~-.

-
r-s►,.,.,

-
r;~J~
Kelmės kraštas
Straipsnių rinkinys

Leidykla l1fia&
Vilnius 1997
~
ro
1---l

8
(1).
cn
•

Pratarmė

Išleista Kelmės savivaldybės lėšomis
Atsakingasis sekretor ius Algimanta s Krutkevičius
Dailininkas Aloyzas Januli s
Redaktorė Irena Seliukaitė
Mokslinė redaktorė Vida Girininkienė
© Kelmės savivaldybės Kultūros ir sp orto sky ri us, 1997 m.
ISBN 9986-536-37-7 © Leidykla "Atkula", 1997 m.
Šioje kny goje pateikta Kelmės krašto (jo teritorija didesnė už dabartinį
Kelmės rajoną) istorija nuo seniausių laik 1iiki šių dieną Jos auto riai, gimę ar
gyvenanty s Kelmės rajone , savo straipsni uose perteikė ne tik suka upta s žinias
ir .informaciją, bet ir meilę savo kraštui . Šia prasme tokie leidiniai unikalūs ir
itin ver tingi.
Leidinyj e ste ng tasi daug iau ar mažiau apžvelgti vis us istorijos p eriod u s,
tačiau, suprant ama, joje nėra, o ir negali būti absoliučiai visk as apie šį įdomt.Į
Liet uvos kampelį . Tai n e bėda - liks darbo ir kitiems tyrėjams. Dėl
nenusistovėjusios terminologijos , dar neištrinhĮ "baltt.Į dėmių", kai kur ir
dėl šaltinilĮ stokos gali pasitaikyti netikslumą klaidų - manome , skaity tojas
tai atleis.
Pagrindinis knygos autori us - Lietu vos kr aštotyros draugijo s Garbės
krašto tyrininkas, Užvenčio mok y tojas ir muziejininkas Vaclov as Rimkus
(g.1929 m. va sario 7 d . Gumiltėn lĮ kaime) , kur is nuo 1946 m . iš įvairios
periodikos, knyg1 i, ar chyvq , v ie tini q gyventojt.Į rinko du o m enis , kaupė
rankraščius. 1966 m. jis įkūrė Užvenčio visuomeninį kraštotyros muzi ejq
(dabar Kelmės krašto muziejaus Užvenčio filialas ), kuriame ši uo me tu ir dirba .
Vaclovas Rimkus - istorikas iš p ašau kim o, o ne iš profe sijos , tad jo rašiniams
skaitytojas turėtq būti a tlaidus. Kruopščiai surinkti ir susisteminti faktai ,
dažnai papildyti senqjtĮ gyventojq (daugelis jtĮ jau yra m.irę) pasakojimais ,
ne vieną istorinį įvykį perteikia visai netikėhi, drąsiai apnuogintu kampu .
Daba r sakytume - tai nauja s požiūris į istoriją, tačiau Y.Rimkus to
požiūrio nesivaikė, o lik, kaip enciklopedis tas, fiks av o viską ir iš v isu r.
Kulnuos , moks lo, svarbesniq visuomeninio gyvenimo įvykitJ raida atsispindi
jo sud aryh 1ose chronologin.iq įvyk.iq ir žym.itĮ Kelmės krašto žmonit ! sąrašuose
(sk. "Prie d ai "), kmiuos ateityje jis pats žada papildyti. Respublikos skai tyto jai
V.Rimka u s pavardę žino iš d aug elio straipsn iq periodikoje ir įvairiuose
leidini u os e - dalis jq čia nurodyta .
Šioje knygoj e, kaip ant delno , - visa Lietuva . Buvę žymūs m oks lo, meno,
kultūros židiniai, kaip Kražiai, Tytuvėnai, Šiluva, Šilo Pavėžupis ir kiti , čia
dirbę visoj e Lietuvoj e ir Europoje garsūs žmonės liudija , kad an u omet šis
kraš tas nebuvo atokus užkampis , o dabar toks mums at ro d o tik geografine
6 PRATARMĖ

prasme. Reikia atvažiuoti , pavaikščioti, ir tas tariamas provincijos įvaizdis

dingsta. Lieka nustebimas ir gėda dėl savo neišprusimo . Taip , beje, pasa-
kytume ne tik apie Kelmės rajoną.
Ši knyga nebūtų gimusi be Kelmės rajono Kultūros ir sporto skyriaus
vedėjo Algio Krutkevičiaus rūpesčio ir pastangą Šis kuklus ir darbštus
žemaitis geba ne tik telkti žmones, bet ir surasti talentus , kurie , paskatinti ar
atitinkamai įdarbinti, padaro labai daug . Leidinyje pateikti Vidmanto Lopetos,
Kražių istorijos muziejaus vedėjo Edvardo Dirmeikio stra ipsnia i ir kitkas
teikia vilčių, kad sulauksime naujų darbq ir tyrinėjimą Juoba, kad prie jtĮ
ISTORIJOS VINGIAIS
prisideda ir iš šio krašto kilę, mokslo bei kultūros aukštumas pasiekę žmonės
- profesorius Mykolas Mich elber tas ir kiti. O man , kaip pirmajam šios knygos
skaitytojui, lieka tik padėkoti visiems jos autoriams už suteiktą puikią
galimybę geriau suvokti savąją Lietuvą.

Vida Girininkienė
 9
Se11i,n1s ic1Kelmės kra što prn eit is

'- ....
..

Mykolas Mich elb e rtas

Seniausia Kelmės krašto praeitis

Į Lietuvos teritoriją pirmieji gyv entojai atkeliavo palyginti vėlai - Sf'no-
jo akmens amžiaus (paleolito) pabaigoje (X-IXtūkstantmetis prieš m.e.). Žmo-
nės čia apsigyveno tik poledyniniu laikotarpiu. Kiek atšilus klimatui, Lietu-
voje jau buvo gausu medžiojamtĮ žvėriq ir gyvulių. Spėjama, kad į Lietuvą
paskui šiaurės elniq bandas nedidelės gimininės bendruomenės atkeliavo
iš pietinio Baltijos pajūrio (t.y. vakarq) ir dabartinės Lenkijos teritorijos (piehi
- pietvakarių). Žmonės pirmiausia apsigyveno pietų Lietuvoje.
Apie seniausius gyventojus dabartinėje Kelmės rajono teritorijoje gali-
ma kalbėti tik nuo viduriniojo akmens amžiaus (mezolito) laikq (VIII-IV
tūkst. prieš m.e .). Tuo laikotarpiu Baltijos jūra keitėsi, o klimatas dar h1biau
atšilo. Lietuvoje atsirado daugiau miškų, ypač beržynq ir pušynq, vėliau 1 pav . Akmeniti pilka piq likučiai kaimo kapinaitėse p rie š tyri m us. 1%7 m.
išaugo daugiau lazdynų, liepų, guobų. Pagausėjo įvairiq žvėrių. Kito van-
dens lygis upėse ir ežeruose, prie kurių paprastai ir aptinkamos mezolito
laikotarpio gyvenvietės.
Kelmės rajone žinomos kelios mezolito laikotarpio stovyklos , kurios ,
deja, nėra tyrinėtos. Tų stovyklų vietose buvo surinkti įvairūs dirbiniai iš
titnago, dalis jų yra respublikos muziejuose. Tiksliau kalbėti apie stovyk ltĮ
kultūrinę priklausomybę yra sunku. Viena labiausiai žinomų mezolito kul-
tūrų Lietuvoje yra Nemuno kulnir a. Šios kultūros paplitimo teritorija ap-
ima ir dabartinį Kelmės rajoną 1.
Mezolitui Kelmės rajone yra priskiriama Paluknio stovykla (Žaiginio
apyl.). Čia buvo rasta titnaginių skelčiq, trumpt\ storq gremžtuką skeltu-
kas, skaldytinio dalis 2. Šukiškių stovykloje (Šaukėm! apyl.) rasta titnaginh1
pailgq gremžtukų, žeberklo ašmenėlitĮ, retu šuotos skeltės ir nuoskalos '\
Maudžioruose (Užvenčio apy!.) rastas titnaginis strėlės antgalis 4 .
Kelmės rajono mezolitinėse stovyklose rasti daiktai liudija, jog čia gy-
v~nę žmonės (kaip ir visoje Lietuvoje) vertėsi medžiokle ir žūkle. Pagrindi-
ms medžioklės įrankis buvo lankas ir strėlė. Kitas titnaginis inventorius -
g_remž_t':1kai,gramdukai, skeltės buvo naudojamas laukinių gyvuliq ir žvė­
n~ ~ailiq_~e~ odq apdirbimui. Mezolite Lietuvoje buvo medžiojami brie-
dziai, -~lnia_1,semai, kai kurie kailiniai žvėreliai, vandens paukščiai. Jau bu-
vo pnJaukintas šuo; jis padėjo ir medžioklėje . Žūklei naudojo žeber klus,
2 pav . AkmPniai. Pilkapis II, kapas Nr . 2.
 10 Mykolas Mi cbe lbertas
Senia usia Ke lmės kra što praeitis 11

galbūt ir tinklus. Rinko augalinį maistą - mišk o riešuh1s , va nd e ns rieš utus.

meni.niq dviašmenitĮ (Pagryžuvys), įtveriamqjq (Pažobris) , titnaginių įtve­
agarus , kaulvaisius ir kt. Nustatyta, kad mezolitinė:; stovyklos bttdavo ne- riamqjq (Valakiukai, Užvenčio apyl.) kirviq. Tik ri a u siai neolitui priskirtina
didelės, jos u žimdavo api e 200-500 m 2 plotą. ir Lygšilyje (Šaukėm\ apyl.) rasta akmeninė buožė 8 - vienas iš retai s utinka-
Ūkinio vystymosi požiūriu labai reikšmingas buvo n auja sis akmens am. Jntl neo lito gink lq. Atsk irai reikia paminėti ir laiviniq kovos kirvių r adimo
žius (n eo litas) , datuojamas IV-II tūkst. prieš m . e. Neolit e Lietuvo s gyvento- vietas. Jq aptikta Kražiuose, Mairon iu ose, Šaukėnuose, Žebe riu ose. 9 Minė-:
jai ~~a.dėjo ~aud o ti m?½11iu~~dus , išmok~ šlffu ~ti ir_g~ę~ti akn:enį, buityje jome, kad šie radiniai būdingi virvelinės keramikos kultūros ats tovams. Taigi
plac1a1 paplito akmenims kirvis. AnkstyvoJO 1r v1durm10JO n eo lito laikotar- Kelmės rajonas vėlyvajame neolite nebuv o išimtis - ir čia vyko baltų genčiq
piais Lie tuvoje buvo paplitusios N emuno ir Narvos kultūros, ku rit 1gyven- formavimosi procesas.
toj~i dar vertėsi medžiokle ir žve jyba. Nuo III tūkst. pri eš m .e. palaip sniui Galbūt dalis išvardintt1 kirvit1, rastq Kelmės rajon e, buvo naudoti ir
pereinama prie gamybinio ūkio - žemdirbystės ir gyvulininkystės. Pirmieji bronzo s amžiuje (1600-500 m . prieš m.e.) . .Bronzos amži u je Lietuvoje jau
kultūriniai augalai Lie tu vo je buvo kanapės ir soros. To laikotarpio stovy k- išsiskiria dvi baltiškos kultūrinės sri tys - vakan1 Lie tuvos pilkapitĮ su ak -
loje rasti negausū" gyvulių - galvijq ir smulkiq raguočit1, arklių, kiauliq kau- menų vainikais , akmem1 ir žemių sampilais teritorija (t .y. vakarų balt11 sr i-
lai. Buvo verpiama ir aud žiama, naudojant augalinį pluoštą. Spėjama, kad tis) ir vadinamoji brūkšniuotosios keramikos kultūros sr itis su įtvirtintomis
Narvos ir Nemuno kultūrų gyventojai bu vo nu o seno Baltijos regione įsikū­ gyvenvietėmis ant kalvq- piliakalniais (t.y . rytt1 baltų sritis). Šiuo m etu sunku
rusių europidtĮ palikuonys. pasakyti, kuriai bronzos amž iau s kultūrinei sričiai reikėtų skirti Kehnės ra-
Vėlyvajame neolite (III tūkst. prieš. m.e. pab. - II tūkst. pri eš m. e. pr.) joną, n es konkrečit1 duomenų apie to laikotarpio gyvenvie tes, laidojimo pa-
Lietuvoje pasirodo virvelinės keramikos kultūra. Ji siejama su baltt1 genčių minklus ar pavieniu s metalinius dirbinius neturime. Tiesa, ankstyvesnėje
(dabartinių lietuvių ir latvių protėvių) susidarymu. Seniausiems virvelinin- archeologinėje literatūroje minima s lobis Miežaiči11 kaim e (Kehnės apy l.),
karns Lietuvoje būdingi laiviniai kovos kirviai, trumpalaikės gyvenvietės, rastas 1931 m. 10 Jam e buvo 8 netaisyklingo trikampio pjūvio, 37-47 cm ilgio
pavieniai griautiniai kapai. Ateiviai virvelininkai susimaišė su 'vietiniais gy- žalvarinės lazdelės. Tai spaJvo ttĮjtĮ metaltĮ žaliavos lobis, kuris bu vo priski-
ventojais. Vėlyvajame neolit e labai padidėjo žemdirbystės vaidmuo. Lietu- riamas bronzos amži ui. Tačiau, padarius šiti lazdelių cheminės sudėties ana-
voje jau buvo žinomi miežiai , kelios kviečit1 rūšys, soros, kanapės, gabūt ir lizę, paaiškėjo, kad tokią metalo sudėtį turi lydiniai, n a udoti didelėje Euro -
linai. Svarbų vaidmenį tebeturėjo medžioklė ir žvejyba. Gyventa gimininė­ pos teritorijoje tik nu o m.e. pradžios 11 . Taigi lobis priklauso ne bro n zos am-
mis bendruomenėmis, kurioms būdinga didžioji šeima (vedę vaikai kartu žiui, bet vėlyvesniam laikotarp iui.
su tėvais turi bendrą ūkį). Neturime konkrečitĮ duom enq ir api e ankstyvojo geležies amžiaus (500
Kelmės rajone liko nemaža neolito laikotarpio pėdsaką Matyt , būta to m. pri eš m. e. · m. e . riba) paminklu s. Ga lim e teigti, kad Kehnės raj ono
laikotarpio gyvenviečių, kurios, d eja, plačiau netyrinėtos. Galima paminėti gyventojai (kaip ir visos Lie tuv os gyventojai) bronz os ir ankstyvajame gele-
Lygšilio (Šaukėnų apyl.) stovyklavietę, kurioje rasta titnago skelčiq, grubitt žies amžiuje susipažino su spalvotųj11 metalų apdirbimu iš importinės ža-
neornamentuotų molinių puodų šukiq, ugniakurq pėdsakt{ Tytuvėnq sto- liav os, geležies išgavimu iš vietinės balq rūdos, išmoko gaminti geležinius
vyklavietėje, esančioje Gryžuvos upelio dešinėje pakrantėje, buvo rasta tit- daiktu s. Lietuvos gyv entojai I tūkstantmetyje prieš m.e. vertėsi gyvulinin-
naginių gremžtuk~, gramdukų, skelčių, molinių puodq šukių su grūsto gra- kyste (augino kiaul es, stambiuosius raguočius, a rkliu s), o medžioklė ir žve-
nito priemaišomis . Deja, dalis minėtų radinių neišliko, nelabai aiški ir tiks- jyba tap o pagalbiniai s verslais. Ankstyvuoju m e tah1 laikotarpiu Lietuvo je
lesnė stovykl11 chronologija. Kelmės rajon e yra ir daugiau akmens am žiaus atsiranda įtvirtintos gyvenvietės an t kalv11 - piliakalniai. Galbūt tu o m e tu
stovyklų, kurias sunku priskirti kuriam nors konkrečiam laikotarpiui, nes buvo apgyvendintas ir vienas kitas piliakalnis d abartiniame Kehnės rajone .
daugumos jų radiniai neišliko.* Piliakah1it1 šio rajono teritorijoje y ra per 20, dej a, n ei viena s iš jų nėra arche-
. . Ne~li~ui reikėtų priskirti ir didesnę dalį Kelmės rajone rastų akmeninit\ ologq tyrinėtas.
Ir titnag_~ll ~ių . Dalį jų sudaro akmeniniai kirviai su skyle kotui , turin·
7

tys smaileJanc1ą, keturkampę, apvalią ar siaurėjančią pentį. 0 Aptikta ir ak· . •• Archeol oginėje li teratūroje nurodytos š ios ši ų kirvių radimo vietos: Azorai ( Liolių apy!.) ,
Uambaliai (W.venčio apy l.), Uudraičiai (Stulgių apy!.) , Dimgailiai (Kelmės apy!.) , D irvonišk iai
(Pak_ražančio apy l.), G aliniai (Kražių apy l.), Go rainiai ( LinkaučilĮ apy !.), Kdmė, Kražiai, Laiš-
•}u.d_i~iai \Vaiguvos apy!.), Paklibakiai , Pakupelkis, Titvydiškė, Tolu<"iai (~aukėn q apy!.), kalt~ts (~a l tinių apy !.), Minupia i (Užvenčio apy l.), Pagryžuvis (Tytuvėnq apy!.) , Pašiaušė (Kiau -
Tytuven e hat pn c Epušės ežero (Tytuvėnėlių apy!.). .non~ ap y l.), l'a fob ris (Papušy n io apyl.) , Sirvydai (Kelmės apy l.), Šaukėnai, Šaukiškė (Pa kra-
fončto apy!.) , Tytuv ėnai, Žc bcr iili (Užvenčio apy l.), Žcb 1foi (Kelmės apy l. ).
 12 Mykolas Michelberta s
Seniausia Kelmės kra što praeiti s 13

Bene daugia usia gal im e

papasakoti apie Kelmės rajo-
n o gyv entojus senajame ge-
lež ies amžiu je (I-IV m. e . am-
žiai), kurį kai kuri e tyrinėto­
jai vad ina baltų "a uk so am-
žiumi ". Tuo laik otarpiu bal -
tai pirmą kartą "įžengia" į 4 pa v.
Europos istoriją - juo s nu.ni Akme ni ai.
antikiniai autoriai (P .K. Taci- P ilk apis N ,
tas, K.Ptolemėjas ir kt.). Lie- vyro kapo N r.3
tuvos gyventojai I-IV a. ver- įkapės:
tėsi žemdirbyste, apie tai kal- l - geležinis
ba piliakalniuose randamos įmovinis kirvis;
grūdų lieka nos. Buvo sėja­ 2 - ge lež inis
mos ke lios kviečių rūšys, pe ilis ;
miežiai, rugiai , soros ir avi- 3 - akmeninis
žos, kai kurios ankštinių au- galąstuvas;
galų rūšys. Pagal aptiktas 4- geležinė
piktžolių sėklas spėjama, kad vedega;
jau buvo žinoma p~tdimynė 5 - geležinis
sistema, kad būta seniai dir- ie tig alis.
bamų sukultūrintų žemių.
riuos kitus daiktu s. Ar cheologiniuos e panunkluose aptikti m edži o apdirbi-
Tikriausiai augintos ir tech- mo įrankiai - įmoviniai ir siauraašme ni ai pentiniai kirv iai , įvairaus d ydž io
ninės kultūros - kanapės ir li- peiliai , įmovinės vedegos (skaptai) , paprasti ir įmoviniai kaltai , grąžtai . To
nai. Lietuvoje buvo verčia­ 3 pav. ž.alvariniai stali11ėli11iai ir rat elinis
smeigtukas. Akmeniai. Pilkapis II, moters laikotarpio gyvenvietėse (tiek įtvirtintose, tiek ir neįtvirtintose) aptinkami
masi lydimine žemdirbyste, medinia i ilgi ar nedid eli stačiakampės formos stulpinės konstrukcijos pa-
kapas Nr. 2
tačiau jau galima kalbėti ir stalai, medinės gynybinės užtvaros. Jau buvo žinoma ir rentininė kon s truk -
apie ariamosios žemdirbys- cija.
tės pradžią. Su žemdirbyste glaudžiai susijusi ir sėslioji naminė gyvulinin- I-IV a. ypač išsiplėtė mūsq krašt o gyven tojt 1prekybiniai ryšiai. Pagrin-
kystė. Daugiausia augino stambiuosius raguočius, antroje vietoje - kiaules, dini s prekybos partneris buvo Romos imperija , iš kurios be spa lvo tqjt\ me-
trečioje - smulkiuosius raguočius, ketvirtoje - arklius. Arklys jau buvo pla- talq ža liavos , į Lietuvą pateko ža lv arini ai inda i, žalvarinės ir sidabrinės se-
čiai naudojamas raitininkystėje . gės, segės su em aliu , spalvoto stiklo ir emalio karoliai , varinės ir sidabrinės
Bene didžiausias mūsų krašto gyventojtl pasi ekimas senajam e gele~i~s moneto s. Prekiauta taip pat su įvairiomis germant1 gentimis , finougrais , vi -
amžiuje- platus geležinit1 dirbinių panaudojimas. Galima kalbėti apie vt:! 1• durio Padneprės gyv entojais. Pagrindinė baltq ekspor to prekė bu vo ginta-
nę metalurgiją iš balų dirvų rūdos. Kalviai ant pri ekal o su replėmis ir ~UJU ras . Tikriausiai dar eksp or tuod avo kailius, odas, vašką. Išveždavo ir amati-
iš geležies gamino pagrindinius darbo įrankius, ginklus , kai kuriuos kit~~ ninktĮ dirbinius , daugiausia papuo ša lu s (antkakles , seges, dirbinius su ema-
buitinius daiktus. Jie jau mokėjo gaminti iš plieno , dirbinius, suvirintus~ liu) .
kelių metalo juostų, kurių vidurinė (plieninė) sudarydav o ašmenis. Y~ac I-IV a. Lietuvoje padaugėjo gyventojtĮ, buv o įdirbta n emažai n auj1.,1že -
suklestėjo gamyba iš atvežtų spalv otqjq metalą Meistrai ju ve lyrai ga1:1111° mitĮ, atsirado daugiau bendruomenią Tu o me tu jau vyko šeirnini q be n-
žalvarinius, pasidabruotus , o nuo III a. ir sidabrinius papuošalus , kai ku· druom eniq irimas. Ūkiniu vien et u tapo nedidelė atskira šeima . Senojo gele-
 Mykolas Michelberta s 15
Seniausia Kelmės krašt o pra eiti s

:?es a~12iaus pab~igoj pradėjo formuotis teritoriniq bendru

V• V• ---

. ,t""".,:1
~ių sąJu.ngos. Galuna teigti , kad senasi s geležies amzv. " L. omen1q bei gen-
• ' <\

i....'r )'·◄
Jams b uvo vienas · •v v .
lS pacių reiksnungiausiq
V• •

laikotarpiq s f
iu„ 1etuvos
gyvento-
baltų ?enčių ekonominės bei visuomeninės raidos pag'. _u dormavęs tolesnės
L tu t · •· . nn us.
ie vos entonJOJe I-IV a. pagal laidoJ·imo panm··,kl -~ • . .
k u ltū · · · v· . v us 1ssiskma k li 8
. r~ es_~nt,:s . iena Jl\ - Zemaitijos ir šiaurės Lietuvos ilka _e_?
kun tęsiasi Ir p1ett1 LatvijoJ·e. Šiai kultūrinei sričiai· nrikla p I bPY~l\snl!s,
• • • • .i- uso e a artm.1 K l
mes raJonas . Remiantis archyviniais duomenimis ankstesni't t . s. ~- .r
s k e lbt a rne d ziaga,
v• ga lirn a teigti
. ., kad Kelmės rajono teritori ' · . ·e bul yrmetOJl\
. --~ /
P ilkapynai * r • ž
. s viso emai IJOJ
't"• • • V • •
101 vo apie 25
e ir siaures Lietuvo je žino ma apie 140 'Ik --7r.r
pyną Atrodo, kad Kelmės rajone iių• yra daugiausia - aF1ie180¼v · pi ~-
o isl\ seno10
ge lez1es all1Ziaus pilkapyną DeJa, didesne . dalis• raJ·ono pilkapynt\
V • V • • •

'' lik0
„ b ,1.,_ . neis
J_:e :1vo sunallSJ.11~da~ XI~ a.pab. - XX a. pirmoje pusėje vykdant įvairiu~ ·~
zem es darbus . Kai kune pilkapynai baigti sunaikinti pokario metais.
:~ ~~
.,. • t , ,,

:·~' .~~~-
. T~k ne~a1:1g~lis rajono pilk~pyn~ ?uvo ~i_stemingai tyrinėti. Vienas pir- -~-~~~ '.4\.p,~~~; ~
mtlJll Jll tynnetoJtl dar XIX a. p1rmoJOJepuseJe buvo L.A .Jucevičius . Jisne- i .... .,.
Spa v .
nurodo tikslesnės savg tyrinėjin1ų vietos (mini tik "prie Kražiq miestelio, ' ~,·. ~~ Akmeniai .
palei Akrnenos upę"). Galima spėti, jog jis tyrinėjo Akmeni11ar Perkūniš­ Pilkapis I, vyro
;"·- kapas Nr. 8.
kės pilkapius. Šiq tyrinėji.--n11 medžiaga n eišliko. XX a. pradžioje apie 1000
'

pilkapiq buvusioje Kauno gubernijoje perkasė caro armijos pulkininkas S.Ma- Matosi geležin is
įmovinis kirvis ,
salitinovas. Tai buvo vieni nemokšiškiausių kasinėjimą įvairiq pilkapym1
medžiaga buvo sumaišyta, nevestas tyrinėjimq dienoraštis, nedaryti pilka- •. '\ .
peilis lenkta
nugarėle,
pit1 ir kapų planai. Sprendžiant iš archeologo N .Makarenkos paskelbtt\ duo- :~-: pincetas ,
menų , S.Masalitinovas rausėsi ir Kelmės rajono Jagminiškės, Pftsdvario,
13
._L
žalvarinė
Pakunio pilkapynuose . **Kai kurie šių pilkapynq radiniai šiuo metu saug?-
antkaklė ir
rni Lietuvos Nacionaliniame muziejuje Vilniuje . Daiktai iš kitq ardomq ?.~1- >: apyrankės.
kapynq pateko į Lietuvos ir užsienio muziejus. 192~ ~- -sua~dyh\ No1~u1Sll\ .....
pilkapių radiniai buvo perduoti Kauno miesto muzieJUL Ka~kune _Pas:en:
tupės pilkapiq dirbiniai yra Errnitaže (Sankt Peterburgas), 14
Kiatmo~n\ pilka linės metodinės kultftros paminklų apsaugos tarybos ekspedicija atW<,ogel-
pių - Lodzės archeologijos ir etnogr~ijos ~~ziejuje. !,ik po ~n~?J 0 pasau- bėjimo pobftdžio kasinėjimus Lapučh1 ir Noruiši11 pilkapynuose. Deja ,
linio karo kai kurie Kelmės rajono pilkapiai buvo placiau tynnetI. . .. . vist\ šil\ tyrinėjimų medžiaga kol kas plačiau nepask elbta . Remiantis minė­
1967 ir 1968 m. Mokslq Akademijos Istorijos institut? ~kspedioJa tyn: tais tyrinėjimais, suardytt1 kapt\ radiniais, galima susidaryti vaizdą apiese-
nėjo Akmeni11 pilkapyno (1 pav .) liku~ius (ištirti 5 pilkapia~),. 196 ~
5
m.M:::. nojo geležies amžiaus gyventojq laidojimą Kelmės rajone , materialinę ir dva-
kftniškės pilkapyną (ištirti 2 pilkapiai). 1974 m. Kultūros numStenJo sinę kultftrą, prekybinius ryšius.
. . .. (Vai uvos apy!.) Čekaičiai- Ušnėnai (Šau- Yra išlikę duomenys apie pilkapių skaiči11 kai kuriuose pilkapynuose .
• Pilkapynai žino mi šiose v1etoves e: Akmemai
.
g ) ( '. . . •c··ai(Vai11uvosapyl.),
.. . (Tytuvenų apy 1. , ,a11a1 t ' o l) Maironiq , Sotkalnio ir Paalksnh1 pilkapynuose galėjo būti apie 30-35 pilka-
kėnų apy!.), Dvarviečiai (Stulgių ap7l), E~an~'.a 1 K l nai _ Lapučiai (Tytuvėn11 apr ·' piai. Pilkapynt\ topografinė padėtis rodo , kad dažnai juo:; įrengdavo ant
Jagminiškė (Kiaunorių apy!.) , Junk1Ja1 (U_~ven~?apylįlin~š;/(Kelmės apy!.), Mairuniai -_sau:
1
Kiaunoriai , Kuršiai (Tytuvėnų apy!.), l...asms~iai - Kar lks .. (Karklėnų apy!.), Pabanuka'. k~lvų, nuo kuriti matosi apylinkės (Akmeniai, Perkūniškė), kartais upi11 slė­
dininkai (Maironių apy!.) , Noruišiai (Kelmes ap~l.), iaa ~~~•.1 (Grimzių apy!.), l'ašvcntupc niuose (Maironiai, Pabariukai, Pftsdvaris - Dubysos slėnyje) , bet visuomet
(Tytuvėnų apy!.) , Pakunis (Kražių apy!.) , Paluko~is - ~v{'r ~ia ė apy!.) , S<_
114 , tkalnis (Pakra· gražiose vietose. Šiuo metl1 sunku atsakyti į klausimą, ar toli pilkapynas
(Grimzių apy!.), Perkūniškė (Vaiguvos apy!.) , Pusdvans . Y uv )
1
žančio apyl.) , Toli.šiai (Vaiguvo~ a~_yl_.)
, Vaitkaiči~i ~Tyt1;;r~~c:l~~iJ~s skyriuje.
" Dabar jie y ra Vytauto D1dz 10JO Karo mu z1e1aus
■
16 Myko las Mich e lbe rtas

bfldavo nu o to m eto gyvenvie tės, n es jos (I-IV a.) ra jon e netyrinėtos.

--
- Senia usia Ke lmės krašto pra eit is 17

s krit o vainik o (skersmuo - 7,4-7,7 m ) išorinėje pietinėje ir vakarinėje pusėse

Pilk ap iai išsidės tę pilk apyn e įvairiai. Kar tai s jie yra artiy ienas kit o, ka ._ buvo 2 pri estata i (dyd is api e 5x7,5 ir apie 5x5 ,2 m ). Priestatus taip p at turėjo
tais - a tokia i. Pvz ., a tstumas tarp II ir III A km enil 1 pilka p it1 buv o 0,5 111, ~ AkmenitĮ I1l ir v ien as LapučitĮ pilkapis . Pries tatai padidinda vo lai dojimui
tarp gretimų Kuršiq pilkapit1 - 18 m. PilkapitĮ į.rengimą ats kleidė Akm enit s kirtą plotą.
pilkapyno tyrinėjimai. Parink ta pilkapiui v ie ta n ebuvo iš lyg int a, t.y. pilkapĮ Vainikq s tatybai bu vo na ud ojami įvairaus dydžio akmeny s. Dažniau-
į.rengdavo ant nejudinto žemės paviršiaus. Ga lima manyti , kad žemės pa- siai vart ojo 30x35 c m, 30x45 cm, 35x45 cm , 20x50 cm, 45x60 cm , 25x25 cm ir
viršių pab arstydavo plonu švaraus smėlio sl u oksne liu. Po to būdavo sud e- pan aša us dydžio ak me ni s, nors yra aptikta ir di desn iq , ir mažesnią Pvz .,
damas akm em1 va inikas, pilkapio pagrind e g uld omas pirmasis mirusysis, Akmeniq V pilkapio vainiko dalį sudarė 0,8xl,l m , 0,6xl ,1, 0,6x0,9 m dy -
supilama s sampilas. Supilant pilkapiu s buv o atliekamos ir apei gos su ugDi- džio akm enys , o II pilkapio va inik o dalis bu vo sudėta iš ke liasd eš imt mažy -
mi , kurių pėdsakai pastebėti Akmenių I pilkapyj e - jo pagrinde aptiktas plo- čiq (SxS c m, SxlO cm dydžio) akmenuką
telis su degės iais ir p e lenai s . DegėsitĮ ir angliukq gana ga usiai 17buvo aptikta Pilk ap io sa mpil o d yd is ir forma priklausė nuo akmentĮ vainiko dydžio
ir Lapučių pilkapyn e, - vaiko kap o Nr.4 vi e toje ir po kapu . Kiekvienas ir formos . Samp ilai A km e ni q pilkapyn e buvo nu o 11 iki 14 m skersm en s, jt 1
pilkapis paprastai laikomas atskiros šeimos kapavi e te, kurioj e galėj o būti aukštis centr e buvo 0,7-1,1 m . Lapučių pilkapiai buvo 8-10 m skersmens .
laidojama gana ilgą laiką - n e t kelis šimtus metą S;impilai bu vo supilti iš aplinkinės žemės - smėlio.
Ap eigos su ugnimi buvo atliekamos magišk a is tikslais - ugnis apvalo, Kapq skaičius pilk ap yje buvo n ev ienoda s. Akmenit1 I pilk apyje ra s ta s l
ugnis išbaido piktąsias dvasias. Mirusiuosiu s nuo piktt1jq dvasiq turėjo sau- senojo geležies amžiaus kapas , II - 4 kapai , III - 4 kap ai , IV pilkap yje - 9
goti ir akmenų vainikas , magiška riba , skyrusi gyvųjų ir mirusitĮjtĮ pasaulį. l kapai ; Perknniškės I pilkapyj e - 5 kapai. Akmeniu ose II -N a. kaptl skaičius
Todėl akmenų vainikų statybai buvo skiriamas dideli s dėmesys . Tyrinėji­ , turėjo būti didesnis , n es dalis jq buvo su ard y ta kasant du ob es krikščioniško
mų metu ji e aptikti sampilų pakraščiuose. Daugiausia randami apskritimo > laikotarpio kapam s. Mirusiuosius la idoj o sudegintus ; apie tai liudija kai ku-
(kartais ne visai taisyklingo) formos vainikai (Akmeniai , pilk. I, V; Perkū­ ) riuose kapuose rast os griaučit1 liekanos - kaukolių kaultl daly s, stuburo
niškė, pilk. l), kartais ovaliniai (Perkflniškė, pilk. II). Apskritų vainiktĮ sker- slankst eliai, ilgi eji kaulai. Sprendžiant iš kaulq liekantl , miru si u os ius laido-
smuo vidinėje pusėje nuo 5, 6 iki 11 m, ovalinio vainiko dydis - 8,4x9,6 m. jo aukštielninkus , ištiestus . Laidojimo kryptis įvairi - galvomis į vakarus ,
Dažnai apskritų vainikų išorinėje pusėje būdavo pristatomi puslankio for- siaurės va karus , šiaurę, pi e tus, pietryčius, rytus. Daugiau sia miru s iuosius
mos vainikai - pri es tatai. Pvz., Akmeniti II pilkapio apskrito vainiko (sker- ) stengtasi guld y ti ga lv o mis į vakarus arba šiaurę. Dažnai miru siej i n e t tam e
smuo vidinėje pusėje 5,1 - 6 m) pietvakarinėje pusėje buvo pristatytas pus- ) pačiame pilkapyje paguldyti skirtingomis kr yp timis (Akmeniai, pilk. N).
lankio formos vainikas , kurio dydis - 2,45x3 ,2 m. Akm eniq N pilkapio ap - Laidota 0,5-1,4 m gylyje (nuo dabartinio žemės pavir ši aus) . Kai kuriuos e
kapuos e pastebėta skobtinit1 karstq pėdsakų (Akmeniai , pilk . l, kapas 8)
arba rast a po 2 akmenis (mir usi ojo ga lvng alyje ir kojūgalyje) jiems prilaiky-
ti (Akmeniai , pilk. II, kapas 2; 2 pav.) . Dalis mirusiqjtĮ palaidota ant pilka-
pio pagrindo , dalis - giliau (30-50 cm že miau akm e m1 va iniko apačios).
Tikėdami pomirtiniu pasa uli u , mirusi esiems į kapus dėdavo įkapes.
Didelę jt\ dalį sudaro papu oša lai , kuriuos gali sieti su to m e to drabužit l
komplektu. Moterq kapuose rasta žalvariniq antkaklitl knginiaic; ir dėželi­
niais galais , sidabriniq antkaklit\ dėželiniais galais (Noruišiai , kapas 5) , kaklo
~pvan1, sudarytq iš žalvariniq profiliuon1 pakabučit1, karolią pavieniq stiklo
ir ema lio karoliq , Ž alvariniq įvijtĮ ir pusmėnulio formos ža lvarinit1 ir pasi-
dabruotq ažflrinh1 pakabučią Moten1 kriHinės papuošalus sudarė žalvari-
~iai statinėliniai, rateliniai , ritiniai, geležiniai la z d e liniai smeigtukai (3 pav .),
za lvarinės laipteli.nės segės. Beje, kai kurie smeigtukai naudoti prisegti gal-
vos ~pdangalui prie J)laukq. -~ ~ kme~il1 I_II pilkrpio kapo Nr. 12 ritinis
6apav. štMaudžiorq p il' k l . IV k G . . sme igtuk as rastas an ų kadf<lJI&s ėfiFŠ_'.l~~a'fvfo 4<JHi. lq, !kapo Nr.14 statinėlinis
ž . . ia a rns, a. vyro a pas. ,e namas1 s ragas su emali u
P puo a a 1varme Juosta
r
18 My kolas Michelb erta s

Senia usia Kelmės kra što pra eitis 19

sm eigtukas - pr ie kaukolės viršugi'llvio. Ri'lnkq pi'lpuoši'llus sudarė įva· .
. P vz., Ak memq. II p ilk apio
apyran kes. . k N 2 · · · dešin · tri°'
• . . . ap e r. ant .n11rns10s1os
._ . . . '
. . 10 s1oi . .
toJaJS , nes u z·
" Romos 1·n,p e r 1··JOs n'b q is ·• VISO
· ras tos ..:k
u
· : viena
2 seges · - Sl ova k 1-
.
rankos ~uv? 4 zal~arm es apyrank es _(3 ke tt_,~ -k~mp!~ J?)UVlOs1a~r_eJančia~ ·oje, 0 kita_ Lenkijoje, pri e "gintaro kelio" trasos.
~uap v~I~ta is gavl~is, l - pu s i~u apsknto sk~ism~o pJuvio) , a_~t ~am?sios . 2 J Tikriausiai iš romėniškų Padunojės provincijt~irtvežta ir Kuršiuo se ras-
zalvar~~~ panasi?s a~yrankes_ (2 ~a:V.)-~eJe, ta1_v1enas turtm?1aus1t 1kapų ta sidabrinė labai profiliuota segė, datuojama II a .
dabartmeJe Kelmes raJono tentonJOJe - Jam e rasta net 14 dc'liktą Mote Kelmės rajone aptikta ir romėniškq monetą kurit\ dalis rastos laidoji- .
21
kapuose rasta ir smu~iq darbo jrankiq: _g:ležiniq Y:ltl,p~ili~l- . ru mo paminkluos e. Dar XIX a. pabaigoje 3 Romos monetos buvo rastos Va i-
. _Vy~ų ~apu~s: aJ?tI~ta ~at~giau gelez_uuq dar~1~ 1r~n~n1 Ir ?~klq - imo. guvoj e, jq tar:i:e vienas Faus~~os ~ (rnu:ė 1411:1.)sestercijus. Tikriausiai ši~s
vm1ų k1rvn1, peilių tles10nus ir lenktomis nugare]enus, 1movmn1 ietigalit mon etos yra is suardytq Tolisn1 pilkap1ą Apie 1925 m . suardytuose Norm-
(4-5 pav.). Kai kuriuose kapuose rasta po 2 ietigalius (Akm eniai, pilk. 11(šiq pilkapiuose rastos 8 Rom os monetos - sestercijai šių imperatorių (po
kapas Nr.3 , Perkūniškė, pilk. I, kapas Nr.4). Kartais vyn1 kapuose aptinka. vieną) : Marko Aurelijaus (161-180 m.) , Faustinos II (?) (mirė 175 m.), Kara-
mi akmeniniai galąstuvai, geležinės vedegos - skaptai (Akmeniai, pilk. IV kalos (211-217 m.), kaldinta Tomuos e prie Juodosios jūros, Aleksandro Se-
kapas Nr.3), geležiniai pinc etai (Akmeniai, pilk. I, kapas Nr.8). Vyrq kapuo- vero (222-235 m.), kaldinta Nikėjoje, Aleksandro Sev~ro (?), Gordiano III
se rasta ir papuošah1 - žalvariniq vytinitJ antkaklių kilpiniais ga lais, antkak- (238-244 m.), kaldinta Tomuose ir dvi Komodo (177-192 m.). Jos pateko į
li11 kūginiais galais, laiptelini t\ segiq. Retas radinys aptiktas Akmeniti lll tuometinį Kauno miesto muziejų.
pilkapio kape Nr.3. Jame ant vyro kriHinės rasta medinė dėžutė, į kurią Vaiguvos i~ ~o~uiš~q ~ad~ai rodo, kad ir Kelmės r~jone buvo žino -
buvo sudėti žalvarinių granJinėli11 ruošiniai - grandelės nesuspaustais ga- ma~ papr~tys ~e~1?11rusies1~~ l_ka~us R?mos mo~etas. ~IS papr~tys ~uvo
Jais. Lietuvoje žinomas dar vienas tokio pobūdžio radinys _šarkt\ kapinyno pernutas 1santik1mo pasaulio 1rhudiJa apie Romos rmpenJos kulturos Įtaką
(Šilalės raj.) moters kape Nr.30.
18
baltq gentims. Iš :iso Lie t:::oje ši~o metu ž~omi _32l~idojim~ paminkla_i su
Darbo įrankius ir ginklus dėjo labai įvairiose kapo vietose, pvz., kirviai Romos ~onetorms. r:-1oru1~~11 radmys ~alba 1r apie ta1, kad Lietuvą pasiek-
randami prie mirusiojo galvos, dešinėje kojtĮ pusėje, prie kairiojo šono, ieti- davo tolim~l Romos rmp~nJos ~rovmCIJtĮ mon_:~os. . . . .
galiai- kairėje arba dešinėje ga lvos pusėje, kartais dešinėje kojūgalio pusėje. __ Rastas u monetų lo?is. Ap ie ~9~31:1.No ~e1:'m ose, ariamoie d1~0Je , i:no-
Papuošalai paprastai ap tink ami ten, kur jie buvo n ešioja mi . Vaikt\ kapuose lmiame puode, rasta apie 150 varmni (zalvarm1ų) Romos monetą 1s kum.15
rasta papuošalą žalvarinių antkakliq buoželiniais ir kūginiais galais, segė
trikampe kojele.
Iš daugybės vietinės gamybos daiktų išsiskiria impor tiniai dirbiniai .
Jau buvo minėta, kad kai kuriuose Akmenit\ kapuose rasta stiklo ir emalio , . •·->. •,<
-;. .._,• . , --~.
karo~ų·_?ie karoliai buv o gaminami vakarinėse ir rytinėse Romos imperijos ,. ~.,A.Cį. 1' ' ~JJ-
} <·
prov.u.:c11ose.J11apvaros randamos vakan1 ir centrinės Lietuvos kapinynuo- . . " •· •·. ~'fi e;.•· f ':.. ~" ; ~- "•:·· 'j ~
, ,,.,.,,.
!:'f
se, o Zemaitijos pilkapiuose jq randama nedaug. Pastaruosiuose importi- ~~\;:.. ·r'., f r '.,\f~ \~ -;--;; i' M _į;~ ,, "'' :•~~ •
niai karoliai kaklo apvaro se suverti kartu su vietinės gamybos ža lvario ka- ~~:i(?.iįl~~;:, ~
roliais ir kabučiais.
Kelmės rajono teritorijoj e rastos kelios romėniškos segės. 1935 m. žal-
.i,,', ·•·· - ·11111'.~~~--·
'.r. ..
varinė sparninė segė su kai kuriais kitais daiktai s iš Kiaunorit\ pateko į Lo·
dzės archeologijos ir etno grafij os muzi ejq. Duomem1 apie jq radimo laiką
ir aplinkybes neišliko, matyt , segė ir kiti daiktai buvo surinkti iš suardyttl
eilkapią Išlikusi tik segės galvutė ir dalis kojelės. Šio tipo sparninit1 segit!
19

Zemaitijos pilkapiuose rasta ir daugiau: Adakave (Tauragės raj.) , Sandrau·

siškėje (Raseinių raj.), Vienragiuose (Plungės raj.). Tokios segės datuojamos
l a. antrąja puse, buvo gaminamos Noriko ir Panonijos provincijose. Atro·
do, kad tai buvo speciali prekė, kuri a romėnai prekiavo su Lietuvos gyven·
7 pav. Galinit1 piliakalnis "Pilikė"
 20 Mykolas Michelbert as

-------
šiu o metu sa ugomos Šiauliq "Aušro s" mu ziejuje. Tai imp erntoriq A l .
(117-138m.) , Ant onino Pijaus (138-161 m.), Faustin os I ir 2 neaiškūs
.. .
CIJaJ. .
:ria~o
ester

. ~i..11ė ti importini ai da}~tairodo , ~ad Kelmės r~jono ~y~e!1toja i gana

·
Sen ia usia Kelmės kraš to praei tis

dirbyste ir gyvulininky ste. Spr endžiant iš radiniq kapuose, daug iau naudo-
jami darbui pjautuv as ir kaplys, daugi au auginama arklią Geležiniu s dirb i-
nius ir toliau sėkminga i kalė kalviai. Jq produk cijoje svarbią vietą užėmė
21

ty via1dc1Iyvavo baltq gen c1qpr ekybo;e su Romos 1mpen1a. f1kriėlusiai d ~k. ginklq gamyba. Jau V-VI a. kapu ose aptinkami geležiniai vienašmenia i ka-
daiklq p c1teko per tarpininkus - Lietuvos pajūrio gyv entojus . a~ lavijai. Daug meis lrLĮ juvelyrLĮ kaip ir anksčiau gamino įvairius papu ošalus,
Įd omu tai, kad rajon e rasta ir kitokio importo daiktą Minė tuose N buitinius daiktu s. Kapuo se, palyginus su ankst esnio laikotarpi o, daug iau
?uv~
ruišiq pilkapiu~ ~e ras_tasidabrinė aps~rita se~ė, ~rie~yje papuošta auf rasta sidabriniq papu ošah1, nemažai irnportinit\ sidabriniq paauksuoh. 1dai.k-
tq. Pastarieji rodo, kad Lietuvos gyventojt\ pr ekybiniai ryšiai nebuvo nu-
suo ta skard ele. Š1sege priklauso germamskq segn1 llpm , kuris daugiau .
trnkę. Kaip ir anksčiau Lietuvos gyventojams svarbiausi pr ekybiniai ryšiai
buvo paplitęs Elbės germam1 teritorijoje. Noruišiq segę galima datuoti ni51 ' buvo su Piett.1Europa ; tai patvirtina ir rašytiniai šaltiniai, minintys aisčit1
pabaiga - IV a. pradžia. Tai vienas iš nedaugelio germaniško imp orto dai: (bčlltq) pasiuntiniu s pa s ostgott\ karalit \ Teodoriką. Iš Piett.1Europos į Lietu-
hĮ, pat ekusiq į Lietuvos teritoriją.
vą ir toliau dideliais kiekiais buvo įvežama spalvott\jt\ metah1 žaliav a.
Reikia pažymėti, kad įvairius žalvarinius ir sidabrinius papuošalus vie- ŽemaičitĮ gentinio junginio kultū.rinė sritis gerai išsiskiria ir pagal Kel-
tos meistrai gamino iš importinės žaliavos. Galbūt minėtasis Miežaičiti fa mės rajone tyrinėtus laidojimo paminklus , kurie rodo pakiti.mus laido seno-
liavos lobis priklauso senajam geležies amžiui. Tikriausiai dabartinėje rajo- je. Mirusiesiems jau nebepylė pilka_pit1,o laidojo kapinynuose , kuriuos e kiek-
no teritorijoje buvo keli spalvon1jt1 metahJ apdirbimo centrai. vienam iškasdavo atskirą duobę. Sis pasikeitimas įvyko IV-V amžiq bėgyje.
Mažiau duomem1 turin1e api e viduriniojo geležies amžiaus (V-VIIIa.e. Pvz., Akmeniq V pilkapyj e dar buvo aptiktas vyro kapas , kurį galima skirti
amžiai) archeologijos paminklus Kelmės rajone. Šis laikotarpis Lietuvos gy• viduriniojo geležies amžiaus prad žiai. Jo įkapes sudarė geležinis įmovinis
ventojams buvo reikšmingas daugeliu požiftrią Priminsim, kad Europai tai ietigalis, įmovinis kirvis, p eilis, žalvarinė antkaklė dvigubu pri ekiniu lan-
buvo tautų kraustymosi laikotarpis. Tuo metu jau buvo žlugusi Vakan1Ro- keliu, apyrankė pastorintais galais . Taigi pavi eniai mirusieji dar laidoti pil-
mos imperija, jos teritorijoje šeimininkavo barbarai. Į Europos pietus nuo kapiuose . Tačiau jau tuo metu šalia pilkapitĮ mirusieji pradėti laidoti ir at-
IV a. pabaigos plūdo klajoklitJ gentys - hunai, avarai ir kt. Tautq krausty- skirai iškastose duobėse Tai patvirtina surastas vyro kapas Nr.l su būdin­
masis palietė ir rytinit1 baltų gentis, kurit1 žemes iki VIII a. užėmė rytq sla· gomis V a. įkapėmis - geležiniu įmoviniu kirviu, įmoviniu ietigaliu , peiliu,
vai. Matyt, Lietuvos gyventojai apie tautq kraustymąsi, klajoklit1 judėjimq žalvari.ne lankin e žieduotąja sege ir apyranke pastorintais galais. Deja , di-
ir gresiantį pavojų gerai žinojo ir ruošėsi gintis. Tai patvirti.na ir archeologi· desnė šio kapinyno dali s buvo sunaikinta ariant lauką.
niai duomenys. To laikotarpio kapuose (beveik visoje Lietuvoje) daugiau Didžiulis kapinynas buvo aptiktas Maudžiorq kaime , apie 3 km į piet-
randama ginkltĮ - kalavijtĮ, iečitĮ, skydq ir žirgtJ aprangos. Tai karitĮ kapai. ryčius nuo Šatrijos kalno. Šį kapinyną 1964, 1966, 1978-1980, 1983 ir 1984 m.
Aptinkami labai turtingi genčit1 vadtJ - "kunigaikščitĮ" ar kariauntJ viršinin· tyrinėjo Telšit\ "Alkos" mu ziejau~ darbuotojai.* Plačiau paskelbti tik pir-
kq kaprii. Susiformavo genčitJ kariaunos, kurios ne tik atremdavo priešo mtĮjų tyrinėjimtĮ mettĮ rezultatai. _J Iš viso šiame kapinyne ištirta apie 340
užpuolimus, bet ir pačios vykdavo į tolimus karo žygius. Apie tai liudija kai kaptĮ, datuojamtJ IV-IX m. e . amžiais. Mirusieji laidoti nedeginti , tik vienas
kurie puošnūs ginklai, kiti Pietų Europoje pagaminti daiktai. Lietuvoje vi· mirusysis palaidotas sud egintas . Galima išskirti kelias kapq grupes. 1964 ir
duriniame geležies amžiuje visi piliakalniai buvo stiprinami, vyko fortifil<a· 1966m . tyrinėta kapinyno dalis , kurioje daugiausia rasti V-VI a. kapai. Čia
cijos darbai. ~:ast_as ir vienas IV a. vyro kapas , turėj~~ retas įkapes. Tyrinėtojas V.Valatka
Tuo laikotarpiu vyksta ir baltų genčitĮ sąjungtĮ susidarymo procesas. JĮ !ruko ankstyviausiu kapinyno kapu. Kapas buvęs apardytas - likusi n e-
IV-VI a. susidaro lietuvių, žemaičių, žiemgaliq, jotvingitĮ ir kitq genčitJ są­ judinta tik kojlĮ dalis. Prie abiejq mirusiojo kulnt1 rasta po geležinį pentiną.
jt~ngos, kurios išlieka iki pat XIl-XIIIa. Tokios sąjungos jau I tūkstantmečio Kojq gale duobėje buvo aptikta kažkokio medinio apskrito dirbinio (maž-
daug 80 cm skersm ens) liekanos. Ant šio dirbinio (tikriausiai skydo) buvo
v~duryje buvo gerai organizuotos, sudazydavo laikinas federacijas, dides·
padėtos puošnios kamanos su žalvariniais pasidabruotais kiauraraščiais ap-
mus politinius - administracinius vienetus. Susiformavusios genčitĮ sąjun·
kalais, 2 geriami eji ragai su emaliu puoštomis žalvarinėmis juostomis (6
gos ~rcheologų atpažįstamos pagal viduriniojo geležies amžiaus laidoj.i.111°
pav.). Matyt, kape buvo palaidotas neeilinis genties žmogus.
panunklus.
Lietuvos gyventojai viduriniame geležies amžiuje toliau vertėsi žeJll· • Ši4 tyritll'jim4 medžiaga saug oma Telšių "Alkos" mu ziejuje.
 22 Mykolas Michelb ertas
Da ugum os mirusiųjų Jaidosena Maudžiorq ------
kapinyn e buvo .
Sp rendžian t pagal griaučiq liekanas, mirusi eji guldyti aukšti elninki ta~«ši.
Ran k os sudėtos įvairiai. Dažniausiai vi ena ranka per alkūnę sul enk~t es1_i.
1
1u kampu ir plaštaka gull ant krūtinės pasmakrėje, kita ranka ištiest·sma_i- voleli, kape Nr.40 - padėtas prie viršugalvio, kapu ose Nr.34 ir Nr .12 dirža i
šo no a rba kiek pal enkta - plaštaka gull ant duben s kaulą Kojos išti: ~rie
sug laustos . Mirusieji laidoti įvairiomis kryptimis . Keliuos e kapuos e (N:.;;,
97, 129) mirusieji paguldyti ant dešiniojo ar kairiojo šono.
Vyrams buvo kasamos apie 2 m , mot erims - apie 1,8 m ilgio duobė
Vaikų kapų duobės trumpesnės - 0,9-1,4 m. DuobitĮ plotis - 0,6-0,8 111, gyl:
- 40-60 cm, nors aptikta ir gilesnių - iki l m. Dalls mirusiqjtĮ laidota skobti-
niuose karstuose. Jtl liekant{ pastebėta kapuose Nr.30 ir 22. Nustatyta, kad
kapo Nr.30 karstas buvo 33 cm pločio. 35 kapuose duobės dugn e buvo ap-
tikti akmenys, dėti po 2 galvūgalyje ir kojūgalyje, kartais tik viename duo-
bės gale. Tikriausiai šie akmenys turėjo prilaikyti skobtinius karstus. Laido-
jant atlikdavo apeigas su ugnimi. Tai rodo 57 kapuose aptiktos anglys ir
degėsiai. Atrodo, kad anglys kartais būdavo užpilamos ant karsto.
Įkapės įvairios. Vyrų kapuose papuošalai rasti ten, kur jie buvo nešio-
jami: antkaklės kaklo srityje, segės - krūtinės, apyrankės - ant ranktĮ kaulą
Maudžiorų kapinyno vyro kapuose rasta žalavrinė antkaklė viela apvynio-
tais galais su kabliuku ir kilpele, sidabrinė antkaklė pastorintais užkeistais
galais, žalvarinių lankinių žieduotųj11, žvaigždine kojele segiq, žalvarinitĮ
pusiau apskrito pjūvio apyrankitĮ, storagalitĮ apyrankią Kiti daiktai į ka-
:-:-.f•'.
.,,,.
;
8 pav. PapilitĮ piliakalnis
Sen ia us ia Kelmės krašto pra e iti s 23
pus d ėti labai įvairiai. Pvz ., diržti liekan os odo , kad mirusieji jais neb u v o
sujuo sti. Kape Nr.6 diržas buvo paki št as p o dešine pažastim i, susuk tas į
sulenkti ir padėti pri e dub ens.
Šiuose kapuose rasta gana daug darb o įrankitJ ir ginklų. Geležiniai įmo­
viniai kirviai padėti kairėje arba dešinėje galv os pusėje, pri e vieno s ar kit os
' kojos arba jq gale. Kartais, atrodo , kirviai buvo d eda mi ant karsto. Ge leži -
niai p eiliai padėti miru sit1jq galvūgalyje, kartais prie kojų, ša lia dešinės ran -
kos, po galva . Dalis peiliq gana masyvūs, iki 24-25,8 cm ilgio, prie galo pla-
tėjančiomis geležtėmis. Jie laikomi kovos p eiliais . Geležiniai įmoviniai ieti-
galiai aptinkami dešinėje arba kairėje galvos pusėje, taip pat dešinėje pusėje
prie mirusitĮjtĮ koją Rasta ietigaliq su rombo ar ištęsto rombo formos , kar-
klo lapo formos ir profiliu otomis plunksn omis . Reikia paminėti ir atsitikti-
nai kapinyno teritorijoje rastą trumpą vienašmenį kalaviją ar kovos peilį,
kurio ilgis 43,5 cm. Tikriausiai suard ytiems vyn1 kapams priklausė kelių
žalvariu apkaustytq geriamqj11 ragt1 liekanos. Šiuose kapu ose rasti keli ak-
meniniai galąsh1vėliai su pritvirtinimo pri e diržo kilpelėmis.
Moterq kapuose rasta daugiau papuošalų. Jie taip pat aptikti jų nešioji-
mo vietos e . Galvos papuošalai rasti ant galvos, kaklo - k aklo srityje, smeig-
tukai - krūtinės ar juosmens srityje , apyrankės ir žiedai - ant ra.,kų. Moterų
kapuose rasta iš žalvarinitt įvijq ir skiriamųjq plokšt eli11padar yt i apgalviai ,
didelės žalvarinės įvijos, įvairiq žalvariniq antkaklitt, kakl o apvan 1 iš stik -
lo, gintaro karolių, gintaro kabučiq, žalvario karoliq , kabučiq ir įvijų, žalva-
rinitl kryžiniq smeigtukq (dalis papuošti mėlyno stiklo akutėmis, pasidab-
ruoti) , geležinių lazdelinių ir su dviem skylutėmis viršutinėje dalyj e smeig-
tuktĮ, žalvarinitĮ pusiau apskrito ir h·ikampio skerspjūvio apyrankiq , ža lva -
rinitĮ įvijiniq žiedą Rasta darbo įrankiq: geležinių p eili11, ylų, akmeninh.1
cilindro formos verpstuką Darbo įrankiai dėti įvairiai: pvz., peiliai dešinė­
je mirusiosios pusėje, prie juosmens , k artais kojtĮ gale arba prie ka iri ojo pe-
ties. Verpstukai padėti kojq gale , y los labai įvairiose vietose .
Vaikq kapuose rasta tik papuošalą gintaro ir s tikl o karolit1 apvan1 ,
žalvarinitĮ storagalitĮ ir įvijiniq apyrankią
Reikia pažymėti, kad smeigtukai bu vo naudojami ne tik drabužiams
susegti. Kai kuriuose kapuose jie aptikti virš rank11 ar dub ens kaulą Pri e
kai kurit1 smeigtuk11 rasta storo audinio liekanų. Manoma , kad kartais mi-
rusiuosius laidojo susiaustus į drobulę, kurią ir susegdavo smeigh1ku.
Maudžioruos e rasti ir keli grupiniai kapai : vienoj e duobėje palaidoti 2,
3 ar net 4 žmonės. Šie kapai sudarė atskirą eilę. J11 įkapės gana skurdžios
arba jq iš viso nėra. Kapai priskiriami Va. pabaigai. Tyrinėtojas V.Valatka
mano, kad šiuose kapuos e galėjo bflti palaidoti kartu mirę ar u žpu olim o
metu žuvę žmonės . Vieno mirusiojo kaukolėje (kapas nr.7 3) rastos suže idi-
mo kirviu (tai buvo jo mirti es pri ežas tis) žymės.
 24 Mykolas Michelb erta s

Seniausi.l Kelmės kra što pra eitis 25

Iš IV a. pab . - VI a. Maud žior q kapq įkapiq galima išskirti importini
dirbinius (stiklo karoliai , kai kuri e kabučiai), retesnius vietinės gamybus
c1ukš( ' io. Piliakalnio pietryčiq pašla itėje yra apie 15 m pločio ir 1,5 m gylio
daiktus (emaliu papuoštas geriamttiq ragq ju os tas, pasidabr u o tus ir sida: griovys. Piliakalnio aikštelės kullū riniame sluoks nyje, rasta lipdytos kera-
ro papuošalus , liudijančius api e didelius vi etiniq m eistrq - juv elyrq sug<'h~- mikos grublėtu pa viršiumi , hftding os v id urini ajam geležies amži ui . Šalia
jirnus. pili;ikalnio buvusioje gyvenvietėje taip pat rasta gmblėtosios keramikos puo -
Kol kas mažai surinkta du omenq apie VII a. kapus. Daugiau žinoma dq šukiq.
apie laidoseną VIII-IX amžiuj e. Šio laik otarpio kapai rasti pietinėje kapiny- Ga liniuo se (Krnžiq apy !.) tarp nedidelės pelkės įrengtas piliakalnis , tu-
no dalyje. Sprendžiant iš tyrinėtojos L.Valatkienės publika cijq, laid osena, rintis ovc1!ią apie 20 m ilgio ir 18 m pločio aikštelę (7 pav .). Šiaurinėje aikšte-
lyginant su ankstyvesniu laik otarpiu , buv o beveik nepakitusi. Mirusi eji ir lės dalyje yra apie 16 m ilgio ir 1 m aukščio pylimas. 1pietryčius nu o pilia-
toliau laidoti ned eginti 25-76 cm gylio duobėse. Vyrq kapq duobiq ilgis 195- kalnio, už pelkėtos pi evos , bųvo gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksny-
260 cm, moterų - 190-245 cm, vaikt\ - 65-120 cm . Visų duobit1 plotis - 50-90 je rnsta grublėtos keramikos ..H Tokios keramikos taip pat rasta Papilitl pilia -
cm. Mirusieji laid oti skobtiniuose kar stu ose, aukšti elninki, ištiesti. Rankos kalnyje (Pakražančio apy!.), Paklibakitl gyvenvietėje. Matyt , pastaroji gy-
sudėtos įvairiai. Pastebėta, kad vyrus stengtasi g uldyti galvomis į šiaurės venvietė buvo vienalaikė su netoliese esančiu kapinynu.
rytus, moteris - į pietvakarius , nors sutinkamos ir kitos kryptys. Kapuose Taigi rajono V-Vlll amžiq archeologiniq paminklq medžiaga atspindi
rasta daug anglių, degėsių, rodančit\, kad tebebuvo atli ekamo s apeigos su vykusius pasikeitimus laidosen oje ir žmonitl pasaulėjautoje.
ugnimi. Nemažai permaim1 Lietuvos gyventojams atnešė vėlyvasis geleži es am-
Nepasikeitė ir įkapių dėjimo tvarka : papuo šalai aptinkami jt\ nešiojimo
žius (IX-XIIIa.). Tuo laikotarpiu didesnėje Lietuvos dalyje paplito ariamoji
žemdirbystė. IX a. pasirodė plačiaašmenis pentinis kirvis , leidęs lengviau
vietose, o darbo įrankiai, ginklai , buitiniai daiktai dėti įvairiai. Vyn1 kapu o-
įc;kirsli miškus, paruošti did esnius žemės plotus žemdirbystei. Atsirado su-
se aptikta šiek tiek įvairesnių ginklų: įmoviniq ir įtveriamttitl ietigalit1, dau-
kamosios gi.mos, paspartinusios grūdų malimą. Tyrinėtuose piliakalniuose
giau ilgt1jų kovos peilių, trumpų kalavijq, ilgasis kalavijas. Iš rėtesnit\ darbo
randama daug grūdtl, kurie liudija , jog Lietuvos gyventojai sėjo kviečius,
įrankių paminėtina kape Nr .141 surasta geležinė įmovi.nė vedega, kape
miežius , rugius, soras, žirnius , pupas. A,1gino linus - laidojimo paminkluo-
Nr .214 - geležinė peikena. Moterų kapuos e, kaip ir anksčiau, daugiau pa- se surasta lininitl audinitl likučią Toliau vystėsi gyvulininkystė. Augino
puošalų. Tyrinėtoja atkreipė dėmesį, kad kai kurie kapai buvę apiplėšti -
galvijus, smulkiuosius raguočius, kiaules ir ypač arklius . Arklį naudojo kaip
suardyta mirus~ų krūtinės sritis. Aptiktr1s ir vienas sudeginto mirusiojo traukiamąją jėgą žemdirbystėje ir plačiai raitini.nkystėje. Tai liudija masi -
kapas (Nr.227). Jis buvo įrengtas 58x73 cm pločio, 23 cm gylio duobėje. Iš niai žirgtl kapai centrinėje Lietuvoje ir Užnemunėje. Amatai galutinai atsi-
įkapit\ rasti tik kažkokio apdegusio geležinio dirbinio fragm entai . Įdomu skyrė nuo žemdirbystės. Spėjama, kad vėlyvajame geleži es amžiuje jau bu-
tai, kad šio mirusiojo kaukolė bu vo ned eg inta . Ji buvo uždėta ant sud egintq vo specializacija kalviq tarpe . Lietuvoj e, nusižiūrėjus į importinius, buvo
kauliukq ir aplinkui apdėta akm enimis. Taigi vidu riniojo geležies amžiaus gaminami damaskinio plieno dirbiniai. Juvelyrai iš importinės žaliavos to-
pabaigoje - vėlyvojo geležies amžiau s pradžioje pasirodo pirmieji deginti- liau gamino įvairius papuošalus , tobulėjo sidabro apdirbimo technika. Vy-
ni.aikapai. ko ir meistrq juvelyn1 specializacija. Api e X a. Lietuvoje pasirodo žiedžia-
Be šių ty!inėtų paminkit\ dabartiniam e Kelmės rajone žinoma dar ke- masis ratas , todėl nuo tada galima kalbėti apie atskirą amattl šaką - puodi-
liolika viduriniojo geležies amžiaus kapinynų *, iš kurit1 medžiaga yra pate- ninkystę.
kusi į įvairius Lietuvos muziejus. Deja, šie paminklai netyrinėti.
26
Suintensyvėjo prekybiniai ryšiai. Pirkliq kapai išsiskiria įkapėmis: įde­
27
Viduriniajam geležies amžiui galima priskirti keli s piliakalnius. Bur- damos sudeda.mos svarstyklės, svoreliai. Lietuvoje vartotos Europos svo-
baičiuose (Grimzių apyl.) yra Piliuku vadi.namas piliakalnis , įrengtas Kra- rio matl\ sistemos - skandina.viškoji ir arabiškoji. Krašto gyventojai prekia-
ža~tės dešiniajame krante , prie santakos su bevardžiu upeliu. Piliakaln!~ vo su Vakarq Europa., pimtiausia su skandi.navt1 kraštais. Lietuvoje rasta
tun stačius šlaitus, beveik apskritą, apie 18 m skersmens aikštelę, kurią 15 skandinavišklį papnošalt1, Pareinės srityse pagaminttt ginklt1 - kalaviją Va-
rytt1ir pietų juosia pylimas. Pietryčit1 aikštelės pusėje pylimas yra net 9,5 m kan1 Europos monetą Kaip rodo monetq radiniai, prekiauta su Bizantija,
arnbq kraštais . Pastovfts pn ~kybiniai ryšiai buvo palaikomi su Kijevo Ru -
. • _V_iduriniojo geležies amžiaus kapinynai yra šiose vietovėse: llud m ii'iai (Tytuvėn LIapy!.),
l),?'ga,ha'. (Kelmės apyl.), Junkil a i, Pa kliba kiai (Ši111kėn11 apy !.), l'a nūdžiai, !'aprūd žiai, Sirvt
sios žem&mis. Vėlyvojo geležies amžiaus pabaigoje Lietuvoje susiformavo
dai (Kc~mt>sapy !.), Pašiaušė (Kia unorių apy!.) , Titvyd iškė (Šau kėn LIapy l.), Vaišv iliškiai ( J,iollll vielin&piniginė sistema, apyvartoj e pa sirod o sidabro lydiniai.
apy!.), Zcbcriai (W.vcn<'io ap y!.), Užve nti s.
 Mykolas Mid1elbertas
26 Senia usia Kelmės kraš to p raeitis 27

-k. • ažanga prekybiniai ryšiai IX-XII amžiuos e nulėmė pasik ..

U me p , . alb . . . k tyv . f etb Iš viso dabartini ame Kelmės rajon e žinoma keliolika IX-XIII a. kapiny -
mus socialiniuose santykiuos~: gal~a k eti ~~:Hean s . OJ~ eo?alizn~ nq* , kuriq pavi eniai radiniai saugomi ivairiu ose muz ieju ose. 29 Radinių tar-
. ę Tuometuvyko tolunesne balttĮ genoų konsolida c1Ja, stiprėi•o . pe - gelež infai dvia šmeniai kalavijai , įmoviniai ietiga liai, plačiaašmeniai kir -
v1suomen . . . . b. š· •vk • . . . n
tarpusavioryšiai,pradėjo ~orm~ot_1s betuvni tau~ e. 1e re1s m1a1": išor~ viai, žiestos keramik os šukės su banguotq linijų orn amentu , ivairios ža lva-
. . pavoJ· us skatino susikurtiLietuvos feodalinę valstybę. Kelmes rai·0 rinės lankinės ir pasaginės segės, kiti p apuo šala i. Dalis d aiktt l yra apdegę,
pnesų · · · · kl . t·k •v d li
novėlyvojo geležies a~iaus . ~ ~~eologm~a1pa~ a1 .~ 1s . a es ~ts~ind pabuvę ant laidotuvitl lau žo. Kai kur rasta ir sud eg:inh\ rnirusittjų kauliukų
• •tu poJ.."'čius todel,kad iki s10lneturime nei vieno 1ssarruau tynneto ~ Naukaimi s, Liolių apyl., Dvarviečiai, Tolišiai). Pastari eji ra din iai ka lba apie
mme s •1 • • K 1m. . ~
laikotarpio paminklo.Pvz., nėra tyrinėtas nel .v1en~s e ~s ra10~~ IX-x V n palaipsnį mirusiųjt\ deginim o papročio įsigalėjimą.
a. kapinynas. TikMaudžioruose buvo rasta velyvoJOgelez1es amz1aus pra Nedaug dokurnenh.Į turim e ir api e vėlyvojo gelež ies amž iaus piliaka l-
džioskapą y . . • .. _ • • • y
nius . Šiuo laikotarpiu toliau naud otas jau minėtas Papilių piliakalnis , įren g­
Rajono kapinynaipriklauso centrines Zema1hJOSkulturme1 snciai , kur tas ant aukštumo s Kražantės dešini ajam e krant e (8 p av. ) Pilia kalnį iš šia u-
išsiskirialaidojimu. Šioje srityjevėlyvojo geležies amžiaus pradžioje miru rės-rytq, ryh! ir pietryčh1 juosia upės slėnis . Jis turi ovalią, 65 m ilgio ir 45 m
siejilaidotinedeginti,su įvairiomis į.kapėmis . Galima pažymėti, kad žemai pločio aikštelę. Mažiau gamtos apsaugotą aikštelės dalį ju osia api e 120 m
čių papuošalai, lyginantsu Lietuvos pajūrio gyventojų papuošalais , rnažes- ilgio ir l aukščio dabar kiek apardytas pylimas . Aikš telėje pri e p y limo pa-
niq matmem 1,grakštesnių formą Kai kuriuose moterų kapuose rastos k~ stebėtas kultūrinis sluoksnis. Jame ra sta žiestos keramikos , papuošt os tie-
puraitės iš storų vilnonių siūlų, ant kurių be jokių tarpų suverti žalvarinia sit\ horizontalitĮ linijtĮ ornam entu, gyvulių kaulą Spėjama, kad šiam e pilia -
žiedeliaitaip, kadkepuraitės atrodo ištisai padarytos iš žalvario. žernaičii kah1yje XIII a. stovėjusi žemaičitl kunigaikščio Vykinto pilis . Matyt , šis
30

vyn1kapuosejau nuoviduriniogeležiesamžiaus aptinkami simboliniai žfr. piliakalnis buvo vienas svarbiausitl žernaitij os atramos taškų kovos e suka -
gt! kapai: laidojimoduobės pakraštyje, ant mirusiųjtĮ griaučiq, aptinkam()! lavijuočiais ir kryžiuočiais.
arklių kaukolės. Kaikurie tyrinėtojai tai laiko žirgo aukomis. IX-XI amžia~ Tikriausiai ir Burbaičit1 Piliuko pagrindiniai įtvirtinimai buvo įrengti
šioje kultūrinėje srityjepasirodo ir pirmieji degintiniai kapai, ką, beje, paro vėlyvajame geležies amžiuje. Šiam laikotarpiui turėtt1 priklaus y ti ir Kubilh1
dė ir minėto Maudžiorų kapinyno tyrinėjimai. - Papušynio piliakalnis (Tytuvėm1 apyl. ), vadinamas Birutkalniu . Jis įreng­
tas Dubysos kairiajame krante, jos santakoje su Gryžuva. Piliakalnio aik šte-
lė yra 70 m ilgio ir 50 m pločio. Pastebimos apie 80 m ilgio pylimo liekanos,
kultilrinio sluoksnio žymės . Pagal savo topografinę padė tį įtvirtinimus vė­
lyvajame geležies amžiuje galėjo turėti taip pat Gudelitl (Stulgitl apy l.), Kal-
niškiq (Šaukėmi apyl.) piliakalniai. Bendras visų vėlyvojo geležies amžiaus
piliakalnh1 bruožas- didelės aikštelės, galingesni įtvirtinimai (aukštesni p y -
limai, grioviai). Tokiuose piliakalniuose stovėdavo medinės pilys , kuri os
... -...... ~ ·.!_ ,
kartu buvo ir kariniai - administraciniai centrai . Dažniausiai prie piliakal-
•· ....... niq aptinkamos nemažos gyvenvietės .
• ~ • . .-l!'-, . j.~ ~,: . , ,.,, S'!l·. , .- Kalbant apie rajono archeologinius paminklus , būtina paminėti ir pa-
• \~i1'<:~~ ••< •
"7 y .;:,,~'!-r _,'. • ,,,:, '..:.
~) .:t' , f'•/;,.f(' l?,,_• goniško kulto vietas. Deja , sunkiau nustatyti šiq paminl<lq d atą . Paspąsčio
,: ~
~~',-'D~ - ,... ,# .. . ·~ ~~
J ~'\ • • .,,,.
k. (Karklėnų apy!.) yra dvi kalvos - Spąstis (9 pav .) ir Spąsčiukas, apie ku-
' rias pasakojama daug padavimą Spąsčio papėdėje rastos kultūrinio sluoks -
nio liekanos . Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldo-
kalniu . Kalvos , matyt , buvo apeiginės vietos. N etoli minėtt\ Akm enit\ ir Per-
ktmiškės pilkapym1, Lapkalnio miško pakraštyje , yra Perkūnkalnio kal va,

• Be Maud :i.ior4 , šio laikotarpi o kapinynai 1.in omi Dimgailiu osc , Dvarvicčiu ose (S tulgių
apyl.) , )unkiluos c, Paalksniuose , Papilalyje (Vaiguv os apy!.) , Papr i:tdž iu ose, Pašilėje (Kaklėnų
ap yl.), Sirvydu ose , To liš iuos c, l'.1šiau šėjc, 7.ebcriu osc.
9 pav. Spąsčio kalv;i
 =--------_:_
28 ____________
My1<01as M1Cnewenc1:, _____
apie kurią pasakojama, kad gili~Je ~e~ovė~e _l:~1Ln_1vo kflrena~a ~~g1~is '. Vė.
liau stovėjusi pilis su maldykla. T1knausm ~lll ~1elovę (P~rkurnsk ~ - Per.
kūnkalnis) galima sieti su vyriausiojo lietuvn1 dievo Perk~mo garb1nin,\I.
Kražių Medžiokalnis pagal istorinę tradiciją siej,unas su nuško deivės Me.
deinės šventykla.
Kelmės rajono archeologiniai paminklai padėjo atskleisti seniausius šio
krašto istorijoslaikus. Jie pasakoja apie senovės žmonh1 gyvenviet es, buity.
je naudotus daiktus, vietinit\ amatininkq_sug~bėj!mus, tolin~~s preky?iniu s
ryšius. Vertingq duomenq sukaupta apie l~idoJlm~ ~ap~o cm~, a_lsp~1din.
čius įvairių amžit1 žmonių pasaulėjautą. Tiesa, Lyrmeh 1r keh velyv1 XV.
XVlla. laidojimopaminklai - senkapiai, surinkta daug lo laikotarpio pavi e-
niti radinitĮ't, pasakojančiq apie istoriniq laikq materialinę kultflrą, pagoniš-
kas tradicijaskrikščioniškuose kapuose. Tyrinėlos buvusios Kra žiq jėzui­
32
h\ kolegijosliekanos,3 žvalgyta daug kitt1 vėlyvesnio laikotarpio paminkllJ.
3
Tačiau daugelis rajono archeologinit1 paminkltl dar laukia savo lyrir1ėtojq.
Literatūra
J Rimantienė R.Akmens amžius Lietuvoje. V., 1984. l'.69 -86, 43 pav .
2 Lietuvos TSHarcheologijos atlasa s (to liau s utrumpintai - 1../\A). l. Akmens ir za lvari o
amžiaus paminklai. V., 1974. P.63, Nr.236.
3 LLA.l. P.73, Nr.325.
4 Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje ... P.85.
5 LAA. l. P.49, Nr.167.
6 LAA.l. P.75, Nr.329.
7 LAA.l. P. 105-201, Nr. Nr. 53, 84, 144, 229,287 , 336,514,546,586,597, 721,8 22 , 896 , 928,
1086, 1154, 1155, 1230, 1296, 1396, 1397; Dakanis B. Mafai žinomi l tūkstantmeč io ir Jl tūkstant­
mečio pradžios kapinynai / / Muziejai ir paminklai. 9. V., 1991. P. l 3.
8 LAA, l. l'.147, Nr.633.
9 Žiūr. LAA.l. Nr. Nr. 546,661, 1154,1396.
JOPuzinas J. Žalvario amžius Lietuvoje / / Gimtasai krašt as. 193.'i. Nr .3-4 . P.326 ; Kuli -
kauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lie tuvos archeologijos bruožai. V., 1961. P.107,
pav. 68.
11 Vaitkunskienė L., Merkevičius A. Spalvotųjų metalų dirbinia i ir jų gamyba. / / Lietu·
vi ų materialinė kultūra IX-XIII amžiuje . V., 1978. I. P.93-94 .
12Jucevičius L.A. Raštai. V., 1959. P.567-568.
13 Makarenko M. :t.abytki przedhist o rycz ne gub. Kowienskiej / / Kwartalnik Lit ewski .
l'etcrsburg, 1910. 2. P.103-112.
14 LAA. 111 . 1-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. V., 1977. P.85, Nr. 511; P . 54, Nr. 274; Dic
Balten. Die nordlichen Nachbam d er Slawen . Frciburg, 1987. P.17, Nr.115 ; P.125 , Nr . 423-426 .
15 Michelbertas M. Pilkapių tyrinėjimai Žemaitijoje 1968-1969 metais / / Arche o loginiai
ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 m . V., 1970 . P.46-50.
• Senkapiai žinomi šiose rajono vietovėse: Akm eniai , Budraičiai, Kelmė, Maironiai - Sau·
dininkai, Maudžiorai, Noruišiai, Pašiaušė, Pašilė, Šlapgiris (Užv<>nčio apy l.), Titvydiškė, Toli-
šiai, Užventis ir kt.
Seni ausia Kelmės kra što praeitis 29
16 IJaka ni s IJ. Bandomieji ka sinėj imai Kelm ės rajone 1974 metais. // Archeologin iai tyr i-
m•jim.ai Lie tuv oje (toliau s utrumpinta i - A'I L) 1974 ir 1975 meta is . V., 1978. P.94-98.
17 IJa kani s IJ. Bandomieji kasinėjimai ..., P.97 .
18 Tautavičienė 13.Ša rkų p lo kšti n is kapinyn.a s. / / Lie tuv os ar cheologija , V., 1984. 3. P.39.
19 IJic 13altcn. P.17 ... Nr.11 5.
20 Na ka itė L. Sen ovės lietu v ių s idabri n iai papuošalai .// Iš lietu v i ų kultū ros istorijos. Y.,
19.'19. T.2 . l' .62, 6 pav .
21 Žiū r. Mi chel berta s M. Pr ekyb in iai ryšiai s u Romos imp erija. / / Lietuvos gyven tojų
prekybiniai ryšiai 1-Xlll a. V., 1972. 3 priedas . P .110- 125. Ten nurody ta ir ankstyvesnė l iteratū­
ra.
22 Kulikauskas P., Kulikauskien ė R., Tau tavičiu s A. Liet uv os archeo log ijos bruožai ... Pav.
151.
23 Valatka V. Ma ud ži o rų pl o kšti ni s kap inynas (1964 ir 1966 m . ty rin ėjimų d uomenys) ./
/ Lietuv os ar cheo logija . 3 ... . P.6-24; Vala tkienė L. Maudžion1 senkapi o (Ke l mės raj.) tyrinėji­
mni 1978 ir 1979 metai s. - ATL 1978 ir 1979 me tais . V., 1980. P.89-92; Va l atkienė L. Ma ud žiorų
kapinyna s. - /\ TL 1980 ir 1981 metais . Y., 1982. P.62-65; Va l atkienė L. Maudžiorų p lokštini o
kapinyn o tyri nėjimai . - ATL 1982 ir 1983 me tais. Y., 1984. P.104-106; Valatki enė L.Ma udžiorų
plokštini s kapinynas. - ATl. 1984 ir 1985 me tais ., V., 1986. P.76-78.
24 Valatka V. Maud žiorų plokš tini s kapinyna s ... P. 8, pav . 6, 7, 9:1.
25 Valatkienė L. Maud ž iorų kapinynas ... P. 65 .
26 LAA. 111. N r. Nr. 225, 466, 486, 491, 638, 728, 758, 840, 858; Dakan is B. Mažai žinomi l
tūkstantmečio ir JI tūkstanhnečio pr adžios kapin yna i // Mu z iejai ir pamin klai. 9. P.8-37; Da-
kanis 13.Kelmės rajono ar cheo lo gijos paminkl ų žva lgymas . - ATL 1988 ir 1989 me tais. V., 1990.
P. 183-187.
27 Žiūr. LAA. 11.Piliakaln iai. V., 1975. Nr. N r. 111, 183, 536.
28 Da kani s l.l. Keln1L'Srajono archeol ogijos paminklų žv alg ymas ... P.184.
29 Žiūr. LAA. 111.Nr . N r. 225, 432, 487, 491,505, 638, 730,858; Dakanis B. Maža i žino mi l
tūkstantm<.>Č io ir II tūks tantm ečio pradžios kapin y nai ... P.11-36. Pav. 2:1-3; Dakanis 13.Ke lmės
rajono ar cheo logijos paminklų žv algy ma s ... P.183-187; ir kt.
30 IJatūra R. Kur ieško ti XIII a. vi duri o "Tvir eme t" . // Kraš to tyra .Y ., 1964. P.116-130.
31 Dakanis B. Kelm ės rajo n o ar cheologij os paminklų žv algyma s ... P.186.
32 Urbanavičius V. Šlapg ir io kaim o (Kelm t-s raj.) senka pis. / / LTSR MA dar bai. A serija.
1967. 1(23). P.51-67; Dakanis B. Bandomiej i kas in ėjimai Kelmės rajone 1974 me tais ... P. 94-98;
Da kanis 13.Kelmės rajon o a rcheo log ijos pamink lų žvalg ym as ... P.183-187; LAA. lll. Nr. Nr. 365,
376, 424, 505, 728, 730, 840 ir kt.
33 Sprninaitis R. Žva lgo mie ji ar cheo loginiai kasinėj imai Kra žiuose // ATL 1988 ir 1989
me tais. P. 154-157; Spra inai tis R. Kai kurie ist oriniai ir arch eo log inia i du omenys api e jėz uitų
kolegiją Krn:t.iuo se. //Žemaičių prad tis . V., 1990. 1. P.81-85.

Vaclovas Rimkus
1831metų įvykiai
Prancūzijos imperatorius Napoleonas l Bonapartas, nukariavęs Europą,
skleidė idėjas piliečiti lygybės įstatymams, naikino baudžiavą. Laisvės šū­
kiaiišgąsdino valdovus, kurie po Prancūzijos nukari avimo sudarė Šventąją
sąjungą. Jos tikslasbuvo bendromis jėgomis slopinti tautq pastangas keisti
nusistovėjusią gyvenimotvarką revoliucijos ar sukilimo keliu. Ir Rusijos už-
imtojeLietuvojesustiprėjo tautinė priespauda : buvo uždarinėjamos mokyk-
los, varžoma visuomenė, persekiojamos patriotinės organizacijos 1• Tačiau
tautakėlė savo laisvės balsą. 1821 m. Ganyprovos dvaro savininkas Iv anavi-
čius pasigrobė baudžiauninko sūnq, Kražių ginma zijos antros klasės moks-
leivį, norėdamas jį atiduoti į rekrutus. Uždarius jį į rūsį iš KražitĮ atvy ko
draugai, apsupo Ganypravos dvarą ir pareikalavo , kad ponas išleis tq visam
amžiuipasmerktą draugą. lvanavičius nusileido ir caro valdžiai api e šį įvykį
nepranešė 2•
Aktyvią anticarinę veiklą vykdė Vilniaus univ er siteto Filomatq ir Fila-
reh\ draugijos.Žymus filomatų veikėjas Jonas Sobolevskis mokytojavo Kra-
žiq gimnazijoje.Jo dėka 1823 m. moksleiviti Jono Vitkevičiaus ir Kiprijono
Jančevskio iniciatyvabuvo įkurta slapta radikalaus jaunimo "JuodtĮjtĮ bro-
lit( draugija, į kurią įstojo kražiškiai Feliksas Zelenovičius, Aloyzas Peslia-
kas, Viktoraslvaškevičius, MykolasSuchockis ir mokytojas Paškevičius. Drau-
gijapropagavo Tėvynės meilės idėjas. Politinio turinio agitaciniais laiškais ,
eilėraščiais ir atsišaukimaisjos nariai kvietė moksleivius bei mokytojus akty-
viai kovotiprieš carizmą, despotizmą, baudžiavos vergovę. Susirinkimuos e
"Juodiejibroliai" skaitė ir svarstė istorijos, literatūros veikalus bei savo kū­
rybospatriotiniuseilėraščius. Jie stengėsi padėti suimtiesiems Vilniaus fila-
retams, kvietė jungtis ir kitq mokyklų auklėtinius 3• Apie slaptą Kražit\ moks -
leivių veiklą netrukus sužinojo Vilniaus generalgubernatorius , kuris sudarė
tiemsįvykiams tirti komisiją. Ji norėjo į Kražius atvykti netikėtai, bet šieno-
rai neišsipildė. UniversitetoSidorovičius apie komisijos sumanymą pranešė
geramsavopažįstamam Kražit\ gimnazijos mokytojui Hurčinui. Vald žia su-
žinojusiapie Sidorovičiaus žygį nubaudė jį dvejus metus kalėti '1• Gruodžio 8
d. i Kražiusatvyko senatoriaus Novosilcevo komisija, kuri tyrė bylą, arešta-
vo kelisslaptosiosdraugijos narius. K.Jančevskio ir jo draugtĮ iš Kražiq išve-
1831 mehl ivykiai 31
žimas buvo labai įspfldingas. Geležin iais pančiais surakintas ir į vežimą įso­
dintas Jančevskis labai pakiliai ramino draugus, sakydamas, kad jam malo-
nu yra kentėti už Tėvynę. Suimtqjų išlydėti susirin ko gausi kražiškių minia,
kuri buvo n epaprastai susijaudinusi ir įniršusi ant maskolią Moterys• verkė
ir alpo, o vyrai siuntė bud eliams prakeikimo žodžius 5• Didysis lenkq poetas
Adomas Mickevičius savo draminėje poemoje "Vėlinės" taip aprašo šią atsi-
sveikinimo su Kražiais sceną:
" ... Kai žmo nes verkiančius Jančevskis pastebėjo,
Papurtęs grandines, parodė - nebaisu " 6 •
Karo teismas 1824 m . Vilniuje teisė Kražių gimnazijos "Juodųjų brolių"
draugijos narius. Vasario 5-6 d . nuo spre nd žiu nuteisti septyni organizacijos
nariai (trys aktyviausieji - mirti es bausm e). Tik visuomenės paveiktas caro
brolis didysis kunigaikštis Konstantinas sušvelnino bausmę: Jančevskiui ir
Zelenovičiui paskirta 10 metų kalėti Bobruisko tvirtovėje, o Vitkevičius iš-
tremtas tarnauti eiliniu Orenburgo įguloje 7 •
Prancūzijos revoliucijos įkvėpta 1830 m. sukilo Lenkija, kuri pasiskelbė
atsiskirianti nuo Rusijos . Caeo valdžia Lietuvoje įvedė karo stovį. Turtin-
giausieji Lietuvos magnatai pareiškė ištikimybę carui, bet daug elis bajorų
dėjosi prie lenkų ir 1831 m. pradžioje sukilimas įsižiebė ir Lietuvoje 8 •
Pirmiausia jis prasidėjo Raseinių apskrityje . 1831 m. kovo 17 d . Tytuvė­
nuose pas dvarininkų Adolfą Pšeciševskį susirinko 12 Raseinių apskriti es
sukilėlių slapto komiteto narių: Julius Gruževskis iš Kelmės, Juozas Rirnke-
vičius, Ignas ir Zenonas Stanevičiai, Benediktas Dobrosla vas Kalinovskis ,
D.Stravinskis, J.Su chorž evskis , S.Kalinovskis ir kiti. Jie nutarė kovo 26 d.
pradėti sukilimą ir surašė aktą. Pirmasis uždavinys buv o nuginkluoti rusq
armijos įgulą Raseinit1 apskrities centre , kurti apskrityje sukilėlitl bflrius 9 •
Kelmės dv aro savininkas Julius Gruževskis savo lėšomis suformavo Pirmąjį
ulonų pulką, kuriam e buvo 400 dalgininkų, 100 šaulių ir 50 rait eliq 10• O
Pavengrių apylinkės smulkusis bajoras , apskrities matininkas Karolis Jauto-
kas kovo 23 d . sukvietė į savo namus Kelmės apylinkės dvarininkus, bajoru s
ir miestelėnus, kuri ems paskelbė apskrities sukilėliq nutarimą pradėti kovą
ir paragino juos ruo šti ginklus . Sekančią dieną, kai K.Jautokas savo namuos e
liejo kulkas, nelauktai apsilankė valdžios rotmistras Poplonskis , supirkinė­
jęs arklius kariuom enei. Jo atvykimas buvo toks netikėtas, kad Jautokas ir jo
žmonės nespėjo paslėpti formtĮ kulkoms lieti ir kihĮ kovos priemonią Po-
plonskis viską pamatė . Jautokas skubiai informavo komiteto narius apie šį
atsitikimą. Šie, bijodami , kad vietinė valdžia gali areštuoti sukilėlių komite-
to narius, įsakė nedelsiant pradėti sukilimą. K.Jautokas jau kovo 25 d . rytą
su ginkluotais vyrais užėmė Kelmę ir paskelbė sukilimą 11• Tą pačhl dien_ą
K.Jautoko vadovaujami sukilėliai užpuolė rust\ inžinerijos korpt~s~ kare~-
vius prie kasamo Ventos - Duhysos kanalo ir paėmė į nelaisvę 6 kannmkus rr
 f
VaclovasRimkus
32
92 kar eivi us . Kiti e ms kariš .
.~~ kiams pasisekė ~abėg;i 12• Se.
r kančią, kovo 26 dieną, Zemaiti-
jos sukilimo vadai, subūrę dau.
giausia savo dvan1 baudžiau.
ninkus ir juos apginklavę, vado.
va ujami Raseinit\ apskrities su-
kilėliq kariuomenės vado Bene-
dikto Dobroslavo Kalinauskio
puolė ir užėmė Ras einius, ku'.
riuose nuginklavo 60 ntSt\ am1i-
jos kareiviq , areštavo valdinin-
·;, kus. Raseinit1 apskrities sukilė-
. i
·,\ ~ lit\ vadovybė informavo Telšit1
ir Šiaulit\ apskričiq komitetus
apie prasidėjusį žemaitijoje su-
kilimą ir kvietė kitus pasekti jt\
pavyzdžiu 13•
Kražit1gimnazijos mokslei-
viai Vincentas Andmškevičius,
'l- , Leonardas Krasnickis, Mykolas
\l Juškevičius, Hilarionas Novic-
kis ir kiti sužin~ję, kad sukilė­
s:._:.
·,\. liai užėmė Kelmę, kovo 26 d . ry-
tą užpuolė rusq kareivius, ve-
Kiprijonas Jančevskis Gančiauskas) dusius į rekrutus paimtus vals-
tiečius, ir juos išvadavo M_ Apie
Raseinit\apskrityjeprasidėjusi sukilimą Kražit1gimnazijos direktoriui Ignui
Daujotuipranešė pas ji atvykęs Kelmės dvarininkas Malinovskis 15•
JuliausGruževskio,Benedikto Dobroslavo Kalinauskio ir J.Suchoržev-
s~?_vadov~ujami sukilėlit\ daliniai, užėmę Raseinius, sudarė apskrities su-
~-e_lių konutetą. Sudarytojivaldžia išleido atsišaukimą į gyventojus, nema-
za1~akyrnttb~ipaliepimų. Ant vist\ dokumentų buvo dedamas antspaudas,
kuriamepavaizduotoskartuvės ir varnas 16•
. Ra~einittapskritieslaikinojisukilėlit\ vyriausybė išsiuntinėjo į apskrities
nue~~eliussavo atstovusorganizuoti valdžios ir kariuomenės. Kovo 26 d. i
Kraziu~atvykoapskritiessukilėlių vyriausybės atstovai' - regentas Ignotas
Bur_b~ u S~ef~nas_ Gruževskis, turėję sudaryti sukilėlit1 valdžią Kražiuos e ir
kar~1daliniISffilestelėm1, gimnazistt1 ir apylinkit1 gyventoJ·ą Kitą dieną i
Krazms
. atvykotrec•rnsIS
· · suk·1 1e·1·1ų va ldz1os
• • atstovas - Krazh1 • ap)rlinkės dvari .-
ninkasVolfgangasBatiblev1c ·•m · s. Jo jSa
· kymu bazny • c101c
• . . po pamaldq buvo
1831 metų jvykiai 33
keibta apie prasidėjusį sukilimą. Gimnazijos mokytojai ir mokinia i kop-
rioje išklausė pam~l?as _~ p~ašė J?i_e~opala!~?s suk~ėliams. Di rekt ori us
/oaujotas ir m_okyto1a1pr~~eke su k~_eliq va ld zia1. Kape~onas J.Jo~~~as at-
kirai prisaikdmo moksleivius. Krazmos e buvo suorganizuota su kilehų po-
~icija, gimnazijos kasa perduota ap skriti es valdžiai. Valsčiaus dvarinink as
Jonas Chl opickis ir K.Rohozinskis suformavo Kražit\ legioną, į kurį įstojo
daug gimnazijos mok sleiviq 17• Jq būrys, vadovaujamas poručiko Edva rd o
Narbuto, balandžio 5 d. dalyvavo mūšyje su rusų kariuomene ties Vid ukle ;
čia buvo sunkiai suž eis tas pulko vadas kražiškis V .Baublevičius . Nemažai
Kražit\ moksleivit1 buvo ir kituos e sukilėlių daliniuose. J.Rimkevičius vado -
vaujamame 28-ame pulke buvo 8 Kražių gimnazistai: A domas Underovi -
čius, Jonas Baginskis, Andrius Kn ys tautas , Zenonas Giediminas, Hipolit as
Vencevičius, Tamaušas Milevskis, Zacharijus Butvydas ir Karolis Skžakov-
skis. Veikliausi Kražiq gimnazijos mokytojai ir mokin iai, apskriti es sukilėlių
valdžios paskirti, tarnavo karininkais. Mokslei v iai V.Andriuškevičius ir Bo-
guslavas Bemackis bei mokytojas J .Ochmanas buvo žemaitijos pirmojo ulo-
nt\ pulko jaunesnieji leitenantai. Raseinit1 apskrities sukilėliq antrame ulonų
pulke leitenantu buvo mokytojas K.Gyderliejus, o jaunesniaisiais lei tenan-
tais moksleiviai M.Juškevičius, L.Krasnickis, H.N ovickis , J.Guderli ejus. Gim-
nazijos mokytojas filosofijos kandidatas Hilariona s Oko lovas dirbo sukilėlių
parako fabrike Žadvainiuose (netoli Rietavo). Kražit\ gimnazijos gydytojas
Justinas Kochanovskis buvo paskirtas Raseinių sukilėlit1 karo ligoninės gy-
dytoju 18•
Sukilime dalyvavo ir Kolainitl gimnazija . Prasidėjus sukilimui jos vado -
vybė paleido mokinius , kurit1 dalis prisijungė pri e sukilėlių; vienas iš j11bu-
vo - Leonardas Biržiška 19 •
Gegužės mėnesį mūst\ rajone prasidėjo aktyvūs sukilėli11 kariniai ve iks-
mai su ru st\ kariuomenės daliniais. Prieš Šaukėm1 apylinkėse kovojusius
K.Herubavičiaus ir kitt1 vadovaujamus sukilėlius gegužės 8 d . buvo pasiqsti
caro kariuomenės pulkininko Bulgakovo kariniai daliniai , kuriuos sudarė
du jungtiniai jėgerit1 batalionai , 49 kazokai , 36 pa sienio sargybiniai su 4 pa-
trankomis . Sekančią dieną rusq kareiviai susidūrė su sukilėliais prie Šaukė­
nq. Po šių kautynit1, kuriose 7 sukilėliai žuvo, o 2 bu vo paimti į nelaisvę,
sukilėliai buvo priversti pasitraukti iš Šaukėnq 20 • J.Sirevičiaus raitininkq bū­
rys gegužės 20 d. per Kražius atvyko į Kelmę, o vėliau - į Kražius. Kražiuose
jie apsirūpino maistu ir pašarais žy dt1 kahale, o Kelmėje - maga zine 21.Tuo
metu G.Bagdonavičius ir D.Stravinskio sukilėlių būriai, išvengę susidūrimo
su N .Sulimos rust\ daliniu , bazavosi Tytuvėnuose. Nuo S.Malinovskio ulo -
~-11persekiojimo į Tytuvėnq miškus pasitraukė ir S.Kalinauskio b ei A.Jacevi-
c~a~1ssukilėliai. Jie susijungė su kitais Tytuvėm1 apylinkėse stovėjusiais bū­
na1s. Tytuvėnq miškai tapo Raseinit1 ir Šiauliq apskričitl sukilėliq koncen-
tracijos punktu n .
 34 VaclovasRimkus
1831 metų įvykiai 35

Įsakymą numalšintisukilimą ?avo 4-o~ios pėstinin~tl divi~ijos jungti nariai - Šiaulitt apskrities sukilėlių viršininkas majoras Pranciškus Šemeta,
nės brigadosvadas, generolas maJoras F,šu:~ana_s,ku~1s,vsvu 7_Ir 8 Jėgen Raseiniq apskrities sukilėlių valdžios atstovas Ščensnas Pšeciševskisir Tel-
pulkų batalionaisir 4 patrankomisiš Daufil:'11io _tvirtoves 1szy~1~voį Rasei . šiq apskrities sukilėliq valdžios atstovas StanislovasGadonas 25. Šivyriausy-
nių ir Telšių apskritis.Gegužės 24d. jo batalionai ~ar_tu~u pulkininko T.Bar . bė veikė prie·žemaitijos ginkluott1jų pajėgų vado pulkininko Juozapo Šima-
tolomiejausvadovaujamuleibgvardijosraitt\j~ p1ome~1ų ~skad~onu atvykonovskio štabo. Ji rūpinosi sukilėlių kariuomenės organizaciniaisir materiali-
į Kražius.Miestelyjestovėjęs sukilėlių būrehs, saugoJęs Į nelaisvę pahn niai5reikalais, kreipėsi į Laikinąją lenkų centrinę vyriausybę Lietuvoje,pra-
poručiką Ušakovą irjo 20-tieskazokų būrį, spėjo laimingai pasitraukti. T.Bar. šydama ją oficialiai patvirtinti, o apskričių sukilėlitl valdžioms įsakė vykdyti
tolomiejusapsistojovaistininkoname ir ryžosi sutramdyti kražiškius. Se: jos nurodymus. Tytuvėnuose buvo įkurtas didelis šovinių bei patrankų svie-
kančią dieną ištikimybę carui prisiekė gimnazijos mokytojai, o gegužės 26 dinių fabrikas, kuriam vadovavo sukilėlių artilerijosmajorasK.Vagneris.Čia
- ir valsčiaus dvarininkai.Po to Širmano ir Bartolomiejaus daliniai išvyko· buvo liejami sviediniai patrankoms, kartečei, šoviniai bei kulkos šautuvams,
Varnius.Gegužės 28d. persekiodamas Sirevičiaus sukilėlius Bertalomiejalll gamh,ami ietigaliai, medžiaga ginklų gamybai buvo renkama iš vietinių gy-
dalinysišvykoį Užventį. Pakeliuijis apsilankė Kolainitl karmelitų vienuoly. ventojų 26• Pulkininko J.Širnanovskiosukilėliai gerai įsitvirtino Tytuvėnuose.
ne. Gegužės 30d. naktį atvykęs į Užventį Bartolomiejus apsistojo kunigaikš. Jie apkasė miestelį žemės pylimu, įtvirtino Bernardinų vienuolyną ir kitus
čio DruckioLiubeckiodvare. Vakare jo vadovaujami kareiviai susirėmė su mūrinius pastatus, juose įrengė šaudymo angas. Vienuolyne buvo įsteigta
sukilėliais girioje,kur vienasrust1pionierius buvo nukautas ir vienas sužėis. sukilėlitl ligoninė, sukaupta nemažai maisto atsargų • Šiaulių apskrities su-
27

tas. Padėti Bartolomiejuiį Užventį atvyko artiler.ijos kapitonas Brimeris s~ I kilėlitl

sukilėlių
vadai K.Herubavičius ir P.Šemeta Tytuvėm1 apylinkėse rinko vyrus į
būrius 28 • žemaitijos centrinė vyriausybė gyvavo neilgai. Birželio30
vienapatranka ir pėstininkų batalionu. Gegužės 31 d. kapitono Datagan
1
kareiviaisiautė girioje.Tos pačios dienos vakar.e Bartolomiejus išžygiavo j d. Širnanovskis pranešė vyriausybės pirmininkui E.StanevičJui, kad Laiki-
Telšius.Iš ten birželio4 d. su kavalerija grįžo į Užventį, bet čia Sirevičius noji lenkti centrinė 29 vyriausybė Lietuvoje nesutiko aprobuoti Zemaitijoscen-
trinės vyriausybės •
sukilėlių neberado.Persekiodami sukilėlius rusq raiteliai Sirevičiaus gur•
Domininko Daubario vadovaujamas sukilėlitt būrys, veikdamas kartu
guolę užpuolė Kolainiuose.Įsiplieskė nuožmus mūšis, kuriame rustl kariuo-
su A.Kamenskiu, birželio 24 d. sėkmingai kovėsi su rusq kariuomene Šaukė­
menė atėmė iš sukilėlių 54vežimus su maistu, paėmė 4 belaisvius. Birželio5
nq parapijoje ties Burniais 30•
d. Bartolomiejus su kavalerija,dviem patrankomis ir 8-tuoju jėgerit1 pulku Birželio 27 d., palikęs nedidelę įgulą Tytuvėnuose, pulkininkas J.Šima-
atvykoį Beržėnus. Pakeliuijis sudegino kaimą, kuriame nukovė Losiauskį. novskis su pagrindinėmis sukilėlitt pajėgomis išžygiavo į Šiaulius 3 1, Pralai-
NakvojoNalenč GorskioBeržėnų dvare. Birželio 6 d. rytą pulkirtinko Barto- mėję mūšį ties Šiauliais J.Šimanovskio sukilėliai atsitraukė į Tytuvėnus. Lie-
lomiejausdalinysŠaukėnuose susijungė su generolo majoro Širmano rinkti· pos 6 d., traukdamiesi nuo rusų rezervinės armijosčia atėjo ir generolų A.Gel-
ne ir išžygiavoį Šiaulius23• gaudo, D.Chlapovskio, P.Rolando, o liepos 7 d. - ir K.Visnievskiosukilėliq
Šiaulių apskritiessukilėlių kariuomenės vado Pranciškaus šemetos su· daliniai. Liepos 8 d. į Kelmę atsitraukė ir F.Kososukilėliai 32,
kilėliai veikė Tytuvėnų ir Šiaulių parapijose. Generolo Juozapo Šimanovskio Liepos 6 d. Tytuvėnuose įvyko sukilėlitt tarybos posėdis, kuriame daly-
sukilėlių būriai telkėsi Raseiniuose ir ruošėsi pulti Šiaulius. Birželio 13 ~- vavo A.Gelgaudas, D.Chlapovskis, F.Roland~s ir J.Š~manovski_s. ?ary~a
Šimanovskissu sukilėlių daliniais išžygiavo į Šiaulius. Pakeliui jie sustojo kruopščiai aptarė Šiauliq miesto šturmo planą rr nutare bendronus Jegonus
Tytuvėnuose, kuriuose rado Šiaulių apskrities sukilėlių viršininko K.Heru· užimti Šiaulius. Liepos 7 d. A.Gelgaudo, D.Chlapovskioir F.Ro~andos~ė­
bavičiaus ir P.šemetosdalinius - juose buvo apie 3 tūkstančiai pėstininkų ir liai žygiavo Šiauliq link per Pašiaušę, Bubius, o gene~ola~!;Š~anov~~- -
500raitelių su 3 patrankomis. Vadai nutarė bendromis jėgomis pulti Šiau· Pakapės bei Rekyvos keliu. Šį kartą sukilėliai prie SiaulittV1S1S~~1 pra~a~eJ.?
lius.Tačiau žygisbuvo nesėkmingas 24• ir nutarė trauktis į Prūsiją • A.Jacevičius su pusantro tūkstanc10 ~ukilelių 1S
33

Birželiomėnesį padėti sukilėliams iš Lenkijos atvyko generolo Antano Kražitt pasuko per Ganypravos kaintą?elši~ krypy~m, o ~.Koso_rrF.R_olan-
Gelgaudoir D.Chlapovskiovadovaujamos kariuomenės dalys, kurios, pra· do sukilėliai iš Kuršėnq traukėsi per Uzventį J.i. SuzeIStuosmspalikę U~ve;:-
laimėjusios mūšį prie Vilniauspasitraukė į Tytuvėnus. Raseiniq, Šiaulitt ir tyje su 5 tūkstančiais sukilėliq liepos 10 d. jie atžy?iavo_į _Pav_~~enę rr c1a
Telšiqapskrič~ų sukilimovaldžios atstovai birželio 21 d. susirinkę Tytuvė· sustojo poilsiui 35 • Besitraukiančius sukilėlius visaIS keliaIS_v1JOSI ruSll k~-
nuoseišrinkoZemaitijoscentrinę vyriausybę, kurią sudarė: vyriausybės pir· riuomenė. Rusijos armijos centrą sudarė generoltt lvano Delindshauzeno rr
mininkas- Raseiniqapskrities sukilėlitt viršininkas Ezechelis Stanevičius;
 36 VaclovasRimkus
Ofenbergo kareiviai . Kairiajame sparne l<i
mėje stovėjo pulkininkas V.Knoringas, 0 ~
makščiq - Kaltinėnq linijoj e - ge n ero las F&
kenas • Ofenb ergas per Slabadą (dab·
36
Ramučiai), Kolainius a tvyko į Pav anct: 1 ra itini.nkt1 pulkui, kuris balandžio 8 d . puolė Raseiniuose įsitvirtinusį pulki-
kur susijungė su Delings hau ze nu ir net~
tai užklup o sukilėlius. Ties Pavande ne ~
pos 11 d. įvyko atkaklus lemiamas tnUš \ su pulku dengė kitq sukilėlių daliniq traukimąsi. Rugsėjo 15 d. pasitraukė į
kuriame dalyvavo apie pustrečio tukstai
čio rusqkar eiviq ir 5 pabflklai. Sukilėliai g,
lutinai buvo sumušti 37• Pri e Pavandenės žt
vo Šiauliq apskriti es sukilėlių raitininkų v1
das J.Grirnaila, du karininkai , 150 sukilėli
pateko į nelaisvę. Rusq I.D elingshauzen
dalinyje buvo sw1kiai su žeisti Kijevo hus,
Sukilimo dalyvė n1pulkovadas pulkininkas G.Rot enhe~
AntaninaTamašauskaitė. Dono kazokt\ pulko vadas majoras Koni
Kražit1istorijos muziejus povas ir 6 karinin kai. Apie 100 rusti karel vojo su kazokais prie Ariogalos. Vėliau su savo eskadronu stovėjo prie Ne-
viq buvo nukauta ir s unki ai sužeista 33•
Malšinantnedidelius sukilėliq būrius Kelmės rajo n e dalyvavo tukstan
čiai rusq kareiviq, tačiau pergalei pasiekti prireikė ne t ke turiq mėnesią Ca
ro administracija,norėdama užsitikrinti didesnę armijos pagalbą, savo ata
skaitoseir pranešimuose didino sukilėliq skaičią Pavyzdžiui, buvo nurod o
ma, kad liepos 8 d. ruošiantis pulti Šiaulius Tytuvėnuose susibūrė generol,
DezideroChlapovskio vadova ujami sukilėliq pulkai , kuriq gretose buvę nt!
17 tūkstančių ginkluott1vyrq • 39
1831metų sukilime pasižymėjo ir keletas mūsq kraštiečiq, sukilimo va·
dų. Kelmės dvarininkas, sukilėlių būrio vadas Julius Gruževskis (1808-1865
savo dvare sutelkė sukilėlių būrį ir 1831 m . kovo 26 d. drauge su B.D.Kali·
novskiuir I.Stanevičium ~ėmė Raseinius, nuginklavo rusti kariuomenės įgu·
Ią. Vėlia~ jis va~ova~o.2:ma!tijos u!o~tl pulkui (550 sukilėlit1), kovėsi su
rusų kanuomenes dalimaJSpn e RaSemu1, šeduvos, Eržvilko, Dubysos, den·
gė A.Gelgaudo kariuomenės atsitraukimą į Prūsiją. Emigravo į Prancūziją,
paskui gyveno Šveicarijoje 40•
Rase~iq apskrities sukilėliq vyriausiasis vadas ir karo teismo pirmini.n•
~as Ben~d~tas D?broslavas Kalinovskis gimė Baltmiškio dvar e (Kelmės ra·
J?nas, L.10~4 .ap~linkė), Raseiniq apskrities pilies teismo prezidento Jono Ka·
~ovskio seunoJ~· M~kėsi apskrities mokykloj e, 1816-1822 m. studijavo Vil·
maus, Vrocl~vo.~ He1delbergo universitetuos e, priklausė patriotinėms stti·
~-:n~ organIZacIJ~ms. 1826-1827 m. kalintas Varšuvoje , vėliau policijos prie·
ziuroie apgyvendmtas tėvo dvare Baltmiškyje . 1831 m eh1 sukilimo pradžio ·
1831 metq jvykiai 37
je jis buv o Raseinių apskrities sukilėliq slaptojo komiteto narys. Kovo 26 d .
su savo sukilėlių būriu dalyvavo užimant Raseinius ir suformuojant sukilė­
liq valdžią apskrity je. Vėliau vadovavo vadinamajam žemaitijos pasiutėlių
nink o Bartolomiejaus karinį dalinį ir privertė jį pasitraukti į Prūsiją. Gegužės
10 d . kovėsi su gen erolo majoro P.Renenkamfo kariuomene prie Kretingos , o
gegužės 13 d. šturmav o Palangą. Po liepos mūšiq prie Pavandenės ir Varnių
Prūsiją, iš ten persikėlė į Prancūziją, buvo Paryžiuje įkurtos Lietuvių draugi-
jos narys 41•
Iš Kelmės valsčiaus Pav engritl dvaro kilęs bajoras, 1831m. sukilėlit1 ulonų
eskadrono vadas kapitonas Karolis Jautokas pirmasis Lietuvoje pradėjo su-
kilimą. Jis su sukilėlitĮ būriu kovo 25 d. užėmė Kelmę, paleido valdžios į
rekrutus paimtu s valstiečius ir sukvietęs miestelėnus paskelbė sukilimą. Tą
pačią dieną jo būrys puolė ryšit\ ir kelių inžinerijos korpuso kareivius prie
Ventos - Dubysos kanalo ir paėmė į nelaisvę 6 rusų karininkus ir 92 karei-
vius. Kovo 28 d. jo vadovaujamas 50 raitininkų ir 150 pėstininkų būrys ko-
muno, buvo karo viršininkas Veliuono je. Dalyvavo gegužės 19 d . mūšyje su
rusų kariuom en e prie Eržvilko 42 •
Mūsq rajone Padubysio dvare 1798 m. gimė vienas aktyviausių 1831 m .
sukilimo vadq Ezechiejus Stanevičius. Jis studijavo Vilniaus universitete. 1820-
1826 m . Raseinitl apskrities pilies bei žemės teismų pirmininkas , 1826-1829-
· apskrities bajon1 vadovas (maršalka), baudžiavos panaikinimo šalininkas .
1831 m . pradžioje išrinktas Raseinių apskrities sukilėliq komiteto pirminin-
ku , vėliau vadovavo apskrities kariniam daliniui. Birželio 21 d. Tytuvėnuo­
se išrinktas žemaitijos sukilėlitl centrinės vyriausybės pirmininku. Liepos
mėn. iš Lietuvos pasitraukė pagrindiniai sukilėlitl daliniai , o Stanevičius su
)
savo būriu priešinosi rusq kariuomenei iki lapkričio mėnesio. Paskui pasi-
traukė į Prūsiją ir emigravo į Prancūziją. Paryžiuje priklausė radikaliai Lie-
tuviq draugijai '13•
Adolfas Pšeciševskis gimė 1805 m. Paverpenyje (Kelmės valsčius), mirė
1869m . Plūsčiuose (Kražiq valsčius). žemaitijos bajorų veikėjas, 1831m . su-
kilėlit1 būrio vadas, Kražiti gimnazijos auklėtinis . 1823-1826m. Vilniaus uni-
versitete jis studijavo lotyntl ir prancūztl kalbas ir literatūrą, retoriką, poeti-
ką, visuotinę literatiirą. Gavo filosofijos kandidato laipsnį. Vėliau įsigijo Plūs­
čiq dvarą prie Kražiq. 1828m . tarnavo Vilniaus likvidacinėje komisijoje miesto
finansinėms organizacijoms patikrinti. 1829 m . pakeltas į kolegijos sekreto-
rius. 1831 m. pradžioje buvo Raseinit1 apskrities slapto sukilėlitl komiteto
narys. Kovo 29 d . apskrities sukilėlitl valdžia pasiuntė A.Pšeciševskio ir S.But-
kevičiaus pėstininkq ir raitininktl bfui.us padėti vietos sukilėliams užimti Šiau-
 Vaclovas
Rimkus
38
!ius.Kovo30d. su savobūriu padėjo Panevėžio apskrities sukilėlit1 kornit
tuiorganizuoti apskrityjesukilimą ir užimti Panevėžį. 1837 m. išrinktas R::
bajorų vadu •
44
seiniqapskrities
Mūst\ rajonekryžiavosi irsukilėlės, karžygės, garbės vadės Emilijos Pila.
terytės kovoskeliai.Josbūryje buvo ir dvi kražiškės merginos. Tai E.Pliate.
rytės adjutantė, buvusiKražių gimnazijosmoksleivė Marytė Rašanavičifttė
ir buvusiKražių moterų benediktiniqauklėtinė Antanina Tamašauskaitė.
Kaiprasidėjo sukilimas, A.Tamašauskaitė turėjo tik 16 metą Sužinojusi, kad
kelmiškiai bajoraiJ.Gruževskis ir K.Jautokasorganizuoja sukilėlitl dalinius
ši romantikė merginaslaptapabėgo iš vienuolyno, paėmė miestelyje pri~
tvoroskažkieno pririštą arklį, užsiritoant balno ir dingo tolumoje. Antanina
Kelmės apylinkėse susiradosukilėlius ir buvo priskirta J.Gruževskio vado-
vaujamam Raseinių apskritiesPirmajamžemaičiq raitelitl daliniui. Netru-
kussukilėliai ją praminė "Bebaime",nes mergirtos drąsa visuose susirėmi­
muosesurusqkareiviaisstebirtonet senus ir patyrusius kovos draugus. La-
biausiai A.Tarnašauskaitė pasižymėjo mūšyje prie Mankūnt\ (Raseinit1 rajo-
ne),kurGruževskio ulomieskadronaskovojoprieš kelis kartus skaitlingesni
priešą. Antanina pirmojipasukožirgą priešo lirtk ir žaibo greitumu atsidūrė
surnišusit1 rust\kareiviqbūryje. Nuo jos kardo smūgių krito keli kazokai.
Vėliau Tamašauskaitė susiradoEmiliją Pliaterytę ir Marytę Rašanavičiūtę ir .
visostryskovojoK.Parčevskio, o vėliau generolo A.Gelgaudo daliniuose.
Liepos 8 d. (sukilėliams puolantŠiaulius)A.Gelgaudo kairuomenę ir S.Ma-
sevičiaus sukilėlius prie Rekyvosežeronelauktai užpuolė pulkininko Lach-
manorusų kariuomenės dalinys.Per susidūrimą sukilėliai buvo sumušti
300įt1 kard~iss~apo~,.ap~e.250 pat~ko į nelaisvę. Mūšyje dalyvavusio~
E.~li~teryt~,, .•Ras~~v1c1?te1 ~ Tamasauskaiteipavyko ne tik laimingai iš-
trūkti, ~etir 1Sgelbe~ kelisvezlffiussu girtklų likučiais ir pinigtl kasa. Liepos
~Od-yneP~v~den~~ A.Tamaš~uskaitė dalyvavo savo paskutiniame mūšy·
Je.Uzdrąs~ ir d1dvyns~~ą s~~lių valdžiajai suteikė puskarininkės laipsnį
apd_~van~J~_Kar? kryz1cus. Sukilimuipralaimėjus Antanina Tarnašauskaitė
pereioP~,J~s s1en~, ištekėjo už sukilėliq kapitono V.Veržbickio 45.
.. ~aziq g~~ZlJOSmokytoją, sukilėli11 leitenantą K.Guderliejt\ ir moks·
1ei~~Jaun~IŲ)I _leitenantą M.Juškevičių Antrojo ulonų pulko vadas K.Hoba·
reV1 c1usd pnstateap?ov_anoti Karokryžiumi už drąsą kovose su priešu birže·
lio 16 .,puolantS1aulius 46•
.Sukilimą' rėmė Tytuvėnų bemardirtt\vienuolyno vienuoliai Erazmas Švil·
~y~ ir Baranauskas, kuriešiamtiksluirinko aukas. Į sukilimą· •v „ 7 · o·
!irubernardin a,. 47. 1se10 vienu l
.. N:~ą vaidmenį suvaidirtoir sukilėlių vietos valdžia: Užvenčio para·
:~m~kas_M:°o~ševičius, Šaukėm1 ir kitt1 parapijt\ sukilėlit\ virŠi·
P~Jo;
nm a,.Jiermkoir siuntenaujokusį apskričiq kariuomenes, organizavo dra·
1831 meh1 ivykiai 39
bužitt ir apavo siuvimą, tiekė sukilėlių dalinialll$ maistą ir pašarą, prižiūrėJ. 0
.. ~8
tvarką savo parap11ose .
Sukilimui pralaimėjus, dalis sukilėlių pasitraukė į užsienį. Prieš tuo s
kurie pasiliko savajame krašte , caro valdžia ėmėsi represijų. Miesteliuo s~
įkurdinti baudžiamieji būriai rykštėmis vertė gyventojus paklusti valdžiai ,
areštavo ~. trė':1ė į Si?~ą. sukilirn? ?alyvius. Kražių gimnazijos mokytojas
K.Guderlie1us rr mokuua1 V.Andnuskevičius, B.Bemeckis, J.Juškevičius bei
keli kiti buvo priskirti antrajai valstybinių nusikaltėlių kategorijai ir teisiami
karo Jauko teisme. Mokytojai J.Ochmanas, J.Slorninskis, H.Okolovas ir ka-
p~lio~as J.J~_man~asbu~o pašal~ti iš gimnazijos ir atiduoti policijos priežiū­
ra1.G1mnaz11osdrrektonus I.Dau1otas, mokytojai E.Bieliauskas , A.Dambraus-
kas, V.Hurčinas, J.Krauzė, J.Narkevičius ir kiti, pareiškę caro valdžios atst o-
vams atgailą ir atnaujinę ištikimybės priesaiką carui, išvengė bausmės 49 •
Už dalyvavimą sukilime Dotnuvos vienuolyno viršininkas Antanas
Daukšc:1. buvo nubaustas keturių mėnesių rekolekcijornis Kolainių kannelitų
vienuolyne , jam buvo uždrausta eiti ordine atsakingas pareigas 50 •
Pasitraukusio į užsienį sukilėlių vado Ezechielio Stanevičiaus Saudinin-
kų ir Juozapavos (dabar Maironiai) dvarus caro valdžia konfiskavo , dalį jų
_išdalijo žydams už tai, kad kažkuris jų išdavė Stanevičiaus būrį rusams 51 •
Po sukilimo buvo uždaryta Kolainill mokykla, o Kražių gimnazija per-
kelta į Kauną.
Mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje , rusinimo politika tapo dar aršes-
nė.
Išnašos:
1. Daugirdaitė-Sruogienė V. Lietuvos istorija . V., 1990. - P .225-226.
2. Ten pat.
3. Tyla A. Ir šiandien jaučiamas vaidmuo/ / Komjaunimo tiesa. 1967. Kovo 25.
4. Purėnas P. 18.31metų sukilimas Lietuvoje. K., 1931. - P.31.
5. Ten pat. - P.23
6. Mickevičius A. Vėlinės. V.-1958. - P.161.
7. Juodieji broliai. - Tarybų Lietuvos enciklopedija. T.2., V. - 1986. - P.146.
8. F.!dintas A. Apie 18.30-31metų sukilimą// Komunistinis žodis . 1974. Lapkričio 19.
9. Rimkus V. Pim1asis patvaldystės štum,as / / Komunistinis žodis . 1971. Gruod žio 7.
10. Nezabitauskas A. Dar apie Kelmę/ / Komunistinis žodis. 1964. Biiielio 6.
11. Eidintas A. Apie 1830-31 metų sukilimą // Komunistinis žodis. 1974. Laokričio 19.
12. LVlA. F.437. Ap.1. B.428. P.1-2. •
13. Sliesoriūnas P. 1830-18.31metų sukilimas Lietuvoje . V., 1974.. P.135-136.
14. Sl!eso~ūnas F. Audringų įvykių sūkuriuose // Komjaunimo tiesa. 1967. Kovo 25.
p_ _ lS. Slwsonūnas F. Nežinomas Kražių gimnazijos istorijos puslapis // Kraštotyra. v ., 1967. .
79
16, Purėnas l'. 1831 metų sukilimas Lietuvoje. K., 19:11.- P.33.
 40 VaclovasRimkus
-
17.Slicsoriūnas F.NežinomasKražių gimnazijospuslapis // Kraštotyra. V., 1967. - P.79•80
18.Tenpat.• P.81-83. ·
19.Valančius M.Raštai.V., 1972.T.2.· P.267.
20. Eidintas A. Apie 1830- 31metų sukilimą // Komunistinis žod is. 1974. Lapkričio 19.
21.LVIA . F.437.Ap.3. B.87 . P.448; B.88. - P.340. Vaclovas Rimkus
22.Sliesoriūnas F. 1830-1831 metų sukilimasLietuvoje. V., 1974. - P.249, 254.
23.Stepo naitisV. Pik.Bartolomiejaus veikimas Lietuvoje 1981 metais/ l Karo archyvas.
1935. T.6.· P.63-64. Antano Mackevičiaus takais
24.Sliesoriūnas F.1830-1831 metų sukilimasLietuvoje. V., 1974. - P.26O,32O.
25. Žemaitijoscentrinė vyriausybė. - Tarybų Lietuvosenciklopedija. V., 1988, T.4. • P.649.
26. EidintasA. Apie1830-31 metų sukilimą // Komunistinis žod is. 1974. Lapkričio 19. Po 1831 metq sukilimo užaugo nauja karta, kuri nebegalėjo pakęsti caro
27.Sliesoriūnas F.1830-1831 metų sukilimasLietuvoje. V., 1974. · P.322. priesp au d os, represiją okupacijos . Pask elbus caro amnestiją, sugrįžo nema-
28. Tenpat.· P.320 . žai emigrantų, padaugėjo šviesuomenės. Po Krymo karo susvyravo Rusijos
29. LVIA.F.437. Ap.3.B.75.P.56. galybė, valstiečiai nusivylė žemės refo rma , bud o tautinė sąmonė, brendo nau-
30.Daubaris(Daubaras) Domininkas.- Lietuviškojienciklopedija. K., 1937. T.6. Sk.n.
31.Sliesoriūnas F.1830-1831 metų sukilimasLietuvoje. V., 1974. - P.323.
jo sukilimo nuotaikos. Bažnyčiose pradėtos giedoti patriotinės giesmės, vy-
32. Tenpat.· P.324,338,339. ko manifestacijos 1•
33.Tenpat.· P.339-340. 1861 m . birž elio 11 d. "Kražių parapijos bažnyčioje per pamaldas atvykę
34.Tenpat.· P.346 -347. tikriausiai iš Balčiq dvaro vyrai ir moterys gedulo rūbais sugiedojo populia-
35. Purėnas P. 1831metų sukilimasLietuvoje. K., 1931.• P.92-93. rų patriotinį himną, tuo atkreipdami visų maldininkų dėmesį. Svarbiaus ios
36.Tenpat.• P.94.
37.Ki~inasV.Gen.Gedgaudožygisi Lietuvą ir jo jvertinimas/ / Karo archyva s. 1935.T.6. giedojimo iniciatorės buvo Balčių dvaro savininko Bronislovo Leonausko
· P.44. duktė (vardas nežinomas) , jos sesuo - dvarininkė Slavočinskienė, pono še-
38. Sliesoriūnas F.1830-1831metų sukilimasLietuvoje. V., 1974. - P.349. · metos žmona, o iš vyrq - grįžę atostogų universiteht studentai . Iš Kražitt šis
39. giesmininkq būrelis išvyko į Kolainius , kur prabuvo vieną dieną. Per Sekmi-
40. GruževskisJulius.- Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1966. T.l. - P.612. nių šventę Kolainitl bažnyčioje vėl sugiedojo tą patį himną 2 •
41.RimkusV. Baltmiškio "pasiutėlis"// Komunistinisžodis. 1971.Gruodžio 25. 1861 m. kai kuriose Raseinių apskrities vietose pasirodė maištingi laiš-
42. Sliesoriūnas P. 1830-1831 metų sukilimas Lietuvoje. V., 1974. - P.22, 64, 135, 141, 250, kai, kuriuos e buvo reiš kiamas baudžiauninkų nepasitenkinimas dvarinin-
253;Bičiūnas V.1831m. sukilimasžemaičiuose// Trimitas. 1931. Nr.13. - P.245.
43.Stanevičius Ezechielis . · Mažojilietuviškojitarybinė enciklopedija. Vilnius . 1971. T.3. · kais, kritikuojamas baudžiavos panaikinimo manifestas. Šiuos laiškus rašė
P.89-90. valstiečiq kilmės v aistininkas Stasiulevičius, gyvenęs Tytuvėnų apylinkėje.
44. Lebedys J.SimonasStanevičius. V., 1955.- P.148. Jissavo anticarines pažiūras dėstė ir valstiečių sueigose, net dalyvaujant val-
45. RimkusV.Sukilimoverpetuose// Komunistinisžodis. 1987.Sausio 10. džios atsto va ms. Rusų administracija jo veiksmus įvertino kaip agitacinius ,
46.Sliesoriūnas F.NežinomasKražių gimnazijosistorijos puslapis . - Kraštotyra . V., 1967. ·
P.83. nepaprastai kenksmingus ir pavojingus. Valdžios pareigūnai 1862 m. balan-
47.JanulaitisA . Praeitisir jos tyrimorūpesčiai. V., 1989. P.27O, 271. džio 4 d. Tytuvėm1 valsčiaus su eigoje pagrasino Stasiulevičiui už agitacines
48.Sliesoriūnas F.1830-1831 metų sukilimasLietuvoje. V., 1974. - P.96, 97. kalbas areštu, o Kauno gubernatorius V.Nazimovas įsakė policijai jį griež-
49. Sliesoriūnas F.NežinomasKražių gimnazijosistorijos puslapis. - Kraštotyra . V., 1967. · čiausiai prižiūrėti 3
•
P.83-84.
Mūstl rajono miest eliuos e 1862 m. pasirodė antivalstybinio turinio atsi -
50.DaukšaAntanas.· Lietuviškojienciklopedija.K., 1937.T.6. Sk.164.
51.Atkastoskapinės sukilėlių?// Lietuvosžinios. 1934. Liepos 6. šaukimai su lietuvišku tekst11 "Broley žiamajtei ...". Jų autorius Karolis Sa-
52.šapokaA. Lietuvos istorija.K.,1936. . P.464. vickis hto metu iš Varšuvos buvo atvykęs į Tytuvėnus pas savo seserį Blaže-
vičienę (jos vyras - mokytojas). Kauno gubernijos viršininkas slaptame rašte
~ilniaus karo gubernatoriui pranešė, kad kovo 19 d. ant Šaukėnų bažnyčios
sienos rastas atsišaukimas lietuviq kalba. Jį su perlaužto kryžiaus atvaizdu
tuoj pat nuėmė vietos penkiašimtininkas. Surengus paieškas, kaltininktl ne-
rasta. Šie atsišaukimai balandžio 8 d. pasirodė ir ant Tytuvėnq bernardintl
 42 VaclovasRimkus
Antano Mackevi čia us taka is . 43

vienuolyno varpinės 5• Tirti jvykio j Tytuvėnus ba landžio 24 d . iš Ka un o

atvykožandan1komandosviršininkas majoras Ščerbakovas, tačiau at sišau-
kimų platintojų nesurado 6•
Įsisiūbavus sukilimonuotaikoms, Lenkijoje sudaryta Laik in oji na cion a-
linė Vyriausybė 1863 m. sausio mėn. manifes tu paskelbė sukilimą ir kvietė
priejo prisidėti Lietuvą. Po poros mėnesių susidarė Lietuvos provincijl\ Val-
dymoskyrius,kuris paskelbė panaikinąs luominius skirtumus ir kvietė v i-
sus j sukilėlių gretas.Sukilimovadovybė įvairiose vietose paskyrė m.iš kus, i
kuriuosrinkosidaugiausia medžiokliniais šauh1vais , dalgiai s, karda is ir ki-
taismenkaisginklaisginkluotivalstiečiai, amatininkai , bajorai . Karini t\ veiks-
m11juos mokė karininkai 7• Vadovauti visos Lietuvo s sukilimo karo ve iks-
mamsbuvopatikėta buvusiam Rusijos Generalinio štab o kapit onui Zig man -
tui Sierakauskui8•
Vieną pirm1u11 sukilėliq būrių Kelmės rajon e suorganizavo Ra sein it\ ap-
skritieskarinisviršininkas Zigmantas Citavičius . Tytuvėnų miškuo se bu v o Į

įrengta karinė stovykla, kurioie apie 250 sukilėlit\ mokėsi naud otis gink lais, 'r Į
atlikinėjo karinius pratimus. Šiame dalinyje apsiginklavimo ir mai tinim osi l

klausimaisrūpinosi buvęs rust\ kariuomenės karininkas Stanislovas Dauk-

~ -1
ša. Z.Citavičiaus būryje buvo taip pat Tytuvėnų dvaro ekonomas Mykola s ti-t
' Į:pf
Puidokas.Vėliau prie šios stovyklos prisijungė ir Jaroslavo Ciškevičiaus va-
~ '!,;
dovaujamisukilėliai 9• .,,..~
.:" .-. .
,-----...
Kražių apylinkėse 1863m. vasario - kovo mėnesiais sukilėli t\ būrį suda-
rė Plūsčių dvaro ūkvedys Povilas Šimkevičius. Jis siekė jtraukti i sukilimą
kuo daugiau vietos valstiečių. Netrukus jo vadovaujamas būrys išaugo iki
i
120ginkluotų vyrų. Ginklų Šimkevičius parsigabeno iš Prūsijos. Kauno v ai- T
vadijoskarinis viršininkas Boleslovas Dluskis j Šimkevičiaus būrj buvo at- l
siuntęs karini instruktorių Zenkevičių, tarnavusį Kaukaze veikiančioje Rusi- i
jos armijoje.Zenkevičius mokė sukilėlius karo meno ir vadovavo raitinin- 'r
kams. Būrys turėjo du vežimus, kuriuose važiojosi maistą ir vad11 daiktus. l
Maistą iš aplinkinių kaimų būriui tiekė raitininkai . Ginklai bu vo įvairūs, da- 1
lis sukilėlių visai jų neturėjo. Kulkas šautuvams liedavo gurguolėje. Būrys l Kelmės s ukilėliq būrio 1863 m . organizato rius Rap olas Pu tv inskis (1824-1901)
bazavosiKražių, Liolių, Lyduvėnų miškuose ir Tyh1vėm1 girioje 10•
PoetasJuozas Miliauskas - Miglovara prisimena , kad 1863 m . balandžio
4 d. jis sutikęs vyrukus, beeinančius į sukilėlių stovyklą. Kartu su jais p a-
! \
lėlis
Šilo Pavėžupio muzi ejus

ir įteikė jam Ra se iniq apskrities sukilėlit\ viršininko raštą, kuriame buvo

traukė ir Miglovara. Vakare dviem gurguolėm visi nuvažiavo pas sukilėlit\ liepta artimiaus ią sekmadienį bažnyčioje susirinkusi ems parapijiečiams per -
būrio vadą Bronislovą Leonauską ("Bronislauskį") į jo Žalpit1 dvarą. Čia juos
priėmė i būrį ir ariksti rytą nuvedė i stovyklą, kuri buvo n etoliese , miške.
Stovyklojevyrai 18 dienų mokėsi karinių pratyb11 11•
t l
l
skaityti pridėtą ats išaukimą. Už įsakymo nevykdymą buvo grasinama mir-
ties bausme. o Šv .Miši11 pas kleboną užėjo v ienuolyno kunigas Damuliaus-
kas ir pranešė, kad jis atsišaukimą perskaitė bažnyčioje ir kad pats p risided a
Pradiniame sukilimo laiktarpyje sukilėliai telkė savanorius, miesteliuo- pri e sukilėlią Vakare Dam uliausk as su vienu nepažįs tamu atėjo p as zakris-
se skelbė sukilimo manifestą, platino atsišaukimus. Kovo 24 d ., sekmadieni
pas Tytuvėm1 parapijos kleboną Andriq Petravičių atėjo nepažįstamas suki-
t lijom1 Lukoševič it\, įsakė jam atidaryti bažnyčią, iš kuri os jis pasiėmė kai
kuriuos daikh1s ir išėjo pas sukilėlius 12•
44 Vadova~
lUlllt\UO
Antan o Ma ckevičiaus takais 45
Kražiqklebonas Jonas Tautkevičius rėmė apylinkėse veikusį Povilo Šin1_
Balandžio 28 d . rytą į
kevičiaus sukilėlitl būrį pinig ais, maistu ir pašarais. Gavęs žinit1, jog šis bu-
Užventį atvyko apie 20 gin-
rys atvyksta į Kražius, kad nekilt1.1valdžiai įtarin10, klebonas išvyko į Skaud -
kluoh.1 Roberto Krasausko
vilę. Sekmadienio rytą sukilėliai įžengė į Kra žiu s, o vadai P.Šimkevičius ir
būrio vyrq. Jie penkiasde-
Banevičius užsuko į kleboniją. Čia juos svetingai pasitiko vikarai kun. Vla-
šilntininkui Buivydui liepė
dislovas Dembskis ir kun. Vladislovas Noreika. Sukilėlitl paprašytas Norei- tuoj pat mesti tarnybą . Su-
ka bažnyčioje pasakė pamokslą, o sukilėli11 atsišauki.Iną perskaitė Dernbskis l kilėliai atėmė iš prekybi -
kartu išaiškindamas jo turinį. Dembskis kalbėjo, kad bus atkurta Lie tu vos_ ninko J oselio Bermano
Lenkijos valstybė, panaikinta baudži ava, valstiečiai gaus žemės . Netrukus smuklės patentus degtinei
V.Dembskis, pasivadinęs Robaku , įstojo į Banevičiaus bnrį ir atliko bnrio ir tabakui pardavinėti. Pas-
kapeliono pareigas 13• Per kautyn es Varniuose buvo sužeis tas . Pasigydęs Už- kui iš Užvenčio valsčiaus
venčio miškuose, Dembskis vadovavo nema ža 1n sukilėliq daliniui. Vėliau v aldyb os jie paėmė visas
(
jam kartu su Povilu Bagdonavičiumi teko n1ušti kazokus prie Šušvės 14 • Vė­ knygas bei dokumentus, o
liau V.Dernbskis gydėsi Pavandenėje, pon11 Sakeli11 dvare . Pralaimėjus suki- iš valsčiaus viršaičio Filipa-
limui, Sakelis pasirūpino, kad jis išvy kh.1į užsienį 15 • vičia us a tėmė surinktus
Iš Kauno gubernatori aus G.Krigerio pranešimo Vilniaus gen era lgub er- mokesčius - 390 rublitl si-
natoriui Vladimirui Nazimovui žinoma, kad kovo 30 d. vakar e Vaiguvos dabru. Šiai pinigq su mai jie
parapijos klebonui kun. Baltramiejui Jurkovskiui sukilėliai įsakė p erska ityti išdavė pakvitavimą, kurį
atsišaukimą, kurį jis sekančią dieną ir perskaitė bažnyčioje susirinkusiems pasirašė tas pats Matu sevi-
parapijiečiams ~6 • č ius . Be to, g ąsd ind ami
Vėliau sukilėlitl būriai užpuldinėjo caro administra cijos įstaigas, naiki- nrirtimi , jie privertė Užven-
no raštvedybos dokum entus , ėmė savo reikalams valdžios pinigus , gadino čio kleboną kun . Stanislo-
ir ardė kelius bei tiltus , užpuldinėjo karinį transportą, atiininėjo ginklus. Iš vą Ged gaudą paskelbti
dvarų sukilėliai pasiimdavo vežiip.us, arklius, pakinktus, n1aisto ir pa šaro . bažnyčioje sukilėlit1 1nani-
r Antanas Mackevičius
Kauno gubernatoriaus pranešimu , kovo 18 d. 30 ginkluott1 sukilėlitl būrys festą 20
•

užpuolė Raseini11apskrities bajorų vado Jeronimo Pšeciševskio Tytuvėnti Gegužės 2 d. Šaukėnq

dvarą ir jėga paėmė 6 arklius bei du vežimus įvairaus maisto. Be to, sukilė­ valsčiausp ono Janavičiaus, atrodo Gaugarų, dvare, sukilėliai paėmė įvairių
liai sunaikino Tytuvėnų policijos nuovados viršininko raštvedybos bylas 17• daiktq • Po poros dient1 jie taip pat apsilankė Rapolo Putvin skio Šilo Pavė­
21

Balandžio 26 d . septyni ginkluoti sukilėliai užpuolė Vaiguvos valsčiaus ' župio dvar e ir išsigabeno nemažai daikh.122 •
valdybą ir iš ten paėn1ė visus dokumentus, knygas ir registrus. Paskui suki- Tytuvėn.11 dvare gegužės 12 dieną 15 raih.1 sukilėliq paėmė 3 arklius ir
lėliai nuėjo pas valdybos mokesčių rinkėją Karpovičiq ir atėmė jo surinktus 20 svan1 kumpio , o Bogužiškitl viensėdyje iš girininko Liutkevičiaus atėmė
156rublius. Karpovičiui jie paliko pakvitavimą, pasirašytą bnrio organizato- įvairit1 daiktq ir norėjo sunaikinti raš tinę, bet, girininkui prašant, ją paliko.

riaus Matusevičiaus (iš tikn1jt1 tai Robertas Krasauskas) 18 •
Šiaulių apskrities policijos viršininko M.Šablovskio pranešimu Kauno
gubernijos viršininkui, balandžio 27 d . dvylika sukilėlitl paėmė iš Šaukėntl
valsčiaus valdybos visus dokum entus, knygas ir antspaudus . Be to, jie at-
ėmė ir visų miestelio smulkių savinink11 patentus pardavinėti degtinę. Šau-
kėnų penkiasdeširn tininkui Paplauskui sukilėliai, grąsindami mirties baus-
me, įsakė tuojau pat mesti tarnybą. Po to jie išvyko į Šaukėnq savininko Ka -
zimiero Gorskio dvarą, iš kuri o paėmė dvikinkį vežimą, arklį, maišą avižq,
jautienos 19 •
Po keliq dient1, gegužės 19 d., sukilėliai vėl lankėsi Tytuvėnuose, kuriuo se
sunaikino policijo s nuovados raštinės bylas. Be to, bažnyčioje jie išklausė
iškilnlinga s pan1aldas 23 •
Rugpjūčio 3 d. sukilėliai, antrą kartą lankydamie si Vaiguvos miestelyje,
sun1ušė valdžios pareigflną penkiasdeširntininką Pocerią Iš dvarininko Jog-
nuno atėmė 3 arklius ir avižas 24 •
Rugpjnčio 18 d . Kerėžiq, Juodžit1 ir Beržėn11 dvaruose bei Užkalniq kai-
me sukilėliai atiminėjo arklius, maistą, pašarus 25 •
Rugpjūčio 29 d. Šaukėnuose sukilėliai nuplėšė generalgub ernatoriaus

skelbimą. Iš dvarininkoGruževskio atėmė 3 arklius, o iš pono Bagdonavi-
čiaus· visusarkliusir daug kitų daiktq 26•
Rugsėjo 4 d. ponoJanavičiaus Daustoriq dvare sukilėliai norėjo paimti
arklius, bet jt\ nerado, o Visg_irdų dvare paėmė kai kuriuos daiktus 27•
Iš grafoAdolfoHuten Capskio Beržėnq dvaro lapkričio 8 d . sukilėliai
paėmė trisvežimussu arkliais(po tris prie kiekvieno vežimo) 28•
Sukilėliai žiauriaisusidorodavosu išdavikais, nekenčiamais caro valdi-
ninkais , dvarininkais . Balandžio18d. Kauno gubernijos viršinink as prane-
šė, kad sukilėliai pakorė Kražiq bajorą Dylevskį 29•
Eidamiper Ličkūno Moluvėnq dvarą (netoli Užvenčio) gegužės 22 d .
sukilėliai suėmė ir išsivedė Viešvėnq kaimo seniūną Šilinskį, jo žentą Tadą
Šiūšę, Luokės penkiasdešimtininką Borkevičiq, Patumšiq miško žvalgą Ma-
žeiką. Juosvisus nusivarė į Tytuvėm1 miškus ir pakorė ant medžit1 šaką
Išsigelbėti pavyko tik T.Šiūšei 30•
JonoStanevičiaus ("Pisarskio")sukilėliq būrys liepos 4 d. užpuolė kuni-
gaikščio Druckio-Liubeckio Užvenčio dvarą ir jį apiplėšė, o mieste lyje pako-
rė šlėktą Petruševičių • Po kurio laiko sukilėliai sugavo išdaviką ir jį prigir -
31
dė Užvenčio dvaro bravorospirito statinėje 32•
Kražiuose sukilėliai mirtinai sužeidė šnipinėjanti lietuvį kurį asesorius
Zavemiovaspalaidojo. Už tai sukilėliai Zaverniovą pakorė ant medžio ša-
kos33•
Antano Mackevičiaus kl ėtelė, buvusi Morkiq ka ime
Antano Mackevičiaus takai s 47
Pelenėse, ant ąžuolo prie kelio , ilgai kybo jo sukilėlių pakarta s Kražių
miestelio šim tinink as Urbo n as. Stulgiuose ant medžio šakos sukilėliai pak o-
rė Levickį
34
•
Sukilėlių karinės pajėgos buvo gana stiprios , kai kurie miesteliai po ke-
lias dienas būdavo jtl rankose. Kražių valsčiaus gyventojai Lan kauskai prisi-
mena, kad per Sekmines jie, važiuodami į Kražius, Rarninkalnyj e radę stip -
rią sukilėlių sargybą, o Kražių miest elis buvęs pilnas jų kariuomenės 35 •
Caro va ldžia ėmėsi visų priemonių prieš sukilėlius, panaudodama ir
kariuomenės dalinius. 1863 m . kovo 9 d. Kauno gubernijos kariuomenės va -
das J.Maidelis įsakė Telšių kariniam virš ininkui F.Fišeriui sus tiprin ti Žemai-
tijos apsaugą pri e Palangos , nes gauta žinių, kad pajūryje bus išmesti iš už-
sienio sukilėliams atvežti ginklai. Palangos pajūrio ruožui sustiprinti Maide-
lis perdislokavo į Plungę dvi kareivh1 kuopas, stovėjusias Kelmėje 36•
Vėliau į Kelmės rajoną buvo įvesti nauji stiprūs armijos daliniai , kurie
pradėjo aktyvius kovos veiksmus prieš sukilėlius . Jau 1863 m . kovo pabai-
goje mūsų apylinkėse prasidėjo pirmieji sukilėlių susirėmimai su rusų ka-
riuomene. Pirmiausia jos vadovybė pasiryž o išsklaidyti Tytuvėnų miškuose
susitelkusius buvusio Rusijos kariuomenės artilerijos karinirlko Zigmant o
Citavičiaus vadovaujamus sukilėlius. Į Tytuvėnų miškus iš Raseirlių bu vo
pasit1stas majoras Levašovas su kuopa pėstininkų ir husarų eskadronu. Z.Ci-
tavičiaus sukilėlių stovyklą išdavė valstietis Jokūbas Kazlauskas , kuris kovo
24 d. atvedė kareivius i Pšeciševskio mišką. Stovyklą iš priekio saugojo dvi
eilės pačių sukonstruott1 medžių užtvarų, o iš šonų - balos. Kariuomenė žy-
giavo trimis voromis. Sukilėlių rinktinės va das įsakė karinirtkui Povilui Ci -
tavičiui su vyrais surengti pasalą prieš vieną iš puolančių rust\ vorų. Po trum-
po susišaudymo rusai atsitraukė. Sukilėliai bandė išsilaikyti sto vykloje , bet
iš kitos pusės pradėjo ataką rezervinis pulkininko Božerianov o dalinys , kurį
sudarė 3 kuopos pėstininktl ir eskadronas uloną Sukilėlių vadas Boleslovas
Kolyška, pastatęs 44 šaulius pamiškės pievos e, gurguolėms įsakė pasitraukti
į miško gilumą. Po valandos prie šo kariuomenė atakavo, bet taikli ais šūviais
?u~o atmušta . Tačiau netrukus susiorganiza vusi rust\ kariuomenė vėl sugrį­
zo ir puolė kairijį sukilėlit\ spamą, kuriame stovėjo Kleto Ciškevičiaus v ado-
vaujamas būrys. Po atkaklių kautynių kariuomenė sumušė sukilėlius ir įsi­
veržė į jt\ stovyklą. Citavičius su dalgininkais dar mėgino gintis , bet kareivių
ugnis išsklaidė jt\ gretas. Peršautas žuvo sukilėlių dalinio vadas Zigmantas
Citavičius. Žuvo jo adjutantas Stankevičius ir apie 40 sukilėlių. Penki sukilė­
tarpe ir sužeistas Kazimieras Citavičius) pat eko į nelaisvę. Kariuome-
li~i Gll.
ne paemė iš sukilėlit\ 50 šautuvt\ , 35 dalgius , daug kardtl , kult o reikmenų.
K.Ciškevičius po šit1 kautynitl pasitraukė ir daugiau sukilime nedalyva vo.
Kavalerijai vadovavęs buvęs Tytuvėnq dvaro ekon omas Myk olas Puid okas
po kautynit\ prie Tytuvėnq surinko api e 30 išsis klaidž iush 1sukilėlių ir atv e-
r

48 VaclovasRimkus
Antano Mackevičiaus takais 49
dė juos i Tomo Kušleikos būrį. Už ~u santr?~ myl~o~ nu~ Ty_t~v~nq stovėjo
B.Dluskiovadovaujamas būrys, kuns renges1 padeh Z.C1tav1c1m, tačiau tuo raitt\jt\ mai štin ink q) ". No rs Tytuvėną mūšyje rusų pajėgos buvo žymia i pra -
metu Dluskiiškvietė sukilėlit\ vadovybė, tad jis būrį turėjo perdu o ti Ku šlei- našesnės, tačiau patyrė pralaimėjimą . Vis dėlto rusai gyrėsi, kad jie" ... gegu -
ka.l'3 7• žės 25 d . Mackevičiaus gaują pri e Tytuvėnų sumušė" 41 • Po mūšio Tytuvėnų
Po mflšioties Tryškiais Jonas Stanevičius (Pisarski s) su vyrais pa sitr a u- J.Stanevičiaus vadovau jami sukilėliai pasuko link žagarės, o A.Mackevičiaus
kė į Užvenčio miškus. Gegužės 21 d. čia atvyko Šiaulit\ apskrities sukilėlitl ir I.Leskausk o rinktinė nuž yg iav o į Panevėžio apskritį.
organizatorius Povilas Bagdonavičius su 100gerai ginkluott1 savanorią O iš Gegužės 14 d . P.Šimkevičiaus sukilėlitl būrys kovėsi prie Šaukėnų su
Panevėžio į Užvenčio miškus atvyko ir Kauno vaivadijos karini o vaivados rust\ majoro Trizno s va do va ujamomis dviem Estlandijos kuopomis . Kau~ -
IgnoLeskauskosukilėlių rinktinė, į kurią įėjo ir Antano Mackevičiaus būrys nės~ žuvo 13 k areiv it\, o sukilėliai, netekę dv iejq karinink tl, sėkmingai pasi-
traukė. Rusai ju os p e rsekio jo iki Ventos tilto , tačiau sukilėliai spėjo sun aikin-
(po kautynit\su rusų kariuomene ties Biržais, Panevėžio ir Tauragės apskri -
tyse).Pakeliuisukilėliai tikėjosi gauti ginkhl , bet rusq kariuomenė p e rs ekio- ti tiltą ir pa sp ruk o nuo pri ešo 42 • Nuo Šaukėnų Šimkevičiaus būrys pasuko į
Rietavą, tikėdamasis ten gauti gin kl q, tačiau jo apylinkėse bu vo daug ka-
jo sukilėlius, ir jie galėjo žygiuoti tik naktinus . Ties Užvenčiu 1.Leskausko
riuomenės, tad ginkhl negavo ir nuėjo link Kraž iq. Čia, susijungęs su R.Kra -
rinktinė susijungė su J.Stanevičiaus rinktine . Sukilėliai Užvenčio mišk e no -
sausko sukilėliais, birželio 7 d. prie Kelmės jis vėl susirėmė su žvalgiusio
rėjo surengti kareiviams pasalą, bet nepav yko. Nuo Užvenčio pusės prisiar -
miškus majoro Triznos vadovaujamu daliniu, kurį sudarė dvi pėstininkq
tinus kazokų žvalgų būriui, pasaloje buvę sukilėliai per anksti iššovė ir nu-
kuopos ir 10 raitqjq pa sieni o žvalgų. Kautynėse pri e Kelmės sukilėliai smar-
kovė tik vieną jų karininkų 38• Rimtesnio susirėmimo čia neįvyko, n es karei-
kia ugnimi sutiko puolančią kariuomenės grandį, kuri neatlaikiusi spaudi -
vių tebuvo būrelis, ir jie nušuoliavo į Telšius, pasikviesti pagalbos. Nesitikė­
mo , pradėjo trauktis . Ją vydamasis Krasauskas bandė pulti iš sparno, b e t
damas didesnio kariuomenės puolimo , sekančią dieną I.Leskauskas nuvedė buvo atakuotas ir pri ve rst as trauktis . Sukilėliai išsisklaidė ma žomis grupe-
sukilėlius į Kurtuvėnų miškus, o iš ten - į Tyh1vėnus. Galinėje voroje (arier- lėmis, netekę 50 žuvusių ir 4 patekusit \ į nelaisvę vyrų. Į kariuomenės rankas
garde) ėjo J.Stanevičiaus rinktinė. M.Muravjovo į<;akymu Kauno gubernijos pat eko 26 šautuvai , 20 įvairiq ginklt\ , dvi statinės p ara ko. Sužeisti 4 rusai 43 •
2-ojoskyriaus kariuomenės vadas generolas leitenan tas baronas Jegoras Mai- Po šio susirėmimo Šimkevičiaus būrys nu vyko Rie tavo link.
delis suorganizavo plačią operaciją prieš sukilėlius. Prieš Antano Mack evi-
čiaus ir I.Leskausko rinktinę buvo pasiųsti keturi stambūs rusų kariuomenės
daliniai iš Telšių, Tauragės ir Šiaulią Gegužės 25 d . rusų kariuomenės pul-
kininko Aleksandro Narbuto vora (dvi pėstininkų kuopos ir pusė dragūnt\
eskadrono)netikėtai užpuolė J.Stanevičiaus vadovaujamą sukilėliq ariergardą
apsistojusį nakvynei prie Tyruvėnų. Tačiau sukilėliai gre itai susiorientavo ir
atrėmė priešą. Tuoj pat į kautynes įsiliejo A.Mackevičiaus ir I.Leskausko da-
liniai. Kariuomenei, netekus 9 kareivių ir vieno karininko teko atsitraukti.
Sukilėlių nuostoliai buvo mažesni - 3 nukauti ir 3 sužeis ti. Tačiau rusq karo
veiksmų žurnalo padidintais duomenimis šiame mūšyje žuvę 50 sukilėliq, į
nelaisvę patekę 9, o jų pusėje buvę užmušti tik 2 ir sužeisti 8 kar eiviai (iš jt\ -
l karininkas) 39.Pirmojo kariuomenės pėstininktl divizijos štabo viršininko
raporte sakoma, kad " ... sukilėliai buvo užėmę puikią poziciją - tankaus miš-
ko pamiškę, kurią dengė tvora ir pelkėtas upelis". Kariuomenė turėjusi trauk-
tis, nes mūšyje stiprios sukilėlių kolonos, apėjusios sparnus, buvo kariuome-
nę visai neaps upančios 40• O rust\ genero las J.Maid.e lis aiškino , kad " ... maiš-
tininkt\ gaujq vadai ... dažnai sujungia keletą gaują į vieną ir pri eš juos p e rs e-
kiojantį dalinį stoja su nelaukta jėga. Taip atsitiko gegužės 25 d. prie Tytuvė­
nt \, kur buvo susijungusios trys gaujos: Mackevičiaus, Stanevičiaus ir Bag-
donavičiaus ... Stipriausia buvo Mackev ičiaus gauja (1300 pės tininkq ir 300
Paminklinis akmuo Mackevičiq sodybvietės vietoje Morkit1 kaime
, 50 Vaclovas Rimkus
Narvospulko 5-osios kuopos vadas, štabo kdpitonas Sukačiovas su bū­
riu kareivių ir 7 kazokais rugsėjo 5 d. iš Kurtuvėnq miest elio išvyko į žvalgy-
bą Mančių viensėdžio link. Kelyje jis susijungė su pirmosios šauliq kuopos
būriu ir patraukė link Šaukėm\ valsčiaus Kerėžiq dvaro. Už trijq kilometrq,
Manči11 miške, užtiko sukilėlių pėdsakus. Praėję mišką, jie pri ekyj e pastebė­
jo raitus piketininkus. Greitai pasivijo M.Proškovskio 45 vy rq būrį. Po neil-
gai trukusio susišaudymo kareiviai privertė sukilėlius bėgti. Persekiojimo
pradžioje7 sukilėliai nušuoliavo kita kryptimi . Sukačiovas pasiuntė paskui
juos 2 kazokus ir 2 puskarininkius. Rusai pavijo bėglius už 4 kilometrt\, su iš
jt\ su arkliaispaėmė į nelaisvę. Jiems atiteko šautuvas, pistoletas, du kariniai
statutai lenkų kalba. Kitus sukilėlius persekiojo iki tamsos. 13 sukilėliq žuvo,
o 3 pateko į nelaisvę. Kerėžiuose buvo suimtas kavalerijos puskarininkis Ja-
nas Čiževskis ·~1• Kariuomenė nuostolit\ neturėjusi.
Pirmosiospėstininkų divizijos grenadieriq šauliq bataliono trečios kuo-
pos vadas su 80 šaulių daliniu rugpjūčio 30 d. Šaukėm\ valsčiuje prie Burit\
palivarko susidūrė su Adomo Bitės vadovaujamu 40 sukilėlitį būriu. Iš pra-
džių sukilėliai šaulių puolimą sutiko sutelkta ugnimi, bet vėliau, išstumti iš
pagirio, pasitraukė ir išsisklaidė. Sukilėliai neteko 5 užmuštt1 ir vieno belais-
vio. Paimti 3 jų šautuvai ir šovinių 15•
Vyskupas A. Vaičius pašv en tina tautodailininko A. Akstino koply stulpi Ant,rno
Mickevičiaus gimtinės vietoje. 1993.10.02
Antano Mackevičiaus takais
Kauno gub ern ijos sukilėliq vadas Ignas Leskauskas baland žio 21 d. ko-
vojo pri eš rusus prie Gineikią gegužės 7 d . - pri e Stulgių '16• Z.Citavičiaus
būryje prie Tytuvėnq kovojęs plutono viršininkas Antanas Med ekša (žego -
tas) v&liau perėjo į Kušleikos būrį ir vadovavo api e 50 raitelit\ daliniui 47 •
Birželio - liepos mėnesiais sukilėliq būriai aktyviausiai veikė Šiauliq,
Raseinit1 (i jq s udė tį įėjo ir dabartinis Kelmės rajonas) apskrity se, kurios pa-
gal Pirmojo pėstininkq divizijos štabo pranešimą" ... tapo tarsi sukilimo cen-
tru Kauno gubernijoje" 4R_ Kelmės, Tytuvėnq, Kražiq , Užvenčio, Šaukėnq ir
Vaiguvo s valsčiuose kovėsi arb a buv~o A.Mackevičiaus būrys (apie 1300
sukilėliq), I.Leska usko - 800 sukilėliq, Simkevičiaus - 500 sukilėliq, Stanevi-
čiaus - 150 sukilėliq, Bagdonavičiaus - 500 sukilėlit\, Kušleikos - 150 sukilė­
Uq, Krasausko - 100 sukilėliq, Bitės - 200 sukilėlią Be to , apie Kelmę veikė
Žoginskio bei Paulausko vadovaujami sukilėliai, apie Žalpius - Bronislovo
Leonausko būrys ·19 ,
1863 m. rudenį dėl kariuomenės p ers ekiojimo sukilėlių veiksmai susil-
pnėjo. Stambesni sukilėlit\ būriai buvo suskirstyti į kelis mažesnius . Daž-
niausiai sukilėliai gynėsi nuo persekiotoją Caro valdžia ėmėsi visq priemo-
niq sukilimui num alšinti. Prieš sukilėlius buvo siunčiami nauji ir didesni
kariuomenės daliniai , "š ukuojami " miškai. Kad kariuomenei būhl saugiau
ir patogiau judė ti miškuos e ir lengviau pamatyti sukilėlius, Vilniaus gene-
ralgub ernatoriaus M.Muravjovas spalio mėn. įsakė miškuose iškirsti 10 sieks-
nit\ (api e 20 m) proskynas, o kad sukilėliai nepuldinėhl pakelėse, buvo įsa­
kyta medžius iškirsti iš abiejq kelio pu sitl 50 • Pirmojo skyriaus karo viršinin-
kas liepė Gorskio Šaukėnq dvaro įgaliotiniui Rimontui iškirsti krūmus ir mišką
pagal Užvenčio - Šiauliq kelią nuo Slabados (dabar - Ramučiai) iki Bulit\ 5 1•
Kariuomenė persekiojo ir gaudė išsisklaidžiusius sukilėlius . Ties Kražiais ,
valstiečio klėtyje, apsistojo 5 sukilėlit1 b11rys. Sužinoję apie tai , rusų kareiviai
apsupo sodybą, pradėjo šaudyti. Sukilėliai atkakliai gynėsi, sužeidė rust.\ pus-
karininkį, paskui bandė bėgti, bet visi buvo suimti 52 •
Gruodžio l d. rust1 kareiviq grupė, vadovaujama puskarininkio Levic -
kio, Pašakarnio dvaro Plekaičiq kaimo apylinkėse atidengė ugnį į pastebėtus
pavienius sukilėlius. Į nelaisvę pateko Antanas Ramanauskas iš A.Bitės bf1-
rio, rastas šautuvas ~J .
Gruodžio 17 d. 15 sukilėlit1 būrio vadas Rozvodovskis Tytuvėnq miške
kovėsi su jaun esniojo leitenanto Domčiarovo vadovaujamais rusq kareiviais.
Per susišaudymą Ro zvodovskis ž.uvo.
1863 m. pabaigoj e sukilimas beveik visur gerokai apsilpo . Suėmus A.Mac-
kevičiq, Kauno gubernijoje dar aktyviai kovėsi Adomo Bitės vadovaujami
sukilėliai. Bet, matydamas pranaš esnes priešo jėgas, A.Bitė savo bfirį laiki-
nai paleido , įsakęs visiems susirinkti 1864 m. pavasarį į Mumšės pi evas (ne-
toli Tytuvėm1). Buvo planuojama atnaujinti sukilimą. Bet to padaryti jau n e-
 52 Vaclovas Rimkus
pavyko 55• Vis dėlto dar 1864 m. sausio_2 d . ~'~t~tvėną_ miške su~ėliai susirė­
mė su kariuomene. Rust\ būrys puole sukil eliu s, 6 Jl\ nuk ove ir 3 paėinė i
nelaisvę 56• 1864m. pradžioje mūsų apylinkėse kurį laiką veikė Mykolo Pui-
doko sukilėlių būrys 57•
Sukilimas pamažu blėso. Tačiau dar 1864 m . prad žioje ir Kelmės rajone
tai vienur, tai kitur pasir odydavo anticarinit\ atsišaukimą Rasei nit\ apskri-
ties karinis viršininkas N.Epifanovas baland žio 11 d . raport e genera lgub er-
natoriui M.Muravjovui pranešė apie proklamacijt\ pasirodymą Kraži uose ir
Pašilėje. Lenkt\ revoliucinės vyriausybės spausd intu s atsišaukimus "Mieli
brolej, kurie sermiegas dewite ..." kareivi ai pristatė Ras einit\ apskrities pir-
mosios policijos nu ovados viršininkui. Vienas jq balandži o 5 d. vakare ras-
tas prikaltas pri e kelio stulpo netoli KraŽit\, o kitas - sekančios di enos rytą
prie Pašilės bažnyčios tvoros stulpo 58•
Rusijos kariuomenės veiksmai ir mūst\ r:\jone buvo stambaus masto ,
mūšiuose žuvo arba pateko į nelaisvę da ug sukilėlią Kariuomenės vadai
·dažnai padidindavo savo nuopelnus kautynėse su sukilėliais ar net prisis-
kirdavo sau pergales . Vaiguvos bažnyčios archyve buvo vieno dokum ento
kopija - rusų armijos genero lo raportas , kuriame rašoma , kad malšinant su-
kilimą Vaiguvos rajone rusų kariuomenė po atkakliq mūšit\ forsavo Knitu-
jos upę ir šturmu užėmė Vaiguvos miestą . Už šį "žygdarbį" Rusijos imperi-
jos caras generolą apdovanojo ordinu 59• Nors prieš sukilėlių būrius prie Ty-
tuvėnų buvo mesti stambūs kariuomenės daliniai , kurie patyrė pralaimėji­
mą, tačiau slopintojai , falsifikuodami faktus, teigia, kad jq armijos daliniai
" ... gegužės 25 d. prie Tytuvėnų sumušė, Mackevičiaus gaujas" 60•
Iš dabartinio Kelmės rajono kilo arba pasižymėjo nemažai žinomų 1863
m. sukilimo vadtj. Kelmės valsčiaus Morkių kaime 1828 m . birželio 26 d.
gimė.vienas žymiausių sukilimo Lietuvoje organizatoriq ir vadt\, Kauno vai-
vadijos karinių jėgų vadovas, 3-ojo bataliono sukilėlit\ vadas , kun. Antanas
Mackevičius . 1846-1849 m. jis studijavo Kijevo universitete, vėliau mokėsi
Vamiq kunigų seminarijoje . 1853-1855m. vikariavo Krek enavoj e, 1855- 1863
m. buvo filialistas Paberžėje. Užmezgęs ryšius su Zigmantu Sierakausku ir
Konstantinu Kalinausku, įsitraukė į sukilimą, suorganizavo apie 250 sukilė­
lių būrį. Dalyvavo kautynėse su rusų kariuomene ties Naujaberže, prie Len-
čit1 bei Šiurkiškių, Šilalės, Rietavo, Tverų, Tytuvėnt\, Šiluvos, Krakit\, Josvai-
nių, Pumpėnų, Vilijos valsčiuose. 1863 m. gruodžio 17 d. paimtas į nelaisvę.
Karo lauko teismo nuosprendžiu 1863 m. gruodžio 28 d. pakartas Kaune 61,
Tytuvėnų dvaro eknomas Mykolas Puidokas 1863 m. balandžio 5 d. ko-
vėsi su rusų kariuomene Zigmanto Citavičiaus būryje prie Tytuvėną Surin-
kęs 30 raitelią prisijungė prie T.Kušleikos vadovaujamo būrio. Vėliau kovė­
si A.Mackevičiaus ir I.Leskausko rinktinėse. 1863 m. pabaigoj e - 1864 m. pra-
džioje jo būrys kovojo Šiauliq, Raseinit\ ir Kauno apskrilys e. 1863 m. rugsėjo
mėn. emigravo į užsienį 62 •
Antano Mackevičiaus takais 53
Kraž iq valsčiaus Plūsčit1 dvaro ūkvedys, bajoras Povilas Širnkevičius
1863 m. vasario - kovo mėnesiais suorganizavo sukilėlių būrį ir jam vadova -
vo. Dalyv avo mūšiuose pri e Šaukėnų, Kelmės, Laukuvos, Žemaičių Kalvari-
jos. 1863 m . rudenį pasitraukė į užsienį 63 •
Iš Šaukėm\ valsčiaus Beržėmi akalicos kilęs bajoras Kleofas Žade ika rin-
ko savano riu s, naikino caro adminis tra cijos įstaigas. 1863 m . birž elio l d. jis
prisijungė prie P.Širnkevičiaus va dovaujamo sukilėlių būrio, kuriame jam
buvo su teiktas pu skarininkio laip snis. Vėliau, veikdama s su savo būriu, sa-
varankiškai puolė Luokės miestelį. Varniuose ir kitur dal yvavo baud žiant
rust\ va ldininkus M. Rugsėjo 21 d . pateko į nelaisvę- išdavė Luokės valsčiaus
seniūnas. Karo lauko teismas nuteisė jį sušaudyti , tačiau Laikinasis karo lau-
ko auditoriatas bausmę pakeitė katorg os darbais neribotam laikui .
Myk olas Proškovskis, Gordt \ (dabar Gardai, Kelmės rajo:f\e)dva ro savi-
ninkas , kartu su P .Bagdonavičiumi ruošėsi sukilimui - liejo šovinius, rinko
ginklu s. 1863 m . b aland žio mėn. įstojo į J.Stanevičiaus būrį. Vėliau sudarė
savarankišką 45 sukilėliq būrį. Su rusais kovėsi prie Mančių dv aro 65 •
Pašiaušės dvaro savininkas Ignas Vitkevičius aktyviai dalyva vo sukili-
me, buvo Šiaulit\ pavi eto civilinis viršininkas. Jo dvaro jaujoje sukilėliai ras-
davo prieglobstį. Už dalyvavimą sukilime caro administracija l. Vitkevičių
su šeima ištrėmė į Sibirą, jo dvarą konfiskavo ir apgyv endino rusą kolonis-
tą 66 .
Mūsq rajone kryžia vos i ir kitti sukilimo vadų kovt\ keliai. Paulinas Ksa-
veras Bagdonavičius su savo būriu kovėsi pri e Užvenčio ir Tytuvėnų 67 • Ja-
roslavas Ciškevičius baland žio 7 d. dalyvavo kautynėse ties Tytuvėnais 68 •
Šiose kautynėse dalyvavo taip pat broliai Citavičiai: Benediktas (1854-1885)
ir Kazimieras (1841-1930). Sužeistas Kazimieras čia pateko į nelaisvę . Jis bu -
vo nuteistas mirties bausme , kuri vėliau pakeista 12 metų katorga CfJ_
Nemažai mūst\ apylinkiq bajorų bei valstiečiti dalyvavo sukilime, kovė­
si įvairiuose būriuose. Aktyvus sukilimo dalyvis buvo Padratvinio dvare
(netoli Liolit\) bajoras Mečislovas Sipavičius. Jis kovojo Boleslovo Dluski c
sukilėliq būryje, dalyvav o mūšyje pri e Papilės. Čia žuvo jo svainis Ven cke-
vičius. Po sukilimo M.Sipavičius išvyko į Prancūziją. Į Lietuvą grįžo 1872
m., po amnestijos 70 •
1863 m. sukilime dalyvavo Šaukėnų valsčiaus Šilo Pavėžupio dvaro sa-
vininkas Rapolas Putvinskis. Jis apginklavo būrį ir parengė sukilėlius kauty·
nėms Kelmėje. Po sukilimo nuteistas priverčiamiesiems darbams Sibire iJ
ištremtas į Elanką. 1872 m. amnestuotas, gyveno Rygoje be teisės grįžti .
Lietuvą. Į savo dvarą grįžo 1880 m. 71 Į sukilėlit\ būrius išėjo Anupras Petro-
ševičius iš Lioliq parapijos Einikit1 akali cos 72 • Sukilėliq eilėse buvo Liudvi -
kas Diringis iš Dubėm\ dvaro (netoli Kelmės). Už šio fakto nuslėpimą ju
vėliau buvo ištremtas į Rusijos gilumą 73•
...
::5
4:__________ ....:V..:.:a:.::cl:.:o_v~as:._R_i
n_1_
kt_1s
__________ _
Antano Mackevičiaus takais 55
1863metti sukilimą rėmė daugelis dvarininkq, bajorą Šaukėm\ vals-
čiaus Karėžiq dvaro savininkas grafas Adomas Boel-Pliateris ir jo žmona
.
Po s ukilimo caro valdžia naudoj o ma sines teror o pri emones. Su kWm o
Ksavera Sviatopolk-Mirskytė-Pliaterienė materialiai rėmė sukilėlius, teikė cliilyviai, arba net įtariamieji, buv o suiminėjami, teisiami kar o lauko teismuose,
jiems prieglaudą. Dvare pagamintas maistas įvairiais būdais buvo gab ena - kariami , šaudomi , tre miami į Sibirą, jq turta s sek res tu ojama s, dedamos pi-
mas į mišką 74 • Jt\ namuose kartą maloniai svečiavosi sukilėliq kc1pelionas niginės baudo s. Gimna zijos, mokykl os, vienuolynai, bažnyčios užda romos,
kun. VladislovasDembskis. Vakare Pliaterienė pad eklamavo A.Mickevičiaus krašta s kolonizuojamas rus ą Pirmoji v iešoji egze ku cija mūsq apylinkėse įvyk­
eilėraš ti "Vado mirtis", skirtą 1831 metti sukilim o vad ei Emilijai Pliateryte i, dyta 1863 m. birželi0 14 (birželio 26) d. Šiauliuos e. Tą dieną bu vo sušaudyti
jteikė V.Dembskiui sukilėlit\ atsišaukin1ą, kurį šis sekančią dieną perskaitė bajoras M.Scipijona s ir Tytuvėm1 valsčiaus viršaitis J.Mor kis iu. Caro va ldi -
Šaukėnq bažnyčioje 75• Kerėžiuose buvo sukilėlit\ židinys. Sukilime dal yv a- ninkai , norėdami, kad i žudyniq vietą susirinktt\ daugiau žmonit\ , vaikščio­
vo visa Pliateriq šeima: dukros - Evelina Pliaterytė - Girsi<ienė, Idalija Pliat e- jo po miestą ir, kaip visada, mušė būgnus.
rytė - Putvinskienė, Teodora Pliaterytė - Noreikienė, Ksav era ir O na Pliate- Užvenčio mies telyje buvo žiauriai susidorota su Ras ein iq aps. šlėkta
rytės, žentas Rapolas Putvinskis. Jauniausias PliateritJ sūnus - sukilėlis buvo M.Tautavičiumi, kuri s kov ojo M.Puido ko sukilėliq būryje. M.Tautavičius 1864
rusti kazokt\ užbadytas ir Šonos pelkėse pri e Šaukėnt\ mirė 7" . m . spa lio 30 d. bu vo pakartas, o paskui arkliais suplėšytas į atskiras dali s. Jo
Sukilėlius aktyviai rėmė Užvenčio dvaro prievaizdas Liudvikas Andrius palaidojimo vieta dabar vadinama Lenkvyčiais 85 •
Grombčevskis. Dvaro rūmuose buvo sukilėliq štabas, kambariuose jiems buvo
siuvami rūbai, o kieme jie atlikinėjo kariškus pratimus. Už dab'vavimą suki-
lime Grombčevskį caro valdžia ištrėmė į Penzos gubernijos Cembaro mies-
tą 77.

Didelę pagalbą sukilėliams teikė Vaiguvos valsčiaus Dubėnq dvaro sa-

vininl<asJonas Rybskis. Jam priklausiusiame Sakaniškės palivarke buvusi
sukilėlitJ būstinė. Pats Rybskis buvęs būrio iždininkas ir paėmęs iš banko
sukilėliams remti daug pinigą Vėliau, neišgalėjus grąžinti skolos bankui, jo
dvaras buvo parduotas, dvaro žemėse karaliavo rusq tautybės kolonistai 78 •
Sukilėlius rėmė ir Pavandenės dvarininkas Sakelis. Jo namuos e ilgai gy-
dėsi sužeistas sukilimo dalyvis Vladislovas Dembskis, kuriam vėliau Sakelis
padėjo emigruoti į užsienį 79 •
Julija Beniuševičiūtė (būsimoji rašytoja - Žemaitė) su draugėmis lydėjo
Zigmantą CitavičitJ į Tytuvėm1 girią organizuoti sukilėlit\ būriq 80 •
Kražių valsčiaus GorainitJ dvarų savininkai Labanovskis ir Petkevičius
sukilėlius rėmė pinigais 61•
Didelę paramą sukilėliams teikė Kolainiq karmelitt\ vienuolynas: šelpė
pinigais, maisto produktais, jo patalpose rasdav o prieglobstį suž eistieji. Iš
vienuo lyno į sukilimą išėjo tarnas Julijonas Obstas ir 18 jaunq vaikint\ K2 •
Tačiau buvo ir bailią 1863 m. pavasarį Lietuvos sukilėlit\ komiteto na-
riui Beržėnų dvaro savininkui grafui Adolfui Čapskiui buvo pav esta į Var-
šuvą nuvežti vietos sukilėlitJ komitettl pranešimus. Čapskis į Varšuvą važia-
vo per Vilnit\, apsistojo viešbutyj e . Vimiaus generalgubernatorius V.Nazi-
movas jį pasikvietė, nugirdė ir išgavo kompromituojančius dokumentus. Po
šio įvykio policija suėmė kelis dvarininkus, priklausiusius sukilėliq komit e-
tui. Sužinoję apie Čapskio išdavystę, sukilėliai norėjo jį pakarti, kasnakt lan-
kė Beržėnus, bet šis spėjo kažkur pasislėpti. Keršijant ponui, Beržėn q dvaras
buvo kelis kartus apiplėštas in. Paminklinis akmuo 1863-1864 m . s11k ilė>lilĮ kapin;ii tėse Tytuvėnuose
56 VaclovasRimkus
Antano Mackevičiaus takais 57

Tytuvėnų bemardinų vienuolyno _gvardijonas A_n_driejus_Petra~ i~iu~_bu-

mą kaime , padėjo s_~iprė!i ta;~t~ei lietuvit1 są~on:i._Daba_r reik~ _o ne ginklu,
vo kelis kartus suimtas, bet dėl senatv es pale1Stas. Veliau pasitrauke l nuską,
uždraustu lietuv1sku zodzm 1r knyga kovoti pn es svehm tau cms .
bet netrukus buvo suimtas ir ištremtas į Tunką Sibir e 8(,. Valdžiai apkaltinus 0

Tytuvėnų vienuolius rėmus sukilėlius, M.Muravj ovas įsakė Tytuvėnq vie-

nuolyną panai.kinti,o bažnyčią užd ary ti 87• .
Išnašos:
Lankydamasis Šaukėnuose, sukilėlių vadas V.Dembskis karčiamoje ra-
do rusų kareivių negyvai užplaktą žydą 88• 1. l)augirdaitė - Sruog ienė V. Lietuv os isto rija. V., 1990. - P.242.
Stambi byla buvo dėl Užvenčio valsčiaus Kolainit1 karm elih.1vie nuoly- 2. Ten pat .
no dalyvavimo sukilime. Vilniaus generalgubernatorius M.Muravjovas kėlė 3. Ten pat . - P.408-409.
4. Maksimaitienė O. Lietuv os suki lė lių kovos 186-."l-1864 m . V., 1969. • P.240.
vienuolyno vadovybei rimtu s kaltinimus. Bažnyčioje pri eš sukilimą buvo 5.
giedamos patriotinės giesmės, bet prioras (viršininkas) Rufas Kutkevičius 6. Steponaitis V. Medžiaga 1863-64 metų suk ilimo istorijai // Karo archyvas. 1925. T.2. -
šiai akcijai nesipriešino. Vienuolyno tarnas J.Obstas išėjo į sukilėlit1 būrį, o P.64.
prioras apie tai valdžiai nepranešė . Kolainių apylinkėse ilgai laikėsi sukilė­ 7. šapoka A. Lietuvos istorija. K., 1936. · P.470-471.
8. Maksima itienė O. Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 m . V., 1969. • P.28.
liai, du kartus jie buvę vienuolyne. Ir, pagali au, vienuoliai sukilėlius šelpę
9. Ten pat. - P.111.
pinigais!J}. Remdamasi šiais kaltinimais, caro administracija , dalyvaujant Kau- 10. Stepon aitis V. Medžiaga 1863-64 metų sukilim o istorijai // Karo a rchyvas . 1925. T.2. •
no gubernatoriui, likvidavo Kolanių karmelih.1 vienuolyną. Jo turtai buvo P.112-113.
parduoti iš varžytinių, vienuoliai išskirstyti po kitus vienuolynus ir parapi- 11. Miliauskas - Miglovara J. 1863 metų sukilimą prisiminus // Kaun o archyvas. 1925. T .2.
jas. Konfiskuotose vienuolyno žemėse (apie 6500 ha) buvo apgyvendinti ru- . P.46.
12. SteponaitisV. Medžiaga 1983-64 me tų suk ilimo istorijai // Karo archyvas . 1925. T 2. P.131.
sų kolonistai iš Pskovo iš Kuršo gubernijų, čia įkurtas svetimtaučių stačiati­ 13. Vairas - Račkauskas K. Kunigas maištininkas. V., 1967. P.137-138.
kybės centras. Rusai, gudai įsikūrė Kolainių, Palonių, Začyžos, Pabutkalnio, 14. Ten pat. - P.160.
Meškuičių ir kituose kaimuose. Kolainių katalikų bažnyčia buvo paversta į 15. Ten pat. - P.172.
16. Ten pat.
stačiatikių cerkvę, altoriai, vargonai ir kiti bažnyčios reikmenys išdalinti ki-
17. LVIA. F.439. 1863. Ap .18. B.759. P.54.
toms bažnyčioms. Kolainių miestelis buvo pavadintas Blagoveščensku, į jį 18. Lieh1vos TSR istor ijos ša ltin iai. V ., 1965. T.2. • P.59.
perkeltas Užvenčio valsčiaus centras 90• 19. Ten pat. - P.60.
Už sužeistų sukilėlių slaugymą ir materialinę paramą Žalakių kaimo 20. Ten pat. - P.59.
21. Steponaitis V. Medž iaga 1863-64 metų sukilim o istorijai // l(aro archyvas. 1925. T.2. -
(prie Užvenčio) valstiečiai Dobrovokslis ir Freimontas su šeimomis buvo iš- P.76.
tremti į Sibirą, jų ūkiuose ap~endintos rust1 Mundino ir Tefelio šeimos 91• 22. Ten pa t.
Sukilimo dalyvis Jonas Zukas ištremtas į Sibirą, jo Karklėnų dvaras sek- 23. Ten pat.
24. Ten pat.
vestuotas 92• Ištremtas ir Dornininkas Bociarskis iš Kiaulakių (tuomet Padu- 25. Ten pat.
bysio valsčius) 93• Kražių kleboną kun. Joną Tautkevičių valdžia ištrėmė į 26. Ten pa t.
Sibirą 94, Saudininkų (dabar Maironiai) parapijos filialistą kun. Adomą Gal- 27. Ten pat.
kevičių - į Tobolską 9 \ Stulgių vikarą kun . T.Linartą - taip pat į Sibirą 96. Kel- 28. Lietuvos TSR istorija. V. , 1963. T.2. - P.54.
29. Kaip buvo prieš 60 mctt\ / / Lietuv os žinios . 1923. Rugpjūčio 14.
mės klebonas kun. Norbertas Giedraitis už dalyvavimą sukilime sėdėjo ka-
30. Prano Vasiliausko , gim. 1885 m. gyv . Moluvėnų k. Kelmės rajone , pasak ojimas.
lėjime 97• Per sukilimą nuo rusų administracijos nukentėjo ir Liolių kamen- 31. LVIA. l'.378. PS. 186.1m . 0.1898. - P.54.
dorius kun. Juozapas Rozga 98 • 32. Gricius A.Didžios praeities žemėje // Trimita s. 1933. N r.37. - P.731.
Caro valdžia prieš gyventojus taikė ir kitokio pobūdžio priemon es. Pvz. , 33. Šliūpas J. Kuningas Vladislovas Dembs kis. Jo gyvenimas , raštai ir darbai. Niūjorkas.
1916. - P.28.
po 1863-1864 m. sukilimo Pašiaušėje buvo panaikinta žečpospolitos valdo- 34. Čilvinaitė M. flarboros Vilčiūnicnės pasakojimas apie 1863 metų sukilimą // Karo ar-
vo Stanislovo Poniatovskio privilegija rengti savaitinį turgų ir prekym e- chyvas . 1936. T.7. • P.101.
čius 99 • 35. Ten pat.
Svarbiausias 1863-1864 m. sukilimo tikslas - išsivaduoti iš Rusijos oku- 36. Tl'n pat.
37. I.VIA. f'.494. Ap.1. 13.27. - 1'.7• 10.
pacijos ir priespaudos. Sukilimas pagreitino baudžiavinių liekami likvida vi- 38. Ru?.ancovas A. Kautyni-s priL>š75 m. // Trimitas. 1938. N r.7.8. - P .679.
 39_Maksimaitienė O. l.ietuvos sukilėlių kovos lll6.~-lll64 . V., 1969. - l' .1.12-1.1:l.
40. LVIA. F.439. 1863m. Ap. 18. B.759. P.193-195.
41. Žiugžda J. Antanas Mackevičius. V., 1971. - P.142.
42. R117,ancovas A. Kautynės prieš 75 m .// Trimitas . 1938. Nr .26. - P.6:12; Nr .:IO _ 1,
43. Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 m. V., l 969. - P.135. · ·727·
44. LVIA. F.494. Ap.1. B.767. - P.116-117.
45. Tm pat. F.494.Ap.1. B.767.- P.161-162.
46. Laskauskas Ignas. - Lietuvių enciklopedija . Bostonas . 1957. T.14. - P.44.
47. MaksimaitienėO. Lietuvos sukilėlių kovos 186.':\01864m . V., 1969. - P.1:19.
48. Žiugžda J.Antana s Mackevičius. V., 1971. - P.142.
49. Maksimaitienė O. Sukilėlių veikla Kelmės rajone // Komunistinis žodis . 1963 K
50. Maksimaitienė O . Miškai - sukilėlių tvirtovės. - Kraštotyra . v ., 1966. p_75 _ · ovn 27.
51. Bibliotekininkystė ir bibliografija. V., 1963. T.2. - P.26:1.
52. Rufancovas A. Kautynės prieš 75 m .// Trimitas. 1938. Nr.4 3. - l' .!042.
53. LVIA. F.494.Ap.1. B.767.- P.243-244.
54. Maksim~itienė O. Lietuvos sukilėlių kovos 186:l-1864 m. v., 1969. _ P.206.
55. Kudulrtc_M., ~ielinis A. Sukilėlis Adomas Bitis/ / Tiesa. 1963. Spalio 18.
56. 1'y~v ena1. - Lietuvos enciklopedija. Bostinas . 1965. T.31. - J>.254-258.
57. Pu1dokas Mykolas. - Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopediJ ·a. v. 1968. T 2 _ p 94
58. Ten pat . ' · · · 1.
59. Ordinas už Vaiguvos miestelio paėmimą // Šiaurės J .ietuva. 19:13. Rugpjūčio 6 _
60. Ten pat.
61. M~ckevičius Antanas . - Tarybų Lietuvos enciklopedija. v . 1986 T 2 p 669
114_.50.000 rusų kareivių malš ino saujelę lietuvių sukilėlių// Lietuv os ūkininkas. 1933. Gru o-
džio 8\ . l.ličkauskas - Gc ntvila l. . 1863 metų sukilimas Lietuv oje. V., 1958. - P.250-251; Domo
1
Stc navičiaus, gimusio 1899 m . atsiminimai (mašinraštis) . Užvenčio kraš totyros muzi ejus . - P.2 .
Po86_l'ctravičius Andri ejus . - Lietuvių enciklopedija . Bostonas . 1960. T.22. - P.399.
117. Tytuvėnai. - Lietuvių encik lopedija. Bostonas. 1965. T.31. - P.254-258.
88. Šli ūpas J. Kuningas Vladi s lovas Dem bskis. Jo gyvenimas, raš tai ir darbai. Niūjorkas.
19 16. - l' .30.
89. Valančius M. Pas tabos pačiam sau. Klaipėda . 1929. - P.99-101.
90. Rimku s V. Kolainių bažnyčia // Bičiulis. 1986. Vasario 18 d .
91. Kučinskas K. Žeberiai (mašintaštis) . Šiauliai. 1992. - P.240.
92. Steponaitis V. Medžiaga 1863-64 metų sukilimu i// Karo archyvas . 1925. T.2. - P.
93. Ten pat .
94. Vairas-Račkauskas K. Kunigas mai štininkas . V., 1967. - P.148-149.
95. Saudininkai. - Lietuvių enciklopedija . Bostonas. 1%1. T.26 . - P.531.
96. Shilgiai. - Lietuvių encikloped ija. Bostonas . 1963. T.29. - P.83.
97. Valančius M . Pastabos pačiam sau . Klaipėda. 1929. - P.64.
98. Alekna A. Žemait'.ių vyskupas Motiejus Valančius. Klaipėda. 1925. - P.161.
99. Pašiaušė. - Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija . V., 1968. - P.784.

~-
62. Pu1dokas Mykolas - M ž0 ··1 1· tu išk ··

65
š· .. · ·
. · a - 1 ie v OJItarybmcenciklopedija · ' . . . . .
. V., 1968. T.2 P940 -941
A:~:~~~ Povda_s. - Lie~v_iš_koji tarybinė enciklopedija . V., 198:l. T.10. P.596:
· M 1c. .1~1u~ J. Vi:no sukileho byla l l Komunizmo švyturys. 1983. G ru odžio n.
·

· a _srrnai~e~e O. Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 m. V., 1969. - P.205.

66. Stasio Bamuho 1973 m . vasario 25 d. laiškas V.Rimkui.
67. Bagdonavičius PoviJ ,.. b L. .
. . . as. - 1 ary ų 1etuvos enc1kloped ija. V. 1983. T.1. - P.162
68. Ciškev1č1us Jaroslavas L. tu • . .. ' ·
ie VIŲ encikloped11a. Bostinas. 1957 T 4 - p 44
. -Tarybų Lietuvos enciklopedija. V. 1985 T l - p 335 . . . .
• •vo • • -

69. C1ta~1c1a1
70. Broniaus Sipav·č· · • ' · · · - ·
71. Putvinskis Ra l iaus , g_imus_ 10 l~ m . atsiminimai. Užventis. 1969. - P.6.
..
72. Steponaitis polas. - L1etuv1ų enc1klopedi1·a.Bostonas. 1961 ·r 24 - p 282
V Medž ' 1863-64 metų sukilimo istorijai/ / Kam· · · · ·
P.112-113. · iaga archyvas . 1925. T.2. -
73. Ten pat.
74. Marcinkevičius A. Vladas Putv· k' - . . "
1973. T.l. - P.59-60. ms IS-PutvIS. Gyve nimas ir parinktieji raštai . Cikaga.
75. Vairas - Račkauskas K K .
76. Marcinkevičius A Vl~d unigas ~a~ti~inkas . V., 1967. - P.148-149.
1973. - P.45. · as Putvmskis-l ūtvis. Gyve nimas ir parinktieji raštai. Čikaga.
. 77. Gricius A. Didžios praeities že .. // . .
n1slovas. - Lietuviškoji enc·kJ d'" · K me_ie Tnmitas. 1933. Nr .37. P.731; Grombčevskis l.lro-
78. Rimkus V . I . ope _1Ja.. ·: 1941. T.9. Sk.684.
79 va · R :kaDubėna1/ / Gimtine. 1993. Baland žio 1-30
. iras- ac uskas K. Kuni as maišti . . .
80. Balionienė E Sukilim k r ~ ninkas. V., 1967. - P.172.
81. Rimkus V G.oram·. ·;o/ KeiaIS. - Kraštotyra . V., 1963. - P.36.
. ia1 omu . tin' ž .
82. Valančius M Pastabo „ nIS lS .odis. 1986. Baland ž io 5.
nuolynas 1863meta is ·ir jo išd s paciam sau. Klaipėda . 1929. P.99-10'1; Čilvinaitė M. Kolainių vi e-
teka. F.91. Ap.6. _P.l . raskymas (rankraštis) . Lit'tuvo s mokslų akademijos centrinė biblio-
83. But0nas J že ·t •
. , ma1 es gyvenimas . K., 1947. - P.16.

