Lietuvos Kariuomenės Karininkai 1918-1953 (5 Tomas)

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA
Lietuvos kariuomenės karininkai

V tomas 1918-1953
15
LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA

1918-1953
V tomas
Vilnius 2005
UDK 355(474.5)(091)
Li 239
Penktojo tomo autoriai Rinkti ir tvarkyti dokumentine
Vytautas Asevičius bei iliustracinę medžiagą talkino

Algis Balaišis Augustinas Bernadišius
Kazimieras Antanas Baršauskas Danutė Ercmonienė
Henrikas Butkus Danguolė Graibuviene
Vidmantas Jankauskas
Rita Dagienė
Aušra Jurevičiūtė
Elona Grybauskienė
Palmira Karevičiūtė
Vytautas Indrašius
Juozas Jankauskas Kęstutis Kasparas
Laima Kazakevičienė
Vytautas Jasulaitis
Vanda Kazlauskienė Tautvydas Malijonis
Vaclava Martinėnienė
Stasys Knezys
Jūratė Margevičienė Jurgis Navikas
Valdemaras Michalauskas Vyda Ragulskienė
Gytis Ramoška
Vytautas Miliukas
Antanas Navaitis Algimantas Antanas Šalaviejus
Arūnas Ramonis Julius Šidagis
Jonas Variakojis
Asta Reklaitytė
Vytautas Zabielskas Vytautas Voveris
Violeta Zabielskienė
Redaktoré
Dalia Žalienė
Dailininkai
Edita Gužaitė
Arūnas Prelgauskas
ISSN 1392-8929 © Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005

ISBN 9955-415-51-7 (5 tomas)
© Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo
ISBN 9955-415-11-8 (bendras)
sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, 2005
Leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ penktasis tomas
skiriamas Nepriklausomybės kovų pabaigos 85-mečiui ir
visiems Lietuvos kariuomenės artilerijos karininkams.
Artilerijos brigados 2-oji haubicų baterija lenkų fronte tarp Rykantų ir Vievio. 1920 m. spalis
Turinys
Redakcinės komisijos žodis...7

Santrumpos...8
1918-1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos (L-N) ...9

L ...12
M ...112
N.296
Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadai (L-N) ...352

1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadas (L-N) ...354
1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės kapelionų pavardžių sąvadas (L-N) ...375
Karo mokyklos 1940 metų laidų aspirantų ir kariūnų pavardžių sąvadas (L-N) ...375
1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių, kuriems atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę Prezidento dekretais, Vyriausybės potvarkiais arba
Krašto apsaugos ministerijos įsakymais suteiktas karininko laipsnis, pavardžių sąvadas (L-N) ...376
1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų biografijų papildymai (A–K)...379
Padėka leidinio rėmėjams
760 Lt
Elena Brožytė-Sniegaitienė 60 000 Lt Zuzana Juškevičienė 760 Lt
Krašto apsaugos ministerija 30 000 Lt Ona Jakulienė 750 Lt
Aleksandra ir Juozas Kazickai 22 000 Lt Jim Grant 740 Lt
Kultūros ministerija 10 000 Lt Eliziejus Šlekys 740 Lt
Dana Paškevičienė 5620 Lt Aldona Jonynienė 735 Lt
Algirdas Šova 5420 Lt Liūda ir Jonas Yčai
700 Lt
Aldona Elena Sutkutė 5000 Lt Irena ir Jonas Vilgaliai
700 Lt
Jūratė ir Jonas Variakojai 4630 Lt Rimvydas Vertelis 690 Lt
Ona Kartanienė ir Anna J. Scheidt 4270 Lt Algirdas Basiulis 685 Lt
L. K. V. „Ramove" Los Andželo skyrius 3400 Lt Klara P. Virškuvienė-Rugienė ir Audronė Browning 680 Lt
Aušrelė ir Antanas Bulotos 3330 Lt Aldona Raulinaitienė
640 LC
Jonas Kaminskas 3200 Lt Gražina Ragalavičienė ir Ruta Sidabras 630 Lt
Kęstutis Asevičius 2620 Lt Emilija Karosienė
Algimantas Mituzas 2600 Lt Rima Grudzinskaitė-Gudaitienė ir
620 Lt
Tadas Vebra 2000 Lt Eugenija Grudzinskaitė-Treimanienė
600 Lt
Viktoras Gediminas Gruodis 2000 Lt Irena Staronytė-Suveizdienė 600 Lt
Anelė Apeikienė 1910 Lt Eglė M. Aras
600 Lt
Aušrelė T. Sakalaitė 1800 Lt Nijolė Genytė-Poškienė
580 Lt
Gražina Musteikienė 1720 Lt Eugenija Balsytė-Valiūnienė
580 Lt
Janina ir Egidijus Radveniai 1650 Lt Giedrė Gillespie
560 Lt
Gražina ir Vladas Butkiai 1560 Lt Regina Petrutienė
Elze Diminskienė 545 Lt
1550 Lt
Liucija ir Antanas Mažeikos
Sigita M. ir Jurgis A. Bobeliai 1530 Lt Sofija ir Remigijus Slavickai 500 Lt
Aldona M. ir Gedas Griniai 1510 Lt Janina ir Antanas Mačiuliai 500 Lt
Jolanta Gražina Gerulskienė 500 Lt

Asta Kornelija Veličkaitė 1510 Lt
Dalia ir Raimundas Mieželiai 1500 Lt Vanda D. Kalmantaitė-Kazlauskienė ir

Živilė ir Ričardas Reikeniai 1430 Lt Alfonsas Kazlauskas 500 Lt
500 Lt
Liucija S. Virpšaitė-Hofmanienė ir Willi Hoffman 1390 Lt Algimantas Rimdžius
Marija Verbylienė 1290 Lt Danguolė Bielskienė 490 Lt
Marija E. Abromaitienė ir Jūratė A. Sakalys 1250 Lt Irena Alantienė 480 Lt

Gailuté E. Palionienė 470 Lt
Lidija Reichertaitė-Valevičienė 1240 Lt
Lina Šlekaitienė 1200 Lt Meilute Leknickaitė-Mickienė 450 Lt

Ramutė Sakalaitė-Mitchell 1170 Lt Natalija Liačienė 440 Lt
1150 Lt Gabriele ir Albinas Dzirvonai 410 Lt
Stasys Grigaliūnas
Petra ir Vladas Jankaičiai, Romualdas Gaidys 400 Lt
Regina I. Jankauskaitė-Jankaitytė 1100 Lt Leonardas Jurkšas 390 Lt

Kristina ir Joseph Masiuliai 1090 Lt Valerija Šečkuvienė ir Laima Šečkutė 300 Lt
Romas Kašuba 1080 Lt Valdemaras Michalauskas 300 Lt
Janina ir Vytautas Čekanauskai 1020 Lt Elena Šeštokas 270 Lt
Sigutė M. Grigaliūnaitė-Žemaitienė 1020 Lt Vaidotas Baipšys 270 Lt
Gintaras Urbonas 1000 Lt Ilona ir Vytautas Rūbai 260 Lt
Vytautas ir Rimgailė Reklaičiai 1000 Lt Ina Šimėnaitė-Nenortienė 250 Lt

975 Lt Vida Šimenaitė-Graison
Valerija ir Petras Jaudegiai 250 Lt
Birutė ir Gediminas Biskiai 975 Lt Laura Janušauskienė 200 Lt
Vita ir Viktoras Memenai 840 Lt Lidija Griauzdienė 200 Lt
Aleksas Daunys 810 Lt
Vanda Kuprienė 200 Lt
Irena Stankūnienė 800 Lt Gražina Purenaite-Beinartiene 100 Lt
Elvira Kronas 800 Lt Saulius Kaveckas 100 Lt
Marija Janina Liaubienė 800 Lt
Josephina Barbara Kaveckaitė-Podobinsky 100 Lt
Jolanta Mikūnienė 800 Lt
Antanas Tyla 100 Lt
780 Lt
Rita Liutermozaite-Saliamonienė
Rimutė Balzaraitė-Krumplys 50 Lt
6
Lictuos karinomenės karininkai
Redakcinės komisijos žodis
Daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuomenės kari Redakcinė komisija:

ninkai 1918–1953“ penktajame tome alfabetine tvar
ka (L-N) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės pirmininkė – Birutė Kulnytė (LNM)
karininkų ir karo kapelionų biografijos. Taip pat pa pirmininkės pavaduotojas - Vytautas Jasulaitis (LKKAS)
teikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biogra pirmininkės pavaduotojas - Vytautas Zabielskas (LKKAS)
fijų (A–K) papildymai, pataisymai ir nuotraukos, kurių
nariai – Vytautas Asevičius (LKKAS)
prieš leisdami tomus neturėjome.
Henrikas Butkus (LKKAS)
Spausdiname patikslintų 1918–1953 metų Lietuvos
kariuomenės karininkų bei karo kapelionų, 1940 me Vytautas Indrašius (LKKAS)
tų laidų aspirantų bei kariūnų, 1940–1953 metų gin Juozas Jankauskas (LKKAS)
kluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių pavardžių
Juozapas Jurevičius (VDKM)
sąvadų dalį (L-N).
Nuoširdžiai dėkojame visiems leidinio rėmėjams - Stasys Knezys (LAKS)
Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenės Valdemaras Michalauskas (LKKAS)
karininkams ir jų šeimų nariams bei artimiesiems, Vytautas Miliukas (LKKAS)
gyvenantiems JAV, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje Antanas Navaitis (LAKS)
ir Lietuvoje, savo aukomis bei informacija paremusiems
knygos leidybą. Dėkojame Lietuvos kariuomenės ka Asta Reklaitytė (LKKAS)
rių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, Jonas Variakojis (LKKAS)
artimųjų sąjungos narių šeimoms už nuolatinę morali Violeta Zabielskienė (LKKAS)
nę paramą ir pateiktą dokumentinę medžiagą bei nuo
traukas, P. Viliui Kavaliauskui ir p. Algirdui Tarvydui
už pateiktas savo fototekos nuotraukas.
Maloniai kviečiame visus, turinčius dokumentinės
ar vaizdinės medžiagos apie Lietuvos karininkiją, pri
sidėti rengiant kitus šio leidinio tomus.
Lietuvos karinomenes karininkai 7

KTV - Karo technikos valdyba NKVD - Vidaus reikalų liaudies
Santrumpos KU- Kauno universitetas komisariatas (SSRS)
LAD - lietuvių apsaugos daliniai OS - organizacinis sektorius
LAF - Lietuvių aktyvistų frontas pab. - pabaiga, pabaigoje
AAG - atskira artilerijos grupė LAKS - Lietuvos atsargos karininkų sąjunga PAR - Priešlektuvinės apsaugos rinktinė
AB - akcinė bendrovė LB-licruvių bendruomenė PD - pėstininkų divizija
AB - artilerijos brigada LDD - lietuvių darbo daliniai pest. - pestininkų
adm. - administracija, administracijos LE -prieškarinė Lietuviškoji enciklopedija p-kas - pirmininkas
ALIAS - Amerikos lietuvių inžinierių ir LF - Lietuvių frontas PLB - Pasaulio lietuvių bendruomenė
architektų sąjunga LFLS - Lictuvos fizinio lavinimosi sąjunga plk. - pulkininkas
ALKA-Amerikos lietuvių kultūros archyvas LGG - Lietuvos gyventojų genocidas PPT - pagalbinės policijos tarnyba
ALT - Amerikos lietuvių taryba LGGRTC - Lietuvos gyventojų genocido ir pradž. - pradžioje
ALTS - Amerikos lietuvių tautinė sąjunga rezistencijos tyrimo centras r. - rajonas
AKK - Aukštieji karininkų kursai LGK - Lietuvos gynimo komitetas RA - Raudonoji armija
AKM - Vytauto Didžiojo aukštoji karo LIK - Lietuvos išlaisvinimo komitetas RB - ryšių batalionas
mokykla LKA - Laisvės kovų archyvas san. - sanitarijos
aps. - apskritis LKDI – Lietuvos karinių dalinių inspekcija s-ga - sąjunga
art., artiler. - artilerija LKK - „Lietuvos kariuomenės karininkai slap. - slapyvardis
asp. - aspirantas 1918-1953" sr. - sritis
AT - Aukščiausioji Taryba LKKAS - Lietuvos karių, nukentėjusių nuo SS - Vokietijos specialios paskirties kariuomene
ats. - atsargos sovietinio ir nacistinio genocido, SSKP - Sovietų Sąjungos komunistų partija
atski - atskiras, atskira artimųjų sąjunga SSRS - Sovietų Socialistinių Respublikų
aukšt. - aukštasis, aukštieji LKP - Lietuvos komunistų partija Sąjunga
aukštesn. - aukštesnysis, aukštesnioji LKVS - Lietuvių karių veteranų sąjunga ŠD - šaulių divizija
BALF - Bendras Amerikos lietuvių fondas ,,Ramove" ŠR – šarvuočių rinktinė
BDPS - Bendras demokratinis pasipriešinimo LLA - Lietuvos laisvės armija ŠS - Šaulių sąjunga
sąjūdis LLK-Lietuvos liaudies kariuomenė ŠTK – Šaulių teritorinis korpusas
BLE - Bostono lietuviškoji enciklopedija LLKS - Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga Sv. - šventas
CK-Centro komitetas LLV - Laikinoji Lietuvos vyriausybė TA-Tevynės apsauga
dim. - dimisijos LNM - Lietuvos nacionalinis muziejus TAR - Tevynės apsaugos rinktinė
d-ja - draugija LNRS - Lietuvos nepriklausomų rašytojų TDA - Tautinio darbo apsauga
DLK - didysis Lietuvos kunigaikštis sąjunga TF - Tautos fondas
dr. - daktaras LNTK - Lietuvos naikinimas ir tautos kova TLE-Tarybų Lietuvos enciklopedija
ELTA - Lietuvos telegramų agentūra LR - Lietuvos Respublika TP - technikos pulkas
f-tas-fakultetas LPS - Lietuvos persitvarkymo sąjūdis TSKP - Tarybų Sąjungos komunistų partija
g. - gimė LSB - lietuvių savisaugos batalionai UNRRA - Jungtinių tautų paramos ir
gelež., geležink. - geležinkelių LSD - lietuvių savisaugos daliniai atstatymo administracija
gen. - generalinis, generolas LSSR - Lietuvos Sovietų Socialistine URM - Užsienio reikalų ministerija
gen. št. - generalinis štabas Respublika u-tas-universitetas
GKS - Generalinis kariuomenės štabas LŠS - Lietuvos šaulių sąjunga v-ba - valdyba
g-ja - gimnazija LTB - Lietuvių tautinė bendruomenė VAT - Vilniaus atstatymo taryba
gub..- gubernija LTE - Lietuviškoji tarybinė enciklopedija v-kas - viršininkas
GV-ginklavimo valdyba len. - leitenantas VDKM - Vytauto Didžiojo karo muziejus
in-tas-institutas LU - Lietuvos universitetas VDU - Vytauto Didžiojo universitetas
inž., inžiner. - inžinierius, inžinerija LVA - Lietuvos veterinarijos akademija vet. - veterinarijos
IRO-Tarptautinė pabėgėlių organizacija LŽŪA - Lietuvos žemės ūkio akademija vyr. - vyresnysis, vyiausiasis
j., jaun. - jaunesnysis m. – metai, miestas, mokslų VKB - Vietinės kariuomenės brigada
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos MA - Mokslų akademija VLE - Visuotine lietuvių enciklopedija
k. – kaimas men.-menuo VLIK - Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo
KA - karo aviacija MGB - Valstybės saugumo ministerija komitetas
KAM - Krašto apsaugos ministerija (SSRS) vls. - valsčius
kand. - kandidatas m-ja – ministerija vnk. - vienkiemis
kav. - kavalerija mjr. - majoras VPI - Vilniaus pedagoginis institutas
KGB - Valstybinis saugumo komitetas (SSRS) m-la-mokykla VR-Vietinė rinktinė
KKI - Kūno kultūros institutas
MLTE - Mažoji lietuviškoji tarybinė VRM - Vidaus reikalų ministerija
KM - Karo mokykla enciklopedija VSD - Valstybės saugumo departamentas
KPI - Kauno politechnikos institutas mm - milimetras VUB RS - Vilniaus u-to bibliotekos rankraščių
kpt. - kapitonas mstl. - miestelis
skyrius
kr.- kraštas
MVD-Vidaus reikalų ministerija (SSRS) ŽŪA - Žemės ūkio akademija
KSV - Karo sanitarijos valdyba NASA - Nacionaline aeronautikos ir kosmoso ŽŪM - Žemės ūkio ministerija
K$- Kariuomenės štabas administracija
kulkosv. - kulkosvaidis, kulkosvaidžių NKGB - Valstybės saugumo liaudies
KTD-karo technikos daliniai
komisariatas (SSRS)
8
1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų
biografijos (L-N)
Vytautas Asevičius, Algis Balašis, Kazimieras Antanas Baršauskas, Henrikas Butkus, Rita
Dagienė, Elona Grybauskienė, Vytautas Indrašius, Juozas Jankauskas, Vytautas Jasulaitis,
Vanda Kazlauskienė, Stasys Knezys, Jūratė Margevičienė, Valdemaras Michalauskas,
Vytautas Miliukas, Antanas Navaitis, Arūnas Ramonis, Asta Reklaitytė,
Vytautas Zabielskas, Violeta Zabielskienė
Autorių kolektyvas karininkų biografijoms dokumen tarnyba nuo 1918 m. rugpjūčio 19 d. iki 1919 m. lap
tinę ir iliustracinę medžiagą rinko Lietuvos centriniame kričio 25 d. įskaityta kaip tarnavusiems lietuviškuo
valstybės ir Lietuvos ypatingajame archyvuose, Lietu siuose daliniuose. Karininkai Steponas Malioris ir
vos nacionaliniame, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos Alfonsas Navikas bolševikų buvo žvėriškai nužudyti kar
aviacijos ir krašto muziejuose, Krašto apsaugos mi tu su kitais trim šio bataliono lietuviais karininkais
nisterijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistenci 1919 m. gruodžio 9 d. Sibire, Čeremuškino gyvenvie
jos tyrimo centro archyvuose, naudojosi karininkų ar tėje. Likusieji gyvi bataliono karininkai vėliau tapo Lie
jų artimųjų pateiktomis žiniomis, spaudoje skelbta tuvos kariuomenės karininkais.
informacija, H iko Butkaus sudaryta karininkų kar Kunigas Juozas Meškauskas Pirmojo pasaulinio karo
toteka, Stasio Knezio sukauptu archyvu. metu tarnavo Rusijos kariuomenės 4-osios armijos
Šiame tome įrašytos karininkų Stepono Maliorio, lietuvių dalinių karo kapelionu.
Alfonso Naviko ir kunigo Juozo Meškausko pavardės, Leidinio rengėjai atsiprašo už pasitaikančius netikslu
kurios nebuvo įtrauktos į Lietuvos kariuomenės kari mus ir dar kartą kreipiasi į Lietuvos kariuomenės ka
ninkų sąvadus, biografijos. rininkus, jų artimuosius ir pažįstamus prašydami teikti
Karininkai Steponas Malioris ir Alfonsas Navikas redakcinei komisijai karininkų biografinių žinių ir nuo
tarnavo carinės armijos Atskirajame Vytauto Didžiojo traukų leidiniui iliustruoti. Tik aktyviai jums pade
lietuvių batalione Sibire. Čia tarnavusiems karininkams dant sumažės pasitaikančių netikslumų.
1923 m. įsakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 3 karinė
Lictuvos kariuomenės karininkai 9

30
Karo mokyklos artilerijos baterija kariuomenės parade. Kaunas, P. Vileišio aikštė, 1935 m.
Biografijos
L
LABALAUKIS Vincas gimė 1906 12 14 Išlandžių k., Kros

nos vls., Marijampolės aps. 1928 baigė Marijampolės Rygiškių,
Jono g-ją, 1932 – ŽŪA Dotnuvoje Žemės dirbimo sekcijos Labanauskas Kostas
kursą. Nuo 1933 04 01 Žemės ūkio rūmų tarnautojas, Salo
čių vls. agronomas. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas Pirmoji žmona – Birutė Juodelytė (1921-1961), sūnus -
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos Kęstutis (1943), dukterys - Birutė Mackevičienė (1946) ir Al
karininkų atsargą. Nuo 1935 10 01 Marijampolės aps. agro dona Valasevičienė (1949); antroji žmona - Irena Skausgirdaitė
nomas. 1939 03 23-04 01 ir 1939 08 28 - 10 01 atliko Kontrimavičienė (1925), duktė - Daiva Norkienė (1965).
karines pratybas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą atleis LCVA, F. 930, ap. 8, b. 248, 1. 134; f. 631, ap.7, b. 11854; TLE, t. 2,
tas, dirbo Krosnos vls. agronomu. 1941 06 14 suimtas, išvež p. 462; LKKAS archyvas.
tas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943

01 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 me
tų. Šeima 1941–53 tremtyje Suchojuje, Tomsko sr., nuo
1953 - Panakačete, Dolgij Mosto r. Paleistas 1960, į Lietuvą
grįžo 1968. Mirė 1978.
Žmona - Magdalena Lastauskaitė (1908, susituokė 1939),
sūnus - Vidas (1939), duktė – Dangutė (g. 1941 tremtyje, į
Lietuvą negrįžo).
LCVA, F. 930, ap. 22, b. 1; f. 392; ap. 3, b. 727; LGG, t. 1, p. 476.
LABANAUSKAS Ignas gimė 1885 10 29.1908 10 28 įšven

tintas į kunigus. Baigęs Sankt Peterburgo dvasinę akademiją
įgijo teologijos magistro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą tarnavo Pa
nevėžio mokytojų seminarijos kapelionu. 1919–34 Rokiškio
klebonas ir dekanas. Nuo 1922 03 01 ėjo karo kapeliono pa
reigas Rokiškio komendantūroje, miesto tarybos narys. Nuo
1934 Ramygalos klebonas ir Panevėžio dekanas. Mirė 1955, Labanauskas Povilas
palaidotas Ramygaloje.
BLE, 1. 14, p. 12; LKKAS archyvas.
LABANAUSKAS Povilas gimė 1908 12 25 Nemakščiuose,
LABANAUSKAS Kostas gimė 1916 03 17 Petrograde, Ru Raseinių aps. 1927 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją, mo
sijoje. Atvykęs į Lietuvą 1933 06 22 baigė Kauno „Aušros“ kėsi VDU Teisių f-te. Nuo 1922 skautas, 1924–27 skautų
berniukų g-ją. 1936 09 19 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. organizacijos vadas. 1928 07 01 paskirta KAM stipendija. 1928
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas 07 28 – 1931 06 20 studijavo Livorno karališkojoje jūrų karo
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari m-loje Italijoje. 1931 08 08 suteiktas inžinerijos jaun. Itn.
ninkų atsargą. 1940 06 19 baigė VDU Medicinos f-tą. 1940 laipsnis, 08 26 paskirtas Šarvuočių rinktinės būrio vadu. 1931
08 26 įskaitytas į sanitarijos karininkus. 1941 Birželio sukili 0901 vėl paskirta KAM stipendija. 1931 12 19–1933 09 06
mo dalyvis, organizavo medicinos tarnybą. Vėliau iki 1950 stažavo Italijos karo laivyne, kontrtorpedinio laivo Antoniotto
VDU (KU) deste mediciną, nuo 1950 KKI – sporto medici
-
Usadimare antrasis artilerijos karininkas, kreiserio Trento ar
ną, 1958–75 Anatomijos ir sporto medicinos katedros vedė tilerijos elektrotechnikos karininkų padėjėjas, povandeninių
jas. Medicinos m. kand. (1953), docentas (1956). Dirbo iki laivų Vettor Pisani ir Giovanni Bausan navigacijos karininkas.
1980, parašė keletą knygų sporto medicinos klausimais. 1934 07 01 baige Aukštuosius karininkų kursus prie Italijos
12 Lietuvos kariuomenes karininkai

karališkojo laivyno akademijos. Grįžus į Lietuvą 1934 08 15
paskirtas 2 artilerijos pulko būrio vadu, 1935 07 20 - karo
laivo „Prezidentas Smetona“ artilerijos karininku. 1935 09 08
pakeltas į jūrų leitenantus. 1937 07 28 švietimo ministras pri
pažino aukštojo mokslo baigimo teises. 1937 10 15 - 1938
10 15 mokėsi Tulono karo laivyno torpedlų ir elektros karininkų
m-loje (Ecole des officiers torpilleurs) Prancūzijoje. 1939 11 23
pakeltas į kapitonus leitenantus. 1939 12 01 paskirtas citi ka
ro laivo „Prezidentas Smetona“ vado parcigas. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 07 20 kartu su kpt. Itn. V. Kuizinu ir
jaun. Itn. R. Naku jachta „Nijolė“ iš Šventosios uosto sėkmingai
pasiekė Klaipėdą, kur buvo vokiečių internuoti. Vėliau per Šve
diją išvyko į Braziliją, iš jos 1941 - į JAV. 1944 baigė Kalifor
nijos technologijos in-tą magistro laipsniu. Dirbo inžinieriumi
General Electrik bendrovėje. 1947–50 deste elektros inžineri
ją Marquette universitete Milvokyje, Viskonsino valst. Dirbo
„Amerikos balse“, nuo 1958 – jo skyriuje Miunchene, Vokie
tijoje. Mirė 1999 05 28 Port St. Cucie, JAV. Labūnas Juozas
Apdovanotas DLK Gedimino 2 laipsnio (1999) ir 5 laipsnio
(1939), skautų Lelijos (1928) ordinais, Lietuvos nepriklau
somybės (1928) ir Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais. kariuomenėje, iki 1933 tarnavo liktiniu. 1935 09 15 baigus
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 2; ap. 5, b. 1465; f. 631, ap. 7, b. 4320; LKKAS Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas topografijos jaun. leite
archyvas. nanto laipsnis, paskirtas į Kariuomenės štabo Topografijos
skyrių. 1937 įstojo į VDU Technikos f-to Geodezijos skyrių.
LABAŠAUSKAS Juozas LABŪNAS Juozas. Nuo 1937 10 01 Kariuomenės štabo topografijos skyriaus nuo
traukų dalies karininkas. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus.
LABĖNAS (LABENSKAS) Benediktas gimė 1918 02 20 1939–40 dirbo nustatant Lietuvos SSRS sieną. Sovietų Są
Staidarų k., Lazdijų vls. iraps. 1939 baigė Seinų „Žiburio“ g-ją jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
Lazdijuose, besimokydamas bendradarbiavo spaudoje, kūrė 1940 12 18 paskirtas prie RA 29 ŠTK 21 topografijos būrio
poeziją, prozą, publicistiką. 1939 pašauktas į Lietuvos kariuo I kategorijos topografu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa
menę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė sitraukė. 1942 09 17 priimtas į VDU Statybos f-to Geodezijos
Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko skyrių. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai slapstėsi teviškėje,
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Vokiečių suimtas. Paleistas gyveno Kaune, dirbo įvairiose žemėtvarkos
okupacijos metu tarnavo LSD 13 batalione būrio, vėliau kuopos įstaigose, vėliau Vandens ūkio projektavimo in-te. Mirė 1990
vadu. Karui baigiantis prie Tukumo (Latvija) pateko į sovietų 0111, palaidotas Kauno r. Jonučių kapinėse.
nelaisvę, kartu su belaisviais vokiečiais išvežtas į Komsomolską Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio (1930) ir
prie Amūro Tolimuosiuose Rytuose, Rusijoje. Po pusantrų metų Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
paleistas grįžo į tėviškę. MGB mėginus užverbuoti išejo partiza Žmona – Birutė Viktorija Šmulkštytė (1909–1992, susituokė
nauti, kovojo Dzūkų rinktinėje. 1947 10 20 paskirtas Daina 1936), duktė – Ramutė Jūra Grybauskienė (1939).
vos apygardos Šarūno rinktinės vadu (slap. Kariūnas), laikinai LCVA, f. 930, ap. 8, b. 295; F. 631, ap. 7, b. 15172; f. 391, ap. 7,
ėjo Dainavos apygardos vado pareigas. 1949 03 07 infiltruotų b. 1572; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3.
MGB agentų K. Kubilinsko ir A. Skinkio nušautas miegantis
slėptuvėje Kalesninkų miške, Daugų vls., Alytaus aps. 1999 LABUTIS Kazys (Kazimieras) gimė 1899 01 22 Šakališ
05 12 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 05 27 Prezidento dek kių k., Igliškėlių vls., Marijampolės aps. Baige M. Yčo g-jos, eva
retu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). 2000 išleistas jo kuotos į Voronežą, 6 klases. Grįžęs į Lietuvą savanoriu įstojo į
poezijos ir prozos rinkinys „Žygiuojanti tauta“. Lietuvos kariuomenės 2 pulką. 1919 07 06 baigus Karo mo
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi kyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis, paskirtas į l rutelių pulką
(1999, po mirties). jaun. karininku. 191909 13 pagal Lietuvos kariuomenės laips
INTK, p. 291; LKKAS archyvas. nių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 09 05 - 1920
01 02 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920
LABŪNAS (LABAŠAUSKAS) Juozas gimė 1905 08 30 Pa 01 02-04 27 ir 1920 07 13 - 1201 - su lenkais. Nuo 1921
moterio k., Pakuonio vls., Kauno aps. 1931 baige Dr. J. Tu 04 03 ryšių komandos v-kas, nuo 08 30 eskadrono vadas. 1922
meno brandos kursus, 1935 – Žemės tvarkymo matininkų baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. Tarnaudamas Raitelių
kursus prie ŽŪ m-jos. 1926 11 05 pradėjo tarnauti Lietuvos pulke Kaune, tuo pačiu metu studijavo teisę LU Teisių f-te.
Lietuvos kariuomenes karininkai 13

Žmona – Marija Povilavičiūtė, duktė – Daiva, sūnus - Vidas.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 156, 745, 852; 1. 391, ap. 7, b. 98; LKKAS
archyvas.
LABUTIS Raimundas gimė 1878 Kaune. 1898 baigė g-ją

Rygoje, 1904 - Varšuvos li-to Medicinos f-tą. Dirbo gydyto
ju Telšiuose, Kaune, nuo 1908 – Ukmergėje. Mobilizuotas į
Rusijos kariuomenędalyvavo I pasaul. kare, 1917 fronte kon
tūzytas. Atvykęs į Lietuvą 1920 01 30 mobilizuotas į Lietu
SI vos kariuomenę, paskirtas Sanitarijos skyriaus Raitelių pulko
gydytoju. 1920 03 01 suteiktas sanitarijos plk. leitenanto
laipsnis. 1920 03 31 dėl ligos paleistas į sanitarijos karininkų
atsargą. 1920 04 19 gavo leidimą užsiimti privačia gydytojo
02 praktika. 1928 dėl sveikatos paleistas į dimisiją.
LCVA, F. 930, p. 2L, b. 3; ap. 8, b. 248, 1. 47: f. 380. ap. 2, b. 187.
2015
LACAS Nikalojus atvykęs į Lietuvą mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, 1920 02 06 paskirtas karininku atsargon prie Kau
no m. komendantūros, paliekant štabsrotmistro laipsnį. 1920
04 25 kaip netinkantis tarnybai iš kariuomenės atleistas. 1920
06 04 įsakymas dėl atleidimo atšauktas ir nuo 05 23 paskirtas
Vietinės kariuomenės brigados vado žinion. 1920 07 19 iš
brauktas iš sąrašų nuo 07 04 kaip pabėgęs iš kariuomenės.
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 4.
Labutis Kazys
1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime (slap. Labut),

suorganizavo raitelių šimtinę. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leite
nantus. 1923 10 01 paleistas į atsargą. Tarnavo Kauno m.
policijos vadu, vėliau raitosios policijos rezervo vadu, nuo 1925
kriminalinės policijos rezervo v-kas. 1927 01 04 grįžo į ka
riuomenę, 01 05 paskirtas kavalerijos inspektoriaus adjutan
tu, 05 12 – 1 husarų pulko 3 eskadrono vadu. 1928 11 28
baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį sky
rių (VII laida). 1928 11 23 pakeltas į kapitonus, 1929 04 10
paskirtas 2 ulonų pulko mokomosios komandos v-ku, 05 03 –
2 eskadrono vadu. 1934 03 27 pakeltas į majorus. 1934 04 11
paskirtas Vyr. kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininku,
06 20 – 1 husarų pulko vado padėjėju. 1938 04 07 pakeltas
į plk. leitenantus. 1939 04 05 paskirtas eiti 2 ulonų pulko va
do pareigas. 1939 10 27–29 vadovavo ulonų pulkui ir 5 pėst.
pulko batalionui žygyje į Vilnių. 1940 04 11 pakeltas į pulki
ninkus ir pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsar Ladiga Kazys
gą. Karo pradž. Vilniaus policijos batalionų štabo narys. 1941
10 24 paskirtas LSD Kauno apygardos vadu, 1944 02 12 -
Vietinės rinktinės Vilkaviškio aps. komendantu. 1944 pasitrau LADIGA (LADYGA) Kazys gimė 1894 01 06 Iškonyse, Bir
kė į Vokietiją. 1948 emigravo į Australiją, gyveno Kanberoje. žų vls. ir aps. 1914 06 Vilniuje baigė privačią Pavlovskio g.
Mirė 1975 04 08. ją, 12 01 - Vilniaus karo m-lą, suteiktas pirmasis Rusijos
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923), Vytauto Di kariuomenės karininko laipsnis. I pasaul. karo metu 1914 12 –
džiojo 4 laipsnio (1935), DLK Gedimino 3 laipsnio (1939) 1918 01 tarnavo Rusijos kariuomenėje, daugiausia žvalgų
ordinais, Savanorių (1929), Lietuvos nepriklausomybės (1928) daliniuose - 18 divizijos 70 Riažsko pėstininkų pulke,
ir Klaipėdos išvadavimo sidabro medaliais, Čekoslovakijos Bal kovojusiame Daugpilio fronte, nuo 1917 – divizijos štabe.
tojo liūto 5 laipsnio ordinu (1928), Latvijos išsivadavimo ka Du kartus sužeistas, pakeltas į kapitonus. 1915 vasarą sunkiai
ro 10-mečio medaliu (1929). sužeistas. 1918 01-10 internuotas Vokietijoje. 1918 rude
14 Lietuvos kariuomenės karininkai

nį grįžęs į Lietuvą savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, da I
lyvavo nepriklausomybės kovose. 1918 11 20 tapo Biržų aps.
partizanų apsaugos v-ku. 1918 12 12 paskirtas į 1 pėst. pulką
Vilniuje, dalyvavo jo organizavime, ejo bataliono, vėliau 1.c.
pulko vado pareigas. 1919 03 06 paskirtas 1 pest. pulko vadu.
1919 04 04-06 vadovavo Daugų operacijai. 1919 05 18
pulkas kovojo prie Kurklių, 06 02 užėmė Uteną, 08 25 –
Zarasus. 1919 10 01 paskirtas laikinuoju 1 brigados vadu.
1919 10 18 suteiktas plk. leitenanto laipsnis. Sutelkus ka
riuomenės jėgas prie Radviliškio kovai su bermontininkais
1919 10 13 paskirtas šio fronto vadu. 1920 07 15 su I divi
zijos dalimis įžygiavo į Vilnių. 1920 08 23 - 1001 ejo krašto
apsaugos ministro pirmojo padėjejo - armijos vado pareigas,
) -
vadovavo nepriklausomybės kovoms su lenkais Seinų krašte:

prie Seinų ir Augustavo miškuose. 1920 1001 paskirtas ei
nančiu ypatingų reikalų generolo pareigas prie vyriausiojo ka
riuomenės vado, 10 14 – eiti IV pést. divizijos vado pareigas,
Lagenpušas Jonas
1921 05 29 patvirtintas šioms pareigoms. 1921 11 07 –
1922 03 studijavo Ciūricho politechnikos in-to Karo sky
riuje. 1922 09 01 pakeltas į pulkininkus. Grįžus į Lietuvą LAGENPUŠAS Jonas gimė 1901 01 11 Pagermankos dva
1923 08 30 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie ka re, Pakuonio vls., Kauno aps. 1918 baige realinę m-lą Staraja
riuomenės vado, suteiktos gen. štabo karininko teisės. 1923 Rusa m., Rusijoje. Grįžus į Lietuvą 1923 10 18 mobilizuotas
10 13 paskirtas III pest. divizijos vadu, 1924 01 23 - laiki į Lietuvos kariuomenę, tarnavo eiliniu 2 ulonų pulke. 1924 10
nai eiti III karo apygardos v-ko pareigas. 1925 05 15 pakeltas įstojo į Karo mokyklą. 1926 09 07 ją baigus (VIII laida) su
į generolus leitenantus. 1925 05 26 paskirtas Vyr. kariuo teiktas artilerijos leitenanto laipsnis, paskirtas 4 art. pulko 7
menės štabo v-ku, 09 16 - ypatingų reikalų karininku prie baterijos jaun. karininku. 1928 11 23 pakeltas įvyr. leitenantus.
krašto apsaugos ministro, o 10 19-vėlVyr. kariuomenės štabo 1930 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Tech
v-ku, 1926 06 22 – ypatingų reikalų karininku prie krašto nikos skyrių (III laida). 1930 08 02 paskirtas pulko ryšių ka
apsaugos ministro. 1927 02 11, po 1926 12 17 perversmo, rininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr.
kurio parengime dalyvavo, paskirtas II karo apygardos v-ku, leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 05 24 pakeltas
1927 05 10 – III karo apygardos v-ku. 1927 08 24 paleistas į kapitonus. 1933 09 09 baigė Vytauto Didžiojo karininkų
į gen. štabo karininkų atsargą. Gyveno ir dirbo savo ūkyje kursų Artilerijos skyrių (V laida), paskirtas į 4 art. pulką, 1935
Gulbinėnuose, Krinčino vls., Biržų aps. 1937-40 su pertrau 10 01 – mokomosios baterijos vadu, 1939 06 01 – moko
komis dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Skelbė mosios grupės karininku žvalgu, 1940 07 06 – 3 grupės 7
straipsnius „Mūsų laikraštyje“, „XX amžiuje“. Sovietų Sąjungai baterijos vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo
okupavus Lietuvą 1940 08 12 suimtas, kalintas Biržuose, Pa jant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK
nevėžyje. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23 išvežtas į 184 šaulių divizijos 617 haubicų artilerijos pulko 2 diviziono
Rusijos gilumą. 1941 10 29 Čkalovo sr. teismo nuteistas mirti, vadu. 1940 12 10 iš kariuomenės atleistas. 1944 pasitraukė į
12 19 sušaudytas Sol Ilecko kalėjime. Žmona suimta 1946 Vokietiją. Mirė 1977 05 01 Niurnberge, Vokietijoje.
03 14, kalinta Vilniuje. 1946 11 11 SSRS NKVD Karo tri Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
bunolo nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1947 tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
07 23 išvežta į lagerį 501 stroika, Tiumenės sr., vėliau An Žmona - Irena Marija Šulcaitė (1907), dukterys – Hariet Ursu
garlagą, Irkutsko sr. 1955 tremtyje Golumetės r., Irkutsko sr. la (1927), Ingrida Margarita (1930), sūnus - Arvydas Edu
ardas (1934).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1919) ir 5 laipsnio
(1919) ordinais, Savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklauso LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1469; f. 930, ap. 8, b. 744; LYA, f. K-8, ap.2,
mybės (1928) medaliais; Čekoslovakijos Karo kryžiumi (1926); saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanis
lavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ir Šv. Georgijaus LAGENPUŠAS Verneris gimė 1902 04 22 Pagermankos dva
4 laipsnio ordinais. re, Pakuonio vls., Kauno aps. 1918 baigė realinę m-lą Staraja
Žmona – Stefanija Paliulytė (1901–1967, susituokė 1920), Rusos m., Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1923 10 18 įstojo į Lietu
sūnūs – Algis (1922), Pranas Linas (1926), Benediktas (1929), vos kariuomenę, paskirtas į 4 art. pulko 2 haubicų bateriją. 1924
dukterys - Irena Eivienė (1925), Marija Ladigaitė-Vildžiū 09 05 priimtas į Karo mokyklą. 1926 09 07 ją baigus (VIII
nienė (1931) ir Joana Irena Ardžiūnienė (1932). laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis, paskirtas 4 art. pulko
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 5; LGG, t. 1, p. 477; LKKAS archyvas. 2 sunkiosios baterijos jaun. karininku. 1928 10 15 baigė 4 mėn.
Lietuvos kariuomenės karininkai 15

Laikūnas Aleksandras
Lagenpušas Verneris
ryšių kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų. 1928 10 13 – į Belaisvių stovyklų valdybą, 11 07 – į 3 raitelių
11 23 pakeltas į vyr. leitenanatus. 1929 02 23 paskirtas 2 gru pulką. 1922 05 25 paleistas į atsargą studijuoti aukštojoje
pės orientacijos karininku. 1929 07 31 baigė trumpalaikius ar mokykloje. 1929 09 22 baige LU Teisių f-to Teisių skyrių,
tilerijos kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų. įgijo diplomuoto teisininko teises. 1940 dirbo teisininku
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto Šiauliuose. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 0712
laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 07 15 baigė Vytauto Di suimtas, kalintas Šiauliuose. 1941 04 23 SSRS NKVD Ypa
džiojo karininkų kursų Karo topografijos skyrių (I laida) ir pa tingojo pasitarimo nuteistas 8 metams, išvežtas į Gorkio ka
skirtas į Vyr. kariuomenės štabo Karo topografijos skyrių. 1931 lėjimą, kur 1942 05 13 žuvo.
08 01 paskirtas 2 nuotraukų partijos darbų vykdytoju. 1932 Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos Trijų liepsnų 3 laipsnio
11 23 pakeltas į kapitonus. 1935 08 01 paskirtas nuotraukų ordinu (1940), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio meda
dalies karininku. 1939 12 - 1940 03 komandiruotas Lietu liu (1929).
vos-Sovietų Sąjungos sienos nustatymo darbams. Sovietų Są LCVA, F. 631, ap. 7, b. 3752; LGG, t. 1, p. 478; LKKAS archyvas.
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. 1941 02 repatrijavo į Vo
kietiją. Karo metu tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Po karo gy
veno Vokietijoje, kur 1986 06 10 mirė.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Margarita Hofmanaitė (1903, susituokė 1927), duk
tė - Zigrida Gertrude (1933).
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1470; f. 930, ap. 8, b. 295, 745; LYA, F. K-8,
ap.2, saug. vnt. 3.
LAIKŪNAS Aleksandras gimė 1894 08 01 Stungių k., Ža

garės vls., Šiaulių aps. 1912 baigė Mintaujos (Jelgava) g-ją,
1912–15 mokėsi Sankt Peterburgo u-to Teisės f-te. Baige
Nikolajaus kavalerijos karo m-lą Kijeve. Grįžus į Lietuvą mo
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, 191901 30 paskirtas atsar
gon prie Kauno m. komendantūros, vėliau komendantūros
organizuojamo 1 raitelių eskadrono karininku, 1919 02 04 -
2 husarų eskadrono vadu. 1919 03 03 perkeltas į Atskirąjį
Laimus Aleksandras
batalioną. 1919 11 18 suteiktas kavalerijos kapitono laips
nis, paskirtas į l raitelių pulką. 1920 04 15 perkeltas į Gen.
kariuomenės štabą, 08 20 grąžintas į l raitelių pulką. 1921 LAIMUS Aleksandras gimė 1906 02 17 Drulėnų k., Ku
09 18 paskirtas atsargon prie Kauno m. komendantūros, piškio vls., Panevėžio aps. Baigė g-ją ir Žemės ūkio akademija.
16
Licturus kariuomenes karininkai
1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1932 09 15 tos-matematikos f-to Fizikos-matematikos skyrių. 1931 pa L
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. šauktas į Lietuvos kariuomenç. 1932 09 15 baigus Karo mo
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. kyklą (VII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
1938 08 12 pakeltas į ats, leitenantus. LŠS narys. Gyveno Stry laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1930 1101 –
galės k., Mažeikių aps., dirbo agronomu. Sovietų Sąjungai 1931 07 01 mokytojavo S. Daukanto mokytojų seminarijoje,
okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešo 1933 02 01 - 07 01 – Rokiškio g-joje, 1933 09 01 – 1935
tuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta 08 01 dirbo Vilkaviškio J. Basanavičiaus g-jos vicedirektoriu
į Tengą, Ongudajaus r., Altajaus kr. 1943 01 02 SSRS NKVD mi, vėliau mokytoju. Nuo 1936 07 01 Seinų g-jos Lazdijuose
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1948 lageryje direktorius. 1938 08 25-09 24 atliko karines pratybas. So
Kazachijoje, nuo 1951 tremtyje Aryk Balyko r., Kokčetavo sr.,
.
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 12 suimtas, kalintas
Kazachijoje. 1958 grįžo į Lietuvą. Marijampolėje, vėliau Lukiškių kalėjime Vilniuje. 1941 04 23
Žmona - Teodora Gedminaitė (1905-1995), sūnus - Alek SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams, 1941
sandras (1941 vagone vežant į tremtį – 1995), duktė - Alma 06 16 išvežtas į lagerį Vorkutoje, Komijoje. 1946 grįžo į
Aleksandra Kovaliova (1932). Lietuvą, gyveno Panevėžyje, 1946-47 mokytojavo 1 berniukų
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 7; LGG, t. 1, p. 478. g-joje, vėliau iki 1965 – 2 mergaičių g-joje (vėliau 2 vid. m-la).
Mirė 1995 07 25.
LAJAUSKAS (LAJEVSKIS) Vladas (Vladimiras) gimė Pirmoji žmona - Ona Šulinskaitė (1904–1988), sūnūs - Ge
1889 12 25 Kaune. 1915 11 20 baigė Odesos 1 karo m-lą, diminas (1932) ir Kęstutis (1936), duktė - Birutė Kišonienė
suteiktas praporščiko laipsnis, 1917 pakeltas į poručikus. Tar (1938-2001); antroji žmona - Monika Genovaite Juknaitė
navo 72 Tulos pést. pulke 2 kuopos vadu, adjutantu, 18 pėst. (1926–1993, susituokė 1956), sūnus - Virginijus (1953),
divizijoje 175 artilerijos pulko parko v-ku. Grįžus į Lietuvą dukterys – Narsalija (1956) ir Salvinija Gabrilavičienė (1956).
1919 01 28 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Tie LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 8; f. 631, ap. 7, b. 2399; LGG, t. 1, p. 478;
kimo skyriaus artilerijos dalies jaun. karininku, 03 02 – Ko LKKAS archyvas.
misijos ginklų iš vokiečių priėmimui nariu. Nuo 1919 04 31
Kaišiadorių artilerijos sandėlio skyriaus v-kas. 1919 09 22 pa
skirtas į atsargą prie Kauno m. komendantūros, 11 20 - į 5
pest. pulką. 1919 11 30 suteiktas kapitono laipsnis. 1920
01 15 paskirtas į 9 pést. pulką. Nuo 1920 01 25 laikomas
pabėgusiu iš kariuomenės.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio
ordinu su kardais ir Šv. Anos 33 laipsnio ordinu.
Žmona - Marija, duktė – Liudmila.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 6.
LAKICKAS Antanas LAKIŪNAS Antanas.
Lakneris Pranas
LAKNERIS Pranas gimė 1909 05 14 Masikvietiškio k., Pa

ežerių vls., Vilkaviškio aps. 1931 06 20 baigė Vilkaviškio J. Ba
sanavičiaus g-ją. 1931 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsar
gą. 1933 Valstybinėje egzaminų komisijoje išlaikė egzaminus,
skirtus prad. m-los mokytojo praktikanto vardui įgyti. Dirbo
Lakiūnas Antanas
vedeju Vilkiškių privačioje lietuvių m-loje, vėliau Viešvilės prad.
m-loje. Nuo 1935 11 22 LŠS Kauno rinktinės šaulys, nuo
LAKIŪNAS (LAKICKAS) Antanas gimė 1905 11 19 Pus 1936 10 01 XX Klaipėdos rinktinės 27 Viešvilės būrio šaulys,
kelnių k., Kvietiškio vls., Marijampolės aps. 1926 06 21 baigė nuo 1939 12 20 Vilkijos kuopos šaulys. Studijavo VDU Hu
Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, 1932 10 25 - VDU Gam manitarinių mokslų f-te. 1941 su šeima emigravo į Vokietiją,

gyveno Esene, 1959 persikėlė į Vosenbergą, kur 1973 07 31
mire, palaidotas Valdfridhofo kapinėse.
Žmona - Ida, sūnus - Aleksandras.
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 9: 1.561, ap. 2, b. 1644, 1. 38.3:1. 391. ap. I.
b. 2825; LKKAS archyvas
Lampsaitis Jurgis
rius. Išleido „Tėviškės“ parapijos choro giesmių plokšteles

„Liaudies giesme“ ir „Pranaše didis“.
Žmona - Palmyra Kutraite (1910–1993), duktė - Raminta
Lamauskas Andrius
Kollars (1950).
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1934).
LAMAUSKAS Andrius gimė 1908 10 05 Likiškio k., Mole
tų vls., Utenos aps. Baige Molėtų vid. m-lą ir Kauno aukštesn. LCVA, . 930, ap. 2L, b. 11; f. 391, ap. 1, b. 2827; LKKAS archyvas.
f
technikos m-lą. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.

1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas ry
šių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų at
sargą. Nuo 1934 05 25 LŠS narys, nuo 1935 05 25 I Kauno
rinktinės Antakalnio būrio vadas. 1932 dirbo braižytoju Kau
no pašto valdyboje, 1933 – linijų prižiūrėtoju Raseinių aps.
1938 atliko karines pratybas II pest. divizijos štabe. 1938 11 23
pakeltas į ats. inžinerijos leitenantus. 1934–47 Kauno matų,
saikų, svarstyklių ir prabavimo rūmų (vokiečių okupacijos
metais - Matų ir prabavimo rūmų) laboratorijos vedėjas. 1947–
74 dirbo įvairius darbus Energijos realizavimo įmonėje. Mirė
1994 10 02 Kaune, palaidotas Seniavos kapinėse.
Žmona - JadvygaVaranauskaitė (1911, susituokė 1936), duk
tė – Irena Jūra (1937), sūnus - Jonas (1941). Lanauskas Petras
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 10; f. 561, ap. 2, b. 1637; LKKAS archyvas.
LAMPSAITIS (LAMPSATIS) Jurgis gimė 1912 02 03 Ma LANAUSKAS Petras gimė 1913 06 26. 1936 07 13 pra
zūriškių k., Trušelių vls., Klaipėdos aps. 1933 baigė moky dėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1938 05 12 baigus Karo
tojų seminariją Klaipėdoje, mokytojavo Vanagų evangelikų mokyklą (XIX laida) suteiktas pėst, jaun. leitenanto laipsnis,
liaudies m-loje (Klaipėdos aps.). 1933 09 18 pašauktas Lie paskirtas 1 pest. pulko 9 šaulių kuopos būrio vadu, vėliau 3
į
tuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupa
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
pėstininkų karininkų atsargą. 1934–39 mokytojavo Šilutės paskirtas RA 29 ŠTK 179 divizijos 234 šaulių pulko kulkosvai
g-joje, 1939-44 – Žagarės, Joniškio g-jose. 1943 Švietimo m džių būrio vadu. 1940 11 15 suteiktas leitenanto laipsnis. Ki
joje įgijo vid. m-los mokytojo cenzą. 1944 pasitraukė į Vokie lus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 15-25
tiją, mokytojavo Augsburgo lietuvių g-joje. 1949 emigravo į tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulke, ve
JAV, gyveno Čikagoje, dirbo braižytoju. 1959–80 lietuvių liau Valstybės saugumo departamento Vilniaus skyriuje. LLA
evangelikų liuteronų „Tėviškės“ parapijos choro vadovas ir ta narys, Vilniaus apygardos štabo žvalgybos skyriaus v-kas.
rybos sekretorius. 1993 Mažosios Lietuvos lietuvių d-jos val ICVA, f. 930, ap. 7. b. 6540, I. 157; ap. 8, b. 743; LYA, f. K-8, ap. 2,
dybos sekretorius, 1992–93 šios d-jos fondo tarybos sekreto saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
18 Lieturos kariuomenes karininkai

LANDSBERGIS Leonas 1 ŽEMKALNIS Leonas. dymui (Katedros aikštė). 1941 06 23-08 05 Laikinosios vy L
riausybės komunalinio ūkio ministras. 1942-44 dėstė VU. 1944
gestapui už antinacistinç pogrindinę veiklą suėmus ir išvežus į
Vokietiją sūnų Gabrielių, išvyko paskui jį bandydamas išgelbė
ti. Su suklastotais dokumentais gyveno Berlyne, Bairote, Ba
varijoje. Dėstė meno istoriją lietuvių pabėgėlių g-joje Eichštate.
Vėliau pakviestas dėstyti Tarptautiniame pabegelių u-te, Miun
chene. Nuo 1947 docentas. 1949 emigravo į Australiją. Dirbo
Melburno darbų ir statybos departamento architektu. Knygos
„Kudirkos sąjūdis“ autorius. 1959 grįžo į Lietuvą, apsigyveno
Kaune. 1959–61 dirbo Miestų statybos projektavimo in-to vyr.
architektu, 1961–70 -Paminklų konservavimo in-to Kauno fi
lialo architektu, 1970–84 - Paminklų konservavimo in-to Vil
niuje vyr. specialistu. LSSR nusipelnęs architektas (1973). 1991
03 08 suteiktas dim. plk. leitenanto laipsnis. Mirė 1993 05 21
Vilniuje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir Darbo žvaigždės
Landsbergis Vytautas (1939) ordinais, Savanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomy
bes (1928) medaliais.
Pirmoji žmona - Ona Jablonskytė (1894–1957, susituokė

LANDSBERGIS (ŽEMKALNIS) Vytautas gimė 1893 03 10 1921), duktė – Alena Karazijienė (1922), sūnūs - Gabrielius
Linkaučių k., Linkuvos vls., Panevėžio aps. 1913 baigė realinę (1929) ir Vytautas (1932); antroji žmona - Elena Čebelyte
g-ją Rygoje, 1913–16 studijavo Rygos politechnikos in-to Ar Kurklietienė (1912, susituokė 1960).
chitektūros f-te. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1916 09 25 LCVA, F. 930, ap. 2, b. 90, 92, 104; ap. 5, b. 1615; ap. 8, b. 92,
baigė Maskvos 3 praporščikų m-lą. Tarnavo jaun. karininku Mask I. 191; TLE, t. 2, 1. 475; LKKAS archyvas.
voje, Mcenske, Oriolo gub. I pasaul. karo metu kovojo Galicijos
fronte su austrais. Grįžęsį Lietuvą 1918 vasarą grįžo į Vilnių, tačiau
nutarė tęsti studijas ir išvyko į Baltijos aukštąją technikos m-lą
Rygoje. 1918 11 29 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, vie
nas iš 1 pėst. pulko kūrėjų Vilniuje. Nuo 1918 12 26 krašto
apsaugos ministro M. Velykio adjutantas. 1919 03 08 paskirtas
1 artilerijos pulko 3 baterijos jaun. karininku. 1919 1007 suteik
tas kapitono laipsnis. 1919 11 dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su bermontininkais, 11 21-22 pasižymėjo kautynėse dėl
Radviliškio. 1920 01 23 paskirtas į atsargą prie Artilerijos pulko
štabo Aukštojoje Panemunėje, 01 28 – 1 haubicų baterijos jaun.
karininku, nuo 07 25 - vyr.karininku. 192008 su baterija kovojo
fronte su lenkais prie Seinų, 09 22 pateko į nelaisvę, iš kurios
pabėgo, 10 26 grįžo į Kauną. Paskirtas į atsargą prie Artilerijos
pulko štabo, 1920 1201 – 1 haubicų baterijos vadu. 1922
04 07 paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1925 baigė Romos Langas Valdemaras
karališkąją aukštąją architektūros m-lą Italijoje. 1926–38 dirbo
įvairiose įstaigose Kaune. 1927–29 KU Architektūros katedros
asistentas, 1929–39 projektavo privačiai. Pagal jo projektus LANGAS (LANGĖ) Valdemaras gimė 1909 06 14 Mogi
pastatyta: KU akių ir ausų klinika (1930), Kūno kultūros rūmai liove, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1930 baigė „Aušros“
(1932), Kauno aps. Savivaldybės (dab. VSD) rūmai (1933), AB berniukų g-ją Kaune. 1930 11 04 pradėjo tarnauti Lietuvos
„Pieno centro“ rūmai (1934), paminklas S. Dariui ir S. Girėnui kariuomenėje. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida)
Soldino miške, Lenkijoje (1936), Karinių tyrimų laboratorija suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 husarų
(1938), Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (1938), Klaipėdos pulko sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrono būrio vadu, 1934
sporto rūmai, Šiaulių ligoninė, Kybartų, Šakių, Mažeikių 08 01 - 3,0 10 02 - 2 eskadrono būrio vadu, 1935 03 02 -
bažnyčios ir kt. 1937 apdovanotas Paryžiaus tarptautinės parodos sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrono vadu. 1936 11 23 pakel
garbės diplomu. 1939 10 27–29 dalyvavo žygyje atsiimant Vil tas į leitenantus. 1937 11 09 paskirtas ūkio būrio vadu, 1939
nių. 1939-44 Vilniaus miesto vyr. inžinierius ir architektas, 07 17 - ūkio eskadrono vadu, o 10 09 - būrio vadu. Sovietų
vadovavo Vilniaus gen. plano sudarymui ir jo pradiniam vyk Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 19 paleistas į atsargą.

1941 repatrijavo į Vokietiją. Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo 02 02 - 6 kuopos, 04 05 - 11 kuopos vadu. 1919 06 12
į Lietuvą, tarnavo LSD 256 bataliono kuopos vadu. 1945 02 perkeltas į 2 ats. batalioną 2 kuopos vadu. 1919 10 27 su
Kuršo grupuotėje paskirtas Paviluostės mstl. komendantu. teiktas kapitono laipsnis. 1919 11 25 kaip reikalingas VRM
1945 05 žvejų motorine valtimi pasitraukė į Gotlando salą, paleistas į atsargą, 1933 09 28 - į dimisiją.
apgyvendintas Lingeno pabėgėlių stovykloje. 1945 09 per Apdovanotas Savanorių medaliu (1931); Vokietijos kariuo
keltas į internuotųjų stovyklą šalia Stokholmo. 1946 01 25 mencje - Kaizerio Viliaus I šimtmečio gimimo dienos atminimo,
kartu su kitais pabaltijiečiais Švedijos išduotas Sovietų Sajun 20 metų tarnystės ir „Už narsumą kare“ ženklais.
gai, 01 27 atplukdytas į Liepoją, iš kurios pervežtas į Libavos Vedęs, sūnūs - Selmaras ir Erichas, dukterys – Lina ir Fryda.
filtracijos lagerį, nuteistas, įkalintas. Įrodęs, kad yra repatrian LCVA, F. 930. ap. 8, b. 248, 1. 350.
tas, 1955 perduotas Vokietijai.
Žmona - Elena Krivoščenkaitė.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 12: LKKAS archyvas.
4871
Lanskoronskis Juozas
Lange Jurgis
LANSKORONSKIS Juozas gimė 1893 01 07 Žąsiškio vns.,
Nemunėlio Radviliškio vls., Biržų aps. 1911 baigė Rygos klasi
LANGĖ Jurgis gimė 1904 08 03 Gomelyje, Rusijoje. 1928 kinęg-ją, 1915 – Petrogrado istorijos-filologijos in-tą, mokytojavo
baige Mitveido technikos m-los Elektrotechnikos skyrių Vo prie in-to veikiančioje g-joje. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 1916
kietijoje. 1928 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 baigė Petrogrado Pavlo karo m-lą, tarnavo Petrogrado leibgvardijos
11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas inž. ats. pulke. Grįžęs į Lietuvą 1919 07 14 mobilizuotas į Lietuvos ka
leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. riuomenės Marijampolės batalioną, 07 20 paskirtas 2 kuopos
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeis jaun. karininku. 1919 07 20 - 10 11 dalyvavo nepriklauso
tas į ats. jaun. leitenanto. 1932 baigė Kauno vokiečių g-ją. 1933 mybės kovose su bolševikais, 1919 10 12 - 10 25 - su ber
ir 1939 atliko karines pratybas būrio vadu. 1934 03 01 pa montininkais, 1920 07 16 - 12 01 - su lenkais. 1919 10 18
keltas į ats. leitenantus. 1940 įstojo į VU. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 1101 paskirtas atsargos
Žmona - Antanina Duobaitė. kuopos vadu, 11 28 – 3 kuopos vadu, 1920 02 28 - eiti 1
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 13; f. 631, ap. 7, b. 11378. brigados štabo v-ko pareigas. 1921 04 07 pakeltas į kapitonus.
1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1922
LANGĖ Valdemaras LANGAS Valdemaras. 03 31 paskirtas I pèst. divizijos štabo v-ku. 1922 10 20–1923
08 22 KAM pasiųstas mokėsi Sen Syro aukštojoje karo m-loje
LANKŠAITIS Mykolas gimė 1864 09 19 Baltupėnų k., Ra Prancūzijoje. Grįžus paskirtas Aukštųjų karininkų kursų lek
gainės aps., Rytprūsiuose. Baige 8 metų mokslą namuose ir toriumi. 1923 12 01 pakeltas į majorus, 1925 05 20 – į plk.
karių m-lą Vokietijoje. I pasaul. karo metu tarnavo Vokietijos leitenantus. 1925 08 28 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo
kariuomenėje, 1914 09 01 – 1915 02 18 kovojo Karpatuose, valdybos Karo mokslo skyrių eiti skyriaus v-ko pareigas. 1926
1915 03 06 - 05 10 – Lenkijoje, 1915 05 11 -- 11 03 - 09 28 išvyko mokytis į Gen. štabo akademiją Belgijoje (Ecole de
Lietuvoje. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 06 savanoriu įstojo į guere), kurią baigė 1929 05 15. Paskirtas eiti II karo apygardos
Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pést. pulko 1 kuopos vadu, štabo v-ko pareigas. 1929 11 23 pakeltas į gen. štabo pulkinin
01 09 – 2 bataliono vadu, 02 01 – 6 kuopos vado padėjėju, kus. 1930 06 27 paskirtas Gen. kariuomenės štabo valdybos II

(Informacijų) skyriaus v-ku, daug dirbo karinių statutų ir in Aleksoto tilto sunkiai sužeistas, 06 30 mire. Palaidotas Kau L
strukcijų redagavimo komisijoje. Aktyviai reiškėsi spaudoje, vei no m. kapinėse.
kalo „Kariuomenės organizacijos bruožai“ (1927) autorius. 1934 Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2001,
03 27 paskirtas 6 pést. pulko vadu, 1937 11 10 - karo atstovu po mirties).
Prancūzijoje ir Belgijoje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne LCVA, F. 123, ap. 1, b. 11. 1. 114-116; BLE, c. 14, p. 161; LKKAS
grįžo. Po karo kaip patarėjas dalyvavo VLIK'o veikloje. Mire 1980 archyvas
08 03 Belgijoje.
(1921), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1930), DLK Gedimi
no 3 laipsnio (1929) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės me
daliu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio ordinu
(1934), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) ir Gy
nybos sąjungos bronzos (1926) medaliais, Belgijos 1 laipsnio
Karo kryžiumi (1930), Čekoslovakijos Baltojo liūto 4 laips
nio ordinu su kardais (1931), Estijos Erelio kryžiaus 3 laips
nio (1932) ir Kaitselito kryžiaus 3 laipsnio (1933) ordinais,
Prancūzijos Garbės legiono 4 laipsnio ordinu (1933), Švedi
jos Kalavijo 3 laipsnio ordinu (1932), Vengrijos Nuopelnų 2
laipsnio ordinu (1933).
Žmona - Madeleine de Groef, duktė – Aldona, sūnus - Jo
nas Petras Bronius (1931).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 26, 31, 35, 743; BLE, t. 14, p. 158; LKKAS
Lapašinskas Kazimieras
archyvas.
LAPAŠINSKAS Kazimieras gimė 1915 04 08 Ginotų k.,

Juodupės vls., Rokiškio aps. 1934 baige Rokiškio J. Tumo
Vaižganto g-ją, 1937 - Klaipėdos prekybos in-tą. 1937 07 07
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo
mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo
„Lietūkyje“ Klaipėdoje, vėliau ekonomistu Kaune. Nuo 1940
02 25 LŠS narys. Vokiečių okupacijos metais dirbo Rokiškyje
„Sodybos“ poskyrio vedėju. 1943 prievarta vokiečių mobili
zuotas į 6 lietuvių statybos batalioną. Karo pab. perkeltas į
Latvijos frontą, kur po Vokietijos kapituliacijos 1945 suim
tas, išvežtas į lagerį Mordovijoje, kuriame kalėjo 1,5 metų. Grįžęs
į Kauną iki 1975 dirbo sąskaitininku, vėliau vyr. buhalteriu
įvairiose įmonėse. 1993 02 26 suteiktas dim. kapitono laips
nis. Mirė 2002 08 14.
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 15; f. 561, ap. 2, b. 1628; LKKAS archyvas.
Lapas Viktoras
LAPĖNAS Valerijonas gimė 1905 08 20 Kilučių k., Biržų vls.
LAPAS Viktoras gimė 1917 08 15 Ukrainoje. 1921 at ir aps. 1928 02 27 baigė Biržų g-jos 7 klases, 1929 – Alytaus
vyko į Lietuvą. Mokėsi Kupiškio, Kauno „Aušros“ berniukų aukštesn. miškų m-lą. Nuo 1928 LŠS narys. 1929 Mažeikių
g-joje, 1934 baigė Kėdainių g-ją, studijavo VDU Technikos miškų urėdijos vyr. eigulys. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos
f-to Technologijos skyriuje. Konkurso būdu pelnęs stipen kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.laida)
diją 1938 07 12 pasiųstas studijuoti į Jūrų karo m-lą (Ecole suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos
des eleves ingenieures mecanisiens de la marine) Prancūzijoje. karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
1940 01 01 iš studijų atšauktas. Sovietų Sąjungai okupavus tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1931–36 Mažeikių
Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), miškų urėdijos Sedos girininkijos III eilės girininkas. 1936-40
dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos II, vėliau I eilės
paleistas į karininkų atsargą. Kilus Vokietijos-SSRS karui girininkas. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. 1940-41 Kre
dalyvavo 1941 Birželio sukilime. 1941 06 23 vykdamas tingos miškų urėdo pavaduotojas, administruojantis ir Palangos
padėti sukilėliams, kovojusiems su raudonarmiečiais, prie girininkiją. LŠS Palangos šaulių būrio vadas. Sovietų Sąjungai

joje. LŠS narys. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuva
kartu su broliais Baliu, Kaziu ir Vladu išcjo partizanauti į Ši
monių girią. 1945 01 03 suimtas, vedant sušaudyti pabėgo.
Buvo Žalgirio būrio partizanas, vėliau Algimanto apygardos Sa
rūno rinktinės vado adjutantas. 1949 11 01 kartu su buvusiu
Kęstučio apygardos vadu H. Danilevičiumi (slap. Vidmantas)
ir A. Žiliu (slap. Žirnis) žuvo kovodami Šimonių girioje, prie
Dienionių ežero. Kūnai užkasti žūties vietoje, 1991 perlaidoti
Sliepšiškio kapinėsc. 1999 06 02 pripažintas kariu savanoriu
ir 1999 08 30 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
Žmona – Janina Šukytė (1913-1995, susituokė 1933), duk
tė - Palmira (1934-1991), sūnus - Tautvydas (1937).
LKKAS archyvas
Lapenas Valerijonas
okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Reso

tuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 01 02 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1951 01 14 trem
tyje Mamove, Dolgij Mosto r., Krasnojarsko kr. 1956 05 08 pa
leistas, grįžo į Lietuvą. Žmona 1941 ištremta į Slobodskoj Reidą,
Syktyvdinsko r., Komijoje.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1935).
Žmona - Veronika Mickevičiūtė (1906).
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 17; F. 906, ap. 2a, b. 21; LGG, t. 1, p. 480.
Lapienis Petras
LAPIENIS Petras gimė 1901 08 23 Antazavės dvare, Du

setų vls., Zarasų aps. Baigė Kauno „Pavasario“ d-jos g-ją. Išklausė
IU
LU Teisių f-to Teisių skyriaus kursą. 1921 10 17 pradėjo tar
nauti Lietuvos kariuomenėje. 1923 10 15 baigus Karo mo
kyklą (V laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis, paskirtas
1 husarų pulko 3 eskadrono jaun. karininku, 1924 02 01 -
mokomojo eskadrono jaun. karininku. 1925 07 15 baigė prie
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Fizinio lavinimo cen
tro kursus (II laida). 1926 02 10 paskirtas 3 eskadrono būrio
vadu, 06 24 – pulko sporto instruktoriumi. 1927 08 01 pa
keltas į vyr. leitenantus. 1927 10 27 paskirtas į kulkosvaidžių
eskadroną būrio vadu. 1928 01 18 perkeltas į Karo aviaciją.
1930 02 15 baigėVytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos
skyrių (II laida), 1930 04 13-
– ugniagesių komandų viršinin
kų kursus. 1930 05 03 paskirtas aviacijos ugniagesių koman
dos v-ko padėjėju. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. 1932
01 01 suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1932 10 21 pa
Lapienis Juozas (kairėje) su draugu skirtas Karo aviacijos adjutantu, 1934 06 25 – į 6 eskadrilę,
1936 02 – 2 eskadrilės vado pavaduotoju, 1938 04 11 – eiti
LAPIENIS Juozas (slap. Beržas, Darius) gimė 1908 12 02 8 eskadrilės vado pareigas. 1938 06 13 pakeltas į aviacijos ma
Sliepšiškio k., Svedasų vls., Rokiškio aps. Mokėsi Svedasų prog jorus, patvirtintas Karo aviacijos artimosios žvalgybos 8 eskad

riles vadu. Karo aviacijoje skraidė 579 val. Sovietų Sąjungai L
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940
10 26 paliktas Karo aviacijai likviduoti. 1940 12 20 iš kariuo
menes atleistas. Nuo 1944 02 05 tarnavo Vietinėje rinktinė
je. Antrosios sovietinės okupacijos metu 1945 01 11 suimtas,
kalintas Tauragėje, Šilutėje. 1947 02 25 Aukščiausiojo teismo
nuteistas 6 metams lagerio ir 3 metams tremties. Išvežtas į lagerį
Vorkutoje, vėliau – į Uchtižemlagą Komijoje. Šeima 1945 08
ištremta į Tukačiovą. Jusvos r., Permės sr. Nuo 1951 02 28
tremtyje Tukačiove, Jusvos r., Permės sr. 1958 06 24 paleistas,
grįžo į Lietuva, gyveno Padustelyje, Zarasų r., Molėtuose, Gied
raičiuose, Pikeliškėse, Vilniaus r., dirbo pagalbiniu darbinin
ku statybose. Mirė 1984 12 12, palaidotas Riešės kapinėse,
Vilniaus r.
Lapinas Aleksandras
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1937), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Arti
mui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1936), „Plieno sparnų“ Karo ligoninės ūkio v-ku. 1940 07 11 pakeltas į pulkininkus
garbės ženklu (1937). leitenantus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 09
Žmona - Aldona Verešilkaitė (1910–1992), sūnūs - Donatas iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941
Petras (1936), Saulius Algirdas (1939), Laimutis Kleopas (1945). 06 24 paskirtas Kauno karo komendantūros ūkio skyriaus ka
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1476; f. 930, ap. 8, b. 144, 1. 206; f. 1323, ap. 1, rininku, 06 29 - atsakingu už komendantūros materialinį ap
b. 601, 1. 11, b. 670, 1. 153, b. 669. I. 31; LGG, t. 2, d. 2, p. 284; LYA, rūpinimą. 1941 dirbo statistikos biure, 1943–44 - Miškų
f. K-S, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. departamente referentu. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno
Bad Zalcungene, dirbo ūkyje. Po karo gyveno Vysbadeno ir
LAPINAS Aleksandras gimė 1899 09 12 Bučeliškių k., Adu Kaselio pabėgėlių stovyklose. 1949 emigravo į Kanadą, gyve
tiškio vls., Švenčionių aps. 1920 06 01 baigė Vilniaus 1 vyrų no Monrealyje, dirbo įvairiose darbovietėse. Dalyvavo Sava
g-ją, studijavo LU Teisių f-to Teisių skyriuje. 1920 07 pa norių kūrėjų, Šaulių ir Tautininkų organizacijų narys. Mirė
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1922 11 23 suteiktas karo val 1976 12 07, palaidotas Monrealio Cotedes Neiges kapinėse.
dininko laipsnis. 1922 11 23 – 1923 04 23 tarnavo iždininku, Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939) ir Lie
vėliau buhalteriu Karo ligoninėje. 1927 02 16 suteiktas ad tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
ministracijos vyr. leitenanto laipsnis. 1929 11 23 pakeltas į Žmona - Vanda Vasinauskaitė (1902–1994), sūnūs – Zig
kapitonus. 1935 02 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų mas (1925), Rimantas (1931), Kęstutis (1932).
kursų Administracijos skyrių (II laida). 1935 09 08 pakeltas į LCVA, f. 930, ap. 8, b. 248, I. 74; f. 631, ap. 7, b. 2399; LYA, f. K-8,
majorus, paskirtas Karo ligoninės v-ko padėjėju, 1940 06 07 – ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lapinas Aleksandras su žmona Vanda, sūnumis Zigmu, Rimantu ir Kęstučiu

LAPINAS Fabijonas gimė 1891 09 02 Maskvoje, Rusijojc. Žmona - Marija Ramanauskaitė (susituokė 1928), duktė –
Baige Petrovsko Razumovskojės žemės ūkio akademiją. Ru Janina (1930), sūnus - Česlovas Vytautas (1934).
sijos kariuomenėje tarnavo laisvai samdomu lats. artilerijos LCVA, . 930, p. 5. b. 1477: ap. 8, b. 170, 1. 99-121.
f
brigadoje. 1915 rudenį mobilizuotas, 1917 paskirtas I ats.
artilerijos brigados raitelių komandos ir diviziono jojimo v-ku.
1917 07 14 pakeltas į praporščikus. Grįžęs į Lictuva 1927
11 03 atvyko į Aukštuosius karininkų kursus, pripažintas tin
kamu būti Lietuvos kariuomenės karininkų atsargoje. 1928
09 30 suteiktas ats. vyr. leitenanto laipsnis ir įskaitytas artile
į
rijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas į ats, leitenanto.
Žmona - Ksenija, sūnus - Kostas, duktė – Elena.
LCVA, . 930, ap. 22, b. 19.
f
Lapinskas Viktoras Jurgis
LAPINSKAS Viktoras Jurgis gimė 1916 04 08 Navasodų k.,

Igliškėlių vls., Marijampolės aps. 1936 baigė Rygiškių Jono
g-ją, studijavo VDU Technikos f-to Technologijos skyriuje.
1938 05 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas ginklavimo ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paliktas tikrojoje karinėje tarnybo
je. 1939 11 20 paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. 1942
06 13 baigė VDU, suteiktas mechanikos inžinieriaus vardas.
1943–66 dirbo statybos inžinieriumi Marijampolės cukraus
Lapinskas Jonas fabrike, dalyvavo atstatant karo metu sugriautą fabriką, vėliau
dirbovyr. šilumininku, vyr.inžinieriaus pavaduotoju, vyr..in
LAPINSKAS Jonas gimė 1898 03 30 Tarvydų dvare, Ža žinieriumi, 1966–92 – maisto pramonės automatų gamyklos
rėnų vls., Telšių aps. Baigė Telšių aukštesn. m-lą. 191902 17 vyr. inžinieriaus pavaduotoju. Mirė 2003 07 30, palaidotas
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Kauno ko naujose Marijampolės kapinėse.
mendantūros 2 kuopą, 04 24 – į l pest. pulko 7 kuopą. 1920 Žmona - Nina Dediūra (1922–1989, susituokė 1954), duktė
11 15 pasiųstas mokytis į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją bai - Rita (1955-1992), sūnus - Evaldas (1959).
gus (IV laida) suteiktas pést. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 LCVA, f. 930, ap. 21, b. 21; f. 631, ap. 7, b. 14374; LKKAS archyvas.
pest. pulko 1 kuopos jaun. karininku, 1922 02 19 - į moko
mąją kuopą, 1923 05 29 - pulko teismo raštvedžiu, 11 17 - LAPINSKAS Vincas gimė 1905 05 06 Žemaitkiemio k., Mi
2 kulkosvaidžių kuopos jaun.karininku, 1924 01 22 – 4 ba kališkės vls., Marijampolės aps. 1929 06 20 baigė Prienų „Ži
taliono švietimo komisijos pirmininku, 12 01 – 7 kuopos vadu. burio“ g-ją. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930
1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats.
Bendrąjį skyrių (V laida). 1926 01 01 paskirtas pulko iždi leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
ninku. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1927 06 16 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
paskirtas 3 kuopos vadu. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. keistas į ats. jaun. leitenanto. 1931 05 01 priimtas į Kariuo
1930 03 26 baigė trumpalaikius batalionų ir kuopų vadų ar menės tiekimo valdybos kanceliariją civiliu tarnautoju. 1935
tilerijos kursus, 1931 05 11 - priešgaisrinės apsaugos karininkų 08 01 paskirtas KAM kanceliarijos raštininku. 1936 baigė
kursus. 1936 02 13 paskirtas Biržų aps. komendantūros rašt VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1936 07 01 priimtas į
vedžiu, 1937 03 16 - 5 pést. pulko 4 kuopos karininku. Mirė Ginklavimo valdybą mobilizacijos dalies skaitvedžių komandos
1939 02 20, palaidotas Kaune. v-ku, 10 05 iš tarnybos atleistas. 1937 12 18 baigė ginkla
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Sava vimo karininkų kursus (III laida), priimtas į karinę tarnybą,
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. paskirtas 4 pėst. pulko 2 bataliono ginklininku. Sovietų Są

1926 04 08 iš kariuomenės paleistas. Nuo 1957 gyveno Šiau L
liuose, tarnavo altarista
LCVA, 1.930, ap. 2K, 1, 119.
LAPPA (LAPPO) Zigmas 1920 10 01 įstojo į Lietuvos ka

riuomenę, paskirtas karininku į raitelių šimtinę „Geležinis
vilkas“, paliekant Stabsrotmistro laipsnį. 1921 03 16 iš kariuo
menės paleistas.
LKKAS archyvas
Lapinskas Vincas

1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262
šaulių pulko sandėlių ūkio v-ku. 1941 06 14 suimtas, išvež
tas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 1949 06 15
tremtyje Šamankoje, Irkutsko sr., kur žuvo. slaca
(1935).
Žmona - Irena Šapkauskaitė.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1478; ap. 8, b. 743; f. 631, ap. 7, b. 7700,
8445; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. I, p. 480.
Lappo Bonaventuras
LAPPO Bonaventuras gimė 1889 08 01 Smilgių vls., Pa

nevėžio aps. Baige g-jos 4 klases. Nuo 1914 karo valdininkas
Rusijos kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą 191901 13 savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenės Tiekimo skyrių, paskirtas Inten
dantūros dalies valdininku ypatingiems reikalams, 11 07 - 4
pest. pulko 9 kuopos jaun. karininku. 1919 10 14 - 11 29
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais, 1920
01 05 – 04 25 ir 1920 06 27 - 12 01 – su lenkais. 1920
06 23 paskirtas pulko iždininku, 1922 01 05 – pulko teismo
raštvedžiu. 1925 1001 baigė ginklininkų kursus prie Cen
trinių kariuomenės dirbtuvių, 10 09 paskirtas ginklų prižiū
rėtoju. 1926 12 23 baigė Aukštuosius karininkų kursus karo
valdininkams. 1927 02 17 pakeltas|į ‫ܘ‬administracijos vyr. lei
tenantus. 1929 05 12 paskirtas į I karo apygardos štabą. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis
pakeistas įleitenanto. 1937 1007 pakeltas į kapitonus. 1937
Lapis Justinas 10 11 pačiam prašant paleistas į atsargą.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1936), Sava
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
LAPIS Justinas gimė 1884 02 26 Žvaginių k., Endrieja Žmona - Cecilija Narbutaitė (1901), duktė (1925).
vo vls., Kretingos aps. Baige Sankt Peterburgo dvasinę semi LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1479; ap. 8, b. 745.
nariją. 1904 įšventintas, iki 1919 kunigavo Rusijoje. Grįžęs į
Lietuvą nuo 1919 Šiaulių šv. Petro ir Povilo parapijos vikaras, LAPŠYS Adolfas gimė 1899 10 28 Kūkų k., Žeimelio vls.,
nuo 1923 naujai įsteigtos Šiaulių šv. Jurgio parapijos klebo Šiaulių aps. 1919 08 22 pradėjo tarnauti Lietuvos ka
nas. 1923 05 01 paskirtas 8 pėstininkų pulko kapelionu. riuomenės Elektrotechnikos batalione. 1920 10 17 baigus
kariuomenes karininkai 25
Lietuvos
tas į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą
(IX asp. laida) suteiktas ryšių ats, jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas ryšių karininkų atsargą. Dirbo tarnautoju Kauno elek
į
tros stotyje. 1936 06 25 priimtas į karinę tarnybą Karo butų
valdybos inžinieriumi. 1939 07 07 pakeltas į leitenantus.
1937-40 tarnavo Karo butų valdybos statybos dalies inži
nieriumi mechaniku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
viduojant Lietuvoskariuomenę 1940 1009 atleistas. 1944
rudenį pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Erfurte, dirbo firmos
Telefunken fabrike. Baigiantis karui pasitraukė į Hanau. 1949
emigravo į JAV, gyveno Bostone, igijo elektros inžinieriaus teises
Masačusetso valst., dirbo Thomas Worchester kompanijoje. Ak
tyviai dalyvavo ALIAS veikloje, buvo Bostono skyriaus valdy
bos narys. Mirė 1977 09 03, palaidotas Bostone.
Žmona - Juze Jatulytė, sūnus – Algis (1945).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1480; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
Lapšys Adolfas
archyvas
Karo mokyklą (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis,

paskirtas jaun. karininku į Elektrotechnikos batalioną.
1920 11 21–26 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
lenkais. 1921 11 09 paskirtas bataliono švietimo komisijos
pirmininku, 1922 04 05 – Karo technikos valdybos štabo
adjutantu. 1924 baigė suaugusiųjų g-ją Kaune. 1924 09 15
pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 01 01 paskirtas Vyr. ka
riuomenės štabo Karo technikos inspekcijos inspektoriaus ad
jutantu, 12 11 - Vyr. kariuomenės štabo Rikiuotės skyriaus
pensijų dalies buhalteriu. 1928 02 16 pakeltas į kapitonus.
1928 03 02 paskirtas Kariuomenės teismo sekretoriaus pa
dejeju. 1932 04 10 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių,
įskaitytas į teismo karininkus. 1932 11 23 pakeltas į majo
rus. 1934 06 30 paskirtas Kariuomenės teismo 2 nuovados
tardytoju. 1934 12 14 – 1935 03 23 Klaipėdos hitlerininkų Lapšys Juozas
Noimano, Zaso ir kt. byloje buvo Kariuomenės teismo pro
kuroro gen. E. Vimerio padėjejas. 1935 12 31 pakeltas į pulki
ninkus leitenantus, paskirtas Kariuomenės teismo nuolatiniu LAPŠYS Juozas gimė 1911 11 06 Radviliškyje. 1931 06 18
karo teisėju. 1938 12 31 pakeltas į teismo pulkininkus. So baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1931 08 24 įstojo į Karo mokyklą,
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka kurią baigė 1933 09 15 (XV laida), suteiktas pėst. jaun. leite
riuomenę 1940 10 28 iš kariuomenės atleistas. 1941 06 14 nanto laipsnis, paskirtas 5 pėst. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos
suimtas ir išvežtas į Starobelsko, vėliau Garių lagerį, Sverdlov būrio vadu. Už dalyvavimą voldemarininkų maište 1934
sko sr. 1942 10 17 NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 06 08 atleistas ir 06 11 areštuotas. 1934 07 10 išleistas iš ka
sušaudyti, 12 02 sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. Giminėms ro kalėjimo ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939
pranešta, kad nuteistas 10 metų, mirė 1946 11 14 nuo li 07 11 baigė Klaipėdos prekybos in-tą. Dirbo Baltijos trans
gos. Šeima 1941 išvežta į Kamenis prie Obės, Altajaus kr. porto b-vėje, 1939 – Lietuvos Baltijos Lloydo b-vėje. Nuo
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1938), DLK Ge 1940 02 24 LŠS 49 „Pieno centro“ šaulių būrio narys. Karo
dimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės pab. pasitraukė į Vakarus, 1948 emigravo į Australiją, gyveno
medaliu (1928). Adelaidėje. Australijos LB Adelaidės apyl. v-bos pirmininkas,
Žmona - Veronika Kastalskaitė-Gaškienė (1897-1971, su PLB Seimo narys, Krašto v-bos vicepirmininkas. 1978 suteiktas
situokė 1928), sūnus – Rimgaudas Leonardas (1930). Australijos LB garbės nario vardas.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1479a; LGG, t. 1, p. 480-481; LKKAS archyvas. LCVA, F. 930, ap. 21, b. 28; f. 561, ap. 2, b. 1634.
LAPŠYS Aleksandras gimė 1905 03 05 Kūkų k., Žeime LAPUCHOVAS Eugenijus gimė 1918 07 26 Rusijoje. At
lio vls., Šiaulių aps. 1925 baige Linkuvos g-ją, 1936 - VDU vykęs į Lietuvą baigė Tauragės g-ją. 1939 09 18 baigus Karo
Technikos f-to Elektrotechnikos skyrių. 1933 09 15 pašauk mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
26
laipsnis, paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje. 1939 11 20 pa LASAUSKAS (LASKAS) Teodoras (Ted) gimė 1917 06 22 L
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. Skaudvilės dvare, Tauragės aps. 1930 mokesi Tauragės aukš
LCVA, 1.930, ap. 21, b. 26.
tesn. komercijos m-loje, vėliau persikėlė į Kauną ir 1938 baigė
„Aušros“ berniukų g-ją. 1938 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuo
LAPURKA Juozas gimė 1899 06 05 Varėnoje. 1918 baige g menėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 15 baigė
jos 4 klases Minske. Grįžęs į Lietuvą tarnavo vyr. policininku, Karo mokyklą (XXII laida), suteiktas pest. jaun. leitenanto laips
dalyvavo kautynėse su lenkais prie Varena. 1920 pradėjo tarnauti nis, paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko
Lietuvos kariuomenėje. 1923 10 26 priimtas į Karo mokyklą. 1925 kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
09 07 ją baigus (VII laida) suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas pasitraukė. Vokiečių okupacijos metu dirbo mokesčių inspek
Inžinerijos pulko 3 pionierių kuopos jaun. karininku. 1928 11 23 cijoje, vėliau vertesi prekyba. 1944 rudenį pasitraukė į Vokieti
pakeltas į vyr. leitenantus. 1929 02 09 baigė Aukštųjų karininkų ją, gyveno Dresdene, g-joje dėstė kūno kultūrą, vėliau UNRRA
DLK Vytauto kursų Inžinerijos skyrių (II laida). 1929 03 10 pa įstaigoje vertėjavo. 1947 emigravo į JAV. Mire 1978 10 26.
skirtas bataliono karininkų ramovės šeimininku. 1931 01 01 pa Žmona - Aldona, sūnus – Rimas.
gal karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į LKKAS archyvas.
leitenanto. 1931 prie Švietimo m-jos išlaikė brandos atestato eg
zaminus. 1931 07 14 paskirtas į mokomąją kuopą vyr. karininku LASINSKIS Povilas gimė 1885 06 20 Mirsuravos k., Krivo
kuopos vado teisėmis. 1932 05 24 pakeltas į kapitonus. 1933 oziorovo vls., Kamenec Podolsko gub., Rusijoje. Baigė miesto
05 10 paskirtas bataliono adjutantu. Už dalyvavimą voldemari m-los 4 klases. Nuo 1906 12 02 tarnavo 103 Petrozavodsko
ninkų maište 1934 07 09 paleistas į pionierių karininkų atsargą. pest. pulke. 1910 05 01 baigė praporščikų m-lą. Dalyvavo I
Dirbo Amerikos lietuvių akcinėje b-veje, vėliau užmiesčio auto pasaul. karo kovose su vokiečiais, 1914 11 06 – 1918 12 01
busų susisiekimo stotyje Kauno-Alytaus ruožo tvarkytoju. 1939 buvo vokiečių nelaisvėje. Atvykęs į Lietuvą 1919 04 12 įstojo
baige VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. Sovietų Sąjungai oku į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Baltgudžių bataliono 5 kuo
pavus Lietuvą 1940 07 12 suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų dar pos jaun. karininku. 1919 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
bų kalejime, IX forte, Lukiškių kalėjime. 1941 04 19 SSRS NKVD 1919 07 22 – 10 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
Karo tribunolo nuteistas 8 metams lagerio ir tremčiai iki gyvos gal bolševikais, 1920 10 10-12 06-su lenkais prie Obelių, Gied
vos. 1941 06 16 išvežtas į Pečiorlagą Komijoje. 1943 perkeltas į raičių, Širvintų. 1920 06 01 iš kariuomenės paleistas, vėliau įsa
Michailovską, Altajaus kr., vėliau – Taišetagą. Nuo 1948 07 trem kymas atšauktas. 1923 01 26 paskirtas į 12 Kauno pėst. pulką
tyje Krasnojarsko kr. Dirbo topografu geofizinėse ekspedicijose. jaun. karininku, 12 15 - į 4 pest. pulką ir 12 31 pačiam prašant
1956 paleistas, 1958 grįžo į Lietuvą. Mirė 1962 03 01 Trakuose, paleistas į atsargą. Tarnavo jaun. prižiūrėtoju Kauno sunkiųjų
palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune. darbų kalėjime. 1925-26 dirbo Miškų departamento sistemoje.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lie 1936 12 31 paleistas į dimisiją.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919); Ru
Žmona – Marija Bagdonavičiūtė (1909–1990, susituokė sijos kariuomenėje – Šv. Anos 2 laipsnio ordinu ir Šv. Georgi
1929), dukterys – Danutė Marija Venckevičienė (1931), Re jaus kryžiumi.
gina Reda Matukienė (1933). Žmona - Ona, duktė – Janina.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 27; LKKAS archyvas. LCVA, f. 930, ap. 2, b. 32.
Lapurka Juozas su žmona Marija, dukterimis Danute ir Regina

Lasys Henrikas
LASYS Henrikas gimė 1914 03 25 Maskvoje, Rusijoje. 1919

su tėvais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Šunakojų k., Alantos vls., Laskauskas Adomas
Utenos aps. 1928 persikėlė į Kauną. Baigė vid. m-lą, 1937 –
Kauno aukštesn. technikos m-los Statybos skyrių. 1937–39 tar
navo Lietuvos kariuomenės Ryšių bataliono mokomojoje radijo 1914 - Dorpato (Tartu) u-to Medicinos f-tą. 1914 09 19 pa
ryšių kuopoje, suteiktas puskarininkio laipsnis. Nuo 1939 03 01 šauktas į Rusijos kariuomenę, paskirtas Kronštato karo ligoni
dirbo Šiaulių aps. valdyboje, kontroliavo Joniškio zonoje Žaga nes jaun. gydytoju. 1916 pateko į vokiečių nelaisvę. 1918 grįžo
rės ir Žeimelio vls. vykdomus statybos darbus. Sovietų Sąjungai į Lietuvą. 1919 11 15 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
okupavus Lietuvą paskirtas Šiaulių aps. savivaldybės pramonės paskirtas 4 pest. pulko jaun. gydytoju, 1920 04 30 - eiti 2
skyriaus vyr. inžinieriumi, vėliau v-ku. Už darbus žemės ūkio lauko ligoninės vyr. gydytojo pareigas. 1922 06 30 suteiktas
civilinėje statyboje pagal Švietimo v-bos patvirtintus nuostatus sanitarijos kapitono laipsnis. 192301 16 paleistas į atsargą. Dir
1942 05 19 suteiktas inžinieriaus vardas. 1943 įstojo į LLA, va bo akių ligų gydytoju Kavarske ir Anykščiuose. 1939 12 05
dovavo Šiaulių apygardos štabo ūkio skyriui, tvarkė štabo finan paleistas į dimisiją. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
sus. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1944 10 paskirtas NKVD suimtas, kalintas Utenos kalėjime, prasidėjus karui išlais
Pramkombinato direktoriumi, 1945 03 15 – Šiaulių vietinės vintas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Ingolštato lietuvių pabėgėlių
pramonės liaudies komisariato technikos skyriaus v-ku. 1945 03 stovykloje dirbo gydytoju. 1949 emigravo į JAV, gyveno Bal
tapo ryšininku tarp LLA vado A. Eidimto ir Šiaulių apygardos timorėje. Mire 1969 08 24, palaidotas Lauden Park kapinėse.
štabo. 1945 08 14 suimtas, kalintas Kaune, 1946 01-02 - Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1932), Šaulių žvaigždės
Lukiškių kalėjime Vilniuje. 1946 02 išvežtas į lagerį Komijoje, ordino medaliu (1939); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanisla
1948 12-1950 02 lageryje Taišete, Irkutsko sr., 1950 02–06 vo 3 laipsnio ir Šv. Anos 3 laipsnio ordinais.
lageryje Vanine, 1950 06-1953 08 26 lageryje Magadane, iki Žmona - Barbora Indziulaitė (susituokė 1921, m. 1928), sū
1956 06 27 tremtyje Magadane. 1954 į tremties vietą atvyko nus - JuliusKęstutis (1922).
žmona su mažametėmis dukterimis. 1959 10 grįžo į Lietuvą, LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 33; BLE, t. 14, p. 186; LKKAS archyvas.
gyveno Joniškyje,nuo 1968 – Radviliškyje, iki 1975 dirbo Rad
viliškio tarpkolūkinės statybos organizacijos vyr. inžinieriumi, iki LASTAS (LASTAUSKAS) Albinas gimė 1909 01 28 Ma
1986 ėjo įvairias pareigas. 1990 05 21 Lietuvos Aukščiausiojo rijampolės aps. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida)
Teismo reabilituotas. 2001 04 13 pripažintas kariu savanoriu ir suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į 2 ulo
2001 05 07 suteiktas dimisijos majoro laipsnis. nų pulką, 1935 09 09 – 3 kavalerijos pulko būrio vadu. 1936
Apdovanotas Savanorių medaliu (2002). 11 23 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
Žmona - Janina Morkytė (1922–1998, susituokė 1941), tuvą tarnavo 3 dragūnų pulko 2 eskadrono vyr. karininku.
dukterys - Viktorija Dalia Bartkevičienė (1942) ir Vidmantė Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
Ona Balčiūnienė (1943).
29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko kulkosvaidžių
LKKAS archyvas. būrio vadu. 1941 pradž. iš kariuomenės atleistas. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui 1941 08 18 paskirtas 3 PPT bataliono
LASKAUSKAS Adomas gimė 188708 16. Puroniškio k., Sve kvotų karininku. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigra
dasų vls., Rokiškio aps. 1908 baigė Mintaujos (Jelgava) g-ją, vo į Australiją. Mirė 1997 08 11.
28
Licinios kariuomenės karininkai
tus. 1929 05 15 baige fizinio lavinimo kursus prie Aukštųjų L
karininkų DLK Vytauto kursų. 1930 02 23 baige trumpa
laikius artilerijos kursus batalionų ir kuopų vadams. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeis
tas į leitenanto. 1931 11 23 pakeltas į kapitonus. 1934 11 12
paskirtas 7 pėst. pulko kuopos vadu, 1935 11 23 – Šilutės
Macikų igulos v-ku, 1937 09 - pulko pirmuoju adjutantu,
1938 - Tauragės įgulos mokomosios kuopos vadu, 1940
01 30 - Vilniaus komendantūros apsaugos bataliono 2 kuo
pos vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos 262 šaulių pulko 8 kuopos vadu. 1941 06 14
suimtas Varėnos poligone, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojars
ko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas
10 metų. 1942 12 26 žuvo lageryje.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Sa
Lastas Albinas vanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Klai
pėdos išvadavimo bronzos medaliais.
Žmona - Gražina Moigytė-Kocienė (1906–2004, susituokė
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). 1926), duktė - Gražina Elena Butkienė (1928).
LCVA, . 930, ap. 5, b. 1483; LYA f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1482; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
f
archyvas. archyvas.
LASTAUSKAS Albinas | LASTAS Albinas
354
Lastauskas Adomas
LASTAUSKAS Adomas gimė 1902 11 14 Šeduvoje, Pane

vėžio aps. Mokėsi Šiaulių g-joje. 1919 03 12 savanoriu įstojo Lašinskas Juozas
į Lietuvos kariuomenę, bet kaip neturintis 17 metų paleistas
tęsti mokslą. 1920–21 Šeduvos šaulių rinktinės būrio vadas,
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais Bobriškio, Kap LAŠINSKAS Juozas gimė 1907 03 19 Vilniuje. Baigė mo
čiamiesčio rajonuose. 1921 11 23 įstojo į Karo mokyklą. 1923 kytojų seminariją. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
10 15 ją baigus (V laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, pa laida) suteiktas pést, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
skirtas į 4 pest. pulko mokomąją kuopą. Būdamas kariūnas 1923 pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo policijos nuovados v-ku.
01 09-20 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Nuo 1924 07 20 Nuo 1932 LŠS narys.
mokomosios kuopos vadas. 1925 08 08 baige fizinio lavinimo LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 36.
kursus (II laida). 1926 02 02 paskirtas 1 kuopos vyr. karinin

ku, 1927 1011 - eiti 3 kuopos vado pareigas, 1928 01 08 LATAITIS Vincas gimė 1919 09 15 Sragarių k., Kriukų vls.,
patvirtintas kuopos vadu. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenan Šiaulių aps. 1939 baigė Joniškio g-ją. 1939 07 01 pašauktas

Mokytojavo. 1929 11 13 priimtas tarnauti VRM žinyboje,
paskirtas Rokiškio aps. policijos nuovados v-ko padėjėju,
1932 – pasienio policijos Biržų baro II eilės rajono v-ku. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 NKVD suimtas, ištremtas į
Altajaus kr. Žmona 1941 ištremta į Sibirą. Tremtyje suimtas
ir 1942 išvežtas į Jakutiją, kalintasJakutske. 1942 11 14 Liau
dies teismo nuteistas 2 metams. 1943 04 01 žuvo kalėjime.
Apdovanotas Savanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomy
bés (1928) medaliais.
Žmona - Sofija Komarovskaja (1919).
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 294; LGG, . 1, p. 483.
t
Lataitis Vincas
LATOŽA Bronius gimė 1915 1006 Džordžtaune, JAV. At
vykęs į Lietuvą baigė Tauragės g-ją. 1936 pradėjo tarnauti Lie
į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą tuvos kariuomenėje. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX
1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl poli laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 4 pést.
tinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į ka pulko 2 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Sovietų
rininkų atsargą. Vokiečių okupacijos metais studijavo VDU Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
Kaune. Po karo dirbo mokytoju Joniškio g-joje. Mirė 1993 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262
03 08, palaidotas Joniškyje. šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
Žmona - Irena Butvilaitė (1926–1995), sūnus - Vincentas karui iš RA pasitraukė. 1941 07 įstojo į LSD Trakų batalioną.
(1953). Nuo 1941 08 LSD Varėnos kuopos vyr. karininkas. Karo pab.
LKKAS archyvas. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
LCVA, F. R-689, ap. 4, b. 408; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
Latonas Leonas
Latoža Pranas
LATONAS Leonas gimė 1894 07 14 Joniškėlio vls., Pane

vėžio aps. Kryme baigė g-jos 7 klases. 1918 mobilizuotas į LATOŽA Pranas gimė 1895 01 13 Aukštėnų k., Taura
Rusijos kariuomenę. Grįžęs į Lietuvą 1919 05 15 savanoriu gės aps. 1914 baigė Rygos Aleksandro g-jos 6 klases. Grįžęs į
įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 12 16 baigė Karo mokyklą Lietuvą 1919 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 12 16 bai
(II laida) puskarininkio laipsniu su teise įgyti karininko laipsnį gus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laips
daliniuose, paskirtas 3 pést. pulko kulkosvaidininku. 1920 nis, paskirtas į 7 pest. pulką, 1920 06 10 - 9 kuopos vadu,
01 09 – 08 08 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bol 1921 01 19 – ryšių v-ku. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leite
ševikais. 1920 04 12 suteiktas leitenanto laipsnis. 1921 11 15 nantus. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. Nuo
paskirtas į Gen. kariuomenės štabo žvalgybos skyrių, 1922 1925 dirbo pasienio policijoje, Utenos baro rajono v-ku. 1931
03 20 - Mažeikių stoties komendantu, 1923 01 26 - į 6 pést. 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto
pulką. 1923 04 14 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1933 05 11 teismo spren

dimu išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų. 1939 12 05 LR Pirmoji žmona - Liubomira Smilgevičaitė (1899–1950, su L
Prezidento aktu grąžintas turėtas ats, leitenanto laipsnis. situokė 1919); antroji žmona - Jadvyga Šabūnaitė (1915–
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 30. 1998), sūnus - Jonas (1951).
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 221; ap. 8, b. 212; LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
vot. 3; LKKAS archyvas
Laucevičius Stasys
LAUCEVIČIUS (LAUCIUS) Stasys gimė 1897 10 11 Kel

Laucevičius Jonas
mėje, Raseinių aps. Baigė Petrogrado 4 realinę m-lą. 191603 26
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Kijevo 5 karo m-lą.
Tarnavo Achalcicho pulke, 41 divizijoje, gen. Denikino armi
LAUCEVIČIUS Jonas gimė 1888 06 18 Kelmėje, Rasei joje, Kubanės šaulių pulke, tarnybą baigė paporučikiu. 1918 05
nių aps. Nuo 1910 01 01 tarnavo Rusijos kariuomenės Go grįžo į Lietuvą. 1919 02 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuome
rochovsko pėst. pulke. 1913 03 12 paleistas į atsargą. 1914 nę, paskirtas į 2 pėst, pulką. 1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto
07 22 vėl pašauktas į kariuomenę, paskirtas į Petrogrado karinį laipsnis. 1919 02 03 – 1920 03 29 dalyvavo nepriklauso
uostą karo valdininku. Grįžus į Lietuvą 191905 29 kaip karo mybės kovose. 1920 04 07 paleistas į atsargą. Mokytojavo
valdininkas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Gen. Žvingių, Laukuvos, Šilalės, Jonavos ir Kauno prad. m-lose. Raše
kariuomenės štabo mobilizacijos dalies vyr. raštvedžiu, 1920 – karine tematika, Mokytojų sąjungos narys. 1931 01 01 pagal
III rūšies karininku ypatingiems reikalams prie KAM, 1921 Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeis
01 - Centrinio archyvo prižiūrėtoju, 1924 01 01 - Centri tas į ats. leitenanto. Nuo 1935 12 23 LŠS narys, Jonavos rink
nio archyvo v-ku, 01 23 – į Vyr. kariuomenės štabo admi tinės vado padejejas. 1938 11 23 pakeltas į ats. kapitonus. Nuo
nistracijos valdybą. 1924 baigė Kauno suaugusiųjų g-ją, 1938 09 17 LŠS Šančių šaulių būrio narys. Išleido eilėraščių
1924-28 LU išklausė humanitarinių mokslų kursą. 1926 iš rinkinį „Pirmoji banga“ (1927), rinkinį „Satyros“ (1928), po
laikė egzaminus administracijos karininko laipsniui įgyti. 1927 emą, Vytauto karžygiai“ (1932), sukūrė dramas „Laisvės kelias“,
02 16 suteiktas administracijos (B) kapitono laipsnis, 1929 „Ugninis ratas“ (abi 1931), Kelias iš pelkių“ (1936) ir kt. Kilus
„
11 23 pakeltas į majorus. 1935 07 20 paskirtas Kariuomenės Vokietijos-SSRS karui dalyvavo 1941 Birželio sukilime, vado
štabo spaudos ir švietimo skyriaus karo istorijos dalies karininku. vavo Kauno Šančių būriui. Vokiečių okupacijos metu dirbo
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos „Ateities“ redakcijoje. 1944 emigravo į Vokietiją, Grevene Ži
kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas. Vokiečių oku binto aukštesn. prekybos m-loje dėstė lietuvių k., dirbo „Mū
pacijos metu dirbo bibliotekos vedėju Kaune. Mirė 1958 sų žodyje“ redaktoriumi, kūrė (slap. Stella). 1947 persikėlė į
02 18 Kaune. Londoną, o 1959 emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje. Išei
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1927), DLK vijoje išleido eilėraščių rinkinį vaikams ,,Po pilkais debesėliais“
Gedimino 4 psnio (1935) ordinais, Lietuvos nepriklauso (1947), pjesių rinkinį „Raudonoji melodija“ (1953). Mire 1965
mybės medaliu (1928); Rusijos kariuomenėje - Baltojo erelio 06 15 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
ordinu. 1996 Vilniuje išleista kūrybos rinktinė „Nereikia laurų man“.

Žmona - Elzbieta Prelgauskaitė (1900), dukterys - Liucija
Beržinskienė (1924), Gražina Stankūnienė (1930), sūnus -
Kvirinas (1925).
LCVA, 1.930, ap. 21. b. 37; 1.561, ap. 2, b. 1627: 1.1446, ap. 1, b. 18;
BLE, 1. 14. p. 262; LKKAS archyvas.
LAUCIUS Vytautas (slap. Kirvis) gimė 1909 Stabulankių k.,

Leliūnų vls., Utenos aps. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
suorganizavo Aušros partizanų būrį, 1945-1946 08 jam va
dovavo. 1946 08 25 paskirtas Beržo (anksčiau Gedimino)
kuopos vadu, kartu ėjo Vytauto apygardos ūkio skyriaus v-ko
pareigas, buvo Liūto rinktinės štabo narys. Kuopa veikė De
beikių, Leliūnų ir Vyžuonų apylinkėse, Utenos aps. 1947 07
paskirtas į Vytauto apygardos štabą. 1950 04 05 kartu su 3
partizanais žuvo A. Sriubo sodyboje, Vasyliškio k., Leliūnų vls. Laučys Petras
Sodyba sudeginta, kūnai užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero.
Pripažintas kariu savanoriu ir 2000 11 02 suteiktas majoro LAUČYS Petras gime 1913 09 15 Babrungėnų k., Plate
laipsnis (po mirties). lių vls., Kretingos aps. Baigė Plungės g-ją, mokėsi VDU Teisių
LYA, f. K-8, ap. 58, b. 18780; LKA, t. 16, p. 21, 23, 33; LKKAS archyvas. f-te. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas
kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 2 ulonų pulko
būrio vadu. 1939 10 10 pakeltas į leitenantus. 1939 baigė
meteorologijos kursus ginklavimo rūšių karininkams. Sovietų
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 ulonų pulko sunkiųjų
kulkosvaidžių eskadrono būrio vadu. Likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pul
ko kulkosvaidžių eskadrono būrio vadu. 1941 06 14 suimtas,
išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Vėliau per
keltas į Taišetlagą, Irkutsko sr., kur 1943 09 06 žuvo.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 553; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. I.
p. 484.
Laucis Augustinas
LAUČIS Augustinas gime 1915 05 28 Knabikų k., Mažei

kių vls. ir aps. 1934 06 20 baigė Mažeikių g-ją, VDU studi
javo mediciną. 1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938
09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1941 04 19 baigė VDU Medicinos f-tą, dirbo Šiau
liuose. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1944-45 dirbo Insbruko
chirurgijos klinikoje Austrijoje, 1945-48 – Šveicarijos ligo
ninėse. 1948 emigravo į Argentiną, dirbo gydytoju Buenos
Airese, Komolo m., Ugnies Žemėje. 1951 persikėlė į JAV. Niu
jorke dirbo protiškai atsilikusių vaikų sanatorijoje, vertėsi priva
čia praktika, vėliau gyveno Čikagoje. Bendradarbiavo „Žemaičių Laugalis Antanas (g. 1901)
prieteliuje“, „Laike“. Pavasarininkas, korporacijos „Gaja“ pir
mininkas. Mire 2004 08 Mount Olive, Ilinojaus valst.
Žmona – Marija Radionovaitė (m. 1999), sūnus – Petras. LAUGALIS Antanas gimė 1901 06 17 Batakių k. ir vls., Tau
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 39; f.631, ap. 7, b. 12686; LKKAS archyvas. ragės aps. 1918 baigė Marijampolės 2 g-jos, evakuotos į Jaroslav

lị, 6 klases. Grįžęs į Lietuvį savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo Medicinos f-to Medicinos skyrių. Dėl lėšų stokos studijas mu L
menç. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas traukė, vėliau jas tęsė.
leitenanto laipsnis, paskirtas 7 pėst, pulko 6 kuopos jaun, ka LCVA, F. 930. ap. 21. b. 41: 6.631, ap. 7. b. 14909.
rininku, 1920 02 23 – pasienio pulko štabo jaun. karininku.
1
1920 11 19-23 ir 1920 01 15 – 02 22 dalyvavo nepriklau LAUKEVIČIUS-LAUKAITIS Antanas gimė 1913 07 05 Jo
somybės kovose su lenkais Kėdainių-Troškūnų ruože. 1921 kūbonių k., Pacžerėlių vls., Šakių aps. Baige Marijampolės mari
09 21 paskirtas LŠS instruktoriumi, 1922 11 22 - Gen. jonų g-ją. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935
kariuomenės štabo Tiekimo valdybos susisiekimo skyriaus 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas kavalerijos
adjutantu. 1923 09 03 priimtas laisvu klausytoju į LU Tei ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų at
sių f-tą. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 12 27 sargą. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, veliau emigravo į JAV.
paskirtas į Kariuomenės teismą valstybės gynėjo žinion jaun. LCVA, f. 930, ap. 24, b. 42; LKKAS archyvas.
teismo kandidatu. 1925 01 20 baigė Kauno mokytojų drau
gijos g-ją. 1925 07 22 paleistas į pėstininkų karininkų atsar LAUKINEITIS Stasys gimė 1907 09 10 Rūdaičių k., Kre
gą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats, vyr. tingos vls. ir aps. Baigė Telšių mokytojų seminariją. 1930 11 04
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1937 atliko kari pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pest. pulką. 1931
nes pratybas 7 pėst. pulke. Mirė 1943 07 02 Batakiuose. 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1928). jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
Žmona - Marija Baltusytė, sūnus - Vytautas (1922). sargų. Tarnavo valdininku muitinės buhalterijoje ir sandėliuose.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 40; f. 631, ap. 7, b. 400. LŠS, „Santaros“ organizacijos narys.
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 43.
LAUGALIS Antanas gimė 1903 11 12 Tauragėje. Mokesi
mokytojų seminarijoje, baigė metinius mokytojų kursus. 1926
09 10 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1927 02 16 baigus
Karo mokyklą (I asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pa
gal karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 suimtas
ir su šeima ištremtas į Slobodskoj Reidą, Syktyvdinsko r. Ko
mijoje, vėliau Kožimą, Kožvos r. Komijoje. Į Lietuvą grįžo 1968.
Žmona1 - Elena Macijauskytė (1916), sūnūs - Stanislovas
(1939–1941 tremtyje) ir Petras (1951), duktė – Milda (1947).
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 40a; LGG, t. 1, p. 484.
Laukys Kazys
LAUKYS (LAUKAITIS) Kazys gimė 1904 05 23 Sodybų k.,

Pagirmuonių vls., Marijampolės aps. 1925 06 20 baigė Kaul
no „Aušros“ berniukų g-ją. 1932 10 12 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1933 09 15 baigus Ka
ro mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų atsargą. 1937
Laukaitis-Laukevičius Stasys
02 24 baigė VDU Technikos f-to Statybos skyrių, įgijo staty
bos inžinieriaus kvalifikaciją.
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 44; f. 631, ap. 7, b. 1794.
LAUKAITIS-LAUKEVIČIUS Stasys gimė 1916 10 25 Jo
kūbonių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. 1936 05 09 baige Ma LAURECKIS (LAURECKAS) Kazimieras (Kazys) (slap.
rijampolės marijonų g-ją. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą Ūsas, Zubrys) gimė 1904 07 02 Pasertupio k., Darbėnų vls.,
(XII laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laips
asp. Kretingos aps. Baigė Darbėnų prad. m-lą. 1922 pašauktas į
nis, paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1937 priimtas į VDU Lietuvos kariuomenę, turėjo vyr. puskarininkio laipsnį. LŠS

narys. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuva 1945 igulos v-ku. 1930 07 02 pačiam prašant paleistas į atsargą. Baige
suimtas, tačiau pavyko pabėgti. 1945 03 išėjo partizanauti, aukštuosius ckonomikos mokslus, gyveno Šiauliuose, nuo
suorganizavo partizanų būrį (vėliau Žemaičių apygardos Kardo 1938 - Vynupių k., Panevėžio aps. 1944 tarnavo Vietinėje
rinktinės Vizbuto kuopa), buvo jos vadas. 1947 šeima ištremta rinktinėje Kaunc. Artėjant frontui pasitrauke į Vokietiją, gy
į Krivošejino r., Tomsko sr. 1948 06 27 žuvo kautynėse SLI veno Štutgarto pabėgėlių stovykloje, kur 1947 10 22 mirė.
MGB kariuomene Kiauleikio sodyboje prie Akmenos upelio, Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1919) ir 5 laipsnio
Vaineikių k., kur buvo rinktinės štabas. 2003 03 12 pripa (1919), DLK Gedimino 3 laipsnio (1930) ir Šaulių žvaigždės
žintas kariu savanoriu ir 2003 05 22 suteiktas leitenanto laipsnis (1938) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomy
(po mirties). bes (1928) medaliais, Latvijos Lacplesio 3 laipsnio ordinu
Žmona – Valerija Želvytė (1912–1992, susituokė 1940), sū (1926) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
nūs - Kazimieras (1941) ir Augustinas (1943). Žmona - Ona Zlotorovičaité, sūnus - Saulius.
LGG, t. 2, d. 2, p. 298; LKA, . 24, p. 143: LKKAS archyvas. LCVA, F. 930. ap. 21, b. 46; ap. 5. b. 1492; ap. 8. b. 248; BLE. t. 14,
p. 283: LKKAS archyvas.
Tahona
Laurynaitis Jonas
Laurinaitis Jonas Martynas
LAURYNAITIS (LAURINAITIS) Jonas gimė 189401 14

Smilgelių k., Pumpėnų vls., Panevėžio aps. 1914 baigė Mask LAURINAITIS Jonas Martynas gimė 1894 02 01 Aleknai
vos 1 g-ją. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 1915 07 20 baigė čių k., Joniškio vls., Šiaulių aps. 1915 baigė Veiverių pedagogi
Maskvos 4 praporščikų m-lą. I pasaul. karo metu Vokietijos, nius kursus. 1915 02 pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1916
Austrijos fronte Galicijoje tarnavo jaun. karininku 7 Suomijos baigė Maskvos karo m-lą. Tarnavo 185 pest. Baškadyklaro pulke,
šaulių pulke. 1915 11 pakeltas į paporučikius, 1916 06 – 1 kulkosv. pulke Oranienbaume. Dalyvavo I pasaul. karo ko
į
poručikus. Nuo 1916 11 kulkosvaidžių komandos v-kas, du vose Galicijos fronte, buvo sužeistas. Vėliau baigė Oranienbaumo
kartus sunkiai sužeistas. 1917 04 pakeltas į štabskapitonus. Grį karininkų šaudybos m-lą. 1917 dalyvavo Petrogrado lietuvių
žęs į Lietuvą 1918 12 30 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuome karių suvažiavime, išrinktas Lietuvių karių sąjungos centro
nę, paskirtas 2 pest. pulko kuopos vadu. 191901 17 paskirtas komiteto pirmininku. Jo dėka gautas leidimas steigti Smolens
1 bataliono, 05 06 – 2 bataliono vadu, 07 26 - pulko vado ko lietuvių batalioną. 1918 išrinktas Vyr. lietuvių tarybos Vo
padejeju. 1919 05 13 – 1920 12 01 dalyvavo nepriklauso roneže (Rusija) karinės komisijos pirmininku. Grįžus į Lietuvą
mybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1919 1918 1201 paskirtas Apsaugos m-jos Rikiuotės skyriaus litera
10 18 suteiktas majoro laipsnis. Nuo 1920 03 17 ėjo pulko tūros komisijos p-ku, 1918 12 komisija išleido pirmąjį karinį
vado pareigas. 1920 09 22 - 11 10 buvo lenkų nelaisvėje. leidinį lietuvių kalba ,,Pėstininkų rikiuotės komandos ir termi
1920 05 išrinktas į Steigiamąjį Seimą, tačiau seimo nario man nai“. 191903 11 mobilizuotas įLietuvos kariuomenę, paskirtas
dato atsisakė. Nuo 1921 04 21 Karo tarybos narys. 1922 01 06 2 pést. pulką, 07 15 – į Aviacijos dalį. 1919 11 18 suteiktas
į
pakeltas į plk. leitenantus. 1922 11 20 paskirtas I pest. divizi kapitono laipsnis. 192001 15 perkeltas į 7 pest. pulką, 03 01 –
jos štabo v-ku. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK į Gen. kariuomenės štabą. 1920 03 25 – 1921 09 29 reda
Vytauto kursus (IV laida). 1925 05 15 pakeltas į pulkinin gavo „Kariškių žodį“, jo pastangomis 1921 10 11 pavadintą
kus. 1927 05 12 paskirtas II karo apygardos štabo v-ku, 1928 „Kariu". 1920 baigė Aukštuosius lietuvių kalbos kursus Kau
01 04 – III karo apygardos štabo v-ku, 1929 10 08 – Šiaulių ne. 1922 09 01 pakeltas į majorus. 1925 06 30 paleistas į at
sargą. 1929 06 12 vėl priimtas į karinę tarnybą, paskirtas Vyr. L
kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus spaudos dalies
vedėju. 1929 11 23 pakeltas į administracijos (A) plk. leite
nantus. Dirbo KAM Terminologijos komisijos pirmininku, karo
žodyno terminų tvarkytoju. Išleido knygas „Lietuvos kariuo
mene“, „Mūsų kariškoji spauda“ (abi 1928). Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
12 11 iš kariuomenės atleistas. 1941-44 dirbo vyr. asistentu
Lietuvių kalbos in-te Vilniuje, renge terminologijos žodyną. 1944
pasitraukė į Vokietiją. 1945 Eichštato-Rebdorfo stovyklos LB
pirmininkas, vėliau redagavo stovyklos laikraštį „Dienos žinios“.
1949 emigravo į JAV. „Lietuvių kalbos vadovo“ (1950) ben
draautoris. Mirė 1966 09 25 Čikagoje.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1932), Lietu
Laurinaitis Jonas
vos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių
3 laipsnio ordinu (1933); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo
3 laipsnio ir Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais su kardais. LAURINAITIS Jonas gimė 1895 01 26 Ankopčio k., Endrie
Vedęs, sūnūs – Saulius Paulius (1922), Jonas Modestas (1928), javo vls., Kretingos aps. 1915 baigė mokytojų seminariją, buvo
duktė - Liucija (1925) Aukštojo humanitarinio skyriaus studentas. 1915 06 06 mobi
LCVA, f. 1446, ap. 1, b. 16, 1. 30; BLE, t. 14, p. 283-284; LYA, f. K-8, lizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas 29 atsargos bataliono mo
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. komosios komandos jaun., vėliau vyr. raštininku. Rusijos kariuome
nėje išlaikė karo valdininko egzaminus. Nuo 1918 01 tarnavo
atsk. lietuvių batalione Rovne. 1918 03 11 paleistas į atsargą.
Grįžęs į Lietuvą 1919 04 29 įstojo į Lietuvos kariuomenę, tar
navo Karo veterinarijos skyriuje vyr. raštvedžiu. 192201 31 su
teiktas karo valdininko laipsnis. 1922 08 kaip reikalingas Švie
timo m-jai išleistas į atsargą. 1937 11 23 kaip karo valdininkui,
laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) jaun.
leitenanto laipsnis. Mokytojavo Kaune. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, ištremtas į Jagrinlagą, Arch
angelsko sr., vėliau į Kargopollagą, Archangelsko sr. Šeima 1941
ištremta į Tomsko sr. 1943 02 06 SSRS NKVD Ypatingojo pa
sitarimo nuteistas 10 metų lagerio. Nuo 1951 07 06 tremtyje
Morygine, Uderėjaus r.,
r., Krasnojarsko kr. 1956 11 13 paleistas,
1967 grįžo į Lietuvą. Mirė 1978.
(1931).
Žmona - Stasė Urbonavičiūtė (1895–1978), sūnūs - Vytautas
Laurynaitis Jonas (1922 – m. tremtyje) ir Romualdas (1927 – m. tremtyje).
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 46; f. 1446, ap. 1, b. 18, 1. 39; LGG, t. 1, p. 485.
LAURYNAITIS Jonas gimė 1909 04 08 Vaivadiškės vnk., LAURINAVIČIUS Antanas gimė 1902 07 22 Vajasiškio k.,
Gelgaudiškio vls., Šakių aps. 1931 06 20 baigė Šakių „Žibu Salako vls., Zarasų aps. Baigęs Salako keturklasę m-lą apsigy
rio“ g-ją. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 veno Kaune. Nuo 1922 09 20 tarnavo Gen. kariuomenės
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. štabo žvalgybos skyriuje, 1923 08 01 – 1927 09 10 - krimi
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at naliniame skyriuje raštvedžiu. 1927 baigė Kauno suaugusių
sargą. Nuo 1936 09 28 mokytojavo Šiaulių prekybos m-loje. jų g-ją. 1927 09 10 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
1938 09 07 – 10 07 atliko karines pratybas. 1939 02 16 1929 10 06 baigus Karo mokyklą (XI laida) suteiktas pėst.
pakeltas į ats. leitenantus. 1932 įstojo ir 1939 06 15 baigė leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pėst. pulko 9 kuopos jaun. ka
VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. Vokiečių okupacijos metu rininku, 1930 07 17 – 3 kulkosv. kuopos jaun. karininku.
tarnavo Vietinėje rinktinėje. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laips
Žmona – Elena Lipkutė (1919, susituokė 1939). nis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 02 13 pačiam prašant
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1492a; f. 631, ap. 7, b. 11140; f. 391, ap. 1, paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932-41 dirbo bu
b. 2886. halteriu,
vyr. buhalteriu Kauno spaustuvėje ir bendrovėje

Laurinavičius Antanas su žmona Agota, dukra Aldona, podukromis Maryte ir Onute
„Maistas“. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo 1941 Birželio Vedęs, sūnus - Gediminas (1941).
sukilime, vadovavo sukilėliams Aukštojoje Panemunėje, su LCVA, f. 930, ap. 21, b. 49; f. 631, ap. 7. b. 6321.
žeistas. 1941 08 21 paskirtas 2 PPT bataliono ginklininku,
09 08 – iždininku. Su batalionu išvyko į Minską ir 194205 17 LAURINAVIČIUS Sergiejus gimė 1892 09 20 Kaune.
neaiškiomis aplinkybėmis žuvo tarnyboje. Palaidotas batalio 1912 baige g-ją Kaune, 1916 - Maskvos u-to Medicinos f-tą.
no dislokacijos vietoje ligoninės teritorijoje Minske. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas karo gy
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). dytoju. 1916-18 dalyvavo I pasaul. kare. Grįžus į Lietuvą
Žmona -– Agota Sakalauskaitė-Petraitienė (1892–1952), duk 1921 11 05 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1
tė - Aldona Balinskienė (1934), podukros - Marytė Baltuš pest. pulko jaun. gydytoju. 1922 05 01 suteiktas sanitarijos
kienė (1921-1939) ir Onutė Petraitytė (1923–1953). leitenanto laipsnis. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923
LCVA, f. 930, ap. 22, b. 47; f. 631; ap. 7, b. 6321; LKKAS archyvas. 10 30 paleistas į atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. leitenanto.
Žmona - Marija, sūnus - Sergiejus, dukra - Liudmila.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1495.
Laurinavičius Nikodemas
LAURINAVIČIUS Nikodemas gimė 1909 09 15 Kaišia

doryse, Trakų aps. 1929 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g Laurinskis Stasys
ją, studijavo LU Technikos f-to Statybos skyriuje. 1931 09 16
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pest. pulką. 1932
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas ryšių ats. LAURINSKIS Stasys gimė 191009 27 Ližių k., Tauragės vls.
jaun. leitenanto laipsnis, paleistas į ryšių karininkų atsargą. ir aps. 1930 08 28 baigė Tauragės aukštesn. komercinę m-lą,
1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1930 įstojo į VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1931 09 16
36 Licinos kariuomenes karininkai

pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 8 pèst. pulkā. 1932 tinėje visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime paskirtas štabo L
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas artile nariu Vyriausiosios vadovybės visuomeninės dalies štabo ap
rijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos kari rūpinimo ir ryšių reikalams. 1950 06 16 kovoje su Radviliš
ninkų atsargą. Nuo 1938 04 14 LŠS VDU studentų šaulių kio stribais žuvo Žinėnų miške, Radviliškio r. Kūnas niekintas
kuopos narys. 1938 11 23 pakeltas į artilerijos ats. leitenan Radviliškio MGB kicmc, palaidojimo vieta nežinoma. 2000
tus. 1941 07 05 baigė VDU, įgijo inžinieriaus statybininko 02 28 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 03 07 suteiktas ka
kvalifikaciją. 1942 dirbo Finansų valdybos Finansų departa pitono laipsnis (po mirties).
mento likviduojamų įstaigų skyriuje. LKA, 1. 20, p. 45, 67-69; 1. 28, p. 36; LKKAS archyvas.
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 50; 6. 561, ap. 2, b. 1634; 1.631, ap. 7,
b. 8087
Laužius Evaldas
LAUŽIUS Evaldas gimė 1909 05 23 Užkamonių k., Page

Laužikas Adolfas gių vls., Šilutės aps. 1930 06 21 baigė Tauragės mokytojų
seminariją. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas į 8 pėst. pulką. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą
LAUŽIKAS Adolfas gimė 1912 07 07 Astravų k., Kupiš (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
kio vls., Panevėžio aps. Baigė g-ją. 1934 pradėjo tarnauti Lie paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mokytojavo Aukštu
tuvos kariuomenėje. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII malės m-loje, Šilutės aps. 1932 įstojo į VDU Humanitarinių
laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 3 mokslų f-to Istorijos skyrių laisvuoju klausytoju.
art. pulko 5 baterijos vyr. karininku. 1939 10 19 pakeltas į LCVA, F. 930, ap. 22, b. 52; f. 631, ap. 7, b. 9635.
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 art.
pulko 1 art. grupės karininku žvalgu, vėliau iždininku. Likvi LAUŽONIS Jonas gimė 1891 09 07 Grikapedžio k., Jiez
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 no vls., Trakų aps. 1915 06 01 baige Irkutsko karo m-lą. Grį
ŠTK 615 artilerijos pulko finansų dalies v-ku, tačiau 11 15 žus į Lietuvą 1919 11 13 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
įsakymas atšauktas ir iš kariuomenės atleistas. Gyveno Va paskirtas karininku į Artilerijos dalį. 1919 11 30 suteiktas ar
balninke. 1941 Birželio sukilimo organizatorius Vabalninke, tilerijos vyr. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 art. sandėlio pri
vadovavo sukilėlių būriui, žuvo kautynėse su atsitraukiančiais žiūrėtoju, 1920 1001 – kariuomenės ginklų tikrintoju. 1921
raudonarmiečiais Strazdiškių miške, Biržų r.,palaidotas Anta 06 25 pakeltas į kapitonus. 1922 16 08 paskirtas vyr. kari
šavos kapinėse. 1941 jo atminimui pavadinta gatvė Vabalninke. ninku ypatingiems reikalams. 1924 01 16 perkeltas į Šarvuočių
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 812; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, . I. rinktinę. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytau
f
P. 486. to kursų Artilerijos skyrių (I laida). 1926 02 16 pakeltas į ma

jorus. 1927 02 02 perkeltas į Artilerijos tiekimo skyrių. 1929
LAUŽIKAS Kazimieras (slap. Briedis) gimė 1921 03 04 Ra 11 23 pakeltas į plk. leitenantus. 1930 06 23 perkeltas įGin
moškių k., Pašušvio vls., Kėdainių aps. 1944 įstojo į Žaliosios klavimo valdybą. Baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1938
rinktinės Geležinio Vilko (vadas Juozas Mingela, slap. Vilkas) 11 07 paskirtas Ginklavimo dirbtuvių Linkaičiuose techni
tėvūniją, partizanavo Liaudiškių, Seduvos, Sidabravo apy kos dalies vedėju, 1940 07 02 – Kariuomenės štabo karinin
linkėse. Įkūrus Prisikėlimo apygardą 1947 04 10 paskirtas į ku ypatingiems reikalams. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
apygardos štabą aprūpinimo ir ryšių reikalams. 1947 07 31 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617
apdovanotas 3 laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi, suteiktas par haubicų artilerijos pulko štabo v-ku. 1940 12 11 iš kariuo
tizanų viršilos laipsnis. 1949 02 02 Prisikėlimo apygardos būs menės atleistas, vėliau NKVD suimtas, išvežtas į Maskvą.

Lavinskas Juozas su žmona Izabele
perkėlusį Ukmerges frontą dalyvavo nepriklausomybės kovose

su bolševikais prie Ukmergės, Kurklių, Leliūnų, Utenos, Salako.
Laužonis Jonas 1919 07 29 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus
(II laida) suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 6 pest. pulko
8 kuopos jaun. karininku. 1920 02 06 - 05 15 ir 07 29 -
1941 03 19 nuteistas 8 metams už netinkamų ginklų parda 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 08
vimą Ispanijos Respublikai 1936. kautynėse prie Seinų sužeistas. Nuo 1921 tarnavo 6 pest. pulko
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1931), mokomosios kuopos, nuo 1922 02 12- 9 kuopos jaun. ka
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuo rininku. 1922 10 02 paskirtas 3 kuopos jaun. karininku, 1923
menėje – Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio, 07 01 – 1 kuopos vyr. karininku, 1924 04 11 – į 4 art. pulką
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais. susipažinti su artilerijos tarnyba ir įgyti artilerijos specialybę.
Žmona - Henrika. 1924 08 30 perkeltas į 4 art. pulką, 12 01 paskirtas šio pulko
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1496; ap. 8, b. 248; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. ryšių karininku. 1925 02 02 – 10 24 pulko komendantas.
vnt. 3. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 10 15 paskirtas
7 baterijos vyr. karininku. 1927 08 01 pakeltas į kapitonus.
1928 09 paskirtas 7 baterijos vadu. 1932 09 07 baigė Aukš
tųjų Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyrių (IV
laida). 1932 11 09 paskirtas Karo mokyklos etatiniu lekto
riumi. 1932 11 23 pakeltas į majorus. 1935 07 20 paskirtas
Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės Zenitinės artilerijos grupės
vadu. 1936 11 21 pakeltas į plk. leitenantus ir paskirtas Prieš
lėktuvinės apsaugos rinktinės štabo v-ku ir rinktinės vado pa
vaduotoju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
šaulių divizijos zenitinės artilerijos diviziono, dislokuoto Vilniu
je, vadu. Karo pradž. RA traukiantis į Rytus karinėje stovykloje
prie Nevelio areštuotas, išsiųstas į lagerį Norilske, Krasnojars
ko kr. 1941 12 22 Taimyro apygardos teismo nuteistas mirti.
1942 06 29 sušaudytas Norilske.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1936) ir DLK Ge
Hot Lavinskas Juozas
dimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Savanorių (1928) ir Lie
tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Izabelė Miknevičiūtė (1902–1964, susituokė 1926),
LAVINSKAS Juozas gimė 1897 05 29 Kaupiškių k., Višty sūnus – Algimantas (1928), duktė – Nijolė Gavelienė (1931).
čio vls., Vilkaviškio aps. Mokėsi Vilkaviškio g-joje, evakavosi į LCVA, F. 930, ap. 8, b. 128; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
Rusiją ir 1918 baigė komercinę m-lą Voroneže. Grįžęs į Lietuvą archyvas.
1919 01 28 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
į l pést. pulko 2 kuopą. 1919 02 12 bolševikams puolant LAVYŠAS Aleksas gimė 1890 08 11 Šiauliuose. Baige Sankt
Alytų dalyvavo kautynėse prie Venciūnų k. 191905 pulką Peterburgo u-tą ir 1915 – Petrogrado karo m-lą, suteiktas pra

porščiko laipsnis. 1916 pakeltas į paporučikius, 1917 - į po 1920 06 01 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą kariškojo L
ručikus ir tais pačiais metais – į štabskapitonus. Rusijos kariuo turto priemimo ir suskirstymo į rūšis dalies v-ku. 1920 08 18
menėje tarnavo 111 pulke jaun. karininku, kuopos vadu, pulko pačiam prašant paleistas į atsargą. 1920 09 14 priimtas laisvai
adjutantu. Dalyvavo I pasaul. kare. Grįžęs į Lietuvą iki 1921 samdomu Belaisvių stovyklos v-bos 2 belaisvių stovyklos ko
tarnavo Teisingumo ministerijos žinioje teismo tardytoju Grin mendantu. Nuo 1921 08 01 Kariuomenės intendantūros sky
kiškio (Kėdainių aps.) nuovadoje. 1921 06 14 mobilizuotas riaus iždininkas. 1922 01 22 vėl įstojo į Lietuvos kariuomenę,
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Kariuomenės teisiną. 1921 užėmė įvairias pareigas Kariuomenės intendantūroje. 1926
10 25 suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. 1921 12 23 per 04 22 pačiam prašant paleistas į dimisiją.
keltas į Kariuomenės intendantūrą. 1922 05 01 paleistas iš Apdovanotas Savanorių medaliu (1929); Rusijos kariuomenė
kariuomenės kaip reikalingas Teisingumo ministerijai. je – Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio ordinais.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio, Žmona - Antanina, duktė - Lidija.
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais. LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 54.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 53.
Lazarevičius Kostas
LAZAREVIČIUS Kostas gimė 1888 04 03 Žemųjų Kap

lių k., Šėtos vls., Kėdainių aps. Kaune baigė 4 klasių m-lą. 1916
Lavrentjevas Mykolas 0901 – 1918 03 01 tarnavo Rusijos geležinkelių valdyboje.
1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 lau
ko ligoninės raštvedžiu. 1919 06 15 – 1920 11 01 dalyvavo
LAVRENTJEVAS Mikas (Mykolas) gimė 1865 11 03 Roga nepriklausomybės kovose. 1920 05 21 suteiktas karo valdi
čiovo m., Mogiliovo gub., Rusijoje. 1882 06 05 baigė ninko laipsnis, tarnavo Lauko ligoninės ūkio dalyse. 1923
Mogiliovo realinę m-lą. 1893 03 13 savanoriu įstojo į Rusijos 12 31 paskirtas Centrinių kariuomenės dirbtuvių ūkio vedėju
kariuomenės 129 Besarabijos pulką. 1886 09 01 baigė Kijevo bataliono vado teisėmis. 1926 08 13 suteiktas administraci
karo m-lą, paskirtas į 161 Aleksandropolio pėst. pulką. 1887 jos (B) kapitono laipsnis. 1928 paskirtas dirbtuvių direkto
03 14 pakeltas į paporučikius ir perkeltas į 162 Achalcicho pest. riumi. 1929 03 08 pačiam prašant paleistas į administracijos
pulką. 1891 pakeltas į poručikus, 1901 – į štabskapitonus, karininkų atsargą, 1940 02 29 - į dimisiją.
1901 05 06 - į kapitonus. Rusijos-Japonijos kare buvo kari Apdovanotas Savanorių (1932) ir Lietuvos nepriklausomy
nio sanitarinio traukinio komendantas. 1907 12 20 pakeltas į bės (1928) medaliais.
papulkininkius ir paleistas į atsargą. Prasidėjus I pasaul. karui Žmona - Sofija.

1914 07 19 mobilizuotas ir paskirtas 3 Kauno rinktinės (dru LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 554; f. 561, ap. 2, b. 1623, 1. 356.
žinos) vadu, 1915 04 20 – 2 rinktinės būrio ir artilerijos bate
rijos v-ku. 1915 08 01 Kauno brigadą performavus į 124 pėst. LAZAREVIČIUS Stasys gimė 1916. 1939 pašauktas į Lie
diviziją liko 3 Kauno rinktinės 2 bataliono vadu. Nuo 1915 tuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
08 03 vadovavo II fronto gynybai, kontūzytas ir pateko į vo 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių mo
kiečių nelaisvę. 1917 05 01 kaip invalidas internuotas Dani tyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
joje. 1917 10 16 grįžo į Rusiją. 1918 10 atvyko į Vilnių, 12 01 atsargą. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945 06 24
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 baltgudžių suimtas Vilniuje. 1946 07 23 SSRS NKVD Karo tribunolo
pulko vadu. Nuo 1919 03 15 KAM instruktorius. 1920 02 14 nuteistas 7 metams lagerio ir 3 metams tremties.
paliktas Rusijos kariuomenėje turėtas pulkininko laipsnis. LGG, t. 1, p. 304; LKKAS archyvas

LAZAUSKAS Bronius LAZENAS Bronius.
Lazėnas Bronius
Lazauskas Vytautas Zigmas LAZĖNAS (LAZAUSKAS) Bronius gimė 1902 09 13 Talač

konių k., Pasvalio vls., Biržų aps. 1925 baigė Panevėžio g-jos
LAZAUSKAS Vytautas Zigmas (Zigmantas) gimė 1919 6 klases, 1929 – meno m-los 3 kursus. 1927 02 16 baigus
10 07 Pajevonio k., Vilkaviškio vls. ir aps. 1939 06 15 baigė Karo mokyklą (I asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1939 pašauktas į Lietuvos ka ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1929 05 04 priim
riuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 tas civiliu tarnautoju į Gen. kariuomenės štabo valdybos Ka
baige Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka ro topografijos skyrių. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
1940 įstojo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių, kurį 1945 1933 baigė Žemės tvarkymo departamento matininkų kursus.
11 23 baigė įgydamas gydytojo kvalifikaciją. 1933 05 26 įskaitytas į topografijos karininkus. 1935 11 23
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 17571; LKKAS archyvas. pakeltas į ats. leitenantus. 1935 12 31 iš atsargos priimtas į
tikrąją karinę tarnybą, paskirtas Kariuomenės štabo Karo to
pografijos skyriaus kartografijos dalies karininku kuopos vado
teisėmis. 1939 12 31 pakeltas į kapitonus. 1940 08 24 dėl
ligos paleistas į dimisiją. Mirė 1940 12 26 Kaune, palaidotas
Petrašiūnų kapinėse.
Žmona - Elena Maciulevičiūtė (1912–2004), sūnūs - Gytis
Leonas (1939-1985) ir Linas (1941-1986).
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 60; LKKAS archyvas.
Lazdauskas Jonas
LAZDAUSKAS Jonas gimė 1913 02 26 Biržuose. 1935

06 18 baigė Biržų A. Smetonos g-ją ir Prekybos in-tą Šiau
liuose. 1935 09 16 įstojo į Karo mokyklą. 1936 09 15 ją baigus
(XI asp. laida) suteiktas artilerijos ats, jaun. leitenanto laipsnis Lebedys Jurgis
ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1940 02 24 LŠS
„Pieno centro“ šaulių būrio narys.
LCVA, F. 930, ap. 21. b. 59; ap. 5, b. 3184, 1. 417; f. 561, ap. 2, LEBEDYS Jurgis gimė 1913 01 25 Devynduonių k., Gu
b. 1634, 1. 513. džiūnų vls., Kėdainių aps. 1931 baigė Panevėžio mokytojų

seminariją. 1936 pašauktas Lietuvos kariuomenç. 1937 LEINARTAS Konstantinas (Kostas) gimė 1909 12 13 Plun L
į
09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pest. ats. geje. Baigė Plungės g-ją, mokėsi ŽŪA. 1930 pašauktas į Lie
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsar tuvos kariuomenç. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
gą. 1937 baigė VDU Humanitarinių mokslų f-tą. 1937-40 laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
mokytojavo Utenos valst. g-joje. 1939 09 18 - 1004 mobi pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo agronomu. Nuo 1927
lizuotas tarnavo 4 pest. pulke. Nuo 1940 09 01 Skuodo vid. LŠS narys. Sovietų Sajungai okupuojant Lietuvą gyveno Did
m-los direktorius, nuo 1944 Panevėžio mokytojų seminarijos viečių k., Plungės r. 1941 06 15 suimtas, išvežtas į lagerį Re
dėstytojas. Nuo 1945 04 15 VU Lietuvių literatūros kated vučyje, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 01 02 SSRS
ros dėstytojas, 1953–54 ir 1967–70 Lietuvių literatūros ka NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1950
tedros vedėjas, filologijos daktaras (1966), profesorius (1968). tremtyje Turove, Dolgij Mosto r., Krasnojarsko kr. Žmona
Vienas žymiausių XVI-XIX a. lietuvių literatūros tyrinėtojų, 1941 išvežta į Sredniaja Machovają, Parbigo r., Tomsko sr.
monografijų „S. Stanevičius“ (1955), „M. Daukša“ (1963) 1956 05 03 paleistas, 1979 grįžo į Lietuvą. Mirė 1993.
autorius, sudarė M. Daukšos bibliografiją (1971), parenge se Pirmoji žmona - Aleksandra (1912–1951 tremtyje); antro
nosios raštijos mokslinių leidinių, studijų ir straipsnių lietuvių sios santuokos sūnūs – Eugenijus (g. 1954 tremtyje, į Lietu
literatūros klausimais. Mirė 1970 07 12, palaidotas Ščiuryje, vą negrįžo) ir Konstantinas (g. 1954 tremtyje).
Inturkės apyl., Molėtų r. LCVA, F. 930, ap. 21, b. 65; LGG, t. I, p. 489-490.
Žmona - Elena Žičkutė (1919), duktė (1940).
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 61; f. 631, ap. 7.b. 3189; MLTE, t. 2, p. 499.
LEBEDŽIŪNAS (LEBEDINSKAS) Jonas gimė 1914

02 02. 1936 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1939
09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas artilerijos jaun.
leitenanto laipsnis, paskirtas 4 art. pulko Tauragėje 1 art. gru
pes 1 baterijos ugnies būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos atskirojo prieštankinės
gynybos diviziono mokomojo būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 pasitraukė į Vakarus, vė
liau emigravo į Kanadą, gyveno Toronte, kur 1987 07 24
mirė, palaidotas Mt. Pleasant kapinėse.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Leipus Leonas
LECHELIS Romualdas NORVYDAS Romualdas.
LECHNERIS Hermanas, Vokietijos kariuomenės karinin LEIPUS Leonas gimė 1916 04 25 Šlepečių k., Daugailių vls.,
Utenos aps. Baigė Kauno aukštesn. technikos m-los Elektro
kas, pareiškęs norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, 1919 07 10
technikos skyrių. 1938 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939
paskirtas į Aviacijos dalį. Karo aviacijos m-loje dėstė aviacijos
0918 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas inžine
taktiką, lėktuvų medžiaginę dalį, radiotelegrafavimą. 1919
rijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos
09 26 paleistas į atsargą, 1936 12 31 – į dimisiją.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 64.
LEIGA Petras gimė 1911 01 13 Rygoje, Latvijoje. Baigė Ry

gos lietuvių g-ją. Atvykęs į Lietuvą 1931 pradėjo tarnauti Lie
tuvos kariuomenėje. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV
laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 9 pėst.
pulko 8 kuopos būrio vadu, 1934 07 31 - 5 pėst. pulko 3
kuopos būrio vadu, 1935 09 01 - 6 kuopos vyr. karininku.
1936 11 23 pakeltas į leitenantus. 1936 09 17 – 1937 03 16
mokėsi Karo aviacijos karininkų kursuose. Sovietų Sajungai oku
puojant Lietuvą tarnavo 5 pėst. pulko 4 šaulių kuopos vyr.
karininku - būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 17 iš kariuomenės atleistas.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1505: LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. Leiga Petras

karininkų atsargą. Vokiečių okupacijos metais dirbo vertėju laipsnis, paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių
Kaune. Nuo 1946 Kauno amatų m-los Nr. 6 elektrotechni pulko kulkosvaidžių būrio vadu.
kos gamybinio apmokymo meistras. Mirė 1947 08 22, palai LYA, I. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
dotas Šlepečių k., Utenos aps.
Žmona - Aldona Dudėnaitė (1923, susituokė 1942), sūnūs –
Tautvydas (1943) ir Kęstutis (1944).
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 664; LKKAS archyvas.
Leipus Petras
LEIPUS Petras gimė 1911 12 20 Degučių k. ir vls., Zara

sų aps. 1933 baigė Zarasų aukštesn. komercijos m-lą, metus
mokėsi Kauno metropolijos kunigų seminarijoje, vėliau stu
dijavo VDU Teologijos-filosofijos f-te. 1936 pradėjo tarnau
Lekeckas Kazys
ti Lietuvos kariuomenėje. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą
(XX laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 1
pest. pulko 5 kuopos būrio vadu, 1939 12 10 - Vilniaus įgu LEKECKAS Kazys gimė 1913 12 11 Avikilų k., Liudvina
los 1 pėst. pulko 7 kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupa vo vls., Marijampolės aps. Baige Seinų „Žiburio“ g-ją Lazdijuo
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 se. 1934 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1936 09 15
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko baigus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas pest. jaun. leite
būrio vadu. 1940 11 15 suteiktas leitenanto laipsnis. Kilus nanto laipsnis, paskirtas 3 pést. pulko 9 kuopos būrio vadu,
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 15-23 tar 1938 06 19- 3 bataliono ūkio būrio vadu. 1939 10 19 pa
navo lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulke. Vokiečių keltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
okupacijos metu dirbo „Vilniaus“ restorano vedėjo pavaduo viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
toju, vėliau susivienijime „Maistas“. Nuo 1943 LLA narys, at ŠTK 179 divizijos 259 šaulių pulko būrio vadu. Kilus Vo
sakingas už LLA narių – studentų ir moksleivių parengimą. kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Antrosios sovietinės
1944 VR 310 bataliono karininkas. 1944 05 15 vokiečių su okupacijos metu 1945 01 20 NKVD suimtas, kalintas Mari
imtas, kalintas Vilniuje ir Kaune. 1944 07 pab. paleistas. 1944 jampolės kalėjime, ištremtas į lagerį Vorkutoje. 1946 07 31
rudenį pasitraukė į Vokietiją, gyveno Augsburgo lietuvių pa paleistas, gyveno Kaune. Mirė 1992 02 08, palaidotas Ro
bėgėlių stovykloje. 1950 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. mainių kapinėse.
Mirė 1999 04 11. Žmona - Sofija Tomeikytė (1917, susituokė 1937), sūnūs -
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu Ramūnas (1938) ir Kastytis (1941).
(1938). LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1508; LKKAS archyvas.
Žmona – Salomėja Kuodytė, duktė – Nijolė Gaučienė, sū
nus- Edmundas.
LEKNICKAS
kiškio
Lionginas gimė 1899 05 30 Skapiškyje, Ro
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1506; . 631, ap. 7, b. 12563; LYA, I. K-8, ap. 2, aps.
Nuo 1915 mokėsi g-joje Petrograde. 1918 grįžo į
f
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. Lietuvą, mokesi Kauno „Aušros“ berniukų g-joje. 1920 11 15
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1921 12 18 baigus
LEITONAS Bronius 1938 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuo
meneje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 15 bai
Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, pa
skirtas 5 pėst. pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1923 02 20 -
ge Karo mokyklą (XXII laida), suteiktas pést. jaun. leitenanto 1924 01 24 tarnavo pulko komendantu. 1926 01 01 pa
42 Lietuvos karinomenės karininkai

L
Leknickas Lionginas Leknius Kazys
skirtas pulko adjutantu. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
Bendrąjį skyrių (VII laida), paskirtas pulko raštvedžiu-buhal nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mokytojavo įvai
teriu, 1929 01 28 – 2 kuopos vadu. 1931 01 01 pagal Ka riose mokyklose. Nuo 1930 LŠS narys. 1935 07 04 baigė
rininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į VDU, suteiktos diplomuoto ekonomisto teisės.
leitenanto. 1932 11 21 pakeltas į kapitonus ir įskaitytas į ad Apdovanotas Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 3 laipsnio or
„
dinu (1938).
ministracijos (A) karininkus. 1935 08 14 paskirtas Kariuo
menės štabo Rikiuotės skyriaus statistikos dalies vedėju. 1937 LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 68; f. 631, ap. 7, b. 10215.
04 02 Švietimo m-jos pripažintas išlaikęs Valstybės egzaminų

komisijoje prie Švietimo m-jos aukštesn. m-los kurso egzaminus,
įgijo atestatą. 1937 05 20 VDU Teisių f-to taryba pripažino
baigusiu VDU Teisių f-to Teisių skyrių, suteiktos diplomuo
to teisininko teisės. 1938 12 16 paskirtas KAM juriskonsulto
padėjėju ir 12 31 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 08 03 suimtas, kalintas Kaune, kilus
Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941 Kauno 6 apylinkės
tardytojas, vėliau Kauno apylinkių tardytojų administratorius.
1944 pasitraukė į Vokietiją, lietuvių stovyklų Regensburge ir
Šainfelde komendantas. 1949 03 emigravo į JAV, 1951–55
gyveno Vusteryje, nuo 1955 – Klivlende. Aktyviai dalyvavo
lietuvių organizacijų veikloje, bendradarbiavo lietuviškojoje
spaudoje, Šaulių sąjungos garbės narys. 1978 persikėlė To
į
rontą (Kanada). Mirė 1986 07 31, palaidotas Misisaugos

šv. Jono lietuvių kapinėse Toronte.
Lelėnas Eugenijus
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1936) ir Šaulių
žvaigždės (1937) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės meda
liu (1928). LELĖNAS Eugenijus gimė 1915 08 07 Bezdonių k., Šven
Žmona - Apolonija Sofija Inčiūraitė (1905–1999, susituokė čionių aps. Baigė Utenos g-ją. 1936 09 27 pradėjo tarnauti
1935), duktė – Meilutė Marija Mickienė (1936), sūnus - Min Lietuvos kariuomenėje. 1939 09 16 baigė Karo mokyklą (XX
daugas (1937). laida) puskarininkio laipsniu su teise įgyti karininko laipsnį da
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1509; LKKAS archyvas. lyse, paskirtas į l art. pulką. 1939 12 04 iš Ukmergės perkeltas
į Vilnių. 1940 04 04 suteiktas art. jaun. leitenanto laipsnis, pa
LEKNIUS Kazys gimė 1909 10 03 Budvietės k., Mosė skirtas 1 art. pulko 1 baterijos ugnies būrio vadu, 08 07 - Ka
džio vls., Kretingos aps. 1928 06 18 baigė Telšių mokytojų riuomenės štabo Il skyriaus ypatingų reikalų karininku. Sovietų
seminariją, įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1930 Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę

1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių civizijos 234 šaulių LELEŠIUS Jonas gimė 1915. 1937 pradėjo tarnauti Lietu
pulko būrio vadu. 1940 11 15 pakeltas į leitenantus. 1941 06 14 vos kariuomenėje. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX lai
Pabradės poligone suimtas ir išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojars da) suteiktas pėst. jaun, leitenanto laipsnis, paskirtas 6 pest.
ko kr. 19420905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas pulko šaulių kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupa
|
7 metams. 1948 06 15 paleistas, grįžo į Lietuvą. Dirbo bubal vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
teriu Joniškio gyvulių supirkimo punktc, vėliau mėsos perdirbi paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko
mo cecho v-ku. Mirė 1983 06 14, palaidotas Joniškio kapinėse. būrio vadu. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Norilske,
Žmona – Augusta Liutkevičiūtė (1918, susituokė 1940), Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasi
dukterys – Eugenija Biclevičienė (1941) ir Virginija Bobro tarimo nuteistas 8 metams. 1943 01 09 žuvo lageryje.
vienė (1949), sūnūs - Augustas (1950–1983) ir Zenonas LYA, I. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. I. p. 491: LKKAS archyvas.
(1953-2001).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1512; LYA E. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, 1. I,
p. 491; LKKAS archyvas.
LELĖNAS Jonas Algirdas gimė 1913 12 08 Vilniuje. Bai

ge Utenosg-ją. 1933 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas ar
tilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos ka
rininkų atsargą. Vokiečių okupacijos metu tarnavo LSD.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 69.
Lelešius Justinas
Lelenas Povilas LELEŠIUS Justinas (slap. Grafas, Krivaitis) gimė 1917 11 23

Navasodų k., Igliškėlių vls., Marijampolės aps. Baigė Marijam
polės marijonų g-jos 6 klases, toliau mokėsi Vilkaviškio kunigų
LELĖNAS Povilas gimė 1898 09 27 Judrėnų k., Kvėdar seminarijoje. 1943 įšventintas į kunigus, paskirtas vikaru Vil
nos vls., Tauragės aps. Baigė Rietavo g-jos 4 klases. 1921 11 12 kaviškio vyskupijos Klampučių parapijoje, vėliau Lankeliškių
priimtas į Karo mokyklą. Būdamas kariūnas 1923 01 09-22 (Alvito vls.) parapijos klebonu. Sovietų Sąjungai antrą kartą oku
dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mo pavus Lietuvą glaudžiai bendradarbiavo su rezistencijos daly
kyklą (V laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis, paskir viais, dėl sakomų patriotinių pamokslų persekiotas Vilkaviškio
tas į 33 dragūnų pulką, 1923 12 28 – į 2 ulonų pulką. 1925 saugumo, jų priverstas pasirašė pasižadėjimą bendradarbiauti
03 09 dėl ligos paleistas į dimisiją. Gyveno tėviškėje. Antro (agento slap. Kiškis). Toliau persekiojamas nuo 1945 11 slaps
sios sovietinės okupacijos metu 1946 04 09 suimtas, kalintas tesi
pas gimines, palaikė ryšius su partizanais ir Tauro apygar
Tauragėje. 1946 08 22 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteis
i
dos partizanų vadų siūlymu įstojo į Birutės rinktinę. 1946

tas 10 metų lagerio ir 3 metams tremties. Išvežtas į Minlagą 03 01 paskirtas Tauro apygardos kapelionu. 1946 06 03 daly
Komijoje, kur 1951 07 19 žuvo.
vavo Tauro apygardos rinktinių vadų suvažiavime Skaisčiūnų
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu, k., Marijampolės aps. 1947 09 24 kartu su penkiais rinktinės
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 70; LGG, t. 2, d. 2, p. 317; LKKAS archyvas. štabo pareigūnais žuvo išduotas Daunorų sodyboje (Veive
4
rių vls.) įrengtoje slėptuvėje. 1997 12 17 pripažintas kariu sa L
vanoriu ir 1998 05 13 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Juostele už narsumą (1948, po mirties), parti
zanų II laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi (1950, po mirties),
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998,
po mirties).
LNTK, p. 150, 277-285; LKA, t. 23, p. 32, 177; LKKAS archyvas
Lelevičius Vladas
g-ją, vėliau VDU Medicinos f-tą. 1937 pašauktas į Lietuvos

kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. lai
da) suteiktas sanitarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
tas į sanitarijos karininkų atsargą. Iki 1942 dirbo Švenčionių
ir Marijampolės kalėjimų gydytoju.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 6343.
Lelešius Kazys
LENČIAUSKAS Algirdas Jurgis (slap. Aras) gimė 1925

LELEŠIUS Kazys (Kazimieras) gimė 1895 04 29 Gudinės k., Linksmakalnio k., Pakuonio vls., Kauno aps. Nuo 1937 mo
Igliškėlių vls., Marijampolės aps. Baige Veiverių mokytojų se kesi Panemunės g-joje. 1941 dirbo Kauno „Metalo“ fabrike
minariją. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas mokiniu, vėliau šaltkalviu. Vokiečių okupacijos metais dirbo
leitenanto laipsnis, paskirtas į pėst. pulką Alytuje. 1923 12 01 Šančių ginklų dirbtuvėse. 1945 rudenį išėjo partizanauti, buvo
pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 12 22 paskirtas LŠS Marijam Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51 kuopos vadas.
polės šaulių vado padėjėju. 1928 Marijampolės Rygiškių Jono 1949 03 26 MGB karinės operacijos metu žuvo Laukiškės k.,
g-joje išlaikė brandos egzaminus. 1929 11 23 pakeltas į kapi prie Išlaužo, Prienų r. Palaidojimo vieta nežinoma. 2000 09 29
tonus. 1935 09 28 paskirtas į Marijampolės komendantūrą, pripažintas kariu savanoriu ir 2000 10 09 suteiktas leitenan
1938 03 16 - į Kariuomenės intendantūrą. 1940 05 29 įskai to laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas.
rytas į administracijos (A) karininkus. Sovietų Sąjungai oku
puojant Lietuvą tarnavo Kariuomenės intendantūros centrinio
maisto sandėlio v-ko padėjeju. Likviduojant Lietuvos kariuo LENDRAITIS Leonas gimė 1904 12 23 Skirsnemunėje, Jur
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko barko vls., Raseinių aps. 1925 pašauktas į Lietuvos ka
maisto tiekimo v-ku. 1941 06 14 suimtas, vežant į tremtį 06 22 riuomenę. 1927 04 01 pakeltas į vyr. puskarininkius ir 0411
Nemenčinėje užskridus vokiečių bombonešiams pabėgo. Vo paleistas į atsargą, bet paliktas sandėlininku-techniku. 1929
kiečių okupacijos metu mokytojavo Veiverių mokytojų semi 01 10 - 12 20 mokėsi lakūnų puskarininkių kursuose. 1930
narijoje. Nuo antrosios sovietinės okupacijos pradžios iki mirties 10 15 baigė aukštojo pilotažo mokymus. 1932 01 01 pakel
gyveno svetima pavarde. Dirbo vaikų darželyje kūriku, treni tas į I eilės karo lakūnus. 1932 baigė g-ją, 1932–33 studijavo
ravo vaikų šachmatų klubo narius. Mirė 1975. VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. 1932 10 01 paskirtas
Apdovanotas Gedimino 4 laipsnio (1931) ir Šaulių žvaigždės į 5 eskadrilę. 1933 08 22 įstojo į Karo mokyklą. 1935 09 15
(1931) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). ją baigus (XVII laida) suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laips
Žmona – Albina Rasymaitė (1918–1991). nis. Nuo 1936 09 17 studijavo VDU Technikos f-to Statybos
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1630; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS skyriuje. 1937 1007 pakeltas į leitenantus. 1937 11 15 paskir
archyvas tas Aviacijos m-los puskarininkių klasės vedėju. Karo aviaci
joje skraidė 917 val. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
LELEVIČIUS Vladas gimė 1910 11 05 Angininkų k., Sim tarnavo Aviacijos m-los mokomosios grupės technikos ka
no vls., Alytaus aps. 1929 baigė Marijampolės Rygiškių Jono rininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš

Lendraitis Leonas
Lengvelis Vincas
kariuomenės atleistas. Vokietijos-SSRS karo metu tarnavo Vo

kietijos karo aviacijoje. Po karo emigravo į JAV, gyveno Bosto LENGVELIS Vincas gimė 1902 04 16 Balsupių k., Šuns
ne, nuo 1990 – Čikagoje. kų vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės g-jos 4 klases.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1939), DLK 1921 09 12 priimtas į Lietuvos kariuomenę. Būdamas kariū
Gedimino ordino 3 laipsnio (1935) ir Lietuvos nepriklauso nas 1923 01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1924
mybes (1928) medaliais. 09 28 baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas kavalerijos lei
Žmona – Magdalena Kazlauskaitė, sūnus - Jurgis (1940). tenanto laipsnis, paskirtas į 2 ulonų pulką, 1926 03 08 - į
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1519; f. 631, ap. 7, b. 11266; . 1323, ap. 1, kulkosvaidžių eskadroną. 1927 01 14 pačiam prašant paleis
f
b. 529; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3. tas į kavalerijos karininkų atsargą. LŠS narys. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
ats. jaun. leitenanto. 1934 paskirtas pasienio policijos Seinų
Marijampolės baro rajono, 1937 – Klaipėdos krašto rajono,
1939 - Kretingos baro rajono v-ku. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą 1941 repatrijavo į Vokietiją, kur dirbo metalur
gijos gamyklos kanceliarijoje. Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo
į Lietuvą, tarnavo LSD. 1944 tarnavo 5 batalione Kuršo gru
puotėje Latvijoje. 1945 05 žvejų motorine valtimi pasitraukė
į Gotlando salą, apgyvendintas Lingeno internuotųjų stovyk
loje. 1945 09 perkeltas į internuotųjų stovyklą šalia Stokholmo.
1946 01 25 kartu su kitais pabaltijiečiais Švedijos išduotas So
vietų Sąjungai, 1946 01 27 atplukdytas į Liepoją, iš kurios
pervežtas į Libavos filtracijos lagerį. Lageryje pasisakė esąs vo
kieris, todėl perkeltas į karo belaisvių stovyklą Rygoje.
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
LCVA, F. 930, ap. 22, b. 72; LKKAS archyvas.
Lengvelis Juozas
LENKAUSKIS (LENKAUSKAS) Leonas gimė 1906 11 19
Laumių k., Sedos vls., Mažeikių aps. Baigė Telšių g-ją. 1929
LENGVELIS Juozas gimė 1902 11 07 Strielčiškių k., Pae pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1931 10 24 baigus
žerių vls., Vilkaviškio aps. 1927 06 21 baigė Marijampolės Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laips
Rygiškių Jono g-ją, įstojo į LU Teisių f-to Teisių skyrių. 1931 nis, paskirtas 5 pėst. pulko būrio vadu, 1935 08 14 – į 3 pést.
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo pulką. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus, 1939 11 23 – į
mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 pest.
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. pulko 2 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos vadu. Likviduojant
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 73; f. 631, ap. 7, b. 3681. Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179

technikos štabo. Nuo 1934 08 08 būrio vadas. 1935 05 25
L
paskirtas radijo ir optikos būrio vadu. 1936 11 23 pakeltas į
leitenantus. 1938 04 14 paskirtas 1 eskadrono vyr. karinin
ku. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 husarų
pulko technikos cskadrono vadu. 1940 08 05 iš kariuomenės
atleistas. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, 1947 emigravo į An
gliją. Dirbo vertėju Viešųjų darbų m-joje. Persikėlęs į Bristolį
iki 1972 dirbo linotipininku leidykloje. Mire 1975 01 14,
palaidotas Bristolyjc.
Žmona – Jadvyga Bagdžiūnaitė, du sūnūs.
LCVA, F. 930, ap. 21. b. 75; LKKAS archyvas.
Lenkauskis Leonas
divizijos 259 šaulių pulko kulkosvaidžių kuopos vadu.

1941 06 14 NKVD suimtas Pabradės poligone, išvežtas į lagerį
Norilske, Krasnojarsko kr. 1941 12 22 Taimyro apygardos
teismo nuteistas 10 metų kalėti. 1947 12 17 žuvo lageryje.
Žmona - Aldona Savickaitė (1914–1981, susituokė 1940).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 629; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1,
Leonaitis Mikas
LEONAITIS (LEONČIKAS) Mikas (Mykolas) gimė

1904 03 25 Juodeliškių k., Seinų vls. ir aps. Baige Seinų „Ži
burio“ g-jos 4 klases Lazdijuose. 1923 pradėjo tarnauti Lietuvos
kariuomenėje. 1925 09 07 baigus Karo mokyklą (VII laida)
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas į9 pest. pulko 8 kuopą,
1926 09 13 – į Karo aviacijos mokomąją eskadrilę. 1927 07 14
baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Aviacijos skyrių
(I laida). 1927 10 04 paskirtas į 4 eskadrilę. 1929 11 23 pa
keltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 02 13 pakeltas
į
kapitonus. 1935 04 17 paskirtas Kauno aviacijos įgulos 6 es

kadriles I eilės karo lakūnu, 1936 0201 - I grupės žinių kari
ninku, 1938 04 01 - 2 eskadrilės karo lakūnu, 1939 12 01 -
Karo aviacijos štabo I (Operacijų) skyriaus karininku. Sovietų
Lenkevičius Stasys
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 22 iš kariuomenės atleistas.
Karo aviacijoje skraidė 825 val. Gyveno savo ūkyje Linksmad
LENKEVIČIUS Stasys gimė 1907 03 18 Kaune. Baigė Uk varyje, Prienų vls. Vokiečių okupacijos metu dirbo Vilijampolės
mergės g-ją, 1927 įstojo LU Technikos f-tą. 1930 11 07 biskvitų fabrike. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Dresdene,
į
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1932 10 30 baigus vėliau Obersdorfe. Sunkiai susirgęs (paralyžiuotas) 1948 03 29
Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenan mirė, palaidotas Vislocho katalikų kapinėse prie Heidelbergo.
to laipsnis, paskirtas 1 husarų pulko 3 eskadrono būrio vadu, Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
1933 10 13 – pulko puskarininkių ramovės valdybos pirmi tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ gar
ninku. 1934 07 16 baigė ryšių kursus (III laida) prie Karo bės ženklu (1934).
Lietuvos kariuomenės karininkai +7

Žmona - Ona Kazimiera Gustaitytė (1906–1993), duktė -
Laima Kazimiera Dalia Žliobienė (1932).
LCVA, f.930, ap.2L, 5.76; ap. 5, b. 1519: 1. 1323, ap. 1, 6, 529. 1. 21;
b. 601, I. 11: LKKAS archyvas.
Leonas Silvestras
1923 10 15 baigė Aukštuosius karininkų kursus (III laida).

Leonas Konstantinas
1923 12 01 pakeltas į majorus. 1925 10 19 pačiam prašant
paleistas į atsargą. 1925 baigė LU Teisių f-to Teisių skyrių.
LEONAS (LEONAVIČIUS) Konstantinas (Konstantas) Dirbo teisėju Biržuose, Telšiuose, Šiaulių apygardos teismo na
gimė 1907 10 24 Pavyžupio k., Liubavo vls., Marijampolės riu. 1933 09 06 paskirtas Apeliacinių rūmų teisėju. 1934
aps. Baigė Marijampolės mokytojų seminariją. 1931 pašauk 06 16 iš atsargos priimtas į karinę tarnybą, paskirtas Kariuo
tas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą menės teismo pirmininku, pakeltas į teismo plk. leitenantus,
(VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir 1936 07 23 - į pulkininkus. 1938 03 26 paskirtas vidaus
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1935 08 01 priimtas reikalų ministru. 1939 03 31 pačiam prašant paleistas į teis
į Karo mokyklos atsargos karininkų 10 mėn. kursus, kuriuos mo karininkų atsargą. 1940 05 paskirtas Vyriausiojo tribu
baigęs 1936 05 10 priimtas į tikrąją karinę tarnybą, paskirtas nolo teisėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 11
4 pést. pulko 2 kuopos būrio vadu, 1938 02 16 – 2 kuopos suimtas, kalintas Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlais
vyr. karininku. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Są vintas. Vokiečių okupacijos metu dirbo Kaune advokatu. Ant
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 pest. pulko 1 bataliono rosios sovietinės okupacijos metu 1944 11 suimtas, kalintas
ūkio būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 Vilniuje, 1945 išvežtas į lagerį Abezėje, Komijoje. Vėliau iš
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių tremtas į Irkutsko sr. 1956 grįžo į Lietuvą. Mirė 1959 11 17
pulko ūkio būrio vadu. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Kaune, palaidotas tėviškės parapijos kapinėse Plutiškėse.
Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingo Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921), Vytauto Di
jo pasitarimo nuteistas 10 metų. 1942 10 07 žuvo lageryje. džiojo 3 laipsnio (1937), DLK Gedimino 3 laipsnio (1931)
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1516; LGG, t. 1, p. 493; LYA, f. K-8, ap. 2, ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsi
saug, vnt. 3; LKKAS archyvas, vadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona – Stefanija Ambrozevičiūtė (susituokė 1937), duk
1
LEONAS Silvestras gimė 1894 01 05 Leskavos k., Gude tė – Silvija (1938).

lių vls., Marijampolės aps. Baige Vilniaus 2 vyrų g-ją. Pašauk LCVA, F. 930, ap. 2L, 6. 77; ap. 5, b. 1518; BLE, t. 14, p. 462; LKKAS
tas į Rusijos kariuomenę 1916 09 01 baigė Čiugujevo karo archyvas.
m-lą Kijeve, suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas 28 atski
rojo pulko 3 kuopos jaun. karininku. 1917 07 23 pakeltas į LEONAVIČIUS Algirdas Vincas (slap. Viesulas, Vytis) gi
paporučikius, paskirtas Geležinkelių bataliono 2 kuopos vadu. mė 1926 05 29 Šilasėdų dvare, Kaišiadorių vls., Trakų aps.
Grįžus į Lietuvą 1919 07 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuo 1939 baigė g-ją, studijavo VU Miškininkystės f-te. Nuo
menę, paskirtas 2 ats. bataliono karininku, 08 18 - Ukmergės 1945 pab. Tauro apygardos partizanų ryšininkas žvalgas.
bataliono (veliau 8 pest. pulkas) mokomosios kuopos vadu.
1946 paskirtas būrio vadu, 1947 – Tauro apygardos Kęs
1919 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 07 02 – tučio rinktinės kuopos vadu, 1947 04 – rinktinės ginkluotes
1920 01 05 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi ir susisiekimo poskyrio v-ku, tačiau nesutiko palikti pos
kais, 1920 08 28 - 1130 - su lenkais. Už pasižymėjimą Kaune ir už įsakymo nevykdymą paskirtas į ūkio būrį. 1948 09 01
malšinant sukilimą 1920 05 12 pakeltas į kapitonus. žuvo (susisprogdino) išduotas Vaisbūniškių k., Keturvala
48 Licturos kariuomenes karininkai

kių vls., Vilkaviškio aps. Palaidojimo victa nežinoma. 2000 L
1011 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 11 02 suteiktas
leitenanto laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas.
LEONAVIČIUS Jonas gimė 1910 08 01 Škėvonių k., Jicz

no vls., Alytaus aps. 1930 baigė Prienų „Žiburio“ g-ja. 1931
09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1932 09 15 baigus
Karo mokyklą (VII asp, laida) suteiktas pést. ats, jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1930-35
dirbo „Lietuvos aide“, „Vaire“, iki 1939 su pertrauka - Elto
je. 1932–36 studijavo teisę VDU. Sovietų Sajungai okupavus
Lietuvą 1940 07 14 NKVD suimtas, kalintas Marijampolė
je. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941 paskirtas Vil
Leonavičius Julius (g. 1896)
niaus radiofono direktoriaus pavaduotoju, tęsė studijas u-te,
kurį baigė 1942. Nuo 1943 „Lietuvių archyvo“ vyr. redak
torius. 1944 pasitraukė į Austriją. 1945-49 studijavo Insbruko LEONAVIČIUS Julius (Julijonas) gimė 1896 01 27 Kai
u-te. 1949 emigravo į JAV, gyveno Klivlende. Įkūre Bolševikų mynų k., Simno vls., Alytaus aps. Mokėsi Charkovo komer
kaltintojų lietuvių sajungą ir jai vadovavo. Bendradarbiavo lic cijos in-te, baige Kijevo praporščikų m-lą. Nuo 1915 Rusijos
tuviškojoje spaudoje (slap. Jo Leo, M. Drabius, dr. Kęstutis Ker kariuomenėje tarnavo jaun. karininku 8 ir 231 pest. ats. pul
nuvis ir kt). Mirė 1986 11 24. kuose. 1917 10 20 paskirtas kuopos vadu. Grįžęs į Lietuvą
LCVA, F. 930, ap. 22, b. 224; f. 631, ap. 7, b. 8104; LGG, t. I, p. 493; 1920 12 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
LKKAS archyvas 12 pést. pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1920 12 31 su
teiktas vyr.leitenanto laipsnis, paskirtas kuopos vadu. 1922
01 06 pakeltas į kapitonus. 1922 01 30 baigė Aukštuosius
karininkų kursus (I laida). 1923 05 13 paskirtas 4 pasienio
pulko 1 kuopos vadu, 1924 03 11 - 1 pėst. pulko bata
liono vadu, 1924 04 08 - ryšių kuopos vadu, 1927 0105 –
6 kuopos vadu, 1928 02 23 – Kariuomenės intendantūros
Centrinio maisto sandėlio v-ko padėjėju, 1928 12 22 – Pa
nevėžio sandėlio buhalteriu, 1929 04 04 - Intendantūros
Šiaulių sandėlio v-ku. 1937 05 11 paleistas į administraci
jos (A) karininkų atsargą.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Ru
sijos kariuomenėje – Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanislavo 3
laipsnio su kardais ordinais.
Žmona - Valentina (1897), dukterys - Nelli Anelė (1920),
Eleonora (1922).
LCVA, f. 930, ap. 22, b. 81.
Leonavičius Jonas (g. 1909)

LEONAVIČIUS Julius gimė 1908 07 27 Būdviečių k.,
Kalvarijos vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės Ry
LEONAVIČIUS Jonas gimė 1909 12 27 Kaune. Baige Kau giškių Jono g-ją. 1930 11 07 pašauktas į Lietuvos ka
no „Pavasario“ aukštesn. komercinę m-lą. 1933 09 18 pašauktas riuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės tininkų karininkų atsargą. 1936 05 28 – 06 28 atliko kari
tininkų karininkų atsargą. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos at nes pratybas 4 pèst, pulke. Nuo 1927 10 21 LŠS narys. 1937
sargos karininkų 10 mėn. kursus, priimtas į tikrąją karinę tarnybą 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1935-40 Zarasų aps. sau
ir paskirtas į 8 pėst. pulką. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. gumo policijos vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 8 pėst. pulko 4 šau 1940 10 03 suimtas, kalintas Kaune, Kilus Vokietijos-SSRS
lių kuopos vyr. karininku, vėliau ūkio būrio vadu. Likviduojant karui išlaisvintas. 1941-44 gyveno Ukmergėje. 1944 pasi
Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių traukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Venesuelą, gyveno Pu
divizijos 297 šaulių pulko valgyklos vedėju. erto Kabelje, vėliau Valensijoje, dirbo šaldytuvų firmoje. Mirë
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 743; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. 1969 10 12 Valensijoje.

pačiam prašant paleistas į atsargą, gyveno Panevėžyje, dirbo
girininku Žaliojoje, prie Panevėžio. 1931 01 01 pagal Kari
ninkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
jaun. leitenanto. 1932 persikėlė į Žagarç, Šiaulių aps., dirbo
parduotuvės vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą su šei
ma ištremtas į Staraja Bardos r., Altajaus kr., 1942 nutremtas į
Bykovą, Bulūno r. Jakutijoje. 1942 08 28 žuvo tremtyje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921); Rusi
jos kariuomenėje – Šv. Jurgio 3 ir 4 laipsnio medaliais, 3 ir 4
laipsnio kryžiais.
Žmona1 - Pranciška Kizytė (1901–1992, susituokė 1921),
sūnus - Benediktas Mindaugas (1922, po tremties į Lietuvą
negrįžo), dukterys - Elena Birutė Bytautienė (1924) irJad
vyga Danutė Malinauskienė (1928).
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 101, ap. 5, b. 1536, LGG, t. 1, p. 494; LKKAS
Leonavičius Julius (g. 1908)
archyvas
Žmona - Marina Zaleckytė (1919), duktė – Nijolė (1938), LEONAVIČIUS Stasys gimė 1915 02 13 Notėnų k., Plate
sūnus (1952) lių vls., Kretingos aps. Baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1936
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 78; f. 1116, ap. 1, b. 1143a; LKKAS archyvas. 09 19 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus
Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
LEONAVIČIUS Konstantas | LEONAS Konstantinas. laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mokytoja
vo Salantuose, Kretingos vls. Prasidėjus antrajai sovietinei
LEONAVIČIUS Leonas gimė 1905 10 15 Ingavangio k., okupacijai 1945 02 22 suimtas, išvežtas į filtracijos lagerį Pin
Kleboniškių vls., Marijampolės aps. Baigė Prienų „Žiburio“ dušyje, Medvežjegorsko r., Karelijoje. 1946 06 19 SSRS
g-ją. 1930 11 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas NKVD Karo tribunolo nuteistas 8 metams lagerio ir 2 me
į l pest. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. tams tremties, išvežtas į lagerį Vožajolyje, Železnodorožno r.,
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į Komijoje, 1953 - į lagerį Intoje, Komijoje. Nuo 1954 trem
pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo Mokyklų departamente tyje Intoje. 1957 grįžo į Lietuvą.
I eilės sekretoriumi. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 79; f. 631, ap. 7, b. 10147; LGG, t. 2, d. 2, p.322
Nuo 1938 dirbo Finansų ministerijos departamento sekreto
riumi. Nuo 1938 11 30 LŠS Kauno skyriaus narys. LEONČIKAS Mikas | LEONAITIS Mikas.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1517; f. 561, ap. 2, b. 1682.
LEONAVIČIUS Povilas 1939 pašauktas į Lietuvos kariuo

menę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 baigė
Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karinin
ko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas.
LEONAVIČIUS (LEVANAVIČIUS) Stasys gimė 1890

05 08 Kirmielių k., Raguvos vls., Panevėžio aps. Baigė Ragu
vos liaudies m-lą. 1911-18 tarnavo eiliniu Rusijos kariuomenės
5 pėst. divizijos 20 Galicijos pulke. I pasaul. kare kovojo Austri
jos-Vengrijos ir Vokietijos frontuose. Tarnybą baigė papo
ručikio laipsniu. Grįžęs į Lietuvą 191905 25 įstojo į Lietuvos
kariuomenę, vėliau suteiktas viršilos laipsnis. 1919 03 12 -
11 02 ir 1920 08 27-1002 dalyvavo nepriklausomybės kovo
Leparskas Vacys
se su bolševikais, 1919 1105 - 12 02 – su bermontininkais,
1920 01 01 – 04 23 – su lenkais. Už pasižymėjimą kovose
1921 01 12 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis, paskirtas LEPARSKAS Vacys (Vaclovas) gimė 1912 04 26 Jonišky
4 pest. pulko 6 kuopos jaun. karininku. 1921 09 patvirtintas je, Šiaulių aps. 1932 08 29 baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1933
ūkio kuopos vado padėjėju, 1923 paskirtas ginklų prižiūrėto 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus
ju, 1924 03 20 - ūkio kuopos jaun. karininku. 1924 07 26 Karo mokyklą (LX asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto

laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1935 grado kavalerijos m-lą. 1914–17 I pasaul. kare kovojo Austri L
11 27 LŠS narys. 1939 baige Brno aukštąją veterinarijos m-lą jos-Vengrijos ir Vokietijos frontuose. Grįžęs į Lietuvą 1921
Čekoslovakijoje. 1940 08 26 įskaitytas į veterinarijos karinin 11 23 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 3 kava
kus. Dirbo veterinarijos gydytojo padėjėju Vilniuje. Ierijos pulko kulkosvaidžių komandos v-ku. 1922 11 15 suteik
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 82; . 631, ap. 7. b. 11301. tas kavalerijos kapitono laipsnis, paskirtas 2 eskadrono vadu,
f 1923 11 28 – 2 ulonų pulko vado padejeju. 1924 01 23
pačiam prašant perkeltas į husarų pulką, paskirtas 4 eskad
1
rono vadu. 1925 07 15 baige Aukštųjų karininkų Vytauto
Didžiojo kursų Bendrąjį skyrių (V laida). 1928 paskirtas pul
ko teismo pirmininku. 1929 09 13 pačiam prašant paleistas į
kavalerijos karininkų atsargą. Dirbo Ūkio banko Raseinių sky
riaus vedėju. Karo pab. pasitrauke į Vakarus, vėliau emigravo
į JAV. Gyveno Niū Džersyje, iki 1970 dirbo elektronikos fabrike.
Mirė 1974 03 01.

Žmona - Musa von Schwede, duktė - Lana Nichols.
LCVA, F. 930, ap. 21. b. 84; LKKAS archyvas.
Leparskis Bronislovas
LEPECHA Eugenijus gimė 1880 12 01 Raseiniuose. Baige
1 kadetų m-lą Sankt Peterburge, 1901 - Nikolajaus kavaleri
LEPARSKIS (LEPARSKAS) Bronislovas (Bronius) gimė jos m-lą. 1901–07 Rusijos kariuomenėje tarnavo 8 Astrachanes
1910 07 16 Joniškyje, Šiaulių aps. Baigė Šiaulių berniukų g-ją. pulke jaun. karininku, adjutantu, iždininku, 1914–17 - es
1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 kadrono vadu, pulko ūkio vedėju. 1917 11 30 paleistas į at
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. sargą. Grįžęs į Lietuvą 1920 11 27 mobilizuotas į Lietuvos
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. kariuomenę, paskirtas 2 raitelių pulko karininku. 1920 12 31
1932 įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių, 1933 išstojo. 1935 suteiktas majoro laipsnis. 1921 08 20 paskirtas Kavalerijos di
1101 paskirta KAM stipendija studijuoti Brno aukštojoje ve vizijos štabo mokomojo eskadrono vadu, 1924 01 01 – į l
terinarijos m-loje Čekoslovakijoje. 1936 07 01 kaip nepažangus husarų pulką, 03 05 – ūkio dalies v-ku. 1927 05 21 paleistas
stipendijos neteko. 1937 paskirtas Rokiškio aps., 1937 07 12 – į kavalerijos karininkų atsargą, 1936 12 31 - į dimisiją.
Tauragės aps. vet. felčeriu, 1941 07 16 - Vilniaus r., 1942 Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio,
02 01 – Naujosios Vilnios r., 1942 08 01 – Ašmenos aps., Šv. Vladimiro 2, 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanislavo 2 laipsnio su
1943 08 01 – Pakruojo .,
r., Šiaulių aps., vet. gydytoju. kaspinu ir kardais ordinais.
Žmona - Elena Sčesnulevičiūtė (1912, susituokė 1937). Žmona - Olga, duktė - Aleksandra, sūnus – Jurgis.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 83; f. 631, ap. 7, b. 11238. LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1523.
Lepeška Jonas
Lepecha Aleksas
LEPEŠKA Jonas gimė 191001 07 Ilgų k., Alovės vls., Aly
taus aps. 1930 baigė Alytaus g-jos 6 klases, 1934 – Kedainių
LEPECHA Aleksas (Aleksandras) gimė 1890 02 23 Rasei aukštesn. kultūrrechnikos m-los Geodezijos skyrių. 1934 07 30
niuose. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 1910 baigė Jelizavet pašauktas Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 4 pėst, pulko
į

kulkosvaidžių kuopą. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą
(XI asp. laida) suteiktas automobilininkų ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į automobilininkų karininkų atsargą. 1936
09 24 priimtas į karinę tarnybą, paskirtas Kariuomenės štabo
Karo topografijos skyriaus kartografijos dalies karininku, 1937
11 01 – nuotraukų dalies karininku komandos v-ko teisėmis.
1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 08 19 iš kariuomenės atleistas. Pasitraukė į Ber
lyną, vėliau gyvenoGazo m., Austrijoje. Baigė Vienos u-to
Technikos f-tą, įgijo architekto diplomą. 1954 emigravo į JAV,
gyveno Čikagoje, nuo 1981 Deiton Byče, Floridoje. Mirė
1992 07 20.
Vedęs (žmona m. 1977), sūnus - Petras (žuvo aviakatastrofo

je 1980).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1524, 3184, 1.431.
Lesauskis Pranas su žmona Barbora
LEPŠYS Algirdas T DOVILAS Algirdas.

paskirtas į Artilerijos tiekimo skyrių. 1925 05 15 pakeltas į
LEPŠYS Viktoras gimė 1903 12 29 Budavonės dvare, Al vyr. leitenantus, 1927 08 01 - į kapitonus. 1927 baigė LU
vito vls., Vilkaviškio aps. Baige Dancigo aukštesn. technikos Matematikos-gamtos f-to Fizikos skyrių, 1930 – Turino (Ita
m-lą. 1930 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 lija) aukštąją artilerijos m-lą ir tais pačiais metais įgijo Karališ
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas automo kojo Romos u-to matematikos daktaro diplomą. 1930 06 23
bilininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į automobi paskirtas Ginklavimosi valdybos balistikos kabineto vedėju.
lininkų karininkų atsargą. Dirbo Darbo rūmuose socialinių 1930 11 23 pakeltas į majorus, 1933 12 21 – į plk. leite
reikalų patarėju. 1936 09 09 - 10 01 atliko karines pratybas nantus. 1935 07 01 paskirtas eiti Studijų ir technikos skyriaus
Autorinktinėje. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. v-ko pareigas, 1936 02 01 - Ginklavimosi valdybos v-ku. Pa
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 864; f. 391, ap. 9, b. 529. rašė mokslinių straipsnių, vadovėlius „Balistikos lentelės“
(1931), „Balistikos konspektas“ (1933), Išorinės balistikos
„
įvadas“ (1935) ir kt. 1937 11 04 tapo Lietuvos katalikų mokslo
akademijos nariu. 1937 12 31 pakeltas į pulkininkus. Sovie
tų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuo
menę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK artilerijos valdybos
tiekimo v-ku, tačiau 10 09 įsakymas atšauktas ir iš kariuome
nės atleistas. Dirbo KU Technologijos f-to Matematikos ka
tedroje. 1941 01 04 suteiktas daktaro ir profesoriaus vardas.
Išvakarėse 1941 01 03 NKVD suimtas, kalintas Kaune, iš
vežtas į Lefortovo kalėjimą Maskvoje. 1941 03 19 nuteistas 8
metams lagerio ir 4 metams tremties, išvežtas į lagerį Sucho
bezvodnoje, Gorkio sr., kur 1942 11 27 žuvo. 1958 03 20
SSRS Karinės kolegijos reabilituotas.
dimino 4 laipsnio (1932) ordinais, Savanorių (1936) ir Lie
tuvos nepriklausomybės (1936) medaliais; Suomijos Baltosios
rožės 3 laipsnio (1939) ir Švedijos Kalavijo 3 laipsnio (1937)
ordinais.
Lesauskis Pranas
Žmona – Barbora Meginaitė (1896–1975, susituokė 1929),
sūnus - Pranas Vytautas Romanas (1930).
LESAUSKIS Pranas gimė 1900 11 17 Žeberių k., Tve LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 87; ap. 5, b. 1525; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
rų vls., Telšių aps. 1920 baige Telšių g-jos 5 klases. 1920 11 15 vnt. 3; LKKAS archyvas.
įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 12 18 baigus Karo mo
kyklą (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 4 art. LESČIŪNAS (LEŠČINSKAS) Mykolas gimė 1908 07 09
pulko 2 haubicų baterijos jaun. karininku. 1922 baige sutrum Degučių k., Lygumų vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos ko
pintą artilerijos kursą, paskirtas į Mokomąją ats, bateriją jaun. mercijos skyrių. 1930 08 20 priimtas į Karo mokyklą. 1932
karininku. 1922 eksternu baigė Kauno 1 g-ją. 1923 10 22 1031 ją baigus (XIV laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laips
52
vos kariuomenç. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. L
laida) suteiktas vet. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
veterinarijos karininkų atsargą. 1937 12 31 priimtas į tikrąją
karinç tarnybą, paskirtas 1 husarų pulko veterinarijos gydy
toju. 1938 07 08 paleistas į atsargą. Nuo 1939 10 LŠS narys,
nuo 1939 12 01 LŠS I Kauno rinktinės 5 Jonavosšaulių būrio
vadas. Dirbo skerdyklos vedėju Jonavoje, 1940 – vet. gydy
toju Tauragės skerdykloje, vėliau iki 1943 08 – vet. gydytoju
Skaudvilės r. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo
į JAV. Mirė 1978 08 10 Čikagoje.
Vedęs, sūnus - Linas.
LCVA, f.930, ap. 21. b. 88; f. 561, ap. 2, b. 1638. I. 298; f. 392, ap. 2.
b. 254.
Lesčiūnas Mykolas
nis, paskirtas 8 pést. pulko 4 kuopos būrio vadu. 1935 05 31

baige šarvuočių kursus (I laida) prie Karo technikos štabo, pa
skirtas į Šarvuočių rinktinę, 06 08 – šarvuoto traukinio „Ge
diminas“ kulkosvaidžių vagono vadu, 10 04 - į 3 kavalerijos
pulką. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 01 19 įskai
tytas į inžinerijos karininkus. 1939 03 11 paskirtas pulko
švietimo vadovu. 1939 10 27–29 dalyvavo žygyje į Vilnių.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 dragūno pul
ko šarvuoto autobūrio v-ku. 1940 07 12 paskirtas į Šarvuo
čių rintinę. 1940 08 05 iš kariuomenės atleistas.
Žmona – Stasė Petrauskaitė, sūnus – Algimantas Jurgis (1936).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1532.
]
20
Lesevičius Juozas
LESEVIČIUS Juozas gimė 1906 06 07 Giraitės k., Švente

žerio vls., Seinų aps. Baigė g-jos 6 klases ir 2 metų mokytojų
kursus Lazdijuose. 1927 11 05 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į 2 pest. pulko ryšių kuopą. 1929 02 19 bai
ed gus Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1929
LŠS narys,, būrio valdybos pirmininkas. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
Leseckas Juozas jaun. leitenanto. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą gyveno
Krekštėnų k., Alytaus aps., mokytojavo. 1941 06 14 suimtas,
išvežtas į lageri Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 12 SSRS
LESECKAS (LESECKIS) Juozas gimė 1906 12 13 Mažei NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti. 1942 10 29
kiuose. 1928 06 20 baigė Mažeikių g-ją. 1928–29 dirbo sušaudycas Norilske. Šeima 1941 ištremta į Krivošeiną, Novosio
Kauno muitinėse. 1935 baigė Aukštąją veterinarijos m-lą Vie lovo r. Krasnojarsko kr., 1953 - į Daurskoję, Krasnojarsko kr.
noje, Austi įgijo vet. gydytojo kvalifikaciją ir vet.mokslų Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
daktaro laipsnį. 1935 paskirtas į 1 husarų pulką vet. gydyto Žmona - Antanina (1922), duktė – Marija (g. 1941 tremtyje).
ju. 1936 iš tarnybos paleistas. 1936 05 04 pašauktas į Lietu LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 89; LGG, t. 1, p. 494.
Lietuvos kariuomChcs karininkai 53

AN
Lesniauskas Viktoras
Lesevičius Leonas Remigijus

tuvos kariuomenėje. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV
laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į 7 pest.
LESEVIČIUS Leonas Remigijus gimė 1898 06 07 Varšu pulką, 1934 04 04 - 66 pést. pulko Klaipėdoje 1 bataliono bū
voje, Lenkijoje. 1915 baigė g-ją Odesoje, Rusijoje. Grįžęs į Lie rio vadu. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
tuvą 1920 11 15 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1921 okupuojant Lietuvą tarnavo 6 pėst. pulko 1 šaulių kuopos bū
12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas artilerijos leite rio vadu. 1940 06 22 paskirtas pulko iždininku, 07 11 - 3
nanto laipsnis, paskirtas 4 art. pulko 2 haubicų baterijos jaun. šaulių kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
karininku. Nuo 1923 11 15 mokėsi Aukštuosiuose karininkų 10 03 paskirtas RA karo mokyklos Vilniuje kariūnų būrio va
kursuose. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 du. 1941 02 13 iš kariuomenės atleistas dėl repatriacijos į Vo
baigus Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursų Artilerijos kietiją. Po karo emigravo į JAV. Mirė 2002 08 23 Čikagoje.
skyrių (I laida) paskirtas žinių karininku, 1926 01 01 – į l art. Apdovanotas skautų ordinu „Už nuopelnus“.
pulko 7 bateriją, 08 19- 3 art. pulko būrio vadu. 1928 02 16 Žmona - Milda Brazaitytė, sūnūs – Ramūnas ir Algimantas,
dukte - Audronė.
pakeltas į kapitonus, 1939 06 13 – į majorus. Sovietų Sąjun
gai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 art. pulko 2 art. grupės va LCVA, f. 930, ap. 8, b. 744; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
du. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 194009 11 paskirtas archyvas
RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko diviziono vadu,tačiau 12 11
įsakymas atšauktas ir iš kariuomenės atleistas. Mire 1943 07 11
Kaune, palaidotas Kruvantų kapinėse, Čekiškės vls.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Elena Žalinkevičaitė (1900–1986), sūnus - Leo
nas Eugenijus (1919).
LCVA, F. 930, ap. 8, 248; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
f
LESINGAS Eugenijus gimė 1895 11 12 Putupėnų k., Til

žes vls. ir aps. Baigė šešiametę m-lą ir g-jos 2 klases Tilžėje. 1914
19 savanoriu tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Grįžęs į Lietu
vą 1920 02 21 įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo viršila 5
pést. pulke. 1920 11 11 pakeltas į pėst. leitenantus, tarnavo
5 pėst. pulko 2 ir 3 kuopose. 1921 01 25 paskirtas į atsargos
kuopą. 1922 05 01 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Leščinskas Jeronimas
1923 01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 90. LEŠČINSKAS Jeronimas gimė 1912 08 28 Jonavos vnk.,
Žiežmarių vls., Trakų aps. Mokėsi Kaišiadorių vid. m-loje, 1933
LESNIAUSKAS Viktoras gimė 1910 10 12 Lukšių k. ir vls., 06 21 baigė Kauno „Pavasario“ aukštesn. komercijos m-lą. Nuo
Šakių aps. Baige g-ją Raseiniuose. 1931 pradėjo tarnauti Lie 1933 studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje.

1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 bai ratorijoje, rašė mokslinius straipsnius. 1925 02 16-10 16 ir
gus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leite nuo 1928 05 10 dirbo laisvai samdomu gydytoju Karo ligo
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. ninėje. Mirė 1931 02 15.
LCVA, 1.930, ap. 21, b. 92; . 631, ap. 7, b. 12372.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 99; ap. 5, b. 1533.
f
LEŠČINSKAS Mykolas T LESČIŪNAS Mykolas.
LEŠČINSKAS Stasys 1927 12 16 baigė Karo mokyklą (II asp.
laida), suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas ats. jaun. leitenanto. 1938 11 23
į
pakeltas į ats. leitenantus. 1939 gyveno Mažeikiuose, LŠS narys.

Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939).
LKKAS archyvas.
LEŠČIUKAITIS Antanas gimė 1874 02 14 Gudaičių k.,

Žvirgždaičių vls., Šakių aps. Baigė Marijampolės g-ją, 1901 –
Maskvos u-to Medicinos f-tą. 1902–04 dirbo gydytoju įvai
riose Rusijos ligoninėse. 1904 mobilizuotas į Rusijos kariuo Leščiukaitis Juozas
menę, pasiųstas į frontą Mandžūrijoje jaun. pulko gydytoju.
1905 paleistas į atsargą, 1917 vėl mobilizuotas ir paskirtas 30
pulko vyr. gydytoju. 1918 paleistas į atsargą, dirbo Belo aps. LEŠČIUKAITIS Juozas gimė 1879 09 23 Gudaičių k.,
vykdomojo komiteto medicinos sanitarijos skyriaus vedėju. Žvirgždaičių vls., Šakių aps. 1914 baige Maskvos žemės ūkio
1921 paskirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu prie in-to Inžinerijos skyrių. Nuo 1904 tarnavo Rusijos kariuome
Lietuvos Respublikos atstovybės Maskvoje. Grįžęs į Lietuvą nėje, suteiktas praporščiko laipsnis. Dalyvavo Rusijos–Japoni
1922 06 09 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Karo ligo jos kare. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 01 15 savanoriu įstojo į
ninės vyr. ordinatoriumi. 1923 03 17 suteiktas sanitarijos plk. Lietuvos kariuomenę, paskirtas eiti Artilerijos dalies v-ko parei
leitenanto laipsnis. 1923 11 26 paskirtas į Karo mokyklą. 1924 gas. 1919 08 08 perkeltas į Tiekimo skyrių, vėliau dirbo KAM
07 04 paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. Dirbo Kauno artilerijos dalyje. 1920 01 24 suteiktas kapitono laipsnis, 1920
savivaldybės akių, ausų, nosies ir gerklės ligų centrinėje labo 04 20 pakeltas majorus. 1922 03 31 paskirtas Centrinių
į
10.
11
MESYS
Sivolours 31-1-23
13-X-23
aprosto Podidinta
Leščiukaitis Antanas (viduryje)

kariuomenės dirbtuvių v-ku, 1926 0101 - aviacijos v-ko pade
jeju. 1926 12 23 pačiam prašant paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą, 1936 12 31 - į dimisiją. Dirbo „Pieno centre,
Spirito ir alaus treste, Kauno universiteto klinikose. Nuo 1948
ūkininkavo savo ūkyje. Mirė 1968 11 23 Kaune, palaidotas
Kleboniškio kapinėse.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
Žmona – Emilija Kairytė-Vircliūnienė (1900-1995,susituokė
1928), dukterys - Nijolė Krasauskienė (1929) ir Pajauta Jo
nušienė (1933).
LCVA, F. 930, ap. 21. 6. 93: LKKAS archyvas
Lešinskas Vincas
LEŠINSKAS (LEŠINSKIS) Vincas gimė 1906 10 15 Šap

nagių k., Šiaulių vls. ir aps. 1929 06 15 baigė Šiaulių berniu
kų g-ją. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930
11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas aviacijos
ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininku
atsargą. 1934 06 08 atliko karines pratybas 4 eskadrileje. 1931
įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1937 07 13 iš
brauktas iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs.
LCVA, F. 930. ap. 21, b. 96; ap. 8, b. 248; f. 631, ap. 7, b. 9434.
Leščiukaitis Stasys
LEŠČIUKAITIS Stasys gimė 1914 04 02 Gudaičių k., Būb

lelių vls., Šakių aps. 1937 09 15 baigė Kauno aukštesn. tech
nikos m-los Architektūros skyrių. 1937 11 04 pašauktas į Lie
tuvos kariuomenę. 1938 03 09 įstojo į Karo mokyklą. 1939
09 18 ją baigus (XIV asp. laida) suteiktas inž. ats. jaun. leite
nanto laipsnis, paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje, paskirtas
Šarvuočių rinktinės 4 tankų kuopos būrio vadu. 1939 09 30
perkeltas į 2 ulonų pulką. 1940 01 21 paleistas į inžinerijos
karininkų atsargą. 1942 įstojo į VDU Statybos f-to Architek
tūros skyrių. Vokiečių okupacijos metu tarnavo LSD. Po karo Lešinskas Vytautas
gyveno Švecingene, Belgijoje, vėliau - Hamburge, Vokietijo
je, kur 1981 05 13 mire.
LCVA, . 930, ap. 21, b. 98; f. 631, ap. 7, b. 19033. LEŠINSKAS Vytautas gimė 1915 01 02 Pailių k., Šiaulių vls.
f
ir
aps. 1935 baige Marijampolės marijonų g-ją. 1934 pašauk
LEŠINSKAS Antanas gimė 1908 08 06 Juodinkių k., Šiau tas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą
lių vis, ir aps. Baigė Šiaulių mokytojų seminariją, mokytojavo. (XI
asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1950 baigė Vilniaus
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leite miškų technikumą, 1964 – LŽŪA Miškų ūkio f-tą. Dirbo Kau
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. So no miško chemijos ūkyje.
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą dirbo Aleniškių m-los vedėju. LCVA, F. 930, ap. 21, b. 93; f. 631, ap. 7, b. 14775; LKKAS archyvas.
Vokiečių okupacijos metu 1941 08 11 sušaudytas už komu
nistinę veiklą. LEŠKAUSKAS Jonas (slap. Aušrys, Kernius, Kirvis, Merkys)
LCVA, F. 930, ap. 22, b. 94; f. R-629, ap. 1, b. 3a, 1. 31. gimė 1914 12 11 Miknaičių k., Joniškio vls. ir aps. Baigęs prad.

