konkurs i vis pateikt konkursini pasilym pasirenkamas aikiai ne pats geriauKorupcijos poymiai apibendrinti remiantis iais darbais: Anonymus: Korruption in sterreich // Wirtschaftskriminalitt 8. 1994. S. 135-137; Bracey D. H., Bernacnoni P. Die Bestechung von auslndischen Beamten nach schweizerischen Straf und Rechtshilferecht zwischen EGRecht und neuen Antikorruptionsstatsvertragen. berarbeitete Fassung eines Vortrages. The V. International AntiCorruption Conference. Amsterdam, 1992; Botsko C. A. und Wells R. Government Whistleblowers // FBI Law Enforcement Bulletin. 7. 94. S. 17; van Duyne P. C. Corruption SocialPsychological Opportunities for Organized Crime. Unverffentlichtes Papier der European Documentation & Research Network on CrossBorder Crime. 1994; Fehervary J. Wirtschaftskriminalitt und Korruption in sterreich. Beitrage zur Gesellschaftswissenschaftlichen Forschung // Liebl K. (Hg.): Internationale Forschungsergebnisse auf dem Gebiet der Wirtschaftskriminalitt, Pfaffenweiler. 1987. S. 95; Mller O. F. Die strafrechtliche Bekmpfung der Wirtschaftskriminalitt in sterreich // Recht und Politik 3. 1984. S. 140-148; OECD Member Governments Recommend Action to Counter Illicit Payments in International Business Transactions, Supplement to Transparency International Newsletter. September 1994; United Nations: Corruption in Government, Report of an International Seminar. Den Haag/NL, 1989; United Nations: Practical Measures Against Corruption. Eighth United Nations Congress on the Prevention of Crime and the Treatment of Offenders, Havana/Cuba, 1990.
1
363
sias. Privati mon atmeta gerus pasilymus ir priima abejotin. Su partneriais bendradarbiaujama nepaisant, kad tas bendradarbiavimas nenaudingas ir kad yra kit geresni partneri, ir t.t. 2. Vengiama forminti santykius su kitomis institucijomis. Bendradarbiaujama remiantis vien odiniais susitarimais. Net ir statymo reikalaujama dokumentacija sutvarkoma vliau. i dokumentacija nra tikras bendradarbiavimo pagrindas. Ji rengiama tik tikrinanioms staigoms. 3. Nutiesiami personaliniai tiltai tarp staig. Tam tikri asmenys dirba ir usakanioje, ir usakym vykdanioje institucijoje. Tie patys tiltai gali bti pagrsti giminyste arba artima draugyste. Ta pati takinga eima arba artimai draugaujani moni grup turi savo moni ir vienoje, ir kitoje institucijoje.
Santykiai institucijos viduje

1. Formalus ir neformalus staigos gyvenimas labai skiriasi. Formaliai, oficialiai pagal institucijoje veikianius norminius aktus turi bti elgiamasi vienaip, taiau i tikrj viskas daroma kitaip. Institucijos veikla dviguba: viena veikla vaizduojama, kita pltojama i tikrj. 2. Prieinamasi nauj moni atjimui. 3. Priimant nauj mog daugiausia dmesio kreipiama ne profesinius jo sugebjimus, o tai, kiek j pasta institucijos arba padalinio darbuotojai, kiek jis sugeba sugyventi kolektyve. Prieinamasi darbuotojams, kurie yra inomi kaip idjiniai. 4. Bdingas materialini vertybi perdavimo, inventorizacijos ir pan. neskaidrumas. Kiekvien kart dalyvauja tie patys mons, prieinamasi j pakeitimui kitais. Tie mons gyja nepakeiiamj status. Jeigu tie nuolatiniai negali, mintos operacijos tiesiog neatliekamos. 5. Vengiama oficiali procedr. Institucijoje yra atsaking darbuotoj, kurie vengia ieiti atostog, ivaiuoti ilgesniam laikui, kai ikyla btinyb oficialiai perduoti materialines vertybes, apskait ir kt. 6. Susiformuoja giminysts, kilms ar panaaus pobdio grups. 7. Darbuotojai per daug priklausomi nuo tam tikro asmens, daniausiai vadovo. is bet kokio nepaklusnumo arba nepasitenkinimo atveju gali darbuotoj lengvai atleisti. 8. Firmoje arba staigoje yra asmen, kurie gyvena aikiai ne pagal savo pajamas. Yra moni, turini asmenini silpnybi (vartoja narkotikus, piktnaudiauja alkoholiniais grimais), kuriems reikia daug pinig ir artimiausi moni (staigos arba mons darbuotoj) tylaus pritarimo. 9. staigoje yra moni, kurie nekontroliuojamai, savo nuoira naudojasi staigos transporto priemonmis, jos turtu, gali duoti darbuotojams asmeninius pavedimus ir pan.
364
ANTRA DALIS
10. Tam tikri darbuotojai arba padaliniai ieina i kontrols zonos. Tokie gali bti tam tikros staigos arba mons statybos padaliniai, kurie gyvena savo gyvenim ir kuri veiklos subtilybi pagrindin staiga nelabai ino. Visus korupcijos poymius galima suskirstyti aktyvius ir pasyvius. Aktyviais galime vadinti tam tikr veikl, kuri normaliomis slygomis, t.y. kai organizacijoje korupcija neegzistuoja arba bent ji nra itin aktyvi. Tuo tarpu pasyviais vadinami poymiai, kai nevyksta to, kas tikriausiai turt vykti, jeigu korupcijos nebt1. Beveik visi indeksai atkreipia ms dmes kakokius reikinius, kuri prieastis nra inoma, taiau vienas i tiktin paaikinim yra korumpuoti santykiai. Vokiei tyrintojas W. Vahlenkampas taip apibdina korupcijos indeksus: korupcijos poymiai esti ypa aiks, kai elgesys pakinta, kai staigiai keiiama nuomon, kai priimami nesuprantami sprendimai2.
5. Mokymas apie korupcijos prieastis ir kovos su ja priemons

Korupcijos mokslinio tyrimo istorija dar visai trumpa. Todl nenuostabu, kad dar nesukurtos specialios biologins, psichologins, socialins teorijos, i teorij sistema. Taiau jau dabar egzistuoja skirtingi poiriai korupcij ir pirmiausia jos prieastis. Svarbiausias korupcijos prieastis skirting poiri atstovai tiria labai kruopiai. Pagrsdami savo teiginius skirting poiri atstovai daniausiai remiasi skirtingomis kriminologinmis teorijomis. vairs poiriai korupcij skiriasi pagal tai, kokiomis btent kriminologijos teorijomis vadovaujamasi aikinant korupcijos reikinius. Danai korupcijos reikinius bandoma paaikinti kartu su kitais panaiais reikiniais (organizuotu nusikalstamumu, baltj apykakli nusikaltimais ir kt.). Pagaliau kiekvienas poiris silo kitokias kovos su korupcija priemones.
Ekonomins teorijos (S. RoseAckerman)
1 2
Vahlenkamp W., Knau I. Korruption hinnehmen oder handeln? 1995. S. 340. Ten pat. S. 341.
365
S. RoseAckerman yra ekonomist ir savo korupcijos tyrimus apibdina kaip priklausanius politinei ekonomijai. Jos tikslas ne tiek itirti tikr nusikaltli elges, kiek sukurti ekonomin tokio elgesio model. Tai turt bti modelis, panaus pirkjo arba verslininko elgesio ekonominius modelius. Sudtins tokio modelio dalys yra: 1. Jo parametr visuma. Tai individo arba situacijos bruoai, kurie turi takos individo sprendimui pirkti ar nepirkti prek, investuoti ar neinvestuoti, padaryti ar nepadaryti su korupcija susijus nusikaltim. Tie bruoai (vadinami nepriklausomais kintamaisiais) atrenkami remiantis patirtimi, tyrim rezultatais. 2. Prognozuojamas dydis. Tai reikinys, kur bandoma numatyti atsivelgiant mint nepriklausom bruo visum. Paprastai ekonominiai modeliai panaudojami pirkjo arba verslininko elgesiui numatyti (bus ar nebus priimtas sprendimas investuoti, k nors pirkti ir pan.). Korupcijos atveju is prognozuojamas poelgis tai valdininko sprendimas padaryti su korupcija susijus nusikaltim. 3. Racionalumo prielaida. Priimamas postulatas, kad individai, kuri elges aprao modelis, elgiasi racionaliai. Turima omenyje ne tik tai, kad jie nra beproiai arba silpnaproiai. Vadovaujamasi prielaida, kad jie elgiasi kaip verslininkai: priimdami svarb verslo sprendim visapusikai apsvarsto kiekvieno savo sprendimo pliusus ir minusus, kruopiai pasveria juos ir priima naudingiausi. Aiku, kasdieniame gyvenime mons toli grau ne visada elgiasi racionaliai. Taiau modeli autoriai tiki, kad jie bent siekia taip elgtis, kad tai normalus elgesys. 4. Vis mint parametr pagrindu sudaromas matematinis modelis, kuris matematikos priemonmis atspindi ryius tarp atrinkt parametr. Tas modelis daniausiai esti formuls (lygties) pavidalo. Pavyzdiui, kad atsakytume klausim, ar didel tikimyb, jog valdininkas Petrauskas tam tikroje situacijoje paims ky, turime rayti formul visus reikiamus skaiius ir apskaiiuoti. Taikydami formul praktiniame gyvenime ir bandydami atspti potenciali kyinink elges galime patikrinti, kiek ta formul teisinga, kiek gerai ji leidia numatyti su korupcija susijusius valdinink sprendimus. Apvelgusi korupcijos tyrim rezultatus S. RoseAckerman atrinko apie dvideimt parametr. Tai pirmiausia nusikaltimo pelnas ir rizika. Tyrja rmsi prielaida, kad kuo didesn silomo kyio vert, tuo didesn tikimyb, jog valdininkas j paims. Antrasis parametras yra rizika tikimyb, jog nusikaltimas bus iaikintas. Tyrja rmsi prielaida, kad kuo, potencialaus kyininko nuomone, didesn yra rizika, tuo maesn tikimyb, kad jis paims ky. Tokio santykio matematin iraika atvirktinis proporcingumas:
366
ANTRA DALIS
Kyio pamimo tikimyb = kyio vert / nusikaltimo iaikinimo rizika. Tai pats paprasiausias modelis. Taiau rizikos reikm priklauso ir nuo to, k valdininkas praras, jeigu jo nusiengimas bus iaikintas. Sakykime, iaikinus kyio pamim daniausiai prarandamos atsakingos pareigos. Racionaliai mstaniam valdininkui svarbu, kiek maiau jis udirbs, jeigu iaikjus korupcijai jam teks pereiti maiau mokam darb. model traukiamas dar vienas parametras, t.y. skirtumas tarp to, kiek jis udirba dabar ir kiek udirbs naujoje vietoje. Kuo didesn yra rizikos kaina, tuo maesn tikimyb, jog valdininkas paims ky. Kyio pamimo formul tampa sudtingesn: Kyio pamimo tikimyb = kyio dydis / (iaikinimo tikimyb (dabartinis atlyginimas atlyginimas maiau mokamoje vietoje)). Matome, kad formul atspindi jau penki veiksni santykius. Taiau yra nemaai kit veiksni, nuo kuri priklauso tikimyb, kad kyis bus paimtas. Pavyzdiui, kyio dydis (kyio pasila) priklauso nuo to, kiek didel yra konkurencija. Viena yra, jeigu valdininkas, galintis priimti ky silaniam asmeniui reikiam sprendim, yra monopolistas vienintelis korumpuotos paslaugos teikjas. Jis vienas silo prek ir vienas diktuoja kainas. Jeigu t pat sprendim gali priimti ir kiti valdininkai, tarp j atsiranda konkurencija. Ky gaus tas, kuris prays maiausiai. Lygiai taip pat svarbu, ar valdininkas priima galutin sprendim, ar t sprendim turi patvirtinti kitas valdininkas. Pirmuoju atveju valdininkas gali pretenduoti vis korumpuotos paslaugos peln. Antruoju atveju peln pirmasis ir antrasis (patvirtinantis) valdininkai pasidalins. Ir vienas, ir kitas korumpuotas valdininkas parduoda tik savo korumpuotos paslaugos dal. Aiku, iuo atveju kiekvienam i valdinink j korumpuoto verslo slygos pablogja ir pelnas maja. Tarkime, verslininkui labai reikalingas tam tikras finans arba kio ministerijos sprendimas. Jis pasirengs sumokti u tai tam tikr sum. Taigi pirmuoju atveju (valdininkas yra monopolistas) visa suma atiteks jam vienam, o antruoju atveju (vienas valdininkas u ky priima reikiam sprendim, o kitas patvirtina j) dalis sumos atiteks sprendim priimaniam, kita dalis j patvirtinaniam valdininkui. Suprantama, ir vienas, ir kitas valdininkas gauna maesn peln, nors rizikos kaina nesikeiia. Aiku, kad kyio pamimo tikimyb mas.
367
Ekonominis poiris korupcij ir kovos su ja priemons

Dauguma j skirtos tam, kad sumaint korupcijos peln ir padidint jos kain. Svarbiausia i ekonomins teorijos iplaukianti rekomendacija tai vieojo administravimo privatizavimas. Korupcija dl to ir pelninga, kad valdininkas turi teis valstybs vardu tam tikr dalyk leisti arba neleisti. Taiau privaios mons savininko papirkti nemanoma. Nepavyks, pavyzdiui, u ky paskatinti parduotuvs savinink parduoti prek maesne kaina. Mat savininkas pats nukents dl to, kad kaina per ema. Kitas reikalas valstybs nuosavyb. Valstybins parduotuvs valdytojas ky sids sau kien, o nuostolius dl per ma kain patirs valstyb. Korupcija tokiais atvejais yra kaina, kuri visuomen moka u atsisakym privatizuoti tam tikr gyvenimo srit. Taigi privatizavimas iuo atveju geriausias vaistas nuo korupcijos. Dar vienas pavyzdys. Atsisakius patikti rinkos mechanizmams alkoholini grim kain tenka riboti j import. Tai automatikai skatina nusikalstam versl kontraband, kyininkavim bei kitus su korupcija susijusius nusikaltimus. Taigi korupcija tai nepakankamo valstybinio sektoriaus privatizavimo padarinys. Suprantama, prie pradedant kov su ja reikia tiksliai vertinti, ar nevertt privatizuoti atitinkam gyvenimo srit ir taip panaikinti pai korupcijos galimyb. Gali paaikti, kad tam tikr sprendim debiurokratizavimas i karto ir i esms isprendia korupcijos problem. S. RoseAckerman pateikia spding pavyzdi, rodani, kaip administracini klii panaikinimas i karto panaikina ir pai korupcij1. Kita svarbi kovos su korupcija kryptis didinti rizikos kain korumpuotam valdininkui. Tai gali bti gyvendinama didinant atlyginimus valdininkams, priimantiems svarbius sprendimus, bei apribojant teis dirbti gerai mokam darb iaikjus korupcijos faktams. Didjant korumpuoto elgesio rizikai labai svarbios visos vadinamojo permatomumo utikrinimo priemons (jas aptarsime smulkiau). Kuo maiau sprendim priimama vieai, visiems matant, kuo aikesni yra kiekvieno sprendimo motyvai ir pagrindai, tuo sunkiau net ir labiausiai korumpuotam valdininkui priimti korumpuot sprendim.
1 RoseAckerman S. Valstybin kovos su korupcija reforma. Skaidrumas, konkurencija ir privatizacija. Tarptautinis seminaras Korupcija. Tyrimas, persiekiojimas ir prevencija. Vilnius, 1998. P. 6.
368
ANTRA DALIS
Ekonominis poiris korupcij ir kovos su ja kaina

Kartu ekonominio poirio alininkai kelia ir kit klausim ar visada su korupcija verta kovoti. Pasak j, tai ekonominis klausimas ir kovoti su iuo reikiniu verta tik tuo atveju, jeigu kovos su korupcija priemoni ilaidos yra maesns nei patiriami nuostoliai. Taip yra dl daugelio prieasi. Korupcijos sunaikinti nemanoma. Daugiausia, ko galima tiktis, tai sumainti jos paplitim iki pakeniamo lygio. Taigi reikia aikiai atsakyti klausim, koks gi tas pakeniamas lygis. Korupcijos ir kovos su ja kain palyginimas yra vienas i svarbi kriterij tam lygiui nustatyti. Jeigu kovos su korupcija priemons kainuoja labai daug, o j poveikis nra itin didelis, tai gali bti, kad geriau susitaikyti su tam tikru korupcijos lygiu.
Korupcij sukeliani veiksni sveika

Svarbus ekonomini korupcijos tyrim pranaumas yra tas, jog jie nagrinja korupcij sukeliani veiksni ry. Tas ryys parodomas korupcijos formulmis, matematiniais veiksmais. Sakykime, atlyginim didinimas padidina skirtum tarp to, k valdininkas udirba dabar, ir to, k jis udirbs neteks savo vietos. Taigi didinant atlyginimus nusikalstamumas turt mati. Taiau tai skatina j imti didesnius kyius. Padidjus rizikos kainai padidja ir korumpuoto sprendimo kaina. Jeigu valdininkas yra monopolistas (sprendim gali priimti tik jis vienas), o interesantams is sprendimas labai svarbus, tai interesantai bus tiesiog priversti mokti didesnius kyius. Dl to kyininkavimas padids. Taigi to ar kito veiksnio vaidmuo, tos ar kitos antikorupcins priemons veiksnumas priklauso ne tik nuo jos paios, bet ir nuo jos santykio su kitomis priemonmis. Ekonomin teorija parodo, kaip santyk itirti.
Ekonominio poirio korupcij reikm

Nra abejoni, kad ekonominis poiris ir ekonominis modeliavimas labai svarbus paaikinant korupcij. Svarbiausia tai supratimas, kad korupcija yra prastas normali valdinink elgesys. Jis skatinamas t pai motyv, kurie skatina j dirbti noras udirbti kuo daugiau pinig, turti tak, daryti paslaugas svarbiems monms ir pan. Tai veria atidiau inagrinti slygas, kurios natraliai gimdo korupcij. Tyrimai tikinamai parod, kad norint suprasti korupcij reikia itirti j lemiani veiksni sveik, nes priklausomai nuo jos t veiksni poveikis gali bti gana skirtingas.
369
Organizacin teorija. Korupcija ir tarnybins kontrols trkumas

io poirio alininkai mano, kad korupcija dsningai atsiranda visada, kai stokojama geros valdinink sprendim kontrols. Dl tokio teiginio nesiginyt n vienas vadovas. Nuo seniausi laik buvo stengiamasi kontroliuoti valdininkus, iaikinti ir grietai bausti tuos, kurie bando pasinaudoti tarnybine padtimi savo savanaudikiems tikslams pasiekti. Tam tikslui buvo kuriamos vairiausios kontroliuojanios instancijos. Taiau j nariai patys piktnaudiaudavo turima padtimi. Dl to prireikdavo juos kontroliuoti. Vliau dl tos paios prieasties tekdavo kontroliuoti kontrolieri kontrolierius. Buvo tikimasi pagaliau sukurti dor kontrols instancij, kuri kontroliuot kitus, o jos paios kontroliuoti nereikt. io poirio alininkai paband atsakyti, kodl valdininko sprendimus bna taip sunku kontroliuoti ir kas yra tas doras kontrolierius. Valdininko sprendim sunku kontroliuoti vis pirma dl to, kad jis labai sudtingas. Spsdamas koki nors problem jis turi pirmiausiai itirti pai problem ir su ja susijusias aplinkybes. Be to, jis turi atsivelgti ir savo tarnybines instrukcijas, ir staigos vykdom politik. Abu veiksniai gali bti svarbs priimant sprendim. Vadinasi tam, kad suprastume, kodl btent toks, o ne kitoks sprendimas priimtas, turime inoti kiekvien i t veiksni. Maa to, reikia inoti, koki reikm turjo kiekvienas veiksnys ar kiekviena aplinkyb. Jeigu nors vienas i t veiksni mums neinomas, nesuprasime, kodl priimtas btent toks sprendimas. Mat visada gali bti, kad sprendim lm btent tas, mums neinomas veiksnys. Taigi sprendimas gali mums atrodyti nevyks, neteisingas, bet taip gali bti tik dl to, kad mes ne visk inome. Valdininkas, prieingai nei mes, ino visk, dl to jis nutar btent taip, o ne kitaip. Tai ir reikia, kad jo sprendimas yra nepermatomas aplinkiniams, kurie gali suabejoti jo teisingumu, sukritikuoti j ir galiausiai teigti, kad jis priimtas vadovaujantis savanaudikais motyvais. Taigi sprendimas atsiduria u kritikos rib. Kaip tik tas nepermatomumas, kartais vadinamas neskaidrumu, ir sudaro slygas korupcijai. Priimantis sprendim valdininkas tokioje situacijoje yra vienintelis mogus, kuris gali pasakyti, koks turi bti teisingas sprendimas. vertinti, ar sprendimas teisingas, kitam mogui jis neleidia. Dori, nepaperkami kontrolieriai, galintys grietai patikrinti kiekvieno sprendimo teisingum, ios teorijos alinink nuomone, yra tik tie, kurie tiesiogiai suinteresuoti priimto sprendimo teisingumu, t.y. interesantai, pilieiai. Jeigu jie prieina prie sprendimo virtuvs (pvz., gali uduoti bet kok klausim, susipainti su valdininko sprendimui takos turinia aplinkybe) ir turi reikiam kvalifikacij bei patirties tiksl pasieksime, korup-
370
ANTRA DALIS
cijos ivengsime. io poirio alinink nuomone, visikai nesvarbu, kokios yra korupcijos prieastys: ekonomins, etins, organizacins ar kitos. Visos jos bt neveiklios, jeigu valdininkas negalt nuslpti savo sprendimo primimo pagrind. Taigi sprendim permatomumas, io poirio alinink nuomone, yra pagrindinis realus kovos su korupcija bdas. korupcijos supratim ypa aktyviai propaguoja tarptautin organizacija Transparency International. Svarbiausias organizacijos dokumentas altini knyga plaiai prieinamas interneto skaitytojams1. Nepermatomumas suprantamas kaip gana universali korupcijos prieastis. Taiau knygos autoriai mano, kad nepermatomumas tai pasireikimas dar svarbesnio dalyko to, jog pasikeit vieojo administravimo tikslas jis pradjo tarnauti ne visuomenei, o sau paiam. Tai savo ruotu reikia, jog vyko visuomens dezintegracija visuomen ir valdymas suskilo. Permatomumo idja knygoje ipltota didel rekomendacij ir taisykli sistem. Transparency International organizavo plat tarptautin antikorupcin judjim, kurio tikslas utikrinti biurokratinio aparato permatomum. Permatomumo teorijos alininkai rekomendavo nemaai priemoni valdymo permatomumui padidinti. J pateiktas rekomendacijas galima suskirstyti dvi grupes: vidin permatomum utikrinanios rekomendacijos ir iorin permatomum utikrinanios rekomendacijos. Vidinis permatomumas apima rekomendacijas, kurios padeda ivengti atskir valdinink nepermatomumo staigos viduje. Tai reikalavimai kruopiai vykdyti visus reikiamus patikrinimus, draudimas vengti vairiausi vidaus taisykli bei statymo numatyt finansini ir kit perdavim ieinant atostog, ivaiuojant ir pan. Reikmingos taip pat rekomendacijos utikrinti kolektyvin svarbiausi ir ypa pavojing korupcijos atsiradimo poiriu sprendim primim. Tai vadinamoji keturi aki taisykl. ia panaikinama situacija, kai tik pats valdininkas ino, kodl priimtas btent toks, o ne kitoks sprendimas. Ypa svarbus yra iorinis permatomumas. Organizacins teorijos atstovai mano, kad net ir esant auktam vidiniam permatomumui gana lengvai gali susidaryti sistemin korupcija, t.y. tokia, kuri traukiami visi staigos valdininkai arba didesn j dalis. Vidinio permatomumo slygos kelio korupcijai neukerta, o tik veria korumpuotus valdininkus susitarti ir padti vieni kitiems slpti nusikaltimus. Maa to, jie dar aktyviau stengiasi traukti korupcin veikl kitus pareignus. Kuo lengviau kiti, dar nekorumpuoti, pamato korumpuotojo
1
http:\\www.transparency.de
371
veikl, kuo daugiau jie ino apie j, tuo aktyviau korumpuotas valdininkas turi iekoti bd traukti nekorumpuotus. Daug veiksmingesn yra iorin kontrol. J vykdo visuomens atstovai, mons, kurie staigos veikloje nedalyvauja. Be to, tai mons, kurie labiausiai suinteresuoti, kad bt priimami teisingi sprendimai tai reals arba potencials interesantai. J silomos kovos su korupcija rekomendacijos yra vairios visuomens kontrols priemons. Tai taisykls, numatanios visuomens atstov dalyvavim priimant bei vykdant svarbiausius sprendimus ir panaikinanios vairiausias tarnybines paslaptis, tik tarnybiniam naudojimui skirt informacij. Svarbus bdas utikrinti iorin permatomum yra biurokratini struktr atsiskaitymas pilieiams. Tai pareiga atsakyti piliei arba j atstov klausimus, teikti visuomenei periodines savo veiklos ataskaitas. Taiau ypa didel reikm turi piliei skund valdininkams sistema ir jos efektyvumo utikrinimas. Mat btent skundas yra svarbiausias signalas, jog suinteresuotas asmuo pilietis turi pagrind manyti, kad su juo elgiamasi neteisingai. Kartu pilieio skundas dl neteisingo jo atvilgiu sprendimo yra galinga spaudimo priemon. Ji veria valdinink atitinkamai elgtis. Jis nebijo joki skund, jeigu elgiasi dorai. Taiau, jeigu jis elgiasi nedorai, skundas atkreips tiek koleg, tiek visuomens dmes. Transparency judjimo atstovai rytingai remia visuomens dalyvavim institucijose, kurios tokius skundus nagrinja. Kartu i valdinink atimama galimyb nuslpti nuo visuomens skundo nagrinjimo ir sprendimo mechanizm.
Etinkultrin teorija. Valdinink dorov ir korupcija

