Lietuvos Kariuomenės Karininkai 1918-1953 (4 Tomas)

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA
Lietuvos kariuomenės karininkai

IV tomas 1918–1953
sveikinaLietuvos Katuomenę.
Vilniaus gyventojai
LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA - 13

1918-1953
IV tomas
Vilnius 2004
UDK 355(474.5)(091)
Li 239
Ketvirtojo tomo autoriai Rinkti ir tvarkyti dokumentine

bei iliustracinę medžiagą talkino
Vytautas Asevičius
Henrikas Butkus Augustinas Bernadišius
Algis Balaišis Aloyzas Ramūnas Geibunas
Kazimieras Antanas Baršauskas Danguolė Graibuvienė
Rita Dagienė
Elona Grybauskienė
Antanas Jasulaitis
Danuté Ercmonienė
Jonas Juškaitis
Vytautas Indrašius
Juozas Jankauskas
Algimantas Lavinskas
Jūratė Margevičienė
Vytautas Jasulaitis
Algirdas Markūnas
Sigitas Jegelevičius
Palmira Karevičiūtė Tautvydas Malijonis
Laima Kazakevičienė Jurgis Navikas

Vanda Kazlauskienė Vyda Ragulskienė
Stasys Knezys
Gytis Ramoška
Valdemaras Michalauskas Julius Šidagis
Jonas Variakojis
Vytautas Miliukas
Antanas Navaitis
Justinas Noreika
Asta Reklaitytė
Algimantas Antanas Šalaviejus
Vytautas Zabielskas
Violeta Zabielskienė
Redaktoré
Dalia Žalienė
Maketavo
Edita Gužaitė
Arūnas Prelgauskas
ISSN 1392-8929 © Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004

ISBN 9955-415-38-X (4 tomas) © Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo
ISBN 9955-415-11-8 (bendras) sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, 2004
Leidinio Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ ketvirtasis tomas
„
skiriamas žygio į Vilnių 65-mečiui,

visiems Lietuvos kariuomenės pėstininkų karininkams.
Lietuvos kariuomenės kariai žygiuoja Didžiąja garve pro Rotušę. 1939 m. spalio 28 d.
Daugiatomį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“
leidžia Lietuvos nacionalinis muziejus.
Leidinį rengia ir jo leidybą finansuoja Lietuvos kariuomenės karių,

nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga.
Ketvirtąjį tomą padėjo parengti:

Lietuvos atsargos karininkų sąjunga,
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijų sąjunga,
Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Leidinio rengėjai dėkoja dokumentinę ir iliustracinę medžiagą

padėjusioms rinkti žinyboms ir įstaigoms:
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai,
Lietuvos centriniam valstybės archyvui,
Lietuvos ypatingajam archyvui,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui,
Lietuvos aviacijos muziejui,
Kauno IX forto muziejui,
Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Plungės, Šilutės, Telšių,
Vilkaviškio, Zarasų krašto ir Ukmergės kraštotyros muziejams.
Turinys
Redakcinės komisijos žodis .... 7
Santrumpos ...8
1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos (J-K) ...9

J ...12
K ....126
Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadai (J-K) ...338

1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadas (J-K) ...340
1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės kapelionų pavardžių sąvadas (J-K) ...364
Karo mokyklos 1940 metų laidų aspirantų ir kariūnų pavardžių sąvadas (J-K) ...364
1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių, kuriems atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę Prezidento dekretais, Vyriausybės potvarkiais arba
Krašto apsaugos ministerijos įsakymais suteiktas karininko laipsnis, pavardžių sąvadas (J-K) ...365
1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų biografijų papildymai (A-I) ...367
1939 metų Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių ...398
Padėka leidinio rėmėjams
Elena Brožytė-Sniegaitienė 60 000 L Eugenija Balsytė-Valiūniene 580 Lt
Aleksandra ir Juozas Kazickai 20 000 Lt Giedrė Gillespic 580 Lt

545 Lt
Krašto apsaugos ministerija 10 000 Lt Elze Diminskienė
Kultūros ministerija 10 000 Lt Sofija ir Remigijus Slavickai 500 Lt
Dana Paškevičienė 5620 Lt Janina ir Antanas Mačiuliai 500 Lt
Algirdas Šova 5420 L Jolanta Gražina Gerulskicnc 500 Lt
Aldona Elena Sutkutė 5000 Lt Petra ir Vladas Jankaičiai,
Ona Kartanienė ir Anna J. Scheidt 4270 Lt Regina 1. Jankauskaitė-Jankaitytė 500 Lt
Jūratė ir Jonas Variakojai 4075 Lt Vanda D. Kalmantaitė-Kazlauskienė ir
Alfonsas Kazlauskas 500 Lt
L. K. V. „Ramove" Los Andželo skyrius 3400 Lt
Aušrelė ir Antanas Bulotos 3330 Lt Rimvydas Vertelis 500 Lt
Jonas Kaminskas 3200 Lt Irena Alantienė 480 LC
Kęstutis Asevičius 2200 Lt Meilutė Lcknickaitė-Mickicnc 450 Lt
Viktoras Gediminas Gruodis 2000 Lt Birutė G. ir Vytenis K. Nenortai 420 Lt
Anelė Apeikienė 1910 Lt Elizabeth Navikiene 420 Lt
Aušrelė T. Sakalaitė 1800 Lt Gabriele ir Albinas Dzirvonai 410 Lt
Janina ir Egidijus Radveniai 1650 Lt Jolanta Mikūnienė 400 Lt

Tadas Vebra 1500 Lt Malvina ir Giedris Kliveckos 400 Lt
Gražina Musteikienė 1435 Lt Sigita Jonaityte-Aušrotienė 400 Li
Živilė ir Ričardas Reikeniai 1430 Lt Juzė Ivašauskienė 400 Lt
Marija Verbylienė 400 LE

1290 Lt Alé Baleišytė-Keželienė
Aldona M. Grinienė ir Gedas Grinius 1250 Lt LDK Birutės draugijos Čikagos centrinis skyrius 400 L
Gražina ir Vladas Butkiai 1240 Lt Salomėja Ankudavičiūtė-Andriuliene 400 L

400 Lt
Lidija Reichertaitė-Valevičienė 1240 Lt Meilutė O. Tapulionytė-Kusak
Asta Kornelija Veličkaitė 1210 Lt Angelė Tuskenienė 100 Lt
Sigita M. ir Jurgis A. Bobeliai 1185 Lt Vytautas Kutkus-Kutkevičius 400 L
Liucija S. Virpšaitė-Hofmanienė ir Willi Hoffman 1090 Lt Snieguolė Masiulienė 400 LC
Romas Kašuba 1080 Lt Aleksandras Atutis 400 1:

400 L
Janina ir Vytautas Čekanauskai 1020 Lt Stella V. Pautieniene
Terese Zaleckienė 4001
Liucija ir Antanas Mažeikos 1000 Lt
Gintaras Urbonas 1000 Lt Regina ir Alfonsas Petručiai 400
980 Lt Anna Cieminis 409

Marija E. Abromaitienė ir Jūratė A. Sakalys
Valerija ir Petras Jaudegiai 975 Lt Izolina Gylienė 400 L
Birutė ir Gediminas Biskiai 975 Lt Leonardas Jurkšas 39013
Stasys Grigaliūnas 935 Lt Cesare G. Ugianskis 350 L
Lina Šlekaitienė 900 Lt Vytautas Černius 351
Sigutė M. Grigaliūnaitė-Žemaitienė 890 Lt Jovitas Skučas 300 C
Ramutė Sakalaitė-Mitchell 880 Lt Rima ir Antanas J. Gudaičiai Got
Vita ir Viktoras Memenai 840 Lt Česlovas K. Jonys 345

Kristina ir Joseph Masiuliai 820 Lt Aušrelė Klimavičiūtė-Kargaudienė 300
Aleksas Daunys 810 Lt Juozas Ignaitis 2S
Irena Stankūnienė 800 Lt Gailutė E. ir Tadas Palioniai 280 L
Elvira Kronas 800 Lt Marija Kazakaitienė 2013
Rita Liutermozaite-Saliamonienė 780 Lt Kazys Gaputis 210 LC
Zuzana Juškevičienė 760 Lt Algimantas Rimdžius 200 1

760 Lt Laura Janušauskienė 200 L
Ona Jakulienė
Jim Grant 750 Lt Romualdas Gaidys 200 LC
740 Lt Gražina Knystautaite-Kenter 1401

Eliziejus Šlekys
735 Lt Valerija Šečkuvienė ir Laima Šeškutė 100 Lt
Liūda ir Jonas Yčai
Vytautas ir Rimgailė Reklaičiai 715 Lt Laima Čeponienė 50 LE
Irena ir Jonas Vilgaliai 700 Lt
Marija Janina Liaubienė 700 Lt
Algirdas Basiulis 690 LC

Klara P. Virškuvienė-Rugiene ir Audronė Browning 685 Lt
Gražina Ragalavičienė ir Ruta Sidabras 640 Lt
Rima Grudzinskaitė-Gudaitienė ir
Eugenija Grudzinskaitė-Treimanienė 620 Lt
Irena Staronytė-Suveizdienė 600 Lt
Eglė M. Aras 600 Lt
Aldona Jonynienė 600 Lt
Nijolė Genytė-Poškienė 600 Lt
6 Lietuvos kariuomenės karininkai

Redakcinės komisijos žodis
Daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuomenės kari Redakcinė komisija:

ninkai 1918–1953“ ketvirtajame tome alfabetine tvar
ka (J-K) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės pirmininkė – Birutė Kulnytė (LNM)
karininkų ir karo kapelionų biografijos. Taip pat pa pirmininkės pavaduotojas - Vytautas Jasulaitis (LKKAS)
teikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biogra pirmininkės pavaduotojas – Vytautas Zabielskas (LKKAS)
fijų (A-I) papildymai, pataisymai ir nuotraukos, kurių
leidžiant juos dar neturėjome. nariai – Vytautas Asevičius (LKKAS)
Spausdiname patikslintų 1918–1953 metų Lietuvos Henrikas Butkus (LKKAS)
kariuomenės karininkų bei karo kapelionų, 1940 me Vytautas Indrašius (LKKAS)
tų laidų aspirantų bei kariūnų, 1940–1953 metų gin Juozas Jankauskas (LKKAS)
kluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių pavardžių
sąvadų dalį (J-K). Juozapas Jurevičius (VDKM)
Nuoširdžiai dėkojame visiems leidinio rėmėjams Stasys Knezys (LAKS)
Lietuvos kariuomenės karininkams ir jų šeimų nariams Valdemaras Michalauskas (LKKAS)
bei artimiesiems, gyvenantiems JAV, Kanadoje, Aust Vytautas Miliukas (LKKAS)
ralijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, savo aukomis bei in
formacija parėmusiems knygos leidybą. Dėkojame Antanas Navaitis (LAKS)
Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovie Asta Reklaitytė (LKKAS)
tinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos nariams Jonas Variakojis (LKKAS)
už nuolatinę moralinę paramą ir pateiktą dokumenti
Violeta Zabielskienė (LKKAS)
nę medžiagą bei nuotraukas, p. Viliui Kavaliauskui už
pateiktas savo fototekos nuotraukas ir p. Stefanijai Mar
tinionienei, leidusiai pasinaudoti šeimos fototekos nuo
traukomis.
Maloniai kviečiame visus, turinčius dokumentinės
ar vaizdinės medžiagos apie Lietuvos karininkiją, pri
sidėti rengiant kitus šio leidinio tomus.
Lietuvos
kariuomenės karininkai 7
Santrumpos kpt. - kapitonas OS - organizacinis sektorius
kr.- kraštas P.-pulkas
KSV - Karo sanitarijos valdyba pab, - pabaiga, pabaigoje
KS-Kariuomenės štabas PAR - Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė
AAG - atskira artilerijos grupė kulkosv. - kulkosvaidis, kulkosvaidžių PD - pėstininkų divizija
AB - akcinė bendrovė KTD-karo technikos daliniai pest, - pėstininkų
AB - artilerijos brigada KTV - Karo technikos valdyba pionier. - pionierių
adm.- administracija, administracijos KU - Kauno universitetas PLB - Pasaulio lietuvių bendruomenė
ALIAS - Amerikos lietuvių inžinierių ir KVŠ - Kavalerijos viršininko štabas plk. - pulkininkas
architektų sąjunga KVV - Karo veterinarijos valdyba polic. - policija
ALT - Amerikos lietuvių taryba LAD - lietuvių apsaugos daliniai pp - pėstininkų pulkas
ALTS - Amerikos lietuvių tautinė sąjunga LAF - Lietuvių aktyvistų frontas PPT - pagalbinės policijos tarnyba
AKK - Aukštieji karininkų kursai LAKS - Lietuvos atsargos karininkų sąjunga pusk. - puskarininkis
AKM - Vytauto Didžiojo aukštoji karo LB - lietuvių bendruomenė r. - rajonas
mokykla LDD - lietuvių darbo daliniai RA - Raudonoji armija
aps. - apskritis LE - prieškarinė Lietuviškoji enciklopedija RB - ryšių batalionas
AR-autorinktinė LF - Lietuvių frontas red. - redija
art., artiler. - artilerija rinkt. - rinktinė
LGG - Lietuvos gyventojų genocidas
asp. - aspirantas LGGRTC - Lietuvos gyventojų genocido ir san. - sanitarijos
AT - Aukščiausioji Taryba rezistencijos tyrimo centras sk., skyr. - skyrius
ats. - atsargos LGK - Lietuvos gynimo komitetas slap. - slapyvardis
atsk. - atskiras, atskira LIK-Lictuvos išlaisvinimo komitetas sr. - sritis
aukšt. - aukštasis, aukštieji LKA - Laisvės kovų archyvas SSRS - Sovietų Socialistinių Respublikų
aukštesn. - aukštesnysis, aukštesnioji LKDI - Lietuvos karinių dalinių inspekcija Sąjunga
BALF - Bendras Amerikos lietuvių fondas LKK - ,,Lietuvos kariuomenės karininkai ŠD - šaulių divizija
bater. - baterija 1918-1953" šp- šaulių pulkas
BLE - Bostono lietuviškoji enciklopedija LKKAS - Lietuvos karių, nukentėjusių nuo SR - šarvuočių rinktinė
bn. - batalionas sovietinio ir nacistinio genocido, ŠS – Šaulių sąjunga
artimųjų sąjunga št. - štabas
br. - brigada
dim. - dimisijos LKVS - Lietuvių karių veteranų sąjunga ŠTK - Šaulių teritorinis korpusas
div. - divizija, divizijos „Ramove" Šv. - šventas
DLK - didysis Lietuvos kunigaikštis LLA - Lietuvos laisvės armija TA - Tėvynės apsauga
dr. - daktaras LLK-Lietuvos liaudies kariuomenė TAR-Tevynės apsaugos rinktinė
ELTA - Lietuvos telegramų agentūra LLKAS - Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga TDA-Tautinio darbo apsauga
f-tas-fakultetas LLV - Laikinoji Lietuvos vyriausybė TF - Tautos fondas
g. - gimė LNM - Lietuvos nacionalinis muziejus TLE-Tarybų Lietuvos enciklopedija