LI
Leškauskas Jonas Levanas Juozas
m-lą ūkininkavo tėvų ūkyje. 1936 pašauktas į Lietuvos ka 1941 06 14 suimtas Varėnos poligone, išvežtas į lagerį Norils
riuomenę tarnavo Kaune. Baigė Karo policijos m-lą, suteiktas ke, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 NKVD Ypatingojo pasita
puskarininkio laipsnis. Po kariuomenės Joniškyje įstojo į LŠS, rimo nuteistas 10 metų. 1943 išsiuntus etapu į Krasnojarską
vadovavo savo kaimo šauliams. Sovietų Sąjungai antrą kartą žuvo Dudinkoje.
okupavus Lietuvą slapstėsi. 1944 09 sugautas ir paimtas į RA, LCVA, F. 930, ap. 8. b. 440, 743; f. 631, ap. 7. b. 9638; LYA, F. K-8.
tačiau pabėgo ir 1945 pradž. įstojo į Prisikėlimo apygardos ap. 2, saug. vnt. 3.
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Tautvydo tėvūniją, veiku
sią Joniškio r. Iš pradžių buvo rinktinės štabo v-kas, pablogė
jus sveikatai operatyvinio skyriaus v-kas. Slapstėsi kaimyno
S. Vainausko namuose įrengtame bunkeryje, kur 1950 09 11
suimtas, kalintas Šiauliuose, 09 15 pervežtas į Vilnių. 1951
02 27 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas sušaudyti. 1951
07 07 nuosprendis įvykdytas Vilniuje. 1991 07 12 reabili
tuotas. 1999 09 08 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 10 11
suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas
LEVANAS (LĖVANAS) Juozas gimė 1908 09 17 Šikš

nių k., Linkuvos vls., Šiaulių aps. 1930 07 22 baigė Kauno
metropolijos kunigų seminariją, įstojo į VDU Teologijos-fi
losofijos f-to Filosofijos skyrių. 1930 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
suteiktas automobilininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į automobilininkų karininkų atsargą. Besimokydamas
Levandauskas Jonas
baigė vairuotojų-motociklininkų instruktorių kursus. 1931
perėjo į VDU Humanitarinių mokslų f-to Literatūros skyrių.
1936 05 10 baige Karo mokyklos 10 mėn. atsargos karininkų LEVANDAUSKAS Jonas gimė 1899 04 01 Šiauliuose. 1914
kursus, priimtas į tikrąją karinę tarnybą, paskirtas Autorink išvyko į Helsinki Suomijoje, kur baige miesto m-lą. 1916–17
tinės mokomosios kuopos būrio vadu. 1938 07 22 pakeltas dirbo raštininku Sveaborgo uoste. 1917 išvyko į Petrogradą,
į leitenantus. 1938 11 17 paskirtas Autorinktinės technikos mobilizuotas į Rusijos kariuomenę dirbo raštininku, telefonistu.
sandėlio v-ku, 1939 10 29 - mokomosios kuopos vyr. karinin 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 06 24 pradėjo tarnauti Lietuvos
ku. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo mokomosios kariuomenėje, tarnavo Aviacijos štabe. 1919 12 16 baigus Karo
kuopos vado padejeju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę mokyklą (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos at 6 pést. pulko komandos v-ku, 1921 05 10 - Autobataliono
skirojo žvalgybos bataliono motociklininkų kuopos vadu. dirbtuvių v-ku, vėliau kuopos vadu. 1924 01 01 pakeltas į

inžinerijos vyr. leitenantus. 1926 01 01 paskirtas į Techni rijoje. 1949 emigravo į Australiją, gyveno Adelaideje. 1951
kos pulką, 1927 09 03 – į autokuopą. 1931 01 01 pagal Ka įsteigė Karininkų savišalpos draugiją. Iki pensijos dirbo far
rininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į macijoje. Mirė 1989 07 15.
leitenanto. 1932 05 24 pakeltas į kapitonus. 1938 12 16 pal Apdovanotas Vokietijos kariuomenėje 1 laipsnio Geležiniu kry
skirtas mokomosios kuopos vadu. 1938 12 31 pakeltas į ma žiumi.
jorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuv: 194007 paskirtas Žmona - Eugenija Kutkaitė (1915-1973), duktė – Dalia,
internuotųjų lenkų stovyklos 5 lagerio v-ku. Likviduojant Lie sūnus - Vytautas.
tuvos kariuomenç 1940 10 17 iš kariuomenės atleistas. Kilus LCVA, S. 930, ap. 8, b. 743, 744; LKKAS archyvas.
Vokietijos-SSRS karui dalyvavo 1941 Birželio sukilime, cjo
partizanų būrio (Tautos milicijos) štabo, įsikūrusio Miškų g. LEVECKIS Justinas gimė 1903 04 20 Totorviečių k., Sin
13a, Kaune, lauko komendanto pareigas. Nuo 1941 03 21 tautų vls., Šakių aps. Baige Mokytojų seminarijos 2 kursus.
tarnavo Upių laivyno sukarintoje apsaugoje Rikiuotės skyriaus 1928 11 17 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 9
rinktinės vado padėjėju. pest. pulką. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida)
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lie suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Arti karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
mui pagalbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1931), Latvijos ug tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. Icitenanto. Baige Aukštesn.
niagesių sąjungos medaliu. policijos m-lą. 1933 06 07 – 07 06 atliko karines pratybas 5
LCVA, . 930, ap. 5, b. 1537; f. 1059, ap. 6, 6. 71; LYA, F. K-8, ap. 2, pest. pulke. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. Gyveno
f
saug. vnt. 3. Smilgių k., Šakių aps., dirbo policijoje Jankų vls. II eilės nuo
vados v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 NKVD
suimtas ir su šeima ištremtas į Togulo r., Altajaus kr., nuo
1942 – Žedajuje, Oliokminsko r., Jakutijoje, kur 1944 žuvo.
Žmona - Ona Šeštokaitė (1906), duktė - Audronė (1937).
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 105; LGG, t. 1, p. 469.
LEVEIKA Bonifacas (slap. Komaras, Naglis) gimė 1927 Lan

kaičių k., Skaistgirio vls., Šiaulių aps. Mokydamasis Joniškio
g-jos 7 klasėje įstojo ir vadovavo 1943 g-joje įsikūrusiai LLA
grupei. Antrosios sovietinės okupacijos metu išaiškinus Joniš
kio LLA vadovus slapstėsi, vėliau įsitraukė į partizaninę kovą,
įstojo į Martyno Kliausiaus (slap. Tautvydas) organizuojamą
Genio rinktinės Klevo kuopą, vėliau tapo Prisikėlimo apygar
dos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo v-ku. 1950 06 16
lydėdamas rinktinės vadą P. Ulčiną pateko į pasalą, buvo su
Leveckis Albinas
žeistas. 1950 08 19 po atkaklių kautynių su NKVD kariuo
mene kartu su Anicetu Lukšiu (slap. Nevėžis, Polka), Kaziu
LEVECKIS Albinas gimė 1909 05 09 Garliavoje, Kauno aps. Mikénu (slap. Balandis, Gegužis, Siaubas), Jonu Kilčiausku
1929 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1929 pradėjo tar (slap. Dėdė, Šalna), Karoliu Galiausku (slap. Menulis), daly
nauti Lietuvos kariuomenėje. 1931 10 24 baigus Karo mokyklą vavusiais rinktinės ir Partizano Tautvydo tėvūnijos vadų pa
(XIII laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į sitarime, išduoti MGB agento Kazio Našliūno (agento slap.
2 pést. pulką. Kartu mokėsi VDU Teisių f-to Ekonomijos sky Katinas) žuvo Daunoravos miške, Joniškio r. 1998 07 01 pri
riuje. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1939 07 08 baigė pažintas kariu savanoriu ir 1998 08 19 suteiktas kapitono laips
Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos Generalinio šta nis (po mirties).
bo skyrių (III laida), paskirtas į Kariuomenės štabą. 1939 11 23 LKA, t. 25, p. 201; LKKAS archyvas
pakeltas į gen. štabo kapitonus, paskirtas Kariuomenės štabo
III (Mobilizacijos) skyriaus komplektavimo dalies karininku. LĖVERIS Juozas gimė 1895 02 20 Turčinų k., Būblelių vls.,
1940 08 24 pakeltas į gen. štabo majorus. Likviduojant Lie Šakių aps. Baige Veiverių mokytojų seminariją. 1919 01 09
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 įstojo į Lietuvos kariuomenės 2 pést, pulką. 1919 07 06 bai
šaulių divizijos štabo operacijų skyriaus v-ko padėjėju. Kilus gus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis, paskirtas
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12–25 tarna į 2 atsargos batalioną. 1919 09 29 pagal Lietuvos kariuome
vo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke. 1941 08 – nės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1920
1944 07 26 Gardino savisaugos bataliono (vėliau 15 ba dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais Suvalkų ir Vie
talionas) vadas. 1944 batalioną perkeliant į Italiją ir vokiečių vio apylinkėse. 1920 06 08 paskirtas 5 pėst. pulko 9, veliau 2
vadovybei neleidus toliau vadovauti batalionui, pasiliko Aust kuopos jaun, karininku. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenan
58 Lictivos kariuomenes karininkai

L
Leveris Juozas
tus. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. Nuo 1925 Levinas Antanas
pasienio policijos Šakių baro rajono v-kas. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. Vyr. leitenanto laipsnis pa
keistas į ats. leitenanto. 1933 05 11 išbrauktas iš atsargos ka mokyklos 1 aspirantų kuopos būrio vadu. 1934 09 07 pakel
rininkų sąrašų kaip miręs. tas į leitenantus. 1934 11 05 paskirtas 1 pėst. pulko 9, vėliau 1
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1538. kuopos būrio vadu, 1936 09 08 - į Panevėžio aps. komendan
-
tūrą, 1937 01 30 – 3 pest. pulko 3 bataliono ūkio būrio vadu.

1939 04 05 baigė Administracijos karininkų kursus (III laida),
04 13 paskirtas 3 pest. pulko 5 šaulių kuopos vadu. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuome
nę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 divizijos 259 šaulių
pulko kuopos vadu.RA traukiantis į Rytus 194107 03 NKVD
suimtas, kalintas Nevelyje, Pskovo sr., išvežtas į lagerį Norilske,
Krasnojarsko kr. 1941 12 26 Taimyro apygardos teismo nu
teistas mirti. 1942 06 29 sušaudytas Norilske.
Žmona – Regina Šiaučiūnaitė, sūnus – Arūnas Bronislovas
(1937).
P. 497.
Levickas Mykolas
LEVICKAS Mykolas gimė 1909 09 21 Jurbarke, Rasei

nių aps. Baigė Jurbarko g-ją, mokėsi VDU Teisių f-te. 1930
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1935 atliko ka
rines pratybas 7 pést. pulke. 1936 baigė Aukštuosius kūno
kultūros kursus. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Mo
kytojavo Šiaulių berniukų g-joje. LŠS narys.
Žmona - Jadvyga.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 106; f. 561, ap. 22, b. 65, 1. 135.
LEVINAS Antanas gimė 1907 02 26 Rygoje, Latvijoje. At

vykęs į Lietuvą baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1928 pra Levinas Elijas Abromas
dėjo tarnauti Lietuvos kariuomeneje. 1930 10 25 baigus Karo
mokyklą (XII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas
į l pest. pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą LEVINAS Elijas Abromas gimė 1915 02 18 Biržuose. Bai
laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 04 27 paskirtas Karo gė Panevėžio žydų privačią g-ją. Studijavo VDU Teisių f-to
Lieturos kariuomenes karininkai 59

Ekonomijos skyriuje, vėliau įstojo į Pizos u-to Medicinos f-tą v-ku. 1942 05 31 paleistas į atsargą. 1944 pasitraukė į Vaka
Italijoje. 1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1937 09 15 rus, vėliau emigravo į JAV. Mirė 1968 02 12 Bostone, palai
baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. dotas Šv. Kazimiero kapinėse.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargal. Apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Lietuvos
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 108; . 631, ap. 7. b. 11474 nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Veronika Lenkevičiūtė (susituokė 1926, m. 1932),
f
duktė – Angelė Ona (1929), sūnus – Evaldas Antanas (1932).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1541; f. 1446, ap. 1, b. 16, 1. 79; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
LEVŪNAS Vaclovas gimė 1918 03 15 Kaune. Baige Kau

no „Aušros“ berniukų g-ją. 1936 09 27 pradėjo tarnauti Lie
tuvos kariuomenėje. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX
laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pest.
pulko būrio vadu, 10 07 – 1, vėliau 2 šaulių kuopos būrio
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šau
lių divizijos 297 šaulių pulko būrio vadu. 1941 06 25 RA
traukiantis į Rytus įtarus nepatikimumu NKVD sušaudytas
pric Ašmenos, Baltarusijoje.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1938).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 248; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1,
Levinas Jonas
p. 489.
LEVINAS Jonas gimė 1897 02 15 Akmenėje, Mažeikių aps. LIACHAVIČIUS Bronius gimė 1888 05 19 Smėlynės k.,
Baigė g-jos 6 klases Smolenske. Nuo 1916 tarnavo Rusijos ka Piniavos vls., Panevėžio aps. 1906 išlaikė liaudies mokytojų eg
riuomenėje Rostove. 1917 baigė Irkutsko praporščikų m-lą, zaminus, 1907-14 mokytojavo Kauno gub. 1914 08 03 mo
tarnavo 10 Sibiro šaulių ats. pulke. Nuo 1918 03 15 iki bata bilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 110 pėst. Volgos
liono išformavimo tarnavo Smolensko lietuvių atsargos bata pulką, 1915 09 03 – į 173 pest. ats. batalioną. 1917 09 01
lione jaun. karininku. 1917 09 24 pakeltas į poručikus. Kilus baigė Vladimiro karo m-lą Petrograde, suteiktas praporščiko
revoliucijai Rusijoje tarnavo Vitebsko lietuvių batalione. 1918 laipsnis, paskirtas jaun. karininku į 26 Sibiro ats. šaulių pulką.
atvyko į Latviją, mobilizuotas į Latvijos kariuomenę, tarnavo 1918 01 01 demobilizuotas. 1918 12 01 mobilizuotas į Kolčia
9 Rezeknės pėst. pulke. Grįžęs į Lietuvą 1920 06 09 mobili ko kariuomenę, paskirtas 2 geležinkelių bataliono jaun. kari
zuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 6 pést. pulko 5 kuopos ninku, 191911 - į 1 Sibiro geležinkelių batalioną. 1918 06 09
jaun. karininku. 1920 08 04 – 12 01 dalyvavo nepriklauso pakeltas į paporučikius, 1919 10 14 - į poručikus. 1920 01
mybės kovose su lenkais prie Gardino, Seinų, Perlojos ir Rū pateko į RA nelaisvę. Grįžus į Lietuvą 1921 09 30 mobilizuo
diškių. 1920 09 01 suteiktas leitenanto laipsnis. 1922 01 27 tas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas Mokomojo bataliono ka
paskirtas į III pest. divizijos štabą. 1922 09 01 suteiktas vyr. rininku. 1921 12 30 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. 1922
leitenanto laipsnis. 1923 12 15 paskirtas Minosvaidžių bata 04 01 paskirtas Pasienio pulko jaun. karininku. 1923 1201
liono kuopos vadu. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 12 28 paskirtas Geležinkelių
DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (V laida), paskirtas 2 kuo bataliono 1 kuopos 2 statybos būrio vadu, vėliau bataliono ad
pos vadu, 1925 10 30 – 3 pést. pulko kuopos vadu. 1926 jutantu, 1926 01 01 - Technikos pulko adjutantu. 1927
02 16 pakeltas į kapitonus. 1926 09 13 paskirtas 1 pėst. pul 08 01 pakeltas į inžinerijos kapitonus. 1927 09 01 paskirtas
ko 7 kuopos vadu. 1930 02 22 baigė 3 mėn. artilerijos kari Pionierių bataliono ūkio dalies v-ku. 1932 02 02 įskaitytas į
ninkų kursus. 1932 11 09 paskirtas 5 pėst. pulko 6 kuopos administracijos (A) karininkus. 1932 02 13 pakeltas į majo
vadu, 1935 09 01 - 2 bataliono karininku ūkio reikalams. rus. Mirė 1933 06 11, palaidotas Kauno m. kapinėse.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1930), Lie
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
vizijos 215 šaulių pulko maisto tiekimo v-ku, tačiau 10 09 LCVA, F. 930, ap. 22, b. 62; LKKAS archyvas.
įsakymas atšauktas ir iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokieti
jos-SSRS karui 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną, 07 03 LIAKAS (LEKAS) Albertas gimė 1910 03 13 Janonių k.,
paskirtas TDA bataliono ūkio v-ku. 1941 08 08 perkeltas į Pašvitinio vls., Šiaulių aps. 1929 baige Linkuvos g-ją, 1934 -
Kauno karo komendantūrą, 08 25 - į 2 PPT batalioną ūkio ŽŪA Dotnuvoje. Dirbo Žemės ūkio rūmų žinyboje Raguvos r.
60
agronomu ir Šeduvos žiemos žemės ūkio m-los mokytoju. 1935 L
mokyklą (XI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenan
to laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Gyveno
Kelmėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 13 su
imtas, kalintas Raseiniuose, išvežtas į Rusiją. Nuo 1941 07 06
kalėjo Sol llecke, Čkalovo sr., nuo 10 06 - Petropavlovske,
Šiaurės Kazachijos sr. 1942 12 16 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 10 metų, išvežtas į Aktiubinlagą, Aktiu
binsko sr. Kazachijoje, ten žuvo.
LCVA, 1.930, ap. 24. b. 102; ap. 5, b. 3184; LGG, t. I, p. 498, 499.
Liandsbergis Leonas
menėje. 1906 12 10 suteiktas praporščiko laipsnis. Dalyvavo I

pasaul. karo kovose su vokiečiais ir austrais.Grįžęs įLietuvą 1919
08 31 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 art. pul
ko mokomosios komandos jaun. karininku. 1920 01 24 suteiktas
artilerijos vyr. leitenanto laipsnis. 1920 04 15 dėl ligos iš kariuo
menes paleistas. 1921 09 29 vėl mobilizuotas, paskirtas į Artile
rijos valdybą. 1923 01 26 dėl ligos paleistas į dimisiją.
Liakšas Kostas LCVA, F. 930. ap. 21, b. 103; ap. 5, b. 1545.
LIATUKAS Juozas gimė 1906 09 04 Paragaudžio k., Kvedar

LIAKŠAS Kostas gimė 1914 01 01 Užtenenės k., Žemaičių nos vls., Tauragės aps. Baigė Kauno aukštesn. technikos m-los
Naumiesčio vls.,Tauragės aps. Baigė Švėkšnos „Saulės“ 9-14. Statybos skyrių. 1929 11 06 Šiaulių komendantūros pašauk
1934 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 7 pest. tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1930 11 30
pulko 1 kuopą. 1935 10 15 įstojo į Karo mokyklą. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. lei
ją baigus (XIX laida) suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laips tenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1931
nis, paskirtas Karo aviacijos 4 eskadriles karo lakūnu. 1938 08 31 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1940 05 25 pakeltas į lei ats. jaun. leitenanto. 1939 11 01 – 12 12 adiko karines pra
tenantus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš tybas Inžinerijos bataliono 1 ir 2 inžinerijos kuopose. 1940 02 16
kariuomenės atleistas, tačiau paliktas Karo aviacijos 3 grupės pakeltas į ats. leitenantus. Gyveno Vilkmedžių k., Šilutės r. 1941
likvidavimo komisijos nariu, 12 01 vėl atleistas. 1941 06 02 Birželio sukilimo dalyvis, partizanas. 1946 04 27 suimtas, kalin
suimtas, kalintas Kretingoje. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš tas Tauragėje, Vilniuje. 1946 11 16 SSRS NKVD Karo tribu
laisvintas. Vokiečių okupacijos metu ir po karo mokytojavo. nolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Nuo 1948
1950 suimtas, nuteistas 15 metų, kalėjo Intos, Vorkutos, No 07 18 Uchtižemlage, vėliau Vorkutlage,Komijoje. Nuo 1955
rilsko, Taišeto lageriuose. Vienas iš pogrindinio laikraščio „Laisvės 04 07 tremtyje Komijoje. 1956 08 06 paleistas.
varpas“, leisto nuo 1957 02 16 Intos lageryje Nr. 5, leidėjų. LCVA, f. 930, ap. 22, b. 109; LGG, t. 2, d. 2, p. 330-331.
Paleistas 1965, neleidus gyventi Lietuvoje, apsigyveno Kali
ningrade. Į Lietuvą grįžo 1989. Mirė 1994 Šilutėje. LIATUKAS Pranas gimė 1876 01 29 Padievaičio k., Kve
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio (1938), Da darnos vls., Tauragės aps, Palangoje baigė prog-jos 4 klases,
riaus ir Girėno (1993) medaliais. vėliau imperatoriaus Nikolajaus g-jos 7 klases Rygoje. 1902
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1544; . 1323, ap. 1, b. 529. 1. 21; LYA, F. K-8, savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę. 1905 baigė Vilniaus karo
f
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. m-lą, suteiktas paporučikio laipsnis, tarnavo 199 Svyrių pėst.
pulke, 318 Černojarsko pėst. pulke ir pėst. pulke Penzoje. I
LIANDSBERGIS Juozas ŽEMGAILA Juozas. pasaul. karą pradėjo kuopos, baige pulko vadu. 1909 02 20
pakeltas į poručikus, 1913 11 25 – į štabskapitonus, už pasižy
LIANDSBERGIS Leonas gimė 1880 04 11 Šiaulių dvare, Šiau mėjimą I pasaul. karo kautynėse prie Krokuvos 1915 03 23 –
lių aps. Baigė Varšuvos u-tą. 1905-17 tarnavo Rusijos kariuo į kapitonus, 12 11 - į papulkininkius, 1917 - į pulkininkus.

Liauba Albinas
Liatukas Pranas
Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo 7 pest. pulko 2 sunkių
jų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1941 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių di
1915, 1916 ir 1917 sužeistas. Grįžęs į Lietuvą 1918 12 05 vizijos 297 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vo
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pulko vadu, kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 06 30 - 07 23
pats formavo pulką. 1918 12 24 paskirtas KAM štabo v-ku. tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos štabo butų tarnybos sky
1919 03 04 vėl paskirtas 2 pėst. pulko vadu, 05 04 – 3 pést. riuje. 1941 08 18 paskirtas 3 PPT bataliono žinių karininku.
pulko vadu, pavedant jį suformuoti Raseiniuose, 07 18 – I 1942 įstojo į Kauno veterinarijos akademiją. 1944 pasitraukė
pest. brigados vadu. 1919 10 07 suteiktas gen. leitenanto į Vokietiją, tęsė studijas Hanoverio u-te, kurį 1947 baigė. 1949
laipsnis. Prezidento paskirtas KAM valdytoju, tuo pačiu me emigravo į JAV, gyveno Bostone, dirbo Mažujų gyvulių kli
tu einant vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. 1920 02 23 nikoje, nuo 1955 – Žemės ūkio departamente. Mire 1973
paskirtas Vietinės kariuomenės brigados vadu, 07 15 - ypa 1205, palaidotas Springrove kapinėse Cincinatyje.
tingų reikalų generolu prie vyriausiojo kariuomenės vado. 1920 Žmona – Marija Janina Martinaitytė (1921, susituokė 1943),
08 05 paleistas į atsargą. 1920 09 03 paskirtas Valstybės iždo sūnūs - Rimas (1945) ir Algis (1951), duktė - Aldona Daley
Kaune vyriausiojo iždininko pavaduotoju, 1922 10 29 - Lie (1953).
tuvos banko Emisijos skyriaus vedėju, 1924 11 22 – Šakių LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1547; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS
aps. v-ku. 1926 išėjęs į pensiją gyveno tėviškėje, vėliau savo, archyvas
kaip savanorio, įsigytame ūkyje Kurniškių k., Žaslių vls., Kai
šiadorių aps., nuo 1933 - Kaune. 1945 01 31 kartu su sū LIAUBA Vincas gimė 1916 03 16 Meisono m., Ajovos valst.,
numi Vytautu suimtas, kalintas Kaune, perkeltas į Vilniaus JAV. Arvykęs į Lietuvą baigė Mažeikių g-ją. 1936 pradėjo
Lukiškių kalėjimą, kur 1945 09 02 saugumiečių nukankin tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1939 09 16 baigus Karo
tas žuvo. Sūnus ištremtas į Sevželdorlagą Komijoje. 1990 04 09 mokyklą (XX laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis,
LR prokuratūros reabilituotas. paskirtas 1 pėst. pulko 1 šaulių kuopos būrio vadu. Sovietų
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Savano Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
rių medaliu (1928); Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 3 laipsnio 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262
su kalavijais ir kaspinu (1914) ir 4 laipsnio (1914), Šv. Stanislavo šaulių pulko pėsčiųjų žvalgų būrio vadu. 1940 11 15 pakeltas
2(1916) ir 3 (1914) laipsnio su kalavijais ir kaspinu ordinais. į leitenantus. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
Žmona - Vanda Baranauskaitė (1903-1946, susituokė 1941 07 31 paskirtas VAT Saugos tarnybos 1 kuopos vado
1923), sūnus - Vytautas Fortunatas (1924-1989), duktė – padėjėju, 09 04 – 4 bataliono 1 kuopos būrio vadu. Karo pab.
Vanda Eleonora Černienė (1926). pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Mire 2000.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1546; LGG, t. 2, d. 2, p. 331; LKKAS archyvas. LCVA, . 930, ap. 5, b. 1548; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
f
archyvas.
LIAUBA Albinas gimė 1916 09 16 Petrograde, Rusijoje. At

vykęs į Lietuvą baige Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-ją. 1936 LIAUDANSKAS (LIAUDANSKIS) Antanas gimė 1894
09 23 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1939 09 16 06 24 Tverijoniškės vnk., Kelmės vls., Raseinių aps. 1914 bai
baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas pėst. jaun. leitenan gė Šiaulių g-ją, vėliau Maskvos u-to Fizikos-matematikos f-to 3
to laipsnis, paskirtas 7 pést. pulko 2 šaulių kuopos būrio vadu kursus. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 1001
Tauragėje. 1939 10 27–29 dalyvavo žygyje į Vilnių. Sovietų baigė Čiugujevo karo m-lą, tarnavo paporučikiu Rusijos kariuo

L
Liaudanskas Antanas
menes 2 Ukrainos pulke. Nuo 1918 01 15 tarnavo jaun. kari Liaudanskas Kostas
ninku lietuvių batalione Smolenske. Vėliau mokytojavo Smo
lensko lietuvių vid. m-loje. 1918 06 grįžo į Lietuvą. 1918 11
išrinktas į Kelmės parapijos komiteto vicepirmininkus, orga džių kuopos vadu. 1926 02 16 pakeltas į kapitonus. 1926
nizavo savanorių būrius, įsteigė miliciją. 1919 02 13 įstojo į 09 13 paskirtas 5 pėst. pulko 6 kuopos vadu. 1928 12 baigė
Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku prie Telšių komen automobilių valdymo kursus. 1932 11 09 paskirtas 1 pest. pul
dantūros, 05 23 - Rietavo komendantu, 11 07 – į 4 pest. pulką. ko 1 kuopos vadu, 1933 10- mokomosios kuopos vadu. 1937
1919 11 07–29 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermon 1007 pakeltas į majorus ir pačiam prašant paleistas į pėstinin
tininkais, 1919 1204–24 - su bolševikais, 1919 12 27 - 1920 kų karininkų atsargą. Nuo 1939 01 12 LŠS Kauno r. 13 Babtų
01 30 - su lenkais. 1919 11 18 suteiktas kapitono laipsnis. šaulių būrio vadas. Vokiečių okupacijos metu tarnavo Vieti
1920 02 01 paskirtas į l pasienio pulką, 1921 10 01 – 2 ba nėje rinktinėje Kalvarijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949
taliono vadu ir pavesta mokomosios komandos priežiūra. 1923 emigravo į JAV, gyveno Niū Džersyje, įkūrė lietuvių karių vere
04 21 paleistas iš kariuomenės mokytis aukštojoje m-loje. Iki ranų „Ramovės“ skyrių. 1955 apsigyveno Los Andžele, buvo
1930 09 dirbo Kelmės vid. m-los direktoriumi. Sovietų Sąjun JAV LB Los Andželo apyl. pirmininkas, 1961 - Vakarų apygar
gai okupavus Lietuvą 1941 su šeimaištremtas į Slobodskoj Reidą, dos valdybos pirmininkas, dalyvavo ALTO, BALFo veikloje.
Syktyvdinsko r., Komijoje, kur 1945 04 14 žuvo. Mirė 1972 09 23, palaidotas Šv. Kryžiaus kapinėse Los Andžele.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1932) ir Vytauto
išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais. Didžiojo 5 laipsnio (1936) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
Žmona - Sofija Lukšytė (1905), duktė – Irena (1924), sū bės medaliu (1928).
nus – Stasys (1927). Žmona - Juzefa Dukauskaitė (susituokė 1917), duktė – Ele
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 112; f. 1446, ap. 1, b. 18, 1. 75; LGG, t. 1, na Skirmantienė (1918), sūnus - Vladas (1922).
p. 499; f. 391, ap. 7, b. 3266. LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1551; f. 561, ap. 2, b. 1632; LKKAS archyvas.
LIAUDANSKIS Kazys 1939 pašauktas į Lietuvos kariuo LIAUDANSKIS Vladas 1919 03 26 mobilizuotas į Lietuvos
menę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 baigė kariuomenę, paskirtas Inžinerijos bataliono karininku, vėliau
Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karinin perkeltas į Panevėžio komendantūrą. 1919 10 27 iš kariuo
ko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. menės pabėgo.
LKKAS archyvas LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 110.
LIAUDANSKIS (LIAUDANSKAS) Kostas gimė 1889 02 21 LIAUDENTAS Pranas gimė 1902 09 24 Gegrėnų k., Alse
Šašių k., Babtų vls., Kauno aps. 1909 Rusijoje baigė Aleksandro džių vls., Telšių aps. 1927 baigė Telšių g-jos 7 klases. 1927
III g-ją Vitebske, 1916 – Tifliso (Tbilisis) karo m-lą Kaukaze. 11 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 02 19 baigus
Grįžus į Lietuvą 1921 06 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuo Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laips
menę, paskirtas 3 pest. pulko 4 kuopos jaun. karininku. 1921 nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1929 stu
06 14 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 4 kuopos va dijavo VDU Humanitarinių mokslų f-to Filologijos skyriuje.
du. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 10 15 baigė 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto
Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III laida). 1924 laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1936 perėjo į VDU
10 29 paskirtas ūkio kuopos vadu, 1925 05 02-1 kulkosvai Teisių f-to Teisių skyrių.
63
Liaudentas Pranas Liaudinskis Jokūbas
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). v-ku. Spausdino straipsnius „Pajūryje“, „Naujojoje Romuvo
LCVA, f. 930, ap. 21. b. 111. je“, knygos „Sonecai“ (1932) autorius. Vadovavo pasienio po
licijos barams – Alytaus (1936), Ukmergės (1937), Vilniaus
(1940). 1939 paskirtas VRM atstovu sienai demarkuoti. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 28 iš tarnybos at
leistas, 09 17 suimtas, kalintas Ukmergėje. 1941 03 31 SSRS
NKVD Karo tribunolo nuteistas mirti, išvežtas į Sevurallagą,
Garių r., Sverdlovsko sr., kur 05 20 sušaudytas. Žmona su
dukterimi 1941 03 11 repatrijavo į Vokietiją.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934) ir Lie
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 115; LGG, t. 1, p. 499; BLE, 1. 14, p. 501;
LKKAS archyvas
Liaudinskas Juozas
LIAUDINSKAS Juozas gimė 1913 05 08 Gudelių k., Pa

jevonio vls., Vilkaviškio aps. Baigė Kybartų „Žiburio“
aukštesn. komercinę m-lą. 1933 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 113.
LIAUDINSKIS (LIAUDA-LIAUDINSKAS) Jokūbas

gimė 1904 04 30 Būbelių k., Kretingos aps. Baigė Kauno Liaudinskis Juozapas
suaugusiųjų g-jos 4 klases. 1920 savanoriu įstojo į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas 1 kavalerijos pulko raštininku. Dalyvavo
nepriklausomybės kovose, buvo sužeistas. 1927 09 07 bai LIAUDINSKIS Juozapas gimė 1909 02 05 Budrių k., Kar
gus Karo mokyklą (IX laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, tenos vls., Kretingos aps. Baigė Plungės g-ją. 1931 09 16
paskirtas 5 pėst. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos jaun. karinin pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo
ku. 1928 10 22 paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. 1928 mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats, jaun. leitenanto
įstojo į LU Humanitarinio f-to Filosofijos skyrių.Nuo 1929 laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. 1938 atliko
10 15 tarnavo Vilkaviškio aps. policijos nuovados v-ko pa karines pratybas 7 pėst. pulke. 1938 11 23 pakeltas į ats. lei
dejeju. 1930 baige Aukštesn. policijos m-lą, paskirtas jos ins tenantus. 1938 studijavo Klaipėdos pedagoginiame in-re.
pektoriumi, vėliau Klaipėdos krašto pasienio policijos rajono LCVA, f. 930, ap. 21, b. 114; f. 123, ap. 1, b. 11, 1. 198.
64 Lierros kariuomenės karininkai

LIAUGAUDAS Justinas gimė 1910 10 19 Degaičių k., Tel L
šių vis. ir aps. Baigė Telšių g-ją. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
kų karininkų atsargą. 1939 02 15 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930. ap. 21, b. 117.
Liaugminas Albinas
in-to steigėjų, 1958–63 pirmasis jo rektorius. 1977 persikėlė

įMajamį, tapo Lietuvių klubo pirmininku. Daug rašė pedago
gikos ir visuomeniniais klausimais. Knygos „Naminio auklėji
mo problemos“ (1962) autorius. Mirė 1992 07 17 Surfsaide,
Floridoje. 1993 palaikai perlaidoti Laižuvos kapinėse.
Žmona - Danutė Vasiliauskaitė (1913), sūnūs - Rimantas ir
Liaugaudas Pranas Dalius.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 118; BLE, c. 14, p. 504-505; LKKAS archyvas.
LIAUGAUDAS Pranas gimė 1909 02 26 Degaičių k., Tel

šių vls. ir aps. Baige Telšių vysk. M. Valančiaus g-ją. Nuo 1928
LŠS narys, ėjo kuopos vado pareigas. 1930 11 04 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
laida) suteiktas pėst. ars. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Iki 1944 gyveno savo ūkyje, ūki
ninkavo, studijavo VDU Teisių f-te. 1944 pasitraukė į Vokie
tiją. 1949 emigravo į JAV, gyveno Patersone, dirbo Pfizervėžio
tyrimo laboratorijoje Meivude. Mirė 1975 02 05 Patersone.
Žmona - Eugenija Druktenytė, duktė – Vida, sūnus – Algimantas.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 116; f. 631, ap. 7, b. 4570.
LIAUGMINAS Albinas gimė 1907 06 10 Auksūdžio k.,

Laižuvos vls., Mažeikių aps. 1929 baigė Mažeikių g-ją. 1929
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo Liauksminas Antanas
mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. LIAUKSMINAS Antanas gimė 1910 12 23 Jonaičių k.,
1934 baigė VDU Humanitarinių mokslų f-tą. 1934–35 stu Tirkšlių vls., Mažeikių aps. Baige Mažeikių g-ją. Mokėsi VDU
dijavo Sorbonos -te Paryžiuje, 1936–38 – Ž. Ž. Ruso pedago Teologijos-filosofijos f-to Teologijos skyriuje. 1932 10 12 pa
u
ginių mokslų in-te Ženevoje ir Ženevos u-te, jame 1938 apgynė šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mo
doktoratą, suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 1938–39 dės kyklą (VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis
tė Klaipėdos pedagoginiame in-te, vokiečiams užėmus Klaipė ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
dos kraštą – Panevėžyje. 1941-44 VPI rektorius, kartu dėstė LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 119.
VU ir Vilniaus dailės akademijoje. 1942 apgynė habilitacinį
darbą, tapo privatdocentu. 1944 pasitraukė į Austriją, vėliau į LIAUKUS Justinas gimė 1910 10 18 Uosupio k., Šuns
Vokietiją, dirbo vertėju prancūzų okupacinėje zonoje. 1948 kų vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono
emigravo į Kolumbiją, iki 1955 Bogotoje dėstė keliuose u-tuose. g-ją. 1930 08 20 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Atvykęs į JAV gyveno Čikagoje. 1955–72 dėstytojavo Lojolos 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas
u-te (asocijuotasis profesorius). 1973–76 dirbo psichologu kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į 1 husarų pulką
Alkoholikų gydymo centre. Vienas Pedagoginės lituanistikos 2 eskadrono būrio vadu. 1934 06 15 baigė prie Karo

A.
Liaukus Justinas Liaukus Stasys
technikos štabo ginklų rūšių karininkų pionierių kursus (I vavo Klaipėdos išvadavime. 1924 09 28 baigus Karo mokyklą
laida). 1935 08 25 paskirtas technikos eskadrono pionierių (VI laida) suteiktas pést. leitenanto laipsnis ir paskirtas 6 pést.
būrio vadu. 1935 09 01 paskirta KAM stipendija eiti karo pulko 2, vėliau 6 kuopos būrio vadu. 1926 09 13 perkeltas į
mokslus užsienyje, perkeltas prie Kariuomenės štabo spau 5 pést. pulko 3 kulkosvaidžių kuopą, 1927 05 01 paskirtas 3
dos ir švietimo skyriaus. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. kuopos vyr. karininku. 1928 11 23 pakeltas į vyr, leitenantus.
1936 09 01 baigė Somiūro kavalerijos m-lą Prancūzijoje. Dėl silpnos sveikatos pripažinus netinkamu rikiuotei 1930
1936 11 26 paskirtas 1 husarų pulko 1 eskadrono vyr. ka 02 01 paskirtas Alytaus aps. komendantūros raštvedžiu. 1931
rininku, 1937 09 01 – Vytauto Didžiojo karininkų kursų 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis
Generalinio štabo skyriaus 3 laidos klausytojų jojimo moky pakeistas į leitenanto. 1932 01 30 perkeltas į Karo kalėjimo ir
mo lektoriumi, 1938 04 11 – 3 dragūnų pulko Tauragėje 1 drausmės dalį raštvedžiu. 1932 11 02 baigė ugniagesių instruk
eskadrono vyr. karininku. 1938 05 14 baigė sunkiųjų prie torių kursus (III laida), paskirtas dalies ugniagesių komandos
monių karininkų kursus prie Karo mokyklos (V laida). 1938 v-ku. 1933 rudenį vykdant karinę užduotį Vokietijos pasie
06 04 paskirtas 4 eskadrono vadu. 1939 10 13–29 dalyva nyje peršalo, susirgo ir 1933 10 03 mirė, palaidotas Kaune.
vo žygyje į Vilnių. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovie Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos (1924) ir Lietu
tų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 iš kariuomenės vos nepriklausomybės (1928) medaliais.
atleistas. 1944 02 16 įstojo į Vietinę rinktinę, paskirtas rink LCVA, f. 930, ap. 2, b. 120; LKKAS archyvas.
tinės štabo adjutantu. 1944 05 15 vokiečių gestapo suimtas,
išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą Latvijoje, iš kur
paimtas į apsaugos dalinį dirbti priešakinėse fronto linijose.
Po karo gyveno Gutenhafeno, vėliau Hanau pabėgėlių sto
vyklose. 1948-49 dirbo UNRRA darbo kuopos vadu. 1949
emigravo į JAV. Niujorke dirbo Beth Israelmedicinoscentro
inžinieriumi. Ilgametis „Kario“ redakcijos narys. Mirė 1999
05 17 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
2003 06 04 pripažintas kariu savanoriu (po mirties).
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1938).
Žmona – Elena Šikerytė (1916–2001, susituokė 1943), duk
tė – Kristina Sniegė Masiulienė (1944).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1555; ap. 8, b. 311, 1. 94; f. 1234, ap. 1, b. 4,
1. 1-3; f. R-1399, ap. 1, b. 106; LKKAS archyvas.
LIAUKUS Stasys gimė 1900 05 06 Uosupio k., Šunskų vls., Liausėdas Vilius
Marijampolės aps. Baige Marijampolės Rygiškių Jono g-jos 4
klases ir Liaudies mokytojų kursus. Mokytojavo Marijampolės
aps. Ožkasvilių prad. m-loje. 1921 11 12 pašauktas į Lietuvos LIAUSĖDAS Vilius gimė 1912 04 26 Biržuose. Baige Bir
kariuomenę, pasiųstas į Karo mokyklą. 1923 01 09–22 daly žų g-ją. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) su

teiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin L
kų karininkų atsargą. 1936 baigė Aukštuosius kūno kultūros
kursus, tapo kūno kultūros ir karinio parengimo mokytoju.
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 121
Ličkus Petras
dos štabo apygardos ryšių v-ku. 1929 11 23 pakeltas į kapi

tonus. 1930–31 apygardos ryšių kursų vedėjas. 1934 05 14
baige Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių
(Respublikos Prezidento A. Smetonos laida) ir perkeltas į Vyr.
Liberis Gasparas kariuomenės štabą. 1934 09 07 pakeltas į majorus. 1935
08 01 paskirtas Kariuomenės štabo III (Mobilizacijos) skyriaus
mobilizacijos dalies karininku. 1937 06 28 perkeltas Ryšių
į
LIBERIS Gasparas gimė 1905 09 10 Ėriškių k., Ramyga batalioną ir paskirtas telegrafo-telefono kuopos vadu. 1938
los vls., Panevėžio aps. Baige Panevėžio g-jos 7 klases. 1930 07 12 suteiktos gen. štabo karininko teises ir paskirtas Ka
11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus riuomenės štabo III (Mobilizacijos) skyriaus mobilizacijos da
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto lies karininku, 1940 07 05 - II pėst. divizijos štabo I skyriaus
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 11 23 v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas
pakeltas į ats. leitenantus. LŠS narys. Gyveno Ramygaloje, Pa RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko štabo v-ku.
nevėžio aps., mokytojavo. Antrosios sovietinės okupacijos metu Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių oku
bendradarbiavo su partizanais. 1945 08 13 NKVD suimtas, pacijos metu baigė VDU Fizikos-matematikos f-tą, dėstė ma
kalintas Panevėžyje, išvežtas į Konstantinovskij Kamenį Pečiorla tematiką ir fiziką Kauno 3 g-joje. 1944 pasitraukė į Vokietiją.
ge, dirbo tiesiant geležinkelį. Nesudarius bylos 1946 paleistas. Eichštato aukštojoje teologijos m-loje studijavo filosofiją, kar
Grįžęs gyveno Šeduvoje, dirbo m-loje kūno kultūros ir karinio tu mokytojavo Eichštato lietuvių g-joje. 1949 emigravo į JAV,
parengimo mokytoju. 1954 persikėlė į Kauną, dirbo tarnau gyveno Čikagoje. Mirė 1974 05 14.
toju įvairiose įstaigose, vėliau archeologinėse dirbtuvėse. Mire Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie
1996 09 23 Vilniuje, palaidotas Truskavoje, Kėdainių r. tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Vincenta Miknevičiūtė (1907-1986), sūnus - Bro Žmona - Elena Goštautaitė, sūnus - Vytautas (1930), duk
nius (1937), duktė - Dalia (1946). té - Aldona Jusionienė (1928).
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 122; LGG, t. 2, d. 2, p.333; LKKAS archyvas. LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1556a; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS
archyvas
LIČKUS Petras gimė 1901 03 05 Šiaulėnų mstl., Šiaulių aps.
1924 baigė Ukmergės g-ją, vėliau VDU išklausė visą fizikos LIEDLAUSKAS Mečislovas, Lietuvos kariuomenės karinin
matematikos kursą. 1920 11 15 pradėjo tarnauti Lietuvos kas, 1919 01 30 paskirtas prie Kauno m. komendantūros.
kariuomenėje. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) LKKAS archyvas
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1 pėst. pulko 2,
vėliau 3 kuopą. 1923 baigė minosvaidininkų kursus. 1925 LIEGUS Alfonsas gimė 1903 04 31 Rudilių k., Molėtų vls.,
01 08 pakeltas į vyr. leitenantus, paskirtas 3 kuopos vadu. Utenos aps. 1915–23 gyveno Lenkijoje. Grįžęs į Lietuvą bai
1926 01 01 perkeltas į Karo aviaciją, 1927 10 03 – vėl į 1 gė Ukmergės g-jos 5 klases ir dvejų metų mokytojų kursus.
pest. pulką. 1928 01 27 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vy 1927 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 02 19
tauto kursų Technikos skyrių (II laida). 1928 04 24 įskaitytas baigus Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas pést. ats. leite
į inžinerijos karininkus. 1928 11 19 paskirtas I karo apygar nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo
II.
1929 LŠS
narys. Nuo 1930 dirbo policijoje Linkuvoje, Šiau parašė Kauno komendantui raportą priimti į PPT atskirają tech
lių aps. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. nikos kuopą. 1944 Vietinės rinktinės Trakų komendantūros
leitenanto laipsnis pakeistas į ats, jaun. leitenanto. 1939 09 08 karininkas. LLA narys, Trakų apyl. vadas.
pakeltas į ats, leitenantus. Antrosios sovietinės okupacijos me LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 125; . 631, ap. 7, b. 7715.
f
tu 1946 08 19 suimtas, kalintas Joniškyje. 1946 10 23 SSRS
NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams LIEPETIUCHA Aleksejus,atsargos karininkas, 1919 02 26
tremties. Išvežtas į Ivdellagą, Sverdlovsko sr. 1948 04 15 žu paskirtas į Tiekimo skyriaus intendantūros dalį. 1919 08 01
vo lageryje. perkeltas į Gen. kariuomenės štabą. 1919 12 01 iš kariuome
nės atleistas.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 123; f. 561, ap. 22, b. 65, 1. 127; LGG, t. 2,
d. 2, p. 334 LKKAS archyvas
LIENIVOV S., Rusijos kariuomenės pulkininkas, 1918 12 01

paskirtas Lietuvos kariuomenės 1 baltgudžių pulko bataliono
vadu. 1918 12 iš Lietuvos kariuomenės pasitraukė.
LKKAS archyvas.
LIEPA Jonas nuo 1919 10 10 tarnavo Lietuvos kariuome

neje. 1920 10 15 suteiktas karo valdininko laipsnis, paskirtas
į Marijampolės aps. Intendantūros skyrių, vėliau tarnavo Šiau
lių aps. intendantu. 1925 04 20 pačiam prašant paleistas į at
sargą. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam
karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. leitenan
to laipsnis.
LKKAS archyvas
Liepuonis Justinas
LIEPUONIS Justinas gimė 1919 03 13 Pūdymų k., Luk

šių vls., Šakių aps. 1939 06 14 baigė Šakių „Žiburio“ g-ją.
1939 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. lai
da), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
paleistas į karininkų atsargą. Mokytojavo Šakių aps. Pileniškių
m-loje. 1940 09 28 priimtas į VDU Statybos f-to Statybos
skyrių. Žuvo atlikdamas paskirtą užduotį pereidamas sieną į
Vokietiją.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 17360; f. R-629, ap. 1, b. 3a; LKKAS archyvas.
LIESIS (LIESYS) Antanas (slap. Geraldas, Idenas, Tauras,

Tvanas, Valaitis, Žiedas) gimė 1922 04 16 Ramygaloje,
Liepas Stasys
Panevėžio aps. 1938 06 15 baigė Jurbarko g-ją. 1939 08 31
įstojo į VDU Medicinos f-tą. 1942 1007 perėjo į VDU Filo
sofijos f-to Filosofijos skyriaus sociologijos-žurnalistikos grupę.
LIEPAS Stasys gimė 1917 10 13 Norgeliškių k., Betyga Artėjant antrajai sovietinei okupacijai įsitraukė į antisovietinį
los vls., Raseinių asp. Baige Kedainių g-ją. 1937 11 03 pašauktas rezistencinį sąjūdį.1944 08 07 kartu su broliu Broniumi LLA
į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą iniciatyva pasiųstas į vokiečių karinės žvalgybos Abwehr m-lą
(XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis FAK-203 Dalvice, Rytprūsiuose. Baigus apmokymą 1944
ir paliktas karinėje tarnyboje. 1939 11 20 paleistas į artilerijos 12 18 parašiutu nuleistas Padruskalnio k., Gudžiūnų vls., Kė
karininkų atsargą. Nuo 1939 12 06 dirbo policijoje Zarasų baro dainių aps., tapo Kęstučio apygardos Rolando būrio partizanu.
rajono v-ko padejeju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą grįžo 1947 05 20–25 vykusiame Jungtinės Kęstučio apygardos va
į tėviškę. Nuo 1941 03 08 dirbo Valstybės draudimo valdy dų pasitarime išrinktas štabo informacijos skyriaus v-ku. 1948
bos Skaudvilės skyriaus inspektoriumi. Kilus Vokietijos-SSRS 06 08 paskirtas Vakarų Lietuvos srities agitacijos ir propagan
karui suorganizavo sukilėlių kuopą ir jai vadovavo. 1941 09 18 dos skyriaus v-ku. 1948 rudenį paskirtas specialaus būrio pa
68 Licrutos kariuomenės karininkai

nu. 1947 11 kartu su P. Bartkumi (slap. Žadgaila) paskirtas L
organizuoti Joniškio ir Šiaulių aps. Prisikėlimo apygardą. 1948
06 01 dalyvavo išleidžiant pirmąjį Prisikėlimo apygardos laikr.
„Prisikėlimo ugnis“ 370 egz. tiražu. Prisikėlimo apygardos šta
bo v-kas. 1949 02 02-22 S. Mikniaus sodyboje, Minaičių k.,
Radviliškio vls., vykusiame visos Lietuvos partizanų apygardų
vadų suvažiavime, kuriame įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis,
išrinktas LLKS prezidiumo nariu ir paskirtas LLKS visuome
ninės dalies tautinio skyriaus v-ku, suteiktas partizanų kapitono
laipsnis. 1949 02 16 kartu su kitais partizanų vadais pasirašė
LLKS tarybos Deklaraciją dėl Nepriklausomos Lietuvos atkū
rimo. 1949 08 13 MGB karinėms pajėgoms sunaikinus Prisi
Liesis Antanas kėlimo štabą kartu su Prisikėlimo apygardos vadu P. Bartkumi
slap. Žadgaila) ir penkiais kovos draugais žuvo Užpelkės miške,
(
Radviliškio r. Poetas, eilėraščius spausdino partizanų spaudo
laikyti ryšį tarp Vakarų Lietuvos srities ir Žemaičių apygardos je, pasirašinėjo Eglio slap. Po žūties 1950 kovos draugai išleido
vadu. 1949 02 02-22 S. Mikniaus sodyboje, Minaičių k., Rad jo, P. Bartkaus (slap. Žadgaila) ir V. Šniuolio (slap. Vytenis) ma
viliškio vls., vykusiame visos Lietuvos partizanų apygardų va šinraštinį poezijos rinkinį „Jų akis bučiavo gintarinė žeme“. 1997
dų suvažiavime, kuriame įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis, 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 13 suteiktas plk.
paskirtas LLKS visuomeninės dalies politinio skyriaus v-ku, su leitenanto laipsnis (po mirties).
teiktas partizanų kapitono laipsnis. 1949 09 paskirtas Vakarų Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi
Lietuvos srities štabo v-ku. 1951 žuvo Čepaičiuose, Telšių r. (1998, po mirties).
1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 13 suteik LCVA, F. 631, ap.7, b. 17158; LNTK, p. 286–342; LKA, t. 18, p. 11-69,
tas plk. leitenanto laipsnis (po mirties). t. 30, p. 11, t. 31, p. 162-163, t. 31, p. 165, 1. 32, p. 86, t. 35, p. 109;
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi LKKAS archyvas
(2004, po mirties).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 679, 16210; LNTK, p. 284-294; LKA, t. 18,
p. 11-70, t. 30, p. 11, t. 32, p. 86, t. 33, p. 106; LKKAS archyvas.
Liesis Bronius Liesis Izidorius
LIESIS (LIESYS) Bronius (slap. Kaukas, Naktis) gimė 1922 LIESIS Izidorius gimė 1901 08 19 Kriugiškio k., Obe
04 16 Ramygaloje, Panevėžio aps. 1940 06 15 baigė Jurbarko lių vls., Rokiškio aps. Baigė Kauno S. Daukanto mokytojų
g-ją. 1940 08 įstojo į VDU Technologijos f-to Mechanikos seminariją. Nuo 1921 liktiniu puskarininkiu tarnavo Lietu
skyrių. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai įsitraukė į antiso vos kariuomenės Gen. štabo Susisiekimo skyriuje, pakeltas į
vietinį rezistencinį sąjūdį.1944 08 07 kartu su broliu Antanu vyr. puskarininkius. Kaip išlaikiusiam egzaminus administ
LLA iniciatyva pasiųstas į vokiečių karinės žvalgybos Abwehr racijos karininko laipsniui įgyti 1928 02 16 suteiktas admi
m-lą FAK–203 Dalvice, Rytprūsiuose. Baigus apmokymą 1944 nistracijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Vyr. kariuomenės
12 18 parašiutu nuleistas Padruskalnio k., Gudžiūnų vls., Kė štabo III (Operacijų) skyrių. 1930 10 22 perkeltas į Vyr. ka
dainių aps., tapo Kęstučio apygardos Rolando būrio partiza riuomenės štabo v-bos karo topografijos skyrių. 1931 01 01

pagal karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeis 1921 01 01 perkeltas į l artilerijos brigada 1 haubicų bateri
tas į jaun. leitenanto. 1931 05 23 pakeltas į leitenantus. 1931 jos ūkio vedėju. 1921 01 13 perkeltas atsargon prie Kauno
07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topografijos komendantūros, 04 29 - į Tauragės komendantürą, 1923
skyrių. 1934 10 18 – 1938 08 14 kaip KAM stipendininkas 03 26 - Trakų, 08 10 – į Telšių komendantūrą raštvedžiu.
1926 12 19 išlaikė egzaminus pric Aukštųjų karininkų kursų
į
mokėsi Paryžiaus aukštojoje geodezijos m-loje (Service geog
raphique de l'Armie), stažavo geodezijos ir topografijos srityse administracijos karininko laipsniui įgyti. 1927 02 16 suteik
Prancūzijos kariuomenėje ir astronomijos srityje l'aryžiaus ob tas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1927 06 09
servatorijoje. 1936 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Są baige g-ją. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. 1933 03 16 per
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo Kariuomenės štabo karo keltas į Trakų, 1935 02 22 - į Vilkaviškio, 1936 04 22 - į
topografijos skyriaus trianguliacijos dalies karininku. Likvi Šakių komendantūrą raštvedžiu. Sovietų Sąjungai okupavus
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 18 priskirtas prie RA Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 11 iš
29 ŠTK 21 topografinio būrio vyr. topografu. Kilus Vokie kariuomenės atleistas. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1949 emig
tijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 08 15 paskirtas Vyr. ravo į JAV, gyveno Filadelfijoje. Mirė 1956 12 17.
vandenų ir energijos v-bos Tyrimų tarnybos geodezijos sky Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1939) ir Šaulių
riaus vyr. inžinieriumi, 1001 - skyriaus v-ku. Vėliau dirbo žvaigždės (1938) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės meda
VDU Geodezijos ir astronomijos katedros laborantu, 1943 liu (1928).
apgynus diplominį projektą vyr. asistentu, nuo 1944 08 01 - Žmona - Jadvyga Vaitukaitytė.
vyr. dėstytoju. 1944 12 31 pašauktas į RA. Pasibaigus karui LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1560; ap. 8. b. 744; LYA, . K-8, ap. 2. saug.
f
1945 laikytas Bobruisko filtracijos stovykloje, 1946 paleistas, vnt. 3; LKKAS archyvas.
grįžo į Lietuvą. Dirbo KU, nuo 1950 - KPI. Geografijos m.
kand. (1961), docentas (1963), nuo 1963 Hidrotechnikos
f-to Geodezijos katedros vedėjas. 1969–85 VISI Šildymo ir
vėdinimo, vėliau Statybos katedrų dėstytojas. Mirė 1993
08 07, palaidotas Romainių kapinėse Kaune.
ti
mona - Ona Medziukaitė (1911-1990, susituokė 1943),
sūnūs - Linas Aloyzas (1934–2003), Vytautas Antanas
(1942) ir Šarūnas (1952).
LIETUVNINKAS Antanas gimė 1913 10 31 Padovinio k.,

Liudvinavo vls., Marijampolės aps. Baige g-ją. 1935 05 04
Karo mokyklą (XX laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto
laipsnis, paskirtas 4 art. pulko 1 baterijos vadovavimo būrio
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
artilerijos pulko diviziono žvalgybos būrio vadu. Kilus Vokie Likevicius Antanas
tijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 15 paskirtas į lie
tuvių karių Vilniaus įgulos art. pulką. Sovietų Sąjungai antrą
kartą okupavus Lietuvą NKVD suimtas, išvežtas į lagerį No LIKEVIČIUS Antanas gimė 1900 07 31 Krekenavoje, Pa
rilske, Krasnojarsko kr. 1957 žuvo šachtoje. nevėžio aps. Baige Permės 4-metę miesto m-lą Rusijoje. Grį
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu žęs į Lietuvą 1919 06 22 įstojo į Lietuvos kariuomenės 5 pèst.
(1938). pulką eiliniu. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III laida) su
LCVA, f. 930. ap. 8. b. 744; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS teiktas pėst, leitenanto laipsnis ir paskirtas į ll pest. Vilniaus
archyvas pulką. 1923 12 07 pačiam prašant paleistas į pėstininkų ka
rininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
LIETUVNINKAS Jonas gimė 1894 04 01 Viščiakaimio k., mą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
Alvito vls., Vilkaviškio aps. Baige g-jos 4 klases Marijampolė LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 128.
je. 1915 pašauktas į Rusijos kariuomenę, iki 1917 tarnavo 64
atskirajame pėst. pulke, 1917-18 - 32 Aleksejaus pést. pulke LILAS Jurgis gimė 1896 05 18 Damininkankos k., Garlia
jaun. karininku. Grįžus į Lietuvą 1920 09 18 mobilizuotas į vos vls., Kauno aps. Baige Sankt Peterburgo realinės m-los 6
Lietuvos kariuomenę, kaip karo valdininkas paskirtas Vil klases, 1915 - Peterhofo 3 praporščikų m-lą. Dalyvavo 1 pa
niaus m. iraps. komendantūros rikiuotės skyriaus raštininku.
saul. kare. 1917 06 pakeltas į paporučikius. Grįžus į Lietuva
1921 07 13 mobilizuotas Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1946 07 – 1948 08 - Bamberge, vėliau Garmiš-Partenkir L
į
jaun. karininku į 11 pėst. Vilniaus pulką (nuo 1923 05 – 3 chene. Dirbo lietuviškojoje J. Basanavičiaus m-loje sekretoriumi,
pasienio pulkas). 1921 09 03 suteiktas vyr.leitenanto laips ūkvedžiu, nuo 1948 lietuvių bendruomenės pirmininkas.
nis. 1922 10 06 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II lai 1955 11 cmigravo į JAV, gyveno Vusteryje, dirbo įvairius
da). 1923 05 18 pakeltas į kapitonus. 1924 02 23 paskirtas darbus, nuo 1958 – „Lietuvių enciklopedijos“ redakcijos lei
į Elektrotechnikos batalioną, 1926 01 01 – į Technikos pul dyklos reikalų ir administracijos vedėju. 1976 suteikta JAV
ką. 1926 05 29 pačiam prašant paleistas įį atsargą. pilietybė. Dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje, buvo
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio, Bostono skyriaus v-bos narys. 1992 pradėtas kaltinti civilių
Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio ordinais. gyventojų persekiojimu II pasaul. karo metais. 1996 06 09
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 129. neteko JAV pilietybės ir 06 18 grįžo į Lietuvą. Tarptautinių
žydų organizacijų ir JAV prokurorų be išlygų dar iki teismo
LILEIKA Petras gimė 1911 05 06 Naujininkų k., Eržvil paskelbtas karo nusikaltėliu, nors jo byloje neužfiksuota nė vie
ko vls., Tauragės aps. Baigė Tauragės mokytojų seminariją. no objektyvaus įrodymo, kad duodavo raštiškus nurodymus
1935 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Ka naikinti žydų tautybės asmenis. Lietuvoje iškelta baudžiamoji
ro aviacijos 2 aerodromo kuopą. 1937 09 15 baigus Karo mo byla, tačiau dėl sveikatos buvo atidedama. Mire 2000 09 26
kyklą (XII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto Vilniuje, palaidotas Vaiguvos kapinėse Kelmės r.
laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Pirmoji žmona - Stefanija (susituokė 1932, m. 1978),
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 130. dukterys - Rita Valinskienė (1933–1997) ir Aldona Vaitie
ne (1935); antroji žmona - Gražina (susituokė 1983).
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 131; f. 631, ap. 7, b. 4115; LKKAS archyvas.
Lileikis Aleksandras
Lilejevas Jurgis
LILEIKIS Aleksandras gimė 1907 06 10 Paprūdžių k., Vai

guvos vls., Šiaulių aps. 1927 baige Kražių „Žiburio“ g-ją, LILEJEVAS Jurgis gimė 1913 05 03 Gardine. Atvykęs į
studijavo LU Teisių f-te, dirbo VRM kriminalinės policijos Lietuvą 1932 baigė Kauno vokiečių g-ją ir įstojo į VDU Tech
v-bos raštinėje, nuo 1931 – kvotų skyriuje. 1931 09 15 pa nikos f-to Technologijos skyrių. 1936 09 19 pašauktas į Lietu
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mo vos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp.
kyklą (VIIasp. laida) suteiktas kavalerijos ats.jaun. leitenanto laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1933–39 leistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1938 04 14 LŠS
saugumo policijos Marijampolės apygardos v-ko padėjėjas. VDU studentų šaulių kuopos narys. 1942 03 03 baige u-tą,
1938 atliko karines pratybas. 1938 11 23 pakeltas įats. leite igijo cheminės technologijos inžinieriaus kvalifikaciją.
nantus. 1939 paskirtas Vilniaus apygardos saugumo policijos LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 132; f. 561, ap. 2, b. 1634; f. 631, ap. 7,
v-ko padejeju. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą 1940 b. 1075; LKKAS archyvas.
06 19 nelegaliai pasitraukė į Vokietiją. Kilus Vokietijos-SSRS
karui grįžo. 1941 08 – 1944 07 Lietuvos saugumo policijos LIMBA Jeronimas gimė 1908 06 03 Šailokiškio k., Leliū
Vilniaus apygardos v-kas. Aktyviai dalyvavo slaptame antina nų vls., Utenos aps. Baigė Utenos „Saulės“ g-ją. 1929 pradėjo
ciniame lietuvių sąjūdyje, kovojo su Vilniaus krašte veikusia tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1931 10 24 baigus Karo mo
lenkų Armija krajova ir sovietiniais diversantais. 1944 07 pa kyklą (XIII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir
sitraukė į Vokietiją, gyveno pabėgėlių stovykloje Noimarkte, paskirtas 4 artilerijos pulko 6 baterijos būrio vadu. 1933 baigė

priešcheminės apsaugos kursus, 1934 07 14 – prie Karo techni nių gamykloje „Skarda" (vėliau „Pirmūnas“) apskaitininku.
kos štabo ryšių kursus (III laida). 1935 09 15 paskirtas III grupės Mirė 1975 07 31 Kaune, palaidotas Eigulių kapinėse.
ryšių karininku. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 11 16 Žmona - Aleksandra Kijonkaitė (1914, susituokė 1933), sū
paskirtas 1 raitosios baterijos vyr. karininku, 1939 09 13 – šios nus - Rimantas Jonas (1936), duktė - Irena Laimutė Pacevi
baterijos vadu. 1939 09 30 baige artilerijos karininkų tobuli čienė (1938).
nimosi kursus (VI laida). 1940 02 16 pakeltas į kapitonus. LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1565; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka archyvas
riuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divi
zijos 234 šaulių pulko minosvaidžių baterijos vadu. 1941 LIMONTAS-RIMONTAS Pranas gimė 1915 01 09 Mask
06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 voje, Rusijoje. Atvykęs Lietuvą baigė Kauno aukštesn.
į
0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. technikos m-los Mechanikos skyrių. 1936 09 19 pašauktas į
1947 06 14 paleistas, grįžo į Lietuvą. Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1564; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, (XII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis
t. 1, p. 502. ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1938 06 30
LŠS I Kauno rinktinės Vytauto kalno šaulių būrio narys.
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 133; f. 561, ap. 2, b. 1633.
LINARTAS Eduardas gimė 1914 07 15 Daumantų k., Ka

varsko vls., Ukmergės aps. Baigė Kauno kunigų seminariją.
baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 134.
Limba Petras
LIMBA Petras gimė 1904 09 30 Bartašiūnų k., Vyžuonų vls.,

Utenos aps. Baige Kauno aukštesn. technikos m-los Mecha
nikos skyrių. 1930 08 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Linartas Juozas
1932 07 01 baigus Karo mokyklos ginklavimo karininkų kur

sus suteiktas ginklavimo jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 4
pest. pulko ginklų prižiūrėtoju, 1935 09 01 – pulko ginkli LINARTAS Juozas gimė 1897 03 04 Juozapavos k., Širvin
ninku. 1935 12 31 perkeltas į l art. pulką. 1936 07 16 pa rų vls., Ukmergės aps. 1918 baigė Vilkaviškio g-ją, evakuotę
keltas į leitenantus, paskirtas artilerijos techniku. 1940 02 16 į Voronežą Rusijoje. Grįžus į Lietuvą 1919 07 31 pradėjo
perkeltas į Ginklavimo v-bą. Sovietų Sąjungai okupuojant tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1919 12 16 baigė Karo mo
Lietuvą tarnavo Ginklavimo v-bos centrinio ginklų sandėlio kyklą (II laida) puskarininkiu su teise įgyti karininko laipsnį
buhalteriu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 kariuomenės dalyse, paskirtas į 8 pést. pulko 5 kuopų. 1919
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko 12 16 - 1920 01 05 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
dirbtuvių ir ginklų sandėlio v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS ka bolševikais, 1920 08 28 - 11 30 – su lenkais. 1920 06 14
rui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metu dirbo ginklų suteiktas leitenanto laipsnis. 1922 10 15 iš kariuomenės pa
remontininku garnykloje „Arsenalas“, po karo - metalo dirbi leistas eiti aukštojo mokslo. 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipe
72 Lirtuvos kariuomes karininkai

dos išvadavime. 1927 išklausė VDU Teisių f-to Ekonomijos tarnavo 15 karališkajame airių šaulių batalione. 1918 03 prie L
skyriaus kursię. Nuo 1928 LŠS narys. 1931 01 01 pagal Ka St. Šventino (Prancūzija) pateko į vokiečių nelaisvę. 1918 12 08
rininkų laipsnių įstatymų ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. paleistas, 1919 02 08 grįžo į Angliją, tarnavo 3 karališkajame
jaun. leitenanto. Dirbo Finansų m-jos revizoriumi, Mokesčių airių šaulių batalione Rugeley m. 1919 baigus Karininkų 1
departamento vyr. referentu. 1937 07 26-08 17 atliko ka m-lą Broktone pakeltas į kapitonus. 1919 11 12 įstojo į Lie
rines pratybas 3 pest. pulke. 1937 11 23 pakeltas į ats. Ieite tuvos kariuomenę, paskirtas prie Gen. kariuomenės štabo. 1920
nantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš Finansų m-jos 02 09 iš kariuomenės paleistas.
atleistas, dirbo fabrike buhalteriu. 1941 06 15 suimtas, išvežtas Žmona - Rosetta Grace (1919).
į Oneglagay, Archangelsko sr. 194205 20 SSRS NKVD Karo LCVA, F. 930, ap. 2., b. 137; f. 929, ap. 8, b. 43.
tribunolo nuteistas mirti. 1942 07 05 sušaudytas. 2002 06 21
pripažintas laisvės kovų dalyviu (po mirties).
Apdovanotas DLK Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1936),
Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Žmona - Gertrūda Pilkaitė (1903–1999), dukra – Izabele
Danutė Petrauskienė (1928), sūnus - Jonas Vytautas (1930
1997).
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 135; f. 561, ap. 2, b. 1633; LGG, t. 1, p. 502;

LKKAS archyvas
Melo NBZUS
Lineburgeris Rudolfas
LINEBURGERIS Rudolfas gimė 1910 09 19 Kaune. 1930

06 12 baigė Kauno vokiečių aukštesn. realinę m-lą. 1931 10 02
mokyklą (VII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1932
Linartas Vytautas Aleksas
09 28 įstojo į VDU Matematikos-gamtos f-to Fizikos-chemi
jos skyrių.
LINARTAS Vytautas Aleksas (Aleksandras) gimė 1918 LCVA, f. 930, ap. 22, b. 138; f. 631, ap. 7, b. 11189.
03 01 Voroneže, Rusijoje. 1918 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1935
baigė Kauno jėzuitų g-jos 6 klases, vėliau Valst. egzaminų ko LINGĖ Jonas gimė 1896 01 17 Gipėnų k., Dusetų vls., Zara
misijoje laikė aukštesn. m-los viso kurso egzaminus. 1939 sų aps. Mokėsi Šiaulių g-joje, baigė Vilkaviškio g-ją, evakuotą į
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Voronežą Rusijoje. 1917 įstojo į Charkovo u-to Medicinos f-tą.
Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), del Grįžęs į Lietuvą 1919 10 28 pašauktas į Lietuvos kariuomenę,
politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas paskirtas į Atsargos batalioną raštininku. 1920 03 01 suteiktas
į karininkų atsargą. karo valdininko laipsnis. Batalioną performavus į 10 pést. Ma
LCVA, f. 631, ap. 8, b. 1683; f. 391, ap. 1, b. 2992; LKKAS archyvas. rijampolės pulką paskirtas ginklų prižiūrėtoju. 1922 01 08
išrinktas kariuomenės atstovu į Steigiamąjį Seimą, dalyvavo ren
LYNCH Stephen Aleksander gimė1890 08 11 JAV. Tarna giant pirmąją Lietuvos konstituciją. Grįžus į kariuomenę 1922
vo Anglijos kariuomenėje. 1914 baigė 36 divizijos sprogdi 10 24 paleistas eiti aukštąjį mokslą. 1923–24 tarnavo Žemės
nimo m-lą ir 4 armijos pėstininkų m-lą. 1916 01 06 suteiktas reformų valdyboje ypatingų reikalų valdininku. 1926 baigė Že
jaun. leitenanto laipsnis, iki 1916 06 20 tarnavo 14 karališka mės ūkio akademijos Agronomijos skyrių. 1928 specializavosi
jame airių šaulių batalione Ballykinlare, Š. Airijoje. 1916 Latvijos mikrobiologijos in-te. Grįžęs ŽŪA Dotnuvoje įkūrė
06 20 - 1918 02 10 tarnavo 9 karališkajame airių šaulių ba pieno raugo laboratoriją, buvo jos vedėjas, akademijos ekono
talione Prancūzijoje. Dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokie mikos korporacijos „Agricila“ pirmininkas. Nuo 1928 Kaune
čiais. 1917 12 16 pakeltas į leitenantus. Nuo 1918 02 10 dirbo Žemės ūkio rūmų pieno raugo laboratorijos vedėju, vienas

Lingė Jonas Lingis Juozas
iš maisto pramonės mikrobiologijos pradininkų Lietuvoje. 1937 mais, Švedijoje leidžiamame tarptautiniame etnologijos žurnale
11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų Folklivskelbė mokslinius straipsnius. 1946 Švedijoje išleistoje
atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto Europos literatūros istorijoje (Europas litteraturhistoria 1918
laipsnis. Nuo 1940 01 08 LŠS I Kauno rinktinės ŽŪM būrio 1938) parengė skyrių apie lietuvių literatūrą.
narys. 1940–78 gyveno Kaune, dirbo Respublikinės pieni LCVA, F. 930, ap. 2, b. 142; BLE, t. 16, p. 231.
ninkystės tyrimų laboratorijoje inžinieriumi mikrobiologu,
Sąjunginio sviesto-sūrių pramonės in-to Lietuvos filialo mikro
biologijos laboratorijos vedėju. Daugelio mokslinių straipsnių
autorius, knygos „Kultūriniai raugai“ (1968) bendraautoris.
Mirė 1987 04 29, palaidotas Karmėlavoje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Žū
vančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų berniuko Viktoro Pikelny
išgelbėjimą nuo sušaudymo (1999, po mirties).
Žmona - Stasė Pavlikaitė (1898–1989), sūnus - Ramutis Sta
sys (1938).
LCVA, f. 930. ap. 21, b. 139; f. 561, ap. 2, b. 1682; BLE, r. 14, p. 231;
LKKAS archyvas.
LINGIS Juozas gimė 1910 09 08 Linkuvoje, Šiaulių aps.

1929 06 20 baige Linkuvos g-ją, studijavo VDU Teologijos
filosofijos f-to Filosofijos skyriuje. 1935 baigė Švietimo m-jos Lingis Pranas
senovės paminklų apsaugos kursus, dirbo Valstybės archeolo
gijos komisijoje, tvarkė Lietuvos etnografinių paminklų archy
vą. 1935 baigė Švedijos Upsalos u-to švedų kalbos ir kultūros LINGIS Pranas gimė 1914 12 28 Griešių k., Kazlų Rū
kursus. 1936 09 19 pašauktas Lietuvos kariuomenę. 1937 dos vls., Marijampolės aps. 1936 baige Marijampolės Rygiškių
į
09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos Jono g-ją. 1936 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst, ats.
atsargą. Nuo 1937 10 22 kaip Lietuvos valstybinis stipendi jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsar
ninkas studijavo Stokholmo aukštosios m-los Humanitariniame gą. 1937 įstojo ir 1943 06 09 baigė Veterinarijos akademiją.
f-te. 1940 išrinktas Švedų etnologinės d-jos nariu. 1942 filo 1942 01-11 dirbo Veterinarijos departamente, 1942 11 -
sofijos kandidato laipsniu baige Stokholmo u-tą, 1955 apgy 1943 06 – vet. gydytoju Kauno mėsos kombinate, nuo
ne doktoratą. 1945-49 dirbo Nordiska Museetetnologiniame 1943 06 - Kauno m. savivaldybės, vėliau Vykdomojo k-to Ve
in-te, 1949 – pramonės muziejuje Falune. Nuo 1950 tarnavo terinarijos inspekcijoje.
Švedijos karinio laivyno administracijoje tarnautoju muzieji Vedęs, duktė.
niams reikalams. Raše archeologijos ir muziejininkystės klausi LCVA, f. 930. ap. 2, b. 140; f. 909, ap. 2, b. 102.
Lituros kariuomio karininkai

mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leite L
nanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 136; f. 631, ap. 7. b. 11782.
pines
Lingys Vytautas Petras
LINGYS Vytautas Petras gimė 1914 10 16 Gižų k. ir vls.,

Vilkaviškio aps. 1930 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-jos
5 klases, 1935 06 28 - Kauno aukštesn. technikos m-los Me
chanikos skyrių. 1935 09 18 Kauno m. komendantūros
mokyklą (XI asp. laida) suteiktas automobilininkų ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą.
Nuo 1937 06 07 LŠS narys, būrio vadas. 1939 04 29 civiliu Lingvevičius Leonas
tarnautoju priimtas į Ginklavimo valdybą, išklausė Švietimo
m-jos liejininkystės kursus. 1939 10 11 pačiam prašant iš tar LINGVEVIČIUS Leonas gimė 1895 04 11 Kubiliūnų k.,
nybos atleistas. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą gyveno Krakių vls., Kėdainių aps. Baigė grafo Zubovo Bubių gyvuli
Alytuje, mokytojavo Alytaus valst. amatų m-loje. 1941 NKVD ninkystės-pienininkystės technikumą. 1915 pašauktas į Rusijos
suimtas ir su šeima ištremtas. kariuomenę, kovojo I pasaul. karo Galicijos fronte. 1917 baigė
Žmona - Stasė (1923), sūnus - Vitas (1941). Kijevo praporščikų m-lą, paskirtas į 100 pést. pulką Syzraneje.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 141; f. 391, ap. 1, b. 2993; LGG, t. 1, p. 502. 1918 pavasarį grįžo į Lietuvą, išrinktas į Kėdainių aps. komite
tą, paskirtas milicijos vadu, įsteigė tris milicijos nuovadas. 1919
07 15 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Gen. ka
riuomenės štabo susisiekimo skyriaus v-ko adjutantu. 1919
10 07 suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 03 10 perkeltas į
Mažeikių stoties ir ruožo komendantūrą, 10 21 – į 12 pést.
pulką 2 kuopos vadu. 1921 05 20 pakeltas į vyr. leitenantus.
1922 02 08 perkeltas į Šakių, 03 28 – į Šiaulių komendan
tūrą, 10 09 - 10 pėst. pulką. 1923 08 02 kaip reikalingas
į
Žemės ūkio ministerijai paleistas į atsargą. 1925–26 ūkininka

vo savo ūkyje. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ats. Vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Nuo 1927
dirbo Kėdainių „Pieno centro“ pieninės vedėju Žemaitkiemy
je, vėliau Utenoje, 1936-41 - Kėdainiuose pieninės reikalų
vedėju. 1941 06 14 su šeima ištremtas į Svetlo Zelionoje k.,
Parbigo r., Tomsko sr. 1957 06 26 paleistas, 1958 grįžo į Lie
tuvą. Parašė knygas „Karas“ (1933), „Parbigo taigoje“ (1995),
Lingvenis Antanas
atsiminimų knygį „Sudiev, senove!“ (2005). Mirė 1990 02 28,
palaidotas Šlienavos kapinėse.
LINGVENIS Antanas gimė 1916 05 08 Dorpato (Tartu) m., Pirmoji žmona – Irena Kognavickaitė (1902–1942, susituo
Estijoje. Atvykęs į Lietuvą 1933 06 31 baigė Kybartų „Žibu ke 1920), dukterys - Danutė Balcienė (1922) ir Irena Urban
rio“ aukštesn. komercijos m-lą. 1933 įstojo į VDU Technikos (1923–1999); antroji žmona – Stasė Tilindytė (1911-2005),
f-tą, 1935 perėjo į Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1937 07 07 duktė – Aurelija Putnienė (1933), sūnus - Juozas (1950).
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo LKKAS archyvas

vo Vitebsko lietuvių batalione jaun. karininku, Čeliabinsko ka
rininkų kuopoje, 1918 08 19 – 1919 11 25 – Sibiro lietuvių
Vytauto Didžiojo bataliono kuopos, vėliau bataliono vadu.
1918 11 04 – 12 06 dalyvavo kautynėse su bolševikais, su
žeistas. Išvengęs raudonųjų kazokų susidorojimo 1920 grįžo į
Lietuvą. 1920 11 02 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas Atsargos bataliono karininku. 1920 12 31 suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis. 1921 06 09 perkeltas į Gen. kariuomenės
štabo žvalgybos skyrių. 1922 05 01 pakeltas į vyr. leitenan
tus. 1924 02 15 paskirtas KAM korespondentu, tuo pačiu metu
studijavo LU Teisių f-te. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus.
1925 baigė LU Teisių f-tą. 1925 09 22 paskirtas Ūkio ir fi
nansų valdybos ypatingų reikalų karininku. 1925 12 22 perkel
tas į Vyr. kariuomenės štabo Informacijos skyrių. 1926 02 16
pakeltas į majorus. 1926 04 09 pačiam prašant paleistas į at
Linkevičius Kazys sargą. 1926–27 dirbo Šiaulių m. taikos teisėju, 1928–38 -
advokatu, 1938–40 ir 1941-44 – Šiaulių miesto burmistru.
LINKEVIČIUS Kazys (Kazimieras) gimė 1911 03 10 Vi Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23 paskirtas Kauno m.
diškių mstl., Žemaitkiemio vls., Ukmergės aps. 1931 06 20 karo komendantūros Apsaugos v-bos v-ku. 1944 pasitraukė į
baigė Ukmergės g-ją. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą Vokietiją. 1947 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. 1948–54
(VII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laips dirbo „Margučio“ redaktoriumi. Vienas Amerikos lietuvių
nis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1933 įstojo į VDU Tautinės sąjungos steigėjų, sekretorius, Čikagos skyriaus
Teisių f-tą, tačiau nestudijavo. 1938 11 23 pakeltas į ats. lei pirmininkas. Bendradarbiavo „Karyje“, „Karo archyve“, „Mū
tenantus. 1940 perėjo į VPI. sų žinyne“. Išleido atsiminimų knygą „Sibiro batalionas“
(1939). Mirė 1981 06 16 Čikagoje.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 4 laipsnio
kryžiumi.
Žmona - Elžbieta Kakarinaitė (m. 1923), duktė - Gražina.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 145; f. 1446, ap. 1, b. 18; BLE, c. 16, p. 242;
LKKAS archyvas.
LINKEVIČIUS Vladas 1939 pašauktas į Lietuvos kariuo

Karo mokyklą (XV asp.laida), dėl politinių motyvų.karinin
LKKAS archyvas
LINKUS Steponas (Stepas) gimė 1916 09 01 Paberžių k., Pa

svalio vls., Biržų aps. 1937 baige Pasvalio g-ją. 1937 07 01 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 08 19 baigė Karo mokyklą (XXI laida), suteiktas
artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 art. pulko 1 art.
grupės ryšių karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios
artilerijos pulko ryšių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
Linkevičius Petras sužeistas gydėsi Riazanės ligoninėje. 1941 07 – 1942 02 dirbo
darbininku kolūkyje Krasnyj Proletarij, Čistopolio r., Totorijoje,
1942 03–12 – Kalinino 4 gamykloje Kazanėje, 1942 12 -
LINKEVIČIUS (KAZILIONIS-LINKEVIČIUS, LINKUS) 1943 04 2 statybos -batalione Balachnoje, Gorkio aps.
Petras gimė 1898 12 02 Lizdeikių k., Pakruojo vls., Šiaulių aps. 1943 04 priimtas būrio vadu į 16 lietuviškąją diviziją. 1943 08 –
1917 baigė Rygos realinę m-lą. 1917 mobilizuotas į Rusijos 1944 02 po sužeidimo gydėsi Čkalovo ligoninėje. 1944 02
kariuomenę, baige Vladimiro karo m-lą Petrograde. 1917 10 01 08 tarnavo ats. statybos batalione Balachnoje. 1944 08 paskirtas
suteiktas praporščiko laipsnis, 1918 05 01 pakeltas į paporu statybos divizijos Jarceve štabo v-ko padėjėju. 1945 01–03 tar
čikius, 1918 1001 - į poručikus. 1918 01 17-03 15 tarna navo ats. mokomajame divizione Usmanėje. 1945 03 perkelcas

paskirtas į Marijampolės m. ir aps., 1920 08 25 - į Suvalkų m. L
iraps, komendantūrą. 1920 11 13 suteiktas karo valdininko
laipsnis. 1920 12 22 perkeltas į Raseinių komendantūrą, 1926
02 07 – į 6 pést. pulką, paskirtas maisto tiekėju. 1926 04 01
perkeltas į Alytaus įgulos ligoninę, paskirtas raštvedžiu. 1926
12 10 perkeltas į Karo aviacijos mokomąją eskadrilę, 1927
01 20 – į 2 ulonų pulką, paskirtas 4 eskadrono jaun. karinin
ku, ėjo ginklų prižiūrėtojo, vėliau pulko iždininko pareigas.
1928 prie Alytaus g-jos išlaikė aukštesn. m-los 4 klasių kurso
egzaminus. 1928 08 06 suteiktas administracijos (B) vyr. lei
tenanto laipsnis. 1929 02 05 paskirtas Raseinių aps. komendan
tūros raštvedžiu. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstatymą
vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1937 11 05 per
Linkus Steponas
keltas į Seinų aps. komendantūrą, paskirtas raštvedžiu. 1939
06 13 pakeltas į kapitonus. 1939 06 13 pačiam prašant pa
leistas į administracijos karininkų atsargą. 1939 11 18 civiliu
16 lietuviškosios divizijos 224 art. pulką būrio vadu. 1945 08 - tarnautoju priimtas 4 internuotųjų stovyklą Kulautuvoje.
į
1946 09 tarnaid 268 art. pulko ryšių diviziono Vilniuje vadu. 1940 02 16 pačiam prašant iš tarnybos atleistas. Gyveno savo
194609 - 1948 09 LVA Karinės katedros vyr. dėstytojas. Tar ūkyje Norgėlų k., Raseinių vls. Sovietų Sąjungai antrą kartą
nba RA baigė vyr. leitenanto laipsniu. 1953 06 baigė LVA, okupavus Lietuvą 1944 10 20 NKVD suimtas, kalintas Ra
dirbo akademijoje asistentu. Nuo 1957 09 LŽŪA asistentas, nuo seiniuose, Kaune. 1945 07 26 išvežtas į Sevpečlagą Komijoje.
1959 09 117. dėstytojas, 1963 10- 1979 04 Agronomijos f-to Nesudarius bylos 1947 04 12 atvežtas į kalėjimą Vilniuje,
prodekanas, docentas (1977), LŽŪA dirbo iki 1991. Mire 1996 1947 11 - Raseiniuose. 1948 04 12 SSRS NKVD Ypatingo
0202. palaidotas Karmėlavos kapinėse. jo pasitarimo nuteistas 10 metų, 09 09 išvežtas į lagerį Spaske,
Apdovanotas RA Raudonosios žvaigždės ordinu ir 8 medaliais. Karlage, Karagandos sr. 1954 01 31 žuvo lageryje. 1989 07 28
Žmona – Jadvyga Urbonavičiūtė (1922–1993), duktė – Ire LSSR Aukščiausiojo teismo reabilituotas.
na Levišauskienė (1952), sūnus - Linas (1962). Apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomy
LCVA, F. 930, ap. S. b. 1+2: LYA, f. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS bès (1928) medaliais.
archyvas Žmona - Eleonora Veržbickaitė (1902–1981, susituokë
1921), duktė – Danutė Viktorija Petrauskienė (1925), sū
nus - Algirdas Kazys (1927–1987).
LCVA, f. 930, ap. 2L. b. 148: LGG. t. 2, d. 2. p. 343; LKKAS archyvas.
LIORENTAS Antanas gimė 1903 02 07 Janukiškių k.,

Žvirgždaičių vls., Šakių aps. Baige g-ją ir Dancigo aukštąją tech
nikos m-lą. 1927 10 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929
10 19 baigus Karo mokykla (III asp. laida) suteiktas inžineri
jos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at
sargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1931 1101 LŠS VII Šiau
lių rinktinės narys. 1934 05 19 del sveikatos pripažintas ne
tinkamu karinei tarnybai ir paleistas į dimisija.
LCVA, F. 930, ap. 24. b. 146; t. 561. ap. 12, b. 65, 1. 110.
LIORENTAS Jonas gimė 1901 08 11 Janukiškių k.,

Žvirgždaičių vls., Šakių aps. 1918 baige Marijampolės „Žibu
Liorentas Antanas (g. 1896)
rio“g-jos 3 klases. 191901 15 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į 2 pėst. pulką, vėliau – į Atskiraji Ukmergės
LIORENTAS Antanas gimė 1896 09 12 Bagotosios k., Pil batalionų. 191907 04 – 1920 01 16 dalyvavo nepriklauso
viškių vls., Vilkaviškio aps. 1916 baigė pedagoginius kursus mybės kovose su bolševikais prie Salako, Turmanto, Kalkū
Vilniuje, 1917 - vokiečių mokytojų kursus Kaune. 1918 11 17 nų. 192001 16 įstojo į Karo mokyklą. 1920 10 17 ją baigus
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 1 pest. pulka. 1919 (III laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 sava
02 13 įskaitytas kandidatu į karo valdininkus. 1919 07 05 norių pulko 5 kuopos jaun. karininku, 19220701 - 4 pest.

nizacijos „Geležinis vilkas“, įkurtos 1955 Kaune, vadas (1936
1956 sušaudytas Mordovijos 10 lageryje).
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1571; F. 1323, ap. 1. b. 292, p. 236, b. 669.
p. 25: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Liorentas Jonas
pulko 2 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku, 1923 06 02 –

3, vėliau 7 kuopos vadu, 1925 07 01 - 7 pėst. pulko vyr.
karininku. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 30 Liorentas Valentinas
paskirtas į Karo aviacijos mokomąją eskadrilę. 1927 07 14
baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Aviacijos skyrių
(I laida). 1927 09 15 paskirtas 4 oro eskadrilės karo lakūnu, LIORENTAS Valentinas gimė 1898 03 07 Bliuvų k.,
11 07 – naujokų kuopos vadu. 1928 09 14 baigė aukštojo Žvirgždaičių vls., Šakių aps. 1918 baigė Vilkaviškio g-ja, eva
pilotažo kursus. 1928 11 23 pakeltas į kapitonus. 1929 01 17 kuotą į Voronežą Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1919 02 26 sava
paskirtas 1 eskadrilės karo lakūnu. 1930 01 07 įskaitytas į Karo noriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 12 16 baigus Karo
aviacijos štabo karininkus. 1934 04 16 perkeltas į Šiaulius ir mokyklą (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas į 6
06 06 paskirtas 3 eskadrilės vadu, 09 22 – ir Šiaulių įgulos v-ku. pest. pulką, 1920 01 01 - 9 kuopos jaun. karininku. 1920
1934 06 25-07 19 dalyvavo ANBO-IV grandies skrydyje 03 22-12 20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
aplink Europą aplankant 12 valstybių sostines. 1934 09 06 1921 03 24 perkeltas į Kauno m. komendantūrą. 1922 05 05
pakeltas į majorus. 1935 09 02 paskirtas III bombonešių grupės iš kariuomenės paleistas mokytis aukštojoje m-loje. 1922 įsto
vadu. Iki 1936 04 01 atliko 1966 skrydžius, skraidė 948 val. jo į LU Medicinos f-tą, po vieno semestro iki 1927 02 08 stu
1937 03 15 baige aklojo pilotažo apmokymus. 1938 09 08 dijavo Halės u-te Vokietijoje. Grįžęs gyveno tėviškėje. 1930
pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1940 07 11 paskirtas Ka 07 14 priimtas į VRM, paskirtas Rokiškio aps. policijos nuo
ro aviacijos komendantu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą vados v-ko padėjėju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš kariuo įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
menes atleistas, bet paliktas Karo aviacijos likvidavimo darbams. Antrosios sovietinės okupacijos metu gyveno tėviškėje Bliu
LLA narys, 1943 pradž. paskirtas Kauno apygardos vadu. 1944 vų k., Šakių aps. 1945 04 13 suimtas, kalintas Marijampolėje,
02 12 įstojo į Vietinę rinktinę, paskirtas Marijampolės įgulos Vilniuje. 1945 07 17 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas
karo komendantu. 1944 pasitraukė į Vakarus. Iki 1953 gy mirti. 1945 09 25 sušaudytas Vilniuje.
veno Šveicarijoje, vėliau emigravo į JAV, gyveno Floridoje. Mirė Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
1991 07 08 Čikagoje. LCVA, F. 930, ap. 22, b. 147; f. 631, ap. 7.b. 4286; LGG, t. 2, d. 2 p. 344.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919) ir Vytauto Di
džiojo 5 laipsnio (1931) ordinais, Savanorių (1929) ir Lie LIORMANAS Medardas gimė 1906 02 01 Panemunėlio
tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, „Plieno sparnų“ dvare ir vls., Rokiškio aps. Baigė Kauno Aušros“ berniukų g
„
garbės ženklu (1934), Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ją. 1926 09 10 pradejo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1928
ordinu su kardais (1935) ir Karo lakūno piloto garbės ženklu 09 08 baigus Karo mokyklą (X laida) suteiktas kavalerijos lei
(1934), Italijos Karūnos 4 laipsnio ordinu (1935), Prancūzijos tenanto laipsnis ir paskirtas į 2 ulonų pulką. 1931 01 01 pagal
Karo lakūno specialiuoju ženklu (1934), Švedijos Kalavijo 5 Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenan
laipsnio ordinu (1934). to. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1935 10 13 paskirtas
Žmona - Antanina Urbaitė (1899, susituokė 1931), duktė - Mokomojo eskadrono vadu. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus.
Ina (1932), sūnus – Algirdas, pogrindinės jaunimo orga Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 ulonų pulko
78 Licturos kariuomenės karininkai

L
‫܀‬
Ares
Liormanas Medardas Liormanas Raimundas
technikos eskadrono vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę Klaipėdos karo srities v-ku, Klaipėdos krašto komendantu.
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos medici LŠS XX Klaipėdos rinktinės vadas. 1931 07 13 pakeltas į pul
ninio-sanitarinio bataliono administracijos-ūkio skyriaus v-ku. kininkus. 1938 06 24 paskirtas Kariuomenės štabo ypatingų
Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1942 09 02 reikalų karininku ir pavesta eiti Raseinių aps. komendanto
LSD 255 bataliono vadas. 1944 09 28 savanoriu įstojo į LKD pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 28 at
inspekciją (buv. TAR). Po Sedos kautynių pasitraukė į Vakarus, leistas iš pareigų, 07 02 – iš kariuomenės. Vokiečių okupacijos
vėliau emigravo į Kanadą. Mirė 1996 01 31. metu už 11 metų veiklą Klaipėdos krašte 1943 08 - 1944 06
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie gestapo kalintas Tilžes kalėjime, paleistas tik jo sūnui, paim
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Vokietijos kariuo tam į Vokietijos kariuomenę, žuvus prie Ilmenio ežero. 1944
menėje – 2 laipsnio bronzos medaliu su kardais (1943). pasitraukė į Vokietiją, karui baigiantis tarnavo Vokietijos ka
Vedęs, sūnus - Eduardas. riuomenėje. 1949 emigravo į JAV, gyveno Filadelfijoje, nuo
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 6519, ap. 8, b. 744, 745; LYA, f. K-8, ap. 2, 1958 - Ročesteryje. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių visuo
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. meninėje veikloje. Mirė 1979 07 09.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1928) ir DLK
LIORMANAS Raimundas gimė 1892 09 28 Gelgaudiš Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1929) ir
kio dvare, Naumiesčio vls., Šakių aps. 1911 baigė Panevėžio Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, Latvijos išsiva
mokytojų seminariją, mokytojavo Bučiūnų prad. m-loje (Pa davimo karo 10-mečio medaliu (1929) ir Latvijos Aizsargų
švitinio vls., Šiaulių aps.). 1914 07 mobilizuotas Rusijos nuopelnų kryžiumi (1939); Rusijos kariuomenėje - Šv. Sta
į
kariuomenę. 1916 baigęs Pskovo karo m-lą tarnavo 437 Sest nislavo 3 laipsnio ordinu su kardais.
rorecko pėst. pulke. 1917 – 1918 02 Rusijos kariuomenės Žmona – Stefanija Dailydaitė, sūnus - Raimundas Vytautas
12 armijos lietuvių karių vykdomojo komiteto p-ko pavaduo (1920–1944), duktė – Danguolė Klimienė (1922).
tojas, Lietuvių seimo, 1917 05 27 susirinkusio Petrograde, LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1572; f. 1446, ap. 1, b. 18, 1. 36; BLE, t. 16,
dalyvis, 1918 pradž. Lietuvių tautos tarybos įgaliotinis pa p. 251; LKKAS archyvas.
bėgėlių reikalams. 1918 10 grįžo į Lietuvą. 1918 12 01 sa
vanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Krašto apsaugos LIPAS Juozas gimė 1914 10 16 Pagojų k., Pandėlio vls., Ro
tarybos sekretoriumi, 12 24 - KAM pirmuoju adjutantu. kiškioaps. 1934 baigė Rokiškio J. Tumo-Vaižganto g-ją. 1934
1919 10 07 suteiktas majoro laipsnis. 1919 05 06 – 1920 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus
08 08 KAM kanceliarijos v-kas. 1920 08 08 paskirtas Vieti Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
nės kariuomenės brigados štabo ypatingų reikalų karininku. laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 baigė
Lenkų interventams puolant Lietuvą 1920 10 09–15 ko Aukštuosius kūno kultūros kursus, mokytojavo Zarasų g-joje.
mandiruotas į Vilnių darbui prie Prancūzijos karo misijos. Nuo 1935 LŠS narys, 1937-40 Zarasų šaulių rinktinės sporto
1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (11 laida), vadovas. 1941 Birželio sukilimo dalyvis. Organizuojant Vie
11 02 paskirtas Vilkaviškio m. ir aps. karo komendantu. 1923 tinę rinktinę jos narys. 1948–50 mokėsi KKI trenerių kur
05 18 pakeltas į plk. leitenantus. 1923 08 08 – 1927 02 28 suose. Vėliau VPI neakivaizdžiai studijavo fiziką-matematiką.
Marijampolės m. ir aps. komendantas. 1927 04 28 paskirtas 1975 žmonos, gyvenusios JAV, pastangomis gavo leidimą
Lietuvos karinom Ches karininkai 79

Lipas Juozas
išvykti į JAV, gyveno Los Andžele. Mirė 1994 1011, palai

dotas Los Andželo Forest Lawn kapinėse.
Žmona - Marijona Grinkevičiūtė (1915-2004, susituokė
1938), sūnus - Juozas (1939), dukterys - Edita Matienė ir Lipčius Algirdas
Livija Bataitienė.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 149; LKKAS archyvas.
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
nanto. Mokėsi VDU Gamtos-matematikos f-to Agronomijos
skyriuje, vėliau Medicinos f-to Veterinarijos skyriuje.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 150; f. 631, ap. 7, b. 3372.
18
Lipavičius Balys
C
LIPAVIČIUS Balys gimė 1918. 1939 pašauktas į Lietuvos

kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka
rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
Gyveno Leipalingyje, Lazdijų r. Sovietų Sąjungai antrą kartą Lipčius Mikas
okupavus Lietuvą 1944 12 31 suimtas, kalintas Seinuose (Len
kija), Marijampolėje. Išvežtas į lagerį Vorkutoje, Komijoje. 1946
grįžo į Lietuvą. LIPČIUS Mikas (Mikalojus) gimė 1894 12 19 Bernotų k.,
LGG, E. 2, d. 2, p. 344; LKKAS archyvas. Betygalos vls., Raseinių aps. 1909 baigė Palangos vid. m-lą,
1914 - Kauno g-ją. 1914–16 mokėsi Rygos politechnikumo
LIPČIUS Algirdas (Algirdas Aleksandras) gimė 1907 Agronomijos skyriuje, 1916–18 - Maskvos žemės ūkio in-te.
10 16 Bernotų k., Betygalos vls., Raseinių aps. 1926 baigė Grįžęs į Lietuvą 1918 12 30 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuome
Dotnuvos žemės ūkio m-los Agronomijos skyrių. Būdamas nę, paskirtas į 2 pest. pulką. 191901 13 perkeltas KAM štabo
moksleivis tapo XVI LŠS Kėdainių skyriaus šauliu, 1923
v-ko žinion, paskirtas ypatingų reikalų valdininku, 07 12-Gen.
01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1928 11 07 pa kariuomenės štabo žvalgybos skyriaus v-ku. 1920 05 21 su
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo mo teiktas karo valdininko laipsnis. Nuo 1922 studijavo LU. 1923
kyklą (IV asp. laida) suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis ir 04 14 paleistas į atsargą. 1923 04 25 – 1924 01 01 dirbo
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka VRM viceministru. 1924–27 studijavo ir baige Politinių moks
SO Lietuvos kariuomenės karininkai

lų m-lą (Ecole libre des sciences politiques)Paryžiuje. 1927 09 01 L
paskirtas Finansų m-jos Finansų departamento Valstybės
biudžeto komisijos p-ku. 1937 11 23 kaip buvusiam karo val
dininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas admi
nistracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 08 01 suimtas, kalintas Kaune, nuo
1941 06 05 – Vilniuje, išvežtas į Pečiorlagą Komijoje. 1942
06 25 (kitais duomenimis, 1941 12 24) žuvo lageryje.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio (1921) ir DLK
Gedimino 2 laipsnio (1938) ordinais, Savanorių medaliu
(1928).
Žmona - Marija Ma taitė (susituokė 1920), duktė -
Aldona Marija (1922).
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 151; LGG, t. 1, p. 503; BLE, t. 16, p. 253;
LKKAS archyvas
Lipnickas Mykolas
minariją. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę 1931 10 29 baige

Karo mokyklą (VI asp. laida), suteiktas pėst. ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mo
kytojavo Šilalės vls. Kūtymų ir Anykščių vls. Vašuokėnų prad.
m-lose. LŠS narys, šaulių kuopos vadas. 1935 įstojo į Karo mo
kyklos atsargos karininkų 10 mėn. kursus. 1936 05 10 juos
baigė, priimtas į tikrąją karinę tarnybą ir paskirtas 9 pest. pul
ko būrio vadu. 1937 05 16 žuvo autokatastrofoje, palaidotas
Pumpėnuose.
Lipčius Stanislovas
LIPČIUS Stanislovas gimė 1904 01 16. 1931 10 24 bai

gus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas artilerijos jaun. leite
nanto laipsnis ir paskirtas į 4 artilerijos pulką. 1933 07 15
baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Ryšių skyrių (II lai
da). 1935 11 23 pakeltas į leitenantus, paskirtas II art. grupės
karininku ūkio reikalams, vėliau 4 baterijos vyr. karininku.
1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą tarnavo 4 art. pulko štabo topografijos būrio va
du. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617 haubicų art. pulko ba
terijos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
TuetaLipoltz
Lipštas Ignas
1942 09 07 paskirtas LSD 11 bataliono vadu. 1944 07 30

savanoriu įstojo į TAR. Po karo gyveno Australijoje. LIPŠTAS Ignas gimė 1896 07 23 Išdagiečių k., Lygumų vls.,
LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. Šiaulių aps. Baigė mokytojų kursus Kaune. 1919 06 24 pašauktas
f
į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 33 pest. pulke. 1919 07 31 įstojo

LIPNICKAS Mykolas gimė 1909 09 27 Talkonių k., Pum į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst.
penų vls., Panevėžio aps. 1930 baige Panevėžio mokytojų se leitenanto laipsnis, paskirtas 3 pest. pulko 8, 1920 06 23 -

7 kuopos jaun. karininku. 1920 02 02 - 12 01 dalyvavo ne 1940 09 21 iš politinio vadovo pareigų atšauktas, paskirtas 3
priklausomybės kovose su lenkais. 1921 07 20 įstojo į minos eskadrilės karo lakūnu. Nuo 1940 SSKP narys. Likviduojant
vaidžių kursus pric Artilerijos v-ko valdybos. Juos baigęs paskirtas Lietuvos kariuomenç perkeltas į RA 29 ŠTK Ypatingąjį skyrių.
į 9, vėliau į 3 kuopą, 1922 07 21 – į mokomąją kuopą jaun. 1941 dirbo LSSR Liaudies komisarų taryboje. Kilus Vokietijos
karininku. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 10 11 SSRS karui pasitraukė su RA. Vėliau NKVD įgaliotinis RA
paskirtas pulko ginklų prižiūrėtoju. 1925 11 17 pačiam pra 16 lietuviškojoje divizijoje. 1942 05 paskirtas Lietuvoje vei
šant paleistas į atsargą. Tarnavo Pasvalio 1 policijos nuovadoje. kusių sovietinių diversantų štabo operatyvinio skyriaus v-ko
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leito pavaduotoju. Po karo 1944–54 dirbo LSSR švietimo liaudies
nanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1939 02 15 pakeltas į komisaru, vėliau ministro pavaduotoju, 1954–58 - Raseinių r.
ats. kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 194106 14 vykdomojo komiteto pirmininku, nuo 1958 - Vyr. tiekimo
suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojars ir realizavimo v-bos v-ko pavaduotoju. Žuvo (nuskendo Kur
ko kr. 1942 09 19 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteis šių mariose) 1963 05 30.
tas mirti. 1942 11 05 sušaudytas Kraslage, Krasnojarsko kr. Šeima Žmona - Sofija Guzevičiūtė (1914).
1941 ištremta į Sredniaja Mochovają, Parbigo r., Tomsko sr., LCVA, . 930, ap. 5, b. 1573; f. 391, ap. 1, b. 3009; f. 1323, ap. 1,
f
neleidžiant grįžti į Lietuvą 1956 apsigyveno Latvijoje. b. 594, 1. 31, b. 601, 1. 11, b. 670, I. 158; MLTE, t. 2, p. 447.
Žmona - Sofija Chlivinskaitė (1901–1981, susituokė 1923),
sūnūs – Algirdas (1923), Kęstutis (1927–1986) ir Algiman
-
tas (1929).
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 154; ap. 8, b. 197, p. 166; f. 561, ap. 2,
b. 1036; LGG, t. 1, p. 505.
AIN
‫مره‬
‫و‬
Lisauskas Kazys
LISAUSKAS Kazys gimė 1903 11 01 Bijautonių k., Žiež

marių vls., Trakų aps. Baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-jos
4 klases. 1923 10 26 įstojo į Karo mokyklą. 1925 09 07 ją
baigus (VII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskir
Lisauskas Eduardas Kazys
tas 5 pést. pulko 4 kuopos jaun. karininku, 1926 01 01 - 3
kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1926 09 21 perkeltas
LISAUSKAS Eduardas Kazys gimė 1914 03 04 Limonių k., į Karo aviaciją. 1927 07 14 baigė Aukštųjų karininkų DLK
Šešuolių vls., Ukmergės aps. 1935 baigus Ukmergės g-ją pa Vytauto kursų Aviacijos skyrių (I laida). 1927 09 15 paskir
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 10 35 pasiųstas į Karo tas 3 oro eskadrilės lakūnu. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leite
aviaciją. 1936 05 27 atliko pirmuosius skrydžius. 1938 05 12 nantus. 1930 01 01 suteiktas karo lakūno vardas ir įskaitytas
baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas aviacijos jaun. leite į aviacijos štabo karininkus. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nanto laipsnis ir paskirtas 6 eskadriles Pajuostyje, prie Panevėžio, nių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931
karo lakūnu. 1938 07 01 perkeltas į 2 eskadrilę Aukštojoje 10 24 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą.
Fredoje, Kaune. 1938 09 01 suteiktas II eilės karo lakūno var 1933 03 29 priimtas į Vidaus reikalų ministerijos žinybą, dir
das. 1938 12 10 paskirtas instruktoriaus padėjėju fizinio la bo policijos vachmistru Lazdijuose, Kapčiamiestyje. Nuo 1934
vinimo užsiėmimams Karo aviacijos Kauno įguloje. 1940 Šiaulių baro prie Lietuvos-Latvijos sienos II eilės rajono v-kas.
05 25 pakeltas į leitenantus. Karo aviacijoje skraidė 240 val. Baigė Pasienio policijos rajono v-kų kursus. 1935 06 16 pa
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 01 paskirtas Karo aukštintas į I eilės rajono v-kus. Nuo 1937 tarnavo Klaipėdos
aviacijos III grupes Zokniuose, prie Šiaulių, politiniu vadovu. krašto pasienio policijos rajono v-ku.
82 Litros kariuomenes karininkai

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). žinojęs apie gresiantį suėmimą gyveno nelegaliai. 1946 pra
dž. įstojo į Palangos partizanų kuopą. Vėliau tapo Žemaičių
apygardos Kardo rinktinės Klevo, paskui Narimanto kuopos
Li
J
partizanu. Buvo informacinio-propagandinio skyriaus v-ko Al

fonso Knistauto (slap. Ragūnas) pavaduotojas, vėliau Žemaičių
apygardos Kardo rinktinės vado adjutantas. Bazavosi slėptu
vėse Vaineikių girioje prie Laukžemės, Darbėnų vls., Nemir
setoje, prie Palangos, Vilimo kalne, Žibininkų k., Palangos vls.
1949 02 09 kovoje su MGB kariuomene kartu su A. Knis
tautu ir 3 partizanais žuvo išduoti Vilimo kalne, Žibininkų
miške. Žuvusiųjų kūnai niekinti Palangoje prie MGB būsti
nės, palaidojimo vieta nežinoma. 1995 žūties vietoje pastaty
tas paminklas. 1999 04 27 pripažintas kariu savanoriu ir 1999
05 17 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
LKA, t. 18, p. 337; t. 21, p. 140-143; t. 24 p. 143; LKKAS archyvas
,
Lisauskas Kazys Algimantas
LISAUSKAS Kazys Algimantas (slap. Algimantas) gimė

1926 01 07 Barevičių k., Kruonio vls., Trakų aps. 1944 bai
ge Kaišiadorių g-ją. 1944 įstojo į Vietinės rinktinės karo mo
kyklą Marijampolėje. Po Vietinės rinktinės išformavimo įstojo
į VDU Filologijos f-tą. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai
įsitraukė į antisovietinį pogrindinį judėjimą, leido partizanų laikr.
„Partizanas“ (išleisti 3 numeriai), įvairius atsišaukimus. 1946
įstojo į Didžiosios Kovos rinktinę, tapo 3 bataliono 3 kuopos,
vadovaujamos A. Praškevičiaus (slap. Narsuolis) ir veikusios Kruo
nio, Aukštadvario, Semeliškių apyl., partizanu. Pasitraukęs iš
miško ir atnaujinęs pogrindžio ryšius gyveno Kaune, dalyvavo
pogrindinėje Nemuno laisves fronto veikloje. 1947 04 29 MGB
suimtas, nuteistas mirties bausme. Vėliau bausmė pakeista į 25 Lisovenko Sergijus
metus lagerio ir 5 metus tremties. Kalėjo Magadano sr. 1955
amnestuotas. Į Lietuvą grįžo 1958. Dirbo tarnautoju įvairiose
LISOVENKO Sergijus gimė 1877 08 07 Mogiliove, Ru
įstaigose. 1970 baigė Vilniaus finansų ir kredito technikumą,
sijoje. 1897 baigė Pskovo kadetų m-lą. 1897 09 01 - 1899
1976-VU Filologijos f-to Lietuvių k. ir literatūros skyrių. Nuo
1988 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio seimo narys. Nuo 1991 07 08 mokėsi Aleksandro karo m-loje. Atvykęs į Lietuvą 1919
02 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į atsargą
kraštoapsaugos savanoris. 1992 išrinktas Nepriklausomybės
prie Kauno m. komendantūros. 1919 03 17 perkeltas į
partijos pirmininko pavaduotoju. Tarptautinio kongreso „Ko
Inžinerijos dalį. 191905 25 paskirtas karininku ypatingiems
munizmo nusikaltimų pasmerkimas“ renginio komiteto narys,
reikalams. 1920 02 14 paliktas Rusijos kariuomenėje turėtas
Vilniaus m. savivaldybės savaitraščio „Sostinės žodis“ redakto
papulkininkio laipsnis. 1920 09 01 paskirtas ginklų tikrin
rius. 1998 04 17 pripažintas kariu savanoriu. Mirė 1999 01 toju kariuomenės dalyse. 1920 10 01 už pavestų užduočių
31, palaidotas Saltoniškių kapinėse Vilniuje. 1999 02 18 su netinkamą vykdymą pažemintas, paskirtas jaun. karininku ypa
teiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
tingiems reikalams. 1920 10 21 paskirtas I art. pulko 1 baterijos
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino karininko kryžiumi vadu. 1921 08 06 perkeltas artilerijos tiekimo v-ko žinion
(1999, po mirties), Savanorių medaliu (2000, po mirties).
Žmona - Laima Šipailaitė (1930, susituokė 1955), sūnūs - ginklų tikrintoju. 1922 02 07 paskirtas Artilerijos brigados
štabo likvidavimo komisijos pirmininku, 1924 01 01 – ka
Žygimantas (1957) ir Skirmantas (1967).
riuomenės dalių ginklų tikrintoju. 1928 02 02 baige prie Aukš
LKKAS archyvas
tųjų karininkų DLK Vytauto kursų savaitinius apmokymus
LISAUSKAS Stasys (slap. Antanas, Vasaris) gimė 1927 Kre susipažinti su ZB ir Brno kulkosvaidžiais. 1929 02 28 šeimai
suteikta Lietuvos pilietybė. 1930 07 04 paleistas į artilerijos
tingoje. 1945 baigė Kretingos g-ją, mokytojavo Darbėnų vls.
Grūšlaukės m-loje. Pogrindinės LLA organizacijos narys. Su karininkų atsargą, 1936 12 31 - į dimisiją.
Lictivos kariuomenes karininkai 83

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). 1945 03 – 16 lietuviškosios divizijos, tuo metu kovojusios
Žmona - Marija Dobrovolskaitė (1879), dukterys - Natalija Vainodės r., Latvijoje, vado pavaduotoju. 1945 09 iš divizi
(1902) ir Liudmila (1904). jos paleistas ir paskirtas KU Karinės katedros v-ku, nuo
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 156; ap. 5. b. 1576. 1946 03 dirbo vyr. dėstytoju, nuo 1951 – ŽŪA Karinės ka
tedros vyr. dėstytoju. 1956 išleistas į dimisiją. Mirė 1971 06 09
Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
dimino 4 laipsnio (1938) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
bes medaliu (1928).
Žmona – Birutė Kačergytė (1903–1993, susituokė 1926),
sūnūs – Algimantas (1928–1932), Manigirdas Konstantinas
(1933) ir Valdis Pranciškus (1936), duktė – Neringa Elena
Dičiuvienė (1931).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 743; LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LNTK,
p. 274; LKA, t. 12, p. 10; LKKAS archyvas.
Listopadskis Juozas
LISTOPADSKIS Juozas gimė 1899 03 27 Griešių k., An

tanavo vls., Marijampolės aps. 1919 įstojo į Lietuvos kariuo
menę, tačiau dėl ligos iš kariuomenės paleistas. 1920 baigęs
Marijampolės realinės g-jos 5 klases įstojo į Karo mokyklą. 1921
Lišauskas Vladas
12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis, paskir
tas 3 pėst. pulko 6 kuopos jaun. karininku, 1924 – moko
mosios kuopos vyr. karininku. 1925 baigus fizinio lavinimo LIŠAUSKAS Vladas gimė 1899 11 17 Virbalyje, Vilkaviš
kursus (II laida) prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų kio aps. Baigė M. Yčo g-jos, evakuotos į Voronežą, 7 klases ir
paskirtas ir pulko sporto vadovu. 1925–26 žaisdamas LFLS buhalterių kursus. 1918 09 grįžo į Lietuvą, mokytojavo Ky
futbolo komandoje tapo Lietuvos čempionu. 1926 02 16 pa bartų g-joje. 1919 03 28 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę,
keltas į vyr. leitenantus. 1926 09 13 perkeltas į l pest. pulką paskirtas į Karo aviaciją. 191905 21 išsiųstas apmokymui į
Ukmergėje, paskirtas 1 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos vadu. Berlyną, grįžus perkeltas į 2 mokinių pilotų grupę. 1919 12 01
1928 pavasarį išlaikęs brandos atestato egzaminus Ukmergės pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigė (II laida) inži
g-joje įstojo į LU Teisių f-tą. 1929 11 23 pakeltas į kapito nerijos puskarininkiu su teise įgyti karininko laipsnį dalyse.
1934 05 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. 1920 09 01 paskirtas mokomosios oro eskadrilės raštvedžiu.
štabo skyrių (Respublikos Prezidento A. Smetonos laida), su 1920 09 03 suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. 1921
teiktos gen. štabo karininko teises, paskirtas III pėstininkų di 01 07 paskirtas oro eskadrilės iždininku. 1922 08 29 perkel
vizijos štabo Šiauliuose II skyriaus v-ku. 1934 09 06 pakeltas tas į 10 pést. Marijampolės pulką, 1923 05 05 – į l inžinerijos
į gen. štabo majorus. 1939 02 25 perkeltas į 6 pést. pulką pulką. 1923 09 22 iš kariuomenės paleistas eiti aukštojo mokslo.
Plungėje, paskirtas bataliono vadu. 1939 05 04 pakeltas į gen. 1923–25 studijavo Karaliaučiaus prekybos m-loje, 1925–28 –
štabo plk. leitenantus ir su batalionu perkeltas į Telšius. 1940 Berno u-te Šveicarijoje. Grįžęs į Lietuvą nuo 1929 dirbo Fi
-
03 01 paskirtas Karo mokyklos bataliono vadu, 06 27 - 5 nansų m-joje, 1931-40 – b-vės „Lietuvos cukrus“ prekybos
pest. pulko Aukštojoje Panemunėje vadu. Likviduojant Lie skyriaus vedėju, vėliau centro direktoriumi, 1942 - Tiekimo
tuvos kariuomenę 1940 09 02 paskirtas RA 29 ŠTK 184 ir paskirstymo kontoros valdytoju, vėliau Žaliavų centro Kau
šaulių divizijos 262 šaulių pulko vadu. 1941 06 11 iš pulko no skyriaus direktoriumi. Parašė mokslines studijas apie koo
vado pareigų atleistas ir 06 18 komandiruotas į Frunzės karo peraciją Lietuvoje (vok. k., 1925), Lietuvoje ir Šveicarijoje
akademiją Maskvoje. 1941 11 26 paskirtas Taškento karo aka (vok. k., 1929), apie cukraus gamybą Lietuvoje (1939). 1944
demijos dėstytoju, dėstė kursuose Vystrel Čirčike,prie Taškento, pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV,
Uzbekijoje. 1944 08 04 paskirtas 50 lietuviškosios pést. atsar gyveno Niujorke, dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje.
gos divizijos, dislokuotos Jarcevo r., prie Maskvos, štabo v-ku, Mirė 1975 10 20 Brukline, palaidotas Cypress Hills kapinėse.
L
Žmona - Olga Sabaitė, duktė - Giedrė Gražina.
LCVA. 1.930, ap. 21, b. 157; . 402, ap. 7. b. 1607; LKKAS archyvas.
Literskis Liudvikas
Litas Povilas
keltas būrio vadu į 3 atskirąją pėst. kuopą Šilutėje, 1935 07 20 –
į 6 pést. pulką Plungėje, paskirtas ūkio būrio vadu, vėliau 6
LITAS Povilas gimė 1915 01 08 Rygoje, Latvijoje. Atvykęs šaulių kuopos vyr. karininku. 1935 11 23 pakeltas į leitenan
į Lietuvą mokėsi Utenos g-joje, 1935 06 17 baigė Rokiškio tus. 1937–38 tarnavo kuopos vado padėjėju. 1939 05 su ba
J. Tumo-Vaižganto g-ją. 1935 09 18 Rokiškio komendantū talionu perkeltas į Telšius. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus,
ros pasiųstas į Karo mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XI asp. paskirtas 4 kuopos vadu. 1940 06 01 perkeltas į Mažeikius.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 6 pest. pulko 5
pėstininkų karininkų atsargą. 1936 įstojo į VDU Technikos šaulių kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
f-to Statybos skyrių. 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių
LCVA, f. 930. ap. 2, b. 158; f. 631, ap. 7, b. 14357. pulko Vilniuje kuopos vadu. 1941 06 14 suimtas Varėnos poli
gone, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1941 09 05
LYTAS (LITAS) Povilas gimė 1883 28 Beloozersko dva Norilske NKVD Operatyvinis skyrius išdave orderį areštui ir
re, Bažecko aps., Tverės gub., Rusijoje. 1904 Rygoje baigė Pet kratai. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
ro I, 1911 - politechnikos m-las, įgijo inžinieriaus statybininko teistas 10 metų. 1942 12 28 žuvo lageryje. 1990 08 09 urna
kvalifikaciją. 1914 07 19 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. su simboliniais palaikais parvežta iš Norilsko ir palaidota žmo
1914 08 06 – 1918 02 15 dalyvavo I pasaul. karo kovose su nos kape naujosiose Marijampolės kapinėse.
vokiečiais. 191404 suteiktas praporščiko laipsnis, 1917 11 pa Žmona - Michalina Kižytė (1910–1982, susituokė 1939),
dukte - Violeta Zabielskienė (1940).
keltas į paporučikius, vėliau į poručikus. Atvykęs į Lietuvą nuo
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 656, 658; LGG, t. 1, p. 506; LKKAS archyvas.
1919 09 24 tarnavo Susisiekimo m-jos Plentų, vandens kelių
ir uostų v-boje ypatingų reikalų valdininku, nuo 1920 03 01 -
LITERSKIS Vladas gimė 1909 04 10 Pūstapedžių k., Vil
Kauno vandens kelių rajono v-ko padėjėju. 1920 11 16 įstojo
į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Krašto apsaugos m-joje, palik kaviškio vls. ir aps. 1930 baigė Vilkaviškio g-ją. 1930 11 07
tas Rusijos kariuomenės poručiko laipsnis. 1920 11 16 per pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
keltas į Karo aviaciją, paskirtas jaun. inžinieriumi mechaniku mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
aviacijos parke. 1921 04 21 paskirtas eiti priėmimo komisijos nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1930–34 VDU
pirmininko pareigas. 1922 11 20 iš kariuomenės paleistas. studijavo geografiją, 1934–38 - biologiją, baigęs įgijo biolo
go specialybę. 1938 01 03 priimtas civiliniu tarnautoju į KAM
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 2 ir 3 laips
nio, Šv. Anos 2 ir3 laipsnio ordinais su kardais. Ginklavimo v-bos tyrimų laboratoriją. 1938 11 23 pakeltas į
Žmona - Jekaterina Bliau, sūnus - Povilas (1915). ats. leitenantus. 1940 04 15 priimtas į tikrąją karinę tarnybą,
LCVA, . 930. ap. 2, b. 159; f. 1059, ap. 2, b. 196. paskirtas tyrimų laboratorijos I skyriaus asistentu. Parengė citri
f
nos rūgšties gaminimo pramoniniu būdu technologiją. Sovietų

LITERSKIS Liudvikas (Liudas) gimė 1909 01 18 Pūsta Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
pedžių k., Vilkaviškio vls. ir aps. 1929 baigė Marijampoles Ry 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215
giškių Jono g-ją. 1931 10 24 baigus Karo mokyklą (XIII lai šaulių pulko karinio-techninio tiekimo v-ku, tačiau 12 11 įsa
da) suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. kymas atšauktas, iš kariuomenės atleistas ir perkeltas į VDU
pulko Marijampolėje 8 kuopos būrio vadu. 1934 05 18 per Technologijos f-tą. 1940–44 dirbo Technologijos f-to vyr.
Lietuvos kariuomenics karininkai 85

kariuomenę 1926 11 08 pasiųstas į Aviacijos štabą, paskirtas į
1 kuopą. 1927 01 15 pasiųstasį Karo mokyklą. 1927 12 16
ją baigus (II asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo geležinkelių žiny
boje stoties v-ko padėjeju. Nuo 1929 LŠS, nuo 1931 studen
tų ats. karininkų korporacijos „Ramove“ narys. 1929 paskirtas
Susisiekimo m-jos Geležinkelių valdybos Kaune Eksploataci
jos direkcijos tvarkymoskyriaussąskaitininku. 1931 01 01 pagal
ats. jaun. leitenanto. 1931 perėjo į VDU Teisių f-to Teisių sky
rių. 1934 03 01 pakeltas į ats. leitenantus. 1944 pasitraukė į
Vakarus, vėliau emigravo į JAV, gyveno Čikagoje.
Žmona - S. Lekavičiūtė (susituokė 1933, m. 1958), du sū
nūs, duktė.
Literskis Vladas
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 162; f. 631, ap. 7, b. 9106.
asistentu, Filosofijos f-te deste mikrobiologiją ir geografiją. 1944

su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1946–51 mokytojavo Greveno,
Blombergo ir Augustdorfo liet. g-jose. Studijavo Getingeno
ir Miunsterio u-tuose, 1948 Miunsterio u-te apgynė dokto
ratą citrininės fermentacijos srityje, suteiktas gamtos mokslų
daktaro laipsnis. 1954–57 Vasario 16 g-jos Vokietijoje direk
torius. BALF'o šalpos komisijos, Greveno, Augustdorfo liet.
komiteto narys, jo pirmininkas, VLIK'e atstovavo lietuvių vie
nybės sąjūdžiui. 1957 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Dirbo
vyr. asistentu Ilinojaus u-to Mikrobiologijos skyriuje. Akty
viai dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje, reiškesi spau
doje (slap. dr. Litas). Mirė 1971 01 05 Čikagoje, palaidotas
Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Žmona - Ona Rašimaitė (1914–1994, susituokė 1938), duk
tė – Ilona Marija Rūbienė (1939), sūnus - Algirdas (1946).
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 160, ap. 5, b. 1578; LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; BLE, t. 16, p. 291; LKKAS archyvas.
Litvinas Juozas
LITVINAS Juozas gimė 1882 11 14 Margininkų k., Yla

kių vls., Mažeikių aps. 1904 baige Liepojos komercijos m-lą
Latvijoje, vėliau Tverės raitelių m-lą, geležinkelio telegrafo ir
raitelių pionierių kursus Baranovičiuose. 1915 01 04 – 1916
07 28 Rusijos kariuomenėje tarnavo eskadrono vadu, 1916
0730 - 1917 08 09 - karininku ypatingiems reikalams, 1917
08 09 - 11 21 - divizijos štabo vyr. adjutantu. 1914-1916
I pasaul. kare kovojo Galicijos fronte, 1917 02 02 - 08 05 -
Rumunijos fronte, iki 1918 03 03 – Pietvakarių fronte. 1916
sužeistas ir kontūzytas. 1909 09 01 pakeltas į poručikus,
1915 – į štabsrotmistrus, 1916 12 31 -
-
– į pulkininkus. Grįžus
į Lietuvą 1920 05 26 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į l raitelių pulką. 1920 06 14 suteiktas kavalerijos
Litvinas Jonas
pulkininko laipsnis. 1920 07 10 paskirtas eiti 1 raitelių pul
ko vado pareigas. 1920 08 22 perkeltas į atsargą prie Kauno
komendantūros. 1920 11 31 paskirtas 1 atsk. raitelių šimti
LITVINAS Jonasgimė 1905 11 01 Tervydonių k., Paežerė nės „Geležinis vilkas“ vadu, 12 01 – eiti 3 raitelių pulko vado
lių vis., Šakių aps. 1926 10 22 baigė Kauno „Aušros“ g-jų, įstojo pareigas. 1921 08 14 atleistas iš vado pareigų ir paleistas į ka
VDU Medicinos f-to Veterinarijos skyrių. Pašauktas į Lietuvos valerijos karininkų atsargą. Mire 1925 11 13.
80 1.1[tapos kariuomanos karininkai

Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 2 ir 3 laips baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto L
nio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio su kardais ir kaspinu, 4 laipsnio laipsnis ir paskirtas į 6 pést. pulko 2 batalioną Mažeikiuose.
„Už narsą“, Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir kaspinu, Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 6 pést. pulko
Šv. Georgijaus 3 ir 4 laipsnio ordinais. mokomosios kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuo
Žmona - Margarita, duktė – Melita. menç 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
LCVA, 1.930, ap. 21, b. 163; BLE, 1, 16, p. 317. 294 šaulių pulko m-los būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau
emigravo į Kanadą, gyveno Monrealyje.
LCVA, 1.576, ap. 4, 6.40.1. 74; LYA, F. K-8, ap. .
2, saug. vnt. 3: LKKAS
archyvas.
GEN
Litvinas Kazys
LITVINAS Kazys gimė 1897 11 15 Liepojoje, Latvijoje. 1915 Liubartas Kazys

baigė komercijos m-lą Maskvoje. Tarnavo pulko adjutantu De
nikino armijos Čerkesų divizijos Kabardinų pulke. 1917
suteiktas štabsrotmistro laipsnis. Grįžus į Lietuvą 1921 12 16 LIUBARTAS (LIUBAUSKAS) Kazys gimė 1909 10 09 Pe
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 raitelių pulko laniškių k., Pašvitinio vls., Šiaulių aps. 1930 baigė Šiaulių ber
3 eskadrono jaun, karininku, 1922 11 30 – eiti 3 eskadrono niukų g-ją. Studijavo LU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje.
vado pareigas. 1923 05 05 suteiktas leitenanto laipsnis. 1923 1930 11 05 pašauktas Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29
į
1201 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 08 15 baigė Aukštuo baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
sius karininkų DLK Vytauto kursus (IV laida). 1924 10 13 jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų at
paskirtas 1 eskadrono vadu. 1926 02 16 pakeltas į kapitonus. sargą. Dirbo tarnautoju banke.
1927 02 28 paskirtas pulko teismo pirmininku. 1928 1001 LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 164; ap. 8, b. 122; f. 631, ap. 7. 6.9110.
pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. Su uoš

viu gen. Radus-Zenkavičiumi ūkininkavo dvare Čiūteliuose, Klai LIUBAUSKAS Kazys | LIUBARTAS Kazys.
pėdos aps. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau persikėlė į Angliją,
gyveno Bridžtaune, dirbo sandėlininku anglies kasyklose. Šei LIUBERSKIS Povilas gimė 1918 01 06 Gaudiškių k., Ža
ma 1949 ištremta į Irkutsko kr. Sibire. 1964 grįžo į Lietuvą. garės vls., Šiaulių aps. Baigė Joniškio g-ją. 1938 07 08 iš Šiau
Mirė 1974 02 02, palaidotas Saltoniškių kapinėse Vilniuje. lių komendantūros atvyko į Karo mokyklą. 1939 09 18 ją
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Ru baigus (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
sijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi, laipsnis, kaip mobilizuotas paliktas tikrojoje karinėje tarnybo
Šv. Anos 4 laipsnio ordinu „Už narsą“. je, paskirtas į 6 pest. pulką. 1939 10 paleistas į pėstininkų
Žmona - Olga Zenkavičaitė (1904–1978), sūnus - Leonas karininkų atsargi.
(1927 - m. Irkutske), duktė - Ona Narbutienė (1930). LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 166.
LCVA, F. 930. ap. 21, b. 230; LKKAS archyvas.
LIUBINAS Vincas gimė 1900 02 09 Kerų k., Lukšių vls.,
LITVINAS Vytautas gimė 1916 12 18 Rusijoje. Atvykęs į Šakių aps. 1919 06 20 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tar
Lietuvą baigė g-ją. Nuo 1928 10 12 Skautų organizacijos narys, navo eiliniu 1 artilerijos pulke. 1919 06 20 – 1920 12 01
II DLK Algirdo draugovėje Kaune ėjo skautininko, adjutan dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermon
to, draugininko pareigas. Baige skautų vadų kursus (V laida). tininkais ir lenkais. 1920 07 30 išlaikė karo valdininko egza
Nuo 1939 12 01 Donelaičio draugovės globėjas. 193909 16 minus, 10 23 suteiktas karo valdininko laipsnis ir perkeltas į
I

leistas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats, vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1938 01 08 pa
leistas į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 2, 3 ir 4
laipsnio ordinais.
Žmona - Salomėja Kvetkauskaitė, sūnūs - Vladas (1910) ir
Eduardas (1919).
LCVA, F. 930, ap. 21. b. 167, 168: ap. 22, b. 129; ap. 5. b. 1615; ap. 7,
b. 168.
14211
Liubinas Vincas
Ginklavimo v-bos Artilerijos skyrių. 1925 06 22 baige Lietu

vos mokytojų profesinės sąjungos Kauno suaugusiųjų g-ją.
1926 baigė kursus karo valdininkams prie Aukštųjų karininkų
DLK Vytauto kursų. 1927 02 16 suteiktas administracijos
(B) vyr. leitenanto laipsnis. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus.
Liūdžius Antanas
1930 06 23 paskirtas į Ginklavimo valdybą. 1931 baigė prieš
cheminės apsaugos karininkų kursus, 1934 02 11 - VDU
Teisių f-to Teisių skyrių. 1935 07 01 paskirtas Ginklavimo LIŪDŽIUS Antanas gimė 1905 04 03 Degučių k., Šuns
valdybos Bendrojo skyriaus administracinės dalies vedėju. kų vls., Marijampolės aps. 1925 06 20 baigė Marijampolės
1936 11 23 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Rygiškių Jono g-ją, 1930 - VDU Teisių f-to Teisių skyrių.
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa 1931 09 16 iš Marijampolės komendantūros pasiųstas į Ka
skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko ro mokyklą. 1932 09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas
cheminės tarnybos v-ku, tačiau 12 11 įsakymas atšauktas ir iš pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
kariuomenės atleistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno No karininkų atsargą. Dirbo tardytoju Joniškyje ir Telšiuose,
erdlingene. 1948 emigravo į Australiją, gyveno Melburne, iki svarbesnių bylų tardytoju Klaipėdoje, prokuroro padėjeju
1970 dirbo įvairiose darbovietėse. Mirė 1979 07 27. ir advokatu Vilniuje. LŠS narys. 1938 11 23 pakeltas į ats.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie leitenantus. 1943 03 16 gestapo suimtas, kalintas Štuthofo
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). koncentracijos stovykloje. 1946–49 studijavo Heidelbergo
Pirmoji žmona - Stefanija Girdvainytė (1907), sūnus – Al u-te. 1950 emigravo į Kanadą. Po teisės studijų 1957 06
girdas (1929); antroji žmona - Ona Daukantaitė (1906, su paskirtas Toronto m. ir Ontarijo provincijos nuolatiniu vie
situokė 1963). šuoju notaru. 1958 persikėlė į Hamiltoną. Mirė 1983 11 15
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 743; ap. 7, b. 168; LKKAS archyvas. Hamiltone.

LIUDAVIČIUS Petras gimė 1886 05 07 Kaune. 1905 baigė (1932).
miesto m-los 4 klases. 1912-14 dirbo raštvedžiu. 1914-18 LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 170; f. 631, ap. 7, b. 1430: BLE, t. 16, p. 356;
tarnavo Rusijos kariuomenėje 109 Volgos pulke, 28 divizijo LKKAS archyvas
je ir leibgvardijos rezervo Semionovo pulke jaun. karininku.
Dalyvavo I pasaul. karo kovose Vakarų fronte prie Lipsko, Mo LIŪGA Jonas gimė 1899 10 18 Kiemiškių k., Juodupes vls.,
lodečno, Smurgainių, 4 kartus sužeistas, apnuodytas dujomis. Rokiškio aps. Baige Ukmergės g-jos 4 klases. Pašauktas į Lie
1917 01 04 už pasižymėjimus tarnaujant Volgos pulke SU
tuvos kariuomenę 1920 08 29 pasiųstas į 4 pėst. pulką. 1921
teiktas karininko laipsnis. Grįžęs į Lietuvą 191902 11 mobi 10 01 paskirtas jaun. raštininku. 1922 11 09 priimtas į Karo
lizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į atsargą mokyklą. 1923 01 09–19 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1924
prie Kauno komendantūros, 03 24 - Tiekimo skyriaus artile 09 28 baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas artilerijos leite
rijos dalies sandėlio vedėjo padėjeju. 1919 12 20 suteiktas ar nanto laipsnis ir paskirtas 1 art. pulko 7, 1924 1201-4, 1925
tilerijos vyr. leitenanto laipsnis. 1920 08 14 perkeltas į atsargą 06 18 – 7 baterijos jaun. karininku. 1925 12 14 baige fizinio
prie Kauno komendantūros. 1921 04 07 iš kariuomenės at lavinimo kursus (III laida). 1926 09 08 paskirtas į 4 art. pulką.

L
Liulevičius Balys
LIULEVIČIUS Balys gimė 1919 05 30 Jonutiškės vnk., Ute

nos vls. ir aps. 1938 baigė Utenos g-ją. 1938 07 08 Utenos
komendantūros pasiųstas į Karo mokyklą. 1939 09 18 ją bai
Liūga Jonas
gus (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis, mobilizuotas, paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje, pa
1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1929 02 27 paskirtas skirtas 1 art. pulko 2 baterijos 1 ugnies būrio vadu. 1939 10 12
mokomosios komandos v-ku. 1930 išlaikė aukštesn. g-jos kurso perkeltas į 3 art. grupç. 1939 11 21 paleistas į artilerijos ka
prie Švietimo m-jos egzaminus. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. rininkų atsargą. 1943 baigė VU Miškų f-tą, 1958 - LŽŪA
1933 09 01 paskirtas ūkio komandos v-ku, 1934 11 26 - 4 Miškų ūkio f-tą. 1947–58 dirbo Biržų miškų ūkio inžinie
art. pulko 1 art. grupės 2 baterijos vadu, 1935 03 01 – 3 bate riumi, 1959 - vyr. miškininku, 1959-61 - vyr. inžinieriu
rijos vadu. 1937 06 28 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vy mi, 1961-66 - vyr. miškininku, 1966-68 - Kauno miškų
tauto kursų Intendantų skyrių (I laida), paskirtas kariuomenės ūkio vyr. inžinieriumi.
štabo IV (Tarnybų) skyriaus tiekimo dalies karininku. 1938 LCVA, F. 930, ap. 21, b. 172; LKKAS archyvas.
02 16 pakeltas į intendantų majorus. 1938 baigė VDU Teisių
f-to Ekonomijos skyrių. 1939 08 21 paskirtas Kariuomenės in
tendantūros prekių dalies sutarčių vykdytoju, 09 06 – Tech
nikos ir organizacijos komisijos nariu. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 28 iš ka
riuomenės atleistas. Gyveno Kaune. Antrosios sovietinės okupa
cijos metu 1945 09 28 NKVD suimtas, kalintas Kaune, išvežtas
į lagerį Komijoje. 1946 05 25 žuvo lageryje.
tuvos nepriklausomybės (1928) ir Klaipėdos išvadavimo bron
zos medaliais.
Žmona - Bronislova Gruodytė (1907), duktė – Aldona
(1930), sūnus - Vytautas Juozas (1933).
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 131a; ap. 7, b. 8468; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LGG, t. 2, d. 2, p. 351.
LIUGAILA Vladas gimė 1898 08 20 Kaune. Baige m-los 4

klases Kaune, piešimo m-lą Varšuvoje. 1919 04 17 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Inžinerijos dalies karo valdinin
ku, 05 01 – butų v-bos jaun. darbų vykdytoju, 1920 09 23 – Liulis Liulevičius Zigmas
Karo trobesių ir žemės tvarkymo dalies vyr. braižytoju, 10 19
šios dalies vedėjo padėjėju, 1105 - Geležinkelių bataliono tech
nikos skyriaus raštvedžiu, 1921 03 21 perkeltas į Karo butų LIULIS-LIULEVIČIUS Zigmas gimė 1892 12 14 Šiau
skyrių. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1937 liuose. Baige g-ją Poltavoje, Rusijoje. 1916 baigė Vilniaus ka
11 23 kaip buvusiam karui valdininkui, laikomam karininkų ro mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis. 1916 10 pakeltas į
atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. leitenanto laipsnis. paporučikius, 1919 05 - į poručikus. Iki 1916 07 Rusijos
Žmona - Stanislava, sūnus - Boguslavas. kariuomenėje tarnavo 84 atsargos pulke jaun. karininku.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 77. 1916 07 paskirtas 54 pulko kuopos vadu. Dalyvavo I pasaul.
89
Lietuvos kariuomenes karininkai
kare, du kartus kontüzytas. Grįžus į Lietuvą 1921 06 14 mo
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 5 pést. pulko kari
ninku, 06 20 – 7 kuopos vadu. 1921 10 25 suteiktas pėst.
vyr. leitenanto laipsnis. 1922 09 01 pakeltas į kapitonus. 1923
1001 perkeltas į 2 pést. pulką. Mirė 1925 01 21.
ir Šv. Anos 4 laipsnio ordinais.
LCVA, . 930, ap. 2, b. 173; ap. 22, b. 129.
f
Liutermoza Albertas
komandos v-ku. 1915 11 05 pakeltas į paporučikius, 1916

09 23 – į poručikus, 1917 01 24 – į štabskapitonus. 1916
04 07 baigė Oranienbaumo karininkų šaulių m-lą. 1916 06 06
paskirtas 16 Suomijos šaulių pulko kulkosvaidžių komandos
v-ku, vėliau vadovavo 3 batalionui. 1917 09 21 paskirtas 2
bataliono vadu. 1917 09 28 pakeltas į kapitonus. 1918 02 16
Liūtas Juozas
demobilizuotas. Grįžus į Lietuvą 1920 06 27 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas 8 pest. pulko kulkosvaidžių kuo
LIŪTAS Juozas gimė 1907 02 28 Vilkaviškyje. Baige aukš pos vadu. 1920 09 01 suteiktas pėst. majoro laipsnis. Dalyva
tesn. m-lą. 1925 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1928 09 08 vo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 12 09 paskirtas
baigus Karo mokyklą (X laida) suteiktas artilerijos leitenanto laips 1 savanorių pulko vado padėjėju. 1921 02 01 paskirtas į 13
nis ir paskirtas 4 art. pulko 2 sunkiosios baterijos jaun. karininku. pest. pulką eiti pulko vado pareigas, 1922 05 16 - 1 atsargos
1929 08 20 baigė trumpalaikius artilerijos kursus prie Aukštų bataliono vadu, 09 01 - 1 pasienio pulko 1 bataliono vadu.
jų karininkų DLK Vytauto kursų, paskirtas 5 baterijos vyr. ka 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
rininku. 1930 03 08 pasiųstas į Aukštųjų karininkų DLK Bendrąjį skyrių (V laida). 1925 12 15 paskirtas Šarvuočių rink
Vytauto kursų Aviacijos skyrių. 1930 10 24 perkeltas į Karo tinės tankų bataliono vadu. 1926 02 16 pakeltas į pulkinin
aviacijos mokomąją eskadrilę. 1931 01 01 pagal Karininkų laips kus leitenantus. 1927 01 20 paskirtas II karo apygardos štabo
nių įstatymų leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. Per Operacijų skyriaus v-ku, 03 15 – 7 pest. pulko vado padėjeju,
keltas į ūkio kuopą l. e. kuopos vado ir komendanto pareigas. 07 28 – 8 pėst. pulko vado padėjėju, 12 05 - eiti pulko vado
1932 10 01 perkeltas į aerodromo komendantūros sargybos kuo pareigas, 1928 08 24 – 8 pėst. pulko vadu. Nuo 1929 01 01
pą. 1932 11 21 pakeltas į leitenantus. 1934 04 20 dėl svei Šiaulių įgulos v-kas. 1929 11 23 pakeltas į pulkininkus. 1930
katos paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1944 pasitraukė į 06 19 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1934 08 06 pa
Vokietiją, gyveno Vysbadeno ir Kaselio pabėgėlių stovyklose. skirtas ypatingų reikalų karininku prie Vyr. kariuomenės štabo
1949 emigravo įJAV, gyveno Stamforde. Mirė 1974 02 03. v-ko, 1935 01 01 - ypatingų reikalų karininku prie kariuo
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). menės vado. 1935 09 04 paskirtas eiti Kretingos aps. komen
Žmona - Aldona Lapinskaitė. danto pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 28
LCVA, . 930, ap. 21, b. 174. iš kariuomenės atleistas. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, 1949
f
emigravo į JAV. Mirė 1974 03 31 JAV.

LIUTERMOZA Albertas gimė 1896 01 26 Kalvarijoje, Mari Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1929), Lie
jampolės aps. Baige Veiverių mokytojų seminariją. 1914 09 22 tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių žvaigždės
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 51 pulko atsar ordinu (1939), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939), Lat
gos bataliono 8 kuopą. Nuo 1914 10 27 tarnavo 62 Suzdales vijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939); Rusijos kariuome
kunigaikščio Suvorovo pulko 2 kuopoje, dalyvavo I pasaul. kare. nėje – Šv. Jurgio 4 laipsnio kryžiumi (1932).
1915 05 28 baigė Kazanės karo m-lą. 1915 06 23 paskirtas LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 175; ap. 8, b. 248, 743, 744, 883; BLE, t. 16,
41 Sibiro šaulių pulko jaun. karininku, vėliau kulkosvaidžių p. 369; LKKAS archyvas.

LIUTKEVIČIUS Antanas gimė 191001 Padovinio k., Liud L
vinavo vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės mokytojų
seminariją. 1931 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp, laida) suteiktas pést.ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
sargą. 1938 atliko karines pratybas 8 pést. pulke. 1939 02 15
pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930, p. 21, b. 176; ap. 5, b. 1927.
LIUTKEVIČIUS Kostas gimė 1905 Šatinskų k., Liudvina

vo vls., Marijampolės aps. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą
(III asp. laida) suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1933
atliko karines pratybas 9 pést. pulke.
LCVA, F. 930, ap. 22, b. 131.
Liuckus Juozas (g. 1899)
Panevėžio atskirąjį batalioną. Dalyvavo nepriklausomybės ko

vose su lenkais. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida)
suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Karo aviaciją,
pasiųstas į Aviacijos kursus, kuriuos baigęs 1924 08 01 paskir
tas oro žvalgu, 10 01 – eiti eskadrilės technikos karininko pa
reigas. 1925 06 06 baigė fizinio lavinimo kursus. 1925 08 12
perkeltas į mokomąją oro eskadrilę. 1925 09 29 pradėjo skrai
dyti savarankiškai. 1926 08 07 perkeltas į 4 oro eskadrilę, kurioje
atliko skraidymo ir bombų mėtymo užduotis, po to perkeltas į
3, vėliau 2 eskadrilę. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenancus.
Sunkiai sužeistas motociklo avarijoje mirė 1928 03 29.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 179.
Liutkevičius Mykolas
LIUTKEVIČIUS Mykolas (slap. Naktinis) gimė 1904 10 29

Kalvių k., Kalvarijos vls., Marijampolės aps. Nuo 1930 tarnavo
Lietuvos kariuomenės 9 pest. pulke, baigė puskarininkių m-lą.
Vėliau ūkininkavo savo tėviškėje. 1944–48 partizanų Vytauto
rinktinės kovotojas ir žvalgas, vėliau 10 žvalgybos rajono vadas.
1948 02 25 MGB suimtas, išvežtas į lagerį Intoje, Komijoje, kur
kalėjo 10 metų. Šeima 1948 05 22 ištremta į Nižne Udinsko r.,
Irkutsko sr. Iki 1964 tremtyje Nižne Udinsko r., Irkutsko sr. Į Lie
tuvą grįžo 1966, gyveno Kalvarijoje. 1998 11 04 pripažintas
kariu savanoriu ir 1998 11 24 suteiktas dimisijos leitenanto laips
nis. Mirė 2005 02 14, palaidotas Kalvarijos kapinėse.
Apdovanotas Savanorių medaliu (2001). Liutkus Juozas (g. 1908)
Žmona - Julija Leonavičiūtė (1914–1998, susituokė 1935),
-
dukterys – Ramutė Leonavičienė (1937), Rasa (1938), Albi

na Linikienė (1940) ir Izabelija Šatrauskienė (1940). LIUTKUSJuozas gimė 1908 10 29 Leckavoje, Mažeikių vls.
LKKAS archyvas ir aps. 1930 06 26 baigė Mažeikių g-ją. 1930 11 06 pašauk
LIUTKUS Juozas gimė 1899 10 25 Krakėse, Kėdainių vls. (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
ir aps. Baigė g-jos 4 klases Rostove, Rusijoje. Grįžus į Lietuvą paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 09 12 įstojo į
1919 07 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1932 09 14 perejo į VDU

Medicinos f-to Medicinos skyrių, kurį baigė 1941 04 19 igy
damas medicinos gydytojo kvalifikaciją.
LCVA, F. 930, ap. 22, b. 178; f. 631, ap. 7. b. 9107.
LIUTKUS Stasys gimė 1877 02 26 Knabikų k., Mažei

kių vls. ir aps. Baige Rygos politechnikos in-to Komercijos
skyrių. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, suteiktas karininko
laipsnis. Grįžus į Lietuvą 1919 04 07 mobilizuotas į Lietu
vos kariuomenę. 1920 03 24 suteiktas pėst. vyr. leitenanto
laipsnis, paskirtas Tiekimo valdybą tiekimų v-ko padėjėju.
į
1920 07 10 perkeltas į l art. pulką technikos dalies vedėju,

07 15 – į Autobatalioną. 1920 10 15 pakeltas į inžinerijos
kapitonus. 1922 09 25 paleistas iš kariuomenės kaip reika
lingas Finansų m-jai. 1933 05 11 išbrauktas iš atsargos ka
rininkų sąrašų kaip miręs.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 180.
Lizdas Antanas
LIZDAS Antanas gimė 1909 04 17 Pajevonio k. ir vls., Vil

kaviškio aps. 1929 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją.
1929 07 21 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1931
10 24 baigus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas artilerijos
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas Atskirosios artilerijos
grupės 3 baterijos jaun. karininku. 1934 11 23 pakeltas į
leitenantus. 1935 11 01 perkeltas į l art. pulką Ukmergėje,
paskirtas 1 baterijos vyr. karininku, 1936 10 07 – karinin
ku ūkio reikalams. 1937 10 02 perkeltas į 2 art. pulką. 1938
11 23 pakeltas į kapitonus, paskirtas 9 baterijos vadu. So
vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 art. pulko 3
art. grupės ūkio v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
lengvosios artilerijos pulko diviziono vyr. adjutantu. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė, pateko į vokiečių
nelaisvę. Paleistas grįžo į Pabradę. Iki 1944 pradž. dirbo lent
Liutvinas Vincas
pjūvės vedėju, vėliau malūnų revizoriumi Švenčionių ir
Utenos aps. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai NKVD
suimtas, kalintas Švenčionyse. Paleidus nuo 1944 09 dirbo
LIUTVINAS Vincas gimė 1910 Padovinio k., Liudvina karinio parengimo mokytoju Švenčionių g-joje. 1944 10 mo
vo vls., Marijampolės aps. 1930 08 28 baigė Marijampolės bilizuotas į RA, po tardymų prie Maskvos nusiųstas į frontą.
Rygiškių Jono g-ją. 1930 09 07 pradėjo tarnauti Lietuvos ka Dalyvavo II pasaul. karo kovose šturmuojant Krokuvą,
riuomenėje. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) Katovicus, vėliau Vokietijoje. Paskirtas į 104 sunkiųjų mi
suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti nosvaidžių pulką diviziono štabo v-ku. Karo pab. buvo Če
ninkų karininkų atsargą. 1931 įstojo į VDU Teisių f-to Eko koslovakijoje, vėliau perkėlė į Vokietiją, Vengriją, Ukrainą,
nomijos skyrių, 1932 perėjo į Teisių skyrių. 1935 08 01 grįžo kur demobilizavo. Baige Miškų technikos akademiją, gyve
į kariuomenę. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos atsargos ka no ir dirbo Pabradėje. Mirė 2002 03.
rininkų 10 mėn. kursus, priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas Apdovanotas RA Raudonosios žvaigždės ordinu.
LCVA, f.
7 pest. pulko būrio vadu, vėliau l sunkiųjų kulkosvaidžių kuo 930, ap. 8, b. 110; f. 631, ap. 7, b. 1281; LYA, f. K-8, ap. 2,
pos būrio vadu. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 7 pėst. pulko maisto tie

kėju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir LOKYS Povilas gimė 1912 03 25 Govindpure, Rytų In
tas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko maisto dijoje, misionieriaus šeimoje. 1914 su tėvais atvykęs į Lietuvą
tiekimo v-ku. gyveno Klaipėdos krašte. 1930 06 26 baigęs Klaipėdos Vy
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 744; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. tauto Didžiojo g-ją laisvu klausytoju įstojo į Berlyno u-to Te

ologijos f-ti, 1931 perėjo į Teisių f-tą. 1932–39 dirbo L
advokato raštininku Klaipėdoje. 193609 19 pašauktas Lie
į
tuvos kariuomenç. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp.
laida) suteiktas pest. ats, jaun, leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininku atsargą. 1940-42 Šiaulių prekybos in
to bibliotekininkas. 1942-44 gyveno Vokictijoje. 1941 grįžo
į Lietuvą, gyveno Rusnėje, Šilutėje, dirbo Šilutės miškų
pramonės ūkyje, veliau Klaipėdos baldų fabrike. 1959 išvyko
į Vokietiją. Mirė 1996 0109 Darmštato, palaidotas Waldfriedhof
kapinėse.
Žmona - Ana Plonaitytė (1914).
LCVA, 1.930, ap. 21, b. 182; (. 391. ap. 9. b. 551.
Lorencas Artūras Valentinas
rininkų atsargą. 1937 07 14 baige VDU Teisių f-to Ekono

mijos skyrių, dirbo Finansų m-jos Finansų departamente.
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 138; . 631, ap. 7. b. 6825.
f
I
Lopuchinas Andrius
LOPUCHINAS Andrius gimė 1892 09 28 Vilniuje. 1911

baigė Aleksejaus karo m-lą Maskvoje. Dalyvavo I pasaul. ka
ro kovose su vokiečiais Rytų Prūsijoje. Grįžus į Lietuvą 1921
1019 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 3 pėst.
pulko 2 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1921 12 24
paskirtas eiti kuopos vado padėjėjo pareigas. 1922 01 06 su
teiktas pést. kapitono laipsnis, 20 paskirtas kuopos vadu. Lorencas Eugenijus
1925 11 17 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1927 01 01 – 1928 08 13 dirbo Vyr. kariuomenės
štabe laisvai samdomu braižytoju, 1929–34 – laisvai sam LORENCAS Eugenijus gimė 1910 08 15 Raseiniuose. Bai
domu elektrotechniku 1 husarų pulke, 1934–39 – darbų ge g-ją. 1930 08 20 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
vykdytoju Žemaičių plento statyboje, nuo 1940 – kelių val 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas pėst.
dybos techniku Kaune. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 9 pést. pulko Marijampo
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). lėje būrio vadu. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1936 12 10
Žmona - Julija. perkeltas į II pėst. divizijos štabą, paskirtas štabo komendantū
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 25. ros raštvedžiu-iždininku. 1939 05 16 perkeltas į Karo mo
kyklą ūkio dalies raštvedžiu-buhalteriu. 1939 11 23 pakeltas
LORENCAS Artūras Valentinas gimė 1906 06 19 Rasei kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
į
niuose. 1928 06 23 baigė Kybartų „Žiburio“ aukštesn. ko Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184
mercijos m-lą. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. šaulių divizijos 294 šaulių pulko finansų dalies v-ku, 11 27 -
1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas ar Pėstininkų karo m-los finansų dalies v-ku.
tilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos ka LCVA, F. 930, ap. 8, b. 73; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
karininkai 93
Lietuvos kariuomenės
LOSAUSKAS Kazys gimė 1888 01 17 Činčikų k., Švenčio
nių aps. Baigė prog-jos 4 klases Maskvoje, Rusijoje. 1910 10 09
pašauktas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 161 Aleksandro pest.
pulką. I pasaul. kare dalyvavo kovose austrų-vengrų fronte.
1916 06 08 pasiųstas į 5 Maskvos karo m-lą. 1916 10 07 ją
baigus suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į 204 pest. ats.
pulką. Nuo 1917 03 kovojo Pietų-Vakarų fronte. 1917 10
paskirtas kuopos vadu. Grįžus į Lietuvą 1920 08 15 mobili
zuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į 10 pést.
pulką. 1920 10 15 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. 1923
12 05 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01
pagal Karininkų laips įstatymą ats. leitenanto laipsnis pa
keistas į ats. jaun. leitenanto. 1939 05 17 išbrauktas iš atsar
gos karininkų sąrašų kaip dingęs be žinios.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 184.
Losinskis Juozas
darbų techniku, žemsemių vadu. 1929 10 28 baigė LU Tech

nikos f-to Statybos skyrių įgydamas statybos inžinieriaus kva
lifikaciją. 1929 11 05 pašauktas įLietuvos kariuomenę. 1930
11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas inžineri
jos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at
sargą. 1930 10 23 paskirtas Klaipėdos uosto hidrotechnikos
darbų vedėju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1936 vadovavo
Šventosios uosto įrengimui. 1940 01 16 paskirtas Šventosios
uosto v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14
suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasno
jarsko kr. 1941 žmona su vaikais ištremta į Syktyvdinsko r.
Komijoje. Tremtyje suimta, kalinta Intoje, kur 1942 05 14
sušaudyta. Vaikai tremtyje atiduoti į vaikų namus Zelenecke,
Komijoje. 1943 01 20 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 5 metams. 1946 paleistas, grįžo į Lietuvą. Dirbo
Losevičius Juozas
Technikos mokslų in-te Kaune. 1950 06 13 vėl suimtas, ka
lintas Kaune, Vilniuje. 1950 1004 SSRS NKVD Ypatingojo
LOSEVIČIUS Juozas gimė 1903 12 20 Vilniuje. Baigė Vil pasitarimo nuteistas, 12 10 išvežtas į lagerį Barabinske, No
niaus Vytauto Didžiojo g-jos 4 klases. 1924 06 05 pašauktas vosibirsko kr. 1954 06 08 paleistas. Į Lietuvą grįžo 1955, dir
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l pėst. pulką. 1927 09 07 bo Energetikos ir elektrotechnikos in-te. Parašė monografiją
baigus Karo mokyklą (IX laida) suteiktas pėst. leitenanto laips apie Klaipedos uostą. Mirė 1980 07 05 Kaune.
nis ir paskirtas 1 pėst. pulko 7 kuopos jaun. karininku. 1931 Žmona - Margarete Wilken (1908), sūnus - Noras Eduardas
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis Romanas (1933), 1947 su lenkų vaikais išvežtas į Lenkiją, duk
pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 05 12 pačiam prašant per tė – Eleonora Regina Valaitienė (1938), 1946 iš tremties par
keltas į 5 pėst. pulką, paskirtas 3 kuopos būrio vadu. 1931 vežta į Lietuvą.
09 30 pakeltas į leitenantus. 1932 04 14 pačiam prašant pa LCVA, f. 930, ap. 2L, b, 186; f. 631, ap. 7, b. 354; f. 1059, ap. 2, b. 201;
leistas į pėst. karininkų atsargą. Gyveno Vaitkuškyje, Pabais LGG, t. 1, p. 509; LKKAS archyvas.
ko vls., Ukmergės aps. 1937 atliko karines pratybas.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). LOVIAGINAS Trofimas gimė 1888 04 15 Kaune. Baige
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 185. Vilniaus realinę m-lą ir geležinkelininkų kursus Vilniuje. 1916
04 02 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 26 ats.
LOSINSKIS (LOSINSKAS) Juozas gimė 1900 12 11 Lie pulką. 1916 09 16 baigė Kijevo 2 karo m-lą, paskirtas jaun.
pojoje, Latvijoje. 1917 baige Revelio (Talino) g-jos 5 klases. karininku į 103 atsargos pulką. 1917 perkeltas į Geležinkelio
1918 baigęs Čeliabinsko realinę m-lą studijavo Uralo kalna batalioną. 1919 06 14 mobilizuotas į Denikino armiją, pa
kasybos in-te. Atvykęs į Lietuvą 1922 06 20 – 1927 10 14 skirtas jaun. karininku. 1921 02 perkeltas į Vrangelio armiją,
dirbo Plentų ir vandens kelių direkcijos Nemuno tyrinėjimo veikusią Kryme, paskirtas keleivinių traukinių komendantu.

Grįžęs į Lietuvą 1922 01 14 mobilizuotas Lietuvos kariuo
L
į
menç, paskirtas Geležinkelio batalioną karininku - ūkio da
į
lies v-ku. 1925 12 30 pačiam prašant paleistas į atsargą, 1937
11 23 - į dimisiją.
Žmona - Olga.
LCVA, L. 930, ap. 21. b. 188.
Lozoraitis Kazys
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio (1938), Lie

Žmona – Antanina Paškevičiūtė (1904–1978), dukterys –
Milda Marija Servutienė (1936), Danute Gylienė (1939–
1970), Ramutė (1941-1941 vagone vežant į Sibirą), sūnus -
Gintautas (1937-1942 tremtyje).
Lovkis Medys
LCVA, f. 930. ap. 21. b. 189; LGG, t. I, p. 509.
LOVKIS Mečys (Mečislovas) gimė 1913 03 30 Alytuje.

1934 08 27 baigė Alytaus g-ją, įstojo į VDU Teisių f-to Tei
sės skyrių. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) su
teiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 pést. pulką
būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3
pest. pulko 3 bataliono antruoju adjutantu. Likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
šaulių divizijos 259 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 tarnavo 4 PPT (vė
liau 4 apsaugos) batalione. 1941-42 dirbo Alytaus aps. butų
biuro vyr.buhalteriu. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
partizanavo Alytaus apylinkėse.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 743, 1. 64; f. 631, ap. 7. b. 1537; LYA, f. K-8,
Lozoraitis Vytautas
LOZORAITIS Kazys gimė 1906 08 28 Baltrušių k., Barz
dų vls., Šakių aps. Baige Pilviškių prog-ją. 1927 11 05 pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą LOZORAITIS Vytautas gimė 1912 01 26 Baltrušių k., Barz
(III asp. laida) suteiktas pést. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas dų vls., Šakių aps. Baigė Marijampolės g-ją. 1932 pradėjo
į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1934 09 15 baigus Karo mo
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1933 kyklą (XVI laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
1201 dirbo policijos nuovadų v-ku Vilkaviškyje, Zarasuose, skirtas 9 pėst. pulko Marijampolėje būrio vadu. 1938 04 07
Antazavėje,Antalieptėje. 1939 atliko karines pratybas 1 pėst. pakeltas į leitenantus, paskirtas 3, vėliau 4 kuopos vyr. kari
pulke, 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. LŠS narys, nuo ninku. 1940 07 25 perkeltas į 2 pėst. pulką. Sovietų Sąjungai
1937 šaulių būrio vadas. Nuo Sovietų Sąjungai okupavus okupuojant Lietuvą tarnavo 2 pėst. pulko kuopos vado padė
Lietuvą 1941 06 14 NKVD suimtas ir su šeima ištremtas į jeju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
Altajaus kraštą, 1942 – į Oliokminsko r. Jakutijoje. 1957 grį RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 pulko žvalgų būrio vadu.
žo Lietuvą, gyveno ir dirbo Ežerėlio durpyne. Mirė 1962, Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941
į
palaidotas Pilviškių kapinėse. tarnavo LSD. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau

emigravo JAV, gyveno Lindeno m. Mirė 1987, palaidotas apie Lietuvos karininkiją, išreiške panieką okupantams ir šovesi,
tačiau liko gyvas. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940
į
Lindeno m. kapinėse.
Žmona – Aldona Sabaliauskaitė, sūnus - Andrius, duktė - 10 09 iš kariuomenės atleistas. Mirė 1940 11 03, palaidotas
Marija. Kauno m. kapinėse, jas naikinant perlaidotas Aukštosios Pa
LYA, C. -8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas, nemunės kapinėsc.
K
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuome

nėje - Šv. Anos 4 laipsnio ordinu (1917) ir Sv. Georgijaus 4
laipsnio karcivišku kryžiumi (1916).
Žmona - Ona Pleškevičaitė (1888–1979), duktė - Valerija
Jagminienė (1921), sūnus – Viktoras (1926).
LCVA, 1.930, ap. 8, b.743, I. 41, 272, 275; f. 631, ap. 7, b. 1269;
LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas,
Lubickas Pranas
LUBICKAS Pranas gimė 1886 08 23 Vaidlonių k., Šedu

vos vls., Panevėžio aps. Baigė Šiaulių g-jos 6 klases, Telšių
dvasinės seminarijos 3 kursus,Maskvos Šaniavskio u-to Huma
nitarinio f-to 8 semestrus. 1915 10 mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę. 1916 11 06 baigė Irkutsko karo m-lą, suteiktas
Lucas Oskaras
praporščiko laipsnis, paskirtas jaun. karininku, vėliau kuopos
vadu į 9 Sibiro ats. pulką Irkutske. 1917 06 pakeltas į paporu
čikius. Dalyvavo I pasaul. karo kovose Rumunijos fronte. LUCAS Oskaras gimė 1887 12 28 Virbalyje. Baige Dorpato
1917 08 sunkiai sužeistas. Už pasižymėjimą mūšiuose (Tartu) veterinarijos in-tą Estijoje. Grįžus į Lietuvą 1919 06 23
1917 08 pakeltas į poručikus. Denikino armijoje kovojo su mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Atskirosios art.
bolševikais. Žlugus Denikino armijai suimtas, nuteistas mirti. brigados vet. gydytoju. 1919 07 01 perkeltas į 2 art. brigados
Lietuvos pasiuntinio Maskvoje J. Baltrušaičio pastangomis iš štabą. 1920 03 01 suteiktas veterinarijos vyr. leitenanto laips
laisvintas, sugrįžo į Lietuvą. 1922 07 24 mobilizuotas į Lie nis. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1920
tuvos kariuomenę, paskirtas karininku į Gen. kariuomenės štabo 09 03 pakeltas į kapitonus, 1921 05 20 - į majorus, paskirtas
Žvalgybos skyrių kontržvalgų dalies organizacinių bylų vedė į l art. brigadą. 1922 01 05 perkeltas į 3 kavalerijos pulką,
ju, kartu einant ir spaudos sekimo vedėjo pareigas. 1923 03 17 01 17 paskirtas į pulko vet. ligoninę. 1923 02 27 pačiam pra
suteiktas pest. vyr. leitenanto laipsnis. 1923 08 01 perkeltas šant paleistas į atsargą. 1923 04 14 grįžo į karinę tarnybą vet.
į Gen. kariuomenės štabo III (Operacijų) skyrių 6 sekcijos ve gydytoju 3 dragūnų pulke. 1923 12 31 perkeltas į II karo apy
dėju. 1923 12 01 pakeltas į kapitonus. 1924 01 01 paskirtas gardos štabą eiti divizijos vet. gydytojo pareigas. 1925 05 15
Gen. kariuomenės štabo II (Informacijų) skyriaus ypatingų pakeltas į plk. leitenantus. Nuo 1925 09 21 ėjo karo veterina
reikalų karininku. 1924 07 21 perkeltas į Kariuomenės in rijos v-ko, vėliau karo veterinarijos inspektoriaus pareigas. 1930
tendantūrą. 1924 įstojo į LU Teisių f-tą. 1927 08 01 pakel 07 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1937 07 13 išbrauk
tas į majorus. 1928–30 redagavo žurn. „Meno kultūra“, daug tas iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs.
rašė spaudoje teatro temomis (slap. Vikt. Meirānas, Vikt. Pr.). Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
1932 02 13 pakeltas į administracijos (A) plk. leitenantus. Žmona - Olga, sūnūs – Leonardas ir Ervinas, duktė – Inge
1933 12 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Ad borga.
ministracijos skyrių (I laida). Sovietų Sąjungai okupuojant LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 191.
Lietuvą tarnavo Kariuomenės intendantūros Centrinio prekių
sandėlio v-ku. 1940 08 Kauno rotušėje, sovietų politiniams LUČINSKAS Balys gimė 1910 11 18 Garfelde, JAV. At
vadovams įžeidinėjant Lietuvos karininkus, pagarbiai kalbėjo vykęs į Lietuvą 1932 08 27 baigė Alytaus g-ją, 1934 – Aly

urėdijos reikalų vedėju, vėliau administratoriumi-raštve L
džiu.1919 02 atvykęs į Lietuvą nuo 1921 dirbo Rokiškio aps.
valdyboje raštvedžio padėjėju, vėliau švietimo skyriaus vedėju.
1921 10 17 įstojo į Karo mokyklą. 1923 10 15 ją baigus (V
laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis, paskirtas 2 ulo
nų pulko jaun. karininku. 1925 02 03 perkeltas į Atskirosios
kavalerijos brigados štabą, 12 10 – į 2 ulonų pulką. 1927
08 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1928 01 27 baigė Aukštųjų
karininkų DLK Vytauto kursų Technikos skyrių (II laida).
1929 prie Švietimo ministerijos išlaikė aukštesn. m-los kurso
egzaminus. 1932 11 09 perkeltas į Ryšių batalioną. 1933
03 17 pakeltas į kapitonus. 1935 07 20 perkeltas į Karo tech
nikos valdybą Technikos skyriaus ryšių karininku. 1937 10 02
Prancūzijoje baigė Aukštosios elektrotechnikos m-los Radijo
Lučinskas Balys
telegrafo skyrių. 1938 04 07 pakeltas į majorus. Sovietų Są
jungai okupuojant Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
taus aukštesn. miškų m-lą. 1936 pašauktas į Lietuvos kariuo šaulių pulko ryšių v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
menę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteik pasitraukė, dirbo įmonėje „Parama“ vyr. buhalteriu, vėliau
tas pėst. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų avalynės dirbtuvių direktoriumi. Formuojant Vietinę rinkti
atsargą. 1934–37 dirbo Baisogalos ir Kėdainių miškų urėdijų nę 1944 02 20 paskirtas štabo I skyriaus karininku. Antrosios
žvalgu, 1938–39 - Kulvos girininku, 1939–44 - Maišiaga sovietinės okupacijos pradž. 1944 12 23 suimtas, išvežtas į
los girininku, 1944–46 - Vilniausmiškų urėdo pavaduoto Maskvą, vėliau Ščerbinkos filtracijos lagerį. 1945 06 18
ju, 1946–47 - Vilniaus miško pramonės ūkio direktoriumi. paleistas grįžo į Lietuvą, dirbo įmonėje „Parama“. 1945 12 08
1946 baigė VU Miškų ūkio f-tą. 1953–55 dirbo Vilniaus suimtas, tardytas, paleidus iki 1950 06 slapstėsi. 1950 08 15 -
miškų chemijos ūkio direktoriumi, 1955–57 - Miškų pra 1977 dirbo Kauno „Kaspino“ fabrike buhalteriu. Mirė 1988
monės m-jos vyr. inžinieriumi. 1960 baigė LŽŪA Agrono 10 19 Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse.
mijos f-tą. Iki 1973 dirbo Miškų chemijos ūkio inžinieriumi. Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1931), Lie
Mire 1993 07 03. tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 192; f. 906, ap. 2, b. 227; LKKAS archyvas. Žmona – Jadvyga Steponavičiūtė (1905–1978, susituokė
1928), dukterys - Gražina Jadvyga Stulgaitienė (1931) ir
Alvyda Janina Sventickienė (1941), sūnūs - Jonas Algiman
tas (1934-2003) ir Rimtautas (1944).
archyvas
LUČKAUSKAS Jonas T LUČKAITIS Jonas.
LUINYS Antanas gimė 1892 12 02 Pagelžių k., Kuršė

nų vls., Šiaulių aps. Iki 1910 05 30 mokėsi Sankt Peterburgo
miškų in-te, 1915 baigė Roslavlio g-ją (Saratovo gub.). 1916
05 30 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu 9
ats. Pabaltijo kavalerijos pulke, vėliau iki 1917 01 – 6 ats.
pionierių batalione. 1917 07 15 baigė Petrogrado praporš
čikų m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis. Iki 1918 03 01
tarnavo 5 ats. telegrafo kuopos prie 10 armijos štabo 2 sky
riaus v-ku, dalyvavo I pasaul. karo kovose Vakarų fronte.
1918 05 - 1920 03 tarnavo Saratovo gubernijos Liaudies
Lučkaitis Jonas
ūkio tarybos miško paruošų vykdytoju. Grįžus į Lietuvą 1921
06 23 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas kari
ninku į Karo butų skyrių. 1921 09 21 suteiktas inžinerijos
LUČKAITIS (LUČKAUSKAS) Jonas gimė 1901 01 29 leitenanto laipsnis. 1924 02 23 perkeltas į Karo technikos
Ubitoje Polės k., Vladimiro gub., Rusijoje. Mokėsi Sengo Ozero, v-bą centrinių sandėlių v-ku. 1926 01 01 perkeltas Tech
į
vėliau Vladimiro m. m-lose. 1916 baige aukštesn. m-lą, dirbo nikos pulką mokomosios kuopos vyr. karininku. 1926 10 30

1935 – VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1936 09 15 baigus
Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas automobilininkų ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at
sargą. Dirbo VRM valdininku prie Kauno aps. v-ko įstaigos
palaikyti kaltinimui policijos bylose. 1941 pakviestas VU Ci
vilinės teisės katedros vyr. asistentu, įgijo daktaro laipsnį. Karo
pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Argentina, iš ku
rios persikėlė į JAV, gyveno Brukline. Paraše romaną „Likimo
žaismas“ (1953) apie Argentinos lietuvių gyvenimą.
LCVA, . 930, ap. 22, b. 197; ap. 5, b. 3184; ap. 8, b. 744; BLE, t. 16,
f
P. 507.
LUKAŠEVIČIUS Nikalojus 1919 02 11 mobilizuotas į Lie

tuvos kariuomenę ir paskirtas karininku į l baltgudžių pulką.
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 195.
Luinys Antanas
LUKAŠEVIČIUS Pranas, Rusijos kariuomenės paporučikis,
1918 12 24 priimtas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į 1
baigė Aukštųjų karo technikos kursų Statybos skyrių (I lai baltgudžių pulką. 1919 06 15 iš tarnybos atleistas.
da). 1927 01 26 perkeltas į II karo apygardos štabą. 1927 LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 194.
02 16 pakeltas į kapitonus. 1929 03 13 perkeltas į Karo butų
skyrių statybos dalies v-ko padėjėju. 1929 11 23 pakeltas į LUKAŠŪNAS Petras gimė 1892. Baige g-ją ir kunigų semi
majorus, 1932 12 29 - į plk. leitenantus. Sovietų Sąjungai nariją. 1902 įšventintas į kunigus. Kunigavo Šeduvoje, Smil
okupuojant Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę giuose, tarnavo administratoriumi Vadaktėliuose. 1920 07 16
1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. paskirtas 8 pėst. pulko karo kapelionu. 1921 10 01 iš pareigų
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1930), Lie atleistas.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). LKKAS archyvas
Žmona – Janina Kolytė (1895, 1941 02 10 suimta, nuteista
7 metams), duktė - Liudvika (1934).
p. 510.
Lukauskas Jonas
Lukaševičius Henrikas
LUKAUSKAS Jonas gimė 1906 11 16 Varkalių k., Šilu

vos vls., Raseinių aps. Baigė Šiaulių g-ją. 1927 09 10 pra
LUKAŠEVIČIUS Henrikas gime 1912 01 01 Miškinių k., dėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1929 10 06 baigus
Giedraičių vls., Ukmergės aps. Mokėsi Giedraičių vid. m-loje, Karo mokyklą laida) suteiktas pést. leitenanto laipsnis
1927 baigė Molėtų vid. m-lą, 1931 - Panevėžio vyrų g-ją, ir paskirtas 5 pėst. pulko bataliono Prienuose 5 kuopos būrio

vadu, 1930 11 02 – 8 kuopą. 1931 01 01 pagal Kari L
į
ninkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas jaun.
į
leitenanto. 1931 04 01 paskirtas 4 kuopos vyr. karininku.
1932 11 21 pakeltas į leitenantus. 1935 09 01 paskirtas
antruoju adjutantu ir teismo raštvedžiu. 1936 11 23 pa
keltas į kapitonus. 1936 12 10 paskirtas 11 pést. divizijos
štabo adjutantu, 1940 03 13 – 2 pèst. pulko 4 kuopos
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuva 1940 07 02 pa
čiam prašant paleistas į atsargų.
LCVA, f. 930. ap. 2, b. 198.
Lukavičius Bronius
LUKAVIČIUS Bronius gimė 1885 02 22 Ariogaloje, Kau

no aps. Baigė g-ją, mokėsi Tomsko technologijos in-te.
Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę baigė Gatčinos karo m-lą.
1916–17 dalyvavo I pasaul. kare. Grįžus į Lietuvą 1920 01 31
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Autobatalio
ną jaun. karininku, vėliau ėjo ūkio komandos v-ko pareigas.
1920 02 13 suteiktas inžinerijos vyr. leitenanto laipsnis. 1921
Lukauskas Kazimieras 03 12 pakeltas į kapitonus. 1923 12 31 pačiam prašant pa
leistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1924–26 dirbo Lietuvos
geležinkelio valdybos Žemaitijos rajono miško eksploatacijos
LUKAUSKAS Kazimieras gimė 1911 02 25 Leiciškių k., Gu darbų vedėju, 1926–36 - Tauragės miškų urėdijos girinin
delių vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės Rygiškių Jo ku. 1936 12 31 paleistas į dimisiją. Karo pab. pasitraukė į Va
no g-ją. 1930 08 30 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. karus. 1949 emigravo į Australiją, gyveno Adelaidėje, iki 1958
1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas kava dirbo fabrike. Mirė 1966 10 22, palaidotas Adelaidėje.
lerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 ulonų pulko jaun. Žmona - Jadvyga, sūnus – Bronius.
karininku. 1934 07 14 baigė ryšių kursus prie Karo technikos LCVA, f. 930, ap. 2, b. 199; LKKAS archyvas.
štabo (III laida), paskirtas technikos eskadrono radijo ir optikos

būrio vadu. 19. 11 23 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjun LUKIANSKIS Aleksas gimė 1881 10 10 Panevėžyje. Baige
gai okupuojant Lietuvą ėjo pulko adjutanto pareigas 2 ulonų Panevėžio realinės m-los 5 klases. Pašauktas į Rusijos kariuome
pulke. Likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK nę 1905 baigė Vilniaus karo mokyklą. 1907 04 22 pakeltas į
26 kavalerijos pulko ryšių puseskadronio vadu. 1941 suimtas paporučikius, 1909 09 10 – į poručikus, 1918 10 10 - į štabs
Pabradės poligone, kalintas Vilniuje. Pabėgęs iš arešto pasitraukė kapitonus. 1914–18 dalyvavo I pasaul. kare su vokiečiais. Grį
iš RA. Vokiečių okupacijos metais gyveno Kaune, dirbo Anta žus į Lietuvą 1919 07 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
navo spirito varykloje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai paskirtas į atsargą prie Kauno m. komendantūros, 07 14 atleistas.
slapstėsi tėviškėje, vėliau simuliavo džiovą, todėl nesuimtas. Éjo Dirbo milicijos v-ku Panevėžyje. 1921 06 06 vel mobilizuotas,
įvairias pareigas Marijampolės žirgyne, dirbo darbų vykdytoju paskirtas 5 pėst. pulko atsargos kuopos karininku, 08 15 - 8
statybos-remonto valdyboje. Mirė 1976 02 24 Marijampolė kuopos vadu. 1921 10 25 suteiktas pėst. majoro laipsnis. 1922
je, palaidotas senosiose miesto kapinėse. 12 13 paskirtas pulko komendantu. 1923 05 25 perkeltas į
Žmona – Magdalena Katiliūtė (1911–1991), sūnūs – Alvy Kariuomenės intendantūros Centrinį maisto sandėlį. 1923
das (1938–1992) ir Rimvydas (1947), dukterys - Irena (1942) 11 06 paskirtas ypatingų reikalų II rūšies, 1924 01 01 – I rū
ir Nijolė (1946). šies karininku, 05 10 -ūkio dalies v-ku, 1925 04 17 - Pane
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 744; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS vėžio kepyklos v-ku, vėliau prekių sandėlio v-ko padejeju. Nuo
f
archyvas. 1925 05 01 dirbo Priėmimo ir įkainavimo komisijos raštvedžiu.

Lukočius Petras
Lukianskis Aleksas 1938 09 27 ją baigus (XIII asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 248, 744; LKKAS archyvas.
atsargą, 1936 03 19 dėl sveikatos – į dimisiją.
ordinu su kardais.
LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 202; ap. 5, b. 1615; ap. 7, b. 39.
Lukonas-Lukonaitis Bronius
LUKONAS-LUKONAITIS Bronius gimė 1914 10 17 Sta

naičių k., Veliuonos vls., Kauno aps. Baigė g-ją Raseiniuose.
1936 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1939 09 16
baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas pėst. jaun. leite
Lukinas Leonidas nanto laipsnis, paskirtas 9 pėst. pulko Marijampolėje 2 šaulių
kuopos būrio vadu. 1939 10 27-29 su batalionu dalyvavo
žygyje į Vilnių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
LUKINAS Leonidas gimė 191007 02 Vidžių k., Zarasų aps. 07 29 kartu su kitais 9 pést. pulko karininkais, žygiavusiais
1928 baigė Panevėžio g-ją. 1933 09 15 baigus Karo mokyk su pulku iš Marijampolės link Vokietijos, iš kariuomenės at
lą (VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis leistas. Dirbo Antanavo spirito varykloje Marijampolės aps.
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1940 06 12 baigė Artėjant frontui 1944 vasarą apsigyveno pas brolį Vaičius
VDU Medicinos f-tą. 1940 08 26 įskaitytas į sanitarijos ats. kų k., Veliuonos vls., Kauno aps. Praėjus frontui vengdamas
karininkus. Dirbo Raudojo kryžiaus ligoninėje Vilniuje. mobilizacijos RA slapstėsi. 1945 01 18 suimtas, kalintas
į
LCVA, f. 930, ap. 7. b. 5096; ap. 2L, b. 131; LKKAS archyvas. Raseiniuose. 1945 09 17 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteis
tas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Išvežtas į Berlagą,
LUKOČIUS Petras gimė 1915 08 01 Piaulokių k., Švėkš Magadano sr. Nuo 1953 07 08 tremtyje Verchnij Seimčia
nos vls., Tauragės aps. Studijavo Klaipėdos prekybos in-te. 1937 ne, Srednekano r., Magadano sr. 1959 07 08 paleistas grįžo
07 07 iš Klaipėdos komendantūros atvyko į Karo mokyklą. Lietuvą, gyveno Pilviškiuose, vėliau persikėlė į Kazlų Rū
į
100 Lieturos kariuomenės karininkai

dą, dirbo kepykloje. Mirė 1992 06 14, palaidotas naujose rojo lazareto jaun. ordinatoriumi. 1921 03 13 perkeltas į 3 L
Kazlų Rūdos kapinėse. pest, pulką jaun. gydytoju. 1921 03 13 – 11 15 dalyvavo
Pirmoji žmona - Gražina Vitkauskaitė, duktė – Nijolė; antro nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 10 25 suteiktas sa
ji žmona - Eugenija Zavadskaitė (1928, susituokė 1968). nitarijos vyr. leitenanto laipsnis. 1922 11 15 perkeltas į Gele
LCVA, F. 930, ap. 22, b. 203; LGG, t. 2, d. 2, p. 367; LKKAS archyvas. žinkelio batalioną. 1922 09 01 pakeltas į kapitonus. 1923
01 16 paleistas į sanitarijos karininkų atsargą.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio,
Šv. Stanislavo 3 ir 4 laipsnio ordinais su kardais ir kaspinu.
Žmona – Eugenija (1899), sūnus - Silvijus (1921).
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 204; ap. 5, b. 1615; ap. 8, b. 248.
Lukošaitis Jonas
LUKOŠAITIS (LUKOŠEVIČIUS, LUKAS) Jonas gimė Lukoševičius Antanas

1911 10 23 Linonių k., Panevėžio vls. ir aps. 1931 baigė Pa
nevėžio g-jos 6 klases. Nuo 1932 12 31 LŠS XVI Kėdainių
rinktinės šaulys. 1935 baigė Kėdainių aukštesn. kultūrtechni LUKOŠEVIČIUS Antanas gimė 1910 06 01 Aukštašly
kos m-lą. 1935 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 0915 nio k., Raseinių vis. ir aps. Baigė Raseinių g-ją. 1930 pašauk
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas automobilių ats. tas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
sargą. 1937 09 01 kaip KAM stipendininkas baigė Aukštesn. paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
kultūrtechnikos m-los prie ŽŪA Dotnuvoje Geodezijos sky LCVA, f. 930, ap. 2L, b. 209.
rių. 1937 10 07 priimtas į tikrąją karinę tarnybą ir paskirtas

Kariuomenės štabo Karo topografijos skyriaus nuotraukų dalies LUKOŠEVIČIUS Balys LUKOŠIUS Balys.
karininku. Kartu VDU studijavo statybą ir geodeziją. Sovietų
nę 1940 12 18 paskirtas prie RA 29 ŠTK 21 topografinio bū
rio II kategorijos topografu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1944 pasitraukė įVokietiją. 1948 baige Karlsrūnės
aukštosios technikos m-los Geodezijos skyrių. Vėliau emigravo
į Australiją, Argentiną, Kanadą, JAV, apsigyveno Los Andžele.
Dirbo privačiose matavimo įstaigose, žemės tvarkymo depar
tamente. Mirė 1975 11 22 St. Petersburge, Floridoje.
Žmona - Viktorija Martinkaitė (susituokė 1948).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 744; f. 631, ap. 7, b. 19047; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
LUKOŠEVIČIUS Aleksas (Aleksandras) gimė 1893 06 21

Noliškio dvare, Kuktiškių vls., Utenos aps. Baigė Maskvos u-to
Medicinos f-tą. Dirbo gydytoju įvairiuose Rusijos miestuose. Lukoševičius Česlovas
191505 01 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę tarnavo karo
gydytoju 2 Sibiro šaulių ir 534 Novokijevsko pėst. pulkuose.
Iki 1918 01 20 dalyvavo I pasaul. kare. Grįžus į Lietuvą 1920 LUKOŠEVIČIUS Česlovas gimė 1907 02 27 Miškinių dva
1206 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 atski re, Giedraičių vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g-ją.

1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1930 11 30 Žmona - Ona Skrinskaitė, duktė - Liudvika (1921).
baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst, ats. leite LCVA, f. 930, ap. 2, b. 211
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas LUKOŠEVIČIUS Juozasgimė 1908 03 21 Veiveriuose, Mari
jampolės aps. Baige Veiverių mokytojų seminarijos 2 kursus.
į
ats, jaun. leitenanto. Dirbo savo ūkyje ir Giedraičių smulkaus
kredito draugijoje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž, mo 1930 11 04 Marijampolės aps. komendantūros pašauktas įLietu
bilizuotas 1945 05 12-09 25 tarnavo RA Klaipėdoje. Grį vos kariuomenę, paskirtas į 5 pést. pulką. 1931 10 29 baigus
žęs iš kariuomenės mokytojavo Giedraičiuose, Želvoje. 1949 Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto
persikėlė į Vilnių, dirbo buhalteriu Restoranų tresto įvairiuo laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 11 23
se padaliniuose. Mirė 1976. pakeltas į ats. leitenantus. Gyveno Veiveriuose, Marijampolės
Žmona - Vanda Markevičiūtė (1908-1991), sūnūs - Jonas aps. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas,
(1934–1976), Zdislovas (1936-1943) ir Česlovas (1943). išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 207; f. 554, ap. 1, b. 1061, 1. 115. 01 20 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams.
Šeima 1941 ištremta į Petrovką, Kalmankos r., Altajaus kr., ve
LUKOŠEVIČIUS Jonas T LUKOŠAITIS Jonas. liau į Kuogastachą, Ust Janos r. Jakutijoje.
Žmona – Emilija Kerbelytė (1906–1942 tremtyje), sūnus –
LUKOŠEVIČIUS Jonas gimė 1917 06 30 Pikčiūnų k., Gražvydas Juozas (1938-1942 tremtyje).
Seredžiaus vls., Kauno aps. Baigė Kauno aukštesn. technikos LCVA, F. 930, ap. 2, b. 212; LGG, t. 1, p. 513.
m-los Mechanikos skyrių. 1938 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida)
suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis, paliktas tikrojoje
karinėje tarnyboje ir paskirtas Karo aviacijos mokyklą. 1939
į
09 27 paleistas į aviacijos karininkų atsargą. Karo pab. pasitraukė

į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Mirė 1975 11 22 JAV.
Lukoševičius Petras
LUKOŠEVIČIUS Petras gimė 1897 12 25 Vilkaviškio dvare,

Vilkaviškio aps. Baigė miesto m-los 2 klases. 1919 01 29 sava
noriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1919 07 15 tarnavo
Marijampolės batalione,vėliau 6 pést. pulke. 1919 02 11 -
Lukoševičius Juozas (g. 1897) 09 04 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,
10 12-25 – su bermontininkais, 1920 09 11 - 12 01 - su
lenkais. Už pasižymėjimą nepriklausomybės kovose 6 pėst. pulko
LUKOŠEVIČIUS Juozas gimė 1897 01 23 Gyvių k., Vei viršilai 1921 03 16 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. 1923
verių vls., Marijampolės aps. Baigė Veiverių mokytojų semi 02 16 pateko į lenkų nelaisvę, buvo žiauriai kankinamas, iš ne
narijos 3 kursus. 1920 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. laisvės grįžo 1923 10 21, paskirtas į 6 pést. pulką. 1925 0 28
1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas inž. lei dėl ligos (epilepsija) iš kariuomenės paleistas į atsargą. 1928
tenanto laipsnis, paskirtas į Autobatalioną. 1922 01 24 per 02 23 dėl sveikatos pripažintas netinkamu karinei tarnybai ir
keltas į bataliono dirbtuves. 1922 03 01 paskirtas mokomosios paleistas į dimisiją. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
kuopos 1 būrio vadu. 1925 09 07 dėl ligos iš kariuomenės tymą dim. leitenanto laipsnis pakeistas į dim. jaun. leitenanto.
paleistas į atsargą, 1928 05 03 - į dimisiją. LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą gyveno Dau

tarų k., Mažeikių aps. Suimtas ir 1941 06 16 išvežtas į lagerị L
Resotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 01 02 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Žuvo lage
ryje. Žmona 1941 ištremta į Sibirą, į Lietuvą negrįžo.
Apdovanotas 1 ir 2 laipsnio Vyties kryžiais (abu 1919), DLK
Gedimino ordino 2 laipsnio medaliu (1935), Savanorių (1928)
ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, ugniagesių
„Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi, Latvijos išsivadavi
mo karo 10-mečio medaliu (1929).
Žmona - Elena (1907).
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 196; LGG, t. 1. p. 514: LKKAS archyvas.
Lukoševičius Stasys (g. 1917)
baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas artilerijos jaun. lei

tenanto laipsnis ir paskirtas 3 artilerijos pulko 5 baterijos bū
rio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 iš
kariuomenės atleistas. 1940 08 08 vėl priimtas į karinę tarny
bą, paskirtas 3 artilerijos pulko 5 baterijos vadovavimo būrio
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir
tas RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko mokyklos žvalgybos bū
Lukoševičius Pranas
rio vadu ir perkeltas į Vilnių. 1940 10 20 Vilniaus karininkų
ramovėje konflikto metu pašautas politinio vado Gutmano
LUKOŠEVIČIUS Pranas gimė 1916 11 02 Pikčiūnų k., mirė ligoninėje. Palaidotas Vepriuose, Ukmergės aps. 1941
Seredžiaus vls., Kauno aps. Baigė Jurbarko g-ją. 1938 05 03 perlaidotas Veprių kapinėse žuvusių karių laidojimo vietoje.
Kauno komendantūros pasiųstas į Ryšių batalioną, paskirtas į LCVA, F. 930, ap. 8, b. 744; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
telegrafo-telefono kuopą. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą archyvas.
(XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir

paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje. 1939 09 18 - 11 21
tarnavo 6 pést. pulke Plungėje, vėliau paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Mokytojavo Pumpurų prad. m-loje, Tytu
vėnų vls., Raseinių aps.
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 210.
LUKOŠEVIČIUS Stasys gimė 1906 10 08 Obelių k., Del

tuvos vls., Ukmergės aps. Baigė dvejų metų mokytojų kursus
Ukmergėje. Nuo 1927 LŠS narys, kuopos vadas. 1927 1105
pašauktas į Lietuvos kariuomenės 5 pėst. pulką. 1929 02 19
baigus Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas pėst. ats. leite
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
ats. jaun. leitenanto. 1939 08 29-09 17 ir 10 03 - 10 12 Lukošiūnas Mykolas
atliko karines pratybas 1 pėst, pulke. 1940 02 16 pakeltas į
ats, leitenantus.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). LUKOŠIŪNAS Mykolas gimė 1906 09 29 Ajočių k., An
Žmona - Elena Kanopkaitė (1916). tazavės vls., Zarasų aps. 1925 baigė Zarasų prog-ją, 1927 –
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 213; LKKAS archyvas. Zarasų dvejų metų mokytojų kursus. 1927 11 05 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pėst. pulką. 1929 0219
LUKOŠEVIČIUS Stasys gimė 1917 08 16 Veprių mstl., baigus Karo mokyklą (111 asp. laida) suteiktas pėst. ats. leite
Ukmergės aps. Mokėsi Gelvonų prog-joje, 1935 baigė Ukmer nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo
ges g-ją, pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1938 05 12 1929 LŠS narys, vėliau šaulių būrio vadas. 1931 01 01 pagal

Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats, jaun. leite
nanto. 1929–39 dirbo Utenos aps. Balninkų, Alytaus aps.
Panaros, Merkinės, Kibyšių ir Radžiūnų prad. m-lų vedėju.
1933 06 07 - 07 07 ir 1939 04 27 - 05 25 atliko karines
pratybas 2 pest. pulke. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus.
1939-41 dirbo Vilniaus aps. Šumsko ir Lavoriškių prad. m-lų
vedėju, 1941–44 - tabako f-ke Vilniuje. LLA narys, vėliau
Lazdijų aps. Leipalingio vls. LLA grupės vadas. Antrosios so
vietinės okupacijos pradž. su B. Šimkoniu Žaliamiškyje orga
nizavo „Šarūno“ partizanų būrį, nuo 1945 02 06 jo vadas
(slap. Lukošius, Lukšas, Nemunas). 1945 02 28 kautynėse su
NKVD kariuomene žuvo netoli Panaros k., Varėnos r. 1945
03 02 slaptai palaidotas Liškiavos kapinėse. 1998 08 19 su
teiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Lukošius Balys
Žmona|
– Emilija Rudzytė (1914, susituokė 1930), sūnus -
Algimantas (1932–2002), duktė - Irena Babašinskienė.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 214; f. 391, ap. 1, b. 3059; LGG, t. 2, d. 2, nę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
p. 371; LKKAS archyvas. pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. 1932 baige Kauno jėzuitų g-ją. 1933 07 įstojo
į VDU. Gyveno Kaune, dirbo tarnautoju. 1937 11 23 pa
keltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1941 su šeima išvežtas į Sibirą.
Žmona - Prakseda (1914), duktė - Rožė (1938).
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 208; f. 361, ap.7, b. 12011; LGG, t. 1, p. 515.
Lukošiūnas Povilas
LUKOŠIŪNAS Povilas gimė 1910 04 28 Piatigorske,

Kaukaze. 1920 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Bileišių k., Du
setų vls., Zarasų aps. 1932 06 21 baigė Zarasų aukštesn. komer
cijos m-lą. 1932 10 12 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 Lukošius Kostas
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas artileri
jos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų
atsargą. Baige VDU Teisių f-tą. 1944 pasitraukė į Austriją, gy LUKOŠIUS Kostas 1936 baige Telšių g-ją. 1939 09 16 bai
veno Vienoje. 1949 emigravo į Australiją, gyveno Adelaideje, gus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas artilerijos jaun. leite
dirbo miesto transporto vairuotoju, vėliau garažo vedėju. Ak nanto laipsnis, paskirtas į 4 artilerijos pulką. Sovietų Sąjungai
tyviai dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje, buvo ilgametis LB kraš okupuojant Lietuvą tarnavo 4 art. pulko mokomosios grupės
to tarybos ir garbės teismo narys. Mirė 1975 03 22. 1 baterijos vadovavimo būrio vadu. Likviduojant Lietuvos ka
Žmona - Olga. riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių di
LCVA, f. 930. ap. 2L, b. 215; f. 631, ap. 7, b. 12174. vizijos 616 lengvosios artilerijos pulko diviziono žvalgybos
vadu. 1941 suteikus trumpalaikes atostogas mėgino pasitraukti
LUKOŠIUS (LUKOŠEVIČIUS) Balys gimė 1908 01 21 iš RA, bet suimtas, kalintas Kretingoje, vėliau Vilniuje. Kilus
Liepojoje, Latvijoje. Atvykęs į Lietuvą baigė Kauno „Aušros“ Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo metu išlaisvintas. Nuo
berniukų g-jos 6 klases. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuome 1941 Darbo apsaugos departamento tarnautojas. Karo pab.
104 Liriuos kariuomenes karininkai

pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo Kanadą, gyveno To Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi L
į
ronte. Mirė 1994 01 06. (2003), Savanorių (2001) ir Lietuvos nepriklausomybės (2000)
Žmona - Birutė. medaliais.
LYA, I. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas. Žmona - Eugenija Irena Savickaitė (1939, susituokė 1959),
dukte - Dalia Maciukevičienė (1960), sūnus - Kęstutis
(1966).
LKKAS archyvas
WAT
Lukša Antanas
Lukša Juozas Albinas

LUKŠA Antanas (slap. Arūnas) gimė 1923 07 31 Juodbū
džio k., Veiverių vls., Marijampolės aps. Mokėsi Veiverių prog LUKŠA Juozas Albinas (slap. Arminas, Juodis, Kazimieras, Kęs
joje, baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją ir Kauno mokytojų tutis, Mikas, Mykolaitis, Skirmantas, Skrajūnas, Vytis, Adam, Stan)
seminariją, studijavo VDU Statybos f-te Geodezijos skyriuje. gimė 1921 08 10 Juodbūdžio k., Veiverių vls., Marijampolės aps.
1944 mokytojavo Veiverių g-joje. Prasidėjus antrajai sovietinei Mokėsi Veiverių prog-joje, 1940 baigė Kauno „Aušros“ berniukų
okupacijai įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą. 1946 įstojo į g-ją, įstojo į VDU Statybos f-tą. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų gretas. tuvą įsitraukė į antisovietinę pogrindinę veiklą, 1941 vasarą tapo
LAF nariu. 1941 06 06 NKVD suimtas, kalintas Kauno sun
1946 06 dalyvavo kautynėse Mozūriškių miške. 1946 09 po
grindžio vadovybės pavedimu pradėjo mokytojauti Kaišiadorių kiųjų darbų kalėjime, kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas.
suaugusiųjų g-joje, netrukus perkeltas Kaišiadorių vls. Žaslių Vokiečių okupacijos metais toliau studijavo architektūrą, buvo
prog-jos direktoriumi. Palaikė ryšį tarp Vyr. ginkluotųjų pajė antinacinio pasipriešinimo Lietuvių fronto narys. Sovietų Sąjun
gų štabo Vilniuje ir Kauno pogrindžio. 1946 12 kartu su bro gai antrą kartą okupavus Lietuvą dirbo Kauno u-to Techninio
liu Juozu išaiškinus MGB agentą Markulį (slap. Erelis, agento skyriaus v-ko pavaduotoju. Tęsė pogrindinę veiklą Lietuvos išlais
slap. Ąžuolas, Noreika) grįžo į Tauro apygardą, 1947 02 10 pa vinimo taryboje, vėliau Lietuvos partizanų sąjūdyje. 1945 08 25
skirtas Geležinio Vilko rinktinės štabo žvalgybos skyriaus v-ku. dalyvavo Suvalkijos partizanų vadų suvažiavime Skardupiuose
1947 04 03 perkeltas į Tauro apygardos štabą ryšių poskyrio įkuriant Tauro, vėliau Algimanto partizanų apygardas. Kartu su
v-ku. Kartu dirbo ir Tauro apygardos Birutės rinktinės štabe ir J. Vitkumi (slap. Kazimieraitis) dalyvavo kuriant LPS karinį štabą.
padėjo broliui Juozui (slap. Skirmantas) organizuoti Birutės par Gresiant suėmimui 1946 01 įsitraukė į ginkluotą kovą, paskirtas
tizanų rinktinę Kaune. 1947 06 12 organizuodamas Tauro ir Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos ir propagan
Žemaičių apygardų vadų susitikimą Aleksote Kaune pateko į dos skyriaus v-ku ir laikr. „Kovos keliu“ redaktoriumi. 1946 06
MGB pasalą, buvo suimtas. Po 4 mėn. tardymų ir kankinimų Šaltupio k. dalyvavo įsteigiant BDPS. 1946 08 25 Vilniuje Lie
MVD Lietuvos pasienio apygardos karo tribunolo nuteistas 25 tuvos partizanų vadų susitikime atstovavo Tauro apygardai. 1949
metams lagerio ir 10 metų tremties. 1948 04 išvežtas į lagerį 09 10 – 1947 01 tarnavo Vyr. ginkluotųjų pajėgų štabo vado
Vorkutoje, Komijoje, vėliau į lagerį 501 stroika, Tiumenės sr. adjutantu ir Juozo Adomaičio pavarde gyveno Vilniuje. 1946
Dalyvavo kalinių sukilime, po kurio su kitais politiniais kaliniais 12 28 atskleidė BDPS komiteto nario MGB agento J. Markulio
išvežtas į lagerị Bratske, Taišeto sr., vėliau į Sevostlagą Kolymo (agento slap. Ąžuolas, Noreika) išdavystę. 1947 01 12 paskirtas
je. 1956 paleistas, 1956 08 16 grįžo į Lietuvą. Gyveno ir dirbo Tauro apygardos Birutės rinktinės vadu, jam pavesta suformuo
Kaune. Nuo 1989 aktyviai dalyvauja Lietuvos politinių kali ti Birutės rinktinę su centru Kaune. 1947 01 15 dalyvavo par
nių ir tremtinių sąjungos veikloje, ilgametis LPKTS valdybos tizanų vadų suvažiavime Nadrausvės k., Pilviškių vls. 1947 05
pirmininkas, dalyvauja programoje „Lietuvos partizanų karo is kartu su Jurgiu Krikščiūnu (slap. Rimvydas) perėjo Lenkijos sie
toriografija ir kartografija“. 1998 11 09 pripažintas kariu sava ną ir atkūrė nutrūkusius ryšius su Vakarais. Grįžęs į Lietuvą tęsė
noriu ir 1999 05 17 suteiktas dimisijos kapitono laipsnis. ankstesnį darbą. 1947 08 15 apdovanotas 3 laipsnio Laisvės

vanoriu ir 1998 01 15 suteiktas majoro laipsnis (po mirties). 1990
Juozo Lukšos vardu pavadinta gatvė Garliavoje, 1994 - Garlia
REIT SPRING UND FAHRTURNIER vos m-la, 1998 – KA savanorių pajėgų vadų mokymo centras
Vilniuje.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi
(1997, po mirties).
Žmona – Nijolė Bražėnaitė (susituokė 1950 Tiubingene, Vo
kietijoje).
LYA, f. K-1, ap. 3, b. 414, I. 181; ap. 45, b. 813,1. 47; LNTK, p. 240–326;
LKA, t. 11, p. 117; t. 23, p. 146, 178; t. 26, p. 163–174; t. 31, p. 218; t. 33,
p. 61, 167; 1. 35, p. 90; LKKAS archyvas.
Lukša Juozas Albinas su žmona Nijole
Lukša Leonardas
Kovos kryžiumi su kardais. 1947 08 20 paskirtas Tauro apy
gardos žvalgybos skyriaus v-ku. 1947 12 15 su Kazimieru Pyp
liu (slap. Audronis, Mažytis) pasiųstas į Vakarus. Per Kaliningra LUKŠA Leonardas gimė 1910 09 08 Akmenių k., Širvin
do sr., Lenkiją 1948 08 17 pateko į Švediją. Nesulaukus švedų tų vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g-ją. 1935 09 15 bai
ir anglų paramos persikėlė į Prancūziją. Per prelatą F. Kapočių gus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto
perdavė popiežiui Pijui XII Lietuvos katalikų laišką, kuriame ap laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulką. 1938 10 13 pakeltas į lei
rašyta padėtis Lietuvoje, paprašyta paramos ir kurį paskelbė svar tenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 kuo
biausios Vakarų radijo stotys. 1948 07 07-09 Baden Badene, pos vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
Vakarų Vokietijoje, dalyvavo VLIK'o ir rezistencijos atstovų pa 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių
sitarime. 1948–50 Paryžiuje baigė prancūzų žvalgybos m-lą, pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
Vakarų Vokietijoje - amerikiečių žvalgybos kursus, susitikinėjo pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo buhalteriu Anykš
su VLIK'o atstovais, buvo ruošiamas sudaryti Lietuvoje vienin čių r. Rubikių plytinėje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
gą vadovaujantį ginkluoto pogrindžio centrą. Rašė knygą apie įsitraukė įantisovietinį pasipriešinimą. 1945 11 organizuo
ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje Partizanai už geležinės už jant LIK Ukmergės–Utenos apygardos štabą paskirtas rikiuotės
„
dangos“ (J. Daumanto lit. slapyvardžiu išleista Čikagoje, 1950). skyriaus v-ku. 1946 01 04 suimtas, kalintas Utenoje, Vilniu
1949 10 14 LLKS Tarybos prezidiumas suteikė partizanų ka je. 1945 05 26 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų
pitono laipsnį, paskyrė LLKS Visuomeninės dalies politinio sky lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į Nyroblagą, Permės (Mo
riaus v-ku ir LLKS atstovu užsieniui. 1950 10 03 su grupe lotovo) sr., nuo 1950 09 24 Lugovoilage, Karagandos sr.
žvalgybos m-loje paruoštų kovotojų išskraidintas iš Miuncheno 1955 10 paleistas, grįžo į Lietuvą, gyveno Žeimelyje, Pasva
parašiutais nusileido Tyrelio miške, Žygaičių apyl., Tauragės aps., lio r., dirbo melioracijos ir statybos darbuose. 1993 02 15 su
iš kur perėjo į Kazlų Rūdos miškus. 1950 11 25 kartu paskirtas teiktas dim. majoro laipsnis.
ir LAžvalgybos skyriaus v-ku, parengė žvalgybinio darbo instruk Žmona - Marija, du sūnūs.
cijas partizanams. 1950 12 31 apdovanotas 11 laipsnio Laisvės LCVA, F. 631, ap. 7, b. 15021; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG,
Kovos kryžiumi su kardais kartu suteikiant Laisvės kovotojo kar t. 2, d. 2, p. 373; LKKAS archyvas.
žygio vardą. 1951 02 16 suteiktas partizanų majoro laipsnis. Ieško
damas ryšių su vėliau nuleista desantininkų grupe 1951 0904 LUKŠA Stasys (slap. Juodvarnis, Tautvydas) gimė 1926 Juod
Pabartupio k., netoli Pažerų gyvenvietės, 9 km nuo Garliavos, būdžio k., Veiverių vls., Marijampolės aps. Mokesi Veiverių
pateko į MGB pasalą ir žuvo. 1997 12 22 pripažintas kariu sa prog-joje, baige Kauno amatų m-lą. Nuo 1946 01 01 Tauro

menės atleistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Maince, L
tarnavo 2040 lietuvių sargybos kuopoje Dormštate. Mire
1965 11 04 Maince, Vokietijoje.
Žmona - Ona Vosiliūtė (susituokė 1934, m. 1937).
LCVA, F. 930, 21, b. 217.
Lukša Stasys
apygardos Geležinio Vilko rinktinės 2 kuopos partizanas. Nuo

1946 09 12 Vilniuje BDPS centro ryšininkas su Tauro ir Di
džiosios Kovos apygardomis. Svetima A. Petraičio pavarde stu
dijavo VU Chemijos f-te. Išaiškinus MGB agento J. Markulio
(agento slap. Ąžuolas, Noreika) išdavystę 1947 01 grįžo į Tauro
apygardą, 1947 04 03 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės štabo Lukšas Aleksandras
žvalgybos skyriaus v-ku. 1947 09 12 okupantų kariuomenei
užpuolus Tauro apygardos puskarininkių karo m-lą Kazlų Rū
dos miškuose kautynių metu žuvo. Palaidojimo vieta nežino LUKŠAS Aleksandras (Aleksas) gimė 1909 01 23 Sankt
ma. 1998 10 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 11 03 Peterburge, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1928 baigė Kauno
suteiktas vyr.leitenanto laipsnis (po mirties). „Aušros“ berniukų g-ją. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos ka
Apdovanotas Savanorių medaliu (2001, po mirties). riuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida)
LKKAS archyvas. suteiktasspest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
ninkų karininkų atsargą. Dirbo Finansų m-jos Mokesčių de
partamente. 1938 baige VDU Teisių f-to Teisių skyrių.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1611; f. 631, ap. 7, b. 5752.
Lukšaitis Bronius
LUKŠAITIS Bronius gimė 1908 07 07 Mockavos dvare, Lukšas Ignas

Būdviečio vls., Seinų aps. Baige Seinų „Žiburio“ g-ją Lazdi
juose. 1931 09 28 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 LUKŠAS Ignas gimė 1912 04 12 Juodėnų k., Plungės vls.,
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at Telšių aps. Baige Plungės g-ją. 1932 08 22 pradėjo tarnauti
Lietuvos kariuomenėje. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (XVI
sargą. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. atsargos ka
laida) suteiktas inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
rininkų kursus, priimtas į tikrąją karinę tarnybą ir paskirtas 9
pest. pulko Marijam ėje 4 kuopos būrio vadu. 1939 06 13 Pionierių bataliono 2 inž. kuopos būrio vadu. 1937 10 07 pa
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą keltas į leitenantus. 1938 08 23 paskirtas į Karo mokyklą 1 kuo
pos būrio vadu, 1940 07 12 – 1 inžinerijos bataliono būrio
tarnavo 9 pest. pulko maisto tiekėju. 1940 08 05 iš kariuo

vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats.
tas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos atskirojo pionierių batalio jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at
no perkėlų parko vadu. 1940 11 15 pakeltas į vyr. leitenantus. sargą. 1966–68 dirbo girininku, 1968–73 – Panevėžio miš
1941 06 14 suimtas, kalintas Vilniuje, išvežtas į lagerį Norils kų ūkio inžinieriumi, 1973–74 – Piniavos girininku.
ke, Krasnojarsko kr. 1940 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pa LCVA, F. 930, ap. 8, b. 745; LKKAS archyvas.
sitarimo nuteistas 8 metams. 1945 09 22 žuvo lageryje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1934).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 743; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3, LGG, t. I,
p. 515.
Lukšys Vladas
LUKŠYS Vladas gimė 1911 02 06 Kupiškyje, Panevėžio aps.

