Professional Documents
Culture Documents
I tomas
Vilnius 2001
UDK 355.2 (474.5)(091) Leidinio mecenatai
Li 239
Pirmojo tomo išleidimui paaukojo
60 000 Lt
Elena Sniegaitienė
Antrojo tomo išleidimui paaukojo
2480 Lt
Jūratė Variakojienė ir Jonas Variakojis
Aušrcle Bulotienė ir Antanas Bulota 1000 Lt
800 Lt
Jurgis Stankūnas
800 Lt
Liucija S. Virpšaitė-Hofmaniene ir Willi Hoffman
600 Lt
Irena Staronytė-Suveizdienė
Sąrašus su įvadais parengė Rima Grudzinskaitė-Gudaitienė, Eugenija Grudzinskaite-Treimaniene
520 Lt
ir kitos plk. Itn. Vlado Grudzinsko dukros
Vytautas Asevičius 420 Lt
Birutė G. Nenortiene ir Vytenis K. Nenortas
Kazimieras Antanas Baršauskas 420 Lt
Kristina Masiulienė ir Joseph Masiulis
Danutė Ercmonienė Elizabeth Navikienė 420 Lt
400 Lt
Elona Grybauskienė Zuzana Juškevičienė
400 Lt
Elze Diminskienė
Eugenijus Jakimavičius Aušrelė T. Sakalaitė 400 Lt
Juozas Jankauskas Gražina Musteikienė 400 Lt
400 Lt
Vytautas Jasulaitis Jolanta Mikūnienė
Malvina Klivečkienė ir Giedris Klivečka 400 Lt
Palmira Karevičiūtė
400 Lt
Sigita Jonaitytė-Aušrotienė
Stasys Knezys Juzė Ivašauskienė 400 Lt
Jūratė Margevičienė Ale Beleišytė-Keželienė 400 Lt
400 Lt
Asta Reklaitytė LDK Birutės draugijos Čikagos centrinis skyrius
400 Lt
Vytautas Zabielskas Irena Vilgalienė ir Jonas Vilgalys
400 Lt
Valerija Jaudegienė ir Petras Jaudegis
Violeta Zabielskiene 400 Lt
Ona Kartaniene
400 Lt
Ona Jakulienė
Leidinį spaudai parengė Salomėja Ankudavičiūtė-Andrulienė 400 Lt
Aldona Skleriūtė-Raulinaitienė 80 Lt
ISBN 9955-415-10-X (1 tomas)
Regina A. Žardinskienė 80 Lt
I dalis ... 37
II dalis 235
Leidinys „Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918 Tolesniuose leidinio tomuose alfabetine tvarka bus
1953“ – dokumentinės medžiagos paminklas Lietuvos paskelbtos gausiai iliustruotos karininkų biografijos.
karininkijai. Pirmasis tomas skirtas 1918–1953 metųų Leidinys rengiamas bendradarbiaujant Lietuvos na
Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių alfabeti cionaliniam muziejui (LNM) ir Lietuvos kariuome
niam sąvadui ir sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje nės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio
dalyje publikuojami karininkų pavardžių alfabetiniai genocido, artimųjų sąjungai (LKKAS). Rengiant šio
sąvadai: leidinio pirmąjį tomą dalyvavo Lietuvos atsargos ka
rininkų sąjunga (LAKS).
Lietuvos karininkai 1918-1940 metais
Redakcinė komisija:
Karo kapelionai 1918–1940 metais
pirmininkė – Birutė Kulnytė (LNM)
Aspirantai ir kariūnai:
1940 m. spalio mėn. XV laidos aspirantai pirmininkės pavaduotojas -
1940 m. lapkričio mėn. XXII laidos kariūnai Vytautas Jasulaitis (LKKAS)
nariai – Vytautas Asevičius (LKKAS)
Pasipriešinimo kovų dalyviai, kuriems Lietuvos Prezi
Kazimieras Antanas Baršauskas (LKKAS)
dento dekretais ir Krašto apsaugos ministerijos įsakymais
1997–2000 metais buvo suteiktas karininko laipsnis. Eugenijus Mykolas Jakimavičius (LKKAS)
Juozas Jankauskas (LKKAS)
Antrojoje dalyje karininkų pavardžių alfabetiniai Stasys Knezys (LAKS)
sąvadai skirstomi pagal iškovojusios nepriklausomy Valdemaras Michalauskas (LKKAS)
bę ir vėl okupuotos valstybės kariuomenės karininkų
likimus:
Vytautas Miliukas (LKKAS)
Asta Reklaitytė (LKKAS)
Karininkai, žuvę kovose už Nepriklausomybę 1919– Jonas Variakojis (LKKAS)
1923 metais
Vytautas Zabielskas (LKKAS)
Violeta Zabielskienė (LKKAS)
Karininkai, pašalinti iš tarnybos kariuomenėje
1940 m. birželio mėn. – 1941 m. sausio mėn.
Redakcinė komisija nuoširdžiai dėkoja šio leidinio
Lietuvos liaudies kariuomenės politiniai vadovai pirmojo tomo mecenatei p. Elenai Sniegaitienei, j. Itn.
Karininkai, nukentėję nuo sovietinio genocido 1940– Petro Sniegaičio žmonai, p. p. Jūratei ir Jonui Varia
1941 metais kojams, p. Zuzanai Juškevičienei, kpt. Andriaus Juš
kevičiaus žmonai, ir kitiems Jungtinėse Amerikos
Karininkai, kalinti Štuthofo konclageryje 1943–
Valstijose ir Kanadoje gyvenantiems Lietuvos kariuo
1945 metais
menės karininkams, jų šeimų nariams bei artimie
Karininkai savisaugos daliniuose siems, aukomis ir informacija paremusiems pirmojo
Karininkai Vietinėje rinktinėje tomo išleidimą. Leidinio rengėjai dėkingi Lietuvos
centrinio valstybės archyvo, Lietuvos vaizdo ir garso
Karininkai Tėvynės apsaugos rinktinėje archyvo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistenci
Karininkai Raudonojoje armijoje Antrojo pasaulinio jos tyrimo centro, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietu
karo metais vos krašto apsaugos ministerijos vadovams ir darbuo
tojams, padėjusiems renkant archyvinius duomenis.
Karininkai, 1940–1945 metais emigravę į Vakarus Maloniai kviečiame visus, turinčius dokumentinės ar
Karininkai – 1940–1953 metų ginkluoto pasiprieši vaizdinės medž apie Lietuvos karininkiją, prisi
nimo dalyviai dėti prie tolesnio sąvado rengimo.
Per trumpą Nepriklausomos Lietuvos 1918 kotarpiu su kariuomene savo gyvenimą susiejo dau
1940 m. laikotarpį valstybės pilietinė visuomenė gelis Lietuvos jaunosios kartos lietuvių, kurie paskui
praturtėjo tokiomis inteligentijos grupėmis, kok taikos metu darbavosi įvairiose politikos, švietimo,
Lietuvoje nebuvo per 120 Rusijos okupacinio re kultūros, ūkio srityse. Dalis jų pasiliko krašto ap
žimo metų. Neskaitant lietuvių bendruomenės saugos tarnyboje. Nepriklausomybės metais išau
JAV, negausi lietuvių inteligentija buvo išblaškyta go jaunoji karininkija, išsilavinimą gavusi Lietuvos
po visą Rusijos imperiją. Daugelis net neturėjo ga karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuo
limybių dirbti savo Tėvynėje. Atkurtoje Lietuvos se, Čekoslovakijos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgi
valstybėje išaugo mūsų aukštosiose mokyklose stu jos karo akademijose. Išsilavinę, savo gyvenimą pa
dijavęs akademinis jaunimas, jų profesūra, susida šventę karo tarnybai ir davę priesaiką ginti Lietu
rė savo šalies jurisprudencijos, tarnautojų, polici vos laisvę karininkai tapo visos Lietuvos jaunimo
jos, gydytojų, miškininkų branduoliai, mokytojų pilietiškumo žadintojais ir stiprintojais. Visuotinė
bendrija, pasiaukojamai subrandinusi sąmoningus karo prievolė į kariuomenę pašaukdavo visus tin
savo valstybės piliečius. Ypatingom aplinkybėm su kamus karo tarnybai jaunuolius, kurie mokėsi iš sa
siformavo Lietuvos kariuomenė ir karininkija. Ji ša vo vadų ne vien karo dalykų. Mano trys vyresnieji
lia Vasario 16-osios Akto signatarų ir pirmųjų broliai pamečiui 1937–1939 metais buvo pašaukti
vyriausybių įrašė ryškiausius Valstybės kūrimo ir gy į karo tarnybą. Visi jie - vyr. puskarininkis Kazys,
nybos istorijos puslapius. Tada viskas priklausė nuo grandinis Juozas, puskarininkis Povilas – tarnavo
susidariusių tarptautinių aplinkybių. Vasario 16 Kaune. Pamenu, kaip jie, parvykę atostogų, šiltai
osios Aktas, Lietuvių pilietinis sąmoningumas dau kalbėdavo apie savo vadus, apie visą karininkiją. Be
gumai mūsų kaimynų buvo kliuvinys jų aneksi simokydamas Anykščių gimnazijoje 1943–1951
niams planams ir tikslams įgyvendinti. Sovietinės metais ir aš pats tapau Lietuvos karininkų moki
Rusijos, Lenkijos, bermontininkų brovimasis į jau niu, nes nacių ir pirmaisiais pokario sovietinės oku
ną Lietuvos valstybę privertė atidėti svarbius pir pacijos metais daug jų tapo mokytojais. Klasės,
maeilius karo sugriauto ūkio, kultūros, švietimo sis kurioje aš mokiausi, auklėtojais buvo Lietuvos avia
temos, susisiekimo atkūrimo reikalus ir griebtis ša cijos leitenantas Juozas Karosas, jaunesnysis leite
lies gynybos ir apsaugos nuo mūsų laisvo apsispren nantas Povilas Gabia, pulkininkas Juozas Strazdū
dimo priešų. nas, mokė majoras Antanas Maneika ir majoras
Kariuomenės kūrimas prasidėjo savanoriškumo Juozas Šakėnas. Iš jų mes mokėmės tvarkingumo,
principu. Žiūrint iš šių dienų negalima nesistebėti principingumo, savitvardos. Vien tai, kad jie buvę
to meto lietuvių tautos gyvybingumu ir karo bei Lietuvos karininkai, mokiniams žadino pagarbą ir
okupacijų sąlygomis bevalstybėje Lietuvoje subren dėmesį jų dvasinei ir fizinei laikysenai.
dusiu lietuvių pilietiškumu. Visi savanoriai – ir kari Nepriklausomybės metais pagal galimybes bu
ninkai, ir kareiviai, eidami į Lietuvos kariuomenę, vo sukurta moderni Lietuvos kariuomenė, kuri bu
tikėjo valstybės ateitimi ir su ja siejo savo ateitį. Dar vo parengta krašto gynybai. Kariuomenėje tarnavo
ir šiandien sunku suprasti, kaip negausi Lietuvos visas krašto jaunimas ir visai tautai kariuomenė bu
kariuomenė sugebėjo atremti daug galingesnius vo sava, artima, gerbiama, aprūpinta. Niekas tada
priešus, apginti valstybę. Tik klasta ir sulaužius su neabejojo, kad ji mūsų šaliai reikalinga. Todėl
tartį pavyko Lenkijai užgrobti Rytų bei Pietvaka 1940 m. birželio 14 d. sovietinio ultimatumo be
rių Lietuvą su sostine Vilniumi ir tokiu būdu de sąlyginis priėmimas ir baisi okupacijos griaunamoji
vyniolikai metų atkirsti šį regioną nuo Lietuvos jega buvo visos Lietuvos, ir ypač kariuomenės, tra
valstybinio gyvenimo. Nepriklausomybės kovų lai gedija. Prisiekusi ginti šalies laisvę ir negalėdama
6
Lietuvos kariuomenės karininkai
savo priesaikos vykdyti, ji tik pasyviai galėjo stebė Karininkai, atsidūrę išeivijoje, išsaugojo Lietuvos
ti, kaip įsiveržę okupantai nebaudžiami plūsta Lie piliečio orientaciją, aktyviai dalyvavo lietuvių kul
tuvos keliais, trypia jos sunkiai iškovotą laisvę. Pa tūrinėje ir politinėje veikloje, stiprino viltį, kad oku
daryti didžiuliai materialiniai nuostoliai, tačiau mo pacija laikina ir Lietuva atkurs Nepriklausomybę.
ralinė skriauda neišmatuojama – buvo pažeistos viso Ši knyga yra tarsi Lietuvos valstybės karininki
pasaulio žmonių bendrijos principinės nuostatos. jos pasas, kuriame atsispindi šios mūsų inteligenti
Lietuvos kariuomenė buvo įjungta į okupantų ar jos dalies vaidmuo atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos
miją. Karininkams, kurie nebuvo pašalinti ar rep valstybę, ugdant eilinių karių pilietinį sąmoningu
resuoti, reikėjo rinktis, ar palikti Lietuvos karius ir mą, kuriame įrašyta karininkijos tragedija, prasidė
pasitraukti iš tarnybos, ar būti kartu su eiliniais. jusi kartu su sovietine okupacija ir Lietuvos valsty
Daugelis pasiliko, bet Lietuvai duotos priesaikos ne bės sunaikinimu. Mes didžiuojamės visais mūsų
atsisakė. Gen. Stasys Raštikis atsiminimuose apie tautiečiais, kurie ir okupacinėmis sąlygomis išliko
sovietinę okupaciją rašė: „Rikiuotės karininkai, pa jos piliečiais ir skatino kitus būti tokiais. Karinin
sinaudodami vertėjų rolėmis, dažnai išgelbėdavo sa kijos likimas, kurį nulėmė sprendimas įsileisti oku
vo kareivius nuo didesnių bausmių, išversdami vi pantus į šalį, yra skaudi strateginė politinė pamoka
sai kitaip bolševikams nepalankius kareivių pareiš mūsų valstybės ateičiai.
kimus, klausimus ar replikas“).
Karininkai, po sovietinio ultimatumo negavę
įsakymo ginti valstybę, patys slaptai pradėjo telktis
į pasipriešinimo struktūras, rengėsi atvirai pasiprie
šinti okupacijai. Nebuvo tinkamai įvertinta oku
pantų klasta. Humanistine dvasia išugdyti karinin
kai neįvertino čekistinės valstybės brutalumo. Ma
siniams karininkų areštams okupantai panaudojo
pratimus poligonuose, kursus Maskvoje. Kartu su
to paties likimo ištiktais latvių ir estų karininkais
lietuviai atsidūrė sovietiniuose Sibiro konclageriuo
se, kiti buvo kalinami Rusijos kalėjimuose. Vie
nus sušaudė, kitus kankino katorginiu darbu ir ba
du. Dalis karininkų, deja, kolaboravo.
1941 m. išvengę represijų karininkai, prasidėjus
karui, aktyviai dalyvavo Birželio sukilime, antina
ciniame pasipriešinime, bandė atkurti Lietuvos ka
riuomenę, organizavo Lietuvos vietinę rinktinę, Tė
vynės apsaugos rinktinę. Prasidėjus antrajai sovie
tinei okupacijai, nepasitraukę į Vakarus Lietuvos
karininkai įsijungė į ginkluotą rezistenciją. Tai iš
tisa lietuvių tautos laisvės kovų epopėja, pilna drą
sos, pasiaukojimo ir didelių netekčių. Karininkams
šioje kovoje priklausė ypatingas vaidmuo. Užten
ka paminėti partizaninės kovos vadus karininkus,
kad įvertintum jų vaidmenį ginkluotoje antisovie
tinėje kovoje – tai Jonas Žemaitis, Adolfas Rama
nauskas, Dominykas Ječius, Sergiejus Staniškis,
Juozas Vitkus, Juozas Kasperavičius, Antanas Bal
tūsis, Juozas Semaška ir daugelis kitų.
Lietuvos padėtis 1918 metais buvo tragiška. Tę mas, gyventojų pacifistinės nuotaikos. Jei tuo me
sesi vokiečių okupacija, Rusija vis įžūliau teigė, kad tu būtų buvę priimti radikalūs sprendimai, nepri
Lietuva tarptautinės teisės požiūriu yra Rusijos im klausomybės kovose netektys ir praradimai būtų
perijos dalis. Kūrėsi Lenkijos valstybė, kuri įtikinė buvę mažesni.
jo, kad Lietuva vis dar susijusi su Lenkija unijos Sudarius Laikinąją vyriausybę, Apsaugos minis
ryšiais. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos pa teriją valdyti pavesta prof. Augustinui Voldemarui.
skelbtas Valstybės Atstatymo Aktas! buvo drąsus, Jo teigimu, Lietuvai pirmiausia reikėjo kurti mili
būtinas ir savalaikis žingsnis. Tačiau šio akto ciją ar policiją vidaus tvarkai palaikyti. „Karo mes
teiginius reikėjo apginti. Tam buvo reikalinga ka su niekuo nevedam ir nė vienas iš mūsų kaimynų –
riuomenė. Vokiečių, Lenkų, Ukrainiečių, Rusų ir Latvių ne
Vokietijos pralaimėjimas Vakarų fronte priver turi pamato ant mūsų užpuldinėti. Taigi didelių
tė ją peržiūrėti okupuotų tautų apsisprendimo tei spėkų rubežiams sergėti mums ir nereiks“), – pir
sę. 1918 m. spalio 5 d. Vokietija paskelbė, kad jos mame ministrų kabineto posėdyje 1918 m. lapkri
okupuotos tautos turi teisę kurti savo valstybes ir čio 14 d. teigė vyriausybės vadovas A. Voldema
sudaryti vyriausybes. 1918 m. spalio 20 d. į Vo ras. Analogišką Lietuvos neutralumo poziciją už
kietiją nuvykusiai Lietuvos Valstybės Tarybos de ėme ir Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas An
legacijai patvirtinama: Vokietija pripažįsta Lietuvą tanas Smetona!'. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo iš
nepriklausoma valstybe ir yra pasirengusi perduoti leistas Lietuvos kariuomenės kūrimo įsakymas ir
valstybės valdymą pačiai Lietuvai.2 pradėta organizuoti Lietuvos kariuomenė. Pirmie
Lietuvos kariuomenės kūrimo konkrečius pasiū ji karininkai, 1918 m. lapkričio 23 d. Apsaugos mi
lymus Valstybės Tarybai jau 1918 m. balandžio nisterijos įsakymu Nr. 1 priimti į Lietuvos kariuo
25 d. buvo pateikęs Kazys Škirpa, 1918 m. gegu menę, buvo Chaleckis, papulkininkis Nastopka,
žės 21 d. Stasys Zaskevičius ir 1918 m. birželio pulkininkas daktaras Nagevičius, pulkininkas Ku
8 d. Jurgis Kubilius. Tačiau Lietuvos Valstybės Ta bilius ir pulkininkas Galvydis-Bykauskas. 1918 m.
ryba delsė kelti vokiečiams kariuomenės kūrimo gruodžio 2 d. Apsaugos taryba organizavo Lietu
klausimą. 1918 m. spalio 8 d. įkurtos Apsaugos vos kariuomenės karininkų pasitarimą, kuriame bu
komisijos pirmininku buvo paskirtas Stasys Šilin vo aptartas karininkų laipsnių įvedimas. Bolševikų
gas. Be civilių asmenų, jos nariais tapo karininkai armijoje karininkų laipsniai buvo panaikinti, bu
Jurgis Kubilius, Stasys Nastopka ir Vladas Nage vo bijoma, kad jų vykdoma agitacija prieš karinin
vičius. Jau spalio 10 d. Jurgis Kubilius pradėjo ka kiją neturėtų atgarsio ir Lietuvos karių gretose. To
rininkų, karo valdininkų ir kareivių registraciją.? dėl priimtas nutarimas, jog laipsniai nereikalingi ir
Lėtam kariuomenės kūrimui turėjo įtakos ir objek visi karininkai turi būti vadinami vardais. 12 Nežiū
tyvios priežastys: vokiečių valdžios trukdymas, ko rint šio nutarimo, Lietuvos kariuomenėje visi va
munistų ir prolenkiškųjų jėgų veikla, lėšų trūku dai nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų buvo
vadinami karininkais, iki jiems numatyta tvarka ne
buvo suteikti karininko laipsniai. 13
1. Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai, p. 208.
2. Čepenas P., Naujųjų laikų Lietuvos istorija, t. 2, Čikaga, 1986,
P. 288. 9. LCVA, . 1014, ap. 1, b. 21, 1. 79.
f
3. Kpt. Steponaitis V., Kariuomenės organizavimo klausimas Vals 10. Leščius V., min. veik., p. 73.
tybės Tarybos laikais, Mūsų žinynas, 1.4, K., 1923, p. 307–313. 11. Apsaugos
1.1.
ministerijai įsakymas Nr. 1, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3,
4. Kpt. Steponaitis V., min. veik., p. 313-315.
5. Kpl. Steponaitis V., min. veik., p. 316. 12. Laurinaitis J. M., Pirmieji organizaciniai pasitarimai, Mūsų ži
6. Leščius V., Lietuvos kariuomene 1918-1920, V. 1998, p. 67. nynas, t. 5, p. 474-475.
7. Leščius V., min. veik., p. 70. 13. 1919 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos kariuomenei įsakymas Nr. 154,
8. Leščius V., min. veik., p. 80. LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3.
17. Savanorių žygiai, min. veik., p. 13. 21. Savanorių žygiai, min. veik., p. 44-45.
18. Įsakymas kariuomenei Nr. 83, 1922 04 11, LCVA, . 384, ap. I, 22. Savanorių žygiai, min. veik., p. 55.
f
55. Lietuvos okupacija ir aneksija: 1939-1940. Dokumentų rinki 60. Lietuvos okupacija ir aneksija: 1939-1940. Dokumentų rinki
nys, V., 1993, p. 63-64. nys, V., 1993, p. 67-70.
56. Ten pat, p. 64. 61. Ten pat, p. 70-80.
57. Ten pat, p. 65. 62. Ten pat, p. 95-98.
58. Suokalbis. V., 1989, p. 21-22 ir 26. 63. Ten pat, p. 96.
59. Lietuvos okupacija ir aneksija: 1939-1940. Dokumentų rinki 64. Ten pat, p. 97.
nys, V., 1993, p. 173-175. 65. Ten pat, p. 142-146.
b. 139.
69. įsakymas kariuomenei Nr. 40, 1940 04 23. LCVA, f. 384, ap. 1, ... 1940 m. gegužės mėnesį buvo aišku, kad ru
b. 139.
sai buvo tensº sutelkę stiprias karines pajėgas, kaip
70. įsakymas kariuomenei Nr. 39, 1940 04 22. LCVA, . 384, ap. 1,
f
Kazimieras Baršauskas, ats. gen. Julius Čaplikas, ats. klausomybės lyga, Lietuvos partizanai aktyvistai,
plk. Silvestras Leonas ir daugelis kitų4. Šiauliuose ir Panevėžyje - Lietuvos gynimo rinkti
81. Raštikis S., min. veik, p. 46, 49, 50. 85. įsakymas
b. 139.
kariuomenei Nr. 60, 194006 19, LCVA, f. 384, ap. 1,
82. Jasulaitis V., Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkininkas Vin
cas Jasulaitis, V., 1998, p. 82. 86. Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, Vyriausybės ži
83. Knezys S., Lietuvos kariuomenės inkorporavimas į Raudono nios, Nr. 74, K., 1940 07 04, p. 456.
sios armijos sudetį. 29-ojo šaulių teritorinio korpuso formavi 87. Knezys S., min. veik., p. 131.
mas, Lietuvos archyvai, 1999/12, p. 121. 88. įsakymas liaudies kariuomenei Nr. 136, 1940 08 27. LCVA,
84. Knezys S., min. veik., p. 133-134. . 384, ap. 1, b. 139.
f
išlaisvinti sąjunga, Telšiuose – Laisvės žvalgai, Ma Lietuvių aktyvistų frontas organizavo Tautinę
rijampolėje - Gelbėti Lietuvai būrelis, Šakiuose – darbo apsaugą (TDA). Jos gretose buvo sutelkti ga
Geležinis Vilkas. Tokios patriotinės organizacijos lintys valdyti ginklą vyrai. 94
buvo susikūrusios beveik visuose Lietuvos miestuo Nors buvo imtasi ypatingų atsargumo priemo
se, miesteliuose, net kaimuose.89 nių, sovietinis saugumas Vilniaus komiteto štabą
Antisovietinio Lietuvos pogrindžio centralizaci susekė ir 1941 m. naktį iš birželio 8 į 9 d. jo vadus
jai didelės reikšmės turėjo 1940 m. spalio 9 d. Vil gen. št. mjr. V. Bulvičių, kpt. J. Kilių ir kitus jo
niuje įvykęs susikūrusio Lietuvos išlaisvinimo ko narius suėmė.95 Manoma, kad Vilniaus štabą išdavė
miteto (jam vadovavo gen. št. mjr. Vytautas Bulvi vokiečių gestapas, nes vokiečiai priešinosi lietuvių
čius) ir Kaune susikūrusio pogrindžio (vadai plk. planui karo atveju skelbti Lietuvos nepriklausomy
inž. dr. Juozas Vėbra, dr. Adolfas Damušis, Leo bę.96 Antras smūgis buvo apie 300 lietuvių kari
nas Prapuolenis ir kt.) vadovybės susitikimas. Vil ninkų, buvusių Varėnos ir Pabradės poligonuose,
niaus komitetui buvo pavesta spręsti politinius ir areštas. 1941 m. birželio 14 d. prasidėję masiniai
karinius klausimus, kadangi buvusios Lietuvos ka gyventojų trėmimai suardė dalį pogrindžio organi
riuomenės daliniai ir karininkija buvo dislokuoti zacijų. 1941 m. birželį buvo deportuota apie 10
Vilniuje, o Kauno - organizacinius.90 procentų Lietuvių aktyvistų fronto narių. 97
į Vakarus 1940 m. pasitraukę Lietuvos politi 1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos,
niai veikėjai ir karinininkai taip pat stengesi orga Sovietų Sąjungos karas, o birželio 23 d. – visuoti
nizuoti antisovietinį sąjūdį. Nepavykus sudaryti nis Lietuvos sukilimas (kai kur sukilėliai jau veikė
Lietuvos tautinio komiteto (šio komiteto pirminin birželio 22 d.).98 Sukilėlių būriams daugiausia va
ko Ernesto Galvanausko kandidatūrai pasipriešino dovavo Lietuvos kariuomenės tikrosios karo tarny
A. Smetona), plk. Kazio Škirpos iniciatyva 1940 m. bos ir atsargos karininkai: plk. inž. dr. Juozas Vebra,
lapkričio 17 d. Berlyne buvo įkurtas Lietuvių ak plk. Itn. Motiejus Naujokas, plk. ltn. Juozas Jan
tyvistų frontas (LAF). Šios organizacijos įkūrimo kauskas, mjr. Jaronimas Garolis, ats. Itn. Jonas
protokolą, greta politinių veikėjų, pasirašė ir Lie Dženkaitis, tik ką išlaisvintas ir kalėjimo kpt. Nor
tuvos kariuomenės karininkai plk. Kazys Škirpa, bertas Gasenas, plk. Itn. Bronius Pulkauninkas, ats.
plk. ltn. Kazys Ambroziejus, kpt. Juozas Jurkūnas, j. ltn. Antanas Markauskas ir kt. Sukilimo metu žu
ats. Itn. Jonas Viliušis, ats. Itn. Stasys Puodžius, ats. vo nemažai karininkų: ats. Itn. Jonas Dženkaitis,
mjr. Jonas Pyragius, ats. Itn. Jonas Dženkaitis ir ats. Itn. Adolfas Laužikas, mjr. Bronius Bairiūnas, kpt.
Itn. Juozas Dženkaitis.91 Pranas Žebrauskas, ats. Itn. Juozas Stankevičius, ats.
Kadangi Lietuvių aktyvistų fronto vadovybės j. ltn. Juozas Kuras, ats. j. ltn. Juozas Merkevičius,
struktūra priminė karinį štabą, jis buvo panašus į j. ltn. Antanas Gulbinas ir daugelis kitų.99
karinę organizaciją. Lietuvos pogrindžio vadovybė 1941 m. birželio 24 d. pirmame Lietuvos laiki
palankiai sutiko Lietuvių aktyvistų fronto Berlyne nosios vyriausybės posėdyje buvo atkurtos iki
sudarymą ir pripažino jo vadovavimą visam anti 1940 m. birželio 15 d. egzistavusios valstybės ins
sovietiniam pogrindžiui. Lietuvos antisovietinis po titucijos, tarp jų ir Vidaus bei Krašto apsaugos
grindis virto Lietuvių aktyvistų frontu, o Vilniaus ministerijos. 100 Kauno miesto ir apskrities karo ko
ir Kauno pogrindžio grupės tapo Vilniaus ir Kau mendantas plk. Jurgis Bobelis birželio 24 d. išlei
no Lietuvių aktyvistų fronto štabais. 92 do įsakymą Nr. 1, kuriuo įpareigojo buvusius ne
1941 m. kovo 24 d. Berlyne buvo parengta priklausomos Lietuvos policijos pareigūnus grįžti į
instrukcija „Lietuvai išlaisvinti nurodymai“, kurią
ryšininkai perdavė į Lietuvą. Šioje instrukcijoje bu
vo nurodytos gairės, kaip rengti ir vykdyti Lietu 94. Ten pat, p. 40.
95. Jakimavičius E., Apie autorių. Įvadas knygai: V. Bulvičius.
Karinis valstybės rengimas, p. 8.
89. Gražiūnas A., Lietuva dviejų okupacijų replése: 1940-1944, V., 96. A. Gražiūnas, min. veik., p. 49.
1996, p. 25-27 97. Ten pat, p. 37.
98. Ten pat, p. 50-51.
90. Ten pat, p. 30.
99. Ten pat, p. 57-67.
91. Ten pat, p. 30–35.
92. Ten pat, p. 37. 100. Stankeris P., Lietuvių policija 1941-1944 metais, V., 1998,
P. 48-49.
93. Ten pat, p. 36–45.
sudaryti tik vokiečių administracijai pavaldžius lie buvo atspausdinta 10 000 egzempliorių to vado
tuvių karinius-policinius arba karinius dalinius: Lie vėlio. Bolševikams užėjus dalį jų teko sunaikinti“. 106
tuvių savisaugos batalionus (LSB, 1941 m.), Lietu 1940–1944 metų pasirengimas ginkluotam pa
vių statybos batalionus (LSB, 1943 m.), Lietuvos sipriešinimui ir pats pasipriešinimas sovietinės ir
vietinę rinktinę (LVR, 1944 m.) ir Tėvynės apsau nacistinės okupacijos metu išmokė Lietuvos kari
gos rinktinę (TAR, 1944 m.). 102 Visose šiose kari ninkiją veikti pogrindžio sąlygomis, organizuoti pa
nėse struktūrose buvo nepriklausomos Lietuvos sipriešinimą okupacinėms struktūroms, ieškoti
kadrinių arba atsargos karininkų. Todėl galima pri partizaninio karo metodų ir strategijos. Buvusios
pažinti Lietuvos kariuomenės tęstinumą, sudarant Lietuvos kariuomenės tikrosios karo tarnybos bei
Lietuvos vietinės rinktinės ir Tėvynės apsaugos atsargos karininkai, išlaikę šį išbandymą, sugebėjo
rinktinių formuotes. Gen. Itn. Povilui Plechavičiui sukurti tokias karines struktūras, kurios 1944–1953
prisiėmus atsakomybę už Lietuvos vietinės rinkti metais priešinosi žymiai gausesniam priešui, gin
nės kūrimą, buvo manoma, kad ji taps atsikurian kluotam moderniais ginklais.
čios Lietuvos kariuomenės, galėsiančios ginklu Ginkluotame pasipriešinime sovietiniams ir na
priešintis antrajai sovietinei okupacijai, užuomaz cistiniams okupantams dalyvavo keli šimtai buvu
ga.103 Į Lietuvos vietinės rinktinės vadovybės rink sios Lietuvos kariuomenės karininkų. Daugeliui jų
tinės štabą ir apskričių karo komendantais buvo pri pripažintas kario savanorio statusas, kitiems šis sta
imti buvusios Lietuvos kariuomenės karininkai: 1 tusas dar bus suteiktas. Daugeliui partizanų, kurie
generolas, 10 pulkininkų, 16 pulkininkų leitenan neturėjo Lietuvos kariuomenės karininko laipsnio,
tų, 3 majorai ir 1 kapitonas. 104 1997 m. gruodžio 2 d. šis laipsnis pradėtas teikti
Tačiau vokiečiai elgesi veidmainiškai: leisdami Respublikos Prezidento dekretais arba Krašto ap
formuoti Vietinę rinktinę, jau planavo, kaip ją lik saugos ministerijos įsakymais.
viduoti. Tai buvo nacistinės Vokietijos kerštas už Lietuvos laisvės armijos (LLA), Kęstučio, Lietu
atsisakymą Lietuvoje formuoti SS dalinius. 1944 m. vos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS), Lietuvos gyni
gegužės 15 d. Kaune buvo suimta visa Vietinės rink mo komiteto (LGK), Lietuvos fronto (LF) ir kitų
tinės vadovybė, štabo karininkai, nuginkluoti 4 ka pasipriešinimo okupaciniams režimams pogrindi
riniai batalionai ir mokomasis batalionas – Karo nių struktūrų organizavimas išaugo į galingą parti
mokykla Marijampolėje.105 Vieni Lietuvos vietinės zaninį judėjimą.07. Partizaninis Lietuvos karas
rinktinės karininkai buvo suimti ir pateko į nacis 1944–1953 metais turi didžiulę reikšmę lietuvių
tinius konclagerius, kiti pasitraukė į pogrindį, dau tautos istorijai.
gelis jų padėjo organizuoti Tėvynės apsaugos rink 1945 metų vasarą Lietuvos miestuose jau buvo
tinę. Frontui artėjant prie Lietuvos, į Vakarus pa apie 30 tūkstančių laisvės kovotojų. Dėl patirties
sitraukė daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų. stokos 1944–1945 metai buvo tragiški: žuvo apie
Vietinės ir Tėvynės apsaugos rinktinių karinin 10 tūkstančių Lietuvos partizanų. Prieš Lietuvos
kai, daugelis Lietuvių savisaugos ir statybos bata partizanus sovietai 1944–1945 metais pasiuntė dau
lionų karininkų buvo ta karinių struktūrų grandis, giau kaip 20 tūkstančių NKVD, MVD, MGB ka
kuri sujungė 1918–1940 metų Lietuvos kariuome rių ir apie 7–8 tūkstančius vietinių karinių grupuo
nę su 1944–1953 metų ginkluoto Lietuvos pasi čių – „stribų“. 1946 metais su Lietuvos partizanais
priešinimo partizanų daliniais. jau kovojo apie 60 tūkstančių sovietų karių, t. y.
1940 metais Lietuvos kariuomenė partizaniniam apie 10 divizijų. Mūšiuose okupantai naudojo ar
karui nebuvo paruošta. Div. gen. S. Raštikis rašė: tileriją ir aviacijąlos. 1946 m. Lietuvos ginkluoto
pasipriešinimo pajėgos buvo teritoriniu principu su
101. Ten pat, p. 51.
102. Ten pat, p. 118.
103. Ten pat, p. 192.
106. Raštikis S., įvykiai ir žmonės, Čikaga, 1972, p. 391.
104. Martinionis A., Vietinė rinktinė, V., 1998, p. 42-44.
107. Kasparas K., Lietuvos karas, K., 1999, p. 101-139.
105. Ten pat, p. 335-446.
108. Stašiškis A., įvado autorius. Lietuvos Laisvės kovų Sąjūdžio
1949 m. vasario 16 d. deklaracija ..., p. 5-6.