Vaclovas Rimkus
Knygnešių pėdomis
Po 1863-1864 metų sukilimo buvo uždrausta lietuviq spauda. Seniau
išleisti elementoriai i.r kai kurios knygos dar nebuvo išimtos iš knygyną 1865
metais Vilniaus generalgubematorit1 M.Muravjovą pakeitęs K.Kaufmanas
tęsė savo pirmtako politiką. Jo 1865 m. rugsėjo 18 d. aplinkraščiu buvo už-
drausta spausdinti , įvežti bei platinti visus lietuviškus leidinius. Rusijos vi-
daus reikalų ministras P.Valujevas savo 1865 m. spalio 5 d . aplinkraštyje
galutinai padėjo tašką. Prasidėjo ilgas ir sunkus spaudos draudimo periodas,
palietęs visus be išimties Lietuvos gyv entojus . 1873 metais buvo uždrausta
įvežti iš užsienio ir lietuviškus leidinius gotišku raidynu. Tačiau jau tuo me-
tu brendo ir pasispriešinimas spaudos draudimui, į kurį įsitraukė ir žemai-
čių vyskupas M.Valančius. M.Valančiui vadovaujant, 1867-1870 m. buvo su-
daryta tikra knygnešiq organizacija, kurios platinamos knygos, be abejo, pa-
siekė ir Kelmės kraštą. Visoje Lietuvoje kūrėsi spaudos gabentojq ir platinto-
jq organizacijos. Ne išimtis buvo ir mūstl kraštas.
Vienas toks knygq gabenimo centras buvo dabar Kelmės rajone esantis
Šilo Pavėžupio dvaras, priklausęs Vladui Putvinskiui. Bajorai Vladas Put-
vinskis (1873-1929) ir jo žmona Emilija Putvinskienė - Gruzdytė (1875-1943),
nusikratę lenkų kalbos, suliepsnojo skaidria lietuvybės ugnimi, troško veik-
los, kuriai galėtq atiduoti visas savo jėgas. V.Putvinskis Kelmėje susirado
knygnešį, iš kurio gavo pundeŲ su žurnalo "žemaičiq ir Lietuvos apžvalga "
numeriais. Tačiau tuomet V.Putvinskiui dar reikėjo išmokti skaityti "žemai-
tiškai". Vėliau savo atsiminimuose jis rašė:" ... Paskutinis įvedė mus į idėjinę
broliją Povilas Višinskis. Didis žadintojas Višinskis veikė per kitus ( ...) Su
Gabriele Petkevičaite ir Julija Žymantiene jie buvo nutarę "nepaleisti iš ran·
kų dvarininkų Putvinskiq, kurie nori būti lietuviais". Ir mes nebėgome iš jll
rankų, nes tai buvo mūsų pačių troškimas. Mokydamas vaikus pas grovą
Plioterį, P.Višinskis buvo įsteigęs pas mus lyg savo lietuviškąjį štabą ir agen·
tūrą. Čia buvo jo kviečiami susirinkimai. Idėjiniq kontrabandininkq pas mus
nebuvo. Teko naudotis profesionalais. Ilgainiui išsispecializavo ir geriausias
kontrabandininkas Penikas, mano kaimynas ... Nepaprastai energingas ir gud·
Knygnešių pėdomis 61
rus jis varė kontrabandą ne tik dėl pin igtl, bet ir dėl kažkokio ypatingo įnir­
šio ir pamėgimo. Kiek man pavyko suprasti , jame virė instinktyvus pro tes-
tas pri eš prispaudimą.( ...) Nuolat žandarų gaudomas ir dažnai krat omas, jis
kaip žaltys praslinkdavo jiems tarp pirštt1 ir nepražudė nė vieno transpo r to .
Knygq statymo technik a susidarė savaime paprasta. Šiauliuose tais laikais
šelpiant ir globojant Vladimirui Zubovu i lietuvybę, susidarė nemaža lietu-
vių inteligentų kol onija. Taigi iš ten per Višinskį gaudavome keletą reikalau -
jamos literatūros sąrašq bei užsakymą Surašę visus sąrašus į vieną, siųsda­
vome per Peniką į Tilžę Mortai Zauniūtei. A tsimen u , rišant tvar kin ga i virve -
lėnus Mortos Zauniūtės ranka su rištu s pundelius ir jos smul.ktJ raštą. Iš n au-
jq spaudinių kildavo žadinąs kvapas , iš suardytų ryšulh1 margavo įvairios
knygq vinjetės, skambūs laikraščh1 vardai , įvairios spalvos atsišaukimai. Čia
buvo maža s, dar ir sapne nesa pnu otas "Lietuviš k as seimas" , "Varpas ", "Ūki­
ninkas" - viduryje, "Tėvynės sargas " - iš dešinės, "Darbininkų balsas " - iš
kairės. Buvo elementoritl, kalendorią mal dakn ygit1 ir t.t . Priešingų pakrai-
pt\ leidiniai gulėjo maiše susiglaudę su jaudinančiu širdį ramumu , taikiai ." 1
Pats pavojingiausias darbas bu vo siuntinitĮ slėpimas. Juos sutv arkyda-
vo, suskirstydavo ir n ešdavo į mišk e įrengtus slaptus sandėlius, t.y. po sa -
manonus iškastas duobes . Čia lietuvišk us leidini us sudėdavo į medines dė­
žes ir uždarydavo dangčiais su maskuojančia miško danga . Taip paslėptos
spaudos negalėjo rasti n et akyliausi žanda rai su kareiviais. Vėliau, atsiradus
progai , literatūra buvo siunčiama į Šiaulius. Spaudą dažniausiai veždavo su
sviestu ar kitais produktais patikimas dva ro vežėjas Kazimieras Račkaus­
kas. Jis buvo vienas pirmttjq Silo Pavėžupio dvare tautiškai susipratusių lie-
tuvit1. Svarbesnius ir skubesnius siuntiniu s į Šiaulius dviračiu veždavo pats
Vladas Putvinskis. Vėliau jis rašė, kad " ... atsitikdavo su žmo na eiti Šiauli t\
gatvėnus (...) nepaprastai pariebėjus nu o prikimštos po dra bu žiais literatū­
ros". 2 Žandarai V.Putvin skio lietuviš kos spaudos platinimo punkto Šilo Pa -
vėžupyje nesusekė iki pal 1904 m ett1, t.y. iki spaudos atgavimo.
Draudžiamos literatūros paskirstymo punktas bu v o ir kitame Putv ins-
kiq dvar e - Graužikuose. 3 Per šį punktą spauda taip pa t bu vo gabenama iš
Prūsijos į Šiaulius ir platinama mūsq ir kitose apylinkėse. Į Grau žikus knyg -
nešiai atnešdavo "Varpą", "Ūkininką", "Tėvynės sargą", "Darbininkq ba l-
są", elementorius, mald aknyg es .
Vlado Putvinskio Šilo Pavėžupio ir Gra u žikq dvarai buvo lietuvybės
židiniai. Abiejuose veikė slaptos lietuviš kos mokyklos , vakariniai ku rsai.
Graužikuose V.Pu tvin skio išlaik omoje moky kloje dvaro savininkq ir darb i-
ninkq vaikus rašto mokė visuomenės veikėja Ona Fledžinskaitė. 4 Čia rink-
davosi ir bundančios taut os reika lus svarstydavo An tanas Sme tona , Jonas
Jablonskis, Petras Avižonis ,Juozas Bagdonas , Gabrielė Petkevičaitė, Žemai-
p
62 Vaclovas Rimkus
-- -
tė Jovaras ir kiti. Graužikt\ dvar e Povilas Višinskis kurį laiką redagavo "Var-
p~", 0 J.Jablonskis parašė p~mąją lietuviq ka~bos g~ama~i~~-.~Pats V.Put-
vinskis _pinigais šelpė draudžiamos spaudos leidybą u _uol_1a1JOJehe_ndradar-
biavo. Šilo Pavėžupyje 1903_-1904m .. gY':'e 1:o p eda?o _ge, V1Su~n1,n es veikėja
~_
Jadvyga Juškytė, kuri moke V.Putvmsk10 zmoną ir JOSseseą Cia bnclama,
J.Juškytė redagavo kultūros veikėjt\ straipsnius "Varpui", "Ūkininkui', "Nau-
jienoms ", taisė jų kalbą, turinį ir viską perduodavo per knygnešį P.Peni.ką į
Tilžės spaustuves. 6
Nemažai nuveikė knygn ešys, knygt\ leidėjas, bajoras Serafinas Laury-
nas Kušeliauskas (1820-1889). Jis, buvęs Kolainit1 gimnazijos auklėtinis, tuo
metu dirbo Raseinit1 apskrities pristavu. Vedęs turtingą žmoną, apsigyveno
jos 350 dešimtinių ūkyje Senliolių kaime (Kelmės valsčiuje), gabeno iš Prūsi­
jos knygas ir jas platino. Daug knygq jam atveždavo knygnešys J .Žemaitis iš
klebono Martyno Sederavičiaus, kuris Sudarg e (Suvalkija) turėjo patikimą
knygnešių tinklą. Pardavęs Senlioliq dvarą, Kuš eliauskas apie 2000 rublit\
paskyrė savo įkurtam Lietuvių religinės raštijos leidimo fondui, vadinamam
"Knygirtiam lietuviškos rašliavos bankui", gyvavusiam 1887-1889m. Jis pats
apie 10 metų gana skurdžiai gyveno prie Tytuvėnt\ bažnyčios, rašydamas,
versdamas (daugiausia iš lenkt\ kalbos) ir kompiliuodamas knygas. Gyveni-
mą užbaigė Sudarge pas M.Sederavičit\. Kartu su savo bendradarbiais (M.Se-
deravičiurn, A.Vytartu, J.Antanavičium) S.Kušeliauskas parengė per 20 pa-
7
vadinimų lietuviškų religirtių knygų.
Juozo ir Jurgio Angrabaičių namuose Rėžgalit\ kaime jis buvo įsirengęs
knygrišyklą, kurioje įrištos knygos pasiekdavo ir Kelmės rajoną. 8
Lietuviškos spaudos paskirstymo punktas bei mokykla buvo Vlado Put-
virtskio žmonos Emilijos brolio Jono Gruzdžio (1866-1939) dvare Suvartuvo -
je (Kelmės valsčius).
Tytuvėnuose 1903-1904 m. veikė slaptų lietuviškq raštt1 platinimo drau-
gija "Trimitas". 9
Bene veikliausias ir produktyviausias Kelmės apylinkiq knygnešys bu-
vo valstietis Pranas Peni.kas (apie 1862-1937), gimęs Pažvarkulio kaime, Kel-
mės valsčiuje. Tarnavo Gerdžiogaloje, Verpenoje, vėliau - Šilo Pavėžupyje.
Knygnešys Anta..,as Pavylius, tuo metu gyvenęs grafo Zubovo dvare Guber-
nijoje prie Šiauliq, savo atsimirtimuose rašė, kad kartą pas jį atėjęs P.Višins·
kis domėjosi nelegalios literatūros platirtimu. Vėliau P.Viširtskis jį supažin-
dirtęs su V.Putvirtskiu, o šis pristatė į pagalbą savo patikimą žmogtĮ Praną
Peni.ką. 10 Taip Peni.kas pradėjęs atsakingą ir pavojingą darbą gabenant lietu-
višką spaudą, kurią jis ėmė iš Mortos Zauniūtės Tilžėje ir dideliais ryšuliais
pristatydavo į Graužikų dvarą. 11Jis buvo labai sumanus, gudrus ir išradin-
gas, sugebėjęs apgauti pasienio sargybirtius, išsisukti nuo žandarą Kartą su-
grįžęs iš Prūsijos su vežimu spaudos jis pastebėjo, kad i sodybą atjoja žanda-
Knygnešit 1 pėdomis 63
rai. Ką daryti su brangiais literatūros ryšuliais? Laimė , kad kartu su juo
buvo bendradarbis : abu surado išeitį. Prikimšo maišą šie n o, kuriu o nešinas
Peniko bičiulis leidosi bėgti į mišką. Žan d aras šoko jo vytis, tačiau kol suga-
vo iškratė, apklausė, Penikas tuščiame šulinyj e spėjo paslėpti visas knygas.
Vi~ dėlto vėliau Peniką žandarai bu vo du kartus sulaikę, bet , neradę įkalčių,
bylos nesudarė. 11
Antanas Šimkus tarnavo Jančiaušiškės viensėdyje Kolainių valsčiuje pas
ūkininką J.Račkauską. Susipažinęs su tame pačiame ūkyje gyvenusiu kn yg -
rišiu Jokflbu Mend eliu , Šimkus pirmą kartą nuėjo į Tilžės 0.Mauderodės
spaustt1vę ir pargab en o draudžiamq knygą Antrą kartą į Prūsiją jis kelia vo
su Jonu Adomaičiu iš Baršiškių kaimo (Kelmės valsčius). Per sieną p ern eš tas
knygas jie perdavė vežti Remeikiui , bet jos pakliuvo žandarams. Vėliau Šim-
kus knygas gabeno vienas , buv o atsargesnis ir žandarams nebepakliuvo. Per-
ėjęs sieną, maišus su knygomis jis paslėpdavo miške , pasisamdydavo neto-
liese gyvenusį flkininką, kuris ir nuv ež ciavo knygas iki Kelmės. Sutartu laiku
Šim.kaus tėvai, gyvenę Mirtaičiq kaim e (Baziliont\ apylinkėse), knygas par-
veždavo į Jančiaušiškę. Čia jas išslapstydavo , o pa sk ui perduodavo platinti
kitiems knygnešiams. Kartą žandaras su keturiais pareigūnais atėjo pas Šim-
kaus šeiminirtką kratos daryti. Čia buvęs kn ygrišys J.Mendelis užsisklendė
svirne. Pareigūnas tuoj įsilaužė į svirną ir padarė kratą, tačiau knygų n era-
do, o tik kelis šovinius Mendelio kišenėse. Seimirtinkas žandarą parsivedęs į
pirkią gerai pavai šino. Iškeltoj e byloj e žandaras tvirtino radęs tik n ež inia
kam priklausiusią skryrtelę. Byla baigėsi be pasekmių. Antan as Šim.kus kn yg -
nešiu dirbo dvejus metus , per kuriuos su knygomis iš PrUsijos ėjo 15 kartų. 13
O J.Mendelis žandarams įkliuvo: 1889 m. vasario mėn. jo butas Račkausko
namuose buvo kratytas. Čia rado 23 lietuviškas kn y gas , 25 neįrištas malda-
knyges, 280 paveikslėliq su lietuviškais tekstais . 14
Nuo 1888 m. knygne šys Mikalojus Ignotas draudžiamą spaudą platino
Užvenčio, Šaukėm1, Pavandenės, VamitĮ, Luokės, Kurtuvėm1 ir kitose para-
pijose. Policija jo atkakliai ieškojo ir 1892 m. biržE>lio25 d. arešta vo Luokėje.
1
~ Nuteistas metus kalėti. Atlikęs bausmę, Ignotas išvyko į Ameriką. Žinomi
knygnešiai valstiečiai broliai Jonas (g.1862) ir Antanas (g.1870) Eičiai 1892-
1902m. knygas platino Kelmės, Šiluvos , ŠiaulitĮ ir kitose apylinkėse.Už drau-
džiamos spaudos platirtimą 1899 m. abu buvo areštuoti ir pusę mehĮ kalinti
Peterburgo vienučit1 kalėjime. 16 Kelmės apylinkėse lietuvišką spaudą apie
1899-1900m. platirto Kelmės vikaras kun. Ipolitas Julijonas Kasperavičius
(1865-1933).Jis bendradarbiavo "Vilniaus žirtiose ", "Draugijoje ", "Viltyje" ,
"Šaltinyje", iš vokiečiq kalbos išvertė A.Mudzar elio "Naująjį mojinį vairty-
kelj..." i1
Valstieti Vincą Kazamrnską (1863-1930) nuo 1884 m. gabenti knygas pa-
• 64 VaclovasRimkus
skatino Tytuvėm1 klebonas kunigas Leonardas Tarvydas. Vėliau V.Kazanaus-
kas priklausė Garšvit1bendr ovei, už savo veiklą tr ejiems metams buvo iš-
tremtas i Vologdos guberniją. 18
Knygnešys Aleksandras Žalpys gimė 1884 m. Vaidatonit1 kaim e, Žalpil\
parapijoje. Mokės! Kražiq liaudi es mokykloje . Platino draudžiamą spaudą
Kražiq, Stulgių ir Zalpiq parapijo se. Vengdamas ru sq persekiojimo, po 1905-
1907m. revoliucijospasitraukė į užsienį. 19 Tytuvėm1 apylinkėse spaudą pla-
tino Ona Butkaitė (g. 1870m. Kurtuvėnuose). Ji buvo ilgai persekiojama po-
licijos, areštuota. 20
Prie Kelmės 1904m. rusq žandarai areštavo vieną žymiausit1 Žemaitijos
knygnešit1Praną Paprecką (1858-1952),gabenusį lietuvišką spaudą išTilžės.
Jamjau ne pirmą kartą buvo iškelta baudžiamoji byla, šį kartą pasibaigusi
tik atleidimu iš eigulio pareigą 21
Kelmės valsčiaus Paskerdinio kaimo gyventojas Jonas Meškys už lietu-
viškos spaudos platinimą 1890 m . buvo suimtas ir kalintas Kaune. 22
Apie 1869m. Šiaulių valsčiuje Žeimių kaime gimęs Kanišauskas lietu-
višką spaudą gabeno iš Gočelskio, gyvenusio prie Kelmės, ir Baltramiejaus
Butkevičiaus, gyvenusio Tytuvėnuose. B.Butkevičius 1897 m. Užventyje pa-
kliuvo rusų policijai su 144 kalendoriais ir kita spauda. 24
Draudžiamos lietuviškos literatūros gabenimą per Kelmės valsčiaus
Graužikų dvarą organizavo ir Ukmergės kunigas Kazimieras Šleivys (1872-
1943).25
1882m. Kazys Cieplinskas (1870-1930)susipažino su garsiuoju knygne-
šiu Jurgiu Bieliniuir pradėjo platinti lietuviškas knygas ir laikraščius. Jis pir-
mą kartą su draudžiamais spaudiniais į policijos rankas pateko 1891 m. Kal-
tinėnuose: rado 7 lietuviškus laikraščius ir 21 knygą. 26 Uriadninko ir Kražh\
pristavo sumuštas tris mėnesius kalėjo Panevėžio policijos areštinėje. Išėjęs
iš kalėjimo, vėl platino draudžiamą spaudą. Vėliau emigravo į Šveicariją. 21
Lietuvišką spaudą per Šilo Pavėžupį į Šiaulius gabeno vienas garsiausių Že-
maitijos knygnešių Dominykas Bubėnas (Bubenis, Bubnys, Bubinas; 1856-
1940)ir jo brolis Antanas. D.Bubėnas buvo ne kartą policijos sulaikytas, ka-
lintas, 1902-1904metais "bausmę" atliko Viatkos gubernijoje. 28
Kelmės rajone lietuvišką spaudą platino Pakražančio apylinkių valstie-
tis Vladas Milašas. Jis Šilų viensėdyje prie Kuprės miško, tvarte, buvo įsiren­
g~s dr~ud~iamos literatūros etapinį sandėlį. Knygnešiai, gabendami iš Prū­
SIJosŠiaulių plentu didesnį kiekį spaudos, užsukdavo į Milašių vienkiemį ir
tvarte įrengtame tunelyje paslėpdavo knygas. Paskui tunelį užmaskuodavo
ar~~ ėdžiomis. Iš šio sandėlio literatūrą daugiausia gabeno Šiauliq krypti-
nu. Čia 1897-1904m. buvo slepiamos maldaknygės, kalendoriai, eleme nto-
_ukimai, laikraščiai "Varpas", "Tėvynės sargas", "Darbinink q bal-
riai, ats_!ša
sas", "Ukinmkas" ir kt. 29
Nuo 1888m. Pasvalio apylinkiq knygnešys Kazys Gumbelevičius (g.1859
Knygnešių pėdomis 65
m.) knygq gaudavo ir iš Kelmės valsčiaus Liolių knygnešių. 30
Į rust\ policijos rankas 1902 m. pri e Kelmės pateko vežimas draudžia-
mos literatflro s, kuri buv o gabenama į grafo Zubovo dvarą prie Šiaulių. 31
Kazys Putvinskis iš Adampolės pasakoja , kad Kražių apylinkėse kny-
gas platino Jonas Bardauskis iš Stulgių. Jis vaikščiodavo po kaimus apsivil-
kęs ilgą naminį bumosą (ilgo viršutinio rūbo pavadinimas) , kurio terboje
bf1davo paslėptos lietuviškos knygos. 32 Kražių parapijoje laikraščius "že-
maičitĮ ir Lietuvos apžvalga" , "Varpą" "Ūkininką" ir kitus kartu su knygo-
mis dar platino knygn ešiai Izdonas (Izdonavičius, Zdanavičius), Gruzdys
(iš Kušleikitl kaim o), Liudvikas Urbonas , Kražių vikaras kunigas Urbonavi-
čius, savamokslis valstietis F.Andriejauskis , laikęs savo namuose nemažą
knygynėlį. 33 Su Kelmės rajonu vienaip ar kitaip siejasi knygnešių Juozo Li-
mašiūno, Adolfo Stulginskio, Antano Bružo ir kitų gyvenimas ar veikla. 34
Kultflros veikėjas Kazimieras Ralys (1885-1958), platinęs spaudą Kražių, Kel-
mės, Liolitl, Žalpių, Nemakščių ir kitose apylinkėse, savo atsiminimuose ra-
šė apie šio darbo sunkumus. Viename Kražių valsčiaus dvarelyje jį išvadino
litvornanu muziku ir išvarė lauk. 35
Rašytoja Šatrijos Ragana savo apsakyme "Anuomet" tikroviškai aprašė
pasiaukojantį knygnešio Silvestro triūsą. Po ilgo persekiojimo Užvenčio uriad-
ninkas Dijanovas (tikra pavardė) surado Silvestrą Kruteklio karčemoje. Bet
valstiečiai slapta išvedė knygnešį į saugų Užvannio kelią, o uriadninkui nu-
rodė klaidingus takus į pelkes , kuriose paskendo jo arklys , o ir jis pats vos
galo negavo.
Už lietuvišką spaudą buvo persekiojami ir baudžiami ne tik knygnešiai ,
bet ir gyventojai, pas kuriuos žandarai rasdavo knygų, laikraščių ar net ka-
lendorią Šaukėm1 policija kratos pas Eleną Sauskaitę metu rado kelias lietu-
viškas knygas . Moterį tuoj pat areštavo, iškėlė bylą. Teismas jai priteisė su-
mokėti 100 rb . baudą arha du mėnesius kalėti. Neturėdama pinigų, Sauskai-
tė buvo priversta sėsti į kalėjimą. 36
1889 m. policija kratos pas Karoliną Stanevičaitę metu Kražiuose rado 5
lietuviškąs knygas, Kelmėje pas Anastazijtl Monkevičiq - 6 knygas, o pas
Stasį Sarnuilį - dvi. ~1 Po kelerių mett1 pas Stasį ir Juozą Samuilius Kelmėje
policija vėl rado tris knygas. Už tai abu Samuiliai buvo nubausti trims pa-
roms arešto. ~8
Didesnės bausmės (katorgos darbai) buvo taikomos už atsišaukimų pla-
tinimą. Po spaudos draudimo panaikinimo (1904 m.) dalis knygnešiq bylt1
buvo nutraukta .
 Vadovas Rimkus KnygnešhĮ pėdomis 67
66
l' 0 rkarpo
1
Maciejausko , g . 1891 m., atsiminimai._
41. Kun . V K la·nių bilžnyčia // Bičiulis. 1989 . Vasano 18.
42 Rimku s • 0 1 ,
43: LVIA . l' . 378. 85. 1871 m. U.459. L.9-13 .
44. Ten pat. .č. . L T Ia A.. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861-1914 metai s . Y., 1975 .
Literatūra
4!'i. Juča s M ., Mulev1 1us •, Y
t 1•.221.
l. Biržinytė R.Maištingasis dvarininkas // Bičiulis. 1990 . Spali o 27 . 46. Ten pat .
2. Ten pat. . . ž· ..
3. Mantautas A. Vladas Pūtvis- Putv1nsk1S / l _ _,b~rchs. 1944. Nr.5-6 .·P.65-67 .
4. Fledžinskaitė O. žemaitę prisimenu // Lemmeč10 balsas. 1958. Gruodžio tl.
5. žmuidzinavičius V. šaulių sąjungos kūrėją minint// Karys. 1939. Nr.JO . P.316 .
6. Čilvinaitė M. Iš Jadvygos Juškytės atsiminimų ir jos rankraščių / / Mūsų senovė. 1937.
T1. P.611. ·
7. Lietuvos .TSR bibliografija . Knygos Jictuvit1 kalba . T.2 . Kn .1. Y., 19115. P.643 .
8. Balčiūnas K. Kur keliavo knygos// Komunistinis fodis. 1986. Liepos 10.
9. Tytuvėnai / / Lietuvių enciklopedija. T .31. Bostonas. 1964. P .254-258 .
10. Pavylius A. Ką aš prisimenu apie P .Višinsltj // Kultūra. 1931. Nr .4. P.216-217.
11. Y.Merkys. Draudžiamosios lietuviškos spaudos keliais. 1864-1904. V., 1994. P.299.
12. Rimkus V. Kelmiškis "lskros" platintojas// Komunistinis žodis . 1977 . Sausio 1.
13. Čilvinaitė M. Iš knygnešio Antano Šimkaus atsiminimų //Mūsų senovė. T.2 . Nr .2(7).
P.277-281.
14. Y.Merkys. Draudžiamosios lietuviškos spaudos keliais. 1864-1904. V., 1994. P .258.
15. Vaižgantas -Tumas J. Kaip reikia rašyti "Knygnešiui"// Lietuva. 1925. Sausio 29.
16. Y.Merkys. Draudžiamosios lietuviškos spaudos keliais. 1864-1904 . Y., 1994. P.115.
17. Lietuvos TSR bibliografija . Knygos - lietuvių kalbil. Serija A . T.2. Kn.1. V., 1985. P.562.
18. Kazanauskas Vincas// Lietuvių enciklopedija. T.11. Bostonas. 1957. P.258.
19. Žalpys Aleksandras // Lietuvių enciklopedija. T .35. Bostonas. 1966. P.169.
20. Butkaitė Ona // Lietuviškoji enciklopedija. T.4. K., Sk.1211.
21. Vaišvila A. Knygnešių veikla Šiluvoje// Kraštotyra. V., 1979. P .47.
22. Rimkus V. Ignas Meškis / / Bičiulis. 1991. Liepos 10.
23. Užmirštas knygnešys// Momentas. 1929. Gegužės 2S.
24. Merkys V. Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje - XX a . pradžioje . V., 1982.
P.38.
25. Šleivys Kazimieras / / Lietuvių enciklopedija. T.30. Bostonas. 1964. P.46.
26. Y.Merkys. Draudžiamosios ... P.88.
27. Cieplinskis Kazys //Lietuvių enciklopedija. T.4. Uostonas. 1954. P .23.
. 28._Bubenas Domininkas / / Lietuviškoji enciklopedija. T.4. K., Sk.864.; Y.Merkys. Drdu-
dž1amos10s... P.78.
29. Rimkus V. Už pažangias idėjas //Naujas rytas (Raseiniai) . 1979 . Gruodžio 6.
p_ _ 30· Merkys V. Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. V., 1982.
39
31. Katkus M. Raštai. V ., 1965. p .363.
32. Kazim!~~ Putvinskio, g. 1896 m., pasakojimas.
33. Mul e~1cius L., Strazdūnaitė R. Kražių skerdynės. V., 1993, P.27.
34. Stankiene l. Apie žemaičių knygnešius / / Bičiulis. 1989. Liepas 29.
35. Raly_ s K. Kov?jed~J šviesos ir laisvės// Jubiliejinis jaunimas . K., 1934. P.36.
36. B_iržiška V. L1etuv1ų Golgota // Mūsų žinynas. 1921. Nr.2. P.110-111.
37. len pat. P.111.
38. Ten pat. P.112.
:· Daugi"'.1aitė- Sruogienė V. Lietuvos istorija. V., 1990. P.268.
· Valančius M. Pastabos pačiam sau . Klaip<'da . 1929. P.99-101.

b

Vaclovas Rimkus
Lietuviška mokykla
Bręstant lietuvit1nacionalinio išsivadavimo judėjimui, lietuviq inteligen-
tai pradėjo rūpintis pradiniq mokyklq kūrimu. Yra žinoma, kad Užvenčio
kaimo mokykloje 1811 m. buvo mokoma žemaitiškai skaityti ir katekizmo. 1
1_823 m. Lio~ų kaimo 1_11?kykloj~ mokėsi_4 :aikai. 2 Tytuv~.nuose veikė popu-
liarus pensionas (dvieJtl klasiq parapmes mokyklos tipo) , kuriam e 1834-
1835 m. mokėsi 49 mergaitės.3 Caro valdžia Žemaičiq vyskupijoje 1841 m.
leido mokyti vaikus lietuviškai rašyti , steigti parapines mokykh1s, jei jose
bus mokoma ir rustl kalbos ir jei jos būsiančios naudingos. ·1Vyskupas M.Va-
l~čius, re~damasis tuo leidimu , suorganizavo platq parapinit1 mokyklt\
hn~~- 185: rr 1_,~52 m ..~pl~aščiuose, išsiuntinėtuose visoms žemaičit1 vys-
k~p_iiosbaznyci?ms, JlSreikalavo, kad prie kiekvienos bažnyčios būtq para-
pme mokykla. Šiose mokyklose ųos vadi.narnos dar ir valančinėmis) lietuviš-
kai skaityti ir rašyti mokė vietiniai klebonai, filialistai, vargonininkai arba
zakristijonai. Jų išlaikymu rūpinosi parapijq klebonai. Vaikai į jas susirink-
davo ~~ibaigus bandos ganymo sezonui ir išsiskirstydavo po šv.Velyką
Parapmes mokyklos buvo vienklasės, kai kuriose buvo ir paralelės klasės
mergaitėms. Tokia mokykla buvo Kolainiuose. 1854 m. čia mokėsi 21 ber-
niukas ir 9 mergaitės. Vaikus mokė P.Druktenis ir V.Gedvilaitė. 5 1853 m.
Užvenčio parapinėje mokykloje mokėsi 39 vaikai, Kelmės - 32, Pavandenės -
17, Pašilės ir Vaiguvos - po 16, Shllgitl - 10. 6 Be abejo, šios mokyklos padėjo
kelti lietuvių liaudies raštingumą.
Po 1863 m. sukilimo carinė valdžia vyskupo M.Valančiaus įkurtas ne-
v~dines p~~džios m?k_yklas uždarė. Vietoje lietuviškq mokykit\ buvo stei-
g~mos nisiskos valdmes mokyklos, vadinamos liaudies mokyklomis, ir cerk-
vių mokyklos. Dauguma nisiškų pradinit\ mokyklt1 buvo vienklasės. Šiq mo-
kyklų mūst\ rajone buvo gana daug. Nuo 1836 m. veikė Tytuvėnų vienklasė,
nuo 1844 m. Kražit1dviklasė, nuo 1869 m. - Kolai.nit1(Blagoveščensko) cerk-
vių parapinės mokyklos. 1865 m. atidarytos Kelmės ministerinė (nuo
1_904 ~- - dvi.klasė) ir Užvenčio liaudi es mokyklos. 1866 m. įkurta Šaukėm\
liaudies mokykla. 7 Vėliau buvo atidarytos Lioliq (1901 m.), Karklėntl
Lietuviška mokykla 69
(1905 m.), Liubšiq (1908), Vaiguvos (1909 m.), Logovo (prie Kelmės,
1914m .), Lykšilio liaudi es mokyklos bei Kelmės mergaičių (1904 m.)mo kyk -
la. d Rusiška liaudies mokykla nuo 1911 m. veikė Pašiaušėje. 9
Nežiūrint did elio liaudies mokyklt1 skaičiaus, moki.niq jose buvo mažai.
Pvz., 1905-1906 mokslo metais Užvenčio liaudies mokykloje mokėsi tik 70
vaikq, Karklėnq - 27, Lioliq - 19. Jose buvo labai mažai mergaičių: tais pa-
čiais metais Užventyje mokėsi tik 10 mergaičių, o Šaukėnuose iš 57 mokinių
buvo L-ikviena mergaitė. 10 Liaudi es mokyklose mokėsi daugiausia rusq ko -
lonistq vaikai, lietuviq jose buvo nedaug.
Šių mokyklų mokymo lygis buvo žemas. 1899 m. "Ūkininko" žurna las
rašė, kad Užventyje vaikus moko rusas Sakalas , bet tik rusiškų dainq , kurias
verčia viešai dainuoti miestelyje. Buvo mokytojq ir be cenzo. Pvz ., 1866 m.
Kražiuose mokytojo vietą buvo gavęs buvęs valsčiaus raštininkas. 11
Rusiškose pradžios mokyklose katalikų vaikai priverstinai buvo moko-
mi stačiatikitl poterit1, verčiami rusiškai melstis. 1893 m . Kelmės mi.nisteri-
nėje mokykloje kilo konfliktas tarp mokytojo ir tėvų. Moterys , atbėgusios į
klasę su šluotomis , apkūlė mokytoją, šaukdamos: "Ar tu čia atėjai vaikus
rnaskoliško skaitymo ir rašymo mokinti , ar tikėjimo?" 12 Apie 1902 m. į tą
pačią Kelmės mokyklą atvykus Vilniaus generalgubernatoriui P .Sviatopol-
kui - Mirskiui , mokiniai susitarė išreikšti protestą prieš tikybos dėstymą ru-
st\ kalba. Jam įžengus į klasę, jie suklaupė, atsigręždami į bažnyčios pusę, ir
lietuviškai sukalbėjo "Tėve mūst\". Po to Ignas Meškis moksleivit l vardu
aukštam rust\ pareigūnui pareiškė, kad jie nenori melstis rusiškai. 13 Ir nors
P.Sviatopol.kas - Mirskis buvo labai nepatenkintas tokiu akibrokštu , tačiau
netrukus rusiška malda buvo pakeista lotyniška ir klasėje leist a pakabinti
Aušros Vartq Dievo Motinos paveikslą. 14
Didžiausias konfliktas Kelmėje įvyko po to, kai žemaičiq vyskupas L.Pa-
liulionis 1897 m. kovo 31 d. paskyrė vikarą kun. J.Balčiūną Kelmės mi.nisteri-
nės mokyklos kapelionu. Apie tai vyskupas pranešė Kauno pradžios mo-
kyklq direkcijos direktoriui, o pastarasis klausimą suderino su Kauno gu-
bernatoriumi . Tik vėliau Vilniaus mokslo apygardos globėjas pranešė Kel-
mės mokyklos direktoriui, kad kunigas J.Balčiūnas negali eiti pareigtl dėl
gub~matoriaus turimq apie jį nepalankių žinią Tačiau tuo metu apie tai
~umgas J.Balčiūnas nieko nežinojo ir atvyko į mokyklą. Vyresnysis mokyto-
Ja~P.Naglis jo į klasę neįsileido, nes nesą įsakymo apie paskyrimą. Po kelit\
d1em1naujasis kapelionas be leidin10 atėjo į klasę ir pirmiausia kartu su mo-
k~1~aispasimeldė žemaitiškai , dalyvaujant mokytojui P.Nagliui. Jis liepė mo-
~111_1~11\S daugiau nebeskaityti maldt\ rust\ kalba , aiškino , kad tik katalikq
tik~June es;1s tikrasis išganymas. Po pamokos P.Naglis priekaišta vo Balčiū­
nui, bet pastarasis pareiškė, kad šis galįs iškviesti policiją, bet neįsileisti jo į
klasę neturis teisės iki tol, kol nebus paskirtas kitas kapelionas . Ir kapelionas
r 11111
70 Vaclovas Rimkus
dirbo toliau. Mokytojas P .Naglis skundėsi Kauno švietimo direkcijai , kad
kapelionas dėsto tend encinga i, kad jo pamokose vien pamokslai ir pani eka
pri eš stačiatikybę, rusų tautą. Be to, kapelionas turįs blogos įtakos mokiniti
auklėjimui, nes mokykloje dėl jo veiklos labai sumažėjo mokinią Spalio
19 d. Kauno pradžios mokyklų direkcija kreipėsi į gubematorit1, prašydama
apginti mokyklos ir švietimo interesus nuo šio fanatiko užmoją Įsikišus Kau-
no gubernatoriui ir Vilniaus švietimo apygardos valdybai, kunigas Jonas Bal-
čiūnas buvo pašalintas iš Kelmės mokyklos kapeliono pareigą 15 Tačiau aist-
ros n enurimo. Mokytojas P.Naglis skundėsi, kad dviejtĮ mokiniq motinos
atėjo į mokyklą, grąžino rusiškus vadovėlius ir pareiškė,jog čia savo vaikti
mokytis nebeleis, n es mokytojas galįs juos padaryti stačiatikiais. Kiek vėliau
iš Kelmės rninisterinės mokyklos išstojo dar 4 moksleiviai. 16
Po 1863 - 1864 metq sukilimo uždraudus mokyti gimtąja kalba, gyven-
tojai pradėjo steigti slaptąsias mokyklas. Samdyti mokytojai, vadinami da-
raktoriais, mokė vaikus pakaitomis kaL"'Ilo trobose, gaudanti iš tėvq pagal
susitarimą užmokestį ir maistą. Slaptosios mokyklos labai išplito. Vaikai bu-
vo mokomi rašyti, skaityti ir truputį skaičiuoti. Visuose valsčiuose buvo _po
keletą tokit1 mokyklą Šaukėm1 valsčiaus Ušakit1 kaimo gyventojas Jonas Zy-
mantas (gimęs 1857 m.) pasakojo, kad jis lietuviškai skaityti ir poterit1 mokė­
si pas Šaukėm1 pramatoriq Pocių. Daraktorius turėjęs apie 20 mokiniq, ku-
riuos mokęs slapta. Kartą jtl mokyklai buvęs rimtas pavojus, vaikai turėję
išsislapstyti ir mokslą pertraukti. 17 Vėliau Šaukėm1 daraktorinėje mokykloje
mokytojavo vikaras kun. Laurinavičius 18, daraktorius Bagdonavičius, o Trau-
lėm1 - valstietis Adomaitis. 19 Tytuvėnq slaptojoje mokykloje tarp 1889-1905
mett1 daraktoriavo Ona Jurgauskaitė, kuri mokė vaikus iš Felikso Sereikos
vadovėlio "Lietuviškas pradžiamokslis". 20
Caro administracija persekiojo lietuviškas mokyklas. 1877 m. Vilniaus
generalgubernatorius, o vėliau ir Vilniaus švietimo apygardos globėjas išlei-
do aplinkraščius dėl slaptt1jų mokyklų išaiškinimo bei jt1 daraktorit1 ir laiky·
tojq baudimo. Jiems paprastai uždėdavo ligi 2 rb. pabaudas, nors pasitaiky·
davo ir griežtesnit1 bausmitl (įkalinimo). 1892 m. caras patvirtino "Laikiną­
sias taisykles" dėl baudtĮ už slaptą mokymą. Taisyklės nustatė bausmes ne
tik daraktoriams bei mokyklų taikytojams, bet ir mokinių tėvams. Sunkiau-
sios bausmės teko daraktoriams ir slaptt\jq mokykh1 taikytojams. 1892·
1894 m. daraktoriams paskirdavo nuo l savaitės iki 3 mėnesit1 arešto prie
policijos, o mokyklų laikytojams - nuo 25 iki 50 rb. pabaudas arba 2 savaites
arešto. Vėliau tos bausmės kiek sušvelnėjo. Bausmės mokinit1 tėvams siekė
nuo l ligi 10 rb. arba nuo l iki 7 dienų arešto .
1877 m. valdžia susekė slaptąsias mokyklas Šaukėnuose bei Lukšaičit\ ir
Traulėnq kaimuos e (abu Šaukėm\ valsčiuje).
Slaptosios mokyklos veikė kaimuose ir miest eliuose. Pastaruosiuose jt\
Lietuviška mokykla 71
taikytojai dažnai buvo ir daraktoriais. Į miestelių mokykla s sueidavo ir ap-
JinkinitĮ kaimtĮ vaikai, kuri e, jei būdavo reikalas , čia ir nakvodavo . Antai
Kražiuose slaptąją mokyklą laikė 29 metų Barbora Šapalaitė. Ji samdėsi butą
už S rb. metams, bet už mokslą ėmė labai mažai - tik po 0,75-1 rb. nuo vaiko
per žiemą. Kauno liaudies mokyklq direkcijos direkt orius 1897 m. šią mo -
kyklą aprašė taip:" ... ankštame drėgname gyvenamame kambarėlyje, kuria-
me stovėjo dvi lovos ir ant ::;iem1kabojo gyventojų drabužiai , prie n edidelio
stalo ant suolt1 sėdėjo 9 berniukai ir viena mergaitė, rankose laikydami mo -
kymo knygas. Kadangi pri e stalo nebetilpo , tai 13 metų mergaitė ir suaugusi
21 melt\ me rgina glaudėsi toliau . Ji garsiai skaitė užduotą pamoką. Prie stalo
iš kairės pusės su rodomąja lazd ele rankoje stovėjo mokytoja - valstietė Bar-
bora Šapalaitė". 22 Šioje mokykl oje, be lietuvių kalbos, buvo mokoma ir len -
ką
Dvan1 mokyklose mokytojavo asmenys, prie girnnazijt1 išlaikę egzami-
nus mokytojo teisėms gauti. Jie buvo vadinami namų mokyt ojais . Po 1863-
1864 m. sukilimo ši veikla taip pat buvo uždrausta.
Nuo 1901 m . Sakeliq dvare Pavandenėje namų mokytoja dirb o Marija
Pečkauskaitė (rašytoja Šatrijos Ragana) . Čia ji mokytojavo beveik ketverius
metus. 23 Šiame dvare ji rengė ir mokytojas tautinėms mokykloms . Todėl čia
24
M.Pečkauskaitei dažnai tekdavę dirbti po 9 valandas per dieną. Užvenčio
dvare apie 1904 m. mokytojavo Sofija Pečkauskaitė, kuri mokė ir kumečių
bei valstiečių vaikus . 25 0na Fledžinskaitė mokytojavo Šilo Pavėžupio ir G rau-
žikų dvan1 mokyklose. 26 Mūsq rajone žinoma dar ir Suvartuvos dvaro lietu-
viška mokykla, kurioje mokėsi dvaro savininko gydytojo Stanislovo Gruz-
džio dukros ir sūnfts.
1904 m . gegužės 7 d. lietuvių spaudos draudimas buvo panaikintas , ta-
čiau lietuviška mokykla turėjo dar ilgai grumtis dėl savo teisių. Prasidėjus
1905-1907m . revoliucijai, vietiniai gyventojai patys uždarinėjo rusiškas liau-
dies mokyklas , vijo lauk msus mokytojus , reikalavo leisti mok ytis ir šviestis
gimtąja kalba. Kelmėje, Užventyj e, Tytuvėnuose buvo uždarytos mok yklos
ir pašalinti rusai mokytojai .
Gyventojams bruzdant, caro va ldžia nusileido , suteikė daugiau laisvės
ir švietimui. Cami pritarus 1906 m. lapkričio 8 d. Kauno liaudi es mokyklų
direktorius leido mokyklose vesti lietuvit 1 kalbos pamokas , kaip atskirą da-
lyką. Tačiau ši nuo!aida liko tik popieriuje, nes ji lietė tik mokytojus liett1-
vius. Kadangi visi pašalinti mokytojai bu vo atstatyti į savo vietas, o jie ne-
mokėjo lietuvh1 kalbos, vadinasi, jiems jos ir dėstyti nereikėjo. Be to, apie
mokytojo darbą buvo sprendžiama tik iš mokinitĮ rust\ kalbos mokėjimo,
todėl dėstyti lietuvit1 kalbą niekas nebuvo suinteresuotas. Inspektoriai , tik-
r~dami mokytojq darbą, žiftrėdavo, kaip vykdomi valdžios nurodymai dėl
lietuvhi kalbos dėstymo. Užvenčio liaudi es mokyklos mok ytojas Jonas Šar-
72 Vaclovas Rimkus
ka buvo kaltinamas hto, kad per daug skiria dėmesio lietuvit1 kalbai. 27 Vė­
liau švietimo ministras nurodė lietuvit1 kalb os programą sutrumpinti. Gim-
tąja kalba bu vo leidžia ma dėstyti tik tikybą, nors mokyklq vadovybei buvo
nurodyta "stengtis , kad likyba bfltq dėstoma ne gimtąja, o rust\ kalba ".
Lietuviams reikal aujant , caro valdžia leido grįžti į Lietuvą nacionali-
niams kadrams ir dirbti mokyklos e antrininkais . 1906 m. iš Lomžos guherni-
jos grįžo Juo zas Grybau skas . Jis buvo paskirtas m okytojauti Kelmės dvikla-
sėje mokykloje. 28 Tačiau lieruvit\ mokytojt\ nep akako , o ir tie paty s buvo
kilnojami iš vienos vietos į kitą. 1911 m. iš Užvenčio buvo iškeltas lietuvis
mokytojas Jonas Šarka. Užv entyje bu vo sukvi esta valsčiaus gyventojt\ suei-
ga, kurioje buvo priimtas nutarimas atsit1sti į jq mokyklą lietuvį ar kitą mo-
kytoją, kuris gerai mokėtq lietuvių kalbą ir galėtq ją tinkamai dėstyti. 29 Ta-
čiau valdžia ignoravo gyventojų pageidavimą ir į Užvenčio liaudies mokyk-
lą atkėlė rust\ tautybės mokytoją, kuri visai nemokėjo lietuviškai. Žmonės
buvo labai nepa tenkinti ir skundėsi, kad tuo " ... padaryta didelė nuoskauda ,
ir jie žadą ieškoti teisybės aukščiau". 30
Šaukėniškiai skundėsi, kad jų liaudies mokyklos mokytojas gudas Bori-
sas Komarovas nė žodžio nemoka lietuviškai , kad vaikai ir " ... toliau gru-
miasi su slavq raidėmis, tebešlibizuoja kirilicą" . 31 1907 m. kovo 7 d. šaukė­
niškiai savo sueigoje antrą kartą nutarė Kauno liaudies mokykh1 direkcijos
paprašyti pa skirti į jų mokyklą lietuvį kataliką. Abu prašymai buvo išsiqsti,
tačiau liko be atsakymo. Trečiajame prašyme buvo iškelta sąlyga, kad direk-
cija leistt1 kunigui jq vai.kus mokyti lietuvit1 kalbos iki tol, kol atsiras moky-
tojas lietuvis. 32 Gyventojams reik„Jaujant, Kauno mokykh1 direkcija buvo
atleidusi Kražit\ dvi.klasės mokyklos rusų tautybės mokytoją, žadėdama i
jos vietą paskirti lietuvį, tačiau savo pažado neįvykdė. 33 1905 m. Kelmės
ministerinėje dvi.klasėje ir mergaičių rusiškose mokyklos e visi dalykai buvo
dėstomi tiktai rust\ kalba . 34 1914 m. į Pašiaušio liaudies mokyklą buvo atkel-
tas rusas, visai nemokantis lietuviškai. 35
Po 1905-1907m. revoliucijos buvo leista steigti lie tuviškas privačias mo-
kyklas. Švietimo draugijos "Vilniaus aušra" Užvenčio apylinkė (iniciatorius
klebonas kun. Boleslovas Vėgėlė) 1907 m. rudenį įkūrė Užvenčio mergaičii\
mokyklą, gavo geras patalpas. Čia mokytojavo P.Kunickienė. 36 Lietuviq švie-
timo draugija "Saulė" 1909 m. lietuvišką vienklasę mokyklą įkUrė Pašilėje. Iš
pradžit\ joje mokytojavo Kaune baigusi p edagoginius kursus Felicija Bielift·
naitė, vėliau ją pakeitė A.Raznadauskaitė. Jos atlyginimas buvo 360 rb . per
metus. 1911 m. šioje mokykloj e mokėsi 54 mokiniai (41 berniukas ir 13 mer-
gaičiq). Už mokslą jie mokėjo 2 rb. per metus. Mokykla turėjo bibliotekėlę'.
213 vadovėliq, 2 žemėlapius, gaubli ir aritm et ikos kubus . 37 Vi>liaumokyklai
buvo pastatytas medinis namas, bet jame įsikflrė parduotuvė>. Te ko talpintis
ap lnžus iame sename pastate. 38
Lietuviška mokykla 73
Suprantama, caro va ld ži a trukdė kurtis lietuviškoms privačioms mo-
kykloms . 1909 m. "Vilnia us aušros" Šaukėnų skyriaus pirmininkas vikaras
kun. Ant a nas Keraitis Šaukėnuose buvo įkūręs mokyklą, bet dėl valdžios
trukdymq ji neišsilaikė. Tik 1911 m . m oky tojas Juozas Petrauskas prieglau-
doje, kurioje dirbo Juzė Tamulevičiūtė, įsteigė lietuvišką ikimokyklinio am -
žiaus mokyklėlę. 39 1908 m . valdžia atmetė "Vilniaus aušros" draugijos atsto-
Vl\ Giros ir Bagdonavičiaus prašymą leisti atidaryti Užve ntyje vienklasę mer-
gaičit1 mokyklą. "0 1913 m. Zllpiq gyven tojai reikalavo jų bažnytkaimyje įsteigti
Jieruvišką privačią mokyklą. 41 Kražiuose 1906 m . buvo bandyta įsteigti že -
mesniąją ūkininkystės mokyklą, tačiau nesėkmingai.
Kadangi caro valdžia trukdė steigtis lietuviškoms mokykloms ir ne vi-
sada duodavo leidimus joms atidaryti , tai ir po 1905-1907 m . revoliucijos
vaikai mokėsi nelegaliai kaimo pirkiose. 1906-1907 m . Ušnėnuose veikė ra-
šytojos Žemaitės įkurta kaimo mokykla , kur mokyt ojavo Damijonaitis. Į ją
susirinkdavo 15-20 vai.ką Buvo skaitymo , skaičiavimo ir dailyraščio pamo-
kos. Geriausiai besimokanti ems vaikams mok ytojas rašydavo keturis nulius ,
o dvejetui prilygo vienas nulis. 42 Užvenčio valsčiuje tokios mokyklos veikė
Minupiuose , Zeberiuose, Domeikiuose ir kitur. Panaši padėtis buvo ir kituo-
se valsčiuose.
Literatūra
1. LVIA. F. 567. Ap.2. B.298. L.20-21.
2. Vaiguva // Mažoji lietuviškoji tarybinė en ciklopedi ja. T.2. Y., 1%8 . P.445.
3. Lukšienė M. Lietuv os švietim o ist orijos bru oža i XlX a . pirmojoje pusėje. Y., 1970. P.363.
4. Ten pat. P.242.
5. Ten pat . P.238 .
6. Alekna A. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Klaipėda . 1925. P.56-57.
7. Ten pat.
8. Ten pat.
9. Pašiaušis // Lietuvos ūkininkas . 1914. Nr .8. P.80.
10.Te n pat.
11. Durkevičius V. Iš mūst1 kov ų d ėl Lietu vos mokyklų 1863-19 15. Kaunas . 1939. P.3 1.
12. Kelmėje // Ūkininkas. 1893. Nr .6. P .47.
13. Da ktara s Igna s Mešk is jubiliatas / / Lietuvos aid as. 1932 . Sausio 31.
14. Ten pat .
15. Durkevičius V. Iš mūsų kov ų ... K., ·1939 . P. 22-24.
16. Ten pat. l'. 24-25.
17. Tiškus B. šaukėm1 ptad žios mokykl os ch ron ika / / Lietuv os m o ky kla . 1925. Nr .l. P. 3S.
18. Ten pat .
19. Lietu vos TSR istorijos šaltiniai. T.2. V., 1965. P.181.
20. Merkys V. Lietuv os valstiečiai ir spauda XIX a . paba igoje - XX a . prad ž ioje. Y., 1982 .
l'.173-174.
74 Vaclovas Rimku s
21. Ten pat . P.155, 171.
22. LVIA. F.567. Ap.11. B.4443. L.5 1.
23. Žėkaitė J. šatrijos Ragana. V., 1984. P.65-68.
24. Tarvydas j, Marijos Pečkauskaitės pedagoginė praktika / / Atl
25. Literatūra. V., 1962. T.3. P.110. ' ,cncum . 1934. T.S. P.
26. Liaudies tamy'\Joje 30 metų // Mokykla ir gyvenimas . 19:'\5.N 2 p 9
27. Židinys. 1932. Nr .12. P.461. r. · · 1·92.
28. (Krikščifmas J.). Kelmė// Lietuv os ūkininkas. 1906. Kovo 8.
29. Burkevičius ~-- Išmūsų kov4 dėl Lietuvos mokyklų 1863-1915. K 1936
30. Užventis// Ukininkas. 1911. Gruod žio 21. ·,
31. šaukėnai // Vilniaus žini os . 1907. Vasario 7.
32. šaukėnai / / Nedėldienio skaitymas . 1907. Nr .l 1. P.87.
33. Kražiai // Nedėldienio skaityma s. 1907. Nr .46. P.366.
34. Iš Kelmės // Vilniaus žinios. 1905. Rugsėjo 26.
35. Pašiaušis // Lietuvos ūkininkas. 1914. Nr .8. P.80.
36. Užvenčio apylinkė// Viltis . 1907. Gruod žio 6.
37. LYJA. F.567. Ap.8. B.638. L.8, 15, 16, 17.
38. Pietraitis J. Pašilys / / Vienybė. 1912. Nr. 31. P.490.
39. Tiškus ~-_šaukėnų p!'1džios mo~klo s kronika / / Lietuv os mokykla. 1925. Nr.l . p .35
40. Burk~~1čms ~- Išmusų_ kov4 d el Lietuvos mokyklų 1863-1915. K., 1936. P.63.
41. žalp1a1 // Lietuvos ūkininkas. 1913. Sausio 16.
42. Bedinis P. Kuklus užra šas // Komunistinis žodis. 1965. Gegužės 20.
Vaclova s Rimkus
· P.l 8,
1905-1907 m. revoliucija
1905-1907 m. Rusijos revoliu cijos išvakarėse imp e rijos gyventojų sociali-
nė priespauda buvo sunki , išnaud ojimas didelis . Valstiečius slėgė dideli že-
mės išpirkimo mokesčiai, įvairios prievolės, atodirbiai dvarams už pievas
ir ganyklas. Valstiečiai siekė išlaikyti senąją servitutinę žemę, į kurią jie tu-
rėjo teisių ir kuria iki tol naudojosi . Kelmės valsčiaus Mažučių, Palendrių ir
· Ankapiniq kaimq valstiečiai kelerius metus atkakliai kovojo dėl servituti-
nių ganyklų Uvainiškių miške. NepaisantJuo zap avos dvaro savininkų drau-
dimų, valstiečiai ir toliau čia ganė sa vo gyvulius. 1901 m. gegužės 26 d .
dvaro urėdas Pilceris su 18 eigulių ir kitų tarnų bandė surašyti valstiečių
gyvulius , kurie ganėsi miške , ir nubausti nepaklusnius gyventojus . Bet susi-
rinkę daugiau kaip 100 apylinkės valstiečil1 organizuotai pasipriešino , su-
mušė urėdo palydovus ir išvijo juos iš miško 1• Nieko nepadėjo ir policijos
įsikišimas . Nors valstiečiai Simonas Giedraitis , Foma Nacis ir Simonas Mo-
tis ne kartą buvo nubausti kelioms par oms arešt o, valstiečiai ir toliau kov o-
jo už savo teises . 1903 m. gegužės mėnesį vėl subruzdo tų kaimų valstiečiai,
reikalaudami dvarininkės grąžinti jos užgrobtąjį Uvainiškitl mišką. Poniai
nesutikus tai padaryti, Giedraičio vadovaujami valstiečiai du kartus sumu-
šė dvaro eigulius. Sudrausti maištaujančių valstiečitl kelis kartus atvyko
policija. Taikos tarpininkas siūlė administracin e tvarka pašalinti iš šios vie-
tos valstiečitl vadą S.Giedraitį. Dvarininkai reikalavo , kad įJuozapavą būtų
atsiųstas ypatingas valdininkas jos ramybei apsaugoti. Valstiečiq akcijoje
prieš dvarininkę, be minėh1 asmem1, dalyvavo Benediktas Ralys , Izidorius
Nacas ir daug kitų2 •
Užvenčio valsčiuje Čekaičitl dvaro savininkas Kchmeliauskas api e 1903
~ -~~:obė Ušnėnq kaimo ganyklas , nors už jas valstiečiai atidirbdavo . Vals-
ti~ta1 Ilgai bylinėjosi su dvarininku, bet šis sutiko atiduoti ganyklas tik išsi-
p1rktinaP.
Daug elyje vietq dvarininkt1 ir valstiečių (buv. baudžiauninkų) žemės ne-
buvo atribotos ir todėl vyko tarpusavio ginčai. Šaukėm\ apylinkėje tebebu-
vo n~p~_rd~otos grafui Pliateriui- Zibergui priklausiusi o Jurg oniškiq kaimo
vals tiec1t1zemės4 .
76 Vaclovas Rimkus 1905 -1907 m. revoliucija 77

Valstiečiai ir toliau privalėjo atlikti įvairias prievoles : taisyti kelius , eiti darbo dvare , leisti laikyti avį, paskirti
sargybas, duoti pastotes. "Naujoji gadynė" rašė, kad Šaukėnuose kasnakt pašaro antrai karvei , duoti p o dvi ka-
du vyrai turi eiti pašto saugoti, kad jo kas neišplėštq. Stambūs že mvaldžiai pas (kapa - 60 l) silkit \9.Dvarq savinin-
nuo šiq prievolit\ buvo atleisti. Tai kėlė didelį valstiečiq nepasitenkinimą kai su šiais reikalavimais nes utiko , tik
carine valdžia. Be to, valstiečiai turėjo išlaikyti valsčiaus raštininkus, mokė­ apgaudinėjo pažadais . Tik Šilo Pavėžu­
ti jiems algas, suteikti butus, o jais buvo skiriami rusai atėjCmai, įvairus ky- pio dvarininkas Vladas Putvinskis ne tik
šininkaiir lupikautojai. Tai kompromitavo carinę valdžią žmonit\ akyse. pakėlė darbininkams atlyginimus , bet ir
Sunki socialinė priespauda slėgė dvarq darbi.ni.nkq ir kumečit1 pečius. pagerino buities sąlygas, valgė kartu su
Vasarą juos vertė dirbti net sekmadieniais ir naktimis. Užmokestis buvo dvaro šeimyna prie bendro stalo 10•
labai mažas. Kelmės valsčiaus darbininkai gaudavo kur kas mažesnį atlygi- Miestelit\ gyventojq judėjimas ypač
nimą nei kituose gretimuose valsčiuose. Čia ordinarirtinkai per melus už- sustiprėjo 1905 m. vasarą. Buvo reika-
dirbdavo po 20-30 rublit\ , 11-13 pūrq (pūras - 75 l) rugit\, 6 pūrus avižq, 0 laujama steigti lietuvi škas skaityklas ,
moterys turėdavo dvarui atlikti po 29-30 darbo dienq 5 • pagerinti sanitarinę būklę. Liepos 13 d .
1904 m. prasidėjęs Rusijos karas su Japonija pareikalavo daug žmoniti kelmiškiai savo sueigoje priėmė nutari-
aukų, dar labiau apsunkino Lietuvo s gyventojt\ padėtį. Po nep asisek usio mą, kuriame reikala vo, kad valdžia leis-
Liaojangomūšio į rust\ armiją buvo papildomai mobilizuota daug vyrą Iš tų miestelio arbatinėje įsteigti lietuviš-
Tytuvėnų buvo mobilizuotas vienintelis apylirtkės gydytojas Kalilius 6 • kq knygt\ ir laikraščių skaityklą arba ati-
Rusijosvisuomenė laukė demokratini.t\ permainq , tačiau senosios tvar- Vincentas Lauceviči ns, Lietuviq daryti ją kitose patalpose. Jie taip pat
kos šalininkai nepatenkintuosius sodino į kalėjimus, trėmė į Sibirą, net šau- suvažiavimo Vilninje 1905 m. dalyvis prašė arbatinės vedėją paskirti lietuviš-
dė. Pralaimėjusi karą, carinė valdžia prarado autoritetą. Žiaurus ekono mi- Užvenčio kraštotyr os muzi ejus kai kalbantį asmenį, su mažinti kainą už
nis išnaudojimas ir nacionalinė priespauda, karo žaizdos ir suirutė sukėlė puodeŲ arbatos nuo 6 iki 3 kapeikų, pa-
Rusijos dirbančiuosius į kovą prieš carizmą. Po 1905 m. sausio 22 (9) d. sirūpinti, kad arbatinėje būtt\ baltos duonos, o prie arbatinės būh.\ įsteigtas
Kruvinojo sekmadienio Peterburge ši kova tapo visuotinė: sustojo geležin- pigus viešbutis. Kelmės gyventojai reikalavo šeštadieniais ir sekmadieniais
keliai, nebeveikė paštas, telegrafas, užsidarė fabrikai, parduotuvės, įstai­ jų miestelyje uždary ti degtinės parduotuves ir muges. Po šiuo nutarimo
gos. Prasidėjęs revoliucinis judėjimas pasiekė ir imperijos pakraščius. Kel- tekstu pasirašė 54 gyventojai. Nutarimas buvo nusiųstas Kauno gubernato-
mės, Užvenčio, Kražit\ valsčiq dvarų darbininkai kovojo prieš baudžiavos riui.
liekanas kaime, reikalavo sumažinti mokesčius, padidinti dvan1 kumečh1 Politinis streikas privertė Rusijos carą išleisti spalio 30 (17) d. manifestą,
darbo užmokestį leisti mokyklose mokyti vaikus lietuvit1 kalba. Po mieste- pažadėjusį gyventojams politines laisv es ir įstatymq leidžiamąją dūmą. 1905
lius ir kaimus važinėjo agitatoriai, ragindami sukilti prieš carinę valdžią. Jie m. rudenį pažangūs inteligentai ragino žmones neleisti savo vaikų į rusiš-
organizavo mitingus, platino anticarinius atsišaukimus. Graužikt\ dvaro dar- kas mokyklas , nebemokėti va ldžiai mokesčit1, neklausyti policijos , o rinkti
bininkai Stonys, šepetys, Petrauskas, Brazas vaikščiojo po Kelmės valsčiaus savo savivaldybes lr ; avo -mokytojus. Mokytojo gimtąja kalba pareikalavo
dvarus ir ragino kumečius streikuoti7. Rutkq dvaro darbininkai pareikala- ir Užvenčio valsčiaus gyventojai. Gruo džio l d. žmo niq minia , daugiausia
vo dvaro nuomininko Vaicekausko pagerinti maistą, nes jie buvo maitina- Žeberių, Dangvietq ir Ušnėnq kaimq valstiečiai per pamokas įsiveržė į Už-
mi supelijusia duona . Dvarininkas atsisakė įvykdyti jq reikalavimą. Birže- venčio liaudies mokyklą ir liepė rusui mokytojui pasišalirtti , o mokiniams -
lio 3 d. ~rasidėjo šio dvaro darbininkt\ streikas (pirmasis Kelmės apylinkė­ grąžinti knygas ir nekalbėti rusiškai . Netrukus Užventyje buv o įkurta lietu-
se), kun~e dalyvavo apie 10 šeimą Ponas prašė policijos pagalbos, tačiau viška mokykla , kurioje mokytojavo T.Francūzevičiūtė 13 •
atvykęs pnstavas t~_rėj? palaikyti darbininkus. Jis surašė protokolą, pridė­ 1905 m. rudenį buvo paskelbtas kreipimasis dėl Lietuvit1 suvažiavimo
damas gabalą supeli1us1osduonos 8• Liepos mėnesį sustreikavo Kelmės, Ver- Vilniuje organizavimo. Gruodžio l d. Užvenčio valsčiaus sueigoje atstovais
pe~~ ir ~raužikq dvarų, Gruževskio Kelmės degtinės varyklos darbinin- į~ietuvit1 suvažiavimą buvo išrinkti Žeberit1 kaimo ftkininkas Leonas Ku-
k~i. Jie r~ikalavo padidinti užmokestį už darbą iki 40 rubliq, duoti iki 10 c1:11skas ir Ušnėnq kaimo gyventojas Adomas Viširtskas 14• Kelmėje į suvažia-
purq rugių, 8 pūrus miežiq, 6 pūrus avižq (už metus), atleisti moteris nuo ..V~mą buvo išr~ti Bmn,isĮpvas Cu:tautas ir Vincentas Laucevičius 15 • Gruo -
f 78 Vaclovas Rimku s 1905-1907 m . revoliu cija 79

džio 4-5 d. Vilniuje įvyko vadinamas Sekančią, t.y. gruodžio 8 d. , Kelmėje prie J.Ivanavičiaus namų įvykusiame
Didysis Vilniaus seimas , kuriame da - mitinge, be mi estelio gyv entojq , dalyvav o ir aplinkinių kaimų valstiečių.
lyvavo apie 2000žmonių. Seimas pa- Mitinge kalbėjo grįžę iš Lietuviq s uvažiavimo Kelmės valsčiaus atsto vai Vin-
skelbė pasauliui, kad lietuvit\ tauta yra centas Laucevičius ir Bronislo v as Cirtautas. Jie aiškino , kad suva žiav imas
gyva. Buvo priimta rezoliucija, reika- nutaręs raginti žmones nemokėti mokesčių, nevykd yti vald žios įsakymų ir
laujanti Lietuvai autonomijos ir visuo- šalinti valdininkus . Sipavičius pasiūlė apsvarstyti naujo valsčiaus viršaičio
tiniu balsavimu rengiamo seimo Vil- ir raštininko kandidatūras . Pasiūlyti kandidatai turėjo atsistoti ant kėdės ir
niuje. Seimas ragino žmones nemokė­ pasirodyti žmonėms. Miting e buvo nutarta uždar y ti degtinės pardu otuves
ti caro valdžiai mokesčių, uždarinėti ir Kelmės spirito varyklą. Po mitingo minia , iškėlusi vėliavą, ramiai nuž y-
degtinės monopolius, neleisti vaikt\ i giavo Kelmės mi estelio gatvėmis . Demonstracijos prie šakyje ėjo jos organi-
rusiškas mokyklas, neiti į kariuome- zatoriai - B.Cirtautas , J.Laucevičius, D.Lopata , P .Matutis ir kiti . Demonst-
nę, nesikreipti į jokias valdžios įstai­ rantai uždarė ir užanspaudav o degtinės monopolius ir nuėmė nuo jų iška-
gas, mokyklose mokyti lietuviškai, bas, paskui pasuko į Kelmės dvarą ir Verpeną, kur uždarė spirito varyk-
valsčiuose visus reikalus spręsti lietu- las19.
vių kalba16 • Gruodžio 13 d. Kelmės turgaus aikštėje įvykusioje valsčiaus gyventojų
Po šio suvažiavimo (seimo) pagau- sueigoje dalyvavo apie 2000 žmonią Kalbėjęs agitatorius ragino neklausyti
sėjo anticarinit1veiksmų. Kelmėje 1905 caro valdžios , o imtis ginklo ir sudaryti savo , lietuvit1 , valdžią, dalyti dvari-
m. pabaigoje įvyko net trys mitingai. ninkq žemes ir miškus, pašalinti raštv edžiu s, policininkus , mokytojus ir ki-
Kartą po pamaldt\ Kelmės bažnyčios tus pareigūnus. Jis teigė, kad dabar senosios valdžios nebėra, o naująją su-
Boleslovas Sipavičius, 1905-1907m. daro patys gyventojai , todėl savo teis es reikia ginti vieningai su ginklu ran-
prieangyje nežinomas studentas pasa- revoliucijos dalyvis
kė kurstomąją kalbą. Su juo kartu bu- kose. Sueigos dalyviai galėjo įsigyti atsišaukimų ir nusipirkti brošiūrų. Po
Užvenčio kraštotyros muziejus
vo iš Maskvos grįžę studentai Boles- kitt1agitatoriq kalbq vyko demokratiniai Kelmės valsčiaus viršaičio ir rašti-
lovas ir Bronislovas Sipavičiai bei valstietis Bronislovas Prekeris. Po to įvy­ ninko rinkimai.Naujuoju valsčiaus viršaičiu buvo išrinktas ūkininkas Kazi-
ko demonstracija, kurioje dalyvavo gausus žmonit\ būrys. Priekyje vėliavą mieras Kučinskas iš Gečaičit1 kaimo 20 • Revoliucinė audra Kelmėje buvo tiek
su antirusiško turinio įrašu nešė kelmiškis Dornininkas Lopata. Demonstra- įsisiūbavusi, kad visi vietos pareigūnai, net pašto tarnautojai pabėgo į Šiau-
cijos organizatorius saugojo keliasdešimt ginkluotq vyrų 17 • Gruodžio 7 d. lius21.
Kelmės turgavietėje įvyko mitingas, kuriame dalyvavo apie 300 žmonių. Gruodžio 4 d . gyv entojq mitingas įvyko Užventyje. Kalbėjęs studentas
Kalbėjęs Boleslovas Sipavičius ragino neklausyti valdžios, nemokėti žemės (manoma , kad K.Jasiukaitis) , ragino žm ones kovoti pri eš caro valdininkų
smurtą, streikuoti , daužyti valstybines degtinės parduotuves. Po mitingo
mokesčių, įvesti mokyklose lietuvių kalbą, patiems išsirinkti policiją. Po mi-
tingo įaudrinta minia, vadovaujama Sipavičiaus ir jo bendraminčių - Anta- miestelio gyventojai kartu su Ušnėnq, Žeberiq ir kitt1 kaimq ūkininkais už-
puolė policijos būstinę, išdaužė langus ir išvijo poli cininkus . Sekančią dieną
no Brazo iš Graužikų, Stasio Čepaičio, Domo Glinskio, Jono Valčuiko, Ma-
susirinkę į mitingą Užvenčio apylinkių žmonės pareikala v o p erkelti vals-
teikos ir Butkaus, įsiveržę į valsčiaus valdybą, išmetė į gatvę raštininką Ni-
čiaus centrą iš Kolainit\ į Užventį ir rinkti naują valsčiaus valdžią22 • Gruo-
kolajt\ Zalcbergą, išstūmė valsčiaus pristavą, mėginusį raminti valstiečius.
Sipavičius pareikalavo, kad valsčiaus viršaitis Antanas Andrulis sukviestt1
džio 12 d. Užvenčio valsčiaus gyventojai suėjo į didžiulį mitingą - sueigą.
rin~ę valsčiaus ~e~tojų sueigą. Viršaičiui atsisakius tai padaryti, Si-
Po mitingo ir demonstracijo s jie priėmė rezoliuciją, kurioje buvo pasakyta:
pav1cmspats paskyre sueigos datą. Valdybos kasai ir byloms saugoti buvo "Pripažindami , kad Rusijos patvaldystė yra pikčiausias priešas , kad pri e
dab_artiniobiurokratinio režimo mes negalim e išspręsti savo reikalą kad
pa~~~ _6žn:ionės. Tuo pačiu metu kita, gausesnioji, žmonių minios dalis
vyriausybė engia mus , kad ji šaudo ir negarbingai elgiasi , kad neribota pa-
nueio 1li~ud1esmokyklą ir pareikalavo, kad mokytojas rusas per šešias die-
tvaldystė įstūmė visą imperiją į skurdą, kad Rusijoje viešpatauja visiškas
~-asa~l_:~~ Ketn:ię: Po to įvyko bendras mitingas, kurio pabaigoje Sipavi- bete_isiškurnas, mes nusprendėme nepripažinti carinės vyriausybės, reika-
o~u~.s~~: ~e~eiki_a~ums caro!" minia palaikė garsiu skandavimu. Z~~- laut-tsteigiamojo susirinkimo Vilniuje , pašalinti iš pareigq vis us valdinin-
nes 1Ss1Skirstetik vela1 vakare, palydėdami Boleslovo Sipavičit\ salvėnus ·
, 80 Vaclovas Rimkus
1905- 1907 m. revoliucija 81
kus, kaip antai uriadninkus, ža ndarus , pristavus, zemskinius viršininkus
valsčiaus raštininką, viršaitį ir teismo sudėtį ..." 23• Šiam e dokumente huv~ Sipavičius ragino gyventojus nemo-
siūloma nemokėti valstybei mokesčiq, neleisti savo vaikq į rusiškas liaudies kėti caro va ld žiai mokesčių, neleisti
mokyklas, o steigti savo mokykl as, kuriose pačiq išrinktas mokytojas 010_ jaunimui eiti į kariuomenę, uždrausti
kytų žemaitiškai. Toliau buvo reikalaujama uždaryti valstybinę vyno par- va ldžiai ir dvarininkams kirsti miš -
?uo~vę, ~isosev~taigos~ raštved~b_ą tvark_yti ~e~aiči~\ ~alba, ~yventojus ką. Sipavičius teigė, kad visa žemė
µ-egistruoti valscmose, visus valdmmkus rmkh vis uotm1u, lygiu , tiesiogi- turi prikla usy ti valstiečiams . Po šio
niu ir slaptu balsavimu, užantspauduoti visas valsčiaus valdybos ir teismo mitingo įvyko demonstracija , kurio s
bylas bei spintas su dokumentais ir valsčiaus valdybą perkelti į Užvenčio meru bu vo uždarytas mon opo lis, o
miestelį. O jei vyriausybė atsil1sh1kariuomenę, neturėtq su ja jokit1 reikalą iš ru so mokytojo pareikalautas pasi-
Sueigoje dalyvavo Jonas Norkus, Stanislovas Kučinskas, Mykola s Budrai- žadėjimas palikti mokyklą. Liolit1
tis, Juozas Grigas, Kazimieras Anglickis, Pranas Kučinskis ir kiti Užvenčio mokykla buvo uždaryta 3 1•
valsčiaus gyventojai. Didelė mini a, vadovaujama nen ustatyto revoliucio- Api e 400 žmonių gruodžio 10 d.
nieriaus , patraukė į Kolainius , esančius už keliq kilometrų nuo Užvenčio susirinko į mitingą Tytuvėnuose. Jie
kur ketino nuversti valsčiaus valdžią. Kolainiuose įvyko mitingas, po kuri~ uždarė degtinės parduotuvę, pri ve r-
žmonės nuplėšė rusiškos mokyklos iškabą, įsiveržę į valsčiaus patalpas , pa- tė uriadniką raštu atsisakyti pareigų
šalino iš pareigt\ valsčiaus viršaitį Juozapą Mintrimą, raštininką Prokopčiu­ ir pa reikalavo, kad šis kartu su pri-
ką ir kaimo seniūnus24 • Minupiškis Aleksa s Pranckaitis sudaužė caro por- stavu per nustatytą laiką išvyktų iš
tretą ir išmetė jį lauk 25• Įvykusiame valsčiaus gyventojų susirinkime Užven- mi estelio 32 • Revoliuciniuose įvykiuo­
čio valsčiaus viršaičiu buvo išrinktas Sendvario kaimo ūkininkas Juozapas se Tytuvėnuose aktyviai dalyvavo
Grigas, paskirtas raštininkas ir jo padėjėjas. Žmonit\ būrys, sugrįžęs į Už- Ignas Olševskis 33 •
ventį, užėjo pas mokytoją rusą ir įsakė jam per 24 valandas išsikraustyti iš
Kraž iq miestelyje ir jo apylinkėse
Lietuvos, o už šio reikalavimo nevykdymą grasino mirties bausme. Grigas taip pat bu vo platinami atsišaukimai ,
užėjo pas valsčiaus baro savininką Dovydą, kuriam perdavė naujojo viršai- Stanislovas Kuči nskis, 1905-1907 m . vyko valstiečių ir žemės ūkio darbi-
čio pasirašytą įsakymą pranešti seniūnams, kad šie sukviesti\ valsčiaus su- revoliucijos dalyvis. ninki1 judėjimas už demokratines tei-
eigą. Viktoras Šlikas sukurstė minią sudauqti degtinės parduotuvę, kuri Užvenčio kmš tohJr05 muziej us ses . Streikuojantieji įsakė uždaryti
degtinės monopolius , o prislavui lie-
vakare buvo sudeginta 26• Gruodžio 13 d. V.Slikas atvyko į uriadniko butą,
pė išvykti>1.
areštavo jo daiktus , o šeimininkui įsakė policininko nebeįs_ileisti27•
1905 m. lapkričio 22 d . mitingas ir demonstracija įvyko Šaukėnuose. Kal- Vaiguvos gyve nt ojai reika lavo sumažinti išper kamuosius žemės mokes-
čius, išdaužė degtinės krauh1vę . Užvenčio uriadnikas bandė nuraminti maiš-
bėjęs agitatorius ragino žmones versti caro valdžią ir rinkti lietuvišką, už-
taujančius, bet nesėkmingai3 • 5

daryti degtinės parduotuvę. Po mitingo minia, nešdama plakatą su šūkiu

"~alin ~~rovaldžią!", išdaužė monopolį (valstybinę degtinės parduotuvę).
Šią akoJą organizavo Giriškių kaimo ūkininkas Kazimieras Braževičius 28•
Nepaisydami reakcijos siautėjimo šaukėniškiai 1906 m. sausio 23 d. sudegi -
no monopolį ir išvijo rusų valdininkus 29•
~~oliuo~~190~ m. ~de~į ~;7ykonet 6 politiniai mitingai, kuriuose agita-
to~iai kalbe10 ap1~ve1dmam1Ską caro manifestą, streikus ir žemę. Žmonės
reika~a:vobendr41ų ga_nyklq, ~kų, geresniq gyv enimo sąlygų kumečiams.
Politiniai mitingai vyko Lyduvėnuose ir Šiluvoje. Žalph1 gyventojai rei-
kalavo "Šviesos , Tiesos , Žemės ir Laisvės! " 36 •
Vietiniai ru si \ valdž ios pareigūnai arba išbėgiojo, arba siuntinėjo teleg-
ramas ir pran ešimu s į Kauną ir Vilniq , prašydami pagalbos . Vamiq stačiati­
~ių cerkvės šv entik as Rozovas į Vilnh1 pasiuntė tokią telegramą: "Užve nt y-
Je sudau žyta ir sud eginta krautuvė (mo no po )is). Išgrobstė valsčią „ Paskir-
ta visuotinė sueiga. Apsig inti nėra kuo , pra šo me kariuomenės "~ • Luokės
7

P~ rrutmgo buvo platmama hteratftra , dalijami atsišaukimai, kuriuos žmo- ~e~kinis viršin inka s Kuzminas pranešė Kaun o gubernatoriui, kad Luokė­
nes grobs~te ~rob_stė30 • Ypač gausus mitingas Lioliuose įvyko gruodžio 10 fe ir Užventyje sunaiki n ti monopoliai, uždary tos valsčht va ldybos , tad jam
d., sekmad1ent, miestelio aikštėje. Miting e kalbėjęs studentas Bronislovas teko su kan celiar ija persikelti į Siaulius "38 •
Caro vald žia į mieste lius ir kaimu s siuntė kariuomenės da linius. Kaun o
 ---------
82 Vaclovas Rimkus
gubernatoriaus Veriovkino ir generolo Kolomino pasira šy loje telegran, .
Raseinių įgulos vadui kapitonui Zubovski ui nurodyta: "Ta mstos rinktit~!<'
veikimo rajonas Raseiniq apskritis. Šiluvoj e, Tytuvėnuose, re ikia paclrąsinet
msq kolonistus, Kražiuose , Kelmėje pašalinti agitatoriu s, at s tatyti valsčiuo'.
se teisėtą tvarką. Kariuomenės vadas reikal a uja griež6ausitJ pri emonhi".l'l.
Iš kaval erijos ir raitosios artilerijos sudaryti vadinami eji "skrajojamieji hu-
riai" griebėsi pačių žiauriausitt smurto aktą Jie be teis mo ir tardymo mušė
ir suiminėjo žmo nes, dalyvavusius revoliu ciniam e judėjime ar prijauhisius
jam. Prasidėjo areštai, kratos. Baudžiamieji bftriai visur panaikino demok-
ratiškai išrinktas valsčių valdybas, prisaikdino gyv entojus nekelti maišto
reikalaudavo atiduoti ginklus, išduoti savo vadus, apmok "'.ti nuostolius už
suda užy tas degtinės parduotuves. Ypatingu žiaurumu pasižymėjęs kapito-
no Zubovskio baudžiamasis būrys Kelmėje siautėjo dvi di enas ·111• 1906 m.
sau sio 10 d. kareiviai suiminėjo visus įtariamuosius ir vedė į smuklę. Žmo-
nių akivaizdoje buvo žiauriai sumuštas Juškus iš Graužikt\ , Julius Alftzas ir
kiti 41• Iš viso areštavo 14 žmon it\, jt\ tarpe Domininką Glinskį iš Nirplit \ kai-
mo, Stanislovą Čepaitįiš Gečaičių, Antaną Peni.ką, Martyną Ve nckq. Tą pa-
čią dieną dragūnai suiminėjo neramumt\ kaltininkus ir Kelmės apylinkėse.
Jie sumušė Dankšh1 kaimo ūkininką Klemensą Gudmoną ir Graužikt\ dva-
ro kumetį Tamošių Brazą, padarė kratas pas Antaną Kalnietį ir Juliją Žy-
mantienę (žemaitę). Prisimindama kareivit1 siautėjimą Graužikuose, Žemaitė
rašė: "Vyresnieji kaip žvėrys puola ant žmonių ... Duoda kumščiomis į žan-
dą, per galvą, i sprandą, kojomis spardo, labiau tą Brazą, duocla kriokda-
mi ... Mušę, mušę, vyresnieji pašaukė kar eivius , liepė vesti pri e vež imo areš-
tuoti. Pastarieji varydamos ėmė pilti nagaikomis vėl kur pakliūk, galva ne
galva ... Kitas iš palies sutempė savo arklį, tas kaip puls stačiai ant Brazo,
kuo nesutrypė ... Areštavę Brazą ir Gudmoną kareiviai išsivežė į Kelmę"42 •
Tytuvėnuose 1906 m. sausio 5 d. irgi apsilankė dragfmai " ... palikdami
ant kai kurit1 nugaros atsakantį įspūdį". Atvykę į miestelį su dviem kulkos-
vaidžiais "tvarkai" padaryti, kareiviai suėmė ir išsigabeno 5 agitatorius ·13.
Šis baudžiamasis būrys sausio 11-12 d . siautėjo ir Kražiuose.
Šiauliuose suformuotas baudžiamasis bflrys 1906 m . vasario 14 d. atvy-
ko į Šaukėnus. Būrio sudėtyje buvo apskriti es viršininkas, pristavas ir šim-
tas dragūną Gyventojams įbauginti kareiviai su savimi vežėsi dv i patran -
kas. Šaukėnuose jie suėmė ir primušė išrinktus į valsčiaus valdybą žmones.
Siausdami po Giriškių kaimą, dragūnai nesėkmingai ieškojo Kazio Braževi-
čiaus. Jo namuose jie padarė smulkią kratą ir areštavo Braževičiaus uošvie-
nę Pepelienę. Rytojaus dieną ją, pasodinę ant patrankos, išsivežė Užwrn ~io
link44 • Pakelėje baudžiamasis būrys sustojo Ušnl:'>nqkaim e, kur ieškojo Au-
gusto Veikšo, Elenos Teresienės ir Domininko Višinskio. Jq neradę primušė•
kaimo rinktinį A.Merkeli ir Barborą Višinskienę 15 • Sendvario kaim e ,,cešla-
1905-1907 m. revoliucija 83
' Juozapą ir Vincentc1 Grigu s, kar e iviai nusidangino į Užventį. Čia jie su -
~~,ė Mykolą Budrailį, Petrą Baškį ir Jeronimą MarcinktĮ'16• Visus s uimtuo -
: ius uždc1rė Užvenčio dvaro malūne. Ten juos plakė ir laikė visą naktį. Va-
sario 15 d . ryt e\ žan d a rai suėmė dar penkis žmones: Kazimierą Angl ickį,
į1raną Kučinską, Vincentą Šliką, Povile\ Paškauską ir Mykolą Stulpiną47 . Po
parnaldq (buvo G_ravbnyči_t\ diena) vi:5us žmo~es iš_Užv:nčio_ baž1:yčios ~u-
kvietė i turgau s a1kstę pn e Rachmolio smukl es pn eang 10. Čia suuntu osm s
suklupdė į purvyną prieš patranką ir liepė nusiimti kepur es, o tu os, kuri e
nesiklaupė, čaižė rimb ais. Daugiausiai kliuvo Ju ozapui Grigui , kuri am po
keliq kirčiq plyšo kailiniai '18• Po to dalinio vyresnysis pasakė kalbą apie išti-
kimybę ca rui ir Dievu i, sai kdino nek elti maišt o, o pabėgusius "kaltininku s"
liepė p~tiems žmonėms suimti ir pristatyti policijai. Už m on opolio sudegi-
nimą valsčiaus žmonėms įsakė per tr is valandas sumokėti 900 rb . pabaudą,
0 to nejvykdžius, grasino visą miestelį ir aplinkinius kaimus apšau dy ti iš
patrankq ir p ave rsti pelenais. Y.Mickevičius - Kapsu ka s s traipsnyj e "Vy rai ,
nenusiminkim! ", a tspausdintame laikraštyje "Da rbininkas ", rašė: " ... Zmo-
nės nebež inojo, kct bedaryti: čia stovi dragūnai su armotomis , o čia pinigq
nėra, ir laik as ne matomai slenka! Šiaip taip žyda i sukrapštė 225 rb ., o kitu s
675 rb. užmokėjo sodiečiai..."'19 • Daugiausiai surinko žeberiq k. ūkininkai -
apie 500 rb . Ušneniškiai davė 100 rb. Tos dienos vakare kareiviai pasislėpu­
sit\ kaltininkq ieškojo Užvenčio miestelyje , Dangviett1 ir Žeberit1 kaimu ose.
Buvo areštuoti Stanislovas Stonys , Antanas Janušas , Aleksas Gaudiešius ,
Juozas Kentrauskas, Kazimieras Laurinavičius50 • Žeberiuos e karei viai ieš-
kojo Leono Knčinskio ir Antano Vasyliaus, o pastarojo neradę, sumušė jo
tarnaitę Antaniną Kučinskaitę • Sekančią dieną baudžiamasis
51
būrys iš Už -
venčio išvyko į Luokę, išsivesda mas 13 suimtt1 revoliucijos dalyvit1 52 • Po
kurio laiko Užventyje dar buvo suimtas provizorius Eugenijus Macevičius
ir du ūkininkai53 • Kareiviai sia utėjo ir Vaiguvoje , bei Kolainiuos e. Rusai ko-
lonistai rėmė caro valdžios ve iksmus, tad kareiviai jiems paliko ginklą Ko-
lainiuose - 30 šau tuvq, Začižoje (dabar G ludai) ir Paloniuos e po 25s.1• Siautė­
danti juodašimtininkai 1906 m. kovo mėn. padegė Užvenčio miestelį55 •
Kelmės krašto 1905 m. revol iu cijos dalyvius laikė Ras einit1 ir Šiauliq ka-
lėjimuose. Apie Juozapo Grigo iš Sendvario kančias nelaisvėje Ag ota Luko-
šienė pasako jo: "Kalėjime mušdavo su bizūnais. Išvarydav o pasivaikščioti
kiekvieną dieną, išmuš , potam atgal suvarys ... Labai blogai maitino. Išv irs
bulviq , nė kiaulės neėda. Parėjo vos gyvas . Iš to susirgo ir mirė ... "56 • Dauge-
li suimtqjt1 po pusės melt\ iš kalėjimq pal eid o, tik 16 aktyviausiqjq 1908 m.
sausio 18 d. teisė Kaun e . Juos gynė advokatai Aleksandras Babianskas (ki-
lęs iš Vaiguvos) , Tar chovskis , Bociarskis ir Raila . Teismas nuteisė Bronislo-
vą C irtautą ir Boleslovą Sipavičiq kalėti tvirtovėje, o kitus išteisino 57 •
Šilo Pavėžupio ir Graužikt\ dvarq savininko Vl.1do Putvin sk io byla buvo
 11111
84 Vaclovas Rimkus
sudėtingesnė. 190~ ~1. sa~sio 12 d. jis_s u r~~ala~ ~ a tvyk o _į f<:el~,~-Putvinsk'
sekęs šnipas tuoj issmnte telegramą l Krazms , 1s kur gre1ta1 alJOJObaudži · !
mojo bftrio dragfmai ir jį areštavo 58• Sekančią dieną Putvinski nuvežė i Šia;.
lius ir uždarė į kalėjimą. Buvo sudaryta baudžiamoji byla . Kauno gubern:.
jos žandarq viršininkas V .Šlichtingas, remdamasi s savo padėjėjq apskrityse
raportais , kaltino V.Putvinskį varius pavojingą antivalstybinę veiklą. Grau-
žikuose jis agitavęs valstiečius v ers ti caro valdžią, įkalbinėjęs nemokė ti 010_
kesčiq, tikinęs, kad Lie tuva bu s atskira valstybė. Be to, jis platinęs atsišauki-
mus . Šilo Pavėžupio dvar e esą buvusi spaustuvė, atsišaukim11 ir brošiūrl\
sandėlys. Pas jį slapstęsi agitatoriai, o jis pats kalbėjęs mitingu ose ne lik
59
Kelmėje, bet ir Užv entyj e bei Kurtuvėnuose • V.Putvi11skis buvo kalintas
Šiaulit\ ir Kauno kalėjimuose, o vėliau ištremtas į Jaltą (Kryme) bei Čerka­
sus60.
Dalis 1905-1907 m. revoliucijos dalyviq pabėgo nu o valdžios repr esijt\,
slapstėsi arba išvyko įJAV. Tačiau ir jie ne turėjo ramybės, nes valdžia per-
sekiojo j11gimines.
Caro valdžia visur atstatė senąją tvarką, grąžino į postus revoliucionie-
riq išvaikytus valdininkus bei mokytojus 6 1• Nors revoliucija ir pralaimėjo,
bet ji smog~ stiprt\ smūgį Rusijos imp erijai, privertė carą padaryti kai kurit1
nuolaidą Svarbus revoliucijos iškovojima s buvo oficialus lietuviq kalbos
teisit\ mokykloje pripažinimas. Buvo leista lietuvi.t\ kalba mokyti pirmosio-
se pradinit\ mokykh1 klasėse, o vidurinėse mokyklose dės tyli gimtąją kalbą
kaip atskirą discipliną. Buvo leista mokytojauti ir lietuviams, kalbėtis tar-
pusavyje gimtąja kalba.
Išnašos
1. Lietuvos TSR istorija. V., 1963. T.2. l'.291.
2. LVIA. l'.378. PS. 1903 m. 13.55.L.26-28.
3. Literatūra. V., 1962. T.3. P.111.
4. Rimkus V. Kelmės rajono istorija (mašinraštis). Užv entis . 1970. l' .61.
5. Kelmės apylinkėje ... // Darbininkas . 1905. Nr.5.
6. Kapsukas V. Raštai. V., 1960. T.l. P.329.
7. Rimkus V. Revoliuciniai 1905 metai dabartiniame Kelm ės rajone// Kraštotyra . V., 1978.
l'.58.
8. Kelmt'S apylinkėje ... // Darbininkas. Nr.5.
9. Kapsukas V. Raštai. V.1961. T.2. P.214.
10. Ten pat.
11. Kelmicčiai 1905 metais// Komuni stini s fodis. 1965. Birže lio 8.
12. CVIA. l'.378. PS. 1905 m . B.406. 1„234.
1905-1907 m. revoliucija 85
13. Va lsčiaus kalend o riu s 1931 m etams . K., 1930. P. LXVIII.
14. Užventis// Lietuv os ūkininkas . 1905. G ru odžio 14; Tyla A. 1905 metų rev oli ucija Lie-
tuvos kaime. V., 1968. 1'.78.
15. Laucius ). ln dom ūs 1905-1906 metų dokumentai // Trimita s . 1936. Nr .2. P.37-38.
16. šapoka A. Lietuvo s istorija. K., 1936 . l'.516-5 17.
17. Nezab itau skas A. 1905 m. d em ons traci jos Kelmėje // Komunistinis žodis . 1964. Birže-
lio J;
18. Rimkus V. Revoliuciniai 1905 metai dabartiniame Kelmės rajone// Kraštoty ra. V., 1978.
t'.60.
19. Rimkus V. Raudonos vė l ia vos pri ekyje// Komunistinis žodis. 1972. Sausio 4.
20. Laucius J. lnd omū s 1905-1906 m ehj dokumentai // Trim itas. 1936. Nr.2 . P.37-38.
21. Rimkus V. Revo liu ciniai 1905 m etai dabartin iam e Kelmės rajone // Kraš totyra . V., 1978.
P.61.
22. Aleksan dr o Rimkaus , g.1897 m. atsiminimai .
23 . LVIA. F.378. Ap .113. 1905 m. 13.406. L.310.
24. Ten pat.
25. Juozo Ja saičio, g. 1897 m ., atsiminin1ai.
26. LVIA. F.378. Ap .113. U.406. L.234.
27. LVIA. F.378. Ap .113. PS. 1906 m . 13.3. L.133a.
28. Juliaus Alū zo, g. 1897 m ., atsiminimai ; Tyl a A. 1905 metų rev oliu cija Liet uvos kaime .
V., 1968. P.223.
29. Ša ukėnai / / Kova (Filadelfija) . 1906. Nr. 15.
30. Lioliai// Darbininkų ba lsas. 1905. Nr.11- 12.
31. Broniaus Sipav ič iaus kaltinamasis a ktas - Lietuv os istorijos ir etnogra fijos muzi ejus ;
Rimkus V. Revo liu ciniai 1905 m etai dabartiniame Kelmės rajone// Kraštotyra. 1978. P.62.
32. Tyla A. 1905 m e tų revoliucija Lietuvos kaime . V., 1968. P.90.
33. Olševs kis Ignas / / Mažoji lietuvišk oji tarybinė encik lope dija . V., 1968. T.2. P.712.
34. Nezabitauskas A. Kaip tada gyventa ir galvota // Komu nistin is žod is. 1968. Sausio 25;
Kazim iero Putvinskio , g. 1896 m ., atsiminimai.
35. Rimkus V. Revo liu cin ia i 1905 metai dabartiniam e Kelmės rajone // Kraštotyra . 1978.
P.63.
36. Žalpiai// Lietuvos ūkininkas. 1906. Nr .40 .
37. Rimku s V. Užventis // Kraštotyra. V., 1975. P.111.
38. Stepo naitis V. Baud žia m os ios rinktinės Kaunarijoje // Karo ar chyvas. 1929. T.4. P.343.
39. Rimkus V. 1905 me tt\ revoliucija dabartiniame Kelmės rajone // Kraštotyra . 1978. P.63.
40. Nezabitauskas 'A. 1905 m. demonstracijos Kelm ėj e / / Komunistin is žodis . 1964. Birie-
lio 16.
41. J_uliaus Alūzo, g. 1885 m ., atsim in in1ai.
42. Zemaitė. Raštai. V., 1957. T.5. P.567 .
43. "Mėgstu kalbėti. .." / / Vib1iaus ž in ios. 1906. Spa lio 21.
44. "Vasario 1(14) d. atsidangino iš Kuršėnų antstolis ..."// Vilniaus žinios. 1906. Kovo 12.
45. "Vasario 1(14) dieną dragūnai.. ." / / Lietuv os ūkininkas. 1906. Vasari o 29.
46. Ten pat.
47. Ten pat.
48. Liucijos Steponavičienės, g. 1898 m. , atsiminimai .
49. Kapsukas V. l{aštai. V., 1962. T.4. l' .269.
50. Užve nči o apylinkėj e ..." //D arb ininkas . 1906. Nr.7-8.
51. Stanis lovo Kučinsko, g. 1893 m ., atsiminim ai.
52. Rimkus V. Y.Mickevičius - Kapsukas apie Kelmę "Da rbin ink e"// Komuni stinis žodis.
l 976. Gruod žio 14.
53. " Blogos pas mus gird ėti nauj ienos ..." / / Vilniaus žinios. 1906. Vasari o 27.
 Vadovas Rimkus
86

54. Ten pat.

55. Ten pat.
56. Rimkus V. Revoliuciniai 1905 metai dabartiniame Kl'lmi·•s r,ijniw / / K ..
l' .65.
57. Sprendimas Kelmės byloj 1905 m . / / Sociald c-mokratas . 1410. l.iq,os 1I · l)
A. Iš Kauno kronikų // Mūsų senov«:•.1921. T. l. Kn . l. l'.44 .
58. ša ukėnai / / Lietuvos ūkininkas. 1906. Sausi o '.:15.
59. Rimkus V. Maištinga~is dvarininkas // Kardas . 1992. Nr.4. l' . 16, "19.
60. Ten pat.
61. LVIA. F.378. US.1905 m. 13.310. 1..51, 52.
--------
-
rastotyr,1. 1'17K
.
· · ' •1111
br,1us~.is
Vaclovas Rimkus
Pirn1ojo pasaulinio karo metais
Didžios iose pas auli o valsr?ėse augantis nacionalizmas , impe~~~tiniai
,· k'· · sukėlė Pirmąjį pasaulmĮ karą (1914-1918 m. ). Karas pras1d e10 1914
:~ 1::~os 28 d. tarp A ustro-V engrij_os-~r Serbijos~ o netruk~~ ~ jį įsiju~gė_ ir
kilos valstybės. Rugpjftčio 1 d . Vok1etiJa paskelb e karą ~us11a_1, to~el ir L1e-
1ltva alsidflrė karo zonoje. Lietuvoje buvo sutelkta Rus11os Šiaures vakan1
fronto pirmoji ir penkt oji armijos. 1915 m . vasario 7 d. vokiečitĮ kariuome-
nės 8-oji Nemuno armija iš Klaipėdos krašto pradėjo puolamąją operaciją
Šiaulh1 kryptimi' . Prasidėjo kru v inasis karas .
Kelmės apylinkiq žmo nes užgulė sunki karo našta . Dauguma vyrų bu-
vo mobilizuoti i Rusijos kariuomenę, iš ftkininktĮ atimti arkliai , galvijai , mais-
to produtlai . Rašytoja Žemaitė 1914 m. gruodžio 14 d. laiške apgailestavo ,
kad " ... ušneni šk iai taip pat šalydėjo arklius , gyvulius ir grūdus, grumiasi
su hadu 2 •
Mobilizuoti i karą vyrai kovėsi Vokietijos, Austrijos frontu ose, daug jų
žuvo kautynėse ar pat eko į nelaisvę. Iš ŠaukėntĮ apylinkit1 GaugaritĮ kaimo
i armiją buYo mobilizu o ti net 9 vy rai , iš kuriq gyvas grįžo tik vienas. Karo
frontuos e žuvo to kaimo ftkininkai : Jonas Stonys , Juozas Aleksandravičius,
broliai Skulsniai , SutkaP. Pasa ulinio karo frontuos e kovėsi Jonas Stulpinas
iš Minupiq kaim o, Ign as Jašinskis iš Užvenčio, Krizostomas Janušas iš Bam -
bah1,Juozas Venckus iš Užvarrnio ir šimtai kitą
. 1915 m . baland žio mėn. pr adži oje vokiečitĮ kariuomenė jau buv o Kel-
mes raįono prieigo se . Puolime dalyv avo Vokietijos 8-osi os armijos pirmasis
re_2.e rv m1s korpu sas, 6„oji rezerv inė ir Bechmano divizijos. Mf1sq rajoną gy-
~e rus 11_ ą~n~rolo P.Plėvės va dovaujama 10-oji armija. Karo operacijas vedė
s~_abo virsmmkas generolas Miln eris '1• Per Kelmę į frontą traukė rusti artile-
~~ Ja, kavalt'rija, pėstininkai, kuriuos iki Skaudvilės paveždavo iš Kelmės vals-
naus pav arytos flkinink11 pastotės5 •
T V~kicčiai, staiga pralauž~ fro.ntą, jau 1915 m. balandžio 15 d . užėmė
l1ts. ~o dvit'jq savaičiq ntSl\ artilerija išRestiškės mišktĮ miest eli smar-
1
/ ·_ 1vt t>~
ker 1n1Kalv· ..KC'li
.tai1_
a1~saudt'. sviNiiniai pataikė i bažnyčios frontono virštĮ, nugriovė
l . . .
01it>slt'lio , an111:,, lo nq , ~pgadmo koplyčią,_a~ka~ą,_v!en_uolyno kamp~- Dalis
5
· ud egl • Puolimo me tu gyv cn l0Ja1 slepes1 vienuolyno ~urn ose .

b
88 Vaclovas Rimkus
Į Kelmę jžengia Vokietijoskariuomenė 1915 m.
Pagal Rusijos vyriausiojo karo vado štabo pranešimą, Šiaulių apygardoje
rusti kariuomenė perėjo į kontrataką ir toliau stūmė vokiečius, kurie gynė
priėjimus prie Šaukėnų ir Kehnės miesteliq. Gegužės 15 d. netoli Saudinin-
kt1 (dabar Maironiai) rusai paėmė 9 pabūklus, 7 kulkosvaidžius, belais~iq ir
daug kitokio grobio 7• Bet gegužės 23 d. po įnirtingos sunkiosios artilerijos
ugnies vokiečiai perėjo į puolimą ir atsiėmė Tytuvėnus.
Balandžio pabaigoje vokiečiai užėmė Kehnę, kiek vėliau - Kražius , Vai-
guvą, Užventį, Šaukėnus. Nuo gegužės pabaigos iki liepos 6 d. frontas sta-
bilizavo si Dubysos - Ventos slėnyje. Per Tytuvėnus ėjo priešakinė vokiečh1
fronto linija, o už kilometro stovėjo rusų kariuomenė.
Liepos 3 d. vokiečių armija gavo įsakymą pradėti generalinį puolim? ir
tuo palengvinti kitų daliniq kovines operacijas. Kariuomenės vadas nuspren-
dė pirmiau sutriuškinti Rusijos.armiją šiauriniame spame, o vėliau tęsti puo-
limą priešo užnugaryje ir jį sunaikinti. Liepos 6-14 d .d . prasidėjo antrasis
Vokietijos kariuomenės puolimas, siekęs per eiti Ventos slėnį8• Po įnirtingų
liep os mėnesio mūšių ji užėmė visą dabartinio Kehnės rajono teritoriją. Mū­
šių metu ties Saudininkais , Juozapava , Laugaliu, Badauskiais, Žalpiais , Kel-
me, Šaukėnais ir Pašiauše žuvo keli šimtai rusq ir vokiečių kareiviq. Vokie-
čių kar eiviai be pasigailėjimo griovė ir daužė mūsų miestelius , degino pa-
frontės sodybas. Per kautyn es labai nukentėjo Tytuvėnų ir Kelmės mieste-
liai, SJg riauta Kiaunorių bažnyčia9 • Tytuvėm1 apylinkėse sudeginti Bulavė­
na i, Zilaičiai, Aukštiškiai, Padeksnis, Baltkarčiai, Ribukai, Naudvaris ; ap-
-
degė
Pirmojo pasau linio karo metais
Mosteik iai, Tolu čiai, Eimc1nčiai, Rėžaliai, Pa vengrys, Kalviai , Tytuvė­
nll dvaras. Lioliq apylinkėse nukentėjo Baltmiškio, PetkiškitĮ, Janapolio, Žal-
89
pit\ kaimai. Šaukėm\ apy linkit1 Gudmoniškės kaime bu vo sudegintos ūki­
ninkll Jono Kazlausko, Stasio Každailio, Jono Žū tauto ir kitq sodybos. Vo-
kiečit\ kareiviai tyčia užd egė pafrontėje buvusį Gerbeniškės kaimą, o jq ka-
rininkas nu rodinėjo, kokius trobesius pirmiau padegti. Tik Vaišnorienei pa-
vyko išgelbėti savo sodybą. Ji pasikvietė į virtuvę išalkusį karininką ir davė
jam 5 kiau šiniu s 11•
Artinanti s vokiečit\ kariuomenei nemažai gyven tojq paliko savo ūkius
ir su Rusijos kariuom ene pasitrau kė į šalies gilumą. Laikraštis "Lie tuvos
balsas" rašė, kad Ahmtos pabėgėlių maitinimo punkte iki 1915 m . rugpjū­
čio 11 d. bu vo valgydinami ir 46 pabėgėliai iš Kehnės.
Rugpjūčio mėn . front as nusistovėjo Šiaulių - Kuršėm1 ru ože. Šaukėm1
apylinkėse dislokavosi vokiečit1 kariuomenė. Jos korp uso vadas gener olas
Morgenas apsi stojo Šaukėm1 dvare, divizijos šta bas įsikūrė klebonijoje 12• Le-
liušitt kaime buvo įrengtas karo paštas. Vokiečiq kareiviai gyveno palapi-
nėse, maitinosi pas ūkininkus. Iš pradžit1 jie už mai sto produktus mokėjo, o
vėliau davinėjo tik rašteliu s, kuriuose tyčiojosi iš gyventoją Vėliau jie atim-
davo viską, kas tik paklifldavo po ranka, jau be pažadtt atsilyginti. Domei-
kit1kaime (netoli Už--,enčio) apsistoję vokiečiq artileristai išskerdė aplinki-
nit1kaimų ūkininkt\ karv es, kiaules , išgaudė vištas.
Vokietijos kariuom en ei okupavus Lietuvą, kr aš tas buvo pajungtas kari-
nei administracijai. Okupa nt ai dab artini o Kelmės rajon o teritoriją priskyrė
savo sudarytoms Šaukėm1 ir Kelmės apskritims 13 • Buvo palikti Kelmės ir
Kražių valsčiai, atkurti Šaukėm\, Užvenčio valsčiai. Į Šiaulit \ apskrities su-
dėtį patek o Pašiaušės valsčius, į Raseinit\ apskrities - Tytuvėm1 ir dalis Šilu-
vos valsčiaus. Visos apskritys buvo priskirt os Lietuvos srities karinės va l-
dybos virš ininko Praneo Jozefo fon Isenburgo - Biršteino žini ai14 • 1916 m.
vietoje Šaukėm1 apskrities bu vo sudary ta Kuršėnų apskritis. 1917 m. Kelmė
ir Kražiai buv o priskirti Skaudvilės apskričiai, kurios viršininko būstinė įsi­
kūrė Trapq dvare 15 • Lie tuv os sriti es cent ras iš Tilžės bu vo perkeltas į Kau-
ną. Apskričit1 viršininkai s dirbo vokiečit1 karininkai, o valsčitĮ - viršilos ir
puskarininkiai. Užvenčio valsčiaus virš ininkas buv o Makvaldas Borch er-
tas, Pašiaušės - žandaras Kriau za. Kuršėm1 apskričiai vadov avo vyr. leite-
nantas Miuleris. Valsčiu ose> buv o ir žandan1 įgulos. Už ventyje gyveno ža n-
?arai, vokiečiai kar eiviai Linki s ir C hm e levs kis, ke li žand arai bu vo Kelmė­
Je, Kražiuose. Senifmijose dirbo vokiečiams ištikimi viet iniai ūkininkai. Už-
v:nčio senifmas buvo Antana s Janušas, Žebe riq - Juozas Vasylius, Leliušq -
Usakh1- Jonas lvoškus .
. _Okupacinė valdžia iš gyvenlojt\ atimtais maistos produktais ir gami-
niais aprflpino veikianči,) armiją, o kitas gėrybes gabeno i Vokietiją. O ku -
, 90 Vaclovas Rimkus Pirmojo pasaulinio karo metais 91

pantai vykdė nega ilestingas rekviz icijas. Visas ūkininkų derlius bu v vių liko tik 320 • Ieškodami paslėpto
v ·~amas , ~-alieka_ma tik. po 225
. gramų gru- d q v ienam
· asmeniui (dienai)onusa
. Žrn• turt o, kar eiviai geležiniais virba lais
nes nega leJo sus imalti nu sleptu s grūdus, n es malonu s kontr oliav o valct· ·o- badydav o žemę aplin k trob esi us, ta-
o iš gyventojt\ naminės girnos bu vo ati mtos . Į duoną teko maišyti vita , kus , keliu s.
dirses , net p elus . Buvo surašyti v isi namini ai gyvuliai ir už juos reikalalllS, Žmonės privalėjo mokė ti įvai­
mokesčių ir prievolių natūra. Ūkininkams le ido laiky ti tik po vieną ka~ta riausius mokesčius. Vyrai nu o 16 iki
už k~rią ~aidž iai re~ėj~ pristatyti po~ litrus pi en o p er dieną. Nuo papjai~'. 60 metq privalėjo mokėti pagalvės
tos kiaules okupantai reikalavo kumpio ir 10 kg laši n iq. Be to, kiaul ei ske . mokes ti - 6 mark es per metus. N uo
ti reikėjo gauti leidimą. Iš kiekvien os vištos reikala vo po 2 kiau šinius prs laikomo š un s buvo imamo s 5 mar-
. T. Id
savaitę. a1p pat va žiai reikėjo pristatyti pava sa rini o kirpimo avit1 viln
er kės. Visi gyven tojai nuo 10 metq pri -
tam tikrą skaičitl naminit\ paukščių ir kt. N epaklu snit\jq "laukė" piniginė: valėj o spec ia liose makšty se nešiotis
baudos, daboklės, rykštės. pa sus.
Gyv~ntojus ypač kamavo nu olatiniai arklit\ ėmimai karo reikalams . 1916 Sunkiausia našta tap o nuolatiniai
m. vasario 14 d . stambi arklių rekvizicija buvo Kelmėje. Gyve nt ojai turėjo prievartiniai darbai okupantų admi-
suvesti ar_klius ~~ t~limia:isit~ _apylinkiq , n et iš Šilutės . Už nusavintą arkŲ nistruojamuose dvaruose, keliq, ge-
?kupan !ai ~ok .~Jo_tik ~ecdalįJO vertės 16 • Gyve nt ojus reikalavo rinkti vam 11 ležinkelių statybose . Šaukėniškiai bu-
ir pempn1 k,au_s 1mus, Jaunus varniukus , putinq ir šer muk šniq uoga s, dilgė­ vo verčiami dirbti prie vieš kelio tie-
Ie,,5,km~u s, pienes. Nuo 1917 m. liepė pristatinėti ir padvėsusius gyv ulius, si mo p er Ven tos klonį. Kiaunorių,
~uo!t\ g~~es, kaul~s, stiklo šuk es, ajerq šaknis, kačh1 kailius ir kt. Nukentėjo Pašia ušės, Tytuvėnų apylinkių gy-
ir baznyc1ų varpai. 1916 m. vokiečiai išėmė ir išvežė iš Tytuvėnų bažnyčios ve ntojai su pasto tėmis dirb o prie
du varpus 11 • Karo reikalams okupantai atimi.nėjo puodus , katilus , virdu- Šiauliq - Tilžės geležirtl<elio tiesimo.
Vokiečh1 žandarai Kražiuose 1916 m.
lius, indus , varinius ir žalvarinius daiktus , papu oša lus, išlupdavo dun1 ir Minupiq , Žeberių kaimų ūkininkai
langų rankenas. Vietini.ai gyv entojai stengėsi pačiais Įvairiausiais būdais iš- buvo varomi panakčiui sa u got i tele-
sisukti nu o prievolių, rekvizicijų, slėpti savo turtą. Šaukėniškiai gyvulius fono linijq21• Daug gyventojq buvo išgab enta į Vokietiją, kur vieni din go be
slėpdav? miškų !~nkrnėse~ lašinių paltis sukabindavo ska roto se eglės~ pa- žinios, o kiti grįžo pasiligoję ir n edarbingi .
dar~u: . ~ dra~uzm_s užkasdav o į žemę ir apsėdavo javais. Bijodami, kad 1916 m. oku pa nt ai išleido skir tin gu s nu o Vokietij oje kursavusios mar-
v~kiernu neatimtų Javų, juo s išberdavo į nea rta s dirvas. Gyv uli11skerdimą kės _Pinigus- oberos to rublį, vėliau pakeistą į obe ros to markę, gyven tojq
vadll\arną ostm arke. Palikta s kursu o ti senas is ru siškas rublis pril yg0 dviem
taip pat stengėsi nuslėpti. Užvenčio valsčiaus že berit\ kaimo ūkininkai kiau-
ostmarkėms. Buv o įvestas degtinės, tabako , sacha rino , deg tukt \ mon opo lis.
les užmušdavo kirviais, kad nesigirdėtų žviegiant , svilin davo įkaitinta ge-
lež imi, mėsą išdarinėdavo rniške 18 • B~_tiniausios pramoninės prekės, kaip druska , žibalas ir kt., buvo pa rdavi-
D~žn~ žmonė~ pasisekd avo labai sumaniai apgauti valdžią. Kartą Pa- neJamos tik už auksą. Už leidimus laikyti pardu otuve s irgi reikėjo mokėti
butkaimYJe pas ūkmmką apsin akvojo vokiečit\ rait eliai. Okininka s naktį iš- at'.ksu72• Tn tko maisto ir pramoninit1 prekiq. Kelmėje, Tytuvėnuose, Užve n-
s_Ia_vstė maist o pro?~~tus, o _lašinių paltis sukloj o ant stogo ir apipylė spa- lyJ.eprie avižinės duonos susidaryd avo ilgos žmoniq eilės. Okup acinis laik-
liais. Pabud~ k~re1V1a1 p~r eikalavo lašinių, apieškojo visu s paša lius, o jtJ r~shs "Dabartis " patarinėjo, kad muilą atstoja cigan1 pe lenai , kad mėsą ga-
n~radę s!; b~Josi, kad tokiam e did eliame ūkyje nėra ma isto produkh\ . Ūki­ limasHdyti degtomis kalkėmis23 •
nink as aiskino, kad vis us jo lašiniu s jau senia i suvalgė kar eiviai19 • Žinoda- 1915m. spa lio 27 d. įsakymu visame krašte buv o užd ;:austa mokyklose
mi, ~ad žmo~ės išs~ ukin ~ja nu o prievolių ir slep ia gėrybes, kareiviai patys ~okyti rusiškai. Vėliau okupacinė valdžia uždraudė steigti nauj as mokyk-
valk1o~avos i p o kaunus, ieško dami maisto ir vertingų daiktl\, land ž iodavo bas, nes ~ ~kykh1 skaičius esąs p er didelis . Uždr audus privačias mokyklas
po pal~pes, ~ūs~u~, d~ržine~, patvoriu s. Iš Šaukėnt\ valsčiaus Gaugariq dvaro • uvo s_t_e1~iamos tik vokiš kos, n ors mokykl ai bu vo pripa žint a "bfttin oji ir
k~m~te~ M1ckum enes rūs10 vokiečit\ kar eiv is išėmė pa skutini krepš į bul- s~en~~J1teisė - gimt osios kalb os vartojima s" 2'1• Mokykh1 pri ežiftrai buv o ski-
vių, is k1tq dvar o darbininkt\ atėmė karves , kiaul es. Šiame dv are iš 100 kar- nami mspektoriai - įgulos tarybos kariai moky tojai. 1915 m. dabartini o rajo-

....-.. h
92 Vaclovas Rimku s
Kaizerio kareiviai kerta ledus produktq šaldymui Vilbė110 upelyje Kelmėje.
l. Ruko nuotrauka · rit1vokiečiq žvalgyba sugavo rust\ kareivį, pririšo jį prie arklio uodegos ir
no teritorijoje buvo 17 liaudies mo kykh1 ir dvi privatinės lie tuvi škos, 1916
m. tik 3 vcŠkiškos pradinės mokyklos (Kelmėje, Pašiaušėje ir Tytuvėnuo­
se)25.
Vėliau Šaukėnuose buvo atidaryta vokiška mokykla žyda ms . 1917 m.
pabaigoje "Lietuvos aidas " rašė: " ... Kelmėje dabar esančios tik dvi pr ade-
damosios mokyklo s, kur ·miestelėnt\ vaikai mokomi vokiškai , sodžiuose kur
ne kur bobelės m oko poterių. Pirmiaus Kelmėje buvusi viena dviklasė ber-
niukt\ ir vienklasė mergaičių mokykla. St.Butkus buvo norėjęs a tidaryti mo-
kyklą Pažvarkuly , bet negalėjes ..." 26•
Sulenkėję krašto dvarininkai išsikovojo iš okupacinės valdžios teisę steig-
ti lenkiškas mokyklas. Tokia mokykla 1916 m. buvo atidaryta buvusiuo se
Tytuvėnų bemardint\ vienuolyno rūmuose27 . Lenkt\ pradinė mokykla buvo
ir Kražiuose. Lenkišką mokyklą Šaukėnuose buvo užsimojęs įsteigti Pavai-
niškės dvaro savininkas Romanas Dolubovskis. Negana to, jis viešai saky-
davo : "Norint aš visą savo turtą prarasiu, o žemaičius Šaukėm\ parapijoje
per mokyklas sulenkinsiu" 26.
Pamažu steigėsi ir lietuviškos mokyklos. Šaukėnuose jau 1915 m. rude-
nį vietoje buvusios liaudi es mokyklos pradėjo veikti lietuvit1 pradinė mo-
kykla. Joje mokytojavo Žemaičit\ dvasinės seminarijos auklėtinis Jonas Bi-
jeika29. 1916 m. žiemą okupacinė valdžia atidarė liaudies mokyklą Pašiaušė­
je. Šioje mokykloj e lietuviq kalb os mokytoju dirbo J.Lipštas , vokiečiq kal-
bos mokė Krasa uskas. Čia mokėsi apie 10 mokiniq, tačiau trūkstant avaly-
Pirmojo pa saulini o kar o me tais 93
nės ir šiltt\ drabužitĮ, daugelis vaiktĮ žiemos metu mokyklo s nelankė. 1918
01 . pradžioje šioje m ok ykl oje lietuvit\ kalbą dės tė moky toja Izabelė Kačkaus­
kytė:JO. 1916 m. buvo a tid a ryt a lietuviška mokykla ir Užventyje , o 1917 m.
čia pradėjo veikti ir an trasis m oky klo s komplektas Go vedėjas - Maščius,
mokytojas - Albina s Čepauskis). Abiejuose kom p lek tuose mokėsi 115 moki-
niti3'- Tačiau dėl ankštq patalpų dalis vaikų lik o už mokyklos ribą 1918 m.
sausio 13 d. pri e šios m okyklos buvo įsteigti šve ntadi en io lavinim osi kursai
paaugliams , kuriuose mokė sk aityti , rašyti ir skaičiuoti. Ku rsu s lankė 38
klausyt ojai32 • 1917 m . balandžio l d. Kražiuose buvo atidaryta lie tuvių pra-
dinė mokykla, kuriai vadovavo mokytoja Stanislava Petrusevičiūtė. Nau -
jaisiais 1918 m etais joje sur eng ta šventinė eglutė. Šioje mokyklo je mokėsi 60
moksleivit\33• Tytuvėnuose, u žsida riu s lenkų mokyklai , bu vo įs teigta mo-
kytojo Bronislovo Sarapo vadovaujama lietuviq liau dies mokykla , kurią lan-
kė.-65 mokinia i3'1• Lietuviška mokykla buvo ir Vaigu voje. Provokiškas laik-
raštis"Dabartis " 1918 m. rašė, ka d " ... jeigu Vaiguvo je susirenka moky kloje
mažiau vaikl\, negu jt\ galėtq prisirirtkti , tai kalti to dar užsilikę nege ri įpro­
čiai iš ru st\ laikt\" 35 •
Okupacinė valdžia labai žiauriai elgėsi su ka ro belaisviais. Pri e Gauga -
keliu vilko tol, kol šis mirė. Karo belaisviai kirto mi škus , dirbo pačius sun-
kiausius darbu s. Mūsq gi žmonės besislapstančius ar atvarytus d irbti rusų
kareivius užjautė: nešė jiems maist o, drabužit\, teikė prieglobstį. Užvarmio
dvaro kumečiai maitino karo be laisviu s, kuri e slapstėsi Zemdagynės miš-
ke. Gerai įrengtoje slėp tuvėje gyveno pulkininkas Andr ejus Medelnikovas ,
adjutantas Jonas Mark au skis ir eilini s Mykolas Krečkovas36 •
Ok upacinė v a ldži a prieš gyventojus taikė repr es ijas, sušaudydavo už
menkiausią nusikaltimą arba ir visa i be priežasties. Kuršėm1 apskrities vir-
šininkas fon Miul er is labai neapkentė lietuvią Nušauti lietuvį šiam karinin-
ko rnundieriumi apsitempusiam baronui sa distui tebuvo paprasčiausia pra -
moga37.Kareiviai kėsindavosi į ištekėjusias mot eri s ir jei vy rai jas gindavo ,
juos paprasčiausiai primu šdavo arba nužudydavo. Gindamas žmoną buvo
peršauta s Pašiaušės valsčiaus ūkininkas Mingil as 38 • Leonufkos (dabar Pa -
gančiukai, pri e Šaukėmt) kaimo ūkininkas Novikovas rado klėtyje besemiantį
avižas vokietį ir jį gero kai prilupo . Atbėgę įsiutę kar eiv iai pakorė Novikovą
ant šulinio svirties jo paties sodyboje , žmonos ir vaikt\ akivaizdoj e39 • Neži -
nia už ką karo lauko teismas nuteisė mirti Praną Varanavičitt iš Jasnogur-
kos (nėtoli Tytuvėm1).
Lietuvit1 tauta vokiškuosius okupantus sutiko kaip savo priešus. "Kada
vokiečiai pradėjo joti , pradėjo žmonės graudžiai raud oti", - sakoma vieno je
to ~ eto liaudies dain oje. 1916 m. gyventojq priešinimasis sustiprėjo. Tai
h.ire10pripažinti ir okupantt1 spauda: "A tsiranda gyventojq tokiq , kurie ma-
,. 94 Vaclovas Rimkus
Pirmojo pasaulinio karo metais 95
nosi privalą priešintis naujajai
va ldžiai ir savo priešingumu pa- draminčiais punkta~ : čia ~ptar~avo tolimesnės veiklos J?_roblemas, gaudav o
sunkinti jai pildymą savo už- atarimq , informaCIJOS, ht erati:iros 42 • K.Ralys ne kartą eio pas daktarą Joną
duoties ". Daugelyje vietų prie- ~ruzdį i Suvartuvą.
šiškumas okupantams įgavo <1t- Okupantams pradėjus gaudyti vyrus ir juos gabenti į prievartinius dar-
viro pasipriešinimo formas. Ap- bus Vokietijoje, K.Ralys parašė ir išplatino atsišaukimą "Lietuviai, Broliai -
siginklavę vietiniai vyrai naiki - Vargdienėliai" . Jame buvo rašoma : "Vyrai , jei lem ta mums žūti, tai žūkime
no priešo karinius įrengimus, visi kartu savo tėvynėje - tešaudo mus vokietys, jei turi tokią valdžią, o jų
transportą, maisto, pašaro ir gin- Vokietijon neisim e . Bent mūs t\ kaulai čia ilsėsis sesen1 apraudoti ! Tik stoki-
klų sandėlius. Šaukėm\ vals- me visi iš vieno ir būkime-drąsūs, o laimėsi! Tegyvuoja Laisva Lietuva ". Šis
čiaus Varputėnų dvare, kuriam e atsišaukimas buvo iš kabintas Lioliuose, išdalintas patikimiems žmonėms
buvo įsikūrusi okupacinės val- žalpiq ir kitose apylinkėse. Atsišaukimo padrąsinti Kražiq gyventojai pasi-
džios ūkio inspekcija, 1917 m. priešino okupa nt ams '13•
1916 m. "Dobi lėlis" leido laikraštėŲ "Mūsų ašaros ". Išleisti du jo nume-
lapkričio 17 d. kilo gaisras, ku-
riai (spalio ir gruodžio mėn .). Laikraštėlis skelbė programinius šūkius: "Ša-
rio metu supleškėjo klojimas su
lin despotai kraugeriai - tegyvuoja žmonių valdžia! Mes trokš tame laisvės,
visais javais. Pasirodė, tai buvo
teisybės ir doros , mes norim e būti žmonėmis - ne vergais , ne gyvuliais , ne
tyčinis "miško brolių " padegi-
karo med žiaga įsiutusiems karininkams ! Kiekviena šalis turi prigulėt tos
mas. Okupantai, kaip ir caro val- šalies gyventojams! Šalin militarizmas! Teg-yv uoja kuo plačiausias demok-
džia 1863-1864 metais, abiejose ratizmas!" Straip snyje "Mūst1 dabartiniai u ždav iniai " buvo siūloma " ... nu-
strateginitl kelit1 pusėse iškirs- šviesti, apibrėžti tą būsimą Lieh1vos laisvę ir kelią į ją, ir vienyti , jungti vi-
davo kelių metrų pločio miško sas gyvąsias tautos jėgas tos laisvės Lietu vos išgavimui ...". :Laikraš tėlyje
ruožus. Taip buvo iškirsti pake- bendradarbiavo ir Vincas Liakas 44 •
lės miškai Pašiaušės valsčiuje ir 1917 m. rugsėjo 18-22 d . Vilniuje vy ko Lietuviq taut os atstovt\ konfe-
kitur. Kazimieras Ralys, rencija, kurioje iš 264 kvi esh \jt\ dalyvavo 217 asmenq. Jos darbe dalyvavo
Lietuvoje, o ypač Žernaitijo- laikraščio "Mūsq ašaros" leidėjas Užvenčio dvaro savininkas Jonas Smilgevičius45 , Stulgitl parapijos klebonas
je, pradėjo kurtis slapti pažan- kun. Antanas Skind eris ir žalpiškis Ka zimieras Ralys. Konferencija išreiškė
gaus jaunimo būreliai, turėję sa- tautos pasiryžimą sukur ti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Grįžę į vie tas,
vo programas, leidę atsišaukimus ir laikraštėlius. Žalpi uos e 1916 m. įsikūr~ Vilniaus konferencijos dalyviai dar energingia u ėmėsi Lietuvos atstatymo
kultūrinė jaunimo organizacija, pasivadinusi "Dobilėliu"40 • Jos branduol1 darbo. K.Ralio vadovaujamas ŽalpitĮ "Dobilėli5 " suaktyvino ir išplėtė savo
sudarė Žalpių apylinkiq šviesuoliai: Kazimieras Ralys, Jonas Veriga, Stasys veiklą. Panašūs jaunimo rat eliai bu vo įkurti Palėpšuose, Nemakščiuose, Ša-
Danusas, Pranas Milkintas, Stasys Jokubauskis, Petras Kavaliauskis , šilu- pėnuose, Kelmėje. Šapėnuose aktyviai dirbo Jonas Kairys , Nemakščiuose -
viškis Vincas Liakas ir kiti. Ratelio tikslas buvo kovoti už laisvę, nepriklau- Jonas Mockus bei Pranas Rukas , Kelmėje - siuvėjas Klemas Andziulis. Žal-
somą, pačių piliečiq išrinktos vyriausybės valdomą Lietuvą. K.Ralio, J.Ve- piškiai žodžiu ir atsišaukimais visiems ir visu r skelbė: "Užt eks mums ver-
rigos, Povilo Močio, Juozapo Spraunio parengtoje programoje buvo num~- gauti!.. Niekam nenorin1. prigulėti ... Tegyvuoja laisva savarankė Lietuvos
toma patiems šviestis ir lavintis, kovoti prieš tautos demoralizaciją, palai- Respublika! "'16 •
kyti ryšius su kitais antivokiškais rateliais. Visuotiniame susirinkime "Do-
bilėlio" pirmininku buvo išrinktas K.Ralys, sekretorituni ir knygininku - J.Ve-
riga41.Pirmininkas palaikė ryšius su Šilo Pavėžupio dvaru, kur susitikdavo
su Feliksu Bug ailiškiu, Stasiu Brašiškiu, Antanu Žmuidzinavičiumi, Put-
vinskitt šeimos nariais (Vladas Putvinskis tuom et buvo ištremtas į Rusiją) ir
kitais. Šilo Pavėžupis buvo sva:biausias žalpiškit1 susisiekimo su kitais ben-

96 Vaclovas Rimkus
Išna šos :
1. Mūs ų ž inyna s. 1925. Nr .27. P.511.
2. Žema itė. Raštai. V., 1957. P.357.
3. Viktorijos Tamošev ičienės, g.1883 m. atsiminimai.
4. Yčas M. Atsimirlima i. K., 1935. T.2. P.97-100.
5. Vad ei kis) . Kelmės ist orijos puslapiai / / Komunistinis :fodis . 1967. La pkričio 21
6. jag mina s P. Tytuv ėnų miest o istorija (mašinaštis) . Tytuvėnai, 1970. P .19.
7. Iš vy riau siojo karved ž io šta bo //V ieny bė. 1915. Nr .20. l'.310.
8. Mūs ų žinyna s. 1925. Nr .27. P.511.
9. Kv iklys B. Mūsų Lietu va. Bos tona s - Čikaga. 1968. T.4. P.448.
10. Tytuvėnai / / Lietuv os aida s. 1918. Vasari o 9.
11. Čilvina itė M. Didž iojo ka ro vargai šaukėm.t apylinkėje // Karo arch yvas . ·1937 _TI!
P.198-199.
12. Te n pat. P.199.
13. Įsid ė mėkit / / Dabartis . 1915. Lapkrič io 21.
14. Ten pat.
15. Vadeikis J. Kelm ės istorijos pu s lapiai / / Komunistinis žodis . 1967. Lapkrič io 21.
16. Karo ar chyvas . 1939. T.11. P.176.
17. Jagminas P. Tytuvėnų mies to istorija ... P.19.
18. Aleksandr o Rimkau s, g. 1897 m ., atsiminimai.
19. Čilvina itė M. Didžiojo karo vargai.. . P.198-199.
20. Viktorijos Tamoševičienės , g. 1883 m. atsiminimai.
21. Ono s Kuč inskaitės - Rimkienės, g.1910 m . atsiminimai .
22. Čilvinaitė M . Didž iojo karo vargai. .. P.200.
23. Patarimai ūkininkam s// Dabartis. 1916. Rugpjūčio 2.
24. Urbšienė M . Lietuvos mokykla Didžiojo karo m etu //Židinys. 1937. Nr .3. P.314-327.
25. Kuršėnai // Lie tuvos aid as. 1917. Lapkričio 8.
26. "Kelmėje ..." / / Lietuvos aida s. 1917. Gruodži o 1.
27. "Skaudvilės apskr ." // Lietuvos aidas. 1917. Gruodžio l.
28. Šaukėnai // Lietuvo s aidas . 1917. Spalio 20.
29. Ten pat.
30. Pašiaušėje// Lietuvos aidas . 1918. Vasario 9.
31. Užventi s// Lietuvos aidas. 1917. Lapkričio 20.
32. Užven čio mo kykloje// Lietuvos aidas. 1918.
33. Kražiai // Lietuvos a idas. 1918. Kovo 5.
34 . Ty tuvėnai // Lietuvo s aidas . 1917. Gru od ž io 1.
35. Kuršėnai // Dabarti s. 1918. Rugsėjo 10.
36. Juozo Venckaus , g.1885 m ., atsiminimai.
37. Hitlerinė okupacija Lietuv oje. V., 1961. P.62.
38. Šilietis J. Vokiečių okupacija Lietuv oje 1915-1919 m. Kaunas . 1922. P.34 .
39. Marijonos Biels kienės, g. 1883 m ., atsiminimai.
40. Rimku s Y. Žalpių jaunimiečiai / Bičiulis . 1989. Rugpjūčio 5.
41. Ten pat .
42. Ten pat.
43. Ten pat.
44. "Dobilėlis"// Lietuvi š koji en ciklopedija. K., 19:\7. T.6. Sk.'1140 .
45. LiNuvo s Taryba / / Dabartis . 1917. Rugsėjo 29.
46. Ralys K. Kovoje d ėl švies os ir laisvės// Jubili ejinis jaunimas . K., 19:\4. 1 .4 · ·
p
Vaclova s Rimku s
·
Laisvoje Lietuvoje
Vokiečiams pr al aimin t karą, lie tu viq tau tos o1
t stov ai Lie tuvoje ir užs ie-
nyje pradėjo burt i~ ir ke~ti neJ?ri~!ausomybės idėją. Laisvės troš kima s buvo
gyvas ir mūs_tl raion o lie tu v 1q s1r?yse .. Dar_ l ~:7 m.yr a~žioje Šia~u ose
. · jvyko pirma sis apygar d os sl ap tas lie tu v 1q veikeJų susmn kunas , kuriame be
Šiaulių, Jon iškio d alyv av o ir Kelmės bei Skaudvilės apskričitJ visuomenės
atstovai1. 1918 m . va sari o _16 d . buvo pa ske lbt a Lie tu vos nepriklausomybė.
Nepriklausomybės aktą pasirašė ir Lieh 1vos Taryb os na rys , Užvenčio dva -
ro savininkas Jonas Smilgevičius (1870-1942). Žinia ap ie tai gr eitai pasiekė
pačius atokiausiu s kamp e liu s . Ypač d žiu giai šį faktą s utik o Zalpit 1 apylin-
kit\ jaunimiečiai. Va ising esn e i v eiklai vysty ti buv o s umanyta apjungti ap y-
linkit\ jaunim o rat eliu s. Kaz imi e ras Ral ys parengė įstatus ir 1918 m. geg u-
žės 5 d. Žalpiu ose sukvie tė rat eliq sąj ungos s teigiamąjį susirinkimą. Jam e
dalyvavo Kelmės, Nemakščiq, Palėpšių ir Ža lp it1jaunirniečiq ratelių atsto-
vai (iš viso 14 asmenų). Sus irinkim e buvo įkurta Žem aitijos lietuvių de-
mokratinio jaunimo sąjunga. P riimtu ose įstatuose num aty ta sva rbia us iu są­
jungos tikslu laik yt i " ... laisvą, ni e kam neprigulimingą, pačit1 žmonių ved a-
mą respubliką". Že maitij os jaunimiečiai įstatuose teigė, kad be visu otinio
susipratim o ne gali būti lais vos demokratinės Lietu vo s, todėl numatė: " ...
visomis išgalėmis rūpintis ku o plač ia usiu liau di es švietimu p er mo kykla s,
vakarinius ku rs us su aug us iems, va id inimu s, kon certu s, v ak arns , geguži-
nes ir kitokia s kultf 1rin es pr am ogas , keliančias ka ip politinę, taip ir kultū­
riškai ir politi škai kultūrinę liaud ies sąmonę". Sąj ungos n ari ai griežtai pasi-
sakė prieš 11
visokį, kaip mūsų d arbo žmonių, taip ir mūsų ša lies išn aud o-
.. .
jimą". Toliau įstatuose sak oma: "Stengsimės turtinti ir mūsq ftkio gyve ni-
mą per draugijas ir koop era cijas - v ar to tojt\ , kr e d ito, garnin tojt\" . Jaunimi e-
čiai išreiškė viltį, kad 11
kie kv ienas p ro tauj antis lie tu vis, lietuvė, jaunas
...
dvasia, kuris trok š ta Lietuv a i laisvės, o sau tikr q piliečiq teis it\, ga li ir pr i-
valo bi:iti mftstJ nariu " . Susirinkim e bu vo priimta sąjungos p ro gra ma, nu-
~r~žti demokratini o jaw 1 imo tik s lai. Sąjungos nari ai bu_vo pri~a -~ visuo -
luuame sus irinkim e . Iš prad žiq jaun imieči q sąjungos ~~ikla_af'.eme vJSą !uo-
m_etinę Skaudvilės apskritį, į ku rią įėj o Kelmės, KraZlt\, L1oh: 1, 1:Yt~venų,
Viduklės, Skaudvilės ir ki ti valsči ai. P irmajam e va ld ybos pos edyJe, 1vyku-
, •4,
4
98 Vaclovas Rimku s
Laisvoje Lietuvoje 99

siam e 1918 m . gegužės 12 d . Šapėnuose (Pakražančio_apylinkė) valdybos

pirmininku buvo išrinktasy K.R~ly~ . 1~18 m_-_ vasarą sąiunga suor~av~izavo
lietuviškus vaka rus PakrazantY) e ir V1dukl eJe. Tų pat m e tt\ rugpJu c1o 4 d
visuotiniame sąjungos susirinkime Palėpšuose jos nariai prot es tav o Prie:
Lietuvos Tarybos pr ez idiumo pasiūlymą išrinkti Lietuvos karaliumi Viur~
tenb ergo grafą Vilhelmą fon Urachą. Priimtoje protesto rezoliu cijoje buvo
sakoma: "Mes ... kaip susipratusios Lietuvos liaudi es atstovai , gindami sa-
vo žmonių teises ... gri ežtai protesru ojam e, karru par eikšdami, jog pamati-
nius Lietuvos tvarkymosi klausimus ... gali svarstyti ir rišti tiktai Steigiama-
sis Lietuvos seimas demokratiniu būdu visų jos gyventoj\\ išrinktas. Visi
kitokie neteisėti Tarybos ar kitų kakit\ plačiosios Lietuvos visuomenės tam
neįgaliotų asmenų sprendimai ar nutarimai mflst\ liaudies visai neriša ir
mes jų nepripažįstame". Rezoliuciją pasirašė Žemaitijos demokratinio jau-
nimo ratelių sąjungos atstovai: K.Ralys , P.Motis, J.Kairys , J.Tamulevičius,
P.Rukas , J.Norkus , J.Spraunys, J.Veriga, P.Šimkus ir kiti2.
1918 m . pabaigoje pradėjo kurtis apskričit\, valsčiq, parapijų valdžios
struktūros. 1918 m . rudenį įvyko Kuršėnų apskrities lietuviškos tarybos rin-
kimai 3. Lapkričio mėnesį Kuršėnų apskrities viršininku paskirtas Gelučių
dvaro savininkas Marcijonas Janavičius. Į Kuršėnų apskritį įėjo Šaukėnų bei žalpit\ šaulit1būrys 1936 m. rugsėj<:> 20 d. _minint 17 met ~\ veik los s~ktj . Pirmoje
Užvenčio (vėliau ir Vaiguvos ) valsčiai. 1919 m . lapkričio mėn. Lietuv os vy- eilėje pirmas iš kairės Pranas Jonutis , trečias • Vladas ~hšauskas , ketv1r~~ - Jonas
riausybė paskyrė Jokūbą Gruževskį (kelmiškį) Skaudvilės apskrities virši- Danusas. Antroje eilėje pirmas iš kairės Juozas Sprauruus, an tr~s ~ pradme ~ .
mokyklos vedėjas Vincas Siparis , penktas - klebonas Jonas Pov1la1tis, 7 - buno
ninku, o gruodžio mėnesį susidarė ir Skaudvilės apskrities laikinasis komi-
vadasStasys Danusas (1893-1959). Paskutinėje eilėje an tras iš kairės Zigm as
tetas 4. Šios apskriti es sudėtyje buvo Kelmės, Kražių, Tyruvėnų, Liolit\ , žal-
Vasiliauskas, penktas - Juozas Ačas.
pių ir kiti valsčiai.
1918 m. lapkričio 17 d. Žalpiuose įvyko gyventojų susirinkimas. Lapkri- 1918 m. spalio 28 d., kai buvo išrinktas piliečių komitetas , iš kurio vėliau
čio 20 d . apylinkių gyventojų atstovų susirinkimas įvyko Mažučiuose. Jame
susidarė parapijos komitetas 7 • Lapkričio 24 d. išrinktas ir KražitĮ vals ~i~us
dalyvavo per 100 Pėriškių, Mažučių, Dvariškių, Būdų, Uvainiškitl, Ankapi• komitetas, kurį sudarė 7 nariai: 4 valstiečiai, l beže mis , l ma!~ o_savuun -
nio , Žalpių, Tūravos, Bagomolio , Žalpių - Tūn1, Molavėnų ir Paskirtinio kas ir l kum etis. Pagal partiškumą - 6 krikščionys demokratai rr vienas so-
kaimų ūkininkų. Į Žalpių valsčiaus piliečių komitetą balsų dauguma išrink· cialdemokratas 8. Valsčiaus komiteto rinkimai Užventyje įvyko 1918 m. lap-
ta: Kazimi eras Ralys, R.Gedminas , A,Ralys , J.Norkus ir B.Ralys 5 • Žalpit\ vals· kričio 20 d. Gyventojų atstovų sus irinkimui sekre toriavo Albinas Č~p~us­
čiaus komiteto pirmininku tapo Kazimieras Ralys . Komitetas nutarė steigti kas. Buvo band yta komiteto pirmininku išrinkti Sp~gli~ dvar ?. sav~k_ą
mok yklas ir skaityklas, šelpti nerurtingus žmones, rūpintis gyventojq reika- Petrą Liseckį, bet balsų daugum a ju o išrinko Voronezo gunn~1 1os_aukleh-
lais . Žalpių piliečių komitetas numatė pastatyti Žalpiuose pradinę mokyk· nį Dvarviečit1 dvar o jaunuolį Stanislovą Jankauską, sekretonwru - Juozą
lą. Netrukus buvo gauta ir gyventojų lėšomis suvežta 300 rąstų sienojams ,
Tarvainį9. Kadangi Užventis tuom et priklausė Kuršėnų aps kri~i_ai,S.!anka~ -
kita statybinė medžiaga , surinkta statybos reikalams 20 tūkst. markių. _Per kastapo ir Kuršėnų apskriti es taryb os nariu '~- 1918 m .•g1:1o~z10men., ~asi~
trumpą laiką mokyklai pastatytas erdvus pastatas su dviem klasėmis, dvie~ traukus iš Užvenčio vokiečit\ žandarams, vietos bolševikai,_ vad ?'?u! ,anu
butais mokytojams bei patalpa bibliot ekai - skaityklai. Tik, deja , žapn1 staliausJuozo Grikšto išrinko valsčiaus revoliucinį komitetą, l kuq ieJo nu-
valsčiaus komitetas gyvavo neilgai. 1919 m . rugpjūčio 1 d. Žapių _va~cius versto" tautinio komit eto pirmininkas S.Jankauskas , mokytoja s ~r~~s _Ka-
buvo panaikintas, o jo teritorija priskirta Nemakščiq valsčiui6 • Zalp1šk1SKa", bai!a,Juozas Grik štas, Juoza s Virmanauskis ir Juozas Venckus._J1e ~~r e I~-
zimieras Ralys buvo išrinktas Nemakščiq valsčiaus laikinos piliečių tarybos no Jašinskio vadovaajamą 5 vyrų miliciją, o Spygliq , Želviq, Uz venc10, Uz-
pirmininku. ·' varnuo, Čiotiškit1 ir Cekaičit1 dvaruose - darbininkq komit etus 11.
Kražiuose lietuviškos valdžios organizacinis darbas buvo pradėtas dar

L A
, 100 Vaclovas Rimkus
1919 m. vasario mėn. pabaigoje pasirodę Užvenčio mi este lyje keli v
kiečių kareiviai areštavo valsčiaus revoliucinio komit e to narius ir juos tet
dvaro rūmuose. Areštuoti milicininkai su ginklais buvo išgabenti i-Kražie
žandarmeriją. Tapęs Užvenčio valsčiaus komiteto pirminin~u kun. Yilhe~~
mas Prancūzevičius kartu su parapijos klebonu kun. Matu Kirliu ir Juozu
Čepausku suorganizavo miliciją iš 20 vyrq, supirko jiems ginklus ir išmokė
kovos veiksmą Po kelit\ dienų Prancūzevičiaus pastangomis .buvo pal eisti
ir buvę "raudonieji" milicininkai , grąžinti jiems ginklai; jie taip pat pradėjo
tarnauti 1iėtuvit1 valdžiai. Milicija buvo panaudota kovai su valsčiuje siau-
12
tėjusiais plėšikais, karo belaisviais , bendrai tvarkai palaikyti • 1919 m. ko-
vo mėn. 3 d. valsčiaus įgaliotinitt susirinkime atviru balsavimu valsčiaus
viršaičiu buvo išrinktas Antanas Kalnietis, sekretoriumi - Juozas Tarvainis.
1919 m. liepos 25 d., panaikinus Kuršėnq apskritį, Užvenčio valsčius buvo
prijungtas prie Telšit\ apskrities. Tačiau valsčiaus įgaliotiniq susirinkimas,
įvykęs 1919 m. gruodžio 21 d. , nutarė vykdyti Šiauliq, o ne Telšių apskrities
nurodymus 13 • : Kelmės valsčiui, o Žalpiai - Nemakščiams.
Pirmuoju Šaukėnų parapijos komiteto pirmininku buvo klebonas kun.
Jonas Staševičius. Į komit e to sudėtį įėjo Šilo Pavėžupio dvaro savininkas
Vladas Putvinskis ir kiti. Vėliau susidariusio Šaukėm1 valsčiaus komiteto ·
sudėtyje buvo vienas dvarininkas, vienas valstietis, ūkininkq, žydt\ ir rus11
atstovai. Šio valsčiaus komiteto pirmininku išrinktas Vin cas Grigaliūnas,
valdybos pirmininku - Vincas Dauginis, va ldybos nariais - Jonas Ivoškus iš
Leliušiq ir Juozas Saldaitis iš Lygšilio kain10 1' 1•
1918 m. pabaigoje buvo sudarytas Kelmės valsčiaus komitetas, kurio
pirmininku išrinktas Petras Ruzgas, o valdybos pirmininku - Česniškės dvaro
savinirtkas Jeronimas Šliageris. P.Ruzgas daugeliu klau sirntl negalėdamas
sutarti su kitais komiteto nariais, atsisakė savo pareigq ir išvyko į frontą
ginti Lietuvos nepriklausomybės 15 • Kartu su komitetu Kelmėje buvo išrink-
ta ir kelių žrnonit1 milicija. 1919 m. kovo 3 d. buvo sudarytas naujas Kelmės
valsčiaus komitetas: pirmininkas - A.Milašauskas, sekre torius - A.Laucevi-
čius16. Valsčit1 komitetai taip pat buvo sudary ti Tytuvėnuose (komiteto pir-
minirtkas kun. Jonas Janauskas, valdy bos pirmininkas - T.Lukoševičius), Pa-
šiaušėje (pirrnirtinkas B.Končiauskis) ir Lioliuose . 1919 m. įkurtas ir Vaigu-
vos valsčius, sudaryta taryba (viršaitis Tamošius Kaspa ras). 1919 m. balan -
džio 22 d., sujungus Pašiaušės ir Pakapės valsčius, v isuotin is narit1 susirin-
kimas išrinko 5 asmenq Pašiaušės valsčiaus valdybą. Valdyba pirmininku
išsirinko Praną Bargailį, pavaduotoju - Praną Kazlauską 17 •
1918 m. gruodžio mėnesį susidarė laikinas Skaudvilės apskri ties komi-
tetas . 1919 m. sausio mėn. sukvi es tas pirmasis parapiniq komit etq atstovll
suvažiavimas, kuriam e dalyvavo 17 apskrities parapijq komit etq a tstovai ~š
Girdiškės, Kaltinėnq, Karklėnq, Kelmės, Kražiq, Ža lpi q, Laukuvos, NenIBks-
čiq, Pašilės, Skaudvilės, Stulgiq, Tytuvėnq ir Upynos. Suvažiavime išrink-
Laisv oje Lietu voje 101
tas 5 asmenq Skaudvilės apskritie s komiteta s: pirmininka s - žalpiški s Kaz i-
mieras Ralys, sekretori us - J.Gudauskas, nariai - Bronius Misevičius, Kazys
Rakauskas ir Pe tras Tučka. Sudaryta taip pat apskrities rnili cija 18 • Panaiki-
nus parapijq komitetus, į Skaudvilės apsk riti es sudėtį įėjo Kraži q, Skaudvi-
lės, Kelmės, Tytuvėnų, Lioliq, Nemakščiq ir kiti valsčiai.
Tuo pačiu metu kūrėsi ir Raseinių apskrities komitetas. 1918 m . lapkri-
čio 24 d. į Raseinius buvo sukviesta parapijų komitetų atsto v ai . Į s uvažia v i-
mą atvyko 101 del egatas ir 17 parapijt\ ir Raseinit\ miesto . Buvo su daryta
jungtinė Jurbarko - Ras ein iq apskritis ir išrinkta apskrities taryba , į kurią
įėjo M.Karosas, V.Kuraitis, P.Vaičiška, P.Norkaitis ir Levys 19 • 1919 m. liep os
31 d., panaikinus Skaudvilės apskritį, prie Raseinių apskrities buv o priskir-
ta dalis buv. Skaudvilės apskrities valsčiq - Tytuvėnai, Kelmė, Nemakščiai,
žalpiai, Kražiai ir Lioliai. Nuo Raseinių apskrities atskirti Veli uo nos ir Sere-
džiaus valsčiai atiteko Kauno apskričiai. Ra se iniq apskrities sudėtyje buvę
Lioliq ir Žalpiq valsčiai 1919 m. pabaigoj e bu vo likviduoti; Lioliai priskirti
1919 m. vasarą panaikinus Kuršėnų apskritį, Šaukėnq valsčius priskir-
tas Šiauliq apskričiai. Užventis iš pradžitl priskirtas Telšiq, o vėliau atiteko
taip pat Šiauliq apskričiai. Šiauliq apskritie s komitetas iš dalies Šaukėmi ir
Užvenčio valsčiq sudarė Vaiguvos valsčią Šiauliq apskričiai priklausęs Pa-
šiaušės valsčius 1930 m. buvo sujung ta s su Kurtuvėnq valsčiumi ir pava-
dintas Padubysio valsčiumi. Taigi 1920 m. da bartinio Kelmės rajono terito-
rijoje buvo 6 valsčiai: Kelmės, Kražiq , Tytuvėnq (Raseiniq apskritis) , Už-
venčio, Šaukėnq, Vaiguvos (Šiauliq apskritis). Ža lpiai priklausė Raseiniq
apskrities Nemakščiq valsčiui, o Stulgiai - Tauragės apskriti es Skaudvilės
valsčiui. Kelios Užvenčio seniūnijos gyvenvietės priklausė Telš it\ apskrities
Luokės ir Varniq valsčiams. (Nuo 1930 m . Pašiaušės ir Kiaunoriq apylinkės
priklausė Padubysio valsčiui.)
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, bėgdami nuo besiveržiančios vo kie-
čit\ kariuomenės, dalis lietuviq pasitraukė į Rusiją. 1917 m. lapkričio mėne­
sį Rusijoje įvykus Lenino vadovaujamam bolševik11 perversmui , dalis lietu-
viq susižavėjo komunistinėmis idėjomis. Po Bresto taikos sutarti es (1918 m.
kovo 3 d.) tarp Rusijos ir Vokietijos bei jos sąjungininkq, grįžę į Lietuvą
bolševikuojanty s piliečiai, remiami į mūsq kraštą vėliau įsiveržusių Raudo-
nosios armijos daliniq , bandė ginkluotu keliu kurti raudonąsias tarybas . Ru-
sijosInternacionalinei brigadai 1918 m. pabaigoje užėmus Šiaulius , Kelmės
valsčiaus milicija, i kurios gretas pateko keli nepatikimi piliečiai siw1tė de-
legatus į Šiau liu s, prašydami, kad raudonarmiečiai greičiau atvykhl i Kel-
mę. Netrukus bolševikq invazija pasiekė ir Kelmę, kurią 1919 m. sausio 2 d.
0 ~upavo viena raudonarmiečiq kuopa iš 47 bolš ev ikq šauliq pulko. Šalia
teISeto valsčiaus komiteto įsiki1rė Kelmės revoliu cinis komit et as, kuriam va-
dovauti buvo paskirtas Stasys Budraitis 20 . Iš čia bol šev ikai bandė verž tis
, 102 Vaclovas Rimkus
Kelmės šaulių būrys. Iš kairės: Kazys Dndėnas, Vytautas Putvinskis, Vladas
Pūtvis-Putvinskis, bCtriovadas Litvinas. Šilo Pavėžupio muziejus
Tauragės kryptimi , bet juos už Kelmės sulaikė Žemaitijoje įsitvirtinusios
Vokietijos Šiaurės armijos kapitono Randovo vadovaujama rinktinė. Kd-
mėje raudonarmiečiai neužsibuvo , nespėjo nė valdžios nuversti, nes vieno
vokiečių kareivių būrio, atvykusio sunkvežimiu, buvo išblaškyti ir išvyti
Šiaulių link. Už miestelio buvo nušautas pasipriešinęs raudomijų rnilicinin-
ktl vadas M.Tunikas. Vienok raudonarmiečiai Kelmėje spėjo valsčiaus ko-
miteto kasą apiplėšti ir kepyklą ištuštinti. Užėmę Kelmę, vokiečiai nuvyko
iki Bubiq , kur susikovė su bolševikų 47 pulko batalionu bei vadinamo že-
maičių pulko bataliono kuopa.
Pajutę, kad į Šiaulius atvyko Rusijos bolševikq kariuomenė, Šaukėnų
miestelio žydai, kai kurie lietuviai darbininkai , Lygšilio, Pakupelkio, Leo·
nufkos ir kitų kaimtl rusai kolonistai irgi pradėjo kurti savo valdžią. Jie su-
darė valsčiaus revoliucinį komitetą, kurio pirmininku išsirinko iš Rusijos
grįžusį kareivį Boleslovą Piliūną. Netrukus į Šaukėnus atvažiavo D.Budi~o
vadovaujami Kuršėnų bolševikai su raudona vėliava, kuriuos ant Šonos til-
to pasitiko valsčiaus milicija, nusiplėšusi tautinius ženklus ir prisisegusi ra~t-
d.onus. Jie padarė kratą dvarinink o Gorskio namuose , pastatė sar~b~ pri e
klebonij os. Išvykus Kuršėnų bolšev ikams , Šaukėnuose įsikūrė iš Siaubt\ at-
vykęs 47 rev oliucinio pulko pirma sis batalionas , vadovaujamas A.Ozero·
vo 21 • Turėdami tokių paramą, Šaukėm1 b olšev ikai viešpa tav o visam e val~-
čiuje, kūrė dvarų darbininkų komit etus , iš dvarininkq reikalavo kontribu ci-
jos, maisto , ginklt\ , plėšikavo. Jie iškėlė raudoną vėliavą ir Vaiguvoj e . Revo·
liucinis komit etas (3 asmem1) buvo sukurtas ir Kolainiu ose, bet kokio s nors
h
Laisvoje Lietuvoje 103
il<losišvystyti nespėjo22 • Kražiuose bolševikų valdžią bandė kurti Rusijos
::reivis Jeronimas Rupšas, bet neturėjo bendraminčit\ ir miestelėnų išvytas
b' 23
žuvo pri e Bu lŲ ·. . . . . . . K 1m„ įk - . Y• b J' vd „
Vokiečiq kar e1v1a1,ĮSttvi.rtmę e eJe ur e c1a savo azę. 1e uz eJo
miesteliui 3000 markių baudą, lankėsi pa s dvarininkus ir ūkininkus, reika -
laudami lašinit\ , kumpių ir kiaušiniq. 1919 m . vasario 2 d. apie 30 vokiečių
kareiviq iš Kelmės užpu olė Radviliškio bolš evik us , atėmė iš jų taryb os 8000
markit\, 3 kulkosvaidžiu s ir, areštavę tarybos narius , sugrįžo į Kelmę24 • Be
to vokiečiai iš Kelmės 6 kartus puolė Šaukėnuose įsitvirtinusius b olšev i-
k~s. Vienu me tu Šaukėnuose buvo sus itelkus ios iš Maskvos Botyrkos rajo-
no atvykusios 5 rusq bolšev ikq ku opos. Vėliau jos išvyko ir kovėsi su fon
der Golco divizija prie Telšitl, kur buvo s umuštos . Š~ukėnų bolševikų pa-
siuntiniai nuv y ko į Šiauliu s pas vadina mo Pir m ojo Zemaičių pulko vadą
F.Baltušį prašyti pagalbo s prieš vokiečius. Ne truku s į Šaukėnus buv o atga-
benta 13vežimt\ karinės amunicijos: kulkosvaidžh1, šautuvų, granatą šovi-
nių ir kt. Atvežta karinė technika buv o sukrauta Gors kio dvaro rūmtĮ salo-
ne. Sužinoję apie tai , jau sekančią naktį iš Kelmės atvažiavo apie 40 ginkluo-
tų lietuvitl partizant\ su vokiečit1 kar eiv iais. Jie likvida~o sargyb_in~ suė~ė
kelis miegančius bolševikų mili cininkus ir tarybos nanus , suže1d e 2 pasi-
priešinusius kareivius, išnešė g~nldus į ~em~ ~ suk~~ la_užą, sudegino. U~-
puolikai paėmė 5 poras bolš evik q arklių, pns~?ve 1vaira~s revkomo _p~ -
siplėšto turto ir vėl išvyko į Kelmę • ~to _vokie:~ų. ~tpuolio ~ etu yo_ ~-
25
tingo susišaudymo buvo nukautas bolsevikų rnilicminkas Bromus Srrutas .
Lemtingas buvo šeštasis vokieči'q kar eivit1 ir Užvenčio partizanų ant-
puolis ankstyvą 1919 m. vasario 17 d. rytą. Nuo ,Vaigu~?s pus~s atvy ko
vokiečių kareivių būrys, atsigab eno tri s pabttklus ll' pradeJo puolimą. Sau-
kėnų bolševikq įgula, matydama , kad neatsilaikys, telefonu prašė Kuršėnų
pagalbos. Netrukus D.Budinas pranešė, kad padėti išsiuntęs kuopą raud o-
narmiečiq. Tačiau tuo matu Slabadoj e apsis toję Užvenčio partizan ai, išgir-
dę vokiečiq pabttklų dundesį, įsijungė į telefono liniją ir suprato, kad nuo
Kuršėm1 artinasi bolš ev ikai. Jie užsiėmė patogias pozicijas pri e Slabados
kapinh1ir surengė pasalą. Vos tik ant kalniuko pasirodė raudonarmieči~
vežimai,partizanai atidengė sutelktą kulkosvaid žit\ ugnį. Netikėtai u žkluJ:>tl
Kuršėnq raudonarmiečiai pasimetė: vieni krito į gri ov ius,_kiti_b~go lauvkais,
tr~ti suko arklius atgal. J q nuo sto li~i prie Slab_ados ?uv~ d1~eli: zu_vo8 z~~-
nes Ul\ tarpe ir lietuvis Antanas G ngas ). Partizanai nusove_ 4 _ar_klius, p~~1_e-
mė 6 vežimus su ginkluote 27 • Tuo m e tu pri e Šaukėm\ vyko µurtingas mus1~.
Šaukėnai buvo apsupti iš trijq pusią N uo Sendvario, Stakavos , ~nos_ ~
Pavainiškės pradėjo ataką vokiečiq pėstininkai, o nuo Slaba~o~ .- _lietuv 1~1
savanoriai. Kiek vėliau jsijungė ir nuo Kurhtvėm1 atvykę v~kiecia1. Šauk~-
nuose buvo sutelkta kuopa raudonarmiečiq, apsiginklavusn\ 2 kulkosvai-
__j
,-
104 Vaclovas Rimkus
džiais, minosvaidžiu , ša utu vais ir granatomis . Su jais kovės i ir apie 80 rat .
j;.
donųjt\ milicininkt1, ginkluotų_ šautu~a~s ir ?istol e ta_i_s. ~~e laikė~i iš visų
gų, tačiau vakaro p , matydarru neatslla1kys1ą, pradeJo 1s Šaukenq trauktis
Siaulių link. Mūšyje prie Ša~k~n~\ ž~tvo ap_ie 40 b ~~ev ikl\ , kiti R,~sitraukė i
mišką28 • Sekančią dieną vok1ecia1 rrueste lyJe prad eJo kr a tas, pl esikauti , su.
iminėti žmones. Netrukus buvo atkurtas Šaukėm\ valsčiaus komitetas .
1919m. vasario mėn. pabaigoj e Vaiguvos partiz ,mt\ bflrys, vadovauja-
mas Dausto rit1 dvaro savininko Liutik o, nakti es m etu užpuolė Užvenčio
revkomo būstinę, areštavo aktyviausius bolševikus ir juos Užvenčio dvare
teisė. Dvart\ komit etai buvo likviduoti , o mili cija perėjo tarnauti Užvenčio
valsčiaus komitetui 29 •
1919 m. kovo 11 d. bolševikai buvo p riv ersti palikti ir apskrities centrą
Kuršėnus.
Rajoną tero rizav o ir vokiečit\ kar eiviai. žemaitiją okupavusi 8 vokiečit\
armija buv o visai pakrikusi. Kareiviai stengėsi apsirūpinti maistu , prisip-
lėšti turto ir grįžti nam o. Tuo tarpu armij os vadas Falkenheimas primygti-
nai reikalavo prid engti nuo bolševikų šiaurinį spamą nors Dubysos ruože.
1919 m. sausio 11 d. jam į pagalbą buvo atsit1stas vienas batalionas iš Įsru­
čio, kuris užėmė Tilžės - Šiaulių plentą (iki Kelmės) Sužvėrėję priešo karei-
viai šaudė ir atiminėjo ūkininkų galvijus, visiškai nesiskc>itė su lietuviq val-
džios organais . 1919 m. kovo mėn. prad žioje Kelmės mili cininkai nuginkla-
vo 3 valkataujančius vokiečit1 kar eivius ir atėmė iš jų pasivogtus maisto
prod uktu s. Už poros dienų atvyko 18-20 vokiečių kareivit\ ir, keršydami už
draugt\ nuginklavuną, apiplėšė miestelį, atėmė iš žmonių turto už 20 tūkst.
markit\, be jokio reikalo šaudė30 • Jie vieną gyventoją sužeidė, o kitą turga-
vietėje sušaudė u ž tai, kad šis nenorėjo parduoti sv ies to už 4 b evertes mar-
kes. Galiausiai kareiviai išvaikė Kelmės lietuvit\ valsčiaus komitetą, pagr o-
bl'>4 telefonus , iš ligoninės pasiėmė daug baltinių ir kito turto 3 1•
Tytuvėnų parapijoje po kaimus važinėjo 8 ginkluoti vokiečiq kareiviai,
kuri e reikalavo pinigų ir atėmė iš gyventojų kelis šimtu s markią
Stulgių ir G irdiškės parapijoj e vokiečit1 kareiviai pavogė kelias ūkinin­
kt\ kiaules. Jie visur u žeidami reikalavo pa ša ro, konf iskavo vež imu s, o kiek
papri eštaravus , grąsino sušaudysią. . pusę. Ne toli Žutautt1 jie n ei iš šio, nei iš to pradėjo mušti Simanauskį. Prie-
1919 m. kovo 12 d . vokiečių kariuomenė iš Kelmės apylinkiq pasitrauk e
ir išžygiavo i Šiauliu s32 •
Pirmasis pasaulinis karas pasibaigė 1918 m . lapkričio 11 d. Kompjeno
paliaubomis, kuriose Vokietija prisip až ino nugalėta. JAV paskelbė tautq ap-
sisprendimo deklaraciją, tačiau Lietuv oje tebevieš patavo Vokietijos kariuo-
menės generolo Riudigerio fon der Golco kariuomenė. Latvijoje likusius vo-
kiečit\ dalinius suvienijo rusq karininka s P.Berm onta s Ava lovas. Iš prad žit\
ši kariuomenė buvo vad inama kolčiakininkais, nes formaliai turėj o klausyti
admiro lo A.Kolčako vadova vimo. Vėliau šiuos rus q ba ltagvardiečiq ir Vo-
Laisvoje Lietuvoje 105
. .. kariuomenės dalinius imta vadinti be rm ontinink ais . Latvi joje su-
k1e1~if;e rmonto dalini ai 1919 i:r' · liepo s 26 d. ;rasir_o?ė Kuršvė_nuose. _v? ~ e:
~\ žandar ai padėjo jiem s re~v'.z ~,0 ~1h ,~tus. ~ 1e~ vehau K':1~enuos e Į~ikure
~Hl lkinink o Virgoličo rinktin e, 1rg1pnkl ausm s1 berrn ontininkams . Is Kur-
~r_P ll(tuom et Užventis, Šaukėnai ir Vaiguva įėjo į Kuršėm1 apskrities sudė­
s;~l\ rmontininkai pradėjo platinti atsišaukimus, ragindami gyvent ojus sto-
~ .. e kariuomenę. Bendraminčiq rado lenkuojančit\ dvarininkq tarp e. Ko-
tl .l Jtl
· ose bermontininkams pavy ko net m1tingą ·· suorgani ·zuoti.· Č'1a pne. JŲ
.
lam1u kl ( ) d „ k . B .
• ' dėjo Kolainit\ pradinės moky os rusq ve eJas mo y toJas enozovas ,
p~~;iai dalyvavęs okupantt\ ak cijos e32• N etrukus berrnontininkai pasklido
~eveik po visą dabart?1io_ Kelmės_ r~j~no teritoriją'. tero~iz~vo ir plėvšė g~-
ventojus, vykdė įvairiausias rekv 121c11as, gabeno Į ~ok1ehJą t~rtą'. s_~u?~
,
žudė ir kankin o niekuo nekalhts ftkini nkus. 1919 m. liepos paba1g0 Je Jl~ ĮSI­
tvirtino Tytuvėnuose ir jq apylinkėse3'1. Iki 1919 m. lapkričio mėn. paba1~os
bermontininkq kariuomenė užėmė Biržus, Radviliškį, Šiaulius, Raseiruus ,
Jurbarką. . . . .
Nuo bermontininkq siautėjimo ypač kentėjo kaimų gyvento1a1. Gnmz1ų
kaimą beve ik ka sdien lankė 2 bermontininkų ža ndarai , kuriuos iš tolo p~-
matę gyventoja i bėgo slėptis į mišką, palikę likimo valiai namus , turtą ~
gyvulius. Kartą marodieriai iš pasalti namuose užklupo Joną Turauską rr
S.Raškį. Jie ša utu v tl buožėmis sudaužė jiems galvas, paskui surišo rartkas
bei kojas ir ėmė iš jq tyčiotis bei kan kinti. Smaigstė po kojų ir rankų nagais
nusmailintus medži o virbus ir juos užlaužinėjo . Jei virbas pasitaik ydavo
per storas, nagas atsivo ždavo, pal eisda m as čiurkšlėmis kraują. Nelaimin-
gieji šaukė ir klykė nesavais bal sais. Netoliese buvę žmonės pasakoj o, kad
juodu taip rėkę nuo kančit1 ir skausmo, jog rodėsi, tuoj žemė atsivers . Bet
bermontininkai į žmonitĮ ša uk smu s nekreipė dėmesio. Pagaliau tuos vyrus
jie išrengė nuo ga i ir nuo galvq iki kojt\ apvyniojo spygliuotomis vielomis.
Ryte juos rado mirusius 35 •
1919 m. rugpjftčio 27 d . 3 b ermontininkai sulaikė į Šiau lius 2 kinkiniais
važiuojančius Kilonit1 (Vaiguvos apylinkės) kaimo ūkininkus Juozą Ručins­
ką ir Simanauskį. Žandarai liepė apsuk ti ark lius ir juos vežti į Vaiguvos
kyje važiavęs Ručinskas p ersigando ir, s ukirtęs arkliams norėjo pabėgti. Ka-
reiviai, pastebėję bėglį, atidengė ugnį ir jį vietoje nušovė. Arkliai pasibaidę
nurūko ir paryčiais parvežė negyvą šeimininką į namus . O su Simanausk~u
žandarai žiauriai su sido rojo: primušė, išmetė i avižq lauką, badė durtuvais ,
buožėmis sutriuškino šonkaulius. Pagaliau paguldė aukštielninką, u žritino
ant krūtinės didžiulį akmenį, primurgdė hurną žemit1 ir palik o. O paskui
iškinkę nkininko arklius nujoj o i Šaukėnus . Žmonės surado Simanauskį ir
atgabeno į Šaukėm\ ligoninę, tač ia 11 sekančią dieną jis mi~ė36 • Šau~ėn~\ mi~i~
cininkas K.Lenkev ičius su d raugu žudiku s areš tavo , nuginklav o 1r u zda re l
, 106 Vaclovas Rimkus Laisvoje Lietuvoje 107

daboklę. Rugpjūčio 29 d. juos teisė vokiečit\ karinis te ismas (dalyvaujant . šaulit\ būriu, spausti prie-
valsčiaus viršaičiui ir vyriausiajam milicininkui). Teismas puskarininkį ir pn1.1dešinijį sparną, ardyti jo su-
są . T .
vieną bermont~~ų k~reivį n~t~is~ s~šaudy~, o tr~čią ~ ždar~ į kalėjimą, įsiekimo priemon es. aurages
Nuteisti bermonhmnka1 buvo v1esa1 susaudyti už nuest e lio, pn e Ilgos upe. :kyrius turėjo st_e~~ti g~~otus
lio ir čia pat u žkasti37• būrius SkaudvileJe, Kraziuose
Kelmės valsčiaus Dirvoniškių kaime Uršulė Meškauskaitė kartu su dviem ir kitur, remti Žalpių šaulius.
kaimynais dvaro lauke ganė arklius. Staiga juos užklupo bermontininkt\ žan- Gynybos centro valdyba Rasei-
darai. Vyrams pavyko pabėgti, o merginą banditai sugavo ir išniekinę ne- niuose suorganizavo skrajojantį
gyvai subadė durtuvais. partizan~\būrį kuri~~ vac~ova-
Pašiaušit\ kaime ūkininką K.Rirnkų vokietis žandaras be jokios priežas- vo karirunkas RymeikJS. ŠJSbū­
ties nušovė jo paties namuose 38 • rys 1919 m. gruodžio pradžio-
Kelmėje bermontininkai suėmė, apiplėšė ir išvežė valsčiaus komiteto je nuginklavo bermontininkų
pirnuninką A.Milašauską, 2 milicininkus, 20 apylinkės ūkininkt\39 • kclrininką, Paprūdžiuose - 2 ka-
Šaukėnų valsčiaus Kibgirės palivarke bermontininkai pasigrobė 2 ar- reivius, Žvirgždėnuose užpuo-
klius ir vežimą40 • lė priešo žvalgus. DideŲ darbą
1919 m. spalio 10 d. Šaukėnus užgriuvo kelios dešimtys bermontininkt\ atlikošauliai- žvalgai. Raseinių
kareivių. Jie išvaikė pradinės mokyklos mokinius, išmetė iš mokyklos suo- komendantas lapkričio 7 d. su-
lus , prisinešė šiaudų, lentų ir įsikūrė. Vėliau bermontininkai persiėlė į sene- darė keturis žvalgybos barus ,
lių prieglaudą ir ten išbuvo porą savaičių. J t\ štabas buvo Beržėnuose, grafo po 3-4 vyrus kiekviename , ku-
S.Čapskio rūmuose. Šaukėnuose bermontininkai dažnai marširuodavo su rie turėjo saugoti Kelmės, Vi-
orkestru po miestelį, bet lietuvių valdžios nelietė~ 1 • duklės, Šiluvos kelius. Šaukė- Mykolas Venclausskas, Kražių pradinės
Tarp lapkričio 30 ir gruodžio 4 d. bermontininkai Šaukėnų valsčiuj?. su- nq - Kurtuvėnt\ partizanai Bu- mokyklos mokytojas, poetas, dramaturgas
degino Skaudvilių kaimą, apiplėšė Kelmės miestelio gyventojus. Gruodžio bit1 rajone saugojo kelią nuo
7 d. į Kelmę vėl įsiveržė pakrikęs bermontininkt\ dalinys, uždėjo miesteliui Kelmės. Užvenčio partizanai gynė Užvenčio, Šaukėnų, Kuršėnų, Varnių,
kontribuciją ir pradėjo siautėti, plėšikauti, net prievartauti mot eris. O nak- Kelmės ir Luokės kelius 44 •
ties metu užplūdo kitas bermontininkų būrys, kuris žiauriai susidorojo su Telšit\ komendantas Zaleckis 1919 m. rudenį pavedė karininkui Jonai-
plėšikais: sugavo 12 savo bendrininkų, išrengė juos nuogai ir sušaudę tur- čiui organizuoti partizanų būrį Užventyje. Į partizanų gretas įsijungė ne tik
gaus aikštėje paliko riogsoti 42 • Užvenčio, bet ir daug jaun11 vyrų iš Šaukėm\, Varnių, Kurtuvėm1 valsčit\.
1919 m. gruodžio pradžioje bermontininkų kariuomenė, traukdamasi į Netrukus būrys išaugo iki 60 ginkluott1 partizanų, apmokytt\ karo veiks-
Vokietiją, apsistojo Pakražantyje. Čia plėšikavo, tyčiojosi iš kunigo Steikū­ mq. Jis saugojo Užvenčio ir aplinkinit\ valsčit1 gyventojus nu o plėšikaujan­
no (vėliau šis spėjo pasislėpti), skerdė kiaules, grobė įvairius buitinius daik- čit1 bermontininkt\ , budėjo svarbiausiose kelių magistralėse. Kartą būriui
tus, o ko negalėjo pasiimti - laužė, naikino. Išsivežė 30 centnerhl grūdą buvo pranešta , kad Bubiuose plėšikauja 6 bermontininkai. Vyrai skubiai iš-
Nuostolių padarė už 50 tūkst. markių"-1. vyko į žygį. Naktį Kurtuvėnq miške partizanai pastebėjo Šiauliq link judan -
Tytuvėnuose bermontininkai žvėriškai siautėjo 1919 m. gruodžio pra- čius maišt\ prikrautus vežimus. Priekiniame vežime prie kulkosvaidžit1 bu-
džioje. vę 2 bermontininkai vokiškai sušuko: "Kas čia?" Partizanai į klausimą atsa-
Valsčit1 komitetai ir gyventojai priešindamiesi bermontininkams , kf1rė kė šūviais. Paskui vežimus žygiavo apie 200 kareivią Netikėta partizant\
ginkluotus savigynos būrius, steigė partizanq dalinius. Į kovą įsijungė šau- ugnis išgąsdino bem,ontininkus - visi puolė į mišką ir atsišaudydami bėgo
liai. Ūkininkai, kumečiai, miestelėnai ėmėsi ginklo. Partizam1 būriai veikė Kelmės link. Susišaudymo metu žuvo vienas kareivis, daug bermontininkų
Užventyje, Šaukėnuose, Kurtuvėnuose, Kražiuose. Šauliai būrėsi Žalpiuo- su~eista, keli arkliai nušauti. Partizanai , paėmę 10 vežirnq su iš gyventojt\
se, Šilo Pavėžupyje, Graužikuose. Vėliau laisvės kovotojq veiksmai buvo Pnsplėštu turtu , grįžo į Šaukėnus. Šaukėnuose prie užve ntiškit1 prisijungė
koordinuoti. Raseinių šaulių skyriui buvo pavesta saugoti Lietuvos kc1riuo- ~ar apie 30 partizam1 ir visi išvyko pri ešo pėdsakais į Kelmę. Pasirodė, kad
menės spamą nuo Šiluvos pusės, palaikyti nuolatinį ryšį su Telšiais ir Žal- 18
Kelmės ką tik išvyko į Vokietiją apie 700 bermontininkq , kuriuos išgąsdi-
108 Vaclovas Rimku s
n o bėgliai, pranešę, jog Kurtuvėm1 girioje esą labai d aug lietuviq partiza
Kelmės miestelio gyve ntojai džiaug smingai sulik o pnrli zanus ·15 • tltĮ.
Gru odžio pradžioj e 20-ites Užvenčio partizant\ grupė Slabadoje susir•.
mė su penkiuose v ežimuos e va žiavusi ais berm ontininkt1 kareiviais . No:
pri ešq jėgos buvo žymiai pranašesnės, be lo jie buv o ginkluoti 2 kulkosvaį.
džiais , bet po pusvalandžio arši os kovos , vokiečiai pabėgo į mišką, palikę
kelis suž eistus kareivius. Vėliau Užvenčio parti zam1 bftriui vadovavo Ver-
deno kautyniq dalyvis, puskarin inki s Krizostemas Janu šas 46 ,
Šiauliuose Kazys Klupštas suorgani zavo 2 partizam1 bflrius. Vieną il\
(15 vyrų) jis pasiuntė į Šaukėnq pusę, kur šis veikė kartu su Vlado Putvins-
kio Šilo Pavėžupio ir Graužikq šauliq grupėmis. Karininko Veito vadovau-
jami Šaukėnų- Kurtuvėnų partizanai Bubių rajon e saugojo plentą nuo Kel-
mės. Kartų Veitas su 7 part izanais iš Kurtuvėm1 išvyko gaudyti bermonti-
ninkq , plėšikavusiq Bubiq apylinkėse. Naktį miške sutiko į Šaukėnus grįž­
tančius ūkininkus, vežančius druską. Pasiteiravo , ar nematę bermontinin-
kų . Šie tyliai atsakė, kad kar eiviai eina paskui jtĮ vežimus. Mat vokiečiai,
sustabdę pravažiuojančius, sudėjo savo ginklu s į vež imus, o patys ėjo pėsti.
Partizanai tuoj sukrito į griovį ir ėmė šaudyti. Be rm ontininkai , nespėję pasi-
imti ginklų, pabėgo, o partizanai parlydėjo žmon es su druska į Šaukėnus. 7
bermontininkq šautuvus ir 5 milines jie perdavė ŠaukėntĮ partizanams .
Žalph1 jaunimiečiq ratelis 1919 m. rugsėjo 6 d. K.Ralio bute buvo peror·
ganizuotas į šaulių kuopą. Tai buvo pirmasis šaulitĮ dalinys Kelmės rajono
teritorijoj e. Tt1pačių meh1 lapkričio mėnesį Žalpiq šauliai buvo mobilizuoti
ir vykdė specialias užduotis 48 •
Kražių partizanai lapkričio 23 d. sužinojo, kad Pagit1 kaime apsistojo 4
bermontininkai, apiplėšę Šukštų ir Pšeciševskių dvarus. Į Pagius nuvykę 7
partizanai bermontininkq neberado , nes šie jau buvo nuėję Karklėnq link.
Vyrai, gavę iš ūkininkq arklius, juos nusivijo . Bermontininkai buvo pasislė­
pę Karklėnų kalvėje. Į pasiūlymą pasiduoti jie atsakė šūviais. Per susirėmi·
mą l kareivis žuvo , o 3 pasidavė į nelaisvę. Pas kareivius buvo rastos 2
kuprinės įvairių auksiniq ir sidabrinių brang enybiq (100 tūkst. markiq ver-
tės) . Tuoj pat , dalyvaujant liudininkams, buvo surašytas protokolas ir pa-
vesta valsčiaus valdybai grąžinti daiktus savininkams '19 •
Apie 1919 m . lapkričio 22 d. Šaukėnų partizanai po atkaklaus susišau-
dymo , išvijo 30 bermontininkt l iš Šaukėm1 miestelio. 1919 m. gruodžio 9 d.
bermontininkas pagrobė vien o ūkininko arklį. Savininkas atbėgo į Stulgių
šaulių būrio štabą prašyti pagalbos. Šauliai Juozas Skruodenis (būrininkas)
ir Benediktas Milkintas pasivijo vokietį, atėmė iš jo arklį, tačiau pati ber-
monlininką paleido. Šis įsiutęs nukako į Skaudvilę, a tsivedė daugiau ber·
montininkq, kurie apiplėšė kelis kaimus, suėmė J.Skruodenį, E .Milkintą bei
Joną JanktĮ ir nusivarė į Skaudvilę. Ten juos mušė biz ūnais, pasmailintais
šakaliais badė po kojq ir rankų pirš tų nagais , degin o kojų padus , klupdė ant
..
Laisvoje Lietuvoje 109
iliomis vinimi s prikalinėhĮ grind q, reikalav o pa sakyti, kas jų vadai ir
~:ugai. Kankin o visą d_ie1:'ą. Va k__a r_e ~ar~!v_oss ~i~ti e~iems_nupjaustė-~~-
. išbadė akis, bas us bei v1enm arskmiu s ISsivede uz rruest elio ant Nosaicių
tiJn o Jauko ir liepė bėgti, o paty s į juos šaudė ir mėtė granata s. Pagaliau
aisgyvius suguldė ant žemės, suri šo ran kas, uždėjo ant jų storą rastą ir
1
ealiko žiemos šaltyje gulėti. Ryt e s ušalusiu s šauliq lavonus žmonės p alai-
~ojo Stulgiuos eSO.
Paskutinėmis berrnontininkq siautėjimo dien omis buvo gerokai apgriau-
ta I(elmė, apiplėšti jos gyv entojai , nu o paliktt1 sprogmenų buvo aukq.
1919m. lapkričio 21-23 d . Lietuvo s kariuomenė įvykdė Šiauliq op eraci-
ją, kurios svarbiausias etapa s buv o Rad viliški o kautynės. Berrnontininkus
puolė l ir 2 pėsv~ink_q pulkai. Lapkri ~~o 2~ d . buv o u~~to~ ~adv!~ki ~ ir
Meškuičit1 gelezinkeliq stotys , o sekanc1ą dieną ap supti Šiauliai. Taciau sek-
mingą Lietuvos kariuomenės puolimą sus tabdė gen. A.Nis elio vad ovauja-
ma Antantės misija , pareikalavusi leis ti P.Bermontui nekliudomai išvesti
savo kariuomenę į Vokietiją. Kurį laiką bermontininkai dar laikėsi savo už-
imtose pozicijose , tai vienur , tai kitur vy ko susirėmimai. Gruod žio 8 d. 5
pėstininkq pulko (vadas kapitona s Kazys Škirpa) antroji vora , žygiavusi
Siaulaičiq, Vaitkaičiq, Sidan 1 kryptimi , sumušusi ties Vaitkaičiq kaimu jai
pasipriešinusius bermontininkus , įžengė į Tytuvėnus • Gruodžio 10 d. to
51
paties pulko ketvirtoji kuopa , vad ovaujama kapiton o Grigo, įžengė į Kel-
mę52. Miestelio ir jo apylinkių gyv ent ojai džiaugsmingai sutiko lietuviu s ka-
rius, o 5 pėstininkq pulkui įteikė tautinę vėliavą su vytimi 53 • Tik 1919 m.
gruodžio 15 d. bermontininkq kariuomenė visiškai apleido žemaitiją.
Kovose dėl laisvės nepamirštami Lietuvos kariuomenės (įkurta 1918 m.
lapkričio 23 d.) savanorių vardai ir žygi ai. 1918 m. gruodžio mėn. viduryj e
RusijosRaudonajai armijai priėjus Lietuvos sieną, iškilo did elis pa vojus ne-
priklausomybei. Lietuvos vyriausybė išleido atsišaukimą, kviesdama "vi-
sus Lietuvos piliečius, kuri e gali ginklą valdyti, ginti Lietuvos laisvę ir ne-
priklausomybę ir tuojau stoti į krašto apsaugos pulkus "54 • Prasidėjo masinis
vyn1ir jaunuolit1 stojimas i kariuomenę. Užventyje pirmąjį savan oriq būrį
Oisudarė 28 vyrai) suorganizavo bažnyčios vikara s Vilhelmas Prancūzevi­
čius ir parapijos klebonas kun. Matas Kurlys 55 . Būryj:_ buvo broliai Al?v~as
ir Juozas Čepauskiai, Antanas Venckus , Juozas Lukosm s, Tadas Janavi_c m~:
Kazimieras Veikša, Juo zas Ged vilas (visi iš Užvenčio), Kazys Sungaila IS
Katarškiškit1kaimo , Antanas Lukošius iš Užvenčio dvaro , Antanas Baškys
iš Junkilq ir kiti. Šis savanoriq būrys dar 1918 m. spėjo nuvykti į VilnitĮ -
56
Stulgiq parapijos klebonas kun. An tanas Skinderis, 1919 -~ · prad žioje
paaukojo Marijampolės besikuriančio 1 pėstininkt1 pulk o karuuam orkest-
rui 9 muzikos instrnm entus ir išleido savanoriu vieną parapijos muzikantą.
Juozas G udavičius, kuriam buvo p avesta suorganizuoti orkestrą, labai ap-
sidžiaugė, nes ins trum entai besikuriančiam orkestrui, buvo did žiulis tur-
 Vaclovas Rimkus >
Laisvoje Lietuvoje
!as. Gudavičius grįžo į Marijampolę kartu su 18 t l • . --------
tr t . . d .. k s u gišk1ų s
-------- - 111

m s umen ais rr pra eJo urti orkestrą. Jau kovo 27 d .avanorh\ b . 1919 m. sausio 15 d . buvo
radą Marijampolės orkestras sugrojo iškilmingą n, rš.~;r kariuomenės pe~ ,~
paskelbta karininkų, karo val-
T tu . . . . ··sk d a ą a
_Y :venai prrnue11 au vilės apskrityje pasiuntė·
nę didelį savanorių būrį58 •
t·
l ietuvos kariuome.
dininkų ir puskarininkių mo-
bilizacija . Kovo 15 d. buv o pa-
1919 m. Šaukėnuose savanorius organizavo kleb k skelbtas ir pirmasis naujokų,
· ..,· k · . .., . onas un J
vicius, uns Kazl lvoską ir Stasį Peleckį išsiuntė · Viln· · onas Staše- gimusitl 1897-1898 m ., šauki-
jiems kelionęs9. Iš Šaukėnų valsčiaus ginti tėvyne·s l lt~, .a~~okėdamas mas į Lietuvos kariuomenę.
. ..,p "il. savanoriais lSvyk 0
nas Ra il a is as ent\, Aleksas Aleknavičius iš Šilo p . .., . Anta- Daug vyrų ginti Lietuvos ne-
...,V laki k S avezup10 Antai-; G
gas 1S a u ų, teponas Janavičius iš Gelučit1 brolia· J '. ,as ri. priklausomybės buvo mobili-
binai iš šešupit1, Olbskis iš Ušakių ir kiti. ' l onas u Julius Gul- zuota ir iš mūsų rajono. Mū­
Kra~i~ ~~~čiuje pirmasis savanorius telkė Stasys Šveikauska <,o šiuose su bolševikais , bermon-
savanonais lSeJo Antanas Biveinis Jonas Žilinskas iš L . k ..,. s . Į frontą tininkais ir lenkais narsa ir
tšanas iš Valpainių, Juozas Žilėnas: Pakalnis , Metrikis ~s~~~ir~~~: Fol- drąsumu pasižymėjo dešim-
apėnų kai..Llojaunuolis baigęs 4 gimnaziJ. OS klases 'uzvlas~m·. •.v l. kil~~~s tys mūsų gimtųjų apylinkių
k · · · · •· .., , 1us 1s vo eci11 savanorių ir karių. Užvenčio
are1v1ų ts1g1Josautuvų ir šovinių, suorganizavo Pakraz"ante·s a link ' 't
savan · b - · · ·· 1919 • PY ese 11 pradinės mokyklos mokytojas
o~ų uq ir H ..,..., . ~- sausio mėnesį pėsčiomis nuvedė į Vilniq 61.1920
Albinas Čepauskas tarnavo
m. s~?lio 24 ~- ~azisk~ai gyven~ojų sueigoje pareiškė griežtą protestą dėl
'
savanoriu Pirmajame Gedimi-
~~Jos ?ro~ikiskų veiksmt\ pneš Lietuvą, išrinko gynimo komitetą dos- no pėstininkt\ pulke. 1919-
rua.i aukoJo, l ~avanorius užsirašė nemažai jaunuolių62 • '
1920 m. jis dalyvavo karo
. 1:nspekto1;~ ~ ..Petraitis su keliais vyrais telkė savanorius Kelmės apy- veiksmuose prieš Lenkiją, už
~k~:· Prad~oJe pe b~a~osi Česniškės dvare pas Šliagerį, vėliau persikėlė drąsą apdovanotas Vyties kry-
l B~o~us, 1S kur vazmeJo po dvarus ir ūkius ir telkė savanorius. žiaus m laipsnio ir Vytauto Di-
. ~ Vai~vos miestelio kovoti su priešais išvyko savanoris dvidešimtme- džiojo IV laipsnio ordinais. Po
tis Vmcas P11kys, iš Bitikų - karininkas Juozas Musteikis 63 • karo buvo Kęstučio 5 pėstinin­
Savanoriais gynė tėvynę žalpiškiai Jonas Kairys Feliksas Tamošaitis ir Garalevičit\ šeimos antkapinis paminklas kų pulko vadas , generalinio
hlti. '
žalpiq kapinėse. Paskutinėje eilėje penktas iš štabo pulkininkas 65 •
Ke~.s ~e~onas kun. Petras Janušauskas , ragindamas parapijiečius stoti kairės stovi žymus muziko s instrumentų Vilniaus gimnazijos auklė­
savanona~_l Lietuvos kariuomenę iš sakyklos kalbėjo: "Jei šiandien aš ir meistras Jona s Ga ralevičius (1871-1943) tinis Stasys Putvinskis tarna-
~r':~e guleciau , tai kelčiaus ginti Lietuvos. Tas nevertas savo Tėvynės, jeigu vo savanoriu Lietuv os kariuo-
JISs1uo metu nenori jos ginti!" . Vėliau į Kelmę atvyko instruktorius, išklija- menėje eiliniu, o vėliau, baigęs karo mokyklą, karininku husan1 pulk e. ~~-
vo atsišaukimus, raginančius gyventojus stoti į kariuomenę ir ją materialiai lyvavo kovose su lenkais. Už pasižy1nėjimą kautynėse apdo~anotas _"Yyc~o
remti. Po savaitės susidarė vienuolikos savanorių būrys, kuris išsiruošė or- kryžiumi . 1924 m. jis baigė Halės universitetą, ūkininkavo Šilo Pavezup1o
ganizuotai vykti į karinį dalinį. Savanorit\ išleisti atvyko Kelmės kunigas , dvare. 1935-1938 m . buvo Lietuvos žen1ės ūkio ministras 66 •
kiti žymesni asmenys ir choras . Mergaitės kariui prisegė po kaspinėŲ ir rū­ Iš Kražių valsčiaus Sotkaimio kaimo kilęs savanoris ~atas .Klikna daly-
tų puokštelę. Nežiūrint bolševikuojančių nepasitenkinimo ir murmėjim~, vavo kovose su lenkais. Vėliau tarnavo Šiaulit1 plenh\ rr kehtl valdyboJ.e .
savanorių nuotaikos buvo kuo geriausios. "Mergaičių papuošalais mes _d~- 1944 m . pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno JAV. Buvo vienas iš Savanorių
kūrėjt\ sąjungos steig~jq ir tos sąjungos sekretoriuS •
67
džiavomės visą kelią iki Kauno, - rašė savanoris S.Valentinas savo ats~l- • •
68
muose. Miesteliai ir kaimai, kuriuos mes pravažiavime, matydami mus taip Stasys Peleckis iš šaukėntl baigė karo n1okyklą ir tarnavo kannmku ·
papuoštus , manydavo, kad esame kokie nors valdžios pareigūnai ar atst0 - Šaukėniškis Kazys lvoška po Nepriklausomybės kovt~ t~ma~o Taura-
vai, vyksta tarnybos reikalais ..."M. gės policijos viršininku, dirbo darbo insp ektoriumi , Kėdam1ų rrue5to bur-
mistru',<).