Lukšė Jonas Pranciškus
Mokėsi Kupiškio vid. m-loje, 1931 06 20 baigė Panevėžio
mokytojų seminariją. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
LUKŠĖ Jonas Pranciškus gimė 1914 08 20 Subačiuje, Pane (VIII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis
vėžio aps. 1932 06 22 baigė Panevėžio g-ją. 1932 pašauktas ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1937 stojo į VDU
į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII Teisių f-to Ekonomijos skyrių. Gyveno Vilniuje, mokytojavo
asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis 4 m-loje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą suimtas, 1941
tas į pėstininkų karininkų atsargą. 1940 05 15 baigė VDU 06 18 išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojars
Medicinos f-tą, įgijo gydytojo kvalifikaciją. 1940 07 11 įskai ko kr. 1943 01 30 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
tytas į sanitarijos karininkus. teistas 8 metams. Nuo 1944 kalėjo Kanske, Krasnojarsko kr.,
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1612; f. 631, ap. 7, b. 11814. nuo 1947 – Irbeiskoje, Krasnojarsko kr. Nuo 1949 03 12
tremtyje Severo Jeniseisko r., Krasnojarsko kr. 1956 10 15 pa
leistas, 1957 grįžo į Lietuvą.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 248, 1. 105; f. 631, ap. 8, b. 1775; f. R-629,
ap. 1, b. 3a, 1. 21; LGG, t. 1, p. 516.
LUMBIS Pulgis (Fulgencijus) gimė 1891 02 16 Žadavai

nių k., Daugailių vls., Utenos aps. 1911 baigė „Saulės“ prad.
m-lų mokytojų kursus Kaune, 1912 - politechnikos kursus
Sankt Peterburge. 1913–14 tarnavo Rusijos kariuomenėje.
1915–17 mokytojavo Utenos aps. Ribnikų ir Griūčių prad.
m-lose. 1917-18 baigė Kauno kunigų seminarijos 2 kur
sus. 1919 01 12 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tar
navo artilerijoje, dalyvavo ir pasižymėjo nepriklausomybės
kovose su bolševikais. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II
laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 art.
Lukšys Bronius pulko parduotuvės ir valgyklos vedėju. 1920 11 12 perkel
tas į ll bateriją. 1920 07 15-09 22 dalyvavo nepriklauso
mybės kovose su lenkais. 1920 09 22 – 11 05 buvo lenkų
LUKŠYS Bronius gimė 1912 12 27 Rukiškio k., Ragu nelaisvėje, iš kurios per Čekoslovakiją ir Vokietiją pabėgo.
vos vls., Panevėžio aps. 1933 08 29 baige Panevėžio berniu 1921 03 30 paskirtas 1 baterijos vyr. karininku, 0601 - 1
kų g-ją, 1936 - Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1938 09 27 diviziono adjutantu. 1922 07 27 paleistas iš kariuomenės.

L
062
Lumbis Pulgis
Lunia Vladimiras
Išrinktas į Steigiamąjį Seimą kaip Darbo federacijos atstovas.

1926 04 22 paleistas į atsargą. Iki 1929 09 mokytojavo Lus LUNIA Vladimiras gimė 1906 06 22 Šilalėje, Tauragės aps.
konių prad. m-loje, Ukmergės aps. 1931 01 01 pagal Kari Su tėvais persikėlęs į Rietavą baigė g-jos 4 klases, 1927 – Tau
ninkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. ragės mokytojų seminariją, studijavo LU Matematikos-gam
jaun. leitenanto. 1932–39 dirbo Kaune policijos nuovados tos f-te. 1930 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1932
v-ko padėjėju, v-ku. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas pėst. jaun.
LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dirbo moky leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pest. pulko jaun. karininku.
toju prad. m-loje Kaune. 1941 06 14 su šeima ištremtas į 1935 11 23 pakeltas į leitenantus, paskirtas 3 kuopos vyr. ka
Voznesenką, Krivošeino r., Tomsko sr. 1947 09 tremtyje su rininku. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus, perkeltas į Vilniaus
imtas, kalintas Itatkoje, Asine, Tomsko sr., vėliau 4 metus komendantūrą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
kalintas Tomsko psichiatrinėje ligoninėje. Nuo 1952 09 trem Vilniaus komendantūros štabo mobilizacijos dalies vedēju. Lik
tyje Anžero Sudženske, Kemerovo sr. 1953 03 31 ten žuvo. viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA 29
Vaikai slapčia parvežė palaikus į Lietuvą, palaidojo Daugai ŠTK štabo vado adjutantu, vėliau Vilniaus pėstininkų m-los
lių kapinėse, Utenos r. 4 bataliono mokymo dalies vedėju. Kilus Vokietijos-SSRS karui
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923), Lietu su mokykla pasitraukė į Novokuznecką Sibire. Nuo 1942 01
vos nepriklausomybės (1928) ir Savanorių (1930) medaliais. Balachnoje, Gorkio sr., formuojamos 16 lietuviškosios divizi
Žmona – Anastazija Simaškaitė (1899–1988), dukterys - Da jos 181 atsk. minosvaidžių diviziono vadas, vėliau 156 šaulių
nuté Trabutienė (1925), Gailutė Spalinskienė (1926), Aldo pulko vado pavaduotojas. 1943 baigė sutrumpintus karo meto
na Vinslauskienė (1927), Zita (1931), sūnūs - Mamertas kursus Frunzes karo akademijoje Maskvoje, paskirtas 16 lie
(1928-1976) ir Donatas (1932-1995). tuviškosios divizijos štabo operatyvinio skyriaus v-ku. 1944
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 218; f. 561, ap. 2, b. 1625; LGG, t. 1, p. 516; 02 13 kartu su 23 buvusiais nepriklausomos Lietuvos kariuo
BLE, 1. 16, p. 519; LKKAS archyvas. menės karininkais, tarnaujančiais RA 16 lietuviškojoje divi
zijoje, pasirašė kreipimąsi į Lietuvos kariuomenės karininkus,
LUNGYS Benediktas gimė 1911 02 10 Pakriaunių k., Obe likusius Lietuvoje, raginantį nesipriešinti prie Lietuvos artėjan
lių vls., Rokiškio aps. Baige Kauno aukštesn. technikos m-lą. čiai RA. 1944 07 paskirtas 156 šaulių pulko vadu. Nuo 1944
1934 09 17 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1935 SSKP narys. 1945 pakeltas į pulkininkus. Po karo RA pulko
09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas ryšių ats. vadas, vėliau divizijos vado pavaduotojas. 1956–61 dirbo
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at Vilniaus u-to Karinės katedros dėstytoju, 1961–82 - LSSR
sargą. 1935 10 05 - 1938 10 05 tarnavo techniku Pašto val Ministrų Tarybos referentu, vyr. referentu. LSSR nusipelnęs
dybos telefono statybos skyriuje Kaune. 1938 10 10 – 1941 kultūros švietimo darbuotojas (1976). Mirė 1992 11 15 Vil
12 01 dirbo Panevėžio amatų m-los elektrotechnikos moky niuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
toju, skyriaus vedėju. 1930 04 – 1940 06 LŠS narys. Kilus Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime. Nuo 1941 (1932), RA Raudonosios vėliavos, dviem Raudonosios žvaigž
1201 Vilniaus švietimo v-bos spec. mokslo departamento ins dės, dviem Tėvynės karo ordinais, medaliais.
pektorius, 1942 05 01 – 1943 07 16 elektrotechnikos m-lų Žmona - Tamara Gridžiuškaitė (1914-1991, susituokė
referentas, vėlia elektrinės tarnautojas. 1939), sūnus - Jurgis (1940).
Žmona - Julija Mackevičiūtė (susituokė 1942). LCVA, F. 930, ap. 8, b. 744; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; MLTE, t. 2,
ICVA, F. 391, ap. 7. b. 3407; LKKAS archyvas. p. 480; TLE, c. 2, p. 665; LKKAS archyvas.

Lušys Stasys
Luža Stasys
LUŠYS Stasys gimė 1903 08 31 Vaišnorių k., Šiaulių vls. ir aps.

1925 06 23 baigęs Šiaulių g-ją studijavo LU Teisių f-to Eko karininkių, pašauktų kartoti karines pratybas, būrio vadu. 1929
nomijos skyriuje. 1931 08 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. baigėdr. Tumeno brandos kursus. 1929 11 23 pakeltas į vyr.
1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laips
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari nis pakeistas į leitenanto. 1932 12 30 baigė Vytauto Didžiojo
ninkų atsargą. 1937 12 16 baigė VDU Teisių f-to Ekonomijos karininkų kursų Technikos skyrių (IV laida), paskirtas į Auto
skyrių. 1939 atliko karines pratybas 4 pest. pulke. 1939 02 17 rinktinę. 1934 03 14 perkeltas į Karo aviacijos technikos skyrių,
pakeltas į ats. leitenantus. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 07 paskirtas autobūrio vadu. 1934 09 06 pakeltas į kapitonus.
Laikinosios Vyriausybės paskirtas Prekybos, pramonės ir ama 1939 11 24 pačiam prašant dėl ligos paleistas į dimisiją. 1950
tų rūmų pirmininku. 1942–44 dirbo Prekybos, pramonės i gyveno Ežaičiuose, Gargždų vls., Klaipėdos aps., mokytojavo
amatų rūmų Kaune pirmininko padėjėju. 1944 pasitraukė į valstiečių jaunimo septynmetėje m-loje.
Vokietiją, 1945-46 Regensburgo apygardos lietuvių bendrijos Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
narys, 1947–48 jai vadovavo. 1949 emigravo į JAV, gyveno Žmona - Stasė Černiauskaitė (1898), duktė - Živilė Stase
-
Bostone. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje, buvo (1936).

VLIK'o vicepirmininkas, Amerikos lietuvių krikščionių demok LCVA, f. 930, ap. 2, b. 231; f. 631, ap. 7. b. 11898; LKKAS archyvas.
ratų sąjungos vicepirmininkas, vienas iš Bostono lituanistikos
m-los steigėjų. Mirė 1980 12 17, palaidotas Cypress Hills ka
pinėse, Bostone.
Žmona - Marija Arminaitė, dukterys – Irena Veitienė ir Vida
Penikienė.
LCVA, F. 930, ap. 2L, b. 220; f. 631, ap. 7, b. 1432.
LUZUKONIS Jonas 1919 mobilizuotas į Lietuvos kariuo

menę, paskirtas karininku į l pėst. pulką. 1919 06 12 perkel
tas į l atsargos batalioną.
LKKAS archyvas
LUŽA (LŪŽA) Stasys gimė 1899 1008 Rygoje, Latvijoje.

Atvykęs į Lietuvą baige Mažeikių prekybos m-los 4 klases. 1920
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1920 10 17 baigus Karo mo
kyklą (III laida) suteiktas pėst.leitenanto laipsnis, paskirtas 11
pest. pulko jaun. karininku. 1921 09 21 perkeltas į LŠS štabą,
paskirtas instruktoriumi. 1923 03 28 perkeltas į ll pést. pul
ką, 1924 01 01 – į 8 pést. pulką 2 kulkosvaidžių kuopos va
du, 1926 01 01 – drausmės kuopų raštvedžiu. 1927 05 30
į
paskirtas 2 pest. pulko jaun. karininku, 1928 - atsargos pus

M
Maceika Antanas
(V asp. laida) suteiktas pést. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas

į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karinin
kų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
1932-44 dirbo Labanoro, Musninkų, Širvintų girininkijo
se, vadovavo vietos šaulių būriams. 1940 02 16 pakeltas į
ats. leitenantus. 1944 pasitraukė į Vokietiją, buvo Lietuvių
bendruomenės k-to Miunchene sekretorius. 1950 emigra
vo į JAV, aktyviai dalyvavo Lietuvių bendruomenės veiklo
je, buvo Niujorko apygardos ir apylinkės pirmininkas. Mirë
1981 05 04 Niujorke.
Žmona -- Elena Pašulevičiūtė.
Macaitis Martynas
MACAITIS Martynas gimė 1894 02 14 Palangoje. Baige

Palangos prog-ją ir Liepojos jūrininkų m-lą. 1915-18 tarnavo
Rusijos kariuomenėje. 1915 08 15 baigė Maskvos 5 praporš
čikų m-lą ir tarnavo jaun. karininku 96 Omsko pulko pionierių
komandoje. 1916 07 10 suteiktas poručiko laipsnis, paskirtas
trofejinių ginklų komandos v-ku. 1917 01 10 pakeltas į štabs
kapitonus. 1919 09 20 - 1920 07 10 Denikino kariuome
nes 96 Omsko pulko kuopos vadas. Grįžus į Lietuvą 1921
04 13 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 11 Vil
niaus pulko 6 kuopos jaun. karininku. 1921 05 20 suteiktas
kapitono laipsnis. 1922 01 15 paskirtas žinių karininku. 1923
12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. Tarnavo Lietuvos
pasienio policijoje Nemunėlio Radviliškio policijos rajono, Ro
kiškio policijos rajono v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą 1941 06 14 suimtas Konstantinavos k., Rokiškio aps.,
išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr.
1943 01 13 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5
metams. 1943 05 26 žuvo lageryje. Maceina Juozas
sijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ir Šv. Anos 3
laipsnio ordinais. MACEINA Juozas gimė 1906 06 24 Girininkų k., Veive
Žmona - Nadežda Burakova (1897), duktė – Tamara (1920), rių vls., Marijampolės aps. Baigė mokytojų seminarijos 3 kur
sūnus – Povilas (1921, politinis kalinys). sus. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1616; LGG, . 1, p. 517. baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leite
MACEIKA Antanas gimė 1905 07 18 Ripaičių k., Linkme 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
nų vls., Utenos aps. Mokesi Utenos g-joje. 1932 baigė Aly ats. jaun. leitenanto. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10
taus aukštesn. miškininkystės m-lą. 1929 11 06 pašauktas mėn. atsargos karininkų kursus, priimtas į karinę tarnybą ir
į
Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą paskirtas į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę ūkio būrio vadu.
112 Lictivos kariuomenės karininkai

Nuo 1938 03 21 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos vyr. kari sunkiųjų darbų kalejime. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlais
ninkas. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai vintas. 1941 07 - 1944 06 dirbo advokatu Kaune. 1944 su M
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 šeima pasitraukė į Vokietiją. 1945 Liubeko lietuvių apygar
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 616 leng dos komiteto narys, 1945-49 Oldenburgo lietuvių stovyk
vosios art. pulko priešlėktuvinės apsaugos būrio vadu. Kilus los Lietuvos Raudonojo kryžiaus skyriaus pirmininkas, stovyklos
Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 pasitraukė į Va teisejų. Lietuvių-latvių vienybės draugijos vicepirmininkas, nuo
karus, vėliau emigravo į JAV. Nuo 1949 gyveno Čikagoje, dirbo 1949 06 24 dirbo Oldenburgo lietuvių g-jos direktoriumi.
fabrike. Mirė 1961 07 20, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių 1949 09 05 emigravo į JAV, Lietuvių teisininkų draugijos
kapinėse Čikagoje. narys. Mirė 1990 09 07 Vašingtone.
Žmona - Elena Naujokaitytė (1907-1974). Apdovanotas II rūšies Vytics kryžiaus 3 laipsnio (1927), DLK
LCVA, F. 930, ap. 8, 6.750,1.3: LYA, E. K-8. ap. 2, saug, vnt. 3: LKKAS Gedimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1929) ir Lie
archyvas tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Nina Soročkinaitė (1899–1976), sūnus - Aleksas
Algirdas (1925), duktė - Galina Sužiedelienė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 117. 1. 12-15: LGG. t. 1. p. 518: BLE. t. 17.
p. 17-18: LKKAS archyvas
MACELIS Jonas gimė 1891 06 25 Slucke, Minsko gub. Bai

ge Maskvos 1 karo m-lą. 1913–17 tarnavo Rusijos kariuome
nes 519 Kizliaro pést. pulke, suteiktas paporučikio laipsnis.
Dalyvavo I pasaul. kare, buvo vokiečių nelaisvėje. Atvykus i
Lietuvą 1919 02 09 paskirtas karininku i l baltgudžių pulka
ir išsiųstas į Gardiną. 1919 06 15 iš kariuomenės atleistas. Len
kams užėmus Gardiną įstojo įgen. S. Bulak-Balachovičiaus ka
fu) riuomenėje suformuotą baltgudžių brigadą. Mire 197305 10
Australijoje.
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1617; ap. 7.b. 398. I. 5; LKKAS archyvas
Macelis Antanas
MACELIS Antanas gimė 1897 05 13 Jurgeniškių k., Joniškė

lio vls., Biržų aps. 1909-14 mokėsi Panevėžio realinėje m-loje,
1918 baigė Šiaulių g-jos 7 klases. 1918 12 20 savanoriu įsto
jo į Joniškėlio partizanų būrį, tapo ryšininku su Kaune bu
vusia karine vadovybe. Nuo 1919 01 20 Lietuvos spaudos
biuro propagandos skyriaus eilinis 3 art. pulke. 1919 07 31
įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus ( II laida) suteik
tas leitenanto laipsnis, paskirtas 1 art. pulko jaun. karininku.
1919-20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais
prie Joniškėlio ir su lenkais Maišiagalos, Širvintų ir Giedraičių
apylinkėse. 1921 12 22 paskirtas 6 baterijos vyr. karininku.
1923 10 23 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus
(III laida). 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 09 01 Macelis-Macevičius Jurgis
paskirtas 3 art. pulko adjutantu. 1926 08 01 pakeltas į kapi
tonus. Nuo 1926 rudens kaip laisvas klausytojas lankė LU Tei
sių f-tą ir 1929 jį baigė. 1928 02 08 paskirtas 3 art. pulko MACELIS-MACEVIČIUS (MACELIS) Jurgis gimė 1907
teismo pirmininku, 09 01 – 2 baterijos vadu. 1929 02 26 02 16 Jurgeniškių k., Joniškėlio vls., Biržų aps. 1925 baigė
perkeltas į kariuomenės teismą, kur ējo įvairias pareigas, ilgiausiai Linkuvos g-ją. 1930 - VDU Humanitarinių mokslų f-to Filo
teismo sekretoriaus. 1934 03 27 pakeltas į majorus, 1938 logijos skyrių. 1930 10 19 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
06 13 - į plk. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietu 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp laida) suteiktas
vą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 16 iš kariuo pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų kari
menes atleistas. 1941 03 03 NKVD suimtas, kalintas Kauno ninkų atsargą. 1931 01 – 1942 09 dirbo Tauragės mokytojų

seminarijos mokytoju, inspektoriumi, nuo 1935 – direkto VDU dėstytoju. 1945 01 20 paskirtas Hidrologijos ir hidrau
riumi. Aktyvus skautų organizacijos narys. 1942–67 dirbo likos katedros vedėju. Nuo 1951 KPI dėstytojas, 1951-63 ir
Šiaulių mokytojų seminarijos, vėliau Kretingos aps. Švento 1970-71 Hidrotechnikos, nuo 1971 Hidraulikos katedros ve
sios g-jos vyr. mokytoju, Kretingos vid. m-los direktoriumi, dejas. 1948-60 kartu dirbo MA Technikos, veliau Melioraci
gyveno Kretingoje. jos in-tuosc. Daktaras (fiziniai m., geografijos m. kand., 1951),
Žmona - Bronė Gliožerytė, duktė – Brond (1940). docentas (1952), habil. dr. (fiziniai m., geografijos m. dr., 1971),
LCVA, C. 930. ap. 8. b. 306, 1. 145; 1. 391. ap. 7. 6. 3413, 1. 8. profesorius (1972), LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas (1979),
LSSR valst. premijos laureatas (1965). Paskelbė daugelį moks
MACEVIČIUS Adolfas + MACIŪNAS Adolfas. linių straipsnių, parašė monografiją „Lietuvos upių hidrologinių
charakteristikų skaičiavimo metodai“ (1969), LTSR upių
„
MACEVIČIUS Juozas gimė 1898 01 20 Odesoje, Rusijoje, kadastro“ (1 d., 1959), vadovėlių „Hidraulika" (1966) ir
1915 baige g-ją Odesoje. 1916 savanoriu įstojo į Rusijos kariuo „Hidraulika ir hidraulinės mašinos“ bendraautoris.
menç, dalyvavo I pasaul. kare. 1916 08 01 baigus karo m-lą Pirmoji žmona – Jadvyga Urbonavičiūtė (1924-2000,
suteiktas praporščiko laipsnis. Atvykus į Lietuvą 1919 12 10 susituokė 1946); antroji žmona - Janina Žemčevičiūtė-Zai
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l art. pulko kauskienė (1928, susituokė 2004).
ats, būrį. 1919 12 20 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17; . 631, ap. 7, b. 17813; T'LE, . 2, p. 667–668;
t
01 12 paskirtas 1 art. pulko komendantu, 06 17 - 5, vėliau LKKAS archyvas.
3 baterijos vyr. karininku. 1921 04 07 atleistas iš kariuome
nės kaip reikalingas Užsienio reikalų m-jai.
LCVA, . 930, ap. 8, b. 90, 1. 60, b. 92. I. 173-175.
f
Macevičius Vladas
MACEVIČIUS Vladas gimė 1919 12 15 Ufoje, Rusijoje.

1921 su tėvais grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kaune. 1931–39
Macevičius Juozas (g. 1921) mokėsi ir baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. Nuo 1936 LŠS
Šančių būrio narys. 1939 07 01 – 1940 1001 mokėsi Karo
mokykloje, kurią baige Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
MACEVIČIUS Juozas gimė 1921 12 01 Odesoje, Rusijoje. (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu
1921 su tėvais grįžo į Lietuvą irapsigyveno Marijampolėje. Bai teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. G-joje ir Karo mokykloje
gęs Marijampolės marijonų g-jos 4 klases su tėvais persikėlė į buvo krepšinio ir futbolo komandų narys. 1940 10 13 Ry
Kėdainius, kur baigė g-jos 6 klases. 1939 06 24 baigė Kėdai goje su komanda „Kožuch“, sudaryta iš lietuvių karių, iško
nių aukštesn. kultūrtechnikos m-lą. 1939 07 01 pašauktas į vojo Pabaltijo karinės apygardos varžybų nugalėtojo vardą.
Lietuvos kariuomenę mokėsi Karo mokykloje. Sovietų Sąjun 1940-43 studijavo VDU Technologijos f-te. 1941 Birželio
gai okupavus Lietuvą 1940 1001 ją baigė (XV asp.laida), dėl sukilimo Kaune dalyvis. 1943–44 Kauno m. priešgaisrinės
politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į apsaugos ugniagesys, Šančių priešgaisrinės apsaugos komandos
karininkų atsargą. 1940 06 25 – 1943 11 19 studijavo VDU būrio vadas, mokėsi priešgaisrinės apsaugos karininkų kursuose
Statybos f-to Hidrotechnikos ir melioracijos skyriuje, baige pa Ebersvade, Vokietijoje. 1945 04 traukdamasis į Vakarus pa
greitinto mokslo laidą igydamas hidrotechnikos-melioracijos in teko į RA užtvarą, mobilizuotas į 16 lietuviškosios divizijos
žinieriaus kvalifikaciją. Studijuodamas nuo 1942 11 01 dirbo ats. dalinį. 1945 10 12 demobilizuotas. 1945-50 studijavo
VDU Statybos f-to Hidrologijos ir hidraulikos katedros labo ir baigė KU Technologijos f-tą. 1950–87 dirbo „Litekso“ teks
rantu, baigęs nuo 1943 1201 – jaun,asistentu, nuo 1944 09 – tilės f-ko saugumo technikos inžinieriumi. „Drobės“ fabriko
114 Pictures kariuomennos karininkai

Kaune gamybos technikos skyriaus vyr. inžinieriumi, audi
mo cecho v-ku, nuo 1987 – technologu. 1994 11 18 suteik М.
tas dim. leitenanto laipsnis.
Žmona - Milda Maslauskaitė, sūnūs - Gintaras (1959) ir
Gediminas (1962).
LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17; LKKAS archyvas.
MACFIE F. G., Anglijos kariuomenės kapitonas, 1919 10 19

priimtas į Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalį. 1920 03 01 iš
kariuomenės atleistas.
LKKAS archyvas.
Maciukevičius Matas
MACIUKEVIČIUS Matas gimė 1889 09 17 Niurkiškės k.,

Raseinių vls. ir aps. 1908 baigė g-jos Sankt Peterburge 4 klases.
1910–18 tarnavo Rusijos kariuomenės 147 Samaros pést. pul
ke laisvai samdomu raštininku. 1916 05 17 suteiktas karo val
dininko laipsnis, dirbo raštvedžiu įvairiose karinėse dalyse. 1917
Maciejauskas Povilas išrinktas 28 pést. divizijos lietuvių karių atstovu į lietuvių karių
suvažiavimą ir į Petrogrado lietuvių seimą. 1918 02 paleistas į
MACIEJAUSKAS Povilas gimė 1918 05 07 Pasvaliečių k., atsargą, grįžo į Lietuvą, gyveno tėviškėje. 1919 02 03 kaip karo
Pabiržės vls., Panevėžio aps. 1937 baigė Biržų g-ją. 1937 0915 valdininkas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Ra
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo seinių komendantūrą. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su
mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto bermontininkais. 1920 04 10 paskirtas į Gen. kariuomenės štabo
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1938 Žvalgybos skyrių. 1922 09 25 iš kariuomenės paleistas kaip rei
VDU Filosofijos f-to studentas, po metų studijas nutraukė ir kalingas URM, dirbo konsultantu ir Lietuvos ambasadoje Pet
dirbo spaustuvėje Kaune. Po karo partizanavo Biržų aps. 1946 rograde. 1925 01 13 priimtas civiliu tarnautoju į LŠS, iki 1937
06 20 kartu su broliu Juozu žuvo kovoje su NKVD kariuo 1001 LŠS Biržų skyriaus vadas, vėliau LŠS ypatingų reikalų
mene ir stribais Jackonių miške prie Latvijos sienos. skyriaus v-kas, ūkio skyriaus raštvedys. 1937 11 23 kaip buvu
siam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15428.
administracijos (B) ats. leitenanto laipsnis.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1935), Lietuvos ne
MACIEJAUSKAS Stasys gimė 1904 11 09 Žiežmariuose, priklausomybės medaliu (1928).
Trakų aps. 1924 baigė Žiežmarių prog-ją. Nuo 1925 LŠS na Žmona - Marija Gordejevaitė (1902).
rys, priešgaisrinės apsaugos instruktorius. 1929 baige S. Dau LCVA, F. 930, ap. 5. b. 3200, 1. 98-115, b. 1891, 1. 65; BLE, t. 17, p. 27;
kanto mokytojų seminariją. 1930 10 18 pašauktas į Lietuvos
LKKAS archyvas
kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. lai
da) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
MACIULEVIČIUS Juozas gimė 1894 05 29 Tarnėnų k.,
tininkų karininkų atsargą. Mokytojavo Žaslių, Žiežmarių ir
Skaudvilės vls. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Antro Trakų aps. Baige liaudies m-los 4 klases. 1915 pašauktas į Rusi
sios sovietinės okupacijos metu tapo antisovietinės pogrindinės jos kariuomenę. Peterhofe baigė praporščikų m-lą, tarnavo 27
organizacijos nariu. 1945 06 28 Žiežmariuose saugumiečių Sibiro šaulių pulke ir 9 Kaukazo šaulių pulke jaun. ir vyr.
suimtas, kalintas Trakuose ir Vilniuje. 1945 08 03 išvežtas į karininku. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 10 įstojo į Lietuvos
lagerį Vorkutoje, Komijoje. 1946 06 14 paleistas. kariuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko 3 kuopos jaun. karinin
LCVA, . 930. ap. 8, b. 973, 1. 73; . 391, ap. 7. b. 6521, 1. 534; LGG, ku, 03 08 - Kalvarijos komendanto padėjėju, 03 30 - Aly
f
t. 2. d. 2. p. 382, LKKAS archyvas. taus m. komendanto padejeju. 1919 11 22 suteiktas pėst. vyr.
Lietuvos kariuomes karininkai 115
mi
leitenanto laipsnis, tęsė tarnybą 1 pèst, pulke ūkio kuopos jaun.
karininku. 1919 12 27 komandiruotas į Kauną ir į pulką ne
grįžo, todėl laikytas pabėgusiu ir 1920 01 01 iš pulko kari
ninkų sąrašų išbrauktas.
LCVA, F. 930. ap. 8. b. 173. 1. 17-19.
Maciūnas Algirdas Kazys
MACIŪNAS Algirdas Kazys (Kazimieras) gimė 191301 10

Papilėje, Šiaulių aps. 1930 06 20 baigęs Linkuvos g-ją studi
javo VDU Medicinos f-te, kurį baigė 1936 01 15, įgijo gydy
tojo diplomą. 1936 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas
sanitarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į sanitarijos
karininkų atsargą. 1937-40 dirbo jaun., nuo 1941 08 01 –
Maciūnas Adolfas vyr. asistentu VDU Medicinos f-to Chirurgijos katedroje,
1942 06 - 1944 - Chirurgijos katedros vedėju. 1944 su šei
MACIŪNAS (MACEVIČIUS) Adolfas gimė 1909 12 21 ma pasitraukė į Vokietiją. 1945-49 dirbo Servatiuso fondo
Odesoje, Rusijoje. 1920 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Šiau ligoninės Augsburge Chirurgijos katedros vedėju. 1949 emig
liuose, mokėsi g-joje. 1931 baigė Kauno aukštesn. technikos ravo į JAV, gyveno Čikagoje, nuo 1951 vertėsi privačia gydy
m-lą. 1931 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 tojo praktika. Nuo 1958 dirbo Central Comunity ligoninėje
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pionie vyr. chirurgu ir medicinos direktoriumi. Bendradarbiavo „Me
rių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų dicinos“ žurnale, rėmė BALF'ą.
atsargą. 1932–35 dirbo techniku-statybininku Kėdainiuose. Žmona - Genovaitė Strikaitė, sūnus - Robertas, dukterys -
1936 05 10 baigus Karo mokyklos 10 mėn. atsargos karinin Dana, Gražina, Jūratė.
kų kursus priimtas į karinę tarnybą, paskirtas į 2 inž. batalioną LCVA, f. 631, ap. 7, b. 7959; BLE, t. 17, p. 27; LKKAS archyvas.
Radviliškyje. 1939 su daliniu perkeltas į Vilnių. 1939 06 13
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
tarnavo 2 inž. bataliono mokomosios kuopos 1 pionierių būrio
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir
tas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo pionierių bata
liono techninės kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš
RA pasitraukė. Dirbo inžinieriumi statybose. Formuojant Vie
tinę rinktinę 1944 04 27 paskirtas į 303 batalioną Trakuose.
Formuojant TAR 1944 09 15 paskirtas Tauragės komendan
tūros Šilalės skyriaus v-ku. 1944 su šeima pasitraukė į Vokie
tiją, gyveno Berlyne ir Flensburge. 1948 emigravo į Kanadą,
gyveno Vinipege, dirbo Dominion Bridge b-vėje inžinieriumi
projektuotoju, aktyviai dalyvavo statant Šv. Kazimiero para
pijos lietuvių bažnyčią, buvo Baltiečių federacijos Vinipego
skyriaus narys ir pirmininkas. Mirė 1969 07 26 Vinipege, pa Maciūnas Vitalis
laidotas All Saints kapinėse.
Žmona - Joana, dukte – Silvija.
LCVA, f. 930. ap. 8. b. 873. 1. 187; f. R-1234, ap. 1, b. 5. 1. 35; LYA, MACIŪNAS Vitalis gimė 1917 01 08 Ukmergėje. 1936
1. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3; 1KKAS archyvas, baigė Ukmergės g-ją, studijavo VDU Teisių f-te. 1938 07 01
116 Lietuvos karinom ces karininkai

pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1939 09 18 baigus Karo departamente. 1915 pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1916
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats, jaun. leitenanto 06 15 Pskove baigus karo m-lą suteiktas paporučikio laipsnis,
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Baigęs u-tą
dirbo valdininku Kauno pašto valdyboje.
tarnavo jaun. ir vyr. karininku 958 pest. pulke, dalyvavo I pa
saul. karo kovose su vokiečiais. 1919 dirbo matininku Tulos
M
M
ICVA 1.561, ap. 2. b. 1682, 1.470.

gubernijoje. Grįžus Lietuvą 1920 12 14 mobilizuotas į Lie
į
tuvos kariuomenç, paskirtas 11 pest. Vilniaus pulko kuopos
1
jaun. karininku. 1921 03 21 kaip neturintis dokumentų, pa
tvirtinančių karininko laipsnį, po žinių patikrinimo Karo mo
kykloje pažemintas į eilinius.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 laipsnio ordinu.
Žmona - Marina (1897), sūnus - Večeslavas (1921).
LCVA, S. 930, ap. 8, b. 227. 1. 128-131; LKKAS archyvas.
Mackevičius Adolfas
MACKEVIČIUS Adolfas gimė 1906 04 23 Mileikių k., Tel

šių vis. ir aps. 1925 baigė Rietavo g-jos 4 klases. Nuo 1925
LŠS narys, vėliau šaulių būrio vadas. 1929 baigė mokytojų
seminariją Telšiuose, paskirtas Kaunatavos prad. m-los vedė Mackevičius Jonas
ju. 1930 10 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. MACKEVIČIUS Jonas gimė 1895 03 24 Marijampolio vnk.,
Nuo 1932 Čivonių, Viduklės ir Kražių prad. m-lų vedėjas. Kavarsko vls., Ukmergės aps. 1915–17 mokėsi ir baigė Lom
Nuo 1933 Tautininkų sąjungos Kražių apyl. pirmininkas. Stu žos g-ją Lenkijoje. 1917–18 studijavo Veterinarijos in-te
dijavo VDU Humanitarinių mokslų f-te. 1937 11 23 pakeltas Novočerkaske, Rusijoje. Grįžus į Lietuvą 1919 06 25 mobi
į ats. leitenantus. Nuo 1937 09 16 dirbo Susisiekimo m-jos lizuotas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 1 kavalerijos pulke.
centrinio sandėlio sandėlininku Kaune, nuo 1938 - direkci 1920 07-09 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
jos centro raštvedžiu, 1940 - Tiekimų tarnybos atskaitomy 1921-26 kaip KAM stipendininkas studijavo veterinariją Dor
bės skyriaus buhalteriu, vėliau Saldutiškio lentpjūvės darbų pato (Tartu) u-te, vėliau perėjo į VDU ir 1930 05 21 baigė
vadovu. Vokiečių okupacijos metais Kauno komendantūros Medicinos f-to Veterinarijos skyrių. 1930 05 22 paskirtas į 2
tarnautojas. Po karo trumpai partizanavo (slap. Antanas) Vi ulonų pulką Alytuje jaun. vet. gydytoju. 1931 05 23 suteik
duklės apylinkėse. Vėliau legaliai gyveno Klaipėdoje, dirbo li tas jaun. leitenanto laipsnis. 1932 11 21 pakeltas į leitenantus.
goninėje ūkio dalies vedėju, Lietkoopsąjungos antrinių žaliavų 1933 09 06 paskirtas į 4 art. pulką. 1935 01 01 pakeltas į
perdirbimo įmonės vadovu. Mirė 1984 09 28 Klaipėdoje, pa kapitonus. 1936 03 24 paskirtas I pėst. divizijos veterinarijos
laidotas Viduklėje, Raseinių aps. v-ku. 1939 12 31 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai oku
Pirmoji žmona - Stanislava Grubliauskaitė (1918), duktė – puojant Lietuvą tarnavo l pest. divizijos veterinarijos v-ku. Lik
Gražina Akvilina (1937); antroji žmona – Janina Steponaitytė viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 02 paskirtas RA 29
(1930, politinė kalinė), duktė - Nijolė (1968). ŠTK 179 šaulių divizijos sanitarinės tarnybos v-ku, 09 11 –
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 973, 1. 78; . 391, ap. 7, b. 6521, 1. 543; f. 1160, 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko veterinarijos tarnybos
f
ap. 1, b. 6970; LKKAS archyvas. v-ku - vyr. vet. gydytoju.

MACKEVIČIUS Antanas gimė 1893 06 13 Kražiuose, Ra tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
seinių aps. 1911 baigė ūkio m-lą, 1919 - matininkų kursus. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1624; ap. 8, b. 327, 1. 12; LYA, f. K-8, ap. 2,
1911-15 dirbo pagalbiniu agronomu Žemės ūkio tvarkymo saug. vnt. 3.

Mackevičius Kazys su žmona Ona, sūnumis Stasiu ir Jonu, dukterimi Kazimiera
MACKEVIČIUS Kazys gimė 1884 03 04 Kelmėje, Rasei prašant paleistas į atsargą. Gyveno savo ūkyje Paverpenio k.,
nių aps. 1895 baigė Kelmės liaudies m-lą. 1905-08 tarnavo Kelmės vls. Mirė 1947 11 18 nuo širdies priepuolio, palaido
Rusijos kariuomenės 28 Rytų Sibiro šaulių pulke Irkutske. 1908 tas Kelmės kapinėse.
11 30 puskarininkiu paleistas iš kariuomenės, grįžo į Kelmę. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1919) ir 5 laipsnio
1909 1001 Rygoje savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę. 1911 (1921), DLK Gedimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Lietuvos
1005 - 1915 03 20 tarnavo 167 pėst. pulke. Kilus I pasaul. nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-me
karui dalyvavo kautynėse su vokiečiais Rytprūsiuose, prie čio (1929) medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus
Mozūrų ežerų. 1914 11 dalyvavo Lodzės (Lenkija) operacijoje. 1, 2, 3 ir 4 laipsnio kryžiais, Šv. Anos 4 laipsnio ir Šv. Stanis
Už pasižymėjimą mūšiuose 1915 03 20 suteiktas praporšči lavo 3 laipsnio ordinais.
ko laipsnis, vadovavo būriui, buvo kuopos vado padėjėjas. Žmona - Ona Lavinskaitė (1897–1993), sūnūs -- Stasys
1916 09 14 pateko į vokiečių nelaisvę, iki 1918 12 02 buvo (1922), Jonas Vytautas (1928–1981), dukterys - Kazimiera
Sarbriukeno belaisvių stovykloje Vokietijoje. Grįžus į Lietuvą Kitrienė (1925), Marijona Zose Ditkevičienė (1935).
1919 02 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 5; LKKAS archyvas.
pest. pulko 2 kuopos jaun. karininku, 04 05 – 2 kuopos vadu.
1919 06 15 perkeltas į Marijampolės batalioną, 11 11 pa MACKEVIČIUS Mykolas gimė 1889 08 23 Vladimiro m.,
skirtas šio bataliono ūkio skyriaus v-ku. 191910 18 suteiktas Rusijoje. 1909 baigė g-ją Vladimire. 1909 09 01 pradėjo
vyr. leitenanto laipsnis. 1919 11 20 batalioną reorganizavus tarnauti Rusijos kariuomenėje eiliniu. 1912 08 06 baigus Ni
į 6 pest. pulką, 11 28 paskirtas 1 bataliono vadu. 191902 14 - kolajaus karo inžinerijos m-lą Sankt Peterburge suteiktas papo
10 12 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919 ručikio laipsnis, paskirtas į 5 Sibiro pionierių batalioną Irkutske
10 13–25 - su bermontininkais, 1920 07-12 - su lenkais. jaun. karininku, 1914 08 22 – kuopos vadu. 1914-1918
1920 02 21-22 dalyvavo malšinant bolševikų sukurstytą dalyvavo I pasaul. kare, du kartus sužeistas Rygos fronte. 1914
maištą Aukštojoje Panemunėje, Kaune. 1920 05 12 pakeltas 08 06 pakeltas į poručikus, 1915 08 20 – į štabskapitonus,
į kapitonus. 1923 07 01 paskirtas 3 bataliono vadu, vėliau 1917 03 – į kapitonus. 1918 04 demobilizuotas. Atvykęs į
vėl vadovavo 1 batalionui. 1923 12 01 pakeltas majorus. Lietuvą gyveno savo dvare Bajoriškių k., Šėtos vls., Kėdai
į
1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų nių aps. Nuo 1925 dirbo Kauno m. ir aps. valdybos statybos
Bendrąjį skyrių (V laida). 1926 01 01 paskirtas 2 bataliono skyriuje. 1927 11 03 - 1201 Aukštuosiuose karininkų kur
vadu, išrinktas 6 pést. pulko karininkų garbės teismo pir suose atliko karines pratybas, pripažintas tinkamu būti Lietuvos
mininku. 1926 08 18 išformuojant 6 pést. pulką paskirtas 9 kariuomenės ats. karininku. 1928 10 11 suteiktas inžinerijos
pest. pulko 2 bataliono vadu. 1931 10 24 pakeltas į plk. lei ats. kapitono laipsnis. 1928–40 gyveno Kaune, dirbo staty
tenantus. 1931 12 31 paskirtas 1 pést. pulko ūkio v-ku. 1932 bos techniku Kauno m. valdyboje ir Teisingumo m-joje. 1943
1001–03 dalyvavo paminklo žuvusiems lietuvių kariams Čer žiemą vokiečių išvežtas į Vokietiją, Berlyne dirbo projektavi
vonkoje (Latvija) atidengimo iškilmėse. 1933 06 26 pačiam mo įstaigoje. 1944 persikėlė į Austriją, kur Vienoje susitiko su
118 Lictuos kariuomes karininkai

g-jos 4 klases, 1919 - Kauno dvasinę seminariją. 19190112
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pést. pulko M
4 kuopos raštininku. 1919 03-08 dalyvavo nepriklausomy 13
bės kovose su bolševikais ir bermontininkais. 1919 03 30 –
1920 05 01 Marijampolės bataliono (vėliau 6 pést. pulkas)
raštininkas. 1920 05 02 suteiktas karo valdininko laipsnis ir
paskirtas 6 pést, pulko iždininko padėjėju. 1922 05 18 pa
leistas iš kariuomenės studijuoti aukštojoje mokykloje. 1922
06 08 – 1928 studijavo LU, buvo u-to iždininkas ir raštinės
vedėjas. 1928 baigęs liko dirbti LU raštinės vedėju, gyveno
su šeima Kaune. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdinin
kui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B)
ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1944 pasitraukė į Vakarus, ve
liau emigravo į Angliją.
Žmona - Adele Vološkevičaitė, dukterys – Lidija ir Aldona.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 3; f. 631, ap.7.b. 153; LKKAS archyvas.
Mackevičius Mykolas
MACKEVIČIUS Stasys MACKONIS Stasys.
žmona. Vėliau gyveno pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į MACKEVIČIUS Stasys Algirdas MACKŪNAS Stasys
JAV, gyveno Baltimoreje, dirbo fabrike. 1961 persikėlė į Či Algirdas.
kagą, dalyvavo lietuvių inžinierių veikloje. Mire 1964 01 24
Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928); Ru
sijos kariuomenėje – Šv. Vladimiro 4 laipsnio (1917), Šv. Anos
2 ir 3 (abu 1916), 4 (1914) laipsnio, Šv. Stanislavo 2 ir 3
laipsnio (abu 1915) ordinais, Šv. Georgijaus 4 laipsnio kry
žiumi (1917).
Žmona - Ona Količiūtė (1894–1996).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1625.
Mackevičius Tadas su žmona Marija
MACKEVIČIUS Tadas gimė 1908 02 22 Nalevsko gelež.

storyje, Simbirsko gub., Rusijoje. 1921 atvyko į Lietuvą. 1928
baigė Kauno aukštesn. technikos m-los Elektrotechnikos
skyrių. 1930 11 05 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas ryšių ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą.
1931–36 dirbo Dotnuvos amarų m-los mokytoju. 1936
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1936–45 Biržų savivaldy
bės elektros stoties vedėjas, miesto savivaldybės inžinierius, Biržų
amatų m-los direktorius, Biržų šaulių būrio ir kuopos vadas,
1941-44 Šiaulių 1 amatų m-los vicedirektorius. Sovietų Są
jungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 08 21 Biržuose su
imtas. 1946 01 19 NKVD Karo tribunolo nuteistas 15 metų
Mackevičius Nikodemas
lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į Rečlagą Komijoje. Nuo
1955 03 26 tremtyje Komijoje. 1956 06 25 paleistas, grįžo į
MACKEVIČIUS (MOCKUS) Nikodemas gimė 1894 Lietuvą. Dirbo Vilniuje „Puntuko“ gamyklos kontrolės sky
09 23 Baltosios k., Šeduvos vls., Panevėžio aps. Baigė Šiaulių riuje. Mire 1993, palaidotas Karveliškių kapinėse Vilniuje.
Lietuvos kariuomenes karininka: 119

Žmona - Marija Strebeikaite (1908–2004), sūnus - Romas
(1935–1995), dukterys – Irena Lisienė (1939) ir Aldona Čiur
sina (1943-1998).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 4; LGG, t. 2, d. 2, p. 386.
Mackūnas Stasys Algirdas

Mackonis Stasys
didatu. 1940 07 11 paskirtas Kariuomenės teismo II nuova

MACKONIS (MACKEVIČIUS) Stasys gimė 1906 05 15 dos tardytoju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 16
Sarickų k., Skiemonių vls., Utenos aps. 1922–26 mokėsi Uk iš kariuomenės atleistas. 1941-44 dirbo teisininku Papilėje,
mergės g-joje. 1928 baige Dr. J. Tumeno brandos kursus po karo - Kedainių g-jos mokytoju. 1948 05 22 su žmona
Kaune. 1928 pradėjo studijuoti LU Teisių f-te. 1928 11 12 ištremtas į Kizarto miškų ūkį, Daursko r., Pokrovsko sr., Sibi
priimtas civiliu tarnautoju į Ginklavimo valdybą ir paskirtas į re. Paleistas 1956 išvažiavo į Lenkiją. 1983 grįžo į Lietuvą.
Centrinį artilerijos sandėlį sprogdintoju. 1934 10 15 pašauktas Mirė 1985 10 04 Vilniuje.
į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
(X asp.laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
leistas į pestininkų karininkų atsargą. Nuo 1935 09 16 Ginkla Žmona - Natalija Penčiauskaitė (1907–1965), sūnus - Sta
vimo valdybos Centrinių art. sandėlių civilis tarnautojas. 1937 sys (1930–1991), duktė – Natalija Nemkovičienė (1935).
12 01 paskirtas į Kariuomenės intendantūrą, 1938 01 01 – LCVA, f. 930, ap. 8, b. 124, 1. 13-15; b. 811, I. 16; LKKAS archyvas.
Indentantūros Panevežio sandėlio raštvedžiu-buhalteriu. Sovie
tų Sąjungai okupuojant Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuo
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos
valdybos medžiaginio tiekimo raštvedžiu.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1626, I. 1; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
MACKŪNAS (MACKEVIČIUS) Stasys Algirdas gimė

1902 10 30 Ochotničajos gelež. stotyje, Simbirsko gub., Ru
sijoje. 1918 baigė Simbirsko realinės m-los 6 klases, mokėsi
Maskvos technikumo geležinkelių eksploatavimo skyriuje.
1919-21 dirbo raštininku Rusijos geležinkelių sistemoje.
1922 07 atvyko į Lietuvą, 12 01 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę, tarnavo eiliniu 9 pést. pulke. 1923 10 20 pasiųstas į
Karo mokyklą. 1925 09 17 ją baigus (VII laida) suteiktas ar
tilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 art. pulko 3 baterijos
jaun. karininku. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 Maculevičius Jonas
leitenanto. Nuo 1931 09 01 pulko mokomosios komandos
v-ko pavaduotojas. 1932 09 07 baigė Vytauto Didžiojo kari MACULEVIČIUS (MATONIS) Jonas gimė 1895 09 29
ninkų kursų Artilerijos skyrių (IV laida). 1934 baigė VDU Grabučiškių k., Kruonio vls, Trakų aps. Mokėsi Kruonio prad.
Teisių f-tą. 1934 07 10 paskirtas į Kariuomenės teismą. 1935 m-loje ir Vilniaus 1 g-joje. 1915 baigė „Saulės“ mokytojų kursus.
11 23 pakeltas į kapitonus, 1938 11 23 – į majorus. Sovietų Pasitraukęs į Rusiją iki 1918 gyveno Voroneže, Petrograde ir
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Kariuomenės teismo kan kitur. Grįžęs į Lietuvą baigė Vilniaus 1 vyrų g-ją. 1919 04 19

mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 31 įstojo į Karo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas leitenanto M
laipsnis, paskirtas 2 ats. batalioną. 192003 20 perkeltas į In
į
žinerijos puskarininkių m-lą. 1921-24 ir 1927–35 Inžinerijos
puskarininkių m-los v-kas ir inžinerijos mokomosios kuopos va
das. 1923 03 03 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 01 01 pa
skirtas į Technikos pulką. 1926 08 01 pakeltas į kapitonus.
1926 10 30 baigė Aukštųjų karo technikos kursų Statybos sky
rių (I laida). 1927 09 03 paskirtas į Pionierių batalioną. 1931
08 29 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1931 10 24 pa 47
keltas į majorus. 1935 07 20 paskirtas Karo technikos v-bos

Technikos skyriaus v-ku. 1935 11 23 pakeltas į plk. leitenan
tus. Nuo 1928 Aukštųjų karo technikos kursų fortifikacijos ir
sprogdinimų dėstytojas, karo inžinerijos lektorius Karo mokyk
loje, iki 1939 aktyviai bendradarbiavo karinėje spaudoje,
parengė keletą konspektų ir statutų: „Upių forsavimas“, „Pan
toniniai tiltai“, „Prūdiniai tiltai“, kuriuos išleido KAM. 1928–
Mačėnas Stepas
40 žurn. „Karys“ redkolegijos narys, Lietuvių enciklopedijos
Lietuvoje ir Bostone bendradarbis. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 pa kariuomenės Joniškėlio batalioną (vėliau 9 pést. pulkas), pa
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos valdybos inžinerinės skirtas ryšininku prie štabo, 1919 08 01 – į štabo raštinę, 1920
tarnybos v-ku, vadovavo įrengiant divizijos vasaros stovyklą Va 03 01 - 9 pést. pulko teismo raštvedžiu. 1920 05 21 suteik
renos poligone. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. tas karo valdininko laipsnis ir paskirtas pulko raštvedžiu. 1927
1941-44 bendrovės „Valgis“ inžinierius. 1944 baigė VDU 02 16 išlaikius egzaminus prie Aukštųjų karininkų kursų su
Technikos f-tą, įgijo inžinieriaus specialybę. 1944 su šeima pa teiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1929 11 23
sitraukė į Vokietiją, gyveno Viurcburgo, Šveinfurto ir Švabijos pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
Gmiundo pabėgėlių stovyklose. 1949 emigravo į JAV, gyve duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės
no Vusteryje, dirbo garo jegainių projektuotoju Riley Stoker Co atleistas. Dirbo Ligonių kasos buhalteriu, po karo - Mari
firmoje. Parašė atsiminimus „Grumtynės su lemtimi“. Mirė 1980 jampolės 1 vid. m-los buhalteriu. Mirė 1953 09, palaidotas
01 06, palaidotas Vusterio katalikų kapinėse. senosiose Marijampolės kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Lie Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1936), Sava
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Prancūzijos Nacio norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
nalinės gelbėjimo federacijos sidabro medaliu (1929). Žmona – Albina Agota Sruoginytė (1910–1980), sūnus –
Žmona - Anastazija Šimkūnaitė (1900–1974), sūnūs - Vik Bernardas Mindaugas (1937), duktė - Jūratė Albina (1939).
toras Arvydas (1928), Julius Dainotas (1932) ir Kazys.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 750, 1. 11; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; BLE, archyvas.
t. 17, p. 509-510; LKKAS archyvas.
MAČENAS Petras gimė 1915 10 15 Varninės k., Laižu

vos vls., Mažeikių aps. Baigė Mažeikių g-ją. 1937 07 01 pradė
jo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1940 08 19 baigus Karo
mokyklą (XXI laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas į 4 pėst. pulką būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko
būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310, I. 170, LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
Mačerinskas Jurgis
MAČĖNAS Stepas gimė 1896 01 07 Ratkūnų k., Salo
čių vls., Biržų aps. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-jos 6
klases. 1916–17 tarnavo puskarininkiu Rusijos kariuomenė MAČERINSKAS Jurgis gimė 1915 09 20 Petrograde,
je. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 10 savanoriu įstojo į Lietuvos Rusijoje. 1918 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Joniškyje.

1925-29 mokėsi Joniškio vid. m-loje. 1933 baigė Pasvalio tomobilių kuopoje Petrograde. Grįžęs Lietuvą 1919 01 01
į
aukštesn. komercijos m-lą. 1933-39 studijavo VDU Tech savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo valdininku Vil
nikos -to Technologijos skyriuje. 1936 09 15 pašauktas Lie niaus ir Kauno komendantūrose. 1919 06 05 paskirtas
Žiežmarių komendanto padėjeju, likvidavus komendantūrą
f
į
tuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp.
laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa 07 29 – Trakų komendantūros raštvedžiu. 1920 03 05 su
leistas inžinerijos karininkų atsargą. 1945 06 27 baigė VDU, teiktas karo valdininko laipsnis. 1919–20 dalyvavo nepriklau
į
igijo inžinieriaus elektrotechniko specialybę. 1945-48 dirbo somybės kovose su lenkais. 1921 10 21 perkeltas į Belaisvių
inžinieriumi „Lietstatprojekto“ projektavimo in-te, nuo 1948 – stovyklų valdybą, paskirtas v-bos rikiuotės skyriaus raštvedžiu,
KU Elektrotechnikos f-to asistentu, nuo 1950 - vyr. dėsty vėliau iždininku, 1922 11 08 – Alytaus komendantūros rašt
toju, 1953–1977 – KPI vyr. dėstytoju. Mirė 1987 Kaune. vedžiu, 1923 09 15 - 6 pést. pulko 7 kuopos jaun. karinin
LCVA, . 391, ap. 9. b. 565; 6.631, ap. 7, b. 11991; LKKAS archyvas. ku - ginklų prižiūrėtoju, 1924 04 05 - III karo apygardos
f
štabo tiekimo skyriaus skaitvedžiu, 1925 01 01 – raštvedžiu,

1926 01 01 - Vyr. kariuomenės štabo administracijos valdy
bos kanceliarijos raštvedžiu. 1927 05 14 suteiktas administ
racijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1928 11 23 pakeltas į adm.
kapitonus. 1934 11 15 dėl ligos paleistas į dimisiją. Kaip sa
žemės Lizdeikių k., Pakruojo vls., Šiaulių aps.
vanoris gavo

bes (1928) medaliais.
Žmona - Anele Giriūnaitė (1901), duktė – Laima Aldona
(1923).
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 13.
Mačinskas Kasparas
MAČINSKAS Kasparas gimė 1899 01 02 Laborų k., Lin

kuvos vls., Šiaulių aps. 1918 baige Panevėžio g-jos 6 klases.
191901 12 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
KAM apsaugos skyriaus valdininku. 1919 03 10 pasiųstas į
Karo mokyklą. 1919 07 06 ją baigus (I laida) suteiktas karužo
laipsnis ir paskirtas į Panevėžio komendantūrą, iš ten - į Panevė
žio batalioną (vėliau 4 pest. pulkas) 4 kuopos jaun. karininku.
1919–20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,
bermontininkais ir lenkais. 1919 09 29 pagal Lietuvos
kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į lei
tenanto. 1921 05 25 paskirtas Atsargos bataliono adjutantu, Mačiokas Antanas
08 20 – Mokomojo bataliono jaun. karininku, 1922 09 25 –
10 pést. pulko jaun. karininku, vėliau kuopos vado pavaduotoju.
1923 09 22 paleistas iš kariuomenės studijuoti. Baige LU Tei MAČIOKAS Antanas gimė 1894 12 28 Gudelių k., Pilviš
sių f-to Ekonomijos skyrių. Nuo 1928 dirbo Finansų m-jos kių vls., Marijampolės aps. 1908–12 mokėsi ir baigė Vilniaus
sekretoriumi, referentu, gyveno Kaune. 1931 01 01 pagal Ka 1 g-jos 4 klases. 1912–19 dirbo tėvų ūkyje. 1919 06 24 mobili
rininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. zuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pėst. pulko ats. ba
jaun. leitenanto. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus, talioną. 1919 07 31 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 j}
Apdovanotas Savanorių (1929), Lietuvos nepriklausomybės baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2
(1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais. pest, pulką 1, vėliau 8 kuopos jaun. karininku. 1920 07-12
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 14; . 561, ap. 2, b. 1627, 1. 95. dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais, 12 12 pateko į
f
nelaisvę, bet pabėgo. Nuo 1921 01 26 tarnavo 2 pést. pulke 5,

MAČINSKAS Vladas gimė 1896 02 02 Laborų k., Linku vėliau 7 kuopos jaun. karininku. 1923 11 01 paskirtas 1 kuo
vos vls., Šiaulių aps. Baige Telšių g-jos 4 klases. 1915 08 15 – pos vado padejeju. 192401 01 pakeltas į vyr. leitenantus. Nuo
1918 04 01 tarnavo raštvedžiu Rusijos kariuomenės I ats, au 1924 10 16 pulko raitujų žvalgų komandos v-kas. 192607 15

baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrajį skyrių 1926 08 01 pakeltas į kapitonus, 08 12 paskirtas Technikos
(VI laida). 1926 09 01 paskirtas 6 kuopos vadu. 1927 02 16 pulko telegrafo-telefono kuopos jaun. karininku. 1926 07 15 M
pakeltas įkapitonus. 1935 10 23 paskirtas 3 pest. pulko 2 kuopos baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių
vadu. 1935-36 sportiniame šaudyme pasiekė gerų rezultati, (VI laida). 1927 02 11 paskirtas Karo aviacijos 2 oro eskadriles
laimėjo asmeninių prizų. Nuo 1937 01 19 tarnavo Ginklavi oro žvalgu, 12 12 - L. Vynai firmos A.1927 tipo parašiutui
mo valdybos artilerijos dirbtuvėse. 1938 01 10 gražintas į 3 išbandyti komisijos nariu, pats atliko šuolį iš 500 m aukščio.
pest. pulką kuopos vadu. 1938 10 19 paskirtas į Kariuomenės 1928 08 01 perkeltas į Karo mokslų v-bą, su KAM stipendija
intendantūrą Centrinio maisto sandėlio raštvedžiu-buhalteriu. komandiruotas į Italiją studijuoti Aukštojoje karo mokykloje
Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka (Scuola di Guerra). 1930 01 15 iš studijų atšauktas ir paskirtas
riuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. Karo metu gyveno III karo apygardos štabo Spaudos ir švietimo skyriaus operaci
Kaune, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai persikėlė į jų dalies karininku, 10 02 - Vyr. kariuomenės štabo v-bos IV
Veiverius, vėliau – į Paežerius. Dirbo savo ūkyje. Mirė 1984 (Tarnybų) skyriaus tickimų dalies karininku. 1931 09 14 pa
Kaune, palaidotas Seniavos kapinėse. keltas į majorus. 1936 baigė VDU Teisių f-tą. 1937 06 28
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie baigus Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). (II laida) paskirtas Kariuomenės štabo IV (Tarnybų) skyriaus
Žmona – Stasė Stančikaitė (1910-2003), sūnūs – Antanas tiekimų dalies vedėju. 1937 09 07 pakeltas į gen, štabo plk.
(1931-1993), Stasys (1932) ir Vincas (1938). leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
ICVA, F. 930, ap. 5, b. 1630; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas LSSR respubliki
nio karinio komisariato šaukiamųjų karinio parengimo vyr. ins
pektoriumi. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941
Birželio sukilimo Kaune aktyvus dalyvis, įkūrė karinį sukilimo
štabą Vaižganto g. 15. Vokiečių okupacijos metais įsitraukė į
rezistencinę veiklą, buvo aktyvus LAF narys, karinio skyriaus
v-kas. 1941 09 15 kartu su kitais 28 LAF vadovybės nariais
pasirašė LAF memorandumą Hitleriui. 1941 09 22 vokiečiams
uždraudus LAF veiklą pasirašė LAF likvidavimo aktą. 1941
43 dirbo Valstybinio stiklo fabriko direktoriumi. 1943 03 16
gestapo suimtas, kartu su 45 Lietuvos inteligentijos atstovais
įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje (kalinio Nr. 21255).
1945 01 25 evakuojant stovyklą pateko į puolančios RA ne
laisvę, pasiųstas į filtracijos lagerį. 1945 04 grįžo į Lietuvą, slapstė
si, įsitraukė į antisovietinę rezistenciją. Pajutęs sovietinio saugumo
pavojų išvyko į Rygą, kur gyveno svetima Jono Kamantaičio
pavarde. 1947 08 bandant atkurti BDPS buvo vienas iš kan
didatų į jo vadovus, tačiau pasiūlymo atsisakė. 1949 MGB ap
tiko jo pėdsakus, pradėjo paiešką Rygoje. Manoma, kad 1950
Mačiokas Mykolas
žuvo Rygoje (pagal 1951 12 14 MGB pažymą), palaidojimo
vieta nežinoma. Seima 1948 05 22 ištremta ir iki 1957 03 15
MAČIOKAS Mykolas (Mikas) gimė 1899 03 17 Gudelių k., buvo tremtyje Krasnojarsko kr., Sibire.
Pilviškių vls., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės ir Kauno Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2001,
„Aušros“ g-jose. 1919 01 02 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo po mirties), DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sava
norių (1930) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
menę, tarnavo 2 pést. pulke. 191907 31 įstojo į Karo mokyk
lą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1940).
laipsnis ir paskirtas 2 ats. bataliono 2 kuopos jaun. karininku. Žmona - Juze Motiejaitytė-Pariokienė (1903–2000), duk
1920 03 15 su kuopa perkeltas į 9 pést. pulką. Dalyvavo ne tė - Laura Janušauskienė (1936), sūnus – Mindaugas (1941–
priklausomybės kovose su lenkais. 1921 02 20 paskirtas Oro 1942), įdukra - Severina Šveikauskienė (1926).
laivyno mokomosios eskadrilės mokiniu žvalgu, 09 01 baigus LCVA, F. 930, ap. 8, b. 250, 1. 354-360; f. 1323, ap. 1, b. 20, 1. 120,
teorinius kursus perkeltas į l eskadrilę, paskirtas eiti oro žvalgo b. 156, 1. 131, b. 172, I. 34; LYA, f. K-1, ap. 45, b. 180, 1. 162, b. 813,
pareigas. 1922 11 09 suteiktas oro žvalgo vardas. Nuo 1923 1. 43-46; ap. 58, b. 27345/3, t. 2, 1. 74, t. 8. 1. 276, . 12, I. 13-16; f. K-8,
t
07 14 deste aviacijos ginklų kursą Karo aviacijos mokyklos ap. 2, saug. vnt. 3; BLE, t. 17. p. 42; LKA, t. 6, p. 150, t. 23, p. 28-40, 179,
puskarininkių skyriuje. 1923 12 01 pakeltas į inžinerijos vyr. t. 25, p. 228-232; LKKAS archyvas.
leitenantus. 1924 02 20 paskirtas l oro eskadrilės Aukštojoje
Fredoje, Kaune, ūkio reikalų, vėliau laboratorijos v-ku. 1925 MAČIOKAS Vincas gimė 1900 03 17 Gudelių k., Pilviš
07 02 paskirtas į 3 oro eskadrilę Zokniuose, prie Šiaulių. kių vls., Marijampolės aps. 1914 baigė g-jos Marijampolėje 4

Lietuvos
Mačiokas Vincas Mačys Juozas
klases, mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų g-joje. 1919 12 31 MAČYS (MAČYS-MAČIUS) Juozas gimė 1896 02 08 Gy
išstojęs iš g-jos savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenç. 1920 volių k., Viekšnių vls., Mažeikių aps. Baige Viekšnių prog-ją,
01 16 įstojo Karo mokyklą. 1920 10 17 ją baigus (III laida) 1918- mokytojų seminariją Vilniuje, mokytojavo Viekšnių vls.
į
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 9 pést. pulko 4 kuo 191901 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Tie
pos jaun. karininku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su kimo skyrių. 1919 12 16 puskarininkiu baigė Karo mokyklą
lenkais Giedraičių–Bekupių–Dudonių–Paželvės–Videniškiıı (II laida) su teise įgyti karininko laipsnį dalyse, paskirtas į 9 pest.
ir Molėtų apylinkėse. 1922 05 01 paskirtas III pest. divizijos pulko (buv. Joniškėlio batalionas) 5 kuopą. 1920 03 24 suteiktas
štabo komendantu, 1923 05 01 - 7 pėst. pulko 6 kuopos pest. leitenanto laipsnis. 1920 04 04-12 16 dalyvavo nepri
jaun. karininku, 1924 01 28 – 5 pést. pulko 3 kulkosv. kuo klausomybės kovose su lenkais. 1923 12 01 pakeltas į vyr. lei
pos jaun. karininku. 1924 09 19 perkeltas į Karo aviaciją. Mo tenantus, perkeltas į ryšių kuopą. 1924 11 17 – 1928 10 26
komojoje oro eskadrilėje išklausė karo lakūnų teorinį kursą. 1925 tarnavo Karo mokyklos iždininku ir rūmų komendantu. 1928
01 12 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 08 10 pradėjo sava 10 10 paskirtas 2 pést. pulko 6 kuopos vyr. karininku. 1931
rankiškai skraidyti. 1926 06 10 paskirtas 1 oro eskadrilės oro 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto
žvalgu. 1926 10 baigus aukštojo pilotažo kursą suteiktas karo laipsnis pakeistas į leitenanto.1932 07 27 perkeltas į Karo ligo
lakūno vardas. 1927 07 16 aviakatastrofoje mirtinai sužeis ninės sanitarijos puskarininkių m-lą. 1935 08 14 paskirtas Ka
tas. Palaidotas Kauno m. kapinėse, jas naikinant perlaidotas riuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus bibliotekos v-ko
Seniavos kapinėse. padėjeju. 1936 11 23 pakeltas į kapitonus. 1936 12 30 prie
LCVA, F. 930. ap. 2M, b. 7; BLE, t. 17, p. 42; LKKAS archyvas. Švietimo m-jos išlaikė g-jos kurso egzaminus. Sovietų Sąjungai
MAČYS Eduardas gimė 1910 08 10 Lubnų m., Polta 1009 iš kariuomenės atleistas. Gyveno Viekšniuose, 1941 Birže
vos gub., Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1929 baigė Kauno aukš lio sukilimo metu vadovavo vls. sukilėliams. 1941-42 Viekš
tesn. technikos m-lą. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos nių vls. viršaitis, 1943-44 dirbo Viekšnių g-jos mokytoju, gelbėjo
kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. lai nuo sušaudymo vietos žydus, įsteigė senelių prieglaudą. Sovie
da) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas tų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 12 10 suimtas.
į artilerijos karininkų atsargą. 1935 baigė Prahos aukštąją 1945 NKVD Karo tribunolo nuteistas 20 metų lagerio ir 5 me
technikos m-lą Čekoslovakijoje. Gyveno Kaune, dirbo Lietu tams tremties. Kalintas Vorkutos, Abezės, Uchtos lageriuose.
vos-Amerikos akcinėje bendrovėje inž. mechaniku, techno 1956 06 06 grįžo į Lietuvą invalidu. Mirė 1966 09 17, palai
logu, gamybos vedėju. 1940 02 29 įskaitytas į inžinerijos ats. dotas Palangos kapinėse. Jam skirta ekspozicija Viekšnių g-joje.
karininkus. 1941-44 dirbo kooperatyvų sąjungoje „Linas“, Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Sava
1946–47 – Kauno politechnikumo dėstytoju, 1947–66 - norių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos
pedagoginį darbą LŽŪA, techn. m. kand. (1955), docentas išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
(1960), LSSR nusipelnęs inžinierius (1965). Paskelbėmoks Žmona – Viktorija Didelytė (1904–1967), duktė – Živilė Vik
linių straipsnių, išleido brošiūrą apie traktorių variklius, va torija Antanaitienė (1926), sūnus - Rimtautas Juozas (1938).
žiuokles, eksploatavimą. Mirė 1966 04 12 Kaune. LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1632; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
LCVA, F. 930, ap. 2M, 6.94 : MLTE, c. 2. p. 488. archyvas
124 Lictures kariuomenes karininkai

M
Macys Jurgis
MAČYS Jurgis gimė 1908 10 21 Lubnų m., Poltavos gub.,

Rusijoje. 1918 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Kalinavos k.,
Garliavos vls. 1932 baigė „Aušros“ berniukų g-ją Kaune, Mačiuika Antanas
1932–36 studijavo ir baigė ŽŪA Dotnuvoje. 1937–38 stu
dijavo daržovių selekciją ir seklininkystę Prancūzijoje. 1938
07 08 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus vertęs išsiskirstyti Seimą. 1927 02 23 paskirtas 1 (naikintuvų)
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leite cskadrilės karo lakūnu. 1927 baige Dr. J. Tumeno brandos kur
nanto laipsnis, kaip mobilizuotas karininkas paliktas tikrojoje sus. 1927 aviakatastrofoje antrą kartą susižeidė. 1927 10 17 pa
karinėje tarnyboje ir paskirtas 8 pést. pulko sunkiųjų kulkos skirtas eskadrilės vado padėjėju, 1928 01 10 - eskadrilės vadu.
vaidžių būrio vadu. 1939 11 20 paleistas į pėstininkų ka 1928 02 16 pakeltas į kapitonus. 1929 08 21 skrisdamas ap
rininkų atsargą. Gyveno savo ūkyje Kalinavos k., Garliavos vls., link Lietuvą persišaldė, gydėsi Lietuvoje ir Italijoje. 1932 11 21
dirbo agronomu, LŠS Garliavos skyriaus narys. 1949–55 dir pakeltas į majorus. Tarnavo Karo aviacijos naikintuvų grupės vadu,
bo Dotnuvos selekcijos stotyje. 1956–80 Žemdirbystės in-to aerodromo komendantu. 1935 11 23 pakeltas įplk. leitenan
Vytėnų bandymų stoties (Kauno r.) moksl. bendradarbis, že tus. Aviacijos reikalais komandiruotas į Angliją, Čekoslovakiją,
mės ūkio m. kand. (1958). Nuo 1962 Vytėnų bandymų stoties Daniją, Italiją ir Prancūziją. 1936 01 11 dėl sveikatos pačiam
daržovių selekcijos ir seklininkystės skyriaus vedėjas, žemės prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą, 1936 12 31 - į
ūkio m. dr. (1975), LSSR nusipelnęs agronomas (1968), su dimisiją. 1938 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Karininkų
kūrė įvairių veislių daržovių, paskelbė spaudoje mokslinių ir puskarininkių karo lakūnų mokyklų lektorius. Aktyviai reiš
straipsnių. Mirė 1980 05 05 Kaune. kėsi visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1918 kartu su I. Kriau
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 8; TLE, t. 2, p. 672. čiūnaičiu ir P. Jurgela Vilniuje įkūrė Skautų organizaciją, vėliau
ją atgaivino ir Kaune, iki 1928 buvo pirmasis Kauno apygardos
MAČIUIKA Antanas gimė 1901 12 06 Gelvankos k., Gelvo tuntininkas. Vienas iš Lietuvos aeroklubo, ,,Neo Lithuania“ stei
nų vls., Ukmergės aps. 1919 baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gėjų, LŠS, „Jaunosios Lietuvos“, slaptos „Geležinio Vilko“ orga
berniukų g-jos 6 klases. 1919 07 04 savanoriu įstojo į Lietuvos nizacijos, Savanorių kūrėjų sąjungos narys, 1938–39 šios sąjungos
kariuomenę, paskirtas į Širvintų komendantūros kuopą. 1919 Centro v-bos pirmininkas. Karo aviacijos, kultūros ir politikos
09 15 - 12 16 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais temomis skelbė straipsnius „Karyje“, „Karde“ „Trimite“, „Plie
prie Širvintų ir Veprių,buvo sužeistas. 192001 16 įstojo į Karo no sparnuose“, „Mūsų žinyne“ ir kt. Parašė stambų darbą „Iš
mokyklą. 1920 10 17 ją baigus (III laida) suteiktas pėst. leite praeities“, kuriame aprašyti ir nuotraukomis bei planais iliust
nanto laipsnis, paskirtas 1 savanorių (13 pést.) pulko 4 kuopos ruoti įvairūs archeologiniai paminklai. Išspausdinti: „Būsimasis
jaun. karininku, 11 02 – ryšių komandos v-ku, pulką reorgani karas ir aviacija“ (1934), „Oreivystė. Aviacijos atsiradimas ir pa
zavus į Atsargos batalioną 1921 08 01 – 5 kuopos vadu. 1921 žanga“ (1937). Mirė 1940 03 25 Kaune, palaidotas Kauno m.
12 22 perkeltas į 8 pést. pulką 5 kuopos, vėliau ryšių komandos kapinėse, jas naikinant palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.
jaun. karininku. 1922 09 25 perkeltas į Karo aviaciją ir paskirtas Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa
į mokomąją eskadrilę mokiniu žvalgu. 1923 07 30 baige aviaci vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
jos teorijos kursą. 1923 08 27 pradejo skraidyti savarankiškai. „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932), skautų Lelijos ordinu
1924 06 15 paskirtas 2 oro eskadrilės karo lakūnu. 1924 07 29 (1933), Italijos Karūnos 4 laipsnio ordinu (1930).
aviakatastrofoje sunkiai susižeidė. 1925 01 08 pakeltas į inžine Žmona – Antanina Vaitelytė (1900–1985), sūnūs – Bene
rijos vyr. leitenantus. 1925 1005 baigė aukštojo pilotažo kur diktas Vytenis (1927) ir Vytautas Adomas (1929-1999).
sus. 1926 07 25 suteiktas karo lakūno vardas. Vienas iš 1926 LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 15; ap. 5, b. 1631, ap. 7, b. 8472, 1. 162; F. 1323,
12 17 perversmo organizatorių ir vykdytojų, kartu su kitais pri ap. 1, b. 131, 1. 49, b. 260, 1. 291; BLE, c. 17, p. 45; LKKAS archyvas.

Muitinių departamento pasienio sargybos kontrolieriumi,
1923 02-09 - VRM Telšių apygardos darbo ir socialinės ap
saugos inspektoriumi. Nuo 1923 09 16 gyveno Baukų k.,
Daujėnų vls., Pasvalio aps., nuo 1930 – Kaunc. 1928 10 15
paleistas į dimisiją.
LCVA, 1930, ap. 2M, b. 16; 1. 377, ap. 1, b. 263.
Maciukas Antanas
MAČIUKAS Antanas gimė 1903 04 06 Gudgalio dvare,

Subačiaus vls., Panevėžio aps. 1925 baigė Panevėžio g-ją ir
Pedagoginius kursus. Iki 1929 dirbo Keželių ir Runikių (Bir
žų aps.) prad. m-lų vedėju. 1931 09 15 pašauktas į Lietuvos
suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
kavalerijos karininkų atsargą. 1929–35 su Švietimo m-jos sti Mačiukas Jonas (g. 1900)
pendija studijavo VDU Teisių f-te. Nuo 1933 11 15 Kauno

sunkiųjų darbų kalėjimo jaun. valdininkas, nuo 1935 Vals
tybės saugumo departamento kvotų skyriaus valdininkas, Kau MAČIUKAS Jonas gimė 1900 12 25 Kratiškių k., Biržų vls.
no apygardos kriminalinės policijos skyriaus vedėjas, nuo 1936 ir aps. 1918 Rusijoje baigė Vitebsko komercijos m-los 7 kla
04 22 kriminalinės policijos Ukmergės apygardos vedėjas. ses. 1919 01 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenės Šiaulių
Žmona - Aleksandra Vuljevaitė (1910), duktė – Irena (1931). batalione. 191907 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją
LCVA, . 378, ap. 1, b. 223. baigė (II laida) puskarininkiu su teise įgyti karininko laipsnį
f
dalinyje, paskirtas 2 pést. pulko kulkosvaidininku, vėliau 2

MAČIUKAS Jonas gimė 1870 07 28 Sintautų k., Krinči kuopos jaun. karininku. 1920 04 07 už pasižymėjimą kauty
no vls., Biržų–Pasvalio aps. 1882–89 mokėsi Panevėžio realinėje nėse suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 11 17 kautynėse su
m-loje. 1890 06 01 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenės 20 lenkais prie Giedraičių gelbėdamas sužeistą kareivį sunkiai su
Galicijos pulką. 1894 baigė Čiugujevo karo m-lą, suteiktas pa žeistas, pateko į lenkų nelaisvę, nugabentas į Vilniaus ligoninę,
poručikio laipsnis ir paskirtas į 138 Bolchovo pulką. 1894 pakel kur 1920 11 30 mirė. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
tas į poručikus, paskirtas į 112 Uralo pulką, dislokuotą Kaune LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 16, 1. 28-34; LKKAS archyvas.
ir Kalvarijoje. 1902 pakeltas į štabskapitonus, 1905 08 – įka
pitonus. 1904–05 dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. 1905 pasa MAČIUKAS Mykolas gimė 1907. 1927 baigė Kauno
ke revoliucinę kalbą Daujėnuose, Rusijos žandarų persekiojamas aukštesn. technikos m-lą. 1928 11 01 pašauktas į Lietuvos
emigravo į Ameriką. 1909 grįžęs į Lietuvą svetima pavarde iš kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida)
vyko į Tolimuosius Rytus. 1912 susektas, suimtas ir nuteistas suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
5 metams katorgos, ištremtas į Užbaikalę. Po katorgos apgy karininkų atsargą. Dirbo įvairiose Lietuvos vietovėse telegra
vendintas Jakutske. 1916 iš ten pabėgęs įstojo į Rusijos kariuome fo-telefono tinkluose. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
nę, iki 1918 tarnavo 160 Abchazijos pulke. Grįžęs į Lietuvą įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan
1919 08 28 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Joniškėlio to. Nuo 1939 04 19 Utenos telegrafo-telefono tinklų rajono
batalioną. Nuo 1919 1001 tarnavo Aviacijos dalinyje. 1919 v-kas. Mirė (nusižudė) 1939 08 30 Utenoje.
11 18 suteiktas majoro laipsnis. Nuo 1920 01 15 tarnavo 3 LCVA, f. 11, ap. 1, b. 283, 1. 125.
pest. pulke. 1920 04 12 dėl amžiaus paleistas į atsargą. Nuo
1920 05 18 dirbo KAM Revizijos departamento revizoriaus MAČIULAITIS Jonas gimė 1891 05 18 Rukšnių k., Slavi
padejeju, nuo 1922 01 01 - revizoriumi, nuo 1922 09 15 - kų vls., Šakių aps. 1910 baigė Veiverių mokytojų seminariją.

M
Mačiulaitis Jonas Mačiulis Jonas
Iki 1914 08 01 mokytojavo Senųjų Zyplių liaudies m-loje. Nuo g-ją. 1936 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15
1914 08 01 tarnavo eiliniu Rusijos kariuomenės Marijampolės baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. lei
karo v-ko komandoje, nuo 1915 – 68 ats. batalione Vilniuje. tenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1941
1915 10 10 baigė Oranienbaumo praporščikų m-lą ir tarnavo baigė VDU Medicinos f-tą, dirbo gydytoju Giedraičiuose. 1944
90 ats. batalione Saratove jaun. karininku, vėliau 3 Rygos pa pasitraukė į Vokietiją, 1950 emigravo į JAV, gyveno Niujorke.
sienio pulke kuopos vadu. Dalyvavo I pasaul. kare, 1916-1918 1954 persikėlė į Klivlendą, vertėsi privačia gydytojo praktika,
1001 buvo vokiečių nelaisvėje. Grįžęs į Lietuvą 191901 14 vėliau dirbo Leikvudo ligoninėje. Mirė 1990 10 15 Leikvude.
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kauno m. ko Žmona – Arnhilde, dukterys – Dalia ir Rūta.
mendantūros 3 kuopos vadu, 03 02 - bataliono vadu, 03 28 - LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11930; LKKAS archyvas.
komendanto antruoju, vėliau pirmuoju padejeju. 1919 08 29

vadovavo lenkų slaptos karinės organizacijos POW likvidavi
mui Kaune. 1919 10 07 suteiktas pest. kapitono laipsnis. 1920
08 22 paskirtas eiti Kauno m. ir aps. komendanto pareigas, 1921
02 25 patvirtintas šioms pareigoms. 1922 01 24 paskirtas ge
ležinkelių karo v-ku. 1922 09 01 pakeltas į majorus. 1923 12 07
paskirtas Gen. kariuomenės štabo Susisiekimo skyriaus v-ku.
1926 02 16 pakeltas į plk. leitenantus, pavesta vadovauti Ri
kiuotės skyriui. 1928 01 12 paskirtas Vyr. kariuomenės štabo
Administracijos v-bos v-ku. Nuo 1929 07 03 Kariuomenės vi
daus tarnybos statuto priežiūros komisijos pirmininkas. 1929
11 23 pakeltas į pulkininkus. Buvo Tarpžinybinių ordinų ko
misijos vicepirmininkas. 1934 05 18 paskirtas ypatingų reika
lų karininku prie Vyr. kariuomenės štabo v-ko. 1935 03 14
dėl ligos paleistas į dimisiją. Tarnaudamas kariuomenėje baigė
VDU Teisių f-tą. Po 1945 gyveno pas brolį gimtajame Rukš
nių k., kur ir mirė. Palaidotas Šakių kapinėse. Mačiulis Kasparas
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1926), Vytau
to Didžiojo 3 laipsnio (1931), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928)
ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928), MAČIULIS Kasparas gimė 1909 05 01 Betygaloje, Rasei
Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais. nių aps. 1930 baigė Raseinių g-ją. 1933 09 15 baigus Karo
Žmona - Viktorija. mokyklą (XV laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 10. paskirtas 8 pėst. pulko sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos jaun.
karininku. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. 1938 12 17
MAČIULIS Jonas gimė 1915 01 24 Penkvalakių k., Paeže perkeltas į III pést. divizijos štabą, paskirtas I skyriaus karininku.
rių vls.,Vilkaviškio aps. 1933 baigė Marijampolės Rygiškių Jono Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos

kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA pestininkų karo m-los Dirbo asistentu prof. S. Fedotovo chirurgijos klinikoje, vėliau
kariūnų būrio vadu. Mirė 1982 Klaipėdoje. ordinatoriumi. 1921 išrinktas Gydytojų tobulinimosi in-to
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 973, I. 101-102; LYA, A. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; chirurgijos klinikos asistentu ir Rusijos chirurgų Pirogovo drau
LKKAS archyvas gijos nariu. 1921 prie Karo medicinos akademijos išlaike eg
zaminuschirurgo teisėms įgyti. 1921 12 grįžo į Lietuvą. 1922
MAČIULIS Pranas gimė 1893 08 21 Joniškyje, Šiaulių aps. 04 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 6 pést.
Baige Raseinių žemės ūkio m-lą ir Sankt Peterburgo žemės ūkio pulko gydytoju, 08 12 – 9 pest. pulko vyr. gydytoju. 1922
m-los du kursus. 1915 07 14 - 1917 12 04 tarnavo Rusijos 05 25 kaip turinčiam aukštojo mokslo diplomą suteiktas sa
kariuomenėje. 1916 01 20 baigė Oranienbaumo karo m-lą, nitarijos leitenanto laipsnis. 1923 10 13 paskirtas 2 pasienio
suteiktas praporščiko laipsnis, 1917 04 17 pakeltas paporu pulko Marijampolėje gydytoju. 1923 12 16 pačiam prašant
paleistas į atsargų, apsigyveno žmonos ūkyje Panevėžio aps.
į
čikius, 1917 10 08 – į poručikus. Tarnavo jaun. karininku
289 pést. pulke ir kulkosvaidžių komandos v-ku 291 pėst. Dirbo gydytoju Smilgiuose, buvo Smilgių vls. tarybos pirmi
pulke. Grįžęs į Lietuvą 1918 12 22 savanoriu įstojo į Lietu ninkas, Panevėžio aps. tarybos narys ir Žemės ūkio draugijos
vos kariuomenę, paskirtas 2 pést. pulko kulkosvaidžių koman pirmininkas, Smulkaus kredito banko v-bos pirmininkas.
dos v-ku. Nuo 1919 08 Rokiškio aps. Kamajų komendantas. 1925–30 dirbo Panevėžio aps. gydytoju, vėliau Panevėžio aps.
1919 10 18 suteiktas majoro laipsnis. 1920 02 06 paskirtas ligoninės direktoriumi ir chirurgijos skyriaus vedėju. Jo pastan
4 pėst. pulko ūkio kuopos vadu, 07 15 – 3 bataliono vadu. gomis pastatyta moderni Panevėžio aps. ligoninė. Sovietų Są
1919-20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, jungai okupavus Lietuvą iš direktoriaus pareigų atleistas, dirbo
bermontininkais ir lenkais. 1920 10 11 perkeltas į 5 pėst. pulką. ligoninės chirurgijos skyriuje. 1941 06 26 kartu su daktarais
1923 06 16 paleistas iš kariuomenės kaip specialistas, reika J. Žemguliu, A. Gudoniu ir med. seserimi Kanevičiene enka
lingas ŽŪM. Dirbo matininku, agronomu Rokiškio, Kauno vėdistų žiauriai nužudytas Moigio namo rūsyje. Palaidotas ka
ir Šiaulių aps. LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą rių kapinėse Panevėžyje.
1940 12 12 Kaune NKVD suimtas. Kilus Vokietijos-SSRS Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929).
karui 1941 06 22 išlaisvintas. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1948 Žmona - Vanda (1898), duktė – Stanislava (1922).
emigravo į JAV. Gyveno Niū Džersyje, nuo 1961 – Baltimo LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 18; LKKAS archyvas.
rėje, kur 1971 02 22 mirė, palaidotas Lowden Park kapinėse.

bės (1928) medaliais; Rusijos kariuomenėje - Šv. Stanislavo
3 laipsnio ir Šv. Anos 3 laipsnio ordinais.
Žmona – Anastazija Makutėnaitė (1893–1961), duktė – Ele
na Laima Andrews, podukra - Valerija Laskauskienė.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 17: LKKAS archyvas.
Mačiulis Zigmantas
MAČIULIS Zigmantas (Zigmas) (slap. Mantas, Teisutis) gi

mė 1924 03 13 Kalvių k., Veliuonos vls., Kauno aps. Baigė
g-jos 6 klases, mokytojavo Gausantiškių prad. m-loje (Veliuo
nos vls.). Pogrindinės LLA Vanagų organizacijos narys, nuo
Mačiulis Stasys
1946 11 LLA Veliuonos vls. organizacinio sektoriaus v-kas.
Platino antisovietinę spaudą, teikė pagalbą partizanams, rink
MAČIULIS Stasys gimė 1893 01 26 Bimbų k., Panemu davo rūbus, pinigines lėšas. 1947 02 28 MGB suimtas. 1947
nėlio vls., Rokiškio aps. 1914 baigė g-ją Šiauliuose, mokėsi Karo 305 pavyko pabėgti iš Vel nos MGB pastato. Išėjo parti
medicinos akademijoje Petrograde, kurią baigė 1919 06 16. zanauti, įstojo į Kęstučio apygardos Puidoko (slap. Riteris) būrį,
128 Lictuvos kariuomenes karininkai

dalyvavo kovinėse operacijose. 1947 07 paskirtas Dainavos
rajono organizacinio ir informacijosskyriaus v-ku. 1947 12 25
susirėmime su enkavėdistais sužeistas, pateko į nelaisvę, kalin 13
tas Kaune. 1948 07 28 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 25 metams, išvežtas į lagerį Intoje, Komijoje. 1956
05 18 SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo bylų peržiū
rėjimo komisija bausmę sumažino iki 15 metų. Nuo 1957
12 28 tremtyje Intoje, Komijoje, dirbo anglies kasykloje. Į Lie
tuvą grįžo 1973 09 23, dirbo statybose Druskininkuose. Nuo
1991 09 01 gyveno Birštone, dirbo Vandens tiekimo įmonė
je operatoriumi, brigadininku. 1991 01 23 LR gen. prokura
tūros reabilituotas. 1999 03 01 pripažintas kariu savanoriu ir
1999 03 09 suteiktas dim. leitenanto laipsnis.
Apdovanotas partizanų Pasižymėjimo lapu.
Žmona - Nijolė Katkova (1938), duktė – Snieguolė Skardžiu
vienė (1966), sūnus - Giedrius (1975). Mačkus Erikas
LYA, b/b 43659/3; LGG, t. 2, d. 2, p. 394: LKKAS archyvas.

jo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 savanorių pulko 7 kuopos
eiliniu, 1921 11 13 - į Kauno komendantūrą. 1922 11 09
įstojo į Karo mokyklą. 1924 09 27 ją baigus (VI laida) suteik
tas pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pést. pulko 2 kuopos
jaun. karininku, 12 13 - 6 pest. pulko 2 kuopos, vėliau mo
komosios kuopos jaun. karininku. 1925 05 29 einant tarny
bines pareigas prie Lenkijos sienos sunkiai sužeistas. 1925
08 25 paskirtas į Karo aviacijos mokomąją oro eskadrilę. 1926
06 26 išklausęs teorinius kursus perkeltas į 3 oro eskadrilę oro
žvalgu. 1926 08 13 pačiam prašant paleistas į aviacijos kari
ninkų atsargą. 1927 01 25 vėl priimtas į Karo aviaciją 3 es
kadrilės oro žvalgu. 1927 07 20 baigęs lakūnų pilotų kursus
Mačiulskis Nikalojus
paskirtas 4 oro eskadrilės karo lakūnu. Po devynių dienų avia
katastrofoje sunkiai susižeidė, gydėsi Prancūzijoje. Grįžus 1927
MAČIULSKIS Nikalojus gimė 1903 05 26 Virbalyje, 10 14 paskirtas 1 eskadrilės Aukštojoje Fredoje, Kaune, karo
Vilkaviškio aps. 1913–23 mokėsi Virbalio, Rygos ir Karaliau lakūnu. Nuo 1929 01 16 eskadrilės adjutantas ir raštvedys.
čiaus g-jose. 1924–29 studijavo Berlyno aukštojoje techni 1929 11 23 pakeltas į aviacijos vyr. leitenantus. 1930 04 16
kos m-loje, įgijo inžinieriaus architekto diplomą. 1929 11 28 perkeltas ypatingų reikalų karininku prie Vyr. kariuomenės
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo štabo v-ko ir paskirtas Lietuvos karo atstovo Vokietijoje adju
mokyklą (V asp. laida) suteiktas inž. ats. leitenanto laipsnis ir tantu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. lei
paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka tenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. Grįžus į Karo aviaciją
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan 1931 05 12 suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1931 05 16
to. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1932–39 dirbo žuvo aviakatastrofoje Skriaudžių k., netoli Veiverių mstl.,
VRM Statybos inspekcijos inžinieriumi, referentu, 1940 - Sta palaidotas Kauno evangelikų kapinėse.
tybos departamento Urbanistikos skyriaus vedėju. Sovietų Apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940–41 Komunalinio ūkio ko (1928) medaliais.
misariato inžinierius. 1942-44 vokiečių civilinės valdžios ver LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 12; f. 531, b. 143, 1. 101; f. 1323, ap. 1,
tėjas Nikolajeve, Ukrainoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, iki b. 132, 1. 22, 82, 84; LKKAS archyvas.
1953 dirbo Vakarų Berlyno Vilmersdorfo savivaldybės archi
tektu. 1953 12 31 atvyko į JAV, dirbo braižytoju-architektu MAILA Kazys gimė 1901 11 02 Mergbūdžio k., Barzdų vls.,
Niujorke. ALIAS Niujorko skyriaus narys. Šakių aps. 1913–14 mokėsi Marijampolės g-joje, 1917 baigė
BLE, t. 17, p. 47–48; LKKAS archyvas. Šakių „Žiburio“ g-jos 5 klases. 1921 10 18 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę. 1923 01 07–19 dalyvavo Klaipėdos
MAČKUS Erikas (Erichas) gimė 1903 01 26 Dovilų k. išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) su
ir vls., Klaipėdos aps. Baigė Klaipėdos vokiečių m-los 4 klases teiktas aviacijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviaciją.
ir Karo milicijos m-lą (III laida). 1918 01 20-10 20 savanoriu 1924 baigęs aviacijos teorinį kursą paskirtas 1 eskadrilės la
tarnavo Vokietijos kariuomenėje. 1920 11 22 savanoriu įsto kūnu žvalgu. 1924 07 31 skrisdamas su karo lakūnu viršila

nanto. Iki 1940 tarnavo Alytaus aps. pasienio policijos Mer
kines baro vachmistru, 1941-44 – policijos Skapiškio nuo
vados v-ku. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV,
gyveno Vusteryje, veliau Klivlende, dirbo Ford fabrike. Nuo
1955 LKVS ,,Ramové“ Klivlendo skyriaus narys, skyriaus gar
bės narys. Mirė 1985 06 02 Klivlende.
Žmona - Bronė Čeikaitė, duktė - Nijolė, sūnus – Algis.
LCVA, 1.930, ap. 2M, b. 20; LKKAS archyvas.
Maila Kazys
B. Kraucevičiumi aviakatastrofoje sunkiai susižalojo ir 08 01

mirė Karo ligoninėje. Palaidotas Kauno m. kapinėse, jas naiki
nant perlaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse Kaune.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 19.
Majauskas Aleksandras
MAJAUSKAS Aleksandras gimė 1908 07 22 Kaune. 1932

baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1932 10 12 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
(VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 baigė VDU Medi
cinos f-tą, dirbo gydytoju Kaune. 1944 pasitraukė į Vokietiją.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 993, 1. 69; f. 631, ap. 7, b. 11996.
MAJAUSKAS Vytautas gimė 1918 10 13 Kupiškyje. 1929

baigęs Kupiškio prog-ją mokėsi Rokiškio g-joje, 1939 06 15
baigė Panevėžio g-ją. 1939 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo
mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laips
nis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Nuo 1940
09 10 studijavo VDU Medicinos f-te, įsitraukė į pogrindžio
antisovietinę veiklą. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Bir
želio sukilime, vadovavo Kupiškio sukilėlių būriui, palaikė ryšį
Mainelis Pranas su Kauno sukilėlių štabu. 1944 formuojant TAR paskirtas 1
pulko 1 bataliono jaun. gydytoju. Po Sedos kautynių pasi
trauke į Vokietiją. 1946 baige Tiubingeno u-tą Vokietijoje.
MAINELIS Pranas gimė 1902 12 27 Dambrotiškio k., Ro 1946-48 mokytojavo Švabijos Gmiundo ir Niurtingeno lie
kiškio vls. ir aps. 1924 baigė Rokiškio g-jos 6 klases. Nuo 1924 tuvių g-jose. 1947–49 dirbo Raudonojo kryžiaus lietuvių gai
LŠS narys,būrio vado pavaduotojas ir vadas. 1926 05 04 pa lestingųjų seserų m-los direktoriumi Švabijos Gmiunde.
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1927 12 16 baigus Karo mo Medicinos mokslų daktaras (1948). 1949 emigravo į JAV, gy
kyklą (II asp. laida) suteiktas artilerijos ats. leitenanto laipsnis veno Albane, Detroite, nuo 1953 vertėsi privačia gydyto
ir paleistas artilerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal praktika. Išėjęs į pensiją gyveno Floridoje. Lietuvių gydytojų
į
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite draugijos Mičigano valstijoje įkūrėjas ir ilgametis pirmininkas.

gomis pasižymėjo Giedraičių fronte prie Papuntes kaimo. 1920
09 27 paskirtas 3 kuopos vadu, 1921 01 03 - Baltgudžių ba M
taliono švietimo komisijos pirmininku ir bataliono karo istori
jos komisijos pirmininku, 09 12 – Baltgudžių karių mokyklos
vedėju, 1922 05 28 – Baltgudžių bataliono adjutantu. 1923
01 09 perkeltas į IV pest. diviziją žinių karininku, 01 26 - į
11 pėst. Vilniaus pulką (vėliau 3 pasienio pulkas) žinių kari
ninku. 1923 12 15 perkeltas į Pasienio brigados štabą. 1924
0101 paskirtas Seinų aps. pasienio policijos I eilės v-ku, vėliau
6 rajono v-ku. 1923 12 31 pačiam prašant iš kariuomenės pa
leistas. Nuo 1924 10 15 dirbo Seinų „Žiburio“ g-jos Lazdi
juose mokytoju, buvo g-jos vicedirektorius. Mirė 1936 11 03,
palaidotas Lazdijų senosiose kapinėse.
Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi su kardais (1923),
Majauskas Vytautas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio (1929) medaliais.
Žmona - Ona Ščiukaitė (1906–1945), sūnūs – Vytautas
(1927), Grigalius (1931-1995), Algirdas (1934) ir Arvydas
1968–73 Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas, (1936–1937), duktė – Irena Urbienė (1930).
1985–91 Deiton Byčo (Floridos valst.) apylinkės lietuvių ben LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 48; f. 377, ap. 1, b. 265.
druomenės steigėjas, valdybos narys, 1993–94 pirmininkas.
Mire 2004 10 07 Detroite.
Žmona - Vanda Gogelytė (susituokė 1943), dukterys – Dan
guolė, Lidija ir Violeta, sūnūs – Algis, Ričardas ir Tauras.
LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17; f. 631, ap. 7, b. 17399; LKKAS archyvas.
Majorovas Grigorijus
Majus Antanas
MAJOROVAS Grigorijus gimė 1889 11 10 Pariečėje, Bob

ruisko aps., Minsko gub. Vitebske baigė mokytojų in-tą. Nuo MAJUS Antanas gimė 1895 11 22 Šiaudalių k., Šilalės vls.,
1916 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1916 10 12 baigė Alek Tauragės aps. 1915 baigė Raseinių m-los 4 klases, vėliau „Ry
sandro karo m-lą Maskvoje, tarnavo 64 pest. pulke ir 32 Sibiro to“ draugijos pedagoginius kursus Vilniuje. 1916-19 mokyto
pulke jaun. karininku, turėjo paporučikio laipsnį. 1917 07 – javo Barčių, Varėnos, Jakėnų, Jiezno, Alytaus ir Aukštadvario
1918 01 01 tarnavo kuopos vadu 428 Lodeinoje Polės pulke. prad. m-lose. 1919 04 15 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuome
Atvykęs į Lietuvą 19190904 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo nėje. 1919 07 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus
menę, paskirtas į 2 atskirąją baltgudžių kuopą, 10 17 jaun. ka (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 7 pėst. pulko
rininku išvyko į Daugpilio frontą. 1919 11 17 2 atsk. kuopą 4, vėliau 5, 6 ir 7 kuopos jaun. karininku. 1920 01-12 daly
prijungus prie Baltgudžių atsk. bataliono, 1920 03 02 paskir vavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais ir lenkais.
tas šio bataliono švietimo komisijos pirmininku. 1920 02 14 1920 12 12 pateko į lenkų nelaisvę, bet pabėgo. 1921 09 01
paliktas Rusijos kariuomenės paporučikio laipsnis. 1919 1017 – paskirtas į I pest. divizijos štabą, 1922 09 25 - Karo mokslo
1920 11 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir skyriaus periodinių leidinių redaktoriaus padejeju. 1923 05 18
lenkais. 1920 10 09 kovoje su daug gausesnėmis lenkų pajė pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 12 31 paskirtas į 2 pėst. pulką,

1924 08 28 – į Minosvaidžių bataliona. 1923 11 24 – 1924 suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. 1926 10 29 pačiam
08 15 mokesi ir baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto prašant paleistas į atsarg). Su šeima gyveno Marijampolėje, dirbo
kursus (IV laida). 1925 04 23 gręžintas į Kro mokslo skyrių. juristu. 1928 10 05 paleistas į dimisija.
1925 11 12 - 1926 02 03 dirbo laikinuoju žurn. ,Karys" Apdovanotas Rusijos kariuomenejc Sv. Vladimiro 4 laipsnio
redaktoriumi. 19260731 paskirtas į Vyr. kariuomenės štabo ordinu (1916).
Informacijos skyrių. 1926 08 01 pakeltas į kapitonus. 1920 Žmona - Marija Marcinkevičienė (1878).
12 24 pačiam prašaunt paleistas į atsargą. Kaltinant, kad Tau LCVA, 1.930, p. !M. 1. 2.2: IKKAS.rchyvis.
rages sukilimo metu buvo susijęs su sukilėliais, iškelta bau
džiamoji byla, neradus kaltės byla nutraukta. 1928 išvyko į
Berlyną, vėliau emigravo į Braziliją, gyveno San Paule, dirbo
banke, vėliau įsigijo viešbutį. Dalyvavo lietuvių emigrantų veik
loje, iki 1936 Brazilijos lietuvių sajungos pirmininkas. Mirė
1972 12 21 Guarazoje, San Paulo apyl., Brazilijoje.
Vedęs, sūnus.
LCVA, 1. 930, p. 211. b. 24; BLE, 1. 17. p. 136,
Makarevičius Petras
MAKAREVIČIUS (MAKARAITIS) Petras gimė 1905

02 13 Vadėnų k., Aukštadvario vls., Trakų aps. 1924 07 21
baigė Merkinės vid. m-lą, 1927 06 19 - Aukštadvario dvejų
metų mokytojų kursus. 1927 11 03 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą (III asp. laida)
Makarauskas Mikas suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų

karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1930 mokytojavo
MAKARAUSKAS Mikas (Nikolajus) gimė 1876 04 09 Vil Juodpėnų (Panevežio aps.), 1931-32 - Panemunėlio (Ro
niuje. Baigęs Sankt Peterburgo kadetų m-lą 1895 08 15 įstojo kiškio aps.) prad. m-lose, nuo 1934 09 01 dirbo vedėju Nedin
Nikolajaus karo inžinerijos m-lą, kurią 1898 baigus suteiktas gės, Perlojos prad. m-lose, Alytaus aps. Nuo 1924 LŠS narys,
į
pirmas karininko laipsnis. 1898–1904 tarnavo jaun. ir vyr. ka vėliau Nedingės, Perlojos šaulių būrio vadas. 1933 06 06 -
rininku Varšuvos tvirtovės karo telegrafe. 1901–04 mokėsi ir 07 07 dalyvavo karinėse pratybose 5 pest. pulke. 1934 03 01
baige Aleksandro karo teisės akademiją. 1905-13 tarnavo Ki pakeltas į ats, leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
jevo karo apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėju, teismo 1941 06 14 suėmus žmoną pats atvyko į Varėnos geležinke
tardytoju. 1913 12 06 pakeltas į pulkininkus. 1913–17 tar lio stotį ir kartu buvo ištremtas į Slavgorodą, Altajaus kr. 1946
navo XI ir X Rusijos kariuomenės karo teismo tardytoju, Mins 0131 tremtyje suimtas ir 04 30 nuteistas 10 metų lagerio.
ko karo apygardos teismo svarbių bylų tardytoju. 1918-19 1956 02 13 – 09 24 tremtyje Taiturkoje, Usolės r., Irkut
dalyvavo I pasaul. karo kovose Sevastopolyje ir Smolenske. sko sr. 1956 grįžo į Lietuvą. Mirė 1962 04 Skriaudžių k., Ma
1920 - 1921 06 gyveno Konstantinopolyje. Grįžęs į Lietuvą rijampolės r., palaidotas Nedingės kapinėse, Alytaus r.
1921 08 18 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenės teisme laisvai Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1938), Lietuvos ne
samdomu tarnautoju. 1922 01 02 įstojo į Lietuvos kariuomenę, priklausomybės medaliu (1928).
paskirtas Kariuomenės teismo kandidatu, 02 01 - Kariuome Žmona – Teofile Gegužinskaitė (1911-1989).
nės teismo IV nuovados tardytoju. 1923 03 29 turėtas Ru LCVA, 1. 391, ap. 1, b. 3145; f. 561, ap. 2, b. 1291, 1. 128.
sijos kariuomenės pulkininko laipsnis nepakeistas, bet prilygintas
Lietuvos kariuomenės pulkininko laipsniui. 1926 01 16 su MAKNICKAS (MAKNYS) Vytautas gimė 1907 06 26 Bal
teiktas Lietuvos kariuomenės pulkininko laipsnis. 1926 05 31 kūnų k., Miroslavo vls., Alytaus aps. 1927 baigė Alytaus g-ją,

M
M
Maknickas Vytautas Maksimaitis Antanas
studijavo LU Humanitarinių mokslų f-te. 1929 11 06 pa Seinų „Žiburio“ g-joje Lazdijuose. LŠS narys, Akmenių šaulių
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo būrio vadas. 1922 1005 įstojo į Karo mokyklą. 1923 01 09
mokyklą (Vasp. laida) suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laips 22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1924 09 28 baigus Karo
nis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 19310101 pa mokyklą (VI laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir pa
gal karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. skirtas į 4 art. pulką 2 sunkiosios baterijos, 12 15 - mokomosios
leitenanto. 1931 baigė VDU. 1931–35 mokytojavo Rasei baterijos jaun. karininku, 1927 04 11 – Artilerijos tiekimo sky
nių, 1935–39 – Alytaus g-jose. Nuo 1929 LŠS narys, būrio riaus sandėlių prižiūrėtoju. 1927 12 05 perkeltas į 2 art. pulką
ir kuopos vadas, Alytaus šaulių rinktinės valdybos sekretorius. Kėdainiuose. 1928 08 15 baige Kariuomenės ugniagesių ko
Nuo 1939 mokytojavo Vilniaus 5 g-joje. 1939 09 08 pakel mandų v-kų kursus (I laida). 1928 11 23 pakeltas į vyr. leite
tas į ats. leitenantus. 1940–50 VPI dėstytojas, docentas (1948), nantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
prorektorius, katedros vedėjas, dekanas, kartu 1945-47 LMA pakeistas į leitenanto. 1933 Kėdainių m. brandmajoras. 1933
Lietuvių kalbos ir literatūros in-to direktoriaus pavaduotojas, 0909 baige Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyrių
vyr. mokslinis bendradarbis, 1947–53 Dramos teatro studi (V laida). 1934 11 23 pakeltas į kapitonus. 1935 08 10 pa
jos dėstytojas. 1952–55 Valst. grožinės literatūros leidyklos skirtas 1 art. pulko Panevėžyje 4 baterijos vadu, 1938 1004 –
redaktorius. 1955–60 Kauno J. Gruodžio aukštesn. muzikos pulko iždininku. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
m-los, 1958-67 Lietuvos valstybinės konservatorijos, 1972– 1 art. pulko 2 art. grupės ūkio v-ku. Likviduojant Lietuvos ka
75 konservatorijos Klaipėdos f-to dėstytojas. Teatro draugi riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divi
jos teatrologų sekcijos organizatorius ir pirmasis jos pirminin zijos 618 lengvosios artilerijos pulko diviziono Kupiškyje vyr.
kas (1958–67). Knygų „Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis“ adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23 nutrau
(1936), „Lietuvių teatro raidos bruožai“ (I d.,1972, II d.,1979), kęs atostogas grįžo į Kupiškį, kur NKVD suimtas, išvežtas ir
„Vingiuotais literatūros takais“ (1992), Teatro dirvonuose“ įkalintas Polocke. Evakuojant kalinius link Vitebsko pabėgo,
„
(1997), „Lietuvių dramaturgija“ (1999) autorius. Mirė 2003 bet sulaikytas ir vos nesušaudytas. Išgelbėjo RA karininkas estas
01 21 Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse. paėmęs į savo dalinį. Balachnoje formuojant 16 lietuviškąją di
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 2 laipsnio Komandoro viziją 1942 12 18 paskirtas 156 šaulių pulko artilerijos v-ku.
kryžiumi (1997), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1940), Dalyvavo II pasaul. kare su vokiečiais, 1943 02 kautynėse prie
skautų Lelijos ordinu (1938). Aleksejevkos sužeistas. Grįžus į pulką pakeltas į majorus. 1943
Žmona - Elena Palionytė. 07 26 pakirstas atsitiktinės skeveldros žuvo Borisoglebsko k.,
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 751, 1. 34; f. 391, ap. 1, b. 3135; MLTE, . 2, Glazunovkos r., Oriolo sr. 1954 09 perlaidotas Panevėžio ka
t
p. 680; LKKAS archyvas. pinėse. Dirbdamas g-joje ir kariuomenėje laisvalaikiu tapė, nuo
1918 rašė eilėraščius, prozos kūrinėlius, į lietuvių kalbą vertė
MAKSIMAITIS (MAKSIMAVIČIUS) Antanas gimė 1900 rusų klasikų kūrinius, išvertė M. Garson-Dambrovskos knygą
10 27 Akmenių k., Beržininkų vls., Seinų aps. Baige Kučiūnų „Dailės milžinai“, parašė šios knygos skyrių „Lietuvos daili
prad. m-lą, mokėsi Seinų „Žiburio“ Lazdijuose, 1918-19 Vil ninkai“ (1927). Domėjosi kartografija, 1937 kartu su žmona
niaus g-jose. 1920 baige Marijampolės mokytojų seminariją, parengė istorinį Lietuvos žemėlapį „Lietuva nuo Stepono Ba
mokytojavo Kučiūnų, Padumblių, Akmenių prad. m-lose, toro laikų iki XVIII a. padalinimų“.
Lietuvos karinomenės karininkai 133

tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvadavi
mo bronzos medaliu, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 2 laipsnio
kryžiumi (1938) ir 3 laipsnio garbės ženklu (1929), Estijos
ugniagesių 2 laipsnio Aukso kryžiumi (1933).
Žmona - Ona Girčytė (1902–1999), duktė – Rimgailė
Dambrauskienė (1931), sūnūs - Mindaugas (1933) ir Algi
mantas (1937).
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 250, 1. 199–204, 6.479, 1.43; LYA, C. K-8. ap. 2,
saug. vnt. 3; TLE, 1. 2, p. 681: LKKAS archyvas.
MAKSIMAVIČIUS Antanas T MAKSIMAITIS Antanas.
Maksimovas Alcksandras
nėje, 1937-40 – Volvo firmoje ir firmoje T. Vitte Kaune. Nuo

1936 LŠS narys. 1939 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1940
08 25 priimtas į Karo aviaciją tiekimo skyriaus civiliu tarnau
toju. Likviduojant Lietuvos aviaciją 1940 12 01 atleistas.
Žmona - Vanda Sirtautaité, sūnus - Jonas (1937).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1651: f. 631, ap. 7, b. 8251.
Maksimavičius Mykolas
MAKSIMAVIČIUS Mykolas gimė 1903 03 17 Rygoje, Lat

vijoje. 1915–19 su tėvais gyveno Polocke, Rusijoje, kur baigė
g-jos 4 klases. 1918 atvyko į Lietuvą, gyveno tėvų gimtinėje
Zarasų aps. Nuo 1920 su tėvais apsigyveno Kaune, kur baigė IEST
Kauno mokytojų draugijos g-jos 6 klases. 1923 pradėjo stu
dijuoti LU Medicinos f-te. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą V (V asp. laida)
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1938 02 16 pa Maksvytis Antanas
keltas į ats. leitenantus. Baigė VDU Teisių f-to Ekonomijos
skyrių, dirbo Lietuvos geležinkelių valdyboje ekonomikos di
rekcijos tarifų techniku, vėliau inžinieriumi. Nuo 1939 LŠS MAKSVYTIS Antanas gimė 1918 11 02 Maskvoje, Rusijo
narys. 1940 05 09 perkeltas dirbti į Vilnių. je. 1920 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Grūšlaukėje, Kre
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 23; f. 631, ap. 7, b. 8988. tingos aps. 1926–37 mokėsi Kretingos ir Tauragės g-jose.
1937–38 dirbo raštininku AB „Maistas“ Tauragėje. 1938
MAKSIMOVAS Aleksandras gimė 1912 08 12 Tauragėje. 07 08 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus
1922–31 dirbo Kauno m. ugniagesių komandoje. 1930 Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun.
08 30 baigė Kauno vokiečių aukštesn. realinę m-lą, įstojo į leitenanto laipsnis, paliktas karinėje tarnyboje. 1939 11 20
VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1931 09 15 pašauktas paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1940 02 16 priimtas į
į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą tarnybą 4 art. pulko 2 art. grupės raštvedžiu-iždininku. So
(VII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
.
ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1933–34 dirbo fir kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di
moje John Hultstom Kaune, 1934–37 – Karo aviacijos pramo vizijos 618 lengvosios artilerijos pulko iždininku. Kilus Vo

kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į
lietuvių karių Vilniaus įgulos artilerijos pulką.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1652, I. 11; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
M
M
MAKSVYTIS Mykolas gimė 1916 10 23 Maskvoje, Rusi

joje. 1920 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Grūšlaukėje, Kre
tingos aps. 1936 baigė Tauragės g-ją. 1938 07 08 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
(XIV
asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Kaune. 1944
08 13 savanoriu įstojo į TAR, paskirtas 1 pulko 1 bataliono
ryšių karininku. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vakarus, 1949
emigravo į JAV.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 674, 1. 139; LKKAS archyvas.
Makulavičius Aleksandras
Makštutis Juozas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 9 pest. pulko 8 kuopos jaun.
karininku. Nuo 1920 09 01 pulko komendantas. 1920 09 01
MAKŠTUTIS Juozas gimė 1916 Alytaus aps. Mokėsi Aly suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 07–12 dalyvavo
taus ir Marijampolės marijonų g-jose, studijavo Kauno kunigų nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 09 03 pakeltas į
seminarijoje ir Klaipėdos pedagoginiame in-te. 1939 09 15 kapitonus. 1923 10 22 baigė Aukštuosius karininkų DLK
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Vytauto kursus (III laida). 1924 01 29 paskirtas III karo
Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl apygardos štabo Operacijų ir informacijų dalies braižytoju ir
politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas topografu. 1926 02 16 pakeltas į majorus. 1926 09 13 per
į karininkų atsargą. 1941 pasitraukė į Vakarus. Austrijoje stu keltas į Karo aviaciją, nuo 09 27 tarnavo 1 eskadrilėje oro žvalgu.
dijavo mediciną Graco u-te, vėliau Insbruko u-te, kurį 1949 1927 04 11 perkeltas l pėst. pulką, 1019- įl karo apygar
į
baigė. Dirbo gydytoju Zalcburge. 1950 emigravo į JAV. Sta dos štabą III (Operacijų) skyriaus v-ku. 1929 09 10 paskirtas
žavo akušerijos ir ginekologijos srityje, 1952 išlaikė egzami 8 pėst. pulko vado padėjėju. 1930 11 23 pakeltas į plk. leite
nus praktiko teisėms įgyti. Atlikęs tarnybą JAV kariuomenėje nantus. 1931 08 29 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus.
dirbo Burbanke, Ilinojaus valst. Ilinojaus valst. lietuvių gydy 1935 09 01 paskirtas 8 pést. pulko 2 bataliono Varniuose
tojų ir JAV gydytojų draugijų narys, rėmė Lietuvių medici vadu ir Varnių įgulos v-ku. 1938 07 08 pačiam prašant pa
nos muziejų Čikagoje. leistas į atsargą. Gyveno žmonos Sofijos Jogaudaitės-Vencke
LCVA, f. -222, ap. 1, b. 17; LKKAS archyvas. vičienės Patverio dvare, Tverų vls., Telšių aps. 1944 pasitraukė
R
į Vokietiją, 1949 emigravo į Kanadą, dirbo įvairius darbus,

MAKULAVIČIUS Aleksandras gimė 1890 12 21 Raižių k., įsikūrė Spenservilyje, netoli Otavos, ūkininkavo. Mirė 1968
Butrimonių vls., Trakų aps. 1909 baigė Marijampolės g-jos 5 01 05, palaidotas Spenservilio Romos katalikų kapinėse.
klases, mokėsi dailės m-loje Berlyne, Vokietijoje. 1913–14 dir Apdovanotas DLK Gedimino 3 (1938) ir 4 (1928) laipsnio
bo Šiauliuose. Nuo 1914 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1915 ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusi
0501 baigus Tifliso (Tbilisio) 2 karo m-lą suteiktas praporš jos kariuomenėje – Šv. Anos 4 laipsnio ir Šv. Stanislavo 3 laipsnio
ordinais.
čiko laipsnis. 1915 07 15 už pasižymėjimą 1 pasaul. karo kauty
nėse pakeltas į paporučikius, tarnavo 78, vėliau 310 pést. pulke. Pirmoji žmona - Elena Iljaševičaitė (išsiskyrė); antroji žmona –
1915 07 22 mūšyje kontūzytas, pateko į vokiečių nelaisvę, iš Sofija Jogaudaitė-Venckevičienė.
kurios 1920 07 08 grįžo į Lietuvą. 1920 07 21 mobilizuotas LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 25; LKKAS archyvas.

MAKUSEVIČIUS Juozas + MATUSAITIS Juozas. VDU Teologijos-filosofijos f-to Pedagogikos-psichologijos sky
rių. 1932 10 12 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15
baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
1934–37 mokytojavo Rascinių g-joje, 1937–41 – Šiaulių mo
kytojų seminarijoje. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus.
1941–43 Trakų mokytojų seminarijos, 1943–44 Šiaulių 2
g-jos, 1944-47 Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius.
1947–52 Kauno mokytojų seminarijos mokytojas, direktoriaus
pavaduotojas. 1952–53 dirbo buhalteriu artelėje „Nemunas“,
1953-54 - fabriko , Kauno audiniai“, nuo 1954 - fabriko
„Drobė“ gamybinio mokymo kombinatuose. Mire 1988
10 21, palaidotas Romainių kapinėse Kaune.
Žmona – Prané Mykolaitytė (1912–2004), dukterys - Vale
rija Audronė Songailienė (1941), Laimė (1945).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 26; f. 391, ap. 1, b. 3138; LKKAS archyvas.
Makutenas Antanas
MAKUTĖNAS Antanas gimė 1906 Švobiškio k., Obelių vls.,

Rokiškio aps. 1928 baigė Rokiškio g-ją. 1929 11 15 pašauktas
(V asp.laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1931–
36 mokėsi ir baigė ŽŪA Dotnuvoje, dirbo agronomu Ve
žaičiuose, Kaltinėnuose, Radviliškyje. Nuo 1937 09 01 Rad
viliškio 35 šaulių būrio vadas. 1944 07 09 žuvo (paskendo),
palaidotas Kretingoje.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1089, 1. 78; LKKAS archyvas.
Malakauskas Antanas
MALAKAUSKAS Antanas gimė 1906 12 30 Šiaurės Ameri

koje. 1910 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Ožkabalių k., Vil
kaviškio
aps.1926 baigęs Vilkaviškio g-ją įstojo į Karo mokyklą.
1929 1006 ją baigus (XI laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis
ir paskirtas 9 pest. pulko 5 kuopos jaun. karininku. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. lei
tenanto. Nuo 1932 04 19 vyr. karininkas. 1933 11 20 pakelaas
į leitenantus. 1935 02 22 paskirtas 4 kuopos vyr. karininku.
1937 11 23 pakeltas į kapitonus ir paskirtas pulko adjutantu.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 29 kartu su ki
tais 9 pést. pulko karininkais, žygiavusiais su pulku iš Mari
jampolės link Vokietijos, iš kariuomenės atleistas, nors jau 1940
07 24 NKVD suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kale
Makutenas Vincas
jime. 1941 01 06 iš kalėjimo paleistas. 1944 su šeima pasi
traukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV, gyveno Vaterburyje,
dirbo įvairius darbus. LKVS „Ramovė“ Vaterburio skyriaus na
MAKUTĖNAS Vincas gimė 1905 03 08 Švobiškio k., Obe rys, keletą metų buvo jo pirmininkas. Mirė 1977 08 15, palai
lių vls., Rokiškio aps. 1927 baigė Rokiškio g-ją, 1931 09 29 - dotas Vaterburio lietuvių kapinėse.
136 Lictures kariuomes karininkai

Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lic Žmona – Jadvyga Endriulaitytė.
Žmona – Izabelė Stankevičiūtė (1909), dukterys – Danutė
Izabelė (1933) ir Alvyda Ona (1939).
LCVA, C. 930, ap. 2M, b. 29; 1.631, ap. 7. 6. 3493; BLE. c. 17, p. 175.
M
M
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 27: 1. 827, ap. 1, b. 13407; LKRAS archyvas.
MALAKAUSKAS Kasperas (slap. Bimba) gimė 1903. Tar

navo Lietuvos kariuomenėje, tarnybą baigė puskarininkio
laipsniu. Gyveno Noriškių k., Plungės vls. LLA Žemaičių apy
gardos štabo narys, partizanų būrio vadas. 1947 04 07 MGB
operacijos metu žuvo (nusišovė) Žvirblaičių k, Plungės vls.
2003 07 14 pripažintas kariu savanoriu ir 2003 07 23 su
teiktas kapitono laipsnis (po mirties).
LKA, t. 25, p. 204; LGG, t. 2, d. 2, p. 405; LKKAS archyvas.
Maldeikis Vladas
MALDEIKIS Vladas gimė 1908 02 29 Alenikų k., Anykš

čių vls., Utenos aps. 1929 06 20 baigė Ukmergės g-ją, 1931 –
Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
ninkų karininkų atsargą. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenan
tus. 1932–46 Taujėnų, Siesikų, Raudondvario miškų urėdijų
girininkas. LŠS narys ir būrio vadas. Antrosios sovietinės oku
pacijos pradž. 1946 12 24 suimtas. 1947 07 18 SSRS NKVD
Karo tribunolo nuteistas 10 metų, išvežtas į lagerį Karelijoje,
nuo 1952 07 01 Dubrovlage, Mordovijoje. 1955 10 13 pa
leistas, grįžo į Lietuvą. 1956–58 dirbo Kėdainių miškų ūkio
Josvainių girininko pavaduotoju, 1958-68 - Ąžuoloto giri
Maldeikis Petras ninku, vėliau pavaduotoju. Mire 1968.
Žmona - Leonora Kokanauskaitė.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 20; f. 902, ap. 2, b. 282; LKKAS archyvas.
MALDEIKIS Petras gimė 1904 10 19 Bartkūnų k., Ramyga

MALIAUSKAS Stepas gimė 1892 09 14 Telšiuose. 1910
los vls., Panevėžio aps. 1927 baigė Ukmergės g-ją. 1931 09 16
baigė Telšių m. m-lą. 1913 išlaikęs egzaminus tarnavo Rusijos
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo kariuomenėje laisvai samdomu tarnautoju. 1916 baigus karo
mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, tarnavo jaun. ir vyr. kari
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933 baigė ninku. Dalyvavo I pasaul. kare su vokiečiais. 1919 tarnavo Va
VDU Humanitarinių mokslų f-tą. 1932–39 dirbo Aklųjų in-to
Kaune direktoriumi. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. karų Rusijos savanorių kariuomenėje. Grįžus į Lietuvą 1920
1939-40 dirbo Marijampolės mokytojų seminarijos,1940-41 - 10 24 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 raitelių
Kauno 9 g-jos mokytoju, 1941-44 - Kauno mokytojų semina pulko ats. eskadrono jaun. karininku, 11 06 - į 2 raitelių pulką,
tarnavo 4 ir 3 eskadronuose. 1920 10 29 suteiktas kavalerijos
rijos direktoriumi. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1945-49 dirbo
leitenanto laipsnis. 1923 12 01 paskirtas Kavalerijos divizijos
Hanau stovyklos Vokietijoje lietuvių g-jos direktoriumi. 1949
štabo ryšių komandos v-ku. 1924 01 01 pakeltas į vyr. leite
emigravo į JAV, buvo vienas iš mokslinių studijų klubo steigė
jų, nuo 1953 šio klubo pirmininkas. Aktyviai bendradarbiavo nantus. 1926 01 01 perkeltas į Mokomąjį eskadroną. 1926
07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrą
Lietuvos ir išeivijos spaudoje, atskirais leidiniais išleido 6 knygas
pedagogikos temomis. Iki 1977 gyveno Fenikse, vėliau persikėlė jį skyrių (VI laida). 1927 02 18 paskirtas į 2 ulonų pulką, tar
įHot Sprintą, Arkanzaso valst. Parašë monografiją apie M. Kru navo Mokomojo eskadrono, vėliau Kulkosvaidžių eskadrono
pavičių (1957), 1969–75 redagavo JAV LB Švietimo tarybos vyr. karininku. 1928 09 13 paskirtas pulko iždininku. 1931
leidžiamą žurn. „Švietimo gairės“.Mirė 1993 11 11 Ričardso 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laips
ne, Teksaso valst., palaidotas Čikagoje. nis pakeistas į leitenanto. 1931 08 08 paskirtas pulko ginklų

NA
Maliauskas Stepas Malijonis Antanas
prižiūrėtoju. 1932 02 13 pakeltas į kapitonus. 1939 10 07 voje. 1941 06 19 išvyko į karinį poligoną Gorochovecke, Iva
pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. Kilus novo sr. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 28 poligone
Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime. Vokiečių naktį suimtas, išvežtas į Gorkio kalėjimą, iš jo - į lagerį Kras
okupacijos metais nuo 1941 06 24 Alytaus, vėliau Ašmenos aps. nojarske, veliau į lagerį Lamoje, Norillage, Krasnojarsko kr.
v-kas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Angliją, 1942 09 15 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8
gyveno Saltforde. Mirė 1980 04 03. metams. 1944 perkeltas į Potmą, Zubovo-Polianos r., Mordo
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1935), Lie vijoje, 1945 – į Solikamską, Molotovo sr. 1948 08 16 paleistas,
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuome grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Įsidarbino Kauno savanorių
nėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinu ir Šv. Georgijaus 4 gaisrininkų draugijoje kaminkrečiu-krosnininku. 1956 gavęs
laipsnio kryžiumi. reabilitacijos dokumentus dirbo gaisrininkų draugijos pirmi
Žmona - Julija Kačanauskaitė (1896). ninko pavaduotoju gamybai. 1989 įsitraukė į atkurtos LAKS
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1659; LKKAS archyvas. veiklą, buvo žurn. „Kardas“ redkolegijos narys. 1991 03 08
suteiktas dim. pulkininko laipsnis. Parašė atsiminimų knyga
MALIJONIS Antanas gimė 1904 06 14 Radiškių k., Puns „Stipresni už mirtį“ (1994). Mirė 1998 07 11, palaidotas Ei
ko vls., Seinų aps. Baigė Kalvarijos prog-jos 4 klases, 1920 gulių kapinėse Kaune.
Marijampolės mokytojų seminariją, vėliau Kauno dr. J. Tu Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
meno brandos kursus. 1922 11 08 priimtas į Karo mokyklą. (1996), DLK Gedimino ordino karininko kryžiumi (1994),
1924 09 28 ją baigus (VI laida) suteiktas artilerijos leitenanto DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lietuvos nepriklau
laipsnis, paskirtas 4 art. pulko 11 baterijos jaun.karininku, somybės medaliu (1928).
1925 10 30 – Mokomosios baterijos jaun. karininku, 1926 Žmona – Jadvyga Žoromskaitė (1903–1994), sūnus – Taut
01 01 – 11 baterijos adjutantu. 1928 įstojo į LU Technikos vydas Antanas (1938).
f-tą. 1928 02 08 perkeltas į 3 art. pulką. 1928 02 16 pa LCVA, F. 930, ap. 8, b. 872, 1. 41, b. 327. 1. 47-48; LYA, f. K-8, ap. 2.
keltas į vyr. leitenantus. 1930 09 01 baigė Vytauto Didžiojo saug, vnt. 3; LGG, t. 1, p. 526; LKKAS archyvas.
karininkų kursų Artilerijos skyrių (III laida). 1930 11 23 pa
keltas į kapitonus ir paskirtas pulko adjutantu, 1931 0601 – MALINAUSKAS Henrikas gimė 1919 12 13 Sigutėnų k.,
3 art. pulko 1 baterijos vadu. 1937 06 28 baigus Vytauto Pakruojo vls., Šiaulių aps. 1939 baigė Kauno jėzuitų g-ją.
Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių (II laida) paskirtas 1939 09 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sajungai oku
Kariuomenės štabo IV (Tarnybų) skyriaus tiekimų dalies ka pavus Lietuvą 1940 1001 baige Karo mokyklą (XV asp. laida),
rininku. 1937 09 07 pakeltas į gen. štabo majorus. 1939-40 dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleis
Aukštosios karo mokyklos artilerijos ir taktikos dalykų lekto tas į karininkų atsargą. 1940 10 pateikė dokumentus į VDU
rius. 1940 07 02 paskirtas IV (Tarnybų) skyriaus susisiekimų Technologijos f-tą, bet buvo perkeltas į Šiaulių prekybos in-tą.
dalies vedėju. 1940 07 11 pakeltas įplk. leitenantus. Likvi Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą gyveno Šiauliuo
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 se, pogrindinės antisovietinės organizacijos narys. 1944 09 25
ŠTK 179 šaulių divizijos artilerijos štabo v-ku. 1941 06 13 suimtas, kalintas Šiauliuose, Vilniuje. 1945 11 21 SSRS NKVD
išsiųstas tobulintis į Dzeržinskio artilerijos akademiją Mask Karo tribunolo nuteistas 15 metų lagerio ir 5 metams tremties.

Išvežtas į lagerį Vorkutoje, Komijoje. Nuo 1956 10 21 tremty
je Vorkutoje. 1956 paleistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1983. M
ICVA, F. 631. ap. 21. b. 452; LGG, 1, 2, d. 2, p. 410, 13
1011
Malinauskas Stasys
Malinauskas Jeronimas
koncentracijos stovykloje Latvijoje, vėliau Vokietijoje. Nuo
1945 gyveno Dilingeno pabėgėlių stovykloje, tarnavo ameri
MALINAUSKAS Jeronimas gimė 1906 10 01 Pilvelių k., kiečių darbo kuopoje. 1949 emigravo į JAV,gyveno Detroite.
Užpalių vls., Utenos aps. 1928 baigė Utenos „Saulės“ g.14. Aktyviai reiškėsi Detroito LKVS „Ramovė“ ir šaulių veikloje,
1929 įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1932 09 15 buvo Švyturio jūrų šaulių kuopos vicepirmininkas. Mirė 1973
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo 11 03 Detroite, palaidotas Forest Lawn kapinėse. 2001 pri
mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto pažintas kariu savanoriu (po mirties).
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1933 Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Utenos aps. Kuktiškių ir Daugailių vls. savivaldybės sekreto Žmona - Anelė Vaitkevičiūtė (1907, susituokė 1928), sūnūs –
rius, vėliau Anykščių savivaldybės tarnautojas, 4 šaulių būrio Algirdas Stanislovas (1929–1991), Vytautas Juozas (1930–
vadas. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjun 1990) ir Kęstutis (1943), dukterys - Janina Šerniene (1932)
gai okupavus Lietuvą 1940 08 12 suimtas, kalintas Utenoje. ir Stasė Butvilienė (1941).
1941 05 24 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 32; f. 384, ap. 1, b.69.1. 217–218; LKKAS
metams. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941-45 archyvas.
gyveno Užpaliuose. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lie

tuvą 1945 02 06 suimtas, kalintas Zarasuose. 1945 08 20
byla nutraukta, paleistas.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 6131; LGG, t. 1, p. 527; LKKAS archyvas.
MALINAUSKAS Stasys gimė 1904 09 22 Elveriškės k., Ru

daminos vls., Seinų aps. 1923 baige Seinų „Žiburio“ g-jos Laz
dijuose 5 klases. 1923 10 23 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1925 09 07 baigus Karo mokyklą (VII laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. pulko 1 kuopos, vėliau
7 kuopos jaun. karininku - būrio vadu. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 11.
1931 03 07 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1932–35 tar
navo pasienio policijoje Rokiškio baro Obelių rajono v-ku.
1935 perkeltas Trakų baro I rajono v-ko padėjėju, vėliau Sei
nų–Marijampolės baro vachmistru. Nuo 1939 pasienio poli
cijos Eišiškių II rajono v-ko padėjejas. 1939 02 16 pakeltas Malinauskas Viktoras
į
ats. leitenantus. 1940-44 Smarliūnų ir Veisiejų prad. m-lų

mokytojas, Kučiūnų prog-jos vedėjas. 1944 02 įstojo Vieti
į
nę rinktinę, paskirtas 304 bataliono Kalvarijoje 1 kuopos va MALINAUSKAS Viktoras gimė 1909 08 09 Sankt Pe
du. Vokiečiams likviduojant VR suimtas, kalintas Salaspilio terburge, Rusijoje. 1919 su tėvais atvykęs į Lietuvą gyveno

Pasvalio vls. 1928 baigė Pasvalio komercinę g-ją. 1930 11 04
pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun, leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Kaunc,
dirbo Kauno kelių skyriuje. Buvo Kauno aps. LŠS 48 „Spin
dulio“ būrio vado padėjėjas. 1939 02 16 pakeltas ats. Icite
į
nantus. 1940 karinio parengimo dėstytojas LŠS dalyse. 1944
pasitraukė į Vakarus. 1949 emigravo į JAV.
LCVA, ſ. 561, ap. 2, b. 1639, 1. 193.
Malioris Steponas
saviveiklininkas. 1917 mokėsi Omsko 1 praporščikų m-loje, dėl

prasidėjusio pilietinio karo jos nebaigė. 1918 įstojo į gen. Kazi
miero Rumšo Rytų Sibire suformuotą lenkų diviziją. 191906
Novo Nikolajevske (dab. Novosibirskas) įstojo į Atskirajį Vy
Malinauskas Vladas
tauto Didžiojo lietuvių batalioną, paskirtas 3 kuopos būrio vadu.
Batalione įvykus „raudonųjų“ vadovaujamam sukilimui suim
tas, 1919 12 09 Čeriomuškino bažnytkaimyje kartu su ketu
MALINAUSKAS Vladas gimė 1915 03 22 Sankt Peter riais lietuvių karininkais ir trim kareiviais užkapotas kardais.
burge, Rusijoje. 1919 su tėvais atvykęs į Lietuvą gyveno Pa LKKAS archyvas
svalio vls. Baigęs g-ją 1935 09 28 pradėjo tarnauti Lietuvos
kariuomenėje. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) MALIŠAUSKAS Juozapas gimė 1891 03 20 Šukionių k.,
suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į Karo Pakruojo vls., Šiaulių aps. Baige g-jos 5 klases, 1914 – Kauno
aviaciją. 1938 05-08 Karo aviacijos 2 eskadrilés lakūnas mo žemaičių dvasinę seminariją. 1915 įšventintas į kunigus, pa
kinys. 1938 08 31 suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1939 skirtas Stačiūnų klebonu. 1916–18 dirbo vikaru Kaltinėnuose,
07 15 baigė fizinio lavinimo karininkų kursus (VII laida). 1940 1919 - Girkalnyje ir Vilkijoje (Šiaulių parapija). 1919 1201
05 25 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pést. pul
tuvą tarnavo Karo aviacijos aerodromo kuopos vadu. Likvi ko karo kapelionu. 1920 09 05 pateko į lenkų nelaisvę, iš ku
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29 rios pabėgo, ir 11 21 grįžo į savo pulką. 1921 08 19 paskirtas
ŠTK 29 atskirosios aviaeskadrilės vyr. lakūnu. Kilus Vokieti Panevėžio įgulos, 1922 01 01 – Kavalerijos divizijos kape
jos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 13 priimtas į TDA lionu. 1923 11 06 iš kariuomenės atleistas. 1923–27 Šiaulių
bataliono 4 kuopą būrio vadu, vėliau tarnavo karininku 1 LSD šv. Petro ir Povilo parapijos vikaras. 1928 Kėdainių aukštesn.
batalione. Tarnaudamas Vokietijos kariuomenėje kovėsi su RA kultūrtechnikos m-los kapelionas. Paskutiniais nepriklausomos
Šiaurės fronte, vėliau kovojo prie Stalingrado, pateko į RA ap Lietuvos metais Kairių parapijos klebonas.
supimą, iš kurio vadovaujant bataliono vadui kpt. J. Semaškai Apdovanotas Savanorių medaliu (1928).
išsiveržė. 1944 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1944 09 sa LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 419; ap. 7, b. 297; BLE, t. 17, p. 189.
vanoriu įstojo į LKDI (buv. Tevynės apsaugos rinktinė), pri
imtas pilotu į formuojamą lakūnų rinktinę numatytam karinių MALIŠKA Jonas gimė 1917 05 16 Dumblės k., Panemu
lėktuvų perskraidinimui iš Vokietijos. Po Sedos kautynių pa nio vls., Rokiškio aps. 1928–38 mokėsi ir baigė Rokiškio
sitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. J. Tumo-Vaižganto g-ją. 1938 07 07 pašauktas į Lietuvos ka
Apdovanotas Vokietijos kariuomenėje 2 laipsnio Geležiniu kry riuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15 bai
žiumi (1943). gė Karo mokyklą (XXII laida), suteiktas RA jaun. leitenanto
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 363, I. 137; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; laipsnis ir paleistas į atsargą. Gyveno tėvų ūkyje. 1941 pradž.
LKKAS archyvas įstojo į pogrindinę antisovietinę Panemunio vls. organizaciją.
Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo 1941 Birželio sukilime,
MALIORIS Steponas gimė 1894. 1912 laikr. „Rygos garsas“ vadovavo Panemunio vls. partizanų sukilėlių štabui. 1941
paminėtas kaip lietuvių kultūros draugijų „Viltis“ ir „Kanklės“ 07 25 priimtas į viešąją policiją, tarnavo Panemunio vachmist

13
Mališka Jonas
ru ir nuovados v-ku. Nuo 1941 09 01 mokytojavo Panemu

nelio prad. m-loje. 1942 09 pradėjo studijuoti VDU Medici Malskaitis Albertas
nos f-te, tačiau 1943 02 02 studijas nutraukė.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 18811; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
paskirtas 2 ulonų pulko jaun. karininku. 1936 12 31 pakel
MALLISTER John G., JAV kariuomenės majoras, pareiškęs tas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarna
norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Baige artileristų, mecha vo 2 ulonų pulke 4 eskadrono vyr. karininku. Likviduojant
nikų ir kulkosvaidininkų m-las, 1897 05 13 - akademiją Niu Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
porte. 1901 suteiktas jaun. leitenanto laipsnis, 1903 pakeltas šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko diviziono ryšių
į leitenantus, 1909 – kapitonus, 1914 – į majorus. Nuo 1914 v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių
į
JAV karinių dalinių inžinierius mechanikas. 1919 10 16 pri okupacijos metais tarnavo karininku LSD. 1943 pakeltas į vyr.
imtas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l raitelių pulką. 1920 leitenantus. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, nuo 1945
02 10 iš kariuomenės atleistas. 05 05 gyveno Uktės pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į
LCVA, f. 929, ap. 8, b. 18; LKKAS archyvas. Naująją Zelandiją, dirbo žemės ūkio darbus. Mirė 1986 08 09
Naujojoje Zelandijoje, palaidotas Waikumete kapinėse.
MALMAS Borisas gimė 1889 06 15 Sankt Peterburge, Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
Rusijoje. 1906 baigė komercijos m-lą Sankt Peterburge. 1908– (1932), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
09 tarnavo eiliniu Rusijos kariuomenės leibgvardijos gre Vedęs (žmona m. 1983), sūnus - Rimas.
nadierių pulke. 1909 prie Sankt Peterburgo apygardos štabo LCVA, f. 930, ap. 8, b. 553, 1. 59; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
išlaikė egzaminus karininko laipsniui įgyti, paskirtas to paties LKKAS archyvas.
pulko jaun. karininku, 1914 – į 256 Jelizavetgrado pulką.
1915–16 tarnavo Petrogrado karo apygardos štabe. 1915 pa
keltas poručikus. 1916–17 tarnavo Šiaurės fronto štabe.
į
1914–17 dalyvavo I pasaul. kare su vokiečiais, sužeistas (1914

ir 1915). 1917 pakeltas į štabskapitonus. 1917 12 iš Rusijos
kariuomenės paleistas. Atvykus į Lietuvą paskirtas karininku
prie Kauno komendantūros. 1919 07 15 perkeltas į Belais
vių stovyklų v-bą, paskirtas belaisvių stovyklos komendanto
padėjėju. Mirė 1920 01 26.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio,
Šv. Stanislavo 4 laipsnio ir Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais.
Žmona – Marija (1896), duktė – Galina (1917).
LCVA, . 930, ap. 8, b. 877, 1. 108; LKKAS archyvas.
f
MALSKAITIS Albertas gimė 1908 09 08 Kaupiškių k., Paje Malskaitis Emilijus

vonio vls., Vilkaviškio aps. 1927 baigė Vilkaviškio g-ją. 1927
04 28 pradėjo tarnauti (su pertrauka 1928 10 30 - 1930
08 20) Lietuvos kariuomenėje. 1933 09 15 baigus Karo mo MALSKAITIS Emilijus gimė 1906 10 26 Vištyčio mstl.,
kyklą (XV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis, Vilkaviškio vls. ir aps. 1919–27 mokėsi ir baigė Vilkaviškio

„Žiburio“ g-ją. Studijavo LU, tačiau išstojo. 1928 11 04
mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Kari
ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
LCVA, . 631, ap. 7, b. 4329; LKKAS archyvas.
f
Manclis Juozas
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 6 pést. pulką jaun. karininku,

192601 01 – 7 pėst. pulko 2 kulkosv. kuopos jaun. karininku.
Maneika Antanas
atsargą. Ūkininkavo Pranckabūdžio k., Šakių aps. 1927-40
išrinktas dirbo Žvirgždaičių vls. viršaičiu. 1931 01 01 pagal
MANEIKA Antanas gimė 1896 02 15 Troškūnuose, Panevė Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
žio aps. Mokėsi Troškūnų prad. m-loje ir Raguvos prog-joje. ats. jaun. leitenanto. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
1913 baigė Panevėžio g-jos 4 klases. 1915–19 dirbo Troškūnų LŠSnarys, šaulių būrio vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
ir Vašuokėnų prad. m-lų mokytoju. 1919 06 23 pašauktas į tuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij
Lietuvos kariuomenę. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 09 19 SSRS NKVD Ypatin
laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas Ukmergės batalio gojo pasitarimo nuteistas sušaudyti. Šeima 1941 ištremta į Tu
no (vėliau 8 pést. pulkas) 5 kuopos jaun. karininku. 1920-21 ročiaką, Altajaus kr. 1942 12 28 žuvo lageryje.
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais, buvo patekęs į Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1931), Klaipėdos išva
jų nelaisvę, tačiau pabėgo. Vėliau tarnavo 8 pest. pulko vyr. davimo bronzos medaliu.
karininku ir kuopos vado padėjėju. Nuo 1921 09 03 II pést. Žmona - Elena Kuncaitė (1917, susituokė 1937), sūnūs -
divizijos štabo III (Operacijų) skyriaus karininkas. 1924 01 01 Algimantas (1938) ir Juozas (1942–1959 tremtyje).
pakeltas į vyr. leitenantus, 1927 02 16 - į kapitonus. Studija LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 20; LGG, t. 1, p. 529; LKKAS archyvas.
vo VDU Teisių f-te, kurį 1936 baigė. 1936 11 23 pakeltas į
majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 28 pa
skirtas Marijampolės aps. karo v-ku. Likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas. 1941-45 dirbo
Troškūnų prog-jos kariniu vadovu. Nuo 1945 09 01 Anykš
čių g-jos mokytojas, nuo 1951 08 15 Anykščių vid. m-los di
rektorius, nuo 1953 mokytojavo. 1959–64 dirbo Anykščių
vakarinės (pamaininės) vid. m-los mokytoju. Mirė 196401 15,
palaidotas Troškūnų kapinėse.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 338, 1. 15; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
MANELIS Juozas gimė 1899 10 05 Pranckabūdžio k., Manelis Vitas

Žvirgždaičių vls., Šakių aps. Baige Marijampolės realinės m-los
4 klases. 1922 01 10 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Būda
mas kariūnas 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavi MANELIS Vitas gimė 1910 02 17 Miškinėlių k., Šimo
me. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) suteiktas pėst. nių vls., Panevėžio aps. 1926 baigė Rokiškio g-ją, 1932 – ŽŪA

Dotnuvoje. 1931–32 dirbo akademijos vyr. laborantu. 1932 Žmona - Elena Čebilytė (1911), dukterys – Gražina ir Vik
09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1933 09 15 baigus torija. M
Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. LCVA, f. 930, ap. 8, b. 876, 1. 548; f. 391, ap. 7, b. 3500; TLE, t. 2,
leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. p. 687; LKKAS archyvas.
1933–34 ŽŪA vyr. asistentas, 1935–40 vyr. asistentas ir dès
tytojas. 1939 suteiktas agronomijos daktaro laipsnis, docen
tas (1941). 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. 1941-44
ŽŪA prorektorius. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946-48 Ham
burge-Pineberge Pabaltijo u-to rektorius. 1948 emigravo į JAV.
1953 Čikagos u-te įgijo verslo administravimo magistro laipsnį,
nuo 1956 dirbo mokslinių prietaisų gamybos administravi
me. Mirė 19 08 02 Lokporte, Ilinojaus valst.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio (1933) ir
Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais. ISTE
Žmona - Faustina Vilytė, sūnus - Juozas.
-
BLE, t. 17. p. 228; LKKAS archyvas.
Mankevičius Stasys
MANKEVIČIUS Stasys gimė 1906 03 26 Mikutiškių k.,

Alytaus aps. 1930 05 30 baigė Alytaus g-ją, 1932 - Alytaus
aukštesn. miškų m-lą. 1930 11 01 pašauktas į Lietuvos ka
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
ninkų karininkų atsargą. Nuo 1929 LŠS narys, šaulių būrio
vadas. Dirbo girininku, Raudondvario miškų urėdo padeje
ju. Mirė 1942 05 20.
LCVA F. 906, ap. 2, b. 249; LKKAS archyvas.
Maniukas Juozas
MANIUKAS Juozas gimė 1909 10 10 Telšiuose. 1929 baigė

Telšių M. Valančiaus g-ją. 1931 05 01 pašauktas į Lietuvos
kariuomenės Ryšių batalioną. 1932 09 15 baigus Karo mo
kyklą (VII asp.. laida) suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų atsargą. 1929–36
mokėsi ir baigė VDU Matematikos-gamtos f-tą, įgijo biologo
zoologo specialybę. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
1935–40 VDU Lyginamosios anatomijos katedros laborantas,
vyr. laborantas, asistentas. 1940–41 Telšių g-jos mokytojas. Mankonis Jonas
1941-48 VU Medicinos f-to Histologijos katedros dėstytojas,
f-to prodekanas. 1949–59 Biologijos in-to mokslinis ben
dradarbis, nuo 1959 Zoologijos ir parazitologijos in-to MANKONIS (MONKEVIČIUS) Jonas gimė 1914 08 25
Ichtiologijos sektoriaus vadovas, 1959-62 ir 1965–77 kartu Kriklių k., Šaukėnų vls., Šiaulių aps. Mokėsi Šakynos prad. ir
direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. Nuo 1962 SSKP Žagarės „Saulės“ vid. m-lose. 1933 baigė Kauno jėzuitų g-ją.
narys. Nuo 1960 Pabaltijo ichtiologinės komisijos pirminin 1933 09 18 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1935
kas. Daktaras (biomedicinos mokslai, biologijos m. kand. 09 15 baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas artilerijos
1951), LSSR valst. premijos laureatas (1960), LSSR nusipel jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos
nęs žuvininkas (1979). Knygų „Lietuvos gėlųjų vandenų žu rinktinės 3 zenitinės baterijos ugnies būrio vadu. 1937 1007
vys“ (1956), „Kuršių marios“ (1959), „Žuvininkystė“ (1967), pakeltas į leitenantus. 1937 10 20 paskirtas eiti rinktinės 2
„Nemunas“ (1 d., 1977, 2 d., 1978) bendraautoris. Mire 2000 zenitinės baterijos vado pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus
05 21, palaidotas Sudervės kapinėse Vilniuje. Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03

1
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo zenitinio MARCHMAN William Reginald, Anglijos kariuomenės vyr.
diviziono baterijos vadu. 1941 06 14 Pabradės poligone leitenantas, pareiškęs norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, 1919
NKVD suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1941 10 19 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Gen. kariuome
11 10 žuvo lageryje. 1990 08 09 urna su simboliniais palaikais nes štabą. 1920 02 09 iš kariuomenes atleistas.
parvežta iš Norilsko ir palaidota Šančių karių kapinėse Kaunc. LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1603; 1. 929, ap. 8, b. 45.
Žmona - Petruite Kurlenskaitė (1914-2001, susituokė 1940).
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 750, I. 242; 1.631, ap. 7. b. 16649; LYA, f. K-8,
ap, 2. saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
Manumaitis Eugenijus
Marcinėnas Stasys
MANUMAITIS (MANOMAITIS) Eugenijus gimė 1909
06 10 Šilėnų k., Šiaulių vls. ir aps. 1929 baigė Kauno „Auš
ros“ berniukų g-ją, studijavo VDU Technikos f-to Statybos MARCINĖNAS Stasys (Stanislovas) gimė 1896 12 03
skyriuje. 1930 11 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 Sankt Peterburge, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą mokėsi Kauno
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pionierių prad. ir vid. m-lose. 1914 baigė Narvos g-jos 6 klases Sankt
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų Peterburge. Nuo 1915 08 tarnavo Rusijos kariuomenės 125
atsargą. Nuo 1934 11 15 Karo butų valdybos statybos de pest. ats. pulke. 1916 07 01 baigus Pskovo karo m-lą suteik
šimtininkas. 1937 baigė VDU, įgijo statybos inžinieriaus spe tas praporščiko laipsnis, paskirtas 15 atsk. ypatingojo pėst. pulko
cialybę, stažavo Švedijoje. 1937–39 dirbo m-lų ir g-jų statybos jaun. karininku. 1917 04 03 pakeltas į paporučikius, 1917
darbų prižiūrėtoju Onuškyje, Klaipėdoje. Paskirta premija už 08 18 - į poručikus, paskirtas kuopos vadu. Dalyvavo I pasaul.
pradžios m-los projektą (1938). 1940 suprojektavo Šiaulių karo kautynėse su vokiečiais prie Rygos ir Dvinsko (Daugpilio).
prekybos rūmus, prižiūrėjo jų statybą, vadovavo Panevėžio cuk 1918 02 18-11 30 buvo vokiečių nelaisvėje. Grįžęs į Lietuvą
raus fabriko statybos darbams. 1941-44 bendrovės „Statyba“ 1919 01 03 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
skyriaus vedėjas, VDU Statybos f-to Pastatų konstrukcijų 2 pést. pulko 2, nuo 03 26 - 9 kuopos vadu. 1919 03 –
katedros ir Kauno aukštesn. technikos mokyklos dėstytojas. 1920 11 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,
1944 pasitraukė į Vokietiją. 1948 emigravo į JAV, gyveno bermontininkais ir lenkais. 1919 10 18 suteiktas kapitono
Bostone, 1948–75 dirbo Stone and Webster ir Boston Edison,
laipsnis. 1923 10 23 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vy
1976-83 - Chas. T. Main b-vese, parengė keletą projektų
tauto kursus (III laida). 1925 03 10 paskirtas ūkio kuopos
lietuvių bendruomenių pastatams. JAV statybos inžinierių vadu, 1926 01 01 - Šarvuočių rinktinės 2 tankų kuopos vyr.
draugijos narys, ALIAS Bostono skyriaus pirmininkas ir val karininku. 1926 05 01 pulko Garbės teismo sprendimu už
dybų narys. Mirė 1995 11 16 Bostone, JAV.
Žmona - Irena Blakutytė (1920), sūnūs - Augius, Rimas ir
neleistinus veiksmus lenkų naudai pasiūlyta savo noru palikti
kariuomenę, paleistas į atsargą ir nepripažintas savanoriu kū
Povilas.
rėju. Nuo 1928 09 15 mokytojavo Kauno 3 g-joje, vėliau dirbo
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 876, 1. 542-544; BLE, 1, 17, p. 251-252; Valstybiniame degtinės monopolyje Panevėžyje. 1932 05 10
LKKAS archyvas
Valstybinėje egzaminų komisijoje išlaikęs egzaminus įgijo kū
no kultūros mokytojo kvalifikaciją.
MARAŠINSKAS Aleksandras Pranas 1939 pašauktas į Lie Žmona - Veronika Germanaitė (1899), sūnus - Leonardas
tuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 Alfonsas (1922), duktė - Jūratė Irena (1924).
1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių mo LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 40; f. 391, ap. 1, b. 3174.
tyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
atsargą.
MARCINKEVIČIUS (MANTAUTAS) Aleksandras gime
LKKAS archyvas.
1895 03 19 Paukščių k., Žaslių vls., Trakų aps. 1912 baigė
Žmona - Sofija Pūtvytė-Mantautienė (1900–1984), sūnus -
Vaidievutis Andrius (1927). M.
LCVA, 1.561, ap. 2, b. 1623, 1, 397; BLE, t. 17. p. 257; LKKAS archyvas.
MARCINKEVIČIUS Antanas gimė 1982 06 13 Betygalo

je, Raseinių aps. Baige g-ją ir Panevėžio mokytojų seminariją.
1915–18 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1916 12 01 baigus
Čiugujevo karo m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas
165 ats. pulko jaun. karininku. Nuo 1917 05 kuopos vadas
94 Sibiro pulke. Dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokiečiais
Rumunijos fronte. 1917 09 17 pakeltas į paporučikius. Grį
žus Lietuvą 1920 07 24 mobilizuotas į Lietuvos kariuome
į
nę, paskirtas 9 pėst. pulko 4 kuopos jaun. karininku, tačiau
Marcinkevičius Aleksandras dėl sveikatos pripažinus netinkamu rikiuotei 08 27 perkeltas
į ūkio kuopą pulko ginklininku. 1920 09 01 suteiktas vyr.
leitenanto laipsnis. 1920 09 21 paskirtas ūkio kuopos vadu,
Trakų m-los 4 klases. 1912–15 mokėsi privačioje g-joje Vil kartu atliekant ir ginklininko pareigas. 1920 10-12 dalyvavo
niuje, baigė 7 klases. 1915 08 – 1920 10 tarnavo Rusijos ka nepriklausomybės kovose su lenkais. 1926 02 20 paskirtas Ra
riuomenėje Kaukaze ir Turkijoje. 1916 baige Tbilisio 2 karo seinių aps. komendantūros raštinės raštvedžiu-buhalteriu.
m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis. 1917 pakeltas poručikus. 1926 08 01 pakeltas į kapitonus. 1928 12 08 susirgus išvež
į
Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse Turkijos fronte. 1917 10 tas į Karo ligoninę Kaune, kur 1929 01 05 mire.
išrinktas į Kaukazo armijos krašto tarybą ir jos vykdomąjį k-tą. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
1917 12 27–29 išrinktas Kaukazo lietuvių tarybos vykdo Žmona - Teklė Zažeckaitė (1906), sūnus - Antanas (1924).
mojo k-to pirmininku ir Kaukazo armijos lietuvių karių LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 37.
vykdomojo k-to pirmininku. 1918–20 dalyvavo Nukentė
jusiųjų nuo karo šalpos ir Savitarpio pagalbos draugijų veikloje. MARCINKEVIČIUS Balys + MARCINKONIS Balys.
1918 10 paskirtas Lietuvos atstovybės Užkaukazės respubli
kose pirmuoju sekretoriumi, Tbilisio konsulato skyriaus vedėju.
1920 11 07 grįžęs į Lietuvą gyveno Kaune, dirbo Užsienio
reikalų m-jos Rytų departamento pirmuoju sekretoriumi. Nuo
1921 LŠS narys, 1922–36 dirbo LŠS. Vienas Vyriausiojo Ma
žosios Lietuvos gelbėjimo k-to steigėjų, Klaipėdos sukilimo ini
ciatorių ir dalyvių. Buvo ryšininkas tarp Kauno ir Klaipėdos,
paskirtas sukilėlių propagandos komisaru. 1923 01 09 daly
vavo Bajorų ir Kretingalės, 01 15 - Klaipėdos priemiesčių už
ėmime. 1923 01 19 Šilutės seime surašė vadinamąją Šilutės
deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.
1923-28 studijavo LU Teisių f-te. 1928 09 30 suteiktas ats.
vyr. leitenanto laipsnis. Nuo 1929 bendrovės „Darbas“ stei
gejas, vicepirmininkas, vėliau direktorius. 1927-30 dirbo LŠS
leidinio „Vilniaus skiltis“, 1929–30 – „Trimitas“, 1933–35 –
„Verslas“ redaktoriumi. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto.
1933–36 dirbo Kauno m. savivaldybės nekilnojamojo turto Marcinkevičius Juozas
skyriaus v-ku. Parengė spaudai V. Putvinskio-Pūtvio raštų II
ir III tomus (1933–34). 1938 09 20 dėl sveikatos paleistas į
dimisiją. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigra MARCINKEVIČIUS Juozas gimė 1904 05 05 Pagirių k.,
vo į JAV. Aktyvus LŠS atkūrimo JAV dalyvis, 1952–54 LŠS Leliūnų vls., Utenos aps. 1923 eksternu baigė Utenos g-jos 5
k-to pirmininkas, nuo 1954 Laikinosios centro v-bos pirmi klases. Nuo 1923 LŠS narys. 1927 baigė Utenos „Saulės“ dve
ninkas, nuo 1958 garbės narys. Čikagoje išleido V. Putvins jų metų mokytojų kursus. 1927 11 03 pašauktas į Lietuvos
kio-Pūtvio raštus (1973). kariuomenę. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą (III asp. laida)
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1931), Šaulių žvaigždės suteiktas pést, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
ordino (1939) ir Klaipėdos išvadavimo sidabro medaliais, Lat karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
vijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1929). įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 03 01

pakeltas į ats. leitenantus. 1929–35 mokytojavo Juknėnų ir karo valdininkas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenç, paskir
Generališkio prad. m-lose. 1935-40 dirbo Zarasų aps. Bai tas Karo ligoninės vaistinės asistentu, 1921 01 31 - Centrinio
bių prad. m-los vedėju, Baibių šaulių būrio vadas. 1940-44 vaistų sandėlio asistentu, 07 04 - šio sandėlio atsargų skyriaus
dirbo Utenos aps. Vyžuonų prad. m-los vedėju. 1941 Birže vedėju. 1922 07 08 Brandos egzaminų komisijoje prie Aukš
lio sukilimo Vyžuonose dalyvis, vėliau Utenos rinktinės ka tyjų kursų Kaunc išlaikė brandos egzaminus. 1923 01 16 pa
rys. Sovietų Sąjungai antrą karta okupavus Lietuvę 194407 31 leistas į atsargą. Dirbo farmacininku ir LU studijavo mediciną.
suimtas, kalintas Utenoje ir Vilniuje. 1945 05 08 SSRS NKVD 1928 06 01 baigęs u-tą dirbo Rokiškio aps. ligoninės ordina
Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams trem toriumi, 1930–44 - Pašvitinyje, Linkuvoje ir Panevėžio aps.
ties, išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. Nuo 1954 07 31 tremtyje ligoninės vidaus ligų skyriaus vedėju. 1932–33 tobulinosi Pra
Vorkutoje, dirbo laborantu ,,Pečiorugolja anglies laboratori hoje ir Vienoje vidaus ir vaikų ligų srityje. 1937 11 23 kaip
joje. 1956 12 15 paleistas, 1960 10 grįžo į Lietuvą. Gyveno buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, su
Purvių k., Akmenės r. Mirė 1961 05 2, palaidotas Kuveliš teiktas sanitarijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1944-70
kių kapinėse Vilniuje. 2003 05 09 suteiktas vyr. leitenanto deste VU, buvo Vidaus ligų propedeutikos katedros vedėjas,
laipsnis (po mirties). 1944-47 - Medicinos f-to prodekanas. Medicinos m. dakta
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ras (1959), LSSR nusipelnęs gydytojas (1952), profesorius
Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939). (1961). Knygos „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinė liga"
Žmona - Sofija Narbutaitė (1906–1988), duktė – Milda An (1959), vadovėlio ,,Vidaus ligų propedeutika" (1963) bendra
driulienė (1936), sūnūs - Rimantas (1938) ir Vidmantas autoris, mokslinių straipsnių apie bronchinę astmą, hipertoni
(1941). nes ligas autorius. Mirė 1987 05 20 Vilniuje, palaidotas Rasų
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 228; LKKAS archyvas. kapinėse. Jo vardu Vilniaus Santariškių mikrorajone pavadin
ta gatve ir Kauno gatvėje esanti ligoninė.
MARCINKEVIČIUS Kazys J MARTINKUS Kazys. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938).
Žmona - Ona Mažylytė (1895–1948), sūnus - Algimantas
(1921), duktė – Almonija Bernadišienė (1926).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 69, ap. 8, b. 250, l. 88; f. 391. ap..
b. 3507; f. 631, ap. 7, b. 551; f. 631, ap. 7. b. 551; LTE, 1. p. 238:
LKKAS archyvas.
MARCINKEVIČIUS Mykolas gimė 1917 09 19 Malaja

Višeros m., Novgorodo gub., Rusijoje. 1922 su tėvais grįžo į
Lietuvą, gyveno Vyžuonose, Utenos aps. 1924 persikėlė i
Klaipėdą. 1938 baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-ją. 1938
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939–40
gyveno Vilniuje, Darbo rūmuose dėstė lietuvių kalbą. Nuo
194007 01 Vilniaus geležinkelių karinės įstaigos (komendan
tūros) civilis tarnautojas.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 287. I. 61-66.
Marcinkevičius Mikas
MARCINKEVIČIUS Pranas gimė 1908 06 17 Amalių k.,
Pažaislio vls., Kauno aps. Baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją.
MARCINKEVIČIUS Mikas (Mykolas) gimė 1892 09 29 1929 10 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 bai
Andrioniškyje, Panevėžio aps. Mokėsi Andrioniškio prad. m-loje gus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. leite
ir privačioje Pšegalinskio g-joje Vilniuje. 1910 prie Maskvos nanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargų. 1931
mokslo apygardos išlaikė prog-jos kurso egzaminus. 1912 Mask 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats.
vos apygardoje išlaikė egzaminus vaistininko padejejo specialybei jaun. leitenanto. 1935 baigė VDU Technikos f-tą. 1935 04 22
igyti. 1913–17 Rusijos kariuomenėje tarnavo jaun. puskarinin priimtas į karinę tarnybą, paskirtas 77 pest. pulko 2 kuopos būrio
kiu. 1916 prie Kijevo u-to išlaikė egzaminus vaistinės provizo vadu. 1935 12 21 baigė Ginklavimo karininkų kursus (Il
riaus specialybei įgyti, dirbo Kijevo įgulos ligoninės vaistinėje. laida). 1935 12 31 paskirtas Ginklavimo valdybos artilerijos
Aktyviai reiškėsi lietuvių pabėgėlių Kijeve ir Lietuvių karių drau dirbtuvių pėstininkų ginklų skyriaus vedėju. 1938 05 12
gijos veikloje. 1917 rudenį dalyvavo Pietų-Vakarų fronto lie pakeltas į leitenantus. Nuo 1938 09 01 su KAM stipendija
tuvių karių suvažiavime Berdičeve. 1918 pradž. grįžo į Lietuvą, mokėsi pagrindinėje meno m-loje (Ecole Centrale desArts) Pran
dirbo Žemės valstybinio turto m-joje Kaune. 1920 07 24 kaip cūzijoje. 1939 09 29 iš studijų atšauktas, tarnavo ginklų g.
146 Lictuos karinom enes karininkai
Karagandos sr., Kazachijoje. 1956 07 14 paleistas, grįžo į Lie
tuvą. Gyveno Vilniuje, dirbo alaus darykloje „Tauras“. Mire M
1976 01 31, palaidotas Karveliškių kapinėse. 2002 10 02
pripažintas kariu savanoriu ir 2002 10 14 suteiktas leitenan
to laipsnis (po mirties).
Žmona – Jadvyga Pulauskaitė (1908–1985), dukterys - Da
nutė (1930) ir Marija Regina Valauskienė (1934).
LKKAS archyvas
MARCINKEVIČIUS Simas MARCINKUS Simas.
Marcinkevičius Pranas (g. 1908)
mykloje Linkaičiuose. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940

08 27 suimtas, kalintas Kaune. 1941 03 08 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metais ir 04 09 išvežtas į
Sevpečlagą Komijoje, kur žuvo.
Žmona - Matilda.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 751, 1. 64–65; f. 561, ap. 2, b. 28, 1.431; LGG, AN
t. 1, p. 531.
Marcinkevičius Stasys
MARCINKEVIČIUS Stasys gimė 1891 05 07 Seinuose, Su

valkų aps. 1910 baige Seinų m-los 4 klases. 1914 eksternu iš
laikė g-jos 6 klasių egzaminus Verchne Udinske, Užbaikalės
gub., Rusijoje. Nuo 1912 eiliniu tarnavo Rusijos kariuomenės
19 Sibiro šaulių pulke, vėliau 208 ats. pulke. 1915 05 01 bai
ge Kijevo karo m-lą. Iki 1917 12 24 tarnavo 505 pėst. pulke
jaun. ir vyr. karininku, kuopos vadu. Dalyvavo I pasaul. karo
kautynėse su vokiečiais prie Varšuvos ir Turkų fronte, 1916
sužeistas. 1916 09 01 pakeltas į poručikus, 1917 06 01 – į
štabskapitonus. Grįžęs į Lietuvą 1919 03 10 mobilizuotas į
Marcinkevičius Pranas (g. 1901)
Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko 2 kuopos, vėliau
6 kuopos jaun. karininku, 1919 07 06 – 3 kulkosv, kuopos
MARCINKEVIČIUS Pranas (slap. Dobilas) gimė 1901 vadu. Pasižymėjo nepriklausomybės kovose su bolševikais Za
Paukščių k., Žaslių vls., Kaišiadorių aps. Savanoriu įstojo į rasų–Daugpilio ruože, vaduojant Salaką ir užimant Zarasus.
Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose. Kaip 1919 11 18 suteiktas kapitono laipsnis. Vėliau pasižymėjo
savanoris gavęs žemės ūkininkavo Žibavičių k., Žaslių vls., Tra kautynėse su bermontininkais ir lenkais. 1920 11 20 perkel
kų aps. LŠS narys. 1944 antrosios sovietinės okupacijos pradž. tas į 12 pést. Kauno pulką, 1923 12 31 – į 8 pést. pulką, 1924
NKVD suimtas, kalintas Trakuose. Po pusės metų paleistas, 04 10 paskirtas 1 kulkosv. kuopos vadu. 1926 01 01 perkel
išejo partizanauti. Buvo Didžiosios Kovos apygardos 5 bata tas į Artilerijos tiekimo skyrių, paskirtas artilerijos pirotechniku
liono 7 kuopos, veikusios Trakų aps. Žaslių vls., vadas. Šeima Centriniame artilerijos sandėlyje. 1926 07 10 dėl ligos iš ka
1945 ištremta į Permės sr. 1948 atvyko į Vilnių legalizuotis, riuomenės paleistas į dimisiją. Mirė 1928 Marijampolėje.
tačiau 1948 02 28 MGB suimtas. 1949 05 29 SSRS MGB
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 ir 5 laipsnio ordinais (1919); Ru
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams, išvežtas į Karlagą sijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi (1914).

Žmona - Ona, podukra - Regina Ščiukaitytė. tuvos kariuomenę, priimtas aspirantu į Karo mokyklą, vėliau
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 38. perėjo į kariūnų laidą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
09 15 ją baigė (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko
kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė, kurį laiką buvo Trakų aps. komendanto padejejas.
Nuo 1941 studijavo VDU Technikos f-to Technologijos sky
riuje. 1942 11 - 1943 12 Vidaus reikalų valdybos Kaune
sekretorius, „Lietuvos aido“ administratorius. 1943 12 priimtas
į Vilniaus m. savivaldybės priešgaisrinę apsaugą.
Žmona - Elvyra Danutė Vitkauskaitė (susituokė 1943).
LCVA, F. R-643, ap. 1, b. 2396; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
Marcinkonis Balys
MARCINKONIS (MARCINKEVIČIUS) Balys gimė 1910

09 22 Varniuose, Telšių aps. 1931 baigė Jurbarko g-ją. 1932
08 22 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1934 09 15
baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas pėst. jaun. leite
nanto laipsnis, paskirtas 8 pėst. pulko jaun. karininku. 1937
1007 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
tuvą tarnavo 8 pėst. pulko ūkio būrio vadu. Likviduojant Lie
tuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
294 šaulių pulko maisto tiekimo v-ku.
Žmona - Regina Lazarevičiūtė. Marcinkus Aleksas
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 751, 1. 62-63; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
MARCINKUS Aleksas (Aleksandras) gimė 1916 10 28

Guostagalio k., Linkuvos vls., Šiaulių aps. Mokėsi Guostagalio
prad. m-loje, 1937 06 01 baigė Linkuvos g-ją. 1937 09 15
Karo mokyklą (XXI laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laips
nis, paskirtas 6 pést. pulko Plungėje jaun. karininku. Likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 184
šaulių divizijos 294 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu,
11 27 - Vilniaus pėstininkų m-los kariūnų būrio vado
padėjėju. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė, grįžo
į Vilnių, aktyviai dalyvavo Birželio sukilime Antakalnio rajo
ne. 1941 10 - 1942 03 LSD 4 savisaugos bataliono karinin
kas. 1942 10 įstojo į VDU Statybos f-tą. Vokiečiams uždarius
u-tą gyveno žmonos tėviškėje Grūžių k., Biržų aps. Organi
zuojant Vietinę rinktinę paskirtas Panevėžio bataliono 3 kuo
Marcinkonis Vladas
pos vadu Biržuose. 1945–70 dirbo Rokiškio tarybinio ūkio
Kazliškio skyriaus buhalteriu, Bartkuškių tarybino ūkio bu
halteriu, Antanavo spirito gamykloje, nuo 1960 – Kauno
MARCINKONIS Vladas gimė 1918 05 07 Vilniuje. 1937 duonos kombinate. 1963 baige Maisto pramonės technikumą,
baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo g-ją. 1938 pašauktas į Lie dirbo inžinieriumi likerio ir degtinės gamykloje „Stumbras“.

Pripažintas kariu savanoriu ir 1994 10 26 suteiktas dim. ma Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1937) ir DLK Ge
joro laipsnis. Mirė 2002 09 10. dimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos M
Apdovanotas Savanorių medaliu (1999), KAM medaliu „Už nepriklausomybės (1928) medaliais; Rusijos kariuomenėje -
nuopelnus“ (2001). Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio, Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vla
Žmona - Felicija Jarašiūnaitė (susituokė 1942). dimiro 4 laipsnio ordinais.
LCVA, C. 930, ap. 8, b. 310, 1. 103; 1.631, ap.7, b. 19086; LYA, f. K-8, Žmona - Marijona Janušaitė (1900–1984), dukterys – Marija
ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas. Laimutė Jankauskienė (1924) ir Nijolė Liuda (1926–1939),
sūnus - Juozas Vytautas (1930–1992).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 250, 1. 143-147, b. 132, 1. 88-91; LKKAS
archyvas.
101
Marcinkus Juozas
MARCINKUS Juozas gimė 1889 02 17 Žagarėje, Šiau Marcinkus Romualdas

lių aps. 1909 aukso medaliu baigė Mintaujos (Jelgavos) g-ją
Latvijoje, 1914 - Maskvos u-to Medicinos f-tą. 1914–18 tar
navo gydytoju Rusijos kariuomenėje. 1918 grįžęs į Lietuvą MARCINKUS Romualdas gimė 1907 07 22 Jurbarke. Per
dirbo gydytoju Eržvilke. 1919 05 10 savanoriu įstojo į Lie sikėlęs į Kauną vokiečių aukštesn. realinėje m-loje baige o klases.
tuvos kariuomenę, paskirtas į sanitarijos skyrių, organizavo 1 1926 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1927 būdamas kariūnas
lauko ligoninę ir jai vadovavo. Dalyvavo nepriklausomybės ko debiutavo Lietuvos futbolo rinktinės rungtynėse su Latvija.
vose su lenkais. 1920 02 12 paskirtas eiti II pest. divizijos gy 1929 10 06 baigus Karo mokyklą (XI laida) suteiktas pėst.
dytojo pareigas. 1920 03 01 suteiktas majoro laipsnis. 1920 leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulką mokomosios
05 25 paskirtas 1 lauko ligoninės vyr. gydytoju, 07 11 - eiti kuopos jaun. karininku. 1930 žaisdamas Lietuvos rinktinėje
II pest. divizijos gydytojo pareigas. 1920 10 25 pakeltas į plk. iškovojo Pabaltijo futbolo turnyro taurę. 1931 01 01 pagal
leitenantus. 1921 12 05 paskirtas 1 atsk. lazareto jaun. ordi Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun.
natoriumi. 1922 08 09 perkeltas į 2, 11 23 grąžintas į 1 atsk. leitenanto. 1932 05 14 baigus Vytauto Didžiojo karininkų
lazaretą, 1923 02 27 paskirtas į Karo ligoninę. 1923–38 Karo kursų Aviacijos skyrių (III laida) perkeltas į Karo aviaciją, su
ligoninės akių ligų skyriaus vedėjas, nuo 1927 08 26 kartu teiktas II eilės karo lakūno vardas ir paskirtas į 2 eskadrilę karo
Karo ligoninės v-ko padėjėjas. 1929 11 23 pakeltas į sanitarijos lakūnu. 1933 03 17 pakeltas į leitenantus. 1934 01 01 su
pulkininkus. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, Lietu teiktas I eilės karo lakūno vardas. 1934 02 09 paskirtas Aviacijos
vos gydytojų sąjungos narys, 1924–25 Draugijos kovai su tu mokyklos oro žvalgu. 1934 06 25 – 07 19 kaip kpt. J. Lio
berkulioze sekretorius, Lietuvos akių gydytojų draugijos vienas rento pilotuojamo lėktuvo oro žvalgas dalyvavo aviacijos v-ko
iš steigėjų, nuo 1932 pirmininkas. Organizavo aklųjų registra plk. leitenanto inž. A. Gustaičio vadovaujamame ANBO-IV
ciją Lietuvoje, metodiškai tyrė akių ligas Lietuvos kariuomenėje, eskadrilės skrydyje per Europą aplankant 12 valstybių sosti
paskelbė daug mokslinių straipsnių. 1938 03 10 pačiam nes. 1934 08 29 paskirtas Aviacijos mokyklos sporto vadovu,
prašant paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1940–44 1935 09 02 – adjutantu. 1936 07 23 pakeltas į kapitonus.
Sveikatos komisariato kovai su užkrečiamomis ligomis valdy 1937 04 02 paskirtas Karo aviacijos fizinio lavinimo instruk
bos v-kas, 1944-47 Kauno 4 poliklinikos Šančiuose okulistas. toriumi. Žinomas kaip vienas geriausių Lietuvos futbolininkų,
Mirė 1947 04 21 Kaune. Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas, apie 30 kartų dalyvavo

tarptautinėse futbolo rungtynėse. 1938 05 17 tarptautinių
rungtynių Lietuva-Latvija Rygoje metu stipriai traumuotas,
iki 1938 10 gydėsi Karo ligoninėje, vėliau Vokietijoje, Čekos
lovakijoje, operuotas Anglijoje, grįžęs žaisti futbolo negalėjo.
Vienas iš parašiutinio sporto pirmūnų, 1939 06 18 aviacijos
šventėje pademonstravęs šuolį su uždelstu parašiuto išsklei
dimu. 1939 1007 pačiam prašant paleistas į atsargię. Per Latviją,
Švediją nuvyko į Paryžių. 1940 05 25 Prancūzijos Preziden
to dekretu priimtas į Prancūzijos karo aviaciją. Prancūzijai ka
pituliavus su kitais svetimšaliais kariais laivu nuvyko į Alžyrąż.
1940 08 12 iš Prancūzijos kariuomenės paleistas. 1940 10 19
atvyko į Angliją. 1940 12 24 priimtas Anglijos karališkųjų oro
pajėgų lakūnu, suteiktas jaun. leitenanto laipsnis (Pilot officer).
1941 05 01 baige apmokymą skraidyti vienviečiu naikintu
vu Hurricane („Uraganas“), paskirtas į 1 eskadrilę. Atakuojant
vokiečių karo laivų vilkstinę 1942 02 12 jo lėktuvas numuš
tas, sunkiai sužeistas pateko į vokiečių nelaisvę, uždarytas į be Marcinkus Soteras
laisvių stovyklą Dulag Luft, netoli Frankfurto prie Maino. 1942
06 15 perkeltas į belaisvių stovyklą Stalag Luft III, prie Žaga
nės mstl., Lenkijoje. 1944 03 24 slaptai iškastu tuneliu su 75 Lietuvos kariuomenę. 1920 10 17 pėst. puskarininkiu baige
belaisviais pabėgo. 1944 03 26 su trimis likimo draugais: SU Karo mokyklą (III laida). Atsižvelgdamas į nepaprastas to meto
laikytas Pilos stotyje ir 03 29 miške prie Prucės mstl. sušaudy aplinkybes išleistuvių dieną Resp. Prezidentas A. Stulginskis
tas, palaikai kremuoti. Palaidotas Žaganės kapinių memoriale suteikė pėstininkų leitenanto laipsnį. Paskirtas 2 pest. pulko
pabėgėliams, vėliau urna su palaikais perlaidota Britų karių ka 1 kuopos jaun. karininku. 1920 10-12 dalyvavo nepriklau
pinese Poznanėje, Lenkijoje. Jo gyvenimo epizodai atvaizduoti somybės kovose su lenkais. 1923 01 26 komandiruotas, o nuo
Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“, pagal ją sukur 08 31 perkeltas į 2 ulonų pulką. 1926 08 19 pakeltas į kava
tas Holivudo filmas, Gražinos Sviderskytės knygoje „Uragano lerijos vyr.leitenantus. 1926 07 15 baigė Aukštųjų karinin
kapitonas“ aprašytas jo gyvenimas (2004), pagal ją sukurtas kų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1927 12 06
dokumentinis filmas. paskirtas ūkio komandos v-ku ir pulko komendantu. 1931
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1935), Lie 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ pakeistas į leitenanto. 1933 08 01 paskirtas 2 ulonų pulko
garbės ženklu (1939), Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ryšių komandos v-ku. 1933 11 20 pakeltas į kapitonus. 1935
ordinu su kardais (1935) ir Karo lakūno žvalgo garbės ženklu 06 08 perkeltas į 1 husarų pulką, 07 01 paskirtas eskadrono
(1934), Italijos Karūnos 5 laipsnio ordinu (1935), Prancūzi vadu, 1940 01 30 – 3 dragūnų pulko 1 eskadrono vadu. 1940
jos karo lakūno specialiuoju ženklu (1934), Didžiosios Brita 03 14 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
nijos 1939–45 žvaigžde, 1939–45 karo medaliu ir Europos
aviacijos žvaigžde (už karo metų žygdarbius, įteikti artimie
siems 2001, po mirties).
Žmona - Aleksandra Lingytė- Jaščiukienė (1912–1994, susi
tuokė 1933, išsiskyrė 1935).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 34; f. 1323, ap. 1, b. 210, 1, 261, 265, b. 396,
1. 35,36; BLE, t. 17, p. 290; LKKAS archyvas.
MARCINKUS (MARCINKEVIČIUS) Simas gimė 1912

10 22 Kaune. 1930 baigė g-ją Kaune, vėliau prekybos m-lą
(Niels BroksHandelsskole) Kopenhagoje, Danijoje. 1935 09 18
mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Kaune,
dirbo valdininku prekybinėse firmose. LŠS narys.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 35.
MARCINKUS Soteras gimė1902 09 01 Kaune. 1919 baigė

Kauno „Saulės“ g-jos 4 klases. 1920 01 16 savanoriu įstojo į Marcinkus Simas
150 Lietuvos karinomenes karininkai

ir likviduojant Lietuvos kariuomenę ėjo 3 dragūnų pulko ūkio jų metų mokytojų kursus, 1929 – Marijampolės mokytojų
v-ko pareigas. 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių seminariją. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 M
divizijos 619 haubicų pulko medžiaginio tiekimo v-ku. 1941 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats.
RA karininkų kursų klausytojas Solnečnogorske, Maskvos sr. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1941-42 pėstininkų karo m-los kariūnų bataliono vadas Per 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
mėje. 1942–44 RA 16 lietuviškosios divizijos štabo karinin keistas ats. jaun. leitenanto. Mokytojavo, dirbo Seinų aps.
į
kas, bataliono vadas. Dalyvavo II pasaul. kare su vokiečiais. Kučiūnų, Mikyčių ir Šventežerio prad. m-lų vedėju. LŠS narys,
1944 suteiktas RA papulkininkio laipsnis. 1944-46 LSSR ka šaulių būrio vadas. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
rinio komisariato skyriaus v-kas Vilniuje. 1946–56 Kauno Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 Šventežeryje
aukštųjų m-lų dėstytojas. 1960–67 ūkinis ir administracinis suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojars
darbuotojas Kaune. Mirė 1990, palaidotas Daumantiškių k. ko kr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
kapinėse, Ukmergės r. nuteistas 10 metų. Šeima 1941 ištremta į Čeremšanką, So
Žmona - Julija Dalibogaitė (1898), sūnus – Rimgaudas Ge lonešnojės r., Altajaus kr. Nuo 1951 02 06 tremtyje Altajaus kr.
rardas (1929). 1956 05 11 paleistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1983 09 18.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Sava Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939).
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Žmona - Ona Kavaliauskaitė (1909–1984), sūnus – Algi
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 852, l. 126-127; b. 142, 1. 13-15; LYA, . K-8, mantas (1934), duktė - Danute Plačiakienė (1937).
f
ap. 2, saug. vnt. 3; MLTE, t. 2, p. 509; LKKAS archyvas. LCVA, F. 391, ap. 7, b. 6521, 1. 47; LGG, t. 1, p. 532; LKKAS archyvas.
MARCIŪNAS Juozas gimė 1897 10 25 Griciūnų k., Ku

piškio vls., Panevėžio aps. 1920 baige Kupiškio g-jos 4 klases.
1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV
laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 pest. pulko
5 kuopos jaun. karininku, 1922 03 10- mokomosios kuopos,
vėliau 6 kuopos jaun. karininku. 1923 12 29 pačiam prašant
paleistas į atsargą. Priimtas į VRM pasienio apsaugos tarnybą,
paskirtas Zarasų aps. I eilės rajono v-ku. Nuo 1927 07 15 Tra
kų baro, nuo 1930 07 01 Alytaus baro 6 rajono v-kas. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laips
nis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1937 11 23 pakeltas į ats.
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 iš
tarnybos atleistas, gyveno tėviškėje. 1944 09 03 suimtas, kalin
Marcišauskas Jonas
tas Kaune. 1944 12 19 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas
15 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1945 01 10 išvežtas į
MARCIŠAUSKAS Jonas gimė 1912 05 06 Šiauliuose. Bai lagerį Oršoje, Baltarusijoje.
gė Šiaulių g-ją. 1933 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1936), Lie
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas pėst. tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų LCVA, f. 390, ap. 5, b. 1891, 1. 10; LGG, t. 2, d. 2, p. 422; LKKAS
atsargą. 1936 05 10 baigus Karo mokyklos 10 mėn. atsargos archyvas
karininkų kursus priimtas į tikrąją karinę tarnybą ir paskirtas 1
pest. pulko šaulių kuopos būrio vadu. 1937 10 14 pačiam pra MARČĖNAS Juozas gimė 1895 11 17 Gegiedždvario k.,
šant paleistas į atsargą. 1938 06 13 vėl priimtas į karinę tar Pašvitinio vls., Šiaulių aps. 1914 baigė g-jos 6 klases. 1915
nybą, paskirtas į 9 pést. pulką, 1940 07 25 – 2 pėst. pulko 06 01 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, iki 1918 01 13 tar
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 navo raštininku. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 11 savanoriu įstojo
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko į Joniškėlio aps. milicijos ir partizanų dalinį (vėliau Joniškėlio
šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitrau batalionas, 9 pést. pulkas). Dalyvavo nepriklausomybės kovo
kė. 1941 08 25 paskirtas 2 PPT bataliono 2 kuopos būrio va se su bolševikais. Nuo 1920 03 01 ūkio dalies valdininkas. 1921
du. 1943 01 01 suteiktas policijos vyr. leitenanto laipsnis. 02 24 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1921 12 14 paskir
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 904, I. 266, b. 570, 1. 108; LYA, f. K-8, ap. 2, tas pulko iždininku. Prie Aukštųjų karininkų kursų išlaikius
saug. vnt. 3. egzaminus 1927 02 16 suteiktas administracijos vyr. leitenan
to laipsnis. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. Atgavus Vilnių
MARCIUKONIS (MARČIUKONIS) Antanas gimė 1906 1939 11 16 perkeltas į Vilniaus komendantūrą ir paskirtas ūkio
12 23 Nemajūnų k., Šventežerio vls., Seinų aps. 1923 baigė dalies v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Seinų „Žiburio“ g-jos Lazdijuose 4 klases, 1925 – Lazdijų dve Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atsk.

m-la, mokėsi Alytaus g-joje. 1945 iš g-jos išėjo partizanauti,
priimtas į karininko Antano Juozapavičiaus būrį, paskirtas 1
skyriaus 2 būrio, veikusio Živulčiškių, Cijūniškės, Dirmiškės
ir Bestraigiškės miškuose, vadu. Rūpinosi Dainavos apygar
dos štabo apsauga. 1950 11 14 žuvo išduotas Noragėlių k.,
Lazdijų r. Kūnas niekintas Seirijų mstl. 2000 perlaidotas Sei
rijų kapinėse. 2001 06 15 pripažintas kariu savanoriu ir 2001
02 26 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Žmona - Marija Barusevičiūtė (1922–1984, susituokė 1947),
duktė – Stasė Jacinienė (1948), sūnus - Antanas (1951).
LKKAS archyvas.
Marčėnas Juozas
zenitinės artilerijos diviziono maisto tiekimo v-ku. Kilus Vo

kietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. Tarnavo LSD 1 batalio
no kuopos vadu (finansų v-ku). 1942 12 10 pačiam prašant
atleistas. Dirbo Vilniaus m. savivaldybės Tiekimo direkcijos va
dovu. Organizuojant Vietinę rinktinę 1944 04 07 paskirtas
Vilniaus m. ir aps. komendantūros ūkio v-ku. Artėjant frontui
be šeimos pasitraukė į Vokietiją, gyveno pabėgėlių stovyklose.
1949 emigravo į JAV, gyveno ir dirbo Detroite. Mirė 1968 Marčiukaitis Antanas
03 13 Detroite, palaidotas Holy Sepulchre kapinėse.

norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. MARČIUKAITIS Antanas gimė 1913 08 02 Metelių dva
Žmona - Matilda Macevičiūtė (1908–1960), sūnūs - Vai re, Seirijų vls., Alytaus aps. Nuo 1923 gyveno Marijampole
dotas Leonas (1930) ir Rimantas Mykolas (1937). je. 1933 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 193509 15
LCVA, f. 496, ap. 2, b. 27, 1. 9-10, b. 30, 1. 73; f. R-683, ap. 1, b. 3, pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo
1. 14; f. R-1234, ap. 1, b. 1, 1. 13; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; mokyklą (XI asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laips
LKKAS archyvas. nis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Studijavo VDU
Medicinos f-te. 1940 baigęs studijas vertėsi privačia gydytojo
praktika Kaune ir Šiauliuose. Karo metu tarnavo gydytoju vo
kiečių kariuomenėje Šiauliuose. Už vaistų tiekimą gete
esantiems žydams vokiečių suimtas. 1944 su šeima pasitraukė
į Vokietiją. Dirbo gydytoju pabėgėlių stovyklose, vėliau Ol
denburge. 1949 emigravo į JAV, gyveno Detroite, vėliau persi
kėlė į Čikagą. Dirbo laborantu Šv. Antano ligoninėje ir praktiku
Roseland Community ligoninėje. 1957 išlaikęs egzaminus gy
dytojams Ilinojaus valst., įkūrė savo ligoninę Gilespyje.
Žmona - Liucija Urbaitytė, duktė – Benigna (1944), sūnūs -
-
Kazimieras (1950) ir Jonas (1955).