io poirio alininkai korupcij vertina kaip dorovin reikin, t.y. kaip staigos, organizacijos, mons dorovins aplinkos padarin. Korupcija yra susijusi su ema profesine etika. Korumpuotas gydytojas tai gydytojas, kuris abejingas savo pacient sveikatai, skeptikai iri visk, kas susij su jo profesijos visuomenine reikme, tradicijomis (pvz., Hipokrato priesaika). Korumpuotas mokytojas tai mokytojas, kuris abejingas savo pareigai mokyti ir auklti vaikus. Korupcija leidia aknis ten, kur mons nemgsta savo darbo, nesidomi jo reikme, yra abejingi savo staigai. Korumpuotas kolektyvas tai toks kolektyvas, kuriame vyrauja i abejingumo dorovinms vertybms atmosfera. Tai egoistikas, abejingas bendriems udaviniams, blogai valdomas, besiprieinantis bet kokioms naujovms ir daniausiai labai konfliktikas kolektyvas. Taigi korupcija tai viso labo kitos negalios (emos gamybins dorovs) iraika.
372
ANTRA DALIS
emos kolektyvo morals prieastys gali bti vairiausios. Viena i j blogas vadovavimas. Kolektyvas neturi lyderio, kuris sugebt visus kvpti bendrai idjai. Taiau skatinti korupcij gali ne tik ema, bet ir stipri profesin moral, jeigu jos pagrindas savo profesijos priepastatymas visuomenei. Policininkai, sitikin, kad visuomen nekenia ir negerbia j, psichologikai atsiskiria nuo visuomens. Jiems visuomen jau ne mons, kuri labui jie dirba, o prieai. Korupcija, nelegali metod taikymas iaikinant nusikaltimus, kovos su nusikalstamumu vaizdavimas vietoje tikros veiklos, atsiribojimas nuo visuomens irgi tik tam tikra poirio visuomen iraika. Pagaliau tokio dorovinio sugedimo ir korupcijos prieastimi danai laikoma atskira asmenyb (sugedusio obuolio teorija). Pagal j kiekvieno kolektyvo daugum sudaro vidutiniai mons, t.y. tokie, kurie nepasiymi kokiomis nors dorovinmis savybmis nei teigiamomis, nei neigiamomis. Dauguma bet kurio kolektyvo nari nra nei angelai, nei velniai. Tai reikia, kad j dorovingumas yra gana nepastovus. Dorame kolektyve jie elgiasi dorai, pakliuv nedor nedorai. tai dl ko labai svarbu, kokie mons ateina kolektyv. Sakykime, kolektyv atjo labai sugeds asmuo. Jis sitikins, kad korupcija tai vienintelis teisingas kelias siekiant tikslo. Ir profesij jis sigijo tam, kad galt pelnytis i jos. Tai tarsi supuvs obuolys, dtas sveik obuoli pintin. Nuo jo pradeda gsti visi kiti. Pradioje tie, kurie yra greta, vliau ir likusieji. Vienintelis dalykas, k galima padaryti, tai kuo greiiau t supuvl imesti. Taigi poiriai korupcij gana skirtingi. Ar turime galimyb integruoti mintus mokymus ir pasilyti integruot korupcijos teorij?
6. Integruota korupcijos teorija. Korumpuotas valdininkas. Asmenybs neutralizavimo teorija

Silomo poirio ieities takas faktas, kad korupcija yra universalus reikinys, egzistuojantis skirtingais laikotarpiais, esant skirtingoms visuomens struktroms. Korupcijos apraik yra visur, kur yra valdia ir jos sprendimus gyvendinanios institucijos. Kuo gausesn visuomen ir kuo sudtingiau ji valdoma, tuo didesnis yra jos valdymo aparatas, dsningai gaunantis administracinio bei biurokratinio aparato form. Ta forma tai valdymo piramid. Svarbiausi sprendi-
373
mai priimami jos virnje. J gyvendinimo tvarka patikslinama kiekvienoje i valdymo piramids emesni grandi. Bendroji taisykl tokia: visur ir visada, kai tam tikram asmeniui deleguojama valdia, kai jam suteikiama teis priimti sprendimus kokios nors valdios vardu ir kai jis pradeda i teis gyvendinti, ikyla tai, k vadiname asmenybs neutralizavimo problema. Reikalas tas, kad valdininkas, priimdamas kok nors sprendim arba konkretizuodamas i viraus gaut, turi vadovautis vien bendrais, su jo asmenybe, asmeniniais norais ir interesais nieko bendra, neturiniais reikalavimais. Tai gali bti statymas, instrukcijos, nurodymai i viraus ir pan. Vykdydamas visa tai, valdininkas turi elgtis tarsi neturt asmenini nor, interes ir pan. Tai nereikia, kad jis j i tikrj neturi. Valdininkas irgi yra mogus, su jam svarbiais poreikiais bei interesais, su savo subjektyvia nuomone. Be to, jis yra ir tam tikros socialins grups atstovas. Dl vis i prieasi tikrovje jis nra abejingas sprendimui, kuris bus priimtas sprendiant vien arba kit problem. Jam ne tas pats, kaip bus gyvendinamas tas ar kitas i viraus nuleistas sprendimas. Taigi vykdydamas bet kur sprendim valdininkas gali turti gan stiprius asmeninius motyvus, verianius priimti jo paties interesus atitinkant sprendim. Tai bdinga kiekvienai valdymo sistemai. Dl to bet kuri valdymo sistema turi isprsti labai svarbi valdininko (biurokrato) asmenybs neutralizavimo problem. Sistema turi utikrinti, kad priimdamas arba gyvendindamas administracin sprendim biurokratas elgtsi taip, tarsi jo asmeniniai motyvai neegzistuot. I valdininko reikalaujama, kad jis neutralizuot visus asmeninius interesus ir vadovautsi vien mintais bendrais motyvais. Kitaip tariant, jis turi elgtis, tarsi neturt asmenini poreiki, interes, jausm, motyv, t.y. tarsi bt administracini sprendim maina. Gynybos ministras, svarstydamas, i kurios kompanijos pirkti nauj ginkl, susiduria su dviem pasirinkimo motyv grupmis. Pirmoji tai motyvai, kuriuos jis turi atsivelgti: kiek ir kokios ginkluots reikia; kiek kvalifikuota yra kariuomen (ar ji sugebs valdyti nauj ginkluot); kiek kainuoja nauja ginkluot ar alis gali sau leisti tokias ilaidas. Antroji tai motyvai, kuriuos jis turi atmesti, kad ir kokie stiprs jie bt. Nesvarbu, kurios ginkluot silanios kompanijos atstovai jam asmenikai labiau patinka. Jis neturi atsivelgti savo politins partijos vadovybs pageidavimus, neturi paisyti ir draug, nors ir labai artim, praym. Pagaliau jis neturi atsivelgti priimto sprendimo padarinius sau. Juk priimdamas vienok sprendim jis gali usitikrinti sau aprpint, rami senatv, priim-
374
ANTRA DALIS
damas prieing netekti posto ir vis su juo susijusi perspektyv. Jis turi elgtis taip, lyg tos aplinkybs neegzistuot. Kitaip tariant, jo sprendimas turi bti depersonalizuotas. Jis turi visikai nepriklausyti nuo valdininko asmenybs. Kad ir kas bt ministro poste, kad ir koki asmenybs bruo, asmenini nor jis turt, sprendimas turi bti toks pat. Tai ir yra asmenybs neutralizavimas priimant sprendimus. Asmenini motyv neutralizavimas yra didel problema. Kuo valdininkas auktesnis ir kuo svarbesni sprendimai, kuriuos jis priima, tuo stipresni bna antrosios grups motyvai. Taigi priimant biurokratinius sprendimus egzistuoja galinga motyv grup, kuri prieinasi sprendimo depersonalizacijai. Tai ypa aikiai matome dabartins rinkos ekonomikos slygomis. Rinkos ekonomika pinig padar pagrindiniu skms kriterijumi. Finansin skm yra svarbiausias argumentas, kad individas elgsi teisingai. Ms visuomen pamyn dorovines ir kitas vertybes, kurios vyravo anksiau. Mintam ministrui bus nelengva tikinti savo sn, kad nesukaup dideli turt dl to, jog vis gyvenim elgsi teisingai. Rinkos ekonomikos slygomis teisingas elgesys tai toks, kuris yra finansikai naudingas. Pinig muzika rinkos ekonomikoje yra vyraujanti. Aiku, ne viskas perkama ir ne viskas parduodama. Taiau niekada dar nebuvo galima tiek daug pirkti u pinigus. Biurokratas yra ios visuomens narys. Jis irgi girdi stebukling pinig muzik, svajoja apie puik gyvenim, kur galt susikurti. Taiau biurokratas turi plaukti prie srov. Jis turi elgtis tarsi nebt tos visuomens narys, tarsi jam nerpt visa tai, kas rpi kitiems. Svarbu pabrti, kad dauguma motyv, kurie prieinasi biurokratinio sprendimo depersonalizacijai, toli grau nra smerktini, savanaudiki, amorals. Prisiminkime gynybos ministr, kuris svarsto, koki ir kur pirkti ginkl. Visi antrosios grups motyvai yra kilns arba bent tikrai mogikai suprantami. venti draugysts saitai, veriantys j atsivelgti draug nuomon, itikimyb savo partijai, jos tikslams ir idjoms, visikai normalus noras usitikrinti sau ram gyvenim netekus ministro posto visa tai tikrai mogiki norai. Jokia biurokratin sistema negali skmingai veikti neisprendusi mintos asmenybs neutralizavimo problemos, neradusi patikim bd priversti valdininkus pamirti save, nesivadovauti asmeniniais motyvais. Depersonalizacijos problema tokia pat sena kaip valdymas ir biurokratinis jo aparatas. Tokie pat seni yra ir metodai, kuriais biurokratinis aparatas utikrina depersonalizuotus sprendimus. Visi jie skirti sustiprinti biurokratinio aparato atstovo pasiprieinim depersonalizuojantiems motyvams.
375
1 mechanizmas. Biurokratin karjera

Nuo seniausi laik valdininko vaidmuo buvo siejamas su karjera. Karjeros konstrukcijos atskirose visuomense, pradedant senja Kinija ir senuoju Babilonu ir baigiant modernia visuomene, stebtinai panaios. Jos pagrind sudaro vadinamosios karjeros pakopos. Valdininkas pradeda nuo emiausios pakopos ir pamau kopia vir. Karjeros pakopos savotikas reikinys. Nei valstietis, nei verslininkas tomis karjeros pakopomis nekopia. Vis auktesn karjeros pakopa yra papildomas apdovanojimas u gerai atlikt biurokrato vaidmen. Kelet met elgsis nepriekaitingai biurokratas perkeliamas auktesn pakop. Be to, karjeros pakopos yra svarbus depersonalizacijos garantas. Jeigu biurokratas pasielgs ne pagal savo pareigybines instrukcijas (pvz., paims ky), jis neteks ne tik savo atlyginimo, bet ir tos auktumos, kuri ulipo savo pastangomis per daugel met. Siningas pareig vykdymas, nuopeln kaupimas visa tai i karto prapuola. Kartu lunga ir visi ateities planai. Karjeros struktra numato vis didjant atlyginim, vis didesn aplinkini pagarb ir galiausiai ger pensij. Natralu, kad daugelio ali karjeros pakop sistema labai sudtinga. Senoji Kinija, Asirija turjo labai sudtingas pakop sistemas. Kopimas jomis buvo siejamas su nepriekaitingu darbu. Be to, valdininkas turdavo ilaikyti daugyb egzamin, patirti visokiausi ibandym, kurie dar labiau padidindavo kiekvieno laipto vert. Dabartini valstybi karjeros pakop sistemos nuo senj nedaug kuo skiriasi. Pranczija, Vokietija, Italija turi sudtingas valstybs tarnybos sistemas. I karjeros siekianio valdininko reikalaujama nepriekaitingos tarnybos bei nuopeln. Panai sistem turime ir Lietuvoje. Valstybs tarnybos statymas numato gana sudting pakop sistem. Kopiant tomis pakopomis didja atlyginimas bei galimybs usitarnauti valstybin pensij. ios sistemos reikm suprantama utikrinant depersonalizuot sprendim. Biurokratas, prie paimdamas silom ky, susimstys, kiek daug jis jam gali kainuoti. Vienu mostu jis gali nubraukti visas ateities viltis. Taigi karjeros laiptai produkuoja galing depersonalizacijos motyv. Vadovaudamasis juo valdininkas turi daugiau galimybi veikti besiprieinanius depersonalizacijai antrosios grups motyvus.
2 mechanizmas. Biurokratin ideologija

Ideologija vadiname diskursus (kalb sistemas), kuriais biurokratin sistema ir jos darbuotojai suteikia reikms savo darbui. Oficiali biurokratinio aparato kalba bet kurioje visuomenje pabria veiklos misij ir
376
ANTRA DALIS
reikmingum. Pagal biurokratin retorik jie dirba ne tam, kad usidirbt atlyginim ir skmingai kilt tarnyboje. Pagrindinis tikslas, retorikos odiais, yra tarnauti tam, kas konkreioje visuomenje laikomi aukiausiais tikslais (karaliui, tvynei, tautai). Nereikia manyti, kad i retorika yra tuti odiai. Ji vaidina labai svarb psichologin vaidmen padidina valdininko savs vertinim bei reguliuoja visuomens poir j. Kita vertus, profesin ideologija iugdo nor tikrai bti tokiam, kok vaizduoja profesin retorika. Net ir ukietjs kyininkas nori, kad jo profesija bt gerbiama ir jis galt save auktai vertinti. Taigi profesin ideologija sukuria dar vien depersonalizacij skatinani motyv grup. Profesiniai idealai, su jais susijs savs vertinimas taip pat gali bti depersonalizacij skatinantys motyvai. Jausdamas didel pagund paimti ky valdininkas gali susimstyti apie savo pareig, sin, profesin misij. Tie motyvai gali skatinti j prieintis pagundai.
3 mechanizmas. Teisins sankcijos

Kiek egzistuoja biurokratin sistema, tiek egzistuoja ir baudiamieji statymai, baudiantys u pareigybinius nusikaltimus. Grietos bausms rodo, kad jau senovs statym leidjas labai gerai inojo, kiek stiprs gali bti depersonalizacijai besiprieinantys motyvai. Senovs Kinijoje valdininkas buvo iauriai baudiamas u neteising sprendim, u nusiengim staigos vidaus tvarkai. Visi dabartiniai baudiamieji statymai numato specialius pareigybinius nusiengimus, u kuriuos skiriama ypatinga bausm. iuo metu Lietuvoje, kaip minjome, valdininkas baudiamas u kyio pamim, u savivaliavim ir u kitus valdinink nusiengimus. Visos ios sankcijos sukuria trei depersonalizacij skatinani motyv grup. Susigunds paimti ky valdininkas gali susimstyti dl baud, kurias u tai numato statymas. Tai gali bti stiprus motyvas veikti pagund.
Valdininko asmenyb. Vidinis konfliktas

Taigi vykdantis savo pareigas, priimantis sprendimus valdininkas yra veikiamas dviej prietaring motyv grupi. Vienos grups motyvai prieinasi depersonalizacijai ir veria valdinink, priimant sprendimus, atsivelgti savo interesus. Kitos grups motyvai skatina depersonalizacij. Tokia konfliktin asmenybs struktra yra valdininko socialins pozicijos ypatyb. Studento arba verslininko socialin pozicija yra kitokia. Tiek egoistiki, tiek labai kilns motyvai reikalauja i studento to paties gerai
377
mokytis. Jeigu studentas yra egoistas ir nori gerai usidirbti, jis turi stropiai mokytis ir tapti geru specialistu. Jeigu jis yra altruistas, patriotas ir nori padti savo kratui, jis taip pat turi gerai mokytis ir tapti geru specialistu. Pagaliau net jeigu jis nesivadovauja nei vienu, nei kitu motyvu, o tiesiog formaliai, biurokratikai vykdo studento pareigas, jis turi daryti t pat gerai mokytis. Apie biurokrat to pasakyti negalima. Jo vidiniai motyvai visada yra prietaringi. Viena jo asmenybs pus skatina biurokrat, priimant sprendim, pamirti save, kita skatina nuolat galvoti apie save. Biurokrato elgesys priklauso nuo to, kokiais motyvais jis vadovaujasi asmeniniais ar neasmeniniais. Toks vidinis biurokrato asmenybs prietaringumas ne visai atitinka ms susikurt vaizd. Kalbdami apie valdinink paprastai sivaizduojame savimi patenkint ir pasitikint mog, priimant aikius ir konkreius sprendimus. Taiau suprasdami tikr jo socialins pozicijos ir asmenybs struktr galime isamiau ir tiksliau paaikinti valdininko elgesio ypatybes vairiose situacijose, taip pat ir esant galimybei padaryti su korupcija susijus nusikaltim.
Biurokrato asmenybs konfliktikumo padariniai Psichologiniai padariniai

Daniausias vidinio konflikto padarinys yra vidinis nepasitenkinimas. Prietaringus poreikius jauiantis mogus negali bti patenkintas. Kuo geriau patenkinamas vienas i t prietaring poreiki, tuo geriau patenkinamas ir kitas. Taigi nuolatinis nepasitenkinimas (frustracija) yra neivengiamas vidinio konflikto padarinys. Doras, siningas valdininkas nra labai laimingas, nes tas dorumas jam nemaai kainuoja. Gyvenant pinig pasaulyje matyti, kaip aplinkiniai daro pinig, ir dl profesijos bti priverstam atsisakyti galimybi taip pat j turti tai jausti nuolatin nepasitenkinim. Lygiai taip pat pasitenkinimo neteikia ir piktnaudiavimas tarnybine padtimi (kyi mimas ir kiti nusikaltimai). Viena vertus, tai leidia rinkos ekonomikos slygomis gyventi pagal tos ekonomikos dsnius. Kita vertus, tai reikia bti nusikaltliu, kyininku, jausti nuolatin demaskavimo pavoj, rizikuoti kiekvien akimirk netekti visko. Plaiai inomas frustracijos padarinys yra agresija. Nepatenkintas mogus danai yra agresyvus. Nepagrstas iurktumas, tarumas interesant atvilgiu neretai bna kaip tik ios i nepasitenkinimo kylanios agresijos iraika.
378
ANTRA DALIS
Dar vienas vidinio konflikto pasireikimas alternatyvaus pasitenkinimo siekis. Mergina, itekjusi ne i meils, o dl pinig, stengiasi naudodamasi santuoka sukaupti kuo daugiau materialini grybi. I vyro ji reikalauja brangi dovan, gero gyvenimo. Lygiai taip pat neutralizavs savo asmeninius motyvus valdininkas neretai siekia kito pasitenkinimo altinio. Tai gali bti valdios pojtis. Pasitenkinimas tuo, kad interesantui svarbus sprendimas arba jo likimas visikai priklauso nuo jo valdininko, gali bti alternatyvaus pasitenkinimo altinis. Biurokrato arogantik elges gali lemti io papildomo pasitenkinimo siekis.
Socialiniai vidinio konfliktikumo padariniai. Valdininko vidinis nepastovumas

mogus gali visk. Jis gali atsispirti didiausioms pagundoms bei daug k iksti, jeigu ino, ko nori. Kitaip yra, jeigu jo sieloje verda prietaravimai. Tuomet jo elgesys priklauso ne tiek nuo jo apsisprendimo, kiek nuo situacijos ir aplinkybi. Atsivelgdamas aplinkybes, nuotaik, konkret atvej jis gali elgtis visikai skirtingai. Tas pats mogus gali pasielgti labai dorai vienoje situacijoje ir nedorai kitoje, nors ir panaioje. Atsivelgdamas daugel aplinkybi ukietjs kyininkas, susapnavs blog sapn, kyio gali nepaimti. Tuo tarpu doras jaunuolis, miai pasidavs pagundai, gali j paimti.
Korupcija ir sins neutralizavimo mechanizmai

Vidinis konfliktikumas ir nepastovumas yra nemalonios bsenos. Taigi siekiama tam tikro pastovumo. Situacijoje, apraytoje skyriuje apie nusikalstamumo teorijas, aktyvs tampa sins neutralizavimo mechanizmai. Tai vairios mini konstrukcijos, kuri tikslas padti mogui gerai jaustis nepaisant vidini jo prietaravim. Visi taip daro, a priverstas taip daryti, svarbiausia yra mano santykiai su draugais, kuri a negaliu apvilti visi ie argumentai padeda neutralizuoti sins bals. Ne maiau svarbs ir motyvai, kurie padeda neutralizuoti baim bti sulaikytam. Tai konstatavimas, kad kiti usiiminja tuo paiu ir nra demaskuojami, tai sitikinimas, kad vadovyb, suprasdama korupcijos neivengiamum, tyliai pritaria. Svarbi kolektyvinio sins neutralizavimo forma yra vadinamoji slapta, arba elin, profesin kultra. iuo atveju tiek korumpuotas elgesys, tiek jo paaikinimo bei pasiteisinimo bdai tampa tam tikros profesins grups eline ideologija. Oficialiuose pokalbiuose ios grups nariai gali pareikti es prie korupcij. Taiau bendraudami su kolegomis be liudinin-
379
k, savaime suprantama, jie teigia, kad korupcija yra neivengiama ir normali j profesinio gyvenimo dalis.
vairi biurokratinio elgesio tip formavimas

Galimi trys vidins motyv kovos variantai. Pirmasis kai stipresni depersonalizacijos motyvai, antrasis kai nusveria prieinga motyv grup, treiasis nepastovumas.
Antikorupcinis valdinink nusistatymas

Prie korupcij nusistat valdininkai pasirenka statymo numatyt keli. Korupcijos atvejai ia maiausiai tiktini. J elges lemia profesins etikos reikalavimai. Taiau ios grups atstovams gali ikilti jau aprayt psichologini problem.
Korupcinis apsisprendimas
J poiris profesij ir korupcij nuoseklus ir cinikas. Jie pasireng daryti su korupcija susijusius nusikaltimus kiekvien kart, kai tai yra saugu ir naudinga. Jiems profesin retorika yra tik tikro poirio profesij, kaip pajam altin, priedanga. io tipo atstovai labiausiai panas ekonomins teorijos apraom racional biurokrat. J korupcin elges tikrai galtume numatyti pagal S. RoseAckerman formules. io tipo atstovus galtume pavadinti profesionalios korupcijos atstovais. Jie dirba pagal profesij ir vertina j tiek, kiek ji teikia papildom ir saug udarb.
Nepastovaus elgesio valdininkai

Tai tokie valdininkai, kuri elgesys nra nusistovjs. Jie elgiasi atsivelgdami aplinkybes. kliuvus kam nors jie gali ilgam nutraukti nusikalstam veikl. O patikj, kad paimti ky konkreiu atveju vis dlto nepavojinga, jie gali tapti vl korumpuoti. Viename kolektyve jie elgsis siningai, kitame ims kyius. io tipo elges geriausiai apibdina dorovins teorijos, ypa sugedusio obuolio teorija. I tikrj net ir dora arba, atvirkiai, cinika asmenyb kolektyve gali paskatinti nepastovius asmenis elgtis taip pat cinikai, o viesi, idealistin kilniai.
380
ANTRA DALIS
7. Korupcijos padarini analiz