(
(30
numeris - Skop 10 Redakcijos adren Vini, Be Shanla patriolat relaiillama raamta. Milea plans
Dodily u. 2 2. Laurikal rabant reikia tu adresu An de
Prenesielle Oh Ont, I Nr Ualeve Arden", Deutsche takraddio Adastraljaja, Valje, Beerfte. 3-2 tomt
Felgurt 100. rat ir viene skalbimy fatale
Vyruins redaktorius A. Smetona, artimieji bendradarbial M. Berkara, P. Burada, P.Kulmas, hun,dr. J. Stankendar, apr. A. Stulgins, dr. J. Saulya
HA Zmultinavicius
TREBALL DEL
LIETUVOS TARYBA
skelbia
Lietuvos nepriklausomybę
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario m. 16 d.
1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokies
tijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos
atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsispren
dimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu
rugsėjo m. 18–23 d. 1917 metais, skelbia atsta
tanti nepriklausomą, demokratiniais pa
matais sutvarkytą Lietuvos valstybę
su sostine VILNIUJE ir tą valstybę atskirianti
nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis
tautomis.
Drauge (Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pa
matus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo
galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigia
masis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Vilnius, vasario 16 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos nariai:
Dr. J. Basanavičius, K. Bizauskas, M. Biržiška, S. Banaitis, P. Dovydaitis. St.
Kairys,P. Klimas,D. Malinauskas, V. Mironas, St. Narutavičius, A. Petrulis,
Dr.J. Šaulys, K. Saulys, J. Sernas, A.Stulginskis, A. Smetona, J. Smilgevi
čius, J. Staugaitis, J. Vailokaitis, J. Vileišis.
1918 m. vasario 19 d. „Lietuvos aido“ Nr. 22 (70) specialus atskiras puslapis, kuriame buvo
paskelbtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas
Apsaugos Ministerijai
Įsakymas
NO 1.
Lapkričio 23 d., 1918 m. Vilnius.
$1.
Apsaugos Ministeris
Pasirašė: Prof. A. Voldemaras.
Štabo Viršininkas
Pulkininkas I. Kubilius. Apsaugos ministro A. Voldemaro įsakymas
Nr. 1. 1918 m. lapkričio 23 d. - Lietuvos
kariuomenės įkūrimo data
LIETUVIŲ
Dalio formavimo
KOMISIJA
Lindysimees
110
191
mitai
m. Smolenskag
Telegramos Komislite
Šiomi liudijama joul
pilietis Boleslovas Giedraitis
burs Seacretorium hictwins prelicy
trerimo komisijos, deleguatas huo
Arminimas P friand
On
Othe
DOKTORan Ur Secretaria de Marianne Lietuvių dalių formavimo komisijos
liudijimas, išduotas Baliui Giedraičiui.
Smolenskas, 1918 m.
1-ojo savanorių pulko vado, Steigiamojo Seimo nario majoro K. Škirpos atsišaukimas, kviečiąs
Lietuvos vyrus stoti savanoriais į kuriamą kariuomenę. 1920 m.
l'arein reeshusiana
Szegus. 1914
Kaunas
Paliepimas
Kauno squlos alokity datij radem.
Vyramiko faro meto palupim
Skubia, Kad samadimage gapura
11d. bus rimm, Kauas isulon Hari
Klamm pueneza laikinapi Liclurer
Valdimai. Kritmiai prisirewin
jakau daley ladans imetile
hareiras Sautury q128k.
Pasistengti galini inaritu gpre
KICK
Karo mokyklos šventinimo iškilmės. Sedi iš kairės ketvirtas ministro pirmininko pavaduotojas A. Stulginskis, Valstybės
tarybos pirmininkas S. Silingas, prezidentas A. Smetona, arkivysk, A. Karevičius, kun. kan. J. Staugaitis, kun. K. Saulys.
Kaunas, 1919 m. balandžio 1 d.
I Laida
1919 aliep.Od
Aant
LIETUVOS KA-FRO MOKYKLA
されなくて
Matte
Parco CD2aitis
SIAURO
En Hesa.The Smetona AN
Copas Ground
De
Rifle
Ora
are
ang daniel
GEOIS
rolu
Vorylas
Then
Bicy
1920 m. šiuose rūmuose Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 23/27, buvo įsikūrusi Lietuvos karo mokykla
Pirmasis kariuomenės vadas, generalinio štabo viršininkas, generolas Silvestras Žukauskas (1860-1937)
raitelių pulke 1919 m.
شی
Lacdijus
Scheme ni
Seinai
Pulvotai
NE
BESAR KA
Pirmojo 7-osios baterijos mūšio su lenkais 1920 m. rugsėjo 2 d. ties Pulkotų kaimu,
netoli Seinų, pozicijų schema su baterijos žygio į šias pozicijas aprašymu
Lankant sužeistuosius lauko ligoninėje netoli Kupiškio 1919 m. Stovi iš kairės antras
atskiro bataliono vadas karininkas K. Škirpa, ketvirtas – karininkas S. Raštikis
ONISTA
А ET
BIN
Is laipsnis
=
)
1-ojo pėstininkų pulko karių apdovanojimas Vyties kryžiais. Apdovanojimus įteikia 1-ojo pėstininkų
pulko vadas majoras V. Skorupskis. Ukmergė, 1922 m.
me
H U'UTI
Liudymas.
Sino tvirtinu, kad kapitonas Petras
G. u ž-a ی Seiles is Rokitio .
Obermen, Skapiškio. saltó Kreipining kesimo, tikrai yra
Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, istojes jos eiles
19W_metų laprzieho ménesio 3 dieną.
Pasisemdamas Ministerių Kabineto patvirtintomis
Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių taisyklėmis (Vyriamy
Los Xinin 25 ) apdovanoju-Repitong Petrą
g U -
z a kūrėjų-savanorių medaliu.
Kaunas, 19%.. Balandžio mėn. di
25. No
Profesories
Kiusto eetpsaugos Ministeris
Be it pushimor
UfiausiojidStabo Višininkas
so
12
27IN
MUZEJUS
Kauno karo muziejus. Bokšte - 1924 m. Amerikos lietuvių padovanotas Lietuvos laisvės
varpas. 1928 m. priešais muziejų pastatytas „Laisvės“ paminklas
1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karinin Pirmasis karininkų pavardžių sąvadas buvo papil
kų pavardžių alfabetinis sąvadas parengtas pirmą dytas neįtrauktomis į jį karininkų pavardėmis. Ša
kartą. Į sąvadą įtrauktos šių 1918–1940 metų ka lia šių pavardžių nurodoma, kuriuo šaltiniu remian
rininkų pavardės: tis pavardė į sąvadą įtraukta (pvz.: 1939 01 01 Kar.
- karininkų, įstojusių savanoriais į kariuomenę metr., 1938 05 15 Alf. kar, sąr.) ir pateikiamas ta
iki 1919 m. sausio 15 d.; me šaltinyje nurodytas karininko laipsnis.
- karininkų, mobilizuotų į kariuomenę po Nuo 1918 m. lapkričio 23 d. iki 1918 m. gruo
1919 m. sausio 15 d.; džio 19 d. Apsaugos ministerijos įsakymuose Nr. 1
– karužų, leitenantų arba jaunesniųjų leitenan 6 pateikti carinės Rusijos kariuomenėje turėti ka
tų, baigusių Karo mokyklą (Pirmojo Lietuvos Pre rininkų laipsniai. Nuo 1918 m. gruodžio 24 d.,
zidento (toliau – PLP) karo mokyklą) nuo 1919 m. pradedant įsakymu Nr. 7, nurodomas tik karinis
liepos 6 d. (I laida) iki 1940 m. rugpjūčio 19 d. vardas - karininkas. Todėl karininkų pavardžių al
(XXI laida); fabetiniame sąvade net ir tiems karininkams, kurie
- atsargos leitenantų arba jaunesniųjų leitenan minimi Apsaugos ministerijai įsakymuose Nr. 1
tų, baigusių Karo mokyklos (PLP karo mokyklos) 6, nenurodomas turėtas carinės Rusijos kariuome
aspirantų skyrių nuo 1927 m. vasario 17 d. (I aspi nės karininko laipsnis, o įrašytas tik karinis vardas
rantų laida) iki 1939 m. rugsėjo 19 d. (XIV aspi - karininkas. Jis įrašytas ir visiems karininkams,
rantų laida); įstojusiems savanoriais į Lietuvos kariuomenę arba
- karininkų, kuriems karininko vardas arba laips mobilizuotiems į ją, iki to laiko, kol jiems nebuvo
nis suteiktas už pasižymėjimą mūšiuose su Lietu suteiktas karininko laipsnis pagal Lietuvos kariuo
vos priešais; menės laipsnių įstatymą, priimtą 1919 m. rugsėjo
- karininkų, kurie eksternu baigė Karo mokyk 13 d. Sąvade prie karininkų, priimtų į kariuomenę
los kursą; įsakymais Nr. 1-6 (1918 m.), pavardžių nurody
- sanitarijos, veterinarijos arba administracijos tose pastabose yra pateikiamas laipsnis, įrašytas
specialybės karininkų, kuriems karinis laipsnis šiuose Apsaugos ministerijos įsakymuose.
suteiktas pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių Karo mokyklos I laidos karininkams, baigusiems
įstatymą; ją 1919 m. liepos 6 d., buvo suteiktas karinis kari
– karininkų, kurie baigė Karo mokyklą (PLP ka ninko laipsnis – karužas, kuris Lietuvos kariuome
ro mokykla), tačiau karinis laipsnis suteiktas vėliau nės įsakymu Nr. 205 1919 m. gruodžio 15 d. bu
kariniuose daliniuose; vo pakeistas leitenanto laipsniu.
- užsienio valstybių karininkų, savanoriais įsto 1919 m. rugsėjo 13 d. Respublikos Prezidentas
jusių į Lietuvos kariuomenę ir priimtų į ją Krašto ir Ministro pirmininko pavaduotojas pasirašė Lai
apsaugos ministerijos įsakymais. kinosios vyriausybės įstatymą dėl Lietuvos kariuo
Sąvade pateiktos karininkų pavardės, jų vardai, menės laipsnių. Lietuvos kariuomenės 1919 m. rug
pirmojo paskyrimo Lietuvos kariuomenės karinin sėjo 29 d. įsakymu Nr. 154 įvesti aštuoni karinin
ku įsakymų datos ir numeriai bei įsakymu suteiktas kų laipsniai: leitenantas, vyresnysis leitenantas,
karininko vardas arba pirmasis karininko laipsnis. kapitonas, majoras, pulkininkas leitenantas, pulki
Įsakymais į kariuomenę priimtų karininkų pa ninkas, generolas leitenantas ir generolas. Šiame įsa
vardžių sąvado pirminė redakcija buvo koreguoja kyme buvo nurodyta ir Lietuvos kariuomenės kari
ma lyginant ją su Krašto apsaugos ministerijos ka ninko laipsnio suteikimo tvarka buvusiems carinės
rininkų 1932–1939 m. metraščiais ir Lietuvos ka
Rusijos kariuomenės karininkams, pasižymėjusiems
riuomenės alfabetiniu karininkų 1938 m. sąrašu. mūšiuose kariams, kitų valstybių karininkams.
į
tarnautojai (karininkai). 1927 m. vasario 17 d. įsa laipsnius, įgytus vokiečių armijoj ligi 1918 m. lap
kymu kariuomenei Nr. 26 nustatyta, kad karo me kričio 1 d., duodamas laipsnis aukščiau už nusta
dikams gali būti suteiktas leitenanto, o sanitarijos tytą“. Tačiau sąvade prie kitų valstybių karininkų
karo gydytojams – vyresniojo leitenanto laipsnis. pavardžių nurodomas tik karinis vardas – karinin
Sąvade greta karinio laipsnio arba vardo nenu kas, o pastabose įrašomas jų karinis karininko laips
rodytos karininkų specialybės: pėstininkų, artileris nis, turėtas tų valstybių kariuomenėje.
tų, kavalerijos, aviacijos arba kitos, todėl ir sanita Kai kurie užsienio valstybių karininkai buvo pri
rijos arba veterinarijos karo gydytojams nurodytas imti karinius dalinius be Krašto apsaugos minis
į
taip pat tik jų karinis karininko laipsnis. terijos įsakymo. Dalis jų žuvo kovose už Lietuvos
1928 m. balandžio 21 d. įsakymu kariuomenei nepriklausomybę arba pasižymėjo kautynėse. Šie
Nr. 36 į atsargą buvo paleista didelė grupė sanita karininkai, kaip nepriimti į Lietuvos kariuomenę
rijos karo gydytojų, kurie iki tol turėjo tik karinį įsakymais, į Karininkų pavardžių alfabetinį sąvadą
karo valdininko vardą, karininko laipsnis jiems ne neįtraukti. Tačiau juos privalu paminėti: 1930 m.
buvo suteiktas. Analogiški įsakymai kelis kartus bu liepos 17 d. įsakymu kariuomenei Nr. 36 (Respub
vo pakartoti paleidžiant į atsargą karo gydytojus. likos Prezidento 1930 m. liepos 11 d. aktas
Kadangi jiems nebuvo suteiktas karininko laipsnis, Nr. 334) „Vokiečių kariuomenės vyr. Itn. Brunno
jie į sąvadą neįtraukti. Johann Herlet, miręs nuo žaizdų kautynėse su Lie
Įstoję į Lietuvos kariuomenę karininkai savano tuvos Nepriklausomybės priešais, ir atsargos Itn.
riai, mobilizuoti karininkai, Karo mokyklą baigę Heinz Vendel už pasižymėjimą kovose su Lietuvos
tikrosios karo tarnybos karininkai ir atsargos kari priešais 1919 metais, apdovanojami l-os rūšies 3
ninkai aspirantai karininkų korpuse sudaro daugu ojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu“.
mą. Tačiau dalis karininkų į Lietuvos kariuomenę Daugelyje Krašto apsaugos ministerijos 1918
pateko netradiciniu keliu. Pavyzdžiui: 1920 m. įsakymų klaidingai nurodomos karinin
- 1919 m. gegužės 8 d. įsakymu Krašto apsaugos kų pavardės ir vardai. Į visus 1919–1940 m. įsaky
ministerijai Nr. 79 1-ojo pėstininkų pulko 2-osios muose pastebėtus klaidų atitaisymus sąvade atsi
kuopos viršilai Adomui Treideriui už pasižymėji žvelgta, klaidos pataisytos ir pataisymai nurodyti pa
mą mūšiuose prieš bolševikus prie Jiezno, „kaipo stabose. Pavyzdžiui: Vladimiras Lajevskis (įsakymas
pilnai atitinkamam turėti vardą karininko“, suteik Nr. 25, 1919 m. vasario 4 d.) – Vladas Lajauskas
tas karinis karininko vardas. (įsakymas Nr. 162, 1919 m. spalio 7 d.), Nikel
– už pasižymėjimą mūšiuose, pakankamą karinį Lankšat (įsakymas Nr. 13, 1919 m. sausio 8 d.) –
išsilavinimą ir pavyzdingą pareigų vykdymą Mykolas Lankšaitis (įsakymas Nr. 163, 1919 m.
1919 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Lietuvos kariuo spalio 7 d.). Pirmame kariuomenės gyvavimo de
menei Nr. 140 karininko vardas suteiktas 2 karo šimtmetyje, pavardžių ir vardų rašyba nebuvo su
valdininkams, 2 viršiloms, 3 puskarininkiams ir 3 norminta. To paties karininko pavardė viename įsa
kareiviams, o 1919 m. lapkričio 17 d. įsakymu Lie kyme baigiama nevienoda galūne, kaitaliojamas
tuvos kariuomenei Nr. 184 karininko leitenanto šaknies balsis.
laipsnis suteiktas 9 kariams. Visi šie karininkai Steigiamasis Seimas 1922 m. sausio 17 d. pri
įtraukti į sąvadą. ėmė pavardžių keitimo įstatymą, kuriame nurody
1919–1920 metais į besikuriančią Lietuvos ka ta pavardžių keitimo tvarka ir metodika. Tačiau pir
riuomenę įstojo nemažai Jungtinių Amerikos Vals masis karininkų pavardžių keitimas įvyko jau
tijų (įsakymuose – Suvienytų Amerikos Valstijų), 1919 m. liepos 2 d. Laikinosios vyriausybės įsaky
Vokietijos, Anglijos, Švedijos kariuomenių karinin mu (1919 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Lietuvos
kų. Beveik visi jie buvo įsakymais priimti į karinę kariuomenei Nr. 133). Sąvade įrašytos jų ankstes
tarnybą Lietuvos kariuomenėje karininkais arba ka nės ir sulietuvintos pavardės, pastabose nurodant
rininkais instruktoriais, paskirti dalinių vadais ar ryšį tarp jų. 1938–1940 m. daugelis Lietuvos ka
ba štabų karininkais, kovėsi mūšiuose su Lietuvos riuomenės tikrosios karo tarnybos ir atsargos kari
priešais. 1920 m. vasario 22 d. įsakymu Lietuvos ninkų sulietuvino savo pavardes. Karininkų pavar
kariuomenei Nr. 247 buvo papildytas Lietuvos ka džių keitimai arba pataisymai nurodyti sąvade: į jį
riuomenės laipsnių įstatymas. Jame rašoma: „Sve
timų valstybių karininkams ir instruktoriams pa
įtraukta ankstesnė ir pakeista arba pataisyta pavar
dė. Visos pastabos numeruojamos eilės tvarka ir pa
liekami tie patys laipsniai, kuriuos jie turėjo stoda teikiamos pastabų skiltyje.
1920 384 1 11
1920 384 23 376 ir 384-1-23 (29 I.)
1921 384 35 344 ir 384-1-25 (21 I.)
1922 384 1 46 272 ir 384-1-31 (60 1.)
1923 384 52 306
1924 384 1 62 299 ir 384-1-75 (271.)
1925 384 69 273
1
1930 384 95 89
1931 384 99 163
1932 384 103 164
1933 384 108 104
2 lentelė. LCVA saugomi mikrofilmuose esantys Krašto apsaugos ministerijos įsakymų originalai
Fondas Aprašas Byla
384 1 11
384 1 12
384 1 13
384 1 14
384 1 15
384 16
384 17
384 18
384 19
384 1 20
384 21
384 22
A
Abakanavičius Antanas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Iun.
1. Abaravičius (žr. 2)
Abaras Kazys 1939 09 01, Nr. 59 plk. It.
2. Abaras (žr. 1)
Abaravičius Kazys 1919 12 16, Nr. 206 lun.
Adomavičius Vladas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itu. 15. KM 14 asp. laida
Adomėnas Jonas 1922 01 05, Nr. 5 karininkas
Adomkevičius Norbertas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Aleksa Jonas 1940 03 30, Nr. 27 kpt. 20. Aleksandravičius (žr. 22)
Aleksa Viktoras 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Aleksaitis Justinas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Aleksandravičius Bronius 1919 07 06, Nr. 106 karužas
21. Aleksis (žr. 24), įsak. Nr. 106,
Vincas 1919 m. - Vincas Aleksandravičius
Aleksandravičius Jonas 1925 09 17, Nr. 72 Itn. 22. Aleksa (žr. 20)
Aleksandravičius Petras 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn. 23. Aleksonis (žr. 25)
Aleksandravičius Vladas 1938 12 31, Nr. 97 j. ltn.
Aleksiejūnas Alfonsas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Aleksis Bronius Vincas 1939 05 30, Nr. 38 plk. 24. Aleksandravičius (žr. 21)
Aleksonis Petras 1939 05 30, Nr. 38 j. Itn. 25. Aleksandravičius (žr. 23)
Aleliūnas Kostas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Aleščikas Jonas Petras 1939 09 16, Nr. 64 . Itn.
j
Aleškaitis Petras 1939 04 01, Nr. 21 ats. ltn. 26. Aleškevičius (žr. 27)
Aleškevičius Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Aleškevičius Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 27. Aleškaitis (žr. 26)
Itn.
Itn.
Ambrozaitis Kazys 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. 29. KM 14 asp. laida
Ambrozas Motiejus 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Ambrozevičius Domas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn. 30. Ambroziūnas (žr. 31)
Ambrozevičius Silvestras 1927 02 17, Nr. 26 mjr.
Ambroziūnas Domas 1939 04 01, Nr. 21 ats. j. ltn. 31. Ambrozevičius (žr. 30)
Ananjevas Povilas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn. 32. Anenas (žr. 38)
Andraitis Antanas 1940 04 22, Nr. 38 Itn. 33. Andriuškevičius (žr. 35)
Andrašūnas Celestinas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Andrašūnas Jonas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Andžejauskas Juozas 1919 07 06, Nr. 106 karužas 36. Andrius (žr. 34), įsak. Nr. 333,
1920 m. - Juozas Andžijauskas
Aneliūnas Stasys 1939 05 30, Nr. 38 Itn. 37. Aniuolauskas (žr. 39)
Anenas Povilas 1939 12 05, Nr. 104 ats. j. ltn. 38. Ananjevas (žr. 32)
Aniuolauskas Stasys 1933 09 15, Nr. 65 . ltn. 39. Aneliūnas (žr. 37)
j
lun.
Aperavičius Kazys 1921 12 20, Nr. 292
j
Ardickas Aleksandras 1927 05 17, Nr. 62 kpt.
Argamakovas Aleksas 1921 04 08, Nr. 76 karininkas
Augustauskas Vytautas 1926 05 27, Nr. 49 plk. Itn. 53. administracijos pulkininkas
leitenantas
ВB
Babarskis Petras 1929 06 15, Nr. 46 Itn.
j
Bačiulis Mamertas 1939 09 15, Nr. 63 ats. j. ltn.
Bačiulis Petras 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1940 02 29, Nr. 18 ats. Itn. 59. Bačinskas (žr. 58)
Bačiūnas Jonas
Bačkis Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
j
Bakšys Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. lun.
Bakšys Karolis 1919 12 16, Nr. 206 lun.
j
Baltrėnas Balys 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Baltrimas Stasys 1921 09 16, Nr. 220 karininkas
Baltrimas Vitalis 1921 10 10, Nr. 235 karininkas
Baltrukėnas Adolfas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Baltrūnas-Baltaragis Leonas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Baltrūnas Petras 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Baranauskas Pranas 1921 12 20, Nr. 292 Ien. 68. Baronas (žr. 72)
lun
Bareiša Adomas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Iun.
Bareišis Balys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Bareišis Povilas 1931 10 24, Nr. 57 .
Barintas Arsenijus 1940 03 13, Nr. 21 j. kpt. 69. Borchertas (žr. 107)
Itn
Barisa Bronius 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Barysas Jonas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Barysas Juozas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Barisas Mikas 1921 02 19, Nr. 41 karininkas
Barkauskas Antanas 1919 01 12, Nr. 15 karininkas
Barkauskas Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 71. KM 6 asp. laida
Barkauskas Salemonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Barkauskas Stasys 1927 05 17, Nr. 62 kpt.
Barkauskas Vytautas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Barkauskas Vladas 1919 01 09, Nr. 14 karininkas
Baršauskas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 73. KM 6 asp. laida
Baršauskas Kazys 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. 74. KM 7 asp. laida
Bartkevičius Bronius 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Iun. 76. Bartkūnas (žr. 77)
Bartkevičius Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Bartkevičius Juozas 1920 05 21, Nr. 335 len.
Bartkevičius Liudas 1920 02 04, Nr. 232 karininkas
Bartkūnas Bronius 1939 05 30, Nr. 38 kpt. 77. Bartkevičius (žr. 76)
Bartkus Aleksas 1920 09 10, Nr. 430 karininkas
Bartkus Jonas 1940 0701, Nr. 73 Iun. 78. Bortkevičius (žr. 108)
Itn
Bartkus Tadas
Lltn.
1921 12 20, Nr. 292 .
j
.
Bartušis Antanas 1940 04 06, Nr. 29
Bartuška Liudvikas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Bartuška Vincas 1924 10 07, Nr. 100 Itn. 81. KM 6 laida
Beinaravičius Leonas 1939 09 16, Nr. 64 j. Iun. 85. Beinoras (žr. 86)
j
Beinoras Valerijonas 1940 08 19, Nr. 127 . Itn.
j
Beinoris Edvardas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Bell John 1920 01 06, Nr. 216 karininkas 87. vyr. leitenantas, JAV
Bendaravičius Jurgis 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Bendikas Stasys 1919 07 27, Nr. 118 karininkas
j
Bielinskas Vladas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Bieliukas Liudvikas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Bieliūnas Jurgis 1938 05 15, Alf, kar, sąr. ats. j. Itn.
Bielkevičius Bronius 1936 09 15, Nr. 57 j. Iun.
Bielkevičius Jonas 1922 11 22, Nr. 252 plk. Itn.
karininkas
Bielskis Jurgis 1919 10 26, Nr. 176
Bilevičius Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 91. KM 6 asp. laida
Bilevičius Pranas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Birutavičius Stasys 1920 05 02, Nr. 317 karininkas 97. Birutis (žr. 98)
Birutis Stasys 1939 04 05, Nr. 22 plk, 98. Birutavičius (žr. 97)
Biržietis Vladas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Biržys Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Biržys Petras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Biržiška Vaclovas 1920 10 30, Nr. 467 karininkas
Biveinis Jonas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 99. paporučikis Jonas Beveinis,
savanoris
Biveinis Vladas 1934 09 15, Nr. 88 j. Itn.
Bizokas Pranas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 100. kapitonas Pranas Bizokas,
savanoris
Bortkevičius Jonas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn. 108. Bartkus (žr. 78)
Brazauskas Balys 1927 09 08, Nr. 110 Itn. 112. Brazys (žr. 116)
Brazauskas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Brazauskas Mečys 1926 07 31, Nr. 72 Ito. 113. Brazaitis, Bžezauskas
(žr. 111, 141)
Braziulevičius Vladas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas 114. Braziulis (žr. 115)
Braziulis Vladas 1939 08 08, Nr. 53 plk. 115. Braziulevičius (žr. 114)
Brazys Balys 1939 05 30, Nr. 38 kpt. 116. Brazauskas (žr. 112)
Bražys Vladas 1939 09 18, Nr. 66 j. ltn. 122. Bražinskas (žr. 119)
1920 08 24, Nr. 415 karininkas
Bregšteinas Moisiejus
Breimelis Algirdas Bonaventūras 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Breimelis Antanas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
j
Bučas Kazimieras 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Bučinskas Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Bučys Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Būdeliūnas Zigmas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Budginas Augustas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Budraitis Pranas 1927 04 07, Nr. 47 vyr. Itn. 123. Budreckas (žr. 124)
Budreckas Pranas 1919 07 06, Nr. 106 karužas 124. Budraitis (žr. 123)
Budreika Eduardas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Budreika Romualdas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Budrevičius Aleksas 1920 05 02, Nr. 335 karininkas
Budrevičius Juozas 1933 09 15, Nr. 65 . ltn. 126. Budrys (žr. 127), KM 15 laida
j
Bukauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 128. KM 6 asp. laida, s.Antano
Bukauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. . ltn. 129. KM 6 asp. laida, s. Kristupo
j
Bukauskas Bonifacas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Bukevičius Romanas 1920 12 04, Nr. 497 karininkas
Bulka Juozas 1925 09 17, Nr. 72 Itn. 131. Bulika (žr. 130)
Bulota Antanas 1936 09 15, Nr. 57 . ltn.
j
Butkevičius Napoleonas 1930 10 25, Nr. 54 Itn. 134. Butkūnas (žr. 136)
Butkevičius Pranas 1919 12 31, Nr. 213 karininkas
j
Butleris Kostas 1919 07 27, Nr. 118 karininkas
Butovič Jurgis 1919 03 12, Nr. 49 karininkas
j
Butvydas Vincas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Buzas Stasys 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Bužėnas Jonas 1939 07 11, Nr. 47 plk. Iun. 137. Bužinskas (žr. 139)
Bužėnas Mečys 1939 05 30, Nr. 38 j. ltn. 138. Bužinskas (žr. 140)
Bužinskas Jonas 1919 11 22, Nr. 188 vyr. Itn. 139. Bužėnas (žr. 137)
Bužinskas Mečys 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn. 140. Buženas (žr. 138)
Bužinskas Zenonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Bžėzauskas Mečys 1925 09 17, Nr. 72 Itn. 141. Brazauskas (žr. 113)
С
Canas Ernestas 1928 10 11, Nr. 78 vyr. Itn.
Carr C. R. 1919 11 26, Nr. 190 karininkas 142. majoras, Anglija
Cenas Teodoras 1919 02 13, Nr. 29 karininkas
Cenn Petras 1919 02 24, Nr. 36 karininkas
Chaikinas Abelis 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. j. ltn.
Chaimanavičius Meir Levi 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Chaleckas Suleimanas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
j
Cintius 1919 12 10, Nr. 5 karininkas 149. poručikas Cintius
Ciprisevičius Antanas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
j
Civinskas Vaclovas 1919 02 26, Nr. 38 karininkas
gydytojas
Čeponis Jonas 1940 03 13, Nr. 21 kpt. 159. Ščepavičius (žr. 925)
Čeponis Juozas 1939 05 30, Nr. 38 Itn. 160. Ščepavičius (žr. 926)
Čeponis Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Čeponis Petras 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn. 161. mobilizuotas karininkas
Čeponis Petras 1939 05 30, Nr. 38 Itn. 162. Ščepavičius (žr. 927)
Čepulis Jonas 1928 02 22, Nr. 16
vyr. Itn.
Čepulis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Čeputis Klemas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Černiauskas Jonas 1919 07 06, Nr. 106 karužas 164. Černius (žr. 169), KM 1 laida
Černiauskas Jonas 1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn. 165. KM 4 asp. laida
Černius Bagdonas 1940 04 22, Nr. 38 . ltn. 168. Černiauskas (žr. 163)
j
Čižauskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 173. KM 6 asp. laida
Čižinauskas Eduardas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Čyžius Antanas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
D
Dabkus Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Dabrila Jeronimas Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Dabrila Vytautas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Dabulevičius Karolis 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Daniliūnas Stasys 1940 01 13, Nr. 4 kpt. 181. Danilevičius (žr. 180)
Daniūnas Antanas 1938 05 15, Alf, kar, sąr. ats. j. Iun.
Daniūnas Ignas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Iun.
Dapkevičius Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
j
Dargužas Feliksas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
j
Digrys Juozas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Digrys Vytautas 1934 09 15, Nr. 88 . Itn.
j
Dikas Augustas 1928 08 13, Nr. 61 vyr. Itn.
Dikas Evaldas 1921 11 02, Nr. 254 karininkas
Dikšas Vincas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Dilba Adolfas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
.
Domarkas Jurgis 1938 05 15, Alf, kar, sąr. ats. j. Itn.
Domarkas Kazys 1923 03 29, Nr. 58 kpt.
Domaševičius Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn. 192. Damušis (žr. 179)
Dombrauskas Marijonas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Domeika Justinas 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
Domijonaitis Kęstutis 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. j. ltn.
Dorošukas Eugenijus 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Iun.
Doviatas Stasys 1939 01 01, Kar. metr. Itn.
Drazdauskas Zigmas 1933 09 15, Nr. 65 j. Itn. 198. Strazdas (žr. 908)
Itn.
Drėgūnas Povilas 1921 12 20, Nr. 292
j
Dulevičius Elegijus 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Dulevičius Viktoras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Dulieba Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Dundulis Povilas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. 201. KM 7 asp. laida
Duoba Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Duoba Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Duoba Vincas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Duobinis Kostas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Durcholcas Otto 1919 02 24, Nr. 36 karininkas
Dutka Vladimiras 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Dutkus Antanas 1934 09 15, Nr. 88 j. Itn.
Dvylis Kazys 1931 11 04, Nr. ats. j.
Dvolis Klemensas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Dzengelevskis 1919 05 12, Nr. 80 karininkas
E
Efertas Petras 1929 11 14, Nr. 85 ats. It
Egertas Mikas 1921 07 14, Nr. 165 karininkas
Egertas Oskaras 1921 06 09, Nr. 130 karininkas
Egmantas Teodoras 1923 01 02, Nr. 2 mjr.
Eibavičius Jonas 1927 09 08, Nr. 110 Itn. 202. Geibavičius (žr. 222)
karininkas
Elisiejevas Mikas 1919 05 08, Nr. 79
karininkas
Engmanas Teodoras 1919 02 11, Nr. 28
Eretas Juozas 1920 11 03, Nr. 470 karininkas 206. leitenantas, Šveicarija
karininkas
Eskovas Grigorius 1920 12 12, Nr. 502
F
Falkauskas Teodoras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. lun.
Fanstilis Nikolajus 1922 02 13, Nr. 43 karininkas
Ferensas Narcyzas 1925 09 17, Nr. 72 Itn. 207. Tautvilas (žr. 981)
Figoras Karolis Robertas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Filhazas Ansas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. j. ltn.
Filipūnas Mykolas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Finkelšteinas Lazaris 1921 04 08, Nr. 75 vyr. ltn.
Firantas Viktoras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
G
Gabalis Antanas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Gabe Leonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Gabia Povilas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Gabrenas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Gabrenas Petras 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
j
Gaidamavičius Juozas 1933 09 15, Nr. 65 j. Iun.
Gaidelis Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats, Itn.
Gaidelis Mikas 1919 04 07, Nr. 63 karininkas
Gaidimauskas Stasys 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Gaidys Albertas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Gaidys Albinas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Gaidys Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 210. KM 6 asp. laida
Gaidys Antanas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn. 211. KM 8 asp. laida
atsats
Gantautas Antanas 217. Goncerauskas (žr. 238)
1933 08 30, Nr. 61 kpt.
Ganusauskas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 . j. Itn.
Ganusauskas Viktoras
j.
1932 09 16, Nr. 63 . j. ltn.
Ganzenas Andrius 1919 04 17, Nr. 67 karininkas
Gaputis Kazys 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Garalis Stasys
Itn
1927 09 08, Nr. 110 .
ats
Garbačauskas Leonas 1932 09 16, Nr. 63 . j. Itn.
Garbaliauskas Leonardas 1919 03 19, Nr. 53 karininkas
ats
Garbaliauskas Vytautas 1931 11 04, Nr. 62 . j. ltn.
Garbaliauskas Zigmas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Garbenis Vladas 1933 09 15, Nr. 65 Itn.
Garkauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 j.ats. j. ltn.
Garlauskas Benediktas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
ats
Gasperavičius Pranas 1932 09 16, Nr. 63 . j. ltn. 219. Gasperaitis (žr. 218)
ats
Geibūnas Jonas 1939 05 08, Nr. 33 kpt. 223. Geibavičius (žr. 222)
Genys Petras 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 226. poručikas Petras Genys, savanoris
j
Gerdauskas Antanas 228. Gerdaitis (žr. 227)
1931 11 04, Nr. 62 ats, j. ltn.
Gerdvilis Augustinas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Gerdvilis Steponas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
j
Gintautas Romualdas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Ginteris Emilius 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Giraitis Juozas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Girčys Juozas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Giriūnas Vincas 1939 09 01, Nr. 59 plk. 234. Gurevičius (žr. 277)
Giriūnas Vladas 1940 05 30, Nr. 51 ats. Itn. 235. Gurevičius (žr. 278)
Gladutis Pranas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 236. paporučikis Pranas Glaudutis,
savanoris
Goniondskis Aba 1919 07 06, Nr. 106 karužas 239. Gonionis (žr. 240)
Gonionis Aba 1919 08 17, Nr. 133 karužas 240. Goniondskis (žr. 239)
j
Goras Vladas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Gornas Ervinas 1920 01 22, Nr. 223 karininkas
Gorodeckis Jurgis 1919 05 08, Nr. 79 karininkas
Gosas Vilgelmas 1927 02 17, Nr. 26 kpt.
Goštautas Genrikas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Goštautas Kazys 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Goštautas Vacius 1919 12 16, Nr. 206 len.