MARČIUKAITIS Jonas gimė 1911 1009Balbieriškyje,Ma

rijampolės vls. ir aps. 1930 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją. Dir
Marčinskas Antanas
bo valdininku VRM. 1932 įstojo į VDU Teisių f-tą. 1932
MARČINSKAS Antanas (slap. Rambynas) gimė 1927 09 16 baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto
Živulčiškių k., Seirijų vls., Alytaus aps. Baige Krikštonių prad. laipsnis ir paskirtas į 6 pest. pulką Plungėje. 1936 12 31 pa
152 Lietuos kariuomenes karininkai

kariuomenç, 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida)
suteiktas pést, ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
ninku karininku atsarga. 1940 baigė VDU. Formuojant Vic M
M
tinę rinktinę 1944 04 20 paskirtas stojančių VR jaunuolių
į
Alytaus aps. sveikatos tikrinimo komisijos nariu.
LCVA, 1930, ap, 2M, 1, 42: 1.651, ap. 7, b. 11801; ( R-1234, ap. 1,
b.2.1.9.
Marčiukaitis Jonas
keltas į leitenantus. 1937 04 06 paskirtas 2 bataliono ūkio

būrio vadu, 1939 10 16 - Vilniaus komendantūros 1 apsau
gos kuopos vyr. karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietu
vą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas Marčiulionis Aleksandras
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko būrio va

du. Kilus Vokietijos-SSRS karui traukiantis su pulku 1941
07 08 sužeistas, paimtas į vokiečių nelaisvę, gydytas Kauno MARČIULIONIS Aleksandras gimė 1911 03 03 Žagariš
karo ligoninės belaisvių skyriuje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, kių k., Garliavos vls., Kauno aps. Mokėsi Kauno g-joje, 1936
dirbo karo pramonėje, buvo sužeistas. Pagijęs mokytojavo Ka baige Kauno aukštesn. meno m-lą. 1936 09 19 pašauktas į
selio pabėgėlių stovykloje, vėliau dirbo lietuvių darbo dalinyje Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą
prie JAV kariuomenės. Mirė 1974 06 05 Darmštate, palaido (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
tas Valdfridhofo kapinėse, Vokietijoje. paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938–44 Kauno tai
Žmona - Aldona, sūnus (m. 1944). komosios dailės in-te dėstė piešimą ir dekoratyvinę dailę. 1944
LCVA, . 930, ap. 8, b. 348, 1. 364; . 496, ap. 2, b. 27, 1. 31; f.631, ap. 7, pasitraukė į Vokietiją, vienas Freiburgo dailės m-los steigėjų,
f
b. 8831; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas. skulptūros katedros vedėjas. 1949 emigravo į Australiją, gyveno
Adelaidėje. 1956 persikėlė į JAV, Čikagoje dirbo dekoratyvi
nės skulptūros įmonėse, sukūrė dekoratyvinių kompozicijų,
monumentaliųjų skulptūrų bažnyčioms ir pastatams, dalyvavo
parodose. Mirė 1998 05 12, palaidotas Šv. Kazimiero lietu
vių kapinėse Čikagoje.
Žmona - Eleonora Lukšaitė, duktė - Daiva Murinienė, sū
nūs - Ramūnas ir Gajus.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 43; LKKAS archyvas.
MARGEVIČIUS Zenonas 1939 pašauktas į Lietuvos kariuo

Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karinin
LKKAS archyvas
Marčiukaitis Stasys
MARIŪNAS (MEJERIS) Aleksas gimė 1903 06 03 Devy
nakių k., Batakių vls., Tauragės aps. Baigęs prog-ją 1923 įstojo
į Lietuvos kariuomenę. 1929 baigė Karo aviacijos puskarinin
MARČIUKAITIS Stasys gimė 1913 12 03 Balbieriškyje, kių lakūnų mokyklą. 1934 09 15 prie Karo mokyklos išlaikius
Marijampolės aps. 1933 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją, studija egzaminus suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis, paskir
vo VDU Medicinos f-te. 1934 09 15 pašauktas į Lietuvos tas į Karo aviaciją. Nuo 1935 09 01 tarnavo 6 eskadrileje karo

Mariūnas Aleksas Markauskas Antanas
lakūnu, 1936 09 19 suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1936 kuopoje Niurnberge ir Bamberge. 1949 emigravo į JAV. Gy
11 23 pakeltas į leitenantus. 1939 01 27 baigė karo techni veno Melrouz Parke, įsteigė lituanistinę m-lą ir jai vadovavo.
kos ginklų rūšių karininkų autokursus. 1939 11 31 suteiktas Vėliau persikėlė į Cicerą, buvo Cicero lietuvių bendruomenės
kapitono laipsnis. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 sekretorius, Suvalkiečių ir Mokytojų draugijų narys. Mirė 1963
07 02 paleistas į atsargą. Karo aviacijoje skraidė 1066 val. 1940 0601 Cicere, palaidotas Šv. Kazimiero katalikų kapinėse.
07 25 vėl priimtas į Karo aviaciją. Likviduojant Lietuvos ka Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1938), Vytauto Di
riuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK 29 atsk. aviaes džiojo ordino 3 laipsnio (1936) ir Lietuvos nepriklausomybės
kadrilės grandies vadu. 1941 02 repatrijavo į Vokietiją. Priimtas (1928) medaliais.
į Vokietijos karo aviaciją. Karo pab. sužeistas, todėl nevalde Žmona - Veronika Pavilionytė (1905), sūnūs - Vaidoras An
dešinės rankos. 1945 apsigyveno Hanau m., aktyviai dalyva tanas (1933) ir Vitalis (1946).
vo pertvarkant Vasario 16 lietuvių g-jos namus, vadovavo jų LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 44; f. 561, ap. 2. b. 1641, 1. 378; LKKAS
atstatymui. 1962–65 Vokietijos LB tarybos ir valdybos narys, archyvas
jos reikalų vedėjas. Mirė 1979 06 14, palaidotas Hanau m.
kapinėse, Vokietijoje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1936).
Žmona – Ema Kiliuonytė (1905–1967), dukterys – Danu
tė, Rima ir Lina.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 888, 1. 21; f. 1323, ap. I, b. 529,1. 21, b. 594,
1.70, b. 601, I. 11; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
MARKAUSKAS Antanas gimė 1904 12 04 Girininkų II k.,

Veiverių vls., Marijampolės aps. Baige vid. m-lą ir Veiverių
dvejų metų mokytojų kursus. 1928 11 05 pašauktas į Lietu
vos kariuomenę, paskirtas į Atskirąją artilerijos grupę. 1929
01 02 pasiųstas į Karo mokyklą. 1929 11 23 ją baigus (IV asp.
laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
Markauskas Juozas
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1938
09 08 pakeltas į ats. leitenantus. Mokytojavo Girininkų,
Garliavos prad. m-lose, dirbo Garliavos vls. Tabariškių prad. MARKAUSKAS Juozas gimė 1915 09 11 Tvarkiškių k., Gar
m-los vedėju. Nuo 1930 LŠS narys, Girininkų, Garliavos, liavos vls., Kauno aps. Mokėsi Garliavoje. 1937 baige Kauno
Tabariškių šaulių būrių vadas. 1941 Birželio sukilimo Ta aukštesn, technikos m-los Mechanikos skyrių. 1938 07 08
bariškiuose, Kauno aps., dalyvis. 1944 su šeima pasitraukė į pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo
Vokietiją. Tarnavo JAV kariuomenės Vytauto Didžiojo lietuvių mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun. leire

nanto laipsnis ir kaip mobilizuotas paliktas karinėje tarnyboje.
Tarnavo Linkaičių ginklų dirbtuvėse. 1939 09 25 paleistas į M
ginklavimo karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 45.
MARKAUSKAS Juozas Viktoras gimė 1911 02 01 Ilga

kiemio k., Garliavos vls., Kauno aps. Mokėsi g-joje Kaune, stu
dijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. 1936 09 15
mokyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
A
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Dirbo buhal
teriu ir ekonomistu Kaune ir Marijampolėje. Kaip Marijam
polės pogrindinės organizacijos narys 1945 09 13 suimtas,
Markelis Leonas
kalintas Marijampolėje. 1946 07 21 SSRS NKVD Karo tri
bunolo išteisintas, 08 08 paleistas. 1951 suimtas ir ištremtas
į Myldžiną, Kargasoko r., Tomsko sr. 1955 paleistas, grįžo į
Lietuvą. Mirė 1974. MARKELIS Leonas gimė 1912 07 21 Eivenių k., Dusetų vls.,
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 46; LGG, t. 2, d. 2, p. 428. Zarasų aps. Mokėsi Antalieptės prad. m-loje, 1932 baigė Kau
no jezuitų g-ją. Nuo 1932 studijavo VDU Medicinos f-te.
1933 09 18 Utenos aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp.laida)
suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestinin
kų karininkų atsargą. 1939 baigęs u-tą dirbo Aukštadvario (Tra
kų aps.), nuo 1944 08 13 – Babtų (Kauno aps.) ambulatorijų
vedėju, 1949 12 01 – 1981 0701 - Kauno r. Čekiškės apyl.
ligoninės vyr. gydytoju. LSSR nusipelnęs gydytojas (1965),
Socialistinio darbo didvyris (1969). Sovietiniais metais pakeltas
į sanitarijos ats. majorus. Mirė 1981 1204 Kaune, palaidotas
Čekiškės kapinėse.
Apdovanotas Sovietų Sąjungos Lenino (1969) ir Darbo rau
donosios vėliavos (1967) ordinais.
Žmona – Palmyra Praninskaitė (1914–1988), sūnūs – Aure
lijus (1943) ir Leonas (1947–1962), duktė – Vida Grasilda
Rutkauskienė (1951).
Markauskas Stasys LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 47; f. R-1444, ap. 1, b. 18, 1. 12; LTE, t. 7,
MARKAUSKAS Stasys gimė 1913 02 21 Utenoje. 1933

baigė Utenos g-ją ir įstojo į VDU Medicinos f-tą. 1933 pra
dėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1936 09 15 baigus Karo
mokyklą (XVIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas į Kauno komendantūrą karo policijos m-los būrio
vadu. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai oku
puojant Lietuvą tarnavo Kauno komendantūros adjutantu.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 24 paskirtas LSSR
respublikinio karinio komisariato pradinio ir ikišaukiamojo pa
ruošimo inspektoriumi. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa
sitraukė. 1941 Birželio sukilimo dalyvis Kaune. Nuo 1941
06 23 tarnavo Kauno karo komendantūroje adjutantu, ve
liau Profesinių sąjungų centro biuro vyr. referentas. 1944 pa
sitraukė į Vakarus, 1949 emigravo į Kanadą, gyveno ir dirbo Markeliūnas Vincas

Toronte. Išėjęs į pensiją persikėlė į Missisaugą, prie Toronto,
kur 2003 12 mire.
Žmona - Elena Daškevičiūtė (1920), dukterys - Vida ir Rita. MARKELIŪNAS Vincas gimė 1915 06 24 Vilniuje. Mo
LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas kėsi Alytuje, baige g-ją Kėdainiuose. 1935 pradėjo tarnauti
f

Lietuvos kariuomenėje. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX
laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
3 dragūnų pulko eskadrono būrio vadu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių
pulko raitųjų žvalgų būrio vadu. 1941 pradž. perkeltas į RA
29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulkių
Kupiškyje ūkio būrio vadu.
Žmona – Valerija Martinkaitytė (susituokė 1938), duktė
(1939).
LCVA, f. 930, ap. 8, b.559, 1. 89; 6. R-643, ap. 1, b. 2419; LYA, I. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3.
Markevičius Petras
MARKEVIČIUS Petras gimė 1908 10 16 Rygoje, Latvijoje.

1927 06 17 baige Rygos lietuvių g-ją, 1927–29 studijavo Ry
gos u-to Medicinos f-te. Atvykęs į Lietuvą gyveno Kaune. 1929
Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas aviacijos ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. Dirbo Valsty
bės kontrolės susisiekimo revizijos departamente revizoriaus pa
dejeju. 1931 įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1931
Dicoci Markevičius Karolis

nis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 07 02-09 10, 1936
05 30 - 0701 ir 1939 08 31 - 09 17 atliko karines pratybas,
1939 09 17 – 10 02 buvo mobilizuotas. 1935 11 23 pakel
tas į ats. leitenantus. 1937 09 25 paskirtas revizoriumi. Sovie
MARKEVIČIUS Karolis gimė 1898 08 07 Sankt Peterbur tų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 12 14 atleistas. Vokiečių
ge, Rusijoje. 1918 baige Petrogrado g-jos 7 klases. Atvykęs į okupacijos metu nuo 1941 0909 dirbo Administracinės kon
Lietuvą gyveno Sinkiškių k., Skapiškio vls., Rokiškio aps., mo trolės tarnyboje kontrolieriumi, 1942 05 30 paskirtas Mokyk
kytojavo. 1919 06 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, lų kontrolės direkcijos v-ku. Už dalyvavimą antinaciniame pa
paskirtas į Atskirąjį batalioną (nuo 191906 28 Vilniaus bata sipriešinime vokiečių suimtas, 1942 Ypatingojo vokiečių teismo
lionas). 1919 07 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją nuteistas 4 metams, kalintas Lukiškių kalėjime. 1944 01 20
baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas išvedus į darbus Vilniaus m. pabėgo ir slapstėsi iki karo pabai
5 pest. pulko 9 kuopos jaun. karininku, 1920 02 13 - mo gos. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą dirbo
komosios kuopos jaun. karininku. Dalyvavo nepriklausomybės Vilniaus m. valgyklų tresto direktoriumi. 1945 03 22 NKVD
kovose su lenkais Vievio, Utenos ir Širvintų apyl. 1922 04 03 suimtas, Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų, išvežtas į la
paskirtas pėsčiųjų žvalgų komandos v-ko padėjėju, 09 07 – gerį Uchtoje, Komijoje. 1954 10 03 paleistas iš Uchtižemlago.
pulko muzikantų, raštininkų komandos vadu, 1923 11 15 Grįžęs dirbo buhalteriu tuberkuliozės ligoninėje Valkininkuose.
mokomosios kuopos vado padejeju. 1923 12 01 pakeltas į Mirė 1961 11 22, palaidotas Saulės kapinėse Vilniuje.
vyr. leitenantus, paskirtas raitųjų žvalgų komandos v-ku, vė Žmona - Elena Indriulytė (1915–1985, susituokė 1944),
liau mokomosios kuopos vado padėjėju, 5 kuopos vyr. karinin sūnus - Saulius (1945).
ku, 1927 03 01 – ryšių kuopos vadu. 1927 08 01 pakeltas į LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 48; f. 631, ap. 7, b. 9441; f. 390, ap. 2, b. 506.
kapitonus. 1929 01 24 paskirtas 7 kuopos vadu. 1929 11 22
dėl ligos paleistas į dimisiją. MARKULIS Jonas gimė 1910 06 24 Ukmergėje. Mokesi
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Ukmergėje, 1932 baigė Kauno „Pavasario“ aukštesn. komer
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 49. cijos m-lą suaugusiems. 1933 09 18 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida)
MARKEVIČIUS Kazys MARKUS Kazys. suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
156 Lietuvos karin omenes karininkai

lyvavo pogrindžio rezistencijoje, 1943 tapo LLA nariu. Prasi
dejus antrajai sovietinei okupacijai grįžo į Kauną, dėstė VDU
Medicinos f-te. 1944 12 28 žuvus LLA vadui K. Veverskiui ir 13
LLA archyvui patekus į NKVD, netrukus suimtas, užverbuotas
ir nuo 1945 tipo NKVD agentu (agento slap. Ažuolas, Norei
ka), buvo pagrindinis sovietinio saugumo pagalbininkas likvi
duojant antisovietinį pogrindį ir partizaninį judėjimą. MGB
nurodymu 1946 pradž. įkūrė pogrindinį Vienybės komitetą,
pasiskelbė jo vadovu (slap. Erelis, Kudirka, daktaras Naru
tavičius). 1946 08 12 Vilniuje organizavo partizanų vadų pa
sitarimą, po kurio suimtas Didžiosios Kovos apygardos vadas
J. Misiūnas (slap. Žaliasis Velnias). 1946 06 06 dalyvavo pa
sitarime Tauro apygardos štabe įkuriant BDPS, kuriame buvo
paskirtas jo komiteto pirmininku. 1946 rudenį Vilniuje įkūrė
pogrindinį Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą (VGPŠ), ku
rio daugumą sudarė NKVD agentai. Sovietinio saugumo pi
Markulis Jonas nigais išlaikė konspiracinį butą Vilniuje. 1946–48 dalyvavo
operacijose naikinant partizanų vadovybę. 1947 01 02 J. Lukšai
(slap. Skirmantas) demaskavus išdaviką Ąžuola, jam paskelbtas
ku karininkų atsargą. 1934–39 studijavo VDU. 1942–44 mirties nuosprendis. Bijant susidorojimo 1948 pradž. išsiųstas
Smurgainių msd. (Ašmenos aps.) burmistras. Antrosios Sovietų į Leningradą. 1948–52 tobulinosi Pavlovo fiziologijos in-to
Sajungos okupacijos pradž. 1944 08 išejo partizanauti. morfologijos laboratorijoje Leningrade. 1952 grįžo į Lietuvą,
1945 03 paskirtas LLA Didžiosios Kovos apygardos 5 bata dirbo Respublikinės teismo medicinos laboratorijos vedėju. Nuo
liono vadu, apygardos štabo v-ku (slap. Vaiduoklis). 1945 1954 dėstė VU, medicinos m. dr. (1968), profesorius (1970),
03 27 kautynėse su NKVD kariuomene žuvo Čiobiškio k., nuo 1977 Medicinos f-to Patologinės fiziologijos ir patologinės
Musninkų vls., Širvintų r. anatomijos katedros vedėjas, LSSR nusipelnęs kultūros veikė
Žmona-Veronika Sorokinaitė. jas (1982). Vadovėlių , Teismo medicina“ (1969) bendraau
LCVA, F. 930. ap. 2M, b. 51; f. 631, ap. 7, b. 11690; LKKAS archyvas. toris, „Oratorinio meistriškumo pagrindai“ (1981) autorius.
Mirė 1987 12 10 Vilniuje.
(1937); Sovietų Sąjungos Darbo raudonosios vėliavos ordinu
ir dviem medaliais.
Žmona - Aldona Januškevičiūtė (1905), duktė – Jolanta
(1937), sūnus - Zigfridas Ignas (1940).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 250, 1. 126; f. 631, ap. 7, b. 12554; LTE, t. 7,
p. 258; TLE, t. 2, p. 699: LNTK, p. 240; LKA, 6. 11. p. 35-47: 1, 23,
p. 109, 123, 180-181; LKKAS archyvas.
MARKŪNAS (MORKŪNAS) Balys gimė 1915 11 23 JAV.

1922 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1934 baige Panevėžio g-ją. 1934
09 22 įstojo į Karo mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XVIII
laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
Markulis Juozas Albinas 1 art. pulko 6 baterijos jaun. karininku, 1937 11 09 – pulko
švietimo vadovo padėjėju, 1938 04 12 – 4 baterijos vyr. ka
MARKULIS Juozas Albinas gimė 1913 03 01 Pitsburge, rininku, vėliau ūkio būrio vadu. 1938 10 13 pakeltas į leite
Pensilvanijos valst., JAV. Atvykęs į Lietuvą mokėsi Ukmergėje, nantus. 1939 02 09 perkeltas į Karo aviaciją, mokėsi oro žvalgų
baigė Marijampolės marijonų g-jos 6 klases, 1933 06 30 – kursuose. 1940 04 06 baigus kursus paskirtas 6 eskadrilės Pa
Kauno kunigų seminariją. 1935 įstojo VDU Teologijos-filo juostėje, prie Panevėžio, lakūnu žvalgu. Sovietų Sąjungai oku
į
sofijos f-tą. LŠS narys. 1936 09 18 pašauktas Lietuvos ka pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
į
riuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK 29 atsk. aviaeskadrilės ryšių gran
suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti dies šturmanu. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
ninkų karininkų atsargą. Nuo 1938 04 01 KAM stipendinin Krasnojarsko kr. 1943 11 25 SSRS NKVD Ypatingojo pasita
kas. 1941 11 26 baige VDU Medicinos f-tą, kurį laiką jame rimo nuteistas 3 metams, 1944 06 14 paleistas dirbo duonos
deste. Vokiečių okupacijos metais vertesi gydytojo praktika. Da kepykloje Rešotuose. 1945 11 03 vėl suimtas, nuteistas
Lieturos kariuomenes karininkai 157

1921 07 18 perkeltas į Karo aviaciją, baige oro žvalgų kursus
ir tarnavo 2 oro eskadrilėje. 1921 10 25 paskirtas eskadriles
komendantu, 12 13 - Geležinkelių bataliono 2 kuopos eks
ploatacinio būrio vadu. 1923 12 11 pačiam prašant paleistas
į atsargą. Iki 1929 gyveno Ruklos dvare, Jonavos vls., dirbo
valstybinio draudimo įstaigoje kontrolieriumi-taksatoriumi,
vėliau pasienio policijoje. Nuo 1940 04 08 Zarasų pasienio
policijos 7 rajono v-kas. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1949 emig
ravo į Australiją.
Žmona - Elena (1903), duktė - Gražina (1924).
LCVA, . 930, ap. 2M, b.53; LKKAS archyvas.
f
Markūnas Balys
8 metams, kalintas lageryje Rešotuose, Krasnojarsko kr. 1953

grįžo į Lietuvą. Dirbo Kurklių MTS, įvairiuose tarybiniuose
ūkiuose, vėliau Elektrėnuose šaltkalviu, tekintoju, suvirinto
ju. Mirė 2000 06 03, palaidotas Vievyje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu.
Žmona – Marija Pauliukaitė, sūnus – Algirdas Antanas (1937).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 112, 1. 22–25; f. 1323, ap. 1, b. 601, I. 11; LYA,
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 582; LKKAS archyvas.
Markus Kazys
MARKUS (MARKEVIČIUS) Kazys gimė 1912 03 25 Reks

nių k., Šešuolių vls., Ukmergės aps. 1933 baigė Marijampolės
mokytojų seminariją. 1934 10 01 – 1935 08 10 mokytojavo
Utenos aps. Krivasalio prad. m-loje. 1933 09 18 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (LX asp.
laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1936 05 10 baigus Karo
mokyklos 10 mėn. ats. karininkų kursus priimtas į karinę tar
nybą, paskirtas 2 ulonų pulko 3 eskadrono būrio vadu. 1937
05 07 baigė ginklų karininkų 6 mėn. kursus. 1938 07 22–24
dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje, laimėjo bronzos me
Markūnas Perras dalį jojimo (800 m, 14 kliūčių) varžybose. 1938 07 22 pakel
tas į leitenantus. 1939 09 12 perkeltas į Karo aviaciją, mokėsi
oro žvalgų kursuose, kuriuos baigęs tarnavo lakūnu žvalgu 4
MARKŪNAS Petras gimė 1902 08 02 Rygoje, Latvijoje. eskadrilėje Zokniuose, prie Šiaulių. Sovietų Sąjungai okupa
1917 Rygoje baigė g-jos 4 klases, 1918–19 - matininkų kur vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1004
sų topografijos skyrių Vilniuje ir du technikumo kursus Ry paskirtas RA 29 ŠTK 29 atsk. aviaeskadrilės fotogrametrininku
goje. 1919 05 29 grįžo į Lietuvą ir savanoriu įstojo į Lietuvos dešifruotoju - fotogrametrijos skyriaus v-ku. 1941 dėl ligos iš
kariuomenės Inžinerijos batalioną. 1919 0731 priimtas į Karo kariuomenės atleistas. Vokiečių okupacijos metu 1941-43 dirbo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leite žuvų treste. 1944 įstojo į Vietinę rinktinę Marijampolėje. Vo
nanto laipsnis ir paskirtas atskirosios geležinkelių kuopos sta kiečiams ją likviduojant suimtas, susirgus paguldytas į Mari
tybinio būrio vadu, 1920 03 11 – kuopos adjutantu. jampolės ligoninę, iš kurios pabėgo ir slapstėsi. 1944 su šeima

pasitraukė į Vokietiją, gyveno Šeinfeldo pabėgėlių stovykloje.
Po karo tarnavo sargybiniu JAV kariuomenės Vytauto Didžio M
jo lietuvių kuopoje Niurnberge ir Bamberge. 1949 cmigravo
į
JAV, gyveno Čikagoje, dirbo metalo apdirbimo gamykloje. Ak
tyviai dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje, buvo Melrouz Parko
lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Žmona - Bronė Paukštytė (1917, susituokė 1940), duktė –
Danguolė Bielskienė (1942).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 229. 1. 26; ap. 5, b. 1678, 1. 10; LYA, . K-8, ap. 2,
f
Marozas Antanas
vo sr., Kazachijoje. Šeima 1941 ištremta į Martynovą, Jamins

kojės r., Altajaus kr. 1956 grįžo į Lietuvą. Mirė 1993.
Žmona – Viktorija Gruzdytė (1913–1992), sūnus – Raimun
das Vytautas (1938).
LCVA, F. 391, ap. 7, b. 6521, I. 391; f. 561, ap. 22, b. 38, I. 147; LGG,
t. 1, p. 537.
Marmakas Bronius
MARMAKAS Bronius gimė 1918 09 21 Juodmiškio k.,

Troškūnų vls., Panevėžio aps. 1938 baigė Biržų g-ją. 1938
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun.
leitenanto laipsnis, kaip mobilizuotas paliktas karinėje tarny
boje ir paskirtas 1 art. pulko 5 baterijos 2 ugnies būrio vadu.
1939 11 21 paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Marozas Juozas
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 55.
MAROZAS Antanas gimė 1903 04 15 Jadikonių k., Ramy MAROZAS Juozas (slap. Nemunas, Šalvis, Vaivoras) gimė
1923 08 24 Meldikviršių k., Tauragės vls. ir aps. 1941 baigė
galos vls., Panevėžio aps. 1923 baige Panevėžio prog-ją, 1926 -
Panevėžio mokytojų seminariją. 1926 11 15 pašauktas į Lietuvos Tauragės g-jos 4 klases. 1942 02 02 įstojo į Vilniaus vid. miš
kariuomenę. 1927 12 16 baigus Karo mokyklą (II asp. laida) kų m-lą. 1943 12 15 ją baigęs dirbo vyr. miškininku Taura
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų gės miškų ūkyje, nuo 1945 01 25 - Dirbančiųjų aprūpinimo
karininkų atsargą. Nuo 1928 Telšių aps. Kaunatavos prad. m skyriaus v-ku. 1946 03 Tauragės aps. MGB suimtas, apkal
los, vėliau Šiaulių aps. Pavoverkių, Gavėnaičių, Bazilionių prad. tintas dalyvavimu antisovietinėje organizacijoje. 1946 06 12
m-lų vedėjas. Nuo 1924 LŠS narys, 1924 03 24 paskirtas III naktį kartu su 22 suimtaisiais pabėgo iš Tauragės aps. MGB
šaulių rinktinės 3 kuopos vadu, 1935 10 11 – Bazilionių šau skyriaus vidaus kalėjimo. Išejo partizanauti į Kęstučio apygardos
lių būrio vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą Aukuro rinktinės Nemuno tėvūniją, buvo šios tėvūnijos vadas.
ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 1949 01 24 MGB organizuotos operacijos metu žuvo netoli
03 01 pakeltas į ats, leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Vilkų Lauko ir Kamščių kaimų, Šilalės vls., Tauragės aps. Kū
Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Kras nas niekintas Šilalės aikštėje, palaidojimo vieta nežinoma. 2000
nojarsko kr. 1943 01 13 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 01 17 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 01 31 suteiktas ka
nuteistas 10 metų. Nuo 1951 tremtyje Aryk Balyke, Kokčeta pitono laipsnis (po mirties).

Žmona - Viktorija Labanauskaitė (1920, susituokė 1946),
duktė - Genovaitė Kišonienė (1946).
Martinaitis Balys
MARTINAITIS (MARTYNAITIS) Balys gimė 1891 02 17

Jonkučių k., Žeimių vls., Kauno aps. 1915 baigeMaskvos u-to
Teisės f-tą. 1917 05 baigė Petrogrado hidroaviacijos m-lą ir
iki 1917 11 tarnavo karininku Rusijos jūrų laivyne. Grįžęs į
Lietuvą 1919 02 17 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
Martikaitis Stasys Inžinerijos bataliono aviacijos kuopos vado padėjėju, 03 01 -
Aviacijos dalies v-ko padėjėju. 1919 03 18 komandiruotas į
MARTIKAITIS Stasys gimė 1912 06 17 Peleikių k., Eržvil Karo mokyklą, paskirtas instruktoriumi, 06 28 - Materialinės
ko vls., Tauragės aps. 1931 baigė Tauragės g-ją. 1931 08 24 techninės dalies v-ku, 1919 07 – oro žvalgu. 1919 10 10
įstojo į Karo mokyklą. 1933 09 15 ją baigus (XV laida) suteik perkeltas į atsargą prie Kauno komendantūros, 11 15- į3
tas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 husarų pulko pest. pulką. 1920 01 24 suteiktas kapitono laipsnis. 1920
būrio vadu. Baige pionierių sprogdintojų kursus. 1936 12 31 09 12 paskirtas Butų skyriaus sargybos kuopos vadu. 1920
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar 10 21 perkeltas į 11 pėst. pulką. 1921 01 15 Kariuomenės
navo 1 husarų pulko technikos eskadrone pionierių būrio va teismo baustas 6 mėn. daboklės. 1922 12 24 kaip jūrų laivy
du. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas no karininkas, nepriklausąs mobilizacijai, paleistas į atsargą.
RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko kardų būrio vadu. 1927 gyveno Antanavo vls. ir Kazlų Rūdoje, dirbo taikos tei
Žmona - Marija Bielovaitė. seju. 1937 išbrauktas iš karininkų sąrašų kaip miręs.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 524, 1. 72; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; Žmona - Ona (1893).
LKKAS archyvas LCVA, f. 929, ap. 1, b. 45, 1. 105; f. 930, ap. 2M, b. 56; f. 1323, ap. 1,
b. 1,1.1, 3, 87
MARTINAITIS Alfonsas gimė 1908 04 28 Balkaičių k.,
Joniškio vls., Šiaulių aps. 1923 baigė Joniškio g-jos 4 klases, MARTINAITIS Juozas gimė 1908 02 29 Mozūriškių k.,
1926 – Šiaulių mokytojų seminarijos 2 kursus. 1930 11 01 Veiverių vls., Marijampolės aps. 1925 baigė Veiverių prog
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo ją, 1927 – Veiverių dvejų metų mokytojų kursus. 1930 11 01
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932–41 dirbo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
Šiaulių aps. Kūkų ir Žeimelio prad. m-lų vedėju. LŠS narys, nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931-40 Tra
šaulių kuopos vadas, 1934–37 Žeimelio prog-jos karinio kų aps. Žilinų, Vergakiemio, Zūbiškių prad. m-lų mokytojas
parengimo dėstytojas, „Jaunosios Lietuvos“ Žeimelio vls. tėvū ir vedėjas. LŠS narys, šaulių būrio vadas. 1937 11 23 pakeltas
nas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, ats. leitenantus.
į
išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Žmona - Dominyka Perednytė (1906).
Šeima 1941 ištremta į Srostkų r., Altajaus kr. 1943 01 02 SSRS LCVA, F. 391, ap. 7, b. 6521, 1. 72; LKKAS archyvas.
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. 1944 03 28
žuvo lageryje. MARTYNAITIS (MARTINAITIS) Justinas gimė 1907
Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 3 laipsnio or 09 12 Barzduose, Barzdų vls., Šakių aps. 1930 baigė Mari
dinu (1935). polės mokytojų seminariją, studijavo VDU Humanitari
Žmona - Aldona (1913), duktė - Aldona (1940).
nių mokslų f-to Filologijos skyriuje. 1931 09 15 pašauktas į
LCVA, F. 930, ap. 8, b.853, 1. 100; LGG, c. 1, p. 538.
Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą

skyriaus technikos dalies braižytojas. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenės Ginklavi M
mo valdybą 1940 10 15 atleistas. 1944 06 20 baigė VDU -
įgydamas inžinieriaus elektrotechniko kvalifikaciją. 1944 pa
sitraukė į Vokietiją, gyveno Viurcburgo, Šveinfurto, Dorm
štato pabėgėlių stovyklose. 1949 emigravo į Australiją, gyveno
Darvine, vėliau Tasmanijoje, Melburnc, Sidnėjuje. Iki 1985
dirbo clektrotechnikos srityje. 1997 1005 grįžo Lietuvą, gy
į
veno Plungėje.
Žmona - Dorothy Congdon (susituokė 1957, išsiskyrė 1963).
Martynaitis Justinas
(VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir

paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1933 mokytoja
vo. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo 1936 09 01
dirbo Pedagoginio in-to asistentu, nuo 1941 - in-to lekto
riumi, nuo 1942 - Vilniaus 3 g-jos mokytoju.
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 3558; f. 631, ap. 7, b. 8152.
Martynėlis Juozas
MARTYNĖLIS Juozas gimė 1904 03 16 Varlių k., Kama

jų vls., Rokiškio aps. 1929 baigė Rokiškio g-ją. 1929 11 04
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
nanto. Baige VDU Teisių f-tą, dirbo Kauno apylinkės teismo
skyriaus vedėju. LŠS Teisingumo ministerijos šaulių būrio na
rys. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 - 1941 06
dirbo Kauno apylinkės liaudies teismo teisėju.
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1626; f. 631, ap. 7, b. 8325.
Martinavičius Eduardas
MARTINĖNAS Stasys gimė 1913 03 07 Sankt Peterbur
ge, Rusijoje. Atvykęs įLietuvą prad. m-lą ir prog-ją baigė Še
MARTINAVIČIUS (MARTINAS) Eduardas gimė 1914 duvoje, 1935 – g-ją Šiauliuose. 1935 09 28 pradėjo tarnauti
06 19 Karklėnų k., Kulių vls., Kretingos aps. 1929 baigė Lietuvos kariuomenėje. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX
Plungės g-jos 4 klases, 1933 – Plungės mokytojų seminariją, laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pėst.
paskirtas Kretingos aps. Jokulių prad. m-los vedėju. 1935 pulko mokomosios kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai oku
09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus puojant Lietuvą tarnavo 2 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopoje
Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. lei minosvaidžių būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
tenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Mo 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262
kytojavo Mataičių prad. m-loje. 1937 09 24 įstojo į VDU šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. 1941 06 14 Varėnos
Technikos f-tą. Nuo 1939 02 01 Ginklavimo valdybos studijų poligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.

Martinėnas Stasys Martinkus Antanas
1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7 pionierių bataliono būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
metams lagerio. 1948 08 15 paleistas, grįžo į Lietuvą. Moky iš RA pasitraukė. 1941 07 15 paskirtas į lietuvių karių Vil
tojavo Varnių vid. m-loje, dėstė karinį parengimą ir fiziką, vė niaus įgulos inžinerijos batalioną.
liau iki 1983 - Jonavos 1 vid. m-loje. 1957 baigė VPI Fizikos LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
ir matematikos f-tą. 1985 apsigyveno Vilniuje, aktyviai daly
vavo atkuriant LAKS, buvo LAKS Vilniaus skyriaus, vėliau MARTINKUS (MARCINKEVIČIUS) Kazys gimė 1904
LAKS sekretoriumi. 1991 03 08 suteiktas dim, majoro laips 08 01 Paežerių k., Giedraičių vls., Ukmergės aps. 1923 baige
nis. 1997 02 10 pakeltas į dim. plk. leitenantus. Giedraičių g-jos 4 klases. 1923 10 26 pradėjo tarnauti Lie
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio (1937), tuvos kariuomenėje. 1925 09 07 baigus Karo mokyklą (VII
DLK Gedimino ordino 1 laipsnio (1998) ir Lietuvos nepri laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pest. pulko
klausomybės (2000) medaliais, KAM medaliu „Už nuopel 6 kuopos jaun. karininku, vėliau perkeltas į mokomają kuopą,
nus“ (2003), LAKS medaliu „Už nuopelnus“ (2004). 1927 03 18 – į Šarvuočių rinktinę. 1929 11 23 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
mą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1933 02 01 baigė Vytauto
Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidininkų skyrių (I laida).
1933 12 19 pakeltas į kapitonus. Dėl dalyvavimo voldemari
ninkų maište 1934 07 10 paleistas į atsargą. 1937 09 30 pri
imtas į karinę tarnybą, paskirtas Šiaulių aps. komendantūros
karininku šaulių reikalams, 1940 03 13 – KAM Ypatingojo
skyriaus santykiams su SSRS kariuomene Lietuvoje adjutan
tu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
vizijos štabo operatyvinio skyriaus v-ko padėjėju.
Žmona - Ona Petruškevičiūtė.
Martinenas Stasys su žmona Vaclava
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Šaulių
žvaigždės ordino (1939) medaliais, ugniagesių „Artimui pa
Žmona - Vaclava Jačionytė (1919, susituokė 1949), sūnus - galbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1930).
Arimantas (1950), duktė - Giedrė Raišelienė (1954). LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 472; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3:
LCVA, F. 930, ap. 8, b.751, 1. 98-100; LGG, L. I. p. 538; LYA, . K-8, LKKAS archyvas
f

MARTINKUS (MARCINKUS) Klemas (Klemensas) gime
MARTINKUS Antanas 1938 pradėjo tarnauti Lietuvos ka 1901 02 16 Vytogalos k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. 1920
riuomenėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15 10 25 iš Šiaulių g-jos 6 klasės įstojo į Lietuvos kariuomenę.
baigė Karo mokyklą (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto 1921 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pest.
laipsnis ir paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. pulko 8 kuopos jaun.
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932).
Vedęs (žmona m. 1946), duktė – Ada Zemp. 13
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 231;f. 631, ap. 7. b. 1911; LKKAS archyvas.
MARTIŠAUSKAS Stasys gimė 1878 08 09 Rygoje, Latvi

joje. 1897 baigė Rygos g-jos 6 klases. Nuo 1898 tarnavo eili
niu Rusijos kariuomenės Suvalkų karo v-ko įstaigoje. 1901 08
baigė Vilniaus karo mokyklą, paskirtas 20 pést. pulko jaun.
karininku, 1905 – kuopos vadu. Dalyvavo Rusijos-Japoni
jos kare, sužeistas. Nuo 1906 paskirtas 112 pest. Uralo pulko
kuopos vadu, vėliau 88 Vologdos pést. rinktinės (družinos)
vadu. 1909 pakeltas į štabskapitonus, 1915 – į kapitonus,
1917 04 - į papulkininkius. I pasaul. kare su vokiečiais ketu
ris kartus sužeistas. Grįžus į Lietuvą 1920 02 12 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Tiekimo valdybos kontrolės
Martinkus Klemas dalies v-ku. 1920 03 01 suteiktas pest. plk. leitenanto laips
nis. 1920 07 12 paskirtas Intendantūros skyriaus transporto
v-ku, 10 16 - Intendantūros dalies ypatingų pavedimų
karininku, 1922 05 01 - 1 kulkosv. kuopos, 1923 12 20 - karininku. 1921 03 07 dėl amžiaus paleistas į atsargą, 1928
raitųjų žvalgų komandos jaun. karininku. 1923 01 09–22 1005 – į dimisiją. Gyveno ir ūkininkavo Ukrinų k., Židi
dalyvavo Klaipėdos krašto išvadavime. 1924 02 23 perkeltas kų vls., Mažeikių aps. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
į Karo aviaciją, mokėsi aviacijos teorijos kursuose, kuriuos baigęs 07 30 NKVD suimtas, kalintas Mažeikiuose. 1941 07 03 iš
1924 06 12 paskirtas oro žvalgu į 2 oro eskadrilę Aukštojoje vežtas į Gorkio kalėjimą, kuriame 1942 03 19 žuvo.
Fredoje, Kaune, kartu ir eskadrilės iždininku. 1924 07 02 su Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio,
teiktas II eilės karo lakūno vardas. 1924 09 20 išlaikė g-jos Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio ordinais.
kurso egzaminus. 1925 01 08 pakeltas į inžinerijos vyr. leite Žmona - Vanda (1890), duktė – Janina (1910), sūnus – Stasys
nantus. 1926 08 01 suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1927 (1914).
11 21 paskirtas Karo aviacijos fotolaboratorijos vedėju, kartu LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 58; LGG, t. 1, p. 539.
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyriuje dėstė fo
tografiją. 1928 vienas iš Lietuvos parašiutų sporto pradinin MARTIŠIŪNAS Justinas gimė 1918 04 06 Lankeliškių k.,
kų. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1931 01 19 - 02 06 Vilkaviškio vls. ir aps. 1938 baigė Marijampolės Rygiškių Jo
kartu su kpt. J. Pyragiumi dalyvavo tarptautinėse Monte Kar no g-ją ir įstojo į Karo mokyklą. Sovietų Sajungai okupavus
lo automobilių lenktynėse. 1931 01 01 paskirtas mokomo Lietuvą 1940 09 15 ją baigė (XXII laida), suteiktas jaun. lei
sios oro eskadrilės jaun. instruktoriumi. 1933 09 04 perkeltas tenanto laipsnis ir paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
į 4 oro eskadrilę. 1933 09 24 Zoknių aerodrome per aviacijos 262 šaulių pulko šaulių būrio vadu. 1941 06 14 Varėnos po
šventę atliko pirmąjį Lietuvoje šuolį iš 1000 m aukščio su už ligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942
delstu parašiuto išskleidimu 200 m aukštyje. 1933 12 19 pa 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7 me
čiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą. Karo aviacijoje tams. Nuo 1948 06 14 tremtyje Norilske. 1956 09 06 pa
skraidė 546 val. 1934 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos leistas, tačiau į Lietuvą negrįžo. Mirė 1963 11 Rusijoje.
skyrių. Kaune įsteige amerikiečių Hurley-Davidson motociklų LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1687, 1. 121; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
ir prancūziškų automobilių atstovybę ir jais prekiavo. Jo at LGG, t. 1, p. 539.
stovybei tarpininkaujant Lietuvos vyriausybė Čekoslovakijoje

pirko priešléktuvines-prieštankines patrankėles Oerlikon, ruo MARTIŠIŪNAS Juozas Kazys gimė 1908 01 15 Lankelis
šesi pirkti naikintuvus Prancūzijoje. Už nuopelnus civilinei kių k. ir vls., Vilkaviškio aps. 1928 06 25 baigęs Marijam
aviacijai Lietuvos aeroklubas 1937 suteikė LAK labdario var polės Rygiškių Jono g-ją įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos
dą. 1936 pašauktas atlikti karines pratybas Karo aviacijoje. 1939 skyrių. 1931 11 01 pašauktas į karinę tarnybą. 1934 09 15
09 17–30 buvo mobilizuotas Karo aviacijoje. 1940 su šeima puskarininkio laipsniu baigė Karo mokyklą (XVI laida) su teise
pasitraukė į Vokietiją. Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo į Lie įgyti karininko laipsnį dalyse. 1935 04 18 suteiktas pėst. jaun.
tuvą, tarnavo vertėju Vokietijos kariuomenėje. 1944 rudenį leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest. pulko automatinių pa
pasitraukė į Vieną Austrijoje. Pasibaigus karui gyveno Pran būklų būrio vadu, 1938 03 28 - 1 bataliono ūkio būrio va
cūzijoje. 1946 emigravo į Braziliją, litografijos spaustuvėje dirbo du. 1938 05 12 pakeltas į leitenantus. 1940 07 01 perkeltas
pardavimo agentu. Mirė 1974 08 09 Rio de Žaneire, palai į Karo ligoninę, paskirtas Karo sanitarijos puskarininkių m-los
dotas Katumbi kapinėse. būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 11 15

Martusas Henrikas
Martišiūnas Juozas Kazys

MARTUSAS (MARTUSEVIČIUS) Henrikas (Enrikas) gi
mė 1919 03 22 Remeravos dvare, Kaišiadorių vls., Trakų aps.
1939 baigė Kaišiadorių g-ją. 1939 09 pašauktas į Lietuvos
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001
šaulių būrio vadu. baige Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 751, 1. 104-105; f. 631, ap. 7, b. 6602; LYA, rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. 1941 10 baigė pedagoginius kursus Trakuose, iki 1942 09
mokytojavo Alytaus aps. Kristapiškių prad. m-loje. 1942 įstojo
į
f
-tą
,
į
į
VDU
stoti
staty
tačiau
verčiant
Medicinos
vokiečiams
bos dalinį 1943 03 studijas nutrauke ir gyveno tėvų ūkyje
Tarpumiškių k., Kaišiadorių aps. Nuo 1944 rudens tęsė stu
dijas u-te ir 1948 baigė KU Medicinos f-tą.
Vedęs (susituokė 1948).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 18629.
MARTUSAS Juozas gimė 1916 08 12 Petrakiemio k., Pa

kuonio vls., Kauno aps. 1936 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją. 1936
1101 įstojo į Karo mokyklą, mokomosios kuopos kursą baigė
Ryšių batalione. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
08 19 baigė Karo mokyklą (XXI laida), suteiktas aviacijos jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviacijos 4 eskadrilę Zok
niuose, prie Šiaulių. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
Martišius Pranas
10 22 paskirtas RA 29 ŠTK 29 atskirosios aviaeskadrilės flag
maniniu oro šauliu-radistu. 1941 06 05 suimtas, išvežtas į lagerį
Norilske, Krasnojarsko kr. 1941 01 05 SSRS NKVD Ypatin
MARTIŠIUS Pranas gimė 1905 02 20 Gabartų k., Sintau gojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Lageryje dirbo elektros mon
tų vls., Šakių aps. 1927 baigęs Jurbarko g-ją įstojo į LU Teisių teriu. 1944 06 30 žuvo nutrenktas elektros srovės.
f-tą, kurį baigęs 1932 įgijo teisininko specialybę. 1932 09 15 LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310, 1. 101; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mo LKKAS archyvas.
kyklą (VIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto

laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1935–40 ir MARTUSEVIČIUS Antanas gimė 1863 02 25 Padubysio
1941-44 dirbo Alytaus I apylinkės teismo tardytoju. LŠS Aly dvare, Šiluvos vls., Raseinių aps. Polocke baigė komercinęg
taus šaulių kuopos narys ir būrio vadas. 1944 pasitraukė į Vokie ją, paskui Pavlo 1 karo m-lą Rusijoje. 1883 08 suteiktas pirmasis
tiją, 1949 emigravo į Australiją. Dirbo muitų departamente. karininko laipsnis. Rusijos kariuomenėje artilerijos daliniuose
Aktyviai reiškėsi Kanberos lietuvių veikloje, buvo LKVS „Ra ištarnavo 34 metus 3 mėn. Dalyvavo Rusijos-Japonijos ir I
move“ pirmininkas. Mirė 197505 10 Kanberoje,Australijoje. pasaul. karuose. 1915 04 suteiktas generolo majoro laipsnis,
Žmona - Monika Skablauskaitė, sūnus - Viktoras (1938). vadovavo 14 Sibiro šaulių divizijos artilerijos brigadai. 1917 02
LKKAS archyvas paskirtas 110 pést. divizijos vadu ir jai vadovavo iki 1918 02.
164 Lictoros kariuomenės karininkai

M
M
Martuzevičius Juozas
MARTUZEVIČIUS Juozas gimė 1915 04 04 Ingavangio k.,

Martusevičius Antanas
Šilavoto vls., Marijampolės aps. 1935 baige Prienų „Žiburio“
g-ją. Prienuose įgijęs mokytojo vardą paskirtas Biržų aps. Mi
Nuo 1918 gyveno Rygoje. Iš Rygos atsitraukus vokiečiams ir kėnų prad. m-los vedėju. 1938 09 15 pašauktas į Lietuvos
Latviją užėmus bolševikams 1919 03 03 mobilizuotas į RA, kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV
asp.lai
paskirtas Sovietų Latvijos I šaulių divizijos artilerijos v-ku. 1919 da) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
03 26 paskirtas 1 šaulių divizijos vadu ir Valmieros karinės gru tininkų karininkų atsargą.
pės v-ku. 1919 10 09 paskirtas RA smogiamosios grupės va LCVA, f. 391, ap. 7, b. 6521, 1. 85; ap. 1, b. 3203.
du, dalyvavo kovose su baltagvardiečiais prie Tulos ir Oriolo.
191911 15 paskirtas Sovietų Latvijos karinio komisariato va MASAITIS Aleksas gimė 1916 10 28 Verbūnų k., Gruz
dovu. Likvidavus komisariatus 1920 02 21 pasitraukė į Sovie džių vls., Šiaulių aps. 1932–37 mokėsi ir baigė Šiaulių g-ją.
tų Rusiją ir buvo RA 15 armijos štabo administracinės v-bos 1937 07 07 Šiaulių aps. komendantūros pasiųstas į Karo mo
v-ko padėjėju Velikije Lukuose. Sudarius Lietuvos-Rusijos tai kyklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 19 ją bai
kos sutartį grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 12 08 tarnavo Lietuvos gė (XXI laida), suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis ir
KAM Tiekimų valdyboje laisvai samdomu statistikos dalies paskirtas į Karo aviaciją mokomosios grupės technikos karininko
v-ko vyr. padėjėju. 1921 04 20 mobilizuotas ir paskirtas II padėjėju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš
rūšies ypatingų reikalų karininku prie KA ministro, 04 24 – I kariuomenės atleistas. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emig
rūšies ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado, ravo į JAV, gyveno Čikagoje.
05 29 - artilerijos v-ku. Parengė ir įgyvendino artilerijos pa LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 61; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
dalinių reorganizaciją. 1921 05 27 suteiktas generolo leite archyvas.

nanto laipsnis. 1922 11 01 paskirtas kariuomenės poligono
v-ku. 1922 11 08 pačiam prašant paleistas į atsargą. Acitai
sius Lietuvos kariuomenės įsakymą, laikomas į Lietuvos kariuo
menę įstojęs savanoriu 1921 04 20. Gyveno Raseiniuose, dirbo
Kredito banko direktoriumi. 1930 paskirta KAM pensija.
1933 09 15 paleistas į dimisiją. 1944 09 06 praeinant fron
tui Kalnujuose sužeistas. Nuvežtas į Karo ligoninę 1944 09 09
mirė, palaidotas Kaune.
Žmona – Ieva Ribokaitė, duktė - Joana Vanda (žuvo 1944
09 06).
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 59; f. 4, ap. 1, b. 16, 18; f. 286, ap. 1, b. 14;
LKKAS archyvas.
Masaitis Vladas
MARTUSEVIČIUS Gustavas 1919 04 15 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę ir paskirtas karininku atsargon prie Kau
no m. komendantūros. 1919 11 20 iš kariuomenės paleistas. MASAITIS Vladas gimė 1909 05 24 Pamituvio k., Girkal
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1693. nio vls., Raseinių aps. 1931 baigė Raseinių g-ją. 1931 09 16

įstojo į Karo mokyklą. 1933 09 15 ją baigus (XV laida) su Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir DLK Gedi
teiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pest. pulko mino 5 laipsnio (1930) ordinais, Savanorių (1935), Lietuvos
5 kuopos jaun. karininku. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-me
1937 07 06 paskirtas 1 dviratininkų kuopos būrio vadu, 1938 čio (1929) medaliais.
04 22 – Kudirkos Naumiesčio įgulos 7 pést. pulko 2 bata Žmona - Elena Navickaitė (1905-1990, susituokė 1929),
liono švietimo vadovu, 1939 06 03 – 5 kuopos vyr. karininku. sūnūs – Algis Jonas (1929–1995) ir Rimgaudas Pranciškus
1939 10 27–29 su 7 pest. pulku dalyvavo žygyje į Vilnių. (1933–1992), duktė – Violeta Baravykienė (1939).
1939 12 02 vykstant į Vilniaus geležinkelio stotį Trakų gat LCVA, 1.930, ap. 8, b. 873, 1. 191; b. 204, I. 27-30; LYA, f. K-8, ap. 2,
vėje neblaivaus vairuotojo sunkiai sužalotas. Mirė 1939 12 05 saug. vnt. 3; LGG, . 1, p. 540; LKKAS archyvas,
VU klinikose, palaidotas Kaune.
Žmona - Ona Narbutaité, sūnus - Algimantas Edvardas MASILAITIS Petras (slap. Gira, Virpša) gimė 1912 Užuože
(1938). rių k., Šeduvos vls., Panevėžio aps. Iki 1940 vasaros dirbo gin
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 60; LKKAS archyvas. klų gamykloje Linkaičiuose, buvo Užuožerių krepšinio komandos
kapitonas. Vokiečių okupacijos metais įstojo į LLA. 1944 rude
nį tapo Žaliosios rinktinės partizanu, nuo 1945 09 - būrio vadu.
1948 07 08 paskirtas Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadu.
1949 01 25 kartu su šešiais partizanais žuvo Padaugyvinės vnk.,
Šeduvos vls. Žuvusiųjų kūnai niekinti Šeduvoje, palaidojimo
vieta nežinoma. 1999 06 24 pripažintas kariu savanoriu ir 1999
07 30 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas
Masandukas Jonas
MASANDUKAS Jonas gimė 1897 08 22 Apušroto k., Šiau

lių vls. ir aps. Baigė Šiaulių g-jos 5 klases. 191905 01 savano
riu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Atskirojo Šiaulių Masiliauskas Juozas
bataliono kulkosvaidžių komandą, 08 18 – 3 pėst. pulko 3
kulkosv. kuopos viršila. Nuo 1919 10 17 ėjo 5 kuopos jaun.
karininko pareigas. 1919 10-1920 12 dalyvavo ir pasižymė MASILIAUSKAS Juozas gimė 1907 05 11 Kulių mstl.,
jo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 10 18 suteiktas Kretingos aps. 1926 06 25 baigė Telšių M. Valančiaus g-ją,
leitenanto laipsnis, paskirtas 2 kuopos jaun. karininku, 1923 1927–28 studijavo Liuveno u-to Aukštajame filosofijos in-te,
12 31 - 6 pėst. pulko 7 kuopos vado padėjėju. 1925 01 08 Belgijoje, įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. 1929 01 23 įstojo
pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 13 paskirtas 5 pėst. pulko įLU Humanitarinių mokslų f-to Istorijos skyrių, 1929 10 per
minosvaidžių kuopos karininku. 1927 12 22 perkeltas į Ryšių ėjo į Teisių f-to Teisių skyrių. 1929 11 15 pašauktas į Lietu
batalioną. 1928 01 27 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vy vos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.
tauto kursų Technikos skyrių (II laida). 1934 08 08 perkeltas laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
į Karo technikos štabą. 1934 09 07 pakeltas į kapitonus. 1935 ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
07 20 perkeltas į 3 pést. pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Tęsė studijas
Lietuvą tarnavo 3 pést. pulko ryšių kuopos vadu. Likviduo u-te Vokietijoje, ten mirė. 1934 05 19 išbrauktas iš karinin
jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK kų sąrašų.
179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko karinio-techninio tieki LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1699; f. 631, ap. 7, b. 6190.
mo v-ku. 1941 06 14 suimtas Vilniuje, išvežtas į lagerį Norils
ke, Krasnojarsko kr. 1942 10 21 žuvo lageryje. 1943 05 15 MASILIONIS Juozas gimė 1914 03 04 Pajuosčio dvare, Pa
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. nevėžio vls. ir aps. 1923–25 mokėsi Aščiagalių prad. m-loje,
166 Lictos kariuomenes karininkai

13
Masiliūnas Jonas
Masilionis Juozas
1926 12 17 išrinktas Seimo pirmuoju sekretoriumi. Nuo 1927
06 15 Susisiekimo m-jos Komunikacijų tarnybos praktikantas
1933 baigė Panevėžio berniukų g-ją. 1936 09 15 pašauktas į ekonomistas, nuo 09 16 - Komercijos skyriaus v-kas, vėliau
Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą Susisiekimo m-jos Geležinkelių valdybos ekonominės direkci
(XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis jos direktoriaus padėjėjas, vėliau direktorius. 1931 01 01 pagal
ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1937–39 mokytojavo Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
Joniškio g-joje. 1939 mobilizuotas į karinę tarnybą, paskirtas ats. jaun. leitenanto. Nuo 1934 LŠSnarys, Geležinkelių šau
Panevėžio bataliono vado adjutantu. Studijavo VDU Humani lių rinktinės garbės šaulys. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
tarinių mokslų f-te, 1940 baigė VU. 1940–44 vėl mokytojavo 1939 atgavus Vilnių paskirtas Geležinkelių v-bos įgaliotiniu.
Joniškyje. 1944 08 14 įstojo į TAR, paskirtas 1 pulko 3 kuo 1939 11 21 - 1940 06 14 LR susisiekimo ministras. Sovietų
pos būrio vadu. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją. Po Sąjungai okupavus Lietuvą atleistas, paskirtas Ekonomines di
karo mokytojavo Regensburgo, Šeinfeldo ir Zeligenštato lietuvių rekcijos direktoriumi. 1941 06 14 NKVD Kaune suimtas, iš
g-jose. 1949 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. 1952–92 dirbo vežtas į lagerį Belomorkanale, vėliau į lagerį Puksoje, Plesecko r.,
Čikagos aukštesn. lituanistinės m-los mokytoju, 1961-92 – Archangelsko sr., Karelijoje, kur 1942 12 28 sušaudytas. Šei
jos direktoriumi. Apie 20 metų dirbo „Draugo“ redakcijoje. Nuo ma 1941 ištremta į Karasuko r., Novosibirsko sr.
1964 JAV LB Čikagos apygardos švietimo komisijos narys, jos Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio (1934) ir Šaulių
pirmininkas, 1965–77 ir 1979–92 JAV LB Švietimo tarybos žvaigždės (1938) ordinais, Šaulių žvaigždės ordino medaliu
narys. Aktyvus Čikagos pedagoginių sąjungų ir draugijų na (1940), Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939).
rys, parašė ir išleido keletą pedagoginių knygų ir vadovėlių, ben Žmona - Kazimiera Motiekaitė (1905), sūnus - Liutauras
dradarbiavo daugelyje leidinių. Mirė 2000 12 16 Čikagoje, (1934).
palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 63; f. 1160, ap. 1, b. 7326; LGG, c. 1, p. 541;
Apdovanotas JAV LB kultūros tarybos premija (1999). BLE, t. 17, p. 442; LNTK, p. 48, 64.
Žmona - Prane Lozaitytė (susituokė 1955, m. 2005).

LCVA, f. 391, ap. 7, b. 3577; f. 561, ap. 22, b. 34, 1. 182; LKKAS MASIOKAS Bronius gimė 1916 07 01 Raguvoje, Paneve
archyvas. žio aps. 1935 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1935 09 28
įstojo į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida) su
MASILIŪNAS Jonas gimė 1899 05 13 Gabulų k., Ramy teiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 art. pulko
galos vls., Panevėžio aps. Mokėsi Panevėžio realinėje m-loje, 2 baterijos būrio vadu. 1939 09 12 perkeltas į Karo aviaciją.
vėliau Pskove, Rusijoje. 1917 išrinktas Šiaurės Kaukazo vyr. Baigus karininkų kursus Karo aviacijos mokykloje paskirtas į
lietuvių tarybos Jekaterinodare sekretoriumi. 1918 Jekaterino 2 eskadrilę lakūnu žvalgu. 1940 01 01 paskirtas Karo aviaci
dare baigė 2 g-ją. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 05 įstojo į Lietuvos jos komendantūros Kauno aerodromo kuopos vyr. karininku.
kariuomenę, paskirtas ypatingų pavedimų valdininku prie 1940 06 18 baigė sunkiųjų kulkosvaidžių kursus (VII laida).
KAM. Vėliau tarnavo Kretingos komendantūroje ir 1 atsk. ba 1940 08 21 suteiktas II eilės karo lakūno vardas, 08 22 pa
talione. 1919 0731 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją bai čiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1944 05 15
gus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest. baigė VDU įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Pa
pulko 7 kuopos jaun. karininku. 1920 01-04 dalyvavo nepri sitraukęs į Vakarus gyveno Austrijoje, vėliau Kemptene, Vo
klausomybės kovose su lenkais. 1922 09 25 paleistas iš kariuo kietijoje. 1946-49 studijavo Karlsrūhės aukštojoje technikos
menės studijuoti aukštojo mokslo. Iki 1926 su Finansų m-jos m-loje. 1949 emigravo į JAV, dirbo inžinieriumi projektuotoju
stipendija studijavo ekonomiką Berlyno aukštojoje prekybos US Rubber b-vės kariniame skyriuje, buvo raketų krypties kon
m-loje. 1926 06 02 – 1927 04 12 Lietuvos III Seimo narys, trolės prietaisų projekto vadovas, dirbo Bendix Aviation b-vės

Masys Petras (g. 1908)
(Ukmergės r.) pateko į vokiečių nelaisvę, nugabentas į belaisvių

Masiokas Bronius
stovyklą netoli Lodzės, Lenkijoje. 1940 10 09 paleistas, gyve
no Šiauliuose. 1942 01-03 dirbo Šiaulių m. burų biuro refe
reaktyvinių variklių skyriuje, nuo 1958 – Boeing b-ves Sietle rentu. 1943 LLA Šiaulių apylinkės vadas. Antrosios sovietinės
sunkiųjų bombonešių (B-47, B–52) skyriuje, vėliau Minn okupacijos metu 1950 06 27 NKVD suimtas, nuteistas 25 me
teman raketų sistemų projektų vadovas. Nuo 1968 dirbo Niu tams. Kalėjo lageryje Vorkutoje. Po Stalino mirties peržiūrėjus
jorke NASA atstovu projektuojant Lunar Apollo, prižiūrėjo ir bylą 1956 paleistas, grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Mirė 1975
tikrino statomų mėnulio erdvėlaivių žmogaus gyvybės apsau 06 02, palaidotas Eigulių kapinėse Kaune.
gos prietaisus. 1970–81 gyveno Čikagoje, vadovavo transporto Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1937), Lie
projektams. Su žmona parengė Lietuvių-anglų . žodyną (I l., tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ gar
k
1992, II 1.,1993), Anglų-lietuvių k. frazeologinį žodyną bės ženklu (1939).
(1995). Dalyvavo JAV LB veikloje. Mirė 2000 04 11 Auro Žmona - Elena Mikalauskaitė (1914–1997, susituokė 1936),
dukte - Gražina Baskienė (1939).
roje, Kolorado valst., JAV.
Žmona - Evelina Kolupailaitė (1920–1993). LCVA, F. 930, ap. 8, b. 250, 1. 474-480; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 64; LKKAS archyvas. LKKAS archyvas.
MASYS Petras gimė 1908 01 23 Vanami m., JAV. 1914 su

tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Vilkaviškyje, baigė Vilkaviškio „Ži
burio“ g-ją, vėliau – Kauno aukštesn. technikos m-lą. 1925
09 10 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1928 09 08 bai
gus Karo mokyklą (X laida) suteiktas pėst, leitenanto laipsnis ir
paskirtas 9 pést. pulko 2 kulkosvaidžių kuopos jaun. karinin
ku, vėliau perkeltas į mokomąją kuopą, nuo 1930 11 03 - į 3
kuopą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto
laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 02 17 perkeltas į Ka
ro aviaciją. 1932 05 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų
Aviacijos skyrių (III laida), paskirtas 2 oro eskadriles II eilės karo
lakūnu. 1932 11 21 pakeltas įleitenantus. Nuo 1934 07 21 1
eilės karo lakūnas. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus. 1939 01 26
paskirtas 3 bombonešių eskadriles vadu. 1939 09 05 - 11 22
dalyvavo komisijoje bandant ANBO-VIII. 1939 11 23 pakel Masys Petras (g. 1920)
tas į majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo
jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK
atskirosios aviaeskadriles šturmanu. Kilus Vokietijos-SSRS ka MASYS Petras gimė 1920 05 25 Vadoklių k., Panevėžio vls.
rui su dalimi eskadrilės karininkų pasitraukė iš RA, prie Siesikų ir aps. 1939 baige Panevėžio berniukų g-ją, įstojo į VDU Tech

nologijos f-to Mechanikos skyrių. 1939 pašauktas į Lietuvos šaulių būrio vadas. Nuo 1943 Valkininkų ir Šimonių miškų
kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 urėdijų urėdas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1948 emigravo į M
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka JAV, gyveno Bufalo m., dirbo įvairiose įmonėse, paskutiniuo
rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. sius 10 metų – braižytoju Bufalo m. valdyboje. Mire 1975
LCVA, F. 631, ap.7, b. 17689; LKKAS archyvas. 08 08 Bufale, palaidotas Tano Vanda kapinėse.
Vedęs (žmona m. 1974).
MASIULEVIČIUS Stasys gimė 1888 07 28 Alantoje, Uk LCVA, F. 902, ap. 2, b. 252; LKKAS archyvas.
mergės aps. Baige vid. m-los 4 klases Omske, Rusijoje. 1910
pašauktas į Rusijos kariuomenę tarnavo eiliniu. Už parodytą
narsumą I pasaul. karo kautynėse Vokietijos-Austrijos fronte
pakeltas karininkus, tarnybą baige paporučikiu. 1918 grįžo į
į
Lietuvą, gyveno Vildžiūniškio k., Alantos vls. 1920 11 04 mo

bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 3 raitelių pulko 1
eskadrono jaun. karininku. 1920 12 31 suteiktas kavalerijos
vyr. leitenanto laipsnis. 1923 04 08 perkeltas į kulkosvaidžių
eskadroną jaun. karininku. 1923 04 14 už nesugebėjimą eiti
karininko pareigų ir dėl blogos atestacijos paleistas į kavalerijos
karininkų atsargą. Gyveno ir ūkininkavo Vakselio k., Rau
dondvario vls., Kauno aps. 1931 01 01 pagal Karininkų Masiulionis Romualdas
laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
leitenanto.1940 02 29 paleistas į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 1, 2, 3 ir 4 MASIULIONIS Romualdas (Romas) gimė 1909 07 22
laipsnio kryžiais. Medilių k., Šešuolių vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g.ją.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, I. 28; ap. 8, b. 250, 1. 249–255. 1930 10 31 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 11 04
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
MASIULIONIS Juozas 1939 09 18 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
(XIV asp. laida), suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir 1933 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1933–37 Rokiškio
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1940 studijavo VU, miškų urėdijos girininkas. LŠS narys, 1935–36 Vyžuonų šau
LŠS narys, vadovavo studentų šaulių būriui. lių būrio vadas. Vėliau tarnavo Klaipėdos medžio sindikato ak
LKKAS archyvas.
cinėje b-vėje, 1937-38 šio sindikato atstovas Leningrade. 1938
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1938–44 dirbo Miškų de
partamento ir medžio apdirbimo pramonės direkcijoje Kaune
ir Vilniuje. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1945–49 gyveno
Viurcburgo pabėgėlių stovykloje, dirbo privačių miškų prižiū
rėtoju ir girininku. 1949 emigravo į JAV, gyveno Bufalo m.,
1954–79 dirbo miesto savivaldybėje braižytoju. Vienas Bufa
lo lietuvių klubo steigėjų, nuo 1954 Tautos fondo įgaliotinis.
Mirė 1995 05 14 Bufale. 1996 05 31 palaikai perlaidoti Še
šuoliuose, Ukmergės r.
Žmona – Aldona, sūnus - Vytautas, duktė – Audronė Ma
žeikienė.
LCVA, F. 902, ap. 2, b. 250; BLE, papildymai, p. 373; LKKAS archyvas.
MASIULIS Antanas gimė 1915 01 18 Netikiškių k., Svėda

sų vls., Rokiškio aps. Mokėsi Duokiškio prad. m-loje, 1933 baigė
Masiulionis Pranas
Rokiškio g-ją. 1933 08 22 įstojo į Karo mokyklą. 1935 09 15
ją baigus (XVII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir
MASIULIONIS Pranas gimė 1911 11 20 Medilių k., Še paskirtas 3 pest. pulko 2 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio
šuolių vls., Ukmergės aps. 1931 06 20 baigė Ukmergės g-ją. vadu. 1935 11 20 paskirtas 2 bataliono ryšių būrio vadu. 1936
1931 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 0905 perkeltas į Karo aviaciją. 1937 12 31 baigus Karo aviacijos
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. karininkų mokyklą suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1938
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 02 16 pakeltas į leitenantus. Tarnavo 6 oro eskadrilėje Kaune,
1935 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1935–42 dirbo Kre vėliau Pajuostėje, prie Panevėžio. 1940 01 01 suteikas I eilės
tingos, Jurbarko miškų urėdijų girininku, buvo LŠS Vertimų karo lakūno vardas. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
Lictivos kariuomenės karininkai 169

pakeistas į leitenanto. Nuo 1931 0701 pulko iždininko pa
dejejas. 1932 09 07 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų
Artilerijos skyrių (IV laida). 1933 10 09 baigė ginklų rūšių
karininkams oro žvalgų kursus (I laida). 1934 11 23 pakeltas
kapitonus. 1935 12 15 paskirtas 3 art. pulko 5 baterijos vadu.
į
1939 12 13 išlaikė egzaminus bataliono vado vietai užimti.
Sovietų Sąjungai okupavus Lictuvą ir likviduojant Lietuvos
kariuomenç 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių di
vizijos 617 haubicų artilerijos pulko vyr. adjutantu.
notas
Apdovanota DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
Žmona - Apolonija Čvilikaitė.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 124, 1. 18-20, b. 499, I. 17; ap. 7. b. 7606,
1. 128-129. LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
MASIULIS Jonas Vytautas 1937 09 15 baigė Karo mokyklą

Masiulis Antanas
(XII asp. laida), suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1938 atliko kari
nes pratybas 2 art. pulke.
eskadriles technikos karininku. Karo aviacijoje skraidė 309 val. LKKAS archyvas.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš kariuome
nės atleistas, gyveno tėviškėje. 1941 02 22 NKVD suimtas,
kalintas Panevėžyje, vėliau išvežtas ir nuo 1941 07 06 kalintas
kalėjime Sol Ilecke, Čkalovo sr., nuo 1941 10 06 - Petropav
lovske, Šiaurės Kazachijoje, kur 1942 06 17 žuvo.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1702; f. 1323, ap. 1, b.529, I. 21, b. 601, 1. 11;
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 541.
Masiulis Marijonas Algirdas
MASIULIS Marijonas Algirdas gimė 1915 04 21 Varšu

voje, Lenkijoje. 1916 su tėvais persikėlė į Petrogradą, 1919
į Kauną, 1920 – į Berlyną, 1924 – į Tilžę, 1927 – į Šiaulius.
Masiulis Jonas Aleksandras
Nuo 1928 aktyviai dalyvavo Skautų organizacijos veikloje.
1936 baigė Šiaulių g-ją. 1936 09 15 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida)
MASIULIS Jonas Aleksandras gimė 1904 01 08 Vasil suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
kovo m., Kijevo gub., Ukrainoje. 1920 baigė Belaja Cerkov ninkų karininkų atsargą. 1937 įstojo į VDU Technikos f-tą.
jes g-jos 7 klases. 1921 atvykęs į Lietuvą gyveno Vaikutėnų Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1937).
dvare, Utenos vls. ir aps. 1923 10 23 pradėjo tarnauti Lietu
vos kariuomenėje. 1925 09 07 baigus Karo mokyklą (VII laida) LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15120.
suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 art. pulko
9 baterijos jaun. karininku. 1930 11 23 pakeltas įvyr. leitenan MASIULIS Petras gimė 1894 10 22 Prastavonių k., Šedu
tus 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis vos vls., Panevėžio aps. 1914 baigė Šiaulių g-jos 4 klases, 1916 -
170 Lictulos kariuomenes karininkai

1947 01 08 Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas 10 metų
layerio ir 5 metams tremties, konfiskuojant turtą ir atimant karinį M
laipsnį. 1948 išvežtas į lageri Mordovijoje. Sünus nuteistas 8
metams lagerio. 1955 12 palcistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1957
04 20 Kaune, palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse.
Žmona -- Marcelė Janušauskaitė (1897), sūnūs – Tadas
(1924-1988) ir Jurgis (1927).
LCVA, . 930, ap. 8, b. 750, 1, 100, b. 873, I. 193-194; LYA, F. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKA, 1. 7. p. 197-200; LKKAS archyvas.
Masiulis Petras
01 31mo
Petrogrado elektrotechnikos in-to 2 kursus. 1916
bilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 10 12 baigus karo m-lą
Tbilisyje suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas į 221 pest.
ats. pulką jaun. karininku. 1917 05 01 pakeltas į paporuči
kius, paskirtas Kaukazo fronto radijo stoties v-ko pavaduoto
ju. 1917 09 12 baigė Aleksandropolio radiotelegrafo m-lą. 1918
05 31 demobilizuotas, vieną semestrą mokėsi Rygos aukštesn.
Masiulis Visvaldas Leopoldas
technikos m-loje. Grįžęs į Lietuvą 1919 02 24 įstojo į Panevė
žio apsaugos būrį. 1919 03 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į Inžinerijos batalioną. 1919 10 07 suteiktas MASIULIS Visvaldas (Visavaldas) Leopoldas gimė 1919
vyr. leitenanto laipsnis, 1920 04 21 pakeltas į kapitonus. Da 12 20 Kaune. 1938 06 27 baigė Kauno „Aušros“ berniukų
lyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontinin g-ją. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas
kais ir lenkais. 1920 1001 paskirtas Kauno radijo stoties v-ku. artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos
1923 stažavo Telefunken firmoje Berlyne. 192505 15 pakel karininkų atsargą. 1940 įstojo į VDU Statybos f-to Statybos
tas į majorus. 1926 01 01 perkeltas į Technikos pulką, 1927 skyrių.
09 03 – į Ryšių batalioną radijo kuopos vadu. 1930 07 15
baige Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių (III
laida). 1931 08 29 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1931
12 22 pakeltas į plk. leitenantus. 1931 12 31 paskirtas Karo
technikos tiekimo skyriaus priėmimo komisijos pirmininku.
1931–37 daug kartų komandiruotas į Vokietiją, Švediją, An
gliją, Čekoslovakiją. 1939 08 08 paskirtas Užsakymų dalies
vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK valdybos
karinio-techninio tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui
iš RA pasitraukė. 1941 06 24 pateko į vokiečių nelaisvę, greitai
paleistas. 1941 08 01 paskirtas Vilniaus statybos tresto di
rektoriaus pavaduotoju, 09 01 – direktoriumi. 1943 03 16
gestapo suimtas, kartu su kitais Lietuvos inteligentijos atsto
vais įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Vykdant sto Maskolenka Jonas
vyklos evakuaciją pateko į puolančios RA nelaisvę, pasiųstas į
Gardino filtracijos lagerį, 1945 06 22 – į demobilizacijos divi
ziją Baškirijoje. 1945 11 15 grįžo į Vilnių, įsitraukė į antisovie MASKOLENKA Jonas gimė 1919 11 03 Daubiškių k., Pa
tinę veiklą. 1946 07 26 MGB kartu su sūnumi Tadu suimtas. pilės vls., Šiaulių aps. Mokėsi Viekšnių prog-joje, 1938 baigė

Macikius ix. 1918 07 08 pusanktsilieuvos kariuomene:
, (XIV aplaida) suteikus
19302 09 18 bagus karo mokykli
pest, aus, jaun. leitenanto laipsnis polikas karineje namyboje!
pése. pulka 1930 11.20 paleistas i pesciminku, karininkas
B. Crveno Marcikiuose, ISS narys. 1941. 12. Vilniuje dirbo
moncie.Darbas", veliau buhalteriu. Vaidilos" came, 1941
02.10) priimtas į Vilniaus m. savivaldybos priešgaisringapp
19:110427jstojo į Victing rinkting paskirtas 1,30,3 batalione
Apdovanotas Saulin natin des ordino medaliu (1939).
ICVAT.980, ap. 1, 1,65 R 613p. I. b. 1461; IKKAShyvas
SEX
Masanauskas Ksaveras
MAŠANAUSKAS Ksaveras gimė 1893 08 31 Kolnicos k.

ir vis., Augustavo aps. Mokėsi Marijampolės g-joje, kuriq eva
kuota i Jaroslavlį baigė 1916 ir tais pačiais metais įstojo į Var
šuvos veterinarijos in-tip, cvakuotą i Novočerkaską. Išklausęs 4
semestrų kursit 1918 pab. grįžo į Lietuvą. Nuo 1919 03 03
Tickimo-maitinimo m-jos Marijampolės maisto komiteto agen
tas-priėmėjas. 1919 1001 mobilizuotas į Lietuvos kariuome
nç, tarnavo Intendantūros skyriuje, nuo 1920 Maisto dalies
Mastauskas Martynas v-ko padėjėjas. 1920 11 07 suteiktas karo valdininko laips
nis. 192109 30 perkeltas į Karo veterinarijos skyrių. Su KAM
MASTAUSKAS (MOSTAUSKIS) Martynas gimė 1896 stipendija iki 1924 03 29 mokėsi Dorpato (Tartu) u-to Vete
02 25 Kruopinės k., Pušaloto vls., Biržų–Pasvalio aps. 1915 rinarijos f-te Estijoje. Grįžęs į Lietuvą Karo mokykloje baige
baigė Panevėžio rcalinç g-jų. 1915 08 mobilizuotas į Rusijos rikiuotės kursių, 1925 05 15 suteiktas veterinarijos leitenanto
kariuomenç. 1916 12 01 baigė Aleksejaus karo m-lą Maskvoje, laipsnis. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 01 01
iki 1918 02 12 tarnavo 148, 245 ats. pulkuose jaun. karinin perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo Karo veterinarijos inspekciją,
ku, 497 Belecko pulke - kuopos vadu. Grįžus į Lietuvą 1919 paskirtas vet, puskarininkių m-los vedėju. Iki 1933 Vyr. kariuo
03 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio menės štabo ypatingų reikalų karininkas, Karo mokyklos ir ka
bataliono kuopos jaun. karininku. 1919 08 05 dėl silpnos riuomenės ugniagesių instruktorių kursų lektorius, Aukštosios
1
sveikatos paskirtas gurguolės v-ku. 191911 18 suteiktas vyr. Panemunės rajono vet. gydytojas, Veterinarijos in-to dėstyto
leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest. pulko ginklų prižiūrėtoju. jas. 1927 08 01 pakeltas į kapitonus, 1930 11 23 - į majorus,
1919 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920 – 1932 11 21 - į plk. Ieitenantus. 1930-40 Karo veterinarijos
su lenkais. 1920 07-09 buvo lenkų nelaisvėje, iš kurios pabc v-ko padėjėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 194006 27
go. 1920 07 22 paskirtas Seinų aps. komendanto padėjėju, 1921 paskirtas Karo veterinarijos v-ku. Likviduojant Lietuvos ka
02 01 – Mažeikių komendanto, vėliau Alytaus komendanto riuomenç 1940 09 02 paskirtas RA 29 ŠTK veterinarijos tar
padejeju. 1922 09 01 pakeltas į kapitonus. 1923 02 27 pa nybos v-ku. 1941 06 14 Varėnos poligone suimtas, išvežtas į
skirtas 11 pest. Vilniaus pulko ūkio kuopos jaun. karininku, lageri Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD
192305 16 šį pulką pavadinus 3 pasienio pulku vadovavo ry Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Dirbo tiesiant ge
šių kuopai, vėliau tarnavo ryšių kuopos karininku. 1923 12 21 ležinkelį, nušalo kojų pirštus, tapo Il grupės invalidu. 1944
paleistas į atsarg.l. Priimtas į VRM Piliečių apsaugos departa 02 15 paleistas, dirbo vet. gydytoju tarybiniame ūkyje. 1946
mentą, tarnavo pasienio policijos Alytaus baro v-ku. 1926 priim grįžo į Lietuvių, dirbo vet. gydytoju Šakių r. Kidulių tarybi
tas į LU Teisių f-tą. Nuo 1927 tarnavo Šakių baro I cilės rajono niame ūkyje, vėliau gyveno Kaunc. Mirė 1962 12 13, palai
v-ku. Mirė 1938 08 16 Šakiuose, palaidotas Sudarge. dotas Paežerių kapinėsc, Marijampolės aps.
Žmona – Marijona (1896). Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1928) ir Šaulių
LCVA, 1.930, ap. 5. b. 1871; ap. 8, b. 227. 1. 204-210; , 631, ap. 7, žvaigždės (1935) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės meda
1
b. 2890; LKKAS archyvas. liu (1928).
172 Lictures karinomhes karininkai

M
Mašanauskas Ksaveras su žmona Petronele, sūnumis Liudviku, Jonu ir Kazimieru,

dukterimi Marijona
Žmona – Petronėlė Poperaitė (1886–1976), sūnūs – Liud riuomenėje. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) su
vikas (1920), Jonas (1926–1988) ir Kazimieras (1931), duk teiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 10 pest. pulką. 1923
tė – Marijona (1922). 11 26 komandiruotas, o 1924 02 23 perkeltas į Elektrotech
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 311, 1. 245-246; f. 392, ap. 2, b. 270; LGG, 1, 1, nikos batalioną. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926
p. 542; LKKAS archyvas. 01 01 perkeltas į Technikos pulką, 1927 09 03 - į Ryšių ba
talioną, 12 22 – į 9 pést. pulką. 1928 01 27 baigė Aukštųjų
karinkų DLK Vytauto kursų Technikos skyrių (II laida), vėliau
fizinio lavinimo karininkų kursus (I laida). 1928 04 24 įskaitytas
į inžinerijos karininkus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932
05 24 pakeltas į kapitonus. 1934 12 15 paskirtas II pėst. divi
zijos štabo ryšių kuopos vadu. 1936 11 23 pakeltas į majorus.
Tarnaudamas kariuomenėje kartu mokytojavo Marijampolės
realinėje ir marijonų g-jose, Kvietiškio žemės ūkio m-loje, Aukš
tuosiuose kūno kultūros kursuose, Karo mokykloje ir divizijos
liktinių rikiuotės puskarininkių kursuose. Redagavo karių laikr.
„Žaibas“, „Perkūnas“, „Vytenietis“, bendradarbiavo „Karde“,
„Karyje“, „Pavasaryje“, parašė populiarių kariškų dainų, daž
niausiai pasirašinėdavo Justo Tylos slapyvardžiu. Sovietų Sąjungai
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo ryšių bataliono vyr. ad
jutantu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 08
su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Augsburgo pabėgėlių
stovykloje, 1950 emigravo į JAV. Mirė 1987 08 01 Čikagoje,
palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Žmona - Konstancija Vosyliūtė (1911-1986), dukterys –
Milda Povilaitienė (1936-1996) ir Jūra Bakaitienė (1939).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 750, 1. 102; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
Mašiotas Justinas Juozas. BLE, t. 17, p. 484; LKKAS archyvas.
MAŠIOTAS Justinas Juozas gimė 1901 09 13 Vaitiškių k., MATAITIS Mykolas (Mikas) gimė 1889 12 04 Viekšnių k.,
Būblelių vls., Šakių aps. Mokesi Kybartų ir Marijampolės g-jose, Kriukų vls., Šiaulių aps. 1910 baige Aleksandro g-ją Rygoje.
kur baigė 5 klases. 1920 11 15 pradėjo tarnauti Lietuvos ka 1910–15 studijavo ir baige Dorpato (Tartu) u-to Teisių skyrių

Matečiūnas Antanas Leonas
MATEČIŪNAS (MATAČIŪNAS) Antanas Leonas gimė

191105 31 Orenburge, Rusijoje. 1918 su tėvais grįžęs į Lie
Mataitis Mykolas tuvą gyveno Radviliškyje, kur baigė g-jos5 klases, 1932 – Kau
no „Aušros“ berniukų g-ją. 1932 10 12 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp.laida)
Estijoje. Nuo 1916 01 04 tarnavo Rusijos kariuomenės 1 ats. suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių
art. divizione. 1917 04 29 suteiktas praporščiko laipsnis ir iš karininkų atsargą. 1938 baigė VDU Medicinos f-tą, dirbo gy
siųstas į I pasaul. karo Šiaurės frontą kovoti su vokiečiais. 1917 dytoju Mažeikių aps. ligoninėje. 1940 02 29 įskaitytas į sani
09 17 – 1918 02 21 tarnavo artilerijos brigados 3 diviziono tarijos karininkus. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo
2 baterijos jaun., vėliau vyr. karininku. 1918 02 pateko į į JAV, gyveno Niujorke.
vokiečių nelaisvę, iš jos 1918 05 grįžo į Lietuvą. 1919 02 15 LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 67; f. 631, ap. 7, b. 12201; LKKAS archyvas.
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pést. pulko 2
baterijos vyr. karininku, 04 14 – artilerijos pulko teismo
pirmininku. 1919 10 07 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
1919 04 - 1920 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais, 1920 07-12 – su lenkais. 1921 02 12 paskirtas
Kariuomenės teismo kandidatu, nuo 1921 11 24 leista atlikti
tardymus kai kuriose bylose. 1922 01 06 pakeltas į kapito
nus. 1922 02 01 paskirtas Kariuomenės teismo 2 nuovados
tardytoju. 1925 05 15 pakeltas į majorus. 1926 10 14 pa
čiam prašant paleistas į atsargą. 1926 baigė LU Teisių f-tą.
1926–28 Panevėžio apygardos teismo svarbesnių bylų tar
dytojas, vėliau Kaune ypatingai svarbių bylų tardytojas. Nuo
1929 Kauno apygardos teismo teisėjas, nuo 1933 09 15 Ape
liacinių rūmų teisėjas, nuo 1935 11 01 Kauno apygardos
teismo Baudžiamojo skyriaus pirmininkas, nuo 1938 1001 -
Vyriausiojo tribunolo teisėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lie Matekonis Povilas
tuvą 1940 07 01 iš pareigų atleistas. 1941 06 14 NKVD
suimtas, išvežtas į Sosvos lagerį Sevurallage, Serovo r., Sverdlov
sko sr. Šeima 1941 ištremta į Belojarską, Barnaulo r., Altajaus kr. MATEKONIS (MATĖKONIS) Povilas gimė 1907 10 27
1942 12 01 žuvo lageryje. Gyvakarų k., Kupiškio vls., Panevėžio aps. 1919-23 mokėsi
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1931). Kupiškio prog-joje. 1925 baigė dvejų metų mokytojų kursus
Pirmoji žmona - Stanislava Petrauskaitė (1892–1985, išsi Skapiškyje, 1930 - S. Daukanto mokytojų seminariją Kaune.
skyrė 1923); antroji žmona - Vanda Jasinskaitė (1899–1984), 1931–41 su pertraukomis studijavo VDU Humanitarinių
dukterys – Danutė Mataitytė-Matvejenko (1932, į Lietuvą mokslų ir Teisių f-tuose. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos ka
negrįžo), Nijolė Zimkuvienė (1930). riuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 66; BLE, t. 17, p. 491; LGG, 1. 1, p. 542. suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti

ninkų karininkų atsargą. Gyveno Kaune, dirbo AB „Spaudos
fondas“. LŠS narys.
M
LCVA, F. 930, ap. 2M, b, 68; ſ. 631, ap. 7, b. 8681; f. 391, ap. 2, b. 774.
M
Matelis Jeronimas
Matelis Aleksas
kuopos vadu. 1930 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų
kursų Technikos skyrių (III laida), įskaitytas į inžinerijos
karininkus. 1930 08 25 paskirtas Ryšių bataliono 1 telegra
MATELIS Aleksas (Aleksandras) (slap. Audenis) gimė 1919 fo-telefono kuopos vyr. karininku. 1931 baigė Priešlékuvinės
Vikonių k., Svėdasų vls., Kupiškio aps. Baigė Rokiškio g-jos 6 apsaugos kursus. 1932 01 08 paskirtas Ryšių bataliono švie
klases. 1945 išejo partizanauti, buvo Algimanto partizanų apy timo vadovu, 03 22 – 1 telegrafo-telefono kuopos vadu. 1932
gardos vado adjutantas. 1949 11 02 kautynėse su Kauno 05 24 pakeltas į majorus. 1933 01 10 paskirtas mokomosios
MGB kariuomene ir stribais kartu su Algimanto partizanų kuopos vadu, buvo pulko teismo pirmininkas. Už dalyvavimą
apygardos vadu Antanu Starkumi (slap. Monte), štabo v-ku voldemarininkų maište 1934 06 07 suimtas, pritaikius am
Albinu Pajarsku (slap. Bebras), Kęstučio apygardos vado ad nestiją 07 11 paleistas į atsargą. Gyveno Aukštojoje Panemunėje
jutantu Juozu Leškiu (slap. Algis), Montes partizanų būrio va Kaune. Mire 1964 08 29.
du Juliumi Burneika (slap. Tardytojas), partizanėmis Birute Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir DLK Ge
Šniuolyte (slap. Ida, Ramune) ir Stase Vigilyte (slap. Živile) dimino 4 laipsnio (1934) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
žuvo Šimonių girioje, prie Priegodo ežero (Svėdasų vls.). Kauty medaliu (1928).
nių vietoje palikti žuvusiųjų kūnai slapta palaidoti Kupiškio r. Žmona - Teresė Semenytė, duktė – Irena (1924), sūnus –
Adomynės kapinėse. 1999 žūties vietoje pastatyti kryžiai. 1999 Zenonas (1929).
02 17 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 03 29 suteiktas ka LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 69; LKKAS archyvas.
pitono laipsnis (po mirties).

Žmona – Marija Vairaitė, tremtinė (m. 2003), sūnus – Ro MATELIS Jonasgimė 1898 01 14 Plaštakos k., Balninkų vls.,
bertas (1945). Ukmergės aps. 1915 Ukmergėje baige m-los 4 klases. 1915-16
LKKAS archyvas mokytojavo Plaštakos ir Vyžuonų liaudies m-lose. 1916-18
mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, iš 3 kurso 1918 1201 sa
MATELIS Jeronimas gimė 1896 06 02 Peldžiūnų k., Gir vanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Vilniaus m. ko
kalnio vls., Raseinių aps. 1918 baigė Panevėžio realinės g-jos mendantūros raštvedžiu, vėliau vyr. adjutantu. 1919 07 06
7 klases, 1923 - Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1919 06 18 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir paskir
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenės 2 pést. pulke. 1919 tas 3 pést. pulko jaun. karininku. 1919 09 29 pagal Lietuvos
07 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leite
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pėst. pulko 3 nanto. 1919 12 16 paskirtas Joniškėlio bataliono žygio kuopos
kuopos jaun. karininku. Dalyvavo ir pasižymėjo nepriklau vadu. 1920 01 10 batalioną reorganizavus į 9 pest. pulką pa
somybės kovose su lenkais Ukmergės, Vilniaus, Gardino, skirtas pulko adjutantu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su
Merkinės, Širvintų apylinkėse. 1922 10 13 baigė Aukštųjų bolševikais ir lenkais. 1920 12 22 paskirtas 3 raitelių pulko ad
karininkų kursus (II laida). 1923 02 07 paskirtas į mokomąją jutantu. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II
kuopą jaun., vėliau vyr. karininku. 1923 03 30 pakeltas į vyr. laida). 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus, perkeltas į I kava
leitenantus. 1923 05 04 paskirtas III pést. divizijos štabo ko lerijos diviziją, 192401 01 – į l husarų pulką mokomosios ko
mendantu. 1926 02 16 pakeltas į kapitonus. 1929 09 13 mandos karininku. 1924 03 05 paskirtas mokomojo eskadrono,
paskirtas 9 pést. pulko 9 kuopos vadu, 11 23 - 4, vėliau 7 12 15 – 2 eskadrono vadu. 1927 02 16 pakeltas į kapitonus.

Matijošaitis Stepas su žmona Ona
Macelis Jonas rijampolės mokytojų seminariją. 1930 11 04 pašauktas į Lie

tuvos kariuomenç. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Mokytojavo Trakų aps. Krivo
nių ir Žiežmarių prad. m-lose, nuo 1937 m-los vedėjas. LÁS
Žiežmarių šaulių būrio vadas.
Žmona - Ona Maruškaitė.
LCVA, F. 391, ap. 7. b. 6521, 1. 109.
MATIJOŠAITIS Vincas Kazys gimė 1914 08 06 Meištų k.

Atomiues Būblelių vls., Šakių aps. 1935 baigė Marijampolės Rygiškių Jo
moras, anipeye no g-ją. 1935 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936
18982 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats.
Matelis Jonas jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 70.
1927 03 14 perkeltas į Kariuomenės teismą, vėliau į LŠS. Buvo

Telšių, Raseinių, Alytaus, Seinų aps. šaulių rinktinės vadu.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 28 paskirtas Ro
kiškio aps. kariniu v-ku. 1940 08 24 pakeltas į majorus. Lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės
atleistas. Dirbo Rokiškio r. gyvulių supirkimo punkto buhal
teriu. 1941 06 14 NKVD suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Čiriko
vą, Kalmankos r., Krasnojarsko kr. 1941 1003 perkeltas į Kansko
kalėjimą Krasnojarsko kr., kur 1944 05 30 žuvo.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1933), Savanorių
(1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Šaulių žvaigž
des ordino (1939) medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“
3 laipsnio kryžiumi (1937), Latvijos išsivadavimo karo 10-me
čio medaliu (1929).
Žmona - Veronika Pivoraitė (1902-1984), sūnūs - Kęstutis
Albertas (1926–2000) ir AlgimantasTeodoras (1927).
. 5. b. 1708, 1. 7; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, Mariukas Faustas
LCVA,
1.I.
p .
f.ap
930,
543.
MATIJOŠAITIS Stepas gimė 1908 08 02 Gražiškių k., Barz MATIUKAS Faustas gimė 1907 08 07 Maskvoje, Rusijoje.
dų vls., Šakių aps. 1924 baige Pilviškių prog-jos 4 klases, Atvykęs į Lietuvą iki 1925 mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo
1926 - Pilviškių dvejų metų mokytojų kursus, 1930 - Ma berniukų g-joje. 1930 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją.

1930 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1931 10 29 sitraukė. 1941 06 30 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats, jaun. Geležinkclio komendantūrą. 1944 formuojant Vietinę rinkti M
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. nę paskirtas Kauno batalioną.
į
1937 vasarą vykusiose 500 km komandinėse baidarių lenk Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio medaliu (1928),
tynėse Utenos ir Zarasų ežerais, Šventaja ir Nerimi su koman ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1935).
da Fraternitas Lithuanica iškovojo pereinamąją taurę. 1938 Žmona - Lidija (1908).
baigė VDU Medicinos f-tą. 1938–41 dirbo Kauno ir Vilniaus LCVA, 1.930, ap. 8, b. 873, 1. 195-196; LYA, C. K-8, p. 2, saug, vnt. 3;
užkrečiamųjų ligų ligoninėsc. LKKAS archyvas.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b.72; 6. 631, ap. 7, b. 9275.
MATONIS Juozas gimė 1896 11 15 Kaukines k., Žiežma
MATJOŠAITIS (MATIJOŠAITIS) Kazys gimė 1905 07 10 rių vls., Trakų aps. 1919 10 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
Selvių k., Vilkaviškio vls. ir aps. Baigė Vilkaviškio „Žiburio“ menç, paskirtas karininku į Ukmergės batalioną. 1920 02 13
g-jos 6 klases. 1926 11 04 pašauktas Lietuvos kariuomenę. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 04 19 pabėgo iš Lie
į
1927 12 16 baigus Karo mokyklą (II asp. laida) suteiktas pėst. tuvos kariuomenės, išbrauktas iš karininkų sąrašų.
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsar LKKAS archyvas
gą. Gyveno Vilkaviškyje, dirbo korespondentu-reporteriu.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto MATONIS Viktoras gimė 1917 08 17 Karačeve, Rusijoje.
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 05 19 išbrauk 1921 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Kaišiadoryse. 1935 bai
tas iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs. gęs Kaišiadorių aukštesn. m-lą įstojo į Kauno kunigų semi
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 73; LKKAS archyvas. nariją. 1937 išstojo, studijavo teisę VDU. 1938 10 - 1939
05 01 mokytojavo Raseinių aps. Linkaičių ir Karklėnų prad.
m-lose. 1939 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą
(XV asp.laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu
teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Nuo 1941 06 25 dir
bo kriminalinėje policijoje. 1941 08 22 priimtas Vilniaus m.
savivaldybės butų ir turto skyriaus raštvedžiu. Nuo 1941
09 01 tarnavo LSD.
LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17; f. 643, ap. 1, b. 2476; LKKAS archyvas.
MATUKAITIS Kazys gimė 1906 08 20 Patašinės k., Mari

jampolės vls. ir aps. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją.
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. Baigė
ŽŪA Dotnuvoje, dirbo agronomu. Nuo 1937 dėstytojavo
Tauragės mokytojų seminarijoje, nuo 1938 10 01 - Mažei
Matonis Aleksas
kių aps. Plinkšių žemės ūkio m-loje. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1941 06 14 NKVD suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
MATONIS METELICINAS, MATONIS-METELICINAS) Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1941 11 06 žuvo lageryje.
(
Aleksas (Aleksandras) gimė 1908 08 27 Vilniuje. 1928 baigė Šeima 1941 ištremta į Tengą, Ongudajaus r., Altajaus kr.
Kauno aukštesn. technikos m-los Statybos skyrių. 1929 11 04 Žmona - Bronė (1911), sūnus (1941, mire vagone vežant į
įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mo tremtį).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 234; LGG, t. 1, p. 544; LKKAS archyvas.
kyklą (XV laida) suteiktas pionierių jaun. leitenanto laipsnis,
paskirtas Pionierių bataliono (nuo 1935 05 01 1 inžinerijos
batalionas) jaun. karininku, 1935 01 01 - bataliono ūkio bū MATUKAS Antanas gimė 1894 07 08 Domantų k., Šiau
rio vadu, vėliau mokomosios kuopos karininku, 1 kuopos vyr. lių vis. ir aps. 1902–12 gyveno Poltavoje, Ukrainoje. Baige Pol
karininku, bataliono ugniagesių komandos v-ku. 1936 12 31 tavos 1 g-ją. 1912 studijavo Karo medicinos akademijoje Sankt
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar Peterburge. 1913 perėjo į Kijevo u-to Medicinos f-rą, kurį baigė
navo 1 inžinerinio bataliono technikos skyriaus raštvedžiu. Lik 1917 05. Kijevo lietuvių studentų draugijos narys, dirbo Lietu
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 vių tremtinių komiteto sekretoriumi, iždininku, buvo Ukrainos
ŠTK 184 šaulių divizijos atskirojo pionierių bataliono dirbtu lietuvių tremtinių tarybos narys. 1917 mobilizuotas į Rusijos
vių v-ku, 12 20 - RA 29 ŠTK atskirojo pionierių bataliono kariuomenę, paskirtas 3 Kaukazo korpuso 21 pést. divizijos
technikos kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa jaun. gydytoju. Vėliau tarnavo 82 Dagestano pest. pulko jaun.

Matukas Antanas Matukonis Antanas
ir vyr. gydytoju. 1918 03 pulkui iširus demobilizuotas. Dirbo MATUKONIS Antanas gimė 1906 09 08 Noragėlių k., Sei
Kijeve pabėgėlių ambulatorijoje ir Lietuvių tautos taryboje. rijų vls., Alytaus aps. 1926 baigė Leipalingio g-jos 4 klases,
1918 07 grįžęs į Lietuvą vertėsi privačia praktika Šiaulėnuose, 1930 - S. Daukanto mokytojų seminariją Kaune. 1930 11 04
Šiaulių aps. 1919 06 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
paskirtas Atskirojo partizanų bataliono gydytoju, 1919 06 28 – mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
2 lauko ligoninės jaun. gydytoju, 11 18 – 3 pėst. pulko vyr. nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931-40 Uk
gydytoju. 1920 03 01 suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. mergės vls. Pusnės prad. m-los mokytojas ir vedėjas, LŠS būrio
1919 11 – 1920 12 dalyvavo nepriklausomybės kovose su vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suim
bolševikais ir lenkais. 1921 03 12 pakeltas į vyr. leitenantus. tas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr.
,
1921 07 17 paskirtas 9 pėst. pulko vyr. gydytoju, 1922 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8
08 14 – 1 atskirojo lazareto Kaune vyr. gydytoju, 1924 metams. Šeima 1941 išvežta į Tasejevą, Krasnojarsko kr. Nuo
01 10 - 2 pést. pulko vyr. gydytoju. 1925 05 15 pakeltas į 1948 12 04 tremtyje Tasejeve, Krasnojarsko kr. 1958 02 13
kapitonus, 1927 02 16 – į majorus. Be tiesioginių pareigų paleistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1999 12 27.
aptarnavo kariuomenės komendantūrą, priėmimo komisiją, in Žmona - Aleksandra Ratkevičiūtė (1912-1997), sūnūs - Al
tendantūros dirbtuves, II karo apygardos štabą su komando girdas (1934) ir Vytautas (1936–1983), dukterys – Audro
mis ir įstaigomis, artilerijos sandėlių kuopą ir kt. 1930 11 23 nė Vosylienė (1940) ir Ina Skorupskienė (1941).
pakeltas į plk. leitenantus. 1938 03 17 paskirtas Karo ligoninės LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1711; f. 391, ap. 7, b.6521, 1, 117; LGG, t. 1,
Kaune v-ko padėjėju. 1938 11 23 pakeltas į sanitarijos pulki p. 544; LKKAS archyvas.
ninkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 06 pa

skirtas Karo sanitarijos valdybos v-ko padėjėju. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 09 02 paskirtas RA 29 ŠTK sani
tarijos tarnybos v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. 1941 07 05 paskirtas lietuvių karių Vilniaus įgulos,
vėliau LSD sanitarijos v-ku. 1944 su daliniais pasitraukė į Vo
kietiją, dirbo Dresdeno, Berlyno, nuo 1944 10 – svetimšalių
Miuncheno karo ligoninėse. 1944 11 – 1948 11 Lietuvos Rau
donojo kryžiaus Miunchene skyriaus pirmininkas ir BALF'o
įgaliotinio įstaigos Miunchene sveikatos reikalų vedėjas, vėliau
IRO Šleisteimo slavų pabėgėlių stovyklos vyr. gydytojas.
1948 11 emigravo į Kanadą, dirbo įvairius darbus. Nuo
1950 09 Vudstoko, Ontarijo ligoninės, vėliau Monrealio psi
chiatrinės ligoninės gydytojas. 1975 persikėlė į JAV. Putname
dirbo JAV LB apylinkės v-boje. Mirė 1992 08 16 Putname.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Matulaitis Antanas
Žmona - Liudvika Krauklytė (1901-1972), dukterys – Regina
Viktorija Taunienė (1925), Angelina Julija (1927), sūnūs - An
tanas Gediminas (1932) ir Liudvikas Vytautas (1937). MATULAITIS Antanas gimė 1895 12 29 Netičkampio k.,
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1714, 1. 1; BLE, t. 17, p. 514; LKKAS archyvas. Kvietiškių vls., Marijampolės aps. 1918 baigė Marijampolės
178 Licitos kariuomenės karininkai

g-ją, evakuotą į Voronežą. Grįžęs į Lietuvą iki 1919 06 15 to laipsnis ir paskirtas Inžinerijos pulko (nuo 1926 01 01 Tech
buvo Marijampolės m. laikinosios tarybos narys. 1919 07 31 nikos pulkas) jaun. karininku. 1926 02 16 pakeltas į vyr. lei M
įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteik tenantus. 1926 06 24 pačiam prašant paleistas į atsargą. Iki 1
tas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 atsargos bataliono 1 1927 05 dirbo savo ūkyje. 1927 10 18 baigus aukštesn. po
kuopos jaun. karininku, 1920 02 11 - Gen. kariuomenės štabo licijos m-lą (VII laida) paskirtas Kauno politinės policijos jaun.
Literatūros skyriaus kultūros ir švietimo sekcijos vedėju. 1920 valdininku. Nuo 1928 vasaros dirbo kriminalinės policijos ben
05 15 išrinkus į Lietuvos Steigiamąjį Seimą iš kariuomenės at drojo skyriaus registratoriumi. 1931 01 01 pagal Karininkų
leistas. Atsisakęs Seimo nario mandato grįžo į kariuomenę ir laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. lei
išvyko į frontą. 1920 11 21 kautynėse su lenkais žuvo Bab tenanto. 1929 – 1940 06 Marijampolės aps. politinės polici
riškėse, prie Varėnos, palaidotas Marijampolėje. jos įskaitos skyriaus v-kas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1931, po mirties). atleistas, gyveno Tarpučių k., Marijampolės aps. 1940 06 14
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 82; LKKAS archyvas. suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasno
jarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Verch Obskį, Smolenskojės r.,
MATULAITIS Bronius gimė 1901 01 27 Pentiškių k., Griš Altajaus kr. 1942 08 21 žuvo lageryje. 1943 01 02 SSRS
kabūdžio vls., Šakių aps. Baige g-jos 5 klases, mokėsi mokyto NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų (po mirties).
jų seminarijoje. 1921 12 18 baigė Karo mokyklą (IV laida), Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1939), Sa
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pést. pulko jaun. vanorių medaliu (1931).
karininku. 1923 12 31 paleistas į pėstininkų karininkų atsar Žmona – Zuzana Šukytė (1906–1971), sūnūs – Algimantas
gą. Dirbo VRM viešojoje policijoje Trakų aps. Žaslių policijos Antanas (1932) ir Rimvydas (1937–1986), duktė – Danguole
nuovados v-ko padejeju, nuo 1932 - Kauno m. judėjimo po Urbienė (1934).
licijos nuovados v-ku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 17; ap. 2M, b. 78; LYA, b/b P-11831;
įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan LGG, t. 1, p. 545.
to. Baige aukštesn. policijos m-lą ir nuovados v-kų kursus. 1937

11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo 1939 10 Vilniaus m. MATULAITIS Juozas gimė 1908 02 02 Stolaukio k., Paje
judėjimo policijos v-kas. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1949 emig vonio vls., Vilkaviškio aps. Baigė Vilkaviškio g-ją. 1929 11 06
ravo į JAV, gyveno Čikagoje, kur 1983 12 31 mirė. pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 24 puskarininkio
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio (1934) ir laipsniu baigė Karo mokyklą (XIII laida) su teise įgyti karinin
Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. ko laipsnį dalyse, paskirtas į 4 art. pulką. 1932 05 25 suteik
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 79; LKKAS archyvas. tas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 art. pulko
būrio vadu. 1934 06 15 baigė pionierių kursus prie Karo tech
nikos štabo. 1936 07 16 pakeltas į leitenantus. 1937 10 04
paskirtas 4 art. pulko 1 art. grupės ryšių rinktinės v-ku, 1939
06 13 – į Karo mokyklą art. grupės haubicų baterijos vyr. ka
rininku ir instruktoriumi. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko inžinerinės tar
nybos v-ku, 12 20 – 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko
baterijos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1944 pasitraukė į Vokietiją, tarnavo Vytauto Didžiojo darbo
kuopos vadu prie amerikiečių dalinio. 1950 Tiubingeno u-te
baige Ekonomikos f-tą. Tęsė tarnybą lietuviškosiose darbo kuo
pose Darmštate, Švecingene, Bad Krauznache. Iki 1964 bu
vo 4204 sargybos kuopos vadu ülerborne, vėliau karininku
4011 lietuvių sargybos kuopoje Grafenvochre. Ilgametis Vo
kietijos LB Mainco apylinkės pirmininkas. Mirė 1970 06 13
Maince, Vokietijoje.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 451, b. 751, 1. 135; LYA, f. K-8, ap. 2,
Matulaitis Juozas (g. 1903)
MATULAITIS Juozas gimė 1897 01 24 Baraginės k., Liud

MATULAITIS Juozas gimė 1903 09 12 Limarkų k., Gude vinavo vls., Marijampolės aps. 1915 baigė Veiverių mokytojų
lių vls., Marijampolės aps. 1920 baigė Marijampolės g-jos 5 seminariją, mokytojavo. 1919 01 26 pašauktas į Lietuvos ka
klases. 1920 10 15 savanoriu įstojo įLietuvos kariuomenę. 1921 riuomenę, paskirtas 1 pėst. pulką, 03 30 – į 10 pėst. pulką
į
12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pést. leitenan iždininku-ginklininku. 1920 02 04 suteiktas karo valdininko

Matulaitis Juozas (g. 1897) Matulaitis Kazys (g. 1898)
laipsnis, tarnavo 1 atsargos batalione. 1923 12 31 paskirtas 9 MATULAITIS Kazys gimė 1898 05 04 Tarpučių k., Šuns
pest. pulko ginklų prižiūrėtoju, 1925 03 27 – Karo aviacijos kų vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės g-jos 4 klases.
parko ūkio skyriaus raštvedžiu. 1926 04 29 pačiam prašant 1919 01 07 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
paleistas į karininkų atsargą. Dirbo vedėju Lazdijų ir Čižiūnų į 2 pést. pulką. 1919 03 10 įstojo į Karo mokyklą. 1919 07 06
(Trakų aps.) prad. m-lose. 1937 11 23 kaip buvusiam karo ją baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis, paskirtas 2 pést.
valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administ pulko 1 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1919 09 29
racijos (B) ats. leitenanto laipsnis. Sovietų Sąjungai okupuojant pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis
Lietuvą dirbo Pavarėnio k. (Alytaus aps.) prad. m-los vedėju. pakeistas į leitenanto. 1919 12 22 paskirtas 1, 1920 03 01 -
1941 06 14 NKVD suimtas, su šeima ištremtas į Slavgorodą, 3 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1919–20 dalyvavo nepriklau
Altajaus kr. 1942 04 10 tremtyje suimtas, SSRS NKVD Ypa somybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.
tingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1944 02 28 žuvo la 191911 21-23 kautynėse su bermontininkais sužeistas. 1920
geryje Jurgoje, Kemerovo sr. 1959 07 30 Altajaus krašto teismo 11 22 mirė nuo žaizdų, gautų kautynėse su lenkais prie Gied
prezidiumo nutartimi byla nutraukta nesant nusikaltimo su raičių. Palaidotas Marijampolės kapinėse.
dėties, reabilituotas. Apdovanotas Savanorių medaliu (1935, po mirties).
Žmona - Marija Paganauskaitė (1909–1986, susituokė LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 76.
1934), dukterys - Elena Judita (1934), Margarita Ina Sta
šinskienė (1938), sūnūs – Vytenis (1936-1937) ir Liudas
(1942–1943 tremtyje).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, I. 75; LKKAS archyvas.
MATULAITIS Jurgis gimė 1892 12 30 Sankt Peterburge,

Rusijoje. 1908–12 mokėsi ir baigė Šv. Jekaterinos katalikų g-ją
Sankt Peterburge, studijavo Sankt Peterburgo u-to Matemati
kos f-te. Atvykęs į Lietuvą 1919 07 26 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas 1 raitelių pulko 3 eskadrono jaun. kari
ninku. 1919 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 12 14
gavus papildomų žinių laipsnis pakeistas į kapitono. Su 9 es
kadronu dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920
04 25 paskirtas pulko teismo raštvedžiu. 1921 06 09 perkeltas
į Karo mokyklą, 08 23 – į l kavalerijos pulką, 1921 10 20 -
į I kavalerijos divizijos štabą jaun. karininku. Baigė karininkų
elektrotechnikos m-los radijo-telegrafo skyrių. 1922 10 09 dėl
blogos atestacijos perkeltas atsargon prie Kauno m. komendan
tūros. 1922 10 15 paleistas iš kariuomenės studijuoti aukštojo
Matulaitis Kazys (g. 1903)
mokslo. Nuo 1923 studijavo LU Teisių f-te. 1944 pasitraukė
į Vakarus, vėliau emigravo į JAV, gyveno San Franciske, kur
1975 07 02 mire. MATULAITIS Kazys gimė 1903 03 23 Igliaukos k. ir vls.,
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1715. Marijampolės aps. 1925 baigė Marijampolės Rygiškių Jono

g-jos 6 klases. 1925 09 10 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuo Žmona – Stefanija Mačiulskaitė (1913, susituokė 1937), duk
menėje. 1928 09 08 baigus Karo mokyklą (X laida) suteiktas
M
tė - Marija Paukštienė (1938). M
kavalerijos leitenanto laipsnis, paskirtas 2 ulonų pulko 2 es LCVA, F. 391, ap. 7. b. 3614; BLE, 1. 17, p. 377: LKKAS archyvas.
kadrono jaun. karininku. 1931 01 01 pagal karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 09 30 MATULEVIČIUS Andrius gimė 1897 09 23 Suvalkuose.
pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. Priimtas Mokėsi Vilkaviškyje, Marijampolėje, 1915 Rusijoje baigė Orio
į VRM, paskirtas Utenos aps. policijos nuovados v-ko padėjė lo 2 g-ją, 1918 - Maskvos u-to Medicinos f-to 3 kursus. Grįžęs
ju, vėliau dirbo Kauno m. policijos nuovados v-ko padejeju, į Lietuvą 1919 01 29 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę,
Marijampolės m. policijos nuovados v-ku. 1937 11 23 pa paskirtas Tiekimo skyriaus Intendantūros dalies valdininku
keltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ypatingiems reikalams. 1919 11 20 suteiktas karo valdininko
1941 06 14 Marijampolėje NKVD suimtas, išvežtas į Sevu laipsnis ir paskirtas Intendantūros skyriaus kanceliarijos v-ku.
rallagą, Garių r., Sverdlovsko sr. 1942 02 07 žuvo lageryje. 1920 03 22 perkeltas į Sanitarijos skyrių. 1920 05 14 suteik
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). tas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1920 08 24 paskirtas 9 pest.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 80; LGG, t. 1, p. 545; LKKAS archyvas. pulko jaun. gydytoju, 1921 03 01 - Kaišiadorių evakuacijos
punkto v-ku, 1922 06 22 – Kariuomenės evakuacijos punk
to v-ko padėjėju. 1920–21 mokėsi Lietuvos aukštųjų kursų
Medicinos skyriuje. 1922 10 20 baige LU Medicinos f-tą.
1923 02 15 paskirtas į Kauno m. komendantūrą sanitarinio
punkto gydytoju. 192303 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923
07 18 paskirtas į Inžinerijos pulką, 1924 10 16 – į 6 pest.
pulką vyr. gydytoju. 1925 02 01 pačiam prašant paleistas į
sanitarijos karininkų atsargą. Dirbo LU Medicinos f-to vaikų
klinikos jaun. asistentu, nuo 1926 01 20- vyr. asistentu, nuo
1929 05 15 - Kauno m. ligonių kasos medicinos skyriaus ve
deju, vėliau Kauno infekcinės vaikų ligoninės vedėju. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto
laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1935-40 dirbo Kauno li
goninėse, 1941–48 – Kauno vaikų infekcinės ligoninės vyr.
gydytoju, nuo 1945 kartu dėstė VDU, nuo 1951 - Kauno
medicinos in-te. Nuo 1945 Vaikų ligų katedros vedėjas, me
dicinos m. kand. (1949), docentas (1953), LSSR nusipelnęs
Matulaitis Vitalius
gydytojas (1957). Nuo 1925 rašė medicinos temomis žurn.
„Medicina“, parašė mokslinių darbų apie vaikų infekcines li
MATULAITIS Vitalius gimė 191401 27 Baraginės k., Liud gas, tuberkuliozę, išleido knygelę Motinos abėcėlė“ (I l., 1929,
„
vinavo vls., Marijampolės aps. Baigė Liudvinavo prog-ją, III., 1964). Mirė 1959 10 05 Kaune.
1934 - Marijampolės mokytojų seminariją. 1934–35 moky Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
tojavo Alytaus aps. Likiškių ir Panemuninkų prad. m-lose. Žmona – Elena, dukterys – Janina Vienužienė ir Laima Vit
1935 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 kauskienė.
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats, jaun. LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 84; MLTE, t. 3, p. 18; LKKAS archyvas.
Mokytojavo. 1942-43 studijavo VPI. 1944 pasitraukęs Vo MATULEVIČIUS Balys gimė 1902 10 24 Sapiegiškių k.,
į
kietiją įsteigė lietuvių m-lą Noimiusterio-Šlezvigo pabėgėlių Kučiūnų vls., Seinų aps. Baige g-jos 6 klases, 1922 1005 mobi
stovykloje ir jai vadovavo. 1947 emigravo į Angliją, 1948 – į lizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1924 09 28 baigus Karo
Kanadą. Vienas iš Toronto lietuvių m-los steigėjų, aukštųjų mokyklą (VI laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas
lituanistikos kursų Toronte dėstytojas. Parengė skaidrių rin 9 pėst. pulko būrio vadu. 1928 11 23 pakeltas į vyr. leitenan
kinį Lietuvos temomis (1966), pagal C. Matuzo archyvo me rus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
džiagą sukūrė filmą „Laisvoje Tevynėje“ apie nepriklausomą pakeistas į leitenanto. 1931 08 05 perkeltas į 5 pest. pulką,
Lietuvą. Dviem kalbomis (1968, 1981) išleido geografinių 1934 08 08 paskirtas kuopos vadu. 1934 11 12 perkeltas į 7
pratimų sąsiuvinį „Kur bėga Šešupė“, su kt. autoriais - užda pėst. pulką. 1934 11 23 pakeltas į kapitonus. 1935 06 01
vinių korteles beskyrės m-los sistemai. 1975–90 Ontarijo et paskirtas 7 pest, pulko raštvedžiu. Sovietų Sąjungai okupuojant
ninės spaudos draugijos valdybos narys, Lietuvių tautodailės Lietuvą tarnavo 7 pest. pulko mokomosios kuopos vadu.
in-to garbės narys. 1997 grįžo į Lietuvą. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko ryšių kuopos
(1936).
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944

baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis, paskirtas
Artilerijos pulko 4 baterijos jaun. karininku, išvyko į frontą.
1919 09 29 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą
karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 08 15 – 10 11
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Salako,
Turmanto, 10 12- 1201 - su bermontininkais prie Dargu
žių, Varnėnų, Randzės, Radviliškio, 1920 07 14 - 1201 -
su lenkais pric Valkininkų, Varėnos, Perlojos, Lentvario, Se
nųjų ir Naujųjų Trakų apylinkėse. 192105 23 baige artileri
jos kursus prie Artilerijos štabo (I laida). 1922 02 01 paskirtas
3 art. pulko 6 baterijos vyr. karininku. 1922 10 13 baigė Aukš
tuosius karininkų kursus (II laida). 1922 10 16 paleistas iš
kariuomenės studijuoti aukštąjį mokslą. 1924 03 11 priimtas
karinę tarnybą. 1924 Kariuomenės teismo jaun. kandidatas
į
leite
ir vyr. kandidatas. 1924 05 02 pakeltas į teismo vyr.
Matulevičius Balys
nantus, 1926 08 01 – į kapitonus. 1927 05 17 paskirtas
Kariuomenės teismo valstybės gynėjo padėjėju. 1930 11 23
pasitraukė į Vokietiją, 1948 emigravo į Kanadą. Mire 1994 pakeltas majorus. 1934 04 15 baigė VDU Teisių f-to Teisių
į
02 10 Toronte. skyrių. 1934 04 30 įskaitytas į administracijos (A) karinin
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie kus. 1934 09 07 pakeltas į plk. leitenantus, 1936 11 23 – į
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). pulkininkus. 1936 12 28 įskaitytas į teismo karininkus. 1938
Žmona - Stase Zelbaitė, duktė – Laima. 05 05 paskirtas Kariuomenės teismo nuolatiniu karo teisėju ir
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 348, 1. 189; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; Vyriausiojo Tribunolo karo teiseju. Sovietų Sąjungai okupa
LKKAS archyvas. vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 16
iš kariuomenės atleistas. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Sevu
MATULEVIČIUS Boguslovas 1939 pašauktas į Lietuvos rallagą, Garių r., Sverdlovsko sr. 1942 10 17 SSRS NKVD
kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirties bausme. 1942 12 02
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka sušaudytas Sverdlovske.
rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923) ir DLK Gedi
LCVA, f. R-222, ap. 1, b. 17; LKKAS archyvas. mino 3 laipsnio (1936) ordinais, Savanorių (1932), Lietuvos
nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-me
čio (1929) medaliais.
Žmona - Stanislava Marija Stankevičiūtė (1907–1968, susi
tuokė 1927), dukterys – Laimutė Kazakevičienė (1930) ir Dalia
Marija Vaičaitienė (1933).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 90, 1. 127-130; f. 507, ap. 7. b. 480; LKKAS
archyvas
MATULEVIČIUS Juozas gimė 1897 03 15 Leliūnų k., De

beikių vls., Utenos aps. 1914–17 mokėsi Permės g-joje Rusijoje,
1918-19 - Vilniaus 1 vyrų g-joje. 1919 01 05 savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Kauno m. komendan
tūros bataliono mokomojoje komandoje. 1919 07 31 įstojo į
Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pėst. pulko 7 kuopos jaun.
karininku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1920 02 24
perkeltas į l pasienio pulką, paskirtas karininku prie pulko šta
Matulevičius Julius
bo, 09 01 – mokomosios komandos jaun. karininku, 1921
10 17 – 1 kuopos vadu. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenan
tus. 192401 01 perkeltas į l husarų pulką 4 eskadrono jaun.
MATULEVIČIUS Julius gimė 1898 08 24 Kūlokų k., Liud karininku. 1924 08 15 baigus Aukštuosius karininkų DLK
vinavo vls., Marijampolės aps. 1915 baigė Marijampolės Vytauto kursus (IV laida) paskirtas 1 husarų pulko švietimo
„Žiburio“ g-ją, evakuotą į Voronežą. Grįžęs į Lietuvą 1919 komisijos pirmininku, 1925 06 16– ir pulko teismo raštve
01 23 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 06 džiu, 1926 01 01 - kulkosvaidžių eskadrono vyr. karininku,

M
Matulevičius Juozas
Maculevičius Kazys (g. 1900)

1927 03 15 - Technikos komandos v-ku, 04 25 - 2 eskad
rono vadu. 1927 08 01 pakeltas į kapitonus. 1930 03 05

paskirtas 2 ulonų pulko 1 eskadrono vadu. 1931 08 29 baige rimo nuteistas 10 metų. Šeima 1941 išvežta į Bijsko r., Alta
Aukštesniųjų karininkų kursus. 1932 11 21 pakeltas į ma jaus kr., 1942 nutremta į Bykovą, Tiksį, Bulūno r. Jakutijoje.
jorus. 1933 02 01 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą ir 1943 02 14 žuvo lageryje.
paskirtas priėmimo komisijos pirmininku. Už dalyvavimą vol Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sava
demarininkų maište 1934 07 09 pažemintas į eilinius ir iš norių medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
kariuomenės atleistas. Dirbo „Vagos“ artelės Klaipėdoje direk Žmona - Jadvyga Karvelytė (1903–1975), duktė – Elena
toriumi, vėliau turėjo keletą prekybinių atstovybių. 1940 re (1935), sūnus - Liutauras (1937-1990).
patrijavo į Vokietiją. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 07 LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1891, 1. 14; f. 631, ap. 7.b. 10240: LGG, t. I,
grįžo į Lietuvą, dirbo bendrovės „Parama“ direktoriumi. 1944 p. 545: BLE. 1. 17, p. 526; LKKAS archyvas.
bolševikų nužudytas prie Išlaužo k., Marijampolės aps.
vanorių (1929, liudijimas ir savanorio teises anuliuotos) ir Lie
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1718; BLE, . 17, p. 525.
MATULEVIČIUS Kazys gimė 190001 17 Leliūnų k., De

beikių vls., Utenos aps. 1919 05 08 baigė Vilniaus vyrų g-ją.
1919 01 05 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919
07 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida)
suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pėst. pulko 6 kuopos
jaun. karininku, vėliau pulko komendanto padėjėju. Dalyva
vo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir lenkais. 1922
10 15 paleistas iš kariuomenės eiti aukštojo mokslo, įstojo
į
LU Teisių f-tą. 1923 01 13–22 dalyvavo vaduojant Klaipė Matulevičius Kazys (g. 1909)
dą. Iki 1923 07 tarnavo 1 savanorių pulko ūkio vedėju (slap.
Mataitis). 1924-27 dirbo LŠS, buvo Šakių rinktinės vadas.
1927 01 08-09 vykusiame Steigiamajame savanorių sąjun MATULEVIČIUS Kazys gimė 1909 06 20 Varšuvoje, Len
gos suvažiavime išrinktas Centro valdybos vicepirmininku. kijoje. Atvykęs į Lietuvą 1927 06 23 baigė Kauno „Aušros“
1927–29 dirbo Kauno m. ir aps. policijos v-ko padejeju. Bai berniukų g-ją. Baige aukštąją m-lą Genujoje, Italijoje, 1932 –
gęs u-tą iki 1940 dirbo Lietuvos kooperacijos banko direk J. Platenio u-tą. 1932–33 dirbo statybos inžinieriumi VRM
toriumi. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. Statybos inspekcijoje. 1933 09 15 pašauktas į Lietuvos ka
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1937 11 23 riuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida)
pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pio
1941 06 14 suimtas Kaune, išvežtas į Sevurallagą, Garių r., nierių karininkų atsargą. 1934 įstojo į VDU Technikos f-tą.
Sverdlovsko sr. 1942 06 17 SSRS NKVD Ypatingojo pasita LCVA, f. 930, ap. 8, b. 751, 1. 140; f. 631, ap. 7, b. 13246.

MATULEVIČIUS Stasys gimė 1905 12 04 Grabaukos k.,
Krosnos vls., Marijampolės aps. 1925 baige Marijampolės Ry 2
giškilų Jono g-jos 4 klases, 1927 -- Alytaus dvejų metu moky
tojų kursus. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą (111 asp. laida)
suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas pėstininku
į
karininkų atsargal. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstaty
mą laipsnis pakeistas į ats, jaun. leitenanto. 1934 03 01 pa
keltas į ats. leitenantus. Mokytojavo l'elekonių, Giraitės ir kitose
Alytaus aps. m-losc. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvį 1941
iš Giraitės k. su šeima išvežtas į Chabarų r., Altajaus kr. 1958
02 07 paleistas.
Žmona - Ona Tamošaitytė (1905), duktė - Danutė (1934),
sūnus - Gediminas (1937).
LCVA, F. 391, ap. 7. b. 6521, 1, 132; LGG, t. I. p. 546.
Matulevičius Vladas
riuomenę 1915 12 01 Petrograde baige Michailo artilerijos

karo m-lą, suteiktas paporučikio laipsnis. 1917 09 26 pakeltas
į poručikus. Tarnavo artilerijos daliniuose, lenkų gen. Dov
bor-Musnickio dalinyje 4 baterijos vyr. karininku, baterijos
vadu. 1920 03 03 pakeltas į kapitonus. Atvykus į Lietuvą
1920 03 11 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
1 art. pulko 7 baterijos jaun. karininku. 1920 04 12 suteik
tas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 06 17 paskirtas mokomo
sios komandos v-ku, 09 29 - 5 baterijos vadu. 1920 11-12
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Giedrai
čių, Videniškių, Kurklių, Alantos. 1921 05 20 pakeltas į ka
pitonus. 1922 04 29 paskirtas 2 art. pulko vado padėjėju.
Matulevičius Tadas
1923 10 15 baigus Aukštuosius karininkų DLK Vytauto
Didžiojo kursus(III laida) paskirtas Mokomosios baterijos
vadu, 1924 06 24 - Aukštosios Panemunės artilerijos rajono
MATULEVIČIUS Tadas gimė 1901 10 13 Varšuvoje, Len v-ku. 1925 05 15 pakeltas į majorus. 1925 10 03 paskirtas
kijoje. Baigė Marijampolės realinės g-jos 4 klases. 1920 11 15 Kariuomenės teismo kandidatu, vėliau teismo sekretoriaus
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1921 12 18 baigus padejeju, 1928 04 24 – Kariuomenės teismo I nuovados tar
Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, pa dytoju. 1929 11 23 pakeltas į administracijos plk. leitenantus.
skirtas 2 pėst. pulko jaun. karininku. 1925 baigė fizinio lavi 1934 02 01 paskirtas į Vyr. kariuomenės štabo rezervą. 1934
nimo kursus. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1930 08 25 pačiam prašant paleistas į administracijos (A) karinin
08 25 perkeltas į 5 pėst. pulką, 1932 06 01 paskirtas ryšių kų atsargą. Gyveno savo ūkyje Pajevonio k., Kauno aps.
kuopos vadu. 1934 11 23 pakeltas į kapitonus ir įskaitytas į 1936 11 02 ūkį sunaikinus gaisrui persikėlė į Kauną. Antro
ryšių karininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi sios sovietinės okupacijos pradž. 1944 12 28 NKVD suimtas,
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA 29 išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. 1946 07 15 byla nutraukta,
ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko ryšių v-ku. Karo grįžo į Lietuvą. Mirė 1957 12 Kaune.
metu tarnavo RA 16 lietuviškojoje divizijoje. Po karo gyveno Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Ru
ir mirė Marijampolėje, palaidotas senosiose miesto kapinėse. sijos kariuomenėje – Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanislavo
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Žmona – Anelė Bagdonaitė (1899), dukterys – Regina Bro
Žmona - Ona Valentinavičiūtė. nislava Elena Sriubienė (1927), Angelė Elžbieta Violeta Kar
nienė (1931).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 640, 1. 44; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 83; LGG, t. 2, d. 2, p. 466; LKKAS archyvas.
MATULEVIČIUS Vladas gimė 1896 08 04 Suvalkuose.

MATULIAUSKAS Romas MATULIS Romas.
1915 Oriole baige Aleksejaus g-ją. Mobilizuotas į Rusijos ka

M
13
Marulionis Algirdas (1901)
Matuliauskas Viktoras
192305 18 pakeltasi vyr. Ichtenantus. 1924 02 23 paskirtas
Sarvuodiy rinkoines 2. unke kuopos vadu. 1925 || 29 AVO
MATULIAUSKAS Viktoras gimė 190-411 Zachaciuk (musišove)
Pawavuvis. Siendionu aps: 1919 su tėvais persikels į Pasubio. Apdovanotas Klaipedos išvadavimo bronzos medaliu.
teiski. Obeliu vls., Rokiškio aps. 19. Kaune baigo suaugusi ICVA.C.30. ap. ?M. b. 7, LKKAS archyvas
jug jaso klases. 1928110 pusauktas į Lietuvos kariuomene:
1991123 buigus kan mokyklos (lVasp. laid.1) suteiktas pest,
ats leitenanto laipsnis ir paleistas ipėstininkų karininko atsargs
1931 01 01 pagal karininkų laipsniy isaacm laipsnis pakeis
Lasiats, jam. leitenanto Tarnavo viešosiospolicijos vachumist
ruir policijos nuovadavku Utenoje, Siluteje ir kt.Nuo 1934
ISS narys, Saulių būrio vadas Tauragėje, Vainute, Laukuvoje ir
Kaltinėnuose. 1930 09 08 pakeltas įats, leitenantus, Soviet
Sajungai okupavus Lietuva 19.4106 la suimtas Vainuto, Silu
test.. isetas į lageri Resoruose, Nini Ingaso r., Krasnojars.
.
ko kr. Seima 19:41 ištremta į Slobodskoj Reich, Syktyvdinskor,

Komijoje. 1944301 30 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 10 metų. 1950 perkeltas į lagerį Taišete, Irkutsko sr. Nuo
195104 16 tremtyje Michailovkoje, Kazadinskojės r., Krasno
jausko kr. 195605 30 paleistas.
Zmona - Jadvyga (1917), dukte -- Regina (1940), Matulionis Algirdas (8. 1911)
ICVA, F. 930. ap. ?M. b. 85: 1. 1504, ap. 1. b. 273. 1. 1275 LGGEL
MATULIONIS Algirdas gimė 191103 15 Zidikiuose, Mažei

MATULIONIS Algirdas gimė 1901 02 02 Vilniuje. 1918 kiv aps. Mokėsi Rokiškio g-joje. 1928 Kunigiškiuose, Anykš
baige Smolensko I realines m-los 6 klases Rusijoje. Grįžęs į Lie čių vls., suorganizavo nelegalų komunistinės literatūros
tuva 1918 12 03 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės nagrinėjimo ratelj, rėme Lietuvos raudonosios pagalbos orgal
1
pest, pulkis, tarnavo viršila 2 kulkosvaidžių kuopoje. Dalyvia nizacija. 1930 baigė Alytaus aukštesn, miškų m-lą, paskirtas
vo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais Rokiškio miškų urėdijos Skapiškio girininkijos žvalgu. 1931
ir lenkais. 1919 03 03 įstojo į Karo mokykla). 1919 07 06 ja 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1932 09 15 baigus
baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis, paliktas mokyklos vyr. Karo mokykla (VII asp. laida) suteiktas pest, ats. jaun. leitenanto
instruktoriaus padejoju. 1919 09 29 pagal Lietuvos kariuo laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932-40
menės laipsnių įstatym karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. Panevėžio aps. Raguvėlės girininkas, Kauno Panemunės ure
1920 07 baigė tankų kursus Rygoje. 1920 08 25 paskirtas 5 das. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvį paskirtas Miškų de
pest. pulko 1 kulkosv. kuopos jaun, karininku, vėliau kuopos partamento jaun. specialistu, vėliau Miškų pramonės liaudies
vado padejeju. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus komisariato Vyr. miškų ūkio valdybos v-ko pavaduotoju. Ki
(11 aida). 1923 01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvadavimo. lus Vokietijos-SSRS karui pasitraukė į Sovietų Rusiją, dirbo

Marių ASSR. 1942 pradž. Balachnoje formuojant RA 16 lie
tuviškąją diviziją mobilizuotas, tarnavo pulko štabo v-ko pa
vaduotoju. RA pakeltas į kapitonus. RA užemus Vilnių 1944
07 13 demobilizuotas. 1944-47 dirbo Vyr. miškų ūkio v-bos
v-ku, Kauno miškų tresto valdytoju, 1947-53 - LSSR miškų
ūkio ministru, 1953-57 - žemės ūkio ministro pavaduotoju,
Vyr. miškų ūkio valdybos v-ku, 1957–78, miškų ūkio ir miško
pramonės ministru. SSKP narys (1950), 1956–61 LKP CK
narys, 1961–64 ir nuo 1966 kandidatas į LKP CK narius,
1959-79 LSSR AT deputatas. LSSR nusipelnęs miškininkas
(1967). Parašė knygas „Tūrio ugdymas Raguvėlės girininkijos
miškuose“ (1966, su A. Vegèle), „Girių prieglobstyje“ (1978).
Mirė 1980 05 19 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Žmona – Kazimiera Naruševičiūtė (susituokė 1934), duktė -
Jūratė Kazimiera (1936-1943), sūnus - Arvydas (1946). Matulionis Antanas (g. 1899)
LTE, t. 7, p. 324; TLE, t. 3, p. 18; MLTE, t. 2, p. 532; LKKAS archyvas.
Kauno šv. Mykolo Arkangelo, nuo 1947 Šv. Kryžiaus karme

litų bažnyčios vikaras.
LCVA, f. R-181, ap. 6, b. 41. 1. 219; f. 631. ap. 7, b. 189; LKKAS
archyvas.
Matulionis Antanas (g. 1907)
MATULIONIS Antanas gimė 1907 06 17 Šiugždų k., Kro Matulionis Balys

kialaukio vls., Alytaus aps. 1923 baigė Prienų „Žiburio“ prog
ją, 1927 - Dotnuvos žemės ūkio technikumą. 1928 10 30
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo MATULIONIS Balys gimė 1895 05 21 Antakalnių k., Už
mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir palių vls., Utenos aps. Pasirengęs privačiai 1915 baigė Vinog
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka radovo g-ją Vilniuje. 1919 baigė Karo medicinos akademiją
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Petrograde. Studijuodamas akademijoje 1917 išrinktas į Pet
Nuo 1935 studijavo VDU Teisių f-te. 1939 11 23 pakeltas į rogrado lietuvių seimą, 1917–18 buvo Petrogrado lietuvių
ats. leitenantus. 1939 12 20 perkeltas dirbti į Vilnių. studentų draugijos pirmininkas. Grįžus į Lietuvą 1920 02 12
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13459. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Sanitarijos
valdybą, tarnavo Karo ligoninės jaun. ordinatoriumi. 1920
MATULIONIS Antanas gimė 1899 05 28 Taujėnų vls., Uk 07 07 perkeltas į 9 pėst. pulką, 07 17 - į 6 pėst. pulką eiti
mergės aps. Baigė Ukmergės g-jos 4 klases, 1922 - Kauno ku vyr. gydytojo pareigas. 1921 08 10 paskirtas 1 atskirojo laza
nigų seminariją, 1925 06 14 įšventintas kunigus. Nuo 1925 reto jaun. ordinatoriumi. 1921 12 30 suteiktas san. leitenanto
į
tarnavo Traupio mstl., Ukmergės aps., 1926 - Darbėnuose. laipsnis, 1922 09 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1922 11 23
1926 baige LU Teologijos-filosofijos f-to Teologijos skyrių. perkeltas į Karo ligoninę. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus.
1927 tarnavo Telšiuose, nuo 1928 - Tirkšliuose, 1933 - Už 1926 01 06 perkeltas į Karo mokyklą, 1927 05 04 – vėl į
ventyje, nuo 1934 – Batakiuose, nuo 1938 – Notenuose, nuo Karo ligoninę. 1929 11 23 pakeltas į majorus. 1930 02 01
1942 - Viekšneliuose, Telšių vyskupijoje. Lietuvos kariuo komandiruotas 4 mėn. tobulintis į Vokietiją. 1932 12 29 pa
menėje tarnavo 4 pest. pulko ir Gaižiūnų poligono komen keltas į plk. leitenantus. 1934 06 15 paskirtas Birštono karo
dantūros karo kapelionu. 1942 apsigyveno Kaune, nuo 1943 sanatorijos stovyklos v-ku, sutvarkė kurortą, dalyvavo įkuriant

Likėnų kurortą. 1935 09 29 - 1937 10 15 tobulinosi vidaus pulko 1 kuopos vadu. 1919.07 - 1920 10 dalyvavo nepri
ligų srityje Vienos li-te Austrijoje. 1937 12 11 paskirtas citi klausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. M
M
Karo ligoninės konsultanto pareigas. Suprojektavo fiziotera 1922 01 06 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 10 23 baigė
pijos skyrius Karo ligoninėje ir naujose VDUklinikose. 1938 Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (II laida). 1924
05 12 pakeltas į pulkininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lic 10 14 paskirtas raitųjų žvalgų komandos v-ku. 1925 05 15
tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 11 15 iš ka pakeltas į kapitonus. 1925 08 15 perkeltas į drausmės kuopą
riuomenės atleistas, nors jau 09 29 Birštone suimtas, kalintas karininku, vėliau vyr. karininku, nuo 1926 02 21 švietimo
Marijampolėje. 19410105 po tardymų paleistas. Dirbo Kau komisijos pirmininkas. 192701 17 perkeltas į Kauno komen
no tuberkuliozinės ligoninės direktoriumi, kartu vadovavo dantūrą įgulos placadjutantu, 12 28 – į Šarvuočių rinktinę.
VDU Fizioterapijos skyriui.Vokiečių okupacijos metais Lietu 1928 11 23 pakeltas į majorus. 1932 12 30 baigė Vytauto
vos vyriausiosios sveikatos v-bos direktorius. 1942-44 leido Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių (IV laida). 1933
šios valdybos ir Lietuvos sveikatos rūmų žinias. 1944 07 30 įgijo brandos atestatą. 1934 02 01 paskirtas Kauno m. ir aps.
pasitraukė į Vokietiją, iki 1949 vadovavo Britų Raudonojo komendantūros ūkio dalies raštvedžiu, 1935 04 16 -- į Ka
kryžiaus sanatorijai Alexander Bad Rėburge. 1949 07 29 emig riuomenės štabo IV (Tarnybų) skyrių, 1936 01 10 - LŚS štabo
ravo į JAV, dirbo vyr. gydytoju Valstybinėje džiovos sanato ūkio dalies v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
rijoje Volum Leike. Knygos „Fraternitas Lithuanica 1908 duojant LŠS 1940 1003 paskirtas RA Kauno pėstininkų karo
1958“ redaktorius. Mirė 1974 1201 Barbertone, Ohajo valst. m-los medžiaginio tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1930), Lic iš RA pasitraukė. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1944
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). 09 14 Kaune suimtas ir kalintas, 11 18 paleistas.
Žmona - Genovaitė Zavadskaitė (1897-1956, susituokė Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1937) ir Šaulių
1921), dukterys - Nijolė (1924) ir Ina (1928), sūnūs - Min žvaigždės (1940) ordinais, Lietuvos nepriklausomybes (1928),
daugas (1941) ir Algis (1953), užaugino našlaites seseris Al Šaulių žvaigždės ordino (1939) ir Latvijos išsivadavimo karo
doną ir Reginą Čeikytes. 10-mečio (1929) medaliais.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 250, 1. 114-118; BLE, t. 17, p. 526; LKKAS Žmona - Emilija Markevičiūtė (1906), duktė – Emilija Lai
archyvas mutė (1929), sūnus - Vytautas (1930).
-
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 250. I. 170-173; f. 561. ap. 2. b. 4451. 1. 65-80:

LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3.
Matulionis Jonas (g. 1898)

Matulionis Jeronimas
MATULIONIS Jeronimas gimė 1897 09 17 Latviškių vnk., MATULIONIS Jonas gimė 1898 02 07 Šiugždų k., Krokia
Daugailių vls., Utenos aps. 1915 baigė g-jos4 klases Petrog laukio vls., Alytaus aps. Mokėsi Ūdrijoje, Krokialaukyje ir Griš
rade. 1916 01 05 - 1917 12 tarnavo Rusijos kariuomenės 1 kabūdyje. 1918 baigė M. Yčo g-ją, evakuotą į Voronežą. Grįžus
ats. batalione Petrograde. 1917 06 23 baige Oranienbaumo į Lietuvą 1919 01 05 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę,
2 praporščikų m-lą Peterhofe. Grįžęs į Lietuvą 1918 dirbo raš dirbo valdininku KAM. 1919 07 31 pasiųstas į Karo mokyklą.
tininku Lietuvių taryboje Vilniuje. 1919 06 20 mobilizuotas 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Atskirojo Vilniaus bataliono ir paskirtas 1 ats. bataliono jaun. karininku. 1920 06 05 perkel
(vėliau 5 pest. pulkas) 3 kuopos jaun.karininku. 1919 11 18 tas į mokomąją komandą jaun. karininku. 1920 09 10 paskirtas
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. 1920 09 18 paskirtas 5 pėst. 6 kuopos vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.

Nuo 1921 10 Marijampolės pést. pulko komendantas. 1922 g-ją įstojo LU Medicinos f-tą. 1929 09 14 perėjo į Humani
į
05 18 iš kariuomenės paleistas studijuoti aukštojo mokslo. tarinį f-tą. 1930 11 04 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuome
1922 08 – 1924 02 dirbo protokolininku Seimo kanceliarijoje. nėje. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas
1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1928 baigė pest. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 7 pest. pulko būrio
LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių, dirbo Lietuvos bankų Klai vadu, 1933 09 27 - į 2 atsk. pėst, kuopą, 1935 07 20 – į 6
pėdoje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Kaune skyrių vedėju. 1931 pést. pulką, 1936 11 10- į Karo aviaciją. 1936 11 23 pakeltas
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis į leitenantus. 1938 10 20 paskirtas Karo aviacijos komendan
pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1935 11 23 pakeltas į ats. Ici tūros ūkio būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
tenantus. 1937 08 01 – 1940 08 01 dirbo Ūkio banko vyr. likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA
direktoriumi, bankų korporacijos pirmininku, 1940–41- fi 29 ŠTK 29 atskirosios aviacijos eskadrilės maisto tiekimo v-ku.
nansininku statybos treste. Kilus Vokietijos SSRS karui 1941 Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 pasitrau
06 23 paskirtas Lietuvos laikinosios vyriausybės finansų minist kė į Vakarus, 1949 emigravo į Kanadą, gyveno Vinipege. 1965
ru. Uždraudus Laikinosios vyriausybės veiklą paskirtas vokiečių persikėlė į Čikagą, JAV.
civilinės valdžios finansų reikalų tarėju. 1944 su šeima pasitrau Pirmoji žmona - Sabina Balčiūnaitė (m. 1937); antroji žmo
ke į Vokietiją, įkūrė lietuvių pabėgėlių stovyklą Blomberge ir jai na-Stasė Krasnickaitė.
vadovavo. 1947 emigravo į Angliją. 1951 atvyko į Kanadą, gy LCVA, f. 930, ap. 8, b. 363, 1. 170; . 631, ap.7, b. 6964; LYA, f. K-8,
f
veno Toronte, dirbo įvairiose įstaigose. Aktyviai reiškėsi lietuvių ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
išeivių veikloje. 1951–55 Kanados LB pirmininkas, 1955–57
pasaulio LB VLIK'o pirmininkas. Parašė knygą „Neramios die
nos“ (1975). Mirė 1980 01 24 Toronte, Kanadoje.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1930) ir Klaipėdos išvada
vimo bronzos medaliu.
Žmona - Aniceta, duktė – Judita Čiuplinskienė.

LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 89; BLE, t. 17, p. 527; LNTK, p. 64, 72;
LKKAS archyvas
MATULIONIS Jonas 1939 pašauktas Lietuvos kariuome

į
nę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 baige Karo

nis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LCVA, f. R-222, ap. 1, b. 17; LKKAS archyvas.
Matulionis Teofilius
MATULIONIS Teofilius (Teofilis) gimė 1873 06 22 Kada

riškių k., Alantos vls., Utenos aps. 1887–91 mokėsi Antalieptė
je, vėliau Daugpilio g-joje, 1892–1900 – kunigų seminarijoje
Sankt Peterburge. 1900 03 04 įšventintas į kunigus, paskirtas
į Bikavos parapiją Latvijoje. Nuo 1910 klebonas Šv. Jėzaus
širdies parapijoje Sankt Peterburge. 1923 sovietinės valdžios
suimtas, nuteistas 3 metams kalėjimo, kalintas Maskvoje. 1925
paleistas, grįžo į savo parapiją. 1928 12 08 popiežiaus Pijaus
XI paskirtas tituliniu Matregos vyskupu ir Mogiliovo arkivys
kupijos apaštališkojo administratoriaus pagalbininku. 1929
Matulionis Pranas 02 09 slaptai konsekruotas. 1929 11 24 vėl suimtas, 11 mėn.
kalintas kalėjime, nuteistas 10 metų, išvežtas į lagerį Solovkų
salose, Baltojoje jūroje. Po 21 mėn. perkeltas į kalėjimą Lening
MATULIONIS Pranas gimė 1909 08 05 Antakalnių k., rade, vėliau į lagerį prie Leningrado. Visiškai nusilpęs perkeltas
Užpalių vls., Utenos aps. 1928 08 28 baigęs Utenos „Saulės“ į kalėjimo ligoninę Maskvoje. Lietuvos Vyriausybei susitarus

M
Matulionis Vincas
1923 10 23 baigė Aukštuosius karininkų kursus (III laida).

1924 03 29 perkeltas į 9 pést. pulką, 1926 01 01– į III karo
Matulionis Teofilius
apygardos štabą rikiuotės v-ku, 09 13 - į Vyr. kariuomenės
štabo Karo mokslo valdybą, paskirtas žurn. „Karys“ redakto
riumi, 1927 01 01 – Karo mokslo skyriaus programų rengi
su sovietine valdžia dėl pasikeitimo kaliniais 1933 1001 iš mo vedėju, 09 01 - Higienos ir fiziologijos kabineto vedėju.
leistas iš kalėjimo, grįžo į Lietuvą. 1934 10 05 išvyko į JAV. 1927 11 25 paskirtas Trakų aps. komendantu. 1928 02 16
1936 Romoje priimtas popiežiaus Pijaus XI. Grįžęs gyveno pakeltas į plk. leitenantus. 1929 10 02 paskirtas Vilkaviš
Kaune. 1940 05 14 Ministrų taryba leido KAM nuo 1940 kio aps., 1940 03 01 - Ukmergės aps. karo komendantu.
0510 vyskupą priimti neetatiniu (dėl amžiaus) civiliu tarnau Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 02 iš kariuome
toju vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigoms eiti. Sovie nės atleistas. Gyveno savo ūkyje Rudaminoje, Lazdijų aps.
tų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 02 pačiam prašant iš 1941 03 sovietinės valdžios išvarytas iš ūkio gyveno Marijam
tarnybos atleistas. 1943 01 09 paskirtas Kaišiadorių ordinaru. polėje. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij
1946 12 18 suimtas. 1947 09 27 SSRS NKVD Ypatingojo Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Altajaus kr.
pasitarimo nuteistas 7 metams, išvežtas į kalėjimą Vladimire, 1943 01 27 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10
nuo 1954 05 28 lageryje Pormoje, Zubovo Polianos r., Mor metų. 1943 05 02 žuvo lageryje.
dovijoje. 1956 grįžo į Lietuvą. Paskutiniais metais gyveno Še Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio (1931), Šaulių
duvoje. 1962 popiežiaus paskelbtas arkivyskupu.Mirė 1962 žvaigždės (1938) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928)
08 20, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. ir Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais, skautų Svastikos
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 419; BLE, t. 17, p. 529-530; LKKAS archyvas. (1933) ordinu, Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939);
Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Anos
MATULIONIS Vincas gimė 1894 02 20 Ginkūnų k., Šiau 3 laipsnio ordinais.
lių vls. ir aps. Baigė Šiaulių g-jos 4 klases. Nuo 191501 08 Žmona - Sofija Ona Zimonaitė (1894), duktė – Danutė Eg.
tarnavo eiliniu Rusijos kariuomenės 220 pést. Skopino pulke. le Tubienė (1928).
1916 baige Tbilisio karo m-lą, suteiktas paporučikio laipsnis. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1723; LKKAS archyvas.
1917 12 20 - 1918 04 08 tarnavo atskirojo lietuvių batalio
no Vitebske 4 kuopos vadu, poručikas. Grįžus į Lietuvą 1919 MATULIONIS Vytautas gimė 1898 12 02 Vilniuje. 1916
05 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kėdainių Smolenske, Rusijoje, baigė g-jos 6 klases. Grįžęs į Lietuvą 1919
komendantūros jaun. karininku, 1919 07 01 – komendanto 01 20 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į
padėjėju. 1920 01 24 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 05 12 inžinerijos kuopą. 1919 07 30 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919
pakeltas į kapitonus. 1920 10 01 paskirtas Biržų m. ir aps. 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas
kariniu komendantu. 1919 05 – 1920 12 dalyvavo nepri Elektrotechnikos bataliono 1 kuopos jaun. karininku. 1920
klausomybės kovose su bolševikais ir lenkais. 1921 02 12 pa 02–09 mokėsi rankų kursuose Rygoje, Latvijoje, grįžus paskirtas
skirtas Seinų m. komendantu. 1922 09 01 pakeltas į majorus. kuopos ypatingų reikalų karininku, 1922 11 07 – bataliono
1923 04 26 perkeltas į 3 pėst. pulką, 10 06 - į 6 pést. pulką. technikos dirbtuvių ir sandėlio vedėju, 1923 02 07 – 1 kuopos

m-los Statybos skyrių. 1930 11 06 pašauktas į Lietuvos ka
suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pionierių karininkų atsargą. 1932–36 dirbo Utenos aps. val
dyboje techniku, technikos inžinieriumi, vertėsi privačia prak
tika. 1936 10 05 atšauktas iš atsargos, priimtas į Ginklavimo
karininkų kursus. 1937 12 19 juos baigus (III laida) priimtas
į karinę tarnybą, paskirtas 1 pést. pulko ginklininku. 1938
02 16 perkeltas į Ginklavimo valdybą, 12 16 - į 8 pėst, pul
ką ginklininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko dirbtuvių ir kari
nio aprūpinimo sandėlio v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš
Matulionis Vytautas
RA pasitraukė. 1941 07 13 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus
igulos, vėliau į LAD štabą.
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1724. 1. 23: LYA. F. K-8. ap. 2. saug, unt. 3:
jaun. karininku, 1923 12 24 - telegrafo-telefono kuopos LKKAS archyvas.

1
jaun. karininku. 1924 01 23 perkeltas į Šarvuočių rinktinę,

paskirtas 1 kuopos vado padejeju, 04 30 - kuopos vadu. 1926
02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 01 pačiam prašant
dėl sveikatos paleistas į atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. lei
tenanto. 1933 dėl sveikatos paleistas į dimisiją.
Žmona - Leokadija (1904).
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 90.
MATULIONIS Vladas 1919 06 13 mobilizuotas į Lietu

vos kariuomenę, paskirtas karininku į Inžinerijos batalioną.
1919 09 01 perkeltas į Mokomąjį elektrotechnikos batalioną.
1920 03 20 Kariuomenės teismo sprendimu už melagingą
karininko dokumento padirbimą ir jo naudojimą nubaustas
6 mėn. kalėjimo ir pašalintas iš kariuomenės.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1722.
Matulis Jonas
MATULIS Jonas gimė 1909 03 29 Pagojës vnk., Vabalnin

ko vls., Biržų aps. 1928 baigė Biržų g-ją. 1928 09 10 priimtas
į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pest. pulko jaun., vėliau vyr.
karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatyma laipsnis
pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 12 19 pakeltas į leitenantus.
1936 12 08 paskirtas pulko antruoju, 1939 10 16 - pirmuo
ju adjutantu. 1937 12 31 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sajun
gai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
pulko bataliono vyr. adjutantu. Mirė 1988 01 Vilniuje.
Matulis Antanas
Žmona - Jadvyga Gasiūnaitė.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 348, 1. 105, b.747, 1. 151-152: LKKAS archyvas.
MATULIS Antanas gimė 1909 08 25 Meldučių k., Debei MATULIS Pranas gimė 1900 12 03 Kurtinio k., Debei
kių vls., Utenos aps. 1929 baigė Kauno aukštesn. technikos kių vls., Utenos aps. 1920 baigė g-jos 4 klases, 1927 – Kauno
190 Lictuvos kariuomenės karininkai

tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). M
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 750, 1. 125, b. 860, I. 23; LYA, F. K-8, ap. 2,
saug, vnt. 3; LGG, t. 1, p. 546; LKKAS archyvas,
Matulis Pranas
Matulis Romas
„Pavasario“ suaugusiųjų g-ją. 1920 11 15 priimtas į Karo mo

kyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pėst. leitenan MATULIS (MATULIAUSKAS) Romas gimė 1909 03 12
to laipsnis ir paskirtas į 3 pėst. pulką, 1922 01 01 – 2 kuopos Daujočių k., Svėdasų vls., Rokiškio aps. 1929 baigė Kauno aukš
jaun. karininku, 1923 09 15 - 4 kuopos vado padejeju, 1926 tesn, technikos m-lą. 1930 11 04 pašauktas į Lietuvos kariuome
0101 – Mokomosios baterijos jaun. karininku. 1926 08 01 nę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
pakeltas į vyr. leitenantus. 1928 09 25 perkeltas į Atskirąją art. ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų
grupę. 1930 09 01 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų atsargą. 1931-40 dirbo Valstybės draudimo įstaigose mokes
Artilerijos skyrių (III laida), paskirtas 4 art. pulko mokomosios čių dalies vedėju. Nuo 1936 LŠS Kauno kuopos narys.
komandos v-ku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1623, I. 399.
mą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 07 13

pakeltas į kapitonus. 1931 10 22 paskirtas Vyr. kariuomenės
štabo v-bos II (Informacijų) skyriaus ypatingų reikalų karinin
ku. 1934 05 18 baigus Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen.
štabo skyrių (Resp. Prezidento A. Smetonos laida) suteiktos gen.
štabo karininko teisės, paskirtas II pėst. divizijos štabo 2 sky
riaus v-ku. 1934 09 07 pakeltas į gen. štabo majorus. 1935
baigė VDU Teisių f-tą. 1936 12 16 paskirtas 1 skyriaus v-ku.
1938 09 07 pakeltas į gen. štabo plk. leitenantus. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 05 paskirtas KAM Ypa
tingojo skyriaus santykiams su SSRS kariuomene Lietuvoje kari
ninku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 617 haubicų art. pulko štabo
v-ku. 1941 06 13 išsiųstas tobulintis į Dzeržinskio artilerijos
akademiją Maskvoje, 06 19 išvyko į karinį poligoną Gorochovec
ke, Ivanovo sr. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 28 poli
LO9
gone naktį enkavedistų nuginkluotas, suimtas ir išvežtas į Gorkio Matusaitis Juozas
kalėjimą, iš jo - į lagerį Krasnojarske, vėliau į Lamos lagerį No
rillage, Krasnojarsko kr. 1943 05 15 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 10 metų. 1944 perkeltas į lagerį Potmoje, MATUSAITIS (MAKUSEVIČIUS) Juozas gimė 1897
Zubovo Polianos r., Mordovijoje, 1946 - į lagerį Abezėje, Ko 05 25 Kaune. Baige Kauno „Saulės“ g-jos 5 klases. 1919 02 10
mijoje. Nuo 1949 tremtyje Maklakove, Jeniseisko r., Krasno savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į mokomąją
jarsko kr. 1955 paleistas, grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Mire kuopą. 1919 07 06 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas
1978, palaidotas Romainių kapinėse Kaune. karužo laipsnis, paskirtas 1 raitelių pulko 1 eskadrono jaun.

karininku. 1919 08 26 - 12 06 dalyvavo nepriklausomybės Baraginės prad. m-loje. 1920 11 03 mobilizuotas į Lietuvos
kovose su bermontininkais ir lenkais. 1919 09 29 pagal Lietu kariuomenę, paskirtas Kauno komendantūros administracijos
vos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į skyriaus raštvedžiu, vėliau ir ginklininku. 1921 03 02 perkel
leitenanto. 1920 03 22 paskirtas Gen, kariuomenės štabo tas į Kariuomenės intendantūrą, paskirtas Marijampolės komen
Žvalgybos skyriaus žvalgų dalies ypatingų reikalų karininku, dantūros sandėlio v-ku, vėliau kepyklos vedėju. 1923 10 31
1112 - III pest. divizijos žvalgybos punkto v-ku. 1921 pradž. pačiam prašant paleistas į karininkų atsargą. 1924 paskirtas Ma
grąžintas Žvalgybos skyrių, 08 08 paskirtas 11 žvalgybos rijampolėsaps. Kalvarijos m. burmistru. 1937 11 23 kaip bu
vusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas
į
punkto v-ku. 1922 10 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo Žval

gybos skyrių. 1923 08 01 paskirtas Gen. kariuomenės štabo administracijos (B) ats. jaun. Icitenanto laipsnis.
III (Operacijų) skyriaus ypatingų reikalų karininku. 1923 05 18 Žmona - Eugenija (1898), sūnus (1925).
pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 01 01 paskirtas II (Informa LCVA, F. 930, ap. 2M, 6.92; LKKAS archyvas.
cijų) skyriaus ypatingų reikalų karininku, 1926 01 01 - Vyr.
kariuomenės štabo kartografu. 1927 02 16 pakeltas į kapito MATUSEVIČIUS Antanas 1939 pašauktas į Lietuvos ka
nus. 1929 paskirtas į Il (Informacijų) skyrių. 1931 08 29 baigė riuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01
Aukštesniųjų karininkų kursus. 1932 02 13 pakeltas į majo baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka
rus. 1932 08 01 paskirtas žvalgybos ir kontržvalgybos dalies rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
karininku. 1936 11 17 įskaitytas į administracijos (A) karinin LCVA, f. R-222, ap. 1, b. 17; LKKAS archyvas.
kus. 1936 11 23 pakeltas į plk. leitenantus. 1939 11-12 dir
bo Vilniaus žvalgybos punkte, organizavo RA karinių bazių
Vilniuje ir jo apylinkėse stebėjimą. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 07 18 NKVD suimtas, kalintas Kaune. 1940
07 23 kartu su kitais suimtais Lietuvos karinės žvalgybos kari
ninkais išvežtas į Lubiankos kalėjimą Maskvoje. 1941 07 07
SSRS Aukščiausiojo teismo karinės kolegijos nuteistas mirties
bausme. 1941 07 29 sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Us
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1930), Sa
vanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvi
jos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona - Mikalina Bugailiškytė, duktė – Gražina (1929).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 95; LGG, . 1, p. 547; LKKAS archyvas.
Matusevičius Anzelmas Algimantas
MATUSEVIČIUS (MATŪNAS) Anzelmas Algimantas (slap.

Neptūnas) gimė 1923 01 11 Šėtijų k., Lekėčių vls., Šakių aps.
Mokėsi Vilkijos g-joje, kurios nebaigęs ūkininkavo tėvų ūkyje
Eiciūnų k., Paežerėlių, vls., Šakių aps. Antrosios sovietinės okupa
cijos pradž. suėmus tėvą su broliu Vygandu ir seserimi Graži
na išėjo partizanauti. Buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės
J. Basanavičiaus kuopos vadas. 1947 pradž, suteiktas partizanų
grandinio laipsnis, paskirtas tremtinių, kalinių ir nukentėjusių
3eme kovotojų šeimų globos poskyrio v-ku, 1949 pradž. – rinktinės
Matusevičius Antanas (8 1893)
adjutantu, 1950 02 09 - Vytauto rinktinės vadu. 1950 06 22
po penkių dienų kautynių su MGB kariuomene žuvo kartu
MATUSEVIČIUS Antanas gimė 1893 08 15 Kermušinės k., su 4 kovos draugais Talkiškių pelkėse, netoli Žiūrių, Gude
Jovaravo vls., Marijampolės aps. Baigė liaudies mokyklą. 1915– lių vis. Šeima 1945 ištremta į Verchniaja Staricą, Molotovo (Per
17 Rusijos kariuomenėje tarnavo eiliniu, vėliau karo valdinin mės) sr. 2002 05 04 pripažintas kariu savanoriu ir 2002 05 30
ku. Grįžęs į Lietuvą 1918–20 mokytojavo Marijampolės aps. suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Apdovanotas 2 laipsnio Laisvės Kovų kryžiumi su kardais (po
mirties) M
Žmona – Salomėja Skaisgirytė-Matūnienė (1924–1991, su
situokė 1943), duktė - Liucija (1943), sūnus – Algimantas
(1945–1947 tremtyje).
LGG, t. 2, d. 2, p. 470; LKKAS archyvas.
MATUSEVIČIUS Jonas MATUSONIS Jonas.

MATUSEVIČIUS Pranas Jurgis gimė 1906 05 11 Švediš
kių k., Lukšių vls., Šakių aps. 1928 baigė Šakių g-jos 6 klases.
Nuo 1925 LŠS
1928 11 07 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida)
suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Gyveno tėviškė
je, vertėsi prekyba. Matusonis Jonas
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 93.
baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas pėst. leitenanto laips

nis, paskirtas 8 pėst. pulko 3 kulkosv. kuopos jaun.,vėliau vyr.
karininku, 1926 01 01 - 4 pést. pulko raitųjų žvalgų koman
dos jaun. karininku. 1927 10 15 baigė fizinio lavinimo kur
sus (IV laida). 1928 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1929
1101 paskirtas 3 kuopos, vėliau 2 kuopos vyr. karininku. 1932
11 21 pakeltas į kapitonus. 1932 12 01 paskirtas 6 kuopos
vadu, 1935 09 01 – mokomosios kuopos vadu, buvo pulko
sporto vadovas. 193605 26 perkeltas į Kariuomenės tiekimo
valdybą, paskirtas ūkio inspekcijos raštvedžiu. 1939 04 05
baigė Administracijos karininkų kursus (III laida). Sovietų Są
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo ūkio inspekcijos revizijos
dalies jaun. revizoriumi. 1940 08 26 paskirtas į Kariuomenės
štabo II (Informacijų) skyriaus likvidacinę komisiją. Likviduojant
šaulių divizijos 262 šaulių pulko cheminės tarnybos v-ku. 1941
Matusevičius Vladas 06 14 suimtas Varėnos poligone, išvežtas į lageri Norilske,
Krasnojarsko kr. 1943 05 15 SSRS NKVD Ypatingojo pasi
tarimo nuteistas 10 metų. 1956 grįžo į Lietuvą, gyveno Jurbar
MATUSEVIČIUS Vladas gimė 1902 07 26 Kermušinės k., ke. 1992 02 24 suteiktas dim. plk. leitenanto laipsnis. Mire
2001 10.
Jovaravo vls., Marijampolės aps. 1926 06 20 baigė Marijam
polės mokytojų seminariją, 1930 - LU Teisių f-to Ekonomi Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie
jos skyrių. 1930 11 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvada
vimo bronzos medaliu.
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas artilerijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų Žmona - Marija Mirauskaitė, sūnus - Vytautas Rimantas
atsargą. 1932–40 mokytojavo Krekenavos, Aukštadvario, Ši (1930).
lutes, Mažeikių ir Jonavos prad. ir vid. m-lose. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1726, 1727; LGG, t. 1, p. 457; LYA, f. K-8, ap. 2,
Žmona - Stanislava Stankevičiūtė, sūnūs - Remigijus Algis ir saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Egidijus Vladislovas.
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 3633. MATUŠAITIS Kazys gimė 1906 05 24 Niujorke, JAV. At
vykęs į Lietuvą gyveno Armonaičių k., Lygumų vls., Šiaulių
MATUSONIS (MATUSEVIČIUS) Jonas gimė 1905 01 11 aps. 1926 baigė Šiaulių aukštesn. m-los 7 klases, 1929 07 20 -
Pantvardžio k., Jurbarko vls., Raseinių aps. 1922 baigė Jurbar Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1929 11 30 pašauktas į Lietu
ko „Saulės“ g-jos 5 klases. 1922 10 15 įstojo į Karo mokyklą. vos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.
1923 01 07–19 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1924 09 28 laida) suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į

Matušaitis Kazys
inžinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų

laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo
1931 Raseinių aps. Vertimų miškų urėdijos girininkas. LŠS Matutis Ignas
narys, Vertimų šaulių būrio vadas. Mirė 1934 08 27 Karo
ligoninėje Kaune, palaidotas Lygumų kapinėse, Šiaulių aps.
LCVA, f. 906, ap. 2A, b. 22; LKKAS archyvas. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8
metams. 1942 12 15 žuvo lageryje.
MATUTIS (MATULIAUSKAS) Domas gimė 1917 01 07 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
Pažvelsio k., Endriejavo vls., Kretingos aps. Baige prog-ją Tau tuvos nepriklausomybės medaliu (1928) ir Klaipėdos išvada
ragėje, 1938 - Tauragės mokytojų seminariją. 1938 09 15 vimo bronzos medaliu.
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 15 baigus Karo Žmona - Leonida Jeržemskaitė (1909–1986, susituokė 1937),
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto duktė - Marija Dalia Pužauskienė (1939).
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1939 LCVA, f. 930, ap. 8, b. 348, 1. 328; LGG, t. 1, p. 547; LYA, f. K-8, ap. 2,
mokytojavo Kėdainių aps. Krakių prad. m-loje. LŠS narys, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
šaulių būrio vadas. 1942–44 studijavo VU Humanitarinių
mokslų f-te, vadovavo pogrindinei LLA studentų organizaci MATUTIS Kazys gimė 1904 02 02 Sukuro vnk., Skaudvi
jai. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945 01 23 suim lės vls., Tauragės aps. 1926 baigė Šiaulių g-ją. 1926 09 10
tas. 1945 08 25 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1928 09 08 baigus
metų lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į Minlagą Komijo Karo mokyklą (X laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir pa
je. Šeima 1949 ištremta į Sibirą. Nuo 1954 09 21 tremtyje skirtas 7 pėst. pulko 1 kuopos, 1929 04 01 –
- 5 kuopos, 1930
Komijoje. 1957 09 07 paleistas. 0901 – 2 kuopos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Kari
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 177, 1. 163; LGG, t. 2, d. 2, p. 472. ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
1931 04 11 perkeltas į Kauno komendantūrą, paskirtas Karo
MATUTIS Ignas gimė 1904 08 14 Kadžių k., Ylakių vls., policijos mokyklos būrio vadu. 1931 09 30 pakeltas į leite
Mažeikių aps. Baigė Ylakių prog-ją. 1923 01 09–22 dalyvavo nantus. 1935 07 20 paskirtas Kariuomenės štabo I (Mobili
Klaipėdos išvadavime. 1925 09 10 pradėjo tarnauti Lietuvos zacijos) skyriaus raštvedžiu. 1935 11 02 perkeltas į 3 pest. pulką
kariuomenėje. 1928 09 08 baigus Karo mokyklą (X laida) su 3 kuopos vadu. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus. Aktyviai
teiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pėst. pulką. 1931 dalyvavo sportinėse varžybose, nuo 194005 11 Kėdainių įgu
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis los futbolo komandos vadovas. Sovietų Sąjungai okupavus
pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 11 21 pakeltas į leitenan Lietuvą 1940 07 02 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1944
tus. 1934 baige automatinių pabūklų Oerlikon vadų 3 savaičių pasitraukė į Vakarus. Mirė 1986 JAV.
kursus. 1934 04 04 perkeltas į 6 pést. pulką. 1934 07 31 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
baigė karininkų kulkosvaidininkų kursus (II laida). 1935 08 01 tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
paskirtas sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos vadu. 1936 11 23 Žmona - Vanda Vilčinskaitė (1913).
pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 86; ap. 5, b. 1725; LKKAS archyvas.
07 01 paskirtas Karo mokyklos kariūnų kuopos vyr. karinin
ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas MATUZA Kazys gimė 1909. 1930 11 30 baigus Karo
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos prieštankinio diviziono mo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
komosios baterijos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui 194 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
07 04 RA suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite

nanto. 1938 atliko karines pratybas 2 pést, pulke. Gyveno pakeltas į poručikus. Grįžus į Lietuvą 1920 07 16 mobilizuo
Kaune, dirbo tarnautoju Tarptautiniame banke. tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 7 pėst. pulko 2 kuopos M
LKKAS archyvas jaun. karininku, 08 30 – pulko adjutantu. 1920 10 16 su
teiktas vyr. leitenanto laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su lenkais. 1921 02 25 perkeltas į 11 pest. pulką ats.
kuopos vadu. 1921 09 04 mirė nuo širdies paralyžiaus.
LCVA, 1.930, ap. 2M, b. 96.
TA
Matuzevičius Eugenijus
MATUZEVIČIUS Eugenijus gimė 1917 12 24 Uriupine,

Caricyno gub., Rusijoje. 1921 su tėvais atvykęs į Lietuvą gyve Maurukas Juozas (g. 1896)
no Krinčine, Biržų aps. 1938 baigė Biržų g-ją. 1938 09 15
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 193909 19 baigus Karo mo
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis MAURUKAS Juozas gimė 1896 03 11 Trakiškių k., Kvietiš
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939–43 studijavo kio vls., Marijampolės aps. 1917 baigė Veiverių mokytojų se
VDU ir VU lietuvių kalbą ir literatūrą. 1942-43 dirbo biblio minariją, evakuotą į Achtyrką Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1919
tekininku Švietimo valdyboje Vilniuje, 1944-46 mokytojavo 02 10 atvyko į Marijampolės komendantūrą, savanoriu įstojo į
Joniškio ir Panevėžio g-jose. 1946–53 dirbo Grožinės literatūros Lietuvos kariuomenę. 1919 03 10 pasiųstas į Karo mokyklą.
leidykloje, 1954–59 – Rašytojų sąjungos poezijos konsultan 1919 07 16 ją baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis, paskirtas
tu, 1961-72 - savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Kauno bataliono 2 kuopos jaun. karininku. 1919 09 29 pagal
Poetas, spaudoje bendradarbiavo nuo 1933. Išleido 11 poezi Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeis
jos rinktinių, išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, J. Rainio, tas į leitenanto. 1919 12 01 Kauno batalioną performavus į 7
A. Mickevičiaus, P. Nerudos poezijos, M. Gorkio, N. Hikmeto pest. pulką jame tarnavo mokomosios kuopos jaun. karininku.
prozos kūrinių. LSSR nusipelnęs meno darbuotojas (1977), Uk 1920 02 21 paskirtas pulko teismo raštvedžiu, vėliau pulko teis
rainos SSR nusipelnęs kultūros darbuotojas (1986), LSSR vals mo kandidatu, vykdė pulko adjutanto pareigas. 1919 10 –
tybinės premijos laureatas (1977). Mirė 1994 06 20 Krinčine, 1920 12 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,
Pasvalio r., palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje. bermontininkais ir lenkais. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenan
Pirmoji žmona - Dana Rutkutė (1922, susituokė 1941), sū tus ir paskirtas raitųjų žvalgų komandos v-ku. 1923 12 31
nūs - Jūragis (1943) ir Kornelijus (1944); antroji žmona - perkeltas dirbti į VRM, paskirtas Seinų aps. pasienio policijos 7
Rožė Jankevičiūtė (1925), sūnus - Saulius (1950–1973); rajono v-ku. 1925 02 05 pačiam prašant atleistas. Mokytojavo
trečioji žmona - Genovaitė Marcinkevičiūtė (1921-1991), Lazdijų dvejų metų mokytojų kursuose ir Seinų „Žiburio“ g-joje
podukra – Rimantė (1943). Lazdijuose. 1929 08 07 paskirtas Marijampolės aps. prad. m-lų
LCVA, F. 391, ap. 7, b. 3642; LTE, 1. 7, p. 325; MLTE, . 2, p. 535; inspektoriumi. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
t
LKKAS archyvas ats. Vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1931 08
išrinktas Marijampolės m. burmistru. 1930 03 – 1938 LŠS XIV
MAURAGAS Jonas gimė 1894 02 08 Žalpių k., Raseinių vls., Marijampolės rinktinės valdybos sekretorius ir pirmininkas. 1936
Kauno aps. Odesoje baigė realinės m-los 6 klases. Nuo 1915 06 10 - 1940 Lietuvos IV Seimo narys. Sovietų Sąjungai oku
05 07 tarnavo Rusijos kariuomenės 81 Apšerono pulke. pavus Lietuvą atleistas, gyveno Adamarinos k., Vilkaviškio aps.
1916 12 18 baigė Žitomyro 1 praporščikų m-lą. 1917 08 16 1940 07 12 NKVD suimtas, kalintas Marijampolės kalėjime.
pakeltas į paporučikius ir paskirtas kuopos vadu. 1917 12 20 Šeima 1941 ištremta į Altajaus kr. Kilus Vokietijos-SSRS karui

išlaisvintas. Gyveno Marijampolėje, dirbo bendrovėje „Žagre“.
Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1944 12 26 vėlsuimtas,
kalintas Vilkaviškyje. 1946 02 25 SSRS NKVD Ypatingojo pa
sitarimo nuteistas 5 metams, išvežtas į lagerį Velske, Archan
gelsko sr., nuo 1950 02 28 tremtyje Krasnojarsko kr. Paleistas
1954 05 31, grįžo į Lietuvą. Mirė 1958 01 22 Marijampolėje,
palaidotas senosiose miesto kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1931), Šaulių
žvaigždės (1934) ordinais, Savanorių (1929), Lietuvos nepri
klausomybės (1928) medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“
3 laipsnio kryžiumi (1934).
Žmona - Stasė Miliauskaitė (1905-1998), sūnūs - Riman
tas (1931-2001), Vytautas (1929-2003), duktė - Danguole
Pavalkienė (1936-1997). Maurušaitis Aleksandras
LCVA, f. 377, ap. 1, b. 254, 1. 17; LGG, t. 2, d. 2, p. 474; LKKAS
archyvas.
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dél politinių motyvų
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų at
sargą. Vokiečių okupacijos metu tarnavo LSD 2 bataliono 2
kuopoje. 1940-44 studijavo VDU Technologijos f-to Me
chanikos skyriuje. LLA Kauno apygardos štabo organizaci
nio sektoriaus narys.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 17245; f. R-1444, ap. 1, b. 2, 1.4; LYA, f. K-1,
ap. 45, b. 1, 1. 178.
Maurukas Juozas (g. 1908)
MAURUKAS Juozas gimė 1908 11 08 Trakiškių k., Ma

rijampolės vls. ir aps. 1931 06 22 baigė Marijampolės Rygiškių
Jono g-ją. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932
sargą. Nuo 1934 12 Finansų m-jos tarnautojas. 1936 baige
VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1936–37 stažavo Kylio
u-te Vokietijoje, 1937-38 - Vienos u-te, Aukštojoje pasaulinės
prekybos m-loje Austrijoje. 1938–39 dirbo Finansų m-jos Fi
nansų departamento referentu. 1941–44 Panevėžio aps.
tarybos narys, pramonės ir ūkio skyriaus vedėjas. 1942–44
dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, Mazuraitis Jonas
1949 emigravo į JAV. Reiškėsi visuomeninėje veikloje, 1957–
58 korporacijos „Neo Lituanica“ Niujorko skyriaus pirminin
kas. Nuo 1965 savo firmos „Elyria“, gaminančios reagentus MAZURAITIS (MAZŪRAITIS) Jonas gimė 1901 06 12
ligoninių laboratorijoms, prezidentas. Mirė 2000 09 08. Skirsnemunės k., Jurbarko vls., Raseinių aps. Mokėsi Jurbar
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938). ko „Saulės“ prog-joje, 1925 08 31 baigė Lietuvos mokytojų
Vedęs, dukterys – Dalia Gilvydienė ir Dana Sakalienė.
-
profsąjungos Kauno suaugusiųjų g-ją, įstojo į LU Teisių f-to
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1729; f. 631, ap. 7, b. 11291; BLE, t. 18, p. 18. Ekonomijos skyrių, vėliau perėjo į Teisių f-to Teisių skyrių.
Nuo 1924 LŠS narys. 1930 11 06 pašauktas į Lietuvos ka
MAURUŠAITIS Aleksandras gimė 1921 09 12 Kybartuo riuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
se. 1939 baigė Kybartų g-ją. 1939 pašauktas į Lietuvos ka suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
riuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 ninkų karininkų atsargą. 1933 baigė VDU Teisių f-to Teisių

skyrių, dirbo teismų valdininku Kaune, teismo kandidatu Ro lengvąja atletika, su Lietuvos lengvosios atletikos rinktine da
kiškyje. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. lyvavo tarptautinėse varžybose su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir M
LCVA, . 930, ap. 2M, b. 97; f. 631, ap. 7, b. 7031. Amerikos lietuvių rinktinėmis. 1944 02-04 tarnavo Vietinės
f
rinktinės 303 bataliono kuopos vadu. 1944 pasitraukė į Vo

MAZURAS Aleksas gimė 1886 08 29 Lietuvos Brastos aps. kietiją, gyveno Augsburgo lietuvių pabėgėlių stovykloje. 1949
Baige Lietuvos Brastos m-los 4 klases. Nuo 1907 tarnavo Ru emigravo į JAV, gyveno Los Andžele. 1960 Kalifornijoje įgijo
sijos kariuomenėje, ilgiausiai – 3 ulonų pulke jaun. karinin inžinieriaus teises. 1951-60 dirbo bendrovės Universal Atlas
ku. 1914–16 dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais Cementelektronikos inžinieriumi, 1960-81 - firmos Swanson
Prūsijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rumunijoje. Už narsumą Engineeringand Manufacturing inžinerijos skyriaus vedėju. Ak
kovose suteiktas paporučikio laipsnis. Grįžus į Lietuvą 1922 tyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje veikloje, ALTS
01 07 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 raite 1961–77 Los Andželo skyriaus pirmininkas, 1977–81 pirmi
lių pulko 3 eskadrono jaun. karininku, 04 01 – 1 eskadrono ninkas, nuo 1990 garbės narys, 1970–76 JAV LB tarybos na
jaun. karininku. 1922 07 04 dėl blogos atestacijos perkeltas į rys, nuo 1977 ALT Los Andželo skyriaus pirmininkas, nuo 1993
Kauno komendantūrą, paskirtas 1 sargybos kuopos karinin LKVS „Ramove" Los Andželo skyriaus pirmininkas, nuo 1995
ku. 1922 09 25 paleistas į atsargą. Gyveno Prienuose, vertesi garbės narys, LAKS garbės narys (1999). Knygų „Los Andželo
prekyba. 1937 11 23 paleistas į dimisiją. lietuvių tautiniai namai“ (1996), „Amerikos Lietuvių Tautinės
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ordinu, sąjungos Los Andželo skyrius“ (1998), „Lietuvių karių vetera
Šv. Georgijaus 1, 2, 3 ir 4 laipsnio kryžiais, 4 laipsnio medaliu nų sąjunga ,,Ramovė“ (1999) ir „Liucija Piliponytė-Mažeikie
„Už narsumą“. ne“ (1999) bendraautoris.
Žmona- Ona (1894), duktė - Galina (1917), sūnus - Leo Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2004),
nidas (1919). Šaulių žvaigždės ordinu (1996), 1941 Birželio sukilėlių są
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1732, 1891, 1. 58. jungos atminimo ženklu (1996).
Žmona - Liucija Piliponytė-Zaikienė (1921), duktė – Ilmara
(1944), sūnus – Vytautas (1951).
Mažeika Antanas
MažeikaJonas
MAŽEIKA Antanas gimė 1916 04 08 Nižnyj Novgorode, Ru
sijoje. 1921 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Kaune. 1936 baigė
Kauno Aušros“ berniukų g-ją, studijavo VDU Statybos f-te. MAŽEIKA Jonas gimė 1904 12 03 Vazgaikiemio k., Bal
„
1936 09 15 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1939 bieriškio vls., Marijampolės aps. 1925 baigė g-ją Varšuvoje,
09 15 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas inžinerijos jaun. Lenkijoje. 1928 grįžo į Lietuvą. 1928 11 06 pašauktas į Lie
leitenanto laipsnis ir paskirtas Ryšių bataliono Kaune jaun. ka tuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp.
rininku. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ryšių laida) suteiktas veterinarijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas
bataliono būrio vadu. 1940 pakeltas į leitenantus. Likviduo į veterinarijos karininkų atsargą. 1929 10 01 – 1931 07 04
jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK su KAM stipendija mokėsi Aukštojoje veterinarijos mokykloje
atskirojo ryšių bataliono telegrafo būrio vadu. Kilus Vokietijos Tulūzoje, Prancūzijoje. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
SSRS karui iš RA pasitraukė, dalyvavo 1941 Birželio sukilime. įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan
Tęsė studijas VDU ir dirbo VRM. Nuo g-jos laikų užsiiminėjo to. 1931 08 01 priimtas į karinę tarnybą, paskirtas 1 husarų

pulko jaun. vet. gydytoju. 1931 09 25 – 1932 11 02 staža fondo narys, jaunimo centro rémėjas. Mirė 1993 07 30 Cika
vo Karo veterinarijos gydytojų kursuose Somiūro kavalerijos goje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
m-loje Prancūzijoje. 1933 02 10 pakeltas į leitenantus, 1935 Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
04 18 – į kapitonus. 1935 09 20 perkeltas į Karo veterinari (1931), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), skautų
jos valdybą, 11 02 – 2 art. pulką, paskirtas Kėdainių valst. Lelijos ordinu (1933).
į
žirgyno vedėju. 1939 06 13 perkeltas į 1 husaru pulką vyr. Žmona - Genovaitė Kudabaité (1918),
vet. gydytoju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 04 LCVA, 1.561, ap.2, b. 4373,1. 149: f. 391, ap. 7.b. 6521, 1, 147, b. 3049,
pačiam prašant paleistas į atsargą. 1940 1001 paskirtas vet. 1. 1, 2; LKKAS archyvas.
gydytoju kovai su užkrečiamomis ligomis Vilkaviškio aps., kartu

Vilkaviškio skerdyklos vet. gydytoju. Nuo 1941 04 15 Kau
no m. savivaldybės vet. inspektorius. 1943 05 14 mobilizuo
tas į LSD Inžinerijos batalioną vet. gydytoju.
Žmona – Irena Salogubaitė (1905), duktė.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1734; ap. 7. b. 7594; f. 391, ap. 9, b. 604; ſ. 392,
ap. 2, b. 270; LKKAS archyvas.
Mažeika Mykolas
MAŽEIKA Mykolas gimė 1909 11 23 Pavyšnio k., Užven

čio vls., Šiaulių aps. 1929 baigė Kražių „Žiburio“ g-ją. 1931
Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leire
baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių, dirbo teismuose, ilgesnį
laiką - Varnių apylinkės teismo teiseju. 1944 pasitraukė į Va
karus, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Mičigano valst. Sent Džo
sefo m., dirbo Leco Plating Co. Mirė 1981 08 27, palaidotas
Mažeika Juozas
Riverviev Cementery kapinėse.
Žmona - Olga, duktė – Kristina.
MAŽEIKA Juozas gimė 1905 07 13 Sadūnų k., Dusetų vls., LCVA, F. 631, ap. 7, b. 6981; LKKAS archyvas.
Zarasų aps. 1922 baigė Zarasų prog-ją. Iki 1923 12 18 Kau
ne dirbo Finansų ministerijoje kanceliaristu ir mokėsi Kauno MAŽEIKA Povilas Almis gimė 1915 01 09 Vainute, Tau
suaugusiųjų g-joje. 1927 baigė Zarasų dvimečius mokytojų ragės aps. 1925 su tėvais persikėlė į Uždutaičius, Pagėgių vis.
kursus. 1927 11 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 1922–30 mokėsi Vainuto prad. m-loje ir Pagėgių prog-joje.
02 19 baigus Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas pėst. ats. 1935 baigė Tauragės mokytojų seminariją. 1935 09 15 pašauk
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. tas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa (XI asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
keistas į ats. jaun. leitenanto. 1929–30 dirbo Trakų aps. Vi tas į pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo Pagegių vls. Užlaukės
lūniškių prad. m-los, 1930–35 – Gatakiemio ir Utenos prad. prad. m-los vedėju. Nuo 1936 09 su Susisiekimo m-jos sti
m-lų, 1935–44 – Utenos 1 prad. m-los mokytoju ir vedėju. pendija mokėsi Klaipėdos jūreivystės m-loje, nuo 1937 09–
Nuo 1924 11 08 LŠS narys, Dusetų šaulių būrio sekretorius, dvimečiuose jūreivystės kursuose Italijoje. 1938-43 Italijoje
Zarasų moksleivių šaulių būrio, Vievio šaulių būrio vadas, nuo studijavo Neapolio in-te (Instituto Universitario Navale), kur
1931 Utenos šaulių rinktinės ginklų prižiūrėtojas, 30 Utenos įgijo fizinių jūros mokslų daktaro laipsnį (1943), ir Technikos
šaulių būrio vado padėjėjas, nuo 1935 09 11 vadas. Sąjungos in-te (Instituto Technico Nautico), kurį baigus suteiktas tolimojo
„Jaunoji Lietuva“ Utenos būrio vadas, Utenos valdybos narys plaukiojimo kapitono laipsnis. Plaukiojo su Lietuvos ir Didžio
ir karinio parengimo vadovas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, sios Britanijos laivais. 1944 pasitraukė į Vokietiją, studijavo jūrų
1949 emigravo į JAV. Nuo 1960 gyveno Čikagoje, Tautos biologiją Berlyno u-te. 1945-46 vadovavo lietuvių pabėgėlių

M
Mažeika Povilas Almis
stovykloms Geislingene ir Niurtingene. 1946-48 dirbo Mažeika Pranas (g. 1918)

Flensburgo lietuvių jūrų m-los direktoriumi. 1949 emigravo į
JAV. Iki 1955 dirbo žvejybos laivuose Atlanto vandenyne,
1956-62 - JAV karinio jūrų laivyno okeanografijos įstaigos Žmona - Aldona Irena Petkevičiūtė (1923), sūnus – Andrius
Vašingtone tyrimų okeanografu, 1962–66 - TropicalAtlantic Algimantas (1942), duktė - Marytė Julita (1944).
biologinės laboratorijos fizinės okeanografijos programos vedėju, LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 99; f. 631, ap. 7, b. 16972; LKKAS archyvas.
1967–82 - JAV laivyno tyrimų laboratorijoje, 1982–89 – fi
-
zinės okeanografijos patarėju biologinės okeanografijos labora

torijoje Margaritos saloje, Venesueloje. JAV ir Vokietijos spaudoje
paskelbė daug mokslinių darbų. Monografijų, knygų ir romano
„Krantas“ (1994) autorius. Išrado aparatą jūrų bangų energi
jos spektrui matuoti. Aktyviai reiškėsi lietuvių išeivių veikloje,
1947–48 ir nuo 1998 Lietuvos jūrininkų sąjungos užsienyje
pirmininkas, 1972–74 Amerikos ir pasaulio lietuvių inžinie
rių ir architektų sąjungos centro valdybos pirmininkas. 1966
Vašingtone įsteigė Lietuvos ūkinių studijų centrą, iki 1976 jam
vadovavo. 1994 sugrįžo į Lietuvą, gyveno sodyboje prie An
čios ežero. Mire 2004 02 27 Veisiejuose, Alytaus aps.
Žmona - Elena Jauniškytė (1923), duktė - Jūratė Harrison
(1947), sūnus - Gediminas (1957). Mažeika Pranas (g. 1917)
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 3650; ap. 9, b. 605; LKKAS archyvas.
MAŽEIKA Pranas (Francis) gimė 1918 1006 Sidarių vnk., MAŽEIKA Pranas gimė 1917 08 15 Belorecke, prie Uralo
Šiaulėnų vls., Šiaulių aps. Mokėsi Palangoje, 1938 06 19 bai kalnų, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1938 06 27 baigė Kauno
gė Šiaulių berniukų g-ją. 1938 07 08 pašauktas į Lietuvos „Aušros“ berniukų g-ją. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis,
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti paliktas karinėje tarnyboje. 1939 10 27-29 su 3 art. pulku
ninkų karininkų atsargą. 1941 baigė Šiaulių mokytojų semina dalyvavo žygyje į Vilnių, vėliau paleistas į artilerijos karininkų
riją. 1939–44 studijavo mediciną VDU ir VU, diplomuotas atsargą. 1939 įstojo ir 1944 05 03 baigė VDU Medicinos f-tą,
medikas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo vaikų ligoninėje įgijo gydytojo kvalifikaciją. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją,
Regensburge, vėliau Viurcburgo u-to gimdymo skyriuje. 1945 veliau emigravo į JAV. Gyveno Ilinojaus valst., išlaikęs egza
Tiubingeno u-te apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. minus įgijo teisę verstis privačia gydytojo praktika.
1948 emigravo į JAV. 1952 įgijo teisę verstis privačia prakti Žmona - Valentina Gerulaitytė, sūnus – Andrius (1943), duk
te - Irena (1957).
ka. 1955–58 tarnavo JAV karinėse oro pajėgose. 1956 baigė
JAV karinių oro pajėgų u-tą Montgomeryje ir dirbo Geigerio LCVA, f. 631, ap. 7, b. 16871; LKKAS archyvas.
oro pajėgų naikintuvų bazės Spokane, Vašingtono valst., vy

riausiuoju gydytoju. JAV kariuomenės majoras. Nuo 1958 ver MAŽEIKA Vaclovas gimė 1917 01 17 Šakynoje, Gruz
tesi privačia praktika Čikagoje. džių vls., Šiaulių aps. 1936 baigė Šiaulių berniukų g-ją.

MAŽEIKA Vladas gimė 1905 10 22 Paežerių k. ir vls., Vilka
viškio aps. 1925 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-jos 4 kla
ses, 1929 – Marijampolės mokytojų seminariją. 1929 11 01
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Kari
ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
Nuo 1930 dirbo Alytaus aps. Taučionių prad. m-los vedėju.
Žmona1 - Albina (1909).
LCVA, f. 391, ap. 6521, 1. 152; LKKAS archyvas.
Mažeika Vaclovas
1939 10 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. Sovietų Sąjun

gai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp.
laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
paleistas į karininkų atsargą. 1943 baigus VDU Statybos f-tą
dirbo inžinieriumi AB „Lietūkis“ statybos skyriuje. 1944 pa Mažeika Vladas (g. 1910)
sitraukė į Vokietiją. 1944-45 dirbo inžinieriumi Berlyne.
1946–48 gyveno Landshuto lietuvių pabėgėlių stovykloje,
1948 šios stovyklos lietuvių komiteto pirmininkas. 1948 MAŽEIKA Vladas gimė 1910 03 05 Balbieriškio mstl., Prie
emigravo į JAV, gyveno Čikagoje, dirbo Schmidt, Garden and nų vls., Marijampolės aps. 1930 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją.
Erikson - Architects and Engineers firmoje inžinieriumi 1930 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29
konstruktoriumi, vėliau iki 1982 – firmos konstrukcijų de baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
partamento vyr. inžinieriumi. 1956 išlaikius egzaminus įgijo leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
konstrukcijų inžinieriaus teises, vykdė medicinos centrų kon Įstojo į VDU Teisių f-tą, tačiau dėl ligos nestudijavo.
strukcinius skaičiavimus. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos LCVA, f. 631, ap. 7, b. 10373.
Čikagoje veikloje, Tautinio akademinio sambūrio pirmininkas,

korporacijos „Neo-Lithuanica“vyr. valdybos pirmininkas, MAŽEIKA Vladas gimė 1915 09 02 Gečialaukio k., Alo
ALTS valdybos vicepirmininkas ir pirmininkas. 1988–90 vės vls., Alytaus aps. 1938 06 15 baigė Alytaus g-ją. 1939
spaudos ir radijo draugijos „Viltis“ pirmininkas. 1001 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai oku
Vedęs, sūnus – Mindaugas; antroji žmona - Vanda.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 14324; f. R-222, ap. 1, b. 17; BLE, t. 36, p. 378;
LKKAS archyvas.
MAŽEIKA Vincas gimė 1911 01 28 Užliaušių k., Krekena

vos vls., Panevėžio aps. 1934 06 21 baigė Lietuvos mokytojų
profsąjungos suaugusiųjų g-ją Kaune, įstojo į VDU Teisių f-to
Ekonomijos skyrių. 1935 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuome
nėje. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas
inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas Šarvuočių rinkti
nės 2 tankų kuopos 2 būrio vadu. 1939 03 14 perkeltas į II
pést. divizijos štabą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar
navo štabo ryšių kuopos vado padėjėju. Likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių
divizijos atskirojo ryšių bataliono telefonų-kabelių būrio vadu.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 338, 1. 394; f. 631, ap. 7, b. 12742; LYA, F. K-8,
Mažeika Vincas

tenantus. 1928 03 19 paskirtas LŠS Raseinių rinktinės vadu,
1930 10 01 - Tauragės šaulių rinktinės vadu. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pa M
M
keistas į leitenanto. 1935 05 15 paskirtas į geležinkelių kuo

pos eksploatacijos būrį, 08 01 – į 2 inžinerijos batalioną ūkio
būrio vadu. 1938 02 10 pačiam prašant paleistas į pėstinin
kų karininkų atsargą.
priklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo
bronzos medaliu, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio
kryžiumi (1934).
Žmona - Ona Tolstojutė (1911).
Mažeika Vladas (g. 1915)
LCVA, . 930. ap. 5. b. 1737.
f
pavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. lai MAŽELIS Bronius gimė 1913 08 18 Piatigorske, Kaukaze,
da), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą baige Kėdainių aukštesn. kultūr
paleistas į karininkų atsargą. 1940–47 studijavo VDU ir VU technikos m-lą. 1936 04 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
mediciną, studijų nebaigė. Nuo 1946 dirbo Kauno kraujo per 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas
pylimo stotyje laborantu. inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos
LCVA, . 631, ap. 7, b. 17309. karininkų atsargą.
f
LCVA, . 930, ap. 2M, b. 104.

f
Maželis Petras
Maželis Balys MAŽELIS Petras gimė 1903 02 21 Tijūniškio vnk., Alan

tos vls., Utenos aps. 1923 baigė Ukmergės g-ją, 1927-LU
Teisių f-to Teisių skyrių. Dirbo Kelmės apyl. tardytoju. 1929
MAŽELIS Balys gimė 1904 12 05 Grybelių k., Utenos vls. 11 20 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus
ir aps. 1921 baigęs Utenos g-jos 4 klases 1921 11 04 įstojo į Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
Karo mokyklą. 1923 01 07–19 dalyvavo Klaipėdos išvada ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
vime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) suteiktas Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
LŠS narys.
aviacijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Aviacijos v-bą. 1924 nanto. 1935 11 23 pakeltas į ats, leitenantus. 1941
06 25 baigė Aviacijos teorijos kursus, paskirtas 3 oro eskadri dirbo Tauragės teismo tardytoju, nuo 1942 – Šiaulių apygar
lės Zokniuose, prie Šiaulių, jaun. karininku - oro žvalgu. 1925 dos teismo prokuroro padejeju.
02 21 dėl sveikatos perkeltas į Geležinkelių batalioną 2 kuo LCVA, F. 631, ap. 7. b. 4202; LKKAS archyvas.
posbūrio vadu, vėliau mokomosios kuopos būrio vadu, 1926

05 27 - į Technikos pulką geležinkelių kuopos jaun. kari MAŽELIS Pranas gimė 1896 10 03 Tijūniškio vnk., Alan
ninku, 1927 09 01 – į Ryšių batalioną 2 telegrafo-telefono tos vls., Utenos aps. 1915 išvyko į Rusiją. 1917 Voroneže
kuopos jaun. karininku, 1928 02 17 – į 8 pést. pulką ryšių baigęs realinę g-ją studijavo Charkovo komercijos in-te. 1919
kuopos jaun. karininku. 1928 02 16 pakeltas į pėst. vyr. lei pradž. grįžo į Lietuvą. 1919 06 10 mobilizuotas į Lietuvos

hoonna var noen
Opavya Marche
jgocłyo de mobile Maželis Vytautas
4-1917 wagediga14.
fas, surengė parodas JAV, Kanadoje, Lietuvoje, išleido foto

obrane
Maželis Pranas Conegre, grafijų knygą „Veidai išeivijoje“. Atkūrus nepriklausomybę grį
žo gyventi į Lietuvą.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11182; f. 930, ap. 8, b. 640, I. 113; LKKAS
kariuomenę, 07 06 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją archyvas
baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas
8 pėst. pulko mokomosios kuopos jaun. karininku. 1920
02 21-23 pasižymėjo malšinant bolševikų organizuotą
kareivių sukilimą Aukštojoje Panemunėje, Kaune. 1922 11 10
paleistas iš kariuomenės studijuoti aukštojo mokslo. Tarnaudamas
Šilutės aps.komendantūroje ūkio vedėju 1923 01 09–22 daly
vavo Klaipėdos išvadavime. Nuo 1923 LŠS narys. Nuo 1928
04 01 dirbo Valstybės kontrolės Susisiekimo revizijos depar
tamento revizoriaus padėjėju, nuo 1929 03 28 – revizoriumi.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Studijavo VDU Tech
nikos f-te, 1931 09 perėjo į Teisių f-to Ekonomijos skyrių.
1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 11 15 atleistas.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1920), Klai
pėdos išvadavimo bronzos medaliu.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, I. 29; f. 390, ap. 6, b. 79; f. 631, ap. 7,
b. 10490.
Maželis Vladas
MAŽELIS Vytautas gimė 1914 01 29 Utenoje. 1934 baigė
Utenos g-ją, studijavo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje. 1939
09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas pėst. jaun. MAŽELIS Vladas gimė 1905 12 18 Kaneivaičių k., Radvi
leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 pėst. pulko 2 kuopos būrio liškio vls., Šiaulių aps. 1924 baigė Šiaulių g-ją, 1934 - VDU
5
vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pėst. Teisių f-to Teisių skyrių. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos
pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuo kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida)
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
262 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokieti ninkų karininkų atsargą. Gyveno Kaune, dirbo Vyriausiojo
jos SSRS karui iš RA pasitraukė, iš Varėnos poligono atvyko į Tribunolo sekretoriaus padėjėju, juristu.
Kauną, dalyvavo 1941 Birželio sukilime, vadovavo sukilėlių LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 103; f. 631, ap. 7, b. 2897.
būriui ,,Metalo“ fabrike Šančiuose. 1941-44 dirbo advokatu
Kaune. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. MAŽINTAS Jonas gimė 1895 Minionių k., Raseinių vls. ir
Gyveno Niujorke, baige Fotografijos in-tą. Žinomas fotogra aps. 1913 Rygoje baigė Aleksandro g-ją. 1915–17 tarnavo

M
Mažintas Jonas
Rusijos kariuomenėje, suteiktas karininko laipsnis. Grįžus į Lie

tuvą 1919 09 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Mažylis Jonas su žmona Jule ir sūnumi Jonu
karininku į Kauno komendantūrą. 1919 11 18 suteiktas pėst.
vyr. leitenanto laipsnis. 1920 01 17 perkeltas į 3 pest. pulką,
laikinai vadovavo raitųjų žvalgų komandai. 1920 07 09 už Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
betvarkę komandoje ir blogą kareivių apmokymą nuo pareigų kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di
nušalintas ir paskirtas 1 kuopos jaun. karininku. 1920 01 – vizijos 618 lengvosios artilerijos pulko finansų dalies v-ku.
1921 12 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermonti 1941 06 14 Pabradės poligone suimtas, išvežtas į lagerį No
ninkais ir lenkais. 1920–21 už netinkamą elgesį kariuomenėje rilske, Krasnojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo
penkis kartus baustas ir kalintas daboklėje. 1921 02 25 pa pasitarimo nuteistas 8 metams. 1942 žuvo lageryje.
skirtas 2, vėliau 7 kuopos jaun. karininku, 06 14 – pirmuoju Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1931), Lietuvos ne
adjutantu, 11 23 – į Kauno komendantūrą, 1923 08 11 – priklausomybės medaliu (1928) ir Klaipėdos išvadavimo
komendantūros iždininku, 09 28 - Administravimo skyriaus bronzos medaliu, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio
vedėjo padėjėju. 1923 11 16 dėlligos iš kariuomenės paleistas. garbės ženklu (1932).
Kurį laiką gyveno Kaune, 1925 išvyko į Rygą. 1933 05 11 Žmona - Julė Mažeikytė (1912–1995), sūnus - Jonas (1932–
1997).
išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs.
Pirmoji žmona - Paulina Alvina Grundman (1896–1920); LCVA, F. 930, ap. 8, b. 200, I. 11-12, b. 348, I. 318; LYA, f. K-8, ap. 2,
antroji žmona - Marija Elena Totylaitė (1896), duktė – Van saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
da Janina (1922).
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 106. MAŽYLIS Petras gimė 1890 07 09 Kriklinių k., Pumpė
nų vls., Panevėžio aps. Baige Panevežio g-jos 4 klases ir vais
MAŽYLIS Jonas gimė 1901 07 24 Šileikiškio vnk., Skapiš tinės mokinio kursus. 1912 pašauktas į Rusijos kariuomenę,
kio vls., Rokiškio aps. Mokėsi Panevėžio ir Skapiškio prog-jose. tarnavo 166 pést. pulke. 1915 I pasaul. karo austrų-vengrų
1920 prie Švietimo m-jos išlaikė brandos atestato egzaminus. fronte kontūzytas, pateko į nelaisvę. 1917 pabėgęs iš nelais
vės tarnavo maisto sandėlio vedėju Žemiečių sąjungoje. 1919
12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leite grįžo į Lietuvą. 1919-23 kaip karo valdininkas tarnavo Lie
nanto laipsnis ir paskirtas 5 pést. pulko kuopos jaun. tuvos kariuomenėje Gen. kariuomenės štabo rikiuotės skyriaus
raštvedžiu. 1920 04 10 perkeltas į Vietinės kariuomenės bri
1
karininku. 1923 01 09–22 dalyvavo vaduojant Klaipėdą (slap.