gelež., geležink. - geležinkelių LNRS - Lietuvos nepriklausomų rašytojų TP - technikos pulkas
gen. - generalinis, generolas sąjunga TSKP - Tarybų Sąjungos komunistuja
gen. št. - generalinis štabas LNTK - Lietuvos naikinimas ir tautos kova UNRRA - Jungtinių tautų paramos is
GKS-Generalinis kariuomenės štabas LSB - lietuvių savisaugos batalionai atstatymo administracija
LSD - lietuvių savisaugos daliniai u-ras - universitetas
g-ja-gimnazija
LSSR - Lietuvos Sovietų Socialistinė v. - vadas
gr. - grupe
gub. - gubernija Respublika vald., v-ba - valdyba
GV-ginklavimo valdyba LŠS - Lietuvos šaulių sąjunga VAT - Vilniaus atstatymo taryba
IB - inžinerijos batalionas LTB - Lietuvių tautinė bendruomenė v-kas - viršininkas
inž., inžiner. -inžinierius, inžinerija LTE - Lietuviškoji tarybinė enciklopedija VDKM - Vytauto Didžiojo karo muziejus
j., jaun. - jaunesnysis lon.- leitenantas VDU - Vytauto Didžiojo universitetas
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos LU - Lietuvos universitetas vet. - veterinarijos
k-kaimas LŽŪA - Lietuvos žemės ūkio akademija vyr. - vyresnysis
KA-karo aviacija m. - metai, miestas, mokslų virš. - viršila
KAM - Krašto apsaugos ministerija men. - mėnuo VKB - Vietinės kariuomenės brigada
KAMD - Krašto apsaugos ministerijos MGB - Valstybės saugumo ministerija VKŠ - Vyriausiasis kariuomenės štabas
dvasininkai (SSRS) VLE - Visuotinė lietuvių enciklopedija
kand. - kandidatas mjr. - majoras VLIK - Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo
kav. - kavalerija m-la-mokykla komitetas
KAVM - Karo aviacijos mokykla MLTE - Mažoji lietuviškoji tarybinė vis. – valsčius
KBV - Karo burų valdyba enciklopedija vnk. - vienkiemis

KI - kariuomenės intendantūra mm - milimetras VPI - Vilniaus pedagoginis institutas
KKI - Kūno kultūros institutas mstl. - miestelis VR-Vietinė rinktinė
kl.- klase NKGB - Valstybės saugumo liaudies VRM - Vidaus reikalų ministerija
KM - Karo mokykla komisariatas (SSRS) VUB RS - Vilniaus u-to bibliotekos rankraščių
kom. - komendantūra, komendantas NKVD - Vidaus reikalų liaudies skyrius
kp. - kuopa komisariatas (SSRS)
8. Lietuvos kariuomenės karininkai

1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų
biografijos (J-K)
Vytautas Asevičius, Algis Balašis, Henrikas Butkus, Rita Dagienė, Danutė Ercmonienė,
Vytautas Indrašius, Juozas Jankauskas, Vytautas Jasulaitis, Palmira Karevičiūtė,
Laima Kazakevičienė, Vanda Kazlauskienė, Stasys Knezys, Valdemaras Michalauskas,
Vytautas Miliukas, Antanas Navaitis, Justinas Noreika, Asta Reklaitytė,
Algimantas Antanas Šalaviejus, Vytautas Zabielskas, Violeta Zabielskienė
Daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuomenės kari kilmės ar kitų sovietiniams politiniams vadovams ne
ninkai 1918–1953“ ketvirtajame tome spausdinamos priimtinų duomenų tapo politiškai nepatikimi ir ne
Lietuvos kariuomenės karininkų, kurių pavardės prasi buvo įtraukti į XV aspirantų laidą baigusiųjų sąrašus.
deda J-K raidėmis, biografijos. Pateikiamos žinios apie Algirdui Kačanauskui galėjo pakenkti ir tai, kad Karo
karininkų išsilavinimą, jų karines specialybes, tarnybos mokyklos baigiamajame vakare jis pirmasis užgiedojo
kariuomenėje eigą, apdovanojimus, karininkų likimus. „Marija, Marija“ ir Lietuvos himną. Šios laidos absol
Pateikiamos minimalios žinios apie šeimą, civilinę veiklą. ventams, vėliau tarnavusiems lietuviškosiose karinėse
Autorių kolektyvas karininkų biografijoms dokumen struktūrose (Lietuvos savisaugos daliniuose, Tevynės
tinę ir iliustracinę medžiagą rinko Lietuvos centrinia apsaugos rinktinėje), buvo pripažinti jaun. leitenantų
me valstybės ir Lietuvos ypatingajame archyvuose, Lie laipsniai.
tuvos nacionaliniame, Vytauto Didžiojo karo, Lietu Karininkas Vytautas Stanislovas Kasakaitis tarnavo
vos aviacijos ir krašto muziejuose, Krašto apsaugos carinės armijos Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių bata
ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezis lione. Čia tarnavusiems karininkams 1923 m. įsaky
tencijos tyrimo centro fonduose, naudojosi karininkų mu Lietuvos kariuomenei Nr. 3 karinė tarnyba nuo
ar jų artimųjų pateiktomis žiniomis, spaudoje skelbta 1918 m. rugpjūčio 19 d. iki 1919 m. lapkričio 25 d.
informacija, Henriko Burkaus sudaryta karininkų kar įskaityta kaip tarnavusiems lietuviškuosiuose daliniuose.
toteka, Stasio Knezio sukauptu archyvu. Karininkas Vytautas Stanislovas Kasakaitis bolševikų
Šiame tome papildomai pateiktos Karo mokyklos buvo žvėriškai nužudytas kartu su kitais keturiais šio
XV aspirantų laidos absolventų Juozo Jurkūno ir Al bataliono lietuviais karininkais 1919 m. gruodžio 9 d.
girdo Kačanausko, karininko Vytauto Stanislovo Ka Sibire, Čeremuškino gyvenvietėje. Likusieji gyvi ba
sakaičio ir karo gydytojo Vlado Kriščiūno, kurių pa taliono karininkai vėliau tapo Lietuvos kariuomenės
karininkais.
vardės neįtrauktos į Lietuvos kariuomenės karininkų
sąvadus, biografijos. Nepriklausomybės kovų su bolševikais, bermonti
Karo mokyklos (nuo 1940 09 15 Darbininkų-vals ninkais ir lenkais dalyvis Panevėžio bataliono, vėliau –
tiečių Raudonosios armijos pėstininkų mokyklos) pas 4 pest. pulko karo gydytojas Vladas Kriščiūnas 1928
kutinės XV aspirantų laidos absolventams dėl politinių 05 07 įskaitytas į sanitarijos karininkų atsargą, vėliau
motyvų nesuteikti karininkų laipsniai. Jie paleisti į ka ėjo 4, 10 pulkų vyr. sanitarijos karininko pareigas.
rininkų atsargą, baigimo pažymėjimuose nurodant, kad Leidinio rengėjai atsiprašo už pasitaikančius netikslu
parengti būrio vadais. Karo mokyklos politinė vadovy mus ir dar kartą kreipiasi į Lietuvos kariuomenės ka
bė prieš baigiant mokymus išdalijo anketas, kuriose rininkus, jų artimuosius ir pažįstamus prašydami teik
šios laidos absolventai privalėjo pateikti apie save įvairias ti redakcinei komisijai karininkų biografinių žinių ir
žinias. Kai kurie absolventai, tarp jų Juozas Jurkūnas nuotraukų leidiniui iliustruoti. Tik aktyviai jums pa
ir Algirdas Kačanauskas, dėl savo pažiūrų, socialinės dedant sumažės pasitaikančių netikslumų.
Lietuvos kariuomenes karininkai 9