Gotlybas Jokūbas 1921 12 20, Nr. 292
Grabauskas Kazys 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Grabauskas Petras 1920 06 03, Nr. 349 karininkas
Grabažis Antanas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Grabys Domas 1921 12 20, Nr. 292 len.
Grabliauskas Petras 1920 06 03, Nr. 348 karininkas
Gradinskas Jonas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Grajauskas Bronius 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Grajauskas Jonas 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Gramas Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Graudušis Mikas Zigfridas Fricas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Grauzdė Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Graužinis Kazys 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Gricius Jonas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas 244. mobilizuotas karininkas
Gricius Jonas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn. 245. KM 13 laida
Gricius Jurgis 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Grigalavičius Juozas
atsIa.tIns
1929 02 23, Nr. 14 .
j
Grigaliūnas Ignas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
ats..aIt.snjkarininkas
.
Grigas Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. 250. KM 12 asp. laida
Grigas Jonas 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn. 251. KM 21 laida
Grinius Vladas 1939 12 11, Nr. 105 kpt. 258. Grinevičius (žr. 255)
Grinkus Vladas 1940 04 22, Nr. 38 Iun. 260. Grinkevičius (žr. 259)
Griškevičius Albinas 1930 10 25, Nr. 54 Itu.
Grudzinskas Juozas 1925 09 17, Nr. 72 Itn. 261. Gruodis (žr. 262)
Grudzinskas Kostas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Grudzinskas Vladas 1926 05 27, Nr. 49 plk. Itn.
Grunskis Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Gruodis Antanas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Gruodis Domas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. j. ltn.
Gruodis Juozas 1939 09 18, Nr. 66 mjr. 262. Grudzinskas (žr. 261)
Gruodis Petras 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Grušaitis Antanas 1939 08 08, Nr. 53 kpt. 263. Grušeckas (žr. 264)
Grušas Feliksas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Grušas Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Grušauskas Pranas Andrius 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Grušeckas Antanas 1919 02 13, Nr. 29 karininkas 264. Grušaitis (žr. 263)
Gruzdys Antanas 1919 01 09, Nr. 14 karininkas
Gružauskas Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Gruževskis Oskaras 1919 12 15, Nr. 205 karininkas
Gučas Albertas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Gudaitis Jonas Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Gudaitis Juozas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Gudelis Kazys 1922 06 14, Nr. 133 Itn. 272. mobilizuotas sanitarijos
gydytojas
Gudelis Petras 1919 05 06, Nr. 76 karininkas
Gudunavičius Vincas 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn. 275. Gudonis (žr. 273)
j
Gužaitis Pranas 1932 10 31, Nr. 76 . Itn.
j
Gužas Petras 1919 01 09, Nr. 14 karininkas 281. Petrui Gužui karininko
vardas ir leitenanto laipsnis
suteikti 1919 11 25, savanoris
H
Hagentornas Aleksandras 1920 04 30, Nr. 315 plk.
Hakas Otonas Aleksandras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Hal 1919 02 24, Nr. 36 karininkas 282. karininkas, Vokietija
Hanas Artūras 1919 01 12, Nr. 15 karininkas
Harris S.J. 1920 03 16, Nr. 272 karininkas 283. vyr. leitenantas, JAV
Heicas Aleksandras 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Heidrikas Grigorius 1930 11 27, Nr. 60 Itn. 284. Radvenis (žr. 759)
Heinrikas Augustas 1920 12 16, Nr. 507 karininkas
Hoeger Gustav Emil 1919 05 12, Nr. 80 karininkas 288. majoras, Švedija
Hofmanas Karolis 1919 06 06, Nr. 84 karininkas
Hofmanas Valteris 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Hofmanas Voldemaras 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Huffas Martynas 1926 05 27, Nr. 49 kpt.
I
Yčas Jokūbas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Iun.
Yčas Martynas Freelandas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Idikas Algirdas Ignas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. lun.
Igaunis Antanas 1938 05 15, Alf, kar, sąr. ats. Itn.
Ignatavičius Aleksandras 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
Ignatavičius Jeronimas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn. 289. Ignatonis (žr. 291)
Ignatavičius Jonas 1919 10 18, Nr. 170 kpt.
Ignatavičius Pilypas 1919 10 18, Nr. 170 vyr. Itn.
Ignatavičius Romualdas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Ignatavičius Simas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. 290. Ignatonis (žr. 292)
Ignatonis Jeronimas 1939 05 17, Nr. 36 ats. Itn. 291. Ignatavičius (žr. 289)
Ignatonis Simas 1939 09 06, Nr. 60 ats. Itn. 292. Ignatavičius (žr. 290)
Ikamas Vladas 1919 11 22, Nr. 188 Itn.
Isbell John G. 1920 01 06, Nr. 216 mjr. 293. majoras, JAV
Iškauskas Antanas 1920 11 16, Nr. 484 Iun.
1919 02 05, Nr. 26 karininkas
Išlinskas Jonas Emilis
Itomlenskis Vadimas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
J
Jablonskis Antanas 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn.
Jablonskis Juozas 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn.
Jablonskis Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Jablonskis Leonas 1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn.
Jablonskis Vytautas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Jacevičius Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. 294. Ječius (žr. 332)
Jakštas Antanas 1918 12 01, Nr. 4 karininkas 301. poručikas A. Jakštas, savanoris
Jakštas Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. 302. KM 14 asp. laida
Jakštas Feliksas 1927 05 17, Nr. 62 kpt.
Jakštas Jonas 1921 03 16, Nr. 56 Itn. 303. už pasižymėjimą mūšiuose
Jakštas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. 304. KM 10 asp. laida
Jančaitis Kostas 1939 04 05, Nr. 22 j. Itn. 308. Jančauskas (žr. 309)
Jančauskas Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. . Itu.
j
Jančauskas Kostas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn. 309. Jančaitis (žr. 308)
Jančauskas Vladas 1936 09 15, Nr. 57 . Itn.
j
Jančiauskas Mikalojus 1921 07 23, Nr. 168 karininkas
j
Janeliūnas Justinas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Janeliūnas Povilas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Janėliunas Augustas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Jankauskas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn. 314.Jankaitis (žr. 311),
KM 13 asp. laida
j
Jarašiūnas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Jarašius Edmundas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Jarašūnas Petras 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. lun.
Jarašūnas Viktoras 1938 05 15, Alf. kar, sąr. kpt.
Jarčak Petras 1919 0211, Nr. 28 karininkas
Jarembauskas Stepas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Jarmalavičius Vladas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Jaroševičius Mikas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Jaruševičius Jonas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Jaruševičius Petras 1926 09 09, Nr. 80 Itn.
Jasaitis Viktoras 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Jasas Bronius 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Jaseckas Domas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Jasėnas Kazys 1919 07 06, Nr. 106 karužas 326. KM 1 laida
Jasėnas Kazys 1919 1202, Nr. 196 karininkas 327. mobilizuotas karininkas
Jasinskas Vladas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. 328. KM 5 asp. laida
Jasinskas Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 329. KM 6 asp. laida
Jasinskas Vytautas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Jasiukevičius Vincas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Jasiulionis Albertas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Jasiulionis Justinas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
j
Jaukštas Adolfas 1930 12 13, Nr. 61 ats, Itn.
Jaukulevičius Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Javlenskis Aleksandras 1919 08 30, Nr. 139 karininkas
Jazbutis Karolis 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Jecevičius Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Jėčys Domininkas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Jėčius Jonas 1939 04 29, Nr. 30 ats. j. ltn. 332. Jacevičius (žr. 294)
Jefremovas Aleksas 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
Jefremovas Aristarchas 1922 02 09, Nr. 37 karininkas 333. įsak. Nr. 11, 1923 m. -
Aristarchas Efremovas
Jegelevičius Vladas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Jenčius Alfonsas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Jenerikas Oskaras 1928 08 13, Nr. 61
vyr. Itn. 334. Galinaitis (žr. 213)
Jermalavičius Vytautas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Jerošekas Vaclovas 1927 02 17, Nr. 26 kpt.
Jesaitis Kęstutis 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Ješmontas Brunas 1919 04 18, Nr. 68 karininkas 335. įsak. Nr. 316, 1920 -
Bruno Ešmontas
Jezovitovas Konstantinas 1919 03 25, Nr. 55 karininkas 336. įsak. Nr. 55, 1919 -
Ezovitovas
Jocius Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn. 338. KM 8 asp. laida
j
Juodis Antanas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
jItn
Juodišius Jonas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Juodvalkis Pranas
Juodvalkis Vladas
1919 07 04, Nr. 104
Jurevičius Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 ats. . Itn. 349. KM 11 asp. laida
j
Jurevičius Zigmas 1920 03 08, Nr. 262 kpt.
Jurgaitis Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Jurgaitis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Jurgaitis Petras 1919 08 12, Nr. 129 karininkas
K
Kabaila Pranas 1919 03 18, Nr. 52 karininkas
Kaciucevičius Benediktas 1931 11 04, Nr. 62
5 ats. j. ltn.
Kačerauskas Česlovas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kačerauskas Romanas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kačergis Povilas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Kačergius Vincas 1933 09 15, Nr. 65 j. Itn.
Kačinskas Aleksandras 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Kačinskas Romualdas 356. Kačionis (žr. 357)
1919 10 18, Nr. 170 vyr. ltn.
Kačionis Romualdas 1939 04 29, Nr. 30 mjr. 357. Kačinskas (žr. 356
j
Kalikauskas Petras 1919 04 14, Nr. 65 karininkas
Kalvėnas Mykolas 1940 01 13, Nr. 4 Itn. 366. Kovalskis (žr. 436)
Kalvėnas Pijus 1939 09 06, Nr. 60 ats. Itn. 367. Kavaliauskas (žr. 388)
Kalvis Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kamantauskas Aleksandras 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kamantauskas Leonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kamarauskas Juozas 1939 09 18, Nr. 66 Itn.
Kamarauskas Petras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Itn.
Kaminskas Jonas 1919 12 16, Nr. 206
j
Kančys Benediktas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kanis-Kanevičius Kostas 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
Kanišauskas Jonas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Kantauskas Viktoras 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Kantautas Adomas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Kanteika Česlovas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kantrimas Leonardas 1940 05 16, Nr. 46 kpt. 371. Kontromavičius (žr. 432)
Kantvydas Stasys 1940 03 13, Nr. 21 Itn. 372. Kazlauskas (žr. 404)
Katelė Vytautas Vladas Antanas 1938 05 30, Nr. 40 mjr. 382. Vytautas Kociela (žr. 425)
Katilius Juozas 1938 05 12, Nr. 35 . lun.
j
j
Kaunas Leonas Kęstutis 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Kaunas Pranas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
Kauneckas Bronius 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kavaliauskas Pijus 1931 11 04, Nr. 62 ltn. 388. Kalvenas (žr. 367)
Kavaliauskas Vladimiras 1920 06 21, Nr. 368 ats..jkarininkas
Kavaliūnas Bronius 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Kaveckas Aleksas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Kaveckas Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kazakaitis Henrikas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Kazakevičius Aleksandras 1928 09 08, Nr. 66 Itn. 389. KM 10 laida
Kazakevičius Aleksandras 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn. 390. KM 19 laida
Kazakevičius Cezaras 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
j
Kazlauskas Alfonsas 1926 09 09, Nr. 80 Itn. 397. KM 8 laida
Kazlauskas Alfonsas 1927 09 08, Nr. 110 Itn. 398. KM 9 laida
Kazlauskas Antanas 1919 07 06, Nr. 106 karužas 399. Kaziūnas (žr. 396),
KM i laida
Kazlauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 400. KM 6asp.
laida
Kazlauskas Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. 401. KM 7 asp. laida
Kazlauskas Bronius 1921 12 20, Nr. 292 Itn. 402. KM 4 laida
Kazlauskas Bronius 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. 403. KM 10 asp. laida
Kazlauskas Ignas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kazlauskas Julijonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kazlauskas Mikas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kazlauskas Stasys 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. 404. Kantvydas (žr. 372)
Kazlauskas Viktoras 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Kazlauskas Vincas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. 405. KM 11 asp. laida
Kazlauskas Vincas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. 406. KM 12 asp. laida
Kazlauskas Vytautas 1921 05 02, Nr. 104 karininkas
Kazokaitis Feliksas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Kazokaitis Jonas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Kažemėkaitis Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kažemėkaitis Viktoras 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Kebleris Jurgis 1932 11 02, Nr. 77 ats. j. ltn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Keblinskas Antanas 407. Kebliūnas (žr. 408)
Keblys Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kebliūnas Antanas 1939 08 08, Nr. 52 ats. Itn. 408. Keblinskas (žr. 407)
1938 09 27, Nr. 68
Kecioris-Zupka Kazys ats. j. ltn.
Kederys Petras 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Keiba Vladas 1925 09 17, Nr. 72 len.
Keldusis Petras 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kemeklis Kazys
1932 09 16, Nr. 63
j
Kemežis Antanas 1919 03 19, Nr. 53 karininkas
Kemzūra Zenonas 1932 10 31, Nr. 76 Itn.
Keniausis Aleksandras 1936 09 15, Nr. 57 jats. j. ltn.
.
Kenigstedteris Jurgis 1919 08 16, Nr. 132 karininkas
Kenstavičius Leonas 1920 05 21, Nr. 335 Itn. 409. Kęsgaila (žr. 410)
Kenstavičius Vaclovas 1919 04 03, Nr. 60 karininkas
Kepalas Kazys 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Kiaulėnas Alfonsas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. 411. Kaulenas (žr. 383)
Kiaulėnas Bronius 1936 09 15, Nr. 57 ltn. 412. Ramūnas (žr. 777)
Kiaulėnas Romualdas 1928 09 08, Nr. 66 j.len.
Kiaunė Juozas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kiaunė Vladas 1932 09 16, Nr. 63 ats. . ltn.
j
j.Itnas ts
1929 10 07, Nr. 78 .
Kijauskas Albinas
. ltn.
Kijauskas Petras 1930 12 13, Nr. 61
Kliausevičius Martinijonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn. 417. Kliausius (žr. 418)
Kliausius Martinijonas 1939 05 17, Nr. 36 ats. j. Itn. 418. Kliausevičius (žr. 417)
Klibas Adolfas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Kličmanas Vaclovas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Klygis Algirdas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Klimaitis Pranas 1920 09 06, Nr. 429 karininkas
Klimas Albinas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Klimas Gediminas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Klimas Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Klimas Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Klimauskas Balys 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Klimavičius Antanas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Klimavičius Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. 420. KM 5 asp. laida
Klimavičius Marijonas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Klimavičius Mykolas 1921 09 19, Nr. 223 karininkas
Kovas Jurgis 1936 02 13, Nr. 11 kpt. 437. Kopukovas (žr. 433)
Kovaviauskas Domas 1921 03 16, Nr. 56 Iun.
Krasauskas Ildefonsas 1919 04 07, Nr. 63 karininkas 438. įsak. Nr. 63, 1919 m. –
Ildefonsas Krasovskis
Krasnickas Stasys 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn. 440. Krosniūnas (žr. 455)
1920 06 21, Nr. 368 karininkas 441. įsak. Nr. 368, 1920 m. -
Kraucevičius Juozas
Juozas Kravcevičius
Kraučenka Aleksas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Kraujalis Alfonsas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Kraujelis Eduardas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kraunaitis Izidorius 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Krikščiūnas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn. 448. KM 13 asp. laida
Krikščiūnas Mečislovas 1919 10 08, Nr. 163a vyr. Itn.
Krikščiūnas Povilas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Krosniūnas Stasys 1940 05 16, Nr. 46 kpt. 455. Krasnickas (žr. 440)
j
Kruvelis Stasys 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kubilius Juozas 1929 11 14, Nr. 85 ats. ltn. 457. KM 4 asp. laida
Kučaitis Juozas 1940 01 13, Nr. 4 . ltn. 459. Kučinskas (žr. 465)
j
mjr.
Kučingis Antanas 1937 11 10, Nr. 64 460. Kučinskas (žr. 462)
Kučingis Petras 1939 04 05, Nr. 22 j. ltn. 461. Kučinskas (žr. 466)
Kučinskas Antanas 1920 10 17, Nr. 456 len. 462. Kučingis (žr. 460)
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kučinskas Balys
Kučinskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 463. KM 6 asp. laida, s. Jono
Kučinskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 464. KM 6 asp. laida, s. Petro
Kučinskas Juozas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn. 465. Kučaitis (žr. 459)
Kučinskas Kazys 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kundrotas Jurgis 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Iun. 476. KM 8 asp. laida
Kundrotas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kundrotas Vasylius 1928 10 11, Nr. 78 mjr.
Kundrotas Viktoras 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
j
Kurpaitis Stasys 1919 08 12, Nr. 129 karininkas
Itn
Kutkevičius Vytautas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kuzavas Zigmas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Kuzavinis Vladas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Kuzma Bronius 1939 04 29, Nr. 30 Itn. 477. Kuzmickas (žr. 478)
Kuzma Feliksas 1932 09 16, Nr. 63 . Itn.
Kuzma Stasys 1931 11 04, Nr. 62 ats.jat.s.j ltn.
Kuzma Stasys 1935 09 15, Nr. 66 . Itn.
Kuzmickas Bronius
Kuzmickas Klemas
1933 09 15, Nr. 65
L
Labalaukis Vincas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Labanauskas Kostas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Labanauskas Povilas 1931 08 10, Nr. 45 j. Itn.
Labašauskas Juozas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. 481. Labūnas (žr. 482)
Labūnas Juozas 1939 04 05, Nr. 22 Itn. 482. Labašauskas (žr. 481)
Labutis Kazys 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Landsbergis Leonas 1935 09 15, Nr. 66 . ltn. 486. Žemkalnis (žr. 1102)
j
Langė Valdemaras 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn. 489. Langas (žr. 488)
1919 01 08, Nr. 13 karininkas
Lankšaitis Mykolas 490. įsak. Nr. 13, 1919 -
Nikelis Lankšat, savanoris
1919 07 27, Nr. 118 karininkas
Lanskoronskis Juozas
Lapašinskas Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Lapėnas Valerijonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Itn
Leipus Leonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Leipus Petras 1939 09 16, Nr. 64 .
Lekeckas Kazys 1936 09 15, Nr. 57 j.j.ltn .
Itn
Leknickas Lionginas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Itn
Lelėnas Povilas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Lelešius Jonas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Lelešius Kazys 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Leonavičius Jonas 1921 01 14, Nr. 9 vyr. Itn. 504. mobilizuotas karininkas
Leonavičius Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn. 505. KM 7 asp. laida
Leonavičius Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn. 506. KM 9 asp. laida
Leonavičius Julius 1920 12 12, Nr. 502 karininkas 507. mobilizuotas karininkas
Leonavičius Julius 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 508. KM 6 asp. laida
Leonavičius Kostantinas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. 509. Leonas (žr. 503)
Leonavičius Leonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Leonavičius Stasys 1937 09 15, Nr. 55 ats. . ltn. 510. KM 12
asp. laida;
j
Lesčiūnas Mykolas 1940 03 13, Nr. 21 lun. 514. Leščinskas (žr. 515)
j
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Leščinskas Mykolas 1932 10 31, Nr. 76 j. Itn. 515. Lesčiūnas (žr. 514)
Leščinskas Stasys 1927 12 28, Nr. 145 Itn.
Leščiukaitis Antanas
1923 03 29, Nr. 58 plk. Itn.
Leščiukaitis Juozas 1919 05 20, Nr. 81 karininkas
Leščiukaitis Stasys 1939 09 19, Nr. 67
Lešinskas Antanas ats. j. Ion.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Lešinskas Vincas
1930 12 13, Nr. 61
ats.atsI.tn. ltn.
.
Lešinskas Vytautas 1936 09 15, Nr. 57
Levanas Juozas
j
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Levanavičius Stasys 1921 03 16, Nr. 56 Itn.
Levandauskas Jonas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Leveckis Albinas
1931 10 24, Nr. 57 j. lun.
Leveckis Justinas 1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn.
Leveris Juozas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Levickas Mykolas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Levinas Antanas
1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Levinas Elijas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Levinas Jonas 1920 06 15, Nr. 361 karininkas
Levūnas Vaclovas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Liachavičius Bronius 1921 10 12, Nr. 237 karininkas
Liakas Albertas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Liakšas Kostas 1938 05 12, Nr. 35 . Itn.
j
Liandsbergis Juozas 1919 05 04, Nr. 75 karininkas 516. Žemgaila (žr. 1100)
Liandsbergis Leonas 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Liatukas Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Liatukas Pranas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas
517. papulkininkis Liatukas, savanoris
Liauba Albinas 1939 09 16, Nr. 64
j. Itn.
Liauba Vincas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
Liaudanskas Antanas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas 518. įsak. Nr. 33, 1919 -
Antanas Lavdanskis, savanoris
Liaudanskas Vladas 1919 03 28, Nr. 57 karininkas
Liaudanskis Kostas 1921 06 18, Nr. 143 karininkas
Liaudentas Pranas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
j
Lipštas Ignas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Lisauskas Eduardas Kazys 1938 05 12, Nr. 35 j. lun.
Lisauskas Kazys 1925 09 17, Nr. 72 len.
j
Lukavičius Bronius 1920 02 08, Nr. 234 karininkas
Lukošaitis Jonas 1939 04 05, Nr. 22 j. ltn. 529. Lukoševičius (žr. 531)
Lukoševičius Aleksas 1921 11 21, Nr. 267 vyr. Itn.
Lukoševičius Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. . ltn.
j
Lukoševičius Balys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 530. Lukošius (žr. 537)
Lukoševičius Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. 532. KM 14 asp. laida
M
Macaitis Martynas 1921 04 21, Nr. 89 karininkas
Macas Cacelis 1922 07 13, Nr. 151 karininkas
Maceika Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Maceina Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Maceli Jonas 1919 03 12, Nr. 49 karininkas
Macelis Antanas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Makarauskas Mikas 1922 01 19, Nr. 12 karininkas 548. įsak. Nr. 58, 1923 -
Nikolajus Makarauskas
Makarevičius Petras 1929 02 23, Nr. 14 ats. ltn.
Makusevičius Juozas 1919 07 06, Nr. 106 karužas 551. Matusaitis (žr. 585)
Makutėnas Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Makutėnas Vincas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Malakauskas Antanas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
j
Malskaitis Emilijus 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Mamarauskas Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats, j. Itn.
Maneika Antanas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Manelis Juozas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Manelis Vitas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Maniukas Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Mankevičius Stasys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Mankonis Jonas 1939 12 11, Nr. 105 Itn. 554. Monkevičius (žr. 629)
Manumaitis Eugenijus 1931 11 04, Nr. 62
ats. j. ltn.
Marcelenas Stasys 1919 10 18, Nr. 170 kpt.
Marchman W. R. 1920 04 15, Nr. 303 vyr. Itn. 555. vyr. leitenantas, Anglija
Marcinėnas Stasys 1919 02 25, Nr. 37 karininkas 556. įsak. Nr. 37, 1919 - Marcinionis
Marcinkevičius Aleksandras 1928 10 11, Nr. 78 vyr. Itn.
Marcinkevičius Antanas 1920 08 21, Nr. 407 karininkas
Marcinkevičius Balys 1934 09 15, Nr. 88 . ltn. 557. Marcinkonis (žr. 562)
Marcinkevičius Juozas 1929 02 23, Nr. 14 jats. Itn.
Marcinkevičius Kazys 1925 09 17, Nr. 72 Itn. 558. Martinkus (žr. 570)
Marcinkevičius Mikas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. j. ltn. 559. sanitarijos gydytojas
Marcinkevičius Mykolas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn. 560. KM 14 asp. laida
Marcinkevičius Pranas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Marcinkevičius Simas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. 561. Marcinkus (žr. 563)
Marcinkevičius Stasys 1919 09 30, Nr. 155 karininkas
Marcinkonis Balys 1940 03 13, Nr. 21 Itn. 562. Marcinkevičius (žr. 557)
Marcinkus Aleksas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Marcinkus Juozas 1920 03 08, Nr. 262 mjr.
Marcinkus Klemas 1921 12 20, Nr. 294 Itn.
Marcinkus Romualdas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Marcinkus Simas 1939 08 08, Nr. 52
ats. j. ltn. 563. Marcinkevičius (žr. 561)
Marcinkus Soteras 1926 08 19, Nr. 77 vyr. Itn.
Marcišauskas Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Marciukonis Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Marciūnas Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Markevičius Kazys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn. 565. Markus (žr. 566)
Markevičius Petras 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Markulis Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Markulis Juozapas Albinas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Markūnas Balys 1936 09 15, Nr. 57 j. lun.
Markūnas Petras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Markus Kazys 1940 02 10, Nr. 15 Itn. 566. Markevičius (žr. 565)
j
Martinaitis Alfonsas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 568. įsak. Nr. 62, 1931 - Martynaitis
Martinaitis Balys 1919 02 24, Nr. 36 karininkas
Martinaitis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 569. įsak. Nr. 62, 1931, Martynaitis
Martynaitis Justinas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Martinavičius Eduardas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Martynėlis Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Martinėnas Stasys 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Martinkus Kazys 1939 05 08, Nr. 33 kpt. 570. Marcinkevičius (žr. 558)
Martišius Juozas Kazys 1935 04 24, Nr. 29 j. ltn. 571. įsak. Nr. 29, 1935 - Martišiūnas
Martišius Pranas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Martusas Juozas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Martusevičius Antanas 1921 04 25, Nr. 95 karininkas
Itn.
Masys Petras 1928 09 08, Nr. 66
Masiulevičius Stasys 1920 1216, Nr. 507 karininkas
Matulionis Pranas
1932 10 31, Nr. 76 j. lun.
Matulionis Vincas 1919 07 14, Nr. 113 karininkas
Matulionis Vladas
1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Matulionis Vytautas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Matulis Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Matulis Jonas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Matulis Pranas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Matulis Romas 1939 05 17, Nr. 36 ats. j. ltn. 584. Matuliauskas (žr. 581)
Matusaitis Juozas 1919 08 17, Nr. 133 karužas 585. Makusevičius (žr. 551)
Matusevičius Antanas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. j. ltn.
Matusevičius Jonas 1924 10 07, Nr. 100 Itn. 586. Matusonis (žr. 587)
Matusevičius Pranas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Matusevičius Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Matusonis Jonas 1939 04 29, Nr. 30 kpt. 587. Matusevičius (žr. 586)
Matušaitis Kazys 1930 12 13, Nr. 61 ats, Itn.
Matutis Domas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Matutis Ignas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Maurukas Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. 589. KM 7 asp. laida
Medelinskas Romualdas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn. 592. Medelis (žr. 593)
Medelis Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Iun.
Medelis Romualdas 1939 1205, Nr. 104 ats. j. Iun. 593. Medelinskas (žr. 592)
Medeška Česlovas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Medickis Povilas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Medzevičius Kazys 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
Mejeris Aleksas 1934 09 15, Nr. 88 j . ltn. 594. Mariūnas (žr. 564)
Mejeris Fridrichas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. 595. įsak. Nr. 63, 1932 - Meyeris
Mejeris Henrikas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Melenkevičius Juozas 1929 02 23, Nr. 14 ats. ltn.
Melinis Petras Povilas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. 596. įsak. Nr. 57, 1936 - Melinis
Melys Jonas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
j
Michelevičius Pranas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Michnevičius Česlovas 1919 03 28, Nr. 57 karininkas
Miciukavičius Aleksandras 1919 01 09, Nr. 14 karininkas 603. įsak. Nr. 14, 1919 -
Aleksandras Miciukevičius
Miciūnas Mikas 1940 07 11, Nr. 86 ats. kpt. 604. Micevičius (žr. 601)
Migevičius Nikodemas 1923 10 26, Nr. 194 Itn. 606. Migonis (žr. 607)
Migonis Nikodimas 1939 04 29, Nr. 30 kpt. 607. Migevičius (žr. 606)
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Mikaila Balys
Mikaitis Simeonas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
Mikalajūnas Kazys
Mikalauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Mikalauskas Kazys Mečys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Mikalauskas Liudas 1919 05 06, Nr. 76 karininkas
Mikalauskas Petras 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn. 608, Mikolaitis (žr. 613),
KM 13 laida
Mikalauskas Petras 1932 09 16, Nr. 63 ats. . ltn. 609. KM 7 asp. laida
j
j
Miliauskas Antanas 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn. 619. KM 21 laida
Miliauskas Edmundas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Miliauskas Povilas 1919 08 31, Nr. 140 karininkas
Milkaitis Stasys 1939 04 01, Nr. 21 ats. kpt. 620. Milkevičius (žr. 621)
Milkevičius Leonardas 1920 10 15, Nr. 453 karininkas
Milkevičius Stasys 1921 12 20, Nr. 292 Itn. 621. Milkaitis (žr. 620)
Mintautas Kazys 1930 02 01, Nr. 9 vyr. Itn. 624. Blusis (žr. 105)
Mironas Petras 1922 06 14, Nr. 133 plk. Itn.
Mironas Rudolfas 1934 09 15, Nr. 88 . ltn.
j
vyr
Mitalas Adolfas 1927 02 17, Nr. 26 . Itn.
.
len
Mitalauskas Balys 1929 10 07, Nr. 78
Mitalauskas-Mitalas Pranas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Mitkus Jurgis 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Iun.
Mituzas Julius 1933 09 15, Nr. 65 .
Mockapetris Motiejus 1930 12 13, Nr. 61 j. lunats. ltn.
Mockevičius Antanas
1938 05 15, Alf, kar, sąr. ats. lun.
Mockevičius Vladas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Mockūnas Simas 1927 09 08, Nr. 110 len.
Mockus Feliksas 1939 09 19, Nr. 67
ats. j. Itn.
Mockus Vytautas Henrikas 1939 09 16, Nr. 64 .
j. ltn
Mockus Zigmas 1920 03 08, Nr. 262 plk. Itn.
Močiulskis Frederikas 1920 11 03, Nr. 470 len.
Modestavičius Cezaris 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Modzeliauskas Eduardas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Mogiliauskas Abromas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Moigis Algirdas 1928 10 11, Nr. 78 Itn.
625. įsak. Nr. 78 Moigas
Moliejus Zigmas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Molis Albinas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Molis Juozas 1927 05 17, Nr. 62 kpt.
Monek-Mason R. 1920 04 15, Nr. 303 plk. 626. pulkininkas, Anglija
Mongirdas Vladas 1919 11 22, Nr. 188 vyr. Itn. 627. sanitarijos gydytojas
Mongirdas Vladas 1920 10 23, Nr. 461 karininkas 628. mobilizuotas karininkas
Monkevičius Jonas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn 629. Mankonis (žr. 554)
.
Moras Vytautas
1919 09 15, Nr. 146
1920 10 17, Nr. 456
ats.jIt.n
karininkas
Morkūnas Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. 630. KM 5 asp. laida
Morkūnas Jonas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn. 631. KM 18 laida
Morkūnas Jonas Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Morkūnas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Morkūnas Leonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Morkūnas-Markauskas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Bernardas
Morkus Aleksas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Morkus Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats, j. ltn.
Morkus Vladas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Morkuvénas Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Moržuchinas Vladimiras 1922 04 08, Nr. 88 karininkas
Mostauskas Martynas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
j
Motiejūnas Juozas 1919 12 16, Nr. 206 Itn. 635. KM 2 laida
Motiejūnas-Valevičius Jonas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 636. štabo kapitonas Jonas
Motiejūnas-Valevičius, savanoris
Motieka Vladas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. 637. KM 4 laida
Motieka Vladas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. j. ltn. 638. Administracijos karininkas
Motukas Jonas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
N
Nabatovas Jurgis 1922 07 19, Nr. 155 karininkas
karininkas
Nagrodskis Pranas 1921 05 18, Nr. 114
Nastopka Valentinas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn. 652. įsak. Nr. 57, 1936 -
Valentinas Petras
Naujokas Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. 655. KM 7 asp. laida
Naujokas Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. 656. KM 18 laida
Navikėnas Juozas 1939 07 11, Nr. 47 kpt. 664. Navikevičius (žr. 665)
j
Nešukaitis Vytautas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Neveravičius Fabijonas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Norvila Alfonsas 1920 11 03, Nr. 470 karininkas 670. paskirtas į 3-iąjį raitelių Geležinio
Vilko pulką karininko teisėmis
Norvila Stasys 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Norvydas Romualdas 1939 03 07, Nr. 15 ats. j. ltn. 671. Lechelis (žr. 501)
j
Numgaudas Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Nurkas Mečislovas 1919 01 09, Nr. 14 karininkas 672. įsak. Nr. 14, 1919 -
Mečislovas Niurka
O
Obakevičius Otonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Obecenauskas Mikas 1919 05 08, Nr. 79 karininkas
Okulič-Kazarinas Vladimiras 1919 05 04, Nr. 75 karininkas 675. aviacijos dalies karininkas,
savanoris. Mirė 1919 04 27,
P
Pabedinskas Albinas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Pabedinskas Antanas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Pabilionis Feliksas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Pabiržis Alfonsas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Pacas Albertas 1931 11 04, Nr. 62
ats. j. Itn.
Pacevičius Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Pacevičius Ignas 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Packevičius Kazys 1939 09 19, Nr. 67
ats. j. ltn.
Pacunskis Albinas 1920 11 10, Nr. 475 karininkas
Pačebutas Antanas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Pačkauskas Jonas 1927 02 17, Nr. 26
vyr. Itn.
Padegimas Vincas 1933 09 15, Nr. 65 . Itn.
j
Pagirys Antanas 1940 03 13, Nr. 21 plk. Itn. 681. Pogirskis (žr. 721)
Pagirskis Petras 1920 09 10, Nr. 430 karininkas
Pajėda Napoleonas 1938 11 23, Nr. 82 j. Itn.
Pakalnis Vladas 1921 12 20, Nr. 292 Iun.
Pakalniškis Alfonsas 1934 11 23, Nr. 110 j. ltn.
Pakalniškis Justinas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
ats ats
Pakalniškis Kostas 1931 11 04, Nr. 62 . j. Itn.
Pakalniškis Mečys 1937 09 15, Nr. 55 . j. lun.
j
.
Pakalniškis Mykolas 1939 09 16, Nr. 64 ltn.
ats
Pakula Antanas 1930 12 13, Nr. 61 . Iun.
ats
Palavenis Antanas
. . j. Itn.
1939 09 19, Nr. 67
j
Palavenis Ipolitas 1932 10 31, Nr. 76 Itn.
ats
Paleckas Leonas 1935 09 15, Nr. 66 . j. Itn.
.
Itn
Paleckis Stasys 1920 11 27, Nr. 492
vyr ats
Palėjus Jonas 1927 05 17, Nr. 62 . Itn.
Paliakauskas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 . j. ltn.
Itn
Paliliūnas Kostas 1923 10 26, Nr. 194 .
ats kpt
Paliliūnas Zigmas 1933 09 15, Nr. 66 . . Itn.
j
Paliokas Vincas 1921 04 08, Nr. 75 .
j
.
Palionis Jonas 1938 08 30, Nr. 61 Itn.
ats
Palionis Tadas 1937 09 15, Nr. 55 . j. Itn.
ats ats
Palys Viktoras 1939 08 08, Nr. 52 . j. ltn. 682. Poliakovas (žr. 722)
Paliukas Paulynas 1921 12 20, Nr. 292 . 683. įsak. Nr. 292, 1921 - Povilas
ats
Palubinskas Matas
atsIkpn s
Pampikas Stepas 1939 09 19, Nr. 67 . j. Itn.
Panebažis Antanas 1927 02 17, Nr. 26 .
Panka Česlovas 1930 10 25, Nr. 54 .
.
Papartis Liūdas 1921 12 20, Nr. 292
Pažemėnas Kazys
Pažiūra Vladas
1939 12 23, Nr. 109
. Itn
Pečiukaitis Juozas 1921 12 20, Nr. 292 .
ats
Pečiulis Eduardas 1939 09 19, Nr. 67 . . ltn.
j
Pečiulis Leonardas 1921 01 17, Nr. 11 karininkas
j.atslun
Pečkaitis Pijus 1929 11 14, Nr. 85 . Itn.