Petkus Kazys). 1923 11 15 paskirtas 1 kuopos vado padėjėju, gados štabą, paskirtas ūkio adjutantu, 1923 01 09 – Karo butų
1925 11 24 - kuopos vadu. 1925 12 12 perkeltas į LŠS, pa skyriaus lentpjūvės vedėju. 1923 09 27 paleistas į atsargą.
skirtas Biržų šaulių rinktinės vado padėjėju. 1926 02 16 pa Tarnavo VRM sistemoje, buvo Žagarės, vėliau Utenos aps.
keltas į vyr. leitenantus, 1930 11 23 – įkapitonus. 1935 09 28 Vyžuonų nuovados v-kas. 1937 11 23 kaip buvusiam karo
paskirtas Mažeikių aps. komendantūros karininku šaulit valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administ
reikalams, 1937 11 05- 6 pést.pulko 5 kuopos vadu, 1939 racijos (B) ats. leitenanto laipsnis. 1939 09 18 priimtas į I pėst.
divizijos štabą raštvedžiu-iždininku.
0517 - ūkio kuopos vadu, 1940 06 04 - pulko iždininku.

Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1931), Lic
Žmona - Marcelina Kavaliauskaitė
LCVA, F. 930. ap. 5, b. 1891; ap. 8, b. 327. 1. 14.
Mažonas Kazys
RSFSR Aukščiausiojo teismo reabilituotas. 1959 grįžo į Lietu

vą, gyveno Kaune. 1960 02 01 - 1968 06 20 dirbo radijo
gamyklos darbininku, vėliau iki 1968 – Aklujų draugijos Kauno
kombinato inžinieriumi technologu. 1991 11 22 suteiktas dim.
Mažliakas Kazys
majoro laipsnis. Mirė 1995 12 13, palaidotas Romainių kapi
nese Kaune.
MAŽLIAKAS Kazys gimė 1896 07 06 Duobių vnk., Dau Žmona - Marija Medziukaitė (1919, susituokė 1941), sū
gailių vls., Utenos aps. Mokėsi Utenoje, 1914 Sankt Peterburge nūs - Rimvydas (1953–1956 Norilske) ir Virginijus (1957),
baigė vid. m-los 6 klases. 1915 05 07 – 1917 12 tarnavo Ru dukte - Rūta Marija (1960).
sijos kariuomenės 1 rezerviniame divizione. 1915 10 10 baigė LCVA, . 930. ap. 8, b. 553, 1. 37: LYA, F. K-S, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG.
f
Oranienbaumo karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis, tar t. 1, p. 550; LKKAS archyvas.
navo Mandžūrijos raitelių šimtinėje, nuo 1916 04 25 - Vla
divostoko įguloje. 1918 02 - 1920 04 28 Kolčako armijos
atskirojo raitelių diviziono vyr. karininkas ir adjutantas, Sibire
dalyvavo kovose su raudonarmiečiais. 1918 08 07 pakeltas į
paporučikius, 1919 07 26 – į poručikus. Grįžus į Lietuvą 1920
10 13 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 raitelių
pulko atsk. eskadrono jaun. karininku. Dalyvavo nepriklau
somybės kovose su lenkais prie Širvintų. 1920 10 25 suteik
tas kavalerijos vyr. leitenanto laipsnis. 1921 02 08 paskirtas 2
eskadrono vadu ir 1 raitelių pulko teismo pirmininku. 1922
10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923
01 04 žuvo (nusišovė).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1741a, b. 3185, 1. 12.
MAŽONAS Kazys gimė 1913 02 28 Pumpurų k., Tirkš

lių vls., Mažeikių aps. 1934 baigė Mažeikių g-ją. 1934 09 18
Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenan
to laipsnis ir paskirtas 2 ulonų pulko Alytuje būrio vadu. 1939
baigė ginklų rūšių karininkų pionierių 4 mėn. kursus. 1939
10 19 pakeltas į leitenantus, paskirtas Technikos eskadrono te
lefonų būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 26 kavalerijos pulko pionierių būrio vadu. 1941 06 14
Varėnos poligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasno Mažonas Zenonas
jarsko kr. 1941 12 22 Taimyro apygardos teismo nuteistas 10
metų. Nuo 1951 06 14 tremtyje Norilske. Dirbo Valioko gy
venvietėje tarybinio ūkio elektriku, zootechniku, pieninės ve MAŽONAS Zenonas gimė 1916 07 30 Pumpurų k., Tirkš
dėju, mechaniku. 1952 į tremtį atvyko žmona. 1958 03 27 lių vls., Mažeikių aps. Baigė Kauno aukštesn, technikos m-los

Mechanikos skyrių. 1938 07 08 pašauktas į Lietuvos kariuome
nę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteik M.
tas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos
karininkų atsargą. Baige VDU Chemijos f-to Maisto pramonės
skyrių. Dirbo AB „Pieno centras“ pieno-sūrių gamybos tech
nologu. Vėliau persikėlė į Seredžių, dirbo dėstytoju Belvede
rio pienininkystės m-loje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949
emigravo į Kanadą, gyveno Toronte. Išlaikęs egzaminus inži
nieriaus kvalifikacijai patvirtinti dirbo Toronto projektavimo
in-te projektų vadovu. Mire 2004 07 28.
Žmona - Janina (1922), sūnus - Romas (1943–2004).
Mažutis Aloyzas
gos ekspeditoriumi. 1946 pavasarį išėjo partizanauti, vadova

vo būriui Alsėdžiuose. Vėliau vadovavo Telšių aps. Šarūno kuo
pai, kuriai priklausė Žarėnų (vadas Edmundas Rekašius, slap.
Lakūnas), Tverų (vadas Juozas Gudiliauskas, slap. Ežys), Rie
tavo (vadas Vladas Gečas, slap. Tonis) ir Plungės (vadas Pranas
Cirtautas, slap. Valis) partizanų būriai. 1947 būdamas Žemai
čių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Sendvario prad. m-loje
rengdavo būrių vadų pasitarimus. 1949 05 21 kautynėse su
MGB kariuomene kartu su 6 bendražygiais žuvo Dievo Kres
Mažonis Alfonsas lo miško vasaros stovykloje Žarėnų vls., Telšių aps. Žuvusiųjų
kūnai niekinti prie Žarėnų bažnyčios, vėliau užkasti miške už
Žarėnų. 1999 09 perlaidotas Žarėnų kapinėse. 1999 10 19
MAŽONIS Alfonsas gimė 1891 04 01 Jedžiotų k., Ylakių vls., pripažintas kariu savanoriu ir 1999 11 08 suteiktas majoro
Mažeikių aps. Baige Mažeikių g-jos 5 klases, mokėsi mokytojų laipsnis (po mirties).
in-te. 1914–17 tarnavo Rusijos kariuomenės 154 Derbento Žmona – Kazimiera Ruibavičiūtė (1921, susituokė 1944),
pest. pulke, vėliau Maskvos apygardos sanitarijos skyriuje, tarny duktė – Vida Čiupailienė (1945).
bą baigė poručiku. Grįžus į Lietuvą 1919 07 16 mobilizuotas LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenę, paskirtas Geležinkelių karo valdybos Įlau
kės stoties ir ruožo komendanto padėjėju, 1920 10 21 - 12
pest. Kauno pulko kuopos vadu. 1921 04 08 perkeltas atsar
gon prie Kauno komendantūros. 1921 10 25 iš kariuomenės
atleistas. Gyveno Kaune, studijavo LU Technikos f-te, dirbo
tarnautoju Kauno m. savivaldybėje. LŠS narys.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1739; f. 561, ap. 2, b. 1652, I. 235.
MAŽUOLIS Juozasgimė 1913 03 11 Gaidiškių k., Seme

liškių vls., Trakų aps. Baigė Kauno aukštesn. technikos m-los
Mechanikos skyrių. 1937 07 07 pašauktas į Lietuvos kariuome
nę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas
ginklavimo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ginklavi
mo karininkų atsargą. Mokytojavo Dotnuvos amatų m-loje ir
g-joje Kaune.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 913, I. 75. 'Mackelienė-Kurtinytė Antose
MAŽUTIS Aloyzas (slap. Šarūnas ) gimė 1924 03 20 Kre

tingoje. 1942 baigė Telšių amatų m-lą, dirbo Kartenoje. Nuo MECKELIENĖ-KURTINYTĖ Antosė (slap. Liepa) gimė
1945 06 gyveno Kretingoje, dirbo Kretingos rajkoopsąjun 1930 02 03 Jasenavos k., Šilavoto vls., Marijampolės aps.

Mokėsi Plutiškių prog-joje, 1948 baigė Igliaukos prog-ją. Vo tas į ats. jaun. leitenanto. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
kiečiams išvežus tėvą, vėliau sovietams išvežus motiną slapstė Gyveno Kaune, iki 1940 dirbo Valstybės draudimo įstaigose.
si. Broliams Leonui ir Kazimierui išėjus partizanauti palaikė LCVA, F. 56), ap. 2, b. 1682, 1. 660.
ryšį su partizanais, tapo partizanų ryšininke. Nuo 1950 gy
veno su brolių parūpintais dokumentais svetima Marytės Skie MEČKAUSKAS Tadas gimė 1917. 1939 baige Kauno aukš
čiūtės pavarde, vėliau su partizanų parūpintu pasu Magdes tesn. technikos m-lą. 1939 07 01 pašauktas į Lietuvos ka
Baranauskaitės pavarde. Buvo Geležinio Vilko rinktinės ry riuomenç. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01
šininkė. 1952 08 20 Pietų Lietuvos srities partizanų vado įsaky baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka
mu paskirta eiti Geležinio Vilko rinktinės Dešinio tėvūnijos rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
vado pareigas, buvo Pietų Lietuvos srities vado Sergijaus Sta 1941-44 dirbo Vilkaviškio elektrinės vedėju. 1944 pasitrau
niškio (slap. Litas) talkininkė ir ryšininkė. 1952 11 07 nešant kė į Vokietiją, tęsė mokslus Miuncheno aukštojoje technikos
štabo dokumentus ir partizanų spaudą MGB suimta, 4 mėn. m-loje. 1949 emigravo į JAV, dirbo inžinieriumi Inland Steel
tardyta Kauno saugume. 1953 03 05 nuteista 25 metams la bendrovėje. Mirė 2002 07 16 Čikagoje.
gerio ir 5 metams tremties. Kalėjo lageryje Potmoje, Mordo Žmona – Dalia Skeberdyté, sūnus – Rimantas.
vijoje. 1956 peržiūrėjus bylą bausmė sumažinta iki 10 metų LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17: LKKAS archyvas.
lagerio, perkelta į lagerį Suslove, Marijinsko r., Kemerovo sr.
1959 12 18 išleista be teisės gyventi Pabaltijo respublikose. MEDECKIS Vladas gimė 1897 03 20 Ovručo m., Voly
Gyveno Taišete, Irkutsko sr. 1964 06 grįžo į Lietuvą, gyveno nės gub., Ukrainoje. 1914 06 30 savanoriu pradejo tarnauti
Jonavoje, vėliau Kaune. 1990 05 21 Lietuvos Aukščiausiojo Rusijos kariuomenės 4 pest. atsargos pulke. 1914 12 10 baige
Teismo reabilituota. 1998 06 03 pripažinta kariu savanoriu, mokomąją komandą, paskirtas į 157 Užamūres pėst. pulką. 1916
1998 06 10 suteiktas kapitono laipsnis. 06 30 baige Kijevo 2 praporščikų m-lą, suteiktas praporščiko
Vyras - Juozas Mackela (1918–1969, susituokė 1963, parti laipsnis, tęsė tarnybą 4 pest. pulke. 1917 01 25 pakeltas į pa
zanas, politinis kalinys). poručikius. Dalyvavo I pasaul. kare, 1917 07 09 sužeistas pateko
LKA, t. 33, p. 175, 179; LKKAS archyvas. vokiečių nelaisvę. 1918 05 03 iš nelaisvės grįžo į Lietuvą. 1920
į
12 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 10 pést.

Marijampolės pulką 9 kuopos jaun. karininku. 1921 04 11
suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1921 04 07 už kriminalinius
nusikaltimus suimtas ir uždarytas į Kauno įgulos daboklę, iš
kurios 05 16 pabėgo, tolesnis likimas nežinomas.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 1, 2, 3 ir 4
laipsnio kryžiais.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1741.
Mečiulskis Fridrikas Vladimiras
MEČIULSKIS (MOČIULSKIS) Fridrikas (Frederikas)

Vladimiras gimė 1900 01 15 Virbalyje, Vilkaviškio aps. 1918
baigė kadetų m-lą Polocke, Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1919 Medekša Česlovas
pest. puskarininkiu baigė Karo mokyklą (III laida). Atsižvelg
damas į nepaprastas to meto aplinkybes išleistuvių dieną Res MEDEKŠA Česlovas gimė 1906 06 26 Kaune. 1927 baige
publikos Prezidentas A. Stulginskis suteikė pėst. leitenanto Kauno aukštesn. komercijos m-lą, 1933 - VDU Teisių f-ro Eko
laipsnį. Paskirtas į Elektrotechnikos batalioną jaun. karininku. nomijos skyrių. 1930 11 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1923 10 01 paleistas studijuoti aukštąjį mokslą. 1931 01 01 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas auto
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeis mobilininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į automobi

lininkų karininkų atsargą. 1933-40 dirbo Lietuvos valstybinio Biržų g-ją, metus studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos sky
M
banko buhalteriu Kaune, nuo 1939 - Marijampolėje.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 876, 1. 526-527; f. 631, ap. 7, b. 9113.
riuje. 1937 baigė Pedagoginį in-tą Klaipėdoje. 1937 09 15
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo M
mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto
MEDELINSKAS Romualdas MEDELIS Romualdas. laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938-40
dirbo pavyzdinės in-los Tauragėje mokytoju. LŠS šaulių bū
rio vadas, aktyviai reiškėsi skautų veikloje. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 07 12 NKVD suimtas, kalintas Tau
ragėje. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941-44
dirbo Rokiškio aps. prad. m-lų vyr. inspektoriumi. 1944 pa
sitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Kanadą.
(1938), skautų ordinu „Už nuopelnus“ (1933).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 12732; BLE, t. 18, p. 64; LKKAS archyvas.
Medelis Jonas
MEDELIS Jonas gimė 1913 04 19 Pagerniavės k., Bartnin

kų vls., Vilkaviškio aps. 1931 06 20 baigė Vilkaviškio dr. J. Ba
sanavičiaus g-ją. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp.
laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
tas į artilerijos karininkų atsargą. 1935 07 06 baigė Alytaus
aukštesn. miškų m-lą. 1935-40 dirbo Ukmergės aps. Taujė Medickis Povilas
nų miškų urėdijos girininku, miškotvarkos matininku, Jurbarko
miškų urėdijos girininku, Kaišiadorių miškų urėdijos Vadų gi
rininku, 1940–45 - miškotvarkos matininku, taksuotoju ir MEDICKIS Povilas gimė 1914 10 01 Liepojoje, Latvijoje.
vyr. taksuotoju, 1945-47 – Kauno skyriaus miškų techniku, 1936 06 15 baigė Kauno aukštesn. technikos m-los Statybos
1947–73 - Miškų ūkio vyr. inžinieriumi, miškotvarkos kon skyrių. 1936 09 17 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937
toros taksuotoju. Mirė 1985 07 06, palaidotas Jonučių kapi 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas inžineri
nese, Kauno r. jos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos kari
LCVA, f. 387, ap. 6, b. 24499; f. 906, ap. 2, b. 251; LKKAS archyvas. ninkų atsargą. 1941 įstojo į VDU Statybos f-to Statybos skyrių.
Vokiečių okupacijos metais tarnavo LSD.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 249, 1. 408-410; f. 631, ap. 7, b. 18410.
MEDZEVIČIUS Kazys gimė 189601 01 Žiežmariuose, Tra

kų aps. 1915 baigė Petrogrado politechnikumo matininkų
kursus. 1915 08 11-191605 tarnavo eiliniu Rusijos kariuome
nės 169 Buguruslano pulke. 1916 09 30 baigė Kijevo 3 karo
m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas 3 Peterhofo pulko
jaun. karininku. Po bolševikų perversmo 1918 10 - 1919 tar
navo RA instruktoriumi. Grįžęs į Lietuvą nuo 1921 02 18 dirbo
Žemės tvarkymo departamente. 1922 01 11 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, iki 10 05 tarnavo jaun. karininku Inži
nerijos pulke. 1922 05 01 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis
1922 10 – 1923 05 08 tarnavo Kariuomenės teismo valsty
bės gynėjo sekretoriaus padėjėju. 1923 03 28 kaip reikalingas
Medelis Romualdas ŽŪM paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
MEDELIS (MEDELINSKAS) Romualdas gimė 1913 ats. jaun. leitenanto. 1937 11 23 pakeltas į inžinerijos ats. lei
09 16 Satkūnų k., Papilio vls., Biržų aps. 1934 06 19 baigė tenantus. 1939 09 20-27 buvo mobilizuotas į Lietuvos

mokyklą (X asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenan
to laipsnis ir paleistasį kavalerijos karininkų atsargą. 1939 įskai
tytas į intendantūros karininkus, 1937-40 dirbo Žemės ūkio
r'ümų vicedirektoriumi, nuo 1941 -- direktoriumi. 1944 pa
sitraukė į Austrija, Ride dirbo Lietuvių komitete ir Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus skyriujc, 1948 - skyriaus pirmininku.
1949 emigravo į Australiją, gyveno Melburne, aktyviai reiš
kėsi lietuvių išeivių veikloje. Nuo 1972 Australijos LB Lietuvių
fondo pirmininkas, nuo 1986 ALB Garbės teismo pirminin
kas. Mirė 2005 01 03 Melburne,
Žmona - Sofija Baravykaitė (susituokė 1943), sūnūs - Jonas
Medzevičius Kazys
Rimantas (1945) ir Jurgis Gediminas (1951).
BLE, . 18, p. 139; LKKAS archyvas.
kariuomenę. 1927-40 ir vokiečių okupacijos metais dirbo ma
tininku Žemės tvarkymo departamente Kaunc. LŠS narys. MEILUS Ignas (slap. Daktaras) gimė 1911 Valų k., Žemait
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1932). kiemio vls., Ukmerges aps. Baigęs Žemaitkiemio prad. m-lą dirbo
Žmona - Ona Žmuidzinaitė (1897), sūnus - Rimantas (1929). tėvų ūkyje. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 34; f. 392, ap. 3, b. 392. 1948 išėjo partizanauti, įstojo į Plieno būrį. 1948 12 paskirtas
Vyčio apygardos III tévūnijos vadu. Suteiktas partizanų jaun.
MEDŽIAUŠAS Augustas gimė 1908 01 07 Kantrolių k., puskarininkio laipsnis, vadovavo būriui, veikusiam Vidiš
Raseinių vls. ir aps. Baigė Raseinių g-ją. 1930 11 07 pašauk kių apyl., Ukmergės aps. 1951 10 29 kartu su Plieno būrio
tas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą adjutantu Juozu Morkūnu (slap. Klajūnas) pateko į nelaisvę.
(VI asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir 1952 04 11-12 Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Baige Aukštesn. poli nuteistas mirties bausme. 1952 08 13 sušaudytas Maskvos Bu
cijos m-lą. Tarnavo policijos valdininku Šiaulių aps., vėliau tyrkų kalėjime. 1999 07 02 pripažintas kariu savanoriu ir 1999
dirbo Lazdijų policijos nuovados v-ko padėjėju, v-ku. 08 30 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 108. LKA, t. 27, p. 183; LKKAS archyvas.
MEDŽIS Povilas gimė 191603 31 Ūsiškio k., Subačiaus vls., MEILUS Viktoras (slap. Šturmas) gimė 1915 Valų k., Že
Panevėžio aps. Baige Panevėžio g-ją, 1938 – Pedagoginį in-tą maitkiemio vls., Ukmergės aps. Mokėsi Žemaitkiemio prad.
Klaipėdoje. 1938 07 08 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. m-loje. Lietuvos kariuomenėje tarnavo Geležinio Vilko“ pul
„
1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas ke Rukloje, Jonavos vls. Grįžęs dirbo įvairius kelių remonto
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis, kaip mobilizuotas paskirtas ir tiesimo darbus, 1944 - miško kirtimo darbus. Antrosios
4 pést. pulko 8 kuopos būrio vadu. 1939 11 21 paleistas į sovietinės okupacijos pradž. išėjo partizanauti, įstojo į Plie
pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1939 dirbo Biržų aps. Ali no partizanų būrį. Vėliau paskirtas Plieno rinktinės 1 bata
zavos prad. m-los mokytoju. liono B brigados 1 rajono vadu. 1948 kautynėse su MGB
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1743; f. 391, ap. 6, b. 177, I. 158. kariuomene žuvo netoli Berzgainių k. Žuvusiųjų partizanų
kūnai niekinti Želvoje, palaidojimo vieta nežinoma. 1999
MEDŽIUS Bronius gimė 1911 10 27 Šlekiškių k., Vabal 07 02 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 08 30 suteiktas
ninko vls., Biržų aps. 1929 06 baigė Kupiškio vid. m-lą, 1936 leitenanto laipsnis (po mirties).
06 15 - Kauno aukštesn, technikos m-los Statybos skyrių. LKA, t. 27, p. 184; LKKAS archyvas.
1936 06 - 1937 05 dirbo Karo butų v-bos statybos skyriuje.
1937 05 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 MEISNERIS Aleksiejus gimė 1897 01 26 Milužių dvare,
baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. Jurbarko vls., Raseinių aps. 1913 baigė licėjų Sankt Peterbur
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at ge. 1916 06 01 – 1917 12 20 tarnavo Rusijos kariuomenės
sargą. 1938 10 01 – 1939 09 19 dirbo Žemės ūkio rūmų 12 Achtyrkos husarų pulke jaun. karininku. 1916 06 01
statybos techniko padėjėju. suteiktas korneto laipsnis. Dalyvavo I pasaul. karo kovose Rumu
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 109; f. 392, ap. 3, b. 827, nijoje ir Bukovinoje. Grįžus į Lietuvą 1920 12 02 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 raitelių pulko 3 eskadrono
MEILIŪNAS Jonas gimė 1909 12 05 Kaupų k., Vaškų vls., jaun. karininku. 1920 12 31 suteiktas vyr. leitenanto laips
Biržų aps. 1928 baigė „Aušros“ berniukų g-ją Kaune, 1933 – nis. 1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (I lai
ŽŪA Dotnuvoje. Dirbo Šeduvos vls. agronomu. 1934 09 15 da). 1922 02 01 paskirtas į Kavalerijos divizijos štabą,

M
Meisneris Aleksiejus Meižys Dionizas
1923 02 01 – 2 ulonų pulko 4 eskadrono vadu. 1923 05 18 vyr. karininku. 1939 02 15 pakeltas į kapitonus. Nuo 1939
pakeltas į kapitonus. 1924 01 01 paskirtas 3 eskadrono vadu, 1001 Šarvuočių rinktinės 1 tankų kuopos vyr. karininkas. So
1925 06 10 - pulko teismo pirmininku. 1927 06 28 pakel vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 pačiam prašant
tas į majorus ir pačiam prašant paleistas į atsargą. iš kariuomenės paleistas, slapstėsi Žemaitijoje. 1941-44 tarna
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 111. vo LSD autotransporto kuopos vadu. 1944 su šeima pasitraukė
į Vokietiją, gyveno Viurcburgo lietuvių pabėgėlių stovykloje,
MEIŽYS Balys (Boleslovas) gimė 1898 02 17 Vologdoje, Ru ten įsteigė autoremonto m-lą ir jai vadovavo. 1949 emigravo į
sijoje. 1914 Liepojoje, Latvijoje, baigė komercijos m-los 6 klases. JAV, gyveno Broktone, aktyviai reiškėsi lietuvių išeivių veik
191501 31 – 1917 12 20 tarnavo Rusijos kariuomenės 3 Vy loje. 1964–65 LKVS „Ramovė“ Bostono skyriaus valdybos
borgo tvirtovės pulke. 1915 08 01 baigė Šiaurės Vakarų fronto pirmininkas. 1968 12 30 tragiškai žuvo autokatastrofoje. Pa
praporščikų m-lą Pskove, tarnavo 2 kuopos jaun. ir vyr. karinin laidotas Broktono Kalvarijos kapinėse.
ku. 1917 08 06 pakeltas į paporučikius ir paskirtas 2 kuopos Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928) ir
vadu. 1917 12 29 bolševikų suimtas, įkalintas Petrozavodsko Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
kalėjime, nuteistas sušaudyti, bet pabėgo į Murmanską. Tarna Žmona - Brone Kaselytė, sūnūs – Almantas (1937) ir Julius (1945).
vo Rusijos karo jūrų bazėje vyr. buhalteriu, vėliau ypatingų rei LKKAS archyvas.
kalų agentu, 1918 11 21 – 1919 07 25 – 5 lenkų divizijos
Murmansko pulko 4 kuopoje karininku, kovojo su bolševikais, MEJERIS Aleksas T MARIŪNAS Aleksas.
prie Ozerkų m. sužeistas. 1919 atsidūrė Londone, 1920 07 atvy
ko į Lietuvą. 1920 07 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į 1 ats. batalioną. 1920 10 16 suteiktas vyr. leitenanto
laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921
03 12 dėl lietuvių kalbos nemokėjimo paleistas į atsargą. Kurį
laiką tarnavo Telšių nuovados policijos v-ku, vėliau gyveno ir
ūkininkavo Stankūnų dvare, Vandžiogalos vls., Kauno aps.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 112; f. 377, ap. 1, b. 576, 1. 129-130.
MEIŽYS Dionizas gimė 1904 08 28 Tirkšlių mstl., Mažei

kių aps. Mokėsi Mažeikių g-joje.Baigęs 6 klases 192301 09–22
savanoriu dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923–26 mokėsi
Dotnuvos ŽŪA, LŠS XVI Kėdainių rinktinės šaulys. 1926 įstojo
į Karo mokyklą. 1928 09 08 ją baigus (X laida) suteiktas inži Mejeris Fridrichas
nerijos leitenanto lapsnis ir paskirtas į Šarvuočių rinktinę jaun.
karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laips
nis pakeistas į jaun. leitenanto. 1934 01 29 pakeltas į leitenan MEJERIS Fridrichas gimė 1911 11 16 Vilniuje. 1931 baige
tus. 1936 02 01 paskirtas Šarvuočių rinktinės 2 tankų kuopos Kauno vokiečių g-ją. 1931 09 26 pašauktas į Lietuvos

ninkų karininkų atsargą. 1931–34 studijavo VDU Humani
tarinių mokslų f-to Filologijos skyriuje.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 113; f. 631, ap. 7, b. 9892.
Mclinis Petras Povilas
ne. 1932 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1934 bai

ge Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos suaugusiųjų g-ją.
1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas ar
Mejeris Henrikas
tilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į l art. pulką. 1939
10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
MEJERIS Henrikas gimė 1911 07 07 Vainagių k., Kurtu tuvą tarnavo 1 art. pulko baterijos vado padėjėju. Likviduo
vėnų vls., Šiaulių aps. 1929 baige Kražių „Žiburio“ g-ją. 1935 jant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK
09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko baterijos
Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenan vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1942 įstojo
to laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 bai į VDU Technikos f-to Chemijos skyrių. 1944 pasitraukė į Vo
ge VDU Humanitarinių mokslų f-to Filologijos skyrių, dirbo kietiją, vėliau emigravo į JAV.
Šilalės prog-jos mokytoju. Sovietų Sąjungai antrą kartą oku Žmona - Strazdaitė (susituokė 1938).
pavus Lietuvą 1945 03 20 suimtas, išvežtas į lagerį Komso LCVA, F. 930, ap. 8, b. 112, 1. 113; f. 631, ap. 7, b. 19280; LYA, F. K-8.
molske prie Amūro, Chabarovsko kr. 1946 12 04 paleistas, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
grįžo į Lietuvą. Mirė 1975.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 112a; f. 631, ap. 7, b. 10546; LGG, t. 2, d. 2, MELYS Jonas gimė 1900 05 12 Žagarėje, Šiaulių aps. Mo
P. 491. kėsi Panevėžyje, 1923 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją.
191901 11 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio
MELĖNAS (MALĖNAS) Matas gimė 1913 10 16 Maz batalioną. 1919 07 06 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas
gaigalio k., Naujamiesčio vls., Panevė aps. 1933 baige Pa karužo laipsnis ir paskirtas Inžinerijos dalies jaun. karininku,
nevėžio g-ją. 1933 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 09 14 - atskirosios pionierių kuopos jaun. karininku. 1919
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp.laida) suteiktas ka 09 29 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo
valerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919–20 dalyvavo nepriklau
karininkų atsargą. somybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Nuo
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 751, I. 162. 1920 05 01 atskirosios inžinerijos kuopos karininkas – instruk
torius. 1921 05 29 kuopą performavus į Inžinerijos pulką pa
MELENKEVIČIUS Juozas 1929 02 19 baigė Karo mokyklą skirtas pulko adjutantu. 1923 05 18 pakeltas į inžinerijos vyr.
(III asp. laida), suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas leitenantus. 1926 01 01 perkeltas į Technikos pulką. 1926
į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų 10 30 baigė Aukštųjų karo technikos kursų Statybos skyrių (I
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1939 laida). 1927 01 15 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo Karo
09 08 pakeltas į ats. leitenantus. technikos inspekciją karo technikos inspektoriaus adjutantu.
LKKAS archyvas. 1927 02 16 pakeltas į kapitonus. Karo mokykloje kariūnams
aspirantams deste pionierių specialybės dalykus. 1927 08 29
MELINIS (MĖLINIS) Petras Povilas gimė 1913 06 29 perkeltas į Karo technikos štabą, paskirtas mobilizacijos kari
Liepojoje, Latvijoje. 1919 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Kau ninku. 1932 05 24 pakeltas į majorus. Už dalyvavimą voldema

skirtas 8 pėst. pulko ryšių kuopos jaun. karininku. Baigė gin
klų rūšių karininkų kursus (II laida). 1928 11 23 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty M
M
mą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1933 11 20 pakeltas į kapi

tonus. 1934 04 04 paskirtas 7 pėst. pulko kuopos vadu, 1935
06 28 --pulko adjutantu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 07 11 paskirtas citi 1 bataliono vado pareigas. 1940 08 24
pakeltas į majorus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
pulko bataliono vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. Organizuojant Vietinę rinktinę paskirtas VR Šiaulių apy
gardos štabo v-ku. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946 08 23
staiga mirė Štutgarte, kur ir palaidotas.
bės medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Melys Jonas
Žmona - Valerija Pielikyté, sūnus – Viktoras (1936), duktė -
Dalia (1938).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 183; ap. 7, b. 6161; LYA, f. K-8, ap. 2,
rininkų maište suimtas ir 1934 07 09 paleistas į atsargą. Gyveno saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lašmenų k., Pakruojo vls. Baigęs VDU Technikos f-tą dirbo
inžinieriumi Kaune. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo MENKEVIČIUS Vytautas (slap. Spyglys) gimė 1930 Šakališ
į JAV, gyveno Čikagoje. Mirė 1961 01 09 Čikagoje, palaido kių k., Igliškėlių vls., Marijampolės aps. Baige Igliaukos
tas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. septynmetę m-lą, dirbo parduotuvėje Igliaukoje, Marijampo
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sava lės aps. 1949 pradž. partizanams iš parduotuvės paėmus
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. produktus suimtas, tardytas Igliškėliuose. 1950 04 įstojo į Ge
Žmona - Strimaityte. ležinio Vilko rinktinės K. Pinkvarto (slap. Dešinis) tėvūnijos
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 114; ap. 8, b. 874, 1. 130; LKKAS archyvas. partizanų gretas. 1950 12 15 patvirtintas tevūnijos grandies
vadu. 1951 09 14 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vadu.
MEMĖNAS Juozas gimė 1902 06 03 Nevierių k., Panemu 1952 06 24 partizanų poilsio metu užmigus infiltruotų MGB
nėlio vls., Rokiškio aps. Baige g-jos 4 klases. 1922 1005 pradėjo agentų Patrioto ir Kaizerio sušaudytas kartu su partizanais Pranu
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1923 01 07–19 su 2 kariū Bražinsku (slap. Smauglys), Pranu Kižiu (slap. Vilius), Antanu
nų kuopa dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1924 09 28 baigus Šalčiumi (slap. Švedas), Albinu Banislausku (slap. Klajūnas),
Karo mokyklą (VI laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, pa Vincu Naviku (slap. Dėdė) ir Kostu Marčiulaičiu (slap. Slanka)
Memenas Juozas su žmona Valerija, sūnumi Viktoru ir dukterimi Dalia

pitono laipsnis. 191801 paleistas iškariuomenės. Grįžus į Lie
tuvą 191904 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
į Aviacijos dalį, 04 16- Aviacijos m-los instruktoriumi. 1919
05 28 pašalintas iš kariuomenės kaip įstojęs su netikrais doku
mentais. 1919 10 07 vel mobilizuotas ir paskirtas karininku į
Aviacijos dalį, 11 24 iš kariuomenės atleistas. Ūkininkavo Na
vadolės k., Baisogalos vls. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupa
vus Lietuvą 1945 11 12 suimtas Krikštėnų k., Ukmergės vls.
1946 01 20 byla nutraukta, paleistas.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 36; . 1323, ap. 1, b. 1,1. 23, 29; LGG,
f
t. 2, d. 2, p. 495.
Menkevičius Vytautas R
Paprienės miške, netoli Juodaraisčio k. Kūnai išvežti į Prienus,

Mergiūnas Romualdas su žmona Marija
palaidojimo vieta nežinoma. 1999 03 30 pripažintas kariu sa
vanoriu ir 1999 09 06 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
LNTK, p. 301-305; LKKAS archyvas. MERGIŪNAS Romualdas gimė 1908 07 22 Bakšėnų k.,
Vabalninko vls., Biržų aps. 1924 baigė Kupiškio g-jos 3 klases,
MENŠIKOVAS Sergiejus gimė 1888 07 04 Slabodkos k., 1927 – Panevėžio mokytojų seminariją. 1930 11 01 pašauk
Kublickių vls., Lepelio aps., Rusijoje. Baige Tverės kavalerijos tas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą
m-lą. Tarnavo Rusijos kariuomenės 12 raitelių pasienio pulke (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
štabsrotmistru. Atvykus į Lietuvą 1919 02 14 paskirtas į ka paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1931 Šiaulių aps.
rininkų atsargą prie Kauno m. komendantūros. 1919 03 03 Kuršėnų 1 m-los mokytojas. 1936 05 10 baigė Karo mokyk
perkeltas į Atskirąjį batalioną, vėliau į l raitelių pulką. 1919 los 10 mėn. ats. karininkų kursus, priimtas į karinę tarnybą ir
0531 iš kariuomenės pabėgo. paskirtas į 3 pést. pulką. 1938 07 22 pakeltas į leitenantus,
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1747; ap. 7, b. 398, 1. 7. paskirtas 1 bataliono ryšių būrio vadu, vėliau pulko štabo ri
kiuotės karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
MERECKIS Kazys gimė 1906 10 19 Gorainių k., Vainu 06 25 iš kariuomenės atleistas. 1940 08 24 priimtas į karinę
to vls., Tauragės aps. Baigė Tauragės g-jos 6 klases. 1928 tarnybą, paskirtas 3 pėst. pulko kuopos vadu. Likviduojant
11 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Lietuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 179
Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto šaulių divizijos 259 šaulių pulko neliečiamų atsargų sandėlių
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 v-ku. 1941 06 14 Vilniuje suimtas, išvežtas į lagerį Norilske,
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. Krasnojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasi
leitenanto. Nuo 1934 policijos valdininkas, Šakių aps. Luk tarimo nuteistas 10 metų. 1943 07 15 perkeltas į Taišetlagą,
šių policijos nuovados v-kas. LŠS narys, Lukšių šaulių būrio Irkutsko sr. 1944 06 09 žuvo lageryje.
vadas. Vokiečių okupacijos metais tarnavo LSD, vėliau Vie Žmona - Marija Uždavinytė (1912–1987, susituokė 1932),
tinėje rinktinėje. duktė – Danguolė Marija Tolvaišienė (1933), sūnus - Skaid
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1940). ra Romualdas Petras (1936-1986).
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 4495, 1. 89. LCVA, F. 391, ap. 6, b. 1270, I. 268; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LGG, t. 1, p. 555; LKKAS archyvas.
MERFELDAS Adolfas gimė 1890 04 16 Navadolės k., Bai
sogalos vls., Kėdainių aps. Pašauktas į Rusijos kariuomenę baige MERKEVIČIUS Jonas (slap. Dragūnas) gimė 1916 02 23
Karo aviacijos m-lą, tarnavo aviacijos daliniuose, suteiktas ka Rūdos k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. 1937 11 01 -

M
Merkevičius Jonas Merkys Antanas
1939 06 10 tarnavo Lietuvos kariuomenės 9 pest. pulke, tar MERKYS Antanas gimė 188701 20 Bajorų k., Skapiškio vls.,
nybą baigė jaun. puskarininkiu. 1940 04 13 priimtas į pa Rokiškio aps. 1908 1001 savanoriu pradėjo tarnauti Rusijos
sienio policiją Seinų baro 2 rajono, 07 01 paskirtas Vilniaus kariuomenės 177 Izborsko pest. pulke. Nuo 1909 08 14 jaun.
baro 3 rajono policininku. 1940 08 01 pačiam prašant atleis puskarininkis. 1909 09 11 išlaikė egzaminus ats. praporščiko
tas. 1942 įstojo į Vokietijos kariuomenę, kovojo Rytų fronte. laipsniui įgyti ir paleistas į atsargą. 1909 eksternu baigė Alek
Likviduojant Kuršo grupuotę pateko į rusų nelaisvę, pabėgo sandro g-ją Rygoje, studijavo teisę Tartu u-te, vėliau persikėlë
ir slapstėsi pas tėvus Būdbalių k., Liudvinavo vls., Marijam į Kijevą, kur baigė Šv. Vladimiro u-tą. 1914 07 19 mobili
polės aps. Nuo 1946 rudens Tauro apygardos Vytauto rink zuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo Vilniaus geležinkelio ko
tines 3 kuopos partizanas. 1947 pradž. paskirtas 2 būrio vadu, mendantūroje, evakavo Virbalio stotį, vėliau tarnavo Kauno
1947 04 01 - Tauro apygardos 1 kuopos vadu. 1947 09 09 stoties komendanto padėjėju, nuo 1915 04 17 – Kėdainių
išdavus slėptuvės vietą žuvo (susisprogdino) Žydronių k., stoties, nuo 11 01 – Kreicburgo stoties komendantu. 1917
Marijampolės vls. ir aps. 2000 01 17 pripažintas kariu sava 02 16 paskirtas Trojanovo stoties Besarabijoje komendantu.
noriu ir 2000 01 31 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties). 1917 05 perkeltas į Rumunijos fronto štabą Kariuomenės ga
Apdovanotas Laisvės Kovos kryžiaus III rūšies Pasižymėjimo benimo skyriaus v-ko padėjeju. 1917 11 01–04 dalyvavo Ru
lapu (1950 11 03, ро mirties). munijos fronto VI armijos lietuvių suvažiavime, išrinktas VI
LKKAS archyvas armijos lietuvių komisaro pavaduotoju. 1918 04 24 demo
bilizuotas, grįžo į Lietuvą. 1919 01 10 savanoriu įstojo į
MERKEVIČIUS Juozas gimė 1904 09 24 Sausininkų k., Lietuvos kariuomenę, paskirtas KAM štabo juridinio skyriaus
Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. Baigė g-jos 6 klases, mokyto vedėju, 03 06 - eiti KAM valdytojo pareigas, 04 12 – KA
javo Vilkaviškio aps. m-lose. 1928 11 03 pašauktas į Lietuvos ministru, 08 21 – I rūšies ypatingų reikalų karininku, 10 07 –
kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) KA ministro ir vyriausiojo kariuomenės vado padėjėju.
ninkų karininkų atsargą. Gyveno Kaune, dirbo miesto savi
valdybėje. Nuo 1935 Žemės ūkio rūmų Kaune tarnautojas.
Žmona - Elena Lechavičiūtė.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 115.
MERKEVIČIUS Juozas gimė 1917 08 10 Pajotulių k.,

Paežerėlių vls., Šakių aps. Nuo 1926 gyveno Kedainiuose.
1935 baigė Kėdainių g-ją. Nuo 1935 studijavo VDU Tech
nikos f-te. LŠS narys. 1938 07 08 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida)
suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į avia
cijos karininkų atsargą.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1749; f. 631, ap. 7, b. 13726. Merkevičius Juozas (g. 1917)

Dalyvavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių kariuome
nės vadų konferencijoje, vykusioje Valkoje. 1920 02 03 su
teiktas pėst. majoro laipsnis. 1920 04 13 paskirtas KA ministru,
06 19 KAM – 1 rūšies ypatingų reikalų karininku, 08 01
eiti Vietinės kariuomenės brigados vado pareigas. 1921 02 25
patvirtintas brigados vadu. 1922 09 01 pakeltas į plk.
leitenantus. 1922 11 08 pačiam prašant paleistas į atsargiz.
1923–26 Klaipėdos krašto aukštojo įgaliotinio sekretorius.
1926 12 07 paskirtas KA ministru. 1927 būdamas atostogo
se įteikė atsistatydinimo prašymą, kurį Resp. Prezidentas 1927
08 09 patenkino. 1927 08 12 - 1932 05 19 Klaipėdos krašto
gubernatorius. 1933 12 21 – 1939 01 02 Kauno m. burmist
ras. 1936 – 1940 07 Nepriklausomos Lietuvos paskutiniojo
Seimo atstovas ir Peticijų komisijos pirmininkas. Tautininkų
sąjungos narys, jos pirmininkas. 1939 10 11 paskirtas Lietuvos
vyriausybės įgaliotiniu Vilniaus m. ir Vilniaus kraštui, 11 21 –
Ministru pirmininku. Aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, Meškauskas Alcksandras
1934–39 Lietuvos miestų sąjungos pirmininkas, 1936–39
Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas, ilgametis Lietuvių
latvių draugijos pirmininkas. 1940 04 22 jo teikimu kariuo MEŠKAUSKAS Aleksandras gimė 1901 02 13 Mikutai
menės vadu paskirtas div. gen. V. Vitkauskas. 1940 06 07 čių k., Gruzdžių vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 4 klases.
kartu su div. gen. M. Rėklaičiu ir dr. P. Mačiuliu vyko į Maskvą 1920 10 13 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1921
aiškintis dėl kaltinimų už tariamą sovietinių karinių įgulų per 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto
sekiojimą Lietuvoje. 1940 06 14–15 dalyvavo posėdyje pas laipsnis ir paskirtas į 6 pést. pulką. 1926 07 15 baigė Aukštų
Resp. Prezidentą, kuriame priimtas sovietų ultimatumas, bal jų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VI laida).
savo prieš ginkluotą pasipriešinimą. 1940 06 15–17 ėjo Resp. 1926 08 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 13 perkeltas
Prezidento pareigas. 1940 06 15 siuntė vyriausybinę delega į5 pėst. pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ciją įkalbėti Resp. Prezidentą A. Smetoną grįžti, tą pačią dieną vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 02 18 baige
sankcionavo buvusių VR ministro brig. gen. K. Skučo ir VSD Vytauto Didžiojo karininkų kursų Inžinerijos skyrių (III lai
direktoriaus A. Povilaičio suėmimą. 1940 06 17 iš pareigų at da), 02 21 perkeltas į Pionierių batalioną. 1933 11 20 pakel
leistas. 1940 07 03 bandant su šeima išvykti į Švediją Rygos tas į kapitonus, 1938 12 31 – į majorus, paskirtas 1 inžinerijos
oro uoste sulaikytas ir grąžintas į Kauną. Sudarius sovietinę bataliono 2 kuopos vadu. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą
vyriausybę M. Gedvilo pasiūlymu ir J. Paleckio sutikimu 1940 ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
07 17 suimtas ir su šeima išvežtas. Kalintas Saratovo, Kirovo, 29 ŠTK atskirojo pionierių bataliono mokyklos v-ku, 12 20
Ivanovo, Butyrkų ir Vladimiro kalėjimuose. Tik 1952 04 16 179 šaulių divizijos 619 haubicų artilerijos pulko karinio-tech
SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams. 1954 ninio tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
08 16 SSRS prokuratūros, KGB ir MVD nutarimu iš kalė traukė. 1942–44 VRM Butų ir turtų skyriaus inspektorius.
jimo paleistas, patalpintas Vladimiro ligoninėje, nuo 1954 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
08 27 Milenkų invalidų namuose (Vladimiro sr.), kur 1955 tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
03 05 mire. LCVA, f. 930, ap. 8, b. 873, 1. 206; LYA, f. K-S. ap. 2, saug, vnt. 3:
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1927), DLK Gedi LKKAS archyvas
mino 1 laipsnio (1938) ir 2 laipsnio (1928), Šaulių žvaigždės
(1938) ordinais, Savanorių (1929), Lietuvos nepriklausomy MEŠKAUSKAS Antanas gimė 1916 Grinkiškio vls., Kėdai
bės (1928) medaliais, skautų Geležinio Vilko (1934) ir Svas nių aps. 1938 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Sovietų
tikos (1934), Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 1 laipsnio Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 15 baigė Karo mokyklą
„
(1937) ordinais ir Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliu, (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas RA
ugniagesių „Artimui pagalbon" 1 laipsnio (1939) ir 2 laips 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 616 lengvosios art. pulko ugnies
nio (1934) kryžiais, Belgijos Leopoldo II 1 laipsnio (1935), būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
Italijos Karūnos 2 laipsnio (1935), Latvijos Trijų žvaigždžių 1941 tarnavo LSD 5 bataliono transporto kuopos Kaune bū
1 laipsnio (1937) ordinais. rio vadu. 1942 su batalionu išvyko į Rytų frontą. 1942 02 10
Žmona - Marija (1897-1980), sūnus - Gediminas Virgili kautynėse su sovietiniais diversantais žuvo Skorujevo k., Nov
jus (1922–1996). gorodo sr., SSRS.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 116; LGG, t. 1, p. 555; BLE, 1. 18, p. 255; LCVA, f. R-1018, ap., b. 97, I. 13-14; LYA, . K-8, ap. 2, saug, vnt. 3:
f
LKKAS archyvas LKKAS archyvas

M.
Meškauskas Juozas
Rumunijos fronto 4 armijos lietuvių karių suvažiavimo pirmi

ninkas, išrinktas komiteto pirmininku. Bolševikams likvidavus
Meškauskas Česlovas lietuviškuosius karinius dalinius Odesoje padėjo lietuvių komi
tetui grąžinant į Lietuvą pabėgelius. 1918 10 31 grįžo į Lietuvą,
Panevėžyje dalyvavo telkiant savanorius į Lietuvos kariuomenę.
MEŠKAUSKAS Česlovas gimė 1904 10 25 Raseiniuose. 1919 01 01 paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi
Baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-jos 6 klases. 1923 10 26 ir dvasios tėvu. Nuo 1922 09 04 iki sovietinės okupacijos LU
priimtas į Karo mokyklą. 1925 09 07 ją baigus (VII laida) (VDU) Teologijos-filosofijos f-to dėstytojas, docentas (1928),
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pèst. pulką 7 kartu Kauno metropolijos kurijos sinodinis teisėjas ir religinių
kuopos jaun. karininku. 1926 01 01 perkeltas į Karo aviaciją, knygų cenzorius. Nuo 1940 kanauninkas. Vokiečiams okupa
paskirtas 3 oro eskadriles jaun. karininku, 07 01 – Mokomo vus Lietuvą 1941 10 07 paskirtas Kauno karo komendantūros
sios oro eskadrilės būrio vadu. 1927 12 07 perkeltas į atskirą kapelionu, 1942 02 12 - Kauno įgulos bažnyčios rektoriumi,
ją pėst. kuopą (nuo 1930 09 05 Vytauto Didžiojo kuopa) LSD vyriausiuoju kapelionu. 1944 09 29 savanoriu įstojo į
prie 2 pėst. pulko. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 LKDI (buv. TAR), paskirtas į Spaudos ir švietimo skyrių. Po
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į Sedos kautynių pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją, gyveno
leitenanto. 1935 07 20 paskirtas 4 pėst. pulko 3 kuopos vyr. Kempteno pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į JAV, ėjo ku
karininku. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus, paskirtas 3 kuo nigo pareigas lietuvių Apreiškimo parapijoje, buvo Lietuvos
pos vadu, 1936 12 07 – 6 kuopos vadu, 1937 04 20 - Pa skautams remti draugijos vicepirmininkas. Mirė 1957 11 30
nevėžio aps. komendantūros karininku šaulių reikalams, LŠS Brukline, palaidotas Šv. Jono kapinėse.
Panevėžio šaulių rinktinės vado padėjeju. Sovietų Sąjungai oku BLE, t. 18, p. 275; LKKAS archyvas.
pavus Lietuvą 1940 08 21 suimtas, apkaltintas aktyvia veikla
LŠS, darbininkų demonstracijų, surengtų įžengiančios į Lietu MEŠKAUSKAS Povilas gimė 1900 02 16 Panevėžyje. 1918
vą RA garbei, vaikymu. 1941 04 19 SSRS NKVD Ypatingo baigė realinę m-lą Kazanėje, Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1919
jo pasitarimo nuteistas 8 metams lagerio. 1941 05 02 išvežtas 01 13 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio bata
į Pečiorlagą Komijoje. 1942 06 22 žuvo lageryje. lioną. 1919 03 09 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 07 06 ją
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lie baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas 1 artilerijos
tuvos nepriklausomybės (1928) ir Šaulių žvaigždės ordino pulko 6 baterijos jaun. karininku. 1919 09 29 pagal Lietuvos
(1939) medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į lei
garbės ženklu (1930). tenanto. 1919–20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bol
Žmona – Valerija Štukaitė. ševikais ir lenkais. 1922 02 03 baigė Aukštuosius karininkų
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1751; LYA, b. b. P-12698; LGG, t. 1, p. 556. kursus (I laida), tarnavo 4 baterijos vyr. karininku. 192303 30
pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų kari
MEŠKAUSKAS Juozas gimė 1889 04 16 Panevėžyje. Mo ninkų DLK Vytauto kursų Artilerijos skyrių (I laida). 1926
kesi Mintaujos (Jelgava) g-joje Latvijoje. 1909 baigė Panevė 01 01 pasiųstas mokytis į užsienį. 1926 08 01 pakeltas į ka
žio g-ją, 1913 - Žemaičių kunigų seminariją Kaune, studijavo pitonus. 1927 09 11 baige Fontenblo artilerijos karo m-lą
Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1914 06 13 įšventin Prancūzijoje. 1927 09 20 paskirtas 2 art. pulko III grupės vadu.
tas į kunigus. 1917 baigus akademiją suteiktas teologijos magistro 1930 11 23 pakeltas į majorus. 1931 08 29 baigė Aukštes
laipsnis, paskirtas į Taliną pabėgėlių ir karo belaisvių kapelionu. niųjų karininkų kursus. 1935 05 01 kaip KAM stipendinin
I pasaul. karo metu dirbo Rumunijoje Rusijos kariuomenės 4 kas pasiųstas į užsienį eiti aukštojo karo mokslo. 1935 11 23
armijos lietuviškųjų dalinių karo kapelionu. 1917 12 21-22 pakeltas į plk. leitenantus. 1937 10 02 baigė Belgijos gen. štabo

Meškauskas Pranas
Meškauskas Povilas
perspektyvų Vokietijos-SSRS karo atveju. Kilus Vokietijos
SSRS karui 1941 06 24 atvyko į Kauną su užduotimi įkurti
Lietuvos nacionalistų partiją. 1941 08 18 paskirtas vokiečių
akademiją Briuselyje, suteikta gen. štabo karininko vardas ir civilinės valdžios švietimo generaliniu tarėju, laviravo tarp
teises, paskirtas karo atstovu Baltijos valstybėms – Latvijai, Estijai griežtų vokiečių okupacinės valdžios reikalavimų ir lietuvių vi
ir Suomijai. 1937 11 23 pakeltas į gen. štabo pulkininkus. 1940 suomenės interesų, nepalankiai vertino vokiečių švietimo ir
05 25 paskirtas karo atstovu prie SSRS vyriausybės Maskvoje. kultūros politiką. 1943 03 16 gestapo suimtas už pareikšta
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos pasipriešinimą prieš nacių paskelbtą mobilizacija į SS, kalintas
kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA pėstininkų m-los vyr. Vilniaus, Kauno, Tilžės, Karaliaučiaus, Marienburgo kalėji
dėstytoju. 1941 06 14 Vilniuje suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, muose, vėliau perkeltas į Štuthofo koncentracijos stovykla, ten
Krasnojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasita 1945 04 22 žuvo. Kremuoti palaikai lietuvių kaliniu išgabenti
rimo nuteistas 10 metų. Nuo 1951 tremtyje Krasnojarsko kr. į laisvę, po karo palaidoti Kopenhagoje, Danijoje.
1956 06 04 paleistas, 1957 grįžo į Lietuvą. LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1682, 1.62; f. 631, ap.7.b. 4711; BLE.?. 180:
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921), DLK Gedi LKKAS archyvas.
mino 4 laipsnio (1932) ir Šaulių žvaigždės (1939) ordinais,
Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) me
daliais, Estijos Erelio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1940), Lat
vijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1938) ir Aizsargų
nuopelnų kryžiumi (1939).
Žmona – Marija Prancūzevičiūtė.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 111; ap. 5, b. 311, 1. 98; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3.
MEŠKAUSKAS (GERMANTAS) Pranas gimė 1903 12 03

Pučkorių k., Plunges vls., Telšių aps. 1924 06 23 baigė Telšių
g-ją. 1924 08 30 įstojo į LU Humanitarinių mokslų f-to Fi
losofijos ir pedagogikos skyrių, 09 30 perėjo Teologijos-filo
į
sofijos f-to Filosofijos skyrių. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos

kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
karininkų atsargą. 1936 03 16 baige Leipcigo u-to Filosofijos
istorijos f-tą Vokietijoje, suteiktas filosofijos m. daktaro vardas. Meškauskas Stasys
Dirbo Valstybės saugumo departamento direktoriaus asme
niniu sekretoriumi. Nuo 1938 VSD spaudos skyriaus v-kas,
kartu dėstė prie Policijos m-los įsteigtuose VSD kursuose. So MEŠKAUSKAS Stasys gimė 1898 11 24 Dovydiškių k., Kra
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. kių vls.,Kėdainių aps. 1915 baigė m-lą Šiauliuose. 191905 19
1941 01 Berlyne su buvusiu Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pest. pulkada
gen. štabo plk. K. Škirpa tarėsi dėl LAF ir sukilimo Lietuvoje 06 28 - į Inžinerijos batalioną. 1920 01 11 pradejo tarnauti

Lietuvos kariuomenėje. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III
laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 11 pest. M
Vilniaus pulko 1 kuopos jaun. karininku. 1924 01 31 per
keltas į 5 pést. pulką, tarnavo 1 ir 2 kulkosv, kuopų jaun. ka
rininku. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus, paskirtas pulko
iždininku, 1926 01 29 -- pulko žinių karininku, vėliau vėl
iždininku, 1927 03 23 – 9 kuopos vadu. 1928 11 28 baigė
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VII
laida), paskirtas 3 kuopos vadu. 1931 06 12 pačiam prašant
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Kaune, dir
bo valdininku kalėjime. 1940 02 16 pakeltas į ats, kapitonus. 10
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės m (1928).

Žmona – Viktorija (1899), dukterys – Teresė (1919) ir Vale
rija (1923).
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 117.
Meškelis Benjaminas
baigė sklandymo kursus Lietuvos aeroklube Nidoje, įgijo sklan

dytojo B klasės piloto vardą. 1936 09 01 paskirtas Alytaus m.
savivaldybės ugniagesių-savanorių komandos v-ku, vėliau vyr.
brandmeisteriu. Nuo 1936 09 01 dirbo Alytaus m. savival
dybės kasininku. 1937 03 paskirtas LŠS Alytaus 2 šaulių bū
rio vadu, vėliau 1 kuopos vado padėjėju. 1938 11 23 pakeltas
į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą įsitrau
kė į antisovietinį pasipriešinimą. Kilus Vokietijos SSRS karui
1941 06 22–23 dalyvavo sukilime Alytuje. 1941 06 23 jo
vadovaujamą sukilėlių būrį nuginklavo vokiečiai ir visus ares
tuotus 42 vyrus Nemuno pakrantėje ties A. Juozapavičiaus
Meškauskas Vincas
tiltu sušaudė. Palaidotas Ūdrijos kapinėse, 1942 03 28 palai
kai perkelti į Alytaus kapines. 2000 04 19 pripažintas kariu
MEŠKAUSKAS Vincas gimė 1911 12 11 Krekenavos mstl., savanoriu (po mirties).
Panevėžio aps. 1934 baigė Telšių kunigų seminariją. Studija Žmona - Ona Zareckaitė (susituokė 1937), duktė - Meile
vo VDU Teisių f-te, 1936 studijas nutraukė. 1937 05 01 Aurelija Šveikauskienė.
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo LCVA, F. 930, ap. 8, b. 120, 1.53-63; f. 561, ap. 17, b. 35, 1. 135; f. 631,
mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto ap. 7, b. 13306; LKKAS archyvas.
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.

LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13222. MĖŠLIUS Antanas gimė 1908 01 10 Jurgežerių k., Kalvari
jos vls., Marijampolės aps. 1926 baigė Marijampolės Rygiškių
MEŠKELIS Benjaminas gimė 1909 04 01 Pumpėnuose, Jono g-ją, studijavo LU Technikos f-te. 1928 10 25 pradėjo
Panevėžio aps. 1918 su tėvais persikėlė į Antašavos vnk., Va tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1930 10 25 baigus Karo mo
balninko vls., Biržų aps. Nuo 1927 02 15 LŠS narys. 1929 kyklą (XII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į
06 20 baigė Panevėžio g-ją. 1929 11 04 pradėjo tarnauti Lie 9 pést. pulką jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų
tuvos kariuomenėje. 1931 10 24 baigus Karo mokyklą (XIII laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 193301 12
laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas paskirtas vyr. karininku. 1933 baigė ryšių karininkų kursus (II
3 art. pulko orientacijos grupės jaun. karininku, vėliau ūkio laida). 1933 11 20 pakeltas į leitenantus. 1934 09 04 per
komandos v-ku, pulko iždininku, pulko adjutantu. 1934 keltas į 7 pést. pulką, 1935 08 25 paskirtas 2 kuopos vadu.
01 09 perkeltas į Karo aviaciją, mokėsi aviacijos karininkų kur 1936 05 30 perkeltas į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę. 1937
suose. Už dalyvavimą voldemarininkų maište 1934 07 09, pa 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietu
leistas į atsargą. 1934 1001 įstojo į VDU Matematikos-gamtos vą tarnavo rinktinės ryšių v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuo
f-to Fizikos-chemijos skyrių. 1935 09 09 perėjo į Teisių f-to menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
Teisių skyrių, 1938 10 10 – į Technikos f-to Technologijos atskirojo ryšių bataliono mokyklos v-ku. Kilus Vokietijos SSRS
skyrių. Nuo 1935 02 01 mokytojavo Alytaus g-joje. 1935 karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 08 lietuvių karių dalinio

Alvito vls., dirbo agronomu. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1949
cmigravo į Kanadą. Mirė 1995 03 28 Kanadoje.
Žmona - Marija, duktė – Daiva, sūnus - Gintautas.
MICEVIČIUS Kazys gimė 1902 04 13 Rainiškių k., Užven

čio vls., Šiaulių aps. 1921 baigė Šiaulių g-ją. 1923–30 studi
javo Karaliaučiaus, Vokietijoje, ir Berno, Šveicarijoje, u-tuose
matematiką ir fiziką. 1930 11 03 pašauktas į Lietuvos kariuome
nę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos ka
rininkų atsargą. 1933 baigė Berno u-tą, įgijo gamtos-matema
tikos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą mokytojavo Kretingos ir
Šiaulių g-jose. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 249, 1. 380; BLE, t. 18, p. 362.
Mešlius Antanas
MICEVIČIUS Mikas MICIŪNAS Mikas.
Naujojoje Vilnioje kuopos vadas. 1941 09 19 paskirtas LSD 2

bataliono 7 kuopos, vėliau 1 bataliono 2 kuopos vadu. 1944
VR Tauragės komendantūros karininkas. Prasidėjus antrajai so
vietinei okupacijai 1945 03 22 Vilniuje suimtas. 1945 06 13
SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų, išvežtas į la
gerį Vorkutoje, Komijoje. 1956 paleistas, grįžo į Lietuvą.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 306, I. 42; f. 631, ap. 7, b. 3001; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 2, d. 2, p. 500.
METELICINAS Aleksas 1 MATONIS Aleksas.
Micevičius Vytautas su žmona Genovaite ir dukterimi Vira
MICEVIČIUS Vytautas gimė 1912 01 28 Rygoje, Latvijo

je. 1920 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Biržuose. 1932 bai
ge Biržų g-ją. 1932 08 22 įstojo į Karo mokyklą. 1934 09 15
ją baigus (XVI laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir
w paskirtas 8 pėst. pulką jaun. karininku. Nuo 1937 04 27
į
sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadas. 1939 07 07 pakel

tas į leitenantus, tarnavo kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių di
Miceika Vladas vizijos 294 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui pateko į vokiečių nelaisvę. 1941 07 04 grįžo į Lie
MICEIKA Vladasgimė 1915 Paežerių k., Alvito vls., Vilka tuvą, įsidarbino Vilniaus filharmonijos choristu. Nuo 1944
viškio aps. Baigė Vilkaviškio g-ją. 1933–38 studijavo ŽŪA 09 01 Pakruojo prog-jos direktorius. 1945 03 21 NKVD su
Agronomijos f-te Dotnuvoje. 1938 09 15 pašauktas į Lietu imtas, išvežtas į lagerį Amurske, Chabarovsko kr. 1947 nu
vos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. traukus bylą grįžo į Lietuvą, dirbo Radviliškio g-joje. 1948
laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į persikėlė į Vilnių. 1950 baige VPI Geografijos f-tą. Iki 1972
pėstininkų karininkų atsargą. 1941-44 gyveno Paežerės k., dirbo geografijos mokytoju neakivaizdinėje Vienuolio 1 dar
218 Lictures
bininkų, 23 Čiurlionio menų ir kurčiųjų vid. m-lose Vilniu
je. 1957–75 kartu Vilniaus pučiamųjų orkestro „Trimitas“ M
artistas. 1991 11 22 suteiktas dim. kapitono laipsnis.
Žmona - Genovaite Bugailiškytė (1921), dukterys – Vita Ma
ceinienė (1939–1976) ir Katerina (1945).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 348, I. 135: LYA, S. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LGG, t. 2, d. 2, p. 501; LKKAS archyvas.
Michalauskas Kleopas Vytautas su žmona Izabele,

sūnumis Romanu ir Valdemaru
karininku, 1921 04 01 4 art. grupės ryšių karininku.

—
1921 07 10 pakeltas į kapitonus. 1921 06 01 paskirtas Ar

tilerijos v-ko v-bos adjutantu. 1922 10 15 paleistas iš kariuome
nės eiti aukštąjį mokslą, studijavo Hohenheimo prie Štutgarto
žemės ūkio akademijoje. Grįžus į Lietuvą 1923 10 01 paskirtas
1 art. pulko 4 baterijos vyr. karininku. 1926 09 13 perkeltas
į Vyr. kariuomenės štabo Informacijos skyrių ypatingų reikalų
Michalauskas Kleopas Vytautas
karininku. 1927 02 28 paskirtas Mažeikių karo srities v-ku.
1927 08 01 pakeltas į majorus. 1925-29 išklausė LU Teisių
f-to kursą. 1930 11 23 pakeltas į plk. leitenantus. 1933 06 12
MICHALAUSKAS Kleopas Vytautas gimė 1890 10 07 paskirtas Biržų aps. komendantu. Iki 1935 05 Biržų skautų
Telšiuose. 1906 baigė Telšių keturklasę m-lą. 1909–13 mo tunto tuntininkas, nuo 1935 10 LŠS XVIII Biržų šaulių rink
kesi ir baigė Rygos M. Mironovo aukštesn. komercijos m-lą, tinės vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 28
1916 - Kijevo komercijos in-to 3 kursus. 1916 07 mobilizuo paskirtas Vilkaviškio aps. kariniu v-ku. Likviduojant Lietuvos
tas į Rusijos kariuomenę tarnavo mokomajame batalione Cari kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas. 1941 06 15
cyne. 1917 03 pasiųstas į Kijevo Konstantino karo m-lą. 1917 NKVD suimtas, su žmona ištremtas į Staro Bardinską, Bijsko sr.,
04 08-10 dalyvavo Kijevo įgulos lietuvių karių suvažiavime, Altajaus kr. 1942 09 nutremtas į Bykovą, Bulūno r., Jakutijoje.
kuriame nutarta steigti tautinius dalinius. 1917 08 baigė Kon 1943 09 27 tremtyje suimtas, kalintas lageryje Stolby saloje,
stantino karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas į l Bulūno r. 1943 09 27 žuvo lageryje.
ats. artilerijos brigadą Maskvoje 6 baterijos jaun. karininku. Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio (1932), Šaulių žvaigž
1918 01 29 - 02 03 dalyvavo II lietuvių karių suvažiavime des (1938) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepriklau
Petrograde, užsirašė tarnauti Smolensko lietuvių batalione. somybės (1928), Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais,
1918 09 25 grįžo į Lietuvą, dirbo Finansų m-jos Ūkio banke. skautų Svastikos ordinu (1933), Latvijos išsivadavimo karo 10
1918 12 28 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas mečio medaliu (1929) ir Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939).
į Vilniaus karo komendantūrą karininku-instruktoriumi, ve Žmona – Izabelė Ožaževskaitė (1904–1956, susituokė 1924),
liau kuopos vadu, 1919 01 08 - KAM štabo adjutanto padė sūnūs - Romanas Algirdas (1925–1985) ir Valdemaras Vy
jeju, vėliau antruoju adjutantu. 1919 05 06 paskirtas eiti KA tautas (1931).
ministro adjutanto pareigas. 191906 11-16 dalyvavo dery LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, p. 373, 376, ap. 7, b. 22, b. 8518; f. 527,
bose su lenkais Vilniuje ir Lydoje I demarkacijos linijai nustatyti. ap. 1, b. 169; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
1919 10 30 delegacijos narys Šiaulių susitikime su bermonti
ninkų ir santarvininkų karo misijos vadovais. 1919 11 18 su MICHALKEVIČIUS Vladas (Vladimiras) gimė 1890
teiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 06 12 paskirtas 1 art. pulko 04 06 Zarasuose. Baige g-ją Jerevane, Armėnijoje, Rytų kalbų
ryšių karininku, 09 01 - Suvalkijos fronto art. grupės štabo in-to du kursus, dramos studijos m-lą. 1916 03 – 1918 02
ryšių karininku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose, 1920 tarnavo Rusijos kariuomenėje. Baigęs Tifliso (Tbilisio) praporš
09 22 kautynėse prie Seinų pateko į lenkų nelaisvę. Pasikeitus čikų m-lą paskirtas į 134 Kaukazo karo transporto dalinio
su lenkais karo belaisviais 1920 12 15 grįžo iš Vadovicų karo Intendantūros skyrių jaun. karininku, vėliau ypatingų reikalų
belaisvių stovyklos Galicijoje, paskirtas 1 haubicų baterijos jaun. karininku. Grįžus į Lietuvą 1922 01 06 mobilizuotas į Lietuvos

kariuomenę, paskirtas 5 pest. pulko 9 kuopos jaun. karinin 1917 09 11 komandiruotas į Jūrų karo inžinerijos akademiją
ku. 1922 02 24 perkeltas į l ats. batalioną, 07 01 - į 6 pést. Petrograde, dėl bolševikinio perversmo mokslus nutraukė.
pulką ryšių komandos jaun. karininku, 09 25 – į Kariuome 1918 rudenį grįžo į Lietuvą. 1918 12 18 savanoriu įstojo į
nės intendantūrą, 1923 12 31 – į 5 pest. pulka. 1924 01 01 Lietuvos kariuomenę. Nuo 1919 03 26 organizavo Pušaloto
suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis. 1925 11 24 dėl ligos partizanų kuopą, jai vadovavo. 1919 04 08 – 05 12 dalyva
paleistas į atsargą. Gyveno Kaune, dailininkas. 1931 01 01 VO nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1919 04 26 pa
pagal Karininkų laipsnių įstatymų ats. vyr. leitenanto laipsnis skirtas Atskirojo pėstininkų mirties bataliono 1 kuopos vadu,
pakeistas į ats. leitenanto. su kuopa išlaisvino Pumpėnus, Vabalninką, Pandėlį. Išvada
Žmona – Aleksandra (1893–1925). vus nuo bolševikų Rokiškį 1919 09 22 paskirtas Rokiškio aps.
LCVA, F. 930, ap. 5, 6, 1891, 1. 39; ap. 8, 6, 210, I. 255-256; LKKAS komendantu. 1919 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
archyvas. 1920 09 04 paskirtas Ašmenos aps. komendantu. Dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 01 10 paskirtas Bir
MICHALOVSKIS Vladimiras gimė 1865 09 20 Kaune. žų aps. komendantu. 1921 04 07 pakeltas į kapitonus. 1922
Baige Marijampolės g-jos 5 klases. Nuo 1885 01 01 Rusijos 11 23 paskirtas Utenos komendantu. 1923 12 07 paskirtas I
kariuomenėje tarnavo laisvai samdomu 3 pest. Dono pulke. karo apygardos štabo I (Mobilizacijos) skyriaus v-ku. 1925
1885 10 11 baigė Vilniaus karo mokyklą, suteiktas praporšči 05 15 pakeltas į majorus. 1926 01 01 perkeltas į Vyr. kariuo
ko laipsnis. 1887 pakeltas į poručikus, 1889 – į štabskapito menės štabą III (Operacijų) skyriaus karininku. 1927 10 28
nus, 1904 – į kapitonus. 1904 paskirtas kuopos vadu. 1915 su Klaipėdos uosto kapitonu komandiruotas į Vokietiją pri
06 10 pakeltas į papulkininkius, 1916 07 17 – į pulkininkus. imti ir parplukdyti į Klaipėdos uostą pirmąjį Lietuvos karo
1917 03 15 paskirtas 245 pėst. pulko vadu. Dalyvavo I pa laivą, vėliau pavadintą „Prezidentas Smetona“. 1928 02 16
saul. karo kautynėse su vokiečiais Rytų Prūsijoje ir Baltarusijoje. pakeltas į inžinerijos plk. leitenantus. 1931 12 31 paskirtas
Du kartus sužeistas ir kontūzytas. 1919 03 07 įstojo į Lietu eiti III skyriaus v-ko pareigas, 1932 0901 – skyriaus komplek
vos kariuomenės 1 pest. baltgudžių pulką, paskirtas 1 batalio tavimo dalies vedėju. 1932–39 kartu dėstė Vytauto Didžiojo
no vadu, 06 29 – 1 baltgudžių kuopos vadu. 1919 11 18 karininkų kursuose, ilgametis Lietuvos jūrininkų sajungos pir
suteiktas Lietuvos kariuomenės pulkininko laipsnis. 1920 03 03 mininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 30
dėl amžiaus paleistas į atsargą, 1928 10 05 – į dimisiją. įskaitytas į jūrų karininkus, plk. leitenanto laipsnis pakeistas į
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 2 ir 3 laips to paties vyresniškumo komandoro leitenanto laipsnį. Likviduo
nio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio ir Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais. jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 24 paskirtas LSSR respub
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1766. likinio karinio komisariato II skyriaus v-ku. Kilus Vokietijos,
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 14 paskirtas Policijos
departamento direktoriumi. 1944 su šeima traukėsi į Vokietiją.
prie Berlyno buvo atkirstas prasiveržusių RA dalinių. Apsigy
veno Lenkijoje, dirbo Lenkijos prekybos laivyne inžinieriumi
konstruktoriumi. Mirė 1956 02 21 Lenkijoje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1928), DLK Gedi
mino 3 laipsnio (1931) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos
nepriklausomybės (1928) medaliais, skautų Svastikos ordinu
(1935), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929);
Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos ir Šv. Stanislavo ordinais.
Žmona - Julija Druskytė.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1768; ap. 8, b. 873. 1. 207; BLE, c. 18, p. 337;
LKKAS archyvas
sh
MICHELEVIČIUS Bronius gimė 1910 03 03 Skaistgirių k.,

so Pušaloto vls., Panevėžio aps. 1925 įsteigė Jūrų skautų skyrių
Panevėžyje. 1928 baigė Panevėžio g-ją. 1928 11 05 pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1931 10 24 baigus Karo mokyk
Michelevičius Antanas
lą (XIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
7 pėst. pulko 6 kuopos būrio vadu. 1932 09 28 perkeltas į
MICHELEVIČIUS Antanas gimė 1895 06 28 Skaistgirių k., mokomąją kuopą. 1933 08–09 Respublikos Prezidento rezi
Pušaloto vls., Pasvalio aps. 1912 baigė Panevėžio realinę m-lą. dencijos Palangoje apsaugos komandos v-kas. 1933 09 30 perkel
1916 05 15 baige Odesos tolimojo plaukiojimo jūrininkų tas į Karo mokyklą 2 aspirantų kuopos būrio vadu. 1934 Jūrų
m-lą, suteiktas jūrų leitenanto laipsnis. Tarnavo Rusijos Juo skautų skyriaus vadovas prie Vyr. skautų štabo. 1934 11 23
dosios jūros karo laivyne, vėliau Baltijos jūros karo laivyne. pakeltas į leitenantus. 1934 12 15 pačiam prašant perkeltas į

M
Michelevičius Pranas
MICHELEVIČIUS Pranas gimė 1915 04 15 Kudrėnų k.,

Michelevičius Bronius
Jonavos vls., Kauno aps. Nuo 1924 su tėvais gyveno Čičinų k.,
Jonavos aps. 1926–29 mokėsiJonavos vid. m-loje, 1934 06 15
baigė Kauno jėzuitų g-ją. Nuo 1934 studijavo VDU Tech
1 husarų pulką mokomojo eskadrono jaun. karininku, 1938 nikos f-te. 1935 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936
04 11 – į 3 dragūnų pulką, paskirtas eiti sunkiųjų kulkosv. es 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas artilerijos
kadrono, vėliau mokomojo eskadrono vado pareigas. 1939 ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų
07 08 pripažintas išklausęs Vytauto Didžiojo aukštosios karo atsargą. Nuo 1936 09 studijavo Klaipėdos prekybos in-te.
mokyklos Gen. štabo skyriaus (III laida) kursą. 1940 01 13 per 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1950 emigravo į JAV, gyveno
keltas į 2 ulonų pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą Klivlende, kur 2005 04 17 mire.
tarnavo 2 ulonų pulko 3 eskadrono vadu. 1940 07 11 pakeltas Žmona - Ona Halina.
į kapitonus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 LCVA, F. 930, ap. 5, b. 3184, I. 486.
paskirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko eskadrono vadu.

1940 10 iš RA pasitraukė, nelegaliai kirto sieną ir atvyko į Vo MICHNEVIČIUS Česlovas gimė 1887 07 26 Brazinskių k.,
kietiją. Susisiekęs su buv. Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje gen. Pašiaušės vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-ją. 1907–10 mokėsi
štabo plk. K. Škirpa įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą, tapo Maskvos politechnikos in-to Matininkų skyriuje. 1910–15
LAF ryšininku tarp Berlyno ir Vilniaus bei Kauno. 1940 12 dirbo matininku Vitebsko ir Vladimiro gubernijų žemės tvarky
grįžo į Lietuvą, užmezgė ryšį su Lietuvos pogrindine vadovybe, mo komisijose. 1915 0201 – 1918 03 tarnavo Rusijos kariuo
padėjo Vilniaus LAF štabo vadovui gen. štabo mjr. V. Bulvi menės 7 raitelių pulke, turėjo poručiko laipsnį. 1918 04-11
čiui užmegzti kurjerių ryšį su Berlyno LAF. 1941 01–06 dirbo dirbo matininku Kliazmos vls., Vladimiro gub. Grįžus į Lie
vokiečių karinės žvalgybos AbwehrKaraliaučiaus karo apygar tuvą 1919 03 25 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
dos žinių rinkimo punkte Klaipėdoje. Kilus Vokietijos SSRS 3 baterijos vadu, vėliau 2 baterijos vyr. karininku, 7 baterijos
karui tarnavo Vokietijos kariuomenėje, iki 194204 kovojo Rytų vadu. 1919 12 20 suteiktas artilerijos kapitono laipsnis. 1920
fronte, iki 1943 12 Šiaurės fronte tarnavo XVIII armijos žval 04 21 pačiam prašant paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
gybos karininku, tris kartus sužeistas. Karo pab. paskirtas IX 1920–28 dirbo matininku Žemės tvarkymo departamente,
armijos karinės žvalgybos skyriaus v-ku. Nuo 1945 04 16 1928–45 – privačiu matininku. Gyveno Nevardėnų k., Var
dalyvavo ginant Berlyną, sužeistas ketvirtą kartą. 1948 emigra nių vls., Telšių aps., vėliau Šiauliuose. 1938 12 31 paleistas į
vo į JAV. Kurį laiką dirbo JAV federalinės valdžios žinioje. 1950 dimisiją. 1945–47 dirbo Žemės tvarkymo v-bos matininku,
vienas iš Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ atkūrimo gyveno Šližių vnk., Padubysio vls., Šiaulių aps.
Čikagoje iniciatorių, 1950–51 jos pirmosios Centro v-bos LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 50; f. 392, ap. 3, b. 799.
sekretorius. Išėjęs į pensiją gyveno Sarasotoje, Floridoje, kur 1985
01 25 mire. Palaidotas Park Memorial kapinėse St. Petersburge. MICHNEVIČIUS Karolis gimė 1889 03 20 Kurpių k.,
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio (1930) ir Švenčionių vls. ir aps. Baigė dviklasę miesto m-lą Švenčionyse.
Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, skautų Lelijos 1911-18 tarnavo Rusijos kariuomenėje 107 Troicko pėst. pul
ordinu (1928), Vokietijos kariuomenėje – 2 laipsnio Geleži ke jaun. ir vyr. karininku. I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais
niu kryžiumi su kardais, 1 ir 2 laipsnio Geležiniais kryžiais. sužeistas. Nuo 1917 12 11 Lietuvių bataliono Smolenske ka
Žmona - Aldona Saulė Vaitiekūnaitė (m. 1980), duktė – Asta. rininkas, dalyvavo lietuvių karių suvažiavime Minske. Grįžus
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1769; LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS į Lietuvą 1922 08 16 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
archyvas. paskirtas karininku į 10 pėst. pulką. 1923 03 17 suteiktas

leitenanto laipsnis. 1923 12 31 perkeltas į 5 pėst. pulką jaun.,
vėliau vyr. karininku. 1924 09 15 pakeltas į vyr. leitenantus.
atsargą. Tarnavo Šiaulių aps. pasienio policijoje Žeimelio, nuo
1932 Onuškio rajono v-kas. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leite
nanto. 1940 01 10 perkeltas į Butrimonis pasienio policijos
vyr. policininku.
Vedęs, sūnus.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 3 ir 44 laips
nio ordinais, Šv. Georgijaus 1, 2, 3 ir 4 laipsnio kryžiais.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 1891, I. 45; f. 1446, ap. 1, b. 17, 1. 131.
Miciukevičius Aleksandras
MICIUKEVIČIUS (MICIUKAVIČIUS) Aleksandras (Alek

sas) gimė 1874 02 22 Subačiaus mstl., Panevėžio aps. Latvijoje
baigė Mintaujos (Jelgava) g-jos 3 klases. Rusijos kariuomenėje
tarnavo 363 Vilniaus rinktinėje, išlaikė egzaminus praporščiko
laipsniui. Grįžęs į Lietuvą dirbo valdininku Vilniaus komerciniame
banke. 1919 01 09 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas KAM tiekimo skyriaus buhalteriu. 191911 18 suteiktas
kapitono laipsnis. 1921 06 22 reorganizavus Tiekimo valdybos
kontrolės dalį į Kontrolės skyrių perkeltas į jį. 1921 11 18 per
keltas į KAM centrinę buhalteriją, 1923 01 26 – į Kariuomenės
intendantūrą. 1929 11 22 dėl amžiaus paleistas į dimisiją.
Michura Jokūbas
bės (1928) medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo
MICHURA Jokūbas gimė 1881 03 18 Chersone, Ukraino 3 laipsnio ir Šv. Anos 3 laipsnio ordinais.
je. 1900 Chersone baige g-jos 6 klases. 1901 03 savanoriu LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 1; ap. 8, b. 923, I. 26.
pradėjo tarnauti Rusijos kariuomenės 174 Romnų pulke. 1905
baigė Čiugujevo karo m-lą, suteiktas paporučikio laipsnis ir MICIŪNAS (MICEVIČIUS) Mikas gimė 1894 12 06 Zad
paskirtas į 110 Kamos pėst. pulką jaun., vėliau vyr. karinin varninkų k., Švenčionių vls. ir aps. 1913 baigė Švenčionių ke
ku. 1912 pakeltas į poručikus, tarnavo 1 gurguolių batalione turklasę m-lą. 1915 03 04 pašauktas į Rusijos kariuomenę.
dirbtuvių vedėju, vėliau 2 armijos dalinio transporto v-ku. Da 1917 05 10 baigė Kijevo 2 praporščikų m-lą, iki 1918 10 06
lyvavo I pasaul. kare, 1914 09 07 – 1918 11 10 buvo vokiečių tarnavo karininku 104 pest. ats. pulke Orenburge. Grįžus į
nelaisvėje, paleistas atvyko į Lietuvą. 1919 04 08 mobilizuo Lietuvą 1919 06 18 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Kauno komendantūros skirtas į Vilniaus batalioną (vėliau 5 pėst. pulkas) mokomosios
atsargą. Nuo 1919 05 19 Inžinerijos dalinio Panemunėje kuopos jaun. karininku, 11 20 – kuopos vadu. 1919 1007
sprogstamųjų medžiagų sandėlio vedėjas. 1919 11 18 suteiktas suteiktas leitenanto laipsnis. Nuo 1921 08 15 raitųjų žvalgų
plk. leitenanto laipsnis. 1920 06 22 perkeltas į Intendantū komandos v-kas. 1921 09 21 pakeltas į vyr. leitenantus.
ros skyrių transporto formavimo v-ku. 1920 1001 perkeltas 1919 07 – 1923 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolše
į Karo aviaciją, paskirtas Aviacijos parko ūkio skyriaus vedėju. vikais, bermontininkais ir lenkais, pasižymėjo kautynėse Zarasų
Nuo 1924 01 01 Aviacijos dirbtuvių vedėjas. 1924 10 03 fronte. 1923 07 26 paskirtas Drausmės bataliono kuopos va
pačiam prašant paleistas į atsargą, 1936 12 31 – į dimisiją. du. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į pėstininkų kari
Gyveno Biržuose, dirbo valdininku banke. 1935 persikėlė į ninkų atsargą. Nuo 1924 02 tarnavo pasienio policijoje. 1927
Kauną. paskirtas Utenos pasienio policijos Joniškio I eilės rajono v-ku.
Žmona (m. apie 1926), dukterys – Marija (1909), Natalija
-
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leite
(1911) ir Antanina (1913). nanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Nuo 1934 06 01 Ute
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 52; ap. 2M, b. 138. nos baro vachmistras. 1935 07 01 paskirtas Šiaulių baro 4

M
Mickeliūnas Bronius
Miciūnas Mikas
savanoriu atvyko į Kauno karo komendantūrą, paskirtas į for
muojamą 2 husarų eskadroną. 1919 04 10 pasiųstas į Karo mo
rajono v-ku, 1937 01 – Žagarės rajono v-ku. Nuo 1926 LŠS kyklą. 1919 07 06 ją baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir
narys, vėliau Joniškio, Žagarės šaulių būrio ir kuopos vadas. paskirtas Joniškėlio bataliono 3 kuopos jaun. karininku. 1919
1939 02 15 pakeltas į ats. kapitonus. Sovietų Sąjungai oku 09 29 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laips
pavus Lietuvą 1941 06 14 Dūkšte (Zarasų aps.) suimtas, iš nis pakeistas į leitenanto. Būdamas fronte susirgo ir 1919 11 23
vežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 mirė Raudonojo kryžiaus ligoninėje Panevėžyje.
01 20 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 me Apdovanotas Savanorių medaliu (1930, po mirties).
tų, nors jau 1943 01 16 buvo žuvęs lageryje. Žmona 1941 LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 123.
ištremta į Kolomenskije Grivy, Čiajos r., Tomsko sr.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Lie
tuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
Žmona - Marija (1894–1986)
.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, 1.53; ap. 8, b.853, 1. 106; f. 561, ap. 2,
b. 4470, 1. 167; LGG, t. 1, p. 558.
MICKAITIS Juozas gimė 1896 09 28 Lauciškių k., Luk

šių vls., Šakių aps. 1917 baigė Vilkaviškio g-jos 6 klases. 1919
01 23 įstojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio batalioną. 1919
08 14 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigė (II lai
da) puskarininkio laipsniu.1su teise įgyti karininko laipsnį da
lyse, paskirtas į 6 pést. pulką. 1920 05 25 suteiktas leitenanto
laipsnis, tarnavo 4 kuopoje jaun. karininku. 1921 11 21 dėl
ligos iš kariuomenės paleistas. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 193603 19 paleistas į dimisiją. Dirbo Šakių ir Vil
kaviškio miškų urėdijose girininku. 1945 07 21 Jurbarke su Mickeliūnas Jonas
imtas, 1946 02 16 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10
metų lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į Uchtižemlagą Ko
mijoje. 1946 12 24 žuvo lageryje. MICKELIŪNAS Jonas gimė 1875 Levaniškių k., Daukų vls.,
Vedęs, sūnūs - Juozas (1924–1996) ir Vytas (1925-1945 Biržų–Pasvalio aps. Išklausė Sankt Peterburgo imperatoriškojo
sušaudytas, partizanas). u-to kursą, egzaminų nelaikė. 1912 02 16 suteiktas ats. pra
LCVA, . 930, ap. 2M, b. 122; LGG, t. 2, d. 2, p. 503. porščiko laipsnis. Dirbo draudimo įstaigoje Sankt Peterburge.
f
Grįžęs į Lietuvą 1919 01 02 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo

MICKELIŪNAS Bronius gimė 1899 02 05 Ąžuolinės vnk., menę. KAM pavedimu organizavo partizanų būrius kovai su
Lygumų vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 4 klases. 1919 02 04 bolševikais. 1919 04 06 paskirtas Atskirojo partizanų mirties

(vėliau Joniškėlio) bataliono instruktoriumi, 05 22 - nerikiuo 8 batalionuose ūkio dalies v-ku Ukmergėje ir Kaune. 1944 LSD
tės kuopos vadu. 1919 10 07 suteiktas pėstininkų kapitono 258 bataliono ūkio dalies v-kas Kaune. 1944 pasitraukė į Va
laipsnis. Joniškėlio batalioną performavusi 9 pest, pulką 1919 karus, 1949 cmigravo į JAV, gyveno Vudhavene. Mirė 1980
10 10 paskirtas citi pulko vado pareigas, 1920 05 26 - 1 bata 03 04 Brukline, palaidotas Cypress Hills kapinėse.
liono vadu, 07 01 – pulko vado padėjėju. Dalyvavo nepriklau Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Šaulių
somybės kovose su bolševikais Joniškėlio, Kupiškio, Zarasų fronte, žvaigždės ordino (1939) medaliais.
su lenkais - Švenčionėlių, Molėtų, Dubingių ir Giedraičių fronte. Žmona – Elena Milašiūtė (1905–1984), duktė - Živilė Ju
1922 02 10 perkeltas į Kauno komendantūrą, paskirtas pir ricne (1930).
muoju komendanto padėjėju. 1923 05 18 pakeltas į majorus. LCVA, 1.930, ap. 8, 6.904. 1. 278; ap. 8, b. 751, 1. 170LYA, f. K-8,
Nuo 1923 12 27 Utenos aps. komendantas, mobilizacijos ra ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS archyvas.
jono v-kas, Utenos karo srities v-kas. 1928 11 23 pakeltas į plk.
leitenantus, 12 15 paskirtas Ukmergės aps. komendantu, 1930
1002 – Tauragės aps. komendantu. 1933 03 17 pačiam pra
šant paleistas į atsargą, 09 15 - dimisiją. Mirė 1942 11 27
į
Kaune, palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse,

vanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvi
jos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona – Marija Ilčiukaitė.
LCVA, . 930, ap. 2M, b. 124.
f
Mickevičius Alfonsas
MICKEVIČIUS Alfonsas gimė 1897 02 09 Papilėje, Šiau

lių aps. Mokėsi Liepojos g-joje, 1918 baigė M. Yčo g-ją, eva
kuotą į Voronežą. Grįžęs į Lietuvą 1918 12 28 savanoriu įstojo
į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Raseinių komendantūroje
Mickeliūnas Vincas
raštininku. 1919 01 06 perkeltas į Kauno komendantūrą rašt
vedžiu, 07 18 paskirtas administracijos dalies adjutanto pa
MICKELIŪNAS Vincas gimė 1905 05 01 Dargužių k., Sta dejeju, 12 01 – administracijos skyriaus vedėju. 1919 11 22
čiūnų vls., Šiaulių aps. 1924 baigė Šiaulių g-ją. 1924 10 05 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1921 09 27 paskirtas Ka
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1926 09 07 baigus riuomenės teismo sekretoriaus padėjėju, vėliau teismo sekre
Karo mokyklą (VIII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir toriumi. 1922 05 25 paleistas iš kariuomenės eiti aukštojo
paskirtas 7 pést. pulko jaun. karininku. 1928 11 23 pakeltas į mokslo. 1925 baigė LU Teisių f-tą, dirbo Kauno apygardos
vyr. leitenantus. 1930 08 18 perkeltas į Karo mokyklą lekto teisme teismo kandidatu, teismo antstoliu, taikos teisėju, teis
riumi, dėstė rankinių ginklų kursą. 1931 01 01 pagal Karininkų mo nariu. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, lai
laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. komam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats.
1933 07 26 perkeltas į 1 pest. pulką 5 kuopos vadu. 1933 jaun. leitenanto laipsnis. Nuo 1939 rudens Vilniaus apygar
11 20 pakeltas į kapitonus. 1936 12 22 paskirtas Ukmergės dos teismo teisėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą atleis
komendantūros karininku šaulių reikalams. 1940 03 21 per tas, dirbo notaru Biržuose. Vokiečių okupacijos metais dirbo
keltas į Rokiškio aps. komendantūrą LŠS Rokiškio aps. šaulių Vilniaus teisme. 1944 07 pasitraukė į Vakarus, gyveno Ašoje,
rinktinės vado padėjėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Čekoslovakijoje, vėliau persikėlė į Austriją. Važiuojant dvira
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20 iš kariuomenės čiu į Ašą pasiimti likusių daiktų 1945 09 23 iš pasalų nušau
atleistas. Vokiečių okupacijos metu 1941-44 tarnavo PPT 5 ir tas. Palaidotas Ašos kapinėse.

Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1934) ir Sa tuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 M
vanorių medaliu (1928). 1001 baige Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių mo
Žmona – Teofilė Gustaitytė (1902), duktė – Rūta Kleva Stan tyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
kūnienė, sūnus – Tadas Stasys. atsargą. Nuo 194109 studijavo VDU Medicinos f-te.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 320; BLE, C. 18, p. 353: LKKAS archyvas. LCVA, F. 930. ap. 2M. b. 633; f. 631. ap. 2. b. 349.
Mickevičius Bronius
Mickevičius Marijonas
MICKEVIČIUS Bronius gimė 1913 07 27 Javydonių k.,
Vaškų vls., Biržų aps. 1934 baigė Raseinių g-ją, studijavo VDU
Teisių f-te. 1935 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 MICKEVIČIUS Marijonas gimė 1900 04 23 Kymantų k.,
09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. Betygalos vls., Raseinių aps. 1918 baige lenkų realinės m-los
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at Mogiliove, Rusijoje, 7 klases, mokytojavo. Grįžus į Lietuvą
sargą. 1940 baigė VU Teisių f-tą, dirbo Valstybinio draudimo 191905 21 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Inži
Trakų aps. inspekcijos vedėju, nuo 1941 - Vilniaus apygar nerinės dalies jaun. raštininku. 1920 02 01 paskirtas
dos teismo kandidatu ir tardytoju, 1942–44 – Raseinių aps. Intendantūros centrinio maisto sandėlio buhalteriu. 1920
teismo tardytoju. 1944 pasitraukė įVokietiją. 1947 Bonos u 03 16 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1921 09 08 paskirtas
te suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis. 1949 emigravo į Raseinių aps. intendantūros vyr. raštvedžiu, 1922 01 01 –
JAV, gyveno Bostone, dirbo draudimo brokeriu, vertesi ne Kariuomenės intendantūros Pagryžuvio sandėlio buhalteriu.
kilnojamojo turto pardavimu. Baigus Šiaurės Vakarų u-tą.dirbo 1922 06 20 perkeltas į atsargą prie Kauno m. komendantū
chemijos-elektronikos įmonėje. Aktyviai dalyvavo JAV lietu ros. 1922 11 03 paskirtas Kauno komendantūros iždininku,
vių visuomeninėje veikloje. Mirė 2001 Bostone. 1923 03 12 – ūkio skyriaus raštvedžiu. 1923 12 28 perkeltas
Žmona - Genovaitė Vaitkutė, sūnus – Kęstutis (1942). į II karo apygardos štabą, paskirtas tiekimo skyriaus raštvedžiu,
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 129; f. 631, ap.7, b. 13017; BLE, t. 18. p. 353;
LKKAS archyvas
MICKEVIČIUS Karolis gimė 1918 1001 Jonelių dvare, Pa

biržes vls., Biržų aps. 1938 baigė Pasvalio P. Vileišio g-ją. 1938
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1940-42 stu
dijavo VDU Technologijos f-to Mechanikos skyriuje.
MICKEVIČIUS Leonardas (Leonas) gimė 1915 01 20

Draudelių k., Pašvitinio vls., Šiaulių aps. Mokėsi Titonių prad.
m-loje, Linkuvos g-joje. 1938 baigus Kretingos pranciškonų
g-ją stojo į Klaipėdos prekybos in-tą, tačiau vokiečiams užgro
bus Klaipėdos kraštą atvyko į Kauną. 1939 09 pašauktas į Lie Mickevičius Karolis

1924 01 01 - Intendantūros raštvedžiu, 1926 01 01 - In Marijampolės realinę g-ją ir įstojo į LU Technikos -to Me
f
tendantūros buhalteriu. 1927 02 16 suteiktas administracijos chanikos skyrių. Nuo 1931 tarnavo Kauno m. savivaldybėje.
(B) vyr. leitenanto laipsnis, 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15
1929 04 05 baigė Administracijos karininkų kursus. Sovietų baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas automobilinin
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Il pést. divizijos štabo kų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos kari
Intendantūros raštvedžiu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę ninkų atsargą.
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos admi Žmona - Alina.
nistracijos-ūkio skyriaus v-ku. LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 128; . 631, ap. 7, b. 1001.
f
Žmona -- Teofilė Mikštinaité, sūnus - Romanas Algimantas
(1933).
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 127.
Mickevičius Vincas
Mickevičius Pranas
MICKEVIČIUS Vincas gimė 1908 05 20 Šiaudiniškių k.,
Kybartų vls., Vilkaviškio aps. 1928 baige Kybartų „Žiburio“
aukštesn. komercijos m-lą. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos
MICKEVIČIUS Pranas gimė 1911 02 09 Pamedžių k., Pla kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
telių vls., Kretingos aps. 1931 06 23 baigė Plungės g-ją. 1932 suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
08 22 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leite tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1931 LŠS
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933 narys, Virbalio šaulių kuopos vadas. 1932–40 gyveno ir dir
09 13 įstojo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių. bo Kaune, studijavo VDU Teisių f-te. 1942–44 Valstybinio
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 125; f. 631, ap. 7, b. 11824. lakų fabriko priešgaisrinės apsaugos v-kas.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 126; f. 631, ap. 7, b. 11523; LKKAS archyvas.
MICKUS Bronius 1939 09 pašauktas į Lietuvos kariuome

nę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 baigė Karo
nis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
MICKUSJuozas gimė 1914 06 27 Gudines k., Jovaravo vls.,

Marijampolės aps. 1930 baigė Marijampolės g-jos 4 klases,
1933 – Marijampolės mokytojų seminariją. Nuo 1933 Ša
kių aps. Pakalniškių prad. m-los vedėjas. 1936 09 15 pašauktas
Mickevičius Ramūnas
(XII
asp laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mokytojavo Varėnoje. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 su šeima ištremtas
MICKEVIČIUS Ramūnas (Romanas) gimė 1906 10 16 į Slavgorodą, Altajaus kr. 1946 12 30 ten NKVD suimtas, nuteis
Pieskines k., Kalvarijų vls., Marijampolės aps. 1924 06 23 baigė tas 10 metų ir įkalintas lageryje Čestiunkoje, Alcajaus kr., vėliau

išvežtas į lagerį Taišete, Irkutsko sr. Nuo 1956 08 tremtyje Slav
gorode, Altajaus kr. 1958 paleistas, 1960 grįžo į Lietuvą.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu M
M
(1937).
Žmona - Ona (1912), sūnus - Vytautas (1941-1941 trem
tyje).
LCVA, . 930, ap. 6, b. 1270, 1. 264: LGG, t. 1, p. 559.
f
MICKUS Kazys gimė 1909 08 19 Kurmaičių k., Kretin

gos vls. ir aps. Baige Plungės g-ją. 1930 11 04 pašauktas į Lic
tuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklı? (VI asp.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į Mickus Matas
pėstininkų karininkų atsargąę. Tarnavo viešojoje policijoje, nuo
1936 Kretingos aps. Kurmaičių policijos nuovados v-ko pa
dėjėjas. Vėliau gyveno Kaune. Sovietų Sąjungai okupavus Lie vos u-to Medicinos f-tą. 1914 06 24 pašauktas į Rusijos
tuvą 1941 NKVD suimtas, išvežtas į Sevurallagą, Garių r., kariuomenę, dirbo chirurginėje ligoninėje Polocke, vėliau Staraja
Sverdlovsko sr. Grįžo į Lietuvą, mirė 1975. Rusoje jaun. ordinatoriumi, 1916 12 20 - 1918 02 30 - Pia
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu tigorsko karo ligoninės chirurgijos skyriaus vedėju, 1918 04 -
(1931). 1918 08 07 - privačios Pavlovo chirurginės ligoninės Kislo
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 130; LGG, t. 1, p. 559; LKKAS archyvas. vodsko m. chirurgu. 1918 12 grįžo į Lietuvą. 1919 07 01
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 lauko ligoni
MICKUS Petras (slap. Zubrys, Žvirblis) gimė 1912 Klin nes jaun. gydytoju, 12 29 – 3 lauko ligoninės vyr. gydytoju.
čių vnk., Baisogalos vls., Kėdainių aps. Nuo 1922 tarnavo Lie 1920 03 01 suteiktas sanitarijos vyr. leitenanto laipsnis. 1921
tuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį, atitarnavęs liko 03 16 paskirtas Karo ligoninės chirurgijos skyriaus vyr. ordi
kariuomenėje liktiniu. Mirus tėvams grįžo į tėviškę ir ūkininka natoriumi. 1922 01 06 pakeltas į kapitonus. 1922 Aukštųjų
vo. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą NKVD su karininkų kursuose skaitė ortopedijos ir aseptikos paskaitas, da
imtas, tačiau pavyko pabėgti. 1944 rudenį išėjo partizanauti į lyvavo kuriant LU Medicinos f-tą. 1923 01 16 paleistas į sani
Mažuolių mišką, Radviliškio r. 1945 įkūrė Zubrio tėvūniją, pri tarijos karininkų atsargą. Dirbo Šiaulių m. ligoninės chirurgijos
klausiusią Žaliosios rinktinei, ir jai vadovavo, vėliau tapo Kėdai skyriaus vedėju. 1932 12 10 priimtas konsultantu į Karo li
nių aps. Žaliosios rinktinės Kalno tėvūnijos vadu. 1948 10 22 goninę. 1935 vienas iš Lietuvos chirurgų draugijos steigėjų.
kautynėse su MGB kariuomene žuvo kartu su Prano Palucko 1935 10 15 paskirtas Karo ligoninės chirurgijos skyriaus vyr.
(slap. Kadagys) būrio partizanais Radvilonių miške. 1991 palai ordinatoriumi. 1938 11 01 pačiam prašant iš tarnybos paleis
kai perlaidoti Šeduvos kapinėse. 1999 1004 pripažintas kariu tas. 1938-40 Sveikatos departamento direktorius, parengė
savanoriu ir 1999 10 13 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties). priemonių planą įvesti Lietuvoje visuotinį sveikatos draudimą.
LKKAS archyvas. 1940 02 29 paleistas į dimisiją. 1944 pasitraukė į Vakarus.
1948 emigravo į JAV, gyveno Gardneryje, vertėsi privačia gy
MICKUS Konstantinas (Kostas) gimė 1910 11 12 Veive dytojo praktika, JAV medikų asociacijos narys. Mirė 1984
riuose, Marijampolės aps. 1932 baigė Kauno aukštesn. tech Gardneryje, palaidotas Čikagoje.
nikos m-los Statybos skyrių. 1932 10 12 pašauktas į Lietuvos Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1936).
kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. lai Žmona - Veronika Milčinskaitė.
da) suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3216, 1. 55-58; ap. 8. b. 250, 1. 5-6; LKKAS
į pionierių karininkų atsargą. Nuo 1934 11 Kauno aps. kelių archyvas.
technikas. Nuo 1939 LŠS I Kauno rinktinės 5 inžinerinės šaulių

kuopos valdybos narys. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. MIČIULIS Jonas gimė 1897 12 27 Ožkabalių k., Gižų vls.,
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 paskirtas Zara Vilkaviškioaps. 1919 baigė lietuvių g-ją Vilniuje. 1919 mo
sų r. kelių vedėju. 1941 06 25 sovietinių milicijos pareigūnų bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas sanitarijos skyriaus
suimtas Zarasuose, vedamas mėgino pabėgti ir buvo nušau raštininku. 1920 10 15 suteiktas karo valdininko laipsnis, pa
tas. Palaidotas Zarasų savanorių kapinėse. skirtas Karo ligoninės raštvedžiu. 1922 10 15 paleistas iš ka
Žmona – Anastazija Bitaitytė. riuomenės eiti aukštojo mokslo. 1926 baigė LU Teisių f-tą.
LCVA, . 561, ap. 2, b. 1682, 1. 366; f. 930, ap. 2M, b. 131; LKKAS 1926-40 Kauno apygardos teismo jaun. ir vyr.kandidatas,
f
archyvas. Marijampolės apygardos teismo tarėjas, Vilniaus m. teisėjas.

Nuo 1934 02 02 LŠS narys. 1937 11 23 kaip karo valdinin
MICKUS Matas gimė 1888 06 05 Leckavos k., Gudelių vls., kui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B)
Marijampolės aps. 1909 baigė Marijampolės g-ją, 1914 - Mask ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1939 10 10 paskirtas Vilniaus

Mičiulis Jonas Miecevičius Vaclovas su žmona Lidija
apygardos teismo pirmininku. 1940-41 dirbo teisėju Jurbarke. gos internuotųjų stovyklos v-ku. 1939 12 16 perkeltas į 5 pest.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 NKVD su pulką, paskirtas 1 bataliono vadu, 1940 05 09 – Kariuomenės
imtas, išvežtas į lagerį Vorkutoje, Komijoje. 1953 grįžo į Lie štabo ypatingų reikalų karininku. Sovietų Sąjungai okupavus
tuvą. Mirė 1971. Lietuvą 1940 06 28 paskirtas Telšių aps. kariniu v-ku. Likvi
LCVA, F. 1135, ap. 1, b. 186; LGG, t. 1, p. 560; BLE, t, 18, p. 358; duojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20 iš kariuomenės at
LKKAS archyvas.
leistas. 1944 su šeima pasitraukė į Vakarus. 1949 emigravo į
JAV, gyveno Čikagoje. Mire 1972 10 02, palaidotas Šv. Kazi
MIDVIKIS Juozas gimė 1906 08 16 JAV. Atvykęs į Lietuvą miero lietuvių kapinėse.
1928 baigė Tauragės aukštesn. komercijos m-lą, 1934 – ŽŪA Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921), DLK Gedi
Agronomijos skyrių Dotnuvoje. 1934 09 18 pašauktas į Lietu mino 4 laipsnio (1933) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos
vos kariuomenę. 193509 15 baigus Karo mokyklą (X asp. lai nepriklausomybės (1928) medaliais.
da) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas Žmona - Lidija Morozovaitė (1905), sūnūs - Kazys (1924),
į kavalerijos karininkų atsargą. 1935 0917 – 1937 06 01 tar Karolis (1926), Vaclovas Algimantas (1939), duktė – Dalija
navo Valstybės kontrolės Bendrajame revizijos departamente. Vaclava (1933).
1937 06 01 - 1938 01 31 AB „Lietuvos cukrus“ siuntimu
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 250. 1. 293-300; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3:
specializavosi draugijoje „Sėklininkas“. Nuo 1938 02 01 dirbo LKKAS archyvas
Žemės ūkio rūmų sėklininkystės instruktoriumi. 1938 08-09
atliko karines pratybas 3 dragūnų pulke Tauragėje.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 134; f. 392, ap. 3, b. 866.
MIECEVIČIUS (MECEVIČIUS) Vaclovas gimė 1899

07 27 Čikagoje, JAV. 1905 su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigęs Mari
jampolės g-jos 6 klases 1919 02 19 savanoriu įstojo į Lietuvos
kariuomenės Joniškėlio batalioną. 1919 07 06 priimtas į Karo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į Joniškėlio batalioną (nuo 1920 01 22 - 9
pest. pulkas). Éjo 9 pést. pulko 4 kuopos vado pareigas. 1920
02–12 dalyvavo ir pasižymėjo nepriklausomybės kovose su len
kais, 1920 10 31 sužeistas. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leite
nantus. 1923 12 20 paskirtas pulko maisto tiekėju, pulko teismo
raštvedžiu, 1924 06 01 - 6 kuopos vadu. 1926 07 15 baigė
Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių (VI laida), paskirtas
8 kuopos vadu. 1927 08 01 pakeltas į kapitonus. 1929 02 21 Mieželis Vladas
paskirtas mokomosios kuopos vadu, 1934 02 01 – 4 kuopos
vadu. 1934 07 31 baigé kulkosvaidininkų kursus (II laida). 1935
11 27 perkeltas į II pést. divizijos štabą I skyriaus karininku. MIEŽELIS Vladas gimė 1894 11 27 Jakštų k., Daugailių vls.,
1936 11 23 pakeltas į majorus. 1939 10 02 paskirtas Palan Zarasų aps. 1916 baige privačią A. Lebedevo g-ją Maskvoje.

Žmona - Juozė Petrauskaitė (1909–1982, susituokė 1930),
sūnus - Raimundas (1931) ir Arimantas (1941). M
LCVA. I. 930. ap. 2M, b. 135; BLE, 1. 18. p. 386; LKKAS archyvas.
Mieželis Vladas su žmona Juoze, sūnumi Raimundu
1916 pašauktas į Rusijos kariuomenę, 1917 03 29 baigė Alek

sandro karo m-lą Maskvoje, suteiktas pėst. praporščiko laips Migevičius Eduardas
nis ir pasiųstas į I pasaul. karo frontą su vokiečiais. 1918-21
studijavo Maskvos u-to Teisės f-te. 1921 pab. grįžo į Lietuvą.
1922 01 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 MIGEVIČIUS Eduardas (Edvardas) gimė 1896 10 10 Do
ats. bataliono 2 kuopos jaun. karininku. Vadovybei leidus kių k., Vilkijos vls., Kauno aps. 1914 baigė Kauno komerci
1922 03 27 pradėjo studijuoti LU Teisių f-to Teisių skyriuje. jos m-los 4 klases, mokytojavo. 1919 01 07 savanoriu įstojo į
1922 05 01 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. 1922 07 01 Lietuvos kariuomenę. Kauno m. komendantūros pasiųstas
perkeltas į Kariuomenės teismą, paskirtas teismo sekretoriaus 1919 07 06 puskarininkio laipsniu baigė Karo mokyklą (I
padėjėju. 1923 05 18 pakeltas į teismo vyr. leitenantus. 1923 laida) su teise įgyti karininko laipsnį dalyse, paskirtas į Kauno
10 08 paskirtas teismo sekretoriumi. 1926 08 01 pakeltas į komendantūrą, 07 06 – Kauno bataliono (vėliau 7 pest.
kapitonus. 1926 09 19 baigė LU Teisių f-tą. 1926 12 01 pulkas) ūkio kuopos jaun. karininku. 1920 03 24 suteiktas
paskirtas Kariuomenės teismo 2 nuovados tardytoju Panevė leitenanto laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su ber
žyje, 1927 05 01 – Kariuomenės teismo valstybės gynėjo pa montininkais ir lenkais, prie Širvintų sužeistas. 1923 12 30
dėjeju. 1927 08 01 pakeltas į majorus. 1929 11 14 paskirtas pačiam prašant paleistas į atsargą. 1924–30 tarnavo pasienio
Kariuomenės teismo ypatingai svarbių bylų tardytoju. 1931 policijos Seinų–Marijampolės baro, vėliau Vilkaviškio baro Viš
07 13 pakeltas į plk. leitenantus. 1928–34 karo teises lekto tyčio rajono v-ku. Nuo 1924 LŠS narys, Kapčiamiesčio šaulių
rius Karo mokykloje, 1932–36 - Vytauto Didžiojo aukštojo būrio valdybos narys, nuo 1931 10 01 Vilkaviškio rinktinės
je karo mokykloje. 1933 09 28 paskirtas Kariuomenės teismo 1 kuopos vadas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
nuolatiniu karo teisėju ir trejiems metams Vyriausiojo tribunolo mą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1935
karo teiseju. 1935 11 23 pakeltas į pulkininkus. 1936 1001 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus
paskirtas Vyriausiojo tribunolo karo teisėju, 1938 04 07 – Ka Lietuvą 1940 09 26 Biržuose NKVD suimtas, kalintas Mari
riuomenės teismo pirmininku. 1938 11 23 pakeltas į briga jampolėje. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941-44
dos generolus. 1940 06 25 pačiam prašant paleistas į atsargą. dirbo butų ūkio valdyboje. 1944 su šeima pasitraukė į Vaka
1941 07 01 – 12 01 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotinis rus. 1949 emigravo į Australiją, gyveno Cabramatto m., dir
nuo karo nukentėjusiems šelpti. 1941 12 01 – 1944 07 01 bo sandėlininku. Dalyvavo steigiant Sidnėjaus lietuvių karių
Apeliacinių rūmų teisėjas. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. savanorių sąjungos skyrių, buvo jo pirmininkas, Sidnėjaus lie
1949 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje, dirbo plieno fabrike, tuvių bendruomenės pirmininkas. Mirė 1975 09 21 Cabra
vėliau persikėlė į Feniksą. Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruo matto m., palaidotas Rockwood kapinėse Sidnėjuje.
menės veikloje, už nuopelnus išrinktas Arizonos lietuvių ben Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio (1936) ir Šaulių
druomenės garbės pirmininku. Mire 1986 06 04 San Sityje, žvaigždės (1934) ordinais, Savanorių (1929) ir Lietuvos ne
palaidotas Sunlandkapinėse. 1994 gimtajame Jakšių k. pa priklausomybės (1928) medaliais.
statytas atminimo koplytstulpis, Zarasų krašto muziejuje įrengta Žmona - Magdalena Vaznelytė, dukterys – Laima Deikienė
pastovi ekspozicija. ir Irena Dūdaitienė, sūnus - Aloyzas.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Lie LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 136; LKKAS archyvas.
10-mečio (1929) medaliais. MIGEVIČIUS Nikodemas MIGONIS Nikodemas.

Mikaila Balys
Migonis Nikodemas 02
MIGONIS (MIGEVIČIUS) Nikodemas gimė 1901 0101 čių mokytojų kursus. 1916-19 mokytojavo Kaltanėnų lietuvių
Kaune. Baigė Kauno komercinę m-lą. 1919 03 10 savanoriu m-loje. 1919 05 05 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 1
įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo eiliniu Aviacijos dalinyje. ats. batalioną. 19190731 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16
1920 03 27 paleistas iš kariuomenės. 1921 10 18 mobilizuo ją baigus (II laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas
tas ir paskirtas į Karo mokyklą. 1923 01 09-22 su 1 kuopos į 2 pést. pulką, tarnavo 6, 1 ir 5 kuopose jaun. karininku. Daly
kariūnais dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923 10 15 baigus vavo nepriklausomybės kovose su lenkais, 1920 12 12 pateko
Karo mokyklą (V laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į lenkų nelaisvę, iš Vadovicų, Galicijoje, pavyko pabėgti. 1922
į Šarvuotų traukinių pulką šarvuoto traukinio „Kęstutis“ artile 03 12 paskirtas pulko komendantu, 12 16-6 kuopos vadu,
rijos lėkštvagonio vadu, 1926 09 13 - Artilerijos tiekimo sky 1923 01 29 – ūkio kuopos vadu. 1924 01 01 pakeltas į vyr.
riaus 2 art. sandėlio v-ko padėjėju. 1927 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 03 10 paskirtas 9 kuopos vadu, 192606 01 –
leitenantus. 1928 09 01 paskirtas artilerijos sandėlių kuopos 2 kuopos vyr. karininku. 1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų
vadu. Tarnaudamas kariuomenėje 1928 baigė LU Teisių f-tą. DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VII laida). 1929 0401
1930 06 23 perkeltas į Ginklavimo valdybą, paskirtas artileri paskirtas 1 kulkosv. kuopos vyr. karininku. 1931 01 01 pagal
jos sandėlių kuopos vadu. 1930 09 01 baigė Vytauto Didžiojo Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į
karininkų kursų Artilerijos skyrių (III laida), paskirtas į 2 art. leitenanto. 1933 11 20 pakeltas į kapitonus ir perkeltas į l pest.
pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. lei pulką 7 kuopos vadu, 1934 07 31 - į 5 pėst. pulką 9 kuopos
tenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1934 09 07 pakeltas į vadu, 1935 08 14 – į 3 pėst. pulką 7 kuopos vadu. 1938 06 13
kapitonus. 1935 05 31 baigė šarvuočių kursus prie Karo tech pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1944
nikos štabo. 1935 06 08 paskirtas Šarvuočių rinktinės 2 tankų pasitraukė į Vokietiją. 1948 emigravo įJAV,gyveno Čikagoje.
Mirė 1980 12 22 Putname.
kuopos vadu. 1937 01 19 įskaitytas į inžinerijos karininkus.
1939 12 31 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lie Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Sava
tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos valdybos autošarvuočių dali Žmona - Antanina Montvilaitė (1903-1954), duktė - Ona
Mikalaitė (1944).
nio v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941
07 16-25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pul LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 233; BLE, 1. 18, p. 398.
ke. 1945 priimtas KU Karinės katedros dėstytoju, 1947 kaip
nepatikimas atleistas. Mirė 1977 12 17 Kaune. MIKAITIS Simeonas gimė 1913 08 19 Vaitkiškių k., Taura
Apdovanotas Savanorių (1929), Lietuvos nepriklausomybės gės vls. ir aps. 1934 baige Tauragės aukštesn. komercijos m-lą.
medaliu (1928) ir Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. 1934 09 18 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1936
Žmona – Vanda Stašinskaitė (1906–1987), dukterys - Sofi 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas artilerijos
ja (1929), Aldona (1931-1982), Irena (1943). jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 3 art. pulko 5 baterijos jaun.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1783; LYA, 6. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. karininku. 1939 07 15 baigė fizinio lavinimo instruktorių kur
sus (VII laida). 1939 09 18 paskirtas 3 art. grupės ryšių kari
MIKAILA Balys gimė 189605 24 Pakrovų k., Stakliškių vls., ninku. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus, paskirtas 9, vėliau
Alytaus aps. 1915 baigė Vilniaus g-jos 5 klases, 1916 - vokie 7 ir 5 baterijų vyr. karininku. Sovietų Sąjungai okupuojant

M
13
Mikaitis Simeonas Mikalauskas Kazys Mečys
Lietuvą tarnavo 3 art. pulko 5 baterijos vado padejeju. Likvi MIKALAUSKAS Kazys Mečys gimė 1907 01 30 Skaistkal
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 nėje, Latvijoje. 1916–20 gyveno ir mokėsi Rusijoje. Atvykęs
ŠTK 615 art. pulko baterijos vadu. į Lietuvą gyveno Ukmergėje. 1928 baigė Ukmergės g-ją,
Žmona - Marija Alisa Vanagaitė. 1934 - VDU Medicinos f-tą. 1934 09 16 pašauktas į Lietu
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 499, 1. 57; ap. 7, 6, 7606, 1. 133-134; LYA, vos kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp.
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. laida) suteiktas sanitarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1935 09 26 priimtas į
karinę tarnybą, paskirtas 1 pest. pulko sanitarijos jaun. kari
ninku. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. 1938 03 22 per
keltas į 2 pėst. pulką vyr. sanitarijos gydytoju. 1940 03 06
išlaikė egzaminus kuopos vado pareigoms. Sovietų Sąjungai
pulko vyr. gydytoju.
(1935).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 904, I. 237; b. 250, I. 110-111; LYA, f. K-8,
MIKALAUSKAS Liudas gimė 1893 09 01 Kalpokų k., Lin

kuvos vls., Šiaulių aps. Baigė liaudies m-los 2 klases, vėliau la
vinosi savarankiškai. 1914 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę,
tarnavo 68 Borodino pėst. pulke. 92 ats. batalione Saratove
Mikalauskas Antanas baigė mokomąjį kursą. Dalyvavo I pasaul. kare, 1915 02 12
už pasižymėjimą kovose su vokiečiais pakeltas į praporščikus.
1915 04 sunkiai sužeistas. Paleistas iš ligoninės grįžo į Lietuvą.
MIKALAUSKAS Antanas gimė 1909 06 13 Skrundoje, Lat 1918-19 Joniškėlio aps. kalėjimo v-kas. Dalyvavo steigiant
vijoje. 1919 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Ukmergės vls. Joniškėlio partizanų būrį, nuo 1919 03 22 šio būrio instruk
1929 baigė Ukmergės g.ją. 1930 11 06 pašauktas į Lietuvos torius. 1919 05 02 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) skirtas karininku į Panevėžio atsk. batalioną, 1920 08 16-10
suteiktas topografijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pest. Marijampolės pulko 9 kuopos vadu. 1919–20 dalyvavo
topografijos karininkų atsargą. 1937 baigęs VDU Technikos nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir len
f-to Statybos sky dirbo statybos referentu Švietimo minis kais. Nesant dokumentų iš Rusijos kariuomenės laipsnis nesu
terijoje Kaune. teiktas, 1921 09 23 paleistas į atsargą. Nuo 1922 LŠS narys.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1786; f. 631, ap. 7. b. 10100. 1923 01 09–22 kaip LŠS instruktorius dalyvavo Klaipėdos

ninkų atsargą. 1932–36 studijavo VDU Technikos f-te. 1938
11 23 pakeltas įats. leitenantus. Kilus Vokietijos-SSRS karui
tarnavo lictuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos batalione.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11452: LKKAS archyvas.
MIKALAUSKAS Stasys 1919 06 06 mobilizuotas į Lietu

vos kariuomenę ir kaip buvęs Rusijos kariuomenės karininkas
paskirtas atsargon pric Kauno komendantūros. 1919 06 30
paskirtas į 2 pest. pulką. 1919 06 30 iš kariuomenės pabego,
12 02 išbrauktas iš karininkų sąrašų.
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1789.
Mikalauskas Liudas
išvadavime, vadovavo Klaipėdos savanorių pulko 3 kuopos

1
būriui (slap. Liudas Sugintas). 1923-26 Ukmergės šaulių

rinktinės vadas. 1925-40 gyveno ir ūkininkavo Žalgirių k.,
Deltuvos vls., Ukmergės aps. 1937 11 23 paleistas dimisiją.
į
Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945 05 20 suimtas,

09 20 išvežtas į lagerį Intoje, Komijoje, 11 25 perkeltas į Vor
kutlagą. 1946 12 04 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 5 metams. 1950 grįžo į Lietuvą. Mirė 1980.
Žmona - Zofija (1901), duktė - Genovaitė Marija (1922).
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu; Rusi
jos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 141; ap. 5, b. 1891, 1.51; LGG, t. 2, d. 2, p. 517; Mikalauskas Vytautas Sergijus
LKKAS archyvas.
MIKALAUSKAS Petras MIKOLAITIS Petras. MIKALAUSKAS Vytautas Sergijus gimė 1901 12 18 Vidgi
rių k., Keturvalakių vls., Vilkaviškio aps. 1920 baige Marijampolės
prog-ją. 1920 11 05 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leite
nanto laipsnis ir paskirtas 4 pėst. pulko būrio vadu, vėliau pulko
maisto tiekėju, 1924 – pulko iždininku. 1926 02 16 pakeltas į
vyr. leitenantus, 1930 11 23 – į kapitonus, paskirtas pulko
raštvedžiu. 1931 02 28 perkeltas į I karo apygardos štabą, pa
skirms mobilizacijos skyriaus karininku. Nuo 1931 aktyviai reiškė
si skautų veikloje, nuo 1937 Panevėžio skautų tunto ūkio v-kas.
1935–37 komisijoje prie Švietimo m-jos išlaikė g-jos kurso
zaminus. 1936 11 23 pakeltas į administracijos (A) majorus. 1938
06 24 paskirtas 4 pėst. pulko ūkio v-ku. Sovietų Sąjungai oku
puojant Lietuvą tarnavo 4 pėst. pulko šmbo mobilizacinioskyriaus
v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
Mikalauskas Petras RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko tiekimo v-ku.
1941 06 14 Varėnos poligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilske,
Krasnojarsko kr. 1942 09 15 SSRS NKVD Ypatingojo pasitari
MIKALAUSKAS Petras gimė 1909 05 26 Šiauliuose. 1931 mo nuteistas 8 metams. Nuo 1949 06 14 tremtyje Norilske.
baigė Šiaulių g-ją. 1931 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuome 1954 01 04 paleistas, grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje, dirbo
nę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. Jaida) suteiktas
vyr. planuotoju Aklųjų draugijos Panevėžio mokymo kombina
pest, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari te. Mire 1959 03 15 Panevėžyje.

tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), skautų Svastikos
(1940) ir Lelijos (1940) ordinais. 13
Žmona - Jadvyga Balčikonytė (1901-1995), duktė - Lai
mutė Grigienė (1928), sūnūs - Vytautas (1932) ir Algirdas
(1937).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 751, I. 197; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LGG, t. 1, p. 562; LKKAS archyvas.
Mikaliūnas Stasys
nariją. 1936 09 28 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas pėst.
jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos
rinktinės 3 zenitinės baterijos ugnies būrio vadu. Sovietų Są
Mikaliūnas Jonas
šaulių pulko būrio vadu. 1940 11 27 perkeltas į RA Vilniaus
pėstininkų m-lą kariūnų būrio vado padėjėju.
MIKALIŪNAS Jonas gimė 1906 01 16 Šiauliuose. 1925 Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
baigė Šiaulių g-ją ir Marijampolės mokytojų seminarijos 2 mėn. (1938).
pedagoginius kursus. 1925 09 – 1926 09 dirbo Merkinės LCVA, F. 930, ap. 8. b. 750, I. 207; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
prad. m-los vedėju. 1930 08 20 pradėjo tarnauti Lietuvos ka
riuomenėje. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) MIKAŠAUSKAS Stasys gimė 1904 Veluškių k., Skaudvi
suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 hu lės vls., Tauragės aps. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.
sarų pulko 1 eskadrono būrio vadu. 1934 07 ir 09 Klaipėdo laida) suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
je vykusiose varžybose jojimo rungtyse laimėjo prizines vietas. ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
1935 08 03 perkeltas į Karo mokyklą, 09 18 – į Spaudos ir įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Tarnavo VRM
švietimo skyrių, kaip KAM stipendininkas pasiųstas studijuoti sistemoje, nuo 1931 Skaudvilės policijos nuovados v-kas, nuo
į Prancūziją. 1936 08 14 baigė Somiūro kavalerijos m-lą, 1937 Skaudvilės apylinkės teismo laisvai samdomas raštinin
paskirtas Karo mokyklos eskadrono būrio vadu, dėstė kava kas. 1942–44 Kelmės apylinkės teismo sekretorius. 1944 pa
lerijos dalykus. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. 1938 06 07 sitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje.
Mirė 1985 01 04.
komandiruotas į Resp. Prezidento kariškąją rūmų tarnybą,
10 20į ją perkeltas, paskirtas ypatingų reikalų karininku, Resp. Žmona - Ona Juknaitė, sūnus - Raimundas.
Prezidento A. Smetonos adjutantu. Sovietų Sąjungai okupa LCVA kartoreka; LKKAS archyvas.
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03

paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko MIKELAITIS Jonas gimė 1906 02 20 Degsniškių k., Gi
vado adjutantu. 1941 04 05 Vilniuje suimtas. 1941 08 23 žų vls., Vilkaviškio aps. 1925 baigė Marijampolės Rygiškių
išvežtas į Gorkio kalėjimą, vėliau į Unžlagą, Gorkio sr. 1941 Jono g-ją. 1927-28 studijavo u-te Prancūzijoje, nuo
09 22 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 me 1928 09 - LU Teisių f-te. Nuo 1928 10 01 praktikantas
tams. 1943 01 28 žuvo lageryje. Virbalio muitinėje, vėliau dirbo Panemunės muitinės san
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 750. 1. 208; ap. 5, b. 1792; f. 387, ap. 6, b. 2488; dėlio vedėju. 1929 10 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, t. 1, p. 526. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas
pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
MIKALIŪNAS Stasys gimė 1915 07 10 Varniuose, Tel atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
šių aps. Baigė Varnių g-jos 4 klases ir Plungės mokytojų semi laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1930–34 dirbo
Licturos kariuomenes karininkai 233

14
Mikelaitis Jonas Mikelevičius Antanas
Klaipėdos uosto muitinės kontrolieriumi, 1934–36 - Lūšės MIKELEVIČIUS Antanas gimė 1906 08 06 Varnupių k.,
ir Smalininkų muitinių v-ku. 1936 08 04 paskirtas Preky Padovinio vls., Marijampolės aps. 1925 baige Marijampolės
bos departamento revizoriumi. 1940-41 Muitų ir akcizo de g-ją. 1925 09 10 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
partamento laikinasis vicedirektorius. 1929 10 06 baigus Karo mokyklą (XI laida) suteiktas kava
LCVA, f. 388, ap. 4, b. 827; f. 631, ap. 7. b. 5670. lerijos leitenanto laipsnis, paskirtas 1 husarų pulko jaun. kari
ninku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
MIKELĖNAS Aleksandras gimė 1886 09 26 Biržuose. pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 11 20 pakeltas į leitenan
1904 baigė Bauskės (Latvija) g-jos 4 klases. 1907-17 su tus. 1935 08 25 paskirtas 4 eskadrono vyr. karininku. 1938
pertraukomis tarnavo Rusijos kariuomenės 148 Kaspijos 04 07 pakeltas į kapitonus. 1938 03 16 paskirtas 1 husarų
pulke eiliniu. 1914 10 27 išlaikius egzaminus praporščiko pulko adjutantu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
laipsniui įgyti paskirtas 34 Sibiro šaulių pulko jaun. kari duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ninku, vėliau kulkosvaidžių komandos v-ku. I pasaul. karo ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko šta
kautynėse su vokiečiais kontūzytas. Paleistas iš kariuome bo v-ko padejeju.
nės 1917-18 dirbo Rusijos-Kinijos pasienyje perėjimo Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1936), Lie
punkto v-ku. Grįžęs į Lietuvą 1918 11 10 savanoriu įsto tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
jo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko kulkos Žmona - Ona Jagutytė.
vaidžių komandos jaun. karininku. 1919 02 24 – 04 15 LCVA, F. 930, ap. 8, b. 531, 1. 22; LYA, f. K-S. ap. 2, saug. vnt. 3.
ėjo Alytaus m. ir aps. komendanto pareigas. 1919 04 15
perkeltas į l pést. pulką, 07 01 – į Suvalkų komendantūrą, MIKELIONIS Fliorijonas gimė 1916. 1938 pašauktas į Lie
08 16 - į l atsargos batalioną jaun. karininku. 1919 11 18 tuvos kariuomenę. 193909 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp.
suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. 1920 04 07 paskirtas laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pes
4 pést. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos vadu. Dalyvavo ne tininkų karininkų atsargą. 1940 gyveno Birštone, Alytaus aps.
priklausomybės kovose su bolševikais ir lenkais, buvo kon LKKAS archyvas
tūzytas. 1922 10 09 paskirtas į Kariuomenės intendantūrą,

tarnavo Telšiuose. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į MIKELIONIS Kazys gimė 1911 05 15 Barzdžiūnų k., Liš
atsargą. 1924 01 01 – 1927 03 01 tarnavo pasienio polici kiavos vls., Alytaus aps. 1932 baige Alytaus g-ją. 1933 11 01
jos Vilkaviškio baro I eilės rajono v-ku, 1927–38 - pasienio pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1936 09 15 baigus
policijos Seinų–Marijampolės baro Lazdijų rajono v-ku. Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas ryšių jaun. leitenanto
1938 01 08 paleistas į dimisiją. laipsnis ir paskirtas 3 pést. pulko jaun. karininku. 1939 10 19
Apdovanotas Savanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomy pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
bės (1928) medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo tarnavo 3 pėst. pulko 3 bataliono ryšių būrio vadu. Likviduo
3 laipsnio ir Šv. Anos 4 laipsnio ordinais. jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK
Žmona - Viktorija Šilerytė (1892–1937). 179 šaulių divizijos atskirojo ryšių bataliono telefono būrio
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 42; ap. 2M, b. 142; LKKAS archy vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui traukiantis su RA 1941
vas.
07 04 suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.

184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko ūkio būrio vadu. Kilus
Vokietijos-SSRS karui liko Varėnos poligone, pateko į vokie 13
čių nelaisvę. Nuo 1941 07 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos
Geležinkelių apsaugos bataliono 4 kuopos būrio vadu. Nuo
1941 09 15 LSD 1 apsaugos bataliono ūkio v-kas, nuo 1942
01 05 šio bataliono 2 kuopos vadas. 1943 pradž. su 7 LSD
batalionu, vadovaujamu kpt. J. Semaškos, išsiverže iš apsupimo
pric Stalingrado. Kartu su vokiečių daliniais dalyvavo kovine
se operacijose su RA Rytų fronte Pskovo sr., su rusų diversan
tais - Dedovičių, Beženicų, Leningrado rajonuose. Nuo 1943
03 27 su 13 batalionu bazavosi Kalinino (Tverés) sr., iš ten
1944 07 atsitraukė į Latviją. Vokiečių karinės vadovybės pa
keltas į kapitonus. 1945 05 09 Kuršo grupuotėje pateko į RA
nelaisvę. 1945 06 07 4 smogiamosios armijos Karo tribunolo
nuteistas 20 metų.
Mikelionis Kazys Apdovanotas Vokietijos kariuomenėje 2 laipsnio Geležiniu kryžiumi.
Žmona – Marijona Rutkaitytė.
LCVA, f. 930, ap. 7. b. 6521, I. 221; ap. 8, b. 348, 1. 391: LYA, f. K-8.
1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 ap. 2, saug. vnt. 3: b. b. Nr. 45809/3.
metų. 1944 03 11 žuvo lageryje.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 562; LKKAS archyvas.
Mikenas Balys
Mikelskas Petras
MIKĖNAS Balys gimė 1897 04 15 Pajeduobės k., Obe
lių vls., Rokiškio aps. 1915 baige vid. m-lą Rygoje. 1918 09
191905 mokytojavo Obelių vls. m-loje. 1919 06 01 mobili
MIKELSKAS Petras gimė 1907 05 03 Šilsodžio k., Gražiš zuotas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 1 husarų pulke. 1919
kių vls., Vilkaviškio aps.1926 baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-jos 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėst. leitenanto
5 klases, 1930 - Marijampolės mokytojų seminariją. 1930 laipsnis, paskirtas 3 pėst. pulko kulkosvaidžių komandos jaun.
11 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus karininku. 1920 dalyvavo nepriklausomybės kovose su len
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto kais Vilniaus aps. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932–35 07 08 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo Informacijos skyrių
mokytojavo Papilės, Daugų ir Jiezno m-lose. LŠS narys. 1935 ypatingų pavedimų karininku, 1925 12 22 – į LŠS. 1926
0701 - 1936 05 10 mokėsi ir baige Karo mokyklos 10 mėn. 01 01 paskirtas Zarasų šaulių rinktinės vado padejeju, 1928
ats. karininkų kursus, priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas 6 11 23 - Rokiškio aps. šaulių rinktinės vadu. 1928 11 23 pa
pest. pulko 2 kulkosv. kuopos būrio vadu. 1939 06 13 pa keltas į kapitonus. 1935 09 28 perkeltas į Kedainių komen
keltas į leitenantus. 1940 02 06 paskirtas 2 bataliono ūkio dantūrą, nuo 12 13 Kėdainių šaulių rinktinės vadas. 1936
būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo 05 30 perkeltas į Zarasų komendantūrą, nuo 07 01 Zarasų
Lietuvos kariuomennes karininkai 235

šaulių rinktinės vado padėjėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lie lakūno vardas. 1933 10 27 paskirtas Karo muziejaus aviacijos
tuvą 1940 06 28 paskirtas Švenčionėlių aps. kariniu v-ku, skyriaus tvarkymo ir priežiūros komisijos nariu. 1934 03 27
1940 08 24 pakeltas į majorus. Likviduojant Lietuvos kariuo dalyvavo išbandant naujai pagamintus 7 ANBO-IV lėktuvus.
menç 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas. 1934 06 25 - 07 19 vadovaujant plk. Iın. A. Gustaičiui daly
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1931), Lietuvos ne vavo 3 ANBO-IV skrydyje aplink Europą aplankant dvylikos
priklausomybės (1928) ir Šaulių žvaigždės ordino (1939) valstybių sostines. Parenge ir 1934 išleido vadovėlį Aviacijos
„
medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio garbės varikliai“. 1935 07 14 pakeltas į kapitonus, paskirtas naikin
1
ženklu (1932), Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939). tuvų eskadrilės vado padėjėju, 1936 02 15 – šios eskadriles
Žmona - Beatričė Susnytė (1905), sūnus – Kęstutis Arnol vadu. Dalyvavo išbandant naujus lėktuvus Italijoje (1923,
das (1931). 1928), Prancūzijoje (1935, 1937, 1939). 1939 08 03 pa
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1796; ap. 8, b. 789, I. 11-12; 1.561, ap. 2, keltas į majorus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą Karo
b. 4470, 1. 66: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. aviacijoje buvo skraidęs 1728 val., daugiausia išbuvęs ore Lie
tuvos karo lakūnas. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 22 iš kariuomenės atleistas, paliktas Karo aviacijos likvida
cinėje komisijoje. Dirbo taikomosios dailės m-los jaun. mokytoju.
1944 eksternu baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dai
lės in-tą. 1941–51 dirbo šio in-to dėstytoju, direktoriaus pa
vaduotoju, docentas (1947). Nuo 1951 Dailes in-to Vilniuje
dėstytojas, profesorius (1977). LSSR liaudies dailininkas (1969).
Sukūrė raiškaus silueto, saikingo dekoro vazų, dekoratyvinių
lėkščių, buitinės keramikos dirbinių. Monografijos „L. Strolis“
(1960), vadovėlio „Dailiosios keramikos technologija“ (1967)
autorius. Mirė 1988 04 07 Kaune, palaidotas Petrašiūnų ka
pinėse. 1994 išleista atsiminimų knyga „Gyvenimo skrydis“.
bės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932),
Mikėnas Jonas
Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ordinu su kardais (1935)
ir Karo lakūno piloto garbės ženklu (1934), Italijos Karūnos 5
laipsnio ordinu (1935), Latvijos aviacijos pulko garbės ženklu
MIKĖNAS Jonas gimė 1899 09 17 Skardupio vnk., Aknys (1928), Prancūzijos karo lakūno specialiuoju ženklu (1934).
tės vls., Rokiškio aps. Mokėsi Aknystėje, vėliau Jekabpilyje, Lat Žmona – Emilija Jučaitė (1902–1993, susituokė 1928), sū
vijoje. Kilus I pasaul. karui 1915 su tėvais pasitraukęs į Rusiją, nus - Algimantas (1929), duktė - Jovita Klusienė (1934).
mokėsi Viazmoje. 1918 Petrograde baigė Kolcovo g-jos 6 kla LCVA, F. 930, ap. 8, b. 363, 1. 59; f. 1323, ap. 1, b. 66, 1. 56, b. 172,
ses. 1918 grįžo į Lietuvą. 191905 29 mobilizuotas į Lietuvos 1. 124, b. 223, I. 163, b. 292, I. 236, b. 529, I. 21, b. 601, 1. 11, b. 606.
kariuomenę, tarnavo Aviacijos dalyje eiliniu, vėliau perkeltas į 1. 213, b. 669, 1. 21; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; TLE, t. 3, p. 81;
Aviacijos dalies štabą raštininku. 1920 04 01 suteiktas jaun. LKKAS archyvas.
puskarininkio laipsnis, paskirtas 1 eskadrilės raštininku, 07 22 -
lėktuvų remonto motoristu-mechaniku, 10 04 – mokomosios MIKĖNAS Kazys (slap. Balandis, Gegužis, Siaubas) gimė
eskadrilės technikos sandėlio vedėju. 1921 03 15-08 16 lan 1925 Šepkaičių k., Gruzdžių vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių
ke aviacijos teorinius kursus. 1921 07 08 pirmą kartą skrido g-ją, mokėsi Šiaulių ekonomijos m-loje. Nuo 1945 Genio rink
savarankiškai. 1921 pakeltas į viršilas. 1922 05 03 perkeltas į tinės Ąžuolo kuopos partizanas, vėliau Voverės rinktinės šta
2 oro eskadrilę. 1922 11 01 suteiktas karo lakūno vardas. Nuo bo įgaliotinis prie Kęstučio, vėliau prie Prisikėlimo apygardos.
1923 05 17 lankė aukštojo pilotažo kursus. Tarnaudamas ka Rinktinės vadu tapus Pranui Muningiui (slap. Žvelgaitis) 1948
riuomenėje 1924 10 įstojo į Kauno meno m-lą. 1927 08 07 paskirtas rinktinės štabo apsaugos būrio vadu, vėliau ūkio sky
baigus aviacijos karininkų kursus ir už aviacijos šventėje pade riaus v-ku. Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinė veikė Skaisgirio,
monstruotus aukštojo pilotažo figūras 08 29 suteiktas aviaci Žagarės, Gruzdžių miškuose. 1949 paskirtas Prisikėlimo apy
jos leitenanto laipsnis, perkeltas į l naikintuvų eskadrilę. 1927 gardos organizacinio skyriaus v-ku. Žuvus rinktinės vadams
baigė Kauno meno m-los bendrąjį kursą. 1929 08 21 gran P. Muningiui, vėliau kpt. P. Ulčinui (slap. Uošvis) 1950 06 16
dyje su lakūnais kpt. A. Mačiuika ir vyr. Itn. J. Tumavičiumi paskirtas Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadu. Turėjo par
apskrido Lietuvą. 1929 Kauno meno m-los aukštajame sky tizanų jaun. leitenanto laipsnį. 1950 08 19 kautynėse su MGB
riuje pradėjo studijuoti skulptūrą. 1931 01 01 pagal Karinin kariuomene kartu su bendražygiais Karoliu Galiausku (slap.
kų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistasį jaun. leitenanto. 1931 Menulis), Jonu Kilčiausku (slap. Dėdė, Šalna), Bonifacu Le
05 23 pakeltas į leitenantus. 1932 01 31 suteiktas I eilės karo veika (slap. Komaras, Naglis) ir Anicetu Lukšiu (slap. Nevėžis,

Polka), dalyvavusiais rinktinės ir Partizano Tautvydo tėvūni MIKNEVIČIUS Juozas gimė 1902 11 14 Mokolų k., Šuns
jos vadų pasitarime, išduotas MGB agento Kazio Našliūno
(agento slap. Katinas) žuvo Daunoravos miške, Joniškio aps.
ky vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės g-jos 4 klases.
1920 01 06 įstojo į Lietuvos kariuomenç. 1921 12 18 bai M
M
1998 07 01 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 08 19 su gus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis
teiktas plk. leitenanto laipsnis (po mirties). ir paskirtas 2 pést. pulko 1 kuopos jaun. karininku. 1923 12 28
Apdovanotas Savanorių medaliu (2001, po mirties). pačiam prašant paleistas į atsargą. 1924 01 01 priimtas į pa
LKKAS archyvas sienio policiją Zarasų baro rajono v-ku. Nuo 1925 06 12 Sei
nų aps. Rudaminos nuovados v-ko padėjejas, nuo 1928 09 01
MIKNEVIČIUS Albinas gimė 1881 12 20 Kumelbalių k., Veisiejų nuovados, nuo 1929 11 01 vel Rudaminos nuova
Vilkaviškio vls. ir aps. Baigė Marijampolės g-jos 7 klases, stu dos, nuo 1932 07 15 Lazdijų nuovados, nuo 1934 03 25
dijavo Charkovo veterinarijos in-te. 1904-18 su pertrauko Ukmergės aps. Gelvonų nuovados v-kas. 1931 01 01 pagal
mis tarnavo Rusijos kariuomenėje, baige karo m-lą, tarnybą Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
baigė štabskapitonu. Grįžęs į Lietuvą 191901 27 įstojo į Lie ats, jaun. leitenanto. Dėl teismo paskirtos bausmės netekęs teises
tuvos kariuomenę, tarnavo 2 pėst. pulke vyr. karininku ir kuo tarnauti kariuomenėje 1933 05 11 išbrauktas iš atsargos kari
pos vadu. 1919 06 12 perkeltas į 2 atsargos batalioną. 1919 ninkų sąrašų. 1935 12 20 paskirtas pasienio policijos Šakių
10 18 suteiktas majoro laipsnis. 1920 05 24 perkeltas į Gen. baro vachmistru. 1939 12 05 Respublikos Prezidento aktu
kariuomenės štabą, paskirtas Lietuvos atstovu prie Italijos ka grąžintas turėtas laipsnis.
rinės misijos. 1922 05 18 paleistas į atsargą kaip reikalingas Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
VRM. Gyveno Kaune, dirbo Kauno apygardos teismo tardy LCVA, . 930, ap. 5. b. 1891, 1. 43: LKKAS archyvas.
toju. 1936 12 31 paleistas į dimisiją. f
Vedęs, sūnus.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 54.
Miknevičius Vaclovas
MIKNEVIČIUS Vaclovas gimė 1910 07 26 Zanėnų k.,

Giedraičių vls., Ukmergės aps. 1936 06 12 baigė Kauno
aukštesn. meno m-lą. 1936 09 16 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida)
Miknevičius Andrius suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
ninkų karininkų atsargą. Nuo 1937 09 01 Kauno 1 amatų
m-los keramikos ir karinio parengimo mokytojas. 1936 savo
MIKNEVIČIUS Andrius gimė 1908 09 22 Kapčiškių k., keramikos kūrinius eksponavo Žemės ūkio ir pramonės pasie
Žaslių vls., Trakų aps. Mokėsi Žiežmarių vid. m-loje, 1929 kimų parodoje Kaune (sidabro medalis), 1937 – pasaul. pa
baige Panevėžio g-ją. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. rodoje Paryžiuje (aukso medalis), 1938 - parodose Berlyne ir
1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.laida) suteiktas pést. Kaune, 1939 - parodoje Kaune ir pasaul. parodoje Niujorke.
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at 1945-46 Kauno „Dailės“ kombinato keramikos dirbtuvių
technikos ir meno vadovas, nuo 1947 keramikos vyr. meist
sargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1935 baigė VDU Teisių f-to ras, nuo 1959 keramikos dailininkas, 1961–64 vadovavo Dai
Teisių skyrių. Dirbo Žemaičių Naumiesčio apyl., Šiaulių apy lininkų sąjungos Kauno skyriaus taikomosios ir dekoratyvinės
gardos teiseju, antstoliu. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. dailės sekcijai. LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1980).
Žmona - Teodora (1909-1982).
1942–43 Smurgainių apylinkės teismo teisėjas. 1944 pasi
traukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. LCVA, F. 930, ap. 8, b. 853, 1. 102; f. 391, ap. 1, b. 3405; BLE, 1. 18,
p. 426; TLE, t. 3, p. 82.

MIKNIUS Stasys gimė 1915 02 27 Rūdaičių k., Gargž 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1935 12 10 perkeltas į I
dų vls., Kretingos aps. 1936 baigė Švėkšnos „Saulės“ g-ją. 1936 art. pulka Panevėžyje 2 art, grupės ryšių karininku, vėliau 2
09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1937 09 15 baigus baterijos vado padejeju. 1937 baige meteorologijos kursus.
Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenan 1938 01 13 paskirtas 6 baterijos, 1939 09 18 – 4 baterijos
to laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargi]. Nuo 1937 Kupiškyje vadu. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų
ŽŪA Dotnuvoje studijavo agronomiją. 1941 08 20 – 1943 Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo art. grupes ūkio v-ku. Lik
0601 dirbo Žemės ūkio rūmų agronomu Kelmės vls., Rasci viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
nių aps. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Dirbo Dilingeno stovyk ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko ryšių
loje UNRRA ir IRO raštinėje. 1949 emigravo į JAV, gyveno v-ku. 1941 06 14 suimtas Pabradės poligone, išvežtas į lageri
Kennebunkporte, studijavo koledže Patersone. Dirbo vaistų Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatin
gamybos įmonėje Pfizer, perkeliant įmonę persikėlė į Niū Lon gojo pasitarimo nuteistas 6 metams. 1947 06 14 paleistas, gri
doną. Aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių visuomeninėje veik žo į Lietuvą, gyveno Seredžiuje, dirbo buhalteriu pieninėje.
loje, buvo JAV LB Niū Londono apylinkės pirmininkas, nuo 1953 persikėlęs į Kauną iki 1986 dirbo įvairiose įstaigose buhal
1972 ALKA direktorato Putname CT narys, nuo 1986 v-bos teriu. Mirė 1987 04 13, palaidotas Romainių kapinėse Kaune.
iždininkas. Mirė 1992 11 20 St. Petersburge, Floridoje. Žmona - Genovaitė Vasiliauskaitė (1914–1995, susituokė
Žmona - Elena Smilgevičiūtė, dukterys – Laima (1942) ir 1936), duktė - Giedrė Klibavičienė (1938).
Angelė (1945). LCVA, F. 930, ap. 8, b. 97, I. 121. b. 112, I. 134, b. 811.1.1: LYA
LCVA, f. 392, ap. 3, b. 831: LKKAS archyvas. f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 564: LKKAS archyvas.
Mikolaitis Jonas
MIKOLAITIS Jonas gimė 1906 Gudiniškių k., Mirosla Mykolaitis Stasys

vo vls., Alytaus aps. 1929 11 13 pašauktas į Lietuvos kariuome
nę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas
pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų MYKOLAITIS Stasys gimė 1911 02 12 Kulpių k., Joniš
atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis kio vls., Šiaulių aps. Baigė Tauragės aukštesn. komercijos m-lą.
pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Iki 1931 04 04 mokytojavo 1931 08 24 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1933
Kretingos vls. 1932–37 studijavo ir baigė Klaipėdos pedago 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas pėst. jaun.
ginį in-tą. Gyveno ir dirbo Klaipėdos krašte. LŠS 26 Smali leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pést. pulko šaulių kuopos jaun.
ninkų būrio narys. Nuo 1937 01 gyveno ir dirbo Kaune. karininku, 1936 11 03 - vyr. karininku. 1936 12 31 pakel
1939–40 Kariuomenės štabo civilis tarnautojas. tas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
LCVA, F. 387, ap. 6, b. 2380; f. 561, ap. 2, b. 1623a, 1. 18. 8 pést. pulko raštvedžiu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
MIKOLAITIS (MIKALAUSKAS) Petras gimė 1908 10 10 šaulių pulko šaulių būrio vadu.
Brevikių k., Alsėdžių vls., Telšių aps. 1929 baigė Telšių g-ją. LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 119; LYA, f. K-S, ap. 2. saug. vnt. 3.
10 24 baigus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas artilerijos jaun. MYKOLAITIS Vytautas gimė 1896 03 18 Liukių k., Kaupis
leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 art. pulko 3 baterijos jaun. ka kio vls., Vilkaviškio aps. Mokėsi Vilkaviškyje ir Veiverių moky
rininku. 1934 07 14 baigė ryšių kursus (III laida) prie Karo tojų seminarijoje. 1916 02 – 191905 mokytojavo, 191902
technikos štabo. 1934 11 10 paskirtas į Karo mokyklą. išrinktas Vilkaviškio
aps.švietimo ir kultūros komisijos pirmi
238 Licituvos karinomcnos karininkai

M
Mykolaitis Vytautas Mikolajūnas Kazys
ninku. 1919 06 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, iki paskirtas Karo aviacijos štabo ryšių tarnybos v-ku, 1936 02 15 -
1920 08 23 tarnavo 1 raitelių pulke iždininku. 1920 08 23 Tiekimo skyriaus turto dalies vedėju. 1936 06 13 pakeltas į
suteiktas karo valdininko laipsnis, paskirtas į Karo ligoninę ūkio plk. leitenantus. 194005 13 paskirtas Karo aviacijos parko techni
vedėjo padėjėju, vėliau buhalteriu. 1923 04 14 perkeltas rašt kos dalies v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo
vedžiu į Kariuomenės evakuacijos punktą, 10 19- į Mokomąją jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš kariuomenės atleistas,
ats. bateriją. 1925 12 07 pačiam prašant paleistas į atsargą. paliktas Karo aviacijos likvidavimo komisijoje. 1941-44 dirbo
1935 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1937 11 23 kaip paštininku. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 emig
buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, su ravo į Australiją. 1952 persikėlė į JAV, gyveno Čikagoje, dirbo
teiktas administracijos (B) ats. leitenanto laipsnis. Nuo 1939 dienraščio „Draugas“ spaustuvėje. Mirė 1993 01 04, palaido
dirbo teiseju, teisėju-tvarkytoju Vilniaus apylinkės teisme. LŠS tas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
narys, būrio vadas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emig Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), Sa
ravo įJAV, gyveno Filadelfijoje, kur 1965 12 26 mirė. vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 84; f. 631, ap. 7, b. 3277; LKKAS „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1937).
archyvas Žmona – Regina Butautytė (1903–1961), duktė – Nijolė Re
gina Gaurilienė (1930–1989), sūnus – Jurgis (1935).
MIKOLAJŪNAS (MIKALAJŪNAS) Kazys gimė 1894 LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 145; f. 1323. ap. 1, b. 529, 1. 22, b. 602,
02 20 Alantės k., Vadoklių vls., Panevėžio aps. 1915 baige Pa 1. 1, 86, b. 669, 1. 33, b. 670, I. 153, 158; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
nevežio g-ją, mokytojavo Taujėnuose. 1917–18 mokėsi kunigų vnt. 3; LKKAS archyvas.
seminarijoje. 191903 10 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo

menės Panevėžio batalioną. Dalyvavo nepriklausomybės ko MIKOLAJŪNAS Mikas gimė 1899 02 15 Vaivadėlių k.,
vose su bolševikais, 1919 03 21 prie Vadoklių sužeistas. 1919 Piniavos vls., Panevėžio aps. 1915 baigė Ukmergės rusų g-jos
08 17 paskirtas Karo aviacijos mokyklos ūkvedžiu, vėliau rašt 4 klases. 1919 05 05 Kaune savanoriu įstojo į Lietuvos ka
vedžiu. 1920 03 08 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920 riuomenę, tarnavo eiliniu Kauno komendantūros mokomo
0901 paskirtas Karo aviacijos štabo ūkio skyriaus raštvedžiu. joje kuopoje. 1919 07 06 pasiųstas Karo mokyklą. 1919
į
1924 01 09 perkeltas į Mokomąją eskadrilę. Baigęs mokymo 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir
kursą paskirtas 1 oro eskadrilės oro žvalgu, 1924 10 29 - es paskirtas 8 pėst, pulko jaun. karininku. Dalyvavo nepriklau
kadriles iždininku, 1925 07 03 - 4 oro eskadrilės oro žvalgu. somybės kovose su bolševikais ir lenkais. 1924 01 01 pakel
1927 02 16 suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laips tas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų
nis. 1927 09 03 įskaitytas į aviacijos karininkus. 1928 01 27 DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (V laida). 1927 02 16
baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Technikos skyrių pakeltas į kapitonus. 1933 12 30 perkeltas į Kariuomenės
(II laida), 02 01 paskirtas Aviacijos parko technikos skyriaus intendantūrą, paskirtas Maisto mobilizacijos dalies vedėju,
vedeju. 1928 02 16 pakeltas į kapitonus. 1931 01 01 paskirtas įskaitytas į administracijos (A) karininkus. 1939 09 08 pa
Karo aviacijos štabo ryšių v-ku. 1932 02 13 pakeltas į majo keltas į majorus, paskirtas Prekių dalies sutarčių vykdytoju.
rus. Už dalyvavimą voldemarininkų maište 1934 07 09 paže Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
mintas pareigose, nuo 08 01 I eilės karo lakūnas. 1935 02 11 kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių

tendantūros skyrių, paskirtas buhalteriu. 1920 10 05 suteik
tas karo valdininko laipsnis. 1921 04 01 paskirtas Pasvalio aps.
intendanto padėjeju, 11 01 – Joniškėlio sandėlio, 1201 – Pa
svalio sandėlio v-ku, 1923 10 01 - Panevėžio sandėlio v-ko
padėjėju, 1924 01 01 - buhalteriu. 1927 02 16 suteiktas ad
ministracijos (B) vyr.. leitenanto laipsnis. 1928 02 09 pačiam
prašant paleistas į atsargą, tarnavo policijoje. Nuo 1930 09 24
LŠS narys. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Gyveno Šilu
voje, nuo 1938 07 XI Raseinių šaulių rinktinės 12 Šiluvos kuo
pos vadas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo įJAV,
gyveno Klivlende, kur 1978 06 05 mire.
priklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Aleksandra Ladiskalnytė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 921, I. 318-319; LKKAS archyvas.
Mikolajūnas Mikas
MIKOLIŪNAS Petras gimė 1912. Baigė Kauno aukštesn.
technikos m-los Statybos skyrių. 1937 09 20 pašauktas į Lie
divizijos atskirojo ryšių bataliono medžiaginio tiekimo v-ku. tuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 tarnavo laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
Vilniaus aps. LSD ryšių batalione. 1942 perkeltas į LSD 5 leistas į inžinerijos karininkų atsargą. Dirbo Kauno kelių val
apsaugos batalioną Kaune. dybos techniku, nuo 1939 09 01 - Utenos aps. kelių įstaigos
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Sa techniko padėjėju. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigra
vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) meda vo į JAV, gyveno Klivlende, kur 1976 08 21 mirė.
liais, Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929). Žmona – Danutė, duktė – Aldona.
Žmona - Leontina Petrauskaitė, sūnus – Alvydas. LKKAS archyvas.
Mikšys Alfonsas
Mikoliunas Antanas
MIKŠYS Alfonsas gimė 1897 10 22 Naujamiesčio vls., Pane

vėžio aps. 1918 baige M. Yčo g-ją Vilniuje. Nuo 1920 03 01
MIKOLIŪNAS Antanas gimė 1898 12 17 Pašilio vnk., Sa tarnavo Gen. kariuomenės štabo literatūros skyriuje. 1920
ločių vls., Biržų–Pasvalio aps. 1918 baige mokytojų seminariją 04 12 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920 10 21 perkel
Ilūkstėje, Latvijoje. Iki 1919 1001 tarnavo Pasvalio komen tas į 11 pést. pulką. 1923 04 26 iš kariuomenės paleistas stu
dantūros raštininku. 1919 1001 perkeltas į Kariuomenės in dijuoti aukštojo mokslo LU. 1937 11 23 kaip buvusiam karo
240 Lietumos kariuomenės karininkai

valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administ
racijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 544; LKKAS archyvas. M.
MIKŠYS Domininkas gimė 1875 12 12. Rusijos-Japonijos
kare tarnavo Rusijos kariuomenės karo kapelionu. Grįžus į Lic
tuvą 1910 paskirtas Panevėžio vyskupijos Anykščių parapijos
Debeikių klebonu, atstatė Debeikių bažnyčią. 1921 10 01
‫ܕ‬
‫ܘ‬
paskirtas 8 pėst. pulko kapelionu. 1922 09 25 iš kariuomenės
atleistas. Vėliau Kauno aps. Kulautuvos bažnyčios rektorius.
Mikšys Juozas (g. 1896)
lyje 4 klases. Nuo 1916 tarnavo eiliniu Rusijos kariuomenės

Mikšys Feliksas
248 pest. pulke. 1917 01 17 baigė Tifliso (Tbilisio) 2 karo
m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas 502 Čistopolio
MIKŠYS Feliksas gimė 1893 02 26 Daglienų k., Pušaloto vls., pest. pulko jaun. karininku, vėliau gurguolės v-ku. 1918 03 -
Panevėžio aps. 1912 baigė Šiaulių g-ją, 1916 - Veterinarijos 1921 03 tarnavo RA raštininku ir raštvedžiu. Atvykus į Lie
in-tą Varšuvoje. 1916 03 – 1918 03 tarnavo Rusijos kariuo tuvą 1921 05 11 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskir
menės 5 ats. kavalerijos pulko ir 105 artilerijos diviziono jaun. tas 3 pést. pulko 2 kuopos jaun. karininku-raštvedžiu. 1921
ir vyr.vet. gydytoju. Grįžus į Lietuvą 191904 09 mobilizuotas 07 14 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 01 01 pa
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Artilerijos pulko vet. gydyto skirtas ūkio kuopos raštvedžiu, 01 29 - pulko krautuvės vedėju.
ju. 1919 11 09 perkeltas į Centrinę kariuomenės veterinarijos 1922 09 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 04 20 pačiam
ligoninę vyr. vet. gydytoju. 1920 03 01 suteiktas vyr. leite prašant paleistas į atsargą. 1925 09 17 Kariuomenės teismo
nanto laipsnis. 1920 05 15 išrinktas į Steigiamąjį Seimą. 1926 sprendimu nuteistas 4 metams sunkiųjų darbų kalėjimo.
III seimo pirmasis vicepirmininkas. 1927 04 28 pačiam pra Žmona - Veronika (1898), sūnus – Stasys (1920).
šant paleistas į veterinarijos karininkų atsargą. 1928 Kariuo LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1802.
menės teismo nuteistas 1,5 metų kalėjimo. Atlikęs bausmę 1931
01 01 – 1939 03 dirbo Klaipėdos „Maisto“ bendrovės vet. MIKŠYS Juozas gimė 1906 12 24 Gustonių k., Naujamies
gydytoju, nuo 1939 04 01 – Šiaulių „Maisto“ bendrovėje, nuo čio vls., Panevėžio aps. Baigė Panevėžio g-ją. 1930 08 20 pradė
1939 11 23 - Vilniaus skerdyklos direktoriumi, 1941–44 - jo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1932 10 31 baigus Karo
Veterinarijos inspekcijos Vilniuje vyr. veterinarijos gydytoju. mokyklą (XIV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laips
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio nis ir paskirtas 2 ulonų pulko jaun. karininku. 1936 12 31
ordinu. pakeltas į leitenantus. 1938 02 05 paskirtas 1 eskadrono vyr.
Žmona - Stanislova Kiudulaite (1906, susituokė 1927), duk karininku. 1939 10 27-29 dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940
te - Irena Marija (1927). 05 16 pačiam prašant perkeltas į 1 husarų pulką. Sovietų Są
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 33; ap. 8, b.914, I. 40; . 392, ap. 2, jungai okupavus Lietuvą 1940 07 30 paskirtas į Kauno karinio
f
b. 263; f. R-643, ap. 1, b. 2606; LKKAS archyvas. v-ko įstaigą. 1940 08 05 pačiam prašant paleistas į atsargą.
Vokiečių okupacijos metais tarnavo LSD batalione Stavkų
MIKŠYS Juozas gimė 1896 03 24 Tolovkos k., Kurilov gyvenvietėje, prie Liublino, Lenkijoje. Nuo 1944 mokytoja
kos vls., Samaros gub., Rusijoje. 1913 baige g-jos Jelizavetpo vo Šaukėnuose, Radviliškio r. Antrosios sovietinės okupacijos
Lietuvos
karo kovose su vokiečiais Vakarų fronte, buvo kontūzytas. Grį
žus į Lietuvą 191904 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas l'anevėžio atsk. bataliono 4 kuopos jaun. karininku.
1920 01 16 perkeltas į Tickimų v-bą, paskirtas kontroles dalies
revizoriaus padejeju. 1920 02 13 suteiktas pėstininkų kapito
no laipsnis. 1920 10 21 perkeltas į IV pest. divizijos štabą, pa
skirtas ūkio adjutantu, 192109 23 - KAM kontrolės skyriaus
jaun. revizoriumi, 1923 01 01 – vyr. revizoriumi. 1923 05 18
pakeltas į majorus. 1923 12 31 perkeltas į Gen. kariuomenės
štabo Administracijos v-bą, paskirtas KAM centrinės raštinin
kų kuopos vadu. 1927 03 05 perkeltas į Kariuomenės intendan
tūrą, paskirtas sandėlio Šiauliuose buhalteriu, 1928 12 20 -
administracijos skyriaus v-ku, 1930 01 07 – ypatingų reikalų
karininku, 1932 03 02 - Vytauto Didžiojo karininkų kursų
ūkio dalies v-ku. 1933 12 14 baigė Vytauto Didžiojo karinin
kų kursų Administracijos skyrių (I laida). 1935 08 01 paskirtas
šių kursų reikalų vedėju, 1939 09 01 - Kariuomenės štabo ypa
Mikšys Juozas (g. 1906)
tingų reikalų karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
06 30 pačiam prašant paleistas į atsargą.
pradž. 1944 11 18 Liekių k. suimtas, kalintas Šiauliuose. 1945 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie
04 06 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų lage tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
rio ir 5 metams tremties. 1946 01 31 išvežtas į Sevželdorlag? Žmona - Vanda (1897), dukterys – Alina Zofija (1919), Bi
Komijoje, vėliau perkeltas į Pečiorlagą. 1954 07 05 paleistas, rutė Marija (1924) ir Danutė (1925).
grįžo į Lietuvą. Gyveno Radviliškyje, dirbo sandėlininku miš LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 146.
kų ūkyje. Mirė 1980 01 16 Radviliškyje, palaidotas Nauja
miesčio senosiose kapinėse, Panevėžio r.
Žmona - Elena Valantinaitė (1910-1957), duktė – Vida
(1934-1965).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 553, I. 129; LGG, t. 2, d. 2, P. 529; LKKAS
archyvas
Mikuckis Juntas
MIKUCKIS Juozas gimė 1891 09 20 Zauniškių k., Vilki

jos vls., Kauno aps. Baigus Kauno g-jos 6 klases tėvų siųstas į
Mikštas Pranas
Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, tačiau įstojo į Dorpato
(Tartu) veterinarijos in-tą. Tėvams atsisakius remti 1909 grįžo
į Vilnių, dirbo ūkvedžiu Komaro dvaruose, bendradarbiavo
MIKŠTAS Pranas gimė 1891 11 26 Šėtoje, Kėdainių aps. lietuvių laikr. „Viltis“, išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Pir
1914 baige realinę m-lą Taškente. 191504 mobilizuotas į Rusi mosios dainos“. 1915 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916
jos kariuomenę. 191601 01 baige Taškento karo m-lą, tarnavo 02 12 baigė Gatčinos praporščikų m-lą, suteiktas praporščiko
119 inžinerijos pulke jaun. karininku, vėliau 1 kuopos vadu. laipsnis, tarnavo Rusijos kariuomenės 132 Benderų pulke jaun.
Nuo 1917 127 inž. pulko 1 kuopos vadas. Dalyvavo I pasaul. karininku, vėliau grenadierių kuopos vadu, bataliono adju
242
Lietuvos kariuomenre's karininkai
tantu. Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais Latvi
joje. 1917 01 10 pakeltas poručikus. 1917 10 13 perkeltas M
į
17 raitelių diviziją, kurioje suorganizavo lietuvių kavalerijos
į
divizioną. Divizionui pasidavus į vokiečių nelaisvę pateko į

Hamburgo belaisvių stovyklą. Paleistas grįžo į Lietuvą ir 1918
12 30 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenç, paskirtas 2 pést.
pulko ūkio v-ku, 1919 01 05 - Kauno m. iraps. karo komen
dantu. 1919 01 09 pradėjo organizuoti 1 raitelių eskadroną,
02 04 – 2 raitelių eskadroną. 1919 08 dalyvavo likviduojant
lenkų karinės organizacijos (POW) Kaune rengtą perversmą.
1919 1007 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 10 14 paskir
tas IV pest. divizijos štabo v-ku. 1921 03 22 iš pavydo nušo
ve karo valdininką A. Dirse. 1921 04 06 nuteistas 4 metams
kalėjimo, atimtas karininko laipsnis, pašalintas iš kariuomenės.
Įvertinęs ankstesnių metų nuopelnus Respublikos Prezidentas
A. Stulginskis bausmę sumažino iki 2 metų, bausmės vykdy
mą atidedant iki karo veiksmų pabaigos. 1921 08 11 paskirtas
Mikučionis Ignas su žmona Salon
eja
Gen. kariuomenės štabo žvalgybos skyriaus XI žvalgų punkto
vyr. žvalgu. 1922 01 06 perkeltas į LŠS konspiracinį skyrių.
1922–24 tarnavo VRM žinyboje, organizavo milicijos ir pasic baigė Zarasų prog-ją. 1918 12 28 savanoriu įstojo į Lietuvos
nio policijos dalinius neutralioje zonoje Širvintų ir Giedraičių kariuomenę, tarnavo eiliniu 1 pėst. pulke, dalyvavo nepriklau
apylinkėse, paskirtas neutralios zonos milicijos vadu, pasienio somybės kovose su bolševikais Alytaus ir Zarasų apylinkėse.
m-los v-ku. Nuo 1924 06 10 bausmę atliko karo kalėjime. 1920 11 15 priimtas į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus
1924 07 12 amnestuotas, paskirtas Kauno sunkiųjų darbų (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 10 pest.
kalėjimo v-ku, 1927 05 - Vilkijos (Kauno aps.) policijos nuo Marijampolės pulko (vėliau 2 pasienio pulkas, 2 atskirasis pa
vados v-ku, 1928 06 - Kauno aps. policijos vadu. 1929 02 19 sienio batalionas) 8 kuopos jaun. karininku. Vėliau tarnavo
Respublikos Prezidento A. Smetonos aktu grąžintas karinin raitųjų žvalgų komandos v-ku, kuopos vadu, žinių karinin
ko laipsnis, įskaitytas į karininkų atsargą. 1932 10 išėjęs į pen ku. 1923 12 15 perkeltas į 9 pést. pulką 2 kulkosvaidžių kuo
siją gyveno savo ūkyje Zauniškių k. 1939 08 mobilizuotas, pos jaun. karininku. 1925 06 baigė fizinio lavinimo kursus
paskirtas Vilkaviškio intendantu. Sovietų Sąjungai okupavus (II laida), paskirtas 1 bataliono fizinio lavinimo instruktoriu
Lietuvą 1940 07 30 suimtas, kalintas Kaune, užverbuotas mi. Tarnaudamas 1922–23 dėstė kūno kultūrą Marijampolės
NKVD (agento slap. Tuvimas). NKVD pagalba 1940 09 26 realinėje, nuo 1926 - marijonų g-joje. 1926 02 16 pakeltas į
nutraukta santuoka ir fiktyviai sutuoktas su vokiečių kilmės vyr. leitenantus. 1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų DLK
Vakselyte-Janušoniene. 1941 03 24 sovietinių saugumiečių Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VII laida). 1930 baigė g-ją
inspiruotas repatrijavo į Vokietiją, gyveno Braunšveige. Po karo Marijampolėje. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus, paskirtas 3
suaktyvino veiklą, tapo VLIK'o Vykdomosios tarybos emig kulkosvaidžių kuopos vadu, 1932 11 09 - Kariuomenės ins
racijoje įgaliotiniu anglų okupacinėje zonoje Vakarų Vokieti pekcijos pėstininkų skyriaus v-ko padėjėju. Aukštųjų karininkų
joje, vykdė sovietinio saugumo užduotis. 1949 emigravo į kursų lektorius, dėstė fizinį lavinimą ir šaudymą. 1933 02 01
JAV, gyveno Baltimorėje, reiškėsi lietuvių išeivijos organizaci baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidininkų sky
jose. 1953–59 sekė lietuvių išeivių veiklą, teikė žinias Sovietų rių (I laida). 1933 09 06 pakeltas į majorus. 1936 12 28 per
Sąjungos ambasadai. 1968 grįžo į Lietuvą. Poetas, išleido 11 keltas į 5 pėst. pulką 1 bataliono vadu, 1939 12 16 - į l pest.
poezijos knygų. Mirė 1970 10 13 Kaune. 1974 be šeimos pulką bataliono vadu, 1940 03 01 – į Vilniaus komendan
žinios išleista knyga „Šioje ir anoje pusėje“ apie jo, kaip sovie tūrą komendanto padėjėju, kartu dirbo Vilniaus u-to Fizinio
tinio žvalgo, veiklą Vakaruose 1945–68. auklėjimo katedroje. 1940 05 09 pakeltas į plk. leitenantus.
Apdovanotas Savanorių (1932) ir Lietuvos nepriklausomy Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
bės (1928) medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo kariuomenę 1940 12 20 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di
3 laipsnio ordinu. vizijos atskirojo žvalgybos bataliono štabo v-ku. 1941 06 14
Žmona - Leonarda Mačiukaitė (1901-1982, susituokė suimtas Pabradės poligone, išvežtas į lagerį Norilske, Krasno
1926), duktė - Ona Danutė Zgirskienė (1927–1989), sū jarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
S- Jurgis Rimgaudas (1929).
nus nuteistas 10 metų. Vėliau kalintas Siblage, Kemerovo sr., nuo
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 148; ap. 8, b. 931; LKKAS archyvas. 1951 01 29 - Pesčianlage, Karagandos sr., Kazachijoje. Nuo
1951 09 09 tremtyje Kazačinskojės r., Krasnojarsko kr. Pa
MIKUČIONIS Ignas gimė 1896 04 12 Dulgininkų k., Lei leistas 1957, grįžo į Lietuvą, gyveno Kaunc. Mirė 1977 05 26,
palingio vls., Seinų aps. Mokesi Leipalingio prad. m-loje, 1920 palaidotas Leipalingio kapinėse.

norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona – Salomėja Stadalninkaitė (1901), duktė - Romual
da Zuzana (1926).
LCVA, f. 930, ap. 8. b. 635. 1. 111; 6.391, ap. 7. b. 3764; LYA, C K-8,
ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, t. 1, p. 565.
Mikuta Mečys
tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Barstyčių mstl. Mokėsi Sedos

vid. m-loje, 1938 baigė Telšių g-ją. Studijavo VDU Mate
matikos-gamtos f-te, tačiau studijas nutraukė. 1939 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politi
nių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į kari
Mikulėnas Vladas Algirdas
ninkų atsargą. Po karo baigė Šiaulių mokytojų in-tą, iki 1995
mokytojavo Kretingos r. Salantų vid. m-loje.
MIKULĖNAS Vladas Algirdas gimė 1917 06 27 Mockė Žmona - Barbora Berniūtė (1924), duktė – Romualda Lau
nų k., Utenos vls. ir aps. 1938 baigė Utenos g-ją. 1938 07 08 rinavičienė (1956).
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo LCVA, F. 631, ap.7, b. 15773: LKKAS archyvas.
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto

laipsnis, kaip mobilizuotas pasiųstas į 4 pest. pulką 6 kuo
pos būrio vadu. 1939 11 21 paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1939 įstojo į VDU Medicinos f-tą. Studijuodamas
4 kurse pradėjo gydyti partizanus, išėjo į Utenos aps. parti
zanų būrį (slap. Liepa, Lubinas, Storulis). 1945 06 15 par
tizanų vadų pasitarime Biliakiemio k., Utenos aps., įkūrus
Šarūno rinktinę paskirtas rinktinės vadu, suvienijo išblašky
tus Utenos aps. partizanus, redagavo Šarūno rinktinės laikr.
„Pogrindžio žinios“. 1945 08 paskirtas Vytauto partizanų
apygardos vado pavaduotoju. Į Vakarų Lietuvą išvykus Vy
tauto apygardos vadui J. Kimštui (slap. Dobilas) laikinai va
dovavo apygardai. 1945 12 01 išdavus Šarūno rinktinės štabo
bunkerio vietą kartu su štabo apsaugos būrio vadu Algirdu Mikuta Vladas
Katinu (slap. Sakalas) ir rinktinės vado adjutantu Jurgiu Ka

tinu (slap. Katinas) žuvo partizanų ryšininko K. Adomaičio
sodyboje Biliakiemio k. Slapta palaidotas Puodžių k. kapi MIKUTA Vladas gimė 1916 02 12 Kalugos m., Rusijoje.
nėse, vėliau perlaidotas Utenos kapinėse. 1999 05 12 pri 1920 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Mažeikių vls. 1934 baige
pažintas kariu savanoriu 1999 05 27 Prezidento dekretu Telšių M. Valančiaus g-ją, studijavo VDU Teisių f-to Eko
suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). nomijos skyriuje. 1937 07 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas
(1999, po mirties). pest, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 149; LGG, E. 2, d. 2, p. 531; LNTK, p. 137, ninkų atsargą. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945
271, 274; LKA, t. 12, p. 97; t. 16, p. 13, 19; t. 27, p. 52, 111-118; 12 24 Klaipėdoje NKVD suimtas kaip pogrindinės antiso
LKKAS archyvas. vietinės organizacijos narys, nuo 1946 02 21 kalintas Vilniu
je. 1946 07 22 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų
MIKUTA Mečys (Mečislovas) gimė 1918 10 15 Nedel lagerio ir 5 metams tremties, kalintas Pesčianlage, Karagandos sr.
no m., Malojaroslavlio aps., Kalugos gub., Rusijoje. 1923 su Nuo 1955 04 06 tremtyje Džezkazgano r., Karagandos sr.,
244 Lictures karinomenės karininkai

nuo 1956 - Pavlodare, Kazachijoje. Į Lietuvą negrįžo. Mire ninku, nuo 1953 baigus studijas Adelaidės u-te vertėsi priva
1978 11 27, palaidotas Pavlodare. čia gydytojo praktika. Mire 1974 12 07 Adelaideje. M
Pirmoji žmona - Viktorija Čerbaitė (1916–1945), sūnus - Žmona - Aldona Sirutytė, sūnus - Jonas, dukterys – Aldona
Algimantas (1943); antroji žmona - Bronė Rudauskaitė ir Birutė.
(1922-1996, politinė kalinė, susituokė 1956), sūnus - Zig LCVA, 1.930, ap. 8, b. 250, 1. 7-9; BLE. 1. 18, p. 452; LKKAS archyvas.
montas (1956), duktė – Regina (1957).
LCVA, 1.930, ap. 2M, b. 151; 1.631, ap. 7. b. 12846; LGG, t. 2, . 2,
P. 533
MIKUTA Zenonas gimė 1896 06 20. Baigė Telšių aukš

tesn. m-lą. 1915 07 30 mobilizuotas į Rusijos kariuomenç,
tarnavo eiliniu 51 ir 12 pést, ats. pulkuose. 1919 11 01 baigė
Irkutsko 3 praporščikų m-lą, paskirtas į 77 pést. ats. pulką ka
rininku, dalyvavo I pasaul. karo kovose austrų-vokiečių fronte.
Grįžus į Lietuvą 1921 08 26 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas 7 pėst. pulko jaun. karininku. 1921 10 25
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. Mirė 1922 07 02.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3185. 1. 37-38; LKKAS archyvas.
Mikužis Pranas
MIKUŽIS Pranas gimė 1909 06 09 Sedoje, Mažeikių aps.

Baige Seinų „Žiburio“ g-ją Lazdijuose. 1930 09 15 pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1934 09 15 baigus Karo mo
kyklą (XVI laida) suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
skirtas 2 pèst. pulko jaun. karininku. 1937 10 07 pakeltas į
leitenantus, vėliau paskirtas 1 sunkiųjų kulkosv, kuopos vyr.
karininku. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 pėst.
pulko kuopos vado padėjėju. Likviduojant Lietuvos kariuo
215 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokieti
jos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1942 tarnavo LSD Vilniaus
apygardos dalinyje. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1949 emigra
Mikužis Jonas
vo į Australiją, gyveno Adelaidėje, dirbo transporto įmonėje.
Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, LKVS „Ra
MIKUŽIS Jonas gimė 1904 01 09 Skuode, Kretingos aps. move“ narys. Mirė 1988 08 13 Adelaidėje, palaidotas Cen
Baigė g-jos Kijeve 6 klases, 1925 – Lazdijų g-ją. Nuo 1925 trinio parko kapinėse.
studijavo LU Medicinos f-te. 1929 09 01 paskirta KAM stipen LCVA, f. 930, ap. 8, b. 750, I. 213; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
dija. 1932 07 01 baigė VDU, įgijo medicinos gydytojo kva LKKAS archyvas
lifikaciją, priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas 1 husarų pulko
jaun. gydytoju. 1932 07 06 suteiktas sanitarijos jaun. MILAKNIS Antanas gimė 1906 01 29 Mitragalio k., Ro
leitenanto laipsnis. 1933 09 06 pakeltas į leitenantus. Nuo kiškio vls. ir aps. 1929 baigė Rokiškio g-ją. 1930 11 30 baigus
1934 11 19 kartu dirbo Karo ligoninėje. 1935 11 23 pakel Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pést. ats. leitenanto laipsnis
tas į kapitonus. 1936 08 01 pačiam prašant paleistas į atsargą. ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
1936–40 VDU Akušerijos ir ginekologijos klinikos jaun., Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
1940-43 vyr. asistentas, 1943–44 katedros vedėjas. Stažavo nanto. 1930–31 studijavo VDU Teisių f-te, 1931–32 – ŽŪA
Berlyne ir Vienoje. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. Dirbo Dotnuvoje, 1932–38 – Aukštojoje veterinarijos m-loje Vie
vokiečių ir lietuvių pabėgelių ligoninėse Elbinge. 1946–49 noje, Austrijoje, įgijo vet. mokslų daktaro laipsnį. 1938 dirbo
Britų Raudonojo kryžiaus ligoninės Bad Rehburge (Vakarų ŽŪ m-jos Veterinarijos departamento referentu, 1939–44 –
Vokietija) akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjas. 1949 Veterinarijos akademijos vyr. asistentu, docentas (1941). 1944
emigravo į Australiją, gyveno Adelaidėje, dirbo fabriko darbi pasitraukė į Austriją, vertėsi vet. praktika. 1945-46 Haleino

til Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuo
297 šaulių pulko šaulių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais gyveno Šiau
liuose. Artėjant antrajai sovietinci okupacijai grįžo į tėviškę, kurį
laiką slapstėsi. 1946 persikėlė į Kauną, dirbo darbininku pieno
mišinių skirstymo punkte, vėliau „Spartuolio“ f-ke ir „Litekso“
f-ke brokuotoju. 1967 baigė Kauno politechnikumo tekstiles
pramonės įrengimų specialybės vakarinį skyrių. Mire 1986
11 28, palaidotas Karmėlavos kapinėse Kaune.
Žmona – ReginaJanulaitytė (1917-2003, susituokė 1937),
dukterys – Audronė Čeginskienė (1939) ir Virginija Zarec
kienė (1944).
LCVA, . 930, ap. 8, b. 348, I. 117: LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3.
f
Milaknis Antanas
lietuvių komiteto pirmininkas, 1946–47 Glasenbacho lietuvių

Vinco Krevės g-jos mokytojas. 1947 emigravo į JAV, gyveno
Čikagoje, vertėsi vet. praktika. Lietuvių išeivių vet. gydytojų
draugijos narys, 1950–51 vicepirmininkas, nuo 1951 pirmi
ninkas. Mirė 1994 04 10 Santa Monikoje, palaidotas Holy
Cross kapinėse Culver City, Kalifornijoje.
Žmona Halina Konkulevičiūtė (1913-2005, susituoké
1939), duktė – Vitalija Danutė Markevičienė (1940).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 914, I. 42; f. 631, ap. 7, b. 9119; BLE, t. 18,
Milaševičius Albinas Vytautas
MILAŠEVIČIUS Albinas Vytautas gimė 1916 06 28 Sei

nuose. 1934 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1934 08 22
Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laips
nis ir paskirtas 4 pėst. pulko būrio vadu. 1939 10 19 pakeltas
į leitenantus, paskirtas ryšių kuopos būrio vadu, vėliau 9 kuo
pos vyr. karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
143 viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko šaulių būrio vadu.
1941 NKVD suimtas, išvežtas į lagerį. 1946 nuteistas 10 metų.
1946 05 04 – 1954 10 15 kalėjo lageryje ir buvo tremtyje
Karagandos sr. Mirė 1967 04 03 Džezkazgane, Kazachijoje.
Milašauskas Jeronimas
Žmona – Birutė Keršytė (1922, susituokė 1938), duktė – Ne
ringa Lazdauskienė (1939–1998).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 751. 1. 215; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
MILAŠAUSKAS Jeronimas gimė 1912 08 01 Bacių k., Erž
vilko vls., Tauragės aps. Baige Jurbarko g-ją. 1931 08 24 pra MILAŠEVIČIUS Aleksandras gimė 1906 08 25 Liepojoje,
dejo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1933 09 15 baigus Karo Latvijoje. 1924 baigė Veisiejų g-jos 4 klases. 1924 1005 pradejo
mokyklą (XV laida) suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis, pa tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1927 09 07 baigus Karo mo
skirtas 8 pest. pulko jaun. karininku, 1935 11 01 – vyr. kari kyklą (IX laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis ir
ninku, 1936 11 03 – ūkio būrio vadu. 1936 12 31 pakeltas į paskirtas 1 husarų pulko eskadrono jaun. karininku. Baigė prieš
leitenantus. 1939 01 24 paskirtas 5 kuopos vyr. karininku. Sovie cheminės apsaugos karininkų kursus. 1931 01 01 pagal Ka

partizanų vadas. Jam vadovaujant performuoti apygardų šta
bai, atkurtas Žemaičių apygardos štabas. 1948 11 10-12 M
Dukto miške dalyvavo atkuriant MGB sunaikintą BDPS pre
zidiumą. 1948 11 23 suteiktas partizanų majoro laipsnis. 1949
09 09 patekęs į pasalą žuvo Antininkų k., Kaltinėnų vls., Taura
gės aps. 1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 19
Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(1998, po mirties), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Stasė Nešokočiūtė (1910–1945), sūnus - Aleksan
1
dras Vytautas (1931-1945), duktė - Birutė (1945–1948).

LCVA, f. 930, ap. 8, b. 553. I. 108; b. 142, 1. 195-200: LYA, . K-8.
f
Milaševičius Aleksandras su žmona Stase, sunumi Aleksandru
ap. 2, saug. vnt. 3; LNTK, p. 288–327; LKA, t. 24, p. 210; 1. 33. p. 166;
1. 35, p. 105; LKKAS archyvas.
rininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun.
leitenanto. 1931 09 30 pakeltas leitenantus, paskirtas 1 es
į
kadrono vyr.karininku. 1937 11 19 perkeltas į 2 ulonų pul
ką. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus. 1937 12 10 paskirtas 3 with

eskadrono, 1939 02 24 – mokomojo eskadrono vadu. Sovietų
nę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko
cheminės tarnybos v-ku. 1941 03 išformavus pulką iš kariuo
menės atleistas. 1942–44 tarnavo Vokietijos kariuomenėje,
suteiktas majoro laipsnis. Artėjant RA su šeima traukėsi į Vaka
rus. Dresdene per bombardavimą žuvus žmonai ir sūnui, su
tėvais ir dukryte grįžo į Lietuvą, slapstėsi, nuo 1947 partiza 141
navo (slap. Radvila, Ryklys, Ruonis, Vairas). Iki 1948 06 08
Žemaičių apygardos, 1948 06 08 – 1949 09 09 Jūros srities
Milaševičius Otto
MILAŠEVIČIUS Otto gimė 1904 09 22 Liepojoje, Latvijoje.

1922 baige Seinų „Žiburio“ g-jos Lazdijuose 5 klases, 1923 –
Panevėžio girininkystės m-lą. 1923 10 26 priimtas į Karo mo
kyklą. 1925 09 07 ją baigus (VII laida) suteiktas inžinerijos
leitenanto laipsnis, paskirtas Geležinkelių bataliono 1 kuopos
statybos būrio vadu, tiesė geležinkelio ruožą Amaliai–Telšiai.
192601 01 perkeltas į Technikos pulką geležinkelių kuopos
eksploatacijos būrio jaun. karininku. 1926 07 18 baigė Aukš
tųjų karininkų kursų Fizinio lavinimo skyrių, 1929 02 09 -
Aukštųjų karininkų kursų Inžinerijos skyrių (II laida), tarnavo
Geležinkelių v-bos kelio ruožo techniku, vadovavo geležinkelių
kuopos ugniagesių komandai, buvo Radviliškio įgulos placad
jutantas. 1929 10 31 paskirtas geležinkelių kuopos technikos
dirbtuvių ir sandėlių v-ku. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leite
nantus. 1930 05 10 išrinktas Radviliškio ugniagesių brand
majoru. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. Nuo 1931 03 14 kartu
ir Radviliškio vid. m-los jaunuolių karinio parengimo in
struktorius. 1931 įgijo brandos atestatą. 1931 04 01 paskirtas
Milaševičius Aleksandras
geležinkelių kuopos eksploatacijos būrio vadu. 1931 07 10 per
keltas adjutantu į Karo technikos štabą. 1932 01 01 su KAM

stipendija pasiųstas studijuoti Čekoslovakijos intendantu aka
demijoje Prahoje. 1932 11 21 pakeltas į kapitonus. 1934 08 01
baigus mokslus paskirtas Gen. kariuomenės štabo IV (Tarny
į
bų) skyrių, 09 28 įskaitytas į intendantų karininkus. 1935
09 08 pakeltas į majorus. 1937 12 31 paskirtas kariuomenės
intendantūros technikos ir organizacijos komisijos nariu. 1939
09 08 pakeltas į plk. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 07 30 paskirtas Technikos ir organizacijos ko
misijos pirmininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940
09 11 paskirtas RA 29 STK valdybos maisto tiekimov-ku, ki
lus Vokietijos-SSRS karui ir traukiantis į Rytus, negalėdamas
pasitraukti iš RA, 1941 06 24 nusišovė Adutiškyje, Švenčio
nių aps. Žmona 1949 12 suimta, kalinta Kaune. 1950 06 28
SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteista 10 metų, išvežta į
lagerį Mordovijoje, į Lietuvą grįžo 1956.
mui pagalbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1930).
Žmona - Marija Butkevičiūtė (1907-1987, susituokė 1929).
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 63, I. 159-163. b. 286. 1. 89-90; LYA, A. K-8,
Milašius Jonas
MILAŠIUS Benediktas (slap. Liekarstva, Valerijonas) gimė

1923 03 07 Lieplaukės k., Telšių vls. ir aps. Baigė Telšių amatų punkto v-ku, 1921 0705 - 1 sargybos kuopos vadu, 0901 -
m-lą. 1945 pavasarį išejo partizanauti, buvo Žemaičių apygar Rokiškio komendantūros komendanto padejeju. 1922 03 28
dos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos vadas. 1948 02 sužeis perkeltas į Pasienio pulką, 1923 01 01 - į Kariuomenės in
tas, gydėsi Telšių ligoninėje. 1948 Velykų rytą kautynėse su tendantūrą, paskirtas maisto buhalterijos buhalterio padejeju,
vietiniais stribais kartu su partizanais Gene Jazdauskaite ir An vėliau Transporto dalies vyr. ekspeditoriumi, 1925 05 01 -
tanu Urbonavičiumi žuvo Irtogano k., Žarėnų vls., Telšių aps. Centrinio prekių sandėlio v-ko padejeju. 192505 15 pakel
Žuvusiųjų kūnai niekinti Telšių milicijos kieme, palaidojimo tas į majorus. 1925 06 01 paskirtas Intendantūros duonos
vieta nežinoma. 2000 09 22 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 kepyklos v-ku, 1929 1001 - Intendantūros centrinio maisto
1009 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties). sandėlio v-ku. 1929 11 23 pakeltas į plk. leitenantus. 1933
LKA, t. 24, p. 101-106; t. 31, p. 20,78; LKKAS archyvas. 02 01 paskirtas III pest. divizijos intendantu. 1933 12 14
baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos sky
MILAŠIUS (MILAŠIS) Jonas gimė 1892 09 18 Vaikšvie rių (I laida). 1935 03 07 pačiam prašant paleistas į pėstinin
galėlės k., Padubysio vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 7 kla kų karininkų atsargą. Tarnaudamas kariuomenėje baige VDU
ses ir mokytojų kursus. 1914 10 07 mobilizuotas į Rusijos Medicinos f-to du kursus. Gyveno sivo ūkyje Zokniuose. 1944
kariuomenę, tarnavo 98 ats. batalione. 1916 01 20 baigė ka su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV, gyveno
ro m-lą Orenburge, tarnavo 2 Rostovo grenadierių pulke jaun. Los Andžele. Dalyvavo ALTS, LKVS,Ramove“, Lietuvos ka
karininku, nuo 1916 05 13 - kulkosvaidžių komandos v-ku. riuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veikloje, bendradarbia
Dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokiečiais, pric Baranovičių vo lietuviškojoje spaudoje. Mirė 1966 03 11.
kontūzytas. Po 1917 bolševikų perversmo Rusijoje organiza Apdovanotas Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės
vo lietuvių karių komitetus, buvo Rusijos II armijos lietuvių (1928) ir Latvijos išvadavimo karo 10-mečio (1930) meda
karių komiteto pirmininkas. 1917 10-11 dalyvavo lietuvių linis; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ir Šv. Anos
karių suvažiavimuose Minske ir Nesvyžiuje. 1918 02-06 18 3 laipsnio ordinais.
Žmona1 -
- Olga (m. 1996), sūnūs – Algirdas Leonas (1921) ir
buvo vokiečių nelaisvėje. Grįžęs į Lietuvą 1918 12 22 savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenės 2 pést. pulką. 1919 01 06 pa Vytautas Jonas (1930), duktė – Alma Elvyra Karalienė (1925).
skirtas ypatingų pavedimų karininku Vokietijoje organizuojant LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1809; . 1446, ap. 1, b. 18; BLE, t. 18, p. 456;
f
Prūsų-lietuvių pulką, 04 18 -- Atskirojo pėst. bataliono kul LKKAS archyvas.
kosvaidžių komandos vadu, 08 13 - 3 pést. pulko 2 kulkosvai

džių kuopos vadu, vėliau bataliono vadu. 1919–20 dalyvavo MILAŠIUS Valentinas gimė 1911 11 08 Novo Nikolajev
nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir ske, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1933 baigė Kauno aukštesn.
lenkais. 1919 11 18 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 05 27 technikos m-los Statybos skyrių. Nuo 1933 11 07 tarnavo
perkeltas į Kauno komendantūrą, paskirtas Etapo skirstomojo Lietuvos kariuomenės Ryšių batalione, vėliau geležinkelių kuo
248 Lictuos kariuomenės karininkai

šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mo
kyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto M
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1943 baige
VDU Matematikos-gamtos f-to Matematikos-fizikos skyrių.
1944–50 dirbo KU, nuo 1951 - KPI dėstytoju, docentas
(1948). Nuo 1948 SSKP narys. 1947–50 dirbo Teorinėsme
chanikos katedros vedėju, 1948–66 - Mechanikos f-to dekanu,
1951-74 – Šiluminės energetikos katedros vedėju. Vadovė
lio „Bendroji šiluminė technika“ (1974) bendraautoris ir moks
linis redaktorius, LSSR nusipelnęs inžinierius (1965). Mire
1992, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Žmona – Viktorija (1911-2000), duktė – Violeta Ragaišie
nė (1937-1990).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 158; f. 631, ap. 7, b. 10096; MLTE, t. 2, p. 595;
៦ TLE, t. 3, p. 89, 90; LKKAS archyvas.
MILEVIČIUS Juozas gimė 1915 07 03 Naceliškių dvare,

Pabaisko vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g-ją. 1937
Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą.
Gyveno Naceliškių k., Ukmergės aps., nuo 1939 viešosios
Milašius Valentinas policijos Pabaisko nuovados v-ko padėjėjas. 1941 01 01 -
07 01 dirbo Ukmergės aps. finansų skyriaus Deltuvos vls.
mokesčių ir rinkliavų inspektoriaus padėjėju. Prasidėjus ant
pos ugniagesių komandoje. 1934 08 28 įstojo į Karo mokyk rajai sovietinei okupacijai 1944 12 28 Ukmergėje NKVD
lą. 1936 09 15 ją baigus (XVIII laida) suteiktas pionierių jaun. suimtas. 1945 07 07 Karo tribunolo nuteistas 10 metų, iš
leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 inžinerijos bataliono geležin vežtas į lagerį Vorkutoje, Komijoje, 1954 08 25 perkeltas į
kelių kuopos 2 statybos būrio vadu, ėjo technikos dirbtuvių lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.
v-ko pareigas. 1938 05 16 žuvo (nusišovė), palaidotas Radvi LCVA, F. 930, ap. 27, b. 132, 1. 31; f. 387, ap. 1, b. 2608; LGG, C. 2.
liškio kapinėse. d. 2, p. 537.
(1936).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 155.
Milenskis Nikalojus Milevičius Vitalis
MILENSKIS Nikalojus gimė 1907 09 24 Marijampolėje. MILEVIČIUS Vitalis gimė 1900 04 28 Pikeliuose, Židi
1927 baige Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, studijavo VDU. kų vls., Mažeikių aps. Baige Skuodo g-jos 4 klases, mokėsi
Nuo 1931 mokytojavo g-joje Marijampolėje. 1936 09 19 pa technikos m-loje. 1921 10 18 mobilizuotas į Lietuvos

kariuomenę. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) su pulką Plungėje, paskirtas kuopos vadu, vėliau 2 bataliono ad
teiktas aviacijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviaciją jutantu, 1939 05 17 – pulko antruoju adjutantu. Sovietų
teorinių kursų klausytoju. Baigus kursus 1924 06 12 paskir Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
tas į 2 oro eskadrilę Aukštojoje Fredoje, Kaune, mokomosios 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294
komandos rikiuotės instruktoriumi, vėliau technikos karinin šaulių pulko štabo v-ko padėjėju. Kilus Vokietijos-SSRS karui
ku, karo lakūnu. 1927 baige aukštojo pilotažo kursus. 1928 iš RA pasitraukė, suorganizavo sukilėlių būrį, dalyvavusį Birže
02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1928 05 01 suteiktas I cilės lio sukilimc. 1941 07 paskirtas lietuvių karių Vilniaus įgulos
karo lakūno vardas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta 2 apsaugos pulko adjutantu. 1941 09 01 priimtas Vilniaus m.
tymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 02 13 savivaldybės I apylinkės priešlėktuvinės apsaugos vedėju. 1944
pakeltas į kapitonus. 1932 09 01 paskirtas 5 oro eskadrilės pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. Gyveno Čika
karo lakūnu, vėliau aviacijos m-los skraidymo instruktoriumi, goje, dirbo muzikos instrumentų tiekėju. Mirė 1958 01 23,
karininkų kursų pilotavimo instru riumi, 1935 09 08 - es palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
kadrilės vado padejeju, 1936 02 10 - aviacijos m-los mokomo Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie
sios grupės technikos karininku-instruktoriumi. 1937 1007 tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
pakeltas į majorus, pačiam prašant paleistas į atsargą. Gyveno LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 326; f. R-643, ap. 1, b. 2686; LYA, F. K-8,
žmonos tėviškėje Sulmiškėse, Šiaulių vls. Po karo gyveno Bir ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
žuose, iki 1960 dirbo sandėlininku miškų ūkyje. Mirė 1991
01 13 Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse. MILIAUSKAS Antanas gimė 1906 01 17 Giluičių k., Sim
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lie no vls., Alytaus aps. 1926 06 21 baigęs Marijampolės Rygiškių
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ Jono g-ją studijavo LU Medicinos f-te. 1928 09 01 paskirta
garbės ženklu (1933). KAM stipendija. 1932 11 16 baigė VDU Medicinos f-tą. 1932
Žmona – Emilija Šulnaitė (1913–2001, susituokė 1933), sū 12 10 priimtas į karinę tarnybą, suteiktas sanitarijos jaun. lei
nūs - Vytenis Vitalis (1934–1996), Andrius Julius (1936– tenanto laipsnis ir paskirtas 5 pėst. pulko sanitarijos jaun. kari
2003) ir Jonas (1949). ninku. 193401 29 pakeltas į leitenantus. 1934 04 04 perkeltas
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 159; LKKAS archyvas. į 7 pést. pulką. 1936 04 09 pakeltas į kapitonus. 1939 pa
skirtas pulko san. vyr. karininku. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 08 17 perkeltas į 1 husarų pulką. Likviduojant
šaulių divizijos 297 šaulių pulko sanitarijos v-ku - vyr. gydy
toju. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941-44
gyveno Pikeliuose, dirbo Mažeikių aps. gydytoju. 1944 su
šeima pasitraukė į Vokietiją, dirbo gydytoju pabėgėlių stovyk
loje. 1949 emigravo į JAV, dirbo Niujorko ligoninėje. 1952
persikėlė į Klivlendą, vertėsi privačia praktika. Mirė 1980
12 28 Klivlende.
Žmona - Kazimiera Milevičiūtė (1913–1989), sūnus - Paulius
Algis (1938–1984).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 250, 1. 105-107; f. 631, ap. 7, b. 2776; LYA,
F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
MILIAUSKAS Antanas gimė 1915 05 24 Liolių k., Še

Miliauskas Aleksandras tos vls., Kėdainių aps. Baigė g-ją ir Kauno kunigų seminari
ją. 1937 07 01 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1940
08 19 baigus Karo mokyklą (XXI laida) suteiktas artilerijos
MILIAUSKAS Aleksandras gimė 1905 01 23 Gelgaudiš jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 art. pulko ugnies būrio
kyje, Šakių aps. 1925 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir
1926 09 10 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1928 tas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo prieštankinės
09 08 baigus Karo mokyklą (X laida) suteiktas pėst. leitenan gynybos diviziono mokomojo būrio vadu. Kilus Vokietijos
to laipsnis, paskirtas 4 pėst. pulko Panevėžyje jaun. karinin SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 20 paskirtas policijos
ku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis 5 nuovados priešlėktuvinės tarnybos v-ku. 1942 01 22 pri
pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 06 30 pakeltas į leitenan imtas Vilniaus m. savivaldybės maitinimo ir ūkio skyriaus
tus, 1936 07 16 - į kapitonus. 1937 01 28 perkeltas į 6 pést. maisto dalies sekretoriumi. 1943 04 29 perkeltas į Priešgais

1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Venerio pabe
gelių stovykloje, dirbo mokytoju. 1948 emigravo į Kanadą,
gyveno Toronte, dirbo fabrike. Mire 1985 10 29 Toronte.
Žmona - Edita Zibalaitė (1916), sūnus - Arvydas.
M.
M
LCVA, F. 391, ap. 7. b. 6521. 1. 263: LKKAS archyvas
Miliauskas Antanas (g. 1915)
rinę-priešlėktuvinę direkciją. 1944 su šeima pasitraukė į Va

karus. 1948 emigravo į Australiją, gyveno Sidnėjuje. Mire
1985 03 22 Sidnėjuje.
Žmona - Liucija, sūnus – Ramūnas, duktė – Vida.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 310, 1. 1054; f. R-643, ap. 1, b. 2683; LYA, f. K-8,
Miliauskas Povilas
MILIAUSKAS Povilas gimė 1891 07 16 Marijampolėje.