►
, 112 Vaclovas Rimk us
_½'~s ~alyvavo kau~y1~ėse su bo lševik .
Kelmiš~~ sav anoris _Pr~as ,,_~itv
ties Daugpiliu , su lenkatS pn e C1ob1sk10 1r su ber m onhn mka is. Apdov ais
tas Klaipėdos išvadavimo meda liu 70 • ano.
. ~av ~o~ Stepas Janavičius_ v~ G~vlužių ~varo d~~yvavo karo žygiuo s
pnes bolš ev ikus. 'L'omas Jank ev 1cm s 1s Šaukenq va lsc 1aus kovėsi su lenk _e
ties Giedraičiais. ais
Mūst\ krašto gyventojai teikė kovo jantie ms šiltq rftbq , maisto produk .
tų. Šaukėnų pradinės mokyklos vedėjas mokytojas Bronius Tiškus kartu s
mokiniais Šv.Kalėdų proga nusiuntė kariams ne t 16 siuntinit1 su įvairiom·ll
dovanėlėmis. Mokiniai Lietuvos gynėjams parašė laiškus , sveikinimo atv~~
rukus. Netrukus laiškus į Šaukėnus atsiuntė l pėstininkq pulko eiliniai B.Ga-
runkštis , T.Milvydas, P.Kancė, P.Lankevičius, vyr . lei tenantas Za buli s ir ki-
ti. Ypač nuoširdus buvo vieno kar eivio laiškas: " ... Kaip mums linksma , kad
visuomenė neu žmir šo mūsą Ir jūs, Tėvynės at eities didvyriai , nors fiz ine
jėga dar p er silpni, negalit ginklu mums padėti, bet dvasia pas jus tvirt a, ką
greiškėt dovanomis . Už ką mes stengsimės jums atsilyginti tuo - mūsq pri e-
šus sumušti ir išvyti iš savo teritorijos , kad jie daugiau nebesvajotq apie
Lietuvą. Mūsų užda vinys - galutinai užbaigti tą darbą, kad mūst\ tauta ga-
lėtų pilnoj e liosybėje gyvuoti, ką tikimės pasiekti ... Jūsų kaimynas vaiguvie-
tis A.Šimkus. Bagaslaviškis , 1920.XII.28" 71 •
Užvenčio vakarinių suaugusių kursq (vadovas mok y tojas Donatas Bu-
binas) klausytojai 1920 m. Lietuvos gynimo komit e tui paaukojo 1451 mar-
kę, 44 poras pirštinių, 36 rankšluosčius, 5 poras kojiniti, 7 baltinius , kelnes ,
paklodę, 36 sūrius, dešrų ir kitų maisto produktq 72 • Vėliau šit\ kurst\ klau-
sytojai kariams nusiuntė 400 markių.
1919 m. gruodžio 22 d. ir 23 d . dovanas kariams rinko Tytuvėm1 inteli-
gentai.
Daug mūsų rajono savanorių ir karių didvyriškai kovėsi ir ž uvo mūšit1
laukuo se. Savanoris leitenantas Jurgis Mus teikis iš Vaiguvos apylinkit\ Biti-
kų dvar o baigė karo mokyklą, tarn avo pėstininkt1 pulke . 1920 m . rugsėjo 23
d . sužeistas kautynėse ties Druskininkais mirė nuo žaizdt\ 73• Kelmiškis Pet-
ras Ruzgas , tarna vo l pėstininkų pulke. Vykdydamas kovinę užduotį, 1919
m. vasario 13 d . buvo bolševikų nužud y tas ties Liudvinavu (Marijampolės
raj.)74 • 3 pėstininkų pulko leitenanta s Antan as Ugianskis iš Pašiaušės va ls-
čiaus žuvo kautynėse 1920 m. gegužės 27 d. Palaidotas Kaune.
Kovose su bolš evikais žuvo : pėstininkt\ pulko eilinis Aleksas Baltru ša i-
tis (kilęs iš Kelmės, palaidotas Kupiškyj e), pėstininkų pulko eilinis Stasys
Jacevičius (kilęs iš Pašilės bažnytkaimio) , atsk iro batalion o eil inis , kelmiškis
R_o_b~rta s Vojevo dskis (ilsisi Panevėžio kapinėse), pės tininkq pulko kuopos
e1lin1sJon as Janavičius (kilęs iš Liolit\ mieste lio), Vilni aus bataliono eilinis,
kražiš kis Simonas Želvys (palaidota s Aušėniškės k., Zarasq raj.).
Lenkt\ fronte 1921 m. kovo 18 d . tiE>sŠirvin tomi s žuvo: l pės tininkll
Laisvoje Lietuvoje 113
------- ----'--
}ko 9 kuop os ei lini s Antanas Kurila (kilęs iš Kelmės vls., Janušių k., pėsti­
p~ kt\ pulko eilini s A bra om as Leizerinas , 3 pėstininkų pulko e ilinis vaigu-
: :~kisLeona~ ~ ~n~ku s, tytu v~ni ~kis ~lg~~as Mangirdas, kražiškis Povilas
pocius, ša ukenisk1s Stasys M1ckunas rr kiti.
Minosvaidž it\ batalion o e ilin io kra žišk io Stasio M ac kaus palaikai ilsisi
Alytuje, l pėstininkt\ pulko eilin io Miko Songailos (kilęs iš Kražių vls., -
Jonavoje, 3 pėstininkq pulko eiJini o kr až iškio Tado Z,elbos -prie Augustavo
(Lenkijoje). Než inia kur palaidoti kražiškiai Pra na s Bielskis, Vladas Bražaus-
kas, Pranas Kesa rauskas , Romualdas Milkus .
I(aune palaidoti kelmiški ai Juo zas Kvi e tkauskas, Bronius Karpas, kra-
žiškiai - Petras Bielskis, Juozas Malinauskas, Pranas Obstas, tytuvėniškiai -
Vaclovas Malcevičius ir Ka zys Ž uk a uskas.
Šiaulit\ batali ono eilini s Bolesius Šimkus , kilęs iš Pašiaušės vis., ilsisi
Šiauliq kapinėse, tytuvėniškis Pe tra s Kivylius - Alytuje 75 •
Gimtojo rajono žemėje ilsisi fronte žuvęs lioliškis Jonas Janavičius, kel-
miškis Liudas Dubrys , vaiguviškis Pranas Mešklidas, kražiškis Juozas Sa-
muilas ir Balys Kazlauskas.
Iš viso kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvo 41 iš mūsų
rajono kilęs karys : iš Kražių vls. - 17, iš Kelmės vis . - 9, iš Tytuvėnų vis . - 3,
iš Vaiguvos - 3, iš Pašiaušės - 2, iš Šaukėnų - l ir iš Stulgių apylinkės - 3.
Benediktas Sereikia iš Užvenčio vis. ir Feliksas Balsys iš Kražių dingo be
žinios. Labai daug vynl iš kar o sugrįžo suž eisti ir praradę savo sveikatą.
Išvijus bolševikus ir i5sikrausčius berm ontininkams, valsčių centruose
buvo sudaryti nauji komitetai arba atstatyti se ni eji, pradėjo funkcionuoti
milicija, kiti va ldžios organai. Lietuv os vyriausybė 1919 m. spalio 28 d. pa-
skelbė savivaldybitl rinkim.t\ įstatymą, kuriuo buvo nustatyta miestų, ap-
skričit1 ir valsčiq savivaldybit1 sudarymo tvarka ir jt\ kompetencija . Ma-
žiausią administracinį vienetą sudarė seniūnija, kurioje gyveno apie 100 žmo-
nit\. Visus seniūnijos reikalus sprendė vis u otinis gyventojų susirinkimas.
Senifmas vykdė valsčiaus viršaičio potv arkius bei nurodymus . Vyriausia
valsčiaus valdžia priklausė valsčiaus taryb ai, kuri buv o renkama gyventojų
visuotiniu , lygiu , tiesioginiu ir slaptu balsavimu . Tarybai vadovavo pirmi-
ninkas ir jo pavaduotojas . Valsčiaus tary ba iš savo tarp o rinko 2 metams
valdybą, kurią sudarė viršaiti s (jis buv o ir valdybos pirmininkas) , jo padė­
jėjas ir iždininkas. Valdybos veiklai k ontr oliuoti buvo renkama revizijos ko-
misija. Valsčiaus savivaldybė kasmet sudarydavo pajamų ir išlaidų sąmatą
ir ją vykdė, iš gyv entojt\ rink o savivaldybės ir valsty binius mokesčius, rūpi­
nosi turtu bei ftkiu, mokykit \, bibli otekq , kitt\ kult f1ros, sv eika tos, socialinės
globos įstaigt\ steigimu ir išlaikymu , žemės ftkio, prekybos įmonit1 organi -
zavimu ir rėmimu, ke lit\ , gatvit\ , tiltq statymu ir priežiūra, meliora cija, miš-
kq apsauga, tvarkos ir ramybės saugojimu . Paga l šį įstatymą 1919-1920 me-
lais huvo organizuoti pirmieji sav ivald yb it\ rinkimai. Kiekvi ename va lsčiu-
r 114 Vaclovas Rin1kus
Laisvoje Lietuvoje 115

je jie vy ko skirtin gu laiku. Į valsčit1 tarybas buvo renkamas l atstovas

virno dienos pabaigo je grupė
600 gyventojų. Valsčiai buvo suskirstyti į rinkimines apylink es arba aps~u? ~
valstiečit\, va d ov auiama
. p et ro
tėlius, balsuojama pagal partijt\ ar grupiq sąrašus. 20-ti es žmonit\ gr ri: Rudaičio iš Varputėnq bažnyt -
turėjo teisę u žre gistruoti ir pateikti balsavimui atskirą sąrašą. Kelmės v~f~ kaimio, Ipolito Ditmano ir jo sū­
čiuje pirmi eji savivaldybės rinkimai įvyko 1919 m. gruodžio 28 d. Jie bu: naus Stasio iš Kryklių kaimo , ne-
menkai organizuoti, n ebuvo tikslit1 rinkėjq sąrašq, labai mažai balsavo žm~ patenkinti kai ~uri ~mis ? ~šiniq-
niq. Daugelį buvo suklaidinęs parapijos klebonas kun. Petras Janušauskao jl\ partijq kand1daturomtS 1r pro-
aiškindamas, kad " ... valdžia ne galinti rinkimq skirti sekmadieniais ir švei '. testuodami prieš rinkimų įstaty­
tadi eniais , kad tai gali daryti tik socialistai bedieviai". Į Kelmės valsčiaus mo pažeidimu s, iš babdvimo
tarybą bu vo išrinkti 42 atstovai (l valdininkas, 2 gydytojai, 4 darbininkai , 6 bflstinės jėga pagrobė urną su
pirkliai , o kiti ūki:ninkai)76 • Pirmasis valsčiaus tarybos posėdis įvyko 1920 biuleteniais ir išnešę į gatvę s u-
m . vasario mėnesį. Atviru balsavimu Kelmės valsčiaus tarybos pirmininku degino81.Teko skelbti nauju s rin-
buv~. ~rinktas Suvar~vos dv':~o sav~1!,n~~s, gydytojas ~tasys ~ruzdys , jo kimus, po kuriq valsčiaus tary-
pad eJeJu - Aleksas Pozela, vals c1aus v1rsa1cm - Stasys PozarausklS , viršaičio ba 1920 m. vasario 13 d. posėdy­
padėjėju - Jonas Bytautas, raštv edžiu - Artūras Šilimas, raštininku - Balys je pirmininku išrinko Augustiną
Gurski s, buhalt eriu - Samuelis Greimas, iždininku - Balys Čiapas77 • Aleknavicių, pavaudotoju - Kazį
1920 m . Kražių valsčiaus tarybos nariais išrinkti 24 asmenys: 13 ūkinin­ Olbutą. Valsčiaus viršaičiu iš -
kų (Stasys Skaudvilas iš Užmedžit\ , Kazys Jankauskas iš Griniq , Andrius rinktas Simonas Virmauskis , jo
Baldauski s, Ka zy s Gendrolis ir kiti), 2 dvarininkai (Vaitiekus Bytautas ir padėjėju - Kazys Olbutas , iždi-
Kazys Šapala s ), Kražių progimnazijos direktorius, profesorius Jurgis Gal- ninku - Konstantinas Lenke v i-
dik as, Kražių parapijos klebonas kun. Juozas Talmontas, Karklėnt\ pradi- čius. Šiaulil\ apskrities valdybos
nės mok yklos vedėjas Juozas Brunza, ordinarininkas Jonas Noreika ir kiti. nariais šaukėniškiai išrinko Vin- Konstan tinas Ku r nat a uskas, p ir ma s is
Valsčiaus tarybos pirmininku tapo Karklėnų parapijos klebonas kun. Jonas cą Baliutavičit\ ir Martyną Urbo- Kelmės pro gim naz ijos d ire k torius .
Janauska s . Kražių valsčiaus valdybą sudarė viršaitis - Vincas Misiavičius nąs2 . Kelm ės krnštv mu z ieju s
(ūkininkas, baigęs 4 gimnazijos klases), raštvedys - Stasys Venckus, iždinin- Į pirmąjį Vaiguvos valsčiaus
kas - Leonarda s Bielskis. Vald ybos tamautojais dirbo net 3 viršaičio padėjė­ tarybos posėdį 1920 m. vasario 25 d. susirinko visi 12 išrinkti taryb os n ariai.
jai: Prana s Norku s, Jonas Orvidas ir Jonas Stulginskis 78. Valsčiaus viršaičiu tapo Pranas Kasparas , padėjėju - Jona s Šalti s, aps k riti es
Tytuvėnų valsčiaus taryboje 1920 m. buvo 18 narių. Pirmajame posėdy­ tarybos atstovais - Juozas Jociu s ir Povilas Jokša s 83 •
je valsčiaus tarybos pirmininku išrinktas Petras Puidokas, valsčiaus viršai- Tt\ pat mett\ vasario 14 d. Pašiaušės va lsčiaus tar y bos posėdyje p irmi-
čiu Toma s Lukoševičius, jo padėjėju - Benediktas Kondrotas, raštvedžiu· ninku išrinktas Juoza s Mingilas , padėjėju - Povilas Bekeris , valsčiaus v irš ai-
Jonas Jankauskas, ra štvedžio padėjėja - Juzė Kondrotaitė ir iždininku - Sta- čiu - Prana s Dargaila , viršaičio padėjėju - Aleksas Špakaus kas'"·
sys Sto šiu sn . Aktyvia i savivaldybit1 rinkimuos e dalyvavo ir žalp iški ai. Lie tu v os va ls-
1920 m. pradžioje įvykusiuose Užvenčio valsčiaus savivaldybės rinki- tiečit\ sąjungos Žalpiq kuopa 1920 m . išrinko į Nemakščiq valsčiaus sav i-
muos e iš 1.916 rinkėjų balsavo tik 253. Į valsčiaus tarybą išrinkti Jonas Va· vald-<bę ir žemės tvark ymo komisiją savo atstovu s 115•
lantina s, I.Stonkus , B.Jurevičius, }.Lukšas, P.Baškys, V.Jurevičius, J.Jasaitis, Saukėnuose 1921 m. renkant savivaldybės atstovu s bal s avim o komisi ja
J.Budriu s, A.Banys, S.Rirnkus , S.Sabyti s ir J.Angli ckis. Vasario 15 d. įvykęs turėjo daug ne malonumll, nes senoji valsčiaus vald yba pateikė n ep ilnu s rin -
valsčiaus tar ybos posėdis tarybos pirmininku išrinko Igną Stonh\, pirm_ i- kėjq sąrašus. Į ju os neb uvo įtraukti jauni rinkėjai, nauji gyv ent ojai, prale ist i
nink o pavaduotoju - Vincą Jurevičiq, valsčiaus viršaičiu - Petrą Janušą (1š ištisi kaimai. Dėl šios p riežasties apie 200-300 atvy ku s it\ rinkėj q n eg av o te i-
Želvių kaimo), viršaičio padėjėju - Juozą Ang lickj, iždininku - Augustiną sės balsu oti. Iš pa teikit\ rinkimams 10 sąrašt\ laimėjo tik 4: krikščionit\ d e-
Zmajauską. Į revi zijos komisiją pat eko Juozas Parim s kis, Vainc1rauskis ir mokratt \ išrinkta 10, ūkininkt1 - 3, žydt\ - 2 ir ru st\ sentiki q - 1. Rin kim u ose
Kvietkus. Į Šia uliq apskrities tarybą išrinkti Ignas Stonkus ir V.Jurevičius""· balsavo 1324 rinkėjai116 •
Ša ukėnų valsčiuje pirmi eji savivaldybės rinkimai vyko audringai. 13 al· Vaiguvoje 1921 m. bir želio 19 d. vyks tant savivaldybės r in ki..m.am s, į
r 116 Vaclovas Rimkus
balsavimo būstinę įsi~eržė valsti~čiq byūl)_'s ir sukėlė tri~k šm~, reikalaucta .
mi, kad jiems bfttq le1Sta balsu oti n e u z visą sąrašą, o uz atskirus kandid
tus . Komisijai paaiškinus , kad ta ip balsu oti n e galima , valstiečiai išėjo iš bet
tinės ir agi tavo kitu ~ rink~jus neb~~?t~ . Ši~ _sumaiš timi pasinaudojo ap;.
linkėse gyvenę rusai , kun e sugebeJo 1Snnkh l tarybą net 7 savo atstovus .•
bendro 12-kos skaičiaus 87 • Dėl šiq rinkimq rez ult at q Daus toniq dvaro sav~
ninkas _V_old_emaras~i~tik~ ir _k~n . B.Baland _is Varnh1 t~il_<?st~isėjui ap-
skunde nnkimt\ konus1Jos pmnuunką Praną Rismontą. Teise ia s nnkiml\ re-
zultatus anuliavo , o vidaus reikalq ministras K.Oleka paskelbė papildomus
rinkimus 1922 m . balandžio 30 ir gegužės l d. 118Šį kartą Vaiguvoje rinkimai
įvyko. Iš bendro 3700 gyventojt\ skaičiaus dalyvavo 774, išrinkta 12 tarybo s
narit\ 89 •
1924 metais rajone vykę valsčiq savivaldybh1 rinkimai pasižymėjo įnir­
tinga priešrinkimine ag itacija, mitingais , demo nstracijomis , partinh1 sąraš\j
įvairove ir gausumu. Rinkim ai vis u ose valsčiuose vyko skirtingu metu . Rug-
sėjo 4 d. rinkimuos e Vaiguvoj e iš 1921 turėjusio teisę balsu o ti dalyvavo 1680,
t.y. 83,3%. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas iš vist\ tuometiniq rajono su-
dėtyje buvusių 7 valsčiq (p ateikta 11 sąrašq). Savo ats tovus Va iguvos sav i-
valdybėje turėjo katalikų mažažemių kuopa (7), socialdemokratai (1), ūki­
ninkai , darbininkai , rusų baltgud žiq kuopa (2), valstiečiai, ūkininkai, nauja-
kuriai , beže miai ir mažažemiai (l), ūkininkai ir nuomininkai (1)9°. Spalio 10
d. tarybos posėdis pirmininku išrink o Vaiguvos parapijos kleboną kun . Bo-
lit\ Balandį (katalikq mažaž emiq kuopos atstovas), atstovu į apskrities tary-
bą - Vladą Kelpšą. Kandidatais į valsčiaus viršaičius buvo pasiūlyti 3 asme-
nys : Pranas Andrulis, Alek sas Dauginis ir Kazys Sutkus . Tačiau Siaulh1 ap-
skrities viršininkas pareiškė, kad Vaiguvos valsčiaus tarybos rinkimai ne-
teisėti ir visus nutarimus užpr otest avo, nes taryboj e esą 13, o ne 12 asm enq.
Spalio l d . Varniq nuovados taikos teisėjas išbraukė J.Šaltį iš deputatq sąra­
šų už neteisėtą liudijimą vienoje byloj e. Vienok Šaltis teisėjo sprendimą ig-
noravo ir toliau dalyvavo posėdžiuose. Tary ba lapkričio 10 d . kandidatais į
viršaičius pasiūlė Stasį Požerauską, Kazį Sutkq ir Stepą Vaidotą. Šiauliq
apskrities viršininkas Vaiguvo s valsčiaus viršaičiu patvirtino Kazį Sutkl\ 92,
Užvenčio valsčiaus savivaldybės rinkim ai įvyko 1924 m. rugsėjo 13 d .
Rinkimus organizavo 6 narių komisija (pirmininkas B.Birgelis) ..Juo se daly-
vavo tik 50% rinkėją Tai buvo ma žiaus ias rinkėj t\ a ktyvumas rajone . Dau:
giausia balq su rink o ūkininkq, mažažemiq ir ama tininkt\ sąrašas, u ž kuri
balsavo 74% visų rinkimuo se dalyvavusit\ rinkėjų. Jie taryboje turėjo 15 a~-
stovų. Po 2 atstovus į tarybą išrinkta iš nepartinit\ ir žydq sąrašų ir l - iš
rust\ sąrašo. Nė vien o atstovo valsčiaus taryboje neturėjo rinkimuose daly-
vavę krikščionys demokratai , darbo fed era cija bei socia ld em okratai 92 , Spa-
lio 4 d . taryba pirmam e savo posėdyje pirmininku išs irinko Igną Ston~t!,
pavaduotoju - Antaną Pleikį. Kandidatais į viršaičius ji pasiūlė Juozą P leiki,
h
Laisvoje Lietuvoje 117
Matą Kalnieti ir ~n~~ą Nava~eckį. Va_lsčiaus virš~i?o pa vaduotoj~ _ta~yo
Pranas Rimkus , izd mmku - Vm cas Aluzas. Apskrities tarybo s nana1s 1s-
rinkti Petras Jan ušas ir Igna s Jašinskas 93, Apskrities viršininkas nė vie n o
kandidato nepatvir tin o Užvenčio valsčiaus viršaičiu, nes jie ne su rink o rei-
kiamo skaičiaus balsų. Spalio 19 d. tarybos posėdyje vietoje atsisakusi o Ig-
no Stonkaus tarybos pirmininku buvo išrinktas Vik toras Kaknevičius . Kan-
didatais i viršaičius pasiūlyti Juozas Pleikys, Vincas Alūzas ir Antanas Plei-
kys9•1.1924m. pabaigoj e Užvenčio valsčiaus viršaičiu buvo patvirtint as Juo-
zas Pleikys95.
Šaukėnuose 1924 me h\ savivaldybiq rinkimai irgi buvo kompliku o ti.
šuose rinkimu ose daugiausia balsl\ surink o socialdemokratų sąrašas, kuris
taryboje turėjo 8 d eputatu s (iš 21). Nė vieno a tstovo neturėjo rinkimu ose
dalyvavę krikščionys dem okratai . Spa lio 20 d . tarybos posėdyje pirmininku
pasiūlytos Antano Andruškos ir Vladimiro Stefanavičiaus kandidatūros.
Slaptame balsavim e abi kandidatūros gav o po 10 balsą Balsavimą pakarto-
jus vėl gauti tie patys rezulta tai . Viešai u ž V.Stefanavičių balsa vo 16%, o u ž
Andriušką - niekas (keturi tary bos naria i susilaikė) . Po to socialdemokratų
partijapareikalavo pertr auk os, o vėliau pareiškė, kad rinkti pirmininką ta-
rybojejie nes utinka ir išėjo iš posėdžio. Lapkričio 29 d. taryba vėl rinkosi į
posėdi, Ši kartą tarybos pirmininku vien o ba lso persvara bu vo išrinktas Se-
nųjt\ Šakėm\ dvaro savininkas Voldemaras Stefanavičius. Kandidatais į vir -
šaičius pasiūlyti Antanas Andriuška ir Ju ozas Saldaitis , o po antrojo balsa-
vimo turo - Vincas Jukny s. Kandidatais į apskri ties tarybą pasiūlyti Jona s
Putramentas iš Panūdžh\ k. ir Domas Sidaravičius. Vienok ir šių rinkimq
rezultatai buvo apskqsti apskrities viršininkui. Lie tuvos darb o fede racij os
Šaukėm1 skyriaus pirmininkas kun . P.Lukošiūnas teigė, kad posėdyje vieto-
je atsisakiusio iš taryb os Giršovičiaus neteisėtai dalyvavęs Geršinas. Darbo
Federacijosskyrius prot estavo pri eš socialdemokratų sprendimą96 •
1924m . Kelmės valsčiaus savivaldybės rinkimq komisiją sudarė Vlad as
Putvinskis, Stasys G ruzdy s, Ju ozas Stanevičius, Leo Elgenas, Ignas Ivanavi-
čius, Bronius Bucevičius ir Stasys Požarauskas . Į sąrašus buvo įtraukti 7427
rinkėjai, rinkimu ose dalyvavo 5411 arb a 72,8% rinkėją Daugiausią balsų
(932) gavo ūkininkq sąjunga, kuri os 9 atstovai buvo išrinkti į valsčiaus tary -
bą. Lietuvos darbo federacija , už kurią balsavo 849 rinkėjai, taip pat gavo
taryboje 9 vietas. To liau ėjo krikščioniq demokratų partija kartu su blaiv i-
ninkq sąjunga (544 balsai , išrinkti 5 atsto vai ), smulkiųjų ūkininkt\, m ažaže-
rnit1ir bežemit\ sąjunga (371 balsai, išrinkti 3 atstovai). Po 102 savo atstovus
taryboje turėjo Lietu vos valstiečių liaudininkq bei ūkininkt\ mažažemių ir
bežemit\ sąjungos, atskiras kaimiečil\ susivienijimas , Kelmės krikščionių
evangelikq grupė, ūkininkq grupė, Kelmės žemės ūkio draugija 97 • Kelmės
valsčiaus tarybos posėdyje pirmininku buv o išrinktas Suvartuvos dvar o sa-
vininkas, gydyt ojas Stanislovas Gruzdy s, valsčiaus viršaičiu - Povila s Ra-
. ,
118
---- - - ---- Vaclovas
:.:.'.:'..__ - - - Rimkus
-- -:-------- - --- Laisvoje Lietuvoje 119

džiūnas, nariais į Raseiniq apskrities tarybą - Petras Ramanau s ka s, Ignas

Ivanavičius, Juozas Rimkus, Bendiktas Ralys ir Bronius Navakauskas.
1924 m. savivaldybiq rinkimuose Kražit\ valsčiuje dalyvavo 68% Tytu.
vėmi valsčiuje - 67% rinkėją Kražiuos e iš 29 tarybos nariq 5 priklausė ūkio
sąjungai, tiek pat ūkininkt\ sąrašui ir mažažem.it1 bei darbininkq sąrašams,
3 . darbo federacijai , po 2 - krikščioniq d emokratq , darb o ž moniq , žydt\
sąrašams. Tytuvėnq valsčiuje buvo 17 tarybos nariq , iš jq 4 socia ld emokra-
tai, 4 iš nepartinės grupės, 2 valstiečiai liaudininkai. Kelmės ir Tytuvėnt\
valsčiuose daug rinkėjt\ balsavo už kaim o naujakuriq, Kražiu ose - u i maža -
žemiq ir darbininkq sąrašus. Šit\ grupit\ sėkmę nulėmė tai , kad jos skelbėsi
ginančios vargingqjt\ darbo žmoniq reikalus. Pažymėtina ir tai , kad šiuose
rinkimuose buvo pateikta daug partijt\ bei grupit\ sąrašą Pvz. , Kražit1 vals-
čiuje rinkiminėje kovoje dalyvavo net 23 sąrašai98 • 1924 m. savivaldybiq rin-
kimuose daugiausia atstovq, net 48, išrinkta į Kelmės valsčiaus tarybą, o
kitur - žymiai mažiau: Šaukėnuose - 21, Užventyje - 20 , Tytuvėnuose - 17,
Pašiaušėje ir Vaiguvoje - po 13. Didžiausias rinkėjq aktyvumas buvo Vaigu-
vos valsčiuje, ten rinkimuose dalyvavo 83,8% piliečią Mažiausiai balsavo
Užventyje.
1925 m. buvo organizuoti vadinamieji antrieji sa vivaldybit\ rinkimai.
Kelmiškiaivėliavininkai Pavasarininkti kongrese Kaune . 1938.06.28
Užvenčio valsčiuje jie vyko vasario 28 ir kovo l d. Rinkimt\ komisiją sudarė
8 įvairiq partijq bei grupių nariai. Komisijoje buvo 2 valstiečiai liaudinin- Per antruosius sav ivald yb it \ rinkimu s į Šaukėnų valsčiaus tarybą išrinkta
kai, 2 ūkininkai, po vieną socialdemokratą, kataliką, žydą ir rusą. Rinkimt\ 11dešiniqjq ir 10 kairit\jų atstovą
komisijos pirmininku išrinktas Bendetas Birgelis, sekretoriumi - R.Miceika, 1926 m. vyko paskutiniai demokratiniai rinkimai. Gegužės 29 d . tary-
nariais - A.Navareckas, A.Zmajauskas , A.Petruitis ir J.Virmauskis. Vokuo- bos posėdyje Pašiaušės valsčiaus viršaičiu išrinktas Pranas Kazlauskas, jo
se balsavo 1548 rinkėjai. Atidarius urną rastos 45 sugadintos kortelės. Rin- pavaduotoju - Igna s Dzeventauskas. Vaiguvos valsčiaus viršaičiu išrinktas
kimams buvo pateikti 8 kandidatq sąrašai, išrinkta 20 tarybos narią Dau- Stasys Pažarauska s, Užvenčio - Ju ozas Parimskis , Šaukėm\ - Juo zas Saldai-
giausia balsų gavo valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašas, už kurį balsavo tis.
558, arba 37,72% vist\ rinkimuose dalyvavusiti piliečią Valstiečiai liaudi- Po 1926 m. valstybinio perversmo valsčiq tarybos buvo renkam os pen-
ninkai valsčiaus taryboje užsitikrino 8 vietas (iš 20) arba 40%. Tarybos na- keriems, o viršaičiai- septyneri ems metams seniūnijt\ atstovq susirinkimuo-
riais tapo valstiečit\ liaudininkq sąjungos atstovai: Krizostomas Janušas iš se. Renkant taryba s partijos nebegalėjo sif1lyti savo kandidatą Viršaičiai
Bambalų, Jonas Stulpinas iš Min upit\, Juozas N avickis, Kazys Simana uskis , tapo didžiausia valsčiaus valdžia. Že lviq kaimo ūkininkas P etras Janušas
Tadas Šilinskis, Ignas Rimkus, Kazys Anglickis ir Antanas Šventa žerskis. Užvenčio valsčiaus viršaičio par eigose išb u vo iki pat Lieh1vos okupacijos.
Antrojoje vietoje likęs Užvenčio valsčiaus Romos katalikq ūkininkq, maža- Daug melt\ Kražiq valsčiaus viršaičiu dirbo Bumiq kaimo 70 ha ūkio savi-
žemių, darbininkq ir amatininkt\ blokas taryboj e turėjo 5 atstovus. Rusq ninkas Stasys Šveikauskas, Šaukėnt\ valsčiaus viršaičiu - Panūdžiq dvaro
sąrašas ir ūkininkų, mažažemių, bežemit\ ir ordinarininkq kuopa turėjo po savininkas Jonas Putramentas , Vaiguvos - Papilalio dvarininkas Mar ijona s
2 atstovus, socialdemokratq partija ir Užvenčio žydq grupė - po l atstovą99 • Goštautas.
Dešinioji spauda, nepatenkinta tokiais rinkimt\ rez ultatais, teigė, kad Už- 1919 m . spalio mėn. buvo pa skelbta s Steigiamojo seimo rinkimt\ įsta~­
venčio valsčiuje per rinkimus į savivaldybę daug rinkėjt\ balsavo už valstie- rnas, pagal kuri turėjo būti renkama po vieną atstovą nuo 15000 g~entop._i.
čius liaudininkus, n es" ... jie daug visokiq "gėrybiq" prižadėjo ... 11100• Pirma- Rinkimuos e h1rėjo teisę dalyvauti piliečiai nu o 21 metq. Atstovus r~n~o vi-
me tarybos posėdyje Užvenčio valsčiaus tarybos pirmininku išrinktas Lie- suotiniu, tiesioginiu , lyg iu ir slaptu balsavimu. Kandidatq sąrašus teike par-
tuv os valstiečiq liaudininkų sąjungos Užvenčio kuopos sekretorius Juozas tijos, sąjungos arba kuopos. Steigiamojo se imo rinkimai vyko 1920 m. ba-
Parimskis 101• landžio 14-16 d. Miist\ raj one rinkimai į Steigiamąjį seimą vyko gana sk lan -
r 120 Vaclovas Rimkus
džiai , išskyrus Šaukėnų rinkiminę apylinkę. Čia rinkimų dienai baigiantis
.grupė kandidatūromis nepatenkintt\ piliečių iš būstinės pagriebė baisavį.
mo dėžę ir išnešę į gatvę biuletenius sudegino. Šiai akcijai vadovavo Petras
Rudaitis iš Varputėnų bažnytkaimio. Vyriausiosios rinkimų komisijos sin.
lymu, Respublikos prezidentas A.Smetona ir ministras pirmininkas E.Gal-
vanauskas paskyrė naują rinkimų datą: jie įvyko balandžio mėn. 26-27 d.
Steigiamojo seimo atstovu iš mūsq rajono buvo išrinktas Lietuvos valstie-
čių sąjungos narys Kazimieras Ralys 103.
Pirmojo Lietuvos seimo rinkimai vyko 1922 m . spalio 10-11 d . Šiauliti .
Panevėžio rinkiminės apygardos (į ją įėjo Užvenčio, Šaukėnt\ ir Vaiguvos
valsčiai) kandidatų į Seimą sąrašuose buvo ir 2 šaukėniškiai: kumetė Juzė
Jankauskienė ir darbininkas Mikas Mileckis 101 . Šaukėnų valsčiaus rinkėjl\
sąraše buvo 3176 asmenys, balsavo - 2799, t.y. 88,13%. Darbo federacijos
kandidatai gavo 724 balsus (25, 87%) , socialdemokratai - 558 (21 %), ūkinin­
kų sąjunga - 282 (19%), rusų gudų blokas - 185 (6,61 %), valstiečių sąjunga.
166 (5,93%), lenkų komitetas - 108 (3,86%). Kitos partijos ir organizacijos
(darbininkų kuopa, žemdirbių ir pažangos blokas, latviq kuopa, namų sa-
vininkų sąjunga, žydų "Achdus", nepartiniai ir kiti Šaukėnų vls. gavo tik
po vieną kitą balsą 1 ~. Seime mūsų rajoną vėl atstovavo Kazimieras Ralys 106,
Antrajame Lietuvos seime (rinkimai vyko 1923 m. gegužės 12-13 d.) mūsq
rajoną atstovavo Kazimieras Ralys ir tytuvėniškis, krikščionit\ demokratt1
partijos narys , kunigas Adomas Vilirnas .
Paskutiniai demokratiniai Trečiojo seimo rinkimai vyko 1926 m. gegu-
žės 12-13 d. Prieš šiuos rinkimus vyko aršios partijų kovos, buvo organi-
zuojami mitingai, demonstracijos. Kovo 21 d. Kražiuose įvyko krikščionių
demokratų organizuotas mitingas, kuriame buvo griežtai pasisakoma prieš
kairiuosius kandidatus. Balandžio 11 d. Kelmėje socialdemokratai suorga-
nizavo viešą vakarą, kurio metu iš Dotnuvos atvykęs studentas Mickus skaitė
paskaitą "Darbininkų partijos ir jų reikalai". Dalyvavo apie 300 klausyto-
jų107. Šaukėnuose balandžio 25 d. organizuotą socialdemokratų mitingą rai-
toji policija išvaikė, ir jis neįvyko. Mitingo organizatoriai šaukėniškis Ignas
Lavickas ir iš Šiaulių atvykę Povylius ir Venckauskis buvo areštuoti' 08 • Ge-
gužės 2 d. Šaukėnuose įvyko ūkininkų ir valstiečių liaudininkq partijt\ mi-
tingai. Vakare krikščionių demokratų partijos veikėjui V.Vaišiui kažkas ak-
meniu praskėlė galvą 100• Kražių "Žiburio" gimnazijos moksleiviai, vaikščio­
dami po kaimus, ragino balsuoti už Lietuvos krikščionit\ demokratt1 parti-
jos kandidatus 11°. Rinkimų į Seimą dienomis buvo netvarkos ir nesusiprati-
mą Šaukėnuose leido balsuoti be pasq, be liudijimų ir net nepilnamečiams.
Rinkimų salėje net iki vidurdienio kabėjo krikščioniq demokratt1 partijos
agitaciniai plakatai ir tik stebėtojams pasiskundus Panevėžio apygardos ko-
misija liepė juos pašalinti1 11•
-- Lr1isvoje Lietuvoje
Balsavimo rezultatai įvairiose apylinkėse bu vo skirtingi . Tytuvėnų bal-
virno apylinkės balsadė žėje rasti 2337 biuleteniai: daugiausia balsų gavo
s~cialdemokra tt\ partijo s kandidatai; už juo s balsavo 601 rinkėjas (25,71%).
121
krikščionys d emokratai surin ko 442 balsus (18,11 %) . Ūkininkq sąjunga ga-
vo 12,1% ba lsq, lenkq sąjunga - 9,07%, mažažemiq sąrašas - 6,85% , pažan-
gos ir žemd i~b~q blokas - 0 ,26_0'.o. Kelm~s balsav~o apylinkės rinkėjai !a-
biausiai palaik e darbo fed era c11os kandi d atus: uz JUO S balsavo 31,69% nn-
kėjq112. Šioje apylinkėje už maža žcmiq sąrašą balsavo 23,09%, o už krikščio­
nis demokratus - 16,52% rinkėj q. Užventyje daugiausiai balsq gavo vals tie-
čiai liaudinink ai (32,09%), krikšč ionys demokratai (18,4 %) ir darbo federa-
cija(14,81%) 113• Darbo federacijos kandidatai pirmavo ir Lioliq bei Šaukėnų
rinkiminėse apylinkėse. Ūkininkq sąjunga daugiausiai balsų surinko Stul-
git\ir Pakražančio apylinkėse. Karklėnuose daugiausiai balsų surinko vals-
tiečiai liaudinink ai, ūkininkq sąjunga, krikščionys demokratai. Vaiguvoje
pirmavo krikščionys demokratai, po jų - valstiečiai liaudininkai . Pažymėti­
na, kad nemažai rinkėjt\ balsavo u ž ienkų sąrašus: Tytuvėnų apylinkėje -
212, Kražių - 179, Lioliq - 161, Stulgit1 - 107, Pakražančio - 72, Kai:klėm\ -
7111<1.Trečiojo Lietuvos seimo atstovu buvo išrinktas Kazimieras Ralys 115 •
Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo Seimas kurį laiką dar
veikė. 1927 m. balandžio mėn. jis buvo pa leistas, pakeis ta konstitucija. Nau-
jas Seimas buv o išrinktas tik 1936 m. Jame mūs11 rajoną atstovavo Kelmės
apylinkės teisėjas Petras Atkočaitis, Baubli q kaimo ūkininkas, tautininkas
Pranas Aleksandravičius, Karklėnt\ pradžios mokyklos vedėjas, mokytojas
Juozas Brundza ir Šilo Pavėžupio dvaro savininkas Stasys Putvinskis 116 •
Iš vist\ m f1s11rajoną atstovavusit1 Seim..?narit1 veikliausias buvo Kazi-
mieras Ralys. Jis gimė 1885 m. kovo 12 d. Zalpi u ose . 1900- 1902 m . gyveno
JAV, vėliau, grįžęs l Lieh1vą, platino draudžiamą spaudą, daraktoriavo. 1910-
1914 m. dirbo "Lie tuvos ūkininko" redak cijoje, bendradarbiavo "Lietuvos
žiniose" ir kt. p eriodikoje. 1920-1940 m. tarnavo že mės nkio ban ke. Vargo-
vaikio slapyvardžiu 1911 m. paskelbė apysaką "Vien turtis ", 1913 m. - pjesę
"Kova su girtuoklyste" , išspau sdino apsa kymq, straipsn it1,eilėra~čiq, išl~i-
do publi cistinit\ knygeliq. Mirė 1958 m. sa usio 6 d. Kaune. Apie K.Raho
vist1 omeninės veiklos pradžią mes jau kalbėjome. Jo biografiją gražiai pa-
pildyt11ir pranešimai bei kalbo s rinkiminėje kov oje, Sein1e {jis atstovavo
valstiečit1 liaudininkq frakciją), susitikimu ose su Telšit\, Kražiq , Žalpil\ ir
kilti Žemaitijos vie tovit1 gyvento jais. .
Nuo 1925 m. Seime, svarstant sva iginam11j11gėrimq mažmeninėmis kai-
nomis pardavimo jstatymą, K.Halys pareiškė, kad" ... valdžia neturėtt\ da-
ryti iš alkoholio biznio, netmėtq į tai žiftrėti kaip i neišvengiamą mOsq gy-
VPnimo r0iškini ir turėt\\ rimtai su h10 kov oti" 117 • Kiek vėliau Ralys Seimo
pr1kla11sė, kod~l atleistas iš pareigl\ Lietuvos valstiečiq liaudinink1 1 sąjun-
r 122
Vaclovas Rimkus
Laisvoje Liet uvoj e 123

. 1919 m. atidaryta Ga rd1.1, 1920 m. - Vidsodžio ir Paplėštakių, 1921 m. -

1
r?:kėvio, 1923 m : - Gudmoniš_kė~: ~924 m. - Ušakh1, ~~~5- m. - Va lak iukt1,
1926 m. - Minup1q , .19_27m . Č1ohsk1ų, 1931 m. - Lau~.msk1q, 19341:; . - Au~
denit\ ir kitos pradm es mokyklos 119• Netrukus valscn1 mok yklos JSaugo l
keturiq kompl ektl\ pradin es, o Kelmės pradinė 1939 m . turėjo net 10 kom-
leklq. Da ug kaimo pradinių mokyklų buv o dviejų komplektų . 1931 m.
~okyklq reform a pakor egavo jq išsidėstymą, dalis mokyklų tapo stam bes-
nit\ mokykit\ kompl ektais . Nu o 1936 m . pr ie pradinit\ mokykl11pradėti steigti
penktieji ir šešti.eji skyri a i. Kelmėje, Šaukėn:u~se, Kraž.iuos.e ir Už v~nt)j e.buvo
ir žydq pradin es mokyl os . 1937 m. dabartinio Kelm es raJono tent onJOJe bu-
vo 61 pradinė mokykla : Kelmės vls. - 15 (daugiau sia i), Kražiq vis. - 12, Šau-
kėnq vls. - 9, Užvenčio ir Vaiguvos valsčiuose - po 6, Tytuvėnų vls. - 5.
1934 m. Kelmės valsčiaus pradinėse mok y klose mokėsi 1.499 mokiniai ,
Kražiq valsčiaus - 980, Tytuvėm1 - 471. Daugelis pradini1 1 mokyklų buvo
perpildytos , įsikūrusios ankštuos e, nep ritaikytuos e, dažnai nuomojamuos e
pastatuose. 1934 m. Kelmės valsčiuj_e tik 5 pradinės mokyklos (12 komp!ek-
tti) turėjo joms skirtus pastatus, o kitos 9 mokyklo s (15 komplektq) talpm o-
si ankstose išsinuomot ose patalpose . Kražit1 valsčiuje tik 2 mok y klos bu vo
jsikūrusios mediniuose valdiškuose namuose, o 10 likusiq patalpas nuom o-
jo. Tytuvėm1 valsčiuje tik vi ena mokykla buvo įsikflrusi valdiškose patalpo-
se, o 5 mokyklo s su 8 kompl ektai s pastatus nuomo jo. Panaši padėtis bu vo ir
Užvenčio, Saukėm1, Vaiguvo s valsčiuose. 1935 m. pastatyta medinė pradi-
Pašiaušė. Paminklas Lietuvos laisvės gynėjams, žuvusiems 1919 m. pri e Pašiaušės nė mokykla Pakražantyj e (dviejl\ komplektl\) ir mūrinė mokyk la Šilo Pavė­
kovose su bermontininkais . Pastatytas Pašiaušės šaulit\ būrio vado Stasio Baniulio župyje, 1936 m . - medinė mokykla Vaiguvoj e (trijl\ komplektų) ir Užventyje
ir jo brolio Viktoro iniciatyva 1931 m. (archit. B. Elsbergas). Apie 1961-1962 m (dviejt\ komplektq ). 1940 m. pastatyta (tik nespėta įrengti) 6 komplekn 1mfl-
va ldžios nurodymu nugriautas. 1989 m. atstatytas, liepos 15 d. atidengtas ir rinė pradinė mokykla Šaukėnuose.
pa šventintas 1928m. gegužės 1 d. privalomas pradinis mokslas įvestas Tyruvėnq vls.,
kiek vėliau - Kelmės ir Kražit1 vls. , 1931 m. gegužės l d. Užvenčio ir Šaukė­
gos narys Grigiškis, dirbęs Raseinių apskrities viršininku. 1926 m. sausio 6 nt\ vls., o tt\ pačit1 metl\ rugsėjo l d . - ir Vaiguvos vls.
d. Kražiuose Ralys darė pranešimą apie valstybės politinę ir finansinę pa- Pradinit\ mokykll\ mokytojams buvo organizuojami pedagoginiai kur -
dėtį, o spalio 3 d. Kelmėje įvykusiame skaitlingame valstiečių liaudininkt\ sai, skaitomos paskaitos. 1934 m. Kra žiuose surengtas valsčiaus pradinit\
mitinge - apie politinę padėtį Lietuvoje 118• Gana veiklus buvo ir kun. A.Vili- mokykit\ mokytoj11 susirinkimas, kuriam e pasidalinta darbo patirtimi . 1936
mas. 1923-1926 m. jis buvo aktyvus politinit\ mitingq Kelmėje, Tytuvėnuose m. Kelmės vis. mokytoj t \ konferencija nutarė įsteigti pedagoginį skyri11 pri e
ir Kražiuose dalyvis. etnografinio muziejaus. 1937 m . gegužės 29 d. Šaukėm\ vls. moky tojq kon-
Pask elbus nepriklausomą Lietuvą šviesuoliai suskato kurti pradines ir ferencijoje parodomąją daina v imo pamoką vedė Šaukėm\ pradinės mokyk-
vidurines mokyklas. Švietimo ministerija paskyrė įgaliotinius rflpintis švie- los mokytojas Aleksa ndras Laikftnas, o daikn1 pažinimo - Lygšilio mo~yk-
timo reikalais apskrityse. Kuršėm1 apskrities (į ją tuom et įėjo Užvenčio, Šau- los mokytoja Aleksandra Sukauskienė. Konfer encijos da rb e dalyvav~ Šiau-
kėnų, o vėliau ir Vaiguvos valsčiai} įgaliotiniu švietimo reikalams dirbo Už- liq aps. mokyklt1 insp ektorius Ubeika . 1938 m. Šaukėnuose suorganizuota
venčio dvaro savininkas Jonas Srnilgevičius. Pirmiausia pradinės mokyklos kelitJvalsčiq m oky tojq konf eren cija svarstė šešer it1 mett\ pradinės mokyk -
buvo įkurtos valsčit\ centruose, vėliau- bažnytkaimiuose ir kaimuos e. 1918 losprogramas. Kon feren cijoje buvo sutarta vasarą dalyvauti p edagoginiuose
m. atidarytos Dubėm\ ir Lygšilio, Pašiaušės ir Kiaunori11 prndinf's mokyk- kursuo se Šiauliuose ir ekskursijoje po įdomesnes Lietuv os vietoves. Šį ren-
124 Vaclovas Rimkus
ginį vedė Šiaulių apskrities prad žios mokykh1 inspektorius A.Vendattska ,
Mokytojai daug dėmesio skyrė moksleiviq u žkla s iniams renginiam s. M~~
nupiq pradinėje mokykloje buvo įkurtas gamtos muzicjėlis . Mokytojo Ka-
zio Matulevičiaus įkurtame muziejėlyje Kražiuose bu vo ekspo nu ojami moks.
leivit\ rankdarbiai, piešiniai, mon e lq, bankn o tt\ rinkiniai , kitos senien 05 11u
Minupit\ , Beinoravos ir kitos mokyklos rašė kronika s, organizavo eks kursi~
jas, rengė išvyka s, vystė meno saviveiklc\. Užvenčio pradinėje m okykloje
nuo 1921 m. veikė mokyklos vedėjo Dona to Bubino vadovaujamas dramos
mėgėjų ratelis, kuris pastatė Žemaitės (" Apsi riko ", "Trys mylimos" ir kt.),
S.Kymantaitės - Čiurlionienės ("Pinigėliai"), Vydfmo ("Piktoji gudrybė"),
A.Cechovo ("Zigmukas - peštukas ") bei pali es vadovo parašytas pjeses. Šau-
kėnų pradinės mokyklos mokiniai su mokyklo s vedėju Broniu Tiškumi 1924
m. surengė mokamą vakarą, kuriam e suvaidino net 3 scenos vaizdelius , 0
mokinit\ choras padainavo keletą dainelią Už gautas lėšas buvo numatyta
surengti ekskursiją į Kauną. 1925 m. sausio 18 d . šios mokyklos moksleiviai
parodė pjesę " Aš numiriau ", dainavo. Šio vakaro pelnas buvo paskirtas pa-
minklo S.Daukantui Papilėje statybai. 1927 m. kovo l d. Junkilq pradinės
mokyklos mokytojos B.Klevaitės pastangomis organizuotas viešas vakaras,
kurio metu jaunieji artistai vaidino "Jonuko ligą" 12 1 • Da ug įvairių renginit1
suorganizavo Beinoravos pradinės mokykl os vedėjas Bronius Štuopis. Vy-
tauto Didžiojo metais (1930) mokykla surengė viešą vakarą, kuriam e paro-
dė pjeses "Daug triukšmo dėl nieko" ir "Nepavyko". Į renginį atėjo dau-
giau nei 100 žmonit\. 1931 m . per Šv.Kalėdas šioje mokykloje buvo eglutė,
vaidinimas ("Jonuko liga"). Sekančiais metais per Šv.Kalėdas Beinoravos
mokykla vėl surengė viešą vakarą, kuriame suvaidino komediją "Kurčias
žentas" 122• 1933 m. Minupių pradinė mokykla surengė du vakarėlius: su vai-
dinimu, antrą su plastiniais šokiais, gyvaisiais paveikslais ir deklamacij o-
mis. Šių vakarėlit\ pajamas mokytoja Adelė Mažeikaitė paskyrė neturtin-
giems mokiniams (vadovėliams pirkti). Labiausiai vaidybos srityje pasižy-
mėjo Kražių pradinė mokykla ir jos mokytojas Mykolas Venclauskas.
M.Venclauskas gimė 1906 m. lapkričio 16 d. Malinavoj e (Kelmės raj.).
Studijavo Kauno universitet e, mokytojavo Tytuvėnuose, Kražiuose. 1931
m. išleido eiliuotų pasakq rinkinį "Liaudi es pasakos eilėmis", paskelbė eilė­
raščių, parašė pjesių. 1939 m . balandžio 16 d. Valstybės teatre Kaune įvyko
jo sukurtos 4 paveiksit\ pasakos "Saulutė" ("Karalaitė Gerutė") premj era
(spektaklį režisavo K.Jarašiūnas, dekora cijas sukūrė Y.Palaima, muziką ·
S.Gailevičius). Ši pasaka Kaune buv o rodoma kelis teatr iniu s sezonus, vė­
liau buvo pastatyta ir Vilniaus valstybiniame teatre. (1944 m. M.Venclaus-
kas pasitraukė į Vakarus. Mirė 1977 m. JAV .) 1938 m. M.Venclauskas Kra-
žiuose pastatė ir visuomenei parodė 4 veiksmq inscenizuotą H.K. Anders e-
no pasaką "Sniego karalienė". 1939 m. kartu su br oliu mokytoju Adolfu jis
pastatė "Stebuklingąją dūdelę", "Undinę", kitus sce nos dalykėlius. 1940 m.
~
Laisvoje Lietuvoje 125
sMi Kražiuose M.Venclau s ka s pastatė savo "Saulutę", pats nupiešė de-
pc1vacijas. Baleto num erius parengė mokyto ja Stasė Petrusevičiūtė 123 • Be abejo,
k~r~uvolabai reikšminga s įvykis ne tik Kra žit\ pradinėje mokykloj e, bet ir
lcll . k •
·saineKelmes raste .
vi l934 m. gegužės 24 d. Šaukėnuose įvyko valsčiaus pradirlių mokyklų
sporto ir daint\ š~entė, k~~ioje dalyvavo per 250 mo~lei:Vit _1~. :,93~ m. Sa~-
12
kėnuose įvyko v1sq valsciaus mokyklų ben dra ketvrrttuų ir seslųJų skynq
rnokiniq išleidimo ceremonija, kurioje buvo iškilmingai įteikti ne tik m o-
kyklosbai~imo pažy~~ji.J _nai, b~t !r Švie timo minist erij?s dov~os - knyg os
"NaujojiLietuva" su sv1etuno rrurustro, departamento drrektonaus , mok yklt\
inspektoriaus ir pradinės mokyklos vedėjo autografa is . Panašūs ren ginia i
vykovisuose rajono valsčiq centruos e . 1940 m. gegužės 26 d. Kelmėje įspū­
dingaipraėjo zoninė Kra ži q , Kelmės ir Tytuvėnq valsčių pradinit\ mokyklų
dainl\ ir spo rto šventė 125.
Pradinėse mokyklose didelis dėmesys buvo skiriamas savo krašto paži-
nimui. Moksleiviai rengė iškylas i gamtą, keliav o po sav o gimtąsias apylin-
kes, rengė ekskursijas į did es nius mi est us. 1936 m. Beinoravos pradinės mo-
kyklos mokiniai nuvyko į Kuršėnus, aplankė bažnyčią, susipažino su Pa-
venčio cukraus fabriku. 1939 m. gegužės 26 d. Beinoravos mokyklos III-IV
skyrit1mokiniams mokyt ojas Bronius Štuopis suorganizavo ekskursiją ar-
kliaisi Šiaulius . Ten jie apžiūrėjo "Aušros " muzi ejq , "Birutės" ir "Rūtos"
saldainiq fabrikus, odos ir metalo dirbtuves 126•
Daugelio mokykh1 mokirliai rašė savo mok ykh1 metraščius. Šaukėm\ pra-
dinės mokyklos kronika , kaip pavyzdinė, 1925 m. buvo publikuota žurnale
"Lietuvosmokykla " (ją spau dai parengė mokyklos vedėjas Bronius Tiškus).
Šaukėm\ mokyklos mokiniai buvo pratinami rašyti asmeninius dienoraš-
čius. Užvenčio pradinės mokyklos mokiniai , vadovaujami mokyklos vedė­
jo D.Bubino , 1921-1932 m. leido daugi.atiražinį, hektografuotą literatūrinį -
kraštotyrinį laikraštėlį "Spindulėlis". Tai buvo iliustruotas , menėsirlis, są­
siuvinio formato , pačit1 mokini.t\ redaguojamas laikraštėlis, kuriame buvo
spausdinami rašinėliai, aprašomi gamtos ir kultūros paminklai. Kražiq pra-
dinė mokykla (vedėjas mokytojas Kazys Matulevičius) 1938-1940 m. irgi
leido panašt\ literatfuinį žumaliuką "Mūst\ minty s" 127• Buvo mėginta laik-
raštėlius leisti Junkilt\, Čioliškiq ir kitose pradinėse mokyklose.
Mokyklq vedėjai rūpinosi ir suaugus iqjq šv ietimu bei lavinimu. Užven-
tyje1919-1922 m. veikė progimnazijos tipo dvimetė dviejt\ klasiq vakarinė
mokyklasuaugusiems, kuriai vadovavo mokytojas D.Bubinas. Šioje mokyk-
lojelietuviq kalbą dėstė pats vadovas, matematiką - A.Kirlienė, geografiją -
Z.Prancūzevičius, tikybą - klebonas kun. M.Kirlys , &_amtosmokslus - teis-
mo raštininkas Mikalauskas, vokiečiq kalbą - kun. Zurlys. Prie vakarinės
niokyklosveikė knygq mėgėjq ir saviveiklininkq ra teliai. Mokykla leido dvi -
savaitinį laikraštėŲ "Tiesos krislai " 12 ~ . Šiai mokyklai už sidarius (ją lankė apie
126 Vaclovas Rimkus
80 klausytoįl\), o_.Bubinas įsteigė berašč~q ir ~11ažarašč_i11_ kursu s, kuri e Veik.
iki 1927 m . Saukenuose 1920-1923 m. veikusms vakannm s kursu s (vado e
vo B.Tiškus) lankė 50-70 klausytojt\, daugiausia dvaro kumečiai. Vakar/ ":
11
suaugusil\ kursai 1928-1932 m . buvo Minupiuos e ir kitur. '"
yėliau b~1voorganizuojami liau~~es u1~ive r~ite ta~. 192? m. gegužės 26 d.
Kraziuose atidarytas Kauno M.Valanciaus liaudies umv e rs1leto skydus, kuri
vedėju dirbo gimnazijos direktorius ktm. Jurgis Galdikas. Liaudies unive~
sitetas dirbo po 2-3 valandas sekmadieniais, paskaitas skaitė 10-12 vietos
inteligentq 129. M.Valančiaus universit e to skyrius 1928 m . buvo atidarytas ir
Užventyje (vedėjas - klebonas kun. Jonas Sleinys) . Kelmėje 1931 m. sausio
25 d. atidarytas J.Basanavičiaus liaudies univ ersit e tas. Prie univ ersiteto vei-
kė vakariniai kursai suaugusiems 130•
Buvo organizuojami įvairių specialybiq kursai . 1927 m. Šaukėnuose
įsteigti siuvimo kursai suaugusiems , 1932 m . Jurg oniškyje - žemės ūkio kur-
sai, 1933 m. Kražiuose kursai pieno nugri ebimo punktt1 vedėjams, 1934 m.
Šaukėnuose - 3 mėnesių namq ruošos kursai mergč\itėms, o Lioliuos e - gy-
vulių šėrimo kursai , 1936 m . Kelmėje naml\ ruoš os, žemės ūkio, vėliau .
kursai statybos amatininkams . 1937 m. buvo organizuoti namt\ ūkio kursai
Graužikuose ir dažymo bei akmenskaldžit\ kursai Kražiuose, 1938 m . kros-
nininkt\ kursai Kelmėje. 1930-1932 m. prie Šaukėm\ ir Gordt\ pradiniq mo-
kykit\ veikė žemės ūkio klasės.
Šaukėm\ dvaro savininko Antano Gorskio ūkinėje bazėje 1931 m. buvo
įsteigta žiemos žemės ūkio mokykla, kuri veikė 6 mett1s. Jai vadovavo Šau-
kėnų valsčiaus agronomas Juozas Skridaila. Šioje mokykloje buvo dėstomi
žemdirbystės, gyvulininkystės, kitų ūkio šakq kursai , kai kurie bendri eji
dalykai , atliekama praktika 131. 1933-1937 m. Kražit1 valsčiuje buvo agrono·
mo H.Urbonavičiaus Ganypravos žiemos žemės f1kio mokykla, kurią kas·
met lankė api e 30 klausytoją Šią mokyklą baigė 104 jaunuoliai1 32 •
1919 m. birželio 27 d. įkurta Kražių aukštesnioji mokykla (progimnazi-
ja) . Mokyklos įkūrimu rūpinosi ir ją vėliau išlaikė vietinis komitetas , kuri
sudarė vikaras kun. Juozas Talmontas (valdybos pirmininkas), klebonas kun.
Vladisl ovas Tomaševičius, kun. Kazys Bumbulis , Aleksa ndras Hurčinas, Ka·
zys Šapalas, Klemensa s Arlauskas ir kiti . Kražit1 progimnazijai vad ovavo
filosofijos daktaras Jurgis Galdikas. Pradžioje buvo tik 2 pirmosios klasės,
kurio se mokėsi 110 mokinią Dirbo 3 mokytojai : Elena Oavidonienė, Zofija
Zdzichauskaitė ir Jurgis Talmantas. 1923 m. mokyklą perėmė "Žiburio" švie·
timo draugija, 1924 m . ji tapo "Žiburio" gimnazija. 1926 m . Kražit\ gimnazi·
ja išleido pirmąją 20 abiturientų laidą. Kraiit1 "Žiburio" gimnazija laikėsi
klasikini o mokymo metodų. Joje nu o trečios klasės buvo privaloma lotynl\
kalba. Dauguma mokytojų turėjo aukštąjį arba vidurinį pedagoginį išsilavi·
nimą. Mokytoja Uršulė Umiečiūtė - Starkienė (baigė Fribnro uni versiteto
istorijos ir vokiečiq literatnro s fakultetu s) Kraž iuo st>mokytojavo 1922-1926
Laisvoje Lietuvoje 127
Ji dėstė istoriją, visuomenės mokslą, prancūzt\ kalbą. Filosofijos daktarė
~ ~nika Galdikaitė, Miun cheno univ e rsit eto auklėtinė, Kražiuo se dėstė filo-
sofiją, propedeut~_ą,_ vo~iečit1 kalbą._ : imnazijoje mokytoja~o vy~terb~rgo
,niversileto aukletims Kipras Ivo nav1 c1us, Kauno Vytauto Didz1010 uruver-
\ieto auklėtiniai Konstancija Jonkaitytė, Jadvyga Laurinavičiūtė, Kazimie-
~asBagdonas, Petras Balč.ifmas, Aleksandras Lėvanas, Pranciškus Meškaus-
kas . Germantas ir kiti m. Gimna z ijoje buvo įrengti fizikos , geografij os, isto-
rijos, tikybos kabin etai. Mok ykl os bibliot eka turėjo p er 2 tūkstančh1 knygų,
buvo atskira bibliot e ka mokytojams .
Kražiq "Ž iburio " gimnazijoj e veikė ateitininkq, pavasarinink4 , skautų
ir jaunalietuvių organizacijos. Skaitlingi a usia buvo dar 1919 m. įsikūrusi
ateitininkt1kuopa. Jos gretose 1923 m. buvo 107 nariai. Ateitininkt\ kuop a
skirstėsi i jaunesnh\jl\ berniukq ir mergaičh1, vyresniųjų berniukų ir me r-
gaičit\ kuopel es, meno , visuomenininkq, eucharistininkų ir abstinentų sek-
cijas131. Pavasarininkq kuopa leido laikraštė]į "Jaunosios mintys", o vyres-
nittjl\mergaičių kuopelė - "P irm oji žibutė" 135 . Kuopa turėjo savo chorą, ku-
riamvadovavo muzikos mokytojas Kalistratas Šimkevičius. Ateitininkų cho-
ras 1930 m . dalyvavo trečiojoje respublikinėje daintl šventėje Kaune. Meno
sekcijareguliariai rengė viešus ir šeimyninius va karus su turiningomis pro-
gramornis. 1927 m. ji pastatė pjesę "Rūtų vainikėlis", 1929 m . - "D rama mi š-
ke", o 1930 m. suvaidin o 4 veiksmt\ dramą "Valkata ". 1925 m . teisėjas A.Ju-
cevičius Kražit1 "Žiburio" gimnazijoje įkūrė "Šarūno" skautų draugovę (23
nariai). Aktyviausiai su gimnazijos skautais dirbo mokytojas Petras Balčiū­
nas. 1936 m. Kražh\ skautai surengė viešą vakarą, kurio metu suvaidinta 3
veiksmt\ komedija "Jaunikis iš Kauno ". Po to - laužas, dainos, skudutininkt\
pasirodymas, šokiai. Tq mett\ vasarą Kražit\ gimnazijos skautai kartu su
Kelmės ir Raseinitl skautais stovyklavo Raudonės miške. Kražių gimnaz ijos
skautq draugovė leido laikraštėlį "K ražit1 skautas" 136.
Jau 1927 m. Kražiq gimnazijoje veikė Lietuvių tautiško jaunimo sąjun­
gos "Jaunoji Lietuva" organiza cija, kuri oje buvo 28 nariai . 1928 m. jaunali e-
tuviai surengė šeimyninį vakarą, kuri o metu parodė pjesę " Aukso dievai-
čiai", keletą gyvl\jl\ pav eiksh\ , daina vo. 1930 m . gimnazijos jaunali e tuviai
surengė viešą vakarą, kuriam e suvaidino pjesę "Mot erims neišsimelu osi" 137•
Be minėtq organizacijt\, Kražiq gimnazijoje dar veikė pavasarininkai ,
Vilniui vaduoti sąjunga, vartotoj11 draugijėlė, šv . Vin cento Pauliečio kuop e-
lė.
Ženkli buvo Kra žiq "Žiburio" gimnazijo s dalykiniq bfueliti veikla . Be-
ne geriausiai veikė 1919 m. mokytojo Jurgio Talmanto (vėliau žymus kalbi-
ninkas ir verlėjas) įkurtč\S 1.iteratflros mėgėjt1 bflrelis. Jam priklausė Jonas
Vi\dcikis,Henrikas Urbonavičius, Adomas Venckus , Mykolas Venclauskas,
]uozi\s Tautkus, Edvardas Za turskis ir kiti; ne vienas jq vėliau tapo žinomu
literatu. Ypnč išgarsl"jo M.V<'nclauskas , kuris jau gimnazijoje kflrė eilėraš-
128 Vaclova s Rimkus
------- -- -------------- --
č ius, balad ~~, ei~av? _lie: ~~viq lialldi
pa sa kas. Ve liau JO e1le ras c1ai "Eik• es
s u le ·I d a rzey 1·l··· " , "N esyk , v eieh,
·· · rnus, se.
. to pa1tanav1c1aus tevas). 1932 m. prad z10ie Kelmės progimnazijos dir ekt o-
s_as... ''. irkit ~, tap o ~ia~•_dies dain orni/ ;Į~
hau lttcraturo s ~ e?eJt l ~~'.relis htrėjo li-
le ralt\ , dramo s ar ze ma1c1q dainini k
(~~~tosakininkq) sekc-ij_as. Dramo s ~;~
c11a1vadovavo mok y toJai K.Steiktanie .
ir P.Balčifmas. Jie pastatė operetę "Con~
s ilium Fakultatis" (1927), spektakli n
"Kuprotc1s ože lis", "Živilė" (1928),
ma miš ke" (1929), "Vėlinės ", "Vakarinė
"D:~~
daina" , "Va lkata" (1930) , "Pavasariui
švintant" (1931) , "Kerštas" (1933), "Ki-
taip praamžius lėmė" (1935), Vydūno
"Vėtrą" (1936). Be to, buvo suvaidin ti
Laisvoje Lie tu voje 129
Į.i,111 danski~: :930-~931 m . - Antanas P~l_t~navičius (kom p oz itoriaus Vytau-
riumipaskirtas jauna s ir energi n gas p edagogas poetas Jona s G raičiūnas . Jo
pastangi\_dėka 1_93: m ._rngpjftčio 25_d . pr _og imnazija buvo suvalstybinta ir
perkelta_1 K~lmes sauht\ na~ 1us ~1 c~tel_1~~en~re. :936 m . progimna zijos
direktonurrutapęs Ju oz as Shesoratlts em es1 zy gn1 pilnai gimnazijai įkurti. Į
pagal~~buv~ p~silcl_kta :'is t'.omenė . 1_937m. buv o sudaryta nauja švietimo
draugtJa, kurt atidar e pnvač1ą penktąJą, o sekančiais metais - ir šeštąją kla-
ses.1939 m. rudenį švietim o min is terija Kelmėje įsteigė Vlado Putvinskio
ginu,aziją, tiesa, dar be aštunt os klasės . Pirmuoju jos direktoriumi paskirtas
Kazimieras Am~razi ejus . 1940 m. bi rželio 9 d . įvyko iškilmingas gimnazijos
atidarymas, kuname dalyvavo ir Raseinių komendantas Liormana s, švieti-
mo ministerijos atstovas L.Vaitiekūnas, Kelmės savivaldybės nariai, moky-
tojai')').Pirmoji gimnazijo s laida išleis ta 1941 metais .
Kelmės progimnazij oje dirbo 8-10 mok y tojl\, jq tarp e buvo ir neetatinių

L.Giros "Už burtas kunigaikštis ", }.Gri-
Pirm as is Kražit 1 "Žiburio" niaus "Sąžinė", "Barbora ", "Pinigėliai",
gimnazijos direktorius prelata s
"Rū_~1.vainikas" ir kiti. Nuo 1927 m. gim-
Jurgis Galdika s (1883-1963) .
Krnži11istorijosmuziejus ~aztJOJ~ bu vo dfldt\ (vadovas mokyt o-
Jas Kalistas Šimkevičius) ir styginh1 in-
strumentų (vadovas Juozas Lėvanas) orkestrai.
Sporto būrelis (vadovai mokytojai K.Steikūnienė ir Vladislovas Bardaus-
~~s) kas °:'~i m~tai organizavo gimnazijos spar takiadas . Kas treji metai Kra-
~lt\ ~:f'ortmmka1 vykdavo į Šiaulit\ apygardos gimnazijt\ sporto olimpiadas
rr uzrmdavo deramas vietas.
J~u 19~9 m_-Ke~ėje ~o sumanymas steigti aukštesniąją mokyklą. 1920
~ - v 1eto_sinteligentai :f'n~ v_artot?jt~ bendrovės įkūrė Kelmės švietimo sky-
rių, kuno va ldybo s prrmminku ISrmko provizorit\ Bronit1 Bucevičit\. Val-
dyb?s rūp~s~iu Š:i e~o ministerija 1921 m. rugsėjo 19 d. Kelmėje atidarė 4
klas~q klasikinę VIdurmę mokyklą (progimnaziją), kurią išlaikė Kelmės var-
tot~Jl\ ben~rovė 1 ~- Vėliau švietimo skyrius persitvarkė į švietimo draugiją
(pne progtmnaz1ios ) ir rūpinosi visais mokyklos ūkiniais bei finansin iais
reikalais . Pir muoj~ Kelmės progi.J:nnazijos direktoriumi paskirtas filosofijos
daktaras Konstantinas Kumatauskas , Kara liaučiaus universiteto auklėtinis.
Pirm~siai~ met_ais mo~ykloje dirbo 6 mokytojai (iš j112 su aukštuoju moks-
lu); _L_mdv~a Žmdu lyte, ~~ozas ~fltauta s, kun. Pranas Bajerčius, Kazys Mi-
cev1č1u~, ~iktoras R~d~,? ~1us, Zigmas Petraviči11s. Pirmosiose trijose klasė·
s: m?k es174 moks_le~v1a1 Gtt tarp e 14 lenkq) . Progimnazija talpinosi l.apko -
v 1en ~s _n_a~ne Ras:m1ų ga~ėje. 1922 m. atidariu s kPtvirtąją klasę, moky klit
p er~~k_ele l buvusio ~~~'.es dvaro brnvoro pasl<1t,1. '1925 - 1929 m. progin1-
naz 1ia 1 vadovavo 81lisk1q dvaro sav ininka s, ntsa rgos kapitonas /\nlan,u,
. tikybos mokytojas (kapelionas) ir gydyt ojas. Daugelis turėjo vidurirtį pe-
dagoginiišsilavinimą, tik keli buvo baigę aukštąjį mokslą. 1929-1930 m . pro-
gimnazijojedirbo 10 mokytojų: 2 su auk štu oju , 6 su vidurin iu ir 2 su nebaig-
tu viduriniu išsilavinimu. Nuo 1937 m . mokyklai pe raugant į gimnaziją ir
atsidarius paralelinėms klasėms, mokytoją s kaičius padidėjo, pagerėjo ir jq
išsilavinimas.Keln1ės progimnazi joje įvairiu metu mokytojavo: Kauno uni-
versiteto teologijos - filosofijos fakult eto auklėtinė Judita Rimaitė - Mockie-
nė (1939m. dėstė lotym1 kalbą, geografiją, gamtą, istoriją, kūno kultūrą), to
paties universiteto humanita rinit\ mokslų fakulteto diplomantės Janina Žu-
rauskaitė (dėstė prancūzt\ kalbą) ir Angelė Vilutytė (dėstė lietuvi.t\ ir pran-
cūzt\ literatūros kursus) , Pet erburgo uni vers iteto fizikos - matematikos fa-
kultetoauklėtinis Kipras Ivanavičius, Pete rbur go Meno akademijos auklėti­
nis Zigmas Petravičius, Ch ark ovo univ ersit eto auklėtinis Jokūbas Baltru-
šaitis, Maskvos uni vers iteto diplomantas Ju ozas BiHautas , Saratovo univ er-
~itetobei Kijevo komercijos instituto studentas Antanas Beriozovas, rašyto -
1asJonas Šukys , kalbininkas Jurgis Talmanta s, dailininkas Jonas Svirskis ,
~oro dirigentas Jonas Viržonis , biologė Bogumila Masiulytė - Latkauskie-
ne_,Romanas Kačerauskas, kunigai Pranas Bajerčius, Vincas Kniukšta , Kazi -
nueras Telksnys , Paulius Jasinskis , Antanas Rinkevičius, Kazimi eras Šable -
vičius, rabina s Kalmanas Beinešovičius ir kiti 140 •
Progimnazijoje veikė keli dalykiniai būreliai, iš kurių aktyviausias buvo
mokytojos Angelės Vilutytės 1936 m . kovo 25 d. įkurtas literatų būrelis.
~uo 1937 m. pradžios jam vadovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokyto-
Jas J\ntanas Stabingis. Bftrelyje dalyvav o api e 40 jaunqjt\ literah.1. 1938-1939
?~slo metais jo valdybą sudarė: pirmininkė Stefa Baldauskaitė, vicep ir-
111
nunmkas Vladas Tama ša 11skas, sekretorė Emilija Stumbrytė, iždininka s An-
lilnas S,utorius ir reikah\ ved ėjas Robert as Gedv ilas . Buvo kelios sekcijos:

rb,

130 Vaclovas Rimkus
savo kCtrybos (vadovė - Janina Babrauskaitė), dramos (vadovė - Emilija
Stumbrytė) ir tautosakos (vadovas - Vytautas Butkus)
141
• · • La ra
Literatų bCtrelis leido daugiatiražinį, iliustruot~ _laik~aštė~ "~ vilgsnis i
gyvenimą" (vyriausioji redaktorė - ~tefa ~~lda\ _1ska;t~): Pirmas~ d'.~~-lio for-
mat o 16 puslapių mašinėle spausdinta s s10 la1krast eho numeris 1seio 1938
m. lapkričio 15 d. Iki okupacijo s išleisti 5 laikraštėlio numeriai. Čia buvo
išspausdinti Stefos Baldauskaitės eilėraščiai "Jaunatv ei" , "Žr.i0gui", "Vi\.
nius" ir kiti , apysaka "Pakelės berž elio pasipasakojimai", va saros įspūdžiai
"Prie putojančios Baltijos", Myk olo Jokubaičio eilės _"Ruduo", "Praeitis",
"Vasaros svajonės", M.Valeškaitės "Kadais ...", K.Kanč1ausko "Pasaka", "Va-
karas prie jt1ros", B.Kvietelaičio "Eik ramybėje", T.Žadeikytės novelė "Tė­
vo dalia" , L.Karpio vaizdelis "Rudens vėjui Ctžiant" ir kiti. Be to laikraštyje
buvo humoreskų, kupletq, mokyklos kronikos , literatOrinių straip sni11112•
Tautosakininkų sekcijos nariai užrašė per 1000 liaudies kflrybos pavyzdžhi
ir juo s perdavė Tautosakos archyvui. U ž tai Kelmės literatų būreliui buvo
p askirta 100 litų piniginė premi ja. Vad ovas Y.Butkus 1939 m. lapkričio l d.
dalyva vo respublikiniame taut osakininkq suvažiavime Kaune 143• Kelmiškiai
susirašinėjo ir dalijosi patirtimi su garsiu Zarast\ tautosakirl.inku J.Būga 144 •
Dramos sekcija surengė rašytojų Antano Baranausko , Adomo Jakšto mi-
nėjimus, pastatė mokytojo A.Stabingio parašytą dramą apie Nepriklauso-
mybės kovas , 1939 m. Vasario 16 suvaidino dramos vaizdelį "Prie Gedimi-
no pili es". Per Y.Kudirkos minėjimą litera tai pastatė pačit1 sukurtą 3 veiks-
mq scenos vaizdelį su menin e programa lankėsi Tauragėje.
Savos kūrybos sekcija susirirlkimuose skaitė referatus, aptarirlėjo savo
sukurtus eilėraščius, apsakymus, nov eles, rengė literatOrin ius vakams. 1939
m. literatūros vakare savo kūrybos eilėraščius skaitė S.Baldauskaitė ir M.Jo-
kubaitis , noveles - E.Stumbrytė ir R.Gedvilas. Šiame vakare savo kūrybą
skaitė Šiaulių berniukų gimnazijos atstovai , skaitovai padeklamavo žino-
mų poe tų eilių, saviveik lininka i padainavo, paskambirlo kauklėmis, gitara,
pagrojo smuiku . 1939 m. rudenį Kelmės literatai dalyvavo žemaitijos moks-
leiviq vakare Švėkšnoje. 1940 m. vasario 20 d . būrelio susirinkime nagrinėta
valstybinės premijos laureato Bernardo Brazdžionio kūryba.
1938-1939 mokslo metų pradžioj e įvyko "Antikos" būrelio steigiamas!S
sus irinkimas , išrinkta valdyba: Benjamina s Kvietelaitis (pirmininkad ), Jo-
na s Jurgaitis (vicepirmininkas) , Jadvyga Jankauskaitė (generalinė sekre! 0 •
rė) ir Stasys Ugianskis (kasininkas). Būrelį globojo lotynų kalbos moky t?Ja~
Domininkas Petrauskas, jame dalyvavo iki 62 n ariq. Būrelio nariai sieke
pa žinti senovės pasaulį, literatūrą, meną, geriau išmokti lolym1 kalbą, su-
darinėjo lietuvit\ - lotym1 kalbq žodyną. Kelmės lo tyni stai susirašinėjo 811
Italijos , Čekoslovakijos, Vengrijos, JAV panašios krypti es moksl eivi11hlin :·
liais. "A ntika" leido pirmą Lietuvoje laikraš tėlj loly nq kalba "Soliati11m,111_1•
mi " ("Sielos paguoda"), kuri o pirm as num eris išėjo 1938 m. gruodžio nw·
Laisvoje Lietuvoje 131
. . redagavo Vytautas Butkus, o sekančius tris - Be~jaminas _K:'ie~~l~i-
J\e5l·JI.ik s•tėlis buvo sąsiuvinio formato , 36-40 puslapių, daug1atirazm1 s,
115 ·
t s Jame buvo atspausdintas Lietuvos ·
himno ·
vertimas l· lotynq k al -
iliu~~~:k~ eilėraštis "Pastačiau ~amin~lą ..." (su ver~~u į lietuvit \ ~albą),
b~, "Elegija" (į lietuviq kalbą išverte S.Balda uska ite) , studentų himna s
T,~:t:~eamus igitur ...", J.Jankauskaitės ir B.Kvietelaičio kraštotyrini o pobū-
. . "K lm "". kt M.5
Jžio slra1psrus e e ir : : . .. . . - . . . - . . .
l936 m. buvo įsteigtas rel~gm10 aukleJ~os1 b\1r~lis . J! įk~re rr Ja~ vado -
kapelionas kun. Ka:1.inueras Šablevic ius. Vehau burelį globojo kape-
vavo kun. Juozas Mikalčius, o nuo 19:;8 r
m. - k ape lionas k un. K azmu· ·eras
liona S
Statkevičius. Būrelio valdybą su~arė:_ v_ aclo:'a~ Tam_osau~
v
t1:'rrun~
.
k ( · · · k )
v~_s a_s,
Al<l ona Siparytė, Teodo ra žade1kyte rr Kristina D1Cha~~c1~~e . Reli~lilll1-
kai savo susirirlkimuose skaitė paskait as, _referatus , ra~melius, reng e eks-
kursijas,organizavo švent es. Jie aplankė Šiluvą~ _Tytuvenus, 1938 ~- ge? ~-
žės mėn. dalyvavo religininkq kongr ese Ta urag eJe. K?~grese ~ ~lmes re~?1-
ninkaiparodė pačiq sukurtą vaidirlimą, S.Baldauska1te paskai te s~:o e~q,
I.Vilijošytė ir 13.Pociūtė pad eklamavo eilėrašči_q 1 ~7 • 193~ m . ~ odz10 me~.,
paminėdamas krikščionybės įve~im~ Lietu~ ?Je 550-ąs~a-~ ~e~es , Kelmes
religinio auklėjimosi būrelis šauliq kino saleJe surenge ISkilrningą vakarą.
Apie krikščionybės reikšmę Lie tuvai kalbėj~ K~~ės klebo nas ~tanas Vy-
Luvis,mokytojai A.Stabingis , D.Petrauskas rr kiti. Vakare suvaidint~ A.Š~e-
žausko 6 veiksmt\ pjesė "Kryžius ant Perkūno kalno ". 1939 m . vasano ~ en.
Kelmės religirlinkq bcrrelis surengė gedulirlgą minėj~ vasario 12 d . nuru-
siu popiežiaus Pijaus XI garbei. Minėjimą pradėjo kapelionas kun. K.Statke-
vičius. S.Baldauskaitė skaitė referatą "Pijui XI ir auklėjimas", V.Tamašau s-
kas - "Pijaus XI darbai Lietuvai" , R.Gedv ilas - "Pijus XI ir_i~ ~sm_enyb~''.·
S.Baldauskaitė perskaitė savo eilėraštį "Pijuo XI mirus" , relig inink es _I.Vil_1-
jošytė, B.Pociūtė ir E.Mockutė pad eklamavo eilėrašči~, 0?~a~ pa?1edvoJ _o
giesmiq148• Religirlio auklėjimosi būrelis išleido 6 daug1atira~U110l~r ~t: -
lio "Kelmės atžalynas " num erius . Ji redagavo Roberta s Gedvilas. Laikrast e-
lyjebuvo S.Baldauskaitės eilėraštis "Rude~į" bei :a~~ys "Did?'~,is ~ara~~u~'::
A.Ralio rašinys "Moterystė ir auklėjimas , E.Čyz~ 1tes _novele Bazny c10Je
. ir kl. Laikraštėlyje atsispirldėjo religirlinkų būrelio veikla, buv o esp er~t ?
kalbos kampelis , klausimq ir atsakymq skiltis, kupletų, humoreską Le1d1-
nėlis - sąsiuvinio format o, 32 puslapit\ , iliustruotas 1 • _
49
• • .
Mokykloje veikė ir prancūzq kalb os bei literaturo ~ ~u~elis, kuq globoy:>
mokytoja Janina Žurauskaitė. Jame dalyvavo 25 moksle1v1~. 19~7-1_938mo~-
lo metais šio bnr elio susirinkimu ose perskaityti 5 pranesuna1 apt e Pran cu-
zijos istoriją, kultūrą, literatnrą, santykiu s su Lietuv~ 150 • • .
1vairiu metu moky kloje buvo gamtininkq (?lobėJ~ ~ok y toia Bogu_nu_Ia
Latkauskienė), is to rikt\ (globėja J udila Mockiene), vo~ em1 ~alb os__n ~y let<:> Jl ~
bnreliai, fizinio lavinimo kuopa. Nuo 1923 mett1Kelmes progmmaz1JOJeveike
l,
l 132 Vaclovas Rimkus
atei tininkq ir skautq organizacijos. 1931 m. skautai s usiskirs tė į 2 drau
ves: "Bi~~~ės" (globė)a O.Li~-:~ienė, vėl.iau .- B.!<opliauskailė) ir dr. Jog;~
Basanaviciaus (glob ojo J.Gra1c1unas, J.Sv1rsk1s, L1lvmas). 1934 m. jq orga .
zacijoje dalyvavo 63% moksleivių. 1940 m. birž elio l d. Kelmės pušyne/':
ko įspūdinga skauh.1 gegužinė 151 • Y 32. Skau dvi lė / / Lietuva. 1919. Kovo 2 .
Paskutiniaisiais nepriklausomybės metais mokykloje veikė moksleivi
šaulių būriai. 1939 m. rugsėjo 23 d. įsisteigė mokytojos J.Mockienės vad; ~
vaujamas mergaičitl šau liq bftry s, kuri ame bu vo apie 30 gimnazisčiq . Kiek
vėliau įkurtam berniukų šaulit\ būriui adovavo atsr1rgos jaun esnysis leite-
nantas mokytoja s Jonas Rusas 152•
Šiame straipsnyj e daugiau dėmesio skyria u tautin ei mokyklai. Kiti kul-
tūrinio gyvenimo epiz odai atsispindės rašiniuose apie Kelmės krašto mies-
tus ir miestelius.
Išna šos:
1. Puzin as J. Šiaulių miestas. Šiau liai. 19:10. P.48.
2. Rimkus V. ž.alpių jaunimicčia i // l3iči ulis. 1989. Rugpjūčio 7.
3. 13udinas D. Vėtros Žemaičiuose. V., 1959. P.177 .
4. Kelmė// Darbo balsas.1918. G ruodž io 31; l .ietuvus sa viva ldyb,;,s '1918-1928111.K., 1928.
P.49.
5. Žalpiai // Lietuvos ūkininkas.1918 . N r.3. P.::l6; Rimku s V. Iš Žalpių isto rija~// Kultū•
ros barai . 1972. Nr.12 . P.47 .
6. Mokyklos statymo vargai // Lietuvos ūkininkas. 1919. Lapkričio 8.
7. Lietuvos savivaldybės ... P.36.
8. Kražiai // Darbo balsas. 1918. G ruodž io 20;
Rimku s V. Pirm os ios saviva ldybės Kražiuose // Kra žilĮ aid a i. 1995. Nr .53. P.8.
9. Užventis// Da rbo balsas . 1918. G ruod ž io 20; Valsčiaus kalend ori us ·19:11 metams. K.,
1930. P.43.
10. Stanisl ovas Jankauskas / / Lietuvi.škoji encikl o ped ija. K., 1944. T.10. Sk. 407-408.
11. Paždagis J. Pirmieji daigai //Ko mun izmo žvaigžd ė (Užventis ). 1958. Gruodž io 6.
12. Vinco Alūzo, g. 1895 m ., at siminim ai.
13. Šiaulių apskrities archyva s (toliau • ŠA). F.1. ll.31. L.l.
14. Jono lvošk cs, g .1884 m. , atsiminimai .
15. Keblaitis A . Karo valdininkas Petras Ruzga s / / Karys . 1938. Nr .34. P.961.
16. Kelmė// Lietuvos ūki ninkas. 1919. Geg užės .Į_
17. LVA. F.862. Ap .1. U.19. L.222.
18. Skaudvilė // Kvikly s U. Mūsų Lietuva . V., 1991. T.4. P.167.
19. Lietuvos savivaldybės ... P .47.
20. Kondrnta s M. Dubysa. V., 1961. P .22.
21. Čilvinaitė M. Didžiojo karo varga i Šau kėnų apylinkėje // Karo ar chyv as. ·1937_T.8.
P.202.
22. Simonavičius V. Spa lio revoliucijos atgar siai Kolainiuose / / Kom ltni stinis žo dis . 1967.
Birželio 10.
23. Visma nta s P. Kaip adatą pakeičiau šautuvu / Tiesa. 1966. Birže lio 1.
24. Rimkus V. Kelmė // Komunistinis žo dis . 1968. Spal io ·19_
25. Čilvinaitė M. Didž iojo karo va rgai ... P.203.
26. Marijon os Šmiticnės, g. 1888 m ., atsimi nimai .
Laisvoje Lietuvoje 133
7_čilvin a i tė M. Did ~.iojo karo va rgai. .. P .205 .
2
ZH- Kurtuvėnai // Lietu va . 1919 . Kovo 12; Vinc o Alūzo, g. 1895 m ., atsiminimai .
29, Himkus V. Užve nti s// Kom unistinis žodis . 1968. Sp ali o 12.
3o. Kelmė// Liet uv os flkininkas . 1919 . Gegužės 4 .
?,1. Rimkus V. Ke lm ė// Komunis t inis žod is. 1968. Spalio 19 .
33, !lubinas D. Vargo mokykla (m aš inr ašt is) . V., 1974. P.35 .
?,4. Makrickas K. Tytuv ėnai/ / Lietuva . 1927 . Rugpjūčio 11.
35_čaplinskas J. Gyv eni ma s mig lose . K., 1933. P.93; Rimkus V. Berm o ntininkai / / Komu-
iistinis žodis. 1984. uipkričio 17.
'.\6. Šaukėnai // Liet uva . 1419 . Rugsėjo 18.
1
37_Čilv inaitė M. Didžiojo ka ro vargai. .. P .200.
38. Čaplinskas J. Gyve n imas migl ose ... P .91 .
39_Vokiečia i berm ontininkai areštavo ... // Da rbas . 1919. Lapkričio 30; Eidintas A. Kokar-
da ant marod ierių kepurės / / Švyturys. 1983 . Nr.2 . P.l 9.
.JO.Kibgirio folvar ke ... // Lie tuvo s ūkininkas . 1919. Rugpjūčio 17.
41. Tiškus 13.Šaukėnų pradinės m okyk los kronika (mašinraš tis ) . Šiau lia i. 1966. P.8; Tiškus
IJ. Ša ukėnų pradžios mokrklos chron ika // Lie tu vos m okykl a. 1925. N r72 . P.64 .
42. Vokiečių tero ras Zemai tijoj e / / Liet u vos ūkininkas. 1919. Gruodžio 13; Berm ontin in-
kai Kelmėje// Šiaulių ži ni os . 1934. G ru odžio 16.
43. Pakraža nt is// Lietuva . 1920. Sa usio 28 .
44. Matu sas J. Partizanų kovos su berm ontininkais // Karo ar chyv as. 1939. T.11. P. 292,
293,391.
45.Janušas A. Užvenčio partizanų kovos tėviškės la uk uose // Tri m itas. 1939. N r.25. P.596-
599.
46. Ten pat.
47. Čilvinaitė M. Didžiojo karo varga i ... P.201.
48. 7.alpiai // Kviklys 13.Mftsų Lietuva . Bostonas - Čikaga. 1968 . T.4. P.511.
49. Iš šaulių darbuotės// Liet uvos ūkininkas. 1919. Gruodž io 13; Šaulių kova s u v o kie·
čia is plėšikais // Lietuva. 1919 . G ru od žio 19.
50. Skaudvilės sky riaus gyve n imas // Trimi tas . 1920. Nr.12. P .11; Rimkus V. Stulgių kan -
kiniai // Bič iu l is. 1991. Sausio 5 .
5 1. Makr ickis K. Tytuvėnai / / Liet uva. 1927. Rugpjūčio 11.
52. Kelmė// Da rbas . 1919. G ruodž io 24.
53. 5 D.L.K. K~stučio pulkas // Lietuv os aidas . 1935. Biri.elio 28.
54. l'imia sis nepr iklaus o mos Lietu vos dešim tm etis. K., 1990. l'.164 .
55. Valsčiaus kalend o riu s 1931 metam s. Kaunas. 1930. P .50.
56. Juozo Picžo, g. 1917 m ., lg na so Kučinsko, g.1907 m., ir kitų atsimi n imai.
57. Kviklys 13.Mūsų Lietuva. V., 1991. P.171 -172.
58. Ty tuvėna i// Lietuva . 1919. Liepos 1.
59. Čilvinaitė M. Didžiojo karo vargai Ša ukėnų apylinkėje ... P.202.
60. Stasys Šveikau skas ... // Žemaiči ų pr ie telios . 1940. l3alandž io 12.
61. Kairys V. Tėv u d id1.iava us i // Kra:iių aidai . 1989. Nr.12. P.2-3.
62. Kražiai // Lietu va. 1920. Spali 30.
63. Vaiguv os ša uli ų būrio savano ris kūrėjas / / Trimita s. 1934. N r.30. P.602 .
64. Valentinas S. Gyve nt ojai ša uk iasi mums Dievo pa galbos.· Ruscckas P. Savanorių žy-
giai. V., 1991. T.l. l'.159.
65. ~e pas (Čepa uskas) Albinas / / Lietu vi11enciklop edija . Bostonas . 1969. T.36. P.160 .
66. Zem ės ūkio mini ste ris Sta sys Putvinsk is / / Did ysi s Lietuvos kalend orius 1936 me -
tams. K., 19:15. P.83.
67. Klikna Mata s // Lietuvių enciklop edija . Uostonas . 1957. T .12. P.117.
68. Čilvinaitė M. Didžiojo karo vargai Šaukėnų apylinkėje ... P .201.
l
134 Vaclovas Rimkus
Laisvoj e Lietuvoje 135
69. Ten pat. P.204 .
70. Rimkus V. Visas gyvenimas - tarnyba Lietuvai // Kardas . "1994. Nr.1-2. l' .7. . Tt•n pat; Selmo rinkimų , jvykusių 1926 .V.12-13 rez ultatai / / Raseinių balsa s. 1926 .
71. Tiškus O. Š~uk~n\\ pr~džios mok~k\os chr~mik~ / / l ,ictuvo _~mokykla. 1925. Nr.2. p 114
72. Aukos vynaus1am Lietuvos gymmo kom1tetm Xll.23 / / l ,1t:>tuva. 1921. Vasario ::i·67- c;cguf.ės 111 . . .
73. Musteikis Jurgis // Lietuvi\\ encik lopedija . Bos tonas . T.l 9. P.42!>-426.
2
·· 1JS. Seimo atstovai / / Rytas . 1926 . Geg u žes 22.
!16. Juos rinkime i Seimą // Mūsų kraštas. 1936 . Birž elio 5.
74. Keblaitis A . Karo valdininkas Petra s Ruzgas / / Karys . 1938. Nr .34 . P.961. ]l7 . "Ralio kalba seime ... "// Sargyba . 1925 . Nr.25 . P.5.
75. Ruseckas P. Savanorių žygiai . V ., 1991. T.l. P.321 -3 49. JJR. Mitingas // Lietuvos žinios. 1926. Spalio 8.
76. Kelmė / l Lietuvos ūkininkas. 1920. Nr.5 . 1'5 . ]19. 1.VA. P.391. Ap.3 . 0 .2S12 . 1..1-51.
77. LVA. F. 379. Ap .2 . 8.531. L.36. 120. Mu1.icjus ir sa lė// l ,ictuvos aidas . 1938. Lapkričio 5.
78. LVA. F.379. Ap.O.S:H. L.30. 121.Junkilai // Naujosios ~iaulit\ naujienos // 1927. Kovo 20.
79. Ten pal. L.37-38. 122.Bcinoravos pradim"s mokyklos kronika (nuorašas). P.4.
80. LVA. F.862. Ap.l. B.20. L.330. ]2:1. "Sau lutė" Krafo1os e / / XX am:l.ius. 1940 . Gegužės l.:.
81. Rimkus V. Valstiečių atstovas// Komunistinis žodis. ·1979, Vasar io 24. 124. Šaukėnai //Žemaičių priet clius . 1934. Birl e \io 10.
82. LVA. F.862. Ap.1. B.20. L.483. 125. Sporto ir diintJ šventė // Ūkininko patarėjas. 1940. Nr .12.
83. Šiaulių miesto valstybinis archyvas (toliau ŠMVA). F.1. B.25. L.l . 126. flcinorav os pradinės mokyklo!> kronika (nu orašas). 1965. P.14.
84. LVA. F.862. Ap.1. B.20. L.116. 127. m.erskis V. Ekskursas i vaikyst1; // Kražių aidai. 1989 . Nr .6. P.2.
85. Valstiečių sąjungos kuopos metinis susirinkimas / / Liet uvos ūkininkas . 1922. Nr.3. 12R. Rimkus V. Keliasi šviesą// Ko munistinis žodis . 1966. Kovo 22.
P.4. 129 Rimkus V. Kražių liaudies universitetas // Kra ž iai . V.-K. 1993. P.130-134.
86. šaukėnai // Darbi ninkas . 1920. N r.19. P. 130.Rimkus V. Liaudies universitetai // Bičiulis . 1991. Spalio 30.
87. Valsčiaus tarybo s rinkiniai // Lie tuvos ūkininkas . 1921 . Nr.49 . l' .8. 131.Rimkus V. Žiemos mokyklos // Kom unistinis žodis. 1975. Rugpjūčio 2.
88. Papildomų valsčių ir miestų Tarybų narių rinkimų dienų paskelbimas // l ,ietuva.1922 . 132. Rimkus V. Ganyprovos žemės ūkio mokykla / / Komunistinis žodis. 1980. l:lalandžio
Vasario 28. 12.
89. Vaiguvos valsčiaus taryba išrinkta // Lietuvos žinios . 1922 . G egužt .-s 30. 133. Rimkus V. Kražių "Žib uri o" gimnazi ja // Kražiai. V.-K. 1993. P.114-124.
90. Savivaldybių rinkimų rezultatai Šiaulių mieste ir apskrityje // Lietuva. 1924. l,apkri- 134. LVA. F.391. A? ,2- B.719. L.62a.
čio 20. 135. Kražiai / / Ateitis. 1929. N r.4. l' .202.
91. ŠMVA . F.1. B.517. L.33-35. 136.Rimkus V. Kraž;ų skautai/ / Kražių aidai . 1989. Nr 5. P.2.
92. LVA. F.862. Ap.1. 0.1099. L.142. 137.Rimkus V. Jaunali etuviai //Bičiulis. 1991. Liepos 24.
93. ŠMVA. F.1. 8.528. L.38., 138. Rimkus V. Šviesos židinys// Komunistinis žodis. 1981. Rugsėjo 15.
94. Ten pat. L.40, 25. 139. Rimkus V. Šviesos židinys // Komunistinis žodis. 1981. Rugsėjo 19; Švies ioji Žemai -
95. Ten pat. B.512. L.49-51. tija / / M ūsų laikra štis. 1940. 8ir2elio 20.
96. Ten pat . L.54, 63. 140. Rimkus V. Kelmės rajono enciklopedija (rankraštis).
97. Savivaldybi\\ rinkimų rezultatai l{aseinių apskrityje// Lietuva. 1924. Lapkričio 19. 141. Būrelių apžvalga// Žv ilgsnis i gyvenimą (Kelmės progimnazija). 1938. Lapkričio 15.
98. Ten pat. 142. Rimkus V. "Žvilgsnis i gyvenimą"// Komunistin is žodis. 1971. Rugpjūčio 21.
99. LVA. F.862. Ap.1. 8 .1098. L.11-15. 143. Kelmė // Ateitis . 1939-1940. Nr.4 . P.16 .
100. Užvenčio valsčiaus savivaldybės ... // Šiaulių nauji enos. 1925. Sausio 2. 144. Prie literatūrininkų ... // Ateitis . 1939-40. Nr .4.
101. LVA. F.862. Ap.2827. L.510. 145. Rimkus V. "Solati um animi " // Bičiulis . 1990. Rugsėjo 19.
102. Rinkimai Čekiškėj irŠaukėnuos // Lietuva. 1920. Oalund ž io 21. 146. Būrelių apžvalga //Žv ilgsnis i gyvenimą. 1938. Lapkričio 15.
103. Vyriausybės žinios. 1920. Gegužės 16. 147. Didelis religininkų kongresas // Atei tis. 1939-1949. P.833-834.
104. Rinkimų Šiaulių - Panevėžio apygardos kandidatų sąrašas// Lietuva . 1922. Rugsėjo 148.Š.m. vasario mėn. 12 d .. .. // Ateities spinduliai. 1938-1939. Nr .7. P.215.
29. 149. Rimkus V. " Kelmės atžalynas "// Uičiulis. 1990. Spalio 20.
105. Rinkimai provincijoje // Lietuva . 1922. Spalio 20. 150. LVA. F.391. Ap.2 . B.255.<; . IA .; Būrelių apžvalga // Žvi lgn is i gyvenimą. 1938. Rugsė­
106. Seimo narių sąrašas // Vyriausylx>s ~.inios. 1922. Lapkričio 9. jo 15.
107 . Ge rb. studento p . Mickaus paskaita // Šiaulių nauji enos . 1926. Gegužės 9. 151.Ščcponavičius A. Kelmės skautai // Bičiulis. 1994. Liepos 27.
108. Šaukėnai/ / Šiaulių naujien os. 1926. Balandžio 2!>. 152. Rimkus V. Jonas Rusas// Bičiulis. 1991. Kovo 6.
109. Šaukėnai // Šiaulietis. 1926. Gegužės 8.
110. Kražiai/ / Šiaulių naujienos.1926 . Gegužės 9.
111. Šaukėnai / / Lietuvos žinios. 1926. Gegužės 11.
112. Seimo rinkimų, įvykusių 1926.V.12-12 d.d. rez ultatai // Raseinių balsas . 1926. Kovo
18.
113. Trečiojo Seimo rinkimų rezu ltatai Šiau lių apskrities va ls~iuose // Šiaul ill nauji enos.
1926. Cegužė.-s 16.

L
r
Vaclovas Rimkus
Pirmoji sovietinė okupacija
Pra~idė~ęs karas sukrėtė_fa~_rop~. Strateginiu požiūriu svarbios Pabaltijo
valstyb~s taip pat tapo Vo~:hJOS 1.r_~~RS ~alybt) objektu. ~iq totalitariniti
valstybių 1939 m. sutartys 1r JŲ slaptieJl papildonu protokolai nulėmė Lietu-
vos likimą. Rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta SSRS - Vokietijos Draugystės ir
sienų sutartis, pagal kurios slaptą protokolą Vokietija p erleido Lietuvą į SSRS
įtakos sferą. Taip buvo parengta dirva naujai okupacijai. Prie Lietuvos sienų
pradėta telkti Raudonosios armijos daliniai. Po 1940 m . birželio 14 d. SSRS
ultimatumo buvo aišku, kad valstybei gręsia pražfttis. Lietuvos kariuomenė
nesirengė kovai. Birželio 15 d. vakarą Respublikos prezidentas A.Smetona
perėjo Vokietijos sieną. Birželio 15 d. į Lietuvą jžengė okupacinė kariuome-
nė: 7 šaulių divizijos , 2 kavalerijos divizijos , 4 tankt\ brigados -viso 150 tūkst.
karit\. "Abi totalitarinės valstybės nuo tol jau nebepaleido iš savo rankt\ nė
mažiausios Lietuvos teritorijos dalies ir pakaitomis vykdė komunizmo bei
nacizmo ideologijomis pagrįstą genocido politiką" 1•
Raudonosios armijos daliniai jau birželio 16 dieną sunkvežimiais judėjo
ir pro Kelmę: nuo Šiaulių Tamagės kryptimi ir pro Šaukėnus Šiaulit\ - Telšit\
kryptimi Trumpam poilsiui apsistojusius raudonarmiečius prie Beržėm1 miš-
ko_apstojo smalsuolių būrelis. Kareiviai atrodė varganai: sudulkėję ir supra-
kaitavę, nublukusiomis palaidinėmis. Žmonės bandė užmegzti pokalbį, bet
jie mažai kalbėjo, buvo įtarūs. Kiti ilsėjosi suvirtę į griovį. Pasigirdo armoni-
kos garsai, vakare gyventojams nemokamai rodė kino filmą. Kelmėje komu-
nistai pogrindininkai su" darbo liaudimi" garbingai sutiko pražygiuojančius
raudonanniečius. Jie stadione su kariais surengė mitingą. Pasibaigus mitin·
gui , kar eiviai koncertavo 2 •
Komunistinė spauda stengėsi parodyti tariamai didelį lietuvių liaudies
entuz~azmą ir džiaugsmą dėl "išvadavimo" iš dvarininkų ir kapitalistq jun ·
go . JoJe buv o gausu korespondencijt\ ir reportažq ir iš mCtsq rajono kaimtJ ir
miestelią Antai "Tiesa" rašė, kad Šaukėnt\ valsčiaus Lukšiq kaimo valstietis
Jonas ~alčiūna~ .par~~kęs: ''.... ~a~dono/i_armija - mūsq n;iujojo, laimin gojo
gyv enimo tal.kminke ir skatmtoJa 1ženge l mfts q krnšlą k.1ip išlaisvi nlojq ar-
mija!" (1940 m . spa lio 18 d.).
l
Pirmoji sovietinė okupaci ja
Birželio 25 d. formaliai legalizav us negausią komunistų partiją, ir pr o-
vincijojepradėta kurti "darbo žmonit\" va ldžia, rengti mitingus tariamai "liau-
dies valiai" reikšti. Paskelbus rinkimus į "Lia udi es" seimą, mitingu ose buvo
reiškiamos padėkos "d raugui Stalinui už išvadavimą", rezoliu cijose prisie-
kiama ištikimybė komunistų partijai. Liepos pradžioje "džiaugsmo " mitin -
gą Šaukėnuose suorganizavo Ivanas Skačiokas bei Ignas Lavickas. Miting e
kalbėjo raudonarmiečių karininka s, dalyvavo daug Lygšilio, Dubėnų, Leo-
nuvkos ir kitų kaimt\ nisą Jie šaukė "U ra!" , plojo kalbėtojui, burnojo dvari-
ninkus ir buožes. Miestelis skendėjo raudonose vėliavose, plakatuose, ku-
riuose buvo išjuokiami Nepriklausomos Lietuvos vadovai 3 • Užventyje po-
grindininkas Juozas Grikštas mitingo metu kalbėjo:" ... Nuo šiandien mes -
savo krašto šeimininkai, o tuos, kuri e čiulpė mūsų kraują ir prakaitą, išmesi-
me i istorijos šiukšlyną! " Jo bendraminčiai plojo ir šaukė: "Šalin dvarininkus
Smilgevičit\, Liseckį! Šalin buožes Čepauską Janušą! " 4 • Liepos 8 d. Kražių
prekyvietėje įvykusiame mitinge buvo priimta rezoliucija, kurioje, be kita
ko, sakoma: "Mes, Kražių mi es telio ir apylinkės Laisvos Lietuvos visi dori
piliečiai ir pilietės, patriotai ir patriotės, nepriklausomai nuo visuomeninės
padėties, tautybės ir tikybos , pasižadame eiti prie rinkimų vieningomis su-
glaustomis eilė~. ir b_~u~ti tik ~ž tuos kandidatus , kurie yra pasiryžę ir
sugeba nuosekliai ir gnezta1 kovoti už reikalavimus , kurie atitinka Lietuvos
darbo žmonių reikalus ir vienbalsiai pritaria Lietuvos darbo liaudies sąjun­
gos rinkiminei platformai". Rezoliuciją pasirašė Vladas Radavičius, G.Kirst-
neris, P.Strelkauskas 5, Tokie mitingai buvo suorganizuoti ir Kelmėje, Tytu-
vėnuose. Nemaža dalis mitingų dalyvių buvo paprasti smalsuoliai arba žmo-
nės, patikėję sovietine propaganda , kuri aiškino apie žemės ūkio mokesčių
bei skolų panaikinimą, nemokamą žemės paskyrimą tiems, kurie ją dirba:
kumečiams, bernams, samdiniams , mažažemiams . Po rinkiminių mitingų
su šūkiais "Visi dvarai liaudžiai!" , "Tegyvuoja liaudies seimas!" ir de monst -
racijq liepos 14-15 d.d. vyko rinkimai į "Liaudies" seimą. Rinkimai vyko
formaliai, žmonių dalyvavo negausiai , bet visur buvo paskelbti beveik šim-
taprocentiniai rezultatai . Tarp išrinktųjų buvo ir užventiškis Domas Rocius 6 •
Seimui~epos 21 d . priėmus nutarimą įsijungti į broliškų Sovietų Sąjungos
tauh1šeuną, Kaune buvo suorganizuotas visos Lietuvos "darbo žmonių"
~inis mitingas , kuris vienbalsiai pritarė šiam nutarimui. Mitinge dalyva-
vo ir Kelmės valsčiaus delegacija , kurią sudarė Eugenija Bielskytė, Povilas
A~~onavičius, Vladas Nartautas , Juozas Stragauskas , Jonas Bielskis , P.Pet-
r~ihs, Digrevičienė, Karpavičius 7 • Nauja mitingų banga nuvilnijo po rugpjū­
~•o3 d., Lietuvą priėmus į SSRS sudėtį. Rugpjūčio pradžioje raudonarmiečių
Įgula_ ka~tu su Tytuvėnt\ visuomen e susirinkę į "padėkos" mitingą priėmė
~.e.~~huc11~,kurioje sakoma: " ... Džiaugiamės ir dėkojame TSRS Aukščiausia­
)iu aryba1,kad ji patenkino Lietuvos liaudies vyriausybės prašymą priimti
 Pirmoji sovietinė okupacija 139

------
138 Vaclovas Rimkus

Lietuvą į TSRS respublikų šeimą. Trokštame, kad per amžiu kl .

vos irkitų TSRS tautų draugystė, nuoširdus bendradarbi:v · este~\ lietu.
trūkstami ryšiai ... Tegyvuoja TSRSvyriausioji taryba " s_Lietu tmas ~ nenu.
į TSRS "šeimą" sveikino ir jungtinis Kelmės prekybos , amatųv?s pnėrniiną
susirinkimas 9• , ir tarnautojų
Senieji teisėtai išrinkti valsčių, seniūnijų vadovai buvo pak • .
nistais ar prijaučiančiais soviett\ valdžiai žmonėmis. Jiems vado e1Stikom~-
. 1sv• uk . VKP(b) . . vavo apskn
tyse rr va ouose s urti partiniai komit etai. Kelmės vals V• •

to~g~ dirb o pog~d~as P.~etraitis '. va_Is~iaus vykdomojo ko~;~~p::

mininku- Jonas Bielskis, profsąiungų prrrrumnku- Stragauskas mili' .. P_
Yinink' p il A bank . , ClJOSvu-
ų rr krautuvių komisaru - v N t
• v•
s u - ov as rmonav1 c1us,
'k k · · ar autas
linų f ab n o onusaru - Druktenis , pieninės - Dagys , malūnų - Butk · '
nit\ ir dirbtuvių - Karpavičius, kooperatyvo - Sruogis, elektrinės _ uB sa, \m~
kas b
. , a m~ųts · · dirb ·
~vių - Karpavičius • Į Kražius atvykęs Raseinių apskri-
10 ravy
ti~s ~oz:nurustt\ partiJOSsekretorius Stasys Filipavičius vykdomojo komiteto
p~mininku ~~kyrė l_aisv~ Povilą Visman~ą, valsčiaus partorgu- Leoną
Michelber~ą . ~a~e~ų valsoaus partorgu dirb o lvanas Skačiovas (Skač­
kus ), kormtet o pirmininku - Kazys Sutkus , Užvenčio valsčiaus partorgas bu-
vo Antanas Juozapavičius, pirmininkas - Aleksas Jašinskas ir t.t.
. Vietoje poli cijos buvo sudaryta "liaudies" milicija. Kelmėje milic!jos bū­ Jonas Rusas
:3:0vadas bu vo V.Nartautas , rmlicininkai -Chaimas Kaganovičius, J.Cekavi- (1909-1943),
o_us, P .Račkauskas, Kvietkauskas, Trepenskis, Galibrodskis , Kanovičius, Put- Kelmės mokytojas,
~k~ , Butku s, Baravykas, Apočkinas, Šimkus, Bralauskas , Rudaitis , bro- jaunalietuvis,
šaulys
liai ~eckauskiai ir kiti 12• Užv entyje milicijoje dirbo Povilas Šimkus , Pranas ( Raseiniai,
Pocius , Feliksas Šaltys , Vaiguvoje - Mykolas Svietkauskas Kražiuose - 1940ni . balandžio 11 d.
L.Daukša 13• '
D. Zolono nuotrauka)
Pag~ liep os 22 d. "Liaudi es" seimo priimtą deklaraciją žemė buvo pa-
ske~t~ liaudi es, t.y. valstybės nuosavybe . Seimas nutarė žemės savininkams tiesfondo, t.y. 8600 ha žemės, atimtos~ 230 savininkų_ (Kelmės ~ 1:1ž~vskai-
p a~ti 30 ~a, o likusią žemę paimti į valstybės fondą ir išdalinti bežemiams, čit\, Naudvario Mackaus , Padubysio , Zalpių dvarų, kitų stam?itĮ ukiq ). Pa-
ma~~ erruams, steigti valstybinius ūkius, mašinų traktorių stotis (MTS) bei duota apie 800 prašymt1 žemei gauti. Žemė išdalinta sklyp~lS po 8-16 ~-a.
žemės matavimo darbus valsčiuje vykdė matininkas Pavylius • Į K__raz
14
masmų- arklių nuomojimo punktus (MANP). Kiekviename valsčiuje buvo
n\
sudarytos žemės ūkio komisij os iš pirmininko ir dviejų - keturių narių. Kel- valsčiaus žemės fondą paimta api e 2000 h a iš 200 ūkią_ G_auta_2000 p~as~tĮ
mės y~ls. žerr:ės ūki~ ~omisijo s pirmininku buvo paskirtas Juozas Bielskis iš žemei, patenkinta - 1000. Jei tikėtume šia sovietine statistika tūkst~~ bez~-
~urs1ukų kauno (veliau - Jonas Šilėnas), nariais - Steponas Paulauskas (Va- ~t\ ir mažažemių vidutiniškai gavo po l ha žemės. Kr~itĮ valscmJe ~atl-
~~nų k\ K~y s G_erulis (Paprūdžių k.), Vaclovas Buivydas (Kelmė). Užven- ~mku dirbo V.Satas, vėliau - Antanas Jonikas. Iki gruod žio 25 d. b~i_vo isda -
cio v~ . zeme s ūkio komisijos pirmininku paskirtas Terentijus Priščepion~_a, lmti Šiukštos Hurčino dvarai Purvin skio stambus ūkis Adamp oleJe. Tytu-
Šaukenų vls. - Leonas Adomaitis , Tytuvėnų vls. - Antanas Bekeris, KraZlŲ vėnuose valsčiaus žemės fondą sudarė 6300 ha . Išdalinti Eugenijaus ~e m~-
vls . - Tomas Čekanskis. Šios komisijos pirmiausia nusavin o žemės :;avinin - ~o ~ytuvėnų, Juozo Zale ckio Pašakarnio, Johamp olio dv~rai, Pagryz~vio
k~_tur~tą da~~~u ykai~ 30 ha žemės plotą ir perdavė jį i žemės fondą. Di- Jezuitt1vienuolyno ir kt. žemės. Užvenčio valsčiuje į žemes fo nd ~ pa unta
dz_iausi f?~d111:'11 z~mes pl otai buvo Kražit\ ir Kelmės valsčiuose. Vien Ke~- ~pie4500 ha žemės iš Želvit\ , Spygliq , Užvenčio, Lapiškit\ , Užv ar~ o dvan \
mes valsc1aus zemes fondas suJarė vieną ketvirtadali visos Rasc> iniq c1pskr1· ir 4 stambit\ ūkit\ is_ Šaukėm\ valsčiuje išdalint as Antan o Gors kio dva ras
140 Vaclovas Rimku s
(Šaukėnuose), Os karo Ditmano Zlatarijos (Auks e lh1) ir Kybg irio dva .
kalausko Aunuvėnų dvaras ir kiti ūkiai 16 • Komisarq taryba įpareigoj~at, ~~­
dalintų ūkių savirtinkus atlikti rudeninę sėją savo lėšomis.
Sovietizacijos prad žioje ūkininkai buvo raminami, kad ni ekas SSRS·
vyzdž iu n es iruošia jų varyti į kolchozus , tačiau jau rudenį stambhi dv~a-
bazėse pradėti kurti valstybini ai ūkiai. Naci onaliz u otas vienas didžiaus:l!
Jono Srnilgevičiaus Užvenčio dvaras, turėjęs apie 700 h a, jau 1940 m. spalio
d. buvo paverstas valstybiniu ūkiu (goschoz u). Šio ūkio komisaru kurį laiką
dirb o darbininkas Steponas Juozapavičius, o vėliau "pasižymėjęs" traktori-
ninkas Cibulskis iš Kauno apskrities 17 • Kražių valsčiuje iš Akme niq , Dausto-
nių ir Adošiškės dvarų buvo sudarytas vienas apie 600 ha valstybinis ūkis.
Šio ūkio direktoriumi dirbo Vladas Sobenka . Kelmės valsčiuje valstybiniai
ūkiai buvo sudaryti iš Kelmės, Graužikų, Paverpenio ir Padubysio dvan 11e.
Šaukėnų valsčiuje Ga ugarit\ valstybinis ūkis sudary tas iš Šilo Pavėžupio, Gau-
garių ir Gelučių dvarų 19• Paprūdžiq žemės ūkio ko operatyv as buvo įkurtas
Vaiguvos valsčiuje.
Profsąjungų poilsio reikalams paimti Beržėm1 ir Varputėm1 dvarai (Šau-
kėnų vls.) bei Pagryžuvio dvaras (Tytuvėm1 vls.) 20 •
Stambi MTS buvo įkurta Kelmės valsčiuje bu v usiame Pagojo dvare. Sto-
ties dir ektoriumi paskirtas Mina Tiškovas . MANP buvo suda ryti Kražiuose,
Pagirgždūtyje, Padubysyje , Johampolyje, Vaitkiškiuos e, Burbiškėse 21, Už-
venčio valsčiuje MANP buvo įkurta Lauriškėje, Vaiguvos - Bitikuos e. Žemės
ūkio technika , inventorius , sėklos buvo suvežti iš konfiskuott1 dvarą
Dvarų ir stambių ūkių žemės nacionalizacija buvo didelis smūgis eko-
nomikai ir skriauda darbštiems ir sumaniems savininkams . Tuometinė spau-
da rašė, kad Tytuvėnų valsčiaus Vaitkiškit1 kaimo 48 ha ūkininkas, atėmus
jo žemę, nusišovė 22 • O asmenys, gavę žemę, kurį laiką džiaugėsi. Reformos
supriešino žemdirbius , darbininkus nuteikė prieš parduotuviq , įmonių sa-
vininkus. Pasibaigus "džiaugsmingų" mitingų, raudomtjų vėliavų, padėkos
laiškų ir telegramų "viso pasaulio darbo žmoniq vadui ir mokytojui draugui
Stalinui" laikotarpiui prasidėjo pilka sovi e tinio gyvenimo kasdienybė ir koš-
mar ai. Valstiečius ir ūkininkus pradėjo bauginti kolektyvizacija , nes respub-
likoje jau buvo sukurti pirmieji "savanoriški " kolchozai . Gąsdino ir didžiu-
lės grūdų, bulvių, mėsos, pieno , kiaušinių, vilnų prievolės valstybei , priva -
loma valstybinė paskola , dvigubai didesni žemės ūkio mokesčiai. Viskas bu-
vo išvežama į SSRS, tad ištuštėjo miestelių parduotuvės, pradėjo stigti mais-
to produktų, būtiniausių prekių.
Švietimo sistema buvo reorganizuota p ag al SSRS pavyzdį. Iš įvesttĮ de-
šimtmečių mokyklų pašalintas valstybės herba s Vytis , kryžius. Vietoje jų at-
sira do Stalino, Len ino , Markso , Engelso ir kitų prol et ariato vadt\ portretai .
Iš mokymo planų pašalintos tikybos pamokos, o iš vadovėlių buvo reikalau -
Pirmoji sovietinė okupa cija 141
. •·plėšyti lap us, kuriu ose bu vo kalbama apie prezidentą A.Smetoną, tau-
JaJ1l~~intoją J.Basanavičit1, rašytojus A.Baranauską, Vaičaitį, Maironį, Šatri-
neis-
~os:ganą ir kitus . Iš mokyklų bibliotekq išimtos nepageidaujamos nauja-
!°5režimui knygos. Mok sleiviams perauklėti bu vo kuriamos pionierių or-
Jil~acijos; jos ve~ė ~elm~je, 1:f žventyje, Be~~ravoje, K~la~uose , Lygšily-
~ Vaiguvoje,Pak evYJe. Tac1au Jtl nebuvo Pasilenuos e, Mm upmo se, net Šau-
i tnuose . Komjaunimo organiza cija bu vo įkurta tik Kelmės vidurinėje mo -
k;kloje,ji buvo negaus i. Organizaci jai priklausė baigiamųjų klasių moksl ei-
viaiMauša Boneris, Taiba Bakštaitė, Frida Kelcaitė, Eugeni ja Bielskytė, Zig-
masBielskisir dar v ienas kitas 23 • Be to, Kelmės vidurinėje m okykl oje veikė
politizuoti aviamodelizmo ir fizkultūrininkų būreliai. Moks leivi ams buvo
skaitomos politinės ir ateis tinės paskaitos, organiz uojami politinio švie tim o
rateliai. Tarp klasiq vyko socia listinis lenktyniavimas u ž geriausią mokymo-
si pažangumą, politinį išprusimą. Mok ytojai buvo verčiami rengti rusų kal-
boskursus suaugu siems , dal yvau ti agitaciniame propagandiniame da rbe rin-
kiminėse kampanijos e, p latinti ob ligacijas. 1941 m. pavasarį valsčių apskri -
čitl ir apygardt1 mokyklo se suorgan iz uo tos m eno savive iklos olimp iados ir
rankdarbių parodėlės. Šaukėnuose per Gegužės šven tes įvyko valsčiaus pra-
dinių mokyklų meno saviv eik los olimpiada , kuri oje geriaus iai pasirodė Sau-
kėnų ir Beinoravos mok ykl os. Pašilėnq ir kitų mokyklų moksle ivi ai į olim -
piadą atvyko visai nesiruošę, tik ka ip žiūrovai. Rasein iuo se gegužės 18 d .
vykusioje apygard os vaikų sav iv eikl os ollinp iadoje pirmoji v ieta paskirta
Tytuvėnų pradinės mokyklo s moksleivėms Kalasa u skai tei ir Gad eikait ei, ri t-
miškaipašokusioms rusišką "kazokėlį" 24 •
Kultūrinis gyv enimas irgi turėjo propagandinę kryptį. Užventyje atida-
ryta viešoji valstybinė bibli oteka su 1.000 knygų fondu 25 • Biblioteka įkurta ir
Vaiguvoje (vedėja Satkauskaitė) 26 • Jos kartu su 1937 m. įkurtomis Kelmės,
Kražiq,Tytuvėm1 ir Šaukėnų bibli ote komis buvo u žvers tos tarybinėmis bro-
šiūromis, laikraščiais ir žurn alais ne tik lietuvių, bet ir rusų ka lbomis. Vadi-
namoji "buržuazinė geltono ji" literatūra iš bibliotekų fondų buvo išimta ir
sunaikinta. Apiplėštos ir dvan1 bei organizacijt 1bibliot eko s. Kaimo vietovė­
se (Kolainiuose, Vidsodyje ir kt.) įsi.kūrė pirkios - skaityklos , kuri ose garsiai
buvo skaitomi laikraščiai. 1940 m. spalio 13 d. pirkia - skaitykla atidary ta
ŠiloPavėžupyje. Ta proga įvyko Gaugarit\ profsąjungos susirinkimas , kuri o
dalyviai savo rezo liucij oje pareiškė: "Visi mes seks im e draugo ir mokytojo
Stalinopėdomis ir aukosim e mylimai socialistinei Tarybų Lietuvai savo dar -
bo jėgas" 27 •
Rudenį nuėmus derli11mūst1 rajono valsčiuose, kaip ir visoje respub li-
koje organizuotas vadinamasis "raudonųjq gurgu oliti" vajus: "savano rišk as"
grūdq atidavima s socia listine i valsty bei. Šaukėm\ valsčiaus 500 "raudonųjt\
gurguoliq " (vež imq ) 1940 m . gruodžio 27 d. į vartotojų koop eratyvo sandė-
, 142 Vaclovas Rimkus
lius atvežė apie 50.000 kg javų. Vežimai buvo išpuošti raudonomis vėliav0 _
mis , sovietiniais plakatais ir Stalino bei Lenino portr etais. Gurguolinink
sutiko dūdų orkestras maršu. Organizuotam e miting e dalyvius sveikino pa~~
tijos ir vykdomojo komiteto atstovai 28 • Iš Kražių valsčiaus atvyko 250vež'.
mų. Tytuvėnų apylinkių valstiečiai 232 vežimais valstyb ei pristatė 33517kl
grūdų 29• Tarp Raseinių apskrities valsčit1 buv o suorganizuotos soclenkty~
nės: Kelmė rungtyniavo su Kražiais ir Jurbarku , Šiluva - su Tytuvėnais 30
Šūkis "Nieko neparduoti spekuliantams! " skambėjo visuos e apskriti es kam~
peliuose , - trimitavo sovietinė spauda. Užvenčio kompartijos ir komjaunimo
iniciatyva irgi buvo suorganizuota pirmoji valsčiuje "raudonoji gurguolė".
Joje gausiausiai dalyvavo Pelėdkojų kaimo rusai ir Labūnavėlės valstiečiai.
Vakare Užventyje "gurguolininkams " buvo suruo štas nemokamas pasilinks-
minimas 31• To meto periodika aprašė visus tuos "džiaugsmingus " įvykius, 0
liaudies nuotaikos atsispindėjo tautosakoj e. Pašilėną Šaukėnq apylinkėse
žmonės deklamavo:
Lenins maišą nešė, Stalinas atrišo -
Pilna Lietuvėlė ubagų priviso ...
Arba:
Jau nup lyšo kelnės ir nukrito lopai .
Staline, tėveli, kodėl neuž lopai? ..
Arba :
Už savaitės, už kitos,
Smetonėlis parvažiuos!
Moksle iviai, ypač vyresniųjų klasių gimnazistai, parodijavo sovietines
dainas, "Internacionalą":
Geltona , žalia ir raudona -
Tai mūs trispalvė vėliava.
Sugrįš į Lietuvą Smetona ,
Ir vėl bus laisva Lietuva ...
Patriotinės nuo taikos atsispindėjo Kelmės gimna zijos moksl eiviq die-
noraščiuose. Abiturientė Stefa Baldauskaitė 1940 m. liepo s 7 d. rašė: " ... At-
ėjo minia , minia svetimtaučiq, mini a išalkusių kraujo ir mūsų ašarq , ištroš-
kusi nekaltų žmonių kančios, ir sugriovė, sugriovė visa tai, ką buvom e lais-
Pirmoji sovietinė okupacija 143
gyvenimo metais sukūrę savo jėgomis, savo darbu. Jie sak os i Lietuva i
"~ešę laisvę, lygybę, be_tty~oja l_<l
ekvi enu mom entu _a~~aiz~ti v~rgijos pan-
a_ . Ne tik tykoja , bet Jau JUOS rr atn eš a ... (...) Verkia siandi en Lietuva, ver -
čiaJS•
. ir aš su nu til · d amų
· usių · T'evyn e ... ( ...) Dr au dY• ziama gyven ti' lie tu v m
· , ne-
t:~žiama mirti už Lietuvą_<:··) .~: tikėk, ~ėvyne, tikiu ir ~š - atsira s ir t~vo
duknl Joanų ar sūnų Margmq rr isvaduo sun Tav e - nors silpną, bet nerruru-
• 11 32
sią ...Anksti prasidėjo ir aktyvi oji taut os rezist encija. Pogrindinės rezistenci-
·os grupės kūrėsi ir išplito vis oje Lietuvoj e. 1940 m. rugpjūčio mėnesį į buvu-
J ią Kelmės šaulių kino salę slapta su sirinko buvę Ramoniškės dv aro savinin-
~asKrajauskas, policijos nu ovad os viršininka s Matukas , jaunalietuvių sky-
riausvadas Juozas Rimkus , šaulių būrio vadas Jurgilas bei pradinės mokyk -
losmokytojas Stasys Latkausk as, Kelmės rajono agronomas Albertas Lekas ,
pienininkas G?galavičius, Šliageris iš Jag~k~~ -Petravičius: P~ekelis, Ja-
navičius, Kareiva, Ragaus~as , Mockus , Pukelis , Čizmauskas, Litvmas, Gale-
rnanas.Pasitarimą vedęs Krajauskas priminė nepriklausomybės netektį, ar-
tėjantį karą, kvietė ginkluotis ir naikinti sovietinius kolaborantus , boikotuoti
valdžios nutarimus. Pasitarimo dalyviai buvo susekti , tačiau jiems pavyko
prasilaužti per milicininkų užkardą. Vėliau Kelmės valsčiuje enkavedistai
surado 3 slaptus ginklų sandėlius, kai kuriuos rezistentus areštavo 33 •
Jau 1940-1941 mokslo metų pradži oje Kelmės gimnazijos abiturientas
kražiškisLiudas Karpis su artimiausiu klasės draugu vaiguviškiu Vytautu
Butkumiatvirai pasikalbėdavo apie okupaciją. Jie sumanė mokykloje kurti
pasipriešinimo okupantams trejetukų grandinę . Šiam sumanymui vykdyti
pasikvietė ir patriotę literatę Stefą Baldauskaitę. Jų pastangomis pavyko su-
kurti 3 pirmuosius rezistentq trejetukus. Liudo Karpio trejetukas slaptuose
susirinkimuoseaptarė savo veiklos būdus ir konspiraciją. Pirmiausia nuspren-
dė per sovietinę spalio revoliucijos šventę Kelmėje iškelti tautinę vėliavą.
Baldauskaitė iš mokytojos Judito s Mockienės gav o vėliavą, o Karpis lapkri-
čio 7 išvakarėse ją iškėlė virš gimnazijos stogo 34 • Šventės organizatoriai tau-
tinę vėliavą pastebėjo tik prasidėjus mitingui . Kilo didžiulis sąmyšis. Vėlia­
va buvo nukabinta , tačiau šio sąmyšio kaltininko rasti nepavyko . Kitiems
rezistentams naktį pasisekė kultūros namų salėje nudraskyti plakatus , pa-
puošimus, nukabinti ant stiebo kabėjusią raudoną vėliavą. "Nemakščių gat-
vėj keturios vėliavos, p er pusę nupjautos , gatvėj atsidūrė", - rašė S.Baldaus-
kaitė savo dienoraštyje 1940 m. lapkričio 7 d. 35
Kiekvėliau įsikūrė ir Kelmės apylinkėse veikė Lietuvos išlaisvinimo va-
nagai 36•
1940m. lapkričio 17 d . vakarą Kazio Škirpos bute Bedyne bu vo įsteigtas
Lieh1vhlaktyvistt1 frontas (LAF), kurio tikslas buvo atgauti nepriklausomy-
bę. 1941m. žiemą Vilniuje susikūręs karinis - politinis , o Kaun e - organiza ci-
144 Vaclovas Rimkus
---------
Juozas Kostrickis,
kun. vikaras,
pavasarininktĮ
dvasinis vadovas
(Kaunas, 1938 m.
Kelmės krašto muziejus)
nis LAF-o štabas ėmė telk ti pogrind žio jėgas . Vėliau visą vadovavimą po-
grindžiui perėmė Kauno štabas. Lietuvoje kūrėsi ir aktyviai veikė LAF-o gru-
pės . Jos buvo Pavandenėje, Vidsodyje, Pašilėje, Karklėnuose, Galiniuose, kū­
rėsi Šaukėnų, Kražių, Tytuvėnų, Užvenčio valsčiuose. Šalia jų buvo pa liktos
veik ti ir anksčiau įsikūrusios mažesnės rezistencinės grupės, kurios tarpusa-
vyje palaikė glaudžius ryšius . Pavandenės bažnytkaimio patriotai (šauliai ir
kt.) 1940 m. rudenį sukūrė gana kovingą partizanq būrj, priklausiusį LAF-o
sis tema i. Į jo gretas įstojo Pavandenės klebona s Leona s Šapoka, Pran as Bur-
ka iš Miksodžio kaimo, Martinkus iš Paka lniškiq , Marčius iš Lenka liq, bro-
liai An tanas, Povilas ir Kazys Andruškos, Elena Jurg e liern\ Pe tras A ukšli-
kalnis, An tanas Ža deikis , Petras Tamoševičius ir kl. l3itrio v,,dtt htt vo iš rink-
l,
Pirmoj i sovietinė okL1pr1cija 145
Anlt1nasAnd ru š ka . LAF-o PavandPnės grupės dva s inis vadas buv o kl e-
~s as kun. L.Šapoka, ku ris iš Telši q vyskupq ga u davo anti sovietinio turin io
partizanus. Ši grupė per savo
0
~ytojiškq laiškq ir su jais supažindindavo
g~ iuntinius palaikė ryš ius s u pogr indine Kelmės gimnazijos moksleivių gru-
\ Telšit1is,Luoke , Karklėnais, Kaltinėnais, Šilale . 1941 m. balandžio 15 d.
h~'rio štabo posėdyje, da lyvauj,mt Adomui Jurg eliui, Juozui ir Petrui Mė­
'iains, Antanui Eimo nlui ir Sta se i Vanagaitei, svarsty ta valdiškq įstaigų ir
~trateginit\ objektq perėmimo ir administravimo klausimai karo su Vokietija
• ~7
atveJ~;ažiqvalsčiuje buvęs policijos nuovados viršininkas Pranas Jurevičius
suorganizavo LAF-o Kražiq grupę ir gerai ginkluotą partizanų būrį. Partiza-
ntl būrio skyriai kūrėsi ir kituo se valsčiaus miesteliuose be i kaimuose: Kar-
klėnuose, Pašilėje, Pakrnžantyj e, G aliniuose . Mokytojo Vy tauto Sakalausko
vadovaujamame Ga linit\ skyriuje buvo 7 vyrai: broliai Pranas ir Stasys Bud-
reckiai, Petras ir jo brolis šeme tul skia i, Vla das Končius, Bolius Adomaitis ir
Bronius Valiuška 38 •
LAF-o Užvenčio grupė, vadovaujama buvusio Lietuvos kariuomenės
leitenanto, advokato Romualdo Ko lokšo , partizant\ gretose telkė p er 50 gin-
kluott1vyrą Užvenčio partizanq būryje buvo užve ntiškiai Juo zas Čepaus­
kas,Vincas Pošk us, Bro niu s Zab loc kis , Jonas Atkočaitis iš Labūnavėlės, Leo -
nardas Bielskis iš Go rainiq, Stasys Ged rimas iš Rūdiškiq, Kazys Jancius iš
želvit1,Vincas Jarutis iš Dangvietq , Antanas Lukošius iš Volungiti, Konstan-
tinas Norku s iš Kuni giški t\ ir daugelis kilt\ 39 • Į būrj įstojo ir Žeberių kaim o
vyrai: Stanislovas Bru žas ir jo sūnus Stasys, Alfonsas Kučinskas, Antanas
Mickus,Juozapas, Kazimieras ir Stanis lovas Pilipavičiai, Jonas ir Pranciškus
Vasyliai, broliai Stanislovas ir Vaclovas Venckai, taip pat pa s Albertą Grigą
tarnavęs Jonas Janka11skas. Jie sudarė LAF-o Užvenčio partizanų būrio že-
bcrių skyrią Savo skyrininku žeberiškiai išsirinko Kazimierą Pilipavičit\ ' •
10
1941 m. p radžioj e prasidėjo naujos politinės kampanijos - pasiruošimas
ir rinkimai i SSRS Aukščiausiąją Tarybą, valstiečių verbavimas į vartotojt\
kooperatyvt\ narius , valstybinės paskolos obligacijt\ platinimas, pavasario
sėjos organizavimas. Ir visur su mitingai s, vėliavomis, plakatais, komunistų
ir komjnun uolit\ raginimais , padėkos telegramomis va dams. Tačiau taip at-
rodė tik iš rad ijo laidt \ ir spa ud os pu s lapiq. Iš tikrqjt\ tu ome t mitingq jau
nebebuvo. Susirinkdavo ke li va ldinink ai, komjaunuoliai, komunish.\ vado-
vaujami perskaitydavo rezoliuciją, pasit1sdavo i laikraštį ir išvykdavo į "ma -
ses partijos uždaviniq vykdy ti". I3e viso to, vis daugiau atsirasdavo " lia u-
dies kenk&jq", "pr ovo kc1toriq " . Dažna i pas itaikydavo gyv ulit\ naikinim o, grū­
dq slėpimo faklt\ , atviro "bu ož iq " sa botažo. Bet komuni s tai ir sovietq akty-
vistni sc\kmin ga i "sus id oro davo" su "liaudi es priešais" ir "kenkėjais". Į Už-
V<•nt'iosm ulk a us kn, dilo bank eli huvo "pra sis kve rb {;'s"buožės sfm us Alfon -
146 Vaclovas Rimku s
sas Darkintis. Partinė organizacija , demaskavu si jo "kenkėjišką" veiklą išgu-
jo jį iš tarybinės įstaigos. fpie ne~arką ?::kyb _oss~c;t~~~je p artor?as A }u o-
zapavičius 1941 m . geguzes 27 d . Valsti ec1t1laikra styje 1šspausdmo feljeto -
ną "Kooperatyv e velnias koją nusilaužė". Jam e buv o griež tai kri _~uojainas į
Užvenčio koop eratyvo vedėjo pareigas "pralindęs" buvęs varg_onininkas S.Le-
kis 41• Žinoma , po to šis "kenkėjas" buvo išmestas iš darbo. Saukėntl miškt\
urėdijoje buvo išaiškintas girininkas Pulkausk~s,. ~nėg~s p~n? titulą. " ... M.i-
nimas girininkas neišmoko suprasti, kad tarybm eJe n1usq salies sa ntv arkoJe
pon t1neb eliko ... Jei darbo žmogus, htrįs pas jį reikalą, kreipiasi p avadinda -
mas draugu , gauna ironišką atsakymą: "Eik pas draugą}r gausi _!" (~'Valstie-
čių laikraštis ", 1941 m . kovo 21). Toliau rasoma, kad ... apylinkes da rbo
žmonės ir valstiečiai man o, jog girininkui Pulkauskui jau gana ponauti ir
laika s užleisti vietą tarybinės valdžios pareignnui". Žin01na, fr tas "po na s"
tuojau neteko darbo. Pagaliau ir ta pati "darbo liaudis " kiekv ien ame žings -
nyje buvo kontroliuojama bijant sabota žo. Prasidėjus pavasario sėjai, Šaukė­
nų komjaunuoliai " ... važiuoja į kaimus ir stebi bei pa skatin a darbininkus
laiku darbus atlikti" ("Komjaunimo tiesa", 1940 n,. spalio 3). "Tiesa " rašė,
kad Užvenčio 1 Vaiguvos valsčiuose " ... prie žemės p ertvarkymo darbt\ pri-
leisti dvarininkai ir jų pakalikai, kurie darbą saboh1oja ir kelia n epasi tenkini-
mą ... Šaukėnt\ gyventojai nepatenkinti eile valdininkt( . N e visada sovie h1
valdžiai galėjo įtikti net ir lietuviai komunistai pogrindininkai. "Tiesa" 1940
m. rugsėjo 15 d. rašė: " ... Pas mus yra tokių, kuri e mano, jog užtenka hirėti
komunisto vardą, užtenka būti tame ar kitam e organe, ir galima jau ranuai
miegoti ... Štai, Užv entis turėjo 9 partiečius. O ten buvo partiečit\ iš n elega lit\
laiką su dideliu stažu ... Bet apie darbo pasiskirstymą, apie posėdžius jie nė
svajoti nesvajojo , nors jų sekretorius dalyvavo sekretorit\ pasitarimuose ...
Draugai nesupranta , kad jie negalės sėkmingai dirbti , jei jie nebu s masit1
tarpe ir tų masių priešakyj e" "2 •
Smurto ir klastos keliu įjungtus į SSRS sudėtį Lietuvo s gyventojus skau-
dino ir liūdino nepriklausomybės netektis , nacionalinė bei socialinė pri espau -
da. Likviduotos visos lietuvių politinės partijos ir jų padaliniai , jaunimo ir
vaikų organizacijos. Šaulių sąjunga ir gausūs Kelmės, Kražiq, Užvenčio, Vit-
sodžio, Pakražančio ir daugelis kitų šaulit\ būriai buvo nuginkluoti . Įstaigo­
se didėjo rust1 vąldininkų skaičius. Jau pirmosios okupacijos dienomis pra-
sidėjo represijos. Buvo areštuojami ir tardomi tarnautojai, organizacijtl va-
dovai , kultūros veikėjai, dvasininkai. Pirmieji masiniai areštai įvykdyti 1940
m. liepos 12 d . naktį. Tuomet Lietuvoje buvo suitnta api e 2 tūkst. žmonią Tą
kraupią naktį buvo areštuotas ir Kehnės gimnazijo s mokytojas , taulininktl
partijos nary s Pranciškus Litvinas (kalintas Rasei niuos e). 1941 m . baland].i o
19 d. Ypatingojo pa sitarimo nut eistas 8 metams fagerio, išv(•žtas j Komiją
Vėliau ištremtas į Krasnojarsko kraštą H_ Tą pači<t masinio ,H P!°;lo nakt j hu v(I
--- ..---
fl
J
Pirm oji sovietinė okupacija 147
suimt as ir Keln1ės rajono agronomas, atsargos leitenantas , jaunali etu v is Al -
bertas Lekas. (Kalėjo Raseiniuose, prasidėjus k aru i su Vokietij a, išvež tas į
Sol llecko kalėjimą (Čkalovo sri tis Tadžikijo je.) Ypatingo jo pasi tarim o 1942
l rn. gruodžio 16 d. nutei s tas mirties bausme. Lageryj e nužudyta s . "4 Tuo m et
buvo areštuo tas ir buvęs Lietuvos žemės ūkio ministerijo s raštinės viršinin-
l
l
kas Zigmantas Stabin skis , atostogavęs tėviškėje Ob elyn o kaime (Kražių v is .).
Jį įkalino Ras einiq kalėjime ir ten žia uri ai nukankino: veida s sužalota s, ran-
! kos išsukinėtos, šonkauliai sulaužyti ! galvoje keleta s skylių 45 •
l
r Liepos 14 d . Keln1ėje s usirinkę pas Jankevičius 22 pa v asarininkai tarėsi
dėl organizacijos pal eidimo . Kiek vėliau prie jų prisijungė ir pavasarininkų
dvasios vada s kun. Juoza s Kostrickas . Apie šį susirinkimą sužin ojo enkav e-
I
l
distai. Jaunuoliams besikalbant, stai ga į kambarį įsiveržė du nepažįstami vy-
rai. Uždarė duris, 1sakė visiems pasilikti vietoje . Vienas nuvyko paskambinti
f į Raseinius, kita s pa siliko saugoti. Vakare iš apskrities centro atvažiavo sunk-
vežimis ir visus sulaikytu os ius nuvežė į Kelmės Nl(VD būs tinę. Kunigą J .Kost-
) ricką, liepę pasirašyti, kad ni ekur neišvyks paleido. Visus kitus tardė visą
fj naktį ir reika lavo pasakyti , dėl ko buvo susirinkę. Rytą iškvietė ir kunigą
l. J.Kostricką, kuriam atvykus visus su ginkluo ta p alyda išvežė į Raseinių ka-
lėjimą. Čia keletą di en11vėl tardė. Po penkių dient1 daugumą jaunuoli~~pa-
leid o. Kalėjime liko pavasarininkų kuopos pirmininkas Pranas Jankev1c 1us ,
vikaras kun. J.Kos trickas , Stasė ir Benediktas Jankevičiai. Rudenį S. ir B.Jan-
kevičius paleido . Prasidėjus Vokietijos - SSRS karui, kun . J.Kos1:1cką ir P.Jan-
kevičių kartu su 20-čia kih1 kalinit 1 išgabeno į Kazachstaną (zuvo 1942 m.
rugpjūčio 19) 116 • •
Po vieno choristq vakaro, 1940 m . rugpjūčio 6 d . bu vo areštuotas Kražn1
vikaras kun . Stanislovas Rimkus, apkaltintas dalyvavęs antitarybiame sus i-
rinkim e. Kun . S.Rhnkus buvo laikomas Raseinių kalėjime. Karo pradžioje
išvež tas į Sibir o konclagerius. 1941 m. spa lio mėn. Čkalovo srities teis ma s
nuteisė jį 10-čiai m e tt1 laisvės atėmimo. Vėliau, 1942 m . spalio 19 d ., tas pats
tei5n1as peržiūrėjęs bylą, nuteisė jį mirties bausm e. Kun. Stanislovas Rimkus
sušaudytas 1942 m. gegužės 20 d . O renburgo srityje 47 •
1940 m. gru odžio pradžioje vėl prasidėjo areštt1 banga. Gru odž io 4 d .
areštuoti Keln1ės ginmazijos moksleiviai Liuda s Karpis, Vytautas Butkus ,
Eug eniju s ir Eduard as Jok ubau skai . Jie kalinti Raseinit \ ~~ ~jim e. S~irntuo-
sius kaltino lieh1viškos trispalvės vėliavos iškėlimu. Pra s1deJu s karw , Eug e-
niju s Merky s išve žtas į Sibirą, o L.Karpiui , Y.Butkui ir vienam Jo~u?au~kni
pavyko iš kalėjin10 pabėgti ir taip ~ve ng~ ~irti e~, n~s buv o_n~1t~1sh su~a u-
dyti . Kar tu su ginmazistais pabėgo rr Rasem1uose įkalmtas nurhnmkas Liud -
l vikas Ragauskas iš Kelmės valsčiaus Lau kodum os kaimo ·18 ~ Gruod _žio 9 d:
)
naktį grįžusį iš Kehnės gimna zijos mokytoją Joną Rusą ar~s t_ avo_g~kl u ~t~
} en kavedistai . Padarę kratą, mokytoją išsivedė, išvežė į Raseuuus rr u zdare l
l
l
}
, o
148 Vadovas Rimku s
--
kalėj in1ą. Jį kaltino p rikl a usy 1nu ja una He-
tuvi am s ir ša ulia111s. Karo p rad žioje J.Ru-
są išvežė į Minską, o iš ten į Ka raga ndo s
koncla ge riu s. J.Ru sas nu ž ud y tas 1943 m.
vasari o 23 d . 19 Jo nas Da n1brau sk as iš Ty-
tuvėnq buvo kalin an1as Kauno sunkitijq
d ar bq kalėjin1e. Karo prad žioje išvež tas į
Minską. Birže lio 26 d . rna sini q žudyniq
prie Červenės m etu per st~b uk]ą išliko gy-
va s 50 • Užvenliškis ko111unistas p ogrindi-
ninka s Domas Rod u s, tapęs Telšiq ap s.
vykd omojo konut e to pirmininku , 1940 m.
vasarą, di en os n1etu , 1nies te sutikęs savo
buvusį darbdavį Užvenčio taikos teisėją
Spyg liq dvaro savininką Petrą Liseckį be
cerem onijtt išsitraukė pistoletą jį nušovė
ir ramiai nuėjo, palikęs gatvėje krauju ose
palūdusį lavoną 51 • Kitą, kur kas baisesnį
nusikaltimą, jau kaip Lif'tuv os TSR Aukš-
čiausiosios Taryb os pre zidituno pirminin-
Advokatas Zigmantas Stabinskas ko pavaduotoj as D01nas Rod us įvykdė ka-
(1911-1941),
ro su Vokietija pradžio je, t.y. 1941 m . b ir-
nukankintas
Raseiniq kalėjime 1941 m. že lio 24-25 d. naktį netoli Te lšiq, Rain itt
(Kražių istorijos muziejus) miškelyj e. Jis kartu su Raslanu ir kitais bu-
deliais, pasitelkęs besitraukiančiq raudo -
narmiečių dalinį, žiauriau siu būdu nukankino 73 politiniu s kalinius, jq tarp e
ir tris mūsų rajono žmones: Varnių valsčiaus Pavandenės dvaro savininką
Zigmantą Sakelį Telšių meteorologinės s toties vedėją užventiškį Zenoną Tar -
vainį ir iš Kražitl valsčiaus Šaltropit1 kaimo kilusį Igną Gelžinį, Kražiq "Ž i-
burio" gimnazijos auklėtinį, tuo metu dirbusį Kretingos apskriti es mokesčitĮ
insp ektori umi 52•
1941 m. gegužės 16 d. Visasąjunginės konumislų partijos (bolševiktĮ)
Centro Komitetas ir SSRS Liaudies komisarq taryba priėmė visiškai slaptą
nutarimą "Dėl socia liai sve timo elemen to iškeldinitn o iš Pabaltijo respubli -
ktt, Vak. Ukrainos, Baltarusijos ir Moldavijos". Vyriausiuoj~ akcijos vykdy-
toju buvo paskirtas Valstybės sa ugumo gen era linis komisaras Lavrentijus
Berija 53 • Remiantis šiu o nutarimu , pradėta rengtis operacijai "Keng smin-
gam antisovietiniam ir kriminaliniam ir so cialiniai pavojingam elem entui iš
Lietuvos SSR išvalyti". Prie LSSR NKGB buv o įkurtas operatyvinis devynitt
žmonių štabas , kuriam ėmėsi vadovauti LSSR Valstybės saugum .o liaudi es
komisaras P.G ladkovas 54 • Operacijai rengti ir vykdyti NKGB operatyviniuose
Pirmoji sovietinė okupacija 149
skyriuose bu vo s uda ry ti ope ratyviniai trejetai ("trejukės"). Tremtin ius įso­
dinli buv o nunt a tyta 57 geležit1kelio s totyse, taip pa t 10-tyje siaur ojo gele-
žin kelio s tačią
LSSR NKGB operatyv it1io š tabo par engt os in strukcijos numatė ir vago-
nq įrengimą (gultus, žibintu s), ir pirm os ios medicininės pagalbo s punktų
(su gydyto jais ), ir 1naitinirn o išlaidas. Deja, visi žino me, kaip tai buvo vyk -
doma.
Depor lacija prasidėjo 1941 m. b irželio 14 d ., šeštadienį, vie n ur antrą,
kitur trečią valandą ryto. Primin sime, kad tai buvo pirm os ios Lietu vos "iš-
vadavimo" metinės. Tauta šią nelaimę pavadino "juoduo ju birželiu ". Birže-
lio 17 d. operacija buv o laikoma baigta. Remiantis LSSR NK GB suvestine
galim e teig ti, kad iki birž elio 19 d. iš Lietuv os buvo išvež tos 7439 šeimos ,
viso - 17485 žmonės. Iš Raseiniq aps krities buvo išvež tos 251 šeim os, viso -
699 žmonės 55 • Tačiau šie d uomenys nėra galutiniai - tremtinių buv o dau-
giau.
Trėminu1 vykdytoj q operatyvinės grupės įsiverždavo į butu s ir namu s,
patikrindavo šeimos sudėtį (pagal sąrašus), pa skui pradėdavo kratą - "gin -
klams su ras ti". Padari u s kratą, tremiamiesiems bCtdavo par eiškiama , kad
vyriausybės nutar imu jie bu s išvežti "į kitas Sovietq Sąjungos sritis ". Jei kas
bandydavo bėgti, šaudė. Instr uk cija leido pasiimti iki 100 kg daiktt 1 (drabu-
žiq, avalynės, patalynės, ind q, ma isto ir kitko) , tačiau visa tai priklausė nu o
trėmimtl vy kd y tojtl malonės. O jie dažniausiai būdavo žiaurūs.
Vežė prikimštuose, p erp ildytu ose gyvuliniuo se vago nuo se . Vyrus (šei-
1nt1 galvas) a tskirdav o ir gab enda vo į k onclage riu s kaip politinius kalinius.
Ten jie papild yda vo nemokamą darbo jėgą. Į šios deportacijos sudėtį pateko
daug int eligentq - mok y tojtl, gy dyto jq , tarnautojų ir kt. Jtl laukė ypač baisi
Golgot a vietovėse toli už poliarinio ra to -Trofimovske, Verchojanske , Byko-
vo ky šulyj e, Jano s ir Oleni oko upitl žiotyse. Tremtinė Dalia Grinkevičiūtė
atsiminimuose "Lie tuviai prie Lapt ev tl jūros " pažymi: "C aras Nikolajus ne-
išdrįso į tas vietas iš tren1ti sukilusit1 prie š monarchiją ir monarchą dekabris-
tų. Stalinas gi, ledjt1rio pakraščius laikė tinkamiausia vi eta Paba ltijo m ote-
ritns , va ikanlS ir išse kusien1S suo mian 1S" 57 •
Tą ankslyvą 1941 m . bir že lio 15 d . rytą Keln1ės miesto gyventojai , siau-
bo apimt i, stebėjo, kaip iš įvairiq valsčiaus vietq riedėjo sunkvežimiai su
než inia kur vežamais tremtiniais. Apie 4 val . ry to išvežė mokytojt1 Latkaus-
kq šeilną. Stasys dirbo pradinės mokyklos mokytoju , buv o Lietuvit1 tautiško
jatmirno sąjungos "Jaunoji Lietuva " Kelmės skyriaus vadas , tautininkas . Jo
ž1nona Bogumila Masiulytė - Latkauskienė, baigu si Vytau to Didžioj o uni-
versitetą Kaune, Kelinės ginurnzijoje dės tė gamtą ir geografiją. Su jais išvežė
į Sibirą ir trejtl meh1 sūnt1 Algimantą bei dv ejtl metq dukrelę Onutę. Ūkinin­
kas Juozas Mac ku s, gyvenęs Naudvario kaime, iš tremtas su žmona šau le,
 o
150 Vaclovas Rimkus
Pirmoji sovietinė okupacija 151
gimnazijos istorijos mokytoja Judita Rinmite - Mock uvi en e. Ji buvo baigu si
žuvo Rešiott1 konclageryje (Krasnojarsko sr.), o jo žmo na ir vaikai gyveno
Kauno univers iteto teologijos - filoso fijos fakulteto filosofijos skyrią Kartu
tremtyj e tolim oje Jakutijoje , prie Lenos žiočit1 60 •
su jaisišvežti ir trys mažamečiai berni ukai : Mindaugas (g.1936 m.t Algi rd as
Iš Vaiguvo s valsčiaus Šarkit1 k. buv o ištre mta Akmenių dvaro savinin-
(~.1939m.) ir Gediminas (g.1940 m.). Iš Biliškiq dvaro ištrem ta Kehnės pro-
kės Gabrielės Hurčinienės (Gurčinienės) šeim a bei Vytautas Jakutis , iš Vai-
grmnazijos direktoriaus Antano Liaudanskio šeima: jis pats (vėliau žuvo
guvos dvarininkė Elena Babianskaitė, iš Paprūdžit1 - Butkų še ima ir kt.
lageryje), žmona Sofija, 14 metų sūnus Stasys , 17 1netq dukra Irena ir 79
metų tėvas Julijonas 58 • Iš Kelmės išvežtos dvaro savininkės Ado lfin a ir Sofi-
~abiausiai tn~m; is p~i~t~ Šau_k~ntlvalsči11. Ištrem ta Šilo Pavėžupio dvaro
savirunko, bu vus io zemes uk10 nunistr o Stasi o Putvinski o žmona Darija, duk-
ja Gruževskaitės, iš Suvartuvos - gydytojo Jono Gru zdž io našlė Kristina Gruz-
ros Julija, Aleksandra bei sfmu s Rimantas . Pats Stasys Putvin skis buvo areš-
dienė, iš Graužik11- Lietuvo s šauliq rnoterq sąjungos garbės pinnininkė Emi-
tuot as dar 1940 m. liepos mėnesį, kalintas Šiauliuos e, karo pradžioje išvež-
lija Putvinskienė ir jos sūnus agrono1nas Vytautas Pūtvis - Putvinskis su šei-
ma (žmona Elena, vaikais Giedre , Vyteniu, Algirdu, Tautvilu). Iš Kelmės tas į Nižnij No:.gorodo ~~l~jim~, ~ur 1~42 m. mirė. Išvežta Lygšilio pradinės
mokykl os v ede Jo Jon o B1je1kosseuna (zrnona Stasė, dukros Aldona , Danutė,
taip pat_~tre~_tos. m~kytojos"Judita Merkienė ir ~iud:_ika_ Rukienė, Emilija
Marytė ir sfm us Jonas), ūkininko Joa chimo Roze ntali o iš Šukiškių šeima (jo
Bytauta1te - Šiling1ene su mazamet e dukr ele Rarrunta Oi nurė Irkutsk o srity -
žmona ~ana bu vo Š~t1~ėn11 pradinės mokyklos žydų kompl ekto mokytoja ),
je) ir daug kih.l 59 •
Sendvario dvaro sav mmk o Voldemaro Steponavičiaus še ima (kartu išvežta
Ištisos šeimos buvo išvežtos iš Vaiguvos valsčiaus. Apie čia, o ir kitur
ir jq augintinė Vanda Jakutaitė), Aunuvėnų ūkininko Henrik o Sakalausk o
organizuotą deportaciją vėliau savo atsiminitnuose rašė buvęs Vaiguvos vals-
šeima Gis pats, žmona Marij a ir sūnus Jonas ), buvusio Šaukėnų valsčiaus
čiaus partorgas vietinis rusa s Nazaras R01nanovas . "Prieš pat ūkininkq ve-
savivaldybės sekretoriaus Kazimiero Karkalo šeima (žmona Adolfina ir sū­
žimą atvykusi komisija iš Šiaulitl suderino su mumis sąrašus. Į ju os buv o
nūs Vytautas, Alfonsas, Algin1a11tas), Šaukėnų dvarininkas Antanas Go rskis
įtraukiami stambūs ūkininkai, dvarininkai , savanor iai, šauliai, bur žuazinitl
partijų nariai. Paskui iš mūs11 valsčiaus iškvietė 4 aktyvistus į pasitaritną
su šeima, Ga uga ritl dvarininkas Stanislovas Janavičius su šeima , Kcrėžių
gyv entojo Petro Balčiūno šeima (tarp jų ir Į lS metų uošvis Vladas Survila) ,
Šiauliuose. Važiavome autobusu per Šaukėnus, Užventį, Kuršėnus, kur pri-
Varputėntl dvarponiai Marija ir Vlada s Hariškevičiai. Be to, iš Šaukėnų vals-
sidėjo h.1valsčiq aktyvas. Ap skrities centre apie vykstančią kampaniją mus
či~us išvežtos sav an orio kūrėjo Antano Grigo S asmentl še ima , Vaclovo Koz-
informavo Šiauliq apskrities partijo s komit eto sekretorius Leonas Kučins­
nuno 4 asmenų, H en riko Žaltovski o 5 asmentl, Donato Dobkevičiaus 4 as-
kas, apskrities vykdomojo komit eto pirmit1inkas Sirotka, kon1jaunimo ko-
ent1, Vlado Bl~ževičiaus 3 asme nt 1bei Vadovskių šeimos . Taip pat iš vals-
:1_1
miteto sekretorius Leonas Balčiūnas. Grįžę iš pasitarimo į Vaiguvą, jau ra-
ciaus deportuoti Pe tras Bindokas, Jadvyga Hiksienė, Vladas :tvfineika, Ona
dome atvykusias mašinas su kareiv-iais. Išskirsčiau savo aktyvo grupę ir iš-
Kačkauskienė, Vaclova Linderienė, Tadas Arčinskas, Myko las Galevskis, Sta-
~kome likviduoti buožią Tuomet buvo išvežti Gerdžiogalos dvaro savi-
sys Peleckis, Teof ilis Dze ndz elietas , Juo zas Kad ys, Teodoras Čyžas, Alek-
nmk ~s _Vlada_sTallat-Ke_lpša, buožė Kazys Pocius iš Gerdžiogalos, baltag-
sandras Jankus - Jankevičius, Stefanija Beresnevičienė ir kiti 61.
vard1etis kapitonas Jurgis Pralgauskis iš Gerdžiogalikės, Pakievės dvarinin-
!ytuvėnq valsčiuje Sibiro tremtis palietė Tyh.1vėnt1 dvaro savininką, eko -
~~ Kostas ~aika~skas, Užgiriq Janavičiq šeimos ir kiti". Iš Vaiguv os vals-
~omikos ~?~sh1 dak~_arą Eugenij11 Riornerį (mirė 1943 m. Kuibyševe) ir jo
ciaus buv_o istremh 8 asmenys : K.Pociaus šei1na (žmona Zo fija, vaikai - Alek-
z~oną da~mkę SofiJą Dembovskytę - Riomerienę. Ištremt a taip pat Tytu-
sas, Bronius, Juozas, Jonas , Vytautas ir Jadv-yga). lš Užgiri11 l dvaro į Sibirą
ven11pradmes mokyklos mok y tojo Kazio Kairaičio ir Pašakarni o dv aro savi-
ištremta 5 as~en11 M~ cijono Janavičiaus šeima, o jis pats u ždarytas į Rešio-
ninko Juozo Zaleskio šeimos , nkininkas Jona s Domkus iš Piž11 ka im o ir jo
tų konclageq KrasnoJarsko krašte . Jo brolio šeima taip pat buvo ištr emta , o
sese~s Vale~tina , Eug enija ir Vanda, ūkininkai Mikalojus Goldbergas (iš Kai-
begitn?~ti žmona" _humanizmo" sumetimais namuose palikta viena . [š Vai-
?:al es ), Ferdmandas Fumrotas (iš Naujamiesčio), Juozas Rirnolait is (iš Vy-
guvales istremtas Dionyzas Galkevičius su žmona Sofija ir sūnunri Leonu. Jq
cn1),Jonas Dambrau skas (iš Tytuvėn11), studentas Jonušas Čiževskis ir kiti 62 •
dukra J~dvyga ~ok ~si Šiauliuose, bet tą siaubingą tremties dieną buvo par- Iš Užvenčio valsčiaus buvo ištremtas vienišas senelis Roman as Gu tkaus-
vykusi l namus 1r taip pat pat eko į baudėj11 rankas . Sūnus Teodoras tuo me- kas (iš Guravos), Užvamuo dvarininko Adolf o Babrauski o (m.1940 m .) Žln ona
tu buvo išvykęs į darbu s ir, grįžęs nam o, jau tėvq neb erado. Tiesa, vėliau jis
Bronislava ir dukros Stefanija bei Bronislava (duktė Janina areštuota Kelmės
buvo_~u~taut!.~ ir už~aryt as į Šiaulių kalėjimą, bet prasidėjus karui, Teodorą gi:mn.~z~joje), Užvenčio pašt o viršit1inko Gaspa ro Aleksas žmona Ona, duktė
nespe JOISvezn. KelYJetėvą, kaip ir kitu s, atskyrė nu o še imos. O.Galkevičius V1tahJatr sfmus Algirdas , Lapi škitt dvaro savininkas inžini eri us Kazimi era s
 111111
152 Vaclovas Rimkus
Šimkevičius, Želviq dvarininkas ~eliksa~ ~a~zev!čius, Pranas Sapragonas iš
Šlapgirio , Algimanto Brazausko 1s Želv1q sc 1ma tr kt. ''1.
Iš Kražių valsčiaus ištremti: Galinit\ pradinės moky klos vedėjas Ado-
mas Adomaitis , ilga meti-, Karklėnq pradinės mokyklos vedėjas Juo zas Brun-
dza, Kražiq bibliotekos vedėja Kazimiera 0in1Šaitė - Šablevičienė, Petro Mi-
šeikio (iš Raudiškės) žmona Stanislava ir duktė A ld ona, Marij ono Čemeckio
(iš Plūsčikit1) šeima, mokytojo Jono Čenkaus šeima, Juo zas Mazūraitis iš Ger-
letiškės, Aleksas Rožanauskas iš Papleksniq ir kiti M_
Be to, iš Stulgit\ ištremtos Jono Batvinio, iš Kiau lakiq kaimo Petro Buhė­
no, iš Padubysio Henriko Rusteikos šeimos, mokytojas Stasys Dambrauskas
(iš Stulgiq), Leonas Nacas (iš Mažučių), Janina Sinkcvičienė (iš Kiaunoriq) ir
daug kih\. Paskelbtais duomenimis į~ dabartinio Kelmės rajono teritorijos
1941 metais ištremta 113 žmoniq 65 • Tačiau tai toli gražu ne galutiniai duo -
menys, nes vien iš Šaukėm\ valsčiaus išvežta mažiausiai 86 asmenys. O kur
dar 23 iš Tytuvėnq, 18 iš Užvenčio, 48 iš Vaiguvos, 61 iš Kelmės, 15 iš Kražiq
valsčiq.Tai būtq jau 281, be dalies Padubysio, Viduklės, Vamiq ir Luokės
valsčią
Vokietija, 1940 m. užgrobusi Prancūziją ir turėdama Europoje laisvas
rankas , pradėjo intensyviai ruoštis karui su Sovieh1 Sąjunga. 1941 m. pava-
sarį sklandė gandai apie netrukus prasidėsiantį karą, apie vienur kih1r nu-
leistus parašiutininkus. Suaktyvėjo ir LAF-o grupiq veikla. Birželio 19 d. Pa-
vandenės LAF-o būrio vadas A.Jurgelis iš Telšit1 kunigo Velavičiaus gavo
konspiracinį laišką: "Adomėli, pas mus žada būt sekmadienį balius . Mes
vaišinsim , linkiu ir jums pasivaišinti" u, _ Tą pačią dieną į Pavandenę atvyko
Kelmės gimnazijos mok sleivis, slap yvarde Jurgį-,, kuris turėjo ryšius su LAF-
o centru, ir pranešė, kad sekmadienį, ne vėliau kaip pirmadienį, prasidės
karas su Vokietija. šeštadienį, birželio 21 d. vakare, visi Pavandenės partiza-
nai buvo sukviesti ant Sprūdės kalno. Po trumpo pranešimo buvo numaty-
tas veikimo planas, paskirstytos jėgos: vieniems telefono linijas gadinti, ki-
tiems sekti sovietq kariuomenės dalinių judėjimą ir susitelkimą, treti ems su-
iminėti vietinius komunistus, komjaunuolius ir sovietinius kolaboranh1s. Po
to vyrai ii;siskirstė į postus ir rengėsi pailsėti, nes jau kelias saw iites huvo
nemiegoję namie, vengė arešto. Ir štai birželio 22 d. ankstyvą sekmadienio
rytą, ketvirtą valandą, toli vakaruose pasigirdo pabftkh1 du nd esys, naikin -
tuvų ir bombonešiq gaudesys, bombt\ sprogin1a i. Padangėje skraidė lėktu­
vai su svastikomis. Partizanai tuoj ėmėsi darbo. P irmadi eni buvo areštuoti
apylinkit1 komunistai ir aktyvistai, kad nehuėtq ryšitJ su raudonarmiečiais.
Antradieni miške buvo užklupti besitraukiantys Varniq v,1 Jsčia11s komparti -
jos ir vykdomo jo komiteto vadovai. Jie buvo uždaryti nkininko Pov ilo Mitr ·
tinkaus pirtyje, juos saugojo sargyba . Buvo areštunli vidos snvit'lini, 1i ,iki\'
vistai, kuriq daŲ vėliau ištardę, pal eido. V;irniq v,ilsl'i,111
s vyk do111Pjn k1>rni-
Pirmoji sovietinė okupacija 153
--- ---- -·
teto pirmininkas Rimkus ir pieninės vedėjas N iedva ras bu vo sušaudyti Did-
miškyje . Po ke liq dicnq Pavandenės partizanai prie Biržulio ežero susirėmė
su raudonarmiečit1 daliniu, kuri s bandė val timis keltis per ežerą. Susišaudy-
mo metu keli rusq k,m:•iviai žuvo, o 88 (iš jt\ 68 ginkluoti) bu vo paimti į
nelaisvę
11
' •
Karo prad žioje i Kraž ius iš Kauno atvykęs LAF-o atstovas Kazimieras
Matulevičius ko ord imwo partizanq veiklą Kražit1 valsčiuje. Jis organizavo
grupiq apginklavimą, atknr~ Kražiq valsčiaus savivaldybę, įsteigė Tautinės
darbo apsaugos (IDA) skynq, sudarė LAF-o štabą . Štabo viršininku pasky-
rė Praną Jurevičit1, pavadu otoj u flkio reika lams - Stasį Šveikauską, štabo na-
riu rikiuotės rei kalam s - Vytautą Sakalauską. LAF-o Kražit\ valsčiaus Kar-
klėnq partizanq s kyriu s, kuri o sudėtyje buvo Kareiviškit1 dvaro sav ininkas
Pranas Jakutis , Alfonsas Ged utis (iš Burbiškiq), ūkininkai Alfonsas Stulgins-
kis, Stasys Reimontas ir kili , vos prasidėjus karui , areštavo sovietinius akty -
vistus brolius Alfonsą ir Stasį Burk ertu s, Petrą Milit\ , A.Linkį, P.Trumpelį.
Kražiq partizam1 bftrio Galiniq skyriaus partizanai, apsiginklavę iš rusq ka-
reivit1 atimtais šautuvais, sulaikė ir areštav o keturis soviett\ kareivius. Kra -
žiq valsčiaus partizanai saugojo tiltus , telefono ir telegrafo linijas, svarbius
pastatus ir strateginius objekh1s, kad jt\ nesunaikinh1 besitraukianti sovietq
kariuomenė. Partizanai paėmė keliasdešimt msq kareivit1 , kuriuos vėliau
perdavė vokiečitĮ kariuom enei 68 •
Jau pim1omis karo dienomis Užvenčio partizanai visame valsčiuje už-
blokavo svarbiausius kelius . Miestelyje patruliavusi partizanq grupė paėmė
i nelaisvę kelis sovietq kareivius , arešta vo beveik visą bolševikinę valsčiaus
valdžią, milicininkus , komunistus ir komjaunuolius bei aktyvesnius prijau-
čiančius sovielt\ va ldžiai žmones. Buvo suimtas valsčiaus vykdomojo komi-
teto pirmininkas Alek sas Jašinskas, valsčiaus sekretorius Aleksas Navarec -
kas, milicininkai Pranas Pocius ir Povilas Širnkus, žemės dalijimo komisijos
pirmininkas Terentijus Priščepionka, komunistai Antanas Rimkus ir Afana -
sijus Vaškovas, komjaunuoliai Antanas Janušas , Vytautas Mažeika ir Juozas
Jastrauskas, aktyvistai Juo zas Norvaišas, Krizostomas Janušas , Petras Jure-
vičius ir kiti. Iš viso 17 žmonit\ . Jie buvo tardomi , laikomi valsčiaus daboklė­
je r.;,.Apie 60 Užvenčio žy d11buvo uždarytai getą, įrengtą Užvenčio dvaro
spiri to varyk los salyklinėje. Užvenčio partizanams teko kautis su raudona r-
miečiais prie Mauškalnio. Birželio 29 d. nuo Šlap girio pro Ža lakius, žeberius
traukėsi 14 ginkluott1 rusti kareivią Jie apsistojo žeberitĮ kaimo prieigose.
ŽC'l,f'riq parlizanq skyrius, pastebėjęs kar eivius , davė signalą aplinkiniams
hC,riams ir kar iu s u Viekš neliq partizanais stojo į mūšį. Kautyni11 metu du
n111donnrmic•( ~i<1i;,.uvo , o viPnas pateko į nelaisvę. Kitiems kareiviams pavy-
ko pni siv1·ržti j Užv1'nC·ip miškus. Mflšio metu buvo sunkiai sužeistas dang-
\'i,•liš kis Kazi mit'ras Navak,lllskas ir žeberiškis Jonas Jankauskas 70 • Nu o pat
,.
154 Vaclovas Rimku s
-----------
pirmųjų karo dienų Užvenčio valsčiaus viršaičiu dirb o LA F-o atsitJs tas Vil-
helmas Prancūzevičius.
LAF-o Šaukėm\ p artizantJ btt rio Vid so d žio sky rit\ sudarė br olia i Jonas
ir Juozas Jocai iš Valakiukų, Bolius Vaišv ilas, Ju ozas P až d agis, Antan as Pele-
nis, Navic kis ir kiti . Skyriui vad ovavo buvęs Vid so d ž io š auliq bttri o vadas
Telesfo ras Žilvytis. Karo pradžioj e Vid sod žio parli za n ai ar eš tav o sov ieti-
niu s aktyvis tus Mečislovą Virmauskį ir jo žmoną Bronę, Antaną Vieroši q ir
jo sūntJ Joną, Vaclovą Staršinskį, A.Garbaliauską, Masa ili ir kitu s. Jie bu vo
laikomi ir tard omi buvusiame klub e - skaitykl oje 71 •
Tytuvėnų partizanų bttrį, daugiausia iš b uvu s iq šauliq su organi zavo
Broniu s Ruseckas. Būrio sudėtyje buvo Ju oz as ir Pr ana s Valčiukai, Ant anas
Jur gaitis, Bened iktas Dabulskis , Vincas Milius , Stani slova s N e kra šas, Stasys
Gečas, Juozas Mockevičius, Vladas Aig elis, Rad v ilas ir kt. n
Daug piktadarybh1 mūsų rajon e padarė 1941 m. bir želio mėnesio pab ai-
goje paniš kai bes itraukiantys Raud onos ios armij os daliniai. Jie žudė, kanki -
no ir šaudė žmones, ypač gyv enu sius pakelėse. Dau g smurt o akn 1įvykdyta
Šaukėnų valsčiuje. Birželio 27 d . PetrošitJ kaim e sovietų kar eiviai sušaudė
šaulę mokytoją Jadvygą Gimbutaitę karn1 su jos sužadėtiniu s tud entu Anta-
nu Juzumu , kur is čia slapstėsi nuo kar o audros . Kar e iviai Gimbutaitę įsitem­
pė į tvartą, peršovė rankas, kojas , kankino , kol visai pribaigė 73 • Tą pačią
dieną gretimam e Širminių kaim e rusų kar eiviai užpuolė beganantį bandą 40
men i ūkininką Juozą Rupšą, kurį subadė durtuvais ir nušovė. Už keliq kilo-
metrų, Žygaičit\ kaime, kareiviai sušaudė Povilą Grinią Jo lavoną subadė
durtu vais, sukap ojo į gaba lus ir išmėtė laukuos e 7'1• Kitoje Šaukėm1 valsčiaus
pusėje, Leonuvk os (dabar Pagančiukai) kaim e, bir že lio 25 d ., vietiniams ru -
sa ms įskundus, raudonarm.iečiai nužudė ūkininką Antaną Dielininkaitį ir jį
sodyboje užkasė. Liko žmona ir trys vaikai. Vyr esnysis sūnus Antanas , ker-
šyda_~ as už tragišką tėvo mirtį, be gailesčio šaudė ir žudė pavi enius rust\
kareiviu s, negalėdamas ra sti sau vietos 75 • Birželio 27 d. gr etimam e šeškupiq
kaime, komunistams įskundus, kareiviai suėmė buvusį policininką Joną Va-
siliauską ir, įsisodinę į sunkvežimį, nusivežė į Pašatrij os kaimą (ne toli Vid -
sodžio), kur stovėjo jq dalinio štab as. Čia jį ilgai tardė, kankino ir laikė svir-
ne. Kitą dieną ūkininko Vaclovo Gumbakio sodyboj e jie surengė viešą teis-
mą, kur J.Vasiliauską nuteisė sušaudyti . Kareiviai nuosprendį įvykdė ir, kie-
me palikę neužkastą lavoną, skubiai išbėgo vejami pri eš akiniq vokiečiq ka-
riuomenės daliniq 76 • Be to, Šaukėnų valsčiuje bes itraukianty s nuo vokic-čiq
raudonarmiečiai nušovė lenką Vaclovą Indr<'ičik<1, l ,ygš ilio kaim e• - hc•b1;-
gantį Kraž iq milicininką Joną Daukšą, Užvenc: io v<1 ls,~ia11s l >van' ia11s ~in·ll"•j«•
- buvusį že imelio valsčiaus partorgą užventiški Stc.•po11;1l 11oz, 1p,1v i,'·iq . 1-i •I
mėje - K.Budraitj , du Užvenčio valsčiaus va ls liPl'ius .,.,_
Kartu su Raud onosios armijo s da liniais jau pirn1,1i;1k.in, .Ji1·11,1 1'·,SI,~
Pirmoji sovietinė okupa cija 155
gilumą !?radėjo_ bėgt_i ~ v iet ini ai kom~ i~tai, bu:ę aktyvistai. Jq ki ekvienam e
žingsnyje tyk ojo rmr hs. NKVD Rase 1mq skyri a us vy res nysis operatyvinis
darbu otojas šaukėniškis Vladas Nar taut as su Kulik ausku ėjo per Šiluvą pės­
ti. Ten ilgiau neužtrukę, kelia v o toliau . Naktį Tytuvėnuose jau girdėjosi lie-
tuviq p artizan q šūviai. Pasiekė mili cijos būstinę, kuri oje rado mili cijos įga­
liotinį P.P ociq. Šis, užsirėmęs d ur is, sėdėjo su karab inu , nes į būstinę jau
veržėsi partiz an ai, norėdami jį p aimti gyvą. Poci us laukė p rogos pasprukti ,
nes jau birže lio 22 d. pav ak are p artiz an ai buv o nušovę milicininką B.Šid-
la uską. Vidurnaktį Poc iu s su rasein iš kiais išslink o iš mi es telio, bet kelyje pa -
simetė ir patraukė sav o keliais 78 • Iš Užvenčio pabėgo dalis p artini o ir sovie -
tinio aktyvo , tarp jq ir pa rt orgas An tan as Juozapavičius. Jiems tra ukiantis ,
pakelyje žuv o Antan as Giedrim as, front e be žini os din go komj aun u olis Bo-
leslov as Jazdau skas. Iš Šaukėm\ pėsčias Šiauli t\ lin k iškeliavo Iva n as Skačio­
kas (p arlorg as), pabėgo komso rgas Ju ozas Savic kas , Ivan as M.itrijevas , Tuv i-
jus Rabin ovičius N_ Rusijos platybėse atsidūrė Kr až itJ pa rt orgas Povilas Vis-
manta s ir kili.
Prasidėjęs Vokietijos - SSRS kar as vystėsi labai int ensyviai. Jau pirmąją
karo dieną vokiečit\ aviacija kontr oliavo visą mūst\ rajoną. Vokiečit\ lėktuvai
bombard avo Kelmę, apša udė keliais ir lauk ais paniš kai bėgusius "ne n uga li-
mosios" Ra ud onosios armij os ka riu s, tan kt\ ir aut om ašin q telkiniu s, pėsti­
ninkq voras. Rajone s tovėjęs gen ero lo majoro N.šestop alovo 12 mechan i-
zuotas korpu sas, priklausęs 8 armij ai, buvo už klu p tas karui visiš kai nepas i-
ruošęs. Korpus as bu vo tik form avim os i stadijoje, trūko kovos mašin q, <lega-
lą Didesnę korpu so dali sudarė n aujokai. Dėl did elio išsisklaiėyrno ru st\
kariuomenė nesugebėjo p asipri ešinti 80• Vokiečiai žy miai pranašesnėmis pa-
jėgomis staigi ai įsiveržė i 8 armij os užnugarį Kelmės rajon e. Ties a, birželio
23 di enos rytą 12 sovien 1mechan iz uot as korpu sas pradėjo kontrasmūg~ bet
žymi ai pranašesnės vokiečitJ avi acijos pajėgos išblaškė ru sti tankq kolon as.
202 sov iehJ mot o šauliq divi zija buv o pri ve rsta stoti į nelyg q mūšį su vo kie-
čit1 lankais , netikėtai pr as iveržus iais Kelmės kryptimi , ir čia patyrė visišką
pralaimėjimą. Atskiri ru s q tank ai kiek p asipri eš in o Vaiguvo s rajone, be t bu-
vo sunaikinti 81 • Korpus o 28 tankt\ di vizija, kuriai va dovavo pulkinink as I.Čer­
nia chovskis, birž elio 23 d . buv o sumu šta pri e Kaltinėną Vėliau pr ie Karklė­
lllJ kovėsi tik atskir i tank ai. Visi tankis tai, užsili ep snoju s jt\ tan kams , žuvo .
Dvarčiaus giraitėje pri e Užvenčio liko tikras tankq kapinyn as . Vienas p aša u-
tas rus q lanka s bir že lio 27 d . Aunuvėnq kaim e m.irtinai sužeidė tris vokiečiq
dv iratininkus.
Ja u bir želio 24 d . 15 va l. vokiečit\ kariuomenė mflsq rajone pasiekė lin iją
Kelmė - Kražiai , o ats kiri tank ai pras iveržė iki Šaukėm\ - Kurtuvėm1 miškq,
kur d ar la ikėsi Ra ud ono sios armij os 9 prieštankinės br igad os ir 202 mo to
šauliq divi zijos likučiai 82 • Birželio 24 d . v okieč it\ kariuo me nė užėmė bev e ik
156 Vaclovas Rim ku s
visiškai sugriautą ir sudegintą Kelmę ir Kražiq mie~ telį. Per kitas dvi dienas
v?kie.čia} met~ į . ataką L'.ideles tank t~ g~upe_s,tala:kumas rwiadjos. Patyrę
d1deliq zmomq 1r technikos nuost olit\ 1r pntrukę sa udm . en q, Raudonasio s
armijos daliniai buvo priversti palikti visą L:iabartinio Kelmės rajon o teritori-
ją. Jq karinės techniko s buvo pilni pakelės į Šiauliu s griov iai. 13irželio27 die-
ną visa mūsq rajono terit orija buv o vokiečiq kariuomenės rankose.
Per karo veiksmus labai nukentėjo Kelmės rajono mies teliai, kai kuri os
pos l. 5. Kraz1c
gyvenvietės. Nuo vokiečiq aviacijos antpu oliq s udegė Kelmės mies to cen-
tras ir Tauragės bei Raseiniq gatvės. Sudegė mediniai Kelmės valsčiaus val-
dybos namai kartu su savivaldybės dokumentais, vienu seniausiq miesto
archyvq bei seifas su pinigais. Taip pat s udegė šimtm etini ai eva ngelikq re-
formah.\ parapijos klebonijos pastatai, žy dq religinės bendruomenės pasta -
tas ir dvi sinagogos. Viena jq buvo medinė su triaukščiu stogu, dengtu gon -
tais. Šios sinagog os viduryje stovėjo ąžuolinė ornamentuota bima - vertin-
gas dekoratyvinės dailės paminklas ll' . Per susišaudymą sovietq kar eiviai
uždegė Kražit\ miestelį. Gaisro metu sudegė parapijos bažnyčia, mūrinė var-
pinė, ramovė, kurioje buvo Kražit\ skerdyniq mu ziejus , laikraščio "Kražiq
aidai " redakcija , viešoji bibliot eka, buvęs Kražit1 "Žiburio" gimnazijos pa -
statas ir daug kitt1 gyvenamqjq namt\ &-1• Nuo puolant:iq vokiečit1 kariuom e-
nės pėstininkt\ nukentėjo ir keli civiliai gyventojai, buvo užmuštq ir sušau-
dytą Vokiečių kar eiviai klykiančiq vaiktĮ ir žmonos akivaizdoje sušaudė Kra-
žiq valsčiaus Lenkviečit\ kaimo valstietį Skrodenį. Nuo kareivit1 kulkos prie
savo sodybos žuvo to pati es valsčiaus Bielkiškiq kaimo gyventojas Brukte-
nis , broliai Kalisevičiai iš Kelmės. Kolainit1 kaime nauji eji užkariautojai nu-
šovė rusq tanke radę Leoną Jankauską, Lauriškės miškelyje sušaudė valstie-
čius Petruitį (iš Rūdiškit1) ir Simanauskį 85 • Tytuvėnq partizanams iš bažny-
čios bokšto bei kapinit\ ap šaudant bėgančius raudonarmieč-ius, buvo nukau-
ti du aukšto rango vokiečiq karininkai. Įsiutę vokiečiai įsiveržė i miestelį,
sugaudė po ranka pasitaikiusius keliolika vyrq, sustatė juos prie netoli baž-
nyčios buvusio mūrinio pastato sienos ir sušaudė. Buvo sušaudyta 13 žmo -
nių: valsčiaus sekretoriu s Ramoška, buhalt er is Matas Maslauskas, sargas An-
tanas Pocevičius, milicininkas Stasys Krygeris , darbininkai Vladas Brazas,
Mykolas Kačinskas, Adomas Kokštas , Vincas Milius , naujakuriai Ksav eras
Bielskis ir Jonas Audrulis, valstiečiai Julius šedys ir Antanas Vaičekauskas
bei ūkininkas Petras Markevičius. Tiktai Dapkus, Medalins kas ir Valčiukas
išliko gyvi, nes, pradėjus vokiečiams šaudyti, jie sukrito ant žemės, ant jq
užvirto sušaudytieji ll6. O vokiečiai manė visus sušaudę ...
dž io 12.
Pirmoj i sovi etinė okupacija 157
Išnašos
l. Anu ša uskas/\ . 1.ietu viq tautos sovie tinis naikin imas 1940 -195 8 m eta is. V., 1996. P.23.
2. Narta utas V. Nuvertę pon ų jungą ... / / Komunistinis žod is ( Kelmė). 1985. Liepos 18.
;\. /\ri efijau s Mitrij cvo (g. 189.'i m.) aLsimi n imai.
4. Jonu šas /\ . J )arbininkų ir va lstieči ų šventė· d emons tracija . / / Mū st1 laikra štis. 194-0.Lie·
• · č'n1 rczo 1·1uc1··1a. // XX amz1us
•. . 1940. lJ1cpos
. 10 .
6. Jie bus ren kami i Liaudies seim ą.// Lietuv os aidas . 194-0.Liepos 13.
7. Vlado Nart a uto (g .1912 !--:.)ats i111inimai (rankraš tis). Vilnius. 1985. P.53.
8. J.KI' CK Partarchyvas. F.1771. /\p .11. U.5. L.54.
9. Nartauta s V. Nuvertę ponų ju11gą ... // Komu nistin is žo d is. 1985. Liepos 18.
10. Da rb i nink ų ir tarnautojų susirinkimai Kelmėje./ / Ties a. ·1940. Rugpj ūčio 16.
11. Pov ilo Vismanto 1971 02 05 Jagkas V.Rimkui.
12. Nartautas R. Nuvertę ponų jungą ... // Komu nis tinis žodis. ] 985. Liepos 18.
13. Ju kna itis lt Tarybi n t'S m ilicijos 50-metis . / / Komunistinis žodis . 1967. Lapkričio 21.
14. !) alinamas ir vysk up o Va la nčiaus d va ras./ / Tarybų Lietuva. 1940. Lapkričio 3.
15. Naujas Žcmaitij os gyve n ima s. //T iesa. 1940. Spali o 18.
16. A leksandro Rimkaus (g. 1897 m .) atsiminimai .
17. Rimkus V. Kova už žemę (maši nra š tis). Užve ntis. 1970. P.2.
18. Kclm('S va lsči uje ... / / Valst iečių la ikraš tis. 1940. Rugpjūčio 30.
19. Iš Šilo Pavėžupio balsavimo apylinkės.// Valstiečių laikra štis. 1941. Sausi o 24.
20. Raseinių ap s kr. //Tarybų 1.ietuva . 1940. Spalio 31.
21. Sėjos darbai l{asciniq apskrityje . / / Va lstiečių laikraštis. 1941. Kovo 18.
22. Tyt uvėnai.// Tiesa. 1940. Rugpj ūčio 24.
2:l. Em ilijos Vala nč ienės (g.1921 m.) atsimi nimai.
24. /\pyga rd inės vaiktĮ saviveiklos olimpiada . // Valstiečių laikraštis . 1941. Gegužės 27.
25. Janušas /\ . Įsteigta bib lioteka ir skai tykla. / / Vals tieči ų laikra štis. 1941. Sausio 31.
26. Nazaro Roman ovo (g.1919 m.) atsiminima i.
27. Pas ižada pakelti dar bo našumą . // Valstieč ių laikraštis. 1940. Spa lio 18.
28. Šaukėnų va lsčiaus ... / / TarybtĮ Lietuva. 1940. Gruodž io 31.
29. Raud onųj ų gu rguo l i ų sąj ūdis ... // Valstiečių laikraštis . 1940. G ruod žio 28.
30. Raseinių apskritis . // Valstieči ų laikraštis. 1940. Gruodžio 24.
31. l'in11oji raud onoji g u q;uo l ė•. // Va lstiečių laikrašt is. 1941. Saus io 17.
32. Sukilimas . 1941 m . bir.tclio 22-28 d. V., 1995. P.103-104.
33. Nar tautas V. Nuvertę ponq jungą ... // Ko mun istinis žo dis. 1985. Liepos 18.
:14. Rim kus V. Trispa l vė virš bolševikų galvq. / / Biči ulis. 1991. Baland žio 13.
35. Su kilima s ... l': 106.
36. Wmku s V. l'av,rndenėjo: aidi šūvia i. / / Suki limas ... r'.133.
37. Ten pa t.
:18. Rimku s V. Kovose prieš o kupan tus. / / Kraž ių aidai. 1991. Nr.33. P.4.
39. Rimkus V. Užven čio va lsčiaus pa rtiza nai. // Kra~.itĮ aidai. 1991. Nr .32. P.2.
40. Rimku s V. Maiš tas p rie l čigos. / /G imtinė. 1991. Sau sio 4-31.
41. Kooperatyv e velnias koją nusila užė. // ValstiečitĮ laikraštis. 1941. Gegužės 27.
42. Šlevič ius Ch. Pas t.:tbos api e partinį darbą ŠiaulitJ apskrity je. // Tit.'Sa. 1940. Rugsėjo 15.
43. Rim kus V. Visas gyvenimas • tarnyba Lietuvai. / / Kard as. ·1994_Nr .1-2. P.7.
44. Lietuv o~ gyven toj ų genocidas . T:I. V., 1992. P.36:l.
45. Rimk us V. Gyvos ž,1izdos . / / IJičiu l.is. 1989. Spalio 17.
46. Žalpienė D. Kdm~~ pavasarinin ktĮ o rgani zacija. 1940 metai . // Biči ulis. 1990. Gru o-
r
158 Vaclovas Rimkus

47. Petronis P. Už aukštu os ius idea lus. Kaunas . 1991.

---
48. Liudo Karpio 1991 03 11 laiškas V.Rimkui .
49. Rimkus V. Jonas Rusas . / / Bičiulis . 1991. Kovo 6.
50. & kaltės kalti.// Kražių aidai . 1991. Nr .35. P.-t
51. Rimkus V. Gyvos faiz d os. // Uičiulis . 1989. Spaliu 17.
52. Ten pat .
53. 19-U-1952 metų Lietuvos tremtiniai . T.l . V., 199:l. l'.5 .
54. Ten pat . P.6. Vaclovas Rimkus
55. Lietuvos kovų ir kančių istorija . T.l . (Lietuvos gywntnj11 trėmim.ii !'l.Į l „
V., 1994. P.53. • 17 4S- l'IS2 111
. ).
56. Anu šauskas A. Lietuvių taut os sovietinis ... P.95. Nacistinės Vokietijos okupacija
57. Amžino jša lo žemėje. Y., 1989. P.34.
58. Rimkus Y. Siaubingas bir le lis. // Bičiulis. 19!19. lliri .elio D . Dilf 1940 m. pabaigoje Kelmės rajono didesnėse gyvenvietėse susikflrė
59. Ten pat .
antisovieti.nės organizacijos. Joms priklausė šauliai, moksleiviai, tarnautojai ,
60. Reginos Jankauskienės 198911 10 laiškas V.Rimkui .
61. I_š~e~tieji žemaičia i. // Žemaičių žemė (Telš iai). 1942. S.lusiu 17· 19.Jl-19!>2 , . kaimo jaunuomenė. Su kai kuri omis iš šit\ organizacijt\ palaikė ryšius Lietu -
vos tremti111a1 . T.l. Y., 1993. P.330-356 (Kelmės rajon as ). , . metų l .u.:tu- viq aklyvistq fronto (LAF) štahas, veikęs Kaune . Tq organizacijų nariai pla-
62. 1941-1952 metų Lietuv os tremtiniai ... P.330-3."i6. tino atsišaukimus, kaupė ginklus . 1941 m . gegužės - birželio m~nesiais jie
63. Ten pat.
6-l. Ten pat. buvo informuoti apie artėjantį karą tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vo-
65. Ten pat. kietijos . Dar karo išvakarėse Pavandenėje, Karklėnuose, Kelmės apylinkėse
66. Rimku s V. Pavandenėje aidi šūviai. // Sukilimas l' l ~1- 1~4 LAF grupit1 pagrindu buvo sukurti partizant\ būriai, kurie pirmosiomis ka-
67. Ten pat. ' ··· · ·'· ·' ·
ro dienomis pradėjo aktyviai veikti. 1941 m . birželio 23 d . rytą, antrąją Vo-
68. Rimkus V. Kovose prieš o kupantu s.// Kražių aidai. 1991. N r 11 l' 4
69 St ·č. A · "' · · · · kietijos - SSRS karo dieną, iš Kauno radiofono per visą Lietuvą nuskriejo
čio 29; ėru~:~oa;_1 ius . Nek alta s krau1as. // Komunizmo žvaii;:t.dė (Užv,•nti s) . 19S!I. 1.apkri- žinia apie prasidėjusį lie tuvit1 sukilimą, sudarytą Laikinąją Lietuvos vyriau-
70. Stanislovo Bru:fo (g. 1922 m.) atsiminimai . sybę. Perskaitytoje Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracijoje buvo skelbia-
71. Meč~lovo Vim1auskio (g.1901 m .) atsin1i11imai. ma: "susidariusio ji laikinoji vėl atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skel-
-Ja_gmmas P. :rytuv~n_ų mi esto istorija (mašinraštis) . Tytuvėnai . 1970. 1'.19.
72
bia ats tatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę( ...) Žiauraus bolše-
73. ~kus V. Gyvos zaizdos. Į l Bičiulis. 1989. Spalio 17.
74. len pat. vikq teroro iškankinta lie tuvit1 tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vieny-
75. A_lberto Bagočiaus (g.1922 m.) atsiminimai. bės ir socialinio teisingumo pagrindu". Šis pranešimas buvo signalas sukilti
~;- :~~us V. r:alaika! 1'.erasti. .. // Bičiulis. l'i90 . Spalio 13; l; imtim\ 199-1. Uirh·liu 1-10. visai Lietuva i. Partizam1 bftriai gadino telefono ryšius , suiminėjo sovietinės
· un us V. Gyvos za 1zd os. // Bičiulis. 1989. Spali o 17. valdž ios par eigflnus , kovojo su raudonarmiečių daliniais. Gyventojai akty-
78. Vlad o Nartaut o (g.1912 m .) atsiminimai.
79. Kazio Sutkaus (g.1907 m .) atsiminimai. viai rėmė sukilėlius. Sukilėlit1 dėka daug elyje viett1 bu vo atkurti iki 1940 m .
80. Ten pat. birželio 15 d. veikę administracinės va ldžios organai: valsčių ir miestų savi-
81. Ten pat.
valdybės, policija, teismai. Tačiau na cistiniai okupantai nebuvo linkę ne tik
82. Ten pat.
83. Vlado ša ulio (g.1902 m .) atsiminimai.
pripažin ti Liett1vos valstybės, bet ir su teikti jai kokią nors autonomiją. Lietu-
84. J~no Vadcikio (g.1903 m .) atsiminimai. vą jie laikė okupuota šalimi, karo grobiu. Lietuvos vyriausybės okupantai
85. Rimk_us V.,~yvos ~aizdo~. // Bičiulis. 1989. Spalio 17. nepripažino , tik kurį laiką toleravo. Okupantų varžoma ji išsilaikė tik 6 sa-
86· Jagmmas r • fytuvenų m!l-sto istorija ... P.19
vait es . Rugpjttčio 5 d . įvyko paskutinis šios vyriausybės posėdis. Generalinis
komisaras A. von Rentelnas rugpjūčio 13 d . pasirašė įsakymą dėl Laikino-
sios vyria usybės pa leidimo 1• Rugpjūčio 28 d. sustabdė savo veiklą ir LAF .
Lit•pos pabaigoje Lietuvoje buvo įvestas vokiečiq civilinis valdymas. Oku-
pal'int; va ld:t.ic1gyv mtoju s c1pdėjo dideliai s mokesčiais ir rekvizi cijomis . Už-
\'l'lll'io vals1~i,111s (~ekait~iq kaim P 9 ha žemės savininkas naujakurys Aleksas
Vaišvilc1sj Try škiq slolj kasmet turėjo pristatyti. po 18 cnt rugiq , be to, dar ir
' 160
Vaclovas Rimkus
Nacistinės Vokietijos okupacija

Miesto gyventojai maisto produktais buvo aprūpinami pagal korteles ,

kaimo žmonės druską, cukrq, žibalą pirko irgi pagal korteles. Prekių ir pro-
161

duktų normos buvo labai mažos, todėl klestėjo spekuliacija.