Nordami inoti, ar reikia, ir ar verta imtis antikorupcini priemoni, turime gerai sivaizduoti korupcijos padarinius. Visi, kas nagrinja korupcijos problemas, pripasta, kad korupcija vienas pavojingiausi visuomens reikini. Kiekvienas autorius, atsivelgdamas tyrimo krypt, al ir kitus dalykus, atkreipia dmes vis naujus korupcijos padarinius. Juos suskirstysime dvi grupes1: Visuomens viej santyki sritis: nesugebama pasiekti tiksl, kuriuos numato alies valdia (tam skirti itekliai panaudojami korumpuot valdinink, o ne alies tikslams); didja valdymo ilaidos (mokesi moktojas ne tik ilaiko administracij mokdamas mokesius, bet ir turi mokti papildomai duoti kyius); blogja administracinio aparato darbo kokyb. Maja rytas dirbti dorai ir siningai. Valdininkas vykdo savo pareigas gerai, jeigu interesantas sugeba j suinteresuoti kyiu; maja piliei pasitikjimas demokratija, jos principais, didja tvirtos rankos ideologijos populiarumas; didja piliei susvetimjimas valstybs atvilgiu. Pilietis ino, kad valstybs vadovyb bei valdymo aparatas rpinasi tik savo interesais, taigi jis turi pasirpinti savo; korupcija tampa alies vystymosi stabdiu. Mat alies labui tenka priimti drsius sprendimus, rizikuoti savo populiarumu. Korumpuotas valdininkas arba politikas ito nesugeba. Jis atmeta bet kok sprendim, kuris nra jam asmenikai naudingas; visuomenje sukuriami santykiai, kai viskas perkama ir viskas parduodama. Netikima demokratijos, teisins valstybs, humanizmo idealais; didel alies pajam dalis skiriama ne investicijoms, o kovai su korupcija ir jos padariniams. Didel biudeto dalis tenka policijai, kon-
1 Sudarant korupcijos padarini katalog pasinaudota tokia literatra: Bayley D. The Effects of Corruption in a Developing Nation // The Western Political Quarterly. P. 719-727 et seq.; Frisch D. The Effects of Corruption on Development. A paper presented to the Africa Leadership Forum on Corruption, Democracy and Human Rights in Africa; RoseAckerman S. Corruption: A Study in Political Economy (New York: Academic Press, 1978); Alam M. Some Economic Costs of Corruption in LDCs // Journal of Development Studies 27. 1991.
381
trols ir represijos institucijoms. Los, kurios galt bti panaudojamos ekonominei pltrai, leidiamos saugumui; visuomenje siviepatauja dviguba moral. Apskritai korupcija smerkiama, bet korumpuotas individas gerbiamas (net jeigu visuotinai inoma, kokias metodais jis pasiek savo tiksl); neveiksmingos tampa visuomens ir savivaldybs ilaidos. Mokesi moktoj l paskirstymas priklauso ne nuo visuomens tikr poreiki, o nuo gaut kyi; atsiranda neoficiali sprendim primimo virtuv. Svarbiausi sprendimai priimami slaptai, vadovaujantis principu tu man a tau. Paskui sugalvojami priimto sprendimo oficials pagrindimai, skirti visuomenei. Privai santyki sritis: sutrinka rinkos ir privataus verslo funkcionavimo slygos. Dl korupcijos kiniai sprendimai priklauso ne nuo paklausos ir pasilos santykio, teikiam preki bei paslaug kokybs, kaip tai turt bti rinkos slygomis. Sutrikdoma konkurencija tarp gamintoj. Blogja gaminam preki ir paslaug kokyb. Mat ilikimas rinkoje priklauso ne nuo preks kokybs ir kainos, o nuo firmos korumpuot santyki su valdininkais, kurie priiri ekonomik. Korupcija suvaro ekonomik, maina gamyb bei didina nedarb. Reikalas tas, kad ji didina pagamint preki kain, maina paklaus, o tai savo ruotu stabdo gamyb; maja alies kio efektyvumas. Daug papildom pastang i gamintoj reikalauja ryi umezgimas biurokratinse struktrose, nuo kuri priklauso verslas; padidja verslo subjekt paeidiamumas. Jie paeidia statymus, moka korumpuotiems valdininkams u paeidim slpim. Tai daro tokias mones beginkles prie kitus korumpuotus valdininkus, dar negavusius i verslinink savo dalies. Taigi korupcija gimdo korupcij.
382
ANTRA DALIS
8. Korupcijos lygis ir tendencijos Lietuvoje

Korupcija Lietuvoje pradta tirti neseniai. Geriausiai korupcijos lyg atspindi Vidaus reikal ministerijos ir kit teissaugos institucij oficiali kriminalin statistika. Be to, Lietuvoje pastaraisiais metais atliktos dvi didels apklausos. Viena i j Vilmorus atlikta Lietuvos gyventoj apklausa (tyrim organizavo ir jam vadovavo Valstybs saugumo departamentas)1, kita Transparency International Lietuvos skyriaus atlikta apklausa Ar Lietuva nori politinio skaidrumo?. Be to, atlikta ir daug smulkesni apklaus, pavyzdiui, Gallup tyrimai, atskir institucij valstybs tarnautoj apklausos ir t.t. Oficials duomenys apie nusikalstamum tradicikai renkami jau daug met kartu su informacija apie kitus nusikaltimus. Panagrinkime kriminalins statistikos pateikiamus Lietuvos korupcijos duomenis. Daugiausia dmesio skirsime su korupcija susijusiems nusikaltimams valstybinei tarnybai. Kaip inoma, korupcijos santykiai tiesiogiai pasireikia kyininkavimu. Kyininkavimas skatina valdinink, siekiant asmenins naudos, piktnaudiauti tarnybinmis teismis. Taiau korupcijos santykiai gali skatinti ir kitus tarnybinius nusikaltimus: piktnaudiavim tarnyba, valstybs pareigno neteist dalyvavim mons komercinje, kinje arba finansinje veikloje, tarnybos galiojim virijim, tarnybos pareig neatlikim, tarnybin suklastojim. Dl to atskirai pateiksime kyininkavimo ir kit pareigybini nusikaltim statistik. Tad oficialiais Vidaus reikal ministerijos Informatikos departamento duomenimis, 19952000 m. padarytas 1331 nusikaltimas valstybs tarnybai, i j 300 kyio pamimo atvej (r. 10 lentel).
1 0 l e n t e l . Nusikaltimai valstybs tarnybai (tame tarpe kyio pamimas) 1995 250 64 1996 217 45 1997 247 53 1998 215 39 1999 2000 229 173 54 45
Nusikaltimai valstybs tarnybai Kyio pamimas
1 Parengta baigiamoji ataskaita Korupcins situacijos Lietuvoje preliminarinis vertinimas bei kovos su korupcija strategijos parengimas / A. Panomariovas, A. epas, dr. V. Gaidys ir kt. - Vilnius, 1999.
383
Kokias ivadas galima padaryti nagrinjant iuos duomenis? 1. ie duomenys visikai neatspindi tikrojo korupcijos lygio. Apie 50 su kyininkavimu susijusi nusikaltim yra tik nedidel tikrojo kasmet duodam ir paimam kyi skaiiaus dalis. Tai patvirtino sociologini apklaus duomenys. Jau minjome, kad ir jie toli grau neatspindi tikrojo korupcijos lygio. Taiau net ir tai, k jie parodo, nepalieka abejoni, jog korupcijos lygis Lietuvoje tikrai auktas. Vilmorus klausimas gyventojams: Ar pastaruoju metu (madaug per dvejus metus) Jums teko susidurti su valstybs pareign, tarnautoj korupcijos, kyininkavimo atvejais? Tai galjo atsitikti nebtinai Jums, bet ir Js eimos nariams, draugams, pastamiems (mus domina asmenin moni patirtis, o ne tie atvejai, kurie jau aprayti spaudoje ar papasakoti per televizij)?. Penktadalis respondent nurod, kad ino konkrei korupcijos, kyininkavimo atvej. 15,3 proc. atsisak kalbti ia tema ( galima manyti, kad ir jie yra konkreiai susidr su iuo reikiniu). Taigi galima spti, kad ne maiau kaip tredalis respondent per dvejus metus buvo susidr su kyininkavimu. Gallup klausim Ar duotumte ky asmeninei problemai isprsti? net 60,4 proc. respondent atsak teigiamai. klausim Ar duodate ky? 65,8 proc. apklausoje dalyvavusi verslinink atsak, kad ky duoda danai. Taigi didel apklaust gyventoj ir verslinink dalis kyius duoda nuolat. 2. Mes neinome santykio tarp atvej, kurie papuol kriminalins justicijos akirat. Jau minjome, kad net ir neisams statistikos duomenys gali bti naudingi, jeigu inome, kuo jie skiriasi nuo nusikaltim visumos, sivaizduojame, kokie atvejai patenka, o kokie nepatenka oficialios kriminalins statistikos akirat. Taiau korupcijos statistikos atveju mes ito neinome. Negalime, pavyzdiui, atsakyti klausim, kodl i daugelio kyininkavimo atvej btent ie 50 buvo ufiksuoti ir tapo kriminalinio tyrimo objektu. Neinome, kuo skiriasi nuo j kiti nusikaltimai. Be i duomen oficialioji statistika visikai neatspindi tikrojo korupcijos lygio alyje. Taigi kodl tik neymi nusikaltim dalis pakliva kriminalins justicijos akirat? Kuo i dalis ypatinga? Aptarsime kelet hipotezi. Pirmoji hipotez. kriminalins justicijos akirat patenka tik lengviausiai iaikinami korupcijos atvejai. Korupcijos nusikaltimai vieni i sunkiausiai iaikinam. Kyio davimo arba pamimo faktui iaikinti ir rodyti btini sudtingi, daug pastang reikalaujantys operatyviniai, kriminalistiniai, procesiniai veiksmai. Darbo
384
ANTRA DALIS
snaudos vienam tokiam nusikaltimui iaikinti daugel kart virija snaudas paprastai vagystei, iaginimui arba apiplimui iaikinti. Taigi pagal i hipotez su korupcija susijusi nusikaltim iaikinimo lygis atspindi viso labo kriminalins justicijos pajgum. Didel kyininkavimo atvej dal (77 proc.) atskleid Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos pareignai. Vadinasi, jeigu i pareign bt kelis kartus daugiau, tai ir nusikaltim bt iaikinama beveik tiek pat daugiau. Taigi laikydami, kad i hipotez yra teisinga, prieiname prie domios paradoksalios ivados. Oficialios statistikos duomenys atspindi tik pareign, kovojani su korupcija, skaii. Oficialios statistikos pateikiami nusikaltim skaiiaus svyravimai tai viso labo tik atitinkam institucij aktyvumo, didjanio arba majanio kartu su kiekviena antikorupcine kompanija, svyravimai. Jeigu i hipotez teisinga, tai nusikaltimai, paklivantys kriminalins justicijos akirat, gali niekuo nesiskirti nuo likusi. ie nusikaltimai yra pirmieji, pasitaik i daugiatkstantini korupcijos atvej. Visi kiti neiaikinami tiesiog dl to, kad trksta laiko ir moni. Antroji hipotez. Iaikinami tik nepatyr ir socialiai neapginti kyininkai. Asmenys, imantys kyius arba kitaip piktnaudiaujantys tarnyba savanaudikais tikslais, gerokai skiriasi nuo kit nusikaltli. Nuo nepilnameio vagio, piktybinio chuligano, piktnaudiaujanio alkoholiu, agintojo jie skiriasi pirmiausia daug auktesne visuomenine padtimi. Jie uima svarbius postus, turi autoritet, tak, ryi ir yra daug geriau pasireng atremti bet kokius kaltinimus. Jie turi auktesn isilavinim, geriau imano biurokratins administracins veiklos niuansus. Be to, jie priklauso tam paiam socialiniam sluoksniui kaip ir tyrim atliekantys pareignai. Pagaliau didesns yra ir i nusikaltli finansins galimybs. Tai utikrina tikrai profesionali gynyb. Dl vis i prieasi tiriant korupcinius nusikaltimus remiamasi daug auktesniais rodinjimo standartais. Keliant byl, teikiant kaltinim, skelbiant nuosprend reikalingi daug svaresni rodymai nei kit nusikaltim atveju. Tai, kas kvotos ir tardymo pareignui atrodo akivaizdu paprastos vagysts arba iaginimo atveju, reikalauja rodymo, kai tiriamas kyio pamimas. Tarkime, kad i hipotez teisinga. Tuomet galime tiktis, kad kriminalins justicijos akirat pakliva tik maiausiai apginti valdininkai. Tai emiausio rango, maiausiai mokami, maiausiai takos ir ryi turintys pareignai. Pagal i hipotez stambios uvys vl lieka neiaikintos. Treioji hipotez. Saugios ribos perengimas. kriminalins justicijos akirat pakliva tik liausi kyininkai.
385
Korupcijos nusikaltimo iaikinimas labai retas vykis. Tarkime, kad kasmet duodama 100 tkstani kyi (tikrasis skaiius gali bti ir daug maesnis, ir daug didesnis). Tuomet apie 50 kasmet registruojam kyininkavimo atvej sudaryt tik 0,05 proc. vis atvej. Kitaip tariant, i 10 000 kyio pamimo atvej galt iaikti tik 5. Tai maa rizika. Ji tokia pat maa, kaip, tarkime, tikimyb pakliti lktuvo katastrof. Aiku, kad esant tokiai maai rizikai imant kyius atsiranda saugumo jausmas. Dl to: 1) maja atsargumas (maiau imamasi saugumo priemoni); 2) didja kyio reikalavimai. Ir viena, ir kita gali pasiekti tok lyg, kad kyininkavimas taps lengvai pastebimas kriminalins justicijos institucijoms. Tarkime, tai gali bti atvejis, kai valdininkas, imdamas ky, taip tiki savo saugumu, kad pradeda kelti visikai nerealius reikalavimus. Prarads atsargum jis net nepagalvoja, kad nepalieka interesantui kitos ieities kaip tik kreiptis teistvarkos institucijas. Jeigu laikome i hipotez teisinga, tai turime tiktis, kad kriminalins justicijos akirat patek atvejai tai tik paskutin grandis i labai ilgos panai atvej grandins. Dauguma j gana akivaizds arba bent nelabai paslpti, lengvai iaikinami atvejai. Nusikaltliai ia valdininkai, kurie pamiro saik. U kriminalins justicijos dmesio rib lieka daugyb korupcijos atvej, kai korupciniais ryiais susij asmenys nepraranda budrumo ir sugeba susitarti. Jeigu i hipotez teisinga, tai atvejai, pakliuv kriminalins justicijos akirat, labai skiriasi nuo vis likusij. Aiku, galima kelti ir kitas hipotezes. Kaip minta, apie 77 proc. kyininkavimo atvej iaikina Specialij tyrim tarnyba. Operatyvin ios tarnybos darb reguliuoja specials normatyviniai dokumentai. Dirbama remiantis tam tikra susiklosiusia praktika, tradicijomis. Nuo t normini akt ir praktikos priklauso, k atkreipia dmes tarnybos darbuotojai. Nagrinjant tai gali paaikti, kad ia gldi atsakymas klausim, kokie korupcijos atvejai pakliva ir kokie nepakliva kriminalins justicijos akirat.
Santykinis korupcijos lygis Lietuvoje

Korupcijos lygis Lietuvoje auktas, bet neemas jis ir kitose pasaulio alyse. Vargu ar rasime toki al, kurioje korupcija nebt didel problema. Dl to svarbu susiorientuoti, kiek auktas yra korupcijos lygis Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio alimis. Didiausi lyginamj korupcijos tyrim kasmet atlieka tarptautin organizacija Transparency International. 2000 m. tyrim ji trauk 90 ali.
386
ANTRA DALIS
Tyrimo pagrindas dvylikos kasmetini tarptautini korupcijos tyrim apibendrinimas. Tai ekspert, turini bendradarbiavimo su vairiomis alimis patirties, apklausos. Tai pirmiausia garsaus Gallupo instituto organizuojama tarptautin apklausa, taip pat kit inom ekonomini, politini, mokslini institucij apklausos. Treias lentels stulpelis rodo, kiek gera korupcijos atvilgiu padtis alyje. Kuo indeksas didesnis, tuo korupcijos lygis emesnis. Ketvirtas stulpelis rodo, keli tyrim duomenimis buvo remiamasi nustatant alies korupcijos indeks. Penkto stulpelio skaiius atspindi vairi tyrim duomen skirtum. Kuo skaiius iame stulpelyje maesnis, tuo panaesni buvo tam tikros alies korupcijos vertinimai. Kitaip tariant, visi tyrimai nustat vienod arba pana tos alies korupcijos lyg (r. 11 lentel). Tarptautin organizacija Transparency International inicijavo tyrim, kurio metu buvo apskaiiuotas korupcijos indeksas (KI) 20001. Duomenys buvo paskelbti 2000 m. rugsjo 13 d.
1 1 l e n t e l . Santykinis korupcijos dydis Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio alimis
alies vieta 1 2 3 5 6 alis Suomija Vokietija Naujoji Zelandija vedija Kanada Islandija Norvegija Singapras Nyderlandai Didioji Britanija Liuksemburgas veicarija Australija JAV Austrija Honkongas Vokietija il Airija Ispanija 2000 m. KI 10,0 9,8 9,4 9,4 9,2 9,1 9,1 9,1 8,9 8,7 8,6 8,6 8,3 7,8 7,7 7,7 7,6 7,4 7,2 7,0 Tyrim skaiius 8 9 8 9 9 7 8 11 9 9 7 8 10 10 8 11 8 8 8 8 Paklaida 0,6 0,8 0,8 0,7 0,7 1,1 0,7 1,0 0,6 0,6 0,7 0,3 1,0 0,8 0,7 1,2 0,8 0,9 1,9 0,7 emiausia ir aukiausia reikm 9,010,4 8,610,6 8,110,2 8,19,9 8,19,9 7,39,9 7,69,5 6,29,7 8,19,9 7,39,7 7,49,3 8,19,1 6,79,3 6,29,2 6,28,5 4,38,6 6,28,4 5,78,4 2,58,5 5,98,0
9 10 11 13 14 15 17 18 19 20
Transparency International http://www.transparency.lt
Lietuvos
skyriaus
internete
puslapio
adresas
Treias skyrius. Korupcija alies vieta 21 22 23 25 26 27 28 30 32 34 35 36 37 39 41 42 43 alis Pranczija Izraelis Japonija Portugalija Belgija Botsvana Estija Slovnija Taivanis Kosta Rika Namibija Vengrija Tunisas Piet Afrika Graikija Malaizija Mauricijus Marokas Italija Jordanija Peru ekija Baltarusija Salvadoras Lietuva Malavis Lenkija Piet Korja Brazilija Turkija Kroatija Argentina Bulgarija Gana Senegalas Slovakija Latvija Zambija Meksika Kolumbija Etiopija Tailandas Kinija Egiptas 2000 m. KI 6,7 6,6 6,4 6,4 6,1 6,0 5,7 5,5 5,5 5,4 5,4 5,2 5,2 5,0 4,9 4,8 4,7 4,7 4,6 4,6 4,4 4,3 4,1 4,1 4,1 4,1 4,1 4,0 3,9 3,8 3,7 3,5 3,5 3,5 3,5 3,5 3,4 3,4 3,3 3,2 3,2 3,2 3,1 3,1 Tyrim skaiius 9 8 11 9 9 4 4 6 11 4 4 10 4 10 8 11 5 4 8 5 5 10 3 4 4 4 11 11 8 8 4 8 6 4 3 7 3 4 8 8 3 11 11 7 Paklaida 1,0 1,3 1,3 0,9 1,3 1,6 1,6 1,1 1,4 1,9 0,8 1,2 1,5 0,9 1,7 0,6 0,8 0,7 0,6 0,8 0,5 0,9 0,8 1,7 0,3 0,4 0,8 0,6 0,3 0,8 0,4 0,6 0,4 0,9 0,8 1,2 1,3 1,4 0,5 0,8 0,8 0,6 1,0 0,7
387 emiausia ir aukiausia reikm 4,37,7 4,37,9 4,37,8 5,38,1 4,38,8 4,38,2 4,48,1 4,17,3 2,57,2 3,88,1 4,36,1 3,98,1 3,87,1 3,86,6 3,78,1 3,85,9 3,95,6 4,25,6 4,05,6 3,85,7 3,85,0 3,36,2 3,44,9 2,16,2 3,84,4 3,84,8 2,85,6 3,45,6 3,64,5 2,14,5 3,44,3 3,04,5 3,34,3 2,54,7 2,84,3 2,26,2 2,14,4 2,15,1 2,54,1 2,54,5 2,53,9 2,44,0 0,64,3 2,34,1
48 49 50 51 52
57 59 60
63
388 alies vieta 65 2000 m. KI Burkina Fasas 3,0 Kazachstanas 3,0 Zimbabv 3,0 Rumunija 2,9 Indija 2,8 Filipinai 2,8 Bolivija 2,7 Dramblio kaulo krantas 2,7 Venesuela 2,7 Ekvadoras 2,6 Moldova 2,6 Armnija 2,5 Tanzanija 2,5 Vietnamas 2,5 Uzbekistanas 2,4 Uganda 2,3 Mozambikas 2,2 Kenija 2,1 Rusija 2,1 Kamernas 2,0 Angola 1,7 Indonezija 1,7 Azerbaidanas 1,5 Ukraina 1,5 Jugoslavija 1,3 Nigerija 1,2 alis Tyrim skaiius 3 4 7 4 11 11 4 4 8 4 4 3 4 8 3 4 3 4 10 4 3 11 4 7 3 4 Paklaida 1,0 1,2 1,5 1,0 0,7 1,0 1,3 0,8 0,7 1,0 0,9 0,6 0,6 0,6 0,9 0,6 0,2 0,3 1,1 0,6 0,4 0,8 0,9 0,7 0,9 0,6
ANTRA DALIS emiausia ir aukiausia reikm 2,54,4 2,14,3 0,64,9 2,14,3 2,34,3 1,74,7 1,74,3 2,13,6 2,14,3 2,14,3 1,83,8 2,43,5 2,13,5 2,13,8 2,13,7 2,13,5 2,42,7 2,12,7 0,64,1 1,63,0 1,62,5 0,53,2 0,62,5 0,52,5 0,62,4 0,62,1
68 69 71
74 76
79 80 81 82 84 85 87 89 90
Nagrindami lentel turtumme atkreipti dmes du dalykus: 1. Glaudus ryys tarp korupcijos lygio ir ekonominiosocialinio alies lygio yra akivaizdus. Lentel pradedama isivysiusiomis alimis, kuriose korupcijos lygis emas (Suomija, Vokietija, Naujoji Zelandija, vedija, Kanada, Islandija, Norvegija), baigiama ekonominiusocialiniu poiriu blogiau isivysiusiomis alimis, kuriose korupcijos lygis auktas (Kenija, Rusija, Kamernas, Angola, Indonezija, Azerbaidanas, Ukraina, Jugoslavija, Nigerija). Korupcija galingas alies vystymosi stabdis. Neisprendusi korupcijos problemos alis negali sukurti efektyvios ekonomikos ir alies valdymo. Taiau kuo labiau isivysiusi alis, tuo skmingiau sprendiamos korupcijos problemos. Taigi auktas korupcijos ir emas socialinisekonominis lygis sudaro savotik uburt rat, i kurio labai korumpuotai aliai itrkti sunku. 2. Lietuva iame srae yra 43-ia (kartu su Baltarusija, Salvadoru, Malaviu bei Lenkija). 1999 m. ms alis um 50- viet. Vadinasi, per me-
389
tus Lietuva pakilo net septyniomis pozicijomis. Tuo tarpu Estija yra 27-a, o Latvija kartu su Zambija dalijasi 57-a vieta. Lietuvos vieta auktesn netgi u t ali, kurios turi daug geresnes arba bent ne blogesnes negu Lietuva ekonomines slygas. Tai tokios alys kaip Slovakija, Kroatija, Meksika ir kt.1. Galima manyti, kad toki aukt alies viet lm dorovins, religins, kultrins tautos tradicijos, tai, k galima bt pavadinti sveiku visuomens etiniu pradu. Tai savo ruotu duoda pagrind tikti, kad Lietuvos kovos su korupcija perspektyvos yra palyginti geros (skandinavikos).
Korupcijos paplitimas Lietuvoje. Labiausiai ukrstos visuomens gyvenimo sritys