10
Lietuvos kariuomenės paradas Katedros aikštėje. Vilnius, 1939 m. spalio 29 d.

1
Biografijos
J
JABLONSKIS Antanas gimė 1910 07 06 Aukštojoje Pane
munėje, Kaune. 1932 baige Kauno „Aušros“ berniukų g-ją ir
įstojo į Karo mokyklą. 1935 09 15 ją baigus (XVII laida) su
teiktas jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į 3 pést. pulką. 1938
10 13 pakeltas į leitenantus. Nuo 1940 06 01 2 bataliono ry
šių būrio vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo
jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK
179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko 2 bataliono ryšių būrio Jablonskis Juozas
vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė, 1941 07 12
paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulką. Žmona - Biruté, sūnūs - Vytenis ir Gintaras.
1944 04 įstojo į Vietinę rinktinę, paskirtas į 306 batalioną. 1944 LCVA, F. 631, ap. 7, b. 15537; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į Australiją ir apsigyveno archyvas
Herstvile. Iki pensijos dirbo Royal Horth Shore ligoninėje. Nuo
1975 gyveno Sidnėjuje. Dalyvavo lietuvių visuomeninėje veik
loje. Mirė 1984 03 17 Sidnėjuje, Australijoje.
Žmona - Vitalija.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
JABLONSKIS Bronius 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV

asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteik
tas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas
JABLONSKIS Juozas gimė 1912 04 16 Meškalaukio k., Jo

niškėlio vls., Biržų aps. Baigęs Joniškėlio vid. m-lą įstojo į Lin
kuvos g-ją, vėliau Biržų g-ją, kurią 1933 baigė. 1935 09 15
baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas jaun. leitenanto
laipsnis, paskirtas į 6 pést. pulką. 1937 09 15 perkeltas į Karo
mokyklą, paskirtas būrio vadu ir kartu lektoriumi. 1937 10 07
Jablonskis Kazys
pakeltas į leitenantus. 1938 09 05 įstojo į VDU Teisių f-to
Teisių skyrių. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
Karo mokyklos 3 kuopos 1 būrio vadu. Likviduojant Lietu JABLONSKIS Kazys gimė 1908 01 14 Paluknės k., Skuo
vos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA Pestininkų mokyk do vls., Kretingos aps. Baigė Plungės g-ją. Nuo 1928 LU Tei
los Vilniuje būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA sių f-to studentas. 1928 dirbo Raseinių, o 1929–30 - Rau
0
pasitraukė. 1941 07 31 paskirtas VAT Darbo tarnybos 4 kuo dondvario miškų urėdijoje. 1930 11 06 pašauktas į karinę tar
pos vadu, 1941 08 01 – LSD 3 bataliono 4 kuopos vadu. nybą, paskirtas į 2 pést. pulką. 1931 01 09 perkeltas į moko
1944 batalionas įtrauktas į vokiečių kariuomenės sudėtį, atsi mąją kuopą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
dūrė Liepojoje, vėliau Dancige, kur iš vokiečių kariuomenės suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
pasitraukė. Pasibaigus II pasaul. karui kurį laiką studijavo Ham ninkų karininkų atsargą. 1931–38 dirbo Kuršėnų miškų urė
burgo u-te, tačiau jo nebaigė. 1947 11 18 emigravo į Austra dijoje. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1942 Telšių miškų
liją ir apsigyveno Viktorijoje, vėliau persikėlė į Kanberą, dirbo urėdo pavaduotojas, 1943-44 Valkininkų, 1944 Plungės miš
įvairiose įmonėse, dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje. kų urėdas. Antrosios sovietinės okupacijos metais 1945-46 Kre
1982 su šeima persikėlė į Sidnėjų. Mire 1989 07 15 Sidnėju tingos miško pramonės ūkio techninis vedėjas. 1946-47 Klai
je, Australijoje, palaidotas Rukvudo kapinėse. pėdos miškų ūkio skyriaus girininkas. 1948 Biržų miškų ūkio
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu Nemunėlio Radviliškio, 1948–71 Latvelių girininkas.
(1935). LCVA, f. 631, ap. 7. b. 6209; f. 930, ap. 2), b. 3; LKKAS archyvas
12 Lictures kariuomenis karininkai

JABLONSKIS Leonas gimė 1905 12 17 Budvietės k., Skuo nės atleistas. Pirmosios sovietinės ir vokiečių okupacijos metais
do vls., Kretingos aps. Baigė Mažeikių g-jos 6 klases. 1928 11 01 mokytojavo, dėstė matematiką ir užsienio kalbas. 1944 pasi
pašauktas į karinç tarnybą. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą traukė į Vokictiją, apsistojo Freiburge, kur karui pasibaigus įsi
(IV aps. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas traukė į visuomeninę veiklą. 1950 emigravo į JAV, gyveno Kliv
į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų lende. Mirė 1963 09 25 Klivlende, JAV.
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats, jaun. Ieitenanto, 1939 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa
09 08 pakeltas į ats. leitenantus. vanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928),
LCVA, F. 930, ap. 2) , b. 2; LKKAS archyvas, „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932).
Žmona - Vera, dukros - Aldona (1928) ir Natalija (1935).
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 1; f. 1323, ap. 1, b. 601, , 2, b. 669. 1. 29; b.
1
670,1. 153, 158; b. 671, 1. 13; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
JACEVIČIUS Aleksas (Aleksandras) gimė 1885 07 10 Kau

ne. Baige Rusijos kavalerijos karo mokyklą Jelizavetgrade. 1906
tarnavo Turkestano pasienyje. 1918–20 kaip Rusijos baltag
vardiečių savanoris kovojo su bolševikais, turėjo rotmistro laips
nį. Grįžęs į Lietuvą 1921 04 04 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas į 3 raitelių „Geležinio vilko“ pulko 2 eskad
roną jaun. karininku. 1921 04 18 paskirtas eskadrono vadu.
1921 07 14 suteiktas majoro laipsnis. 1921 10 25 paskirtas
pulko vado padejeju. 1922 12 01 perkeltas į I raitelių diviziją,
paskirtas eiti štabo v-ko pareigas. 1923 12 01 pakeltas į pulki
ninkus leitenantus. Nuo 192601 01 paskirtas Aukštųjų kari
ninkų kursų etatiniu lektoriumi, 1927 03 02 - ypatingų rei
kalų karininku prie KAM. 1927 04 30 pakeltas į pulkininkus
ir pačiam prašant paleistas į atsargą. Mirė 1934 05 19.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo ir Šv. Anos
Jablonskis Vytautas
3 laipsnio ordinais.
Žmona - Zinaida (1892), duktė - Elena (1917).
JABLONSKIS Vytautas gimė 1898 02 16 Taline, Estijoje, LCVA, F. 930, ap. 2), b. 5; LKKAS archyvas.
lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo prof. J. Jablonskio šeimoje. 1917
baigė Martyno Yčo lietuvių g-ją Voroneže, Rusijoje. 1919 gri JACKEVIČIUS Atanazas 1940 10 01 baigė Karo mokyklą
žęs į Lietuvą savanoriu įstojo į Aviacijos mokyklą. 1919 1201 (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu
15 stažavo Karo mokykloje. 1919 12 16 baigus Karo aviacijos teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
mokyklą suteiktas inž. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo avia LKKAS archyvas.
ciją. 1920 01 18 paskirtas mokomojo būrio adjutantu, 1920
04 16 - mokiniu į l oro eskadrilę. 1920 kaip oro žvalgas 8 JACKEVIČIUS Benediktas gimė 1913 11 13 Janaukos k.,
kartus skrido į lenkų frontą ir dalyvavo kautynėse. 1923 03 30 Javaravo vls., Marijampolės aps. 1929 baigė Kalvarijos vid. m
pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 01 01 paskirtas eskadrilės va lą ir įstojo į Kauno aukštesn. technikos m-los Elektrotechnikos
do padejeju, kartu dėstė aviacijos istoriją ir oro fotografiją Avia
cijos karininkų kursuose. Tais pačiais metais pasiųstas į oro fo
tografijos kursus Paryžiuje, kur išbuvo iki 1926 04. 1927 08 01
pakeltas į kapitonus. 1927 11 01 pasiųstas mokytis į Aukštąją
aeronautikos m-lą (E’cole Superieure d'Aeronautique et de const
ruction mechanique) Paryžiuje, kurią baige 1928 07 05. Nuo
1928 08 01 4 eskadrilés oro žvalgas, vėliau eskadrilės vado
padėjėjas. 1930 11 23 pakeltas į majorus. 1931 07 15 baigė
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topografijos skyrių. Nuo
1932 Karo aviacijos mokyklos karininkų klasės vedėjas. 1934
40 vadovavo Karo aviacijos fototarnybai. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 24
paskirtas į Lietuvos karo aviacijos likvidacinės komisijos I gru
Pę. 1940 12 16 likvidavus Lietuvos karo aviaciją iš kariuome Jackevičius Benediktas
Lietuvos kariuomenės karininkai 13

skyrių, kurį baigė 1937. 1938 09 27 baigus Karo mokykla tenanto laipsnis. 1920 01 24 pakeltas į pulkininkus. 1920
(XIII asp. laida) suteiktas inž. ats, jaun. leitenanto laipsnis ir 07 10 paskirtas 11 rūšies ypatingų reikalų karininku prie KAM.
paleistas į inžinerijos karininkų atsarg.l. Istojo VDU Techni 1920 09 18 paskirtas kariuomenės intendanto antruoju pa
į
kos f-to Elektrotechnikos skyrių. dejcju. 1920 10 30 paskirtas citi 2 raitelių pulko vado parci
ICVA, 1031, ap.7.b. 15779; 1.930, ap. 27. 1.8. gas. 1921 05 30 paskirtas pulko vadu, daug kartų ėjo ir divi
zijos vado parcigas. 1926 01 01 paskirtas husarų pulko vadu.
JACKEVIČIUS Bronius, buvęs Rusijos kariuomenės kari 1931 06 25 paskirtas citi kavalerijos v-ko pareigas, kartu bu
ninkas, 1919 06 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa vo ir pulko vadas. Nuo 1932 07 22 tik kavalerijos v-kas. 1934
skirtas karininku į Sedos komendantūrą. Vėliau perkeltas į 4 04 05 paleistas į atsargą. Mirė 1938 08 25, palaidotas seno
pest. pulka. Mirė 1919 11 04. siose Kauno kapinėsc.
ICVA. 1.930, ap, 2), b.7 Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1934),
DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928), Savanorių (1929)
JACKEVIČIUS Juozas 1939 09 18 baigė Karo mokyklą (XIV ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, ugniagesių
asp. laida) suteiktas pėst. ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleis „Artimui pagalbon“ laipsnio kryžiumi (1934), Latvijos išsi
1
tas į pėstininkų karininkų atsargų. vadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
LKKAS archyvas Žmona – Margarita Hymanaitė (1891), dukros - Halina
(1911), Zuzana (1917) ir Renata (1921).
LCVA, 1.930, ap. 2), b. 9; ap. 8, b. 984: LKKAS archyvas.
JACKŪNAS Albertas gimė 1894 03 31 Puškonių k., Salo

čių vls., Biržų aps. 1914 baigė Panevėžio realinę g-ją. 1914
18 studijavo Petrogrado karo medicinos akademijoje. 1918
grįžo į Lietuvą. 1919 pusę metų dirbo Lietuvos Raudonojo
kryžiaus ligoninėje Kaune ordinatoriumi. 1919 12 22 kaip
studentas medikas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1920
03 10 pervestas į Karo mokyklą rikiuotės apmokymams. 1920
05 14 suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1920 08 02 pa
skirtas į 7 pėst. pulką l. e. jaun. gydytojo pareigas, 09 10 - į
10 pést. pulką l. e. jaun. gydytojo pareigas. 1920 10 30 bai
gė Švietimo m-jos Aukštųjų kursų Medicinos f-rą. 1920 12 07
paskirtas I. e. pulko vyr. gydytojo pareigas. 1921 03 19 per
ma keltas į Baltgudžių batalioną ir paskirtas gydytoju. 1921 10 19
perkeltas į Drausmės batalioną eiti bataliono gydytojo parei
Jackevičius Pranas
JACKEVIČIUS Pranas gimė 1877 10 17 Pamarnakių k.,

Subačiaus vls., Panevėžio aps. Baigė Vilniaus realinės g-jos 5
klases. 1899 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į
Kutaisio 158 pėst. pulką. 1900-02 mokėsi Vilniaus karo mo
kykloje. Nuo 1910 tarnavo pasienio sargybos Revelio (Tartu)
brigadoje, nuo 1911 - Sankt Peterburgo brigadoje, baigė rai
telių kursus Carskoje Selo. Turėjo rotmistro laipsnį. Dalyvavo
I pasaul. karo kautynėse. 1918 demobilizuotas iš Rusijos ka
riuomenės. 1918 12 10 savanoriu įstojo į besikuriančią Lie
tuvos kariuomenę, paskirtas Vilniaus m. komendantūros eta
po komendantu. Nuo 1919 01 06 Kauno m. komendantū
ros ūkio vedėjas. 1919 03 03 – 04 15 su Atskirojo bataliono
2 raitelių eskadronu dalyvavo nepriklausomybės kovose su bol
ševikais Kaišiadorių ir Vievio rajonuose. 191905 08 paskir
tas 1 raitelių pulko vado padejeju. 1919 0701 – 1920 07 10
1 raitelių pulko vadas. 1919 11 18 suteiktas pulkininko lei Jackūnas Albertas
14 Licturos kariuomenes karininkai