1942 m. rajono miesteliuose , dvaruose ar stambiuose ūkiuose pradėjo
kurtis vokiečių kolonistq ir repatriantų šeimos. Kelmės dvare įsikūrė baro-
nas fon Hahren, Šaukėnuose - repatriantas Oskaris Ditmanas. Aukselių ir
Kybgirio dvarai atiteko kolonistui Sroliui. Kolonizuotas ir Čekaičių dvaras .
šarkių vandens malūnas buvo atiduotas vokiečiui Inzeliui. Kelmėje, liutero-
nų pastoriaus klebonijoje, vokiečiams buvo įsteigta speciali parduotuvė, kur
okupantai ir kolonistai galėjo nusipirkti brangiausių prekių už pfeningus .
Tuo tarpu miestelių gyventojams stigo būtiniausių dalykų, begalinės eilės
• nutįsdavo prie žibalo, druskos , d egtukl\, pieno.

~JtH1 ·,~. Jau pačiomis pirmosiomis okupacijos dienomis Lietuvoje prasidėjo or-
ganizuotas ir planingas žydų tautybės žmonių žudymas. Rasizmo teorija pa-
teisino užgrobtų teritorijų gyventojų naikinimą.
1 Žydai buvo suiminėjami (nuo kūdikio iki senelio) , izoliuojami daržinė­
se, kankinami, marinami badu , o vėliau masiškai sušaudomi. Jie buvo kalti
tuo, kad gimė žydais. Apie represijas prieš žydus rašė tuometinė spauda.
Šiauliuose leistame laikraštyje "Tėvynė" 1941 m. rugpjūčio 3 d. buvo teigia-
ma, jog " ... Kelmėj žyd11klausimas gerai sutvarkytas. Dieną prižiūrimi žydai
dirba prie griuvėsių, o vakare patalpinami už miesto į jiems skirtą daržinę".
žodžiu, viskas normalu , kaip civilizuotoje valstybėje. O iš tikrųjų liepos 26
:, ;(,
.·. ~~:;,t,
•~ 1 . T. "'-
d. 483 iškankinti Kelmės, Vaiguvos ir kitų vietovių žydai buvo sušaudyti
... . ;, ' žvyrduobėje už 2 km į šiaurę nuo Kelmės miesto . Tytuvėnuose sugaudyti ir
suvaryti į sinagogą žydai kankinosi be maisto ir vandens. Vėliau juos sunk-
Pirmosios karo dienos Kelmėje. 1941 m. birželio pabaiga vežimiais vežė į mišką, kur 28-ame kvartale buvo iš anksto iškastos duobės.
(/. Kncenbergo nuotrauka, Kelmės kra!:to 111uziej11
H) Vienas egzekucijos dalyvis pasakojo: "Pinniausia nurengdavom nuo atvež-
tųjų viršutinius drabužius , o paskui būriais po 20 žmonių varėm prie duo-
miežių, avižų, pieno, vilnų, kiaušinią Vokiečių kareiviai grobstė iš ūkinink11 bės, liepėm šokti į ją ir melstis. O mes, stovėdami ant kranto, atidengdavom
maisto produktus (kiaušinius, sviestą, lašinius ir kt.), paukščius, kiaules, gal- į juos ugnį. Sušaudžius vieną būrį, duobkasiai užmesdavo žemėm lavonus.
vijus, įvairius daiktus. Čekaičiuose iš A.Vaišvilo jie atėmė aviną, iš Stasaičio Po to taip sušaudėm antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį būrius. Iš viso tą dieną sušau-
- veršį. Už prievolių nepristatymą laiku valdžia baudė. J943 m. Kolainiq dėm 150-160 žmonių. Jų likęs turtas buvo dalinamas. Man, pavyzdžiui , teko
valstiečius, laiku nepristačiusius pyliav11, vokiečiai susikvietė į valdybą, po karvė ir dalis baldų ..." 3
vieną tardė, o Povilą Grigolių primušė. ValsčitJ valdybos draudė be leidimo Šiame pasakojime nužudyt1.tjt1 skaičius tikriausiai yra padidintas. Lite-
pjauti gyvulius , o juos paskerdus , reikalavo atiduoti odas. 1944 m. pavasari ratūroje nurodoma , kad 1941 m. birželio 25 ir rugpjūčio 12 dienomis Tytuvė­
okupacinei kariuomen ei, įsikūrusiai Beržėnq mišk e, Cumilli>ntĮ ir Auksl'liq ntĮ miške (prie Kelmės - Tytuvėnų plento) buvo sušaudyta apie 140 vyrų,
kaimų gyventojai privalėjo teikti pieną, kiaušiniu s ir kilu s mc1istoproduk - moterq ir vaik114 • Užventyje suimtus žydus suvarė į dvaro spirito varyklos
tus. Kaimo žmones slėgė įvairiausios prievolės: pc1s loh's, miško v1.•ži111,1 s ir salyklinę, kurią prileido vandens. Dieną prižiūrėtojai varė juos gatvių šluoti,
kitos. Artinantis frontui iš Rytq, vyrai ir mot erys hu vo ga11do111iir 1·,1r11111i išviečiq valyti, o nakčiai uždarydavo į salyklinę, kur jie, iki kelių stovėdami
kasti apkastĮ, statyti spygliuotq užtvani pri t" Kl'lrw·•s, l.i11lilf , l 11\', '11, i, ,. \ '.11
0
vand enyje, "miegojo". Liepos 15 d. žydus išvežė į Pašilvės miestelį (prie Už-
putėnq, Aunuvėnq, T3eržėnq ir kitur . venčio - Kelmės vieškelio) ir, prižiflrint dviem vokiečit\ karininkams, šaudė5 •
162 Vaclovas Rimkus Nacistinės Vokietijos okupacija 163

Michlei Zakiene i kulka nuplėšė pusę pakauši o . Ji siaubo ap imt a klykė ir rai-
tėsi 6 • Duobėje tarp kruvinų lavonų šliaužiojo suž eis ti žmonės. Vienas iš žu-
dikq vėliau pasakojo: "Aš betarpi škai dalyvavau juos sušaudant. Pri e duo-
bės atvesdavo 7-8 žmon es, ir mes juos šaudėme . Aš asmeniškai sušaudži au
tris žydus . Po to ąš saugojau sušaudymo vietą. Visus ge rus daiktu s prieš
suša udant mes paėmėme iš žydų, paskui juos pasidalinom e". Iš viso Pašil-
vės miške 1941 m. liepos mėnesį ir gruodž io mėn. 8 d . buvo sušaudytas 91
vyras , moteris ir vaikas 7•
Šaukėnuose vis us žydus suvarė į sinagogą. Pri e durų stovėjo sa rgyba . Iš
visų žydų baudėjai atiminėjo vertingesnius daiktus, maustė nuo rankų žie-
dus, _lu]:'ir_:ėjo_ a~ksinius dantis. Po kelių di em1 juos suvarė į Šukiškių dvarą,
muš e bizunaIS 11' vertė dainuoti , o vėliau uždarė į daržinę ir 2 diena s nedavė
valgyti. Paskui suaugusius atskyrė nuo vaikų ir nuvežė į Kurtuvėnq miškus .
Čia prasidėjo baisios orgijos . Vienas jų dalyvis vėliau pasakojo : "Aš ir kiti
stovėj_ome ~etoli _duo?ės· Atvesdavo po 10 žydų, o mes juos statėme pri e
duobes !~ast? vei~u l duobę ir šaudėme. Du vyrai vienu metu šaudė į pa -
smerktąil - vienas l nugarą, kitas į galvą. Šaudėme iš 5-10 metrų nuotolio .
~er dien~ sušau~ėme ~pie 300 žydų" 8 • 1941 m. antrajame pusmetyj e miške
ties 6-uo!1:1Šauk~nų y- Šiaulių plento km buvo sušaudyta apie 400 žydų 9 •
• Y Kr_azmos~ ~mkštos dvaro daržinė buvo paversta žyd t\ getu, o Kuprės
miske Jų_ lau ke ~~astos duobės. Daržinėje žmones laikė apie dvi savaites, Rajono gyventojai padėjo karo belaisviams , areš tu otiems piliečiams, p er-
du oda nu valgyti tik kartą per dieną virtų bulvių, po puodelį pi eno ir truputį sekiojamiems žydams, nors jiems patiems grėsė pavojus. Užvenčio gydy to-
duon os. Pasmerktuosius dažnai mušė, mašina vežė į Kuprės mišką ir šaudė. jas Petras Girbudas, sužinojęs, kad vokiečiai ruošiasi suša ud yti mi estelio žy-
~raž~ų valsčiut~ liepos ~ėnesį apie 300 žydų buvo sušaudyta Kuprės miške dus , slapta prasiskverbė į jų getą perspėti nelaimingųją Jis su kolain iškiais
ir apie 7~ Medz1okalnyJe (l km į šiaurvakarius nuo Kražių) •
10
Petru Klimu, Vladu Šleževičiumi, Alfon su Songaila įrengė slėptuves, kurio -
_0~'5 -~~t~, ~el?ėdamiesi nuo fašistin io košmaro, priėmė katalikt\ tikėji­ se buv o dešimtys žmonią P.Girbuda s pats nešė drabužius , maisto produk -
m~ ir ~ eios1 išlil:ti gyvi. Tačiau neilgam. 1941 m. gruodžio 8 d. Pašilvės tus, teikė medicininę pagalbą. Pabutkalnio kaimo ūkininkas Myk olas Jušk e-
~kel)]e bu vo susaudyta apie 20 persikrikštijusių Užvenčio žydų. Prie duo- vičius išvedė iš Šiaulių geto advokato Abramavičiaus šeimą ir ją paslėpė
bes y~~sto _bu ~o pa sta:rta Cilė Olšvangienė su penkiais klykiančiais maža- savo daržinėje. Tai sužinoję atvyko poli cininkai , įsiveržė į daržinę, pradėjo
~ eci~ "..~ais._ Budelis , čiupęs už kojyčių, mažylius trenkė į eglės kamieną šaudyti ir sužeidė šiene pasislėpusius bėglius. Juos s uėmė ir nuvarė i Užven -
11', sutr1~~ęs Jų _g~lvytes, nusviedė į duobę, o po to paklaikusiai iš skaus- čio daboklę, kur laukė mirtis . Tačiau gydytojas Girbudas , susitaręs su pri-
mo motinai pervere durtuvu krūtinę ... 11 Šaukėnų katalikt\ kapinėse buvo žiūrėtoju, Abramavičius išlaisvino ir saugiai paslėpė 13• Užvenčio valsčiaus
sušaudyta 15 persikrikštijusių žydžių 12 • Kerbedėlit\ kaimo ūkininko Vlado Šleževičiaus slėptuvėse prieglaudą rad o
Į žy~ų genoc_idą okup~t~ k~i-kur įtraukė vietinius valdžios pareigū­ apie 20 žydll, pabėgusit1 iš geto. Policija sužinojo apie tai, bet slėptuvit1 nega-
nus ,_a!s~ par~anu~, kriminalinms eleme ntus . Bet tai buvo tik pavi eniai lėjo surasti. Jie grasino ūkininką sudeginti kartu su vaikais, bet šis nepabūgo.
~tveJai. Laikinosios vynausybės valdžia buvo labai ribota , ir ji kokios nors V.Šleževičiui padėjo pas jį tarnavęs Alfon sas Songaila . Pas tarasis nu olat pa-
Įtak_os to n:ieto įvykių raidai turėti negalėjo. Be to, kaip jau buvo minėta, ši laikė ryšius su Šiauliq getu , perdavinėjo kaliniq laiškus giminėms ir pažįsta­
~~~~ybe 1941 m. rugpjūčio 28 d . buvo pal eista. Kai kuri e žymūs liet uviq miems, vežė šieno vežimuos e pabėgusius žydus ir juo s slėpė pa s patik imu s
v: ikeJai protes!avo prieš žydų žudymą, tačiau tai negalėjo paveikli hitleri- Užvenčio apylinki t\ gyv entoju s. Alfonsas Songaila išgelbėjo nu o mirti es 40
mnkų, skel~u~ių, k~d ?ermanų rasė, ypač vokiečiai yra pranaše sni už kitas žydq: Rachilę Kacevičienę, tris sese ris Pelcaites, Kacaites , Cholozin q vaikus ,
~autas. Tode l pe tuq te1Sę ne tik pavergti ir valdyti , bet ir mtikinti kitq tautq Michailą G utmoną su žmona, Itą Šneidaitę, Frumaną su žmona ir daugeŲ
zmones.
 p
164 Vaclovas Rimkus Nacistinės Vokietijos okupa cija 165

kitų 14
•Vaiguvos valsčiaus Skulbiškių kaimo gyventojai Teklė ir Vaclovas
Poleninai slėpė iš Šiaulių geto pabėgusius žydus Reginą ir Juozą Kamene cus
vėliau ir Onutę bei Joną Niurikus. Poleninai po malūnu buvo įrengę slėptu~
vę. Pas juos laikinai glaudėsi iš Kuršėnų geto pabėgusi Rozalė, metus gyve-
no Vladas Naujalis 15• Kehnės gydytojas Dalnickis, kelmiškė žydė Basė Bran-
dienė, Rachilė Zakutaitė bei keli karo belaisviai prieglobstį rado pas Kolai-
nių benediktinių vienuolyno rektorių kunigą Polikarpą Macijauską. Šaukė­
nų valsčiaus Pavainiškės kaimo gyventojas Račkauskas augino priklydusią
Kelmės žydaitę Mitjarną Javnavaitę. Kelmės gyventojai Zofija ir Jonas Stumb-
riai pas save laikė 2 žydus, kurie vėliau slėpėsi pas Kazimierą Ivanauską
Šlumpiuose (netoli Užvenčio) . Vaiguvos apylinkių ūkininkas Vincas Petraus-
kas rėmė besislapstančius nuo vokiečių teroro asmenis. Pas jį apie metus
gyveno karo belaisvis rusas Nikalojus Lemeščenka, kurį laiką slapstėsi žydų
Cholozinų, Izrelskių, Fromanų šeimos. Žydus globojo ir slėpė Šaukėnų pa-
rapijos klebonas kanauninkas Jonas Staševičius, Kolainių kaimo gyventojas
Jonas Streckis. Rusų karo belaisvius slėpė Užvenčio valsčiaus Mandžiorų k.
valstietė Kuizinaitė, Moluvėnų k. gyventojas Martynas Pranskaitis, Vaigu-
vos valsčiuje - Lapkauskai ir kiti. Iš Kražių geto pabėgusi žydaitė Lėja Aro-
naitė glaudėsi Brukaliuose pas Benediktą Bružą, vėliau pas Juozą Bružą ne-
toli Pašilės, pas Žalpienę Burniuose ir pas Žadeikienę Kražiuose. Kražiškė Sovietų belai sviai, pakarti Šaukėnuose 1942 m. (Kelmės krašto muziejus)
Malkė Noikaitė rado prieglobstį Adomaičių kaime pas valstietį Kazimierą
Jankauską. Užventiškis Elijas Cvikas gyveno pas Joną Galminą Domeikių 21 lietuvį, kurh.1 tarpe buvo vos viena s komunistas? Tiesa, vėliau vadams
kaime 16• Kehniškis rašytojas Icchokas Meras, vokiečių okupacijos metais gy- ištardžius, dauguma buvo paleista ir tik 9 perduoti į Šiaulių kalėjimą, o iš
venęs Petro Dainausko pavarde, tarsi visų išgelbėtų žydų vardu rašė:" ... Aš ten ir tie patys paleisti , neįrodžius nusikaltimų 19• Užventyje areštuota 17
kaip maldą tariu pavardes tų žmonių, kurie fašistinės okupacijos metais Kel- sovietinių aktyvistų/ kurie ilgai kankinti valsčiaus daboklėje, o vėliau išvežti
mėje ir jos apylinkėse slapstė ir gelbėjo keletą žydų vaikų, jų tarpe ir mane, į Šiaulius. Tačiau atsisakius juos ten priimti dėl perpildyto kalėjimo, visi bu-
tai - Bronė ir Juozas Dainauskai, Michalina Legantienė, Adomas Urbelis ir vo nuvežti į Kužių miškelį (prie Kuršėntl kelio) ir liepos 3 d. sušaudyti. Šau-
Petronėlė Urbelienė, Unikauskienė, Šalkauskiai, Stasė Damanskaitė, Stefa Ku- dė vietiniai užventiškiai savo pažįs_tamus, kaimynus , netgi giminaičius. Vo-
levičiutė, Elena Kaušaitė ir jos seserys, Konstancija Norkaitė, Butkai, Urbe- kiečių nebuvo , net stebėtojų. O tarp tų "aktyvistų" buvo ir 1919 m. Lietuv os
liai, Aleksandra Grišaitė, Žukauskai, Damanskai, Širnuliai ir daugelis kitų, partizanas Krizostomas Janušas iš Bambalų kaimo , ir naujakurys Juozas Kli-
kurių pavardžių aš nežinau ..." 17 žentas, ir darbininkas Pranas Pocius , ir girininkas Juozas Norvaišas , ir tik 3
Pirmuoju karo laikotarpiu kai kuriose vietovėse beprasmiškų žudynių komunistai (tarp jtl du vietiniai rusai) 20 • Tytuvėnuose areštuoti batsiuvys
aukomis tapo ne tik komunistai, bet ir nekalti žmonės. Matas Krygeris, Siau- Kristopas Savickas, Jonas Baranauskas , Juo zas Sebestionas , Antanas Darg-
lių apygardos teismo prokuroras 1941 m. liepos 29 d. išsiuntinėjo aplinkraštį vainis, Juozas Sebestionas; sušaudyti Aleksas Česnauskas, Vincas Baltrušai-
apskričių viršininkams. Jame rašė: "Daug kur suėmimai padaryti labai leng- tis 21• Vaiguvoje areštuoti ir ilgai daboklėje laikyti Julius Rezgys, Ri.meikis.
vapėdiškai ir dargi suvedant asmenines sąskaitas. Nėra nė vieno miesto, mies- Stulgiuose sušaudytas apylinkės pirmininkas Bronius Laurinavičius, kurio
telio ar valsčiaus, kur patys lietuviai nesuiminėtų lietuvių. Suimtųjų lietuvių neleido laidoti kapinėse. Akmeniuose nužudytas Tomas Čekanskis, Šaukė­
tarpe yra tarnautojų, ūkininkų, amatininkų, darbininkų, moterti nepilname - nuose - komjaunuolis Liudas Vebra 22 • Maironių apylinkėse žuvo R. ir D.Be-
čių jaunuolių ir dargi vaikų (15-16 metų). Daugelyje vietų suimtiesiems, ne- keriai , Juška . Kehnėje suimta ir tardyta api e 70 piliečit1, prijautusių sovieh 1
padarius jokių kvotų, jau yra įvykdytos mirties bausmės" 18 • Iš tikrųjų, ar valdžiai.
buvo normalu , kad Vidsodžio bažnytkaimyje lietuviai partizanai areštavo Vokiečiq okupacijo s metais gyventojai buvo verbu ojami į vadinamą rei-

L
 166 Vaclovas Rimklls Nacistinės Vokietijos okupacija 167

cho d arbo tarnybą, siunčiami į P?~al _om u s d~rb~s , tre miami į Vokie tijos kon-
centra cijos stovyklas. 1942 m . brrz elio 2 d. Š1auliq arb eitsamte (dru-bo b . v
je) buv o tariamasi , kaip geriau telkti savanorius darbams . Daktaras Gi trzo-
ris, joy~va~uot?jas Š~cė ~ s~ apsJ<.r:ities įgalio~iu Sutkumi ir
nutar e prrnuaus1a Šauk enuose rr Uzven lYJe p ropag u o ti darbo jėgos telk·
~~!:
23
reicho karo pramonei • Propagandai n edav u s rez ult attt, vyrai buv o stn~
čiami į Vokietiją prievarta . Tačiau ir tai nedavė ge res ni q rezultatą žmo w:1
kur tik ~alėd~ slaps~ė~i _ir_tik Vaigvm'.'~s valsčiuje pavyko 4 vy ru s išsiq~~~
S~?ruią: ya~guv~ s ~~ attis Baltrusa1tis 1942 m . birželio 24 d. Šiauliq ap-
skrities vrrsininkw aiskino , kad n esan t sa vanoriq į reic h o pramonės telki-
ni~ , _jiebuvo "paskirti" • Tytuv~nq valsčiuje darbams į Vokietiją buvo u ž-
24

rasytiJonas Banys , Antanas Cerruauskas , Kazys Dav eikis , G rigailis, Šidlau s-

kas , tačiau ne visi buv o išsiqsti.
Šaukėm1 valsčiuje vokiečiai organizavo ru s 11tautybės gyventoit\ trėmi­
~- Baimės patyrė Dubėnų,_ ~~balių'.vL~~ilio ~ Leo nuvkos kairnq iil<ininkq
s~imos . 1943 ~- vasa_rą vokieoų kar~~ai , pasitelkę Šaukėnų p o licijos virši-
ninką_ Buraką rr kap1t~ną v~ar~ev 1~1q, ~ps1;1po_ši uos kaimu s, liepė jų gy- Lietuvos vietinės

v entoJam_sp~r l?- ~5mmuaų pasnmti m ais to rr V1Sussuvarė į Leonuvką prie
Rybakov1enes pirties. Atvykęs seniūnas atskyrė rusu s nu o lietuviq. Kiek vė­
~au _~1:15 sulaipino (mašinas ir išvežė, o lietuvius paleido namo . Sen elius
1Streme l Suv~~ _krastą, ~ darbinga s šeimas - į Ašerslėbeno kon centr acijos
stovyklą VokietiJOJe(netoli Magdeburg o) . Ištremtų rust\ ūkiuose buvo apgy-
vendin tos ukrainiečių vlasovininkų kariškių šeimos 25 .
.1943 m . prasidėjo prievartinis vyrt\ ėmimas l vokiečių kariuomenę. Ty-
tuven~ .ose _1943 m : ?e~~ m~n~į šaukiamojo amžiaus vyrams buvo įteikti
pran:~~ a~kti l mobilizacrrq punktą. Paskirtą dieną su sirinko priėmimo
konus11a, kuną sudarė Raseinių apskrities viršininkas valsčiaus viršaitis Liau-
gaudis , k~li vokiečių karininkai ir 2 civiliai. Į mok;klą prisirinko nema ža i
~ k~uos saugojo policininkai . Karinei tarnybai nukreipti vyrai buvo
~d~ti ~ ~,:i~oklę. Varant į daboklę Beloglaviui pasisekė pabėgti, nors p oli-
~Ja saude -~ sa~tuvų. Vė~u iš daboklės pa?ėgo ir Viktoras Damb ra usk ~s.
yrų mobilizactJOS Ty_tuvenu o~e buvo orgamzuotos dar 3 kartus , bet jau rue-
k~ n~? e~tvyko : ':~ai slapstėsi rūsiuose, daržinėse ar miškuose , šalino si pa-
s1rodž1us1ų vokieaų -~are_ivių. Marytė Razminaitė iš Maironių bažn y tkaimio
1943 ~ - ~ovo 10 d. la1Skel Drezdeną išvežtam br oliui rašė: "Pas mus pradėjo
s~~ai ~ mobilizuoti . Taigi visi, kas gyvas , n eina , ir tiek. Taig i, sako ,
~p Jau_?~ vtaip , bet n~isime ~ė v ienas , ir tiek. Taigi dabar ir geležinkeliečiai
VISlpareJo lS tarnybos II nebemanė vien as, ne s biJ·o, kad n epaimh.11· kariuo -
menę" 26
•
N e~ai m~~ų- ~aš to ž~onių kankin osi kalėjimuose, kon centr acijos sto-
vyklos e. Uzventiškis Alekse Jus Speranskis , kurį laiką kalintas Kretingos ka-
rinktinės vado
generolo
Povilo Plechavičiaus
por tretas 1927 m.
Dail. Sofija
Dembrovskytė
Riomerienė.
(Šiaulių "Aušros "
muziejus )
!ėjime prisimena : "Kam eroje bu vo m e p o 40- 50 žmoniq , langai užkalti lento-
mis, lub os remiasi į galvas. Mieg am e ant plikų narų, vienas šalia kit o, su-
spausti kaip silkės. Čia išbuvome tris mėnesius. Tardydavo kas vakarą. Tar-
dymas prasidėdavo klausimu: "Ką gero padarei bolševikų valdžiai? " Atsa-
kius , kad niek o, pradėdavo mu šti. Paskui kankindavo plėšdami nagus , ba -
dydami pan ages, kabindami už surištq rankų ant sie n oje įkalto kablio. Porą
kartų man e pakabino an t sienos pariestomis kojomis galva žemyn. Paskui
nuima , muša , kol apalpsti , apipila vand eniu ir vėl egzekuciją kartoja iš nau-
jo" 21.
Vaiguvos valsčiaus Klapatauskitt kaimo jaunuolis Jurgis Romanovas bu -
v o suimt as ir išvež tas į Kuldingos koncentracijos stovyklą Latvi joje . "Lage-
rio režima s buvo baisus , - pasak oja Romanovas , - dirb ome sunkius darbus :
pjovėme mišką, krovėme į vagonus smėlio maišus . Maitino labai blogai -
die nai duodavo po 400 gramt\ duonos , kuri bu vo avižų ir cukrinių runk eliq
išspaudq mišinys. Ga ud avome kartą p er dieną sr iubos , kurią sudarė nesū-

~
168 Vaclovas Rimkus Nacis tinės Vokietijos okupacija 169

<lytas šiltas vanduo ir virtos bulvit\ lup en os . Prižiūrėtojai mu s dažnai mu š-

davo. Siautė barakuos e ligos , daugelis mirė . Grįžęs i namus, buvau tiek nu-
silpęs, kad metus nieko negalėjau dirbti " 28 • Fašis tinio pragaro kančias paty-
rė Dubėnų kaimo gyventojai Jonas Markulis , Igna s Rybakovas , Zina ir Mak-
simas Titovai, Aleksiejus Charkov as ir kiti . Voki e tijoje iš bado mirė Olga
Rybakov a, nu o amerikiečių lėktuvų antskrydžių vokiečių žemėje žuvo Pet-
ras Gvoz das ir Aleksandra Titovaitė 29 • 1942 m. s ušau dyta s tytuvėniškis lent-
pjūvės darbininkas Antanas Gajauskas, 1944 m . nu žudyti šaukėniškiai Stefa
Šiautkulytė, Povilas Lavickas. Fašistai areštavo ir išsiuntė į Drezdeno kon-
centracijos stovyklą Praną Razminą iš Maironiq apylinkės. Vokietijos kon-
centracijos stovyklose žuvo broliai kelmiškiai : Pranas , Alfonsas ir Antanas
Mangirdai. Sveikatą prarado ir Dachau kon centracij os stovyklos baisumus
perėjo ir ketvirtasis jq brolis Leonas bei tėvas Vincas Mangirda s.
Daug lietuvių, paimtų į Vokietijos kariuomenę, žuvo Volch ovo fronte
prie Novgorodo , jų tarpe buvo ir kelmiškių. Karo pabaigoj e tų daliniq ka-
riai, pasiėmę ir Lietuvoje buvusias šeimas, traukėsi į Vokietiją. Tarp jų buvo
ir kelmiškė Genė Mykolaitytė 30 •
Gyventojai aktyviai priešinosi okupantams. Kelmės gimnazijos 328 moks-
leiviai organizuotai pasirašė po tokio turinio dokumentu: "Mes , Kemės vals-
tybinės gimnazijos mokiniai , žemiau pasirašę, pasižadame melstis į Aukš-
čiausiąjį už svarbius bažnyčios, visos Lietuvos ir jaunimo reikalus " 3 1• Šaukė­
nų, Vidsodžio ir kitose apylinkėse buvo platinamas laikraštis "Į laisvę", kita Sovietinė armij a uži ma Kelmę 1944 m . spalio 6 d .
antifašistinė spauda , atsišaukimai. Gyventojų nuotaikos vokiečiq okupaci- (]. Kacenbergo nuotrauka. Kelmės kraiĘto muziejus)
jos metais ryškiai atsispindi Graužikų pradinės mokyklos mokytojos Stefa- zanų būrys, kuriam e buvo ap ie 50 žmonių (vėliau daugiau ). Šį būrį rėmė
nijos Baldauskaitės dienoraštyje. 1942 m . vasario 18 d. ji rašė: " ... Liūdna ir vietiniai rusai : Vera Maksimovna (Palomų k.), Vasilijus ir Michailas No viko-
skaudu iki ašarų, džiugu ir linksma iki apsvai gimo buvo Vasario šešioliktą­ vai bei Mažeik os šeima (Začyžoje) . Vokiečiai sušaudė būrio ryšininką Ivaną
ją ... Vėl bažnyčioj ir prie paminklinės lentos galingai išsiveržė iš naujqjų krū­ Lapką, Vaiguvos valsčiaus Dubėnq kaimo gyventoją. Šiaulit\ - Tauragės ge-
tiniq Tautos himno garsai. Kai jie, susimaišę su vargom1 gaud esi u, pripildė ležinkelio ruož e (netoli Tytuvėnq) partizanai susprogdino vokiečių ešaloną
Šaukėnų bažnyčią, verkė bev eik visa bažnyčia. Ašarojo ne vien int eligentai - su automašinomis , cisternomis , kareiviai s, pri e Tytuvėnų sudegino maltiną.
ašara vilgė ir senų moterėlių akis ... Ir aš tikiu, kad kada nors Lie tuva bus Šaukėm1 miške jie išvadavo 30 kaliniq grupę, užmušė vokiečių sa rgybini us ,
laisva ir nepriklausoma , kad ji jei ne šiandien, ne ryt - tai po keletas ar kelio - o Šaukėm\ valsčiuje likvida vo hitlerininkq savisaugos štabą 33 • Tytuvėnų ir
likos metų išsivaduos nuo visq "išlaisvintojų", kuri e bes igerindami nori vi - Kelmės valsčiuose veikė Ivan o Jeleckicho va dova uja ma s "Keršy tojo" parti-
siškai mus savo voratinklio siūlais apraizgyti , kad nė pasijudinti neįstengtu­ zanų būrys. 1943 m. vasarą šio būrio pa rt izanai su spr ogdino mašiną, kurioje
me, kad taptume ve rgais, kad sutirptume ir išnyktume kaip rūkas saulėje". važiavo aukštas vokiečiti pareigrmas. Prie Kiaunori t\ veikė Jasiūno partiza-
Kūrėsi ir veikė lietuvių patriotų organiza cijos. Kelmės gimnazijos mo- nų grupė. Tytuvėnq valsčiaus Pavengri o kaim o gyven tojo Vlado Jurkėno
kytojas Antanas Pocius 1942-1944 m. buvo veiklus pogrindžio dalyvis , dirbo sodyboje vyko partizanq gru p iq s usirinkimai , bu vo gydomi ir sla ugo mi su-
Lietuvių fronto kariniam e skyriuje. žeistieji.
Rajono miškuose veikė ir iš SSRS permestos sovietinės diversinės gru- Okupacinė valdžia 1943 m . balandžio 5 d. Kaun e sušaukė Lietuvit\ kon-
pės, kurių sudėtyje buvo ir vietinit\ žmonit\. }l\ tikslas buvo ne atkurti J,ie tu- ferenciją, tikėdamasi išga uti savanorišką sutikimą m obili zu oti vy rus į ka-
vos nepriklausomybę, o grąžinti ją atgal į Kremliaus imperiją 12. UžvP111 ' io, riuomenę Rytt1 front e. Konferencijos darb e dalyvav o ir Vaiguv os klebonas
Šaukėnų miškuose baza vos i Jurgio Baščiulio vadovaujamas Kęs l11t'io parti - kunigas Petras Barkau s kas. Konf e rencija priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma ,
,, 170 Vaclovas Rimkus Nacistinės Vokietijos oku pacija 171

kad lietuvių tauta , atsižvelgdama į sovietq pret enzijas Lietuv os at žv ilgiu ir

bolševizmo pavojq, turi dalyvauti kar e prieš Sovietq Sąjungą, šiam tikslui
organizuos savo kariuomenę su lietuviais karininkais ir tokiu būdu paruoš
kelią atgauti laisv ei. Konferencijos dalyviai pasirašė ir issiuntė Vok ietijos fiu-
reriui Adolfui Hitleriui memorandumą, reikalaujantį Lietuvai suteikti ne-
priklausomybę 34 • Tačiau vokiečių karinės įstaigos nel eido organizuoti tauti-
nės kariuomenės tik savo kraštui ginti. Jos norėjo s uformu oti naujus kari-
nius dalinius ir naudoti juos savo interesams. Susitarta, kad kariuomenė va-
dinsis Lietuvos vietinė rinktinė, o jai vadovaus generolas Povilas Plechavi-
čius. Tačiau tik 1944 m. sausio mėn. gen. P.Plechavičiui ir tarėjams pavyko
suderinti Lietuvos vietinės rinktinės kūrimo ir veiklos sąlygas. Vyrai į rinkti-
nę stojo sava!:loriais. Vasario 21 d. P.Plechavičius per radiją paragino stoti į
rinktinę ir tą pačią dieną užsiregistravo 1.400 savanoriq 35 • Kovo 5 d. nutarta
registraciją nutraukti, nes 15.500 vyrq pareiškė norą ginklu ginti Tėvynę.
Apskrityse buvo intensyviai formuojami rinktinės daliniai. Vasario pabaigo-
je Kražiq valsčiaus Linkaučit\ kaime gyvenantys atsargos karininkai V.Mise-
lis ir Juknevičius gavo Raseiniq apskriti es viršininko kapitono Pranciškaus
Gužaičio pakvietimą atvykti į susirinkimą. Pasikinkę arklį, karininkai nuvy-
ko į Raseinius. Pulkininkas leitenantas Karaša visos apskrities atsargos kari-
ninkams prisistatė esąs Raseiniq apskrities komendantas ir informavo apie
steigiamą rinktinę. Jis iš kiekvieno valsčiaus pasirinko po vieną karininką,
kuriam pavedė telkti savanorius. Komendantas A.Miselį paskyrė savo adju-
tantu ir išsiuntė į Kražiq valsčią A.Miselis papra;:ė Kražiq vikaro artimiau- Pam inklas fašizmo aukoms atminti Tytuvėnuose
sią sekmadienį bažnyčioje per pamokslą paskelbti apie generolo Plec havi-
čiaus kuriamą armiją. Sekmadienį po patriotinio vikaro pamokslo valsčiaus
siuose Vaiguvos ir Užvenčio valsčiuose. Į Plechavičiaus armiją įstojo kelmiš-
valdyboje susirinko daug jaunt\ vyrą kurių dalis buvo tarnavę pėstininkų kis Vytautas Gerliakas. Jis iš Raseiniti buvo pasiqstas i karo mokyklą Mari-
pulko batalione ar artilerijos grupėje Raseiniuose. Susirinkimą pradėjęs A.Mi- jampolėje, ten dirbo raštininku įgulos štabe 37 • Marijampolės karo mokykloje
selis pakvietė į garbės prezidiumą vietinės rinktinės kapitoną Juknevičių, buvo ir tytuvėniškis kapitonas Pranciš kus G užaitis bei kiti mūsq rajono vy-
valsčiaus viršaitį Praną Aleksandravičiq, Kražiq kunigą vikarą, savanorius rai. Tačiau vokiečiq vadovybė sunerimo dėl tokios gausios Plechavičiaus ar-
kūrėjus ir Vyčio kryžiaus kavalierius. Po karininko Juknevičiaus ir vikaro nujos ir reikalavo skelbti mobilizaciją į vokiečit\ kariuomenę. Teko nusileisti ,
kalbų Miselis paaiškino rinktinės tiks lus ir įstojimo į ją galimybes. Valsčiaus ir 1944 m . gegužės 8 d. prasidėjo priverstinis vyrq ėmimas į vokiečiq kariuo-
sekretorius, atsargos leit enantas A.Kasperavičius pirmasis įsirašė į rinktinę, menę. Tačiau ir vėl beveik niekas į šią kariuomen~ nestojo. Tn omet vokiečiai
surado kelis raštininkus, registracijos blankų. Kražiuose pirmąją registraci- ėmėsi represiją areštavo vietinės rinktinės štabą, sušaudė dalį karią Vokie-
jos dieną į Plechavičiaus armiją užsirašė apie 50 vyrų, kurie vėliau Kelmėje čiai užpuolė Marijampolės karo mokyklą, kur dar rado 160 žmoniw juos
pasitikrino sveikatą ir išvyko į formuojamą karinį dalinį Ras einiuose. Per nuginklavo ir kas dešimtą sušaudė. P.Gužaičiui ir dar kai kuri ems pasisekė
kelias savaites Raseiniuose į rinktinę buvo priimta apie 600 savanoriq iš Kel- pabėgti, o Gerliakas ir kiti buvo išvežti į Vokietiją ir paskirti į pagalbinės
mės, Tytuvėnų, Kražių ir kitų valsčių. Jie buvo paskirti i kuopas , aprengti priešlėktuvinės artilerijos dalinius 38 • Kiti Plechavičiaus armijos daliniai su-
vokiškais kariškai„ rūbais, apginkluoti prancūziškaL5 šauh1vais ir išsi11sti į iro. Į miškus pasitraukę ginkluoti kareiviai vėliau dalyvavo ginkluot ose pa-
surinkimo punktą Seredžiuje. Ten, prisijungus Seredžiaus kuopai , buvo su- sipriešinim o kovose prieš vokiečiq ir sov ietti kariuom en es. Buvęs Kražių
formuotas bataljonas , kuris, vadovaujamas majoro Ga ntauto, buvo išsiqstas valsčiaus Ga liniq pradinės mok yklos mokytojas , vi etos rinktinės būrio va-
į Vilniaus kraštą 36 • Panašiai savanorius telkė ir Šiauli11 apskričiai priklausiu - das Vytautas Sakalauskas buvo paiintas į vokiečiq kariuomenę . Jis tarnavo
r 172 Vaclovas Rimkus
Nacistinės Voki etijos oku p acija 173
statybos batalione , o is ten pabėgęs grįžo į Lietuvą, buvo Li t .
armijo s (LLA) Šiauliq apygardos kom endantas J9 . e uvo s laisvės
..,. Sovie_~ armij~ pradėju~ veržtis į Lietuvą, b~vę generolo P.Plec .
c1aus anruJos vynu .kartu su lietuvių partizanais Kelmės apylink. h~~l-
at kir . .., . . k . .., . ese telkesi
• s _as g inkl uo t as :grupes , pasrryzę gmti rastą nu o .raudontu't k 1
1
1944 m . vasarą sovie„'1 • h, .. . . .., . . . . l o upanh,
anruJ~ µ,iverze l Lietuvą. Liepos 13 d ·· ":~·.
Vilnit1, o liepos 28 d. Pirmojo Pabaltij o fronto kariuomenė užėmė J~u~eme T
ir p erkirto Tauragės - Šiaulių geležinkelio ruožą. Fronto vad o y v~nus
. ak ·- ..,. . 3 d . 2 d" . 1.8 agranuano
lS y~u i:ugp1uc10· . : l ~~r iJos -~rrnijos , vyk?žiusios kovos veiksmus
Kelmes raJono kryptimi, sudetį bu vo yungta ir 16 lie tuviškoJ·i ša ulit, d. · •·
Jos su d e·tyj·e b uv o nem aza " .. .
i ir mūsų ra1ono lie tuvit1. RugpJ·ūčio mėn ·
t iv1z1Ja
·
d"· · · "akini· . . esio pra-
s, _
t
~ioJ~pn es

tiz
. ·
~ sovietų armijos dalin iai staiga išėjo į liniją Ramučiai_
ke:1a1~ Paverr en15 -. ~kirmuči~i :. Zake~ kiai - Laugalis - Godlaukis.
gresme Šauken arns, lS kur v okiec1t1kanuomenė 1·au buvo pasitrauku · v ·
· 1k ·
Iš~:
Sl. te-
OSp~~..,. anai, sus1!e ę l k~~os __ būrį. ry žosi sa vo jėgomis apginti Šaukėnus.
~UgpJu<:106 ~ · sovietų arnu_Jo~ zvalgyb~iai daliniai prisiartino prie mieste-
lio. !artizan~1 ~~t~~t~ ~81:~pastoJo Jiems kelią, privertė pasitraukti Ra-
?:1uaų ~timi ~ is1tvrrtinti ilgesniam laikui dešiniajame Ventos krante. Mū­
, .. l ,. •

s10 ~u pa~tizanaIS metu kareiviai kulkosvaidžit1 ugnimi uždegė bažnyčios

"l

:
1

...
'' -

~~-

bokš~ą~ del ~o .sudegė b~nyči~ ir miestelis . Rugpjūčio 13 d. rusų žvalgai
l~e~~ <?1:1milten~ose,taCiau pne Šaukėnų nedrįso artintis. Rugpjūčio 15 d.
~okieci~ l.~amuc1ų - š.a~~~nų. ruožą nuo Juozapavos permetė 14 tankų ir
S~UO~IŲ IS 14 tankų dIVIZIJOS ir atakavo čia įsitvirtinusią prieštankinio nai-
~~~OJO pulko 2 rusų diviziją. Kautynių metu rusai susprogdino gelžbeto-
nuų tiltą per V~~tą, Kalniš~ų ir Tilviškių kaimuose sudegino kelias ūkinin­
kų so~yb.~s, tac1au buvo pnversti atsitraukti net iki Bubių. Mūšyje žuvo ru-
sų ar~:nJos pulko vadas vyr. leitenantas Ardyncevas ir keli kar eiv iai, buvo
sun~~ta daug k~ė~ tec~os. Po atkaklių mūšių rugpjūčio 20-21 d .d.
vokiec~ pa~k?.~v~d~oti ru_sų fronto iškyšulį Kurtuvėnų rajone . Sovie-
tų a~Jos ~aliniai is1tv1rtino pn e Dubysos ir apie 2 mėnesius fronto linija
stab.~avos1. Vyko tik vietinės reikšmės mūšiai, kuriq metu čia įsitvirtinusi
vokiecu~ 3 t~ų armij a sudegino beveik visas Skiručit1, Lyduvėntl ir kitų
pafro~t~s karm:l sodybas. Iš pafrontės ruožo gyventojai buvo evakuoti ir
glaudes1 pas tolimesnių kaunų ūkininkus.
. R~gsėjo pab aigoje sov ietq armija pradėjo rengtis užimti Žemaitiją. Kel-
~es r~J<:1:edISlokuotai l Pabaltijo fronto kariuomen ei buvo pavesta pralauž -
ti vo~ec1ų frontą ir užimti visą Kelmės rajoną. Pagrindinį smūgį turėjo su-
duo~ ~3 (vadas gen~rolas leitenantas A.Beloborodovas) ir S armijos , opa-
?albmt - g~nerolo leitenanto P .Čančibadzės vadovaujama 2 gvardijos armi-
Ja, tos_arnu1os l tankų korpu sas bei 2 šaulių divizija 40 • Vokiečiai, pajutę kės­
lus , VISamefront o ru ože pradėjo statyti stiprius inžinerinius įrengimus. Jtt
Kelmiškiai - Antroj o pasa ulinio karo dalyvia i 1994 m. gegužės 9 d.
Kelmės karių kapinėse. (A. Bitvinsko nuotrauka)
gerai įtvirtinta antroji gynybos juost~ ėjo_net~li Už::~čio ir to~au !<1:a~~tės
upe. Į vakarus nuo Užvenčio gynybai sus1telke vo~~tt tankųJunguuo Lau-
chert" daliniai. Be to, Kelmės rajone buvo 40 vokiec1ų tanktt ko~~as , .61_1
apsauginis pėstininkų pulkas , 548 pėstininkų divizija ir ?03 ~psaug~. pesti-
ninktt pulkas . Sovietams ruošiantis generaliniam puo .limw, . 2 gvard11os ~-
mijos 11 šaulių divizijų išsidėstė Dubysos fronte dvylikos kilometrų r~oze.
Armijos vado įsakymu į šį fronto ruožą nuo Šiaulių buvo perme~t~ Ir ...16
lietuvišk oji divizija, kuri rugsėjo 29 d . susitelkė į šiaurę nuo Gauštv1:11oeze-
ro (prie Tytuvėnt1) ir užėmė išeities pozicija s rytiniame Dubysos upes kran-
te41.
1944 m. spalio S d. dienos ankstyvą rytą prasidėjo sovietinės armijos
generalinis pu olimas Klaipėdos kryptimi . 156 šaulių pulko 1 bataliono ka-
riai, vadovaujami majoro P.Bielano tyliai perbrido iš anksto numaty~~ IJ:u-
bysos brastą ir, užėmę nedidelį placdarmą vakariniame upės krante, ĮSItvir­
tino 50-100 m nuo vokiečit1 pozicijtĮ. Vokiečiai, pajutę netoli esančius sovie-
tų karius, atidengė stiprią ugnį, bet placdarme jau buvo visas batalionas.
Auštant vokiečių žvalgų grupė bandė prisiartinti prie apsikasusitl karių, bet
sekėjas eilinis Jurevičius juos pastebėjo ir, prisileidęs visai arti , atidengė ug-
nį. Vokiečiai pradėjo trauktis, Jurevičius puolė pirmyn ir 6 priešo kareivius
paėmė į nelaisvę 42 • l Pabal tijo fronto kariuomenė po galingo artilerijos ap-
r p
174 Vaclovas Rimkus
šaudymo ir aviacijos bombardavimo, staigiai pralaužė vokiečht liniją ir pra-
dėjo veržtis į vakarus. Mūsq rajone pirmieji vokiečiq frontą pralaužė 2 gvar-
dijos a~jos žvalgų b_ūriai, -~'.l~~ forsa~o ?u?~s~ :f r~l~u-~ę priešo_ gynybą
18 km ilgio fronte, pas1StūmeJO iki 7 km Į pnekĮ ir 1SeJoĮ liniJą Ga rdai - Kuke-
čiai - Maironiai 43• Ypač sėkmingi sovietq armijos daliniq v eiksmai buvo kai-
riajame fronto sparne , kur kovėsi 16 lie h1višk os ios divizijos žvalgq būrys.
Mūšio pradžioje l batalionas pradėjo pulti 123,5 m aukštumos kryptimi Ba-
biniškės kaimo ribos e ir išsiveržė į antrąją pri ešo įtvirtinimų liniją. Eiliniai
Margolis ir Grambas pirmi atsidfuė prie sustiprinto pri ešo ugni es taško ir jį
sunaikino. Netrukus ši aukštuma buvo paimta -~1.Tos pačios divizijos 18 at-
skiros žvalgų kuopos 11 karių grupė įsiveržė į vokiečit\ pozicijas ir pradėjo
mūšį su daug gausesniu priešu. Šio antpuolio metu grupė užmušė daugiau
kaip 20 vokiečių kareivių ir 9 paėmė į nelaisvę. Išvijusi vokiečius iš Burbai-
čių kaimo žvalg11 grupė netrukus pasiekė Kelmės priei_gas 45• Kautynėse pa-
sižymėjo Lietuviškosios divizijos ryšininkai Vickus ir Cekelis, eilinis Stepo-
navičius ir kiti. Sužeisti Strusevičius, Šalkauskas ir Antanavičius, paskubo-
mis vienas kitą aptvarstę, kovėsi toliau. Rizikuodamas gyvybe, eilinis Bra-
ziulis prišliaužė prie ambrazūros ir granata susprogdino priešo ugnies tašką
su visa ten buvusia tarnyba 46 • Į majoro P.Bielano karit1 pramuštą spragą
priešo pozicijose įsiveržė visas pulkas, o vėliau ir pagrindinės 16 lietuviško-
sios divizijos jėgos, kurios kartu su kitais daliniais pradėjo triuškinti ir per-
sekioti priešą. Iš sustiprintų punktq, įrengtt\ kryžkelėse, aukštumose ir gy-
venvietėse, vokiečiai stipriai priešinosi, dažnai pereidavo į kontratakas, bet
divizijos dalinių spaudžiami buvo priversti atsitraukti . Spalio 5 d. vakare
divizijos 249 šaulių pulko 3 batalionas, vadovaujamas majoro V.Vilenskio,
forsavo Kražantę, perkirto Šiaulių - Kelmės plentą tarp Pažvarkulio ir Pa-
verpenio kaimų. Tuo pat metu 156 pulko l batalionas užėmė Paverpenio
kaimą ir perkirto plent.ą prie Kelmės, įsiverždamas į ten esančio miško vaka-
rinį pakraštį. Vokiečiai, sutelkę pranašesnes jėgas, kontraatakavo batalioną
ir atstūmė jį iki miško pakraščio. Nepaisydamas dažnų priešo kontratakų,
batalionas išlaikė šią ribą iki spalio 6 dienos ryto, kol į pagalbą atėjo kiti 2
pulko batalionai 47 • Spalio 5 d. buvo užimti Kukečiai, Burbaičiai, Gečaičiai,
Svirniai, Pažvatkulis, Paverpenis, Maironiai ir kitos mūs11 rajono gyvenvie-
tės 48• Šiose kautynėse žuvo Lietuviškosios divizijos 2 būrių vadai , 12 puska-
rininkių, eilinių. Spalio 6 d. Kelmės kryptimi puolė 2 gvardijos armijos 13
šaulių korpusas. Sovietų tankai po keli11valandų atkaklių mūšių užėmė su-
griautą ir sudegintą Kelmę 49 • Spalio 6 d. labiausiai pasistūmėjo į priekį 43
armija. Jos sėkmę nulėmė 19 tank11korpuso ir 5 gvardijos annijos įvedimas į
mūšį. 90 šaulių korpusas, padedant 182 šaulių divizijai , užėmė Gardus , Gau-
garius, Šaukėnus, Beržėnus, Laikšes. Vidsodį, Vaišlaukį, Minupius , žebe-
rius užėmė 19 šaulių korpusas su 50 gvardijos armijos 29 tankų korpusu 50 •
Nacistinės Vokietijos okupacija 175
5 alio 6 d. vak~~e vokiečiai ~u_s~ėj~ perme~ti paJJildomas jė~as _iš? , ? ir "Di-
J;,iosios Voki e ~ios " t~kq d~viziJq rr org~izuoti ~~kaklų pasipne šm~ ~t-
ojoje gynybos iuostoJe . Sovietų tankų dalinys, uzemęs Kelmę, puole Krazių
~k . Pak elyje sunaikinęs 3 prie šo pabūklus bei apie 50 vokiečių kareivių ir
karininkq , d alinys puolė toliau. Didesnį pasipriešinimą sutikęs ties Pakal-
niškių kaimu ir sunaikinęs 10 pabūkl11, tankų batalionas drąsiu manevru įsi­
veržė į Kražius. Mūšiuose dėl Kražių dalyvavo ir 16 lieruviškoji divizija 5 1•
Prie Pakražančio kovėsi 11 ir 44 sovietų armijos korpusai. Į kovas rengėsi
įsijungti ir kiek anksčiau Užventyje susibūrę ginkluoti patriotai, vadovauja-
mi buvusios Radviliškyje lietuvių kariuomenės įgulos leitenanto B.Valiuš-
kio. Partizant\ gretose buvo užv entiškiai Stasys Šiaulenskis, Anglickis ir Alek-
sas Mešletis iš Slapgi.rio kaim o. Tačiau rusai netikėtai pralaužė frontą, ir par-
tizanai dėl gresiančios apsupties turėjo pasitraukti Pavander,ės link 32 • Už-
ventį, Kolainius užėmė 43 armijos 90 korpusas. Sp alio 7 dieną sovietų armija
užėmė likusią Kelmės rajono daŲ 53 •
Šiose kovose 16 lietuviškosios divizijos gretose dalyvavo majoras Liu-
das Tugaudis , eilinia i Steponas Ališauskas , Antanas Juozapavičius, Šaja Bir-
geris (iš Užvenčio), Jurgis Honnanskis , Aleksan dras Piliušenka , broliai Na-
zaras ir Fiodoras Romanovai (iš Vaiguvos), Juozas Savickas, Vladas Nartau-
tas, Jonas Skačkus, Ivanas Mitrijevas , Naumas Krupeninas {iš Šaukėnų). Ber-
lyno šturme dalyvavo Antanas Vyš niauska s iš Pakražančio, Bronius Stone-
vičius iš Pašilės, K.Banevičius iš Kiaunorių, A.Jokubauskas iš Kelmės, Ast -
rauskas iš Kražią Bu lgarijoj ~, Čekoslovakijoje kovėsi Juo zas Remezas iš Už-
venčio, Benas Bagdonas iš 2:eberių kaimo ir kiti . Pabėgęs iš vokiečių nelais-
vės stulgiškis Stasys Bardauskas dalyvavo įvairiose Prancūzijos partizanų
karinėse operacijose prieš vokiečius. Jugo slavijos žemė priglaudė kelmiškius
K.Kudžmą, }.Bielskį, J.Šarupičiq. Oriolo fronte žuvo Boleslovas Jazdauskas
iš Užvenčio, Gvidonas Sipavičius i..:Zigmas Bielskis iš Kelmės. Karo pabai-
goje į sovietų armiją paimta s Trakšelių kaimo gyventojas Kazimieras Moc-
kus žuvo šhumuojant Berlyną, Bronius Dirmei.kis žuvo Berlyno prieigose .
Antrajam e pasauliniame kare sovieh1 armijoje tarnavo: Aleksas Šimkus, Jo-
nas Kulevičius; Ignas Kučinskas, Prana s Norvilis , Povilas Arlauskas iš žebe-
ri11;Jonas Klimašauskas, Petras Jasilionis , Izidorius Kentra, Povilas Jaspel-
kis, Vytautas Bc1škys,Jonas Jurkūnas, Kazimieras Piščikas, Stasys Eimutis iš
Užvenčio; Antanas Rajftnas, Ksaveras Remeika , Kazimieras Karpinas , Alek-
sas Vozniakas , Henrikas Juzeliūnas iš Tytuvėm1; Jonas Tautkus iš Karklėnų,
Jonas Bemotas iš Pašilės; Vacys Gajauskas iš Šaukėnų; Stasys Rudaitis iš Lio-
lių; Bronius Žalpys iš Kraži11; Pranas Plučas iš Maironių; Juozas Genei.kis iš
Stulgi11; Stasys Mikutavičius iš Butkiškės; Juo za s Bielskis iš Ejučių; Kazys
Jasiulaitis iš Adošiškės; Juozas Šeštokas iš Zelvi11; Vladas Vasiliauskas iš Laik-
šiq; Vincenta s Apukas iš Paverpenio ; Stasys Šilėnas iš Naudvario ; Pranas
 177

176 Vaclovas Rimkus

Serva iš Venių; Stasys Kelpša iš Kirkih1; Jonas Mintautas iš Linkaučhi; Alek-

sandras Budrei.kis iš Sotkalnio; Jonas Tamoša itis iš Vizgirdų; Povilas Kniura
iš Gumiltėnų; Stasys Kučinskas iš Ju.kniškės; Juozas Dobilas iš Žarų; Juozas
----
36. Ten pa t. l': '\62.
7 Vytauto C,crha
'.\ ·
:111Ten pat.
. · .
'.\9. Rimkus ·
Nacistinės Vokieti jos okupacija

. ko 1911104 09 laišk.is V.Rim

. •• k
y t.AI · pa,...u us . ·
· k u1.
.

.rž t· 22 25 d V 1994. P.128.

_ Su kilima s 1941 m. bi ,e 10 - · ·,

Jarošius iš Daukšų; Mykolas Servutas iš Pavengrit1 ; Benediktas Jocius iš Bū­ 40. Ten pat .
184
, · v ., 1%1 · l' ·409 ·
dų; Aleksandras Kvetkauskas iš Varvalių; Aloyzas Šimkus iš Gedvilaičių; 41· ·cn pat. .P- · .. l ictuvOJC,
42. 1litlcrin c okupac11-1 .
Bronius Slavinskas iš Pamergių; Alfonsas Kaminskas iš Jutkių; Julius Jasu-
4'.\.·1·cn pat
.. . J Tėvyn«:-s karo frontuos e. V., 1953 ' ·.P.158. v 1967. P.108.
das iš Tabalių; Aleksas Miniotas iš Dikšit\ ir dešimtys kitt\, prisidėjusių prie 44. Mac11auskas . . .. kariai l )id1.iojo Tėvynes karo fronniose . .,
fašizmo sutriuškinimo Europoje. 45. l)obrovo lskis J: 1.1ctuvrnV1 1961. p .389.
. • kasa t atakos . ., p 110
46. Ž,yg1a1, ap ,· J 'T;vynės karo frontu ose. V., 1953. . .
47 _ !)obrovolsk1s • "
Išnašos 411·Ten pat . t,.·s J l ictuvia, • ka na1
· · ... J' ·110 ·
49_[)obrovo 1s 1 · ·
1. Brandišauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06 - 1941 09). V., 19%. 49.Tcn pat .
P.148. ",O Ten pat. . kanai
· · ... l' •115-116 ·
- · ,.:, J L ictuv14
2. Masinės žudynės Lietuvoje. 1941-1944. T.2. V ., 1973. P.401. ,;1 [)obrovo 1s""' · · . . . •
52: Alekso Mcšlcčio (g.1917) ats1m1mma1.
3. Klimašauskas B. Kas sudrumstė pu šyno tylą // Komunistinis žodis . 1967. Spalio 28.
4. Masinės žodynės ... P.402. 53.Ten pat .
5. Žemaitis E. XX amžiaus inkvizitoriai. V., 1961. P.16.
6. Petrės K.limašauskienės \g .1913 m .) atsiminimai .
7. Masinės ž udynės ... P.405.
8. Audronaša J. Jis šaudė i galvas / / Komunizmo žvaigždė (Užventis). 1961. Vasario 23.
9. Masinės žodynės... P.405.
10. Ten pat. P.401.
11. Rimkus V. Fašistų naguose // Komunistinis žodis.1967. Rugsėjo 2.
12. Šidlauskas A. Fašistinių žudikų pėdsakais //Ra udono ji vėliava. 1960. Spalio 29.
13. Kurliandčikas š. Pavardės, kurias turi žinot i visi. - Ir be ginklo kariai. V., 1967.
P.173-175.
14. Kurliandčikas Š. Pavardės, kurias turi žinoti visi/ / Komunis tinis žodis .1 967. Sausio 25.
15. Rimkus V. Pamiršta teisuolė/ / Bičiulis (Kelmė). 1989. Lapkričio 24.
16. Rimkus V. Žydai (mašinraštis). P.15.
17. Meras l. Apie didvyriškumą . - Ir be ginklo kariai. V., 1967. P .282.
18. Sukilimas . 1941 m . birž elio 22-28 d . V., 1995. P.203.
19. Mečislovo Virmauskio (g. 1901) atsiminimai.
20. Steponavičius A. Ne kaltas krauja s / / Komunistinis žodis (Kelmė). 1965. Vasario 4, 6.
21. Klimašauskas B. Kas sudrumstė pušyno tylą// Komunistinis žodis. 1967. Spalio 26.
22. Laskauskas V. Buvo toks pat kaip ir šiandien birželio vakaras // Žvaigždė (Pakruojis).
1957. Birželio 16.
23 . Rukšėnas K. 1 vergovę. V., 1966. P.35.
24. Ten p.t! .
25 . Alberto Bagočiaus (g.1922) atsiminimai.
26. Rukšėnas K. Į vergovę... P.59.
27. Rimkus V. Fašistų naguos e// Komunistinis žodis. 1967. Rugsėjo 2.
28. Rimkus V. Drąsiųjų žingsniai// Komunistinis žodis . 1\164. Spa lio 10.
29. Liubos Titova itės (g.1928) atsiminimai.
30 . Zofijos Kupstienės (g.1921) dienorašti s.
31. LCVA. F.1650. Ap.5. B.348. 1..1-2.
32. Truska L. Lietuva ... P.122.
33. Hitlerinė okupacija Lietuvoje. V., 1961. l' .308.
3 4. Dokumentai Lietuvos vidinės rinktinės isto rija,. Či l--ai;.i . 19':111
. 1•.r,~ /ih .
35. Ten pat. P.274.

IINIIMII

Vaclovas Rimkus
Antroji sovietinė okupacija
Sovietinei armijai užėmus mūsų rajoną, tuoj buvo atkurti valsčiq komu-
nistų p~r~jo~, komja~irno,_vykdo_1:1?sios ~ald_žios_or~a~ai, ~ask_irtijtl orga-
nizatona1 bei vadovai, skynų vedeJai, apylinkių prrmmmka1, kaunq dešim-
tininkai. Kelmės valsčiaus partiniu organizatoriumi 1944 m. rudenį paskir-
tas raudonas~ partizanas P~vilas ~rmon~vi~i~s (1945 _m. ji pakeitė Jonas
Čiulada), valsciaus vykdomoJo komiteto prrmminku - Vmcas Saulys , žemės
ūkio komisijos pirmininku - Kazys Peleckis 1• Užvenčio valsčiaus partorgu
dirbo buvęs sovietinio "Kęstučio" būrio partizanas Antanas Juozapavičius,
komsorgu - Eugenijus Kazlauskas, Vaiguvos valsčiaus vykdomojo komiteto
pirmininku - vietinis rusas Piotras Piliuščenka. Visuose valdžios organuose
dirbo labai didelis procentas rusų kariškių. Pirmosios komunistt1 (bolševi-
kų) ir komjaunimo organizacijos buvo sudarytos beveik vien iš rusakalbių.
1946 m. įkurta Kražių partinė organizacija turėjo 4 narius, iš kurių tik partor-
gas Petras Stoškevičius buvo lietuvis, kiti - msai, atėjūnai 2• Užvenčio vals-
čiaus partinį komitetą 1947 m. gegužės mėn. sudarė 5 nariai: partorgas Afa-
nasijus Novikovas, VSM viršininkas Piotras Guriajevas, Sidoras, Kurušinas
ir lietuvis A.Juozapavičius 3 • Kiek vėliau šią organizaciją papildė dar keli
rusakalbiai pareigūnai: Čistiakovas, Pirnenovas, Pavlovas, Narčiukas, La-
toškinas, Babikinas, Tichonovas, Kuginis ir kiti, o iš lietuvių įstojo vos vienas
kitas stribas: B.Judeikis, R.Jablonskis, E.Sakalauskas 4 • Šaukėm1 valsčiaus par-
torgu 1946 m. tik laikinai buvo išrinktas lietuvis Aidukas, o vėliau ir partor-
gai, ir nariai buvo vietiniai arba demobilizuoti rusų kareiviai. Tiesa, vėliau į
partijos gretas buvo įtraukiami ir vietiniai gyventojai, pirmiausia stribai, mi-
licininkai , įvairių įstaigų viršininkai, atsakingi darbuotojai. Tačiau ir vėliau
Kelmės rajono partinės organizacijos daugumą sudarė kitataučiai. Antai, 1949
m. sausio 22-23 d. įvykusio plenumo ataskaitoje nurodoma, kad Kelmės ap-
skrityje yra 180 komunistų, jų tarpe 87 rusai, 79 lietuviai, 14 ukrainiečiq ir
kitų tautybiq asmenys. Iš jų tik du turėjo aukštąjį išsilavinimą. 84 buvo baigę
pradinę mokyklą, 15 - savamoksliai 5 •
Pirminių partinių ir kitų organizacijq dokumentai buvo rašomi rusq kai-
ba.
Antroji sovietinė okupaci ja 179
Jau nuo 1944 m. rud ens Lietuvoje prasidėjo partiz aninis karas - " ... visą
Liehtvą apimantis pasipriešinimas SSRS agresijai , pasireiškęs aukščiausia for-
ma_ginkluota kova" 6 • Iš pradžiq kovos būriai steigėsi stichiškai , nors Lietu-
vos Laisvės Armija (LLA) mėgino suv ienyti jėgas ir geriau pasiru ošti kovai.
Tuo tikslu buvo pertvarkyta jos struktūra. 1944 m . liepos 20 d . įsakymu or-
ganizacija buvo suskirstyta į veikiantį ir organizacinį sektoriu s. Veikiantis
sektorius buvo pavadintas "Vanagais". "Vanagtl" štabo viršininku buvo pa-
skirtas Albinas Karalius (vėliau - Adolfas Kubilius) 7• LLA Šiaulių "Satumo "
apygardos vadu tap o Adc,lfas Eidintas - Žibartas. Į šią apygardą įėjo 1944 m.
Kelmės valsčiuje įkurtas LLA Vėgėlės š tabas. Šiam štabui vadovavo Vilniaus
LAF štabo narys Pr. Po<lolskis ir LLA Vilniaus štabo na rys A.Zaskevičius,
atvykęs t Kelmę 1945 m. pradžioj e. Šlabas turėjo du radij o imtuvus , dvi ra-
šomąsias mašinėles, rotatoritl, leido laikraštėlį "L~vės didvyriams " (išėjo 2
numeriai) 8 • 1944-1945 m. Šiluvos valsčiuje ktuėsi Zebenkšties rinktinė, kuri
apjungė v isus Rase~tl apylinkėse veik usius būrius. Vienas iš jtl vadov11 bu-
vo LLA narys Jonas Zemaitis - Dainius. Be jo rinktinei, kuri kelis kartus keitė
savo pavadinimą, dar vadovavo Juozas Čeponis - Budrys ir Petras Bartkus 9•
LLA įtaka žemaitijoje bu vo itin didelė. Stodami į ją vyrai duod avo priesaiką
ant Vytauto kalno Kražiuose, Pūslaukio miške ir kitur.
1944 m. vasaros pabaigoje br oliai Pranas ir Kleopas Žiauberiai, Andrius
Kmita, P.Matkevičius, S.Mėčajis, S.Gerlikas (daugelis jq buvę Lietuvos šau-
lit\ sąjungos nariai) ūkininko Augusto Rimkaus sodyboje suorganizavo LLA
grupiq atstov11suvažiavimą. Atvyko Feliksas ir Vladas Ražauskai (iš Gorai-
niq) , J.Zelba (iš Kražiq) , K.Matulevičius (iš Kaltinėnq), LLA štabo atstovas iš
Raseiniq. Susirinkusieji nutarė rengtis ginkluotai rezistencijai 10•
Kelmės rajone vienas iš pirrnajq partizanq būrių susikūrė Kražiq vals-
čiuje. Jį sudarė apie 20 jaunt\ vyrw broliai Aleksas , Mėčius ir Leopoldas Ra-
dzevičiai, brolia i Benius, Adomas, Povilas ir Liudas Nekrašai , broliai Benius
ir Juozas Jakubatiskai , Liudas Karpis , nokytojas K.Matulevičius, J.Rimkus ,
K.Labanauskas ir kiti . 1944 m. rugpjūčio 8 d. Kiaunoriškit\ kaime šis būrys
susikovė su rusq desantu bei soviett1 partizanais . Kautynėse žuvo LLA ka-
rys K.Milašauskas 11• Kražiq partizanai jau 1944 m. rudenį Kuprės miške
surengė pasalą prieš stribus, kurie vežė suimtuosius į Šiluvos kalėjimą. Ka-
liniai buvo išvaduoti , iš stribq atimti ginklai, dokumentai. Lapkričio 28 d.
partizanai nukovė stribus Masiulį ir J.Razbadauską 12•
Kražit\ valsčiuje Raudgirio miške veikė gerai ginkluotas partizanų bū­
rys. Jame buvo broliai Kleopas ir Pranas Žiauberiai , broliai Jonas ir Aleksas
Jurkūnai (LA nariai), broliai Edmundas , Andrius , Antanas Kmit os, broliai
Jonas ir Stasys Šneideriai ir kiti . 1944-1945 m. būrys žiemojo Raudgirio miš-
ke įrengtoje didelėje slėptuvėje, kuri turėjo šaudymo angas ir šildymo kros-
nelę. Būrys koordinavo operacijas su kih.1apylinkitĮ partizan ais • 1944 m .
13
 180 Vaclovas Rimku s
tam e pačiame valsčiuje, prie Pa-
šilės veikė parašiutais nuleista
Ze nono Rombergo vadovauja-
ma parti z am1 grupė . Ši grupė
slėpėsi Pašilės gyventojo Vai-
gausko namuos e. Ji palaikė ra-
dijo ryšius su užsienio centru
Voki etijoje. Z.Rombergo grupę
rėmė Pašilės klebonas kun. Pra-
nas Gustaitis. Jis jai perdavė
1.200 šovinit1, išdavė apie 50
įvairiq dokumenh.Į, teikė religi-
nius patarnavimus, aprūpino
maistu, religine literatūra. Ktuti-
gas palaikė ryšius su Karklėnq
apylinkėse veikusia 15 partiza-
m1 grupe, kuriai vadovavo LLA
kapitonas Juozas Mamėnas 14•
Vėliau Z.Rombergo partizanq
grupė išaugo į būrį. Jame kovo-
jo buvęs Kražit1 pradinės mo-
Vytautas Eisinas-Žygaudas (1927-1948), kyklos mokytojas Ignas Čėsna
Kelmės regiono partizanų vadas 1947m.
(iš Vasilėnq), gydytojas Tallat-
(Nuotrauka if asmeninio A. Visockienės archyvo)
Kelpša (iš Laukuvos), Stasys Rei-
mantas, Steponas Rimkus, Mėčius Montvilas. Kražiq valsčiaus Lenkviečh1
vyrai būrėsi Pašilės apylinkėje. Jie Skrodenio sodyboje turėjo gerai įrengtą
ginklų ir šaudmenų sandėlį. Butvilų kaime veikė Juozo Jokubausko vado-
vaujami partizanai, Geviliuose irgi įsikūrė partizanai. Be to, Kražių valsčiuje
veikė "Audriaus", "Klajūno", "Valeras", "Aitvaro", "Sidabro" partizanų bū­
riai, kurie vėliau įėjo į stambesnius junginius - apygardas. 1944-1945 m. "Ait-
varo" būrys žiemojo Brukų miškuose , tankiame eglynėlyje gerai įrengtoje
žerninėje, į kurią sunku buvo surasti kelią 15•
žalpių apylinkių Uvainiškitl kaime karo mokyklos auklėtinis, jaunesny-
sis leitenantas Bronius Urbutis sukvietė gyventojus ir jaunus vyrus į susirin-
kimą ir ragino stoti į jo organizuojamą ginkluotą partizanų būrį. Po agitaci-
jos į "Margio" partizanų būrį įstojo Aleksas Veida iš Uvainiškitl, Bronius
Jagminas iš Žalpių, Antanas Jonušas iš Kalniškių, Bronius Paulauskas iš Vi-
duklės. Vėliau į būrį įstojo Steponas Janušas iš Kalniškių, Pranas Petruševi-
čius,_ St~pas Sebes~onas ir keletas kih.\. Būrys veikė žalpitl, Liolitl, Kražių
apylinkese. Ten taip pat apsistojo "Daukanto", "Grafo" , A.Janušo partizami
būriai 16
• informatorių tinklo. Kaip pažymi Kęstutis K. Girnius , " ... tarp kaimynq ne-
An troji sovietinė okupacija 181
Pavandenės apylinkėse, vokiečiams traukian tis, Br oniu s Teko rius su or -
ganiz avo LLA Vanagų kov os būrį. Būrio kovoto jai bu vo bro liai An tanas,
Jonas , Povila s ir Vlada s Andriu škos, P etra s Tomaševičius, Ad omas Jurgelis,
Benė Andriuškaitė, Juliu s Marčius, Ze iparta s, Streckic;, Nar buta s, Mil ašev i-
čius ir kiti . Būrys veikė Vamiq ir Užvenčio valsčiuose 17 •
Vidsod žio, Šaukėm1 apylinkėse veikė Jank a usko va d ovau jam as p ar tiza-
nlĮ būrys, kurio nariai Pa lubin skas, Bytautas , Kuchanauskis , ]olas , Serv utas ,
Bielskis, Pociu s, Radavičius ir kiti Vids odžio bažnyčioje davė priesaiką ko-
voti pri eš okupantus.
Gausus "Pap aš os " partizanų būrys kontr oliav o Kelmės, Vaigu vos ir Kar-
klėnq valsčius. Kelmės, Ras einiq, Skaudvilės apylinkėse veikė partizanų bū­
rys, vadovaujama s Varpo .
Tytuvėnų valsčiuje veikė Jun oko partizanai , "Pūtvio" ir "Maironi o" par-
tizanq būriai, KubilitĮ apylinkėse - Kud žmos vadovaujami partizanai .
Užvenčio miškuos e apsist ojo "Dub ysos " partizanų būrys, Žeberių, Mi-
nupiti , Dangvietą Volungiq ir kitų kaim q partizanai.
Kelmės rajon e veikė "Kęstučio", " Algirdo ", "Nemuno" , "Tigr o" ir kiti
partizanq būriai. Partizanų būriuose bu vo Karklėnų apylinkių vyrai Alfon-
sas Ringys , Ciprij onas Šaltis , Simas Greičius . Partizanavo Šaukėnų valsčiaus
jaunuoliai Petras Latanauskas , Juo zas Banys , Vaclovas Babrauskas , Vytau-
tas Jokubauskas iš Maironitt, Jonas Šiuš ys iš Labūnavos, Alfonsas Kučinskis
iš Žeberit\, Vytauta s Kazlauskas iš Daukintiškės, Jadzė Bagdonaitė iš Pabut-
kanio , Bronius Ulevičius iš Dausyniškės, Bronius Valiuška iš Belskiškių, Vla-
das Kybartas , Kostas Norvilas , V.Ražauskas , Jurgelevičius ir šimtai kih.1.
Detaliau apibūdinti kiekvieno partizanų būrio veiklą, nustatyti jo veiki-
mo teritorines ribas yra sunku , nes jie dažnai keitė ir savo pavadinimus , ir
dislokaciją. MGB duomenimis 1944 m. pabaigoj e Raseinit l ap skrityje veikė
19 būriq - 2 tūkst. partizanq 18• Vienas pirmqjtĮ partizanus šioje apskrityj e
organizavo LLA narys Petras Bartkus - Zadgaila 19•
Pirmajame partizaninio karo period e, ypač iki 1945 m. rudens , partiza-
nų buvo labai daug, jie veikė gana atvirai . Teberuseno viltis , kad greitai pra-
sidės karas tarp Ryh.1 ir Vakarq , kad greitai komunistai bus išvyti. 1945 m.
pradžioje miškuose susitelkė keliasdešimt tūkstančių vyn1 , kurie , įsirengę
gerai įtvirtintas stovyklas, ne tik naktimis, bet ir dienomis kontroliavo be-
veik visą Lietuvos teritoriją (išskyrus miestus). Jie buvo faktinė vald žia vals-
čiuose. Tuo metu partizanai dar nebuvo uniformuoti , ir vyrai po op eracijt\
dažnai grįždavo į namus dirbti įprastinit\ ūkio darbą Partizanai da žnai už -
puldavo miestelius , išlaisvindavo suimtuosius , sunaikindav o dokum entus ,
administracinės valdžios struktūras. Padėtį lengvino tai, kad tuo metu kai-
muose komunistai dar n ebuvo įsitvirtinę, sauguma s n ebuvo atstatęs šnipų ir
182 Vadovas Rimkus
buvo daug įtarumo, nepasitikėjimo v iem1 kitais ar išdavystės baimės" 20. D·i
to pap ras ti gyventojai atvirai rėmė kov otojus , kuri e apgindavo ju os ne t~
nuo plėšik11, nedrausmingų ra udonarmiečių, bet ir nuo paruošti agentą Vė.
liau partizanai veikė daug atsargiau, atsisakė stambiq kov iniq operaciją Ka·
kuriose apygardos e jau 1946 m . pavasarį buv o įvesta Lietuvos kariuomenė;
uniforma , partizam1 skiriamieji ženklai , nustatyta kariniq laip snit1 suteiki-
mo tvarka 21• Miškuose liko tik apsisprendę kovo ti vyrai.
Jau pirmajame kov11 period e prad eda formuotis stambesni partizanli
daliniai, kurių pagrindu vėliau susidarė apygardos. Vienas iš tokit1 žemai ti-
joje buvo žemaičių legionas , įsteigtas 1945 m. pavasarį Šiauliq apygardos
vado Adolfo Eidinto ir LLA Vilniaus apygardos vado Adolfo Kubiliaus ini-
ciatyva. Jie jam kurį laiką ir vadovavo. 1945 m. rudenį Legionui vadovavo
Jonas Semaška - Liepa, Rikis. žemaičiq legionui priklausė ir Raseiniq vals-
čius, kuriame buvo įkurta Legiono rinktinė 22• Žemaičit1 leg iono priklauso-
mybėje veikė Lietuvos Gelbėjimosi sąjunga, turėjusi ne tik remti karinę veik-
lą, bet ir rūpintis administracinės valdžios sudarymu po išsilaisvinimo iš
okupacijos. 1946 m. gegužės mėnesį Žemaičit1 legiono pagrindu įsteigta Že-
maičių apygarda, kurios vadu paskirta s Fortfmatas Ašoklis - Vilkas, o štabo
viršininku - Antana s Ruzgys - Margis.
Vėliau apygardai vadovavo Kazys Antanavičius, Vladas Mantvydas -
žemaitis (žuvo 1953 m. pri e Lukšto ežero). Jos branduolį sudarė Kardo (Kar-
dų), Šatrijos, Alkos rinktinės. Sudėtinėmis apygardos dalimis (gal iš tradici-
jos) įvardijamos ir Raseiniq bei Tauragės rinktinės. Rinktines sudarė batalio-
nai, kuopos , skyriai . Į apygardos štabą įėjęs aktyvus LAF-o narys , Pašilės
parapijos klebonas, kun. Vaclovas Stirbys rUpinosi leidyba, atliko kunigo pa-
reigas. Jam vadovaujant apygarda pastoviai leido laikraštėlius "Laisvės bal-
sas", "Malda girioje", biuletenį "Kovojantis lietuvis". 1949 m. liepos mėnesį
V.Stirbys tapo partizanu. 1950 m. balandžio mėnesį V.Stirbio bunkeris buvo
išduotas, o jis pats suimtas 23 • Kurį laiką žemaičiq apygardos štabo viršinin-
ku dirbo Pašilės pradinės mokyklos mokytojas (kilęs iš Vašilėnq) Ignas Čės­
na - žentas, Balandis, štabo ūkio dalies viršininku - užv entiškis Bronius AlU-
zas • Bedalis, ryšit\ karininku - Kentra 24 • Užvenčio, Vaiguvos ir Varnit\ vals-
čiuose veikė žemaičių apygardos Šatrijos rinktin ~, kurios sudėtyje buvo" Ait-
varo"," Audriaus" , "Sidabro" partizanq bflriai.
1946 m. rugsėjo 12 d. žebenkšties rinktinės (1946 m. ji pavadinta šerno ,
vėliau - Savanorio vardu) , Vėgėlės šta~o (po 1945 m. liepos 19 d . kautynit1
Virtukų miške jis buvo prijungtas prie Zebenkšties rinktinės), 1945 m. įsikū­
rusios Lydžio rinktinės (veikė Raseinių aps .), 1946 m . kovo mėn. įsteigtos
P.Lukšio rinktinės pagrindu buvo įkurta Jungtinė Kęs tučio apygarda. Jos
vadu buvo paskirtas aviacijos j. ltn. Juozas Kasperavičius - Angis , Visvydas
(1947 m. žuvo Batakiq miške). Vėliau šiai apygardai (nuo 1948 m. vasaros
An troji sovi etinė okupa cija 183
vadinama Kęstučio ap ygar d a) vadovavo Jonas žema itis - Lukas , Vy tautas ,
Henrikas Danilevičius - Vid mant as, Aleksas Miliu lis - Neptūnas, Antanas
l3akšys- Germantas, P. Morkūnas - Rimantas , K.Labana uskas - Ju stas, Ku-
notas. Kęstučio apygarda leido laikraščius "Laisvės varpas ", "Vyčių keliu ",
"Ugnis", kuri e (ypač "Laisvės varpas") buvo platinami ir Raseinių apskrity-
je. Sios apygardos Kelmės lėvfmijos (tėvūniją sudarė 2-4, o nuo 1950 m. - 3-8
valsčiai) štabą sudarė Robertas Urbelis - Drugelis, K.Labanauskas - Justas,
Kučinskas- Urėdas, Antanas Volbikas , Aloyzas Stum brys . 1948 m. išdrasky-
tas Kelmės miesto pogrin d žio organizacinis skyrius palyginti greitai atsikū­
rė. Jam vadovavo Vincas Gur skis. Skyria us ve ikloje dalyvavo Petra s Petryla
. Vėtra, Vytautas Jokubauskas - Ruduo, Bronė Gotautaitė - Auksė, Petras
Eitmantis - Lengvenis, Povilas Venckevičius - Šiaudas , Jonas Sindickas, Alek-
sas Staražinskas, Antanas Stonaitis, Vaclovas Širnulis, Igna s Banys, Aloyzas
Stumbrys (vėliau išėjo į partizanų būrį) . Šis skyriu s veikė savarankiškai, tik
jam vadovavo bendr a su partizanais vadovybė 25 • Jo nariai bendradarbiavo
laikraštyje "Laisvės varp as" , teikė paramą partizanams , platino atsišauki-
mus . Kartą LiolitĮ apylinkėje eilinio balsa vimo išvakarėse buvo išplatinti at-
sišaukimai. Žmonės pal eido gandą, kad "miškin iai " paskleidę lapelius , ku-
riuose grasinama: "Kas balsu os, tas n ealsuos!" , nors ten nė žodžio nebuvo
apie balsavimą. Iki pietq į Liolių balsavimo punktą beveik niekas neatėjo.
Tuomet iš Kelmės bu vo pa si11stikeli sunk vežimia i "agitatorių". Gyve ntojai ,
pamatę sunkv ežimiu s su žmonėmis, pal eido kitą gandą: "Jau veža į Sibi-
rą! "26. žebenkšties (vėliau savano rio) rinktinė veikė Kelmės, dalinai ir Kra-
žit1bei Tytuvėmi valsčiuose." Aukuro " rinktinės sudėtyje veikė Kražių v als-
čiaus Raudgirio pa rtizan11būrys . Kelmės rajone žu vo paskutiniai Kęstučio
apygardos parti zanai . 1955 m. bu vo suimti broliai Igna s ir Eugeniju s Kybar-
tai. Jie pasirašė pasižadėjimą bendradarbiauti su saugumu ir bu vo išleisti
ieškoti savo brolio Vytauto ir besislapstančio K.Labanausk o - Justo. Birželio
17 d. broliai Kybartai sutiko K.Labanauską, kuris , nežinia dėl kokių priežas-
čit1 prisistatė į Kelmės MGB skyri11 ir ten užsiverbavo. Po kelitĮ dienų K.La-
banauskas nušovė Vytautą Kybartą, o vėliau ir kitu s du jo brolius 27•
1948 m. kovo l d. buvo įkurta Prisikėlimo apygarda , kurią sudarė P.Luk-
šio, Maironio , Atžalyno , Lietuvos Žalioji, Voverės ir kitos rinktinės. Šiai apy-
gardai vadovavo Petras Bartkus - ža dgaila , J.Paliflnas - Rytas , P.Morkflnas -
Rimantas. Jai priklausę partizan11 būriai kovojo Šaukėm1, Užvenčio bei Vai-
guvos valsčiuose. Tytuvėm1 valsčiuje kovėsi Maironio rinktinė. Tytuvėnų
apylinkėse buvo ir Prisikėlimo apygardos štaba s. 1949 m. vasario 2-22 d .d.
šios apygardos teritorijoje, tarp Baisogalos ir Radviliškio , vyko visos Lietu-
vos partizant\ vadt\ suva žiavimas , kuriam€' buvo susivi enyta į Lietuvos Lais-
vės Kovos Sąjftdj (LLKS), suformuota jo vadovybė 28. 1951 m. Prisikėlimo
apygardos teritorija tapo Lietuvos partizanq centru , nes iš Vidurio Lietuvos
 184 Vaclovas Rimkus
Antroji sovietinė okupacija 185

buvo patogiausia organizuoti ryšius, galinčius pasiekti dar veikiančius par. ryšius su partizanais ir
tizanų būrius 29• juos rėmė. Jis išdavė
1948 m. gegužės 5 d . Žemaičių, Kęsručio ir Prisikėlimo apygardlĮ vadai jiems apie 50 dokumen-
pasirašė deklaraciją, kurioje paskelbė, kad įku_riamas n~~jas , min~tas apy. tų, perdavė 1.200 šovi-
gardas vienijantis darinys ir štabas - Vakarq L1eh1vos sntts, pavadinta "Jū• nių, pasitiko iš užsi enio
ra" 30• Naujajai sričiai vadovavo Jonas Žemaitis - Vytautas , vėliau - A .Mi)a. d esa ntu p erm es tus tr is
ševičius - Ruonis (žuvo 1949 m. rugsėjo 9 d. operacijoje Kaltinėm1 vls. Ko. partizanų va du s, teikė
roblių k.), Vaclovas Ivanauska s - Henrikas (žuvo 1951 m. vasario 10 d. Rieta- partizanam s maistą,
vo raj. Vaitkaičių k.), Antanas Bakšys - Germantas, Klajfmas . Jūros štabas siuntinėjo religinę litera-
neturėjo pastovios vietos: 1948 m . jis bazavosi Vamit1 ir Kelmės valsčių san- tūrą. Pas jį rado prie-
dūroje, 1952 m. žiemą Kelmės raj. Pažukiq kaime. Nuo 1952 m . pabaigos globstį buvęs Lietuvos
štabas buvo įsikūręs 6 km nuo Kelmės, Palėpšų apylinkės Pažukių kaime, konsulas Hamburge
K.Ruko sodyboje įrengtoje slėptuvėje. Tai buvo paskutinė štab o dislokacijos Eduardas Mis evičius .
vieta. MGB operacijų metu, 1953 m. sa usi o 17 d., bunkeryje, be A.Bakšio, 1946 m. P .Gustaitis buvo
buvo užtikti srities štabo viršininkas A.Jurkūnas - Valeras, ryšininkas A.Jan- areštuotas. Tardomas jis
kauskas , E.Gendrolytė - Balandė. Apsupus bunkerį, visi, išskyrus A.Jankaus- prisipažino: " ... Aš gerai
ką, nusišovė. MGB Jūros bunkeryje rado tipografiją, 2 laikraštėli11 "Vyčių ž inojau , kad partizanai
keliu" ir "Laisvės varpas" komplektus, kitos spaudos, dokumentų 31• Tuo aktyviai su ginklu kovo-
ginkluotas pasipriešinimas Žemaitijoje iš esmės buvo palaužtas. jo prieš tarybų valdžią už
Partizanai buvo pasiruošę bet kada išeiti į žygį. Miškuose jie buvo įsi­ Nepriklausomą Lietuvos
rengę ginklų sandėlius. Tokie sandėliai buvo Kražit1 vls. Lenkviečių bei Kas- valstybę ... todėl palai-
čiukų apylinkėse. Miškuose bei kaimų sodybose jie turėjo gerai įrengtas slėp­ Aloyzas Stumbrys - Keleivis (1929-1952!, kiau ryšius su politiniais
tuves. Patikima slėptuvė buvo Dunausko sodyba Stūpkalnyje, Baltrušaičio Kelmės gimnazistas, partizanas, Kęstučio rezistentais". P.Gustaitį
ūkio tvarte Pabutkalnyj e, Daukantiškės, Petrališkės, Sodalės ir daugelyje ki- apygardos Kelmės tėvūnijos štabo narys kankino Telšių kalėjime,
tų kaimų 32• Būriai turėjo platų ryšininkų ir rėmėjų tinklą. Ryšininkai duoda- (Nuotraukai? seserų Barboros ir Emilijos Stumbryčių vėliau jį saugumiečiai už-
vo priesaiką ir gaudavo slapyvardi , laikėsi griežtos konspiracijos ir vykdė 11sneninioarchyvo) mušė 35_ Kražių vikaras
partizanų užduotis . Elena Zablockytė - Daina buvo "Aitvaro" partizant\ bft- kun . Petras Palšis , įtartas rėmęs partizanus , buvo nut eistas 7 metams laisvės
rio ryšininkė. Jai tekdavo išvežioti pogrindinę spaudą, atsišaukimus į Kra- atėmimu ir išv ežtas i Karagandos lage riu s 36 •
žių, Užvenčio, Šaukėnų, Luokės, Tytuvėnų punktus. Partizanų ryšininkė Vin- Už aktyvų pa r tizanq rėmimą Pavandenės klebonas kun. Justinas Ur bo-
cė Vaičkutė - Viesula Užvenčio, Pavandenės apylinkėse platino atsišauki- navičius bu vo areš tu otas ir nuteistas. Jo likimas než inomas •
37

mus , Žemaičių apygardos mėnesinį leidinį "Malda girioje". Pasiaukojamai
partizanų ryšininkais dirbo Valakiukų kaimo gyventojai Janina ir Vytautas
Gelžiniai, Antanas, Jurgis , Stasė Kazlauskai iš Plūsčių, Aldona ir Vanda Bart-
kutės iš Vaišviliškių, Stefa Jasi.kaitė iš Baublių, Jonas Orvydas iš Kaln11,Gali-
nių pradinės mokyklos mokytoja Elena Gendrolytė, Alfonsas Gedutis iš Bttr·
biškės, mokytoja Teresė Banevičiūtė ir daugelis kitq 33 •
Kelmės parapijos vikaras kun . Antanas Čimielius per savo ryšininkus
siuntinėjo partizanams maistą, medikamentus, maldaknyges , te ik~ religinius
patarnavimus. 1945 m. liepos 19 d. Virtukq mi~kt>jis laikė parna Idas, pasaki-'
pamokslą. Už tai buvo suimtas ir nuteistas 10 metq lagerio 11•
Pašilės klebonas kun. Pran ciškus Guslai tis taip pat palaike'.• 1111olr1lini11s
Rajono par tizanus rėmė Lioliq parapijos klebonas kun._Jonas .Č:~~,
Lyduvėm\ klebo nas ktm. Gaižutis , Pagryžuvio vienuolyno v1enuo~at Jezw -
tai. Šaltkalvis J.Sind icka s savo dirbtuvėlėje Kelmėje remontavo partizano Ro-
berto Urbelio ir jo draugq šauna mu osi us ginklus. .
Užvenčio progimn azijos II ir III klasit1 moksleiviai 1945 m. Vasano 16-
ąją papuošė savo klases tautine atributika . Prieš pirmą pamokąy~t~jus mo~y-
tojams , jie atsistojo ir sugiedojo tautinę giesmę. 1945-1946 m. s101e progun-
nazijoje vC'ikė slapta skauh\ org ani zacija, k1;1riaiprikla~sė ~~i IV ~a~ės ~~r-
niuk ai. Sk,ni tams vadova vo Algirdas Pienmta. Organizac11a palaike rysms
su parti zana is. 1948 m . pavasarį ryšius su partizanais užmezgė Užvenčio
gimnazistė Aldona Jokuhauskaitė. Susitikimo Žiograkalnio papėdėje su Že-

...
186 Vaclovas Rimkus
maičių apygardos vadu V.Montvydu metu ji pažadėjo rašyti straipsnius i
partizanų laikraštėlį "Malda girioje". Pasitarus su liehtvių kalbos ir literan1.
ros mokytoja Irena Makuškaite, buvo sudarytas slaptas literatūrinis ratelis.
Užvenčio org~iz~c_inis skyrius. Steigiam~~is sus~~k~s į~~o -~augviett
1 turna, Povilas Venck ev1cms, Vytautas Žukauskas , Igna s Banys, Pe tras Eit-
kaime, I.Makuskattes bute. Ant stalo stoveJo kryzelis JI tautine veliava. Sto-
jantieji į organizaciją kartojo priesaikos žodžius apie ištikimybę ir meilę Lie-
tuvai ir prašė Dievo palaimos jų kilniems siekiarr.s. Kiekvienas pasirinko sau
slapyvardį. Į organizaciją be I.Makuškaitės - Geržadės įstojo mokytoja Van-
da Grigaitė ir vyresniųjų klasitJ gimnazistai: Aldona Jokubauskaitė - Vande-
nė, Zofija Grikštaitė - Tautmylė, Henrikas Labanauskas - Uosis, Eduardas
Urbanavičius - Ąžuolas, Pranas Sudaris - Tautvydas. Organizacijos vadove
buvo išrinkta I.Makuškaitė, per ją partizanai palaikė nuolatinius ryšius, nau-
dodamiesi medžio drėvėje įrengtu lauko paštu. Organizacijos nariai sutarto-
se vietose dažnai susitikinėjo su partizanais, teikė jiems įvairią informaciją,
perduodavo straipsnius pogrindžio spaudai, platino atsišaukimus, padėjo
materialiai. Kartą A.Jokubauskaitė su I.Makuškaite atgabeno partizanams
visą dėžę šovinių 38
•
Dauguma Kražių gimnazijos mokytojų ir moksleivių palaikė ginkluotą
rezistencinį judėjimą. Mokytojas Stasys Gerlikas dar karo metais buvo pa-
slėpęs daug surinktų ginklų ir šaudmenų, kuriais vėliau aprūpino partiza-
nus. Pogrindžio veiklai pritarė mokytojai Elena Valiuškaitė, Genė Kazaitytė,
Antanas Prakartas, Ona Babarskytė, rašytojas Juozas Petrulis. Moksleivės
Stefa Jakštaitė, Stefa Jasikaitė platino partizanų leidinius "Kovojantis lietu-
vis", "Laisvės varpas", "Malda girioje". Daugelis mokinių rūbinėje pakabin-
tų paltų kišenėse rasdavo atsišaukimų, kuriuos perduodavo iš rankt\ į ran-
kas. Moksleiviai teikė partizanams reikiamų žinių, medikamentų. Jt\ ryši-
ninkais buvo Kražių mokyklos mokiniai, Jonas Dimša, Stasė ir Elena Kaz-
lauskaitės, Vaclovas Dulinskas, Antanas ir Jurgis Kazlauskai, J.Gaidamavi-
čius. S.Jasikaitė ir S.Jakštaitė Baublių kaime slaugė sužeistą partizaną. 1947
metų rinkimų išvakarėse Kražių moksleiviai išplatino atsišaukimus, ragi-
nančius nedalyvauti balsavime, neremti okupacinės valdžios. 1949 m. Jana-
polyje pas J.Dimšą įvyko Kražių vidurinės mokyklos dešimtos klasės moks-
leivių susirinkimas, kuriame, dalyvaujant mokytojai G.Babarskytei buvo
svarstoma, kaip jaunimui išsaugoti tautinę savimonę. Susirinkime buvo dai-
nuojamos partizanų dainos, deklamuojami savo kūrybos patriotiniai eilė­
raščiai. Kražių moksleiviai vykdė Raudgirio bei "Aitvaro" partizanq bfuių
pavedimus 39•
Rezistencinėje veikloje ypač pasižymėjo Kelmės gimnazijos mokytojai ir
moksleiviai. Lietuvos Laisvės armijai priklausė mokytojas Juozas Kwxins-
kas, kilęs iš Bajoraičių kaimo, gimnazistas Vincas Gurskis, Vytautas Joku-
bauskas. Rezistencijoje dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros mokylojc1B;:ir-
Antroji sovietinė okupacija 187
bora Stumbrytė, vokiečių ka.lbos mokytojas Kriz enta s Laban auska s, kūno
kultūros mokytojas V.Eitmantis, mokytojas B.Andriulis , Kelmės pradinės mo-
kyklos mokyt ojas Kazy~ }'.favickas, gimnazistai Petras Pe tryla, Aloyz as P~ -
mantis, Vytas ir Stepas Steponkai , Vincas Čemeckis ir kiti. Vėliau i partizanų
gretas išėjo J.Kučinskas, gimnazistai Aloyzas Stumbris , Roberta s Urbelis, Vy-
tautas Jokubauskas 40 •
Kelmės gimnazijoje buvo skaitomas Kęshtčio apygardo s laikraštėlis
"Laisvės varpas ". Moksleivė Janina Lukšytė platino patriotinio pobūdžio d ai-
nų tekstus. Mokykloje slaptai veikė ateitininkai. Organizacijos narė Elena
Monkevičiūtė iš tėvl\ slapta paėmė tautinę vėliavą ir ją perdavė partizanų
būriui 41• Vaiguvos, Kražių pradinėse mokyklose buvo išniekinti Stalino p or-
tretai.
Rezistencinės nuotaikos reiškėsi ir kiruose gyventojų sluoksniuose . 1945
m. Šaukėnų valsčiaus Gurniltėnų kaime vykusiame susirinkime ūkininkai
buvo raginami pasirašyti lietuvių tautos padėkos laišką Stalinui . Juozas Vene-
kus pareiškė: "Kam mums čia rašytis. Kas rašė tą laišką, tai tegu ir pasiraš o.
Kai aš rašau sūnui į kariuomenę laišką, tai tik pats pasirašau , o neprašau ,
kad kaimynai pasirašytt!". Jam pritarė visi susirinkusieji ir atsisakė pasirašy-
ti 42 • Kelmėje Vėlinių išvakarėse ant Liehtvos šaulių sąjungos kūrėjo Vlado
Pūtvio - Putvinskio kapo buvo dedami vainikai , gėlės, degė žvakės. Žvaku-
tės buvo uždegtos ir ant partizanų kapų Kelmės, Kražių valsčiuose '13•
Partizanų spaudą rėmė Užvenčio pogrindinė rašančiqjų kuopelė (vado-
vė A.Jokuba uskaitė - Vaidenė), prisiekusi nušviesti " ... garbingą mūsų Tėvy­
nės praeitį, sunkią dabartį ir įžiebti laisvės viltį" . Į pogrindžio spaudą rašė ir
Kražiq, Kelmės gimnazijq moksleiviai. Kelmės moksleiviai rinko medžiagą
apie okupantų piktadarybes. Buvo pasitµ;ti straipsniai apie niokojamą Kel-
mės evangelikt\ reformatt1 bažnyčią, apie mokytojo Antano Stabingio atlei-
dimą iš pareigų dėl religinių įsitikinimų, apie tikinčit\jų persekiojimą, api e
draudimą leisti vaikus į katechizacijos pamokas bažnyčioje ir kt. 44 Pašilės
klebonas kun. P .Gustaitis teikė medžiagą "Laisvės balsui ". Į partizanų spau-
dą rašė Pašilės mokyklos mokytoja Elena Rakauskaitė, Kražių gimnazijos
moksleiviai Stefa Jasikaitė, A.Grubliauskas, Čepaitė. savo poezijos kūrinius
siuntinėjo Pašilės mokinės Jadvyga ir Vanda Rakauskaitės.
Užventiškė Monika Alūzaitė kurį laiką redagavo žemaičiq apygardoje
1951-1952 m. leistą laikraštėlį "Malda girioje". Ten pat buvo surinktas ir Tel-
šiuose išspausdintas partizanų daintl ir eilėraščitl rinkinio "Laisvės kovq ai-
dai" pirmoji ir antroji dalys bei antikomunistinių satynl rinktinė _"Raudcn~-
sis artojas". Tytuvėntl valsčiaus Aukštiškitl kaime Antano Bekeno sodyboj e
įrengtame apygardos bunkeryje buvo parengta tritomė daint\ ir _eilėraščitl
antologija "Kovos keliu žengiant".Jos dailininkas - Laurynas Mingilas-Arū­
nas , Džiugas ·15•
188 Vaclovas Rim ku s
Pogrindžiui labai stigo dauginim o pri e-
monių, ypač spausdinimo mašinėlių. Kelmės
organizacinio skyriaus grupė numatė pavog -
ti Kelmės tarybinio ūkio rašomąją mašinėlę,
parengė detalų planą. Vieną naktį Rob ertas
Urbelis su dr augais tiesiog iš karinio garni -
zono panosės išgabeno raš omąją mašinėlę .
Vaclovas ir Petras Eitmančiai sutemu s prislin -
ko prie Kelmės rajono komjaunim o komit e-
to, išėmė durų stiklą ir išnešė rašomąją ma ši-
nėlę 46 • Nakties metu rašomoji mašinėlė par -
tizanams buvo atgabenta ir iš Užvenčio rajo-
no kultūros skyriaus.
Prieš partizanu s sovietų va ldž ia metė di-
deles pajėgas. Visose apskrityse bu vo VKVD
(nuo 1946 m. kovo mėn. - Vidaus reikalų mi-
nisterija) kariuomenės daliniai, kuriq pagrin - Vlad as Montvydas -ŽCmaitis,
dinė užduotis buv o naikinti parhzanq grup es. žemaičitt apy gardos ir
1944 m . rugpjūčio l d. Lietuvoje bu vo disl o- Šatrijos rinktinės vadas .
kuota gen. mjr. P.Vetrovo vadova uj ama (Kražių istorijos muziejus)
NKVD 4 šaulių diviz ija, kurios štabas buvo
Vilniuje, o 1945 m . pabaigoj e ir gen. I.Pijaševo 7 divizija, kurios štabas buvo
Šiauliuose. Be jų karines opera cijas prieš partizanus vykdė apskričiq cen-
truose dislokuoti 4 NKVD pasi enio kariuomenės pulkai ir kiti dalinia i - iš
viso 16,4 tūkst. kareivių 47 • Raseiniuo se, Šiluvoj e, Kelmėje bu vo dislokuot-į
NKVD kariuomenės 298 šaulių, o Užventyje - 32 šaulių pulkai 48 • Nuo 1947
m. NKVD kariuomenė visas lietuvių rezistencijos naikinimo funkcijas per-
davė MGB (Valstybės saugumui). 1949 m. lapkričio 26 d. 4 šaulių divizija
buvo P~?~ta _į dvi d~":~yas. ~tresios ~ivizijos (š!~_bas Šiauliuos e) šauliq
pulkai , 1Sdestyti Ž'.ernaitiJOJe,tur eJo kovoti su Zerruuc1ų, Kęstučio, Prisikėli­
mo apygardų partizanais. Kelmės ir Raseinių apskrityse veikė šios divizijos
273 šaulių pulkas 49 • Tuo metu kariuomenėje buvo sudaryti judrūs pulkai bei
va dinamosios karinės čekistinės grupės (po 10-100 gerai ginkluott1, radijo
ryšiais apsirūpinusių kareivitĮ), kurios po kelias dienas išvykdavo ieškoti
partizanų. Buvo nuolat "šukuojami " miškai. 1951 m. pavasarį kariuomenės
pulkų išsidėstymas pasikeitė: iš Suva lkijos į Šiauliu s, Kelmę ir kitur buv o
permestos 4 šaulių divizijos 353 pulko įgulos, į RaseinitĮ apylink es - 298 pul-
kas. Vėliau pulkai buvo pavadinti būriais (353 tapo 8 būriu, 298 - 7 būriu) 50 •
Tuo meru buvo vis rečiau rengiamo s didelės karinės operaci jos, pagrindiniu
koviniu vieneru tapo nedidelės karinės čekistinės grupės.
Jau 1944 m . liepos mėnesį stambiu osiuose miestu ose (Vilniuje , Kaun e,
Antro ji sovi e tin ė oku pa cija 189
Šiauliu ose) bu vo įkurti naikintojų (ru s. is trebit eli, nu o čia lietuvišk ai - s tri-
bai) bat alion ai. Naikintojų būriai bu vo kuriami ir ap skrity se. Jų v iršinink ais
buvo NKVD virš inink ai, o p ava du o tojais - KP(b) apskričių komitetų vad o-
vai 51• 1944 m . gru od ž io mėnesį stribų ku op os (po 30-40 žmonių) buv o su-
kurt os ir valsčių centru ose . Jos buv o Kelmėje, Tytuvėnuose, Kražiu ose, Už-
ventyje, Šaukėnuose, Vai gu voje. Įkūrus Kelmės apskritį (1947) , stribų būriai
buvo sudaryti Lioliu ose ir Karklėnuose, o vėliau, suaktyvėjus partizam i v eik-
lai, - Pašilėje bei Pašiaušėje . Šaukėnų s tribų būrys Vids odyje turėjo nuolatinį
postą. Ginkluot os baudėjų grupės (2-9 žmonės) buvo Gaugariuos e, Minu-
piuo se, Spygliu ose, Volungiuo se, že lviuos e, Užvenčio tary biniam e ūkyje ir
kitose stambesnėse gyvenvietėse. 1947 m . Kelmės apskrities s tribų veiklai
vadovav o Viktoras Kulik ov as . 1947 m. sukarinti stribtĮ būriai iš MVD (Vi-
daus reikalų minist erijos ) perėjo į MG B (Valstybės saugum o ministerijos)
žinią. Jie bu vo apr engti karinė.mis unif orm omis , be skiriamųjų ženklų ir laips-
nitl 52• Iki 1953 m. api e trečdalį, o k ai kur pusę ir daugiau stribų buvo rusai,
atvykę iš SSRS bei vie tiniai 53 • 1945 m. gru od žio 18 d. sovietų valdžia nutarė
pak eisti stribų pavadinimą, įvardijo ju os "liaudi es gynėjais", tačiau, supran-
tama, žmonėse šis terminas neprigij o - ju os ir toliau vadino stribais arba
stribo kais.
Stribai ne tik dal yv avo įvairiose genocido ak cijos e, bet vykdė ir kitas
funk cijas. Jie varė ūkininkus atlikti miško paruošų, įvairiems reikalams vari-
nėjo p as totes, rekvizav o "buožių" grūdq atsargas , įvairiausiais pr etekstais
darė kratas (iešk ojo pasislėpusių nu o armij os vyn1 , ginklų). Jie lydėjo į kai-
mus vykstantį sovietinį aktyvą platinti obligacijtĮ, organizuoti susirinkimq ,
padėjo organizuoti kolūkius, arešruoti įtariamuosius, trėmė gyve n tojus į Si-
birą. Tačiau pagrindinis jt1 už davin ys buvo ginkluota kova prieš partizanus.
Tiesa, čia jie mažai terodė iniciatyv os, į miškus vieni be kareiviq nelįsdavo, o
dažniaus iai apsirib oda v o tik gynyba. Svarbiausias operacijas prieš partiza-
nus rengė armijos garnizonai . Tais atv ejais stribai būdavo tik vedliais .
Į stribų būrius žmonės patekda vo įvairiais keliais. Dalis vyn1 nuėjo į
juos vengdami tarny bos soviettĮ armijoj e. Į būrius pateko daug vietiniq ru-
St\, buv usiq raudom.ijq par tizanq , degrad avusiq žmonit\ , avantiūristų, leng-
vos duonos ieškotoją Ga usiausias buv o Kelmės Jono Viliūno stribų būrys,
kurį sudarė apie 60 ginkluott1 vyrą Savo skaičiumi nenusil eido Užvenčio,
Tytuvėnq, Kražiq būriai. Po 20-30 vyrų buvo Šaukėnų, Vaig uv os, Pašilės ir
kiruos e str ibq būriuose. Stribq btrriams vadovavo kitataučiai kariškiai. Jie
vykdė lietuvit1 skal dy mo politiką, kurstė taip vadinamą "klasiq kovą", tero-
rizavo gyv entojus. Naikintojq bflriu ose klestėjo gir tavima s, kyšin ink avimas,
kiti amoralu s reiškiniai. Tai ne kartą p ripažino ir valdžios organ ai. VKP (b)
Rasein iq apskrit ies komi teto biur as 1946 m. gegužės 20 d. svarstė VRM Kra-
žit1karinio skyriaus darbą. "Už revoliu cinio budrum o sumažinimą, skyri uje
' 190 Vaclovas Rimkus
klestintį kyšininkavimą, girtuokliavimą" jo viršininkui Konstantinovui b _
vo pareikštas papeikimas , pareikalauta pašalinti jį iš pareigą Be to, parei/.
lauta atleisti iš pareigų ir teisti jo pavaduotoją Jevliukovą 54 • a
1946 m. gruodžio 19 d. VKP(b) Vaiguvos valsčiaus organizacijos sus·-
rinkime buvo pareikšta kad " ... liaudies gynėjq būryje drausmė pairusi, bat~-
dėjai užsiiminėja vagystėmis ir girtavimu , naminės degtinės pardavinėjimu
girtauja net pats būrio vadas , yra spekuliantas" 55• 1947 m. vasario 25 d. susi:
rinkime pažymėta, kad stribas bolševikas Julius Rezgys pavogė iš gyvento-
jos Kaukienės 3 kg lašinių, milicijos viršininkas Kolcovas girtauja, švaistosi
su ginklu, organizuoja muštynes, leidžia liaudies gynėjams iš valstiečh1 rū­
sių vogti bulves. Be to, MGB įgaliotinis, būdamas girtas, sužeidė arklį, 0
apylinkės įgaliotinis uždarė į daboklę niekuo neprasikaltusį Jonušą ir tol jo
nepaleido, kol negavo 200 rub. kyšio 56•
Užvenčio valsčiaus partijos komiteto posėdyje 1947 m. liepos 22 d. kal-
bėta apie stribtĮ padarytas piktadarybes ir pareikšta, kad stribas Klimašaus-
kas, darydamas kratą Dvarčių kaime iš Butkaus pavogė parkerį ir diržą,
Ivanas Pimenovas Žalakių kaime iš Streckio - apie kilogramą lašinitĮ, Glaza-
novas Labūnavoje iš Norvilienės dėžę su drabužiais ir baltiniais . Komunis-
tas Latoškinas moraliai pasileidęs, stribas Judeikis šešias dienas girtavo Pa-
butkalnyje ir, gulėdamas be sąmonės ūkininko darže, pametė šautuvą. Rug-
pjūčio mėn. valdžios pareigūnas Latoškinas, organizuodamas duonos pa-
ruošas kaime, pasigėrė ir pradėjo padrikai šaudyti. Grįžęs į valsčiaus būsti­
nę, jis susimušė su vykdomojo komiteto pirmininku A.Kurušinu. Kitais me-
tais jis iš apylinkės grįžo girtas, be ginklo. Sovietų armijos pagerbimo dieną
klube Latoškinas sukėlė muštynes su stribais, namuose nuolat triukšmauja,
mušasi, yra morališkai pasileidęs 57• 1948 m. balandžio 25 d. VKP(b) Užven-
čio valsčiaus komitetas Latoškinui pareiškė griežtą papeikimą 58•
1948 m. Kelmės rajono stribų būriuose buvo didelė kadrų kaita, silpna
drausmė, klestėjo girtuokliavimas . Sausio 18 d. stribas Pancirevas, būdamas
girtas, rinkimų apylinkėje be tikslo iššaudęs 36 šovinius pametė automato
diską 59•
Tai tik keli faktai, užfiksuoti dokumentuose. Baudėjai nuolat plėšikavo,
terorizavo gyventojus, žudė ir darė baisiausius nusikaltimus. Kražių stribas
Volotis su draugais iš Stanislovo Benciaus paėmė 70 cnt dobiltĮ ir 15 cnt šiau-
dų, nors jo sūnus žuvo fronte kovose su fašistais. Trys stribai iš neturtingos
kražiškės Agnės Veisputienės atėmė paskutini arklj 60 •
Stulgiuose girti stribai šokių salėje nušovė Jadzę Laurinaitytę, apylinkė­
je be niekur nieko - Kazj Geruli, Antaną Pikelį. ŽaipitĮ apylinkėse siautėję
Nemakščiq valsčiaus stribai Alfonsas Bakutis, Kiauleikis ir kiti, vadovauja-
mi Stasio Bubulo, buvo tiesiog vandalai.
Užvenčio valsčiaus stribai neva už paramą partizanams 1945 m. birže -
Antroji sovietinė okupacija
lio 26 d. areštavo Paramočio gyventoją Aleksą Bagdoną, kelias dienas jį tar-
191
dė, mušė ir kankino. Po to jie leisgyvį Bagdoną parvežė į sodybą ir ten su-
šaudė. Namie nebuvo žmonos, o mažam etis berniukas , pamatęs budelius,
pasislėpė rugių lauke. Palikę šeimininko lavoną kieme, stribai susikrovė tur-
tą i vežimą, sudegino trobesius ir išvyko atgal 61• Tų pačių metų liepos 26 d.
Valakiukq kaimo gyventoja Rickienė pasiėmė maldaknygę, gabalėlį duonos
su sviestu, kad galėtq po išpažinties užkąsti, ir išėjo į bažnyčią. Netrukus
namiškiai pamatė, kad ją namo parsivar o girti Užvenčio stribai. Čia jie mo-
terį daužė buožėmis ir reikalavo prisipažinti , kad esanti partizanų ryšinirlkė
ir nešanti jiems maistą. Namiškiams liepė atnešti degtinės. Išgėrę senutei
liepė eiti takeliu per lauką, o patys per atdarą langą ją nušovė. Po to uždegė
namą, tvartą, daržinę ir niekam nel eido gaisro gesinti. Pastatai virto pelenų
krūva.
Viena šiurpiausių to meto tragedijų įvyko Užvenčio valsčiaus Ušnėnų
kaime. Šiaulių gimnazijos mokslei v is d evyniolikametis Stasys Banys slaps-
tėsi tėvų sodyboje nuo mobilizacijos į kariuomenę. Vieną 1945 m. liepos mė­
nesio dieną Baniai pamatė į kaimą įsukantį pilną sunkvežimį Užvenčio stri-
bq ir enkavėdistų. Pajutę pavojų, Stasy s ir jo tėvas Jonas Banys iš pirkios
išbėgo ir per rugių lauką leidosi miško link . Iš paskos ėmė bėgti ir senoji
Banienė. Vyrai sėkmingai perbrido Ventą ir jau buvo netoli miško . Tačiau
budeliai , šaudydami iš automattĮ, sužeidė moterį, kuri ėmė klykti. Išgirdęs
motinos šauksmą, sūnus su tėvu grįžo atgal ir pasidavė. Stribai buožėmis
pridaužė vyrus ir kartu su Baniene išsivežė į Užventį. Ten juos apie s:avaitę
mušė ir kankino. Ypač klaikiai sudaužė jaunąjį Stasį. Jo gražūs garbanoti
plaukai buvo nurauti, veidas kruvinas. Po poros dienų į Banių sodybą atvy-
ko valsčiaus aktyvas. Išgabeno visą turtą, išvarė gyvulius, stribai nupjovė,
iškūlė ir išvežė rugius. Po savaitės, vidurdienį, prie tuščio Banių namo pri-
važiavo sunkvežimis, iš kurio stribai išvilko vos gyvus Banius ir sutempė į
pirkią. Motina ir sūnus dar šiaip taip rėmėsi kojomis , o tėvą, gal jau nebegy-
vą, įmetė į pirkią, užrėmė duris ir padegė sodybą. Kartu su žmonėmis sude-
gė gyvenamasis namas , tvartai, daržinė, klėtis 62• Daugėnų kaime baudėjai
nušovė su seserimi semiantį bulves iš rūsio Joną Geštautą. Jie manė, kad tai
bunkeryje besislepiantis banditas 63• Valakiukų kaime stribai nušovė kurčią
senelį Norgailą, Paramočio kaime kankino Vincą Gedrimą. Užvenčio stribo-
kyne buvo nužudyti Jonas Norvilis iš Dangvietų, Antanas Rimeikis iš Vo-
lungių, Adolfas Bytautas iš Užvenčio. Minupių kaime girti stribai sudegino
Marcijonos Šimkienės trobesius.
Šaukėm\ valsčiaus Kalniškių kaime buvo sudegintos Švedo, Eitučio so-
dybos, Spakainasties dvaro centras.
Ginkluotos kovos pareikalavo daugybės žmonit.l auką 1945 m. liepos
10 d. prie Gerliatiškės buvo nušauti Kražių stribai Bemotas, Petras Mikovi-
192 Vaclovas Rimku s
Antroji sovietinė okupacija 193

si rajone partiz~ stov~klų. 1945 ~- liefos 19 ~- ją aps~po kariškiai , enka-

~istai ir striba1. Įvyko vienas stamb1aus1ų kruvmų mūs1ų. Dalyvavo 4 par-
:anll būriai, iš viso 54 kov ot ojai - 49 vyrai ir 5 motery s . Jėgos buvo nely-
ios. Įnirtingai kaudamiesi su k elis kartus pranašesniu pri eš u , partizanai pa-
~ė didelių nuostolių. ~~vo p~r~anų_jung~io vada~ K~~uja~ , jo žmona,
11 partizanų. Try s sunkiai suzeISti partizanai buvo parmti Į nelaisvę 65 •
Kelias baudžiama s operacijas 1944 m . pabaigoje - 1945 m. pradžioje ka-
riuomenė kartu su enkavėdistais ir stribais įvykdė Kražių valsčiuje. 1944 m .
gruodžio 5 d . kareiviai sudegino Papleksnit1 kaimo ūkininko Tolušio sody-
bą, Ėjučių kaimo gyventojo Adomo Aleksandravičiaus ūkinius pastatus su
gyvuliais, Vainausko tvartą Kupšeliuose bei Radavičiaus ūkinį pastatą Bu-
kantiškėje. 1945 m. sausio 10 d. į Sodalės kaimą atvyko A.Kralikausko vado-
vaujami Kražių stribai ir įgulos kareiviai. Barčių šeimoje jie ieškojo trijų sū­
nt\, o jų neradę, likusius šeimos narius sustatė prie sienos ir, šaudydami virš
galvų, reikalavo pasakyti , kur sūnūs. Paskui visus suvarė į namą, uždarė
duris ir padegė. Pastatui įsiliepsnojus, vienas kareivis atidarė duris ir liepė
bėgti. Baudėjai sudegino visus trobesius , o gyvulius išsivarė. Tų metų sausio
15 d. kareiviai ir stribai Paginskių kaime sudeginQ ūkininko Benedikto Mat-
kevičiaus sodybą, nušovė jos šeimininką, sužeidė jo brolį Boleslovą ir kai-
myną Stanislovą Mėčajų. Iš Matkevičių ūkio kareiviai išsivarė gyvulius. Lek -
Raudgirio būrio partizanai. Pirmas iš kairės - Andrius Kmita, antr as - Jonas viečių kaime jie nušovė senelį Gargasą. Bumių kaime enkavedistai ir stribai
Bartkus, trečias - Ignas Kybartas, ketvirtas - Eugenijus Kyba rta s, penktas - nušovė Vladą Vaišvilą. Buvo suimti ir nužudyti Vincas Sakalauskas , Stepo -
EdmW1das Kmita apie 1950 m. (Nuotrauka i š asmeninio A. Visockienės archyvo)
nas Mankus , Aleksas Vitkus. Kražių miestelyje enkavėdistas nušovė Joną
čius, Jurgis Vai tkus bei valsčiaus vykdomojo komiteto sekr etorius Kazys Kal- Levicką ir gatvėje prie stribokynės išniekino jo lavoną: ištaškė smegenis , dur- ·
vaitis, rinkę parašus padėkos laiš kui Stalinui. Beprasmiškai žuvo juos vež usi tuvu subadė krūtinę, nuskėlė pusę galvos 66 •
valstietė Michalina Navickienė. Partizanams atiteko keli ginklai. Šioje ope ra- 1945 m. spalio 5 d. Tytuvėnq stribai, atvykę į Medsodžių kaimo ūkinin­
cijoje dalyvavo partizanai Bronius Paul auskas - Puzra , 2ivatkauskas, Mila- ko Žiogo sodybą, susišaudė su partizanais. Stribai Pranas Pocius, Bronius
šauskas ir kiti. Po šio įvykio Kražių stribai pasikvietė kareivių iš Kelmės Šukys, Urbutis buvo nukauti , o keli baudėjai sužeisti.
garnizono. Mūšyje žuvo Raudgirio partizanų būrio kovotojas Kleopas Mila- "Margio " partizant1 būrys (vadas P.Urbutis) 1945 m. gruodžio 8 d. va-
šauskas, kuris, pastebėjęs kareivius, ryžosi vienas prid engti draugų atsitrau - kare pasiryžo sunaikinti Liolit\ stribų kuopą. Operacijai vadovavo partiza-
kimą. Būrys sėkmingai prasiveržė iš apsupimo, o narsuolis susisprogdin o nas A.Jurkūnas. Po keturias valandas trukusios nelygios kovos partizanai
granata. Pripuolę kareiviai durtuvais subadė lavoną ir, atvežę į Kražius , pa - pasitraukė, nukovę stribą Z.Skinderį ir kelis sužeidę. Mat baudėjai buvo ge-
metė gatvėje. Tuomet kareiviai nušovė ir atsitiktinai sutiktą Kojelį <>1• Prie rai užsibarikadavę savo būstinėje 67 • Užvenčio miškų partizanai nakties m e-
Karklėnų partizanai užpuolė NKVD mašiną su kareiviais. Po susišaudymo tu du kartus buvo užėmę miestelį, bet stribai spėjo išsislapstyti ir jų būstinė
kareiviai, keršydami gyventojams, vieną ūkininką surištomis rankomis atsi- buvo rasta tuščia. Partizanai rie kartą apšaudė ir stribų būstinę Pašilėje. Vė­
varė pri e Ulinskių namo ir sušaudė, primušė Ražauskienę ir sud eg ino vieną liau iš Pašilės stribai išsikėlė į Karklėnus.
sodybą. Pakuprio kaim e kar eiviai mėgino apsupti
11
Aitvaro " parti za n1i bū­ Liolitl stribai 1946 m. gegužės 3 d . Rikantų_ kaime platino obligacijas.
rio vyrus. Mūšyje žuvo partizanas B.Ulevičius - Bijūnas. Biirio atsitraukin1ą Partizanai nukovė paruo št\ agentą Musnecką ir stribus: Aleksą Daujotą, An-
į Kuprės mišką kulk osvaidžio ugnimi dengė parti za na s Edmunda s Šaraus- taną Paulauskį, Alfonsą Vaišnorą, Kostą Tamošaitį.
kas. Žalpitl apylinkėse ties Mažučit\ kain1u, A.Jurkūno "Gintar o" partizanų
Didžiuliame 778 ha Liolių apylinkės Virt ukq m.iške bu vu v iena s tipri ,iu - grupė (apie 20 vyrų) 1946 m . rugsėjo 5 d. nukovė Nemakščitl valsčiaus stri-
, 194 .Vaclova!iRimkus
bus Stasį Ru.ką, Alfonsą Bakutį, Stasį Danapą, Praną Tamošaitį bei jt\ būrio
vadą Stasį Bubulą. Susišaudymo metu žuvo važnyčiotojas Rapolas Ralys bei
Rapolas Jonutis (abu iš Mažučių) 68•
Didelę netektį patyrė Pašilės partizanai Kareiviškėse (Kra žit1vls.). 1947
m. birželio 3 d. pa vakar e į Bronės ir Alekso Čepauskų namą užėjo keli pa-
vargę kovo tojai. Jie išvertė iš kuprinės miško drėgme p ersisunku sius rūbus
ir paprašė šeimininkės juos išskalbti. Partizanai kietai sumigo, tik aukštelyje
budėjęs sargybinis mieguistomis akimis sekė apylinkę. Jis nė nepajuto , kaip
tyliai išslinkęs pro duris šeimininkas pakrūmiais, palomiais pasileido Kalti-
nėnų link. Po kurio laiko į stogą pasipylė šūviai. Iš miego pabudę partizanai
šoko gjntis. Bet stribų buvo daug , namas apsuptas. Nelygioje kovoje žuvo
devyni partiz:mai: buvęs Kražių policijos nuovados vachmistras Leonas Ivoš-
kis - Ivoškevičius, broliai Mečislovas, Vaclovas ir Jonas Montvilai iš Paberži-
nės viensėdžio, Stasys Reimantas iš Keirnarinės, Stasys Miknius iš Pakarče­
mio, Zigmas Vaišvila iš Danykų, Vladas Butginas ir Kazimieras šerpetaus-
kas. Tik dešimtąjį partizaną - Steponą Rimkq baudėjams pavyko paimti gy-
vą. Žuvusiųjų lavonai buvo išniekinti Kaltinėnuose ir užkasti Didžiojoje At-
kalnėje. Keršydami už šią išdavystę, tų pačiq metų rudenį partizanai sušau-
dė Aleksą Čepauskį, jo žmoną ir kitus to namo gyventojus: Juzę Marcinkie-
nę, Alek,ą Gricių, Pauliną Marcinkienę, o kiek vėliau ir Izidorių bei Vladą
Marcinkus Y>.
Vieną stipriausių ir gausiausių Kražių valsčiuje Raudgirio partizanų būrį
1947 m. žiemą užklupo NKVD kariuomenė ir Nemakščiq stribai. Baudėjai
Antininkuose suėmė partizanus Joną Šneiderį ir Antaną Knutą, Kirpkalnyje
- Kleopą Žiauberį ir Mėčių Orlingį. Per susišaudymą žuvo ūkininkai Verpe-
činskai.
Stulgių apylinkėse Legotės kaime 1948 m . kovo 2 d. stribai sužeidė Kel-
mės regiono partizanų vadą Vytautą Eisiną - Žygaudą. Partizanai vėliau at-
keršijo: Kražių bažnyčioje nušovė čia atėjusius šnipinėti stribus Česlovą Pur-
vinį ir Mėčių Alijošių. Tai įvyko Šv.Velykų išvakarėse 70•
Liolių valsčiaus Klibalių kaime 1948 m. balandžio 4 d. Liudo Bagdono
vadovaujamo " Aitvaro" būrio partizanai nukovė rinkusius iš gyventoj 11mo-
kesčius Karklėnų paruošų agentą Aleksandrą Buravcovą ir Kražių būrio stribą
Vaclovą Stonį, Adomaičių kaime nušovė sovietinį aktyvistą F.Zijevą, sude -
gino jo sodybą. Stribas Teofilis Viknius buvo sužeis tas 7 1•
1948 m. spalio 21 d. Valpainiuose partizanai surengė pasalą Kražių vals-
čiaus sovietiniam aktyvui, sunkvežimiu važiavusiam į apskrities centrą Kel-
mę. Susišaudymo metu krito valsčiaus MGB viršininkas mjr. Fiodora s 0 1-
stavnovas, paruošų agentas Aleksas Žilevičius, kooperatyvo pirmininkas Pra-
nas Grigula, gimnazijos komsorg as Saulius Janavičius. B11vos unkiai s 11
žc>is-
tas ir ligoninėje mirė vairuotojas Pranas Gedminas 7.!.
Antroji_sovietinė okupacija 195
Pavandenės partizanų būrys 1949 m. kelis kartus susidūrė su Užvenčio
. Vami\.lstribais . Jiems užėmus miestelio pieninę, netikėtai užpuolė stribai .
tartizanai buvo priversti ka utis atvirame lauk e prieš žymiai pranašesnį bau -
dėjų būrį. Kautynės~ ~uv o partiz~ų bū~o vadas Juoza~ ~driu~k a - 5~-
a. Vėliau šiam būnw vadovavo JO brolis Kazys Andnuska - Linksmutis ,
~erčilis- Po kurio laik o, 1950 m ., sunkioje kov oje Pereškėčių kaim o laukuose
Kazys Andriuška su broliu Vladu Andriuška - Zab leckiu ir seseria Bene An-
driuškaite - Žarija žuv o 73 •
"Aitvaro" būrio partizanus (vadas L.Bagdonas) 1949 m. rugsėjo 21 d.
Spirgit\ miškingose pelkėse, netoli Karklėnll, apsupo Kelmės, Šiaulių, Taura-
gės VRM karitl b~i Kražių, Ka_r~ėn~l stribų ~ūriai _(apie280_žm~ni~)- L~.imei,
tą naktį stovykloje bu vo pasilikę tik 7 partizanai. Vadas isake kiekvienam
veržtis iš apsupties savarankiškai. Nuožmiose kautynėse žuvo būrio vadas
Bagdonas ir partizanai Vlad as Kybartas - Pikas (kilęs iš Kaspariškės krumo)
bei Juozas Jokubauskas iš Kirkilų. Zofija Bagdonavičiūtė iš Pagirgžd učio bu-
vo sužeista į koją. Baudėjai norėjo ją paimti gyvą ir siūlė pasiduoti, bet mer-
gina atsisuko į baudėjus ir , netarusi nė žodž io, automato serija nukovė ketu-
ris kareivius . Z.Bagdonavičiūtė žuv o, o sunkiai sužeistas partizana s "Vaidu-
tis" buvo paimtas į nelaisvę ir ten nužud ytas. Baudėjams buv o pranešta , kad
dar du partizanai slepiasi. Todėl apsuptis tęsėsi dvi paras . Kareiviai keletą
kartq su šunimis naršė pelkę, bet nieko nerado. Pelkės buvo sunkiai prieina-
mos, klampios, priaug-usios meldų. Partizanai "Pa paša " ir "Ak toriu s" visą
tą laiką tūnojo dumble , kvėpuodami pro nendrę. Jiems pavyko išsigelbėti.
Baudėjai nušovė dar viertą partizaną. Vėliau jie partizantl lavonus atvilko į
Daukintiškės kaimo ūkininko V.Sauhor1aus kiemą ir iš ten išvežė į Kražiu s,
kur gatvėje juos spardė, badė ir visaip niekino. Vėliau žuvusieji bu vo užkasti
Žvyrkalnio šlaite 1·1•
1950 m. rugsėjo 23 d . Kražit\ apylinkės Lyvoniškiq kaimo ūkininko Bru-
žo sodyboje partizanai rtukovė Kelmės rajono MGB skyriaus vyr. ope ratyvi-
nį įgaliotinį, Kelmės stribų būrio vadą, ltn. Piotrą Guriajevą ir komjaunuoŲ
stribą Liudviką Stulgaitį 75 •
Partizanai nukovė Vaiguvos valsčiaus milicijos viršininką Jakunikovą,
stribą Petrą Deriaginą, komsorgą Vladą Daukšą. Jie nuteisė nlirtimi ir sušau-
dė valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininką Piotrą Piliuščenką, Varmės pie-
vose nušovė stribus (tėvą ir sūm1) Sergejt\ ir Grigorijų Bazinovus bei Škelio-
vą 16.
Plunksniškės kaime (netoli Liolių) nuo partizant\ kulkų krito stribai Juo-
zas Olbikas ir Boneventūras Špokas. Turavoje žuvo striba i Alfonsas Zalec-
kis, Vytautas ir Zigmas Skinderiai.
Šaukėm1 baudėj11 būrys neteko stribt\ Teodoro Bogdan ovo, Isajaus Ja-
kovlevo, Minos Pašnovo , Kuzmos Bakanovo ir kitą Stribas Semionas Fiodo-
' 196 Vaclovas Rimkus
rova~ b~vo .p~imtas į nelaisvę ir
nute1Stas nurll.
Kražiq apylinkėse įvairiu me-
tu žuvo stribai Petras Dvarvytis
Juozas Savickis , Jurgis Vaitkus'
Baliutis, Saunorius, Petkevičius'
Kasparas , Razvadauskas.
Partizanų s ur engtoje pasalo-
je ties G udelitĮ kaimu buvo nušau-
ti Ty tuvėnq stribai Antanas Urbe-
lis, Stepas Bilius. Vėliau žuvo stri-
bas Pranas Pocius .
Užvenčio stribų būrys nete-
ko Vladimiro Pime novo , Jono
Raudoni o, A.žalundausko, Kašu-
bos.
Nuo partizanų rankų žuvo
stribai Jonas Mačiulis, Feliksas Va-
lius. Mažušyje buvo nušautas Ne-
makščių stribas Stasys Rukas. Ne-
toli Pašilės partizanai nukovė stri-
bą Alfonsą ZaJeckį. Iš viso mūsų
Kunigas Juozas Razmantas krikštija rajone partizanai nukovė per 60
lietuvių tremtinių mergaitę.
ginkluotų stribų 77
• Vyko paskutiniai partizantĮ mūšiai. Tytuvėnq stribų būrys 1952 meh.1
Irkutsko sritis 1958m.
Lauciaus partizanų būrys su
(Kelmės krašto muziejus) Šiluvos stribais kovėsi Gailiuose,
su Kelmės stribais - Tverijoniškėje, Raudongirėje, Pagižaičiuose. Užvenčio ir
Šaukėm1 apylinkėse veikė nedid elis Jasaičio vadovaujamas "Jaso" partizantĮ
būrys, žalpiuose - Antano Janušo vadovaujami partizanai.
Kareiviai ir stribai savo aukas suguldydavo miestelių turgavietėse ar
aikštėse, norėdami įbauginti gyventojus , atpažinti partizanus, surasti ir su-
imti jų artimuosius. Lavonai buv o spardomi, daužomi, tyčiojamasi iš jų. Par-
tizanai net ir aps upti gyvi nepasidu odavo. Kartą po kautynių į Kelmę buvo
atvežti keli žuvę partizanai. Vyrai uniformuoti , su tautinėmis juostomis ant
rankų, stambūs, augaloti, bet veidai neatpažįstamai sudarkyti. Matyt , patys
granatomis susisprogdino. Vėliau juos užkasė kapinių duobėje 78 •
Prie partizanų apygardų veikė karo lauko teismai, kurie svarstė įvairias
bylas, taikė bausmes nuo įspėjimų iki sušaudy m o. Šaukėnų miškuose veikė
buvusio karo belaisvio Pachomovo banditų būrys, kuris plėšikavo, prievar-
tavo, lietuvių partizanų vardu žudė gyventojus. Plėšikų gauja veikė Kražių
valsčiaus Kasčiukų apylinkėse. Buvo plėšikaujama Gorainių, Jankiškės, Tam-
Antroji sovietinė okupacija
kiliapylinkėse. Po kelių įspė~im~ buvo sugauti !,r_sušau?~ti "~ržų" ~au~?,S
banditai. Plėšikaujantys Povilas rr Jonas ~elemai n~p_aIS: part:J.z_an~
197
~~eJ~-
Partizanai juos sugavo , ka ro lauko te1Smas nuteISe susaudyti. Uz smp1-
:~ ir partizanų skund~ą buv~ sušau~yti Višpulskis iš <?bel~~ , ~u_tkiš-
kės klubo skaityklos vedeJas komJaunuolis Vladas Dumskis. Uz ūkinin:1<4
skriaudimą ir prievartavimą nubaustas mirti Užvenčio rajono mokesčių ins-
' pektorius , VLKJ_S n~rys :.ranas ;:7išinskis . Suša?dyti ~olūs ~ku~a_cinės val -
džios talkininkai : Uzvenc10 valsc1aus vykdomoJO korruteto pirmininkas Juo-
zas Damanskis, apylinkių pirmininkai - Aleksas Nekrašas (Kalniškių), Ste-
pas Trumpelis (Pašilės), Antanas šerėnas (Graužikų), Jonas Bielskis (Labū­
navėlės), Antanas Klimašauskas (Minupių), Vincas Mockus (Pakražančio).
Buvo sušaudytas Černiachovskio kolūkio pirmininkas Vincas Šarauskas , mi-
licininkai Kondratijus Krupeninas , Vasilijus Ikonikovas , Kelmės valsčiaus
komjaunimo sekretorius Dementijus Volosenkovas , Karklėnų valsčiaus kom-
sorgas Alfonsas Mockus , komjaunuoliai Stasys Masaitis, Ona ir Jadvyga Lu-
kauskaitės, Jadvyga Šveikauskaitė.
Nuolatinės kovos su kariuomene išsekino partizanų gretas.1951 m. kiek -
vieno partizanų būrio paieškai buvo sudarytos atskiros karinės čekistinės
grupės. Tose vietose , kurios e išliko rezistencijos kovotojų branduolys , buvo
sutelk ta daugiau MGB kariuomenės įgulų. Taip buvo Raseinių, Tytuvėnų ir
kt. rajonuose 79 • Vien žemaičių apygardoje 1947-1950 m. pirmoje pusėje žu-
vo 624 partizanai, o 1972 asmenys (partizanai , jų ryšininkai bei rėmėjai) bu-
vo areštuoti 80 •
rudenį susidūrė su keliais Landaus partizanais. Mūšis truko ilgai , stribai
reikalav o pasiduoti, nes būsią sunaikinti. Tačiau vadas sušuko "Nepasiduo-
siine, kausimės iki paskutinio šovinio! " Pirmasis žuvo pats vadas , o paskui
vienas po kito ir visi partizan ai. Taip tragiškai baigėsi paskutinis partizant\
mūšis prie Dubysos 81 •
Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje , įrengtame Tytuvėnų apylinkės
Aukštiškių kaime Antano Bekerio sodyboje po ūkiniais pastatais, 1953 m.
kovo 14 d. saugumo kariuomenės apsuptyje , iššaudęs visas šovinių apka-
bas , pistoletu nusišovė vienas narsiaush1 partizanų Laurynas Mingilas 82• Dėl
išdavystės 1953 m. rugpjūčio mėn. tarp Lūkšto ir Paršežerio žuvus žemaičiq
apygardos ir Šatrijos rinktinės vadui Vladui Montvydui - žemaičiui, jo adju-
tantui Broniui Alūzai - Bedali ui, "Laisvės varpo " redaktorei Irenai Petkutei -
Rimai nustojo egzistav usi ir partizant\ apygarda. Bunkeryje buvo rasti spaus-
dinimo reikmenys, staklės, daug atspausdintų laikraštėlitl 83 •
Ilgiau siai laikėsi Jono Jankausko partizantl grupė. Tik broliui išdavus, jtĮ
bunk eris , įrengtas Pabutkalnio kaim e Baltrušaičio sodybos tvarte , 1953 m .
pabaigoje buvo aptiktas ir apsuptas gausa us Užvenčio rajono stribt\ , enka -
198 Vaclovas Rimkus
vedistų ir milicininkų būrio. Atidarius bunk erio angą, buvo rasti nusižu -
džiusių J.Jankausko, Petro Vasiliausko ir smulkutės mokytoj os "Rimos", ki-
lusics nuo Klaipėdos, lavonai a.a.
Partizanų gretose kovėsi tauriausi sūnūs ir dukros . Sudėtingą kovos ir
gyvenimo kelią nuėjo užventiškis partizana s Jonas Jankauskas . Gimė Bam-
balų kaime, bernavo pas ūkininką Zeberiuose. 1941 m . LAF -o Užvenčio par-
tizanų būrio sudėtyje dalyvavo mūšyje su raudonarmiečiais prie Mau škal-
nio . Vėliau buv o paimtas į Vokietijos kariuomenę, kovojo Latvijoje . Kapitu-
liavus Kuršo grupuotei , persirengė civiliais drabužiais, pasislėpė ir taip iš-
vengė sovietų nelaisvės. Grįžęs į gimtąsias apylinkes, įsijungė į Žemaičiti
apygardos rinktinę, vadovavo vienam tėvūnijos partizanq bflriui. Už kovi-
nius nuopelnus partizanų vadovybė jam suteikė le itenanto laipsnį. Kaskartą
pakeisdamas žuvusiuosius naujais vyrais, jis devynerius metus sugebėjo sėk­
mingai išvesti būrį iš visų priešo pasalt\, išvengti pinkli11, išdavysčh1 85•
Zofija Bagdonavičiūtė, gimusi 1926 m. Kražit1 valsčiaus Bytautiškės pa-
livark e, po karo kov ojo partizanų būriuose. 1949 m. rugsėjo 21 d. nenorėda­
ma pasiduoti Spirgių pelkėse ją apsupusiems kareiviams , susisprogdino gra-
nata . Jos palaikai perlaidoti Vaiguvos kapinėse 86•
Užvenčio gimnazijos moksleivė Monika Alflzaitė nuo šešiolikos metų
priklausė Žemaičių partizanų apygardos rašančiqjų kuopelei. Ji siuntinėjo
informacijas, straipsnius į partizanų spaudą, platino atsišaukimus . Besimo-
kydama išėjo pas partizanus. Dirbo žemaičių apygardos štabe, rotatoriumi
daugino laikraštė~ '.' Malda girioj_e", leido_"Lais~ės ~~ą", "Kovoj~tį ~e_tu-
vį" . 1952 m . gruodz10 23 d. "SatriJos" partizanų rinktines bunkeryje Ją uztiko
enkavėdistai. M.Alūzaitė bandė nusišauti, bet buvo suimta ir išgydyta. Nu-
teista 25 metams lagerio. Kalėjo Angarsko, Orlovo-Rozovo, Marijinsko konc-
lageriuos e t:1.
Aloyzas Stumbrys - Keleivis gimė 1929 m. Kelmėje. Dar mokydamasis
šeštoje Kelmės gimnazijos klasėje, enkavedistq buvo areštuotas ir kankintas,
vėliau paleistas. 1948 m. išėjo į partizanų būrį. Kovojo Lioliq, Šalteniq , Vi-
duklės apylinkėse, buvo sužeistas . Žuvo 1952 m ., dengdamas stribq apsup-
tus kovos draugu s. Jo kūnas buv o išniekintas Viduklės turgavietėje. Palai-
dojimo vieta nežinoma 88•
Mokytoja Jadvyga Jasulaitytė gimė 1926 m. Laugalyj e. Dirbo Saudinin-
kų bei Kubilių pradinėse mokyklos e, priklausė Lietuvos Laisvės kovt1 sųjū­
džiui . Jos tėvų namuos e partizanai rasdavo prieglobstį. Pasitraukusi iš mo-
kyklos , slapstėsi. 1949 m. žuvo nuo stribų kulkq netoli tėviškės. Jos lavoną
numetė Kelmės gatvėje, vėliau atvilko į dvaro sodybą ir užkasė 89•
Į partizanų gretas prasiskv erbdavo MGB palaužti ir užverbuoti agentai.
Vienas tokių buvo Kelmės gimnazijos auklėtinis Robertas Gedvila. Jis dar
vokiečių laikais ateidavo į gimnaziją užsirišęs baltą raištį ir per petį užsika-
199
Antroji sovietinė okupacija
. " a'lltuvą. Buvo kalbama , kad jis prisidėjęs pri e žydų šaudymo. Paskui
bmęks :oJ·avo Kelmės gimnazijoj e . Vokiečiams traukiantis , kažkur dingo . Kel-
mo Y · ·v „ t k t
rnės apylinkėse vėl pas~ vo~~ 1947 m .,. t~po p~tizan~, pasizym eJo, pa e _o n e
. vadovybę. Vėliau paaisk eJO, ka? _? el JOkaltes_ par~:mus apsupdavo ir su-
l ikindavo. Jo klasės draugė Emilija Stumbryte raš e: ... Kas buvo Ro~erta s?
~e špati e, koks siaubas! Juk Robert~s ~ed~ ila išd~:~ apie 300 žmoruų sau-
urnui. N a, ir Barutė kentėjo lageryJe, ir Alius p er JĮ zuvo . Ir n~mų savo p~r
~ netekome ..." 90 Vėliau R.Gedvilą "suėmė". Pasivadinęs Stasiu Kuzma, JlS
JIaikščiojo po kalėjimo kam eras , įkalbinėjo kalinius prisipa žinti , kad būtq
:umažinta bausmė, ne s sa ugumas ir taip vi:'v~ą žinąs _ • Par~aną VY_t~u.tą
91
Jasulaitj saugumo užverbuotos merg os pav a1Smo ~egtine s~ ~gdo~1a.LS ,
ir jis neatsiminė, kaip pat eko į Kelmės M~~vb~s~ę. Pa~~usc1~ kauna~-
ventoją, partizanų ryšininką Kazlauską veze is Šiauli~ kaleJrm o t_Kelm~ . Ties
Bubiais jį išvadavo "partizanai" ir nusivedė į bunkeą Ten kabOJOVy~ , vy_-
rai bu vo su Lietuvos kariuomenės uniformomis. "Partizanai " maloruai pn-
ėmė, pradėjo ~ausinėti, ~as jis, iš kur ~ su k~o p~~aik~ ryšius . Kazlauskas
viską suprato tik tada , kai buvo sugrązmtas Į kalep~ną . . . . . .
Areštų, kankinimq, tardymų neišvengė daugelis , o pimuaus1ai partiZa-
nų, rezistentų šeirm1 nariai, jų artimieji ir dra':.gai. Vieną _1~~8m. pav~ .a~o
naktį buvo masiškai areštuoti Kelmės gimnazIJOS mokyt0Jct1 ir m o_ksle1v1ai.Į
saugumo rankas pakliuvo lietuvių kal_bos ir litera~ os moky~oJa Barbora
Stumbrytė, gimna zistai Robertas Urbelis , Aloyzas P~tum~, V. 1r S._Stepo~-
kai, L.Mendelevičius, P.Petryla, J.Urbelytė. Buvo suuntas ir Kelmes pradi-
nės mokyklos mokytojas Kazys Navickas. Suimtuosius laikė MGB būstinėje, ·
kur vyko ir parengtinis tardymas. Kitoj~ ga__t:ės P1:18ė~e būriav~~i j';l ~as~
draugai , kurie stebėjo būstinę. Besibūriu0Janc1us stribai ne kartą isvaike. šeš-
tos klasės gimnazistas Vincas Gurskis su draugais išdrožė šriftą ir išspausdi-
no trumpą atsišaukimo tekstą, raginusį nenusiminti ir neprarasti ryž to . Atsi-
šaukimus naktį išplatino mieste . Suimtuosius tardė neturėdami įkalčių, kar-
todami įprastą formulę: "Meluoji, kas dar su tavimi dalyvavo? " Mokytoja
B.Stumbrytė į tardyt ojo klausimą, kodėl ji neatskl eid žianti visos tiesos, atsa-
kė: "O kodėl aš turiu pasak oti? Juk Ukrainos "Jaunosios gvardij os" dalyviai
taip pat savo priešams neišdavė draugq ". Nakties metu R.Urbelis išsilaužė
iš daboklės ir pabėgo. N etrukus P.Petrylą paleido , o kitus išgab eno į Šiaulių
kalėjimą, iš kur išsiuntė į Sibiro konclagerius. Kitais , 1949 metais , buvo areš-
tuoti gimnazistai Vincas Gurskis , Ignas Banys , Petras Eitmantis , V.Čemec­
kis, Y.Žukauskas , mokytojai V.Eitmantis ir E.Andrulis. Kazachstane , Karla-
go konclag eryje, kalėjo Kelmės gimnazistai Vincas Gurskis, Y.Jokubauskas ,
P.Petryla , A.Staražinskis, P.Venckevičius, l.Banys , V.Čemeckis, Y.Žukaus-
kas, Kelmės miesto gyv entojai J.Sindickas , A .Stonaitis 93 •
Kra žit1'mokyklos mokytojas Stasys Gerlikas už partizant1 rėmimą buvo
' 200 Vadovas Rimku s
nuteistas 25 metus lagerio . Kražiq gimnazijos komsorga s J.Vitas , o taip pat
moksleiviaiJ.Lukšys , J.Lionikis, V.Urbonas irgi nuteisti 25 m etus kalėti. Rep-
resuota buvo mokytoja Aneliūnaitė, mokinys V.Laugalis .
Užvenčio vidurinės mokyk.los mokytoja Irena Makuškaitė 1950 m. buvo
areštuota , apkal~ta "tėvynės išdavimu" ir nut eista 10 me tq lag erio . Kalėjo
Magadano speclageriuose 94 • Konclag eryje kalėjo ir tos mokyklos mokytoja
Vanda Grigaitė, moksleiviai Justinas Pilipavičius, Ald ona Jokubauskaitė, Edu-
ardas Urbanavičius, Dorokus.
Iš Užvenčio valsčiaus Katarškiškiq kaimo areštuota jauna siuvėja Gra-
silda Songailaitė. Ji buvo įtariama siuvusi partizanams rūbus . Nuteista 25 m.
lagerio ir 5 m. tremties . Išsiqsta į Magdano konclagerius , dirbo Chimchan-
žos rūdos kasyklose 95•
Ištraukas iš poetės Stefanijos Baldauskaitės dienoraščit\ mes citavome
jau ankstesniuose šios knygos skyriuose. Ji gimė 1923 m. Brukq kaime , netoli
Kražių. Mokėsi Lenkviečių pradinėje mokykloje, Kražių "Žiburio " ir Kelmės
V.Putvinskio gimnazijose. Vėliau mokytojavo Kelmės valsčiaus Graužikų ir
Verpenos pradinėse mokyklose. 1945 m. enkavedistq areštuota už patrioti-
nių eilėraščių rašymą. Kalinta Kaune , vėliau - Pečioros (Kornija) lageriuose,
kur 1947 m. iš bado mirė 96•
Jonas Iždonavičius iš Kražių suimtas 1944 m., žuvo Vorkutoje. Jonas
Srnilgevičius iš Pašilės kalėjo 1945-1955 m . Stepas Mankus iš Karklėnq buvo
nužudytas 1945 m. tardymo metu.
Sovietiniuose konclageriuose kankinosi Užvenčio valsčiaus žeberių kai-
mo vyrai Kazimieras Pilipavičius, Klemensas Kučinskas, Ipolitas Tamašaus-
kas, Povilas Lisauskas, Bronislovas Armalys, tėvas ir sūnus Stanislovai Bru-
žai, broliai Vaclovas ir Stasys Venckai , Jonas , Julijonas, Pran ciškus, Telesfo-
ras ir Vincentas Vasyliai, o taip pat Jonas Dorokus iš Šaukėm\, Dionizas Gal-
kevičius iš Vaiguvos , Marijona Jankauskaitė iš Liolių, Vladas Kalvaitis iš Ty-
tuvėnų, Vytautas Lukminas iš Kolainių, Martynas No cas iš Padubysio, Bro-
nė Petrulienė iš žalpių, Petras Volskis iš Lygšilio ir šimtai kitą Negalutiniais
duomenimis , sovietų lagerių pragarą patyrė 573 Kelmės rajono gyventojai.
Vien iš Kražių valsčiaus jų buvo 133, iš Užvenčio apylinkės - 87 97•
Kaip jau buvo minėta anksčiau, 1944 m. vasarą vokiečit\ okupantus pa-
keitė Raudonoji armija , kurią Lietuvos gyventojai sutiko kaip na ują okupan-
tų įrankį. Jie su baime laukė naujų represijų pradžios , net s usitikimuos e su
so~ie~-~aldžio~ .par:igūn~- ~ausd~vo, ar žmon es veš j Sibirą, ar grįš iš ten
smm~eJl. Laukti ilgai nereikeJo . Sovietų valdžia šioje srityje jau buvo įgijusi
patyrimo, dar 1941 m. buvo parengtos atitinkamos NKVD ir NKGB instruk-
cijos. Kaip ir anksčiau trėmimus vykdė NKVD ir NKGB darbuotojai, NKVD
visų rūšit\ kariuomenės kareiviai. Dabar prie tremtiniq sąraš q s ud,uym o ak-
Antroji sovietinė okup acija
iai prisidėjo stribai, LKP(b) apskričių komitetų pirmieji sekretoriai , vyk-
f~rnitjų komitetų rėmėjai,
pirmininkai. 1945 m. žmonės buvo tremiami kaip partiza-
201
šeiml\ nariai ir o daugumos jų ūkiai dar iki trėmimų buvo konfis-
~uoti 98. Viena tokių operacijų Raseinių apskrityje buvo pradėta liep os 24 d .
4 val. ryto ir baigta tos pačios dienos 12-tą val . nakti es. LSSR NKVD ir NK GB
I(auno operatyvinio sektoriaus viršininko I.Veselovo pranešime sakoma : "Eše-
lonas iš 20 vagonq su Kauno ir Raseinių apskričių iškeldinamaisiais , lydi-
rnas šarvuotojo traukinio iš Kauno stoties buvo išsiqstas į Vilnių 1945 07 25
d. 5 val . ryto" 99• Viso 1945 m. iš Lietuvos bu v o ištremtos 1204 šeimos (4479
žmonės), tame tarpe 44 šeimos (185 žmonės) iš Raseinių apskrities 100• Žino-
ma,šie duomenys nėra galutiniai. Nedidelio masto trėmimai buvo vykdomi
ir sekančiais metais. Nuo 1947 m. pabaigos pradėta vežti turtingesnius ūki­
ninkus , kurie buvo įvardyti kaip "banditų pagalbirtinkai - buožės" 101• Kon-
fiskuotas ''buožių" turtas buvo perduodamas sovietiniams ūkiams, paruošų
organizacijoms, Mašinų traktoriq stotims (MIS) , tačiau kaip ir anksčiau bu-
vo daugybė vagysčių ir grobstymų.
Didžiausias pokario metais (o ir visoje Lietuvos istorijoje) gyventojų trė­
mimas buvo 1948 m. gegužės 22-23 d. Ši operacija koduotai buvo pavadinta
"Vesna" ("Pavasaris "). Ji taip pat buvo nukreipta prieš ''banditus ir jų pagal -
bininkus - buožes". Operacija prasidėjo gegužės 22 d ., šeštadienį, vi enur 00
val., o kitur (kaimuose) - 4 val. ryto. Ji buvo lai.koma baigta (nutraukta) ge-
gužės 23 d. 18 val. Ją vykdė ne tik vietiniai MGB darbuotojai , liaudies gynė­
jai, kareiviai , partiniai bei tarybiniai aktyvistai , bet ir "2500 operatyvinių dar-
buotojų, komandiruotų iš kitų Sovietų Sąjungos respublikų ir sričių" 102 • Ma- ,
noma, kad per šią operaciją iš Lietuvos buvo išvežtos 11365 šeimos, kuriose
buvo 40 002 žmonės 103 • Represijų Lietuvoje vykdytojų pateikti skaičiai yra
kiek mažesni , pagal juos iš Kelmės apskrities išvežtos 197 šeimos, kuriose
buvo 698 žmonės (203 vyrai , 271 moteris, 224 vai.kai) 101• Iš Raseinių apskri-
ties tuomet buvo išvežtos 273 šeimos (940 žmonių). Sibirui reikėjo nemoka-
mos darbo jėgos, tad ją papildė ir tremtiniai iš Lietuvos , įkurdinti Krasno-
jarsko krašte , lrkutsko srityje, Buriatijos - Mongolijos ASSR.
Antra didelė deportacija, pavadinta "Priboj " ("Bangų mūša ") vyko 1949
m. kovo 25-28 d.d. Ji prasidėjo kovo 25 d . (penktadienį), 6 val. ryto , o baigėsi
kovo 28 d. 18 val. Buvo išvežtos 8 765 šeimos, kurias sudarė 28 981 žmo-
gus105.
Vykdant šią operaciją, buvo "nesklandumų" - " ... 4 kartus iš pasalų bu-
vo apšaudytos operatyvinės grupės, įvyko 3 susirėmimai su banditais ..." 106
LKP(b) CK įgaliotinis P.Artemjevas išsamiau informuoja apie Kelmės ap-
skrities gyventojt\ trėmimą. Čia užduotis buvo įvykdyta greitai, per vieną
dieną, tačiau dėl blogt\ ke lit1 paskirtu laiku į kai kurias vietas neatvyko ma-
šinos, tad suimtųjq pristatymas į geležinkelio stotj užtruko net iki kovo 27 d.
,
202 Vaclovas Rimkus
Iš numatyto sąrašo 14 šeimų pasislėpė nežinia kur, tad jq vietoje buvo išvež-
ti kiti. Liūdniausia, kad iškeldinimo dienos išvakarėse Kelmėje buvo turgu
(k~vo 24,d.), kurį stebint tapo aišku , kad gyventojai apie būsimą iškeldinirn:
žinojo ir kai kurie paskirtą valandą jau buvo susirišę visus daiktus ir laukė
mašinos. "Manyčiim, kad šis faktas labai svarbus ir reikėtų jį kruopščiai iš-
tirti, nes, matyt, kai kur yra plepių šaltinių ir žmonių, negalinčių išlaikyti
valstybinių paslapčių", - konstatuoja aukštas sovietinės valdžios pareigū­
nas101.Netrukus visoje Lietuvoje buvo pradėti ieškoti nuo šios deportacijos
pasislėpę žmonės - surasti buvo išvežti tais pačiais metais. Trys palyginti
nedidelės apimti es trėmimai įvyko 1950 m. balandžio ir rugsėjo mėnesiais.
Tų metų tremtinų žmonių bylas sudarė MGB apskričiq (rajonų) skyriai, 0
sąrašus tvirtino LKP(b) apskričių komitetų sekretoriai ir vykdomųjų komi-
tetų pirmininkai . 1949 m. lapkričio 19 d. LKP(b) Užvenčio valsčiaus partinis
komitetas biuro posėdyje patvirtino ''buožinių ūkių, kurie naudojasi sveti-
ma samdoma jėga ir nusistatę prieš tarybų valdžią" sąrašą, į kurį pateko 14
šeimų: Domas Pilipavičius (žeberių k., 38 ha), Aleksas Gumauskas (Dang-
vietų k., 24 ha) , Stasys Venckus (žeberiai, 31 ha), Augustas Jarušauskas (Uš-
nėnai, 32 ha) , Antanas Kvietkus Gunkilai, 24 ha) , Juozas Pieža (Užvenčio
mst. , 18 ha) , Morta Kučinskienė (žeberiai, 72 ha), Antanas Baškys (šemetiš-
kiai, 24 ha), Liuda Kučinskienė (žeberiai , 22 ha) , Petras Janušas (želviai, 39
ha), Ona Banienė (Labūnavėlė, 36 ha), Juozas Gricius Gungiris, 32 ha) , Anta-
n·as Skardys (Labūnavėlė, 32 ha), Antanas Pleikys (Užventis, 26 ha). Sąrašą
pasirašė valsčiaus partorgas Jonas Dubauskas, Kelmės apskrities žemės ūkio
skyriaus vedėjas Nekrasovas, MGB atstovas Kuginis, Užvenčio tarybinio ūkio
direktorius Antanas Juozapavičius, Užvenčio valsčiaus propagandistas Ka-
zys Kanašauskas ir valsčiaus milicijos viršininkas Tichonovas .
Penkios deportacijos buvo 1951 m. (kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, lap-
kričio mėnesiais). Stambiausia akcija, pavadinta "Ose n" ("Ruduo") vyko spa-
lio 2-3 dienomis. Jos metu į Krasnojarsko kraštą buvo ištremtos 4009 šeimos,
kurias sudarė 16 150 žmonių, jų tarpe net 5 278 vaikai 108• 1951 m. trėmimai
buvo nukreipti prieš savo individualių ūkių neatsisakiusius valstiečius bei
"prieš kolūkius veikiančius buožes". Tų metų tremtinių sąrašus sudarė tik
vietinės sovietinės ir partinės įstaigos 100 . Penki LSSR MGB suorganizuoti
"buo~ių ir banditų pagalbininkų" šeimų bei pavienių jtĮ narių trėmimai bu-
vo 1952 m. P~kutinė deportacija iš Lietuvos vyko 1952 m. rugpjūčio mėn.5-
6 dienomis . Zmones ("nacionalistus ", "buožes") buvo rengiamasi vežti ir
1953 m., tačiau netikėta J.Stalino mirtis trėmimus sustabdė. Lietuvos Res-
publikos VRM Informatikos tarnybos 1992 m. spalio l d . p atikslintais duo-
menimis 1941-1952 m. iš Lietuvos buvo ištremti 128 068 žmonės 1io . Remi ,m-
tis leidinyj e "1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai" pask elbtais sąrašais, gali-
ma konstatuoti , kad minėtais metais iš Kelmės rajono buvo išvt>žli 1972žnto -
nės u,_
~
Antroji sovietinė okupacija 203
Kelmiškiai tremtyj e gyveno Irkutsko , Krasnojarsko , Altajaus , Permės,
Tomsko, Sverdlovsko, Karagandos kraštuose ir srityse, Kaz achijos SSR, Ko-
rn.ijos ASSR.
Visi trėmimai buvo panašiai žiaurūs ir n ež moniški. Dalis tremtinių bu -
vo išvežti be maisto atsargų, didelė dalis jų mirė pakeliui . Tremiamas šei-
mas vež davo į valsčių ce ntrus , uždarydavo į daržines, o pa skui sunkveži-
miais gab endavo į Tryškių, Tytuvėnų, Pavenčiq geležinkelio stotis. O iš ten
jau traukiniais į Rusijos platyb es. .
Tremiamieji išgyveno baisias kančias, pažeminimą. Dangvietų kaime
Aleksas Gumauskas, vežant jo šeimą, užlipo ant aukštinio, niekam nepast e-
bėjus išgėrė acto ir nusinuodijo. Jo neleido n et palaidoti , skubiai išgabeno į
Užventį. Tremiamas Briuzys iš Kražių valsčiaus Paplūsčių k. mirė Radviliš-
kyje . Iš Vaiguvos be šeimos narių išvežta 84 metų senutė Praks eda Gedmi-
nienė. Kelmiškio Broniaus Urbelio 15 metų sūnus per lauką išbėgo į nakti es
tamsą ir paspruko. Išvežtas su šeima Kelmės gimnazijos mokytojas Kipras
Ivanauščius, apdovanotas medaliu "Už šaunų darbą Didžiojo tėvynės karo
metu". Šunikių k. gyventojo Mykolo Budraičio šeima išvežta vietoje pasislė­
pusio Mickaus . Visko neišvardinsi...
Apskrities, valsčių, o vėliau ir rajonų komunistinės organizacijos iki 1954
m. didžiausią dėmesį skyrė ginkluotai kovai pri eš partizanus ir "ideologi-
nio" darbo stiprinimui. 1947 m. birželio 9 d. Užvenčio vis. partinio komiteto
posėdyje išklausytas valsčiaus MGB viršininko P .Guniajevo pranešimas . Nu-
tarim e pažymėta, kad skyrius susilpnino operatyvinę veiklą. Valsčiaus ko-
munistai ir MGB skyriaus tarnautojai buvo įpareigoti sustiprinti darbą su
rezistentq šeimomis, išaiškinti joms tolimesnės partizaninės kovos bepras-
miškumą" 112• Tų meni liepos 22 d. komiteto posėdyje svarstytas klausimas
apie "politmasinį darbą Užvenčio liaudies gynėjų būryje" 113• 1948 m . balan-
džio 25 d . Užvenčio vis . komunistų susirinkime kritikuojamas naujasis MGB
viršininkas Latoškinas už tai, kad jis "nesurado ir nesudaužė valsčiuje vei-
kusį rezistencinį pogrindi ir jo ginkluotus būrius". Dėl to partizanų ginkluo-
tų akcijų skaičius, lyginant su 1947 m., padidėjo net tris kartus. Tuo tarpu
"liaudies gynėjai" į tai nekreipia dėmesio ir girtauja.
Vaiguvos vis. partorganizacijos susirinkime 1946 m . gruodžio 19 d . kon-
statuota , kad "lia udi es gynėjai" nepakankamai aktyvūs, o partizanai visur
nebaudžiami veikia , neišaiškinti rezistencijos židiniai. Stribų būrio vadui Mak-
šakovui nurodyta sustiprinti darbą, peržiūrėti naikintojq būrio sudėtį, atsi-
kratyti nepatikimaisiais .
Sekančiame susirinkim e - gruodž io 28 d. svarstyta personalinė paties
Makšakovo byla. Už amoraltĮ elgesį, sistemingą girtuokliavimą jam buvo
pareikštas papeikimas 11<1.1949 m. gruodžio 17 d . Kelmės apskriti es ir vals -
čiq MGB darbuotojų susirinkime konstatuota, kad "kai kurie darbuotojai
, 204 Vaclovas Rimkus
~~kur ~esimo~o , ir poli~kai ir ku~tūrine pras~e_yr~ ats~ę ~monės" . Kiti
is JŲ, kaip Gureievas, Judma s, Baunnas yra ned1Sc1plinuoti , pazeidžia "ta _
binį teisėtumą, girtuokliauja , amorali ai elgiasi" 115• ry
Kelmės rajono partiniame ataskaitiniam e susirinkim e 1950 m. gruodž •
1
28 d. rajono MGB partinis sekretorius Smirnovas skundėsi, kad vis dar v ~
kia "nacionalistinis pogrindis ir jo ginkluoti būriai", kolūkiuose nesudaryt:l-
gin~uotos grupės, antr~:_P~m~tyje įv:ykd~ tris stambias ope~
p~r~~ai
rac11as,žuvo du saugurruec1ai, keli tarybiniai aktyv1Sta1, apiplėštas Kražit
1 partizanų
tarybinio ūkio Butkiškės skyrius 116•
m:
_1951 rajo~~ ko~unistų__s~irinkime konsta~u~~a, kad kovoje prieš
partizanus zuvo liaudi es gyneJas Zakrasovas , ap1plesta Saudininkų par-
duotuvė, "Gegužės pirmo sios", "Naujosios vagos " ir kiti kolūkiai, naikinto-
jų būriai sukomplektuoti tik 50%, nesudarytos ginkluoto s grupės tarybiniuose
ūkiuose, kolūkiuose, prie apylinkių tarybq , " ... kurios galėtų vesti kovą su
ginkluotomis banditinėmis gaujomis . O jei grupės kur ir sudarytos , tai su
jomis nevedamas joks darbas , grupės nepanaudojamos savo paskirčiai" m.
Ginkluotos rezistencijos tema vyravo ir 1952 m. Kelmės, Tytuvėnų, Už-
venčio rajonų partinių organizacijų susirinkimų darbotvarkėse. Liepos 20 d.
Kelmės rajono komunistų ataskaitiniam e susirinkime MGB viršininkas Ti-
mofejevas priekaištavo , kad komunistai silpnai padeda baudėjams kovoje
su partizanais . Jis išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad " ... padedant visai rajono
partinei organizacijai MGB komunistai šiais metais baigs kovą su banditiz-
mu ". LKP(b) Kelmės RK pirmasis sekretorius Zenonas Juškevičius savo pra-
nešime irgi daug dėmesio skyrė brolžudiškai kovai, kaltino neveiklumu sau-
gumo organus ir miliciją. MGB skyriaus darbuotojas Agafonovas pareiškė,
kad jei" ... mes greičiau likviduosime priešus , tai galėsime geriau vadovauti
ūkiniam gyvenimui " 118• 1953 m . gruodžio 19 d. Kelmės rajono partinėje kon-
ferencijoje pirmasis sekretorius Z.Juškevičius iš tribūnos patetiškai pasigyrė,
kad rajone sunaikinti stambūs rezistentų vadovaujami srities ir apygardos
štabai ir jų vadovybė, tipografija , paimti svarbūs dokumentai , pagal kuriuos
areštuoti " ... aršūs nepataisomi banditų pagalbininkai ir antitarybinės agita-
cijos skleidėjai lioliškiai Razminas , Ralys, Kripas ir kiti. Ralys aprūpindavo
banditus maisto produktais ir apsauga , vogė kolūkio turtą. Malenkovo ko-
lūkio brigadininkas buvo banditų seniūnas ir agentas , verbavo naujus ban-
ditus ... Mieste dar yra užsilikusių nacionalistiškai nusiteikusių asmenų, ku-
rie veda priešišką agitaciją. Prieš kelias dienas suimtas rajkoopsąjungos at-
sakingas darbuotojas Ramanauskas , kuris rėmė banditus " 119 •
1947 m. pasikeitė administracinis suskirstymas. Spalio 21 d. iš Raseinit1
apskriti es Kelmės, Tytuvėnų ir Kražių valsčių bei ŠiaulitĮ apskrities Užven-
čio, Šaukėnų ir Vaiguvos valsčitĮ buvo sudaryta Kelmės apskritis. Šios ap-
skrities sudėtyje tų pat metų lapkričio 6 d. papildomai buvo sudary ta Kar-
......
Antroji sovietinė okupacija 205
Buvęs
Raudgirio
būrio
kovotojas
Pranas
Žiauberis turi
ką atsiminti.
1994 m.
spalio 4 d.
(f. Stabingio
nuotrauka)
klėnų (iš dalies Kražit1 valsčiaus) ir Liolių (iš dalies Kelmės valsčiaus) vals-
čiai. Kelmei suteikta ap skrities pavaldumo miesto kategorija. 1948 m . Kel-
mės apskrityje buvo 8 valsčiai, 6 miest eliai ir 55 apylinkės, jos teritoriją suda-
rė 1.457 km 2 • NemakščitĮ valsčiaus Žalph1 ir Mosteikių apylinkės bei Šiluvos
valsčiaus Bulavėnų, Lyduvėnų, Medsodžių, Pyragiq apylinkės
tuom et pri-
klausė Raseinių apskričiai, Bazilionų valsčiaus Kiaunorių ir Pašiaušės apy-
linkės - Šiaulių apskričiai, Skaudvilės valsčiaus Kušleikių ir Stulgių apylin-
kės - Tauragės apskričiai, Janapolės valsčiaus Pavandenės apylinkė bei keli
Luokės valsčiaus kaimai - Telšiq apskričiai. 1950 m. įvykdyta rajonizacija. Iš
Kelmės apskrities teritorijos sudaryti Kelmės, Tytuvėnų (prijungus dar ir
Raseinitl apskrities Šiluvos valsčiq) ir Užvenčio (prijungus Kelmės apskri-
ties Šaukėm1, Užvenčio bei Telšiq apskrities Luokės valsčių) _rajonai. 1959 m .
Tytuvėm1 rajonas prijungtas prie Kelmės. Tuomet Kelmės rajono teritoriją
sudarė 1271,49 km 2 • 1952 m. didesnė dalis buvusio Užvenčio rajono , dalis
Varnių rajono ir maža dalis Šiauliq rajono priskirta Kelmei. Šiuo metu Kel-
mės rajono teritoriją sudaro 1679,53 km 2 •
Jau 1945 m. rajono ūkininkus, valstiečius užgulė nepakeliamos grūdq,
bulviti, pieno , mėsos, šieno , vilnq ir kiaušinių prievolės. Be to, gyv entojus
slėgė valstybinės paskol os, žemės ūkio mokesčiai, miško kirtimo bei išveži-
mo prievolės, įvairios pastotės. Asmenys, laiku neįvykdę prievolių, buvo
griežtai baud žiami. 1945 m. spalio 10 d . Raseiniq apskrities teismas už prie-
volit\ sabotažą nuteisė Kražitl valsčiaus Žukaučiznos ūkininkę Oną Nev er-
dauskienę penkeriems metams laisvės atėmimo. Už panašt\ nusikaltimą Žiau-
nės k. gyven toja Teod ora Vertelienė nut eista kalėti pusantrus metus. Petrą
, 206 Vaclovas Rimkus
Lenzbergą už pasipriešinimą apylinkės pirmininkui nubaudė dvejus metu
kalėti. 1946 m . rugsėjo 2 d . Raseinių LKP(b) biuras konstatavo , kad iki rugsė~
jo l d . Kražių valsčius neįvykdė tik 15% grūdq pyliavos plano 120•
Šaukėnų valsčiaus partorganizacija 1946 m. liepo s 13 d. susirinkime įpa­
reigojo net MGB viršininką Kozlovą " ... vesti ryžtingą kovą prieš buože s,
sabota žininkus ir grobstytojus 121• Įsipareig_ojimo rezultatų ilgai laukti nete-
ko. Už valstybinių prievolių neįvykdymą Saukėnų valsčiuje buvo areštuoti
Jurgis Šimkus , Stasy s Virmauskis , Simonas Vileikis, "aktyvūs rez istenhj pa-
galbininkai ", Jonas Simkus, Bernardas Vitbasas , Klosas. O už valstybinio turto
grobstymą- Zykas 122•
Daug dėmesio sovietų valdžia skyrė agrarinei žemės reformai , kolekty-
vizacijai ir ūkių suvalstybinimui. Pirmiausia buvo konfiskuota ir į valstybės
žemės fondą pervesta vokiečių repatriantų ir pasitraukusit1 į Vakarus gy-
ventojų žemė. 1946 m. Kelmės valsčiaus žemės fondą sudarė 12078 ha arba
337 ūkiai. Šiame skaičiuje buvo 21 buvusit\ kolonistų ūkis (629 ha žemės), 20
pasitraukusių į Vakarus ūkių, 14 lietuvių partizanų ūkią Kitą žemę sudarė
persikėlusių į Klaipėdos kraštą, repatriavusių į Lenkiją, likusių be šeiminin-
kų ir kiti ūkiai. Kražių valsčiaus žemės fondą sudarė 11128 ha žemės arba
322 ūkiai, jų tarp e 46 pasitraukusių į Vakarus ūkiai. Dideli žemės fondai
buvo Tytuvėnų, Užvenčio, Šaukėnų ir kituose valsčiuose. Valsčių žemės da-
linimo komisijos gavo nemažai par eiškimt\ žemei gauti: Užvenčio valsčiuje -
135, Vaiguvos valsčiuje - 32 ir t.t . Pirmiausia žeme buvo aprūpinami Antrojo
pasaulinio karo dalyviai , sovietiniai kolaborantai arba jų šeimos. Vaiguvos
valsčiaus žemės skirstymo komisija pradėjo dirbti 1946 m . pavasarį, jos pir-
mininkas buvo Josifas Romanovas. Valsčiuje buvo konfiskuotas ir išdalintas
115 ha Paprūdžių dvaro savininko Juozo Butkaus ūkis, ūkininkų Zajausko,
Grumbliausko ir kihj žemės. Valsčiaus naujakuriai gavo apie 300 ha žemės.
Ja buvo aprūpintos Šimkaus , šeštoko , Kavaliausko, Klapatausko ir kitų nau -
jakurių šeimos 123•
Kelmės valsčiuje buvo išdalinta 8002 ha žemės, jos gavo 1228 šeimos.
ž.emės ūkio darbininkams paskirta 2402 ha (žemės gavo 271 šeima) , beže-
miams - 4022 ha (576 šeimoms) , mažažemiams 1555 ha (373 šeimoms), kai-
mo amatininkams - 25 ha (9 šeimoms ) Kražių valsčiuje 279 žemės ūkio dar-
bininkų šeimoms teko 3101 ha, 233 bežemiq šeimoms - 1870 ha , 269 mažaže-
miams -1445 ha. Iš viso Kražių valsčiuje išdalinta 6416 ha žemės. Ją gavo 781
šeima. Naujakuriai taip pat buvo aprūpinti gyvenamaisiais namais arba bu-
tais , arkliais , gyvuliais , žemės ūkio inventoriumi , javais. Vien Kelmės vals-
čiuje butus gavo 171 šeima , naujakuriams išdalinti 64 arkliai, 18 kum eliukq,
100 karvių ir telyčių. Be to, nau jak uriai gavo statybinių medžiagų, sėklt\,
jiems buvo suteiktos paskolos ir lengvata - du metus atleisti nuo žemės ūkio
mokesčių ir prievolių. Suprantama, daugiausia buvo "išdalinamas" tremti-
Antroji sovietinė okupacija 207
. presuotų rezistentų turtas. Tai tik dar labi au skatino "klasių kovą"
ntt\ ar re
jrne , supriešino ž:nones. . . . . .
ka Kartu su žemės reforma bu vo atkuriamos rr ~auJai ste1gi~os rnasmų -
V•
kt rių stotys (MTS) bei mašinų - arklių nuomoJrmo punktai (MANP ). Jau
tra : . pabaigoje buvusiame Pagojo dvare prie Kelmės buvo atkurta ~,
1944
•os direktoriumi paskirtas Mina Tiškovas , agronomu - Vytautas Kr~~-
~: Stotis pradžioje vadino~i Ras:ini;l p~~ M1S . J~ a~t~~vo Rase~ų
krities didelės dalies nauJakunus zemes ūkio technika rr ūkio pad8:.?~ ·
:r~tis per 2-3 mėnesius įsteigė 7 MANP : ~aitaičių (!<elmės vis .~, !9~tiškes ,
Jauniškės ir Pašilės (Kražit\ vis.), Johampoles (Tytuv~n~ vis.), Kamskes (Ne-
makščių vls.), žaiginio (Šiluvos vis.) . 1949 m . Kletiš~:s MANP bu:'~ per-
tvarkyta į Kražių MTS, kuriai vad~vav _o St~ys _A:1d_nJaus~as . P~g?JUJe b~-
i MTS iš žemės ūkio fondų apsirūpino ze mes ūkio masmom1S ir techn_i-
;: iš Krajausko Kubiliškės dvaro _atsiv~žė 13_žemės ūki~ pa?ar?ų. ž.emes
ūkio komisija jai perdavė 2 traktonus , 4 1avapJoves , 30 plugų rr kitą smulkų
inventorių. Jau 1945 m . pavasarį Raseinių l MTS su savo MANP aptarnavo
968 nau jakurit\ ūkius, apsėjo 6846 ha žemės. . . . . . .
Šaukėnų valsčiuje jau 1947 m. veikė Beržėnų MTS su JaJ.prikla~1~ta1_5
Aukselių (Zlatarijos) ir Aunuvėnų MANP . Visuomeninės žemės ūkio dirbi-
mo įmonės įkurtos ir kitu ose rajono valsčiuose. . . V •
Grupinis naujakurių sodybų išdėstymas ir MTS bei MA_NP ~~ s~
tarybinit1 ūkių palengvino kolektyvizaciją. Jau ~94~ m. p~adet?5 k~ zemes
ūkio kooperatinės draugij os - kolūkių pirmtakai : Viena P_1?11l\J4 _raJone , a_tro-
do, buvo Naudvario (netoli Kelmės) žemės ūkio draugiJa , k~ _sudare -~ ·
tik žemę gavę naujakuriai . Vėliau įkurta _Pagryžuvi? ~o~p _eratin e drau~Ja ,
kurią sudarė 7 naujakurių šeimos . Pirmasis kolektyvirus ūkis (~?met _vad~:
tas kolch ozu) Kelmės apskrityje buvo įkurtas 1947 metų rugs eJO _menesĮ ~
Pagryžuvio kooperatinės draugijos . Ši ž~m~ ūkio artelė, i:>avadmta "~-
me", jungė 11 valstiečit\ ūkią Jos bendras zeme_spl ? ta~ s~d~ vl~O ha . Įsteigta
stambittjq raguočių fer ma. Pirmuoju šio kolūkio ~~u is~~as Juozas
Kivylius. 1948 m . pri e "Laimės" kolūkio bu v~ pn~ungh Kakonis~~ , ~auko-
dumo s, Lopetiškės, Kubiliškės ir Kuršiukų kaimai. 1948 m . prad z10Je įkurtas
pirmasis kolūkis Vaiguvos valsčiuje - "La~v~" (p~kas - J~s~as ~o~-
novas). Kolūkis turėjo 23 arklius, 20 stamblŲJŲ raguoc1t1, motoruų maluną rr
sunkvežimį. Tais pačiais me tais Šaukėnų valsčiuje įkurtas "Paryž~~us k_omū­
nos " kolūkis, Užvenčio valsčiuje - "Salomėjos N eries" 124- Pras1deJO pnevar -
tinis varymas į kolūkius. Kolūkių kflrimo _aktyvą ~udarė vado".'aujan~s par -
tiniai apskrities , valsčit\ darb _uoto\ai , ~as1te~~ sin:1<1~o~s ~~bus. ~u?avo ,
suvaro žmones į susirinkimą rr kelias di enas įkalbmeia rasyti pareiskimus.
Kolūkit1 kflrimą paspartino ir gyventojt\ trėmimas į Sibirą. Susirin~nm~se
Kražių valsčiaus vykdomojo komit e to pirmininka s Čepaitis atvirai grasm-
l
, 208 Vaclovas Rimkus Antroji sovietinė okupacija 209

davo: "Nestosite į kolūkius - išbuožinsime, išvešime į Sibirą" . O Užvenčio '

Išnašos
valsčiaus Daugėnų kolūkio "kūrėjas" sovi~tinis aktyvistas savo atsiminimuose
rašė: "Mane išsikvietė Užvenčio valsčiaus partijos komiteto sekretorius Afa.
l . šaulys V. Kai klojome pirmąsias plyta s // Komunistinis žod is. 1967. Lapkričio 7.
nasijus Novikovas ir pasiūlė su aktyvu vykti į Daugėnų kaimą, ten pravesti
2.Jovaiša L., Misius K. S talinistinės priespaudos metai Kražių apylinkėse. / / Kražiai. V.-K.,
gyventojų susirinkjmą ir įkurti kolūkį. Į pagalbą man davė du liaudies gynė­ 236
93
19 · 3,
jus. Su jaisprieš porą dienų buvome Daugėnuose ir ištrėmėme į Sibirą aršius P. Lietuvos
· valsty b'mis
· vi·suomen es· organ1·1,ac11ų
.. are h yvas (to 1·1au LVVOA) . F490
·. . A p.490 .
tarybų valdžios priešus, stambius buožes Igną Žadeikį ir Vladą Armalį. To- B.3. l..l.
4. Ten pat. 13.6. 1..1-14.
dėl dabar galėjome tikėtis greičiau surasti bendrą kalbą su valstiečiais. Nu- 5. J.VVOA. F.476. Ap .1. 13.8. L54 .
vykę į Daugėnus, sukvietėme visus kaimo gyventojus pas A.Geštautą. Susi- 6. Gaškaitė N., Kuodytė D., Kašėta A., Ulevičius 8 . Lietuvos partiwnai 1944-1953 m ., K.,
rinko apie 16 žmonių. Susirinkime pasakiau, kad pribrendo reikalas kurti !996. P.441.
kolektyvinius ūkius, paaiškinau, kaip jie tvarkysis ir kuo bus pranašesni prieš 7. Ten pat. P.125.
8. Ten pat. P.235.
individualinius ūkius. Valstiečiai su manimi sutiko ir parašė pareiškimus ..." 9. Ten pat. P.234. _.
• Savo požiūrį į sovietinę santvarką ir bolševikinę demagogiją kaimiečiai 10. Dinneikis E. G inkluota rez istencija Kražių valsčiuje (1944-1954). - // Kraž1a1. V .-K .,
125

išsakė taikliai ir lakoniškai: "Vagių ir melagių valdžia" 126 • 1993. P.191.

1949 m. liepos 15 d. Kelmės apskrityje buvo 114 nedidelių kolūkių, jun- 11.Ten pat. P.191.
12. Ten pat . P. l 95.
gusių 3987 valstiečių šeimas. Jiems priklausė 45 291 ha žemės. Kai kuriuose 13. Ten pat.
valsčiuose dauguma valstiečių jau buvo suvaryti į kolūkius. Tytuvėnų vals- 14. Rimkus V. Pašilės katalikų bafoyčia // Bičiulis. 1994. Liepos 20; Bažnyčios prieglobsty-
čius buvo kolektyvizuotas 93% 127• 1950 m. prievartinė kolektyvizacija Kel- je. V., 1983. P.32, 50, 58-60.
15, Dinneikis E. Ginklu o ta ... P.196.
mės rajone iš esmės buvo baigta. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį kolūkiai
16. Klimašauskas B. Išėjo broliai i mišką // Bičiulis. 1990. Rugsėjo 29.
buvo stambinami. Iš 63 smulkių kolūkių per kelias dienas buvo sudaryti 28 17. Pavandenė / / Lietuvių enciklopedija . Bostonas . T.36. 1%9 . P.439.
stambūs, apjungę 3679 valstiečių ūkius. Jie turėjo 45 971 ha žemės, iš kurios 18. Gaškaitė N . Kuodytė D. ... P.235.
25 763 ha buvo ariamos 128. 19. Ten pat. P.273.
20. Kęstutis K. Girnius . Partizanų kovos Lietuvoje . V., 1990. P.189-190.
Didžiulės permainos vyko kultūros ir švietimo srityje. Sukurtas tankus
21. Gaškaitė N. Kuodytė D .... P.20.
vidurinių, septynmečių ir pradinių mokyklų tinklas, atidaryti kultūros na- 22. Ten pat. P.262-263.
mai, bibliotekos, klubai - skaityklos, kino salės. Visa tai buvo daroma sie- 23. Ten pat. P.270.
kiant auklėti jaunimą komunistine dvasia, ugdyti aktyvius komunizmo kū­ 24. Visockienė A. Partizaninis pasipriešinimas Žemaitijoje / / Bičiulis. 1993. Rugpjūčio 28.
25. Gurskis V. Mūsų jaunystės auka . V. - K., 1992. P.80.
rėjus. Tačiau šios komunistų partijos puoselėtos idėjos neturėjo didesnės įta­
26. Ten pat. P.81.
kos nei pedagogų, nei moksleivių protams. Rajono mokyklos davė pagrin- 27. Gaškaitė N ., Kuodytė D .... P.25S-256.
dus ne vienam vėliau įžymiam mokslo, kultūros darbuotojui, savo tautos 28. Ten pat . P.59.
patriotui. Komunistinės idėjos neturėjo didesnio poveikio nei visuomenei, 29. Ten pat. P.276.
30. Ten pat. P.226.
net pačiai partijai. Tai įrodė 1988 m. prasidėjęs spontaniškas tautos Atgimi- 31. Ten pat . P.227, 231, 232.
mas, neaplenkęs ir mūst\ rajono. 32. Dirmeikis E. Ginkluota ... P.196.
33. Ten pat. P.198.
34. Rimkus V. Ką jie laimėjo? / / Komunistinis žodis . 1972. Balandžio 27.
35. Kviklys 8. Lietuvos bažnyčios. Čikaga. T.l. 1980. P.74.
36. Jovaiša l.., Misius K. Stalinistinės priespaudos metai Kražių apylinkėse/ / Kražiai. V.-·
K., 1993. P.258.
37. Urbonavic'ius Justinas / / I.ieh1vių encikloproija. Bostonas . T.36. 1%9. P.512.
'.111.Rimkus V. Geriau gyventi liūtu ... // Gimtinė. 1991. Balandžio 1-30.
'.19. Dim1eikis E. Ginkluota ... l' .214-215.
40. ( ;urskis V. U}. šventą žyi;i / / Krafo1 aidai. 1994. Lapkritis. l'.2-3.
41. Umantaitė O. Vė-liavq įteikiau partizanams / / 13ic'iulis.1991. Kovo 16.
-l2. Alcksandm Rimkaus (g.11197m .) atsiminimai.
-1:\.Cur,kis V. Mūs11 jauny!.tl~ ... l' .11.:1
.
 211
Antroji sovietinė okupacija
210
Vaclovas Rimkus

---- . . 99010 02 laiškas V.Rimkui . .