Pečkaitis Vincas 1938 05 12, Nr. 35 ltn.
Pelanius Jonas 1927 05 17, Nr. 62 kpt. 692. įsak. Nr. 62, 1927 - Pelanis
Peleckas Stasys 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats, Itn.
1928 09 08, Nr. 66 .
Peledžius Juozas
Pempė Erichas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Penčyla Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Penčyla Kazys 1928 11 30, Nr. 88 kpt.
Perednis Aleksandras 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Perednius Leonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
.
Perekrestovas Igoris 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
1919 06 12, Nr. 88 karininkas
Perekšlis Juozas
Perminas Viktoras 1934 09 15, Nr. 88 ltn.
1920 01 15, Nr. 219 karininkas
Perreira J.E.
Peseckas Leonardas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Petkevičius
Vladas
Itnj.
Petkevičius Zenonas 1936 09 15, Nr. 57 ats, j. Iun.
Petkūnas Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ltn.
Petkūnas Marijonas 1929 11 14, Nr. 85 ats. Iun.
Petkūnas Vladas 1921 12 20, Nr. 292 .
j.Itnas
697. KM 11 laida
Petraitis Jonas 1929 10 07, Nr. 78 .
Petraitis Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn. 698. KM 8 asp. laida
Petrauskas
Vytautas
Itn
Petrauskas Jonas 1921 12 20, Nr. 292 Ion. 702. KM 4 laida
Petrauskas Vytautas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. 704. Petrenas (žr. 708),
KM 8 asp. laida
660. Petrenas (žr. 663),
KM 8 asp. laida
1938 05 15, Alf. kar. sąr. Itn.
705. Administracijos karininkas
Petrauskas Petraitis Julius 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Petravičius Adolfas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Petravičius Feliksas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Petravičius Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 706. Petronis (žr. 710)
j
Petrėnas Vytautas 1940 02 29, Nr. 18 ats. ltn. 708. Petrauskas (žr. 704)
Petronis Juozas 1940 07 11, Nr. 86 ats. Itn. 709. Petrušauskas (žr. 711)
Petronis Kazys 1940 05 30, Nr. 51 ats. Itn. 710. Petravičius (žr. 706)
j
Pinigius Petras 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Pioravičius Vladas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Pyragis Kostas 1928 10 11, Nr. 78 vyr. Itn. 712. įsak. Nr. 78, 1928 - Pyragius
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Pyragius Jonas
Pitleris Efraimas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Pjetko 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 713. poručikas Pietko
Pladis Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Planutis Teodoras 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Platakis Bronius 1920 02 22, Nr. 247a plk. Itn.
Plaubinskas Stasys 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Plauskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Plaušinaitis Antanas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Pliska Jurgis 1919 09 28, Nr. 153 karininkas 715. įsak. Nr. 153, 1919 -
Georgijus Pliska
Pliupas Konstantas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Pliūra Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Iun.
Pliuškaitis Germanas 1927 05 17, Nr. 62 kpt.
Plukas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
716. KM 13 laida
Plukas Vladas 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
Plukas Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 717. KM 6 asp laida
j
Plungė Stasys 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Pluškevičius Vytautas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. 718. įsak. Nr. 61, Pliuškevičius
Pocius Aleksas 1929 11 14, Nr. 85 ats. ltn.
Pocius Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Pocius Eduardas 1940 08 19, Nr. 127 . Itn.
j
Poderis Stasys 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn. 719. įsak. Nr. 61 Poderys
Poderys Bernardas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Poderys Petras Vytautas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
1921 01 17, Nr. 11 karininkas 720. Pašilys (žr.685)
Podgaiskis Ignas
1920 05 21, Nr. 335 Itn. 721. Pagirys (žr. 681)
Pogirskis Antanas
Polekauskas Petras 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
1937 11 05, Nr. 62 j. Itn.
Poliakauskas Jonas
Poliakovas Viktoras 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn. 722. Palys (žr. 682)
Polianinas Valentinas 1921 05 18, Nr. 114 karininkas
Povilionis Kazys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. 729. KM 5 asp. laida
Povilionis Petras 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Požėla Eduardas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Pritchard Harold 1920 01 06, Nr. 216 Itn. 736. leitenantas, JAV
Prižgintas Vladas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itu.
Prokopavičius Vaclovas 1920 11 13, Nr. 479 karininkas
Prokorenka Napoleonas 1936 09 15, Nr. 57 j. lun. 737. Jonušas (žr. 343)
Pronckūnas Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Pronskevičius Kazys 1921 03 16, Nr. 56 Itn.
Prostko Valteris 1919 02 01, Nr. 23 karininkas 738. įsak. Nr. 23, 1919 –
Valteris Prostkas
Ptašinskas Kostas 1935 12 31, Nr. 97 ats. j. ltn. 740. Sedeginas (žr. 835)
Ptašnikovas Stasys 1919 04 03, Nr. 60 karininkas
Pūkys Vladas 1939 12 11, Nr. 105 j. ltn. 743. Pukelevičius (žr. 742)
pėstininkų spec.
Pulkauninkas Bronius 1919 11 22, Nr. 188 vyr. Itn. 745. mobilizuotas karininkas,
administracijos spec.
Pundzevičius Petras 1920 10 15, Nr. 454 kpt.
1919 07 14, Nr. 113 karininkas
Pundzevičius Stasys
1920 04 16, Nr. 304 Itn.
Pundzius Kazys
Pundzius Martynas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 746. praporščikas Martynas
Pundžis, savanoris
Pundžius Martynas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. 747. KM 5 asp. laida
Račkauskas Ignas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. 755. Račkus (žr. 756)
Rakaitis Juozas 1939 09 01, Nr. 59 j. ltn. 765. Rakauskas (žr. 766)
Ramanauskas Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. lun. 768. KM 14 asp. laida
Raugas Balys 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 781. poručikas Balys Rauga, savanoris
Raugas Balys 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn. 782. KM 19 laida
Raulinaitis Zigmas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Raulušaitis Pranas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
Raupenas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Raustis Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Razma Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Razminas Pranas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Razulis Stasys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Razumavičius Večislovas 1920 10 23, Nr. 461 karininkas
Razvickas Andrius 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Reikenis Evaldas Rudolfas 1939 12 05, Nr. 104 ats. plk. Itn. 784. Reichertas (žr. 783)
Reimontas Viktoras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Rinkevičius Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Ito. 798. KM 5 asp. laida
Rinkevičius Jurgis 1931 10 24, Nr. 57 j. Ion.
Rinkevičius Kazys 1920 03 01, Nr. 255 karininkas
Rinkūnas Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Rišovas Nikolajus 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Robašauskas Julijonas 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Ročka Marcelinas 1937 09 15, Nr. 55 ats. . ltn.
j
Rodkevičius Suleimonas 1921 11 02, Nr. 254 karininkas
Rodovičius Konstantinas 1919 03 10, Nr. 46 karininkas
Romaška Petras 1939 05 17, Nr. 36 ats. . ltn. 799. Ramoška (žr. 776)
j
Ropė Kazys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Roppas Gerbertas 1920 04 07, Nr. 293 karininkas 800. baronas Gerbertas
von der Roppas
Rosius Valteris 1919 02 13, Nr. 29 karininkas
Rošinskas Mečius 1926 05 27, Nr. 49 kpt.
Rotcas Fridrichas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Rotteris Haris 1919 04 25, Nr. 71 karininkas
Rozenkrantz W.D. 1920 03 16, Nr. 272 karininkas 801. majoras, JAV
Rutkauskas Benys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn. 805. Rutkūnas (žr. 808), įsak.
Nr. 89, 1934 - Benediktas
Rutkauskas Bronius 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Rutkauskas Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. 806. KM 8asp.
laida
Rutkauskas Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. 807. KM 14
asp. laida
Rutkauskas Kostas 1920 08 09, Nr. 398 karininkas
Rutkauskas Mykolas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Rutkauskas Paulius Petras 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
Rutkauskas Petras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Rutkauskas Vytautas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Rutkūnas Benediktas 1939 08 08, Nr. 52 ats. j. ltn. 808. Rutkauskas (žr. 805)
Ruzgas Jonas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
S
Sabaliauskas Jeronimas 1921 12 20, Nr. 292 Ion.
Sakalas Pranas 1940 03 30, Nr. 27 Itn. 816. Sakalauskas (žr. 822)
Sakalas Viktoras 1939 04 05, Nr. 22 kpt. 817. Sakalauskas (žr. 823)
Sakalas Vincas 1939 05 08, Nr. 33 mjr. 818. Sakalauskas (žr. 824)
Sakalauskas Petras 1923 10 26, Nr. 194 Itn. 821. Sakalas (žr. 815)
Sakalauskas Pranas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. 822. Sakalas (žr. 816)
Sakalauskas Viktoras 1925 09 17, Nr. 72 Itn. 823. Sakalas (žr. 817)
ats
Saladauskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 . j. Iun.
ats
Saladžius Bronius 1933 09 15, Nr. 66 . j. Itn.
Saladžius Pranas 1919 08 07, Nr. 127 karininkas
ats
Salanckis Aleksandras 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
ats
Saldukas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 . j. Itn.
ats
Saldukas Ignas 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
.
Ien
Saldukas Petras 1919 12 16, Nr. 206
Saldžiūnas Klemensas 1934 09 15, Nr. 89
ats
. Itn.
Itn
Salikas Bronius 1923 10 26, Nr. 194 .
Salminas Martynas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Samasionka Jonas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
ats
Samauskas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 . j. ltn.
Samochvalovas Mikas 1920 10 23, Nr. 462 karininkas
Samulevičius Sergiejus 1920 11 13, Nr. 478 karininkas
Samuolis Bronius
ats ats
1931 11 04, Nr. 62 . j. ltn.
Samuolis Justinas 1934 09 15, Nr. 89 . j. Itn.
Samuolis Zenonas Vladas 1931 10 24, Nr. 57 j
. ats
Itn.
Samušis Alfonsas 1938 09 27, Nr. 68
. j. ltn.
Sapijonis Antanas 1939 09 16, Nr. 64 Itn.
atsI n.
Sapkauskas Juozas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 825. kapitonas Juozas Sapkauskas
Saplys Antanas 1939 09 19, Nr. 67 . j. Itn.
Sargelis Petras
j.
1921 12 20, Nr. 292
Sargūnas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 Itn.
Sartys Vytautas 1935 09 15, Nr. 66 jats. j. ltn.
.
j
Sčensnolevičius Leonas 1933 05 11, Nr. 31 ats. Itn.
Sčesnulevičius Stasys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Sčesnulevičius Vytautas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
ats. j. ltn. 835. Ptašinskas (žr. 740)
Sedeginas Kostas 1932 09 16, Nr. 63
Seklaitis Kostas 1939 05 30, Nr. 38 kpt. 836. Sekleckas (žr. 837)
Sekleckas Kostas 1926 09 09, Nr. 80 lun. 837. Seklaitis (žr. 836)
Semenavičius Alfonsas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. 839. Semenas (žr. 838)
Sezenevskis
Ipolitas
Siaurukas Antanas
ats
Siaurukas Mikalojus
1927 05 17, Nr. 62
ats
Siciūnas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 . j. Itn.
Sicko Stepas 1922 10 18, Nr. 229 karininkas
Itn
Sidabras Antanas 1919 12 16, Nr. 206 .
ats
Sidabras Kazys 1929 02 23, Nr. 14 . Itn.
Sidabras Simas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
ats ats
Sidaras Ignas 1938 09 27, Nr. 68 . j. Itn.
Sidaravičius Albinas 1932 09 16, Nr. 63 . j. ltn.
Sidaravičius Antanas 1920 01 22, Nr. 223 karininkas
Iun
Sidaravičius Bronius 1919 12 16, Nr. 206 .
Sidaravičius Jurgis 1919 07 06, Nr. 106 karužas
ats
Sidoras Bernardas 1931 11 04, Nr. 62 . j. ltn.
Sidoravičius Vladas 1921 03 21, Nr. 59 karininkas 840. įsak. Nr. 59, 1921 - Sidaravičius
ats
Sidzikauskas Balys Juozas 1937 09 15, Nr. 55 . j. Itn.
Sidzikauskas Vladas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Sieroslauskas Antanas 1920 03 01, Nr. 255 karininkas
Sieroslauskas Boleslovas 1919 04 29, Nr. 73 karininkas
Sietkovskis Vasilius 1918 12 04, Nr. 3 karinink skis
841. papulkininkis Sie
Sikorskis Eduardas
ats
. Itn.
Silickas Jonas
ats
j.ats
1933 09 15, Nr. 66 . j. ltn.
Simanavičius Vladimiras 1919 05 12, Nr. 80 karininkas
Siminkevičius Antanas 1928 08 13, Nr. 61 .
Simokaitis Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ltn.
j.kpt
Simonavičius
Antanas
Itn
Simonanis Andrius 1921 04 21, Nr. 89 karininkas
842. nepristatęs dokumentų,
nuo 1921 12 15 - kareivis
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Simukaitis Mykolas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Simutis Anicetas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Sinickas Antanas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
Sinickas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Sinkevičius Alfonsas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
Sinkevičius Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
.
j
ats
1932 09 16, Nr. 63 j. Itn. 846. Skirmantas (žr. 854)
.
Sitnikas Viktoras
j
.
Sivickis Jonas 1931 10 24, Nr. 57 ltn.
Sizich Vladimiras 1919 04 01, Nr. 58 karininkas 847. papulkininkis Sizych
Sysojevas Sergejus 1920 11 30, Nr. 492 karininkas
.
ats
Skamaročius Pijus
1921 12 20, Nr. 292
1930 12 13, Nr. 61
Itnats. .
Itn.
j.
Skardys Gediminas Kazys 1940 02 29, Nr. 18 , j. Itn. 849. Skardinskas (žr. 848)
.
j
Skaudickas Juozas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. . j. ltn. 850. Skaudys (žr. 851)
ats
Skaudys Juozas 1940 04 22, Nr. 36 , j. Itn. 851. Skaudickas (žr. 850)
Itn
.
66
09
15
Nr
ats
1935
Skirmantas Petras Ksaveras 1940 06 07, Nr. 55 . Itn. 853. Skopas (žr. 855)
j
Skirmantas Viktoras 1940 04 22, Nr. 38 Itu. 854. Sitnikas (žr. 846)
j
Skridulys Sigismundas 1938 05 12, Nr. 35 j. Ion.
Skrinska Jurgis 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Skrinska Vytautas Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Skrinskas Juozas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Skrinskas Vytautas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Skriska Justinas Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Skruodys Jonas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Skučas Andrius 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. lun.
Skučas Juozas 1920 11 27, Nr. 492 Itn.
Skučas Kazys 1919 03 10, Nr. 46 karininkas
Skukauskas Jonas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Skurauskas Petras 1926 09 09, Nr. 80 Itn.
Skvarčinskas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Slaboševičius Vladas Dionizas 1919 07 14, Nr. 113 karininkas
Slabšinskas Antanas 1919 06 06, Nr. 84 karininkas 857. įsak. Nr. 84, 1919 - Slabčinskas
Slabšys Ignas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Slapšinskas Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Slavenas Stasys Eduardas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Slavėnas Vytautas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Slavickas Silvestras Kazys 1936 09 15, Nr. 57 . Iun.
j
Slyvauskas Mikas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. 859. Slyvėnas (žr. 860)
Slyvėnas Mikas 1940 01 13, Nr. 4 kpt. 860. Slyvauskas (žr. 859)
Sližys Balys 1919 01 06, Nr. 12 karininkas
Sližys Elegijus 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
Sližys Jonas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Smalenskas Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 862. Smalenas (žr. 861)
Sniegaitis Petras 1940 05 16, Nr. 46 . ltn. 864. Sniegeckas-Pečiulis (žr. 865)
j
Vytautas
ats
1937 09 15, Nr. 55 . j. Itn.
ats
Stanys Kazys 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
j
.
Stanislovavičius Antanas 1935 09 15, Nr. 66 Itn.
vyr
Stanišauskas Juozas 1927 02 17, Nr. 26 . Iun.
ats
Staniškis Kazys 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
Itn
Staniškis Sergiejus 1923 10 26, Nr. 194 .
ats ats
Staniulis Česlovas 1934 09 15, Nr. 89 , j. Itn.
Staniulis Pranas 1936 09 15, Nr. 57 , j. ltn.
Staniūnas Aleksas 1940 08 19, Nr. 127 ltn.
Staniūnas Donatas
Stankaitis Jonas
1929 02 23, Nr. 14
1931 11 04, Nr. 62
jatsats . Itn.
. j. ltn. 869. KM 6 asp. laida
. ats
Stankaitis Jonas 1932 09 16, Nr. 63 . j. Itn. 870. KM 7 asp.laida
Stankaitis Julijonas 1921 03 08, Nr. 49 karininkas
Itn
Stankaitis Mečius 1919 12 16, Nr. 206 .
Itn
Stankevičius Adomas 1927 09 08, Nr. 110 .
vyr
Stankevičius Aleksandras 1927 02 17, Nr. 26 . Itn.
Stankevičius Andrius 1920 10 23, Nr. 462 karininkas
Itn
Stankevičius Antanas 1931 12 30, Nr. 71 . j. ltn. 872. išlaikius eksterno egzaminus
Stankevičius Domas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1931 10 24, Nr. 57 ltn. 873. KM 13 laida
Stankevičius Jonas
Stankevičius Jonas 1932 09 16, Nr. 63 jats. j. ltn. 874. KM 7 asp. laida
. ats
+
Stankevičius Vladas 1938 05 12, Nr. 35 ltn. 882. KM 19 laida
ats ats
Stankūnas Jurgis
Stankūnas Vytautas 1938 05 12, Nr. 35 ltn.
ats
Stanulis Vladas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas 883. įsak. Nr. 37, 1919 -
Vladas Staniulis
ats
lun
Stefanavičius Bronius 1921 01 24, Nr. 18 karininkas
Stefanavičius Petras 1938 05 15, Alf, kar, sąr. ats. kpt.
Steiblys Mykolas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Steikūnas Antanas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. Itn.
Steikūnas Balys 1919 07 06, Nr. 106 ats.karužas
Steikūnas Jonas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
j. ltn.
891. savanoris
Stelingas Antanas
Stelmokas Antanas
1919 07 06, Nr. 106
1935 09 15, Nr. 66
1935 09 15, Nr. 66
jj. Itnas.
.
j. ltn.
Stelmokas Balys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Stelmokas Jonas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
Stelmokas Pranas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Stepanauskas Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. 893. KM 6 asp. laida, s. Simo
Stepanauskas Pranas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. Itn. 894. pėstininkų spec., s. Jono
Stepanavičius Petras 1919 11 22, Nr. 188 Itn.
vy.rkaružas
1922 01 20, Nr. 17 karininkas
Stepanovas Sergiejus
Stepelis Juozas 1919 05 04, Nr. 75 karininkas
1919 08 17, Nr. 133 895. Steponavičius (žr. 896)
Steponaitis Domas
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Steponaitis Juozas
1919 02 26, Nr. 38 karininkas
Steponaitis Vytautas
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Steponauskas Petras
Itn.
Steponavičius Bronius 1938 05 15, Alf. kar. sąr.
6
Ščegauskas Vladas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Ščepanavičius Mečius 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
1
Ščepavičius Jonas 1924 10 07, Nr. 100 Itn. 925. Čeponis (žr. 159)
1931 10 24, Nr. 57 . ltn. 926. Čeponis (žr. 160)
Ščepavičius Juozas
j
Ščepavičius Petras 1935 09 15, Nr. 66 . ltn. 927. Čeponis (žr. 162)
j
ats
Šemetas Ričardas Napoleonas 1939 09 19, Nr. 67 . j. Itn.
Itn
Šenbergas Vsevolodas 1920 04 14, Nr. 300 .
vyr vyr
Šeniauskas Julijonas 1920 10 18, Nr. 458 . Itn.
Šepetys Alfonsas 1927 02 17, Nr. 26 . lun.
Itn
Šepetys Jonas 1921 12 20, Nr. 292 .
.
j
Šepetys Povilas 1939 09 16, Nr. 64 Itn.
ats
Šepetys Stasys 1938 09 27, Nr. 68 . j. Itn.
Šepfas F. 1918 1201, Nr. 4 karininkas 928. praporščikas Šepf
Šerepéka Kazys
ats
1930 12 13, Nr. 61 , ltn.
ats
Šergalys Juozas 1931 11 04, Nr. 62 . j. ltn.
Šerkšnas Bronius 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Šerkšnas Stasys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Šerkšnys Alfonsas 1938 09 20, Nr. 65 ltn.
j.atIsn tin
Šernas Adomas 1929 11 14, Nr. 85 . Itn.
Šernas Alfonsas Julius 1936 09 15, Nr. 57 Itn.
Šernas Juozas 1927 09 08, Nr. 110
. .
Šernas Petras 1920 12 16, Nr. 507 karininkas
Šestokaitis Stasys
Itn
Šešplaukis Ignas
Itn
Šeštakauskas
vyr
Šeštakauskas Leonas 1919 07 06, Nr. 106 karužas 930. Leonas Antanas Šostakauskas
(žr. 958)
Petras 1927 02 17, Nr. 26 kpt.
Šeštokas Aleksandras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Šeštokas Alfonsas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Šiaučiūnas Domas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Šiaučiūnas Juozas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Šimaitis Vladas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. 937. KM 12 asp. laida
Šimanauskas Antanas 1919 11 22, Nr. 188 vyr. Itn.
Šimanauskas Kazys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Šimanėlis Liudvikas 1920 02 08, Nr. 234 karininkas
karininkas
Šimkus Jonas 1919 06 06, Nr. 84 942. mobilizuotas karininkas
Šimkus Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats, j. Itn. 943. KM 9 asp. laida
Šimkus Jonas Vladas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Šimkus Kazys 1925 09 17, Nr. 72 len. 944. KM 7 laida
Šimkus Kazys 1932 09 16, Nr. 63 ats. . lun. 945. KM 7 asp. laida
j
Šimkus Leonardas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Šimkus Mečislovas 1940 04 22, Nr. 36 ats. j. Itn. 946. Šimkevičius (žr. 939)
Šimkus Morkus 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Šimkus Neris 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Šimkus Stasys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Šimkus Vaclovas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Šimkus Valerijonas 1931 10 24, Nr. 57 . lun.
j
Šimoliūnas Juozas 1921 06 18, Nr. 142 karininkas 947. mobilizuotas karininkas
Šimoliūnas Juozas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn. 948. KM 20 laida
Šimoliūnas Stasys 1921 12 20, Nr. 292 Itn. 949. KM 4 laida
Šimoliūnas Stasys 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn. 950. KM 11 asp. laida
Šimoliūnas Vladas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Šimonauskas Bronius 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Šimonėlis Liudas 1939 01 01, Kar, metr. plk. Itn.
Šimonis Teofilius 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
Šimulynas Alfonsas 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Šlapkūnas Domas 1939 05 30, Nr. 38 Itn. 953. Šlapkauskas (žr. 952)
Šlapšinskas Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Iun. 954. Rimantas (žr. 791)
Šleinys Aleksandras 1938 09 27, Nr. 68
ats. j. Itn.
Šleinys Vincas 1923 10 26, Nr. 194 Ion.
Itn
Šlekys Kostantinas Kęstutis 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Šlekys Krisius 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
Šlekys Petras 1921 12 20, Nr. 292 Iun.
Šlekys Petras Andrius 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Šlekys Salemonas 1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn.
Šostakauskas Stasys 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. 957. Šeštokaitis (žr. 929)
Šostauskas Leonas Antanas 1933 06 30, Nr. 45 ats. Itn. 958. Leonas Šeštakauskas (žr. 930)
Šova Antanas 1919 11 17, Nr. 184 Itn.
Štukas Juozas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 968. paporučikis Juozas Štukas,
savanoris
Šturaitis Feliksas 1939 09 19, Nr. 67 .
Genrikas
Tadulevičius
plk
Taylor C. R. 1920 04 15, Nr. 303 973. pulkininkas, Anglija
j
.
.
Talauskas Ignas 1938 05 12, Nr. 35 ltn.
ats
Taleikis Horstas Vilhelmas 1937 09 15, Nr. 55 . j. Itn.
Gustavas Adolfas
j.len.
Tallat-Kelpša Eduardas 1920 09 02, Nr. 422 karininkas
j
kpt ats
Tamašauskas Antanas 1926 05 27, Nr. 49 .
.
Tamašauskas Liudas 1931 11 04, Nr. 62 j. Itn. 975. Tamošaitis (žr. 976)
Tamašauskas Pranas 1919 04 10, Nr. 64 karininkas
Tamonis Povilas 1938 09 27, Nr. 68
ats. j. Itn.
Tamošaitis Jonas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Tamošaitis Liūdas 1939 08 08, Nr. 52 976. Tamašauskas (žr. 975)
ats. j. ltn.
Tamošaitis Rokas 1938 09 27, Nr. 68
ats. j. ltn.
Tamošiūnas Albertas 1932 10 31, Nr. 76 . ltn.
j
Tamulis Vincas
1936 09 15, Nr. 57
Tapulionis Jonas
Tarančiukas Aleksas 1922 03 02, Nr. 52 karininkas
ats
Tareila Stasys 1931 11 04, Nr. 62 . j. Itn.
Tarlė-Jautakis Vladas 1920 09 10, Nr. 430 karininkas
ats Itn
Tarnauskas Enrikas 1932 09 16, Nr. 63 . j. Itn.
Tarulis Balys 1919 12 16, Nr. 206 .
ats
Tarūta Juozas 1929 11 14, Nr. 85 . Itn.
ats ats
Tarutis Vytautas 1935 09 15, Nr. 66 . j. ltn.
Tarvydas Pranas 1938 09 27, Nr. 68 . j. ltn.
ats
Taškus Alfonsas 1937 09 15, Nr. 55 . j. ltn.
Tašlykas Mykolas 1919 12 31, Nr. 213 karininkas
Tautvilas Narcyzas
j
Teišeriūnas Česlovas 1939 07 11, Nr. 47 Itn. 982. Teišerskis (žr. 983)
ats ats
Itj.nasu
1922 01 02, Nr. 3 .
Tekorius Vincas
Teleiša Juozas Baltramiejus 1936 09 15, Nr. 57 . j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 .
Telksnys Jonas
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Telksnys Pranas
1920 1204, Nr. 507 karininkas
Telnovas Jonas
1927 12 28, Nr. 145 . Itn.
Tenys Pranas
Teodoravičius Aleksiejus 1919 02 11, Nr. 28 karininkas
jj..lun tn
Thomas I.R. 1920 03 16, Nr. 272 karininkas 984. leitenantas, JAV
Thornberry R.W. 1920 03 16, Nr. 272 karininkas 985. majoras, JAV
Tijūnaitis Virgilijus Algirdas 1940 08 19, Nr. 127 .
Tumas Adomas 1938 12 23, Nr. 93 Itn. 991. Tumavičius (št. 995)
Tumas Juozas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas 992. poručikas Juozas Tumas,
savanoris
Tumavičius Adomas 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn. 995. Tumas (žr. 991)
vyr
Ugianskas Antanas 1919 11 22, Nr. 188 . Itn.
.
lun
Ugianskis Juozas 1920 10 17, Nr. 456
.
1938 09 27, Nr. 68 j. ltn.
Itn
Ulčinas Petras 1929 10 07, Nr. 78 .
.
Ulevičius Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats j. ltn.
Ulozevičius Simas 1920 12 04, Nr. 497 karininkas
Ulpa Antanas 1922 07 21, Nr. 156 karininkas
Ulvidas Petras 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Ulvydas Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Umbrasas Balys 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Umbrasas Valerijonas 1919 10 08, Nr. 163a vyr. Itn.
Umulis Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Undzėnas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Uogintas Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Uogintas Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Uogintas Pranas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
Urbanavičius Simanas 1929 10 07, Nr. 78 Itn. 998. Urbonas (žr. 1004a)
Urbanavičius Vincas Albinas 1936 09 15, Nr. 57 ats. . ltn.
j
Stasys
j j
Urbetis Petras 1936 09 15, Nr. 57 . Itn.
Urbonaitis Juozas 1939 09 16, Nr. 64 . Itn.
Urbonas Albinas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Urbonas Aleksas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
j
Urbonas Antanas 1940 08 19, Nr. 127 . Itn. 1004. KM 21 laida
Urbonas Juozas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Urbonas Oskaras 1921 01 25, Nr. 22 karininkas
Urbonas Petras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Urbonas Simanas 1939 07 11, Nr. 47 kpt. 1004a. Urbanavičius (žr. 998)
j
Urbonavičius Liudvikas 1939 09 16, Nr. 64 . ltn.
Urbonavičius Pranas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
j
Urbšaitis Kazys 1934 09 15, Nr. 88 . ltn.
Urbšas Adolfas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Urbutis Pranas 1940 05 16, Nr. 46 Itn. 1005. Bandzinas (žr. 66)
j
Užbalis Stasys 1939 12 11, Nr. 105 kpt. 1011. Zablockis (žr. 1078)
V
Vabalas Česlovas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Vabalas Jonas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Vachauzas Voldemaras 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Vadapalas Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Vadopalas Kazys 1928 11 30, Nr. 88 kpt.
Vadopalas Petras 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn.
Vadopalas Romanas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Vagelis-Butanas Antanas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Vagneris Maksas 1921 12 15, Nr. 290 karininkas
Vagneris Otto 1920 11 03, Nr. 470 karininkas
Vaicechavičius Gediminas Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. 1012. Vaitiekaitis (žr. 1018)
Vaicekauskas Edvardas 1920 09 23, Nr. 204 karininkas
Vaickelionis Vladas 1921 01 14, Nr. 9 Itn.
Vaickulionis Andrius 1921 10 04, Nr. 232 karininkas
Vaičaitis Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Vaičeliūnas Juozas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Vaičiakauskas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Vaičiulis Antanas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn. 1013. KM 13 asp. laida
Vaičiulis Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn. 1014. KM 14 asp. laida
Vaičiulis Juozas 1927 05 17, Nr. 62
kpt.
Vaičiūnas Stasys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Vaičiūnas Viktoras 1924 01 01, Nr. 4 Itn.
1939 12 05, Nr. 104 ats. j. Itn. 1018. Vaicechavičius (žr. 1012)
Vaitiekaitis Gediminas Jonas
Vaitiekavičius Antanas 1919 03 07, Nr. 44 karininkas 1019. įsak. Nr. 44, 1919
Antanas Vaitekavičius
jItn
Valys Jonas 1939 09 16, Nr. 64 .
Valys Justas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. j. Itnas. Itn.
Valys Stepas 1933 09 15, Nr. 65 .
Valys Vladas 1939 04 05, Nr. 22 j. Itnkpt. 1029. Valevičius (žr. 1028)
Valkauskas Vladas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Valkiūnas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 .
Valkūnas Leonas 1919 07 06, Nr. 106 j. ltnkaružas 1030. KM 1 laida
Valkūnas Leonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. 1031. KM 14 asp.
Valteris Antanas 1921 07 29, Nr. 172 karininkas
Valteris Kazys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Valteris Leonas 1919 08 30, Nr. 139 karininkas
Valteris Vincas 1928 02 22, Nr. 16 vyr. Itn.
Valteris Vytas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Vasiliauskas Jonas Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn. 1033. KM 11 asp. laida
Vasiliauskas Jonas Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. 1034. KM 14 asp. laida
Vengianskas Stasys 1927 02 17, Nr. 26 kpt. 1044. įsak. Nr. 26, 1927 -
Stasys Vengenskis
1921 11 22, Nr. 270 karininkas 1045. įsak. Nr. 47, 1922 -
Vereinas Jonas
Jonas Vereinas yra laisvai
samdomas karininkas
Itn.
Verksnys Antanas 1930 10 25, Nr. 54
j
Vičas Leonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Vičauskas Jonas 1921 12 20, Nr. 292 Ion.
Vičiulis Povilas 1931 11 04, Nr. 62 ats, j. ltn.
Vidrinskas Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Vidugiris Juozas 1919 09 30, Nr. 155 karininkas
Vidugiris Povilas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Vidugiris Tomas 1920 05 21, Nr. 335 Itn.
j
Vilkas Julius 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Vilkas Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Vilkas Kazys 1919 12 15, Nr. 205 karininkas
Vintartas Jonas 1919 06 06, Nr. 84 karininkas 1053. iki 1927 07 02 - Jonas
Vintortas (įsak. Nr. 83, 1927)
Virakas Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Virakas Vladas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Virbalis Adomas 1919 10 18, Nr. 170 kpt.
Virbalis Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Virbickas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Virbickas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Virbickas Leonas
Virgeningas Henrikas Martynas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Virkutis Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Virkutis Pranas Jonas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Viršila Antanas 1939 08 08, Nr. 53 j. ltn.
Viršila Antanas Leonas 1938 05 12, Nr. 35 . ltn.
j
j
Vitkauskas Vincas 1919 02 05, Nr. 26 karininkas
Vitkauskas Vladas Antanas 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn.
Vitkūnas Marijonas 1939 07 11, Nr. 47 plk. Itn. 1060. Vitkauskas (žr. 1059)
Vitkus Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. 1061. KM 4 laida
Vitkus Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. 1062. KM 11 asp. laida
Vitkus Juozas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn. 1063. KM 20 laida
Vitkus Vincas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats. Itn.
Vitkus Vladas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Vitolinas Teodoras 1921 08 10, Nr. 185 karininkas
Vitonis Povilas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Vitortas Marijonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Vitte Teodoras 1920 02 21, Nr. 246 karininkas
Vitulskis Pranas 1932 07 02, Nr. 45 j. ltn.
Vizbaras Jonas 1939 09 16, Nr. 64 j. Iun.
Vizbaras Adomas 1919 01 09, Nr. 14 karininkas
Vizbaras Aloyzas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Vizbaras Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Vizbaras-Paškevičius Genrikas 1931 04 11, Nr. 25 mjr. 1064. Paškevičius (žr. 686)
Vizgirda Tadas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Vizgirda Valerijonas 1939 09 16, Nr. 64 . Itn.
j
Volungė Stasys Zigmas 1939 08 08, Nr. 52 ats. j. Itn. 1065. Obuchavičius (žr. 674)
Vorobejus Leontijus 1921 09 19, Nr. 223 karininkas
Vorobėjus Olegas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Voroneckas Adolfas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Voronenko Petras 1920 03 08, Nr. 262 karininkas
j
Vosylius Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 1066. KM 6 asp. laida
Vosylius Jonas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn. 1067. KM 16 laida
1 Vosylius Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. lun. 1068. KM 11 asp. laida
Vrubliauskas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Vrubliauskas Juozas 1919 07 06, Nr. 106 karužas 1069. KM 1 laida
Vrubliauskas Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. . ltn. 1070. Šarūnas (žr. 923),
j KM 12 asp. laida
Walker H.L. 1920 03 16, Nr. 272 karininkas 1071. majoras, JAV
Wyman A. 1920 03 16, Nr. 272 karininkas 1072. kapitonas, JAV
Windsor T.H. 1920 03 16, Nr. 272 karininkas 1073. vyr. leitenantas, JAV
Withol Jonas 1920 08 21, Nr. 408 plk. 1074. pulkininkas, Latvija
Woods P.J. 1919 12 15, Nr. 205 karininkas 1075. pulkininkas, Anglija
Z
Zabielskis Jurgis 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Zablockas Petras 1919 1209, Nr. 202 karininkas 1076. mobilizuotas karininkas
Zablockis Petras 1930 10 25, Nr. 54 Itn. 1077. Užbalis (žr. 1010),
KM 12 laida
Ž
karininkas
Žadeika Vaclovas 1919 03 19, Nr. 53
Žemaitaitis Jonas 1938 05 15, Alf, kar, sąr. Itn. 1088. Biržų aps. komendantūra
j
Žemaitis Jonas 1922 09 25, Nr. 206 karininkas 1090, mobilizuotas karininkas
Žemaitis Jonas 1929 10 07, Nr. 78 Itn. 1091. KM 11 laida
Žemaitis Jonas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn. 1092. KM 13 laida
Žemaitis Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn. 1093. KM 10 asp. laida
Žemaitis Juozas 1919 12 16, Nr. 206 Itn. 1094. KM 2 laida
Žemaitis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. 1095. KM 6 asp. laida
Žemaitis Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn. 1096. KM 10 asp. laida
Žemaitis Juozas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. ats, Itn. 1097. veterinarijos gydytojas
Žemaitis Kazys Albertas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Žemaitis Petras 1919 01 02, Nr. 11 karininkas 1098. savanoris
Žemaitis Petras 1919 12 16, Nr. 206 Itn. 1099. KM 2 laida
Žemaitis Stasys 1933 09 15, Nr. 66
ats. j. ltn.