gas ir kartu į l atskirąjį lazaretą. 1922 03 01 perkeltas į Inži
nerijos pulką eiti pulko gydytojo pareigas. 1923 07 26 per
keltas į 1 lauko ligoninę jaun. gydytoju. 1923 įgijo gydytojo
:
diplomą. 1923 12 01 pakeltas vyr. leitenantus. 1924 01 09
į
perkeltas į 4 pėst. pulką. 1925 03 14 prieme Sanitarijos dalį.
192505 15 pakeltas į kapitonus. 1926 03 07 paskirtas Karo
sanitarijos inspekcijos žinion. 1926 11 26 iš kariuomenės pa
leistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1926–28 ligoninės ve
dėjas Vabalninke. 1928 08 01 priimtas VRM tarnybon ir pa
skirtas Pasvalio r. gydytoju, kartu pavesta eiti Palangos kurorto
inspektoriaus pareigas. 1933 05 08 paskirtas Salantų r. gydy
toju, 1936 04 01 - Sveikatos departamento epideminių ligų
gydytoju. 1936 07 15-08 15 laikinai ėjo Sveikatos departa
mento direktoriaus pareigas. 1937 03 01 paskirtas Sveikatos
departamento I eilės referentu. 1939 04 01 iš tarnybos atleis
tas kaip pripažintas netinkamu tarnybai VRM sistemoje. 1939
07 10 priimtas civiliu gydytoju į Karo ligoninę Kaune, pa Jackūnas Jonas
skirtas jaun. ordinatoriumi. 1939 09 17–30 trumpam mobi

lizuotas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupuojant Žmona - Marija Danilevičiūtė (1918), dukra - Audronė En
Lietuvą tarnavo Karo ligoninės jaun. ordinatoriumi. Nuo 1941 gelmanienė (1948), sūnus – Rimantas (1949).
dirbo gydytoju 1, 2 ligoninėse Kaune, dėstė Kauno medici LCVA, F. 930, ap. 5. b. 972; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnr. 3: LKKAS
nos in-te. 1944 04 26 VR vado įsakymu paskirtas į šaukia archyvas
mųjų patikrinimo komisiją Ukmergėje. Po II pasaul. karo dir
bo Kauno 3 poliklinikoje. Mirė 1950 11 20 Kaune, palaido JACKŪNAS Juozas gimė 1907 12 11 Pabervalkių k., Puša
tas Panemunės kapinėse. loto vls., Panevėžio aps. Baige Panevėžio g-ją. 1929 07 21 įstojo
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). į Karo mokyklą. 1929 07 23 - 1930 01 07 stažavo 9 pést.
Pirmoji žmona - Malvina Braždyte; antroji žmona - Ona Ben pulke. 1931 10 24 baigus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas
dikaitė (1914–2001), dukros - Regina Rėklaitienė (1941) ir pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 pést. pulką jaun.
Viktorija Kežinaitienė (1946). karininku. 1932 04 03 iš kariuomenės paleistas į atsargą. 1933
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 11; LKKAS archyvas. tarnavo policijoje rajono v-ku, vėliau mokomojo būrio vadu.
1934 ir 1937 prašėsi grąžinamas į karinę tarnybą, bet atsakyta
JACKŪNAS Jonas gimė 1906 06 01 Puškonių k., Salo neigiamai. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1937 Vilka
čių vls., Biržų aps. Baige Panevėžio g-ją. 1929 07 21 priimtas viškio baro pasienio policijos rajono v-kas. Sovietų Sąjungai
į Karo mokyklą, stažavo 9 pėst. pulke. 1931 10 24 baigus okupavus Lietuvą iš policijos atleistas, mokytojavo prad. m-loje.
Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo į tarnybą policijoje, paskir
1931 11 01 paskirtas 4 pėst. pulko 4 kuopos jaun. karinin tas Ašmenos policijos vadu. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai
ku, 1932 11 03 – 2 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1934 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hanau pabėgėlių stovykloje. Ve
01 07-07 13 lankė Karo aviacijos karininkų kursus. 1934 liau emigravo į Kanadą, apsigyveno Toronte. Vėliau persikėlė
07 14 už dalyvavimą voldemarininkų maište perkeltas į 6 pést. į JAV, gyveno Patersone. Dirbo stambios farmacinės korpora
pulką. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 11 05 per cijos Vėžio tyrimo in-te Meivude. Mirė 1989 08 27.
keltas į Mažeikių aps. komendantūrą, 1938 11 23 – į7 pėst. Vedęs, sūnus - Vytautas.
pulką ir paskirtas 6 kuopos vadu. 1939 11 23 pakeltas į kapi LCVA, f. 930, ap. 2), b. 10; LKKAS archyvas.
tonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 7 pest.
pulko pirmuoju adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuome JACKŪNAS Petras 1930 11 30 baigė Karo mokyklą (V asp.
nę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 laida), suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
šaulių pulko štabo v-ko padėjėju. Kilus Vokietijos-SSRS karui ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
iš RA pasitraukė. 1941 11 08 pradėjo tarnybą Geležinkelių nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
apsaugos batalione ūkio v-ku. 1944 pradėjus formuoti VR pa LCVA, F. 930, ap. 3, b. 1240; LKKAS archyvas.
skirtas Ukmergės 308 bataliono kuopos vadu. 1945–47 dir

bo Vieškūnų bandymų stotyje buhalteriu, 1950–51 - Vytė JACKŪNAS Stasys gimė 1908 01 31 Pariešių k., Šešuo
nų sodininkystės ūkyje. 1951 sovietinio saugumo areštuotas lių vls., Ukmergės aps. 1930 baigė g-ją Ukmergėje. 1930 08 20
ir ištremtas į Chabarovsko sr. Grįžęs į Lietuvą dirbo darbinin įstojo į Karo mokyklą, kurią baigus 1932 10 31 (XIV laida)
ku Kauno muilo fabrike. Mirė 1978 05 21 Kaune, palaidotas suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pest. pul
Romainių kapinėse. ko 7 kuopos jaun. karininku. 1934 10 30 baigė Fizinio

gabentas į Kupiškio kalėjimą. Susirgus šiltine pavyko nuo bol
ševikų pasprukti. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Pa 1
nevėžio atskirąjį batalioną Kėdainiuose. Nuo 1919 04 09 tęse

tarnybą 1 pėst. pulke Alytuje, paskirtas kulkosvaidžių kuopos
vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1919 10 18 suteiktas
vyr. leitenanto laipsnis. 1920 02 13 pakeltas į kapitonus. 1920
10 14 paskirtas 11 pest. pulko vado padejeju. Nuo 1921
08 15 bataliono vadas. 1923 05 18 pakeltas į majorus. 1924
0101 perkeltas į l pést. pulką, paskirtas specialių pestininkų
War priemonių bataliono vadu. 1924 08 15 baige Aukštuosius ka
rininkų kursus (IV laida). 1925 02 10 perkeltas į Karo mo
kyklą ir paskirtas bataliono vadu. 1926 02 16 pakeltas į plk.
leitenantus. 1926 09 01 - 1928 08 03 mokėsi Čekoslovaki
jos Generalinio štabo akademijoje (Škola Valečna), kurią bai
gęs paskirtas Vyr. kariuomenės štabo IV (tarnybų) skyriaus v
Jackūnas Stasys su žmona Juzefa ku. 1928 11 23 pakeltas į gen. štabo pulkininkus. 1930 06 26
paskirtas Karo mokyklos v-ku. 1931 12 22 pakeltas į generolus
lavinimo karininkų instruktorių kursus. 1934 11 01 perkel leitenantus. 1934 06 06-07 prasidėjus voldemarininkų mais
tas į 3 kulkosvaidžių kuopą jaun. karininku. 1936 01 21 pa tui organizavo pasipriešinimą jo dalyviams. 1934 06 21 paskir
skirtas ūkio kuopos karininku. 1936 11 23 pakeltas į leite tas Vyr. kariuomenės štabo v-ku, nuo 1934 07 09 kartu su KAM
nantus. 1937 11 21 paskirtas 4 kuopos būrio vadu, nuo 1939 ministru gen. Itn. P. Šniukšta pasiraše įsakymą dėl bausmių
11 23 paskirtas laikinai eiti 1 pėst. pulko 4 kuopos vado pa maištininkams bei nustatė nusikaltusių karininkų degradacijos
reigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie tvarką, kurios procedūra karo kalėjime buvo itin žeminanti. 193–
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šau 0905 paralyžiuotas. 1934 09 21 iš užimamų pareigų atleistas.
lių divizijos 234 šaulių pulko šaulių kuopos vadu. 1940 11 15 paskirtas karininku ypatingiems reikalams prie krašto apsau
suteiktas RA vyr. leitenanto laipsnis. Kilus Vokietijos-SSRS gos ministro. 1935 01 16 dėl nepagydomos ligos paleistasi
karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais gyveno Ant dimisiją. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 neteko pen
rųjų Svirnų k., Kavarsko vls. 1944 pradž. įstojo į organizuo sijos, tačiau represuotas nebuvo. Mirė 1977 02 03 Kaune, pa
jamą VR. 1944 05 15 vokiečiams ją likviduojant suimtas ir laidotas Subačiuje.
išvežtas darbams į Vokietiją. Sąjungininkams bombarduojant Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), DLK
Berlyną vadovavo gelbėtojų būriui. Po karo gyveno Kytlio m., Gedimino 3 laipsnio ordinu (1929), Savanorių ir Lietuvos ne
netoli Lydso, Anglijoje, kur 1992 mirė. Ten ir palaidotas. priklausomybės medaliais (1928), Belgijos 1 laipsnio karo
Žmona - Juzefa Paršelytė (1910–1990), sūnūs – Stanislovas
Regimantas (1936), Jonas Vingaudas (1938), Žibartas Juo
zas (1940), duktė - Birutė (1941-1952).
JACKUS Jonas gimė 1894 04 23 Žviliūnų k., Subačiaus vls.,

Panevėžio aps. 1914 baigęs Kauno berniukų g-jos 7 klases įstojo
į Sankt Peterburgo u-to Fizikos-matematikos f-tą. 1916 05 mo
bilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 02 baigė Vladimiro ka
ro m-lą Petrograde, suteiktas praporščiko laipsnis. 1917 paskirtas
į 23 Sibiro šaulių pulką. Savanoriu pasiprašė į frontą. Nuo 1917
03 23 tobulinosi Oranienbaumo karininkų netiesinės šaudybos
m-loje, kurią baigęs paskirtas kulkosvaidininkų instruktoriu
mi. 1917 09 paskirtas į Rusijos XII armiją, veikusią Latvijoje.
1917 10 pakeltas į poručikus. Dalyvavo I pasaul. karo kauty
nėse su vokiečiais. 1918 01 01 kontūzytas, pateko į vokiečių
nelaisvę. Po 10 mėn. belaisvių stovykloje Rytų Prūsijoje, atsi
radus galimybei, grįžo į Lietuvą. Atvyko į Vilnių ir Valstybės
Taryboje pasisiūlė tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1918 11 24
su 1l pest. pulko užduotimi išvyko į Panevėžio aps. verbuoti
savanorių. Išrinktas Subačiaus vls. pirmuoju viršaičiu. 1919
01 03 tevų namuose Žviliūnuose areštuotas bolševikų ir nu Jackus Jonas

.
Jackus Jonas su žmona Emilija ir sūnumi Vytautu
kryžiumi (1930), Čekoslovakijos Baltojo liūto 3 laipsnio or Statybos skyrių, kurį baigė 1948 ir įgijo statybos inž. specia
dinu su kardais (1931), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio lybę. Nuo 1949 01 07 dirbo KU.
medaliu (1929). Žmona - Anastazija, duktė – Gražina Leonarda.
Žmona – Emilija Labutytė (1902–1981), sūnūs - Vytautas LCVA, f. 631. ap. 7. b. 18596; f. 930, ap. 2J. b. 14.
(1922–1943) ir Aleksandras Arūnas (1930).
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 12; LKKAS archyvas.
Jagminas Jonas
Jacunskas Antanas
JAGMINAS Jonas gimė 1915 07 17 Kadijevsko k., Slavia
noserbskoaps., Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1924 įstojo į Šiau
JACUNSKAS Antanas gimė 1914 10 12 Žydaukoje, Vie lių g-ją. 1933 ją baigęs įstojo į VDU Medicinos f-to Medici
vio vls., Trakų aps. 1932 baigė Kaišiadorių vid. m-los 3 klases, nos skyrių. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII aps. laida)
vėliau - Kauno „Pavasario“ komercijos m-lą, Aukštesn. tech suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
nikos m-los Statybos skyrių. 1934 pašauktas atlikti karinę tar ninkų karininkų atsargą. Vėliau gyveno Raišupio k., Marijam
nybą. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) su polės vls. ir aps. 1944 12 20 suimtas. 1945 10 20 NKVD
teiktas inž. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos Karo tribunolo nuteistas 10 metų kalėti.
karininkų atsargą. 1938 susirgo plaučių tuberkulioze. 1940 LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11801; LGG, t. 2, d. 1, p. 594; LKKAS archyvas.
05 30 pripažintas netinkamu karo tarnybai ir paleistas į dimi
siją. Dirbo Plentų valdyboje, nuo 1941 - Komunalinės sta JAGMINAS Juozas gimė 1878 03 06 Balčių k., Vainuto vls.,
tybos tresto techniku. 1942 09 įstojo į VDU Statybos f-to Tauragės aps. 1903 baige Charkovo u-tą Ukrainoje. Dalyvavo