Korupcija Lietuvoje nra vienodai paplitusi. Vienos visuomens gyvenimo sritys ukrstos labiau, kitos maiau. Korupcijos lygis muitinje ir bibliotekoje, policijoje ir dails muziejuje gali labai skirtis. Kad kova su korupcija bt skminga, labai svarbu kuo tiksliau nustatyti korupcijos koncentracijos vietas. i problema buvo nagrinjama per mintas apklausas. Paymtina, kad ir jos toli grau neisamiai atspindi tikrj korupcijos lyg. Taiau, kad korupcijos lygis Lietuvoje auktas neabejotina. Kaip rodo tyrim rezultatai, maiausiai korumpuotomis laikomos mokyklos, iniasklaida bei universitetai. Labiausiai korumpuotomis institucijomis laikoma muitin (47 proc. gyventoj mano, kad ji labai korumpuota, 39 proc. kad korumpuota), teismai atitinkamai 27 proc. ir 48 proc., policija 26 proc. ir 49 proc., prokuratra 23 proc. ir 47 proc., didiosios kompanijos 19 proc. ir 48 proc., Seimas 18 proc. ir 45 proc., Vyriausyb 13 proc. ir 45 proc. bei savivaldybs 12 proc. ir 41 proc. klausim, kur korupcija paplitusi labiausiai, gyventojai atsak, kad muitinje, sveikatos apsaugos sistemoje, teismuose bei mokesi inspekcijoje. Panaiai atsak ir verslininkai. J manymu, labiausiai korumpuotos sritys yra muitin, vieieji pirkimai, teismai, sveikatos apsauga, mokesi inspekcija bei savivaldybs (r. 12 lentel).
Lietuvos statistikos metratis 2000. Vilnius, 2000. P. 95-96.
390
ANTRA DALIS
Verslinink apklausa1
1 2 l e n t e l . Kaip js vertinate korupcijos (kyininkavimo) paplitim iose staigose bei institucijose? (Vilmorus ir Valstybs saugumo departamento duomenys proc.) staigos ir institucijos Muitins Vieieji pirkimai, valstybini struktr konkursai Keli policija Teismai Sveikatos apsauga Policija Mokesi inspekcija Savivaldybs Politikai Vyriausyb (ministerijos) Sodros mokesi inspekcija iniasklaida Kariuomen Mokyklos Labai paplitusi iek tiek paplitusi 86,8 80,5 75 64,4 54,4 40 39,5 38,7 38 36,6 20,8 11,9 4,5 1,4 13,2 19,5 22,5 34,2 39,2 60 51,3 57,3 50,7 54,9 40,3 40,3 40,9 38,6 Jos nra, beveik nra 0 0 2,5 1,4 6,3 0 9,2 4 11,3 8,5 38,9 47,8 54,5 60
Pagal pateiktus rezultatus galima bt daryti ivad, kad vienos visuomens gyvenimo sritys korupcija ukrstos daugiau, kitos maiau. Atskiras visuomens gyvenimo sritis pagal tai, kiek jos ukrstos korupcija, galima suskirstyti tris grupes. Pirmoji labiausiai korumpuotos sritys (muitin, teismai, mokesi inspekcija). Tokiomis jas pripasta vis apklaus dalyviai. Antroji iek tiek maiau, bet vis dlto labai korumpuotos sritys (vieieji pirkimai, sveikatos apsauga ir kt.). Tai sritys, kurias, kaip labiausiai korumpuotas, paminjo tik vienos apklausos dalyviai. Pagaliau treioji grup tai sritys, kuri, kaip labai korumpuot, nepaminjo n vienos apklausos dalyviai. Tai santykinai maiausiai korumpuotos sritys. Lyginant su kitomis alimis susidaro spdis, kad korupcijos geografija Lietuvoje gerokai skiriasi nuo Vakar Europos ali. Kaip rodo aptariamieji tyrimai, Lietuvoje labiausiai korumpuoti yra priirtojai, t.y. priirinios institucijos: muitin, ekonomin policija, mokesi inspekcija. Vokietijoje labiausiai korumpuoti priirimieji savarankikiausi ir eko1
Sarafinas G. Milijonai pro al // Veidas. 2000 09 1421.
391
nomikai iniciatyviausi valdininkai ir verslo struktros (statybos, tiekimo padaliniai, savivaldybi padaliniai, skirstantys biudeto las ir priirintys, kaip jos panaudojamos)1. Prieiros ir teistvarkos institucijos ioje alyje daniausiai yra u tarim ribos. Panai padtis ir Lenkijoje, Danijoje, veicarijoje. Susidaro spdis, kad iose alyse korupcijos svorio centras persikl i priirini priirimas institucijas. Galima ikelti hipotez, kad toks korupcijos svorio centro persiklimas viena svarbiausi kiekvienos besivystanios alies uduoi utikrinant tiek alies socialinekonomin vystymsi, tiek korupcijos lygio majim.
9. Stichin ir sistemin korupcija Lietuvoje

Korumpuoti valdininkai ir interesantai patys nustato tiek korumpuotos paslaugos turin ir form, tiek atlyginim u j. Visa tai vyksta stichikai, priklauso nuo situacijos, korupciniais santykiais susijusi asmen, rizikos, kontrols ir daugelio kit dalyk. Nieko nuostabaus, kad atsilyginimo dydis u t pai korumpuot paslaug gali bti labai skirtingas. Taiau korupcija, pasiekusi tam tikr lyg ir pastovum, turi tendencij tapti sistemine. Nusistovi ir tampa bendrai inomas vairiausi korumpuot paslaug kainoratis. mons ino, kiek ir kam reikia mokti, kad bt sutvarkytas vienas ar kitas reikalas. Korupcija tampa visuomenini santyki dalimi, prastu bdu tam tikroms problemoms sprsti. Kovoti su korupcija tokiomis slygomis ypa sunku, nes reikia kovoti su nusistovjusia, pripainta tvarka, sudaryti grsm svarbioms visuomens problemoms sprsti, atimti i administracinio aparato jau pusiau legal pajam altin. Remiantis tyrimo rezultatais galima nustatyti, kiek toli yra paengusi Lietuva sistemins korupcijos formavimosi kryptimi. Verslininkams buvo uduotas klausimas apie papildomus mokesius, kuriuos jie turi mokti valdininkams nordami sutvarkyti reikal arba isprsti problem: Ar i anksto inote kyio dyd?. Per 50 proc. verslinink danai i anksto ino, kokio dydio yra is papildomas mokestis. Tai rodo, kad kyininkavimas yra ne atsitiktinis, o sistemingas reikinys, kad yra nusistovjusios kainos.
1
Vahlenkamp W., Knau I. Korruption ... S. 335.
392
ANTRA DALIS
Kalbant su specialistais bei skaitant anket atsakymus danai minima, kok bsimo sandorio sumos procent reikia mokti norint laimti viej pirkim konkurs, kiek reikia mokti keli policininkui u greiio virijim, muitininkui u dokument sutvarkym ir t.t. Kitose, nestandartinse, situacijose takos turi skirtingi veiksniai (paintys, pasitikjimas), koreguojantys duodamo kyio dyd. Beje, net ten, kur yra nusistovjusios taksos, galimos nuolaidos, derybos ir pan. Plintant sisteminei korupcijai atsiranda ir savotika korupcin etika. Abi alys siningai laikosi savo sipareigojim. Gavs ky valdininkas stengiasi neapvilti kyio davjo ir tai sustiprina tolesnius korupcinius ryius, kuriais suinteresuotos abi alys. Kiek is reikinys paplits Lietuvoje? klausim ar kyis yra geras garantas? net 93,5 proc. verslinink atsak teigiamai. Taigi beveik 95 atvejais i 100 kyis yra tvirtas garantas tikslui pasiekti. Svarbus solidaus ir patikimo kyininko etikos bruoas yra utikrinti kit pareign palaikym. Kyininko garbs reikalas, kad problema, u kurios sprendim jis gavo ky, bt isprsta iki galo ir klientas bt patenkintas. Blogai, jeigu to negalima padaryti sikius kitiems valdininkams. Dl to kyininkas vis labiau atstovauja ne tik sau, bet visai staigai. Jam sumokama u tai, kad problema bt isprsta, jis turi pats susitarti tiek su staigos vadovu, tiek su kitais valdininkais. reikin galim pavadinti korupcijos institucionalizacija. Jo esm ky ima ne atskiras asmuo, o visa institucija.
Nusikaltimo padarymo bdas

Apklausos duomenys leido iaikinti svarbi kyio davimo ir gavimo ypatyb ms alyje. Verslininkams buvo uduotas klausimas: Ar i Js kompanijos atstov Lietuvoje buvo reikalaujama kyio tam, kad bt greiiau arba palankiai Jums isprsti kokie nors klausimai?. Galimi atsakymai buvo: ne, niekuomet, labai retai, ne daniau nei kitur, daniau nei kitur, labai danai. Apie 70 proc. respondent atsak: Labai retai ir ne daniau nei kitur". Apklausos duomenims, kyio reikalaujama ne taip jau danai. I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad daniau mokama nei reikalaujama. Taiau i ties taip nra. Tai ypa vaizdiai paaikino ekspertai: Kyi ir kyininkavimo iskirtinis bruoas yra tas, kad kyiai duodami tiesiogiai, j net nepraant. Jeigu duodi, isisprendiama dauguma dirbtinai sudaryt problem. Jeigu nemoki, problemos lieka. Taiau tuo pat metu kyla pavojus (ypa
393
versle) sivelti sistem. Anot vieno eksperto, vien kart sumoksi, moksi ir antr. Aiku, kad is modus operandi sudaro ypa dideli sunkum iaikinant nusikaltim. Mat i esms kyis prievartaujamas. Taiau mintas modus operandi atima i aukos galimyb kreiptis teissaugos institucijas. Juk kyio mjas nieko nedaro, jis tik pasyviai laukia. Interesantui tenka paiam imtis iniciatyvos ir paiam silyti ky. Kartu jis pats tampa nusikaltimo (bandymo papirkti) dalyviu. Dabar jis ne maiau nei kyio gavjas suinteresuotas slpti nusikaltim.
Visuomens poiris korupcij

Visi korupcijos tyrjai pripasta, kad mogus svarbiausias kovos su korupcija veiksnys. Geriausia korupcijos kontrol, veiksmingiausios kovos su korupcija priemons neveiksmingos, jeigu visuomens nariai nepalaiko j, jeigu jie mano, kad korupcija normali visuomens gyvenimo dalis. Korupcijos smerkimas, nusistatymas prie j yra ta dirva, ant kurios prigyja kovos su korupcija priemons. Ar derlinga i dirva korupcijai Lietuvoje? Kiek jos gyventojai pakants korupcijai? Klausimas gyventojams: Kokiai sistemai Js pritartumte: 1) tokiai, kurioje valstybs tarnautojai neima dovan ir neteikia paslaug; 2) tokiai, kurioje valstybs tarnautojai kartais ima dovanas ir u tai teikia paslaugas?. I vis respondent, turini tvirt nuomon, korupcij palaiko 14,3 proc. iuos duomenis galima palyginti su atitinkamais ekijos, Slovakijos, Bulgarijos, Ukrainos duomenimis (W. L. Miller, A. B. Grodeland ir T. Y. Koshechkina: Are the people victims or accomplices). Padtis Lietuvoje yra blogesn negu ekijoje, bet geresn negu Slovakijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje. Kitas panaus klausimas tyrimo dalyviams: Jeigu Jums ikilt svarbi problema ir valstybs tarnautojas tiesiai paprayt Js pinig ar paslaugos paaddamas isprsti i problem, ar Js duotumte pinig, padarytumte paslaug, jeigu galtumte, ar atsisakytumte duoti pinig arba padaryti paslaug, net jeigu galtumte?. Nors 74,1 proc. respondent akivaizdiai smerkia kyininkavim, 60,4 proc. ky duot, jeigu nort teigiamai isprsti savo problemas. Ky yra pasiruo duoti 71,5 proc. jaunimo, 44,9 proc. pensinink, 67,2 proc. turintys auktj moksl, 48,4 proc. nebaig vidurinio mokslo, 71,1 proc. pasiturini respondent. Btent ie socialiniai demografiniai ypatumai ir turt kelti nerim potencials kyio davjai visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime aktyvs mons ir nuo j priklauso bendras socialinis psichologinis klimatas visuomenje.
394
ANTRA DALIS
iuos duomenis taip pat galima palyginti su jau mint ekijos, Slovakijos, Bulgarijos bei Ukrainos tyrim duomenimis. Padtis Lietuvoje yra daug blogesn negu ekijoje, panai kaip Slovakijoje ir Bulgarijoje ir geresn negu Ukrainoje. Taigi yra didelis skirtumas tarp moni nuomons apie korupcij ir j tikrojo elgesio: dauguma moni rytingai j smerkia, taiau prireikus duoda arba ima kyius. Manome, kad tai nra veidmainiavimas. Korupcija yra nors ir paplits, bet keliantis dorovin pasiprieinim ir pasipiktinim reikinys. Atsakydami kit klausim, verslininkai korupcij laiko viena i didiausi dabartini blogybi. Apklausos metu paaikjo, jog daugelis moni reikalauja, kad tam tikr profesij atstovai nebt korumpuoti. U korupcinius ryius labiausiai smerkiami politikai, teisjai, auktj mokykl dstytojai. i profesij atstovus irima kaip visuomens dorovini ideal sergtojus. Jie turi apsaugoti tuos idealus ir mokyti kitus visuomens narius puoselti juos. Jeigu ir jie korumpuoti, vadinasi, nra nieko vento, visuomens dorovs idealai pasmerkti lugti. tai dl ko i profesij atstov korupcija piktina netgi tuos mones, kurie patys yra korumpuoti. Nors is reikinys plaiai paplits, dauguma visuomens nari iri j neigiamai. Taigi korupcijai prieinamasi, taiau daniausiai pasyviai, o ne aktyviai.
Kovos su korupcija galimybs. Visuomens nari poiris

Kad pasyvus dorovinis pasiprieinimas tapt aktyvus, gyventojai turi tikti, jog prieintis korupcijai manoma. Kokios, Lietuvos moni nuomone, yra kovos su korupcija galimybs? ia svarbiausi du dalykai: 1) kokias jgas, kovojanias su korupcija, visuomens nariai vardija? 2) kokias jie nurodo kovos su korupcija priemones?
Visuomens nuomon apie institucijas ir organizacijas, kovojanias su korupcija

Kaip jau minjome, korupcija visuomenje yra smerkiama, taiau patys mons nra pasiry su ja kovoti. ia svarbi tampa informacija apie institucijas, kurios, respondent manymu, daugiausia nuveik kovodamos su korupcija. Vieno i tyrim metu buvo pateiktas klausimas: vertinkite pagal penki bal skal kiekvien emiau nurodyt institucij daug ar maai ji nu-
395
veik kovodama su korupcija per pastaruosius dvejus metus (nevirydama savo kompetencijos). Tyrimo rezultatai rodo, jog gyventojai nedaug tikisi i pagrindini institucij, kurios turt bti atsakingos u kov su korupcija alyje. Jie daugiau pasitiki spauda ir Prezidentu. Galima pastebti dar vien dsningum. Gyventoj poiris institucijas, kovojanias su korupcija, labai priklauso nuo pasitikjimo iomis institucijomis apskritai. moni pasitikjimas valstybinmis institucijomis yra reguliariai tiriamas ir skelbiamas spaudoje. Apskritai iuose tyrimuose partijos ir Seimas uima paskutinisias vietas, o spauda ir Prezidentas pirmsias. Taigi pasitikjimas institucijomis tiesiogiai siejamas su j siningumo vaizdiu.
Verslinink poiris institucijas ir organizacijas, kovojanias su korupcija

Anksiau minjome, kad verslininkai danai susiduria su korupcija ir j suvokia kaip didel problem. Panagrinsime, kaip verslininkai vertina atskir valstybs institucij, kovojani su korupcija, veikl. Vienas tyrim klausim buvo toks: vertinkite pagal penki bal skal kiekvien emiau nurodyt institucij daug ar maai ji nuveik kovodama su korupcija per pastaruosius dvejus metus (nevirydama savo kompetencijos). Verslininkai dar labiau negu gyventojai apskritai pabria spaudos vaidmen kovojant su korupcija. Prezidento institucija uima antr viet. Kit institucij vaidmuo, anot verslinink, ypa maas. Sociologini tyrim metu 19,0 proc. verslinink nurod, kad korupcij paskatino Seimas, 15,2 proc. Vyriausyb. ie rezultatai turt kelti susirpinim, reikt iekoti io nepasitikjimo prieasi. Tyrim duomenimis, efektyviausiai su korupcija kovoja iniasklaida (taip mano 15 proc.), kad ji kovoja gana efektyviai 48 proc. Lietuvos gyventoj), antroje vietoje Specialij tyrim tarnyba ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba. i dviej tarnyb veikl palankiai vertina kas treias Lietuvos gyventojas. Ekonomins policijos ir Valstybs saugumo departamento veikl palankiai vertina 2627 proc. gyventoj, prokuratros 20 proc. Ypa neefektyviai, gyventoj nuomone, su korupcija kovoja Seimas, Vyriausyb, policija bei teismai.
Kovos su korupcija priemons visuomens akimis

Atliekant verslinink apklaus buvo bandoma patikslinti, kokios kovos su korupcija priemons, j nuomone, yra efektyvios. Tik nedaugelis (12,2 proc.) verslinink nurod, kad padidinus valstybs
396
ANTRA DALIS
tarnautoj atlyginimus bt efektyviau kovojama su korupcija. Daug veiksmingesns, verslinink nuomone, yra bausms (29,3 proc.). Didel reikm verslininkai teikia darbuotoj kultrai ir moralei (43,9 proc.). Protekcionizmas (56,1 proc.) bei netobuli, prietaringi, danai keiiami statymai (57,3 proc.) sudaro, verslinink nuomone, pagrindines prielaidas korupcijai. Nemaa dalis (23,2 proc.) silo grietinti kontrol. Labai skirtingai buvo atsakyta klausim (be pateikt alternatyv) apie kovos su korupcija bdus. tai keletas atsakym: siekti valstybs tarnautoj veiklos vieumo; skelbti valstybs institucij darbuotoj skaii ir ilaidas jiems ilaikyti; mainti draudim skaii; mainti vairi mokesi skaii; sukurti Prezidentui pavaldi valstybs tarnautojo kontrols struktr; siekti, kad verslininkai inot savo teises kontrols institucij atvilgiu. Verslininkai tai gyventoj grup, kuri ypa suinteresuota kovos su korupcija skme. Tai jga, kuri aktyviai palaikyt atitinkamas priemones, jeigu tikt j efektyvumu. Panas ir gyventoj apklausos rezultatai. Gyventoj nuomone, veiksmingiausias kovos su korupcija bdas yra vieumas ir baudiamoji atsakomyb. Pasak j, pats neveiksmingiausias yra valstybs tarnautoj mokymas bei Vyriausybs staig kontrol.
Apklaus rezultat ivados

Dabartiniais korupcijos tyrimo metodais negalima tiksliai nustatyti jos lygio. Taiau atliktos Lietuvoje apklausos patvirtina, kad korupcija yra vienas daniausi nusikaltim. Tyrimai parod gana prietaring korupcijos raid. Viena vertus, ji tampa sisteminiu reikiniu. Didel alies gyventoj dalis savo problemas sprendia korupcijos metodais. Kita vertus, nemaa visuomens dalis reikin smerkia. Kova su korupcija yra svarbus rodiklis vertinant visuomens institucijas bei visuomens judjimus. Visuomens nariai pasipiktin, kad korupcijos takai pasiduoda visuomens etini ideal sergtojai, nes kyla tiesiogin grsm svarbiausiems visuomens idealams. T prietaring jg santykis svarbus formuojantis tam tikram korupcijos lygiui ir organizuojant visuomen bei atitinkamas kovos su korupcija, jos prevencijos institucijas.
Ketvirtas skyrius. Nusikaltimai nuosavybei. Vagysts
397
Ketvirtas skyrius NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI. VAGYSTS
1. Privaios nuosavybs institutas ir nusikaltim jai kriminalizacija

Baudiamieji statymai, apsaugantys privaios nuosavybs teisin institut, yra tik dalis vairiausi teisini (konstitucini, civilini, administracini), dorovini, estetini, religini, paprotini norm, utikrinani nuosavybs teis. Vis j reikm ir santykis gana skirtingi ir priklauso nuo socialins struktros, tradicij bei daugelio kit dalyk. Lietuvoje veikianiame baudiamajame statyme nusikaltimai nuosavybei sudaro atskir skyri (r. 13 lentel). Taiau visi jie veikia toli grau nevienodai. Didij dal vis nusikaltim nuosavybei sudaro vagysts. Pavyzdiui, 1998 m. jos sudar 80,6 proc. vis nusikaltim nuosavybei. Kiti nusikaltimai nuo vagysi smarkiai atsilieka. Tarkime, plimai sudaro vos 6 proc., turto prievartavimas 0,03 proc., sukiavimas 3,8 proc. tai dl ko i vis nusikaltim nuosavybei daugiausiai nagrinjamos btent vagysts.
398
ANTRA DALIS
1 3 l e n t e l . Nusikaltimai nuosavybei1
StraipStraipsnio turinys snis Vagyst 271 Slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas (vagyst) Plimas 272 Svetimo turto uvaldymas panaudojant fizin smurt arba grasinant tuoj pat j panaudoti, arba kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis (plimas) Turto prievartavimas 273 Atviras, umaskuotas paslaug silymu arba kitokia forma pridengtas reikalavimas perduoti turt, teis turt arba padaryti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti, tiesiogiai arba uuominomis grasinant panaudoti fizin smurt prie nukentjusj ar jo artimuosius, sunaikinti arba sugadinti j turt ar kitaip antauojant (turto prievartavimas) Sukiavimas 274 Svetimo turto uvaldymas ar teiss turt gijimas apgaule Turto pasisavinimas 275 Kaltininkui patikto arba jo inioje esanio svetimo turto pasiarba ivaistymas savinimas arba ivaistymas Radinio pasisavinimas 276 Pasisavinimas rasto arba atsitiktinai patekusio svetimo didels verts turto Turtins alos pada277 Turtins alos padarymas kitam asmeniui vengiant atsiskaitym rymas apgaule arba u atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, taip pat vengiant kit piktnaudiaujant mokjim, jeigu tai padaryta apgaule ar piktnaudiaujant pasipasitikjimu tikjimu Turto sunaikinimas ar 278 Svetimo turto sunaikinimas ar sualojimas tyia (ryi, elektros, sualojimas tyia duj, ilumos arba vandens kio rengini arba istorin ir kultrin reikm turini vertybi sunaikinimas arba sugadinimas) arba i veikla, padariusi nukentjusiajam didel turtin al Turto sunaikinimas 279 Neatsargus svetimo turto sunaikinimas ar sualojimas, padars arba sugadinimas dl nukentjusiajam didel turtin al neatsargumo Nusikalstamu bdu 281 Turto, gauto io kodekso 105 straipsnio 8 punkte, 2322, 2341, gauto turto gijimas 271277, 312 straipsniuose numatytu bdu, gijimas arba realiarba realizavimas zavimas Nusikaltimas
2. Vagyst kaip nusikaltimas nuosavybei

Vagysts, kaip ir kiti nusikaltimai nuosavybei, paplito kartu su nuosavybe. Visa tolesn monijos istorija tai arios kovos u nuosavybs teiss utikrinim. Vagyst visais laikais vertinama gana nevienareikmikai. Viena vertus, ji visada buvo laikoma maiau pavojingu nusikaltimu negu, sakykime, nuudymas arba sunkus kno sualojimas. Kita vertus, ji visada buvo laikoma gana sunkiu nusikaltimu, nes statymo leidjas u vagyst numatydavo mirties bausm arba kno sualojim.
1
statymo tekstas neredaguotas.
399
Baudiamosios teiss istorija pateikia daug pavyzdi, kaip buvo nuteisiama myriop u nelabai verting daikt pasisavinim1.
Usienio tendencijos
Visame pasaulyje vagysts labiausiai paplits nusikaltimas. Jos sudaro didiausi nusikaltim dal. 1994 m. Vokietijoje jos sudar du tredalius vis nusikaltim. Panai padtis buvo Didiojoje Britanijoje, JAV, Japonijoje. Faktikai bendras nusikaltim skaiius labiausiai priklauso nuo vagysi skaiiaus. Praneimas, kad nusikalstamumas padidjo, daniausiai reikia, jog padaugjo nusikaltim nuosavybei, ypa vagysi. Daugelyje ali io nusikaltimo skaiiaus didjimo tendencija akivaizdi. Pavyzdiui, Vokietijoje vagysi nuo 1955 m. iki 1993 m. padaugjo 367 proc. Daugelyje ali is nusikaltimas turi tendencij sunkti. Pavyzdiui, Vokietijoje per mint laikotarp paprast vagysi padaugjo 182 proc. Tuo tarpu vagysi sunkinaniomis aplinkybmis net 1033 proc.2.
Vagysi raida Lietuvoje