44. Ten pat. P.81. fi' s Kupn enes 1 na uta / / Pozi cija. 1990. Baland ž io 25.
45. Gudaitis L. Pastabos .// Kovos keliu žengiant. V., 1991. P .283. 90. ~ J<> pat · ŽiJvinas . Balta pu~ rau~ o ~ ž - alsčiuje (1944-1954) // Kražiai. V.-K., 1993.
91. 1en . '. E Ginkluota rez15tenc11a ių v
46. Gurs kis V. Mūsų jaunystės ... P.88. _Dirrne1k1S ·
92
47. Gaškaitė N. Kuodytė D . ... P .374. . k.a / l Kaunas 1992. P.20-21, 77-78.
48.Anušauskas A. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais . V., 1996. p_ -93 Gurskis V. MUSŲ )aunystesž_bau .. // Tremfulio Lietuva . V., 1990. P.333.
1•.206
271 . . . l ·1·011mano l una1 . . .
49. Ten pat. P.285, · t,.,1a1<uška1t e · . ės ( 1925 m .) atsiminuna1 .
94. Grasildos Songailaitės - šennukšn _1en ėdg.,, // Sukilimas . 1941 m . birž elio 22-28 d ., V.,
50. Ten pat. P .289-290. 95. . V "Tėvynę laid ojant verkti neg a ·
51. Gaškaitė N. Kuodytė D . ... P .378. 96 Runkus • .
52. Anušauskas A. Lietuvių ... P.273. 1995 P.103. . l rius (sąrašai) / / Bičiulis. 1991. Rugsėjo 14 - Spah o 19.
53. Ten pat. P.274. · 7 p r kalėjimus ir age · · · p 314 315
54. Jovaiša L., Misius K., Stalinistinės ... P.236. : : A~ušauskas A. ~ietuvi_ų :~~:;~::::v!~·c;ve;tojų. trėmimai 1941, 1945-1952 m . V.,
8
55. LWOA . F.1128. Ap.2. B.16. L.30. 99, Lietuvos kovų ir kančių l
56. Ten pat. L.46. 1994. P.111. A L'etuvių tautos sovietinis ... p .315-316.
57. LWOA . F.490. Ap .490. B.3. L.35; F.476. Ap.476 . B.41. L.44-4S. 100. Anušauskas . i_ . tremtiniai. T.l . V., 1993. P.12.
58. LWOA . F.476. Ap.476. B.41. L.44. 101. 1941-1952 metų L1etu~1ų
102 Lietuvių kovų ir kančių ... P.210.
59. Ten pat. L.47.
60. Jovaiša L., Misius K., Stalinistinės ... P.240. 103: 1941-1952 metų Lietu~os ... P.16.
104, Lietuvos kovų ir kančių ... P.298.
61. Račas A. Atgimimo keliu // Bičiulis. 1989. Rugpjūčio 26.
62. Rimkus V. Ušnėnų tragedija // Gimtinė. 1990. Liepos 2 . 105. Ten pat. P .335-336 -
63. Prano Bielskio (g.1928 m.) atsiminimai. Alekso Pulk io (g.1927 m.) atsiminima i. 106. Ten pat. P.338.
107 Ten pat. P.351-353. . . . P.328· 1941-1952 metų Lietuvo s ... P.19.
64. Dinneikis E. Ginkluota rezistencija ... P.196. . .,Ą A Lietuvių tautos sov1etin1S ... ,
108. Anušaus ....s ·
65. Dapševičius A.Pagerbė žuvusiųjų mūšyje atminimą // Šiaulių kraštas. 1995. Liepos 25.
109. Ten pat . P.319.
66. Dinneikis E. Ginkluota rezistencija ... P.192-193. 110. 1941-1952 metų Lietuvos ... r.1 9 .
67. Visockienė A. Kuo patys kvepia , tuo ir kitus tepa / / Bičiulis. 1991. Rugsėjo 4. 111. Ten pat. P.330-356.
68. Klimašauskas B. Ar užaugs septyni ąžuolai/ / Komunistinis žodis . 1991. Birželio 17. 112. LVVOA. F.490. Ap .490. B.3. L.14.
69. Rimkus V. Kareiviškių tragedija / / Gimtinė. 1994. Balandžio 1-30. 113. Ten pat. L.35.
70. Dinneikis E. Ginklu ota rezistencija ... P .203. 114. LVVOA. F.3634. Ap.1 . B.3 . L.92.
71. ~zlauskas V. Iš klampynės / / Komunistinis žodis . 1968. Rugsėjo 11. 115. F.1128. Ap .2. B.16. L.30-35.
72. Rimkus V. Valpainiai // Komunistinis žodis. 1971. Sausio 9. 116. LVVOA. F.476. Ap.1. B.17. L.18.
73. Pavandenė // Lietuvių enciklopedija . Bostonas. T.36. 1969. P.439. 117. Ten pat. Ap.3. B.3. L.40.
74. Visockienė A. Ką saugo vieniši kryžiai? / /Bičiulis. 1993. Balandžio 24. 118. Ten pat. Ap.7. B.2. L,12 ·
75. Griškevičius G. Stiprybės šaltinis / / Komunistinis žodis . 1975. Balandžio 3. 119. Ten pat . Ap.9. B.2. L.40. . . . . 9
76. Rimkus V. Vaiguva / /Komjau nim o tiesa. 1976. Gruodžio 16. 120. Jovaiša L., Misius K., StalrnJStine5 ... p .23 .
77. Rimkus V. Kelmės rajono enciklopedija (rankraštis). Užventis. T.37. 1980. P.29-32. 121. LVVOA. F.493. Ap.493 . B.l. L.7. .
78. Gurskis V. Mūsų jaunystės... P.82-83. 122. Ten pat. L.9. .. ,• // Komunizm o žvaigždė (Užventis ). 1960. Bll'-
79. Anušauskas A. Lietuvių tautos sovietinis ... P .291. 123. Romanovas J. Kaip mes dahJ<>mezemę
80. Gaškaitė N., Kuodytė D.... P.270. želio 19. . . .. (mašinraštis). Užventis . 1970. P.188-192.
81. Keršys V., Grud zinskas L. Tytuvėnų inspektorius/ / Valstiečių laikraštis. 1970. Lapkri- 124. Rimkus V. Kelmes krašto 15ton1a_ .
čio 10. 125. Antan o Jasaičio (g .1926) atsimin~a1 . p 164
126. Truska L. Lietuva 1938-1953 metaJS. K., 1995. . .
82. Gudaitis L. Pastabos. // Kovos keliu žengiant . V., 1991. P.283.
83. Bumblauskas A . Partizanų maldos // Valstiečių laikraštis . 1992. Gruodžio 30; Gaškaitė 127. LVVOA. F.476. Ap .1. B.2. L.l06 .
N., Kuodytė D.... P.270. 128. LVVOA. F.3634, Ap.1. B.3 . L.94.
84. Ur~s V. Brolis prieš broli/ / Bičiulis. 1991. Spalio 26.
85. Kučrnskas K. :žeberiai (mašinraštis). Šiauliai . 1993.
. 86. Ant Tėvynės aukuro // Gimtinė. 1991. Kovo 1-31; Zofijos 1.inkutės {g.1916 m.) atsimini ·
ma1.
87-Monikos Alū1.aitės · Kulišauskienės (g.1931 m.) atsiminimai ; Bumblau~k.is /\ . Part i~antl
mald os/ /_Valstiečių laikraštis . 1992. Gegužės 30.
88. ~kus V. " ... Aš jus pride ngsiu!"// ničulis. 1992. lnpkričio 211.
. 1{ 11 ).;pj ūčio 29
89. Geštautas A. Ne - diktatui , taip - laisvei / / Bičiuli.,. 19119
' Nepa mir štam i metai
Vaclovas Rimkus
Nepamirštami metai
Po kraupaus Antrojo pasaulinio karo, okupa cijos, tremčiq atrodė nebe-
sulauksime šviesesniq dieną Ir štai jos atėjo - perpildytos nepakartojamq
įvykią Šiandien visa tai - jau istorija .
1988 m. birželio 3 d. šviesuomenės būrys Vilniuje įkūrė Lietuvos Persi-
tvar~o ~ąjūdžio (~PS! iniciatyvinę grupę. Sąjūdžio grupės greitai pradėjo
kurtis VISOJeRespublikoJe. Sąjūdžio tikslas buvo siekti demokratijos ir kraš-
to suvereniteto įgyvendinimo, pilietiniq teisit! ir socialinio teisingumo užtik-
rinimo . Tautinės simbolikos fone Vilniaus Vingi o park e vyko šimtatūkstan­
tiniai mi~?ai . !uose _dalyv~vo ir Kelmės rajono atstovai. Atgimimo banga
n~ap~enke rr musq raJono. Iš letargo miego kasdi en žadino ir ugdė patrioti -
ruus Jausmus spauda , radijas , televizija.
. . Pirm~jį S~ū?ži_o mitingą Kelmės rajone organizavo LPS Kauno iniciaty-
~me grupe . Įsuruntiną 1988 m . liepos 30 dieną į mūsq rajono Morkiq kaimą
iš ~auno atvyko pora autobusq ir pusšimtis lengvqjq automobilių, suplaukė
ke~os deš~~s_kelmiškių inteligentų, vietos gyventoją Prasidėjo mitinga s,
~~tas p~eti ~86_3-1864n:ietų sukilimo vadovo kunigo Antano Mackevi -
c1a~s l~-~1as ~~o me~es. Svar?ia_usius sukilimo vadovo gyvenimo
k~lio vmg1us p~e- publi~tas Gedurunas llgūnas, kuris ir atidengė pa-
~ą- A.M~c~ev1:m1. Kalb~J? A.Mackevičiaus giminės, Sąjūdžio aktyvis-
t~,.Ju:asto~ai , mokytoJai . Mitingas baigėsi pirmą kartą pokario metais
v1es.'?. sug1~do~a Y.Kudirkos "Tautine giesme" . Kelias nuo pl ento į A.Mac-
k~~1c~~ glffi~ę buvo papuoštas tautinėmis vėliavomis, paminklas sken-
deJo ?elese: Mi_tinge dalyvavo rajono laikraščio redak toriaus pavaduotojas
Br~ruus Klimaš~uskas , Kelmės II vidurinės mokyklos mokytojas Antanas
Rac~s, Ju~zas ~~a~kas , Kražių vidurinės mokyklos direktorius Stasys
Bruzas , u~e~tiškis :' -~us ir daug kitų. Tolim esnis kauniečių kelias pro
Kelmę vede l Tytuvenus rr kitas vietoves , kurios e kovojo A.Mackevičiaus
būrys 1
• iniciatyvinę grupę. Šią grupę, vėliau tapusią LPS rajono taryba , sudarė: Re-
. Tą pačią liepos 30 dienos popietę į Užventį dviračiais ir automobiliais
atvyko apie šimtas Vilniaus "Zemynos" klubo bei LPS iniciatyvinės grupės
nariq. Įsikūrę stovykloje paventyje , vakarop jie organizuotai , nešini tautinė­
mis vėliavomis, atžygiavo į Užvenčio centrą, netikėtų svečių laukė vietiniai
gyven tojai . A k ryvis tai prie mi es to ir apylinkės vyk d omojo komit eto pastato
213
iškėlė lietuvišką trispalvę ir pradėjo mitingą. Iš pradžių jie sugi edojo tautinį
himną, kurį nedrąsiai traukė ir vietos gyv en tojai. Mokslų Akademijos Fizi-
kos instituto dar b uotojai Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Rimanta s Ast-
rauska s ir Aidas Vaišnoras kalbėjo apie politinę padėtį Lietuvoj e, besiku-
riantį Sąj ūd į bei jo tikslu s, ekol og in es problemas , lie tuvio kar eivio A.Saka-
la usko likimą, atsakinėjo į gyventojų kla usimus . Svečiai platin o laikraštį "Są­
jūdžio žinios", pildė ank e tas apie gamt os užterštumą . Tylos minut e buvo
pag erbti Afganis tan o kar e ž uvusi eji lie tuv iai, stalinizm o aukos. Susitikimas
baigėsi liaudi es dainomis , ža idimais , į kuriuos įsitraukė ir kai kuri e užven-
tiškiai . Sekantį rytą Užvenčio atstovai apsilankė "že mynos " stovykl oje, kur
su R.Astrausku aptarė LPS grupės kttrirno galimybes , organiza ciniu s klausi-
mu s. Svečiai užventiškiams įteikė "Sąjūdžio veiklos principų projektą" ir
keletą "Sąjūdžio žinit( num eriq 2 • Tą pačią dieną aktyvistai aptarė iniciaty-
vinės grupės kūrimo reikalus , numatė veiklos gaires ir pradėjo telkti inteli-
gentus. 1988 m . rugpjūčio 18 d . įvyko LPS Užvenčio iniciatyvinės grupės
steigiamasis susirinkimas. Susirinkim e dalyvavo 7 asme nys: mokytojai Ju o-
zas Vaškevičius, Aleksandras Vaicekauskas, agron omas Vaclovas Dambraus-
kas, Romualdas Katkausk as , Juozas Pilibaitis , Eugenijus Kazlauska s ir Vac-
lovas Rimkus. Stebėtojas buvo Užvenčio miest o ir apylinkės vykdomojo ko-
mit eto pirmininkas Romualda s Bugailiškis . Dalyviai aptarė ir priėmė gru-
pės veiklos principus , slaptu bal sav imu grupės pirmininku išrinko V.Rim-
kt1,pavaduotoju - R.Katkauską 3 • Tai buv o pirmoji LPS grupė Kelmės rajon e .
Į savo grupę užv entiškiai priėmė tik rimtai apsisprendusius, pat eik usiu s raš -
tiškus par eiškimu s. Kiekvi ena kandidatūra grupės susirinkimuose buvo ap-
svars toma . N etrukus grupė padidėjo iki 34 narią Ji dalyvavo visose p oliti-
nėse akcijos e, rinkimtĮ kampanijos e, pildė tremtiniq bei politinių kaliniq an -
ketas , sprendė vietines problemas. 1989 m. pabaig oje grupės nariai savo pa-
čiq asmeninėmis santaupomis Užvenčio miesto centre pastatė paminklą -
kryžitĮ Antrojo pasaulinio karo ir p okario užventiškių aukoms atminti. Šis
kry ž ius buvo iškilmingai pašventinta s. Jis simbolizuoja tautos susitaikymą,
kančią ir vienybę.
Kelmės rajono Kultūros skyriaus vedėjo Hub erto Smilgio 1988 m . rug-
pjūčio 25 d . sukviesti aktyvia usieji rajono patriotai susibūrė į LPS Kelmės
gina 13iržinytė, Zenonas Ado maitis, Alvydas Geš tautas , Edvarda s Dirm ei-
kis, Danutė Jerechov ec, Kęstutis Luk oši us, Antanas Račas, Hubertas Smil-
gys , Vytautas Šikšnys , Salomėja Urbikienė, Vainiu s Urbanavičius, Ipolita s
Vidugiris , A.Bernadišius, R.Bajori'mas , J.Din1Ša, M.Druktenienė, I,Jasionie -
 214 Vaclovas Rimkus
------
1 Ne pamir štami metai 215

Kelmės rajono de legatai pri eš išvykdami j pirmąjį LPS suvažiavimą Vilniuje

1988 m. spalio 21 d. (A. Bitvinsko nuotraukn)

mės rajono iniciatyvinės grupės nariai . Po įžanginių posmų nuskambėjo Mai-

Pirmasis LPS Kelmės inidatvvinės r . .. . ,. " ronio "Lietuva , brangi". Mitingą pradėjo pedagogė Salomėja Urbikienė. Į
1988 m. rugsėjo 10 d Ka!b ,ky . g upes mitingas pne Krazantės susirinkusius kreipėsi kauniškis p rofesorius A.Smilgys , kuris priminė gar-
. . a mo to1asA. Račas. (A. Bitvinsko nuotrnukn)
ne, R.Jurgaitienė R Kavali k v bingus tautos sūnus ir dukras: žemaičitl kunigaikštienę Birutę, jos sūnų Vy-
rybos Pirminink~ n~rinko ;us -~s~- .Le~e~e~as, I.Pečeliūnienė 4. Grupė ta- tautą Didijį, rašytoją M.Valančiq, S.Daukantą ir kitus. Miting e kalbėjo Svei-

Vėliau Antanas Račas tap~ t:;b ~;~~ 15.e~es vado~avo visi tarybos nariai .
l
kato s ministerijos terapeutas E.Razgauskas , p olitinis kalin ys, 12 mett1 pra-
Jau sekančią, t.y. 1988 m. ru .!""ert u-_LPS Seuno nariu. leidęs Sibiro konclageriuose. Kelmės parapijos klebonas kun . l.Butkus ragi-
spalve vėliava nuvyko - . gpkJUCio6 dieną, LPS Kelmės grupė su tri- l no susivienyti vardan bendro tikslo . Klebonas džiaugėsi Persitvarkymo są­
. 1raJono vy dom · · k • jūdžio idėjomis, linkėjo drąsos ir ištvermės. Be minėtų asmenų, miting e kal-
ruų medžiagų sąvartyno st . . . ąJĮ onutetą pr otestuoti pri eš toksi-
.
LPS K 1m· . . .

. . .
eiguną pne Karklėnų s_
e es m1aatyvinė gru . 1988
ruzavo PirmąJ'į mitingą Pirm" k pe
savo tautines veliavos pirmą k . t . , .
..
. m. ri;gseJo 10 dieną KelmėJ·e orga-
. -··-1 artą ramiame Ze ·tr • .
mai Jos nuestelYJe sup leve-
.
l bėjo moksleivė R.Rukaitė, Šiaulių pedagoginio instituto docentas M.Stakvi -
levičius, po etas T.Kajokas, med icinos felčeris J.žemaitis , M.Valinčius ir daug
kitų. Miting e buvo paskelbta LPS Kelmės iniciatyvinės grupės tolimesnės
kos giesmės" posmai ~ orat . ~r ą v1esa1nuskambėjo V.Kudirkos "Tautiš-
~o idėjas. Į šį miting~ sus. :t ~avo kal?~se dr_ąsiai skelbė tautinio atgimi-
kiti.1rajono vietovių. Iš pra:ži o . augy~e zmoniq ne tik iš Kelmės, bet ir iš
veiklos programa. Mitingas buvo užbaigtas Y.Kudirkos "Tautiška giesme ",
kurią giedojo tūkstantinė minia 6•
Kražiuose , Vaiguvoje ir kitose stambesnėse rajono gyvenvietėse kūrėsi
tas Paminklinis· ak muo Keimė·e ų pne seno10malūn o buvo iškilmin · gaia. ti'd eng - Sąjftdžio rėmimo grupės, kurioms padėjo LPS rajono taryba . Vėliau iš rajone
.,. . imu • . .
cev1cnu- Vargšui. Po to didž{ul~ . ~iam ir aug~~iam rašytojui Broniui Lau- veikiančit1 LPS grupit1 pirmininkt1 buvo sudarytas Sąjūdžio rajono seimelis 7 .
~ę ~lmiškių masinių renginiq ev~1a6a~au:e l_Kražantės vingį, i tradici- 1988 m. spalio 13 d. Kelmės kulh1ros rūmuose įvyko LPS Kelmės rajono
ve .a:o~ apsaugos ministerijos ir M./~ 1vy usiame miting e dalyvavo ir
pub likinio komiteto atstovai Liehlv e ic1:°osdarbu otojq profsąjungos res-
iniciatyvinės ir rėmimo grupių pirmoji konfer encija. Konferencijos del egatai
at~tov~vo trylikai rėmimo grupiq , kurio s veikė Užventyje , Kražiuose , Kel-
, os per sitvarkymo sąjūdžio medi.kų ir KeJ- mes sv testo - snriq gamykloje , akhtitt draugij os skyriuje , Kelmės ir Tytuvėm1
 216 Vaclovas Rimkus 1 epamirštami metai 217

proftechninėse mokyklose, Kelmės I ir II vidurinėse moky~o se ~ kih.tr. Kon-

ferencijoje apie grupiq veiklą kalbėjo kelmiškiai p edagogai Ip olitas Vidugi-
ris, V.Rutkūnas, Užvenčio grupės atstovai Y.Rimku s, A.Kasperavičius, Pa-
prūdžių devynmetės mokyklos direktoriu s J.Din,ša , Kult Hros skyriaus ve-
dėjas H.Smilgys~Sp.~rtomo~klo~ ~n~~ R.~aj?rūnas, ~.Jan ušauska _s, A.Be~-
nadišius , Z.Kalinskis, LPS Šiaulių 1mc1atyvmes grup es n arys Y.Vingras 1r
kiti. Delegatais į LPS pirmąjį suvažiavimą išrinkti : E.Dirm eikis (Kražiai) ,
R.Katkauskas (Užventis), A.Račas ir l.Vidugiris (KPlmė) 8• 23 ;ismenys (dele-
gatai ir svečiai) iš Kelmės dalyvavo 1988 m. spali o 22-23 d.d . Vilniuje vyku-
siame LPS steigiamajame suvažiavim e. LPS Seimo nariu suvažiavime nuo
Kelmės rajono buvo išrinktas Antanas Račas, kand idatu - E.Dirmeikis 9 • Vė­
liau Kelmės mieste iš Sąjūdžio struktūrt\ susidarė dešinit1jų partijų ir judėji­
mų padaliniai. Čia įsikūrė Lietuvių krikščionit1 demokratų partijos Kelmės
skyrius (vadovai J.Malakauskas ir S.Norkūnas), Lietuvos demokratų parti-
jos skyrius (pirmininkas V.Urbikas), Tremtinit\ ir politinių kalinių sąjungos
skyrius (pirmininkas A.Kalpokas), "Caritas" pirmininkė (D.Markeliūnaitė),
Lietuvos šaulių sąjunga (pirmininkas B.Lukoševičius), "Bočiai" (pirminin-
kas R.Encius), samariečių bendrija (pirmininkas Č.Urbelis), Ūkininkų sąjun­
ga (pirmininkė A .Vyturytė), Lietuvos socialdemokratų partija ir kt. Be to,
įsikūrė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) Kelmės skyrius , kuriam Tautinės vėl iavos šventė Kelmėje 1988 m. lapkričio 3 d. (A. Bitvins ko nuotra uka)
vadovavo R.Juškaitė ir Č.Urbelis. alėjos pavadinimas , Kelmėje Kultūros rūmuose LPS Seimo n arys , rajon o ta-
1988m. buvo daug renginių: Sąjūdžio mitingai (Kelmėje), 95-ųjų Kražit1 rybos pirmininka s A.Račas priminė tragišką Lietuvos istoriją, kvietė visus
skerdynių minėjimas (Kražiuose), 1863-1864metų sukilimo dalyvių atmini- vieningai žengti į naują Laisvės rytą. Po to kalbėjo poeta s P .Balčiūnas, klebo-
mo įamžinimas Tytuvėnuose. Lapkričio 3 d. Kelmėje įvyko įspūdinga tauti- nas kun. l.Butkus , Šiaulių p eda goginio institut o d ocent as J.Kašys, Z.Mačer­
nės vėliavos šventė. Aidint varpams bažnyčioje buvo pašventinta tautinė nius , B.Lukoševičius. Kelmės kapinėse bu vo pag erbta s Stasio Šiling io, Vlad o
vėliava. Mitingą pradėjo kultūros skyriaus vedėjas H.Srnilgys . Kelmės mies- Putvinskio bei stalinizmo aukų atminimas 12 •
to vykdomojo komiteto pirmininkas A.Kazlauskas paskelbė komiteto spren- Tytuvėnuose valstybės atkūrimo šventėje kalbėjo proftechninės mo ky k-
dimą, kuriuo nutarta prie kultūros rūmų iškelti tris"palvę vėliavą. Teisė pa- los dėstytoj as V.Kraučiūnas . Savo kHrybos eiles ap ie Tėrynę skaitė Ignas
kelti vėliavą suteikta LPS Seimo nariui Antanui Račui. Visi giedojo tautišką Viržintas , o Maironio -R.Šimku tė. Bažnyčioje koncer tavo Siaulių "Polifoni-
giesmę, miestą nušvietė raketų salvės, iš vaikučiq rankų pakilo balandžiai. jos" choras 13•
Skambėjo Kražių poetės E.Skaudvilaitės posmai apie vėliavą. LPS Seimo ta- Užventyje pranešimą ap ie Vasario 16-osios reikšmę tautiniam atgimi-
rybos sveikinimo telegramoje buvo sakoma, jog tautinė vėliava labiau su- mui skaitė V.Rimkus . Kalbėjo skulpt orius M.Šaltis iš Kaun o, tremtinė mo ky -
telks siekiant krašto nepriklausomybės. Po to kalbėjo LKP Kelmės RK pir- toja D.Linkevičienė. Savo kūrybos p atri otines eiles skaitė mokytoja E.Baltru-
masis sekretorius Zenonas Mačemius, Kelmės parapijos klebonas kun. l.But- šaitienė 14
•
kus. Šiaulių dramos teatro aktorė O.Dautartailė skailė lietuviq po ett1 eiles. Kražiuose iškilmingą vakarą vedė N .Timofejeva. Vasari o 16-osios pro-
Aikštė buvo pavadinta Atgimimo vardu rn. ga sveikinimo žodį tarė apylinkės pirmininka s B.Dirmeikis. Kalbėjo istori-
Daug Sąjūdžio inicijuotų renginių vyko ir 1989metais. Sausio 27 d. įvy­ kas iš Vilniau s M.Karaliu s, p arapijos klebonas kun . S.Anu žis . J.Raman aus-
ko pirmoji LPS Kelmės rajono žemdirbiq konferencija. Tuo melu rajono ko- kaitė šventės d alyv ius pakviPtė bendr a mald a prisiminti žuv us ius už tau tos
lektyviniuose ir valstybiniuose ūkiuose veikė 20 Sijjudžio gmpiq , viPnij11siq laisvę ir nepriklausomybę . Koncertavo valstybinis akad eminis d ain q ir šo-
per 200 narių 11• kiq liaudies ansamblis "Lieluva ". Kelmės kapinėse bu vo padėti va inikai ant
1989 m., pirmą kartą po karo, viešai pamin ėti-1 f.iPtuvos 1wprikf,111s< >lll)'· Lietuvos kariuomenės sava norh 1kapq , paš ventinti atstaty ti kryžia i Med žio-
bės paskelbimo diena - Vasario 16-oji. Jos m<'l t1gr,1 ✓.inl ,1s N<•
pr il-.lr1
11s, 1111
r h1;!, kalnyje ir Johampolėje 15•
, 218 Vadovas Rimkus
Nepamir štami metai 219

KelmiškiaiBaltijoskelyje. 1989 08 23. Pirmieji iš kairės A. Mackevičius,

R. Mikalčius, A. Geštautas. (A.Bitvinsk o nuotrnuka)

~irže~o 14-~~p~art paminėta Gedulo ir Vilties di ena. Į Tytuvėnų

gelez~e_li~_sto~ lS k~ os 1941 m. pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai su
tre~~aIS lS ~USt\ ~aJo~o: atėjo ir suvažiavo daugybė žmonių. Mitingo da-
~t ~e~;zinke~o begių ?.adėjo gėlių, uždegė žvaku tes, giedojo Mocarto
~?"'"lal
~ek_;i~~ . Tą ?ieną Krazmose buvo atidengtas paminklinis akmuo su
uzra~,u. Ra~dono10 teroro aukoms", o Kelmės katalikų kapinėse - pamin-
klas L1etuv1ų tautos kančiai atminti" 11_
Naujo gyvenimo dvelksmą atspindėjo ir Kelmės rajono laik raštis "Ko-
m~~is . _žodis"._Apie atgimimą, dvasingumą, naują praeities vertinimą
rase sąiud,:-zio lyderu Antanas Račas, žurnalistai Bronius Klimašauskas , Al-
vydas Gostautas , politiniai trem tiniai , kraštotyr;~;~k~;
Julf D • - ~=• cu . M"me·tini"· tr em tin" es•
Iškilmės Nepriklausomybės gatvėje Kelmėje. 1989 02 14. (A.Bitvinsko nuotrauka )
ren cija, įvyko Sąjūdžio mokytoją žem?ir~i~ ~onf erencijo~ 21 - Paš ia_uš~je at-
statytas Laisvės paminklas, ~kilo p~~ akme:1-ys ~uo1:1- en~s ir kul:
tūros veikėjo Vlado Putvinsk1 0 sodybv 1ete1e Šilo PavezupYJ~ , p~maJ ~ll_l!fo
mero "Odisėjos" ir "Iliados" vertėjui į lietuvitĮ kalbą Jero~m R~w- Zal-
piuose. Maironiti kolūkis atstatė Jukniškės koplyčią, sutvarke Kelm:s ZY?ll
kapines. "N aujo kelio" kolūkis (centras Junkilu ose) sur e~ontavo l:~ve1:c10
kapinių koplyčią 22 • Įvairiose rajono vie tose pa~tatyta ?_es:1:1tys kry~nĮ, s~-
bolizuojančių tautos kančią ir dvasingumą. Raiono Są1udz10 suburti patrio-

JOS aniliauskien~-a~iminimai "Toli nuo Tėvynės", B.Klimašausko "Ko tai gaus iai dal yvavo Baltijos kelyje. . . . . . ..
:!'apasakos ~~ubur:lia1 (apie rezistencines kovas) , J.Valantiejaus "Kalti ir 1989 m. kov o 26 d. Lietuvoje pirmą kartą vyko demokra~uu~ r~kim~ Į

1 1 .'. _Y-Rimkaus "Kraupūs Rainių atgarsiai", V.Gurskio "Ats i-

. ~art ~e~al~ TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Vyko atvira agitacinė ko~a , ~uną larm e10 ~ąiu­
rrumm~ ~v es o11Juosta", R.Biržinytės "Teisė turėti Tėvynę" (eilėraštis skir- džio remiami kandidatai. Kelmės rajoną atstovavo ras yto 1as Stasys Kasaus-
tas stalinizmo aukoms atminti) . d lis ki , kas (rinkiminėje kov oje nugalėjęs A.Baltušį, V.Budrikį ir B.Rudį) ir Mečys
laikras•tis·"K . tinis.
. • . ,, Ir a~ge t'.j. 1989 m. sa usio l d. rajono Laurinkus (nugalėjęs Vytautą Petkevičių) 23 •
· omums zodIS pavadmt as "B·1c1u•· li 1s .. . • •
11 •
karyJe · leIStas • . parapiJ·os
Kraz1ų laikr "tis· "K • . u . ..,,Buvo at kurtc1s pri es- 1990 me tt1 vasari o 24 d . vy ko rinkimai į Lie tuvos TSR Auksoaus1ąią
S"iūdžio
--u trib una
- 19 . as razn1 a1da1 , kuris lap o rajono Tarybą . Kelmės rinkiminėje apygardoje iš trijq kan~idatt ~ išr~ktas kelmiš-
1989 m. birž elio 17 d iškili · • . . . kis mokyt ojas An tan as Račas, o Užvenčio apygardoj e - rasytolas Stasys Ka~
įkūrimo metinės io 1989 · . runbgai pamm etos Kraž1q kolc•gijos 17"i-osios ša uskas 2" . Jie kartt1 su kitais šalies parlam entarais kov o 11 dieną p aske lbe
. meta15 uv o surengta . S . 1•. .. f
raion o c\JllL z 10 ctnlrop kon t• - Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Rajono , m.iestt1ir apylinkiq saviva ldy-
, 220 Vaclovas Rimku s
.. Nepa mir štami me tai 221

Pamink lin is akmuo vertėjui Jeronimui Raliui Ža lpiu os e. 1989 11 18. Iškilm ingas Sausio 13 d. minėjimas Kelmėj e. 1992 01 02. Pag erbiami b uvę
Iš kairėsi dešinę: Žalpiškis žurnalistas Bronislovas Klinrnšauskas, ].Ralio Parlamen to gynėjai (iš kairės): V.Keras, A.Samušis , V.Bum ša, B. L ukoševičius,
giminaitis , tremtinys inžinierius Dobilas Ralys, vietinė gyven toja Birutė Veryg ienė, R.Sidni ckas , O.Ščigl inskas, P.Buchas , R.Pav olas, G.Vaičiu.lis.
D.Ralio sesuo, tremtinė gydytoja Ranumė Ralytė, (A.Bi tv insko nuotra uka)
mokytoja Michalina Klimašauskienė. (A.lJitvinsko n11otm11kn)
bės buvo formu ojamos kovo 24 d. įvykusiuose rinkimuose. Bet iš 50-ties de-
putatų tuomet buvo išrinkta tik 36. Balandžio l d. papildomuose rinkim uo-
se išrinkta dar 9, gegužės 13 d. - 3 ir gegužės 20 d. - l deputata s . Paskutinis
taip ir nebuvo išrinktas. Kelmės rajono tarybo s depu tatais tapo Z.Adomai-
tis, P.Andrijauskas, Y.Andrulis , A.Adau.skas , S.Baleišis, S.Barčiauskas, R.Čer­
kauskas , L.Ivanauskas , J.Kaminskas , A.Kauneckienė, A.Kaz lauskas, V.Kui-
zinas, A.Lialys, Z.Mačernius, A.Meškauskas, Y.Mikalauskas, P.Mockus,
R.Motuzas, A.Norkus, A.Paliulis, J.Paliulis , l.Petkevičius, V.Pikturna, R.Po-
cius, R.Poška, S.Stulgaitis, A.Sutkus, S.šeputis, R.Šimkutė, R.Šulys , J.Trakše-
lis, V.Urbonavičius, A.Zieringis, P.Žilinskas, ].Žukauska s. L.Barbaraušienė,
Y.Girkantas, E.Kaminskas, l.Kazlauskas, D.La,einskienė, V.Keščiauskas, S.Pa-
laikis, A.Trumputis, l.Vidugiris , V.Geštautas , C.Raicevičius, Y.Šikšnys, S.Ru-
lys 25 •
1990m. balandžio 6 d . įvyko Kelmės rajono 20-ojo ša ukin10 pirmoji sesi-
ja. Rajono tarybo s pirmininku išrinktas Vytauta s Pikturna, valdytoju - Izido-
rius Simkus 26 . Buvo suformuotos nuolatinės komis ijos. Taip gimė de mokra -
Kra žiškia i prie Parlamento Vilni uje. 1991 01 16. Iš ka irės i dešinę: Edvardas
tiškai išrinkta Kelmės rajono valdžia . Per savivald ybiq rinkimu s rajone iš- Dirme ikis, S.Tamk us, B. ir M. Dirmeikiai. (I\.Hit vim;ko 111wt m11kn)
 Vaclovas Rimkus
222

rinktos Kehnės ir Tytuvėnų miestų bei apy linkit\ tarybos. Miesh.\ valdytojais
tapo merai, o apylinkių - ~iršaičiai. . . V • •

1990m. Vasario 16-osios proga memorialine lenta buv o pazenklinti Už-

venčio dvaro rūmai, kuriuose 1912-1942m . (su pertraukomis) gyveno jo sa-
vininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius 27.
Birželio 14-ąją Kelmėje ant Raudonkalnio , iškilo tautos kančią simbolizuo-
jantis kryžius. Atstatyt~. ir a~ventinta vse ~~ji KraŽit\ Y_~1:JJ~ė. Kražiuos ~ įvy­
MIESTAI,
ko mokslinė konferenaJa ; skirta D.Poska1 rr S.Stanev1c1u1 8 .
Kraupią 1991 m. sausio 13-osios naktį kelmiškiai budėjo prie Vilniaus MIESTELIAI,
telegrafo stoties bei Parlamento. Vėliau Europos kelyje, ties Lazdijais , jie su-
sitiko su popiežiumi Pauliumi II.
Sąjūdis savo siekiais palenkė don\ kelmiškitl sąmonę ir atvedė į dvasinį
DVARAI
atgimimą.

Išnaš os

1. Klimašauskas B. Suoš ąžuolėlia i prie Lėkinio / / KomunL,;tinis žodis . 1988. Rugpjūčio 4.

2. Rimkus V. Taip kūrėme LPS Užvenčio grupę // Bičiulis. 1995. Rugpjūčio 9.
3. Rimkus V. Užventiškiai remia Sąjūdi // Komunistinis žodis . 1988. Rugpjūčio 27.
4. Sąjūdis Kelmėje / / Komun istin is žodis . 1988. Rugsėjo l .
5. Urbikicnė S. Nuodingųjų medžiagų sąvartynui - ne! / / Komunistini s žo dis . 1988. Rugsė-
jo 3.
6. Klimašauskas B. Viešos akistatos va land os // Komunistinis žodis . 1988. Rugsėjo 15.
7. Klimašau skas B. Džiugūs ir nelabai / / Bičiulis. 1988. G ruodži o 31.
8. Geštauta s A. Sąjūdžio pirm oji // Komunistinis žodis . 1988. Spali o 18.
9. Geštautas A. Lietuva - tai sąžinė // Komunistinis žodis . 1988. Spali o 29.
10. Atgimim o simbolis // Komun istinis žodis . 1988. Lapkričio 5.
11. LPS žemdirbių rajoninė konferen cija // Bičiulis. 1989. Sausi o 31.
12. Tu - didvyrių žemė // Bičiulis. 1989. Vasario 18; Klima šauskas B., Geš tauras A. Su gra-
žiausi om viltim // Bičiulis . 1989. Vasari o 23.
13. Narmantas V. Atgimim o pavasaris // Bičiulis. 1989. Vasario 23.
14. Rimaitė Z. Atgimim o pavasaris // Bičiulis. 1989. Vasari o 23 .
15. Petrošiūtė N. Atgimimo pavasaris // Bičiulis. 1989. Vasari o 23.
16. Geš tautas A. Liūdesys, įžiebęs viltj / / Bičiulis. 1989. Birl elio 20.
17. Račas A. Atgimim o keliu / / Bičiulis. 1989. Birželio 24.
18. Klimašauska s D. Darbai , šventės, viltys // Bičiulis. 1989. Gruod žio 30.
19. Račas A. Naujas etapa s // Komunistinis žodis . 1988. G ruodžio 17.
20. ~imašau skas B. Jie švietė Lietuvai darbais , vardais ... // Bičiulis. 1989. Birle lio 27.
21. Zemdirbių rajoninė konferen cija / / Bičiulis. 1989. Sausi o 31.
22. Klimašauska s B. Darbai , šventės, viltys / / Bičiulis. 1989.G ruodži o 30.
23. Išrinkti M.Laurinkus ir S.Kašau skas // Bičiulis. 1989. Kovo 28.
24. Per pakartotinį balsavimą - A.Račas ir S.Kašau skas / / Bičiulis. 1990. Kovo 6.
. 25. 36 iš 50 / / Bičiulis. 1990. Kovo 27. Dar d evyni d eputatai / / Bičiulis. 1990. Baland žio 4;
RaJono tarybos d~p_utatų 1990 m . gegužės 13 d . rinkimų rez ultatai / / Bičiulis. 1990. Gegužės 26.
26. Umanta1te O. Jau turėsime naują valdžią / / Bičiulis. 1990. Baland žio 10.
27. V~ten~ R. Prikelkime Lietuvą mūsų // Bičiulis. 1990. Vasario 22.
28. Klunasau skas B. Derlingi, viltin gi / / Bičiulis. 1990. G ruod žio 29.
, Kelmė 225

Poka r io istorinėje lite -

ratūroje dažnai įrodinėjama,
kad Kelmės va rda s pirmą kar-
tą ra šytini uo se ša ltin iuose pa-
Vaclovas Rimkus minėtas 1386 metais. Šiam tei-
giniui patvirtinti remiamasi XIV
Kelmė a. pabaigos kryžiuočių ordin o
žvalgų ir vedlių pranešimais .
Šiu os kelių aprašymus vokiečių
isto rikas T.Hiršas paskelbė
Kelmė. - gana sena Lietuvos gyvenvietė. Pagal padavimą senovėje čia Prūsijos isto rijos šaltinių rinki-
augę dideli miškai, kuri e vėliau buvę iškirsti statant naują gyvenvietę. Apy- nyj e "Script ores Rerum Prussi-
linkėse likę daug kelmų, iš ko ir kilęs Kelmės vardas . carum" (išleistas 1863 m. Leip-
Kai kuri e istorikai Kelmę tapatina su kryžiuočiti kronikose minima Ky- cige). Ten rašoma, kad kryžiuo-
melio pilimi. Prūsijos kronikinink as Pe tras Dusburgietis rašė, kad 1294 m . čių žvalgas Eikintas iš Goltbe r-
kryžiuočių vadas Liudvikas fon Libencelė su keliais br oliais ir 20 vyrų buvo go ir jo brolis Skavdegirdė, 1386
Kelmės miesto herbas.
išvykę į Žemaitiją užimti ka žkokios pilies , bet pasiklydę. Paskui radę stiprią m . gruodžio 25 d . ves vokiečių
Dailininkas E. Žiauberis
Kymelio pilį ją kelis kartus puolę, pagaliau užėmę, išžudę jos gynėjus ir kariuomenę į Žemaitiją ir aps i-
gyventojus ir tvirtovę sudeginę 1• Panaudoję šį faktą, lenkų ist orikas M.Ba- nakvos Stabukalnyje 8 • Stabukalnį T.Hiršas sutapatino su Kelmės vardu , tik
linskis su T.Lipinskiu savo veikale (lenkti kalb a) "Senovės Lenkija " (ke tvir- nežinia ku o remdama s is. Nors pagal maršrutą Stabukaln io tikrai reikia ieškoti
tame tome, skirtame Lietuvos istorijai) , teigė, kad Kymelio pili es vietoje 1295 kažkur netoli Kelmės, tačiau jis greičiausiai reiškė šventą stebuklingą kalną,
m. įsikūrusi Kelmė ir kad Kymelis esąs iškreiptas Kelmės pavadinimas. Kad o ne gyvenvietę 9 •
Kelmė ir Kymelis yra ta pati vietovė, teigė ir rusti archeologas F.Pokrovskis , Tikrasis Kelmės vardas istoriniuose šal tiniu ose minimas nu o 1410 m e-
lenkų istorikas H.Lovmianskis , lietuvių archeologa s Petras Tara senka ir dau- tų. Kelmėje 1413 m. lankėsi Didysis Lietuvos kunigaikštis Vy tautas kartu su
gelis kitų 2• Tiesa, Kymelio vardas mums primena Kelmės apylinkėse esantį Lenkijos karaliumi Jogaila, ragindami žemaičius krikš tytis. 1416 m ., antrą
Kemalių (kitur Kirnalių) kaimą 3 • Simonas Stanevičius mano , kad žodis "Ky- kartą lankydamasis, Vytau tas Didysis įkūrė katalikų parapiją ir įsakė pasta -
mel" (Kymelis) reiškia "Kelmę" ir "atrodo", kilęs iš lietuviško žodžio "Kie- tyti Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangt i bažnyčią 10. Iš pradžių Kelmės pa -
melis" 4 • rapijos kleb onu s skyrė Lietu vos didieji kunigaikščiai. Tik 1503 m . Lietu vos
Kur galėjo būti Kymelio pilis, kai Kelmė ~ikūrusi tar si lygumoj e? Krašto- Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karali us Aleksandras atsisakė tos teisės ir ją
tyrininkas K.Gukovskis leidinyj e "Raseinių apskrities aprašymas" (rusti k.) perdavė Žemaičių vyskupams 11• 1507 m. prie Kelmės parapijos įsteigta alta-
sak o, kad Kymelio pilies griuvėsiai esą miške 750 m nu o Kelmės miestelio rija, kuriai beneficiją užrašė didikas Albertas Orvidavičius 12 •
centr o 5• Buvęs Šiaulių " Aušros" muzi ejaus moks linis bendr adarbi s A.Neza - XV a. minima s Kelmės dvaras. Tai buvo didžiulės Lietu vos Did žiaj am
bitauskas manė, kad Kymelio pili es pavadinimą reikia sieti su Kema lių kai- kunigaikščiui priklausiusios va ldos. XV a. pabaigoje Aleksand ras savo nuo-
mu, esančiu l km nuo Liolių 6• Kelmės rajono kraštotyrininkas Jonas Vadei- savybėje buvusį Kelmės dvarą perdavė Žemaitijos seniūno sūnui Jonui Kon -
kis rašė, kad Kymelio pilis galėjusi stovėti ten, kur dabar - Kelmės kra što tautui 13• Be to, jam atiteko Kražiai , Tytuvėnai ir Pajūris. Kontautui mirus , jo
muzi ejus (buvusio Kelmės dvaro rūmai). Pagal jį buvu si dvarvietė turinti žmona Jadvyga Olechnevičifttė- Kontautienė ištekėjo u ž Stanislovo Bartuse -
piliakalnio žymių, nes rūmus iš vakarų ir pietų juo sia statu s ir aukštas Vil- vičiaus, tačiau dalį vyro turtt\ ji 1495 m . paga l Didžiojo kunigaikščio valią ji
bieno upelio klonio skardis, rytų pusėje kadais e buvusi bala, kuri vėliau n u- turėjo atiduoti buv usio vyro seseriai Jadvygai Ko nt autait ei - šeme tien ei 14•
savinta , o iš šiaurės pusės, per dabartini parką, ga lėjo E'ili gy nyb inis griovys , Bartusevičiams liko Kelmės ir Tytuvėm1 žemės. Pri e dvaro išaugus gyven -
vėliau užslinkęs ir užlyginta s 7 • viet ei, 1511 m. Lietuvos Didy sis kunigaik š tis ir Lenkijos karalius Žygiman -
, 226
Vaclovas Rimkus
Kelmė 227

Dar Solomereckio laikais, plintant reformacijai , Kelmės klebonas ku.n.

Kelmės Švč. Merg~lės Marijos ėmimo i dangų bažnyčia.
tas Senasis Bartusevičiui suteikė privilegiją ketvirtadieniais Kelmėje rengti
Benedikta~ Kotarskis„liko ~i~n~s•.~ septyniq -~maitijos katalikų ~leb~nų.
Tačiau apie 1590 m. JISsusikivu'Cl)O su žemaic1ų vyskupu Merkeliu G1ed-
raičiu. Už tai vyskupas bandė jį prakeikti, bet Kotarskis metė kunigystę, baž-
nyčią paliko dvaro savininkui Solome reckiui , o pats apsivedė ir apsigyveno
ūkyje . Nesant kunigo, kurį laiką Kelmės bažnyčia neveikė. Naujasis Kelmės
savininkas Jonas Gruževskis pasirodė esąs uolus protestantas ir aršus kovo -
tojas prieš katalikt\ dvasininkus. 1584 m . jis vedė irgi protestantę Sofiją Ra-
dzirninskaitę, įsigydamas jos želvių dvarą prie Užvenčio. Jonas Gruževskis
ėmėsi aktyvios religinės kovos. Jis nugriovė seną bažnyčios pastatą, pastatė
naują medinę bažnyčią, ir pasikvietęs protestantt1 kunigą Zigmantą Lipskį,
1596 m. Kelmėje įkūrė protestantt1 (kalvinų) parapiją23 • Bet, Mikalojui Pacui
tap us Žemaičiq vyskupu, imta atsikovoti prarastas kataliktl parapijas. Dėl
Kelmės bažnyčios pradėjo aršią kovą Varniq kanaunininkas ku.n. Jonas Ka-
zakevičius. Turėdamas vyskupo įgaliojimą, Kazakevičius apskundė Gružev-
skį teismui , kaltindamas jį bažnyčios ir jos žemės užgrobimu. Kazakevičiq
teisme rėmė Tytuvėm1 valdytojas Andriejus Valavičius, o J. Gruževskį bylo-
J. D11n11uskonuotrauka je atstovavo Jona s Bogužas. Po ilgo bylinėjimosi, pagaliau 1609 m. Gružev-
skis buv o priremtas grąžinti katalikams bažnyčią • 24

turgus. Miestelis ėmė sparčiai augti, įsikūrė amatininkai , prekybininkai 15• Bar-
tusevičių dukrai Hanai ištekėjus už Vilniaus vaivados Jono Hlebavičiaus,
Kelmė jam atiteko kaip žmonos kraitis 16 •
Iš 1528 m. karinės prievolės sąrašų matyti , kad Kelmės valsčiuje buvo
33 bajorų šeimos, privalėjusios duoti arklius karo reikalams 17 •
Hlebavičiui mirus , 1549 m. tėvo dvarus pasidalino penkios dukterys.
Kelmė atiteko jauniausiajai - Hanai Hlebavičiūtei. Šiai ištekėjus už Mstislav-
lio kašteliono ktm.igaikščio Jono Solomereckio, Kelmė perėjo į Solomereckių
rankas 18• Pagal testamentą, 1574 m. Jonas Solomereckis Kelmės dvarą užrašė
sūnui Bogdanui Solomereckiui. Iš dvar o inventoriaus matyti, kad tuomet
dvarui priklausė du palivarkai ir 28 kairnai 19 • Bogdanas Solomereckis daž-
niausiai gyveno savo dvaruose Baltarusijoje, o Kelmę pavedė tvarkyti ūkve­
džiui šemetai 20 • Pagaliau 1591 m. Bogdanas Solomereckis Kelmę su visais
kaimais ir žmonėmis pardavė Šiaulių vietininkui Jonui G ruževs kiui už 15
tūkstančių lietuviškų kapų grašių. Gruževskiui atiteko Kelmės dvaras su mies-
teliu , Padubysio, Pagryžuvio ir Gerdžiogalos dvarai s, 33 kaimais ir 312
baudžiatm.ininkų. Kelmės miestelį sudarė 54 šiaudais dengtos medinės tro-
bos, bažnyčia, turgavietė21 • Dvaro sodyboje buvo du ponq gyvenamieji tro-
besiai, kelios dvariškių trobos, virtuvė, dvi arklidės, dvi karvidės, kiaulidė,
svirnas, kelios daržinės, jauja, bravoras, dengti vartai su sek lyl'ia ir kamarėll', Kelmės evange likt1 reformatq bažnyčia. Kairėje - kultCtros rūmai ir biblioteka.
vaismedžių sodas 22.
J. [) 11n111sko nuotra uka
r 228 Vaclovas Rimkus
Kelmė 229
Gruževskiai ypač rūpinosi švietimo reikalais. Jonas Gruževskis nu . k
Kelmę, h1oj čia įsteigė pirmą mokyklą. Prad žioje mokykla buvo įkurfult' ~s
nusavintos katalikų bažnyčios, parapijai priklausiusian1e nam e. o f
161 rie
J.<?ruževskis šalia k?plyčiosy~sta1dino rnokyklai pa~tat~ su butu inoky~~
jw . 1601 m . dvaro mventonuJ e rasoma , kad mokytoJas lS dvaro gauna
10
kapų grašių, 7 statines (apie 14 centneril1 ) rugių, tiek pat sa lyklo , l statin
žirnių arba miežių 25 • Gruževskiai , išleidę specialias nuostatas , piniginėnu:
baudomis , duoklėmis bei rykštėmis versdavo b aud žiaunininkus ir Kelmė
gyventoj us, kad jie savo vaikus leish.1 tik į reformah.1 mokyklą26.
5

.. Joi:i~ G~ž~vsk}s ~jo_~ona Sofija h:1rėjo s~tt!urgį ir dukterį Jadvygą,

veliau 1StekeJus1ą uz Dumtr1Jaus Kurb skio , kurio tevas Andr ejus Kurbskis
buvo žymus Rusijos karo vadas ir valstybės veikėjas. Jis pasižymėjo užka- r
riaujant Kazanę ir karuose su Krymo tetoriais. Tačiau kar e su Lietuvos _
~jos va~tybe 1563 m . jo va~ _ovaujama rusq kariuomenė pralain1ėjo IllŪ­ t
s1 ties Neveliu. Vengd amas RusIJOScaro Ivano IV rūstybės, pabėgo į Lietuvą.
Iš čia parašė carui tris laišku s, kuri e žin omi Rusij os literatūros istorijoje. Be
to, Andrejus Kurbskis parašė politinį pamfletą. 1609 m . mirus Jonui Gru žev- l
l
Žydų gatvė Kelmėje.
skiui , paveldėjimo keliu Kehnė atiteko jo sūnui Jurgiui Gruže vskiui 27 • Jonas Dailininkė
į

Gruže vskis testam enh.1 pavedė žmon ai Sofija i ir sūnui Jurgiui turėti savo
žemėje protestantų bažnyčią ir ginti jos reika lu s. Vykd yda mas tėvo valią,
~oj po tėvo mirties sūnus Jurgis Gruževskis špitolės darže pastatydinome-
i S. Oembovskytė-Rionzen·enė.
M. K. Čiurlionio muziejus
leidus , Jurgis Gru ževs kis 1622 m. pa statydino graž~ą ?1ūrinę ~ažny_~ią . Kel-
31

dmę protestantų bažnyčią ir jos požemiuos e palaidojo tėvą28 • Be to, norėda­
mas savo valdiniams įdiegti protestantų religiją, Jurgis Gruževskis 1610 m .
prie bažnyčios durų iškabino nuostarns , pagal kuriuos įsakoma valdiniams
~estieč!~ ir v3!5?ečiams kiekvieną sekmadienį ir šventadienį lankyti kal-
vmų baznyc1ą, o Jei kas neatvyks vieną kartą, tas mokės 12 grašių baudos,
an~ą ~~tą -.mo~ė~ a~iną, o kas neatvyks trečią kartą iš eilės - tas bus prie
baznyc1os v1e~ai d1en~ įk~ustytas į grandines . Taip pat numatytos atitinka-
~os baudos tiems, kune laidos katalikų kapinėse, kas svetimam kunigui ka-
ledą ~uos • Jurgio Gruževskio laikajs Kelmės katalikų parapijos klebonu buvo
29
paskirtas ~un. K~akevičius, karrn valdęs ir Tytuvėnų parapiją. Įsiutę už
senas kunigo sk1::au~as pr<:>testantaiišdaužė katalikų bažnyčios langus. Be
to, 1613 ~-.Kelme~e kilęs__ ga~~as nusiaubė did~snę miestelio dalį. Gaisro me-
ru sudege ir _kat~~ baznyc1a. Klebonas kurugas Kazakevičius ir vyskupas
P~cas ~pk~tino SofiJ~<?ruževskienę ir jos sūnų Jurgį tyčiniu padegimu. Jiems
uz baz~yc1os ~ude~ teisme grėsė mirties bausmė, sudeginant gyvus
~t l~uzo . Gruz:vskiams pavyko išsiteisinti, bet savo bažnyčią rnrėjo nusig-
~auti nuo ~atali.k~ bažnyčios žemės 30 • 1615 m. Jurgis Gruževskis savo žemė­
Je pasta 2ty?m 0 _nauJą ~e~inę"ba~1_1yčią ir pa~kyrė savo kunigui 13 pren tt1 (apie
6
33l m) zemes. Medine baznyc1a, matyt, JOnepatenkino ir, kalvintl sinodui
mėje įkurta Vyriausioji Žemaitijos reformatų dvasmm~tl rezi~e3:ciJa:
l Jurgis Gruževskis 1618 m. vedė Mariją P_odbersk~tę. UosvlS, Lietuvos
didika s Pod berskis, jam užrašė Deltuvą (netoli Ukme rges). Žent~s te1_1 ~~st~-
tydin o protestanh1 bažnyčią. Jurgis G:"11ž evs kis bu~o visuomene~ ve~eJas ir
kary s, dalyvavo Lietuvos - Lenkijos karaliaus Vlad1Slov~ Va~?s__ rinkimu os~,
kariavo su švedais. Jam nesan t, Kelmę tvarkė jo energmgoJl zmon __ a. Apie
1640-1650 m. ji pastatydino naujus mūrinius dvaro rūmus, v_arh.1_bokštą. Tuo
metu katalikai , atsiėmę bažnyčią, ėmė spausti refom:a~ : J_iereikal~vo, kad
Gruževskitl valdiniai mokėh1 dešimtinę katalil<1. 1baznyc1ai , d~aud ~ pr?tes-
tant ams skambinti varpais. 1660 m . atvyk u s į Kelm~ ~ eb~nauti kunigw J~r-
giui Abromavičiui, reformatai b1:1vo~esio"~ p ~rse~o Jarm. 1673 1;1:1· fana:ikų
būrys akm enimis užmušė per rmestelį vaziuo1anc~_ą sen~tę ~anJą G~ev-
skienę. 1751 m . katalikai padegė reformatų klebon1Ją. GaISro liepsnose zuvo
„
ne tik pastatas , bet ir vertingas parapiJos ar chyvas 32. . ..
Po sen osios Marijos Gruževskienės mirti _esKelm:s tur~s pa_veldeJOJ~-
nas Gru ževskis. Jis buv o vedęs Teodorą Ogmskytę IS garsios Lietuvos d_i-
dikų Oginskių giminės. Jaunieji Gruževskiai da žniausiai gyve~o De~tuv~J:
ir labiau rflpinosi kitais tėvtl dv arais, neg':1 Kelrne~3 • J?~a_sG~uzevskis ~e
1689 m., palikdamas našlę Teodorą su 14 vaikt.1. Motinai ūkio reikalus padeda-
, 230 Vaclovas Rimkus Kelmė 231

vo tvarkyti sūnus Jokūbas, gyvenęs Pad uby sio d va re . Pro tes tantq gyven-
viečit\ liko visai nedaug . Religijos pr ieš ininkai 1696 m . G ru ževs kit1 valdose
sudegino dvi bažnyčias: Krasnogališkėje (statytą 1634 m .) ir Gruzdžiuose.
Kiaunoriuose (statytą 1636 m.) 34 •
1655 m. Kelmę sudegino Švedijos kariuomenė, bet didžiausias nelaim es
miestas patyrė XVIII a. prad žioje . Didžiojo Šiaurės kar o m etu , 1701 m . gr uo-
džio 9 d., į Kelmę isiveržė šve dq kariuomenė su karaliumi Karoliu XII
priešakyje. Karalius leido kar eiviams plėšti miestą ir jį sudegino 35• 1705 m.
vasario mėnesi i Kelmę ižengė Švedijos generolo Liudviko fon Levenhaupto
didelis kariuomenės dalinys. Švedai išbuv o dvi savaites ir grobė iš baudžiau-
nininkt\ ir gyventojq viską, kas tik papuolė. Daugelis kaimq gyventojt\ liko
be gyvuli11, pašaro , maisto. Kilo baisus badas, daug žmoniq išmirė, daug
sušalo , ieškodami maisto. Apie 1707-1711 m. siautė juod ojo maro epidemija.
Išmirė daug Kelmės ir dvaro gyventoją Kai kur ištuštėjo ištisi kaima i 36• Be
to, XVIl-XVIIl a. Kelmės miestelį keletą kar tt1 nusiaubė dideli gaisrai.
1708 m. mirė Teodora Gruževskienė, o po mett1, be žinios ding us Jokū­
bui Gruževskiui (manoma , kad ji nužudė religijos priešai), Kelmės dvaro

Kelmės dvaro r[unai. J.Dannusko nuotrauka

šeiminink e lik o Jokūbo žmona Ona, kilusi iš lenkti didikų Patackių giminės.
Ji Kelmę visišk~ aplei~? ,_pas~ en_doskol ? se. !odėl 1715 m. dvarą ir ją pačią,
kol sūnūs taps pilnameaai , paeme globotiJokubosesers vyras Mykolas Seme-
ta, o Kelmės miestelį - kitas giminaitis Teodoras Bilevičius. Gruževskių sū­
nūs Jonas ir Mar cijonas tuom e t mokėsi Karaliaučiuje, paskui tarnavo Prūsi­
jos kariuomenėje 37 • 1725 m . iš Prūsijos grižo vyresnysis sūnus Jonas Gružev-
skis. Jis pradėjo mokėti skolas , turtingq giminiq pagalba susigrąžino moti-
nos prarastu s dva rus . 1744 m. griž o jaunesnysis brolis , Prūsijos karaliaus
armijos kapitonas Mar cijona s Gruževskis, kur is iš prad žitl apsi gyve n o Pa-
dubysio dvare . 1756 m . br oliai pasidalin o tėvtl valdas. Mar cijonui G ružev-
skiui atiteko Kelmės dvaras, Padubysis, Graužai ir Dabikinė. Jon as Gružev-
skispasiėmė Kuršėnus, Deltuvą, Montvidavą, Vajevodiškius ir Že lvius . Mar-
cijonas Gruž ev skis , tapęs Kelmės valdovu ir prot estantt1 bažnyčios globėju,
suremontavo ir papuošė evangelikų reformatt1 bažnyčią, pasikvietęs meist-
ru s iš Tilžės. Bažnyčios atnaujinimas sukėlė naują katalikų rūstybę . Dvasi-
ninkq sukurstyti chuliganai s ud egino protestantt1 kleboniją, kurioj e žuvo daug
vertingt\ dokum entt1. Vėl prasidėjo nesibaigianty s teis mai su katalikais , ku-
ritl m etu 1775 m . Marcijona s Gruževskis mirė. Liko trys stmūs, visi kariškiai.
Vyresnys is sūnus Jurgis buv o Lie tuvos - Lenkijos karalia us Stani s lovo Au-
Tradicinė liaudies meno šventė Kelmėje 1995 m. gegužės 27 d. gusto Poniatovskio genero las adjutantas. Jokūbas - atsargos majora s, tama-
A. Bitv i11
sku 11uotrnukn
, 232 Vaclovas Rimkus
Kel m ė 233

vo Lietuvos tribun ole. O Marcijonas turėjo rotmistro laipsnį. Jurgis ir Jokū­

bas Gru ževskiai liko Kelmėje. Jurgis buvo išsilavinęs žmogus , mėgo istoriją,
literatūrą, turėjo vienintelį Lietuvoj e reformac ijos istorijos a rchyvą, turtingą
numizmatikos rinkinį senovinių medalių kolekciją, rečiausių knygq (apie
5.000 tomų) bibliot~ką 39 • 1805 m. Jurgis Gruževskis iš savo bibliotekos pado -
vanojo Vilniaus univ ers iteto bibliot ekai vienintelį tada žinomą S.B.Chilins-
kio biblijos vertimo , neu žbaig to spausdinti Londone, egze mpli orit1 40 • Be to,
Jurgis Gruževskis pasirūpino, kad Kelmėje įsikūrusiems vokiečit1 amatinin-
kams bažnyčioje pamaldos būtų laiko mo s vokiš kai, parsisiųsdino iš užsie-
nio gerus vargonus. 1807 m. Jurgiui miru s, Kelmės valdytoju tapo jo brolis
Jokūbas Gruževskis.
Rusijos caras Aleksandras I 1807 m. liep os 7 d. Tilžėje pasirašęs su
Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu I taikos sutartį, grįždamas atgal pro
Kelmę su savo palydovais sust ojo majoro Jokūbo Gruževskio Kelmės dvare.
Carui ši vieta labai patikusi , ir jis dvare viešėjęs dvi sava ites . Drauge buvo jo
jaunas adjutantas kunigaikštis Saltykovas . Adjutantas pa milo dvaro savi -
ninko graŽ'.lolę dukterį ir ją vedė 41 •
XIX a. pradžioje (1805 m.) Kelmėje veikė net keturi os pradinės mokyk-
los. Gausiausioje reformatų mokykl oje įvairiu metu m oky tojavo Jurgis Lips-
kis, kunigas Juozapas Rečinskis, Samuelis Medi ckis, Samuelis Bitneris, Dau- Tradicinėje va ikt\ fo lkloro šventėje "Graž i mūs 11 šeimynėlė" 1993 m .
A. Bitv insko nu otrauka

Pirmojo tarptautinio_~altijos šali~1folkloro festivali o "Lek, ge rvele" at iclaryma s
KelmeJe 1996 m. liepos mėn. /1. f .ukon o 11uulmu ka
nora ir kiti. 1805 m . joje mokėsi 22 mokiniai . Be jos , dar veikė katalikų para-
pinė mokykla (32 mokiniai) , trečia - pasaulietinė mokykla (15 mokinių) ir
žydt \ mokykla 4 2 •
Prancūzijos - Rusijos karo metu , 1812 m. pro Kelmę Rygos kryptimi
pra žyg iavo ma ršalas Žanas Makdonaldas su imperatoria us Napo leono ar -
mijos X korpus u . Bet jau gruod žio 12 d. šis korp u sas gavo įsakymą trauktis .
Netrukus Kelmės apylink es vėl užplūdo prancūzų ka reiviai , kurie netva r-
kingai trau kdamies i plėšė gyv entojus . Sušalę ir išbadėję kareivia i n egyvi kri-
to pakelėse. Da ug prancūzt1 kareivilĮ sušalo ties Adomaičiais 43 •
Jokūbas Gruževskis mirė 1829 m. , palikęs tris sūnus. Kelmė atiteko vy -
riausiajam - Juliui Cru žcv skiui (1808 -1865 m.).
Tuo meht Lietuvoj e prasidėjo 1831 m. sukilimas . Su kilim o vėliava pir-
miau sia buvo iškelta Kelmėje . Kovo 23 d. RaseinitĮ apskrities slapto sukilėlil1
komit eto nariui Juliu i Grn žev skiu i paved us, aps kriti es matininkas Karolis
Jautokas sukvietė į Kelmės dvarą apylinkės dvarininkus , bajo ru s ir mies -
telėn us ir paskelbė apskriti es komiteto nutarimą pradėti sukilimą. Kovo 25
d . 1ytą K.Jautoka s su būriu sukilėliq užėmė Kelmę, paleido paimh1s į rekru-
tus valstiečius ir sukvietęs miestelėnus paskelbė apie prasidėjusį sukilimą 44 •
O Juliu s Gružev skis suorgani zavo sukilėliq dalinius , savo lėšomis sudarė
, 234 Vaclovas Rimkus
Kelmė 235
ulonų pulką ir kartu su kitais va-
dais kovo 26 d. užėmė apskri-
ties centrą Raseinius, nuginkla-
vo rusų įgulą ir sudarė laikinąją
apskrities vyriausy,bę. Vėliau jis
su savo pulku dalyvavo mū­
šiuose su kariuomenės daliniais
prie Raseinių, Šeduvos, Eržvil-
ko, Dubysos, dengė A. Gelgau-
do sukilėlius kariuomenės atsi-
traukimą į Prūsiją. Emigravo į
Prancūziją, vėliau apsigyveno
Šveicarijoje.ž.enevoje įsteigė pa-
saulinio gars o laikrodžių fab-
riką "Čapek et patek ". Per 1863
m. sukilimą dalyvavo politinėje Kraštiečiaiprie Broniaus Laucevičiaus-Vargšo paminklo.
emigrantų veikloje. Skulptorius J. Liaudanskas. A. Bitvinsko nuotaruka
Juliui Gruževskiui pasi- Kelmę ir paėmė karinį sandėlį. Apie Kelmę veikė dar ir Y.Paulausko bei
traukus į užsienį, nuo 1831 m . Žoginskio sukilėliq būriai49 • Po sukilimo carinė valdžia ėmėsi represijų. Bu-
Kelmės dvaro ir jo valdų savi- vo pan aikinta parapinė mokykla , o jos vietoje 186 6 m. įkurta rusiška liaudi es
ninku tapo jo brolis Jonas Gru- mokykla (nu o 1904 m . dviklasė) 50 •
ževskis, čia gyvenęs net 61 m. Skulptorius Juozas Liaudanskas (1904-1989) Ap ie 1892 m. mirus Jonui Gruževskiui, Kelmės dvaras atiteko Bronisla-
Jis Kelmėje pastatydino spirito prie savo darbų. A. Bitvinsko nuotrauka vui Gruževskiu i (1845-1915 m.) , kuris 1899 vedė Plūsčių dvarininkaitę Ga b-
45
varyklą, Paverpenyje - alaus bravorą • rielę Pšeciševskytę. B.Gruževskis dalyvavo visuomeninėje ūkinėje veikloje.
1841 m. Kelmės katalikų parapijos klebonas buvo kunigas Vin centas 1898 m . įkūrė sv iesto gamintojų bendrovę "Biruta" ir buvo jos pirmirlinkas .
Giedraitis. (Buvo dar du kunigai.) Parapija turėjo apie 668 ha žemės ir 7201 Jis aktyviai dalyvavo Raseinių žemės ūkio, gyvulių globos , žemaitukų veisi-
tikintįjį. mo , Šiaulitl savitarpio kr ed ito draugijų veikloje.
žemaitijoj e 1848m. siautusi choleros epidemija labiausiai pasireiškė Kel- 1883 m. Kelmėje buv o jau 347 namai , 1800 gyventojų Gų tarp e apie 200
mėje. Vasarą prasidėjus epidemijai , žmonės užsidarinėjo namuose ir mirė iš žydų). Valsčius turėjo 5 seniūnijas: Burbaičių, Elenavos , Rimydžių, G ineikių
bado. Epidemija siautė du mėnesius, per tą laiką mirė 324 žmonės47 • ir Žadvainią Para pijoje buv o 6710 katalikų ir 192 ev ang elikai reforma tai 51 •
Didelę reikšmę Kelmės augimui turėjo 1836 - 1858 m. p er miestelį nu - LietuvitĮ tautinis atgimimas Kelmėje ir jos apylinkėse pradėjo reikš tis
~estas J:>lentasiš Rygos _į Tilžę. Įsikūrusi prie patogau s ir gero kelio, Kelmė gana anksti. Pe r Kelmę ėjo knygnešitĮ keliai, buvo platinama lietuvišk a sp au-
!Saugo Į stambų prekybm.į centrą, garsėjusį dideliais turgumis ir arkliq mu- da . 1892-1902 m . Kelmės apylinkėse knygas platino knygnešiai Antanas ir
gėmis. Miestelyje buvo pastatyta diližanų stotis, viešbutis, veikė telegrafo Jonas Eičiai. Per Kelmę knygas gabeno Jokūbas Mendelis, kuris dirb o kartu
stotis, paštas , alaus darykla, vand ens ir garo malūnai, dvi odos dirbtuvės, su Jonu Adomaičiu ir Antanu Širnkumi. Knygnešiu dirbo ir Ipolitas Kaspa-
daugiau kaip 50 parduotuvių, žemės ūkio mašinų ir padargq sandėlis (nu o ravičius. 1902 m . n etoli Kelmės į ru st\ policijos rankas pateko vis as vežimas
1880 m.) . Kelmės dvarui priklausė spirito varykla, 23 karčemos. draudžiamos lie tuviško s spaudos 52 • 1898 m . į Kelmę atvykus Vilniaus gene-
Kelmės apylinkes palietė ir 1863 m . sukilimo įvykiai. Birželio 30 d . Povi - ralgub ernatoriui Sviatopolskui Mirskiui , moks leiviai protestavo pri eš reika-
lo Šimkevičiaus sukilėlių būrys kartu su Roberto Krasausko sukilėliais pri e lavimą mokykloje kalbėti mald as ru siškai 53 • Kelmėje buvo įsteigtas blaivybės
K~lm~ k~~ės~ su_~joro T~i:i os r~stĮ pėstinin~q dv! e!~m is kuopomis i~ draugij os skyriu s, žemės ūkio ratelis. 1908 m . suruo štas pirmasis lietuv iškas
raitelių bunu . Veliau Banev1č1aus 1r V.Dembsk10 suk1lc•hq hflrys užpu ole va karas s,,_
, 236 Vaclova s Rimku s
Kelmė
237

Per 1905-1907 m. K_elmėje _įvyko ke~ an~ ~a~iniai mitingai ~kuriuose kal-
bėjo broliai Boleslovas ir Bronislova~ S1p~v1C1a1 , ~adas Putvmskis , Bronis-
lovas Prekeris, Domininkas Lopa ta ir k1h. Lapknoo 24 d. api e 300 žmo .
minia pašalin o viršaitį Andrulį, valsčiaus raštininką Zalcbergą ir pristavu:~l
Sekančią dieną ~aištinink~i uždar~v~egtinės pai:_~u otuv e~ ir spirito vary kla;
Kelmės dvare bei VerpenoJe. Lapknc 10 30 d. valsoaus sueigoje naujuoju vals-
čiaus viršaičiu žmonės išsirinko Kazimierą Kučinskį. Tramdyti revoli ucio-
nierių 1906 m. pradžioje į Kelmę atvyk o baudžiama sis bHrys . A reš tuota ir
įkalinta 14 žmonit\. 1907 m. jie buvo teisiami Vilniau s teismo rt1muose. Bo-
leslovas Sipavičius ir Bronislovas Cirtautas nut eisti dv ejus metus kalėti tvir-
tovėje, o kiti - išteisinti 56•
1902 - 1908 m. Kelmėje pagal archi tekto Karolio Edvardo Strandmano
projektą pastatyta mūrinė neogotinio stiliaus katalikti bažnyčia 57_
. . Pirmojo pasa ulini o karo metais, 1915 m. balandžio pabaigoje Kelmę už-
eme genero lo Šoko vadovaujama vokiečitĮ "Nem un o" armija. Lietuvos sri-
ties karinės valdybos viršininkas Fran cas Josefas fon Izenburgas-Biršteinas
sudarė_~~~ą Kelm~~apskritį ir priskyrė Ryh 1kraš to Tilžės (p ask ui - Lietu-
~os) _snc1ai. 1916 m. ts Kelmės aps kriti es būstinė pe rkelta į Skaudvilę (tiks -
liau l Trapų dvarą) 5s_

Vokietijos ambasadori us Lietuvoje G. Albrechtas (an _tra_s iš kairės) tradicinėje

liaudies meno šventėje Kelmėje 1992 m . A. Bztvznsko nuotrauka

Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, 1918 m. lapkričio mėnesį Kelmės vals -

čiaus komiteto pirmininku išrinktas A.Milašaus kas. Vokiečiams jį ar eš tavus ,
komiteto pirmininku dirbo Petras Ruzgas , vėliau - Jeronimas Šliageris. Ne-
maža savanoritl ginti Tėvynės surinko Kelmės klebon as kun. Petras Janušaus-
kas. Kovose už laisvę ž uvo Kelmės valsčiaus viršaitis Petras Ruzg as , kel-
miškiai - Aleksas Baltrušaitis , Jonas Janavičius, Bronius Karpas , Balys Kaz -
lauskas , Antana ; Kurila , Juozas Kvietkauskas, Robertas Vojavodskis.
1919 m. pradžioj e Kelmė įėjo į Skaudvilės apskrities sudėtį. Ap skrities
val dybos pirmininku dirbo Jokūbas Gruževskis. Ramybės Kelmei nedavė
bolševik ai ir bermontininkai. 1919 m. gruodžio 10 d. Kelmę išvadavo Lie tu-
vos kariuomenės 5 pėstininktt pulko 4 kuopa , va dovaujama kapiton o Gri-
go59.
Per Pirmąjį pasaulinį karą smarkiai sumažėjo Kelmės gyventojų skai-
čius. Jei 1912 m. Kelmėje buvo 4473 gyventojai, tai 1923 m. gyventojų su-
rašymo duom enimis liko tik 2890 žmonių 60•
Kraštiečiai su šauliais išJAV rie V p . . - . '. 1915 m. mirus Bronislavui Gru ževs kiui , Kelmės dvaras atiteko jo sūnui
Ketvirtas iš kairės buv p. · . utvm skw-Putvi o kapo Kelmės kapinėse. Jonui Gruževskiui . Jis priklausė len kq karinei organizacijai ir 1918 m. išvyko
~felm~s šaulių būrio vadas Bronislovas Lukoševičius.
1 m. liepa. /. Stabingio nu otrauka į Lenkiją, ten įstojo į Lenktt legioną ir gynė Lenkijos nepriklausomybę. Po
, 238 Vaclovas Rimkus
Kel mė 239

Sovietinės okupacijos metais (1940-1941) areštuoti mokytojai Jonas Ru-

sas, Pranciškus Litvinas , kuni gas Juozas Kostrickas, gimnazistai Liudas Kar-
pis , Vytau tas Butku s, Eugeniju s Merky s, Ed v ardas Jokubauskas , sušaudy tas
Kazys Budraitis. Iš Kelmės valsčiaus į Sibirą ištremta 13 šeimų: Jono Mac-
kau s, Stasio Latkausko , Antano Liaudansko ir kitos. Ištremtos ir paskutinės
Kelmės dvarininkaitės Adolfina ir Sofija Gruževskaitės (pastaro ji mirė 1988
m. Londone) 63•
Prasidėjus Vokietijos - SSRS ka rui, 1941 m. birželio 24 d. Kelmė buvo
vokiečitl subombarduota. MiesteŲ beveik v isai sunaikino ugnis . Sveikos išli-
ko abi bažnyčios ir keli pasta tai mi est elio pakraščiuose M _ Vokiečiai ir jų tal-
kinink ai išžudė seną Kelmės žydų bendruomenę. U ž Kelmės dvaro , žvyr-
duobėje, 1941 m. liepos 26 d. jie sušaudė 483 ni ekuo nekaltus gyventojus (jų
tarpe ir vaikus) 65 • Vokiečiai nušovė brolius Kalisevičius iš Kelmės. Daug
vyrų buvo išvežta darbams į Vokietiją. 1942 m . kareiviai iškraustė iš patalpų
gimnaziją ir ten įsirengė kareivių namus (Soldatenheimą). Kelmės dvaro sa-
vininku tapo iš Vokietijos atsikėlęs baron as fon Harenas. Į miesteŲ ir apylin-
kių tuščius ūkius prigužėjo daug vokiečių kolonistų. Protestantų klebonijoje
buvo atidaryta parduotuvė tik vokiečiams <>6_

Folklorinio an samblio "Taduja " dalyviai pe r Užgavėnes Kelmėje 1993 m.

A. Bitvinsko nuotrauka
karo dirbo Lenkų atstovybėje Vieno je. Žuvo Antrajame pasauliniame kare .
Kelmės dvarą tvarkė jo sesuo Sofija Gruževskaitė61 •
Vėliau Kelmės valsčius priskirtas Raseinių apskričiai. Kelmėje 1921 m .
atidaryta progimnazija (pirmasis direktorius Konstantinas Kurnatauskas),
kuri vėliau išaugo į pilną gimnaziją (1941 m. išleido pirmąją laidą). 1930 m.
pastatyta pieno perdirbim o bendrovės "Džiaugsmas" pieninė, linų ir me-
džio apdirbimo fabrikas "Linas ", 1936 m. įkurtas Kelmės šaulių V.Putvins-
kio muziejus, 1937 m. įsteigta viešoji valstybinė bibliot eka. Be to, Kelmėje
veikė aukštesnioj i žydų teologijos mokykla rabinams rengti , lietuvitl ir žyd t1
pradinės mokyklos, sveikatos apsaugos punktas, valsčiaus savivaldybė, gi-
rininkija, policijos nuo vada, paštas, smulkaus kre dito draugijos bank elis, se-
nelių ir našlaičių pri eglaudo s, taiko s teisėjo, tardyt ojo, notaro įstaigos, že-
mės ūkio kooperatyvas , dvi vaistinės, elektrinė, 4 malūnai, dvi lentpjūvės,
odos apdirbimo įmonė, alaus ir vaisvandenių gamykla, daug parduotuvią
Veikė šaulių būrys, tautininkų apylinkė, krikščionių demo kr ahl partijos sky- ,..,, \ -~ ~.,._d:i', :;;
rius, jaunalietuvhi, pavasarininkų ir kitos organizac ijos . 1939 m . Kelmėje bu- Kelmiškis rašytojas Iccho ka s Me ras (viduryje) Kelmės 1-ojoje vidurinėje m okykl oje
vo 3705 gyventojai 62• 1989 m. spalio 26 d. A. Bitvin sko nu otrauka
~ 240 VaclovasRimkus
Kelmė
241

1944 m. spalio 6 d . p o at-

kakliq kautyniq Kelmę už-
ėmė SSRS kariuomenė. 1947-
1950 m. Kelmė buvo apskri-
ties centr as. Į apskrities su-
dėtį ijungti Rase iniq apskri-
ties Kelmės, Tytuvėm1 ir
Kražiq valsčiai bei Šiauliq
apskrities Užvenčio, Šaukė­
nq ir Vaiguvos valsčiai. Be
to, naujai sudaryti Karklėnt1
ir Lioliq valsčiai. Apskriti es
teritoriją sudarė 1457 km2 •
1950 m. birželio 20 d. Kelmės
1995 m. pastatyta Pakražančio vidurinė mokykla - moderniausia Kel mės rajone .
apskritis pertvarkyta į Kel- V. Lukono nuotrauka
mės, Užvenčio bei Tytuvėm1
Koplytstulpisrezis_te
ncij~s~ukoms abninti rajonus. 1959 m. Kelmei pri- Išnaš os:
Kelmes kapmese skirtas Tytuvėnų, o 1962 m.
ir Užvenčio (bei Luokės apy linkiq) rajonai. 1974 m. Kelmės rajoną sudarė l. Nezabitauskas A . Ke lmė. m k--sto senkapiai. // Komun istinis žodis . 1968. Vasar io 29.
1679km 2, jame buvo 15 apylinkią Po karo atkurta sugriauta pieninė (vėliau 2. Rimku s V., Kelmei • 600 met tĮ ? // Komunistinis žodis . 1986. G ruodži o 27.
3. Lietuv os TSR ad ministracini o· teritorinio su s kirstymo žinynas ". V., 1974. T .1. P.110.
sviesto sūriq gamykla), pastatytos dvi vidurinės mokyklos (trečioji rekonst- 4. Lebedys J. "Simona s Stanevičius". V., 1955. P.311-312.
ruota), vaisvandeniq gamykla, viešbutis, restoranas , kino teatras, vaistinė, 5. Ten pat .
buitinio gyventojų aptarna vimo kombinatas , ligoninė, kultūros rūmai, duo- 6. Nezabitauskas A. Trum pai iš Kelmės ist o rijos. // Komunistinis žodis . 1%4 . Vasario 29.
nos kombinatas. Veikia sanitarijo s ir epidemiologijos stotis, vaikt1 muzikos 7. Vade ikis J. Kelmės istorijos puslapiai. // Komunistinis žodis . 1967. Spali o 31.
8. Jurginis J.,Šidlauskas A. Kra štas ir žmonės. V., 1983. P.11.
mokykla, vaikq darželiai, sporto, praktinės prekybos, kulinarq, vidurinė pro- 9. Rimkus V. Kelm ei · 600 m e tų ? // Komu n istini!. žodis . 1986. G ruodžio 27.
fesinė technikos mokyklos, leidžiamas rajono laikraštis "Bičiulis", Kelmės 10. Api e Vytautą Didijj . / / Vienybė (Kauna s) . 1930. Vasario 27; Valančius M . Raštai , V.,
dvaro rūmuose į.kurtas Kelmės krašto muziejus. 1972. T.2. l' 51.
1988m. birželyje pakilusi ir per visą Lietuvą nuvilnijusi Atgimimo ban- 11. Kviklys B. Mūsų Lietu va . Bos tonas · Čikaga. 1968. T.2. P5 26.
12. Valančius M . lfošta i. V., 1972. T.2. P.70.
ga rado atgarsį ir Kelmėje. Rugsėjo 10 d. kelmiš kiai Kražantės vingyje susi- 13. Kviklys 13. Mūstt Lietuva . Vilni us . 1991. TA. 1'52 4.
rinko į pirmąjį Sąjūdžio organizuotą mitingą. Lapkričio 3 d. švęsta tautinės 14. Vad eikis J. Kelmės istorijos p uslapiai .// Komunistinis žodis . 1967. Spal io 31.
vėliavos šventė, o 1989 m . pirmą kartą po karo iškilmingai paminėta Lietu- 15. Rimkus V. Kelmė. / / Til">a (Viln ius) . 1969. Liepos 27.
16. Vadeikis J. Kelmės istorij e>s pslapiai. // Komunis tinis žodis . 1967. Lapkrič io 2.
vos Valstybės atkūrimo diena - Vasario 16-oji. Vėliau sugrąžinti senieji arba 17. Kvi klys ll . MūstĮ Lietu va . ll<>stona s · Čikaga . 1968. T.4. l' .524 .
pakeisti gatvių pavadinimai. 18. Vad eikis J. Kelmės istorijos pu~lapiai . // Komunistinis žodis . 1967. Lapkričio 2.
Kelmės žemė išaugino ne vieną šviesuolį. Kelmėje gimė dramaturgas 19. Kviklys B. M ūs tĮ Lietu va . V., 1991. T.4. l' .524-525.
Bronius Lauceviči~s (Varg.šas), po etas Stasys Laucius (Stela), rašytojas Ic- 20. Vadcikis J. Kclmč-s istorijos pu slapiai .// Kom un istinis žo d is. 1967. Lapkrič i o 2.
21. Žalpienl' l) . Gru žcvskiai. / / Bičiulis. 1991. l .ap krič io 30 .
chokas Meras, architektas Zigmantas Lanzbergis, tapytojas Algimantas Švėgž­ 22 Vadcikis J. Kelmės istorijos puslap iai .// Komun ~t in i!. J.odis . 1967. lapkrič io 4.
da. Kelmėje gyveno, dirb o ir kūrė poet ai Jonas Graičiūnas, Vladas Šimkus, 2:l. V~d<'iki~J. Kclml½.i~torijn~ pu~lapiai . // Komu n isti11is žodL, . 1967. Lapkri či o 11.
Eduard as Selelionis, rašytojai Jonas Šukys, aktorius Vincc1s Kymantas, Žllr- 24. Va lan č ius M . Rašlili. V., 1972. T.2. l' .100- 101.
nalistas Vladas Šaulys, dailininkas Zigmas Petrnvičius. 25. l.aurynaiti, V. Kl' lnh" n•!ormatai ir j4 mokyk la. // Komunistinis žodis . 1970. C cg u ·
i, •s 19.
242 Vaclovas Rimkus

26. Gruževs ki B. Kosciol Ewangelicko- Rcfonn owany ~ ~ielm~ch . Wnrszawa . 1912. s.91_
27. Vadeikis J.Kelmės istorijos p us lap iai. // Ko mumstm1s žod is. 1967. Lapkrič io 14.
28. Ten pat. ·
29. Laurynaitis V. Kelmės reformatai ir jų mokykla . // Komu ni stinis žo dis . 1970. Gegu- ·
žės 19.
30. Vadei kis J.Keųnės istorijos ...
31. Valančius M. Raštai . V., 1972. T.2. P.385.
32. Laury naitis V. Kelmės refom1atai ir jų mokykla . / / Komunistinis žodis. 1970. Gegu-
žės 19.
33. žalpienė D. Gruževskiai. // Bičiulis. 1991. Lapkričio 30.
34. Valančius M. Raštai. V., 1972. T.2. P.384-385.
35. Digrys D. Švedai Lietuvoje 1701-1702 m. // Mokslas ir gyvenimas. 1959. Nr.7. P.27.
36. Vadeikis J. Kelmės istorijos pus lapiai. // Komunistinis žodis. 1967. Lapkričio 16.
37. žalpienė D. Gruževskiai . // Bičiulis. 1991. Lapkričio 30.
38„ Vadeikis J.Kelmės istorijos puslapiai. // Komunistinis žod is. 1967. Lapkričio 16.
39. Ten pat.
40. Kultūrų kryžkelėje. V., 1970. P.49.
41. Yčas M . Atsiminimai. K., 1935. T. P.97-100.
- 42. Laurynaitis V. Kelmės reformatai ir jų mokykla . // Komunistinis žodis. 1970. Gegu-
žės 19.
43. Vadeikis J.Kelmės istorijos puslapiai. / / Komunistinis žodis . 1967: Lapkričio 18.
44. Sliesoriūnas F. 1830-1831 metų sukilimas Lietuvoje. V., 1974. P.134-135.
45. žalpienė D. Gruževskiai. // Bičiulis. 1991. Lapkričio 30.
46 . Valančius M. Raštai. V., 1972. T.2. P.207.
47. Cholera.// Lietuviškoji enciklopedija. K., 1937. T.5. Sk.398.
48. Kviklys B. Mūsų Lietuva . V., 1991. T.4. P.525.
49. Maksinlaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 m. V., 1969 . P.136.
50. .
51. Slownik geograficzny krolewstwa Polskiego i i.nnych krajow slowia nskich . T.4. Warsza-
wa. 1883. S.35. · s uteik ta prekybinė privilegija 4 • Saudininkq filialistu 1849 m. buvo rašytojas
52. Katkus M. Raštai. V., 1956. P.36.
53. Mirė Ignas Meškis. / / Lietuvos aidas. 1939. Gegu žės 23.
54. Rimkus V. Lietuviškieji vakarai rajone. / / Komunistinis žodis. 1984. Kovo 31.
55. Rinlkus V. Kelmė.// Tiesa . 1969. Liepos 27.
56. Rimkus V. Revoliuciniai 1905 metai dabartiniame Kelmės riljone. //Kraštoty ra. V., 1978.
P.60-61, 64, 65.
57. Kelmė. / / Viltis. 1908. Lapkričio 8.
58. Vadeikis J. Kelmės istorijos puslapiai.// Komunistinis fo dis . 1967. Lapkri čio 23.
59. Rinlkus V. Valsčių piliečių komitetai. // Komunistinis žodis. 1988. Lapkričio 5.
60. Savivaldybė (Kaunas). 1929. Nr .10. P.17.
61. Praeities romantikos dulkėse.// XXamžius (Kaunas). 1937. Gegužės 14; Kelmė se niau
ir dabar .// Ateitis (Kaunas). 1943. Rugpjūč io 31.
62. Kviklys B. Mūsų Lietuva . V., 1991. T.4. P.528.
63. Kaip atrodo rusų sudeginta Kelmė.// Tėvynė (Šiauliai) . 1941. Rugpjūčio 3; Rimkus V.
Trispa lvė virš bolševikų ga l vų. // 13ičiulis. 1991. Balandžio 13; Rimkus V. Sia ubingas bir}.dis . //
Bičiu lis. 1989. Birželio 13.
64. Kiek Žemaitija nukentėjo nuo karo.// Tėvynė. 1941. Rugpjūčio 1·1.
65. Masinės žudynės Lietuvoje 1941-1944. T.2. V., 197.'.\. l'.401.
66. Vadeikis J. Kelmės istorijos puslapi ai. // Komunistinis žoJ b . Jlln7. 1..1pkri,' i" 21
.
Vaclovas Rimkus
Maironiai
Maironių bažnytkaimį iš ryh.\ ir pietų juosia Dubysa , per gyvenvietę į
Dubysą teka Saldus su savo intaku šepečiu. Mair oniai se niau buvo va dina-
mi Saudininkais. Jų vardas kildinamas iš Saudos upelio pavadinimo (sėlių
žodis , reiškia "saldus ") 1 • Šiandien Saudos up elis jau vadinamas Saldumi, o
bažnytkaimis pavadintas poeto Maironio vardu (ne taip toli yra poeto gimti-
nė - Pasandravys).
Apylinkėse nuo seno gyventa žmonių. Apie tai liudija Maironiuose , Du-
bysos pakrantėje, esantis didžiulis apardytas II -N a. pilkapynas. Jame rasta
žmonit\ kaulų, žalvarin it\ laipteliniq ir akinė segė, apyrankė pumpuriniais
galais, masyvus žiedas, antkaklit\ fragmentų, įmovinit\ kirvių. Radiniai sau-
gomi Nacionaliniame Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos muziejuje Vil-
niuje. Šalia pilkapyno 1974 m. aptikta ir XVI-XVII a. kapt i2-Saudin.inkai XVI-
XVII a. buvo Liolit\ parapijos kaimas. Čia 1782 m. medinę Švč. Mergelės
Marijos bažnyčią pastatydino Saudin.inkq valdytojas Ksaveras Stanevičius,
kuris iš savo dvaro paskyrė beneficiją filijai išlaikyti3. 1783 m. Saudininkams
Otonas Praniauskis 5 •
Iš Ksavero Stanevičiaus Saudininkus paveldėjo jo sūnus Juozapas 6 • Jis
už dviejq kilometrt\ į šiaurės rytus nuo mi es telio ant stataus Dubysos kranto
į.kūrė naują dvaro sodybą. Ten pastatydino puikius mūrinius rūmus, ūki­
nius pastatus, įveisė didelį parką7 • Naujasis dvaras buvo vadinamas Stane-
vičiq Saudininkais, o vėliau pagal savininko ir įkūrėjo vardą tiesiog Juoza-
pava. Juozapavos dvare 1902 m. buvo plytinė, vandens malūnas, 105 gyven-
tojai8.
Vėlesnis Saudininkt \ ir Juozapavos savininkas Ezec hielis Stanevičius (gi-
męs 1798 m .) studijavo Vilniaus universitet e, buvo Raseiniq apskrities pilies
pirmininkas, apskrities žemės teismo pirmininkas , bajorq maršalka . Akty-
viai dalyvavo 1831 m etq s ukilim e, vadovavo Raseiniq apskrities slaptam
sukilėlitl komitetui. Kovo 26 d. sukilėliams užėmus Raseinius , išrink tas ap-
skr ities sukilėliq viršininku, vadovavo daliniui k ovose s u rusq kariuomene.
Birželio 21 d. išrinktas žemaitijos centrinės vyriausybės pirmininku 9 • Sukili-
,. 244 Vaclovas Rimkus
mui pralaimėjus, emigr avo į Prancttziją, te1: ~alyv~vo em~g rantq politinėje
veikloje. Už dalyvavimą sukilime caro ad num stra c1Ja konfiskavo Ezechielio
Stanevičiaus Saudininkų ir Juo zapavos dvarusw .
Paskui Saudininkai atite ko šeme toms, o Juozapavą pasidalijo Eug enija
Stanevičienė (su palivarkai s apie 3617 ha) ir Johan a Klionovskaja {163 ha) 11.
Saudininku ose 1861 m. buv o Lyduvėnų parapijos filijos bažnyčia, 23
kaimai ir 205 gyven tojai 12• Caro valdž ia Saudininkq filialistą kunigą Adomą
Galkevičių, rėmusį 1863 m . sukilimą, ištrėmė į Tobolską 13 •
Iš Saudininkt\ apylinkių yra kilęs in žini eri us, kovotojas pri eš carizmą
Jonas Bielskis {1855-1904 m .). Baigęs Šiauliq gimnaziją ir Pe terburgo susisie-
kimo inžinerijos institutą, dalyvavo narod ovolc q sąjttdyje, dirbo Liepojos
uost o inspe ktoriu mi, palaikė ryši us su revoliucionieriais, padėjo gab enti iš
užsienio nelegalią anticarinę spaudą. Nuo 1885 m. dirbo Vakarq Sibire , ten
rėmė lietuvių trem tinius , politinius kalinius. Mirė Petrapilyje 1~.
1905 m . rudenį Saud ininku ose vyko anticarinis mitingas.
1906 m. Saudininkuose dirbo visuomenės veikėjas kunigas Vincentas
Rimavičius (1867-1934 m.), ku ris rėmė Tilžėje leidžiamą žurnalą "Tėvynės
sargas" 15 • O 1909-1914 m. kuratu buvo poetas kunigas Myk olas šeižys (M.Oa-
gilėlis). Jis bendr ada rbiav o "Žinyčioje", "Vienybėje lietuvininkų ", "D raugi -
joje". Išleido eilėraščit\ rinkiniu s "Dainos ir sakmės", "D ainq dainelės" 1 6•
1909 m . kun igo Vasiliausko rupesčiu įkurtas Blaivybės draugijos Saudi -
ninkt \ skyrius, skaitykla 17•
Pirmojo pasaulin io karo metais prie Saudininkų ir Juozapa vos vyko di-
deli mūšiai1 8 • Žuvu sieji palaidoti trijose vietose, pastatyti paminklai. Juoza-
pavoje dar kaizerinės okupa cijos metais aštuonkampyje keturiasdešimti es
arų plot e buvo įrengtos ir gerai sutvarkytos karit\ kapinės. Jtl centr e ilsisi
vokiečių, o pakraščiuose - rusq kareiviai. Maironiuos e, ant šepečio up elio
krant o, dviejose vietose yra atskir tos rusq {palaidota apie 290 kareiviq) ir
vokiečit\ (125 kar eiviai) kar o kapinės. Jas 1932 m . gra žiai sutvarkė Lietuviq
katalik11jaunimo sąjungos "Pavasaris" Mair onit\ kuopa, vadovaujama Pra-
no Alijošiaus. Maironiq pavasarininkų kuopa 1934 m. pastatė akmeninį kry-
žiq, sutvarkė ir 1863 m. s ukilėliq kapu s20 •
Nepriklausomos Lietuvo s laikais Saudinin kai (o vėliau - Maironiai) pri-
klausė Kelmės valsčiui. Bažnytkaimyje 1923 m. buvo 16 sodybq ir 121 gy-
ventoj as, dvare - dar 61 žmog us (be to, Juozapavos dv are - 107 gyventojai) 21•
1927 m. išparc eliuotas Onai Chruščiovienei priklausęs SaudininktĮ palivar -
kas . Saudininkq ir Juozapavos vietoje dėl 1925-1928 m. žemės reformos atsi -
rado Maironiq bažnytkaimis ir kaimas 22 • Bažnytkaimyj e 1920 m. įkurta vien-
komplektinė pradinė mokykla (vedėjais dirbo Sofija Siemaškaitė, Ju ozas Bob-
kaitis, Marcelijus Rinkevičius, Antanas Co tcaitas). Gyvenvie tėje buv o pi eno
nugri ebimo punkta s "Laimė", kelios parduotuvės. Veikė ša ulil1 bnry s, pava -
Maironiai 245
sarininkq organizaci ja, jaum 1jt1 ūkirtinkt\ ratelis , jaunalietuvit1 skyrius 23• Iš-
ieisti daugiatiražiniai v ienkartiniai laikraštėliai "Jaunasis art ojas " (1?36 m.)
ir "Jaunatvės žygiai" (1939 m.) 24 • Filijos bažnyčios kuratas buvo kunigas Jo-
n as Ruokis 25 •
1963-1977 m. Maironiai buvo apylinkės cen tras . 1949 m. politiniais su-
metimais nužudyt a apylinkės sekretorė Jadvyga Šveikauskaitė. Jos žuvimo
vietoje pastatytas tautodailininko J.Liaudansko paminklas 26 •
Dabar Maironiuose yra katalik t\ bažnyčia, kapinės, mokykla , biblioteka
(nu o 1947 m.) , felčerit\ ir akušerių punktas. 1986 metais gyveno 374 žmonės.
Dubysos slėnyje yra graži mfuinė koplytėlė, akmuo su vaiko pėda, šaltinėlis
su stebuklingu vandeniu 27 • Bažnyčioje yra 10 dailės paminklų.
Išnašos
1. Šliavas J. Žicmga liški etiuda i // Kraš totyra. 1971. P.319; Vanagas A. Lietuvių hidronimų
etim ologinis žodynas. V., 1981. P.288.
2. Lietuvos TSR ar cheologi jos atlasas. V., 1977. T.3. P.66.
3. Rimkus V. Maironių bažnytkaimis / / Kaimų istorijos . V., 1995. T.l. P.116.
4. Kviklys B. Mūsų Lietuva . V., 1991. T.-l. P.532.
5. Bir2iška V. Aleksa ndry nas. Čikaga . 1965. T.3. P.268-271.
6. Saud ininkai / / Lietuvių enciklopedi ja . Bostonas. 1961. T.24. P.531.
7. Sau d yniki / / Slownik geog ra ficzny krolewstwa Polski ego i innych krajow slowia nskich .
Warsza wa . 1889. T. 10. S.340.
8. Ten pat.
9. Staneviči us Ezechielis / / Mažoji lietuvišk oji tarybinė enciklopedija. V., 1971. T.3. P 281.
10. Rimkus V. Maironių bažnytkaimis // Valstiečių laikraštis . 1993. Rugpjūčio 7.
11. Ten pat.
12. Ten pat.
13. Va lančius M. Pastabos pačiam sau. Klaipėda. 1929. P.70.
14. Bielskis Jonas // Mažoji lietu viškoji ta rybinė enciklopedija. V., T.l. P.226.
15. Rimavičius Vincentas / / Lietuvių enciklopedi ja . Bostonas. 1961. T.25. P.293 .
16. še ižys - Dagilėlis Myk o las / / Lietuvių enciklope d ija. Bostonas. 1963. T.29. P.400-401.
17.Saudininkai // Šaltini s. 1909. Kovo 16.
18. Iš Vyriausiojo ka riuomenės štabo / / Vienybė. 1915. Nr.20 . l'.310.
19. Rimkus V. Maironių bažn ytk aimis // Valstiečių laikraštis. 1993. Rugpjūčio 7.
20. Ten pa t.
21. Lietuvos apgyve n tos vietos. Kaunas. 1925. P.208.
22. Mis ius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų banžyčios. V., 1993. P.190.
23. Rimk us V. Maironių bažnytkaimis // Kaimų istorijos . V., T.t. P .118.
24. Iš leidžia vienkarti n i kidini // Lietuvos aida s. 1936. Balandži o 28.
25. CVA. f'.391. Ap.3. B.2686. L.123-127.
26. Akmens daina // Komuni stinis žodis . 1968. Sausi o 4.
27. Rimku s V. Stt•buklingas šaltinėl is / / B ičiulis. 1992. Kovo 18.
, Verpena
247

Vaclovas Rimkus

Verpena

Verpenos bažnytkaimis yra 2,5 km į šiaurę nuo Kelmės, prie kairiojo

Kražantės intako Verpelio. Jis su savo Verpeliuku ir davė Verpenai vardą.
Per gyvenvietę eina Kelmės - Šaukėnų kelias.
Istoriniuose šaltiniuose 1585 m. minimas Verpenos dvaras , priklausęs
Lietuvos didikui Melchiorui šemetai 1. Verpena kaip gyvenvietė minima ir
1611 m. Kražitl valsčiaus aktuose. 1753 m. Verpenos dvaro inventoriuje mi-
nimas jau ir Verpenos miestelis 2 •
Medinę Šv.Onos bažnyčią Verpenoje 1775 m. pastatydino grafas Vala-
vičius3. Vėliau bažnyčia, atrodo , sugriuvo, pastatyta nauja, kuri vadinama
Kelmės bažnyčios koplyčia4 • Joje retkarčiais buvo laikomos pamaldos, vyko
~!,.~
Šv.Onos atlaidai.
Senovėje Verpenos dvaro laukuose buvo plytinė, miestelyje - spirito va- Atstatytos Verpe:os bažnyčios pašve ntinim o iškilmės 1995 m . liepos 30 d.
rykla, ant Dranginės upelio - malūnas 5 • XIX a. antrojoje pusėje vyko preky- A. Bitvinsko nuotrauka
mečiai6. 6 V ' 12
1902 m. Verpenos miestelyje gyven ~ 12 zmones . d bininkai
1820 m. Verpeno s miestelyje buvo 59, o palivarke - 9 gyventojai 7• 1905-1907 m. revoliucijos metu streikavo Verpenos _dv~o : V • ,

Verp enoje 1848 m. gimė muzikas ir Kelmės istorijos tyrinėtojas Boleslo- reikalavę did esnio atlyginimo 13 • O lapkričio-~ _d.Kelmes ~es~elįoirz~~:~
vas Gruževskis. Baigęs Varšuvos gimnaziją, Leipcige studijavo tapybą ir mu- minia, vadovaujama Domininko Lopatos , at eJOl Verp enos rmes e
ziką. Paryžiuje baigė konservatoriją. 1900 m. apsigyveno Kelmėje, 1912 m. . . kl 14 .
spmto vary ą · • .. k k vk ks Targov -
Varšuvoje išleido istorinį veikalą "Evangelikq reformattl bažnyčia Kelmėje" 1912 m. Verpeno s dvarą nupirko is Lenkijos atvy ~- az o . .
(lenkų kalba) . Vėliau kartu su Kelmės evangelikų reformatų parapijos klebo- · ·16 · ali ai
skis1s. Vėliau dvaras atiteko rusui Be~1ozovui l.l' g . ausi -
Prekenw
ūki 132ir
nu , prof esoriumi kunigu Konstantinu Kurnatausku, E.Merčing u ir A.Voyde Ne riklausomos Lietuvos metais Verpenos kaune ?u~o
2~ s .
redagavo žurnalą "Monumenta Reformationis Poloniae et Lithuaniae" su- gyvent~ai , dvare - 155 žmonės (1923 m.)11. Abi gyv _env1etes priklau se K~Į-
rink o medžiagą apie Lietuvos bajorijos kilmę. Mirė 1922 m. savo dvar~ Jo- . 1s·· · 1927-1971 m. veikė Verpenos pradme mokykla. Po karo c a
hampolyje (Kelmės rajone) 8 • mes va cm.1 . . .. k . •1a
mokytojavo poetė, vėliau politinė kaline Stefanija Baldaus aite · _
„xrxa: p~baigoje bajoro Vytauto Mikševičiau.c; (Kelmės dvaro savininkt l Po karo Verpena buvo apylinkės centras, o 1950-1963 m . - Verp enos ko
G~evskių zentas) Verpenos dvaro valdas sudarė 692 ha žemės9 • Dvaras lftkio centras. v• _ ·
~eJo_gerą garinę pi~ninę, gamino kokybišką sviestą, kuris apie 1893 m. tu- Dabar Verp enoj e yra veikian ti, restauruota ba~nyc1a, kultūros n~ai ,
~~JOdidelę paklausą JI buvo eksportuojamas į Rygą ir Liepojąw. V.Mikš ev i- felčeriti - akušerių punktas, gyvulininkystės pastatai. 1987 m . Verp enoJe ~-
cms 1908 m. buv o Kelmės vartotojų draugijos pirmininkas 11• vcno 395 gyv entojai. Buvusio Verp enos dvaro lau~uose _yra trys senĮ~piai.
Viena s jų - C igonkalnis - yra Auk štmiškio pakraštyj e, pne durpyno . ia bu-
r 248 Vaclovas Rimkus

vo ras ta žmon_iq kaulų, gel~žini_qgrand_ini_q,yeilių'. kilp sa itis, galvos

puošalų, sagtJ rr kt. SenkapYJe pn e dvarviet es 1r up elio rasta ža lva rio ž• pa-
Trečiasis senkap is (Liepq kalnelis) gars us legendomis . Ant jo seniau t ie~~I•
du kryžiai ir koplytėlė 19 • s ove10

Vaclovas Rimkus
Išnašos:
Kražiai
1. Rimkus V. Verpena // Komunistin is žodis . 1971. Kovo 20.
2. A~roma~ičius V. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių apra šymas . v. 19 p
63 8·
3. D1r_ccton um ~ora~m canon icarum et m issa rum pro di occs i Telsensi. Vilna e'. : 1; ~
1899
4. K~1klysB. Musų Lietuva . Bostonas - Čikaga. 1968. T.4. P.531. · 1· Kražiai yra viena seniausių gyvenviečių Lietuv oje ir reikšmingiausia
5. Vitauskas D. D1:'u.~i~ės ~alū~as // Gimtasai kraštas (Šiauliai) . 1939. N r.l. P.451. .žemaitijos istorinė vietovė, kuri keletą šimtmečių b~~ o ka~bės'. mo~l~ ,
6. Verpena // MaZOJIhetuvišk op tarybinė enciklopedija . V., 1971. T.3. P.718.
7. Verpena // Tarybų Lietuvos enc iklopedija . V., 1988. T.4. P.489. politinis ir administra c~ . centras . -~ia bu~? ~~1crų ~e1:1unų re:1denC1Ja_.
8. A. a. Balys Gruževskis // Lietuvos žinios. 1922. Balandžio 27. Pagal padavimą, ziloJe se n oveJe Kraz1us įkuręs didikas Grazys, kuns
9Ten pat. išsikirtęs Kražantės upės slėnyje miško plotą ir pasistatydinęs sodybą2 • Pato-
Jų A~do. M~levdičiubas1_,.Pieninino/stė Lietuvos dv a ru ose XIX a. pa baigoje// Lietuv os TSRMoks- gi ir gra ži vieta ant upės kranto , šalia aukštas ąžuolais apaugęs Medžiokal-
em11os ar 1. 1981. Senia A. T .3(76). P.136.
ll. Kelmė// Viltis. 1908. Sausio 14. nis , geros ganykl os ir laukai viliojo ir aplinkinius žmones. Todėl kūrėsi ūkiai,
12. Ten pat. augo Kražių gyvenvietė. Vėliau čia pastatydinta gerai įtvirtinta pilis , Medžio-
13. Ten pat. kalnyje vaidilutės kūrenusios šventąją ugnį medžioklės ir miškų globėjos Me-
14.LVJA. F.378. BS. 1905 m B406 L 293. R. . . ..
v.:
Kelmės rajone._// Kraštotyra . 1978.·P.58, 61. imkus V. Revohu cmia1 1905 met a i dabartiniame deinos garbei 3 •
Kražius nu o priešų gynė aplink žie du išsidėstę piliakalniai: Papilių, Ged-
lS . Kelme // Vienybė. 1912. Nr.40. J>.635.
16. Vitauskas D Draug · · 1- . minių, Papilali o, Galinių, Burbiškės, Plūsčių, Burniškės, Bumbulių4 • Istoriko
17 L' . mes ma unas // Guntasai kraštas. 1939 Nr l p 453
·
18 Rim ietuvos apgyven tos vietos K
.. ,
1925 p 20
. . 9·
· · · · · Romo Batūros nuomo ne, XIII a . viduryje rusų !pati.jaus metraštyje minima
19: Av~ ~ is\"~7 " ~ laid_oj~nt ~erk ti negėda ..."// Bičiulis. 1991. Vasari o 9. .žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis Tvirement turinti būti tapatinama su
. e ms JStonnes Lietuv os vietos . Kaunas. 1927. P.32-34. Tvertiniais, kurie dar XVI a. buvo Ganypravos dvaro žemėje. (Dabar Papilių
kaimas.)5 Pagal metraštį pri e šios pilies 1251 m. , vienydamas Lietuvą, atvyko
Lietuvos Didysis kunigaikštis Mindaugas su savo kariuomene , norėdamas
užimti jam nepaklusnaus kunigaikščio sostinę. Bet Vykintui gintis padėjo
kunigaikštis Tautvilas ir į pagalbą pakviesti rusų kunigaikščio Danilos bū­
riai bei poloviečai. Prie pilies užvirė mūšis, kurio metu buvo nuka utas kuni-
gaikštis Vismantas , o polovietis Kočius peršovė Mindaugą. Sužeistas Min-
daugas bu v o prive rst as nuo pilies p as itraukti 6 •
Kražių" vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m .
Lietuvos Didžioj o kunigaikščio Mindaugo rašte (rašoma Crase) . Po nepavy-
kusio kunigaikščiq maišto prieš Mindaugą jo (Mindaugo) pasiuntiniai , at-
vyk_ę ~as Livonijo s ordino magistrą į Rygą, prašė išduoti pas kalavijuočius
pasislepusius maištininkus. Magistras už paslaugą pareikalavo , kad Min-
daugas priimh.1 kataliktJ tikėjimą ir užrašytų Ordinui dalį savo žemių. 1253
m. liepo s mėnesį per Mindaugo krikštą ir karūnaciją Lietuv os karaliumi ,
 Vaclovas Rimkus 251
Kražiai
250
buvo surašytas aktas , kuriuo ka-

K. R A Ž Į A J ralius Mindaugas , be kitt\ Žemai-

tijos žemių, Livonijos ordinui do-
vanojo ir visą Kražit\ sritį, arba že-
mę 7 • Tačiau kalavijuočiams tt\ že-
mių valdyti neteko, nes žemaičiai
jų neįsileido.
Kražius ir jq žemes dažnai
puldinėjo priešai, ypač- kryžiuo-
čiai. Tačiau jų puolimai dažniau-
siai būdavo sulaikomi dar prieigo-
se. Kiek yra žinoma, Kryžiuočių
ordinui niekada nepavyko paimti VYrnu10 1i
tvirčiausios žemaitijoje Kražių pi-
lies. Tačiau Kražiq žemė patyrė
siaubingus priešo ordų niokoji-
mus. Kryžiuočių ordino magistras 1 _ Jėzuitų vienuolynas-kolegija; .
Vinrichas fon Kniprodė 1355 m. 2 - Benediktinių vienuolyno baznyčia.
Karaliaučiuje Austrijos hercogo
3 _ Parapinė bažnyčia.
4 _ Marijavičiq vienuolynas.
Kražių herbas Albrechto garbei surengė didelę 5 . Turgaus aikštė.
puotą, o po to, rugsėjo 4 d., kartu
su 13.000 kryžiuočių ir riterių iš Vakarų Europos išvyko siaubti žemaitijos 8•
Aštuonias dienas jie plėšė ir naikino žemaičių žemes, tarp jų ir Kražių. Šiame
karo žygyje dalyvavęs vokiečių poetas Petras Suchenvirtas, minėdamas tą Kražiq miestelio planas
riterių siautėjimą, rašė, kad tik vieną dieną vokiečiams ir jų svečiams
paplėšikavus, turtinga žemaičių žemė tapo visai tuščia. Riteriai išskerdė gy-
ventojų gyvulius ir surengė įspūdingą puotą su visais riteriškais papročiais.
žemaičiai, palikę savo namus , išbėgiojo į miškus, o kryžiuočiai juos raiti gaudė
kaip žvėris, daugelį išžudė, paėmė į nelaisvę. Net moteris ir vaikus kartu su
gyvuliais išsivarė vergijon į Prūsiją9 •
Kitą, dar žiauresnį, tik jau Livonijos ordino įsiveržimą į Kražių žemę
1377 metais aprašė kronikininkas Hermanas Vartbergė savo "Livonijos kro-
nikoje"10.
~ietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su savo broliu Skirgaila 1382 m.
spalio 31 d. p_asirašė su kryžiuočių ordinu Dubysos sutartį, pagal kurią už
pagalbą, suteiktą kovoje prieš Kęstutį ir Vytautą, Ordinui atidavė žemaitiją
k~: žinoma, ir Kražių žemę 11 • Vytauta s Didysis , norėdamas netrukdomai
':eikti ~~ose ,_139~ m. Salyno sutartimi irgi atidavė žemaitiją kryžiuočiams 12•
Ze~ici~ ze~es priklausomybė Ordinui buvo patvirtinta Len kijos karaliaus
Jogailos 11'Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 1404 m. Racionžo s utarti - Taip Kražiai atrodė senovėje
252 VaclovasRimkus
Kražiai 253

mi13 • žemaitija, kartu ir Kražiai buvo atiduoti

čiq s eniūnas My k o la s
Ordinui kel.is kartus , kai dėl valdžios gru.
...
. .. · rnėsi kunigaikščiai Vytautas, Joga ila ir Svit-
rigaila , naudojęsi priešo paslaug omis.
Kęsgaila 1416 m . Kražiuo se
pastatydino pirmąją m e-
dinę Šv.Mykolo Archang e-
XIV a. pabaigos kryžiuočiq karo kelių
lo katalikų bažnyčią 21 . O
aprašymuose keletą kartq minimi ir Kražht .,., ... .-
1417 m. Zema1e1ų semun as
kraštas , Kražiai, piliavietė, bajorai Girs tau-
Kražiuose priėmė į žemai-
tas ir Saugutis, Girstauto kaimas (1398 m.)14.
tiją atvykusius Konstan cos
Priklausydami kryžiuočiams, politinių
Visuotinio Bažnyčios susi-
cplinkybit\ verčiami, 1390 m. gegužės 26 d. rinkimo delegatus - Lvovo
Zemaitijos didikai pasirašė sutartį su Ordi- arkivyskupą Rzeševskį ir
nu , kuria jie pasižadėjo padėti kryžiuočiams Vilniaus vyskupą PetrąJast­
kovose ir numatė prekybos su Ordinu sąly­ renbiecą iš Kustynės22 . Vi-
gas. Šią sutartį pasirašė ir Kražių žemės at• suotin is Bažnyčios susirin-
stovai: Einoras, Einoro brolis , Vidė, Eivildas, kimas jiems bu vo pavedęs
Getežis, Eikutis ir Ramovytas . Tačiau kra-
15
užbaigti žemaičiq krikštą,
žiškiai, kaip ir visi žemaiči~i, nepakluso kry- įkurti krašte vyskupiją ir su-
žiuočių priespaudai. Kryžiuočiq statytinis • tvark yti bažnytinę organi-
Kryžių bažnyčios bokšto
žemaitijos seniūnas skundėsi Ordinui , kad zaciją. žemaičiq vysk upijos Kražit 1 bažnyčios vargonai. A. Bitvinsko nuotrauka
kryžius. jam eilinį kartą pareikalavus įkaitt1, žemai- sostine delegatai pasirinko Varnius - Medininkus. 1421 m. Vytautas Didysis
A. Bitvinskionuotrauka čiai 1406 m. birželio 13 d . pasipri ešino ir at- Žemaičių vyskupui ir ka ted rai užrašė daug žemių, miškų ir ežerų įvairiose
sisakė vykdyti jo nurodymus 16 . Pagaliau 1409 žemaitijos vietose , jų tarpe ir Kražių valsčiuje23 • Tik vėliau Medininkų vys-
m. gegužės mėnesį žemaičiai sukilo prieš kxyžiuočius 17 • Vytautas ryžosi pa- kup as Kražių valsčiuje gautąjį turtą perleido Kražių pa rapijos kleb onui .
remti sukilėlius, pasiųsdamas jiems į pagalbą politinį veikėją Rumbaudą Va- Vytautui Didžiajam ruošiantis vainikuotis Lietuvos karaliumi , kražiš-
limantaitį su lietuvių bajorų kariniu daliniu. Bendromis jėgomis kryžiuočiai kis bajoras Petras Senkus kartu su Žemaičitt seniūno Myko lo Kęsgailas bro-
buvo išvyti ir žemaitija su Kražiais buvo grąžinta Lietuvos Didžiajai Kuni- liu šedebaru 1429 m. vyko į Romą pa s popiežitl parvežti Vytautui karališkąjį
gaikštystei18. Tik po sėkmingo žalgirio mūšio, sutriuškinus Kryžiuočių Or- vainiką24 •
diną, 1411 m. vasario 11 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenki- Kražiai, tapę Žemai tijos seniūnijos sostine , o nuo 1414 m:ir pavieto cen-
jos karaliaus Jogailos sutartimi su Ordinu žemaitija, o tuo pačiu ir Kražiai tru, pradėjo sparčiai augti ' 5 • 1529 m. Kražiai turėjo 1368 valakus žemės (apie
galutinai buvo sugrąžinti Lietuvai 19.Nuo tada Kražiai tapo administraciniu 29.231 ha) 26 • Todėl Lietuvos - Lenkijos karalius Zygiman tas Senasis 1529 m .
Zemaitijos centru, Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininko rezidencija. Pir- įsakė, kad Kražiuose keturis kartt1S per metus rinktt lsi visos žemaitijos se-
mąjį žemaičių seniūną Rimbaudą Valimantaitį 1412 m. pakeitė jo brolis My- niūnijos teismai27 . Kražiai tapo ir žemaičitt bajoni centru. Čia seniūno su-
kolas Kęsgaila Valimantaitis, kuris gyveno Kražiuose ir valdė Zemaičius iki kviesti rinkdavosi bajon1 seimeliai, čia vy kda vo į karą šaukiamttjų patikrini-
savo mirties, t.y. 1451 m.20Vėliau Kražiuose gyveno kiti Kęsgailų įpėdiniai - mai. Kražiai iki 1480 m . vadinti miesteliu, o XVI a. - jau miestu 28. 15 12 m. jam
žemaičių seniūnai. suteikta s grafystės centr o titulas 29. XVI a. antroje pusėje Kražiuose vyko tur-
Po 1411 m. Torunės taikos, galutinai atgavus žemaitiją, Vytautas ir Jo- gūs, veikė sav as tur gc>.us saikas. 1591-1595 m. čia gyveno amatininkų, buvo
gaila skubėjo apkrikštyti žemaičius, kad kryžiuočiai nebegalėtų girtis Euro- parduotuvitĮ3 1 • Manoma , kad senasis prekybos traktas , anksčiau ėjęs į Livo-
pai, kad tik jie nešą krikščionybę. 1413 m. valdovai atvyko į Kražius ir kitas niją per Kelmę, nu o XVI a. pr ad žios jau ėjo per Kražius 32. Miestas pradėjo
stambias žemaičių gyvenvietes , kur sunaikinę pagoniškągias šventoves, pa - kurtis ir kairiajame Kražantės krant e. Jame tu omet buv o apie 300 gyven-
krikštijo pirmuosius žemaičių būrius. Vytauto Didžiojo nurodymu Žemai- tojųu .
 1111111111
254 Vaclovas Rimkus Kražiai 255

Nuo XV a. pradžios Kražius val-

dė Kęsgailq dinastija. 1532 m . mirus
paskutiniam Kęsgailų giminės se-
niūnui, Kražių grafui Stanislovui
Kęsgailai, Kražiai atiteko Lietuvos
didžiajam kunigaikščiui Žygimantui
Senajam , o 1556 m . paveldėjimo ke-
liu - jo sūnui, didžiajam kunigaikščiui
Senieji Kražių
namai. Žygimantui Augustui 40 • Pastarasis
· Dailininkė 1559 m. Kražių dvarą su miesteliu už
S. Dembovskytė­ brangenybių, įkainotų 3767 olandų ta-
Riomerienė. leriais užstatą, atidavė Anglijos pabė­
M. K. Čiurlionio fJt>:
~. gėliams - kunigaikštienei Kotrynai Su-
nruziejus 1
.._ folk ir jos vyrui Ričardui Bertui 41 • Jie,
būdami protestantų diduomenės su-
XVIa. pradžioje Kražiuose jau veikė parapinė mokykla 34 • 1512 m. Kro- kilimo prieš katalikę Anglijos kara-
kuvos universitete imatrikuliuotas studentas Valentinas Motiejaitis, 1513 m. lienę Mariją f dalyviai , pabėgo nuo
- Albertas Steponaitis , 1528 m . - Abraomas Petraitis, 1530 m. - Motiejus Jur- persekiojimo į Lenkiją, o paskui atvy-
gaitis (visi iš Kražių)35 • ko į Lietuvą. Nustojus persekioti Su-
1570-1640m. Kražiuose veikė diecezinė kunigų seminarija, kuriai jėzui­ folkų giminę, Kotryna grįžo į Angliją.
tai pastatė namus ir, surinkę keletą jaunuolių, mokė juos teologijos. Vėllau Po kelerių metų Vilniaus vaivada Mi-
vyskupas S.Kiška pastatydino Kražių seminarijai erdvesnius pastatus ir at- kalojus Radvila Juodasis atpirko K.Su-
siuntė daugiau klierikų. Vyskupas Mikalojus Pacas seminarijai užrašė Mil- Rašytojas,liaudies skulptorius, fol.k brangenybių užstatą ir ėmė val-
žuvėnų, Gėtautiškių ir Žirmėnų dvarus. Seminarijos fondai apie 1631 m. su- Kražią vidurinės mokyklos mo~ytojas <lyti Kražius 42 • 1565 m. kunigaikštis
darė 18000auksinų36 • Prasidėjęs karas su Švedija, o vėliau ir kilęs maras skau- 1946-1958 m. Juozas Petruhs M.Radvila ant Kražantės upės kranto
džiai palietė Kražius. Sudegė seminarijos namai, mokslas buvo nutrauktas. pasistatė mūrinius rūmus - pilį ir apjuosė juos vandens kanalu 43 • Lietuvos
Čia reziduojant vyskupui A.Sapiegai (1660-1666 m.), Žemaičių kunigtl semi- didysis kunigaikštis Žyg imantas Augustas 1568 m. už didelius nuopelnus
narija Kražiuose vėl buvo atidaryta . Joje mokėsi 20-30 auklėtinių, bet trūks­ Lietuvai atidavė Kražius Mikalojui Radvilai amžinai nuosavybei 44 • 1577 m.
tant lėšų, klierikai patys turėjo mokėti už išlaikymą37• Dėl kan1 ir bado XVll Lietuvos - Lenkijos karalius Steponas Batoras patvirtino tą donaciją ir su-
a. pabaigoje - XVIIIa. pradžioje seminarija vėl neveikė. Kunigaikščiui Kazi- teikė Kražiams plačias valdymo teises: statyti karčiamas ir malūnus, per-
mierui Radvilai pastatydinus naujus namus, seminarijos darbas vėl buvo tvarkyti dvaro ūkį ir kt. 45
atgaivintas. Galiausiai 1641 m. vyskupas Antanas Tiškevičius Kražių kunigų XVI a. pabaigoje Žemaičiq vyskupas Merkelis Giedraitis, nupirkęs
seminariją perkėlė į Varnius 38• Kražiuose žemės, pastatė namus ir 1608 m. čia apgyvendino du iš Vilniaus
Bekunigų seminarijos, Kražiuose prie Jėzuitų kolegijos kurį laiką veikė pasikviestus jėzuitus: kražiškį Motiejq Galminą ir Merkelį Daugėlą46 • Jėzui­
aukštoji filosofijos ir teologijos mokykla. Ją lankė klierikai, besiruošiantys tai užsiėmė misijomis , lietuviškai aiškindami katekizmą. Mirdamas vysku-
kunigystei, bei apylinkės dvarininkai, siekę pagilinti mokslo žinias. Stucienh.1 pas paskyrė jėzuih.t vienuolyno statybai 2000 vengrišktt raudonųjtt ir užrašė
buvo apie 20, bet ne visi galėjo sėkmingai baigti mokyklą. 1677 m. iškilmin- žemės Kražiuose. 1613 m . Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Našlaitėlis
game posėdyje tik 5 mokyklos auklėtiniai apgynė tezes filosofijos daktaro Radvila Kražiuose padovanojo jėzuitams savo rūmus ir žemės sklypą. 1614
laips~ui _ga~ti.N~paisant to, Kražiuose žemaičiai turėjo galimybę baigti te- m. žemaičitl senifmas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodke-
ologmes ir filosofmes studijas 39 • vičius su savo žmona Slucko kunigaikštyte Sofija Male ckaite užrašė būsimai
256 Vaclovas Rimkus
Kražiai 257
Kražįų jėzuitų kolegijai 7 ūkius.
Pastačius kolegijai medinius sintaksė, skait omi originalo kalba lotynų ir graikų klasikų veikalai, einama
namus, jau 1616 m. rugsėjo 18 graikt\ gramatika. Ketvirtojoje arba p oeti kos klasėje - gilinamos lotynų lite-
d. atidaryta pirmoji kolegijos ratūros, mitologijos✓ is torijos, geografijos ir archeologijos žinios, skaitomi grai -
klasė47 • Kražių jėzųitų kolegija kų ir lotynų literatūros klasikai, didelis dėmesys skiriamas eilėraščių ir apsa-
buvo pirmoji vidurinė mokyk.;. kymų rašymui graiktt , lotynų ir lenkų kalbomis . Paskutinėje, penktoje , reto-
V

la visoje Zemaitijoje. Kolegija rikos klasėje, buvo susipažįstama su gražbylystės menu , stilistikos teori ja .
Nuo 1634 m. kol eg ijoje pradėjo veikti filosofijos, o nuo 1772 m. ir teologijos
dažnai buvo vadinama jo~stei-
skyriai, kuri e teikė aukštojo mokslo diplomus ir moksliniu_s laipsnius 52 •
gėjo J.K.Chodkevičiaus vardu
Kražių jėzuitų kolegijai vadovavo rektorius ir du jo padėjėjai: vienas
- Atheneum Chodkievicianum.
mokymo , kitas auklėjimo reika lams . Pirmas kolegijos rektorius buvo Jonas
Dar tais pačiais 1616 m. pradė­
Jamielkovskis 53 • Prad žio je jis buv o Kražių misijos , vėliau rezidencijos viršinin-
ta mūrinių kolegijos namų sta- kas. Įkūrus kolegiją, pasiliko jos viršininku, tik 1618 m. pakeltas rektoriumi.
tyba, o 1621 m. Chodkevičius 1620 m. jį pakeitė r ektoriaus Jonas Kasparavičius, vėliau dirbęs Kališo, Po-
pradėjo ir didžiulės jėzuitų locko kolegijose. 1627-163 .1 IIL Kražiuose rektoriavo Mykolas Kaunackis, vė­
bažnyčios statybą. Bažnyčios liau Kristupas Tyminskis ir daugelis kitų54 • Iš žinomesnių Kražių kolegijos
pamatus pašventino žemaičių rektorių pažymėtinas Danielius Butvilas - retorikos profesorius, teologijos
vyskupas Stanislovas Kiška. daktaras, dramaturgas , laisvqjt\ mokslų ir filosofijos rnagistras • 1661-1665
55

Statyba truko keliasdešimt me-
tų, ir bažnyčia buvo baigta tik
1689 m. 48 Tai buvo didžiulis
statinys. Bažnyčios aukštus
skliautus rėmė dvylika piliorių, Kražietis, dailininkas grafikas, Kelmės miesto
didžiajame altoriuje buvo gar- herbo kūrėjas Edmundas Žiauberis 1979m.
saus italų dailininko Leonardo A. Bitvinsko nuotrauka
da Vinčio Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo paveikslo kopija. Bažnyčio­
je buvo įrengti geriausi Lietuvoje vargonai ir masyvus sudėtingas laikrodis.
Buvo išlaikomas vargonininkas ir laikrodininkas, kuriems mokėdavo po 14
kapų grašių per metus 49• Popiežiaus vizitatorius italas T.Pekulas, apibūdin­
damas menines medžio skulptūras, paveikslus ir kitus puošmenis, aukštai
įvertino Kražių bažnyčią 50 • Žinomas Europoje poetas, teologijos mokslų dak-
taras Motiejus Kazimieras Sarbievijus bažnyčios šventinimo iškilmėms pa-
rašė odę "In primi lapidis jacktu ..."51
Kražių jėzuitų kolegijoje buvo penkios klasės. Pirmosiose keturiose kla-
sėse mokslas būdavo einamas po vienerius metus, o paskutinėje - penktojoje
- dvejus. Pirmoji klasė buvo vadinama žemesniąja gramatikos klase ir joje
buvo ~okomasi lotynų kalbos bei sintaksės įvadų. Antroje, arba vidurinėje
g:~~tik~s kl~ėje, dėstoma antroji Alvaro knyga, graikų gramatika, loty-
nISkaiskaitorm Cezario, Ovidijaus raštai, Cicerono laiškai ir graikiškai- Ezopo
pasakos. Trečiojoje, aukštesnėje gramatikos klasėje, dėsto1na gramatika ir
m. kolegijos rektorius Zigmantas Liauksrninas - teologijos ir filosofijos dak-
taras, Kražių kolegijos auklėtinis buvo plačios erudi<;ijos asmenybė, geras
graikų ir lotynq kalb11 žinovas , vadovėlit\ ir religinio turinio raštų autorius 56 •
Minėtini taip pat ir kiti Kražių jėzuih\ kolegijos rektoriai: Pranas Šrubauskis
(rektoriavęs 1670-1673 m.)✓ Jeronimas Burba, Juozapas Rimgaila , Kristoforas
Einoravičius, Kazimieras Vazgirdas ir kiti. Iš viso Kražit1 kolegijoje dirbo 49
rektoriai. Paskutinis buvo Andrius Kaveckis 57 •
Kolegijoje vienu metu mokytojaudavo nuo 8 iki 47 pedagog11 profeso-
rią Čia dirbo nema žai iškilių jėzuitų, pasišventusių ne tik katalikų bažny-
čiai, bet ir mokslui, kultūrai bei lietuvybės ugdymui. Pirmiausia minėtinas
garsus poetas, vienas žymiausit1 barokinės lyrikos reprezentanh1 Europoje ,
teologijos daktaras Motiejus Kazimieras Sarbievijus, 1617-1619 m. Kražiuo-
se dėstęs poetiką ir sintaksę. Lotyn11 kalba rašytuose poezijos kūriniuose jis
atskleidė Kra žit1 gamtos grožį, atskirą panegiriką paskyrė Kražit1 kolegijos
statytojui ir didžiam Lieh1vos karo vadui J.K.Chodkevičiui pagerbti. M.Sar-
bievijus parašė odžit\ , epigramų, himnų, eilėraščit1, išėjusių rinkiniais "Lyri-
kos knygos" , "Miškt\ žaidimai", parengė poetikos darbų58 • 1641 m. Kražiuo-
se poetiką dėstė te ologijos daktaras ir filosofijos magistras Kazimieras Vijū­
kas - Kojelavičius, vėlesnis Vilniaus akademijos rektorius, daugelio moksli-
nit1 leidinitt autorius 59 • Nuo 1666 m. su pertraukomis kolegijoje gramatiką,
retoriką, filosofiją, kanont\ teisę dėstė žemaitis Gabrielis Šimkevičius. Jis pa-
rašė tris n1okyklines dramas, kurios buvo statomos ir Kražių kolegijos teat-
re60.
258 Vaclovas Rimkus 259
Kražiai

Kražių jėzuitų kolegija kartu su švietimu ir religiniu auklėjimu rūpinosi

ir kultūrine veikla. Viena iš tokių kultūrinės v eiklos formq - mokyklinis teat-
ras laikomas mokymo proceso dailini. Nuostatuose buvo nurodoma, kad
tea~ as turi tarnauti Dievui ir žmonių išganymui , kad kūriniai turi būti pa-
mokomi ir kelti pasibjaurėjimą blogiu. Kolegijos teatras buvo viena s iš pir-
maujančių Lietuvos provincijoje. XVll a. antroje pusėje Kražiuose buvo or-
ganizu ojamos iškilmingos ~ventės, jub~ejai , ~uri~ .pr?gr~mą atlikdav~_ko-
legijos auklėtiniai. Mokykloje vykdav o d1Sputa1, va1duumai. 1667 m. Kraziuo-
se buv o suvaidinta tragedija "Belizarijus ", kurios autorius šios kol egijos re-
torikos ir sintaksės dėstytojas lietuvis Domininkas Mikulskis 61 • 1669 m. čia
pastatyta s spektaklis "Apie Trebelijų, Bulgarijos karaliaus sūm(, 1671 m..
"Bakchanalijos". 1676 m. - "Sūnus palaidūnas" ir kt. Pastatytos kolegijo s mo-
kytojo Gabrielio Šimkevičiaus dramos "Leontijus , pragaro auka" (1677 m.),
"Pergalingoji duona , arba Gedeonas". Spėjama, kad buvo pa s tatyta jo pa-
rašyta drama apie kunigaikštį Vytenį. Be to, kolegijos teatras pastatė Mykolo
Chaneckio tragediją "Danielius" (1739 m.) , M.Veličkos "Drąsa, pykti nuplo-
vusi ", S.Sadovskio "Peome ras, Mesinos karalius" ir nežinomų autorių kūri­
nius : "Triumfuojantis ant kryžiaus Dievas"," Apvainikuotoji išmintis", "Pa-
ladės šventovė", "Išminčiaus triumfas" , "Kilni poetų didybė" ir kt. Iš viso
žinomas 31 spektaklis , kuriuos pastatė Kražių kolegijos auklėtinfai62 •
1677 m. Kražiuose prie kolegijos bu vo įsteigta bursa (bendrabutis) , išlai- Iš Kraži;,i kilęs archeologas, habil . d r., prof . Mykolas Michelberta s prie na ujos
kiusi visus 12 neturtingų mokinių. XVll a. pabaigoje Kražių jėzuitų kolegijo- ekspozicijos Kelmės krašto muzi ejuje 1995 m. lapkričio 23 d.
je mokėsi iki 500 mokinių, o bursoje jų gyveno apie 300. A. Biroinsko nu otrauka
Vaisingą Kražių kolegijos darbą dažnai trukdė įvairios stichinės neL:umės:
Švč. Mergelės Marijos (mariavičiq) vienuolynas. Apie 1780 m. jau veikė trys
nede rlius, liūtys, gaisrai, o labiausiai badas, maras ir karai . Kražius ypač
vienuo lynai, 4 bažnyčios ir šv. Rok? k?pl~čia. _ B~žnyčias _apt~avo 12:~4
nuniokojo 1656 m. švedų kariuomenė, vadovaujama genero lo Magnaus Gab-
kunigą Kražiq klebonija buvo turting1a~ia VISOJ~~~a1tiJOJe. Be ~~az1~1
rieliaus De Ia Gardžio. Besiartinant švedams, jėzuitai išbėgo į Prūsiją. Pra- valsčiaus žemit\, parapijai priklausė Pajūrio dvarai uz Šilales , Kah1yoos tr
ūžus karo audrai , grįžę į Kražius , jėzuitai rado visa išplėšta, sunaikinta , o
Pusniq palivarkai, daugiau kaip 15 kaimą Klebonijos žemes su~~ė 161 va-
paliktus namus saugoti jėzuitus V.Ščepkauską ir A.Alkimavičių išvežtus į lakas (apie 3440 ha) ir jos siekė Prūsijos sie~ą_- Dar 1841 IT:·_parap1~~aptarna-
nelaisvę lll_Daug žalos miesteliui padarė ir 1676 m . savos kariuomenės plėšika­
vo 4 kunigai , kasoje buvo 2226 aukso mblia1. Be to, Krazn1 altan1a 1754 m.
vimas . Baisiausios buvo maro atneštos nelaimės. Per 1710 m. siautusią epi- turėjo 18460 lenkiškt\ auksinq 65• Todėl i Kražit\ parapiją būdavo skiri~ Hk
demiją miri> kolegijos rektorius Aleksandras Kaštela ir 7 jėzuitai63 •
labai įtakingi ir nusipelnę dvasininkai. 1533-1547 m. klebo na vo Valenionas
1773 m. Popiežiui Klemensui XIV panaikinus Jėzuitų ordiną, nustojo Protasevičius, vėliau tapęs Vilniaus vysk upu ir įko.ręs Vilniaus kolegiją, kuri
veikti ir Kražių jėzuitų kolegija. 157 metus veikusi Kražių kolegija turėjo di- 1579 m. pero rganizuota į akademiją (universitetą) 66 • 1549-1563 m. klebonu
džiulę reikšmę žemaitijos švietim ui . Tai buvo viena iš geriausių aukštes- buvo poetas, teisiq daktaras Petras Roizijus, išleidęs "Medininkų vyskupystės
niųjų mokyklų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Iš šio centro po Lietuvą statutą", prisidėjęs prie antrojo Lietuvos Statuto redagavim0 67 - Par apijos kle-
spinduliavo mokslo šviesa ir religinio gyvenimo energija. bonu yra buvęs garsus pamok slininkas Merk elis Elėjaševi~_ius-Geiš~~'.s, daly-
Be jėzuih.\, XVII a. Kražiuose įsikūrė moterq benedikliniq vienuolynas. vavęs 1614 ir 1615 m. Lietuvos seimuose, perstatęs Krazit\ parap11rnę mo-
Benediktinėms buveinę 1639 m. pastatydino žemaičiq teisėjas Krizostomas kyklą, vėliau buvęs Žemaičiq vyskupu 68 • Kražiuose taip pat klebonavo ktm.
Valadkevičius, o 1641 m . - ir bažnyčią. 1758 m. Kražiuose h11vo jkurlas ir Mykolas Mazaleviči us (pastatęs trečiąją parapijos bažnyčią) , kanauninkas
260 Vaclovas Rimkus
Vagneris - Džengauskas (vėliau valdęs Smolensko vyskupiją), Simonas Jab.
lonskis , Mykolas Jonas Zenkovičius, Tomas Uvainis , Domininkas Mankaus-
kas, Juozapas Jon as Lopacinskis , Cip rijonas Odinacas, Sim onas Jonikevičius
ir daugelis kitų. Nuo 1580 m. turtingą Kražiq altariją valdė Mikalojus Dauk-
ša (1538-1613 m .)-vie nas lietuviq raštijos pradininką išvertęs J.Vujeko "Pos-
tilę"69 ,
Panaikinus jėzuitų ordiną, Kražiq kolegiją 1773 m. perėmė Edukacinė
komisija (valstybinė švietimo reikalq įstaiga), kuri mokyklą reformavo ir per-
tvarkė į apygardinę, 1775 m. pavedė globoti Edukacinės komisijos pirminin-
kui , Lietuvos ir Lenkijos valstybės politiniam ir bažnytiniam veikėjui vysku-
pui Ignotui Jokūbui Masalskiui 70• Vėliau, mokyklq viz itatoriui G.Piramo-
vičiui siūlant, mokyklinės apygardos centras iš Kauno buvo perk eltas į Kra-
žius . Tuo būdu Kražiq apygardinės akademinės bendruomenės šešiametės
mokyklos kontrolei buvo pavestos žemesnės, paapygardinės triklasės Kau-
no, Kretingos, Raseiniq, Panevėžio, Virba lio ir Ukmergės mokyklos. Kražiai
tapo visos Šiaurės Lietuvos švietimo centru 71 •
Edukacinė komisija Kražių apygardinei mokyklai skyrė geriausius mo-
kytojus - Vilniaus Vyriausiosios mokyklos auklėtinius. Kražiuose mokytoja-
vo filosofijos ir teologijos daktaras Andrius Klongevičius, (vėliau - Vilniaus
Medžiokalnis
Kražiai 261
kupas) 72• Čia dirbo teologijos ir filosofijo s daktaras Kazimieras Karnins-
?s filosofijos daktaras Motiejus Vonsavičius, teo logijos daktaras Liovišas ,
f~~sofijos daktaras Milvydas, Mykolas Rudnickis, Andriejus Špirkavičius ir
Kražių apygardinės
7
kiti, ~irmasis mokyklos rektorius buvo teo logijos ir filo-
sofijos daktaras ~ikalo)us ":7elička ". Nu? 1782 m. š~o~e pareigose jį p~eitė
1
teologijos , filosoh1os , lalSVl\Jl·l mokslų bei kanonq te1Ses daktaras Benediktas
Dobševičius. Jis buvo kilęs iš Kražių apylinkių, žymiausias kompromistinės
krypties Lietuvos filosofas , vėliau tapęs Vilniaus universiteto profesoriumi 75•
Kražių apygardinėje mokykloje mokinių skaičius buvo nemažas , o per
10 meh.1jis išaugo trigubai. Jei 1782 m. šioje mokykloj e mokėsi 114 mokinių,
1783 metais -170, 1789 m. - 341, tai 1791 m. jau buvo 383 mokiniai 76 •
Kražių apygardinė mokykla, veikusi apie 24 metus, buvo viena svar-
biausitl vidurinio mokslo švietimo įstaigtl to meto Lietuvoje. Mokyklos pro-
gramose ir vadovėliuose atsispindėjo šviečiamojo amžiaus idėjos. Pirmenybė
čia buvo teikiama humanitariniams mokslams ir naujosioms kalboms. Buvo
sustiprintas matematikos, gamtos mokslų dėstymas, atsirado b otanikos , mi-
neralogijos, žemdirbystės disciplinos, įvesta vokiečių kalba , dorovės pamo-
kos. Gramatikos buvo mokoma pirmose dviejose klasėse. Retorika, logika ,
poezija, lotynq ir lenkq kalbq mokoma aukštesnėse klasėse. Ger iausi eji mo -
kiniai kasmet būdavo apdovanojami specialiais Respublikos (žečpospolitos)
karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio medaliais 77 •
Rusijai pavergus Lietuvą, 1797 m. Lietuvos generalgubernatorius kuni-
gaikštis Nikalojus Repninas įsakė Edukacinei komisijai kai kurias aukštes-
niąsias mokyklas pavesti vienuolynams, kad jie be valstybės paramos rūpin­
tųsi mokyklq išlaikymu. Tai sužinoję Kolainių kannelitai kreipėsi į švietimo
vyresnybę, prašydami jiems paskirti Kražit1 mokyklą, žadėdami mokyti vai-
kus , nieko iš valdžios nereikalaudami. Netrukus valdžios atstovai pasiuntė
raštą žemaičiq vyskupui Giedraičiui, kad leistt1 Kolainių kannelitų vienuo-
lyno mokytojams įsikurti Kražiuose. Vyskupui sutikus , kanauninkas Januške-
vičius su asesoriumi Tolokevičiumi perdavė karmelitarns ne tik mokyklą,
vienuolyno patalpas, bažnyčią ir kitus trobesius , bet ir dalį žemės su žmonė­
mis. Kolainit1 vienuolyno vyresnysis paskyrė Kražių mokyklai rektorit\ ir 6
mokytojus, kuriuos išlaikė vienuolyno lėšomis . Kannelitai jau 1797 m. spalio
6 d. atidarė Kra žiuose aukštesniąją mokyklą, į kurią susirinko 287 mokiniai 78 •
Kitais metais mokiniti skaičius pasiekė 400. Tačiau ilgainiui mokyklos pasta-
tai pradėjo griūti, o Kražiuose gyvenantys vienuoliai neturėjo iš ko juos re-
montuoti. Kolainiq vienuolynas irgi nenorėjo pastatt\ remontuoti, nes ir taip
brangiai kainavo mokyklos ir mokytojt\ iš laikymas. Esant bevil tiškai padė­
čiai, karm elitai 1814 m. prašė Vilniaus Vyriausiosios mokyklos rektoriaus,
262 Vaclovas Rimkus

kad jiems leistų Kražit1 mokyklą perkelti į Kolainius. Tačiau ~e~torius prašė
karmelitus dar porą metų mokytojauti Kražiuose. 1817 m. Vilniaus Vyriau-
siosios mokyklos rektorius Simonas Mal evs kis karm elitams pranešė, jog Ru-
--- Kražiai 263

sijos Švietimo ministras kunigaikštis Aleksandras Ga licinas liepė jiems c1p-

leisti Kražius , o Kražių mokyklą su visu turtu perduoti naujam Kražiq akc1-
deminės mokyklos rektoriui , filoso fijos magistrui Ignui Daujotui. 1818 m.
rektorius su 3 mokytojais ir 228 mokiniais pradėjo mokslo metus , o Edukc1-
cinė komisija paskyrė lėš11 sur emontu oti mokyklos pata lpa s ir statyti naują
mokyklos pastatą. Vėliau šioje mokykloje dirbo 12 mokytojų, o 1823 m. mo-
kinių skaičius pasiekė 45279•
Kražių akademinė mokykla 1825 m. _perorganizuot a į gimnaziją. Ignas
Daujotas tapo gimnazijos dir ektoriumi . Zemaitijo s didikai , matydami mo-
kyklos pažangą, ją rėmė fundacijomis pinig ais ir knygomis . Vėlesniais dešimt-
mečiais mokinių skaičius išaugo iki 500, o mokytojq iki 17. 1837 m. veikė dvi
pirmosios ir dvi antrosios klasės. Nuo 1831 m. dėstomoji kalba buv o rusą
Bibliotekoje buvo 5879 tomai knygų įvairiomis kalbomi s. Be religinio turi-
nio, biblioteka turėjo apie tūkstantį matematikos , teisės, filosofijos ir kitt1
mokslo sričių veikalą Nemaža knygų mokyklai dovan ojo Žemaičhi vysku-
pai M.Giedraitis , Pacas ; kitos buv o pirktos dar jėzuih.J ir Edukacinės komisi-
jos. Gimnazija turėjo geologinį muziejėŲ (315 eksponah.1) ir numizmatik os
bei kitų senienų rinkinius (840 senovinių moneh.1)80 • Joje veikė mokyklinis
teatras. Šioje srityje pasižymėjo vokiečių kalbos mokytojas Feliksas Mamšev- Šv. Roko koplyčia
skis. Gerai paruošti spektakliai būdavo rodomi mokslo meh.1užbaigimo iš- ticarinėmis nuo taikomis. Kaip apie 1821 m . Ganyprov os dvaro savininkas
kilmėse. Į juos atvykdavo daug svečių iš visos žemaitijos. Aktoriti tarpe gar- maršalka lvanavičius atidavė į rekrutus savo baudžiauninką, Kražių mo-
sėjo mokinys Kazimieras Šliogeris 81• kyklos antros klasės moksleivį, jo draugai pasipiktinę tokiu pono elgesiu,
Gimnazijoje dirbo daugiausia Vilniaus universiteto auklėtiniai, turintys did eliu būriu išskubėjo keletą kilometrų iš Kražit1, apsupo Ivanavičiaus dva-
mokslinius laipsnius: retorijos ir antikinės literatūros mokytojas , filosofijos rą ir grasindami par eikal avo grąžinti pono pagrobtą, visam amžiui kar e~-
kandidatas Stanislovas Malcužinskis , lenkt\ ir lotynų kalbq mokytojas Jonas viauti pasmerktą mokinį. lvanavičius nusileido , išleido vaikiną į mokyklą rr
Narkevičius, fizikos ir gamtos mokslq mokytojas , filomatas Z1gmundas Bar-
vald žiai apie įvykį nepranešė 85 • • • •• •
toševičius ir daug kitų, kurie aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, pa- 1823 m . Kražiuose veikė slapt a anticarinė moksl eiv1q organiza c1Ja, _įk~­
laikė ryšius su Vilniaus universiteto Filomatais ir Filaretais ~2• ta gimnazijos moksleivio Kiprijono Jančevskio (Jančiausko). ~ios org~mzac1-
Aukštai Kražių gimnaziją įvertino kultūros istorikas, šios mokyklos jos politinėms idėjoms turėjo įtakos Vilniaus universiteto filomata1. S,~a~-
auklėtinis Ignas Bušinskis savo knyg oje "Kražiai, j11pra eitis ir padėtis" (išleis- biausia s organizacijos tikslas buvo kova su carizmu dėl baudžiav~s p~aiki-
toje 1872 m. lenkų kalba): " ... Puiki tai buvo gimnazija, pasižymėjo rinkti- nimo . Kovos priemonės - agitaciniai eilėraščiai, laiškai, atsišau~- - 1823
niais mokytojais , gerai mokančiais savo dalyką; drausmė ir tvarka joje buvo m. lapkričio 28 d. Kražiuose prasidėjo organizacijos narių suėmimal rr ta~-
p avyz dinga "83 • O mokyklų vizitatorius Ignas Chodzk a, 1822 m. patikrinęs dyma s, o 1824 m. vasario 5-6 d. Vilniaus karo teismas Kiprijoną Jančevsk1,
Kražių mokyklos darbą, pažymėjo, kad ši mokykla ne tik pranašesnė už vi- Joną Vitkev ičiq ir Feliksą Zelenavičių, pasmerkė mirti ; Aloyzą Pcslioką, Vik-
sas žemaičių mokyklas, bet ir Vilniaus švietimo apygardoje gatinti boti lai- torą Ivaškevičh1 ir Mikalojq Suchockį - išplakti, o mokytoją Mikalojų Paške-
koma pavyzdin e84 • vičiq laikyti tvirtovėje. Vėliau bausmė sušvelninta: K.Jančevskis ir F.Zelena -
Kražiq moksleivai pasižymėjo maištingumu, antibaudžiavinėmis ir an-
264 Vaclovas Rimkus
vičius įkalinti 10 metų Bobruisk o teri torijoje, J.Vitkevičius ištre mta s i Oren.
burgą86 .
Kražių gimnazijos moksle iviai ir mokytojai aktyviai dalyvavo ir 183l
metų sukilime. Moksleiviai miestelyje nuginkl avo rusl\ sargybin ius, išlaisvi-
no rekrutus , sudarė savo policiją87 • Iš moksleivil1 ir m oky tojq sud ary tas Kra-
žių legionas kovėsi su rusų kariuom ene 88 . Su kilimui pralaimėjus, mokytojai
K. Gud erliejus, J. Ochmanas, J. Slominskis , H. Oko lonas, kapeliona s J. Jo-
mantas ir moksleiviai V. Andriuškevičius, B. Bemickis, M. Juškevičius
J. Krasnickis ir kiti buvo priskirti pri e valstybinių nusikaltėlių kat egorijos i;
nubausti WJ .
1840 m. birželio 18 d. ant E.Grinbergo klėties buvo pastebėtas užra šas
kuriu o įžeidžiami gimnazijos direktorius , kai kuri e mokytojai ir mokykla~
prižiūrėtojai. Nepagarbiai buvo minimas ir Rusijos cara s. Netrukus rust\ val-
džia suėmė 39 įtariamus Kražių gimnazistus ir kai kuriuos gyventojus. Ra-
seinių apskrities teismas 1840 m. rugsėjo 30 d ., išnagrinėjęs bylą, kaltus dėl
šio įvykio pripažino gimnazijos moksl eivius Praną Michalčevskį ir Antaną
Astrauską. Michalčevskis buvo ištremtas policijos priežiūroje į tolimą Rusi-
jos guberniją, o Astrauskas išteisintas, pritaikius caro manifestą90•
Kražių mokykla , nepaisant rusišk os dvasios , išugdė pirmuosius lietu-
vių tautos šviesuolius. 1817-1821 m. čia mokėsi lietuviškų pasakėčių kūrėjas
Simonas Stanevičius. Kiek vėliau čia mokslo sėmėsi tautosakos rinkėjai bro-
liai Antanas ir Jonas Juškos. Šios mokyklos auklėtinis - lietuvių literatūros
kritikos pradininkas ir pirmasis etnografas Liudvikas Adomas Jucevičius, į
lietuvių kalbą išvertęs Adomo Mickevičiaus "Tris Budrius", "Svitezietę",
"Vėlinių" fragmentus. Kražių gimnaziją baigė rašytojas ir pirmasis lietuvil\
dramaturgas Aleksandras Fromas - Gužutis. Iš kitų Kražių gimnazijos auklėti­
nių pažymėtini poetas Pranas Zatorskis , istorikas Jurgis Plateris , agronomas
Kipras Jucevičius, Kazanės univ ersiteto profesorius, graikų kalbos magist-
ras Andrius Ugianskis , teologijos magistras Kalikstas Kasakauskis, Kauno
kunigų seminarijos rektorius Jeronimas Kiprijonas Račkauskis, Vilniaus len-
kų teatro direktorius Kazimieras Šliogeris, poetas, lietuvių liaudi es dainų
vertėjas į lenkų kalbą Pranas Zatorskis ir dau gelis kin 191 •
1841 m. sausio 7 d . rusų administracija įsakė Kražit\ gimnaziją laikinai
iškelti į Raseinius, kadangi mokyklos pastat as jau buv o apgriuvęs ir reikalin-
gas remonto , o Raseinių miesto visuomenė žadėjo šią mokyklą remti , jei gim-
nazija bus jų mieste. Bėgo metai, bet mokykla iš Kražit\ nebuvo iškelta, nes
raseiniškių rėmimo reikalai susikomplikavo. Tačiau 1843 m. liepos 1 d . Rusi-
j~~ imperijoje sudarius naują Kauno guberniją, pasirodė, kad naujasi s guhPr-
ruios centras neturi gimnazijos, kai tuo tarpu tokias mokyklas hirėjo apskric'iLJ
centrai (išskyrus Zarasus) ir net valsčiaus centras Kražiai. Kaunui tapu s gu-
Kražiai 265
bernijos centru , jis pa s idar~ vis ? s gub emij?s _va ldym ov~en1:as , 1~ 3 ~ - sp~~
lio 20 d. caro jsakymu Vyriau siam sen atu i liepta Kraz1t1 gun.naz1Ją 1Skelti Į
!(auną, o Kaun e buvusią bajorq mokyklą- į Raseinius 92 • 1844 m. liep os mėn .
Kražiai neteko 230 meni čia bu v usios vienintelės že maitijoj e vidurinės mo-
kykl;: skutini aisiais 1843 m ., Kražit\ gimn az ijoje mokėsi 370 mokinių, tarp
mokytojt\ jau buvo ir keletas rusų: tikybos m okytojas Dučinskis, Vasiljevas ,
Feodorovskis, Os troum ovas, Papovas, Krasnoumovas 93 • Įškėlus iš Kražių
gimnaziją, miest elyje liko tik ru siška Kražių kaimo parapinė vienklasė mo -
kykla, vadovaujama Žuko 9~. Negana to, 1861 m . rust\ v aldžia uždarė ir Kra-
žh\ katalikų klebono vadovaujamą lietuvišką parapinę mokyklą95 •
Rusų vienklasėje cerkvinėje mokykloje mokinių skaičius nesiekė 40. 1875
m. joje mokėsi 37 berniuk ai ir l mergaitė, 1881 m. - 34 berniukai ir l mer -
gaitė. Joje mokytojavo Gavrila s Cholmogorovas, gubernijos sekretorius Eraz-
mas Koncevičius, Iva.nas Levickis ir kiti.
Nuo 1883 m. rusiška Kražių kaim o cerkvinė mokykla tapo dvikomplek-
tinė. 1893 m. joje mokytojav o vy resnysis mokytojas Vladimiras Geisleris, bai-
gęs Panevėžio mokytojų seminariją ir jaunesn ys is mokytojas Jokūbas Giud-
kovskis. Katalikų tikybą dėstė kun. Konstantinas Balsevičius. 1908 m. šalia
cerkvi.nės dviklasės mokykl os buvo įkurta dar ir Kražių mergaičių liaudies
mokykla96 • Joje mokytojavo Euge nija Michalevičienė, turėjusi pradinės mo-
kyklos mokytojos laipsnį97 • Vėliau ją pakeitė H.Erasova. Bene 1910 m. šalia
rusiškųjt\ mokyklų Kražiuos e įsteigta jau ir lietuviška (atrodo, privati) ber-
niukų liaudies mokykla (mokytojas A.Navickis).
XXa. pradžioje mokyklos e leidus lietuvių kalbos pamokas, žymiai išau-
go moksleivių skaičius ir rusiškose mokyklose. 1905-1906 m. Kražių cerk-
vinėje dviklasėje mokykloj e mokėsi 93 berniukai ir 21 mergaitė • 1908-1909
98
m. mergaičių liaudies mokykloje buvo 50 moksleivių99 •
Kražiuose vyr. mokytojo (vedėjo) atlyg inimas buvo 332 rub. per mėne­
sį, jaunesniojo mokytojo - 300 rub ., stačiatikių tikybos mokytojo (vakantinė)
- 50 rb., katalikų tikybos mokyt ojo - 40 rub 100 •
Rusiškas pradin es mokyklas lietuviai ignoravo ir stengėsi savo vaikus
mokyti rašto namuo se arba slaptose lietuviškose , vadinamose daraktori.nėse
mokyklose. 1896 m. rusų žandarai vieną tokią mokyklą susekė Kražiuos e.
Čia mokytojavo valstietė Barbora Šapalaitė, mokėsi 9 berniukai ir 3 mer-
gaitės. Greta lietuvit1 ji mokė ir lenkt\ kalbos . Daraktorė samdėsi butą už 5
rub. metams, o už mokslą ėmė po 0,75-1 rub. iš mokinio per žiemą. Mokykla
glaudėsi ankštame drėgname kambaryje , kuriame stovėjo dvi lovos , ant sie-
nt\ kabojo drabužiai, prie stalo ant suoltl sėdėjo mokiniai su vadovėliais.
Šalia stovėjo mokytoja su rodomąja lazdele ra.nkoje 101•
266 Vaclovas Rimkus Kražiai 267

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir išbėgus rusams mokyt ojallls

Kražių liaudies mokyklos panaikintos . '
XIXa. viduryje, be medinės parapijos bažnyčios, benediktinių vienuoly.
no ir jo mūrinės bažnyčios bei žydų sinagogos , buvo audinių fabrikas , van.
dens malūnas, poĮ.icijos pristavo rezidencija , senelit\ prieglauda. Miestelyje
1861 m. gyveno 1.450 žmonių 102 • •

Kražiškiai aktyviai dalyvavo ir 1863 meni sukilime. Jau 1863 m. pava-

sarį Kražių apylinkėse pradėjo organizuotis pirmieji sukilėlių būriai. Vasa-
rio mėnesį sukilėlių dalinį sudarė Plūsčių dvaro ūkvedys Povilas Šimke-
vičius103. Netrukus jo vadovaujamas bnrys išaugo iki 200 vyrų. Ginklų Šim-
kevičius parsigabeno iš Prūsijos, o vyrus karo pratybų mokė instruktorius
Zenkevičius 10.t. Būrys turėjo du vežimus, kuriuose vežiojo maistą ir šaudme-
nis. Šimkevičiaus raiteliai, lankydamiesi Užve ntyje, sunaikino valsčiaus įstai­
gą, miesteliuose skelbė apie žemės perėjimą baudžiauninkams. Šimkevičiaus
sukilėliai kovėsi su rusų armijos daliniais prie Šaukėnų ir Kelmės 105 • Sukili-
me dalyvavo ir Kražių vikaras kun. Vladislovas Dembskis. Jis Kražių
bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą, ragino valstiečius dėtis prie sukili-
mo, o tarnautojus - mesti tarnybas. Vėliau, kaip sukilėlių kapelionas ,
V.Dembskis kartu su Šimkevičiaus ir Bagdonavičiaus sukilėlių būriais daly-
vavo kovose Varniuose , šaukėnų, Užvenčio apylinkėse 1 °". Kražiuose sukilėliai
pakorė rusų asesorių Zavemiovą 107 •
Carinė valdžia Lietuvoje vykdė ne tik nutautinimo politiką, bet buvo
užsimojusi ir visus lietuvius paversti stačiatikiais, nes stačiatiki11 cerkvė bu-
vo patikimiausias caro sosto ramstis. Todėl buvo uždarinėjamos katalikų
bažnyčios, plečiamas cerkvių tinklas , į vienuolynus uždrausta priiminėti nau-
jus kandidatus. Kražiuose buvo dvi bažnyčios - begriūnanti parapijos ir be-
nediktinių vienuolyno bažnyčia. Vienuolyne liko tik 9 vienuolės. Vidaus rei-
kalų ministro Durnovo įtikintas caras 1891 m. gruodžio 24 d. įsakė uždaryti
Kražių vienuolyną ir bažnyčią, o vien uoles perkelti į Kauno benediktiniq
vienuolyną 108• Kražiškiai su tuo nesutiko ir 1892 m. vasario 19 d. išsiuntė tris
prašymus : Rusijos ~arui Aleksandrui II, Vilniaus generalgubernatoriui Iva-
nui Kachanovui ir Zemaičių vyskupui Mečislovui Paliulioniui, kuriuos pasi-
rašė 44 žmonės. Jie prašymuose nurodė, kad trys ketvirtadaliai parapijiečių
lanko vienuolyno bažnyčią ir tik maža dalis eina melstis į parapinę. Pava-
sarį, patvinus Kražantei, dalis tikinčiųjų visai atskiriami nuo parapijos baž-
nyčios. Be to, parapijos bažnyčia esanti medinė, sena , griūvanti ir reikalinga
kap_italinio rem~nto . Todėl ~uvo prašoma vienu olyno bažnyčią padaryti pa-
rapme, o parapmę paversti kapų koplyčia. Vilniaus genera lgubernatorius
per savo pasiuntinį ištyręs klausimą, pasiūlė vidaus reika lq mini strui iš da-
lies patenkinti kražiškių prašymą - uždary ti vien uolyną, bt:>
t vien uolyno baf -
Kražiq kolegijos bursa (bendrabutis)
nyčią padaryti parapin e, o parapinę - nugriauti 1
0!I. Toks pasiūlymas n epatiko
caro vyriausybei. Kachanovas buvo atleistas iš pareig1.1,o naujasis general-
gubernatorius Piotras Orževskis kražiškių atžvilgiu buvo jau nesukalbamas .
1892 m. gegužės 16 d. policija išlaužė vienuolyno duris ir jega iškraustė į
Kauną paskutines tris sergančias vienuoles 11°.
Jau birželio 22 d. caras Aleksandas II įsakė Kražiq vienuolyno bažnyčią
ir pastatus nugriauti, gautą medžiagą ir žemę atiduoti rusų kolonistams ūkio
mokyklai Kražiuose steigti , o vienuolynui priklausiusį Audenių palivarką ir
vėjinį malūną atiduoti Kaunatavo cerkvei. Sužinoję apie tai, kražiškiai rug-
sėjo 31 d. pasiuntė prašymus , kad juos užtarh.1, Romos popiežiui, Vokietijos
kaizeriui, Austro-Vengrijos imperatoriui , Danijos karaliui , Anglijos karali e-
nei ir Prancūzijos prezidentui 111• Tačiau ne tik užtarimo, bet ir atsakymo į jų
skundus iš niekur nes ulaukė. Tik po trijq dienq Rytprūsiuose ėjusioje lietu-
viškoje" Apžvalgoje" pasirodė išspausdin tas at,;išaukimas, kuriame kražiš-
kiai buvo perspėjami apie galimą bažnyčios uždarymą ir raginami priešinti<.
carizmo smurtui. Laikraštis visus kvietė: " ... Susirinki te į tą vietą iš visq Lie-
tuvos kampt\ ir ... stovėkite tvirt ai... Tegul s uprant a Šiaurės miliniai , kad mus
pirmu po vienam išmušinės, kaip pasalus šaudantieji žmogžudžiai, nė kaip
pridarys priimti savo pasmirdusią pravoslaviją ... Tegu pažįsta ir Europa,
r
268 Vaclovas Rimkus
jog ... mes mokam e daryti kaip laisvi Lietuvos sūnūs, kaip senovės Lietuvos
galiūnai!.. Lietuviai ir žemaičiai, saugokitės! " 112 • Minėto laikraščio įspėti ir
įkvė~ti, _nu ? 1893 m: rug~~jo_l dien?s . rin~osi _i _Kražius ~plink~h~_kaiml\
katalikai , dieną naktį budeJo ir meld es1 baznyč10Je. O bokšt e bes i.ke1ciantys
sargybiniai , pamatę atvykstančius rusq administracijos atstov us , imdavo
skambin ti visais varpais ir tokiu būdu sukviesd avo bažnyčios gin ti miestelio
ir tolimiausiq ap ylinkiq žmon es 113•
Rusų administracijai spaudžiant , pagaliau Žemaičių vyskupijos vado-
vybė sutiko nusileisti smurtui ir pasiuntė į Kražius savo įgaliotinius - Kel-
mės kleboną Karolį Jaugelį ir Šiluvos dekaną PrancišktJ Jastrembskį. Aukštieji
dvasininkai, atvykę į Kražius , kuni gams liepė a tlaikyti pa m alda s, išnešti Švč.
Sakramentą ir palikti b~nyčią. Tačiau tam pasipri eš ino bažnyčios ginti susi-
rinkę parapijiečiai. Nepavy ku s geruoju žmoni t\ pal enkti , Kražit 1vi.karas kun.
Augu stinas Mažeika , atėjęs naktį i bažnyčią, bandė slapta išnešti-Švč. Sakra-
mentą ir uždaryti bažnyčią. Tačiau mot erys p ajut o, užstojo kunigui duris ,
išva din o jį judošiumi , išdaviku , gerokai jį apstumdė, o Rokas Šarau skis pa-
statė šve nt enyb es į vietą Didžiajam e altoriuj e 114•
Ne pavykus šiam bandymu i uždaryti bažnyčią, spalio 19 d. atvykęs į
Kražius Raseinių apskrities viršininkas Piotras Vichman as, kartu su kuni -
gais atėjęs į bažnyčią, mėgino žmon es įkalbinti nusileisti ca ro įsakymui, bet
ir šį kartą tikinti eji tvirtai gynė savo bažnyčią. Apskriti es viršin inkas ap ie
kražiškių nepaklusnumą informavo Kauno gubernatorių 115 • Tuo pat metu
kražiškiai su malonės prašymu -palikti jiems vienuolyno bažnyčią - nusiuntė
į Sankt Peterburgą pas Rusijos carą savo atst ovus Juozapą Andrijauską ir
Aleksandrą Narbutą. Pasiuntiniams pasisekė perduoti minėtą prašymą mi-
nistrui Voron cov ui-Daškovui, kuris žadėjo prašymą p erduoti pačiam carui.
Tai sužinojęs Vilniaus generalgub ernatorius P .Orževskis skambino į Peter-
burgą, kad areštuotų Kražių atstovus . Bet šie buv o labai atsargūs ir grįžo
nam o aplinkiniais keliais 116•
Po viso to Kražių bažnyčią uždaryti ryžosi pats Kauno gubernatorius
Ni.kalojus Klingenbergas . Jis su aukštų pareigūnų sv ita lapkričio 21 d . vaka-
re atvyko į Kražius. Miest elyje jo laukė iš įvairių gubernijos vietų sušaukti 7
policijos valdininkai, 50 policijos ir 12 žandarmerijos puskarininkių. Gub er-
natorių atlydėjo gub ernijos žandarų pulkininka s Nika lojus Zolkevičius, žan-
darų rotmistras lvanas Semionova s, gubernatori aus patarėjas Kožinas ir val-
dininka s ypatingiems reikalams Smolenskis 117 • Kartu atvyko ir Kelmės kuni -
gas K.Jaugelis bei Šiluvos dekanas P.Jastr embskis . Gub ernat orius , pamatęs
miestelyje minias žmonių, rytojaus dienai iš Varnių išsi.kvietė ten stovėjusio
11Dono kazokų pulko 300 dragūmj11 8 • Tuo tarpu p olicijos nuovadq viršinin-
kai gubernatoriui raportavo , kad žmonės esą ramiai nusiteikę ir bažnyčios
uždarym as nesuk els jokių konfliktų.
Kražiai 269
Vėlai vakare gubernatorius, lydima s policijos pareigūnų ir kunigų, nu-
vyko uždaryti bažnyčios. Vid uje tu o me tu buvo apie 400 maldininkų. Prie
didžiqjtJ bažnyčios durq gubernatorių kražiškiai p asi tiko labai iškilmingai ir
pagarbiai. Jokūbas Žut~~tas ir !o~as Vade~ laik ~-gėlėrni:3 papuoštus c~o
ir carienės por~ e~ s. U:_JŲ a_ps~vilkęs ka_~~, st:'ve!o sen:lis ~ykola~_Jas1~ -
laitis ir laikė didelį kryz1ų. Salia bažnytimaIS rubaIS pas1puosę stoveJo vai-
kai, laikydami rankose degančias žvakes. Į visa tai n ekreip dam as dėmesio,
gubernatorius caro varduyask~lbė, k_adKra~~~ be~e?iktini~ ba~nyčia_ užda-
roma ir pa reikalavo , kad zmones tuoJau pat lS JOS1Se1tų. Tac1au zmones pra-
šė parodyti caro raštą dėl bažnyčios uždarymo ir sakė, kad jie patys laukia iš
caro atsakymo ir niekam bažnyčios uždaryti n eleis. Tuomet gubernatorius ,
pasikvietęs poli cininkus , liepė atimti iš žmonių ca rq atvaiz dus ir kryžią Per
susistumdymą caro ir carienės portretai buvo sud raskyti , o kryžius - su-
laužy tas . Jėga įsiveržęs į bažnyčią, gubernatorius pradėjo tikinčiuosius plūs­
ti ir įsakė visiems geruoju išeiti . Vieni pamažu pradėjo eiti į šventorių, kiti
puolė ant kelią meldėsi. Netekęs kantrybės, gubernatorius įsakė žmo n es jė­
ga išvaryti . Policininkai pradėjo stumti lauk ir žvėriškai plakti bizūnais klū­
pančias moteris. Šios blaškėsi po bažnyčią ir klykė nuo smūgių. Tuo metu
vyrai, išgirdę moterų klyksmą, apsiginklavę pagaliais , akm enimis , atbėgo
mušamt\ moterų gelbėti. Tarpduryj e jiems kelią pastojo raiti žandara i, bet
kražiškiai pradėjo juos taip kulti , kad šie spruko šalin. Pabėgę žan darq kari -
ninkai Žolkevičius ir Semionovas , atsidūrę Kehnėje, siuntė telegram as į Kau-
ną, Šiaulius, pran ešdami , kas dar osi Kražiuose ir prašydami pag albo s 119 •
Įsiveržusį į bažnyčią gubernatorit\ žmonės apstumdė, bet jam pa vy ko
pasprukti ir su aukštais valdininkais u žsibarikaduoti prie vargonų. Nukentėjo
apskrities viršininkas P .Vichman as, kurį kražiškiai apdaužė lazdomis ir kumš-
čiais, nuplėšė antpečius, ženklus , atėmė revolverį. Tačiau po kelių minučių
sugrįžo nu ova dos viršininko Hofmano vedami policininkai ir vėl atak avo
žmones 120 •
Vyks tant tikinčiųjq susirėmimams su policininkais , be p erstojo buvo
skamb inama visais bažnyčios varpa is ir ša ukiami gyventojai į Kra žius ginti
savo šventovės . Išgirdę varpų gaudesį, visais keliais bėgo žmonės į miestelį
spragilais ir basliais nešini , stojo į bažnyčios gynėjų gretas ir talžė užpuoli -
kus . Susirėmimas su policija šv entoriu je vyko visą naktį. Žmonės, susitelkę į
glaudžias gretas , gynė banžyčią, o policininkai nu olatos juos atakavo . Kra-
žiškiai mėtė į užpuolikus akm enis , plytgalius ir smogė spragilais , tv on1 žiog-
riais. Policininkai raiti ant arkliq ju os atakavo kardais , daužė bizūnais 12 1•
Tuo metu kita vyn\ dalis pradėjo atakuoti bažnyčioje užsibarikadavusį
generalgub ematorit\ ir kartu su ju o buvusius valdininkus. Miniai veržiantis
laiptais prie vargom\ , p olicinink ai šaudė į orą ir neleido žmonėms prisiartin -
r
270 Vaclovas Rimkus
ti. Vyrai siūlė gubernatoriui pasiduoti ir nulipti že myn , žadėdami nieko ne-
daryti , jeigu jis sustabdys poli cijos savivalę. Juozas l3razlauskas, Jokūba
Žu tautas ir kiti reikalavo, kad generalgubernatorius p arašytq protokolą ;
jame nurodytų, jog jis ir policija įsiveržė į bažnyčią naktį, kaip galvažudžiai
ir plėšikai užpuolė taikius žmones, mušė juos rimbais. Jis turėsiąs pažadėti
kad bažnyčios neuž darys ir niekados daugiau jos nebekliudys. Gubemato ~
rius , norėdamas laimėti laiko , sutiko tokį protokolą rašyti, bet vis reikalavo
geriausio popieriaus , rašalo ir plunksnų. Kai viskas buvo pristatyta, jis sėdo
rašyti, bet tyčia laužė plunksnas ir reikalavo naujų. Rašė iki ryto , kol iš Var-
nių atšuoliavę kazokai , remdami policininkus, pradėjo šturmuoti Kražių baž-
nyčios gynėjus 122. Bet kražiškiai neišsigando nė kazokų ir pasitiko juos plyt-
galių, akmenų kruša ir.baslių smūgiais . Užvirė žūtbūtinės kautynės. Tačiau
gynėjų gretos, neatlaikiusios priešo p ersv aros, pradėjo retėti ir kazokams
pasisekė minią išsklaidyti. Kareiviai , vaik ydamiesi žmones po miestelį ir lau-
kus , mušė juos bizūnais, badė ietimis, kapojo kard ais, šaudė. Gubernatorius
įsakė apsupti miestelį, o policijai suiminėti visus kaltininkus ir varyti į vals-
čiaus valdybą. Keli šimtai kražiškių buvo žia uriai kankinami . Jie bu vo nuo-
gai nurengiami , guldomi ant suolo ir plakami rykštėmis. Gubernatorius ,
norėdamas parod y ti savo galybę, leido girtiems kazokams , policininkams ir
žandarams siautėti po Kražių apylinkes. Kazokai plėšė gyv entojq turtą, nie-
kino mot eris, mušė vaikus 123 • Dėl šio smurto mirė 9 žmonės, apie 50 buvo
sužeista, 330 žmonių tardyta . 71 kražiškis buvo suimtas ir išvežtas į Vilniaus
teismą 124 . 1894 m. rugsėjo 20d. vyko Kražių bažnyčios gynėjų teismas. šeši
geriausieji Rusijos advokatai be užmokesčio gynė suimtuosius. Liudininkai
ir gynėjai teisme įrodė, kad dėl riaušių Kražiuos e kalti tik rusų valdininkai .
Nep aisant to, rugsėjo 29 d. bažnyčios gynimo vadai Juozas Brazlauskas , Jo-
nas Margevičius, Jokūbas Žūtautas ir Jona s Rimkus buvo nuteisti 10 metų
priverčiamųjų darbų stovykloje, o po to visam laikui ištremti į Sibirą. 32
asmenims paskirtos mažesnės bausmės, o 34 gynėjai išteisinti. Kartu teismas
nutarė prašyti carą nuteisti esiems malonės . Naujasis caras Nikolajus II,
spaudžiamas pasaulio visuomenės, kražiškių "pasigailėjo" ir vieniems baus -
mę sum ažino iki l metų, kitiems visai dovanojo 12!; .
Kražių bažnyčios gynėjų pasipri eš inima s pri eš smurtą ir savivalę susi -
laukė didžiulio atgarsio visame krašte . Užjausdamas kražiškius , lietuvių tau-
tinio atgimimo žadintojas Vincas Kudirka "Varpe " rašė" ...Pasiutęs mėsinin­
kas mėsinėja jus gyvus, jūsų kančiomis gaivina žvėriškus instinktus. Kas gir-
di jūs\.\ dejavimus , verksmus, dūsavimus? Kas jaučia jūsų kančias ir užtaria
už jus? Nieks- nei žemė, nei ... dangus! Plaukai ant galvos stoja, kraujas stings-
ta gyslos e manant apie Kražius " 126.
Katalikiškoji "Apžvalga" Rusijos carą vadino Neronu, žudančiu krikščio-
Kražiai 271
• ir šau kėsi Dievo, kad jis išgelbėtų mu s iš" ... car o ir jo budelių rankų" 127 .
nis, I<ražit\ skerdynės sukėlė pasaulyje didelį pasipiktinimą rusų caro val-
džios vykdoma nacionalinės pri es p audos, katalikų persekiojimo p olitika. Va-
karų Europos ir JAV sp audoj e buvo paskelbta n emaža carizmą smerkiančių
straipsnių. Čikagoje išėjusiame lietuvių leid inyj e "Kraži ll skerdynė ir jos pa-
sekmės" buvo teigiama , kad kol bus Rusija carų valdoma , bus ir toliau vyk -
doma nusikalstama Muravjovo-Koriko politika ir niekas Lietuvoj e nepasi -
keis128. Ang lijos pasiuntinys Rusijoje pareiškė nepasitenkinimą dėl Kražių
ivykių. Kultūringasis pasaulis pasmerkė rusų valdžios barbariškumą ir bru -
talumą. Savotiškai reagavo į pasaulio protestą pats Rusijos caras. Sakoma,
kad dėl to susijaudinęs cara s skėlęs antausį tikybos d epartam ent o dir ekt o-
riui ša chov skiui už tai, kad jis nesugebėjo sutramdyti kražiškių, nepamokė
gubernat oriaus.
Vis dėlto Kražiti vie~uolyno bažnyčia buvo uždaryta. Ji tikintiesi ems
buvo grąžinta tik 1908 m . liepos 16 d . Ta proga kražiškiai pasiuntė rus\.\ ad-
vokatui S.Andrej ev skiui , gynusiam Kražill pasipriešinimo dalyvius, šitokio
turinio telegramą: "Kraži.\.\parapijiečiai... minėdami teismo rūmų posėdžiuose
praleistas dienas , Tamstos ir Tams tos mirusiųjt\ draugll šviesias kalbas , siun-
čia Tamstai , nepailstančiam kovotojui už tiesą ir teisingumą, tikros padėkos
ir pripažinimo išreiškirną" 129 .
XIXa. pabaigoj e Kražiu ose buvo dvi bažnyčios, veikė dvi rusiškos pra-
dinės mokykl os, vaistinė, šepečių dirbtuvės, 46 parduotuvės, buvo 1761 gy-
ventojas.
Per 1905-1907 metų revoliuciją Kražiuose vyko mitingai, žmonės reika -
lavo išsikraustyti iš miest elio p olicijos pristavą, uždaryti degtinės monopolį,
streikavo Mozės Falko šepečit\ fabriko darb ininkai 130 • Revoliuciniame sąjūdyje
pasižymėjo kražiškiai Juozas ir Pranas Slažinskiai , broliai Savickiai ir kiti .
Carinei valdžiai atstatyti atvyko baudžiamasis būrys su dvi em patranko -
mis.
Nepriklausom os Lietuvos metais Kraž iai buvo Raseinill apskrities vals -
čiaus centra s. 1919-1936 m . veikė "Žiburi o" gimnazija, buvo lietuvit\ ir žydų
pradinės mokyklos , kra štotyr os muz iejus , valstybinė bibli oteka , vaikų dar-
želis, pieno p erdirbimo bendrovė, paštas , kooperatinė plytinė, dvi smulkaus
kredito draugijos , žemės ūkio koop eratyvas, valsčiaus savivaldybė, liaudi es
universi tetas, vaistinė, poli cijos nuovada, sveikatos ir veterinarijos punktai ,
dvi katalikq bažnyčios bei sinagoga, keliolika parduotuvi\.\ 131.
Prasidėjus Vokietijos - SSRS karui , 1941 m. bir želio pabaig oje, rus\.\ pa-
bCtklams apšaudžius prie ša kinius vokiečit\ kariuomenės dalinius , bu vo pa-
degtas miestelis . Karo ugnyje sudegė medinė parapijos bažnyčia, varpinė,
parapijos nam as, buvęs gimna zijos pastatas ir daug gyvenamqjq namų. Pir-
272 Vaclovas Rimkus
mosiomis karo dienomis apylinkėse veikė Lietuvitl Aktyvistt1 fronto I<:ražh
partizanai, vadovaujami Prano Jurevičiaus 132• Vokiečiai iššaudė Kražitl mies~
telio žydus.
Pokaryje Kražiai tapo apylinkės ir kolūkio centru. Miestelyje yra vidu-
rinė mokykla, biblioteka, vaistinė, ambulatorija , kr~što _muziej~s , ~ooperaty.
vas, 6 privačios Piil'duotuvės, žemės ūkio bendrove, pieno sunnkimo punk-
tas, privati kirpykla . Veikia Lietuvių krikščionių demokrattl partijos skyrius
ir Lietuvos demokratų partijos skyrius. Miestelyje 1994 m. buvo 434 kiemai
ir 919 gyventojų. (1841 m. buvo 502 gyventojai , 1897 m. - 1761, 1923m..
1603, 1959 m. - 972, 1970 m. - 927, 1979 m. - 959, 1985 m.- 899.)
Išnašos:
l. Jablonskis K. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai. Y., 1973. P.44 ,
2. Kražiai. // Kviklys B. Mūsų Lietuva. Y., 1991. T.4. P.511. . 47. Pu1.inas J. Kražių senovė/ / Razminas P . Kražiai . Čikaga. 1983 . P.15.
3. šaulys V. Apie senovinius Kražius // Kultūros barai. 1972. Nr .5. P.53; Vadeikis J. Senovi-
niai Kražiai/ / Komunistinis žodis. 1957. Gegužės 15.
4. Treigiūnas A. Kražiai po karo audros/ / Ateitis. 1943. Liepos 21.
5. Rimkus V. Kunigaikščio Vykinto pilis / / Bičiulis. 1992. Gegužės 6.
6. Lietuv os TSR istorijos šaltiniai. V., 1955. T.l. P.46.
7. Raczinski E. Codex diplomaticus Lithuaniae. Wroclaw. 1845. S.12-13; Puzinas J. Kražių
senovė.// Razminas P. Kražiai. Čikaga. 1983. P .11.
8. Jasas R. Karas su Livonijos ordinu XIII a. viduryje. / / Lietuvos karas su kryžiuočiais. V.,
1964. P.225 .
9. Ten pat.
10. Puzi nas J. Kražių senovė ... P.12.
11. Ten pat. P.13.
12. Lietuvos TSR istorija. V., 1957. T.l . P.136.
13. Lietuvos TSR istorija . V., 1985. T.l. P.69.
14. Jurginis J., Šidlauskas A. Kraštas ir žmonės. V., 1983. P.12, 13, 15, 18.
15. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. V., 1955. T.l . P.60-61.
16. Ten pat. P.84.
17. Ten pat. P.85-86.
18. Ten pat .
19. Ten pat. P.88.
20. Dundulis B. lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuj e. V., 1960. P.74.
21. Rimkus S. Kražiai- Lietuvos Termopiliai //Žemaičių prietelius (Telšiai). 1940. Balandžio
12.
22. Puzinas J. Kražių senovė ... P.14.
23. Ten pat.
24. Buszynski J. Krože . Ich przesz losc i stan obecny . Wilna . 1872. S.9K.
25. Aleksiejūnas V. Kražių herbas// Bičiulis. 1993. Cegufos 5.
26. Pu1.inas J. Kražių senovė. Razminas P. Kražiai. 198:l. l' .14.
27. Kražiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1968. T .2. l' w, .
28. Jablonskis K. Istorijos archyvas. Kaunas . 1934. Nr .2. l '.'.118.
Kražiai 273
29_Mišk inis A. Kražių istorinė urbanistinė raida / / Lietuv os TSR architektūros klausimai.
y 1978. T.5. Sąs. '.l. P.29 .
., 30, Lebedys J. Mikalojus Daukša V., 1963 . P.77.
31. Ten pat. . . . .
32. Ivinskis z. Lietu vos pr e kyba s u Prūsais. Kaunas . 1934 . T.l. Žeme lap1a1.
33. Miškinis A. Kražių istorinė ... P .27 .
34, Kražiai / / Mažoji lie tu v iš koji tarybinė enciklopedija . Y., 1968. T.2 . P .205.
35. Lebedys J. Mikalojus Da uk ša . V., 1963. P .81-82 .
36. žemaičių kunigų semin arija // Lietuvių enc iklopedija . Bostonas . 1966. T .35. P .205-206 .
37. Ten pat . .
38. Liuima A. Kražių ko legi ja / / Razminas P . Kražiai. Čikaga. 1983 . P27 .
39. Ten pat.
40. Bus1.ynski J. Krože ... S.15-16 . . . . . . .
41. Krože / / Slownik geografi czny krolewstwa Polsk1ego 1 mnych kraĮOw slow 1anskich .
warszawa. 1883. T.4. S.719.
42. Puzinas J. Kražių senovė ... P.14-15 .
43. Balinski M., Lipinski T . Sta rožy tna Pols ka . Warszawa . 1886. T .4. S.433.
44. Puzinas J. Kražių senovė // Razminas P . Kražiai. Čikaga. 1983 . P .15.
45. Jucevičius L. Žemaičių žemės prisiminimai // Raštai. V ., 1959 . P .385.
46. Liuima A. Kražių kol eg ija // Razminas P. Kražiai . Čikaga. 1983. P.23.
48. Wolon cze w s kis M . že majtiu Wiskupiste . V., 1848. T.l. P.329 . ·
49. Miškinis A . Kražių istorinė urbanistinė raida / / Lietuvos TSR architektūros klausimai.
V., 1978. T.5. Sąs .3. P .30, 35.
50. Lebedys J. Mikalojus Daukša . V., 1963. P.105.
51. Sarbievijus M. Miškų žaidimai. V .., 1958. P.5.
52. Lietuv os m okyk los istorijos apybra iža // Tarybinis m o kytojas. 1968. Lapkričio 27.
53. Jami elkovskis Jonas / / Lietuvių encikl opedija . Bostonas. 1956. T .9. P .273.
54 . Liuima A. Kražių ko legija / / Razminas P. Kražiai . Čikaga. 1983. P .26 .
55. Plečkaitis R. Feodalizmo laikotarpi o filosofija Lietuvoje . V., 1975. D.1-2. P.413-414.
56. Ten pat.
57. Kražiai/ / Tarybų Lietuvos enciklopedija. V ., 1986. T.2. P .387.
58. Gustaitis M. M .Sarbi ev ijus // Židinys. 1925. Nr .3. P .197-208 .
59. Kontvydas B. XVII am žius ir A lbertas Vijukas Kojelavičius / / Iliustruotoji Lietuva. 1927.
Lapkričio 12.
60. Šimkevičius Gabri eliu s / / Lietuvių enciklopedija. Bostonas. 1963. T .29. P.524-525 .
61. Zaborskaitė V. Prie Lietuvos teatro ištakų. V ., 1981. P.47, 212.
62. Ten pat. P.199-202; Ju rkšta s V.P. Kražių ko legijos teatro dramaturgai / / Bičiulis. 1989.
Vasario 11;
63 . Liuima A . Kra žil1 koleg ija // Razminas P. Kražiai. Čikaga. 1983. P.31.
64. Viskantas A. Kražiai . Benediktinių bažnyčios gynimas nuo rusų valdininkų sauvalės //
Menas ir literatūra. 1934. Bidelio 13.
6S. Pakarklis P. Ekonominė ir teisinė katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje (XV-XIX a .). Y.,
1956. P.46-47, 62.
66. Kisarauskas V. Lietuvos kn ygos ženklai 1518-1918. V., 1984. P .89.
67. Matusas J. Lietuvos lokalinės istorijos "Lietuvių encik lopedijoje" papildymas // Tautos
praeitis (Čikaga). 1961. T.l. Kn .4. l'.60 7. . .
61\. 1'.liaševičius Merk elis / / Lietuviškoji enciklopedija . K., 1939. T.8. Sk.257-258 ; Jucev1č1us
l „ Mokyti žema ičiai. V., 1975. P.62, 206-207 .
69. l'uzina s J. Kražh\ senovė / / Ra1.minas P. Kražiai . Čikaga. 1983. P.17.
274 Vaclovas Rimk us
Kražiai 275
70. Kražių aukšt es nioji m okyk la // Tarybų Lietuv os en cikl opedi ja. V., 1986. T .2. P.387.
71. Vadeikis J. Kra žiai / / Tary binis m okytojas. 1959 . Sa usio 11. 107. ŠliUpas J. Kuniga s Vlad islovas De m bskis . Jo gyvenimas , raš tai ir darbai. Niujo rka s .
72. Klongevičius Andrius Benediktas // Lietuvių encik lopedija. Bosto na s. 1957 . T .12. P.139. 1916. P .28.
73. Minginas J. Kražių m oky kla edukacinės ko misijos la ikais (1773- 1794 m .) // Bičiulis. 108. Kražių jvykiai / / Lietuvos Rytai (Viln ius). 1923 . Lapkričio 24.
1989. Spalio 21, 24. 109. Veblaitis P. Kražių skerdynės / / Razmina s P. Kraž iai . Čikaga. 1983. P.47.
74. Lukšienė M . D,emokratinė ugdym o min tis Lie tuv oje XVIII a . antroji - XIX a . pinnoji pu- 110. Ten pa t. P.46 .
sė. V., 1985. P.61, 82. 111. Matu lis S. Kra žiečių kraujo a uka // Razminas P. Kra ž iai . 1983. P.81-8 2.
75. Plečkaitis R. Feodal izm o laiko tarpi o filosofija Lie tuv oje . V., 1975 . D. 1-2 . P .412 . 112. Lietuvei ir Že mai cze i saugokitės// žemaičių ir Lietu vos a pžvalga . 1892. Sausio 15.
76. Šid lau skas A. Vidurinės mokykl os Lietuvoje XV III a . pabaigoj e / / Iš lietuvių kultūros 113. Virbicka s J. Kruvino ji Kra žių drama / / Ate itis . 1933. Nr .12. P .523.
isto rijos . V ., 1964. T.4. P.129. · 114. Budreckas P. Kražių skerdyniųsukaktis (1893-1933) // žemaičių priet e lius. 1933. Lap-
77. Blėda S. Moky kla , kuriai 350 metų ... / l Tiesa . 1966. Bir!elio 25. krič io 26.
78. Vala nčius M . Raštai. V., 1972. T.2. P.250. 115. Veblaitis K. Kražių skerdynės / / Razminas P. Kraži a i. Čikaga. 1983. P 55-56 .
79. Kražių aukštesnioj i m okykla // Tarybų Lietuv os e ncikl opedij a . V., 1986 . T.2. P.386. 116. Lelis P. Kražių skerdynės // Razmina s P. Kra ži ai. Čikaga. 1983. P.125.
80. Lebedys J. Simo nas Stanevičius. V ., 1955. P .69-70 . 117. Kražių skerdynės (1893 -1933) //Lietuvos ūkininkas. 1933 . Lapkričio 30.
81. Makny s V. Lietuv ių ~ea tro raido s bru ožai. V., 1972 . T.1. P.68 . 118. Mulevič ius L. Kražių skerdynės. V., 1993. P.18-19.
82. Lebedys J. Simona s Stanevičius. V ., 1955. P .67-68. 119. Veb lai tis P. Kražių skerdynės / / Razminas P . Kra žiai. Čikaga . l 983. P.59-65.
120. Kražių skerdynės (1893-1933) // Lie tu vos ūkin i n kas. 193-1. Lapkričio 30.
83. Ten pat . P.65.
121. Veblaitis P. Kraž ių skerdynės / / Razminas P. Kra žia i. Čikaga. 1983. P.68-69 .
84. Ten pat. P .84.
122. Ten pat. P.69.
85. Ištrauk os iš J.Kelpšos atsiminimų // Mūsų senovė. 1940 . T.3. Nr .1. P.65·66 .
123. Mulevičius L. Kražių skerdynės. V., 1993. P 2 0.
86. Čepėnas P. Juodi eji brolia i Kraž iuose// Ra zmina s P . Kra žiai. Čikaga. 1989 . P .177, 226,
124. Kražių skerdynės / / Lie tuv iškoji tarybinė enciklopedija. T.2. V., 1980 . P .153 .
233.
125. Kražiečių kraujo auka // Razminas P. Kražia i. Čikaga. 1983. P.83.
87. Ty la A. Ir šia ndien jaučiamas vaidmuo // Tarybinis m okytojas . 1967. Kov o 25.
126. Atminčia i Kražių kankintinių keletas ... ašarų / / Va rpas . 1894. N r.2. P.28.
88. Sliesoriūnas F. Nežin omas Kražių gimnazijos istorijos puslapis // Kra što tyra . 1967. P.80-
127. Maskolių szunybės Kražiuose // Apžvalga. 1894. N r.3. P .20.
82 . 128. Ž(e bris ) J. Kražių skerdynė ir jos pasekmės. Čikaga. 1894. P.76.
89. Sliesoriūnas F. Audringų jvykių sūkuriuose// Komjaunimo tiesa . 1967. Kov o 25 .
129. Rimkus V. Kražių kata likų ba ž nyčia // Bičiul is. 1993. Sp a lio 23.
90. Biržiška V. Kražių gimnazistų byla 1840-1841 / / Mūsų senovė. Kauna s. 1921. Kn .2. 130. G riškūnaitė E. Da rbininkų judėjimas Lietu voje 1908-1914 me ta is. V., 1959. P.25 .
P.105-106 . 131. Kvik lys B. Mūs ų Lietuva. V., 1991. T.4 . P.520.
91. Puzinas ). Kražių senovė// Razminas P. Kražiai . Čikaga. 1983. P.18; Vadeikis J. Garsio ji 132. Rimkus V. LAF pa ša ukus ... // Karda s. 1994. N r .1-2. P .18.
Kražių mokslinyčia // Komunistinis žodis. 1957. Gegužės 25.
92. Tyx oac ~ K. Konencl(Jll! ry6cpmrn 33 Bpcwr 1843-1893. Komm. 1893. e. 87.
93. Ten pat.
94. Mokykla // Lietuvių encikl opedij a. Bostonas., 1959. T.19. P.121.
95. Valančius M . Mask olia ms kataliku s persekiojant . Kaunas . 1929 . P.27 .
96. Tiawrrna11 KHIOIOOI KoneHcKoA .IUfpcKJ.OrnHapoJlHhlX y,11-unuu na 1908/9 y,1c611wA
ron. KoBHa. 1909. c .82.
97. na~urr11a11 KIIID!OOI KoneHCKOAJll{J)CJCUHH nap om n,ll( Y'IIVIHIUua 1905/6 y,1c6111,1A
ron.KonHa . 1906.
98. Ten pat.
99. na~H al! KHIOIOOI KoBCHCKOA JlHpcKwm 11apOJ\Hb[X Y'litJIHU( na 1908/9 y,1c6111,rA
ron. K on ua . 1909. c.82.
100. na~Hal! KHIOKKa KoneHCKOA)U{pcKlu,IHnapo]lHblX Y'IHJIHU(na 1908/ 9 Y'IC6 111 ,1A
ron. Kon Ha. 1909. c.9.
101. Merkys V. Lietuvo s valstiečiai ir spauda XIX a .pabaigoje - XX a . prad ž ioje. V., '1982.
P.169.
102. Ten pat .
103. Maksimaitienė O. Lietu vos sukilėlių kovos 1863-1864 m . V., 1969. P.134.
104. MaksimaitienėO. Sukilėlių veikla Kelmės rajone// Komuni s tini s žod is . 196'.\. Kov o'.\.
105. Maksimaitienė O . Lietu vos sukilėlių kovos 1863-1664 m . V., 1969. l'. l:W.
106. Vairas· Račkauskas K. Kunigas ma ištininka s. V., 1967. 1'. 137- l'.\K, l!'iK.
.----
• Kražit 1 skerdynės
Edvardas Dirmeikis
Kražių skerdynės
Istorijoje yra įvykit\, apie kuriuos niekada nebus parašyta perdaug. Vie-
nas tokių - Kražių skerdynės, anuomet sukrėtusios visą Europą. Apie tai
dera papasakoti plačiau, juoba kad Kražių istorijos muzi ejuje saugomi šit\
šiurpių dienų amžininkų atsiminimai (dalis jų paskelbta istoriko Leono Mu-
levičiaus parengtame ir 1993 m . išleistame leidinyje "Kražių skerdynės"),
kuriuos visus reikėtų išleisti atskira knyga.
Svarbiame žemaitijos kultūros ir švietimo centre 1891 m. buvo likusios
dvi bažnyčios. Šv. Panelės Marijos Nekalto Prasidėjimo mūrinė bažnyčia,
pastatyta 1763 m., kartu su vienuolynu priklausė mergaitėms benediktinėms.
Antroji bažnyčia, paskutinį kartą statyta 1745 m., buvo medinė, jau gerokai
apipuvusi. 1891 m . Kražių benediktinių vienuolyne buvo likusios 4 vienuo-
lės, todėl remiantis 1864 m. caro Aleksandro įsaku valdininkai turėjo teisę
uždaryti vienuolyną ir bažnyčią.
1891 m. gruodžio 24 d. Aleksandro III įsaku sutarta vienuolyną ir baž-
nyčią perkelti į Kauną. Ši žinia sujaudino Kražių tikinčiuosius, todėl 1892 m.
vasario 7 d. jie parašė raštus carui Aleksandrui III ir Vilni aus generalguber-
natoriui, prašydami, kad mūrinė bažnyčia būh\ palikta parapijai. Vilniaus
generalgubernatorius P.Orževskis ,s tambus lenkų dvarininkas , renegatas , bu-
vęs aukštas caro ochrankos pareigūnas, aktyviai ėmėsi spręsti Kražitl bylą.
Uolus jo talkininkas buvo Kauno gubernatorius, surusėjęs vokietis N.Klin-
genbergas, su panašios kilmės tarnais - Raseinių apskrities viršininku P.Vich-
manu ir nuovados viršininku L.Hofmanu. 1893 m . gegužės 16 d. caro polici-
ja vienuoles prievarta iškeldino į Kauną, o vienuolyną uždarė. Birželio 22 d .
atėjo įsakymas vienuolyno bažnyčią ir visus trobesius nugriauti, o žemę ati-
duoti būsimai žemės ūkio mokyklai. Kražiečiai kreipėsi su prašymu į gene-
ralgubernatorių P.Orževskį, carą, Austrijos, Anglijos, Danijos, Prancūzijos
vyriausybes, popiežių, prašydami pagalbos. Bijodami , kad valdžia netikėtai
neuždarytų bažnyčios, nuo rugsėjo 13 dienos jie ėmėsi ją sa ugoti dieną ir
naktį. Bažnyčioje jie meldėsi, giedojo šventas giesmes. Saugoti bažnyčią pa-
277
dėjo žmonės iš gretimt\ parapijų (Šiaulit1, Te l-
šių, n et Kauno ir Panevėžio).
Rugsėjo mėnesį reikalaujant caro val di -
ninkams , kon sis torija įsakė kunigams iš baž-
nyčios išn eš ti Švč. Sakramentą. Šiems kun .
A.Mažeikos ketinimams tikinti eji pasiprieši-
no. Spalio 19 d . u ždaryti bažnyčios atvyko
Raseinių apskrities viršininka s Vichmana s,
tačiau tikinčittjt1 min ia jam to padaryti nelei-
do. Šis apie kražiečių pasipriešinimą prane-
šė Kauno gubernatoriui N .Klingenb ergui, ku-
ris nutarė Kražit1 bažnyčią uždaryti pats.
Lapkričio mėn. 21 d. vaka re, ly dim as 70 po-
licininkų ir žandarų, Klingenbergas atvyko į
Kražius . Žmonės gubernatorių sutiko ramiai
ir pag arbiai , prie didžit\jt\ bažnyčios durt \.
Du vyrai laikė caro ir carienės portretus , tre-
čias, su kryžiumi, stovėjo už jų. Žmonės ma- Kražit1 skerdynių dalyvis
Kazimieras Zaleckas.
nė, kad can\ portr etai ir kryžius sulaiky s ca-
Kražių istorijos muzi ejus
ro valdininku s nuo įsiveržimo į bažnyčią.
Guberna tori us paliepė žmonėms išsiskirstyti ir leisti užantspauduoti baž-
nyčią. Tikintieji prašė palaukti, kol gaus atsakymą į prašymą, įteiktą carui.
Gubernatorius policininkams liepė žmones išvaikyti. 2andarai, rimbais muš-
dami žmones , išstūmė juos iš bažnyčios. Ir tuo metu tempiami Juozo Levic -
kio iš Katiliškės k. suskambėjo galingiausi žemaitijos varpai , sudundėjo mu-
šami Felikso Trakšelio iš Ka lv itl k. būgnai. Tai buvo sutart as ženklas apylin-
kiq gyventojams - Kražitl šventove i iškilo rimtas pavoju s ! Į Kražius , gin -
kluoti spragila is, basliais , bėgo žemaičiai, kurie , pamatę žandarų bizūnais
suž eistus savo artim u osiu s ir pažįstamus, pradėjo taip kulti baudėjus, kad
šie nuo bažnyčios durt \ sp ruko , kur įmanydami. Nemažai teko Raseinių ap -
skrities viršininkui P.Vichmanui. Gubernato rius , išėjęs iš bažnyčios ir pavai-
šintas basliu , įbėgo vidun ir su keliais policininkais u žsibarikad avo antrame
au kšte, chorvietėje. Į žmones , mėginusius pačiupti gub ernatorit.\, pasipylė
policinink11 šūviai. Šventoriuje , pri e bažnyčios, jau vyko tikros kautynės: žmo-
nės su basliais , plytomis , akmenimis ir spragilais, atmušinėjo raitų policini-
ninkt \, mėginusiti išvaduoti gubernatorių, atakas. Į poli cininkus , priartėjus
pri e šv entoriaus , lėkė akm enys, plytgaliai ir pagaliai. Moterys , mergaitės,
seneliai ir vaik ai ranki ojo baslius , akmenis, plytas , krovė į krūvas, kad, pasi-
kartoju s baudėjt\ atak ai, vyrai turėtt1 kuo gintis. Dalis žmoni t\ suėjo į bažn y -
čią ir, svaidydami chorvietėn pl y tg alius, mėgino iš ten iškrapštyti pasislėpu-
278 Edvardas Dirmeikis
sį ir policininkų saugomą guberna-
torių, grąsindami s u juo s usidor oti.
Bažnyčios gynėjų vadai Juozas Braz.
lauskis ir Jokūbas Ž utautas par eika-
lav o, kad Klingenbergas api e caro
valdininkų savivaliavimą ir nekal-
h.\ žm onit\ mušimą surašytų pr oto-
kolą. G ub ernatoriui buvo svarbu lai-
mėti la,iko, nes s ignalo iš Kražių lau-
kė Varni uose pasiruošusios trys ka-
zokų šimtinės. Todėl jis apsimetė ra-
šąs protokolą: vieną po kitos laužė
plunksnas , vilkino laiką, laukdamas ,
kol į Kraži us atjos kazokai. Jie pasi-
rodė lapkričio 22 d. , api e aštuntą va-
landą ryto ir , apsiginklavę kardais ,
ietimis, šau tuvais , bizūnais, apsupo
miestelį. Šaudydami , badydami ie-
timis , kap odami kardais ir pliekda-
mi p er galvas bizūnais, kazokai puo-
Kražių skerdynių dalyvė lė beginklę minią. Sužeistųjų vaito-
Pranciška Mikutavičiūtė-Baliutavičienė. jimas , žmonit\ ša uksmai , maišėsi su
Kražių istorijos muziejus baudėjų keiksmais . Arklių trypiami ,
mušami žmonės blaškėsi po rinke-
lę, šventorių ir bažnyčią - joje šeimininkavo raiti kazokai. G ub ern atorius su
pa sitenkinimu stebėjo, kaip žudomi, žalojami nekalti žmonės vie n už tai,
kad pan oro neleisti užgrobti sav o rankomis statytos bažnyčios.
Kražių bažnyčioje, šve ntoriuj e ir mies telyje su laukiniu įniršiu siautėjo
kazo~ai , kuri e nesig~ilėjo nei jauno , nei seno. Tų įvykių liudininkų pasakoji-
mu '._s10~ dramos va~das buvęs labai kr aupus : bažnyčioje, šventoriuje, rin-
ke~eJe, vienuolyno kiem e suvirtę dejavo s užeis tieji, aplink telkšojo kraujo kla-
nai , kurio nepajėgė suge r ti gruo do sukaustyta žemė. Įniršę kazokai sunioko -
j~ bažnyčią: kardais sukap ojo pa ve ikslus , statulas, kryžius , vėliavas, liturgi-
ruus da_ikl~ ir su cinišku pasityčiojimu juos išnešę suvertė į šiukšlyną. Kai
kaz~~~ sus1do~ojo su bažnyčios gynėjais, Kling enb ergas girti ems kazokams ,
po~ cmmkams ir žandarams paliepęs neli esti rusų ir žydų, leido siaubti mies-
telį. Baudėjai plėšikavo, gėdino moteris, nepagailėd ami ne t nepilnamečit1
m:rgaiči~: Sužeis tu osius ir įtariamuosius dalyvavu s bažnyčios gynim e varė
pn e valsc~aus raštinės. Ap ie 12 valandą valsčiaus kieme buvo s uvaryta apie
300 vyn\ ir moterų. Dalyvaujan t gub ern atoriui ir jo sv itai prasidėjo žmoniq
Kražių skerdynės 279
plakimo egzekucija . Nudrėskę rūbus,
kazo kai auką guldydavo ant suo lo, o
iš abiejq pusiq kiti dar pli ekdav o rim-
bais: vy rams kirsdavo 30-50, m ote-
rims 10-15 smūgių. Ne vi enas žmo-
gus buv o nuplaktas iki sąmonės n e-
tekim o. Šių ivykių liudininkė Marija
Kaciucevičienė pan1ena : "K raujas n e
tekėjo, bet iš sutinusiq vieh.1 trykšte
tryško. Jei kazokų partija pa sitaiky-
dav o, kuri e žmonėms buvo jautr es-
ni, tai lėčiau, lengviau mu šda vo, tai
tas pats Klingenbergas pavarydav o
ša lin , p as tatyda mas žiauresnius ir
kietes nius kazo kus , ir reika laud avo,
kaip Pilotas Jėzų, kad žmonės būtų
skaudž iai ir žvėriškai nuplakti. " 1 Antanas Rimkus (Šilinskis) (1910-1979 ),
Pranciškus Grigula ir Johana Grigu - laikraštėlio " Kražių aidai " redaktorius
lienė - Petkaitė pasakojo , kad "kraujo 1939 -1940 m. , Kražių ske rdynių
buv o tiek , kad po skerdynių ilgai da r muziejaus steigėjas
ten juodavo ( ...) Nė vienas nuplakta -
sis nebu vo pal eis tas be krauj o. Ten visur buv o kruvina: mėsos ėjo nuo kūno,
ne vie n kraujas. Tai sakom ne pagra žindami , bet didelę teisybę paprastais
žodž iais." 2
Kai kurie peršauti ir ri,,1bais suž eis ti žmonės kreipėsi p ag albos i gydy-
tojus Mykolą Liandsbergį ir Vladą Levonauską. Jie stengėsi nukentėjusiems
suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Bijodami baudėjų represijų, sužeistieji
gydytojams savo pavard žh1 nepasisakydavo, todėl nustatyti tiksh\ Kražių
skerdyniq metu nukentėjusių žmoniq skaičiq bu vo s unku net ir tada , kai dar
tebebuvo gyvi šių šiurpių įvykiq liudininka i. Be to, ok upantai savo kruvinq
darbų pėdsakus stengėsi nuslėpti. Todėl įvairiuose spaud os šaltirti uose nu -
kentėjusių skaičius p ateikiamas labai nevienodas.
1896 m . Krokuvoj e išleis toje kn ygo je "P roces Krozan .." pateikiami š ie
du omeny s 3 •
Žuv o arb a mirė nu o žaizdq:
l. Gečienė Uršulė iš Vaiguvos - sum uš ta bažnyčioje, p o mėnesio mirė.
2. Merčianskienė Veronika iš Telšit\ apskrities - nusk end o Kražantėje.
3. Jasula itytė Juo zapa iš Šimaičiq sodž iaus , Lioliq parapi jos - sumu š ta
bažnyčioje už grotelių mirė; palaid o ta Lioliu ose.
4. Emilija Lukšienė - ke lit\ ka zo kq išp riev artaut a p o poros di enq mirė.
280 Edvardas Dirm eikis

5. Šileris , vienuolyno nuomi-

- Krnžių skerdynės 281

ninkas - gindamas tarnaitę nuo ka-

zokt\ buv o primuštas ir mirė.
6. Bumbalas Jonas - nukrauja-
vęs mirė kalėjime.,
7. Levickas Juozas iš Katiliškės
k. buvo sumuštas, nukirsta ausis ,
įkalintas, paleistas iš kalėjimo mirė.
8. Janauskienė ir žarlauskienė
iš Galinių sodžiaus mirė nuo žaiz-
dų.
9. Martinaitė Marija iš Kražių -
permušta rimbu per galvą netrukus
mirė.
Kražil1bažnyčios gynėjai 1959 m. Medžiokalnyje su kunigu Rimkumi .
Amžininkas Jeronimas Radavi- Kražių istorijos muziejus
čius teigia, kad per šiuos įvykius bu-
apie šiuos įvykius. Caro ir valdininkų padėtis buvo ~e~li. Išteisin~t žmones
vo sumušta , sudaužyta Čemikienė, būh\ reikėję kaltinti gubematorit\ N.Klingenbergą 1r Jam da~i isak~us
kuri po savaitės mirė. Po metų ar generalgubernatorių P.Orževskį. Atidavus a~u _į teismą nuk~n~etų valdz1os
anksčiau dar mirė Mockus, Liuda viršūnių garbė. Peterburge buvo nutarta palikti gubematonų 1r generalgu-
Zdzikauskaitė, Teodoras Mažei.kis. bernatorių užimamose pareig ose, kad gintų valdžios garbę, teisme pasmer~~tų
Aleksandras Purvi.nskas (1882-1966),
Tas pats amžininkas teigia: "Aš ma- kelis asmenis už pasipriešinimą valdžiai ir kartu , kad prašytų carą sumazm-
Karžių pradinės mokyklos mokytojas
nau, kad ne tik mano kaime (Val- (1918 m.) , Kražit1 muziejaus steigėjas ti jiems bausmę. Teismas turėjo vykti taip , kad valdžios atstovai nebūtų kal-
painių. - E.D.), bet ir dažnuose kai- (1940 m.) . Kražių istorijos muziejus tinami . Generolas P.Orževskis privalėjo būti teis m e.
muose tokių dėl sumušimo mirusių Carinės imperijos tarnai nesitikėjo, kad Kražių tikintieji taip atkakliai ir
buvo daug. Bet jais niekas nesiskelbė. Jei kas ir mirė, tai nesisakė, kad tai dėl didvyriškai gins savo šventovę. Jie nelaukė tokios griež tos pasaulio visuo-
skerdynėse dalyvavimo." 4 menės opinijos.
Sužeistųjų skaičius nurodoma s 54, bet jis turėtų būti didesnis. M.Liand- Teismas prasidėjo Vilniuje 1894 m. spalio 2 d. ir tęsėsi 10 dienų. Buvo
sbergis Vilniaus teismo rūmuose bylos metu paliudijo, kad pirmąją pagalbą pažadėtas viešas teismo pr ocesas, nes valdžia manė, kad Vilniuje neatsiras
suteikęs daugiau kaip 200 žmonių. Prie šio skaičiaus reikia pridėti tuos, ku- advokatų, kurie gins teisiamuosius. Taurią drąsių žmonių atsirado pačioje
rie dėl lengvesnių sužeidimų arba iš baimės į gydytojus nesikreipė. 1933 m. Rusijoje. Nieki eno nesamdyti į Vilnit\ kaltinamųjų ginti atvyk o kunigaikštis
Lietuvos rašytojų išleistame leidinyje "Kražių skerdynės" pat eikta kazokų Aleksandras U~uv_as , Sergejus _A~dreįevskis, J~as Mauricijus K~kis,
išgėdintų 28 moten1 ir mergaičių pavardžių kriptonimai ir vardai. Kai ku- Aleksandras Turc1arunovas , Vladururas 2ukovskis , Leonas Šostakovskis, My-
rios dėl drovum o nedrįso viešai apie savo nelaimę pasakoti. Prie valsčiaus kolas Venslauskis, Serg ejus Beltas.
valdy bos buvo nuplakti 69 žmonės. Norėdama išaiškinti aktyviaus ius Kra- Bijodami žmonit\, supratę, kad teismą pralaimės, į posėdžiq salę įleido
žių bažnyčios gynėjus, caro policija tardė 330 žmonių, o 71 (34 valstiečiai, 27 lik teisėjus, kaltinamuosius ir jt\ gynėjus. Buvo uždrausta kritikuoti a~~-
bajorai , 10 miestiečių) buvo atiduoti į teismą. nistracijos veiksmus. Daugiausia liudytojų buvo iš pačit\ administratonq 1r
Kražių tragedija greitai apskriejo visą Europą. Sukėlė didžiulj žmonijos jų pagalbininką Gabūs advokatai privertė P.Klingenbergą išpasak o ti daug
pasipiktinimą. Apie tai buvo rašoma Vokietijos, Italijos, PrancC1zijos, Angli - nemalonit\ epizodų, o vi e los klebonas Apolinaras Renadzskis pabrėžė, kad
jos , JAV spaudoje. Juos plačiai kom entavo užsieny je ėj«;? liPt 11viq laikrnšfoti . kazokams atvykus į Kražiu s, išvaikius žmones , guberna torius du kartus su-
Ji tapo Rusijos imperijos gėda. Rusijoje laikraščiuose> h11vn 11ždr ,111s t,1 r,1šyti
r
282 Edvardas Dirmeikis • Kražių skerdynės 283

• ma tyd amas , kaip rimbais plakama jo žmona, sesuo ar duktė - tai

zmogus , . ,, Į ki . . 250 a1i k k .
rigimtinės teisės klausunas .._. . vy o_v1et0Je ra_sta . p~g- . ų, azo_ ų 1e-
P. nuolaužą kurios buv o pndetos pne bylų kaip daiktiniai Įrodymai.
Clll . . klb ' d. al
1894 m. spalio 20 d . V~~us ~e1Smo rūmai pas e. -~ nuospr en l, p~~
kurį 35 žmonės buv o nute1Sti. BaJor~ Jonas _~a~g ev1cms'. atsar ~os e~ ,
kilęs iš valstiečių Juo za pas ~razlauskis, valstiec1ai _Jonru:~us rr Jokubas
Žutautas turėjo būti ištremti 10 metų katorgos , atemus lS JŲ v1Sas nuosavy-
bės teises . Bajorai Pran ciškus Petravičius, Juozapas Jezerskis ir Juo zapas Rim -
gaila, atėmus iš jų vis~_luo~ ~s-~eis~ bei_p~~egi~as '. ~ėjo būti ištre~ti į
Tobolsko guberniją. Kiti nut e1StieJ1tur eJo buti 1Ss1ųsti v1eruems metams Į pa-
taisos areštantų kuopą, įkalinti po kelis mėnesius arba savaite s. Dalis teisia-
mųjt\ buvo išteisin ta. Tuo pačiu šis teismo posėdis nutarė prašyti Rusijos
caro sumažinti nuosprendžio nustatytą bausmę pa~diniams Kražių įvy­
kit\ dalyviams - Margevičiui, Brazlauskiui , Rimkui ir Zutautui 5 • Dėl didelio
visuomenės pasipiktinimo caras Nikol ajus II patenkino šį prašymą - katorgą
pakeitė vienerių metų kalėjimu, o likusias bausmes panaikino . Tačiau baž-
nyčia buvo uždaryta.
Katalikus liudininkus prisaikdinęs Vilniaus Visų Švenh.tjų bažnyčios kle-
bonas Labokas , pasakęs dar ir trumpą padrąsinantį pamokslą, turėjo pasi-
aiškinti gen eralgubernatoriui P.Orž evskiui ir po to buvo 3 metams ištremtas
į Tulą. P.Orževskis Vidaus reikalų ministrui rašė, kad dėl neteisingo kunigų
Kražių skerdynių liudininkas - suolas dviveidžio veikimo būdo susikūrė nuotaika "kuri parengė dirvą ir padarė
galimą ginkluotą pasipriešinimą valdžiai. " P.Orževskis, remdamasis M .Klin-
šukęs policininkams· "Areštu . . . genbergo mintimis , vidaus reikalq ministrui rašė, kad minėtas riaušes pa-
tuosius ir sumindži~ . oti ~us ka~alikus !<1'ažiuose, išskiriant sužeis- rengęs žemaičiq vyskupas M .Paliulionis ir kiti kunigai. P .Orževskis siūlė vys-
telpa ." Paklaust t _tuosif' d~~giau n:~a.udyti, bet nagaikomis duoti kiek kupą M.Paliulionį ištremti iš Kauno į provincijos miestą, žemaičių pavysku-
nyčios, gubema:ri:=~~t 15
~~m~s:iczmon~~, jei~ j~e patys ~j?. iš baž- piui A.Baranauskui sumažinti algą, dekaną P.Jastrembskį ir kleboną A.Re-
P.Vichmanas buvo . Y ęs ĮS ymus • Rase1IUų aps. virsininkas nadzkį išsiųsti 5 metams į tolima s gubernijas. Bet Vidaus reikalq ministras
save, mušdama juos b
priverstas pasakyti kad p li ··
v A . '.
• • • ° ik. •
CIJanute ·e zmones pnes
. •
atsisakė šio pasiftlymo "nes dabar laikas esąs nepatogus " .
kams kun A R dzakiz~~cl~Je._ pietai, kas vyko Kražiuose, atvykus kazo-
.,. . . ena s lll Vilniaus teismo - . . . k .
kalbeti neleido, sakydamas kad . . ru~ų PlrmlIUn as A.Stadolsk1S Išbuvę metus kalėjime Kražių didvyriai Jokūbas Žutautas , Juozas Braz-
ninovas pareiškė·" a . 'd . ~ai by~ nepriklauso. Advokatas A.Turčia­ lauskis , Jona s Margevičius ir Jonas Rimkus Vilniuje bažnytinės vyriausybės
gal bus kitas teis~, t:t 1:'linSrr~ctJos_~lgesį,_žin~~, ~es tylėsime, nes
smerkimo ji neišvengs ,!Ggu JO~ebutų, tai ~us 1Ston1os te1Smas, kurio pa-
buvo apdovanoti Sidabriniais kryžiais.
. Kražiq benediktinit1 vienuolyno ir jo bažnyčios uždarymas truko dau-
rna pasijautė įžeistas~-: •.. e~era_gubema tonus P.Orževskis po šio pareiški -
g~au negu dv ejus metus. Vienas būdingiausitl Kražių gyventojų pasiprieši-
tin o administraciją, nes ISeJolS teISmo posėdži0 sa les. • Ad vo k atai drąsiai kal-
v • •
rum_obruožt\ buvo tas, kad tas pasipriešinimas buvo taikaus pobūdžio. Baž-
M.Jasulaitis tiek tėra kltmoruk ųdveiksmuose nebuvo jokio nu sikaltimo. " Ar nyči~s ~ėjai gubernatorių prie durų pasitiko su kryžiumi , caro ir carienės
ziq.? J.lS su balta karnž tu as,
V •
• a atvykus gub e rna t onm .. , la1"kė ranko se kry -
pa~e~lalS. ~usirinkę gyventojai reikalavo vieno : parodyti caro įsakymą apie
. tarp ki a OJaupat buvo suimta 0 k 1· . . • . .
tų nežinia už ką s, pa e llll l arc>slmę p1rmil-
s . b . b~~~yc1o_s_u_zdarymą_. Tokio įsakymo gybematorius neturėjo, bažnyčios gy-
15
gavo nm Ų ir buvo s11kr . · l
uvm as. " " K · Jilll S II·
·
•l 1111'1
ne1a1pasiu le palaukti, kol caras atsitµ; atsakymą į jt\ raštus. Gyv entojq siūlo-
 Kražių skerdynės 285
Edvarda s Dirm eiki s
284
.... Didelės reikšmės Kražių įvykit\ eigai turėjo Tilžėje leistas
žurnalas "že-
rnaičit\ ir Lietuvos
apžvalga" . Bręstant Kražių įvykiams, pasipriešinimo ak-
cijai vadovavo aplinkinitl parapijų kunigai . 1892 m . "žemaičių ir Lietuvos
apžValgoje " buvo pask elbtas kreipimasis į gyventojus , kuriame informuota
apie Kražių b~žnyč~~s ~žd~~mą. žemaičių vyskupas .~.Paliulio~ pritarė
kunigų veiklai. Krazių 1vyk1a1buvo vysk upo M.Valanc1aus orgaruzuoto pa-
sipriešinimo ca~~ui _t~sa . .. . .. . . .• .
Pasaulis talS ruūnaIS Ru s11os unpenJOS pnespaudos metalS ISgudo, kad
lietuvių tauta gyva. Kražių įvykiai to meto spaudoje sukėlė tikrą sąjūdį, kra-
žiečių didvyriškumas tapo pavyzdžiu tolimesnėje kovoje.
Kražių skerdynėmis lietuvių tauta pradėjo naują ir garbingą dvidešimt
penkeriq metų kovos etapą, pasibaigusį Vasario 16 d . aktu . Šis įvykis įrodė,
kad taut os dvasinė jėga yra neįveikiama.