A
Jagminas Petras
jaun. karininku. 1927 09 09-26 dalyvavo malšinant sukili

mą Tauragėje. Nuo 1927 laikinai ejo kuopos vado pareigas.
1929 05 15 komandiruotas į Varnių koncentracijos stovyklą.
1929 11 23 pakeltas įvyr. leitenantus. 1931 baigė Priešche
minės apsaugos karininkų kursus (II laida). 1932 11 01 per
Jagminas Juozas su žmona Marija keltas į 1 kuopą, paskirtas vyr. karininku. 1933 11 20 pakeltas
į kapitonus. 1933 11 24 paskirtas antruoju pulko adjutantu.
1904–05 Rusijos-Japonijos kare. I pasaul. karo metais tarnavo Nuo 1933 12 21 pulko adjutantas. 1934 04 04 perkeltas į o
Rusijos kariuomenėje. Grįžus į Lietuvą 1920 02 12 mobili pest. pulką ir paskirtas mokomosios kuopos vadu, 1939 - 3
zuotas į Lietuvos kariuomenę atvyko į KAM Sanitarijos skyrių, kuopos vadu. Pulko sportinio šaudymo varžybose užėmė I vieta.
paskirtas l. e. I brigados vyr. gydytojo pareigas. 1920 03 01 su 1939 12 16 perkeltas į Kariuomenės štabo Pestininkų ins
teiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1920 07 16-1201 da pekciją. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
lyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 išklausė Ka tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šau
ro sanitarijos karininkų kursus, paskirtas Kareivių sveikatai tik lių divizijos 297 šaulių pulko chemijos tarnybos v-ku. Kilus
rinti komisijos pirmininku. Nuo 1921 1 divizijos gydytojas. 1922 Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 06 30 car
09 01 pakeltas į pulkininkus. 1922 12 14 perkeltas į 2 atskirąjį navo lietuvių karių Vilniaus įgulos štabo II skyriuje,
lazaretą ir ėjo įvairias pareigas Vilkaviškyje, Ukmergėje. 1923 Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1928),
11 26 paskirtas Geležinkelių bataliono gydytoju. 1925 04 18 Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1936), Lietuvos nepri
perkeltas į I karo apygardos štabą ir paskirtas apygardos sanita klausomybės medaliu (1928).
rijos karininku, 1926 01 06 - Alytaus ligoninės v-ku. 1926 Žmona - Stanislava Kaktytė, sūnus - Petras Ramūnas,
11 26 perkeltas 4 pėst, pulką ir paskirtas vyr. sanitarijos kari LCVA, . 930, ap. 5, 6, 979; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: IKKAS
f
į
ninku. 1931 04 27 perkeltas į Karo ligoninę Kaune, paskirtas archyvas

jaun. ordinatoriumi. 1937 08 28 pačiam prašant paleistas į at
sargą. Pirmosios sovietinės okupacijos metais ir vėliau dirbo gy JAGOLDAS Henrikas gimė 1894 07 27 Šakalių k., Mose
dytoju Kauno poliklinikoje bei kitose gydymo įstaigose. Mirė džių vls., Kretingos aps. Baigė Liepojos (Latvija) g-jos 6 kla
1958 02 18 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. ses. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, turėjo paporučikio laips
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1930) ir nį. Vėliau grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 07 24 kaip laisvai sam
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). domas tarnautojas dirbo Gen. kariuomenės štabo 10 žvalgų
Žmona - Marija Zmačinskaitė (m. 1943). punkte karininku ypatingiems reikalams. Vėliau komandiruo
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 978.
tas prie III diviziono žvalgų punkto. 1920 10 29 suteiktas
pėstininkų leitenanto laipsnis. 1921 04 05 perkeltas į 6 pėst.
JAGMINAS Petras gimė 1902 02 08 Trumpaičių k., Kur pulką, paskirtas .e
I. e. Ryšių komandosv-ko pareigas. 1923 12 31
tuvėnų vls., Šiaulių aps. Baige Kelmės g-jos 4 klases. 1923 pačiam prašant paleistas į atsargą. Nuo 1924 tarnavo policijo
10 26 įstojo į Karo mokyklą. 1925 09 17 ją baigus (VII lai je. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leite
da) suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 7 pest. pulko 4 kuopos nanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1932 pa

sienio policijos Rokiškio baro rajono v-kas. 1937 11 23 pa J
keltas į ats. leitenantus.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Tamara Sosnovaitė.
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 975.
Jagučanskas Marijonas
Žmona - Michalina Šližytė, sūnus - Marijonas.

LCVA, F. 930, ap. 2, b. 17: LKKAS archyvas.
JAGUTIS Stasys gimė 1905 02 22 Kretingoje. Baige g-ją.

Jagomastas Jurgis Zigfridas
1925 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1928 09 08 ją baigus (X
laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 hu
sarų pulko 3 eskadrono būrio vadu. 1931 01 01 pagal Kari
JAGOMASTAS Jurgis Zigfridas gimė 1917 05 13 Tilžėje, ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
Vokietijoje. 1937 baigęs Tilžes g-ją įstojo į VDU Humanita 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1934 07 31 baigė Kari
rinių mokslų f-tą, Filologijos skyriuje mokėsi 2 semestrus. 1939 ninkų kulkosvaidininkų kursus prie Karo mokyklos (II laida).
09 19 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. 1934 09 04 perkeltas į 2 ulonų pulką eskadrono vyr. karinin
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir kaip mobilizuotas paliktas kari ku. 1934 11 30 paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. Nuo
nėje tarnyboje, paskirtas į 8 pėst. pulką. Vėliau ilgai sirgo ir 1935 07 01 tarnavo pasienio policijoje Palangos rajono v-ku.
gydėsi. 1939 11 19 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 05 iš tarnybos
Toliau tęsė studijas VDU. policijoje atleistas. Vokiečių okupacijos metais nuo 1941 10 01
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15051; f. 930, ap. 5, b. 982. Vilniaus m. raitosios policijos rezervo v-kas. Nuo 1942 03 01
Vilniaus m. policijos nuovados v-kas.
JAGUČANSKAS Marijonas gimė 1890 09 11 Skirvainių Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lie
dvare, Betygalos vls., Raseinių aps. Baige Sankt Peterburgo že tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
mės ūkio in-tą, vėliau Aleksejaus karo inžinerijos m-lą Kijeve. LCVA, F. 391, ap. 7, b. 1974; f. 930, ap. 5. b. 983; LKKAS archyvas.
1912–15 tarnavo Rusijos kariuomenėje, turėjo paporučikio
laipsnį. Grįžęs į Lietuvą įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 JAKAITIS Aleksandras gimė 1887 09 01 Ramygaloje, Pa
02 20 paskirtas karininkų atsargon prie Kauno m. komendan nevėžio
aps. 1907 baige Vilniaus realinę m-lą. Nuo 1907 tar
tūros. 1919 02 21 paskirtas Karo mokyklos instruktoriumi, navo Rusijos kariuomenėje. 1908 09 01 priimtas į Vilniaus
vėliau ūkio vedėju. 1919 10 18 pakeltas į vyr.leitenantus. karo mokyklą, kurią baigus suteiktas praporščiko laipsnis ir pa
1920 01 13 paskirtas jaun. karininku ypatingiems pavedi skirtas Starorusos pulko 3 kuopos jaun. karininku. 1912 per
mams artilerijos skyriuje. 1920 03 01 dėl sveikatos pripažin keltas į Pionierių bataliono telegrafo kuopą. Dalyvavo I pasaul.
tas netinkamu rikiuotės tarnybai. 1920 09 01 pakeltas į kapi karo kautynėse, turėjo kapitono laipsnį. 1917 05 10 pakeltas
tonus. 1920 09 15 perkeltas į 8 pést. pulką jaun. karininku į papulkininkius. Rusijoje įsigalėjus bolševikams demobilizuo
nerikiuotės kuopoje. 1921 05 23 paskirtas ryšių karininku prie tas grįžo į Lietuvą. 1919 06 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
Prancūzijos karinės misijos Lietuvoje. 1923 11 23 pačiam pra menę. 1919 07 13 paskirtas Joniškėlio bataliono vadu. Laiki
šant paleistas į atsargą. 1930 10 25 už įvairius sukčiavimus ir nai ėjo II brigados 9 pest. pulko vado pareigas. 1919 08 18 -
žmonių apgaudinėjimus teismo nuteistas 4 metus kalėti sun 1920 01 06 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,
kiųjų darbų kalėjime. 1933 05 11 kaip teismo nuteistas iš 1919 08 18 - 1920 07 14-su lenkais. 1919 11 18 suteiktas
brauktas iš karininkų sąrašo. majoro laipsnis. 1919 12 10 paskirtas eiti 9 pėst. pulko vado

paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1935 04 22 priimtas į
karinę tarnybą ir paskirtas 4 pėst, pulko ginklininku. 1935
12 21 baigė Ginklavimo karininkų kursus (II laida) ir perkel
tas į Ginklavimo valdybą. 1938 05 12 pakeltas į leitenantus.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ginklavimo val
dybos ginklų dirbtuvių Linkaičiuose Pėstininkų šovinių tū
telių gamybos skyriaus vedėju. Likviduojant Lietuvos kariuo
menç 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
297 šaulių pulko dirbtuvių ir kovinio aprūpinimo sandėlio
v-ku. 1941 suimtas ir kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėji
me. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23 su grupe kitų
kalinių NKVD evakuotas į Minsko kalėjimą. 1941 06 26 će
kistų sušaudytas Červenéje, Baltarusijoje.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 984; ap. 8, b. 404, 1. 99: LYA, . K-8, ap. 2,
f
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas
JAKAS Jonas gimė 1913 12 29 Ukmergėje. Baigęs Ukmer

gės g-ją 1936 09 15 pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1939
09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas jaun. leite
nanto laipsnis ir paskirtas 1 pėst. pulko 6 kuopos būrio vadu.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
Jakaitis Aleksandras (g. 1887) kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di
vizijos 234 šaulių pulko būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
pareigas, laikinai ejo III divizijos vado pareigas. 1920 02 18 karui iš RA pasitraukė. 1941 07 15 paskirtas į lietuvių kariu
paskirtas pulko vadu, 07 14 - Gen. kariuomenės štabo Admi Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulką. 1944 02 16 gen. P. Plecha
nistracijos skyriaus v-ku. 1920 08 23 perkeltas į 10 pėst. pul vičiui pradėjus organizuoti VR įstojo į ją ir paskirtas karininku
ką ir paskirtas eiti pulko vado pareigas, 1921 05 30 – 3 pest. į310 batalioną. 1944 05 15 vokiečiams likviduojant VR SE
pulko vadu. 1921 12 12 paskirtas l. e. 4 pėst. pulko vado pa imtas ir išvežtas į koncentracijos stovyklą Salaspilyje. Vėliau
reigas. 1922 03 16 grąžintas į ankstesnes 3 pést. pulko vado grįžo ir gyveno Lietuvoje.
pareigas. 1922 05 01 pakeltas į plk. leitenantus. 1922 11 29 - LCVA, F. 930, ap. 7, b. 12, 1.43; f. R-1339, ap. 1, b. 106, 1. 11;
1923 10 15 mokėsi Aukštuosiuose karininkų kursuose (III lai f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
da). 1923 10 30 paskirtas eiti I pėst. divizijos vado pareigas.
1925 05 15 pakeltas į pulkininkus. 1926 10 paskirtas Vyties JAKAVONIS Tomas gimė1903 05 06 Maksimonių k., Mer
kryžiaus ordino tarybos nariu. 1926 12 27 pačiam prašant pa kinės vls., Alytaus aps. Baige g-jos 4 klases ir dvejų metų mo
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933 09 28 kaip miręs kytojų kursus. 1920 partizanaudamas dalyvavo nepriklauso
(nusišovė) išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašo. mybės kovose su lenkais. 1926 11 12 įstojo į Karo mokykla.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Latvi
jos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929); Rusijos ka
riuomenėje – Šv. Anos 2, 3, 4 laipsnių, Šv. Stanislavo 2 ir 3
laipsnių, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 18.
JAKAITIS Aleksandras gimė 1909 01 15 Jekaterinoslave,