1911-17 tarnavo Rusijos kariuomenės 3 husarų pulke eili
niu, vėliau viršila, nuo 1917 02 – 269 lengvojo art. pulko
Petrograde raštvedžiu. I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais
1915 02 sužeistas ir kontūzytas. Grįžęs į Lietuvą 1919 02 21
atvyko į 2 pėst. pulko žvalgų komandą, 07 01 paskirtas žval
gų komandos v-ko padėjėju. Dalyvavo ir pasižymėjo nepri
klausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.
Už narsumą ir didvyriškumą mūšiuose 1919 08 16 suteiktas
leitenanto laipsnis. 1919 11 19 paskirtas pulko komendan
tu, 1920 03 05 – raitųjų žvalgų komandos v-ku. Pateko į lenkų
nelaisvę, 1921 01 08 iš jos paleistas. 1923 05 18 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1925 03 10 paskirtas pulko iždininku, vė
liau 1 kuopos vyr. karininku, 1926 01 01 - 1 husarų pulko
2 eskadrono būrio vadu, 03 29 - Karo kalėjimo drausmes da
lies raštvedžiu. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1935 07 20
Miliauskas Edmundas
perkeltas į 3 pest. pulką, paskirtas raštvedžiu-buhalteriu. 1935
08 16 pačiam prašant paleistas į atsargą. Gyveno Kaune, vė
liau savo ūkyje Maironiškių k., Lapių vls., Kauno aps. 1941
MILIAUSKAS Edmundas gimė 1916 11 10 Varnagirių k., 04 10 su šeima išvyko į Vokietiją.
Simno vls., Alytaus aps. 1935 baigė Alytaus g-ją, 1937 – Klai Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Lie
pėdos pedagoginį in-tą. 1937 07 01 pašauktas į Lietuvos ka tuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
riuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) 10-mečio (1929) medaliais.
suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti Žmona – Augusta (1893), duktė – Irena (1913), podukra -
ninkų karininkų atsargą. Nuo 1937 LŠS narys. Nuo 1938 Ona Chrapavickaitė (1908).
dirbo Ukmergės aps. Lyduokių prad. m-los mokytoju, nuo LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 161.
1940 01 31 – vedėju, vėliau Ukmergės mokytojų seminari
jos pavyzdinės prad. m-los vedėju. 1941-44 mokytojavo įvai MILIAUSKAS Stasys gimė 1910 04 05 Meškučių k., Šuns
riose Lietuvos vietovėse. 1944 05 įstojo į formuojamą VR. kų vls., Marijampolės aps. 1928 baige Marijampolės mokytojų

seminariją. 1930 11 03 pašauktas Lietuvos kariuomenę. 1931
į
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats.
sargą. Nuo 1932 dirbo Kretingos aps. Grūšlaukio–Alsėdžių
prad. m-los vedėju, vėliau mokytoju Marijampolėje. Nuo
1928 LŠS narys, nuo 1932 šaulių būrio vadas. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 06 08 suimtas Marijampolėje, išvež
tas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., 1942
01 14 ten žuvo.
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 6521, 1. 267; LGG, t. 1, p. 569.
Išvykstant pasaulio šaudymo pirmenybes Šveicarijoje, iš kairės:
į
Miliauskas Vincas, Kačergis Vincas ir Jankauskas Eduardas
1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas pest.

jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pėst. pulką, 1934
04 04 – į 6 pėst. pulką. 1934 06 15 baigė pionierių kursus
prie Karo technikos štabo (I laida). 1935 11 23 pakeltas į
leitenantus. 1936 05 11 paskirtas 6 pést. pulko maisto tie
kėju. 1937 06 12–13 Lietuvos šaudymo pirmenybėse šau
dant pistoletu ir kariniu šautuvu užėmė antrąsias vietas. 1938
07 25–30 I tautinėje olimpiadoje komandinėse varžybose
Miliauskas Viktoras
šaudant kariniais šautuvais laimėjo 3 aukso medalius. 1939
06 30 - 07 11 atstovavo Lietuvai pasaulio šaudymo pir
menybėse Šveicarijoje, už nustatytų normatyvų įvykdymą
MILIAUSKAS Viktoras gimė 1908 07 11 Baltrakio k., Gi apdovanotas bronzos ženklu. 1939 09 18 paskirtas 3 prieš
žų vls., Vilkaviškio aps. 1929 06 20 baigė Šakių „Žiburio“ g-ją. lėktuvinės motorizuotos kuopos vadu. 1939 11 23 pakeltas
1929 11 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leite III pest. divizijos štabo kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA Kauno pėstininkų karo
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į mokyklos kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
ats, jaun. leitenanto. Mokytojavo Plokščių vls. 1930–38 stu pasitraukė. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją. Tarnavo Vo
dijavo VDU Medicinos f-te, 1935 07 01 paskirta KAM sti kietijos kariuomenės aviacijos dalinyje. 1945 žuvo Vokieti
pendija. 1938 01 19 baigė VDU, įgijo gydytojo kvalifikaciją. joje, palaidotas Bedburge prie Reino.
1938 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. 1938 02 24 priimtas Žmona - Marijona Tovianskaitė.
į karinę tarnybą ir paskirtas Karo ligoninę. 1939 08 16-18 LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 326; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
į
kariuomenės dalinių šaudymo varžybose šaudant kariškais šau LKKAS archyvas.
tuvais užėmė 3 vietą. 1938 11 07 perkeltas į 9 pėst. pulką,

1940 08 01 – į l pest. pulką san. jaun. karininku. Likviduo MILIAUSKAS Vytautas gimė 1909 11 14 Gelgaudiškio dva
jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK re,
Šakių aps. Baigė Alytaus g-jos 4 klases, 1932 - Alytaus
179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko medicininės pagalbos aukštesn. miškų m-lą. 1932 09 15 pašauktas į Lietuvos ka
punkto v-ku. 1942–44 dirbo Marijampolės m. ligoninės chi riuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida)
rurginio skyriaus gydytoju, nuo 1944 - Kauno klinikų ausų, suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
nosies ir gerklės skyriaus asistentu. Mirė 2000 12 05 Kaune, kavalerijos karininkų atsargą. Dirbo Panemunės miškų urėdi
palaidotas Romainių kapinėse. joje. 1936 paskirtas Žalgirio miškų urėdijos Stumbriškių gi
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 250, I. 108-109; f. 631, ap. 7, b. 7555; LYA, rininkijos girininku. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus.
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. 1940 05 perkeltas girininku į Trakų miškų urėdiją. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime, vadovavo brolio
MILIAUSKAS Vincas 1909 02 06 Gluosnininkų k., Sim Aleksandro suorganizuotos sukilėlių kuopos II skyriui Trakuo
no vls., Alytaus aps. Baige Marijampolės mokytojų semina se. 1943 perkeltas į Telšių miškų urėdiją urėdo pavaduotoju
riją. 1930 11 04 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Alsėdžiuose. 1944 10 su žmona pasitraukė į Vokietiją, gyveno

M.
Miliauskas Vytautas su žmona Malvina Alicija Milieška Albertas
Regensburgo, vėliau Šeinfeldo pabėgėlių stvyklose, tarnavo ame Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Šaulių
rikiečių sargybos kuopoje. 1949 emigravo į Australiją, gyveno žvaigždės ordino (1940) medaliais.
Melburne, iki 1975 dirbo dailide. Dalyvavo lietuvių išeivių LCVA, F. 930, ap. 2M. b. 164; f. 631, ap. 7.b. 7548.
veikloje, ilgametis Australijos katalikų federacijos valdybos na
ry's,iždininkas, vicepirmininkas, dalyvavo atgaivinant teatrą
„Aušra“. Išėjęs į pensiją užsiėmė medžio drožyba, tapo tauto
dailininku. Mirė 1992 08 14, palaidotas Melburno lietuvių
kapinėse.
Žmona – Malvina Alicija Kapteinytė (1917).
MILIAUSKAS Vytautas (slap. Perkūnas) gimė 1924 02 21

Pagermančio k., Lieplaukės vls., Telšių aps. Antrosios sovie
tinės okupacijos pradž. išėjo partizanauti. 1944 rudenį tapo
Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų kuopos vadu,
kovojo Alsėdžių miškuose, Telšių aps. Žmona 1949 suimta,
tardyta Telšiuose, ištremta į Sibirą. 1949 12 16 kautynėse su
MGB kariuomene žuvo Drabužinsko sodyboje Kuodžių k.,
Telšių aps. 2002 05 14 pripažintas kariu savanoriu ir 2002
05 30 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties),
Žmona - Sofija Montvydaitė (1925, susituokė 1944), sūnus – Miliukas Edvardas (dešinėje)
Algirdas (1947), duktė - Genovaitė Povilaitienė (1948).
LKKAS archyvas
MILIUKAS Edvardas (slap. Bijūnas) gimė 1912 Nepraus
MILIEŠKA Albertas gimė 1905 05 28 Mažeikių k., Mažei čių k., Taujėnų vls., Ukmergės aps. 1923 baigė Taujėnų prad.
kių vls. ir aps. Nuo 1926 LŠS narys. 1929 06 21 baigė Ma m-lą, iki antrosios sovietinės okupacijos dirbo tėvų ūkyje. 1944
žeikių g-ją. 1929 09 06 įstojo į LU Technikos f-to Statybos išejo partizanauti. Nuo 1945 Didžiosios Kovos apygudos Bro
skyrių, 1930 09 22 perėjo į VDU Teisių f-to Ekonomijos niaus Jokūbonio (slap. Stiklas) partizanų būrio, veikusio Uk
skyrių. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 mergės aps. Taujėnų, Deltuvos, Žemaitkiemio vls., partizanas,
11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas inžineri vėliau Didžiosios Kovos apygardos 5 bataliono kuopos vadas.
jos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at 1948 12 08 MGB karinės operacijos metu kartu su dviem
sargą. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstatymıį laipsnis kovos draugais žuvo išduotas Vinco Justavičiaus name
pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 baigė VDU. Vienas iš Ukmergėje įrengtame bunkeryje. Žuvusiųjų kūnai niekinti Uk
studentų atsargos karininkų korporacijos „Ramove“ organiza mergės turgaus aikštėje, užkasti Pivonijos miškelyje. 1990 09
torių, jos valdybos narys. Nuo 1934 Kauno sunkiųjų darbų perlaidoti Ukmergės aps.Dukstynos k. kapinaitese. 200205 14
kalejimo, vėliau Alytaus kalejimo valdininkas. 1939 12 20 pa pripažintas kariu savanoriu ir 200205 30 suteiktas leitenan
skirtas Vilniaus sunkiųjų darbų kalejimo v-ku. to laipsnis (po mirties).
Licturos kariuomes karininkai 253

Žmona - Monika Usonytė-Skliuderienė (1921, susituokė
1947), sūnus - Vytautas Skliuderis (1948).
LKKAS archyvas
Miliulis Alcksas
Miliukas Juozas
su apygardos vado pavaduotoju Steponu Venckaičiu (slap. Bi
liūnas), štabo nariu Albertu Norkumi (slap. Starkus). Žuvusiųjų
MILIUKAS Juozas gimė 1907 03 19 Paširvinčių k., Gelvo kūnai niekinti Tauragės MGB būstines kieme, palaidojimo
nų vls., Ukmergės aps. 1926 baigė Gelvonų vid. m-lą, 1930 – vieta nežinoma. 1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir
Kauno S. Daukanto mokytojų seminariją. 1932 10 31 baigus 1998 05 19 Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis
Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis (po mirties).
ir paskirtas 9 pést. pulko jaun. karininku, vėliau 3 kuopos vyr. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
karininku. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus, paskirtas 5 kuo (1999, po mirties).
pos vyr. karininku, vėliau – eiti kuopos vado pareigas. Sovie LNTK, p. 292-293. 326; LKA, t. 19, p. 186, 208; t. 35, p. 87-98;
tų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 25 perkeltas į 2 pėst. LKKAS archyvas.
pulką kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
pulko 7 šaulių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui trau
kiantis su RA 1941 08 04 Nevelyje, Pskovo sr., suimtas, iš
vežtas į lagerį Norilske, Kranojarsko sr. 1942 09 05 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų lagerio. Vė
liau perkeltas į lagerį Taišete, ten 1944 07 12 žuvo.
Žmona - Stefanija Miliauskaitė (1916–2000), sūnūs – Vy
tautas Juozas (1937) ir Algimantas Eduardas (1938).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 569; LKKAS archyvas.
MILIULIS Aleksas (Aleksandras) (slap. Algimantas, Nep

tūnas) gimė 1923 Batakių mstl., Tauragės aps. Mokytojavo
Būdviečių prad. m-loje, Žygaičių vls., vėliau Žygaičių m-loje.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1945 pradž. subūrė
pirmuosius Žygaičių vls. partizanus. Leido partizanų laikr.
„Laisvės varpas“. Nuo 1946 Šilalės vls. partizanų būrio vadas. Milius Juozas
1948 07 paskirtas Kęstučio apygardos Lydžio-Aukuro rinktinės
vadu. 1949 04 paskirtas Kęstučio apygardos vadu. Tobulino
organizacinę struktūrą, panaikino organizacinį sektorių, vie MILIUS Juozas gimė 1909 01 28 Akmenių k., Kučiūnų vls.,
toj jo įvedė efektyvesnę, geriau apsaugotą nuo išdavysčių „tre Seinų aps. Baige Seinų „Žiburio“ g-jos Lazdijuose 6 klases ir
jetukų“ sistemą. 1949 06 08 pagal MGB agentų (agentų slap. Vilkaviškio dvasinės seminarijos 3 kursus, 1932 -- Alytaus
Šimkus ir Platonas) parodymus surengtos MGB operacijos me aukštesn. miškų m-lą. 1932 09 16 pašauktas į Lietuvos ka
tu, kai buvo sunaikintas Kęstučio partizanų apygardos štabas, riuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida)
po įnirtingų kautynių Kaziškės miške, Tauragés vls., žuvo kartu suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į

kavalerijos karininkų atsargil. 1933-47 dirbo Rokiškio mišku
urėdijos Skapiškio, Raudondvario miškų ūkio, Raseinių miškų M
ūkio Kražių girininku, 1953-58 – Šiaulių kelių eksploataci
jos ruožo želdinimo meistru, 1958-62 - Tytuvėnų miškų ūkio
Pakražančio girininkijos techniku, 1962-69 - Tauragės miš
ko pramonės ūkio Pužiškės girininkijos miškų techniku, meist
ru. Mirė 1969, palaidotas Tauragėje.
LCVA, F. 930, ap. 8, 6, 530, I. 66; (.906, ap. 2, b), 247; LKKAS archyvas
MILIUS Liudas gimė 1907 05 22 Kuklių k., Lazdijų vls.,

Seinų aps. 1921-25 mokėsi Seinų „Žiburio“ g-joje Lazdijuo
se; 1927 baigė Lazdijų dvejų metų mokytojų kursus. 1927
11 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1929 02 19 baigus
Karo mokyklı(111 asp. laida) suteiktas pést, ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1929
Mažeikių aps. Nausėdų prad. m-los mokytojas. 1931 0101
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pa Milius Vincius
keistas į ats. jaun. leitenanto.
Žmona - Valentina Brazauskaitė (1910).
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 6521, I. 273. MILIUS Vincas gimė 1905 09 28 Atesninkų k., Krosnos vls.,
Marijampolės aps. Baigė Aukštesn.komercijos m-lą. 1924 10 05
įstojo į Karo mokyklą. 1927 09 07 ją baigus (IX laida) su
teiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. pulko 6
kuopos, vėliau 4 kuopos jaun. karininku, 1930 11 01 – ryšių
komandos karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931
09 30 pakeltas į leitenantus. Nuo 1932 04 10 vyr. karininkas.
1935 11 23 pakeltas į kapitonus, paskirtas pulko adjutantu.
Tarnaudamas kariuomenėje dėstė karinį parengimą Marijam
polės g-joje. 1939 07 08 baigė Vytauto Didžiojo aukštosios
karo mokyklos Gen. štabo skyrių (III laida), suteiktos aukšto
jo karo mokslo teisės, gen. štabo karininko vardas, paskirtas I
pést. divizijos štabo II skyriaus v-ku. 1939 11 23 pakeltas į
gen. štabo majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
07 29 pačiam prašant iš kariuomenės paleistas. Ūkininkavo
Braškių k., Sintautų vls., Šakių aps. 1941 06 14 NKVD su
imtas ir su šeima ištremtas į Bijsko r., Altajaus kr., nuo 1942
tremtyje Bykove, Bulūno r., Jakutijoje. 1960 paleistas, 1970
grįžo į Lietuvą. Mirė 1993 02 03 Lentvaryje.
Milius Stasys Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Anastazija Naujokaitytė (1908–1992), sūnūs – Al
gimantas Alius (1936) ir Vaidotas Jonas (1938).
MILIUS Stasys gimė 1904 01 03 Dimitravos dvare, Dar LCVA, 1.930, ap. 2M, b. 232; LGG, t. I, p. 570.
benų vls., Kretingos aps. Baigė Kretingos prog-ją. 1922 10 05
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1924 09 28 baigus MILIUTINAS Nikolajus gimė 1889 Kurske, Rusijoje. 1907
Karo mokyklą (VI laida) suteiktas artilerijos leitenanto laips baigė Kijevo 2 g-ją, 1912 - Kijevo politechnikos in-tą. 1915
nis ir paskirtas 2 art. pulko 1 haubicų batarėjos jaun. karinin 01 01 baigė Kijevo Konstantino karo m-lą, suteiktas pra
ku. 1926 09 13 perkeltas į Karo aviaciją. 1927 07 14 baigė porščiko laipsnis, tarnavo Rusijos kariuomenės Kazanės karo
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Aviacijos skyrių (I apygardos automobilių dalinyje. 1915 11 08 pakeltas į pa
laida), paskirtas 4 oro eskadrilės Zokniuose, prie Šiaulių, oro poručikius, 1916 09 18 – į poručikus, tarnavo automobilių
žvalgu. 1927 08 03 pirmą kartą skrido savarankiškai. Mirė kuopos būrio vadu ir Technikos dirbtuvių prižiūrėtoju. Da
1928 11 12 Kaune.
lyvavo I pasaul. karo kovose Austrijos-Vengrijos fronte, pateko
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). į vokiečių nelaisvę. 1918 11 paleistas apsigyveno Lietuvoje.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 165. 1919 04 14 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas

automobilių kuopos jaun. karininku, 1919 04 26 gara mobilizuotas į Lietuvos kariuomenç, paskirtas Elckrotechni
žo prižiūrėtoju. 1919 08 04 paleistas atostogų, 08 18 i da kos bataliono 2 kuopos jaun, karininku. 1920 10 29 suteiktas
linį negrįžo, išbrauktas iš karininkų sąrašų kaip pabėgęs iš leitenanto laipsnis. Nuo 1921 04 15 tvarkė telefono linijas
kariuomenės. Gelgaudiškio-Sakių, vėliau Kauno-Palemono-Jonavos r.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 1 laipsnio ir 1922 05 01 pakeltas vyr. Icitenantus. 1923 05 04 kaip sil
į
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais. pnai atestuotas paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931
Žmona - Klaudija (1894). 0101 pagal karininkų laipsnių įstatymą ats, vyr. leitenanto
LCVA. 1.930, ap. 5. b. 1815, ap. 8, b. 73. 1. 56-57. laipsnis pakeistas į ats. Ieitenanto.
LCVA, L. 930, ap. 8, b. 79,1. 42-43.
MILKEVIČIUS Stasys T MILKAITIS Stasys.
Milkaitis Stasys
Milla Jonas
MILKAITIS (MILKEVIČIUS) Stasys gimė 1899 08 11
Rygoje, Latvijoje. 1919 Jekaterinodare baigė realinę m-lą.
1920 07 18 atvyko į Lietuvą. 1920 08 10 mobilizuotas į MILLA Jonas gimė 1910 07 21 Daukniškių k., Biržų vis.
Lietuvos kariuomenę. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV ir aps. 1931 baigė Biržų g-ją. 1931 09 15 pašauktas į Lietu
laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis, paskirtas 3 raite vos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp.
lių pulko 3 eskadrono jaun. karininku. 1923 12 28 perkel laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
tas į 2 ulonų pulką 4, vėliau 1 eskadrono jaun. karininku. pėstininkų karininkų atsargą. 1932 10 16 - 1937 04 01 tar
1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 05 11 paskir navo policijoje. LŠS narys, Linkaičių šaulių būrio tarybos pir
tas pulko teismo raštvedžiu, vėliau pulko ginklų prižiūrėtoju. mininko padejejas, nuo 1937 07 06 būrio vado padėjėjas, nuo
1928 04 27 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1929 11 22 1939 06 19 I šaulių rinktinės narys. 1939 11 23 pakeltas į
vėl priimtas į karinę tarnybą, paskirtas 1 pést. pulko 7 kuo ats, leitenantus.
pos vado padėjėju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1629, 1. 80; f. 631, ap.7, b. 13018.
įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931
11 28 pakeltas į kapitonus. 1932 07 01 pačiam prašant pa MILLARD Ronald von Stone, Anglijos kariuomenės leite
leistas į atsargą, gyveno Biržuose, vėliau Ukmergės aps. Nuo nantas, pareiškęs norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, 1919
1933 10 10 dirbo Teisingumo m-jos įstaigų valdininku. 10 19 paskirtas prie Gen. kariuomenės štabo. 1920 02 20 iš
1939 09 06 paleistas į dimisiją. Gyveno Kaune, dirbo Kau kariuomenės atleistas.
no sunkiųjų darbų kalėjimo v-ko padėjėju. 1944 pasitraukė LCVA, f. 929, ap. 8, b. 47.
į Vokietiją, kur 1945 mire.
Žmona - Lidija Metaitė (1900–1977), sūnus – Alfredas Eval MILLS Eduard Lawrence, Anglijos kariuomenės majoras,
das (1925), duktė - Liuda Totoraitienė. pareiškęs norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, 1919 1019
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1817. paskirtas prie Gen. kariuomenės štabo. 1920 02 01 iš kariuo
menės atleistas.
MILKEVIČIUS Leonardas gimė 1895 Rygoje, Latvijoje. LCVA, . 929, ap. 8, b. 46.
1915 Rygoje baigė Aleksandro g-ją. Mobilizuotas į Rusijos ka
riuomenę 1916 03 02 baigė Kijevo 1 praporščikų m-lą, su MILTAKIS Genrikas (Henrikas) Vytautas gimė 1900
teiktas praporščiko laipsnis. Atvykus į Lietuvą 1920 10 02 11 20 Punske, Seinų aps. 1921 baigė Marijampolės Rygiš
256 Lietros karinom enes karininkai

M
Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu, Sovietų Sąjungos
„Garbės ženklo ordinu (1950). ell
Žmona – Anastazija Jasutytė (1900–1988, susituokė 1934),
sūnūs – Viktoras Gediminas (1938) ir Juozapas Algirdas
(1940-1979).
Miltakis Genrikas Vytautas
kių Jono g-jos 4 klases. Nuo 1921 12 10 tarnavo Marijam

polės komendantūros lauko pašto kontoroje. 1922 01 13
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1923 01 13-22
dalyvavo vaduojant Klaipėdą. 1923 10 15 baigus Karo mo Miltakis Kazys
kyklą (V laida) suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis ir paskirtas
į Karo aviaciją. 1924 06 25 baigus teorijos kursus paskirtas
3 oro eskadrilės oro žvalgu, 1925 08 18 - eskadrilės adju MILTAKIS Kazys gimė 1901 11 18 Punske, Seinų aps.
tantu. 1925 09 21 su karo lakūnu Heidrikiu išskridę ir pri 1920 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-jos 4 klases. 1920
trūkę kuro buvo priversti nusileisti Šnipiškėse netoli Vilniaus 11 15 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1921 12 18
ir pateko į lenkų nelaisvę. Kalėjo Vilniaus, Varšuvos, Mod baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto
lino kalėjimuose. 1926 09 28 pabėgęs iš Modlino tvirtovės laipsnis, paskirtas 2 pėst. pulko ryšių komandos jaun. kari
grįžo į Lietuvą, 11 22 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1927 ninku. 1923 07 06 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
01 15 pačiam prašant priimtas į karinę tarnybą, paskirtas Mo 1925 baigė Rygiškių Jono g-ją. 1925–27 Šlavantų šaulių būrio
komosios baterijos jaun. karininku. 1928 02 16 pakeltas į v-bos pirmininkas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
vyr. leitenantus. 1928 09 25 perkeltas į Atskirąją art. grupę, tymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
11 19 pačiam prašant perkeltas į 3 art. pulką. 1929 07 31 1934 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Dirbo teismo tar
baigė 4 mėn. artilerijos karininkų kursus, paskirtas 1 art. dytoju Kaune, buvo etatinis Kauno apygardos teismo kandi
grupės orientacijos karininku. 1930 baigė dr. J. Tumeno datas. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1939-40 dirbo
brandos kursus. 1933 12 19 pakeltas į kapitonus. 1931 teismo teisėju Molėtuose, 1941-44 - prokuroro padėjėju.
05 01 – 1936 07 01 kaip KAM stipendininkas mokėsi Vie 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1950 emigravo į JAV,
nos aukštojoje veterinarijos m-loje Austrijoje. Grįžęs į Lietu gyveno Detroite, dirbo automobilių pramonėje. Mirė 1973
vą paskirtas į Kariuomenės intendantūrą vet. gydytoju, 1937 04 14 Detroite, palaidotas Holy Sepulchre kapinėse.
12 15 – 3 dragūnų pulko vyr. vet. gydytoju, 1938 01 01 - Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Tauragės įgulos vet. gydytoju, 1939 11 02 – Vilniaus įgu Žmona - Stasė Jurgelevičiūtė (1905-1985), dukterys - Jo
lanta Baužienė ir Asmena Levkienė.
los vet. v-ku. 1939 11 23 pakeltas į majorus. 1940 05 10
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 166; f. 392, ap. 2, b. 276; f. 631, ap. 7. b. 4890;
tarnyboje susižalojo, 08 05 pačiam prašant paleistas į atsargą.
LKKAS archyvas
1940 08 – 1942 02 dirbo AB „Maistas“ skerdyklos Kaune,
vėliau Tauragės aps. vet. gydytoju, 1942–45 - Vilniaus aps. MILUKAS Juozas gimė 1919 08 11 Niujorke, JAV. 1920
vet. gydytoju. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietu
vą 1945 11 01 mobilizuotas į RA, tarnavo vet. gydytoju To su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. 1936 baigė Kauno
„Aušros“ berniukų g-ją, studijavo VDU Teisių f-te. 1938 07 08
limuosiuose Rytuose. Demobilizuotas dirbo Mažeikių r. vyr.
vet. gydytoju, 1950 09 – 1955 – Šiaulių veterinarinės bakte pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo
riologinės laboratorijos direktoriumi, vėliau Žagarės žirgyno mokyklą (XIV asp laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
vet. gydytoju. Mirė 1989 03 07 Žagarėje, palaidotas Ro laipsnis, mobilizuotas ir paskirtas 5 pest. pulko 3 kulkosv. kuo
kantiškių kapinėse Vilniuje. pos būrio vadu. 1939 11 20 paleistas į pėstininkų karininkų
Lietuvos kariuomenis karininkai 257

vizijos 234 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. 1941
NKVD suimtas Pabradės poligone.
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 310.1. 39; LYA, E. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG,
1.1. p. 572.
Milukas Juozas
atsargą. LŠS narys. 1940 11 10 priimtas dirbti Lietuvos gele

žinkelių valdybos keleivių pervežimo sektoriaus v-ku.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 167.
Mingėlas Juozas
MINGĖLAS (MINGILAS) Juozas (slap. Aukštuolis, Vilkas)

gimė 1914 Mažuolių k., Baisogalos vls., Kėdainių aps. Tar
navo Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Po
tarnybos dirbo vedėju Legečių pieninėje, vėliau eiguliu miškų
ūkyje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 rudenį
su broliais Laurynu, Aleksandru ir seserimi Monika pradėjo
partizaninę kovą Radviliškio vls. Mažuolių miške. 1945 pa
vasarį paskirtas Žaliosios rinktinės Geležinio Vilko kuopos
būrio, vėliau tėvūnijos vadu. 1948 03 25 žuvo Liaudiškių
Milvydas Aleksandras miške, Radviliškio vls. 1999 03 01 pripažintas kariu savano
riu ir 1999 03 09 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas
MILVYDAS Aleksandras gimė 1913 04 07 Sankt Peterbur
ge, Rusijoje. 1920 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Telšių vls.
1932 baigė Telšių g-ją. 1932 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida)
kavalerijos karininkų atsargą. 1939 baigė VDU Teisių f-to
Ekonomijos skyrių, dirbo Finansų m-jos valdininku, bankų re
vizoriumi Kaune. LŠSnarys. 1939 11 23 pakeltas į ats. leite
nantus. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo
į Australiją, gyveno Melburne. Mirė 1985 05 09 Melburne.
Žmona - Liucija Vilčinskaitė, sūnus – Algimantas, duktė –
Rasa Statkuvienė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 530, 1.68; 1.561, ap. 2, b. 1627, I. 83; LKKAS
archyvas
MINEIKIS Juozas gimė 1912 05 28 Kadžių k., Ylakių vls.,

Mingelas Laurynas
Mažeikių aps. Baige „Saulės“ g-ją Švėkšnoje. 1937 09 28 pra
dėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1940 08 19 baigus Ka
ro mokyklą (XXI laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis MINGĖLAS (MINGILAS) Laurynas ( slap. Artinas, Džiu
ir paskirtas 1 pest. pulko būrio vadu. Likviduojant Lietuvos gas, Gintaras, Matukas) gimė 1926 Mažuolių k., Baisoga
258 Liculos kariuomones karininkai

los vls., Kėdainių aps. Mokėsi Radviliškio g-joje. 1944 įstojo
į Vietinės rinktinės karo m-lą Marijampolėje. Prasidėjus ant M
rajai sovietinci okupacijai 1944 rudenį kartu su broliais Juo
zu, Aleksandru ir seserimi Monika išėjo partizanauti, Žaliosios
rinktinės Juozo Mingelo (slap. Vilkas) vadovaujamo būrio par
tizanas. Įkūrus Prisikėlimo apygardą perkeltas į apygardos šta
ba adjutantu. 1949 08 13 susirėmime su MVD kariuomene
Užpelkių miške sužeistas. LLKS Vyriausiosios vadovybes vi
suomeninės dalies spaudos skyriaus dailininkas, partizaninės
spaudos leidėjams talkino iliustruojant dainų ir cilėraščių rin
kinį „Kovos keliu žengiant“, laikr. „Prisikėlimo ugnis“. Nuo
1951 09 07 Prisikėlimo apygardos Maironio (vėliau Povilo
Lukšio) rinktinės štabo v-kas. Suteiktas partizanų jaun. leite
nanto laipsnis. 1953 03 14 kovodamas su MGB kariuomene
žuvo (nusišovė paskutiniu šoviniu) A. Bekerio sodyboje Aukš
Miniotas Stasys
tiškių k., Kelmės r. 1999 03 01 pripažintas kariu savanoriu ir
1999 03 09 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Apdovanotas LLKS Prezidiumo 2 laipsnio Laisvės Kovos kry baigė Panevėžio realinės m-los, evakuotos į Borovičius Rusi
žiumi (1950), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju joje, 7 klases. 1918 12 grįžo į Lietuvą. 1919 06 mobilizuotas
kryžiumi (1999, po mirties). į Lietuvos kariuomenę, tarnavo eiliniu Autobatalione, daly
LNTK, P. 306-307; LKKAS archyvas. vavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermontinin
kais. 1920 02 17 suteiktas karo valdininko laipsnis, paskirtas
į Tiekimų v-ko kanceliariją, 11 03 – į 4 art. pulką 10 baterijos
ūkio vedėju, 1923 06 02 – į Mokomąją bateriją. 1923 09 22
paleistas į atsargą eiti aukštojo mokslo, įstojo į LU Technikos
f-tą. 1924 pačiam prašant keltas į Teisių f-to Ekonomijos
skyrių. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laiko
mam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun.
leitenanto laipsnis.
LCVA, F. 631, ap.7, b. 622; LKKAS archyvas.
Miniotas Kazys
MINIOTAS Kazys gimė 1896 12 26 Viliošių k., Girkal

nio vls., Raseinių aps. Baigė Raseinių m-los 4 klases. 192001 16
Karo mokyklą (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, pa
skirtas 1 savanorių pulko 2 kuopos jaun.karininku. 192101 06
perkeltas į l kulkosv. kuopą. 1 savanorių pulką pervardijus 13
pest. pulku 1921 02 14 paskirtas 6 kuopos jaun. karininku,
1922 07 01 – 3 pest. pulko 7 kuopos jaun. karininku. 1923
12 31 perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas 1 oro eskadrilės iždi
ninku, 1924 10 19- Aviacijos parko dirbtuvių vedėju. 1925 Minkevičius Petras
01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1927 01 14 pačiam prašant

paleistas į atsargą. 1928 04 emigravo į Kanadą.
Žmona – Zeferina Saikauskaitė, sūnus - Osvaldas (1924). MINKEVIČIUS (MINKŪNAS) Petras gimė 1908 08 12
ICVA, f. 930, ap. 2M, b. 229. Klivlende, JAV. 1921 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Uspen
kos k., Vievio vls. Mokėsi Žiežmarių vid. m-loje, Marijampolės
MINIOTAS Stasys gimė 1895 02 06 Budraičių vnk., Bety g-joje. 1929 08 22 baigė Kauno kunigų seminarijos teologijos
galos vls., Raseinių aps. Mokėsi Betygaloje, Seinuose, 1918 studijoms eiti mokslus. 1929 įstojo į LU Teologijos-filosofijos

f-to Teologijos skyrių, 1931 perėjo į Teisių f-to Teisių skyrių. keltas į aviacijos vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų
1935 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 11 21
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pést, ats. jaun. pakeltas į kapitonus. 1937 01 01 suteiktas I eilės karo lakūno
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsarg.l. vardas. 1939 11 22 pačiam prašant paleistas į aviacijos kari
1936 02 27 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1936-39 ninkų atsargą. Po karo gyveno Telšiuose. Sovietų Sąjungai antrą
dirbo Šiaulių apygardos teismo kandidatu, 1939-40 - Val kartı okupavus Lietuvą įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą.
kininkų-Varenos teismo tardytoju. 1941 vertėsi privačia advo 1946 03 13 suimtas. 1946 11 20 SSRS NKVD Karo tribu
kato praktika. 1942–44 dirbo Vilniaus 3 apylinkės tardytoju, nolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į
Vilniaus apygardos teismo tardytoju ir prokuroro padėjėju. Ivdellag?, Sverdlovsko sr. Paleistas 1955 04 23.
1944 pasitraukė į Vokietiją. 1945-48 mokytojavo lietuvių Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1936), Lie
g-joje Miunchene, buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įga tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ gar
liotinis. 1948 emigravo į JAV, gyveno Bruklinc, 1954 bės ženklu (1936).
BALF'o centro įstaigos Brukline reikalų vedėjas, nuo 1956 Žmona -
– Rima Ernestin.
direktorius, nuo 1956 Tautos fondo centro v-bos finansų sekre LCVA, F. 930, ap. 8, b. 363, I. 190; LGG, t. 2, d. 2. p. 549.
torius. 1957 baige Pace koledžą Niujorke, įgijo verslo admi
nistravimo bakalauro laipsnį.
Žmona - Eugenija Geležytė (1919), duktė – Dalia Eugenija
(1940).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 172, f. 631, ap.7, b. 9120; BLE, c. 18, p. 537.
MINKEVIČIUS Valerijonas 1919 06 09 mobilizuotas į Lie

tuvos kariuomenę ir paskirtas karininku į Inžinerijos batalio
ną. 1919 08 01 perkeltas į atskirąją geležinkelių kuopą. 1919
11 30 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 04 15 kaip Lat
vijos pilietis iš kariuomenės atleistas.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1825.
Mironas Petras
MIRONAS Petras gimė 1872 06 23 Veseliškių k., Panemu

nio vls., Rokiškio aps. Latvijoje baigė Mintaujos g-jos 7 klases,
1901 - Veterinarijos in-tą Dorpate (Tartu), Estijoje. 1901–06
dirbo vet. gydytoju Rokiškio aps., 1906-14 - vet. gydytoju
Rusijos VRM sistemoje. 1906 suteiktas praporščiko laipsnis,
1914 – rūmų tarėjo titulas. 1914 07 28 mobilizuotas į Ru
sijos kariuomenę, tarnavo vyr. vet. gydytoju 57 sunkiajame
artilerijos divizione, 1918–19- vet. gydytoju Kolčako armijoje.
1919 pateko į bolševikų nelaisvę, nuteistas sušaudyti, pakeitus
bausmę paimtas į RA. 1920–21 dalyvavo Rusijos-Lenkijos
kare. 1921 05 grįžo į Lietuvą. 1921 12 03 įstojo į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas Karo veterinarijos skyriaus v-ko padė
jeju, 1922 03 12-v-ku. 1922 05 01 suteiktas plk. leitenanto
Mintautas Kazys laipsnis. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į veterinarijos
karininkų atsargą. Dirbo Lietuvos veterinarijos departamento
inspektoriumi, 1928 08 20 – 1933 06 01 - Veterinarijos
MINTAUTAS (BLUSIS) Kazys gimė 1902 01 03 Liolių k., departamento direktoriumi. Rūpinosi Lietuvos veterinarijos
Šėtos vls., Kėdainių aps. Baigė g-jos 4 klases. 1922 12 01 pra akademijos steigimu, jos statyba, kurį laiką redagavo žurn. „Ve
dėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1925 09 07 baigus Karo terinarija ir zootechnija“. Mirė 1933 06 19 Kaune, palaido
mokyklą (VII laida) suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, pa tas Šančių kapinėse.
skirtas Elektrotechnikos bataliono būrio vadu. 1926 01 01 per Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928), Ru
keltas į Karo aviaciją. 1927 07 14 baigė Aukštųjų karininkų sijos kariuomenėje – Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Stanislavo 3
laipsnio ordinais.
DLK Vytauto kursų Aviacijos skyrių (I laida). 1929 11 23 pa
260 Licturos
Žmona – Leone Marija (1880), sūnūs – Romualdas (1906),
M
Ričardas (1908-1979), Rudolfas Andrius (1911-2004), duk
té - Monika Petronelė Baltušienė (1913-2000). El
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 174; BLE, 1. 19, p. 20.
Mironas Stasys
MIRONAS Stasys (Stanislovas) gimė 1919 04 25 Veseliš

kių k., Panemunio vls., Rokiškio aps. 1939 06 15 baigė Ro
kiškio J. Tumo-Vaižganto g-ją. 1939 pašauktas į Lietuvos ka
morons
o
riuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01

baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvųika
Mironas Rudolfas Andrius rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
on
1940 10 02 priimtas į VDU Technologijos f-to Elektrotech
nikos skyrių.
MIRONAS Rudolfas Andrius gimė 1911 05 17 Uralske, LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17; f. 631, ap. 7, b. 17809; LKKAS archyvas.
Rusijoje. 1921 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1931 baigė Kauno
„Aušros“ berniukų g-ją, įstojo į VDU Humanitarinių moks
lų f-tą. 1932 09 16 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenė
je. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas
pest. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 2 pést. pulko jaun.
karininku. 1937 10 07 pakeltas į leitenantus. 1938 slap.
A. Norimas išleido fantastinį romaną „Birutės turtai“. Sovie
tų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 pést. pulko 2 kuo
pos vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. Tarnavo karininku Vietinėje rinktinėje. 1944 pa
sitraukė Vokietiją. Pabėgėlių stovyklose nuo 1945 dalyvavo
į
Lietuvos tautiniame ansamblyje, 1947-49 jo administrato

rius. 1949 emigravo į JAV,gyveno Deitone, vėliau Čikagoje,
dirbo laikr. „Naujienos“ redakcijoje. 1953 įgijęs linotipininko
specialybę dirbo „Naujienų“, M. Morkūno spaustuvėse. Mironas Vladislovas
1959 persikėlęs į Kaliforniją dirbo įvairiose spaustuvėse. Ak
tyviai bendradarbiavo nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos
lietuvių spaudoje, dalyvavo kultūrinėje veikloje, vaidino ir MIRONAS Vladislovas (Vladas) gimė 1880 06 22 Kuodiš
režisavo Čikagos lietuvių teatro spektaklius, surengė savo kū kių k., Panemunio vls., Rokiškio aps. Mokėsi Panemunyje, Min
rybos vakarų. Gyvendamas JAV išleido novelių rinkinių, apy taujos g-joje, atsisakius rusiškai melstis 1896 iš jos pašalintas. 1901
sakų, romanų, pelné 11 premijų. LKVS „Ramove“ narys, baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 – Sankt Peterburgo dva
1972–75 Los Andželo skyriaus pirmininkas. Mirė 2004 sinę akademiją teologijos kandidato laipsniu, įšventintas į kunigus.
07 11 Paso Roblėje, Kalifornijoje, JAV. Grįžęs Vilniuje dirbo privačių m-lų kapelionu. Aktyviai įsitraukė
Žmona - Ona, duktė – Loreta, sūnus - Gabrielius, poduk į lietuvių inteligentų veiklą, tapo „Vilniaus žinių“ bendradarbiu,
ra - Giedra Vaičienė. Lietuvių mokslo draugijos nariu. Prolenkiškos Vilniaus vyskupi
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 750, I. 226; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; jos hierarchijos 1907 perkeltas klebonauti į Choroščo mstl., Balt
BLE, 1. 19. p. 20; LKKAS archyvas. stogės apyl. 1910–14 Valkininkų klebonas ir Merkinės dekanas.

65-18 IN
Mironas Vladislovas
1911 įsteigė lietuviškų knygų ir laikraščių leidyklą, savo lėšomis

leido religinį tautinį „Aušros“ laikr., kurį 1919 lenkų okupacinė
valdžia uždraudė. Valkininkuose įsteigė Blaivybės d-jos skyrių,
Valkininkų parapijoje įsteige 28 lietuviškas prad. m-las. 1914 pa
skirtas Daugų klebonu. 1916 pab. vienas iš Lietuvių tautos Miselis Antanas
pažangos partijos kūrėjų. 1917 09 18–22 Vilniuje vykusioje kon
ferencijoje išrinktas Laikinosios Lietuvos Tarybos, kuri turėjo
paskelbti Lietuvos nepriklausomybę, nariu, 191709 24 - Lai MISELIS Antanas gimė 1912 06 12 Birietiškių k., Šiaulių vis.
kinosios Tarybos prezidiumo antruoju vicepirmininku. 1918 ir aps. Mokėsi Šiaulių g-joje, 1932 baigė Kėdainių g-ją. 1932
02 16 pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, lap 09 16 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1935 09 15
kričio mėn. dalyvavo sudarant pirmąją Lietuvos vyriausybę. Po baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas pėst. jaun. leite
Steigiamojo Seimo rinkimų paleidus Valstybės Tarybą 1920 07 nanto laipsnis, paskirtas 3 pest. pulko jaun. karininku. Baigė
grįžo klebonauti į Daugus. 1924 08 17-19 įkūrus Lietuvių tau pėstininkų karininkų sunkiųjų priemonių kursus (IV laida).
tininkų sąjungą tapo aktyviu jos nariu. 1926 nuo tautininkų iš 1938 10 13 pakeltas į leitenantus, paskirtas 3 sunkiųjų kul
rinktas į III Seimą. Po rinkimų apsigyveno Kaune. Paleidus Seimą kosv. kuopos automatinių pabūklų būrio vadu. Sovietų Są
1927 04 paskirtas Tikybos reikalų departamento direktoriumi. jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 33 pest. pulko 3 bataliono
1927–29 išrinktas į Tautininkų partijos valdybą, redagavo par ūkio v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
tijos laikr. „Tautininkų balsas“, tapo „Jaunosios Lietuvos“ orga paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko
nizacijos garbės nariu. 1929 05 29 - 1938 03 25 vyriausiasis maisto tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa
Lietuvos kariuomenės kapelionas ir Šv. Mykolo bažnyčios rekto sitraukė. Vokiečių okupacijos metais gyveno savo ūkyje Lin
rius. 1938 03 24 – 1939 03 28 Ministras pirmininkas, nuo kaučių k., Kražių vls. Formuojant Vietinę rinktinę 1944 02
1938 10 dar ėjo ŽŪ ministro pareigas. Nuo 1939 01 Lietuvių paskirtas Raseinių komendantūros adjutantu. 1944 pasitrau
tautininkų sąjungos pirmininkas. Lietuvai priėmus Vokietijos ul kė į Vokietiją, 1949 emigravo į Argentiną. 1957 persikėlė į
timatumą dėl Klaipėdos krašto atsistatydino iš Ministro pirmi JAV, gyveno Čikagoje. Mirė 1986 04 22 Čikagoje.
ninko ir Tautininkų partijos pirmininko pareigų, gyveno savo Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1935).
ūkyje Bukaučiškėse, šalia Daugų ežero. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 07 26 suimtas, kalintas Alytaus ir Kauno sunkiųjų Žmona - Bronė Sutkaitytė (m. 1989), dukterys - Dale
darbų kalėjimuose. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. Ant Jaagund (m. 1996) ir Danguolė, sūnus - Vytas.
rosios sovietinės okupacijos metu 1944 08 23 karinės kontržval LCVA, F. 930, ap. 8, b. 751, 1. 240; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
gybos Smeršsuimtas,vėliau perduotas NKVD, kalintas Kaune, LKKAS archyvas.
Vilniuje, 1945 02 27 paleistas. Gyveno Vilniuje, klebonavo Jė
zaus Širdies bažnyčioje. 1946 03 05 suimtas, kalintas Lukiškių MISEVIČIUS Genrichas (Genrikas, Henrikas) gimė 1895
kalėjime Vilniuje, buvo verčiamas bendradarbiauti su MGB, 01 19 Rietave, Telšių aps. Baigęs Kauno komercinės m-los 7
03 23 paleistas. Už vengimą bendradarbiauti 1947 01 03 so klases 1915 dirbo užvaizdu Zaliesės dvare, Vilniaus aps, 1916
vietinio saugumo vėl suimtas. 1947 08 23 SSRS MGB Ypatingojo Rusijoje dirbo Smolensko lietuvių savitarpinės pagalbos k-te,
pasitarimo nuteistas 7 metams, išvežtas į SSRS MGB ypatingųjį 1917 - Miestų sąjungos agronomijos skyriaus kontrolieriu
kalėjimą Vladimire, kuriame 1953 02 17 žuvo. mi. Grįžęs į Lietuvą savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1930), DLK Ge 1919 dirbo įgaliotiniu Tiekimo m-joje. 1919 1001 perkeltas
dimino 1 laipsnio (1938), „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų į KAM Intendantūros skyrių, paskirtas Kretingos priemimo
1 laipsnio (1935), Italijos Karūnos 3 laipsnio (1930), Latvi komiteto įgaliotiniu. 1920 11 23 suteiktas karo valdininko
jos Trijų žvaigždžių 2 laipsnio (1932) ordinais. laipsnis. 1921 02 01 paskirtas Bendrosios buhalterijos buhal
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 419; LGG, c. 1. p. 573; BLE, 1. 19, p. 21-22; teriu, 1922 01 01 – Maisto buhalterijos buhalterio padejeju
LKKAS archyvas ir raštvedžiu, 1924 01 01 - Intendantūros maisto skyriaus
262 Lictures karinamos karininkai

nio jaun. gydytoju, 09 20 – lauko ligoninės jaun. gydyto
1
ju. 1920 03 03 paskirtas eiti 9 pest. pulko vyr. gydytojo pa M
reigas. 1920 04 28 suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. -
1921 03 08 paskirtas 2 pest. pulko jaun. gydytoju. 1921

07 12 pakeltas į vyr. leitenantus. 1922 08 01 perkeltas į 6
pest. pulką jaun. gydytoju. 1923 01 16 paleistas į sanitarijos
tymų ats, vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 250. 1. 137; f. 380, ap. 1, b. 220: LKKAS archyvas.
PI
MISIULINAS Aleksas (Aleksandras) gimė 1889 Nifkų pa
livarke, Naujosios Vilnios vls., Vilniaus aps. Mokėsi Vilniaus
g-joje. Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje baigė Kijevo karo
m-lą, paskirtas į 43 Ochotsko pest. pulką. 1917 paleistas iš
kariuomenės štabskapitono laipsniu. Grįžus į Lietuvą 1919
08 13 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į atsargą
Misevičius Genrichas
prie Kauno m. komendantūros. 1919 09 16 perkeltas į Jo
niškėlio batalioną, paskirtas 3 kuopos jaun. karininku. 1919
vyr. raštvedžiu, 1925 05 01 - Centrinės duonos kepyklos rašt 11 18 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 04 07 dėl sveikatos
vedžiu. 1927 05 17 suteiktas administracijos (B) vyr. leite paleistas į atsargą.
nanto laipsnis. 1930 11 26 dėl ligos paleistas į dimisiją. LCVA, f. 930, ap. 8, b. 883, I. 227.
Apdovanotas Savanorių (1931) ir Lietuvos nepriklausomybės

(1928) medaliais.
Žmona - Valerija Polichauskaitė (1897).
Misiūnas Bernardas
MISIŪNAS Bernardas gimė 1908 03 21 Slabados k., Žas

lių vls., Trakų aps. 1932 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą.
baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun.
Misevičius Marijonas leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą.
1933-49 dirbo Alytaus miškų urėdijos, vėliau Kauno miškų
urėdijos Raudondvario girininku, 1949–68 - Kauno miškų
MISEVIČIUS Marijonas gimė 1893 12 22 Petrošiūnų k., ūkio vyr. miškininku. Mirė 1991 02 05.
Saločių vls., Panevėžio aps. 1912 baigė Mintaujos (Jelgava) Žmona - Valerija Aliulytė.
g-ją Latvijoje, 1917 03 27 - Maskvos u-to Medicinos f-tął. LCVA, F. 930, ap. 8, b. 876, 1. 500-503; LKKAS archyvas.
1917 04 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo jaun. gy
dytoju 62 ats. pulke Nižnij Novgorode, dalyvavo I pasaul. karo MISIŪNAS Edmundas gimė 1918 05 29 Tamkių dvare,
kovose Galicijos fronte. 1917 11 13 - 1918 04 01 tarnavo Kražių vls., Raseinių aps. 1936 baige Kražių g-ją, studijavo
vyr. gydytoju 205 ats. pulke. Grįžus į Lietuvą 1919 08 04 VDU Teisių f-te. 1939 dirbo buhalteriu Kauno sunkiųjų dar
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Aviacijos dali bų kalejime. 1939 07 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Lieturos karinomanes karininkai 263

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo
mokyklą (XV asp. laida), del politinių motyvų karininko laips
nis nesuteiktas, bet paleistas įkarininkų atsargą. 1941 08-12
dirbo Kražių vis, sekretoriumi, nuo 1942 - Svietimo valdy
bos Vilniuje ūkio vedėjo padėjėju.
LCVA, F. 391. ap. 7. b. 3838.
Misiūnas Jonas (g. 1910)
kėse, buvo jo vadas. 1944 09 sujungus partizanų būrius ir

susikūrus Didžiosios Kovos rinktinei tapo rinktinės vado Me
čislovo Kestenio (veikusio M. Karecko pavarde, slap. Serben
ta) pavaduotoju ir štabo operatyvinio skyriaus v-ku. Žuvus
M. Kesteniui tapo rinktinės vadu. 1945 08 kautynėse su
NKVD kariuomene Širvintų miške sužeistas. Nuo 1945 12 01
Didžiosios Kovos apygardos vadas. Įsteige dvi rinktines - A
Misiūnas Jonas (g. 1879) rinktinę Trakų aps. ir B rinktinę Ukmergės aps. Kūre mobilius
kovotojų būrius, kėlusius siaubą okupacinės valdžios parei
gūnams, leido partizanų laikr. „Žalia giria“, „Tikruoju keliu“,
MISIŪNAS Jonas gimė 1879 09 11 Kiemenų k., Saločių vls., „Laisvės keliu“, „Nepriklausoma Lietuva“. Įkūrus pogrindinį
Biržų aps. 1909 baigė Černiajevo realinę m-lą Sankt Peter Vienybės komitetą nežinodamas, kad tai inspiruota MGB,
burge, vėliau Politechnikos in-to 4 kursus. Nuo 1914 tarnavo 1946 05 07 užmezgė ryšį su jo vadu J. Markuliu (slap. Erelis)
Rusijos kariuomenėje. 1915 1206 baigė Garčinos praporšči ir paprašė rasti aukštesnio rango karininką vadovauti apygardai.
kų m-lą. Grįžęs į Lietuvą 1922 04 24 mobilizuotas į Lietuvos Per J. Markulį atsiųstas buvęs Lietuvos kariuomenės leitenantas
kariuomenę, paskirtas karininku į 7 pést. pulką. 1922 06 30 Vytautas Pečiūra (slap. kapitonas Griežtas, agento slap. Gedi
suteiktas ууг. leitenanto laipsnis. 1923 12 28 paskirtas 1 kul minas, užverbuotas 1942 Butyrkų kalėjime Maskvoje), kuris
kosv. kuopos vadu. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus. 1925 1946 05 19 perėmė vadovavimą apygardai, J. Misiūnas liko
07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Ben jo pavaduotoju. V. Pečiūros pasiųstas atvyko į partizanų vadų
drąjį skyrių (V laida). 1934 04 04 perkeltas į 6 pést. pulką, pasitarimą Vilniuje, 1946 08 14 suimtas, išvežtas į kalėjimą
1935 08 27 paskirtas pulko iždininku. 1939 06 13 pačiam Maskvoje, ten 1947 03 11 nužudytas. 1997 12 22 pripažintas
prašant paleistas į dimisiją. kariu savanoriu ir 1998 05 19 Prezidento dekretu suteiktas
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1938) ir DLK Ge pulkininko laipsnis (po mirties).
dimino 4 laipsnio (1934) ordinais, Lietuvos nepriklausomy Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju
bės medaliu (1928). kryžiumi (1999, po mirties).
Žmona – Emilija Macelyre. Žmona - Ona Krivickaitė (1913 – 1945 02 04 žuvo Pigo
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 312. nių k., Širvintų r.), du sūnūs, duktė – Danutė.
LKA, t. 8, p. 60; t. 11, p. 36-37; LNTK, P. 264-328; LGG, t. 2. d. 2
MISIŪNAS Jonas (slap. Žalias Velnias) gimė 1910 Valmo p. 554; LKKAS archyvas.
nių k., Pušaloto vls., Panevėžio aps. 1931 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, tarnavo husarų pulke. Baigęs privalomąją karinę MISIŪNAS Petras gimė 1910 08 26 Jukonių k., Pušalo
tarnybą liko tarnauti viršila. 1941–44 geležinkelio Kaunas to vls., Panevėžio aps. 1931 06 20 baigęs Panevėžio g-ją studi
Vilnius Kaugonių stoties apsaugos būrio vadas, Kaišiadorių javo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje. 1932 09 15 pašauktas
policijos vachmistras. 1944 02 16 savanoriu įstojo į Vierinę į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
rinktinę ir tarnavo iki jos likvidavimo. 1944 vasarą su šeima (VIII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
apsigyveno Janionių k., Musninkų vls., Ukmergės aps., suor paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Baigęs VDU dirbo Kau
ganizavo partizanų būrį, veikusį Ukmergės ir Trakų apylin no aps.teisme. 1939 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų

M
M
3
Misiūnas Petras Misiurevičius Vycautas
Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 03 28 NKVD suimtas, ka retoriumi, nuo 1938 11 - revizoriumi Kaune. 1940 09 01
lintas Vilniuje. Nuo 1941 08 23 kalintas Gorkio kalėjime, kur atleistas ryšium su išvykimu į JAV.
1942 05 12 žuvo. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 9437; LGG, t. 1, p. 575. Žmona - Jozefina Petronele Aleksaite (1918, susituokė 1938).
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1682, 1. 649; f. 387, ap. 1, b. 2635.
MISIŪNAS Pranas 1938 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuo
menėje. Sovietų Sąjungaiokupavus Lietuvą 1940 11 15 baigė
Karo mokyklą (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko
šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Gy
veno Detroite, kur 1967 01 19 mire.
LKKAS archyvas.
MISIŪNAS Zenonas gimė 1907 01 26 Alionių k., Pabais

ko vls., Ukmergės aps. Baigė Kauno aukštesn. technikos m-los
Elektrotechnikos skyrių, dirbo Kėdainių telegrafo-telefono tin
kluose. 1930 11 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas ryšių ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą.
Nuo 1932 dirbo Ukmergės pašto telegrafo-telefono linijų pri
žiūrėtoju, nuo 1935 - Kauno pašto, nuo 1939 – Marijam
polės telegrafo-telefono tinklų v-ko padėjėju.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 876, 1. 498–499.
MISIUREVIČIUS Vytautas gimė 1910 09 01 Raseiniuose.

1914–19 su tėvais gyveno Rusijoje. Grįžę į Lietuvą gyveno
Daukšių k., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės Rygiš
į
„kių Jonog-joje, Klaipėdos lietuvių g-joje, 1931 baigė Kauno

-
.ją
“
ka
09
16
Lietuvos
1931
pašauktas
Aušros
berniukų
riuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)

suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti Mišeikis Vladas su žmona Aldona
ninkų karininkų atsargą. Gyveno Kaune, studijavo VDU
Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. Nuo 1934 05 25 dirbo Fi
nansų m-joje. 1939 02 15 pakeltas į ats. leitenancus. Nuo MIŠEIKIS Vladas (slap. Tarzanas) gimė 1925 Būtaičių k.,
1935 dirbo Linų ir pakulų prekybos kontrolės buhalteriu, sek Eržvilko vls., Jurbarko aps. Nuo 1946 01 05 partizanas

Kęstučio apygardoje, vėliau būrio, kuopos vadas, Kęstučio apy nariu (slap. Kaukas), kartu su V. Bazilevičiumi paskirtas vado
gardos štabo narys. 1950 05 15 susituokė su partizane, vauti spaudos skyriui ir pogrindinio leidinio „Laisvės žvalgas“
Kęstučio apygardos štabo nare Aldona Gedutyte (slap. Gegu vyr. redaktoriumi. 1947 pab. pasirašė memorandumą JTO
tė, Žibute). 1951 03 10 MGB kareiviams apsupus bunkerį Keturių užsienio reikalų ministrų konferencijai, kuriame rei
kartu su žmona ir partizanu Algiu (pavardė nežinoma) žuvo kalaujama nutraukti Lietuvos okupaciją. 1948 02 10 suimtas,
(susisprogdino) Mažintų k., Batakių vls., prie Ančios kranto. kalintas Kaunc. 1948 07 21 SSRS MGB Ypatingojo pasitari
Palaidojimo vieta nežinoma. Pripažintas kariu savanoriu ir 2000 mo nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalintas
01 04 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties). 1999 07 žū lageriuose Mordovijoje, Kemerove ir Omske. 1956 08 04 SSRS
ties vietoje pastatytas paminklas. AT komisijos ir Omsko prokuratūros sprendimu iš įkalinimo
Žmona - Aldona Gedutytė (1927–1951). vietos paleistas. Grįžęs į Lietuvą trumpai gyveno tėviškėje, nuo
LKKAS archyvas. 1957 - Vilniuje. 1958 12 19 LSSR AT Prezidiumo nutari
mu teistumas panaikintas. Poetas, vertėjas, devynių poezijos
knygų autorius, LSSR valstybinės premijos laureatas (1983).
Mirė 1983 12 16 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse. Ute
nos savivaldybės lėšomis restauruotoje sodyboje Juknėnų k.
įrengtas Antano ir Motiejaus Miškinių memorialinis muziejus,
Utenoje veikia A. ir M. Miškinių biblioteka.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1938) ir
Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939).
Žmona - Aleksandra Zinkevičiūtė (1907–2005), duktė - Jo
lanta Garjonienė (1939).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 868, 1. 45; TLE, t. 3, p. 108–109; LNTK, p. 314-315;
LKA, c. 15, p. 95-110; t. 23, p. 26, 30, 181; t. 25, p. 233, 235: BLE, T. 19,
MIŠKINIS Edvardas 1918 12 21 savanoriu įstojo į Lietu

vos kariuomenės 2 pést. pulką. 1919 02 25 kaip karininkas
perkeltas į Panevėžio komendantūrą. 1919 09 22 iš kariuo
menės pabėgo.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1834.
Miškinis Antanas
MIŠKINIS Antanas gimė 1905 02 11 Juknėnų k., Daugai

lių vls., Utenos aps. 1922 baigė Zarasų prog-jos 4 klases, 1926 -
Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1925 periodikoje pradėjo spaus
dinti pirmuosius eilėraščius. 1928 išleido pirmąjį eilėraščių
rinkinį „Balta paukštė“. Vienas iš laikr. „Literatūros naujienos"
steigėjų. 1931 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932
Miškinis Motiejus
sargą. Nuo 1932 10 11 mokytojavo Kauno rusų g-joje. 1934
baigė VDU Humanitarinių mokslų f-tą. Nuo 1936 09 01 dir
bo Valstybės radiofono redaktoriumi, nuo 1938 08 01 – Kauno MIŠKINIS Motiejus gimė 1897 12 27 Juknėnų k., Daugai
5 g-jos mokytoju. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo lių vls., Utenos aps. 1907 baige Utenos aps. Tauragnų prad.
1939 LŠS narys. Vokiečių okupacijos metu 1943 11 įsitraukė m-lą, 1915-8-ją Dvinske (Daugpilis), 1917–18 mokytojavo
į antinacinę pogrindinę veiklą, tapo Lietuvos laisvės kovotojų prad. m-loje Juknėnuose. 1919 02 20 savanoriu įstojo į Lietu
sąjungos nariu. 1944-48 dirbo Kauno dramos teatro literatūri vos kariuomenę, paskirtas į Kauno komendantūros mokomąją
nės dalies vedėju. 1945 11 įsitraukė į antisovietinę pogrindinę kuopų, 04 14 - komendantūros etapo skirstymo punkto re
veiklą. 1947 09 15-16 įkūrus naują BDPS tapo Prezidiumo gistracijos biuro vedėju. 1919 12 02 suteiktas karo valdininko

laipsnis, paskirtas komendantūros etapo skirstymo punkto v-ko 1919 09 29 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą
padėjėju ir ūkio vedėju. 1922 06 12 iš kariuomenės paleistas karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 10 03 paskirtas M
kaip reikalingas URM, iki 1924 01 06 dirbo konsulato Ham Vilkaviškio komendantūros jaun. karininku, 1920 04 12 - El
burge sekretoriumi. 1924 09 01 – 1926 09 01 dėstė lietu komendanto padėjėju. 1921 09 12 perkeltas į Kauno komen
vių k. Kauno aukštesn. komercijos m-loje, 1926 09 01 - 1929 dantūrą, paskirtas Karo milicijos mokyklos 1 kuopos vadu,
0201 - Marijampolės Rygiškių Jono g-joje. 1927 baigė LU 1922 07 03 – komendantūros mobilizacinio skyriaus vedėju.
Humanitarinių mokslų f-tą. 1929 02 01 – 1931 02 01 dirbo 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 02 28 pačiam
Raseinių g-jos direktoriumi, 1931–37 – Švietimo m-jos Pra
-
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1929 baigė
džios mokslo departamento direktoriumi. 1931–36 redagavo Vienos aukštąją prekybos m-lą Austrijoje. Nuo 1930 02 01
moksleivių žurn. „Šviesos keliu“, išleido rinkinį „Didžiųjų rašy dirbo mokesčių inspektoriumi Kretingoje. 1931 01 01 pagal
tojų siluetai“ (1936). 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdi Karininkų laipsnių įstatymą ats, vyr. leitenanto laipsnis pa
ninkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos keistas į ats. leitenanto. 1933 – 1937 07 Mo
.
(B) ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1937–40 dirbo Švietimo m-jos tamento referentas Kaune.
inspektoriumi, departamento direktoriumi, vyr. inspektoriu Apdovanotas Savanorių medaliu (1930).
mi. Vadovėlio „Lietuvių literatūra“ (t. 1, 1939) bendraautoris. LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 181; f. 387, ap. 6, b. 2288.
LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 pa
skirtas Vilniaus 11 vid. m-los mokytoju. 1941–43 VU rusų
literatūros dėstytojas. Po 1944 atsidėjo literatūriniam darbui,
į lietuvių kalbą daugiausia vertė rusų rašytojų N. Gogolio, F.
Dostojevskio, L. Tolstojaus, M. Gorkio ir kt. veikalus. Mirė 1974
03 05 Juknėnų k., palaidotas Vajasiškio kapinėse Zarasų r. Ute
nos savivaldybės lėšomis restauruotoje sodyboje Juknėnų k.
įrengtas Antano ir Motiejaus Miškinių memorialinis muziejus,
Utenoje veikia A. ir M. Miškinių biblioteka.
vanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona – Angelė Nevadničėnaitė (1892–1972, susituokė
1923).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 179; ap. 5, b. 1891, 1. 91; f. 391, ap. 7, b. 3849;
MLTE, t. 3, p. 109; LKKAS archyvas.
Miškinis Vytautas Kazimieras
MIŠKINIS Vytautas Kazimieras (slap. Viesulas) gimė 1928

11 03 Trinkuškių k., Salako vls., Zarasų aps. Baigė Vajasiškio
prad. m-lą, mokesi Degučių m-loje, Zarasų ir Salako vid. -lose.
m
Salako jaunimo antisovietinės organizacijos narys, palaikė ry

šius su partizanais. Už atsisakymą demonstracijoje nešti Stali
no portretą išmestas iš m-los. Gresiant suėmimui 1948 08 06
įstojo į Vytauto apygardos Lokio rinktinės J. Dudėno (slap.
Vynas) vadovaujamą Erškėčio kuopą. Nuo 1949 01 01 Lais
vės kuopos kovotojas. 1950 05 22 paskirtas Žalgirio kuopos
žvalgybos skyriaus v-ku, vėliau naujai suformuoto partizanų
rajono Sartai, buv.Dusetų, Zarasų ir Dūkšto r. sankirtoje, šta
bo v-ku. Suteiktas partizanų puskarininkio laipsnis. 1951 11
Miškinis Vincas
MGB pajėgoms sunaikinus Žalgirio kuopą iš aktyvios kovos
pasitraukė ir slapstėsi. 1957 09 26 legalizavosi ir išvažiavo į
Krasnojarsko kr. pas ištremtus tėvus. 1960 grįžo į Lietuvą, gy
MIŠKINIS Vincas gimė 1899 05 18 Aleknonių k., Sim veno Molėtuose, dirbo mūrininku statybinėje organizacijoje.
no vls., Alytaus aps. 1917 baigė komercijos m-los 5 klases Vo 1961 10 06 suimtas, 1962 04 23 Vilniuje nuteistas mirties
roneže, Rusijoje. 1917 05-11 dirbo Rusijos miestų žemiečių bausme. Bausmė įvykdyta, palaidojimo vieta nežinoma. 1997
sąjungoje. Grįžęs į Lietuvą 191901 29 savanoriu įstojo įLie 12 16 LR Aukščiausiojo Teismo reabilituotas. 1998 12 22
tuvos kariuomenės 2 pést. pulką. 1919 03 10 pasiųstas į Ka pripažintas kariu savanoriu ir 1999 01 11 suteiktas vyr. leite
ro mokyklą. 1919 07 06 ją baigus (I laida) suteiktas karužo nanto laipsnis (po mirties).
laipsnis, paskirtas Kauno bataliono 1 kuopos jaun. karininku. LYA, f. 3, b. 41/45, t. 3, I. 50; LKKAS archyvas.

Myško Leonidas
Miralas Adolfas
MYŠKO Leonidas gimė 1915 03 20 Panevėžyje. 1936 baige

Panevėžio g-ją. 1936 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. aviacijos teorijos kursuose. 1930 02 15 baige Vytauto Didžiojo
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII.asp. laida) suteiktas karininkų kursų Aviacijos skyrių (II laida). 1930 11 23 pa
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų kari keltas į aviacijos kapitonus. 1931 04 01 paskirtas 4 eskadriles
ninkų atsargą. 1937-41 mokėsi VDU, nuo 1938 04 14 LŠS oro žvalgu. 1932 01 01 suteiktas I eilės karo lakūno vardas.
studentų kuopos narys. 1934 09 14 perkeltas į Aviacijos štabą mobilizacijos reikalų
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1634, I. 184; f. 631, ap. 7, b. 15066. vedėju. Tarnaudamas aviacijoje studijavo VDU Teisių f-to
Ekonomijos skyriuje, kurį baigus 1935 09 02 paskirtas Karo
MIŠKŪNAS Izidorius (slap. Barzda, Izidorius, Izikinas) gimė aviacijos štabo III skyriaus v-ku. 1935 11 23 pakeltas į majo
1919 Sereikių k., Lygumų vls., Šiaulių aps. Iki antrosios sovie rus. 1939 07 28 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų
tinės okupacijos dirbo tevų ūkyje. 1944 įstojo į Audros partiza atsargą. Dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu Vil
nų būrį, vėliau priskirtą Genio, paskui Voverės rinktinei. 1946 niuje ir mokesčių inspektoriumi Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS
įkūrus Prisikėlimo apygardą Audros būrys priskirtas Kunigaikščio karui dalyvavo Birželio sukilime Kaune. 1944 su šeima pasi
Žvelgaičio rinktinei, veikė Stačiūnų, Lygumų, Meškuičių apy traukė į Vokietiją, gyveno Miuncheno pabėgėlių stovykloje.
linkėse. 1950 09 paskirtas Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio 1949 emigravo į Kanadą, gyveno Port Artūre, Ontarijo pro
Žvelgaičio rinktinės štabo v-ku. 195203 19 kautynėse su MGB vincijoje, dirbo savo ūkyje. Mirė 1955 12 12 Port Artūre.
kariuomene kartu su Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadu Bo Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1936), Sa
leslovu Kriščiūnu (slap. Klajūnas, Puntukas) ir žvalgybos skyriaus vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybes (1928) medaliais
v-ku S. Šepkumi (slap. Šernas) žuvo Gulbino miške, Šiaulių aps. „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1937).
Žuvusiųjų kūnai niekinti Šiauliuose, palaidojimo vieta nežino Žmona – Leonora Grigonytė, sūnūs – Algirdas Leonardas
ma. 1999 02 17 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 03 29 (1931) ir Romualdas Adolfas (1932), dukterys - Giedre Ju
suteiktas kapitono laipsnis (po mirties). dita (1936) ir Jūra (1940).
LKKAS archyvas. LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1839; LKKAS archyvas
MITALAS Adolfas gimė 1893 12 25 Juškėnų k., Utenos vls. MITALAUSKAS Balys gimė 1903 02 13 Ragelių k., Rokiš
ir aps. 1914 baigė Utenos g-jos 4 klases, mokytojavo. kio vls. ir aps. 1927 baigė Rokiškio g-ją. 1929 10 06 baigus
1918 11-1919 02 dirbo Utenos m. komitete. 1919 05 18 Karo mokyklą (XI laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, pal
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Ukmergės ats. pesti skirtas 2 pėst. pulko mokomosios kuopos jaun. karininku,
ninkų batalioną, paskirtas bataliono iždininku. 1919 12 23 1931 11 01 – vyr. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų
suteiktas karo valdininko laipsnis. Ukmergės batalioną perfor laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
mavus į 8 pést. pulką tarnavo pulko iždininku. Dalyvavo ne Tarnaudamas kariuomenėje baigė VDU Teisių f-to Ekono
priklausomybės kovose su bolševikais ir lenkais. 1926 01 01 mijos skyrių. 1932 11 21 pakeltas į leitenantus. 1937 06 28
paskirtas 1 art. pulko 1 baterijos jaun. karininku, 1926 07 15 - baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Intendantų skyrių (1
Karo aviacijos 1 oro eskadrilės raštvedžiu. 1927 02 16 suteik laida), paskirtas Kariuomenės štabo I (Mobilizacijos) skyriaus
tas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1928 02 01 karininku. 1937 09 07 pakeltas į kapitonus, paskirtas kariuo
paskirtas Karo aviacijos štabo iždininku-buhalteriu. Mokėsi menes intendantūros centrinės duonos kepyklos v-ku. Sovie

laida) suteiktas pést. ats. jaun. Icitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1932–44 dirbo Šimonių, M
Lazdijų, Varėnos, Prienų miškų urėdijų girininku, 1944–50 –
Utenos miško pramonės ir miškų ūkio direktoriumi, 1950–71 -
Alytaus miškų ūkio inžinieriumi, 1972–75 – Alytaus r. žemės
ūkio v-bos vyr. inžinieriumi miškininku. 1991 11 22 suteik
tas dim. vyr. Icitenanto laipsnis. Mirė 2002 01 29, palaidotas
Alytuje.
Žmona - Elena Stacevičiūtė (1923-1975), dukterys – Da
nutė Čepukaitienė (1941) ir Irena Svetulevičienė (1955).
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 182; . 561, ap. 2. b. 1644: LKKAS archyvas.
f
Mitalauskas Balys
tų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka

riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divi
zijos 616 lengvosios artilerijos pulko maisto tiekimo v-ku. 1941
06 14 Varėnos poligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Kras
nojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 8 metams. Nuo 1949 tremtyje Norilske. 1951 04 12
tremtyje suimtas. Norillago teismo 1951 05 21 antrą kartą
nuteistas 8 metams lagerio ir 5 metams tremties. 1957 grįžo į
Lietuvą. Mirė 1980 Palangoje. Mitkus Jurgis
Žmona - Joana Sugintaitė.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 750, I. 232; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LGG, c. 1, p. 576; LKKAS archyvas. MITKUS Jurgis gimė 1891 04 23 Digrių k., Garliavos vls.,
Kauno aps. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, už lie
tuviškąją veiklą iš jos pašalintas, mokytojavo Garliavos vls.
1912–15 tarnavo Rusijos kariuomenėje puskarininkiu, I pa
saul. karo fronte sunkiai sužeistas ir demobilizuotas. 1915-18
gyveno Petrograde, vėliau Voroneže, išlaikė prad. m-los mo
kytojo egzaminus, baigė buhalterių kursus, Voroneže lankė Lie
tuvių mokytojų in-tą. 1918 11 grįžęs į Lietuvą mokytojavo
Gudeliuose, Seinų aps. Dalyvavo partizaninėje kovoje prieš vo
kiečius, buvo suimtas, Karo lauko teismo nuteistas mirties baus
me, tačiau pabėgo iš Seinų kalėjimo. 1919 04 28 savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Seinų komendantūrą
raštininku, vėliau perkeltas į 10 pėst. pulką. 1920 03 01 su
teiktas karo valdininko laipsnis. 1919–20 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su lenkais. 1923 12 31 paskirtas į 9 pest. pulką,
1924 04 05 - III karo apygardos štabo raštvedžiu. 1926 01 01
perkeltas į Alytaus įgulos ligoninę, 09 13 – į Karo aviaciją, 1927
Miralauskas Pranas
01 20 – į 7 pest. pulką raštvedžiu. 1927 05 14 suteiktas ad
ministracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1929 11 23 pakeltas
į kapitonus. 1935 04 12 perkeltas į Kariuomenės tiekimo val
MITALAUSKAS Pranas gimė 1907 01 01 Ragelių k., Ro dybą, paskirtas ūkio skyriaus raštvedžiu. Sovietų Sąjungai
kiškio vls. ir aps. 1921–28 mokėsi Rokiškio g-joje. 1931 baigė okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1931 09 16 pašauktas į Lietu 1009 iš kariuomenės atleistas. 1941-44 gyveno Kaune, dir
vos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. bo Tiekimo ir gaminių realizavimo valdybos buhalteriu.

1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hanau pabėgėlių in-to vyr. mokslinis bendradarbis. 1967-94 ,Termoizoliaci
stovykloje. 1949 emigravo į JAV, gyveno Detroite, dirbo fabrike, jos“ in-to sektoriaus vedėjas. LSSR valstybinės premijos laure
buvo ilgametis Detroito savanorių sąjungos pirmininkas. Mirė atas (1960), paskelbė per 120 mokslinių straipsnių. Mirė 1999
1975 02 10 Detroite, palaidotas Holy Sepulchre kapinėse. 09 15 Vilniuje, palaidotas Žagarėje.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Sava Žmona - Marija Sliesoraitytė (1914–1998,susituokė 1935),
norių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. sūnus - Algimantas (1937), duktė - Liucija (1949).
Žmona - Teresė Konstantinavičiūtė (1898-1970), dukte LCVA, 1.631, ap. 7. 6. 17218: F. 930, ap. 8, b. 562. 1. 44. b. 141. 1. 162;
rys - Aldona Stašaitienė ir Gražina Petrulienė, LKKAS archyvas.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 306, 1. 14; LKKAS archyvas
Mockapetris Motiejus
MOCKAPETRIS Motiejus gimė 1906 06 13 Pociūnų k.,

Prienų vls., Marijampolės aps. Nuo 1924 LŠS narys, vėliau
būrio, kuopos vadas. 1929 baigė „Žiburio“ g-ja Prienuose.
Mituzas Julius su žmona Marija 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30
baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leite
MITUZAS Julius gimė 1911 04 27 Žagarėje, Šiaulių aps. 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatyma laipsnis pakeistas i
1931 baigė Plungės g-ją. 1931 08 24 pradėjo tarnauti Lietu ats. jaun. leitenanto. Nuo 1934 tarnavo viešojoje policijoje Ma
vos kariuomenėje. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida) rijampolėje, vėliau nuovados v-ko padėjėju Prienuose. Baige
suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 husa Kauno aukštesn. policijos m-lą (XVI laida). Sovietų Sajungai
rų pulko sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrono jaun. karininku. okupavus Lietuvą 1940 09 02 suimtas, kalintas Marijampo
1934 01 17 perkeltas į 3 eskadroną. 1934 09 15 baige mete lėje, kilus Vokietijos-SSSR karui išlaisvintas.
orologijos kursus, 1935 08 03 - karininkų kulkosvaidininkų LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 183; f. 631. ap. 7.b. 8150: LGG, t. 1.p.5-5.
kursus (III laida). 1935 09 09 perkeltas į 3 dragūnų pulką Tau
ragėje, paskirtas sunkiųjų kulkosv. eskadrono automatinių pa MOCKEVIČIUS (MOCKUS) Antanas gimė 1909 01 29
būklų būrio vadu. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 Atesninkų k., Krokialaukio vls., Alytaus aps. Baigęs dresninkų
07 10 paskirtas pulko maisto riekeju, 1939 07 08 – sunkiųjų prad. m-lą mokėsi Alytaus prog-joje, 1927–30 – Marijampo
kulkosv. eskadrono vyr. karininku. 1936 06 27–29 žirginio lės Rygiškių Jono g-joje. 1930 10 15 Marijampolės komen
sporto varžybose Kaune tapo 600 m su 10 kliūčių rungties dantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus
nugalėtoju, 1938 08 10-14 Kariuomenės sporto šventėje – Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leite
penkiakovės varžybų šaudymo pistoletu ir 4000 m bėgimo nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo
rungčių nugalėtoju, fechtavimo kardais II vietos laimėtoju. So 1933 dirbo mokiniu vaistinėje Marijampoleje. 1936 11 23
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 iš kariuomenės pakeltas į ats. leitenantus. 1937 04 23 Švietimo m-joje išlaikė
atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukili vaistininko padėjejo egzaminus, dirbo Kėdainių vaistineje,
me. 1941 06 28 - 12 20 tarnavo Kauno komendantūros TDA 1938-40 - AB „Vaistas“ Kaune. 1939 atliko karines pratybas
batalione. 1944 baigė VDU Technologijos f-tą. 1944–63 dir 10 pést. pulke. Nuo 1941 09 04 vaistinės vedėjas Ukmerge
bo KU, vėliau KPI Chemijos f-to Silikatų technologijos kated je. Nuo 1942 dirbo vaistinėje Kalvarijoje, nuo 1943 09 01 -
ros vyr. dėstytoju, daktaras (fiziniai m., chemijos m. kand., Marijampolėje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo farmacininku
1948), docentas (1950). 1963-67 Statybos ir architektūros amerikiečių kariuomenės žinioje. 1949 emigravo į JAV gyve
270 Licitos kariuomenes karininkai
M
M
Mockevičius Antanas
no Hartforde, dirbo fabrike, vėliau gyvybės draudimo įstaigoje.

Aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių visuomeninėje veikloje, buvo
LKVS „Ramovė“, BALF'o ir kt. organizacijų narys. Mirė 1983
03 09.
Mockūnas Simas
Žmona - Albina Greblikaitė (susituokė 1943), sūnūs - Gin
tautas ir Algis.
LCVA, f. 1733, ap. 1, b. 1303, 1231; LKKAS archyvas. mokyklą (IX laida) suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis ir
paskirtas Karo aviacijos mokomosios eskadrilės žvalgu. 1930
02 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos sky
rių (II laida), suteiktas II eilės karo lakūno vardas ir paskirtas
į 4 eskadrilę. Baigė aukštojo pilotažo kusus. 1931 01 01 pa
gal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas
į jaun. leitenanto. 1931 05 23 pakeltas į leitenantus. 1932
01 01 suteiktas I eilės karo lakūno vardas, paskirtas į 6 oro
eskadrilę Pajuostėje, prie Panevėžio, 1934 – Karo aviacijos
mokyklos skraidymų instruktoriumi. Už dalyvavimą volde
marininkų maište 1934 06 08 suimtas, 07 09 paleistas į
aviacijos karininkų atsargą, išsiųstas į Biržus. Saugumo de
partamentui leidus grįžti į Kauną dirbo Finansų m-joje. Da
lyvavo LAK veikloje, skraidė civiliais lėktuvais. 1936 atliko
skraidymo pratybas Karo aviacijoje, kurių metu patyrė avariją.
Susisiekimo m-jai ketinant iš vokiečių bendrovės Lufthansa
pirkti keleivinius lėktuvus kartu su lakūnu J. Dženkaičiu 1937
stažavo Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą įgijo Tarptautinio viešojo
transporto piloto licenciją ir su J. Dženkaičiu tapo pirmaisiais
Mockevičius Vladas
Lietuvos keleivinio oro transporto pilotais. 1938 iš Didžio
sios Britanijos į Lietuvą parskraidino nupirktus keleivinius
MOCKEVIČIUS Vladas gimė 1916 10 01 Juodpėnų k., lėktuvus. I Lietuvos tautinėje olimpiadoje 1938 08 18–19
Šimonių vls., Panevėžio aps. Mokėsi Kupiškio vid. m-loje, motorinio skraidymo varžybose laimėjo bronzos medalį. Nuo
1939 06 03 skraidė pirmąja Lietuvos avialinija Kaunas-Pa
1936 baige Panevėžio g-ją. 1936 09 19 pašauktas į Lietuvos langa-Kaunas, vėliau Kaunas–Ryga–Kaunas. Sovietų Sąjun
kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII lai asp.
da) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės gai okupavus Lietuvą paskirtas Kauno oro uosto dispečeriu,
tininkų karininkų atsargą. Studijavo VDU. vėliau priimtas lakūnu į Aeroflotą. Atlikus stažuotę Rygoje
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 14894; f. 930, ap. 2M, b. 184. įgijo SSRS transporto piloto licenciją, tačiau dėl ligos neskraidė.
1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV,
MOCKŪNAS Simas gimė 1904 12 26 Petriškių k., Krin gyveno Čikagoje, dirbo fabrike. Vienas iš Amerikos lietuvių
čino vls., Biržų aps. 1924 baigė Biržų g-ją. 1924 10 05 pra aeroklubo steigėjų. Mirė 1971 02 23 Čikagoje, palaidotas
dejo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1927 09 07 baigus Karo Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). no m. skerdyklos vet. gydytoju, 1919 03 10 – Tiekimo ir mai
Žmona – Jadvyga Kuprytė (1910–1998), sūnus - Liūtas Le tinimo m-jos Tiekimo departamento direktoriaus padejeju.
onidas (1934). 1919 10 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas I
LCVA, 1.930. ap. 2M. b. 188: LKKAS archyvas. pest. divizijos vet. gydytoju. 1920 03 01 suteiktas veterina
rijos plk. leitenanto laipsnis. 1920 06 08 perkeltas į II pést.
MOCKUS Feliksas gimė 1915 11 11 Minske. Atvykęs į Lie diviziją vet. gydytoju. 1921 02 15 paskirtas eiti KAM veteri
tuvą 1938 baigė Vytauto Didžiojo g-ją Klaipėdoje. 1938 narijos skyriaus v-ko pareigas, 1922 03 31 patvirtintas sky
07 08 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus riaus v-ku. 1922 09 01 pakeltas į pulkininkus. 1923 02 27
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leite paleistas į atsargų. Gyveno Kaune, vertesi privačia vet. prakti
nanto laipsnis, kaip mobilizuotas paliktas karinėje tarnyboje ka. Nuo 1923 dėstė LU gyvulių anatomiją ir operacine chi
6 pést. pulke. 1939 11 21 paleistas į pėstininkų karininkų rurgiją, docentas. Kartu su Kvašninu-Samarinu išleido knygą
atsargię. 1940 02 16-06 15 tarnavo pasienio policijoje rajo „Arklio kilmė ir lietuvių arklys“ (1926). Likvidavus LU vete
no v-ko padejeju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą atleis rinarijos skyrių 1928 išvyko į Varšuvą.
tas, dirbo Taurų girininkijoje raštininku. Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 4 laipsnio
LCVA, F. 930, ap. 21. b. 185; F. R-643. ap. 1, b. 2644. (1905) ir Šv. Anos 3 laipsnio (1914) ordinais.
Žmona - Elena Tiškaitė (1888), sūnus - Zbignevas (1910).
LCVA, f. 930. ap. 2M, b. 186: ap. 5, b. 1891.
Mockus Vytautas Henrikas
MOCKUS Vytautas Henrikas gimė 1918 12 02 Maštai

čių k., Gelgaudiškio vls., Šakių aps. 1935 baigė Kauno jėzui
Modestavicius Cezaris
tų g-ją, studijavo VDU Technikos f-te. 1936 09 27 įstojo į
Karo mokyklą. 1939 09 16 ją baigus (XX laida) suteiktas ar
tilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 raitosios baterijos MODESTAVIČIUS Cezaris gimė 1896 05 23 Žagarėje.
būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 01 1914 baigė Žagarės m-los 4 klases, vėliau pedagoginius kur
pačiam prašant paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Apsigy sus, mokytojavo. 1916 pašauktas į Rusijos kariuomenę, 191
veno Skirsnemunės k., Raseinių aps. 1940 10 27 NKVD su baigė Aleksejaus karo m-lą. Grįžus į Lietuva 191906 16 mo
imtas, kalintas Raseiniuose. 1941 07 06 išvežtas į kalėjimą Sol bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Vilniaus bataliono
llecke, Čkalovo sr. 1942 03 09 pervežtas į kalėjimą Petropav 4 kuopos jaun. karininku. 1919 09 20 perkeltas į l atsargos
lovske, Šiaurės Kazachijoje. 1942 07 14 Aukščiausiojo teismo batalioną 1 kuopos jaun. karininku. 1919 11 18 suteiktas pest.
nuteistas mirti, sušaudytas Petropavlovske. vyr. leitenanto laipsnis. 1920 08 01 batalioną performavus !
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 187; LGG, 1. 1. p. 578. 10 pést. pulką paskirtas 1 kuopos vadu. 1919.09 - 1920 12
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 01 06 pa
MOCKUS Zigmas (Zigmundas) gimė 1880 11 06 Upai skirtas į Šakių komendantūrą komendanto padejeju, 06 10 -
nių k., Kražių vls., Raseinių aps. Mokėsi Šiaulių g-joje. 1899– į Kauno m. komendantūrą jaun. karininku, vėliau Kauno įgulos
1903 mokėsi Dorpato (Tartu) veterinarijos in-te Estijoje, bai v-ko adjutantu, 09 20 – 2 kuopos vadu. 1922 01 06 pakeltas
gęs liko jame dirbti asistentu. 1904 08 22 - 1905 12 carnavo į kapitonus. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus
Rusijos kariuomenėje Mandžiūrijoje 1 pontonų bataliono ver. (II laida). 1923 01 02 perkeltas į 12 pest. pulka 5 kuopos jaun.
gydytoju. 1907-08 dirbo valdininku Vidaus reikalų m-joje.
1911 07 22 suteiktas kolegijos asesoriaus vardas. Grįžus į Lie
karininku, 05 13 – į Pasienio brigados štaba, 12 31 - 1 - pest.
pulka. 1937 11 23 pakelaas į majorus. 1937 11 17 paskirtus 2
tuvą 1918 12 23 paskirtas Veterinarijos departamento Kau pest, pulko ūkio v-ku. Sovietų Sajungai okupavus Lietuva ir
272 Licuros kariuomenes karininkai

likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK 179 šaulių divizijos maisto skyriaus v-ku. Kilus Vo M
kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 su šeima pasitrau
ke į Vakarus, 1949 emigravo į JAV, gyveno Bruklinc. Mirė 1955
03 09 Brukline, palaidotas Kalvarijos kapinėse.
Vedęs, sūnus - Cezaris (1918–1992); antroji žmona - Vale
rija Gedvilaitė (1908-1994), duktė - Dalia Elena Micželie
ne (1939)
LCVA, F. 930, ap. 8, b, 249, 1. 376-378; LYA, 1. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
Moigis Algirdas
MOIGIS Algirdas gimė 1895 04 20 Panevėžyje. 1914 baigė

g-ją Smolenske, Rusijoje, studijavo Maskvos u-to Teisės f-te.
191604 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 baige Kije
vo 5 praporščikų m-lą, tarnavo 180 ats. pėst. pulke 8 kuopos
jaun. karininku. 1917 10 paskirtas atskirojo diviziono vadu.
Po revoliucijos Rusijoje 1918 01 – 1923 10 tarnavo RA atski
rojo art. diviziono ūkio dalies vedėju. Atvykęs į Lietuvą gyveno
Panevėžyje, buvo laikomas karininkų atsargoje. 1928 09 30 su
teiktas artilerijos ats. leitenanto laipsnis. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
jaun. leitenanto. 1934 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių.
Modzeliauskas Eduardas
1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Iki 1944 dirbo Panevė
žio notaro kontoroje. 1944 su šeima pasitraukė į Vakarus. 1949
MODZELIAUSKAS (MADZELIAUSKAS) Eduardas
emigravo įJAV, gyveno Čikagoje. Mirė 1959 04 07 Čikagoje.
Žmona - Vera, sūnus - Vilimas.
gimė 1917 09 30 Charkove, Ukrainoje. Atvykęs į Lietuvą 1936
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 60; f. 631, ap. 7, b. 3750; LKKAS
baigė Kauno „Pavasario“ aukštesn. komercijos m-lą. 1938
archyvas.
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leite
40 studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 189; f. 631, ap. 7, b. 14883.
MOGILIAUSKAS Abromas gimė 1895 05 27 Raseiniuose.

1913 baigė Raseinių m. m-lą, dirbo Raseinių banko buhalte
rio padėjėju. 1919 06 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
tarnavo eiliniu Kaišiadorių komendantūros 1 ats. batalione.
1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis, paskirtas 12 pést. pulko Kaune naujokų
kuopos jaun. karininku, vėliau perkeltas į 4 kuopą, 1920
12 16 - į 2 kulkosv. kuopą. 1923 12 31 paskirtas 9 pėst. pulko
3 kulkosv. kuopos jaun. karininku. 1924 07 23 pačiam pra
šant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
ats. jaun. leitenanto. 1938 11 09 išbrauktas iš ats, ka nkų
sąrašų kaip dingęs be žinios.
Mogiliauskas Abromas
ICVA, f. 930, ap. 5, b. 1854; LKKAS archyvas.

Molicjus Zigmas su žmona Halina
MOLIEJUS Zigmas gimė 1911 09 26 Vieškūnų k., Pažais

Molis Albinas
lio vls., Kauno aps. Baigė Kauno jėzuitų g-ją. 1932 pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1936 09 15 baigus Karo mo
kyklą (XVIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, pa nuo 1947 gyveno Bradforde, vėliau Londone, Anglijoje. 1956
skirtas 2 pést. pulko jaun. karininku. 1939 10 19 pakeltas į 12 03 grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje. Mirė 1981 03 23.
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
bataliono adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 Žmona – Brigita Trumpulytė (susituokė 1934).
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių LCVA, F. 930, ap. 8, b. 363. I. 1204; f. R-643, ap. 1, b. 2652: LYA, f. K-8.
pulko bataliono vyr. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui p. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais gyveno Mari
jampolėje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, po karo vadovavo Land
shuto pabėgėlių stovyklai, buvo kultūros reikalų tvarkytojas.
1950 emigravo į JAV. Harbore, Indianos valst., subūrė sce
nos mėgėjų kolektyvą, 20 metų jam vadovavo. Keliolika metų
vadovavo JAV LB Harboro skyriui. Mirė 1999 11 19 Čika
goje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Žmona - Halina Lavickaitė, duktė - Jurgita Sabienė.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; BLE, r. 19, p. 158; LKKAS archyvas.
MOLIS Albinas gimė 1907 12 25 Kušlėnų k., Mažeikių vls. ir

aps. Baige Mažeikių g-jos 5 klases ir bulalterijos kursus. Nuo 1922
LŠS narys. 1925 09 10 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje,
tarnaudamas baigė g-ją. 1928 09 08 baigus Karo mokyklą (X
laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis, paskirtas 9 pést. pulko
jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 05 14 baigė Molis Juozas
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių (III laida), per
keltas į Karo aviaciją. 1933 02 25 pačiam prašant paleistas į avia
cijos karininkų atsargą. 1933 12 15 - 1936 10 01 dirbo sekre MOLIS Juozas gimė 1884 07 26 Eigirdžių k., Telšių aps.
toriumi Panevėžio kalėjime. 1936 10 01 priimtas į tarnybą Karo Mokėsi Telšių m. m-loje, baige Feodosijos (Krymas) g-jos 6
aviacijoje. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. Tarnavo 8 eskadri klases. 1916–18 tarnavo Rusijos kariuomenėje, baige Tifliso
leje II eilės karo lakūnu. 1940 01 01 suteiktas I eilės karo lakūno (Tbilisis) karo m-lą. Grįžus į Lietuvą 1920 09 03 mobilizuo
vardas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietu tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Ats, batalioną maitini
vos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK 29 atskirosios mo valdininku. 1921 05 18 paskirtas 2 atskirojo lazareto ūkio
aviaeskadrilės atsarginės grandies vyr. lakūnu žvalgu. Kilus Vo vedėju, 1922 08 29 – Karo veterinarijos ligoninės ūkio vedėju.
kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė, kartu su Joniškio partiza 1925 12 22 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo Veterinarijos
nais dalyvavo Birželio sukilime. 194205 02 priimtas į Vilniaus m. inspekciją raštvedžiu. 1927 05 14 suteiktas administracijos
savivaldybės Maitinimo ir ūkio skyrių buhalteriu, nuo 1001 kan (B) kapitono laipsnis. 1929 03 01 paskirtas Karo veterinari
celiarijos vedėjas. 1943 04 01 atleistas pareiškus norą savanoriu jos v-bos raštvedžiu-buhalteriu. 1934 02 08 perkeltas į Karo
stoti į lietuvių statybos batalionus. 1944 pasitraukė į Vakarus, mokyklą, paskirtas iždininku ir maisto tiekėju. 1934 11 08
274 Lictos kariuomenes karininkai

pačiam prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą.
1936 12 31 paleistas į dimisiją. Kurį laiką dirbo Palangos ku M
rorto direktoriumi. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945
Palangoje NKVD suimtas, ištremtas Karelijı-Suomiją. 1947
į
grįžo į Lietuvą, gyveno Vilimiškių k., Kretingos r. Mirė 1976
0510, palaidotas Šiluvoje, Raseinių r.
Žmona - Irena Pupeikaitė (1901-1981), sūnūs - Vytautas
Juozas (1929) ir Liudvikas (1939).
LCVA, 1934 tarnybos lapas; LKKAS archyvas.
MONCK MASON Robert Genrich gimė 1871 02 19

Kundaghu, Bombėjaus provincijoje, Indijoje. Baige m-lą Vathe.
1891–92 mokėsi Karališkojoje karo m-loje, kurią baigus 1892
08 13 suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į karinį dalinį In Mongirdas Vladas (g. 1877)
dijoje. 1901 07 23 pakeltas į kapitonus, 1913 03 11 – į ma
jorus, 1915 05 23 – į papulkininkius. 1897–1914 dalyvavo Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1932), Sa
žygiuose, ekspedicijose ir koviniuose veiksmuose Vakarų Afri vanorių medaliu (1928), „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų
koje, Gibraltare, Indijoje, Egipte, sužeistas prie Astanti (1900) 3 laipsnio ordinu (1938).
ir Dardaneluose (1915). 1915 paskirtas bataliono vadu, daly Žmona - Helena Malewska (1881-1935), sūnus - Tadas
vavo karo veiksmuose Dardaneluose, Prancūzijoje ir Belgijoje. (1908-1992).
1918 06 16 perkeltas į Rusiją, vadovavo kariniams daliniams LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 191; f. 555. ap. 1, b. 427, 1. 7; LGG, t. I. p. 580;
Murmanske ir Archangelske.Atvykęs į Lietuvą 1919 10 15 įstojo BLE, t. 19, p. 188; LKKAS archyvas.
į Lietuvos kariuomenę kaip Anglijos kariuomenės karininkas,

priskirtas prie Gen. kariuomenės štabo, vėliau paskirtas Kari MONGIRDAS Vladas gimė 1895 09 14 Sankt Peterburge,
ninkų kursų v-ku. 1920 03 02 iš kariuomenės atleistas. Rusijoje. Latvijoje baigė Daugpilio g-jos 6 klases. 19150501
Apdovanotas 2 Anglijos medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, iki 1917 03 tarnavo laisvai
2 laipsnio (1919) ir Šv. Vladimiro 4 laipsnio (1919) ordinais. samdomu 5 armijos 1 motociklininkų komandoje. 1917 06
Žmona - Džeraldina Irena (susituokė 1913), sūnus - Roger už kovinius nuopelnus pakeltas į paporučikius. 1917 06 04 -
Levis (1914). 10 23 tarnavo motociklininkų komandos v-ko padėjėju. I pa
LCVA, F. 929, ap. 8, b. 48, 1. 8a. saul. karo kovose su vokiečiais sužeistas. Grįžus į Lietuvą 1920
1001 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karinin
MONGIRDAS Vladas gimė 1877 05 06 Nataniškių dvare, ku į Ašmenos komendantūrą, 10 14 - 12 pést. pulko Kauno
Kartenos vls., Kretingos aps. Mokėsi Palangos prog-joje, bai skyriaus naujokų kuopos jaun. karininku. 1920 10 25 suteiktas
ge Mintaujos (Jelgava) g-ją Latvijoje. Nuo 1896 studijavo pest. vyr. leitenanto laipsnis, perkeltas į 4 kuopą jaun. karinin
Maskvos u-to Medicinos f-te. Už tautinę veiklą du kartus iš ku. 1921 01 04 paskirtas 12 pėst, pulko krautuvės vedėju.
tremtas – į Armavirą Šiaurės Kaukaze ir Tomską Sibire, todėl 1922 01 13 perkeltas į 10 pést. pulką. 1922 04 29 už nusi
u-tą baigė 1906. 1914 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, žengimus Kariuomenės teismo sprendimu pašalintas iš kariuo
tarnavo Trakų aps. užfrontės gydytoju, vėliau gydytoju Karo menės neatimant laipsnio. Gyveno Grivoje, Latvijoje.
ligoninėje. 1918 11 – 1919 02 07 Kaišiadorių aps. v-kas, Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 4 laipsnio
Sveikatos departamento sanitarijos skyriaus vedėjas. 1919 ir Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordinais.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1853.
02 09 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Karo
ligoninės Kaune jaun. ordinatoriumi, 03 08 - Kauno m.
komendantūros bataliono jaun. gydytoju, 06 15 - Kauno MONKEVIČIUS Jonas T MANKONIS Jonas.
evakuacinio punkto v-ku. 1919 11 18 suteiktas sanitarijos vyr.
leitenanto laipsnis. 1920 06 01 paskirtas Karo ligoninės jaun. MONKUS Teodoras gimė1887 11 09 Linkaičių k., Radviliš
ordinatoriumi. 1922 01 06 pakeltas į kapitonus. 1922 04 25 kio vls., Šiaulių aps. Baige žemės ūkio m-lą Omske Rusijoje, dir
paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. Gyveno žmonos ūkyje bo agronomu ir instruktoriumi Semipalatinsko gub. agronomi
Aukštadvaryje, vertėsi privačia gydytojo praktika, dirbo gy jos įstaigose. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917
dytoju Aukštadvario vid. m-loje. 1936 12 31 paleistas į di 10 16 baige Omsko karo m-lą, tarnavo 5 Sibiro pulke jaun. ka
misiją. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 su rininku, 1918–19- kuopos vadu Kolčako armijoje. 1918 tris
sūnaus šeima ištremtas į Slavgorodą, Altajaus kr. 1957 04 04 kartus sužeistas, carnybą baigė poručiko laipsniu. Grįžus į Lietu
paleistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1960 01 23 Kėdainiuose. vą 1921 05 13 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas

11 pést. Vilniaus pulko jaun. karininku. 1921 06 07 del sil MONTAVIČIUS Jonas 1919 05 01 mobilizuotas į Lietu
pnos sveikatos paleistas į atsargą. Nuo 1921 06 15 tarnavo Že vos kariuomenę, kaip karininkas paskirtas atsargon prie Kau
mės ūkio m-jos žinybose Marijampolės, Vilkaviškio, Kodainių ir no m. komendantūros. 1919 05 28 iš kariuomenės pabėgo.
Trakų aps., 1929 10 01 – 1932 05 04 dirbo likvidatoriumi LCVA, T. 930, ap. 5. b. 1861.
Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo įstaigoje. 1936 03 19
dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Sovietų Sijungai okupavus Lietu
va 194106 14 iš Lobiškių k., Vilkaviškio aps.,su šeima ištrem
tas į Bijsko r., Altajaus kr., 1942 - į Muostachių, vėliau į Bykovił,
"Tiksý, Bulūno r. Jakutijoje. Nuo 1954 tremtyje Krasnojarsko kr.
1957 paleistas, į Lietuvį grįžo 1959. Mirė 1981.
Žmona - Marija (1898-1962), sūnūs – Eugenijus (1927–
1942 tremtyje) ir Romualdas (1927), duktė - Irena (1925).
LCVA, C. 930. ap. 5. 6. 1891.1.57;6.1247, ap. 1, b. 390; LGG, t. 1, p. 580.
Montvidas Pranas
MONTVIDAS Pranas gimė 1914 09 19 Mažeikiuose. 1936

baigė Mažeikių g-ją. 1937 05 05 pašauktas į Lietuvos kariuo
menç. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) su
teiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1938 12 03 – 1940 12 31 dirbo Vilniaus
Monstavičius Dionizas
intendantūros prekių sandėlio raštvedžiu. 1939–47 su pertrau
komis studijavo VDU Technologijos f-to Elektrotechnikos
MONSTAVIČIUS (MONTAVIČIUS) Dionizas gimė 1897 skyriuje. 1941-45 dirbo Kauno elektros stotyje sąskaitinin
1009 Songailų k., Tverų vls., Telšių aps. 1918 Charkove (Ru ku, sandėlio vedėju, Tiekimo ir aprūpinimo skyriaus v-ku.
sija) baigė grafo Platovo g-ją, evakuotą iš Kauno. 1918–19 stu LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 196; f. 631, ap. 7, b. 16608.
dijavo Charkovo komercijos in-te. Grįžus į Lietuvą 191905 23
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kretingos karo ko
mendantūros raštvedžiu. 1920 05 21 suteiktas karo valdininko
laipsnis. 1920 09 05 perkeltas į Šiaulių karo komendantūrą ūkio
vedėju, 1921 06 11 - į II pést. divizijos štabą, vėliau į Kariuo
menės intendantūrą, 1922 02 01 – į Kariuomenės teismą jaun.,
nuo 1924 02 12 vyr. teismo kandidatu. 1925 baigė LU Teisių
f-to Teisių skyrių. 1925 10 19 pačiam prašant paleistas į atsargą.
1925–33 dirbo Panevėžio apygardos teismo prokuroro padė
jeju, 1933–40 - Apeliacinių rūmų prokuroro padėjėju. 1937
11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų
atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. leitenanto laipsnis.
1934–35 prokuroras Klaipėdos hitlerininkų Noimano, Zaso ir
kt. byloje. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 dėl šios bylos vo
kiečių suimtas, iki 1945 kalintas Sachsenhauzeno koncentraci
jos stovykloje Vokietijoje. 1945-48 studijavo teisę Heidelbergo
u-te Vokietijoje, suteiktas teisės daktaro laipsnis (1948). 1949 Montvydas Vladas
emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Mirė 1966 04 02.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). MONTVYDAS Vladas (slap. Dėdė, Etmonas, Žemaitis) gimė
Vedęs, duktė - Beata Sociano (1934). 19110909 Gatautiškės k., Varnių vls., Telšių aps. Baige Po
LCVA, 1.631, ap. 7, b. 180: 1.930, ap. 2M, b. 195; BLE,. 19, p. 208; žerės prad. m-lą, vėliau išmoko staliaus, kalvio amato. Gyveno
LKKAS archyvas. Varniuose, LŠS šaulių būrio narys. 1933–34 tarnavo Lietuvos
276 LictvOS kariuomenes karininkai

kariuomenėje, baige puskarininkių m-lą, tarnybą baige viršilos
laipsniu. Ūkininkavo Nevardėnų k., Telšių vls. Antrosios so M
vietinės okupacijos pradž. 1944 07 su bendraminčiais sudare 13
Telšių aps. LLA Vanagų grupę, jai vadovavo, bazavosi Platelių
miškuose. Savo žemėje įrenge tris pirmąsias partizanų sleptuves,
dėl kurių 1944 12 okupantai sudegino sodybą. 1948 paskirtas
Žemaičių apygardos vadu, suformavo stiprų apygardos štabą,
leido laikr. „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“, „Laisvės bal
sas“. 1950 Žemaičių apyguda apėme visą Vakarų Lietuvą. 1953
08 23 kartu su adjutantu Broniumi Alūza (slap. Bedalis) žuvo
išduotas prie Lūksto ežero, Raištrių k., Telšių aps. Žuvusiųjų kūnai
niekinti Varniuose prie stribų būstinės, palaidojimo vieta neži
noma. 1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 19
Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939), Vyčio
Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999, po mirties).
Žmona – Bronė Ralytė (1921–1994, susituokė 1938), duk Moras Vytautas
terys - Irena Giedraitienė (1939) ir Janina Birutienė (1941),
sūnūs - Vytautas (1939), Algirdas (1943) ir Rimantas (1944).
LKA, t. 31, p. 5-63; LKKAS archyvas. v-ko padėjėju. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 emig
ravo į Australiją. 1960 persikėlė į JAV, gyveno Rokfordo m.,
MONVID-OLECHNOVIČIUS Petras gimė 1892 05 28 dirbo mašinų gamykloje. Mirė 1971 05 08 Rokforde.
Monvidų dvare, Pušaloto vls., Panevėžio aps. 1911 baigė Vil Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1935), Sava
niaus 2 g-ją, 1916 - Petrogrado u-to Teisės f-tą. Nuo 1917 norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
10 01 Rusijos kariuomenėje tarnavo Lenkų pėst. ats. pulke. Žmona - Brone Jackevičaitė, duktė – Irena Petrutienė, sūnus –
1917 baigė Pavlo karo m-lą Petrograde. 1918 01 09 perkeltas Kęstutis.
į 180 pėst. pulką. Grįžęs į Lietuvą nuo 1918 12 20 pradėjo LCVA, F. 930, ap. 8, b. 35, 1. 707-710; ap. 8, b. 348, 1. 177; LYA, f. K-8,
tarnauti Lietuvos kariuomenės Joniškėlio vls. partizanų būry ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
je, nuo 1919 04 06- Joniškėlio batalione. 1919 08 12 perkeltas
į Juridinį skyrių, 09 30 – į atsargą prie Kauno m. komendan MORAUSKAS Jonas gimė 1911 04 08 Butniūnų k., Vaš
tūros. 1919 11 12 iš kariuomenės paleistas į atsargą. Gyveno kų vls., Biržų aps. Baigė Šiaulių g-ją. 1931 09 16 pašauktas į
Monvidų (Montvidavo) dvare, ūkininkavo, dirbo juristu. Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą,
1936 03 19 dėl sveikatos paleistas į dimisiją. (VII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laips
Vedęs, duktė (1924). nis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1936 03 19 del
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 55. sveikatos paleistas į dimisiją.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 198.
MORAS Vytautas gimė 1898 07 12 Radviliškyje. 1917 bai

gė g-jos 6 klases Smolenske, Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1919 MORKELIŪNAS Juozas gimė 1908 03 26 Pamituvio I k.,
02 01 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo ne Girkalnio vls., Raseinių aps. Baigė ŽŪA Dotnuvoje. 1934
priklausomybės kovose su lenkais. 1920 10 17 baigus Karo 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus
mokyklą (III laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis, paskirtas Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun.
6 pėst. pulko 5 kuopos jaun. karininku, 1922 02 18 – pulko leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Gy
iždininku, 10 26 – pulko atsarginių sandėlių vedėju, 1923
-
veno Ukmergėje, dirbo agronomu, LŠS narys.
Žmona - Kazė Būdaitė.
0701 – 2 kuopos vyr. karininku, 1924 02 01 – ryšių kuopos
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 199.
vado padėjėju. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925
09 21 paskirtas 5 kuopos vyr. karininku, 1926 01 01 – pulko
mobilizacijos planų vedėju. 1926 05 01 perkeltas į III karo apy MORKEVIČIUS Jonas gimė 1902 09 30 Žiegždžių k., Pa
gardos štabą Intendantūros skyriaus raštvedžiu, 09 13 – į Tech žaislio vls., Kauno aps. 1924 baigė Kauno „Aušros“ berniukų
nikos pulką. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. 1932 02 02 g-ją, 1928 – LU Medicinos f-to Veterinarijos skyrių. 1930
perkeltas į III pest. divizijos štabą, 1934 04 04 – į 7 pėst. pulką, 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus
paskirtas kuopos vadu. 1939 04 05 paskirtas Kariuomenės štabo Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas veterinarijos ats. jaun.
IV (Tarnybų) skyriaus raštvedžiu. Sovietų Sąjungai okupavus leitenanto laipsnis ir paleistas į veterinarijos karininkų atsargą.
Lietuvą ir likviduojantLietuvos kariuomenę 1940 10 09 išv-ku,
ka Nuo 1929 dirbo Kudirkos Naumiesčio vls., nuo 1931 - Pil
riuomenės atleistas. 1941-44 tarnavo Kauno m. ir aps. viškių vls., 1933 04 01 – 1943 – Šakių aps. vet. gydytoju.

I'I
Morkevičius Jonas Morkūnas Alfonsas
Žmona - Genovaitė Birutė Milmantavičiūtė (susituokė 1935), Žmona - Ona Kazlauskaitė (1910-1942), duktė - Elvida
sūnus. Čaplikienė (1935), sūnus – Teisutis (1936).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 914, I. 444; . 392, ap. 2, b. 297; f. 631, ap. 7. LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1866; LNTK, p. 289, 298; LKA. c. 24, p. 216; L 30,
f
b. 1103 p. 59-61, 215; t. 31, p. 158-160; t. 32. p. 112-121; LKKAS archyvas.
MORKŪNAS Alfonsas (slap. Plienas) gimė 1908 01 21 Juo

džiūnų k., Žemaitkiemio vls., Ukmergės aps. Baige g-jos 2 kla
ses. 1930–31 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, iki 1940 10 19
liktinis 1 inžinerijos bataliono 2 kuopoje, tarnybą baigė vyr.
puskarininkio laipsniu. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 da
lyvavo Birželio sukilime Lyduokių vls., Ukmergės aps., palaikė
ryšius su sukilimo organizatoriais Kaune. Vokiečių okupacijos
metais tarnavo pagalbinėje policijoje Žemaitkiemio vls. 1944
pradž. įstojo į Vietinę rinktinę, ją išformavus grįžo į tėviškę.
1944 06 Žemaitkiemio vls. iš Lyduokių, Juodžiūnų,Jukno
nių, Paškonių, Valų k. subūrė savigynos būrį, vėliau tapusį par
tizanų organizavimo branduoliu. Sovietų Sąjungai antrą kartą
okupavus Lietuvą kartu su mokytoju Juozu Šibaila (slap. Die
dukas) organizavo Balninkiečių partizanų rinktinę. Kartu par
tizanauti išejo broliai Stasys ir Karolis. Nuo 1945 01 vadovavo
kuopai, prisijungė prie Didžiosios Kovos apygardos. 1945 Morkūnas Ignas
12 01 įkūrus Ukmergės B rinktinę paskirtas jos vadu. Rinkti
nė leido partizanų laikr. Tėvynė šaukia“. 1948 08 05 paskir
„
tas Didžiosios Kovos apygardos vadu. 1948 08 14 suteiktas MORKŪNAS Ignas gimė 1906 03 02 Palivarko k., Ukmer
partizanų kapitono laipsnis. Išdavus MGB agentui (agento slap. gės vls. ir aps. Baige aukštesn. m-lą. 1923 10 26 įstojo į Karo
Veter) 1949 12 30 kautynėse su MGB kariuomene kartu su mokyklą. 1926 09 07 ją baigus (VIII laida) suteiktas pėst. lei
Didžiosios Kovos apygardos štabo nariais rinktinės vadu Juo tenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. pulko 9 kuopos jaun. ka
zu Grigu (slap. Geniukas), štabo v-ku Vladu Ališausku (slap. rininku. 1927 06 01 perkeltas į mokomąją kuopą. 1928 09 14
Puškinas), kuopos vadu Broniumi Medelsku (slap. Krienas) ir paskirtas pulko ugniagesių komandos v-ku. 1929 03 18
būrio vadu Broniumi Dūda (slap. Narutis) žuvo ūkininko perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas 2 kuopos būrio vadu, 1930
Br. Tratulio sodyboje įrengtame bunkeryje Juodkiškių k., Pa 03 11 – 2 kariūnų aspirantų kuopos sporto ir gimnastikos
baisko vls. 1989 07 29 žuvusieji perlaidoti Ukmergės Duksty instruktoriumi. 1930 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931
nės kapinėse. Partizanų žūties vietoje Juodkiškiuose pastatytas 0101 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į lei
paminklas. 1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 tenanto. 1931–34 deste kariūnams aspirantams rankinius gin
05 13 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties). klus. 1934 09 04 paskirtas kariūnų kuopos vyr. karininku. 1934
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi 11 23 pakeltas į kapitonus. 1935–36 deste topografiją. 1936
(1998, po mirties). 07 23 perkeltas į Kauno m. ir
raps. komendantūrą. 1936 09 26
278 lictulos kariuomones karininkai

baigė VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1937 01 16 pa
skirtas Kauno komendantūros adjutantu. Sovietų Sąjungai oku M
pavus Lietuvą 1940 07 11 paskirtas eiti komendantūros karo
policijos m-los v-ko pareigas. Likviduojant Lietuvos kariuome
nę 1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234
šaulių pulko šaulių kuopos vadu. 1941 06 14 suimtas, išvežtas
lageri Norilske, Krasnojarsko kr., vėliau į lagerį Zajarske, Irkut
į
sko sr. 1942 09 15 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu

teistas 7 metams. 1943 09 17 žuvo lageryje.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1935) ir Šaulių
žvaigždės (1940) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės meda
liu (1928), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 bės
ženklu (1928).
Žmona - Elena Kalvaitytė (1908), sūnus - Gediminas Bru
nonas (1936).
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 202; f. 561, ap. 2, b. 4495. 1. 28; LYA, f. K-8,
Morkūnas Jonas (g. 1913)
ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 582.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 su šeima

pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Australiją. Gyveno Ade
laidėje, kur 1997 09 19 mirė.
Žmona - Vale Kanaité, sūnus - Jonas, duktė - Aldona.
-
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 577, 1. 93; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
MORKŪNAS Jonas gimė 191709 10 Vabalninke, Biržų aps.

1939 06 22 baigė Kėdainių aukštesn. kultūrtechnikos m-lą.
1939 07 09 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjun
gai okupavus Lietuvą 1940 1001 baige Karo mokyklą (XV asp.
laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
paleistas į karininkų atsargą. Nuo 1940 10 04 dirbo Meliora
Morkūnas Jonas (g. 1908)
cijų v-boje kultūrtechniku Rokiškyje. Kilus Vokietijos-SSRS
karui dalyvavo organizuojant Rokiškio partizanus, paskirtas par
MORKŪNAS Jonas gimė 1908 12 17 Skrebotiškio k., Pa tizanų štabo pareigūnu ir jaun. leitenanto laipsniu Rokiškio
svalio vls., Biržų aps. 1929 baige Pasvalio m-los 6 klases. 1929 apsaugos kuopos būrio vadu, kuriuo buvo iki Rokiškio komen
11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus dantūros likvidavimo 1941 08 20. 1942 07 01 paskirtas Že
Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis mės kultūros departamento kultūrtechniku Rokiškyje, 1943
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal 01 01 perkeltas į Technikos ir susisiekimo v-bą.
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite Vedęs (susituokė 1942).
nanto. 1931–38 dirbo buhalteriu Vilkaviškio apygardos li LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 174; f. 387, ap. 6, b. 2372; LKKAS archyvas.
gonių kasoje, nuo 1938 05 15 - Kauno apygardos ligonių
kasos buhalteriu. MORKŪNAS Jonas Juozas gimė 1914 07 30 JAV. Su tė
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 203; f. 561, ap. 2, b. 1643, 1. 330; f. 631, ap. 8, vais atvykęs į Lietuvą gyveno Panevėžio vls. 1934 baigė Pane
b. 18814. vėžio g-ją. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, mokėsi
Karo mokykloje. 1935 04 13 iš aspirantų perkeltas į kariūnus.
MORKŪNAS Jonas gimė 1913 02 17 Lygumų mstl., Šiau 1936 09 15 kaip baigusiam Karo mokyklą suteiktas pėst. ats.
lių vls. ir aps. Baigė mokytojų seminariją. 1934 08 22 prade jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
jo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1936 09 15 baigus Karo sargą. Mokytojavo Gaurėje, Tauragės vls. LŠS narys, būrio va
mokyklą (XVIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, das. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 02 12 suimtas,
paskirtas 1 pést. pulko jaun. karininku. 1939 10 19 pakeltas kalintas Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas.
į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 24 LCVA, f. 930. ap. 2M, b. 204; LGG, t. 1. p. 582.
perkeltas į 9 pést. pulką, paskirtas kuopos vado padėjėju. Lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 MORKŪNAS Kazys gimė 1908 04 21 Mačiūnų k., Prie
ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko šaulių būrio vadu. nų vis., Marijampolės aps. 1928 baige Prienų „Žiburio“ g-ją.

Morkūnas Kazys
1930 komisijoje prie Švietimo m-jos išlaikė egzaminus moky

tojo kvalifikacijai įgyti. 1930 11 07 pašauktas į Lietuvos ka
suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
ninkų karininkų atsargą. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
Dirbo Alytaus aps. Medžionių prad. m-los vedėju, LŠS narys, Morkūnas Povilas
šaulių sporto vadovas ir būrio vadas. 1939 12 30 perkeltas
į
Kalesninkų prad. m-lą, Valkininkų vis. Vokiečių okupacijos metu

mokytojavo prad. m-loje Varėnoje. Antrosios sovietinės okupa 1952 05 20 Kęstučio apygardos vadas. Leido laikr. „Prisikė
cijos pradž. 1946 suimtas, kalintas Vilniuje, nuteistas 10 metų, limo ugnis“, kurio paskutinis numeris išejo 1952 08, laikr.
kalėjo lageryje Intoje, Komijoje. 1956 paleistas, grįžo į Lietuvą, „Laisvės varpas“, „Ugnis“. Iškviestas į apgaulingą susitikimą
gyveno Kebliškių k., Prienų r., dirbo brigadininku kelių staty 1953 06 19 kartu su Kęstučio apygardos štabo nariais Dob
boje. Vėliau persikėlė į Prienus, kur 1997 05 30 mirė. rovolskiu ir S. Zinkevičiumi žuvo patekęs į MGB surengtą pasa
Vedęs, sūnus – Kazimieras; antroji žmona – Marijona Ulec lą Raseinių r. Plauginių miške. 1999 05 12 pripažintas kariu
kaitė (m. 1970). savanoriu ir 1999 05 27 Prezidento dekretu suteiktas pulki
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 200; f. 391, ap. 7, b. 1521, 1. 348; LKKAS ninko laipsnis (po mirties).
archyvas Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(1999, po mirties).
MORKŪNAS Leonas 1938 pašauktas į Lietuvos kariuome LKKAS archyvas
nę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteik
tas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą.
LKKAS archyvas
MORKŪNAS Povilas (slap. Drakas, Rimantas) gimė 1914

Zbaro k., Šiluvos vls., Raseinių aps. Tarnavo policijoje. 1941
Birželio sukilimo dalyvis, LLA narys. Vokiečių okupacijos metais
tarnavo policijoje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. par
tizanavo Ariogalos, Betygalos apylinkėse, vėliau paskirtas Eže
riečio būrio Kedainių aps. vadu. Nuo 1946 Savanorio rinktinės
kuopos vadas. 1948 03 05 paskirtas Prisikėlimo apygardos
Maironio rinktinės vadu, iš buvusių Povilo Lukšio rinktinės
keturių rajonų suformavo stiprų Kudirkos (vėliau Mindau
go) rajoną. 1949 08 01 paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu.
Jo rūpesčiu 1950 Prisikėlimo apygardoje pakartotinai išleistas Morkūnas Markauskas Bernardas
naujai redaguotas eilėraščių rinkinio „Kovos keliu žengiant“
tritomis ir maldaknygė „Rūpintojelis“. Už tai 195201 01 LLKS
tarybos prezidiumo apdovanotas Laisvės Kovos 2 laipsnio kry MORKŪNAS-MARKAUSKAS Bernardas gimė 1914
žiumi. 1951 08 01 LLKS prezidiumo pirmininko J. Žemai 04 02 Liepojoje, Latvijoje. Mokėsi Kėdainių prog-joje, 1934
čio paskirtas Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu. Nuo baige Panevėžio g-ją. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuo
280 Lictures kariuomenės karininkai

menę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteik
tas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1942 baigė VDU Medicinos f-tą.
LCVA, f. 631, ap. 7. b. 13640.
M
M
NU
Morkus Vladas
1920 10 17 ją baigus (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laips

nis, paskirtas 9 pėst. pulko atsargos kuopos, vėliau 6 kuopos
Morkus Aleksas
jaun. karininku. 1920 10–11 dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su lenkais Kaltanėnų–Saldutiškio-Inturkės ir Giedraičių
MORKUS Aleksas gimė 1914 11 30 Saratove, Rusijoje. At apylinkėse. 1921 10 14 paskirtas pulko komendantu. 1923
vykęs į Lietuvą baigė Lietuvos mokytojų profsąjungos g-ją su 10 15 baigė Aukštuosius karininkų kursus (III laida). 1923
augusiems. 1937 09 28 įstojo į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai 11 06 komandiruotas, 1924 02 23 perkeltas į Karo aviaciją,
okupavus Lietuvą 1940 08 19 ją baigė (XXI laida), suteiktas paskirtas į mokomąją eskadrilę aviacijos teorijos klausytoju.
aviacijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į Karo aviaciją, tarnavo 1924 05 02 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 08 01 baigus
1 eskadrilės karo lakūnu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę aviacijos teorijos kursą paskirtas į 3 oro eskadrilę oro žvalgu,
1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK 29 atskirosios aviaeskadrilės vėliau suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1925 06 07 pa
komisaro pavaduotoju. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 skirtas mokomosios komandos v-ku. 1928 02 16 pakeltas į
06 23 vadovybei įsakius apleisti Pivonijos aerodromą, prie Uk kapitonus. Nuo 1928 05 26 naujokų kuopos vadas, pirmasis
mergės, ir skristi į Pabradę naikintuvu Gloster-Gladiatorpakilo Lietuvos kariuomenėje išbandė italų firmos parašiutus. 1929
lydėti pasiruošusius skristi lėktuvus. Ore pademonstravo kil išleido vadovėlį „Aerodromų parinkimas“. 1932 10 01 pa
pos figūrą, tačiau iš kitos kilpos lėktuvas smigo žemyn ir sudu skirtas 6 eskadrilės karo lakūnu. Už dalyvavimą voldemarininkų
žo, lakūnas žuvo. Palaidotas Ukmergės kapinėse. maište 1934 06 07 suimtas, priverstas pačiam prašant 07 09
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio medaliu (1939). išeiti į atsargą. Gyveno Kaune, dirbo Pramonės ir amatų rū
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310, 1. 37; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; muose skyriaus vadovu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
LKKAS archyvas. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Sosvoje (Sevurallagas),
Serovo r., Sverdlovsko sr. Šeima 1941 ištremta į Kosichą, Al
MORKUS Kazys gimė 1916 05 07 Preikapės k., Pernara tajaus kr. 1942 10 07 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
vos vls., Kėdainių aps. 1937 baigė Kėdainių g-ją. 1937 07 07 nuteistas 8 metams. 1944 09 24 žuvo Malyje Gory lageryje.
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa
mokyklą (XIII asp.laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Studijavo „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932).
Klaipėdos prekybos in-te. 1944 09 pasiųstas į vokiečių kari Žmona - Bronė Prapuolenytė (1907–1987), sūnus – Benja
nės žvalgybos Abwehr m-lą FAK-204 Dalvice, Rytprūsiuose. minas Rimgaudas (1927-2000).
Baigus apmokymus 1944 12 14 parašiutu nuleistas Plate LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 201; LGG, t. I, P. 583.
lių apyl., suimtas, nuteistas 25 metams. Į Lietuvą grįžo 1957,
gyveno Palangoje. Mirė 1999. MORKUVĖNAS Jonas 1939 09 18 baige Karo mokyklą
LCVA, F. 930 ap. 2M, b. 205. (XIV asp. laida), suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
,
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.

MORKUS Vladas gimė 1897 09 23 Kasiulkų vnk., Arioga LKKAS archyvas.
los vls., Kėdainių aps. 1915 baigė Raseinių m-los 4 klases. 1919
04 12 savanoriu atvyko į Kėdainių komendantūrą, paskirtas MORŽUCHINAS Vladimiras gimė 1890 07 06 Kazlų Rū
eiliniu į 9 pést. pulką. 1920 01 07 pasiųstas į Karo mokyklą. doje, Marijampolės aps. 1909 baigė realinės m-los Lugoje

Moržuchinas Vladimiras Mosteika Antanas sedi dešinėje
(Rusija) 7 klases, 1912 - Sankt Peterburgo u-to Matematikos Salantų vls. Žuvusiųjų kūnai niekinti Salantų mstl. aikštėje, pa
f-to 3 kursus. Nuo 1914 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1914 laidojimo vieta nežinoma. 1999 03 30 pripažintas kariu sava
07 12 baigė Odesos karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis, noriu ir 1999 04 09 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
tarnavo 109 Volgos pést. pulke, 20 armijos korpuso štabe ir Žmona - Julė Mažeikaitė (1914–1989), sūnus - Vytautas
101 Minsko pulke. 1915 pakeltas į poručikus, 1916 11 15 (1942), duktė – Vida Storčiak (1944–1999).
į štabskapitonus, paskirtas bataliono vadu. 1917 baige Pet LKKAS archyvas
rogrado gen. štabo akademijos pagreitintą kursą, tarnavo gen.
štabo karininku. 1917 08 08 pakeltas į kapitonus. 1918 12
atvyko į Kijevą, mobilizuotas į Denikino armiją, iki 1920 ko
vojo su bolševikais, du kartus sužeistas. 1920–22 dirbo Ry
gos rusų dramos teatre artistu ir režisieriaus padėjėju. Grįžus į
Lietuvą 192203 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas 7 pest. pulko 9 kuopos, vėliau 3 kuopos jaun. karininku,
10 20 - mokomosios kuopos vyr. karininku, 1923 04 14 -
ūkio kuopos vadu. 1923 05 05 suteiktas kapitono laipsnis.
1928 02 16 išlaikė lietuvių k., istorijos ir geografijos egzami
nus. 1928 10 10 paskirtas 7 pėst. pulko minosvaidžių kuo
pos vadu. 1929 04 15 mažinant kariuomenės etatus paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą.
sijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 2, 3 ir 4 laipsnio ordinais.
Žmona - Vaclava (1900).
Mosteikis Antanas
LCVA, f. 930. ap. 2M, b. 206.
MOSTEIKA Antanas (slap. Inkaras) gimė 1915 11 22 Lai MOSTEIKIS Antanas gimė 1898 05 26 Baldainių k., Tytu
vių k., Salantų vls., Kretingos aps. 1937 05 03 pašauktas į vėnų vls., Raseinių aps. Baigė Tytuvėnų liaudies m-lą, 1918 –
Lietuvos kariuomenę. Atlikęs karinę tarnybą dirbo mokesčių Veiverių mokytojų seminarijos 3 kursus. 191907 12 mobilizuo
surinkimo agentu, vokiečių okupacijos metais – mokesčių ins tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Tauragės komendantūros
pekcijoje, vėliau Šateikių, Platelių policijos įgaliotiniu. 1944 jaun. raštininku, 09 21 - vyr. raštininku ir laikinuoju mobili
su šeima traukėsi į Vakarus, ties Klaipėda sulaikytas, suimtas, zacijos stalo vedėju, 1920 01 13 – Karo mokyklos ūkio dalies
išvežtas į Rusiją prie Belomorkanalo statybos. 1946 pabėgo iš vyr. raštininku. 1920 07 15 suteiktas karo valdininko laips
lagerio, grįžo į Lietuvą ir išėjo partizanauti. Veikė Platelių, Šatei nis. 1920 08 21 paskirtas Sanitarijos skyriaus 2 atsk. lazareto
kių, Barstyčių, Gintališkės apylinkėse, buvo LLA Platelių kuopos raštvedžiu, 1921 04 05 – Centrinių įstaigų karių krautuvės
vadas. 1948 01 04 kautynėse su MGB kariuomene kartu su vedėju, 1922 02 10 - KAM centrinės buhalterijos buhalterio
partizanu Brazdausku žuvo Mikalauskų sodyboje Antsienių k., padejeju, 1923 01 15 - Karo butų valdybos kuro dalies rašt
282 Lictuos kariuomenes karininkai

vedžiu. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1924
baigė dr. J. Tumeno brandos kursus Kaunc. Gyveno Kaune, M
dirbo Finansų m-jos Mokesčių departamente valdininku.
1924–32 studijavo LU (VDU) Teisių f-te. 1937 11 23 kaip
buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, su
teiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1891, 1. 95; 1.631, ap. 7. b. 6126.
Moticjūnas Aleksas
karininkų atsargą. 1928–40 mokytojavo Utenos aps. Janonių

prad. m-loje ir Anykščių 1 prad. m-loje. Nuo 1930 03 22 LŠS
10 Užpalių šaulių būrio, nuo 1935 11 15 Anykščių 4 šaulių
būrio narys, nuo 1938 12 20 šaulių būrio vado padėjėjas.
Motekaitis Kazys LCVA, f. 391, ap. 7, b. 6521, 1. 364; ap. 8, b. 853, 1. 107; f. 561, ap. 2,
b. 4580, I. 177.
MOTEKAITIS Kazys gimė 1905 12 18 Pavartyčių k., Še

duvos vls., Panevėžio aps. 1927 baigė Šiaulių g-ją, studijavo
LU Matematikos-gamtos f-te. 1932 07 01 paskirta KAM sti
pendija ir pasiųstas mokytis užsienyje. 1934 09 baigė Aukš
tąją optikos m-lą Paryžiuje. 1934 09 15 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida)
suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto laipsnis, 09 20 pri
imtas į Ginklavimo v-bą Artilerijos dirbtuvių šaudyklos vedė
ju. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus. 1939 10 01 paskirtas
Ginklavimo v-bos tyrimų laboratorijos technikos dalies vedėju,
vadovavo karinės optinės technikos, įrankių gamybos projek
tams, optinių sistemų skaičiavimams. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo zenitinės artilerijos divi
ziono kovinio aprūpinimo v-ku, tačiau 12 11 įsakymas atšauk
tas ir iš kariuomenės atleistas. Dirbo VDU Technologijos f-te. Motiejūnas Jonas (g. 1902)
1941 suteiktas fizikos mokslų daktaro laipsnis. 1944 su šei
ma pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV, gyveno Či
kagoje, kur 1979 08 16 mire. MOTIEJŪNAS Jonas gimė 1902 07 12 Nemeikšiūnų k.,
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu Vaškų vls., Biržų aps. 1921 baigė Linkuvos g-jos 4 klases. 1923
(1935). 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1925 baige Dotnuvos
Žmona - Izabele Blauzdžiūnaitė (1909-1985), sūnūs - Man žemės ūkio technikumo Miškininkystės skyrių. 1925–30 dirbo
girdas (1938) ir Ramūnas. Vilkijos girininku, Trakų miškų urėdo padėjėju. 1925–30
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 404, 1. 58; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; studijavo LU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. 1930 11 04
f
LKKAS archyvas. pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo

mokyklą (VI asp. laida) suteiktas topografijos ats, jaun. leite
MOTIEJŪNAS Aleksas gimė 1905 10 05 Klavinių k., Ute nanto laipsnis ir paleistas į karininkų atsargą. 1931–38 dirbo
nos vls. ir aps. 1924 baigė Utenos „Saulės“ g-jos 4 klases, 1926 - Pajūrio miškų urėdo padėjėju, 1938–48 - Raudondvario
Utenos mokytojų kursus. 1926 11 23 pašauktas į Lietuvos miškų pramonės ūkio direktoriumi, 1948–64 - Kulautuvos
kariuomenę. 1927 12 16 baigus Karo mokyklą (II asp. laida) tuberkuliozės sanatorijos vyr. gydytojo, vėliau Lietuvos miš
suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kų in-to direktoriaus pavaduotoju administracijos ir ūkio

reikalams, 1965-67 – Kauno buitinio gyventojų aptarnavi
mo kombinato dailininku. Mirė 1987 12 24 Kaunc, palai
dotas Petrašiūnų kapinėse.
LCVA, 1.930, ap. 2M, b. 211; ap. 8, 63.876,1.497; 1.631, ap. 7. b. 1426;
LKKAS archyvas
32 W
Motiejūnas Jonas (g. 1921)
je. 1939 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į9 pest.

pulką Marijampolėje, vėliau stažavo 4 pést. pulko 1 batalione
Kupiškyje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001
baige Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka
Motiejūnas Jonas (g. 1915)
rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
Dalyvavo 1941 Birželio sukilime Kaune. 1941-44 studijavo
MOTIEJŪNAS Jonas gimė 1915 06 08 Rygoje, Latvijoje. VDU Technologijos f-te. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Tęse
1918 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Ukmergėje. 1936 06 20 studijas Braunšveigo aukštojoje technikos m-loje, 1947 įgijo
baigė Ukmergės g-ją. 1936 09 15 pradėjo tarnauti Lietuvos elektrotechnikos inžinieriaus kvalifikaciją. 1947 emigravo į
kariuomenėje. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) su Australiją, gyveno Tasmanijos saloje. Nuo 1954 Melburne
teiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 4 art. pulko dirbo inžinieriumi geležinkelyje, vėliau Fordo automobilių ben
4 baterijos vadovavimo būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupa drovėje. Australijos lietuvių draugijos vicepirmininkas, spor
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 to klubo „Varpas“ valdybos pirmininkas, Lietuvių kultūros
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617 haubicų artile fondo Melburno skyriaus valdybos pirmininkas. 1959 persi
rijos pulko ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui 1941 kėlė į JAV, gyveno Los Andžele, dirbo bendrovėje Hughes
06 23 iš Varėnos poligono su grupe savo dalinio karių perėjo Aircraft inžinieriumi, projektavo metalo apdirbimo įrengimų
pas vokiečius, išvežtas į Rytprūsius ir laikytas belaisvių stovykloje. skaitmeninius kontrolės prietaisus. 1987 išėjo į pensiją, gyve
1942 10 07 paleistas, grįžo į Lietuvą, apsigyveno Ukmergėje, no Preskote, Arizonos valst. Aktyvus Los Andželo lietuvių ben
dirbo butų biure ir „Maisto“ bendrovėje. 1942 rudenį pradėjo druomenės veikėjas, apylinkės LB pirmininkas, ALTO,
studijuoti VDU Statybos f-to Architektūros skyriuje.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 19338; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
MOTIEJŪNAS (MATIEJŪNAS) Jonas gimė 1916 07 14

Greviškių k., Kamajų vls., Rokiškio aps. 1938 baigė Rokiškio
g-ją. 1939 07 02 įstojo į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp lai
da), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
paleistas į karininkų atsargą. 1940 12 12 – 1942 06 15 Ro
kiškio aps. Kamajėlių prad. m-los vedėjas. Nuo 1942 studija
vo VU Medicinos f-te. 1943 11 20 priimtas į Vilniaus m.
savivaldybės priešgaisrinę apsaugą.
LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17; f. R-643, ap. 1, b. 2734; LKKAS archyvas.
MOTIEJŪNAS Jonas gimė 1921 07 05 Janėnų k., Švente

žerio vls., Seinų aps. 1939 06 15 baigė Seinų g-ją Lazdijuose,
studijavo VDU Technologijos f-to Elektrotechnikos skyriu Motiejūnas Jonas (g. 1916)

BALFO, ALIAS, LF vadovybių narys. 1995 įsteigė Lietuvos valdžios mėsos priežiūros inspektoriumi Čikagoje. Aktyviai reiš
našlaičių globos fondą, materialiai rėmė Kauno Prisikėlimo baž kėsi lietuvių išeivių veikloje. Mirė 1969 07 11 Čikagoje. M
nyčios atstatymą. Mire 2004 02 28 Preskote. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1935), Sa
Žmona - Ona Prižgintaitė, dukterys – Ramunė, Eglė, Rūta ir vanorių medaliu (1929).
Birute.
Žmona - Anelė Snarskytė (1898-1970), dukterys - Aldona
LCVA, 1.631, ap. 7, b. 17269; 1. R-222, ap. 1, b. 17; LKKAS archyvas. Rasutienė (1922) ir Danutė Jarienė (1924).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1874, 1891, 1.56; BLE, 1. 19. p. 312; LKKAS
archyvas.
Motiejūnas-Valevičius Jonas
Motiejūnas Juozas Jonas gimė 1893 06 22

Galvydžių k., Svėdasų vls., Rokiškio aps. Mokėsi Panevėžio
realinėje m-loje, 1913 Rygoje išlaikė brandos egzaminus, dir
MOTIEJŪNAS Juozas gimė 189605 26 Juodupio vnk., Vie bo Provodnik gamykloje. 1913 mobilizuotas į Rusijos ka
šintų vls., Panevėžio aps. 1916 baigė Panevėžio g-ją, evakuotą riuomenę. 1915 08 15 baigė Kijevo 1 karo m-lą, tarnavo 202
MOTIEJŪNAS-VLEIČUS išpareigųtlsa,
į Rusiją, studijavo Dorpato (Tartu) veterinarijos in-te Estijoje. pest. pulko jaun. karininku. 1916 02 pakeltas į paporučikius,
1918 03 19 grįžo į Lietuvą, Viešintų vis. kartu su kitais orga 1916 07 - į poručikus. 1917 10 paskirtas 5 pėst. divizijos
nizavo savivaldos organus. 191905 19 Ukmergės komendan šturmuotojų bataliono vadu. I pasaul. kare du kartus sužeis
tūroje savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l art. tas ir kartą kontūzytas, tarnybą baigė štabskapitonu. Grįžęs į
pulką. 1919 07 31 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją Lietuvą Vilniaus krašte telkė jaunuolius į partizanų savanorių
baigus (II laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis, paskir būrį, jam vadovavo. 1918 11 28 savanoriu įstojo į Lietuvos
tas 1 art. pulko 3 baterijos jaun. karininku. 1920 09 – 1921 04 kariuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko bataliono vadu. 1919
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 04 12 pa 01 24 perkeltas į 2 pėst. pulką 3 bataliono vadu. 1919 02 02
skirtas Artilerijos brigados adjutantu. 1921 09 01 su KAM sti paskirtas pirmuoju Marijampolės, 03 17 – Šiaulių m. ir aps.
pendija komandiruotas į Tartu baigti veterinarijos mokslą. 1923 komendantu, vėliau ypatingų pavedimų karininku prie vyr.
06 01 paskirtas jaun. vet. gydytoju į 2 art. pulką. 1923 12 31 kariuomenės vado. 1919 10 18 suteiktas majoro laipsnis. Daly
perkeltas į Karo vet. ligoninę. 1924 01 01 pakeltas į vet. vyr. vavo nepriklausomybės kovose su bolševikais vaduojant
leitenantus. 1924 03 29 įgijo vet. gydytojo diplomą. 1925 Panevėžį, Kupiškį, Obelius, Zarasus. 1919 11 21 kautynėse
05 15 pakeltas į kapitonus. 1926 09 09 pačiam prašant pa su bermontininkais Radviliškio apyl. sunkiai sužeistas.
leistas į veterinarijos karininkų atsargą. Dirbo Biržų aps. vet. 1920 01–03 tarnavo VRM Kauno m. policijos vadu. 1920
gydytoju. 1927 11 01 komandiruotas į Berną (Šveicarija) to 05 27 paskirtas eiti 1 ats. bataliono, 08 01 – 10 pėst. pulko
bulintis veterinarijos srityje, 1928 įgijo veterinarijos mokslų vado pareigas. Nuo 1920 08 23 I rūšies ypatingų reikalų
daktaro laipsnį. Nuo 1928 11 25 dirbo Šiaulių aps. Gruzdžių karininkas prie vyr. kariuomenės vado ir Kauno įgulos v-kas.
aukštesn. gyvulininkystės m-los dėstytoju, 1934–39 - Mari 1921 04 21 dėl sveikatos paleistas į atsargą. 1921 06 21 paskir
jampolės aps. vet. gydytoju. Kauno veterinarijos akademijos do tas VRM policijos inspektoriumi, vėliau Piliečių apsaugos
centas (1936), nuo 1940 09 15 akademijos prorektorius, nuo departamento administracijos skyriaus v-ku, 1922 08 01 –
1941 07 rektorius. Parenge du veterinarijos vadovėlius (1931, departamento vicedirektoriumi, 1924 01 01 - referentu.
1943). 1944 su šeima pasitraukė į Austriją, gyveno Moosdorfe, 1925 02-04 dirbo departamento direktoriumi, 1925–34 -
dirbo vet. gydytoju. 1948 10 emigravo į JAV,gyveno Voter Utenos aps., 1934–40 – Kėdainių, Alytaus, Švenčionėlių aps.
beryje, dirbo fizinį darbą fabrikuose, nuo 1954 - Federalinės v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą

slapstėsi. Vokiečių okupacijos metais dirbo savo ūkyje. Ant v-ko padėjėju. 1934 09 07 pakeltas į gen. štabo majorus. 1937
rosios sovictinės okupacijos pradž, svetima pavarde gyveno pas 05 29 perkeltas į pėst. pulka? 3 bataliono vadu, 1938 06 25 -
I
gimines Panevėžio r. Dukynės k., palaiko ryšius su Krekenavos į Kariuomenės štaba 1 (Mobilizacijos) skyriaus operacijų dalies
ir Ramygalos vls. partizanais. 1947 05 25 MGR suimtas, 1948 karininku. 1938 09 08 pakeltas gen. štabo plk. leitenantus.
į
06 09–10 nuteistas 25 metams, išsiųstas į lageri Spaske, prie 1939 07 08 paskirtas operacijų dalies vedėju. Vytauto Didžiojo
Karagandos, Kazachijoje. 1955 rudenį paleistas, grįžo į Lie aukštojoje karo mokykloje dėsté ryšių taktiką, aktyviai bendra
tuvą. Mirė 1959 11 13 Vilniuje, palaidotas Saulės kapinėse. darbiavo karinėje spaudoje, 1939 laimėjo literatūrinę premiją.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), Vytauto Di Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvącjo Kariuomenės štabo
džiojo 4 laipsnio (1931) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) III (Mobilizacijos) skyriaus v-ko pareigas. Likviduojant Lietu
ordinais, Savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės vos kariuomenç 194009 11 paskirtas RA 29 ŠTK valdybos
(1928) medaliais, Saulių žvaigždės (1933) ir skautų Svasti operatyvinio skyriaus v-ko padejeju, 11 15 - RA 29 STK ry
kos (1931) ordinais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio šių v-ku. 1941 07–10 mokėsi karininkų kursuose VystrelSolneć
kryžiumi (1934), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio meda nogorske, Maskvos sr. 1941 10 - 194203 deste Omsko karo
liu (1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio, m-loje. Nuo 1942 03 RA 16 liet. divizijos štabo v-kas, nuo
Šv. Anos 4 laipsnio ir Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais. 194205 šios divizijos pulko vadas. 1942 pakeltas į pulkininkus.
Žmona - Elena Griaužinytė (1896–1976), duktė – Laima Nuo 1943 SSKP narys. 1944 02 13 kartu su 23 buvusiais
Račienė (1939). nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkais, tarnau
LCVA, F. 930, ap. 2M, 6.212; LKKAS archyvas. jančiais RA 16 liet. divizijoje, pasirašė kreipimąsi į Lietuvos
kariuomenės karininkus, likusius Lietuvoje, nekovoti su besi
artinančia prie Lietuvos RA. 1944 09 16 paskirtas RA 16 liet.
divizijos vado pavaduotoju. 1944 12 - 1945 03 RA 50 liet.
atsargos divizijos vadas. Nuo 1945 05 paskirtas RA 16 lier. di
vizijos vadu. 1948 baigė divizijos vadų kursus prie Frunzes karo
akademijos Maskvoje. 1946–50 SSRS Aukščiausiosios Tarybos
deputatas. 1950–57 dirbo VVU dėstytoju, 1957–59 - Lie
tuvos konservatorijos Karinės katedros v-ku, 1964–75 -
Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo m-jos tarnautoju. LSSR
nusipelnęs kultūros veikėjas (1973). Mirė 1975 07 06 Pabrade
je, palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
dimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos
nepriklausomybės (1928) medaliais; RA Raudonosios vėliavos,
Tevynės karo 1 laipsnio ir Raudonosios žvaigždės ordinais ir
medaliais.
Žmona - Vanda Rimkevičiūtė (1909), sūnūs - Vyturys Sta

nislovas Kazimieras (1929) ir Vidmantas Orunas Benediktas
Motieka Vladas (g. 1903)
(1935), duktė - Lakštingala Bernarda (1933).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1878; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3; LTE. t. 8.
MOTIEKA Vladas gimė 1903 08 28 Pakuodžiupių k., Pi p. 19; LKKAS archyvas.
niavos vls., Panevėžio aps. 1915–18 su tėvais gyveno Juzov
koje, Donbase, Rusijoje, kur baigė prog-ją. Grįžęs į Lietuvą 1919 MOTIEKA Vladas gimė 1897 03 13 Pakodžiupių k., Pinia
baige Panevėžio g-jos 6 klases. 1920 1011 savanoriu įstojo į vos vls., Panevėžio aps. 1914 baigė Panevėžio realinės m-los 4
Lietuvos kariuomenę, paskirtas žvalgu 2 lauko štabe. 1921 klases. 1915-18 gyveno ir dirbo Juzovkoje, Donecko sr., Rusi
12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas kavalerijos lei joje. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 10 savanoriu įstojo į Joniškėlio
tenanto laipsnis, paskirtas 2 raitelių pulko jaun. karininku. 1926 partizanų atskirąjį mirties batalioną. 1920 09 01 - 1001 da
02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1927 1003 perkeltas į Karo lyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920 1001 -
mokyklą būrio vadu. 1928 01 27 baigė Aukštųjų karininkų 1921 02 12- su lenkais. 1920 09 01 suteiktas karo valdininko
DLK Vytauto kursų Technikos skyrių (II laida). 1931 01 01 laipsnis, paskirtas 4 pėst. pulko maitinimo valdininko padeje
pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pa ju, 1921 04 08 - maitinimo valdininku, pulko maisto tieke
keistas į leitenanto. 1931 02 paskirtas Karo mokyklos kuopos ju. 1924 04 17 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1924-30
vadu. 1931 11 23 pakeltas kapitonus. 1934 05 18 baigė dirbo žemės tvarkytojo įstaigoje Panevėžyje, vėliau AB „Mais
į
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių (RP tas“ Panevėžyje. Aktyviai veikė ugniagesių ir LŠS organizaci
A. Smetonos laida), suteikta gen. štabo karininko vardas ir tei jose. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam
sés, paskirtas Vyr. kariuomenės štabo III (Operacijų) skyriaus karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun. lei
286 Lictivos kariuomcncs karininkai

paskirtas 2 autobūrio vadu, 1932 01 02 – autorinktines iždi
ninku. 1932 05 24 pakeltas į kapitonus. 1934 03 26 paskir
tas technikos sandėlio ir depo v-ku, 1937 12 29 - Autorinktinės 13
štabo technikos skyriaus raštvedžiu. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos autokuopos vadu.
Kilus Vokietijos SSRS karui su RA pasitraukė į Rusiją. Dirbo
užfrontės gamykloje Čeboksaruose, Čiuvašijoje. Po karo gri
žęs į Lietuvą dirbo Biržų alaus gamyklos direktoriumi, vėliau
+
„Ragučio“ gamykloje Kaune. Mire 1954, palaidotas Kaune.

Pirmoji žmona - Zofija, sūnus - Kęstutis Jonas (1928), duktė -
3 Aldona (1932); antroji žmona - Jadvyga Šilienė (1902–1979).
Motieka Vladas (g. 1897)
LCVA, f. 930. ap. 8, b. 250. 1. 178–180: b. 873. 1. 212-213: LYA. f.K-3.
2
tenanto laipsnis. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo
į JAV, gyveno Niū Džersyje, 1951 persikėlė į Los Andželą.
Mirė 1967 01 15 Los Andžele.
Apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės (1928)

medaliais, Šaulių žvaigždės ordinu, ugniagesių „Artimui pagalbon“
3 laipsnio garbės ženklu ir Estijos ugniagesių garbės ženklu.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 208; LKKAS archyvas.
Motuzas Antanas
MOTUZAS Antanas gimė 1899 07 24 Kurauskiu k.. Kur

tuvėnų vls., Šiaulių aps. 1914 baigė Tauragės g-jos 4 klases.
1919 dirbo Pajūrės vls. nuostolių komisijos raštinėje. 1919
06 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l ars.
1
batalioną. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteik
tas pest. leitenanto laipsnis, paskirtas 9 pest. pulko 4 kuopos
Motukas Jonas jaun. karininku. 1920 02–12 dalyvavo ir pasižymėjo nepri
klausomybės kovose su lenkais. 1921 01 13 paskirtas 6 kuopos
vadu, 1922 04 01 – pulko teismo raštvedžiu. 1923 12 01
2 MOTUKAS Jonas gimė 1897 06 28 Kučiūnų k., Lazdi pakeltas į vyr. leitenantus, vėliau paskirtas Skuopos vadu. 1924
jų vls., Seinų aps. 1922 baige Seinų „Žiburio“ g-jos Lazdijuose 10 31 komandiruotas, 1925 03 09 perkeltas į Karo aviaciją,
5 klases. 1923 10 05 priimtas į Karo mokyklą. 1924 09 28 ją tarnavo mokomojoje eskadrilėje. 1925 06 09 baige aviacijos
baigus (VI laida) suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, pa teorijos kursą. 1926 10 15 paskirtas 3 eskadrilės oro žvalgu,
1
skirtas Autobataliono 2 autokuopos būrio vadu, 192601 01 - vėliau eskadriles adjutantu ir raštvedžiu. Suteiktas I eilės karo
Technikos pulko autokuopos jaun. karininku. 1927 0901 lakūno vardas. 1927 05 26 paskirtas 3 eskadrilės iždininku.
perkeltas į Pionierių batalioną. 1928 11 23 pakeltas į vyr. lei 1927 08 01 pakeltas į aviacijos kapitonus. 1928 12 12 paskir
tenantus. 1929 02 09 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vy tas naujokų apmokymo kuopos vadu, 1932 1001 - mobili
tauto kursų Inžinerijos skyrių (II laida). 1930 06 20 perkeltas zacijos reikalų vedėju. 1934 11 23 pakeltas į majorus, paskirtas
į autokuopą. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstatymą Aviacijos štabo I skyriaus karininku, 1936 07 27 - Karo avia
vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 09 19 cijos komendantu, kartu Aukštosios Fredos įgulos komendantu.
Liciutos kariniomenos karininkai 28

1938 11 23 pakeltas į plk. leitenantus, 1940 05 25 – į pul 1929 01 05 paskirtas 6 kuopos vadu. 1934 03 09 už latviš
kininkus, pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą. kų idėjų ir patriotizmo skleidimą paleistas pėstininkų kari
į
Tarnaudamas kariuomenėje lankė VDU Technikos fakultetą, ninkų atsargą. Su šeima gyveno ir ūkininkavo Rozentalio k.,
išleido knygą „Aerodromai" (1928). 1944 pasitraukė Vo Žeimelio vls. Nuo 1935 LŠS Žeimelio šaulių būrio narys. 1938
į
kietiją. 1947-49 dirbo ryšininku lietuvių darbo tarnybų kuo 12 31 paleistas į dimisiją. Mirė 1941 03 12.
pose pric JAV kariuomenės štabo Vokietijoje. 1949 emigravo Apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomy
į JAV. Mirė 1982 08 21 Čikagoje. bės (1928) medaliais, Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio me
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921) ir DLK Gedi daliu (1929).
mino 4 laipsnio (1934) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės Žmona - Marija Ukenickė (1896), sūnūs - Edgaras (1922),
medaliu (1928), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932). Ilmaras (1924), Imantas Arnis (1925).
Žmona - Aldona Balsevičiūtė. LCVA, F. 930. ap. 2M, b. 215.
LCVA, F. 930, ap. 2M. b. 213; BLE, . 19. p. 331; LKKAS archyvas.
Mozūraitis Matas
MOZŪRAITIS Matas gimė 1912 10 12 Pavirvytės k., Viekš Muchlia Aleksandras

nių vls., Mažeikių aps. 1935 baigė Telšių kunigų seminarijos
aukštesn. m-lą. 1935 09 14 įstojo į VDU Teologijos-filosofi
jos f-to Filosofijos skyrių. 1935 11 06 pašauktas į Lietuvos MUCHLIA Aleksandras gimė 1891 11 28 Keturiasdešimt
kariuomenę, paskirtas į 7 pėst. pulko 3 kulkosv. kuopą. 1936 Totorių k., Vilniaus aps. 1908 baigė Kremenčiugo g-jos Ru
09 16 pasiųstas į Karo mokyklą. 1937 09 15 ją baigus (XII asp. sijoje 5 klases. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tar
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į navo 141 ats. pulke. 1916 09 15 Kijeve baigė 2 praporščikų
pėstininkų karininkų atsargą. 1937-40 dirbo pasienio polici m-lą, paskirtas į 22 Nižnij Novgorodo pést. pulką. Vėliau tar
jos Vievio vls. ir Tabariškių, Vilniaus aps., v-ko padėjėju. navo 70 pést. pulke jaun. ir vyr. karininku, dalyvavo I pasaul.
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 214; F. 555, ap. 1, b. 427, 1.41; F. 631, ap. 7, karo kovose su vokiečiais tarp Naručio ir Medilo ežerų. Rusi
b. 13348. jos kariuomenėje tarnavo iki 1917 12. Grįžus į Lietuvą 1922
01 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į ll pest.
MUCENIEKAS Jonas gimė 1887 09 23 Žeimelyje, Bir pulką. 1923 05 13 perkeltas į 3 pasienio pulką, 12 01 - į
žų aps. 1907 Latvijoje baige Bauskės m-los 4 klases. 1908 iš Atskirąjį pasienio batalioną kuopos vadu, 12 31 – į Elek
laikė egzaminus mokytojo teisėms įgyti, mokytojavo Žeimelio trotechnikos batalioną jaun. karininku. 1924 01 01 suteiktas
m-loje. 1914 07 20 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, iki vyr. leitenanto laipsnis. 1924 10 23 paskirtas telefono-teleg
1916 09 16 tarnavo Intendantūros daliniuose. 1917 10 25 rafo kuopos vadu, 1926 01 01 - Technikos pulko komandos
baigė Vladimiro karo m-lą. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 07 sava v-ku. 1926 02 16 pakeltas į kapitonus. 1927 09 01 paskirtas
noriu įstojo į Joniškėlio atskirąjį partizanų mirties batalioną, Ryšių bataliono technikos sandėlio vedėju, 1929 03 01 – ūkio
paskirtas 3 kuopos jaun. karininku. 1919 1007 suteiktas lei v-ku. 1930 11 23 pakeltas į majorus. 1933 baigė Vytauto
tenanto laipsnis. 1919 12 10 Joniškėlio batalioną performavus Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių (I laida). So
į 9 pést. pulką, tarnavo 3 kuopos vadu. 1919–20 dalyvavo vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka
nepriklausomybės kovose su bolševikais ir lenkais. 1921 09 03 riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo ryšių
pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 01 01 paskirtas 8 kuopos, bataliono medžiaginio tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS
vėliau ūkio kuopos vadu. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus. karui iš RA pasitraukė. 1941-44 dirbo Vilniaus m. savival

dybėje. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Kemp sus (VIII laida). 1937 12 01 paskirtas Kauno policijos m-los
teno pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į JAV, gyveno Los inspektoriumi. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941
06 14 NKVD suimtas, išvežtas į lagerį Archangelsko sr. Šei
13
Andžele, dirbo ligoninėje. Mirė 1962 09 16, palaidotas Los
Andželo Forest Lawn Memorial Park kapinėse. ma 1941 ištremta į Karasuką, Novosibirsko sr. 1944 žuvo
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie Archangelsko sr. lageryje.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1937).
Žmona - Elena Lebedj (1902), sūnus - Vladas (1928).
- Žmona - Viktorija Arbačiauskaitė (1915–1987), duktė – Alva
LCVA, F. 930, ap. 8, 6. 873. 1. 214-215; LKKAS archyvas. Petrauskienė (1937).
LCVA, F. 377, ap. 2, b. 205, 1. 8–9; LGG, t. 1, p. 586; LKKAS archyvas.
MUČAS Jonas gimė 1891 Toliūnų k., Joniškėlio vls., Bir
žų aps. 1910 Latvijoje baigė Mintaujos (Jelgava) g-jos 6 kla MUIRHEAD Antoni Jan, Anglijos kariuomenės plk. leite
ses, 1912 - inžinierių konstruktorių kursus Sankt Peterburge. nantas, pareiškęs norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, 1919
Nuo 1913 01 05 Rusijos kariuomenėje tarnavo laisvai samdo 10 19 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Gen. kariuome
mu tarnautoju inžinerijosdalyje Čitoje. 1915 1101 baigė ka nės štabo karininku prie Lietuvos kariuomenės inspektoriaus.
ro m-lą Irkutske, paskirtas 142 Zvenigorodo pést. pulko jaun. 1920 03 01 iš kariuomenės atleistas.
karininku, 1916 01 01 – 727 Selezinsko pėst. pulko tranšėjų LCVA, F. 929, ap. 8, b. 49.
komandos v-ku, 1917 09 76 - inžinerijos kuopos vyr. kari

ninku. 1917 08 pakeltas į štabskapitonus. Grįžęs į Lietuvą nuo MULEVIČIUS Jonas 1936 05 05 pašauktas į Lietuvos ka
1918 09 01 mokytojavo. 1919 07 03 mobilizuotas į Lietuvos riuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida)
kariuomenę, paskirtas 2 ats. bataliono jaun. karininku, 08 26 - suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ar
5 kuopos vadu, 11 17 - 5 pest. pulko 5 kuopos vadu. 1919 tilerijos karininkų atsargą.
11 18 suteiktas kapitono laipsnis. Dalyvavo nepriklausomy Apdovanotas DLK Gedimino ordino 33 laipsnio medaliu (1937).
bės kovose, 1920 09 09 pateko į lenkų nelaisvę. 1921 02 20 LKKAS archyvas.
pabėgęs grįžo į savo pulką. 1921 05 12 mirė tarnyboje.

ordinu.
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 216.
Mulokas Jonas
Mučinskas Jonas
MUČINSKAS Jonas gimė 1908 06 17 Sarapų k., Deltu MULOKAS Jonas gimė 1907 12 18 Jusiagirio k., Kvetkų vls.,
vos vls., Ukmergės aps. Mokėsi Deltuvos prad. m-loje. 1929 Rokiškio aps. 1927 baigė Rokiškio g-ją. Studijavo VDU Techni
baigė Ukmergės g-ją. 1930 10 28 pašauktas į Lietuvos ka kos f-to Statybos skyriuje, nuo 1931 1001 KAM stipendininkas.
riuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) 1935 1001 baigė VDU, įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaci
suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės ją. 1935 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15
tininkų karininkų atsargą. 1931 12 15 priimtas į Ukmer baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun.
gės aps. policiją. 1932 baigė Aukštesn. policijos m-lą (XVI leitenanto laipsnis. 1936 1001 priimtas į karinę tarnybą, pa
laida), paskirtas Ukmergės policijos nuovados v-ko padėjė skirtas į l inžinerijos batalioną, 1939 04 05 - Karo butų valdybos
ju, 1933 04 01 - Gelvonų, 1934 03 25 – Taujėnų nuova inžinieriumi statybininku. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus.
dos v-ku, 04 01 – Šiaulių m. policijos I eilės nuovados v-ku, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
1936 – Šiaulių aps. policijos ginklų ir šaudymo mokymo bei kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA Kauno pėstininkų karo
sporto instruktoriumi. 1937 baigė nuovados viršininkų kur m-los butų eksploatacijos skyriaus v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS
Lictuvos kariuomenes karininkai 289

karui iš RA pasitraukė. 1941–44 Vilniaus butų skyriaus statybų
vedėjas. Suprojektavo ir pastatė Berčiūnų bažnyčią prie Panevė
žio, Šatrijos Raganos koplyčią Židikuose (1943), atstatė sovietų
sunaikintą karūną ant Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje (1943).
1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1945-49 mokytojavo
Augsburgo lietuvių g-joje. 1949 emigravo į JAV, 1950 apsi
gyveno Čikagoje. 1958 prie Montanos valst, koledžo išlaikė ar
chitektūros egzaminus, įgijo architekto teises. Nuo 1976 gyveno
Santa Monikoje. Pastatė bažnyčių ir koplytelių lietuviams, lie
tuvių parapijos Viešpaties Atsimainymo bažnyčią Niujorke, Jau
nimo centrą ir Laisvės kovų paminklą Čikagoje ir kt. ALIAS narys,
1956–57 Čikagos skyriaus pirmininkas, 1956 JAV LB kultū
ros fondo v-bos iždininkas. 1959 apdovanotas sidabro medaliu
už lietuvių darželio projektą Pasaulio gėlių parodoje, 1969 suteik
ta JAV architektų suvažiavimo premija už paminklinės bažnyčios
Romoje projektą. 1983 Los Andžele išleista knyga J. Muloko
„
architektūra“. Mirė 198305 31 Santa Monikoje. Mundris Juozas su
žmona Zuzana
Apdovanotas skautų ordinu „Už nuopelnus“ (1938).
Vedęs, sūnūs - Rimas ir Dainius.
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 3184, I. 493; ap. 8, b. 876, 1. 493-495; LYA, komisijos sekretorius. Nuo 1931 LŠS narys. 1935 11 23 pa
f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; BLE, t. 19, p. 370; LKKAS archyvas. keltas į ats. leitenantus. 1939 vokiečiams okupavus Klaipėdos
kraštą persikėlė į Šiaulius. 1940 05 09 priimtas raštvedžiu į 3
pest. pulką. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
šaulių divizijos 259 šaulių pulko finansų dalies v-ku. 1941
06 14 Pabradės poligone suimtas, išvežtas į lageri Norilske, Kras
nojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 8 metams. 1944 04 12 žuvo lageryje.
Žmona – Zuzana Žilinskaitė (1906–1996), sūnus - Virgili
jus (1936), duktė – Regina (1941).
LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 219; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnit. 3: LGG. LI.
Mulvinas Alfonsas
MULVINAS Alfonsas gimė 1914 11 02 Cibelių k., Pane

munio vls., Rokiškio aps. 1934 baigė Rokiškio g-jos 7 klases.
baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų at
sargą. 1938 baigė Kauno kunigų seminariją, studijavo VDU
Teologijos-filosofijos f-te. Nuo 1940 Rokiškio aps. Aleknų prad.
m-los mokytojas.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15819; f. 391, ap. 6, b. 177, 1. 149.
MUNDRIS MUNDRYS) Juozas gimė 1906 12 17 Javydo

(
nių k., Vaškų vls., Biržų aps. 1925 baige Pasvalio vid. komercijos
m-los 6 klases. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Muningis Pranas
1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.laida) suteiktas pėst.
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. MUNINGIS Pranas (slap. Žvelgaitis) gimė 1911 Žeime
1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeis lio vls., Šiaulių aps. Mokėsi Žagarės g-joje, Kauno aukštesn.
tas ats. jaun. leitenanto. Nuo 1931 Klaipėdos krašto komen technikos m-loje. Vokiečių okupacijos metais dirbo buhalte
į
dantūros Kretingos skyriaus civilis tarnautojas, naujokų ėmimo riu Žagarės kooperatyve. Antrosios sovietinės okupacijos me
290 Lic!utos kariuomenes karininkai

1
tais išejo partizanauti. Nuo 1945 Genio partizanų kuopos

Ąžuolo skyriaus partizanas, vėliau Voverės rinktinės štabo
apsaugos būrio vadas. 1947 rudenį paskirtas Voverės (nuo 13
1948 05 Kunigaikščio Žvelgaičio) rinktinės vadu. 1949 08 27
kautynėse Jurdaičių miške (Joniškio r.) sužeistas, iš apsupimo
kovos draugų išvestas, bet po kelių dienų žaizdai gangrenuo
jant nusišovė. 1999 1007 pripažintas kariu savanoriu ir 1999
10 13 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Laisvės Kovos kryžiumi (1949 07 31), Vyčio
Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003, po mirties).
LKKAS archyvas
Murnikas Petras
porščiko laipsnis, tęsė tarnybą 87 ats. pest. pulke jaun. karinin

ku. 191607 31 su 47 ats. pulku išsiųstas į frontą. 1916 09 12 -
1917 12 30 tarnavo 3 Užamūro pasienio pulke jaun. karinin
ku, kuopos vado pavaduotoju, nuo 1917 02 04 – kuopos va
du. 1917 06 20 pakeltas į paporučikius, 10 23 – į poručikus,
Muraška Juozas 1917 12 – į štabskapitonus. I pasaul. kare kovėsi Galicijoje ir
Bukovinoje, buvo sužeistas. Grįžus į Lietuvą 1919 04 07 mo
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pest. pulko 2 kuopos
MURAŠKA Juozas gimė 1918 08 03 Igliaukos k., Igliškė vadu. 1919 10 18 suteiktas kapitono laipsnis. Dalyvavo nepri
lių vls., Marijampolės aps. 1939 baigė Marijampolės Rygiškių klausomybės kovose, 1919 06 15 pasižymėjo kovodamas su
Jono g-ją. 1939 10 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų bolševikais Naujasodžio k., Antalieptės vls., Zarasų aps. 1920
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą 02 09 paskirtas Tiekimo v-ko valdybos daiktų iš užsienio pri
(XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu emimo komisijos pirmininko padejeju, 05 12 - karo atstovo Len
teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940-41 mokėsi ŽŪA kijoje, 08 08 - karo atstovo Latvijoje padėjeju, 11 29 - karo
Agronomijos f-te Dotnuvoje. 1952 baigė VPI Gamtos-geogra atstovu Latvijoje ir Estijoje. 1922 09 01 pakeltas į majorus. 1923
fijos f-tą. 1952–59 dirbo Alytaus r. Ūdrijos vid. m-los moky 12 13 paskirtas II rūšies ypatingų reikalų karininku prie kariuo
toju, vėliau Simno r. Švietimo skyriaus m-lų inspektoriumi, menės vado, 1924 01 01 – ypatingų reikalų karininku prie KA
1959–64 - LSSR MA Zoologijos ir parazitologijos in-to Žu ministro, 1926 01 01 - Panevėžio karo sr. v-ku. 1926 02 16
vinto rezervato biologinės stoties vedėju, 1964–69 - Igliaukos pakeltas į plk. leitenantus. Nuo 1927 10 27 Trakų aps., nuo
vid. m-los mokytoju, 1969–71 - Kauno T. Ivanausko zoologijos 1927 11 25 Vilkaviškio aps., nuo 1929 10 02 Raseinių aps.,
muziejaus biologinių preparatų dirbtuvių vedėju, 1971–88 - nuo 1936 03 28 Utenos aps., nuo 1938 05 10 Kretingos aps.
LSSR MA Zoologijos ir parazitologijos in-to ornitologijos labo komendantas, minėtų aps. šaulių rinktinių vadas. 1939 11 22
ratorijos vyr. inžinieriumi, 1988–90 - LSSR MA Fizikinių ir pakeltas į pulkininkus ir pačiam prašant paleistas į administraci
techninių energetikos problemų in-to aplinkos prižiūrėtoju. Lei jos karininkų atsargą. Dalyvavo antisovietinėje ir antinacinėje re
dinių „Žuvintas“ (1961) ir „Žuvinto rezervatas“ (1968) ben zistencijoje. 1944 Vietinės rinktinės bataliono vadas. Po karo iki
draautoris. 1993 03 09 suteiktas dim. leitenanto laipsnis. 1948 slapstėsi Bandeliškio k., prie Utenos, vėliau legalizavosi,
LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17; LKKAS archyvas. kurį laiką dirbo kolūkyje buhalteriu. Grįžęs į Uteną dirbo darbų
vykdytojo bare naktiniu sargu. Mirė 1956, palaidotas Utenoje.
MURNIKAS Petras gimė1886 12 06 Sidariškių vsd., Kupiš Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), DLK Gedi
kio vls., Biržų–Pasvalio aps. 1902 baigė Kupiškio liaudies m-lą, mino 3 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
1906 – Rezeknės prekybos m-lą Latvijoje. 1908 Maskvos Šala medaliu (1928), Šaulių žvaigždės (1934) ir skautų Svastikos
putino g-joje eksternu išlaikė egzaminus, gavo brandos atestatą. (1934) ordinais, Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio meda
1908–11 Rusijos kariuomenėje atliko būtinąją karinę tarnybą. liu (1929), Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio,
1912 07 13 - 1914 07 14 dirbo Rybinsko aps. teismo admi Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio, Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordinais ir
nistravimo ir žemės tvarkymo skyriaus vedėju. 191407 16 mo Šv. Georgijaus kareivišku kryžiumi su palmės šakele.
bilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 87 ats. pėstininkų pulke. Vedęs, duktė - Liucija (1951-1994).
1916 04 14 baige Maskvos 4 praporščikų m-lą, suteiktas pra LCVA, 6.930, ap. 8, b. 250, I. 189–190, b. 869, 1. 112: LKKAS archyvas.

MURZA Vincas gimė 1903 11 01 Zapalskių k., Šiaulių vls. Žmona - Jelizaveta Demidova (1900).
ir aps. 1924 baigė Šiaulių g-ją, 1927 – ŽŪA Miškininkystės LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1885; LGG, t. 2, d. 2, p. 591.
f-tą Dotnuvoje. 1929 11 04 pašauktas į Lietuvos kariuome
nę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas
inžinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos kari
ninkų atsargą. 1929-40 dirbo Kėdainių miškų urėdijos gi
rininku, Tauragės miškų urėdo padejeju, Šakių–Lekėčių, vėliau
Nemenčinės miškų urėdu. Nuo 1934 LŠS Tauragės šaulių
būrio vadas, nuo 1937 12 15 Turčinų šaulių būrio vadas.
1940-44 dirbo Miškų departamento vyr. miškininku, Miš
ko kirtimo ir pardavimo direkcijos vedėju, nuo 1944 - Pa
kruojo miškų urėdo pavaduotoju. 1945 NKVD suimtas ir iki de
1951 kalintas. Grįžęs 1951–53 dirbo miškotvarkos kontoros
„Miško projektas“ taksuotoju. Mirė 1953 03 22.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 876, 1. 490-492; LKKAS archyvas.
Musatovas Sergiejus su žmona Vera sed

MUSATOVAS Sergiejus gimė 1895 06 16 Vilniuje. 1913
baige realinę m-lą Velikije Lukuose, Rusijoje. 1915 mobili
zuotas į Rusijos kariuomenę. 191601 01 baige Vladimiro ka
ro m-lą Petrograde, paskirtas į 40 Kolyvorsko pulko 127 ats.
batalioną. Nuo 1917 02 12 Ypatingojo štabo 2 kulkosvaidžių
kuopos vadas. Dalyvavo I pasaul. kare, 1917 06 05 kautynė
se prie Turčino sunkiai sužeistas. 1917 09 10 demobilizuo
tas. 1920 grįžęs į Lietuvą dirbo Miškų departamente. 1920
10 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Atsargos
bataliono mokomosios kuopos jaun. karininku. 1920 10 29
vyr.leitenanto laipsnis, perkeltas į 2 pėst. pulką 7
suteiktas
kuopos jaun. karininku. 1920 11 18 nepriklausomybės ko
Musajevas Petras vose su lenkais prie Giedraičių sužeistas. 1922 01 31 paskirtas
1 kuopos jaun. karininku, 1923 02 13 – žinių karininku,
11 03 – ryšių komandos v-ku. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus.
MUSAJEVAS Petras gimė 1897 06 29 Vilniuje. 1915 baigė 1925 10 31 baigė Aukštųjų karo technikos kursų Elektrome
Kazanės 1 g-ją Rusijoje, 1916 01 01 - Vilniaus karo mokyklą, chanikos skyrių (I laida), paskirtas Autobataliono technikos
evakuotą į Rusiją, suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas į 4 sandėlio v-ku, 1926 01 01 - Technikos pulko technikos
grenadierių pulką. Vėliau baigė Aviacijos m-lą, tarnavo 3 aviacijos dirbtuvių vedėju, 1927 09 01 – autokuopos technikos dirb
būrio adjutantu. 1918 06 08 įstojo į Kolčako armiją, vadova tuvių v-ku. 1928 04 24 įskaitytas į inžinerijos karininkus.
vo 1 aviacijos skyriui, vėliau tarnavo 1 Uralo husarų pulko 1 1928 06 30 perkeltas į geležinkelių kuopą technikos dirbtu
eskadrono vadu ir 2 husarų pulko diviziono vadu. 1919 09 09 vių ir sandėlių v-ku. 1929 09 13 pačiam prašant paleistas į
Kolčako armijoje suteiktas štabskapitono laipsnis. Kautynėse inžinerijos karininkų atsargą, gyveno Kaune.
6 kartus sužeistas, buvo patekęs į bolševikų nelaisvę. Grįžus į Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Ru
Lietuvą 1920 11 11 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa sijos kariuomenėje – Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanislavo 3
skirtas 1 raitelių pulko atsargos eskadrono jaun. karininku. 1921 laipsnio ordinais.
01 01 suteiktas kavalerijos vyr. leitenanto laipsnis. 1921 01 25 Pirmoji žmona - Vera Krasnopovceva (1899, išsiskyrė 1925);
iš kariuomenės pabėgo į Lenkiją, vėliau apsigyveno lenkų oku antroji žmona - Ingeborga Teichman-Haupt (susituokė 1926,
puotame Vilniuje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945 m. 1927).
11 17 Vilniuje suimtas. 1947 01 11 SSRS NKVD Ypatingojo LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 223.
pasitarimo nuteistas 10 metų.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 laipsnio, Šv. Sta MUSTEIKIS Antanas gimė 1914 01 11 Laučiūniškės k.,
nislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ir Šv. Georgi Salako vls., Zarasų aps. 1933 baige Zarasų aukštesn. komerci
jaus 4 laipsnio ordinais. jos m-lą. 1938 07 08 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
292 Linturos kariuomenic karininkai

M
Musteikis Ignas
Musteikis Antanas
1920 07 10 paskirtas eiti III pést. divizijos vado pareigas. 1919

1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermont
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 pėst. pulką, ninkais, 1920 – su lenkais Suvalkų ir Trakų aps. 1921 05 29
11 21 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1940 paskirtas 1 pest. pulko vadu, 06 11 -10 pest. Marijampolės
mokytojavo Pasvalio g-joje. 1941 baigė VDU Humanitarinių pulko vadu. 1922 01 06 pakeltas į plk. leitenantus. 192202 16
mokslų f-tą. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946–49 studijavo paskirtas III pest. divizijos vadu. 1923 08 03 pačiam prašant
sociologiją Heidelbergo u-te. 1947–48 anglų ir vokiečių kalbo paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1923–26 dirbo Klai
mis leidžiamo žurn. The Scholar redkolegijos narys. 1948–49 pėdos pasienio policijos vadu. 1927 09 10 pačiam prašant pri
mokytojavo Švabijos Gmiundo lietuvių g-joje. 1949 emigravo imtas į kariuomenę, paskirtas ypatingų reikalų karininku prie
į JAV, dirbo fabrike. 1950–54 studijavo sociologiją Niujorko Respublikos Prezidento ir vidaus reikalų ministru. 1929 02 19
u-te, 1951 įgijo magistro, vėliau daktaro laipsnį. 1953–54 pakeltas į pulkininkus. 1930 01 31 pačiam prašant paleistas į
Vidurio Europos tyrimo centro Niujorke mokslinis darbuo atsargą. 1930–36 dirbo Lietuvos banko direktoriumi, nuo 1936
tojas. 1954 dirbo Kolumbijos u-to slavistikos bibliotekoje, Valstybės tarybos narys. 1939 išėjo į pensiją, gyveno Kaune.
1955–80 - D'Youville koledžo Bufale profesoriumi, sociolo Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 30 NKVD su
gijos skyriaus vedėju. Aktyviai bendradarbiavo išeivijos peri imtas, kalintas Kaune, kilus Vokietijos-SSSR karui išlaisvintas.
odinėje spaudoje, 1953–58 žurn. „Į laisvę“ redkolegijos narys. Vokiečių okupacijos metais gyveno Vilniuje, buvo dviejų malū
Parašė romanus „Kiauros rieškučios“ (1972), „Dangaus ir že nų savininkas. 1944 pasitrauke į Vokietiją, gyveno Oldenburgo
mės šaknys“ (1983). Lietuvių profesorių draugijos JAV, JAV pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į JAV, gyveno Klivlende.
katalikų sociologų ir kt. mokslinių draugijų narys. 1958 sudarytos komisijos Nepriklausomybės kovų istorijai pa
Žmona - Akvilina, sūnus - Romas (m. 1989), duktė - Danutė. rengti narys. Mirė 1960 02 05 Klivlende, Ohajo valst.
LCVA, . 930, ap. 2M, b. 227; f. 631, ap. 7, b. 6126; BLE, t. 19, p. 423; Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), DLK Gedimi
f
LKKAS archyvas no 1 laipsnio (1929), Šaulių žvaigždės (1931) ordinais, Sava

norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
MUSTEIKIS Ignas gimė 1890 07 25 Vyžuonose, Ute ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio garbės ženklu
nos aps. (kitais duomenimis, Dūdų palivarke, Daugėliškio vls., (1928), Italijos Karūnos 2 laipsnio ordinu (1928), Latvijos
Švenčionių aps.). 1908 baigė Sankt Peterburgo šv. Katerinos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929); Rusijos kariuo
g-jos 7 klases, dirbo Varšuvos banke Sankt Peterburge. 1914 menėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio, Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio,
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 02 20 baigė Peter Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais.
hofo praporščikų m-lą, tarnavo 13 rinktinėje jaun. karininku, Pirmoji žmona - Aleksandra Peruchovaitė-Merkienė (1887),
nuo 1916 03 – 5 suomių šaulių pulko kulkosv. komandos jaun. posūnis - Jurgis Merkis (1907–1993); antroji žmona - Ona,
karininku, vėliau iki 1917 11 18– šioskomandos v-ku. Dalyva dukrė – Laima (1944), sūnus – Ignas (1946).
vo I pasaul. kare, buvo kontūzytas. 1916 07 pakeltas į poruči LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 225, 1. 93; LYA, f. K-1, ap. 45, b. 815; BLE,
kus, 1917 08 – įštabskapitonus. Grįžęs į Lietuvą 1918 12 12 t. 19, p. 423; LKKAS archyvas.
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pést. pulko
1 kuopos vadu, 191901 30 - 1 bataliono vadu, 02 12 - Ka MUSTEIKIS Juozas gimė 1896 12 08 Stučių k., Taurag
ro lauko teismo pirmininku, 03 06 – pulko vado padėjėju ir nų vls., Utenos aps, 1914 baigė keturklasę m-lą Utenoje, 1915
karinių dalių Alytaus apylinkėse v-ku. 1919 07 01 - 1006 išlaikė brandos atestato egzaminus Narvos 1 g-joje. 1915 11 20
laikinai vadovavo formuojamam 3 pést. pulkui. 1919 11 18 pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1916 03 30 baigus Gatčinos
suteiktas majoro laipsnis, patvirtintas 3 pest. pulko vadu. karo m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, tarnavo 285 pest. pulke

2
Musteikis Juozas su žmona Viktorija ir dukterimi Jolanta
Musteikis Jurgis
jaun., vėliau vyr. karininku. 1917 09 04 pakeltas į paporučikius,
paskirtas 4 kuopos vadu, vėliau 8 sunkiosios artilerijos parko
v-ku. 1918 03 04 demobilizuotas. Grįžęs į Lietuvą organizavo MUSTEIKIS Jurgis gimė 1897 02 12 Bitėnų vnk., Vaigu
Tauragnų vls. komitetą ir jame dirbo. 1919 07 07 mobilizuo vos vls., Šiaulių aps. Mokėsi Kaune, Vilniuje baigė g-jos 4 klases.
tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Artilerijos dalies karininku, 191907 31 iš Inžinerinio bataliono pasiųstas į Karo mokyklą.
08 08 – eiti v-ko pareigas, 10 10 - dalies v-ko padėjėju. 1919 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis,
eidamas Artilerijos dalies v-ko pareigas sėkmingai organizavo paskirtas 2 pést. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos jaun. karinin
sprogmenų supirkimą iš vokiečių kariuomenės Rygoje, slaptai ku. 1920 09 22 žuvo kautynėse su lenkais prie Druskininkų.
pristatė 7000 rusiškų šautuvų ir šovinių į 2 pést. pulką, Kauno LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 226; BLE, t. 19. p. 424.
batalioną ir kt., ginklai panaudoti kovojant su bermontinin
kais Radviliškio ir Šiaulių ruože. 1919 12 20 suteiktas artileri
jos vyr. leitenanto laipsnis, 1920 09 01 pakeltas į kapitonus.
Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermon
tininkais. 1922 02 23 perkeltas į Šarvuotų traukinių pulką,
paskirtas šarvuoto traukinio „Algirdas“ vadu, 04 04 – Šarvuotų
traukinių pulko vado padėjeju, Garvežių perėmimo iš Vokie
tijos geležinkelių žinybos komisijos narys. 1923 10 23 baigė
Aukštuosius karininkų kursus (III laida). 1924 01 01 paskir
tas Šarvuotų traukinių bataliono vadu. 1925 05 15 pakeltas į
majorus. 1926 09 01 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo rikiuotės
skyrių, paskirtas sudėties dalies vedėju, 1929 03 01 – Admi
nistracijos dalies vedėju. 1929 11 23 pakeltas į administracijos
plk. leitenantus. 1933 04 13 paskirtas ypatingų reikalų karininku
prie Vyr. kariuomenės štabo v-ko. 1935 07 20 patvirtintas Ri
kiuotės skyriaus v-ku. 1940 03 14 pakeltas į pulkininkus. Sovie Musteikis Kazys
tų Sąjungai okupuojant Lietuvą 1940 06 15 iš kariuomenės
pasitraukė, išvyko į Vokietiją, gyveno Įsručio m., nuo 1944 –
Kempteno pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į JAV, gyveno MUSTEIKIS Kazys gimė 1894 11 22 Stučių k., Tauragnų vls.,
Klivlende, nuo 1955 - Čikagoje. Mirė 1956 11 29, palaido Utenos aps. Mokesi Utenoje ir Zarasų prog-joje. 1915 04 mo
tas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. bilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu 163 batalione
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1929), Vy Čeliabinske, vėliau 7 ats. batalione, puskarininkiu 64 pest. Ka
tauto Didžiojo 4 laipsnio (1937), DLK Gedimino 4 laipsnio zanės pulke. 1915 10 20 baigė Oranienbaumo karo m-lą, su
(1928), Šaulių žvaigždės (1939) ordinais, Lietuvos nepriklau teiktas praporščiko laipsnis, tarnavo 64 pest. Kazanės pulke jaun.
somybės medaliu (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-me karininku. 1916–17 dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokie
čio medaliu (1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Vladimiro 4 čiais prie Ternopolio, Koniuchų. 1917 07 08 Galicijoje kontū
laipsnio ordinu su kardais. zytas. 1917 11 - 1918 07 Atskirojo lietuvių bataliono Rovne
Žmona - Viktorija Bartuškaitė (1903–1998, susituokė 1922), (Ukraina) adjutantas, rūpinosi lietuvių dalinių steigimu Rusijo
duktė - Jolanta Mikūnienė (1928). je. 1918 08 04 grįžo į Lietuvą, 12 01 savanoriu įstojo į Lietuvos
LCVA, F. 930, ap. 2M, b. 226; BLE, r. 19, p. 423-424; LKKAS archyvas. kariuomenę, paskirtas Apsaugos m-jos asmeninės sudėties sky

riaus raštvedžiu. 1918 12 21 perkeltas į Vilniaus komendantū
rą. 1919 01 04 Lietuvos kariuomenci pasitraukus iš Vilniaus,
01 11 paskirtas Kauno komendantūros kulkosvaidžių koman M
M
dos v-ko padėjėju. 1919 03 23 paskirtas Karo mokyklos lekto

riumi, 1 ir 2 kuopose deste kulkosvaidžių dalykus. 191909 06
paskirtas 2 kuopos vyr. karininku. 1919 10 18 suteiktas pėst.
kapitono laipsnis, paskirtas Karo mokyklos 1 kuopos vadu. 1920
02 26 perkeltas į Autobatalioną, 03 01 - į Šarvuočių rinktinę,
paskirtas būrio vadu. 1920 07 13 – 12 01 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su lenkais prie Rykantų, Seinų, Gibų, Augusta
vo, vadovavo šarvuočiams „Perkūnas“, „Šarūnas“ ir „Aras“. 1921
03 12 pakeltas į majorus. Performavus šarvuotą būrį 1921 08 01
paskirtas Šarvuoto autodiviziono vadu. 1924 10 03 pačiam
prašant paleistas į atsargą eiti aukštojo mokslo. 1928 baige Vie
nos aukštąją prekybos m-lą Austrijoje. Grįžęs dirbo Susisiekimo Musteikis Petras
m-jos Geležinkelių v-boje. 1928 01 12 iš atsargos priimtas į ka
rinę tarnybą, paskirtas Karo aviacijos v-ko padėjeju rikiuotei ir
taktikai, 03 01 – Karo mokyklos inspektoriumi. 1928 11 23 MUSTEIKIS Petras gimė 1887 09 11 Biliūnų k., Vyžuo
pakeltas į inžinerijos plk. leitenantus, 1929 11 13 - į pulkinin nų vls., Utenos aps. 1901-06 mokėsi Kelmės m-loje, vėliau
kus. 1930 02 17 paskirtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų privačiai. 1907 10 pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1907 12
etatiniu lektoriumi ir mokymo dalies vedėju. 1930 03 01 pa pasiųstas į Tifliso (Tbilisis) karo ligoninę, 1910 baige felčerių
siųstas mokytis į Belgijos gen. štabo akademiją. 1932 09 01 ją m-lą. Nuo 1910 06 15 karo valdininkas Karo sanitarijos
baigus paskirtas eiti Gen. kariuomenės štabo I (Mobilizacijos) valdyboje. 1914 Sankt Peterburge įgijo brandos atestatą.
skyriaus v-ko pareigas. 1932 09 30 suteiktos gen. štabo karinin 1915–16 tarnavo Karo sanitarijos skyriaus ats. karių mobiliza
ko teisės. 1934 01 25 patvirtintas skyriaus v-ko pareigoms. 1934 cijos kanceliarijoje raštvedžiu. 1916 baigė dantų gydytojų
10 25 paskirtas Karo mokyklos v-ku, kartu dėstė pėstininkų tak kursus prie Karo akademijos Petrograde, tarnavo medikamentų
tiką. 1937 02 16 pakeltas į brigados generolus. 1938 12 05 armijai tiekimo skyriuje, buvo atsakingas atstovas prie gamyk
paskirtas krašto apsaugos ministru, kartu dėstė Vytauto Didžiojo lų Vojenno-vračebnych izgotovlenij ir Treugolnik. Aktyviai da
aukštosios karo mokyklos Gen. štabo skyriuje. 1940 06 14–15 lyvavo Rusijos lietuvių tautinių organizacijų veikloje. 1918 11
paskutiniame Lietuvos Vyriausybės posėdyje pasisakė už Sovie grįžo į Lietuvą. 191907 11 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
tų Sąjungos ultimatumo atmetimą ir ginkluotą pasipriešinimą menę. 1919 07 15 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920
ginant Lietuvos nepriklausomybę. 1940 06 15 su Resp. Pre 02 20 paskirtas Kauno komendantūros vyr. gydytojo padėjė
zidentu A. Smetona ir kitais vadovybės nariais pasitraukė į Vokieti ju. 1920 10 25 perkeltas į Sanitarijos skyrių iždininku, 1923
ją, gyveno Berlyne. Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo į Lietuvą. 03 06 – į l atskirąjį lazaretą. 1923 12 01 pačiam prašant pa
1942-44 dirbo Verslo ūkio inspekcijos Kaune direktoriumi. leistas į atsargą. 1926 baigė LU Medicinos f-tą. Nuo 1926
1944 pasitraukė į Vokietiją, 1944-49 gyveno Augsburgo pa 11 01 Kauno valst. ligoninės vidaus ligų skyriaus gydytojas
bėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje, da ordinatorius. 1927 07 15 paskirtas Susisiekimo m-jos Kauno
lyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje veikloje, Karininkų ruožo gydytoju, 1932 11 15 - Geležinkelių v-bos Sanitari
ramovės seniūnas, išleido atsiminimų knygą „Prisiminimų nės tarnybos v-ku. Nuo 1934 Kauno m. tarybos narys. 1937
fragmentai“ (1970). Mirė 1977 06 06 Čikagoje, palaidotas 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų
Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. 1995 gimtinėje Stučių k. bu atsargoje, suteiktas sanitarijos (A) ats. leitenanto laipsnis. 1940
vusios sodybos vietoje pastatytas ąžuolinis paminklas. 02 29 paleistas į dimisiją. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1935), DLK Ge 1940 08 10 paskirtas Geležinkelių v-bos gydytoju.
dimino 3 laipsnio (1929), Šaulių žvaigždės (1938), „Jaunosios Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), Lie
Lietuvos“ Trijų liepsnų 1 laipsnio (1938) ordinais, Savano tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
rių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Šaulių Žmona - Stanislava (1889), dukterys - Irena (1915), Taida
žvaigždės ordino (1939) medaliais, Latvijos Trijų žvaigždžių (1920), sūnus - Petras Algirdas (1917).
3 laipsnio ordinu (1937) ir Aizsargų nuopelnų kryžiumi LCVA, 1.930, ap. 8, b. 993, 1. 67; f. 1160, ap. 1, b. 8114; LKKAS
(1940); Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 4 laipsnio ordinu, archyvas
Šv. Georgijaus kryžiumi su ąžuolo šakele.
Žmona - Gražina Rudvalytė (1911), duktė – Marija Gražina
(1937-1974).
LCVA, f. 930. ap. 5, b. 1889; f. 384, ap. 1, b. 2, 1. 7: BLE, t. 19. p. 424;
LKKAS archyvas

suimtas įtarus dalyvavimu LAF Vilniaus štabo veikloje, išvežtas
ir 1941 08 23 įkalintas Gorkio NKVD kalėjime, vėliau Un
N žlage, Gorkio sr. 1943 05 15 SSRS NKVD Ypatingojo pasita
rimo nuteistas 10 metų. 1944 04 09 žuvo lageryje.
Žmona - Matauskaitė.
LCVA, S. 930, ap. 5. b. 1893; ap. 8, b.5.1. 11; LYA, . K-8. ap. 2, saug.
f
vnt. 3; LGG, t. I, p. 589; LKKAS archyvas.
NABOKOVAS Nikolajus gimė 1884 06 31 Kaune. 1900
baige Polocko kadetų m-lą, 1902 – Aleksandro karo m-lą
Maskvoje. Rusijos kariuomenėje 1904-05 dalyvavo Rusijos
Japonijos, 1914–18 - I pasaul. karuose, turėjo kapitono laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą 192201 07 mobilizuotas į Lietuvos kariuome
nę, paskirtas karininku į KAM ūkio inspekciją. 1922 09 25
kaip neišmokęs lietuvių kalbos ir netinkantis tarnybai perkeltas
į atsargą. 1923 01 18 iš kariuomenės paleistas. 1936 12 31
paleistas į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3, 4 ir Šv. Sta A
nislavo 2, 3 laipsnio ordinais.
101
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 1; ap. 5, b. 1892; LKKAS archyvas. .
Nagius-Nagevičius Vladas
NAGIUS-NAGEVIČIUS Vladas gimė 1881 06 17 Kretin

goje. Baigęs Kretingos prad. m-lą mokėsi Palangos prog-joje,
iš kurios pašalintas už atsisakymą dalyvauti stačiatikių pamal
dose. 1902 aukso medaliu baigė Aleksandro g-ją Rygoje, kur
priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. Vėliau baigė Sankt
Peterburgo archeologijos in-tą ir 1904 įstojo į Karo medicinos
Nacickas Stasys
akademiją. 1905 dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo veikloje,
platino jo nutarimus, už ką Kretingoje rusų žandarų suimtas
ir kalintas Šiaulių bei Kauno kalėjimuose. Studijuodamas įkū
NACICKAS Stasys gimė 1904 12 12 Pavartyčių k., Šedu rė lietuvių medikų studentų organizacija Fraternitas Lituani
vos vls., Panevėžio aps. Baigė Šiaulių g-ją. 1930 10 25 baigus ca. 1910 baigęs Karo medicinos akademiją paskirtas į Baltijos
Karo mokyklą (XII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, pa jūros karo laivyną, tarnavo vyr. gydytoju karo laive Rion, ka
skirtas 4 pést. pulko mokomosios kuopos jaun. karininku. 1931 nonieriuje Chrabryj, šarvuotyje Slava, turėjo papulkininkio
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į laipsnį. 1917 Petrograde dalyvavo lietuvių karių suvažiavime.
jaun. leitenanto. 1933 11 20 pakeltas į leitenantus. 1934 11 23 1917 rudenį perkeltas į Juodosios jūros karo laivyną Sevasto
paskirtas 5 kuopos vyr. karininku. 1937 11 23 pakeltas į kapi polyje. 1918 grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. 1918 11 23
tonus. 1938 03 28 paskirtas 1 kuopos vadu. 1939 07 08 baigus savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Apsaugos tary
Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos Gen. štabo skyrių bos nariu, 1918 12 04 - Apsaugos m-jos sanitarijos skyriaus
(III laida) suteiktos aukštojo karo mokslo teisės ir gen.. štabo ka v-ku, bet susirgo ir liko lenkų okupuotame Vilniuje. Pasvei
rininko vardas, perkeltas į Kariuomenės štabą ir paskirtas III kęs atvyko Kauną ir vėl grįžo į karinę tarnybą. 191905 25
į
(Mobilizacijos) skyriaus karininku. 1940 03 01 perkeltas į 3 paskirtas karininku ypatingiems reikalams prie vyriausiojo ka
pest. pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 riuomenės vado. 1919 07 22 paskirtas kariuomenės lauko sa
pest. pulko štabo rikiuotės skyriaus karininku. Likviduojant Lie nitarijos inspektoriumi. 1919 08 dalyvavo nepriklausomybės
tuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių kovose su bolševikais prie Kalkūnų, Daugpilio. 1919 1007
divizijos 259 šaulių pulko štabo v-ko padėjėju. 1941 06 19 suteiktas sanitarijos pulkininko laipsnis. 1919 12 19 vėl pa
skirtas Karo sanitarijos v-ku. Fronto sąlygomis suformavo ketu Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920), II rūšies Vy
ris skrajojančius sanitarinius būrius, įsteigė gailestingųjų seserų ties kryžiaus 2 laipsnio (1928), Vytauto Didžiojo 2 laipsnio N
N
kursus. 1920 05 01 paskirtas Visų laipsnių kariškių unifor (1936), DLK Gedimino 2 laipsnio (1928) ordinais, Savano
mai nustatyti komisijos nariu. 1920 05 14 pakeltas genero rių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, Šau
lių žvaigždės ordinu (1931), Šaulių žvaigždės ordino medaliu
į
lus leitenantus. 1920 11 15 suteikta teisė vadintis vyriausiuoju
armijos gydytoju. 1919 12 15 KAM pavedė įkurti Karo mu (1939), skautų Svastikos ordinu (1931), ugniagesių „Artimui
ziejų, 1921 01 22 kaip Valstybinės archeologijos komisijos pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi (1938), Belgijos Karūnos 2 laips
nariui pavesta vadovauti Karo istorijos kolegijai. 1921 02 16 nio ordinu (1935), Čekoslovakijos Baltojo liūto 3 laipsnio ordi
jo pastangomis atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejus. nu su kardais (1926), Estijos Erelio kryžiaus 2 laipsnio ordinu
1921 08 01 paskirtas Karo muziejaus organizatoriumi, nuo (1932), Latvijos Trijų žvaigždžių 2 laipsnio (1930) ir Raudo
1930 vadovavo naujų Vytauto Didžiojo karo muziejaus rū nojo kryžiaus 2 laipsnio (1931) ordinais, Aizsargų nuopelnų
mų statybai. 1922 03 22 išrinktas įsteigtos Lietuvos sporto kryžiumi (1929), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio meda
lygos centro komiteto pirmininku. 1922 atliko archeologinius liu (1929), Latvijos gynybos sąjungos bronzos medaliu (1926),
kasinėjimus Pryšmančių kapinyne. 1922 12 14 patvirtintas Rumunijos Karūnos 3 laipsnio ordinu su kardais (1914), Suo
Karininkų klubo valdybos pirmininku. 1922 kartu su kitais mijos Baltosios rožės 2 laipsnio ordinu (1926), Nacionalinės
įsteigė Lietuvių-suomių draugiją ir iki 1934 jai vadovavo, bu gvardijos geležiniu kryžiumi (1926), Švedijos Vazos 2 laips
vo Lietuvių-estų ir Lietuvių-latvių draugijų valdybų narys, nio ordinu (1932); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 2 ir
Valstybinės archeologijos ir Archyvams tvarkyti komisijų na 3 laipsnio, Šv. Anos 3 laipsnio ordinais su kardais.
rys, 1923 įsteigtos Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas. Žmona - Veronika Baronaitė (susituokė 1925, m. 1987).
1924 11 24 išrinktas Lietuvos karininkų ramovės tarybos na LCVA, F. 384, ap. 1, b.4, 1.4, b. 36, 1. 30–30ap; f. 513, ap. 1, b. 1,
riu, 1927 03 31 - jos prezidiumo pirmininku, daug prisidėjo 1. 102-103; f. 930, ap. 5, b. 1894; f. 1446, ap. 1, b. 18; BLE, r. 19,
prie Karininkų ramovės Kaune statybos. 1924 įsteigė Karo p. 478–479; VDKM archyvas, LKKAS archyvas.
invalidams šelpti komitetą, buvo ilgametis jo pirmininkas. Siek
damas padėti kariams ligoniams suorganizavo Moterų komitetą, NAGLIUS Juozas gimė 1901 11 23 Gražaičių k., Žaga
vėliau tapusį Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų rės vls., Šiaulių aps. 1920 baige Žagarės prog-jos 4 klases. Įstojus
draugija. Nuo 1925 LŠS centro valdybos narys. 1927 05 12 į Karo mokyklą 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvada
paskirtas Vyties kryžiaus ordino tarybos nariu, 1928 03 28 - vime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) suteiktas
Savanorių medalio komisijos nariu. 1931–34 vadovavo A pest. leitenanto laipsnis, paskirtas į 7 pėst. pulką 3 kulkosvai
puolės ir Impilties piliakalnių archeologiniams tyrimams, džių kuopos jaun, karininku. 1926 07 15 baigė Aukštuosius
1930–35 dalyvavo ir skaitė pranešimus tarptautinėse archeo karininkų fizinio lavinimo kursus (III laida). 1926 09 09 pa
logijos konferencijose Rygoje, Londone, Osle, 1933 dalyvavo čiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
tarptautiniame karo medicinos kongrese Madride, 1935 - Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu (1923).
Briuselyje. 1933 išrinktas Latvijos MA nariu korespondentu. LCVA, F. 930, ap. 2N, b.5.
1934 04 11 išrinktas Lietuvos karininkų ramovės seniūnų tary
bos pirmininku. 1934 10 27 paskirtas Karo muziejaus v-ku. NAGRODSKIS (NAURAGIS) Ipolitas gimė 1900 12 02
1936 12 28 pagal Karo tarnybos įstatymą gen. leitenanto laips Krakių mstl., Kėdainių aps. I pasaul. karo metu su tėvais gyve
nis pakeistas į brigados generolo. 1938 lankėsi Pietų Afrikoje no Rusijoje. 1916 baigė Slovensko g-jos 4 klases. 1918 grįžęs
ir grįžęs įsteigė Pietų Afrikos lietuvių draugiją. Nuo 1939 LŠS į Lietuvą Krakėse steigė valsčiaus savivaldybę. 1919 mobilizuotas
garbės šaulys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 25 į Lietuvos kariuomenę įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją
atleistas iš Karo muziejaus v-ko pareigų ir paleistas į sanitarijos baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 7
karininkų atsargą. Gyveno Babnicos dvare prie Babtų, kur kaip pést. pulko kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1920
savanoris buvo gavęs žemės. Kilus Vokietijos-SSRS karui grį 01 09 – 1921 10 21 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
žo į Kauną, buvo LAF Kauno štabo patarėjas, dalyvavo 1941 lenkais, sužeistas. 1921 03 14 paskirtas kulkosvaidžių kuopos
Birželio sukilime. Vokiečių okupacijos metais dirbo Karo mu vadu. 1921 10 21 perkeltas į Mažeikių stoties ir ruožo ko
ziejuje, buvo jo v-kas. 1941 09 15 kartu su kitais LAF atsto mendantūrą, paskirtas sargybos kuopos jaun. karininku. 1922
vais pasirašė memorandumą Apie Lietuvos būklę pradėjus 12 24 perkeltas į 10 pėst. pulką Marijampolėje, paskirtas jaun.
„
veikti vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje“. 1944 rūpinosi, kad karininku. Pulką performavus į 2 pasienio pulkę paskirtas eiti
vokiečiai leistų Karo muziejaus sodelyje viešai minėti Vasario iždininko pareigas, vėliau kuopos vadas. 1923 12 01 pakeltas
16-ają. 1944 pasitraukė į Austriją ir apsigyveno Vorarlbergo į vyr. leitenantus. 1923 12 15 perkeltas į 2 pėst. pulką Kaune,
lietuvių pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į JAV, įsikūrė paskirtas 3 kuopos vadu. Kaune O. Marinio studijoje pradėjo
Willoughbymstl., Ohajo valstijoje. Mirė 1954 09 15 Wil mokytis dainavimo ir 1924 įstojo į Kauno konservatoriją. 1925
loughby, palaidotas Kalvarijos kapinėse Klivlende, JAV. 1995 09 17 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą, paskirtas prekių
palaikai perlaidoti Kretingoje. 2003 06 pripažintas kariu skyriaus skaitvedžiu, vėliau Raštininkų komandos v-ku. 1929
savanoriu (po mirties). 11 23 pakeltas į kapitonus. 1929 12 17 pačiam prašant paleistas

Nagrodskis Ipolitas Nagrodskis Stepas
į pėstininkų karininkų atsargą. Baigęs Kauno konservatoriją tapo dantūros, 05 12 – Žiežmarių komendantūros komendantu. Da
Valstybinio operos teatro solistu. 1930 mokėsi dainavimo Pran lyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Jiezno ir Zas
cūzijoje ir Italijoje. 1931 su Švietimo m-jos stipendija vėl vyko lių. Komendantūrą išformavus 1919 07 15 perkeltas į l raitelių
į Italiją, kur tobulinosi ir dainavo Milano teatre. 1933 grįžo į pulką. 1920 02 13 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 1106 per
Lietuvą. 1933–44 Valstybinio operos teatro solistas. Nuo 1935 keltas į 2 raitelių pulką. 1925 12 07 pačiam prašant paleistas į
Lietuvos teatrų sąjungos narys. 1936 kartu su V. Jonuškaite ir atsargą. Vokiečių okupacijos metais tarnavo LSD, 1943 buvo 5
K. Petrausku dainavo Colon teatre Buenos Aires, Argentinoje. lietuvių statybos bataliono vadas. 1944 09 15 savanoriu įstojo į
1937 dainavo Volksoper teatre Vienoje, Austrijoje. Ne kartą TAR, paskirtas Tauragės komendantu.
sėkmingai pasirodė Latvijos ir Estijos scenose. 1944 su šeima Apdovanotas Savanorių medaliu (1940).
pasitrauke į Vokietiją. Po karo dainavo pabėgėlių stovyklose, Žmona - Elena (1898).
koncertavo D. Britanijoje. 1949 emigravo į JAV, kur taip pat LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1898; LKKAS archyvas.
rengė koncertus. Buvo lietuvių Aušros Vartų parapijos Niu
jorke, nuo 1953 - Šv. Kazimiero parapijos Vusteryje (Masa
čiuseto valst.) vargonininkas. Mirė 1982 11 23 Providence,
šalia Bostono, JAV.
Vedęs, duktė – Daiva Nauragytė (1934).
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 7; ap. 8, b. 224, I. 136-140; LKKAS archyvas
NAGRODSKIS Pranas gimė 1878 Pabijočių k., Šiaulių aps.