Išnašos
t . Ats iminimai , saugomi Kražių istorijos muzi ejuje. Paskelbti kn . "Kražių skerdynės" (V.,
1993. P.109-124).
2. Ten pat . Paske lbti kn . "Kražių skerdynės". P.103-106.
3. Proces Krožan przed lzbą sądowq Wilenska : Na podstanie aktow sadowych i inny ch
dokum entow . Krakow . 1896. S. 270-271.
4. Atsiminimai , saugomi Kražių istorijos muzi ejuje. Pas kelbti kn . "Kražių skerdynės". P .100-
103.
' 5. Kražių skerdynės. V., 1993. P.83.
6. Vidmantas E. Religinis tautinis sajūdis Lietuvoje XJX a . antrojoj e pusėje - XX a . prad ž ioje.
Skulptorius
Kr ž" . vi·ki s ir
R· Mid · ar ch.itektas A. Stonys pri e savo sukurto bare ljefo
V., 1995. P.79.
( a ių bažnyčios vartu ose)_,skirto Kražiq serdyniq šitmečiui iamžinti .
1993 m. spalio 3 d. A. Bitvinsko nuotrauka
1;1"ssprendimas buvo logiškas ir turė·o teis· .
zmonės pamate· • d J uų pag n.n d ą6 • Atokia• u stoveJę
••

kuol akm •2 an arų

.. .varomus . .sukruv ·
•m tus savo tevus, seseris, griebėsi
. . .
visų ~tuoks e':1ų ir prad ~JOJUO~~-~ti. Krazių skerdyn it\ įvykiuose dalyvavo

P
aprastų z· ruų ~tsdtova1: v~tie_rnu, miestiečiai, dvarininkai. Reikia stebėtis
ir atsakomybės jaus-
mu ginant B moruų
• •. rąsa. T '. ryztu ir .atkakl ~~ u, pare igos
· ·
žas, formav:::~~~e~~1 T:neabe Jo~ _as '~~emaiči:4 charakterio" bruo-
.irnai nuolatin
· · • : g trukę kryzmocių puolimai ir krašto nioko-
'
Jsava rankišk 15 savo zemes gyruma • • li Ų ugdė atkaklumą ir
· s n uo svetimša
urną.

Kražiečių veiksmai
caro valdžios pn·evar t .sutam P a su vy s k upo M.Valanč1aus
. pas ipriešin imo
a1 programos dvasia . taktik ·r ..
p~skelbta 1868-1869 m. vadinam . -~ . a. OJ_i p rog rama b u~o
runtelis šaltinis, nušviet .d ~sio_se po~~~e knyg elese. Jos buvo vie-
. . ęs susi anusią pade" Lietu • • d" li . .
t autimus žmonių jausmus . •t voJe, za męs re ginm s,
...
Vaclovas Rimkus
Karklėnai
Karklėnų miestelis yra 10 km į šiaurės vakarus nuo Kražių. Karklėnq
gyvenvietės pavadinima s kilęs iš Kar klės (kairysis Raudžio , Akmenos, Jūros
intakas) upelio vardo.
Buvusiame Karklėnų dvaro lauk e yra apie 3 ha žema , ariama kalva , nuo
seno žmonių vadinama Pilies lauku (dabar - Paviekalnis). Archeografas Jani
Spru ogis (1833-1919) XVI a. Žemaiti jos vietovardžių žodyne teigia, kad čia
buv usi senovinė Karklėnų piliavietė 1.
Senovėje Karklėnų apylinkės įėjo į Medininkų (Varnių) žemės sudėtį 2 •
Manoma, kad jau XIII-XIVa. buvęs Karklėnų valsčius 3. XV a. pabaigoje mi-
nimas Karklėnų dvar as, kuris 1499 m . atiteko didikams šemetoms 4. XVI a.
Karklėnai minimi kaip valsčiaus centras 5• Nuo 1527 m. Karklėnai buvo Že-
maičių seniūno Stanislovo Stanislovaičio Kęstgailos valda 6 • Kęstgailai buvo
su teiktos vietininkt\ skyrimo ir kitos teisės. Tik kiaunių duoklės pajamos ėjo
valdovui 7 • Iš 1528 m. kariuomenės sąrašų matyti , kad Karklėnai buvo vals-
čius, kuriame galėjo gyventi 75 bajorų šeimos ir api e 3600 gyventojų 8 • Tuo-
met karo reikalams valsčius privalėjo duoti 56 arklius 9 • Bajorų žinioje buvo
448 valstiečiai. Karklėnų karališkajam dvarui priklausė Labūnavos, Lenka-
lių, Reksčių, Palūksčių, Šūkainių, Vikraičių ir kiti kaim ai. Karklėnų valsčiuje
XVI a. buvo užpuldinėjami dvarai . Žemvaldžiai, tarpusavyje kovodami dėl
valdų, versdavo žygiuose dalyvauti ir savo pavaldinius. 1591 m. Getautiškių
dvaro valdiniai užpuolė ponuiJokūbaičiui priklausiusį žirnyną (Pabirštaulę)
ir dalgiais iškapojo javus, ištrypė arkliais laukus ir savavališkai prisijungė
žirnyną prie Getautiškių 10• Keršydami už tai, Karklėnų žmonės atvyko į Ge-
tautiškius, sumušė to dvaro valdinius ir atsiėmė užgrobtą žemę 11• Kitais
metais į Getautiškių dvarą įsiveržė Kristupo Radvilos vadovaujami Kražių
miestiečiai. Jie užpuolė dvaro valdinius, išlaužė narnų ir daržinit1 duris, iš-
barstė svirnuose laikomus grūdus 12• Karklėnų valsčiuje buvęs Getautiškitl
dvaras priklausė Kražių koplyčiai, buvo turtinga s, todėl ir viliojo kaimynus .
1594 m. byloje dėl Getautiškiarns padarytų skriaudų dalyv avo Kražit1 alta-
rista, lietuvių raštijos pr adininka s Mikalojus Daukša, Motiejus Drubli aus-
kas 13.1600 m. Jurg is ir Stanislovas Daujotai pardavė Kražiq koplyčiai savo
.. Karklėnai 287
žemes Karklėnų valsčiuje su laisvais žmonėmis, Karklėnų Sakvietę, esančią
šalia Getautiškių 14.1658 m . feodalai Mykolas Bardovskis ir Mykolas Fursas
pardavė Kražių jėzuitų kolegijai savo protėvių Bukontų Bukantiškės dvarą,
buvusį Karklėnų valsčiuje 15 . 1667 m. Kražių jėzuitų kolegijos Bt..OOŲttiškės
palivarkui priklausė Badaukių, Bukantiškių, Gomalių, Karklėnų ir Vizginių
kaimaisu 82 valakais (1752 ha) žemės ir 56 valstiečių ūkiais 16 •
XVll a. prie Karklėnų valsčiaus prijungtas greta buvęs Pavandenės vals-
čius 17• Pagal 1764 m. potvarkį Karklėnų valsčiaus gyventojai teismo reika-
lais turėdavo kreiptis į Telšių teisėjus 18• Tuomet Karklėnus valdė bajorai
Žukai, vėliau dvar as pat eko į didikų Šiukštų rankas . 1767 m. dvarininkas
Ignas Šiuk šta Karklėnuose pastatė katalikų bažnyčią, kuri buvo Kražių jė­
zuitų vienuolyno altarija 19 • Po 1773 m ., panaikinus jėzuitų ordiną, bažnyčia
tapo Pašilės parapijos filija. 1779 m . bažnyčia buvo atnaujinta 20 • 1841 m.
Karklėnų bažnyčiai priklausė valakas ir trys margai žemės. Filialistu dirbo
kunigas Baltramiejus Jurk ovskis 21 •
Carinės Rusijos priespaudos metais , iki XIX a. vidurio , Karklėnai buvo
nedidelis Kražių valsčiaus bažnytkaimis. 1846 m. Karklėnuose bu vo 31 so-
dyba . XIX a. antroje pusėje Karklėnai gerokai išaug o ir tapo miesteliu , juose
atsirado prekybininkų bei amatininkų. 1861 m . Karklėnuose buvo bažnyčia,
prie jos veikė prieglauda , buvo vandens malūnas, 8 sodybos, 81 gyvento-
jas22.
1863 metų sukilime pri eš caro valdžią dalyvavo Karklėnų dvaro savi -
ninkas Jonas Žukas. Po sukilimo Žukas bu vo ištremtas į Sibirą, o jo dvaras
nusavintas . 1871 m. pastatyta dabartinė medinė Šv .Apaš talo Baltrami ejaus
bažnyčia 23 •
1888 m. mirė Karklėnų dvaro savininkas Romanas Puzyrevskis. Jis bu-
vo bevaikis , todėl 1134 ha Karklėnų dvaro valdos bu vo padalint os gimi-
naičiams. Centrinis 981 ha Karklėnų dvaras atiteko seserims Puzyrevskaitėms,
Šventragi ai - Malatokui , Savickienei ir Leonov ienei. Prieš 1923-1926 m. že-
mės reformą Puzyrevskaitės !volių, Lentinės ir dalį Karklėnų žemės išpar-
davinėjo ūkininkams. Šiek tiek likusios žemės apkarpė ir žemės reformos
komisija.
Karklėnuose 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis buvo 65, o 1903
m. - net 346 gyventojai 24 •
1905 m. spalio 16 d. atidaryta rusiška liaudies mokykla, kurioje pirmai-
siais mokslo metais mokėsi 27 vaikai (visi berniukai) 25 • Pirmasis šios mokyk -
los mokytojas buvo Jakovas Goroščenia, baigęs Panevėžio mokytojų semi-
nariją 26 • Nuo 1907 m. joje mokytoja vo lietuvis Juozas Brun dza 27 •
Kaizerinės okupacijos metais Karklėnai priklausė Kražių valsčiui ir įėjo
i Kelmės, vėliau - į Skaudvilės apskrities sudėtį.
288 Vaclovas Rimkus
---- -- Karklėnai
289

Kuriantis N epriklauso~i Lie_tuv~ , _Karkl ~n~ -a?ylinkėse veikė partizant \

būrys, kuris kovo jo su plesikau1~n c1a1s v?k1ec1a_1s. _1919 ~- -~arklėnuose
areštuoti ir perduoti Lietuvos kanuom ene1 4 vok1ečn.1 kar e1v1a12R. 1918 m.
įkurta Karklėnų lietuviška pradinė mokykla , kurioj e per visą laisvos Lietu-
vos laikotarpį vedęju dirbo mokytojas Juozas Brundza. 1927 m . įkurtas var -
tojojų kooperatyvas, 1933 m. - pašto įstaiga, grietinės nug rie bim o punktas 29_
Beto, Karklėnuose buvo pora parduotuvių. 1933 m. įkurtas lietuvių jaunimo
"Jaunoji Lietuva " Karklėnų skyrius 30, veikė labdaros dr augi ja, katalikiškos
organizacijos. Pagal 1923 m. gyventojų surašymą Karklėnuose buvo 48 so-
dybos ir 236 gyventojai 3 1•
1923 m. Karklėnų Šv.Baltramiejaus bažnyčia tapo parapine 32 • Karklėnų
parapija priklausė Kaltinėnų dekanatui . Pirmasis parapijos klebonas - kuni-
gas Jonas Janauskas. 1938 m. parapijoje buvo 1736 katalikai 33 •
Per 1936 m. Seimo rinkimus Lietuvos Respublikos Seimo atstovu išrink-
tas aktyvus visuomenininkas - Karklėnų pradinės mokyklos vedėjas moky-
tojas Juozas Brundza 34• 1941 m. birželio 14 d . su šeima ištremtas į Sibirą 35•
Pirmosios sovietinės okupacijos metais Karklėnuose atidaryta bibliote-
ka, skaitykla, įsteigti vakariniai rusų kalbos kursai 36•
Vokietijos - SSRSkaro pradžioje, 1941 m. birželio 24 d., prie Karklėnų
įvyko tankų mūšis tarp pulkininko Ivano Čemiachovskio vadovaujamos Rau-
donosios armijos 28-osios tankų divizijos ir besiveržiančių vokiečių kariuo-
menės tankų dalinių. Sunaikinti keli rusų tankai , pabūklai, nukauta daug
tankistų, kareivių 37•
. . • •. · · · A Bihlinskn nuotrauka
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje , 1944 m. vasarą, rusų frontui įstrigus Šv. apaštal o Baltram1eiaus baznyoa tr varpine . .
pri e Dubysos , Karklėnų, Gorainių jaunimas būrėsi į Lietuvos laisvės armiją
(LLA), kaupė ginklus , šaudmenis būsimai kovai su sovietine okupacija. 1944 · 40 š1•0 būrio 9 partizanai 1947 m. birž elio 3 d. pavakarę ~a-
Prana s G us tai ·tis
m. pabaigoje Gorainių partizanų atstovai Feliksas ir Vladas Ražauskai ir Pa- • Č • · ak · Partiza-
reiviškiq kaim e užėjo pas valstietį Aleksą . eJ?auską _apsalm. : 010 • tribams.
1:
šilės atstovas dalyvavo Kražių valsčiuje vykusiame LLA grupių atstovų su- . • iminink
" • · do ant arklio ir pr anese K bnenų s
važiavime. Buvo išklausytas LLA štabo atstovo pranešimas apie politinę pa- nams sunugus , se as se . . · • vo· broliai
dėtį Lietuvoje ir priimtas nutarimas rengtis partizaninei kovai 38•
Šūvių pakelti iš miego pakilo partizanai , bet nel ygio]~ ~~voJe zu R.
Mečislovas ir Vaclovas Montvilai iš Paberžinės v iensedzio , S_tasys K e~-
1944 m. spalio 7 d. Sovietų sąjungos armijos daliniai be vokiečių pasi-
tas iš Dany kt\ k., Stasys Miknius iš Pakarče~o, Vlad~ _Bu_tgmas ,bo~1:1::
priešinimo užėmė Karklėnus. NKVD kariuomenė, kovodama prieš apylin -
ras šerpe tauskas ir Go tautas . Tik Steponą Rirnkti, SloveJUSl s~gy. ) '. Č
kių LLA partizanus, 1944 m . gruodžio S d . Ejučių kaime sudegino ūkininko · · • •· •Vd stę nubaud e rrurturu e-
dėjai paė mė gyvą. Vėliau par tizan~ uz sią lS . a~
Adomo Aleksandravičiaus ūkinius pastatus su gyvuliais, Kupšelių kaime
sudegino Vainauskų ir Radavičių ūkius. Burnių kaime stribai ir enkavedistai pau skq ir Mar cinkq šeim t\ suaugusius asmerus · . k . . .
Prie Karklėnq partizanai · uzpuov 1e· enk ave_distų.mašmą su rusq . areiVlllJS.
v . Ra-
nušovė Vladą Vaišvilą, nužudė Vincą Sakalauską, Aleksą Vitkq, Steponą Man-
kų 39. Po susišaudymo kareiviai keršydami su degino vieną sodybą, pnmuse
Žč\us~t\ motiną, nušovė ūkininką •
42
Pašilės apylinkėse veikė Zenono Rombergo vadovaujamas partiz am1 bfl- _ že ·tis ie 1952
rys , kuri o gret ose buvo mokytojas Ignas Česna iš Vašilėnų kaim o, gydytojas Zemaičiq partizant\ apygardo~vva~as V-'."1°~iv?'~asvv• ~-~fLaisvės
Tallat-Kelpša, Vladas Butginas, Stasys Reimantas, Stepona s Rimku s, Mėčius m. prie Karklėnų a,urė spaustuvę, 1Sie1dodamų ir eilerascių 1d . .
P' . • · l ·d
kov q aidai" · • Apylinkėse buvo platmarru partiZanų ei mia
11
· · i "Ma 1 a gmo-
Mantvilas ir kiti . Būrį ginklais ir šaudmenimis rėmė P;išilė>s klt•hon,,s k11n.
 11111
290 Vaclovas Rimkus
je", laikraštėlis "Laisvės balsas". Pašilės ~apinėse_b~vo ,įre~~ta spaudos slėp­
tuvė. Pogrindinėje spaudoje bendradarbiavo Pašiles pradmes mokyklos mo.
kytoja Elena Rakauskaitė 44 • • • • •
Lietuvių partizanų eilėse buvo Karklėm1 apylink1t\ re~1stenta1: Zosė Bag-
donavičiūtė - Virgjnija iš Pagirgždūčio dvaro (žuvo kovoJ e su enkavedis tais
Spirgių pelkėse), Jonas Bartkus - Vėjelis iš Vaišviliškių kaimo (žuvo mūšyje
su pri ešais), Jadvyga Gedutytė iš Pašilės bažnytkaimio (žu vo kovoje), Alfon-
sas Grabliauskas iš Pagirgždūčio (žuvo). Ignas Jucevičius - Daktaras iš Go-
rainių k. (žuvo mūšyje su stribais) , Juozas Mezginis iš Karklėnalių (žuvo per
susišaudymą), Aldona Čekavičienė - Gegutė iš Pašilės parapijos (legalizavo-
si), Juozas Reimantas ir kiti 45• Partizanai kovojo , glaudžiai ben~radarbiau-
dami su ryšininkais, kurių buvo beveik kiekviename kaime.
Prieš partizanus kovojo didelės stribt\ pajėgos, įsikūrusios Karklėnuose
ir Pašilėje. Kadangi Pašilės stribokynas ne kartą buvo partizanų apšaudo-
mas, str ibai iš Pašilės buvo priversti atsikelti į Karklėnus M,. Kovose su parti-
zanais buvo nukauti ar nuteisti mirtimi: 1946 m. Karklėnų apylinkės sekre-
torius Alfonsas Mackus, 1947 m. valsčiaus moterų organizatorė Marija Aukš-
tėjienė, 1948 m. Feliksas Valius, paruošų agentas Aleksas Borovcovas, Ona ir
Antanas Mockai, 1949 m. Juozas Slėpovas, 1950 m. valsčiaus partsekretorius
Jonas Stulginskis ir apylinkės pirmiriinkas Jonas Pšalgauskas. Žuvo žemės
dalijimo komisijos pirmininkas Leonas Skruodenis, apylinkės komja~o
organizacijos sekretorius Liudas Radavičius. Nukauti stribai Jonas Mačiulis
(1944 m.), Vytautas Vitkus (1945 m.), Feliksas Valius.
Po karo įkūrus atskirą Kelmės apskritį, 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies
Kražių valsčiaus buvo sudarytas Karklėnų valsčius. Šio naujo Kelmės ap-
skrities valsčiaus teritorija turėjo 89 km 2 ir apėmė Gorainių, Karklėnalių, Kar-
klėnų ir Pašilės apylinkes. Pirmasis Karklėnų valsčiaus vykdomojo komiteto
pirmiriinkas buvo Petras Sakas, partorgas - Vicharevas . Prasidėjus masinei
kolektyvizacijai 1949 m., valsčiuje sudaryti Gorainių, Užkalnių, "Mūsų že-
mės", "Naujo kelio", Mičiurino, Karklėnų ir kiti kolūkiai. Po kolektyvinių
ūkių sustambinimo valsčiuje liko tik" Aušros", Karklėnų, "Taikos" ir Pašilės
kolūkiai.
Kolektyvinių ūkių kūrimą lydėjo sovietinės valdžios vykdoma gyven-
tojų deportacija, l tolimiausius Sibiro rajonus. 1948 ir 1949 m. iš Karklėnų
valsčiaus ištremti 85 asmenys: Stasio Griciaus iš lvolių kaimo 6 žmonių šei-
ma, Adomo Misiulio iš Beržapolio 6 asmenys, Antano Kazlausko iš Drukte-
niškės 5 asmenys, Antano Petrausko iš Karklėnų, Vinco Pranekaus iš Padu-
bulio, Antano Skirmanto iš Bukantiškės, Alekso Šim.kaus, Adolfinos Vitkaus-
kienės, Kazio Žilinsko ir daugelio kitų šeimos 48 •
Sovietinius gulagus praėjo daugelis Karklėnų valsčiaus pctrlizanq, re-
zistentų. Vacys Zakarauskas iš Vašilėnų kaim o 1952 m. nut e isias 2.5 nwlc1ms,
Karklėnai 291
Vincas Čemeckis iš Pakalniškių - 15 metų lageri o. Aleksa s Ged u tis i.l; Bur-
biškh1 kalėjo 15 m ett1, Vlada s Smilgevičius iš Pašilės - 10 metų._ Moks l~v is
Jonas Vita s iš Karklėnų, nut eis ta s 25 metam s. Stepa s Manku s iš Karklėnų
tardant nužudytas .
Kuriant rajonu s, 1950 m . buvusio Kelmės ap skriti es Karklėnų valsčiaus
didesnioji terit orijos dalis pri sk irta Varnių raj on ui. Go rainiq apylinkė atite -
ko Užvenčio rajonui. 1962 m ., s tambinant administraciniu s vienet:us ir pa -
naikinus Varnių b ei Užvenčio rajonu s, visas buvęs Karklėnų valsčms (Kar -
klėnq, Pašilės apylinkės iš Varnių rajono ir dalis Junkilų apylinkės iš Užve n-
čio rajono) atit eko Kelmės rajonui.
Karklėnuose nuo 1956 m. veikia vidurinė mokykla (1946-1949 m . - pro-
gimnazija, 1949-1956 m. - septynmetė mokykla ), bibli oteka (n uo 1949 m .),
kultūros namai (nuo 1955 m.) , felčeriq ir akušerių punkt as (nuo 1950 m. ),
ryšių skyrius •
49
..
v• • • • • • _ •
Karklėnų parap1Jos bažnyooJ e saug oma taikom osios dail es kunny s - XVIl
a. metalinė taurė, XIXa . skulptūrinė grupė "Švč. Mergelė Mari ja su Kūdikė­
liu Jėzumi, Šv.Juozapu ir Šv . Simonu ", 1779 m . LA.H ece lio lietas žalvarinis
varpas ir du ornamentuoti kryžiai, taip pat X1X a. skulptūrinė grupė "Trys
Karaliai" ir XXa. skulptūra "Prisikėlęs Kristus" '°·
Už 2 krn į pietryčius nuo Karklėnų yra 44 ha ploto Karklėnų eže ras .
Miestelyje yra 399 gyventojai (1959 m. buvo 317 , 1970 m . - 266, 1979 m.
- 335, 1985 m. - 336), 142 ūkiai.
Išnašos:
1. Cnpornc 11. rcorpa!plf'!CCI(}!~ CJIOBaJ)b
. BHJlbH
O. 1888.
2. Rimkus V. Karklėnai // Komunistin is žodis . 1969. Lapkričio 29.
3. Ten pat. . . ..
4. Misius K., Rimkus V. ir kt . Karklėna i // Tarybų Lietuv os enc1klo ped11a. V., 1986. T.2.
P.221.
5. Nezabitauskas A. Karklėnai // Komunistinis žod is. 1967. Gegužės 4; Karklėnai / / Ma-
žoji lietuvišk oji tarybinė encikl opedija . V., 1968. P.66.
6. Karklėnai // Lietuvių enciklopedija . Bostonas. 1957. T.11. P.26.
7. Korklany / / Slownik geo grnficzny krolcw stwa Polski cgo i inny ch krajow slowianski ch .
Warszawa . 1883. T.4. S.402.
8. Kviklys B. Mūsų Lietuva . V., 1991. T.4. P.523. . .. . . .
9. Korklany / / Slownik geogrnficzny krolewstwa Polsk1ego I mny ch kra1ow slo w1ansk1ch .
Warszawa. 1883. T.4. S.402.
10. Leoc-dys J. Mikalojus Daukša . V., 1963. P.129, 130; Rimk us V. Karklėnai // Komun istinis
žodis . 1969. Lapkričio 29.
11. Lelx.'ClysJ. Mika lojus Daukša . V., 1963. P.130.
12. Ten pat.
13. Ten pat. P.133.
14. Ten pat. P.135.
111'
p
292 Vaclovas Rimkus

15. Kuzmaitė J. Kra žių jėzuitų kolegijos žcmėvalda XVII-XVIJI amž iuje/ / Lietu vos ist .
jos metraštis. 1976 metai . V., 1977. P.9. · on-
16. Ten pat. P.14.
17. Kviklys B. Mūst1 Lietuva . V., 1991. T.4. P.523.
18. Nezabitauskas A. Karklėnai // Kom un istinis žodis . 1967. Gegu žės 4.
19. Garben ienė J., Rimkus V. Karklėnų katalikų bažnyčia / / Oičiu lis. 1994. Sau sio 5. Vaclovas Rimkus
20. Misius K., Šinkūnas R. Lietuvo s katalikų bažnyčios. V., 1993. P.401.
21. Valančius M. Raštai . V.1972. T.2. P.l.
22.ITawrr n aH K]fl,{JKJ<a KoBCHCK0A ll HJ)CKl.llHI11ap
0/l HblX Y'IHJIHIU11a 1908/9 Y'IC6111,11l Tytuvėnai
ron.Koeua. 1909. c.82.
23. Rimkus V. Karklėnai // Komun sitinis žodi s. 1969. Lapkričio 29.
24.ITaMJITHaH KJ(l{JKKaK oBCHCKOA .UI-IPCKUKJ-111apOAllblX Y'HUIIUU11a1908/9 Y'IC6l!blll Tytuvėnai - antra s pagal dydį Kehnės rajono miestas . Tai vienas gražiau-
ron. Komra. 1909. c.82. siq rajono kamp eliq. Miestą supa miškai , ka lvos, eže rai ir pelkės . Į šiaurę
25.ITaMnTHaH KJIIDK.Kll KoDCHCK OA ll l-lPCI<Ul-11-1
nap0/lllhlX Y'IIUIHlll 11a1905/6 Y'IC6111,11l nuo miesto ošia Tytuvėnų šilas - viena rečiausit1 senovės girių, gamtos pa -
ro.u. Koeu a. 1906. c.60'.
26. Ten pat.
minklas. Tytuvėnų apylinkes puošia Bridvaišio , Ty tuvos , Gyliaus, Gauštvi-
27. TTaMJITH aH KHH)l(J(aKoBCHCK Otl .UK))CKUJHIHap0/lllblX Y'IIUUill.l Ha 1908/9 Y'IC6Hblli nio ir Epušies eže rai , gamtovaizdį raižo Dubysa ir jos int akas Gryž uva . Žilą­
ro.u. KoeHa. 1909. c.82. ją senovę mena Aukštiškių, Kubilitl, Pagryžuvio , Skogalio , Visgailiq pilia-
28. Rimkus V. Karklėnai // Komunistinis žodis. 1969. Lapkričio 29. kalniai. Epušės ežero ir Gryžu v os upės pakrantėse rasti titn ago dirbiniai .
29. Kaimo kooperatyvas / / Ūkininko patarėjas. 1937. Nr.24. P.21; Įsteigtas paštas . 1933.
Birželio 21.
Pasakojama, kad mi es te ant kalnelio , kur dabar y ra senkapiai, senovėje
30. Karklėnuose organizuojasi jaunalietuviai / / Lietuv os aidas. 1933. Vasario 7. stovėjusi lietuvių šventykla. Joje buvęs aukur as, kur vaidilutės kūrendavu­
31. Lietuvos apgyvent os vietos. K., 1925. P.211. sios šventąją ugnį Perkūno garbe P. Vėliau čia bu vusi p astaty ta pirm oji šv .Jur-
32. Kviklys B. Mūsų Lietuva. V., 1991. T.4. P.523. gio bažnyčia.
33. Garbenienė J. Karklėnų kata.likų bažnyčia (mašinraštis) . Vaši lėnai. 1994. P.l; Elenchus
Tytuvėnq vardo kilmė siejama su Tytuvos ežerėlio ir to paties vardo
ecclesiarum et univ ersi d eri provinciae ecclestiastica e Lituane pro anno Domini 1938. Kaunas.
1938. P.80. upelio, tekančio per miestą, pavadinimu. Buvo manoma , kad istoriniuos e
34. Juos rinkim e i seimą // Mūsų kraštas. 1936. Birželio 5. šaltiniuos e paminėtas Cydaras yra iškreiptas Tytuvėnq pavadinimas. Istori-
35. Lietuvos gyventojų genocidas. V., 1992. T .l. P.88. kas Teodoras Narbutas (1784-1864) "Lietuviq tau tos istorijos" V1Itome , išleis-
36. Rimku s V. Karklėnai // Komunistinis žod is. 1969. Lapkričio 29.
tame 1840m. (lenktl kalba) , remdamasis vokiečiq istoriko Johan o Foigto Prūsi­
37. A rvasev i čius J. 1418 dienų mūš iuose. V., 1973. P.68.
38. Dirmeikis E. Ginklu ota rezist encija Kražių valsčiuje (1944-1954) // Kražiai. V.-K. 1993. jos diplomatinit\ dokumenhl rinkiniu "Codex diplomaticus Prussicus ", tei-
P.191, 192. gia, kad " ... Cydaras - dvara s, kažkad a buvęs Rasein iq žemėje, netoli Šilu-
39. Ten pat. P.193. vos. Ten buvu si gynybinė pilis , kurią 1269 m. sugriovė kryžiuočiai"2 • Ir ta
40. Ten pat. P.195. pilis buvusi Tytuvėnuose. Versiją, kad "Cydar " yra Tytuvėnai ir kad jie įkurti
41. Mojus R. 7 partizanų mirtis Kareiviškėse / / Draugas (Čikaga). 1965. Nr .65; Rimkus V.
Kareiviškių traged ija // Kražių aidai. 1990. Nr .21. P.3.
1269 m., rėmė kultūros istorikas Ignas Bušinskis , len kq isto rikai M.Balinskis
42. Dirmeikis E. Ginkluota rezist encija Kražių valsčiuje (1944-1954) / / Kražiai. 1993. l' .197. irT .Lipinskis . Cydaro pavadinima s Tytuvėnams bu vo taikomas ir nepr iklau -
43. Ten pat. P.200. somos Lietuvos periodinėje bei turistinėje literatūroje. Apie Tytuvėnuose kry-
44. fen pat . žiuočiq sugriautą Cy daro pilį rašė ir Robertas Krasa uskas 1964 m. Bosto ne
45. Kražių va lsčiaus partizanų sąrašas // Kraž iai. V.-K. 1993. P.218-226. OAV)išleistoje "Lietuviq enciklop edijoje" 3 • Iš tikn1jq kur s tovėjo Cydaro pi -
46. Dirmeikis E. Ginklu ota rezistencija Kražių valsčiuje (1944-1954) / l Kražiai. 1993. P.201.
47. Žemaiti s 13. Že lmenys kyla i saulę / / Ko muni s tinis žodis . 1966. Gruodžio 31; Ta-
lis, kryžiuočiq kronikos nemini . Tikr iausiai, ji buv o pri e Nemuno ar kurioje
mošev iči us J.Jų da rbai nepamirštami // Komuni s tinis žodis . 1969. Birželio 7. kitoje vietoje. T.Narbutas Cydarą atkėlė į Tytuvėnus, matyt , remdama sis tik
48. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai . Vilnius. 1993. Kn. 1. l'.330-356. šiq vietovardž itl sąskambio panašumu . Dabar Lietuv os istorika i Cyda ro ne-
49. Misius K., Rimkus V. Karklėnai// Tarybų Lietuv os encik lopedija. V., 1986. '1'.2. P.221. betapa tina su Tytuvėnais.
50. L'fSR kultūros paminklų są ra šas. V. 1973. P.642. Vokiečit1 filosofas Nikaloju s Kuzietis 1491 m. Viduri o Europos žemėla­
pyje šalia kih\ trijq Lietuvos gyvenviečiq - Vilniau s, Kauno ir Vami q, pažy-
294 Vaclovas Rimkus
Bridvaišio ežeras. /. Danausko nuotrauka
mėjo ir Tytuvėnus4 • Tuo metu Tytuvėmt apylinkiq žemės buvo Lietuvos
?idžioj~- kunig~čio nuosavybė. Tik 1493 m. Lietuvos didysis kunigaikštis
ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis Tytuvėnq dvarą ir Kelmės val-
das kaip kraitį padovanojo Vilniaus vaivados Aleknos Sudimantaičio duk-
rai Jadvygai Aleknavičiūtei, kuri ištekėjo už didiko Jono Kontantovičiaus 5 •
Vy~ _i ~~: ?ev~ė J~dvyĮ? K?ntantovičienė antrų kartą ištekėjo už že-
ma1?ų _d1dz1010 ~~adninko rr Bnansko seniūno Bartusevičiaus 6 • Tytuvėnai
pereJo l Bartusev1c1ų nuosavybę, tačiau neilgam. Jq vienturtė duktė Johana
~artusev_ičiūtė susituokė su Vilniaus vaivada Jonu Glebovičiumi, kuris tapo
ir Tytuvenų valdy toju 7 • Glebovičius nuo 1546 m. buvo Lietuvos Didžiosi os
Kunigaikštystės kancleris. 1500 m. istoriniu ose šaltiniu ose minimas Tytuvėnų
dvaras 8 •
. Ty~vėn_u~se 1555 m. minima katalikų bažnyčia. Tytuvėnų dvaras turė­
JO 60 pnevolininkų, 112 dūmų • Dvaro pri evo lininkai buv o Juška Eitminai -
9
tis, Vileika Juškaitis, Gedintlnas Stanaitis , Jaunius Vaitkaitis , Stonis Kuršis,
~us . '."1~daitis , Pocius Pagilaitis ir kiti 1°.Tytuvėnų dvarui priklau siu-
sio K~rs1ų_ kalffio valstiečiai turėjo eiti dvarui lažą nu o valako po du žmones
~etur1as dienas p~r savaitę, mokėti duoklę pinigais ir produktais, eiti į talkas
u sargyba s, duoti kraičio kiekvienai ištekančiai dvaro sav ininko dukrai.
Tytuvėnai 295
Senų medžiq alėja
ir svirna s
Tytuvėnuose.
S. Dembovskytė­
Riomerienė.
. ,. , . .,.,,...
~ ... , M. K. Čiurlionio
muziejus
.,,. -~----·.
·
1549 m. Tytuvėnų valdas pasidalij o p enkios Johan os ir Jono Glebavičių
dukterys . Cen trinis Tytuvėnq dvaras atiteko Jadvygai Glebavičiūtei, o kitas
valdas pasiėmė Ona (Mstislavo kašte liono Solomereckio žmona ), Sofija (Sm o-
lensko kašteliono Kristupo Zenevičiaus žmo na ), Kristina - (Kaun o seniūno
lvano Kornajevskio žmona) ir Elzbie ta (žemaičiq kašteliono Melchio ro še rne-
tos žmona). Tytuvėnų savininkę Jadvygą Glebavičiūtę vedė Lietuv os Didžio-
sios Kunigaikštystės sekretorius Mykolas Sapiega 11• Jadvyga Sapiegienė anksti
mirė ir paliko vienturtę dukterį Oną, jai senelė Johana Glebavičienė tes ta-
mentu padovanojo visus Tytuvėnus. Oną Sapiegaitę vedė didikas Andrius
Pronskus . Po vyro ankstyvos mirti es Ona Sapiegaitė - Pronskienė antrą kar-
tą ištekėjo už Lietuvos Didžiosi os Kunigaikštystės hetrnono Mikalojaus Sie-
riniavskio. Jie Tytuvėnus išnuomoj o Šiaulit\ vietininkui Jonui Gruž evski ui 12•
Tytuvėnt\ valdytoju buv o Dan ielius Lvovičius .
. !ytuvėnuose jau 1581 m . stovėjo Šv.Jurgi o bažnyčia (prie Varto ežero).
P_ne JOS fil:eno kunigas , kuriam baudžiauninkai privalėjo mokėti p o du gra-
št~s du?kles nuo valako žemės 13.Tytuvėnai tuo metu jau buvo susiformavęs
miestelis. Jo centre bu vo keturkarnpė turgaus aikštė, prie kuri os glaudės: 26
aludės ir 13 degtinės parduotuvią Pagrindinėje, Šiaulių, gatvėje dar buvo S
aludės ir dvi smuklės. Gyve no amatininktĮ, pirklit1, vyko turgūE . Miestelyje
buvo 33 namai , kuriuos e gyveno p er 50 šeimą Dvare gyv eno nelaisvos šei-
mynos - Čeputis Pašelaitis, Grig elis žeg lait is, Lukošius Motejaitis ir kt. 14 1591
- XVTIa. pradžioje Tyh1vėnq bažnyčią buvo pasisavinę evange likai reforma-
tai15.
Nuo 1589 m. Tytuvėnus valdė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kan c-
.. 296 Vaclovas Rimkus
Tytuvėnai 297

Tytuvėnai atiteko trims Andriejaus Valavičiaus trims broliams: LDK iždi-

ninkui pakancl eriui Jeronimui , Vilniaus vyskupui Eustachijui ir Gardino se-
niūnui Povilui Valavičiams21 . Jeronimas Valavičius, 1618 m. atpirkęs iš savo
brolių dalis, liko visų Tytuvėnų žemių ir turtų savininku ir kartu su i mona
Elzbieta Gosliauskaite , vykdydamas brolio Andrejaus pasižadėjimą, bemar-
dinams dovanojo apie 726 ha žemės, pažadėjo kasmetinę dotaciją pinigais ir
javais, leido vienuoliams nemokamai malti savo malūnuose22 • Netrukus pa-
sikviestas Vilniaus meistras Tomas Kaspras pradėjo vienuolyno ir bažnyčios
statybą. 1618 m. birželio 20 d. pašventintas bažnyčios pamatų kertinis ak-
muo 23. Pirmuoju statybos laikotarpiu (1618-1633 m .) bu vo pastatyta bažny -
čia, vienuolyno korpusai , vartai, svirnas, daržinė. 1635 m. lapkričio l d. ž.e-
maičių vyskupas Jurgis Tiškevičius kon sekravo Tytuvėnų bažnyčią Švč.Mer­
gelės Marijos Angeliškos garbei ir bemardinams pavedė valdyti Tytuvėmi
parapiją24 . Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius bažnyčiai nupirko pa-
veikslų, skulptūrų~.
1636 m. Jeronimui Valavičiui mirus , jo vienturtė duktė Teklė Valavičiūtė
ištekėjo užLDK maršalkos - Polocko vaivados kunigaikščio Aleksandro Liud-
viko Radvilos 26. Po bylinėjimosi 1706 m. Tytuvėnai atiteko Karoliui Stanislo-
vui Radvilai. Nuo to laik o iki 1808 m . dvarą valdė penkįos Radvilų kartos 27.
Tytuvėnų bažnyčios altoriai. /. Danauskonuotrauka

leris ir didysis etmonas Leonas Sapiega, kuris šį dvarą iš Gruževskių atėmė

teismo keliu 16 • Leonas Sapiega (1557 -1633) buvo žymus Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valstybinis ir karinis veikėjas: vicekancleris, kancleris, Vil-
niaus vaivada, etmonas. Kartu su kitais jis įkūrė LDK Vyriausiąjį tribunolą,
parengė Lietuvos m Statutą (1588 m.). Reikalavo, kad jo statytų bažnyčių
klebonai, vikarai mokėtų lietuviškai. Leona s Sapiega Tytuvėnų dvaro val-
das vėliau pardavė Lietuvos didikams Kristupui ir Teodorui Zienavičiams 17.
Lietuvos Brastos vaivada Kristupas Zienavičius paskui perėmė į savo ran-
kas visą Tytuvėnų dvarą ir, dar nupirkęs Tytuvėnų miestelį bei _gretimas
žemes, 1609 m. jas už 22000 auksinų pardavė LOK vėliavininkui ir Zemaičit\
seniūnui Andrejui Valavičiui bei jo žmonai Justinai Dolskaitei - Valavičie­
nei13.Andrejus Valavičius buvo žymus karvedys, 1605 m. dalyvavo mftšiuo-
se su švedais ties Kircholmu ir Kirkenha uzenu, kur pasižymėjo drąsa ir did-
vyriškumu 19. Jis 1613 m. iš Vilniaus pasikvietė į Tytuvėnus vienuolius ber-
nardinus, pažadėjo juos aprūpinti žemėmis ir kitais turtais, o bažnyčios ir
vienuolyno rūmų statybai paskyrė žemės, du tvenkinius, 10000 auksinq ?".
Atvykę pirmieji penki bernardinai apsigyveno prie senosios bažnyčios. )ll
viršininkas buvo Bernardinas Švabas. Tačiau 1614 m . 1wtik<"Lc1imir &/\ .V,11,1 -
vičius, o dvaro paveldėtojai tik po keletii1 metq pasidctlijo t11rlw,. H1l 6 111.
Tytuvėn11 Švč. Mergelės Marijo s bažnyčia ir v ienuolynas. / . Dana11sk
u nuotra11kn
298 Vaclovas Rimkus
Pirmasis mėgėjų teatro festivalis "Tytuva" prie Bridvaišio ežero.
VaidinamaJ. Rainio pjesė "Pūsk, vėjeli" (režisierius A. Armonas). 1993m.
.
Radv~_ų rezide~cija buv~ Baltaru~~joje, Nesvy_žiuįe, o !f.tuvėn1:15 apie
metųJle nuomoJo . Ilgą laiką Tytuvenus nuomoJęs 2.emaitiJOSseruūnas Kazi-
mieras Zaranka engė dvaro ir palivarkų baudžiaunirlkus, skriaudė mies-
tiečius. Seniūnas nesiskaitė su vienuolių bemardirlų privilegijomis ir teisė­
mis, nemokėjo jiems nustatytos duoklės. Po jo Tytuvėnus apie 30 metų val-
dęs jo sūnus dar labiau savivaliavo, vienuoliai buvo priversti kreiptis į savi-
nirtką K.Radvilą. Panašiai savanaudiškai elgėsi ir Abromavičiai bei kiti nuo-
minink ai"28.
Tytuvėnuose 1655 m. buvo keturios gatvės, 51 sklypas 29 • Miestelis labai
nukentėjo per Šiaurės karą. 1701 m. Tytuvėnus buvo užėmusi Švedijos, o
1708 m. - Rusijos kariuomenė.
1724 m. Tytuvėnams suteikta turgaus privilegija.
1736 m. prie Tytuvėnų vienuolyno buvo įkurta mokykla, skirta aukštes-
nio luomo jaunimui 30 • Tačiau mokykla buvo lenkiška, o apylinkėse neatsira-
do tiek bajoraičių, kad ji išsilaikytų. Mokyklą uždarius, vienuolyno vyresny-
sis Mykolas Paškevičius 1746 m. įkūrė dvasinį n oviciatą būsimiems kuni-
gams vienuoliams ru ošti. Noviciatui buvo pastatytos spec ialios pat.i lpos. Šios
mokyklos egzistavimo pabaigoje mokėsi 13 klierikq ir 12 k.indid.itq. Dirbo 3
dėstytojai.
Toliau buvo plečiamas ir puošiamas b.ižnyčios ir vic•nuolyno ,rnst1mhlis.
Tytuvėnai 299
1759-1788 m . perstatytas pri ekirtis bažnyčios fasadas . Abipus įėjimo pastaty-
ti du bokštai , viename jų įrengtas laikrodis . Prieš įėjimą pristatytas puošnus
portalas. 1771-1773 m. priešais bažnyčios duris sukurtas uždaras tamburas .
Prie bažnyčios kampo 1772-1780 m . pristatytas stačiakampis erdvus kiemas
(kluatras) su arkadirlėmis galerijomis 3 1• Arkados vidirlėje pusėje ant sienų
nutapyta paveikslų, vaizduojančiti Biblijos scenas ir įrengtos Kryžiaus kelių
stotys. Šventoriuje 1771-1775 m. pastatyta Šventqjų laiptų koplyčia32 • Į jos
laiptus ir į Kryžiaus kelių stotis po stikliniais gaubtais buvo įdėtos vienuolio
A.Bumickio iš Jeruzalės atgabentos relikvijos 33 • Didikų Ganiprovskių lėšo­
mis nulietas apie 573 kg sveriantis varpas, įrengti 9 gipso altoriai, iš Švedijos
akmens sudėtos bažnyčios grindy s. 1783 m. kapirtėse pastatyta koplyčia.
Iš 1796 m. Tytuvėnų dvaro inventoriaus matyti, kad tuomet dvarui pri-
klausė miestelis ir Vyčių, Pivoraičiti, Kuršių, Kalvių, Kiškiamiškio, Aukštiš-
kių, Žilaičių, Užpelkiti, Pievagalių, Simoniškių, Vaitkaičių, Kubilių bei šed -
barų kaimai 34 •
1759-1795 m. Tytuvėnq savinirtkas buvo Vilniaus vaivada Karolis Rad-
vila35.1808 m. jo sūnaus kunigaikščio Dominirtko Radvilos įgaliotinis Myko -
las Zaleskis Tytuvėnus pardavė už 35.000 dukatų Šiaulių apskrities pakama-
riui Jonui Burbai ir jo žmonai Anelei Jagrninaitei - Burbienei 36 • Po jų 1825 m.
16? paveldėjimo keliu Tytuvėnai atiteko Maltos ordino kavalieriui - Šiaulių
maršalkai Antanui.Burbai ir Eliuzai Gruževskaitei - Burbienei37 • Po jq mir -
ties už nepilnametę paveldėtoją Celiną Burbaitę Tytuvėnus valdė Raseirrių
apskrities bajorų maršalka Adolfas Pšeciševkis 38 • Gyvendamas Tytuvėnuo­
se, Adolfas Pšeciševkis aktyviai rėmė 1831 metų sukilimą. Jis buvo Raseirrių
apskrities slaptojo sukilėlitl komit eto narys. A.Pšeciševskis Tytuvėnų baž-
nyčiqs šventoriuje organizavo Raseirriq apskrities bajorų pasitarimą, kurio
metu buvo pasirašytas sukilimo manifestas, nutarta nuginkluoti caro kariuo-
menės įgulas39 • Birželio 2 d . Tytuvėnuose sudaryta žemaitijos centrinė vy-
riausybė, kurios pirmininku išrinktas Ezechielis Stanevičius, nariais - Pran-
ciškus šemeta, Ščensas Pšeciševskis ir Stanislovas Gadonas. Ši vyriausybė
veikė prie žemaitijos sukilėliq ginkluotųjq pajėgq vado Juzefo Šimanovskio
štabo. Iš Tytuvėnt\ rnišktl gen ero lo Šimanovskio ir gen. A.Gelgaudo sukilėlių
daliniai patraukė į Šiaulius pri eš caro kariuomenę'10 • Tytuvėnuose buvo įkur­
tas sukilėlių amunicijos fabrikas, kuriame buvo liejami sviedirliai patrankoms
bei šovirriai šautuvams. 1839 m. Tytuvėnuose gyveno 30 lietu viq ir 40 žydq
šeimą
Celinai Burbaitei ištekėjus už Raseinitl apskrities bajorq maršalkos Jero-
nimo Pšeciševskio, Tytuvėnai gavo naujus valdytojus. 1863 m. prie miestelio
esančiuose miškuose būrėsi sukilėliai, kuriems vadovavo buvęs rusq armi -
jos karininkas Zigmantas Citavičius. Sukilėlil1 stovyklavietė buvo aikštelė
300 Vaclovas Rimkus
Tytuvėnai 301

prie Tytuvos upelio, v~~~ama Čig?~pieviu: Čia s~ite~~ api e 250 ginkluotti lus, parašė disertaciją "Lietuvos in-
vyrų būrys. Savo sukilelius atvede JI Jeronunas C1tav1čms. Kovos veiksmt\
dėlis įliaudies ūkio istoriją", iš mo-
mokė Kazimieras Citavičius ir Antanas Medekša . Raiteliq būriui vadovavo
tinos perėmė valdyti Tytuvėnus.
Tytuvėnų dvaro ekonomas Mykolas Puidokas 41. Sukilėliai šeimininkavo
Miestelyjejis įkūrė kurortą, supir-
plačiose Tytuvėnų apylinkėse. Trisdešimties sukilėlit\ raitelit\ būrys kovo 18
kinėjo sklypus, griovė senus namus
d . užpuolė Tytuvėnt1 dvarą ir jėga paėmė 6 arklius ir du vežimus maisto42 ir jq vietoje statė naujus , kuriuo s už
Į'o kiek laiko, gegužės 12 d ., Tytuvėm1 dvare vėl lankėsi sukilėliai (15 raite~ aukštas kainas nuomoj o poilsiauto-
lių). Jie paėmė 3 ~klius ir 20 svarų kumpio 43 • Vėliau sukilėliai sunaikino
jams. Riomeris dalyvav o ūkinių
Tytuvėnų valsčiaus raštinės bylas , davė bažnyčios klebonui manifestą ir pa- draugijt\ veikloje . Buvo Raseinių
reikalavo jį paskelbti per pamokslą. Įsakymą ir sukilėlių manifestą perskaitęs kooperatinės bendrovės sviestui
kun. Damuliauskas pats išėjo pas sukilėlius44 • Tačiau sukilėlius ties Tytuvėnais parduoti ir pienininky stei plėsti
ištiko didelis smūgis. Balandžio S d. sukilėliams ruošiantis atšvęsti Šv.Vely- "Biruta" pirmininkas, Tytuvėnų
kas, jų stovyklą iš dviejų pusių staiga užpuolė stiprios caro kariuomenės vartotojt\ bendrovės vienas iš kū­
pajėgos45 • Sukilėliai, iš šonų saugomi neprieinamų pelkit1 ir turėdami rąstų rėjq ir organizatorit\, kilnojamosios
užtvaras , atkakliai priešinosi , bet, žuvus Z.Citavičiui, turėjo pasitraukti. Ne- žemės ūkio parodos Tytuvėnuose
lygiose kautynėse žuvo apie 40 sukilėlių, 5 buvo paimti į nelaisvę. Pasirodė, rengėjas. Savo dvare 1894 m. jis įkū­
kad caro kariuomenę į stovyklą atvedė valstietis Jokūbas Kazlauskas 46 • Išsklai- 54
rė garinę pieninę • Riomeris kėlė
dyti sukilėliai įsijungė į kun . Antano Mackevičiaus bei Leskausko rinktines. žemės ūkio kultūrą, laikė produk-
Mykolas Puidokas ėmė vadovauti savarankiškam sukilėlit1 būriui ir kovėsi tyvių karvit1 bandą, numelioravo
su kariuomene Raseinių bei Tauragės apskrityse. Tų pačit\ metų lapkričio 6 pelkėtus laukus, ištiesino Gryžuvos
d. su kariuomenės daliniais ties Tytuvėnais susirėmė A.Mackevičiaus bei upės vagą, įrengė tvenkinius kar-
Leskausko sukilėlių rinktinės. Kautynėse žuvo 50 sukilėlių ir 6 pateko į ne- piams auginti . Jo dvare buvo van- Paminkl o Maironiui atidengimo
iškilmės Tytuvėnuose 1995 m. bi rželio
laisvę. Buvo nukauti 2, p sužeisti 8 kareiviai 47 • Atsiskyrusi 15 sukilėlit\ gru- dens malūnas, lentpjūvė, garinė ku-
24 d. Stovi - paminklo fundat orius
pė, vadovaujama Razvadovskio, liko Tytuvėnų miške ir tęsė kovas. Ši grupė liamojimašina. Tadas Kalasauskas.
dar gruodžio 28 d. kovėsi su caro kariuomenės daliniais prie Tytuvėnų. Cia 1897 m. Tytuvėnuose atidary- A. Bitvinsko nuotrauka
žuvo pats vadas ir dalis sukilėlių, kiti - išsisklaidė48• tas pąštas, vaistinė.
Bausdama už dalyvavimą sukilime , caro valdžia likvidavo Tytuvėm1 Per 1905-1907 metq revoliuciją Tytuvėnuose buvo daug įvykit1. 1905 m.
vienuolyną, išvežė 1694 tomų biblioteką, uždarė bažnyčią. Šiauliuose buvo gruodžio 10 d. įvyko miestelio ir aplinkinių kaimų gyventoj11mitingas, į kurį
pakartas Tytuvėm1 valsčiaus viršaitis Morkis, į Sibirą ištremtas -vienuolyno susirinko apie 400 žmoniq. Mitinge kalbėjo J.Akrnenskis ir kiti organizato-
gvardijonas - 74 metų senelis Andrejus Petravičius49 , Pagryžuvio dvaro savi- riai. Po mitingo jo dalyviai iš valsčiaus valdybos išnešė Rusijos vėliavą ir ją
ninkas Jeronimas Pšeciševskis , Tytuvėnų dvaro darbininkas L.Drugis. Kon- gatvėje sutrypė. Minia, nužygiavusi miestelio gatvėmis, uždarė degtinės par-
fiskuotoje vienuolyno žemėje 1874 m. pastatyta mūrinė cerkvė, apylinkės duotuvę, apsupo policijos nuovadą, privertė uriadniką pasirašyti , kad jis
kolonizuotos rusų ateivių50• atsisakopareigų, pareikalavo jo tuoj pat apleisti Tytuvėnus • Gruodžio 13 d .
55

Jeronimo Pšeciševskio vienturtė duktė Celina 1866 m. ištekėjo už Izido-
riaus Remerio ir gavo kraičio Tytuvėnų dvarą. Nuo tada Tytuvėnai atsidūrė
Remerių rankose . Izidorius Riomeris mirė 1882 m.5 1 Tada 5876 ha Tytuvėnq
vald3:>~erėmė valdyti jo žmona Celina Riomerienė52 • Vėliau Tytuvėnai atite-
ko veikliam Celinos ir Izidoriaus sūnui - ekonomikos mokslų daktarui Euge-
nijui Riomeriui (1871-1943) 53 • Jis gimė Tytuvėnuose, gimnaziją baigė Rygoje,
ekonomikos mokslus studijavo Bedyne, Tiubingene, Miunchene . Baigęs moks-
susirinkusi minia atėjo prie liaudies mokyklos ir pareikalavo , kad rusas mo-
kytojas Prokapas Kazlovskis atsistatydintt\ 56• Šį tytuvėniškių judėjimą nu-
slopino kapitono Zubovskio baudžiamasis kareivitl būrys. Buvo suimti 5
~ymesni agitatoriai, sukviesta gyventojų sueiga , vist\ akivaizdoje nuplakti
Judėjimo vadovai , atkurta administracinė valdžia 57•
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Tytuvėnų dvaro rūmai turėjo 14 kambariq.
Vertingiausia buvo 4000 tomtl biblioteka , archyvas , kuris 1915 m. buvo iš-
F
302 Vaclovas Rimkus

--- Tytuvėnai 303

Kriaunorių
dvaras
(Tytuvėn ų
senicmija)
S. Dembovskytė­
R iomerie11ė.
M. K. Čiurlionio
muziejus

doje. Tytuvėnų dvaro rūmuose b uv o gausi dailės kūrinių galerija •

59

Nepriklausomos Lietuvos metais Tytuvėnuose buv _o valsčiaus savival-

dybė, miškq urėdija, girininkija , paštas , pradžios mokykla, smulkaus kredi-
to draugija , vartotojų koo p eratyvas , vaistinė. Veikė koklių ir puodų gamyk-
Pagryžuvio dvaro rūmai (Tytuvėnų sen.iCmija).V. Luko110 ,motrnukn la, garinė lentpjūvė, mal fmas , vilntl karš ykla, kelios parduotuvės. Dirbo dantų
gydytojas, akušerė, veterinarijos felčeris, buvo daug amatininkų •
60

~ežt~ į ~aršuvą. !<~o

~et~ Tytuvėnai smarkiai nukentėjo. Rusų artileri-
~oss~iedmys P~!~ e l bazn?'aos frontoną ir jį apgriovė. Apdaužyta Švenh.1-
~ų l~~tų koplycia ir buvę vienuolyno rūmai. 1916 m. vokiečiai iš bažnyčios
išveze du varpus. Apdegė Tyruvėm1 dvaro rūmaiSlS.
. Po Pirm~jo pasa~~ kar~~ Tytuvėnų dvaro savininko ištekėjo ir dvare
apsigyv~o zmoma lie~~ių dailininkė Sofija Dembovskytė - Remerienė (1885-
l972). Ji tapy~os mokesi Krokuvoje , Miunchene , Paryžiuje , piešė aliejinės
taIJ;os technika , pastele , liejo_akvar eles. Tapė daugiausia portrerus, sukūrė
~ V ~ d~bų. Su ~~v_odarba_isdalyvavo ?ailės parodose Kaune , Šiauliuo-
M, . ars~ivoje: P~ztuje, Rygoje, MonrealYJe, Vašingtone ir kt. Nutapė poeto
airom~ , ras~oj~ AJakšt~ , Vaižganto , advokato V.Stašinskio ir kih.l por-
~rus ._Riomenenes kuryboj e gausu Tyruvėnų tematikos: "Tyruvėnų bažn y-
oos vidurys" "Vi·enuolyno kiemas " , "T ytuvenų
• ,, ,, v• '. • · · · ", "Dva ras rude-
miestelis
nYJ~., Stacia~ų cerkvė Tytuvėnuose", "Tyh.lvėnų kumetyne" , "Kalvarijq
s_ta~JOS Ty~.v~n uose" ir daug kitų. Sofijos Riomerienės kūriniq yra M.K.Čiur­
~omo g~ e njOj: Kaune , Šiaulit \ "Aušros" mu ziejuje, Dailės muziejuje Vilniu-
. . krastotyros muz1·ej·uj·e, K e 1m·es b aznyc10je
je, Kelmes • .. · , pas pnvacius
· asmenis .
v •
Jos d ailes darbų reprod u kcijos
·· pu blik uo tos lietuv1q,
· suomių,· prancūzq spa u-
Didžiulis Tytuvėntl dvaras buvo parce liuojamas. Eugenijus Riomeris jam
priklausiusį Pagryžuvio dvarą dovano jo jėzuitams, kmie čia 1929 m. įkūrė
vienuolyną - naujokyną. Kiti jo keturi dvarai buvo išdalin ti be žemiams , ku-
mečiams, sav anoriams - kūrėjams. Sau gi pasiliko tik ap karpyto Tyh.lvėnų
dvaro 250 ha žemės . Išdalintose žemėse įsikūrė Tytuvėnėliq kaimas .
Per visą Nepriklausomybės laikotarį Tytuvėnuose klebonavo garbės ka-
nauninkas Šiluv os dekana s Antanas Jančauskas - artimas poeto Mair onio
draugas . Tyh.lvėnuose vika ru dirb o ktm. Jonas Marcinkus, Tam onio slapy -
vardži u išleidęs pjeses: "Adomo dukt erys " (1929 m .), "Vytautas pančiuose"
(! 930 n~.), "Senatoriaus duktė" (1936 m.), "Ugnis iš Nemuno" bei dviejų da-
ht\ afon zmt \ rinkini 6 1•
. 1941 m . hir želio 14 d . į Sibirą ištremti Tytuvėntl dvar o savininkai Sofija
1r_Euge1~ijt1 s Riomeriai. Eugeni jus Riomeris 1943 m . mirė Kuibyš eve , o Sofija
Rio~1enenė išvy ko į Kanadčl, kur gyveno iki savo mirties 1972 m ."2 Iš Ty-
tuv_e,~q taip p at hu vo ištremt as pradint½; mokyklos vedėjas Kazys Kairaitis
su Seima, ftkininkas Jonas Da mb ra uskas stt1dent as Jonu šas Čiževskis, daug
• nk·mmkq
· bei· mtehgentq
· . • imq "'1 •
še '
304 Vaclovas Rimku s
Po Antrojo pasaulini o karo, 1946 m ., įkurta Tytuvėnų p rogimna zija k
ri i~augo į vidurinę mokyklą. 1961 m. p astaty ti mokyk los rūmai. 1959 ll-
tkurtas žemės nkio technikum as. 1965 m . mieste įrengtas vand entiekis, p;1':
vesta kanalizacija. 1950-1959 m. Tyluvėnai bu vo rajono centr as. Šiuo
Tytuvėnuose yra Įniesto merija, apylinkės seniūnija, ligoninė (ikurta 194~
m.), veterinarinė ligoninė, ~ultūros na mai, biblioteka, du rp it1 įmonė, miškt
urėdija. Tytuvėm1 miesto teritorija - 990 ha, yra 3100 gyventojtĮ (1976 m.). 1
Išnašos:
1. Makri ckis K. Tytuvėnai // Lietu va . 1927. Rugpjū čio 11.
2. Narbutt T . Dzieje n arodu litews kiego . Wilno . 1840. T .7. S.69 .
3. Tytuvėnai // Lietuvių enciklopedij a. Bos tonas . 1964. T.31. P .254.
4. Algird o Antan o Baliuli o 1995 m . laiškas V.Rimkui .
5. Lietu vos Metrika (1427-1506). Knyga 5. Užrašymų knyga 5. V., 1993. P.264-265.
6. Makri ckis K. Tytuvėnai / / Lietuva . 1927. Rugpjūčio'9.
7. Kviklys B. Mūsų Lietuva . V. 1991. P .535.
8. Darbo kalendorius 1978 m . V., 1977. P.178.
9. Jurginis J. Baudž iavos įsigalėjimas Lietuvoj e. V., 1962. P.255.
10. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. V., 1955. T.l. P.130-131.
11. Jagminas P. Tytuvėnų mies to isto rija (ma šinraštis). Tytuvėnai. 1970. P.3.
12. Makri ckis K. Tytuvėnai // Lietuva. 1927. Rugpjūčio 9.
13. Rimkus V. Tytuvėnų katalikų bažnyčia // Bičiulis. 1994. Gegužės 25.
14. Lietuv os TSR istorijos šaltini ai. V., 1955. T.l. P.182.
15. Tytuvėnai // Tarybų Lietuvo s enciklopedija // V., 1988. T .4. P.323.
16. Čerbulėnas K., Baliulis A. Tytuvėnų architektūros an sa mblis . V. 1987. P.3.
17. Makrickis K. Tytuvėnai / / Lietuva. 1927. Rugpjūč io 9.
18. Čerbulėnas K., Baliulis A. Tytuvėnų architektūros an samblis . V. 1987. P.3.
19. Tytuvėnai / / Kviklys 8 . Mūsų Lietuva . V., 1991. T.4. P.535.
20. Rimkus V. Tytuvėnų katalikų bažnyčia // Bičiulis. 1994. Gegužės 25.
21. Čerbulėnas K., Baliulis A. Tytuvėnų architektūros ansamblis. V., 1987. P.3.
22. Kviklys B. Mūsų Lietu va. Vilnius . 1991. T.4. P .536.
23. Valančius M. Rašta i. V., 1972. T.2. P.291.
24. Valančius M. Raštai . V., 1972. T.2. P.292.
25. Čerbulėnas K., Baliulis A. Tytuvėnų architektūros ansamblis. V., 1987. P.11.
26. Makrick is K. Tytuvėnai / / Lietu va . 1927. Rugpjūčio 10.
27. Čerbulėnas K., Baliu lis A. Tytuvėnų architektūros ansa mbli s. V., 1987. P.3-4.
28. Jagmina s P. Tytuvėnų mies to istor ija (ma šinraštis). Ty tuvėna i. 1970. P.3-4.
29. Tytuvėnai / / Tarybų Lietu vos encikloped ija. V., 1988. T.4. l' .323.
30. Tytuvėnai // Mūsų di enos . 1928. Rugsėjo 16; A bramau s kas S. Tytuv ėnų a rchitektūrinis
ansamb lis// Tiesa. 1957. Kovo 14.
31. Kviklys D. Mūsų Lietuv a. V., 1991. T.4. P.536.
32. Makr ickis K. Tytu vl!nai / / Lietu va. 1927. R ugpj ūč io 10.
33. Valančius M. Rašta i. V., 1972. T.2. P.294.
34. Abramavič ius V. Feodalinių žemės va Id ų l .ictu voj<.• inv,•ntori ,1,1p ra~ym,is \l 1•11
, , . 1• 1,11.
Tytuvėnai 305
'.15. čc rb ulėn M K., Boliu lis A . Ty tu v cnų ar chi tckt ilro~ an silmb lis. V., 1987. P.4.
36. Kvikly~ ll. M ūs ų Lietu v a . V., 1991. T.4 . P .535 .
'.17. Mokrickis K. Tyt u vėna i // Liet uva . 1927. Ru gpj ūčio 10.
me: '.18.Ten pat. 1927. Rugpj ūč io 11.
39, Ten pa t; Sl iL-soriilna s l' . 1830 - 1831 metų s u kilima s Lietuv oje. V ., 1974. P.134.
40. Slicso riOnas l'. 111:10- 1831 m etų s uk ilim as 1.ic tu voje. V., 1974. l'. 320 .
41. M a ksirna i tienė O. Lietuv os su kilėli ų kov os 1863-1864 m . V., '1969. P.111, 139; Jagminas
l'. Istoriniai faktai ir ,.inios api e 1863 metų s u kilėl ių vadą ir jo žuv im o kautynėse vietą (ma š in -
ra~tis). Tyt uvc nai. 1961.
42. Uičkau ska s - Ge n tvila l.. 11163 m etų s ukilima s Lietu vo je. V., 1958. P.210; LVlA . F.439.
Ap.18. 13.759. L.54.
43. Steponaiti s V. Med ž iaga 1863-M m etų s ukil imo i~to rijai // Karo a rchyv as. Kau na s . 1925.
T.2. P.76.
44. Ten pat. P.131 .
45, Bič kauskas - Ge n tvi la L. 1863 m etų suki lima s Lietuv oje. V., 1958. P.215-2 16.
46. Maksima it ienė O. Liet uvos suk ilėli ų kovos 1863-1864 m . V., 1969. P .111-112.
47. Dičkaus kas- Gen tvilas L. 1863 metų sukilimas Lietuv oje. V., 1958. P.253; Maksima itienė
o. Lietuvos su ki lėlių kovos 1863- 1864 m . V., 1969. P.132.
48. Maksima itienė O. Lietuv os s uki lėlių kovos 1863-1864 m . V., 1969. P .206.
49. Kviklys B. Mūsų Lietu va . V., 1991. T .4. P.537.
50. n a~!llTllaH KHI-OKXJI KollC HCKOA JU!pc KLOfH Ha po )UfblX )"IH.ITKU( Ha 1843- 1893 )"IC6Hblff
ron. Ko nna. 1893. c.27
51. Aftana zy R. Mat erialy d o Dzi ejow Rezydencji. War..za w a. 1987 .
52. rr a~HITll3H KHlllKKa K o neHCKOA JĮllpcKl(HII HapūJĮll hl.X )"I H.ITKIJ.( na 1908/ 9 yqe6 HhlR
ron. K onna. 1909. c.41l.
53. Riomeris Euge n ijus // Lietuv ių enci klopedi ja . Bosto nas . 1961. T.25. P .488.
54. M ulevičiu s L. Pien inė gyvu lininkystė Lietuv os d varuose XIX a . pab a igoje / / Lietu vos
TSR Moks lų Aka demijos da rbai. Serija A. 1981. T.3 (76). P.134-135.
55. Rim kus V. Revo liu ciniai 1905 meta i d aba rtinia m e Kelmės rajone / / Kraš totyra . 1978.
P.64.
56. LVIA. F.378. BS. 1905 m . B.406. L.201; Ty la A. 1905 metų revoli u cija Lietu vos kaim e. V.,
1968. P.232.
57. Rimk us V. Tytuvėnai // Kom un istinis žod is . 1969. La pkričio l ; Tytuvėnai // Vilniaus
žinios. 1906. Spalio 21.
58. Ma krickis K. Tytuvėna i // Lietu va. 1927. Rugpjūčio 11.
59. Rim kus V. Sofija Dem bovskytė - Remerienė / l Komun istinis žodis . 1985. Vasa rio 9.
60. Kviklys B. Mūsų Lieh1v a . V., 1991. T.4. P.539.
61. Rim kus V. Tytuvėnų ka ta likų bažnyčia // Biči ulis. 1994. Gegužės 25.
62. KJim ašau sk as B. " N em irš tam as dėjai var.,as ..." / / Bičiulis. 1990. Vasari o 15.
63. 19-ll -1952 metų Lietuv os tremtini ai . V., 1993. Kn .1. P .330-356.
 Užventi s 307

venčio senkapiq.
Nuo seno Užvenčio apy -
linkės iėjo į Knytuvos žemės
Vaclovas Rimkus sudėtį. Istoriniuo se
šaltiniuo-
se XIV a. pabaig oje minima s
Užvenčio valsčius , XV a. Lie-
9

Užventis tuvos didysis kunigaik štis Už-

venčio dvarą atidavė žemai -
Užvenčio apylinkėse gaus u senovės paminklų. Tai Pili.kės kalnelis mies- čių seniūnui. 1498 m. dvarą
te, Perkūnkalnis - alkavietė Pašilvės miškelyje, anapus Vent os - Naboro kal- valdė Mykolas Jagelevičius. Jis
nas'. apie k~ri pas~ojam~, kad ten se~ovėje p_avojt\ metu r":'kdavosi liettrviq išUžvenčio dvaro pajamų pa-
kanu omene 1. Kursų kaune ant Berzynkalmo yra mūro liekam i, randama skyrė dešimtinę Kurtuvėnų
žmonių kaulų ir įvairių senovės dirbinių; Šunikių kaim e yra piliakalnis , va- bažnyčiai w_Lietuvos didysis
dinamas Sudkalniu , Palonių kaime yra pilkapių liekanų, Guravos kaime kunigaikštis Žygiman tas Sen a- ~

Buvęs Užvenčio dva ro svirnas (dabar

išari~~ ž~?nit\ kaul;l _2• • Miesto r~bose did~iuliame se~ojo ir_viduriniojo sis, 1527 m. skirdama s Žem ai-
kra štotyros muz iejus). A. Bitvinsko nuotrauka
gelez1es amz1aus plokštiniame kapmyne aptikta II-III a. zalvannė antkaklė tijosseniūnu Stanislov~-~.tanis -
trirnitiniais galais, keletas radinių VI-VII a., X-XIa. geležinis įmovinis ietiga-
lis siauromis ant:sparnėmis ir kt. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo
muziejuje Kaune 3 • 1946 m. pietvakarinėje miesto dalyje (netoli Markfmiš-
kės) aptiktam e kape rasta juostinių ir užkeistais galais žiedų, monetų ir puo-
das. Suardy tame Dangvietų kapinyne randama žiedų. Buvusio Užvenčio dva-
ro sodybos ribose 1950 m . atkasti griaučiai ir kardas ~. 1964 m. Užvenčio
centre atkasta ąžuolinė statinaitė su XVII a. pirmosios pusės sidabrinit\ mo-
netų lobiu. Manoma , kad statinaitėje galėjo būti apie 10 kg įvairių monetų.
Dalis lobio saugoma Šiaulių "Aušros" kraštotyros muziejuj e 5•
Įvairiu metu žeberių kaime rasti 3 akmens kirvukai , Minupit1 kaime
rasta žalvarinė segė, 2 akmens kirvukai ir keletas akm eninit1 galąstuvą Jun- . ., .,._",,. . .
~ -:,1.J +:ir:;.~.:
..- Jf~f· ~- f,.
kilų kaime - 6 geležiniai ietigaliai, 4 geležiniai kirvukai , 2 geležiniai peiliai,
... ~~~...t{ J
geležiniai žąsiai, geležinė balno kilp a, 6 žalvarinės apyrankės, antkaklė, se-
Užvenčio dvaras. V. Lukono nuotrauka
gė, trys įvijiniai žiedai 6 •
1966 m. Šlapgirės kaime XVI-XVIIa. senkapius tyrinėjo archeologas V.Ur-
lovaitį Kęsgailą, pavedė jam va ldy ti Žemaitiją naujomis sąlygomis, pasilik-
banavičius. Kario kape rastas ietigalis, lenkta s durklas , žiedas, kojt\ gale -
molinis puodas su medž io anglimis. Kituose kapu ose rasta daug papuo šalq: damas sav o žinioje, be keleto kihl , ir Užvenčio valsčh1, nors čia jo dvan 1
pin~it \ žiedų, žalvarinit\ vytinių antkaklių, segių, sagčių 7 • nebuvo. Žemaitijos seniūnui Užventyje jis paliko tik teisminę galią . Didysis
Zalakių kapinyne (tyrinėjo L.Valatkienė) 1980 m. ištirta 17 kaptl , surink-
ktmigaikštis Užvenčiui paskyrė savo valdytoją ir visas valsčiaus pajamas
ta per 60 XVl a. archeologinių radinių: darbo įrankit1, ža lva rio papuoša lq, pradėjo imti pats 11• Tais metais Užvenčio valsčiuje lankėsi did žiojo kuni-
sidabro monetų 8 • gaikščio įgalioti mar šalka ir raštininkai su savo palydovais . Kunigaikščio pa -
Užvenčio visuomenini ame kraštotyros muziejuje sa ugoma keletas X a. siuntiniai surašė valsčiaus žmon es, tuščias žemes ir tijūno, seniūnq bei uriad -
ir vėlesnio laikotarpio archeologiniq radiniq iš Žeberiq, Dangv ielq bei Už- ~l\ pajama s. Pasiuntiniai taip p at nustatė, kad uri adninkai skriaudė valdi-
mus, apdėjo juos nepa keliamai s mokesčiais, todėl daug žmoniq paliko savo
,. 308 Vaclovas Rimkus
Užventis 309

kijos karalius Zigman tas Vaza IV Seimo Varšuvoje metu 21• 1609 m. įsteigta
arapinė mokyk la •
22

P Užvenčio miestelis labai nukentėjo per 1655-1660 m. Šiaurės karą. Dar ir

1691 m. buvo 18 tuščių sk lypt\, 28 dilinai 23 •
Antrojo Šiaurės karo metu Užventis buvo trypiamas švedų kariuomenės.
Persekiodamas Grig o Oginskio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę, 1701 m .
gruodžio 7 d. iš ~u~kės ( Užve1:1t:į ~tvyko Šve~ijo~ykaralius Kar?lis_X~ su
savo armija. ApsIStoJęs Uz ve ntyje, svedų karalius IS Skuodo pasikv1ete ten
paliktus pėstininkus. Švedai nusiaubė ir sudegino miestelį. Liepsnos e žuvo
ir bažnyčia . Iš Užvenčio gru odžio 9 d. švedai išvyko plėšti Kelmės 24• Sude-
gintą Užvenčio bažnyčią bu vo priv ersti atstatyti šve dt\ karo belaisviai. Pagal
žmonių pasakojim us, rąstus ir kitą statybinę medžiagą jie nešiojo ant pečių
iš Daškevičit\ miško. Kadangi reikėjo kilnofiS per Ventą, net oli Ušnėnų kai-
mo švedai pasidarė akmeninį tiltą, kuris vėliau buvo vad in amas Švedt\ brasta.
Buvęs Užvenčio dvaro malūnas. V. Lukonv nuotrauka 1703 m. buvo pastatyta nauja Užvenčio bažnyčia. Tais metais atsistačius ir
miesteliui, Lietuvos - Lenkijos kar alius Augus tas II Užvenčiui suteikė preky-
tėvonijas ir išsi.kėlė gyventi kitur . Kunigaikščio nur odymu buvo pan aikintos binę privilegiją 26 • 1705 m . miestelį nusiaubė dide lis gaisras. 1737 m. Užven-
visos valstiečių duoklės ir prievolės, o jų vietoje įves tas piniginis mokestis tyjebuvo 2 baudžiaunininkų, 4 žydt\ ir 9 atvykėlių dūmai, 1789 m. buvo 29,
nuo darbinių gyvulių skaičiaus, arba vadinamasis žagrės mokestis 12• 1789m. - 33 dūmai 27 • 1738 m . vėl siautėjo gaisras 28 • 1745 m. Užventį užpuolė
Iš 1528 m . žemaitijos bajoni surašymo duom em1 matyti , kad tuomet pono Goštauto dvariškiai . Karalius Augus tas m 1746 m. leido miestelyje rengti
Užvenčio valsčiuje bu vo 13 bajorų, privalėjusių kar o atveju duoti arklit\ 13• turgų ir tris prekymečius 29 • 1750 m. leista statyti žydų sinagogą 30• 1759 m.
1537 m. minimas Užvenčio miest elis, kuriame buvo 10 aludžių, midaus
parduotuvė 14
•

•.
1538 m . Užvenčio
tijūnas (dvaro valdytojas) buvo Andrius Tutnila itis,
dalyvavęs liudininku sudarant Sedos bažnyčios dotacijos aktą 15• Tais metais
Užventyje veikė 11 smuklių 16•
Vėliau Užvenčio valsčių valdė tijūnas Kasparas Bilevičius, kuris 1551
m. dalį žemių užrašė naujai pastatytai Mosėdžio (Skuodo rajonas) bažny- //
_,/ l"' ..
aa1'17 .
Y•

Nuo 1569 m . Užvenčio pavieto sudėtyje buvusi Užvenčio seniūnija tapo

..
',/4.,.I

pirmąja kunigaikščio ekonomija, kurią valdė didikas Gorskis. Už miestelį ir

seniūniją valstybės iždui jis mokėjo 882 auksinus ir 21 grašį vadinam o kvor-
tos mokesčio 18•
1587 m. Užvenčio valdytojas bu vo Simonas Vainiu s. Jo lai.kais bu vo pa-
daryt a Užvenčio karališkojo valsčiaus revizija 19• XVI a. pabaigoje - XVIl a.
pradžioj e Užvenčio miestelio ir valsčiaus valdytoj as buvo Matas Vainius , o
jam miru s - jo žmona Elzbieta Vainienė 20 •
Pirmoji Užvenčio katalikų bažnyčia statyta XVIa. pabaigoje, atrodo , val-
dytojo Mato Vainiaus. 1609 m. atnaujinta ir tapo parapijo s bažnyčia. Elzbie-
ta Vainienė bažnyčiai užrašė naują beneficiją, kurią patvirtino Lietuv os - Len- Užvenčio Švč. Marijos Magdalietės bažnyčia. V. L.ukono 111wtmukn

>
310 Vadovas Rimkus
jau minima pastatyta sinagoga , be to, veikė vandens malūnas ant Vent
upės ir bravoras 31• OS
17~ m. Uhenčio tijūnas Antanas Gadonas (1741-1812 m.) drauge
kitais Lietu,·os didikais Volas kaimo lauke (netoli Varšuvos) pasirašė Lie~~
vos - Lenkijoskaraliaus Stanislovo Augusto Poniato,·skio išrinkimo aktą (elek-
ėją) :n_
XVIll a. Užventis dar tebebuvo valdovinis , t.y. karaliui priklausantis
valsčius. Yrd išlikę Užxenčio seniūnijos dvarų 1728 m. ir 1738 m. kilnojamo
ir Užvenčio dvaro 1759 m. nekilnojamo turto inventoriai. 1789 m. invento-
riuje surašyti miestelio ir dvarui priklausiusių Dangviett1 , žeberių, Minu-
pit\, Kuršų, Girininkų (dabar Gimikai) ir Vaiguvos kaimų gyven tojai, jų mo-
kesčiai ir priernlės 33• Tuomet Užventyje gyveno 22 lietuvių (vaito Stanislo-
vo Pranskaičio, pono Gromčinskio, Miko Jasaičio, Jurgio Baranauskio, Mari-
jos Vaišvilienės, Jokūbo Jankauskio , Gabrieliaus Norvilio , Kazimiero Kaspa-
ro ir kt.) bei 10 žydų (Hirmo Leibovičiaus, Jartkelio Eliapovičiaus, Zupelio
Kadepovičiaus, Hiršo Abramovičiaus ir kt.) šeimų >1_ 1795 m. Užventyje gy-
veno 146 žmonės 35• 1804 m. parapinėje mokykloj e mokėsi 30 mokinių - 25
berniukai ir 5 mergaitės 36•
Apie 1820 m. Užvenčio žemės iš Gorskit\ (tikriausi ai vedybų keliu) ati-
teko Gardino kunigaikščiui Pranciškui Druckiui Llubeckiui ,,_ Šio dvarinin-
ko lėšomis 1825 m. restauruota senoji parapijos bažnyčia 38• 1839 m. kapinėse
parapijiečių rūpesčiu pastatyta medinė koplyčia 39 • 1841 m. prie Užvenčio
bažnyčios gyveno 3 kunigai, klebono par eigas ėjo kunigas Tvarijonavičius.
Bažnyčios turtą sudarė 13 valakų (apie 278 ha) žemės, parapijoje buvo 3784
katalikai 40•
1831 m. sukilimo metu Užvenčio miškuose veikė J.Sirevičiaus va dovau-
jamas sukilėlių būrys. Persekiodamas sukilėlius, pulkininko T.Bartalomie-
jaus rusų eskadronas gegužės 30 d . Užvenčio miškuose susirėmė su sukilėliais.
Vienas rusų kareivis nukautas ir vienas sužeistas. Birželio 4 d. rusų raiteliai
prie Kolainių užpuolė Sirevičiaus gurguolę. Mūšio metu kariuomenė atėmė
54 vežimus ir paėmė į nelaisvę 4 sukilėlius 41 • Liepos mėn. sukilėlių generolo
F.Ro~.and~ ir F.Koso daliniai per Užventį traukėsi iš Kuršėnų. Čia palikę sužeis-
~os1us, liepos 10 d. sustojo prie Pavandenės, kur įvyko mūšis su rusų ka·
nuomenės daliniais -12_
1833 m. Užventyje buvo 48 mediniai namai , dvi smuklės ir 279 gyvento-
jai • 1~5~ ~ miestelyj: v~~ė pradinė (parapinė) mokykla , kurioje mokėsi
43
39 mokiniai 1. 1859 m. saltiruuose nurodom.a Užv entyje buvus katalikq pa-
rapijos bažnyčią su 4182 tikinčiaisiais, žydų maldos namus, Aleksandro Druc-
kio Liubeckio 2828 dešimtinit\ (apie 3000 ha) dvarą, vandens malūną ir spiri-
to varyklą 45• 1861 m. Užventyje jau buvo ir žydų liaudies (pradinė) mokykla
Užv entis
4'. Miestelyje tuo metu gyven o 236
žmonės "·
Užvenčio dvaro prievaizd o šei-
moje 1855 m. gimė būsimas žym us
Vidurinės Azijos tyrinėtojas, orien-
talistas Bronislavas Grombčevskis.
Baigęs Varšuvos gimnaziją, tarna-
vo Rusijos kariuomenėje. 1886 m.
tyrinėjo Syr - Daros, Narymo , Su-
samiro paupius, Ferganos ir Lek-
sandro kalnynus. Vėliau tyrė Pa-
rnyrą, Hind ukušą, Kandžutą, Kara-
teginą, Tibetą, Kašgariją, Darvazą.
1903-1906 m. buvo Astrachanės gu-
bernatorius ir kazokų atamanas.
1910 m. apsigyveno Varšuvoje.
Išspausdino daug mokslinių vei-
kalų: "Kašgarija " (1924 m.), "Ras-
kemo ir Tibeto dykuma " {1925 m.), Povilas Višmskis
"Per Parnyrą į Hindukušą " ,
"Medži otojo atsiminimai " ir kt. Mirė 1927 m. .is
Ryškius pėdsakus Užvenčio apylinkėse paliko 1863 m. sukilimas. Di-
delė sukilėlių stovy kla buvo Užvenčio miškuose. Dvaro rūmų kambariuose
buvo siuvami rūbai sukilėliams, o kieme jie atlikinėjo karinius pratimus .s_
Sukilime dalyvavo ir dvaro prievaizdas Liudvikas Grombčevskis. Užventį
dažnai lankė sukilėlių būriai. Balandžio 28 d. į Užventį atvyko 20 ginkluotų
vyrt\ iš Roberto Krasausko vadovaujamo sukilėlių būrio. Jie įsakė penkias-
dešimtininkui Buivydui mesti tarnybą, iš prekybininko Joselio Bermano smuk-
lės atėmė patentus degtinei ir tabakui pardavinėti, iš valsčiaus Yaldybos pa-
ėmė dokumentus ir bylas , o iš viršaičio Filipavičiaus - surinktus mokesčius.
Užvenčio kleboną kun. Gedgaudą sukilėliai privertė bažnyčioje perskaityti
manifestą 50• Užventyje lartkėsi ir Antano Mackevičiaus bei Igno Leskausko
sukilėlių rinktinės. Birželio 2 d. prie Užvenčio įvyko mušis su rusų kariuo-
mene 51• Liepos 4 d. Jono Stanevičiaus sukilėlių būrys užpuolė Ufrenčio d,·arą,
miestelyje pakorė rust\ šnipą Petruševičit\ 52 • Caro valdžia UžYentyje žiau-
riai susidorojo su sukilėliu Mikal ojum Tautavičiumi, kuris priklausė Myko-
lo Puidoko sukilėlit\ būriui. 1864 m . lapkričio 12 d. jis buvo sušaudytas , o
~ėliau arkliais suplėšytas į dalis " · Už dalyvavimą sukilime valdžia ištrėmė
l Penzos guberniją Užvenčio dvaro prievaizdą Liudviką Grombčevskį 5-l_ Po
sukilimo Užvenčio valsčius buvo panaikintas , o administracinės įstaigos iškel-
r 312 Vaclovas Rimkus
tos i Kolainius , uždaryta lie.
tuvi š ka parapinė mokykla ir
vietoje jos 1876 m. įkurta ru.
siška liaudies mokykla ss.
Vienuolyn ? žem ~se buvo ap-
gyvendmti rusa, kolonistai
katalikt\ bažnyčia paver st~
cerkve, o Kolainiai pavadin-
ti Blagoveščensku.
1887 m. Užventyje buvo
pacientų priėmimo kamba-
rys, felčerio punktas ir aku-
šerė 56
•
Užvenčio dvaro nuomi-
ninkq Pečkauskių
šeimoje
1887 - 1898 m. gyveno rašyto-
ja Šatrijos Ragana. Gyvena-
Povilo Višinskio gimtinė Ušnėnuose (Užvenčio
seniūnija) A. Ritvinsko nuotrauka
moji aplinka davė gausios
medžiago s jos kūriniams
"Sename dvar e", "Vikh.1tė", "Vincas Stonis" , "Anuo met" ir kitiems 57•
1896 m. Užventyje gimė tapytoja ir grafikė Rahelė Markusaitė - Šali-
tienė. Ji studijavo dailę Miunchene , Paryžiuje ir Londone. Gyvendama Ber-
lyne, sukūrė 16 litografijų ciklą ''Hebrajų melodijos" (1921 m .), "Kreivasis
veidrodis " (1922 m.). Jos grafikos darbuose - Žema itijos vaizdai , Lietuvos
žydų tipai. Iliustrav o H.Heinės, Č.Dikenso, F.Dostojevskio, L.Tolstojaus ir
kitų rašytojų raštus 58•
1897 m. Užven tyje buvo 1006 gyv entojai 59 •
Per 1905-1907 m. revoliuciją miestelyje buvo platinami anticariniai atsi-
šaukimai . 1905 m. lapkri cio 18 d . žmonės pareika lavo ruso mokytojo palikti
mokyklą, o mitinge lapkričio 21 d. agitat orius ragino gyventoj us nekl ausyti
valdininkų, streikuoti , kovoti prieš girtavimą. Demonst rantai išvijo p olici-
ninkus , išdaužė ir sudegino degtinės parduotuvę. Mitingas ir demonstraci-
jos vyko ir kitą dieną. Valsčiaus gyventojai išrinko A.Višinskį ir L.Kučinslq
atstovais į Didijį Vilniaus seimą. Lapkričio 29 d. miestelio ir apylinkių gy-
ventojai nužygiavo i Kolainius, pašalino iš pareigų viršaiti J.Montrimą, rašt-
vedį ir seniūnus . Demonstrantai perkėlė valsčiaus centrą vėl j Užventi , vir-
šaičiu išsirinko valstietį Juozapą Grigą. Valsčiaus sueig a priėmė rezoliuciją,
kurioje reikalavo atleisti rusus tarnautoju s, tvarkyti raštvC'dyhą lieh1viq kal-
ba, nebemokėti valstybinių mokesčių, neleisti vaikq j rusiš kas moky kl,,s ,;,_
Carinė valdžia, išsigandusi žmonių bruzdėjimo, 1906 111. v,1sario 15 d . j [Ji.•
Užventis 313
venti atsiuntė baudžiamąjį dalinį su dviem patrankomis. Už monop olio su-
deginimą valdžia uždėjo baudą, areštavo 13 revoliucijos dalyvių •
61
1907 m. Užvenčio klebono kunigo Boleslovo Vėgėlės rūpesčiu Užventy-
je įsteigtas "Vilniaus aušros " draugijos skyrius, lietuviška mergaičių mokyk-
la, skaitykla , 62 1909 m. atidarytas paštas, 1913 m. įkurtas vartotojų koo pera-
tyvas, Blaivybės <lraugi)_osskyri~ ir arbatinėy • v •
63
Y • • .. • v .
Kaizerinės okupac1ios metaJS atkurtas Uzvenc.10 vaisaus ĮeJO Į Kursenų
apskrities sudėtį. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 19į8 m. lapkričio 20
d. įvyko pirmieji Užvenčio valsčiaus komiteto rinkimai. Valsčiaus pirminin-
ku išrinktas Stanislovas Jankauskas 61. 1918 m. iš Užvenčio valsčiaus ginti
Lietuvos laisvės savanoriais išvyko broliai Albinas ir Juozas Čepauskiai, Juo-
zas Lukošius , Antanas Venckus , Juozas Gedvilas , Antanas Lukošius , Tadas
Janavičius ir kiti 65 • 1919 m. prieš bermontininkus kovojo Krizostomo Janušo
vadovaujami Užvenčio partizanai 66 •
Nepriklausomybės metais Užventis bu vo Telšių, o nuo 1919 m. Šiaulių
apskrities valsčiaus centras. 1923 m. Užventyje gyveno 792 žmonės, buvo
119 kiemų. Užvenčio dvare - 95 gyventojai 67 • Paskutiniaisiais prieškario me-
tais miestelyje buvo 6 skyritl pradinė mokykla , taikos teismo nuov ada , vals -
čiaus savivaldybė, pašto įstaiga, policijos nuovada, žen;lės ūkio kooperaty-
vas, sveikatos ir veterinarijos punktai , vaistinė (nuo 1898 m.), ambulatorija ,
girininkija (Plikšilyje). Veikė šaulių būrys (įkurtas 1922 m.) , kuris turėjo savo
namus, ugniagesių draugija , Valančiaus liaudies universitetas (1928 m. ), Blai-
vybės draugijos skyrius ir arbatinė, tautininkų apylinkė, pavasarinin.kų sky-
rius ir skaitykla , jaunalietuviai , keliolika parduotuvių. 1940 m. Užventyje
buvo apie 1300 gyventojų, parapijoje - 3808 katalikai. Parapijos ribose gyve-
no per 850 stačiatikių 68•
1939 m. miestelio centrą sunaikino didžiulis gaisras. Sudegė 15 gyve-
namų namų, 17 kitų pastatų, dvi sinagogos , vaistinė. Nukentėjo 30 šeimų m_
Paskutinis Užvenčio dvaro savir.inkas ekonomistas Jonas Smilgevičius
(1870-1942 m.) - žinomas draudžiamosios spaudos bendi ·adarbis , įvairių lie-
tuviškų organizacijų veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras . Jis Kaune
įsteigė akcines bendroves "Nemunas" , "Miš kas", "Neris ", "Dubysa ", savo
Užvenčio dvarą pavertė pavyzdiniu ūkiu. Čia bu vo laik oma didelė produk-
tyvių karvių banda. Dvaras turėjo savo spirito varyklą, modemų valcų ma-
lūną, elektros jėgainę, plytinę, lentpjūvę, sūrinę, šiltnamius ir pirmąją Lietu-
voje tabako plantaciją su džiovykla . J.Smilgevičius mirė Kaune , palaidotas
Užvenčio kapirtių koplyčios požemiuose 70 •
Pirm osios sovietinės okupa cijos metais (1940-1941 ) areštuotas Užve n-
čio pradinės mokyklos mokytojas Albertas Šležas (žuvo Krasnojarsko Iage-
riuose) ir pašto viršininkas Gaspara s Aleksa. Ištremta i Sibirą Bronė Bab-
314 Vaclovas Rimkus
Užvent is 315

rauskienė su dukromis Janina

Rezistencinės kov os metais (1944-1963 m. ) Užventyje ir jo apylinkėse
Stefanija ir Bronislava , On~
Aleksienė su dukra Vitalija ir
žuvo d aug p olitini tl veikėjų ir nieku o ne kal~ gy-:entojų. 1_945 m. stnb _iteliai
ukankin o ir gyvus sude gin o tris Juo zo Ban 10 seun os na n us, kautynėse su
sūnumis Algirdu , Romanas
G utkauski s, Fe lik sas Radze-
~ reiviais žuvo Modestas Navic kas , Feliksas Go taut as,Jonikas, Bogu~ . Va-
d~ amieji "liaud ies gynėjai" n ukankin o Adolfą Bytautą, Joną Norvilį An -
··tl vičius, Kaz imieras šimkevičius
"·~
11\ Rimeikį, Aleksą Bagdoną, Joną Gedrimą ir kitus. Rezistencinės kov os
.', ir kiti. Rainiuo se nukankinta s
;< Pavandenės dvaro savininkas
!:~riuo se žuvo Stas io Nav icko, Zi~ o G~o šeimos, Ignas _Biels~, Pe_t-
ras Urbona s, Jonas čei:ruauskas: Pran e !anuš~ te, Jonas Rau do~, Mariįa _Ru -
Zigma s Sak elis, Te lšiuo se
tienė, Stasys Žūtautas ir d au g kitų. Keli vy nu. zu v o fron te . Labai da ug seunų
nušautas taiko s teismo teisėjas,
ištremta į Sibirą 77 •
Spyglių dvarininkas Petras Li-
Rajonizacijos metais mieste p as ta tyta_tip~ ~ V:idurinė m? kykla , d u o_nos
sec kis 71 •
kepykla, ligoninė, res toran as - pard~ o tuve, b wtiru o gyv:11tOJŲ ~p tarnaVImo
Pirmosiomi s Voki etijos .

_;
._
._,_'·
",._:-
__
·,
, l
il! . ·•
kombinatas, pirtis , d aug gyvenamųjų namų. 1959 m. Uzv entyJe buv o 1704
,,_ .::,· Sovietų Sąjungos karo dienomis w ent ojai. Nu o 1962 m . Užventis įeina į Kelmės rajono sudėtį.

į
. Užventyje įsikūrė Lietuvių akty-
vistų fronto štabas , vadovauja-
;I mas buv. Lietuvos kariuomenės
. _,..>~.......
:~,h,,_
~~
:.j leitenanto, advokato Romualdo
Kraštotyrininkas, Užvenčio mokytojas ir Kolokšo. Partizanų būriui pri-
muziejininkas Vaclovas Rimkus. 1995 m. klausė Vincas Poškus, Bronius
V. Piktumas nuotrauka Zablo ckis, Domas Pilipavičius,
· Stasys Bružas,Juozas Cemiaus-
kas, Juozas žadeikis ir daugelis kitų. Partizanai prie Mauškalnio stojo į mūšį
su besitraukiančiu raudonarmiečiq būriu. Mūšio metu keli raudonarmiečiai
žuvo, kiti paimti į nelaisvę. Buvo sužeisti partizanai Kazimieras Navakaus-
kas, Vincas Vaitiekus, Jonas Jankus n . Vėliau partizanai Dvarčiaus girelėje
nukovė komunistą Steponą Juozapavičių 73•
Nacistinės Vokietijos okupacijos pradžioje buvo atkurta valsčiaus savi-
valdybė (viršaitis Vilius Prancūzevičius). Nauja valdžia areštavo ir Kužių
miškelyje sušaudė 17 sovietinių aktyvistų: buvusį valsčiaus viršaitį Aleksą
Jašinskį, malūnininką Antaną Rimkų, naujakurį Krizostomą Janušą, girinin·
kijos žvalgą Petrą Jurevičiq, valsčiaus sekretorių Aleksą Naravecką, milici·
ninką Povilą Šimkų, ūkininką Juozą Kližentą ir kitus 74 • Liepos pradžioje Pa·
šilvės miškelyje buvo sušaudyta apie 80 žydų (Bendeto Birgelio, Joškio Dam·
bės, Berelio Fridmano, Calo Grolmano, Geršino Kelmano, Abraomo Levino,
Mendelio šepso, Zlatės Ziuderienės ir kitos šeimos), o gruodžio pradžioje
ten pal sušaudyta ir apie 20 persikri.kštijusit\ žydų 75 •
Po Antrojo pasaulinio karo Užventis priklausė Kelmės apskričiai, 1950·
1962 m. jis buvo atskiro Užvenčio rajono centras. 1956 m. Užvenčiui suteik·
tos rajoninės priklausomybės miesto teisės 76 •
Nuo 1966 m. Užvenčio dvarvietėje veikia vis uomeninis kr aš totyros m u-
ziejus (1976 m. persikėlė į nau jas p atalpas , 1992 m. atnaujinta ir išplėsta eks-
pozicija). Mieste ve ikia Kelmės trik otažo fabrik o Užvenčio ~iuv irn o e~
(įkurtas 1970 m.), yra radijo aparatų ir televizorių taisy kla , smvy klos, kelios
parduotuvės.
Užvenčio kapinėse ilsisi raš ytojos žemaitės vyras Laurynas Žymantas ,
kultūros veikėjo Povilo Višinski o tėvai Čia palaid otas literat as , nusipelnęs
mokytojas Donata s Bubin as (1896-1976 m.). Užve n tyje gyveno ir dir bo da u g
žymių Lietuvos žmonių: pirma sis Veterinari jos ak ad emijos rektori us Stanis-
lovas Jank auskas , matematinės logikos Lietuv oje pradinink as Kons tantin as
Kazimiera s Raičinskis, JAV lietuvių p oe tas Apolinaras Petras Bagd on as , ba -
leto š,okėjas Petras Skirmantas , dailinink as Ed uard as Urbanavičius ir kiti .
Ušnėnų kaim e gimė Povilas Višinskis . Jo gim tajame name 1960 m::,įkurtas
memorialinis muzi ejus. Ušnėnuose 1884-1900 m. gyv en o rašy toja Zernaitė.
Jos sodybvietėje 1965 m. atiden gtas p aminklinis akmu o .
Išnašos :
1. Užvenčio valsčius. " Va lsčiaus kalend orius 1931 metams ". Kaunas , 1930, P.XLVII.
2. "1930 m. Šiau lių metra štis", Šia ulia i, 1930.
3. Užventis . / / " Lietuv ių encik lo pedi ja". Bostonas . 1965, T .396. P .3% .
4. Dakanis B. Kelmės rajono arch eolog ijos pa minklų žv al gymas . // Archeo log in ia i tyrinėji­
mai Lietuvoje 1988 1r 1989 me ta is. V., 1990. P.186.
5. Neza bitauska s A. UJ,venčio monetų to bis. // Kraštoty ra. V., 1964. P.187.
6. Nezabitaus kas A. A rcheo login iai radini ai pasak oja.// Komunistin is žodis ( Kelmė).1 963.
Ru gsėjo 12.
7. Rimku s V. Įd omūs radin iai. // Komun istin is žodis . 1966. Rugpjūčio 11.
 Vaclovas Rimkus 317
316 Uzventis

8. Val.atkiene L. Pirmieji aptiko m elioratoriai . //Tiesa. 1980 . Rugsėjo 16. . V U. entis . / / J<ra,totyra . V., 1975. P.1Cl9.
9 Lžventis. // Lietuvos tarybinė enciklopedija . V., 1983 . l .l l. P .609 . - RiJTlkUS · /,V ·1 1 p J?L
., . 15torf Lietuvoje . V., 1960. . cn.
10 Kviklys B. Mūsų Lietuv a. Bosto nas - Čikaga. 1968. l' .459 . 56. l'>mo ~I~ Uzv:tis . / / .Kra~totyra . V., 1975 P.l<J9.
11 Jurgmis J. Baudiiavos jsigalejimas Lietuvoje . V., 1962. P .269 57. RJ111~U'> • . .P..ahele. l l Lietuv11-1enciklopedija . B<.,swnas
. J%3 T :l!'1 P.319.
_~ htl(_'Tll' - Mar1'usa1te
12. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. V., T .l . 1955. P.104. 58
13. Rimkus V. Užventis .// Kraš to tyra . V., 1975 . P.107. 5'}.1en pat . 1· i.ai 19Cl9..;..;; // Komunistini5 y.,dįs 1'175. Lapbil jn 11, n .
Ri:mkU'>v. f-,fOrevo ,ucm - r- .
14. Kudaba č Dubysosir Ventos vingiais .// Raud on oji vėliava (5ia uliai) . 1970 Sa . 60. . ., V Uzventi<i. / / K/JTnunistinis :t.J.>di, . 1970 . Spalio 17.
61 · rum„u, - ·
15. Užv entis .// Lietuvių enciklopedija . Bosto nas . T.32 . 1965. P.396-397 . y Bole!,krvas Ve-,Ų?le. / / B-i6ul15 JWI . nK Z '" 1 4
. G 0-'-
· U.S
I024.
16. Užventis .// Tarybų Lietuvos encikl o pedija . V., T .4. 1988. P.400 . 62. rum1<u, / / f,ietuv,ų enciklopedija . 11/.,stnnas . J9'n . T .32. P.'3% .
17. Wolonczcws~ K.M. Žemai jtiu wisku p iste . V., T l. 1848 . l' .84 . 63. t.::'en tl5 ,_"' // Val,ėiaus katend<m~ 1931 metarm . Y ., 19'.)). p Y UII
r,4 t.:zvmlitJ va,..._,ų_., . . .
18. Užwęckiestarostwo. // Orgelb ra nda S. Ency klopedja Pows1-echna . Warscawa . 1 JS 1903 - J w l'id»'> (1990 m .J a~l1Jlmuna1. ,• _
S 46-77. . ' · ,,.,_ uoz A u-·
en&> narti7.ant! W'IOS te-1riloc~~u.kuo5e l l 1 rim~ .1 939 ,r.25 p :H,-
f/,. Janu~s . zv r·
19. Užventis.// 1.ietuvių en ciklo pedija . Bostona ~. T.'32. 1965. l' .396-397 .
20. Kviklys B. Mūsų Lietuv a.Y., 1991. T.4. P.459 . apgyvent.os ,,įett~. K., 1925 . p .337.
599 67. LietUV<'5
21. "Elenc hus ...", K., 1938. P.103; Užventis . // Kvikly s B. Mūsų Lietuva . Bostonas_(,kag, . KvikJys B. Mūsų Lietu•1a Bos~ - (11'ag.,, l~ . T A P#1 1; t:-zv~ l l Ueturi:;
68
1968. T.4. P.459. , klūp«hja Bostona'>. 196? T .32. P .?Hl. . .
22. Užventis .// Ta rybų Lietuvos enci kloped ija. V., 1988 . T .4. l'.400 . enct {?). Sud<:ge Uzvencio miestelis . / / !3°7~6:
LletiT''~ . a_id? · 1939. ., .• .
_Rimkl.15v. Laisvės akto signata= . / / Bičiulis. 1990 . /a5ano 1?; Da:ri:;clra~ 1s~
23. Ten pat . 70
24. Didysis Ši.iurės karas. l l Lietuviškoji enciklopc'<lija . K., 1937 . T.4. Sk.662. . LietUvos zinios . 1938. Sau_sio5. •
51. 11 71. Rimk~ V. Siaubingas birielis . l l Bičiulis. 1989. Jmj,etio 13; P.iml.u:5 ·1.
v,r:~
uiz,dos . l
25. ~ivickis L. žemaičių senovė. K., 1928. P.90.
26. Užventis./ / "Maioji lietuvišlc.oji tarybinė encikl o pedija . V., 1971. T . 2. p .627. / Bičiulis. 1939 Spa lio 17. . .
27 Užven tis .// la rybų Lietuvos enciklopedija . V., 1988. ·1.4. P.400 .
72. RiPUUSV Uzvenoovalsėiaus partu..a:na i. // .Kza2ių aXUJ. 1911 ." ~!l-P.2
73 Sm,onavičius V. Pinno;i auka .// K.omu~ ž.od~ - 1%7 . G ruo,:llio 21
28. Ten pal
29. Užventis .// Maioji lietuvišlc.oji tarybinė en ci klo pedija . V., 1971. T.2. P.627. 74: Rimlws v. Gyvos zai7..dos. / / Biėiul&. 1989. .;"'3~
17__ . _ • , •
75. L!'zvc-ntiomiestelio zyd ų, s~ ud ytt! 1941 m. Zetvrų m~kef<_ne, ~ (UžVenao ~
30. Užv entis . // Tarybų Lietuvos enciklopedija . V., 1988. T.4. P .400.
31. Rimkus V. Užventis.// Kraštotyra . V., 1975. P.107. ty~ muziejuje) .
76 Rimkus 1/. Užventis./ / Krastotyra . V , 1975 P.113.
32. Gadonas Antanas .// Lietuvi51c.oji enciklopedija . K., 1.8.1 940 . Sk.774. n : Rim kus V. Usnėnų tragedija./ / Gimtine, 1990. Liepos 2; Alek.so Poruo, !,iocil:o.s Kl>-
33. t.:žventis . // Lietuvių enciklopedija . Bostonas . 1965. T.32. P .397.
l~uskienė.., Klemenso Kuėimko, Juliaus Bytauto atsiminima i.
34. Rimkus V. Savita c-tni'lė grupė.// Komunistinis žodis . 1988. Birl,efio 11.
3-5. Užventis . / / Tarybų Lietuvos enciklopedija. V ., 1988. T A. P .400.
3-6. Rimkus V. Užventis.// ~totyra . V., 1975. P.110.
37 Jwgio Stanislaviciaus 1990 m. kovo 28 d . laiškas V.Rimkui.
38. l:žventi!. . l l Lietuvių f'!lciklopedija. Bostonas . 1965. T .32. P .397.
YJ DirectorilUJlhorarumc:anonica rumetmissanun prod ioces i Telsel'\5is . Viln ae. 18'J9. P.200.
4IJ Valančius M. Raš tai. V., 1972. T 2 . P .221.
41 ~iffi V. Plk.Ba rtolomiejaus veikimas Lletuvoje . // Karo archyvas . 1935. T.V/. P.63.
-t2. Purenas P. 1831 metų sukilimas Lietuvoje . K., 1931. P. l 15.
-43 t.:žvemis . l l Lletuvislc.oji tarybinė enciklopedija. V., 1983. T.l 1. P.610.
~ Ale'.cnaA. Zemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Klaipėda . 1925. P .51>-57 .
• 45. Lzwenty / / S'!o wnik geogr.ificzny krolewstwa Pobkiego i innych krajow slo wiaruJuch #.
Nar5u,wa . 1892..1 .12. S.875.
45.Ten pat.
-V Rimkus V. l..iž,,entis . // Krutotyra . V., 1975. P.109.
-lB G~~kis Bronislavas . / / Lietuvišlc.oji enciklopedija..K., 1941. T.9. su,84 .
~ -G_l1C1U5 PL Didžiosios praeities žemėje. / / Trimilas . 1933. Nr37 . P.731.
30. l..ietr,05 TSR ~ šaltiniai. V., 1965. T.2..P .hO.
51 Maksimaitiene P. Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864m. V., 1969. P.132.
52.. ·~- •,•w
- .,
P.miku.s V. ližvenlis . / / !<"..,..:,-,...
53. Ten pat .. .
V 197.5:,P 109

54. Grom.bče,skis Bronislav as . / / Lietuviškoji enciklopedija .l<., 1941. T .9. Sk.68-l

►
 šaukėnai 319

Vaclovas Rimkus

Šaukėnai
Šaukėnų dvaras ir kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVamžiu-
je. Šaukėnų valdytojai Mikalojus ir jo sūnus Jonas šemetos čia 1497 m. pasta-
tydino pirmąją medinę katalikų bažnyčią 1• Po vyro mirties , 1499 m., Marga-
rita šemetienė iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro išsirūpino teisę
turėti dvare dvi smukl es ir turgaus privilegiją 2 • .
'' '\
l
Plintant protestantizmui , 1567 m. Šaukėnų bažnyčia nustojo veikusi, o t\.
, .. ' .
,.
kunigas pabėgo 3.Vėliau bažnyčia atiteko reformatams . 1584 m. evangelikų ! \\ i ,'
1 l \ l' ;'
- reformatų kunigui Šaukėnų valdytojai dovanojo 6 valakus žemės. Bažny- ' l .: •~ -(
l • p . ... . .~. .: • ".
čia reformatams priklausė iki XVII a. pradžios. l ·1..•P
"t l
I.'
J; -
. ·. -
• : , •• ;Į;
: . "•'
"'

· XVI a. teismų dokumentuose minimas Šaukėm\ dvaras, parkas. XVI-
XVII a. pradžioje Šaukėnuose gyvenę pirkliai prekiavo ne tik vietoje, bet ir
Raseiniuose, Kėdainiuose, Biržuose.
Katalikams atgavus parapiją, 1632 m. Šaukėnuose pastatyta nauja baž-
nyčia 4. 1636 m. miestelyje gyveno 36 šeimos. XVII a. pabaigoje Šaukėnuose
buvo pastatyta didelė ir graži medinė sinagoga, kuri buvo laikoma vienais iš
įdomiausių žydų maldos namų Lietuvoje 5 •
XVII a. pradžioje Šaukėnai labai nukentėjo nuo karų, o ypač nuo maro
epid emijos. 1711 m. miestelyje neliko nė vieno gyventojo 6 •
XVIIIa. pirmoje pusėje šventoriuje buvo pastatyta medinė varpinė - vie-
na gražiausių Lietuvoje aštuoniasienių varpinių su stačiomis bei nuož _ulnio-
mis sienomis ir tokios pat formos stogu. Varpinėje kabojo 1583 m. M.Hofma-
no lietas varpas, papuoštas puikiu ornamentu ir herbu. Šaukėnų tijūnas ba-
joras šemeta prie bažnyčios įsteigė altariją ir jai užrašė 9000 auksinų 7 • Au-
gant miesteliui, Lietuvos - Lenkijos karalius Augustas IIl 1760 m. Šaukėnams
pakartotinai patvirtino turgaus privilegiją ir suteikė teisę rengti tris metinius
prekymečius 8
•
Bažnyčiai apgriuvus, 1783 m. Šaukėnų klebonas kunigas Leliugavičius
parapijiečių lėšomis pastatydino didelę baroko stiliaus, kryžiaus plano nau-
ją medinę Švč. Trejybės bažnyčią 9 • Šaukėnų parapijai priklausė Varputėntl
filijos Šv.Antano bažnyčia ir mūrinė grafų Čapskių Beržėnq koplyčia 10• 1803
... J~ 1/ 1' ..
\ • ~" t . .!
1
. - .,i-.:;-
_-;! .1
.,.~:·...
1
-
Turist11pamėgta vieta - Juodlės eže ras pri e šaukėnų. /. Lipskid nuotrauka
m. prie bažnyčios įsteigta parapinė mok ykla , kurioje buvo m okoma ir lietu-
viškai 11•
Šaukėnus XVIII a. antroje pusėje iš didikų šemetq nupirko Žemaičių
kašteliono Mykolo Gorskio sūnus, kavalerijos rotmistras Fortunatas Nalenč­
Gorskis 12 • Po jo mirtie s Šaukėnų valdas pasidalijo sūnūs Kazimieras ir Anta -
nas Gorskiai 13• Po jų Šaukėnus valdė Zigmantas Gorskis 14 , paskui - Tomas
Gorskis (1865-1940) 15 ir galiausiai - Antanas Gorskis (1941 m. ištremtas į
Sibirą). Šaukėnų dvaro rūmai, statyti šemetų XVIII a., buvo mediniai , vėliau
buvo pastatyti mūriniai. XIX a. pabaigoj e prie rūmų buv o prist atytas medi-
nis priestatas su dviejų aukštų bokštu . Rūmuose buvo bibliot eka ; gausi dai-
lės kūrinių galerija. XX a. pradžioje pagal archit ekto Juzefo Pavlovičiaus pro-
jektą įveistas parkas . Įėjimą į parką ir dabar tebepuošia gražfls mūriniai var-
tai. Parke buvo įdomus baublys.
Per 1831 meh.1 sukilimą, gegužės 9 d. , prie Šaukėnų susidūrė sukilėlių
būrys su kazokų ir pasienio sargybinių būriu iš pulkininko Bulgakovo dali-
nio. Kautynėse sukilėliai neteko 9 vyrų: 7 žuvo ir 2 pat eko į nelaisvę. Perse-
kiodami sukilėlius, birželio 6 d . Šaukėnuose lankėsi pulkinink o T.Bartolo-
miejaus vadovaujami rustl kariuomenės daliniai 16 •
1833 m. Šaukėnuose buvo 233 gyventojai. 1837 m. mi estelyj e leista reng-
ti 4 metinius prekymečius ir savaitinį turgq (trečiadieniais) 17• 1841 m. Šau -
320 Vaclovas Rimkus

kėnų parapijos klebonas buvo kunigas Jonas Skipęravičius, gyveno dar 4

- pasipriešino policijai, kuri n o-
Šaukėnai 321

kunigai. Klebonijavaldė valaką žemės, parapijoje buvo 4027 katalikai 18• 186} rėjo pri eva rta iškeldin ti juos iš
m. miestelyje,be bažnyčios, sinagogos, buvo žydų mokykla, spirito varykla, jll gimhUll žemit\ . ųibia usiai ši,;
Kartokliuose -vandens malūnas 19• judėjimas pasireiškė Spakai-
Per 1863-1864,m. sukilimą, balandžio 27 d., Šaukėnų valsčiaus valdybą nasti es (dabar Ramučiai) kai -
užpuolė 12 ginkluotų sukilėlių. Jie paėmė valdybos dokumentus, knygas ir me. 1884 m. rudenį valstiečiai
antspaudus, iš miestelio smuklių savininktl atėmė patentus pardavinėti deg- atkakliai pri ešinosi p o licijai,
tinę, penkiasdešimtininkui Puplauskiui įsakė tuoj pat mesti tarnybą 20. Iš Ka- iškeldinančiai Šaukėm1 vab-
zimiero Gorskio (Šaukėnų dvare) sukilėliai paėmė dvikinkį vežimą, arklį čiaus Užčiaušių kaimo nuomi-
maišą avižų, jautienos . Gegužės 26 d. Povilo Širnkevičiaus sukilėlių būrys ninką Baltutį ir Gilvyčit\ kaimo
prie Šaukėnų kovėsi su dviem kuopomis majoro Triznos rusų pėstininką. valstietį Ignotą Skabeikį. Su-
21
Mūšyje žuvo du sukilėlių karininkai, 13 priešo kareivių • Besitraukdami sidūrimo metu keli poli cininkai
sukilėliai sunaikino tiltą per Ventą. Lankydamasis Šaukėnuose, sukilėlių ka- buvo su žeisti akmenimis, dal-
pelionas kunigas Vladislovas Dembskis bažnyčioje paskelbė žinomą sukilėlių giais ir šakėmis 30 • Valstiečių
atsišaukimą 22• Rugpjūčio 29 d. Šaukėnuose.sukilėliai nuplėšė Vilniaus gene- nuomininkq kova dėl žemiq
ralgubernatoriaus skelbimą 23• Šaukėnų valsčiuje tęsėsi net iki
Po sukilimo caro valdžia uždarė Šaukėnuose parapinę mokyklą ir 1866 1894 m. Šiame judėjime daly-
m. įkūrė rusišką liaudies mokyklą 24• Gyventojai reikalavo, kad mokyklose vavo apie 200 valstiečių.
būtų mokoma gimtosios kalbos. Valdžiai atmetus tokius reikalavimus, žmo- XIXa. Šaukėnai buvo vals-
nės nemokėjo mokesčių mokyklų reikalams, neleido vaikų į rusiškas mo- čiaus centra s (1872-1878 m. - -
kyklas, pradėjo steigti slaptas daraktorines mokyklas. Apie 1870 m. tokia valsčiaus valdyba buvo Slaba-
mokykla veikė Šaukėnuose, apie 20 vaikų mokė bažnyčios tarnas Pocius. doje). 1896m. Saukėm1 valsčius _ ·. J > •

Vėliau šioje mokykloje mokytojavo vikaras kunigas Laurinavičius 25 • Caro
valdžia persekiojo slaptas lietuviškas mokyklas, baudė jų steigėjus ir moky-
tojus. 1877m. ji susekė mokyklas Šaukėnuose (mokytojavo daraktorius Bog-
donavičius), Traulėnuose (vaikus mokė Adomaitis) ir Lukšaičiuose • Mo-
26
kyklos buvo likviduotos, mokytojai nubausti.
Šilo Pavėžupio dvaras lietuviškos spaudos draudimo metais buvo lietu-
vybės židinys. Vlado Putvinskio dvare kasrnet vyko slapti rašytojtl bei kul-
tūros veikėjų susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo Povilas Višinskis, Žemai-
tė, Lazdynų Pelėda, Jovaras ir kiti. Čia kurį laiką P.Višinskis redagavo "Var-
pą", skatino K.Jasiukaičio, J.Jablonskio, A.Žmuidzinavičiaus ir kitų darbus.
V.Putvinskio dvaras buvo nelegalios lietuviškos spaudos transportavimo ,
paskirstymo ir persiuntimo centras. V.Putvinskis, savo žmonos Emilijos pa-
dedamas, dirbo sunkų spaudos platinimo darbą. Į dvarą spaudą pristatyda-
vo knygnešiai Pranas Penikas, Kazimieras Račkauskas 27 • Be to, Šaukėmt apy-
linkėse ~e~viškas ~ygas ap~~ 1888m. platino Mikalojus Ignotas 2". Už spau·
dos platinimą Šaukenų polic1Ja1872m. areštavo Eleną Sauskaitę 29 •
pan aikintas , miestelis priskir- Senoji Šaukėm1 Švč. Trejybės bažnyčia.
tas Kuršėnq valsčiui, Beržėnų A. Būtauto nuotrauka
seniūnija atiteko Luokės valsčiui, o Vargeniškės ir Ryliškės kaimai bei Pal u-
kojo viensėdis - Bazilionų valsčiui.
1880 m. Šaukėnuose atida ry ta pašto sto tis (1861 m. paš to arkli tt sto tis
buv o Slabadoje ), o 1883 m. miestelyje įkurta vaistinė. 1897 m . Šaukėnq mies-
telyje buvo 992 gyven tojai.
Nuo 1903 m. Šaukėm1 dvarininkės Mar ijos Gorskienės ir vi etos kle bono
kunigo Jono Sruogos pastangomis Šaukėnuose pradėta kurti Kuršėm1 labda-
rhl draugija 31 • Gorskienė u ž savo lėšas pastatė sen elit\ pri egla udai 50 viett1
pastatą ir atidavė draugijai. 1905 m. įvyko d raugij os ste igiamasis susirinki-
mas, kuriam e išrinktos valdybos pirmininku tapo gyd y tojas Albe rtas Stepo-
navičius 32 • Draugijo s veik la apėmė visą tuometinį Kuršėm1 valsčią
Per 1905-1907 m. revoliuciją, lapkričio 22 d., Šaukėnuose įvyko p olitinis
mitinga s ir demonstra cija. Oratoriai reika lavo pašalinti ru s q valdžią, įvesti
mokymą gimtąja kalba 33 • 1906 m. sausio 23 d . d em ons trantai sudaužė ir

• y~o baudžia~os _P~a~o Šauk~ntl valsčiuje vyko laisv qjq valsticčit~ sud egino degtinės parduoh1vę, išvijo rusus tarnaut oju s ir išrinko sa vo atsto -
gmcai su dvara1Sdel zernes ir bendrųJų ganyklą 1877 m. valstie<~iai c1tvira1 vus i valsčiaus valdybą 3 1• Revoliucinį judėjimą ypač rėmė Šilo Pavėžupio
,. 322 Vaclovas Rimkus
- šaukėnai 323

vaidinta A.Adatos trijų veiksmų komedija ''Už bur..as kunigaikštis "

buvo su d " v·lia li .• k . ik1 . akt-uvi;:iidal r:va-
ir žemaitės "Valsčiaus sū as . e_ . u etuvIS ot_ve _ OJe_ ., ·~
vikar as kunigas Antanas Keraitis. 1909 m . brrzelio 29 rr 30 d . Šaukenų
~~are įvyko lietuvių vakar~. Kelm~ ~tų_m~gėjų ~-uoP;,1~suva! _din o pje-
"Šv.Elzbietą", K.Būgos rr M.Palioruo Dėde atvaziav o rr ŠatriJOSRaga-
~:s "Nepasisekė Maryt ei". Vakare atlik ta keletas tau tini ų dainų. Renginį pa-
dėjo organizuoti dv~~ė M.Gors~en ~~E.Jautok~ , P.Dov _e~ , Burka •
42

Kūrėsi įvairios lietuvJSkos orgaruzaa Jos, draugijos, rateliai 1910 m. ku-

nigo A.Keraičio ini~i~tyv~ įkurtas ~ie~vių švietimo drau~jos "~ulė" Š~u-
kėnų skyrius (pimurunke M.Gorskien e), savo gret ose tureJęs apie 20 nanų.
Ši draugija įsteigė lietuvišką mokyklą, veikusią vaikų prieglaudoj e. Porą me-
tų joje mokytojavo Juzė Tamulevičiūtė. "Saulės" skyrius turėjo ir savo bib-
liotekėlę 43
•
Po rev oliucijos rusų liaudies mok y kloje leidus dėstyti ir lietuvių kaibą,
žymiai padidėjo mokini 1 1skaičius ir 1911 m. ji išaugo iki dviejų komplektų.
Vyresniuoju mokytoju dirbo lietuvis Juozas Petrauskas .w.
1913-1915 m. Šaukėnuose veikė ir lietuviška mergaičių mokykl a, kurios
išlaikymui žemės davė Šaukėnų klebonas kunigas Jonas Staševičius 45 •
Pavaiiiiški o dvare 1910 m. įkurtas Šaukėnų žemės ūkio ratelis , jo pirmi-
a· ·
Dabartinė Šaukėnų me me bažn yc1a.J. Danausko nuotrauka
Y• ninku išrinktas Beržėnų dvaro savininkas Stanislovas Čapskis. Ra telis jungė
63 nari us, jo d arbe aktyviai dalyvavo Vladas Putvinskis , Tamošius Go rskis,
dvaro savininkas Vlad p tvinskis .
·
lyginimus, dvare įvedė fW:ečiams J1:5savo dvarų dar~ininkams pakėlė at- Vaclova Dolubovskytė, kunigas Juozapas Leikus , Policijonas Gintyla, klebo-
nas kunigas Jonas Staševičius, Marcijonas Janavičius, Juozas Keras ir kiti stam -
stantinas Jasiukaitis Šil p . • .karin es ~ratybas , kunoms vadovavo Kon-
• . o avezupIS tapo tvirtove . - . . būs žemvaldžiai. Ratelis Slabadoje turėjo 2 ha žemės, čia buvo vykdomi ban -
saudmerunus· · Js Iš p tvinski , genu aprupmta ginklais ir
·
su agitacinėmis kalb • u o dvaro
. li · · · ·
revo ucroruemu vykdavo į miestelius dymai 46• 1911 ir 1913 m. jis surengė gyvulių parodas , kuriose dalyvav o Kur-
onus, orgaruzavo anticarini ·· š · š~nų,_ Š~ukėnų, Užvenčio, Kelmės, Kurtuvėnų ir kitų apylinkių gyvulių au -
~ISkarne judėjime dal avo K
• •Y

• .-~ rru~gus . aukenuose an-

tiekūnas, Pepelienė ir kiJ: y~s Br~vi _cr~ , Julius Alūzas, kun . Vai- gmtoJai 47 •
14 d . iš Šiaulių atvyko ba d--~alš~ti r:voliu c~o judėjimo 1906 m. vasario . . 1911 m . vargonininkas Vladas Vaišys Šaukėnuose suorganizavo bažn y-
nų ir du karininkai K d~bZI~JS burys , kur10 sudėtyje buvo 200 dragu- - tinį :lwrą ~: 1912 m . įkurta ligoninė, kurios pirmuoju vedėju dirbo gydytojas