Rusijoje. Atvykus į Lietuvą ir baigus Kaune suaugusiųjų g-ją
pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1931 10 29 baigus Karo mo
kyklą (VI asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932 įstojo į
VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11247; LKKAS archyvas.
JAKAITIS Juozas gimė 1908 03 17 Zygmantiškės k., Pae

žerėlių vls., Šakių aps. Baigęs Aukštesn. technikos m-lą pašauktas
atlikti karinę tarnybą. 1932 09 16 baigus Karo mokyklą (VII
asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir Jakaitis Aleksandras (g. 1909)
20 Lietuvos kariuomenes karininkai

1927 12 16 ją baigus (II asp. laida) suteiktas pėst, ats. Ieite
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas
į
ats. jaun. leitenanto. 1939 09 08 pakeltas į ats. Ieitenantus.
1
USIS
1
Jakimas Antanas
JAKIMAS Antanas gimė 1886 10 31. Baige Marijampolės

g-jos 4 klases. Nuo 1912 iki 1918 02 26 tarnavo Rusijos ka
riuomenėje, turėjo karo valdininko laipsnį. Grįžęs į Lietuvą
1921 08 24 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Karo
aviacijos 2 oro eskadrilės raštvedžiu, 192401 21 – Karo avia
Jakelaitis Bronius cijos štabo ūkio skyriaus raštvedžiu. 1927 05 14 suteiktas ad
1 ministracijos vyr. leitenanto laipsnis. 1929 11 23 pakeltas į
JAKELAITIS Bronius gimė 1918 07 14 Kaune. 1937 baigė kapitonus. 1935 09 02 paskirtas Karo aviacijos komendan
Kauno „Aušros“ berniukų g-ją ir įstojo į VDU Technikos f-to tūros raštvedžiu-buhalteriu. 1937 10 07 pačiam prašant pa
Technologijos skyriaus mechanikos spec. 1940 10 01 baigė leistas į dimisiją.
Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karinin Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Lie
ko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15196; LKKAS archyvas. Žmona - Natalija Danilevičaitė.
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 22.
JAKELAITIS Kazys gimė 1912 07 04 Piliakalnių k., Paeže
rių vls., Vilkaviškio aps. Nuo 1935 dirbo Pašto valdyboje Kau JAKIMAVIČIUS Jonasgimė 1895 03 27 Ilukšte, Latvijoje.
ne. 1936 06 15 baigė Aukštesn. technikos m-los Elektrotech 1913 baigė komercijos m-lą, 1916 - Garčinos praporščikų
nikos skyrių. 1936 19 19 iš Marijampolės komendantūros at m-lą. 1915-17 tarnavo Rusijos kariuomenėje, dalyvavo I pa
vyko į Karo mokyklą. 1937 09 15 ją baigus (XII asp. laida) saul. karo kautynėse. Turėjo paporučikio laipsnį. Atvykęs į Lie
suteiktas inž. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžine tuvą 1920 01 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir pa
rijos karininkų atsargą. skirtas 3 pest. pulko kuopos jaun. karininku. 1920 01 01 –
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 20; ap. 8, b. 869. 08 07 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1920
02 13 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 09 03 perkeltas
JAKEVIČIUS Eduardas gimė 1912 08 02 Meištų k., Būb į Atsargos batalioną, 12 03 – į 2 pést. pulką, paskirtas 3 kuo
lelių vls., Šakių aps. Baigė Kybartų „Žiburio“ d-jos aukštesn. pos jaun. karininku. 1921 04 11 - 05 15 mokėsi Elektro
komercijos m-lą. 1933 09 18 įstojo į Karo mokyklą. 1934 09 15 technikos bataliono telefonistų kursuose. 1921 10 04 kaip
ją baigus (IX asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips Latvijos pilietis iš kariuomenės paleistas.
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Veliau tarnavo Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ir
viešojoje policijoje vachmistru. 1939 09 08 pakeltas į ats. lei Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais.
tenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15 su LCVA, F. 930, ap. 2), b. 23.
imtas Lekėčiuose, Šakių aps., kalintas Marijampolės kalėjime.
1941 03 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8
metus kalėti, išvežtas į Sevpečlagą Komijoje. 1948 09 15 pa
JAKIMAVIČIUS Jonas gimė 1889 05 03 Šeštokiškių k., Jos
leistas.
vainių vls., Kėdainių aps. 1906 baige realinę m-lą Liepojoje,
Latvijoje, 1912 - Veterinarijos in-tą Tartu, Estijoje. Grįžus į
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 21; LGG, c. 1, p. 337.
Lietuvą 1919 01 31 – 04 22 dirbo veterinarijos gydytoju
.
Kauno m. komendantūroje. 1921 07 27 mobilizuotas Lic
į
tuvos kariuomenę ir paskirtas 3 raitelių „Geležinio vilko" pul
ko veterinarijos gydytoju. 1921 08 01 perkeltas į l artilerijos
brigados 2 artilerijos pulki?, paskirtas veterinarijos gydytoju.
1921 10 25 suteiktas leitenanto laipsnis. 1923 04 14 paskir
tas 4 pést. divizijos veterinarijos gydytoju. 1923 05 18 pakel
tas į vyr. leitenantus. 1923 11 26 paleistas į atsarga.
Žmona - Liudvika, sūnus - Jonas.
LCVA, 1.930, ap. 2), b. 24.
JAKOBAS Antanas gimė 1897 10 07 Laižuvos mstl., Ma

žeikių aps. 1920 10 29 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas 1 savanorių pulko karininku, 12 03 – pulko adju
tantu. 1922 01 12 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo Ri
kiuotės skyrių, paskirtas Bendrosios dalies vedėju. 1922 01 06
suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1922 12 01 paskirtas Karo
technikos valdybos Susisiekimo skyriaus v-ko padėjėju. 1923
05 18 pakeltas į kapitonus. 1924 01 01 paskirtas Gen. ka
Jakobsonas Martynas
riuomenės štabo Susisiekimo skyriaus pirmuoju karininku ypa
tingiems reikalams. 1925 04 23 pačiam prašant paleistas į at
sargą. Kurį laiką dirbo VRM Piliečių apsaugos departamento nantus. 1923 08 02 paleistas į atsargą. 1931 01 01 pagal ka
direktoriumi. Nuo 1927 02 juriskonsultas. Vėliau Darbo rū rininkų laipsnių įstatymą ats, vyr. leitenanto laipsnis pakeistas
mų, KAM juriskonsultas. 1933 destydamas Policijos m-loje į ats. leitenanto. 1938 01 08 paleistas į dimisiją.
parengė ir išleido policijos teisės vadovėlį. Bendradarbiavo Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Klai
pėdos
-
išvadavimo bronzos medaliu.
.
spaudoje teisės klausimais. 1940 05 27 Lietuvos Ministrų Tary
Žmona
Emilija
bos sudarytos Butajevo ir kitų raudonarmiečių dingimo ap

linkybėms išsiaiškinti komisijos narys. Sovietų Sąjungai okupa LCVA, F. 930, ap. 2), b. 27.
vus Lietuvą kurį laiką dirbo Sveikatos, vėliau Miškų komisariato
juriskonsultu. 1941 pavasarį iš tarnybos atleistas, o birželio JAKOVLEVAS Petras gimė 1893 10 15. Baige Vilniaus re
mén. NKVD suimtas ir su šeima išvežtas į Sovietų Sąjungą. alinę g-ją ir Pskovo praporščikų m-lą. 1920 12 04 mobilizue
Kalintas lageryje Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į Baltgudžių ba
vėliau ištremtas į Altajaus kr. Į Lietuvą grįžo 1956. talionų. 1920 12 31 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. 1921
Žmona - Marija Kazapiliauskaitė (1897), sūnus - Vytautas 0901 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 09 01 perkeltas į 3 pa
(1921), duktė - Elena Birutė (1923). sienio pulką. 1923 12 11 paleistas į atsargą. 1931 01 01 pagal
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 25; LKKAS archyvas. Karininkų laipsnių įstatymą ats, vyr. leitenanto laipsnis pakeis
tas į ats. leitenanto. 1936 12 31 paleistas į dimisiją.
JAKOBAS Jonas gimė 1908 06 24 Mintaujoje, Latvijoje. Žmona – Benedikta Borovskaja, sūnus - Georgijus (191).
Baige VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1932 09 15 bai LCVA, F. 930, ap. 2), b. 27a.
gus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. JAKŠTAS Antanasgimė 1896 02 16 Giedraičiuose, Ukmer
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 986. gės aps. 1916 03 01 baigė Vilniaus karo mokyklą, evakuotą į
Poltavą Rusijoje. 1916–17 tarnavo Rusijos kariuomenėje. Da
JAKOBSONAS Martynas gimė 1896 12 14 Kurše, Latvijo lyvavo I pasaul. karo kautynėse Rumunijoje ir Austrijoje. Tu
je. 1903 baigé miesto m-lą. Rusijos kariuomenėje tarnavo karo rėjo paporučikio laipsnį. 1918 01 14-03 20 tarnavo Vitebs
valdininku. Atvykus į Lietuvą 1919 01 10 dalyvavo nugin ko lietuvių batalione. Grįžus į Lietuvą 1918 11 23 savanoriu
kluojant bermontininkų šarvuotą traukinį. Organizavo Rad įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas KAM Asmeninės sudė
viliškio policiją, apvale apylinkę nuo plėšikų. 1919 07 28 karo ties skyriaus raštvedžiu. 1918 12 24 perkeltas į 2 pėst. pulką,
valdininku įstojo į Lietuvos kariuomenės 2 pėst. pulką. 1919 vėliau – į Vilniaus komendantūrą sandėlių prižiūrėtoju, o ko
07 28 – 10 15 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi mendantūrai pasitraukus iš Vilniaus 1919 01 11 perkeltas į
kais ir bermontininkais. 1919 10 30 suteiktas leitenanto laips Kauno komendantūrą ginklų prižiūrėtoju. 1919 03 13 pa
nis. 1920 08 31 - 11 21 dalyvavo nepriklausomybės kovose skirtas Atskirojo bataliono 3, vėliau 2 kuopos vadu, 05 13 –
su lenkais. 1921 01 01 paskirtas 9 kuopos vadu. 1923 01 09– Vilniaus bataliono kuopos vadu, mokomosios komandos v-ku.
22 dalyvavo sukilime vaduojant Klaipėdą. Buvo Klaipėdos ko 1919 10 18 suteiktas kapitono laipsnis. 1919 04 02 - 1920
mendantūros placadjutantas. 1923 05 18 pakeltas į vyr.leite 08 08 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, ber
22 Lictuvos kariuomenes karininkai