Žemaitis Vincas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Žemaitis Vladas Vytautas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Žemeckas Kazys 1931 11 04, Nr. 62
ats. j. ltn.
Žemeckas Stasys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Žemelis Henrikas 1936 09 15, Nr. 57 ats. . ltn.
j
Žilinskas Jonas 1923 10 26, Nr. 194 Iun. 1107. Žilius (žr. 1110), KM 5 laida
Žilys Povilas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn. 1109. KM 14 asp. laida
Lietuvos kariuomenėje apie 80 procentų karių bu Jie į karo kapelionų pavardžių alfabetinį sąvadą ne
vo katalikai, tačiau ir kitų religijų išpažintojai galėjo įtraukti, nes įsakymų dėl jų paskyrimo nebuvo.
atlikti savo tikybos apeigas. Sielovadai, neretai ir kul 1940 metais kitųų religijų karių dvasiniais reikalais
tūros švietimo komisijos darbui vadovavo karo ka rūpinosi: stačiatikių – kun. Steponas Semionovas,
pelionai. evangelikų reformatıų – kun. Adomas Šernas, evan
1919 m. sausio 6 d. įsakymu Krašto apsaugos mi
gelikų liuteronų – kun. Petras Dagys, žydų – rabi
nisterijai Nr. 12 Kauno garnizono karių pamaldoms nas Samuelis sniegas ir sentikių – šventikas Agafo
buvo paskirta Dominikonų bažnyčia. 1919 m. sau nas Pankratjevas.
sio 9 d. įsakymu Krašto apsaugos ministerijai Nr. 14 1940 m. birželio 15 d. sovietų kariuomenei oku
pirmuoju Lietuvos kariuomenės kapelionu buvo pa pavus Lietuvą, valstybės ir kariuomenės vadovų po
skirtas kunigas Bronius Bumša. žiūris į karių sielovadą pakito.
Stačiatikių tikybos karių sielovadai 1919 m. lie 1940 m. birželio 28 d. įsakymu kariuomenei
pos 27 d. įsakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 118 nuo Nr. 69 kariuomenės dalyse ir įstaigose karo kapelio
birželio 23 d. buvo paskirtas šventikas Nikolajus Sa nai nuo švietimo vadų pareigų buvo atleisti, karei
vickas. 1919 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Lietuvos viams tikybos pamokos ir šventadienio mišios paskelb
kariuomenei Nr. 139 (1919 m. liepos 31 d. Valsty tos neprivalomomis.
bės Prezidento įsakymas) vyriausiuoju armijos kape 1940 m. liepos 1 d. įsakymu kariuomenei Nr. 73
lionu buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko kapelio buvo panaikintas trimito signalas, kviečiantis maldai,
nas kun. Antanas Palubinskas. 1919 m. lapkričio o pačią maldą kalbėti ir giedoti buvo uždrausta.
26 d. įsakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 190 karo 1940 m. liepos mėnesio įsakymu kariuomenei Nr.
kapelionai buvo prilyginti karo valdininkams. 74 iš vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigų buvo
1920 m. gegužės 2 d. įsakyme Lietuvos kariuome atleistas vyskupas Teofilius Matulionis ir visų tiky
nei Nr. 317 išskirtos trys karo kapelionų pareigybės: bų karo kapelionai. Taip nustojo egzistavusi Lietu
armijos kapelionas, Kauno karo ligoninės kapelionas vos kariuomenės institucija, turėjusi didžiulę reikš
ir pulkų bei kitų tikybų kapelionai. Jų užimamos vie mę karių švietimui ir doroviniam auklėjimui. Vietoj
tos prilygintos: armijos kapeliono - pulko vadui, ki jos 1940 m. liepos 6 d. įsakymu Lietuvos kariuome
tų kapelionų – bataliono vadui. Karo kapelionai ne nei Nr. 81 buvo įsteigta Politinė valdyba ir politinių
šiojo karinę uniformą, ant jos antpečių buvo segami vadovų institucija, kuri atliko pragaištingą Lietuvos
atitinkami ženklai. 1928 m. kovo 28 d. įsakymu ka kariuomenės griovimo darbą.
riuomenei Nr. 31 karo kapelionai, įstoję į kariuomenę Sudarant 1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės
1918–1919 metais ir ištarnavę kariuomenėje ne ma karo kapelionų pavardžių alfabetinį sąvadą panaudoti
žiau kaip vienerius metus, buvo pripažinti Lietuvos 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. liepos 6 d. įsakymai
kariuomenės kūrėjais savanoriais. Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei,
Nuo pirmojo Lietuvos kariuomenės karo kapeliono Kariuomenei ir Liaudies kariuomenei.!
paskyrimo 1919 m. sausio 9 d. iki karo kapelionų
institucijos panaikinimo 1940 m. liepos 2 d. Lietu
vos kariuomenės karo kapelionais buvo paskirti 109
įvairių tikybų dvasininkai. Karo kapelionus, jiems iš
vykus ar susirgus, pakeisdavo vadinamieji vicekape 1. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 384, ap. 1, b. 3, 11, 23,
lionai. Tokie buvo kun. Petras Jasas, kun. Antanas 35, 46, 52, 62, 69, 73, 79, 91, 95, 99, 103, 108, 111, 117, 123,
127, 131, 134 ir 139, Lietuvos karo kapelionų bylos, f. 930, ap.
Juozapavičius, kun. Mečislovas Sandavičius ir kiti. 2, b. 417 ir 419.
Abraitis Vincas 1921 04 06, Nr. 69 Kaplanas Izraelius 1920 08 07, Nr. 394
Andziulis Pijus 1920 05 01, Nr. 316 Karbauskas Jonas 1922 09 25, Nr. 209
Asminavičius Jonas 1922 10 23, Nr. 231 Kasperavičius Julius 1923 10 30, Nr. 197
Babanauskas Ignas 1922 10 23, Nr. 231 Keblaitis Antanas 1926 03 15, Nr. 33
Balandis Vilius 1919 07 27, Nr. 118 Kirvelaitis Pijus 1923 11 06, Nr. 200
Balčiauskas Aleksandras 1940 02 10, Nr. 16 Kizlaitis Juozas 1922 12 14, Nr. 281
Baltuška Vincas 1929 02 02, Nr. 8 Korčinskis Joanas 1926 02 04, Nr. 18
Baronas Balys 1922 10 23, Nr. 231 Korzonas Paulius 1922 10 23, Nr. 231
Bartuška Vincas 1926 04 08, Nr. 40 Kozlovskis Nikalojus 1926 01 20, Nr. 9
Bliūdžius Antanas 1923 10 13, Nr. 185 Kryžanauskas Povilas 1921 05 13, Nr. 113
Brazaitis Antanas 1922 10 23, Nr. 231 Krūvėlis Martynas 1922 10 23, Nr. 231
Bruzdeilinis Vilius 1925 11 10, Nr. 87 Labanauskas Ignas 1922 10 24, Nr. 231
Bulvičius Petras 1920 10 30, Nr. 467 1923 06 05, Nr. 105
Lapis Justinas
Bumša Bronius 1919 01 09, Nr. 14 Lukašūnas Petras 1920 07 30, Nr. 391
Butvila Vladislovas 1919 06 06, Nr. 84 Mališauskas Juozapas 1919 12 15, Nr. 205
Česaitis Ignas 1934 11 15, Nr. 107 Matulionis Antanas 1938 05 15, Alf. kar. sąr.
Čėsna Nikodemas 1938 01 18, Nr. 5 Matulionis Teofilius 1940 05 16, Nr. 46
Dagys Petras 1934 07 13, Nr. 61 Mikšys Domininkas 1921 10 04, Nr. 231
Daukantas Kostas . sąr. Mironas Vladislovas 1929 05 29, Nr. 44
Deveikis Jonas 1925 10 30, Nr. 84 Mitalas Adolfas 1920 03 01, Nr. 255
Dykavičius Vytautas 1922 10 23, Nr. 231 Normantas Jonas 1926 05 27, Nr. 50
Dobužis-Dobužinskas Juozas 1923 01 26, Nr. 14 Palubinskas Antanas 1919 08 05, Nr. 125
Dragunevičius Vincentas 1920 05 02, Nr. 317 Pankratjevas Agafonas 1932 07 06, Nr. 46
Durasevičius Povilas 1938 05 15, Alf. kar, sąr. Paštukas Ambroziejus 1921 08 06, Nr. 182
Gaidamavičius Pranas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. Paukštė Emilijonas 1920 08 22, Nr. 410
Gaidelionis Jonas 1938 05 15, Alf. kar, sąr. Pauliukonis Antanas 1922 01 31, Nr. 27
Gaidys Baltrus 1920 07 12, Nr. 377 Petraitis Antanas
Gailius Valentinas 1926 11 16, Nr. 101 Petrauskas Motiejus 19381923
0510
15,19
,
sąr
Alf.Nr
.kar.189 .
Garmus Pranas 1920 05 17, Nr. 330 Pranckietis Kazimieras 1926 03 15, Nr. 33
Gauba Jonas 1932 01 30, Nr. 8 Pukėnas Kazimieras 1939 12 16, Nr. 107
Gronis Ladislovas 1928 02 08, Nr. 11 Puleikis Kazimieras 1938 05 10, Nr. 34
Gudonis Jonas 1921 07 02, Nr. 148 Račiūnas Antanas
1934 08 28, Nr. 80
Ivaška Antanas 1920 01 22, Nr. 223 Radžius Tadas
Janeliūnas Stanislovas 1922 09 25, Nr. 204 Ragauskas Jonas 19381938
0509
15,18
sąr
,
Alf.Alf
,kar,ka,rsąr .
Janilionis Juozas 1922 10 23, Nr. 231 Ramanauskas Juozas 1919 01 29, Nr. 21
Jasienskis Julius 1922 10 23, Nr. 231 Rinkevičius Antanas 1939 09 01, Nr. 59
Jasienskis Povilas 1919 11 26, Nr. 190 Ruškys Juozas 1920 03 08, Nr. 263
Jocius Antanas 1938 05 15, Alf. kar. sąr. Sabaliauskas Adolfas
1920 04 07, Nr. 293
Jonaitis Martynas 1920 12 02, Nr. 494 Sadūnas Jonas 1920 12 02, Nr. 494
Jovarauskas Juozapas 1919 07 27, Nr. 118 Savickas Nikolajus 1919 07 27, Nr. 118
Jurkus Klemensas 1927 07 28, Nr. 93 Semionovas Steponas 1938 05 24, Nr. 38
Juška Kazimieras 1929 06 15, Nr. 46 idaravičius Antanas
1926 03 15, Nr. 33
Kaliskis Eustafijus 1920 07 05, Nr. 375 Syrus Antanas 1938 05 15, Alf. kar, sąr.
XXII ir XXIII kariūnų laidų ir XV aspirantų lai pų ruošimui priskiriamas vyr. politinis vadovas Ba
dos kariūnai stojo dar į Pirmojo Lietuvos Preziden ranovas.
to karo mokyklą ir įtraukiami į Lietuvos karininkų Kariūnų mokymas turėjo vykti pagal programą,
sąvadą atskiru sąrašu. Kartu su savo mokykla jie iš patvirtintą Raudonosios armijos pėstininkų karo
gyveno visus Sovietų Sąjungos invazijos į Lietuvą pa mokykloms. Aspirantų rengimas jose nebuvo numa
darinius. 1940 m. rugpjūčio 14 d. VKP(b) Centro tytas, todėl 1940 m. spalio mėn 2 d. buvo išleista
komiteto Politbiuras priėmė slaptą nutarimą „Dėl Es paskutinė XV aspirantų laida – 284 šių specialybių
tijos, Latvijos ir Lietuvos SSR armijų pertvarkymo“l. aspirantai: pėstininkų – 166; kavalerijos – 48; inži
Lietuvos kariuomenės likvidavimas buvo pradėtas nerijos- šarvuočių – 23; ginklininkų – 32; aviacijos -
1940 m. rugpjūčio 30 d. ir jau metų pabaigoje ji buvo 11; aviacijos pėstininkų – 3; sanitarijos – 17. Tačiau
inkorporuota į Raudonosios armijos sudėtį. Panašus per iškilmes, kurių metu XV laidos kariūnams aspi
likimas lauke ir Lietuvos kariuomenės Karo mokyk rantams turėjo būti suteikti karininkų laipsniai, bai
los. 1940 m. rugsėjo 12-14 d.
. ji iš A. Panemunės
giantis ceremonijai, visa salė atsistojo ir sugiedojo gies
Kaune perkeliama į Vilnių, o jau rugsėjo 16 d. per mes „Lietuviais esame mes gimę“, „Marija Marija“
vardijama į Darbininkų-valstiečių Raudonosios ar bei Lietuvos himną. Tai lėmė, kad XV laidos kariū
mijos pėstininkų karo mokyklą.? Karo mokyklai va nams aspirantams karininkų laipsniai nebuvo suteik
dovavęs gen. štabo plk. V. Kiršinas pakeičiamas plk. ti – jie gavo tik pažymas rusų kalba, kad baigė Karo
G. Sokurovu.? Performuojant Karo mokyklą, vyko mokyklą ir yra atsargos karininkai.
didelė personalo kaita. 1940 m. rugsėjo 1 d. Karo Su nauja mokymo programa nesiderino ir XXII
mokykloje buvo 45 karininkai. Iki gruodžio pabai laidos kariūnų mokymas. Skirtingai nuo sovietinių
gos jų liko tik 18. Per šį laikotarpį iš likviduojamos karo mokyklų, kur baigusiems buvo suteikiamas leite
Lietuvos kariuomenės į Karo mokyklą perkelti 56 ka nanto laipsnis, motyvuojant, kad Lietuvos kariūnai
rininkai, tačiau ne visi jie buvo palikti tarnybai mo nėra gavę politinio išsilavinimo, jiems buvo suteik
kykloje. Dar liepos mėnesį Karo mokykloje atsiradę tas jaunesniojo leitenanto laipsnis?. Lietuvos centri
politiniai vadovai, vadovaujami Vyto Povilavičiaus”, niame valstybės archyve saugomose Karo mokyklos
buvo atleisti, juos pakeičiant būriu Raudonosios ar bylose nėra įsakymo, fiksuojančio XXII laidos išlei
mijos komisarų ir „politrukų“, vadovaujamų pulko dimą, todėl šią laidą baigusiųjų kariūnų sąrašas su
komisaro Lipkindo. Dominuojančią padėtį užėmė ru darytas pagal 1940 m. rugsėjo 15 d. Karo mokyklos
sai. Valstybinių egzaminų komisijos sudėtis atspindi įsakymą Nr. 205.10 Panašus ir XXIII laidos likimas
pasikeitimus Karo mokykloje – pirmininkas br. gen. – ji buvo išformuota. Visi šios laidos kariūnai buvo
Žemaitis, nariai plk. Sokurovas, pulko komisaras „persijoti“ pagal Raudonojoje armijoje taikomus kri
Macijauskas, Andrejevas ir plk. Erfurtas. Pakomisi terijus. Svarbiausia buvo socialinė padėtis. Po man
jų pirmininkai daugiausia Raudonosios armijos at
datų komisijos patikrinimo iš mokyklos į atsargą pa
stovai: taktikos – plk. Erfurtas, šaudybos – Andre leisti 49 kariūnai ir 37 kariūnai pasiųsti baigti karinę
jevas, rikiuotės - plk. Lukinas, kariūnų tarnybos la prievolę bendra tvarka jaunesniojo vado pareigose."
1. Lebedeva N., VKP(b) CK Politbiuras ir 1939-1941 m. prijungtų
prie SSRS teritorijų sovietizavimas // Genocidas ir rezistencija,
6. įsakymas Vilniaus pestininkų mokyklai Nr. 27, 1940 m. spalio
11 d., LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17.
2000, Nr. 1(7), p. 93. 7. LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17.
2. įsakymas Nr. 1 Darbininkų-valstiečių Raudonosios armijos pés Dim vyr. Itn. K. G. Ruzgys, Kreipimasis // Lietuvos šaulių žur
8.
tininkų karo mokyklai, 1940 m. rugsėjo 10 d., LCVA, f. 384, nalas „Trimitas", 2000, Nr. 7, p. 44.
ap. 7, b. 341, 420-421. 9. Balčiūnas J., Iš Karo mokyklos gyvenimo
bolševikų laikais, Lie
3. LCVA, f. R-222, ap. 1, b. 17. tuvių archyvas, Bolševizmo metai, I t., K., 1942.
4. Karo mokyklos karininkų etatų sąrašas. 1940 m. rugsėjo 1 d., 10. įsakymas Karo mokyklai Nr. 205, 1940 m. rugsėjo mėn. 15 d.,
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 7923, 1. 10. LVCA, f. R-222, ap. 1, b. 17.
5. įsakymas liaudies kariuomenei Nr. 97, 1940 m. liepos 25 d., 11. įsakymas Lietuvos pestininkų mokyklai Nr. 46, 1940 m. lap
LCVA, f. R-222, ap. 1, b. 1, 1. 42-43. kričio mėn. 22 d., LCVA, f. R-222, ap. 1, b. 17.
t
Dautartas Jeronimas Jucius Alfonsas Malinauskas Henrikas
Klevečka Bronius
Lasauskas Teodoras
Leitonas Bronius
Mališka Jonas
Marcinkonis Vladas
Martinkus Antanas
Martišiūnas Justinas
Meškauskas Antanas
Misiūnas Pranas
Pauliukonis Bronius
Petriškis Kostas
Vytautas Jasulaitis
1997 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Sei to imtinai laipsnį suteikia krašto apsaugos minist
mas priėmė Lietuvos Respublikos pasipriešinimo ras, pulkininko ir brigados generolo - Respublikos
1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio sta Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu.
tuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laips Tiems ginkluoto pasipriešinimo dalinių vadams,
nių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymą kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo karininko
Nr. VIII-398, kuriame karių savanorių kariniai ir laipsnį arba buvo baigę 1940 m. Karo mokyklos
partizanų laipsniai prilyginti dabartiniams Lietuvos XXI, XXII tikrosios karo tarnybos ir XV aspirantų
kariuomenės sausumos ir oro pajėgų karių laips laidas, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais
niams. Skiriasi tik žemesnieji karininkų laipsniai: arba Krašto apsaugos ministerijos įsakymais patvir
leitenantas prilyginamas vyresniajam leitenantui, tinamas turėtas arba suteikiamas aukštesnis karinin
jaunesnysis leitenantas – leitenantui. ko laipsnis. 1998 m. sausio 26 d. buvo pasirašytas
1998 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos pirmasis teisinis aktas – Prezidento dekretas, ku
Seimas priėmė Lietuvos Respublikos dimisijos karių riuo aukštesni kariniai laipsniai suteikti Lietuvos ka
laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo daly riuomenės karininkams – ginkluoto pasipriešinimo
viams kariams savanoriams ir prieškario Lietu dalyviams: brigados generolo (po mirties) – Lietu
vos kariuomenės karių įstatymą Nr. VIII-688. vos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pir
Šiame įstatyme karių savanorių laisvės kovotojų mininkui Jonui Žemaičiui, brigados generolo (po
struktūrose eitos pareigos prilyginamos Lietuvos mirties) - Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ginkluo
Respublikos sausumos ir karinių oro pajėgų dimi tųjų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui ir pulki
sijos karių laipsniams:
ninko (po mirties) - Dainavos apygardos ir Pietų
- kuopos vadas, rinktinės adjutantas - leitenantui; Lietuvos srities vadui Juozui Vitkui. Iki 1940 m.
– rinktinės štabo skyriaus viršininkas – vyresnia birželio 15 d. Jonas Žemaitis buvo 4-ojo artilerijos
jam leitenantui; pulko kapitonas, Adolfas Ramanauskas 1940 m.
– tėvonijos vadas, atskirojo būrio vadas, apygar spalio 2 d. baigė Karo mokyklos XV aspirantų laidą,
dos adjutantas, rinktinės vado pavaduotojas, rink o Juozas Vitkus, turėdamas pulkininko leitenanto
tinės štabo viršininkas – kapitonui; laipsnį, ėjo Karo mokyklos lektoriaus pareigas.
- apygardos štabo skyriaus viršininkas, apygardos Ginkluoto pasipriešinimo dalyviams, kurie ne
gydytojas, apygardos kapelionas, rinktinės vadas - buvo susiję su 1918–1940 metų Lietuvos kariuo
majorui; mene, kariniai laipsniai pradėti teikti 1997 m.
- apygardos vado pavaduotojas, apygardos štabo gruodžio 2 d. Tą dieną buvo pasirašytas krašto
viršininkas, politinės dalies viršininkas – pulkinin apsaugos ministro įsakymas, kuriuo ginkluoto pa
kui leitenantui;
sipriešinimo dalyviams buvo suteikti Lietuvos ka
- apygardos vadas, srities vadas – pulkininkui; riuomenės karininko laipsniai: Tauro apygardos Bi
- gynybos pajėgų vadas – brigados generolui. rutės rinktinės štabo viršininkui Vincui Algirdui
Kariams savanoriams kariniai laipsniai sutei Stačiokui (po mirties) – vyresniojo leitenanto ir
kiami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos Tauro apygardos Birutės rinktinės būrio vadui Jo
tyrimo centro teikimu, o Lietuvos kariuomenės ka nui Vytautui Stačiokui (po mirties) - leitenanto.
riams ir kariūnams (aspirantams) – pateikus Lietu Į sąvadą įtraukti tik tie dalyviai, kuriems karinis
vos valstybinių archyvų pažymėjimus apie Lietuvos laipsnis suteiktas 1997 m. gruodžio 2 d. – 2000 m.
kariuomenėje eitas pareigas ir įgytą mokslo cenzą. gruodžio 31 d. įsakymais. Laipsnių suteikimo pro
Karinių laipsnių suteikimo tvarka įstatyme nusta cesas tęsiasi, todėl šio sąvado papildymas bus pa
tyta tokia: nuo grandinio iki pulkininko leitenan skelbtas paskutiniame tome.
Itn.
Apulskis Zigmantas 1999 12 21, Nr. 2378-K
Ardzevičius Petras 2000 06 23, Nr. 1179-K kpt.
Bačiauskas Jonas 1998 09 14, Nr. 1640-K vyr. Itn.
Bagdonas Adolfas 1999 01 11, Nr. 36-K mjr.
Vyriausiojo štabo karininkai. Pirmoje eilėje iš kairės: antras - plk. M. Velykis, plk. Itn. J. Gricius, gen. L. Radus
Zenkavičius, gen. S. Žukauskas, ministras pirmininkas, krašto apsaugos ministras L. Bistras, plk. T. Daukantas,
mjr. J. Papečkys, gen. J. Galvydis-Bykauskas, dvyliktas – gen. V. Nagevičius. Kaunas, 1926 m.
Pirmasis Lietuvos savanorių kongresas, kuriame buvo įkurta Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga.
Iš kairės į dešinę: stovi gen. P. Plechavičius, gen. V. Grigaliūnas-Glovackis; sėdi gen. V. Nagevičius, gen. S. Žukauskas,
prezidentas A. Smetona, krašto apsaugos ministras A. Merkys, J. Čaplikas. Kaunas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1927 m.
VI
2
4
2
4
WATU
2
HH
3 5
Šarvuoto traukinio „Gediminas“ įgula prie kareivinių. Centre - traukinio vadas kpt. Kazys Abaras-Abaravičius.
Radviliškis, 1929 m.
BERNIUS
1
PAK
AUDRA
.KERSTAS
„SUBINAS
Laipsnių žvaigždutės: - karininkų iki 1931 m.; 2 - žemesniųjų karininkų nuo 1931 m.;
1
3,4 - aukštesniųjų karininkų
Laipsnio Vytis: 5 - generolo nuo 1919 m.; 6 - generolo iki 1934 m.
I 18
1 & 9
I divizijos numeris. Ženklelį nešiojo ant antpečių štabo karininkai
1-ojo, 8-ojo, 9-ojo pulko numeriai. Ženklelį nešiojo ant antpečių karininkai
2 4
* 1*
*2 * 2 3 7
Karo mokyklos kariūnų priesaika. Priesaiką priima Lietuvos Prezidentas A. Smetona. Kaunas, XX a. 4 deš.
GALYBESKOREN
1430-1090
SAVO SEFU
MTOTO ME
BASE
be
D A
Il
Ull 0
Karo mokslo draugijos centro valdyba. Iš kairės: antras - gen. (?) P. Kubiliūnas,
trečias - centro valdybos pirmininkas plk. J. Acus-Acukas. 1927 m.
Napitcmurs
HASONCEHozanna
kapitonasSchna Pulk.Bytautas Karolina Reingardas Rubornich
Kengitedter
"
Mayores wa
Aulkinz. Dirhana
Slogeris Vaitkus
Langtan Spolu Grinius Kapuskas
TomasRupsy
terhouses PUR
Auk.Bobinskas
in. Matulie
Majera
TE
Vypit Pa
TrofBredikytes nas
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyriaus III laida. Kaunas, 1930 m.
Fot. P. Bredikyre
Admite Fridrichas.
2 Dulki Baruolis. Mujer Muehlia
O Luz
Peldžius
Strazdas Pell, Mo. Vitkauskas
Sekleckas
Air Sulas
Mjr Sepetys
Delis de jak
Grigale e Vite
Kpt. Sirvidas. Sliavas
Hpt. Liečkauskas.
Ltn.Slyvauskas
Ltr
Kaupelis Sarvilis
-2
JasminPaulenas RG Petery
Fol,Modery!"Kowness
Išlydint į Vilnių. Priekyje – brigados generolas Stasys Raštikis ir divizijos generolas Vincas Vitkauskas. 1939 m.
Vytautas Jasulaitis
1919–1923 metais už Lietuvos nepriklausomy 1923 metais Lietuvos kariuomenės kariai savano
bę žuvo, mire eidami tarnybos pareigas arba dingo riai visiems laikams grąžino Klaipėdos kraštą Lie
be žinios 49 Lietuvos kariuomenės karininkai: tuvai. Sukilime žuvo 8-ojo pėstininkų Kauno ku
– kautynėse prieš bolševikus, kurios vyko nuo nigaikščio Vaidoto pulko ltn. Viktoras Burokevi
1919 m. sausio 5 d. iki 1920 m. sausio 5 d., - 7 čius ir 2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko kari
karininkai; ninkas Edvardas Noreika.
- kautynėse prieš bermontininkus, kurios vyko Atlikdamas tarnybines pareigas, 1920 m. vasario
nuo 1919 m. liepos 26 iki 1919 m. gruodžio 24 d. malšinant Kaune (A. Panemunėje) komunis
15 d., - 3 karininkai;
tų sukeltą kareivių maištą, žuvo Lietuvos kariuo
- kautynėse prieš lenkus, kurios vyko nuo menės karininkas – JAV vyr. ltn. S. J. Harris,
1919 m. balandžio 18 d. iki 1920 m. gruodžio 1922 m. sausio 2 d. Maskvoje buvo žiauriai nužu
1 d., - 22 karininkai; dytas karo ataše Sovietų Rusijoje kpt. Konstantas
- Klaipėdos išvadavimo kautynėse 1923 m. – 2 Avižienis.
karininkai;
Lietuvos kariuomenės karininkų, kurie žuvo po
– žuvo kitomis aplinkybėmis – 15 karininkų. 1923 m. taikos metu – aviacijos lėktuvų avarijose,
Pirmasis žuvęs už nepriklausomybę Lietuvos ka eidami tarnybines pareigas, pasikėsinimo į minist
riuomenės karininkas – Antanas Juozapavičius. rą pirmininką prof. A. Voldemarą metu, pavardės
Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai skelbė: į šį sąvadą neįtrauktos.
„I pėstininkų pulko karininką Antaną Juozapavi
čių ir karo valdininką Petrą Ruzgą užmuštus ties Šaltiniai
Alytumi kovoje su didžiumiečiais 1919 m. vasario
13 d. – skaityti žuvusiais“. Karininkui Antanui Juo
zapavičiui žūties dieną suėjo 25-eri metai. Didžiu 1918 m. lapkričio 23 d. – 1940 m. birželio 15 d. įsaky
mai Krašto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1,
miečiais vadinti bolševikai. Kovose su bolševikais b. 3, 11, 23, 35, 46, 52, 62, 69, 73, 79, 91, 95, 99, 103,
1919–1923 m. žuvo ir karininkas Jonas Nastop 108, 111, 117, 123, 127, 131, 134, 139.
ka, karužis Jurgis Sidaravičius, karininkas Antanas Žuvusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę karių sąra
Sinickas, karininkas Jurgis (Georgijus) Pliska, ltn. šai, LCVA, f. 930, ap. 7, b. 3.
Petras Urbakonis. Lietuvos karininkų neaplenkė Savanorių žygiai, t. I, V., 1991, p. 352.
netektys ir kovose prieš bermontininkus. Pirmoji
auka – Raseinių komendantūros 3-iosios kuopos
vadas ltn. Vincas Rimavičius, kuris pateko į ber
montininkų nelaisvę ir buvo žiauriai nužudytas.
Žuvo ir ltn. Serafinas Oželis, karininkas Karolis
Hofmanas. Didžiausios Lietuvos karininkijos ne
tektys buvo karo veiksmuose prieš lenkus. Pirma
sis žuvo Alytaus komendantūros karininkas Juozas
Grubliauskas: 1919 m. rugsėjo 1 d. patekęs į lenkų
nelaisvę, buvo sušaudytas. Žuvo dar 21 karininkas.
Adamonis Vaclovas 3-iojo DLK Vytenio pėstininkų pulko vyr. Itn. 1920 10 04, žuvo prie Varėnos
kautynėse prieš lenkus
Andriulis Stasys 3-iojo pėstininkų DLK Vytauto pulko ltn. 1920 10 18, žuvo prie Rykantų
kautynėse prieš lenkus
Andriūnas Juozas 2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko vyr. Itn. 1920 10 31, žuvo prie Giedraičių
kautynėse prieš lenkus
Avižienis Konstantas Karo ataše Sovietų Rusijoje, kpt. 1922 01 02, nužudytas Maskvoje
Balčiūnas Kostas 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio 1920 03 03, mirė eidamas tarnybos
Juozapavičius Antanas 1-ojo pėstininkų pulko vadas, karininkas 1919 02 13, žuvo Alytuje kautynėse
prieš bolševikus
Kybartas Leonas Šaulių sąjungos vyr. Itn. 1920 11 30, žuvo kautynėse prieš lenkus
Kuklieris Jonas 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio 1920 09 22, žuvo kautynėse prieš lenkus
Margirio pulko ltn. prie Vilkapedžių ir Smolėnų kaimų
Kumpis Juozas Oro laivyno (aviacijos) Itn. 1920 10 10, skrydžio virš lenkų
okupuotos teritorijos metu (1920 10 04)
nukrito su lėktuvu ir nuo žaizdų mirë
Lukoševičius Petras 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio 1923 02 16, kautynėse prieš
Margirio pulko ltn. lenkus dingo be žinios
Mačiukas Jonas 2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko ltn. 1920 11 21, mirė eidamas tarnybos pareigas
Malma Borisas Belaisvių stovyklų valdybos karininkas 1920 01 26, mirė ligoninėje nuo šiltinės
Matulaitis Antanas Generalinio štabo literatūros skyriaus 1920 11 21, žuvo prie Varenos
kultūros ir švietimo sekcijos vedėjas, Itn., kautynėse prieš lenkus
Steigiamojo Seimo narys
Matulaitis Kazys 2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko 1920 11 23, sužeistas kautynėse prieš
kuopos vadas, lun. lenkus (1920 11 22) mirė nuo žaizdų
Mučas Jonas 5-ojo pėstininkų DLK Kęstučio pulko kpt. 1921 05 12, mirė ligoninėje nuo
užkrečiamųjų ligų
Musteikis Jurgis 2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko ltn. 1920 09 22, kautynėse prieš lenkus
dingo be žinios
Oželis Serafinas
2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko ltn. 1919 11 24, kautynėse prieš
bermontininkus sužeistas mirė nuo žaizdų
Pilipauskas Adas Kedainių komendantūros karininkas 1919 09 15, mire eidamas tarnybos
pareigas
Pliska Jurgis Atskiros Baltgudžių kuopos karininkas 1919 08 28, žuvo prie Suseklių sodžiaus
kautynėse prieš bolševikus
Ramanauskas Kazys 2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko 1920 09 05, žuvo kautynėse
bataliono vadas, mjr. prieš lenkus
Rauba Vytautas Aviacijos dalies ltn. 1920 05 22 lėktuvo avarijos metu
,
buvo sunkiai sužeistas ir mire
Rimavičius Vincas
Raseinių komendantūros 3-iosios kuopos 1919 10 26, kautynėse prieš
vadas, Itn.
bermontininkus pateko į nelaisvę
ir buvo nužudytas
Saldukas Petras
5-ojo pėstininkų DLK Kęstučio pulko ltn. 1920 09 22, žuvo prie Berznikų
kautynėse prieš lenkus
Samasionka Jonas
2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko kpt. 1920 08 11, prigere
Styra Petras
3-iojo pėstininkų DLK Vytauto pulko ltn. 1920 10 09, žuvo prie Lentvario
kautynėse prieš lenkus
Sidaravičius Jurgis 1-ojo pėstininkų pulko karužas, Itn. 1919 08 24, žuvo prie Balčių dvaro
kautynėse prieš bolševikus
Sinickas Antanas
2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko 1919 08 26, žuvo Latvijoje kautynėse
kuopos vadas, karininkas prieš bolševikus
Stapulionis Jonas
Artilerijos brigados 5-osios baterijos ltn. 1920 09 22, žuvo prie Kapčiamiesčio
kautynėse prieš lenkus
Šneideris Genrichas Kauno komendantūros karininkas
1919 10 12, mirė eidamas tarnybos
pareigas
Šostakas Teodoras
3-iojo pėstininkų
.
DLK Vytauto pulko 1920 10 04, žuvo prie Varėnos
kautynėse prieš lenkus
Šulcas Fricas Aviacijos dalies karininkas
1919 09 29, žuvo lėktuvo avarijos metu
Telksnys Pranas 2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko 1920 11 21, žuvo kautynėse prieš lenkus
adjutantas, Itn.
Tiška Zigmas
7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio 1920 11 17, žuvo prie Širvintų
Butigeidžio pulko kuopos vadas, Itn. kautynėse prieš lenkus
Urbakonis Petras
2-ojo pėstininkų DLK Algirdo pulko ltn. 1919 11 21, žuvo kautynėse prieš
bolševikus
Urbelis Aleksandras
11-ojo Vilniaus pėstininkų pulko ltn. 1923 03 23, žuvo kautynėse prieš
lenkų diversantus
Vitartas Kazys Joniškėlio bataliono karininkas 1919 05 14, žuvo kautynėse prieš bolševikus
Zablackas Petras
1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko vyr. Itn. 1920 01 22, mirė ligoninėje nuo ligų
Zakšauskas Kazys Oro laivyno (aviacijos) Itn.