e:n~~ lpo~t as ~ilinskas '19 • 1916 m. T.Gorskis pastatė ligoninę 50 • 1907 m. sudaryt a
• a Į augintų gyv t • ..
Rusai miestelyje primuš ..• rink
~~~du revoliucionieri: Kiti~~
1!.
.
:als OJus,JIS atsivežė dvi patrankas .
taiy~ą _lietuvius, tačiau arešta-
tr l Šiaulius išvežta viena ši . klJ p ab~gti. G~kių kaime buv o areštuota
u~ag :~1':l kornand~ , o 1913_m. įkurta ir Šaukėnų ugniagesių dr augij a s1.
Tšais~ac1a151~13 m. įkurtas Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos "Pavasaris "
.
d. buvo areštuotas, įkalin~f'Y ų org_~atore Pepelienė 38 • Dar sausio 12
aukem1 skynus .
Pirmoj? pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenė išvijo rusus ir 1915
Pavėžupio dvarininkas Vlad iaulių ~aleJ_une, o vėliau išvežtas į Rusiją ir Šilo
1907m š . as Putvmskis 39 • ~ -balandži o 22 d . užėmė Šaukėnus. Kurį laiką fronto linija stovėjo parapi jos
d . . . aukenuose buvo de tinės . . n?ose. Kad ~e~dytų karo veiksmams, vokiečiai sud egino Kri.klių, Širmi-
n uo~:es Ir trys aludės. 1912 m. tlai m?nopolis: .Lifto ir Butkevičiaus par -
ami . vybes draug1Jos skyrius atidarė arbat- ~_ų,_G~rben_u;~es, Ur_kuvėnų ir kitų kaimų ūkininkų sodybas . Šaukėnų dvare
. Prasidėjus lietuvių ta tini. . . į~~~ vo~eaų karmomenės korpuso štabas , klebonijoje - divizijos štabas ,
dISlovo venclausko rūpesu•· arn atgunun. . w,· Jau
· 1908 m. vi.karo kunig o Vla- /~u 51\l kaune - karinis paštas 52 • 1915 m. rudenį vokiečitĮ okupacinės vaJ-
c1upradeti rengti 1·1 . . .. zios Lietuvoje viršininkas kunigaikštis Pranciškus Juozap as fon Izenburgas
etuv1šk1eJI va karai 11, k11ri11
0St'

►
 Vaclovas Rimkus
324
Beržėnų dva ro rūmai Ša ukėnų valsčiuje - 1932 m. B. Buračo nuotrauka
- Biršteinas įkūrė Šaukėm1 apskritį kuriai buvo priskirti Kuršėnq, Šaukėnq,
Luokės, Užvenčio 'ir Vaiguvos valsčiai 53 • Šaukėnq apskrities vir šininku bu-
vo paskirta s generolas fon Morgenhofenas 54 • Bet kitais metais apskrities cen-
tras buvo iškeltas į Kuršėnus. 1916 m. Šaukėnq miestelyje atidarytos vokiška
(žydams) ir lietuviška pradinės mokyklos 55 • Lie tuviškos mokyklos vedėju
dirbo mokytojas Jonas Bijeika 56 • Klebonas kunigas J.Staševičius įsteigė koo-
peratyvinę parduotuvę, gelbėjo žmones nuo kareivitl plėšikavimo 57•
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, kūrėsi lietuvitl valdžia ir
Šaukėnų valsčiuje. Pirmuoju valsčiaus komiteto pirmininku buvo išrinktas
kanauninkas kw,ig as Jonas Staševičius. Komiteto sudėtyje buvo viršaitis var-
gonininkas Vincas Grigaliūnas, Šilo Pavėžupio dvaro savininkas Vladas Put-
vinskis, provizorius Aleksandras Daug inis, Lykšilio kaimo žemvaldys Juo-
zas Soldaitis, Leliušių kaimo ftkininkas Jonas lvoškus , rusų ir žydt1 atstovai.
Tvarką palaikė milicija. Valsčiuje veikė karininko Veito vadovaujamas parti-
zanų būrys ir V.Putvinskio šauliai. Ginti Lietuvos nepriklausomybės sava-
noriais išėjo šaukėniškiai Kazys Ivoška, Stasys Peleckis, broliai Jonas ir Ju-
lius Gulbinai iš šeškupių kaimo , Aleksas Aleknavičius, Antanas Grigas, Ste-
pon as Janavičius, Tomas Jankevičius, Stasys Putvinskis, Antanas Raila ir ki-
tiss_
Tuo pat metu į Šaukėnus grįžę iš Sovietq Rusijos bolševikiškai nusiteikę
kar eiviai kartu su vietiniais kolonistai s, Lygšilio, Pakup elkio kaimų rusais,
Šaukėnai 325
1918 m . gruodžio mėnesį įkūrė valsčiaus revoliucinį komitetą. Komiteto pir-
mininku buvo dvaro kumetis Boleslovas Piliūnas 59 • Komitetas sutelkė stip -
rias ginkluotas pajėgas ir įsitvirtino dvaro rūmuose. Šaukėnq bolševikams į
pagalbą atvyko penkios raudonarrniečių kuopos iš Rusijos internacionalinės
divizijos. Lietuviai partizanai , pasitelkę vokiečius iš Kelmės, penkis kartus
puolė bolševiktl įgulą Šaukėnuose . Vieno antpuolio metu jie nuginklavo bo l-
ševikq sargybą, areštavo revkomo narius, o ginklus sudegino 60 • Tačiau at-
vykę iš Šiaulių raudonarrniečiai ginkluotas pajėgas atstatė. Pagaliau 1919 m.
vasario 17 d . sutelktomis Šaukėnų ir Užvenčio partizanq jėgomis miestelis
buvo apsuptas ir po įnirtingų kautynių bolševikai buvo išvyti. Susirėmimo
metu žuvo apie 20 raudonarmiečių. Buvo priversti atsitraukti ir atskubėję į
pagalbą Kuršėnq bolševikai , kurie nete ko 6 kareivių 6 1 •
Nespėjus rimtai pradėti kuriamojo darbo , 1919 m. spalio 10 d. Šaukėnų
valsčit1 užplūdo kelios dešimtys bermontininkų kareivią Jų štabas įsikūrė
grafienės J.Čapskienės Beržėm1 dvare. Bermontininkai plėšikavo ir prievar-
tavo gyventojus , kurį laiką buvo užėmę ir Šaukėnų miestelį. Tik po keleto
Šaukėnų ir Užvenčio partizanų antpuolių bermontininkų gaujos buvo su-
muštos 62 •
Po pirmųjt\ savivaldybit\ rinkirnq 1920 m. vasario 13 d. Šaukėm\ vals-
čiaus tarybos posėdyje pirmuoju tarybos pirmininku išrinktas Augustinas
Aleknavičius, viršaičiu - Simonas Virmauskis 63• Prasidėjo laisvo ir nepri-
klausomo gyvenimo kūrimas . 1931 m. Šaukėnų miestelis buvo išplėstas -
jam paskirti58 nauji sklypai. Miestelyje atsirado vartotojų kooperatyvas , grie-
tinės nugriebimo punktas , plytinė, malūnas, lentpjūvė, elektros jėgainė, amatt1
verslovit\, kelios parduotuvės M_ Nuo 1919 m. Šaukėnuose veikė apskrities
savivaldybės ligoninė. Uos vietoje 1930 m. įsteigtas pirmosios pagalbos punk-
tas. 65) 19?2 m . atidaryta nauja pašto įstaiga. Nuo 1931 m. dvare veikė sezo-
ninė žiemos žemės ūkio mokykla (vadovas -Šaukėnų rajono agronomas Juo-
zas Skridaila). 1937 m. Šaukėnuose atidaryta valstybinė biblioteka . Mokykla
išaugo į šešių skyrių pradinę. Jai 1940 m. pastatytas tipinis 7 komplektt1 mūri­
nis pastatas 67 •
1926 m. įkurta Šaukėnq smulkaus kredito draugija (1931 m . turėjo 213
narių) 68 • 1928 m. atkurta Šaukėnų ugniagesiq draugija. Dirbo Šaukėnq miš-
kų urėdija, kuriai priklausė Užvenčio, Šaukėnq, Kurtuvėnų, Paežerit\ , Upy-
nos ir Gintenių girininkijos. Šaukėnų VIII policijos nuovada turėjo savo punk-
tus Užventyje, Saukėnuose ir Vaiguvoje 69 •
. Miestelyj e kūrėsi ir veikė politiniq partijq skyriai , organizacijos , draugi-
Jos. Savo skyrius turėjo socialdemokrah.1 partija , valstiečitl liaudinininkt \
326 Vaclovas Rimkus
sąjunga. Nuo 1930 m. veikė Lietuvitl tautininkų sąjungos Šaukėm1 apylink.
skyrius 70 • 1928 m . įkurtas Lietuvių katalikit\ mot en1 draugijos skyrius ~1s
1933 m . atkurta Šaukėnų labdarit1 draugija 1934 m. pastatė prieglaudą k 1. Szawkia ny / / Slownik geog ra ficzny krol ewstwa Polskiego i innyc h krajow Slowia ns-
parapijos salę. Draugija turėjo 7 ha žemės, 5 medin ius namu s, išlaikė vaikt\
ir senelių prieglaudas 72• 1921 m. sudarytas šaulit\ būrys 73 • 1929-1931 m. vei-
kė bitininkų draugija 74•
1932 m. įkurtas Šaukėm\ jaunųjų ūkininkų rat elis, vienas pirmt\jt\ visoje
Šiaulit\ apskrityje. 1933 m . jis suorganizavo pirmąją valsčiaus jaunt\jq ūki­
ninkų ratelių rudens parodėlę. Rateliui vadovavo agronomas J.Skridaila 75.
1934 m. įkurtas Lietuvių tautinio jaunimo "Jaunoji Lietuva" Šaukėmi
skyrius, kuris turėjo stiprią futbolo komandą, nuosavą bibliotekėlę 76•
Ypač garsėjo Šaukėnai savo chorais , kon certavusiais toli už valsčiaus
ribų. Vargonininko Vlado Vaišio vadovaujamas bažnyčios choras 1924 m.
dalyvavo Kaune vykusioje pirmojoje Lietuvos daint\ šventėje. 1928 m . to pa-
ties V.Vaišio Šaukėnų "P avasario " choras (67 choristiai) , pasirodė antrojoje
respublikinėje dainų šventėje. 1930 m. Vytauto Didžiojo garb ei Kaune su-
rengtoje dainų šventėje didelė sėkmė lydėjo Šaukėnq Šv .Cecilijos chorą (chor-
vedys A.Švenčionis) 77•
Ypač aktyvia veikla pasižymėjo Šaukėnų pavasarininkai, vadovaujami
Zenono Valiulio, kunigų S.Joco, J.Aleksėjaus, K.Jadviršio , A.Banio ir kilų.
Lietuvių katalikt\ jaunimo sąjungos "Pavasaris" Šaukėnų skyrius buvo įkur­
tas dar 1913 metais.
Pirmaisiais sovietiniais metais, 1940-1941 m. , areštuota daug Šaukėnų
valsčiaus inteligentų, organizacijų vadovų. 1941 m. birželio 14 d. iš valsčiaus
ištremta į Sibirą apie 70 žmonių 78 • Prasidėjus Vokietijos - SSRS karui , trauk-
damiesi raudonarmiečiai nužudė kelis nekaltus piliečius. Vokiečit\ okupaci-
jos metais kolaborantai Šaukėnų miškuose sušaudė apie 200 žydt\ 79 • 1944 m.
rugpjūčio 6 d. lietuviams partizanams ginant Šaukėnus nuo besiartinančios
sovietinės armijos, susišaudymo metu sudegė visas miestelio centras. Gais-
ro ugnyje žuvo vertingas architektūrinis paminklas - bažnyčia ir varpinė. Be
to, sudegė sinagoga, vaistinė, ambulatorija, daug gyv enamqjq namų 80•
Pokario metais Šaukėnų miestelis atstatytas , pastatyta mūrinė bažny-
čia, puikūs zoniniai kultūros namai, buitinio aptarnavimo paviljonas , vidu-
rinės mokyklos priestatas, vaistinė, dvi parduotuvės, keletas daugiabučių
gyvenamųjų namq.
1944 m. įkurta Šaukėnų progimnazija (direktorius - Bemota s), vėliau
peraugusi į vidurinę mokyklą (1957 m. išleido pirmąją laidą) 8 1 • Yra girinin·
kija, ryšių skyrius, respublikinė psichiatrinė ligoninė, ambulatorija.
Šaukėnai yra apylinkės centras, 1987 m . čia gyveno 703 gyventojai (1923
m . - 791, 1959 m. - 616, 1970 m. - 639, 1979 m. - 683).
Šaukėnai 327
Išnašos:
kich. Warszawa . 1890. T.11. S.811.
2. Kviklys B. Mūsų Lietuva . V., 1991. T.4. P.467.
3. Rimkus V, Šaukėnų bažnyčios istorija // Valstiečių laikraštis . 1985. Sausio 23.
4. Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios. V., 1993. P.358.
5. Gricius A. Didžios praeities žemėje / / Trimi tas. 1933. Nr .36 . P.713.
6. šaukėnai // Tarybų Lietuvos enci klopedija. V., 1988. T.4. P.162 .
7. Kviklys B. Mūsų Lietuva V., 1991. T.4. P.468.
8. Šaukėn ai // Mažoji lietu viš koji tarybinė encikl oped ija. V., 1971. T.3. P.371.
9. Kviklys B. Mūsų Lietuv a . V., 1991. T.4. P.468.
10. Directorium horarum cano nicarum et missarum pro di oces i Telse nsis . Vilnae. 1899. P.203.
11. Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios. V., 1993. P.358.
12. Įrašas ant paminklinės lentos šaukėnų šve ntoriuje.
13. ALPAWl1NYJ SPISOK NASELENNYH MEST KOWENSKOJ GUBERNII. KOWNO.1889 .
5.127. .
14. Įrašas ant paminklinės lent os Šaukėnų bažnyčios šventoriu je.
15. Šaukėnai // Viltis . 1910. G ruodži o 23.
16. Sliesoriūnas P. 1930-1831 metų sukilimas Lietuvoje. V., 1974. P.237.
17. Šaukėnai // Tarybų Lietuvos enciklopedi ja . V., 1988. T.4. P.162.
18. Va lančius M. Raštai. 1972. T.2. P .219.
19. MATERIALY OLA GEOG RAPII l STATISTIKI ROSSII. KOWENSKAI GUBERNII.
SANKT-PETERBURG.1861. s .
20. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. V., 1965. T.2. P.60; LVIA. P.378. PS. 1861 m . B.102. L.46-
48.
21. Ružancovas A. Kautynės prieš 75 m ./ / Trim itas . 1938. Nr.26. P.632; Maksimaitienė O .
Lietuvos sukilėlių kovos 1863 - 1864 m . V., 1969. P.135.
22. Vairas - Račkauskas K. Kunigas ma ištininkas. V., 1967. P.148.
23. Steponai tis V. Med žiag a 1863-64 metų sukilimo istorijai // Ka ro archyvas . Kaunas . 1925.
T.2. P.76.
24. IlawrrnaH KHIDKKll KoneHCKOA AHpeKŲIDi Hapo n HI,IX )"IHJIHIU Ha 1908/9 yqe6m,d\
ron. Kom ia. 1909. e. 72.
25. Tiškus B. šaukėnų prad ž ios mokyk los chron ika // Lietuvos mokykla . 1925. Nr.l. P.34.
26. Lietuvos TSR istori jos šaltiniai . V., 1965. T.2. P.60; LVIA. P.567. Ap.26 . B.210. L.2-3.
27. Bidinytė R. Maištingasis dvarininkas // Bičiulis. 1990. Spalio 27 ; Rimkus V. Pavėžupis
// Komunistinis žodis. 1970. Birželio 13.
28. Tumas • Vaižgantas J. Kaip reiki a raš yti " Knygnešiui "// Lietu va. 1925. Sausio 29.
29. Kviklys B. M ūsų Lietuva. V. 1991. T.4. P.468.
30. Merkys V. ValstiečilĮ jud ėjimas Lietuv oje XIX a. paba igoje / / Lietuv os valstiečiai XIX
amžiuje. V., 1957. P.256.
31. Rimkus V. Labdaros draugij os// Bičiulis . 1991. Gruodžio 7.
32. Iš Šaukėnų // Vilniaus žin ios. 1905. Sausio 22 d .
33. Tyla A. 1905 metų revoliuci ja Lietuvos kaime. V., 1968. P.223.
34. Šaukėnai // Kova (Pilad elfija). 1906. Nr .15.
35. Avižonis P.Keletas atsiminimų iš ša u lių sąjungos kūrėjo V.Putvinskio atsiminimų / /
1.iNuvos aidas . 1939. Balandžio 28.
36. Juliaus Alūzo (g.1885 m .) atsin1inimai ; Rimku s V. Maištinga sis dvarininkas // Kardas.
1992. Nr.4. P.16, 19.
'.\7. Rimkus V. šaukėnai // Komunistini s žod is. 1970. Liepos 4.
" 328 Vaclovas Rimkus

38. Šaukėnai // Vilniaus žinios. 1906. Kovo 12.

39. šaukėnai // Lietuvos ūkininkas. 1 906. Saus io 25.
40. Urbonavičius P. "Jau metai..."/ / Lietuvos ūkininkas . 1913. N r.4. P.45.
41. "Mūsų kunigai.. ."/ / Vienybė. 1908. Rugpjūčio 18.
42. Rimkus V. Lietuviš kieji vakarai rajone / / Komunistini s žodis . 19114. Kovo 31.
43. Rimkus V. Saulės draugija // Komuni.~tinis žodi s. 1987. Rugpjūčio 11; Rimkus v Ša Vaclovas Rimkus
kėnų vidurinės šimtm etis// Tarybinis mo kytojas. 1967. Vasario 4 .
11
·' •
44. na~urrnaA KJUIJKKll KoDCHCKOA ,IU,{pcKl{IH1 napo1111wx }"-llfJHllll 11a1908/9 Y'IC(iiu~A
ron.Konna. 1909. c.72. Vaiguva
45. Urbonavičius P. Šaukėnai // Ūkininkas. 19 13. Gegu~ės 22.
46. šaukėnai // Vienybė. 1910. Nr .44. P.692. Vaiguvo s vard~ kalbininka s K.Būga aiškina atsiradusį iš. indoeuropiečių
47. šaukėnai // Vienybė. 1911. Nr .36. P.566-567; Šaukėnai // Vienybė. 1913. Nr.29. p.457_ prokalbės šaknies "veig-", tai rei škia "baigti". Iš tos pat šaknies kilęs ir latvių
41!.Šaukėnai // Lietuvių enciklopedija . Bostonas . 1963. T.29. P.368.
49. šaukėnai / / Lietuvos žinios. 1912. Uir1.e lio 25. kalbos žodis "vaigs" - "skruostas" 1• Tačiau liaudyje tebėra gyvas paprastes-
50. LVA. F.862. Ap.1. B.242. L.7. nis Vaiguvos vardo reikšmės aiškinimas. Tai esąs sudurtinis žodis iš "vai"
51. Rimkus V. Ugniagesių draugijos / / Komunistinis žodis . 1988. Rugpjūči o 22. (reiškiančio jaustuką "oi") ir žemaitiško žod žio "gava" ("gavo") . Pasakoja-
52. Čilvinaitė M. Didžiojo karo vargai šaukėnų apylinkėje// Karo archyvas. 1937. T.8. P.198. ma, kad čia senovėje vykęs didelis mūšis, žemaičiai visiškai sumušę priešus
53. jsidėmėkit! / / Dabartis. 1915. Spalio 27.
ir džiaugės šaukdami : "Vai, gava! Vai gava! " ("Voi, gavo , tai gavo!"). Ta
54. Čilvinaitė M. Didžiojo karo ... P.198; Jono Ivoš kaus (g.1884 m .) atsiminimai.
55. Susipratę lietuviai kultūrina kaimą // Mūsų laikraštis. 1940. Did elio 13. vietovė buvo praminta "Vaiguva" 2 • Yra dar ir posakis - Vaiguvos pirtis . Čia
56. LVA. F.862. Ap.1. B.1482. L.9a; Tiškus B. šaukėnų prad ž ios mo kykl os chronika // Lietu- žemaičiai suruošę kryžiuočiams tikrą pirtį, t.y. juos stipriai išpėrė, išmušė 3 •
vos mokykla. 1925. Nr.2. P.63. Seniausios istorinės žinios apie Vaiguvą siekia XIII amžių. Istorikas Si-
57. Čilvinaitė M. Didžiojo karo ... P.200.
58. Čilvinaitė M. Didžiojo karo ... P.201-202.
monas Daukantas teigė, kad 1252 m. Lietuvos karalius Mindaugas dova-
59. Parvainienė J. Tėvelio rūpesčiai // Komunistinis žodis . 1966. Spalio 18. nojęs Kalavijuočių ordinui Vaiguvos pavietą 4 • Vaiguvos kraštas ir valsčius
60. Čilvinaitė M. Didžiojo karo ... P.203. minimas ir 1385 metais 5 • Kryžiuočių žvalgų karo kelių pranešimuose 1395
61. Jono lvoškaus (g. 1884 m.) atsiminimai . m. Vaiguva paminėta du kartus. Pirmą kartą ją mini žvalgai Reksa , Tvirbu-
62. Čilvinaitė M. Didžiojo karo vargai šaukėnų apylinkėje// Karo archyvas. 1937. T.8. P.201; tas ir Nevekė. Jie pataria kryžiuočiams iš Trapėnų keliauti į Vaiguvos kraštą
Tiškus B. Šaukėnų pradžios mokyklos chronika // Lietuvos mokykla. 1925. P.64.
63. LVA. F.862. Ap.1. B.20. L.484. per Šaltuoną ir Stabukalnį (t.y. Kelmę) 6 • Tais pačiais metais kiti žvalgai -
64. šaukėnai // Lietuvių enciklopedija. Bostonas. 1963. T.29. P.336; Kviklys B. Mūsų Lietu- Skvarbė ir Gastartas - jiems kelią į Vaiguvą nurodė pro Kražius, Milžavėnus,
va. V., 1991. T.4. P.468. Šventąją Žalph\ girią 7 • Manoma, kad XN - XV a. Vaiguva su valsčiumi pri-
65. Šaukėnai // Mūsų kraštas.1934 . Vasario 4;Šaukėnų ligoninė// Šiaulių naujienos. 1924. klausė Knituvos žemei, o paskui įėjo į Užvenčio valsčiaus sudėtį 8 •
Kovo 21.
66. Iš susisiekimo minist erijos darbuotės / / Lietuv os žinios. 1922. Kovo 16.
Vaiguvos dvarą su žmonėmis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas
67. Susipratę tautiečiai kultūrina kaimą / / Mūsų laikra štis. 1940. Birlelio 13. dovanojo bajorui Milkontui 9 • Vėliau Vaiguva atiteko žemaičių seniūnams
68. Rimkus V. Kredito kooperatyvai // Komunistin is žodis. 1987. Baland žio 18. Kęsgailoms 10• XV a. pradžioje Vaiguvos dvarą valdė žemaičių seniūnas Jo-
69. Šiaulių metraštis. informacinė knyga 1931 metam s. Šiauliai. 1930. P.18.4. nas Kęsgaila. 1485 m. Vaiguva paveldėjimo keliu perėjo į jo sūnaus Stanislo-
70. šaukėniškiai tautininkai pradeda sukrusti // Šiaurės Lietuva. 1931. Nr.7.
71. šaukėnai / / Moteris. 1928. Nr.6. P.95.
vo Kęsgailos rankas 11• Pastarasis 1497 m. prie Kražių bažnyčios įsteigė alta-
72. Rimkus V. Labdaros draugijos / / Bičiulis. 1991. Gruodži o 7. riją, kuriai užrašė Vaiguvą. Iš Kęsgailų Vaiguva greičiausiai atiteko šeme-
73. Rimkus V. šaukėnų šaulių būrys //T rimita s. 1993. N r.5. P.2. torns. 1530 m . Kražių altarista Vaiguvoje pastatydino katalikų banžyčią, kuri
74. šaukėnai // Lietuvių enciklopedija . Bostonas . 1963. T.29. P.366-368. buvo Kražit\ parapijos filija 12 • 1531 m. Vaiguvos kaime buvo 14 dūmų 13 •
75. Šiaulių apskrities žemės ūkis 1932 metais // Šiaurt.>sLietuva . 1933. Kovo 5. Įsigalint protestantizmui , 1567 m. Vaiguvoje bažnyčia atiteko kalvinams 14•
76. Rimkus V. Jaunali etuviai // Bičiulis. 1991. Liepos 24.
n . Rimkus V. Chorai // Komunistini s fo dis. 1985. Liepos 27. Vėliau katalikai bažnyčią atsiėmė. Nuo 1572 m. Vaiguvos dalis priklausė
78. Išvežtieji žemaičiai // Žemaičių žemė (Telšiai). 1942. Sau~io 17. Andriui Rodovičiui, dvaras - Tiškevičiams. 1596 m. Vaiguvos dvaras jau
79. Rimkus V. šaukėnai // Komun istinis žodis . 1970. l ,icpos 4 d .
80. Rimkus V. Šaukėnų bažnyčios istorija / / Kaimq iMo rijo~. V., J':J<J 'i . l' . l 7 1.
81. Rimkus V. Šaukėnų vidurinės šimtmetis // Tarybinis 11101-. yi.,j,b 1%7 v, is,iri11.J
330 Vaclovas Rimkus
Paminklinis akmuo etnografo, tautosakininko Liudviko Adomo Jucevičiaus
gimtinėje buvusiame Pakėvio dvare, netoli Vaiguvos. 1991 m.
priklausė Jamontams. Iš Andriaus Rodovičiaus Vaiguva atiteko Baltazarui
Rodovičiui, o 1599 m. - Kražių altarijai. 1609 m . Vaiguvos dalį gavo Kelmės
dvarininkas Jonas Gruževskis. Tuo tarpu Vaiguvos dvarą valdė Ignas Ogins-
kis. 1613-1627 m. Vaiguva priklausė Sirevičiams, 1647 m. - Sungailoms, 1623-
1652 m. - Lvovičiams. 1670-1683 m. Vaiguva buvo įkeista Kurlandijos pi-
liečiams Sakinams 15
Kitas Vaiguvos dvaro dalis tuo metu valdė Mikalojus
• kėjo Karpovičiaus surinktus iš žmonių pinigus, pagrasė penkiašimtininkui
Jaugelavičius, Andrius Rukovičius, Kristina Valentienė ir kiti.
Nauja medinė šv.Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta Vaiguvoje 1719 m.
žemaičių vyskupo Aleksandro Gorainio lėšomis. XVIlla. pirmoje pusėje Vai-
guva tapo miesteliu, kuriame buvo karčema, malūnai, bravoras, jurizdika,
~e~o šinkorius, kalvis, raižytojas. 1790 m. Vaiguvos parapijoje gyveno 152
zydai.
1765 m. žemaičių vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis dali Vaigu-
vo~ turtų paved~. įkurtai _Yamių kunigų seminarijai, o 1776 m . jsteig~ atskirti
Vaiguvos parap1Ją, paskirdamas jai daugiau kaip valaką ŽPmC's. Vc1rniqk11
. Vaiguva 331
nigtl seminarija privalėjo Vaiguv<:_s~arapijos ~ažny ~ios ~l~ym1:1i kas~ et
mokėti po 300 auksint\ , 1784 m . ~alia b~žnyč~os ~a1~v~Je buvo ir altaiya .
16
A ie 1787 m. Vaiguvos dvaras priklause Ignw Ogmsk1w . 1794-1804 m . Ze-
~čių vyskupas Juozapas Giedraitis Vaiguvoj e pastatydino naują dvibokštę
;ievo Motinos bažnyčią, o senąją kleboniją perstatė į bažnyčios t~ų na :
mus 11. Nuo 1804 m. prie bažnyčios veikė parapijinė mokykla , kurioj e mok~1
24 vaikai (1821 m. buvo 36 mokiniai , kur iuos mokė klierikas Simas Šredens
,e.1826 m. buvo 33, 1831 m . - 15 ir 1853 m. - 16 vaikq).
' XIXamžiuje Vaiguvos dvaras buvo didikų Sirevičių nuosavybė. Carinės
Rusijos okupacijos metais Vaiguva turėjo savo valdžios. organą - miestiečių
valdybą. Vaiguvos miestiečių seniūnas buvo Domininkas Jokubaitis , seniūno
padėjėjas - G.Zaksas (1889 m .). . ..
Per 1812 metų prancflzq - rusų karą per Vaiguvą traukes1 sumušta pran-
CUZl\X korpuso , vadovaujamo maršalo A.Makdonaldo , kariuomenė 19• Čia ji
trumpai apsistojo, įsirengė stovyklą. Kareiviai apylinkėse plėšikavo. 1812 m.
Vaiguvos miestelyje pastatyta nauja klebonija. Be jos, Vaiguvoj e buvo špi -
tolė su 11 elgett1, varpinė ant stulpų. Tik 1841 m. vietinis meistras Motiejus
Butvila pastatė originalią varpinę 20• Tais metais miestelyje buvo 34 namai,
karčema, 261 gyventojas. Parapijai priklausė 3 valakai ir 5 margai žemės,
klebonas buvo kunigas Adomas Ukrinas, gyveno du kunigai , parapijoje -
2.505 katalikai 2 1• 1845 m. iš Liupšių dvaro atkelta koplyčia ir pastatyta mies-
telio kapinėse 22 • 1846 m. Vaiguvoje leista rengti tris metinius prekymečius .
Vaiguva pirmą kartą pažymėta 1855 m. išleistame žemaičių vyskupijos
žemėlapyje 23
•
1863 m . Vaiguvoje dažnai lankydavosi sukilėliai. Kovo 30 d. į miestelį
atvykę sukilėliai klebonui įteikė atsišaukimą ir liepė jį perskaityti žmonėms.
Kitą dieną klebonas kunigas Baltramiejus Jurkovskis sukilėliq atsišaukimą
perskaitė bažnyčioje, pilnoj e parapijiečiq 24 • Balandžio 26 d. į miestelį įsi­
veržė Roberto Krasausko vadovaujamo būrio 7 sukilėliai. Jie iš valsčiaus val-
dybos paėmė dokumentus , knygas ir registrus. Be to, atėmė iš mokesčiq rin -
nebeiti pareigų 25 • Sukilėliai Vaiguvoje lankėsi ir rugpjūčio 8 d. Jie sumušė
nepaklusmtiį penkiašimtininką 26 •
Apie 1863 mett1sukilimą Vaiguvos apylinkėse tebesklando jumoristinis
pasakojimas. Malšinant sukilimą, vienas rusų generolas pasiuntęs vadovy-
bei raportą, kuriame sakoma : "Rusų kariuomenė po atkaklių kautynitĮ for-
savo Knitujos upę ir šturmu užėmė Vaiguvos miestą" 27• Knitujos upelis vos
metro pločio. Miestelyje tuom et buvo pustrečio šimto gyventojt\ , o septynių
užėjusiq sukilėliq pėdos seniai ataušusios. Pasakojama , kad už šį žygdarbį
· pats caras apdovanojo generolą ordinu 28•
t:::,
332 Vaclovas Rimkus
Vaiguva 333
1877m. klebono kunigo Kazimiero Žeimovičiaus rūpesčiu ir parapiji ,.
lėšomis buvo nuo pamatų perstatyta Vaiguvos šv.Jono Krikštytojo kata~~ll lill apskrityj e. Miestelyje suda-
bažnyčia 29,o 1883 m . pastatyta ir nauja špitolė. Apie tą laiką Vaiguvos rn.i l] ryta valsčiaus savivaldybė. 1918
telyje buvo žydų maldos namai, dvi krautuvėlės, dvi aludės ir 190
tojų3o _
gyv:~: m. įkurta jau lietuviška pradinė
mokykla. 1920 m. įsteigta vais-
tinė 44 • Tačiau 1920 m . spalio 14
Po bajoro Juozapo Sirevičiaus mirties 1891 m. Vaiguvos dvaras atiteko
d. miestelyje įvyko didelis gais-
jo dukrai Jadvygai , ištekėjusiai už generolo Aleksandro Babianskio (1853- ras, sudegė 22 pastatai, nu-
1931)3 1• Dvare kurį laiką gyveno ir mirė A.Dabianskio sesers vyras, agrono- kentėjo 80 asmem1 ir sulėtėjo
mas ir visuomenės veikėjas Steponas Hulevičius (1849-1923). Jis propagavo Vaiguvos vystymasis 45 • Tam tu-
botanikos ir sodirtinkystės žinias, bendradarbiavo lietuviq draudžiamoje rėjo įtakos ir Pirmasis pasauli-
spaudoje: !'Lietuvos ūkirtinko kalendoriuje" (1893 M.), rirtko medžiagą lie- nis karas. Tai patvirtino 1923 m.
tuvių bibliografijai, žodynui , rašinėjo žemės ūkio klausimais (" Apie veisimą gyventojų surašymo duomenys.
medžių" 1.897m., "Atsitikimas Karpatuose"). Paliko rankraštį apie "Žemai- Tuomet Vaiguvoje buvo 60 ūkių
čių arklit\ veisimą" 32. su 389 gyventojais (dvare - dar
Vaiguvoje gyveno ir Stepono brolis, medicinos mokslų daktaras Vladis- 46 žmonės) 46 , o valsčiuje - 3973
lovas Hulevičius. Jis parašė veikalus "Murmansko kranta s" ir "Rust\ Lap- gyventojai (lietuvių - 3123, ru- Iš Vaiguvos kilęs istorikas , habil. dr .,
landija". Mirė apie 1912 m. Vaiguvoje, kurioje ir palaidotas 33. st\ - 713, žydq - 118, lenkų - 20, Lietuvos respublikos ainbasadarius JAV
Per 1897 m. gyventojų surašymą Vaiguvoje buvo 530 gyventojt\, iš jq vokiečių -18, latvių - 3, baltaru- Alfonsas Eidintas Kelmėje 1994 m.
193 žydai 34• O 1903 m. miestelyje gyveno net 702 žmonės 35. sit\ - l ir kitt\ - 1) 47. Miestelyje A. Bitvinsko nuotrauka
1905m. Vaiguvoje vyko bruzdėjimai prieš caro valdžią. Buvo platinami veikė dvi smuklės.
atsišaukimai, gyventojai reikalavo sumažinti žemės ūkio mokesčius, agita- 1925 m. buvo išparceliuotas Vaiguvos dvaras, o 120 ha dvaro centre
torių sukurstyta minia išdaužė ir uždarė valstybinę degtinės parduotuvę. 1926 m. įsteigta Dievo Apvaizdos draugijos sesen1 vienuolynas su 50 vie-
Atvykęs Užvenčio policijos uriadninkas bandė nuraminti maištaujančius žmo- nuolių, kurios globojo senelių ir vaikų prieglaudų auklėtinius. 1931 m., mi-
nes 36 • rus Vaiguvos dvaro savinirtkui Ąleksandrui Babianskiui, dvaras atiteko pas-
Tautinio atgimimo metu, 1908 m., Vaiguvoje įkurta Švietimo draugijos kutinei savininkei Elenai Babianskaitei.
"Vilniaus aušra" apylinkė. Kovo·23 d. įvykusiame steigiamajame susirinki- 1931 m. vienkiemiais išskirstyti Vaiguvos valsčiaus Tolišią Daugeliškių,
me valdybos Eirmininku išrinktas visuomenės veikėjas, bažnyčios vikaras Šiaulaičių ir Liupšių kaimai , o 1934 m. ir Vaiguvos miestelis. 1928 m. mieste-
kunigas Jonas Svagždys 37."Vilniaus aušros" apylinkės lėšomis nupirkta kny- lio aikštė pavadinta Nepriklausomybės aikšte.
gų ir atidaryta biblioteka su lietuviškų laikraščių skaitykla. Bibliotekininku 1923-1934m. miest elio ir apylinkiq gyventojus aptarnavo gydytojas Vy-
dirbo Mykolas Bakstys 38. Tačiau netrukus atvyko Kuršėnų antstolis , uriad- tautas Šileika (gyv eno Užgirių dvare) 48•
ninkas su sargybiniais, konfiskavo bibliotekos knygas ir uždarė "Vilniaus 1936 m. Vaiguvoje pastatyta trijt\ komplektų pradinė mokykla , o 1939
aušros" skyritl 39. Nepavyko kuniguiJ.Švagždžiui įkurti lietuviškos pradinės m. - mūrinė pieno perdirbimo bendrovės "Birutė" garinė pieninė 49. Kelmės
mokyklos nei šventadieninės mokyklos suaugusiems, nes gubernatorius jų gatvėje pakloti šaligatviai , pasodinta medelių aikštėje, sutvarkytas skveras.
nepatvirtino 40• Vietoje jų 1908 m. rudenį Vaiguvoje valdžia įkūrė rusišką Paskutiniais Nepriklausomybės met ais Vaiguvoje buvo sveikatos punktas ,
liaudies mokyklą 41 • Tais pačiais 1908 m. įsteigta ir Vaiguvos vartotojtĮ ben- vaistinė, smulkaus kredito draugija, nuovados raštinė, malūnas 50 •
drovė 42 . Kūrėsi įvairių partijų, organizacijq skyriai. 1922 m. balandžio 17 d. įvy­
Paskutiniais carinės Rusijos okupacijos metais Vaiguvoje vargonininku ko Lietuvos socialdemokratų partijos Vaiguvos kuopos steigiamasis susi rin-
dirbo būsimasis kompozitorius Domas Andriulis. Jis čia vargoninkavo ir per kimas 5 1• 1924 m. įkurta Lietuvos valstiečiq liaudininkt\ sąjungos kuopa 52•
vokiečių okupaciją 43 • 1922m. sudarytas Vaiguvos šaulitt būrys 53 • 1939 m. įkurtas Lietuvių katali-
Nepriklausomos Lietuvos metais buvo atskiras Vaiguvos valsčius Šiau- kių moten1 Vaiguvos skyr ius 54 • 1935 m. įsikūrė "Jaunosios Lietuvos " sky-
334 Vaclovas Rimkus
r_ius55, 19371:'. - jaW1ųjų ~':rrat~lis. ~e to, įvairit~ l~~u Vai_guvoje veikė .
Dievo Apvaizdos draug1JOSskynus , sv.Vmcento Pauliec10 skynus , "Pava
rio" mergaičių kuopa , Katalikų blaivybės organizacija ir kt. sa.
Vaiguvos valsčius savo teritorija ir gyventojt1 skaičiumi buvo vien
mažiausių Šiaulių apskrityje. Kadangi žemės blogos , biudžetas mažas 1 t~
savivaldybės išlaikymui reikėjo 53% valsčiaus pajamų, didėjo mokesči;i ! mai. 1948 m . įkurta Vaiguvos progimnazija (iki 1948 m. buvo pradinė m o-
Tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą, vidaus reikalq ministrui buvo įteik:
tas prašymas likviduoti valsčių. 1937 m . birželio 4. d. įvykusiose seniūnij
krivūlėse net 85% gyventojų pasisakė už Vaiguvos valsčiaus savivaldyb~
panaikinimą 57• Tačiau tarnautojai ir stambus žemvaldžiai tam priešinosi ir
siuntinėjo delegacijas pas prezidentą ir ministrus, prašydami palikti vals-
čių53. Valstiečiai nekantravo, spaudžiami didelių žemės flkio mokesčiti, ir
nepatenkinti žemomis produktt1 pardavimo kainomis. 1938 m. vasarą Vai-
guvos miestelyje įvyko didelė demonstracija, reikalaujanti tuoj pat panai-
kinti valsčių ir jo teritoriją prijW1gti prie gretimą Prieš demonstrantus buvo
pasiųsta policija, bet ji nepajėgė valstiečitl išvaikyti. Krašto valdžia buvo pri-
versta nusileisti gyventojų reikalavimams. 1938 m. gruodžio 29 d. Lietuvos
Respublikos Ministrų Taryba priėmė nutarimą panaikinti Vaiguvos valsčių
ir išskirstyti Šiaulit1 apskrities Šaukėm1 ir Užvenčio bei Raseinių apskrities
Kelmės ir Kražių valsčiams. Pats Vaiguvos miestelis (457 ha ploto, 389 gy-
ventoj11)su gretimomis gyvenvietėmis atiteko Užvenčio valsčiui 59 • 1940 m.
Vaiguvos parapijoje buvo 2700 katalikų.
Pirmosios sovietinės okupacijos metu LSSR Aukščiausioji taryba nuo
1941 m. sausio l d. atkflrė Vaiguvos valsčių buvusiose jo ribose 60 • Miestelyje
įsteigta biblioteka, veikė vakariniai rusų kalbos kursai suaugusiems. 1941m.
birželio 14 d. bolševikai iš Vaiguvos valsčiaus ištrėmė į Sibirą 48 žmones, jų
tarpe paskutinę Vaiguvos dvaro savininkę Eleną Babianskaitę, Kazio Pociaus
7 asmenų šeimą iš Gerdžiogalos, Kosto Naikausko 6 asmenų šeimą iš Pakė­
vio dvaro, Dionizo Galkevičiaus šeimos 5asmenis (Vaiguvalės dvaras), Mar-
cijono Janavičiaus, Juozo Hurčino, Juozo Pralgausko, Vlado Tallat-Kelpšos
ir kitas šeimas 61•
Hitlerinės okupacijos metais Vaiguvos valsčiaus viršaičiu buvo Papila-
lio dvaro savininkas Marijonas Goštautas (vėliau - Baltrušaitis). Okupantai
likvidavo miestelio žydų bendruomenę, nukankino buvusį sovietinį vals-
čiaus viršaitį Bernardą Kazlauską, sušaudė gydytojo Gurvičio šeimą. Igną
Rybakovą ir jo brolį Anikijų vokiečiai pakorė Šiauliuose 62• Okupantai 1943
m. į Vokietiją ištrėmė visus Dubėnų kaimo gyventojus rusus 63 • Vaiguvos
klebonas kunigas Petras Barkauskas 1943 m. balandžio 5 d. dalyvavo Kaune
įvykusioje Lietuvių konferencijoje, sprendusioje Lietuvos savivaldos klau-
simą M.
Vaiguva 335
Po karo Šiaulitl apskrities Vaiguvos valsčius 1947-1950 m. buvo priskir -
naujai sudarytai Kelmės apskričiai. O 1950-1962 m. Vaiguva ir jos apy-
~:kės priklausė Užvenčio rajonui. Miestelis buvo apylinkės ir Vaiguvos ko-
lūkio centras . .
Nuo 1945 m . Vaiguvoje veikė ambulatorija, n~o 1946 m . - invalidų na-
kykla, nu o 1~49 m _.- septyn~et~) . 19~6 ~- moky~la per~arkyta į vidurin~ ~ -
l959 m. ji išleido pi.rmąią desrmties abiturientų laidą 66 • Šios mokyklo s aukl eti-
nis yra Lietuvos ambasadorius JAV Alfonsas Eidintas, habil. istorijos moks-
it\ daktaras. ·
Vaiguvos miestelyje pastatytas mflrinis vidurinės mokyklos priestatas
(1966 m.), parduoruvė (1965 m.) , dviejų aukštų aštuonių butų gyvenamasis
namas (1965 m .), apylinkės taryba (1970 m.) ir 21 sodybinis namas.
Miestelyje pagyvėjo ūkinė bei kultfuinė veikla. Veikė Kelmės sviesto ir
sfuių gamyklos cechas , kultfuos namai , ambulatorija , vaistinė, ryšių sk y-
rius , vaikų darželis lopšelis , veterinarinis punktas , biblioteka , girininkija , dvi
parduotuvės.
1975 m , Vaiguvoje išasfaltuota Kelmės, 1979 m. - Šaukėnų, o 1981 m . -
Kražių gatvės, kai kur pakloti šaligatviai . .
Vaiguvoje yra architektfuos paminklai: XVIll-XIX a . medinė varpinė ir
buv. dvaro svirnas. Bažnyčioje -1944 m. Zigmo Petravičiaus tapytas paveiks-
las "Šventoji Trejybė virš Vilniaus katedros" , du varpai bei šventoriuje kop-
lytstulpis su 4 ornamentuotais kryželiais ir Nukryžiuotojo skulptfua yra dailės
paminklai.
Vaiguva - Kelmės rajono miestelis. Vaiguvos senifulijos centras yra ur-
banistikos paminklas. Valstybės saugomas gatvių tinklas ir aikštės planas 68 •
1994 m. sausio l d. miestelyje buvo 658 gyventojai (1959 m. - 523, 1970 m . -
641, 1979 m . - 523, 1987 - 583), senifulijo je - 1494 gyventojai.
Išnašos :
· l . Būga K. Rinktiniai raštai . V., 1959. T.2. P.94.
2. Šauli o Vlad o, g .1902 m ., pasak ojimas .
3. Klimašausk o Ju ozo, g.1932 m ., pasakojimas.
4. Baliulis A., Miškinis A . Vaiguva // Lietuv os TSR urbanistik os paminklai. V., 1988. Kn.9.
P.78.
5. Lowmianski 1-1.Studi ja nad początkami spol eczenstwa i pan stwa Litewsk iego. Wiln o.
1931. T.l. S.104-105.
6. Nezabitauskas A. Va iguva - istorinė vietovė// Komunistinis žodi s. 1964. Liepos 16.
7. Rimkus V. Vaiguva // Komjaunim o tiesa. 1976. G ruod ž io 16.
8. Nez abitau s kas A . Vaiguva - istorin ė vietovė// Komunistinis žodis . 1964. Liepos 16.
9. llaliuli s A., Miškin is A. Vaiguva / / Lietuv os TSR urbanistik os paminklai . V., 1986. T.9.
l'.79.
336 Vadovas Rimkus Vaiguva 337
10. Ne1..abitauskas A. Vaiguva - istorinė vietovė // Komunistinis žodis . 1964. Liepos 16
11. Vaiguva // Lietuvių enciklopedija . Či kaga . 1965. T.32. P.448. · 49_" Mokyklos , plentas , ligoninė ..."// Įd omus mūsų m omentas . 1936. Spalio 12.
12. Rimkus V. Vaiguvos katalikt1 bažn yčia// Bičiu lis. 1994 . Balandžio 2.
so. Vaiguva/ / Lietuvos aidas . 1939 . Rugpjūčio 28 .
51. Vaiguva / / Lietuv os aida s. 1940 . Dalandžio 3.
13. Pietkiewic1..K. Kies1..gajlowie i ich latyfundium do po lo wy XVI wieku. Poznan . 1982_ 52. Vaiguva // Sociald emokratas . 1922. Balandžio 27.
S.109, 111. 53. "Vaiguvos valsčiuje ..." //Lie tuv os žinios. 1925. Vasari o 27.
14. Rimkus V. Vaiguva // Kom unistinis žodis. 1970. Liepos 18. 54. Kražių kronika // Kražių aidai. 1940. N r.3. P.20.
15. Baliulis A., Miškinis A. Vaiguva // Lietuvos TSR urbanisti .kos paminklai. V., 1986. T.g_ 55. Rimkus V. Vaiguva // Komunistinis žodis. 1970. Liepos 18.
P.155. 56. Kodėl panai kinamas valsčius / / XX am ž ius. 1939. Liepos 6.
16. Wolonczewskis M. Žemajtiu wiskupist e. Viln ios. 1848. D.l. P.227. 57. Gyv ent ojai nubalsavo panaikinti val~ių //Lie tuvos ūkininkas. 1937. Gruodžio 2.
17. Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios. V., 1993. P.359. 58. Vaiguva //Lie tuv os ūkininkas. 1939. Vasario 9.
18. Baliulis A., Miškinis A. Vaiguva / / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. V., 1986. 'f.9. 59. LVA. F.862. Ap .1. B.3584 . L.6.
P.83. 60. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo jsakas "Dėl panaikinto Vaiguv os
19. Svilas. Napo leono karas Lietuvoj e// Karo archyvas . K., 1928. T.4. valsčiaus Šiaulių apskrities atstatymo " / / Tiesa. 1940. Spalio 27.
20. Rimkus V. Vaiguvos katalikų bažnyčia // Bičiu lis. 1994. Balandžio 2. 61. Bolševikai iš Vaiguvos valsčiaus išvežė 48 žmones; 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai .
21. Valančius M. Raštai . V., 1972. T.2. P.222. V., 1993. Kn.1. P.330-356.
22. Rimkus V. Vaiguvos katalikų bažnyčia // Bičiulis . 1994. Balandžio 2. 62. Rimkus V. Vaiguva // Komunistinis žodis . 1970. Liepos 18.
23. Juzumowicz M. Mapa diecezji Zmud zkiej. Sankt-Peterburg. 1855. 63. Rimkus V. Dubėnai //G imtinė. 1993. Balandžio 1-30.
24. Rimkus V. Vaiguva // Komjaunim o tiesa . 1976. Gruodžio 16. 64. Bagackas P. Lietuvių reakcinė katalikų dvasininkija hitlerinių okupantų tarnyboje / /
25. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. V., 1965. T.2. P.60; LVIA. F.378. F. PS. 1961. 8.102. D.4. LKP istorijos klausimai. V., 1966. T .5. P.87.
P.46-48. 65. Vaiguva // Tarybų Lietuvos en ciklopedija. V., 1988. T.4. P.412.
26. Steponaitis V. Med žiaga 1863-64 metų sukilim o istorijai / / Karo archyvas. 1925. T.2. 66. Freimonas J.Pasiruošė naujiems mokslo metams / / Komunizmo žvaigždė (Užventis) .
P.76. 1958. Rugpjūčio 23 .
27. Rimkus V. Vaiguva // 1970. Liepo s 18. 67. Baliulis A ., Miškinis A. Vaiguva // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. V., 1986. T.9 .
28. Ordenas už Vaiguvos miestelio paėmimą // Šiaurės Lietuva . 1933. Rugpjūčio 6. P.88.
29. Wajgow / / Slownik geograficzny krolewstwa Po lskiego i innych krajow slowianskich. 68 . Lietuv os TSR kultūros paminklų sąrašas. V ., 1973. P .388, 439, 646.
Wars zawa . 1892. T.12. S.897.
30. GUBERNII LITOWSKOJ l BELO RUSSKOJ OBLASTI / / wOLOSTI l WA VNEJIE SELE-
NII WROPEJSKOJ ROSSII. SANKT-PETERBURG. 1886. s.47.
31. Aleksandras Babianskis // Mūsų Vilnius . 1931. Nr.36. P.840.
32. Hulevičius Steponas // Lietuviškoji enciklopedija. K., 1944. T.10. Sk.183.
33. Hulevičius Vladislovas// Lietuviškoji enciklopedija . K., 1944. T.10. Sk.183.
34. EWROPEJSKAIJENCIKLOPEDII. SANKT-PETERBURG . t.15. s.901.
35.ALFAWITNYJSPISOK NASELENNYH NES'f KOWENSKOJ GUBERNJI. KOWNA. 1903.
1903. s.376; PAMTNAI KNIVKA KOWENSKOJ GUBERNII NA 1904 GOD. KOWNA. 1903.s.65.
36. Rimkus V. Revoliuciniai 1905 metai dabartiniame Kelmės rajone // Kraštotyra. V., 1978.
Kn.10. P.63, 65.
37. Butvydis A. Vaiguva/ / Vilniaus žinios. 1908. Balandžio 7.
38. Rimkus V. " Vilniaus aušros " apylinkė // Komunistinis žodis . 1987. Liepos 18.
39. Vaiguva // Viltis. 1908. Gegužės 8.
40. Vaiguva / / Viltis. 1908. Lapkričio 4.
41. Rimkus V. Vaiguva // Komunistinis žodis. 1970. Liepos 18.
42. šalčius P. žemės ūkio organiza cijos Lietuvoje iki 1915 m. K., 1937. P.98.
43. Kedys V. Paprastumas - D.Andruli o kūrybos privil egija // Šiaulių kraštas . 1996. Ba·
land žio 25.
44. Baliul.is A., Miškinis A. Vaiguva / / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai . V., 19116
. T.9.
P.88.
45. Šiaulių apskrities valstybinis archyvas . F.1. 8.25. l' .2.1.
46. Lietuvos apgyventos vietos. K., 1925. l' .339.
47. Rimkus V. Vaiguva// Komunistini s žodis . 1970. Lil'pos 18
48. Šileika Vytautas / / Lietuvių enciklope dija . llostona s. l 96.l . l'.41111.

b
 Lioliai 339

ą, kuris 1628
md.
m. rugpjūčio
L'lid
8 priteisė 10 ~ _varo _sa-
vininkui O kolskm1 tu oJau
Vaclovas Rimkus
pat sugrąžint_i ~at_alika~
bažnyčią su visais JOS rur e-
Lioliai tais turtais. Dar tais pačiais
metais, prižiūrint teismo at-
Už 9 km į pietus nuo Kelmės rajono centro, abiejose Kelmės - Raseinhi stovui Bilevičiui, bažnyčią iš
kelio pusėse išsidėstęs Liolių miestelis. Apylinkit \ gamtovaizdį raižo Šlau. evangelikų reformatų perė­
ni o, Dratvėns ir jo intako Lyksnės upeliai. Šlovingą praeitį mena Vainikės mė kanauninkas Kazak e -
piliakalnis, apipintas legendomis 1• vičius. Tačiau dar ilgai teko
XV a. Lioliai buvo Viduklės valsčiaus dvaras, priklausęs Lietuvos didi- Jaukti , kol buvo grąžinta
bažnyčiai priklausęs Balt-
kams Viekavičiams. Liolių valdytojas Martynas Viekavičius kreipėsi į Lietu-
vos valdovą, prašydamas , kad išaugusiems Lioliams būtų suteiktos miesto miškio dvaras 8 • .

Pagal 1744 m. Lioliq ar-

teisės. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas II Sena-
ba Padratvinio dvaro valdt \ .
sis savo 1508 m. birželio 30 d. Minske rašyta privilegija įsteigė Liolių miestą • • v L' Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia.
ir leido jame turėti turgų, laL"<ytikarčemas 2 • mventonaus aprasymą 10- A B't • ko t ,.__
. ik.l . G V•Vki . 1 v1ns nu o rau,v,
liams pr ause rauzis ų _ .
Pirmąją medinę šv.Mykolo katalikų bažnyčią Lioliuose 1522 m. pastatė
ir Pyragiškit\ palivarkai , du bra vo rai , malūnas. 175 9 m. Kerkas1ų kaunas su
ir kunigą išlaikė Liolių dvaro savininkas Mykolas Viekavičius 3• Kiek vėliau
baudžiauninkais priklausė Liolių klebonui 9 •
jo įpėdinis Stanevičius bažnyčiai užrašė 12 valakų žemės. žemaičių vyskupi- Katalikai , atgavę iš protestantt1 seną, apleistą ir begriūvančią bažnyčią,
jos valdytojas, kanauninkas Jurgis Talaitis (1522-1530) Liolių bažnyčiai su- vietoj jos ėmė statyti naują. Ją pastatė nagingi liaudies meistrai. 1768 m. nau-
teikė parapijos teises 4 •
joji bažnyčia konsekruota jau šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado titulu. XVIlI
Reformacijos sąjūdis XVI a. antroje pusėje stipriai palietė Liolius . Para- a. pastatyta kapų koplyčia. Prie bažnyčios veikė parapinė mokykla (1823 m .
pijoje beveik visai neb eliko katalikų. Pagaliau evangelikai - reformatai, pa· joje mokėsi 4 vaikai). 1841 m. Liolių bažnyčia valdė 12 valakų ir 18 marg~
laikomi dvarininko Morkaus Vnučkaus, užėmė ir Liolių bažnyčią. XVII a. žemės, turėjo pajamq 3305 sidabro rublius . Prie bažnyčios ~e.no du kuru-
prad žioje prie jos gyveno žinomas protestantt1 pamokslininkas Jonas Skrov- gai. Klebonas Petras Mikuta gaudavo 160 rb . per metus. Parap 1JOJe buvo 3118
skis . gyventoją 1848 m. Liolių parapijos administratoriumi dirbo kunigas Pr~-
Po Vnučkų Lioliai atiteko bajorams Kęstartams 5 • ciškus Močiulskis 10• 1851 m. Lioliq bažnyčia restauruota , pastatytas bokš-
1575 m. dvaro inventoriuje aprašomas Liolit\ dvaras su miesteliu , baž· tas". 1857 m. šventoriuje pastatyta varpinė.
nyčia, bebravietėmis ir prekybos namais , vadinamais Ozerokščiu 6• 1597 m. 1861 m. Lioliuose buvo katalikų bažnyčia, spirito varykla, vandens ma -
Liolių dvare minimi išeiviai ir laisvi duoklininkai. Gyvenvietė sparčiai plėtė· lūnas, 246 gyventojai; dvare - 18 žmonit\ •
12
• • v•

si ir XVI a. pabaigoje prie Liolių dvaro jau buvo išaugęs nemažas miestelis,
kuris buvo pažymėtas Tomo Makovskio 1613 m . sudarytame Lietuvos Didžio-
sios Kunigaikštystės žemėlapyje 7•
Varnių kanauninkas Jonas Kazakevičius ėmėsi žygiq atkovoti iš protes·
tantų Lioliq bažnyčią ir iškėlė jiems bylą. Dėl bažnyčios ir jos nuosavybės
bylinėtasi keletą meh\. Galia usiai byla pasiekė Aukščiausiąjj Lietuvos teis·
1863-1864 m. sukilime dalyvavo Padratvinio dvaro savininkas Meoslo-
vas Sipavičius, kuris Boleslovo Oluskio sukilėlių būryj~ pas~ė~~-kautynėse
su rusais ties Papile 13• Liolių apylinkėse lankėsi Povil? Š~ev1°:~~ v~do-
vaujami sukilėliai. Iš Liolių apylinkiq Markit\ kaimo kilęs vienas 1S zynuau-
sit1sukilimo vadų kunigas Antana s Mackevičius (1828-1864) 14• Už dalyv~-
vimą s ukilim e caro valdžia ištrėmė į Sibirą Lioliq bažnyčios kamendonq
Juozapą Rozgą 15 , konfisk avo M.Sipavičiaus Padr atvinio dvarą •
16

Pagal 1897 m. gyventojt\ surašymo duomenis Lioliuose buvo 264 gy-

 Lioliai 341
Vaclovas Rimkus
340

. • 1902 m miestelYJ'e - 270, dvare - 29 gyventojai 17• Nuo XX a p

ventopu, o . . š• d k . 1899 . ra.
džios Lio.lių par apija priklause iluvos e anatu1. m . parapijoje buvo
3490 katalikų •
18
,v . . .
l 901 m. Lioliuose įkurtarus1Ska liaudi es mokykla. JoJe mokytojavo Kras.
nožionovas , Jakovas Pavlovskis ir D.Karafa - Korbutas . 1905 m . mokėsi lS,
19
1908 m. - 56 vaikai • .
Prasidėjus 1905-1907 metų revoliucijai ,_Lioliuo~e įvyko~ mitingai. Ora-
t riai aiškino Didžiojo Vilniaus seimo nutanmus , reikalavo Lietuvai autono-
~jos , protestavo prieš caro manifestą,ylatin~ soci~demo1<:atų a_tsišauki-
mus . Miestelyje lapkričio 27 d ., dalyvauiant keliems srmtams zmoruų, įvyko
vienas didžiausit\ mitingų ir demonstracija . Agitatorių įaudrinta minia už-
darė degtinės monopolį ir, reikalaudama lietuviškos mokyklos , išvijo rusą
mokytoją 20 • Liolių revoliucinėse akcij~se ak1Y':'iai~~~a:o Padra~ini? ~varo
bajorai, studentai Boleslovas ir ~ron1Slovas Sip~v~cia~.Jie P~dratvmYĮe įkūrė
Lietuvos socialdemokratų partijos kuopelę, kunai priklause Adomas Grotu-
zas, Kreišmonas , Jurkus , Dumskis ir kiti 2 1•
Paskutiniais carinės Rusijos valdymo metais parapijos klebonas kunigų
Aleksandras Požela 1908 m. Lioliuose įsteigė Lietuvių katalikių moten\ drau-
gijos skyrių, kuris 1913-1915 m. turėjo diev?Cionalijt\ krautuvę, arbatinę ir
senelių prieglaudą 22 • 1907 m. įkurta Liolių vartotojų bendrovė 23 , buvo deg- . . A Bitvinsko nuotrauka
V arpme . · .
tinės monopolis, aludė, dvi parduotuvės, valsčiaus gydytojas. 27
Kaizerinės okupacijos metais Lioliai priklausė Kelmės, vėliau_ - Ska~d- . K Ivanavičiaus dvaro su 70 gyv entOJt\ .
ir l92 gyventojai, neskaitant ipro b ' d arų: Anastazijos Sakelienės Pa -
vilės apskričiai. Apylinkėse buvo platinamas prieš okupantus nukreiptas _laik-
raštėlis "Mūsų ašaros", kurį redagavo žalpiškis Kazimieras Ralys ir Vmcas
Lioliq apylinkėse buvo kele~~ stamš~ali~ , Vandos Kavaliauskaitės ~~!<5
~
Lekas 24• lyksnių dvara~ ~yiado Gar~a ~iausko to Balde iai , Tenzegolski _o Puod~1Ske
Kuriantis Nepriklausomai Lietuvai, buvo sudarytas Liolių valsčiaus ko- niai , ~-Mikš~vici~~ -~plS~o~~~o žemėsgreformos dvarai v~erok~ _ap -
bei Rikantai , Gailaitišk e, Se . . d aldos buvo sumazmtos iki 80
mitetas. Valsčius įėjo į Skaudvilės, vėliau - į Raseinių apskrities sudėtį 25• karpyti. K.Ivanavičiaus 960 ha Liolių varo v
1920 m. Liolių valsčius likviduotas ir atiteko Kelmės valsčiui.
Miestelyje 1918 m. įkurta lietuviška pradžios mokykla. Tais metais Lie- ha. . . ė' t teatro artistė Sofija U žurne : -
lš Liolit1miestelio yra kilusi zmo~a meg ~.1 _ kunigai Voranavičius JI
V. •

tuvių katalikių moten\ draugijos Liolit\ skyrius surengė pirmą viešą vakarą, kaitė - Moisiejevienė (1862-1962) ,
29 15
parapiios
kurio pelną paskyrė Lietuvos kariuomenei. Lioliuose 1925-1936 m. ve~ė ga-
A.Rutkauska s. • . ·u t e 10 žydą Tu omet
rinė pieninė. Buvo vartotojų bendrovė (iki 1929 m.), Kelmės žemės ūkio k?-
1940 m. Lioliuos e ~en _o api e_250 zm~J ' kų ~varkas ir 17 ha ž~-
operatyvo skyrius, pašto agentūra, šv.Vincento Pauliečio draugijos senelit\
prieglauda, vaistinė, kelios parduotuvės 26 •
Liolių parapijos bažnyčiai prikla~~ ~ 127 ha 21; 0~atalikt\ 30 apie 100 lenkt\ JI
mės sklypas pri e miestelio. ParapiJole buvo
• • 1

Veikė partijų skyriai, organizacijos. 1923 m. įkurta Lietuvių katalikt\ Jau-

nimo sąjungos "Pavasaris" Liolių kuopa, 1924 m. įsikūrė šaulių būrys, 1926 tiek pat rusą .. . m. birželio 14 d., bolš e~i-
Pirrnosios sovietinės okupaciios _m~ta 15, •1941 • šeimą iš Palyks111 0
m. - Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos kuopelė. Lioliuose taip pat b~- kai ištrėmė į Sibirą Ana stazijos Sakelienes dvieJŲ asme 11ų
vo ugniagesių draugija, turėjusi gerą gaisrininkų komandą, Lietuvių tauti-
dvaro 31. . • . . • veikė "Keršytojo " rau -
nio jaunimo "Jaunoji Lietuva" skyrius, jaunųjų ūkininkų ratelis . _ .. Hitlerinės okupa ciJ.os metalS Liolit\ apy~ ese . Kursevičiaus. 1943
1923 m. gyventojų surašymo duomenimis Liolių miestelyje buvo 37 ukiai . . · .
dont\)Ų parti zant\ bfl rys, vadovauiama s 0
li liškio 5 tas10

>
342 Vadovas Rimkus
m. Kursevičius vadovavo operacijai , kurios metu prie Kelmės buvo sus
dinta mašina su joje važiavusiu aukštu vokiečių pareigūnu Bezec he J2 ~ro~-
zanams į rankas pateko repatriantų sąrašai ir kolonizacijos planai 33. • arti.
Liolius 1944 m. spalio 6 d. užėmė sovietinės antrosios gvardijos armr
11-asis šaulių korpusas. Vyr . leitenanto Vadimo Troiskio vadovaujamas:
nosvaidžių pulko divizionas kovėsi Liolių mi es telio prieigose Virtukų ka·.
me prieš 8 vokiečių tankus, 50automašinų ir batalioną pėstininkų 34• Kovos'
dėl Liolių leitenanto A.Krasilnikovo būrys nukovė daug vokiečit1 kareiv/
paem. e. gink!ų. i
Nuo 1947 m. Lioliai įėjo į naujai sudarytos Kelmės apskrities sudėtį. Tų
pat metų lapkričio 6 d. įkurtas savarankiškas Liolių valsčius, kuriam priskir-
tos Gailių, Giniočių, Gumbinės, Jogeliškės, Kerkasių ir Liolių apylinkės. Lio-
lių valsčiaus teritorija buvo 161 km 2 • Kaip ir kitur , Liolių valsčiuje vyko re-
zis tendnis judėjimas, su juo kov ojo Lioliq naikintojų (stribų) būrys, kurį su-
darė apie 30 ginkluotų baudėjų. Būriui vadovavo Jonas Trepenskis 36•
Visą Liolių valsčių kontroliavo Lietuvos partizanai. Virtukų miške buvo
viena stipriausių apskrityje partizanų stovyklų 37 • Virtukų partizanus rėmė
Kehnės vikaras A.Cimielius . Jis jiems pristatydavo religinės literatūros, tei-
kė religinius patarnavimus , laikė Šv . Mišias , sakė pamokslus 38 • Šią stovyklą
1945 m . vasarą apsupo generolo Vetrovo enkavedistt1 armija, stribai. Įvyko
kruvinas mūšis. Kautynėse ž uvo partizanų junginio vadas ir 11 partizanų,
trys partizanai pateko į nelaisvę 39•
.. 1945 m. gruodžio 8 d. vakare "Margio" partizanų būrys (vadas P.Urbu-
tis) pasiryžo sunaikinti Liolių stribq būrį ir milicininkus. Operacijai vadova-
vo Aleksas Jurkūnas, puolime dalyvavo 21 ginkluo tas partizanas. Tačiau bau-
dėj~ buv:o ge~ai užsibarikadavę ir po 4 valandų nelygios kovos partizanai
paliko miestelį, nukovę stribą Zigmą Skinderį ir sužeidę M.Skinderį 40•
. Lio~ų s~bams 1946 m. gegužės 3 d. Rikantt1 kaime platinant obligaci-
jas, partizanai nukovė paruošų agentą Adomą Musnecką, stribus - VLKJS
narį Aleksą Daujotą, Kostą Tamošaitį ir Aleksą Paulauską 41 •
. Gailiu~s~ 1952 ~- ~auciaus partizanų būrys susidūrė su Tytuvėnq stri-
bais. NelygioJe kovoJe zuvo grupės vadas ir keli partizanai.
Plunksniškės kaime netoli Liolių nuo partizanų kulkt\ kri to stribai Juo·
zas Olbikas ir Boneventūras Špokas 42 • Tūravos kaim e nukauti stribai Alfon-
sas Zaleskis, Vytautas Skinderis 43 •
Už įvairius nusikaltimus , išdavystę partizanai nubaudė mirtimi sovieti-
nius kolabor~tus bei stribus : Liolit\ valsčiaus komsorgą Dementijų Valo-
senkovą, Čerruachovskio kolūkio pirmininkų Vincą Šarauską, apylinkės klubo
- sk~tyklos _vedėją, komjaunuolę Aleksandrą Dumskytę, VLKJS narį Joną
Volbiką, stribus Mykolą Skinderį, Aleksą Vaišnorą 44.
Lioliai 343
Pirmas Liolių valsčiaus partorgas buvo Jonas Bielskis, vykdomojo ko-
miteto p~as - Šilėnas, valsčiuj,e 1949 ~- _s~daryti ~~ ~~ov s~o:, ':~elio
. komunizmą , Elenavos, Dubysos , žemdrrb10 , žemaites, 'Vienybės , Gra-
~t o", I(ražatės ir kiti kolūkiai. .
1948-1949 m . masinės deportacijos laikotarpiu į Sibirą iš Liolių miest elio
išvežta Stasio Aleksandravičiaus trijų asmenų še ima , o iš valsčiaus - kelios
dešimtys asmenq 45 -
Kuriant Lietuvoje rajonus , 1950 m . Liolių valsčius panaikinta s ir ijung-
tas į Kelmės rajono sudėtį. Sustambinus apylinkes, 1974 m. Liolių apylinkės
plotas buvo 93,56 km 2 46 • Kita buvusio Liolių valsčiaus dalis (Giniočių ir Ker-
kasiq apylinkės) įėjo į Pakražančio apylinkės sudėtį.
Pokario m e tais Liolių miestelis žymiai išaugo . Miestelyj e yra pagrin-
dinė mok ykla (nuo 1918 m . pradinė, 1949-1961 m. - septynmetė, 1961-1980
m. - aštuonmetė, 1986-1993 m. - devynmetė), kultūros namai (nuo 1957 m.),
biblioteka (nuo 1946 m .), ambulatorija (nuo 1948 m.) , buitinio gyventojų ap -
tarnavim o paviljonas , ryšių skyrius, vaistinė (nuo 1951 m .), automatinė tele-
fono stotis , senelių prieglauda , malūnas, lentpjūvė.
Liolių katalikų parapijos šv. Apaštalų Simono ir Judo bažnyčia yra įdo­
mus barokini o stiliaus medinės lietuvių architektūros statinys 47 • Ji kryžmi-
nio plano su trisiene apsid e, aukštu bokštu ant navos ir transepto kryžmos.
Ant stogo galų keturi bokšt eliai . Vidus trijų navų, atskirtų keturiomis kolo-
nomis 48 • Šventoriuje stovi varpinė, kuri yra vienintelė Lietuvoj e išlikusi su
prapl atinta viršutiniąja dalimi. Ji savo forma primena senovinių lietuvių pi-
lių gynybinius bokštus 49 • Bažnyčia kartu su varpin e ir kapų koplyčia sudaro
ansamblį - architektūros paminklą. Bažnyčioje yra vertingų XVIII-XIX a. dai -
lės kūrinių. Tai XVIIl a. pav eikslas "Švč. Mergelė Marija krikščionių globė­
ja", Andriaus Dorbingo 1734 m . Karaliaučiuje lietas žalvarinis varp as ir ki-
tas 1796 m. varpa s, paveikslas "Švč.Mergelės Marijos pasirodymas šv.Kazi-
mierui " (XIX a.), altorius su baroko skulptūromis (XVIII a.), rokoko sakykla
su pav eikslu ir šventoriuje esantis koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu
bei Švč. Marijos Maloningosio s skulptūra 50 •
· Liolit1 apylinkės plotas - 89 krn2 , yra 3041 gyventojas. Miestelyj e - 501
gyventojas (1959 m. buvo 181, 1970 m. - 278, 1979 m . - 339, 1986 m. - 479
gyventojai).
 Lioliai 345
Vaclovas Rimku s
344
------ . . . mūšy·i e atminimą // Šiaulių kra štas .1995 . Liepos 25.
Išnašos: D pševičius A. ag
p erbė žuvus1ųJ4 . .
. / / Komunistinis žodis. 1966 . Liepos 5 •
39. / škalni s J. žaizdū~ ~egyk1a // Komunistinis žodis. 1977 . Gegužės 24.
l. Mank~vičius s.Lioliai ir jų legendos / / Lie tuva . 1925 . Vasa rio 28; Rimkus v. Lioliai/ / 40- "ulekna K. ·1·i\ gcg užes va arą • / / Komunistinis • · žodis· . 1968 • B"rž 1· 8
1 e 10 ·
Kultūros barai. 19n. Nr.5. P.53. 41. ~azlauskas Y. Iš \dam~ynes tu ose// Komunistinis žodis . 1975. Rugpjūčio 2~.
42. · . . LaiJcrneč10 v erpe R .. l3
2. Lietuv os TSR istorijos ša ltiniai. V., 1955. T.l . P .145. 43. u rnanta1t e 0 : .. l l Komunistinis žodis . 1969 . ugseio .
3_Lale / / Slownik' geograficzny krolewstwa Po lskiego i innych krajow s low ianskich. Wars. 44 Rimkus V . L1oha1. tremtiniai. V., 1993 . P.330-356 .
zawa. 1884. T.5. S.65. . . 1941-1952 rnetų l.1~t~v os .. - teritorini o suskirstymo žinynas . V., 1974. P .110-111.
45. 'l'SR admm1stracm10 S 1· 12
4. Kviklys B. Mūsų Lietuva . V., 1991. T.4 . P.533 . . . b ž yčia / / XX am ži us . 1936. pa 10 •
46 Lietuvo s
5. Lioliai // Lįetuvių enciklope dija . Bostonas . 1958. T.16. P .249-250 . 47: \domiausia ~en~vme aLi:tuvos katalikų bažnyčios. V., 1993. P.189 . . . -
6. SPROGIS L GEOGRAFIČESKIJ SLOWAR DREWN EJ VOMAJTS KOJ ZEMLI XVI SToLE - 48. Misius K., Š1:1'kunas : · ti liaudies architektūros paminklai / / Statyba ir architektūra .
111.VILNA. 1888. _Jankcvičiene A \am m
49
7. Lioliai // Mažoji lietuvišk oji tarybinė enciklopedi ja. V., 1968 . T.2. P.445 . 1984- Nr .12. 1'°R k \tūros paminklų sąrašas. V., 1973 . P.643.
8. Valančius M. Raštai . V., 1972. T.2 . P.113. 50. Lietuv os ;, u
9. Abramavičius V. Feodalinių žemės valdų Lietuv oje inventorių aprašymas . V., 1963. P.185-
186.
10. Valančius M. Raštai . V., 1972. T.2. P .211, 401.
11. Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios. V., 1993. P .189.
12.MATERIALY DLI GEOGRAFII l STA TISTIKI ROSSII. SANKT-PETERBURG . 1861. s.741.
13. Rimkus V. Padratvinio bajoras // Komunistinis žodis. 1969. G ruodžio 13.
14. Lauraitis V. Sukilėlių vad o vaikystė// Komunistinis žod is. 1982. Sausio 26; Žiugždaj .
Anta nas Mackevičius. V., 1971.
15. Alekna A. žemaičių vys kupas Motiej us Valančius. Čikaga. 1975. P.161.
16. Broniaus Sipavičiaus, g.1884 m., atsiminimai.
17. ALFAWITNYJSPISOK NASELENNYH NESrKOWENSKOJ GUBERNII . KOWNA. 1903.
s .561..
18. Directorium h orarum canonicarum etmissarum pro dioces i Telsensi. Vilna e. 1899. P.251.
19. Lioliai / / Okininkas.1901. Nr .11; IlawrrHall101KJKXa K011ettcl{Oi\.llHJ)eKI{lrnHaponHl,IX
Y'IHJOOU Ha 1908/9 yųe6Hlffi ron.. KūBHa. 1909. c.56 .
20. "Pas mus , pradedant nu o pabaig os spalio ..." // Darbininkų balsas. 1905. Nr.11-12. P.384;
Mūsų miest elis visai n edide lis // Lietuvos ūkininkas. 1906. Nr. 55. P .61.
21. Rimkus V. Padratvini o bajoras // Komunistinis žodis. 1969. Gruodžio 13; Rimkus V.
Lioliai // Komunistinis žodis . 1969. Rugsėjo 13.
22 . Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios. V., 1993. P.189.
23. šalčius P. Žemės ūkio organiza cijos Lietuvoje iki 1915 metų. K., 1937. P.92.
24. Pavilion is Z. Lietuvos jaunimo rankraštiniai leidinia i (d iplo minis darbas ). Vilnius.1966.
P.6.
25. Apskričių sienų ir jų centrų istatymas // Vyriausybės žini os. 1919. Liepos 26.
26. Kviklys B. Mūsų Lietuva. Bostonas - Čikaga. 1991. P.534.
27. Lietuvos apgyv en tos vietos. K., 1925. P.205.
28. Lioliai / / Lietuvių enciklopedija. Bostonas. 1958. T.16. P.250 .
29. Moisiejevienė Zo fija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedi ja. V., 1968. T.2. P.620.
30. Elenchu s ... K., 1940. P.69.
31.1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. V., 1993. Kn.1. P.349.
32. ~kus V. L!o~a~ // Komunistinis žodis. 1969. Rugsėjo 13.
33. Rimkus V. L101ia1// Kultūros barai. 1972. Nr.5. P .53.
34. ~kus V. Lioliai// Komunistinis žodis. 1969. Rugsėjo 13.
35. Lietuvos TSR administratyvinis - teritorinis padalinimas . v., 1949. 1'51 -5'.\.
~- Sida~ s V. _Kovų verpe~ose_( / Komunistinis žodi s. 1958. l.icpos 16.
· B~dgma ,te J. O_ko~u~IStų era n era! / / Lietuvos aidas . 1991. l .apkričio 14.
38. Rtmkus V. Ką pe la1mmo? // Komunistinis 7.odi s. 1972. l!alnnd }.io 27.

►
 Šilo Pavėžupio dvar as - Vlado Putvinskio tėviškė 347

metu. Pe r v edybas šeimos nuo-

)jrnO
savybėn priju~gė ~l~do Pūtv~o ir
daug elio ša ulių veliau pamegtą
Vidmanta s Lopeta Grauž ikq dvarą, o taip pat mažytį
šardankšių dvareŲ
4
•

Šilo Pavėžupio dvaras - Vlado Putvinskio tėviškė 1832 m. Herman egildas su silau-
kė sūnaus Rapolo, kuriam vėliau_pa-
liko ŠiloPavėžupio, G raužikų ir Sar-
Dvaras senia usiais laikais dankšių dvaru s. Rapolas Putvinskis
gimė ir augo Šilo Pavėžupyje. 1863
Pinno~i~s isto_rinės žini~~ apie ~avėžupį siekiav~ .-imž~ų. l.Sprogis sa- metais jis susižiedavo su sukilimo
vo geografuuame zo dyn e rase , kad Jau 1575 m . Berzenų valsci uje prie Vėž . dalyve, Tado _Kosciuškos giminaite
pio up elio buvęs Šilo dvaras. Vėliau šią gyvenvietę imta vadinti Šilo Pavėž u_ grafaite Idalija Broel - Plateraite iš
piu . XVIlI a. viduryje Šilo Pavėžupis atiteko Pūtviams - Putvinskiams . Pū~­ Kerėžiq dvaro. Rapolas savo lėšomis
~ (~ li~u, viena j~ šaka) čia atk eliavo iš Karš uvos kra što. Jų sen oji ir tik- apginklavo sukilėlių būrį ir jį apm o-
rOJltev1Ske yra Pūtve (Tauragės aps. Šilalės vis.) , kur Vytenio ir Gedimino kė Kelmės tur gaus aikštėje. Sukilimą
v aldymo laikais, ypa tin gai žiaurių ir atkaklių kovų su kryžiuočiais metu numalšinu s, caro valdžia Putvinskį
stovėjo viena žymiausių Karšuvos krašto pilių - Pūtvės pilis 1• Nuo Pūtv~ areštavo ir devyn er iems metams iš-
viet~:ės. ir kil? P~tvių pav_ardė. Vėliau jie, kaip ir kiti Lietuvo s bajorai, su- trėmė į Sibirą. Vėliau caras Aleksan-
lenkeJo ~ P".151 vadID? P~tvIDSkiais, todėl dabar dažna i ra šo ma dviguba pa- dras m jį amnestavo , tačiau be tei-
vard e: -~~tvlS - Putv~kis. _Petras Putv in skis, vedęs Šilo Pavėžupio bajoraitę sės gyven ti Lietuvoje 5 • Vladas Putvinskis-Pūtvis. 1927 m. Šilo
Ra_dav1c1:1tę, ~uv? p~lS ~utvinskis, atsikėięs iš Pūtvės 2 • Po ved ybq jam G rįžęs iš Sibiro , Rapolas Put- Pavėžupio muziejus
prikl ause ne~ Šilo Pavezup 10 dvaras , bet ir žemės Pūtvėje ir jos apylinkėse. vinskis laikinai apsigyv eno Rygoj e ir ten vedė sužieduotinę Idaliją Broel -
Petro sūnus Dionyzas, gimęs ir ilgiau gyvenęs dar XVIII amžiuje , buv o ne- Plateraitę. Rygoje 1873 m. rugsėjo 24 d . jiems gimė sūnus Vladas . Neužilgo
abe)?tinai tur_tingiausias iš visų Putvinskių - Pūtvių. Dionyzas Putvinskis Rapolas Putvinskis gavo leidimą grįžti į Lietuvą. Antrasis jo vai.kas - duktė
tur eJo ~eptyn1:'vdv~rus Šiaulių, Raseinių ir Tauragės ap skrity se. Jis pa ts gy- Marija (1877-1959), gimė jau Žemaitijoj e - Šilo Pavėžupio dvar e. 1909 metais
v:no Šil~ P.avezup10 dvare. Prieš 1795 m . Lietuvos - Lenkijos valstybės treči­ Vilniuje ji ištekėjo u ž žymaus dailininko peizažisto An tan o Žmuidzinavi-
čiaus.
ą)~ ~a?al~ ano. meto turtingesniqjų bajorų papročiu savo dvaru ose jis
l~ e ir mai~o pat~~ va.dovaujamą nedidelį Lietuvos kariuomenės lengvo- Vladas Putvinskis bu v o m okoma s nami e ir gerai par u oštas įstojo į Šiau-
s~~s~avale n1os dalinį. Dionyzas Putvinskis buv o gera s administratorius, tu- liq gimnaziją. Tačiau Šiaulit \ gimnazijo s įvairūs suvaržymai , griežtos taisyk-
~eJOĮtakos savo apylinkės bajorams, buvo savo gyve nam osios ap skrities ba· lės, pamokq "ka lim as" slėgė iš p rigim ties laisvą ir kūrybingą berniuko dS-
JO~ marš~a ..XIXa. J:>radžioje savo sūnui Medardui jis paliko dvarus Tau- menybę. Tai matydama, motin a nuo ketvir tos klasės perkėlė Vladą į Min-
rag~ apskri~:' P?tv1ų giminės tėviškėje. Kitam sūnui Herman egildui ati- taujos realinę mokyklą, kurią jis baigė 1893 m etais . Šiaulit\ "Aušros" muzi e-
dave ~ilo P~vezup10 dv~rą ir kitas nuosavybes Šiaulių ir Raseinių aps krity- juje saugomas ates ta tas, Vladu i Putvins kiui įteiktas h.\ meh\ birželio 4 dieną.
se. Taip atsirad o to paties Habdank her bo dvi Pūtviq - Putvin skiq šakos:
Pūtvė~ šaka ir Šilo Pavėžupio šaka 3 (Pūtvės ša ka iš nyk o XX a . viduryj e.) Šilo Pavėžupis V lado Putvinskio - Pūtvio ūkininkavimo met ais
. . Dionyzo sūnus Herman egildas buvo aristokratiške snis, labiau s ulenkė­
J,:5 rr -~~t.oi~ n~ oy aud _ies ~egu jo tėvas. Ne išta rdami jo vard o, cipylink~s 1894 m . Vlad as Pu tvins kis įstoj o į Halės universitetą (Vokietijoje), kur
zemaiciat uz akių H vad ino Kur mano ge lda". Jis buvo ved ęs 1831 111.suki- studijavo žemės ūkio mok slu s. Tepasimokęs porą semestrq , tėvo sveikatai
smarkiai pablogėjus, jis, kaip vienintelis sfmus, mok slus hirėjo mesti ir per-

b
 . . d aras _ Vlado Putvinskio tėviškė 349
Vidmantas Lopeta š ilo Pavež up10 v
348

Šilo Pavėžupio dvaras 1930 m.

imti tėvo ūkį. Iš tėvo Vladui atiteko trys dvarai : didelis Šilo Pavėžupio dva-
ras , mažesnis Graužikų, ir per motiną - mažytis Palendrit1 dvar elis Ginetru-
9 m Iš kairės: Stasys Putvinskis-Pl1tvis(g.
kus pardavė) - iš viso per 1000 ha žemės. Tėvo ūkius visuose dvaruos e rado Putvinskit \ šeima per Šv. Vely~as :192_ Vytautas Putvinskis (g. 1901), is99)
visiškai apleistus ir įskolintus Šilo Pavėžupio ir Palendrių dvarus valdė_ ~y- 1898), Ona Putvinskaitė-T~~emion~ene (~-.( 1910), SofijaPutvinskaitė (g. 1900).
dai nuomininkai 6 • Pelno buvo labai mažai. Daugiausia dėmesio buv o skiria- EmilijaPutvinskienė, EnehJa Putvmskaite g.
ma javų auginimui, o pieno ūkio beveik visai nebuvo. ŠiloPavėžupio muziejus „ Tačiau atsiti-
Vladas Putvinskis grįžo iš užsienio su pilna galva naujq idėjų ir _suma- . s · l uk · kada JISbankrutu os.
• • Putvm
• •· skio keistenyb1q ir a e,
•Y . · · Vlado lūkes-
nymų. Visoje Vakarų Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje, kilo žemės ~o kul- saipes115 . . eau lis visiš kai pate1SlilO . . ..
ko kitaip. Jau pirmą ruderų zuvie~ pn . ūkig. k kur i padės sustipreti ir
y • •

tūra, todėl ūkininkauti senais metodais jau nebuvo galima . Būdamas Ja~ as inl< te tokia o sa a, •d"
čius. Paaiškėjo, ka d zuvm
v • y
ys . Tvenkinit\ plotai d1 eJO,u~ y

ir energingas, jos iškart puolė gelbėti tėvo ūkį. Tik nebuvo lengva , nes 1am išlaikyti savo rankose iš_tėvq paveldetą z:~ę. lno ir pašaipūnai kaimY1:1a1
labai trūko praktinių žinių. Norėdamas įsigyti patyrimo , vieną vasarą nuvy- parduotą žuvį Putvinskis gaudavo n~~az~ ~e __ 1,:~;us ir prašyti karpiu-
ko į Ginkūnus (Šiaulių aps .) pas grafą Vladimirą Zubovą: padirbėti agro~~ .
tuoj patys turėjo klausti patanmq ,
· kaip ,ru osti tvt::il.lU.l'-'
tyrimo , Vladas Putvms-
·
mu praktikantu . Grįžęs per dvejus metus gerokai aptvarkė savo dvarų ūkį,
y. ~ • •

kų tiems tvenkiniams įžuvinti. Įgavęs _s101es~l?'Je pamažuose tvenkiniu ose".

atleido visus nuomininkus 7 • •
kis rengė vadovėlį ūkininkams"Karpių aug~ . i·e Šiauliuos e.) Įvertin-
Jaunasis dvarininkas ėmėsi reformų. Jam būdinga tai, kad niekada aklai "A šros" muz1e1u .,,
(To vadovėlio rankras c10 dalis r;a . ~ . akademijos rektorius P.Mattlllo-
v v• •

nemėgdžiojo kitų, taip išvengdamas nuostolių. Kaip pavyzdį galima pa_sa~ damas jo nu op elnu s, Dotnuvos zemes ūkio d 1926 metų pavasa-
kyti , kad jis atsisakė tuo metu madingo pievų drėkinimo, kuris ~al~gtn~ ms pakvietė Putvinskį destyti zuvm inkystę stu
• •
. .entams
•
. . kalbomis lab ai. d au g
y •

vėsaus Lietuvos klimato sąlygomis, buvo pernelyg brangiai kain~o1ant1s u; . li tūr vair1om1S ' .. · ·
9 n? se~ estre 9 • Putvinskis, ~ekd~as. tera _ą 1a rokultūrą ir agron~miJą, lS1~
siėmimas. Užtat vienas pirmųjų tam e krašte ėmėsi žuvininky stes. Dar lB demes10skyrė knygom s ir straipsniams a~~e . g . . . tyrimams ir bandy
m. rudenį savo Šilo Pavėžupio dvar e iškasė bandomąjį tvenkinį, kitą pava- gijo tos srities knygyną, įsitaisė laboratonJą ivam ems
sarį jį užleido vand eniu ir įžuvino karpiukais . Kaimynai dvarinink ai slapta

d'
►
350 Vidmanta s Lopeta
___
_____ ________
, Šilo Pavėžupio
_,_ dvaras - Vlado Putvinskio tėviškė
_:_:__.:;:_..:.::.::.:
.:_ ___ _:::::.:
351

t897 m.), n usprendi> steigti n elega lia s m oky kla s . Su rad o jauną vaikiną - Sta-
nislovą Pažarauski (vėliau Kelmės v ls . viršaitį), kuri s buvo baigęs rusišką
keturklc1sę mokyklą. Pirmoji slapta mokykla Pavėžupyje buvo įsteigta 1899
metais. Ji įsikūrė pamiškės trobelėje, vadinamame Beibelyje . Ten meno ir
mokytojas. Mokykla turėjo dideŲ pasisekimą. Pakrūmėmis ir patv oriais be-
sislapstyd ami, traukė į ją vaikučiai. Nea tsirado ne i vieno , kuris praneštų žan-
darams api e mokyklą. Uriad n in ka s buv o neblogas žmog us, be to, Putvins-
kių apm okamas, tad m okyk la galėjo veik ti.
Reikia neu žmiršti, ka d jaunieji Putvin skiai, pradėję švietėjiškus darbus ,
tuo metu paty s blogai kalbėjo lietuviškai. Norėdami geria u pramokti savo
kalbos ir tapti "li tv oma nais" ieš kojo išsilavinusių inteligentų, galinčiųjiems
padėti. 1900 m . vasarą Šilo Pavėžupio dva re gyv eno studentas Jurgis $lape-
lis, mokęs Vlado seserį Mariją 12 • Kaimyniniam e Gelučių dvare M.Jana vi-
čiaus vaikus mokęs stu den tas juristas Vin cas Kalnietis Putvinskiams patarė:
" Jei jūs jaučiatės lie tu viais esą, ta i kalbėkite lie tuviškai , steikite lietu viš-
kus namu s, da lyvaukite visais būdais tautos gaivinimo darbe " 13•
Jie taip ir padarė. Nuo jq, ka ip nu o raupsuotųjų, nusigręžė kaimyniniai
sulenkėję bajorai. Tačiau atsirado bendraminčių. Augustinas Janulaitis Put-
Paminklinio akmens atidengimas Vlado Putvinskio tėviškėje 1989 m. liepos 7 d. vinskiui pasifilė gabenti kn ygas iš Tilžės į Šiaulius. Vlad~s org ani zavo šį pa-
vojingą darbą ir su žm on a pats platino kn ygas. Nusamdė kontrabandininką
Peniką, kuriam už kiekvien ą pūdą iš Prūs q į G raužikus atgabentų knygų iš
mams. _P~galiau sėkminga~ p~itaikę~praktikoj~ į?~~ąsias žinias , žemės ūkyje
pa~are tikrą perversmą. Jisai pradeJo vartoti iki s10l gubernijoj e nežinomą savo kišenės mokėjo po 40 rublių. Iš Graužikų kn ygas p aimdavo pat s, nu vy-
l~bmą, pravedė laukų drenažą, sausino pelkes, kai kuriuos pelkynus atkak-
kęs vakare kar tu su žm ona. Po to slaptą spaudą paslėpdavo Šilo Pavėžupio
liu _dar~u i:a~ertė der_linga žeme, įvedė Vakani Europoje naudojamą sėjo­ dvaro sod e, žemėje įkastose cinkinėse skardos dėžėse, iš viršaus užma skuo -
mamą, ĮSte1ge pavyzdmgą pieno ūkį 10• Karlu su kaimyninio Gaugarit\ dvaro
tose žole užaugu siu dangčiu 14 •
Po kelių d ient\ , įsitikinus, kad aplink nėra žandarų, knyg os buv o gab e-
~av~~ L.Janav~čiurni pastatė garinę pieninę ir sviestą eksportavo Dani-
namos į Šiaulius. Karh1 su sv ies to statinįmis jas vežė patikimas dvaro vežė­
JOn:Š1~~u~s~ sus~ūr~s "Vietinės veislės galvijų auginimo draugijai", užsi-
mo!us1a1_veistinauJą Lietuvo s žalmargių galvijt\ veislę, karštai šiai idėjai pri- era s Račkauskas . Iš Šiaulitt tolia u jas ga beno grafo Vladimiro Zu-
jas I<::azirni
bovo alaus statinėse, b e to, platinda vo ir vietiniai inte ligen tai , susipratę lie-
tar ~. Tured _ama~ gerą danų žalttjų veislės karvių bandą, n epaisydamas nuos-
tuviai.
t?lių, ~utvmskis pradėjo pardavinėti, pirko ža lmarges ir tuo prisidėjo prie
lietuviškosios veislės platinimo . . Knyg q paštas veikė iki 1906 metq , net atgavus spaudą. 1906 metais Vla-
dui Pu tvins kiui pateku s į kalėjimą, Penikas knygas gaben o tiesiai į Šiaulius ,
_ Taip dal")_'.damasj~ galv ojo ne api e savo, o api e visos Lietuvos gerovę.
be Putvinskių tarpininkavimo. Per visą laiką nė vienas transportas nebu vo
Bu~amas karstas patn otas, P~~inskis norėjo, kad lie tu viš ka galvij ų veislė
~ug_au tas, než uv o nei vi ena knygelė. 1905 metais šiuo keliu buvo gabenama
gal~tų ko~uruoti su danų, tikeJo, kad pard av us gyvulius Rusijai, Lietuva
ir_šiek tiek ginklq, o prasidėjus repr esijoms užsienin laimingai išplaukė ne
galetų gauti gražaus p eln o 11• Tos idėjos skatinamas , jis platino ir lietuvišką
vienas revoliucionierius , tarp jtĮ ir Vincas Mickevičius-Kapsukas 15.
žemaitukų arklių veislę.
_Nuo pat pirm o susitikimo didžiulį įspūdį Vladui Putvinskiui padarė
. K_ylan_t ~~mės ūkio kultūrai, buvo reikalingi susipratę kultūringi darbi- Povilas Višinskis. 1900 m e tais jis apsigyveno Kurtuvėnuose, vos 10 kilomet-
mnk a1. Re~~JO mokyklos. Tuo metu Šaukėnų valsčiuje buvo tik viena mo- rq nu o Šilo Pavėžupio ir mokė grafo Pliat erio vaikus. Kas šeštadienį Povilas
kykl a, _kunoi e _Pamokos vyko ru sti kalba. Privačiai m oky ti vaiku s griežta~ atvaž iuodavo pas Putvinskius, o grįždavo pirmadienį - tiesiai į pamo kas.
d ra ud e. Nepaisant to, Vladas Putvinskis, pasitaręs su žmo na Emilija (vede
352 Vidmantas Lopeta Šilo Pavėžupio dva ras - Vlado Putvinskio tėviškė 153

Mirus V.Kudirkai , Višinsk:is perėmė "Varp o" redagavimą. Nuo šaliame š·

Pavėžupio dv are jis peržiūrėdavo atsiųstus straip sniu s, juo s taisydavo tlo
rašinėdavo ir siųsdavo į Tilž.ę Mort ai Zauniūtei. Ka s mėnesį Višinsk:t
sus ikvies d avo mokytus int eligentus . Kiekvi eno atvykusi o pareiga buvo t ia
rėti kokį nors straipsnelį, jei n e sav o, tai kit o atvežtą. Šiuos literatt1riniu-
kūrinėlius vadino "pasais " 16 • Emilijos Putvinskienės teigimu, "dažniau~
kitu s tu ose susirinkimuose dalyvaudav o žemaitė, Janulaitis, Gosai, Saba
Micku s (Kapsukas) , Juškytė, Jovaras , Gruzdytės". Šilo Pavėžupio dvare 1i'.
v aras perskaitė sav o pirmuosius eilėraščius, Višinskis buvo mokomas eilia-
vim o taisyklių. Rašyti buvo raginami visi, net ir neturintys didesnių gabu.
mų. "Varpą" Šilo Pavėžupyje P.Višinsk:is (kartu su redakcine komisija) reda-
gavo iki mirties , o "Ūkininką" - iki 1905 metą Šilo Pavėžupyje kurį laiką
bu v o slap stomas ir "Varpo " archyvas . 1905 me tais šiame dvare gyveno ra-
šytoj a Julija Žemaitė - Žymantienė. 1906 m . pradžioj e, nuslopinus revoliuci-
ją, siautėjant reak cijai, Pavėžupyje pasidarė nesaugu ir ji išsikėlė pas Bitę i
Puziniškį.
Tarp 1900 ir 1904 metų Šilo Pavėžupio dvare įvyko didelis susirinki-
mas, kuriame buvo svarstomas Demokratų partijos įkūrimo klausimas . Ja- šilo Pavėžupio žuvininkystės muziejaus atidarymas 1993 m. liepos 10 d. Viduryje -
me dal yv avo: Višinskis , Putvinskis , Bitė, Žemaitė, Kairys, Janulaitis , Venc- jo direktorius Vidmantas Lopeta
lausk as, Mickus , Gosai , Daumantas , Vileišis ir kiti. Susirinkime nutarta įkur­ Putvinskis bu vo taip p av eikt as socialinių idėjų, jog norėjo visą savo žemę
ti partiją, kurioje susiderintų trys pasaulyje vyraujančios idėjos - tautinė, ti- išdalyti susipratusiems darbinink ams - p atri ot ams. Tačiau tokių darbininkų
kybinė ir socialinė 17 • Netrukus Demokratų partija įkurta Vilniuje. neturėdamas, savo idėjos atsisakė. Sav o dvaru ose įvedė privalomą taupymą
Šilo Pavėžupio dvaro savininkas Vladas Putvinskis aktyviai dalyvavo - dalį atlyginim o atidėdavo į taupomąją kasą sena tvei arba , išėjus iš dva r~,
1905 metq revoliucijoje. Kaimyniniuose Užvenčio, Kurtuvėmt, Luokės, Kra- nuosavam ūkiui nusipirkti. Aplinkinia i dv arininkai buvo tiesiog pritr e~tl ,
žių miesteliuose, Kelmėje jis sakė agitacines kalbas prieš carą: liepė neklau- pamatę Putvinskį susėdus su darbininkais už vien o stalo ir valgant tokį pat
syti caro valdininkų ir juos šalinti, nemokėti mokesčiq, rusų mokytojus keis- valgi 20 • Būdamas ab stinentas , jis visomis išgalėmis kovojo pri eš paplitusią
ti lietuviais, uždaryti degtinės parduotuves 18• Jo Šilo Pavėžupio dvare vyko girtuoklystę, stengėsi darbirtinkus sudominti lietuv iška veikla , žemės ūkiu,
karinės pratybos, iš čia su Putvinsk:io duotais arkliais išvykdavo agitatoriai i rengė jiems pram ogas . Įsigijo padidirtamąją lempą (vadinamą "ragan os lik -
kaimynines apylinkes 19. Visa tai kėlė didelį carinės valdžios įtūžį, jau seniai tamą") ir rodė pav eikslu s iš Lietuv os istor ijos, geografij os ne ~ savo še~ i
Putvinskį buvo norima suimti. Tai padaryti buvo sunku, nes jį labai mylėjo ir svečiams, bet ir plačios apylinkės žmonėms. Dvar o valgoma iam e, p ne il-
ir sa ugojo dvaro darbininkai . Tačiau 1906 m. sausio 4 dieną Putvinskiui at· go stalo vakar ais, po d arb o, suaugusiu s jis pats mokė skai tyti ir rašy ti 21,
vy kus į Kelmę sutvarkyti Palendrių dvaro pardavimo dokumentų, notaras ji Putvinskis rem ont avo sav o kumečitJ lflšnas, pas odino jiems obelą Jo
išdavė caro žandarams. Maištingąjį dvarininką suėmė ir keletą mėnesil1 iš- dvaruose da rbininkt \ alg os ir or dinari jos būdavo didesnės nei kitur, todėl
laikė Šiaulių ir Kauno kalėjimuose. darbštūs ir d rausmingi ne retai čia išdirbdav o iki senatvės. . . .
Putvinskį pal eidus, Pavėžupio gyv enimas pamažu sugrįžo į įprastas vė· Vlad as Putvinsk is stengėsi įkurti viešą liaudišką mokyklą, kun oie gale-
žes . 1907-1914 metais sparčiai kilo ūkio kultūra, pienininkystė, žuvininkys · l4 mokytis ne tik Pavėžupio, bet ir vis os apylinkės vaikai . Po visokit\ trukdY:-
tė, o ga unamas pelnas kasmet didėjo. Tačiau dvarininko luomas slėgė Vladą m\\ leidim as buv o gaut as. M.Janavičius sutik o du oti savo kum etyno tr_ob~s\,
Putvin skj. Jis matė prarają, skyrusią dvarq kumečius ir darbininkus nuo r0 • kuriame mokykla išbuv o iki 1936 m. lapkričio l d. Valdiška mo~ykla, 1_5te 1g-
ną Jis stengėsi tą skirtumą sumažinti. Visiškai n('siri1pino b;ijorišk;iis dvaro la Vėžcžeryje, pradėjo veikti 1913 metais . Jos vedėjas Konstantina s Mikula-
atributais, darbininkams teikė nemokamą rnedkinin ~ paga l bą . Vi,•1111 11wlt1 nas buvo priglaustas Putvinskil\ ir gyven o dv aro rnm e . Mokslas buvo nu-

6
 i
. ž~~~~~V~
župio dvaras - la~d~o~P~u~tv:_:in~ski:::·~o_:te: .:·vi~·š:.k: .:ė.___ "~~-:.~-3::5.,...
5
Vidmantas Lopeta šilo pave
354
. -~
trūkęs 1915 metais, kai mokytojas buvo mobilizuotas į karą 22.
Putvinskių šeimai Pirmojo pasaulinio karo metai taip pat sukėlė .
• -V • • • K b . sunk1t1
išgyvenimų. 1914 n:ietų rugp1uc1~m~es~ auno g~ emato_numi tapus Graį.
zevui, neapkentusiam Putvmskio , )lS vel buvo suimtas . Šįkart taip len .
neišsisuko: ištrėmė į Nižnij Nov?or_?dą, užkam?l\ Vos~esensko kairną.~e:
išbuvo iki pat 1917 m~h.\ ~e~oliuc1J?:· Tr~mtyJe nep_as~et~: pragyvenimą
užsidirbo darydamas s1~~ams. dezes, d1:b?a~ s ligonin es laboratorijoje.
Rusų moteris mokė mush sviestą rr garu naikinti blak es ... Voskr esenske Put-
vinskis la~:U. įsig~o ~ filo~o~ją _ir yaraš~ da~g gilių filosofinių straipsnių.
Visą laiką isliko optimistas rr islaike dvasi os stiprybę • Karo metu iš jo žmo-
23

nos Emilijos ir sūnaus Stasio vokiečių okupantai atėmė ir sunaikino Vytauto

Didžiojo laikus siekusiu s baj oriškus šeimo s dokumentus. šeimos archyve
liko tik vėlesnių šimtmečių raštai ir antspaudai. Sugrįžęs iš tremti es, Vladas
Pūtvis - Putvin skis rado labai liūdną padėtį. Miškai buvo pilni plėšikaujan­
čių rusų belaisvių ir kitokių valkatų, apylinkėse trankėsi bolševikl\ baudžia-
mieji būriai. Dėl šių priežasčių Pūtvis buvo priverstas supirkinėti ginklus ir
rūpintis namt\vap~auga . D~ nesu~pėjus to pa?ary_ti, ~~~ig~ užpu~}ė ~ Šaukė­
nų atvykęs bolševikų baudziamasis būrys, kuns apiplese Silo Pav ezup10 dvarą
ir norėjo su savimi pasiimti ir Vladą Pūtvį - Putvinskį. Tik išsigandę pasiro-
džiusių vokiečit\ kareivių, bolševikai skubiai pasitraukė, nesuspėję įvykdyti
visų savo ketinimų.
. . ta 1935-1938 m. Arichitektas
Palendrit\ bažnyčia (netoli Šilo Pavezup 10). Pastaty
•V •

Vis dėlto Šilo Pavėžupis dar kurį laiką liko bolševikų zonoje ir dvarą
valdė Darbininkų komitetas , kurio sekretoriumi buvo paskirtas Vladas Pūt­ Vladas Bitė Vl d p -tv io _Putvinskio raš-
vis . Tokiomis aplinkybėmis jis bandė tvarkyti savo ūkius ir rūpinosi vietos d . t antram e a o u . . .
ideologija1933 m . bu vo išspaus m a . . a _ tai savanoriška patnotme
savivaldybės steigimu . "Šiais neramiais laikais galutinai subrendo ir susifor- h, tome). Ši ideologija sakė, kad Ša~ų sąiung mokomas mylėti Tėvynę, 0
mavo jo mintis įsteigti stiprią Tėvynės gynimo organizaciją, panašią į Švei- ''-l · k" kvi enas narys
nepolitinė organizacija, kuno~ _ie . . b - ti priekaištingos mor es z:110-
al " •
carijos apsaugą, kuri apimtų visą Lietuvą, rūpintųsi visų gyventojų saugu- reikalui esant - ir ją ginti . ŠauliaIS gale)~ ,,u n~alią šaulio etiką". Sąmonmga
mu ir padarytų kiekvieną taurų lietuvį Tėvynės gynėju" 24 • 1919 metais , sun- nės, kuriems Pūtvis - Putvinski:' nustate .•f~~odžio laikymasis , g~o _pa-
kių kovų už Nepriklausomybę metu, gimė Šaulių sąjunga - savanoriška pa~ (būtent "sąmoninga") drau sme, pedantiš fizinis tobulumas - š~ai-~ o
triotinė organizacija, padėjusi tuo metu dar silpnai Lietuvos kariuomenei garba, blaivybė, drąsa, ~ark~, ~da~is bu vo nusprendęs at~ti sau-
kovoti su lenkais , bolševikais, bermontininkais, siautėjančiais plėšikais. Sa- šauliobruožai. Šaulit\ sąiungai ple°: anbs~ u . - elius". Prasižengusius no-
vo veikloje ji vadovavosi Pūtvio - Putvinskio įstatais ir programa . Tarp Šau- lių gretq valymą, įkuriant "pavyz?-mgų saulių b~ gyvendinti sutrukdė paly-
lių sąjungos kūrėjų buvo daugelis to meto inteligentų, pirmiausia Spaudos rėjo šalinti 26 • Deja šį ir kitus Pūtvio surnanY?'us l .
biuro darbuotojai: biuro viršininkas , pirmasis šaulit\ žurnalo "Trimitas" re- ginti ankstyva jo mirtis 1929 metų kovo d~~ą( tuo pačiu ir laimės) keli~
5
daktorius Matas Šalčius, rašytojai Balys Sruoga ir A.Vienuolis - Žukauskas, Pūtvis rašė, kad vienintelis tobulos_me es ~ ir tris dukteris (ketv~-
poetas F.Kirša. Pirmus įstatus paruošti padėjo gamtininkas Tadas Ivana~s- • . p .. V •raz
v 1•ąšeimą: dusunus . pagarbos ir
yra seunyna . ats JlSuzaugmo g . os, savitarpio
toji duktė Julytė mirė m aža). ~ūtv~l\ s~un~ . ~~a vyro bendr~~y?e.~Jr
V • _ V • • _

kas ir dailininkas Antanas Žmuidzinavičius 2.~. Bet didžiausi buvo Pūtvto -

Putvinskio, tuo metu dirbusio Tiekimo ir maitinimo mini sterijoje, nuopel- meilės pavyz dys . Emilija Putvmskiene bmš~ uli "Aušros" muzu~t le_:' ~
nai. žemaitijoje jis organizavo platų ginklų supirkimo tinklą. Jis suformav~ · · ·· •
šaulių ideologiją, kuria jie vadovavosi tarpukaryj e, vadovčlt1jc1si ir dabar (si
de10 n~~u?se darbuose ~. s~an ymuose 1a t\
. · etais iš Kauno rasyu
, ..;laJSkaIzmo
paskutiniai Pūtvio - Putvmskio gyvenuno m
356 Vidmantas Lopeta
nai stebina savo šiltumu: tai ne laiškai , o dienora štis, kurį skaitydamas . .
dviejų (nors fiziškai ir atskirtų) mylinčit\ širdžit\ pulsavimą. Šeimoje did~~h
lis buvo tėvo autoritetas. Augdami vaikai ėmė iš jo pavyzdį. Visi šeu~t
nari ai buvo šauliai, savo žemės patriotai , aktyviai dalyvavo visuornenin ~
veikl oje. Dukros Ona, Sofija ir Emilija aktyv iai dalyvavo Lietuvos rnote;e
veikloje. Ona ir Sofija buvo vienos iš Lietuvos vaiko draugijos kūrėjų. E~!
ja nuo 1928 meh1 buvo ir skautė. Visos buvo Šaulit\ sąjungos veikėjos ir vis
laiką ten užėmė pačias atsakingiausia s pareigas. SūnHs Stasys ir Vytauta:
kaip ir tėvas mokėsi agronomijos, užaugę perėmė Šilo Pavėžupio ir Grauži-
kų dvaru s 27•
Šilo Pavėžupio dvaras, valdant Stasiui Putvinskiui
1924 metais Vladas Pūtvis - Putvinskis su žmona ir sūn um Vytautu per-
sikėlė į Graužikų dvarą. Šilo Pavėžupyje jis paliko ūkininkauti savo vyriau-
siąjį (g.1898 m.) sūnų Stasį. Sekdamas tėvo pėdomis, 1922-1925 m. Vokietijo-
je, Halės universitete , Stasys studijavo agronomiją. Šilo Pavėžupio dvare jis
ūkininkauti pradėjo 1925 metais. 1926 m . balandžio 23 d. pirkimo - pardavi-
mo aktu Vladas Putvinskis perdavė sūnui visą gyvą ir negyvą inventorių,
kurį tuo metu sudarė: 17 arklių, 15 karvių, 3 kiaulės, 10 briktl, 6 šlajos, 10
plūgtl, 4 akėčios, po vieną sėjamąją ir pjaunamąją mašiną, javtl sėkla ir kt.
Viso turto už 38 000 litų. Pagal sąlygas 3000 Lt. Stasys turėjo sumokėti iškart,
o likusius 35 rukst. p er penkerius metus , po 7000 Lt. kasmet 28 • Nuomos su-
tartimi Stasiui Putvinskiui atiduota 270 ha dvaro žemės, išskyrus 80 ha dva-
ro centro, kuris parduodamas atskira sutartimi. Sutartoji 38 rukst. litq suma
išmokėta per trejetą metų. Iš to galime spręsti, kad Stasiui Putvinskiui ūki­
ninkauti sekėsi gerai. Anot Alekso Stungurio, ilgamečio dvaro kalvio ir ku-
mečio, didžiausią pelną ūkyje duodavo žuvininkystė 29 • Ūkininkaujant Sta-
siui Putvinskiui , nuo 1926 iki 1934 metų Šilo Pavėžupio tvenkinių plotas iš-
augo nuo 39 ha iki 82 ha. Tvenkini uo se buvo auginami karpiai. Pa sak A.Stun-
guri o, 1928 metais, gerai užaugus žuvq mailiui , jį pardavęs už 10 rukst. lih.\
St.Putvinskis nusipirko traktorių. Dvare laikė produktyvią danų žalqjq veis-
lės karviq bandą. Parduodamas pienas taip pat duodavo nema ža paįamt\:
Šilo Pavėžupio dvaro žemės buvo nederlingos, smėlynai. Jt1 derlingumui
pakelti Stasys Putvinskis taikė pažangias sėjomainas, dirvas gausiai tręšė
mėšlu, apardavo žalią lubiną, tuo praturtindamas dirvožemį azotu. Dva~e
buv o griežta tvarka ir drausmė - čia neb uvo vietos vagims, girtuokliams ir
tinginiams .
Stasys Putvinskis labai mėgo arklius. J q turėjo net kelit\ veislią ardė~l\,
trakėnų, žemaituką Ardėnus naudojo sunkiems darbams, žemaitukus kin·
Šilo Pavėžupio dvaras - Vlado Putvinski o tėviškė 357
.. ėjamąją, trakėnus laikė pajodirtėjimui. Kita Putvinskio aistra buvom e-
~~i~~ė. Kasmet dvarev?ūd~vo ~rgartizuoj_amo~- dvi ~id~~osios ~v~~in~os
„ neralinėmis") medz1okles : vi ena ruderų (artc1ų), kita z1ema (zvenų) . Į Jas
geažiuodavo daug vyni; giminių, draugų, svečių iš toliau. Ančių m edži ok-
~~:, be Stasio Putv~skio : ~~prastai d_alyvaud~vo ir jo brolis -~_Yta~ vtas iš Gr~u-
·jkų, Stanislovas Pliotens 1S Kurtuvenų, Staruslovas Jartav1c1us 1S Gauganų,
~adas Kurkauskas iš Mirskiškio. Gal porą kartų jose medžiojęs ir žymus
amtininkasT.Ivanauskas 30 • T.lvartauskas buvo senas Vlado Putvinskio pa-
~įstamas iš Šaulit\ sąjungos kūrimo laikų. Su Stasiu Putvinskiu ji sua rtin o
medžioklės ir garntos apsaugos reikalai. Šilo Pavėžupio dvaro apylinkėse
profesorius ne tik m:?,ž~~jo, bet ir stebėjo paukščius, aprašė juos savo kny-
goje"Lietuvos pa~cra1 . . . .. . . . .
1935-1938meta1S J.Tūbelio vynausybeJe (kabinete) St.Putvmskis d1rbo
Lieh.lvosžemės ūkio ministru. Būdamas ministru , 1938 m. paruošė miškų
želdymo planą ir sudarė miškams želdinti fondą. Tuo metu gyvendamas
Kaunedar artimiau bendravo su Tadu Ivanausku . Daug padėjo jam, kuriant
zoologijossodą Kaune: kartu su prof esoriumi įėjo į orgartizacinę sodo steigi-
mo komisiją 31• Dar gerokai prieš pirmojo Žuvirtto rezervat o įkūrimą, Stasys
Putvinskis rašė, kad žvėrių ir paukščių apsaugai Lietuvoje reikia įkurti re-
zervatų n .
Stasys Putvirtskis buvo aktyvus visuomenininkas. Įvairiu laiku jis buvo:
ŠiauliqVlI šaulių rinktinės valdybos vicepirmininkas ir 1 šaulių bataliono
vadas,Šaukėnų valsčiaus tarybos narys , Šiaulių apskrities tarybos pirminin-
kas,žemės ūkio rūmt\ valdybos vicepirmininkas, galvijų kontrolės ir augini-
mo sąjungos pirmininkas ir t.t.
Savo Šilo Pavėžupio dvare jis buvo suorgartizavęs Šaulių grandį, pri-
klausiusią Šaukėm\ šaulių būriui, subūręs dūdų orkestrą, kuriame ir pats
keletą kartt\ grojo gegužinėse prie Juodlės ežero. Po vasaros darbų, maž-
daug apie Šilinę (rugsėjo 8), savo darbininkams Putvinskis surengdavo dar-
bq pabaigtuviq šventę 33 • Anot Alekso Stungurio, dvaro kumečiams, kurių
laikė iki penkių, mokėjo dideles ordinarijas - po 44 centrterius, iš jų: 22 cnt.
rugiq, 10 cnt. rniežiti, 8 cnt. avižq, 2 cnt. žirnių, 2 cnt. kviečių.
Apie 1932-1933 metus Stasys Putvinskis Šaukėm\ žiemos žemės ūkio
mokyklojedėstė žuvirtinkystę ir arklininkystę 3 1• Mokyklos auklėtiniams pa-
rodydavo pavyzdingą Šilo Pavėžupio dvaro ūkį: veislinh1 karviq bandą, žu-
vininkystės tvenkinius , arklius. Panašios ekskursijos buvo prav edam os ir iš
apskrities mokykit\ atvykusiems jauniesiems ūkininkams 35 • ~je , jau-
Šia_ulit\
ntUt\ūkininkų ratelis (JŪR) nuo 1938 metq veikė ir Šilo Pavėžupio Vlado
'.utvinskio pradinėje mokykloje. Jam vadovavo mokyklos vedėjas mokyto-
JasJuozas Klirnaitis 36 •
J
 Vidmantas Lopeta Šilo Pavėžupio dvaras - Vlado Putvinskio tėviškė
358 359

1939metų vasarą Šilo Pavėžupio dvare pražydo amerikinė agava _ tro-

pikų ir subtropikų Amerikos augalas , žydintis tik vieną kartą. Pasižiūrėti •
daugiau kaip 6 metrus pakėlusį savo žiedynus augalą atvažiuodavo dau l
ekskursantų iš visos apylinkės 37• g

Dvaras bolševikų okupacijos ir karo metais

Nuo 1938metų Stasys Putvinskis su šeima persikėlė į Bubių dvarą (tais

pat metais jie susigrąžino savo senąją Pūtvių pavardę). Šilo Pavėžupyje pali-
ko gaspadoriauti patikimą dvaro ūkvedį Jurgį Pluščiauską.
,:940 ~etais , Liet_uvą ~ž-~robus bolšev~~ , St.Pūtvis, _kaip buvęs akty-
vus saulys ir valstybes veikeias, be to dvarininkas, buvo suimtas ir pasodin-
tas į Šiaulių kalėjimą. Nepadėjo dvaro darbininkų delegacijos prašymas jį
paleisti 38• Iš Šiaulių kalėjimo jis buvo išvežtas į Staraja Russa, po to - Gorkio
kalėjimą. Ten jis 1942 metais mirė. 1941 metų birželyje jo šeima - žmona ir
trys vaikai buvo ištremti į tolimąjį Sibirą, iš kur grįžo tik po penkiolikos me-
tų. V. Putvinskio mokykla Šilo Pavėžupyje. Pastatyta 1935-1936 m . V. Lukono
1940 metų vasarą Šilo Pavėžupio dvare stovėjo išformuotas Lietuvos nuotrauka
armilos B~.t~s ulonų ~ulko es~adronas. Rudenį kareivius išvedė. Užėjus
kanu , vokieaų okupac 1ios metais, dvaro "rūme" buvo vokiečių buhalt erija. no, nors jame gyveno 7 ar 8 šeimos. Anot Darijos Pūtvienės, gyvenamas na-
1944 metais, kai vėl su frontu grįžo rusai, čia buv o mobilizacijos punktas, rnas galėjo būti statytas apie 1825 metus 40 , kai buvo kasamas Ventos - Duby-
įkurdinta visokių komisijų. Antrojo pasaulinio karo metais Šilo Pavėžupio sos kanalas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Stasys Pūtvis buvo susiruošęs narną
d:aras la~ai ~uk~n~~jo.Vertingesni baldai buvo išgrobstyti, išmėtyti vertin- remontuoti , susivežė medieną. Lietuvą okupavus ir Pūtvį suėmus, jo susi-
?1dvaro z~mela~1a1rr kn~gos. 1944metais Šilo Pavėžupis buvo front o linijo- vežti rąstai buvo panaudoti rusų bunk eriui , iškastam netoli svirno , įreng­
ti...41
je: Gauganų kanne stovėjo vokiečiai, o čia įsitvirtino rusai. Vyko atkaklūs
1983 m . sausio 5 dieną medinis Šilo Pavėžupio namas sudegė. Manoma ,
mūšiai - P~vėžupis ėjo iš rankų į rankas. Apie dvarą buvo išrausti apkasai.
kad gaisras kilo nuo netvarkingo , suskeldėjusio kamino , nors kai kas galvo-
Šaudydami padegamomis kulkomis , vokiečiai sudegino daug dvaro pasta-
ja, kad buvo uždegta tyčia, nenorint šio kultūros paminklo remontu oti ...
tų: rugių, dobilų, avižų daržines, jaują, tvartus, inventoriaus sandėlį. Svei-
kas išliko tik svirnas ir gyvenamasis namas. Bėgdami į vakarus , vokiečiai su
Šilo Pavėžupis Atgimimo metais
savimi išsivarė karves ir arklius , palikdami tik senus gyvulius 39 •
Atėjus Atgimimui, po ilgt\ priverstinės užmaršties dešimtmečių, kai dvi
Šilo Pavėžupis pokario metais kartos užaugo , negirdėjusios Pūtvio - Putvinskio pavardės, jis vėl buvo pri -
simintas 1989 meh.\ liepos 7 dieną. Kelmėje ir Šilo Pavėžupyje įvyko šventė,
. Po k3:o Šil~~a~ėžupio dvaro gyvenamajame name kurį laiką buvo įkur­ skirta Vladui Pūtviui - Putvinskiui ir jo šeimai pagerbti . Kelmės ku ltfrros
~m~os ke~os ".'1etinių rusų šeimos. Jiems išsikėlus, seną, daug kambariq tu- rūmuose suruošta istorinit\ dokumentų apie V.Putvinskį ir knygn ešius pa-
rmą Pavezup10 "rūmą" okup avo vietiniai žmonės. Prorusiškiems Sovietq
roda. Po to šventė persikėlė i Šilo Pavėžupio dvarą. Buvusio gyvenamo na-
Lietuvo~ Kultūros_ ministerijos vadovams nerūpėjo išsaugoti pastatą - kultū­ mo vietoje iškilo paminklinis akmuo su tėvo Stanislovo iš Paberžės saulut e,
ros P~ kun~~e ~ū~ ?uv~ ~~lirna įsteigti kad ir literatūros mu ziejq. .. o _prie išlikusio svirn o - pastaty ta paminklinė lenta su čia viešėjusių žymit\
Pastatą uze~ę favezup_1ecia1greit npertvarkė pagal sa vo por eikius - įrengė Lie tuvo s visuomenės ir kultūros veikėjų pavardėmis. Į šventę iš visos Lietu-
pertvaras, pndirbo naujų kambarių. Tuo tarpu namo išore niekas nesirūpi-
, Šilo P,wėžupio dvMas · Vlado Putvinskio tėviškė
360 Vidmantas Lopeta
vos susirinko daug garbingų svečių, mokslininkų, Vlado Pūtvio - Putvinskio
giminaičių 42 •
Netrukus buvusio Pavėžupio žuvininkystės ūkio direktoriaus Valdo Ge-
čio rūpesčiu buvo sutvarkytas pokario metais apleistas dvaro parkas - užly-
gintos duobės, išnaikinti krūmai ir dilgėlynai. Paremontuotas šimtametis svir-
nas. 1989 m. gruodžio 2 d. Šilo Pavėžupio mokyklai grąžintas Vlado Put-
vinskio vardas. 1993 metais , švenčiant Vlado Pūlvio - Putvinskio 120-ąsias
gimiino metines , sutvarky tos senosios Šilo Pavėžupio kapinės: vadinamieji
"kapukai", kuriuose palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai Rapolas Putvinskis
ir jo tėvas Hermanegildas , buvęs knygnešys ir žuvininkas Kazys Račkaus­
kas, pirmasis Vėžežerio mokyklos mokytojas Konstantinas Mikulanas. Beje,
1991 m. spalio 19 d. Pūtvių šeimos rūpesčiu šiose kapinaitėse iškilo pamin-
klas iš tremties negrįžusiems kankiniams : Emilijai Putvinskienei - Pūtvienei
(1876-1942),Elenai Pūtvienei (1907-1944), Stasiui Pūlviui (1898-1942), Vy-
tautui Pūtviui (1901-1942), Vyteniui Pūtviui (1935-1944), Tautvilui Pūtviui
(1937-1944). 1993 m. liepos 10, Vlado Pūtvio - Putvinskio 120-ųjų gimimo
metinių proga, Laikšių kultūros namų antrajame aukšte atidarytas Silo Pa-
vėžupio žuvininkystės muziejus. Viena jo salė skirta tvenkininei žuvininkys-
tei, o kita - šviesiam Pūtvių - Putvinskių šeimos atminimui 43 •
Šilo Pavėžupio dvare, didelio Vainagių miško, iš kurio dar Vlado Put-
vinskio vaikystės metais sklisdavo ilgesingas vilkų kaukimas, pašonėje ir
šiandien dar ošia Višinskį, Žemaitę menančios liepos, tebežaliuoja Stasio Put-
vinskio - Pūtvio gimimui pažymėti jo tėvo pasodintas kaštonas. Prie senojo
vieškelio parimę šimtamečiai klevai dar mena tuo keliu dardėjusį knygnešio
Račkausko vežimą. Nuo 1992 metų Šilo Pavėžupis vėl turi savo šeimininką.
Į savo tėviškę ūkininkauti sugrįžo Vlado Pūtvio - Putvinskio vaikaitis Ri-
mantas Pūtvis.
Vlado Pūtvio - Putvinskio svainis dailininkas Antanas Žmuidzinavičius
ŠiloPavėžupio dvare, kuriame daug kartų lankėsi, yra nupiešęs šiuos pa-
veikslus (dauguma jų neišliko - duomenys gauti A.Žmuidzinavičiaus mu-
ziejuje Kaune):
l. Tylus tvenkinys. Pavėžupio Molinės prūdas. 1913.
2. Pavėžupis. 1913 m.
3. Gaidžiopelkė. 1911 m. Sudegė 1944 m. Graužikuose.
4. Pavėžupio vartai. 1911 m. Buvo Graužikų dvare.
5. Vištos po agava. Laikytas Graužikuose. 1912. Likimas neaiškus.
6. Vakaras. Saulėlydis Pavėžupy. 1912.
7. Girios užkampis. Pavėžupio Karalmiškio etiudas. Sunaikintas 1914
m. Šiauliuose.
8. Ūkanoti Laikšiai. 1911 m. Buvo St.Putvinskio nuosavyht'•.
361
9. Pavėž upio gonko s. 1911 m . Bu vo G raužikuo se.
10. Išdžiūvusi p ora (Du nudžiūvę medž iai pri e eže ro). Motyvas iš Pa vė-
žUpio. 1934.
11. Pavėžupio ąžuolas. 1932. Buvo Pavėžupio dvare.
12. Sena s Pavėžupio ąžuolas. 1918.
13. Tvenkiny s (Pavėžupio dvaro tvenkin ys). 1937.
14. Kaimo kapinės (Pavėžupio kapinės). 1932.
15. Miško tvenkinys. Salaitė. 1934. Motyva s iš Pavėžupio.
16. Pavėžupio sody ba. Pavėžupio folvarkas , pora pušų. Dabar nežinia
kur.
17. P.Putvinskienės portr etas L 1913.
18. Paskutinis spindulys. 1913. Skirtas Vladui ir Emilijai Putv inskiams.
Pieštas Šilo Pavėžupio dvare. Dabar saug omas A.Žmuidzinavičiaus muzi e-
juje Kaune.
Naudota literatūra :
1. Mickevičius J. Putvės pilis XIV amžiu je // Gimtasa i kraštas . 1940. bidelis • gruodis.
Nr.3-4. P.286-287.
2. A.Mackev ičius · Mantautas . Vladas Putvinskis - Pūtvis. Gyvenimas ir parinkti eji raštai.
T.1. Čikaga . 1973. P.40. .
3. Ten pat. P.43.
4. Ten pat. P.43-44.
5. Ten pat . P.45.
6. Putvinskienė Emilija . Atsiminimai. - Šiaulių " Aušros " muzi ejus. 1995 m . P.15-16.
7. Vlado Putvinski o biografi ja. 3 sk. Gyvenimas ir darbai iki Didžio karo .· Šiaulių " Aušros "
muziejus. Pu tv inskio archyvas.
8. Putvinskienė E. Atsiminin1ai ... P.27.
9. 1925 m. spali o 8 d . Žemės ūkio akad emijos rekt oriau s P.Matuli onio laiš kas· kvietimas
Vlad ui Putvinskiui . • Šiaulių " Aušros " m uziejus . Putvinsk io archyvas (toliau ŠAM PA).
10. Putv inskis - Pūtvis V. Gyve nimas ir parin ktieji rašta i. (Red. A.Ma rcinkeviči us · Mantau •
tas). Čikaga . 1973. P.70.
11. Vlad o Putvinskio biografi ja. Vl dalis: šaulių vairą pa likus (1922-1928 m .). Gyvenim as ir
darbai ūkyje. - ŠAM PA.
12. Putvinskienė E. Atsiminin1ai . Šiaulių "Aušros " mu ziejus, 1995 m . P.28-29, 31.
13. Putvinski s - l'ūtvis V. Gyvenim as ir parinkti eji ... P.74.
14. Putvinskicn ė E. Atsimin imai ... P.29-30.
15. Rim kus V. Iš Pavėžupio arkliais į Erlvilką . // Kraštotyra. V., 1981. P.28-31.
16. l'ctruli s J. Sc m1ėgiaus rašyt ojo kelias. Medžiaga Jovaro biografijai. Pa rengė Romua lda
Atkoč iūnienė. ŠAM. Jova ro sekt. ved. 1990.01.04.
17. l'utvinskienė E. Atsiminin1ai ... P.34.
18. Rimku s V. Maištingasis dvarininkas // Kardas. 1992. Nr .4. P.16, 19.
19. Jasiukaiti s K. l{aštai. 1959. T.2. P.369.
20. l'ut vinskis - l'ūtvis V. Gyw nimas ir parinkti eji ... P.101-105.
21. l ' utv y tė - Mantau tirn,' S. Vaikystės prisiminim ai// Varpas . Nr .13. 1975. l'.75-76.
362 Vidmant as Lop eta

22. Putvinskienė E. Atsimin imai ... P.58-59.

23. Putvinskis - Pūtvis V. Gyvenima s ir parinkti eji ... P.122-121!.
24. Ten pat. P.129-130.
25. Ten pat. P.133-134, 142-145.
26. Ten pat . P.202-203.
27. Lopeta V. Knygnešys, žuv ininkas, šaulių S<1jungos kūrėjas // Šiaulil\ kraš tas . 1993. Rug-
~~ . Vidmantas Lopeta
28. Šilo Pavėžupio inventoriaus pirkimo - pardavimo akta s tarp s av inink o Vlado Putvins -
, jo sūnaus Sta~io Putvinskio , pasirašy tas 1926 metų baland žio 23 dieną. ŠAM PA.
kio ir pirk!'..io
Graužikų dvaras
29. Stungurys Aleksas, Jono, g.1906 m . šaukėnų valsčiuje, Šilo Pavėžupio dvare. Prisimini-
mai. 1990-1996 m. Užrašė kraštotyrininkas Vid mantas l .ope ta.
30. V.Lopeta. Kaip med žiojo Šilo Pavėžupio dvar e// Bičiulis. 1992. Rugpjūčio 5. Dabar Grau žikai yra eilinis kaima s, 7 km į šiaurės va karu s nuo Kelmės,
31. Zoologijos sodas Kaun e/ / Gimta sai kraštas. 1936. Nr.2 -4. P.574. prie senojo kelio į Lykšilį. Tai buvu si garsi dvarvietė.
32. Kelios mintys apie re1.ervatu s / l Medžiotoja s. 1928. Nr.2 . P.l 1. (Parašas : S.P.)
33. Pateikėja Julija Pūtvytė - Daniliauskienė, g.1926 m . kovo 27 d . Šilo Pavėžupio dvare .
Graužikt\ kaimas , priklausęs Kražių vls. Graužų dvarui, minima s 1593
Prisiminimai rašyti 1992 01. m. (12 sėjamų valakų su trimis viensėdžiais). Vėliau Graužikai tapo dvaru .
34. Pateikėjas Pranas Vosylius, Juozo, g .1912 m . Žebcrių k. Užvenčio vi s. Buvęs Šaukėnų Apie 1830 metus, per vedybas, G raužikų dvarą ir greta esantį mažytį Šar-
žemės ūkio mokyklos mokinys. Užrašė Vidmantas Lope ta. dankšių dvarelį savo nuosavybėn paėmė Šilo Pavėžupio dvaro savininkas
35. Pas did eli jaunųjų ūkininkų prietelių S.Putv in skj // Jauna sis ūkininkas. 1938. Nr.20.
P.313.
Hermanegildas Putvinskis. Jo ūkininkavimo laikus Graužikuose priminė
36. Šilo Pavėžupio JŪR // Jauna sis ūkininkas. 1940. Vasario 22. 1858 metais baudžiaunmkų pa statytas didelis akmeninis dviejų aukštų svir -
37. Jonas Dagys . Lietuvoje pra žyd o agava // Gamta . 1939. Nr .4. nas su metaline Habdartk herb o vėliavėle ant stogo. Ji buvo ir Vlado Pūtvio
38. Pateikėjas Aleksas Stungurys. ūkininkavimo metu .
39. Pateikėjas Aleksas Stungurys. Herman egildas Putvinskis Graužikus ir Šardankšius paliko savo sūnui
40. Darija Zubovaitė - Pūtvienė, Stasio Pūtvio-Putvinskio žmona , g.1901 m . Bubių dvare .
Užrašė pati 1991 m., atsakydama i anketos klausimus .
Vladislovui. Sis, nors buvo vedęs, mirė bevaikis , todėl visa nuosavybė per-
41. Pateikėjas Aleksas Stungurys . ėjo į Rapolo , Vlado Pūtvio tėvo, rartkas 1• Rapolas Putvinskis aktyviai daly-
42. Klimašauskas Br. Tarsi šulin ys, iš kuri o galima atsigaivinti / / Bičiulis (Kelmės raj.). vavo 1863 mett1sukilime, buvo areštuotas ir net devynerius metus pral eido
1989. Liepos 18. Sibire, Elankoje. Iš tremties grįžo palaužta sveikata. Ūkininkauti jam padėjo
43. Lopeta V. Nuo svajonės iki realybės.// Bičiulis (Kelmės raj.). 1993. Liepos 21.
daug mett1 Graužikų dvare gyv enanti sesuo. Iš to, kad ji buvo įpratusi kas-
met prisipirkti sviesto iš turgaus , galima spręsti, jog ūkis buvo atsilikęs •
2

Apie 1895 metus Rapolo Putvinskio sveikata labai pablogėjo. Jo sūnus

Vladas, baigęs vos porą semestrq Halės universitete , buvo priverstas mesti
mokslą ir perimti tėvo ūkį. Iš Vokietijos grįžęs jaunasis dvarininkas apsigy-
veno Graužikuose, nes Šilo Pavėžupį ir Palendrius tėvas buvo išnuomavęs
žydams. Po dvejų metų int ensyvaus ūkininkavimo Vladas Putvinskis pakė­
lė dvan1 ūkį, atleido visus nuomininkus.
1897 m. rugpjūčio 12 d. Vladas Putvinskis vedė Emiliją Gruzdytę, o po
vestuvių išsikėlė į Šilo Pavėžupį. 1898 m . rugpjūčio 4 d. jaunavedžiams gi-
mė pirmasis sūnus Stasys. Nuo tos dienos jie pasuko lietuvybės keliu. Okiui
buvo reikalingi susipratę darbininkai. Reikėjo vaikus mokyti , nors rusti val-
džia draudė lietuviškas mokyklas. Tačiau nepai sant to, 1900 metais Vladas
pasamdė mokytoją į Graužikus . "Mokytojas gyveno pačiame dvare , dieną
mokydavo ordinarininkq vaikus , o vakare - suaugusius , tuos, kurie norėjo.
Graužikuose mokyk la veikė ketverius metus" 3•
364 Vidmantas Lopeta
1901-1905 metais Graužikų dvare gyveno rašytoja Julija Žymantienė _
Žemaitė. Graužiku ose ji parašė nemažai apsakymt\, kūrinėlit\ vaikams. Pir-
masis čia parašytas apsakymas buvo "Karinys ", o pats žy miausias - "Prie
dvaro " . Graužikuose žemaitė dirbo šeimininke : prižiūrėjo gyvulit\ ūkį, rū­
pinosi pieno produktais. Jai talkino duktė Juzė, dvar e milžusi karves . Lais-
valaikiu Žemaitė rašė - kiek turėjo sv eikatos ir įkvėpimo. Vladas Putvinskis
jai buv o sudaręs geras sąlygas. Apie tai ji užsiminė laiške Povilui Višins-
kiui. " ... ligi šiol gyvenu kaip pri e p. dievo užpečky, truputį išmokau jau
būti ponia. - Kaip neišmokti? Kiekvienas tik žiūri, ko man trūksta, ir ko
greičiau pildo ma žiau sius mano užmanymus , - taip yra prisakyta nuo pono
visiems ir stragiai "4 •
Graužikuose gyvendama žemaitė ir mokytojavo. Tos mokyklos vaizdas
puikiai perteiktas Adolfo Sprindžio monografijoje "Žemaitė" " ... Čia surin-
ko po kumetyną vaikų kupetą, didelių ir mažt\ , ir atsivedė į dvaro rūmų
didijį kambarį, kur tviskėjo dažytos grindys ir švietė erdvūs langai. Pati
ėmėsi mokytojauti. Ilgais rudens vakarais prie didelės pūsto stiklo lempos
ant suoliukų, ant krėslų sutūpdavo mažyliai, nudryžusiais drabužėliais, pa-
šiauštam čiuprynom, smalsu mu žiburiuojančiam lyg angliukais akim. Ir bu-
vo tyla, ir buvo ji - mokytoja.
Neturėjo patyrim o, nežinojo jokit\ pedagogikos dėsnit\, bet degė širdis.
Dirbo , kaip diktav o gero troškimas. Ar įkyriai lyg žirnius lietų bėrė vaka-
rais, ar šalčiukas gnaibė pakinklius - ji sukosi tarp vaikų. Po kaklu pasirišusi
batistinę skarelę, raus vu megztuku , pačios nusiklebeliuotu, su lazdike ar
kreidos šmoteliu rankoje mokė vaikus. Sekė pasakas, lavino balselius prie
vaikiškų dainelit\, pratino ne tik raides pažinti, bet ir rašyti. Sąsiuvinių ne-
turėjo, tai braižė, vedžiojo linijas , raitė raidžių kontūrus ant "doskelių" -
marmurinių lenčiukių, įspaustų mediniame rėmelyje.
Jos buvo ir patogios - ką parašai "grifeliuku " - pieštuku , gali nutrinti
skuduriuku ir vėl braižyti.
Vargo mokykla , bet sava, lietuviš~ . Nešė ir ją pačią, mokytoją, naciona-
linis pakilimas. Ar taip maltųsi su vaikais? Ar įveiktų baimę patekti į žan-
darų nagus ? Tiesa, tik sykį buvo priversta slėptis. Žandarai suuodė, atftžė
kaip viesulas. Bet nenutvėrė siūlų galų - vaikai iš anksto pamokyti išsklido
į visas puses kaip kurapkiukai" 5 • Maištingaisiais 1905 metais metais žemai-
tės pagalbininke dirbo jauna, vos trylika vasarų sulaukusi mergaičiukė (vė­
liau - žymi pedagogė) iš Skaudvilės Ona Fledžinskaitė. Buvo baigusi rusq
pradžios mokyklą. Toliau mokytis neturėjo lėšų, nors labai norėjo. Bet turė­
jo dar didesnį norą mokyti kitus - maž esn ius už save. Tad mokėsi pati. "Die-
nomis mes mokyda vom vaikus, o vakarais susitikdavom su suaugusiais.
Žinoma , ne koks buvo mūsq mokslas , nes tada lietuviškai skaityti ir rašy ti
Graužikt1 dvaras 365
be klaidų nemokėjome ... Ką išmokdav ome, sužinodavom e, stengdavomės
ir kitiems perduoti. Ypač stengėsi žemaitė, laisvesnę valandėlę surasdama ,
ji skaitė ir skaitė:'., - rašė VO.~ledžinskaitė s~v o p~isiminim~os e. T~n p~t-ji
minėjo: "Į Grauzikus dazmu atvykda vo rasyt oJal Jovaras rr K.Jasmkaitis ,
kurių žemaitė labai laukdavo. Atvykus jiems , energingi ems kovotojams už
liaudį, Žemaitė pralinksmėdavo ir kartu su kai kuriais darbininkais pe r naktis
šnekėdavusi, kaip plėsti švietimą, kaip priešintis carizmui , kaip kovoti už
liuosybę.
Atvykdami į Graužikus, Jovaras ir K.Jasiukaitis atsiveždav o daug kny-
gų, laikraščių ir dalindavo juos dvariškių tarpe ..." 6 Putvinskių pasamd ytas
kontrabandininkas Perukas čia atgabendav o knygų ryšulius. Knygas čia pa-
siimdavo patys Putvinskiai , arkliais atvažiuodami iš Šilo Pavėžupio. Emili-
ja Putvinskienė savo atsiminimuose rašė: "gavę iš Peniko žinią, jog trans-
portas su knygomis jau Graužikuose , nuvažiuodavom ten abu su Vladu
nakvynės. Sulaukę vakaro, užrakirtdavom duris , uždangstydavom langus
ir imdavom ardyti pakus, kurie buvo per dideli , kad juos nemat om būtų
galima toliau gabenti. Privalėjom būti atsargūs, nes neturėjom ištikimų tar-
nautojų, dargi ir nuo auklės slapstėmės, nes bijojom, kad ji neišsiplepėtų
kam nereikia. Darbas buvo be galo įdomus ir malo nus. Turėdavom s uraš y-
tus užsakymus ir pagal juos išskirstydavom į lagaminus . Visas virves ir
popierius sudegindavom , kad atėjusi tarnaitė jokių pėdsakų nerastų. Iš ry-
to su visais lagaminais , išvažiuodavom Pavėžupin ..."7
Gyvendama Graužikuose , bendraudama su inteligentais - demokratais ,
Žemaitė taip pat įsitraukė į nelegalt\ darbą - platino spaudą. Anot A.Sprin-
džio, ji "kaip didžiausią brangenybę naršė naują ryšulį, vartė knyg eles , pa-
dėjo slėpti, kol Putvinskis ar P.Višinskis išveždavo toliau. Skaitė pati , ne
sykį nešė į kumetyną, vežė į Ušnėnus dukrai Elei, Janušauskien ei, Jankams "3 •
Dvaro savininkas Vladas Putvinskis aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuci-
niuose įvykiuose. "Žandarų viršininkas V.Šlichtingas , remdamasis apskri-
čių padėjėjų raportais ir Raseinių apskrities l nuovados pristavo 1906 m.
sausio 21 d. kvota apie Raseinių apskr ities Kelmės valsčiaus Graužikų ir
Šiaulių apskrities Šilo Pavėžupio dvarų savininko Vlado Putvinskio pavo-
jingą veiklą, teigė, kad V.Putvinskis dažnai atvykdavo į savo Graužikų dvarą,
kur agitavo valstiečius prieš jo didenybę imperatorių ir, siekdamas nuvers-
ti egzistuojančią valstybinę santvarką, pluoštais platino atsišaukimus , įkal­
binėjo valstiečius nemokėti valdžiai mokesčių, klausyti jo nur odym t1 irti-
kėti, kad Lietuva turi būti valdoma lietuvių ir, kad nu o naujq 1906 metų bus
sukurta Lietuvos karalystė ... Pas Putvinskį slapstėsi atvykę agitat oriai, ku-
rie kartu su juo arba jo arkliais važinėdavo po įvairias vietoves kurstydami
žmones.
,...
Vidmantas Lopeta
366
Kartu su Putvinskiu pri eš carizmą agitavo G raužikų d varo šeimininkė
Julija Žymantienė (rašytoja žemaitė) ir d~rbininkas _T~moši~~ _Braz~s . Pir-
moji, paskelbus mobilizaciją, ne kartą ragmo atsarg1n.1us n e1h Į kannę tar-
nybą, o antrasis (ir kiti darbininkai , kaip tai Petrauskis , Stonys) važinėjo po
dvarus , ragindami darbininkus streikuoti . Be to, Brazas ne kartą jo dideny-
bę imperatorių yra pavadinęs vagimi. Graužikų dvare gyvenę Antanas Kal-
nietis ir Žymantienė kritikavo vyriausybę, imperatorių ir tarp valstiečit1 pla-
tino Putvinskio atspausdintus atsišaukimu s, ragindami neklausyti jokios val-
džios, nemokėti mokesčių, įrodinėjo, kad nuo NaujtJjų metų bus sava Lietu-
vos valstybė, valdoma karaliaus "9 • A .Brazas iš Graužikų dalyvav o 1905 m.
gruod žio 19 d. riaušėse Kelmėje, nuverčiant carinę valsčiaus administraci-
ją.
Kapitono Zubovo baudžiamojo būrio dragūnai lankėsi ir Graužikuose .
Važiuodamas pr o dvaro svirną, Dankšių k. ūkininkas Klemensas Gudmo-
nas įspėjo dvįlro vyrus , kad Kelmėje siaučia rusų kareiviai . Gudmonas, įso­
dinęs į roges Tamošių Brazą, norėjo išbėgti, bet apsupę iš visų pusit\ dvarą
dragūnai, mušdami abu vyrus , grąžino juos į Graužikus. Čia padarė kratą
pas ūkininką Antaną Kalnietį ir Juliją Žyrnantienę.
Pasak žemaitės, "apsiautę, apstatę visą dvarą, apie kumetynus prie kiek-
vienų durų raitus sargus pastatę, vyresnieji ėjo į vidtJ kratos daryti ... Išvar-
tė visus šėpus, skrynes , iščiupinėjo visas krabikes, popiergaliukus, drabu-
žius marškonius išvertė ant žemės, mynsojo, trypė, o prastieji glemžia į ki-
šenes, kas jiems patinka" 10 • Rodydami į vos gyvą, primuštą darbininką Bra-
zą caro dragūnai žemaitei prigrasino:
"- Ir tau kitą kartą klius taip , jei n esiliausi savo variusi.
Žemaitė stovėjo sukandusi dantis, kažkaip giliai kvėpuodama, be šypse-
nos.
Dragūnai išjojo. Išsigandę dvaro savininkai nedrįso vėl organizuoti mo-
kyklos ..."11 Graužikų mokykla , kurioj e dirbo Julija žemaitė ir Ona Fledžins -
kaitė, nutraukė savo veiklą.
Viešėdamas pas Putvinskius , į Graužikus, pas Žemaitę, atvažiuodavo
lietuvių kalbos tėvas Jonas Jablonskis. Šie susitikimai buvo naudingi abiems:
žemaitė mokėsi taisyklingos kalbos, rašto , o Jablonskis į užrašų knygutę
užsirašydavo visus iš rašytojos lūpų išsprūdusius žemaitiškos tarmės per-
liukus. Apie 1900 m. laiške Povilui Višinskiui rašytoja rašė apie vieną tokį
Jablonskio atsilankymą: "Mano visas apysakėles Jablonskis surinko, patai-
sėme kartu , bus sunaudotos, o sceniškus kitą kartą. Žodžius visus iščiulpė,
kokius tik užėjo, kur prašmatnesnį. Daug šnekėjome, daug pasimokiau, pa -
mačiau daug klaidlJ po savo darbus . Pasakas ir vaikams apysakėles pav e-
džiau jam. Jis po savam sutaisęs sunaudos". 12
Graužikų dvaras 367
1899 metų vasarą Graužikų dvare buvo para šy ta "Lietuviškos kalbos
gramatika". Tai vaizdžiai aprašė K.Binkis savo knygoj e "Antanas Smeto-
na": "Jablonskis tada ruošė spaudai pirmąją didelę lietuvių kalbos gramati-
ką ir Valančiaus raštus . Jis su šeima nuvažiavo į PutvinskilJ dvarą Payėžupį
ir atsikvietė ten du ger iausius savo padėjėjus: Antaną Smetoną ir ... Petrą
Avižonį, tuome t Dorpato univ ersit eto studentą. Buvo su jais ir rašytoja že-
maitė. Tad vis i ėmėsi darbo. Jablon skis stengėsi parašyti tokią gramatiką,
kuri tiktų visoms lietuvių kalbos tarmėms . Pats buvo panemunietis , suval-
kiečių tarm e kalbėdavo, tad pasiėmė dar talkon rytietį Smetoną, šiaurietį
Avižonį, o žemaičių tarm ei atstovavo pati Žemaitė, kuri buvo neišsemia-
mas visokių žemaitiškų žodžių ir posakių aruodas. Pradėję dirbti , bet Pavė­
župy vis jiems trukdydavę: tai svečių atvažiuoja , tai patys šeimininkai kur
iškviečia pasivažinėtų, kad mokslinčiai per daug nenusidirbtų. Jablonskis
sugalvojęs išvežti visą savo talką į kitą Putvinskių dvarą Graužikus. Čia jau
niekas nebetrukdęs. Visa ketveriukė kiauras dienas sėdėdavusi verandoje
ir rašiusi. Dvaro darbininkai stebėdavęsi: kada tik jie pro šalį eina, ar rytą,
ar pietų, ar vakarą, "ponai " vis sėdi ir rašo ". O raš y~ buvo ko . ~dok~ kn~-
ga, 88 puslapių, per pusantro mėnesio buvo perrasyta du , o v1etonus tr~
kartus. Be to, buvo perrašytos ir kelios Valančiaus knygutės. Ne trukus tai
visa buv o Prūsuose išspausdinta ir po Lietuvą išplatinta. Ši Jablonskio su
savo talkininkais išleista gramatika padarė pagrindą lietuvių rašto kalbai .
Iš jos ėmė ir rašytojai , ir skaitytojai taisyklingos kalbos mok ytis" 13• Ši gra-
matika 1901 metais išspausdinta Tilžėje.
Siekdamas sumažinti socialinę nelygybę, Vladas Pūtvis - Putvinskis 1904
metais bandė įvesti bendrą Graužikų dvaro valdymą. Apie tai rašė Emilija
Putvinskienė savo atsiminimuose: "Susitarėm Graužikų dva re, kur patys
negyvenom , tik mūsų ūkis buvo , įvesti šį mėginimą. Darbininkams alga
buvo mokama tokia, kaip ir kituos e mūsų ūkiuose. Kad sudominus darbi-
ninkus ūkio pelno padidinimu , buvo užvesta smulki pelno ir išlaidų sąskai­
ta. Knygas vedė ūkio vedėjas. Vladas atvažiuodavo kas savaitę,? vien~ _kartą
per mėnesį sukviesdavo visus darbininkus ir priimdavo iš ūkio vedeJo są­
skaitas, patikrindavo jas bendrai su darbininkais. Sudarydav o dar?~ p~aną
kitam mėnesiui ir bendrai aptardavo visus ūkio reikalus. Tų susrrinkimų
metu aiškindavo darbininkams kooperacijos reikšmę, ragindavo kuo pr o-
duktyviau išnaudoti laiką ir savo jėgas. Stengėsi jiems išaiškinti ūkio eko-
nomikos esmę. Ta pačia proga ragindavo mokytis skaityti , rašyti, be ko jo~
progresas nėra galimas . Taipogi skatindavo gerbti ir mylėti savo kalbą, k~
tuo laiku buvo niekinama ir žeminama. Užsibaigus pirmiems metams , pasi-
rodė, jog atskaičius dvaro naudai d ešimt nuošimčitl, darbininkams ~opa -
sidalinti pinigų lygiai antra tiek, kiek gaudavo algos p er metus ! DveJUSme-
 p
368 Vidmantas Lopeta
h1s darė tą mėginimą, o trečiais metais grįžo prie senos sistemos , nes tas
mėginimas nepasiekė to tikslo, dėl kurio jis buvo daromas . Pasekmės pasi-
rodė gan liūdnos: vietoj kulnuinio ir tautin io susipra tim o kilimo prasidėjo
tinginiavimas ir girtavimas. Ėmė plaukti Gra užikq darbininkq sku ndai Kei-
mėn, kad triukšmaujama , kad per šalčius naktimis laik omi alkani arkliai ir
t.t. Tas Graužikų ūkyje įvestas mėginimas davė pradžią gandams apie Vla-
dą kaipo ciciliką ir tvarkos ardytoją ..." 14
"Grįžus ūkiui prie senosios sistemos , algq da rbinink ams n esuma žino. Ir
toliau tokius pa t priedus mokėjo, kiek gaudavo p er tuos du mėginimtt me-
tus. Bet buvo griežta sąlyga, kad gautus papildomus pinigus dėtų į taupo-
mąją kasą senatvei" 15• Broniaus Kviklio teigim u, Grauž ikuos e darbininkai
gaudavo visoje Lietuvoje did žiausias algas: kum etis po 60 rb . pinigais ir
ordinariją: rugių - 60 pūdų, miežių - 25 pūdus, avižq - 25 pūdus, žirniq - 8
pūdus, silkių - 2 kapas, nemaža žemės ūkio reika lams ir kt . Bernas su savo
drabuž iais ir dvaro išlaikymu gaudavo permetus 100 rb. ir visą mediciniš-
ką prįežiūrą bei gydymą nemokamai. Jeigu dvaras duodavo meh 1 būvyje
daugiau kaip 2000rb. pelno , perviršius buvo dalijamas tarp darbininktt ir
savininko (1905 m. kiekvienam nuolatiniam darbininkui buvo papildomai
išmokėti po 44 rb. priedo .) 16
Graužikų dvare, kaip ir Šilo Pavėžupyje svarbi ūkio šaka buvo tvenkini-
nė žuvininkystė . 1913 m. buvo dalinamos buvusios bendros ganyklos - ser-
vitutai tarp Vl.Putvinskio Graužikų dvaro ir gretimo kaimo ūkininką Gerą
žemę ponas atidavė darbininkams , o sau pasiliko pelkę. Vėliau Putvinskis
tą pelkę užtvenkė ir pradėjo ten karpius auginti. Jis sakė: "Iš karpių nedaug
bus naudos , bet nors žemės mokesčius padengs, o kaimynams su jt\ šeimo-
mis reikia sėti ir iš to gyventi " 17•
1919-1922 metais, susikūrus Lietuvos Šaulit\ sąjungai Vladas Pūtvis - Put-
vinskis gyveno Kaune ir užėmė Šaulių sąjungos pirmininko pareigas . 1922
metais dėl įvairių intrigų Sąjungos vadovybėje, kai prieš jo valią buvo mė­
ginama šaulius įtraukti į politinę veiklą, rinkiminę propagandą, kai buvo
trukdoma Pūtviui kurti "pavyzdingq šaulit\ būrelius", jis pasitraukė iš Šau-
lių sąjungos pirmininko pareigų 18 • 1923 m. Pūtvis - Putvinskis su žmona ir
sūnumi Vytautu persikėlė į Graužikų dvarą. Graužikuose įkūrė privačius
žemės ūkio kursus , kuriuos e jam talkininkavo jaun esnysis sūnus Vytautas ,
Dotnuvoje tapęs agronomu, ir jauniausioji duktė Emilija. Tuos e kursu ose,
ypač Emilijos atostogt\ metu, šalia žemės ūkio dalykq buvo dės toma ir tau-
tinės ideologijos bei įvairių bendrojo švietimo - kulnir os dalykq. Pfltvis sva-
jojo savo ūkiuose sukurti ne tik ekonominę gerovę, bet ir čia dirbančiq žmo-
nit\ idėjišką, susipratusį branduolį. Tuo tikslu apsigyven<;>
( ;ra už.ikuosc, jki"1r&
savo darbininkq šauliq grandį, priklausanči,\ K0lmė-s š,,uliq buri ui. Burin
Graužikq dvaras 369
įkurti negalėjo, nes per mažai tinkamt\ žmonių buvo . Graužikų grandis su-
sidėjo iš aštuonių narių, tarp kurių buvo ir dvi moterys _ " 19•
1923-1928 m . V.Putvinskiui - Pūtviui gyvenant Graužik11 dvare atgimė
sena jo svajonė - su kurti tautišką kultūringą šaulišką ūkį. Tai reiškė "~ukur-
ti ūkio ir socialiniq santykių pavyzdingą branduolį kurs savo pa vyzdžiu
užkrėtęs Lietuvos ūkininkų širdis , visame krašte padarytų revoliuciją ir ūkio,
ir dvasine prasme". Tą savo sumanymą abu su žmona vad ino "Graužikų
programa " . Ji aprėpė visus tautini us, socialinius jo idealus , gražiai deran-
čius su ūkio kultūros ir ekonomikos reikalavimais . Graužikuose buvo ir der-
lingi laukai , vešlios pi evos , ir sotūs veisliniai gyvuliai. Kiekviena ūkio šaka
sutvarkyta iki meniško tobu lum o. Ūkio mašinos , kalvės, dirbtuvės atitiko
paskutinius technikos reikala vimus. Dvaras skend o medžių žalwnyne. Put-
vinskio darbininkai buv o susipratę tautininkai , šauliai , pasiruošę bet kada
ginti Tėvynę. Jtl dvas in ius inter esus tenkino klubas , skaity kla, sporto ir gim-
nastikos aikštės. Savo darbininkams šauliams Putvinskis mokėjo didesnį
atlyginimą, sutrumpino darbo laiką. Tačiau ir reikala vo iš jų griežčiau - pir -
miausia gero ir sąmoningai atliekamo darbo . Ūkio pe lnui didinti , o karhl ir
kaimo kultūrai, žmonių gerovei kelti Putvinskis matė tik du būdus: kelti
ūkio kultūrą ir mažinti darbo išlaidas , priverstinį darbą pake isti sąmonin­
gų, dorų, išsilavinusių darbininkų darbu . V.Putvins kis - Pūtvis norėjo, kad
dvare žmonės įgytų sau naudingų ūkio žinių, išmoktų amato . Savo darbi-
ninkus vertė taupyti "kad jie, keliolika metų padirbėję, galėtų įsigyti žemės
ir, tenai pa vyzdingai šeimininka udami , savo šauliška dvasia būtų pavyz-
džiu visam valsčiui" • Senieji žmonės ir dabar prisimena , kaip rudenį, di-
20
deliame Graužikų dv aro sode prisirpus obuoliams, Vladas Putvinskis su-
kviesdavo aplinkiniq kaimq vaikus , suruošdamas jiems obuolių dalinimo
šventę21 •
1928 m . pakviestas į Kauną dirbti Šaulit\ sąjungos vadovybėje, Pūtvis su
skaudama širdimi paliko žmonai nebaigtą vykdyti savo "Graužikt \ pr ogra-
mą" . Apie tai jai rašė laiškuos e:
"Mano visi darbai , v isa gyvenimo realybė liko Grau žiku ose, ir ten nesu-
skubom mes su Tavim privaryti iki tokio laipsni o, kad būtų aišku, jog mūsų
žodžiai , mūst\ idėjos - ne tuščias matačkavimas. Išvažiavau. Dabar visa par-
eina nuo Tavęs. Ak, kad galėčiau būti ir čia, ir čia" 22 • "Tokio židini o, kurį
mes kuriam Graužikuose , nėra visoje Lietuvoje nė vieno "23 • "Kad žinotum ,
kaip labai man svarbfls tie tikslai, kuriu os žadame vykinti Grauž iku ose.
Juose gal daugiau manęs negu pačioj man o odoj"24 .
Deja, Pūtviui nebuvo lemta savojo sumanymo įgyvendinti - jį nutraukė
ankstyva mirtis .
1929 m. kovo 5 d . Vlada s Pfltvis - Putvinskis mirė. Jis palaidotas Kelmės
ji
370 Vidmantas Lopeta
kapinėse. Po Vlado Putvio - Putvinskio mirti es jo kambary s G raužikq dva -
ro gyve namajame nam e buv o paverstas muzi ejumi : v isi daik tai palikti su-
dėti taip, kaip buvo jam gyva m esant. Jo pradė tus darb us t~sė žm ona ir abu
sūnūs. Vytauta s Putvins kis (g.1901 m .) mokėsi Liep ojos gimn azi joje, Mask-
vos komercinėje mok ykloje. Dotnu vos žemės ūkio tec hnikum e ba igė agro-
nomijos skyrių . Vėliau kurį laiką dar stud ijavo žuvininkystę Vokietijoj e, dėstė
jos kursą ZOA Dotnuvoje ir nuo 1929 mel:tj pavy zdingai ū kininkavo Grau-
žikų dvare.
Grau žikuose Pu tvinskiai valdė 218 ha žemės. Žemė čia buv o derlinges-
nė negu Šilo Pavėžupyje. Vytautas P utvinskis - Pūtvis išplėtė tėvo į.kurtą
žuvininkystės (tvenkininės) ūkį, laikė produktyvią karvit\ bandą, užsiėmė
augalininkyste. Būdamas agronomas, aplinkiniams ūkininkams patardavo
įvairiais žemės ūkio klausimai s, kaip išplanuoti ir apželdinti so dyb as. Prisi-
dėjo prie Graužikų pradinės moky klos statybos, iš savo dvaro atrėžė jai 3
ha žemės. Mokykloje į.kūrė G raužikų jaunųjt\ ūkininkų ratelį (JŪR) 24 ir jam
vadovavo : organizuo dav o parodėles, konkursus, eks kursijas 25• 1937 m . rug-
sėjo mėnesį savo dvar e ūkininkėms moterims suorganizavo virimo - kepi-
mo kursu s26• Vytautas Putvinskis aktyviai dalyvavo Kelmės šaulių būrio
v~ik!oje: nuo _1927 iki 1934 metų (be pertraukos) buvo būrio valdybos pir-
mininku . Api e 1935 metus į.kūrė Graužikų šaulių būrį, buvo išrinktas jo pir-
mininku , todėl iš Kelmės būrio pasitraukė27 • G raužiku ose šauliai turėjo sa-
vo klubą, kuriame ir rinkosi ; dvar e buvo turtinga biblioteka. Vytautas Put-
vinskis - Pūtvis domėjosi Lietuvos istorija, rinko archeologinius radinius ,
kurių yra dovanojęs 1936 mel:tj liep os 12 dieną į.kurtam Kelmės kraštotyros
muzi ejui. Ypač įspūdingos būdavo jo organizuojamos šaulių metinės šven-
tės - Joninių gegužinės. Dar Vladui Putvinskiui gyvam esant jos pradėtos
ruošti ant Graužikų kaln o. Į šias šventes sus irinkdavo šimtai žmonių iš pla-
čios apylinkės, atva žiuoda vo net iš Raseinių, Šiaulių ar Kauno. Vykdavo
įvairūs atrakcionai: važiavimas per lieptą dviračiu, sukiniai, sūpynės, bok-
so varžybo s ats istojus ant statinių ir kt . Grodavo šaulių dūdų orkestras,
vaidindavo artisl:tj trupės, linksmai su kda vos i šokėjų poros. Šventės būda­
vo ~ošiamo s be alkoholinių gėrimų. Surinktos lėšos papildydavo šaulių
būno kasą. Vidurnaktį kalno viršūnėje būdavo užd egama ugnis - nuo čia
maty _dav ?s i ir Joninių laužai ant Šatrijos 28• Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlad o
Putvmski o - Pūtvio garbei po jo mirties ant Graužikq kalno viršūnės buvo
n_~tart_a pa~tatyti akmeninį bokštą - švyturį. Todėl dvar e buvusi graži tradi-
c11a: kie~v1e~as , aplankęs Pūtvio kambarj - mu ziejq, po to užkopda vo ant
kalno~_uzn esd~s akmenį būsimam bokš tui. 1934 me lais, lankydam asis
Gra~~kuose, \ kalną akmenį užnešė pr ez iden tas Antanas Smetona 29• Prieš
Antrąn pasaulinį karą Graužikq kalno viršūnėje jau buvo sunl'šta Jid<'lė
Graufikų dvt1ras 371
aJ<menq kruva (sov ietiniais metais dauguma akmenų ištampyta įvairioms
statyb oms). G raužikų dvare dažnai svečiuodavosi žinomas akių ligų gydy -
tojas Juozas Nemei.kša. 1927 m. G rau žik uose gimė filosofas Andrius Vai-
dievutis Mantauta s. Vasaros atostogų metu čia buvodavo jauniausio ji Vla-
do Pūtvio - Putvinskio duktė Emilija , Vytauto Didžiojo universite to istori-
jos specialybės s tudentė. Ji buvo labai ene rginga : kartu su broliu Vytautu
režisuodavo spe ktakliuku s Graužikų jaunies iems ūkininkams, Kaune atgai-
vino Užgavėnių vaikštynes. Graužik uos e, vietinių darbininkų Emilija pr a-
šydavo pardu o ti Užgavėn iq kaukių. Iš žiemos palydų persirengėlių, kuri e
po vaikštynių apsilankydavo Graužikų dvar e ir čia būdavo va išinami , kau-
kes supirkdavo Vytautas Putvinskis 30 • Vėliau jos buvo naud ojamos vaikšty-
nėms arba atiduodamo s muziejui .
Graužikų dvare (ka ip ir Šilo Pavėžupyje) mėgo lankytis Vlado Pūtvio -
Putvinskio sva inis , dailininkas p eizažistas An tanas Žmuidzinavičius. Čia
jis yra nupiešęs paveikslų.
Graužikų dvaras skaudž iai nukentėjo 1940 m ., Lietuvą okupavus bolše-
vikams. "Grauž ikai bu vo p riskirti prie Kelmės valstybinių ūkių grupės (8
dvar ai ir palivarkai). Grupės ad ministrat oriumi buvo Jonas Daulenskis, ag-
ronomas.
Būtt1 buvę labai nepa togu pali ekant Vytautą Pūtvj G raužikų ūkvedžiu.
Apylinkiq karpių auginimo ftkeliai bu vo priskirti prie Graužikų. Tai davė
progą pa skirti jį žuvt l auginim o vedėju ir palikti jį Grauž iku ose savo na-
me"31.1941 m . bir želio 14 pačiu pirmu vežimu tremtin buv o išvežta visa
Pūtvių šeima , buvusi G rauž iku ose: Emilija Putvinskienė - Pūtvienė, Vytau-
tas Pūtvis, Elena Pūtvienė ir keturi jų vaikai- Giedrė, Algis, Vytenis ir Taut-
vilas. Iš trem ties grįžo tik Giedrė ir Algis Pūtviai. 1942 metais Vytautas Pūt­
vis mirė Rešiottl lag eryje, Krasnojars ko kra šte. Jo motina tais pačiais metais
mirė kalėjime Komijoje 32 • Vy tenio ir Tautvilo Pūtvių, Elenos Pūtvienės gy-
vybės užge so 1944 metais Komijoj e.
Vokiečiq okupa cijos me tais, 1942 m. spalio pabaigoj e Graužikų dvar as
buvo grąžintas jauniau siai Pfttvi q - Putvinskių šeimos dukrai Emilijai, kuri
čia ftkininkav o. Ūkininkaudama ji 1942-1943 mokslo metais Kelmės gimna -
zijoje dės tė istoriją. Iš Graužikų į Kehnę atv až iuodavo vežimu. 1944 m .,
Lietuvą vėl okupavus bolševika ms , Lietuv oje likusi Pūtvit\ šeima (Mantau-
tai, Tercijonai ir Emilij a Pūtvytė) kartu su buvusi o dvaro ūkvedžio šeima
trimis vežimais pasitraukė į vakarus - pirmi au i Vokietiją, po to įJAV. 1944
metais sudegė Grau žikt\ dvaro gyve namasi s namas. Pasa koja gaisro liudi-
ninkė, buvusi dvaro kambarinė Ona Maziliauskienė "Vokiečiai pjovė beko-
nu s ir rūkė dešras eglišakėmis. Stogas jau degė, o jie iš kamino dešras nešė.
Bet užsidegė ne nuo to. Užsidegė nuo netvarking o prirūkusio kamino ke-
, Vidmantas Lopeta
Graužikų dvaras 373

d Putvin.s kio biografija. VI dalis : šaulių vairą palikus (1922-1928 m.). Gyvenim as ir
pant duoną. Vokiečiai iš~inešė p~aniną ?.omedžiais ir grojo pasistatę. Ge- 0
20 ~Ia_ _ Šiaulių H A~ros " mll..ltej us , Putvmskio archyvas (ŠAM PA ).
sinti nepadėjo"33. Pokaryje buvus i Gra~ų ?var~ scx:tybasunyko , pastatai darbi1 1 uk}1\ . Kazys širnulis Antan o, g. 1913 m . Kelmės vis Palšių k..
sugriuvo, gražios alėjos buvoy_a~erstos_smkšly:'~-! ~ ant Gr~~.žikų kalno 21 Pated• eiapstv'"ckio Ia~kas , žmonai . Kaunas. 1929 08 O-t - ŠAM PA.
22 Vla o u u~ Š
d rutvinskio laiškas žmonai . Kaunas . 1929 08 06 • A~l PA.
dar ilgai vyko Kelmės paukštininkystes taryb inio ūkio geguzmės ... Maž. 23 Vlad o Putvll\Skio laiškas žmonai Kaunas . 192812 28. · ŠAM PA. Šiaulių -Aušros mu-
daug iki 1970metų senuosiu ose dvar o tvenkiniuose dar augino žuvį. Po to 24 Vla o
. . PutvinSkio archyvas . . . . . .
nusprendė, kad pernelyg maža apimtis - neapsimoka . Melioracija daugumą zie,US, eik .. Domin'-'kas Milčinauskas, gimęs 1920 m . Kelmes vis. Ring,ų LZra!.e \ Lopeca
Pat eias ;
tvenkinių sunaikino - išardė pylimus 34 •
1990-1992m. visuomenės susidomėjimą sukėlė Vlado Putvinskio - Pūt­
19902.rrateikeja Jucevičiūtė - Bagdonavičiene Stefa , g.1921 m Sirvydų k.. Cžrašė V Lopeta
vio šeimos archyvo atgaivinimo istorija. "Iš rastų dokumentų paaiškėjo, kad 1990 m. • . 1937 R . - -· 2-
26. amų ūkio kursai // Mūsų ~tas . _- ugpi~oo 1 •
šeimos archyvas buv o slepiamas du kartus . Pirmą kartą - 1940 metais, pra- K I.mė (šaulių korespondenC1)3 ) / / Tnm1tas . 19'35. Nr.19 . P .347.
sidėjus bolševikų okup acijai. Antrą kartą - frontui artėjant - 1944 07 13 už- ~ : S:v o va d o tėviškėje / / Trimitas . _1~. 1".
_t.3_1.~:652-653: _ _
kasta likusi šeimos relikvijų dalis "35 • 1989 metų pavasarį archyvas buvo 29
. Respublikos prezidentas VLPutvmskio teviš k~ ~ / Ti:urutas - 1~ . ·;:71
~!:36_1. ,
30. Pateikėjas Antanas Andriuška , g.1912 m . K.ahliškių kaune , netoli KraZl'ų„ Uz.ra~ \i Lo-
atkastas nedorų žmonių. Tik policijai spaudžiant , po kelių derybų metų ir
tardymo pavyko susigrąžinti pasisavintojo archyvo daŲ. 1992 m. sausio mė­ peta 1992 m. • ·iki 10,-, 1- ·
3
1. Zigm anto Laugalio, G raužiku ose gyven~io nu~_19~1 ':1-':'~ .,= :11
· spa JO me-
nesį speciali Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų grupė suorganizavo li- .
nes10, 1
993 01 23 iš Kanados rašytas laiškas.· Šilo Pavezup10 Luvmmkvstes (kras totyros) mu-
·
kusios archyvo dalies atkasimą: iškasti du pieno bidonai 36 • Šįkart visas ar- ziejus. . E. A . . . . p9
32. Putvinskien e tsururuma1 ... . . . _.
chyvas sėkmingai pateko į Šiaulių " Aušros " muziejų (toks buvo Pūtvių šei- 33. Pateikėja On a Maziliauskienė- Mickevičiūtė, g. 1914 m. Vaiguvos vis. , Užrase V.Lopeta
mos pageidavimas). Graužikuose atkastojo Vlado Pūtvio - Putvinskio ar-
chyvo medžiaga aš ir pasinaudojau, rašyda mas šią Šilo Pavėžupio ir Grau- 1991;.Pateikėjas Bronius Lipin as, Dom o, g . 1925 m . Užgirių k., prie Vaiguvos. t.:žrašė V Lope-
žikų dvarų istoriją. ta. 1991 m.
35. Putvinskienė E. Atsiminimai ... P.5-6 .
36. Umantaitė O. Po šienu slėpėsi lo bis // Bičiulis (Kelmės raj.). 1992. Vasario 1.

Naud ota literatūra

1. Putvinskis - Pūtvis V. Gyv enimas ir parinkti eji raštai. (Red . A. Marcinkevičius - Mantau -
tas). Čikaga. 1973. P.43-45.
2. Putvinskienė Emilija. Atsiminimai . Šiaulių " Aušros " mu ziejus . 1995. P .16.
3. Ten pat. P .28.
4. Sprindis A. žemaitė. V., 1988. P.205-206.
5. Ten pat. P .231-233.
6. Fledžinskaitė O. žemaitę prisimenu // Litera tūra ir kalba . XII. V.1972 .
7. Putvinskienė E. Atsiminimai. .. P.29-30.
8. Sprindis A . žemaitė ... P.247.
9. Rimkus V. Maištingasis dvarin inkas // Kardas . 1992. N r.4. P.16.
10. žemaitė. Raštai . T .5. V., 1957.
11. Aedžinskaitė O. Žema itę prisimenu .
12. žemaitė. Raštai. T.6. V., 1958. P.132.
13. Binkis K. A.Smetona . K., 1934. P.36.
14. Putvinskienė E. Atsiminima i. P .38.
15. Ten pat.
16. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T.4. V., 1991. P.530.
17. Putv~ns~s • Pūtvis V. Gyvenimas ir parinktieji raštai ... P.108.
18. Putv~~s ~ladas Ge rarda s. Lietuvių enci klopedija . Bostona s. T.24. P.282-284 .
19. Putvmskiene E. Atsiminimai ... P.103.

l
...,.- - '
l
 Kelmės kra što dailės palik imo apžva lga
375

ro metu, baigiant kruvinais so-

vietini o pokario metais)
pražuvo , sunyk o. Dalis verty-
bių, ypač iš buvusių na ciona-
Aleksandras Indriulaitis lizuotų dvarų, pateko į mu-
ziejų saugyklas . Šiuo metu
valstybiniame dailės pa-
Kelmės krašto dailės palikimo apžvalga minklų registre yra 126 rajo-
no dailės paminklai (pozici-
Meninis, kaip ir visas atskirų Lietuvos regiomt kultūrinis gyvenimas, jo jos): 67 - respublikinės ir 59 -
turtingumas , lygis daug kuo priklauso nuo juos e susiformavusi t\, veikiančh\ vietinės reikšmės. Tai vaiz-
kultūros - dvasinių centrų. Jtt Kelmės krašte nuo seno buvo keletas. Tai pati duojamosios ir taikomosios -
Kelmė su senuoju XVIIIa. dvaru, kataliktt , evangelikų reformatų bažnyčio­ dekoratyvinės dailės kūriniai,
mis , mokykla. Tai ir Tytuvėnai - buvęs Žemaitijos užkampi o ne tik kultūros, snkurti profesionalių daili-
bet ir prekybos centras su XVlI a. bažnyčios bei vienuolyno ansambliu . ninkų, meistrų, tautodaili-
Kražiuose Gų senasis centras, kaip ir Vaiguvos , yra urbanistikos paminklas) ninkų, dievdirbių, o taip pat
nuo XVTIa. pr . veikė kolegija, išliko XVllI a. kulto pastatų ansamblis. Pagal liaudies mažoji architektūra:
poreikius dvaruose , bažnyčiose buvo kaupiamos užsienio , Lietuvos daili- koplytėlės, koplytstulpiai , sto-
ninkų, meistrų meno vertybės, plito gastulpiai, kryžiai ir kt. Pagal
vietinitt menininktt darbai . Įdomu, dailės paminklų rūšis suregist-
kad nuo XIXa. pab. Tytuvėnuose šei- ruota: molbertinės tapybos
mininkavo dailininkų Riomerių šeima. kūrinių - 38; sienų tapybos ob-

Po Pirmojo pasaulinio karo čia gyve- jektų - 3; skulptūros - 20 (15

no tapytoja ir grafikė Zofija Demov- liaudies skulptūrų); metalo -

Popie žiaus Aleksandro V portretas Tytuvėnų
skytė - Riomerienė, nutapiusi šio bažnyčioje. XVIl a.
krašto peizažq, žmonių portretą Liau-
dies menininkų kftryba, ypač tradicinė
skulptūra, mažoji architektfua, taiko-
mosios dailės dirbiniai daugiausia ten-
kino eilinitt rniesteliq ir kaimtt gyven-
tojt\ poreikius, tačiau ir bažnyčia, kaip
rodo išlikę paveldo objektai , nebuvo
abejinga šiai kūrybai. Galima teigti,
kad didesnė meno verlybit1 dalis kaip
tik ir išliko kulto pa s tatuose -
bažnyčiose, koplyčiose, varpinėse. Ne-
maža meno vertybit1 dalis įvairit1 ne-
gandų metais (prad edant šve dq inva-
Vaiguvos bažnyčios varpas. 1788 m.,
zija XVII a. antr oje pusėje Šiaurės ka-
. -
autorius J. A. Beimam,, Karaliauči us Tytuvėrn1 bažnyčios hmda toriau s Andriau s Valavičiaus (1614 m.) antkapini o
paminklo fragm entas. XVII a., Tytuvėnq bažnyčia
 Kelmės kra što dailės palikimo apžvalga 377
Aleksandras lndriulaiti s
376
nimo epizodai
(Kristaus gimimas,
Karalių pagarbini-
mas , Kristu .s tarp
fariziejų, laimina
vaikus , gydo ligo-
nius) atskleisti
įspūdinguose pa-
veikslu ose, 1796 m .
nutapytuose italų
dailininko Petro
Rozelino (1973 m.
restauruoti E.Šmi-
g e ls kaitė s). P a-
veikslai puošia Ty-
tuvėnų bažnyčios
centrinę navą. Šio-
je bažnyčioje yra
Vilniaus meno mo-
kyklos tapytojo Ka-
rolio Ripinskio
1891 m. paveikslas
"Marija Rožan-
činė". Peterburgo
dailės akademijos
!l auklėtinis Zigmas
Maironit\ bažnyčios altorius. XV1l a. Petravičius, kilęs iš
Paveikslas "Kristus laimina vaikus" Tytuvėnų bažnyčioje. 1796 m., dailininkas
P. Rozelinas Kelmės rajono , Vai-
· · alų siužetą turintį, impresi o-
auksakalystės dirbinių - 57; audinių - 4; int erjero objektų - 10; liaudi es guvos bažnyčioje paliko 1944 m . tapy tą, 0 _ngm • • v h,
iksl "Švč. Trei·ybė virš Vilniaus Katedros . Retesruų ~~uze.';!,
11
· tiš"k
mažosios architektūros paminklų - 10. rus ą pave ą Š . ik l ·. "Š SebastiJanas
Be to, ap ie 4000 kultūros vertybių yra rajono nevalstybiniuose muzie- netradicinės ikonografij os yra šie ventų)Ų pav e s ai. ."!· . d '
ju ose . Tai Užvenčio apylinkės istorijos muzi ejus, 1967 m. įkurtas kraštotyri- "Šv.Pran ciškaus genea lo gijos m edis " (Tytuvėn~ose), "~ ,anJ~Spas~o yrnas
ninko V.Rimkaus. Nuo pokari o laikų veikia Kelmės kraštotyros muzi ejus, šv.Kazimierui" (Lioliu ose) , "Šv.J urgis , daužantiS _St a~~. (~~e~T~~ dva -
taip pat memorialinis P.Višinskio , Kražių mokyklos istorijos mu ziejai. Be meninės, istorinę ir ikonografinę vertę tun seru : L~ivam _t! d, .
v• T .
• atOt\ seruuno An naus
sininkt\ portret ai. Jq yra Tytuvė~q bazn y ?J:
V V

Didelė molbertinės tapybos dalis yra religinės tematikos. Bažnyčiose dau- 0

· ai ze~ os M kolo Talvošo
~i~usiai paplitę XVIII-XIXa. žinomų ir nežinomų tapytoj t\ paveikslai su N~u- Valavičiaus , pakanclerio Jeronun o .VaXVII laviciau s, marsalk . Y . -· Alek-
XVIII a portretai pop1ez1t\
)OJOTestame nto siužetais , Marijos ir Kristau s atvaizdai. Tytuvėnq bažnyčio· Steckevičiaus Simono G ontorovsk10 - · '
ors ir apny us1q, yra 1
Je ka~o XVIII a. paveiksla s "Nuėmimas nuo kry žia us", pasižymintis imp o· sandro V Sik~to V Mikal ojau s IV ir kt. atvaizdai.
, , k k- . .
k . ·s"likę
ZcU;tiš~~~ompo:~cija, ekspr esyvia išraiška. Įdomūs etnografiniai !ipc1fa i T.iolit1 Monumentaliosios
. tap ybos
.. . - fres
. os.. unmt\ , n . •. k
K . taus kanc1q e 1a1rr s 1· · · cenos
ba znyao ie esanciame p aveiks le "Marija - tikinčit\jl\ gloh&ja". Kristau s !?,yve
· Tytuv enq bažnyčios galenJ0Je. Tai stac1ios - ns

_L
 378 Aleksandras Indriulaitis
----
iš Šventqjų gyvenimo ta
tos M .Sabaliausko 1s2/Y·
Buvu s10
• •
. . n1.
vienuolyno korid _
V o
nu1e
• yra uzdengtos, Ia u _
k1anc1os restauratorių,
V•
xvrn
a. daugiafigūrinės freskinės
kompozicijos Biblijos temo-
mis.
Liaudiškos tapybos ori-
ginalios kompozicijos pa-
veiks l q yra Maironiq
bažnyčioje - tai 1820 m. tapy-
tas paveikslas "Šv .Leonar-
das", įdomus pavaizduotos
aplinkos elementais, atribu -
tais, Tytuvėm1 bažnyčioje
išliko XVIIIa. ant lentq tapy-
tas, primityvios išraiškos
"Šv.An tano " paveikslas, gra-
fiška, sąlygiška XIX a. staci-
ja. Su liaudiška tapyba sieja-
si liaudiško stiliaus įvairių
Paveikslas "Marijos dangun ėmimas" su aptaisu Šventųjų slatulėlės - tradi-
Kražių bažnyčioje. XIXa. cinės ikon ografijos, ner etai
turinčios ir originalių bruo-
žų, atliktos šiandien jau pri-
mirštq dievdirbių. Paplitę Kristaus atvaizdai, turintys įvairias atmainas.
Skulptūrinė grupė "Kūdikėlio pagarbinimas" Karklėnų bažnyčioje įdomi kai-
miško tipažo figūrėlėrnis.1724 m. skulptūra II Apnuogintas Kristus" Tytuvėnų
bažnyčioje patraukia dėmesį savo eksp resyvia išraiška, "Nazarietis " Mairo-
nių bažnyčioje - dekoratyvumu , "Nukryžiuotasis" - asketiškumu. Tytuvėm1
bažnyčios muziejinis skulptūrų rinkinys iliustruoja liaudies menininkt1
pamėgtus šventųjų tipus , stilistinę įvairovę, liaudišką tipažą. Tokios yra Ma-
rijos statulos, šv.Agota, šv.Pranciškus, Kristus prieš Pilotą ir kt.
Iš profesionaliosios skulptūros paminklų išskirtinas retas Lietuvoje XVII
a. ren:5ansinis minėto žemaičit1 seniūno, Tytuvėnl\ bažnyčios fundat oriaus
And~us Val~vičiaus antkapinis paminklas. Bažnyčios galerijoje tebėra XVIlI
a. n_ulipdytos~pozantiškos horeljefinės stacijos. Menin~ ir memorialinę vertę
šeunos, susijusios su Tytuvėnais, XIX a. pr.mf'morialinė !Pnla ga -
turi Burbl\
lerijos dalyje.
l gm
L l
Kelmės krašto dailės palikimo apžvalga
Gana turtingas yra taiko-
mosios dekoratyvinės dailės
palikimas: interjero objektai -
379
altoriai, saky klos, baldai; me-
talo - auksakalystės dirbiniai-
liturginės paskirties reikme-
nys, indai, varpai , šviestuvai,
žvakidės, paveikslų aptaisai ,
geležiniai o rnamentuoti
kryžiai; audiniai ir kt. (chrono-
loginės šių dailės objektq ribos
- XV-XIX a.
Pagrindiniai bažnyčių in-
terjero meniniai akcentai mūri­
niai , mediniai altoriai , jų an-
sambliai. Ypač įspūdingi- XVI-
XVII a. baroko stiliaus altoriai
- sudėtinga struktūra, turtin-
gas , puošnus dekoras, ra~~
polichromija. Šiais po~Yffi:~
išsiskiria Tytuvėnų baznyc1os
altorių, sakyklos, krikštykl?s
ansamblis. Dekoratyvia
išraiška, formų turtingumu ,
ažūriniais raštais imponuoja
liaudiško baroko stiliaus
Užvenčio bažnyčios altorius.
Paveikslas"Marijos pasirodymas Šv. Liaudiško stiliaus dro žy ba ,
Kazimierui"Liolit1bažnyčioje. XIXa. pr. skulptūrinio dekoro ele~en-
tais, puošnumu , marmuro ~ta_ . . ciJa.. pas~. • · Maironių b • čios altonus,
• . bažnyčios mūrinis
liudiJ.antisvietos meistn1 merumus sugebeJimus . Kra~ių azny . G
. . . . . Š entųjų statulomIS. ausms
.
altorius stebina didingu iš~~mu , itaigw~ :' k motyvt _ akantt.1 lapq ,
rokoko stiliaus atributus - stilizuoto augalinio rr t. • •. 1 ak k1 Iš _
kriaukli11, rokailią kutt1 - ornamentus ttm· L"10 li1l baznyc1os klaupka s Y a. deko- ne
gaush1 baldlJ pažymėtinas Kraz1ų. a~yc~os
• · b • •· XIX. · . kriauklių motyvais.
a suo 1as - ,
ruotas liaudi ško baroko stiliaus relJefmemIS ~oliuto~, Ji .. meistn\ .
Stebėtinai gausu raJ·one sen q rneniškl\ varpq, Jll tarpe zmornq eJitikinrn?. s·rifto
·
Vienas iš seniausit1 yra XV a. Kelmes · b aznycios
• V• varpas•. su go to v •
. • Taip pat gana senas -1620 m. -yra p as.iles
trasu, . b a žnyc1os_ varpas
··mar su· tiuzrasu
vin _
"MANE LEJAJAN S GORGES ..." Ypač meniški , dekoratyvus , 15
g
380 Aleksandras Indriu laitis Kelmės krašto dailės palikimo apžvalga 381

riais barokinio stiliaus or- liais , žvakutėmis. Tokių

nam entais, paženklinti re- XVIII-XIX a . m eni škq
ligine simbolika yra XVIII dirbinių yra visose rajo-
a. lieti varpai. Tarp jq lie- no bažnyčiose, ypač me-
jikų, neretai ant varpo ', niški - Pašilės, Karklėnų,
šono pasirašydavusių Užvenčio, Tytuv ėnų
"MEFECIT ANNO ...", to- bažnyčiose. Geležinių
kie žymūs meistrai , kaip ornamentuotų kryžių
A.Dorlingas , J.A.Belma - anksčiau būta kapinėse,
nas iš Karaliaučiaus (Lio- įtverti į granitiniu s po-
lių, Vaiguvos bažnyčių stamentus, jie buvo kaip
varpai) , I.A.Hecelis iš Ry- antkapiniai paminklai,
gos (Karklėnų bažnyčia) . bet , laikui bėgant, suny-
Dalis varpų paž enklinti '1 ko. Neatsitiktinai senuo-
XIX a. pr. - 1800, 1810 , sius Kelmės kapinių pa-
1816metų datomis , kurios minklus teko gelbėti,
dažnai susijusios su juos perkeliant į baž-
bažnyčių statymo metais. nyčios šventorių. Įdo­
Tokių varyų yra Pa- mu, kad pagal garsaus
kražančio, Zalpių, Vaigu- dailininko K.Šimonio
vos bažnyčiose. Vienas iš projektą buvo sumon-
jų -1815 m. varpas Žalpių tuotas ir Kelmės ka-
bažnyčioje , kaip rodo pinėse pastatytas šio ti-
įrašas, - išlietas LA.Hart- po an tkapini s pamin-
mano. Varpai turi išskir- klas.
tinę savo gyvavimo isto- Be metalo dirbinių,
riją, tarsi biografijas, nere- Kompozicija"Kristaus prisikėlimas" Tytuvėnq Paveikslas "Šv. Leonardas" Maironi.t1bažnyčioje. taikomosis dekoraty-
tai lyg ornamentais, iš- bažnyčios zakristijos duryse 1820m. vinės dailės palikimo
mar_gin~a~_įvairiausiais įvykiais, nutikimais. Dažnai per karus būdavo rekvi- dalį sudaro su jais susiję auksakalystės, dažniausiai liturginės paskirties dir-
ZUOJ~, ~gabenami , vėl grąžinami, žmonių slep iami , nutildomi ir vėl pra- biniai, tarnaujantys kulto reikalams . Neretai jie reprez entuoja šią meno šaką
kalbmanu , kad skambėtų, kaip skelbia jų įrašai, Dievo garbei. unikaliais , aukšto meistriškum o pavy zdž iais - Vilniaus auksakalių ce~o XVIII
. Be varpų, metalo dirbinius taip pat reprez entu oja XVIII-XIX a. paga- a. ampulė, vietinių meistrq to paties amžiaus kalstytas an_tepedmmas s~
nuntos ?a:o~o , klasicizmo stiliaus žvakidės - įmantrit\ formą puošniu de- Šventltjq atvaizdais - al toriaus stalo dekoro dalis , dekoratyvios monstranci -
k?1:1· Vietin:5 _gamybos gali būti XVIlI a. labai paplitusios cino - alavo žva- jo~,relikvijoriai Tytuvėmi bažnyčioje, meniškos XVII-~ a: ta~ Kark!ėnų,
kid~, pam'.12el~ny~t~čios, dėl to dar vertingesnės. Jų yra išlikusių Ty- Uzvenčio bažnyčiose, puošnfls, kalstytais žiedais, š~e le~, s~uotaIS _or-
tuv~ų, !'-1_auoruų baznyc1ose. Ypač gausu yra geležinių ornamentuotq kryžill, na~entais išdabinti sid abriniai pav eiksh1 aptaisai Kraz1q, Marro~q , Tytuv~ų
k~e v~a _vo, puošė bažnyčių, koplyčių bokštus, dekoravo ir ženklino šven- ba:nyčiose. Iš audinitl paminėtinas 1844 m. arnotas su Slucko Juosta Kelmes
to~ą kapinių vartus, mažosios architektūros paminklus . Nuka lti liaudi es baznyčioje. . . .
me15 trų ar pag~ti dirbtuvėse, jie yra įvairiausiq formq , dekoro - nu opa- . Liaudi es mažosios architektūros pamink.lai atspindi (d:J~, n:pilnai, nes
prastų konstruktyvni iki sudėtingų kompo zicijq su žie dq šakelėmis, spind u- dalis sun yko arba bu vo s unaikinta) šio krašto žmoniq merunes kurybos tra -
382 Aleksandras lndriulaiti s
Kelmės kra što dailės palik imo apžva lga 383

~-~
,. ; _Ą

~i · .,
J l,
N ,- • l.-,./ ~ (

~
• ;1

~· .~, l- ~
"
·~
__' l l ,,

' (
..,
.,

...
l

..,.
;,lr.
~~ .•- "'t

.--
A'
,
... '

Arnotas su Slucko juosta Kelmės

bažnyčioje.1844 m. Ampulė Tytuvėnų bažnyčioje. Vilniaus
auksakalių cechas, XVII a.

Koplytstulpis Stulgių ka imo kapinėse. Kop lyts tul pis Pašilės bažnyčios
Ornamen- l!l60m. šventoriuje. XX a. pr.
tuotas
kryžius dicijas, jie taip pat vertingi istoriniu, etnografiniu ir kt. požiūriais. Iš išliku-
Pašilės sių šios rūšies paminklų ben e įspūdingiausias yra Karklėnų apyl. Pašilės k.
bažnyčios
koplytstulpis, kurį šio amžiaus pradžioje statė P.Vaigauskas. An t didžiulio
bokšt elyje
kamieno sumonhtota stilingų formų, su tekintom kolonėlėm, ažūriniu kryžiu-
mi koplytėlė raišk iai jungia į pakelės aplinkos peizažą, yra , kaip ir kiti pa-
~ , ryškus kraš tovaizd žio akcentas. Paprastesnių formų koplytstulpiai
~likę Kelmės kapinėse, Liolių k., 1885 metų - Vaiguvos bažnyčios šventoriu-
Je: laiku restauruotas 1987 m. Retas , unikalus granitinis 1860 m. koplytstul-
pis su ornamen tuotu kryželiu yra išlikęs Stulgių kapinėse. Spėjama, kad tai
Žvakidė
Maironi ų
~entašio J.Misevičiaus darbas. Mūrinis apiręs koplytstulpis tebestovi se-
bažnyčioje.
nosiose Kelmės kapinėse, stilinga koplytėlė ant mūrinio - be toninio pagrin-
1773 m. do - Pašilės bažnyčios šventor iuje, stogastulpį su tekintom kolonėlėm, deja ,
tekopers taty ti. Sunyko , neišliko paminklai Lentinės, Liolit\ k. , Užvenčio ka-
p
Kelmės krašto dailės palikimo apžva lga 385
Aleksandras Indriulaitis
384

•· , '

--- ~;;:----~
l

ą~~
Skulptūra"Šv. Rokas" iš koply tstulpio Skulptūra "Prisikėlęs Kristus" iki 1970
Vaiguvos bažnyčios šventoriuj e. m. buvusi Karklėm1 bažnyčioje. XXa.
1885 m. pr .

pinėse, kur koplytėlėje pri e m edžio buv o garsaus žemaičit1 dievdirbio Au-
gustino Potockio š io amžiaus pradžioj e išdrož ta skulptūra "Pieta".
Kelmės kra š ta s turi savo o riginalaus tautodailininko Juo zo Liaudansko
gražq palikimą. Tašęs iš akmens įvairias skulptūras, paminklus , gyvenimo
P~~a~goje paliko monum entalq granitinį paminklą, skirtą rašytojui B.Lau ce-
vič1u1 - Vargšui, pastatytą 1988 m . Kelmėje. Žinomas jo granitinis kunigo
J.Konopac kio an tkapinis paminklas Kelmės bažnyčios šven toriuje . Įvertini­
mo ir globos laukia jo darbai - dekotaryvinės paskirties skulptfmt palikima s

Skulptūra
XIX a.
"Nazarietis" Maironil\ bažnyčioje. Skulpl f1rc1"Apnuogin tas
l
l
- pačioje Kelmėje, kur me is tr o kur ta.
} :~-iaud a ns ko palikimą p apildo šiuo laikiniai tautodailin~~ll _- medžio
dro_ze1q darbai - da ž ni a us iai memorialinės paskirties trad 1Cum1 f? r_mll
Krislus" Tyt11vė111 1 haž 11yi:ioj1•. \ mazos ios archit e ktf1ros p a minkl ai. Meniš ki - y ra Kelmės ir kt. kapm ese,
1724 111.
l
!
L
p
386
Aleksand ras Indrlulaill s
-- - - ------- Kelmės
__ _______
krn~to dt1i1i•s p,iliki rno ;ipžvalga
_,_
187

Pašilės, Vaiguvos bažnyčiq šventori~ o_se, Kor~ lėnuose, ~arg iškio k. ir kt.
vietose. ž inoma s drožinėtojas J.Peleckis 1š Karklenq k. Palaikan t š ių pamink.It
statymo tradicijas, !~bai sv~rbu , ~ad j~1Lurinys alili_klų formq d~mą, išraišką~
stiliaus gryn urną, a1Skumm.Pamink~1 , men_~ lys l ,1c-~ 1v os Nep~a usomybę,
tremtinių, ivairiq aukq, tautos kančiq a lmm1mą, privalo pal e 1s mti savo pa-
skirti, turi būti apsaugoti nu o p seud ome no, kičo, remtis geria usiais pa liki-
mo pavy zdžiais . Tokie yra Pašilės, Vaig uvos koplyl slulpiai, buvę stilingi,
turėję tradicinę, archa:šką ar originalią slru klur4 , bel bu tinai paženk linti me-
nine nuovoka senieji pamink lai - kopl ytslulpia i, slosgas lul pia i, kryžiai Juo-
deikitĮ, Pakievio, Pašiaušės, Paverpenės, l3ajo ra ičiq, Pivoraičiq ir kt. kaimu ose.
"Ars longa vitae brevis est" (menas ilgaam ž is, gyve nirn as trumpas ). ši
sem\jq laikq išminties frazė orientuo ja mu s i tikrqjq vertyb it1 pripažinimą,
pad eda ir skatina surasti jq vertę, reikšmę, svarbą Valstybės bei mūsq vic;tl
gyvenim e.

Pamink~as Broniui Laucevičiui-Vargšui Kel rnėjt'. 1988 m.,

sk11plonus J. Liaudan skas Skulptūra "Pieta" iš b uvusi os koplytėlės Užvenčio kapinėse. XX a . pr .,
sku lp to riu s A. Potockis
,-
Antanas Auškalnis
Instrumentinis liaudies muzikavimas Kelmės krašte
Instrumentinė liaudies mu zika pradėta tirti nuo XX amžiaus pradžios.
Yra nemažai paskelbh1 darbų, tačiau pasakyti, kad šis etnokultūros reiški-
nys būtų išnagrinėtas sistemin ga i, dar negalima. Be to, liaudies instrumenti-
nis muzikavimas beveik baigia išblėsti, nes ne tik miestuose , bet ir Lietuvos
kaimuose vietoj smuiko ir armonikos jau ketvirtis amžiaus skamba elektro-
niniai muzikos instrumentai . Todėl Lie tuvos Muzikos akad emijos docento
Romualdo Apanavičiaus iniciatyva buvo pradėtos rengti specialios ekspedi-
cijos instrumentiniam muzikavimui rinkti (vėliau jas ėmė globoti nevalsty-
binis Etnomuzikos institutas ). Pateikėjai apklausiami, duomenys susistemi-
nami anketoje, į magnetofono juostą įrašonu j\\ pagroti kūriniai, renkamos
senos fotonuotraukos , gaidos ir kita medžiaga, rašomi ekspedicijos dieno-
raščiai. Nuo 1987 m. surinkta medžiaga panaudota straipsniuose, knygose,
kuriose yra duomenų apie dar tebegrojančius ir nebūtin išėjusius muzikan-
tus. Instrumentinis liaudies muzikavimas aptartas ir keliose mokslinėse kon-
ferencijose , o geriausieji muzikantai kviečiami pasirodyti televizijos laidose,
jų grojimas įrašomas radijo studijoje.
1988 m. rugpjūčio 4-6 dienomis ekspedicijos dalyviai dirbo Kelmės rajo-
ne , tad šis straipsnis ir parengtas pagal ekspedicijos metu surinktą medžiagą.
Šioje ekspedicijoje buvo apklausti 54 įvairaus amžiaus muzikantai arba jtl
artimieji, įrašyta nemažai kūrinių, gauta nuotraukų, kurių didžioji dalis da-
rytos prieš 40-50 metų, gaidų bei kitokios medžiagos. Visi apklaustieji - vy-
rai (apie mirusius muzikantus, duomenis pateikė jų žmonos) . Buvo paminėta
ir nemažai moterų, grojusių dažniausiai šeimyniniuose ansambliuose. Antai
smuikininkas Juozas Šimkus iš Bulavėnų pasakojo, kad pastaruoju metu jų
šeimos ansamblyje dalyvavo žmona ir duktė. Ansamblių, kuriuose grojo mo-
terys , minima ir daugiau, tačiau absoliučią daugumą muzikantti sudarė vy-
rai, ir tai tikriausiai buvo vietos tradicija. ·
Muzikantų amžius - nuo 60 iki 80 metą, nors pasitaikydavo ir jaunes-
nių, ir vyresnių, gimusių net 1901-1907 metais. Nevienodas ir jų muzikavi-
mo stažas-vienų apie 30, kitų net 70 metų. Stulgių kaimo bandonistas Jonas
Instrumentinis lia udies muzikavimas Kelmės kra š te 389
Latoža (g.1902 m.) su instrumentu nesiskyrė 75 metus. Muzikanh.Į, kurių
grojimo stažas buvo di des nis negu 70 metą, pasitaikė ir daugiau. ·
Beveik visi apklaustieji pradėjo groti labai anksti , būdami 8-12 metų
amžiaus. Int ens yviaus iai dauguma vy resnio amžiaus pateikėjų muzikavo
prieš Antrąjį pasaulinį karą, taip pat karo m etu ir dar po karo . Jų muzikavi-
mas nutrūko apie 1970 m., kai Lietuvo je paplito ele ktr oniniai muzikos in-
strum en tai ir garso įrašymo technika. Be to, prieškariniai muzikantai tada
jau buvo ir brandaus amžiaus . Apie 30% apklaustųjų dar aktyviai muzikav o
ir po 1980 metų. Tik 10% muzikantų intensyviai tebegroja ir dabar.
Muzikantai buvo baigę dažniausiai pradžios m okyklos 3-4-tą skyrius.
Pasitaikė ir visai mokykl os nelankiusių. Vidsodiškis bandonistas Juozas Lin-
kus teigia, jog jis vienerius metu s mokėsi pas dvaro mokytoją. Buv o ir labiau
išsilavinusių, baigusių gimnaziją, vidurinę, profesinę technik os mokyklą, įvai­
rius profesinius kursus ir net įgijusių aukštąjį mokslą. Viprikų kaimo muzi-
kantas Pranas Nutautas prisiminė savo buvusį mokytoją Mykolą Kiškį, ku-
ris, anot pateikėjo, buv o baigęs netgi Rygos konservatoriją.
Labai įvairios ir apklaustųjtl profesijos. Tai - fotografas (juo dirbo užven -
tiškis smuikininkas Augustinas Veikšta ; pasakojama , kad apie jį Pupų Dėdė
buvo sukūręs ekspromtą: "G i trečia Jadzė dvare gyveno , jai fotografas širdį
kuteno ...), buhalt eris, miškų ūkio darb:ininkai , traktorininkai , s taliai , siuvėjai,
melioratoriai , statybininkai, kalviai ir t.t. Dauguma jų - žemės ūkio darbinin-
kai, dabar jau d au giausiai pensininkai . Nemažai iš jų yra išbandę po keletą
profesijų, o kai kuriems ir muzika buvo tapusi p r ofesija. Pavyzdžiui ,
beržėniškis armonikierius Vincas Tautavičius, smuikininkai Antanas Kaspa-
ras iš Kolainitl ir Jeronimas Daugėla iš Linkaičių yra dirbę kultūros namų
direktoriais arba meno vadovais. Nežiūrint muzikantų pagrindinių specia-
lybių, geriausiems iš jtl muzika buvo tapus i antrąja prof esija, nes per įvairias
rrogas gautas uždarbis sudarydavo nemažą jų šeimos pajanu1 dalį. Apklau-
sos duomenys parodė, kad dauguma muzikantų grojo tik už pinigus , n ors
kai kurie grojo ir be atlygio , savo malonumui , kaimynams . Tačiau pastarieji
nebuvo patys geriausi muzikantai . Tad pagal šį požymį galima skirti dvi
muzikanh.l grupes: pirmoji - grojanti tik už pinigus , antroji - ir už pinigus , ir
be pinig1.1.Pirmoji grupė buvo gausiau sia, ją sudarė patys geriausi, talentin-
giausi muzikantai. Antrosios grupės muzikantų pasitaikė žy miai mažiau ,
?agal savo grojimo lygį jie neprilygo pirmiesiems. Gafuna sakyti , kad gro-
J~tys už atlyginimą buvo tikri profesionalai , o griežiantys be atlyginimo -
tik mėgėjai. Būtent tai labai aiškiai skyrė ir visi apklausti pateikėjai. Kadangi
~uo atlikimo lygio priklausė muzikanh.1 atlygis , "profesion alai " stengėsi groti
tik su savo rango muzikantais , "n1ėgėjq" į "kompanijas " neįsileisdavo. Ty-
tuvėniškis akordeonista s Vaclovas Vilimas pasakojo , kad jį neretai kviesda-
 >
390 Antanas Auškalnis Instrnmentillis liaudi es muzikavimas Kelmės krašte 391

das ir galėjo iš jq gro ti. Šitokiq buvo apie 12%. Beje, pateikėjai paminėjo ne
vieną muzikantą, grojusį iš gaidt l ir mokiusį gro ti kitus. Pavy zdži ui, Augus-
tinas Veikš ta (Užventis) , sakė, kad groti iš natų jį išmokė smu ikin inkas Fe-
delmana s . Užv entiškis Antanas Kasparas paminėjo Mėlynauskt kuris
sugrįžęs iš Brazili jos ir išmokęs pateikėją pažinti na tas, be to, atsivežęs "smui-
ko mokyklą" . Tokiq griežimo mokytojų pateikėjai paminėjo ir d augiau.
Beve ik visi apklaustieji tvirtino , kad anksčiau jq apylinkėje muzikantų
buvę žym iai daugiau . Tai rodo, kad instrum entinis liaud ies muzika v imas
Kelmės raj one buvo plačiai paplitęs ir turėjo gilias tra di cijas.
Ekspedi cijos du omeny s rod o, kad daugelis grojo fabrikiniai s instrum en -
tais, no rs n emaža dalis vart ojo ir vietinės gamybos instrum entus. Labiausiai
buvo paplitęs smuik as , armonik a, bandonija , basetlė arba kontrabosas ,
būgnas, taip pat po Antrojo pasaulinio karo atsiradęs akordeonas. Mažiau
_populiarūs buvo dūdt\ orkestr o instrum entai Gais buvo groja.na Kražiq ir
labai retai kitose apylinkėse), konc ertina , gitara , mandolina, balalaika. Gr ojo
ir kanklėmis . Surinkta duomenų ir apie švilpyniq, birbynių, netg i trinu.tų
gamybą bei ptttimą. Daugiausia vartoti Vakan1 Europos firmų muzikos in-
strumentai. Po karo a tsir ado ir Rusijoje pagamintt1 instrumentą Ju os galima
buvo nusipirkti ap skriti es miestų parduotuvėse ir turguose. Daugelis pa-
teikėjtl juos nusipirk o iš kih1 muzikanh \. Kartais muzikantai savo instrumen-
Petras Levickis (g. 1922 m.) 194J m. nusižiūrėjęs nuo J. Stasaičio pats pasigamino
25 stygt\ kankles, kuriomis dar ir dabar kankliuoja J. Stasaičio arba savo paties tus padovanod avo . Užventiškis Antanas Kasparas p risim ena, kad jo tėvas iš
sugalvotu būdu vietinio dvarinink o buvo gavęs tris smuikus , kuriuos jis vėliau pardavė. Ne-
retai u ž instrum entu s buv o sumokama natūra - grūdais arba kitais produ k-
vo groti į įvairias
kompanijas, tačiau jis dažnai neidavo, nes jam "nepa tik- tais. Būdavo ir kuri oziškt\ atveją P.Nutautas prisimena, kad jo uoš v is akor-
davęs tų vyn1 lygis ". deoną buv o išlošęs kort omis. Mu zikos instrumentai buvo brangūs, todėl mu-
Geri muzikantai dažnai buvo ir puikūs aktoriai, juokdaria i ir netgi žon- zikantai ju os labai taus ojo, neretai ne leisdavo jais groti ne tgi savo vaikams.
glie~ai. Pavyzdžiui, jau minėtasis P.Nu tautas prisimena, kad jo dragas Kos- Instrum entai buvo vertinanu ne tik kaip brangus daiktas, bet ir kaip pri e-
tas Zilvitis galėdavęs pagroti, laikydamas smuiką už n ugaros . monė pinigams užsid irb ti.
Dauguma Kelmės rajone sutiktų muzikantq pasirodė esą puikūs pašn e- ·Kelmės krašte bu vo paplitę ir v ietos m eisn1 da rbo instrumentai , kur iu os
kovai, besidomintys įvairiomis gyvenimo ir moksl o sritimis . P.Nuta utas bu - gaminant sekė fabrikiniais modeliais. Instrume ntu s dažniau sia i gamino pa-
vo nee tatinis rajono laikraščio korespondentas, rašęs įvairiomis temomis . tys muzikan tai Uie remonh10davo ir fabrikinius) . Daugelio vietinės gamy-
Nemažai apklaustųjų, be muzik os, dar turi kitą kokį nors pomėgį - gerai bos instrum enh \ konstrukcija ir garso savybės buvo tikr ai geros ir pagal tai
pie šia, tapo , drožinėja, o dažnas puiki ai išmano staliaus amatą rr yra paga- šie instrum entai nė kiek nen usile id o fabrikiniams.
minęs ne vieną muzikos instrumentą. Pateikėjai paminėjo gana daug instrumentt 1 gamintoją Smuikus buvo
Akivaizdu, kad muzikantų grojimą paskatino šeimos tradicijo s. Taip tvir- pasidarę ir jais grojo vaiguviškis Ant anas Lencius , užv entišk iai Augustinas

tino apie 60% apklaustųjų. Apie 27% pradėjo muzikuoti, pa ve ikti aplinkin it1
muzikantą Likusieji sakė, jog pradėjo groti "patys iš savęs", tačiau beveik
v~i m~ikantai_pab:ėžė, kad pagrindinė paskata - did žiulis nora s groti. Be-
veik v151Kelmes raione apklausti liau dies muzik an tai išmokdavo groti ir
gro davo iš klausos, tačiau tarp jų pasitaikė nemažai tokiq, kur ie p až ino gai-
Veikšta ir Stanislovas Gied rima s. Beržėniškis Povilas Lataniauskas p asako-
jo, kad jo tėvas daręs smuiku s ir basetles. Kakuniški etis Petras še tbaras htrėjo
pasidaręs cirnbolus, jis taip pat gamino ir bftgnus. Užventiškis Mėlynauskis
buvo pagaminęs penkis kontr abos us ir net bandoniją. Mu zikant t\, gaminu-
siq gitara s, smuiku s, balalaikas , mandolinas , ba setles ir net tokius sudėtin-
 392 Antanas Auškalnis
gus, kaip klarnetą, bajaną ir kitu s, bu vo paminėta ir dau giau . Tad ne tik
mu zikos atlikim as, bet ir instrum ent q gamyba Kelmės kr ašte turi gilias tra-
dicijas·. Švilpynes, birb ynes ir kitu s p aprastus in str u m entu s darėsi bandą ga-
nyda mi piemėnysJuozas Šimku s iš Bulavėnq pris ime n a, jog dirbdavęs "bir-
buk us, švilpynes ir triūbas". še db ariš kis Jon as Ban d žiuk as b uvo pasidaręs
birbynę su penkiomis skylutėmis, kan dikliu ir liežuvėliu . Jon as Pučkus iš
Jadvygavos labai smulkiai papa sakojo, kaip iš ju odalk sni o skaptu oda vo tri-
mitu s, kuriu os vėliau išsmalu oda vo ir apvyn iod avo b~ržo toš imi .
. Eksp edicijos metu surink ome nem až ai du omem\ ir api e kankliavimą,
. . aplankėme dar tebeskambinantį Biliškių kaim o kanklininkq Petrą Levickį
(g.1922 m .). Levickis yra baigęs prad žios mokyklos 4 skyrius , dirbęs kolūky­
je bri gadininku ir traktorininku , dabar jau pens inink as. Puikus stalius ir meist-
ras . Jis pasidirbo dvejas kankl es. Pirmąsias, kuriomis groja ir dabar , apie
1942-1943 m : pasigamino nusižiūrėjęs į kanklininko J.Masaičio, kilusio nuo
Ariogalos, instrumentą. Tai būdingos že maitiškos kanklės: jq korpu sas kli-
ju otas, turi 25 stygas su mediniais va ržikliais , įstatytais iš apačios. P.Levickis
šiomis kanklėmis skambina dvi em būdais - pirštais ir braukiamuoju (pas-
tarąjį perėmė iš J.Masaičio). Vienu iš šių būdt\ jis ·grodav o šokius, kitu pritar-
davo dain oms . P.Levickis buv o pasidaręs ir suvalki etiškas kankles . Be kan-
kliq, P .Levickis dar skambin a gitara ir puiki a{pi ešia. P .Levickio biografija ir
paskambintų kūrinėlių nato s pateikti 1990 m . autorių kolektyvo par engtoj e
ir Kelmės jaunimo folkloro centro išleistoje monografijoj e "Senosios kanklės
ir kankli avimas" . Pateikėjai dar minėjo kanklėmis grojusius Petrą ir Praną
Paliepšius, Antaną Varkalį, Liudviką Šiukštarą ir kitus , pasakojo, kad pri eš
karą Saukėnuose bu vo kanklių ansamblis. Iš viso Kelmės krašte užfiksuota
11 kanklių buvim o ir kankli avim o atvejų. Tai rod o čia bu vus stiprią ir gają
šių tautinių instrumentų tradiciją.
Dau guma Kelmės krašto liau d ies muzikantų nuo jaunystės yra mokęsi
groti keliais instrument ais, bet vėliau išs irinkda vo vieną - pagrindinį. Šį in-
strumentą mu zikantas išsirinkdav o dažniausi ai jau gerai išmokęs muzikuo-
ti, ir daugiausi ai juo grod avo. Tačiau neretai muzikantui dėl įvairių priežasčiq
prir eikdavo keisti instrumentą. Tai atsitikd avo, kai 'kompanija ", kurioj e mu-
zikant as daug metų bu vo pragrojęs, išird avo, o mu ziku oti dar norėdavosi.
Todėl neretai geras smuikinink as imd avo į ranka s armoniką arba akorde-
oną. Priežasčių keisti instrumentą būta ir kitokių.
Dauguma mūst\ apklaustų muz ikantq intensyv iab savo grojimo laiko-
tarpi ais buvo griežę instrum entiniuo se an sambliu ose. C<1limc1LC'igli, k,,d ,111-
samblinis mu zikavimas Kelmės rajone bu vo po puli Mia1,~ir1s. i\ 11s,1111hli11
dažniausiai sud arydavo vienos muzikuojc1 nč ios šc•imo~ 11,iri,1i ir g vv, •11.1 ,n,,..,
vietovės mu zikantai. Įva iriu metu gyvc1v<;> j.,, 1>1,v111.il,,1 1
Šl•irnyninic1i,111-;,1111hl
Instrumentinis liaudies muzikavimas Kelmės krašte 393
opuliarūs visam e rajone. Pateikėjai minėjo Šimkų (Bulavėnuose), Kasparų
~ Navickil\ (Užve ntyj e), Žalpit \ ir Mikalauskų (Kražiuose) , Balčių (Kartuok -
lil\ kaime) ir dau?eŲ kih\_šeimr:r'~ių ~s~m~livų. Apkla u sa p~ro~ė, ka~ č_ia'.
kaip ir kiekvienoje gyvenimo sntyJe, veike gneztas atr ankos des ms . Ilgainiu1
į tokius kolektyvus buvo_P:iimami ~ labai geri muzikanta~ iš t~limesni~.;i~-
toviq . Vadinasi, geografinis faktonus nebuvo pats sva rb1aus 1as. Kad 1Sla1-
kytl\ muzikavimo paklausą, ansamblių da lyviai buvo suinteresuoti jų
griežimo lygiu. ~uvo ir I?a:'.'ieniq la~ai g:~ ~uzik~~ , ~augia~sia _ar;:noni-
kierit\ ir bando msh\, bet ir Jle, progai pasi taikius, rme la1 dedavos1 pne kom-
paniji;hnės krašte išskirtini trys pagrindinia i ansamblių tipai:styginių an-
sabliai, dūdų orkestrai ir mišrūs ansambliai. Styginiai ansambliai buvo po-
puliaresni tarpukario lai1:_ot~~u._Yieną to~į ansan:1b~ apie 1~~ -metus _buv o
įkūręs ir jam vadovavo uzventisklS Augustinas Veikšta. Pateike ias sake , kad
ansamblis , b e šokiq muzikos , da r grojęs D .Verdžio, P.Čaikovskio ir kitų kom-
pozitorių kūrinius. Kelmės rajone dūdų orkes tra i nebuvo taip populi~
kaip kitose Žemaitijos vietovėse, nors keli įvairiu metu gyvavę orkes trai bu-
vo paminėti. Kražiškis dūdorius Ant anas Gerčas pasakojo ap ie 14 žmonių
orkestrą (pateikėjas jame grojo), kuris griežė iki 1945 metų. Ins trum entus