montininkais ir lenkais, buvo sužeistas. 1920 04 30 paskirtas Ukmergės komendantūros pasiųstas stažuotei į l art. pulką, vė J
5 pest. pulko švietimo komisijos pirmininku, 08 09 - Gen. liau – į Karo mokyklą. 1939 09 18 ją baigus (XIV asp. laida)
kariuomenės štabo Rikiuotės skyriaus adjutantu. 1921 01 11 suteiktas art, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir dėl mobilizacijos
perkeltas į Žvalgybos skyrių 8 žvalgų punkto v-ku. 1922 01 06 paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje, paskirtas štabo karininko
pakeltas į majorus. 1923 01 09–22 dalyvavo sukilime vaduo padėjėju. 1939 11 21 paleistas į artilerijos karininkų atsargą,
jant Klaipėdą (slap. Kalvaitis). 1923 08 01 grįžo į Gen. kariuo apsigyveno Siesikų vls., Ukmergės aps. 1943 studijavo VU Miš
menės štabą. 1924 01 01 paskirtas Informacinio skyriaus ka kų f-te. Zarasų urėdijos girininkas, nuo 1944 Degučių girinin
rininku ypatingiems reikalams. 1924 baigė suaugusiųjų g-ją kas, urėdo pavaduotojas, uredas, vėliau Vyriausiosios miškų ūkio
Kaune. 1926 08 12 perkeltas į Karo aviaciją, laikinai ėjo Avia valdybos inžinierius, vyr. inžinierius. 1945 Gamybos skyriaus
cijos parko ūkio dalies vedėjo pareigas. 1927 05 01 perkeltas į v-ko pavaduotojas. 1945–56 ištremtas į Komijos ASSR. Grį
Karo mokslo valdybą, paskirtas į karo spaudos sekciją. 1929 žęs į Lietuvą nuo 1957 Ukmergės miškų ūkio Čiobiškio giri
03 31 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabą karininku ypatingiems ninkas. Nuo 1958 Ignalinos miškų ūkio vyr. miškininkas, nuo
reikalams. 1931 04 15 paskirtas administracijos karininku. 1959 vyresn. inžinierius, 1959–65 Jonavos miškų ūkio inži
1935 11 23 pakeltas pulkininkus leitenantus. Nuo 1935 nierius. 1960 LŽŪA Miškų ūkio f-te apgynė diplominį dar
į
11 20 Kariuomenės štabo komplektavimo dalies (III sk.) kari bą. 1965–70 Jonavos miškų ūkio vyresn. inž. technologas. Nuo
ninkas. 1939 09 17 - 10 30 komandiruotas į 2 internuotųjų 1986 Priešgaisrinės stoties sargas Jonavoje.
stovyklą Rokiškyje. Nuo 1940 06 01 Internuotųjų stovyklų LCVA, F. 930, ap. 2), b. 28; LKKAS archyvas.
štabo v-kas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 08 17 paskirtas LLK Karo mokyk
los Vilniuje dėstytoju. 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas.
Ūkininkavo savo ūkyje Narsiečių k., prie Kauno. 1941 06 14
su šeima išvežtas į Voronichą, Parbigo r., Tomsko sr. 1944 trem CE
tyje suimtas. 1954 grįžo į Lietuvą. Mirė 1981, palaidotas Jo
nučių kapinėse Garliavoje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), DLK
Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Savanorių ir Lietuvos ne
priklausomybės medaliais (1928), Klaipėdos išvadavimo si
dabro medaliu, Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu
(1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio or
dinu su kardais ir kaspinu.
Žmona – Marcelė Naujokaitė (1907), dukros - Danutė
(1926), Aldona (1931), Gražina (1938), sūnūs - Vytautas
(1929), Kęstutis (1936), Antanas (1941).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 987; ap. 8, b. 285; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt.
3; LGG, t. 1, p. 338; LKKAS archyvas.
JAKŠTAS Antanas gimė 1918 01 23 Liudvinavo dvare, Mo

zirio aps., Minsko gub. Baigė Ukmergės g-ją. 1938 07 08 iš
Jakštas Feliksas (pirmoje eilėje antras iš kairės)
JAKŠTAS Feliksas gimė 1896 05 11 Lauzdonių k., Šešuo

lių vls., Ukmergės aps. 1915 tarnavo Rusijos kariuomenės Per
rogrado pulko atsargos batalione. 1916 Petrogrado karo medi
cinos akademijoje įgijo vaistininko padėjėjo specialybę. 1916
17 tarnavo pulko vaistinės felčeriu. 1919 atvyko į Lietuvą, sa
vanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 3 pest. pulką, paskirtas 1
kuopos viršila Centriniame vaistų sandėlyje. 1919 1001 per
keltas į Sanitarijos skyrių, suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920
01 01 paskirtas Centrinio vaistų sandėlio buhalteriu. 1920
10 20 perkeltas į l lauko ligoninę ir paskirtas vaistinės vedėju.
1926 10 18 perkeltas į Karo ligoninę. 1927 05 14 suteiktas
administracijos kapitono laipsnis. 1938 11 23 pakeltas į sani
Jakštas Antanas (g. 1918) tarijos (B) majorus, paskirtas Kariuomenės sanitarinio sandėlio
Lictuvos kariuomenes karininkai 23

v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietu JAKŠTAS Petras gimė 1899 10 28 Stramilių k., Rokiškio vls.
vos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas, ir aps. 1912–15 mokėsi Rokiškio liaudies m-loje, 1915–18 -
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1935), Sa Petrogradošv. Kotrynos g-joje. Po bolševikų perversmo Rusijo
vanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928). je 1918 pab. grįžo įLictuvą. 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą.
Žmona - Eudokija Melinkaitė. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis, pa
LVCA, f. 930, ap. 5, 6.988; ap. 8, b. 729. I. 226; LYA, I. K-8, p. 2, skirtas į 7 pést. pulką, 1922 01 07 – 7 pést. pulko mokomosios
saug. vnt. 3. kuopos jaun. karininku. 1922 04 13-24 laikinai ejo kuopos vado
pareigas. 1924 03 13 paskirtas pulko švietimo komisijos pirmi
ninku, 03 20 – pulko teismo raštvedžiu. 1925 01 08 pakeltas
į vyr. leitenantus. 1927 04 22 perkeltas į Vyr. kariuomenės šta
bą. 1928 06 30 paskirtas Žuvusiųjų ir mirusiųjų karių kapams
tvarkyti k-jos sekretoriumi, o 1929 03 18 - Spaudos ir švietimo
skyriaus korektoriumi. 1929 06 01 - 08 10 laikinai ejo kariuo
menės bibliotekininko pareigas. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus.
1930 07 03 - 08 18 laikinai ejo „Kario“ redaktoriaus pareigas.
1930 12 01 paskirtas Vyr. kariuomenės štabo kalbos taisytoju,
1931 05 15 - Lietuviškosios enciklopedijos kariniam skyriui tvar
kyti k-jos prie KAM nariu. 1931 01 27 Kaune įkūrus XXVII
knygos mėgėjų draugiją tapo jos nariu. 1935 07 31 paskirtas
spaudos dalies karininku. 1935 11 29 - 1936 03 30 „Kario
redaktorius. 1937 02 05 - 12 31 rikiuotės stažui įgyti tarnavo
7 pést. pulke kuopos vadu. 1938 01 14 grąžintas į Kariuomenės
Jakštas Jonas (g. 1897) su žmona štabą ir paskirtas Spaudos ir švietimo skyriaus karininku. 1938
02 16 pakeltas į majorus. 1939 sudarė ir išleido bibliografinę
JAKŠTAS Jonas gimė 1897 05 05 Leopoldavo vnk., Tve rodyklę Lietuvos karinė spauda 1918–1938“. 1939 09 18 –
„
rų vls., Telšių aps. Baige Raseinių m-los 3 klases. 1915 11 mo 1006 Kariuomenės štabo Karo istorijos dalies karininkas. 1939
bilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 1 lenkų ulonų pulke, 09 25 - 1940 04 25 komandiruotas į l internuotųjų stovykla
vėliau – lietuvių raitelių pulke. Demobilizuotas 1919 03 22 lenkų karininkams Suvalkų Kalvarijoje. Sovietų Sąjungai oku
atvyko į Telšių aps. komendantūrą. 1920 11 07 mobilizuo pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 194009 18 -
tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas „Geležinio vilko“ rinkti 10 30 RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 2 šaulių bataliono vadas.
nės puskarininkiu. Už pasižymėjimą kautynėse 1921 03 12 1940 12 10 paskirtas į Švietimo turto būviui nustatyti ir per
suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas jaun. karininku į 3 dra duoti komisiją. 1941 01 01 iš kariuomenės atleistas, kurį laiką
gūnų pulko 1 eskadroną. 1923 12 07 pačiam prašant paleis ūkininkavo tėviškėje Stramiliuose. 1940 12 15 – 19430401
tas iš kariuomenės į atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips dirbo Vilniuje Mokslų akademijos Lietuvių kalbos in-te sekrete
nių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite riumi, asistentu. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai gyvena
nanto. Vėliau Tverų vls. (Telšių aps.) viršaitis, Tverų šaulių
būrio vadas, Tautininkų partijos skyriaus pirmininkas. 1938
01 08 dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 07 12 NKVD suimtas, kalintas Telšiuose.
Kilus Vokietijos-SSRS karui sovietinių aktyvistų ir raudonar
miečių 1941 06 25 žvėriškai nukankintas Rainių miškelyje,
prie Telšių.
Buvo vedęs, turejo sūnų.
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 31; LGG, t. 1, p. 339; LKKAS archyvas.
JAKŠTAS Jonas gimė 1914 01 21 Rygoje, Latvijoje. 1930

baigė Nemunėlio Radviliškio prog-ją, 1934 – Šiaulių moky
tojų seminariją. 1934 09 18 iš Biržų aps. komendantūros at
vyko į Karo mokyklą. 1935 06–08 stažavo 9 pest. pulke. 1935
09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
sargą. Nuo 1935 10 01 Paparčių prad. m-los (Trakų aps.)
mokytojas, vėliau mokytojavo Varnių vls.
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 179. 1. 80; f. 930, ap. 2), b. 29. Jakštas Petras

nelegaliai Traupyje ir dirbo klebonijoje ūkvedžiu. 1948 pab. ap Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). J
sigyveno Rygoje ir svetima pavarde dirbo sandėlių sargu. 1955 Žmona - Irena Puodžiūnaitė.
rudenį grįžo į Lietuvą ir kartu su šeima apsigyveno Šilutėje, lega LCVA, F. 930. ap. 5, s. 990: LGG, t. 2, d. 1, p. 606.
lizavosi.Nuo 1955 12 17 dirbo Šilutės remonto kontoroje san
dėlininku, nuo 1956 12 18 – Šilutės kelių statybos ir eksploa
tacijos valdyboje ūkvedžiu, nuo 1961 – techniku-normuotoju.
Rinko medžiagą apie M. Lietuvą, turėjo gausią biblioteką, ku
1 rios dalį 1985 perdavė VU bibliotekai. Mirė 1988 11 14 Šilu
tėje. 1994 išleista jo parengta monografija „Šilutė“, o 2003 –
knygotyros apybraiža „Knygos".
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona Sofija Zolubaitė (1920-2002), sūnūs - Petras
(1943) ir Povilas (1944-1944).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; VUB, RS, f. 130-235; LKKAS archyvas.
! JAKŠTAS Romualdas gimė 1906 01 27 Slabados k., Pabais

ko vls., Ukmergės aps. Baige VDU Teisių f-to Teisės skyrių.
Iš Ukmergės aps. komendantūros 1932 10 12 atvyko į Karo
mokyklą. 1933 06-08 stažavo 2 art. pulke. 1933 09 15 bai
gus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas art. ats. jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Jakštys Stasys
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 30.
JAKŠTYS Stasys (Stanislovas) gimė 1895 04 21 Ramoniš
JAKŠTAS Vladas 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. kių k., Būblelių vls., Šakių aps. 1907 baige prad. m-lą ir įstojo
1 laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet į Marijampolės g-ją, kuri I pasaul. karo metu evakuota į Jaros
paleistas į karininkų atsargą. lavlį Rusijoje. Ten 1916 baigė g-ją ir 1916 08-11 studijavo
LKKAS archyvas. Petrogrado u-to Fizikos-matematikos f-te. 1916 11 mobili
zuotas į Rusijos kariuomenę ir pasiųstas į Vladimiro karo m-lą,
Petrograde. 1917 05 01 ją baigus suteiktas praporščiko laips
nis ir išsiųstas į Austrijos–Rumunijos frontą. 1918 10 07 grįžo
į Lietuvą, mokytojavo besikuriančioje Kudirkos Naumiesčio
g-joje. 1919 01 30 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas karininku į Inžinerijos batalioną. 1919 03 31 per
keltas į Aviacijos dalį ir paskirtas einančiu oro žvalgo pareigas.
1919 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919–20 daly
vavo nepriklausomybės kovose su bolševikais bei lenkais ir at
liko 17 kovinių skrydžių. 1921 09 03 pakeltas į kapitonus.
1921 11 01 baigus aviacijos teorijos kursus suteiktas oro žval
go vardas. 1922 04 10 paleistas iš kariuomenės studijoms aukš
tojoje m-loje užsienyje. 1927 10 31 baigė Lježo politechni
kos in-cą ir įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę. Nuo
Jakštys Jonas 1928 dirbo Susisiekimo ministerijoje Kaune inžinieriumi. 1928
1005 vėl priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas į Karo aviaciją
JAKŠTYS Jonas gimė 1908 03 28 Lukšių mstl., Šakių aps. inžinieriumi-kontrolieriumi. 1934 07 10 už dalyvavimą
voldemarininkų maište paleistas į atsargą. Dirbo inžinieriumi
1930 Kaune baigė g-ją. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą
(XIV laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 ulonų AB „Amlit“. 1937 11 10 vėl priimtas į karinę tarnybą ir pa
skirtas į Karo aviaciją, 1938 11 19 - į Technikos dalį inžinie
pulko 1 eskadrono jaun. karininku. 1936 08 25 perkeltas į
Kariuomenės teismą, nuo 1936 08 31 studijavo VDU Tei riumi-kontrolieriumi. 1938 11 23 pakeltas į majorus. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 12 paskirtas Karo avia
sių f-te. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus ir paskirtas teismo cijos dirbtuvių v-ku. Vėliau ryšių karininkas aerodromų sta
asistentu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant tyboms. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 11 01 iš ka
Lietuvos kariuomenę 1940 10 16 iš kariuomenės atleistas. riuomenės atleistas. Dirbo Elektros valdyboje. 1941 05 03
1945 04 16 suimtas. 1946 03 02 NKVD Karo bunolo
NKVD suimtas ir kalintas Kauno SDK. Kilus Vokietijos-SSRS
nuteistas 7 metus kalėti. Kalėjo Vorkutoje.