Kaip rodo 17 grafikas, vagysi raida ms alyje savotika. Nors per nepriklausomybs laikotarp vagysi padaugjo3, taiau per pastaruosius kelerius metus j skaiius beveik nekito, o ankstesni didjimo tempai smarkiai sumajo. Vagysi skaiius Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje alyje, priklauso nuo tam tikr veiksni. Pastaraisiais metais nusistovjs vagysi skaiius reikia, kad sustiprjo visuomens pasiprieinimas vagims, mokjimas apsiginti nuo j. Tai savo ruotu maina potenciali nusikaltli motyvacij. Masikai rengiamos arvuotos durys, signalizacijos verslo ir technikos pltra, privati ir valstybin apsauga visa tai negaljo nepadaryti vagysi iek tiek maiau gundaniu nusikaltimu. Dl to maja (ar bent nedidja) tinkamos vogti nuosavybs.
Janssen I. Diebstahl in seiner Entwicklung von der Caroline bis zum Ausgang des 18. Jahrhunderts. 1969. 2 Kaiser G. Kriminologie. 1996. S. 809. 3 Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Interneto puslapis: http//www.nplc.lt
400
ANTRA DALIS
17 grafikas. 2000 m. uregistruota vagysi 10 000 gyventoj
3. Nusikaltlio asmenyb
Kas yra tie mons, kurie vagia ir nesugeba to nuslpti? 1998 m. i viso Lietuvoje iaikinta 9615 toki asmen. I j dirbani viso labo 470. Tai 4,9 proc. vis vagystes padariusi asmen. Dauguma vagystes padariusi dirbani asmen 88,7 proc. (417) yra darbininkai, 9,8 proc. (46) kininkai ir 5,7 proc. (27) tarnautojai. Kaime padaroma madaug tiek pat nusikaltim, kiek ir mieste. Taiau kinink nusikaltimai sudaro tik nedidel j dal. Daugiausia nusikaltim padaro kit kategorij kaimo gyventojai. Pavyzdiui, 7,9 proc. nusikaltim padaro besimokantys asmenys. I j: 48,3 proc. vidurini mokykl, 28,5 proc. profesini technini ir 10,6 proc. auktj mokykl studentai. Daugiausiai vagia nedirbantys ir nesimokantys asmenys. 1998 m. jie sudar 80,3 proc. (7718) vis vagi. Nedirbani, nesimokani dalis tarp vis gyventoj yra nedidel, bet tokie mons sudaro didel nusikaltli dal. Tarp gyventoj tokie mons 1998 m. sudar 234 tkst. I viso vyresni kaip 14 met gyventoj buvo 2987,21. Taigi bedarbiai tais metais sudar 7,8 proc. Matome, kad socialin grup, sudaranti tik 8 proc. vis gyventoj,
Bedarbiai yra vyresni nei 14 met abiej lyi asmenys, kurie tiriamj savait neturjo darbo, j surad buvo pasireng per artimiausias dvi savaites pradti dirbti, keturias savaites intensyviai iekojo mokamo darbo vairiais bdais: kreipsi valstybin ar privai darbo bir, tiesiogiai kreipsi darbdavius, kreipsi pagalbos draugus ir gimines, iekodami darbo lanksi statybose, turgavietse, neoficialiose darbo birose, iekojo patalp, rengim savo verslui, band gauti patent, licencij, kredit. Bedarbi grupei priskiriami ir tie moksleiviai, studentai, nam eimininks ir kiti neaktyvs gyventojai, kurie tiriamj savait aktyviai iekojo darbo ir buvo pasireng per artimiausias dvi savaites pradti dirbti (Lietuvos statistikos departamento interneto puslapis. 1999 m. gruodio 30 d.).
1
401
sudaro 80 proc. vis vagi. Tai veria daryti prielaid, kad ms alyje uimtumas ir susilaikymas nuo vagysi labai glaudiai susij dalykai. Darbo neturint mog aplinkybs veria daryti nusikaltimus. Taiau nedarbas daugeliui moni tikriausiai turi didel dorovin reikm. Jie jauiasi laisvesni nuo sipareigojim visuomenei. Jeigu mogus neteko darbo ir visuomen nenorjo arba negaljo jam padti, tai ir jis gali nesilaikyti jos statym. Pagaliau tie mons ne tik neteko darbo ir ne tik padar nusikaltim, bet ir kliuvo. Taigi socialiniu poiriu tai silpni mons, kuriems dabartinmis slygomis sunkiau negu kitiems nuslpti nusikaltim bei apsiginti nuo kaltinimo. 2000 m. 1415 met asmenys sudar 7,2 proc., 1824 met 13,6 proc., 2529 met 13,1 proc., 3049 met 28,4 proc. vis vagi. Ypatinga vagysi ris yra transporto priemoni vagyst. 2000 m. buvo iaikinti 635 transporto priemoni vagys. 479 i j nedirbantys ir nesimokantys asmenys. Jie sudaro 75,4 proc. vis nusikaltim padariusi asmen. 132 asmenys apvog sodo namelius, 163 rsius. 49,1 proc. nusikaltim padar kartu su grupe. 25,9 proc. bdami apsvaig nuo alkoholio. Tai liudija, kad iems nusikaltimams nema reikm turi atsitiktinumas. Girtas asmuo daniausiai neino, k jis padarys kit minut. Rytojaus dien jis ir pats gali stebtis savo poelgiu. Didelis apsvaigusij procentas gali liudyti ir tai, kad bent dalis asmen, padariusi nusikaltim, turi sins neutralizavimo problem. Alkoholis ilaisvina impulsus, kurie mogui esant blaiviam nuslopinami dorovini motyv, baims ir pan. dalyk galima paaikinti ir kitaip: bdami blaivs ie asmenys taip pat daro nusikaltimus, taiau daug geriau sugeba juos nuslpti. Gana panaus yra ir bendrinink grups psichologinis poveikis. Ir grup (kai nusikaltimas daromas kartu su kitais ir maiau kankina sin), ir alkoholis padjo bent daliai moni veikti dorovines problemas ir baim bei paskatino nusikalsti. Vagystei bdingas gana auktas recidyvizmo lygis. 35,3 proc. iaikint asmen jau anksiau dar nusikaltimus1. Paymtina, kad i recidyvist tik 6,3 proc. padaro nusikaltimus su grupe. Kitiems grup jau nereikalinga. inoma, gali bti aikinama ir kitaip: daugiau kaip pus ne tik link pakartotinai daryti nusikaltimus, bet ir pakartotinai kliti. Kitaip tariant, nemaa dalis nesugeba imokti vogti saugiai.
Smulkiau apie recidyvin nusikalstamum Lietuvoje ir jo prevencij r.: Jurgelaitien G. Pagrindins recidyvinio nusikalstamumo prevencijos kryptys Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 12(4). 1999. P. 105-111; Starkus S., Uscila R. Recidyvinio nusikalstamumo raida 19992000 m. // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 13 (5). 1999. P. 89-98.
402
ANTRA DALIS
4. Nusikaltimo aukos
Norint painti nusikaltim aukas atliekami viktimologiniai tyrimai nusikaltim auk apklausos. Viktimologinis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 1997 m. UNICRI ir Jungtini Taut pltros programos atstovybs Vilniuje iniciatyva. Tyrimo pagrind sudar reprezentatyvi 1000 Lietuvos gyventoj apklausa. Gyventojus apklaus ir pirminius duomenis apdorojo Visuomens nuomons ir rinkos tyrim centras Vilmorus1. Tyrimas atskleidia kai kuriuos svarbius nusikalstamumo aspektus bei problemas, su kuriomis susiduriama viktimologins apklausos metu tiriant tokio pobdio nusikaltimus. Vagysts struktra pagal objekt (r. 18 grafik). 18 grafikas. Nukentjusij dl atskir nusikaltim per 5
pastaruosius metus skaiius
200
200
150 Respondent sk.
143
150 128 105
100 81
98
50 24 11 0
48
19
au Au to to m m ob ob ili ili va nd al iz m M as op ed va gy st D s vi ra i va Va gy gy st st s s su s ila u im Ba u nd ym ai s ila u ti
Matome, kad vagysi epicentras Lietuvoje transporto priemons. 24 asmenys prane, kad pavogtas j automobilis, 143 kad pavogta vairi daikt i automobilio, 150 kad pavogtas dviratis, 11 kad pavogtas mopedas. Taigi i viso buvo pavogtos 344 transporto priemons. Jos sudaro didiausi vis vagysi dal. Matome, kad transporto priemons yra jautriausia asmens nuosavybs dalis.
A. Dapys, G. Babachinait ir kt. 1997 m. tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje. Baigiamoji ataskaita, viktimologins apklausos, socialins ir nusikalstamumo statistikos duomen analiz. Darb pareng Teiss institutas. Tyrim inicijavo tarpregioninis nusikalstamumo ir teiss tyrim institutas.
1
As m en in io
Se va ks gy ua st s lin ia in us ik U al p tim uo ai lim ai /g ra si ni m ai
va gy st s
Au to m ob ili
Va gy st s
tu rto
Pl im ai
403
Antroje vietoje yra asmeninio turto vagysts1. Vagysi silauiant (pvz., but, gara) buvo 128, bandym 81. I nusikaltimo duomen galima sprsti, kaip atsirado oficials duomenys apie mintus nusikaltimus. Tai priklauso pirmiausia nuo to, ar nukentjs asmuo prane apie padaryt nusikaltim policijai (r. 19 grafik). Tyrimo duomenys leidia manyti, kad mes suinome beveik apie kiekvien automobilio vagyst, apie 44,9 proc. vagysi i automobili, apie 23,2 proc. automobili vandalizmo atvej, apie 41,8 proc. dvirai vagysi, apie maiau kaip ketvirtadal asmeninio turto vagysi, apie 57,5 proc. vagysi silauiant ir pan. Perasi ivada, kad i oficialios statistikos inomus asmeninio turto vagysts atvejus turime dauginti maiausiai i keturi, o grobstym i but skaii i dviej, kad suinotume tikr t nusikaltim skaii. Be to, turime atsiminti, jog praneimas policijai dar nereikia, kad vykis bus registruotas kaip nusikaltimas. registruojami tik madaug pus pareikim. Taigi kiekvien i mint skaii tekt dauginti dar i dviej. Tarkime, vienam tkstaniui Lietuvos gyventoj, vyresni kaip 14 met, 1996 m. turt tekti ne 21 vagyst, kaip nurodo policijos statistika (r. Kriminalins policijos F1 1996 m. ataskaita), o atuonis kartus daugiau 160. Kadangi vagysts sudaro didiausi vis nusikaltim dal, tai atitinkamai ir vis nusikaltim skaiius turt padidti bent kelet kart.
19 grafikas. Praneimai policijai per pastaruosius 5 metus (praneama, nepraneama)
120 Respondentai proc. 100 80 60 40 20 0 55,1 11,2 88,8 76,8 74,6 58,2 63,4 56 77 75,5 70,1 44,9 23,2 25,4 41,8 57,5 36,6 44 23 24,5 29,9 Taip Ne
42,5
1 A. Dapys, G. Babachinait ir kt. Tyrimo autoriai taip komentuoja io nusikaltimo pobd: vagyst i asmens gali bti atvira (anksiau Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse buvo iskirta atviroji vagyst; iuo metu visi vagysts atvejai apibdinami vienu terminu vagyst), kai asmuo suvokia, kad i jo yra atimama (vagiama), bei slapta (pvz., kienvagyst), kai nukentjusysis nejauia, nesuvokia, kad jis yra apvagiamas. Taiau ir vienu, ir kitu atveju btinas tam tikras priverstinis arba nepriverstinis nukentjusiojo kontaktas su skriaudju.
404
ANTRA DALIS
Viktimologiniai duomenys ir vagysi veiksniai

Jeigu nuosavyb yra magnetas, traukiantis nusikaltl, tai tiktina, jog kuo magnetas didesnis, tuo jis stipriau traukia. Lygiai taip pat galime manyti, kad kuo turto daugiau, tuo didesn yra asmens tikimyb tapti nusikaltimo auka. Vadinasi, pasiturintys pilieiai turt daug daniau praneti apie jiems padarytus nusikaltimus. Apklausos duomenys toki prielaid patvirtina (r. 14 lentel). I turtingiausi gyventoj 2 proc. daniau nei i vargingiausi pavagiama automobili, tredaliu daugiau daikt i automobili, 2 proc. daniau silauiama arba bandoma silauti j butus. Taiau tas skirtumas nra proporcingas j turto dydiui. I turtingiausi gyventoj tik 2 proc. daniau pavagiama automobili, nors j jie turi kelis kartus daugiau. Turtuoli butai tikrai didelis jaukas nusikaltliams, taiau i tikrj jie apvagiami tik keliais procentais daniau.
1 4 l e n t e l . Nukentjusi vairaus turto savinink per pastaruosius 5 metus skaiius pagal gaunam pajam dyd proc.1 Nusikaltimai Automobili vagysts Vagysts i automobili Automobili vandalizmas Moped vagysts Dvirai vagysts Vagysts silauiant Bandymai silauti Nukentjusij pajam grups 400599 Lt 600899 Lt 900 Lt+proc. 2,0 5,8 6,7 23,0 37,0 34,9 16,4 22,3 29,4 4,4 15,4 28,3 22,2 19,5 12,2 12,4 14,7 8,5 9,6 9,7
399 Lt 4,4 21,2 17,5 7,6 30,8 12,6 6,2
Visa tai galima bandyti aikinti remiantis visuomenins turto gynybos svoka. Galima manyti, kad turtingiausi gyventoj turtas dl vairiausi aplinkybi yra daug geriau apsaugotas nuo nusikaltim. Svarbi tos gynybos dalis yra turtuoli pastangos apginti savo turt. Ta pati viktimologin apklausa rodo, kad turtingiausi, auktj isilavinim turintys asmenys daniausiai imasi daug pastang ir l reikalaujani priemoni savo butams apsaugoti. Btent dl ios gynybos j turtas potencialiems nusikaltliams tampa maiau patraukliu grobiu. Kitaip tariant, dl ios gynybos: 1)
1
Ten pat.
405
tinkamo vogti (blogai apsaugoto) turto lieka maiau; 2) io tinkamo vogti turto (prieingai nei nuosavybs apskritai), viktimologins apklausos duomenimis, madaug po lygiai turi visi gyventoj sluoksniai. Tai savo ruotu veria manyti, kad btent stipri visuomenin gynyba nuo vagysi vis daniau turi lemiamos reikms vagysi skaiiui.
5. Vagysi padarymo aplinkybs

odis vagyst reikia labai skirtingus veiksmus. Vagiama ir vieojoje vietoje, ir eimoje, ir i svetim, ir i pastam. Be galo vairs yra ir vagiami daiktai, ir nusikaltimo padarymo bdai. Taiau visais atvejais nusikaltimo metu nuosavyb slaptai nuo savininko atitenka nusikaltliui. To neatsitikt, jeigu eimininkas inot, pastebt vagies veiksmus.
20 grafikas. Nusikaltim vieta
a lia n a m M ie s t e ( g y v e n a m o jo je v ie t o v je ) L ie t u v o s te r ito r ijo je 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0%
Respondentai proc.
4 0 ,4 6 8 ,3 6 9 ,2 9 0 ,2 3 6 ,2 2 0 ,3 2 3 ,4 1 1 ,4 1 2 ,8 18
2 9 ,8 5 7 ,6
2 8 ,9
2 9 ,9 3 3 ,6
4 1 ,8 3 9 ,9 9 ,8 2 ,5 6 ,5
5 6 ,7
3 4 ,8
3 2 ,8 7 ,5
1 4 ,3 1 1 ,6
Au to m ob Va ili gy va st gy s st i Au s au to to m m ob ob ili ili va nd al iz m M as op ed va gy D st vi ra s i va gy st As s m en in io tu Pl Se rto ks va ima ua gy i lin st ia s in us U ik p al uo tim lim ai ai /g ra si ni m ai
406
ANTRA DALIS
Taigi io nusikaltimo atveju itin svarbi yra vieta, kurioje atsiranda galimyb nepastebimai pasisavinti svetim nuosavyb. tai dl ko svarbs duomenys apie vagysts viet. 20 grafikas rodo, kur yra tos vietos, kuriose sunkiausia isaugoti nuosavyb. Tai gyvenviet ir ariausiai prie jos esanti teritorija. ia padaroma dauguma nusikaltim, susijusi su transporto priemonmis. Taip pat ia uregistruojama apie tredal piliei asmeninio turto vagysi, plim. Tai, kad gyvenamoji vieta reikalauja ypatingo dmesio utikrinant nusikalstamumo prevencij, nra jokia naujiena. Dauguma iuolaikini nusikalstamumo prevencijos metod kaip tik ir skirti sukurti saugumo zonas namo teritorijoje pasitelkiant architektros priemones, suvienijant namo gyventojus ir skatinant juos bendrai veikti, kad bt ukirstas kelias nusikaltimams. Taiau, kaip rodo viktimologinio tyrimo duomenys, i vieta vis dar tebra nesaugiausia. Vadinasi, esame maai nuveik, kad mintas priemones gyvendintume.
6. Vagysts ir kriminalin justicija

Apvogti pilieiai toli grau ne visada kreipiasi policij. Tai reikia, kad nusikaltimo poymi turintis vykis netampa kriminalins justicijos nagrinjimo objektu. Jis taip ir lieka paties pilieio asmeniniu arba (jeigu pilietis savo jgomis surado nusikaltl ir privert j grinti arba kompensuoti turt) pilieio ir nusikaltlio reikalu. Viktimologinio tyrimo duomenys rodo, kad ms alies gyventojai su vagyste susijusias problemas link sprsti savarankikai, be policijos pagalbos (r. 15 ir 16 lentel).
1 5 l e n t e l . Kreipimosi policij prieastys
Norima susigrinti turt Dl draudimo Apie vagyst turi bti praneta Norima, kad paeidjai bt surasti Norima, kad daugiau tai nepasikartot Norima, kad policija padt
56,5 proc. 3,0 proc. 27,7 proc. 47,0 proc. 31,4 proc. 18,0 proc.
407
1 6 l e n t e l . Nesikreipimo policij prieastys
vykis nra labai reikmingas Problem sprendia patys Manoma, kad policija nieko negali padaryti Manoma, kad policija nieko nedarys Bijo, nemgsta, nenori turti reikal su policija Neidrsta
21,4 proc. 17,1 proc. 40,6 proc. 28,4 proc. 6,9 proc. 7,8 proc.
Taigi policij nesikreipiama dl labai paprastos prieasties netikima, kad i to bus kokios nors naudos (40,6+28,4 proc.) arba tiesiog nenorima turti reikal su policija (6,9 proc.+7,8 proc.). Kiek toks sitikinimas pagrstas? Apie tai liudija atsakymai piliei, kurie kreipsi policij (r. 21 grafik).
21 grafikas. Nuomon apie policij asmen, kurie kreipsi j
120 100 Respondent proc. 80 60 40 20 0
Vagysts i automobili Vagysts silauiant
29,1
20,5 Patenkinti Nepatenkinti
70,9
79,5
I to ieina, kad policij ir kriminalins justicijos institucijas gyventojai neiri kaip priemon dl vagysts kilusiai problemai sprsti. Skeptikas poiris policijos galimybes iaikinti vagystes ir kitokius nusikaltimus paplits ne tik ms alyje, bet ir visame pasaulyje. Jis labai svarbus keiiantis policijos vaidmeniui dabartinje visuomenje. Pltojantis privaiai detektyvinei veiklai ir pilieiams vis aktyviau saugant savo asmenin turt toks poiris maina policijos reikm. Pilieiai nebeturi iliuzijos, kad policija utikrina arba gali utikrinti j turto apsaug. Jie sitikin, kad daugiausia, ko galima i jos laukti tai pagalbos ai-
408
ANTRA DALIS
kiausiais atvejais, kai netrksta rodym arba kai nusikaltimas padarytas akivaizdumo slygomis. Taigi policija, iki tol atlikusi kovos su nusikalstamumu organizators vaidmen, tampa pagalbine instancija. Svarbiausia figra tampa pats pilietis. Tai savo ruotu skatina piliei prevencin aktyvum. Kiek toli visi ie procesai yra paeng ms alyje? Galima konstatuoti, kad jau irykjo io proceso varomoji jga nepasitenkinimas policija ir netikjimas jos galimybmis. Tai skatina savarankik piliei veikl utikrinant j asmeninio turto apsaug. Kartu vis paklausesns tampa privaios policijos paslaugos. Kiek pilieiai patys rpinasi savo turto apsauga? klausim taip pat atsako viktimologinis tyrimas. Piliei savarankik veikl utikrinant savo bsto apsaug atspindi apsaugos priemons nuo silauim1: 18,0 proc. respondent pasitenkina kaimyn prieira, 13,0 proc. respondent sireng specialius dur uraktus, 3,8 proc. respondent sireng specialias lang, dur grotas, 22,9 proc. respondent laiko un, 0,8 proc. respondent apsitvr nam aukta tvora, 0,7 proc. respondent butus saugo budtojas arba apsauga, 2,4 proc. respondent savo but apsaugo kitaip (pvz., dvigubomis durimis), 48,5 proc. respondent neapsaugo savo buto n vienu i i bd. Apklausos duomenys rodo, jog technine ranga (t.y. signalizacija, specialiais dur uraktais) savo but arba nam daniausiai apsaugo: mons, turintys auktj isilavinim (10,3 proc. moni, turini tok isilavinim, sireng signalizacij; 22,1 proc. specialius dur uraktus). Duomenys palyginti: signalizacij sireng tik 4,1 proc. moni, turini auktesnj isilavinim, bei 1,4 proc. moni, turini pradin isilavinim; mons, kuri pajamos virija 900 Lt (8,5 proc. toki moni sireng signalizacij; 17,9 proc. specialius dur uraktus); mons, kurie gyvena miestuose, turiniuose daugiau nei 500 tkst. gyventoj (8,8 proc. toki moni sireng signalizacij; 18,4 proc. specialius dur uraktus; o maesniuose miestuose ias priemones sireng maiau moni). Taiau kit socialini grupi mons daniau naudojasi kitomis (primityvesnmis) namo arba buto apsaugos priemonmis (paprao pairti kaimyn, sirengia specialius langus/duris, laiko un). Pavyzdiui, 27,8 proc. moni, turini vidurin isilavinim, ir 24,3 proc. moni, turini
1
Ten pat.
409
auktesnj isilavinim, laiko un. Tuo tarpu tarp auktj moksl baigusi moni laikani un yra tris kartus maiau. Taigi nusikaltimai nuosavybei, ypa vagysts, yra vieni daniausi nusikaltim. Lietuvoje i nusikaltim lygis santykinai stabilizavosi. Tai atspindi netvirt pusiausvyr tarp jg, skatinani j didjim, ir jg, besiprieinani tam. Nusikaltim nuosavybei lygio Lietuvoje nepastovus stabilizavimasis labiausiai sietinas su antrja jg grupe. I j ypa svarbi nuosavybs savinink sustiprjusi gynyba nuo vagysi. is procesas vyksta majant pasitikjimui kriminaline justicija ir ypa policijos sugebjimui utikrinti nuosavybs teis. Vis daugiau piliei patys imasi utikrinti savo turto apsaug. Tai gali bti vertinama kaip teigiamas reikinys, turintis lemiamos reikms organizacij prevencins veiklos aktyvjimui, valstybs policijos vaidmens majimui, piliei bendradarbiavimo su ja gerjimui, kovos su nuosavybs teiss paeidimais pltrai.
410
ANTRA DALIS
Penktas skyrius SMURTINIAI NUSIKALTIMAI. NUSIKALSTAMA PRIEVARTA
1. Prievartos samprata ir jos tyrimas

Su prievarta susiduriame kiekvien dien. Ji yra svarbi ms kasdiens patirties dalis. Fizin ir psichin prievarta karo ir taikos metu, vykdant statym ir paeidinjant j, vieojoje vietoje ir eimoje, realiame gyvenime ir televizijoje, norint priversti asmen padaryti k nors arba nubausti u tai, k jis jau padar, visa tai toli ne visos prievartos vartojimo vietos, formos ir tikslai. Prievarta karai, kuri metu mons bdavo masikai kankinami ir udomi, bausms, iaurs paproiai lydjo vis monijos istorij. Istoriniai tyrimai rodo, kad iaurius prievartos laikus pakeisdavo velnesni. Net ir tuo paiu laikotarpiu gyvenanios visuomens gali gerokai skirtis tuo, kiek jos linkusios vartoti prievart. Ms gyvenamuoju laikotarpiu prievartos apraik yra maiausiai1. Taiau kartu ms laikmetis iuo poiriu yra nepastovus. Matome nemaai terorizmo, ekstremizmo protrki. Ms dienoms bdingas didesnis jautrumas ir pasiprieinimas prievartai. Niekada anksiau prievartai nebuvo skiriama tiek dmesio. Jau antroje atuntojo deimtmeio pusje mokslini publikacij apie prievart buvo daugiau nei 5000. Dabar publikacijos apie prievart sudaryt didiules bibliotekas2. Prievartai, jos vairiausioms apraikoms daug
1 Kocka / Jessen. Die abnehmende Gewastsamkeit sozialer Probleme vom 18. Zum 20. Jahrhundert // Verdeckte Gewalt, hrsg. v. Albrecht u. Backes. 1990. S. 33. 2 Kaiser G. Kriminologie. S. 693.
Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta
411
dmesio skiria ir eilinis pilietis. Tai ypa tikinamai parodo iniasklaidos priemoni analiz1. Nuolat keiiasi ir prievartos supratimas. Vokiei kriminologas G. Kaiseris teigia, kad dabar i svoka pltojama. Visuomen tampa vis jautresn vairiausioms prievartos apraikoms. Vis naujus veiksmus ji linkusi suprasti kaip prievart. Dabar prievartai priskiriama tai, kas prie kelis deimtmeius nebuvo ja laikoma. Vis naujos prievartos formos kriminalizuojamos, pripastamos nusikaltimais. Taigi vargu ar galime tiktis, kad i svoka bus galutinai apibrta2.
2. Kriminalin prievarta (smurtas)

statymas draudia tam tikras prievartos atmainas. Prievart draudianias teisines normas rasime konstituciniuose, administraciniuose, civiliniuose ir kitose statymuose. Taigi statymas nurodo dvi vairiausi prievartos apraik grupes. Pirmoji tai leistinos ir netgi sveiktinos prievartos apraik grup. Antroji statymo draudiamos prievartos apraik grup. Baudiamasis statymas i vis teiss draudiam prievartos atmain iskiria tam tikr j dal, pripasta jas itin pavojingomis ir numato u jas bausmes. Taigi vairiausios prievartos atmainos sudaro visikai skirtingas grupes. Jos skiriasi ne paia prievarta, ne jos formomis ar turiniu, o tuo, kada ir kam ji taikoma. Prievarta prieo atvilgiu karo metu yra pareiga, didvyrikumas, o tokie pat veiksmai aplinkini atvilgiu yra sunkus nusikaltimas. Policijos pareignas, vartodamas prievart statymo paeidjo atvilgiu, atlieka savo profesin pareig. Taiau lygiai tokia pati prievarta, kuri sulaikomas pilietis vartoja pareigno atvilgiu, jau kvalifikuojama kaip nusikaltimas. Prievarta nra savarankikas nusikaltimas. Baudiamajame kodekse taip pavadinto nusikaltimo nerasime. Bet ji yra daugelio nusikaltim sudtin dalis. Neretai btent prievartos (arba tam tikros udraustos jos formos) vartojimas padaro gana nekalt arba net girtin veiksm nusikaltimu. Kiekvienas alies pilietis gali bti nepatenkintas vyriausybe. Maa to, jis gali pasinaudoti Konstitucijos apibrtomis teismis tam, kad j pakeist. Tai teisti ir netgi sveikintini veiksmai. Viskas i esms keiiasi, jeigu pilietis, siekdamas savo tiksl, vartoja prievart. Prievartos vartojimas tei1 2
Valickas G. Psichologija teistvarkos darbuotojams. Vilnius, 1999. Kaiser G. Kriminologie. S. 697.
412
ANTRA DALIS
st nor paveria nusikalstamu sumanymu, o teistus veiksmus nusikaltimu, t.y. siekimu nuversti teist vyriausyb. Btent prievarta normal lytin akt paveria iaginimu, o normal nor sigyti daikt plikavimu. Baudiamasis statymas prievart glaudiai sieja su nuudymu, kno sualojimu, nusikalstamu laisvs atmimu, plimu, iaginimu, pasinaudojimu priklausoma asmens padtimi, kankinimu. Teisins vertybs, kurioms prievarta kelia pavoj, yra asmens kno nelieiamyb, visuomenin tvarka, nuosavyb, ekonominiai santykiai ir kt. Taigi prievarta yra fundamentali svoka, su ja susij nusikaltimai sudaro nema dal vis nusikaltim, apibrt Baudiamajame kodekse.
3. Kriminalins prievartos prieastys