1922 04 29, žuvo lėktuvo avarijos metu
Vytautas Jasulaitis
1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, nelauk kymas buvo formuluojamas „atleidžiamas iš užima
dami sovietinės valdžios represijų iš Lietuvos pasi mos vietos jam prašant“. Net ir tiems karininkams,
traukė br. gen. Kazys Musteikis, plk. Juozas Mus kurie 1940 m. liepos mėnesį atestacijose buvo įvar
teikis, plk. Aloyzas Valiušis ir plk. Itn. Stepas Žu dyti kaip nelojalūs sovietinei santvarkai, atleidimo
kaitis. Jie pirmieji ir buvo išbraukti iš karininkų są formuluotė buvo ta pati – „jam prašant“. Tik plk.
rašų.' Karo atstovas Berlyne plk. Itn. Kazys Gri Petras Pundzevičius, kpt. Juozas Vebra, kpt. Anta
nius ir plk. Itn. Petras Valkūnas, okupacijos metu nas Budrys, plk. Itn. Vytautas Bendoravičius, plk.
buvę užsienyje, buvo pašalinti iš kariuomenės kaip Itn. Petras Traškevičius, plk. Itn. Julijonas Abrai
negrįžę į Lietuvą. 1940 m. liepos 20 d. burine jach tis, mjr. Antanas Golšteinas, plk. Boleslovas Jaku
ta „Nijolė“ iš Šventosios uosto į užsienį pasitraukę tis, mjr. Balys Žitkevičius, br. gen. Viktoras Gied
karo laivo „Prezidentas Smetona“, okupantų pava rys, mjr. Ignas Jasiūnas, kpt. Bronius Lazėnas ir kpt.
dinto „Pirmūnu“, kpt. ltn. Povilas Labanauskas, Petras Čeponis iš kariuomenės atleisti „dėl ligos“.
kpt. ltn. Vytautas Kuizinas ir jūrų j. Itn. Ričardas Įrašais įsakymuose „jam prašant“ buvo pridengti su
Nakas buvo pašalinti iš kariuomenės. Ltn. Bro sidorojimo su nelojaliais okupacijai karininkais fak
nius Aušrota, ltn. Povilas Skardžius ir ltn. Jonas Le tai. 1940 m. birželio 25 d. įsakymu tuomet iš
peška buvo pašalinti iš kariuomenės kaip „pabėgę kariuomenės buvo pašalinti 2 divizijos generolai,
iš tikrosios karo tarnybos“. 5 brigados generolai, 4 pulkininkai ir 6 pulkinin
Dauguma Lietuvos kariuomenės dalinių liko kai leitenantai. 1940 m. liepos 2 d. – pašalinti 22
-
savo dislokacijos vietose net neinformuoti apie oku karininkai, 1940 m. rugpjūčio 1 d. – 25 karininkai
pacijos pradžią. Jie taip ir nesulaukė įsakymo vyk (iš jų 12 karininkų – po neramumų 9-ajame pės
-
dyti 1940 m. gegužės mėn. Valstybės gynimo tary tininkų pulke), 1940 m. rugpjūčio 7 d. – 51 kari
bos posėdyje priimtą nutarimą priešintis ginklu. Ka ninkas.
riuomenės vadovybė padarė viską, kad okupacijai Nuo 1940 m. birželio 19 d. (pirmasis Lietuvos
nebūtų pasipriešinta. kariuomenės įsakymas dėl karininkų pašalinimo)
Pasilikusių karininkų šalinimas iš kariuomenės iki 1940 m. rugpjūčio 27 d. (Lietuvos liaudies ka
prasidėjo 1940 m. birželio 20 d. Šios dienos įsa riuomenės įjungimo į sovietinę armiją) iš Lietuvos
kymu iš Lietuvos kariuomenės karininkų korpuso kariuomenės buvo pašalinta 218 karininkų – iš jų:
pašalinti Šaulių sąjungos vadas plk. Pranas Sala divizijos generolų – 2,
džius, bandžiusio nepaklusti okupacijai 9-ojo pės brigados generolų – 8,
tininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko va pulkininkų – 29,
das plk. Antanas Gaušas, Kariuomenės štabo 2-ojo pulkininkų leitenantų – 33,
skyriaus žvalgybos ir kontržvalgybos dalies vedėjas majorų – 32,
plk. Itn. Petras Kirlys ir 1-ojo pėstininkų DLK Ge kapitonų – 52,
dimino pulko ltn. Vladas Patalauskas. Beveik vi leitenantų – 41,
siems pašalintiems iš kariuomenės karininkams įsa jaunesniųjų leitenantų – 21.
1. 1940 06 15 d. įsakymas kariuomenei Nr. 60. LCVA, f. 384, ap. 1, 4. 1940 06 20 jsakymas kariuomenei Nr. 61. LCVA, f. 384. ap. 1,
b. 138. b. 138.
2. 1940 06 22 įsakymas kariuomenei Nr. 66. LCVA, f. 384, ap. I, 5. 1940 06 25 įsakymas kariuomenei Nr. 67. LCVA, f. 384, ap. 1,
b. 138. b. 138.
3. 1940 07 30 sakymas kariuomenei Nr. 105. LCVA, . 384, ap. 1,
f
b. 138.
Šaltiniai
Abraitis Julius plk. Itn. 1940 07 16, Nr. 93 iš kariuomenės atleistas „dėl ligos“
Acus-Acukas Jonas plk. 1940 07 02, Nr. 75
Adamkavicius Edvardas div. gen. 1940 06 25, Nr. 67
Adomaitis Jonas mjr. 1940 08 07, Nr. 114
Aušrota Bronius Itn. 1940 07 23, Nr. 95 pašalintas kaip „pabėgęs iš kariuomenės“
Babickas Kazys plk. Itn. 1940 06 25, Nr. 67
Bendoravičius Vytautas plk. Itn. 1940 07 12, Nr. 87 iš kariuomenės atleistas „dėl ligos“
Berentas Eduardas mjr. 1940 07 02, Nr. 75
Čeponis Petras kpt. 1940 08 26, Nr. 135 iš kariuomenės atleistas „dėl ligos“
Černius Juozas mjr. 1940 07 11, Nr. 85
Grinius Kazys plk. 1940 08 01, Nr. 108 Kviečiamas į Lietuvą negrįžo, todėl
„laikomas pasišalinusiu iš kariuomenės
ir išbraukiamas iš karininkų sąrašų“.
Gudavičius Jonas plk. Itn. 1940 06 25, Nr. 67
Jakutis Boleslovas . 1940 08 10, Nr. 120 iš kariuomenės atleistas ,,dėl ligos
Janickas Juozas kpt. 1940 07 12, Nr. 87
Jasiūnas Ignas . 1940 08 26, Nr. 135 iš kariuomenės atleistas „dėl ligos“
Jašinskas Mikas plk. Itn. 1940 08 25, Nr. 134
plk. Itn.
1940 06 20, Nr. 61
Kirlys Petras
Ion. 1940 08 01, Nr. 108
Kiveris Juozas
Klimavičius Viktoras
kpt. 1940 08 01, Nr. 108
Krištaponis Eduardas kpt. 1940 08 07, Nr. 114
Kutka Petras
plk. 1940 07 02, Nr. 75
Kuizinas Vytautas kpt. ltn. 1940 07 30, Nr. 105 Burine jachta „Nijolė“ iš Šventosios
uosto išplaukė į jūrą ir negrįžo. Laikomas
„nežinia kur dingusiu, atleistas iš pareigų
ir išbrauktas iš karininkų sąrašų“.
Kvedaravičius Pranas kpt. 1940 08 07, Nr. 114
Labanauskas Povilas
kpt. Itn. 1940 07 30, Nr. 105 Burine jachta „Nijolė“ iš Šventosios
uosto išplaukė į jūrą ir negrįžo. Laikomas
„nežinia kur dingusiu, atleistas iš pareigų
ir išbrauktas iš karininkų sąrašų“.
Langas Valdemaras Itn. 1940 07 25, Nr. 97
Lazėnas Bronius kpt. 1940 08 26, Nr. 135 iš kariuomenės atleistas ,,dėl ligos“
Leknickas Lionginas mjr. 1940 08 10, Nr. 120
Lepeška Jonas Itn. 1940 08 25, Nr. 133 pašalintas iš kariuomenės kaip „pabėgęs
iš tikrosios karo tarnybos“
Lesauskis Pranas plk. 1940 08 26, Nr. 135
Pranckonis-Pranckevičius Kazys gen. št. plk. Itn. 1940 08 01, Nr. 108
Prusaitis Juozas plk. Itn. 1940 07 02, Nr. 75
j
Šalkauskas Zigmas mjr. 1940 08 07, Nr. 114
Šarūnas-Vrubliauskas Juozas mjr. 1940 07 02, Nr. 75
Šeniauskas Julijonas mjr. 1940 07 02, Nr. 75
Šikeris Bronius plk. 1940 06 27, Nr. 68
Šimkus Aleksandras plk. Itn. 1940 08 10, Nr. 120
Traškevičius Petras plk. Itn. 1940 08 01, Nr. 108 iš kariuomenės atleistas „dėl ligos“
Treinys Antanas kpt. 1940 08 10, Nr. 120
Valkūnas Leonas plk. Itn. 1940 08 26, Nr. 135 pašalintas iš kariuomenės kaip
„nesugrįžęs iš komandiruotės užsienyje“
Valušis Aloyzas plk. 1940 06 22, Nr. 66
pašalintas iš kariuomenės kaip išvykęs
iš Lietuvos
Vimeris Emilis
brig. gen. 1940 06 25, Nr. 67
Vimeris Ernestas kpt. 1940 07 02, Nr. 75
Vismontas Petras j. ltn. 1940 08 01, Nr. 108
Vitkūnas-Vitkauskas Marijonas plk. Itn. 1940 06 25, Nr. 67
Vitkus Juozas . ltn. 1940 08 07, Nr. 114
j
Volodkevičius Jokūbas mjr. 1940 07 02, Nr. 75 1940 07 23 įsakymu Liaudies
kariuomenei Nr. 95 grąžintas
į tikrąją karo tarnybą
Zakis Eduardas
kpt. 1940 08 07, Nr. 114
Zibavičius Liudas mjr. 1940 07 12, Nr. 87
Žitkevičius Balys mjr. 1940 08 25, Nr. 131 iš kariuomenės atleistas ,,dėl ligos“
Žiukas Aleksandras Itn. 1940 08 07, Nr. 114
Žukaitis Stepas plk. Itn. 1940 06 19, Nr. 60 pašalintas iš kariuomenės kaip
išvykęs iš Lietuvos
Žukas Petras plk. Itn. 1940 08 07, Nr. 114
Žukauskas Adolfas mjr. 1940 07 11, Nr. 85
kas, savo parašu patvirtindamas ir savo paskyrimą. čiūnui jaunesniojo leitenanto laipsnį. Dar po kelių
Iš viso į Lietuvos liaudies kariuomenę nuo dienų – liepos 31 d. rašomas naujas įsakymas liau
1940 m. liepos 6 d. iki 1940 m. rugpjūčio 27 d. dies kariuomenės Nr. 106, kuriuo jaunesnysis lei
leistas 1940 07 12), o Politinės valdybos agitaci Pranas Griebliauskas – „Tinka užimamai vietai“?
jos, propagandos ir spaudos skyriaus viršininkas Tokių atestacijų labai daug. Dažniausiai dalinių
Juozas Pajaujis – tik aštuonias dienas (atleistas vadai karininkus atestavo teigiamai, o politiniai va
1940 07 16). Beveik visiems kariuomenės politi dovai juos pasmerkdavo atleidimui iš kariuomenės
niams vadovams artimesnė buvo anarchija nei arba net areštui: plk. Itn. gyd. Kazys Nasvytis
drausmė kariuomenėje. Apie tai byloja politinių va 1941 06 19 buvo suimtas, mjr. Antanas Gantau
dovų įrašai karininkų atestacijose: „Griežtas“. tas – 1940 08 15 atleistas iš kariuomenės. Politi
Kadangi Kariuomenės drausmės statute nebuvo niai vadovai nulėmė daugelio Lietuvos karininkų
politinio vadovo sąvokos, 1940 m. liepos 13 d. įsa likimą.
kymu liaudies kariuomenei Nr. 90 politinių vado
vų statusas prilygintas: Šaltiniai
– liaudies kariuomenės politinio vadovo - divi
zijos vadui,
1940 m. birželio 15 d. – rugpjūčio 27 d. kariuomenės (liau
- politinių vadovų, divizijos ir brigados vadų dies kariuomenės) įsakymai Nr. 56-136, LCVA, f. 384,
užimamose vietose – pulko vadui, ap. 1, b. 138, 1. 159-312.
- politinių vadovų, pulkų ir atskiro bataliono Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos įsakymai
vadų vietose - bataliono vadui,
- politinių vadų, pulko vadų padėjėjų ir bata
liono vadų vietose – kuopos vadui,
- politinių vadų, kuopos vadų vietose - būrio
vadui.
inn
Lietuvos liaudies kariuomenėje politiniais vadovais dirbusių karininkų
pavardžių sąvadas
Statusas
Pavardė ir vardas paskyrimo metu Įsakymo data ir numeris Dalinys
Bekarevičius Vasilijus ats. j. lun. 1940 07 08', Nr. 82 1 ulonų DLK Birutės pulkas
Biržietis Vladas ats, j. Itn. 1940 07 08, Nr. 82 4 pėst. LK Mindaugo pulkas
Jakutis Antanas ats. j. Itn. 1940 08 01, Nr. 108 Politinės valdybos agitacijos,
propagandos ir spaudos skyrius
vado adjutantas
Kuzminskas Vytautas ats. j. ltn. 1940 07 08, Nr. 82 3 dragūnų Geležinio Vilko pulkas
Romaška Petras ats. j. ltn. 1940 07 08!, Nr. 82 2 pést. DLK Algirdo pulkas
Sipavičius Gvidonas Stasys ats. j. Itn. 1940 07 08, Nr. 82 Politinės valdybos politinių vadų
organizacijos skyriaus viršininkas
Po 1940 m. birželio 15 d. Lietuvą ištikusios tra lis jų buvo nužudyta. Červeneje žuvo: plk. Juozas
gedijos vieni karininkai atvirai protestavo, kiti ren Šarauskas, ats. plk. Balys Giedraitis, mjr. Jonas Špo
gesi sukilimui, dar kiti reiškė pasyvų protestą. Pla kevičius, mjr. Vladas Opulskis, ats. mjr. Vincas
tus informatorių-politinių vadovų tinklas apraizgė Daudzvardas, kpt. Stasys Gromnickas, ltn. Juozas
visą kariuomenę. Prasidėjo areštai. Buvo suimti Ka Jakaitis. Kai kuriems karininkams pasisekė pabėg
riuomenės štabo 2-ojo skyriaus, Ginklavimo valdy ti. Červenėje mirtis aplenkė plk. Juozą Tumą, ats.
bos, kariuomenės teismo ir prokuratūros, kariuo plk. Joną Petruitį, plk. Antaną Šovą, kpt. Stasį Ja
menės vadovybės karininkai. Daugelis jų buvo iš siunską, kpt. Osvaldą Žadvydą.
vežti į Sovietų Sąjungos kalėjimus ir ten sušaudyti: Pirmomis karo dienomis įvairiose Lietuvos vie
ats. br. gen. Kazys Skučas, ats. br. gen. Julius Čap tovėse buvo nužudyta labai daug Lietuvos kariuo
likas, br. gen. Antanas Gustaitis, gen. Jonas Sutkus, menės karininkų (plk. Juozas Žemgulys, ats. j. Itn.
gen. ltn. Kazys Ladyga, plk. Julius Matulevičius, Stasys Mačiulis – Panevėžyje, plk. Itn. Ignas Paši
plk. Domas Grabys, plk. Kostas Dulksnys, plk. lys-Podgaiskis – Zarasuose). Be žinios dingo suim
Adolfas Lapšys, plk. Petras Kirlys, plk. ltn. Anta ti plk. Itn. Antanas Karosas, Itn. Vytautas Stankū
nas Urbelis ir daugelis kitų. Karininkų areštai tęsė nas, j. Itn. Kajetonas Matas Kaunas. Rainiuose bu
si visą pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpį. vo žvėriškai nužudyti j. ltn. Jonas Antanavičius, ats.
Informatoriams pavyko išaiškinti rengiamo sukili j. ltn. Pranas Daukša, ats. j. ltn. Antanas Dibiste
mo organizatorius Vilniuje. Jo vadovai mjr. Vytau ris, ats. j. ltn. Jonas Jakštas, ats. j. ltn. Vladas Pet
tas Bulvičius, kpt. Juozas Kilius, ltn. Juozas Sadze ronaitis ir ats. j. Itn. Česlovas Šalkauskas.
vičius buvo suimti, išvežti į Maskvą ir sušaudyti. Daug aukų pareikalavo ir Birželio sukilimas. Jo
1941 m. birželio 22–28 d. Lietuvoje beveik tūks metu žuvo Lietuvos kariuomenės karininkai suki
tantis politinių kalinių ir civilių gyventojų (99 pro lėliai mjr. Bronius Bairiūnas, kpt. Pranas Žebraus
centai lietuvių) besitraukiančių sovietinių okupan kas, ats. Itn. Jonas Dženkaitis, ltn. Adolfas Lauži
tų buvo nužudyti. Jau pirmąją Vokietijos-Sovietų kas, ats. Itn. Juozas Stankevičius, j. ltn. Antanas
Sąjungos karo dieną, Lietuvoje įvedus karo padėtį, Gulbinas, ats. j. ltn. Juozas Kuras, ats. j. ltn. Juo
politinių kalinių bylos buvo perduotos karo tribu zas Merkevičius.
nolams. Dažniausi jų nuosprendžiai – mirties baus Dalis karininkų, kalėjusių kalėjimuose, Birželio
mė. Tačiau NKVD ir NKGB vietiniai skyriai kali sukilimo dienomis buvo išlaisvinti. Tai – br. gen.
nius žudė ir savo iniciatyva. Emilis Vimeris, br. gen. Mikas Reklaitis, plk. An
į Rusijos gilumą iš Lietuvos kalėjimų buvo iš tanas Reklaitis, plk. Pranas Saladžius, plk. Jurgis
vežta apie 1360 politinių kalinių. Dauguma jų ten Bobelis, plk. Mykolas Kalmantas, plk. ltn. Jonas
buvo nužudyti arba mirė nuo išsekimo. 1941 m. Šlepetys, mjr. Antanas Andriūnas, kpt. Antanas
birželio 23 d. naktį iš Kauno kalėjimo buvo išvežta Audronis ir dar daugelis kitų. Jie nelaukė antrosios
apie 120 kalinių. Dalis jų buvo sušaudyti Minske. sovietinio teroro bangos ir 1944 metais pasitraukė
Toks likimas ištiko ats. plk. Steponą Rusteiką, kpt. į Vakarus.
Albertą Švarplaitį. Kiti kaliniai birželio 25 d. buvo Paskutinėmis sovietinės okupacijos di omis
varu išvaryti iš Minsko į Rusijos gilumą. Didelė da masiškai suiminėjami 29-ojo šaulių teritorinio kor
Abaras-Abaravičius Kazys plk. 1941, Lama, Oziorlagas, Irkutsko sr. 1950 žuvo lageryje
Abukauskas Petras ats. Itn. 1941 nuteistas
Adomaitis Augustinas Iun. 1941, Norilskas 1956 grįžo
Adomaitis Jonas Itn.
1941 birželio mėn. nužudytas
Tauragės r. (kita versija – prie Joniškio
Adomaitis Juozas ats. karininkas 1941 06 22 raudonarmiečių
nušautas prie Kretingos
Adomaitis Juozas karininkas 1940 08 01, Pečiorlagas 1941 11 29 žuvo lageryje
Adomaitis Juozas ats. karininkas 1940 07 12, Vorkutlagas 1944 10 02 žuvo lageryje
Adomaitis Pranas kpt. 1941, Norilskas, Susumanas 1966 grįžo
Adomavičius Mečys ats. Itn.
1941 išvežtas į lagerį
Adomavičius Vladas Ion. 1940, Vilnius, Minskas
Adomonis Karolis kpt. 1941, Norilskas
1955 grįžo
Adomonis Petras kpt. Vorkuta 1942 žuvo lageryje
,
Alanta-Babickas Povilas plk. 1940 mirė rusams nepriemus
į karo ligoninę
Aleksa-Aleksandravičius Jonas kpt. 1940 07 12, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Aleksandravičius Vladas j. ltn. 1941, Norilskas
1946 grįžo
Aleksiejūnas Alfonsas kpt. 1941, Norilskas
į Lietuvą negrįžo
Aleksiejūnas Kazys Itn. 1941, Norilskas
1943 žuvo lageryje
Aleksis-Aleksandravičius plk. 1941, Norilskas
1958 grįžo
Bronius Vincas
Alonderis Robertas Itn. 1941, Norilskas
žuvo lageryje
Ambrazevičius Vincas kpt. 1941, Rešotai 1942 11 18 sušaudytas
Ambraziejus Andrius kpt. 1941, Nevelis, Norilskas
1942 06 20 žuvo lageryje
Ambrozaitis Kazys ats. . Iun. 1940 07 12, Karlagas
j
Andrejauskas Kostas ats. j. ltn. 1941 ištremtas įį Altajaus kraštą 1960 grįžo
Andriejauskas Juozapas ats. j. ltn. 1941 06 14
1942 žuvo lageryje
Andrijauskas Justinas Itn.
1942, Pravdinskas, Balachna, Gorkio sr. 1942 žuvo lageryje
Andriūnas Antanas mjr. 1941 06 12, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Andriūnas Izidorius kpt.
Andriūnas Povilas Itn.
1941, Gorkis, Lesnoje (Viatlagas) 1943 11 27 žuvo lageryje
.
j
.
Andriušis Bronius
1941, Kaunas, Vorkuta, Komija 1943 09 24 žuvo lageryje
kpt
Audronis-Krasnickas Antanas kpt. 1941 03 07, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Augaitis Pranas Itn. 1941 06 13, Rešotai 1942 01 03 žuvo lageryje
Augustaitis Antanas ats, Itn. 1941, Rešotai 1942 03 10 žuvo lageryje
Augutis Jonas Jan. 1940 08 02, Vilnius 1941 paleistas
Aukščiūnas Vincas ats. Iun. 1941 ištremtas į Altajaus kraštą 1962 grįžo
Aukštikalnis Juozas Itu. 1940 06 30, Šiauliai, Gorkis 1942 04 29 sušaudytas
Auštrevičius Albinas ats. j. Iun. 1941 06 14, Rešotai 1942 11 15 (1942 01 23)
žuvo lageryje
Aužbikavičius Vladas plk. Itn. 1941, Scriogovas, Komija, Uchta 1943 žuvo lageryje
Avižienis Karolis Itn. 1940, Raseiniai 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Avižonis Vytautas ats. j. ltn. 1941 06 21, Sevurallagas žuvo tremtyje
Bačiulis Alfonsas Itn. 1941, Norilskas, Krasnojarsko kr. 1970 grįžo
Bačkis Juozas mjr. 1941, Norilskas 1942 09 29 žuvo lageryje
Bačkus Juozas plk. Itn. 1941, Severlagas 1942 sušaudytas Sverdlovske
Bagdonas Leonas Itn. 1941 nušautas traukiantis kariuomenei
Bagdonas Petras ats. Itn. 1943, Tapillagas, Sverdlovskas 1944 žuvo lageryje
Bagdonas Vladas Itn. 1941 02 13 žuvo pulko žiemos
stovykloje
Bairiūnas-Beinaravičius .
mjr. 1941 žuvo Vilniuje sukilimo metu
Bronius
Barkauskas Pranas ats. Itn. 1940 07 12, Komija 1942 01 19 žuvo lageryje
Barkauskas Stasys mjr. 1941 suimtas
Bikmanas Vilius kpt. 1941, Rešotai, Krasnojarsko kr., 1950 žuvo tremtyje (lageryje)
Čaplikas Julius brig. gen. 1940, Kaunas, Maskva 1941 sušaudytas Maskvoje
1941, Norilskas 1953 grįžo
Čaplikas Petras Itn.
Čaplikas Viktoras mjr. 1941, Rešotai, Krasnojarsko kr., Jakutija 1956 grįžo
ats. j. Iin. 1940, Vilnius, Pečiorlagas, Komija, 1946 paleistas
Čepas Stasys
Temlagas, Mordovija
Černius-Černiauskas Mikas Itn. 1941, Norilskas 1951 grįžo
Česna Jonas kpt. 1941, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Čiaučionis Petras lun. 1941, Norilskas 1942 12 11 žuvo lageryje
Čiaučionis Stasys lun. 1941, Norilskas 1942 06 09 žuvo lageryje
Čiplys Adolfas kpt. 1941, Norilskas, Taišetas, Irkutsko sr. 1943 12 03 žuvo lageryje
Čiurlys Ernestas plk. Itu. 1941, suimtas
1942 05 23 nuteistas mirti
Dailidė Antanas plk. lun. 1941, Puksa, Archangelsko sr.
Dainius Stasys Itn. 1941 06 19 nušautas pereinant sieną
Danielius Kazys j. lun. 1941, Norilskas 1980 grįžo
Daniliūnas-Danilevičius Stasys kpt. 1941, Norilskas 1943 01 16 žuvo lageryje
Dapkus Antanas mjr. 1941, Norilskas, Lama 1944 05 17 žuvo lageryje
Daudzvardas Vincas ats. mjr. 1941, Kaunas, Minskas 1941 sušaudytas Červenėje
Daugirdas Tadas . Itn. 1941, Norilskas, Krasnojarskas, 1956 grįžo
j
Ustabakanas
Daukantas Teodoras ats. brig. gen. 1941, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Galvydis-Bikauskas Jonas ats. gen. lun. 1941, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Gedmantas Antanas kpt. 1941, Kaunas, išvežtas link Minsko 1941 06 26 sušaudytas
Bigosovo geležinkelio stotyje
Gedvilas Mykolas Itn. 1941, Norilskas 1942 12 28 žuvo lageryje
Geležius-Geležauskas Antanas j. ltn. 1941, Norilskas žuvo lageryje
Gelumbauskas Feliksas Itn. 1941, Norilskas 1951 grįžo
Gelžinis Tadas karininkas 1940, Krivošeino r., Tomsko sr. 1949 žuvo lageryje
Germanas Kazys ats. ltn. 1940 07 14, Kaunas
Grėbliūnas Vladas lun. 1941, Vilnius, Karlagas, Karagandos sr. 1944 žuvo lageryje
Grigaliūnas Kazys Itn. 1941, Vilnius, Gorkio kalėjimas, 1944 04 08 žuvo lageryje
Suchobezvodnaja, Gorkio sr.
Grigaliūnas Petras kpt. 1941, Norilskas, Taišetlagas 1944 03 20 žuvo lageryje
plk. 1941, Nekrasovka, Tomsko sr. 1942 žuvo lageryje
Grigiškis Juozas
len. 1941, Norilskas 1944 12 21 žuvo lageryje
Grigonis Martynas
Grinius-Grinevičius Vladas kpt. 1941, Norilskas grįžo
Gritis Bronius lin. 1941 suimtas
1941 suimtas
Grižas Povilas lun. vežant į lagerį pabėgo iš traukinio
Smolensko sr.
j
stovykloje
Jazbutis Aleksas . Iun. 1941, Norilskas 1947 09 10 paleistas
j
1941 suimtas
Kasperas-Kasperavičius Juozas ltn.
Katelė Jonas Itn. 1941, Norilskas žuvo lageryje
Kaunas Kajetonas Matas j. ltn. 1941 suimtas dingo be žinios
Kaunas Leonas Kęstutis Itn. 1941, Norilskas, Maskva žuvo kalėjime
Kaunas Pranas plk. 1940 07 26, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Kauneckas Bronius kpt. 1941, Norilskas žuvo lageryje
Kazakaitis Henrikas kpt. 1940 04 10, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Kazėnas Juozas Kęstutis . ltn. 1941 sušaudytas netoli Adutiškio
j
Kirlys Petras plk. Iun. 1940 07 18, Kaunas, Maskva 1941 07 28 sušaudytas Butyrkų
kalėjime
Kirslys Povilas ats. j. Itn. 1941, Norilskas grįžo
Kiveris Juozas lun. 1940 07 23, Kaunas 1941 paleistas
Kizlauskas Domininkas plk. Itn. 1941, Norilskas, Askizas 1953 žuvo tremtyje
Klemka Adolfas kpt. 1941 nušautas netoli Švenčionių
Klibas Adolfas 1940 08 07 suimtas žuvo
kpt.
Klimavičius Viktoras kpt. 1940 07 23, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Klimavičius Vladas ats. kpt. 1940 07 08, Marijampolė 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Klivečka Jonas . ltn. 1941, Norilskas, Džezkazganas žuvo lageryje per sukilimą
j
Stazdiškių miške
Laužonis Jonas plk. Itn. 1941 suimtas
Lavinskas Juozas plk. Itn. 1941, Nevelis, Norilskas 1942 06 29 sušaudytas Norilske
Lazauskas Bronius ats. Itn. 1941, Balachna 1946 paleistas
Leknickas Lionginas mjr. 1940 08 30, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
sušaudytas Sverdlovske
Liaukaitis-Liaukevičius Stasys ats. j. ltn. 1940, Kaunas, Pečiorlagas, Abeze 1942 žuvo lageryje
Limba Jeronimas kpt. 1941, Norilskas 1947 grįžo
Linartas Juozas ats. Itn. 1941 06 14, Norilskas
1942 07 05 sušaudytas
Liorentas Jonas kpt. 1941 suimtas žuvo
1941, Norilskas
Literskis Liudvikas kpt. 1942 12 28 žuvo lageryje
karininkas 1941, Rešotai
Lukoševičius Petras žuvo lageryje
Lukoševičius Stasys j. ltn. 1941 nušautas štabe
Lukošius Kostas j. ltn. 1941, Kretinga 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Lukšas Ignas Itn. 1941, Norilskas 1945 09 22 žuvo lageryje
Lumbis Pulgis ats. lun. 1941 04 16, Tomskas 1953 03 31 žuvo
Macaitis Martynas kpt. 1941, Rešotai 1943 žuvo lageryje
Macelis Antanas plk. Itn. 1941, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Mačiulis Stasys ats. j. Iun. 1941 nužudytas Panevėžyje
1941 suimtas
Mačys Juozas kpt. 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Matulionis Balys plk. 1940 09 29, Marijampole 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Meškauskas Česlovas kpt. 1940 08 21, Vilnius, Pečiorlagas 1942 06 22 žuvo lageryje
Meškauskas Povilas plk. 1941, Norilskas 1956 grįžo
Michalauskas Kleofas Vytautas plk. Itn. 1941, Stolbai, Altajaus kr. 1943 09 27 žuvo kalėjime Stolbuose
Mikalauskas Vytautas Sergijus mjr. 1941, Norilskas
1956 grįžo
Mikaliūnas Jonas Itn. 1941, Vilnius, Gorkis, Unžlagas 1943 žuvo lageryje
Itn. 1941, Nevelis, Norilskas 1944 03 11 žuvo lageryje
Mikelionis Kazys
Mikolaitis-Mikalauskas Petras kpt. 1941, Norilskas 1947 grįžo
Mikučionis Ignas plk. Itn. 1941, Norilskas, Siblagas, Kazačinskajos r.
Milaševičius Otto plk. Iun. 1941 06 24 nusišove Adutiškyje
j
Misiūnas Petras . Itn. 1941 03 28, Gorkis 1942 06 06 žuvo
j
Mitalauskas Balys kpt. 1941, Norilskas 1957 grįžo
Mockevičius Vladas kpt. 1941, Sasva, Sevurallagas 1944 žuvo lageryje
Mockus Vytautas Henrikas j. ltn. 1940, Raseiniai, Ileckas, Petropavlovskas 1942 07 14 sušaudytas
Morkūnas Ignas kpt. 1941, Norilskas, Zajarskas 1943 09 17 žuvo lageryje
Morkus Aleksas j. Itn. 1941 06 23 žuvo sukilimo metu
Morkus Vladas kpt. 1941, Sverdlovskas 1944 žuvo
Mundris Juozas ats. Itn. 1941, Norilskas 1944 04 12 žuvo lageryje
Musteikis Ignas ats, plk. 1940, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Musteikis Juozas plk. 1940 Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Nacickas Stasys kpt. 1941, Gorkis, Unžlagas 1944 žuvo lageryje
Naikelis Jonas Antanas j. Itn. 1940 07 24, Kaunas, Kožva, Pečiorlagas 1941 11 30 žuvo lageryje
Nainys Stasys ats. Itn. 1940 07 13, Komija 1941 08 12 žuvo
Namajuška Bolius plk. Ion. 1941, Vilnius, Gorkis 1942 žuvo kalėjime
Narakas Juozas plk. 1941, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Kazys
Prikockis Juozas ats. . Itn. 1940, Magadano sr. 1946 grįžo
j
į partizaninį pasipriešinimą
Stripeikis Juozas j. Itn. 1941 suimtas
j
Šaulys Stasys mjr. 1941, Kaunas, Minskas 1941 sušaudytas Polocko r.
Šeblovinskas Jurgis kpt. 1941, Astrachanė, Stalingrado sr. 1942 žuvo lageryje
Šečkus Jurgis plk. Iun. 1941, Norilskas, Taišetlagas 1943 žuvo lageryje
Šeštokaitis-Šostakauskas Stasys lun. 1941, Rešotai 1957 grįžo
Šidagis Julijus j. Iun. 1941, Norilskas 1947 grįžo
Šikeris Bronius plk. 1940, Pečiorlagas, Komija 1943 žuvo lageryje
Šimoliūnas Juozas j. ltn. 1941, Norilskas grįžo
Šimonis Teofilius j. ltn. 1941, Norilskas 1956 grįžo
Škėma Algirdas ats. j. Itn. 1941, Norilskas 1942 sušaudytas
Šlepetys Jonas ats. plk. 1941, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Šlepetys Juozas plk. Itn. 1941, Norilskas 1943 žuvo lageryje
Šniras Vladas mjr. 1941, Norilskas 1942 žuvo lageryje
Šniukšta Petras ats. div. gen. 1941, Kaunas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Šniuolis Petras j. Itn. 1943 suimtas
1943 žuvo lageryje
Šostakauskas-Šeštakauskas ats. Itn. 1941, Kaunas, Minskas, Červené 1941 sušaudant Červeneje liko gyvas
Leonas Antanas
Šova Antanas
plk. 1941, Kaunas, Minskas, Červene 1941 sušaudant Červenėje liko gyvas
Šperbelis Albinas Itn. 1941, Norilskas 1941 žuvo lageryje
Špokevičius Jonas ats. mjr. 1941, Kaunas, Minskas, Červené 1941 sušaudant Červeneje liko gyvas
Štencelis Brunonas ats, plk. 1941, Vorkuta, Komija 1943 žuvo lageryje
Švambrys Pranas mjr. 1941, Rešiotai
1942 žuvo lageryje
Švarplaitis Albertas kpt. 1940, Kaunas, Minskas
1941 sušaudytas Minske
Švilpa Antanas kpt. 1941, Vilnius 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Tallat-Kelpša Eduardas plk. Itn. 1941, Lama, Potma
1949 grįžo
Tamulevičius Pranas kpt. 1941, Altajaus kr., Jakutsko sr. 1959 grįžo
Tarasonis Vladas kpt. 1941, Rešotai, Altajaus kr. 1956 grįžo
Taškus Alfonsas ats. j. Itn. 1941, Norilskas
1955 grįžo
Tatarincevas Jonas ats. Itn. 1940, Kaunas, Minskas Červené 1941 sušaudytas Červeneje
Teišeriūnas-Teišerskis Česlovas j. Itn. 1941, Norilskas 1942 žuvo lageryje
Tervydis Antanas kpt. 1941, Norilskas
1943 žuvo lageryje
Tėvelis Juozas kpt. 1941, Norilskas
1943 žuvo lageryje
Tijūnaitis Virgilijus Algirdas j. lun. 1941, Norilskas 1947 grįžo
Tiškus Feliksas Itn. 1941, Norilskas
žuvo lageryje
Tomkūnas Juozas mjr. 1940, Kaunas
1940 nužudytas Kaune
Trakinskas Povilas j. Iun. 1941, Norilskas
1949 grįžo
Truškauskas Kazys Itn. 1940, Kaunas, Maskva, Vladivostokas, 1959 grįžo
Chabarovsko kr.