Tarnavo Rusijos kariuomenėje, turėjo praporščiko laipsnį. Grįžus
į Lietuvą 1920 09 07 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas karininku į Atsargos batalioną. 1921 06 18 perkeltas į
12 pést. pulką, paskirtas 7 kuopos jaun. karininku. 1921 07 14
suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis. 1922 06 14 del
blogos atestacijos perkeltas į atsargą prie Kauno komendantū
ros. 1922 12 24 iš kariuomenės atleistas ir išbrauktas iš kari
ninkų sąrašų. 1923 05 08 teismo nubaustas 2 metus kalėti. Naikelis Jonas Antanas
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 6; ap. 5, b. 1897; LKKAS archyvas
NAGRODSKIS Stepas gimė 1889 05 13 Pališkių dvare, Kra NAIKELIS Jonas Antanas gimė 1914 10 11 Sarakų k., Pa
kių vls., Kėdainių aps. Mokėsi Pskovo kadetų ir Šiaurės Vakarų ežerių vls., Vilkaviškio aps. 1936 baigė Marijampolės Rygiš
fronto karo m-lose Rusijoje. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, ture kių Jono g-ją. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida)
jo karininko laipsnį. Grįžęs į Lietuvą 191901 31 savanoriu įstojo suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pest. pulko
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku prie Kauno komen Marijampolėje 9 kuopos būrio vadu. Sovietų Sajungai okupa

vus Lietuvą 1940 07 pulko politinio vadovo Kleivos organi
zuotame mitinge pasisakė už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. N
1940 07 24 NKVD suimtas, kalintas Kaune, 07 29 atleistas
iš kariuomenės. 1941 04 19 SSRS NKVD Ypatingojo pasita
rimo nuteistas 8 metams. 1941 05 02 išvežtas į lageri Kožvo
je, Pečiorlage, Komijoje, kur 1941 11 30 žuvo.
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 2: LGG, t. 1. p. 590; LKKAS archyvas
Nainys Bronius
gistro laipsnį, dirbo projektavimo vadovu. Aktyviai dalyvavo

JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Nuo 1964 JAV LB ta
rybų narys, 1967–70 JAV LB krašto valdybos pirmininkas.
1973–78 ir 1989–97 PLB pirmininkas. 1975–78 ir nuo
1981 redagavo žurn. „Pasaulio lietuvis“. 1998 03 24 suteiktas
Nainys Balys
dimisijos vyr. leitenanto laipsnis. 2000 tėviškėje Grikpedžių
pagrindinei m-lai suteiktas Broniaus Nainio vardas. Knygos
„Lietuvai ir lietuvybei“, skirtos JAV LB 50-mečiui pamineri,
autorius (2001).
NAINYS Balys gimė 1899 08 15 Bačgalių k., Pašvitinio vls.,
Šiaulių aps. 1918 baigė Kauno „Saulės“ g-jos 6 klases. 191901 05 Apdovanotas DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 1 lietuvių raitelių pulką. (1998), Savanorių medaliu (1999).
1919 07 31 perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas į l kuopos rai LCVA, f. 631, ap. 7, b. 17220; LKKAS archyvas
telių grupę. 1919 12 16 baigė Karo mokyklą (II laida) pėst. puskari
ninkio laipsniu su teise įgyti karininko laipsnį daliniuose, paskirtas
į l raitelių pulko 3 eskadroną. 1920 03 28 suteiktas leitenanto
laipsnis. 1920 11 24 perkeltas į 2 ulonų pulką 4 eskadrono va
du. 1922 08 23 tarnyboje nukrito nuo žirgo, susižalojo. Mire
1922 09 23, palaidotas Kauno m. kapinėse.
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 4; LKKAS archyvas.
NAINYS Bronius gimė1920 11 15 Grikpėdžių k., Pašviti

nio vls., Šiaulių aps. 1939 06 15 baige Linkuvos g-ją,pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 1001 baige Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių
motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karinin
kų atsargą. 1943 baigė VDU Technologijos f-to Mechanikos
skyrių, įgijo inžinieriaus kvalifikaciją. Vokiečių okupacijos me
tais dalyvavo rezistencinėje veikloje. Artėjant antrajai sovietinei
okupacijai su savo vadovaujama Pašvitinio partizanų grupe pa Nainys Stasys
sitraukė į Žemaitiją, savanoriu įstojo į TAR. 1944 08 05 pa
skirtas 1 pulko ryšių kuopos, 08 11 – 3 kuopos kulkosvaidžių NAINYS Stasys gimė 1906 09 26 Gedvainių k., Meškui
būrio vadu. 1944 1007 dalyvavo Sedos kautynėse su RA, po
čių vls., Šiaulių aps. Baigęs Šiaulių g-jos 6 klases 1928 01 05
kurių pasitraukė į Vokietiją. Po karo 1947 Vokietijoje suorga pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 02 19 baigus Karo
nizavo lietuvių inžinierių kuopą ir jai vadovavo. 1950 mokyklą (111 asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
emigravo į JAV. 1963 Ilinojaus technologijos in-te įgijo ma
299
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsarg. 1931 01 01 pagal 1945 08 09 NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų. Nuo
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats, jaun. leite 1945 11 11 kalintas Vorkutlage, vėliau Minlage, Komijoje,
nanto. Ūkininkavo savo tėviškėje, buvo LŠS narys, VII rinktinės nuo 1955 01 24 tremtyje Železnodorožne, Komijoje, vėliau
Gasčiūnų būrio vadas. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. perkeltas į MVD invalidų namus Siziabske, limos r., Komijoje.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvę 1940 07 13 suimtas, ka 1958 suluošintas grįžo į Lietuvą, gyveno Akmenės invalidų
lintas Šiauliuose. 1941 03 08 SSRS NKVD Ypatingojo pasi namuose. 1963 01 27 žuvo partrenktas sunkvežimio. Tar
tarimo nuteistas 8 metams. 1941 04 05 išvežtas į Pečiorlag? naujant Lietuvos kariuomenėje jo parengtas „Jūrinės termino
Komijoje. 1941 08 13 žuvo lageryje. logijos žodyno“ rankraštis padovanotas atsikūrusiam Lietuvos
LCVA, 6. 561, ap. 2, b. 1276, 1. 4; ap. 22, 6, 7, 1. 90; . 930, ap. 2N, b. 3; kariniam jūrų laivynui.
LGG, t. 1. p. 590. Žmona - Irena Racevičiūtė-Darčkienė (1910-1982, susituokė
1942), sūnus - Algimantas Viktoras (1943), duktė - Audro
ne Linden (1945).
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1899; LGG. t. 2, d. 2, p. 597: LKKAS archyvas
Nakas Ričardas Bernardas
Nakrošis Povilas
NAKAS Ričardas Bernardas gimė 1916 07 31 Mintaujoje

(Jelgava), Latvijoje. 1935 baigęs Kauno „Aušros“ berniukų g-ją NAKROŠIS Povilas gimė 1906 06 08 Karužiškių k., Vel
studijavo VDU Teisės f-te. 1936 09 19 pašauktas į Lietuvos žio vls., Panevėžio aps. Nuo 1923 LŠS narys. 1924 baigęs Pa
lai
kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. nevėžio g-ją įstojo į Karo mokyklą. 1927 09 07 ją baigus (IX
da) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės laida) suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Karo avia
tininkų karininkų atsargą. 1938 07 01 su KAM stipendija ciją. 1928 10 02 pirmą kartą savarankiškai skrido. 1930 02 15
pasiųstas į Jūrų karo mokyklą (Ecole Navale) Breste, Prancūzi baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių (II laida)
joje, bet dėl kilusio II pasaul. karo jos nebaigė. 1939 11 20 ir aukštojo pilotažo kursus. 1930 02 22 paskirtas karo lakūnu
grįžo atgal į Lietuvą. 1940 01 04 priimtas į karinę tarnybą l oro eskadrilę Aukštojoje Fredoje, Kaune. 1930 11 23 pakelmas
į
Lietuvos kariuomenėje. 1940 02 Kariuomenės vado sudary į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
ta komisija pripažino baigus Jūrų karo mokyklos kursą. 1940 mą laipsnis pakeistas į leitenanto. Tarnaudamas kariuomenėje
02 16 suteiktas jūrų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas tar 1931 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1932 01 01
nauti navigacijos karininku karo laive „Prezidentas Smetona". suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1932 1001 perkeltas karo
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 21 kartu su kpt. lakūnu į5 eskadrilę Zokniuose, prie Šiaulių. 1933 buvo išvy
leitenantu P. Labanausku ir kpt. leitenantu V. Kuizinu jach kęs į JAV. 1934 12 27 pakeltas į kapitonus. Besiruošiant Karo
ta „Nijolė“ išplaukė iš Šventosios uosto, pasiekė Klaipėdą, kur aviacijos šventei Kaune lėktuvo katastrofoje sunkiai susižalojo.
buvo vokiečių internuoti. Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo į Mirė 1936 05 20 Karo ligoninėje, palaidotas Kauno m. kapi
Lietuvą, įsitraukė į antinacinę rezistenciją, buvo Lietuvos lais nėse, jas naikinant 1960 palaikai perkelti į Seniavos kapines.
vės kovotojų sąjungos narys Kaune, platino slaptą LLKS spaudą Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
(„Laisvės kovotojas“, „Apžvalga“). 1943 08 gestapo suimtas, LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 9; ap. 5. b. 1900; F. 631, ap. 7. b. 9128:
kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, nesurinkus pa LKKAS archyvas.
kankamai įkalčių po pusmečio paleistas. Antrosios sovietinės
okupacijos pradž. svetima Darčkaus pavarde dirbo Kauno me NAKUTIS Albertas (slap. Ignas, Viesulas) gimė 1910 Ma
teorologijos stotyje. 1945 01 24 suimtas, kalintas Kaune. leišių k., Svėdasų vls., Rokiškio aps. Mokesi Kunigiškių prad.

N
Nakutis Eduardas
nių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 perkel

tas į I pést. divizijos štabą, paskirtas II (Informacijos) skyriaus
žinių karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
pulko šaulių būrio vadu. Vėliau NKVD suimtas, kilus Vokie
Nakutis Albertas
tijos-SSRS karui išlaisvintas. Karo pab. pasitraukė į Vakarus,
veliau gyveno JAV.
m-loje, vėliau Šančių g-joje Kaune. Karinę tarnybą atliko hu LCVA, f. 467, ap. 8, b. 327; f. 930, ap. 5. b. 1901; ap. 8. b. 327, 1. 42:
sarų pulke. Nuo antrosios sovietinės okupacijos pradž. slap LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
tos pogrindinės organizacijos „Nepriklausoma Lietuva“, įkurtos

1944 09 Svédasuose, narys. 1944 11 27 RA kareiviams
apiplėšus tėvų namus su broliu Stasiu išėjo partizanauti. Su
J. Guze organizavo partizanų kuopą iš Svėdasų, Kamajų, Ado
mynės vls., Rokiškio aps., vyrų ir pavadino Tumo-Vaižganto
(močiutės brolio) vardu. Kuopa priklausė prie Algimanto apy
gardos Kunigaikščio Margirio rinktines. NKVD suėmus J. Gu
zę, nuo 1944 12 24 vadovavo kuopai. 1949 11 02 kartu su
6 parizanais kovoje su Kupiškio MGB kariuomene žuvo (su
sisprogdino) Šimonių girioje įrengtame bunkeryje, prie Drob
čiūnų k., Svėdasų vls. Žuvusiųjų kūnai niekinti Svėdasuose,
vėliau užkasti prie Šimonių kelio koplytelės. Žūties vietoje pa
statytas paminklas-varpinaitė, palaikai perlaidoti Kunigiškių
kapinėse. Pripažintas kariu savanoriu ir 1999 06 08 suteik
tas leitenanto laipsnis (po mirties). Nalivaika Juozas
LKA, t. 20, p. 188-214; t. 21, p. 7-26, 73, 88; LKKAS archyvas.
NAKUTIS Eduardas gimė 1910 08 04 Sankt Peterburge, NALIVAIKA Juozas gimė 1908 05 27 Semoškų k., Kapčia
Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą baige Telšių vysk. M. Valančiaus miesčio vls., Seinų aps. 1932 baigė Alytaus aukštesn. miškų
g-ją. 1932 10 12 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 m-lą. Nuo 1932 11 19 LŠS narys. 1932 pašauktas į Lietuvos
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas kavale kariuomenę, paskirtas į 2 ulonų pulką. 1933 09 15 baigus
rijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos kari Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun.
ninkų atsargą. 1936 05 10 baigus Karo mokyklos 10 mėn. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.
atsargos karininkų kursus priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas 1932–44 dirbo Seinų ir Taujėnų miškų urėdijų vyr. eiguliu,
į 3 dragūnų pulką sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrono būrio vėliau Taujėnų ir Tauragės miškų urėdijų girininku.
vadu. 1937 08 11 baigė automobilių kursus. 1938 07 22 LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 10; f. 1564, ap. 1, b. 273, 1. 66-67: LKKAS
pakeltas į leitenantus. 1939 10 27-29 dalyvavo žygyje į Vil archyvas.

Namajūnas Juozas
NAMAJŪNAS Juozas gimė 1909 12 13 Avižių k., Duse

HD
tų vls., Zarasų aps. Mokėsi Zarasų g-joje, baige Zarasų aukš
tesn. komercijos m-lą. 1931 08 24 pradėjo tarnauti Lietuvos Namajuška Bolius
kariuomenėje. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida)
suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pėst. pul
ką Tauragėje. Nuo 1932 bendradarbiavo karinėje spaudoje. bolševikais. 1920 pradž. paskirtas 716 art. diviziono intendantu.
1936 11 23 pakeltas į leitenantus. 1939–40 mokėsi Vytauto Už narsumą atamano Semionovo apdovanotas karvedžio kar
Didžiojo aukštojoje karo mokykloje. Sovietų Sąjungai oku du. 1921 02 12 su Lietuvos pasiuntinybės Sovietų Rusijoje
puojant Lietuvą ėjo 7 pest. pulko 8 šaulių kuopos vado pareigas. išduotu pasu po 22 mėn. kelionės per Vladivostoką, Šanchajų,
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA Singapūrą, Suecą, Port Saidą, Zalcburgą, Miuncheną, Berlyną
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko šaulių kuopos ir Virbalį grįžo į Lietuvą. 1921 06 28 mobilizuotas į Lietuvos
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941– kariuomenę, paskirtas į 8 pest. pulką jaun. karininku. 1921
42 dirbo Vilniaus senelių namų direktoriumi. Vokiečiams pradė 08 04 suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis, paskirtas
jus persekioti su žmona persikėlė į Vidžių mstl., kur įsigijo val kuopos vadu. 1923 05 18 pakeltas į kapitonus. 1923 11 01
gyklą. 1944 su šeima traukėsi į Vokietiją. Pakelyje vokiečių paskirtas 1 kulkosv. kuopos vadu. 1923 10 15 baige Aukš
pasiųstas į pafrontės ruožą kasti apkasų ir pasitraukti nebespė tuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III laida). 1927 06 01
jo. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno Kaune. 1945 01 paskirtas 1 bataliono vadu. 1927 08 01 pakeltas į majorus.
NKVD suimtas, išsiųstas į filtracijos stovyklą Leningrado sr. 1927 03 04 be savo tiesioginių pareigų paskirtas pulko teismo
Po metų paleistas grįžo į Kauną. Dirbo Kaune, Vilniuje, Mari pirmininku. 1929 03 26 baigė trumpalaikius pést. bataliono
jampolėje įvairiose statybinėse organizacijose darbų vykdyto vadų kursus. 1935 02 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų
ju, normuotoju, buhalteriu. Mirė 1968 12 žiauriai sumuštas kursų Administracijos skyrių (II laida). 1935 07 20 perkeltas
prie savo namų Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune. į 3 pest. pulką, paskirtas pulko štabo rikiuotės karininku, vėliau
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1938). pulko ūkio v-ku. 1936 11 23 pakeltas į plk. leitenantus. 1936
Žmona - Rože Gotšalkaitė (1915-1969), sūnus - Romual 11 24 paskirtas 2 bataliono vadu. Sovietų Sąjungai okupavus
das (1939), dvi dukterys. Lietuvą 1940 06 27 paskirtas 6 pést. pulko vadu. Likviduo
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 3177; ap. 8, b. 676, 1. 36-37, b. 672, 1. 142-147, jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA pėstininkų
b. 870, I. 105; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas. m-los v-ko padėjėju medžiaginiam aprūpinimui. Nesėkmin
gai bandė repatrijuoti į Vokietiją. 1941 03 26 NKVD suim
NAMAJUŠKA Bolius (Balys) gimė 1893 06 13 Riškonių k., tas, kalintas ir tardytas Vilniuje. 1941 05 23 tardymas baigtas,
Užpalių vls., Utenos aps. Mokėsi Dusetų prad. m-loje. 1914 bet dėl kilusio Vokietijos-SSRS karo byla į teismą nepateko.
eksternu baigė g-ją Sankt Peterburge, Rusijoje, kartu dirbdamas 1941 08 23 įkalintas NKVD kalėjime Gorkyje. 1942 06 16
Treugolnik gumos fabrike. 1914 11 04 mobilizuotas į Rusijos žuvo (nukankintas) Gorkio kalėjime.
kariuomenę. 1916 09 06 baigus 2 praporščikų karo m-lą Ka Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1933) ir DLK Ge
zanėje suteiktas praporščiko laipsnis. Su 642 pést. pulku daly dimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
vavo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais, buvo sužeistas. 1918 bės medaliu (1928); Rusijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 4
01 14 iš kariuomenės paleistas, negalėdamas grįžti į Lietuvą, laipsnio ordinu ir Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi.
išvažiavo į Kazanę, vėliau atsidūrė Sibire. Daurijos geležinkelio Žmona - Marija Milašauskaitė (1902), duktė – Izolina Emi
stotyje pateko pas baltagvardiečių atamaną Semionovą, buvo lija (1927).
priverstas tęsti karinę tarnybą baltųjų kazokų daliniuose, va LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1904; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; b/b 4749573;
dovavo būriui, kuopai, batalionui, kovojo su Sibire siautusiais LGG, t. 1. p. 591; LKKAS archyvas.
302 lictulos kariuomenes karininkai

Rusijos kariuomenėje raštininku. Grįžęs į Lietuvą 1919 07 31
įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą N
(II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 8 pest. pulko
1 kuopos jaun. karininku. 1920 02 21-23 dalyvavo malšinant
bolševikų inspiruotą karcivių sukilimą Aukštojoje Panemunė
je, Kaune. 1920 08 24 perkeltas į Kauno komendantūrą, pa
skirtas sargybos kuopos vadu. 1921 05 13 perkeltas į Trakų
komendantūrą komendanto padejeju, 1923 02 27 – į 9 pést.
pulką. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į karininkų atsar
92. Nuo 1924 01 18 tarnavo pasienio policijoje, buvo Trakų
baro I eilės rajono v-kas. 1930 10 17 dėl netinkamo elgesio ir
blogos sveikatos iš tarnybos policijoje atleistas.
Žmona2- Beata Lange, sūnus - Gediminas Alfredas, dukte
rys - Elvyra Angelė ir Alma Regina.
Namavičius Motiejus LCVA, F. 377, ap. 1, b. 370; f. 930, ap. 2N, b. 12a; ap. 5. b. 1975, 1. 1.
NAMAVIČIUS Motiejus (Matas) gimė 1906 08 05 Upy

nos k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. Baigė aukštesn. m-lą. 1929
C
11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pest. ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą,
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
keistas į ats. jaun. leitenanto. 1933 07–08 atliko karines praty
bas 7 pést. pulke. Nuo 1935 LŠS narys. 1939 04–05 atliko
karines pratybas 5 pėst. pulke. 1939 09 08 pakeltas į ats. lei
tenantus. Dirbo Vaškų pieninės direktoriumi, vėliau AB „Pie
no centras“ Kaune. Antrosios sovietinės okupacijos metu 1946
08 09 NKVD suimtas, kalintas Kaune. 1946 10 30 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų lagerio ir 5
metams tremties. 1946 12 24 išvežtas į Kargopollagą, Arch
angelsko sr., vėliau perkeltas į lagerį Vorkutoje, Komijoje. 1955
09 29 grįžo į Lietuvą. Mirė 1961. Namikas Juozas (g. 1890)
Žmona – Marija Mitkutė.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1639, 1. 299-300; LGG, t. 2, d. 2, p. 598.
NAMIKAS Juozas gimė 1890 09 13 Užpalių mstl., Ute
nos aps. 1911 išlaikė liaudies mokytojo egzaminus. Mobilizuotas
į Rusijos kariuomenę 1917 baigė Čiugujevo karo m-lą, suteiktas
praporščiko laipsnis. Tarnavo 48 Sibiro šaulių pulke ir 27 Sibiro
šaulių pulke Omske jaun. karininku. 1917 08 08 – 12 15 da
lyvavo I pasaul. karo kautynėse Austrijos-Vengrijos fronte. 1918
06 16 grįžo į Lietuvą. 191905 17 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas į Atskirąjį Ukmergės batalioną (nuo 1919
06 20 8 pést. pulkas). 1919 05 23 paskirtas bataliono adju
tantu. 1919 09 24 – 1920 01 20 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su bolševikais. 1919 11 18 suteiktas pėst. leitenanto
laipsnis. 1919 12 10 paskirtas 8 pést. pulko adjutantu. 1920
05 12 pakeltas į vyr. leitenantus. Iki 1920 11 11 dalyvavo ne
priklausomybės kovose su lenkais. 1922 03 28 perkeltas į Mažei
kių komendantūrą, 1923 08 08 – į Panevėžio komendantūrą.
Namikas Adomas
1923 10 06 kaip reikalingas Švietimo m-jai paleistas l
į karinin
kų atsargą. Gyveno Mažeikiuose, ėjo m-lų inspektoriaus, vėliau
vedėjo pareigas. Vėliau tarnavo VRM žinyboje Klaipėdos krašto
NAMIKAS Adomas gimė 1890 08 28 Taujėnų mstl., Uk pasienio policijos rajono v-ku. 1935–36 Šiaulių aps. v-ko pa
mergės aps.Baigė Ukmergės g-jos 4 klases. 1913–17 tarnavo dėjėjas. 1937–39 Šiaulių aps., 1939–40 Rokiškio aps. v-kas.

1940 06 15 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą atleistas, gy Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ordinu su kardais (1935)
veno savo tėviškėje Užpaliuose. 1944 pasitraukė į Vokietija, ir Karo lakūno žvalgo garbės ženklu (1934), Italijos Karūnos 4
vėliau emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. LKVS „Ramove“ na laipsnio ordinu (1935), Prancūzijos Karo lakūno specialiuoju
rys. Mirė 1978 06 20 Čikagoje. ženklu (1934), Švedijos Kalavijo 5 laipsnio ordinu (1934).
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1934), Lic Žmona - Ona Buizytė (1928, išsiskyrė 1936).
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), skautų ordinu „Už. LCVA, F. 402, ap. 1, b. 243. I. 106; . 1323. ap. 1, b. 131, b. 132. b. 292:
f
nuopelnus“ (1933), 1.930, ap. 8, 6.752. 1. 62-64; f. 1446, ap. I. b. 18; LKKAS archyvas.
Vedęs, sūnus - Vytautas (1925).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1975. I. 2: ap. 8, b. 954, 1. 103; LKKAS archyvas. NANARTAVIČIUS Juozas gimė 1908 04 12 Rokančių k.,
Nedinges vls., Alytaus aps. 1930 baigė Alytaus aukštesn. miškų
m-lą. 1930 11 04 Alytaus komendantūros pašauktas į Lietu
vos kariuomenę, paskirtas į 5 pést. pulką. 1931 06 01 pasiųstas
Karo mokyklą. 1931 10 29 ją baigus (VI asp. laida) suteik
į
tas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1931-41 Varėnos miškų urėdijos vyr. ei
gulys, vėliau Kauno, Trakų aps. Semeliškių miškų urėdiju gi
rininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14
NKVD suimtas ir išvežtas į lagerį Puksoje, Plesecko r., Arch
angelsko sr. 1942 žuvo lageryje.
LCVA, F. 930, ap, 2N, b. 13; f. 906, ap. 2. b. 284; LGG, t. I. p. 591.
Namikas Juozas (g. 1904)
NAMIKAS Juozas gimė 1904 10 17 Užpalių mstl., Ute

nos aps. Baige prad. m-lą Užpaliuose ir Utenos „Saulės“ g-ją.
1921 11 12 įstojo į Karo mokyklą. 1923 01 09-20 dalyvavo
Klaipėdos išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V
laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pést. pul
ko 2 kuopos jaun. karininku. 1924 12 13 baigė fizinio lavi
nimo kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų (I
laida). 1925 09 17 perkeltas į Karo aviaciją, 1926 01 10 pa
skirtas į mokomąją oro eskadrilę. 1926 06 12 baigus aviacijos
karininkų kursus paskirtas į 2 oro eskadrilę Aukštojoje Fredoje, Napeklys Kazys
Kaune. 1927 11 01 suteiktas oro žvalgo vardas. 1928 02 16
pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 02 13 pakeltas į NAPEKLYS Kazys gimė 1917 06 02 Veiverių mstl., Mari
kapitonus. 1934 06 25 - 07 19 kaip aviacijos v-ko plk. Itn. jampolės aps. 1933 baigė Veiverių prog-ją, 1938 09 16 -
inž. A. Gustaičio oro žvalgas dalyvavo trijų ANBO-IV eskad Kauno aukštesn. technikos m-los Mechanikos skyrių. 1939
riles skrydyje per Europą, aplankant dvylikos valstybių sosti pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus
nes. 1934 08 28 paskirtas Karo aviacijos štabo adjutantu. 1934 Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl
09 03 paskirtas 4 eskadrilés Zokniuose, prie Šiaulių, vadu, politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas
1935 09 24 – 3 eskadrilės vado padėjėju, 10 16-vadu. 1935 į karininkų atsargą. Nuo 1940 1 16 tarnavo Geležinkelių
11 23 pakeltas į majorus. 1938 12 22 pačiam prašantpaleis dirbtuvėse. 1942 10 priimtas į VDU Technologijos f-to Me
tas į aviacijos karininkų atsargą. 1939 išrinktas LAK sekreto chanikos skyrių.
riumi. 1939 išleido atsiminimų knygą „Europa iš oro“ apie Vedęs, sūnus - Arvydas (1942).
skrydį per Europą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 LCVA, f. 631, ap. 7, b. 19160; LKKAS archyvas.
11 30 žuvo (nusišovė) Panemunės miške, Kaune. Palaidotas
tėviškėje Užpalių kapinėse. NARAKAS Antanas gimė 1896 06 18 Bružių k., Smilgių vls.,
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1934), Lietu Panevėžio aps. 1915 baige Panevėžio realinės m-los 6 klases.
vos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo 1915-19 mokytojavo Panevėžio aps. liaudies m-lose. 1919
bronzos medaliu (1923), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932), eksternu baigė Vytauto Didžiojo lietuvių g-ją Vilniuje.

N
N
SO
Narakas Antanas Narakas Juozas
1919 06 23 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 1 ats. baigė Ukmergės g.ją, studijavo VDU Technikos f-te. 1926
batalione. 1919 07 31 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 07 18 suteiktas karo lakūno vardas. 1926 08 03 pakeltas į
ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas kapitonus. 1927 03 22 paskirtas 1 oro eskadrilės Aukštojoje
į 4 pést. pulką 5, vėliau 4 kuopos jaun. karininku. Dalyvavo Fredoje, Kaune, vadu. 1927 09 20 pasiųstas mokytis Če
į
nepriklausomybės kovose su lenkais, 1920 11 pab. kautynėse koslovakijos gen. štabo akademiją (Škola Valečna) Prahoje. Bai
prie Musninkų sunkiai sužeistas. 1922 07 05 paskirtas 2 kuopos gus mokslus 1929 11 06 suteikta aukštojo karo mokslo teisės
vadu. 1922 10 15 iš kariuomenės paleistas studijuoti aukšto ir gen. štabo karininko vardas, paskirtas Karo aviacijos štabo
joje m-loje. 1927 baigė Berlyno aukštąją prekybos m-lą, dirbo v-ku. 1929 11 23 pakeltas į gen. štabo majorus, 1931 12 22 -
Susisiekimo ministerijoje Kaune. 1934 06 08 – 07 08 atliko įgen. štabo plk. leitenantus. 1932 10 13 paskirtas Karo avia
karines pratybas. 1934 08 01 paskirtas Susisiekimo m-jos tarp cijos v-ko padėjėju. Už dalyvavimą voldemarininkų maište
tautinio susisiekimo skyriaus v-ku. 1937 11 23 pakeltas į ats. 1934 07 15 Karo lauko teismo sprendimu atimta kario var
leitenantus. Nuo 1938 LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupavus das, laipsnis, apdovanojimai ir nuteistas mirties bausme sušau
Lietuvą atleistas, 1940 08 05 paskirtas Kauno geležinkelio sto dant, vėliau mirties bausme pakeista 12 metų kalėjimu. 1935
ties v-ku, 11 10 - Eismo ir krovinių tarnybos plano-finansų 02 16 bausmė sumažinta iki 6 metų. 1936 nuo bausmės at
sektoriaus v-ku. 1941 01 12 atleistas ir suimtas, kalintas Kau leistas ir paleistas iš kalėjimo. 1937-40 dirbo Prekybos ir pra
monės rūmuose Kaune referentu. Nuo 1938 žurn. ,,Lietuvos
ne ir Vilniuje. 1941 05 24 SSRS NKVD Ypatingojo pasitari
mo nuteistas 8 metams, išvežtas į NKVD kalėjimą Gorkyje, vėliau sparnai“ ats. redaktorius, išrinktas LAK viceprezidentu. 1939
į Unžlagą, Gorkio sr. 1942 05 11 žuvo lageryje. 09 21 grąžinta turėtas karinis laipsnis, apdovanojimai ir įskai
). tytas į aviacijos karininkų atsargą. Sovietų Sąjungai okupavus
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1938
Žmona - Julija (1900), dukterys – Gražina (1934) ir Regina Lietuvą 1941 02 20 bandant nelegaliai pereiti SSRS-VO
(1936).
kietijos sieną vietinių gyventojų-vedlių A. Stankevičiaus ir
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 14; ap. 5, b. 1907, b. 1975; f. 1160, ap. 1, b. 8158; P. Mazurkevičiaus išduotas, sovietinių pasieniečių prie Kybartų
LGG, c. 1, p. 591; LKKAS archyvas. (Marijampolės aps.) suimtas ir įkalintas NKVD kalėjime Nr. 1
Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo metu
NARAKAS Juozas gimė 1899 12 05 Bružių k., Smilgių vls., išlaisvintas, prisidėjo prie sukilėlių. Buvo Vietinės apsaugos
Panevėžio aps. Baige Panevėžio realinės m-los 4 klases. 1919 03 štabo ginklavimosi skyriaus v-kas. 1941 06 24 Lietuvos laiki
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Kauno komendantū nosios vyriausybės paskirtas vidaus reikalų viceministru. Vo
ros bataliono mokomąją kuopą. 1919 12 16 baigus Karo mo kiečiams uždraudus LLV ir įvedus vokiečių civilinę valdžią 1942
kyklą (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 06 09 paskirtas vidaus reikalų generaliniu tarėju. Dėl neprita
4 pést. pulką jaun. karininku. 1920 01 06-04 23 ir07 29 - rimo nacių vykdomai politikai 1943 03 16 gestapo suimtas ir
12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1922 kartu su Lietuvos inteligentų grupe išvežtas į Štuthofo kon
03 16 paskirtas kuopos vadu. 1923 10 15 baigė Aukštuosius centracijos stovyklą. Rytų frontui artėjant prie Štuthofo 1945
karininkų DLK Vytauto kursus (III laida). 1923 11 26 per 01 25 esesininkų evakuotas į Lemborka. 1945 01 30 visiškai
keltas į Karo aviacijos mokomąją eskadrilę. 1923 12 01 pakeltas išsekęs esesininkų paliktas pakelyje Žukovo k. pateko į Vakarų
į vyr. leitenantus. Baigus aviacijos karininkų kursus paskirtas sąjungininkų rankas. Po karo emigravo į Švediją. Sovietams
lakūnu į l oro eskadrilę. Tarnaudamas kariuomenėje 1926 antrą kartą okupavus Lietuvą 1947 08 26 Kauno MGB

paskelbė jo paiešką, kuri 1955 12 09 nutraukta. Mirė 1989
08 06 Geteborge, Švedijoje.
vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
Čekoslovakijos Baltojo liūto 4 laipsnio ordinu su kardais (1931).
Žmona – Jadvyga Vilčinskaitė (1926, vėliau išsiskyrė), sūnus -
Algimantas (1927), duktė – Rūta Edita (1930).
LCVA, F. 402, ap. 5, b. 175, 1. 23–36; 1.930. ap. 2, 6, 251; ap. 2N, b. 15;
ap. 5. b. 908; LYA, C. K-1, ap. 58, 6. P-9447: BLE, 6. 19. p. 526-527:
LNTK, p. 64-84; LKKAS archyvas
Narbutas Antanas
NARBUTAS Antanas gimė 1912 05 08 Bajorų k., Rokiš

kio vls. ir aps. 1932 06 20 baigė Rokiškio g-ją, 1933 įstojo į
VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1932 10 12 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 ją baigus (VIII asp. laida)
suteiktas art. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artileri
jos karininkų atsargą. Nuo 1938 10 19 su KAM stipendija
tęsė studijas VDU, 1940 09 11 įgijo gydytojo specialybę.
1939 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Vokiečių okupacijos
Naras Jonas
metais nuo 1941 07 03 TDA bataliono kuopos vadas, nuo
10 30 etatinis gydytojas TDA ryšių karininko žinioje.
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 16; ap. 8, b. 251, I. 28; f. R-1441, ap. 1, b. 18;
NARAS (NARKEVIČIUS) Jonas gimė 1898 01 30 Misvie f. 631, ap. 7, b. 11840; LKKAS archyvas.
čių k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. 1920 baigė Marijampolės

g-jos 7 klases. 1920 11 13 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18
ją baigus (IV laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir pa
skirtas į l art. pulko 1 bateriją. 1925 baige fizinio lavinimo kursus
(II laida). 1925 05 15 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 09 10
įstojo į LU Teisių f-to Teisių skyrių. 1926 09 16 perkeltas į 2
art. pulką. 1927 08 26 paskirtas 4 baterijos ūkio vedėju. 1928
03 24 perkeltas į 3 art. pulką. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus.
1932 09 07 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artileri
jos skyrių (IV laida). 1935 11 23 pakeltas į majorus, paskirtas 1
art. grupės vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK
615 art. pulko diviziono vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš
RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais tarnavo Kauno m.
policijos vachmistru. 1944 02 11 paskirtas VR Trakų aps. ko
mendantu. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į
Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. Mirė 1975 11 29 JAV.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1933), Lie Narbutas Balys
Žmona - Marija Lastytė, sūnus - Ipolitas (1927).
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 7606; ap. 8, b. 93; . 1234, ap. 1, b. 4, I. 1-3; NARBUTAS Balys gimė 1903 03 09 Lyduvėnų mstl., Šilu
f
f. R-1564, ap. 1, b. 201; 1.631, ap. 7, b. 2082; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vos vls., Raseinių aps. Šiluvoje baigė g-jos 4 klases. 1924 10 05
vnt. 3; LKKAS archyvas. pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1927 09 07 baigus

Karo mokyklą (IX laida) suteiktas pėst, leitenanto laipsnis ir pa iš darbo atleistas. 1944 su šeima pasitraukė į Vokictiją. 1949 emig
skirtas į I pést. pulka 9 kuopos jaun. karininku. 1927 baigė I ravo į Kanadis, gyveno Monrealyje, dirbo fabrike. 1978 Čkit
karo apygardos štabo ryšių kursus. 19310101 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenan-
goje (JAV) išleido dviejų dalių knyga „Sportas nepriklausomoje
Lietuvoje“. Mirė 1979 09 20 Monrealyje, Kanadoje.
N
N
to. 1931 05 01 perkeltas į 7 kuopą, paskirtas vyr. karininku. Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos" Trijų liepsnų 3 laipsnio or
1931 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topogra dinu.
fijos skyrių. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1932 08 29 Žmona - Jadvyga Kupstytė (1910-1977, susituokė 1933),
paskirtas 7 kuopos vadu. 1934 05 02 perkeltas į Vyr. kariuome dukterys - Jūra ir Laima, sūnus - Algimantas.
nes štabo Topografijos skyrių. 1936 09 01 paskirtas Topogra LCVA, 1.930, p. 2N, ). 17: ap. 5. b. 1909: 1.631, ap. 7. b. 11363;
b
fijos skyriaus nuotraukų dalies karininku. 1936 09 08 pakeltas LKKAS archyvas
į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
topografijos būriovyr. topografu. Kilus Vokictijos-SSRS ka
rui iš RA pasitraukė. 1941 08 28 paskirtas PPT 5 bataliono
kuopos vadu. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į
JAV, gyveno Los Andžele. Mirė 1998 06 26 Los Andžele.
Žmona - Kotryna Masiliūnaitė (1930), sūnus - Jonas Sau
lius (1930).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 168, 1. 72, b. 175, 1. 135, b. 752, I. 139;
. R-1444, ap. 1, b. 3, I. 235, 284; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
f
LKKAS archyvas.
Narbutas Kazys
NARBUTAS (NORBUTAS) Kazys gimė 1904 03 04 Papel

kių k., Viduklės vls., Raseinių aps. 1927 baigė Raseinių g-jos
6 klases. 1929 07 20 baigęs Alytaus aukštesn. miškų m-lą dir
bo girininku Tytuvėnų miškų urėdijoje. 1929 11 06 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulko 6 kuopą, vė
liau perkeltas į pionierių kuopą. 1930 01 08 pasiųstas į Karo
mokyklą. 1930 11 30 ją baigus (V asp. laida) suteiktas inži
nerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų
atsargą. 1930–38 dirbo Raseinių aps. Tytuvėnų miškų urė
dijos girininku. Nuo 1931 LŠS narys, Tytuvėnų 23 šaulių
būrio valdybos pirmininkas. 1938–39 Jurbarko miškų urėdo
pavaduotojas. Nuo 1940 studijavo VU Miškininkystės f-te,
Narbutas Jonas kurį baigęs 1944-46 dirbo Raseinių miško pramonės ūkio Vi
duklės girininku. 1949–51 Kauno medžio apdirbimo kom
binato „Lietmedis“ techninis darbuotojas. Nuo 1951 Lietuvos
NARBUTAS Jonas gimė 1906 10 13 Gaigalių k., Užpalių vls., miškų ūkio in-to vyr. laborantas, 1955-63 kartu dėstė LŽŪA
Utenos aps. 1926–28 dirbo Teismo antstolio kontoroje. Miškų ūkio f-te, nuo 1961 vyr. mokslinis bendradarbis. Kny
1928 11 priimtas civiliu tarnautoju į Karo aviacijos štabą, kartu gų „Lietuvos TSR miškai“ (1962), „Dendrologija“ (1963),
įstojo į LAK, baige civilių lakūnų kursus (I laida). 1930 10 23 „Miškininko žinynas“ (1965), „Miško taksacinis žinynas“
(1968) bendraautoris. Daktaras (biomedicinos m.; žemės ūkio
baigė „Pavasario“ aukštesn. komercijos m-lą suaugusiems, studi
m. kand., 1975). Mirė 1997 07 03 Kaune.
javo VDU Teisių f-te. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę 1931
01 08 įstojo į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją baigus (VI asp. lai LCVA, F. 561, ap. 11, b. 660; f. 930, ap. 2N, b. 18; f. 906, ap. 2a, b. 26;
da) suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į LKKAS archyvas
aviacijos karininkų atsargų.Nuo 1932 rudens dirbo Kauno kul
tūros rūmų sporto instruktoriumi. Nuo 1935 vadovavo Valst. NARBUTAS Vaclovas gimė 1901 10 03 Sakalų k., Garlia
radiofono sporto skyriui. 1935 06 Karo aviacijoje atliko skrai vos vls., Kauno aps. 1919 baigęs g-ją Voroneže (Rusija) grįžo
dymo pratybas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 01 į Lietuvą. 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją

B
Narbutas Vaclovas Narbutas Vytautas su žmona Stefanija, dukterimis Jurate ir Nijole
baigus (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297
į 2 pėst. pulką 7 kuopos jaun. karininku. 1922 06 22 perkel šaulių pulko šaulių būrio vadu. 1940 12 20 perkeltas 179 šaulių
tas į 9 kuopą, ėjo raitų žvalgų komandos v-ko pareigas. 1922 divizijos 234 šaulių pulko finansų dalies v-ku. Kilus Vokieti
10 25 perkeltas į 2 kuopą jaun. karininku, vėliau perkeltas į 8 jos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 07 25 dirbo bu
ir mokomąją kuopas. 1925 09 25 paskirtas pulko iždininku. halteriu Vilniaus m. savivaldybėje. 1941 09 04 grįžo į karinę
1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus, 1930 11 23 – į kapi tarnybą LSD. 1943 gestapo suimtas ir išvežtas į Mauthauzeno
tonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 pėst. koncentracijos stovyklą Austrijoje. 1945 01 01 žuvo lageryje.
pulke pirmuoju adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuome Žmona - Stefanija Mikalajūnaitė (1916–2004, susituokė
nę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 1934), dukterys - Nijolė Baronienė (1936) ir Jūratė Mauru
šaulių pulko m-los v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA kienė (1938).
pasitraukė, dalyvavo Birželio sukilime. Nuo 1941 07 01 tarna LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1910; f. R-643, ap. 1, b. 2761; LYA, f. K-8. ap. 2.
vo Kauno karo komendantūroje, vėliau LSD. Artėjant antra saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
jai sovietinei okupacijai su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau
grįžo ir 1944 08 28 savanoriu įstojo į TAR. Po Sedos kauty
nių pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Viurcburgo pabėgėlių sto
vykloje, amerikiečių paskirtas stovyklos komendantu. 1949
emigravo į Australiją, gyveno Sidnėjuje, dirbo nekilnojamojo
turto agentūroje. Mirė 1975 07 19 Sidnėjuje.
Žmona - Kotryna (m. 1966), sūnūs – Algirdas, Vytautas ir
Kęstutis.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 251, 1. 106-112; f. R-1444, ap. 1, b. 2, b. 18,
1. 13-33; LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
NARBUTAS Vytautas gimė 1909 02 12 Žižmių dvare, Pa

girių vls., Ukmergės aps. 1926 baigė Kėdainių g-ją, studijavo
LU Matematikos-gamtos f-te. 1931 11 15 įstojo į Karo mo
kyklą. 1933 09 15 ją baigus (XV laida) suteiktas pést. jaun.
leitenanto laipsnis, paskirtas 4 pést. pulko 3 kuopos būrio va
du. 1935 02 28 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karinin Narijauskas Justas
kų atsargą. 1936 11 12 vel priimtas įkarinę tarnybą, paskirtas
į l pést. pulką. 1937 09 07 pakeltas į leitenantus. Sovietų Są
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 pest. pulko ūkio dalyje NARIJAUSKAS Justas (Justinas) gimė 1912 04 14 Kup
raštvedžiu-buhalteriu. Likviduojant Lietuvos kariuomenų čiškių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. Baigęs Marijampolės
308 Lictuos kariuomenes karininkai

Rygiškių Jono g-ją 1935 įstojo į Karo mokyklą. 1938 05 12
ją baigus (XIX laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas į l pest, pulkil 3 šaulių kuopos būrio vadu. 1939
baige kulkosvaidžių kursus. 1939 10 27–29 su pulku daly
12
vavo žygyje į Vilnių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
08 05 perkeltas į O pest, pulka. Likviduojant Lietuvos kariuo
234 šaulių pulko minosvaidžių būrio vadu. 194106 14 Pabra
des poligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilsko, Krasnojarsko kr.
1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8
metams. 1949 paleistas iš lagerio, bet grįžti į Lietuva neleista.
Dirbo Koksafimgamykloje cheminio cecho operatoriumi. 1951
grįžo į Lietuvą. Iki 1962 dirbo Kapsuko (Marijampole) kelių
valdyboje darbininku, vėliau meistru, vyr. meistru. 1991 10 08
suteiktas dim. majoro laipsnis.
Žmona - Konstancija Žolynaitė (1917-2002, susituokė
1941),
Narinkevičius Petras
LYA. I. K-S, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, t. 1. p. 592: LKKAS archyvas.
prog-joje. Lietuvos skautų sajungos narys. 1929-33 mokėsi

Kauno S. Daukanto, vėliau Marijampolės mokytojų semina
rijose. Nuo 1933 rudens mokytojavo prad. m-loje Bakaloriš
kių k., Onuškio vls. 1934 įstojo į Karo mokyklą. 1936 09 15
ją baigus (XVIII laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis,
paskirtas 9 pėst. pulko Marijampolėje 5 kuopos, vėliau ryšių
kuopos būrio vadu. 1939 07 komandiruotas į Pasaulio skau
tų sąskrydį Škotijoje. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. 1939
08 16-18 Kaune vykusiose Lietuvos kariuomenės dalinių kaa
rininkų šaudymo varžybose kariniais šautuvais užėmė II vie
tą. 1939 10 27-29 dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 03 01
perkeltas į 4 pest. pulką 7 kuopos būrio vadu, ėjo 3 bataliono
adjutanto pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko Trakuose šaulių
Narijauskas Vacys būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui su pulku buvo Va
renos poligone ir iš RA pasitraukė. 1941 06 23 prie Valki
NARIJAUSKAS Vacysgimė1909 05 01 Šunskų k., Mari ninkų pasidavė vokiečiamis, buvo internuotas, bet netrukus
jampolės vls. ir aps. Baigė Marijampolės g-ją. 1931 08 24 pra paleistas. Gyveno Panevėžyje,mokytojavo g-joje. 194402 16
dejo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1933 09 15 baigus Karo įstojo į organizuojamą VR, paskirtas Panevėžio batalion 2
mokyklą (XV laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir kuopos vadu. Vokiečiams uždraudus VR, kuopa išformavo ir
paskirtas į 8 pėst. pulką. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. slapstėsi. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 12
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 8 pést. pulke paskirtas Šiaulių aps. Užvenčio prog-jos mokytoju. Vėliau dirbo
mokomosios kuopos vado padejeju. Likviduojant Lietuvos ka mokytoju ir direktoriumi Stačiūnų ir Gruzdžių prog-jose.
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divi 1948–50 neakivaizdžiai studijavo matematika VPI. 1949 per
zijos 294 šaulių pulko pėsčiųjų žvalgų būrio vadu. 1941 06 14 sikėlė į Kauną, mokytojavo vid. m-loje. 1950–60 dirbo Kau
suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 no žemės ūkio technikume buhalteriu, vėliau dėstytoju. 1958
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7 metams. 1948 neakivaizdžiai baigė ŽŪA, įgijo agronomo specialybę. 1960–
06 14 paleistas, grįžo į Lietuvą. 70 dirbo Kauno grūdų produktų gamykloje laboratorijos ve
Žmona - Janina Lazarevičiūtė. dėju, 1970–79 - Kauno apželdinimo tresto vyr. meistru, ve
LCVA, f. 930, ap. 2N, b. 19; ap. 8, b. 752, 1. 13. 221; LYA, E. K-8, liau skyriaus vedėju. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991
ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1. p. 592; LKKAS archyvas. 06 08 suteiktas dim, majoro laipsnis, 1997 02 10 pakeltas į
dim. plk. leitenantus. 2001 11 pripažintas kariu savanoriu.
NARINKEVIČIUS Petras gimė 1913 04 02 Dusmenų k., 2002 08 išrinktas Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos
Onuškio vls., Trakų aps. Baigęs prad. m-lą mokėsi Aukštadvario tarybos garbės pirmininku.

dą, mokytojavo Telšių amatų m-loje, vėliau ir Telšių suaugu
siųjų g-joje. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą
1945 04 23 suimtas, kalintas Telšiuose, veliau Klaipėdoje.
1945 07 09 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų
lagerio ir 5 metams tremties. 1945 12 13 išvežtas į Peciorlag?
Komijoje. Žmona 1946 02 27 suimta, nuteista 10 metų la
gerio, išvežta į Ivdellag? Sverdlovsko sr., veliau į lagerius Ko
mijoje. Paleistas išvyko į Lenkiją, kur mirė.
Žmona - Anastazija Laskauskaitė (1914), sūnus - Vladislo
vas (1940).
LCVA, I. 391, ap. 1. 6. 3596; LGG. . 2, d. 2. p. 602: LKKAS archyvas.
t
NARKEVIČIUS Jonas 1 NARAS Jonas.
NARKEVIČIUS Stepas (Steponas) gimė 1906 04 16 Lom

žoje, Lenkijoje. Du semestrus studijavo ŽŪA Varšuvoje.
Atvykęs į Lietuvą 1927 02 09 pradejo tarnauti Lietuvos kariuo
menėje. 1927 11 05 paskirtas į 5 pest. pulko 3 kuopą. 1928
01 05 įstojo į Karo mokyklą. 1929 02 19 ją baigus (III asp.
Narinkevičius Petras su žmona Stase
laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas i pesti
ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (1994), nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
Savanorių medaliu (2002). LKKAS archyvas.
Žmona - Stasė Garbačiauskaitė (1921, susituokė 1940), duk
terys - Genovaitė Vaškevičienė (1942) ir Nijolė Kisielienė
(1945).
LCVA, F. R-729, ap. 1, b. 17, 1. 110-111; LKKAS archyvas.
14
Narkevičius Vytautas
NARKEVIČIUS Vytautas gimė 1903 01 26 Pomerinkos

Narkevičius Aleksandras mstl., Vinicos aps., Kamenec Podolsko gub., Rusijoje. 1918
Rževsko (Tverės gub.) g-joje baigė 5 klases. Atvykęs į Lietuvą
1923 10 26 įstojo į Karo mokyklą. 1925 09 17 ją baigus (VII
NARKEVIČIUS Aleksandras (Aleksas) gimė 1913 06 01. laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pest.
Skleriškių k., Molėtų vls., Utenos aps. Baige Inturkės prad. pulką 2 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1929 1201
m-lą ir Molėtų prog-ją, 1936 - Kauno aukštesn. technikos paskirtas vyr. karininku. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenan
m-los Statybos skyrių. 1936 09 19 pašauktas į Lietuvos ka tus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
riuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) pakeistas į leitenanto. 1931 04 15 perkeltas į 8 pėst. pulką 1
suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kulkosv. kuopos vyr. karininku, 1934 04 04 - į 7 pėst. pulką
inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1937 09 24 dirbo Telšių 2 kulkosv. kuopos vyr. karininku. 1934 07 31 baigė trumpa
kelių valdyboje plentų ir tiltų projektavimo ir statybos dar laikius karininkų kulkosvaidžių ir automatinių pabūklų
bus. 1940 11 01 Valst. egzaminų komisija pripažino įgijus Oerlikon kursus (II laida). 1935 11 26 pakeltas į kapitonus,
amatų ir prekybos m-lų statybos dalykų jaun. mokytojo var paskirtas 1 kulkosv. kuopos vadu, 1936 – Tauragės įgulos ug

niagesių, vadu. 1938 06 13 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Gyveno Ukmergėje, LŠS narys, Ukmergės
N
m. šaulių būrio vadas. 1939 paskirtas pasienio policijos Aly
taus baro rajono v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 09 19 iš tarnybos policijoje atleistas. Vokiečių okupaci
jos metais 1944 įstojo į VR, tarnavo 310 bataliono 2 kuopos
vadu. 1944 05 03 dingo be žinios kautynėse su lenkų AK
netoli Turgelių mstl., Rytų Lietuvoje.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Artimui
pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1937).
Žmona – Zofija Brazauskaitė, sūnus - Vytautas (1927), duk
te - Nijolė Aleksandra (1929).
LCVA, C. 930, ap. 2N, b. 21; ap. 8, b. 348; LKKAS archyvas. Narmontas Silvestras su žmona Felicija
2 bataliono 6 kuopos vadu. Po Sedos kautynių pasitraukė į

Vakarus. Mirė 1974 Australijoje.
mui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1938).
Žmona - Felicija Tomeikytė.
LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
NARMONTAS Vladas gimė 1911 01 03 Paežerės k., Alsėdžių

vls., Telšių aps. Baigė Švėkšnos „Saulės“ g-ją. Nuo 192707 18
LŠS narys. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935
09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun.
LCVA, F. 561, ap. 16, b. 1428; f. 930, ap. 2N, b. 24.
Narkus Pranas
NARUŠEVIČIUS Gustavas NARUŠIS Gustavas.

NARKUS Pranas gimė 1916 04 09 Rūdaičių k., Platelių vls.,
Kretingos aps. Baige Kretingos pranciškonų g-ją. 1937 Kretin
gos komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskir
tas į III pėst. divizijos ryšių kuopą. 1939 09 18 baigus Karo
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leite
nanto laipsnis, paliktas karinėje tarnyboje ir paskirtas į Šarvuočių
rinktinę, 1939 10 01 – į 3 tankų kuopą. 1939 11 21 paleis
tas į inžinerijos karininkų atsargą.
LCVA, f. 930, ap. 2N, b. 20; f. 631, ap. 8, b. 2013; LKKAS archyvas.
NARMONTAS Silvestras gimė 1907 05 23. 1927 09 07

baigus Karo mokyklą (IX laida) suteiktas pėst. leitenanto laips
nis ir paskirtas į 5 pést. pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931
09 30 pakeltas į leitenantus, 1935 11 23 – į kapitonus, pa Narušis Gustavas
skirtas 5 šaulių kuopos vadu. 193909 19 perkeltas į II pėst.
divizijos 2 priešlėktuvinę motorizuotą kuopą, paskirtas jos
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie NARUŠIS (NARUŠEVIČIUS) Gustavas gimė 1912 10 06
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 Liepojoje, Latvijoje. Baigė g-ją Liepojoje. Atvykęs į Lietuvą
šaulių divizijos 294 šaulių pulko šaulių kuopos vadu. Kilus 1933 08 22 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1935
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos 09 15 baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas arr. jaun.
metais 1944 08 03 savanoriu įstojo į TAR, paskirtas 1 pulko leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 art. pulką 4 baterijos ugnies

būrio vadu. Baigė ginklų rūšių karininkų 6 mėn. ryšių kur Žmona - Stasė Valiaugaitė (1923–1988, susituokė 1955),
sus. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus, paskirtas 2 art. grupės duktė - Ona (1956-1959 tremtyje), sūnūs - Gintautas
ryšių karininku, vėliau 6 baterijos vyr. karininku. Sovietų Są (1960) ir Gediminas (1962).
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenç LGG, 1.2, d. 2, p. 607: LKKAS archyvas.
lengvosios artilerijos pulko baterijos vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais tar
navo LSD. 1944 pasitrauke į Vokietiją, vėliau Angliją, paskui
į
emigravo į Australiją. Mire 2001 06 14 Australijoje.
Žmona - Veronika Gužaitė.
LCVA, F. 402, ap. 7, b. 1900; 1.930, ap. 8, b. 310, 6.752, I. 160; LYA,
f. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Narušis Simas
NARUŠIS Simas gimė 1899 03 13 Karališkių k., Kidulių vls.,

Šakių aps. Baige Jurbarko m-los 3 klases, vėliau g-jos 6 klases.
1919 05 27 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 1 raitelių
pulką Kaune. 1921 08 18 prie Karo mokyklos išlaikius egza
minus suteiktas karo valdininko laipsnis, tarnavo Kauno m. ko
Narušis Petras
mendantūroje. 1922 02 13 perkeltas į Vietinės kariuomenės
brigados štabą, 11 22 – į Karo mokslo skyrių. 1927 02 16
NARUŠIS Petras (slap. Skiltuvas) gimė 1917 07 08 Kaze suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1929 03 18
viškio k., Balninkų vls., Ukmergės aps. 1938 10 pašauktas į perkeltas į Vyr. kariuomenės štabą, paskirtas Spaudos ir švieti
Lietuvos kariuomenę, tarnavo Ryšių bataliono mokomojoje kuo mo skyriaus bendrosios dalies vedėju. 1929 11 23 pakeltas į
poje Kaune. Suteikus puskarininkio laipsnį perkeltas į l pést. kapitonus. 1930–31 kartu kaip laisvas klausytojas studijavo
pulko ryšių kuopą Ukmergėje, paskirtas instruktoriumi, vėliau VDU Teisių f-te. Aktyviai bendradarbiavo karinėje spaudo
ryšių prižiūrėtoju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi je – „Mūsų žinyne“, „Karde“, „Trimite“, „Židinyje“ ir kt. 1933
duojant Lietuvos kariuomenę iš kariuomenės pasitraukė, dirbo 09 06 pakeltas į majorus. 1935 12 01 paskirtas Karinio pa
savo ūkyje. 1944 05 įstojo į VR. Antrosios sovietinės okupaci rengimo ir propagandos dalies karininku. Nuo 1938 Admi
jos pradž. mobilizuotas į RA. Žygiuojant iš Vilniaus į Ukmergę nistracijos dalies vedėjas. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą ir
ties Širvintomis pateko į minų lauką, buvo kontūzytas ir pa likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės
guldytas į ligoninę. 1945 04 pabėgo iš ligoninės, įstojo į Di atleistas. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus savivaldy
džiosios Kovos apygardos Beržo, vėliau į Plieno partizanų būrį. bės butų ūkio skyriuje, vėliau įstojo į LSD. 1943 paskirtas 3
Dalyvavo kautynėse su NKVD kariuomene prie Balninkų, statybos bataliono vadu, išvyko į Rytų frontą. 1944 02-05
Giedraičių, Želvos, paskirtas būrio vadu, laikinai ėjo 3 batalio tarnavo VR. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1948 10 emigravo į
no vado pareigas. 1946 05 30 kautynėse su enkavedistais prie Australiją, gyveno Sidnėjuje. Akyviai dalyvavo Australijos lie
Kildiškių k. (Balninkų vls.) sužeistas ir pateko į nelaisvę. Ka tuvių visuomeninėje veikloje. Nuo 1962 LKVS „Ramove“ Sid
lintas Ukmergės kalėjime. 1946 11 04 SSRS MVD Karinio nėjaus skyriaus pirmininkas, 1965 pirmasis Australijos lietu
tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Iš vių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas. Mire 1969
vežtas į Kargopollagą Archangelsko sr., vėliau į Pesčianlagą Ka 12 23 Australijoje, palaidotas Rockwood kapinėse Sidnejuje.
ragandos sr., kur išbuvo iki 1955 04 21. Iki 195605 30 tremtyje Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sava
Karagandos sr. 1961 grįžo į Lietuvą, dirbo Lietkoopsąjungos norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona1 --
statybos kilnojamojoje kolonoje Kaune. 1990 08 14 LR Aukš Mačiokaitė (apie 1940 išsiskyrė), Australijoje susi
čiausiojo Teismo reabilituotas. 1998 12 02 pripažintas kariu tuokė antrą kartą.
savanoriu, 1998 12 21 suteiktas dimisijos kapitono laipsnis. LCVA, f. 402, ap. 5, b. 175; ap. 7, b. 1942; f. 930, ap. 2, b. 251; LYA.
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.

Prancūzijoje. 1927 11 05 pašauktas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į 1 husarų pulko 3 eskadroną. 1928 01 05 įstojo į N
Karo mokyklą. 1929 02 19 ją baigus (III asp. laida) suteiktas
pest, ats. Ieitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Ūkininkavo savo tėviškėje Brevikių dvare. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pa
keistas į ats. jaun. Ieitenanto. Sovietų Sajungai okupuojant Lie
tuvą gyveno Dzidų k., Šiaulių aps. 1941 su šeima išvežtas į
Sokolovą, Zonalnojės r., Altajaus kr. 1942 06 ištremtas į By
kovą, Bulūno r., Jakutijoje. 1947 09 22 iš tremties su šeima
cmigravo į Lenkiją.
Apdovanotas Lietuvos nepr usomybės medaliu (1928).
Žmona - Kristina (1904), dukterys - Vanda (1932) ir Ona
(1935–1943 tremtyje).
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 26; LGG, t. 1. p. 593: LKKAS archyvas.
Narušis Stasys
NARUŠIS Stasys gimė 1915 09 10 Vaišvilų k., Kybartų vls.,

Vilkaviškio aps. Baigė Kybartų g-ją. 1937 0701 pradėjo tar
nauti Lietuvos kariuomenėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą 1940 08 19 baigė Karo mokyklą (XXI laida), suteiktas
pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pėst, pulką būrio
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko kulkosvai
džių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
Vilniaus 3 lietuvių statybos bataliono organizatorius ir vadas,
vėliau Vilniaus 4 lietuvių statybos bataliono vadas.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS Narutis Julijonas
archyvas.
NARUTIS Julijonas gimė 1907 10 24 Rimdžiūnų k., Pašvi

tinio vls., Šiaulių aps. 1929 08 31 baigė Šiaulių g-jos 7 klases,
1931 – Alytaus aukštesn. miškų m-lą, dirbo girininku. Nuo
1928 03 10 LŠS narys. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)
kavalerijos karininkų atsargą. 1933–40 dirbo eiguliu, vėliau
girininku Šaukėnuose, Mituvoje ir Skapiškyje, Rokiškio aps.
1944 09 28 savanoriu įstojo į LKDI (iki 1944 09 20 buv.
TAR). Po Sedos kautynių pasitraukė į Vakarus.
LCVA, F. 561, ap. 20, b. 282, I. 477; f. 930, ap. 2N, b. 70; f. 906, ap. 2,
b. 286; LKKAS archyvas.
NARVYDAS Benediktas gimė 1906 08 08 Nerimdaičių k.,

Nevarėnų vls., Telšių aps. 1912 dėdės kunigo globojamas išvy
ko mokytis į Lenkiją. 1923 grįžo į Lietuvą. Baigęs Telšių g-ją
1926 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1929 10 06 ją baigus (XI
Narutavičius Kazys laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Atski
rają art. grupę 1 baterijos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymų laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
NARUTAVIČIUS Kazys gimė 1904 Brevikių dvare, Alsé 1931 09 01 paskirtas 1 baterijos vyr. karininku, ejo pulko adju
džių vls., Telšių aps. Baige Nansio u-to Žemės ūkio in-tę tanto pareigas. 1933 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų

Nastaras Jonas
Narvydas Benediktas leitenanto laipsnis. 1922 09 25 perkeltas į Karo aviaciją. 1923

pradž. baigė aviacijos teorijos kursus. 1923 10 03 pirmą kartą
savarankiškai skrido. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus.
kursų ryšių kursus (II laida), paskirtas 1 baterijos vadu. 1933 1924 07 14 paskirtas mokomosios oro eskadrilės vadu. 1925
09 15 baigė priešgaisrinės apsaugos kursus (II laida). 1933 10 08 baigus aukštojo pilotažo kursus perkeltas į 3 oro eskad
11 20 pakeltas į leitenantus, 1937 11 23 - į kapitonus. 1939 rilę Zokniuose, prie Šiaulių. 1926 Aviacijos šventės metu pa
10 27–29 dalyvavo žygyje į Vilnių. Sovietų Sąjungai oku tyrė avariją. 1926 09 01 suteiktas karo lakūno vardas. 1927
puojant Lietuvą tarnavo 1 art. pulke 1 baterijos vadu. Likvi 02 16 pakeltas į kapitonus. 1928 10 28 paskirtas eskadriles
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 vadu. 1928 11 18 prie Lekėčių, Šakių aps., patyrė antrą ava
ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko ba riją. 1929 06 20 žuvo aviakatastrofoje. Palaidotas Kauno m.
terijos vadu. 1941 06 14 Pabradėje suimtas, išvežtas į lagerį kapinėse, jas likviduojant palaikai perkelti į Aukštosios Pane
Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatin munės kapines.
gojo pasitarimo nuteistas 8 metams lagerio. Nuo 1943 07 kalėjo Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Lie
Taišetlage Irkutsko sr., nuo 1946 - Angarstrojaus lageryje Ir tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
kutsko sr. 1947 08 08 paleistas, grįžo į Lietuvą, bet gyventi LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1921; LKKAS archyvas.
Kaune kartu su šeima neleista. Įsidarbino Biržuose, vėliau dirbo

„Gintaro“ kolūkyje, Rokuose. Sovietinio saugumo vėl suim
tas, nuteistas 2 metams, kalėjo Pamaskvėje. 1953 grįžo į Lie
tuvą. 1956 reabilituotas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę
1991 11 22 suteiktas dim. plk. leitenanto laipsnis. Mirė 1992
02 02 Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse.
Žmona - Genovaitė Migevičiūtė (1911-1999, susituokė
1932), dukterys – Aldona Genovaitė Gustienė (1934) ir Re
ginaJūratė Narvydienė (1940), sūnūs - Kęstutis Benediktas
(1935) irJonas Vytautas (1936).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3177; LYA, S. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. I,
NASTARAS Jonas gimė 1895 04 01 Pryšginų k., Meškui

čių vls., Šiaulių aps. Baigęs Šiaulių g-ją studijavo Tomsko u-to Nastopka Jonas
Medicinos f-te (Rusija), baigė du kursus. 1917 01 18 savano
riu įstojo į Rusijos kariuomenę. 1917 09 26 suteiktas praporš
čiko laipsnis. 1918 pakeltas į paporučikius. Grįžęs į Lietuvą NASTOPKA Jonas gimė 1897 01 27 Biržuose. 1913 baige
1922 01 30 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Biržų m. m-lą, 1914 – Rygos matininkų m-lą. Prasidėjus I pa
mokomąją ats. bateriją jaun, karininku. 1922 0601 suteiktas saul. karui 1915 pasitraukė į Rusiją. Tarnavo Rusijos kariuo

menėje. 1917 baige Saratovo praporščikų m-lą. Po bolševikų
perversmo Rusijoje įstojo į Vitebsko lietuvių batalioną. Grįžęs N
į vokiečių okupuotą Lietuvą baigė mokytojų kursus, mokyto
javo. 1918 11-12 tarnavo Biržų aps. milicijoje tardytoju. Bol
ševikams užėmus Biržus slapstėsi, prie Šeduvos bolševikų suimtas
ir kalintas Panevėžio kalėjime. 1919 03 pab. Lietuvos kariuo
menei puolant Panevėžį iš kalėjimo pavyko pasprukti. 1919
03 26 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenės Panevėžio bata
lioną, paskirtas 5 kuopos vadu. Dalyvavo nepriklausomybės
kovose. 191905 18 kautynėse su bolševikais žuvo prie Eriš
kių k., Panevėžio aps. Palaidotas Kėdainių evangelikų refor
matų bažnyčios rūsyje, vėliau palaikai perkelti į Biržų kapines.
VD
Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1919, pomirties).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1922; BLE, 1. 20, p. 22; LKKAS archyvas.
Nastopka Stasys
egzaminus savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į

Kauno tvirtovės 3 pést. pulką. 1904 įstojo į Vilniaus pesti
ninkų karo m-lą, kurią 1907 08 07 baigus suteiktas paporu
čikio laipsnis ir paskirtas į 3 pėst. pulką Kaune. Vėliau iki 1910
tarnavo 2 Varšuvos tvirtovės pést. pulke. Panaikinus tvirto
vių pulkus perkeltas į 178 Vendeno pest. pulką. 1914-18
dalyvavo I pasaul. karo kautynėse Vokietijos ir Austrijos fron
tuose Lenkijoje, Galicijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje, du
kartus sužeistas. 1916 09 02 pakeltas į papulkininkius. Nuo
1917 08 04 ėjo Vendeno pulko vado pareigas. Rusijoje pra
dėjus steigti lietuvių karinius dalinius 1918 01 23 paskirtas
Nastopka Liudomiras Jokūbas Atskirojo lietuvių bataliono Vitebske vadu. 1918 04 18 bata
lioną išformavus slapta grįžo į Lietuvą. 1918 11 23 savanoriu
NASTOPKA Liudomiras Jokūbas gimė 1903 03 27 Bir įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Krašto apsaugos tarybos
žuose. 1923 baigė Panevėžio g-ją, studijavo Vienos u-to Gam nariu. 1918 12 04 perkeltas į Apsaugos valdybą v-ko pade
tos-matematikos f-te Austrijoje. 1930 Švietimo m-jos egzaminų jeju. 1918 12 26 paskirtas tiekimo skyriaus v-ku. Nuo 1919
komisijoje išlaikė vid. m-los mokytojo cenzo egzaminus, 05 14 03 11 ėjo Atskirosios brigados vado pareigas. Dalyvavo nepri
įgijo teisę mokytojauti vid. m-lose. 1930 11 04 pašauktas į klausomybės kovose su bolševikais prie Vilniaus, Ukmergės ir
Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulko 2 kuopą. 1931 Panevėžio. 1919 05 paskirtas II brigados vadu. 1919 1007
01 03 perkeltas į 3 art. pulko aspirantų bateriją. 1931 10 29 paskirtas eiti gen. kariuomenės štabo v-ko pareigas. 1919 10 08
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1920 01 01 paskirtas
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargų. Kauno įgulos v-ku. Dalyvavo malšinant 1920 02 22–23 bol
Kaišiadorių g-joje dėstė matematiką, buvo karinio parengimo ševikų sukurstytą kareivių maištą Aukštojoje Panemunėje, Kau
instruktorius, LŠS narys, Trakų rinktinės Kaišiadorių kuopos ne. 1920 05 14 patvirtintas gen. kariuomenės štabo v-ku. 1920
vadas. Nuo 1933 Atsargos karininkų sąjungos valdybos narys. 07 13 - 08 23 ejo kariuomenės vado pareigas. 1920 08 23
Nuo 1934 LTS valdybos narys, jaunųjų LTS narių rajono paskirtas 1 pėst. divizijos vadu, dalyvavo kautynėse su lenkais.
karinio parengimo ir drausmės vadas. 1935 išrinktas Lietuvos 1920 10 22 prie Juodelių k. (Širvintų vls.) paimtas į lenkų,
mokytojų sąjungos skyriaus pirmininku. 1937 11 23 pakel nelaisvę. 1920 12 04 remiantis paliaubų sutartimi paleistas,
tas į ats. leitenantus. grįžo į diviziją. 192107 29 paskirtas kariuomenės inspektoriu
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939) mi, 1923 10 22 – ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės
.
Žmona - Felicija Apalaitytė. vado. 1924 07 23 dėl sveikatos paleistas į atsargą. Gyveno
LCVA, f. 930, ap. 2N, b. 35; ap. 8, b. 251; . 391, ap. 1, b. 3602, 3975. Biržuose, kur kaip savanoris gavo žemės ir ūkininkavo. 1928
f
1005 paleistas į dimisiją. Mirė 1939 10 19 Biržuose, palai

NASTOPKA Stasys gimė 1881 06 19 Rinkuškių k., Biržų vls. dotas Rinkuškių k. kapinėse.
ir aps. Baige Biržų liaudies m-lą, 1901 – Bauskės m. m-la Lat Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Sava
vijoje. 1902 Vilniaus realinėje g-joje eksternu išlaikęs 6 klasių norių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,

Latvijos Lacplesio 3 laipsnio ordinu (1926), Latvijos išsivada
vimo karo 10-čio medaliu (1929); Rusijos kariuomenėje –
Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio, Šv. Vla
dimiro 4 laipsnio ordinais,
Žmona - Marija, duktė - Liudmila, sūnus - Tautvydas.
LCVA, F. 531, ap. 1, b. 93, 1. 94ap, 104; 1.930, ap. 5. 6. 1975; BLE.
1. 20, p. 23; LKKAS archyvas.
29
Nasvytis Antanas
ūkio skyrių Vokietijoje, įgijo agronomo specialybę. 1926–34

Nastopka Valentinas Petras
mokytojavo Belvederio aukštesn. pienininkystės m-loje. 1931
NASTOPKA Valentinas Petras gimė 1908 03 10 Kijeve, nis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 07 10-08 20 atli
Ukrainoje. Mokytis pradėjo Kijeve. 1920 atvyko į Lietuvą, ko karines pratybas. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
1928 baigė Biržų g-ją, 1934 11 16 - Aukštąją veterinarijos 1935 10 01 – 1937 09 01 dirbo Belvederio aukštesn. pieni
m-lą Vienoje, Austrijoje. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą ninkystės m-los direktoriumi. Nuo 1930 LŠS narys, Belvederio
(XI asp. laida) suteiktas veterinarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis šaulių būrio vadas, vėliau I Kauno rinktinės šaulys. 1937 09 –
ir paleistas į veterinarijos karininkų atsargą. 1939 dirbo Ma 1940 09 dirbo Aukštosios Fredos sodininkystės ir daržinin
žeikių aps. Sedos apylinkės veterinarijos gydytoju. kystės m-los Kaune vedėju, nuo 1940 1001 - Raseinių že
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 27; ap. 5, b. 3184, 1. 508. mės ūkio m-los mokytoju, nuo 1941 1001 – vėl Aukštosios
Fredos sodininkystės ir daržininkystės m-los vedėju. 1944 pasi
NASTOPKA Vilius gimė 1914 02 04 Biržuose. Baigė Kė traukė į Vokietiją. 1947–49 lietuvių pabėgėlių komiteto pirmi
dainių aukštesn. kultūrtechnikos m-lą. 1936 09 19 pašauk ninkas. 1948–49 UNRRA sodininkystės m-los mokytojas.
tas Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą 1949 emigravo į JAV. Dalyvavo LŠS veikloje, buvo LKVS „Ra
į
(XII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir move“ narys. Mire 1980 09 22 Klivlende, Ohajo valst.
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 07 01 paskirtas Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1938) ir Šaulių
Kėdainių aps. Grinkiškio apylinkės kultūrtechniku. žvaigždės (1936) ordinais.
LCVA, F. 930, ap. 2N, 1. 27; ap. 1, b. 160. Žmona - Kotryna Garmutė (1894), sūnūs - Donatas (1923)
ir Mindaugas (1929).
NASVYTIS Antanas gimė 1894 03 01 Margiškių vsd., Sar LCVA, F. 532, ap. 1, b. 8, 1. 13–14; f. 930, ap. 2N, b. 33; ap. 5, b. 1975;
cininkų vls., Tauragės aps. Mokėsi Palangoje, 1915 baigė Kau ap. 8, b. 251; BLE, t. 20, p. 24; LKKAS archyvas,
no g-ją, evakuotą į Roslavlį, Smolensko gub., Rusijoje. Grįžęs
į Lietuvą 1918 Tauragėje organizavo savivaldos įstaigas, bu NASVYTIS Juozas gimė 1892 02 17 Margiškių vsd., Sarti
vo apskrities komiteto pirmininkas. 1919 organizavo savano ninkų vls., Tauragės aps. Prasidėjus I pasaul. karui su šeima
rių būrį, vasarą įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus pasitraukė į Rusiją. Baigęs Vitebsko komercijos m-lą, studijas
(II laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į tęsė Maskvos komercijos in-te. Mobilizuotas į Rusijos kariuo
autokuopą. 1920 01 07 paskirtas Autobataliono smulkaus menę 1916 baigė karo m-lą Maskvoje. 1917 02-07 10 tar
transporto kuopos jaun. karininku, 1921 02 21 – pulko teis navo 403 pést. pulke, dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su
mo raštinės vedėju, 06 21 - ūkio sargybos kuopos vadu. 1922 austrais. 1918 grįžus į Lietuvą paskirtas Tauragės aps. v-ku.
10 15 paleistas į atsargą studijuoti aukštojoje m-loje. 1925 1919 04 02 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
12 10 baige Hales-Vitenbergo jungtinio Fridricho u-to Žemės karininku į Atskirosios brigados štabą. 1919 07 01 perkeltas

N
2.0
0.0
S
Nasvytis Kazys
lybę, kurį laiką specializavosi Berlyno klinikose. Grįžęs į Lietu

vą 1924 07 01 - 08 27 Karo mokykloje išklausė karo medi
kams skirtus kursus. 1924 09 16 paskirtas jaun. gydytoju į 6
pest, pulką. 1925 1001 perkeltas į 4 art. pulką, paskirtas sani
tarijos karininku. 1926 01 01 perkeltas į 7 pest. pulką jaun.
gydytoju, 1926 09 26 - į 5 pėst. pulką vyr. sanitarijos kari
Nasvytis Juozas ninku. 1927 10 04-14 tobulinosi Aukštuosiuose karininkų
DLK Vytauto kursuose. 1929 06 25 suteiktas sanitarijos (A)
leitenanto laipsnis. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1930
į 2 brigados štabą. 1919 1007 suteiktas vyr. leitenanto laips 06 16 paskirtas 4 art. pulko gydytoju. 1930 11 23 pakeltas į
nis, 1920 05 12 pakeltas į kapitonus. 1920 06 03 perkeltas kapitonus, 1932 11 21 – į majorus. 1934 10 17 perkeltas į 9
į Gen. kariuomenės štabo Žvalgybos skyrių, 1921 07 11 – į pést. pulką, paskirtas jaun. sanitarijos karininku Vilkaviškio įgu
Intendantūros skyrių. 1923 09 15 paleistas į atsargą studijuoti loje. 1935 04 03–30 tobulinosi sanitarijos karininkų kursuose
aukštojoje m-loje. Nuo 1927 07 28 mokytojavo Tauragės aps. (I laida). 1940 01 30 perkeltas į l pest. pulką, paskirtas pulko
Sartininkų prad. m-loje, buvo LŠS IV Tauragės šaulių rinkti sanitarijos vyr. karininku. 1940 05 09 pakeltas į plk. leitenan
nės tarybos narys. Vėliau iki sovietinės okupacijos tarnavo Klai tus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 01 perkeltas
pėdos krašto pasienio policijos 12 rajono v-ku. 1944 pasitraukė į I pėst. divizijos štabą, paskirtas divizijos sanitarijos v-ku. Lik
į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. Buvo vienas iš Klivlendo viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 02 paskirtas RA 29
LKVS „Ramovė“ steigėjų. Mirė 1956 03 06 JAV. ŠTK 179 šaulių divizijos sanitarijos v-ku. 1941 06 14 suim
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1938), Sa tas Pabradės poligone įtariant dalyvavus LAF Vilniaus štabo
vanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomybės (1929) medaliais.
Žmona – Anelija Jasenevičiūtė, dukterys – Aldona Irena Kaz
lauskienė ir Regina Bena, sūnus – Kęstutis.
LCVA, f. 510, ap. 1, b. 3. 1. 1; f. 929, ap. 4, b. 113, I. 27; f. 930, ap. 1,
b. 458; ap. 5, b. 1564, b. 1924, b. 1975, 1. 5; VRM archyvas, ap. 2,
NASVYTIS Kazys gimė 1896 03 01 Margiškių vsd., Sarti

ninkų vls., Tauragės aps. Prasidėjus I pasaul. karui su šeima
pasitraukė į Rusiją. 1917 baigė g-ją Jaltoje,Kryme, ir įstojo į
Kijevo u-to, evakuoto į Jaltą, Medicinos f-tą. 1917 08
1918 09 dirbo sargu botanikos sode, kartu dirbo Lietuvių pabė
gėlių komitete. 1918 pab. per Turkiją, Bulgariją, Jugoslaviją ir
Austriją atvyko į Berlyną (Vokietija) ir tęsė studijas Humbolto
u-to Medicinos f-te. Nuo 1921 04 01 studijavo kaip KAM
stipendininkas. 1923 07 16 baigęs u-tą įgijo gydytojo specia Nasvytis Kazys su žmona Elena

veikloje, kalintas NKVD vidaus kalėjime Vilniuje. Kilus Vo 1916 baigė. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenç, paskir
kictijos-SSRS karui išvežtas ir nuo 1941 07 03 kalintas Gorkio tas gydytoju į Minsko karo ligoninę, evakuotą į Smolenską.
NKVD kalėjime Nr. 1.194205 30 NKVD Karo tribunolo 1917 išrinktas Smolensko lietuvių tarybos pirmininku, rūpi
nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 194206 03 nosi lietuvių pabėgeliais, kartu atstovavo Smolensko lietuvius
išvežtas į lagerį Burepolomske, Gorkio sr. Apkaltinus kalinių Petrogrado lietuvių scime, 1917-18 Vyr. komisijos lietuvių
kurstymu lageryje 1944 09 06 suimtas, perkeltas į Gorkio kariniamsdaliniamsorganizuoti vicepirmininkas. 1918 06 gri
NKVD kalėjimą Nr. 1. 1944 12 11 Maskvos karo apygardos žo į Lietuvą, dirbo Rascinių aps. ligoninės vedėju. 1919 01
NKVD Karo tribunolo nuteistas dar 3 metams. 1942-52 ka paskirtas Valstybinio higienos ir bakteriologijos in-to direkto
lėdamas lageryje dirbo gydytoju. 1952 paleistas, 1954 05 grįžo riumi, įsteigė Raupų skiepų gaminimo laboratoriją. Vienas iš
į Lietuvą, gyveno Druskininkuose, nuo 1956 - Marcinkony Kauno medicinos draugijossteigėjų, 1919–21 jos pirmininkas,
se, Varėnos r., dirbo gydytoju ligoninėje, nuo 1958 - vyr. gy Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos narys. 1919 12 31
dytoju. 1960 07 28 Maskvos karo apygardos Karo tribunolo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Karo ligoninės
sprendimu 1942 05 30 Karo tribunolo nuosprendis panaikin Infekcinių ligų skyriaus vyr. ordinatoriumi. 1920 03 01 su
tas. Nuo 1971 gyveno Vilniuje, dirbo 1 poliklinikoje vairuotojų teiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1920 kartu su kitais
medicininės apžiūros komisijoje. Mirė 1974 02 13 Vilniuje, Kaune organizavo Aukštuosius kursus, vadovavo jų Medici
palaidotas Rokantiškių kapinėse. nos skyriui. 1920-23 ir 1925–39 buvo Kariuomenės epide
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie miologas, iki 1921 1101 ėjo ir Higienos-bakteriologijos in-to
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). direktoriaus pareigas. 1921 08 04 pakeltas į vyr. leitenantus.
Žmona - Elena Lukoševičiūtė (1901-1992), duktė - Undi 1923 10 24 paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. Dirbo Kau
nė (1926), sūnūs – Algimantas (1928) ir Vytautas (1928). no „Aušros“ berniukų g-joje gydytoju ir higienos mokytoju.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 251, 1. 36-38, b. 327, 1. 40-41; LYA, F. K-8, 1925 02 16 priimtas civiliu tarnautoju į Karo ligoninę, paskir
ap. 2, saug. vnt. 3: f. K-1, ap. 58, b. P-9741, I. 1-170; TLE, c. 3. p. 181; tas jaun. ordinatoriumi. 1926 01 01 paskirtas Karo ligoninės
LKKAS archyvas.
vyr. ordinatoriumi. 1929–40 Karo ligoninės laboratorijos ve
dėjas. 1931 03 15 išrinktas į Lietuvos sveikatosdraugijos val
dybą. 1931 05 08 Švietimo m-ja pripažino aukštesn. m-los
mokytojo vardą ir teisę dėstyti higienos ir gamtos mokslus
aukštesn. ir vid. m-lose. 1940–44 dirbo Kauno 1 poliklini
kos vidaus ligų gydytoju. 1919-44 vertėsi ir privačia vidaus
ir vaikų ligų gydytojo praktika. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
buvo Niurtingeno ir Švabijos Gmiundo lietuvių pabėgėlių
stovyklų gydytojas, gailestingųjų seserų kursų dėstytojas. 1949
emigravo į JAV,gyveno Čikagoje. Lietuvių profesorių draugijos,
nuo 1963 JAV lietuvių gydytojų draugijos garbės narys. Mi
re 1971 06 22 Putname, Konektikuto valst.
Žmona - Salomėja Banaitytė (1892–1971), dukterys – Da
nutė Marija Gabrijolavičienė (1916–1983), Salomėja Valiu
kienė (1920), Giedra Gudauskienė (1923).
LCVA, f. 613, ap. 5. b. 178; f. 615, ap. 4, b. 175; f. 930, ap. 2N, b. 34;
ap. 5, b. 1925; ap. 7, b, 1089, 1. 13; f. 1446, ap. 1, b. 18; LTE, 1. 9. p. 347;
BLE, . 20, p. 24-25; LKKAS archyvas.
NATKEVIČIUS Antanas gimė 1904 11 17 Paikiškių k.,

Šunskų vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės Rygiškių
Jono g-jos 6 klases. 1927 11 06 Marijampolės komendantū
ros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į 5 pest. pulko
3 kulkosvaidžių kuopą, 1928 01 05 – į Karo mokyklą. 1929
-
Nasvytis Matas su žmona Salomėja, dukterimis Danute ir Salomėja 02 19 ją baigus (III asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. leite
nanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1931
NASVYTIS Matas (Motiejus) gimė 1890 02 04 Margiš ats. jaun. leitenanto. Vokiečių okupacijos metais tarnavo LSD.
kių vsd., Sartininkų vls., Tauragės aps. 1902–06 mokėsi Palan Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1949 09 03 Dauguose
gos prog-joje. 1911 baigė Kauno g-ją,įstojo į Maskvos u-to (Alytaus aps.) NKVD suimtas, nuteistas 25 metams. Iki 1955
Fizikos-matematikos f-tą. Po metų perėjo į Medicinos f-tą, kurį 10 08 kalėjo lageryje Intoje, Komijoje. Paleistas iš lagerio liko

tremtyje. Mirė 1965 07 29 Intoje. 1990 palaikai pervežti į
Lietuvą ir perlaidoti Karveliškių kapinėse Vilniuje.
N
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). zI
LCVA, F. 613, ap. 5, b. 178; 1.615, ap. 1, b. 175; 6.930, ap. 2N, 1). 32;
ap. 5, b. 1925; LKKAS archyvas.
Natkevičius Vladas
TS
kaip išrinktas į Steigiamąjį Seimą atleistas iš karo atstovo parei

gų. Lenkams užpuolus Lietuvą 1920 1001 pradėjo organizuoti
savanorių raitelių šimtinę, paskirtas jos vadu. 1920 11 01 šim
Natkevičius Jonas
cinę performavus į 3 raitelių pulką, ėjo pulko vado pareigas.
1923 10 05 pačiam prašant paleistas į atsargą, išvyko į Paryžių
studijuoti teisę. Nuo 1925 URM stipendininkas. 1930 u-te
NATKEVIČIUS Jonas gimė 1911 07 22 Kumelionių k., Paryžiuje įgijo teisės dr. laipsnį, grįžęs į Lietuvą dirbo URM
Kvietiškio vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės g-ją, sekretoriumi. 1931 paskirtas URM referentu. 1931 įsteige
vėliau Aukštąją veterinarijos m-lą Vienoje, Austrijoje. 1936 Lietuvių tarptautinės teisės draugiją. 1934 10 paskirtas Lie
09 19 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus tuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėju, 1939 04 – Lietu
Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas veterinarijos ats. jaun. vos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Sovietų
leitenanto laipsnis ir paleistas į veterinarijos karininkų atsargą. Sąjungai. 1939 10 03 kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministru
1937 10 28 priimtas į karinę tarnybą, paskirtas į 2 ulonų pulką J. Urbšiu Kremliuje Maskvoje dalyvavo susitikime ir derybose
jaun. veterinarijos gydytoju. Sovietų Sąjungai okupavus Lie su SSRS URM komisaru V. Molotovu, kuriame Lietuvai šantažu
tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas ir jega buvo primestas sovietinių karinių įgulų įvedimas. 1940
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko vyr. vete 06 14–15 dalyvavo Kremliuje įvykusiamesusitikime su V.Mo
rinarijos gydytoju. lotovu, kuriame Sovietų Sąjunga įteikė ultimatumą, po to sekė
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 752, 1. 43, 143. Lietuvos okupacija. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą NKVD
suimtas, po dviejų savaičių tardymo paleistas. Dirbo Valst. drau
NATKEVIČIUS Vladas (Ladas) gimė 189301 19 Balsupių k., dimo įstaigoje juriskonsultu. Vokiečiams okupavus Lietuvą
Šunskų vls., Marijampolės aps. Baigęs Marijampolės g-ją 1913 dirbo advokatu Kaune, dėstė VDU. Dalyvavo antinacinėje
įstojo į Sankt Peterburgo u-to Gamtos-matematikos f-tą. 1915 rezistencijoje, buvo VLIK'o politinės komisijos narys. 1944
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigus karo m-lą suteiktas pasitraukė į Austriją, gyveno Vienoje. Vakarų sąjungininkams
praporščiko laipsnis. Tarnavo 3 Sibiro šaulių-artilerijos briga bombarduojant Vieną sužeistas, kontūzytas. Mire 194505 25.
doje ir 4 artilerijos pulke, tarnybą baigė paporučikiu. Dalyva Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Esti
vo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais Rygos fronte, pateko jos Baltosios žvaigždės 3 laipsnio ordinu (1938), Latvijos Trijų
3
į vokiečių nelaisvę, bet pabėgo, mokytojavo lietuvių m-loje Ry žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1934) ir Latvijos išsivadavimo
goje. 1917 sušaukė Rygoje XII Rusijos armijoje tarnaujančių karo 10-mečio medaliu (1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Ge
lietuvių karių suvažiavimą, išrinktas vykdomojo komiteto pir orgijaus 4 laipsnio kareivišku kryžiumi.
mininku, vėliau išrinktas į Lietuvių karių sąjungos centro ko ;
mitetą, 1917 – lietuvių karių atstovu į Rusijos lietuvių seimą LKKAS archyvas.
Petrograde. 1918 grįžęs į Lietuvą paskirtas Žemės ūkio m-jos
igaliotiniu Vilkaviškio aps. 1918 11 25 savanoriu įstojo į Lie NAUBŪRAITIS Pranas (slap. Platonas, Tarzanas) gimė
tuvos kariuomenę. 1919 02 11 paskirtas 2 pulko bataliono 1912 Albertiškių k., Gelgaudiškio vls., Šakių aps. Baige Va
1
karininku. 1919 08 16 perkeltas į Gen. kariuomenės štabą, lančiūnų prad. m-lą. 1933–35 tarnavo Lietuvos kariuomenėje,
paskirtas karo atstovu Latvijoje. 1919 11 18 suteiktas kapito turėjo jaun. puskarininkio laipsnį. Grįžęs iš kariuomenės ūki
no laipsnis. Nuo 1920 01 karo atstovas Estijoje. 1920 05 21 ninkavo tėvų ūkyje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai

tojų kursus. 1931 01 08 pašauktas įLietuvos kariuomenç. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pest. ats.
sargą. Mokytojavo prad.m-loje, LŠS narys. 1939 09 08 pa
keltas į ats, leitenantus. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą dirbo
Trakų aps. Lazdėnų prad. m-los vedėju, dalyvavo antisovieti
niame pasipriešinime, LAF narys. 1941 06 14 NKVD suim
tas ir išvežtas į Oneglagą Archangelsko sr. Šeima 1941 ištremta
į Rodino r., Altajaus kr. 1943 06 16 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 1949 05 15 tremtyje Ro
dino r., Altajaus kr. 1958 grįžo į Lietuvą. Mirė 1980.
Žmona - Elena Žukauskaitė (1908–1981), sūnus - Vaido
tas (1934), duktė - Audronė (1938).
LCVA, F. 173, ap. 1, b. 212; F. 930, ap. 2N, b. 31; LGG, t. 1. p. 594;
LKKAS archyvas.
Naubüraitis Pranas
NAUDŽIUS Andrius (slap. Beržas) gimė 1924 Girininkų
II k., Veiverių vls., Marijampolės aps. Prasidėjus antrajai so
vietinei okupacijai prievarta mobilizuotas į RA, tačiau pabėgo.
1945 11 sovietinių kareivių suimtas, tačiau pavyko pabėgti. Su broliu Broniumi išėjo partizanauti, tapo Arlausko būrio,
Išejo partizanauti, tapo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės kuo vėliau Tauro apygardos Birutės rinktinės (buv. Geležinio Vilko
pos, vėliau Vasario 16 tėvūnijos vadu. 1949 vasarą NKVD rinktinė) partizanu, rinktinės štabo žvalgybos v-ku. Dalyva
suėmė žmoną, metų pab. į Sibirą ištrėmė motiną su broliu. vo kautynėse su NKVD kariuomene prie Girininkų II k. ir
1950 02 02 žuvo J. Jako sodyboje Dobilaičių k., Gelgaudiš Kačerginėje. 1949 02 28 kovoje su MGB kariuomene kartu
kio vls., Šakių aps., kur ir palaidotas. Lietuvai atkūrus nepriklau su Birutės rinktinės vadu S. Jalovecku (slap. Mindaugas), bū
somybę 1990 08 perlaidotas Gelgaudiškio kapinėse. 1999 rio vadu J. Skuču (slap. Kęstutis) ir broliu Broniumi (slap. Žie
08 04 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 08 30 suteiktas ka mys) žuvo V. Klimanskio sodyboje Girininkų II k. 1998 05 15
pitono laipsnis (po mirties). pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 20 suteiktas vyr. leite
Apdovanotas Savanorių medaliu (2001, po mirties). nanto laipsnis (po mirties).
Žmona - Bronė Jurkšaitė (1919, susituokė 1940), duktė - Apdovanotas Savanorių medaliu (2001, po mirties).
Aldona Gerulaitienė (1942). LKKAS archyvas.
LKA, t. 33, 1. 163; LKKAS archyvas.

NAUDŽIUS Viktoras Karolis (Karlas) gimė 1917 10 28
NAUDŽIŪNAS Antanas gimė 1903 10 30 Kaukinės k., Žiež Archangelske, Rusijoje. 1922 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno
marių vls., Trakų aps. Aukštadvaryje baigė dvimečius moky Jurbarke, vėliau Tauragėje. Mokėsi Tauragės aukštesn. komer
an
13 kairės Naudžius Andrius Jaloveckas Stasys, nežinomas, Naudžius Bronius

N
N
Naudžius Viktoras Karolis
Naujalis Juozas
cijos m-loje, 1936 06 20 baige Kauno „Aušros“ berniukų g-ją,
studijavo VDU Technikos f-to Technologijos skyriuje. 1938
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mo tas į vyr. leitenantus. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto pėstininkų karininkų atsargą. 1924 01 01 – 1926 01 01 tar
laipsnis ir paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. Vokiečiams navo pasienio policijoje Zarasų baro v-ku. Nuo 1926 08 01
okupavus Lietuvą tarnavo Kauno m. komendantūroje civiliu tarnavo Klaipėdos krašto pasienio policijoje, nuo 1930 rajono
tarnautoju. 1943 05 04 baigė VDU Technologijos f-tą, įgijo v-kas, vėliau Tauragės baro rajono v-kas. LŠS narys. 1931 01 01
inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją, 1942–44 dirbo f-to labo pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. Vyr. leitenanto laipsnis
rantu, jaun. asistentu. Dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, buvo pakeistas į ats. leitenanto. Vokiečiams okupavus Lietuvą nuo
pogrindinės organizacijos LF narys. 1944 dirbo Profsąjungų 1941 08 11 tarnavo PPT batalione, vėliau iki 1943 - polici
centriniame biure. 1944 pasitraukė į Austriją, gyveno Vienoje, joje Mažeikiuose ir Telšiuose. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau
vėliau persikėlė į Tiubingeną Vokietijoje, 1946–48 buvo Lie emigravo į JAV. Mirė 1960 02 03 Čikagoje.
tuvių komiteto pirmininkas. 1951 emigravo į JAV,gyveno Niu Apdovanotas Savanorių (1931) ir Lietuvos nepriklausomy
jorke, vėliau Čikagoje. Dirbo inžinieriumi Taylor Forgeir Union bės (1928) medaliais, Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu
Carbide bendrovėse. 1952–54 dėstė lietuvių braižybos kursuo (1923).
se. Nuo 1958 „Draugo“ spaustuvės vedėjas, 1958–60 žurn. „Į Žmona - Marija Jongaitytė.
laisvę“ administratorius. Nuo 1965 inžinierius konsultantas. Ak LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 29; f. 1322, ap. 1, b. 13. 1. 74; f. R-1444, ap. 2,
tyviai dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje, Lietuvių b. 1a; LKKAS archyvas.
fronto bičiulių 1959-60 centro valdybos, 1963–83 tarybos
narys, 1983 valdybos pirmininkas, 1977–84 atstovas VLIKO
taryboje, nuo 1979 Amerikos lietuvių tarybos centro valdybos
Mirė 2003 12 08 Čikagoje, JAV.
narys.
Žmona - Aldona Kanaukaitė (1933), dukterys – Ingrida ir
Renata.
LCVA, F. 631, ap.7, b. 14340; f. 930, ap. 2N, b. 30; f. 1444, ap. 1, b. 18,
1. 24, 36; LKKAS archyvas.
NAUJALIS (NAVICKIS-KUNDROTAS) Juozas gimė 1899

01 10 Matališkių k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. 1914 bai A
gė Telšių g-jos 4 klases. 1919 02 06 savanoriu įstojo į Lietuvos Ка
kariuomenę. 1919 03 10 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 07 06
ją baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas į Telšių
komendantūrą jaun. karininku, vėliau perkeltas į l atsargos ba
talioną. 1919 08 17–1920 12 01 dalyvavo nepriklausomybės Naujanis-Salkauskas Bolius
kovose su lenkais. 1919 09 29 pagal Lietuvos kariuomenės
laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1920
09 10 perkeltas į 10 pést. pulką 2 bataliono 6 kuopos vadu. NAUJANIS-ŠALKAUSKAS Bolius gimė 1885 09 12 Juko
1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime, sukilėlių 6 nių k., Trakų vis. ir aps. Baigė vyrų g-ją Kaune ir dvasinę semina
kuopos karininkas (slap. KundrotasJonas). 1923 03 30 pakel riją Sankt Peterburge. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, baige karo

m-lą. Grįžęs į Lietuvą 1919 03 11 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas į l pest. pulką, 04 15 – Alytaus komendantu.
1919 1101 perkeltas į2 atsargosbataliona.1919.11 18 suteik
tas majoro laipsnis. 1921 08 01 dėl neigiaunosatestacijos perkel
tas į atsarg? prie Kauno m. komendantūros. 1923 10 31 pačiam
prašant paleistas į atsargi!. Mirė 193305 11.
LCVA, 1929, ap. 3. b. 19. 1. 2:1.930, ap. 5. 6. 8. 168, 1928; LKKAS
archyvas.
NAUJOKAITIS Jonas gimė 1910 04 30 Papartynų k., Ša

kių vls. ir aps. Baigė Šakių „Žiburio“ g-ją. 1930 11 04 pal
šauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 5 post. pulka. 1931
į
0108 pasiųstas į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją baigus (VI asp.
laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į
pėstininkų karininkų atsargą. LŠS narys. 1937 11 23 pakel
tas į ats. leitenantus. Formuojant Vietinę rinktinę nuo 1944
02 16 tarnavo karo sanitarijos valdyboje. 1944 04 26 paskir Naujokaitis Mykolas Stepas
tas į Raseinių aps. naujokų sveikatos tikrinimo komisiją.
LCVA, F. 181, ap. 2. b. 1682; f. 467, ap. 3. b. 39; . 930, ap. 2N, b. 39;
f
. R-1234, ap. 1, b. 2, 1. 9. ninkuose, 1933 06 19 - Alytaus g-ją. 1933 08 23 įstojo į

f
VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių, 09 19 perejo į Teisių

skyrių. 1936 09 19 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937
09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats.
sargą. 1939 08 28 – 1006 atliko karines pratybas 2 pest. pulke.
1939 12 15 persikėlė į Vilnių, dirbo Vilniaus m. teisme, kartu
VU raše diplominį darbą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 09 iš darbo atleistas. Dirbo Vilniaus aps. kūno kultūros
komitete. Netrukus tapo vienu iš antisovietinio pogrindžio or
ganizatorių, Vilniaus LAF štabo nariu (slap. Kumpis 24). Su
žinojęs, kad yra sekamas, persikėlė į Kauną. 1941 02 09 prie
Kartenos (Kretingos vls.) perėjo SSRS-Vokietijos sieną, kaip
LAF ryšininkas Berlyne susisiekė su buvusiu Lietuvos pasiun
tiniu Vokietijoje gen. št. plk. K. Škirpa ir LAF vardu pakvietė
jį užimti būsimoje LLV ministro pirmininko pareigas. 1941
04 11 grįžtant prie Žirniškių, Smalininkų apyl., per susišau
Naujokaitis Jonas Stasys
dymą su sovietiniais pasieniečiais sunkiai sužeistas ir suimtas,
nugabentas į Jurbarko ligoninę, vėliau pervežtas į Tauragės
NAUJOKAITIS Jonas Stasys gimė 1912 01 27 Bartnin ligoninę. Per pogrindžio ryšininkę Sigurę Tautvaišaitę Kauno
kų mstl., Vilkaviškio aps. 1930 baigė Alytaus g-ją. Aktyvus ir Vilniaus LAF štabams perdavė slaptą informaciją iš Berly
skautas, Alytaus skautų tunto adjutantas. 1936 baigė VDU no. 1941 04 30 pervežtas į Kauno NKVD rūsius, vėliau per
Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1936 09 19 pašauktas į Lietu keltas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Kilus Vokietijos-SSRS
vos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. karui 1941 06 23 iš kalėjimo išlaisvintas, gydėsi Raudonojo
laida) suteiktas sanitarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis kryžiaus ligoninėje, pasveikęs dirbo LAF vadovybės patarėju.
tas į sanitarijos karininkų atsargą. Dirbo Kauno Raudonojo kry 1941 09 15 kartu su kitais LAF atstovais pasirašė memoran
žiaus ligoninėje. 1939 išvyko į pasaulinę parodą JAV. Kilus II dumą A. Hitleriui. Nuo 1942 dirbo Kauno aps. teisme tei
pasaul. karui liko JAV. Gyveno Klermonte, Kalifornijos valst. sėju kandidatu, nuo 1943 – teisėju. Gestapui pradėjus juo
Išlaikęs egzaminus vertėsi privačia gydytojo praktika. domėtis grįžo į tėviškę. 1944 su šeima pasitraukė į Austriją.
Žmona - Apolonija Gajauskaitė (1914–1986), sūnūs - Po Po karo persikėlė į Bremenhafeną Vakarų Vokietijoje. 1947
vilas (1950) ir Andrius Linas (1952).
emigravo į JAV, apsigyveno Pomonoje, Kalifornijos valst. 1948
LCVA, I. 930. ap. 2N, b. 85; f. 631, ap. 7, b. 7701; LKKAS archyvas. 09 16 Sovietų Sąjungoje paskelbta jo visasajunginė paieška,
kuri nutraukta 1956 01 04. Iki 1980 dirbo inžinieriumi ben
NAUJOKAITIS Mykolas Stepas (Steponas) gimė 1915 drovėje Kaiser Steel Corporation. Mokytojavo lietuvių šešta
09 02 Bartninkų mstl., Vilkaviškio aps. Baigė prad. m-lą Bart dieninėje m-loje, buvo Ramiojo vandenyno regiono lietuvių

skautų vadas, Garbės teismo pirmininkas, vyr. skautininkas. į Vokietiją. 1945-46 gyveno Klein Kotzno, 1946–49 – Dilin
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1996 06 10 suteiktas dim. geno, 1949–50 – Kempteno pabėgėlių stovyklose, dirbo šių sto N
leitenanto laipsnis, 1998 01 28 pripažintas kariu savanoriu. vyklų lietuviškų m-lų mokytoju, vyr. mokytoju (direktoriumi),
Mire 2004 05 17 San Diege, Kalifornijoje. Palaidotas Forest kartu 1948–49 Dilingeno u-te studijavo chemiją. 1950 emigra
Laman kapinėse Glendeile. vo į JAV, gyveno Ročesteryje, Niujorko valst. 1950–51 dirbo
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino komandoro kryžiumi Erstman m-loje Ročesteryje, 1951–52- Tood kompanijoje, 1952–
(1998), Savanorių medaliu (2001), JAV lietuvių Saulių 59 - Taylor Instrument Co bendrovėje. 1957 baigė Ročesterio
žvaigždės (1997), skautų. Geležinio Vilko“ (1980), Lelijos Technologijos in-tą, suteiktas chemijos bakalauro laipsnis. Mire
(1975), Pažangumo (1971) ordinais. 1970 03 07, palaidotas Ročesterio kapinėse.
Žmona - Elena Jasukaitytė (1920-1995, susituokė 1941), Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
sūnus - Saulius (1943), duktė - Marija Milda Burggren Žmona - Emilija Abakevičiūtė (1898–1974), sūnus – Algi
(1945). mantas Andrius (1933).
ICVA. 1.031, ap.7.b. 12285, 1.7: 1.930, p. 2N. b. 38; 1. R-827, ap. 2. LCVA, F. 930, ap. 8. b. 752, I. 133; . 1323, ap. 1, b. 529.1. 21; LKKAS
f
b.889. 1. 304; 1. R-850, ap. 1, b. 44,1. 2: LNTK, p. 61; LKKAS archyvas archyvas.
IS
Naujokas Antanas (g. 1906)
NAUJOKAS Antanas gimė 1906 09 16 Kardokų k., Viša

kio Rūdos vls., Marijampolės aps. 1925 baigė Kauno aukš
tesn. technikos m-lą. 1925 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1928
09 08 ją baigus (X laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 2 pest. pulko 3 kuopos jaun. karininku. 1931 01 01
Naujokas Andrius
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. lei
tenanto. 1932 11 21 pakeltas į leitenantus. 1932 12 30 bai
NAUJOKAS Andrius gimė 189501 06 Pyplių k., Zapyškio vls., gė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių (IV
Kauno aps. Baigęs mokytojų kursus nuo 1916 11 13 mokytoja laida). 1933 01 03 perkeltas į Autorinktinę, paskirtas iždi
vo Kaune. 1923 10 26 įstojo į Karo mokyklą. 1925 09 07 ją ninku ir maisto tiekėju, 1935 08 01 – mokomosios kuopos
baigus (VII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 vyr. karininku. 1937 02 16 pakeltas į kapitonus. 1937 05 11
pest. pulką. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 paskirtas technikos skyriaus raštvedžiu, vėliau mokomosios kuo
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. pos vyr. karininku. Atgavus Vilnių 1939 10 16 komandiruotas
Tarnaudamas kariuomenėje 1933 06 19 baigė g-ją. 1934 09 28 į Vilniaus rinktinę vado žinion. 1940 01 30 perkeltas į Karo
perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas aerodromo 2 kuopos vadu. 1934 aviaciją, paskirtas Technikos dalies autobūrio vadu. Sovietų
11 23 pakeltas įkapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 07 25 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą. Likviduo 1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK atskirosios aviacijos eskad
jant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20 paskirtas RA 29 ŠTK 184 riles autotransporto būrio vadu, laikinai paliktas Karo aviacijos
šaulių divizijos 617 haubicų art. pulko sandėlių v-ku, vėliau at likvidavimo darbams. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941
galinedata 1940 12 11 iš kariuomenės atleistus. Vokiečių okupaci 06 25 pateko į vokiečių nelaisvę. 1941 09 paleistas, grįžo į
jos metais 1942-43 studijavo VDU Teisių f-te. 1944 pasitraukė Kauną. Dirbo Greitosios pagalbos autodalies v-ku. Prasidėjus

antrajai sovietinci okupacijai 1946 08 28 NKVD suimtas ir garbės teisejo vardas. 1975 01-07 Valstybinio pučiamųjų or
kalintas. 1947 02 15 RA Kauno įgulos Karo tribunolas, kestro „Trimitas“ direktorius. Mirė 2002 05 20 Vilniuje, pa
pritrūkus įrodymų, bylą nutraukė. 1947 03 21 iš įkalinimo laidotas Sudervės kapinėse.
vietos paleistas. Nuo 1953 dirbo inžinieriumi Sveikatos ap Pirmoji žmona - Irena Simenkevičiūtė (1921-1967, susituoke
saugos m-jos statybos ir remonto valdyboje. 1962 12 30 - 1948), sūnus – Rimvydas (1950), duktė – Rita Maciulevi
1970 dirbo Kauno baldų kombinate. Mirė 1989 03 29 čienė (1952); antroji žmona - Vida Bubinaitė-Sankauskienė
Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse. (1927-2004, susituokė 1962).
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). LCVA, 1.930, ap. 2N, b. 40: LKKAS archyvas,
Žmona - Veronika Grabliauskaitė (1908-1995, susituokė
1930), dukterys - Irena Tupinienė (1934) ir Jūratė Ramutė
Puzinienė (1938).
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 71; 7. 1323, ap. 1, b. 594, I. 24, b. 602, 669,
1. 29; LYA, 1. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
NAUJOKAS Antanas gimė 1913 10 18 Sabijonų k., Barz

dų vls., Šakių aps. 1929 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-jos
5 klases, 1934 – Kauno aukštesn. technikos m-los Statybos sky
rių. Nuo 1928 LŠS narys, Kauno aukštesn. technikos m-los
šaulių būrio vadas. Dirbo Geležinkelių valdybos Pavenčių
NAUJOKAS Antanas gimė 1912 05 30 Piliūnų k., Paeže stoties statybos prižiūrėtoju. 1935 pašauktas į Lietuvos kariuo
rių vls., Vilkaviškio aps. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. menę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida)
1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 9 pest. suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pulką Marijampolėje. 1931 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1932 inžinerijos karininkų atsargą.
09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leite LCVA, F. 930, ap. 5, b. 3184, 1.514; f. 1160, ap. 1, b. 8218; LKKAS
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 archyvas.
04 26 baigė Aukštuosius kūno kultūros kursus Kaune. 1939
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1936-40 mokytojavo Kauno NAUJOKAS Fricas Jurgis gimė 1916 06 12 Trakininkų k.,
aukštesn. technikos m-loje, 1940-41 - Vilniaus 3 vid. m-loje. Pagėgių vls. ir aps. Baigus Tauragės mokytojų seminariją 1938
Nuo 1941 04 dirbo VU Fizinio lavinimo katedros asistentu. 07 08 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus
Vokiečių okupacijos metais 1943 - 1944 09 gyveno tėviškė Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun.
je. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 09 – 1945 09 leitenanto laipsnis, paliktas karinėje tarnyboje ir paskirtas į KAM
dirbo KU Fizinio lavinimo katedroje, 1945 09 - 1947 09 - Ginklavimo valdybos Linkaičių ginklų dirbtuves. 1939 09 27
KKI Gimnastikos ir slidinėjimo katedros vedėju, kalnų slidi paleistas į ginklavimo karininkų atsargą.
nėjimo pradininkas Lietuvoje. Persikėlęs į Vilnių 1948–51 LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 42.
dirbo Respublikiniame kūno kultūros ir sporto komitete vals

tybiniu krepšinio treneriu, vienas iš geriausių krepšinio teisėjų NAUJOKAS Motiejus (Matas) gimė 1901 05 01 Šmurų k.,
Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje, pirmasis lietuvis, kuriam suteikta Veiverių vls., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės Rygis
sąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. 1948–55 ir 1957–63 kių Jono g-joje. Prasidėjus I pasaul. karui mokslą tęsė Rusijoje.
dirbo VU Fizinio auklėjimo katedroje, 1954–75 dėstė fizinį Grįžęs į Lietuvą 1917–20 mokėsi „Saulės“ mokytojų semina
lavinimą J. Tallat-Kelpšos muzikos m-loje. 1974 suteiktas SSRS rijoje Kaune, kurios nebaigęs įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18
324 lictos karintom Cres karininkai

1945 01 sunkiai susirgo, gydėsi karo ligoninėje Vokietijoje.
Pasveikus apsigyveno Augsburgo karo pabėgėlių stovykloje
Vakarų Vokietijoje, buvo LLKS tremtyje pirmininkas, vėliau
valdybos narys. 1949 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Daly
211
vavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje, dirbo lietuviškajame
„Margučio“ radijuje. Mirė 1974 10 30 Čikagoje, palaidotas
Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
bės medaliu (1928).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1929; ap. 8, b. 25, 1. 188-196, b. 311, 1. 113;
LKA, 6. 18, p. 8, 11; BLE, t. 20, p. 90; LKKAS archyvas.
NAUJOKAS ViliusMaksas gimė 191301 01 Šlepų k., Nat

kiškių vls., Pagegių aps. Baige Klaipėdos mokytojų seminari
ją. 1935 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun.
Naujokas Motiejus
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 43.
ją baigus (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 6
pest. pulką 2 kulkosv. kuopos jaun. karininku, 1922 10 25 -
minosvaidžių būrio, 192401 13– 2 kulkosv. kuopos, 02 06
ūkio kuopos, 1925 04 10 – 3 kulkosv. kuopos jaun. karininku,
1926 01 01 – ūkio kuopos vyr. karininku. 1926 07 15 baige
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VI
laida). 1926 08 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 13
perkeltas į 9 pest. pulką 5 kuopos jaun. karininku, 1927 05 10
paskirtas 6, 1928 01 21 – 9 kuopos vyr. karininku, 01 31 - 9
kuopos vadu. Tarnaudamas kariuomenėje 1928 Rygiškių Jono
g-joje eksternu išlaikė brandos atestato egzaminus. 1928 11 23
paskirtas pulko adjutantu. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus.
1934 04 07 paskirtas 4 kuopos vadu. 1937 06 28 baigus Vy
tauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių (II laida) su
teikta gen. štabo karininko vardas ir teisės. Studijavo VDU Teisių
f-te. 1937 07 01 perkeltas į III pest. diviziją Šiauliuose, paskir 0.
tas štabo I skyriaus v-ku. 1937 09 07 pakeltas į gen. štabo ma
jorus. 1939 07 07 perkeltas į 9 pést. pulką 3 bataliono vadu. Naunčikas Kazys
1939 11 23 pakeltas į gen. štabo plk. leitenantus, nuo 11 27
paskirtas ir Vilkaviškio įgulos v-ku, 1940 - pulko štabo v-ku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 29 kartu su kitais NAUNČIKAS Kazys gimė 1899 02 27 Ilguvos k., Paežerė
9 pest. pulko karininkais, žygiavusiais su pulku iš Marijampolės lių vls., Šakių aps. 1918 baigęs Veiverių mokytojų seminariją
link Vokietijos, iš kariuomenės atleistas. Įsitraukė į antisovieti mokytojavo. 1920 11 15 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuo
nį pasipriešinimą, kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Bir menėje. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas
želio sukilime, vadovavo sukilėliams Aukštojoje Panemunėje. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pést. pulką jaun. karininku.
Vokiečių okupacijos pradž. tapo Lietuvos nacionalistų partijos Pulko vadui leidus nuo 1923 09 14 kartu dirbo gimnastikos
nariu, vėliau Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) nariu, mokytoju Marijampolės realinėje m-loje. 1925 08 28 perkel
dalyvavo antinaciniame pasipriešinime, slapstesi nuo gestapo. tas į Karo muziejų, paskirtas muziejaus konservatoriumi, 1925
1944 pasitraukė į Vokietiją. Užmezge ryšius su vokiečių kari 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 07 15 perkeltas į 5
ne žvalgyba Abwehrdėl galimybių ruošti lietuvius kovai su so pest. pulką jaun. karininku. Bendradarbiavo karinėje ir visuo
vietiniais okupantais. 1944 09 28 grįžo į Lietuvą, savanoriu meninėje spaudoje. 1926 12 24 paleistas į pestininkų karininkų
įstojo į TAR. 1944 10 02 paskirtas formuojamo 2 pulko vadu. atsargą. Nuo 1927 08 09 Gelgaudiškio dvaro prieglaudos ir
Po Sedos kautynių traukiantis į Vokietiją Sonnenbarno komen ūkio vedėjas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
dantūroje Rytprūsiuose vokiečių paskirtas štabo v-ku iš besi ats, vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1933 įsteigė
traukiančių lietuvių karių formuoti reguliarius dalinius. kooperatinę draugiją „Tautos taupumui ugdyti“. 1936 vienas

iš Lietuvos kariuomenės atsargos karininkų sajungos steigėjų.
1937 atliko karines pratybas. 1938 11 23 pakeltas į ats.
, kapi
tonus.
LCVA, 1.930, ap. 5. b. 1932, 1975. 1. 20; ap. 8. 11. 199, 255; 1. 391.
ap. 7. 6. 4000: LKKAS archyvas
sor
Nausėdas Juozas
Il cilės karo lakūno vardas, paskirtas į 2 eskadrilę Aukštojoje

Nausėdaitė Nina
Fredoje, Kaune. 1932 11 21 pakeltas į aviacijos leitenantus.
1934 11 10 perkeltas į 5 eskadrilę Zokniuose, prie Šiaulių.
1935 01 01 suteiktas I ciles karo lakūno vardas. 1935 11 23
NAUSĖDAITĖ Nina (slap. Nina) gimė 1924 01 02 Alytu
je. Su tėvais persikėlusi į Kauną mokėsi Aleksoto g-joje, vėliau pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar
Kauno aukštesn. technikos m-loje, lankė sklandymo m-lą Kau navo 1 naikintuvų eskadrilės Kaune vado padėjėju. Karo avia
ne. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1945 įsitraukė į cijoje skraidė 647 val. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
antisovietinę rezistenciją, tapo Tauro, Kęstučio, Vyčio apygardų 10 22 iš kariuomenės atleistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
štabų ir BDPS vyr. ryšininke. 1946 09 25 paskirta Jungtinės vėliau emigravo į JAV. Mirė 2000 04 15 Los Andžele, Kali
Kęstučio apygardos ryšininke. 1947 01 12 iš Juozo Lukšos fornijos valst.
(slap. Skirmantas) sužinojusi apie J. Markulio (slap. Erelis, MGB Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
agento slap. Ąžuolas) išdavystę išvyko apie tai informuoti Žemai tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ gar
tijos partizanus. 1947 02 25 suimta Kretingoje ir kalinta Kauno bės ženklu (1939), Latvijos aviacijos pulko garbės ženklu (1937).
NKGB rūsiuose, vėliau Vilniuje, žiauriai tardoma ir kankinama Žmona – Margarita Kepalaitė (susituokė 1935, m. 1997), duk
nieko neišdavė. 1947 12 06 SSRS NKGB Ypatingojo pasita tė - Jūratė (1937), sūnus - Benas.
rimo nuteista 10 metų. 1948 01 14 išvežta Uchtižemlag? LCVA, f. 930, ap. 8, b. 251; f. 1323, ap. 1, b. 602, I. 85, b. 669. 1. 18:
į
Komijoje, vėliau perkelta į Steplagą Balchaše, Karagandos sr. LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
f
1956 02 26 paleista, grįžo į Lietuvą. Iki 1979 06 01 dirbo

Kauno autoremonto gamykloje šaltkalve,šlifuotoja, 1979–83 - NAUSĖDAS Vladas gimė 1911 06 19 Žakainių k., Žemai
Bandomajame konstruktorių biure, 1983 07 01 - 1991 čių Naumiesčio vls., Tauragės aps. Baigė Švėkšnos g-jos 6 klases,
01 21 - Kauno radijo gamykloje. 1990 09 26 LR Aukščiau 1931 06 22 - Tauragės mokytojų seminariją. 1931 09 16
siojo Teismo reabilituota. 2000 10 04 pripažinta kariu sava pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo
noriu, 2000 11 02 suteiktas dim. kapitono laipsnis. Mirė 2004 mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto
08 06 Kaune, palaidota Eigulių kapinėse. laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1932
Apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi studijavo VDU Humanitarinių mokslų f-te, kartu redagavo
(1998), Savanorių medaliu (2002). studentų žurn. „Akademikas“ ir laikr. „Jaunoji Lietuva“. 1938
LKA, t. 32, p. 36; LNTK, p. 279, 324, 338; LKKAS archyvas pradėjo dirbti Valst. radiofone redaktoriumi, kartu mokytojavo
Kauno „Aušros“ berniukų g-joje. 1938 11 23 pakeltas į ats.
NAUSĖDAS Juozas gimė 1904 05 03 Milgaudžių k., Gau leitenantus. 1940 baigė VDU. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
res vls., Tauragės aps. Baigęs Kauno aukštesn. technikos m-lą tuvą iš Radiofono atleistas, mokytojavo. 1941 06 14 suimtas,
1925 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1928 09 08 ją baigus (X išvežtas į Sevurallaga Garių r., Sverdlovsko sr. 1941 07 08 SSRS
laida) suteiktas pést. leitenanto laipsnis, paskirtas į 5 pest. pulko NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams. Šeima 1941
4 kuopą jaun. karininku. 1930 10 22 perkeltas į Karo aviaci ištremta į Kamenis prie Obės, Altajaus kr. 1947 grįžo į Lietu
ją. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto vą, užsiėmė vertimais, rašė eilėraščius. 1947–50 dirbo Šilutės
laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 05 14 baigė Vytauto ir Klaipėdos liaudies švietimo skyriuose, 1950–62 – Klaipė
Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių (III laida), suteiktas dos r. ir m. švietimo skyriuje pedagoginio kabineto vedėju, nuo

Z
AT
Nausėdas Vladas 2907
Navaitis Antanas
1962 - Klaipėdos 10 vid. m-los direktoriaus pavaduotoju.

Mirė 1983 06 06 Klaipėdoje. 1933 09 18 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje, įstojo
Žmona – Aleksandra Girdvainytė (1909), duktė – Nijole Zu į Karo mokyklą. 1935 09 15 ją baigus (XVII laida) suteiktas
bienė (1938). pest. leitenanto laipsnis, paskirtas į 4 art. pulką mokomosios
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 44; f. 631, ap. 7, b. 11171; LGG, t. 1, p. 595; baterijos būrio vadu. 1936 09 16 perkeltas į Karo aviaciją.
BLE, t. 20, 1. 95; LKKAS archyvas. 1937 12 31 baigus Aviacijos m-lą suteiktas II eilės karo la
kūno vardas ir paskirtas į 3 bombonešių grupės 4 eskadrilę
Zokniuose, prie Šiaulių. 1938 02 16 pakeltas į aviacijos lei
tenantus. 1939 baigė pusmetinius karininkų fizinio lavinimo
instruktorių kursus. 1940 01 01 suteiktas I eilės karo lakū
no vardas. Karo aviacijoje skraidė 248 val. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 07 11 paskirtas 3 bombonešių grupės
žinių karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 04 paskirtas RA 29 ŠTK atskirosios aviacijos eskadrilės
jaun. lakūnu žvalgu. 1941 06 16 suimtas, išvežtas į lagerį
Norilske, Krasnojarsko kr. 1941 09 05 Norilske NKVD Ope
ratyvinis skyrius išdavė orderį areštui ir kratai. 1942 09 05
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 6 metams. 1947
06 16 iš lagerio paleistas, grįžo į Lietuvą be teisės gyventi
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. LSSR AT laikinai
Navadničenas Vytautas Pranas
leidus apsigyventi Vilniuje 1948 02 01 įsidarbino VPI ben
drabučio komendantu. Nuo 1949 aktyviai dalyvavo Lietu
NAVADNIČĖNAS (NEVADNIČĖNAS) Vytautas Pranas vos sportiniame gyvenime, 1949–64 krepšinio teisėjas,
gimė 1919 09 07 Kaune. 1937 06 19 baigė Ukmergės g-ją. 1950–60 Vilniaus m. krepšinio federacijos sekretorius. 1960
1937 07 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 12 22–1973 06 01 dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų g-loje
baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. šaltkalviu, brigadininku, meistru, vyr. dispečeriu. Atkūrus Lie
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. tuvos nepriklausomybę aktyviai dalyvavo visuomeniniame
Nuo 1938 studijavo VDU Technikos f-to Statybos skyriuje. gyvenime, buvo LAKS Vilniaus skyriaus pirmininkas, ilga
Nuo 1940 06 atliko praktiką dirbdamas techniku Zarasų m. laikis LAKS centro valdybos narys, reiškiasi spaudoje. 1991
savivaldybėje. 1940 08 neaiškiomis aplinkybėmis žuvo (nu 03 09 suteiktas dim. majoro laipsnis, 1997 02 10 pakeltas į
skendo ežere). Tėvams neleista palaidoti Ukmergėje, palaido dim. plk. leitenantus.
tas Zarasų kapinėse. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (1994),
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15475; f. 930, ap. 2N, b. 45; LKKAS archyvas. Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1934), Lietu
vos nepriklausomybės medaliu (2000), Dariaus ir Girėno me
NAVAITIS (NAVICKAS) Antanas gimė 1913 06 01 Cibi daliu (1993), KAM medaliu „Už nuopelnus“ (2001), LAKS
liekų k., Ūdrijos vls., Alytaus aps. 1933 baigė Alytaus g-ją. medaliu „Už nuopelnus“ (2004).

Navaitis Antanas su žmona Marija
Žmona - Marija Knyvaitė (1915), sūnūs – Algis (1939), Ge

diminas (1948) ir Vytautas (1955). Navakas Kazys
LCVA, F. 923, ap. 1, b. 1072, I. 27; f. 930, ap. 8, b. 752, I. 145-147;
f. 1323, ap. 1, b. 594, I. 24; b. 601, 1. 11; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
f
LGG, t. 1, p. 595; LKKAS archyvas. studijavo Sankt Peterburge. 1916 baige Tomsko technologijos
in-tą. 1916 06 01 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigus
Vladimiro karo m-lą Petrograde suteiktas paporučikio laipsnis.
Nuo 1917 tarnavo 38 atsk. Sibiro lietuvių batalione Tomske.
Nuo 191905 Sibiro lietuvių bataliono 2 kuopos vadas, daly
vavo kautynėse su bolševikais. Grįžus į Lietuvą 1920 12 07
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Atsargos bata
lioną 3 kuopos jaun. karininku. 1921 01 23 suteiktas vyr. lei
tenanto laipsnis, paskirtas kuopos vadu. 1921 05 23 perkeltas
į Karo mokyklą, paskirtas 1 kuopos 3 būrio vadu. Deste sta
tutus, fortifikaciją ir topografiją. 1923 01 09–22 dalyvavo
Klaipėdos išvadavime. 1923 05 18 pakeltas į kapitonus. 1923
10 12 pasiųstas į Čekoslovakijos intendantų akademiją Praho
je. 1925 09 01 ją baigus paskirtas I karo apygardos intendan
tu. 1926 01 01 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą prekių
skyriaus v-ku. 1926 02 16 pakeltas į intendantų majorus, 1927
08 01 – į plk. leitenantus. 1929 12 23 paskirtas laikinai ei
Navakas Jonas
nančiu kariuomenės intendanto pareigas. 1930 08 22 paskir
tas kariuomenės intendantu. 1930 11 23 pakeltas į pulkininkus.
NAVAKAS Jonas gimė 1914 10 09 Pasvalio vls., Panevė 1935–39 daug kartų ėjo kariuomenės tiekimo v-ko pareigas.
žio aps. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteik 1937 02 16 pakeltas į brig. generolus. Lietuvos karininkų
tas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1 pėst, pulką. ramovės seniūnų tarybos narys, valdybos vicepirmininkas, ben
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 pest. pulke 3 dradarbiavo žurn. „Kardas“. LŠS garbės narys. Sovietų Sąjungai
1
kulkosv. kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuo okupavus Lietuvą 1940 07 29 paleistas į intendantūros kari
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos ninkų atsargą. Ūkininkavo savo ūkyje Pažambės vnk., Kavoliš
234 šaulių pulko kulkosv. būrio vadu. 1941 06 14 suimtas, kio vls., Panevėžio aps. Vokiečių okupacijos metais 1943 02
išvežtas lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS 16 vokiečiams paskelbus registraciją į lietuvių SS savanorių le
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7 metams. 1947 02 07 gioną kartu su gen. št. plk. A. Birontu buvo pirmieji savanoriai.
paleistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1978 04 12 Kaune, palaidotas 1944 08 18 savanoriu įstojo į TAR. Po Sedos kautynių su šeima
Ukmergės aps. Taujėnų mstl. kapinėse traukėsi į Vokietiją. Rytprūsiuose prie Dancigo RA atkirtus pasi
LCVA, . 615, ap. 1, b. 19, 1. 39; ap. 4, b. 59a, 1. 58; LYA, f. K-8, ap. 2, traukimo kelią pasiliko Lenkijoje. Mirė 1945 04 02 Lemborke,
f
saug. vnt. 3; LGG, 1. 1. p. 596; LKKAS archyvas, Lenkijoje, ten ir palaidotas. Šeimai 1946 vid. pavyko pasitraukci
į Vakarų Vokietiją, 1948 emigravo į Australiją.
NAVAKAS Kazys gimė 1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpe Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1931) ir DLK Ge
nų vls., Panevėžio aps. 1912 baigęs Panevėžio realinę m-lą dimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
328 Lictuos karinomenos karininkai

bės medaliu (1928), Šaulių žvaigžslės ordinu (1937), Sauli Žmona - Liudvika Danišauskaitė (1902), dukterys – Elena
žvaigždės ordino medaliu (1939), Klaipėdos išvadavimo sidabro (1916) ir Irena Birute (1930), sūnus - Liudvikas (1925).
medaliu, ligniagesių „Artimui pagalbon“ | laipsnio kryžiumi
(1938), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
LCVA, 1. 930, p. 8, b. 251, 1. 174-187, b. 752. 1. 151-157: ap. 5,
b. 10 M;LKKAS archyvas.
N
Žmona - Marija Kazlauskaitė (1898-1973), sūnūs - Vaclo
vas Algimantas (1928) ir Vytautas Aleksandras (1930), duk NAVALINSKAS Stasys 1939 pašauktas į Lietuvos kariuo
tė - Danutė Marija Gurskienė (1935). menç. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 baige
LCVA, 1, 930, ap. 5. 6. 1933: ap. 8. b. 251; 6. 1446, ap. 1, 6. 18; BLE, Karo mokyklą (XV asp. laida), del politinių motyvų karinin
1. 20, p. 99; LKKAS archyvas. ko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas.
Navickas Alfonsas
Navakauskas Matas
NAVICKAS Alfonsas (slap. Genntis, Kaplys, Tetervinas) gimė

NAVAKAUSKAS Matas gimė 1891 02 10 Padvarninkų k., 1928 08 02 Alaviniškių k., Viduklės vls., Raseinių aps. 1949
Eržvilko vls., Tauragės aps. 1909 baigė Raseinių m-los 4 klases. pavasarį įsitraukė į antisovietinę rezistenciją, tapo partizanų būrio
1910 Sankt Peterburge išlaikė vaistinės mokinio egzaminus. Nuo vado Milkento (slap. Riteris) ryšininku, netrukus įstojo į būrį.
1912 11 27 tarnavo Rusijos kariuomenės I armijos 6 pionierių Nuo 1951 vasaros Dubysos tėvūnijos štabo ūkio skyriaus v-kas.
batalione, turėjo jaun. puskarininkio laipsnį. 1914 08 12-1918 Raše eilėraščius, platino partizanų laikr. „Laisvės varpai“. Išduo
02 19 dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais. 1918 iš tas gydytojo Levicko, kuris sergančius kartu su J. Petraičiu (slap.
Rusijos kariuomenės demobilizuotas. Grįžęs į Lietuvą 1919 Našlaitis, Patrimpas) užmigde preparatu Nevėžis-22 ir įdavė
02 08 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Inžinerijos enkavedistams. 1952 04 15 LSSR MGB Karinio tribunolo nu
bataliono 1 inž. kuopą. Prie Karo mokyklos išlaikius egzaminus teistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Išvežtas į Rečnoj
1
1920 06 03 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1926 01 01 lagerį, vėliau kalejo Intos ir Vorkutos lageriuose, Komijoje. Po
perkeltas į Technikos pulką. Aukštesniųjų karininkų kursuose Stalino mirties byla peržiūrėta, bausmė sumažinta iki 6 metų.
išlaikius egzaminus 1927 05 29 suteiktas administracijos (B) 1953 07 20 dalyvavo Vorkutos lageryje prasidėjusiame kali
vyr. leitenanto laipsnis. 1927 09 03 perkeltas Pionierių bata nių sukilime. 1956 kalejo Andziobos lageryje, Ozerlage. 1956
į
lioną. 1929 11 23 pakeltas įkapitonus. 1929–35 tarnavo Pio 08 16 paleistas, grįžo į Lietuvą ir apsigyveno tėviškėje. 1965
nierių batalione raštvedžiu-iždininku. 1935–39 ėjo kuopos vado persikėlė į Kretingą, dirbo pieninėje. Mirė 1987 10 09 Kretin
pareigas. 1938 12 15 pačiam prašant paleistas į administracijos goje. 1992 03 03 LR Aukščiausiojo Teismo reabilituotas (po
karininkų atsargą. 1939 11 20 priimtas į karinę tarnybą civiliu mirties). 2002 12 03 pripažintas kariu savanoriu ir 2002 12 16
suteiktas
tarnautoju, paskirtas l internuotųjų lenkų stovyklą. Sovietų vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
į
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant internuotųjų stovyklas Žmona - Juzefa Vidauskaitė (1937, susituokė 1957), sūnūs -
1940 08 16 iš tarnybos atleistas. Gintaras (1959) ir Audrius (1961), duktė Aušra Lubienė
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), (1967).
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuo LKA, 1. 22, p. 27; LKKAS archyvas.
menėje – Šv. Georgijaus 1, 2, 3 ir 4 laipsnio medaliais, Šv. Ge
orgijaus 4 laipsnio kryžiumi. NAVICKAS Antanas I NAVAITIS Antanas.

NAVICKAS Edmundas gimė 1889 08 08 Ūdrijos k. ir vls., 1919 10 10 - 10 24 – su bermontininkais, 1920 01 01 -
Marijampolės aps. 1909 baigė Veiverių mokytojų seminariją, 12 08 – su lenkais. 1920 10 05 už pasižymėjimą kautynėse
dirbo liaudies mokytoju Suvalkų gub. Mobilizuotas į Rusijos suteiktas leitenanto laipsnis ir perkeltas į 7 pest. pulką 9 kuo
kariuomenę 1916 baigė Saratovo praporščikų m-lą. Iki 1917 pos jaun. karininku. 1921 02 08 už nusikaltimą pažemintas į
tarnavo 140 pést, atsargos pulke jaun. karininku, nuo 1918 – cilinius ir perkeltas į 3 pést. pulką. 1922 01 01 Resp. Prezi
Turkestano šaulių pulke jaun. karininku, kuopos vadu. Grį dento aktu bausmė dovanota, grąžintas karininko laipsnis, per
žus į Lietuvą 1920 10 13 mobilizuotas į Lietuvos kariuome keltas į 5 pest. pulka, paskirtas 6 kuopos jaun. karininku. 1922
nę, paskirtas į Atsargos batalioną 1 kuopos jaun. karininku. 07 04 del blogos atestacijos perkeltas į atsargą prie Kauno m.
1920 10 18 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su komendantūros. 1922 11 20 iš kariuomenės atleistas. Nuo
lenkais. 1920 10 29 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 1925 02 27 gyveno Sirutėnų dvare, Ukmerges aps.
11 04 perkeltas į I pėst. pulką, paskirtas 3 kuopos kulkosv. Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 4 laipsnio
būrio jaun. karininku. 1923 10 15 baigė Aukštuosius kari kryžiumi.
ninkų DLK Vytauto kursus (III laida). 1924 01 24 paskirtas LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 47, 80; ap. 5. b. 1975, 1. 17; ap. 8. b. 197.
mokomosios kuopos, vėliau ryšių kuopos vadu. 1925 05 15 1. 125-128, b. 306: LKKAS archyvas.
pakeltas į kapitonus, 1927 08 01 - į majorus, paskirtas 2 ba

taliono vadu. 1928 paskirtas pulko teismo pirmininku. 1929 NAVICKAS Petras gimė 1908 08 06 Paežerių k., Šedu
11 06 perkeltas į I karo apygardos štabą,paskirtas III (Opera vos vls., Panevėžio aps. Baigė Šiaulių g-ją. 1930 11 07 pa
cijų) skyriaus v-ku. 1933 06 03 pačiam prašant paleistas į pės šauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l pest. pulko 3 kuopą.
tininkų karininkų atsargą. 1931 01 perkeltas į 5 pėst. pulką. 1931 10 29 baigus Karo
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Lie mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931–34
Žmona - Elena Balžakaitė, sūnus – Mindaugas Edmundas tarnavo Ukmergės policijos nuovados v-ku. 1936–37 Pane
(1928), duktė – Palmyra Elena (1931). vėžio viešosios policijos I eilės nuovados v-ko padėjėjas. Nuo
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 175a, b. 168, 1. 49; LKKAS archyvas. 1937 LŠS narys. 1938 atliko karines pratybas 4 pest. pulke.
Nuo 1940 pasienio policijos prie Latvijos sienos baro v-kas
Kupiškyje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 13
NKVD suimtas, kalintas Panevėžyje. 1941 07 05 išvežtas į
Sol Ilecką, Čkalovo sr. 1941 10 06 srities teismo nuteistas mirti.
1941 12 19 sušaudytas Sol Ilecke, Čkalovo sr.
LCVA, f. 930, ap. 2N, b. 46; LGG, t. 1, p. 597.
Navickas Petras
NAVICKAS Jonas gimė 1896 07 17 Radviliškyje, Šiaulių aps.

1913 Radviliškyje baige dviklasę geležinkeliečių m-lą. Mobili
zuotas į Rusijos kariuomenę 1915 baigė apmokymus 3 Tur Navickas Vaclovas
kestano šaulių divizijos mokomojoje kuopoje. 1916 dalyvavo
I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais Galicijoje ir Rumunijoje.
Grįžęs į Lietuvą 1919 04 02 įstojo į Lietuvos kariuomenę, pa NAVICKAS Vaclovas gimė 1910 12 10 Pakirsnių k., Kalva
skirtas viršila į Kauno bataliono 4 atsargos kuopą. 191907 18 - rijos vls., Marijampolės aps. 1930 baigė Marijampolės Rygiškių
10 10 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, Jono g-ją. 1930 08 20 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuome

neje. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas Biržų miškų urėdijoje Moliūnų girininku. Nuo 1931 LŠS na
pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. pulką Mari rys, šaulių būrio vadas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
N
N
į
jampolėje. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. Be pulko vado įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan
leidimo apsivedus už bausmę 1938 05 30 perkeltas į Gaižiū to. 1931–44 Ukmergės miškų urėdo pavaduotojas, uredas.
nų poligono komendantūra, 1940 03 01 - į Internuotųjų 1939 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1944 pasitraukė į Len
stovyklų štabą, paskirtas būrio vadu, vėliau iždininku, raštve kiją. Po karo 1945–47 dirbo Koscicžų vaivadijos miškų urė
džiu, štabo adjutantu. 1940 04 13 paskirtas kuopos vadu. dijoje, 1948–62 – Barčevo medžio įmonių anglies pramonės
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos refercntu, 1962–73 – Medžiagos ir miškų žinybos atliekų pri
kariuomenç 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di ėmėju-direktoriumi Olštino, Baltstogės ir Suvalkų vaivadijo
vizijos 234 šaulių pulko minosvaidžių būrio vadu. Kilus Vo se. Mirė 1982 06 24 Barčeve, Lenkijoje.
kietijos-SSRS karui iš RA pasitrauke. Nuo 1941 07 tarnavo LKKAS archyvas.
lietuvių karių Vilniaus įgulos 4 apsaugos pulke, vėliau LSD.
Vokiečiams pradėjus siųsti LSD į Rytų frontą 1943 vasarą iš
karinės tarnybos pasitraukė, su šeima gyveno tėviškėje. Sovietų
Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 08 gavo šauki
mą į RA, tačiau nepakluso ir slapstėsi. 1945 pradž. pasitraukė
į netoliese esantį Sūsninkų mišką, organizavo partizanų Per
kūno būrį (slap. Auksutis, Perkūnas, Rytas). 1945 02 25 būrys
užėmė Rudaminos mstl. ir išvadavo ten buvusius politinius
kalinius. 1945 pavasarį sujungęs partizanų būrius, veikusius
Sangrūdos ir Rudaminos vls., Lazdijų aps., bei Krosnos, Liud
vinavo ir Kalvarijos vls., Marijampolės aps., įkūrė Perkūno
rinktinę, 1945 08 oficialiai patvirtintas jos vadu. 1946 04 09
dalyvavo partizanų vadų pasitarime Dzūkijoje, kuriame įkur
tas Pietų Lietuvos partizanų štabas, paskirtas Tauro apygardos
vado pavaduotoju, kartu ėjo ir Perkūno rinktinės vado parei
gas. 1946 06 12 žuvus Tauro apygardos vadui Z. Drungai
(slap. Mykolas Jonas, Šernas), kurį laiką ėjo jo pareigas. 1946 Navikas Jonas (g. 1911)
10 28 kovoje su NKVD kariuomene žuvo Paliūnų k., Ruda
minos vls. Pripažintas kariu savanoriu ir 1999 03 09 suteik
tas plk. leitenanto laipsnis (po mirties). NAVIKAS Jonas gimė 1911 12 04 Dagios vnk., Kurklių vls.,
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino karininko kryžiumi Ukmergės aps. Baigęs Ukmergės g-ją studijavo VDU. 1932
(2000, po mirties). 08 22 įstojo į Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (XVI laida)
Žmona – Irena Zofija Olšauskaitė (susituokė 1938), duktė – suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 pést. pul
Danutė (1939), sūnus - Gediminas (1943). ką 1 kuopos jaun. karininku. 1935 07 20 perkeltas į 7 pėst.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 327; f. R-620, ap. 1, b. 308; LKA, t. 29, p. 153 pulką, paskirtas 5 kuopos būrio vadu. 1937 10 07 pakeltas į
160; LNTK, p. 272-277; LKKAS archyvas. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą ėjo 7 pėst.
pulko antrojo adjutanto pareigas. Likviduojant Lietuvos kariuo
NAVICKIS Juozas T NAUJALIS Juozas. menę 1940 10 03 pakeltas į RA vyr. leitenantus ir paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko ryšių bataliono
NAVIKAS Alfonsas tarnavo Atskirajame Vytauto Didžiojo lie būrio vadu, 12 20 – pulko karinio-techninio tiekimo v-ku. Ki
tuvių batalione Sibire bataliono ūkio vedėju, turėjo poručiko lus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 07 su šeima
laipsnį. 1919 11 25 Čerepanovo gelž.stotyje batalione įvykus pasitraukė į Vokietiją, apsistojo Erfurte, Tiuringijoje, vėliau per
„raudonųjų“ vadovaujamam sukilimui suimtas. 1919 12 09 sikėlė į Hanau pabėgėlių stovyklą. 1949 05 emigravo į JAV.
Čeremuškino bažnytkaimyje šalia kaimo kapinių kartu su pen Žmona - Elzbieta Kazlauskaitė.
kiais lietuvių karininkais ir trim kareiviais užkapotas kardais. LCVA, F. 930, ap. 8, b. 306, 752, 1. 213: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
LKKAS archyvas.
NAVIKAS Jonasgimė 1907 11 14 Krekenavoje, Panevė NAVIKAS Juozas gimė 1908 02 24 Šileikių k., Rokiškio vls.,
žio aps. Baige prad. m-lą Krekenavoje, 1925 - g-ją, 1927 – Panevėžio aps. 1926 baigęs Rokiškio g-ją įstojo į Kauno kuni
Dotnuvos žemės ūkio m-los Miškų skyrių (V laida). 1928 10 gų seminariją, po metų mokslus nutraukė. 1927 įstojo į Karo
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą. 1929 10 06 ją baigus (XI laida) suteiktas pėst. leite
mokyklą (IV asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laips nanto laipsnis ir paskirtas į 4 pest. pulką Panevėžyje 2 kulkosv.
nis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1929–31 dirbo kuopos būrio vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių

kienė (1939); antroji žmona - Bronislava Guzikauskaitė
(1911-1992), duktė - Elena Lukauskienė (1942).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 300; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
f
archyvas.
Navikas Juozas
įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 04 27 per

keltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1932 11 21 pa
keltas į leitenantus. 1936 08 25 perkeltas į Kariuomenės štabą.
1936 11 23 pakeltas į kapitonus. 1937 06 28 baigus Vy
tauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių (II laida)
suteikta gen. štabo karininko vardas ir teisės, paskirtas į III (Mo
bilizacijos) skyrių. 1939 03 18 perkeltas į Karo mokyklą, paskir Navikenas Juozas
tas 2 kuopos vadu. 1939 11 23 pakeltas į gen. štabo majorus.
LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 su
Karo mokykla perkeltas į Vilnių. Likviduojant Lietuvos kariuo NAVIKĖNAS (NAVIKEVIČIUS) Juozas gimė 1900 07 26
menę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos Prienuose. Baigęs Telšių g-jos 4 klases 1919 03 07 savanoriu
234 šaulių pulko jaun. vadų m-los v-ku. Kilus Vokietijos įstojo į Lietuvos kariuomenės 1 artilerijos pulką. 1920 10 17
SSRS karui ir pulkui traukiantis į Rytus 1941 06 25 netoli baigus Karo mokyklą (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis
Baltarusijos iš RA pasitraukė ir grįžo į Lietuvą. 1941 06 29 ir paskirtas į 1 pėst. pulką 5 kuopos jaun. karininku. 1920
paskirtas Pabradėje pradėto formuoti lietuvių karių Vilniaus 10 27 -12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
įgulos 4 pést. pulko štabo v-ku. Vokiečiams uždraudus atkurti 1924 06 24 perkeltas į 9 kuopą, paskirtas vyr. karininku. 1925
Lietuvos kariuomenę iš kariuomenės paleistas. Iki 1941 11 01 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 01 01 perkeltas į 3 pėst.
dirbo Raudonojo Kryžiaus k-to pirmininku, vėliau iki 1942 pulką. 1926 07 15 baige Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kur
02 24 - Trakų aps. V-ku. 1942 07 - 1944 07 02 dirbo Vil sų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1926 09 13 perkeltas į l pest. pul
niuje administracijos kontrolieriumi, Priešgaisrinės apsaugos ką, 1927 07 02 – į LŠS. 1928 11 23 pakeltas į kapitonus. 1932
mokomojo skyriaus v-ku. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupa Biržų aps. brandmajoras. 1933 06 01 paskirtas LŠS Alytaus šaulių
vus Lietuvą 1944 08 25 NKVD suimtas ir 3 Baltarusijos fron rinktinės vadu. 193509 28 perkeltas į Alytaus komendantūrą,
to Karinio tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams paskirtas karininku šaulių reikalams. 1936 02 04 perkeltas į Ute
tremties. Iki 1954 06 12 kalėjo Suchobezvodnajos lageryje, nos komendantūrą, 1937 04 20 – į l pest. pulką, 11 19 - į
Gorkio sr., iki 195601 12 tremtyje Karagandoje. 1956 02 02 Kariuomenės intendantūrą, paskirtas II rūšies sandėlio Panevėžyje
grįžo į Lietuvą. 1961 baigė Panevėžio hidromelioracijos tech v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietu
nikumo neakivaizdinį skyrių, su šeima gyveno Rokiškyje. Nuo vos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
1957 dirbo Kavoliškio MMS hidrotechniku. Mirė 1970 divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko maisto tiekimo v-ku.
12 12, palaidotas Rokiškio kapinėse. 1999 05 05 reabilituo Kilus Vokietijos SSRSkarui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupa
tas (po mirties). cijos metais dirbo LSD Vilniaus apygardos karininkų ramovės
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie administratoriumi. 1944 su šeimapasitraukė į Vokietiją. Gyve
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Suomijos skautų 2 no Vysbadeno, vėliau Kaselio pabėgėlių stovyklose. 1948 emig
laipsnio medaliu (1934). ravo į Kanadą, gyveno Monrealyje, dirbo Asbestos Atlasgamykloje.
Pirmoji žmona - Danutė Elena Januškytė (1916–1940, su Aktyviai dalyvavo Kanados lietuvių visuomeninėje veikloje. Mire
situokė 1935), sūnus – Jurgis (1936), duktė - Julija Obcars 1959 07 12, palaidotas Monrealyje.

bės (1928) medaliais, Šaulių žvaigždės ordinu (1932), ugnia N
N
gesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1932).
Žmona - Elena Piešinaitc (1903-1980), duktė - Genovaitė
Kudzma (1923), sūnūs – Algis (1928–1955) ir Rimas (1945).
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 168; LYA, C. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS
archyvas.
Nazaras Petras su žmona Viktorija

šaulių pulko kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. Vokiečių okupacijos pradž. tarnavo lietuvių karių
Vilniaus įgulos 3 apsaugos pulke, vėliau Vilniaus apygardos
LSD 1 batalione. Iki išformavimo 1943 01 31 buvo 251 po
1
licijos bataliono vadas. Nuo 1944 tarnavo 14 batalione. Pra

sidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 08 12 suimtas. 1945
02 06 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų lage
Navikevičius Jonas
rio ir 3 metams tremties. 1945 05 02 išvežtas į Uchtižemlagą
Komijoje. 1951 04 02 žuvo lageryje.
NAVIKEVIČIUS Jonas gimė 1917 12 28 Prienuose. Bai Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
gęs Prienų „Žiburio“ g-ją įstojo į Karo mokyklą. 1936 09 15 Žmona - Viktorija Marcišauskaitė.
ją baigus (XVIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis LCVA, f. 930, ap. 8, b. 348,752, I. 211; LYA, f. K-8, ap. 2. saug, vnt. 3;
ir paskirtas į l pest. pulką 1 kulkosv. kuopos būrio vadu. 1939 LGG, t. 2, d. 2, p. 623; LKKAS archyvas.
10 27–29 dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 02 16 pakeltas į

leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo
179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko kulkosv. būrio vadu,
1940 10 20 perkeltas prieštankinės gynybos būrio vadu. Ki
lus Vokietijos-SSRS karui ir pulkui traukiantis į Rytus 1941
06 26 po kautynių su vokiečiais ties Glubokaja (Baltarusija)
žuvo (nusišovė). Palaidojimo vieta nežinoma.
NAVIKEVIČIUS JuozasT NAVIKĖNAS Juozas.

NAZARAS Petras gimė 1907 02 03 Aleknaičių k., Lygu
mų vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių suaugusiųjų g-jos 6 klases.
10 25 baigus Karo mokyklą (XII laida) suteiktas pėst. leite Nedzinskas Pranas
nanto laipsnis ir paskirtas į 8 pést. pulką. 1931 01 01 pagal

Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
1933 12 19 pakeltas į leitenantus, tarnavo 4 kuopoje vyr. ka NEDZINSKAS (NEDAS) Pranas gimė 1910 06 12 Miky
rininku. 1936 10 20 paskirtas 6 kuopos vadu. 1937 12 31 čių k., Šventežerio vls., Lazdijų aps. Mokėsi prad. m-loje Miky
pakeltas į kapitonus. 1939 paskirtas 2 bataliono karininku ūkio čiuose, vėliau Lazdijų g-joje. Aktyviai dalyvavo skautų veikloje.
reikalams. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą tarnavo 8 pést. 193909 15 baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas pėst. jaun.
pulke 4 kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę leitenanto laipsnis ir paskirtas į O pest. pulką Marijampolėje. Pulko

vadui leidus vadovavo Marijampolės Rygiškių Jono g-jos skautų parke. 1999 09 01 'pripažintas kariu savanoriu ir 1999 10 11
draugovėms. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. 1940 03 01 per suteiktas kapitono laipsnis (po mirties). 2004 11 02 palaikai
keltas į 4 pėst. pulką, 03 30 – į Kariuomenės štabą ir paskirtas III perlaidoti Tuskulėnų rimties parko kolumbariume.
(Mobilizacijos) skyriaus žinių tvarkymo dalies karininku. Sovietų Pirmoji žmona - Teofile Mikalauskaitė, sūnus - Jonas Edvi
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 06 perkeltas į 4 pest. pulką nas (1935); antroji žmona - Stasė Jankauskaitė (1922–2005,
bataliono adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 susituokė 1939, 1945 12 26 suimta, nuteista 7 metams lage
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pul rio ir 3 metams tremties), sūnūs - Mečys (1941), Jonas (1942)
ko bataliono vyr. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA ir Viktoras (1944).
pasitraukė. Vokiečių okupacijos pradž. tarnavo lietuvių karių Vil LGG, t. 2, d. 2, p. 625; LKKAS archyvas.
niaus įgulos 2 apsaugos pulke. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Po
karo dirbo lietuviųį pabėgėlių stovyklos g-jos fizinio lavinimo moky NEIMANAS Liudvikas gimė 1909 09 03 Joniškėlio k. ir vls.,
toju. 1949 rudenį emigravo į JAV. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių Biržų aps. 1933 baigė Kauno aukštesn. technikos m-los Elek
visuomeninėje veikloje, įsteige Dzūkų draugiją ir jai vadovavo. trotechnikos skyrių. 1933 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Už aktyvų darbą lietuvių skautų draugijoje suteiktas vyr. skauti 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas ry
ninko vardas. Mirė 1984 11 16 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazi šių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos kari
miero lietuvių kapinėse. ninkų atsargą. Nuo 1940 03 08 LŠS 6 Kauno paštininkų
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), šaulių kuopos narys.
JAV lietuvių skautų „Geležinio Vilko“ ordinu. LCVA, F. 181, ap. 2, b. 1682; f. 561, ap. 2, b. 1682, 1. 471; LKKAS
Žmona – Salomėja, sūnus – Algis. archyvas.
NEIMANTAS Marijonas gimė 1905 05 23 Joniškėlyje, Bir
žų aps. Baigė Pasvalio komercinės m-los 6 klases. 1926 11 03
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 1 pėst. pulko 4 kuo
poje. 1927 12 28 baigus Karo mokyklą (II asp. laida) suteiktas
pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Tarnavo Lietuvos policijoje, buvo Kretingos r. krimi
nalinės policijos v-kas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 50; LKKAS archyvas.
Neicelis Jonas
NEICELIS Jonas (slap. Šarūnas) gimė 1912 11 04 Kaune.

Mokėsi Kauno 3 g-joje, nuo 1932 – „Pavasario“ g-joje. 1933–
35 atliko būtinąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, iki
1940 tarnavo liktiniu puskarininkiu. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą nuo 1940 08 30 tarnavo RA 29 ŠTK, turėjo viršilos
laipsnį. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokie Nekrašas Eduardas
čių okupacijos metais tarnavo LSD. Antrosios sovietinės oku
pacijos pradž. 1944 įstojo į karinę pogrindinę organizaciją LLA,
priklausė prie 5 apygardos. 1945 03 27 žuvus 3 bataliono va NEKRAŠAS Eduardas gimė 1914 02 23 Novonikolajevske
dui Z. Kacevičiui (slap. Genys) paskirtas bataliono vadu. 1945 (Novosibirskas), Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą mokėsi Klaipėdos
12 27 atvyko į Kauną aplankyti žmonos, užkluptas enkave Vytauto Didžiojo g-joje. 1934 baigė Kauno „Aušros” berniu
distų pasipriešino ginklu, bet buvo sužeistas ir suimtas. Kalin kų g-ją, mokėsi Klaipėdos prekybos in-te. 1935 09 18 pašauk
tas Kaune, amputuota kaire koja, vėliau perkeltas į Vilnių. 1946 tas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą
09 04 LSSR NKVD Karo tribunolo nuteistas mirties bausme. (XI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
1946 11 26 sušaudytas Vilniuje. Palaikai užkasti Tuskulėnų paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1938 baigė Klaipėdos

prekybos in-tą, dirbo Lietuvos geležinkelyjc, 1944–51 - Ke
dainių miškų pramonės ūkio vyr. inžinieriumi, direktoriumi, N.
1951-54 – Druskininkų miškų pramonės ūkio direktoriumi,
1954–56 - Druskininkų ir Varėnos buitinio gyventojų aptar
navimo kombinato direktoriumi, nuo 1957 – Druskininkus.
vykdomojo k-to pirmininko pavaduotoju, plano komisijos pir
mininku, 1959–74 – Druskininkų miškų ūkio direktoriumi.
1964 baigė LŽŪA Miškų ūkio f-to ncakivaizdinį skyrių.
LCVA, 1. 930, ap. 2N, 6. 51; ap. 5, b. 3184, 1. 523; LKKAS archyvas,
NEKRAŠAS Stasys tarnavo Rusijos kariuomenėje, turėjo ka

rininko laipsnį. Grįžęs į Lietuvą 1919 02 25 kaip karininkas
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į atsargą pric
Kauno m. komendantūros. 1919 03 24 perkeltas į artilerijos Nemeikša Juozas
dalį. 1919 10 07 grąžintas į atsargą prie Kauno m. komen

dantūros. Slaptos pogrindinės lenkų karinės organizacijos
(POW) Lietuvoje narys, vienas jos vadovų. 1919 09 30 pa riuomenę. 1915 05 – 1918 01 I pasaul. karo fronte tarnavo
bėgo į Lenkiją, 1920 05 10 išbrauktas iš karininkų sąrašų. jaun., vėliau vyr. gydytoju. Po bolševikų perversmo Rusi
ICVA, F. 930, ap. 5, b. 1942; ap. 8, b. 305; LKKAS archyvas. joje mobilizuotas į RA. 1918 01 – 1920 tarnavo Užkrečiamų
jų ligų karo ligoninėje ordinatoriumi. 1920 grįžo į Lietuvą.
1921 02 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į
11 pest. Vilniaus pulką jaun. gydytoju. 1921 05 25 paskirtas
eiti vyr. gydytojo pareigas. 1921 10 25 suteiktas sanitarijos
vyr. leitenanto laipsnis. 1922 09 01 pakeltas į kapitonus,
1923 05 05 perkeltas į Pasienio apsaugos pést. diviziją, pa
skirtas eiti divizijos gydytojo pareigas. 1923 11 26 perkeltas
į 3 pasienio pulką, paskirtas pulko gydytoju. 1924 01 10
perkeltas į 11 pest. pulką, 07 29 – į Alytaus įgulos ligoninę,
paskirtas eiti v-ko pareigas. 1925 05 15 pakeltas į majorus.
1926 01 01 perkeltas į 7 pest. pulką Kaune. Nuo 1926 kartu
dėstė LU. 1927 06 16 pačiam prašant paleistas į sanitarijos
karininkų atsargą. Nuo 1927 LU Akių ligų katedros asisten
tas. 1930 įsteigė Akliesiems globoti draugiją, buvo jos pir
mininkas. 1931 09 01 priimtas į karinę tarnybą, paskirtas
Nemanis Albinas
Karo ligoninės vyr. ordinatoriumi. 1932 12 29 pakeltas į
plk. leitenantus. 1938 07 27 paskirtas kariuomenės okulis
NEMANIS Albinas gimė 1917 05 10 Mieleišių k., Papi tu. 1939 01 20 paskirtas Naujokų ir invalidų skundų ko
lio vls., Biržų aps. 1938 06 14 baigė Biržų A. Smetonos g-ją. misijos nariu. 1940 įsteigė Lietuvos akių gydytojų draugiją,
1938 10 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 6 pést. tapo jos viceprezidentu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuo
pulke. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė
Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko menės atleistas. Nuo 1941 vadovavo Trachomos dispanseriui
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 Vilniuje, vėliau Kaune. Prasidėjus antrajai sovietinei okupa
08 30 įstojo į VDU Technologijos f-to Elektrotechnikos skyrių. cijai nuo 1944 dirbo VDU Medicinos f-to, nuo 1951 – Kau
no medicinos in-to Akių ligų katedros vedėju, docentas
(1944). Mirė 1958 12 12 Kaune.
NEMANIS Fabijonas 1939 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 . laipsnio ordinu (1934).
1939 07 12 - 09 24 stažavo 3 pést. pulke. Sovietų Sąjungai LCVA, F. 402, ap. 5, b. 138, I. 4, 6, 19; ſ. 930, ap. 2N, b. 35; ap. 5,
okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. b. 1975, I. 15; ap. 8, b. 227, I. 448; LYA, F. K-8, ap. 2. saug, vnt. 3; BLE,
laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet t. 20. p. 157: MLTE, r. 2, p. 676; TLE, t. 3, p. 193; LKKAS archyvas.
paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas NEMMING Lemond, Anglijos kariuomenės plk. leitenantas,
pareiškęs norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, 1919 11 12 įsto
NEMEIKŠA Juozas gimė 1888 12 16 Šiauliuose. 1915 bai jo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Gen. kariuomenės štabe.
gus Maskvos u-to Medicinos f-tą mobilizuotas į Rusijos ka LKKAS archyvas

Neniškis Kazys
NENIŠKIS Kazys gimė 1914 11 10 Davainiškio dvare, Ka

majų vls., Rokiškio aps. Baigęs Rokiškio g-ją įstojo į VDU Medi
cinos f-tą. 1936 01 01 paskirta KAM stipendija. 1938 baigė
VDU, įgijo medicinos gydytojo specialybę. 1938 07 01 pa NenortaJonas
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mo
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas sanitarijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis, priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas Karo ligoninės savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karo valdi
jaun. ordinatoriumi. 1939 12 14 baigė karininkų tobulinimosi ninku į 2 pėst. pulko štabo rikiuotės skyriaus raštinę. 1919
kursus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietu 06 12 perkeltas į 2 atsargos batalioną, paskirtas bataliono ad
vos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas. Vokiečių jutanto padėjėju. 1920 04 01 perkeltas raštvedžiu į Artile
okupacijos metais dirbo gydytoju Rokiškyje, nuo 1944 – Mo rijos pulko štabą, 05 01 – į atsargos kuopą raštvedžiu-ūkio
sėdyje. Antrosios sovietinės okupacijos metais dirbo gydytoju vedėju, 11 27 – į 3 raitelių pulką maitinimo valdininku, 1922
Skuode. Nuo 1952 iki pensijos Klaipėdos respublikinės ligo 08 29 – į Karo veterinarijos valdybą, kurioje ėjo įvairias parei
ninės Nervų skyriaus vedėjas, Klaipėdos zonos vyr. neurolo gas. 1925 12 22 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą, ėjo
gas. Mirė 1994 Kaune, palaidotas Palangos kapinėse. ekspeditoriaus, raštvedžio, įvairių skyrių vedėjo pareigas. 1928
Pirmoji žmona – Marija Statkevičiūtė; antroji žmona – Ieva 08 06 suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis.
Gineikaitė (susituokė 1941), dukterys - Ieva Kaušinienė 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
(1942), Janina Lyvens (1947), Irena (1948), Marija Krevne keistas į leitenanto. 1932 01 14 perkeltas į Vytauto Didžiojo
vičienė (1948), sūnus - Jonas (1943).
karininkų kursus iždininku, 1935 07 20 – į Priešlėktuvinės
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1943; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS apsaugos rinktinę, paskirtas iždininku, vėliau raštvedžiu. 1937
archyvas. 1209 pakeltas į kapitonus. 1937 12 02 pačiam prašant pa
leistas į atsargą, gyveno tėviškėje. Sovietų Sąjungai antrą kartą
NENIŠKIS Pranas gimė 1909 08 01 Ignašinos dvare, Ka okupavus Lietuvą sovietinio saugumo ne kartą tardytas Šakiuo
majų vls., Rokiškio aps. 1930 baigė Rokiškio g-ją. 1930 11 04 se. Mirė 1944 10 10, palaidotas Raudondvario kapinėse.
Rokiškio aps.komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuome Apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės
nę, pasiųstas į 5 pėst. pulką. 1931 01 08 perkeltas į Karo mo (1928) medaliais.
kyklą. 1931 10 29 ją baigus (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. Žmona - Jadvyga Zavadskytė (1894–1965), dukterys – Al
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at dona Antanina Račkauskienė (1923) ir Vitalija Marija Vitkie
sargą. 1936 02 12 baigė Karo aviacijos oro sekėjų mazgų v-kų ne (1926).
kursus. 1939 dirbo Geležinkelių valdyboje inspektoriumi. LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 86; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKA, 1. 31.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939). p. 70; LKKAS archyvas.
LCVA, f. 930, ap. 1, b. 352, 1. 38; ap. 2N, b. 52; LKKAS archyvas.
NENORTAS Vacys gimė 1909 03 24 Gerdašių k., Leipa
NENORTA Jonas gimė 1891 09 01 Noreikų k., Paežerė lingio vls., Seinų aps. Baige g-ją, 1931 – Alytaus aukštesn. miš
lių vls., Šakių aps. Baigė prad. m-lą Eičiūnuose. 19190105 kų m-lą. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas

N.
Nešukaitis Vytautas
tenanto laipsniu. Nuo 1944 SSKP narys. Sovietams antrą kar

tą okupavus Lietuvą 1944 demobilizuotas, dirbo partinį bei
Nenortas Vacys
administracinį darbą sovietinėse struktūrose Vilniuje, Marijam
polės aps. ir Kaune. 1950 baigęs KU įgijo inžinieriaus elektro
mechaniko specialybę, liko dėstyti u-te (nuo 1950 10 31 KPI).
pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pést. pulką Mari 1955–56 Automatizacijos katedros vedėjas, techn. m. kand.
jampolėje. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. 1940 03 13 (1955), docentas (1956). 1956-59 Elektrotechnikos f-to pro
perkeltas į II pest. divizijos štabą, paskirtas I (Operacijų) sky dekanas, kartu Energetikos ir elektrotechnikos in-to mokslinis
riaus karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi bendradarbis. Nuo 1967 Fizikinių-techninių energetikos pro
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 blemų in-to Valdymo-skaičiavimo įtaisų laboratorijos vadovas,
ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko šaulių bataliono kartu KPI Skaičiavimo įtaisų ir automatikos, nuo 1966 Auto
vyr. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui su batalionu trau matikos ir telemechanikos katedros docentas. 1962 išrinktas
kiantis į Rusiją prie Minsko iš RA pasitraukė ir grįžo į Lietuvą, LSSR MA nariu-korespondentu. Vadovėlio „Pramoninė elek
įstojo į lietuvių karių Vilniaus įgulos 11 apsaugos pulką. Vo trotechnika“ (1 d., 1962; 2 d., 1971) bendraautoris. LSSR nu
kiečiams likviduojant lietuviškuosius karinius dalinius 1941 sipelnęs inžinierius (1975). Mirė 1975 12 22 Kaune.
07 22 iš kariuomenės paleistas. Gyveno žmonos tėviškėje prie Apdovanotas SSRS Raudonosios žvaigždės ordinu ir medaliais.
Marijampolės, paskirtas Marijampolės burmistro padėjėju, vė LCVA, F. 631, ap. 7, b. 15028; MLTE, t. 2, p. 688; TLE, t. 3, p. 209;
liau burmistru. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1949 LKKAS archyvas.
emigravo į JAV, gyveno Hartforde, Konektikuto valst. Dirbo
rašomųjų mašinėlių Underwood fabrike.Aktyviai dalyvavo vi
suomeninėje veikloje, atkūrė JAV lietuvių skautų sąjungos veik
lą, 1979–81 buvo garbės teismo pirmininkas.
Apdovanotas JAV lietuvių skautų sąjungos Lelijos ordinu.
Žmona – Konstancija Matulaitytė, sūnūs - Vytenis ir Ginta
ras, duktė - Dalia.
LCVA, . R-660, ap. 2, b. 4; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
f
archyvas
NEŠUKAITIS Vytautas gimė 1915 10 27 Pasūduonės k.,

Liudvinavo vls., Marijampolės aps. 1935 06 21 baigė Marijam
polės Rygiškių Jono g-ją. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą
(XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 įstojo į VDU Tech
nikos f-tą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 08 pri
imtas į karinę tarnybą ir paskirtas Lietuvos liaudies kariuomenės
5 pėst. pulko politiniu vadovu. 1940 07 19 pakeltas į leite Nevardauskas Večislovas
nantus. Kilus Vokietijos-SSRS karui pasitraukė su RA. Nuo
1942 tarnavo RA 16 lietuviškojoje divizijoje, buvo kuopos va
das. Dalyvavo II pasaul. karo kautynėse su vokiečiais Oriolo ir NEVARDAUSKAS (NEVIARDAUSKAS) Večislovas gimė
Kursko fronte, du kartus sužeistas. Tarnybą RA baigė vyr. lei 1898 06 08 Ariškės dvare, Žarėnų vls., Telšių aps. 1918 baige

vyrų g-ją Roslavlyje, Rusijoje. Grįžęs Lietuvą 1919 jstojo į gramos vedėju, vėliau techniniu programos vedėju. Nuo 1941
į
Lietuvos kariuomenę. 1920 02 01 prie Karo mokyklos išlai 04 01 Lietuvių dramos teatro Vilniuje literatūros skyriaus ve
kius egzaminus suteiktas karo valdininko laipsnis ir paskirtas dėjas. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 07 01 grįžo dirbti į
Telšių komendantūros raštvedžiu. 1921 08 11 perkeltas į Vilniaus radiofoną. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Haf
Kauno komendantūrą. 1922 09 25 paleistas iš kariuomenės tkriuge, vėliau persikėlė į Noištatą. Po karo įsitrauke į visuome
studijuoti aukštojoje m-loje. Studijavo LU Teisių f-to Teisių ninę lietuvių pabėgėlių veiklą. 1947 cmigravo į Angliją. Dirbo
skyriuje, kurį baigė 1927 06 21.1937 11 23 kaip buvusiam D. Britanijos lietuvių sąjungoje, buvo vienas iš Lietuvių rezis
karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas ad tencinės santarvės draugijos steigėjų. 1950-58 žurn. „Santarvė“
ministracijos (B) ats, jaun. leitenanto laipsnis. redaktorius. Mirė 1981 04 27 Londonc, Anglijoje.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 10; LKKAS archyvas. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvada
vimo bronzos medaliu (1923).
Žmona - Irena Gavorskaitė, dukterys – Danutė Irena (1924)

ir Ilona Rita Elena (1932).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1944; ap. 8, b. 209; BLE, t. 20, p. 264–265;
LKKAS archyvas
Neveravičius Fabijonas
NEVERAVIČIUS Fabijonas gimė 1900 07 06 Pušų dvare,

Nemakščių vls., Raseinių aps. Mokėsi Šiaulių g-joje. Prasidėjus
I pasaul. karui pasitraukė į Rusiją, baige g-jos 5 klases Rževe.
Grįžęs į Lietuvą 1919 06 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į 1 lietuvių raitelių pulką. 1920 įstojo į Karo
mokyklą. 1920 10 17 ją baigus (III laida) suteiktas pėstininkų Nevronis Ignas
leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo mokyklą jaun. karininku.
1921 ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. 1921 10 paskir
tas būrio vadu. 1923 01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvadavi NEVRONIS Ignas gimė 1884 01 30 Vaškų mstl., Panevė
žio
me. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 baigė aps. 1913 baigė Dorpato (Tartu) u-to Medicinos f-cą Esti
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (V joje. Prasidėjus I pasaul. karui 1914 07 – 1917 tarnavo gydy
laida). 1927 11 08 paskirtas inžinerijos būrio vadu. Nuo 1928 toju Rusijos kariuomenės sanitariniame traukinyje. Grįžus į
dėstė Karo mokykloje, kartu studijavo LU Teologijos-filosofi Lietuvą 1920 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1
jos f-te. 1928 02 16 pakeltas į kapitonus, paskirtas 1 aspirantų atskirojo lazareto jaun. gydytoju. Dalyvavo nepriklausomybės
kuopos vyr. karininku. 1931 04 27 perkeltas į 4 pest. pulką kovose su lenkais. 1921 02 15 perkeltas į 3 pést. pulką jaun.
mokomosios kuopos vadu. 1931 07 31 patvirtintas pulko gydytoju. 1921 04 07 suteiktas sanitarijos vyr. leitenanto
teismo pirmininku. 1934 01 25 perkeltas į 5 pest. pulką. Už laipsnis ir paskirtas vyr. gydytoju. Nuo 1923 tarnavo I pést.
dalyvavimą voldemarininkų maište suimtas, pasodintas į Karo divizijoje gydytoju. 1923 12 24 paleistas į sanitarijos karinin
kalėjimą, netrukus paleistas. 1934 07 09 iš kariuomenės pa kų atsargą. Nuo 1929 Šakių aps. v-ko įstaigos gydytojas. 1931
leistas į pestininkų karininkų atsargą. Romano „Dienos ir naktys“ 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto
(1935), istorinio romano „Blaškomos liepsnos“ (1936), „Erš laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1936 12 31 dėl amžiaus paleis
kečiai“( 1937) ir kt. autorius, vertėjas. 1939 pab. persikėlė į tas į dimisiją. Nuo 1937 Šakių aps. gydytojas. Vokiečių oku
Vilnių, iki sovietinės okupacijos dirbo Vilniaus radiofone pro pacijos metais 1944 02–05 tarnavo VR sanitarijos gydytoju.

Apdovanotas Rusijos kariuomencje Sv. Stanislavo ir Sv. Anos NIAURA Alfonsas gimė 1913 06 12 Rygoje, Latvijoje. At
vykęs į Lietuvą baigėg-ji Kaunc. 1938 07 08 pašauktas į Lie
3 laipsnio ordinais.
TCVA. 1.930, ap. 2N, 1. 54; ap. 7. 6. 1089, 1. 10:.p. 8, 11, 251: IKKAS tuvos kariuomenę. 193909 18 baigus karo mokyklą (XIV asp. N
archyvas laida) suteiktas pėstininkų ats, jawn, leitenanto laipsnis, palik
tas karinėje tarnyboje ir paskirtas į 4 pėst. pulko 2 kuopą. 1939
11 21 paleistas įpėstininkų karininkų atsargą. 1939-44 stu
dijavo Veterinarijos akademijoje, kurią baigęs dirbo dėstyto
ju. Daktaras (biomedicinos m., veterinarijos m. kand., 1958),
docentas (1961). Mokomojo pobūdžio knygų „Zoohigienos
praktikos darbai" (1971) autorius, „Gyvulininkyste ir zoohigie
na" (1972), „Zoohigienos ir veterinarijos pagrindai“ (1985)
bendraautoris. Mirė 1994 10 27 Kaune.
LCVA, 6.930, ap. 5. b. 57; LTE, 1.8, p. 183: MLTE, 1. 2. p. 691;
LKKAS archyvas
Nevronis Jurgis
NEVRONIS Jurgis gimė 1893 02 21 Dikonių k., Pušalo

to vls., Pasvalio aps. Baigė Panevėžio realinės g-jos 6 klases ir
Petro I g-jos Rygoje 7 klasę. Nuo 1913 tarnavo Rusijos kariuo
menės artilerijos daliniuose, baigė pirotechnikos kursus. 1917
09.06 baigė Maskvos 1 praporščikų m-lą, tarnavo kuopos va
du. Po bolševikų perversmo Rusijoje atvyko į Latviją, iki 1919
11 Latvijos kariuomenėje tarnavo artilerijos karininku. Grįžęs Niauronis Jonas
į Lietuvą 1919 11 08 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas į 2 ats. batalioną. 1919 12 20 suteiktas vyr. leitenanto
laipsnis. 1920 03 15 perkeltas į Karo mokyklą, 05 01 – į ats. NIAURONIS (NEVRONIS) Jonas gimė 1900 04 13 Di
kuopą, paskirtas jos vadu. 1922 03 31 perkeltas į drausmės konių k., Pušaloto vls., Biržų–Pasvalio aps. 1921 12 18 bai
batalioną, paskirtas vadu. Nuo 1922 05 13 už prasižengimus gus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas artilerijos leitenanto
4 mėn. kalėjo Karo kalėjime. 1922 10 07 perkeltas į l pasienio laipsnis ir paskirtas į 2 art. pulk? 5 baterijos jaun. karininku.
pulką, paskirtas kuopos vadu. 1923 12 31 perkeltas į Inžineri Tarnaudamas kariuomenėje 1923 02 07 baigė Panevėžio vy
jos pulką jaun. karininku. 1924 03 08 pačiam prašant paleistas rų g-ją, studijavo LU Teisių -te. 1924 paskirtas baterijos
f
į karininkų atsargą. Tarnavo policijoje. 1925 05 13 paskirtas ūkio vedėju. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925
Piliečių apsaugos departamento policijos rezervo būrio vadu. 07 26 paskirtas eiti baterijos vado pareigas. 1928 01 12 pa
1925 06 16 paskirtas Zarasų aps., 1927 04 01 – Alytaus m., čiam prašant paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1928
1930 09 11 - Vilkaviškio aps. policijos vadu, 1931 09 14 del 02 15 tarnavo VRM pakrančių apsaugos tarnyboje laive
pablogėjusios sveikatos iš tarnybos atleistas. Nuo 1933 02 11 „Prezidentas A. Smetona“. 1929 01 28 grįžo į karinę tar
laikr. „Žinios visiems“ leidėjas ir redaktorius. Išėjęs į pensiją dir nybą, paskirtas į 4 art. pulką 2 baterijos vadu. 1931 01 01
bo Kauno skelbimų biure. Mirė 1940 07 11 Kaune. pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pa
Žmona - Konstancija Bražiūnaitė. keistas į leitenanto, paskirtas ūkio dalies raštvedžiu-buhalte
LCVA, f. 377, ap. 1, b. 371; f. 930, ap. 2N, 1.55; ap. 5. 6. 1975, 1. 13; riu. 1931 10 22 perkeltas į Karo kalėjimo ir drausmės dalį.
LKKAS archyvas 1931 12 03 įskaitytas į administracijos (A) karininkus. 1932
05 16 perkeltas į Šarvuočių rinktinę, paskirtas raštvedžiu.
NEWTON Jamas, Anglijos kariuomenės majoras, 1919 1932 11 21 pakeltas į kapitonus. Už dalyvavimą voldema
1001 priimtas į Lietuvos kariuomenę. 1920 01 01 iš kariuo rininkų maište 1934 07 09 paleistas į administracijos karinin
menes atleistas. kų atsargą. 1935 09 05 priimtas į karinę tarnybą, paskirtas
IKKAS archyvas. 3 pest. pulko raštvedžiu-buhalteriu. 1936 12 22 perkeltas į
Lieturios kariuomenes karininkai 339

Kauno komendantūrą ūkio v-ku. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 189 šaulių divizijos atskirojo ryšių ba
taliono maisto tiekimo v-ku. 1940 12 16 perkeltas į LSSR
respublikinį karinį komisariatą bendrosios dalies v-ku. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupaci
jos metais tarnavo LSD, buvo Kauno komendantūros ūkio
skyriaus v-kas. Po karo gyveno ir mirė Kaune.
Žmona - Petronėlė Novedzielskytė (1901), sūnus – Jonas Ze
nonas (1927-2002).
LCVA, f. 561, ap. 7, b. 299; f. 930, ap. 5, b. 1948; ap. 8, b. 93; f. R-1444,
ap. 1, b. 18; f. 631, ap.7, b. 1424; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
Niedvaras Julijonas
NIEDVARAS Julijonasgimė 1909 01 07 Panevėžyje. 1929

baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1929–35 dirbo
Švietimo m-jos sistemoje mokytoju, Finansų m-joje raštvedžiu.
1936 03 02 priimtas civiliu tarnautoju į Kariuomenės štabo
III (Mobilizacijos) skyrių. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenan
tus. 1939 03 28 baigė VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių.
Mobilizuotas 1939 09 18-10 06 tarnavo Kariuomenės šta
bo III skyriaus komplektavimo dalies karininku. LŠS narys. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą dirbo LSSR komunalinio ūkio
Ničajus Antanas
komisariato plano-finansų skyriaus referentu, vėliau v-ku.
1941 06 14 NKVD suimtas, išvežtas į lagerį Archangelsko sr.
NIČAJUS Antanas gimė 1893 11 02 Panevėžyje. 1912 baigė 1941 11 20 žuvo lageryje. Šeima 1948 05 22 ištremta į Tai
Panevėžio realinės g-jos 5 klases, vėliau Sankt Peterburge išlaikė šeto r., Irkutsko kr. 1991 01 15 reabilituotas (po mirties).
brandos egzaminus. 1913–14 Kijeve 2 semestrus lankė inž. Žmona – Marija Natalija Vaitiekaitytė (1909–2004), sūnus –
V. Perminovo politechnikos kursus. 1914 mobilizuotas į Rusi Romanas (1932), duktė - Nijolė (1934–1952 tremtyje).
jos kariuomenę, 1915 baigė Kijevo praporščikų m-lą. Nuo 1915 LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 59; LKKAS archyvas.
08 15 tarnavo 20 Turkestano šaulių pulke. Dalyvavo I pasaul.
karo kautynėse su vokiečiais prie Varšuvos ir Lomžos, Lenkijoje. NIVINSKAS Vladas gimė 1888 12 06 Kondratavičių k., Jos
1916 prie Lomžos sužeistas, pateko į vokiečių nelaisvę. 1920 vainių vls., Kedainių aps. 1904 baigė m-los 4 klases Kaune.
05 18 grįžo į Lietuvą. 1920 11 03 mobilizuotas į Lietuvos ka Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę tarnavo 31 art. brigados
riuomenę, paskirtas į l pest. pulką 6 kuopos jaun. karininku. mokomojoje komandoje. 1914 07 26 – 1918 01 25 dalyva
1922 05 13 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą, gyveno Pa vo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais. Grįžęs į Lietuvą 1919
nevėžyje. Nuo 1927 11 03 lankė karines pratybas Aukštuosiuose 0131 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į inžine
karininkų kursuose, kuriuos baigus pripažintas Lietuvos kariuo rijos kuopą. 1919 04 03 perkeltas į autokuopą technikos da
menės ats. karininku, karo metu galinčiu tarnauti jaun. karininku. lies v-ku. 1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919
Nuo 1927 dirbo Žemėtvarkos departamente kultūrtechniku. 12 01 perkeltas į Autobatalioną, paskirtas Autosusisiekimo
LŠS VII rinktinės narys. 1937 11 23 paleistas į dimisiją. komandos v-ku. 1920 10 15 pakeltas į kapitonus, paskirtas
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1276; f. 930,ap. 5. b. 1949, 1975, I. 11; LKKAS lengvųjų automobilių ir motociklų kuopos vadu. 1922 02 24
archyvas perkeltas į Kauno stoties ir ruožo komendantūrą, paskirtas sar
gybos kuopos jaun. karininku. 1922 12 16 paskirtas karininku
NYE C. E G., Anglijos kariuomenės majoras, 1919 11 07 priim ypatingiems pavedimams. 1922 12 24 perkeltas į Kariuomenės
tas į Lietuvos kariuomenę. 1920 02 09 iš kariuomenės atleistas. intendantūrą, 1923 05 15 - į 6 pést. pulką. 1923 11 26 -
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1954: LKKAS archyvas. 1924 02 23 komandiruotas į Inžinerijos pulką. 1925 12 11
340 Lieturos kariuomencs karininkai

pačiam prašant paleistas į atsarga. 1937 11 23 kaip buvusiam
karo valdininkui, laikomam karininku atsargoje, suteikus ad
N
ministracijos (B) ats, jaun. Ieitenanto laipsnis.
LCVA, 1.930, ap. 7. b. 633, 1. 1. LKKAS archyvas.
Nivinskas Vladas
pačiam prašant paleistas į karininkų atsargą. Tarnavo VRM Noakas Eugenijus

pasienio policijoje, buvo Tauragės ruožo v-kas. 1929 02 06
teismo nuteistas ir išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų. 1944
pasitraukė į Vokietiją, šeima liko Lietuvoje. 1949 emigravo į NOAKAS Eugenijus gimė 1910 09 29 Panevėžyje. 1930
Argentiną. Mirė 1958 06 23 Lanuso mieste, Argentinoje. 06 23 baigęs Raseinių g-ją įstojo į VDU Teisių f-tą. 1931
Žmona - Aleksandra (1898), sūnus - Gabrielius Juozas 09 11 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1932 09 15 baigus
(1920), duktė – Janina (1921). Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leite
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 4 laipsnio nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. LŠS
medaliu ir Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi, Aukso medaliu narys, 1933–34 VDU šaulių kuopos būrio vadas. 1938 05 05
„Už narsą“. baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių, įgijo teisininko specia
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1953, 1975; ap. 8, b. 251; LKKAS archyvas. lybę. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1932–34 VRM
ypatingų reikalų valdininkas, 1934–40 Susisiekimo m-jos kan
celiarijos sekretorius, 1940 Vilniaus aps. v-ko padėjėjas. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą iš darbo atleistas, persekiotas,
slapstėsi. Vokiečių okupacijos metais 1942–44 dirbo Vilniaus
apylinkės teismo teisėju. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Po karo
1945 dirbo Ingolštato teismo raštinėje. 1945-46 lietuvių Rau
donojo Kryžiaus Ingolštato skyriaus pirmininkas. 1948–49
Miuncheno LB centro v-bos narys, reikalų vedėjas. 1948
Miuncheno Liudvigo Maksimiliano u-te įgijo daktaro laipsnį.
1950 Vokietijoje išlaikė JAV advokatūros egzaminus, įgijo advo
kato teises, dirbo amerikiečių teismuose Vokietijoje. 1950–51 IRO
teisinis patarėjas. 1951 10 09 emigravo į JAV, gyveno Niu
jorke. 1951-81 dirbo bendrovės Ch. Pfizer and Cocheminio
tyrimo skyriuje. Mokėsi POHSin-te, įgijo nekilnojamojo turto
brokerio specialybę. 1956–82 dirbo ir nekilnojamojo turto
bei draudimo srityje. Dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje
Nivinskis Jonas veikloje, 1955–57 atkurtos užsienyje korporacijos Neo-Lit
buania pirmininkas, 1958–59 ALT Niujorko skyriaus pir
mininkas, vėliau BALF Niujorko skyriaus pirmininkas. Mire
NIVINSKIS Jonas gimė 1891 12 27 Kvietiškio k. ir vls., Ma 1985 02 10 Brukline, Niujorko valst.
rijampolės aps. Tarnavo karo valdininku Rusijos kariuomenėje, Žmona - Emilija Venckūnaitė (susituokė 1936), dukterys -
Grįžęs į Lietuvą 191901 18 kaip karo valdininkas mobilizuo Aldona Pitsch ir Giedrė Stankūnienė.
tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Krašto apsaugos tiekimo LCVA, F. 930. ap. 2N, b. 62; f. 631, ap. 7. 6. 7944: BLE, I. 20. p. 384
skyrių. 1920 04 15 perkeltas į inžinerijos skyrių. 1923 1205 385; LKKAS archyvas.