S. Freudas ir jo paskjai, bihevioristai, humanistins ir egzistencins teorijos alininkai savaip aikina prievart ir su ja susijusius reikinius. Turint omeny, kokia plati yra prievartos svoka, kokius skirtingus pagal objekt, form, motyvacij poelgius ji apima, nereikt stebtis, kad yra skirting prievartos aikinim. Kriminologijai svarbios ne tik ir ne tiek prievartos apskritai prieastys. Jai daug svarbiau statymo udraustos prievartos formos. Svarstydami klausim turime pirmiausia nagrinti prievartos kriminalizavimo procesus, t.y. atsakyti klausim, kodl tam tikros prievartos rys kriminalizuojamos draudiamos baudiamojo statymo priemonmis. Be to, svarbu panagrinti, kodl ir kaip tie statymai paeidiami. ia ypa svarbu itirti vairiausius socialinius, psichologinius ir kitus mechanizmus, kurie reguliuoja, tramdo, potenciali kriminalin prievart. Vienose alyse (pvz., Japonijoje, veicarijoje) tokie mechanizmai egzistuoja ir agresyvs jausmai gana skmingai nukreipiami socialiai priimtina linkme (mons skatinami konfliktus sprsti konstruktyviai, be prievartos), kitose ie mechanizmai daug silpnesni1. Pagaliau svarbu ir tai, kaip kriminalin prievart reaguojama. Ypa svarbu, koki priemoni imasi kriminalin justicija.
1 Verta prisiminti paproius, kuri pagrindinis tikslas yra agresijos bei j sukeliani konflikt prevencija. Tai bendravimo paproiai. Pavyzdiui, Japonijoje tai vengimas sakyti ne net ir tada, kai btent tai norima ir reikia pasakyti (pvz., koleg vengimas konkuruoti ir pan.).
413
4. Kriminalin prievarta pasaulyje

Pasaulyje gana skirtingai traktuojama, kas yra ir kas nra kriminalin prievarta. Taiau visur kriminalins prievartos nusikaltimais laikomi nuudymai, kno sualojimai, plimas, iaginimai. Nagrindami nusikalstamum vairiose pasaulio alyse pastebime kelet svarbi dalyk. Pirmiausia tos alys labai skiriasi pagal su prievarta susijusi nusikaltim santykin danum 100 000 gyventoj. Pavyzdiui, JAV 100 000 gyventoj nuudym tenka 6 kartus daugiau negu Vokietijoje. 1993 m. Vokietijoje 100 000 gyventoj teko 108 nuudymai ir sunks kno sualojimai, tuo tarpu JAV tokiam pat gyventoj skaiiui 4401. Tai labai didelis skirtumas. Ir vokieio, ir amerikieio kno temperatra vienoda 36,6 laipsnio. Panaus kraujospdis, ekonominis lygis ir kiti dalykai. Taiau tikimyb, jog mog nuudys vokietis, yra kelis kartus maesn negu tikimyb, jog tai padarys amerikietis. Antras dalykas visose alyse ie su kriminaline prievarta susij nusikaltimai sudaro tik ma viso nusikalstamumo dal. Pavyzdiui, Vokietijoje, Pranczijoje, Didiojoje Britanijoje ne daugiau kaip 10 proc., o ramiose alyse (Japonijoje, veicarijoje) vos kelis procentus. Tai bdinga ir Lietuvai2. Kriminalins prievartos didjimo tendencija skirtingose pasaulio alyse buvo gana skirtinga. Galime iskirti du pagrindinius io nusikaltimo ilgalaiks tendencij tipus: Spariai didjanti. Tokia yra kriminalins prievartos tendencija daugelyje isivysiusi ali. i tendencija tai viso pasaulio ir ypa isivysiusi ali nusikalstamumo didjimo tendencijos dalis. Nuo 1960 m. iki 1994 m. Vokietijoje nuudym (su pasiksinimais) padaugjo trigubai (nuo 1116 iki 3725 atvej). Apiplim per t pat laikotarp padaugjo 9 kartus3. Panai tendencija ir Didiojoje Britanijoje, Pranczijoje, Italijoje, vedijoje4. Labai greitai toki nusikaltim daugjo JAV. Policijos statistikos duomenimis, nuudym ir sunki kno sualojim nuo 1960 iki 1993 m. ioje alyje padaugjo daugiau kaip 3,8 karto5. Nepastovi ir ltai didjanti. iai tendencijai bdingi laikini svyravimai, taiau daniausiai ji yra didjanti, nors ir ne taip spariai kaip pirmuoju
Kaiser G. Kriminologie. S. 715. Babachinait G.Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. 1999. T. 12 (4). P. 98-99. 3 Kaiser G. Kriminologie. S. 711. 4 Ten pat. S. 714. 5 Ten pat. S. 715.
2 1
414
ANTRA DALIS
atveju. Tokia ilgalaik nusikalstamumo raida labiau bdinga vadinamosioms besivystanioms alims ir taip pat yra j bendro nusikalstamumo raidos dalis. Taiau atskirais atvejais aptariamas nusikalstamumo raidos tendencijos tipas gali bti bdingas ir isivysiusioms alims, ypa vadinamosioms ramioms alims, tokioms kaip Japonija ir veicarija. Pavyzdiui, Japonijoje nuo 1957 iki 1992 m. nuudym skaiius sumajo dviem tredaliais1. veicarijoje bei Austrijoje nuudym skaiius per t pat laikotarp nepakito. Visose ramiose alyse puikiai derinamos nacionalins tradicijos ir efektyvios prevencijos priemons. i ali gyventojai apskritai moka tramdyti prievart. Jie tai skmingai daro ne tik kriminalins, bet ir kitokios prievartos atveju. Tas mokjimas svarbus ne tik buitiniu lygiu, bet ir vieajame gyvenime. Dabartiniam pasauliui kriminalins prievartos ilgalaiks majimo tendencijos nebdingos.
5. Atskir nusikaltim ypatybs

Nuudymas
Nuudymas tai savotikas nusikaltimo apskritai knijimas. Nepaisant to, kad nuudymas vienas reiausi nusikaltim, jam skiriama daugiausia dmesio. Apie juos kuriami detektyvai, plaiai informuoja iniasklaida. Nuudymas ilgai buvo laikomas vienu maiausiai latentini nusikaltim. Duomenys apie nuudym buvo laikomi patikimiausiais. Remiantis nuolatini proporcij prielaida (nuomone, kad egzistuoja gana stabils santykiai tarp nuudym ir kit nusikaltim) buvo netgi bandoma sudaryti nuomon apie latentin nusikaltim bei bendras (latentines) nusikalstamumo tendencijas. Naujausi tyrimai parod, kiek nuudym skaiius priklauso nuo kriminalins justicijos veiklos ir jos reakcijos tokius nusikaltimus. Vokiei kriminologas K. Sessaras atliko 717 nuudym byl analiz. Jis nustat, kad beveik pus atvej, kuriuos kriminalin policija registruoja kaip nuudymus, prokuratra perkvalifikuoja kaip sunkius kno sualojimus, nelaimingus atsitikimus, saviudybes. Maa to, buvo nustatyti dideli regioniniai skirtumai pagal tai, kiek intensyviai ir kokia kryptimi nuudymai perkvali1
Government of Japan, Ministry of Justice. Summary of the White paper on crime. 1993.
P. 3.
415
fikuojami. Skirtumai tarp atskir Vokietijos emi sudar iki 30 proc.1. Tipik nusikaltl visuomen sivaizduoja gana aikiai. Jo apraymas labiausiai primena . Lombrozeo tipinio nusikaltlio portret. sivaizduojama, kad nuudymas tipiko nusikaltlio kritimo pabaiga: nusikaltlis daro vis sunkesnius nusikaltimus ir gal gale nuudo mog. Nuudym motyvacija neretai atrodo nesuprantama, mslinga. Dl to mslinga ir nesuprantama atrodo ir nusikaltlio asmenyb. Manoma, kad jeigu jis padar tai, ko nedaro kiti mons, tai ir jo asmenyb turt bti kakuo ypatinga. Taiau kriminologiniai udik tyrimai visa tai paneigia. Pirmiausia negalima patvirtinti, kad udikams bdingi kokie nors ypatingi asmenybs bruoai. Jie labai skiriasi ir priklauso nuo amiaus, lyties, alies. Tarkime, moter udiki tyrimas parod, kad, prieingai nei ankiau aprayto stereotipo atveju, nuudymas nebuvo j kritimo pabaiga. Dauguma j (66 proc.) anksiau apskritai nebuvo teistos. Anksiau teist tarp moter udiki daug maiau negu tarp moter, kurios dar kitus nusikaltimus2. iek tiek daugiau mint stereotip atitinka vyrai. Tarp j anksiau teistieji sudar net 68 proc.3. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad udik isilavinimas yra menkas, jie daniausiai dirba fizin darb. udik aukomis paprastai tampa j eimos nariai, pastami. I to galima daryti ivad, kad geriausiai j nusikalstamum paaikina vadinamoji prievartos subkultros teorija. udikai, kaip teigia i teorija, priklauso socialinms grupms, kuriose prievarta yra bdas aikintis savitarpio santykius bei ginti savo orum.
Plikavimas
Tai vienas seniausiai inom nusikaltim. Viduramiais nemaai plik slapstydavosi mikuose, kur puldindavo ir pldavo pravaiuojanius mons. Didiausi j dal sudarydavo nuo teisingumo sprunkantys asmenys. Gerjant visuomens materialinei padiai vyko struktrini pokyi tipikas plikas pajaunjo. Kartu i esms pasikeit ir pats nusikaltimas. Visuomen plik sivaizduoja kaip stipr vyr, grasinant pistoletu ir reikalaujant pinig. I tikrj dabartiniai plikai tai daniausiai girti jaunuoliai, atiminjantys i moter rankines su pinigais (Vokietijoje tokie atvejai sudaro apie 12 proc. vis apiplim). Toliau eina taksist apiplSessar K. Rechtliche und Soziale Processe einer Definition der Ttungskriminalitt. 1981. S. 62. 2 Kaiser G. Kriminologie. S. 721. 3 Ten pat.
1
416
ANTRA DALIS
imai ir pagaliau prostitui klient apiplimai1. Palyginti nauja apiplim ris bank apiplimas. Vokietijoje nuostoliai dl io nusikaltimo kasmet sudaro 3050 mln. Vokietijos marki. Kova su bank grobstytojais gana dramatika. Bankai negaili l apsaugai. Atsakydami tai nusikaltliai elgiasi brutaliai, vartoja prievart: grobia kaitus, udo mones, apiplia blogai saugomus bankus, bankomatus, inkasatorius ir t.t. iniasklaida linkusi vaizduoti, kad bank daniausiai nepavyksta apiplti. Tikroji nusikaltim statistika rodo, kad tai netiesa. Daugiau kaip 40 proc. upuolim bna skmingi2.
Turto prievartavimas
Tai antaas siekiant nusikalstamo tikslo. Tris ketvirtadalius toki nusikaltim Vokietijoje sudaro mokestis u tyljim3.
Prievarta eimoje
Prievarta eimoje tai smurtas silpnesni, priklausom eimos nari moter, vaik, seneli atvilgiu. Fizin ir seksualin prievarta eimoje egzistavo visais laikais. Tiek vaikas, tiek mona bdavo visikai priklausomi nuo eimos galvos. Jis vienintelis galdavo nustatyti kalt, bdavo ir teisjas, ir baudjas. Aplinkiniai neturdavo teiss kitis, netgi jeigu bdavo baudiama vieai. Neretai eimos galvos taikomos fizins bausms bdavo tvirtinamos teisikai ir dorovikai. Danai jas bdavo irima kaip liudijim, kad eimos galva tikrai rpinasi vaik aukljimu bei eimos reikalais. XX a. pradia buvo savotikos revoliucijos ioje srityje laikas. Gydytojai, urnalistai, teisjai, psichologai, pedagogai pradjo skelbti iurp kelianius praneimus apie tai, kaip vaikai muami, marinami badu ir pan. Kitas svarbus dalykas, paskatins domtis smurtu, buvo moter emancipacija ir feministinis judjimas. Ypa didel vaidmen utikrinant moter teises atliko moter prieglaudos. ia galjo prisiglausti moterys, bganios nuo vyro prievartos. iuo metu Vokietijoje yra madaug 320 toki prieglaud, jose kasmet randa prieglobst apie 40 000 moter. Prievarta eimoje tapo intensyvi tyrim objektu. Tyrimai parod, kad didel tak prievartai eimoje atsirasti turi seksualiniai ir agresijos veiksniai. JAV altiniai teigia, kad deimtadal iaginim, apie kuriuos prane
1 2
Hochschulz. Raubberflle auf Taxifahrer. 1997. S. 346. Kaiser G. Kriminologie. S. 732. 3 Kaiser G. Kriminologie. S. 733.
417
j aukos, sudaro vyr seksualin prievarta savo mon atvilgiu1. Ypa pavojinga padtis, kai vyras ir mona nra isiskyr, bet kartu jau nebegyvena. Seksualin prievarta tokiais atvejais neretai pasireikia agresyviais veiksmais, o u agresyvi veiksm neretai slypi seksualiniai motyvai. Seksualin prievarta vaik atvilgiu gana plaiai paplits reikinys. Daniausiai tai tvo arba vyresnio brolio prievarta nepilnamets dukters/sesers atvilgiu. Vokietijoje 58 proc. moter apklausos metu teig, kad iki 15 met buvo seksualiai inaudojamos. Nra abejoni, kad fizin prievarta nepilnamei, ypa ma vaik, atvilgiu muimas, kankinimas taip pat gali turti seksualin atspalv. Apie tai liudija kandimai vaiko genitalij srityje, kuri kartais randama tiriant vaik kankinimo eimoje bylas2.
6. Kriminalin prievarta Lietuvoje

Lietuvos baudiamajame kodekse numatyta daug statym, kriminalizuojani tam tikrus prievartos veiksmus. Draudiami veiksmai labai vairs (r. 17 lentel). Vieni i j nukreipti prie asmens gyvyb ir sveikat, kiti riboja jo pilietines bei nuosavybs teises, jo seksualin orientacij ir t.t. Taiau visais atvejais nusikaltlis, siekdamas savo tiksl, susiduria su kito mogaus pasiprieinimu. Ir visais atvejais t pasiprieinim veikia jga, nors tai ir draudia statymas. Tradicikai kriminalins prievartos svoka glaudiai siejama su nusikaltimais asmens gyvybei, sveikatai, orumui. Neretai kriminologinje ir baudiamojoje literatroje kriminalin prievarta, smurtiniai nusikaltimai, agresyvs nusikaltimai, nusikaltimai asmeniui vartojami kaip sinonimai. Visais atvejais omenyje turimi tokie klasikiniai prievartos nusikaltimai kaip nuudymas, sunkus kno sualojimas, iaginimas, kai tikras arba potencialus aukos pasiprieinimas nuslopinamas fizine jga. Tiktina, kad iskiriant i nusikaltim grup nema vaidmen suvaidino ir psichologinis veiksnys intuityvus siekimas priepastatyti juos nusikaltimams nuosavybei. moni smonje ios dvi nusikaltim grups yra gana skirtingos. Baili vagyst ir li prievarta, altas vagies apskaiiavimas ir tamsios aistros, skatinanios udyti arba prievartauti. Vagyst ir mogudyst tai lyg du
1 2
Krau I. Vergewaltigung in der Ehe. 1984. S. 65-95. Kaiser G. Kriminologie. S. 740.
418
ANTRA DALIS
prieingi nusikaltim poliai. Visi kiti nusikaltimai yra tarpiniai, turintys ir vieno, ir kito bruo.
1 7 l e n t e l . Su kriminaline prievarta susij nusikaltimai (pagal Lietuvos baudiamj statym)1
Straip- Straipsnio pavadiStraipsnio turinys snis nimas 104 Tyinis nuudymas 105 Tyinis nuudymas Tyinis nuudymas: sunkinaniomis 1) savo motinos arba tvo; aplinkybmis 2) dviej ar daugiau asmen; 3) nios moters; 4) pavojingu daugelio moni gyvybei bdu; 5) itin iauriai; 6) darant kit sunk nusikaltim;ir kt. 106 Motinos tyinis Motinos tyinis nuudymas savo kdikio gimdymo metu ar nuudymas savo tuojau po gimdymo naujagimio 107 Tyinis nuudymas, Tyinis nuudymas, staiga didiai susijaudinus dl nukentjudidiai susijaudinus siojo pavartoto prieingo statymams smurto ar sunkaus eidimo 109 Nuudymas dl neatsargumo 110 Privedimas prie saviudybs 111 Tyinis sunkus Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks kno sualojimas, susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukls regjimo, girukrtimas liga ar djimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcij netekim, psikitoks susargdini- chin lig, ntumo nutrkim, ukrtim mogaus imunodefimas cito virusu (IV), taip pat kitok sveikatos sutrikim, susijus su pastoviu, ne maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisom veido subjaurinim 112 Tyinis apysunkis Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks kno sualojimas, susargdinimas, nepavojingas gyvybei ir nesukls io kodekso ukrtimas liga ar 111 straipsnyje numatyt pasekmi, bet sukls ilgalaik kurio kitoks susargdini- nors organo funkcij sutrikim ar kitok ilgalaik sveikatos mas suirim arba ym pastov maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekim
1 Paymtina, kad tai tik svarbiausios Baudiamojo kodekso veikos, susijusios su kriminaline prievarta. I kit veik galima paminti ias: neteistas laisvs atmimas, kait pamimas, prekyba monmis, asmens antaas, trukdymas rinkjui pasinaudoti rinkim arba referendumo teise, buto nelieiamybs paeidimas, piliei persekiojimas u kritik, valdios ar visuomens atstovo privertimas atlikti neteistus veiksmus, grasinimas arba smurtas pareigno, visuomens darbuotojo arba pilieio, atliekanio visuomenin pareig, atvilgiu, grasinimas nuudyti, terorizavimas, teroro aktas ir daugelis kit.
Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta Straip- Straipsnio pavadisnis nimas 113 Tyinis sunkus ar apysunkis mogaus kno sualojimas didiai susijaudinus 116 Tyinis lengvas kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas 117 Smgi sudavimas ir iaurus kankinimas 118 Iaginimas 119 Straipsnio turinys
419
Tyinis sunkus mogaus kno sualojimas, staiga didiai susijaudinus dl nukentjusiojo pavartoto prieingo statymams smurto ar sunkaus eidimo Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas, nesukls sveikatos sutrikimo
Tyinis smgio sudavimas arba kitoks smurto veiksmas, sukls fizin skausm
225
Lytinis santykiavimas, pavartojant fizin smurt ar grasinimus arba pasinaudojant bejgika nukentjusiosios bkle Prispyrimas moters Prispyrimas moters lytikai santykiauti arba kitokia forma tenlytikai santykiauti kinti lytin aistr, jeigu tai padar asmuo, nuo kurio moteris yra materialiai ar tarnybikai priklausoma Chuliganizmas Tyiniai veiksmai, iurkiai paeidiantys viej tvark ir rodantys aik negerbim visuomens
7. Kriminalins prievartos raida Lietuvoje