Vainoris Aleksandras ats. j. ltn. 1941, Gorkis 1942 žuvo Gorkio kalėjime
Vaitaitis Pranas ats. Itn. 1941, Archangelsko sr.
Vaitiekūnas Bronius Itn. 1941, Norilskas 1957 grįžo
Vaitiekūnas Klemensas mjr. 1940, Karaganda 1943 žuvo
Venslovas Jonas ats. kpt. 1941, suimtas 1941 sukilimo metu išlaisvintas
Itn. 1941, Vilnius
Verbyla Jonas 1941 vežant pabėgo
Verksnys Antanas kpt. 1941, Gorkis, Unžlagas, Karlagas, 1957 grįžo
Krasnojarsko kr.
Vieversis Juozas ats. ltn. 1941, Rešotai, Krasnojarsko kr. 1960 paleistas draudžiant grįžti
į Lietuvą
Vykintas-Obuchavičius Jonas ltn. 1941, Norilskas
1942 žuvo lageryje
plk
Stasys Knezys
Štuthofo koncentracijos stovykloje ir vėliau įkur Antaną Vytautą Daniūną, mirusį pakeliui į Kauną
tuose 40-yje jos filialų pragaro kančias patyrė apie Ragainės kalėjime.
120 tūkstančių žmonių, iš kurių apie 80 tūkstan 1944 m. gegužės 20 d. į Štuthofą buvo atvežti
čių žuvo. Štuthofe kalėjo ir keturi tūkstančiai Lie kartu su Vietinės rinktinės Marijampolės karo mo
tuvos gyventojų. Tarp jų buvo nemažai Lietuvos kyklos 106 kariūnais Kauno gestapo suimti penki
kariuomenės karininkų, aktyviai pasipriešinusių vo antinacinio pogrindžio dalyviai, Vytauto Didžiojo
kiečių okupacinei politikai, dalyvavusių pogrindi universiteto studentai, tarp jų slapto „Lietuvių fron
nėje antinacinėje rezistencijoje. Naciai ypač buvo to biuletenio“ techninis redaktorius Jonas Pajaujis
pasipiktinę nepavykusiu bandymu 1943 m. vasa ir aviacijos j. Itn. Klemensas Gumauskas. Čia jie
rio-kovo mėn. suorganizuoti iš Lietuvos jaunimo buvo nuo kariūnų atskirti ir uždaryti į karcerį, kur
SS legioną. Buvo uždarytos visos aukštosios mo paprastai buvo sodinami asmenys, pasmerkti mir
kyklos Lietuvoje, o naktį iš kovo 16 i 17 d. prasi čiai. Manoma, kad nuo mirties juos išgelbėjo rašy
dėjo lietuvių inteligentų suėmimai. 46 iš suimtųjų tojas Balys Sruoga, galėjęs sunaikinti gestapo lyd
kovo 25–26 d. buvo atvežti į Štuthofo koncentra raštį, kadangi dirbo stovyklos kanceliarijoje.
cijos stovyklą. Tarp jų buvo 12 karininkų. 1943 m. Veliau Štuthofe kalintų lietuvių karininkų gre
gegužės 7 d. į Štuthofą buvo atvežti 16 rezistenci tas papildė Vietinės rinktinės karininkai. Vokie
nės spaudos leidėjų, platintojų ir rėmėjų. Šioje gru čiams likviduojant Vietinę rinktinę, 1944 m. ge
pėje buvo 3 karininkai. gužės 15 d. buvo suimti ir vėliau išvežti į Salaspilio
Badas, sekinantis darbas, išplitusios choleros ir koncentracijos stovyklą Latvijoje 52 karininkai (kiti
dėmėtosios šiltinės epidemijos greitai alino kalinius. suimtieji karininkai į šią stovyklą nepateko). Čia
Stovykloje kasdien mirdavo ро kelias dešimtis žmo keturi karininkai – ats. plk. Oskaras Urbonas, gen.
nių. Per porą mėnesių žuvo 9 iš minėtų 46 kovo št. plk. Itn. Aleksandras Andriušaitis, ats. plk. Itn.
pabaigoje atvežtų į Štuthofą lietuvių. Pirmoji auka Vladas Grudzinskas ir ats. j. Itn. Kostas Ptašinskas
buvo ats. mjr. Stasys Puodžius, jau balandžio 14 buvo atskirti nuo kitų Vietinės rinktinės karinin
d. miręs nuo plaučių uždegimo. Jis teištvėrė vos tris kų ir uždaryti į Rygos kalėjimą. Po trijų mėnesių
savaites. Susirgęs dizenterija ir dėmėtąja šiltine, ge jie buvo atvežti į Štuthofą. Maždaug tuo pat metu
gužės 2 d. mirė Vilniaus viceburmistras mjr. Bro į Štuthofą pateko ir plk. Šiurna.
nius Grigas. Susirgęs ir paguldytas į lagerio ligoni 1945 m. sausio pabaigoje buvo pradėta Štutho
nę 1943 m. spalio 27 d. mirė kpt. V. Čekauskas, fo kalinių evakuacija. Kalinių kolonos
роtūkstan
kurį prieš tai žiauriai sumušė lenkų sanitarai, suži tį žmonių pėsčiomis turėjo būti nuvarytos į Lau
noję, kad jis yra Lietuvos karininkas, dalyvavęs Ne enburgą (Lemborką), kitą dalį kalinių buvo numa
priklausomybės kovose su lenkais. tyta išgabenti jūra per Dancingo ir Gdynės uostus.
Kpt. Vaclovas Alksninis, 1943 m. gegužės 7 d. Alkani, nusilpę kaliniai per šalčius buvo kasdien
atvežtas į stovyklą su vadinamąja „spaudos grupe“, paskubomis varomi po keliasdešimt kilometrų. Va
buvo paleistas 1943 m. liepos 8 d. Vėliau buvo pa sario 6 d. kolona pasiekė Ganso stovyklą, kurioje
leisti ir kiti, priklausę „spaudos grupei“. 1944 m. siautėjo badas ir ligos. Vasario pabaigoje, Raudo
vasario 26 d. šie kaliniai iš Štuthofo buvo perduoti najai armijai priartėjus prie Ganso, kalinius esesi
Kauno gestapo žinion ir kovo 15 d. paleisti į lais ninkai nuvarė į Pucką ir Gdynes link. Pucką pasie
vę, išskyrus P. Janeliūną, kuris buvo paleistas, kė tik 230 iš 823 išvykusių iš Štuthofo pirmos ko
fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, ir ats. j. ltn. lonos žmonių. Kovo 12 d. Pucką užėmė Raudo
Pavardė ir vardas
Laipsnis Trumpos žinios apie suėmimą ir kalinimą
Alksninis Vaclovas kpt. Suimtas 1943 04 29, paleistas iš lagerio 1943 07 08.
Andriušaitis Aleksandras gen. št. plk. Itn. Suimtas 1944 05 15, per Salaspilio koncentracijos stovyklą
ir Rygos kalėjimą pateko į lagerį. 1945 m. evakuojant lagerį
išsilaisvino Gdynėje.
Buragas Petras kpt. Pateko į lagerį 1943 03 26. Išsilaisvino 1945 m. kovo mėn.
Pucko m., Lenkijoje, evakuojant lagerį.
Čekauskas Vladas kpt. Suimtas 1943 04 29, žuvo lageryje 1943 10 27.
Daniūnas Antanas ats. j. ltn. Suimtas 1943 04 29, kalėjo lageryje iki 1944 02 26, vėliau
perduotas Kauno gestapo žinion.
Grigas Bronius mjr. Suimtas 1943 m. pavasarį, žuvo lageryje 1943 05 02.
I
Grudzinskas Vladas ats, plk. Itn. Suimtas 1944 05 15, per Salaspilio koncentracijos stovyklą
ir Rygos kalėjimą pateko į lagerį. Išlaisvintas Raudonajai
armijai užėmus Štuthofą.
Gumauskas Klemensas j. Itn. Suimtas 1944 05 19. Po karo emigravo į Švediją.
Janeliūnas Povilas j. ltn. Suimtas 1943 m. vasario mėn. Lageryje kalėjo iki 1944 02 26,
vėliau perduotas Kauno gestapo žinion.
Kantvilas Aleksandras j. ltn. Suimtas 1943 03 16. Išsilaisvino 1945 m. žiemą evakuojant
lagerį.
Mačiokas Mykolas gen. št. plk. Itn. Suimtas 1943 03 16. Po karo grįžo į Lietuvą.
Masiulis Petras plk. ltn. Suimtas 1943 03 16. 1945 m. evakuojant lagerį Pomeraneje
pabėgo iš kalinių kolonos.
Narakas Juozas ats. plk. Itn. Suimtas 1943 03 16. 1945 m. evakuojant lagerį pakeliui
paliktas dėl nusilpimo.
Noreika Jonas kpt. Suimtas 1943 m. kovo mėn. Išsilaisvino 1945 m. sausį
evakuojant lagerį.
Ptašinskas Kostas . Itn. Suimtas 1944 05 15, per Salaspilio koncentracijos stovyklą
j
Pirmieji Lietuvos kariuomenės karinininkai jimus ar lagerius, tačiau pajutę okupacinio režimo
emigravo į Vakarus kartu su Respublikos Preziden grėsmę taip pat nelaukė antrosios sovietinės oku
tu dar vykstant okupacijos procesui 1940 m. bir pacijos ir emigravo iš Lietuvos į Vakarus pavieniui,
želio 15 dieną. Lietuvą paliko br. gen. Kazys Mus su šeimomis arba traukdamiesi su vermachto kari
teikis, plk. Juozas Musteikis, gen. št. plk. Aloyzas niais daliniais ir Tėvynės apsaugos rinktine.
Valiušis irgen. št. plk. Itn. Stepas Žukaitis.' Keli Lietuvos kariuomenės karininkai, pasitraukę į
karininkai, okupacijos pradžioje buvę užsienyje, ne Vokietiją, vėliau iš jos išvyko į įvairias pasaulio vals
pakluso įsakymui grįžti į Lietuvą. Tai – gen. št. plk. tybes. Didžioji jų dalis emigravo į Jungtines Ame
Kazys Grinius, plk. Itn. Bronius Aušrota, plk. Itn. rikos Valstijas, dalis jų pateko į Kanadą, Australiją,
Leonas Valkūnas. 1940 m. liepos 20 d. jūrų jach Didžiąją Britaniją. Dalis karininkų liko Vokietijo
ta „Nijolė“ iš Lietuvos pasitraukė jūrų kpt. Itn. Po je. Būta tiesiog kuriozinių atvejų: ltn. Valdemaras
vilas Labanauskas, jūrų kpt. ltn. Vytautas Kuizinas Langas 1945 m. pasitraukė į Švediją, tačiau jų
ir jūrų j. ltn. Ričardas Bernardas Nakas. Visi šie 1946 m. išdavė Sovietų Sąjungai. Čia jis buvo suim
karininkai buvo pašalinti iš kariuomenės. Kai ku tas, kalėjo ir 1955 m. buvo perduotas Vokietijai.
rie karininkai, jausdami suėmimo grėsmę, bandė Išsamaus emigravusiųjų iš Lietuvos į Vakarus ka
pasitraukti iš jau okupuotos Lietuvos – vieni sek rininkų sąvado neturi net Lietuvių karių veteranų
mingai, kaip div. gen. Stasys Raštikis, kitiems ne sąjunga Ramovė Jungtinėse Amerikos Valstijose,
pavyko ir jie buvo suimti bandant pereiti sieną, kaip jungianti visame pasaulyje pasklidusius Lietuvos
br. gen. Antanas Gustaitis. Didesnė dalis pasitrau kariuomenės karius. Publikuojamas 1940–1944
kusių iš Lietuvos tikrosios karo tarnybos ir atsar metais pasitraukusių į užsienį karininkų pavardžių
gos karininkų emigravo 1944 metais. Visų pirma alfabetinis sąvadas ateityje dar bus papildytas ir pa
tai buvo karininkai, pirmieji patyrę sovietinio te tikslintas.
Juozas Ivašauskas, gen. št. mjr. Romualdas Kiaulė 1940 m. Lietuvos kariuomenės ar liaudies kariuomenės
nas, kpt. Antanas Švilpa, kpt. Antanas Audronis, įsakymai Nr. 56–136, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 138.
Červe
kpt. Juozas Mačys ir kt.) arba likę gyvi po Knezys S., Lietuvos kariuomenes karininkų sąrašas,
1940 06 15 - 1940 09 01, V., 1998.
nės žudynių (plk. Juozas Tumas, plk. Antanas Šo
va, kpt. StasysJasiunskas, kpt. Osvaldas Žadvydas). Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai, I t., V., 1998.
Daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų laimin
go atsitiktinumo dėka nepateko į sovietinius kale
1. Įsakymai kariuomenei Nr. 60 ir 62, 1940 m., LCVA, f. 384, ap.
1. b. 138.
2. Įsakymai liaudies kariuomenei Nr. 95, 108 ir 135, 1940 m.,
LCVA, f. 384, ap. 1, b. 138.
3. Isakymas liaudies kariuomenei Nr. 105, 1940 m., LCVA, f. 384,
ap. 1. b. 138.
Itn.
Gasėnas Norbertas Australija
Gasperaitis Kostas Itn.
JAV
Gaušas Antanas gen. št. plk. JAV
Gavelis Antanas plk. ltn. Australija
Gecevičius Antanas j. Itn. JAV
Gecevičius Mykolas gen. št. mjr. JAV
Gečiauskas Mykolas ats. j. Itn. JAV
Gediminas Juozas plk. Itn. Kanada
j
Jankauskas Aleksandras ats. j. Itn. JAV
j
Milašius Jonas ats. plk. Itn. JAV
Miliauskas Aleksandras kpt. Belgija
Miliauskas Antanas kpt. JAV
Mironas Rudolfas Ion. JAV
Miselis Antanas len. JAV
Mitkus Jurgis kpt. JAV
Mockevičius Antanas ats. lun. JAV
Mockūnas Simas ats. Itn. JAV
Modestavičius Cezaris mjr. JAV
j
Savukynas Vincas Iun. JAV
Sederavičius Vytautas len. JAV
Seliokas Juozas kpt. Australija
Sereika Tomas plk. JAV
Sergautis Bronius Itn. JAV
Siliūnas Aleksas ats. j. Itn. JAV
Simaitis Kurtas Gerhardas ats. j. ltn. Kanada
Simanauskas Petras Itn. JAV
Simonaitis Ignas ats. j. Itn. JAV
Sirgėdas Jurgis Iun. JAV
Skaudys Juozas ats. j. Itn. JAV
Skinderis Vacys Itn. JAV
Skirmontas Stasys Itn. JAV
Skirpstūnas Antanas mjr. JAV
Slavickas Silvestras Kazys Itn. Kanada
Stasys Knezys
1941 m. birželio 22 d., kilus Vokietijos-SSRS nių formuočių likimas priklausėnuo vokiečių. Vo
karui, Lietuvoje prasidėjo sukilimas, netrukus iš kiečių kariuomenė, verždamasi Leningrado ir
plitęs po visą Lietuvą. Sukilimo centru tapo Kau Maskvos kryptimis, sąlyginai padalijo Lietuvos te
nas, kur birželio 23 d. per sukilėlių užimtą Kauno ritoriją į dviejų armijų grupių užnugario tarnybų
radiofoną ats. Itn. Leonas Prapuolenis Lietuvių ak įtakos zonas. Šiaurės armijų grupės, puolusios Le
tyvistų fronto vyriausiojo štabo vardu paskelbė at ningrado kryptimi, užnugaryje liko Kaunas ir di
statant laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Turėjo būti desnė Lietuvos dalis. Centro armijų grupės užnu
formuojama ir Krašto apsaugos ministerija. Tai kėlė garyje - Vilnius ir rytinė Lietuvos dalis. Kiekvie
viltį, kad bus atkuriama Lietuvos kariuomenė. Bu nos armijų grupės užnugaryje veikė atskiros karo
vo sudaryta Krašto apsaugos gynimo taryba ir pa lauko komendantūros, kurios iki vokiečių civilinės
skirtas Kauno miesto ir apskrities karo komendan valdžios įvedimo buvo aukščiausia vokiečių valdžia
tas. Juo tapo plk. Jurgis Bobelis, kuris suformavo Lietuvoje. Vakarinė ir vidurinė Lietuvos dalis, į ku
karo komendantūrą, pradėjusią organizuoti svarbių rią įejo Kaunas, buvo priskirta 821-ajai karo lauko
objektų apsaugą, koordinuoti organizuotai bei sti komendantūrai. Jai vadovavęs austras gen. mjr. Ro
chiškai susiformavusių partizanų būrių veiksmus, bertas von Pohlis nurodė Kauno karo komendan
organizuoti centralizuotą vadovavimą sukilėlių bū tui plk. J. Bobeliui lietuvių sukilėlių partizanų bū
riams.' Buvo paskelbta karininkų ir puskarininkių rius nedelsiant nuginkluoti ir paleisti. Nuo birže
registracija. Per keletą dienų komendantūra nuvei lio 28 d. pradėtas Tautinio darbo apsaugos (TDA)
kė nemenką organizacinį darbą. Jos žinioje buvo bataliono formavimas. Bataliono vadu paskirtas
Kauno mieste ir priemiesčiuose veikę 42 įvairaus plk. Andrius Butkūnas. 1941 m. rugpjūčio 1 d.
dydžio partizanų būriai, kuriuose buvo apie 3400 batalione buvo 773 žmonės, iš jų 53 karininkai.
sukilėlių?, suregistruota 212 karininkų. Pietryčių Lietuva priklausė 814-ajai karo lauko
Kitas stambus sukilimo centras buvo Vilnius.
komendantūrai. Pirmomis karo dienomis užemę
Čia atkuriamos Lietuvos kariuomenės užuomazgos Varėnos poligoną, vokiečiai netruko pasinaudoti
formavosi iš buvusio 29-ojo šaulių teritorinio kor tuo, kad šioje stovykloje susitelkė gan didelė lietu
puso (ŠTK) karių. Pasitraukusius iš Raudonosios vių karių grupuotė iš buvusios 184-osios šaulių di
armijos lietuvius karius organizuoti ėmėsi gen. št.
vizijos dalių (57 karininkai ir 766 puskarininkiai ir
plk. Itn. Antanas Špokevičius, birželio 24 d. pra kareiviai, stovyklos viršininkas plk. inž. Stasys Biru
dėjęs formuoti Vilniaus įgulos štabą. Vokiečiai lie tis), ir įsakė suformuoti lietuvių batalioną geležin
tuviams organizuotis netrukdė, nors ir įvedė tam kelio apsaugai. Jau birželio 29 d. kpt. Vinco Ru
tikrus apribojimus. Liepos 12 d. A. Špokevičiaus secko vadovaujamas batalionas (27 karininkai ir 323
vadovaujamo štabo žinioje buvo jau beveik 4700 puskarininkiai ir eiliniai) išvyko vykdyti užduoties?
žmonių, iš jų apie 500 karininkų. 1941 m. liepos 17 d. A. Hitleris įsaku paskelbė
Tokiu būdu pirmą karo savaitę susiformavo du apie Rytų krašto (Ostlando) reicho komisariato,
lietuvių ginkluotų formuočių centrai su štabais
Kaune ir Vilniuje. Tolesnis šių karinių-partizani
4. Kauno karo komendanto įsakymas Nr. 9, 1941 06 28 - LCVA,
f. R-1444, ap. 1, b. 19, I. 28.
mjr. F. Lechthaleris patikslino, nurodydamas Kau 1941 m. rugsėjo mėn. prasidėjo visų lietuvių sa
no komendantui kpt. S. Kviecinskui suformuoti visaugos dalinių jungimas. Tvarkos policijos vadas
penkis PPT batalionus, kurių sudėtyje turi būti po Lietuvoje mjr. Engelis 1941 m. rugsėjo 15 d. išlei
tris kuopas iš 150 vyrų bei PPT atskiras technikos, do įsakymą dėl policijos organizavimo ir jos tarny
transporto ir statybos kuopas, irgi po 150 vyrų kiek bos Lietuvos generalinėje srityje. Šiame įsakyme bu
viena.2 Netrukus šis nurodymas buvo papildytas, vo paskelbta, kad jam pavaldūs vokiečių policija,
įsakant formuoti ir PPT atskirą autokuopą. lietuvių policija ir lietuvių savisaugos (pagalbinės
1941 m. rugpjūčio pabaigoje TDA batalionas ta policijos) daliniai.18 Nuo spalio 24 d. Lietuvos sa
po 1-uoju PPT batalionu.13 Iš trijų kuopų buvu visaugos daliniai dislokacijos ir valdymo atžvilgiu
sio TDA bataliono buvo suformuotas 2-asis PPT buvo suskirstyti į keturias apygardas - Vilniaus (va
batalionas (vadas gen. št. mjr. Antanas Impulevi das gen. št. plk. Itn. Izidorius Kraunaitis), Kauno
čius!4). 1941 m. rugpjūčio pabaigoje buvo sufor (vadas plk. Kazys Labutis), Šiaulių (vadas gen. št.
muotas 3-iasis PPT batalionas (vadas – kpt. Anta plk. Itn. Petras Vertelis) ir Panevėžio (vadas plk. Pet
nas Švilpa). Dvi šio bataliono kuopos buvo sufor ras Genys).'' Šios apygardos egzistavo iki 1942 m.
19
muotos iš priimtų į tarnybą savanorių, o trečiąja rugsėjo 15 d., iki SS ir policijos vado Lietuvoje įsa
kuopa tapo perkelta iš 1-ojo PPT bataliono 7-oji kymu apygardų štabai buvo išformuoti.20
kuopa.'s 4-asis PPT batalionas (vadas kpt. Vikto Dauguma lietuvių savisaugos dalinių vokiečių
buvo panaudoti už Lietuvos ribų – Baltarusijoje,
Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje. Jie saugojo karinius
8. A. Bubnys, Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944), V.:
LGGTRC, 1998, p. 139. objektus, dirbo inžinierinius darbus. Dalis, deja,
9. Vilniaus atstatymo tarnybai įsakymas Nr. 2, 1941 08 02 - LCVA, okupacinės valdžios buvo panaudoti belaisvių ir ci
. -660, ap. 2, b. 261, I. 152.
vilių gyventojų konclagerių apsaugai.
f
R
Andriušaitis Aleksandras
gen. št. plk. Itn. Bliudnikas Ernestas gen. št. kpt.
Andriuškevičius Vytautas Itn. Bložė Vladas Itn.
j
Danaitis Antanas Itn. Gritis Bronius Itn.
j
Dičius Algirdas Aleksas j. Itn. Iljasevičius Leonas kpt.
Domarkas Kazys plk. plk. Impulevičius Antanas gen. št. mjr.
Dovydėnas Jonas j. Itn. Irlikis Juozas kpt.
Draugelis Jurgis kpt. Irlikis Valentinas Itn.
Dubinskas Mykolas Itn. Jablonskis Juozas Itn.
Dubinskas Steponas j. ltn. Jackūnas Jonas kpt.
Dulkė Fabijonas ltn.
Jakubauskas Aleksandras Itn.
Dumčius Petras Itn.
Jakubauskas Juozas j. Itn.
Duoba Antanas j. ltn. Jakubauskis Norbertas j. ltn.
Eidukonis Konstantinas Itn.
Jakubonis Jonas kpt.
Eiva Bronius j. ltn. Jančys Jonas Eugenijus j. Itn.
Elsteris Viktoras j. ltn. Janickas Juozas kpt.
Fedotovas Aleksas j. lun. Jankauskas Juozas gen. št. plk. ltn.
Gaigalas Adolfas kpt. Jankauskis Antanas j. ltn.
Gaižutis Kazys Itn. Jankūnas-Kondrackis Aleksandras j. ltn.
Garbenis Vladas Itn.
Jankūnas Kazys Itn.
Garlauskas Benediktas Itn.
Jankus Jonas kpt.
Garsys Vladas j. ltn. Janukėnas-Janukevičius Teofilius ltn.
Gasėnas Norbertas kpt. Janulevičius Jurgis j. Itn.
Gasiūnas Algirdas Itn. Janulis-Janulevičius Robertas Kristupas j. Itn.
Gasperaitis Kostas len.
Januševičius Stepas Itn.
Gecevičius Antanas j. ltn. Januškis Vytautas Simonas j. ltn.
Gečiauskas Mykolas len. Jarašius Edmundas j. ltn.
Gedvilas Ferdinandas Itn. Jarašūnas Viktoras kpt.
Gelažėla Antanas j. ltn. Jasas Bronius Itn.
j
Kačergius Vincas Itn. Kupstas Jonas Itn.
j
Mažeika Vincas j. Itn. Palubinskas Stasys Itn.
Mešlius Antanas
kpt. Paulionis Benjaminas j. Itn.
Michelevičius Antanas plk. ltn. Pauliukonis Bronius j. Itn.
Michelevičius Bronius kpt. Petkūnas Marijonas Itn.
Mickeliūnas Vincas
kpt. Petrėnas-Petrauskas Eduardas Itn.
Mikelskas Petras Itn. Petriškis Kostas j. ltn.
Mykolaitis Stasys Itn. Petrovas Mikas
mjr.
Mikšys Juozas Itn. Petrulionis Jonas Itn.
Mikužis Pranas Itn. Petrulis Alfonsas kpt.
Milaševičius Aleksandras kpt. Petrulis Antanas Itn.
j
Rauba Felicijonas j. ltn. Stankevičius Antanas Itn.
Stasys Knezys
skirti 25 apskričių komendantai.? Vokiečiai davė 1944 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 9 atskiri rink
sutikimą formuoti 10 batalionų, kiekviename maž
daug po 500 žmonių. Buvo numatyta batalionų 4. Plk. O, Urbonas, Lietuvos Vietinė Rinkune 1944 metais, ,,Ka
skaičių padidinti iki 20. Aprūpinti rinktinę gink rys“, 1951, Nr. 8, p. 6.
lais, šaudmenimis ir maistu pasižadėjo vokiečiai. 5. Plk. O. Urbonas, Lietuvos Vietine Rinktine 1944 metais, ,,Ka
rys", 1951, Nr. 8, p. 7.
6. Sis karininkų skaičius abejotinas (matyt, tai registruotų karinin
1. S. Raštikis, Lietuvos likimo keliais, Vilnius, Baltijos kulturos fon kų skaičius).
das, 1996, p. 361. 7. SS ir policijos vado Lietuvoje gen. mjr. Hinzes laiškas apskričių
2. Vietines rinktines vado slaptas isakymas Nr. 1, 1941 02 16 (nuo komendantams, 1944 0531 - publikuota: 1. Martinionis, Vieti
rašas) - LCVA, . 12-34, ap. 1, b. 1. 1. 3-1 ||publikuota:A. Mar vie rinktinė, Vilnius, Kardas". 1998. p. 568.
f
tinionis, Vietine rinktinė, Vilnius. „Kardas". 1998, p. 42–44. 8. Vietines rinktinės vado štabo II skyriaus slaptas raštas Nr. 79,
3. Vietines rinktines vado slaptasisakymas Nr. 1, 1944 02 16 (nuo 1944 03 11 (žiniu santrumpa apie lenkų partizanus Vilniaus krašte
rašas) - LCVA, I. 12-34, ap. 1, 1.4, 1. 3-1 | publikuota: A. Mar iki 194103 10) - LCVA, F. 1234, ap. 1, b.4, 1. 7-9 // publikuota:
tinionis. Victinė rinktine, Vilnius, „Kardas", 1998, p. 12-14 A. Martinionis, Vietinė rinktinė, Vilnius. Kardas". 1998, p. 568.
3
304 liratos kariuomenes karininkai
riūnų ir kareivių. Po keleto dienų vokiečiai 106
kariūnus sunkvežimiais išvežė į Štuthofo konc
lagerį."17
j
Kanteika Česlovas kpt. Marčėnas Juozas kpt.
Karaša Motiejus plk. Iun. Markus-Markevičius Kazys Itn.
Kasperavičius Aleksandras j. lun. Maskolenka Jonas j. Itn.
Kaulinis Leonas j. ltn. Matonis-Metelicinas Aleksas Itn.
Kaupas Bronius kpt. Mažeika Antanas j. ltn.
Kaupelis Romualdas kpt. Medžius Bronius . Itn.
j
Kaušinis Klemensas j. Itn. Meižys Dionizas kpt.
Kavaliauskas Juozas Itn. Méménas Juozas kpt.
Kazakaitis Henrikas gen. št. kpt. Mereckis Kazys j. ltn.
Kazakevičius Aleksandras kpt. Mėšlius Antanas kpt.
Kazickas Juozas j. Itn. Miecevičius Vacius mjr.
Kazitėnas-Kaziutis Jonas plk. Itn. Mironas Rudolfas Itn.
j
Sutkus Viktoras gen. št. plk. Itn. Žukaitis Stepas gen. št. plk. Itn.
Svilas Alfonsas mjr. Žukas Jonas ltn.
Stasys Knezys
1944 m. gegužės 15 d. vokiečiams likvidavus čiuje savanorių būrį buvo suorganizavęs ltn. Kazys
Vietinę rinktinę, sužlugo lietuvių viltys turėti savos Pažemeckas.
kariuomenės užu azgą. tejant frontui, Lietu 1944 m. liepos 29 d. kpt. I. Jatulio iniciatyva
vos teritorijoje stiprėjo raudonųjų partizanų veiki savanorių grupių vadai buvo sukviesti į pasitarimą
mas, plito banditizmas. Vokiečių karinė vadovybė Pievėnų klebonijoje. Buvo nutarta susivienyti
buvo priversta būti nuolaidesne ir 1944 m. liepos įkurta Tėvynės apsaugos rinktinė. Jos vadu tapo
10 d. leido lietuviams steigti savisaugos būrius gy kpt. I. Jatulis, štabo viršininku – kpt. J. Česna.
venviečių apsaugai. Beje, daugelyje vietų jie steigėsi Rugpjūčio 3 d. paskelbiamas įsakymas dėl
ir be vokiečių valdžios leidimo. Šiuo vokiečių aktu Pirmojo lietuvių pulko formavimo Tėvynės ap
lietuviams buvo suteiktas leidimas ginklui ir žen saugos rinktinėje. Pulke buvo sudaryti du batalio
klui ant rankovės nešioti. To pakako laisvai manev nai bei mokomoji, ryšių ir ūkio kuopos, batalio
ruoti besikuriantiems lietuvių daliniams. nuose buvo po tris kuopas. Įsakyme pabrėžta, kad
Raudonoji armija 1944m. liepos pradžioje pa pulkas formuojamas pagal buvusios Lietuvos ka
siekė Lietuvą ir per trumpą laiką užėmė didesnę dalį riuomenės statutus. Pulkui vadovauti ėmėsi pats
jos teritorijos. Tačiau liepos pabaigoje fronto linija kpt. I. Jatulis.
laikinai stabilizavosi ties Šiauliais. Vokiečių rankose Iki 1944 m. rugsėjo pradžios 1-asis pulkas jau
dar liko beveik visa Žemaitija. Čia 1944-ųjų liepos buvo suformuotas (1944 m. rugpjūčio 26 d. pulke
antroje pusėje susibūrė keletas tūkstančių ginkluotų buvo apie 1200 žm., iš jų 47 karininkai). Rugsėjo
lietuvių, nors ir nesusitelkusių į vieningą junginį. 8 d. pradėtas formuoti 2-asis Lietuvių savanorių
Nemaža dalis atsitraukusių savanorių būrių iš pulkas, kurio vadu paskirtas plk. inž. Mečys Karei
Aukštaitijos atsidūrė Viekšnių apylinkėse, kur vie va, o jam mirus – plk. Itn. Motiejus Naujokas.
tinius partizanų būrius buvo subūręs kpt. Izidorius Vokiečių vadovybė formaliai sutiko, kad būtų
Jatulis, Mažeikių apskrities viršininkas. Viekšniai – formuojama lietuvių savanorių divizija. Tam tiks
ne atsitiktinė vieta ginkluotų savanorių būrių tel lui l-asis pulkas buvo atitrauktas iš kautynių ruo
kimui. Per Viekšnius ėjo vieškelis, kuriuo iš rytų į žo į užnugarį ir turėjo išsidėstyti Sedos rajone, 2
Lietuvos vakarus traukė pabėgėlių vilkstinės. Viekš asis pulkas paliktas ir formuojamas irgi Sedos rajo
nių valsčiaus apsaugosvadas kpt. Jonas Česna savo ne. Pulkuose numatyta turėti po du batalionus, iš
būstinę buvo įkūręs prie pat kelio. Besitraukiančių viso pulke buvo 10 kuopų – apie 1900 žmonių.
lietuvių ginkluotų būrių vadai užsukdavo pasitei Kol 1-asis pulkas buvo Ventos ruože, turėta ne
rauti apie padėtį bei pasitarti. Sužinoję, kad čia su mažai nuostolių. Nuolatiniuose susidūrimuose su
telkta nemažai vyrų, pasiryžusių nesitraukti be pa priešu žuvo keletas karių, buvo sužeistų. Rugpjū
sipriešinimo, sustodavo. čio 6 d. išvykę su ypatingu uždaviniu ir dingo be
Tokiu būdu Viekšnių apylinkėse susitelkė nema žinios II skyriaus j. Itn. Stasys Tamošaitis ir 4 ka
žai pabėgėlių grupių – iš Zarasų, Pasvalio, Rokiš riai. Vokiečių nurodymu nuo 1944 m. rugsėjo
kio, Joniškio, Svėdasų, Meškučių, Pašvitinio, Ute 20 d. Tėvynės apsaugos rinktinė pavadinama Lie
nos ir kitų apylinkių. Zarasų būriui, kuriame buvo tuvos karinių dalių inspekcija (LKDI). Pradėtas 3
apie 150 vyrų,vadovavo buvęs Zarasų apskrities po iojo pulko formavimas. Pulką formuoti pavesta gen.
licijos vadas Vincas Tamošiūnas ir Zarasų apskri št. mjr. Antanui Impulevičiui.
ties viršininkas dr. J. Steponavičius. Iš Pasvalio at 1944 m. spalio pradžioje dar buvo planuoja
vykusiam savanorių savisaugos būriui vadovavo lun. ma suorganizuoti savą aviaciją, kuri lietuvių pės
Juozas Paužuolis. Vabalninko būriui, maždaug 90 tininkus remtų iš oro. Tai idėjai įgyvendinti bu
vyrų, vadovavo j. ltn. Antanas Burbulis. Vaškų vals vo sudarytas ir LKDI įsakymu Nr. 5 paskelbtas
Šaltiniai
j
Augutis Mykolas kpt. Kevalaitis Modestas j. ltn.
Avižienis Bronius . Iun. Knystautas Vladas j. Itn.
Bagdonas Stasys j
j. lun. Kremeris Albertas j. ltn.
Baipšys Stasys kpt. Kriščiūnas Mečys lon.
j
Baltikauskas Alfonsas len.
Kulys Pranas Itn.
j
Sližys Elegijus kpt. Uogintas Ignas Kazys j. Itn.
Itn. Urbonas Alfonsas mjr.
Smalėnas-Smalenskas Juozas
Stepšys Juozas . Itn. Urbonas Petras mjr.
j
Svilas Alfonsas mjr. Urbonas-Urbanavičius Simanas kpt.