NOGULEVIČIUS Jonas gimė 1896 03 10 Burvelių k., bolševikais prie l'anevėžio ir Zarasų. 1919 05 31 paskirtas 8
Surviliškio vls., Kėdainių aps. Baige Mintaujos (Jelgava) miesto kuopos vadu. 1919. 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
m-los 4 klases. 1915-17 tarnavo Rusijos kariuomenėje, daly 1919 11 21-23 dalyvavo nepriklausomybės kovose su ber
vavo 1 pasaul. karo kautynėse su vokiečiais, du kartus sužeistas. montininkais prie Radviliškio, 1920 09 23-11 17 – su lenkais
Grįžus į Lietuva 191901 21 priimtas Lietuvos kariuomenç prie Giedraičių vadovavo 3 batalionui, pric Kraujalaidžio k.
į
ir paskirtas KAM rikiuotės skyriaus vyr. raštvedžiu, vėliau Gen. sunkiai sužeistas, 1920 02 13 pakeltas į kapitonus. 1922 10 06
kariuomenės štabo vyr. raštvedžiu. 1919 10 26 perkeltas Kau baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923 01 09–15
į
no komendantūrą, vėliau tarnavo IV pest. divizijos štabe. 1920 dalyvavo Klaipėdos išvadavimc. 1923 01 15 cidamas tarnybines
11 13 suteiktas pėst, leitenanto laipsnis. 1920 11 18 perkeltas pareigas žuvo Klaipėdoje. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
12 pėst. pulka, paskirtas 2, vėliau I kuopos jaun. karininku. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1919), 2 laipsnio
į
1923 04 21 del silpnos atestacijos paleistas susargą. 1931 01 01 Vyties kryžiumi (1923, po mirties), Savanorių (1929, po
į
pagal karininkų laipsnių įstatymą ats. Ieitenanto laipsnis pa mirties) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928, po mirties) me
keistas į ats: jaun. leitenanto. 1938 11 23 pakeltas į ats. lei daliais, Klaipėdos išvadavimo sidabro medaliu (po mirties), Lat
tenantus. Gyveno Raseiniuose, dirbo mokesčių inspektoriaus vijos Lačplesio 3 laipsnio ordinu (1926, po mirties), Latvijos
padėjėju, vėliau mokesčių inspektoriumi Ukmergėje ir Kaune. išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929, po mirties): Ru
1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Viurcburgo ir Štutgarto sijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinu.
pabėgėlių stovyklose. 1949 emigravo į Australiją. Mirė 1962 Žmona - Liūnė Šileikaitė.
01 06 Melburne, palaidotas Pawkner kapinėse. LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1955: ap. 8, b. 251; BLE, t. 20. p. 408-409;
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). LKKAS archyvas
Žmona - Eugenija (1901), dukterys – Elvyra Šemetienė ir
Aldona, sūnūs - Alfredas ir Eduardas.
LCVA, F. 930. ap. 2N, b. 8; LKKAS archyvas.
Noreika Jonas
NOREIKA Jonas gimė 1910 10 08 Šukionių k., Pakruo

jo vls., Šiaulių aps. Baigęs Šiaulių g-ją 1929 07 23 įstojo į Karo
mokyklą. 1931 10 24 ją baigus (XIII laida) suteiktas pėst. jaun.
Noreika Edvardas
leitenanto laipsnis, paskirtas į 7 pest. pulka Klaipėdoje 2 kuopos
būrio vadu, 1932 11 01 – 1 kuopos būrio vadu. 1933 09 06
pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą studijuo
NOREIKA Edvardas (Eduardas) gimė 1897 10 10 Rygoje, ti VDU Teisių f-te. 1935 10 17 grįžo į kariuomenę, paskirtas
Latvijoje. 1913 baigė Rygos aukštesn. miesto m-lą. 1914 atvy 2 pest. pulką, kartu tęsė studijas VDU. 1935 11 01 paskir
į
ko į Maskvą, mokėsi Aleksandro g-joje. 1915 iš 6 klasės sava tas 2 kulkosv. kuopos jaun. karininku, 1936 05 16 – ryšių
noriu įstojo į Rusijos kariuomenç. 1916 10 20 baigus Gatčinos kuopos būrio vadu. 1936 11 05 perkeltas į Karo mokyklą,
praporščikų m-lą suteiktas praporščiko laipsnis. Dalyvavo I pa paskirtas antruoju adjutantu. 1936 12 31 pakeltas į leite
saul. karo kautynėse su vokiečiais ir austrais bei vengrais. 1918 nantus. 1937 10 08 perkeltas į Kariuomenės teismą, paskirtas
atvyko į Lietuvą. 1919 01 05 savanoriu įstojo į Lietuvos ka teismo aspirantu. 1938 06 09 baigė VDU Teisių f-to Teisių
riuomenės 2 pėst. pulką Aukštojoje Panemunėje, Kaune, skyrių, įgijo teisininko specialybę. 1938 09 01 paskirtas eiti
paskirtas į lenkiškai kalbančiųjų kuopą vado padėjėju. Kuopą Kariuomenės teismo sekretoriaus padėjėjo pareigas. Nuo 1939
išformavus perkeltas į Kauno komendantūrą. 1919 04 13 grą aktyviai dalyvavo karinėje spaudoje, buvo „Kariūno“ žurn. re
žintas į 2 pést. pulką, dalyvavo nepriklausomybės kovose su daktorius. 1939 10 23 patvirtintas Kariuomenės teismo sek

1947 02 26 nužudytas NKVD pastato rūsyje Vilniuje, palaikai
užkasti Tuskulėnų dvaro parke. 1991 05 27 LR Aukščiau N
siojo Teismo reabilituotas (po mirties). 1995 10 06 gimtaja
me Šukonių k. prie mokyklos atidengta paminklinė lenta. 2004
11 02 palaikai perlaidoti Tuskulėnų rimties parke įrengtame
kolumbariume. Šeima 1944 pasitrauke į Vokietiją, vėliau emig
ravo į JAV, gyveno Čikagoje.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi
(1997, po mirties).
Žmona – Antanina Krapavičiūtė (1911, susituokė 1936), duk
tė - Dalia Bernadeta Kučenas-Kučenienė (1939-2000).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1956; BLE, t. 20, p. 409; LNTK, p. 275–281.
Noreika Jonas su žmona Antanina
328-329; LKA, t. 7, p. 172-209; LKKAS archyvas.
NOREIKA Julius gimė 1908 09 20 Vingininkų k., Šila

retoriaus padėjėju. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų, les vls., Tauragės aps. Baigė Tauragės mokytojų seminariją.
Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į 5
1940 10 28 iš kariuomenės atleistas. Gyveno žmonos tėviškėje pest. pulko 5 kuopą. 1930 01 09 pasiųstas į Karo mokyklą.
Barstyčiuose, vėliau persikėlė į Telšius ir įsitraukė į antisovie 1930 11 30 ją baigus (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leite
tinį pasipriešinimą, kartu su bendraminčiais įkūrė pogrinding nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931
organizaciją Vienybės sąjūdis“, palaikė ryšį su LAF Kauno šta 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
„
bu. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime, ats. jaun. leitenanto. LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupuojant
organizavo sukilėlius Mardosų k., nuginklavo grupę besi Lietuvą mokytojavo Šilalėje. 1941 06 14 NKVD suimtas, iš
traukiančių raudonarmiečių. 1941 08 03 paskirtas Šiaulių aps. vežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942
v-ku. Dalyvavo antinacinėje pogrindžio veikloje, buvo LF slap 09 26 žuvo lageryje.
tos karinės organizacijos „Kęstutis“ Šiaulių aps. štabo v-kas. LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 64; LGG, t. I, p. 603.
1943 02 23 už nepaklusnumą vokiečių okupacinei valdžiai

iš pareigų atleistas ir gestapo suimtas. Vietos inteligentijai tar NOREIKA Leonas gimė 1890 11 07 Vilniuje. 1917 baigė
pininkaujant ir jam pasirašius, kad nepabėgs, 1943 03 03 pa Rygos aukštesn. m-los 4 klases. Grįžus į Lietuvą 1920 08 05
leistas. 1943 03 17 vėl suimtas, nuvežtas į gestapo būstinę kaip karo valdininkas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
Kaune, vėliau į Tilžės kalėjimą. 1943 03 26 atvežtas į Štut paskirtas į 9 pést. pulką maitinimo valdininko padėjėju.
hofo koncentracijos stovyklą. Karo pab. 1945 03 13 sovietų 1920 10-11 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
kariuomenės išlaisvintas. Kartu su šiltine sergančiu ir jo glo 1922 04 07 perkeltas į Kėdainių komendantūrą, ėjo komendan
bojamu prof. V. Jurgučiu apsistojo Endau mstl., netoli Lau to pareigas. 1923 08 08 perkeltas į 3 pasienio pulka, paskirtas
jenburgo, Rytprūsiuose. Čia sovietų sulaikytas ir pervežtas į 2 bataliono maisto sandėlio prižiūrėtoju. 1924 01 30 perkeltas
Štolco persiuntimo punktą Rytų Vokietijoje. 1945 05 05 mo į III karo apygardos štabą, paskirtas tiekimo skyriaus raštvedžiu.
bilizuotas į RA, neprisipažinus buvus karininku paskirtas eili 1924 02 01 perkeltas į 9 pėst. pulką maitinimo valdininku.
niu į šaulių ats. pulką. 1945 05 pab. perkeltas į 1261 šaulių 1927 05 14 suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis.
pulką. 1945 06 pab. išformavus pulką – į 235 šaulių divizijos 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeis
732 šaulių pulką Trocborne, netoli Holšteino, Rytų Vokieti tas į leitenanto. 1932 06 09 pačiam prašant paleistas į admi
joje, netrukus demobilizuotas. 1945 11 27 atvyko į Vilnių, nistracijos karininkų atsargą. Dirbo Šakių aps. savivaldybėje.
apsistojo pas prof. V. Jurgutį, jo padedamas įsidarbino LSSR Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 NKVD su
MA juriskonsultu. 1946 01 vid. subūręs keletą patriotų įkū imtas ir su šeima išvežtas į Tumanovą, Solonešnojės r., Altajaus
rė Lietuvos tautinę tarybą (LTT), turėjusią sujungti visas po kr. Tremtyje suimtas ir sušaudytas Altajaus kr.
grindžio organizacijas, jos žinioje veiktų partizanai, kuriems Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
vadovautų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vyr. vadovybė Žmona - Ona Bulynaitė, sūnus - Jurgis, įsūnis - Gintautas.
(LGPVV). Išrinktas LTT ir LGPVV vadu (slap. Generolas Vet LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 63; ap. 8, b. 227, 305; f. R-1444, ap. 1, b. 14,
ra). 1946 03 16 NKVD suimtas, netrukus suimti visi LTT 18; LGG, t. 1, p. 603; LKKAS archyvas.
nariai. Tarde pagarsėjęs žiaurumu enkavedistas papulk. Eusie
jus Rozauskas. 1946 10 13 kaip liudininkas dalyvavo Telšiuose NOREIKEVIČIUS Juozas gimė 1907 05 22 Dusmenų k.,
LSSR NKVD kariuomenės Vilniaus įgulos Karo tribunolo pa Onuškio vls., Trakų aps. Baigė mokytojų seminarijos 2 kur
rodomajame teisme, kurio metu mirties bausme nuteistas mjr. sus. 1928 05 22 pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas
J. Semaška. 1946 11 22 Vilniuje uždarame LSSR NKVD ka į Pionierių bataliono 2 telegrafo-telefono kuopą. 1929 01 15
riuomenės Karo tribunolo posėdyje nuteistas mirties bausme. pasiųstas į Karo mokyklą. 1929 11 23 ją baigus (IV asp. laida)

Rytų fronte. 1944 08 10 savanoriu įstojo į TAR, paskirtas 1
pulko 2 kuopos vadu, 09 20 – 2 bataliono vadu. 1944 10 07
dalyvavo Sedos kautynėse.
Apdovanotas Vokietijos kariuomenėje Geležiniu kryžiumi.
Žmona - Ona Buliauskaitė
LCVA, F. 620, ap. 1, b. 308; f. 660, ap. 2, b. 4; f. 930, ap. 8, b. 752. 1. 52–
54; LYA, E. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Noreikevičius Juozas

karininkų atsargą. Nuo 1924 LŠS narys, 1930 paskirtas Mo Norkūnas Antanas
lerų šaulių kuopos, vėliau Joniškio 25 šaulių būrio vadu. 1931
nis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1933 06 07 - 07 06 atli NORKŪNAS Antanas gimė 1918 1004 Čikagoje, JAV. At
ko karines pratybas 5 pėst. pulke, 1939 08 29 – 10 11 - 4 vykęs į Lietuvą 1938 06 15 baigė Telšių M. Valančiaus g-ją.
pést. pulke. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 dirbo 1938 09 10 įstojo į VDU Technikos f-to Technologijos sky
Rokiškio aps. Panemunėlio prad. m-los vedėju. Sovietų Sąjungai rių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 baigė Karo
okupavus Lietuvą 1941 06 09 suimtas, išvežtas į lagerį Rešo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laips
tuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 išvežta į nis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1938 09 10
Čirikovą, Kalmankos r., Altajaus kr. 1943 01 20 SSRS NKVD įstojo į VDU Technikos f-to Technologijos skyrių. Sovietų
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1951 03 19 Sąjungai okupavus Lietuvą įsitraukė į antisovietinį pasiprieši
tremtyje Rybnoje, Uderėjaus r., Krasnojarsko kr. 1956 06 21 nimą, buvo Kauno LAF narys, ruošiantis sukilimui palaikė ryšį
paleistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1981. su ginklų dirbtuvėmis. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1933). Birželio sukilime Kaune, palaikė ryšį su ginklų dirbtuvėmis ir
Žmona - Aldona Česonytė (1914), duktė – Vida Ruškienė „Metalo“ fabriku. 1941 06 24 sukilimo metu kautynėse su
(1940). raudonarmiečiais žuvo Šančių rajone.
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 66; ap. 8, b. 12; LGG, t. 1, p. 603; LKKAS LCVA, F. 631, ap. 7, b. 15272; LGG, t. 1, p. 604; LKKAS archyvas,
archyvas.
NORKŪNAS (NARKŪNAS) Petras gimė 1894 07 01 Su
NORKEVIČIUS Liudvikas gimė 1912 03 15 Mažeikiuose. batiškių k., Degučių vls., Zarasų aps. 1913 baigė Dvinsko
Baigė Mažeikių g-ją. 1933 08 22 pradėjo tarnauti Lietuvos (Daugpilis) A. Sacharovo g-jos 6 klases Latvijoje. Prasidėjus I
kariuomenėje. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (VII laida) pasaul. karui 1915 su seserimi evakavosi į Jekaterinburgą Ru
suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 pest. pulką sijoje. 1915 09 08 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo
būrio vadu. Baigus minosvaidininkų karininkų kursus 1938 eiliniu 49 Sibiro pulko 32 Smolensko būryje. 1916 08 08 bai
06 19 paskirtas minosvaidžių būrio vadu. 1938 10 13 pakel gus Garčinos praporščikų m-lą suteiktas praporščiko laipsnis,
tas į leitenantus, paskirtas 3 sunkiųjų kulkosv. kuopos auto vadovavo būriui. 1917 02 10 paskirtas 49 Sibiro pulko kuopos
matinių pabūklų būrio vadu. 1939 perkeltas į 5 pést. pulką, vadu. 1917 07 23 perkeltas į 74 Sibiro pulką jaun. karininku.
paskirtas 6 kuopos vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietu 1917 01 09 pakeltas į paporučikius. Dalyvavo I pasaul. karo
vą tarnavo 3 pést. pulko 2 bataliono antruoju adjutantu. Lik kautynėse. 1917 06 23 sužeistas, pateko į austrų nelaisvę, ku
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 rioje išbuvo iki 1918 11 13. Grįžęs į Lietuvą gyveno tėviškėje.
ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko šaulių bataliono 1919 08 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1
vyr. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. pest. pulko 8 kuopos jaun. karininku, 09 27 – 3 kuopos va
1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos du. 1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Dalyvavo
pulką. 1941-44 su LSD dalyvavo II pasaul. karo kautynėse nepriklausomybės kovose su bermontininkais, bolševikais ir len

N
N
Norkus Bronius
Norkūnas Petras
vo sr., Rusijoje. Palaidotas Kauno m. kapinėse, jas likviduo

>
jant palaikai perkelti į Seniavos kapines.
kais. 1920 10 03 pasižymėjo kautynėse su lenkais prie Varėnos. LCVA, F. 1323, ap. 1, b. 529. 1. 21, b. 594, I. 24, b. 601, 1. 11; f. 1825,
1921 05 27 pakeltas į kapitonus. Susirgęs plaučių uždegimu ap. 1, b. 1, 1. 43, b. la, . 48-50; f. R-172, ap. 2, b. 83; f. R-1564.
l
1921 06 24 paguldytas į Kauno karo ligoninę, ten 1921 09 14 ap. 1, b. 281; F. R-1018, ap. 1, b. 147, 1. 88; LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
mirė, palaidotas Kauno m. kapinėse. vnt. 3; LKKAS archyvas.
1 Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ordinu.
LCVA, f. 930, ap. 2N, b. 23; ap. 8, b. 168, 1. 7-12; LKKAS archyvas. NORKUS Juozas gimė 1914 04 23 Telšiuose. Baigė Plun
gės mokytojų seminariją. 1935 09 18 pašauktas į Lietuvos ka
NORKUS Albertas (slap. Linksmutis, Starkus) gimė 1925 riuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida)
Ožnugarių k., Batakių vls., Tauragės aps. 1945 pavasarį įsto suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
jo į Jono Strainio vadovaujamą Saturno partizanų būrį, vėliau ninkų karininkų atsargą.
priklausė Leono Ivanausko (slap. Vytenis) partizanų būriui. Su Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
sikūrus Jungtiniam Kęstučio apygardos štabui perkeltas į šta (1936).
bo apsaugos būrį, buvo šio štabo narys. Dalyvavo Girdžių, LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 68; LKKAS archyvas.
Gaurės ir Eržvilko mstl. užpuolimuose. 1949 06 07 kartu su

Kęstučio apygardos vadu Aleksu Miliuliu (slap. Algimantas, NORKUS Jurgis gimė 1907 08 06 Vasyliškių k., Grin
Neptūnas), jo pavaduotoju Steponu Venckaičiu (slap. Biliūnas) kiškio vls., Kėdainių aps. Baigė Kauno aukštesn. technikos m-los
kautynėse su MGB kariuomene žuvo Kaziškės miške, Sungai Mechanikos skyrių. 1930 08 01 pradėjo tarnauti Lietuvos ka
liškių apyl., Tauragės aps. Žuvusiųjų kūnai niekinti Tauragės riuomenėje. 1932 07 01 baigus Karo mokyklą ir ginklavimo
MGB būstinės kieme, palaidojimo vieta nežinoma. Pripažin karininkų kursus suteiktas ginklavimo jaun. leitenanto laips
tas kariu savanoriu ir 1999 12 02 suteiktas kapitono laipsnis nis ir paskirtas į Ginklavimo valdybą. 1935 09 08 pakeltas į
(po mirties). leitenantus. 1936 12 01 su KAM stipendija pasiųstas moky
LNT p. 293; LKKAS archyvas. tis į Fontenblo artilerijos karo mokyklą (Ecole d'Application d'Ar
tillerie a Fontainebleau) Prancūzijoje. Nuo 1937 LŠS narys.
NORKUS Bronius gimė 1914 10 20. Nuo 1934 LŠS na 1938 07 01 baigęs mokslus grįžo į Lietuvą. 1938 08 30 pa
rys. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas skirtas į Ginklavimo valdybą. 1938 09 01 su KAM stipen
aviacijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas karo lakūnu į Ka dija vėl pasiųstas į Prancūziją mokytis Aukštojoje inžinerijos
ro aviacijos 5 eskadrilę Zokniuose, prie Šiaulių. 1938 08 31 mokykloje, bet dėl prasidėjusio II pasaul. karo atšauktas. 1939
suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1940 05 25 pakeltas į 1001 paskirtas Ginklavimo valdybos Linkaičių ginklų dirb
leitenantus. Karo aviacijoje skraidė 277 val. Sovietų Sąjungai tuvių studijų skyriaus priėmimų dalies, vėliau užtaisymų
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 skyriaus vedėju. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Są
1004 paskirtas RA 29 ŠTK atskirosios aviacijos eskadrilės jaun. jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
lakūnu. 1940 12 16 iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokieti 1940 10 23 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294
jos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime Kaune. 1941 06 23 šaulių pulko artilerijos tiekimo v-ku. 1941 06 14 suimtas, iš
Prisikėlimo bažnyčios bokšte iškėlė Lietuvos vėliavą. Vokiečių vežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima
okupacijos pradž. tarnavo 1 apsaugos pulke, vėliau LSD 13 1941 ištremta į Ongudajaus r., Altajaus kr. 1943 01 13 SSRS
batalione. Dalyvavo II pasaul. karo kautynėse Rytų fronte. NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams. 1945 06 15
1942 04 04 nukritęs nuo žirgo žuvo Dedovičių apyl., Psko perkeltas į kalėjimą Leningrade. 1946 09 26 paleistas,

1948 grįžo į Lietuvą. 1951 11 07 suimtas, 1952 02 20 SSRS tas į vyr. leitenantus, 1929 11 23 – į kapitonus, 1930 11 23 –
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas tremčiai ir ištremtas i į majorus. 1931 03 15 - 1938 02 15 vienas iš Lietuvos sveikatos
Krasnojarsko kr. 1956 paleistas į Lietuvą negrįžo. Mirė 1987. draugijos steigėjų, jos sekretorius. 1932 11 29 išlaike sanitarijos
Žmona - Genovaitė Butkevičiūtė (1900–1967), sūnus - Kęs karininkų aukštesniam laipsniui įgyti egzaminus. 1932 12 29
tutis Simas (1934), duktė - Albina Meilutė Skerstonienė pakeltas į plk. leitenantus, paskirtas vyr. ordinatoriumi. Sovietų
(1932-1983). Sajungai okupavus Lietuvą 1940 07 12 paskirtas Karo ligoninės
LCVA, . 561, ap. 2, b. 1089; 6.930, ap. 8, b. 396; LYA, f. K-8, ap. 2. v-ko padejeju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 02
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos sanitarijos v-ku. 1940
f
saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 605; LKKAS archyvas.

11 15 iš kariuomenės atleistas. Po karo dirbo gydytoju Taura
NORKUS Mečislovas (Mečys) gimė 1915 12 17 Šaukliš gès m. ligoninėje. Mirė 1966 01 22 Tauragėje.
kės k., Kvėdarnos vls., Tauragės aps. Baigė Tauragės mokyto Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio(1931) ir DLK Ge
jų seminariją. 1937 05 04 pašauktas Lietuvos kariuomenę. dimino 3 laipsnio (1938) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
į
1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas medaliu (1928).
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos LCVA, . 402, ap. 4, b. 529a; f. 930. ap. 5, b. 3216. 1. 380.424: ap. 8.
karininkų atsargą. b. 25. 1. 47, b. 251; f. 631, ap. 7, b. 3390: LYA, F. K-8. ap. 2, saug.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu vnt. 3; BLE, t. 20, p. 416; LKKAS archyvas.
(1938).
LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 67; LKKAS archyvas. NORKUS Vytautas gimė 1916 04 17 Petrograde, Rusijoje.
Atvykęs į Lietuvą 1937 09 28 baige Kauno jėzuitų g-ją. 1937 10
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 08 19 baigė Karo mokyklą (XXI laida), su
teiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 pėst. pulka
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko šaulių
būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vo
kiečių okupacijos metais tarnavo LSD, 1944 04-05 - VR.
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 25. 1. 229-233, b. 310, 1. 109: LYA, f. K-S.
NORMANTAS Balys gimė 1911 02 22. Baigė Šiaulių mo

kytojų seminariją. Nuo 1935 LŠS narys. 1936 09 19 pašauk
(XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
Norkus Mečius
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1034; f. 930, ap. 2N, b. 69.
NORKUS Mečius gimė 1891 04 27 Tauragėje. Baigė Šiaulių

vyrų g-ją. 1916 05 Estijoje baigus Dorpato (Tartu) u-to Medi
cinos f-to 10 semestrų kursą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę,
paskirtas evakuacinės ligoninės Petrograde jaun. ordinatoriumi,
191607 – 8 dragūnų pulko jaun. gydytoju. 1916 07 – 1918 02
dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais. Nuo 1918 03
buvo Petrogrado karo sanitarijos skyriaus rezerve. 1918 07 pa
skirtas Aleksandro ligoninės Petrograde gydytoju, 1918 10- Karo
lauko ligoninių Petrograde ordinaru. Rusijos kariuomenėje tarnavo
iki 1921 pavasario. 1921 04 grįžo į Lietuvą, gyveno Tauragėje.
1921 10 14 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 3
pest. pulką jaun. gydytoju. 1922 03 01 gydytoju perkeltas į Au
tobatalioną. 19220901 suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis.
1923 02 15 gydytoju perkeltas į Drausmės batalioną.192303 13 Normantas Jonas
grąžintas į Autobatalioną. 1924 01 10 perkeltas į l pest. pulką
jaun. gydytoju. 1926 01 01 perkeltas į Karo ligoninę, paskirtas
jaun. ordinatoriumi. 1927 02 09 priimtas į LU Medicinos f-to NORMANTAS Jonas gimė 1895 06 10. Baige kunigų se
Medicinos skyrių kartoti 10 semestro kursą. 1928 11 23 pakel minariją. 1926 05 27 paskirtas 3 pest. pulko kapelionu.
346 licturus kariuomenes karininkai

1926 08 28 perkeltas į 8 pést. pulką. 1932 12 10 paskirtas |
husarų pulko kapelionu. 1935 09 28 perkeltas į 3 pést, pul N
ką. 1938 11 07 paskirtas 2 pést. pulko kapelionu. Sovietų IZ
Sąjungai okupavus Lietuva ir likvidavus kapelionų instituciję
Norvaišas Antanas
šaulių pulko vaistinės v-ku. 1940 12 11 iš kariuomenės at

leistas. 1945–50 dėstė VU. 1950-61 dirbo Klaipėdos m.
vaistinės valdytoju, 1961-70 - Veterinarijos in-to Biologi
nės chemijos skyriaus vedėju, biologijos m. kand. (1969).
Žmona - Ona Antanina Traškevičiūtė.
Norvaiša Balys
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1965: ap. 8, b. 752, 1. 164, 168; f. 631, ap. 7.
b. 8186;LYA, f.K-8, ap. 2, saug.vnt. 3; TLE,t. 3.p. 220;LKKAS archyvas.
NORVAIŠA Balys gimė 1908 01 04 Sankt Peterburge, Ru
sijoje. Atvykęs į Lietuvą 1927 baigė Šiaulių aukštesn. m-lą. NORVILA Alfonsas gimė 1894 01 10 Skuode, Telšių aps.
1930 10 25 baigus Karo mokyklą (XII laida) suteiktas pėst. Mokesi m-loje Liepojoje, Latvijoje. Grįžęs į Lietuvą 1920 10 28
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulką 3 kuopos jaun. įstojo į Lietuvos kariuomenę, jaun. karininko teisėmis paskir
karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laips tas į raitelių šimtinę. 1921 02 05 kaip netinkamas karinei car
nis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 05 15 už pasikėsinimą į nybai iš kariuomenės atleistas.
kito karininko gyvybę Karo teismo nuteistas 1,5 metų. 1931 LCVA, F. 930, ap. 5. b. 3200; LKKAS archyvas.
07 10 iš kariuomenės pašalintas. Nuo 1933 dirbo Kauno m.
savivaldybės finansų skyriuje. Buvo LŠS narys. 1939 04 01 NORVILA Stasys gimė 1905 04 26 Žagarės mstl., Šiaulių aps.
pasibaigus bausmės terminui įskaitytas į pėstininkų karininkų Baigė „Saulės“ dvimečius mokytojų kursus Žagarėje. 1928
atsargą. Nuo 1941 11 vokiečių organizuoto ir jų vadovauja 01 05 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 02 19 baigus
mo specialiojo lietuvių savanorių dalinio Vilniaus žydų getui Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
saugoti būrio vadas. 1943 pab. perėjo į LSD. 1944 pasitrau ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mirė 1936 12 31.
ke į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. LCVA, f. 930, ap. 2N, 6.72; LKKAS archyvas

LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1625, 1. 250; f. 930, ap. 2N, b. 71; ap. 8, b. 205; NORVYDAS (LECHELIS) Romualdas gimė 1915 07 18
LKKAS archyvas Šiauliuose. Mokėsi Šiauliuose, 1932 08 30 baigęs g-ją Kaune
įstojo į VDU Matematikos-Gamtos f-to Biologijos skyrių. 1936
NORVAIŠAS Antanas gimė 1910 09 08 Stungių k., Žaga 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus
rės vls., Šiaulių aps. 1930 08 30 baigė Šiaulių berniukų g-ją. Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. lei
1935 10 23 priimtas civiliu tarnautoju į Kariuomenės sanita tenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Mo
rijos sandėlį. 1936 baigęs VDU Medicinos f-to Farmacijos kytojavo Palangos ir Kretingos g-jose. 1944 su šeima pasitraukė
skyrių igijo chemiko-vaistininko specialybę. 1936 09 20 iš tar į Vokietiją, apsistojo Viurcburgo pabėgėlių stovykloje, mokyto
nybos kariuomenėje atleistas. 1937 09 15 baigus Karo mo javo lietuvių g-joje. 1947–48 redagavo skautų žurn. „Gairės“.
kyklą (XII asp. laida) suteiktas sanitarijos ats. jaun. leitenanto 1949 emigravo į Australiją, gyveno Geolonge, dirbo vietos li
laipsnis ir paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1937 09 30 goninėje. Išlaikęs egzaminus 1955–64 dirbo radiografu. Nuo
priimtas į karinę tarnybą, paskirtas į Kariuomenės sanitarijos 1965 mokytojavo Cario Grammas ir Bell Park g-jose, vėliau
sandėlį vedėjo asistentu, vėliau laborantu. LŠS narys. Sovietų dėstė biologiją Craradoh koledže Ballarate. Aktyviai dalyvavo
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę Australijos lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1978 04 12
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 Australijoe, palaidotas Geolongo Rytų kapinėse.

A
Norvydas Romualdas
Novickis Antanas
Žmona – Irena Gudaitytė, dukterys – Gražina, Gaila ir Virginija.

LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11279; LKKAS archyvas
stipendija mokėsi Karo inžinerijos m-loje (Ecole Militaire et d'Ap
NOVICKAS Romualdas gimė 1888 Trakuose. Baigęs Vil plication du Genie) Versalyje, Prancūzijoje. 192303 30 pakel
niaus realinę m-lą 1909 09 01 įstojo į Vilniaus karo mokyklą. tas į vyr. leitenantus, 1925 05 15 – į kapitonus. Baigus Karo
1911 08 06 ją baigus suteiktas paporučikio laipsnis ir paskir mokyklą Versalyje 1925 08 28 paskirtas Aukštųjų karo techni
tas į Rusijos kariuomenės 112 Uralo pulką. Prasidėjus I pa kos kursų mokymo dalies vedėju ir kursų lektoriumi. 1926 09 11
saul. karui 1914 08 išsiųstas į frontą, dalyvavo kautynėse su paskirtas Resp. Prezidento K. Griniaus adjutantu. 1927 08 01
vokiečiais prie Gumbinės ir Virbalio. Tarnavo jaun. karinin pakeltas į inžinerijos majorus. 1928 patvirtintas Aukštujų
ku, ryšių kuopos v-ku, kuopos vadu. 1915 12 pakeltas į po karininkų DLK Vytauto kursų dėstytoju. 1929 03 08 perkel
ručikus. 1916 06 12 paskirtas 112 Uralo pulko adjutantu. tas į Vyr. kariuomenės štabo IV (Tarnybų) skyrių susisiekimo
1916 06 20 pakeltas į kapitonus. Po bolševikų perversmo Ru dalies vedėju, nuo 1930 10 20 kartu Vytauto Didžiojo karinin
sijoje grįžo į Lietuvą ir užsiregistravo kaip atsargos karininkas. kų kursų Inžinerijos skyriaus inspektorius. 1930 10 18 baigė
1927 11 03 - 12 01 atlikus karines pratybas Aukštuosiuose VDU Statybos f-tą, įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 1930
karininkų kursuose ir praktikos stažą 1 pest. pulke pripažintas 11 23 pakeltas į plk. leitenantus. 1930 12 31 pačiam prašant
tinkamu būti karininkų atsargoje. 1928 03 30 suteiktas pės paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1931-40 dirbo VRM
tininkų ats. kapitono laipsnis. 1940 05 30 paleistas į dimisiją. vyr. statybos inspektoriumi, 1931–38 Lietuvių inžinierių sąjun
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 2 ir 3 laips gos valdybos vyr. sekretorius, 1939–40 AB „Statyba“ vicepir
nio, Šv. Anos 2 ir 4 laipsnio ordinais. mininkas, Lietuvos SSRS sienos nustatymo komisijos narys.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1788; LKKAS archyvas 1940 paskirtas Statybos ir sauskelių departamento direktoriu
mi. Kilus Vokietijos SSRS karui 1941 06 23 paskirtas Lietuvos
NOVICKIS Antanas gimė 1894 01 23 Diržių k., Žeimelio vls., laikinosios vyriausybės susisiekimo ministru. 1941 08 05 vo
Šiaulių aps. 1913 baige Mintaujos (Jelgava) g-ją ir įstojo į Ry kiečiams likvidavus LLV dirbo Statybos valdybos valdytoju. 1944
gos politechnikos in-tą. 1915–16 studijavo Rygos politech pasitraukė į Vokietiją, buvo Švarcenbacho, 1945-46 Viunzi
nikos in-te, evakuotame į Maskvą. 1916 05 mobilizuotas į delio pabėgelių stovyklų pirmininkas, 1947-49 Regensburgo
Rusijos kariuomenę. 1917 mokėsi Kijevo Aleksejaus karo in LB apygardos pirmininkas, VLIK'o vykdomosios tarybos kul
žinerijos m-loje. 1917 10 – 1918 dalyvavo I pasaul. karo kau tūros tarnybos valdytojas. 1949 emigravo į JAV, gyveno Niu
tynėse su vokiečiais, pateko į vokiečių nelaisvę, iš kurios pabėgo. jorke, dirbo architektų biure. Aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių
Grįžęs į Lietuvą 1919 01 04 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo visuomeniniame gyvenime. Mirė 1971 12 28 Niujorke, JAV.
menę. 191901 08 paskirtas Kauno komendantūros antruoju Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1928) ir DLK
adjutantu. 1919 08 12 Karo mokykloje išlaikė egzaminus kari Gedimino 3 laipsnio (1932) ordinais, Savanorių (1928) ir Lie
ninko laipsniui įgyti, 11 05 suteiktas leitenanto laipsnis. 1919 tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, Estijos Baltosios
12 12 perkeltas į l art. pulką, paskirtas 6 baterijos jaun.karinin žvaigždės 3 laipsnio ordinu (1937).
ku, 1920 01 29 – 1 haubicų baterijos jaun. karininku, 1922 Žmona2.- Elžbieta Birutė Grigaitytė-Grigaliūnaitė (1898–
08 15- pulko adjutantu. 1922 01 30 baigė Aukštuosius kari 1973), duktė - Živilė Racinė (1932), sūnus – Sigitas (1935).
ninkų kursus (I laida), paskirtas į Gen. kariuomenės karo LCVA, F. 930, ap. 2N, b. 48; f. 1126, ap. 4, b. 206, I. 11; BLE, t. 20,
mokslo skyrių karo statistikos vedėju. Nuo 1922 10 17 su KAM p. 467-168; LKKAS archyvas.

NOVIKAS Steponas, Rusijos kariuomenės karininkas, atvykęs
į Lietuva 191901 10 paskirtas karininkui Lietuvos kariuomenes
I post. balugudrių pulka, 1919 06 15 iš kariuomenės atleistas.
IKK AS archyvas
N
Numgaudas Juozas
NUMGAUDAS Juozas gimė 1906 10 15 Liepojoje, Latvi

joje. Atvykęs į Lietuva 1928 06 25 baige Dr. J. Tumeno bran
dos kursus, studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje.
1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas pest.
Novoslauskas Jonas
ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Nuo 1938 LŠS narys. Vokiečių okupacijos metais
tarnavo LSD. 1943 tarnavo 252 savisaugos batalione Kaune.
NOVOSLAUSKAS Jonas gimė 1898 02 11 Pamarnakių k., Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 1001
Kupiškio vls., Panevėžio aps. Baige Kupiškio prog-jos 4 klases. NKVD suimtas, kalintas Kretingoje, Telšiuose. 1946 01 29
1922 10 05 įstojo į Karo mokyklą. 1924 09 28 ją baigus (VI NKVD Karo tribunolo nuteistas mirties bausme. Sušaudytas
laida) suteiktas pėst, leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest. pul 1946 03 22 NKVD pastato rūsyje Vilniuje, palaikai užkasti
ko 7 kuopos būrio vadu, 11 22 – 3 kuopos jaun. karininku. Tuskulėnų parke. 2004 11 02 palaikai perlaidoti Tuskulėnų
1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Ka rimties parko kolumbariume.
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1623a, I. 53; f. 930, ap. 2N. b. 75; f. R-1444,
11 23 pakeltas į kapitonus. 1931 11 28 perkeltas į5 pést, pulka, ap. 1, b. 18,1. 195, 222; 1.631, ap. 7. b. 4841; LGG, t. 2, d. 2, p. 648:
1935 08 14 – į 3 pést. pulka mokomosios kuopos vadu, 1940 LKKAS archyvas
03 13 – į LŠS štabą, paskirtas mokymo skyriaus priešcheminės
apsaugos vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
duojant LŠS paskirtas eiti LŠS likvidacijos štabo priešcheminės
> gynybos vadovo pareigas. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
šaulių pulko cheminės tarnybos v-ku. 1941 06 14 NKVD su
imtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr., ten žuvo.
LCVA, . 930. ap. 5. b. 1968; ap. 8. b. 752, 1. 96; LYA, . K-8, ap. 2.
f
saug. vnt. 3; LGG, t. I, p. 607; L.KKAS archyvas.
NOVOŠICKIS Nikolajus gimė 1895 Bobruiske, Mins

ko gub. Baige Lucko g-ją, vėliau Vladimiro karo m-lą Sankt
Peterburge ir Oranienbaumo karininkų šaudybos kursus. D:
lyvavo I pasaul, kare, turėjo poručiko laipsnį. Po bolševikų per
1
versmo Rusijoje tarnavo RA. Pateko į lenkų nelaisvę, iš kurios
1919 atvyko į Lietuvą. 1920 03 13 įstojo į Lietuvos kariuo Numgaudas Stasys
menę, paskirtas į I pést. baltgudžių pulką kulkosv. kuopos
vadu. 1921 08 18 paliktas Rusijos kariuomenėje turėtas po
ručiko laipsnis. 1922 12 24 iš kariuomenės paleistas. NUMGAUDAS Stasys gimė 1909 06 16 Liepojoje, Latvi
LCVA, 1.908, ap. 1, b. 81. 1. 13-16, 64; 1.930, ap. 5. b. 1969; ap. 8.
joje. Baigęs g-ją atvyko į Lietuvą. 1931 09 18 pašauktas į Lietu
b. 268a: LKKAS archyvas.
vos kariuomenę,paskirtas į 2 pėst, pulka. 1931 11 15 pasiųstas
Lichios karittomanes karininkai 349

į Karo mokyklą. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VIl asp.
laida) suteiktas pėst, ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į
pestininkų karininkų atsargą. 1939 02 15 pakeltas į ats. Ieite
nantus. 1939 06 24 Kauno apygardos teismo nuteistas 6 me
tams sukiųjų darbų kalėjimo, išbrauktas iš atsargos karininkų
sąrašų. Mire 1957, palaidotas Eigulių kapinėse Kaune.
LCVA, 1.930, ap. 2N, b. 70; ap. 5. b. 1970; LKKAS archyvas.
Numgaudas Vladas
policijos 4 rajono v-ku. 1937 07 01 paskirtas Klaipedos krašto

pasienio policijos 6 rajono v-ku. 1939 03 22 Vokietijai okupavus
Klaipėdos kraštą atvyko į Vilnių. 1940 įsidarbino Vilniaus lietu
vių klinikoje vyr. gydytojo padėjėju ūkio reikalams. 1942-44
dirbo Centrinio profsąjungų biuro Vilniaus filiale, nuo 1944
vid. - Liaudies sveikatos skyriaus Remonto valdybos inžinieriu
mi-ekonomistu, vėliau Sveikatos apsaugos ministerijos planavimo
skyriaus v-ku. 1945 01 17 NKVD suimtas, kalintas Vilniuje.
Numgaudas Vaclovas 1945 08 03 išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. 1947 02 01 Ypa
tingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 1953 01 17 trem
NUMGAUDAS Vaclovas gimė 1912 07 01 Liepojoje, Lat tyje Vorkutoje dirbo darbininku statybose. 1955 leista išvykti,
vijoje. Atvykęs į Lietuvą 1935 baigė Kauno jėzuitų g-ją. 1935 tačiau susirgęs džiova gydėsi ligoninėje Vorkuroje. 1956 pervežtas
09 28 įstojo į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX lai į Lietuvą, gydėsi Romainių tuberkuliozės sanatorijoje. Mirė 1982
da) suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo 03 29 Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.
aviaciją. 1938 09 01 suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1939 Pirmoji žmona – Bacevičienė; antroji žmona - Monika Vasi
liauskaitė (1909-2002).
09 12 paskirtas karo lakūnu į l naikintuvų grupės 5 eskadrilę
Zokniuose, prie Šiaulių. 1940 05 25 pakeltas į leitenantus. LCVA, f. 407, ap. 8, b. 15; f. 930, ap. 5. b. 1972: LGG, c. 2. d. 2. p. 648;
LKKAS archyvas.
Karo aviacijoje skraidė 278 val. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš ka
riuomenės atleistas. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949
emigravo į JAV. Gyveno Čikagos priemiestyje Market Parke,
vėliau Palas Hilse. Dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veik
loje. 1966 vienas iš Lietuvių aeroklubo ir Lietuvių futbolo
klubo „Lituanika“ steigėjų. Mirė 1996 04 30 Čikagoje.
Žmona - Olga Budrytė (1916), dukterys - Živilė Marija Šil
galis-Šilgalienė (1944) ir Vita Magdalena Maggie Gydas-Gy
dienė (1945).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1971; f. 1323, ap. 1, b. 601, I. 11, b. 602, 1. 85,
b. 669, 1. 18; LKKAS archyvas.
NUMGAUDAS Vladas gimė 1903 11 11 Liepojoje, Latvi

joje. 1918 baigė g-ją.Atvykęs į Lietuvą mokėsi Kauno kunigų
seminarijoje, vėliau studijavo LU Teisių f-te. Nuo 1920 dirbo
Finansų m-joje inspektoriaus padėjėju. 1930 pašauktas į Lietuvos Nurkas Mečislovas
kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
kų karininkų atsargą. Iki 1935 07 06 dirbo Mokesčių departa NURKAS (NIURKAS) Mečislovas (Mečys) gimė 1895
mente sekretoriumi. Vėliau tarnavo Kretingos skyriaus pasienio 01 01 Pajulių k., Smilgių vls., Panevėžio aps. Baigęs Paneve

žio realinę m-lą studijavo Rygos politechnikos in-tc. 1915 mobi mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 8 pest. pulką.
lizuotas į Rusijos kariuomenę baige Pavlo karo m-lą Petrograde. 1920 03 03 perkeltas į Kauno evakuacijos punktą ūkio vedė
N
1915-18 tarnavo 12 Sibiro šaulių divizijos inžinerijos kuopo ju. 1922 03 31 įstojo į LU. 1922 04 01 baigė Aukštosios
je, turėjo poručiko laipsnį. Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse Lictuvos mokyklos Aukštuosius kursus. 1923 11 26 perkel
Galicijoje, sužeistas 1918 03 11 pateko į vokiečių nelaisvę. tas į Kariuomenės teismą. 1925 06 10 baigė LU Teisių f-to
1918 11 paleistas, grįžo į Lietuvą. 1919 01 05 savanoriu įsto Teisių skyrių. 1925 07 22 pačiam prašant paleistas į karinin
jo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Vilniaus komendantūrą. kų atsargą. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, lai
1 191901 11 perkeltas į 2 pėst. pulką. 1919 01 13 pavesta su komam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats.
formuoti pionierių kuopa, 01 31 paskirtas jos vadu, 03 01 – leitenanto laipsnis. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą dir
Inžinerijos bataliono vadu. 1919 09 01 perkeltas į Radviliškį, bo teisininku Rokiškyje. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį
paskirtas eiti pradėtos formuoti geležinkelio stoties komendan Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Žmona 1941 iš
tūros komendanto pareigas. 1920 01 01 Radviliškio stoties ko tremta į Barnaulo r., Altajaus kr. 1943 02 03 SSRS NKVD
mendantūra perkelta į Šiaulius, pavadinta Šiaulių stoties ir ruožo Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti. 1943 03 12 sušaudy
komendantūra. 1920 02 13 suteiktas kapitono laipsnis. 1923 tas Kraslage, Krasnojarsko kr. Žmonai pranešta, kad 1943 nu
03 05 dėl neatsakingo darbo iš komendanto pareigų atleistas, teistas 10 metų ir 1945 03 12 mirė nuo plaučių uždegimo.
perkeltas į Inžinerijos pulką, 06 02 - į atsargą prie Kauno m. Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1938).
1 komendantūros. 1923 10 01 paleistas į inžinerijos karininkų Žmona - Marija (1897).
atsargą. Nuo 1927 dirbo Žemės ūkio ministerijoje. 1928 09 15 LCVA, f. 631, ap. 7. b. 445; f. 930, ap. 8, b. 251: LGG, t. 1. p. 607;
.
įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1929 09 16 teismo LKKAS archyvas.

nuteistas, 1933 05 11 išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 01 suimtas kartu
7
su sūnumi, kalintas Vilniuje, išvežtas į kalėjimą Vid Giuske,
Čkalovo sr. 1942 05 23 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteis
tas mirti. 1942 06 30 bausmė pakeista 10 metų lagerio, 12 03
išvežtas į Burepomlagą, Gorkio sr., kur žuvo.
Žmona -– Regina (1899), sūnus - Mečys (1920 – 1943 03 23
kalėjime Novgorode, 1943 07 21 (po mirties) nuteistas 15
metų), duktė - Regina (1921).
LCVA, f. 384, ap. 1, b.3, 1. 22, b. 23,1. 23; f. 761, ap. 1, b. 1, 1.40; f. 908,
7
ap. 1, b.7, 1.64; f. 929, ap. 3, b. 139; f. 930, ap. 2N, b. 77; ap. 5, b. 1975;
f. 631, ap. 7, b.5833; LGG, t. I, p. 607; LKKAS archyvas,
Nutautas Genrikas
NUTAUTAS Genrikas gimė 1897 10 17 Nutaučių k., Šiau

lių aps. 1917 05 01 baigė g-ją Maskvoje, įstojo į Maskvos u-to
Matematikos f-tą, vėliau tarnavo Rusijos kariuomenėje karo val
dininku. 1918 grįžo į Lietuvą, gyveno savo ūkyje. 1919 06 20

Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadai (L-N)
Henrikas Butkus, Vytautas Jasulaitis, Vytautas Zabielskas
Sudarinėjant daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuo 1920 12 12, Nr. 505; 2) pavardės karo valdininkų ir
menės karininkai 1918-1953“ pirmojo tomo karinin laisvai samdomų karininkų: Lutzaras Jonas, 1921 12 28.
kų pavardžių sąvadus remtasi Lietuvos kariuomenės Nr. 300; Macas Cacelis, 1922 07 13. Nr. 151: Marty
įsakymais, „Karininkų metraščiais“, „Lietuvos kariuo novas Aleksas, 1922 07 13, Nr. 151; Milašauskas Mi
menės alfabetiniais karininkų sąrašais“, kuriuose būta kas, 1922 02 13, Nr. 43; Nabatovas Jurgis, 192207 19.
įvairaus pobūdžio klaidų. Rengiant karininkų biogra Nr. 155; Navickas Stasys, 1922 10 23, Nr. 231: Vištelis
fijas naudotasi gausia archyvine medžiaga, karininkų Jonas, 1919 01 09, Nr. 14.
ir jų artimųjų pateiktomis žiniomis, įvairiais leidiniais. | patikslintus pavardžių sąvadus naujai įrašyti: Lau
Atsirado galimybė aptiktus netikslumus ištaisyti, todėl rinaitis Jonas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. Iin.: Liepa
ir šiame tome spausdinami patikslinti ir papildyti ka Jonas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. Itn.; Liepetiucha Alek
rininkų pavardžių sąvadai. siejus, 1919 03 11, Nr. 47, karininkas; Maciukevi
čius Matas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. lin.; Mackonis
Į patikslintus pavardžių sąvadus neįtrauktos: 1) dėl
įvairių priežasčių neteisingai įrašytos pavardės: Lap Stasys, 1939 07 11, Nr. 47, ats. j. ltn.; Mažeika Pra
šinskas Kazys, 1938 09 27, Nr. 68; Lasauskas Kazys, nas, 1939 09 19, Nr. 67, ats. j. lun.. KM 14 asp. laida,
1920 08 22, Nr. 411; Leleika Petras, 1938 05 15, Alf. artilerijos spec.; Mažylis Petras, 1937 11 24. Nr. 70,
ats. ltn.; Mickevičius Alfonsas, 1937 11 24. Nr. 70.
kar. sąr.; Liaudinskas Vilius, 1934 09 15, Nr. 89; Liau
ats. j. Itn.; Mičiulis Jonas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j.
kaitis – Liaukevičius Stasys, 1937 09 15, Nr. 55; Lie
parskis Bronislovas, 1932 09 16, Nr. 63; Linkevičius Itn.; Mykolaitis Vytautas, 1937 11 24, Nr. 10, ats.
Alfonsas, 1919 09 30, Nr. 155; Losinskis Povilas, 1919 Itn.; Mikšys Alfonsas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. ltn.;
11 22, Nr. 188; Maciukevičius Aleksandras, 1919 01 09, Miniotas Stasys, 1937 11 24, Nr. 70. ats. j. ltn.: Miski
Nr. 14; Mackevičius Vincas, 1930 12 13, Nr. 61; Ma nis Motiejus, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. ltn.: Monsravi
čius Dionizas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. lin.; Mosteikis
culevičius Juozas, 1919 11 22, Nr. 188; Mačėnas Juo
zas, 1927 02 17, Nr. 26; Malenkevičius Juozas, 1929 Antanas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. ltn.; Nevardaus
kas Večislovas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. . lin.; Ni
02 23, Nr. 14; Mamarauskas Juozas, 1935 09 15, Nr. 66;
Marcelenas Stasys, 1919 10 18, Nr. 170; Marcinkus vinskis Jonas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. ltn.: Nutautas
Genrikas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. Itn.
Klemas, 1921 12 20, Nr. 294; Marshman, 1919 11 17,
Nr. 184; Matukas Antanas, 1921 12 07, Nr. 282; Me Ištaisyti pirmojo paskyrimo karininku įsakymo da
cevičius Vaclovas, 1919 12 16, Nr. 206; Mickevičius ta ir numeris, laipsnis: Leonavičius Stasys, 1938 05 15.
Petras, 1938 05 15, Alf. kar. sąr.; Mikalajūnas Kazys, Alf. kar, sąr., ats. j. ltn., - turi būti 1921 03 16, Nr. 56,
1927 02 17, Nr. 26; Mikelevičius Antanas, 1919 09 15, len.; Leščinskas Stasys, 1927 12 28, Nr. 145, Itn. -
Nr. 146; Miklia Aleksas, 1922 02 09, Nr. 37; Mos ats. Itn.; Mackevičius Jonas, 1939 01 01, Kar, metr..
tauskas Martynas, 1919 11 06, Nr. 180; Motiejunas plk. ltn. - 1931 05 30, Nr. 33, j, Iın.; Mackevičius
Juozas, 1923 06 15, Nr. 114; Možeika Jonas, 1929 Mykolas, 1928 10 11. Nr. 78, kpt. ats. kpt.; Mac
11 14, Nr. 85; Nagulevičius Jonas, 1938 05 15, Alf. kūnas Stasys Algirdas, 1939 09 08, Nr. 33, mjr.
kar. sąr.; Navickas Jonas, 1921 01 25, Nr. 22; Ne 1939 05 08; Marcinkevičius Aleksandras, 1928 10 11.
vinskas Vladas, 1919 02 09, Nr. 27; Novakas Kazys, Nr. 78, vyr. lun. - ats. vyr. Ion.; Marcinkus Soteras,
352 Lietuvos kariuomones karininkai

1926 08 19, Nr. 77, vyr. ltn. - 1920 10 17, Nr. 456, prie pavardžių: Lingė Jonas, Lipčius Mikas, Liugaila
Itn.; Martinkus Klemas, 1938 05 15, Alf. kar, sąr., Vladas, Mackevičius Nikodemas, Marcinkevičius Mi
ats. kpt. – 1921 12 20, Nr. 294, Itn.; Mastauskas (Mast kas, Matulaitis Juozas, administracijos karininkas, Ma
ruskas) Martynas, 1938 05 15, Alf. kar. sąr., ats. kpt. – tusevičius Antanas, Motieka Vladas, Musteikis Petras.
1919 11 06, Nr. 180, karininkas; Mašanauskas Ksave Ištaisytos pirmojo tomo sąvaduose klaidingai ar
ras, 1926 02 18, Nr. 21, vyr. Itn. - 1925 05 20, Nr. 40, nepilnai išspausdintos pavardės ir vardai: Lasinskas Po
Itn.; Matulaitis Juozas, 1938 05 15, Alf. kar. sąr., ltn., vilas - turi būti Lasinskis Povilas, Lieninov S. -
artilerijos spec. – 1932 05 25, Nr. 33, j. Itn., KM 13 Lienivov S., Lukaševičia Nikolajus Lukoševičius
laida; Mauragas Jonas, 1920 07 10, Nr. 391, karinin Nikalojus, Lizgaila Vladas – Liugaila Vladas, Maceli
kas - 1920 07 30; Mažeika Pranas, 1939 09 19, Nr. 67, Jonas - Macelis Jonas, Mackevičius Antanas - Moc
ats. j. ltn. - KM 14 asp. laida, pėstininkų spec.; Mažo kevičius Antanas, Malėnas Matas - Melenas Matas,
nis Alfonsas, 1920 07 10, Nr. 391, karininkas - 1920 Mallister - Mallister John G., Marchman W.R. -
07 30; Mečiulskis Fridrikas, 1920 11 03, Nr. 470, Marchman William Reginald, Martišius Juozas Kazys –
Itn. - 1920 10 17, Nr. 456; Medeckis Vladas, 1921 Martišiūnas Juozas Kazys, Martusas Enrikas - Martusas
04 05, Nr. 68, karininkas – 1921 04 06; Meižys Ba Henrikas, Mastruskas Martynas – Mastauskas Marty
lys, 1920 07 10, Nr. 383, karininkas - 1920 07 19; nas, Matékonis Povilas - Matekonis Povilas, Medeška
Michnevičius Karolis, 1922 08 24, Nr. 183, karinin Česlovas - Medekša Česlovas, Michalauskas Kleofas
kas - 1922 08 25; Miecevičius Vaclovas, 1926 08 19, Vytautas – Michalauskas Kleopas Vytautas, Miciu
Nr. 77, vyr. ltn. - 1919 12 16, Nr. 206, ltn.; Mikola kavičius Aleksandras - Miciukevičius Aleksandras,
jūnas Kazys, 1939 01 01, Kar. metr., plk. Itn. – 1927 Mickevičius Romanas - Mickevičius Ramūnas, Mik
02 17, Nr. 26, vyr. ltn.; Miliauskas Stasys, 1938 05 15, šys Peliksas – Mikšys Feliksas, Mileniškis Nikalojus
Alf. kar. sąr., ats. j. ltn. – 1931 11 04, Nr. 62; Moc Milenskis Nikalojus, Millard Rovan Stone - Millard
kevičius Antanas, 1938 05 15, Alf. kar. sąr., ats. ltn. - Ronald von Stone, Mills E.L. - Mills Eduard Lawren
1931 11 04, Nr. 62, ats. j. ltn.; Moržuchinas Vladimiras, ce, Močiulskis Frederikas - Mečiulskis Fridrikas,
1922 04 08, Nr. 88, karininkas - 1922 04 12; Nava Monck - Mason R. - Monck Mason Robert Genrich,
kas Kazys, 1939 01 01, Kar, metr., brig. gen. – 1920 Muirhead A. J. - Muirhead Antoni Jan, Newton J. -
12 12, Nr. 504, karininkas; Navikas Jonas, 1929 11 14, Newton Jamas.
Nr. 85, ats. ltn. - 1929 11 24; Nivinskas Vladas, 1938 Patikslintuose pavardžių sąvadų pastabose atsisakyta
05 15, Alf. kar. sąr., ats. kpt. 1919 02 09, Nr. 27, numeracijos, buvusios pirmajame tome, tačiau palikta
karininkas; Novickas Romualdas, 1928 10 11, Nr. 78, informacija apie pavardžių keitimą (pvz., Labašauskas
kpt. – ats. kpt. Juozas – Labūnas Juozas, Lakickas Antanas – Lakiū
Pagal 1937 11 24 įsakymą kariuomenei Nr. 70, ku nas Antanas, Landsbergis Leonas - Žemkalnis Leonas
riuo buvusiems karo valdininkams, laikomiems kari ir t.t.), taip pat kiti duomenys, buvę pirmojo tomo
ninkų atsargoje, suteikti karininkų laipsniai, pirmojo sąvadų pastabose.
laipsnio suteikimo įrašas „1938 05 15, Alfabetinis ka
rininkų sąrašas” pakeičiamas į šio įsakymo datą ir Nr.

1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadas (L-N)
Karininko laipsnio suteikimo
arba pakelimo karininku
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastaba
L
Labalaukis Vincas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Labanauskas Kostas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Labanauskas Povilas 1931 08 10, Nr. 45 j. ltn.
Labašauskas Juozas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. Labūnas Juozas
Labūnas Juozas 1939 04 05, Nr. 22 Itn. Labašauskas Juozas
Labutis Kazys 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Labutis Raimundas 1920 03 08, Nr. 262 plk. Itn.
Lacas Nikalojus 1920 02 21, Nr. 246 karininkas įsak. Nikalojus Lagʻas
Ladiga Kazys 1919 01 25, Nr. 20 karininkas įsak. karininkas Ladyga
Lagenpušas Jonas 1926 09 09, Nr. 80 Itn.
Lagenpušas Verneris 1926 09 09, Nr. 80 Ion.
Laikūnas Aleksandras 1919 02 18, Nr. 33 karininkas įsak. Aleksandras Laikunas
Laimus Aleksandras 1932 09 16, Nr. 63 ltn.
Lajauskas Vladas 1919 02 04, Nr. 25 ats..jkarininkas įsak. Vladimiras Lajevskis
Lakickas Antanas 1932 09 16, Nr. 63 . Lakiūnas Antanas
Lakiūnas Antanas 1939 05 17, Nr. 36 ats.ats.Itnjj.. ltn. Lakickas Antanas
Lakneris Pranas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Lamauskas Andrius 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Lampsaitis Jurgis 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Lanauskas Petras 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Landsbergis Leonas 1935 09 15, Nr. 66 . ltn. Žemkalnis Leonas
j
Landsbergis Vytautas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas

įsak. paporučikis Viktoras Landsbergis
Langas Valdemaras 1939 12 31, Nr. 113 Itn.
Lange Valdemaras
Langė Jurgis 1929 11 14, Nr. 86 .
Langé Valdemaras 1932 10 31, Nr. 76 ats,j.Itnl . Langas Valdemars

Lankšaitis Mykolas 1919 01 08, Nr. 13 karininkas įsak. Nikelis Lankšat
Lanskoronskis Juozas 1919 07 27, Nr. 118 karininkas
Lapašinskas Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

1930 12 13, Nr. 61 .
Lapėnas Valerijonas
Lapienis Petras 1923 10 26, Nr. 194 ats.It.In
Lapinas Aleksandras 1927 02 17, Nr. 26 .
Lapinas Fabijonas
Lapinskas Jonas
1928 10 11, Nr. 78
1921 12 20, Nr. 292

vyr.lv.eyItnr .
Lapinskas Viktoras Jurgis 1939 09 19, Nr. 67 ats, j. ltn.

.
Lapinskas Vincas 1930 12 13, Nr. 61
Lappa Zigmas 1920 10 15, Nr. 453 ats.Itnkarininkas

Lappo Bonaventuras 1927 02 17, Nr. 26 Wyr. Itn.
Lapšys Adolfas 1920 10 17, Nr. 456 len.
Lapšys Aleksandras 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.

arba pakėlimo karininku
Parvrde ir vardas Laipsnis Pastabos
įsakymo data ir numeris
Lapšys Juozas 1933 09 15, Nr. 65 j. Iun.

Lapuchovas Eugenijus 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Iın.
Lapurka Juozas 1925 09 17, Nr. 72 Iun.
Lasinskis Povilas 1919 11 16, Nr. 183 karininkas

Laskauskas Adomas 1922 07 14, Nr. 152 kpt.
Lastas Albinas 1940 05 16, Nr. 46 len. Lastauskas Albinas
Lastauskas Adomas 1923 10 26, Nr. 194 Iin.
Lastauskas Albinas 1932 10 31, Nr. 76 . ltn. Lastas Albinas
j
Lašinskas Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Latonas Leonas 1920 04 16, Nr. 304 len.
Latoža Bronius 1939 09 16, Nr. 64 j.Itn.
Latoža Pranas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Laucevičius Jonas 1927 02 17, Nr. 26 kpt.

Laucevičius Stasys 1919 10 18, Nr. 170 vyr. Itn.
Laučis Augustinas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Laučys Petras 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Itn. KM 2 laida
Laugalis Antanas 1919 12 16, Nr. 206
Laugalis Antanas 1927 02 17, Nr. 26 ats. Itn. KM 1 asp. laida

Laukaitis-Laukevičius Stasys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Laukevičius-Laukaitis Antanas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Laukineitis Stasys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Laukys Kazys 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Laurynaitis Jonas 1918 12 30, Nr. 9 karininkas 2 pėst. pulkas
1919 03 11, Nr. 47 karininkas 1 pést. pulkas
Laurinaitis Jonas
Laurynaitis Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. KM7 asp. laida
1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn. buv, karo valdininkas

Laurinaitis Jonas
1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Laurinavičius Antanas
Laurinavičius Nikodemas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1922 06 14, Nr. 133 Itn.
Laurinavičius Sergiejus
Laurinskis Stasys 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Laužikas Adolfas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Laužius Evaldas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

1919 12 02, Nr. 196 karininkas
Laužonis Jonas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Lavinskas Juozas
Lavyšas Aleksas
1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak, pulkininkas Lavrentievas
Lavrentjevas Mikas
Lazarevičius Kostas 1926 08 19, Nr. 75 kpt.
Lazauskas Bronius 1927 02 17, Nr. 26 ats, Itn. Lazenas Bronius
Lazdauskas Jonas
1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
1939 04 05, Nr. 22 Itn. Lazauskas Bronius
Lazėnas Bronius
Lebedys Jurgis
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Lebedžiūnas Jonas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. Norvydas Romualdas
Lechelis Romualdas
Lechneris Hermanas
1933 09 15, Nr. 65 . ltn.
Leiga Petras
j
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. lun.

Leinartas Konstantinas
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Leipus Leonas

-

Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Pastabos
Laipsnis
Leipus Petras 1939 09 16, Nr. 64 i. Itn.

Lekeckas Kazys 1936 09 15, Nr. 57 j.len.
Leknickas Lionginas 1921 12 20, Nr. 292 lin.
Leknius Kazys ats. j. ltn.
.
j
1931 11 04, Nr. 62
.
Iun
Lelėnas Eugenijus 1940 04 06, Nr. 29
Lelėnas Jonas Algirdas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. lun.

Lelėnas Povilas 1923 10 26, Nr. 194 lun.
Lelešius Jonas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.

Lelešius Kazys 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Lelevičius Vladas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Lendraitis Leonas 1935 09 15, Nr. 66 . lin.
j
Lengvelis Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Lengvelis Vincas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Lenkauskis Leonas 1931 10 24, Nr. 57 j.Itn.

Lenkevičius Stasys 1932 10 31, Nr. 76 j.ltn.
Leonaitis Mikas 1939 04 29, Nr. 30 kpt. Leončikas Mikas
Leonas Konstantinas 1940 04 22, Nr. 38 Itn. Leonavičius Konstantas
Leonas Silvestras 1919 08 05, Nr. 125 karininkas
Leonavičius Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. KM7 asp. laida
Leonavičius Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn. KM 9 asp. laida
Leonavičius Julius 1920 12 12, Nr. 502 karininkas mobilizuotas karininkas
Leonavičius Julius 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida

Leonavičius Konstantas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. Leonas Konstantinas
Leonavičius Leonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j.ltn.

Leonavičius Stasys 1921 03 16, Nr. 56 Itn. įsak. Levanavičius Stasys
Leonavičius Stasys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. KM 12 asp. laida
Leončikas Mikas 1925 09 17, Nr. 72 Itn. Leonaitis Mikas
Leparskas Vacys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.

Leparskis Bronislovas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Lepecha Aleksas 1921 12 07, Nr. 281 karininkas
Lepecha Eugenijus 1920 1204, Nr. 497 karininkas
Lepeška Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

Lepšys Algirdas 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn. Dovilas Algirdas
Lepšys Viktoras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Lesauskis Pranas 1921 12 20, Nr. 292 lon.
Lesčiūnas Mykolas 1940 03 13, Nr. 21 Iun.

Leščinskas Mykolas
Leseckas Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Lesevičius Juozas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Lesevičius Leonas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Lesingas Eugenijus 1920 11 27, Nr. 492 Itn.
Lesniauskas Viktoras 1933 09 15, Nr. 65 j. Itn.

Leščinskas Jeronimas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Leščinskas Mykolas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn. Lesčiūnas Mykolas
Leščinskas Stasys 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Leščiukaitis Antanas 1923 03 29, Nr. 58 plk. Itn.

Leščiukaitis Juozas
Leščiukaitis Stasys 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastabos
Lešinskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Lešinskas Vincas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Lešinskas Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Levanas Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Levandauskas Jonas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Leveckis Albinas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Leveckis Justinas 1929 11 14, Nr. 86 ats. Itn.
Lėveris Juozas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Levickas Mykolas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Levinas Antanas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Levinas Elijas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Levinas Jonas 1920 06 15, Nr. 361 karininkas
Levūnas Vaclovas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.

Liachavičius Bronius 1921 10 12, Nr. 237 karininkas
Liakas Albertas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Liakšas Kostas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Liandsbergis Juozas 1919 05 04, Nr. 75 karininkas ŽemgailaJuozas
Liandsbergis Leonas 1919 09 15, Nr. 146 karininkas įsak. Liansbergas Leonas
Liatukas Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Liatukas Pranas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak. pulkininkas Liatukas
Liauba Albinas 1939 09 16, Nr. 64 Itn.
Liauba Vincas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.

Liaudanskas Antanas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas įsak. Antanas Lavdanskis
Liaudanskis Kostas 1921 06 18, Nr. 143 karininkas
Liaudanskis Vladas 1919 03 28, Nr. 57 karininkas įsak. Vladislovas Lavdanskis

Liaudentas Pranas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Liaudinskas Juozas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Liaudinskis Jokūbas
Liaudinskis Juozapas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Liaugaudas Justinas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Liaugaudas Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Liaugminas Albinas
Liauksminas Antanas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Liaukus Justinas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Liaukus Stasys
Liausėdas Vilius 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Liberis Gasparas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Ličkus Petras 1921 12 20, Nr. 292 lun.
Liedlauskas Mečislovas
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Liegus Alfonsas
1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak, pulkininkas Lienivoy
Lienivov S.
1937 11 24, Nr. 70 ats. ltn.
Liepa Jonas
Liepas Stasys
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Liepetiucha Aleksiejus įsak. Lepetiuch Aleksiejus
1928 02 22, Nr. 16 Itn.
Liesis Izidorius
Lietuvninkas Antanas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Lietuvninkas Jonas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.

Pavardė ir vardas
įsakymo data ir numeris Laipsnis Prestabos
Likevičius Antanas 1920 10 17, Nr. 456 Jun.

Lilas Jurgis 1921 07 23, Nr. 168 karininkas
Lileika Petras 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Lileikis Aleksandras 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Lilejevas Jurgis 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Limba Jeronimas 1931 10 24, Nr. 57 j. lun.
Limba Petras 1932 07 02, Nr. 45 j. Itn.
Limontas-Rimontas Pranas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. lun.
Linartas Eduardas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Linartas Juozas 1920 06 22, Nr. 369 len.
Lynch Stephen Aleksander 1919 12 15, Nr. 205 karininkas kapitonas, Anglija
Lineburgeris Rudolfas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Lingė Jonas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Lingis Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Lingis Pranas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Lingys Vytautas Petras 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Lingvenis Antanas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Lingvevičius Leonas 1919 08 05, Nr. 125 karininkas
Linkevičius Kazys 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Linkevičius Petras 1923 09 15, Nr. 167 vyr. Itn. Kazilionis-Linkevičius Petras
Linkus Steponas 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.

Liorentas Antanas 1928 08 13, Nr. 61 vyr. Itn. administracijos karininkas
Liorentas Antanas 1929 02 23, Nr. 14 ats. ltn. KM 3 asp. laida
1920 10 17, Nr. 456 lon.
Liorentas Jonas
Liorentas Valentinas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
1928 09 08, Nr. 66 Itn.

Liormanas Medardas
1918 1201, Nr. 4 karininkas įsak. R. Liormonas
Liormanas Raimundas
Lipas Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Lipčius Algirdas
Lipčius Mikas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. Itn.
1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Lipčius Stanislovas
Lipnickas Mykolas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Lipštas Ignas
Lisauskas Eduardas Kazys 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
1925 09 17, Nr. 72 lin.
Lisauskas Kazys
Lisovenko Sergijus
Itn.
Listopadskis Juozas 1921 12 20, Nr. 292
1920 09 03, Nr. 423 Iun.
Lišauskas Vladas
Litas Povilas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Lytas Povilas
Literskis Liudvikas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Literskis Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Litvinas Jonas
Litvinas Juozas
Litvinas Kazys
Litvinas Vytautas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
1939 05 17, Nr. 36 . Liubauskas Kazys
Liubartas Kazys
358
Lietuvos kariuomenes karininkai
Laipsnis
Liubauskas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. lun. Liubartas Kazys
Liuberskis Povilas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Liubinas Vincas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Ion,
Liudavičius Petras 1919 02 13, Nr. 29 karininkas
Liūdžius Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Liūga Jonas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Liugaila Vladas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.

Liulevičius Balys 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Liulis-Liulevičius Zigmas 1921 06 18, Nr. 142 karininkas
Liūtas Juozas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Liutermoza Albertas 1920 07 02, Nr. 372 karininkas
Liutkevičius Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Liutkevičius Kostas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
KM 5 laida
Liutkus Juozas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Liutkus Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. KM 6 asp. laida

Liutkus Stasys 1919 04 07, Nr. 63 karininkas
Liutvinas Vincas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Lizdas Antanas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Lokys Povilas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Lopuchinas Andrius 1921 11 02, Nr. 254 karininkas
Lorencas Artūras Valentinas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Lorencas Eugenijus 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Losauskas Kazys
1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Losevičius Juozas
Losinskis Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.
Loviaginas Trofimas
Lovkis Mečys 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Lozoraitis Kazys
Lozoraitis Vytautas
1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Lubickas Pranas
Lucas Oskaras
1920 03 08, Nr. 262 vyr. Itn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Lučinskas Balys
Lučkaitis Jonas
1939 08 08, Nr. 53 mjr. Lučkauskas Jonas
1923 10 26, Nr. 194 Itn. Lučkaitis Jonas
Lučkauskas Jonas
Luinys Antanas ats. j. ltn.
1936 09 15, Nr. 57
Lukaševičius Henrikas
1919 03 12, Nr. 49 karininkas įsak. Nikalojus Lukaševičia
Lukaševičius Nikalojus karininkas
1918 12 01, Nr. 4 įsak. paporučikis F. Lukaševičius
Lukaševičius Pranas
1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Lukauskas Jonas
1932 10 31, Nr. 76 j. Itn.
Lukauskas Kazimieras
Lukavičius Bronius
1919 07 14, Nr. 113 karininkas įsak. Liukianskas Aleksandras
Lukianskis Aleksas
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Lukinas Leonidas
1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Lukočius Petras
1939 09 16, Nr. 64 . ltn.
Lukonas-Lukonaitis Bronius
j
1939 04 05, Nr. 22 Itn. Lukoševičius Jonas

Lukošaitis Jonas
1921 11 21, Nr. 267 vyr. Itn.
Lukoševičius Aleksas

Pavardė ir vardas arba pakelimo karininku
įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastabos
Lukoševičius Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Iin.

Lukoševičius Balys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. Lukošius Balys
Lukoševičius Česlovas 1930 12 13, Nr. 61 .
Lukoševičius Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats.at.Isnj. ltn. KM 11 asp. laida , Lukošaitis Jonas
Lukoševičius Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. KM 14 asp. laida
Lukoševičius Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. KM 4 laida

Lukoševičius Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats, j. Itn. KM 6 asp. laida
Lukoševičius Petras 1921 03 16, Nr. 56 Itn.
Lukoševičius Pranas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Lukoševičius Stasys 1929 02 23, Nr. 14 . KM 3 asp. laida
Lukoševičius Stasys 1938 05 12, Nr. 35 ats.j
.Itn. KM 19 laida
ltn
Lukošiūnas Mykolas 1929 02 23, Nr. 14 .
Lukošiūnas Povilas 1933 09 15, Nr. 66 ats.at.Isnj. ltn.
Lukošius Balys 1940 02 29, Nr. 18 . Lukoševičius Balys
Lukošius Kostas 1939 09 16, Nr. 64 ats.j
.ItnItn.
Lukša Leonardas 1935 09 15, Nr. 66 . ltn.
j
Lukšaitis Bronius 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Lukšas Aleksandras 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Lukšas Ignas 1934 09 15, Nr. 88 j. Itn.
Lukšė Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Lukšys Bronius 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Lukšys Vladas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Lumbis Pulgis 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Lungys Benediktas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Lunia Vladimiras 1932 10 31, Nr. 76 . ltn.
j
Lušys Stasys 1932 09 16, Nr. 63 ltn.

Luzukonis Jonas 1919 12 15, Nr. 205 ats..jkarininkas
1920 10 17, Nr. 456 len.
Luža Stasys
M
Macaitis Martynas
Maceika Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Maceina Juozas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Macelis Antanas
Macelis Jonas
Macelis-Macevičius Jurgis 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Macevičius Adolfas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j.ltn. Maciūnas Adolfas
Macevičius Juozas
karininkas
Macfie F. G.
1919 11 26, Nr. 190 kapitonas, Anglija
1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Maciejauskas Povilas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Maciejauskas Stasys
1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Maciukevičius Matas
Maciulevičius Juozas
1940 03 13, Nr. 21 Iun. Macevičius Adolfas
Maciūnas Adolfas
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Maciūnas Algirdas Kazys
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Maciūnas Vitalis
360 Lietuvos kariuomennes karininkai

Pavardė ir vardas Pastabos
įsakymo data ir numeris Laipsnis
Mackevičius Adolfas 1931 11 04, Nr. 62 ats.j. Iun.

Mackevičius Antanas 1920 12 22, Nr. 510 karininkas
Mackevičius Jonas 1931 05 30, Nr. 33 . lun.
j
Mackevičius Kazys 1919 09 30, Nr. 155 karininkas įsak. Mockevičius Kazys
Mackevičius Mykolas 1928 10 11, Nr. 78 ats. kpt.
Mackevičius Nikodemas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. Itn.
Mackevičius Stasys 1935 09 15, Nr. 66 ats.j.Itn. Mackonis Stasys
Mackevičius Stasys Algirdas 1925 09 17, Nr. 72 Itn. Mackūnas Stasys Algirdas
Mackevičius Tadas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Mackonis Stasys 1939 07 11, Nr. 47 ats. j. Itn. Mackevičius Stasys
Mackūnas Stasys Algirdas 1939 05 08, Nr. 33 mjr. Mackevičius Stasys Algirdas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Maculevičius Jonas
Mačėnas Petras 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Mačėnas Stepas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.

Mačerinskas Jurgis 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Mačinskas Kasparas
Mačinskas Vladas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Mačiokas Antanas
len.
Mačiokas Mykolas 1919 12 16, Nr. 206
1920 10 17, Nr. 456 lon.
Mačiokas Vincas
Mačys Eduardas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Itn.
1920 03 31, Nr. 289
Mačys Juozas
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Mačys Jurgis
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Mačiuika Antanas
Mačiukas Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
karininkas savanoris
Mačiukas Jonas 1919 09 15, Nr. 146
1920 04 14, Nr. 300 Itn. už pasižymėjimą mūšiuose
Mačiukas Jonas
1929 11 24, Nr. 86 ats. ltn.
Mačiukas Mykolas karininkas
1919 02 18, Nr. 33
Mačiulaitis Jonas
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Mačiulis Jonas
1933 09 15, Nr. 65 j. Itn.
Mačiulis Kasparas karininkas
1919 02 25, Nr. 37
Mačiulis Pranas Itn.
1923 05 25, Nr. 99
Mačiulis Stasys
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Mačiulskis Nikalojus Itn.
1924 10 07, Nr. 100
Mačkus Erikas Itn.
1923 10 26, Nr. 194
Maila Kazys ats. Itn.
1927 12 28, Nr. 145
Mainelis Pranas
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Majauskas Aleksandras 1920 02 22, Nr. 247 karininkas
Majorovas Grigorijus 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Majus Antanas 1922 01 19, Nr. 12 karininkas įsak. Nikolajus Makarauskas
Makarauskas Mikas ats. Itn.
1929 02 23, Nr. 14
Makarevičius Petras ats, Itn.
1930 12 13, Nr. 61
Maknickas Vytautas 1940 02 10, Nr. 15 kpt. Maksimavičius Antanas
Maksimaitis Antanas 1924 10 07, Nr. 100 Iun. Maksimaitis Antanas
Maksimavičius Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Maksimavičius Mykolas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Maksimovas Aleksandras

Laipsnis
Maksvytis Antanas 1939 09 19, Nr. 67

ats. j. ltn.
Maksvytis Mykolas 1939 09 19, Nr. 67 Itn.
Makulavičius Aleksandras 1920 07 29, Nr. 387 ats..jkarininkas
Makusevičius Juozas 1919 07 06, Nr. 106 karužas Matusaitis Juozas
Makutėnas Antanas 1930 1213, Nr. 61 .
Makutėnas Vincas 1933 09 15, Nr. 66 ats.aIt.snj. Itn.
Malakauskas Antanas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Maldeikis Petras 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Maldeikis Vladas 1932 09 16, Nr. 63 Itn.
Maliauskas Stepas 1920 10 30, Nr. 467 ats..jkarininkas
Malijonis Antanas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Malinauskas Jeronimas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Malinauskas Stasys 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Malinauskas Viktoras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Malinauskas Vladas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Mallister John G. 1920 02 08, Nr. 234 mjr. majoras, JAV
Malmas Borisas 1919 08 30, Nr. 139 karininkas
Malskaitis Albertas 1933 09 15, Nr. 65 . ltn.
j
Malskaitis Emilijus 1929 11 24, Nr. 86 .
Maneika Antanas 1919 12 16, Nr. 206
ats.It.In
Manelis Juozas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Manelis Vitas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.

Maniukas Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Mankevičius Stasys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Mankonis Jonas 1939 12 11, Nr. 105 Itn. Monkevičius Jonas
Manumaitis Eugenijus 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Marcelenas Stasys 1919 10 18, Nr. 170 kpt.
Marchman William Reginald 1920 04 15, Nr. 303 vyr. ltn. vyr. leitenantas, Anglija
Marcinėnas Stasys 1919 02 25, Nr. 37 karininkas įsak. Stasys Marcinionis
Marcinkevičius Aleksandras 1928 10 11, Nr. 78 ats. vyr. Itn.
Marcinkevičius Antanas 1920 08 21, Nr. 407 karininkas
Marcinkevičius Balys 1934 09 15, Nr. 88 . ltn. Marcinkonis Balys

j
1929 02 23, Nr. 14 .

Marcinkevičius Juozas
Marcinkevičius Kazys 1925 09 17, Nr. 72
ats.It.In Martinkus Kazys
Marcinkevičius Mikas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn. sanitarijos gydytojas
Marcinkevičius Mykolas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn. KM 14 asp. laida
1930 12 13, Nr. 61 .
ats.a.Itsnjkarininkas
Marcinkevičius Pranas
Marcinkevičius Simas 1936 09 15, Nr. 57 ltn. Marcinkus Simas
Marcinkevičius Stasys 1919 09 30, Nr. 155

Marcinkonis Balys 1940 03 13, Nr. 21 Itn.
Marcinkevičius Balys
Marcinkus Aleksas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
1920 03 08, Nr. 262 mjr.
Marcinkus Juozas
1929 10 07, Nr. 78 Iun.
Marcinkus Romualdas
Marcinkus Simas 1939 08 08, Nr. 52 ats. j. ltn. Marcinkevičius Simas
Marcinkus Soteras 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Marcišauskas Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.

.
Marciukonis Antanas 1930 12 13, Nr. 61
362 Lictuos karinomenes kariniukai

Pastabos
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis
Marciūnas Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Marčėnas Juozas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.

Marčiukaitis Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Marčiukaitis Jonas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Marčiukaitis Stasys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Marčiulionis Aleksandras 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Mariūnas Aleksas 1936 10 27, Nr. 66 j. Itn. Mejeris Aleksas
Markauskas Antanas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itu.
Markauskas Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Iun.
Markauskas Juozas Viktoras 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Markauskas Stasys 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Markelis Leonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Markeliūnas Vincas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Markevičius Karolis 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Markevičius Kazys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn. Markus Kazys

Markevičius Petras 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Markulis Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.

Markulis Juozas Albinas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Markūnas Balys 1936 09 15, Nr. 57 . ltn.
j
Markūnas Petras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
1940 02 10, Nr. 15 Itn. Markevičius Kazys

Markus Kazys
Marmakas Bronius 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Marozas Antanas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Martikaitis Stasys 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.

Martinaitis Alfonsas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Martinaitis Balys
Martinaitis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Martynaitis Justinas
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Martinavičius Eduardas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Martynėlis Juozas
1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Martinėnas Stasys
1939 05 08, Nr. 33 kpt. Marcinkevičius Kazys
Martinkus Kazys
1921 12 20, Nr. 294 Itn. isak. Marcinkus Klemas
Martinkus Klemas
Martišauskas Stasys
1935 04 24, Nr. 29 j. ltn.
Martišiūnas Juozas Kazys
Martišius Pranas
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Martusas Juozas karininkas
1921 04 25, Nr. 95
Martusevičius Antanas
Martusevičius Gustavas
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Martuzevičius Juozas
1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Masaitis Aleksas
1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Masaitis Vladas
1920 10 18, Nr. 458 lun.
Masandukas Jonas
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Masiliauskas Juozas
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Masilionis Juozas
1919 12 16, Nr. 206 lon. įsak. Jonas Masiliunas
Masiliūnas Jonas
1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Masiokas Bronius

Pavardė ir vardas arba pakėlimo karininku
Masys Petras
1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Masiulevičius Stasys 1920 12 16, Nr. 507 karininkas
Masiulionis Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Masiulionis Pranas
1932 09 16, Nr. 63 ats. j, Itn.
Masiulionis Romualdas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Masiulis Antanas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Masiulis Jonas 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Masiulis Jonas Vytautas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Masiulis Marijonas Algirdas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Masiulis Petras
Masiulis Visvaldas Leopoldas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Maskolenka Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Mastauskas Martynas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas įsak. Martynas Mostauskis
Mašanauskas Ksaveras 1925 05 20, Nr. 40 Itn.
Mašiotas Justinas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Mataitis Mykolas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Matečiūnas Antanas 1933 09 15, Nr. 66
ats. j. Itn.
Matekonis Povilas
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Matelis Jeronimas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Matelis Jonas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Matijošaitis Stepas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Matijošaitis Vincas Kazys 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. lun.
Matiukas Faustas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Matjošaitis Kazys 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Matonis Aleksas 1936 09 21, Nr. 58 j.Itn. Metelicinas Aleksas
Matonis Juozas 1919 11 03, Nr. 177 karininkas
Matukaitis Kazys 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Matukas Antanas 1920 03 08, Nr. 262 Itn.
Matukonis Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats, j. ltn.
Matulaitis Antanas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Matulaitis Bronius 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Matulaitis Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. KM 4 laida

Matulaitis Juozas 1932 05 25, Nr 33 . KM 13 laida
1937 11 24, Nr. 70 Itn.
Matulaitis Juozas administracijos karininkas
Matulaitis Jurgis 1919 08 07, Nr. 127 ats.karininkas
Matulaitis Kazys 1919 07 06, Nr. 106 karužas KM 1 laida
1928 09 08, Nr. 66 Itn. KM 10 laida
Matulaitis Kazys
Matulaitis Vitalius 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Matulevičius Andrius 1920 05 21, Nr. 335 Itn.
1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Matulevičius Balys
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Matulevičius Julius
Matulevičius Juozas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Matulevičius Kazys 1919 12 16, Nr. 206 Itn. KM 2 laida
Matulevičius Kazys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn. KM9 asp.laida
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.

Matulevičius Stasys
1921 12 20, Nr. 292 len.
Matulevičius Tadas
Matulevičius Vladas

Matuliauskas Romas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. Matulis Romas
Matuliauskas Viktoras 1929 11 24, Nr. 86 .
Matulionis Algirdas 1919 07 06, Nr. 106

ats.Itnkaružas KM 1 laida
Matulionis Algirdas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. KM 7 asp. laida

Matulionis Antanas 1929 11 24, Nr. 86 .
Matulionis Balys 1922 01 02, Nr. 3

ats.Itn.Itn
Matulionis Jeronimas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Matulionis Jonas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Matulionis Pranas 1932 10 31, Nr. 76 j. Itn.

Matulionis Vincas 1919 07 14, Nr. 113 karininkas
Matulionis Vytautas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Matulionis Vladas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Matulis Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Matulis Jonas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Matulis Pranas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Matulis Romas 1939 05 17, Nr. 36 ats. j. ltn. Matuliauskas Romas
Matusaitis Juozas 1919 08 17, Nr. 133 karužas Makusevičius Juozas

Matusevičius Antanas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Matusevičius Jonas 1924 10 07, Nr. 100 Itn. Matusonis Jonas
Matusevičius Pranas 1929 11 24, Nr. 86 .
Matusevičius Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats.at.Isnj. Itn.

Matusonis Jonas 1939 04 29, Nr. 30 kpt. Matusevičius Jonas
1930 12 13, Nr. 61 .
Matušaitis Kazys
Matutis Domas 1939 09 19, Nr. 67 ats.atI.snj. ltn.
1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Matutis Ignas
1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Matutis Kazys
Matuza Kazys 1930 12 13, Nr. 61
ats..atIsnjkarininkas
.
Matuzevičius Eugenijus 1939 09 19, Nr. 67 Itn.

1920 07 30, Nr. 391
Mauragas Jonas
karužas KM I laida
Maurukas Juozas 1919 07 06, Nr. 106
Maurukas Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. KM 7 asp. laida
1931 11 04, Nr. 62 ltn.
Mazuraitis Jonas
Mazuras Aleksas 1922 02 09, Nr. 37
ats..jkarininkas
1939 09 16, Nr. 64 . ltn.
Mažeika Antanas
j
1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn.

Mažeika Jonas
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Mažeika Juozas
Mažeika Mykolas
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Mažeika Povilas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Mažeika Pranas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. KM 14 asp. laida, pėstininkų spec.
Mažeika Pranas
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. KM 14 asp. laida, artilerijos spec.
Mažeika Vincas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5
asp. laida
Mažeika Vladas
Mažeika Vladas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida
1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Maželis Balys
Maželis Bronius 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Maželis Petras
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Maželis Pranas

Pavardė ir vardas
Maželis Vytautas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.

Maželis Vladas
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. lun.
Mažintas Jonas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Mažylis Jonas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Mažylis Petras 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Mažliakas Kazys 1920 10 15, Nr. 455 karininkas
Mažonas Kazys 1936 09 15, Nr. 57 j. Ion.
Mažonas Zenonas
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Mažonis Alfonsas
Mažuolis Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Mečiulskis Fridrikas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Medeckis Vladas karininkas
1921 04 06, Nr. 68
Medekša Česlovas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Medelinskas Romualdas 1938 09 27, Nr. 68 Medelis Romualdas
ats. j. ltn.
Medelis Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Medelis Romualdas 1939 12 05, Nr. 104 ats. j. ltn. Medelinskas Romualdas
Medickis Povilas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Medzevičius Kazys 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
Medžiaušas Augustas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Medžis Povilas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Medžius Bronius 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Meiliūnas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Meisneris Aleksiejus 1920 12 12, Nr. 502 karininkas įsak. Aleksejus Meisneris
Meižys Balys 1920 07 19, Nr. 383 karininkas
Meižys Dionizas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Mejeris Aleksas 1934 09 15, Nr. 88 . ltn. Mariūnas Aleksas

j
Mejeris Fridrichas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. įsak. Meyeris Fridrichas
Mejeris Henrikas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Melėnas Matas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Melenkevičius Juozas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Melinis Petras Povilas 1936 09 15, Nr. 57 . ltn. įsak. Mėlinis Petras Povilas
j
1919 07 06, Nr. 106 karužas

Melys Jonas
1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Memenas Juozas įsak. Memėnas Juozas
Menšikovas Sergiejus
1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Mereckis Kazys
Merfeldas Adolfas 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Mergiūnas Romualdas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn. KM 4 asp. laida
Merkevičius Juozas
Merkevičius Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. KM 14 asp. laida
1919 01 12, Nr. 15 karininkas įsak. Antanas Merkis
Merkys Antanas
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Meškauskas Aleksandras
1925 09 17, Nr. 72 len.
Meškauskas Česlovas
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Meškauskas Povilas
1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.
Meškauskas Pranas
Itn.
1920 10 17, Nr. 456
Meškauskas Stasys
Meškauskas Vincas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
Meškelis Benjaminas
360 Lict 10°os kariuomenės karininkai

arbu pakilimo karininku
Pavardė ir vardas Pastabor
Mešlius Antanas 1930 10 25, Nr. 54 lin.
Metelicinas Aleksas Matonis Aleksas

1933 09 15, Nr. 65 j. lun.
Miceika Vladas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Im.
Micevičius Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats, j.In,
Micevičius Mikas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas Miciunas Mikais
Micevičius Vytautas 1934 09 15, Nr. 88 j. In

Michalauskas Kleopas Vytautas 1919 01 08, Nr. 13 karininkas isak. Kleofas Michalauskas
Michalkevičius Vladas 1922 01 20, Nr. 17 karininkas
Michalovskis Vladimiras 1919 11 22, Nr. 188 plk.

Michelevičius Antanas 1919 09 15, Nr. 116 karininkas
Michelevičius Bronius 1931 10 24, Nr. 57 j. lun.
Michelevičius Pranas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. lun,
Michnevičius Česlovas 1919 03 28, Nr. 57 karininkas
Michnevičius Karolis 1922 08 25, Nr. 183 karininkas
Michura Jokūbas 1919 04 10, Nr. 64 karininkas

Miciukevičius Aleksandras 1919 01 09, Nr. 14 karininkas
Miciūnas Mikas Micevičius Mikas
1940 07 11, Nr. 86 ats. kpt.
Mickaitis Juozas 1920 05 27, Nr. 342 lun.
Mickeliūnas Bronius 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Mickeliūnas Jonas 1919 10 08, Nr. 163a kpt.

Mickeliūnas Vincas 1926 09 09, Nr. 80 Itn.
Mickevičius Alfonsas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. Iun.

Mickevičius Bronius 1936 09 15, Nr. 57 ats. . ltn.
j
Mickevičius Karolis 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Mickevičius Marijonas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
Mickevičius Pranas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Mickevičius Ramūnas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. įsak. Ramunas Mickevičius
Mickevičius Vincas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Mickus Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Mickus Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats, j. ltn.

Mickus Konstantinas 1933 09 15, Nr. 66 ats, j. ltn.
Mickus Matas 1920 03 08, Nr. 262 vyr. Itn.
Mičiulis Jonas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. Itn.
Midvikis Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn. įsak. Vaclovas Mecevičius
Miecevičius Vaclovas
Mieželis Vladas 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
1920 03 31, Nr. 289 Itn.
Migevičius Eduardas
1923 10 26, Nr. 194 lun. Migonis Nikodemas
Migevičius Nikodemas 1939 04 29, Nr. 30 kpt. Migevičius Nikodemas
Migonis Nikodemas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Mikaila Balys
1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.
Mikaitis Simeonas
Mikalauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Mikalauskas Kazys Mečys
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Mikalauskas Liudas
Mikalauskas Petras 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn. KM 13 laida, Mikolaitis Petras
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. KM 7 asp. laida
Mikalauskas Petras
Mikalauskas Stasys

Laipsnis
Itn
Mikalauskas Vytautas Sergijus 1921 12 20, Nr. 292 .
j
.
Mikaliūnas Jonas 1932 10 31, Nr. 76 Itn.
Mikaliūnas Stasys 1939 09 16, Nr. 64 ltn.
j.atslun.
Mikašauskas Stasys 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
Mikelaitis Jonas 1930 12 13, Nr. 61 , Itn.
Mikelenas Aleksandras 1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak. Aleksandras Mikelenas
ats
Mikelevičius Antanas 1929 10 07, Nr. 78
Mikelionis Fliorijonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Mikelionis Kazys 1936 09 15, Nr. 57 ltn.
Mikelskas Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
j. Itn
Mikėnas Balys 1919 12 16, Nr. 206 .
Itn
Mikėnas Jonas 1927 08 30, Nr. 106 .
Miknevičius Albinas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
ats
Miknevičius Andrius 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
Itn
Miknevičius Juozas 1921 12 20, Nr. 292 .
ats
Miknevičius Vaclovas 1937 09 15, Nr. 55 . j. ltn.
Miknius Stasys
ats
1937 09 15, Nr. 55 j. Itn.
.
ats
Mikolaitis Jonas 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
.
Itn
Mikolaitis Petras 1939 05 30, Nr. 38 Mikalauskas Petras
Mykolaitis Stasys 1933 09 15, Nr. 65 ltn.

Mykolaitis Vytautas
Mikolajūnas Kazys
1937 11 24, Nr. 70
1927 02 17, Nr. 26
jatsvyrItn. . Itn.
. Itn. įsak. Kazys Mikalajūnas

.
Mikolajūnas Mikas 1919 12 16, Nr. 206
vyr
Mikoliūnas Antanas 1927 02 17, Nr. 26 . Itn.

ats
Mikoliūnas Petras 1938 09 27, Nr. 68 . j. ltn.

Mikšys Alfonsas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Mikšys Feliksas 1920 03 08, Nr. 262 vyr. ltn,
Mikšys Juozas mobilizuotas karininkas
Mikšys Juozas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn. KM 14 laida
Mikštas Pranas 1919 04 01, Nr. 58 karininkas

įsak. Pranas Mikštys
Mikuckis Juozas 1919 01 06, Nr. 12 karininkas
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Mikučionis Ignas
Mikulėnas Vladas Algirdas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Mikuta Vladas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Mikuta Zenonas 1921 09 06, Nr. 206 karininkas
Mikužis Jonas 1932 07 21, Nr. 50 j.ltn.

1934 09 15, Nr. 88 .
Mikužis Pranas
Milaknis Antanas 1930 12 13, Nr. 61 j. ats. Itn.

Itn
Milašauskas Jeronimas 1933 09 15, Nr. 65 . ltn.

j
Milaševičius Albinas Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.

Milaševičius Aleksandras 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
1925 09 17, Nr. 72 Itn.

Milaševičius Otto
Milašius Jonas
1936 09 15, Nr. 57 .
Milašius Valentinas
Milenskis Nikalojus 1937 09 15, Nr. 55 . ats. j. Itn.

jItn
1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Milevičius Juozas
Milevičius Vitalis 1923 10 26, Nr. 194 Itn.

arba pakėlimo karininku Pastabos
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis
Miliauskas Aleksandras 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Miliauskas Antanas 1932 12 23, Nr. 84 j. Itn. sanitarijos gydytojas

Miliauskas Antanas j. ltn. KM 21 laida
1940 08 19, Nr. 127
Miliauskas Edmundas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Iın.
Miliauskas Povilas 1919 08 31, Nr. 140 karininkas
Miliauskas Stasys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Miliauskas Viktoras 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Miliauskas Vincas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Miliauskas Vytautas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Milieška Albertas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Miliukas Juozas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Milius Juozas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Milius Liudas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Itn.
Milius Stasys 1924 10 07, Nr. 100
Milius Vincas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
karininkas
Miliutinas Nikolajus 1919 04 17, Nr. 67
Milkaitis Stasys 1939 04 01, Nr. 21 ats. kpt. Milkevičius Stasys

Milkevičius Leonardas 1920 10 15, Nr. 453 karininkas
Milkevičius Stasys 1921 12 20, Nr. 292 Itn. Milkaitis Stasys

Milla Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Millard Ronald von Stone 1919 11 17, Nr. 184 karininkas leitenantas, Anglija
Mills Eduard Lawrence 1919 11 17, Nr. 184 karininkas majoras, Anglija
1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Miltakis Genrikas Vytautas
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Miltakis Kazys
Milukas Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Milvydas Aleksandras 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1940 08 19, Nr. 127 . ltn.
Mineikis Juozas
j
Itn.
Miniotas Kazys 1920 10 17, Nr. 456
Miniotas Stasys 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Minkevičius Petras 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Iın.
Minkevičius Valerijonas
1930 02 01, Nr. 9 vyr. ltn. Blusis Kazys
Mintautas Kazys
Mironas Petras 1922 06 14, Nr. 133 plk. Itn.
Mironas Rudolfas 1934 09 15, Nr. 88 j. Itn.
Miselis Antanas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Misevičius Genrichas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
1920 04 30, Nr. 315 Itn.
Misevičius Marijonas
Misiulinas Aleksas
Misiūnas Bernardas 1933 09 15, Nr. 66 ats, j. Itn.
Misiūnas Jonas
Misiūnas Petras
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Misiūnas Zenonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Misiurevičius Vytautas
1932 09 16, Nr. 63 ats, j. ltn.
Miškinis Antanas
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Miškinis Edvardas
1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Miškinis Motiejus
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Miškinis Vincas

Myško Leonidas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Mitalas Adolfas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Ion.
Mitalauskas Balys 1929 10 07, Nr. 78 Ion.
Mitalauskas Pranas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Mitkus Jurgis 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Mituzas Julius 1933 09 15, Nr. 65 . ltn.
j
Mockapetris Motiejus 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Mockevičius Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Mockevičius Vladas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Mockūnas Simas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Mockus Feliksas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Mockus Vytautas Henrikas 1939 09 16, Nr. 64 .j. Itn.
Mockus Zigmas 1920 03 08, Nr. 262 plk. Itn.
Modestavičius Cezaris 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Modzeliauskas Eduardas 1939 09 19, Nr. 67 ats. . Itn.
j
Mogiliauskas Abromas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Moigis Algirdas 1928 10 11, Nr. 78 Itn. įsak. Algirdas Moigas
Moliejus Zigmas 1936 09 15, Nr. 57 . ltn.
Molis Albinas j
Itn.
1928 09 08, Nr. 66
Molis Juozas 1927 05 17, Nr. 62 kpt.
Monck Mason Robert Genrich 1920 04 15, Nr. 303 plk. pulkininkas, Anglija
Mongirdas Vladas 1919 11 22, Nr. 188 vyr. Itn. sanitarijos gydytojas
Mongirdas Vladas 1920 10 23, Nr. 461 karininkas mobilizuotas karininkas
Monkevičius Jonas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. Mankonis Jonas

Monkus Teodoras 1921 05 23, Nr. 118 karininkas
Monstavičius Dionizas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.

Montavičius Jonas 1919 05 04, Nr. 75 karininkas įsak. Mantovičius
Montvidas Pranas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Monvid-Olechnovičius Petras 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
įsak. Monvid-Olechnovič
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Moras Vytautas
Morauskas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn,
Morkeliūnas Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Morkevičius Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1926 09 09, Nr. 80 Itn.
Morkūnas Ignas
Morkūnas Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5 asp. laida
Morkūnas Jonas 1936 09 15, Nr. 57 . ltn. KM 18 laida
j
Morkūnas Jonas Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

Morkūnas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Morkūnas Leonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
MorkūnasMarkauskas Bernardas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Morkus Aleksas
1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
Morkus Kazys
1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Morkus Vladas
Morkuvėnas Jonas
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Moržuchinas Vladimiras
Mosteikis Antanas
1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Motekaitis Kazys
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

arba pakėlimo karininku.
Motiejūnas Aleksas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.

. Itn. KM 6 asp. laida
Motiejūnas Jonas 1931 11 04, Nr. 62
Motiejūnas Jonas
Motiejūnas Juozas
1939 09 16, Nr. 64
1919 12 16, Nr. 206
ats.j.jIt.n
. KM 20 laida
Motiejūnas-Valevičius Jonas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas

Motieka Vladas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. KM 4 laida
Motieka Vladas 1937 11 24, Nr 70. . Itn. administracijos karininkas

Motukas Jonas 1924 10 07, Nr. 100
ats.jItn.
Motuzas Antanas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Mozūraitis Matas 1937 09 15, Nr. 55 ats. .j ltn.

Muceniekas Jonas 1919 10 08, Nr. 163a Itn.
Muchlia Aleksandras 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
Mučas Jonas 1919 07 14, Nr. 113 karininkas
Mučinskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. .j ltn.

Muirhead Antoni Jan 1919 11 17, Nr. 184 karininkas pulkininkas leitenantas, Anglija
Mulevičius Jonas 1937 09 15, Nr. 55 . Itn.
Mulokas Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats.j.jlt.n
Mulvinas Alfonsas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Mundris Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. įsak. Juozas Mundrys
Murnikas Petras 1919 04 10, Nr. 64 karininkas įsak. Petras Murnik-Murnikas
Murza Vincas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
1920 1204, Nr. 497 karininkas

Musajevas Petras
Musatovas Sergiejus
Musteikis Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Musteikis Ignas 1919 11 22, Nr. 188 mjr.
Musteikis Juozas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Musteikis Jurgis
Musteikis Kazys
Musteikis Petras 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
N
Nabokovas Nikolajus
1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Nacickas Stasys
1918 11 23, Nr. 1 karininkas įsak. papulkininkis daktaras Nagevičius
Nagius-Nagevičius Vladas Itn.
1923 10 26, Nr. 194
Naglius Juozas Itn.
1919 12 16, Nr. 206
Nagrodskis Ipolitas
Nagrodskis Pranas
Nagrodskis Stepas
1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Naikelis Jonas Antanas
1920 03 31, Nr. 289 Itn.
Nainys Balys
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Nainys Stasys
Nakas Ričardas Bernardas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Nakrošis Povilas
Nakutis Eduardas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Ion.
Nalivaika Juozas
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Namajūnas Juozas

Namajuška Bolius 1921 07 07, Nr. 155 karininkas
Namavičius Motiejus 1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn.

Namikas Adomas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Namikas Juozas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas mobilizuotas karininkas

Namikas Juozas 1923 10 26, Nr. 194 Itn. KM 5 laida
Nanartavičius Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Narakas Antanas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Narakas Juozas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.

Naras Jonas 1939 07 11, Nr. 47 mjr. Narkevičius Jonas
Narbutas Antanas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Narbutas Balys 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Narbutas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Narbutas Kazys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Narbutas Vaclovas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Narbutas Vytautas 1933 09 15, Nr. 65 j. Itn.

Narijauskas Justas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Narijauskas Vacys 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Narinkevičius Petras 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Narkevičius Aleksandras 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Narkevičius Jonas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. Naras Jonas
Narkevičius Stepas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Narkevičius Vytautas 1925 09 17, Nr. 72 len.
Narkus Pranas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Narmontas Silvestras 1927 09 08, Nr. 110 lon.
Narmontas Vladas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Naruševičius Gustavas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. Narušis Gustavas
Narušis Gustavas 1940 03 30, Nr. 27 Itn. Naruševičius Gustavas
Narušis Simas 1927 02 17, Nr. 26
vyr. Itn.
Narušis Stasys 1940 08 19, Nr. 127 j.ltn.
Narutavičius Kazys 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Narutis Julijonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Narvydas Benediktas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Nastaras Jonas 1922 02 13, Nr. 43 karininkas
Nastopka Jonas 1919 09 30, Nr. 155 karininkas
Nastopka Liudomiras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Nastopka Stasys įsak. papulkininkis Nastopka,
Nastopka Valentinas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. įsak. Nastopka Valentinas Petras
Nastopka Vilius 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Nasvytis Antanas
Nasvytis Juozas
Nasvytis Kazys 1929 06 26, Nr. 49 Itn.
1920 03 08, Nr. 262 Itn.
Nasvytis Matas
Natkevičius Antanas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Natkevičius Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.

Natkevičius Vladas 1919 02 01, Nr. 23 karininkas
Naudžiūnas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Naudžius Viktoras Karolis 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.

Naujalis Juozas 1919 08 17, Nr. 133 karužas Navickis Juozas

Naujanis-Šalkauskas Bolius 1919 04 17, Nr. 67 karininkas
Naujokaitis Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Naujokaitis Jonas Stasys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Naujokaitis Mykolas Stepas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Naujokas Andrius 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Naujokas Antanas 1928 09 08, Nr. 66 Itn. KM 10 laida
Naujokas Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. KM 7 asp. laida

Naujokas Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn. KM 11 asp. laida
Naujokas Fricas Jurgis 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Naujokas Motiejus 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Naujokas Vilius Maksas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.

Naunčikas Kazys 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Nausėdas Juozas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.

Nausėdas Vladas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Navadničenas Vytautas Pranas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Navaitis Antanas 1940 01 13, Nr. 4 Itn. Navickas Antanas
Navakas Jonas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.

Navakas Kazys 1920 12 12, Nr. 504 karininkas įsak. Kazys Novakas
Navakauskas Matas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Ion.
Navickas Antanas 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn. Navaitis Antanas
Navickas Edmundas 1920 10 15, Nr. 455 karininkas
1920 10 18, Nr. 458 Itn.

Navickas Jonas
Navickas Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Navickas Vaclovas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
1919 07 06, Nr. 106 karužas Naujalis Juozas
Navickis Juozas
Navikas Jonas 1929 11 24, Nr. 85 ats. ltn. KM 4 asp. laida
Navikas Jonas 1934 09 15, Nr. 88 j. Itn. KM 16 laida
1929 10 07, Nr. 78 Itn.

Navikas Juozas
Navikėnas Juozas 1939 07 11, Nr. 47 kpt. Navikevičius Juozas
Navikevičius Jonas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.
Navikevičius Juozas 1920 10 17, Nr. 456 Itn. Navikenas Juozas
Nazaras Petras 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Nedzinskas Pranas 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.

Neimanas Liudvikas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Neimantas Marijonas
Nekrašas Eduardas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Nekrašas Stasys
Nemeikša Juozas 1921 11 21, Nr. 267 vyr. Itn.
1919 12 15, Nr. 205 karininkas pulkininkas leitenantas, Anglija
Nemming Lemond
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Neniškis Kazys
Neniškis Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Nenorta Jonas
1928 08 13, Nr. 61 vyr. Itn.
Nenortas Vacys
1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Nešukaitis Vytautas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Nevardauskas Večislovas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Neveravičius Fabijonas

Pavardė ir vardas arba pakėlimo karininku
Nevronis Ignas 1921 04 08, Nr. 75 vyr. Itn.

Nevronis Jurgis 1919 1208, Nr. 201 karininkas
Newton Jamas 1920 04 15, Nr. 303 majoras, Anglija
mjr.
Niaura Alfonsas
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Niauronis Jonas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Ničajus Antanas 1920 11 10, Nr. 475 karininkas
Nye C. E. G. 1920 04 15, Nr. 303 mjr. majoras, Anglija
Niedvaras Julijonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Nivinskas Vladas 1919 02 09, Nr. 27 karininkas
Nivinskis Jonas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Noakas Eugenijus 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Nogulevičius Jonas 1920 11 16, Nr. 484 Itn.
Noreika Edvardas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
Noreika Jonas 1931 10 24, Nr. 57 . ltn.
j
Noreika Julius 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Noreika Leonas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Noreikevičius Juozas 1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn.
Norkevičius Liudvikas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Norkūnas Petras 1919 10 18, Nr. 170 vyr. Itn. įsak. Narkunas Petras
Norkus Bronius 1938 05 12, Nr. 35 j.ltn.
Norkus Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Norkus Jurgis 1932 07 02, Nr. 45 j. ltn.
Norkus Mečislovas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Norkus Mečius 1922 10 17, Nr. 226 Itn.
1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Norkus Vytautas
Normantas Balys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Norvaiša Balys
Norvaišas Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
karininkas
Norvila Alfonsas 1920 11 03, Nr. 470
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Norvila Stasys
1939 03 07, Nr. 15 ats. j. ltn. Lechelis Romualdas
Norvydas Romualdas
1928 10 11, Nr. 78 ats. kpt.
Novickas Romualdas
1919 11 17, Nr. 184 Itn.
Novickis Antanas
Novikas Steponas
1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Novoslauskas Jonas karininkas
1920 03 16, Nr. 272
Novošickis Nikolajus
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Numgaudas Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Numgaudas Stasys 1938 05 12, Nr. 35 j.Itn.
Numgaudas Vaclovas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Numgaudas Vladas 1919 01 09, Nr. 14 karininkas įsak. Mečislovas Niurka
Nurkas Mečislovas ats. Itn.
1937 11 24, Nr. 70
Nutautas Genrikas
374 Lictures kariuomos karininkai

1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karo kapelionų pavardžių sąvadas (L-N)
Pavardė ir vardas
Skyrimo karo kapelionu įsakymo data ir numeris
Labanauskas Ignas 1922 10 24, Nr. 231
Lapis Justinas 1923 06 05, Nr. 105

Lukašūnas Petras 1920 07 30, Nr. 391
Mališauskas Juozapas 1919 12 15, Nr. 205

Matulionis Antanas 1938 05 15, Alf. kar. sąr.
Matulionis Teofilius 1940 05 16, Nr. 46
Mikšys Domininkas 1921 10 04, Nr. 231
Mironas Vladislovas 1929 05 29, Nr. 44

Mitalas Adolfas 1920 03 01, Nr. 255
Normantas Jonas 1926 05 27, Nr. 50
Karo mokyklos 1940 metų laidų aspirantų ir kariūnų pavardžių sąvadas (L-N)
XV aspirantų laida (1940 m. spalis)
Labėnas Benediktas Mickevičius Leonardas
Lapas Viktoras Mickus Bronius
Lataitis Vincas Mikuta Mečys

Lazarevičius Stasys Mironas Stasys
Lazauskas Vytautas Zigmas Misiūnas Edmundas
Leonavičius Povilas Morkūnas Jonas
Liaudanskis Kazys Motiejūnas Jonas g. 1916, įsak. Matiejūnas Jonas
Liepuonis Justinas Motiejūnas Jonas g. 1921
Linartas Vytautas Aleksas Muraška Juozas
Linkevičius Vladas Nainys Bronius
Lipavičius Balys Napeklys Kazys
Macevičius Juozas Navalinskas Stasys
Macevičius Vladas Nemanis Albinas
Majauskas Vytautas Nemanis Fabijonas

Makštutis Juozas Norkūnas Antanas
Malinauskas Henrikas
Marašinskas Aleksandras Pranas
Margevičius Zenonas
Martusas Henrikas XXII kariūnų laida (1940 m. lapkritis)
Masys Petras
Matonis Viktoras Lasauskas Teodoras
Matulevičius Boguslovas Leitonas Bronius
Matulionis Jonas Mališka Jonas

Matusevičius Antanas Marcinkonis Vladas
Maurušaitis Aleksandras Martinkus Antanas
Mažeika Vaclovas Martišiūnas Justinas

Mažeika Vladas Meškauskas Antanas
Mečkauskas Tadas Misiūnas Pranas

1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių, kuriems atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę Prezidento dekretais, Vyriausybės potvarkiais arba Krašto apsaugos
ministerijos įsakymais suteiktas karininko laipsnis, pavardžių sąvadas (L-N)
Karininko laipsnio suteikimo data ir

Laipsnis Pastabos
Pavardė ir vardas dekreto, potvarkio arba įsakymo numeris
1999 08 30, Nr. 1617-K len.

Lapienis Juozas
Lasys Henrikas 2001 05 07, Nr. 718-K mjr.
Laucius Vytautas 2000 11 02, Nr. 1744-K mjr.

Laureckis Kazimieras 2003 05 22, Nr. P-228 Itn.
Laužikas Kazimieras 2000 03 07, Nr. 504-K kpt.

Lelešius Justinas 1998 05 13, Nr. 879-K mjr.
Itn.
Lenčiauskas Algirdas Jurgis 2000 10 09, Nr. 1615-K
Leonavičius Algirdas Vincas 2000 11 02, Nr. 1744-K Itn.
Leškauskas Jonas 1999 10 11, Nr. 1921-K vyr. Itn.

Leveika Bonifacas 1998 08 19, Nr. 1472-K kpt.
Liesis Antanas 1998 05 13, Nr. 879-K plk. Itn.
Liesis Bronius 1998 01 15, Nr. 39-K mjr.
Lisauskas Kazys Algimantas 1999 02 18, Nr. 249-K vyr. Itn.

1999 05 17, Nr. 934-K Itn.
Lisauskas Stasys
Liutkevičius Mykolas 1998 11 24, Nr. 2174-K Itn.
Lukša Antanas 1999 05 17, Nr. 935-K kpt.
Lukša Juozas Albinas 1998 01 15, Nr. 39-K mjr.
Lukša Stasys 1998 11 03, Nr. 1924-K vyr. Itn.
Mačiulis Zigmantas 1999 03 09, Nr. 401-K Itn.
Malakauskas Kasperas 2003 07 23, Nr. P-369 kpt.

Marcinkevičius Pranas 2002 10 14, Nr. 1624-K Itn.
Marčinskas Antanas 2001 02 26, Nr. 270-K kpt.

Marozas Juozas 2000 01 31, Nr. 239-K kpt.
Masilaitis Petras 1999 07 30, Nr. 1515-K mjr.
Matelis Aleksas 1999 03 29, Nr. 522-K kpt.
Matusevičius Anzelmas Algimantas 2002 05 30, Nr. 799-K mjr.
Mažutis Aloyzas 1999 11 08, Nr. 2085-K mjr.
Meckelienė-Kurtinytė Antosė 1998 06 10, Nr. 1090-K kpt.
Meilus Ignas 1999 08 30, Nr. 1618-K kpt.
Meilus Viktoras 1999 08 30, Nr. 1618-K Itn.
Menkevičius Vytautas 1999 09 06, Nr. 1686-K mjr.

2000 01 31, Nr. 239-K Itn.
Merkevičius Jonas
Mickus Petras 1999 10 13, Nr. 1944-K kpt.
1998 08 19, Nr. 1472-K plk. Itn.
Mikėnas Kazys
Milašius Benedikas 2000 10 09, Nr. 1615-K Itn.
2002 05 30, Nr. 799-K ltn.
Miliauskas Vytautas
2002 05 30, Nr. 799-K Itn.
Miliukas Edvardas
Miliulis Aleksas 1998 05 19, Nr. 69 plk. Prezidento dekretu

Karininko laipsnio suteikimo data ir
Pavardė ir vardas Laipsnis Pastabos
dekreto, potvarkio arba įsakymo numeris
Mingėlas Juozas 1999 03 09, Nr. 402-K kpt.

Mingėlas Laurynas 1999 03 09, Nr. 402-K kpt.
Misiūnas Jonas 1998 05 19, Nr. 69 plk. Prezidento dekretu
Mišeikis Vladas 2000 01 04, Nr. 6-K kpt.
Miškinis Vytautas Kazimieras 1999 01 11, Nr. 36-K vyr. Itn.
Miškūnas Izidorius 1999 03 29, Nr. 522-K kpt.
Montvydas Vladas 1998 05 19, Nr. 69 plk. Prezidento dekretu
Morkūnas Alfonsas 1998 05 13, Nr. 879-K kpt.
Morkūnas Povilas 1999 05 27, Nr. 465 plk. Prezidento dekretu
Mosteika Antanas 1999 04 09, Nr. 658-K Itn.
Muningis Pranas 1999 10 13, Nr. 1944-K mjr.
Nakutis Albertas 1999 06 08, Nr. 1151-K Itn.
Narušis Petras 1998 12 21, Nr. 2373-K kpt.

Naubūraitis Pranas 1999 08 30, Nr. 1617-K kpt.
Naudžius Andrius 1998 05 20, Nr. 954-K vyr. Itn.
Nausėdaitė Nina 2000 11 02, Nr. 1745-K kpt.
Navickas Alfonsas 2002 12 16, Nr. 1841-K vyr. Itn.
Neicelis Jonas 1999 10 11, Nr. 1921-K kpt.
Norkus Albertas 1999 12 02, Nr. 2264-K kpt.

1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų
biografijų papildymai (A–K)
Henrikas Butkus, Algis Balaišis, Rita Dagienė, Vytautas Indrašius,

Vytautas Miliukas, Asta Reklaitytė, Vytautas Zabielskas
Išleidus keturis leidinio tomus gauta daug atsiliepimų. Leidinio rengėjai dėkoja pateikusiems papildymus,
Kai kuriuose jų pateikta biografijų (A–K) papildymų nuotraukas, atsiprašo karininkų ir jų artimųjų už ne
bei pataisymų. Šiame tome spausdinamos esminėmis tikslumus bei klaidas ir prašo Lietuvos kariuomenės
žiniomis papildytos biografijos, pataisytos biografijos karininkus, jų šeimas, artimuosius, pažįstamus, žmones,
bei pateikiamos nuotraukos karininkų (A–K), kurių besidominčius Lietuvos kariuomenės istorija, pastebėjus
biografijos nebuvo iliustruotos nuotraukomis, nes jos netikslumų ar klaidų pranešti redakcinei komisijai.
gautos jau išleidus ketvirtąjį leidinio tomą. Prie biog
rafijų ir nuotraukų nurodomas tomas ir puslapis, ku
riame yra karininko biografija.

Technologijos f-to Metalų technologijos katedros asistentu,
1951-53 - vyr. dėstytoju, 1953–54 - Kaišiadorių MTS vyr.
A inžinieriumi, 1954-58 - Vilniaus žemės ūkio technikumo
dėstytoju. VVU Ekonomikos f-to 1958–68 Prekių mokslo,
1968–85 Pramonės šakų technologijos katedrų vyr. destytojas,
technikos m. kand. (1973). Knygų „Mašinų gamybos pagrin
dy metodinės rekomendacijos“ (1981) autorius, Pramonės
„
AKELIS Edmundas (slap. Aklys). technologijos programa ir metodiniai nurodymai“ (1963). „Pra
Žmona – Antanina Plungytė (1913–1984), sūnūs –- Algi monės technologijos pagrindų programa ir metodiniai nuro
mantas Edmundas (1937), Vytautas (1939–2000), Kęstu dymai“ (1968) bendraautoris. Mirė 1986 06 04, palaidotas
tis (1940–1975), Gediminas (1942), Mindaugas (1945),
Rokantiškių kapinėse Vilniuje.
LKKAS archyvas
Žmona - Veronika Čepaitė (1916), sūnūs – Aleksandras
LKK. t. 2, p. 37–38. (1940-1942) ir Valentinas (1951), dukterys - Eugenija
(1950) ir Iréna (1953-1971).
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 41-45: ap. 7. b.7919. I. 57: LKKAS archyvas
LKK, t. 2, p. 40.
Aleksa Viktoras
Aleksandravičius Vladas
ALEKSA Viktoras gimė 1910 07 28 Kalvarijoje, Marijam

ALEKSANDRAVIČIUS Vladas.
polės aps. 1930 baigė Kėdainių g-ją ir įstojo į VDU Techni LKK, t. 2, p. 41.
kos f-to Mechanikos skyrių. 1931 09 15 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. lai
da) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į artilerijos karininkų atsargą. 1936 1005 priimtas į Karo mo
kyklos ginklavimo karininkų kursus. 1937 12 18 juos baigus
(III laida) priimtas į karinę tarnybą, paskirtas į 3 pėst. pulką 9
kuopos būrio vadu. 1938 09 02 perkeltas į Ginklavimo val
dybą, 1939 03 29 - į Kauno komendantūrą. Sovietų Sąjun
gai okupuojant Lietuvą tarnavo Kauno komendantūros karo
policijos m-los 2 prieššarvinės kuopos būrio vadu. Likviduo
179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko šaulių būrio vadu. 1940
11 15 pakeltas į leitenantus. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš
RA pasitraukė. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą
paimtas į RA, su 371 šaulių divizijos 930 art. pulku dalyvavo
kautynėse su vokiečiais, vėliau paskirtas 371 šaulių divizijos 1231
Ambrazevičius Vincas
pulko baterijos ugnies būrio vadu, dalyvavo kautynėse Man
džūrijoje su japonais. 1946 07 04 demobilizuotas. 1947 bai
ge KU Technologijos f-to Mechanikos skyrių, įgijo inžinieriaus AMBRAZEVIČIUS Vincas.
mechaniko kvalifikaciją. 1947-51 dirbo KU, nuo 1951 – KPI LKK, 6. 2. p. 18.

A
J"
Ambrozevičius Silvestras Ardickas Aleksandras
AMBROZEVIČIUS Silvestras. ARDICKAS Aleksandras.

LKK, t. 2, p. 52-53. LKK, t. 2, p. 72.
Aviža Albertas Julijonas
AVIŽA Albertas Julijonas.

LKK, t. 2, p. 93.
Andriušis Vaclovas
ANDRIUŠIS Vaclovas.
LKK, t. 2, p. 63-64
Ąžuolas Albinas Jurgis
ĄŽUOLAS Albinas Jurgis.

LKK, t. 2, p. 95.

B
Balzeris Leonas
skirtas į Joniškėlio komendantūrą. Nuo 1919 07 29 tarnavo

Joniškėlio batalione (nuo 1919 12 10 - 9 pest. pulkas) jaun.
Balzaras Petras
karininku. 1919 09 29 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių
įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 1003 -
BALZARAS Petras gimė 1899 07 12 Palygumio vnk., Ly 1920 01 05 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,
gumų vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 6 klases, vėliau g-ją 1920 02 06 - 1201 – su lenkais. 1922 paskirtas kuopos va
Voroneže. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 02 07 savanoriu įstojo du. 1923 03 30 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1925 07 15
į Lietuvos kariuomenės 2 husarų eskadroną. 191903 27 – 06 30 baigus Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį sky
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Žaslių, rių (V laida) paskirtas 7 kuopos vadu. 1926 01 06 perkeltas į
Degučių, Novosiolkų. 191906 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 3 pést. pulką, paskirtas 3 kulkosv. kuopos vyr. karininku. 1926
12 16 ją baigus (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskir 08 15 perkeltas į 5 pėst. pulką, paskirtas ryšių kuopos jaun.
tas į l raitelių pulką 3 eskadrono jaun. karininku. 1920 06 ir karininku, 09 01 - 8 kuopos vadu. 1927 02 16 pakeltas į ka
10–12 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Žiež pitonus. 1928 11 09 perkeltas į 4 pest. pulką, 1929 05 29
marių, Valkininkų, Varėnos. 1923 01 09–22 dalyvavo Klai pačiam prašant – į 5 pést. pulką, 1931 – į 8 pėst. pulką. 1936
pedos išvadavime, sukilėlių eskadrono karininkas (slap. Balsareit). 07 27 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1923 10 01 paleistas į atsargą eiti aukštąjį mokslą, studijavo 1938 1201 priimtas į tarnybą pasienio policijoje, paskirtas Klai
LU Teisių f-te. Dirbo Finansų ministerijos Prabavimo rūmų pėdos krašto pasienio policijos rajono v-ku, vėliau tarnavo Su
inspektoriumi. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų valkijoje ir Vilniaus krašte. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
Sąjungai okupavus Lietuvą persikėlė gyventi į tėvų ūkį. 1944 atleistas, gyveno tėviškėje. Vokiečių okupacijos metais gyveno
pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hanau pabėgėlių stovykloje, dirbo Vilniuje, dirbo pamainos meistru mėsos kombinate. Artėjant
vairuotoju. 1948 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje, iki 1967 antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją, gyveno Ha
dirbo darbininku cukraus gamykloje Domino, vėliau kon nau lietuvių pabėgėlių stovykloje. 1947 emigravo į Kanadą,
centruotų sriubų gamykloje Cambel soup.Mirė 1987 12 24, 1965 persikėlė JAV. Gyveno Čikagoje, iki 1980 dirbo
į
palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. prižiūrėtoju Peikelio banke, Market Parke. Mire 1988 06 05,
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929) ir Klaipėdos išvada palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
vimo bronzos medaliu. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa
Pirmoji žmona - Emilija Nesavaitė (1903–1941, susituokė vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
1927), duktė – Rimutė Krumplienė (1928), sūnus – Vytau Žmona - Marija Kreptavičiūtė (1905), įdukra - Violeta Ma
tas (1930-1987); antroji žmona - Marija Macevičiūtė. rija (1931).
LCVA, F. 930, ap. 2B, b. 33, LKKAS archyvas. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 182; LKKAS archyvas.
LKK, 1. 2. p. 133-134. LKK, t. 2, p. 134.
BALZERIS Leonas gimė 1903 08 16 Lygumų dvare, Lygu BANAITIS Povilas gimė 1911 03 04 Papiškių k., Ramyga
mų vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 4 klases. 1919 07 06 los vls., Panevėžio aps. Baigus Panevėžio mokytojų seminariją
baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir pa 1930 10 11 paskirtas Zarasų aps. Vasaknų prad. m-los mo

v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskir B
tas RA 29 STK 615 art. pulko m-los ugnies būrio vadu. Kilus
Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12–25 tarna
vo lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulke. 1941-44
dirbo Kaune medienos cecho ir sandėlio v-ku. Antrosios sovie
tinės okupacijos pradž, suimtas, išvežtas į Podolsko filtracijos
lageri. 1945 paimtas į RA, pasibaigus karui demobilizuotas.
1945–54 dirbo Prienų ir Jonavos medžio apdirbimo kombi
natuose, 1954-59 - Kauno kombinato „Lietmedis“ vyr. in
žinieriumi. 1960 perkeltas meistru į Kazlų Rūdos miškų ūkį.
Mirė 1985 11 05, palaidotas Kazlų Rūdos kapinėse.
Pirmoji žmona Izabelė Laurinavičiūtė (1918, susituoke
1940), dukterys - Janina Laimutė (1940) ir Birutė Balandie
Banaitis Povilas
nė (1945); antroji žmona - Ona Žebrauskaitė (1933–2002),
dukto-Zita Petruškevičienė.
LCVA, 6.930, ap. 7. b. 8192, 1. 3; f. R-222, ap. 2, b. 28; f. R-660, ap. 2,

kytoju. 1933 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934
b. 4; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas kavaleri
f
LKK, t. 2, p. 143.
jos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos kari
ninkų atsargą. 1937 06 16 paskirtas Zarasų aps. Savėnų prad.
m-los vedėju. Nuo 1938 02 LŠS narys. 1939 09 17–30 mo
bilizuotas atliko karines pratybas. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1941 01 02 perkeltas vedėju į Biržų aps. Gipėnų prad.
m-lą. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij
Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Bakčiaro r.,
Tomsko sr. 1943 01 13 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 10 metų. 1944 02 18 žuvo lageryje.
Žmona - Paulina (1914), sūnus - Gražvydas (1938).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 706; f. 1116, ap. 1, b.51, 1.418; LGG, t. 1, p. 127;
LKKAS archyvas
LKK, t. 2, p. 135.
Barkauskas Vytautas
BARKAUSKAS Vytautas gimė 1911 11 25 Sankt Peterbur

ge, Rusijoje. 1923 baigė Rokiškio aps. Kamajų prad. m-lą, vė
liau Rokiškio g-ją. 1932 10 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos ka
rininkų atsargą. 1939 atliko karines pratybas. 1940 baige VDU
Medicinos f-cą, įgijo gydytojo kvalifikaciją. Dirbo vyr. gydyto
ju dr. Griniaus sanatorijoje, Rokiškio aps. tuberkuliozės dispan
serio vedėju, Rokiškio poliklinikos rentgenologu ir Rokiškio aps.
sveikatos apsaugos skyriaus vedėju, nuo 1949 - Resp. Romainių
kaulų tuberkuliozės sanatorijos skyriaus vedėju, 1956–63 - vyr.
Barysas Jonas gydytoju, pablogėjus sveikatai iki 1986 – skyriaus vedėju. LSSR
nusipelnęs gydytojas (1961), 1966 suteikta aukščiausia gydy
tojo ftiziatro-ortopedo terapinio profilio kategorija. Mire 1998
BARYSAS Jonas gimė 1911 08 22 Mardasavo k., Merki 10 20 Kaune, palaidotas Kaniūkų kapinėse.
nės vls., Alytaus aps. Baige Alytaus g-ją, 1934 – Alytaus aukš Žmona – Mikalina
-
Raulinaitytė (1916–1988), dukterys – Ži
tesn. miškų m-lą. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII vilė Povilaitienė (1944) ir Birutė Kiselienė (1947), sūnus -
laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Kęstutis Romas (1947).
3 art. pulką būrio vadu. 1938 10 15 pakeltas į leitenantus. LCVA, . 930, ap. 2B, b. 97; LKKAS archyvas.
f
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 art. pulko ūkio LKK, t. 2, p. 145.

Beliūnas Antanas
Bauce Jonas
BAUCĖ Jonas. 1937 11 23 paleistas į dimisiją. 1940–42 BELIŪNAS Antanas gimė 1917 08 17 Pieštuvėnų k., Aly
Marijampolės kalėjimo ūkio vedėjas. 1944 pasitraukė į Vo taus vls. ir aps. Baigė Aukštadvario g-jos 4 klases, 1938 - Prienų
kietiją. Pasibaigus karui grįžo į Lietuvą, dirbo KKI ūkvedžiu „Žiburio“ g-ją. 1939 09 26 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Kaune. 1949 suimtas, tardytas ir kalintas Vilniuje. Nuteistas Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo
25 metams kalėjo Irkutsko ir Vologdos lageriuose. Tapęs in mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laips
validu 1964 grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Mirė 1979 05 16, nis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 prade
palaidotas Romainių kapinėse. jo studijuoti ŽŪA Dotnuvoje. Kilus Vokietijos-SSRS karui
Žmona - Jadvyga Gertaitė (1910-2004, susituokė 1941), dalyvavo Birželio sukilime, Alytaus aps. Stakliškių sukilėlių
sūnus - Jonas (1948). būrio vadas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, tęse agronomijos stu
LKKAS archyvas dijas baltiečių u-te Pinneberge. 1948 emigravo į Kanadą, gyve
LKK, t. 2, p. 161. no Toronte, dirbo statybos bendrovėje Christie. 1963 persikėlė
į JAV, gyveno Čikagoje. Dalyvavo lietuvių išeivijos visuome
ninėje veikloje, buvo Lietuvių agronomų sąjungos valdybos
narys. Mirė 1977 02 08 Čikagoje.
Žmona - Sofija Jurčytė, dukterys – Rima Beliūnaite ir Dalia
Steponaitienė.
LCVA, F. 745, ap. 2, b. 84, 1. 77; f. 1576, ap. 1, b. 503: f. R-222, ap. 1,
LKK, t. 2, p. 164.
Beinoris Edvardas
BEINORIS Edvardas gimė 1908 02 22 Daugpilyje, Latvi

joje. 1920 su tėvais apsigyveno Zarasuose. 1924 baigė Zarasų
prog-ją, 1927 – Zarasų dvimečius mokytojų kursus. 1927
09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII laida)
suteiktas pést. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pėst. pulką
jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
mą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 07 03 paskirtas Bratenas Petras
Gaižiūnų poligono v-ko adjutantu. 1931 08 03 žuvo (nusi

šove) netoli Gaižiūnų poligono.
LCVA, f. 930, ap. 2B, b. 337; f. 483, ap. 4, b. 145; ſ. 1079, ap. 1, b. 1005, BRATENAS Petras gimė 1908 04 04 Zizonių k., Vabalnin
1. 1; LKKAS archyvas.
ko vls., Biržų aps. 1930 baigė Biržų g-ją. 1930 11 04 Biržų
LKK, t. 2, p. 164.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į

diviziono 1 baterijoje, dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. 1912 B
5 pest. pulką. 1931 01 08 pasiųstas į Karo mokyklą. 1932
10 31 ją baigus (XIV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leite mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, suteiktas praporščiko laips
nanto laipsnis ir paskirtas į 1 husarų pulką sunkiųjų kulkosv. nis, tarnavo 7 raitelių pulke, dalyvavo I pasaul. karo kovose su
būrio vadu. 1935 06 01 baigė šarvuočių kursus. Nuo 1935 vokiečiais, sužeistas. 1915 04 13 pateko į vokiečių nelaisvę, iš
08 25 šarvuočių būrio vadas. 1937 05 08 pačiam prašant pa kur 1919 04 pab. grįžo į Lietuvą. 1919 06 07 savanoriu įsto
leistas kavalerijos karininkų atsargą. Priimtas į tarnybą VRM, jo į Lietuvos kariuomenç, tarnavo karininku Panevėžio komen
į
1937 10 15 paskirtas pasienio policijos Zarasų baro vachmistru. dantūroje. 1920 01 24 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920
Nuo 1940 01 31 LŠS Zarasų rinktinės Rimšės šaulių būrio 03 03 paskirtas į tankų komandą ir išsiųstas į tankų kursus
vadas. 1944 žuvo kautynėse su bolševikais. Rygoje. 1920 07 17 laikinai priskirtas, o išformavus tankų
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 142. I. 184-190; LKKAS archyvas, komandą 08 21 paskirtas į šarvuotą būrį. 1920 08 22 perkel
LKK, t. 2, p. 205. tas Suvalkų komendantūrą. 1920 08 14-09 20 dalyvavo
į
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 10 14 perkeltas į
11 pest. Vilniaus pulką. 1921 06 11 paleistas į atsargą, 1928
10 11 – į dimisiją. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą dim. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į dim. leitenanto.
Antrosios
Gyveno tėviškėje Alkiškių k. Nuo 1937 LŠS narys.
sovietinės okupacijos pradž. 1945 05 14 suimtas, kalintas
Šiaulių kalėjime. 1945 07 28 išvežtas į lagerį Molotovske, Arch
angelsko sr., ten žuvo. 1994 02 22 LR Gen. prokuratūros re
abilituotas.
Apdovanotas Savanorių (1933), Lietuvos nepriklausomybės
(1936) ir DLK Gedimino ordino 3 laipsnio (1939) medaliais.
Žmona - Joana Rudaminaitė (1882–1935, susituokė 1908),
dukte - Ona (1908–1922), sūnus - Adomas (1910–1995).
LCVA, f. 930, ap. 2B, b. 241; LKKAS archyvas.
LKK. t. 2, p. 216.
Brejeris Juozas
BREJERIS Juozas.
LKK, L. 2, p. 213.
Budrys Antanas
Bruklys Klemensas
BUDRYS Antanas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Tolesnis li
BRUKLYS Klemensas gimė 1873 06 10 Alkiškių k., Akme kimas nežinomas, manoma, kad žuvo Dresdeno bombardavi
nes vls., Mažeikių aps. 1887 baige m-los Snikelių dvare, Kur mo metu.
liandijos gub. (Kurše), 4 klases. 1894 pradėjo tarnauti Rusijos Žmona - Stanislava Vaitkutė (1886–1997), dukte - Gražina
kariuomenės 43 raitelių pulke Užkaukazėje. 1896 baigė sprog Irena (1921), sūnus -- Rimgaudas (1925).
dinimo kursus Tiflise (Tbilisis). Nuo 1904 12 09 iki demo LKKAS archyvas
bilizacijos 1906 tarnavo 49 Čiornomorsko pulko 8 artilerijos LKK, t. 2, p. 223.

Burneikis Povilas
sekretoriumi. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą

ats. Ieitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934
03 01 pakeltas į ats. leitenantus. 1939 rudenį mobilizuotas
Bukšnys Juozas
dalyvavo karinėse pratybose. 1944 traukiantis į Vokietiją vo
kiečių paimtas apkasų kasimui. 1945 03 netoli Groskacés mstl.
BUKŠNYS Juozas. sunkiai sužeistas. Po karo gyveno Braunšveigo, vėliau Rebdorfo
LKK, L. 2, p. 230. lietuvių pabėgėlių stovyklose, dirbo lietuvių g-jos raštvedžiu.
1949 cmigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Aktyviai dalyvavo lie
tuvių išeivių visuomeninėje veikloje, LKVS „Ramove“ narys,
valdybos narys,sekretorius. Mire 1982 03 25 Čikagoje, pa
laidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Žmona - Ona Juozelskytė (susituokė 1939, m. 1990), sū
nus - Romualdas (1942–2003), duktė - Zita (1948).
LCVA, F. 930, ap. 2B, b. 273; ap. 8, b. 112, 1. 44; LKKAS archyvis.
LKK, t. 2, p. 241.
Burdulis Leonas
BURDULIS Leonas.
LKK, t. 2, p. 239.
BURNEIKIS Povilas gimė 1906 12 23 Šiparnés k., Balnin

kų vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės realinės g-jos 6 klases. Butkevičius Pranas
1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pėst.
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsar
gą. Tarnavo Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento ži BUTKEVIČIUS Pranas.
nyboje, vėliau VRM Ukmergės apygardos saugumo policijos LKK, L. 2, p. 248.

C Č
ČEPONIS Jonas (g. 1895).
Žmona - Juzefa Bubenaitė (1892–1978), sūnus - Jonas
(1935).
LKKAS archyvas
LKK, . 2, p. 277-278, t. 3, p. 325.
t
1
0 Cvilikas Pranas
CVILIKAS Pranas.
LKK, t. 2, p. 267.
Čeponis Petras (g. 1896)
ČEPONIS Petras gimė 189605 05 Pumpėnų mstl., Panevė

žio aps. 1916 baigė g-jos 4 klases Dorpate (Tartu). Dirbo Kur
liandijos gubernatoriaus raštininku. Nuo 1919 06 15 tarnavo
Tiekimo ir maitinimo ministerijos Panevėžio aps. komitete. 1919
11 19 pradėjo tarnauti Kariuomenės intendantūroje, dirbo Pa
nevėžio aps. komendanto padejeju, sandėlio v-ku, komendantū
ros valdininku. 1920 06 03 suteiktas karo valdininko laipsnis.
1923 09 15 perkeltas į Karo butų, 1924 02 23 – į Karo technikos
valdybą. 1926 08 19 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto
kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1927 02 17 suteiktas admi
nistracijos vyr. leitenanto laipsnis. 1928 baige automobilių val
dymo bei ryšių karininkų kursus. 1929 03 13 perkeltas į atsk.
pest. kuopą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 03 02 paskirtas
į Vyr. kariuomenės štabo III (Operacijų) skyrių kvalifikuotu ma
šininku. 1933 baigė stenografijos, mašinraščio bei lietuvių kalbos
kursus, dirbo Vyr. kariuomenės štabo III skyriaus bendrosios
dalies vedėju. 1936 11 23 pakeltas į kapitonus. 1938 06 04
perkeltas į I pést. divizijos štabą I (Operacijų) skyriaus karininku.
1940 08 24 dėl ligos paleistas į dimisiją. Iki antrosios sovietinės
okupacijos gyveno Pumpėnuose, vėliau Telšių r. ir Telšiuose,

dirbo buhalteriu. Mirė 1976 12 01 Kaune, palaidotas Romai
nių kapinėse.
Žmona - Ona Jonušaitė (1904–1985, susituokė 1927), duk
terys – Elena Martinavičienė (1928) ir Irena Baltrušaitienė
(1932), sūnus – Raimundas (1938-2003).
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 12; F. R-222, ap. 2, b. 36; LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 279, 280.
Ciuta Alfonsas
ČIUTA Alfonsas.
LKK, t. 2, p. 298.
Cygas Jurgis
ČYGAS Jurgis.
LKK, t. 2, p. 292.
Čiutra Stepas
ČIUTRA Stepas.
LKK, 6. 2, p. 298.
Čiurlys Antanas
ČIURLYS Antanas.
LKK, 1. 2, p. 297.

D
Daunaravičius Stasys Dembovskis Mauša
Dedonis Stepas Dimindavicius Antanas
DAUNARAVIČIUS Stasys.
LKK, t. 3, p. 45.
DEDONIS Stepas.
LKK, t. 3, p. 48.
DEMBOVSKIS Mauša.
LKK, c. 3, p. 52.
DIMINDAVIČIUS (DEMINDAVIČIUS) Antanas.

LKK, c. 3. p. 61.
DOMARKAS Kazys.
IKK, 1. 3. p. 68 Domarkas Kazys

E
KD
Dulevičius Viktoras
DULEVIČIUS Viktoras. Elpernas Chaimas Šmuolis

LKK, t. 3, p. 86.
ELPERNAS Chaimas Šmuolis.

LKK, 6. 3, p. 106.

G
Gečiauskas Stasys
GEČIAUSKAS Stasys.
LKK, t. 3. p. 156.
Garlauskas Benediktas
GARLAUSKAS Benediktas.
LKK, t. 3, p. 144.
Goldengeimas Borisas
GOLDENGEIMAS Borisas.
LKK, 6. 3, p. 196.
Gečiauskas Mykolas
GEČIAUSKAS Mykolas.
LKK, c. 3, p. 156. Grajauskas Bronius
GRAJAUSKAS Bronius.
LKK, t. 3, p. 203.

Gramas Juozas Gulbinas Jeronimas
GRAMAS Juozas. 1943 01 01 suteiktas policijos leitenanto laipsnis. 1944 pasi

LKK, t. 3, p. 203, 204. traukė į Vokietiją, gyveno Bocholto m., dirbo tekstilės gamyk
loje. Mirė 1992.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 880; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
LKK, t. 3, p. 248.
Grinkus Vladas
GRINKUS (GRINKEVIČIUS) Vladas.

LKK, t. 3, p. 207.
Gulbinas Juozas
GULBINAS Jeronimas gimė 1916 12 10 Ruseinių k., Jos

vainių vls., Kėdainių aps. Baigė Kėdainių g-ją. 1937 09 28 GULBINAS Juozas gimė 1913 03 18 Ruseinių k., Josvai
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į Karo mokyklą. nių vls., Kėdainių aps. 1933 baigė Kėdainių g-ją. 1933 09 15
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 19 ją baigė (XXI pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į Karo mokyklą.
laida), suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 1934 09 15 ją baigus (IX asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
pest. pulką būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų at
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 sargą. 1934 pradėjo studijuoti VDU Medicinos f-te, nuo 1937
šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui dirbo laborantu Karo ligoninėje. 1941 baigė VDU Medici
iš RA pasitraukė. Nuo 1941 08 tarnavo Geležinkelių apsau nos f-tą, įgijo gydytojo kvalifikaciją, paskirtas Zarasų ligoninės
gos batalione (vėliau 6 batalionas) 1 kuopos būrio vadu. terapinio skyriaus vedėju, 1943 – gydytoju į Švenčionių aps.,

I
vėliau Vilkijos sveikatos punkto vedėju, 1944 – į Kauną dir
bo Raudonojo kryžiaus ligoninėje terapinio skyriaus vedėju.
1945 Kaune įkūrus Kraujo perpylimo stotį iki 1952 joje dirbo
vyr. gydytoju. 1952–85 dirbo 2 klinikinės ligoninės vidaus
ligų skyriaus vedėju, vėliau gydytoju ordinatoriumi ir moterų
I
skyriaus konsultantu. Mirė 2001 02 28, palaidotas Rau
dondvario kapinėse.
Žmona - Aldona Klimaitė (1914-2000, susituokė 1940),
duktė – Dalia Regina Stanevičienė (1942), sūnūs – Ramūnas
Juozas (1943) ir Remigijus (1948).
LKK, t. 3, p. 248.
Igaunis Antanas
IGAUNIS Antanas gimė 1891 07 12 Ginotų k., Juodu

pės vls., Rokiškio aps. 1907–13 dirbo valsčiaus raštininku ir
raštvedžiu. 1913 10 13 mobilizuotas į Rusijos kariuomenės
49 Bresto pėst. pulką tarnavo eiliniu, vėliau jaun. ir vyr. rašti
ninku. Išlaikius egzaminus 1917 02 16 suteiktas karo valdi
ninko laipsnis. 1917 04 15 paskirtas 713 Rudomelo pulko
vyr. raštininku, 06 23 -– Radijo-telegrafo diviziono techninio
sandėlio vedėju. 1917 09 01 perkeltas jaun. karininku į Karo
komendantūros kuopą prie 7 armijos. 1918 01 31 išrinktas 7
armijos lietuviškojo dalinio komisaru. 1914 07 – 1918 03
dalyvavo I pasaul. kare. Išformavus dalinį 1918 04 03 iš ka
riuomenės paleistas, grįžo į Lietuvą. Nuo 1919 07 01 Gen.
kariuomenės štabo žvalgų skyriaus Rokiškyje tarnautojas. 1919
08 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karo val
dininku į Rokiškio komendantūrą, kartu ėjo komendantūros
ūkio vedėjo pareigas. 1920 09 20 perkeltas į Ašmenos, 1921
01 10 - į Šakių, 1923 02 15 - į Vilkaviškio, 1923 08 02 – į
Marijampolės komendantūras. 1923 12 11 pačiam prašant pa
leistas į atsargą. 1924 04 09 priimtas į VRM, paskirtas pasie
nio policijos Šakių baro I eilės rajono v-ku, 1930 04 15 – Ša
kių baro v-ku. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui,
laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats.
leitenanto laipsnis. 1938 paskirtas Geležinkelių policijos v-ko
padėjėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą atleistas, gyveno
Kaune. 1940 10 07 suimtas, kalintas Vilniuje. 1941 04 23
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1941
05 05 išvežtas į Sevpečlag? Komijoje. 1943 04 14 paleistas,
grįžo į Lietuvą. 195904 emigravo į JAV, gyveno Vaterburyje.

tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Estijos Baltosios
žvaigždės 4 laipsnio ordinu (1937); Rusijos kariuomenėje –
Šv. Georgijaus 4 laipsnio medaliu (1915), aukso ir trimis si
dabro medaliais „Už uolumą“.
Žmona - Valerija Baltrušaitytė (1902–1975, susituokė
1921), duktė - Julija Ona Puodžiukaitienė (1922), sūnūs -
Antanas Romualdas (1923), Leonas Petras (1927) ir Raimun
das Norbertas (1927).
LCVA, . 930, ap. 21, 6, 52; f. 377, ap. 2, b. 6c, I. 100-101; f. 394,
f
ap. 16, b. 152; LYA, f. K-1, b. b. P-14888; LGG, t. 1, p. 328–329;

LKK, t. 3, p. 266.
Ivanauskas Mikalojus

(VII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Studijavo VDU
Teologijos-filosofijos f-te. Suprojektavo Aleksoto keltuvo Kaune
statybinės dalies konstrukcijas, 1935 vadovavo jų statybai. Lai
mejo Panevėžio gamtos muziejaus ir Kauno kapinių išplana
vimo architektūros konkursus. Nuo 1937 10 29 LŠS I Kauno
rinktinės 2 Kauno pilies būrio narys. Dailininkas, 1938 suorga
nizavo deginamosios tapybos ir grafikos darbų parodą. Pasitrau
kęs į Vokietiją gyveno Šongau ir Kempteno lietuvių pabėgėlių
stovyklose, vėliau emigravo į Braziliją, dalyvavo lietuvių me
no parodose. 1958 persikėlė į JAV, gyveno Čikagoje, dirbo
inžinerijos srityje, tęsė 1936 pradėtą degintinio meno techni
Ignatonis Simas
kos tobulinimą, 1961 tam tikslui panaudodamas liepsną,
surengė 6 šios tapybos asmenines parodas, lietuvių ir anglų
IGNATONIS (IGNATAVIČIUS) Simas gimė 1899 11 02 kalbomis parengė vadovėlį apie liepsnos tapybą. Bendradar
Užraguvio k., Šimkaičių vls., Raseinių aps. 1920 baigė Rasei biavo spaudoje, daug rašė apie meną ir menininkus, vykusias
nių g-jos 4 klases ir įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus parodas. Mirė 1990 12 15 St. Petersburge, Floridoje.
(IV laida) suteiktas pést. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 pest. Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
pulką 3 kulkosv. kuopos jaun. karininku. 1922 01 06 daly (1938).
vavo kautynėse su lenkais. 1923 12 31 pačiam prašant pa Žmona - Elena Lotužaitė (1908), sūnus - Eugenijus Kasty
leistas į atsargą. Tarnavo pasienio policijoje, dirbo rajono v-ku tis (1941).
Utenos bare. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą LCVA, f. 930, ap. 21, b. 34; f. 561, ap. 2, b. 1625; LKKAS archyvas
ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. LŠS na LKK, t. 3, p. 279.
rys, nuo 1933 kuopos vadas. 1935 11 23 pakeltas įats. lei

tenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą atleistas, dirbo
Kauno aklųjų in-to ūkvedžiu. Nuo 1944 Kauno S. Nėries vid.
m-los mokytojas. 1954 baigė VPI. Mirė 1980 07 25, palai
dotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Žmona - Sofija Platkevičiūtė (1904–1997, susituokė 1926),
dukte – Aurelija Paulauskienė (1928), sūnūs - Virgilijus
(1932–1954) ir Eugenijus (1935).
1CVA, f. 930, ap. 21, b. 7; LKKAS archyvas,
LKK, 1. 3. p. 268.
IVANAUSKAS Mikalojus gimė 1909 12 01 Kaune. 1931

baige Kauno aukštesn. technikos m-lą. 1931 09 15 pašauk
394 Liciuvos kariuomenis karininkai

J
Jakštas Antanas (g. 1896) su žmona Marcele, dukterimis Danute ir Aldona, sūnumi Vytautu Jankevičius Domas
JAKŠTAS Antanas (g. 1896). bo gydytoju ir mokytoju. 1925 perkeltas į Skapiškio vid. m-lą.
LKK, t. 4, p. 22, 23. Skapiškyje ir Obeliuose dirbo sveikatos punkto vedėju, užsi
eme privačia gydytojo praktika. 1928 grįžo į Kupiškį, dirbo
JAKŠTAS Antanas (g. 1918). gydytojo padėjėju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
Mire 1999 04 17, palaidotasJonavoje. tymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1935
Žmona – Regina Gūžytė (1921–2002, susituokė 1955), duk persikėlė į Šiaulius, dirbo sveikatos punkte ir kalėjimo gydyto
tė – Aušra Šernienė (1956), sūnūs – Mindaugas (1957) ir ju. 1936 03 19 dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Mirė 1937
Kęstutis (1961). 01 22, palaidotas šeimos kape Kupiškio kapinėse.
LKKAS archyvas Žmona - Sofija Šalkauskaitė (1895–1985), duktė – Živilė
LKK, t. 4, p. 23. (1920), sūnūs – Kęstutis (1923–1993) ir Ramutis (1932
1989).
JANKEVIČIUS Domas (Domininkas) gimė 1890 08 17 LCVA, F. 930, ap. 2), b. 60; f. 391, ap. 2, b. 776; ap. 7, b. 2043; LKKAS
Girvalakių k., Kupiškio vls., Panevėžio aps. Mokėsi Kupiškio archyvas.
prog-joje, 1911 baigė Šv.Kotrynos bažnyčios privačiąg-ją Sankt LKK, t. 4, p. 45.
Peterburge. Rudenį priimtas į Dorpato (Tartu) u-to Medici

nos f-tą. Baigus IV kursą 1916 07 28 mobilizuotas į Rusijos JANKEVIČIUS (JANKUS) Vytautas gimė 1919 09 06 Gir
kariuomenę ir paskirtas jaun. ordinatoriumi į Petrogrado Pu valakių k., Kupiškio vls., Panevėžio aps. 1928–32 mokesi Ku
gačiovo karo ligoninę. 1917 pasiųstas į Dorpato u-tą baigti stu piškio vid. m-loje, 1936 baige Panevėžio berniukų g-ją, įstojo
dijas, 1918 03 25 įgijo gydytojo kvalifikaciją. Grįžęs į Lietuvą į VDU. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) su
kurį laiką dirbo gydytoju Šeduvoje, 191901 02 priimtas Ku teiktas pėst. ats, jaun, leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
piškio prog-jos gydytoju. 1919 08 07 mobilizuotas į Lietuvos karininkų atsargą. Nuo 1941 07 25 dirbo VU Eksperimentinės
kariuomenę, paskirtas gydytoju į Karo mokyklą, vėliau į l sava fizikos katedros laborantu, baigus VU nuo 1942 07 15 – asis
norių pulką, Ats. batalionų. 1920 02 01 paskirtas eiti Atskiro tentu. Už antinacinės pogrindžio spaudos platinimą vokiečių
jo lazareto vyr. gydytojo pareigas, nuo 06 05 jaun. ordinatorius. suimtas, kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje, 1944 išvežtas
1922 05 01 suteiktas sanitarijos vyr. leitenanto laipsnis. 1922 darbams prie Šerburo (Cherbourgo), Prancūzijoje. Po karo to
05 18 paskirtas 5 pest. pulko vyr. gydytoju. 1923 01 16 pa bulinosi teorinės fizikos srityje Paryžiaus u-te, įgijo magistro
leistas į sanitarijos karininkų atsargą. Kupiškio vid. m-loje dir laipsnį. 1948 emigravo į JAV. 1948–51 deste Sietlo, vėliau

10
Jankevičius Vytautas
Stanfordo u-tuose. 1956 įgijo fizikos daktaro laipsnį, iki 1981

dirbo Argonne nacionalinėje laboratorijoje branduolinės ener Janušonis Juozas
gijos reaktorių inžinerijos vyr. bendradarbiu. 1987-95 Lie
tuvių tautinių kapinių Justice (Ilinojaus valst.) direktorius. Mirė
2001 11 27, palaidotas Le Monte, JAV. JANUŠONIS Juozas.
Žmona – Marija Tonkūnaitė (1921–1989), duktė – Eliza LKK, t. 4, p. 57
beth Jankutė (1959).

LCVA, f. 631, ap. 7, b. 14028; LKKAS archyvas. JUOZAPAITIS Leonas.
LKK, t. 4, p. 45, 46. Vedęs, sūnus; antroji žmona - Marija Židžiūtė (1922, susi
tuokė 1951, išsiskyrė 1956), duktė – Reda Baublienė (1952);
trečioji žmona - Elena Sližytė-Sadauskienė (1914-2004, su
situoké 1960).
LKKAS archyvas.
LKK, t. 4, p. 104
JUOZAPAVIČIUS Antanas gimė 1894 02 13 Švakštonių

dvare, Vaškų vls., Biržų aps.
LKK, t. 4, p. 105.
JURGUTIS Artūras.
Antroji žmona – Jonė Petruitytė (m. 1985), dukterys - Justi
na (1947) ir Aleksandra (1951).
LKKAS archyvas.
LKK, t. 4, p. 114.
JURKŠA Baltrus. 1944 įstojo į Vietinę rinktinę, tarnavo Karo

Janulevičius Leonas
mokykloje Marijampolėje. Likvidavus VR slapstėsi. Po karo
dirbo mokytoju Marijampolės g-joje, vėliau darbininku Sas
JANULEVIČIUS Leonas. navos girininkijoje. Mirė 1989, palaidotas Liudvinave, Mari
LKK, 6. 4, p.51.
jampolės aps.
Žmona - Karalienė, įsūnis - Arvydas Jurkša.
LKKAS archyvas.
LKK, 1.4, p. 115.
390 Liriuros kariuomenes karininkai

K
Kairys Bronius
KAIRYS Bronius (Bronislovas) gimė 1917 01 10 Kabe

lių k., Panevėžio vls. ir aps. Mokėsi Panevėžio g-joje. 1938 Karche Maksimas
07 I tautinėje olimpiadoje lengvosios atletikos varžybose 100
ir 400 m bėgime iškovojo bronzos medalius. 1939 baigė Pa
nevėžio g-ją, pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Są KATCHE Maksimas gimė1879 11 05 Joniškyje. 1899 bai
jungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą gė Sankt Peterburgo pestininkų junkerių m-lą. 1899–1904
(XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis ne tarnavo Rusijos kariuomenės 116 Malojaroslavo pulke jaun.
suteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Nuo 1940 pab. karininku, vėliau adjutantu, paporučikis. 1903 pakeltas į po
fizinio lavinimo mokytojas Veiverių m-loje, vėliau sporto ručikus. 1904 perkeltas į 241 Orsko pest. pulką jaun. karinin
instruktorius Panevėžyje. Po karo dirbo Pasvalio P. Vileišio ku. 1904–05 dalyvavo Japonijos-Rusijos kare Mandžūrijoje,
g-joje (vėliau vid. m-la) fizinio lavinimo mokytoju. LSSR nu 1905 02 17 sužeistas. 1906-08 vėl tarnavo 116 Malojarosla
sipelnęs mokytojas (1960). Mirė 1995 02 25 Pasvalyje, pa vo pulke. 1907 pakeltas į štabskapitonus. 1908-11 Vilniaus
laidotas Papyvesiuose, Pasvalio r. karo mokyklos karininkas. 1910 pakeltas į kapitonus. 191105 –
Žmona - Ona Talkevičiūtė (1922–2001), dukterys - Evelina 1912 03 tarnavo 108 Saratovo pėst. pulko kuopos vadu, iki
Marija (1944) ir Margarita (1948), sūnus - Algimantas 1914 07 – pulko mokomosios komandos v-ku, 1914 10 -
(1953). 1917 01 – bataliono vadu. 1914 pakeltas į papulkininkius,
LKKAS archyvas 1916 01 12 – į pulkininkus. 1914–17 dalyvavo I pasaul. ka
LKK, t. 4, p. 130. ro kovose su vokiečiais Lietuvoje, Lenkijoje, Gudijoje, 1914
08 07 ir 1915 08 08 sužeistas. 1917 01 07 paskirtas 682 Bai
kalo pėst. pulko, vėliau 17 šaulių pulko vadu. 1917 04 28
perkeltas į karininkų atsargą prie Minsko karo aps. štabo. Kilus
bolševikiniam perversmui iš kariuomenės paleistas. 1918 grį
žo į Lietuvą. 1919 04 16 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas Panevėžio atskirojo bataliono instruktoriumi, paren
gė Ukmergės ir Panevėžio karinių operacijų planus. 1919 11 16
paskirtas 2 brigados vadu, o ją performavus II pest. divizijos
vadu. 1919 04 16-11 30 dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su bolševikais ir bermontininkais, 1919 12 03 - 1920
01 03 - su bolševikais, 1920 01 03-07 13 ir 09 11 -10 23 –
su lenkais. 1920 03 01 suteiktas generolo laipsnis. 1920 07 13
paskirtas eiti Gen. kariuomenės štabo v-ko pareigas. 1920 09 11
paskirtas karo atstovu Suvalkų derybose su lenkais, 10 07 kartu
su kitais atstovais pasirašė Suvalkų taikos sutartį. 1920 10 23
paskirtas ypatingų reikalų karininku. Organizavo Aukštuosius
Kalnietis Liudas karininkų kursus, 19210401 paskirtas pirmuoju jų v-ku, 1921
05 26 vel - Gen. kariuomenės štabo v-ku. 1922 10 07 del
sveikatos pačiam prašant paleistas į atsargą. Gyveno Biržuose,
KALNIETIS Liudas.
dirbo banke, vėliau fabriko vedėju. 1933 06 10 mire Biržuo
LKK. 1. 4. p. 143.
se, palaidotas evangelikų liuteronų kapinėse.
Licturos kariuomones karininkai 397

(1919) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
Latvijos Lačplesio 3 laipsnio ordinu (1925), Latvijos išsivada
vimo karo 10-mečio medaliu (1929); Rusijos kariuomenėje -
Šv. Georgijaus 4 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio, Šv. Anos
2, 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio su kardais ordi
nais, Šv. Georgijaus aukso kardu.
Žmona - Berta Jannson (susituokė 1903), sūnūs -Petras
(1904) ir Povilas (1906), dukte - Elena (1907).
LCVA, 1. 930, ap. 2K, b. 78; LKKAS archyvas.
LKK, t. 4. p. 174, 175.
Kaupas Julijus Viktoras
KAUPAS Julijus (Julius) Viktoras gimė 1920 03 06 Kau

ne. 1938 baigė Kauno jėzuitų g-ją. 1939 09 18 baigus Karo
mokyklą (XIV asp.laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 įstojo
ir 1944 06 28 baige VDU Medicinos f-tą, įgijo medicinos gydy
tojo kvalifikaciją. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Tiubin
gene, u-te tobulinosi medicinos srityje. 1946 apgynė medicinos
daktaro disertaciją. 1947 mokėsi tapybos Freiburge V. K. Jo
nyno įkurtoje taikomosios dailės m-loje, 1947-49 Freiburgo
u-te studijavo filosofiją ir literatūrą. 1949 emigravo į JAV. 1953
baigus psichiatrijos rezidentūrą Detroite dirbo psichiatrijos li
goninėje. 1955–57 tarnavo JAV kariuomenėje, tarnybą baigė
Kapeliuśnikas Šlioma
majoru. Gyveno Detroite, tobulinosi medicinos srityje, dirbo
gydytoju, studijavo dailę Veino u-te. Dalyvavo „Santaros
KAPELIUŠNIKAS Šlioma. Šviesos“ draugijos veikloje, JAV psichiatrų ir neurologų, JAV
LKK, 1. 4, p. 154. lietuvių rašytojų draugijų narys, parašė literatūrinių pasakų, ap
sakymų, spaudoje reiškėsi kaip literatūros kritikas. 1964 03 01
staiga mirė Čikagoje, palaidotas Detroite. 1984 Vilniuje išleis
tas kūrinių rinkinys „Daktaras Kripštukas pragare“.
Žmona - Dalia Galaunytė (1923), sūnus – Algis (1945), duk
tė - Jūratė (1950).
LKK, t. 4, p. 183.
KAŽEMĖKAITIS Viktoras gimė 1915 02 09 Sintautuose,

Šakių aps. 1935 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1936
priimtas į Karo mokyklą kariūnu aspirantu, vėliau perėjo į ka
riūnų 2 kuopą. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida)
suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 art.
pulko 7 baterijos Varniuose ugnies būrio vadu. Sovietų Są
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 art. pulko baterijos va
do padėjėju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų artile
rijos pulko ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš
Karbočius Bronius su žmona Joana
RA pasitraukė, grįžo į tėviškę. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gy
veno Spackenbergo pabėgėlių stovykloje prie Hamburgo. 1950
KARBOČIUS Bronius. emigravo į JAV, gyveno Racine, Viskonsino valst., dirbo Ame
LKK. I. 4, p. 158.
rican Motors bendrovėje. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių vi
398 Liriu ros kariuomenes karininkai

K
Kažemėkaitis Viktoras Klingeris Jonas
suomeninėje veikloje. Mirė 2004 01 19 Racine, palaidotas KLINGERIS Jonas.

Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. LKK, 6. 4, p. 243, 244.
Žmona - Ona Bacevičiūtė (susituokė 1948, m. 2001), sū
nus - Algis (m. 1966), duktė – Rima.
archyvas.
LKK, t. 4, p. 202-203.
Kondrotas Kazys
KONDROTAS Kazys gimė 1910 01 07 Vidugirių k., Pa

svalio vls., Biržų aps. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII
laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į
Kirvelaitis Pijus
3 art. pulką. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus, pasiųstas sta
žuotis Latvijos kariuomenėje. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą tarnavo 3 artilerijos pulko baterijos vado padėjėju. Lik
KIRVELAITIS Pijus gimė 1896 09 03 Šakmušio k., Pilviš ŠTK 615 artilerijos pulko baterijos vadu. Kilus Vokietijos,
kių vls., Vilkaviškio aps. Teologijos mokėsi Žitomyre, 1923
06 26 baige Seinų dvasinę seminariją. 1923 11 06 paskirtas SSRS karui iš RA pasitraukė, gyveno tėviškėje, studijavo ko
Lietuvos kariuomenės Kavalerijos divizijos karo kapelionu, merciją Šiauliuose. Nuo 1957 gyveno Kaune, iki 1978 dirbo
buhalteriu įvairiose įstaigose. Mirė 198101 04, palaidotas Ro
1924 01 01 – 1 husarų pulko kapelionu. 1926 08 28 iš ka
riuomenės atleistas. 1926 studijavo LU Teologijos-filosofijos mainių kapinėse Kaune.
Žmona - Agota Gečaitė (1918, susituoke 1959).
f-to Filosofijos skyriuje. Nuo 1929 Alytaus g-jos tikybosmo
kytojas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1950 emigravo į JAV. LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS archyvas.
Mirė 1953 10 25 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių LKK, 6. 4, p. 251.
kapinėse.
ICVA, . 930. ap. 2K, b. 419; 1.631, ap. 7. b. 261; LKKAS archyvas. KRIVICKAS Juozas gimė 1894 07 08 Vismantų k., Radvi
f
LKK, 1. 4. p. 229.
liškio vls., Šiaulių aps. 1917 baigė Šiaulių g-jos 4 klases, mokėsi

Krūminas Visvaldas Karolis
Krivickas Juozas
mo skyriaus v-ku, 1941 06 25 paskirtas gamyklos direkto
riumi. 1942 baigė VDU, įgijo inžinieriaus kvalifikaciją. 1944
technikos m-loje. 1918 išrinktas steigiamojo komiteto sekre pasitraukė į Austriją, dirbo įmonėje Gustloff-Verkė konstrukto
toriumi Šiauliuose. Stačiūnų vls. suorganizavo garbės miliciją, riumi-braižytoju. 1947 emigravo į Venesuelą, dirbo techniniu
kovojusią su pakrikusiais vokiečiais ir to meto plėšikais. 1919 vedėju sizalio maišų gamybos įmonėje Barquisimito m., nuo
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į 3 pést. pulką, 1949 įmonės direktorius. 1954–84 įmonės Industrias textiles
tarnavo pulko štabo raštinėje. 1920 10 17 baigus Karo mo "Sisaltex "steigėjas ir direktorius.
kyklą (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 3 Apdovanotas Venesuelos Darbo nuopelnų 1 laipsnio (1986)
pest. pulko jaun. karininku. 1920 10 27 – 12 01 dalyvavo ir 2 laipsnio (1978) ordinais.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 274; ap. 8, b. 857; f. 631, ap. 7, b. 13657:
nepriklausomybės kovose su lenkais. Nuo 1922 06 01 Gen.
LKKAS archyvas
kariuomenės štabo žvalgų ir 3 skyriaus komandos v-kas. 1923
LKK, t. 4, p. 287-288.
12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. Nuo 1924 tarnavo Vil
kaviškioaps. Kybartų pasienio policijos I eilės rajono v-ku, ėjo
baro v-ko pareigas. Nuo 1927 10 08 Kėdainių aps. policijos
vadas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leite
nanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1935 11 23 pa
keltas į ats. leitenantus. Nuo 1937 Ukmergės viešosios policijos
vadas, nuo 1941 Ukmergės aps. policijos vadas. 1944 pasitraukė
į Vokietiją, 1947 persikėlė į Angliją. Aktyviai dalyvavo išeivijos
lietuvių veikloje. Mirė 1963 11 09 Notingame, Anglijoje.
Žmona - Antanina Kriaučiūnaitė (1903–1985, susituokė
1925), dukterys – Ramutė (1926), Danutė Černiauskienė
(1928), sūnus - Vytautas (1930). A
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1462a; LKKAS archyvas.
LKK. t. 4, p. 283.
KRŪMINAS Visvaldas Karolis gimė 1916 08 31 Alkiš

kių k., Akmenės vls., Mažeikių aps. 1935 06 19 baigė Mažei Krušinskas Antanas
kių g-ją, įstojo į VDU Technikos f-to Technologijos skyriaus
Mechanikos specialybę. 1938 09 15 Mažeikių aps. komen
dantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į Karo KRUŠINSKAS Antanas. Mirė 1988 02 10, palaidotas Per
aviaciją. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) rašiūnų kapinėse Kaune.
suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis, paliktas kari Žmona - Ona Kazlauskaitė (1904–1962), duktė - Nijolė Stu
nėje tarnyboje aviacijos dirbtuvėse. 1939 09 27 paleistas į kienė (1932), sūnus – Algimantas (1936-1987).
aviacijos karininkų atsargą. Nuo 1940 06 18 dirbo gamyklos LKKAS archyvas.
„Kauno audiniai“ techninio normavimo ir gamybos planavi LKK, t. 4, p. 288.
100 liculos karinom nes karininkai

K
Kučas Antanas
KUČAS Antanas gimė 1909 01 24 Deikiškių k., Vabalnin

ko vls., Biržų aps. 1929 baigęs Biržų g-ją įstojo į Kauno
aukštesn. meno m-los grafikos specialybę. 1935 ją baigė, įgijo
dailininko diplomą, dalyvavo I rudens dailės parodoje, priim
tas į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1935 09 18 Kauno m. ko
mendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
1936–44 dirbo Tauragės, Kaišiadorių, Kauno g-jų piešimo
mokytoju. Nuo 1939 LŠS Kaišiadorių būrio narys. 1939
08 29 – 09 20 atliko karines pratybas 7 pėst. pulko 4 kuopo
je. Nuo 1944 Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės in-to
dėstytojas. Nuo 1951 Vilniaus dailės in-to Grafikos katedros
dėstytojas, profesorius (1970), LSSR nusipelnęs meno veikė
jas (1959). Iškilus Lietuvos dailininkas, grafikas, daugelio knygų
iliustratorius. Reikšmingiausi darbai – medžio raižiniai Aišbės
„Briškai“, Žemaitės Marčiai“ ir „Petrui Kurmeliui“, lino rai
„
žiniai B. Sruogos „Lietuvių liaudies dainų rinktinei“, V. Kreves

„Bobulės vargams“, 20 medžio raižinių V. Mykolaičio-Puti
no „Altorių šešėly“. Mirė 1989 01 10, palaidotas Rasų kapi
nėse Vilniuje.
Apdovanotas LSSR respublikine premija (1977).
Žmona - Leonilda Pranevičiūtė (1914), duktė – Eglė Marija
(1940), sūnūs - Vidimantas (1947) ir Sigitas (1951).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 291; LTE, 1. 6, p. 227; MLTE, t. 2, p. 230;
LKKAS archyvas
LKK, 6. 4, p. 294–295.

Įsakymas kariuomenei
83 Nr.
Kaunas. 1922 m. Balandžio mén. 11 d.
Rikiuotės skyrius.
15.
1. Šiuo nustatoma laikotarpiai buvusių takuiny kovos velksmy musų kariuomenės su Liefuvos
pešais:
a) su bolševikais
nuo 1919 mely sausio mėn. 5 dienos ligi 1920 m. sausio mėn.
5 dienos,
nuo 1919 m. liepos mėn. 20 dienos ligi 1019 m. gruodžio mėn.

b) su bermontininkais - 15 dienos,
nuo 1919 m. baland?io mėn. 18 dienos ligi 1920 m. gruodžio
c) su lenkais mén. 1 dienos.
II. Nustatyti laikui faktino dalyvavimo kariuomenės dalių kovos veiksmuose su tuo ar ktu prielu,
divizliy vadams, neišeinant is nurodytu 1.me punkte laikotarply, per 2 savaites nuo šioįsakymo paskelbimo
iaiskinti ir pravesti savo (sakymuose pavestu liems divizijų dalių kovos veiksmuose dalyvavimo laika. ut
Itsuojant iš vienos pusės - diena faktino dalies atvykimo i tą ar kitą fronta. iš antros - dieną kovos
miksmy sustabdymo, arba diena faktino dalies išvykimo is fronto.
III. Nustatyti laikui atskiru karių dalyvavimo karo veiksmuose su tuo ar kitu masy priešu, atskirų
uliy vadams, neišeinant iš nurodytu 1-me punkte lalkotarpiu, per 4 savaites nuo šio įsakymo paskelbimo,
lesliai išaiškinti ir įnešti į tarnybos lapus faktinąpavestu jiems karių karo veiksmuose dalyvavimo laika,
taitantnuo dienos faktino kario pribuvimo i dali ligi dienos kovos veiksmy sustabdymo arba dienos
tiktino kario išvykimo iš dalies.
1 pastaba. Kovos veiksmy sustabdymo diena* tame ar kitame fronte skaityti diena,
nustatančią atatinkamo laikotarpio gala (sio paragr. l-mas punktas).
2 pastaba. Laika persikėlimo iš vieno kila fronta įskaityti į laiką dalyvavimo kovos
veiksmuose naujame fronte.
2 S.
Skelbiu griežlam vadovavimuisi Drausmės Statuto (Karo Istalu XXII kn.) 50 ir 54 str. str.
50 str. Einant drauge tarnybos pareigas tokiomis salygomis, kada kariy abipusiai santykiai nėra
tiksliai apibrėžti, vyresnysis tarnybos vieta, o jeigu viclos lygios ir taip pat, jeigu tarp vietų negalima is
testi priklausomybės santkiavimo,--tal vyresnysis laipsniu yraskaitomas viršininku Ir jaunesniojo atžvilgiu
ja naudojasi jo tarnybos padėčiaisuteikta drausmės valdžia (24-31 ir 37-46 str.).
To paties prisilaiko ir rinktinės arba kokios nors kariuomenės dalys, cinant drauge lanybos parei
os as ba atsitiktinai susitikus, jeigu ty rinktinių arba dalių viršininky abipusiai santykiai nėra apibrezti.
Pastaba. Tais atvejais, kai tarnybos vieta laikinai užima asmuo, nuolat einas žemesnes
pareigas, to asmens vyresniškumas nustatomas ne pagal laikinai jo užimama vieta, bet pagal
nuolatinę to asmens tarnybos vietą.
54 str. Vyresnysis laipsniu negall bausti drausmes bodu nepriklausant jam jaunesnt laipsniu.
Teisė bausti drausmės keliu priklauso tiems viršininkams, kurių žinioje yra nusikaltusieji arba kuriu pri
Hlausomybėn tie nusikaltusieji tarnybos tvarkoje, nors ir laikinai, atiduoti.
3 S.
Tiksliai vaduojantis Drausmės Statuto 50 ir 54 str. str., viršininkol naudojasi talppal ve
drausmės teisėmis del karių, pavesty Jiems operacliu žvilgsniu. Apie uidetas bausmes jie turi nealidele
pranešti, kaip komandos keliu, taip ir nubaustuiųtiesioginel nuolatinei vyresnybel.
Reikalauju didžiausio rimtumo ir atsargunio tais atsitikimais, kada reikalinga pašalinti nuo vieta
BOUT 2016
arbadalies yadovavimo
Originale pasirašė:
Majoras Inžineris SLIŽYS,
Krašto Apsaugos Ministeris.
Generolas Leitenantas KATCHE,

Oeneralinio Stabo Viršininkas
1922 m. balandžio 11 d. įsakymas kariuomenei Nr. 83, kuriame paskelbti Lietuvos

kariuomenės faktiniai kovos veiksmų su Lietuvos priešais laikotarpiai

DLR
1
CEDIMINO
B
5
KARININKAI 1918-1924%.
UVUSIEJI.
PLAY
Upm
S
Sir PADENGUE
PULKONADAI
AND
Wh
FOT.MY
LEVOLURMET
I pėstininkų DLK Gedimino pulko karininkai 1918–1924 m.

karilions 103
Licios
Joniškėlio bataliono Pušaloto partizanų kuopos kariai su pirmuoju sunkiuoju kulkosvaidžiu, atimtu iš
bolševikų 1919 m. balandžio 8-9 d. kautynėse prie Ančiškių k., netoli Vabalninko
Ukmergės bataliono (vėliau 8 pėstininkų pulkas) kariai Daugpilio fronte kautynėse su bolševikais. 1919 m.

5 pėstininkų DLK Kęstučio pulko kariai Vievio miškuose fronte su lenkais. 1920 m.
6 pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko kariai poilsio valandėlę. Pirmoje eilėje centre -
leitenantas Jonas Kaminskas. Trakų aps., 1920 lapkričio 22 d.
Lietuvos kariuomenes karininkai +05

TOvuru
Savanoriai išvyksta į frontą. Radviliškis, 1919 m.
Lietuvos kariuomenės karių mitingas Kaune prie Įgulos bažnyčios prieš išvykstant į frontą. 1920 m. vasaris

1
3 pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko kariai fronte su lenkais prie Vievio. 1920 m.
1 pėstininkų DLK Gedimino pulko priešakinis tvarstomasis punktas Trakų apylinkėje. 1920 m.

Kas y
00
Lietuvos kariuomenės kariai, grįžę iš lenkų nelaisvės. 1920 m.
9 pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko pafrontės batų taisykla. 1920 m.

1
2 pėstininkų DLK Algirdo pulko karininkai užėmus Giedraičius. 1920 m. lapkričio 22 d.

1
Tuta
„GEUIMINAS
Šarvuotas traukinys „Gediminas”. 1920 m.

ULA
Alege
Atimta iš bermontininkų karinė technika, paruošta pervežti iš Radviliškio į Kauną. 1919 m. ruduo
Zosia
Atimti iš lenkų pabūklai Kaišiadoryse. 1920 m. liepa

ST
Paminklinio kryžiaus žuvusiam 1 pėstininkų pulko vadui karininkui Antanui Juozapavičiui atidengimo iškilmės
Gelvonuose, Ukmergės aps. 1922 m.
MO
Giedraičių mūšyje žuvusių Lietuvos karių amžino poilsio vieta

2 LIETUVOS LAISYE
QUVUSIEJI KARININK)
1918 1925
‫ له‬.‫وما‬
‫عمامه‬
Karininkai, žuvę už Lietuvos laisvę 1918-1923 m.

ht.Artilerijos
19 pulkokarininkai
31
୧୮
R •
) ALL 53:
BARU
Spalis
Ae'>xN*
fo Grennt. 57 d
Narople
•
୧@%oତ50
।
4 artilerijos pulko karininkai. 1931 m.
Lictuos kariuomenes karininkai -13

Lietuvos kariuomenės artilerijos 3 baterijos kariai kautynėse su bolševikais Dauguvos fronte. 1919 rugpjūtis
Artileristų poilsio minutė nepriklausomybės kovų fronte. 1919-1920 m.

1
1 haubicų baterijos šaudymo pratybos Raudondvaryje. Dešinėje – artilerijos brigados štabo ryšių karininkas vyr. leitenantas
Kleopas Vytautas Michalauskas. 1920 m. birželis
Lietuvos kariuomenės artileristai lauko pratybose. 1919–1920 m.

AC
Lietuvos kariuomenės artilerijos baterija. 1921 m.
Lietuvos kariuomenės artilerijos mokomoji kuopa. 1920-1922 m.

Lietuvos kariuomenės artileristai Aleksandro (dab. Liepų) gatve įžengia į Klaipėdą. 1923 m.
E
7
2 artilerijos pulko arklių supirkimo komisija. Tarp stalų sedi kom jos pirmininkas plk. leitenantas Petras Bytautas. 1923 m.

26.
Karo mokyklos kariūnai susipažįsta su patrankos konstrukcija. 1925 m.
3 artilerijos pulko kariai pratybose Gaižiūnų poligonc. 1930 m.

li
deti LA
NEFYWCA
JAMBI
2 artilerijos pulko naujokų priesaika. Kėdainiai, 1930 m.
Lietuvos kariuomenės artileristų priesaika. 1933 m.
Lictuvos karinomones karininkai +19

Artilerijos baterija žygyje
Artilerijos baterija grįžta iš pratybų. Kaunas, Šančiai
+20 Lietuvos kariuomenes karininkai

Karo mokyklos kariūnų-artileristų pratybos. Dešinėje – majoras Karolis Austas. 1926 m.
1 artilerijos pulko paradas pulko 20-mečio proga. Panevėžys, 1939 m.
Lietuvos karin omenes karininkai 421

Penktajame tome spausdinamos nuotraukos, gautos iš archyvų ar fototekų:
Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo, LKKAS archyvo, jos narių, Mickcliunas Vingis, Mickevicius Marijonas, Mickus Matas, Miecevičius
karininkų, jų artimųjų fototcky: Vaclovas, Michelis Vladas (2). Migevičius Eduardas, Migonis Nikodemas,
Labanas Juozas. Laburis karys, Ladig kanys. Lagenpusas Jonas, Mikaitis Simconas, Mikalauskas Kazys Meys, Mikalauskas Liudas,
Lagenpusas Verneris, Laimus Aleksandras, Lakiunas Antanas, Lampsuitis Mikalauskas Vytautas Sergijus, Mikaliunas Stasys. Mikelionis Kazys,
Jurgis, Lanauskas letras, Landsbergis Vytautas Lapas Viktoras, Lapienis Mikenas Jonas, Mykolaitis Susys, Mikolajunas Kazys, Mikšys Juozas.
Juozas, lapienis Petras, Lapinas Aleksandras (2), Lapinskas Jonas, Mikuckis Juozas, Mikučionis Ignas, Mikulenas Vladas Algirdas, Mikuta
Lapinskas Viktoras, Lappo Bonaventuras, lapšys Adollis, Lapurka Medys, Mikulis Jonas, Mikužis l'ranas, Milašauskas Jeronimas,
Juozas, Lasy's Henrikas, Laskauskas Adomas, Lastas Albinas, Lastauskas Milaševičius Albinas Vytautas, Milaševičius Aleksandras (2), Milaševičius
Adomas, Lasinskas Juozas, Lacaitis Vincas, Latoža llamas, Laucevicius Otto, Miliauskas Aleksandras. Miliauskas Vytautas, Miliukas Edvardas,
Jonas, Laucevičius Stasys, Landys Petras, Laurinaitis Jonas Martynas, Miliukas Juozas. Miliulis Algimantas Milius Vincas, Miltakis Genrikas
Laurinavičius Antanas Laudikas Adoltas, Lavinskas Juozas, Larenas Vytautas, Mingelas Juozas, Mingelas Laurynas, Mironas Rudolfas
Bronius, Leipus Leonas, Lekeckas Kazys Leknickas Lionginas, Lelenas Andrius, Mironas Vladislovas (2). Misclis Antanas, Misiūnas Bernardas,
Eugenijus, Lelešius Kazy's, Lelevičius Vladas, Lendraitis Leonas, Misiunas Jonas, Mišeikis Vladas, Miškinis Antanas, Miškinis Vincas,
Lenkauskis Leonas, Lconas Silvestras, Leonavičius Jonas, Lesauskis Miškinis Vytautas Kazimieras. Mitalauskas Balys, Miralauskas Pranas.
Pran.is, Lesevičius Juozas, Lesevičius Leonas, Leščiukaitis Antanas, Mituzas Julius, Mockevičius Antanas, Mockūnas Simas, Mockus
Leciukaitis Juozas, Leškauskas Jonas, Leveckis Albinas, Leveris Juozas, Vytautas Henrikas, Modestavičius Cezaris, Molicjus Zigmas, Molis
Levinas Antanas, Liakas Kostas, Liauba Albinas, Liaudinskas Juozas, Juozas, Mongirdas Vladas, Montavičius Jonas, Montvydas Vladas,
Liaugminas Albinas, Liausedas Vilius, Liaudinskas Juozas, Liberis Morkūnas Alfonsas, Morkūnas Ignas, Morkūnas Jonas, Morkūnas Kazys
Gasparas, Liesis Izidorius, Limba l'etrus, Linartas Juozas, Linge Jonas, Morkus Vladas, Mosteika Antanas, Motekaitis Kazys, Moricjūnas
Lingvevičius Leonas, Linkus Steponas, Liorentas Antanas, Liorentas Valevičius Jonas, Moticka Vladas, Moticka Vladas, Moruzas Antanas,
Jonas, Liormanas Medardas, Liormanas Raimundas, Lipas Juozas. Mučinskas Jonas, Mundris Juozas, Musatovas Sergiejus, Musteikis
Lipavičius Balys, Lipčius Stanislovas, Lisauskas Kazys Algimantas, Antanas, Musteikis Juozas, Musteikis Jurgis, Musteikis Kazys. Nacickas
Listopadskis Juozas Literskis Liudvikas, Literskis Vladas, Litvinas Juozas, Stasys, Nagius - Nagevičius Vladas, Naikelis Jonas Antanas, Nainys
Litvinas Kazys, Liubinas Vincus, Liulevičius Balys, Liutkevicius Mykolas, Stasys, Nakas Ričardas Bernardas, Nakutis Albertas, Nakutis Eduardas,
Liutkus Juozas, Liutvinas Vincus, Lizdas Antanas, Losevicius Juozas, Namajunas Juozas, Narakas Antanas, Narakas Juozas, Narbutas Vadovas,
Lovkis Mečys, Lozoraitis Kazys, Lozoraitis Vytautas, Lubickas Pranas, Narbutas Vytautas, Narijauskas Justas, Narijauskas Vacys, Narinkevičius
Lukauskas Kazimieras, Lukianskis Aleksas, Lukočius Petras, Lukonas - Petras (2), Narkevičius Vytautas, Narmontas Silvestras, Narušis Petras,
Lukonaitis Bronius, Lukošaitis Jonas, Lukoševičius Ceslovas, Lukoševičius Narušis Simas, Narušis Stasys, Nastaras Jonas, Nastopka Jonas, Nastopka
Petras, Lukoševičius Pranas, Lukoševičius Stasys, Lukošiūnas Mykolas, Stasys, Nasvytis Kazys (2). Nasvytis Matas, Natkevičius Jonas,
Lukošius Kostas, Lukša Antanas, Lukša Juozas (22), Lukša Leonardas, Naubūraitis Pranas, Naudžius Andrius, Naujalis Juozas, Naujokaitis
Lukša Stasys, Lukšas Ignas, Lunia Vladimiras, Lušys Stasys, Maceina Mykolas Stepas, Naujokas Andrius, Naujokas Antanas, Naujokas
Juozas, Macelis Antanas, Macevičius Vladas, Maciūnas Adolfas, Antanas, Naunčikas Kazys, Nausedite Nina, Navaitis Antanas (2),
Mackevičius Jonas, Mackevičius Kazys, Mackevičius Mykolas, Mackevičius Navakas Jonas, Navakas Kazys. Navickas Alfonsas, Navickas Petras,
Tadas, Mackūnas Stasys Algirdas, Maculevičius Jonas, Mačenas Stepas, Navikas Jonas, Navikas Juozas, Navikenas Juozas, Navikevičius Jonas.
Mačiokas Antanas, Mačiokas Mykolas, Mačiokas Vincas. Mačys Juozas, Nazaras Petras Nedzinskas Pranas, Neicelis Jonas, Nemeikša Juozas.
Macys Jurgis. Mačiuika Antanas, Mačiulaitis Jonas, Mačiulis Kaspars, Neniškis Kazys. Nenortas Vacys, Nevronis Jurgis. Niedvaras Julijonas,
Mačiulis Stasys, Mačiulis Zigmantas, Mačkus Erikas, Maila Kazys, Noreika Jonas (2), Noreikevičius Juozas, Norkūnas Antanas, Norkūnas
Mainelis Pranas, Majauskas Vytautas, Majorovas Grigorijus, Makarevičius Petrus, Norkus Bronius, Normantas Jonas, Novoslauskas Jonas, Numgaudas
Petras, Maksimaitis Antanas, Makštutis Juozas, Makutėnas Antanas, Vaclovas, Numgaudas Vladas, Aleksa Viktoras, Aleksandravičius Vladas,
Maliauskas Stepas, Malijonis Antanas, Malinauskas Stasys, Malinauskas Ambrazevičius Vincas, Ambrozevičius Silvestras, Andriušis Vaclovas
Vladas, Malskaitis Albertas, Mancika Antanas, Manelis Juozas, Manelis Ardickas Aleksandras, Aviža Albertas Julijonas, Ąžuolas Albinas Jurgis,
Vicas, Mankonis Jonas, Manumaitis Eugenijus, Marcinkevičius Juozas, Balzaras Petras, Balzeris Leonas, Banaitis Povilas, Barysas Jonas,
Marcinkevičius Mikas, Marcinkevičius Pranas, Marcinkus Juozas, Barkauskas Vytautas, Bauce Jonas, Beinoris Edvardas, Beliūnas Antanas,
Marcinkus Romualdas, Marcinkus Soteras, Marčėnas Juozas, Marčinskas Brejeris Juozas, Bruklys Klemensas, Budrys Antanas, Bukšnys Juozas,
Antanas, Marčiulionis Aleksandras, Markauskas Juozas, Markauskas Burdulis Leonas, Burneikis Povilas. Butkevičius Pranas, Cvilikas Pranas.
Stasys, Markelis Leonas, Markūnas Balys, Markūnas Petras, Markus Ceponis Petras, Cygas Jurgis, Ciurly's Antanas, Ciuta Alfonsas, Ciutra
Kazys, Marozas Juozas, Martinavičius Eduardas, Martinenas Stasys (2) Stepas, Daunaravičius Stasys, Dedonis Stepas, Dembovskis Mauša,
Martinkus Antanas, Martišius Pranas, Masaitis Vladas. Masandukas Dimindavičius Antanas, Domarkas Kazys, Dulevičius Viktoras, Elpernas
Jonas, Masys Petras, Masiulis Antanas, Masiulis Jonas Aleksandras, Chaimas Smuolis, Garlauskas Benediktas. Geciauskas Mykolas,
Mažanauskas Ksavers (2), Matelis Aleksas, Matelis Jeronimas, Matelis Gečiauskas Stasys, Goldengeimas Borisas, Grajauskas Bronius, Grimas
Jonas (2). Matijošaitis Stepas, Matukonis Antanas, Matulaitis Antanas, Juozas, Grinkus Vladas, Gulbinas Jeronimas, Gulbinas Juozas, Igaunis
Matulaitis Kazys, Matulaitis Vitalius, Matulevičius Julius, Matulevičius Antanas, Ignatonis Simas, Ivanauskas Mikalojus, Jakštas Antanas,
Juozas, Matulevičius Tadas, Matulevičius Vladas, Matulionis Algirdas, Jankevičius Domas, Janulevičius Lconas, Janušonis Juozas, Kairys
Matulionis Algirdas, Matulionis Balys, Matulionis Jeronimas, Matulionis Bronius, Kalnietis Liudas, Kapeliušnikas Šlioma, Karbocius Bronius,
Jonas, Matulionis Teofilius, Matulionis Vincas, Matulionis Vytautas, Kaupas Julijus Viktoras, Kažemėkaitis Viktoras, Klingeris Jonas,
Matusevičius Anzelmas Algimantas, Matusonis Jonas, Matutis Ignas, Kondrotas Kazys, Krivickas Juozas, Krušinskas Antanas, Kucas Antanas,
Matuzevičius Eugenijus, Maicika Antanas, Mažeika Juozas, Mažeika bendros nuotraukos p. 10, 405 (apačioje), 406, 408 (apacioje). 409,
l'ovilas Almis, Mažeika Pranas, Mažeika Vaclovas, Mažylis Jonas, Mažonas 415, 417 (apačioje), 419 (apačioje), 421 (viršuje).
Kazys, Mažonas Zenonas, Mažutis Aloyzas, Meckeliene Antose, Melinis
Petras l'oviles, Memenas Juozas, Menkevičius Vytautas, Mergiūnas Lietuvos centrinio valstybės archyvo:
Romualdas, Merkevičius Jonas, Merkys Antanas, Meškauskas Ceslovas, Labanauskas Kostas, Labanauskas Povilas, Laikūnas Aleksandras, Lakneris
Meškauskas Juozas, Miceika Vladas, Micevičius Vytautas, Michalauskas l'ranas, Lamauskas Andrius, Lange Jurgis, Lanskoronskis Juozas.
Kleopas Vytautas 2), Michelevičius Antanas, Michelevičius Bronius, Lapašinskas Kazys, Lapenas Valerijonas, Lapinskas Vincas, Lapis Justin.is,
(
Miciukavičius Aleksandras, Mickeliūnas Bronius, Mickeliūnas Jonas, Lapšys Juozas, Laucis Augustinas, Laugalis Antanas, Laukaitis -

Lukevicius Stasys, Laukys Karys, Laurynaitis Jonas, Laurinaitis Jonas, Jokubas, Mickevičius Alfonsas, Mickevičius Bronius, Mickevičius
Laurinaitis Jones, Laurinavičius Nikodemas, Laurinskis Suasys, Laužius Karolis, Mickevicius Pranas, Mickevicius Ramūnas, Mickevičius Vingis,
I valdas, Lauzonis Jonas, Lavinskas Juozas, Lazarevičius Kostas, Lazauskas Miciulis Jonas, Mikaila Balys, Mikalauskas Antanas, Mikalauskas Petras,
Vytautas Zigmas, Lazdauskas Jonas, Lebedys Jurgis, Leigu Petras, I cipus Mikelaitis Jonas, Miknevičius Andrius, Miknevičius Vaclovas, Mikolaitis
l'etras, Leknius Kazys, eleius Justinas, Lenpvelis Juozas, Iconaitis Jonas, Mykolaitis Vytautas, Mikolajunas Mikas, Mikšys Alfonsas, Mikšys
Milas, Leonas Konstantinas, Leonavičius Julius, Leonavičius Julius. Feliksas, Miksys Juozas, Mikstas Pranas, Mikuu Vladas, Milaknis
Ieparskas Vacys, Ieparskis Bronislovas, Lepecha Aleksas, Lepeška Jonas, Antanas, Milašius Jonas, Milašius Valentinas, Milenskis Nikalojus,
Tesauskis Pranas, Lescianas Mykolas, Lesniauskas Viktoras, Leinskas Milevičius Vitalis. Miliauskas Antanas Miliauskas Edmundas, Miliauskas
Jeronimas, Le ciukaitis Stasys, 1 cinskas Vincas, Leinskas Vygantas, Povilas, Miliauskis Viktoras, Miliauskas Vincas, Milicska Albertas,
Levanas Juozas, levandauskas Jonas, Levick.os Mykolas, Levinas Elijas, Milius Juozas, Milius Stasys, Milla Jonas, Milukis Kazys, Milukas
Levinas Jonas, Landsbergis Iconas, Liaudanskas Antanas, Liaudentas Juozas, Milvydas Aleksandras, Miniotas Kazys, Minkevičius Petras,
Pranas, Liaudinskis Jokubas, Liaudinskis Juozapas, Liangudas Pranas, Mintautas Kazys, Mironas letras, Mironas Susys, Misevičius Marijonas,
Lauksminas Antanas, Liaukus Justinas, Liaukus Stasys, Lickus Petrus, Misiūnas Jonas, Misiunas letras, Misiurevičius Vytautas, Miškinis
Liepas Susys, Liepuonis Justinas, Liesis Antanas, Liesis Bronius, Motiejus, Mysko Leonidas, Mitalas Adolfas, Mitkus Jurgis, Mockapetris
Likevicius Antanas, Lileikis Aleksandras, Lilejevas Jurgis, Linarias Motiejus, Mockevičius Vladas, Modzeliauskas Eduardas, Mogiliauskas
Vytautas Aleksas, Lineburgeris Rudolfas, Lingis Juozas, Lingis Pranas, Abromas, Moigis Algirdas, Molis Albinas, Monstavičius Dionizas,
Lingys Vytautas Petras, Lingvenis Antanas, Linkevičius Kazys, Liorentas Montvidas Iranas, Moras Vytautas, Morkevičius Jonas, Morkūnas Jonas,
Valentinas, Lipčius Algirdas, Lipnickas Mykolas, Lisauskas Eduardas Morkunas - Markauskas Bernardas, Moriuchinas Vladimiras, Mosteikis
Kazys. Lisauskas Kazys, Lisovenko Sergijus, Lišauskas Vladas, Litas Antanas, Motiejūnas Aleksas, Moticjūnas Jonas, Motiejūnas Jonas,
Povilas, Litvinas Jonas, Liubartas Kazys, Liūdžius Antanas, Liulis - Moricjūnas Jonas, Moricjūnas Jonas, Motiejūnas Juous, Motukas Jonas,
Liulevičius Zigmas, Liutermoza Albertas, Liutkus Juozas, Lorencas Mozūraitis Matas, Muchlia Aleksandras, Mulokas Jonas, Mulvinas
Artūras Valentinas, Losinskis Juozas, Lucas Oskaras, Lučinskas Balys, Alfonsas, Musajevas letras, Musteikis Petras, Nainys Bronius, Nakrošis
Lučkaitis Jonas, Luinys Antanas, Lukaševičius Henrikas, Lukauskas Povilas, Nalivaika Juozas, Namavičius Motiejus, Namikas Adomas,
Jonas, Lukavičius Bronius, Lukinas Leonidas, Lukoševičius Antanas, Namikas Juozas, Napeklys Kazys, Naras Jonas, Narbutas Antanas,
Lukoševičius Juozas, Lukošiūnas Povilas, Lukošius Balys, Lukšaitis Narbutas Jonas, Narbutas Kazys, Narkevičius Aleksandras, Narkus
Bronius, Lukšas Alcksandras, Lukšė Jonas, Lukšys Bronius, Lukšys Pranas, Narušis Gustavas, Narutavičius Kazys, Narutis Julijonas,
Vladas, Lumbis Pulgis, Luža Stasys, Macaitis Martynas, Maccika Antanas, Narvydas Benediktas, Narvydas Romualdas, Nastopka Liudomiras,
Macelis - Macevičius Jurgis, Macevičius Juozas, Maciejauskas Povilas, Nastopka Valentinas, Nasvytis Antanas, Nasvytis Juozas, Naudžius
Maciukevičius Matas, Maciūnas Algirdas Kazys, Maciūnas Vitalis, Viktoras Karolis, Naujanis - Salkauskas Bolius, Naujokaitis Jonas Stasys,
Mackevičius Adolfas, Mackevičius Nikodemas, Mackonis Stasys, Naujokas Antanas, Nausėdas Vladas, Navadničenas Vytautas Pranas,
Navakauskas Matas, Nekrašas Eduardas, Nemanis Albinas, Nenorta
Mačerinskas Jurgis, Mačinskas Kasparas, Mačiukas Antanas, Mačiukas
Jonas, Mačiulis Jonas, Mačiulskis Nikalojus, Majauskas Aleksandras, Jonas, Nesukaitis Vytautas, Nevardauskas Večislovas, Neveravičius
Majus Antanas, Makarauskas Mikas, Maknickas Vytautas, Maksimavičius Fabijonas, Nivinskas Vladas, Nivinskis Jonas, Noakas Eugenijus, Noreika
Mykolas, Maksimovas Aleksandras, Maksvytis Antanas, Makulavičius Edvardas, Norkus Mečius, Norvaiša Balys, Norvaišas Antanas, Norvydas
Aleksandras, Makutėnas Vincas, Malakauskas Antanas, Maldeikis Petras, Romualdas, Novickis Antanas, Numgaudas Juozas, Numgaudas Stasys,
Nurkas Mečislovas, Nutautas Genrikas, Bratenas Petras, Jankevičius
Maldeikis Vladas, Malinauskas Jeronimas, Malinauskas Viktoras, Mališka
Vytautas, Kirvelaitis Pijus, Krūminas Visvaldas Karolis, bendros
Jonas, Malskaitis Emilijus, Maniukas Juozas, Mankevičius Stasys,
Marcinenas Stasys, Marcinkevičius Aleksandras, Marcinkevičius Pranas, nuotraukos p. 3, 403, 404, 405 (viršuje), 407, 408 viršuje), 410
(
Marcinkevičius Stasys, Marcinkonis Balys, Marcinkonis Vladas, (viršuje), 411, 413, 414, 418, 419 (viršuje), 421 (apačioje).
Marcinkus Aleksas, Marcinkus Simas, Marcišauskas Jonas, Marčiukaitis Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo:
Antanas, Marčiukaitis Jonas, Marčiukaitis Stasys, Markauskas Antanas, Langas Valdemaras, Latonas Leonas, Lavrentjevas Mikas, Lelenas Povilas,
Markeliūnas Vincas, Markevičius Karolis, Markevičius Petras, Markulis Lengvelis Vincas, Lenkevičius Stasys, Leseckas Juozas, Liaudanskis Kostas,
Jonas, Markulis Juozas Albinas, Marmakas Bronius, Marozas Antanas, Linkevičius Petras, Lipštas Ignas, Liūga Jonas, Liūtas Juozas, Lopuchinas
Martinaitis Balys, Martynaitis Justinas, Martynėlis Juozas, Martinkus Andrius, Lorencas Eugenijus, Malioris Steponas, Martikaitis Stasys,
Klemas, Martišiūnas Juozas Kazys, Martusas Henrikas, Martusevičius Matulionis Pranas, Matulis Pranas, Matusaitis Juozas, Mažintas Jonas,
Antanas, Martuzevičius Juozas, Masiliauskas Juozas, Masilionis Juozas, Meisneris Aleksiejus, Mikaliūnas Jonas, Mikelevičius Antanas, Mikelskas
Masiliūnas Jonas, Masiokas Bronius, Masys Petras, Masiulionis Pranas, Petras, Mikėnas Balys, Mikoliūnas Antanas, Milkaitis Stasys, Miniotas
Masiulionis Romualdas, Masiulis Marijonas Algirdas, Masiulis Petras, Stasys, Misevičius Genrichas, Nagrodskis Ipolitas, Nagrodskis Stepas,
Masiulis Visvaldas Leopoldas, Maskolenka Jonas, Mastauskas Martynas, Nainys Balys, Natkevičius Vladas, Naujokas Motiejus, Navickas Vaclovas,
Mašiotas Justinas Juozas, Mataitis Mykolas, Matečiūnas Antanas Leonas, Nevronis lynas, Niauronis Jonas, bendros nuotraukos p. 410 (apačioje).
Marckonis Povilas, Mariukas Faustas, Matonis Aleksas, Matukas Antanas,
416, 417 viršuje). 420.
Matulaitis Juozas, Matulaitis Juozas, Matulaitis Kazys, Marulevičius
(
Balys, Matulevičius Kazys, Matulevičius Kazys, Matuliauskas Viktoras, Aviacijos muziejaus archyvo:
Matulionis Antanas, Matulionis Antanas, Matulionis Teofilius, Matulis Mariūnas Aleksas, Morkus Aleksas, Namikas Juozas, Nausėdas Juozas.
Antanas, Matulis Jonas, Matulis Romas, Matusevičius Antanas,
Matusevičius Vladas, Marušaitis Kazys, Maurukas Juozas, Maurukas Genocido aukų muziejaus archyvo:
Juozas, Maurušaitis Aleksandras, Mazuraitis Jonas, Mažeika Jonas, Morkūnas Povilas, Muningis Pranas.
Mažeika Mykolas, Mažeika Pranas, Mažeika Vincas, Mažeika Vladas,
Mažeika Vladas, Mazelis Balys, Maželis Petris, Maželis Pranas, Maželis Viliaus Kavaliausko fototekos:
Vytautas, Maželis Vladas, Mažliakas Kazys, Mažonis Alfonsas, Meciulskis Liarukas Pranas, Lipčius Mikas, Meškauskas Povilas, Miciūnas Mikas,
Fridrikas, Medeksa Ceslovas, Medelis Jonas, Medelis Romualdas, Murnikas Petras, Musteikis Ignas, Namajuška Bolius, Nausedas Juozas,
Medickis Povilas, Medzevičius Kazys, Meižys Dionizas, Mejeris Fridrichas, Katche Maksimas.
Mejeris Henrikas, Melys Jonas, Merkevičius Juozas, Meškauskas Algirdo Tarvydo fototekos:
Aleksandras, Meškauskas Pranas, Meškauskas Stasys, Meškauskas Vingis,
Meškelis Benjaminas, Mešlius Antanas, Michelevičius Pranas, Michura Vinjete p. 412.

SL 1231. Tir. 1000. Užs. Nr. 2867
Išleido Lietuvos nacionalinis muziejus. Arsenalo g. 1, LT-01100 Vilnius

Spausdino AB „Spauda". Laisvės pr. 60, LT-05120, Vilnius

Lietuvos Kariuomenės Karininkai 1918-1953 (5 Tomas)

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lietuvos Kariuomenės Karininkai 1918-1953 (5 Tomas)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA

Lietuvos kariuomenės karininkai

Lietuvos kariuomenės karininkai

Penktojo tomo autoriai Rinkti ir tvarkyti dokumentine

Vytautas Asevičius bei iliustracinę medžiagą talkino

ISSN 1392-8929 © Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005

Redakcinės komisijos žodis...7

1918-1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos (L-N) ...9

Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadai (L-N) ...352

Aldona M. ir Gedas Griniai 1510 Lt Janina ir Antanas Mačiuliai 500 Lt

Jolanta Gražina Gerulskienė 500 Lt

Dalia ir Raimundas Mieželiai 1500 Lt Vanda D. Kalmantaitė-Kazlauskienė ir

Marija E. Abromaitienė ir Jūratė A. Sakalys 1250 Lt Irena Alantienė 480 Lt

Lina Šlekaitienė 1200 Lt Meilute Leknickaitė-Mickienė 450 Lt

Regina I. Jankauskaitė-Jankaitytė 1100 Lt Leonardas Jurkšas 390 Lt

Vytautas ir Rimgailė Reklaičiai 1000 Lt Ina Šimėnaitė-Nenortienė 250 Lt

Daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuomenės kari Redakcinė komisija:

Lietuvos karinomenes karininkai 7

Lictuvos kariuomenės karininkai 9

LABALAUKIS Vincas gimė 1906 12 14 Išlandžių k., Kros

tas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943

LABANAUSKAS Ignas gimė 1885 10 29.1908 10 28 įšven

12 Lietuvos kariuomenes karininkai

Lietuvos kariuomenes karininkai 13

LABUTIS Raimundas gimė 1878 Kaune. 1898 baigė g-ją

1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime (slap. Labut),

14 Lietuvos kariuomenės karininkai

vadovavo nepriklausomybės kovoms su lenkais Seinų krašte:

Lietuvos kariuomenės karininkai 15

LAIKŪNAS Aleksandras gimė 1894 08 01 Stungių k., Ža

LAKICKAS Antanas LAKIŪNAS Antanas.

LAKNERIS Pranas gimė 1909 05 14 Masikvietiškio k., Pa

Lietuvos kariuomenės karininkai 17

rius. Išleido „Tėviškės“ parapijos choro giesmių plokšteles

technikos m-lą. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.

18 Lieturos kariuomenes karininkai

Pirmoji žmona - Ona Jablonskytė (1894–1957, susituokė

Lietuvos kariuomenės karininkai 19

20 Lietuvos kariuomenės karininkai

LAPAŠINSKAS Kazimieras gimė 1915 04 08 Ginotų k.,

Lietuvos kariuomenės karininkai 21

okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Reso

LAPIENIS Petras gimė 1901 08 23 Antazavės dvare, Du

22 Lietuvos kariuomenes karininkai

Lapinas Aleksandras su žmona Vanda, sūnumis Zigmu, Rimantu ir Kęstučiu

Lietuvos kariuomenės karininkai 23

Lapinskas Viktoras Jurgis

LAPINSKAS Viktoras Jurgis gimė 1916 04 08 Navasodų k.,

24 Lietuvos kariuomenės karininkai

LAPPA (LAPPO) Zigmas 1920 10 01 įstojo į Lietuvos ka

jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę

LAPPO Bonaventuras gimė 1889 08 01 Smilgių vls., Pa

Karo mokyklą (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis,

Lapurka Juozas su žmona Marija, dukterimis Danute ir Regina

Lietuvos kariuomenes karininkai 27

LASYS Henrikas gimė 1914 03 25 Maskvoje, Rusijoje. 1919

LASTAUSKAS Albinas | LASTAS Albinas

LASTAUSKAS Adomas gimė 1902 11 14 Šeduvoje, Pane

kursus (II laida). 1926 02 02 paskirtas 1 kuopos vyr. karinin

Lietuvos kariuomenes karininkai 29

LATONAS Leonas gimė 1894 07 14 Joniškėlio vls., Pane

30 Lietuvos kariuomenės karininkai

LAUCEVIČIUS (LAUCIUS) Stasys gimė 1897 10 11 Kel