Statistikos duomenimis, nuudym Lietuvoje raida gana savotika1. Perjimo prie ekonomini santyki laikotarpiu i nusikaltim pradjo gana greitai daugti. Ekonominiams santykiams pasiekus aukiausi laipsn, nuudym skaiius buvo didesnis nei 1990 m. Paskui prasidjo atoslgis ir nuudym skaiius pradjo stabilizuotis, bet buvo gerokai didesnis negu deimtmeio pradioje (r. 18 lentel ir 22 grafik). Visai kitokia yra sunki kno sualojim raida (r. 23 grafik). ie nusikaltimai, nors ir svyravo, bet i esms nepakito. Ilgalaik kitimo tendencija ir vienu, ir kitu atveju ltas didjimas. Turint omenyje i pagrindin tendencij galima konstantuoti, kad svarbiausi su prievarta susijusi nusikaltim raida ms alyje priskirtina antrajam raidos tipui. Panai nuudym raida ir kitose Baltijos alyse. Kartu ir vienai, ir kitai bdingi uoliai staigs trumpalaikiai didjimai arba majimai.
Isami smurtini nusikaltim raidos analiz atliko prof. G. Babachinait (Babachinait G. Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. Nr. 12 (4). 1999. P. 97103). Autors analiz ne visada sutampa su ia pateikta. Dl to rekomenduojama straipsn perskaityti.
420
ANTRA DALIS
1 8 l e n t e l . Tyiniai nuudymai Lietuvoje (19302000)
Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj
1930
1935 344 1,38 1960
1965 86 0,29 1970 801 0,25 1975 1062 0,32 1980 1423 0,42 1985 1584 0,45 1990 224 0,60 1995 502 1,35 2000 398 1,08
1931 316 1,45 1936 413 1,64 1961 93 0,33 1966 801 0,27 1971 1062 0,33 1976 1423 0,43 1981 1584 0,46 1986 1575 0,44 1991 260 0,69 1996 405 1,09
1932 291 1,20 1937 377 1,48 1962 109 0,38 1967 801 0,26 1972 1062 0,33 1977 1423 0,42 1982 1584 0,46 1987 1575 0,43 1992 303 0,81 1997 391 1,06
1933 401 1,63 1938 268 1,04 1963 98 0,34 1968 801 0,26 1973 1062 0,33 1978 1423 0,42 1983 1584 0,45 1988 1575 0,43 1993 480 1,29 1998 356 0,96
1934 364 1,47 1939 226 0,77 1964 100 0,34 1969 801 0,26 1974 1062 0,32 1979 1423 0,42 1984 1584 0,45 1989 1575 0,43 1994 523 1,41 1999 343 0,93
Pastaba: 1, 2 ,3 ,4 ,5 vidutinikai per vienerius penkmeio metus.
421
22 grafikas. Uregistruota tyini nuudym 10 000 gyventoj (1930-2000)
Btina atsakyti klausim: kas vyko 1995 m.? Tai didelio nuudym uolio laikotarpis. Nuudym raidos (ar duomen?) perturbacij suklusio vykio pdsak galima aptikti ir tiriant iaginimus. Ir vieno, ir kito nusikaltimo raida tais metais buvo netipika. Taiau, kad ir koks bt atsakymas mint klausim, tiktina, kad tai laikinas vykis, epizodas.
23 grafikas. Uregistruot tyini sunki kno sualojim skaiius 10 000 gyventoj (1960-2000)
422
ANTRA DALIS
domiai prievartos prieastis Lietuvoje aikina G. Babachinait straipsnyje Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje1: ie nusikaltimai daniausiai yra tarpasmeninio, danai ilgai besitsianio arba subjektyviai igyvenamo platesnio socialinio konflikto padarinys. Kadangi nemaa dalis nukentjusij nusikaltliams buvo gerai pastami i buitins aplinkos mons ar net gimins, tai galima teigti, kad buitinis konfliktikumas eimoje ir artimiausioje jos aplinkoje nemaja, o remiantis kitais (ia pateikiami savivaldybi policijos darbo duomenys) rodikliais galima netgi teigti, kad jis didja, taiau lieka latentikas, neuregistruotas. Manyiau, kad ir tyini sunki kno sualojim latentikumas yra didesnis negu buvo prie deimt met. Be to, asmeniui isilaisvinant i totalitarins jo elgesio kontrols ir kartu daugjant visuomenje asmen, priklausani vairi ri marginalams (valkat, suteneri, prostitui, erotoman, narkoman, alkoholik, turini nusikalstamos patirties asmen), taip pat bedarbi ir susilpnjusio fizinio ir socialinio atsparumo asmen, didja paios visuomens konfliktikumas, pasireikiantis ne tik per buitinius tarpasmeninius konfliktus, bet ir platesniu, vieesniu socialiniu mastu. Be to, kuriantis ir pltojantis rinkos ekonomikai, atsiranda objektyviai btini rinkos dalyvi kaip verslo partneri (taip pat ir nusikalstamo verslo) ne tik ekonominiai ryiai, bet ir j pagrindu besiformuojantys kitokio socialinio bendravimo ryiai. Be to, tarp Lietuvos verslo moni nusistovjo iam laikmeiui bdingos paprotins teiss normos, kurios i dalies atstoja trkstamus statymus, t.y. valstybinio teisinio ekonomini santyki reguliavimo stok. Taiau pastaruoju metu valstybinis ios srities reguliavimas sustiprjo ir nuolat tobulinamas, tad teisinio reguliavimo stoka laipsnikai nustos bti paprotins teiss gyvavimo padarinys. Stipri elinei ekonomikai priklausani veiksni taka (pvz., mokesi nemokjimas, pajam ir pajam savinink latentikumas ir pan.). Be abejo, dalis ios paprotins teiss reguliuoja nusikalstamus ryius valstybje ir visuomenje (tarp j ir korupcinius, protekcionizmo). Todl tam tikra dalis tyini sunki kno sualojim bus (ir dabar yra) padaryta dl nusikalstam grupuoi sskait suvedinjimo bei sprendiant mintus paprotins teiss dalykus daniausiai taip pat tarpininkaujant nusikalstamoms grupuotms ar pavieniams nusikaltliams profesionalams. Tuo labiau, kad kai kuri sunki tyini kno sualojim atvejais galjo bti siekiama sunaikinti, t.y. nuudyti asmen (asmenis). Todl ankiau aptarti socialiniai ekonominiai veiksniai yra ir tyini nuudym prieastis, tik tyini nuudym latentikumas (nors per paskutin deimtmet taip pat padidjs), kaip jau minta, yra
Babachinait G. Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. Nr. 12 (4). 1999. P. 97-103.
423
maiausias (arba pats maiausias). J latentikumas yra maesnis negu tyini sunki kno sualojim. Per pastarj deimtmet keitsi ir socialini aplinkybi, kuriomis padaromi tyiniai nuudymai, pagrindins charakteristikos. Sovietiniais laikais daugiau kaip 80 proc. tyini nuudym Lietuvoje buvo padaroma dl eimos santyki nedarnos, ilgamei konfliktini santyki eimoje ar artimiausioje buitinje aplinkoje. Danai tai bdavo akivaizds nusikaltimai, todl buvo lengvai iaikinami ir itiriami. Dabartiniu metu ie tyiniai nuudymai sudaro tik iek tiek daugiau nei vien tredal uregistruot tyini nuudym. Didij dal likusij galima laikyti susijusiais su organizuoto nusikalstamumo paplitimu ir stiprjimu Lietuvoje, io nusikalstamumo pradine konsolidacija alies viduje bei tarptautini nusikalstam grupuoi veikla ms alyje. Be to, turi takos jau mintos paprotins teiss tarp verslinink paplitimas, kitokios elins ekonomikos apraikos. Neatmestina tikimyb, kad tam tikr dal tyini nuudym galjo padaryti pavieniai asmenys, nebtinai susij su mintomis moni kategorijomis: tai galjo bti nusikalstama kit pavieni asmen, nesusijusi giminysts ar buitini santyki ryiais su iais monmis, iniciatyva, kilusi dl savanaudik ar kitoki paskat. Pastaraisiais metais irykjo nusikalstam gauj, besispecializuojani udyti, t.y. ios srities profesional plataus masto veikla. Anksiau samdyti udikai bdavo gretim ali pilieiai. Jie atvykdavo nuudyti ir grdavo savo gyvenamj al. Dabar ir Lietuvoje jau susiformavo ios ries nusikaltim darymo profesional sluoksnis. Galima padaryti ivad, kad samdom udik paklausa Lietuvoje didja, todl ir formuojasi vietiniai profesionalai, aptarnaujantys tiek kitas nusikalstamas grupuotes, tiek verslo pasaulio mones, tiek ir pavienius interesantus. Profesionali udik padarytus nusikaltimus yra daug sunkiau atskleisti, todl ir tyiniai nuudymai iuo metu yra labiau latentikesni negu prie deimt met, gerokai daugiau laiko ir l sunaudojama jiems atskleisti, o teissaugos institucij darbuotojai privalo patys bti vis profesionalesni ir geriau technikai aprpinti".
424
ANTRA DALIS
8. Nusikaltlio asmenyb
Statistikos duomenys leidia patikslinti tam tikrus nusikaltlio asmenybs bruous. Kitaip tariant, remdamiesi jais galime patikslinti bruous moni, kuri tikimyb padaryti tokius nusikaltimus yra didel.
Lytis
Nusikaltim, susijus su kriminaline prievarta, daug daniau padaro vyrai nei moterys. 2000 m. moterims teko tik 10,6 proc. tyini nuudym ir 9,1 proc. pasiksinim nuudyti. Moterys padar tik 14,9 proc. sunki kno sualojim. I 153 iaginim 2000 m. moterims neteko n vieno, 1998 m. i 155 iaginim 2 (1,3 proc.). ie duomenys rodo, kad su kriminaline prievarta susijusi nusikaltim srityje moters emancipacijos tradicini vyro ir moters vaidmen susilyginimo procesas yra ltas. Agresyvumas neretai laikomas vyrikumo poymiu. Visai kitaip irima moters agresyvum. Tai prietarauja visuomenje vyraujaniam moters vaizdiui. Jeigu moteris agresyvi, vadinasi, ji vyriko charakterio. ie skirtumai atskleidia ir nusikaltim prigimt. Matome, kad kriminalins prievartos lygis visuomenje labai priklauso nuo tradicij, nuo to, kiek visuomen linkusi toleruoti agresijos ir prievartos apraikas. N vienas kitas veiksnys lyi skirtum poveikiui neprilygsta.
Amius
Kriminalin prievart daugiau vartoja jauni mons. Tikimyb, kad mogus padarys nusikaltim, susijus su kriminaline prievarta, yra gantinai didel 1617ais, o didiausia 1824ais jo gyvenimo metais. Vliau i tikimyb maja (r. 19 lentel). Taigi kriminalin prievarta kartu yra ir amiaus, socialinio brendimo problema.
425
1 9 l e n t e l . Asmen, padariusi smurtinius nusikaltimus, amiaus grups (2000 m.) Amiaus grups 1824 2529 I viso 30 ir daugiau
7 15 (46,6 proc.) (100 proc.) 83 156 (53,2 proc.) (100 proc.) 26 153 (17,1 proc.) (100 proc.) 146 265 (55,1 proc.) (100 proc.)
1415
1617
Pasiksinimai 4 4 nuudyti (0 proc.) (26,6 proc.) (26 proc.) Tyinis sun4 44 25 kus kno (2,6 proc.) (28,2 proc.) (16 proc.) sualojimas Iaginimas 1 23 78 25 BK 118 str. (0,5 proc.) (15 proc.) (51 proc.) (16,4 proc.) Tyinis nuu4 15 64 36 dymas (1,5 proc.) (5,7 proc.) (24,1 proc.) (13,6 proc.)
Uimtumas
Darbingi, bet nedirbantys ir nesimokantys asmenys daug daniau nei visi kiti padaro nusikaltimus, susijusius su kriminaline prievarta. 2000 m. jiems teko 71,7 proc. vis tyini nuudym, 71,3 proc. sunki kno sualojim, 70,6 proc. vis iaginim. Visos ios ivados paremtos oficialios statistikos duomenimis. Apie kriminalin prievart kalbame remdamiesi duomenimis, i tikrj atspindiniais atvejus, kurie buvo praneti policijai ir kuriuos ji uregistravo, vadinasi, pripaino nusikaltimais. Apie nusikaltli asmenyb sprendiame pagal mones, kuri nusikaltimai buvo iaikinti. Tiek viktimologini tyrim duomenys, tiek oficialioji statistika padeda patikslinti tikrj nusikaltim skaii. Viktimologinio tyrimo duomenys parodo, kad policijai praneama tik madaug kas ketvirtas nusikaltimas: 29,9 proc. apklaustj prane apie upuolim, kur jie patyr, 24,5 proc. apie seksualinio pobdio prievart. Pirmasis skaiius rodo, jog Lietuvoje seksualinis inaudojimas maesnis nei bendras Europoje. Tai rodo tarptautinis 1988 m. tyrimas, kuriame dalyvavo Didioji Britanija, iaurs Airija, Nyderlandai, Vokietija, Belgija, Pranczija, JAV, Kanada i viso 15 ali. io tyrimo duomenimis, 32,6 proc. Europos ali ir 34,7 proc. vis ali respondent nurod, kad prane policijai apie upuolim, kur jie patyr per pastaruosius 5 metus. Kartu tai maiau nei Didiojoje Britanijoje (ia apie tokius incidentus policijai prane 43,9 proc. apklaustj) ir Pranczijoje (35,9 proc. apklaustj). Kalbant apie seksualinius incidentus paymtina, jog Lietuvoje, apklausos duomenimis, policijai praneama 24,5 proc. tokio pobdio incident. Tai didesnis negu Europos ali (11,0 proc.) ir vis tyrime dalyvavusi ali (12,0 proc.) vidurkis. Ispans, norvegs, suoms policijai pranea tik apie 7
426
ANTRA DALIS
proc. su prievarta susijusi seksualini incident1. Taigi turime pagrind manyti, kad turimi duomenys liudija tik apie tam tikr dal (madaug ketvirtadal) vis kriminalins prievartos atvej. Ms ivados apie tokio nusikalstamumo lyg, pobd ir raid lieia i tikrj tik tam tikr i nusikaltim dal btent t, kuri dl vien ar kit prieasi patenka kriminalins justicijos akirat. Likusius tris ketvirtadalius incident ir su jais susijusi problem nukentjusieji sprendia savarankikai. Dauguma stengiasi vyk pamirti. Tam tikra dalis kreipiasi draugus bei artimuosius, kad jie padt atsiskaityti su skriaudju. Pagaliau pasitaiko atvej, kai nusikaltlis pradeda dertis su nukentjusiuoju, kad is nesikreipt policij. Kaip ir vagysi atveju, su kriminaline prievarta susijusi problem sprendimas ms visuomenje ymiu mastu privatizuotas. Pilieiai iri tai kaip savo asmenin reikal, netiki, jog policija jas sugeba sprsti. Akivaizdu, kad grietos ribos tarp atvej, apie kuriuos praneama, ir atvej, apie kuriuos jai nepraneama, nra. Ji priklauso ir nuo gyventoj poirio policij (ir kriminalin justicij apskritai), ir nuo tuo, kiek jie gali ir nori sprsti problem savarankikai. Tai ribai pasikeitus vien ar kit pus i karto gali i esms pasikeisti visas nusikalstamumo vaizdas.
9. Kriminalins prievartos aplinkybs ir aukos

Kokiomis aplinkybmis ir kaip paprastai vartojama kriminalin prievarta? Atsakymas klausim paprastam pilieiui labai svarbus. Jeigu inomos tipikos aplinkybs, galima tokiam atvejui pasiruoti: pagalvoti, kaip jo ivengti, o jeigu nepavyko, tai bent inoti, kaip elgtis, k daryti. Aplinkybi tyrimas svarbus pareignams, kurie turi iaikinti ir itirti nusikaltim. inodami, kaip paprastai bna, jie lengviau iaikina aplinkybes ir surenka rodymus. Pagaliau inant tipikas aplinkybes galima rengti bendresnio pobdio prevencijos priemones. Kriminalins prievartos aplinkybes tiria kriminalistai ir kriminologai. Kriminalistus domina vairiausi nusikaltim (nuudym, iaginim, kno sualojim, apiplim) padarymo bdas (modus operandi). Kriminologai atlieka viktimologinius tyrimus. Ir vieni, ir kiti parod, kaip sunku nustatyti kokius nors nusikaltimo ypatumus, bdingus kitiems tokiems nusikaltimams (r. Viktimologinis kriminalins prievartos aplinkybi tyrimas).
Jan J. M. van Dijik, Mayhew P., Killias M. Experience of Crime across the World. Kluwer, 1990. P. 177.
1
427
Viktimologinis kriminalins prievartos aplinkybi tyrimas