Šepetys Povilas j. Itn. Urbšaitis Kazys kpt.
Šidagis Petras j. ltn. Ūselis Juozas kpt.
Šilkas Vincas Jonas j. lun. Vaitiekūnas Vladas j. ltn.
Šimaitis Julijonas len. Valevičius Juozas Ion.
Šimkus Antanas Itn.
Venckus Juozas Itn.
Šimkus Kazys mjr. Vilniškaitis Vytautas j. ltn.
Šimkus Morkus j. ltn. Zapkus Aleksas j. ltn.
Šimkus Valerijonas j. ltn. Žilinskas Adolfas kpt.
Švilpa Antanas kpt. Žilys Povilas j. ltn.
Tamošaitis-Tamašauskas Liūdas j. Itn. Žukauskas Klemensas Itn.
Stasys Knezys
Itn. Antanas Špokevičius, plk. Itn. Antanas Raudo liau beveik visi jie buvo išsiųsti į karo mokyklas.
nikis ir kt.). Pasitraukęs į Maskvą LKP(b) sekretorius A.
Kita dalis karininkų kilus karui priverstinai tu Sniečkus ėmėsi iniciatyvos vietoj išformuoto 29-ojo
rėjo pasitraukti į Rusiją su 29-ojo šaulių teritori šaulių teritorinio korpuso organizuoti lietuviškąją
nio korpuso likučiais. Daugiausia tai karininkai iš diviziją ir jau 1941 m. rugpjūčio 28 d. buvo kreip
179-osios šaulių divizijos, iš kurios pasitraukti bu tasi į SSRS Gynybos komitetą. 16-ąją lietuviškąją
vo sunkiausia. Kai kurie karininkai buvo išvežti į
Rusiją su enkavedistų ar politinių vadovų palyda 1. Šešių puskarininkių, įgaliotų nuo 104 lietuvių karių iš 179-osios
ir tik atsitiktinumo dėka liko nesušaudyti ar neiš šaulių divizijos, esančių belaisvių stovykloje Kauno VI forte,
prašymas karinės įstaigos viršininkui Kaune padėti išlaisvinti ir
siųsti į lagerius (mjr. Vladas Pioravičius, kpt. An priimti į organizuojama Lietuvos kariuomenę, 1941 m. liepos
tanas Maksimaitis, j. ltn. Klemensas Putna ir kt.). 19 d. - LCVA, I. R-1444, ap. 1, b. 4. 1. 141.
2. Kauno karo komendanto plk. J. Bobelio 1941 m. liepos 23 d.
Lėmė ir atsitiktinumas, pvz., mjr. Antanas Rauga raštas Nr. 1382 vokiečių 821-ajai karo lauko komendantūrai (rašto
lė korpuso atsitraukimo metu buvo sunkiai sužeis norašus vokiečių kalba) - LCVA, F. R-1444, ap. 1, b. 4. 1. 177.
tas ir išvežtas į karo ligoninę Raudonosios armijos 3. „Karys", 1967, Nr. 2, p. 64.
1
vo prisaikdinta ir rugpjūčio 15 d. perkelta į Jasnaja mjr. Vladas Pioravičius, kpt. Liūdas Tugaudis, Itn.
Polianą (Tulos sr.), kur vyko jos apmokymas. 1942 Justinas Andrijauskas.
m. spalio pabaigoje divizija pasiunčiama į frontą ir Po karo dauguma Raudonojoje armijoje tarna
pirmąjį kovos krikštą gavo Kalėdų švenčių išvaka vusių karininkų buvo paskirti dėstyti karinio ren
rėse Naro-Fominsko rajone, Pamaskvėje. Čia ko gimo katedrose Lietuvos aukštosiose mokyklose, ki
vėsi tik kelias dienas ir buvo pasiųsta į Oriolo sri ti kurį laiką dar tarnavo 16-ojoje divizijoje. Iki
ties Aleksejevkos kaimo rajoną. Po ilgo ir sunkaus 1956-ųjų metų beveik visi buvę Lietuvos kariuo
žygio užpustytais keliais naują rajoną divizija pa menės karininkai buvo paleisti į atsargą.
siekė tik 1943 m. vasario 19 d. Išvarginta žygio,
dar nespėjusi susitelkti, be šaudmenų ir atsilikusios Šaltiniai
pakelyje artilerijos divizija jau kitą dieną užėmė
fronto barą ir be jokio pasirengimo buvo mesta į Listopadskis J.,Laisvės ir vergijos metai, V., Mintis, 1993.
puolimą. Per keletą dienų kautynių divizija čia pa Éringis K., Lietuvos kariuomenės tragedija, V., Raštija,
tyrė didžiulius nuostolius, iš 10 500 vyrų apie 4000 1993.
buvo nukauta, sužeista ir dingo be žinios. 1943 m. 16-osios lietuviškosios divizijos žuvusiųjų karių atmintis,
vasarą divizija kovėsi šiaurinėje Kursko lanko da V., Vilius, 1995.
lyje, rudenį – Kalinino fronte. Nuo 1943 m. pa Navaitis A., Lietuvos karininkai, savo noru ar priverstinai
baigos iki 1944 m. birželio mėn. buvusi rezerve di tarnavę sovietinėje armijoje (sąrašas) - Martinionis A., Prie
varta ir smurtu, V., Kardas, 1998.
vizija dalyvavo puolime šiauriau Polocko Daugpi
lio kryptimi, o 1944 m. liepos 12 d. gavo įsakymą
O
Knezys S. Majoras Antanas Maksimaitis (Maksimavičius) –
Kardas, 2000, Nr. 4, P. 15-18.
žygiuoti į Lietuvą. Po žygio per Polocką, Šarkov
ščizną, Tverečių, Svėdasus, Panevėžį rugpjūčio 2 d. Gen. št. plk. Itn. Juozo Pūrelio dienoraštis, rašytas karo
divizija pasiekė Šiaulius. Čia ji suslaukė pirmo pa metu (Apolonijos Pūrelienės asmeninis archyvas, V.).
pildymo iš Lietuvos. 1944-ųjų rudenį divizija ko Raštikis S. Įvykiai ir žmonės, V., Baltijos kultūros fondas,
1996, p. 263-277.
vėsi Žemaitijoje, nuo lapkričio vidurio buvo per
kelta į Kuršą, kur vyko nuožmios kautynės. 1945
m. sausio antroje pusėje divizija buvo sugrąžinta į
Lietuvą ir dalyvavo Klaipėdos vadavimo operaci
joje. Užėmus Klaipėdą, nusiųsta į Kuršo frontą ir
ten kovėsi iki Vokietijos kapituliacijos – 1945 m.
gegužės 8 d.
1945 m. liepos 13-ąją divizija pradėjo paskutinį
žygį – iš Kuršo į Vilnių. Atvykusi įsikūrė Šiaurės
miestelyje, kai kurie jos daliniai Antakalnio gatvės
kareivinėse, Pabradėje. 1956 m. 16-oji lietuviškoji
divizija buvo išformuota. Divizijoje kovėsi daugu
ma Lietuvos kariuomenės karininkų karo pradžio
je atsidūrusių Rusijoje. Keletas jų beveik visą karo
laikotarpį dėstė karo akademijose ir mokyklose. Ke
letas karininkų tarnavo 1944 m. suformuotoje 50
ojoje lietuviškojoje atsargos divizijoje, kuri gyvavo
neilgą laiką.
Karo metu Raudonojoje armijoje žuvo plk. Vin
cas Kiršinas, mjr. Antanas Maksimaitis, kpt. Vin
cas Sikorskis, vyr. Iun. Stasys Vaznelis, ltn. Pranas
Jucys, j. Itn. Klemensas Putna. Divizijai esant Kuršo
Pavarde ir vardas
Karininko laipsnis Likimas karo metu sovietinėje kariuomenėje
į
Daugėla Heliodoras Itn. karo metu SSRS kariuomenėje pakeltas į majorus
Gaidimauskas Stasys Itn. 16-oji divizija, pakeltas į pulkininkus
Gertus Bronius plk. 16-oji divizija
Gudelis Kazys plk. 16-oji divizija
Itomlenskis Vadimas len.
16-oji divizija, pakeltas į majorus
Jamontas Aleksandras Itn. 16-oji divizija, pakeltas į pulkininkus
Jučys Pranas j. ltn. 16-oji divizija, spėjama, kad buvo suimtas ir žuvo
Karnaitis Stasys j. Itn. 16-oji divizija
Karvelis Vladas brig. gen. 16-osios divizijos vadas
Kiršinas Vincas gen. št. plk. 16-oji divizija, sužeistas fronte mirė 1942 03 24
karo ligoninėje
Krikščikas Stasys kpt. 16-oji divizija, pakeltas į papulkininkius
Itn. 16-oji divizija, pakeltas į majorus
Lisauskas Eduardas Kazys
Listopadskis Juozas gen. št. plk. Itn. Frunzės karo akademija, 50-oji lietuviškoji atsargos divizija
Lunia Vladimiras kpt. 16-oji divizija, pakeltas į pulkininkus
Maksimaitis-Maksimavičius Antanas kpt. 16-oji divizija, pakeltas į majorus, 1943 07 26 žuvo
fronte prie Oriolo
Marcinkus Soteras mjr. 16-oji divizija, pakeltas į papulkininkius
Masiulis Jonas kpt. SSRS kariuomenėje pakeltas į papulkininkius
Matulevičius Tadas kpt. karo pradžioje buvo Aukštuosiuose karininkų kursuose
„Vystrel“
Motieka Vladas gen. št. plk. Itn. Omsko karo mokykla, 16-oji divizija
Petronis Pranas Itn.
16-oji divizija, pakeltas į generolus majorus
Pioravičius Vladas mjr. 16-oji divizija, pakeltas į papulkininkius, 1995 12 24
suimtas ir nuteistas 10 metų
Purelis Juozas gen. št. plk. Itn. Kamyšlovo karo mokykla, Uljanovsko karo mokykla,
16-oji divizija, 50-oji lietuviškoji atsargos divizija
Putna Klemensas j. Itn. Omsko karo mokykla, 1943 10 27 žuvo lėktuvo
avarijoje virš Omsko
Ramanauskas Kazys plk. 16-oji divizija
Raugalė Antanas mjr. su karo pradžioje, Novosibirsko karo mokykla,
50-oji lietuviškoji atsargos divizija, pakeltas į
papulkininkius
j
16-oji divizija, pakeltas į kapitonus
Sargelis Petras mjr. 16-oji divizija, pakeltas į papulkininkius
Sikorskis Vincas kpt. 1941 10 10 traukiantis su 29 STK sunkiai sužeistas
mire Rusijoje
Simonaitis Povilas kpt. 16-oji divizija, pakeltas į papulkininkius, 1944 m.
Kurše sunkiai sužeistas, nutrauktos abi kojos
Stanislovavičius Antanas lun. 16-oji divizija, pakeltas į papulkininkius
Steponėnas Kostas j. Itn. 16-oji divizija, pakeltas į majorus
Strelčiūnas Aleksandras j. Itn. 16-oji divizija, pakeltas į majorus
Svičiulis Antanas mjr. 16-oji divizija, pakeltas į papulkininkius
Šurkus Antanas plk. 16-oji divizija
Tugaudis Liudas kpt. 16-oji divizija, 1944 m. suimtas
Urbonas Antanas len.
16-oji divizija, pakeltas į majorus
Urbšas Adolfas
gen. št. plk. Aukštieji karininkų kursai „Vystrel“, 16-oji divizija,
pakeltas į generolus majorus
Valiuškis Stasys mjr. 16-oji divizija
Vaznelis Stasys Itn.
Frunzės pėstininkų mokykla, 16-oji divizija, pakeltas
į vyr. leitenantus, 1943 02 22 žuvo Oriolo srityje prie
Aleksejevkos
Vitkauskas Vincas div. gen. Generalinio štabo akademija
Nuo pat 1940 m. birželio 15 d. prasidėjo pasi Didelį darbą, kuriant ginkluotam pasipriešini
priešinimas sovietų okupacijai. 1940 metų vasarą mui pasirengusius karinius dalinius, atliko Lietu
visoje Lietuvoje kūrėsi rezistencinės organizacijos. vos vietinė rinktinė - LVR (ats. br. gen. Povilas Ple
Tai Lietuvos nepriklausomybės lyga Šiauliuose, Pa chavičius, plk. Oskaras Urbonas, plk. Tomas Vi
nevėžyje ir Rokiškyje; Lietuvos išlaisvinimo sąjun dugiris, gen. št. plk. Itn. Jonas Šlepetys ir daugelis
ga ir Lietuvos apsaugos gvardija Kaune ir Vilkijoje; kitų karininkų) ir Tėvynės apsaugos rinktinė – TAR
Krašto mylėtojai Alytuje; Lietuvos mylėtojų sąjun (ats. plk. Jonas Koreva, mjr. Alfonsas Urbonas, kpt.
ga Stakliškėse, Merkinėje ir Lazdijuose; Laisvės žval Izidorius Jatulis, kpt. Jonas Česna ir kiti karinin
gai Telšių apylinkėje; Laisvės sargai Kamajuose. kai). Nacistinės okupacijos metais Lietuvos kariuo
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentai su menės karininkai įkūrė nelegalias pasipriešinimo
darė Opozicinių studentų koaliciją. 1940 m. spalio okupaciniams režimams organizacijas: Lietuvos lais
9 d. Vilniaus ir Kauno atstovų pasitarime paban vės armiją – LLA (ats. br. gen. Motiejus Pečiulio
dyta rezistencinį judėjimą jungti. Sukurti rezisten nis, plk. Itn. Ipolitas Žulys, kpt. Albinas Karalius,
cinio judėjimo štabai Vilni ir Kaune. Berlyne su Itn. Adolfas Eidimtas ir kiti karininkai), Lietuvių
sibūrusi Lietuvos išlaisvinimo siekianti organizacija frontą – LF ir jo karinį sektorių „Kęstutis“ (plk. Juo
plk. Kazio Škirpos iniciatyva 1940 m. lapkričio zas Vebra, gen. št. plk. Juozas Jankauskas, mjr. Bro
17 d. pasivadino Lietuvos aktyvistų frontu (LAF) nius Vaivada, kpt. Pranas Gužaitis, ltn. Jurgis Sir
ir įsteigė štabą Berlyne. Visose organizacijose akty gėdas ir kiti karininkai), Lietuvos laisvės kovotojų
viai dalyvavo karininkija. Kauno ir Vilniaus štabai sąjungą - LLKS (plk. Itn. Motiejus Naujokas, kpt.
veikė pogrindžio sąlygomis, rūpinosi pasiruošimu Ignas Vylius ir kiti karininkai), Lietuvos išlaisvini
sukilimui, vyriausybės sudarymu ir krašto perdavi mo tarybą – LIT (kpt. Jonas Noreika), Žemaičių
mu vyriausybei. Berlyno štabas dirbo beveik viešai legioną (kpt. Jonas Semaška). Tikėjimas atkurti Lie
ir buvo tvirta Lietuvos atrama užsienyje.
tuvos nepriklausomybę, pasipriešinimas bolševiki
Aktyvi Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) veikla nei ir fašistinei okupacijoms subrandino partizani
įgalino pasirengti 1941 m. birželio 22–29 d. suki nį pasipriešinimą okupantams, kurio pagrindiniai
limui. Didelį darbą rengiant sukilimą atliko plk. organizatoriai buvo Lietuvos kariuomenės karinin
K. Škirpa, plk. Juozas Vebra, plk. Juozas Šarauskas,
kai: ats. br. gen. Motiejus Pečiulionis, plk. Itn. Juo
gen. št. plk. ltn. Juozas Jankauskas, gen. št. plk. Itn.
zas Vitkus, kpt. Jonas Žemaitis, ats. kpt. Leonas
Mykolas Mačiokas, gen. št. mjr. Vytautas Bulvičius,
gen. št. kpt. Juozas Kilius, ats. Itn. Jonas Dženkaitis Taunys, kpt. Petras Ulčinas, XV laidos aspirantas
Adolfas Ramanauskas, j. ltn. Vincas Žaliaduonis,
ir daugelis kitų Lietuvos kariuomenės karininkų.
Nevienodas jų likimas: plk. J. Šarauskas sušaudytas Itn. Kazys Antanavičius ir daugelis kitų Lietuvos
Červenėje, gen. št. mjr. V. Bulvičius ir gen. št. kpt. kariuomenės karininkų.
J. Kilius suçaudyti Gorkyje, ats. Itn. Jonas Džen 1944–1945 metų žiemą nesuvienytos partizanų
kaitis žuvo sukilimo metu Kaune. Ne vienas vėliau pajėgos patyrė didžiausių nuostolių, NKVD pasie
tapo kitų pasipriešinimo okupantams organizacijų nio, 3-ias ir 4-as specialios paskirties NKVD pul
nariais, partizanais, pateko į lagerius, emigravo. kai, 4-as ir 5-as NKVD šaulių pulkai didžiule jega
Karo audrai slenkant į rytus ir grįžtant į vaka užgriuvo atskirus tarpusavio ryšio neturinčius par
rus, Lietuvos kariuomenės karininkai kūrė vieną po tizanų būrius.
kitos karines struktūras ir nelegalias pasipriešinimo 1945 m. pavasarį priskaičiuojama apie 30 000
okupantams organizacijas. partizanų, pradėjusių vienytis į kovinius junginius.
TS p. 202
ltn
LLA
Juozaitis Kazimieras – Meteoras KAM Į 2134-K, 1999 11 17 mjr.
Juozokas Vladas - Petraitis Itn. Žalioji rnk. LKA 8 p. 38
kpt
lun. LVR
Juškys Bronius KAM Į 1076-K, 2000 06 23 kpt.
Itn. LLA
Kačergius Vincas LYA BB 15742/3
ΑΙΑ
Kadžionis Jonas* len. KAM Į 876-K, 1998 05 13
Kaladinskas Kazimieras - Erškėtis* . VA
KAM Į 1944-K, 1999 10 13
mjr. DA
Kalanta Vincas - Nemunas* KAM Į 6-K, 2000 01 04
Kaletka Benediktas - Tigras kpt. LLA RLS LYA BB 2875/3
Kenstavičius Antanas Itn. LAF Kauno gr. vad. KAM Į 295-K, 1998 03 24 vyr. Itn.
TAR
Kerpauskas Aleksandras Itn. TAR p. 331
Kerutis Jonas - Šarūnas* mjr. TA -K, 1999 12 02
mjr. LLA LRPD 709, 1999 12 13
Kestenis Mečislovas - Serbenta*
Kevalaitis Modestas j. Itn. TAR TAR p. 331
PA
Kilčiauskas Jonas – Merkūras* vyr.ltn. -K, 1998 08 19
kpt. LAF LYA BB 34229/3
Kilius Juozas
Kilna Kazys - Smakas Itn. DA KAM Į 1319-K, 2000 07 26 kpt.
Kimštas Jonas mjr. LLKS PI p. 79
Kirkila Bronius kpt. 41 sukl. 1941 BS p. 79
Kiršinas Petras Itn. LLA LYA BB 15742/3
TA
Kisieliauskas Vincas – Baravykas*
-
vyr. Itn. KAM Į 934-K, 1999 05 17
Itn. ŽA
Klemaitis Jonas - Izidorius* KAM Į 1686-K, 1999 09 06
Kliausius Martynas – Tautvydas Itn. LLA KAM Į 1515-K, 1999 07 30 mjr.
Klimas Gediminas ats. j. Itn. 41 sukl. 1941 BS P. 87
Klimavičius kpt. 41 sukil. LYA BB 27355/3 T-2
Kontrimas Steponas – Jaunavedys Itn. LLA KAM Į 1691-K, 1998 09 28 plk. Itn.
Krakauskas Juozas Itn. LVR KAM Į 138-K, 1997 02 10 plk. Itn.
Kraujelis Antanas – Siaubinas* vyr. Itn. VA KAM Į 1091-K, 1998 06 10
Kregždė Kostas – Piršlys* . VČA KAM Į 504-K, 2000 03 07
Kremeris Albertas . Iun. TAR TAR p. 274
j
Kriaunaitis Izidorius plk. LLA LYA BB 15742/3
j
Liesys Antanas – Idenas, Tvanas* plk. Iun. VLS KAM Į 879-K, 1998 05 13
Liesys Bronius – Naktis* plk. Iun. LLKS KAM [ 879-K, 1998 05 13
Liorentas Jonas plk. Itn. LYA LNTK P. 94
Lipčius Stasys kpt. TAR TAR P. 285
Lisauskas Algimantas Kazys* vyr. len. LVR KAM Į 249-K, 1999 02 18
Lisauskas Stasys - Vasaris* lun. ŽA KAM Į 934-K, 1999 05 17
Listopadskis Juozas plk. Itn. LLA LKA 12 p. 10
Liutkevičius Mykolas – Naktinis* Itn. TA KAM Į 2174-K, 1998 11 24
Lukošiūnas Mykolas – Lukošius vyr. Itn. LLA KAM Į 1470-K, 1998 08 19
Lukša Antanas - Arūnas* kpt. TA KAM Į 935-K, 1999 05 17
Lukša Juozas - Skirmantas, Daumantas* mjr. LLKS KAM Į 39-K, 1998 01 15
Lukša Stasys - Juodvarnis* vyr. Itn. TA KAM Į 1942-K, 1998 11 03
Mackevičius Tadas Itn. LLA LYA BB 3113/3
Milaševičius Aleksandras – Ruonis, Vairas kpt. VLS LRPD 69, 1998 05 19 plk.
Milaševičius Ottonas
plk. Itn. LAF NS p. 197
Milašius Benediktas - Liakarstva* Itn. ŽA KAM Į 1615-K, 2000 10 09
Miliulis Algimantas – Neptūnas* plk. KA LRPD - 69, 1998 05 19
Mingilas Juozas - Aukštuolis* kpt. PA KAM Į 402-K, 1999 03 09
Mingilas Laurynas – Arūnas* kpt. PA KAM Į 402-K, 1999 03 09
Misiūnas Jonas – Žalias Velnias* plk. DKA LRPD 69, 1998 05 19
Mišeikis Vladas - Tarzanas* kpt. KA KAM Į 6-K, 2000 01 04
Miškinis Vytautas Kazimieras - Viesulas* vyr. Itn. VA KAM Į 36-K, 1999 01 11
Miškūnas Izidorius - Barzda* kpt. PA
KAM Į 522-K, 1999 03 29
Montvydas Vladas - Žemaitis* plk. ŽA LRPD 69, 1998 05 19
Morkūnas Alfonsas - Plienas* kpt. DKA KAM Į 879-K, 1998 05 13
Morkūnas Antanas . LAF
LT p. 127
Morkūnas Povilas - Rimantas* plk. KA LRPD 465, 1999 05 27
Mosteika Antanas - Inkaras* Itn. LLA
KAM Į 658-K, 1999 04 09
Muningas Pranas -—
Žvelgaitis* mjr . PA
KAM Į 1944-K, 1999 10 13
Naburaitis Pranas - Tarzanas* kpt. TA
KAM Į 1617-K, 1999 08 30
Nagius-Nagevičius Vladas gen. LAF LYA BB 34229/3
Nagrodskis Stepas mjr. TAR TAR p. 291
Naikelis Antanas Itn. LAF
-
Pavardė, vardas – slapyvardis Laipsnis Dalinys Šaltiniai
Pažūsis Jonas – Dagys, Vytenis* vyr. Itn. DKA KAM Į 1744-K, 2000 11 02
Pečiukonis Kazimieras Algirdas - Putinas* ltn. PLS KAM Į 1619-K, 1999 08 30
Pečiulaitis Povilas – Lakštingala* mjr. TA KAM Į 2174-K, 1998 11 24
Pucevičius Izidorius – Radvila kpt. LLA Žal. rnk. KAM Į 903, 1998 05 20 mjr.
Puknys Juozas kpt. LAF NS p. 207, LKA 27, p. 187
Pundzevičius Stasys gen. LAF LKA 25, P. 229
Puodžiūnas Balys j. ltn. LAF LYA BB 34229/3
Puodžiūnas Petras
mjr. TAR
TAR p. 52
Puodžius Stasys mjr. LAF TS p. 382
Pūrelis Juozas kpt. LAF LYA BB 34229/3
Puskunigis Stasys – Tarzanas* Itn. TA KAM Į 1946-K, 1999 10 13
Pusvaškis Alfonsas - Robinzonas* Itn. DKA KAM Į 238-K, 2000 01 31
Puškorius Juozas – Girinis* mjr. DA KAM Į 284-K, 1999 02 24
Putna Alfonsas j.ltn. TAR
TAR p. 332
Račyla Jurgis - Šernas* *
Itn. TA KAM Į 975-K, 1999 05 20
Račys Vytautas – Ąžuolas* Itn. TA
KAM Į 6-K, 2000 01 04
Radvilas Stasys j. Itn. TAR TAR p. 97
Radzivonas Jonas j. ltn. TAR TAR p. 333
Radžiūnas Juozas Itn. LAF TS p. 338
Radžius Antanas * kpt. DA
KAM Į 1258-K, 2000 07 12
Ragauskas Antanas - Ragelis Itn. KA
LKA 28 p. 64
Raklevičius Stasys – Tigras* kpt. DA
KAM Į 402-K, 1999 03 09
Ramanauskas Adolfas - Vanagas gen. LAF LLKS LRPD 1506, 1998 01 26
Ramanauskas Vytautas - Žilvinas* vyr. Itn. VA
*
Vitkus Juozas - Kazimieraitis plk. Itn. PLS LRPD 1506, 1998 01 26 plk.
Voveris Vaclovas - Žaibas* kpt., DA KAM Į 879-K, 1998 05 13
Zaranka Kostas - Bite * kpt. TA KAM Į 1151-K, 1999 06 08
Zaronskis Kazys j. Itn. LLA LYA BB 15742/3
Abramavičius Bronius 1938 05 12, Nr. 35 1999 08 30, Nr. 1617-K; mjr.
Akelis Edmundas 1930 10 25, Nr. 54 2000 12 18, Nr. 1956-K; kpt.
Aleščikas Jonas Petras 1939 09 16, Nr. 64 1999 05 20, Nr. 977-K; mjr.
Ambrozaitis Kazys 1938 09 27, Nr. 68 1999 11 17, Nr. 2133-K; ltn.
Antanavičius Kazys 1931 10 24, Nr. 57 1999 01 14, Nr. 570; plk.
Bacevičius Vytautas 1938 05 12, Nr. 35 1999 08 30, Nr. 1618-K; plk. ltn.
Baciuška Vladas 1931 11 04, Nr. 62 1999 12 21, Nr. 2378-K; kpt.
Baltuška Vladas 1931 11 04, Nr. 62 2000 06 01, Nr. 1075-K; Itn.
Bandžius Kazys 1929 11 24, Nr. 86 1999 03 09, Nr. 403-K; kpt.
Blieka Petras 1935 09 15, Nr. 66
1998 08 19, Nr. 1472-K; plk. Itn.
Bulota Antanas 1936 09 15, Nr. 57 2000 07 26, Nr. 1319-K; vyr. ltn.
Kučinskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 1999 08 30, Nr. 1618-K; mjr.
Kučinskas Juozas 1938 05 12, Nr. 35 1999 06 08, Nr. 1150-K; Itn.
Kurlinkus Pranas 1931 11 04, Nr. 62 1999 10 13, Nr. 1946-K; Itn.
Labėnas Benediktas 1940 10 02, Nr. 18 1999 05 27, Nr. 465; plk.
Liatukas Pranas 1918 12 10, Nr. 5 2000 01 24, Nr. 11-265; gen. ltn.
Lukošiūnas Mykolas 1929 02 23, Nr. 14 1998 08 19, Nr. 1470-K; vyr. Itn.
Mačiokas Mykolas 1919 12 16, Nr. 206 1999 03 09, Nr.403-K; plk. Itn.
Meškelis Benjaminas 1931 10 24, Nr. 57 2000 07 26, Nr. 1319-K; ltn.
Mikulėnas Vladas Algirdas 1939 09 19, Nr. 67 1999 05 27, Nr. 465; plk.
Milaševičius Aleksandras 1927 09 08, Nr. 110 1998 05 19, Nr. 69; plk.
Misiūnas Jonas 1922 05 03, Nr. 106 1998 05 19, Nr. 69; plk.
Naujokaitis Mykolas Stepas 1937 09 15, Nr. 55 1998 06 10, Nr. 1092-K; ltn.
Navickas Vaclovas 1932 10 31, Nr. 76 1999 03 09, Nr. 402-K; plk. Itn.
Noreika Jonas 1931 10 24, Nr. 57 1999 06 08, Nr. 1150-K; kpt.
Paltarokas Petras 1931 10 24, Nr. 57 1999 06 30, Nr. 1372-K; kpt.
Petraitis Eduardas 1937 09 15, Nr. 55 1998 03 25, Nr. 295; ltn.
Petrauskas Mikas 1932 09 16, Nr. 63 1999 12 02, Nr. 2264-K; plk. Itn.
Petrūnas Bronius 1939 09 16, Nr. 64 1999 10 11, Nr. 1922-K; ltn.
Ptašinskis Kostas 1935 12 31, Nr. 97 1999 11 08, Nr. 2084-K; vyr. Itn.
Pucevičius Izidorius 1927 09 08, Nr. 110 1998 05 20, Nr. 903; mjr.
Ramanauskas Adolfas 1940 10 02, Nr. 18 1998 01 26, Nr. 1506; brig. gen.
Ruibys Kazys 1936 09 15, Nr. 57 1998 05 13, Nr. 879-K; plk. ltn.
Sadzevičius Juozas 1938 05 15, Alf kar. sąr. 1999 03.09, Nr. 523-K; vyr. Itn.
Semaška Jonas 1930 10 25, Nr. 54 1998 05 19, Nr. 69; plk.
Stanys Kazys 1930 12 13, Nr. 61 1999 05 20, Nr. 977-K; ltn.
Staniškis Sergiejus 1923 10 26, Nr. 194 1998 05 19, Nr. 69; plk.
Stašaitis Antanas 1919 12 16, Nr. 206 2000 01 31, Nr. 238-K; mjr.
Stravinskas Juozas 1936 09 15, Nr. 57 1998 05 13, Nr. 879-K; mjr.
Šarauskas Juozas 1919 01 02, Nr. 11
2000 05 24, Nr. 11-1800; plk.
Šimkus Neris 1938 09 27, Nr. 68 2000 09 15, Nr. 1535-K; ltn.
Taunys Leonas 1921 12 20, Nr. 292
2000 04 21, Nr. 854; plk.
Ulčinas Petras 1929 10 07, Nr. 78
1999 01 11, Nr. 36-K; mjr.
Vainoris Aleksandras 1937 09 15, Nr. 55 2000 04 26, Nr. 903-K; ltn.
Vaitelis Danielius 1938 05 12, Nr. 35
1998 05 19, Nr. 69; plk.
Vaitiekūnas Stasys 1927 12 28, Nr. 145 1999 10 11, Nr. 1922-K; ltn.
Vaivada Bronius 1923 10 26, Nr. 194
1999 12 21, Nr. 2377-K; mjr.
Vasiliauskas Jurgis 1929 02 23, Nr. 14
1999 07 30, Nr. 1515-K; ltn.
Vilčinskas Jonas 1934 09 15, Nr. 89
1999 05 20, Nr. 977-K; plk. Itn.
1921 12 20, Nr. 292
Vitkus Juozas 1998 01 26, Nr. 1506; plk.
1930 12 13, Nr. 61
Zenkevičius Vincas 2000 04 26, Nr. 903-K; vyr. Itn.
Žaliaduonis Vincas 1938 05 12, Nr. 35
1999 02 24, Nr. 283-K; plk. Itn.
Žemaitis Jonas 1929 10 07, Nr. 78
1998 01 26, Nr. 1506; brig. gen.
Žilys Povilas 1939 09 19, Nr. 67
1999 05 27, Nr. 465; plk.
Žukauskas Vincas 1935 09 15, Nr. 66
1998 10 23, Nr. 1862-K; kpt.
VES
DALAL M
SU SA ALL
Lietuvos karių mitingas, įvedus sovietinę valdžią Lietuvoje. Kaunas, 1940 m. Fot. V. Augustinas
„
DAVIMAS“ MŪSŲ TAUTAI? TAI BŪTŲ GALUTINIS LIETUVIŲ IŠNAIKINIMAS!
KIEKVIENAS LIETUVIS TURI SAU PASAKYTI!
Tėvynė pavojuj!
AKYVAVZDOJE TOKIO DIDELIO PAVOJAUS MES LIETUVIAI TURIME SKUBETI ORGANI.
ZUOTIS IR PASIRYŽTI IŠGELBETI SAVO TEVYNĘ NUO KRUVINOJO BOLŠEVIZMO.
JAU ATEJO METAS LIETUVIAMS STOTI PRIE GINKLO.
BRIGADOS GENEROLAS PLECHAVIČIUS, SUPRASDAMAS ŠIO MOMENTO
SVARBĄ, EMESI ORGANIZUOTI VIETINĘ RINKTINĘ KOVAI SU BANDITIZMU LIETUVOJE.
RINKTINES VADO LSAKYMU AŠ ESU PASKIRTAS PANEVEŽIO APSKRITIES KOMEN
DANTU IR MAN PAVESTA SUORGANIZUOTI APSKRITIES KARINĘ RINKTINĘ.
PANEVEZIO SPAUSTUVE
Išlydimi išvykstantys iš
Spakenbergo perkeltųjų
asmenų stovyklos į
Kanadą. 1949 m.
Fot. V. Augustinas
es Pasižadéjimas
Julin Feutatis Alecsande
gimęs.
198m. Saponieiomen. 2.d. Kauno meste
apskr.
.
-valsč. (mieste) kaime,
savanoriškai stodamas į Tėvynės Apsaugos Rinklinę, žinodamas įslojimo
sąlygas,'pasižadu visomis savo jėgomis nesigailėdamas nei sveikatos nel
gyvybės kovoti prieš didžiausią mūsų tautos prieša bolševizmą, siekti Lie
tuvos laisvės ir besąlyginai vykdyti visus savo viršininky isakymus bei pa
rédymus.
(parašas)
1944 m.
Ruigiéjamen..
30%.
Tėvynės apsaugos rinktinės savanorio Juliaus Žentelio pasižadėjimas.
1944 m. rugsėjo 30 d.
A
LIETUVA
LIETUVA
LETUVOS PARTIZANAS
Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadovybė prieš suvažiavimą. Iš kairės: Vaclovas Ivanauskas – Vytenis, Mečys
Orlingis, Aleksandras Milaševičius – Ruonis, Vytautas Gužas – Mindaugas, Antanas Liesys – Naktis. 1949 m.
апартаментарната
По обвинению 2јейдійшлиса,
Atmahaia Kasutupolurad
Начато „4 и шарто 1942 г. В. томах
1848
- сделы или органы
НКВ хот бы и временно,про
указать но
на од ексключительно че
к делу должна быть томобила копи
4
приговора.
Основание: приказ НКВД, Прокуратуры но чого аппарата
А.
и НЕЮ Союза ССР No ереда опедственного дела
1939 года. формляется постановлением,
тверждаемым начальникомсоот
ветствующего управления НКВД.
или его заместителем.
Арх. NS
Сдано в архив
194_F.
И 81 2
т. мм. Воронокого на
222
ч.
PAŽYMĖJIMAS
DIESE
LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS
TYRIMO CENTRO PASIPRIEŠINIMO DALYVIŲ
(REZISTENTY) TEIŞIK KOMISIJOS NUTARIMY
(1999.m.9men...29..PROTOKOLO Nr. 17.)
POT
MIRTIES
NOCIDO
TeisinoSINESS ہے
GGBT centre
Pasipriešinimo dalyvių
TENTOS pažymauktorius
SI
Tinalinks (rezistentų)
teisių komisijos pirmininkas
m10mėn.07
BONNET A. .
PETRO OFSETAS