šiam orkestr u i kun igas Gaidelio n is buvo pirkęs Prancūzijoje, o gro ti mokė
vargonininkas Šimkevičius.
Patys populiaria usi Kelmės kraš te buvo įvairios sudėties mišrūs ansam -
bliai. Juos sudarydavo me lodinis, harmoninis ir ritminis irtstrumentas. Tai
dažniausia i buv o ansambliai su armonika arba bandonija , smuiku , base tle
arba kontrabosu, kartais būgnu. Po karo armonikos vietą pradėjo užimti ako r-
deonas. Iš gausit\ praeityje instrumentinių ansamblių išliko kelios nepasto-
vios sudėties "kompan ijos". Ansam blinis muzikavimas nutrūko užėjus na u-
jai šokių madai ir pap litus ele ktroniniams in strumen tams (m aždaug prieš 25
metus).
Apklausa parodė, kad senia u daugiausia gr ojo šo kit\ muziką, marš us ir
kartais pritarė liaudies dainoms. Visame rajone vy r avo atneštiniai šokiai .
Populiariau si buvo p olka , valsas , padispanas, kr ak ov iakas, kadrilis , leilin-
deris ir kiti. Buvo griežiami ir tautin iai šo kiai: še rnas, Suktin is, Klump akojis ,
Du broliukai , Nor iu miego , Malūnėlis ir kiti. Dūdt\ orkes trai, be išvardin to
repertuaro , atliko dar gedulingą ir religinę muziką. Repe rtu aras kito kar tu
su šokit\ madomi s. Įsivyravusį fokstrotą, tvistepą, tan go ir kit us šoki us lia u-
dies muzikantainesunk iai išmo ko griežti, bet p rieš ketvirtį amžiaus plftstelėju­
s sios naujo s šo kit\ bangos įsisav inti jau nepajėgė. Dau guma vyres ni osios kar-
tos mu zikanlq dabar groja seniau išmoktą repertuarą ir na ujo jau n ebesimo-
ko.
394 Antanas Auškalnis
Kadang i kaimo mu zikantai grodavo iš klausos, todėl ir pastaruoju met u
nemažai kūrinių buvo išmokti , išgirdus juos per radiją arba televiziją. Da-
bartinių kaimo kapelų suvienodintas repertuaras uždėjo antspaudą ne tik
saviveiklininkams, bet ir liaudies muzikantams. Per radiją arba televiziją
išgirsta darniai grojanti tipinė kaimo kapela neretai tapdavo sektinu pa-
vyzdžiu liaudies muzikantams .
Ekspedicijos metu klausinėdavome ir apie muzikantų "gas troles" . Pasi-
rodo, geriausi ansambliai grodavo ir už savo apylinkės ribą Į vestuves
krikštynas, vardynas ar kitas šventes būdavo kviečiamos tik pačios geriau~
sios "kompanijos".
Daugelis mu~~kanv~ buvo praš?mi vd~lyv~u _ti saviveik~oje - groti kape-
lose arba solo , taaau s1e kolektyvai dazruausia1 būdavo tik proginiai. Tik
viena kita kapela yra egzistavus i ilgesnį laiką. Su šiais kolektyvais liaudies
muzikantai yra dalyvavę rajoninėse dainų šventėse, festivaliuose, respubli-
kinėse dainų šventėse Vilniuje, liaudies muzikantų konkursuose, apžiūrose.
Saviveiklinės kapelos likimas, kaip teigė pateikėjai, dažnai priklausydavo
nuo vadovo.
Apžvelgę instrumentinį liaudies muzikavimą Kelmės krašte pastebime,
kad be vietinių tradicijų, kaip ir visoje ž.emaitijoje, čia jaučiama ir Vakarų, ir
Rytų kultūros įtaka. Be vakarietiškųjų bendraeuropinių, buvo griežiami ir
slavų kilmės šokiai (aleksandrovas , jabločka, karobuška). Vartoti ir rusiški
instrumentai - balalaika , rusiška armonika ir kt. Tačiau reikia pastebėti, kad
slaviškoji įtaka čia buvo žymiai mažesnė, negu kad Rytų ar Pietų Lietuvoje.
Tai lėmė Vokietija ir Latvijos Kuršžemė, iš kur vakarietiškoji įtaka daugiau-
sia ir plito , buvo arčiau.
Instrumentinis liaudies muzikavimas Kelmės krašte turi turtingas ir gi-
lias LTadicijas,todėl neatsitiktinai būtent Kelmėje buvo sumanyta įsteigti
ž.emaitijos folkloro centrą. Šis centras , rengdamas vasaros liaudies muzika-
vimo kursus, puoselėdamas liaudies amatus, gražiai prisideda prie žemaičių
kultūros išsaugojimo ir jos populiarinimo.
Živilė Piktumaitė - Klimienė
Liaudies teatro tradicij os Kelmėje
XX a. pradžios Kelmė, Raseinit\ apskrities valsčiaus centras , buv o toli
nuo didelių miestų- kultūros židinit\, todėl gilesnių kultūrinių tradicijų mies-
telis, galima sakyti, neturėjo. Žmonės čia vertėsi amatais, prekiavo , tačiau
atskirq entuziastų dėka kultūrirus gyvenimas vis dėlto vyko. Ypač aktyvūs
buvo dramos mėgėjai, ne vienu spek takliu pradžiuginę kelmiš kius ir aplin-
kinit\ kaimų gyventojus.
XIX a. pabaigoje prasidėjęs lie tuvių teatrinis sąjūdis, vadinamas 1-etu-
viškaisiais vakarais, neaplenkė ir Kelmės. Lietuviškųjų vakart\ programa
buvo ivairi: jt\ metu buvo ne tik rodomi vaidinimai, bet ir dainuojamos liau-
dies dainos , šokami tautiniai šokiai , žaidžiami žaidimai, skambėjo muzika ,
buvo deklamuojami eilėraščiai, skaitomi literatūros kūriniai ar pa skaitos.
Šis straip snis parengtas , remiantis užrašytais atsiminimais ir to meto peri -
odine spauda ...
Atrodo , kad pirmieji lietuviški eji vakarai Kelmės krašte vyko apie 1906
metus , 9 juos organizavo maždaug tuo metu įsikūrusi Kelmės artistų - dai-
nininkt\ mėgėjt\ kuopa , kurios įkvėpėjas buvo R.Bytautas. Ta i vienas pir-
mųjt\ lietuviq filosofų, psichologas, publicistas. Savo filosofiniuose darbu o-
se jis sprendė tautos esmės, nacijos formavimosi problemas, ypač daug dė­
mesio skirdamas kalbai. Svarbiausias taut os gyvavimo, vienijimosi tikslas ,
R.Bytauto nuomone , - dvasinė kūryba. Nenuostabu , kad R.Bytautui , tada
dar studentui, rūpėjo sujudinti provinciją. Klojimt\ teatras , lietuviški eji va-
karai, kaip viena iš lietuvit\ kultūros ugdym o formt1, stiprino žmonių prisi-
rišimą prie tautos dvasiniq vertybit\ , žadino pasiryžimą aukotis kilniam tiks-
lui, priešintis tautinei priespaudai.
Prie va kan1 rengimo prisidėjo ir Kelmės bažnyčios choras , vadovauja-
mas P.Juknevičiaus. Jis buvo mokęsis Kaune pas kompozitorit\ J .Naujalį,
vėliau dirbo vargonirtinko padėjėju Kauno Šv.Trejybės bažnyčioje. Atlikęs
praktiką, apsigyveno Pakražantėje, paskui persikėlė vargonininkauti i Kel-
mę. P.Juknevičius pirmasis mokė chorą liet uv iškq giesmiq. Vaidinimq siela
buvo Vincentas La11cev ičius su savo penkiais sūnumis ir dviem dukr om,
l
396 Živilė Pikturnaitė - Kli1nienė
Liaudies teatro tradi cijos Kelmėje 397

taip pat vaidino L.Jasiliūnas,

rnedijos? Pinigtl kaip į purvyną nemesiu ". Paaiškinus, kad pini gai eis baž-
S.Jasiliūnaitė, A.Verošius , nyčios naudai, jis pasakė, kad menka nauda iš jos, nes nesą lenkiškų pa-
P.Ruzgas, dekoratorius A.Ti- rnokslq, tai jo žmonai tenka važiuoti jq klau sy ti į Varšuvą". Šią korespon-
jūnaitis ir kiti.
denciją pasirašė Yla. O "Lietuvos ūkininkas" Nr.51 rašė, ka d " ... kelmiškiai
Kelmės arti sh l mėgėjtl
vaidino puikiai , kiti tiesiog artistiškai. "
kuopa , vis atnaujinda ma sa- Įsimintinas ir kitas 1909 metų vasario l dien os Kelmės artistų mėgėjų
vo jėgas, vaidino visur: Gru - suruoštas vakaras. Jo metu suvaidintos net kelios pjesės: Šveicerio vieno
ževskio dvaro ir klebono dar- veiksmo kom ed ija "Viena s iš musų turi apsiv est i", Satrijos Ragan os dviejų
žinėse, "Blaivybės" arbatinė­
veiksmų kom edija "Nepasisekė Maryt ei" ir M.Palionio vieno veiksmo ko-
je, šaulių namu ose. Artistai medija "Žilė galvon - velnias uodego n". O jau po savaitės, vasario 8 dieną,
gastro liavo Šaukėnuose, Ty- Kelmės artistai parodė Smalsčio - Smolskio vieno veiksmo komediją "Nu -
tuvėnuose, Užve ntyje ir ki- trūko", T.Rutkovskio trijų ve iksm t\ farsą "A udr a giedroje " ir Pocienės dvi -
tur . Kelmiškių teatro mėgėjtl ejtl dalių komediją vaikams "Į mokslą". Pavydėtinas entuziazmas - kelmiš-
darbu s atspin di ir to meto kiai ir aplinkinių kaimų gyv entojai tiesiog apiplarni p remjeromis ! Be to, dalį
spauda : "Viltis ", "Lietu vos vakarų pelno artistai paskyrė neturtingiems vaikams šelpti ir miestelio gat-
žinio s", "Lie tuvos ūkinin­ vėms apšviesti. Nors šiems vakarams organi tuo ti buv o gautas net Kauno
kas", "Lietuvos aidas" , "Tė­ gubernatoriaus leidimas, bet Kelmės liaudies mokyklos moky tojas I.Os t-
vynės sargas ". rovskis bandė trukdyti: jis uždraudė vaidinti savo mokyklos moky tojui
Įspūdingi vakarai Kelmė­ V.Stotkevičiui ir mokiniui Karpavičiui.
je įvyko 1908 meh1 lapkričio Kelmėje artistams mėgėjams vaidinti sekėsi, kodėl nepabandžius kitur?
16 ir 23 di enomis. Artistai 1909metų birželio 28 ir 29 dienomis kelmiškiai gastroliavo Šaukėnuose. Čia
mėgėjai parodė savo žiūro­ jie suvaidino minėtas pjeses "Nepasisekė Mary tei", "Dėdė atvažia vo" ir
vams du spektaklius: K.Bū­ "Šventa Elžbieta ". Per pertraukas skambėjo lietuvių liaud ies dainos. Tai buvo
gos ir M.Palionio vieno veiks- pirmasis lietuviškas vakaras Šaukėnuose, va kar o organizatoriai - šaukėniš­
mo komediją "Dėdė atvažia- kiai E.Jautokas , P.Doveika , Keraitis , G urskienė, Burka. O dar pri eš metus ,
vo " ir keturių veiksmų sce- Trys Karaliai Beržėnų akalicoje 1919 m.: Rapolas 1908-aisiais, gubernatorius neleido šaukėniškiams staty ti Žemaitės "Vals-
nos vaizdelį "Šventa Elžbie- ir Steponas Klimauskiai ir Adomas Šimkus čiaus sūdo" ir A.Adatos trijt\ veiksmt \ komedij os "Užbur tas kunigaikštis ".
ta". 1908 metų lapkričio 30 Kelmėje, B.Gruževskio dvare , 1913 metų gegužės 13 dienos vakare ar-
dienos "Viltis" taip atsiliepia apie šiuos vakarus: "Lapkričio 16 ir 23 dieną tistų kuopelė vaidino žemaitės dviejt\ veiksmq komediją "Mūsq gerasis " ir
Kelmėje buvo lietuvių vakaras . Vaidinta "Šv.Elžbieta" ir "Dėdė atvažiavo". Dviejų Moterq (Žemaitės ir G.Petkevičaitės-Bitės) trijq veiksmq dram ati-
Tarp artistų pasižymėjo Laucevičius Robertas Jurgio Spurgio rolėje. Prieš zuotą paveikslėlį "Velnias spąstuose". Vaidino broli ai Jonas ir Juozas Lau-
vaidinimą bažnyčios choras padainavo keletą lietuvit\ tauto s dainą Atgijo cevičiai, trys seserys Jasiliūnaitės, A.Verošius , L.Jasiliūnas.
Kelmė. Prieš trejetą metų rodėsi, kad negali būti nieko gero. Dabar choras Tt\ pačit1 mehl birželio 13 dieną Gruževskio dvaro daržinėje buvo s u-
dainuoja keturiais balsais, gieda mišias ir rnišparus . Ir artistq susirišo kuo- vaidinta aštuonių veiksmq tragedija "Genovaitė" . Geri ausiai va idin o, pa-
pelė, kuri jau trečią įrengė vakarą. Tik atvykęs iš Vilniaus gub ernijos lenkas sak "Vilties", Jonas Laucevičius.
Kelmės notara s Grigalevičius norėjo tam sukliudyti. Jis išspausd ino kores- Kelmės scenos mėgėjai įvairiu laiku yra statę rnies telyje žemaitės "V als-
pondenciją iš Kelmės "Goniec Wilenski" laikraštyj e, ku r rašo, kad seniau čiaus sūdą", P .Pundzevičiaus-Petliuko vieno veiksmo farsą "Neatmezga-
Kelmėje buvę lenkiški pamoks lai, bet papūtus šovinizmo vėjui kuni gai pa- mas mazgas " ir nemaža kitt1 pjesiq. Štai kaip api e "Neatm ezgam o mazgo "
liovė juos sakę. Prieš mūs q vakarą kažkas jam (Grigalevičiui) pasiulė bilie- ir "Valsčiaus sūdo" premjerą rašė 1908 metq rugpjūčio l dienos "Viltis":
tą, tai jis atsakė: "Boikotuojame jūsq vakarą . Kodėl neįdėj ote lenk iškos ko- "Liepos mėnesio 27 dieną Kelmėje p.Gružauski o namuo se buvo lietuviq
398 Živilė Piktumaitė - Klimienė
Kelmės artistai po spektaklio "Pilotoduktė". Režisierė l. Strumilaitė-Pikturnienė
vakaras ( ...) Vaidinta dvi komedijėlės "Nea tmezgamas mazgas" ir "Vals-
čia~s sū_das_" ir padainuota septynios lietuviškos dainos. Vakarėlis puikiai
pasisek e. Vieta spektakliui aprinkta puikiausia ir taip plati, kad retas Lietu-
vos apskrities (pavieto) miestelis tegalėjo pasigirti tokiu savo žaislq namo
apstumu . Tečiaus teatras buvo pilnas žmonią Daug atvyko ir valstiečiq
pamatyti pirmą kartą naujos komedijos (...) Malonu buvo žiūrėti į nemažą
minią žmonit\, ramiai besėdinčiq ant zoslanq ir besigėrinčh\ spekta kliu. Ne-
teko paboti tarp žmonių nedailaus pasielgimo ar rėksmo girdėti, kad ir už-
trukdė juos žaislai iki gilaus vakaro. Artistams, susidariusiems iš aplinki-
nių žmonių, pasisekė savo roles atžaisti gerai( ...) Kelmės bažnyčios choras,
vedamas vietinio vargonininko, gražiai ir gerai padainuotomis dainomis
maloniai glostė širdį klausytojų( ...) Dvyliktą nakties valandą ūždami žmo-
~ės ~k~tėsi apsakinėdami savo įspūdžius kits kitam, matyti buvo važiuo-
Jant l vis~s puse s su pilnais ratais sodiečiq, skubančiq matomai grįžti namo ,
kad ryloj suskubh.\ vežti rugių į klojimus. Apskritai vakaras padarė malom\
ir džiu~inant_i_š~dį įspūdį( ...) Ne vi enas užtat pasakė savo širdyje "ačiū"
vakaro µ-engeJUlkun. L.Adomauskiui ir stud en tams R.Bytaului ir J.Vaide -
c~avi_čiui, kurie daug_iausia lTiūso padėjo vakarą ber engdamj _"Tik pavydė­
ti beheka to meto artistams tokit\ ištikimq ir kanlTiq žiūrovą
. ~eje, užsitęsus pertraukai nuo vieno kclmiškiq spektak lio iki kito ža l-
p 1šk1s K.Ralys (Vargova ikis) 1911 melt\ rugsėjo 23 dienos "Lietuvos žinio-
Liaudies teatro tradicijos Kelmėje 399
Kelmės artistai - mėgėjai po spektaklio "Šventoji Agnietė" 1934 m. kovo 25 d.
se" barasi: " ... kažin kur dingo Kelmės artistai - mėgėjai, šią vasarą dar nė
vieno vakaro neparengę, pernai tai net keli buvę ... Už Kelmės į Žiemius
truputis miško ir Gruževskio dvaras. Čia buvo keli lietuvių vakarai ..."
Žalpiuose, Pluščiausko dvare , taip pat buvo rengiami lietuviški eji vaka-
rai, kuriuos org anizavo vi etiniai gyventojai Kazys ir Juozas Raliai , Jonas
Veryga. Jie dar 1905 metais surengė lietuvišką gegužinę su liaudie s šokiais
ir dainomis.
Vakarq dalyvius pers ekiojo caro administracija. Štai 1912 meh.1 liepos l
dieną Kelmės choristai, atvykę pas valstietį Ši.mulį į įkurtuves, padainavo
keletą lietuvit\ liaudies dainą Už tai anstolis Semenovičius tardė visus v a-
karo dalyvius, jam rūpėjo, ar nekalbėta prieš valdžią.
_ 1914 metai - atosltigis vaidybiniame gyvenime. Apie tai liudija ir tt1 pa-
čn1 metq gegužės 10 dienos "Lietuvos žinios": "Praėjusiais metais kelmie-
čiai ~urengė pasisekusį lieh.1vit\ vakarą - spektaklį. Šiemet vakaras neivyks ,
nes išnyko renginit1 organizatoriai ir čia trūksta jėgtĮ"- Suprantama , karas -
ne pats geriausias laikas vaidinimams. ·
Kaizerinės okupaci jos metais bet kokia kultūrinė veikla buvo draudžia-
ma. Tik po ilgos pertraukos , 1918 metq pradžioje , įvyko lieh1višk as is vaka -
ras Ke lmėje. Po jo vėl gastrolės . Tų pačit\ me tq vasario mėnesį Žvilgiuose
vaidintos dvi kom edijos - P.Pund zevičiaus - Petliuko "Velnias ne boba ",
l.Smalsčio - Smo lskio "Nu trnko". Birželio 23-ąją kelmiškiai , vadovaujami
400 Živilė Pikturnaitė - Klimienė
Liaudies teatro trad icijos Kelmėje 401
A.Laucevičiūtės - Urbonavi-
čienės, :.uorganiz avo vakarą
Tytuvėnuose. Tytuvėniš­
kiams par odyta Vydūno tri-
jų veiksmtl misterija "Mūst\
laimėjimas" ir pjesė "Ryto-
jaus diena". Visas pelnas pa-
skirtas v ietos vargšt\ prie-
glaudai . Rugpjūčio mėnesį
vežimai dardina Kelmės ar -
tis tus į Ganyprovos dvarą.
Ten suvaidintos minėtosios
P .Pundzevičiaus - Petliuko ir
l.Smalsčia - Smolskio kome-
dijos. Gau tas lėšas artistai
skiria beturčiams. Patys siu-
vę sau drabuzius, gaminę de- .. ~
......
koracijas , nepabūgę nei žie-
Kelmės Mažojo teatro artistai po premjeros "Trys mylimos". Iš kairės Valerija
mos šalčių, nei vasaros karš-
Puišienė, Birutė Bružaitė, Česlovas Brazinskas, Dalia Dargienė, Algimantas
čių kelmiškiai artistai dova- Armonas(režisierius), Sofija Kanaverskytė (dailininkė), Rimantas Vaišnoras. 1992
nojo žmonėms ne tik šventę m. vasario 18 d.
sielai , bet ir šelpė vargstan-
čius. Tų pačių metų vasarą
viškas žodis, buvo svarbu, kad ir žiūrovas, ir artistas , kartu užtraukę liau-
lietuviškasis vakaras, kurio Pransiškus Juknevičius (1878-1956) dies dainą, sušokę šokį, pajush\ lietuvybės dvasią. Lietuviškieji vakarai bu-
pelnas taip pat skirtas netur- dino sodietį, ragino lietuvį glaustis prie liett1vio ir taip nors maža dalele
tingiesiems , įvyko ir Kražiuose. Kražiškiai ir aplinkinit\ kaimų valstiečiai artino Lietuvos nepriklausomybę .
matė A.Kriščiukaičio -Aišbės pjesę "Visa ko pradžia - kiaušinis ", jiems bu- Po 1918 mett1, susikūms Lietuvos Resp ublikai , atsirandant vis naujoms
vo deklamuoti monologai "Gedvilienė" ir "Katorgininko atsivertimas". Va- visuomeninėms organizacijoms, lietuviškuosius vakarus pakeičia tq orga-
karo metu šokti tautiniai šokiai, žaisti žaidimai. nizacijq scenos mėgėjų renginiai. Šauliai , pavasarininkai, katalikės mote -
Kelmės artistt\ mėgėjų gastrolės įkvėpdavo ir vietos entuziastus. Štai rys, blaivybės draugijos nariai rengė Kelmėje savo vakarus. Vakarą papras-
1918 mett1sausio l dienos naujametiniame lietuviškajame vakare Užventy- tai sudarydavo dvi dalys - vaidinimas ir šokiai. Tik katalikit\ moterų kuo -
je kelmiškiai vaidino Vaižganto vieno veiksmo vaizdelį "Tiktai nieka m ne- pos vakarai teturėję vieną - pirmąją - dalį. Spektakliai dažniausiai buvę apie
sakyk", V.Prancūzevičiaus vadovaujamas choras pad~avo keletą liaudi es šventt\jt\ gyvenimą. Štai 1934 meh1 kovo 25 dieną vaidinta "Šventoji Agnie-
dainq , o jau tų pacit\ metų vasarą u žventiškiai patys susiburia į artistq kuo- tė", kiek vėliau - Piloto duktė". Pastarąjį režisavo Ieva Stmmilaitė - Piktur-
pelę, kuri rengė čia lietuviškuosius vakarus. 1918 metų rugsėjyje Užvenčio nienė. Spektaklius statyti, organizuoti vakarus katalikėms mot erims visada
artistai mėgėjai kartu su vietos choru gastroliavo Luokėje. Ten buvo suvai- padėdavęs kunigas. Kaip, beje, ir pvasarininkams. Pasirinkus pjesę, ji būda­
dintas trijq veiksmq dramos vaizdelis "Katrutė" ir vieno veiksmo juokas vo parodoma klebo nui. I.Strumilaitė - Pikturnienė, vaidinusi nuo 1918 me-
"Kvailą supras, aklą pažins". tq, prisiminė tik vieną atvejį, kai klebonas pavasarininkams uždraudė vai-
Iki 1918 metų lietuviškieji vakarai buvo tarsi pasipriešinimas caro ad- dinti "Čigonę Azą".
ministracijai , vėliau kaizerineiokupacijai. Jq rengėjams buvo hrnn~us liC'Iu- Pavasarininkt\ "salė" kelias vasaras (1921-1922 m.) buvo klebono darži-
402 Živilė Pikturnaitė - Klimienė
nėje. Tais metais čia buvo vaidinama pjesė "Kerštas", pasakojusi apie lietu-
vit1 ir kryžiuočių kovas . Paskui pavasarininkai vaidino ša lia bažnyčios bu.
vusioje kepėjo Šliūžino "Blaivybės" arbatinėje. Spektaklius da žniausiai re-
žisuodavo batsiuvys Daujotas, bet n e tik jis . Tame tea tre artistas artistą mo-
kė. Vaidino Juozas Augustis , seserys Budreckaitės, I.Strumilaitė - Piktur-
nienė, seserys Norgailaitės, A.Piktumaitė - Ramanauskienė. Vaidinta įvai­
rių sukakčių, ~venčių proga: antrąją Šv. Kalėdų dieną, per Naujuosius me-
tus . Rudenį švenčiama šv .Sicilija - choristt\ globėja. Ta proga būdavo ruo-
šiamos choristų vaišės, jie vaidindavę.
Kelmės ša uliai turėjo savo namus (caro laikais buvęs užva žiuojamasis
kiemas) ir salę. Čia v aidino teismo raštininkė Dikinytė, siuvėjas Kogelis,
valsčiaus sekretorius Narbutas , Šveistienė, Lopeta , Lopetienė, J.Augustytė
- Dambrauskienė, I.Strurnilaitė - Piktumienė, mokytojai Rinkevičius (iš Pa-
prūdžių) ir Juška. Jonas Piktuma buvo sufleris ir pavasarininkams, ir šau-
liams . Griežtai atskirti jų negalima , nes dažnas artistas - tikras scenos entu-
ziastas - dalyvavo ir šaulių, ir pavasarininkų, ir katalikių moterų rengia-
muos e spektakliuose.
Šaulių spektaklius 1932-1936 metais dažniausiai režisuodavęs poetas
J.Graičiūnas, tuo laiku dirbęs direktoriumi Kelmės progimnazijoje ir čia kartu
su mokiniais pastatęs dvi operetes. Jispats ir vaidindavęs. Didelį pasiseki-
mą Kelmėje turėjo žemaitės "Trys mylimos". Komedija statyta net tris kar-
tus. Gal todėl ir dabar "Tris mylimas" - kaukių komediją, pastatytą režisie-
riaus A.Armono Kelmės Mažajame teatre , labiausiai mėgsta kelmiškiai.
Kelmės artistai mėgėjai buvo dažni svečiai Graužiktl dvare. Šio dvaro
savininkas Vytautas Putvinskis buvo Kelmės šaulit\ būrio vadas, o jo moti-
na Emilija Putvinskienė, šaulių švelniai vadinta motinėle, močiute, globojo
artistus . Per šv.Joną iš Kelmės, iš aplinkinių kaimų rinkdavosi žmonės į
Graužikus švęsti Joninių. Buvo vaidinama, šokama, žaidžiami įvairūs žai-
dimai . O vakare kalno viršūnėje suliepsnodavęs laužas - ugniavietės akme-
nys dar dabar likę. 1933 metų vasarą, per šv.Joną, šaulių artistų kuopelė
vaid~o Gra užikuos e, ant Žvėryno kalno, pjesę "Ragana". (Esant giedrai
nuo Zvėryno matosi Šatrija.) Joninės, gegužinės Graužikuose buvo švenčia­
mos maždaug iki 1960 metų. Vėliau epizodiškai. Apie 1960 metų Graužikų
aštuonmetės mokyklos mokiniai pastalė paskutinį spektaklį- "Žaldokynę".
Po ilgos pertraukos 1988 metais vėl pabandyta atgaivinti tradiciją - sutvar-
kytas kalnas, švęstos šienapjūtės pabaigtuvės.
1938 metais sukako 30 metų nuo pirmojo lietuviškojo vakaro - sp<'ktak-
lio Kelmėje. "Lietuvos aidas" 1938 metų gruodžio 28 dic>ną raŠl': "Ta proga
Kelmės organizacijų atstovų komitetas surengė aktą: vaidinim,, s ir choras
padainav o tas pačias dainas , kurios buv o dainu otos prit>š :10 rru•tq. l'o to -
arbatėlė."
Liaudies teatro tradicijos Kel mėje 403
Taigi sena, gera tr adicija Kelmėje - nė viena šventė, sukaktis n eap sieida-
vo be spek taklio, be artis tt\ mėgėjų, choristų pasir odymo .
p0 Ant rojo pasaulini o karo tokio vaidybini o pakilim o nebuv o, no rs ke-
liolikos entuziastų dėka tea tro menas Kelmėje gyvavo. Ypač daug n uveikta
per pastarąjį dešimtmetį. :rie kul~o~_rūmų veik~ d r~o~ studija , k~ri iš-
augo į teatrą - 1991 metų bepas menes11vyko Kelmes MazoJo tea tro atid ary-
mas. Ta proga kelmiškiams buvo par ody ta režisieriaus A.Armon o pastaty-
ta K.Inčiūros "Pa iniava ". 1992 metais šis režis ieriu s pastatė Žemaitės "Tris
mylimas". Komediją Kelmės artista i vaidino ir Danijoje - Baltijos ir Šiaurės
šalių mėgėjq teatn1 festivalyje. 1995 metais Kelmės Mažajame teatre vėl p rem-
jera - R.Kaškausko "Sidabran osis ir Mikasė" ("Pabališkių karčemoje"). Pas -
tarieji darbai Lietuvos mėgėjų teatrų festiva lyje įvertinti B.Dauguviečio pr e-
mija.
Dabar Mažajam e teatre va idina chor eo grafai R.Vaišnoras, D.Bakšienė,
mokytojai K.Kasperavičius, V.Puišienė, I.Pe trov a, V.Bra7foskienė, policijo s
komisariato kvotėjas Č .Brazinskas, Mažojo teatro direktorė G .Mačanskie­
nė, K.Kelpša. O Mažojo tea tro antroji režisierė D.Stirbytė ruo šia mažuosius
artistus. Jie susibūrę į vaikų dramos studiją prie Ma žojo teatro.
Baigiantis XX amžiui, Kelmės artista i mėgėjai turi savo teatrą. Apie tokį
dalyką amžiaus pradžioj e scenos entu zias tai nė nesvajojo. O tiems lietuv iš-
kiesiems vakarams atminti buvęs Kelmės gimnazijos auklėtinis architek tas
Z.Lianzbergis Kelmės kultūros rūmus nupiešė kaip klojimą . Stov i jie šian-
dien Kelmės centre ir primen a tuos , kuri e XX:amžiaus pradžioj, trokšdami
kilnesnio , rinkosi daržinėse: vieni vaidinti , kiti , užmiršę v argus ir rūpes­
čius, džiaugtis reginiu. O visi kartu jausti : "Lietuviais es am e mes gimę ..."
, Chronologinė lentelė 405

1511 _ Kelmei suteik~a _teisė r en gti t~gus._ _

151 2. Minimas Kolainių dvaras, kllll Stanis lovas Suevičius pardavė Pet-
. Adomkevičiui.
rui1519 _ Į Krokuvos universitetą įstojo Stanislovas Albertaitis iš Kelmės.
Chronologinė lentelė l522 - Rašytini u ose šaltiniuose pirmą kartą minimas Pašilės vis.
1523 - Lioliuose pastatyta katalikų bažnyčia.
1251 - Tarpusavio kovose prie žemaičių kunigaikščio Vykin to pilies Tvi- 1525- Užventis atiteko Lietuvos didž iajam kunigaikšciui Žygimantui Se-
reme t (Tvertinių, Kražių apyl.) kovose su Minda u go kariuomen e žuvo ku-
nigaikštis Vismantas. nai~? _Surašyti Užvenčio ir Kražių valsčių gyventojai
1253 - Lietuvos karali u s Minda ugas Ordinu i užrašė Kražių (Crase) že- 1530 - Vaiguv oje p as ta tyta katalikų bažnyčia.
mę . 1537 - Rašytiniuose šaltiniu ose pirmą kartą minimas Užvenčio miestelis.
1294 - Kryžiuočiai sudegino Kimelio (Ky mel) pilį. Manoma , kad ji galėjo 1549 - Stanisl ovas Kęsgaila tap o Kražių grafu.
būti Kelmėje. 1555 - Tytuvėnuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
1296 - Kryžiuočiai pastatė Cyd aro pilį. Spėjama, kad ta i Tytu vėnai. 1556 - Kražiai atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Au-
1348 - Kryžiuočiai nuniekojo Knituvos žemę (Vaiguvos apy l.). gustui.
1355 09 04-12 - Kražių apyl. siautėjo Ordino kariuomenė. 1559 - Kražiai atitek o Anglijos karalių giminaitei Ka~ai Sufolk.
1377 - Livonijos ordin as niokojo Kražių žemę. 1561- Rašy tiniu ose šaltiniuose pirmą kartą minimas Zalpių kaimas.
1385 -Kryžiuočių žvalgų pranešimuose minimas Vaig uv os kraštas ir vals- 1565 - Mikalojus Radvila Juodasis pastatė mūrinę pilį.
čius. 1567 - Vaiguva atiteko kalv inistams.
1386 - Kryžiuočių žvalgų pranešimuos e minimas Stabukalnis. Spėjama, 1568 - Minimi Daustoriai.
kad tai senovinis Kelmės vardas. 1570 - Kražiuose įkurta kunigų seminarija (veikė iki 1740 m.).
1390 05 26 - žemaičių didikams pasirašant prekybos sutartį su Ordin u 1572 - Minimas Ganyprovos dvaras .
Karaliaučiuje dalyvavo ir Kražių bei Knituvos atstovai. 1574 - Minima Suvartuva.
1394 - Kryžiuočių žvalgų pranešimuose minima Kražių pilis . 1575 - Minimi Upainiai, Plūsčios.
1410 - Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Kražių valsčius. 1578 - Minimi Ušnėnai, Pašakarnis, Šukiškių dvaras .
1412-1450- Kražiuose gyveno žemaitijos seniūnas Mykolas Kęstgaila Va- 1579 - Kelmė atiteko didikams Gruševs kiams .
limun tai tis. 1580 0313 - Kražių koplyčios altarist a paskirtas J.Ledesmos katekizmo ir
1413 - Vytautas Didysis , krikštydamas žemaičius, lankėsi Kražiuo se ir J.Vujekopostilės vertėjas (iš lenkų k .) Mikalojus Daukša .
Kelmėje. 1581 - Minimas Tytuvėnų mies telis.
1414 - Kražiai tap o apskrities centru. 1582 - Minimas Spaudžių dvaras. . . •. . . .
1417 - Kražiuose pastatyta katalikų bažnyčia (viena pirmųjų žemaitijo- 1583 - Minimas Traulėnų dvaras , Spmg es, Vasilenų kaunai .
je). 1584 - Minima Pakražantis , Negirb iai.
1418 - žemaičių sukilime prieš Ordiną dalyvavo ir Knituvos vls. valstie- 1585 - Minimi Pakėvis, Verpenos dvaras . . •. .
čiai. 1586 - Minimi Pupėnų ir Traulėnų dvarai, Lygšilių, Skiruoų, Spyglių
1424 - Kelmėje pastatyta pirm oji katalikų bažnyčia. kaimai.
1457 - Pašilėje pastatyta katalikų bažnyčia. 1587 - Minimas Pašiaušės miestelis.
1480 - Istoriniu ose šaltiniuose Kražiai vadinami mies teliu . 1589 - Minimi Palėpšiai .
1497 - Šaukėnuose pastatyta katalikų bažnyčia . 1590 - Minimas Pav erp enis .
1499 - Šaukėnams su teikta turgaus privileg_ija (pakartota 1760 m .). 1591 - Minima s Stankiškės dvar as.
1508 06 30 - Lietuvos did žiojo kunigaikščio 2ygimant o Senojo pri vilegija 1592 - Minimas Pavilbenio dvara s.
leista kurti miestą p rie Lioliq dvaro. 1595 - Minima s Savitiškės dvar as, Vaitkiškių kaimas .
1597 - Minimas Šakalių dvar as.

l
, 406 Chronologinė lentelė
...
1598 - Minimas Valaičių dvaras.
1607 - Kražiuose įsteigtas jėzuitt\ vienuolynas.
1607 - Pirmą kartą paminėta Užvenčio parapinė bažnyčia.
1609-Tytuvėnus nusipirko (iš Leono Sap iegos) Andrius ir Justinas Vala-
vičiai.
sit\ mokyklą.
1614 08 01 Jėzuitai įsteigė Kražių kolegiją, pirmąją aukštesniąją mokyklą
žemaitijoje .
1614 - Tytuvėnuose įkurtas bemardint\ vienuolynas.
1615 - Kelmėje pastatyta evangelikų refo rmatt\ bažnyčia.
1616 - žemaitijos seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius pastatydino Kra-
žių kolegijai rūmus.
1618 06 20 - Pradėtas statyti Tytuvėnt\ bažnyčios ir vienuolyno ansam-
blis .
1621 05 02 - Kražiuose pardėta statyti jėzuitt\ bažnyčia.
1636 - Tytuvėnai kraičio keliu perėjo Radviloms .
1639 - Kražiuose įkurtas mergaičil\ benediktinit\ vienuolynas.
1654 - Į Pašiaušę atsikėlė jėzuitai.
1655 - Švedijos kariuomenė karo metu sud eg ino Kelmę.
1655 - Pašiaušėje jėuzitai įsteigė mokyklą (1658-1773 m. - kol egija).
1696-1759 - Pašiaušėje statoma mūrinė jėzuitų bažnyčia.
1697 - Apkaltinti raganavimu sudeginti 8 Kražių benediktinių vienuoly-
nui priklausę baudžiauninkai .
1701 - Švediįos kariuomenė sudegino Kelmę.
170112 07 - Siaurės karo metu Užv entyje lankėsi Švedijos karalius Karo-
lis XIIl. Švedų kariuomenė sudegino miestelį.
1702 - Pašiaušę nusiaubė švedų kariuomenė.
1703 - Užvenčiui suteikta teisė rengti turgą
1704 02 04 - Šiaurės karo metu Tytuvėnus nusiaubė Rusijos kariuomenė.
1708-1711 - Kelmėje ir jos apylinkėse siautė maro epidemija .
1709 - Šiaurės karo metu Pašiaušėje lankėsi Rusijos caras Petras Pirma-
sis.
1719 - Vyskupas Aleksandras Go rain is Vaiguvoje pastatydino katalikų
bažnyčią.
1736 - Tytuvėnuose įkurta vienuolių bernardinų mokykla novi ciatas .
1740 - Kolainiuose pastatyta katalikų bažnyčia.
1750 08 28 - Jonas Adomkevičius užrašė Kolainių dvarą karm elitams .
1750 - Užv entyje leista statyti sinagogą .
1753 03 27 - Kelmės ir Verp enos dvaro invent oriuje minimas Verp enos
mi es telis.
1757-1763 - Kražiuose statoma benediktinių vienu olyno bažnyčia.
1758 - Kražiuose įkurtas marijavičiq vienu olyna s.
1763 - Kolainiuose įkurtas karmelitų vienuolyna s.
L
Chronologinė lentelė 407
1764 - Pakražantyje pastatyta bažnyčia.
1772 - Pc1šiaušė gavo turgaus privilegiją.
1773. Edukacinė komisija Kražių kolegiją pertvarkė į apygardinę 6 kla -
. . . :.
1780. Kražiai gavo 2 savaitinių turgaus ir 3 prekymečių pnvilegtJą.
1783 - Saudininkai gavo turg aus privilegiją.
1796 - Minimi šedbarai.
1797 - Kražit\ apygardinė m okykla atite ko Kolainit\ karmelitams.
1798 - Stulgiuose pastatyta katalikt\ bažnyčia.
1804 - Vaiguvoje įkurta parapinė mokykla.
1808 - Tytuvėnus nusipirko Jonas Burba.
1817 09 29 - Kolainiuos e įsteigta 6 klasių apskrities mokykla.
1817. Kražill mokyklą perėmė Vilniaus urtiversitetas; mokykla pavadin-
ta gimnazija.
1821 - Pakėvyje pastatyta mūrinė koplyčia.
1823 11 28 - Kražh\ gimnazijoj e suse kta slapta anticarinė moksleivių or-
ganizacija "Juodi eji br oliai ".
1830 - Kelmėje įsteigta spirito varykla .
1831 03 25 - Karolio Jautoko vadovaujami sukilėliai µžėmė Kelmę. 1831
metų sukilimo Lietuvoje prad žia.
18310621 - Tytuvėnuose įsikūrė visos žemaitijos centrinė vyriausybė.
1833 - Kelmėje įsteigta odų apdirbimo įmonė.
1835 12 35 - Caro valdžia uždarė Kolainių gimnaziją.
1836-1858 - Per Kelmę nutiesta s Ryg os - Tilžės plentas .
1844 - Kražių gimnazija iškelta į Kauną. Kražiuos e įkurta liaudies mo-
kykla (rusiška).
1844 - Ga rduose (dabar Vijurkai) pastatyta katalikų bažnyčia.
1848 - Kelmėje siautė chol eros epidemija.
1856 - Kiaunoriuose pastatyta mūrinė bažnyčia.
1858 - Pagryžuvyje pastatyta architekto Fulgento Rimgailos projektuoti
dvaro rūmai.
1862 - Paverpenio dvar e įsteigtas drobės balinimo fabrikas.
1863 04 05 - Zigmanto Citavičiaus va dovaujami sukilėliai kovėsi su caro
kariuomene Tytuvėm\ mišk e.
1863 05 26 - Povilo Šimkevičiaus vadovaujamas sukilėlių būrys kovėsi
su caro kariuom ene pri e Šaukėnt\.
1863 06 02 - Užvenčio mišku ose Jono Stanevičiaus ir Povilo Bagdonavi-
čiaus bftriai susijungė s u Igno Leskausko ir Antano Mackevičiaus rinktin e.
186306 06 - Susijungę sukilėli\\ būriai (06 02) kovėsi prie Tytuvėną
1863 06 19 - Prie Kelmės kovėsi P.Šimkevičiaus ir Roberto Krasausko
sII kiIt"li l\ b ftric1i.
l
·1864- Caro va ldžia uždarė Tytuvėntt bernardinų vienuolyną.
408 Chronologin ė lente lė
1864 - Caro vald žia uždarė Kolainių karm elitll vienuolyną, bažnyčią
vertė cerkve , vienuolyn o žemėse įkurdino ru st\ kol onistus , miestelį pavapt1.
no Blagoveščensku, Užvenčio valsčiaus centrą perkėlė į Kolainius . e 19060214 -15 - Caro armij os baud žiam asis būrys areštavo revoliucioni e-
1865 - Kelmėje įkurta liaudi es mokykla (ru sišk a).
1866 - Šaukėnuose įkurta liaudi es mokykla .
1869 - Kolainiuose įkurta liaudi es mokykla.
1871 - Kelmėje atidaryta vaistinė.
1875 - Kolainiuose atidary ta skolinamoji taupomoji kasa.
1875 - Tytuvėnuose pastatyta cerkvė.
1876 - Užventyje įkurta liaudies mokykla .
1877 - Šaukėnų vis . lais vieji valstiečiai pasipriešino policijai, bandžiusiai
prievarta juos iškeldinti iš _gimtųjų vietų.
1880 01 01 - Kelmėje ir Šaukėnuose atidarytos pašto stotys.
1881 07 28 - Beržėnuose atidaryta telegrafo stotis.
1882 09 08 - Kelmėje atidaryta telegrafo stotis.
1883 06 10 - Reibių dvaro kumečiai pasipriešino rust\ policijai dėl bendrų
ganyklų.
1884 - Kražiuose ir Kelmėje atidarytos krautuvės.
1885 - Ar cheologas Tadas Daugirdas tyrinėjo Tytvidiškės kapinyną.
1889 - Žalpiuose įkurta pieninė.
1891 - Pagojo dvare įkurta pirmoji Lietuvoje pienininkystės mokykla.
1893 11 21-22 - Kražių parapijiečiai priešinosi Kauno gubernatoriui N .Klin-
genbergui ir jo ginkluotai palydai. Kražit1 skerdynės.
1894 07 01 - Kražiuose atidaryta sko linamoji taupomoji kasa.
1894 - Kelmėje, Tytuvėnuose ir Šaukėnuose uždarytos amatų įstaigt\ val-
dybos.
1897 - Tytuvėnuose atidarytas paštas, įsteigta vaistinė.
1898 - Užventyje įsteigta vaistinė.
1901 - Lioliuose atidaryta liaudies mokykla.
1903 - Dubėnuose įkurdinta 20 rusų kolonistų šeimų iš Černigovo gu-
bernijos. · 1916- Žalpiu ose įkurtas "Dobilėlio" ratelis , kuris išleido laikraštėŲ "Mū-
1904 - Kelmėje įkurta mergaičių mokykla.
1905 11 06 - Kelmėje įvyko anticarinė demonstracija.
1905 11 24 - Kelmėje revoliu cioni eriai išvaikė valsčiaus valdybą.
1905 11 29 - Užvenčio, Ušnėnų ir kitų apylinkit\ gyvento jai užpuolė ir
uždarė valsčiaus valdybą Kolainiuos e, valsčiaus centrą grąžino i Užven tį.
1905 11 30 - Kelmės gyventojai savo su eigoje va lsčic1us viršc1ičiu ir rašti-
ninku išrinko lietuvius.
1905 12 01 - Užv entyj e įvyko alstov l\ rinkimai į Did ijj Vi lni ,111s s1•in1<1
- 1919 07 02 - Kelmėje įkurtas vartoto jt\ kooperatyvas.
1905 - Karklėnuose atidaryta liaudies mokykla.
1906 01 10-11 - Kelmėje caro armijos baud ž i,rn1;-is is hur y., •rnc"
·nw l~ n •vn ·
Jiu cijos dalyviq.
Ch ronologinė len telė 409
_
1906 01 12 - Kelmėje ka zo kai ar eš tav o Vladą Putvinskį.
rius Šaukėnuose, Ušnėnuose, Sendvaryj e, Užv entyj e .
1906 - Užv entyje įkurta lietu viš ka m okykla (po 6 mėnesių uždaryta).
1906 - Kelmėje įkurtas žemės ūkio rat elis.
1907 0114 - Stulgiuos e įkurtas žemės ūkio ratelis.
1907 09 30 - įkurta s švietim o draugi jos "V ilniaus aušra " Užvenčio apy-
linkės skyrius .
1907 - Kelmėje įkurta vart otojq draugija .
1907 - Šaukėnuose įsteigta ugniagesių komanda .
1908 0119 - Kaune pradėta nagrinėti 1905-1907 metų revoliucijos daly-
vit\ Boleslovo Sipavičiaus, Broniaus Cirtauto ir 14 kelmiškių byla .
1908 07 20 Kelmėje įvyko pirmasis lietuviškasis v akaras.
1908 - Įkurtas Lietuviq katalikill moterų draugijos Liolių skyrius.
1908 - Įkurta Kra žit1 mergaičių mokykla (rusiška).
1908- Atidaryta Dubėnq - Ubesio liaudies mokykla .
1909 06 28-29 - Šaukėnuose įvyko pirmasis lie tuviškasis vakaras.
1909 - Vaiguvoje atidaryta liaudies mokykla .
1909 - Šaukėnuose atidaryta privati lietu v iška m oky_kla.
1909 - Užventyje atidarytas paštas .
1910 10 24 - Beržėnuose įkurtas žemės ūkio ratelis.
1910 - Kražių šepečiq gaminimo dirbtuvėje įvyko streikas.
19110727 - Slabadoje suorganizuota gyvulininkystės paroda.
1913 06 30 - Užventyje įkurtas žemės ūkio ratelis.
1915 04 22 - Kaizerio kariuomenė užėmė Šaukėnus.
191512 12- Vokiečit\ okupacinė v aldžia sudarė Kelmės, Šaukėnų apskri-
tis.
1916- Vokiečit\ okupacinė valdž ia Šaukėml, Užvenčio valsčius priskyrė
Kuršėm1, o Kelmės ir Kra Žill - Skaudvilės apskričiai.
1916 - Pašiaušėje atidaryta lietuviška mokykla .
sų ašaros" ir antiokupacinį atsiš aukimą.
1917 06 01 - Kražiuose atidaryta lietuviška pradinė mokykla .
191711 01 - Tytuvėnuose atidaryta lietuviška pradinė mokykla .
1918 01 13 - Užventyje įsteigti vakariniai kursai suaugusi ems lietuvių
kalba.
1919 07 01 - Užvenčio vls . priskirtas Telšit\ , o Šaukėnų - Šiaulių apskri-
čiai.
1919 07 25 - Užvenčio vis. prijungtas prie Šiaulių apskrities.
1919 07 27 lkurta Kražit1 progimna zija (vėliau "Žiburi o" draugijos gim-
nr1zija)
.
-UO Chronologinė lentelė
Chronologinė lentelė 411

191 - ukėnuose įsteigta apskrities ligoninė.

1919 - Prie Šiaulh.\ aps. priskirti.· Šaukėnų ir Vaiguvos valsčiai, 0 pri R
seinių - Kelmės, Kražių ir Liolių valsčiai. e a-
1919 12 28 - Kelmėje į"vyko pirmieji rinkimai į vls. tarybą.
1920 02 01 - Į-vyko pirmi eji rinkimai į Užvenčio vls. savivaldybę.
1920 0213 - Pirmuoju šaukėnų vls . tarybos pirmi.ninku išrinktas Augus.
twas Aleknavičius.
1920 02 25 - Pirmuoju Vaiguvos vls . viršaičiu išrinktas Pranas Karparas
1920 10 14 - Sudegė Vaiguvos miestelis.
1920 m . - Vaiguvoje įkurta vaistinė.
. 1921 01 27 - Kražiuose įkurtas Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos sky-
nus .
192104 09 - Išleistas pirmasis Užvenčio pradinės mokyklos daugiatiraži.
ni o laikraštėlio "Spindulėlis" numeris.
1921 07 31 - Užventyje įkurta žemės ūkio darbininkų profsąjunga.
1921 08 19 - Įkurta Kelmės progimnazija.
1921 - Įkurtas Lietuvių katalikių moterų draugijos Kražių skyrius.
1921 - Išleistas pirmasis Kražių progimnazijos laikraštėlio "Atžala" nu-
mens.
1922 04 17 - Įvyko Lietuvos socialdemokratų partijos Vaiguvos kuopos
steigiamasis susirinkimas .
1922 - Stačiatikių pasisavinta Kolainių bažnyčia grąžinta katalikams.
1924 08 17 - Šaukėnuose įvyko socialdemokratų mitingas .
1924 10 10 - Įkurta Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Vaiguvos
kuopa .
1925 01 25 - Įkurta Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Užvenčio
kuop a.
1925 0914 - Padėtas Kražių "Žiburio" gimnazijos rūmt1 kertinis akmuo.
1925 09 20 - Šaukėnuose atidaryta žemės ūkio paroda.
1925 - Vidsodyje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
1926 03 02 - Įkurtas Mažažemių ir naujakurių sąjungos Pakražančio sky-
rius.
1926 04 25 - Šaukėnuose policija išvaikė socialdemokratų mitingą.
1926 06 07-08 - Šaukėnuose išplatinti fašistiniai atsišaukimai.
l926 - Kražiu ose , Lioliuose , Pakražantyje , Gailiuose , Burbaičiuose, Kas-
čiukuose įkurtos Lietuv os :Valstiečit~ liaud~ų sąjungos ku~pos.
1926 - Vaiguvos dvare įkurtas Dievo Apvaizdos moterų vienuolynas.
1927 0313 - Užve ntyj e įsteigtas žemės ūkio draugijos skyrius .
1927 OS13 - Užventyje kilo didelis gaisras.
1927 OS29 - Kelmės kultūros ratelis surengė spaudos parodą.
1927 0718 - Lietuvos Respublik os prezid entas Antanas Smetona lankėsi
Kražiuose ir Kelmėje.
· 1927 09 01 - Įkurta Šaukėnų miškų urėdija.
1927 - Volungiuose pastatytas tiltas per Ventą.
1928 05 01 - Tytuvėnų vls. įvestas privalomas pradinis moks las .
1928 07 15 - Kiaunoriuose įkurta Blaivybės draugija.
1928 - Vaiguvoje įkurta pieno perdirbimo bendrovė.
192911 24 - Vaiguvoje įkurtas Lietuv os tautinin..1<-ų sąjungos skyrius.
1929 - Pagryžuvyje įsteigtas jėzuitų vienuolynas (nau jc.:kynas ).
1929 - Įsteigtos Tytuvėnų, Pašiaušės ir žalpių pieno perdirbim o bendr o-
vės.
1930 01 23 - Iš Pašiaušės ir Kurtuvėntl valsčių sudarytas Padubysio vals-
čius.
1930 0316- Kražiuose įsteigtas Lietuvos laisvamanil.l etinės kultūros drau-
gijos skyrius.
1930 07 30 - Kelmės pieno perdirbimo bendrovė "Džiaugsmas
11
pasistatė
naują pieninę.
1930 07 03 - Kelmės lino ir medžio apdirbimo fabrikas "Linas " pasistatė
naujus pastatus.
1931 01 25 - Kelmėje įsteigtas daktaro J.Basanavičiaus liaudies universi-
tetas.
1931 06 23 - Vaiguvos vls. įvestas privalomas pradinis mokslas.
1931 09 13 - Šaukėnuose atidaryta žemės ūkio paroda.
1931- Šaukėnuose įkurta Žiemos žemės ūkio mokykla.
1932 09 18 - Kelmėje iškilmingai atidaryti šaulių narnai.
1933- Įkurta Beržėnt1 pieno perdirbimo bendrovė.
1934 02 15 - Šaukėnuose prasidėjo 3 mėnesių namų ruošos kursai m er-
gaitėms.

1926 08 08 - Kiaunoriuose įvyko socialdemokratų vakaras.
1926 0815 - Užventyje įkurtas Darbininkų profsąjungos skyrius.
1926 08 20-24- Streikavo Čekaičių dvaro darbininkai (reikalavo padidin ~
ti atlygį už darbą) .
1926 09 01 - Minupių k. atidaryta lietuviška pradinė mokykla.
1926 11 01 - Atidaryta Tytuvėnų geležinkelio stotis Pagry žuvyje.
1926 11 22 - Kelmėje į.kurtas "Gėlės" kultūros ratelis.
1926 - Užventyje į.kurtas "Žingsnio" kultnros ratelis.
1934 03 18 - Įvyko Kražh.1vls. pradinių mokykltl mokytojų susirinkimas.
1934 05 27 - Įvyko Šaukėnų vls. pradinių mokyklų moksleivitl dainų ir
sporto šventė.
1935 07 27 - Kelmėje atidarytas naujas betoninis tiltas per Kražantę.
1936 08 01 - Kražiuose uždaryta "Žiburio " gimnazija.
1938 05 26 - Kelmėje įvyko Kelmės, Tytuvėnų ir Kražių valsčitl pradinių
mokykl11moksleivių daint.1 ir sporto šventė.
1938 06 06 - sudegė Užvenčio miestelis.
' 412
Užvenčio,
Chronologinė lentelė
1938 0914 - Užventyje įvyko jaunjųjų ūkininkq paroda, kurioje dalyvav
Min upių ir Junkilų jaunųjų ūkinink q rate li ai.
.
1938 1115 - Išleist as pirmasis Kelmės valstybinės progimnazijos literatų
o
būrelio daugiatiražini o laikraštėlio "Žvilgs nis į gyvenimą " numeris. 1938_
išleistas Kelmės progimnazijos religini o auklėjimo būrelio daugiafuažinis
laikraštėlis "Kelmės atžalyn as" .
1938 - Išleistas Kelmės p rogimnazijos lotynistų būrelio daugiafuažin is
laikraštėlis "Solutium animi " ("Sielos paguo d a " ).
1939 01 01 - Panaikintas Vaiguvos valsčius . Jo te rit ori ja priskirta Užven-
čio (su Vaiguvos miesteliu ), Kelmės ir Šaukėm\ valsčiams.
1939 09 01 - Įsteigta valstybinė Vlado Putvins kio Kelmės gimnazija .
1939 - Išleistas Kražių parapijos laikraštis "Kražių aidai " (2 tūkst. egz.
tiražu).
1939 - Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos "Pavasaris " Saudininkų kuo-
paišleid o laikraštėŲ '1aunatvės žygiai".
1940 09 25- šaukėnuose įvyko Šaukėml, Dubėnų, Junkilų, Min upių, Pa-
Šilėnų, Vaiguvos , Jurgoniškių, Lygšilio , Užvenčio ir Šilo Pavėžupio jaunųjų
ūkininkų ratelių paroda .
1940 11 07 - Kelmėje sovietinio miting o m etu iškelta trispalvė vėliava.
1941 01 01 - Atkurtas Vaiguvos valsčius.
1941 01 20 - Užventyje atidaryta biblio teka.
1941 06 24 - Vokietijos kariuomenė užėmė Kražius ir Kelmę.
194106 27 - Vokietijos kariuomenė užėmė Šaukėnus, Užventį, Vaiguvą.
1943 04 05 - Lietuvių atstovų konferen cijoje Kaune dalyvavo Vaiguvos
parap ijos klebonas kun . Petras Bemotas .
1944 07 27 - Sovietinė armija užėmė Tytuvėnus.
1944 08 06 - Sovietinės armijos daliniams apša ud žius , sudegė Šaukėnų
miestelis .
1944 10 06 - Sovietinė armija užėmė Kelmę.
1944 10 07 - Sovietinė armija užėmė Kražius , Užventį, Vaiguvą, Kolai-
nius.
1944 12 09 - Atidaryta Užvenčio progimnazija .
1946 10 20 - Atidaryta Tytuvėnų progimnazija.
1947 10 21 - Iš Kelmės, Tytuvėnų, Kražių, Užvenčio, Šaukėnų ir Vaigu-
vos valsčių sudaryta Kelmės aps .
1947 11 26 - Kelmės aps. sudaryti Karklėnų ir Liolių valsčiai
194812 05 - Kelmėje pradėtas leisti apskri ties laikraštis "Bolševikinis žo-
dis " .
1949 08 29-30 - Kelmėje įvyko ap skriti es mokytojq konf erencija.
1949 10 01 - Šaukėnuose įkurta valstiečių jaunimo progimna zija.
1950 06 20 - Sudaryti Kelmės, Užvenčio, Tytuvėntl rajonai .
1950 10 01 - Užventyje Įkurta valstiečių jaun imo vakarinė mok y kla.
dė" .
Chronologinė lentelė
1951 01 30 - Pradėtas leisti Užvenčio raj. laikraštis "Komunizm o žvaigž-
19510202 - Pradėtas leisti Tytuvėnų raj. laikraštis "Bolševikinis kelias ".
413
1951 03 27 - Pradėtas leisti Saukėnų mašinų traktorių stoties laikraštis
"Spartus darbas ".
195108 20-25- Kelmėje vyko tarprajoninis mokytojų seminaras (dalyva-
vo Kelmės, Užvenčio ir Tytuvėnų rajonų moky tojai ).
1952 06 21-22 - Įvyko Kelmės raj . moksleivių spo rt o šventė.
1953 06 07 - Pradėtas leis ti Kelmės raj. laikraštis "Ko munistinis žodis ".
1953 0611- Pradėtas leisti Tytuvėnų raj. laikraštis "Komunistiniu keliu ".
1954 01 30 - Skaudvilės raj . Zalpių apylinkė priskirta Kelmės rajonui.
1954 05 25 - Sustambintos rajonų apylinkės.
1954 10 15 - Išleistas pirmasis daugiatiražinio "Gegužės pirmosios " ko-
lūkio laikraščio "A rt ojas " numeris.
1954 09 01 - Pašilėnuose atidaryta septynmetė mokykla.
1955 09 01 - Užve n tyje atidaryt a darbo ja unimo vidurinė mokykla.
1956 12 28 - Užvenčio ir Tytuvėnų gyvenvietės gavo miesto teises.
1959 01 23 - Tytuvėnų raj . priskirtas prie Kelmės raj.
1959 0619 - Užvenčio raj. Gaugarių, Gelučių, Kerėžių ir Šilo Pavėžupio
gyvenvietės priskirtos Kelmės raj .
1959 06 19 - Kelmės r aj. Lyduvėnų, Kepurininkų, Maižiškių, Pagojukų,
Pyragių ir Žalakiškių apylinkės priskirt os Raseinių, o Papušunio apylinkė -
Radviliškio rajonams .
1960 08 31- Atidarytas Povilo Višinskio namas - muziejus .
1961 06 03-04 - Kelmės raj. Saviv eiklininko dienoje dalyvavo Latvijos
Ciesio raj. d elegacija.
1961 06 25 - Ant Šatrijos kalno įvyko Užvenčio raj . Draugystės šventė,
kurioje dalyvavo Kuršėnų, Kelmės ir Bauskės (Latvija) raj. de legacijos.
1961 09 15 - Užvenčio vidurinei mokyklai pastatyti mūriniai rūmai.
196212 08 - Sujungti Kelmės ir Užvenčio rajonai.
1962 12 08 - Kelmės rajono Gaulėnt1, Luokės, Upynos ir Viekšnelių apy-
linkės priskirtos Telšių rajonui , Varputėnų apylinkė - Šiaulių rajonui , Var -
nių rajono KarklėntĮ, Pašilės ir dalis Gardiškės apylinkės bei Skaudvilės ra-
jono Stulgių apylinkė Kelmės rajonui .
1963 0112 - Sustambintos rajo n o apylinkės.
1964 04 24 - Užventyje rast as XVII a. monetų lobis.
1964 - Tytuvėnuose įrengtas kempingas.
1965 05 28- Ušnėnuose atidengtas paminklinis akmuo rašytojaiJ .žemai-
tei. U žve ntyj e įvyko literatūrinis va kara s. žemaitės kolūkis įsteigė kasmet i-
nę J.Žemaitės premiją u ž geriausius kūrinius kaimo tematik a.
1966 01 06 - Užventyje atidaryt as visuomeninis krašt otyr os muzi ejus.
1966 06 04 Čiotiškiuose rašy tojui J.Baltušiu.i už apsakymt \ rinkinį "Ko
414 Chronologinė lentelė
nepasakė Laukys" įteikta pirmoji Žemaitės literatūrinė pr emi ja .
196703 24 - 'Kelmės raj. vy kd omojo komit eto pirmininku išrinktas Stasys
Veineikis.
1967 03 25 - Kražiuose buvo pažymėtos 350-osios mok y klos įsteigimo
metinės.
1967 09 01 - Pastatytas naujas Lygšilio aštuonmetės m okyklos pastata s.
1968 02 24 - Užv entyje paminėtos raš y tojos Šatrijos Raganos 90-osios gi-
mimo metinės .
1968 09 29 - Kelmėje įvyko rajono derliaus šventė.
196903 02 - Kelmėje įvyko pirmoji rajono kultūros darbuotojų konf eren-
cija.
1969 05 30 - Ušnėnuose Žemaitės literatūrinė premija įteikta rašytojui
Raimondui Kašauskui .
1969 06 01 - Jaunystės slėnyje pri e Užvenčio įvyko rajono moksleivhl
meno ir sporto šventė.
1969 - Pradėjo veikti Kelmės kepykla.
1970 02 21 - Pastatytas naujas dviaukštis Gordų aštuonmetės mokyklos
pastatas .
1970 05 31 - Kelmės raj. pirmą kartą pasiekė Poezijos pavasaris. Šventė
vyko Užvenčio Jaunystės slėnyje. Rašytojui Y.Bubniui įteikta Žemaitės lite-
ratūrinė premija.
1971 - Kelmės raj. pirmąkart organizuotos 2 studentų darbo ir poilsio
stovyklos. Rajkoopsąjunga surengė darbo veteranų sąskrydį.
Kelmėje pastatytas pirmasis rajone 5 aukštų namas .
Žemaitės literatūrinė pr emija įteikta rašytojui J.Apučiui.
Fotokorespondent o A.Bitvinsko nuotrauka "Žvejo S.Kvietkaus portre-
tas" dalyvavo tarptautinėje parodoje Kanadoje.
1972- Tytuvėnuose įvyko respublikinė miškininktl meno saviveiklos šven-
tė .
1973 OS26 - Įvyko Kelmės raj. moksleivių meno ir sporto šventė.
1973 06 02-03 - Įvyko Kelmės raj. meno šventė.
1974 - Įkurta Lietuvos fotomenininkq draugijos Kelmės sekcija.
1974 - Rajone surengtos Kauno medicinos instituto mokslo ir kultūros
dienos. Pastatyti Tytuvėnų tarybinio ūkio technikumo rūmai su vaiktl dar-
želiu ir pradine mokykla.
1975 01 29 - Linkaučitl apylinkė prijungta pri e Kražių apylinkės.
1975 - Pakražantyj e atidaryti nauji kultūros namai.
Gryžuvo je, Pakėvyje ir Junkiluos e pastatytos naujos pradinės mokyk los.
Kelmės mezgimo cechas tapo savarankišku trikotaž o fabriku .
197602 21 - Rajone organizuota Lietuvos žemės ūkio akademijos moksl o
ir kultūros dienos. . 1988 07 30 - Palėkinio kaim e atid engta s paminklinis akmuo 1863-1984 m .
1976 05 29 - Kelmėje ivyko pirmasi s liaudies kūrybos festivalis.
Chronologinė lentelė 415
1976 09 01 - Kelmės aštuonmetė mokykla perorganizu ota į antrąją vidu -
rinę mokyklą.
1977 04 04 - Sh 1lgit1apylinkė prijungta prie Pakražančio apylinkės.
1977 04 04 - Panaikintos Maironių apylinkės teritorija priskirta qolių ir
Tytuvė::lų apylinkėms.
1977 05 29 - Kelmėje įvyko rajono moksleivių dainq šventė.
1978 02 29 - Šaukėnuose atidaryta rajono liaudies meno paroda.
1978 05 28 - Kelmėje įvyko rajono jaunimo šventė.
1978 11 03 - Kelmėje n auju ose pastatuos e iškilmingai atidaryti kultūros
rūmai ir centrinė bib liote ka.
1978 12 02-10 - Rajone o rg aniz u otos Šiaulių pedagoginio institu to kultū­
ros ir mokslo dien os.
1979 01 17 - Gyventojų surašymo duomenimis Kelmės rajone gyv eno
46375 žmonės.
1979 - Rajone surengtos Valstybinės filharm onijos dien os, meno rengi-
nių jaunimui dekada.
Kelmės kultūros rūmuose įsteigtas Šiaulių dr amos teatro filialas.
1980 - Rajono dainų šventėje dalyva vo per 2000 saviveiklininkų.
Surengtos dainų ir šokiq ansamblio "Lietuva " dienos , meno renginių
jaunimui dekada , liaudies meno atlikėjų konkur sas "Žiemos vakarai ".
1981 - Surengtos Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto dien os ,
tarpraj oninis dramos kolektyvq konkursas "Du bysos klonia i" , men o rengi -
niq dekada.
1982 - Rajone surengtos Žemės ūkio ekon omikos instituto moks lo die-
nos, Šiauliq dramos teatro savaitė "Vaidiname žemdirbiams ".
1983 - Sukurtas Kelmės raj. agr opramo nini s susivienijimas.
Lankėsi koncertinė grupė iš Erfurto.
1984 01 30 - Įvyko IX rajon o moten1 konferencija.
1984 - Rajone vyko dainų ir liaudies meno šventė, meno renginių deka-
da .
1984 - Tytuvėnų vidurinės mokykl os vaikų lėliq teatrui su teikta s Liau -
dies teatro "Gyvatukas " vardas.
1985 - Respublikinėje daintl šventėje Vilniuj e dalyvavo 12 rajono men o
saviveiklos kolektyvq (306 atlikėjai).
Surengta meno renginiq dekada.
1986 - Atidaryta Kelmės III vidurinė mokykla .
"Gryžuvos " kolftkis pasistatė kultūros namus su administracinėmis pa-
talpomis.
Rajone vyko liaudi es meno šventė ir meno renginiq dekada.
1987 - Atidaryti Užvenčio zoniniai ir Vidsodžio kaimo kultūros nama i.
sukilimo va dovui kun . Antanui Mackevičiui.
416 Chronologinė lente lė
1988 07 30 - Užventyje įvyko Vilniaus "Že mynos " klubo ir LPS inici t
vinės grupės organizuotas mitingas , kurio metu išk e lta tautinė vėliava~ Y·
1988 08 18 - Užventyje įkurta pirmoji Kelmės rajone LPS iniciatyvi .
grupe.
. ~
1988 08 25 - Susikūrė LPS iniciatyvinė grupė Kelmėje.
1988 09 10 - LPS Kelmės iniciatyvinė grupė surengė pirmąjį mitingą.
Kelmėje atidengtas paminklas rašytojui Broniui Laucevičiui - Vargšui.
1988 10 13 ·· Vyko LPS Kelmės iniciatyvinės ir rėmimo grupių pirmoji
konferencija.
1988 10 22-23 - Vilniuje vykusioje LPS steigiamojoje konferencijoje daly.
vavo 23 Kelmės rajono atstovai.
1988 11 03 - Kelmėje, Atgimimo aikštėje iškilmingai iškelta tautinė vėlia•
va.
1988 12 31 - Rajono laikraščio "Ko munistinis žodis" pavadinimas pa-
keistas į "Bičiulį".
1988 - LPS Kražių grupė pradėjo leisti laikraštį "Kražių aidai".
1988 - Įkurtas Kelmės tremtinių klubas.
1988 - Rajone įvyko medikų meno saviveiklos apžiūra, Žemaitijos zonos
kultūros darbuotojų, literatų, liaudies meno šventės.
1988 - Rajone įsteigtos muzikos ir invalidų draugijos.
1988 - Atvėrė duris Kražių istorijos ir Kelmės kraštotyros muziejai.
1989 0127 - Įvyko LPS Kelmės rajono žemdirbių konferencija.
1989 02 16 - Nepriklausomybės paskelbimo šventė pirmą kartų pokaryje
iškilmingai švęsta Kehnėje, Kražiuose , Užventyje, Tytuvėnuose, Šaukėnuo­
se.
1989 03 26- Rinkimuose į TSRS Aukščiausiąją Tarybą Kelmės rajono de-
putatais išrinkti S.Kašauskas ir M.Laurinkus.
1989 06 02 - Įvyko Lietuvos socialdemokratų partijos Kelmės grupės stei-
giamasis susirinkimas.
1989 06 17 - Žemaitijos rašytojų bendrija išleido laikraštį "Kražiškiai",
skirtą Kražių jėzuitų kolegijos įkūrimo 375-osioms metinėms.
1989 0715 - Atstatytas Laisvės paminklas Pašiaušėje.
1989 08 07 - Atkurtas Lietuvos krikščionių demokrahl partijos Kelmės
skyrius.
1989 08 23 - Baltijos kelio akcijoje Kelmės rajono žmonės stovėjo 355-357
Rygos - Vilniaus magistralės kilometruos e .
1989 09 16-17 - Kelmėje vyko rajono kraštiečių susitikimas. Įkurtas klu-
bas "Prie gimtinės šulinio".
1989 10 15 - Girnikuose įkurti še imyniniai vaikt\ narnai.
1989 11 26 - Sudaryta bendra Užvenčio miesto ir apylinkės taryba .
1989 11 26 - Užv entyje Sąjūdžio grupP pastalė k1yžiq ·1941-1953 mc' lll
aukoms atminti.
417
Chronologinė lentelė
198912 09 - Įvyko rajono Sąjūdžio Il konferencija.
1989 - Pastatyti paminkliniai akmenys Vladui Putvinskiui Šilo Pavėžu­
pyje ir Jeronimui Raliui - Žalpiuose. Atstatyta Jukniškės bažnyčia. Lipniuo-
se atvėrė duris nauja ambulatorija, Petrališkėje - kultūros namai. ,
1989 - Rajone pirmą kartą vyko Respublikos medikų poezijos pavasaris.
19900216- Paminkline lenta paženklinti Užvenčio dvaro rūmai, kuriuo-
se 1912-1942m. gyveno Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas
Smilgevičius.
199002 24 - Į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą išrinkti rajono atstovai An-
tanas Račas ir Stasys Kašauskas.
199003 24; 04 01; 05 13, 20 - Nepriklausomos Lietuvos miestų ir apylin-
kių savivaldybių rinkimuose išrinkti 49 rajono deputatai.
199004 06 - Rajono tarybos I sesijoje tarybos pirmininku išrinktas Vytau-
tas Piktuma, rajono valdytoju Izidorius Simkus.
1990- Vidsodyje pastatyta 250 vietų devynmetė mokykla.
1990 - Restauruota Kražių varpinė.
199107 01 - Įkurtas Kelmės mažasis teatras .
1991- Kelmės rajone susibūrė verslininkų ir žemės savininkų sąjungos,
įsikūrė draugijos "Bačiai" rajono skyrius, Lietuvos sarnatječių draugijos Kel-
mės grupė. Pakėvyje pastatytas paminklas Liudvikui Adomui Jucevičiui.
1992 - Kelmės rajone Lietuvos seimo nariais išrinktas Zenonas Adomai-
tis, o pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą - Antanas Račas.
1993-Istorikas Alfonsas Eidintas paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV.
1993 - Kelmės I vid. mokykloje atidaryta pirmoji rajone gimnazijos kla-
sė. Šilo Pavėžupyje įsteigtas pirmasis Lietuvoje Žuvininkystės istorijos mu-
ziejus.
1994 01 26 - Trečiuoju rajono valdytoju išrinktas Zenonas Mačernius.
1994 - Karklėnuose įsteigta privati pieninė.
Įkurtas Lietuvos laisvės sąjungos Kelmės skyrius.
Kelmės Mažasis tea tras dalyvavo tarptautiniame festivalyje Danijoje, fol-
klorinis ansamblis "Kny tuva" - Šveicarijoje ir Vokietijoje.
Kelmėje įsteigtas pirmasis Lietuvoje suaugusių mokymo centras.
1995 01 10 - Įsikūrė Lietuvos valstiečit1 partijos Kelmės skyrius.
1995 0114 - Kelmėje įvyko Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kel-
mės skyriaus konferencija.
Pa1·engė Vaclovas Rimkus
J
Vaclovas Rimkus
Žymūs Kelmės krašto žmonės
Gimę Kelmės rajone:
A~~ulis Emiliju~ \g. 19~8 01 _11Tytuvėnuose), medicinos m. habil . dr.
prof . Vilniaus p edagogrmo uruvers1teto mokyklinės higienos katedros ved ·_
jas. Parašė darbų apie vaikų fizinį vystymąsi, vadovėlių, populiarių broši~-
rų.
Andrulis Do~~ (1896_04 29 J~o~aukio k. -197310 01 Šiauliuose) , pe-
da?ogas ~ko~l:'oz1tonus. Baigęs Klaipedos muzikos mokyklą, vargoninkavo
V~guvoJe, veliau - Kurtuvėnuose. Mokytojavo Kurtuvėnų ir Šakynos pradi-
nese mokyklose . Nuo 1930 m. dirbo muzikos mokytoju Plungės ir Telšių
gimnazijose , Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių muzikos mokyklose. Sukūrė ope-
retes ''V iengungiai ", "Sodininkai" , "Diplomatai" Gos neišliko) , solo ir choro
dainų, instrumentinių pjesių. Užrašė apie 2000 lietuvių liaudies dainų.
Babrauskas Benediktas (1910 07 01 Akšeliškių k. - 1968 12 13 Cicere,
JAV), poetas , literatūros kritikas, pedagogas. Studijavo Kauno universitete ,
nuo 1934 m. mokytojavo (lietuvių k. ir literatūra) Telšiuose, Mažeikiuose ,
Naujojoje Vilnioje, Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Austrijoje ,
Vokietijoje, JAV. Dirbo Čikagos aukštesniosios lietuvių gimnazijos direkto-
riumi. Nuo 1950 m. Lietuvių rašytojų draugijos ir Čikagos lietuvių rašytojų
klubo pirmininkas. Išleido eilėraščių rinkinį "Eilėraščių krautuvė", paskelbė
kritikos , literatūros istorijos, publicistikos darbų.
Baltrušaitis Juozas (g.1929 02 01 Varvalių k.t inžinierius mechanikas,
technikos m . dr. Dirbo Kauno politechnikos institute , atliko mokslinius tyri-
mus virpesių ir triukšmo mažinimo srityje.
Baltrušaitis Pranas (g.1929 m . Pavėžupio k.) , onkologas, medicinos
mokslų daktaras.
Bielskis Antanas Andrius (g.1937 10 16 Ganyprav os k.), inžinierius ,
Žymūs Kelmės krašto žmonės 419
technikos m . habil. dr., prof. Nusipelnęs Lietuvos kultūros darbuotojas , 5
išradimtl, 2 monografijų autorius. Skaitė paskaitas Kanados ir Australijos
universitetuo se, vedė seminarus apie lietuvių kultūrą. Nuo 1960 m . kartu ir
Klaipėdos liaudies operos so listas (tenoras) .
Bielskis Jonas (1855 07 06 Liolių vls. - 1904 11 Sankt Peterburge) , inži-
nierius, visuomenininkas. Pradinį mokslą įgijo Raseiniuose. Toliau mokėsi
Šiaulių gimnazijoje, kur 1874 m . įkūrė slaptą draudžiamos literatūros biblio-
teką. 1876-1882 m . Sankt Peterburge studijavo susisiekimo inžinierių institu-
te. Dalyvavo narodovolcų 'veikloje, palaikė ryšius su Lenkijos revoliucioni e-
riais,prisidėjo prie lietuviškų knygų leidimo ir platinimo . 1882-1885 m. , dirb-
damas Liepojos uosto inspektoriumi , padėjo gabenti nelegalią spaudą, pa-
bėgti i užsienį revoliucionieriams . Nuo 1885 m . gyveno Vakarų Sibire , dirbo
prie Irtyšo, Tobolo ir Turas upių reguliavimo , rėmė Lietuvos politinius trem-
tinius. Bendradarbiavo specialioje spaudoje.
Bielskis Julius (g. 1891 01 06 Tytuvėnuose), politinis veikėjas, literatas.
1908m. apsigyveno JAV, Hartforde baigė teisės mokslus . Niujorko universi-
tete studijavo ekonomiką ir finansus. 1916 m. Amerikos Lietuvit1 Tarybos
įgaliotinis Lietuvoje, dalyvavo pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. 1917 m.
Amerikos Lietuvitl tautos tarybos pirmininkas . 1919-1920 m. Lietuvo s kari-
nės misijos JAV narys, 1924-1926 m. Lietuvos konsulas JAV. Nuo 1939 m.
Lietuvos garbės konsulas. Nuo 1915 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje.
Išleido kn .: "Delegatų kelionė Lietuvon " (1916), "Raktas sveikaton ir laimėn"
(1918),"Lithuania" (1918, anglų k.).
Bortkevičius Laurynas (1756 0810 Jankaičių k. - 1823 02 15 Skapiškyje,
Kupiškio raj.), lietuviškų religinių leidinių rengėjas. Mokėsi Raseinių ir Kra-
žių mokyklose, spėjama, kad studijavo Vilniaus akademijoje (turėjo teo logi-
jos dr. laipsnį). Nuo 1768 m. vienuolis domininkonas. 1790„1791 m. Seinų
domininkontl vienuolyno mokyklos mokytojas ir Semų vi.karas, vėliau Ska-
piškio domininkonų vienuolyno prioras (viršininkas). Parengė leidinius "G ies-
mės apie keturiolika stacijų" (1810), "Karavakas, arba kryžius anioliškas "
(1817),"Kelias kryžiaus " (1819).
Budraitis Juozas (g.1940 10 06 Lipint\ k.), teatro ir kino aktorius , Lietu-
vos liaudies artistas (1982). 1973 m . baigė Vilniaus universiteto teisės fakul-
tetą, 1981 m. Maskvos aukštuosius kino režisierių kursus . Nuo 1965 m. vai-
dina kine. Nuo 1979 m. Kanno dramos teatro aktorius. Nuo 1990 m. Lietu-
vos teatro sąjungos pirmininkas. Sukūrė įsimintinų vaidmenų lietuviu ir už -
sienio kino filmuose , teatr e.
420 Vaclovas Rimkus
Buitkus Jurgis (1937 04 18 Ūpainių k.) , žurnalistas. Baigė Vilniau
versitetą, mokytojavo , dirbo "Ne muno " redakcijoje ir kt . Išleido apsa~ tllli ,
rinkinį "Pavasarį gimęs". Yrnt\
Butėnas Jonas (1892 03 27 Akmenių k. - 1968 11 28 Čikagoje), ope
dainininkas (baritonas). 1907 m . baigė Kelmės dviklasę mokyklą. 19Qgros
išvyko įJAV. Org~avo ~etu:iškus choru~, ko1:ce rtavo lietuvių kolonijo: :
Nuo 1922 m. stud1Javo dainavimą NeapolYJe, Milane . 1926 m . debiutavo Pa-
lermo teatre (Š.Guno operoje "Fa ustas "). 1928 - 1944 m. Valstybės teatro so-
list~ (K~un:~· 19~ m:pasitra~~ė į Vokietiją. ~uo _1_950m . gyveno Čikagoje,
tureJo pnvaaą damavuno stud1Ją. Koncertavo Įvarnuose JAV miestuos e, su-
kūrė vaidmenų Dž.Verdžio , Ž.Bizė ir kt. autoritl operose.
Čepas - Čepauskas Albinas (į898 12 08 Minupių k. - 1963 0717 Palan-
goje), generolas majoras. Mokėsi Šiaulių berniuktl gimnazijoje ir mokytojų
kursuose Kaune. 1916-1918 m. Užvenčio pradinės mokyklos vedėjas ir mo-
kytojas. 1918 m . įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo mūšiuose
prieš lenkus. Apdovanotas Vyčio kryžiaus ir Vytauto Didžiojo ordinais. 1933
m. baigė Aukštąją karo mokyklą Kaune, dirbo tos mokyklos inspektoriumi.
1938-1940 m. - Lietuvos kariuomenės S pėstininkų pulko vadas. 1940 m. krašto
apsaugos viceministras , divizijos vadas, brigados generolas. 1941-1945 karo
akademijos vicerektorius Maskvoje. Pokaryje dėstė Kauno knno kultūros ins-
titute , Lietuvos žemės ūkio akademijoje.
Čyžas Teodoras {1910 10 30 Šonos k. - 1964 10 27 Vilniuje) , bibliografas ,
Antrojo pasaulinio karo metais kovojo 16 lietuviškoje divizijoje. Nuo 1947
Knygų rūmų sk. vedėjas, direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. Mė­
nesinės rodyklės "Spaudos metraštis " bei leidinio "Lietuvos TSR spauda"
vienas sudarytojų. Parašė bibliotekininkystės ir bibliografijos darbų.
Daniliauskienė (Putvytė) Julija (g.1926 03 27 Šilo Pavėžupyje), tauto-
dailininkė. Šilo Pavėžupio dvaro savininko Stasio Putvinskio-Putvio duktė.
Nuo 1957 dalyvauja parodose , kuriose eksponuoja savo sukurtus popieriaus
karpinius (ciklus, paveikslus , atvirukus). Surengė daug individualių paro-
dų, dalyvavo parodose užsienyje . Iliustravo kn. "Lietuvių vaiktl po ez ija",
kartu su N.Jurėniene parengė kn. "Karpiniai". Jos dovanotų darbtl pastovi
ekspozicija yra Kelmės krašto muziejuje (Kelmėje).
Dichavičius Vladislavas Rimantas (g.1937 03 01 Grimz elitl k.) , daili-
ninkas , grafikas , fotomenininkas. 1963 m. Vihtiaus dailės akademijoje baigė
grafikos specialybę. Kurį laiką dėstė M.K.Čiurlionio meno m okykloj e, dirbo
žurnal o "Moksleivis ", leidyklo s "Mintis" meniniu redaktoriumi. Nuo 1963
Žymūs Kelmės krašto žmonės 421
.
dalyvauja dailės, nuo 1967 - fotografijos parodose. Lietuvos ir tarptautinėse
fotografijų parodose pelnė daug apdovanojimų. Sukūrė meninių fotografijų,
plakatų, atvirukų, apipavidalino arba iliustravo daugiau kaip 300 leidinių.
Išleido autorinę kn. "Ziedai tarp žiedų" (1987) . Yra tarptautinės fotomeni-
ninką sąjungos narys.
Dirmeikis Bronius Tomas (1910 0124 Kražiuose -19610 3 13 Čikagoje),
teisininkas, žurnalistas, kritikas, visuomenės veikėjas.
Dobševičius Benediktas (1722 03 12 Kražių apyl. - po 1792), filosofas,
Vilniaus universiteto prof., teo logijo s fakulteto dekanas, vicekancleris , lais-
vųjų ment1 ir filosofijos , teologijo s, kanonų teisės dr. 1757-1758 dėstė filoso-
fiją Kražiuose, 1782 Kražių mokyklo s direktorius. Buvo žymiausias Lietu-
vos kompromisinės krypties filosofas. Svarbiausi veikalai (lotynų k.): "Da-
bartinių filosofų pažiūros" (1760), "Logikos paskaitos" (1761).
Eidintas Alfonsas (g. 1952 01 04 Vaiguvoje), humanitarinių m. habil.
dr. (istorija), Lietuvos MA narys korespondentas. 1958-1969 mokėsi Vaigu -
vos vidurinėje mokykloje. 1969-1973 Vilniaus pedagoginiame institute stu-
dijavo istoriją, vėliau ten dėstė. 1986-1989 Lietuvos istorijos instituto sky-
riaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1993 Lietuvos Respublikos
Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV. Parašė knygas: "Jonas Šliū­
pas", "Antanas Smetona", "Lietuvos emigracija į Šiaurės ir Piehį Amerikos
šalis 1868-1940", "Lietuvos Respublikos prezidentai" , "Slap tasis Lietuvos di-
plomatas", "Kazys Grinius", "Lietuvitl kolumbai ".
Fridmanas Eliezer Eljahu (1858 Kehnėje - 1935 Tel-Avive, Izraelyje) ,
rašytojas, publicistas. Rašė hebraj-q kalba. 1903 Varšuvoje pradėjo leisti heb-
rają k. dienraštį "Ha-Cofe", kurį atnaujino kaip savaitraštį 1922 Kaune. Išlei-
do autobiografinę apybraižą "Sefer ha-zinronot " (1926), kurioje aprašė Lie-
tuvos žydtl kultūrinį gyvenimą. Nepriklausomoje Lieh1voje bendradarbia-
vo visuose žyd1.lperiodiniuose leid iniuo se.
Garalevičius Jonas (1871 03 OSŽalpiuose -1943 0610 Kaune), mu zikos
instrumentų meistras. Mokėsi Kelmėje, Raseiniuose , Palangoje, Liepojoje ,
Kaune. Tarnavo Rygos apygardos teis me. Rygoje susižavėjęs vargonų muzi -
ka, pradėjo konstruoti muzikos instrumentus. Tarnaudamas Tukume (Lat-
vija) padarė pirmuosiu s vargonus. 1898 apsigyvenęs Kaune pastatė vargo-
nus Kavarsko bažnyčiai. Įsirengė vargonų dirbtuves su kanklit \ skyriumi.
Savo dirbtuvėse pagamino daugiau kaip 5000 kanklh .\, kurios plito Lietuvo-
je, Rusijoje, JAV. Pastatė arba rekons travo vargonus Platelil.\ , Simno , Lazdi-
r 422 Vadovas Rimkus
p
jų, Garliavos , Raseinių, Šiluvos ir kitose bažnyčiose. Vargonus gamino Lat-
vijai, Lenkijai, Ukrainai. Parašė tris skambinimo citra ir kanklėmis vadovė­
lius, straipsnių apie kankles , vargonus . Bendradarbiavo laikraštyje "Vargo-
nininkas ". 1911 Kaune kartu su A .Kulvinskiu sukonstravo pirmąjį Lietuvoje
sklandytuvą. Pagamino elektrinį laikrodį. Palaidotas Žalpiuose .
Gerliakas Česlovas (g. 1927 08 20 Kelmėje), inžinierius statybininkas .
Mokėsi Kelmės vidurinėje mokykl oje, 1950 baigė Kauno universitetą. Nuo
1955 dirbo Miestų statybos projekt avimo institute Vilniuje . Parengė Vilniaus
universalinės parduotuvės (1974), Lietuvos Seimo (1981), MinistrtĮ tarybos
(1982) rūmų ir kt. pastatų projektus.
Grybauskas Juozas (1906 081 7 Kelmėje -1964 06 17 Vilniuje) , aktorius.
1925 baigė Kaun o "Aušros " gimnaziją. Vėliau studijavo Kauno universitete
humanitarinių mokslų fakultet e. 1931 įstojo į Valstybinio dramos teatro stu -
diją, kurią baigęs (1933) buvo priimtas į teatrą. Vienas Jaunųjų teatro organi-
zatorių ir vadovų. Nu o 1934 Kauno ir Klaipėdos dramos teatrų aktorius .
1939 Kaun o radiofon o diktorius. 1940 - 1945 valstybinio teatro direktorius ,
Dramos teatro meno vadovas. 1947-1954 Akademinio operos ir baleto teatro
vyr. režisierius . Pastatė M .Musorgskio operą "Borisas Godunovas ", V.Viš-
nevskio dramą "Neužmirštamie ji 1919-ji", N.Rubinšteino operą "Demonas ",
P.Čaikovskio - "Mazepa ", Dž .Verdži o - "Don Karlas ", Ž.Ofenbacho - "Hof-
man o pasak os", Š.Guno - "Romeo ir Džiuljeta " ir kt. operas.
Griškevičius Albertas (1667 04 24 Kražių apyl. - 1710 08 25 Kražiuose) -
mokyklinių dramų autorius . 1685-1686 mokytojavo Pašiaušėje, 1689-1690 -
Kražiuos e. Vilniaus universitet e dėstė retoriką. Parašė dramą "Dionizas , Si-
rakuzų valdovas ) (pastatyta 1697 Vilniuje).
. ~~ivickas Vytautas (1925 11 08 Beinoravos k., Šaukėm\ aps . - 1990 11 22
Vilniu1e), balebn eisteris, režisi erius , menotyros m. dr . Mokėsi Kauno "Auš-
ros" .?emiukų gimnazijoje . 1940 m. įstojo į Valstybės teatro (Kaune) baleto
~tudiJ_ą. Nu o 1944 Lietuvos Oper os ir baleto teatro šokėjas, šokio bei sceninio
Judesio pamokų dėstytojas. 1947-1952studija vo Lunačarskio teatro meno ins-
titu_te ~askv oje. ~~o ~952 Op eros ir balet o teatr o bal e tm eisteris , vyr. balet-
meIStens, vyr . rez1S1enus . Parašė libretus ir pastatė bal etus : J.Juzeliūno " Ant
~ų krant o" (~u _Me;:~reru ), J.Indr os "Audronė", L.Aust er "Šiaurės sap -
nas , A.Adam o Žizel ir kt. Pastatė baletų Ryg os, Lvovo, Talin o, Ašchaba -
do, Stambul o teatruose.
Žymas Kelmės krašto žmonės 423
Grombčevskis Bronislovas (1855 Užv entyj e - 1927 02 27 Varšuvoje) -
geografas , or ientalistas . Baigęs Varšuv os gimnaziją tarna vo carinėje kariuo-
menėje. 1880 Ferganos sriti es (Marg elan o aps .) viršinink as . 1886 tyrinėjo Kaš-
gariją ir Tian Šanę, vėliau - Syr -Datj os , Narymo paupi us, Ferg anos iI; Ale k-
sandro kalnynus, Parnyrą, Tibetą, Kašgariją. 1903-1906 Astrachanės guber-
natorius . Nuo 1910 gyv eno Varš uv oje. Parašė kn .: "Kaszgarja " (1924), ''Przez
Parniry i Hindukusz " (1923), "Wsp omnienia myslyws ki" (1926) ir kt.
Gruževskis Boleslovas (1848 Verpen oje - 1922 04 04 Kelmėje), m uzikas ,
tapytojas , istorikas . Baigė Varšuv os gimnaziją. Leipcige studi javo tapybą ir
muziką, Paryžiuje baigė konservatoriją. N u o 1900 gyve n o Kelmėje. Parašė
istorinį veikalą "Evangelikų reformatų bažnyčia Kelmėje" (1912, lenkų k.),
surinko medžiagą knygai apie Lietuvos bajorijos kilmę. Kartu su E.Merčin­
gu , A.Voyde ir K.Kumatauskiu redagavo "Monum ent a Refo rmati onis Polo-
niae et Lithuania e" . Palaidotas Kelmėje.
Gruževskis Julius (1808 02 08 Kelmėje - 1865 11 03 Pary žiuje), 1831 me-
tt1 sukilimo dalyvis . Savo lėšomis suformav o že maiti jos sukilėlių pulką. Jo
dalinyj e buvo apie 400 dalgininkų, 100 šaulių ir 50 raitelių. Kartu su Bene-
diktu Dob roslavu Kalinovskiu ir Ignotu Stanevičiumi 1831 m. kovo 26 d .
užėmė Raseinius ir įėjo į apskrities laikinąją vyriausybę, kuri savo manifes tu
kvietė gyventojus sukilti prie š caro valdžią. Vėliau, kaip sukilėlių būrio va-
das , pasižymėjo did eliais koviniais sugebėjimais. 1831 sp alio mėn. p asitra u-
kė į Prūsiją, vėliau emigrav o į Prancūziją, gyv eno Šveicarijoje . 1863 buv o
sukilėlių valdžios agentas Šveicarijoj e.
Gudavičius Aloyzas (g. 1940 05 12 Kalniškių k.), humanitarinių m . h a-
bil. dr ., prof. 1953-1962 studijavo Šiaulių p eda go gini o institut o filolog ijos
fakultet e, nuo 1964 ten dėstė (d ocent as, fakult eto, katedr os vedėjas). N uo
1991- rektorius . Kelių monografijq autorius, paskelbė api e 60 moks!. strai ps -
niq (Lietuvos ir užsienio spaud oje).
Gudmonas Jonas (194112 07 Laukodumoj e), dailininkas , grafikas . Bai-
gęs Kelmės vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus dailės institut e . Institutą
baigė 1966, dirbo dėstytoju, 1976-1982 dailės ped ago gikos katedr os vedėjas,
nuo 1982 pror ektorius . Nuo 1966 dalyvauj a par odos e . Sukūrė p olitiniq , vi-
suom eniniq ir reklaminių plakatų.
Jacevičius Anupras (1797 Maironiuos e - 1836 03 17 Nan si, Prancūzijo­
je), 1831 mett1 sukilimo bftrio vada s. Kilęs iš smulkiųjq dvarininką 1814 bai-
gė Kra žiq gimnaziją. Studijav o Vilniau s uni ve rsit e te. 1831 vad ovavo Telšių
424 Vaclovas Rimkus
aps. sukilėliams. Sukilimui pralaimėjus pasitraukė į Tilžę. 1833 apsigyv eno
Prancūzijoje. Parašė atsiminimų.
Jakutis Stanislovas (g.192105 31 Laitek iuose ), fizik as, socialinitt m. ha-
bil. dr . prof. Mokėsi Stulgių pradinėje mokykloj e, eksternu baigė Tauragės
gimnaziją. Studijavo Vilniaus valstybiniam e pedagoginiame institute. Nuo
19.53Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, fizikos ir matematikos fakul-
teto dekanas, docentas , prof. Vadovėlio "Fiz ikos dėstymo metodika " (1966)
vienas autorių. Parašė fizikos mokymo metodinių leidinių, vadovėlį "Fizi-
kos mokymo metodika (sukt. , 1983).
Jankauskas Stanislovas (g.1899 01 25 Dvarviečių k., Užvenčio aps.),
Lietuvos veterinarijos akademijos kūrėjas, pirmasis jos_rektorius , veterinari-
jos Garbės ą_aktaras. Mokėsi Užvenčio liaudies mokykloje, ŠiaulitĮ gimnazi-
joje. 1915 pasitraukė į Rusiją. 1918 baigė M.Yčo gimnaziją Voroneže. Grįžęs į
Lietuvą, 1918išrinktas pirmuoju Užvenčio vls. viršaičiu Kuršėnų aps. komi-
teto iždininku. 1919 atvyko į Kauną, dirbo krašto apsaugos intendantūroje,
lankė Aukštųjų kursų medicinos skyrių. 1922-1927 studijavo veterinariją
Miuncheno universit ete. 1928-1933dirbo Veterinarijos departamento inspek-
toriumi, vėliau - direktoriumi. 1936jo pastangomis įkurta Lietuvos veterina-
rijos akademija; iki 1938 jos rektorius, vėliau - docentas. 1941 veterinarijos
Garbės daktaras . 1944 pasitraukė į Vakarus , nuo 1950 gyvena JAV. Paskelbė
daug mokslinių darbų, išleido atsiminimus (1973).
Jocius Kęstutis Kazimieras (g.1930 03 03 Kelmėje), medicinos m. dr .
1948 baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1954 Charkovo medicinos institutą.
Dirbo karo gydytoju, Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, nuo 1966 -
Kauno medicinos institute (akademijoje) . Nuo 1992 KMA Uro logijos klini-
kos vadovas. Išradimo ir 3 racionalizacinių pasiūlymų autorius , daugiau kaip
300 mokslo darbų autorius arba bendraautoris . Rašo uro logijos, seksologi-
jos, chirurgijos ir kt . klausimais.
Jucevičius Liudvikas Adomas (1813 12 15 Pakėvio dvar e - 1846 03 24),
etnografas, tautosakininkas , literatūros istorikas. 1823-1829 mokėsi Kražių
gimnazijoje, 1829-1831studijavo mediciną Vilniaus univ ersitete. Po 1831 m.
dirbo namų mokytoju Pakėvio (Kelmės rajone) dvar e. 1838 baigė Vilniaus
katalikų dvasinę akademiją. Kunigavo Švenčionyse, Svėdasuose. 1843 apsi-
gyveno Lepelyje (Vitebsko gub .), dirbo bajorq mokyklos istorijos ir geografi -
jos mokytoju. Parašė trumpą Lietuvos istorijos vadovėlį (1836), knygas "Že·
maitijos bruožai " (1840), "Žemaitijos atsinunimai" (1842), "LiPtuv ;i" (1846)
ir kt.
Žymūs Kelmės krašto žmonės 425
Juchnevičius Eduardas (g.1941 12 13 Vanaginės k.), dailininkas , grafi -
kas, literatas, p edagogas. Baigė Šiaulių J .Janonio vidurinę mokyklą, 1968 Vil-
niaus dailės institutą. Dalyvavo antrojoje ir trečiojoje Paba ltijo šalių grafikos
trienalėje Taline (laureatas), 1976 - jaunųjų dailininkų parodoje Ma~kvoje.
1977 surengė grafikos darbų parodą Vilniuje. Parašė ir iliustravo poez ijos
knygą "Vilkolakiai ". Daugelio šalies ir tarptautinių parodų d3:1yvis, ka! ku-
rit\ laureatas . Sukūrė grafikos ir tapybos ciklų, dramų (n ep ubliku otos) ir kt.
Judeikis Česlovas (g.1949 Karklėnuose), aktorius . Baigė Kelmės viduri-
nę mokyklą ir Vilniaus konservatorijos teatrinį fakultetą. Nuo 1971 dirba
Klaipėdos dramos teatre.
Juozapavičius Ginutis (g.1947 0112 Užventyje), geologas , habil . dr . Mo-
kėsi Užvenčio vidurinėje mokykloje. 1969 baigė Vilniaus universitetą, dirb o
geologijos institute. 1980-i983 geologinių ekonominių tyrimų sektoriaus va-
dovas , nuo 1984 to instituto direktoriaus pavaduotojas ; vyr . mokslinis ben-
dradarbis . Parašė mokslo darbų, išleido knygų.
Kalinovskis (Kalinauskis) Benedikt as Dobroslavas (g.1801 Baitrniš-
kyje), 1831 metų sukilimo būrio vadas. Baigęs Raseinių aps. mokyklą, 1816-
1819 studijavo Vilniaus universiteto fizikos matematik os fakult ete. Vėliau
tęsė studijas Varšuvos, Krokuvos ir Vroclavo universitetu ose. 1827 Prūsijos
policija ji ištrėmė į Lenkiją, iš kur atgabentas į Raseinius . 1831 pra d žioje Ra-
seinių aps. vyriausios sukilėlit\ vadovybės vadas ir karo teis m o pirmininkas.
Vėliau vadovavo raitinink1.1 pulkui 1831 kovo 26 d. kartu suk t. sukilėlių
būriais užėmė Raseinius . Dalyvavo kautynėse su caro kariuom ene Raseinių,
Šiaulių ir Telšių apskrityse . 1831 rudenį išvyko į užsienį. Gyve no Paryžiuje.
Dalyvavo Lietuvitt draugijos (vėliau - Lietuvit1-rust\ draugij a) veikl oje.
Kaspa ras Rimantas (1950 03 31 Šaukėnuose - 1980 06 29 Pandėlyje), p o-
etas, satyrikas , kritikas. Baigė Šaukėnų vidurinę mokyklą ir Vilniaus univer-
sitetą. Mokytojavo. Periodikoje paskelbė eilėraščit1 ir kritik os straipsnią Po
mirties išleistas jo kūrybos rinkinys "Žvaigždžių ratas " (1985). Palai d otas
Šaukėnuose.
Kymantas Vincas (g. 1916 02 25 Užgiriuose ), aktorius , liter atas . Mokėsi
Vėžežerio gimnazijoje. Gyv eno Kelmėje ir Kaune. 1942 - 1944 dirbo Šiaulių
dramos teatre . Vilniaus univ ersit ete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po -
karyje su trup e "Trys klajūnai" koncertavo žemaitijoje. 1940 išleido eilėraš­
čit1 rinkinį "Kriminalinis romanas ", parašė poemą vaik ams "Tinginėliq teis-
mas " ir pjesę "Kiškiai verda vakarienę".
 Vaclovas Rimkus
426
Laucevičius- Vargšas Bronius (1884 08 31 Kelmėje -1916 03 31 Čikaga.
je), dramaturgas, prozininkas. 1896 baigė Kelmės triklasę mokyklą, tarnavo
Kelmės, vėliau - Šiaulių vaistinėse. Mokėsi Lomžos gimnazijoje. Nuo 1905
.gyveno JAV, dirbo vaistinėje, "_K~:aliko" s?,au~tuvėj_e, daJy~oju. ?rganizavo
11
sceninę veiklą, redagavo teatrinį zumalą Ve1drod1S . Isle1do pjeses: "Pas-
kutinė banga", "Pirmieji žingsniai", "Žmonės", "Gadynės žaizdos", "Spąs­
tai" ir kt., apysakų rinktines" Antrasis krikštas", "Katorgininkas", "Tėvynė"
ir kt.
Laucius (Laucevičius) Stasys (189710 23 Kelmėje - 1965 06 15 Čikago­
je), poetas, dramaturgas, žurnalistas . Mokėsi Kelmės liaudi es mokykloje. Per
Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją. Petrograde baigė vidurinę realinę
mokyklą. Karinius mokslus išėjo Kijeve, dalyvavo Pirmajame pasauliniame
kare. 1918 grįžo į Lietuvą, tarnavo jos kariuomenėje, dalyvavo kovose dėl
Nepriklausomybės. Nuo 1921 mokytojavo įv. pradinėse mokyklose . 1944 pa-
sitraukė į Vokietiją, vėliau gyveno Londone , Čikagoje. Išleido eilėraščių rin-
kinius "Pirmoji banga ", "Satyros", dramas "Laisvės kelias", "Ugninis ratas ",
poemą "Vytauto karžygiai".
Liandzbergis Zigmantas (g.1929 04 01 Kelmėje), architektas, 1947 baigė
Kelmės gimnaziją, 1953 - Kauno politechnikos institutą. Dirba Miestų staty-
bos projektavimo institute Vilniuje (grupės vadovas, vyr. architektas). 1972-
1976ir nuo 1978dar ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Gedimi-
no technikos universitetas) dėstytojas. Pagal jo projektus Vilniuje pastatyta
respublikinė (1976)ir klinikinė (1967, abi su E.Chlomausku) ligoninės, Spor-
to rūmai (1971su E.Chlomausku, J.Kriukeliu), universalinė parduotuvė (1974,
su V.Vieliumi), gimdymo namai (1977 su L.Mieženaja) ir kt. pastatai.
Liaudanskas Juozas (1904 01 27 Jukniškėje - 1989 01 24 Kelmėje), liau-
dies skulptorius. Nuo 1966 dalyvavo šalies ir tarptautinėse parodose. 1967-
1974 dirbo Kelmės buitinio aptarnavimo kombinate. Sukūrė akmens reljefų,
skulptūrų, antkapinių (Kelmės, Kurtuvėnų, Liolių, Stulgių kapinėse), monu-
mentalių memorialinių ir dekoratyvinių paminklų, med žio skulptūrėlių. Žy-
miausi kūriniai: "Skalbėja", "Lietuvaitė", "Baudžiava". "Žirgas" , "Melžėja",
"Muzikantai", "Laucevičius - Vargšas" ir kt. Palaidotas Kelmėje.
Lisieckaitė - Plechavičienė Sofija (g.1914 09 26 Spygliuose), dailininkė
tapytoja. Vidurinį mokslą 1931baigė Kaune. 1934 baigė Konsularinę akade-
miją, o 1938 Meno akademiją Vienoje. 1936-1937studijavo ir Briuselio meno
akademijoje.1940-1941mokytojavo Telšit\ gimnazijoje. 1944pasitraukė j Vo-
kietiją. Nuo 1949gyvena JAV. Portretus, aliejinės tapybos d;irbus eksponilV0
Žymūs Kelmės krašto žmonės 427
įv. meno parodose Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV. Priklausė Lietuvos dailinin-
kų ir Long Island (JAV) dailininkų sąjungoms.
. .
Mackevičius Antanas (1828 06 26 Morkiuose-186312 28 Kaun e), kuni ~
gas, vienas 1863 metų sukilimo vadų. 1846-1849 studijavo Kijevo universite-
te, 1853baigė Varnių kunigų seminariją.1853-1855 vikaras Krekenavoje . 1855-
1863 filialistas Paberžėje (Kėdainių raj.). 1863 pradžioje suorganizavo apie
250 sukilėlių būtj. Kovėsi su caro kariuomene ties Paberže , prie Lenčių, Šila-
lės, Rietavo, Tverų, Užvenčio, Tytuvėnų, Šiluvos, Krakių ir kituose valsčiuo­
se . 1863 lapkričio - gruodžio mėn. Kauno gub. sukilėlių karinis organizato-
rius ir vadas. Paimtas į nelaisvę. Karo lauko teismo nuosprendžiu viešai pa-
kartas.
Makauskas Antanas (g.1910 06 01 Paprūdžiuose), mikrokardiologas ,
medicinos m . dr. 1921-1926 mokėsi Kelmės pradinėje mokykloje ir progim-
nazijoje, 1926-1930 Kražių "Žiburio " gimnazijoje . 1930-1937 studijavo Kau-
no universiteto medicinos fakultete. Dirbo Romainių tuberkuliozinėje sana-
torijoje, Kauno medicinos institute. 1946 paskirtas Valstybinio higienos insti-
tuto direktoriumi, 1956 - Vilniaus epidemiologijos ir higienos instituto vak-
cinų ir serumų gamybos direktoriaus pavaduotoju, 1963 - Kauno bakt eriol o-
ginit\ preparatų įmonės direktoriumi . Parašė "Bakterio logijos" vadovėlį, pa-
skelbė moksl. darbų.
Manstavičius Eugenijus (g.194709 22 Stulgiuose) , matematikas. Mate-
matikos m. habil. dr . prof. 1969 baigė Vilniaus universitetą, kuriame dirba
(tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros dėstytojas, vedėjas, prof.). Pa-
rašė daugiau kaip 100 moksl. straipsnių, skaitė paskaitas užsienio šalyse (Pran-
cūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur).
Mantautas Vaidevutis Andrius (g. 1927 02 07 Graužikuose) , filosofas ,
humanitarinių m. dr. 1944 baigė Kauno gimnaziją. 1945-1957 studijavo Eich-
štato aukštojoje filosofijos teologijos mokykloje , Pulacho aukšt ojoje filosofi-
jos mokykloje ir Vest Badeno OAV) kolegijoje. 1958-1960 filosofiją studijavo
Bostono kolegijoje. 1960-1967 dėstė filosofiją Holy Cross kolegijoje. Nuo 1967
Albertus Magnus kolegijos prof.
Marcinauskaitė Leokadija Vanda (g.1939 01 10 Beržpelkiuose) , agro-
nomė, agrarinių m. dr. 1961 baigė žemės ūkio akademiją, dirbo žemdirbys-
tės instituto Vokės filialo moksl. bendradarbe. Paskelbė moksl. straipsnh\
apie kukurflZl\ ir lubinų mišinių auginimą.
111111
428 Vaclovas Rimkus
Marcinkus Juozas (g.19291122 Klibaliuose), prozininkas. Mokėsi Kau-
no aklqjų mokyk loje, baigė Šiaulit\ pedagoginį institutą . Nu o 1959 Akhtiti
draugijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato dir ek torius , nuo 1982
suaugusių akhtit l vidurinės mokyklos Klaipėdoje mokytojas . Dabar - priva-
tus leidėjas, leidyklos "Eldija" savininkas . Išleido apysaką "Tą vasarą", pa-
skelbė vaizdelių, atsiminimų, publicistikos , įdainavo plokštelią
Martinkus Kazimieras (g . 1907 Klibaliuose) , tautodailininkas , kalvis .
Daugelio liaudi es švenčit1 dalyvis. 1982 Druskininkuose tapo Lie tuvos kal-
vių kalviu. Po kelių metų Kaune, konkurse "G rok , Jurgeli" , pripažintas ge-
riau siu liaudi es mu zikantu (bandonija, kon certina).
Matulaitė Dalia (g.194211 25 Jukniškės k., Lioliq aps.), dailininkė skulp-
torė. 1969 baigė Lietuvos dailės institutą.
1970-1986 dėstė Vilniaus vaikų dailės
mokykl oje, nuo 1988 - Vilniaus dailės institute (dėstytoja, skulptūros kated-
ros docentė). N uo 1972 dalyvauja parodose . Sukūrė dekoratyvines skulptū­
ras " Lietaus debesis" (akmuo), "Klajojantis ežeras" (akmuo , bronza) , "Dv y-
lika brolil( (bronza, akmuo), "Stumbras" (bronza) , "Eglė - medžiq motina "
(bronza , akmuo ), "Lietuvių legenda " (ąžuolas), smulkiosios skulptūros kū­
rinių, medalių. Jos darbų yra Klaipėdos skulptūrų parke , Druskininktl, Vil-
niaus skve ru ose, Lietuvos dailės muziejuje ir kt. Surengė skulptūros ir pieši-
nių personalinių parodq , išleido savo kūrybos katalogų.
Mauragis Aleksandras (g . 1909 05 13 Kelmėje), literatas, teisininkas.
Mokėsi Kelmės pradinėje mokykloje ir progimnazijoje, 1926-1931 - Kražh1
"Žiburi o" gimnazijoje. 1939 baigė teisę Kauno universitete. Vokiečh1 okupa-
cijos metais advokatavo Vilniuje. Dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1942-1944
Lietuvių front o Vilniaus apygardos pirmininkas. 1944 pasitraukė į Vakarus .
1948 Insbruko universitete gavo teisės dr. laipsnį. 1949 emigravo į Australi-
ją. 1951 redaga vo laikraštį "Tėviškės pastogė", dirbo Australijos lietuvių ben-
druomenės krašto valdybos kultūrinės dalies vedėju. Nuo 1953 Lietuvių ka-
talikų kultūros draugijos pirmininkas. Lietuvoje išleido filosofijos veikalą
"Fatališka klaida " (1995).
Medekša Antanas (1845 Pakėvyje - 1912), 1863-1864 m . sukilimo būrio
vada s. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje , vėliau studijavo filosofiją Maskvos uni -
versi tete. 1863 kovėsi Zigmanto Citavičiaus būryje. Mūšyje prie Tytuvėm1
pa teko i nelaisvę, iš kurios pabėgęs kovėsi Tomo Kušleikos būryje, pats va-
dovavo būriui. Gegužės 3 dalyvavo kautynėse pri e Žaiginio. Vėliau kov ojo
Augus tavo gub. 1863 lapkritį emigravo į Prancūziją, kurį laiką gyveno JAV.
1870 redagavo laikrašti "Žmona" (lygiagretus pavadinimas lietuviškai "Kuo-
l_
Žymūs Kelmės krašto žmonės 429
pos sus it~imai "). 1874 grįžo į Lietuvą. Kurį laiką gyveno Surmantuos e (Ra-
seinill raJ.)-
Meras lcchokas (g.19 34 10 08 Kelmėje), rašy tojas, prozinink as. Mokėsi
Kelmės pradinėje mokykloje. Vokiečių okupacijos metais slapstėsi. 1953 bai-
gė Kelmės vidurinę mokyklą, vėliau s tudi javo Kauno poli technikos institut o
elektrotechnikos fakultete . Dirbo Vilniaus konstravimo biure , televizijos maz-
gų gamykloje. 1956 spaudoje pasirodė pirmieji apsakymai, apys ak os. Išleido
autobiografinę novelitl apysaką "Ge ltona s lopas ", novelių ir miniatiūrų rin-
kinį "žemė visada gyva ", romanus "Lyg iosios trunka akimirką", "A nt ko
laikosi pasaulis", "Mėnulio savaitė". 1973 emigr avo į IzraeŲ, dirbo m okyto-
ju. Emigracijoje išleido romaną "Sara " (1982) ir kt.
Michel bertas Mykolas (g.1939 03 09 Kražiuose), archeologa s, habil. dr. ,
prof. , Vilniaus universiteto Istorij os fakul teto arch eologijos ir etno logijos ka-
tedros vedėjas, Lietuvos archeologij os dr augijos pirmininkas. 1955 baigė Kra-
žiq vidurinę mokyklą.1955-1960 istoriją studi javo Vilniaus universit ete. 1960-
1969 dirbo Istorijos institute. 1969-1984 dėstė Vilniaus pedagoginiame insti-
tut e, nuo 1984 - Vilniaus universitet e (docen tas, katedros vedėjas, p rof.). Ty-
rė Gintarq, Rūdaičitl, Seredžiaus kapin ynus , Akmenių ir Paalksnių (Kelmės
raj.), Daujėnq, Kybartiškės, Pajuosčio, Paragau d žio p ilk apynus. Paskelbė
moksl. darbų apie I-IV a. kapinynus , pilkapynus , baltų genčių pr ekybinius
ryšiu s su Romos imperija. Knygq "Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietu-
vos pajūrio I-VII a. kapinynai " (1968) ir "Lietuvos TSR arc heo logijos atlasa s"
(1978 kn.4) vienas autorių, monografijq "Senasis geležies amžius Lie luvoj e",
"Lietuvos numizmatikos įvadas" au tor ius . Paskelbė apie 80 m oks l. straips-
nitl, dalyvavo tarptautinėse archeologų konferencijos e bei simpoziumuos e,
vadovavo da u geliui archeologinių ekspedicijų.
Paulauskas Vyga nd as (g.1944 10 18 Būriuose), m a tematikas. Ma te ma-
tikos m . habil . dr. prof. Lietuvos MA n arys korespond ent as. 1967 baigė Vil-
niaus universitetą, nuo 1969 jam e dėsto. N uo 1981 matematinės analizės ka-
tedro s vedėjas, prof . Atrado dėsnių, būdingtl tik begalin io mat avimo e rd -
vėms, ir juos susiejo su erdvių geometrija. Parašė daugia u kaip 80 moksl.
straip snitl , skaitė paskaitų užsieni o šaliq universit etuo se (Šve dijoj e, Prancū­
zijoje, Japonijoje ir kt.) Ame rikos mat ematikq draugijos nary s.
Petkevičius Mykolas (g.1919 09 29 Pažeryje) , akt ori us . 1936 baigė Kel-
mės progimnaziją, dirb o Šiauliuos e pri e gele žink elio ir mokėsi Dramos stu-
dijoje prie Šiaulit\ dramos tea tro , kurią baigęs (1942) tapo šio tea tr o aktoriu -
mi. Nuo 1949 - Klaipėdos dramos tea tro akt oriu s. Suva idin o per šimtą vaid -
430 VaclovasRimkus
menų Uų tarpe ir pagrindinių) P .Vaičaičio, G .Hauptmano, J .Marcinkevičia1.1s
K.Sajos, B.Sruogos , V.šekspyro ir kt. autorių pjesėse.
Petravičius Zigmas (1862 0616 Sirvydų dvare -1955 03 09 Kaune), dai-
lininkas tapytojas. Mokėsi Varšuvos dailės mokykloje, Peterburgo dailės aka-
demijoje, Paryžiuje pas tapytoją Š.Diuraną. 1905 išvyko į Palestiną, vėliau
gyveno Egipte, Peterburge. Po Pirmojo pasaulinio karo ūkininkavo Sirvy.
duose , nuomojo Paverpenio dvarą. 1921-1931 Kelmės progimnazijoje dėstė
piešimą. Vėliau gyveno Telšiuose, Šiauliuose, Kaune . Nuo 1890 dalyvavo
parodose. Nutapė peizažų ("Kalnelis Palestinoje ", "Virvytės upelis", "Šie-
napjūtė" ir kt.), buitinių ir istorinit1 kompozicijų ("Gedimino sapnai", "Kra-
žių skerdynės", "Lietuvos kariuomenės mūšis su bolševikais ties Kurkliais"
"Raudonasis maras Lietuvoje 1941 m." , portrett1 ("1831 m. sukilėlis Boleslo~
vas Dluskis", "Knygnešys Bielinis" ir kt.) Kūriniai realistiniai, turi natūraliz­
mo bruožų.
Pikturna Vytautas (g. 1930 04 23 Kelmėje), žurnalistas. Baigęs Tytuvė­
nų vidurinę mokyklą, dirbo Tytuvėnų raj. laikraščio redakcijoje. Vėliau Vil-
niaus universitete įgijo žurnalisto specialybę. Dirbo Kelmės raj. laikraščio
redakcijoje literatūriniu darbuotoju, skyriaus vedėju, ats. sekretoriumi, nuo
1965- redaktoriumi.1990 išrinktas Kelmės raj. tarybos pirmininku. Nuo 1995
"Šiaulių krašto " Kelmės raj. redakcijos žurnalis tas.
Poškus Kazys (g. 1927 08 20 Šilo Pavėžupyje), pedagogas, m. dr. Mokė­
si Šaukėnų pradinėje mokykloje, Kuršėnq gimnazijoje, studijavo Vilniaus uni-
versiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1952 baigė universitetą, dirbo Vil-
niaus srities švietimo skyriaus instruktoriumi. 1954-1974 Lietuvos švietimo
ministerijos mokymo ir metodinio skyriaus viršininkas. Nuo 1974 dėstė Vil-
niaus universitete . Su G.Grigėniene parašė lietuvių kalbos vadovėlių rusų ir
lenkų mokykloms. Sudarė mokytojo kalendorių (1961-1969), "Morfologines
lietuvių kalbos rašybos lenteles". Išleido apsakymų rinkinį "Dideli ir maži",
knygų auklėjimo klausimais.
Prancūzevičiūtė Jadvyga (1885 10 03 Lauriškėje-1961), gydytoja. Baigė
Šiaulių mergaičių gimnaziją aukso medaliu. Ciūricho universitete 1914 įgijo
medicinos, chirurgijos ir akušerijos daktarės diplomą. Nuo 1918 dirbo Lau-
kuvoje, Kaltinėnuose, Šilalėje, Varniuose, Telšiuose. 1952 jai suteiktas Lietu-
vos nusipelniusios gydytojos vardas . Mokėjo lietuvių, lenktl, rusq, vokiečių,
prancūzų, žydų kalbas. Įsteigė Telšių odos ir veneros ligų kabinetą .
Prialgauskas Henrikas (1892 1113 Jankaičiuose - 1978 08 23 Velykiuo-
Žymūs Kelmės krašto žmonės 431
se panevėžio raj.), kunigas, dramaturgas. Baigė Kauno dvasinę seminariją .
' Į(:inigavo Laukuvoje, Salake, Skapiškyje , Imbrade, Karsakiškyje. Stasio Ze-
maičio slapyvardžiu parašė mėg~jišktl pjesių: "Drama mišk e", "Jaunikis iš
kaimo", "Leitenantas Antanas ". "Žmogžudžio duktė", "Riekus , garsu ~is Lie-
tuvos plėšikas" ir kt. Palaidotas Panevėžyje.
Putvinskis Vaclovas (g . 1935 07 26 Kelmėje), agronomas , agrarinių m .
dr. 1955 baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1960 baigė Lietuv os žemės ūkio
akademiją. Dirbo žemdirbystės institute ; 1961-1962 direktoriau s pavaduo-
tojas gamybos reikalams. Nuo 1963 žemdirbystės instituto eksperimentinio
ūkio direktorius. Nuo 1993 LR žemės ūkio ministro pavaduo tojas , vėliau
ž.emės ūkio ministerijos sekretorius. Paskelbė straipsnių periodikoje , reko-
mendacijų gamybai vystyti ir kt.
Pūtvis Stasys (iki 1938 Putvinskis ; 1898 08 03 Šilo Pavėžupyje - 1942 04
Nižnij Novgorode) , agronomas, ūkininkas, visuomenės veikėjas. Mokėsi na -
mie, 1914 Liepojos komercinėje mokykloje , 1915-1919 Vilniaus gimnazijoje.
Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė karo mokyklą, dalyvavo Ne -
priklausomybės kovose. 1922-1925 studijavo Halės univ:ersit ete, kurį baigė,
gaudamas agronomo diplomą. Ūkininkavo Šilo Pavėžupio, Bubitl dvaru ose .
1935-1938 žemės ūkio ministras. 1940 areštuotas , kalintas Šiaulit1 ir Nižnij
Novgorodo kalėjimuose. Parengė miškų želdinimo planą ir įsteigė miškams
želdinti fondą. Buvo Šaukėnų vls. tarybos narys, Šiaulių aps. tarybo s pirmi-
ninkas, žemės ūkio rūmų valdybos vicepirmininkas , Lietuv os Seimo narys .
Raičinskis Konstantinas Kazimieras (g.1907 02 05 Užkalnių k., Užven-
čio aps.), pedagogas , filosofas, vienas iš matematinės logikos Lietuvoje pra-
dininką Baigė Kražių gimnaziją. 1928-1933 filosofiją studijavo Kauno uni-
versitete. Parašė mokslinę studiją "Matematinės logikos metodas ", už kurią
gavo filosofijos mokslų licenciato laipsnį. 1937-1940 studijavo matematiką ir
fiziką Kauno universitete. 1941-1944 suaugusių gimna zijos Kaun e dir ekto-
rius. 1945-1946 Užvenčio progimnazijos , vėliau - Varnių gimnazijos direkto-
rius, Alytaus vidurinės mokyklos mokytojas. Išleido filosofijos veikalą "50-
ties metų ieškojimai ir atradimai po Majos skraiste " (2 tomai).
Ralys Jeronimas (1876 10 10 Antkapinio k., Pakražančio aps. - 1921 12
17 Jonavoje), gydytojas, vertėjas. 1896 baigė Šiaulių gimnaziją. 1903 Mask-
vos universitete įgijęs gydytojo specialybę tris metus dirbo Morozovo vaikų
ligoninėje (Maskvoje). Vėliau dirbo gydytoju Ariogaloje, Prienuos e, Jonavo-
je. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo karo gydytoju Kaune, Saratove, Ca-
ricine, lankėsi Graikijoje. Nuo 1918 gyveno Jonavoje. Bendradarbiavo "Var-
JIIII Vaclovas Rimkus
432
pe" , "Ūkininke", "Vilniaus žiniose ". Parašė apysaką "Rykštės", išvertė Bo.
mero "Odisėją" (1921), apie pusę "Iliados", su Jurgiu Šlapeliu išvertė D,Defo
"Robinzono gyvenimą ir ne laimes ", H.Bičer-Stou "Dėdės Tomo trobelę". Pa-
laido tas Jonavoje.
Ralys Kazimieras (1885 03 12 Žalpiuose, Pakražančio aps . - 1958 01 06
Kaune), žurnalis tas, visuomenės veikėjas. Platino lietuvišką spaudą. 1906-
1908 mokytojavo Žalpių, Skliausčių, privačiose mokyklose. Nuo 1908 ben-
dradarbiavo "Lietuvos ūkininke" . 1910, 1913 dirbo to laikraščio redakci joje.
1913baigė agrotechnikos kurs us. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno žal.
piuos e, organizavo jaunimo kuope les, leido antivokišką laikraštėlį "Mūst\
ašaros" , atsišaukim us. 1917 dalyvavo Vilniaus konferencijoje. Kuriantis Ne-
priklau somai Lietuvai buvo Žalpių p arapijos komiteto pirmininku, Skaud-
vilės aps. valdybos pirmininku , ap skrities viršininku. Nu o 1919 dirbo Vi-
daus reikalų ministerijoje Kaune . Buvo Steigiamojo, Pirmojo ir Antrojo sei-
mų narys, atstovavo valstiečių liaudininkų frakcijai. 1924-1940 dirbo Zemės
ūkio banke. Kartu su kt. įsteigė Sveikatos ir blaivybės draugiją. Išleido pub-
licistines knygeles "Darbo sav anoriai ", "Vienturtis", "Kova su girtuoklys-
te", "Žemės belaukiant ". Rankraščiuose liko pjesią apysakų.
Rimydi s Antanas (1905 0315 Tytuvėnuose - 1994 11 03 Brukline , JAV),
poetas, žurnalistas , kultūros veikėjas. Pirmojo pasaulinio karo metais gyve-
no Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, mokėsi Raseinių gimnazijoje. 1923 baigė gim-
naziją Kaune. Toliau mokėsi Aukšt esniojoje technikos mokykloje . 1921-1929
dirbo Susisiekimo ministeri joje.19 27-1928 "Mūsų dienų" redakcijos sekreto-
rius. Nuo 1930 dirbo Žemės ūkio rūmuose, redagavo "Ūkininko patarėją".
Dalyvavo "Keturių vėjų" literatūriniame sąjūdyje. 1944 pasitraukė i Vaka-
rus . 1950 apsigyveno Brukline. Išleido eilėraščių rinkinius "Knyga be var-
do" , "Mano Vedos" , įsteigė "Literatūros nauji enas" ir jas redagavo . Draug e
su K.Kiela išvertė I.Erenburgo romaną "Dvy lika pypkių". Keletas jo kūrini\.\
paske lbta po ezijos antologijoje "Antrieji vainika i" (1936).
Rosinas Albertas (g.1938 02 07 Pajuodupėje), kalbininkas , filologijos m.
hab il. dr . prof. 1947-1957mokėsi Šaukėnų vidurinėje mokykloje , kurią baigė
sidabro meda liu. Vilniaus universite te studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
1962 įstojo į aspirantūrą Rygos universitete. Dėstė Kauno Politechnikos i.ns·
tituto Vilniaus filiale. Nuo 1972 dėstė Vilniaus inžineriniam e statybo s insti ·
tute (katedros vedėjas, prof.) , nuo 1989 Vilniaus universiteto Baltq filologi·
jos katedros vedėjas, prof. Svarbiausi darbai : "Lietuv it\ ir Iatviq kalbtJ įvar­
džių morfo loginis trumpėjimas" (1967, latviq k.), "Lieluviq bendrinės kai·
bos įvardžiq semantinė struktūra", "Balh.1 kalbų įvard žia i ", "Ke k•las pilsta·
ŽymCtsKelmės krašto žmonės 433
bq prūst\ kalbos vokaliz m o ir morfologijos klausim u " (su A.Gir deni u , 1977
JAy žurna le "Ge nera l linquist es") ir k t. Išlei d o "Žemaičių tarmių istoriją",
vadovėlį "Latviq kalba", paskelbė apie 100 moks l. str aips niq. Valstybinės
lietuvių kalb os komi sijos pr ie LR Seimo pirmininkas.
Sakalauskienė Liudvika (g.1918 07 27 Slapukuose), akušerė ginek olo-
gė, uroginekologė, med icino s m. dr . Mokėsi Kelmės progimnaz ijoje, Šiaulių
mergaičit\ gimnazijoje , sh.tdijav o Kaun o univers iteto med icinos faku ltete . N u o
1993 dirbo gyd y toja įv. Kauno ambu latori jose, gimdymo namuose , universi-
teto kliniko se. N uo 1955 d irba Kauno medicinos insti tut o ak ušerijos ir gine-
kologijos katedroj e. Skaitė mok si. pran ešimus Lietuvos, Maskvos, Kiš in iov o
ir kt. gydytoj t\ konferen cijose , paskelbė per 70 m okslo darbų bei straipsnių
uroginekologij os kl ausimais.
Skaudvilaitė Elena (g.1935 Jau takiškiu ose) , pedagogė, poetė. Mokėsi
Kražh\ vidurinėje mok ykloje. 1961 baigė Vilniaus un ive rsiteto lietuvių kal-
bos ir literatūros fakultetą. Mok ytojavo Rietave, Paj ūryje, Kaltinėnuose, Lau-
kuvoje , Darbėnuose, Veiviržėnuose. Išle id o eilėraščių knygas "Namų dva-
sia", "Upelis šnara". Išvertė Č.Aitmatovo, N .Tichonov o ir kt. rašytojt\ kūri­
nią
Skirmantas Petras (g.1957 03 05 Užve ntyj e), ba leto artis tas. 1963-1966
mokėsi Užvenčio vidurinėje mo kykloje, vėliau - Vilniaus M.K.Čiurlionio m eno
mokykloje. Nuo 1974 dirba Lietuvos operos ir baleto teatre. Da bar pagrindi-
nis šio teatr o ba leto solistas. Svarb iausi vai dmenys : Jaunuolis (F.Sop eno ir
A.Glazunovo "Šope niana "), Florindas (M.Čiulakio "Dviejų pont\ tarnas 11
) ,
Albertas (A.Adamo " Žize l"), Zigfridas (P.Čaikovskio "Gulbių ežeras), Gird-
vainis (V.Gane lino "Baltar agio malūnas"), Francas (L.De lib o Kopeli ja "), Ba-
11
zilio (L.Minkaus "Do n Kicho tas ") ir kt. Gastroliavo Su omijoj e, Vie tnam e,
Rusijoje, Kipr e, Graikij oje, Švedijoje , Japonijoje, Po rtu galijo je, Sirijoje , Turki-
joje, Vokietijoje, Lenkij oje, Rumuni joje, Nik ara gvo je, JAV ir kt. Apie jį sukur-
tas·TV filma s "Šokio garbei " .
Stanevičius Ezechielis (1798 04 10 Padubysyje , Tytuvėnų aps. - 1855),
1831 meh.1sukilim o dalyvis. Stud ijavo Vilniau s universitete. 1820-1826 Ra-
seinių aps., pilies teismo , žemės teismo p irmininkas . Vėliau Raseinit\ aps .
bajon1 maršalk a. 1831 vadovavo Raseinit\ aps . sukilėliq komit etui , bu vo šios
apskri ties sukilėlit\ viršininkas , va dovavo sukilėliams mftšiuo se su caro ka-
riu omene. 1831 bir že lio 21 išrink tas Žemaitijos centrinės vyriausybės pirmi -
ninku . Sukilim ui pralaimėjus pas itraukė į Prflsiją, vėliau gyven o Pran cflzijo-
je. Dalyvavo Lietuvos emi grantt\ politinėje veik loje. Už dalyvavimą sukili-
■ 434 Vaclovas Rimkus
me caro valdžia konfiskavo jam priklausiusius Juozapavos ir Saudininkų
dvarus (Kelmės raj.).
Steponaitis Jonas (1893 07 25 Pad eksniuos e -1975 JAV), literatas, spau.
dos darbuotojas. 1913 atvyko įJAV, dirbo "Garso ", "Vienybės", "Darbinin.
ko", Amerikos ", "Naujienų" ir kt . lietuviškq laikraščiq spa_ustuvėse. Organi-
zavo meno būrelius, vaidino, dalyvavo choruose . 1920 Lietuvos konsulato
tarnautojas, 1934-1936 Vilniui vaduoti sąjungos generalinis įgaliotinis JAV.
1936 Brukline redagavo savaitraštį "Žinios". Parašė dramas" Alenutė", "At-
gaila", operečių "Lietuvaitė", "Už Vilnių"," Artistai", "Vy tauto Didžiojo kan-
tata", "Lietuviškos mišios", "Laisvės Lietuvai!" libretus, išvertė ir pats su-
kūrė daint\ tekstų.
Steponavičius Vytautas (g.1929 01 06 Kelmėje), chirurgas, medicinos
m. dr.1947baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1953- Kauno medicinos institu-
tą. 1953-1956 Anykščių raj. sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas ir Anykščių
rajoninės ligoninės chirurgas. Nuo 1956 dėsto Kauno medicinos institute.
Paskelbė moksl. straipsniq, kartu su A.Mickiu išlido "Desmurgiją".
Šalitienė - Markusaitė Rahelė (1896 07 03 Užventyje), tap ytoja, grafikė.
Dailę studijavo Miunchene, Paryžiuje ir Londone . Kurį laiką gyveno Bedy-
ne . 1921 sukūrė 16 litografijq ciklą "Kreivasis veidrodis", 1922 - "Hebrajų
melodijas". Jos grafikos darbuose yra žemaitijos vaizdų. Iliustravo Č.Diken­
so, H.Heinės, F.Dostojevskio, L.Tolstojaus ir kt. rašytojų kūrinius.
Šimkus Vladas (g.1936 10 15 Jucių k. Vaiguvos apyl.), poetas, vertėjas.
1956 baigė Kelmės vidurinę mokyklą. 1961 Vilniaus universitetą (lietuvit1 k.
ir literatūra). Dirbo jūreiviu, "Jaunimo grett( , "Literatūros ir meno", "Švy·
turio ", "Pergalės" redakcijose. Šiuo metu žurnalo "Me tai" skyriaus redakto·
rius . Išleido poezijos rinkinius "Gražiausia sekundė", "Kranto kontūrai", "Ge-
ležis ir sidabras ", "Nusileisk , dangau ant žemės", ""Bitės pabėgėlės" ir kt.,
išvE:rtė rusų ir kt. tautų poetų kūrinią
Šimulis Pranas (g.1926 01 01 Palšiuose) , gydytojas pediatras, medici-
nos habil. dr. prof. Mokėsi Kelmės vidurinėje mokykloje. 1954 baigė Kauno
medi cinos institutą. Dirbo gydytoju Saldutiškyje, Birštone, Marijampolėje,
vėliau - Sveikatos apsaugos ministerijoje, Vilniaus universiteto Medicinos
fakult eto Vaikų ligų katedroje. Nuo 1978 Gydytojų tobulinimosi fakulteto
Pediatrijos katedros vedėjas, nuo 1994 Pediatrijos centro prof. Vieno išradi-
mo, kn. "Vaikų ligos", "Jauniems tėvams", "Pediatro žinynas", "Širdies ydos "
bendraautoris, leidinio "Vaikų kardiologija" autorius.
Žymūs Kelmės krašto žmonės 435
Šimulytė Elena (g.1925 01 31 Paplusčiuose), fizikė, matematikos m . ha -
bil. dr ., prof . 1957 baigė Vilniaus universitetą. 1957-1967 Fizikos ir matema-
tikos instituto, nuo 1967 Puslaidininkių fizikos instituto moksl. b~ndradar-
bė. Paskelbė moksl. straipsniq api e puslaidininkių plonus sluoksruus. Ketu -
rit\ šios srities išradimq bendraautorė.
Šleževičius Adolfas (g.1948 02 02 Kerbedėliuose), socialinių m. dr. Stu -
dijavo Kauno politechnikos institut e ir kt. Dir?o Šiaulių_ tele~iz~rių gamyk-
loje, Kauno pieno kombinate ir kt. 1977-1981 Lietu~os mes~~ u pieno pra~o-
nės ministro pavaduotojas, vėliau - LKP CK skynaus vedeJo pavaduotoJas ,
Lietuvos pieno pramonės gamybirtio susivienijimo "Pieno centras" pirmi-
ninkas, Lietuvos žemės ūkio ministro pavaduotojas , bendros Lietuvos ir N or-
vegijos įmonės "C.Olsen - Bal~c" pre _zidentas ,_199~ -1995 ~~ Ministras _Pir-
mininkas . Parašė 2 monografiJas , api e 50 stra1psruų agrannes ekonomikos
klausimais.
Švarcaitė Ieva (1939 04 18 Vaiguvoje), geografė, pedagogė, ekologė, gam -
tos m. dr . 1946-1954 mokėsi Vaiguvos septynmetėje, 1954-1957 Kelmės vidu -
rinėje mokyklose. 1957-1962 geografiją studijavo Vilniaus universitete. 1~62-
1966 mokytojavo Krafo-1 ir Kelmės vidurinėse mok?1'klose. Nuo _1979 dU:ba
Vilniaus universitete. Tarptautinės mokslų akaderniJOS (San Manne) nare.
Šveistys Juozas Skaistu tis (g.1930 01 01 Kelmėje), zootechnikas, _a~rari-
nit\ m. habil. dr. prof. Lietuvos mokslo tarybos narys . 1938-1_944mokes1 ~e~-
mės pradinėje mokykloje ir gimnazijoje , vėliau - 1<:auno v1d. mo~ykl~J~ u
Lietuvos veterinarijos akademijoj e . Dirbo zoo techniku KrekenavoJe, veliau
Lietuvos gyvulininkystės institute (moksl. bendradarbis , Ki~~ystės sk.
vedėjas) . Sukt. išvedė Lietuvos baltttjų kiaulių veislę. Paskelbė apie 240 moksl.
publikacijt\ apie kiaulių veisimą ir auginimą.
Švėgžda Algimantas (1941 04 22. Kelmėje~- 1996 ~7 ?4), d~as . ta-
pytojas . Baigęs Kelmės vidurinę mokyklą, stud1iavo Vilniaus dail~ ms~h:1-
te. Institutą baigė 1967 m. Dėstė Vilniaus inžineriniame statybos ir Dailes
institutuose . Nutapė teminit\ kompozicijų ("Šūkis", "Studentai praktik oje",
"Čilės patriotai") , natiurmortt1 (" Mirusi gamta ", "Balt pa~~na ~:', "Š".'ie ~Cts
batai") , portrett1 (prof. J.Kubiliaus , "Autoportre tas su moliugu ), petzazt\ ,
piešinių, grafikos darbą pa stelit\, akvarelią Nuo 1966 dalyvavo paro~os ~
Lietuvoje ir užsi enyje (Leipcige, Berlyne ir kt.) . Nuo 1982 m . gyveno Voki eti-
joje.
Urbanavičius Eduardas (g.1931 05 09 Užventyje) , dailininkas , tapyto -
436 Vaclovas Rimkus
jas. Pradinę mokyklą lankė Gar liav oje, vėliau Vih1iuje. 1945- 1951 mokėsi lJž_
venčio progimn azijoje. Nebaigęs vidurinės, nu o 1952 kalintas lag eriuose, iš
kur it1195d.pabėgo. Vėliau bu vo reabilitu o tas. 1955-1961 s tudijav o Lietuvos
dailės institu te. N uo 1962 dal yv auja parodos e . 1983 Vih1iuje su rengė perso-
nalinę parodą. Daug elio ša lies , tarptautin it 1tapyb os ir akvarelės pa rodt\ da-
lyv is. Svarbiau si tapybos d arba i: "Karo va ikai", "Svajonės ir pr isirnin imai",
"žemaičiq kaukės", "Daininin kai", "G ru z ijos 9-ąj ą prisinu n us ", "Sa ulės p or-
treta s" ir kt. Užvenčio kra štotyros m uziejuje saugomas tapybos d ar bas "Ven-
tos gatvė" .
Urbeli s Jonu šas (g. 1927 06 17 Ger džiog aloje ), mat em atik as, mate mati-
kos m . dr. 1951 baigęs Vilni aus universitetą, dėsto Ka un o po litechnik os ins-
titut e. N uo 1968 ben drosio s mate matik os kat edros vedėjas. Paskelbė moksi.
straips nit \ api e pirminit\ algebr iniq skaičit\ pasiskirstymą.
Urbienė Jūratė (g.1939 03 22 Kelmėje), dailininkė tekstilininkė. 1969 bai-
gė Dailės institutą, jam e dėstė. Nuo 1970 da lyvavo parodos e Lietu voje ir
užsienyje (Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Ven grijoj e, Japo nijoje, Egip te, Čilėje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje). Svarbia usi kūriniai: "Dž iaugs ma s", "Ni-
dos vaka ras ", "Pilka šviesa " (1982) ir k t.
Vadeikis Jonas (1903 04 19 Pupėm1 k., Kraži t\ aps . -1 982 01 20 Kelmėje),
ped agogas , vertėjas, kraš totyrinin kas. Mokėsi Kraž iq dviklasėje mokykl oje,
"Žiburi o" gimnazijo je. 1926-1933 stu dijavo Ka lll1o uni ve rsit ete lietuvit\ kal-
bą ir literatūrą, istoriją, pedagogiką. 1933-1935 tarn av o Lie tu vo s kariu ome-
nėje. Vėliau mokytojavo Plungės kap ucinq p rog imna zijoje, Linkuvo s vals ty-
binėje gimn azijoje. 1940-1964 m. Kelmės vidurinės m okykl os m okymo da-
lies vedėjas, direktoriu s, rajono švietimo skyr iaus ped ago gini o kabin eto ve-
dėjas, inspe ktoriu s. 1964-1966 Elvyravos aštuonmetės m okyk los dir ektorius .
1928 Kaune leido vaikq žurnalą "Pavasarėlis" . Išlei do knygelę "Šiluva" ,
išvertė Kario Majaus roman u s: "Per dykumą", "Sidabro ežero turtai ", "Vi-
netu ", M.Obručevo "San ikovo žemė", paskelbė kra štotyrinit 1 straipsnių ir
kt.
Vaišytė Irena (g.1926 111 3 Šaukėnuose), teatrologė, pedagogė, aktorė,
menoty ro s m . habil . dr . Mokėsi Šaukėm\ pradinėje mo kykloje. 1949 baigė
Vilniau s pedagoginį institutą (psichologiją) ir Lietu vos dr amos tea tro vai dy-
bos studiją. 1949-1952 dėstė Šiaulių pedagog iniame ins titu te, kar tu buv o Šiau-
lit\ dramos teatro aktorė. N u o 1956 dir ba Lietuvo s konserva torijoje (d abar
Muz ikos akad emija) (aktori aus meistriškwno kated ros vedėja, 1961-1981 pro-
rektorė) . Parašė knygą " Ak toriau s k ūrybinio charak terio for mavi mas ",
stra ipsn iq meno psicholog ijos klausimais.
Žymūs Kelmės krašto žmonės 437
Valentinavičius Vladas (g.1929 10 05 Vaida ton iuose), p edagogas , fizi-
kas, socialinit \ m . h abil. dr . pro f. 1957 baigė Vih1iau s pedagoginį institutą,
•ame dėsto. Nu o 1983 fizikos me tod ik os kate d ros vedėj as. Suk t. parašė da r-
~ų apie fizikos dėstymo metodiką, parengė kn. "Pradedančiajam fiz ik os mo -
kytojui" ir kt.
Varaš ius Steponas (1894 09 01 Tytuvėnuose), da ilinink as , tapy tojas. Mo -
kėsi Tytuvėnų, Rase init \ pradinėse m okyklose . 1914-1915 mokėsi Kaun o ku -
nigt\ seminarij oje. Karo m etais gyve n o Pe terbu rge . 1920- 19~4 mokėsi Ka un o
meno mokykloje. 1924-1927 stud ijavo tapybą Paryži uje. Zy mi aus i darba i:
"Senio portretas ", "Rašyto jo P.Vaičiūno p ortr etas ", "Jes ios upelis ", "Sen oji
Kaun o pilis ", "Basanavičiaus pa rk o kampelis Panemunėje" ir kt .
Venckus Rimantas (iki 1976 - Zmaj aus kas ; g.1949 09 13 Žebe riu ose , li-
teratas, teatro kritik as. Baigė Užvenčio vidurinę mokyklą, 1968-1973 studi ja-
vo lietuvit\ kalbą ir literatūrą Vih1iaus uni ve rsit ete , d irb o Vyri ausi oje en cik -
lopedijų redak cijoje, Lie tuv os m enin ink t\ rūmuose. N u o 1976 Vih1ia u s un i-
versiteto kiemo teatro , nu o 1990 kame rinio teatr o "Minirnum " režis ier iu s,
Lietuvo s menininkų rūmt\ Literatūros ir tea tro skyriaus vy ri au siasis spe cia-
listas. Sukūrė 15 spektaklių; kai kuri e iš jų vaidinti tarp tautiniu ose U ni ve rs i-
tetų teatn 1 festivaliuose . Parašė sk. "Klaipėdos dr amos teatr as " m onograf i-
joje "Lietuvių tarybinis dram os teatr as", ap ie 100 str aips n it1 bei rece n zijt \
literatūros ir teatro klausimais .N uo 1965 Kelmės raj . laikr aštyje , vėliau "Moks -
leivyje" ir kt. spausdina eilėraščius .
Venckutė Reg ina (g. 1945 08 18 Šaukėnuose), kalbininkė, filolog ijos m .
dr . 1951-1962 mokėsi Šaukėm\ ir Kelmės vidurinėse m okyklose. 1967 Vil-
niaus universitete įgijo lietuvių kalbo s ir literatūros specialybę. Viene riu s
metus mokytojavo Kulit\ (Plungės raj.) vidurinėje m oky kloje. 1968 įstojo į
stacionarinę aspirantūrą Maskv os uni ve rsit ete. N uo 1971 dir ba Vih1iau s uni-
versitete, dėsto lietuvit\ dialektologiją, lietuvių kalb os istorinę gramatiką, ben-
drąją ir taikomąją kalbotyrą. Api e baltq kalb as skaitė p as kai tas Eur op os uni -
versitetuose , kelis metus dirb o H elsinki o uni ve rsite te. Paskelbė moksl. straips-
nių .
Venckutė -Augienė Vanda (g .1928 06 06 Kačinauskiškėse) aktorė. Bai-
gė Šaukėm\ pradinę mokyklą ir progimnaziją. 1947 di rbo Kelmės kultūros
namuose meno vadove. Vėliau baigė Siaulių dram os teatr o studiją. Nu o 1948
Šiaulit\ dr amos teatr o aktorė. Svar biausi vaidmeny s: Eug enija (Balzak o "Eu-
genija Grand e" ), Sonia (A.Čechovo "Dėdė Vania "), Elzbi eta (F.Šilerio "Do n
Kartas" ), Marė (V.Krėvės "Žent as "), Ela (H. lb se no "Ga bri elis Borkman as ") ,
Eglė (K.Inčiūros "Eglė žalčit\ karalienė") ir kt.
438 Vaclovas Rimkus
Venclauskas Mykolas (19061116 Malinavos dvare , Kraž it\ apy!. -1 977
JAV), pedagogas , poe tas. 1919-1927 mokėsi Kražiq "Žibu rio" gimnazijo •
1927-1932 stud ijavo literatūrą Kauno universitete. Mokytojavo Tytuvėn Je.
se, nu o 1938 Kraž it\ pradinėje moky kloje . 1944 pasitraukęs į Vokietiją ; ~
kytojavo Frensburgo lietuvių mok yklojf>. 1949 įsikūrė Klivl end e UAV)'.M
0
kydamasis gimnazijoje pradėjo rašyti eilėraščius, režisuoti pjeses , ope rett
1~~1 išle~do e~ uota s pas?kas "Lia udi es pasa kos" , parašė eilėraščiq, bal: ~
dz1ą Uruvers 1te te so lo dainuodavo su Ald ona Vaitkute , Petronėle Zaniaus-
kaite . Mokytojaudamas Kražiuose pastatė Y.Mykolaičio-Putino dramą "Val-
dovo sūnus", inscenizavo padavimą "Živilė", dramą "Sni ego karalaitė". Pa-
s tatė "Undinę", "Užburtąją dūdelę", Liudo Giros tragediją "Kerš tas". Sukū­
rė 5 paveikslq ~ra_matizuotą ~a~aką "Saulutė", kuri 1939 statyta Valstybės
tea tre Kaun e, Vilmaus valstybiruame teatre, Ka w10 jaunimo teatr e . Klivlen-
do "Rūtos" tea tras pastatė jo sukurtą pjesę "Bur tinink o pinklės" (1952).
Viš in~kis ~ovilas_ (~875 06 28 Ušnėnq k., Užvenčio apyl. - 1906 04 23
Berl~e ), lie~v1ų tau tim o atgimimo vel.kėjas, literatūros kritikas , publi cis-
t~s, v1e~~ L1etu~os ~em?~atq partijos kūrėją 1886-1894 mokėsi Šiauliti
gunnaz~?Je. Ją bai~ę~ istoio l Sank t Peterburgo univ ersi teto gamtos fakult e-
tą. Paras e konkursuų darbą "Antropologinė žemaičių charakteristika " Ak-
tyviai da lyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje , bendradar biavo ,;Var-
pe ", "O~e" , t~~~ė į ~teratūrinę veiklą Žemaitę, Šatrijos Raganą, Laz-
dynq ~eledą (S.Ps1biliauskienę), Jovarą. Kovo jo pri eš lietuviškos spa ud os
?,raud~ą. 1_899_ ~alyvav? p~~a tant Pal~?oje pirmąjį lietuvišką spektaklį
~ m erika prr~e . 19~~ 15te ~~e_kny g~ -le1duno bendrovę "Šviesa" . Parengė
trJSelement o_?,us , pa~ase politinių bros1ūrq ("Kas tai yra konstitucija?" , "Vai-
na, arba Kare ), straipsruų, apsakymt\ , vaizdelią
.Vyk~an _tj~ prašy~, p~la~~i atvežti į Vilnių ir 1906 04 30, gau siai daly-
va uiant vilniec1ams, aidint Vilniau s kanklitj" cho rui , palaidoti Ras ose.
Vitkeviči~s Jonas (1806 12 19 Pašiaušėje, Tytuvėnų aps. - 1839 05 09
Kab~'.le, ~fgan~t_an e), rytų kalbų žinovas , or ient alis tas, dipl omatas. Mokėsi
~az tt\ gunnaztJOJe.Dalyvavo anticarinėje "JuodųjtĮ brolių" organizacij os veik-
l~J_e.1823 areštuotas , nut eistas ir_ištr_emtas i Orie nb urgo guberniją. Ten stu-
d1Javo_k~za0q '. uzbekų'. turkų rr kitų rytų tau tq kalbas, istoriją, folklorą.
Sudanne JOkirgtzt\ , totonų, p erst\ , afga nq ir uzbekq kalbq žodyn us. Bendra-
vo _su vokiečių istoriku ir geografu Aleksand ru Humboltu. 1831 paskirtas
?n enburgo gubernatoriaus adjutantu. 1835 kaip Rusijos diplomatas išvyko
Į Bucharą. Vėliau dirbo Rusijos pasiuntiniu Afganistan o sostinėje Kabu le,
kur buvo nužud ytas. Dalis jo darb t1paske lbta A .Humbo lto veikale "Centri -
nė Azija" .
Žymūs Kelmės krašto žmonės 439
Vitkevičius Stani slovas (18510508 Pašiaušėje, Tytuvėnų aps . - 1915 09
OSLovrane, Jugoslavijoje ), dailininkas , ar chit ekta s, dailėtyrininkas . 1869-1871
studijavo Peterburgo meno , J872-1875 - Miunch en o dailės akad e mij ose. N u-
tapė buitiniq, istorinių, p eiza žt\, portr e n1, sukūrė iliustracijų. Pagali o pro -
jektus Zakopanėje pastatyta vilq , sanat orijq, Tatrų muzi ejaus rūmai. Parašė
veikalq , straipsnit\ dailės istorijos ir teo rijos klausimais, novelių. Pa lai dotas
Zakopanėje.
Zaborskis Pranciškus (1802 Kelmėje -1849 Varšuvoje), poetas, vertėjas .
Dirbo Vilniaus krašto, vėliau Lenkijos mokyklose . Vertė į lenkq kalbą ir ske l-
bė lietuviq liaudi es daina s, kitus kūrinius.
Zykas Vytautas (g.1930 07 05 Šaukėnuose), chirurgas, m edicinos m. ha-
bil. dr. prof . 1955 baigė Kauno med icinos institutą. Iki 1958 dirbo Rietavo
rajono ligoninės vyria usiuoju gydytoju ir chirurgijos skyriaus vedėju. Nu o
1961dėsto Kauno medicinos akademijoj e (fakultetinės chirurgijos , chirurgi-
jos katedrų vedėjas). Svarbiausi darbai : "Chirurginių ligų kursas stomatol o-
gams", "Ūminis ir lėtinis apendicitas ", "Ūminis cho lecistitas", "Ūminis žar -
nq nepraeinam umas " ir kt.
Žalpys Aleksandras (1884 04 06 Vaidatoniuos e - 1963 09 05 Čikagoje),
knygnešys. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Dalyvavo 1905-1907 m.
revoliucijoje. Vengdamas valdžios pers ekiojimo , 1907 pabėgo į Prūsiją. N u o
1910 gyveno JAV, O mah oje. Ten 1912 m. įsteigė ir leido "Vakarų varpą",
rašinėjo i "Na ujiena s" . N u o 1925 gyv eno Čikagoje.
Žalpys Jonas (1885 02 22 Micku ose - 1972 0312 Čikagoje), dramaturg as.
Mokėsi Kelmės ir Raseini t\
mokyk loje, studijavo V alparaiso univ ersi tete. Nuo
1903gyveno JAV. Dirbo banku ose . Paskelbė pjeses: "Valka ta ", "Du broliai" ,
"Gudri močiutė", "Sve tim os plunksnos " ir kt.
_ Žiau beris Edmundas (1932 03 11 Kražiuose - 1985 12 26 Vilniuje) , daili-
n~~as grafikas. Mokėsi Kražių vidurinėje mokykloje ir kartu dirbo Kraž il\
bibliotekos vedėju. 1957 baigė Lietuvos dailės institutą, dirbo "Lietuvos pio-
nieriaus" redakc ijoje. Vėliau "Gen io" žurnalo meninis redaktorius. Nuo 1957
dalyvavo šalies ir tarptautinėse dailės parodose. 1981 surengė personalinę
parodą Kraži uose. Ilius travo ir ap ipavidalino apie 80 knygų, sukūrė es tam-
pt\ - komp ozicijt\ ("ž.emaitijos kaimo kape la", "Pirčiupių tragedi ja " ir kt.),
po rtretq (Levo Vladimir ovo , Ievos Simonaitytės), peizažą portretinių šar -
žą Suknrė Kelmės miesto herbą . Kražit1 vi durin ei m okyklai dovan ojo apie
20 savo grafikos ir tap ybos darbą Jo knri.niq yra Kraž it\ ir Užvenčio krašto -
l
tyros mu ziejuos e.
l 440 Vaclovas Rimkus
11.Gyvenę ir dirbę Kelmės rajone
Ambrozaitis Kazimieras (1858-1947 Palendriuose), kunigas, poetas. N
1924 gyveno Palendriuose ; ten 1932 pastatė medinę koplyčią, o 1935-19~~
savo lėšomis - puošnią betoninę bažnyčią. Išleido eilėraščiq kn . "Giesm·
lobynas" , "Vaikų ratas ", "Dainų skrynelė"," Apskrih.1 metų dainos" ir kt. ~
to rengė kantičkas, bendradarbiavo "Ka talik e", "Žvaigždėje", "Lietuvoje"
rinko liaudies dainas. Rašė ir spausdino savo sukurta rašyba (anglų abėcėlė~
pagrindu). Palaidotas prie Palendrių bažnyčios.
Atkočaitis Vincas (1907-1935), poetas. Nuo 1913 gyveno Mažūniukuo­
se. 1916-1919 mokėsi Kelmės pradinėje mokykloje , 1921-1923 - Kelmės pro-
gimnazijoje, 1924 - Kražiuose. 1929 emigravo į Braziliją, redagavo laikraštj
"Brazilijos lietuvis". Išleido eilėraščių rinkinius "Liūdesio šešėliai", "Nusi-
vylimo skundas", "Paklydęs šauksmas", apysakų, beletristiniq straipsnią
Avižonis Petras (1875-1939), gydytojas oftalmologas, medicinos m. dr .,
Kauno universiteto prof., medicinos fakulteto dekanas, 1925-1926 universi-
teto rektorius. Parašė pirmąjį akiq ligq vadovėlį lietuvitl k. "Akitl ligų vado-
vas" (1940), daug moksl. ir mokslo populiarinimo straipsnių, brošiūn1. Vai-
taičiuose turėjo dvarelį, kur mėgo vasaroti . Artimai draugavo su Povilu Vi-
šinskiu, Žemaite ir kt. kultūros veikėjais. 1899 vasarą Graužikq dvare su
J.Jablonskiu, A.Smetona, Ž.emaite parašė "Lietuviškos kalbos gramatiką", kuri
buvo išspausdinta hektografu.
Balčiūnas Petras (g.1902), pedagogas, literatas. 1925 baigė Biržtl gimna-
ziją, vėliau studijavo lituanistiką Kauno universitete. 1928-1936 Kražit\ "Ži-
burio" gimnazijos mokytojas. Vėliau mokytojavo Telšit1 ir Panevėžio amah\
mokyklose , Panevėžio gimnazijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, mokytojavo.
1949 apsigyveno Klivlende. Bendradarbiavo lietuvių periodikoje, rašė hu-
moreskas.
Belavičius (Bialovičius) Valentinas (1647-1678), mokyklinit\ dramt\ au-
torius, poetas. 1665 Kražių kolegijoje dėstė poetiką. Parašė dramas lotynt\ k.
"Garbingas pasaulio tuštybių nugalėjimas" ir "Nukryžiuotos meilės paveiks -
las" , kurios 1675 buvo pastatytos Vilniuje.
Bytautas Ramūnas (1886-1915), filosofas, psichologas, publicistas. Vai-
kystę praleido Lendrit\, Kražiq , Kelmės apylinkėse. Pradinę mokyklą baigė
Kražiuos e. Kelmėje 1908 su kt. surengė lietuviškąjį vakarą, kuriame pats vai-
dino. Paskelbė filosof iniq darbt\, straipsniq lietuviq kalbos klausimais.
Žymūs Kelmės krašto žmonės 441
Bubinas Donatas (1896-1976 Vilniuje) , prozininkas , vertėjas, m o kyto-
. 1919-1935Užvenčio pradinės mokyklos vedėjas. Paskelbė apsakymų. Ran-
~s~čiuose liko romanai "Martynas", "Ežero dukra ", "Prarasta laimė", "Vargo
;okykla" ir kt. Ben?r~~arb_iavo "Ši~u~ų v~a~jie~os~" '. "~ie~v?~ 1~i.J;l.~ose
".
l924-1931 su moksle1v1a1S leido daug1atirazmt m enesmt laikrastelį Spmdu-
lėlis". Palaidotas Užventyje.
Budrikaitė Jadvyga (g .1918), aktorė, pedagogė. 1938-1940 dirbo Daugė­
nų pradinės mokyklos vedėja. Vėliau Šiaulių, Kauno, Klaipėdos dramos te-
atrų aktorė.
Bušinskis Ignas (1807-1873), kultūros istorikas. Mokėsi Kražių gimna-
zijoje. Parašė knygas lenkų k.: "Dubysa, didžiausia upė senovinėje Žemaiti-
jos kunigaikštystėje", "Kražiai, jų praeitis ir bendroji padėtis", "Nevėžio kran -
tai", "Istorinis - statistinis Raseinių apskrities aprašymas " ir kt.
Butvilas (Butvila) Danielius (1600-1682) , mokyklinių dramų autorius,
filosofas. 1658-1661 Kražių kolegijos rektorius . Vėliau Vilniaus universiteto
prof. ir rektorius . Parašė dramą lotynų k. "Klaidų architektas ", kuri 1670
buvo pastatyta Vilniuje, panegirikų, religinio turinio kūrinią
Chodkevičius (Katkevičius, Katkus) Jonas Karolis (1560-1621), Lietu-
vos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas. 1599-1616 žemai-
tijos seniūnas. Kražiuose 1614 įsteigė jėzuitų kolegiją, 1621 pastatė katalikų
bažnyčią.
Citavičius Zigmantas {apie 1828-1863 04 06 prie Tytuvėnq), 1863-1864
m. sukilimo dalyvis . Raseinių aps. sukilėlh.1 karinis viršininkas. Tytuvėnų
miške įrengė stovyklą, kurioje sutelkė apie 250 sukilėlių. 1863 balandžio 6
kovėsi su caro kariuomene ir žuvo . Palaidotas Tytuvėnuose.
· Daugininkaitis Pranas (1900-1976) , poetas. 1934 dirbo Šaukėm,\ miškq
urėdijos sekretoriumi. Išleido poezijos rinkinius
"Vaduokime Vilnių", "Š ir-
dis Vilniun n eša", parašė apsakymų.
Daukša Mikalojus (tarp 1527 ir 1538-1613) , vienas lietuvit\ raštijos pra-
dininką 1580 pa skir tas Kražit\ koplyčios altarista .
Vėliau Krakh.1klebo nas , žemaičit\ vyskupijos administratorius , J.Ledes-
mos katekizmo ir J.Vujeko postilės vertėjas iš lenkt\ į lietuvit\ k.
Drevsas (Drews) Jonas (1646-1710), mokykliniq dramt \ autorius , filoso-
• 442 Vaclovas Rimkus
fas . 1676-1679 Kražių jėzuitų kolegijoje dėstė filosofiją, gramatiką, reto 'k
hebrajų kalbas . Vėliau Vilniaus universiteto dėstytojas, Varšuvos jėzuitt~ ą,
~egijo~ re~to~~s. Lotynų k. par~ė _dramas ."~jana~ , likimo auka" ir Fo~ju~-
zmoruų gmunes geradarys, nedekingos numos nuzudytas ", kurios 1673 '
statytos Vilniuje. Išleido istorinių, pedagoginių, religinio turinio knygą pa-
Fromas - Gužutis Aleksandras (1822-1900), rašytojas. Nuo 1837 mokėsi
Kražių gimnazijoje, kurią baigęs dirbo raštininku Raseiniuose, Kaune ir kt.
Parašė dramas "Išgriovimas Kauno pilies 1362 m.", "Eglė žalčių karalienė"
"Ge dimino sapnas' ~, "Vaidilutė, arba žemaičių krikštas", "Vytautas Krėvo~
je" ir kt., apysakas "Patėviai", ''Vargdi eniai" , eilėraščit\, publicistinių straips-
nių.
Gadonas Vladimiras (1775-1842) , 1794 ir 1831 sukilimų daiyvis, istori-
kas, poetas . Baigė Kražių gimnaziją. Per 1794 sukilimą vadovavo raitelių
būriui. 1809-1815 Telšių aps. bajorų vadas. 1831 balandžio 29 išrinktas Tel-
šių aps. laikinosios vyriausybės pirmininku. Vėliau emigravo į Prancūziją.
Svarbiausias veikalas "Ž'.emaitijos kunigaikštystės statistika" (1839, lenkų k.).
Rinko lietuvių liaudies padavimus.
Galdikas Jurgis (1883-1963), filosofijos m. dr. , prelatas. Mokėsi Lazdi-
ninkuose, Darbėnuose, Paliillgoje. 1907 baigė Kauno kunigų seminariją. Stu-
dijavo Insbruko, Leveno ir Miunsterio universitetuose. Nuo 1912 klebonavo
Šiauliuose. 1919-1927 Kražių "Žiburio" gimnazijos direktorius . Vėliau Tel-
šių kunigų seminarijos vicedirektorius, Veiviržėnų, Palangos, Šilalės klebo-
nas.
Gegeckas (Gegecka) Pranas (1907-1984), pedagogas, poetas, žemės ūkio
darbutojas. 1928-1929 dirbo Junkilų pradinės mokyklos vedėju. Išleido eilė­
raščių rinkinį "Sutemų dainos".
Girdvainis Mykolas (1841-1925 Išlynuose), ichtiologas, bitininkas.1866-
1873 Lenkijoj e studijavo gamtos mokslus, agronomiją. Vėliau specializavosi
Vokietijoje , Prancti.zijoje, Anglijoje ir Liuksemburge. Vienas pirmtijt\ pradėjo
tirti Lietuvos vandenis, žuvininkystei svarbią jų gyvūniją. 1881 Girkonyse
(prie Dūkšto) įsteigė žuvų peryklą, joje pirmasis Lietuvoje iš dirbtinai apvai-
sintų ikrų išaugino seliavas. 1894 Trakų ežeruose įveisė sykus. Lenkijoje, Vo-
kietijoje , Ukrainoje įsteigė apie 350 žuvininkystės objektų. Paskutiniais gy-
venimo metais įsikūrė savo žmonos dvare Išlynuose (netoli Stu lgil\) , įkūrė 9
tvenkinius , kuriuose augino žuvis ir parJavinėjo Skaudvilėje, Kelmėje, Šilo
Pavėžupio žuvininkystės muziejuj e yra jo atminimui skirta ekspozicija. Pa-
laidotas Stulgiuos e.
Žymūs Kelmės krašto žmonės
Gizbertas - Studnickis Boguslavas Mykolas (1682-1730) , mokyklinit\
443
draml\ autorius , filosofas , teologijo s daktaras. Profesoriavo Kražių kolegijo-
·e dėstė poetiką, retoriką, teologiją, lotynų k., parašė dramas "Sielvart as,
~~ramintas vynu su krauju sumaišytu ", "Šuolis iš Rodo salos ties iai į dan -
gti", kurios 1715 pastatytos Vilniuje .
Graičiūnas Jonas (g.1903), po etas , vertėjas. 1932, baigęs Kaun o univ er-
siteto humanitarinių mokslų fakultetą, paskirtas Kelmės progimnazijo s di-
rektoriumi. Dirbdamas Kelmėje įkūrė megėjų teatrą, kuriame pats režisavo
ir vaidino.
Kelmėje pastatė apie 10 pjesit\ 0t\ tarp e net tris kartus Y.Mykolaičio -
Putino "Valdovą", dvi operetes), organizavo literatūrinius vakarus . 1936 iš
Kelmės išvyko , dirbo Kauno radiofone (Eltoje). Tremtinys. Išleido daug eilė­
raščiq rinkinitl, išvertė A.Puškino , A.Griboj edovo , A.Mickevičiaus, M .Ler-
montovo ir kt. rašytojt\ kūrinių. 1996 Kelmės pirmajai vidurinei mokyklai
suteiktas Jono Graičiūno vardas.
Holovinas Ignotas (1665-170110 04 Kražiuose) , mokyklinių dramų au-
torius. Kražių jėzuih.\ kolegijoje dėstė poetiką ir retoriką. Vėliau dėstė akade-
mijoje . Paskutiniais gyvenimo metais buvo Kražilj kolegijos prefektas. Loty -
nq k. parašė dramas "Tirono puota " ir "Fraat o valdžia ", kurios buvo pasta-
tytos Vilniuje.
Ivinskis Laurynas (1810-1881), liaudies švietėjas, literatas. Apie 1820
apsigyveno Bambaluose . 1824-1831 mokėsi Kolainit\ aps. mokykloje. Vėliau
mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose. Pirmasis lietuviškų kalendoriq pa-
rengėjas. Parašė gamtos mokslo veikalą "Prigimtumene" , darbų iš liaudies
medicinos srities, išvertė E.Jango poemą "Paskutinis teismas", D.Defo "Ro-
binzono Kruzo" santrauką, kelias D .Miltono poemos "Prarastasis rojus " gies-
mes, K.Šmito apysaką "Genovaitė".
Jagminas Petras (1899-1971 05 31 Tytuvėnuose) , miškininkas , Garbės
kraštotyrininkas (1969). Nuo 1931 gyv eno ir dirbo Tytuvėnuose eiguliu , giri -
ninku . 1931-1940 Lietuvos valstybinės archeologijos komisijos bendradar-
bis, rinko eksponatus Vytauto Didžiojo muziejui Kaune. Pokaryje papildė
eksponatais Kelmės kraštotyros muzieją 1960-1968 apmatavo ir aprašė (su-
darė pasus) 234 kultftros paminklus Kelmės, Ras einill ir Radviliškio rajo -
nuose. Kraštotyros klausimais rašė Tytuvėnq, Kelmės rajom\ spaudoj e. P a-
rašė Tytuvėnl\ miesto ir Tytuvėnq mišk t\ ūkio istorijas , dalyvavo res publiki-
nėse kraštotyros darh1 parodose . Palaidotas Tytuvėnuose .
l 444 Vaclovas Rimkus
Jaknavičius Jonas (1589-1668) , lietuvh1 raštijos darbuotojas, pedag
163_~-1638 ~ažh1 ko~e~ jos r~kto~ius. ;'.'ėli~~ Smol e~s~o , Vilni a us jėzuit~gk~~
leg1Jų rektorius. Kuą laiką dub o ir Pa s1aus es koleg1J0Je. Parengė ir 1637 išl .
do Evangeliją (ly_giagretus teks tas lenkų ir lietuvių k. ; apie 40 leidimq)
vertė į lietuvių k. Sv.Rašto ištraukų, 1644 parengė ir išleido K.Sirvydo "Pt~!
~!:
sakymt( II daŲ. l
Jančevskis (Jančiauskis) Edvardas (1846-1 9 18), botanikas , Krokuvos
Mokslų Akad emijos narys , Krokuvos univ ersiteto prof. (1875). Pradžios moks-
lu s ėjo Kražiuose.
Jocius Jonas Gediminas (g.193 1), zoo tec hnikas , habil. dr., prof . Pasau-
linės paukštininkystės aso ciacijos n arys.
1944-1950 mokėsi Kelmės gimnazijoje ir vidurinėje mok ykloje. Vėliau
baigė Lietuv os veterinarijos akademiją, dirbo Šilo Pavėžupyje žuvininku , Kel-
mės rajkoopsąjungoje pagalbini o ūkio zootec hniku, vadovavo Šiauliq inku-
ba cin ei stočiai, dėstė Mask vos ir Lie tuv os žemės ūkio akad emijos e. Su kt.
išleido kn . "Gyvulininkystės ir pašarų gamyb os pa grindai" , "G yvulininky s-
tė", "Paukštininkystė" ir kt. Skaitė pran e$irnus tarptautiniuo se kongr esuose.
Jovaiša Leonas (g.1921), pedagogas, socialiniq m. habil. dr ., prof. 1944-
1948 Kelmės gimnazijoje dėstė psichologiją, logiką, anglt1 ir vokiečiq kalbas.
1945 įkūrė Kelmės suaugusių progimnaziją ir jai v adovavo. Kelmės kultūros
namuose buvo meno vadovu , režisavo spektaklius, su mokytojt\ kolektyvu
pastatė savo parašytą pjesę "Operacija". 1946-1947 kartu buvo ir Raseinių
aps. mokyklų inspektoriumi, šefavo Kelmės, Kražių ir Tytuvėm1 valsčius.
Vėliau mokytojavo Klaipėdos mokytojų institut e, dirbo Švietimo minist eri-
joje , nu o 1970 - Vilniaus univ ersit ete (pedagogikos katedros prof .). Išleido
monografijų, brošiūrų, paskelbė apie 300 straipsnių pedagogikos, psicholo-
ginės di agnos tikos, profesinio orientavimo ir kt. klausimais.
Juška Antanas (1819-1880), taut os akininka s, etnografas , leksikografas.
Jono Juškos br olis. Mokėsi Kražių gimnazijoj e. 1843 baigęs Vilniaus kunigų
seminariją, kunigavo Antazavėje, Obe liuose , Zaras uose . 1879 apsigyveno Ka-
zanėje. Rusų ir kt. tautų mokslininkams p adedant išlei do "Lietuvių liaudi es
dain as" (1867), "Lietuviškas dainas (1880-1882, 3 t.), " Lietuviškas svotbine s
dainas" (1883), "Lietuvių liaudies melodijas " (1900) ir kt .
Juška Jonas (1815-1886), kalbininka s, tautosakininkas . 1833- 1839 mokė­
s i Kražių gimna zijoje. Vėliau studijavo klasikinę filologiją Charkov o univer-
sitete, mokytojavo įvairiuose Rusijos miestuo se. Nu o 1875 gyve n o Kazanėje.
Žymūs Kelmės kra što žmonės 445
Rašė "Lietuvit1 kalbos šaknų žodyną" (nebaigė). Parašė studiją "Kalbos lie-
tuviško liežu vio " (1861 ), lietuvių kalb os gramatiką (1862 , rusų k.) , sudarė
lietuvių - sanskri to kalbų atitikmenq žodynėlį, padėjo broliui Antanui ske lb-
ti tautosaką ir kt.
Juškevičius Mikalojus (1644-1709 04 03 Pašiaušėje), mokyklinių dramų
autorius . 1675-1676 dėstė retoriką Kražių kol eg ijoje ir ten (1676) pastatė savo
dramą "Kosma s, perstl karaliu s". Buvo lietuvių pamokslininkas Kražiuose
ir Vilniuje, dirbo Kaune .
Kaminskis Kazimieras (1751 -1828) , archit ektas , matematikas. Architek-
niros mokėsi Vilniuje , teologiją studijavo Italijoj e, matematiką, fiziką, archi-
tektūrą - Bolonės univ ersit ete. 1799 piešimo ir tapybos mokėsi pas P.Smug-
J.evičiq, vėliau dėstė Kražių apygardos mokykloje .
Kasakauskas Kalikstas (1794-18 66), kalbininkas, teologijos daktaras.
1808-1814 mokėsi Kražių gimnazijoje. Parašė lietuvių kalbos gramatiką
("Kalbrėda liežuvio žemaitiško ", 1832), keletą populiarių knygelią
Kašarauskas (Kosaževskis) Ambraziejus Pranciškus (1821 -1882) , ku-
nigas, gamtininkas, kra š totyrinink as . Vaikystę praleido Kolainiuose , mokėsi
Kražit\ gimnazijoje. 1844 baigė Varnių kunigų seminariją. Buvo Vilniaus ar-
cheologijos komisijos bendradarbis , dalyvavo geologinėse ekspedicijose, rinko
lietuvių kalbo s žodžius, tautosaką, etnografinę medžiagą. 1865 ištremtas į
Sibirą. Parengė straipsnių rinkinį "Apie Visatos kilmę", "Botanikos" vado-
vėlį, paskelbė straipsnių apie lietuvių kalbą.
Kojelavičius - Vijukas Kazimieras (1617-1674), istorikas, poetas. 1641
Kražių kolegiįoje dėstė retoriką . Vėliau Vilniaus universiteto prof., rekto -
rius , Vilniaus Sv.Jonų bažnyčios pamokslininkas , popiežiaus seminarijos re-
gentas , Polocko kol egijos rektorius . Svarbiausias darbas - paskaitų rinkinys
"Retoriko s pagrindai " (lotynų k.) . Parašė veikalą "60 pamokslo sudarymo
būd1Į", pan eg iriktl , pamokslų.
Kuleša Mykolas (1799-1863), tapytojas , grafikas . Studijavo Vilniaus uni-
vers itete, tapyb os mokėsi pas Joną Rusterną. 1837-1839 mokytojavo KražitĮ
gimna zijoje . Sukūrė teminit\ , buitiniq kompozicijq , peizažų, portretų, teatro
dekoracijt\ , Paryžiuje išleido litografuotų piešinią
Kurnatauskas Konstantinas (1878-1966), pastorius , filosofijos daktaras,
prof . Mokės i Jelgavo je, Petrograde. Nuo 1897 studijavo teologiją Tartu ir
l 446 Vaclovas Rimkus
Karaliaučiaus universitetuose, filosofiją ir istoriją Leipcig e ir Eilangene . l(Į .
bonavo Vilniuje ir Kelmėje. 1921-1925 Kelmės progimna zijos direktorius , dės;.
vokiečių ir lotynt\ kalbas. Vėliau Kauno univ ersiteto evang elikt\ teologij e
katedros prof . 1938 persikėlė į Vilnit\ , buvo Lietuvos evangelikq reforma~
bažnyčios generaliniu superintendantu. Nuo 1941 gyveno Vokietijoje. Rect;!
gavo "Mūsų žodį". Atstovavo Lietuvos evangelikų reformatti bažnyčią Pn·
sauliniuose kongresuose Kardife , Budapešte , Hagoj e . Išleido hebrajt\ kalbos
vadovėlį, religinio turinio kūrinią
Kušeliauskas Serafimas Laurynas (1820-1889), lietuviškq knygq ren-
gėjas, leidėjas ir platintojas. Kurį laiką gyveno žmonos Semtjų Lioliq (Senlio-
lio) dvare. Pardavęs dvarą, 1887 įkūrė fondą "Knyginį amžiną banką lietu-
viškos rašliavos" (veikė iki 1889), finansavo ir leido žurnalą "Šviesa". Apie
10 metų gana skurdžiai gyveno prie Tytuvėmi bažnyčios, rašydamas , vers-
damas (daugiausia iš lenkų k.) ir kompiliuodamas knygas. 1889 persikėlė
pas savo bendradarbį, lietuviškų knygų vertėją ir leidėją Martyną Sederavi-
čių į Sudargą. Kartu su savo bendradarbiais parengė p er 20 pavadiniml\
lietuviškų religinit\ knygų, iš kurių daug kartų buvo išleista maldaknygė
"Aukso altorius arba Šaltinis dangiškų skarbų".
Laurinavičiūtė Jadvyga (g.1898), pedagogė, vertėja. Lietuvių kalbą ir
literatūrą studijavo Kauno universitete. 1922-1924 ir 1928-1936 mokytojavo
Kražių "Žiburio" gimnazijoje, vadovavo etnografiniam būreliui "Žernaičit\
dainininkai ", rinko tautosaką. Vėliau mokytojavo Kauno "Saulės" gimnazi-
joje, dirbo Kaišiadorių, Kauno bibliotekose . Išvertė švedt\ rašytojos S.Lager-
lef apysaką "Kapų lelija". 1927-1928 red agavo žurnalą "Naujoji vaidilutė",
kuriame ir vėliau spausdino savo ve rtimus , literatūrinius kūrinius.
Levanas Aleksandras (g.1905), teologijos daktaras. Studijavo Kauno uni-
versit eto teologijos ir filosofijos fak ult ete. Mokytojavo Švėkšnos progimna-
zijoje, Utenos "Saulės" gimnazijoje. 1927-1928 Kražių "Žiburio " gimnazijoje
dėstė istoriją ir lotynų kalbą, vadovavo abstinentų sekcijai , skaitė paskaitas
Kražių liaudies universitete . Vėliau baigė Kauno kunigų seminariją, tobuli-
no teologijos žinias užsienyje, dėstė Kauno universit ete retoriką, religijos me-
todiką, patologiją.
Liauksminas Žigima ntas (1596 arba 1597-1670), filosofas , retorikos ir
muzikos teoretikas, pedagogas , Vilniaus universitet e studijavo filosofiją, vė­
liau ten dėstė. Teologijos dr . Buvo Plocko, Polocko , o 1661-1665 Kra žiq jėzui­
tt1 kolegijos rektorius. Vėliau užėmė įv. pareigas Vilniaus univ ersite te, pro -
fesoriavo (vienas pirmųjų profesorit\ lietuviq) . Parašė retoriko s vadovėli, pir-
Žymūs Kelmės krašto žmonės 447
rnąją originalią Lenkijoj e ir Lie tuvoje graikų k. gramatiką b ei pirmąjį muzi -
kos vadovėlį "Muzikos mena s ir praktika ", panegirikų ir kt.
Macijauskas (Maciejovskis) Polikarpas (1891-1965 Vids odyj e) , kuni-
gas, teologijos magistras. 1924-1945 Kolainių bažnyčios ir benediktinių vi e-
nuolyno rektorius . Nuo 1945 iki mirties - Vidsodžio parapijos klebonas. Vo-
kiečių okupacijos metais išgelbėjo ir slėpė daug žydų tautybės žmonių. Pa-
laidotas Kra žit\ bažnyčioje.
Mackevičius Karolis (1720-1770 ). Vilniaus uni v ersiteto filosofijos prof. ,
Jaisvqjq ment\ ir filosofijo s daktaras . Universitete dėstė etiką, vėliau dirbo
I(ražiq kolegijoje, Naugarduke.
Maižimas Danielius _(1640-1706 05 28 Kražiuose) - jėzuitas. Mokslus ėjo
Kražiuose. Būdamas prokuratoriumi parengė "Pranešimą apie Kražių jėzui­
tq kolegijos turtus ". Parašė veikalą "Privilegija į dangų" .
Marcinkus Jonas (1905-1971), kunigas , dramaturgas . 1930-1932 vikara-
vo Tytuvėnuose. Tauronio slapyvardžiu išleido pjeses : ''.Adomo dukterys ",
"Vytautas pančiuose", "Senatoriaus duktė" ir kt. , aforizmų rinkinį "Aukso
mintys ".
Mejeraitė (Mejerytė) Barbora {1898-1982), pedagogė, literatė, vertėja.
Baigė Tarnbovo gimnaziją. 1922-1936 Kražių "Žiburio " gimnazijoje dėstė al-
gebrą, geometriją, fiziką,
lotynt\ kalbą, režisavo spektaklius , skaitė paskai-
tas, bendradarbiavo spaudoje. Iš anglų kalbos išvertė V .Skoto "Aivenhą",
Č.Dikenso "Dombis ir sūnūs", D.Golsvorčio "Forsaitų sagą" . Paskelbė apsa-
kymų, straipsnit1.
Meškauskas - Germantas Pranciškus {1903-1945), filosofijos daktaras .
Baigęs Kauno universitetą, mokytojavo Plungės, 1927 -1928 - Kražių "Žibu-
rio'' gimnazijose . 1936 Leipcigo universitete apgynė disertaciją "Liaudi es pa-
pročiai lietuviškos šeimos gyv enim e". Vėliau gyveno Kaune. Nuo 1943 kalė­
jo Vilniaus, Kauno , Marienburgo kalėjimuose, Štuthofo koncentra cijos sto-
vykloje . Mirė Štuthofe. Bendradarbiavo "Lietuvos aide ", "Jaunojoje kartoj e"
ir kt. Išleido kn. : "Komunizmas - žmonijos nelaimė" {1937), "Pasaulio politi-
kos posūkis" (1938) ir kt.
Mikulskis Domininkas (apie 1631-1686), mokyklinit\ dramų autoriu s,
teologas, pedagogas , filosofas. 1661-1662 dėstė Pašiaušės, 1674-1677 Kražiq
jėzuitq kolegijose, vėliau Vilniau s universit ete . Parašė tragediją lotynt\ k. " Be-
lizaviju s", kuri api e 1667 buvo pastatyta Kražiuose.
448 Vadovas Rimkus
~ikutavičius Ričar~a~ (g.1935)'. kunigas , poetas : te_ologijos licenciatas.
K~1gavo K~une , Ser~~~lUJ~, ~~tuvenuose, ~aun~ . Isle1do eilėraščitl rinki-
mus : "Kad Lietuva ne1Ss1vaikšc1otų" (1988 Čikagoje), "Poterių upė", "Šv· .
sos spalvos", parašė apie 10 eseistinių straipsnių. te
Milevskis Albertas (1623-1657) , filosofijos prof. , jėzuitas. Teologiją Sht-
dijavo Vilniaus akademijoje ir Braunsb ergo kol eg ijoje. 1654-1655 Kražiq ko-
legijos ir vienuolyno mokyklų prof eso rius , dėstė metafiziką.
Milevskis Andrius (1591-1656), mat ematikas, Vilniaus universiteto prof.
Filosofiją ir retoriką dėstė Polocko ir Kražit1 jėzuitų kol egijose. Parašė vado-
vėlį lotynų k. "Matematikos mokslų pradm enys " (1630).
. ~il~enienė Am~lija (g.1931), peda~og~ , lite.ratė._ B~igusi Šiaulit\ moky-
tojų institutą mokyto1avo Verbūnuose (Siaulių raJ.), Lioliuose, Linkaučiuose,
Kražiuose . Yra Knygos draugijos Kelmės skyriaus atsakingoji sekretorė. Iš-
leido eilėraščių knygą "Metų vėrinys".
Mižutavičius Tadas (1778-1826), dailininkas grafikas . Mokėsi Kražit\
gimnazijoje . 1801-1817Vilniaus universitete studijavo literatūrą, retoriką, rai-
žybą, piešimą, meno istoriją, vėliau moky tojavo Vilniuje. Išraižė peizažų,
portretų.
Mlodzianovskis Andrius (1626-1685), eiliu otojas, mokyklinit\ dramų au-
torius. Studijavo Vilniaus universit ete, Pinsko jėzuitų kolegijoje . Kražių jė­
zuitų kolegijoje dėstė retoriką ir ten 1669 pastatė savo dramą lotynų k. "Apie
Trebelijaus, Bulgarijos karaliaus sūnų". Parašė panegirikų.
Mogėnas (Mogien) Domininkas (1745 - apie 1825-1827), Žemaičių ka-
nauninkas , neišlikusios lietuvių kalbos gramatikos autorius . Mokėsi Kražiuo-
se, Vilniaus akademijoje, dirbo mokykl ose, ėjo dvasininko par eigas. L.Juce-
vičiaus teigimu 1806 parengė "Lietuviškas evange lijas".
N arevičius Andrius (1656-1731), filosofijos prof. 1684-1688 Vilniaus aka-
demijoj e studi javo teologiją. Braunsb erge , Kražiuose, Naugarduke bei Oršo-
je dėstė poetiką ir retoriką, Varšuvoj e - filosofiją.
Narevičius Vladislovas (1659-1708), mokyklinių dramti autori us, pe-
dagogas . 1686-1687 Kražių jėzuitų kolegijoje dėstė retoriką . Parašė dramą
lotynų k. "Kryžius, jūrų audroje triumfu ojantis " (1689).
Žymūs Kelmės krašto žmonės 449
Narmuntas Vaclovas (1655-1691) - mokyklinit\ dramų autori u s, peda -
ogas. Kraž(ų jėzuit~\ k~l:~~joje dėstė ~oetiką ir ret?r~ą. Parašė dramą (loty -
~ll k.) "Vilnllls, kumga1ksoq sos tas . Lietuv os sos tin e (1683).
Neimanta s Romualdas (g .1939), žurnalistas , literatas, orien talistas ; hu-
manitarinių m. dr . (isto rija) . Gyveno Vaig uvos apylinkėse, baigė Užvenčio
vidurinę mokyklą. Dirbo "Va karinitl naujienų" Kauno redakcijoje , "Ka uno
tiesos" redakcijo je. Kaune įsteigė šeimyninę "Orie nt o" leidyklą, kuri oje išlei-
do geografijos ir kultūros pažinimo knygų.
Aplankė ap ie 20 pasaulio šalią Ben dradarbiavo Užvenčio rajono laik-
raštyje, "Ne mun e", "G iri ose" ir kt. periodikoje .
Nemčevskis Zakarijus (1766-1820) , mat ematika s, Vilniaus univ ersi teto
prof. 1788 baigęs Kražit\ mokyklą, studi javo Vilniaus uni versi tete. Vėliau
mokytojavo Gardino mok yklos e, prof eso riavo . Ge rai mokėjo lietuviškai. Ne -
turtingiems savo giminiq vaikams , be simokantiems Kražių m okykl oje (gim-
nazijoje), testamentu paliko apie 5 tūkst. rublių. 1844 perkėltIS Kražių gim-
naziją į Kauną, šia stipendija jo giminaičiai naud ojosi iki Pirmojo pasaulinio
karo.
Nezabitauskis - Zabitis Kiprijonas Juoza pas (1779-1837) , kunigas , po-
etas, vertėj as, visuomenės veikėjas. 1786-1792 mokėsi Kražių gimnazijo je.
Vėliau studija vo Vilnia us uni vers itete, Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijo -
se, knnigavo. Rėmė 1831 m. sukilimą. Bijodamas represijų 1832 m. emigra -
vo. Nuo 1835 gyveno Prancūzijoje. Parašė eilėraščių lietuviq k. , 1835 sudarė
A.Mickevičiui dedikuotą eilit\ rinkinį "Eiliavimas liežuvyj e lietuviškai že-
maitiškam e", išvertė į lietuvit1 k. A.Mickevičiaus ir kt . kūrinią
Paškauskis Jonas (1684-1754), literata s, istorikas, prof. Mokytojavo Kau-
no, Kražit\, Nesvyžiaus jėzuih1 kolegijose. Lenkt\ ir lotynų k. paskelbė religi-
nių ir istorinit1 darbt \, rengė kal end oriu s, parašė jėzuitų biografijų, lietuviš-
kt\ pamokslą
Paškevičius Henrikas (g.1933), veterinaras , veterinarijos m . dr. Iki 1959
dirbo veterinaru Kelmėje. YraLietuvos veter inarijo s institut o mokslinis ben-
drada rbis.
Paškevičius Jokūbas (apie 1587-1657 04 12 Pašiaušėje), jėzuih\ misio-
nierius žema itijoje, lietuvi škq pamoksh1 rinkinio autori us. Domėjosi liau -
dies medicina. Maro metu veikė Kaun e ir Kražiuose.
450 Vaclovas Rimkus
. :au _la':1skas Henrik~s . ~g.1~32), isto rik as, ž umali s t~s, kra štotyrin inkas
Baige Vilniaus pedagoguų institutą, 1952-1955 mokytoiav o Kelmės vid :
nėje mokykloje. Nuo 1956 Lietuvos radijo, vėliau televiz ijos diktorius . un.
Petrulis Algimantas (g .1938), chirurgas traumatologas ortopedas. M .
dicinos m . habil. dr. prof . Baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1961 - Kau e
?1edicinos in~_titutą. Dėsto Ka~o medicn:os akad e mijoj e. Yra traumat olo~~
JOS- or toped tJOSkatedros vede 1as. Para še moksl. darbq ap ie sąnaril\ gycl •
mą, kaulų plasti.ką, osteosintezę. y Kauno kalėjimuose. P aleis tas be teisės gyv enti Lietuvoje , įsi.kūrė Jaltoj e. 1914
Pet~ulis Juozas (18?~-1982), rašy tojas. 1933 baigė Kauno universitetą.
Mok y toJavo Kaun e, Kraziuose (1945-1959) . Bendradarbiav o "Skaitymuo se"
"Ž idinyje" , "Prošvaistėje". Parašė pjeses "P rieš srovę", "P irmasis prizas "'
"Be motinos ", "Čičinskas", "Juodieji broliai " (1967 pastatyta Kražiuos e, Už'.
ve ntyj e. Vaidino ir pats su dukra mokytoja Dalia Gudaiti en e). Paskelbė eilė­
rašči~ straipsnių, atsiminimų. Parengė antologiją " Aušros poezija " (1928)ir
kt. Žinomas ir kaip liaudies skulpt orius. 1967 dalyvavo Kelmės rajon o liau-
dies meno parodoje.
. P~ioteris (Pliateris, Plateris) Jurgis (1810-1836), istorikas, bibli ografas,
lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas. 1820-1823 mokėsi Kražių, vėliau Vilniaus
gimnazij ose . 1828 baigė Vilniaus universitetą. Rengė XVI-XIX a. lituanistinit \
knygų bi~_liogr_afij_ą, r~ė lietuvių kalbos gramatiką, tyrinėjo etimologiją, pa-
rase studiją apie lietuvių kalbos kirtį ir muzikalumą.
Poška (Paškevičius)Dionizas (apie 1765-1830), rašytojas, kultūros vei-
kėjas . Mokėsi Kražių jėzuitų kolegijoj e ir privačiai. 1787-1821 su pertrauko -
mis ~irb~ R_ase~ų žei:nės ir pilies teis mu ose. Nu o 1790 gyveno Bardžių dva-
relYJe, Čia µenge seruenų muziejų (Baublyje) . Sva rbiausias kūrinys - odės
pobūdžio poema "Muzikas Žemaičių ir Lietuvos", išspausdinta jau po auto-
riaus mirties . Parašė ir išvertė iš lenkų k. eilėraščių ir kt.
. P~oišh~fas Jonas An~'.18 (1663-1721),filosofas , teologas. Laisvųjq moks-
lų rr filosofiJos, kanonų te1Ses dr. 1693 baigė Vilniaus universitetą. Dėstė iv.
kolegijose ir Vilniaus uni versi tete. 1703-1706 Kražių jėzuitų kol egijoje dėstė
filosofiją, 1706-1707 Vilniaus univ ers itete - fiziką ir metafiziką, vėliau Kra-
ži uose, Varš uvoje ir Braunsb erge - teologiją ir kanonų teisę. Išleido Vilniaus
univ ersi te to istoriją (1707).
. ~utvi~s~is - Pūtvi~ Vl~das Gerardas (1873-1929 Kaune ), lietuvių nacio-
na linio atgurumo dalyvis , VISuomenės veikėjas, Lietuvių ša ulit\ sąjungos kil-
Žymūs Kelmės krašto žmonės 45 1
rėjas ir vadovas. Mokėsi Šiaulių ir Jelgavos gimnazijose. 1894-1896 Halės
universitete studijavo agronomiją.Nuo 1896 ūkininkavo Šilo Pavėžupio dva-
re. Įsijungęs i nacionalinį judėjimą, steigė slaptas lietuviškas m oky kla s, glo-
bojo knygnešius. Jo dvaras buv o draudžiamos literatūros paskirstym o ir sau -
gojimo punktas . Graužikų ir Šilo Pavėžupio dvaruose rinkdavo si žemaitė,
Povilas Višinskis , Petras Avižonis, Jonas Jab lonskis, Augustinas Janul aitis ir
kt. liet. kultūros veikėjai. 1906 caro val džios areštuotas , kalinta s Šiaulių ir
vėl areš tuota s ir apgyvendinta s Že mutiniam e Novgorode. Tik 1918 grįžo į
Lietuvą, apsigyveno Kaune , kur ikūrė Šauliq sąj ungą. Grįžęs į Šilo Pavėžupį
organizavo savival dybes. 1939 Kaune, vėliau ir Tauragėje, pa sta tyti jo atmi-
nimui skirti paminklai (biustai), Kelmėje ikur ti pirmiej i jo var d o Šaulių na-
mai (1930), išleistas "Vlado Putvins kio ir Kelmės šaulių albumas " (1930).
1936 ikurtas Kelmės Vlado Putvinskio kra štotyr os muzi ejus , Graužikuose
1929 įrengtas Vlado Putvinskio memorialinis kambarys . 1939 įkurtai Kelmės
gimnazijai buvo suteikta s Vlad o P utvinskio vardas. Jo va rdu pavadirtt a 1936
pastaty ta mūrinė Šilo Pavėžupio pradinė mokykla (1989 vardas sugrąžirt­
t~s). Putvinskio gyvenimas ir ve ikla atsispindi Šilo Pavėžupio žuvininkystės
muziejuje. 1989 liep os 7 sodybvietėje pastatytas paminklinis akmuo ir ati-
dengta memorialinė lenta . Ta proga išleis ta knygelė "Ne užmirštas savo že-
mėje" (Kelmė, 1989). Kelmėje yra Vlado Putvinskio gatvė (okup acijos m e tais
panaikinta , 1989 atkurta ). Palaidota s Kelmėje.
Sarbievijus Motiejus Kazimieras (1595-1640), p oe ta s, teologijos dakta -
ras, Vilniaus universit e to prof. 1614-1617 stud ijav o Braunsbergo kolegi joje.
1617-1618 Kražitt kolegijoj e dėstė sintaksę ir poetiką. Vėliau studijavo Vil-
niaus univ ers itete, mokėsi Romoj e . Nu o 1635 karaliaus Vladislovo Vazos
dvaro pamokslininkas . Rašė lotynt\ k. Parašė odžių, epigramų. Pan eg irikoj e
Jonui Karo liui Chodkevičiui (1619) aprašomas Kražių jėzuiht kolegijo s įkū­
rimas . Parašė "Poetikos paskait os" (1654), traktatą "Pagonių di ev ai" ir kt. Po
jo mirti es išleis tas odžitt ciklas "Miškų žaidimai".
Selelionis Eduardas (g.1928), gydytojas, poe tas. 1954 baigė Kauno me-
?icinos institutą. 1958-1961 dirbo vyr. gydy toju Kelmės rajoninėje ligoninė­
je. N uo 1961 žurnalo "Sve ikatos apsauga " vyr. reda ktorius. Kelmėje dirbda-
mas parašė poemą "Sąžinė". Išle ido eilėraščit\ rinkinil\, kelias poezijos kny -
geles vaikams , apybraižą
. Sipavičius Mykolas (1660-1692 Pašiaušėje), mokyklin iq dramt\ aut o-
nu s. Mokėsi Vilniuj e, moky tojavo Krni iuose , Ga rdine , Kaune , Pašiaušėje.
Lotynq k. parašė drama s "D iev iškas kryž ius - mūsq išgelbėjimo žen kl as " ir
"Jasonas, bes idžiaugiantis Kolc hid os grobi u".
l 452 Vaclovas Rimkus
Skripka uskas Antanas (1904-1941) - pedagogas, ra šy tojas, p olitinis k _
linys . Baigė Šiaulių m okyt ojq seminariją, 1926- 1929 m . dirbo Užvenčio v~
Minupių pradinės moky klos vedėju, vedė vakarinius kursu s suaugu siems·
Vėliau dirbo Telšiuose- "žemaičiq balso ", "Mu sq balso" red akt ori umi, mo:
kytojavo Vandžiogaloje , Ariogaloje. 1940-1941 gyveno Vilniuj e, studijavo pe-
dagoginiam e institut e. Priklausė Vilniaus tautin ei pogrindžio organiza cijai
"Šaulių mirties batalionas " . 1941 areštuotas , nu žudytas Nižnij Novgorodo
konclageryje . Išleido romanus : Jis ir m ote ris ", "Savanoriai aria ", "Mokytojo
dalia " .
Slaviūnas Zenonas (iki 1939 Slavinskas, 1907-1973), tautosakininka s, et-
nografas . Filolog ijos m. dr . 1919-1927 mokėsi Kražit1 "Ž iburio" gimnazijoje.
Vėliau studijavo Kauno ir Vilniau s universit etuos e, tvarkė lietuvit1 tautosa-
kos archyvą, vad ovavo Istorij os instituto tauto sa kos sekcijai , dėstė Vilniaus
pedagoginiame institute. Parašė studijas "Lietuvių kanklės", "Liaudi es pa-
pročiai ir mitiniai įvaizdžiai Ma žvy do raštuose", "F onografu įrašė apie 8000
melodijų, surinko apie 4000 taut osakos vienetą
Smalakis (Smolokas) Jurgis (1680-1740 06 19 Kražiuose), mokyklinit \
dramų autorius, poetas . Studi javo Vilniaus akademijoj e. Gyveno Varniuose ,
Pašiaušėje, Kaune , Kražiuose . Buvo pamokslininkas Karaliaučiuje. 1712-1714
Kražių kolegijos ir vienuolyno mokyklų filosofijos prof. , dėstė poetiką ir re-
toriką. Spėjama, rašė dramas , lotynų kalba eiliavo proginius ir panegiriniu s
kūrinius .
Smilgevičius Jonas (1870-1942), Lietuvos Nepriklausomybės akto sig-
nataras (1918), Užvenčio dvaro sav ininkas . Mokėsi Jelgavoje , 1893 gimnazi-
ją baigė Liepojoje. Ekonomiją studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno uni versite-
tuose . Vėliau tarna vo Sankt Peterb urg e, Varšuvoje. 1912 nu sipirko Užvenčio
dvarą, kurį pavertė p avyzdingu ūkiu. 1917 Vilniaus konferen cijoje išrinktas
Lietuvos tarybos nariu. Kaune jsteigė akcines bendroves "Nem unas ", "Ne-
ris ", "Dubysa ", "Miš kas ". Bendradarbiavo "Varp e", "Vienybėje lietuvinin -
kų", "Vilniaus žiniose " . Išleido kn . "Pienininkystė Lietuvos ūkininkams".
Palaid otas Užventyje.
Stanevičius Jeronimas (1793-1854), filoso fijos magistras , teologijos dak-
tara s. Mokėsi Kražių gimnazijoj e ir Vilniaus uni ve rsitete . Nuo 1819 dėstė
matematiką ir fiziką Kolainių aps . mokykloj e. 1823-1824 Kolainių gimnazi -
jos dir ektorius . Vėliau Vilniaus karmelitų vienuolyne atliko įv. pareiga s. Pa-
rašė "A ritmetikos vadovėlį" (1830).
l
__........_
Žymūs Kelmės krašto žmonės 453
Stanevičius Simonas Tadas (1799-1848), poetas , tau tosakininkas. 1821
baigė Kražit 1gimnaziją, 1826 - Vilni au~ universitetą. Gyve n o Vilni uje,Rasei-
niuose, Stemplėse. Parašė odę "Šlovė Zemaičių" ir 6 pasakėčias. Iš lei do lia u -
dies dainq be i melodijt\ rinkiniu s, parašė studiją "Lietuvių mi tologijos aiški-
nin1as" (apie 1838, lenkų k.).
Šatrijos Ragana (tikr . Marij a Pečkauskaitė; 1877-1930) , r ašytoja. Iki de-
šimties metq aug o Labūnavos dva re n etoli Užvenčio. 1887-1898 su p ertrau -
komis gyveno tėvo nu omo jamame Užvenčio dvare. Mokėsi namie, Pete r-
bur go lenkt\ gimnazijoj e, baigė bitininkystės kur su s Va ršu voje, tobulin osi
Ciūricho ir Friyburo uni vers ite tu ose, moky tojavo. N u o 1915 gyv eno Ži di-
kuose. Parašė apysaka s "Viktutė", "Vin cas Stonis ", "Sen ame dvar e", dramą
"Pančiai", komediją "Nepasisekė Mary tei", išvertė H.Senkevičia us, E.Pruso ,
F.V.Fersterio veikalą Židik u ose 1987 įsteigtas jos atminimui skirt as m emo-
rialinis mu z iejus. Mažeikiuos e pasta ty tas paminkl as, Užvenčio kraštotyros
muziejuje įrengta eks p ozicija, Užventyje jos var du pavadinta gatvė.
Šilingas Stasys (1885-1962 11 13 Kelmėje), teis ininkas , valstybės ir v i-
suomenės veikėjas . 1905 baigė Vilniau s l gimnaziją, 1912 - Maskvos uni ve r-
sitetą. 1918-1920 Lietuvos Valstybės Tary bos nary s, jos prezidiumo vic epir-
mininkas , pirmininkas , Lie tuvos kariuomenės organizato riu s. Vėliau advo-
katas Kaun e, Seimo atstovas , Lietu vos šaulių sąjungos cen tr o valdybos pir-
minink as, teisingumo ministr as, Valstybės Taryb os pirmin ink as. 1941 su im -
tas ir ištremtas į Sibirą. 1961 grįžo į Lietuvą, apsigyv en o Kelmėje. Buvo v ie-
nas iš "Aušrinės" ir "Pimojo baro " organizator it\ bei leidėją
Šimkevičius Gabrielius (1644-1709), m oky kliniq drarnt\ a ut orius , Vil-
niaus univ ersiteto prof. , literatas. Studij avo Vilnia u:; univ ers itete . Dėstė Kraž it\
jėzuitq ko legijoje (1666-1667, 1676-1677, 1683-1688); 1687-1688 jos rektorius .
Vėliau Vilniaus p opie žiau s seminari jos vedėjas, V ilniaus uni vers ite to prof.
Lenkt\ ir lotynq k.su lietu viš kais int arpais parašė dramas "Pe rgalingoji duo-
na", "Leontijus - pragaro auka " (abi pastatytos Kraži u ose 1677), giesm.ią
Šrubauskis Pranciškus (apie 1620-1680 06 27 Kraž iu ose) , raštijos da r-
buot ojas, jėzuitas. Studijav o Vilni aus universitet e . Mokyt ojav o Da ugpil yje.
1645-1647 Kražit1 koleg ijos sintaksės mokyt ojas . Dirbo jėzuih.1 misijose Var,
niuose ir Karaliaučiuje.1661-1664 Pašiaušės, 1670-1673 Kra žiq kol eg ijos re k-
torius. Nuo 1675 pam okslininkas Kražiuose. Spėjama, kad parengė gies my -
ną lietuvh 1k. "Balsas širdi es" (1680), katekizmą "P am okslas krikščioniškas"
(prieš 1680).
l
l 454 Vaclovas Rimkus
..
Talmantas !urgis (1~94-19~5)'.p_eda~o~as, kalbin~ka s, vertėjas. Mok ..
Telšiuose , lzmail~ (~krama). V~-l~Je baig e p edagoginius kursus, dėstė ~:~
tuvių kalbą, mokes1 dramos stud1JOJeKaune. 1919-1922 mokytojavo Kr •.
1923-1924 - Kelmės progimnazijoje. Vėliau mokėsi Kauno univ ersitete azil\,
kytojavo, redagavo žurnalą "Gimtoji kalba " . Nuo 1949 Politinės ir mo~i: ~-
literatūros leidyklos redaktorius . Parengė "Visuotinės literatūros chrestome~
tijos" kai kurias dalis, Vokiečių - lietuvių ir Lenkų - lietuvių kalbos žodynu:
vadovėlius, išvertė G.Hauptmano , A.Čechovo, V.šek spyro ir kt. rašytoj\\ kū'.
rinių.

Valančius Motiejus (1801-1875), vyskupas, rašytojas, švietėjas. 1828 bai-

gė Vilniaus vyriausiąją kunigt\ seminariją. 1834-1840 Kražių gimnazijos ka-
p elionas, mokytojas ir bibliotekininkas. 1840-1842 Vilniaus , 1842-1845 Peter-
burgo dvasinės akademijos prof. 1845-1850 Vamit\ kunigt\ semi'l.arijos rek-
torius . Nuo 1850 Žemaičiq vyskupas . Rūpinosi švietimu , blaivybe , organi-
zavo parapines mokyklas , lietuviškt\ knygų leidimą Prūsijoje ir jų platinimą
Lietuvoje . Parašė apysaką "Palangos Juzė", šviečiamojo didaktinio pobūdžio
kūrinių, istorinį veikalą "Žemaičių vyskupystė" (1848, 2 d.) , išleido religinit\
knygų, tautosakos rinkinį "Patarlės žemaičit( (1867).

Viržintas Ignas (g.1923), pedagogas, literatas. Mokytojavo Užvenčio vi-

durinėje mokykloje, nuo 1967 dirba pedagoginį darbą Budraičiuose. Spaus-
dino savo kūrinius Kelmės rajono laikraštyje, "Ūkininke", "Jaunimo greto-
se". Išleido apsakymų knygą "Ąžuolą kirs rytoj".

Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė - Žymantienė; 1845-1921), rašytoja .

Mokėsi privačiai, vėliau lavinosi savarankiškai . Gyveno Šėmuose, Džiugi -
nėnuose, Kolainių, Laukuvos, Varnių, Užvenčio apylinkėse. 1883 apsigyve-
no Ušnėnuose (Kelmės raj.), susidraugavo su Povilu Višinskiu. 1900-1906
dirbo šeimininke Vlado Putvinskio dvare Graužikuose . Čia parašė ~ps~~ -
mus "Prie dvaro", "Tinginė", "Pasiklausymai" , "Dovanos iš Amerikos ir
kt. Vėliau gyveno Puziniškyje (Panevėžio raj .), Vilniuje, Marijampolėje. Jos
pjesės XX a. pr . buvo statomo s mėgėjų teatruose Gų tarpe ir Kelmės), pro!e·
s~on~~oje_s_cenoje. 1~08-~914 ~u _Jon1;1J~bl?nski~ reng~ _spaud~i_s~;o ~as\~1
nnkinį, veliau (po rasytoJos mrrties) išleisti daugiatonua1 Zemaites Rastai · \
l
l
456 ..... 457

Sutartiniai ženklai
& McmorYllnia1ir mooum:nt.alicjt
V paminklai
.1J...
Ardutcktllrc» pam1.nk
la1

JDlDvarai
O UrtAnutikospanunltlai
... l\rchcolog,joopaminklai

Kelmės rajono paminklų žemėlapis

...... J
l. ~45~8
----------------
Turinys
459

Iš kultūrinio gyvenimo

Aleksandras Indriulaitis. Kelmės krašt~

dailės palikimo apzvalga
V
...............................,.. 374
Istorijos vingiais
Antanas A11škalnis.Instrumentinis liaudies muzikavimas
Kelmės krašte ............................................................ 387
Vida Girininkienė. Pratarmė ......................................................................... 5
MykolasMichelbertas. Seniausia Kehnės krašto pra eitis ................... 8 Živilė Pikt 11 rnaitė - Klimienė. Liaudies teatro tradicijos Kelmėje ............. 395
VaclovasRimkus. 1831metų įvykiai .......................................................... 30
VaclovasRimkus. Antano Mackevičiaus takais .......................................... : 41
VaclovasRimkus. Knygnešių pėdomis ........................................................ 60 Priedai
VaclovasRimkus. Lietuviška mokykla ......... . ................................... 68
VaclovasRimkus. 1905-1907meh.\ revoliucijoje . ............ ........................ 75 Vaclovas Rimkus. Chronologinė lentelė .................................................... 404
VaclovasRimkus. Pirmojo pasaulinio karo metais ..................................... 87 VaclovasRimkus. Žymūs Kelmės krašto žmonės ..................................... 418
VaclovasRimkus. Laisvoje Lleh1voje .......................................................... 97 Kelmės rajono paminklų žemėlapis ......................................................... 456
VaclovasRimkus. Pirmoji sovietinė okupacija ........................................... 136 '
VaclovasRimkus. Nacistinės Vokietijos okupacija ................................... 159
VaclovasRimkus. Antroji sovietinė okupacija ............................................ 178
VaclovasRimkus. Nepamirštami metai ...................................................... 212

Miestai, mies teliai, dvarai

Vaclovas Rimkus. Kelmė 224

VaclovasRimkus. Maironiai 243
VaclovasRimkus. Verpena ...::::::..................................................................246
VaclovasRimkus. Kražiai 249
EdvardasDirmeiki,;. Kražių skerdynės ...................................................... 276
Vaclovas Rimkus. Karklėnai
VaclovasRimkus. ....................................................................
Tytuvėnai
286
VaclovasRimkus. Užventis ·····································
·················· · 293
·············
306
VaclovasRimkus. Šaukėnai . ··································
······························ ········
318
VaclovasRimkus. Vaiguva ··········· ········
····················································
Vaclovas Rimkus.Lioliai ······························································· 329
VidmantasLopeta. Šilo Pav~župio dvaras _.................................................. 338

.
Vidmantas dvaras tėviškė ............................................ 346
Vlado Putvinskio
Lopeta.Graužikų
··············· 363
············································

_l
 Kelmės kraštas
Straipsnių tinkinys

Atsakingasis sekre torius Algimantas Krutkevičius

Dailininkas Aloyzas Janulis

Redaktorė Irena Seliukaitė
Mokslinė redaktorė Vida Girininkienė

SL275 Leidykla ~ K Donelaičio g. 16-9, 2009 Vilnius . Tel. 6~0537

Užsakymas Nr. 661. Tiražas 1000 egz . J '.>, ..
Spaudė UAB "Rotas" spaustuvė, Pylimo g. 42, 2001 Vilniu s . .
Viršeli spaudė "SOLIDARITY" spaustuvė, Savanorių pr. 174a. 2600 Vilnius
Kaina sutartinė

_J