Aplinkybs, kuriomis auka paskutin kart tiesiogiai nukentjo bendraudama su kitu asmeniu1 (r. 20 lentel).
2 0 l e n t e l . Smurto aplinkybs
Nukentjusieji dl teiss paeidimo Upuolimas / Seksualinio Plimas Grasinimas pobdio veika 21 21,7 33 33,6 4 3,8 32 32,8 7 7,5 4 6 1 7 2 7 14 20 3 1 11 10 16 9 14,2 29,8 41,8 6,5 2,2 22,5 21,4 32,5 18,0
Aplinkybs Vieta: savo namuose prie savo nam darbe kakur mieste kakur Lietuvoje usienyje Skriaudj skaiius: vienas asmuo du mons trys ir daugiau moni neino Skriaudjas (arba bet kuris i j) turjo ginkl arba kok nors kit daikt, kur panaudojo kaip ginkl: taip ne neino Koks ginklas tai buvo: peilis aunamasis ginklas kitas ginklas / strypas kakoks daiktas buvo panaudotas kaip ginklas neino Ar ginklas faktikai buvo panaudotas: taip ne neino
41 14 37 6
41,7 14,4 37,6 5,7
14 2 3
29 55 14 6 7 7 7 1 13 14 1
29,4 55,5 14,5
1 18 1
9 28 9 1 4
13,3 57,8 18,3
5 4
Dapys A., Babachinait G. ir kiti. Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje 1997 m.: baigiamoji ataskaita. Vilnius, 1997.
428
ANTRA DALIS
Pagrindin tendencija didiul atvej, situacij, aplinkybi, motyv, aukos ir nusikaltlio asmenybs bruo vairov. Kriminalin prievarta gali atsirasti vairiausiomis aplinkybmis, sprendiant vairiausias moni tarpusavio ir asmenines problemas. Kriminalin prievarta tiek vairi, kiek vairus pasaulis, santykiai tarp moni. Tokios pat skirtingos gali bti ir rekomendacijos, koki priemoni imtis kovojant su kriminaline prievarta. Aukos pasiprieinimas gali bti tinkama taktika vienais atvejais ir visikai netinkama kitais. Leidimas turti ginkl gali padti aukai, bet kartu gali apginkluoti nusikaltl1. Dl to ir prevencijos priemons yra i esms skirtingos. Jos priklauso nuo to, kur bandoma nusikaltimui ukirsti keli eimoje, gatvje, rajone ar u jo rib. Jos gali priklausyti ir nuo nusikaltlio asmenybs bei aukos galimybi.
r.: Klimas T. Ar turiu teis gintis? // Veidas. Nr. 10 (28). 1995. P. 22-23.
429
LITERATRA
1. Abolitionism. Towards a nonrepressive Approach to Crime. Amsterdam, 1986. 2. Adamski A. Interpretacja statystyk przestpczosci w kryminologii. Przegld Policyjny. Nr. 2 (26)3(27). 3. Albrecht P. A., Lamnek S. Jugendkriminalitt im Zerrbild der Statistik. Mnchen, 1979. 4. Andrews D. A. Bonta J. and Hoge R. D. Classification for Effective Rehabilitation: Rediscovering Psychology. Criminal Justice and Behavior. 1990. Vol. 17. 5. Andrews D. A., Zinger I., Hoge R. D., Bonta J., Gendreau P. and Cullen F. T. Does Correctional Treatment Work? Clinically Relevant and Psychologically Informed MetaAnalysis // Criminology. 1990. Vol. 28. 6. Andriulis V. Baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso bruoai Lietuvoje XV a. (Kazimiero teisynas). Teiss bruoai Lietuvoje XIVXIX a. Vilnius: Mintis, 1980. 7. Anonymus: Korruption in sterreich // Wirtschaftskriminalitt. B. 8. 1994. 8. AntiCorruption Conference (5th). Amsterdam, 1992. 9. Babachinait G. Kriminologiniai nusikalstamumo raidos Lietuvoje periodizacijos aspektai [Criminological Aspects of the Periodization of the Trends of Criminality in Lithuania] // Lietuvos teiss tradicijos: mokslins konferencijos mediaga. Vilnius, 1997 m. sausio 10 d. // Justitia. 10. Babachinait G. Lietuvos teisininkai apie deideologizacij ir teisinio nihilizmo prieastis respublikoje // Lex. 1992. Nr. 4. 11. Babachinait G. Lietuvos teisinink vieoji nuomon (valstybs ir teiss problemos). Vilnius: TI, 1993. 12. Babachinait G. Nepateisinamo asmenybs suvarymo problemos, sprstinos baudiamojo statymo veikimo sferoje // Lietuvos Respublikos baudiamj statym reforma: 1990 m. spalio 3031 d. respublikins mokslins konferencijos praneim tezs. Vilnius: VU, 1990. 13. Babachinait G. Nepilnamei nusikalstamumo prieastys // Filosofija ir sociologija. 1993. Nr. 1. 14. Babachinait G. Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. 1999. T. 12 (4). 15. Babachinait G. Vieoji nuomon ir mirties bausm: prevencijos strategija // Jurisprudencija: mokslo darbai. 1998. T. 10 (2). 16. Babachinait G., Dapys A., Drakien A. Nepilnamei nusikalstamumo bruoai (praeitis, dabartis, prognozs) // Filosofija ir sociologija. 1991. Nr. 3. 17. Bailey W. & Petterson R. Murder and Capital Punishment: A Monthly Time Series Analysis of Execution Publicity // American Sociological Review. Vol. 54. (October 1989). 18. Bailey W. An Evaluation of 100 Studies of Correctional Outcome // Journal of Criminal Law, Criminology and Police Science. Vol. 57 (June 1966).
430
19. Barnett A., Blumstein A. and Farrington D. P. Probabalistic Models of Youthful Criminal Careers // Criminology. Vol. 25. 1987. 20. Bielinas E. Kvalifikuota nusikaltim sudtis // Teiss apvalga. 1990. Nr. 3. 21. Binder A., Geis G. Methods of Research // Criminology and Criminal Justice. New York, 1983. 22. Birnbaum C. ber psychopathische Persnlichkeiten. Wiesbaden, 1909. 23. Byrne H. Society Needs Draconian Justice // The New York Times. November 20, 1979. 24. Bishop D. Legal and extralegal barriers to delinquency: a panel analysis. Criminology. Vol. 22. (August 1984). 25. Black D. Juridic Sociology. 1995. 26. Black D. The Social Structure of Good and Bad. New York, 1996. 27. Block M., Nold F., Sidak J. The deterrent effect of antitrust enforcement // Journal of political economy. Vol. 89. (June 1981). 28. Blumstein A., Cohen J. Estimation of individual crime rates from arrest records // Journal of criminal law and criminology. Vol. 70. (Winter 1979). 29. Blumstein A., Cohen J., Nagin D. Deterrence and incapacitation. Washington: National academy of science, 1978. 30. Bluvteinas J. D. Statistika ir tikrov // Kriminalin justicija: mokslo darbai. 1995. T. 4. 31. Bluvteinas J. D., Justickis V. ir kt. Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994. 32. Bluvteinas J., Justickis V., Kanopa R., Tieis E. Lietuvos nacionalin kriminologini duomen sistema ir nacionalinis kriminologini duomen bankas: tyrimo ataskaita. Vilnius: LTA, 1997. 33. Bluvtejn J., Bazylew I. Problem przestpczosci zorganizowanej na Litwie. Kryminologiczne i prawne aspekty przestpczosci zorganizowanej. Szczytno, 1992. 34. Botsko C. A. und Wells R. Government Whistleblowers // FBI Law Enforcement Bulletin. Nr. 7. 1994. 35. Bowers W. & Piarce G. Deterrence or Brutalization: What is the Effect of Executions? // Crime and Delinquency. Vol. 26. (October 1980). 36. Braithwaite J. and Mugford S. Conditions of Successful Reintegration Ceremonies: Dealing With Juvenile Offenders // British Journal of Criminology. 1994. 37. Braithwaite J. Crime, Shame and Reintegration. New York: Cambridge University Press, 1989. 38. Chaiken R., Chaiken A. M. Offender Types and Public Policy // Crime and Delinquency. Vol. 30. (April 1984). 39. Chambliss W. Crime and the legal process. New York: McGraw Hill, 1969. 40. Chambliss W. StateOrganized Crime. The American Society of Criminology. 1988 Presidental Address // Criminology. Vol. 27 (2). (May 1989). 41. Christie N. Conflicts as Property // British Journal of Criminology. 1977. 42. Christie N. Crime Control as Industry. London and New York, 1990. 43. Clear T. R. and Hardyman P. The New Intensive Supervision Movement // Crime and Delinquency. Vol. 36. 1990.
431
44. Clinard M. Corporate ethics and crime. The role of middle management. Beverly Hills: Saga publications, 1983. 45. Cloward R. and Ohlin L. A Theory Of Delinquent Gangs. New York: Free Press, 1960. 46. Cohen M. Some New Evidence on the Serious ness of Crime // Criminology. Vol. 26. (May 1988). 47. Conclin J. Criminology. New YorkToronto, 1992. 48. Dapys A. (work coordinator and consultant), Andriulis V., Budrikis A., Neverauskait V., Valeckait V. Crime Prevention and Criminal justice in Lithuania. Study Prepared by the Institute of Law. Commissioned by the UNDP/Lithuania. Vilnius, 1996. 49. Dapys A. Nusikalstamumas ir jo prevencijos perspektyvos Lietuvoje // Socialiniai pokyiai ir j ypatumai Lietuvos integracijos Europos Sjung kontekste: 1996 m. spalio 2831 d. mokslins konferencijos praneim mediaga. Vilnius: LFSI, TI, SVC, LSD, 1997. 50. Dapys A. Nusikalstamumo Lietuvoje kriminologinis aspektas // Teiss problemos. Vilnius, 1994. Nr. 1. 51. Dapys A. The characteristic of the criminal situation in Lithuania // The Criminological Problems in the Baltic States. Ryga, 1995. 52. Dapys A., Andriulis V., Babachinait G., Valeckait V. The Project of Establishment of National Crime Prevention Council in Lithuania. Prepared by the Institute of Law Commissioned by the UNDP/Lithuania. Vilnius, 1997. 53. Dapys A., Jovaias K. Kriminologiniai tyrimai Lietuvoje // Teis. Vilnius, 1992. T. 26. 54. Dapys A., Jovaias K. Nusikalstamumas ir jo kontrols problemos // Lietuvos valstybingumo teisins problemos. Pirmojo pasaulio lietuvi teisinink kongreso, vykusio Vilniuje ir Palangoje 1992 m. gegus 2431 d., straipsni ir tezi rinkinys. Vilnius, 1993. 55. Dapys A., Neverauskait V. Nusikalstamumo tendencijos, jo kontrols ir prevencijos Lietuvoje perspektyvos // Lietuvos teiss tradicijos: Vilniaus universiteto 1997 m. sausio 10 d. mokslins konferencijos mediaga. Vilnius, 1997. 56. Dapys A. Nepilnamei nusikalstamumas: situacija ir prevencijos aktualijos // Teiss problemos. 1993. 57. Dapys A., Babachinait G. ir kt. Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje 1997 m.: baigiamoji ataskaita. Vilnius, 1997. 58. Dapys A., Sakalauskas G. ir kt. Vaik ir jaunimo nusikaltim prevencija ir uimtumas. Vilnius: Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, 2000. 59. Delinquency Causation: An Empirical Analysis // Sociology and Social Research. Vol. 63. 60. Dictionary of Sociology. London, 1994. 61. Dijik Jan J. M. van, PatMayhew, Martin Killias. Experience of Crime across the World. Kluwer, 1990. 62. Dobryninas A. Mirties bausm Lietuvoje: tarp teisins semantikos ir politins pragmatikos. mogaus teiss Lietuvoje. Vilnius: Nepriklausomas sociumo tyrimo institutas, 1996.
432
63. Dobryninas A. Nusikaltimai ir spauda Lietuvos visuomenje // Jurisprudencija: mokslo darbai. 1999. T. 11 (3). 64. Dobryninas A. Sociologins pakraipos kriminologijos magistratra. Mokymo programos pagrindimas. Vilnius, 1999. 65. Dobryninas A., Katuoka S. Mirties bausm Lietuvoje: teisiniai ir sociologiniai aspektai. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1999. 66. Drug abuse and adolescent sexual activity, pregnancy, and parenthood // C. Jones and McAnarney E. (eds.). Drug use, delinquency, and sexual activity. Washington, D.C.: Government Printing Office, 1987. 67. Durkheim E. Suicide. Glencoe: Free press, 1897. 68. Ehrlich I. The deterrent effect of capital punishment: a question of life and death // American economic review. Vol. 6. (June 1975). 69. Elliott D. S. and Morse B. J. The victimfulvictimless crime distinction and seven universal demographic correlates of victimful criminal behavior. Personality and Individual Differences. Vol. 9. 70. Erickson M. and Gibbs J. Objektive and perceptual properties of legal punishment and the deterrence doctrine. Social problems. Vol. 25. (February 1978). 71. Ericson M., Gibbs J. Objective and Perceptual Properties of Legal Punishments and the Deterrence Doctrine // Social Problems. Vol. 25. (February 1978). 72. Esquirol J. E. D. Allgemeine und spezielle Pathologie und Therapie der Seelenstorungen. Leipzig, 1838. 73. Evans S. and Scott J. The Seriousness of Crime Cross Culturally: The Impact of Religiosity // Criminology. Vol. 22. (February 1984). 74. Fabiano E., Porporino F. and Robinson D. Canada's Cognitive Skills Program Corrects Offenders' Faulty Thinking // Corrections Today. Vol. 53. (August 1991). 75. Falandysz L. Wykroczenie: zaklcenia porzdku publicznego. Warszawa, 1974. 76. Farland S. Is Capital Punishment a Short Term Deterrent to Homicide? A Study of the Effect of Four Recent Executions // Journal of Criminal Law and Criminology. Vol. 74. (Winter 1983). 77. Farringgton D. Human Development and Criminal Careers // The Oxford Handbook of Criminology. 1997. 78. Farrington D. and West D. J. The Cambridge Study in Delinquent Development: A Longterm Followup of 411 London Males // Kerner Ft. J. and Kaiser G. eds. Criminality: Personality, Behaviour. Life History. Berlin: SpringerVerlag, 1990. 79. Farrington D. Juvenile Delinquency // Coleman J. C. ed. The School Years. 2nd ed. London: Routledge, 1992. 80. Fehervary J. Wirtschaftskriminalitt und Korruption in sterreich. Beitrage zur Gesellschafts wissenschaftlichen Forschung // Liebl K. (Hg.): Internationale Forschungsergebnisse auf dem Gebiet der Wirtschaftskriminalitt. Pfaffenweiler, 1987. 81. Finkenauer J. Scaredstraight! And the panacea phenomenon. New York, Prenticehall, 1982.
433
82. Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kaljimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos, 1998. 83. Fromm E. Escape from Freedom. New York, 1965. 84. Gardocki L. Zagadnienia teorii kryminalizacji. Warszawa, 1990. 85. Garland D. Punishment and Welfare: A History of Penal Strategies? Aldershot, 1985. 86. Garret C. Effects of Residential Treatment on Adjucated Delinquents: A Meta Analysis // Journal of Research in Crime and Delinquency. Vol. 22. (November 1985). 87. Gendreau P. The Principles of Effective Intervention With Offenders // Choosing Correctional Options That Work. Ed. by A. T. Harland. Thousand Oaks, CA: Sage, 1996. 88. Gibbons Don C. Society, Crime and Criminal Behaviour. 5th ed. New York: PrenticeHall, 1987. 89. Gottfredson M. R. and Hirschi T. A General Theory of Crime. Stanford: Stanford University Press, 1990. 90. Gottfredson M. Treatment Destruction Techniques // Journal of research in Crime and Delinquency. Vol. 16. (January 1979). 91. Government of Japan, Ministry of Justice. Summary of the White paper on crime. 1993. 92. Grasmick H. G. & Green D. E. Legal punishment, social disapproval and internalisation as inhibitors of illegal behavior // Journal of criminal law and criminology. Vol. 71. (Fall 1980). 93. Green D. Measure of illegal behavior in individual level deterrence research // Journal of reasearch in crime and delinquency. Vol. 26. (August 1989). 94. Greenwood P. Selective Incapacitation: A Method of Using our Prisons More Effectively // NIJ Reports. (January 1984). 95. Haapanen R. A., Schuster R., Dinitz S., and Conrad J. P. The Violent Few. Lexington: Heath, 1978. 96. Hagan J. Modern criminology. New York, 1987. 97. Hartjen C. and Gibbons D. An Empirical Investigation of a Criminal Typology // Sociology and Social Research. Vol. 54. (October 1969). 98. Hubert I. Public Corruption in Europe: a Sketch of the Problem. The XVI World congress of the International Political Science association. Berlin, 1994. 99. Yanker J. The Relevance of the Identification Problem to Statistical Research on Capital Punishment // Crime and Delinquency. Vol. 28. (January 1982). 100. Ibrecht H.J., Duenkel F. Empirische Sanktionsforschung und die Begrndbarkeit von Kriminalpolitik // Monatschrift Kriminologie. B. 64. 1981. 101. Yufan Hao and Johnson M. Reform at the Crossroads: An Analysis of Chinese Corruption, Department of Political Science, Colgate University, Hamilton NY 13346, USA. (January 1995). 102. Janssen. Diebstahl in seiner Entwicklung von der Caroline bis zum Ausgang des 18. Jahrhunderts. Mnchen, 1969.
434
103. Jung H. Die Compensation Order in Grobritannien // Eser A., Kaiser G. Madlener (Hrsg.) Neue Wege der Wiedergutmachung in Strafrecht. Freiburg: MaxInstitut, 1992. 104. Jupp V. Methods of Criminology. London, 1994. 105. Justickis V. Estonian and Lithuanian Criminal Law (Criminological view) // Crime and Criminology at the End of the Century (theoretical approach). Ninth Baltic Criminological Seminar. Tallinn, 1997. 106. Justickis V. Kriminologiniai postulatai baudiamosios teiss sistemoje // Nusikalstamumo prevencija ir baudiamoji politika pereinant rinkos ekonomik. Vilnius: Teiss institutas, 1995. 107. Justickis V. Nemzetkzi bnzes Litvfniaban // Trsadalmi talkulas es bnzes. Budapest, 1997. 108. Justickis V. Prison in Lithuania // Nordisk Tidskrift for kriminal idenskab Nordiske kriminalistforenknger. Copenhagen, 1996. Nr. 2. 109. Justickis V. Unsuccesseful German Revolution (Lessions of the last attemtp to integrate the teaching of criminology and criminal law in German Universities). The European Group for the Study of Deviance and Social Control 27th Annual Conference. Palanga, Lithuania, 25th september 1999. 110. Justickis V. Wizienia na Litwie // Przegld wieziennictwa polskiego. Kwartalnik poswicony zagadnieniam kriminologicznym. 1995. Nr. 10. 111. Justickis V., Leps A. Der Aufbau einer demokratischen Strafrechtspflege in Estland und Litauen unter Bercksichtigung der Kriminalittsentwicklung // Zeischrift fr Innere Sicherheit in Deutschland und Europa. 1997. Nr. 3. 112. Justickis V., Pekaitis J. Jugendstrafrecht in Litauen // Entwicklungstendenzen Reformstrategien im Jugendstrafrecht in europischen Vergleich. Bonn, Forum Verlag, 1997. 113. Kaiser G. Kriminologie. Heidelborg: Mller Verlag, 1996. 114. Kaplan H. B., Robbins C. and Martin S. S. Toward the Testing of a General Theory of Deviant Behavior in Longitudinal Perspective: Patterns of Psychopathology. Research in Community and Mental Health. Vol. 3. 1983. 115. Kikis A. Baudiamj byl klimo tendencijos Lietuvos policijos komisariatuose // Jurisprudencija: mokslo darbai. 1999. T. 13 (5). 116. Klimas T. Ar turiu teis gintis? // Veidas. 1995. Nr. 10(28). 117. Klinteberg B. A., Andersson T., Magnusson D. and Stattin H. Hyperactive Behaviour in Childhood as Related to Subsequent Alcohol Problems and Violent Offending: A Longitudinal Study of Male Subjects // Personalily and Individual Differences, 1993. Vol. 15. 118. Koch J. P. L. A. Abnorme Charaktere. Wiesbaden, 19001901. 119. Kraepelin E. Psychiatrie. Ein Lehrbuch fr Studierende und rzte. Leipzig, 1909, 1915. 120. Krauss K. Vergewaltigung in der Ehe. 1984. 121. Kretschmer E. Korperbau und Charakter. Berlin, 1922. 122. Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994. 123. Kvlseth T. Seriousness of Offenses: An Experimental Study Based on a Psychological Scaling Technique // Criminology. Vol. 18. (August 1980).
435
124. LanzaKaduce I. Perceptual deterrence and drinking and driving among college students // Criminology. Vol. 26. (May 1988). 125. Leonhard K. Akzentuirte Persnlichkeiten. Berlin, 1976. 126. Li Haidong. Das Strafrecht in der Volksrepublik China. Bona, 1988. 127. Lietuvos Respublikos 1999 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 6 Dl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programos. 128. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas // inios. 1996. Nr. 681632. 129. Lietuvos Respublikos Seimo Statutas // Valstybs inios. 1994 m. vasario 17 d. Nr. 1399. 130. Teiss instituto mokslinink darb bibliografija. Vilnius: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Teiss institutas, 1997. 131. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. balandio 9 d. nutarimas Nr. 433 Dl kompleksini priemoni teisins atsakomybs u nusikaltimus kininkavimo tvarkai ir finansams veiksmingumui didinti, organizuot nusikaltim ir korupcijos prevencijai stiprinti // inios. 1998. Nr. 3547. 132. Lipton D., Martinson R. and Wilks J. The Effectiveness of Correctional Treatment: A Survey of Treatment Evaluation Studies. New York: Praeger, 1975. 133. Lipsey M. and Wilson D. Effective Intervention for Serious Juvenile Offenders: A Synthesis of Research // Serious and Violent Juvenile Offenders: Risk Factors and Successful Interventions. Ed. by R. Loeber and D. P. Farrington. Thousand Oaks, CA: Sage, 1998. 134. Loeber R. Behavioural Precursors and Accelerators of Delinquency // W. Buikhuisen and S. A. Mednick (eds.). Explaining Criminal Behaviour: InterdisciEplinciry Approaches. Leiden: Brill, 1987. 135. Loftin C. & Mcdowall D. The police, crime and economic theory: a assessment. American sociological review. Vol. 47. (June 1982). 136. Madlener K. Die Wiedergutmachung im Spiegel der Rechtsvergleichung // Eser A., Madlener K. Neue Wege der Wiedergutmachung im Strafrecht. Freiburg, 1992. 137. Mayr von Georg. Kriminalstatistik und Kriminaltiologie // Monatschrift fr Kriminologie und Strafrechtsreform. 1911/1912. B. 8. 138. Maksimaitis M., Vanseviius S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija // Justitia. Vilnius, 1997. 139. Martinson R. What Works? Questions and Answers about Prison Reform // The Public Interest. No. 35. (Spring 1974). 140. Maxwell G. and Morris A. Family Group Conferences and Restorative Justice // The ICCA Journal on Community Corrections. Vol. 8 (2). 1997. 141. Miller S., Dinitzs and Conrad J. Careers of the Violent: The Dangerous Offender and Criminal Justice. Lexington, Mass.: D.C. Heath, 1982. 142. Mokslo programa: Nusikalstamumas ir kriminalin justicija. Vilnius: LTA, 1997. 143. Morash M. & Rucker L. A critical look at the idea of boot campas a correctional reform. Crime and delinquency. Vol. 36. (April 1990). 144. Morel B. A. Traite de maladies mentales. Paris, 1860.
436
145. Morley S. G. The Ancient Maya. Stanford, 1956. 146. Muller O. F. Die strafrechtliche Bekampfung der Wirtschaftskriminalitt in sterreich // Recht und Politik. B. 3. 1984. 147. Newman C. Comparative Deviance: Perception and Law in Six Cultures. New York: Elsevier, 1976. 148. Noack P. Korruption die andere Seite der Macht. Mnchen, 1985. 149. Nordic Criminal Statistic 19501995. Stockholm, 1997. 150. Nusikalstamumas ir teissaugos institucij veikla 1988. Vilnius, 1999. 151. Nusikalstamumas ir teissaugos organ veikla. Vilnius, 1998. 152. Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa, Ekonomini nusikaltim prevencijos ir kontrols programa // inios. 1993. Nr. 721355. 153. Packer H. L The Limits of the Criminal Sanction. California: Stanford University Press, 1968. 154. Palmer T. The ReEmergence of Correctional Intervention. Newbury Park, CA: Sage, 1992. 155. Parisi N. A Taste of the bars // Journal of criminal law and criminology. Vol. 72. (Fall 1981). 156. Pearson F. S. and Weiner N. A. Toward an Integration of Criminological Theories // Journal of Criminal Law and Criminology. Vol. 76. 1985. 157. Petersilia J., Greenwood P. and Lavin M. Criminal Carers of Habitual Felons. Santa Monica, California: Rand, 1977. 158. Petrilowitsch N. Abnorme Persnlichkeiten. Basel, 1960. 159. Phillips P. Charakteristics and Typology of the Journey to Crime // Crime: A Spatial Perspective. New York, Columbia University Press, 1980. 160. Pippi G. G. Verwaltungsskandale zur Korruption in der ffentlichen Verwaltung // Aus Politik und Zeitgeschichte. Beilage zur Wochenzeitschrift Das Parlament. 1990. 161. Plekaitis R. Logikos vadas. Vilnius, 1978. 162. Polizeiliche Kriminalstatistik. 1998. Bundeskriminalamt: Wiesbaden. 163. Polizeiliche Kriminalstatistik. 1996. Budeskriminalamt: Wiesbaden, 1997. 164. Pranis K. A Hometown Approach to Restorative Justice // State Government News. Vol. 39 (9). 1996. 165. Prichard J. C. On the different forms of insanity in relation to jurisprudence. London, 1848. 166. Pulkkinen L. Delinquent Development: Theoretical and Empirical Considerations // Rutter M. Studies of Psychosocial Risk: The Power of Longitudinal Data. Cambridge: Cambridge University Press, 1988. 167. Putney B. A Grassroots Approach to Restorative Justice // The ICCA Journal on Community Corrections. Vol. 8 (2). 1997. 168. Raine A. The Psychopathology of Crime: Criminal Behaviour as a Clinical Disorder. San Diego: Academic Press, 1993. 169. Raine A., Venables P. H. and Williams M. Relationships Between Central and Autonomic Measures of Arousal at Age 15 Years and Criminality at Age 24 years // Archives of General Psychiatry. Vol. 47. 1990.
437
170. Rettig R., Torres M., Garret G. Manny: A CriminalAddict's Story. Boston: Houghton Mifflin, 1977. 171. Robinson J. and Smith G. The Effectiveness of Correctional Programs // Crime and Delinquncy. Vol. 17. (January 1971). 172. RoseAckerman R. Valstybin kovos su korupcija reforma. Skaidrumas, konkurencija ir privatizacija // 1998 m. lapkriio 56 d. tarptautinis seminaras Korupcija. Tyrimas, persekiojimas ir prevencija. Vilnius. 173. RoseAckerman S. Corruption: A Study in Political Economy. New York: Academic Press, 1978. 174. Rutter M., Maughan B., Mortimore P. and Ouston J. Fifteen Thousand Hours: Secondary Schools and their Effects on Children. London: Open Books, 1979. 175. Satterfield J. H. Childhood Diagnostic and Neurophysiological Predictors of Teenage Arrest Rates: An 8year Prospective Study // Mednick S. A., Moffitt T. E. and Stack S. A. (eds.) The Causes of Crime: New Biological Approache. Cambridge: Cambridge University Press, 1987. 176. Schneider H. J. Das Verbrechensopfer in der Starfrechtspflege. Berlin, 1982. 177. Schneider K. Die psychopathische Persnlichkeiten. Wien, 1946. 178. Schweinhart L. J., Barnes H. V. and Weikart D. P. Significant Benefits: The High/ Scope Perry School Study Through Age 27. Ypsilanti: High/Scope, 1993. 179. Scott D. M., Gatzanis S. R. M. and Fleeting M. Continuities of Deprivation? The Newcastle 1000 Family Study. Aldershot: Avebury, 1990. 180. Scott J. and AlThakeb F. The Publics Perceptions of Crime: Scandinavia, Western Europe, the Middle East and the United State // Contemporary Corrections: Social Control and Conflict. Beverly Hills, California: Sage Publications, 1977. 181. Sellin Th. and Wolfgang M. The Measurment of Delinquency. New York: Wiley, 1964. 182. Sessar K. Rechtliche und Soziale Processe einer Definition der Ttungs Kriminalitt. 1981. 183. Snyder H. N. Court Careers of Juvenile Offenden. Washington D.C., Office of Juvenile Justice and Delinquency Prevention, 1988. 184. Sparks R. F. Research on Victim of Crime: Accomplishments, Issues and New Directions. Rockwill, 1982. 185. Spector M., Kitsuse J. Constructing Social Problems. New York, 1987. 186. Stack S. Publicized Executions and Homicide 19501980 // American Sociological Review. Vol. 52. (August 1987). 187. Standard Dictionary of the English Language. New York London, 1912. 188. Stander J., Farrington D. P., Hill, G. and Altham P. M. E. Markov Chain Analysis and Specialization in Criminal Careers // British Journal of Criminology. Vol. 29. 1989. 189. Starkus S., Uscila R. Chuliganizmo raidos 19992000 metais prognozavimas // Jurisprudencija: mokslo darbai. 1999. T. 12 (4).
438
190. Stattin H. and KlackenbergLarsson I. Early Language and Intelligence Development and their Relationship to Future Criminal Behaviour // Journal of Abnormal Psychology. Vol. 102. 1993. 191. Sutherland E. The Professional Thief. Chicago: University of Chicago Press, 1937. 192. Sutherland E. White collar crime. New York, 1949. 193. eparovic Z. P. Victimology. Zagreb, 1985. 194. imkus K. Operatyvin veikla kovoje su organizuotu nusikalstamumu: daktaro disertacija. Vilnius, 1998. 195. Teisj senato 1995 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 16 Dl teism praktikos nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo ar dalyvavimo jame (BK 2271) apibendrinimo baudiamosiose bylose. 196. Thomas W. I. Unadjusted girl. New York: Harper and Row, 1967. 197. Toby J. Social desorganisation and stake in conformity: complimentary factors in the predatory behavior of young hoodlums // Journal of criminal law, criminology and police science. Vol. 48. 1964. 198. Tolstojus L. Kreicerio sonata. Vilnius, 1958. 199. Tracy P., Wolfgang M. E. and Figlio R. M. Delinquency in Two Birth Cohorts. Washington D.C.: Office of Juvenile Justice and Delinquency Prevention, 1985. 200. Trasler G. B. The Explanation on Criminality. London: Routledge and Kegan Paul, 1962. 201. United Nations: Corruption in Government. Report of an International Seminar. Den Haag/NL 1989. 202. United Nations: Practical Measures against Corruption. Eighth United Nations Congress on the Prevention of Crime and the Treatment of Offenders. Havana, Cuba, 1990. 203. Unravelling Corruption: A Public Sector Perspective: Survey of NSW Public Sector Employees' Understanding of Corruption and their Willingness to Take Action. ICAC Research Report Number 1. Independent Commission Against Corruption (NSW). (April 1994). 204. US Departament of Justice. Criminal Victimisation in United States. Washington, 1986. 205. Vahlenkamp W., Krau I. Korruption Hinnehmen oder Handeln? Wiesbaden Bundeskriminalamt, 1995. 206. Valickas G. Psichologija teistvarkos darbuotojams. Vilnius, 1999. 207. Van Voorhis P. Restitution Outcome and Probationer's Assessments of Restitution: The Effects of Moral Development // Criminal Justice and Behavior. Vol. 12. 1985. 208. Vileikien E., Genien S. Kriminalins justicijos poveikis nepilnamei teiss paeidj asmenybei ir j elgesiui. Vilnius, 1999. 209. Visher Ch. The Rand Inmate Survay: A Reanalysis // A. Blumstein et al. Criminal Careersand Career Criminals. Washington D.C.: National Academy Press, 1986. Vol. 2. 210. Vitiello M. Three Strikes: Can we Return to Rationality? // The Journal of Criminal Law & Criminology. Vol. 87. No. 2. 1987.
439
211. Wadsworth M. E. J. Roots of Delinquency: Infancy, Adolescence and Crime. London: Martin Robertson, 1979. 212. Warlinder H. Psychopathy: A. History of the Concepts: Analysis of the origin and development of a family of concepts in psychopathology. Uppsala, 1978. 213. Warren M. Application of Interpersonal Maturity Theory to Offender Populations. 1983. // Personality Theory, Moral Development and Criminal Behavior. Ed. by W. Laufer and J. Day. Lexington, MA: Lexington Books. 214. West D. J. and Farrington D. P. Who becomes Delinquent? London: Heinemann, 1973. 215. Wikstrm P.O. H. Patterns of Crime in a Birth Cohort. Stockholm: University of Stockholm, Department of Sociology. 1987 216. Wilmerding J. Healing Lives, Mending Society. Quaker Abolitionist. Vol. 3 (2). 1997. 217. Wilson J. Thinking about Crime. New York: Basic books, 1983. 218. Wolfgang M, Figlio R. and Sellin T. Delinquency in a Birth Cohorts. Chicago: University of Chicago Press, 1972. 219. Wolfgang M. et al. The National Survay of Crime Severity. Washington: US Department of Justice. (June 1985). 220. Ziehen T. Zur Lehre von psychopathische Konstitutionen. Berlin, 1912. 221. . . . : , 1994.
Ju 259
Prof. habil. dr. Justickis, Viktoras Kriminologija: Vadovlis. 1 dalis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2001. - 440 p., 9 nuotraukos, 23 grafikai, 20 lenteli, 17 schem. Bibliogr.: p. 429-439. ISBN 9955 442 63 8
Vadovlyje pateikiama dabartini kriminologijos ini sistema ir jomis remiantis nagrinjama kriminalin padtis Lietuvoje ir pasaulyje bei nusikalstamumo kontrols problemos. Vadovlis skirtas teiss specialybs studentams, taip pat sociologams, istorikams, politologams, pedagogams ir visiems, kas dalyvauja sprendiant nusikalstamumo problemas. UDK 343.9(075.8)
Viktoras Justickis KRIMINOLOGIJA Vadovlis 1 dalis Redaktors Jrat Balinien, Stas Simutyt Rinko Rima Maryt Tumnien Maketavo Regina Bernadiien Virelio autor Stanislava Narkeviit SL 585. 2001 12 19. 24,37 leidyb. apsk. l. Tiraas 3000 egz. Usakymas . Ileido Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, 2057 Vilnius. Spausdino AB Standart spaustuv, Dariaus ir Girno g. 39, 2038 Vilnius.

Kriminologija

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Kriminologija

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS

UDK 343.9(075.8) Ju 259

Lietuvos teiss universitetas, 2001

Antras skyrius. Nusikalstamas verslas. Organizuotas nusikalstamumas.. 313

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

KRIMINOLOGIJA. MOKSLAS IR JO METODAI

Pirmas skyrius KRIMINOLOGIJA: DALYKAS, OBJEKTAS, UDAVINIAI

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

1 . . , 1994. C. 15. 2 Ten pat.

Visuomens reakcija nusikaltimus

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

2. Kriminologijos santykiai su kitais mokslais. Kriminologija kaip integruojantis mokslas

1 schema. Biologinis nusikaltim prieasi tyrimas

Sheldon W. H. Les varietes du temperament. Paris, P.U.F., 1951.

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Kriminologija kaip pozityvus mokslas

Analitins kriminologijos funkcijos

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Taikomoji kriminologijos funkcija

Bendramogikos, humanistins kriminologijos funkcijos

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

4. Lietuvos kriminologija nepriklausomybs laikotarpiu1

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Profesorius Jurijus Bluvteinas, Lietuvos teiss akademija

Kriminologija / Atsakingasis redaktorius J. Bluvteinas. Vilnius: Pradai, 1994. . ., . . .

. : , 1990. 3 . . // . 1986. 9. . 7782.

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Profesor Genovait Babachinait, Teiss institutas, Lietuvos teiss universitetas

Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994. P. 79.

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Antanas Dapys, Lietuvos teiss institutas

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Docentas Aleksandras Dobryninas, Vilniaus universitetas

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Docent Ana Drakien, Vilniaus universitetas

Teis. 1998. Nr. 32. P. 3253.

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Profesorius Samuelis Kuklianskis, Lietuvos teiss universitetas

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Profesorius Viktoras Justickis, Lietuvos teiss universitetas

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Justickis V. Akcentuotas nepilnametis nusikaltlis. Asmenyb. Nusiengimai. Korekcija. Vilnius, 1993.

Docentas Algis Urmonas, Vidaus reikal ministerija

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Lietuvos kriminologijos ateitis

5. Kriminologija kaip mokymo dalykas

Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai

Kriminologijos kurso struktra

Antras skyrius KRIMINOLOGINIS PAINIMAS. KRIMINOLOGIJOS METODAI

1. ini apie nusikalstamum formos. Kriminologiniai diskursai

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

Dictionary of Sociology. London, 1994. P. 119.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

Sveiko proto kriminologiniai diskursai

2. Mokslins inios apie nusikalstamum. Mokslinio kriminologinio painimo ypatumai

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

Kriminologinio painimo etika