karui iš kalėjimo išlaisvintas. 1941-46 vėl dirbo Elektros val Žmona - Petronele Martinaitytė (1912-1980), sünus - Ri
dyboje inžinieriumi. 1946 01 02 NKVD vel suimtas ir me mas Virgilijus (1939-1944), Eugenijus (1940-1941), An
tus tardytas Kaune, po to išvežtas į Temlaga Mordovijoje, 1955 tanas (1950), duktė - Marija Dalia (1949).
12 28 ištremtas į Nižnij Ingašo r., Krasnojarskokr: 1948 iš LKKAS archyvas
tremta ir šeima. 1956 paleistas iš lagerio nuvyko pas šeimą
i
tremtį, dirbo statybose. 1956 11 su šeima grįžo Lietuvą. Iki JAKUBAITIS Pranas gimė 1915 09 08 Tarailių k., Taura
į
1962 dirbo Kauno clektros tinkluose inžinieriumi. Mirė 1972 gės vls, iraps. Baige Klaipėdos prekybos in-to 3 kursus. 1937
04 14 Kaune, palaidotas Ligulių kapinėse. 07 07 Klaipėdos komendantūros pasiųstas į Karo mokyklię.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923), Vy 1938 06 24-09 19 stažavo 7 pest. pulke. 1938 09 27 bai
tauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1933), Savanorių medaliu gus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pést. ats, jaun. Ici
(1928), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932), Latvijos išsi tenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsarg.7.
vadavimo karo 10-mečio medaliu (1929). LCVA, C. 930. ap. 2). b. 32.
Žmona - Elena Anelė Veitaitė (1897-1973), sūnus - Juozas
(1938).
LCVA, f. 930. ap. 5, b. 991: LYA, E. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, t. 1.
p. 339; LKKAS archyvas.
JAKŠUKAS Stasys gimė 1914 04 09 Vytartų k., Pasvalio vls.,

Biržų aps. 1934 baigė Biržų g-ją. 1935 01 20 įstojo į Karo
mokyklą. Stažavo 5 ir 2 pest. pulke. 1936 09 15 baigus Karo
mokyklą (XVIII laida) suteiktas pėst, jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas 3 pest. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu.
1938 03 21-0507 mokesi karininkų kulkosvaidininkų kur
suose. 1939 09 14 perkeltas į I pést. divizijos štabą. 1939 09 18
paskirtas 1 priešlėktuvinės motorizuotos kuopos 1 būrio va
du. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 194009 16
paskirtas į RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos prieštankinį divi
zioną. 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į lagerį Norilske, Krasno
jarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 6 metus kalėti. 1947 06 14 paleistas, grįžo į Lietuvą,
apsigyveno Ukmergėje. Dirbo Sveikatos apsaugos skyriuje ap
Jakubauskas Aleksandras
skaitininku. 1956-61 neakivaizdžiai studijavo KMI, įgijo far
macininko specialybę. Nuo 1961 dirbo Ukmergės ligoninėje.
Mirė 1987 10 04, palaidotas Ukmergėje. JAKUBAUSKAS Aleksandras gimė 1909 01 06 Sankt l'e
terburge, Rusijoje. 1919 su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno
Telšiuose. 1926 baigė Vysk.M.Valančiaus g-ją Telšiuose. 1917
09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1929 10 07ją baigus (XI laida)
suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 husarų pulko sun
kiųjų kulkosvaidžių eskadrono būrio vadu. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenau
to. 1932 10 08 pačiam prašant paleistas į kavalerijos karinin
kų atsargą. 1933 įstojo VDU Teisių f-to Teisių skyri.
į
1934 12 prašėsi priimamas į tikrają karo tarnyba, bet atsakyta

neigiamai. 1937 11 23 pakeltas į kav. ats, leitenantus. Kilus
Vokietijos SSRS karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą kurį laiky
tarnavo LSD. Vėliau tęsė studijas VU Teisės -te. Rytų fron
f
tui artėjant prie Lietuvos su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1944

09 28 – 10 02 iš Dresdeno grįžo į Lietuvą ir savanoriu įstojo į
TAR, tačiau po kautynių 1944 10 07 su RA prie Sedos vėl
pasitraukė į Vokietiją pas šeimą. Po karo pateko į Augsburgo
Hunšteteno pabėgėlių stovyklą Bavarijoje. Emigravo į JAV lli
nojaus valstijiż, persikėlė į Čikag:ų, dirbo įvairų darbų fabrike,
Jakšukas Stasys veliau muzikos instrumentų firmoje Lyon-Healy. Dalyvavo JAV

lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1957 10 26 Čikagoje, I
palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.
Žmona – Liucija Žukauskaitė, duktė – Liucija, sūnus – Aleksas.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 12416; 1.930, ap. 2), b. 33; LKKAS archyvas.
TA
Jakubauskas Jurgis Viktoras Emanuelis
JAKUBAUSKAS Jurgis Viktoras Emanuelis gimė 1911

09 21 Sankt Peterburge, Rusijoje. Atvykus į Lietuvą studija
vo VDU Teisių f-te. Nuo 1931 „Pieno centro“ tarnautojas.
1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas art.
Jakubauskas Jonas ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų
atsargą.
Nuo 1940 01 27 LŠS I Kauno rinktinės 49 „Pieno
JAKUBAUSKAS Jonas gimė 1911 03 03 Filadelfijoje, JAV. centro“ šaulių būrio narys.
Atvykęs į Lietuvą 1931 baigė Vilkaviškio dr. J. Basanavičiaus LVCA, F. 561, ap. 2, b. 1639: LKKAS archyvas.
g-ją. 1931 09 14 pašauktas atlikti karinę tarnybą, paskirtas į
mokomąją kuopą. 1932 08 16 įstojo į Karo mokyklą. 1933 JAKUBAUSKIS Norbertas gimė 1916 10 01 Skuode, Kre
09 15 ją baigus (XV laida) suteiktas jaun, leitenanto laipsnis tingos aps. Baigė Švėkšnos „Saulės“ g-ją. 1938 07 08 iš Kre
ir paskirtas 9 pest. pulko 9 kuopos būrio vadu, 1936 12 31 – tingos aps. komendantūros atvyko Karo mokykla. 1939 06
į
09-17 stažavo 6 pést. pulke. 1939 09 18 baigus Karo mo
8 kuopos vyr. karininku. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus.
1937 11 pulko karininkų šaudymo iš mažojo kalibro šautu kyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats, jaun. leitenanto laipsnis
vų varžybose laimėjo asmeninį prizą. 1939 10 04 perkeltas į ir kaip mobilizuotas paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje.
1939 10 paleistas į atsargą. Vokiečių okupacijos metais tarna
Seinų aps. komendantūrą, paskirtas karininku šaulių reikalams.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 09 tarnavo Sei vo LSD. 1941 10 paskirtas LSD 1 apsaugos bataliono 3 kuo
nų aps. karinio v-ko įstaigoje raštvedžiu. Sovietams likviduo pos būrio vadu. 1942 kautynėse su sovietiniais diversantais
jant Lietuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK sužeistas. 1942 pab. perkeltas į 5 batalioną, dislokuotą Dedo
179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko valgyklos vedėju, 12 20 - vicuose, Pskovo sr., paskirtas būrio vadu. 1943 01 01 vokie
būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vo čių pakeltas į vyr. leitenantus. Vėliau iš tarnybos LSD pasi
kiečių okupacijos metais tarnavo LSD. 1941 07 12 paskirtas traukė. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą nuo 1945 su
suklastotu pasu gyveno Telšiuose. Dirbo Telšių statybos val
į 1 apsaugos pulką. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, vėliau dybos gamybinių įmonių kombinate meistru. 1961 dėl tar
emigravo į JAV.
Žmona - Albina Stočkiūtė (1913), duktė - Ina Gražina Zi nybos LSD tardytas KGB.
LCVA, f. 930. ap. 2). b. 182: LKKAS archyvas.
naida (1936).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 993; LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS
archyvas
JAKUBĖNAS Povilas Vytautas gimė 1918 02 22 Vaitkū
nų k., Biržų vls. ir aps. Baigė A. Smetonos g-ją Biržuose. 1937
07 07 iš Biržų komendantūros atvyko į Karo mokyklą. 1938
JAKUBAUSKAS Juozas gimė 1915 09 17 Kursapkoje, Vi
tebsko gub., Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą baigė g-ją. 1939 09 18 06-09 stažavo 7 pėst. pulke. 1938 09 27 baigus Karo mo
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas art. ats. jaun. lei kyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
tenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1939
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 36.
12 11 priimtas į 2 art. pulką civiliu tarnautoju, ėjo II grupės rašt
vedžio-iždininko pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 10 paskirtas RA JAKUBKA (JOKUBKA) Petras gimė 1919 02 04 Nemei
29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 šaulių pulko raštvedžiu, riuose, Viešintų vls., Panevežio aps. 1933 Panevėžio g-joje bai
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 34.
gęs 5 klases persikėlė į Kauną. 1937 06 19 baigė Kauno jėzuitų

pest. pulko jaun. karininku. 1935 11 23 pakeltas įleitenan
4
tus. Nuo 1936 03 17 ėjo 4 pest. pulko 3 kuopos vado parei

gas. 1939 11 23 pakeltas įkapitonus. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko 9
šaulių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. 1941 07 16 - 07 25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus
igulos 2 apsaugos pulke. 1944 07 10 žuvo nušautas vokiečių
kariškio Panevėžyje.
Žmona - Marija Kacinauskaitė (1915), duktė – Danguolė Gul
diene (1941), sünus - Giedrius (1942).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 996; ap. 8, b. 948, 1. 33: LYA, f. K-8, ap. 2.
saug. vnt. 3: LKKAS archyvas.
JAKUBOVSKIS (JAKUBAUSKIS) Dovydas 1918 1201

Jakubka Petras įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į KAM atsargą, 12 24 -
karininku l gudų pulką. 1919 06 15 iš karinės tarnybos
į
g-ją. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) su paleistas į atsargą.
teiktas art. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos LCVA, f. 930, ap. 2), b. 37; LKKAS archyvas.
karininkų atsargą. 1938 09 įstojo į VDU Teisių f-to Teisių
skyrių. 1942 baigęs jau VU įgijo teisininko diplomą. Nuo JAKUČIONIS Antanas gimė 1904 08 08 Pajiesio k., Gar
1942 dirbo vyr. valdininku Vilniaus sunkiųjų darbų kalėji liavos vls., Kauno aps. Baige Prienų „Žiburio“ g-ją. 1928 09 08
me, o 1943 – tardytoju Ašmenoje, trumpai ir teisėju. 1944 baigus Karo mokyklą (X laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir
pasitraukė į Vokietiją. Miunsterio u-te 1949 įgijo teisės dak paskirtas 5 pėst. pulko mokomosios kuopos jaun. karininku.
taro laipsnį. 1949 emigravo į JAV. 1952–58 dirbo „Teisininkų 1929 08 31 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
žinių“ redakcijoje. Aktyviai dalyvavo Lietuvių teisininkų d atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
jos veikloje. 1970 Čikagos skyriaus pirmininkas. 1993 išrink leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1937 11 10
tas ALT Čikagos skyriaus sekretoriumi. 1989 anglų kalba iš kaip baigęs aukštąjį veterinarijos mokslą pervestas į ats. veteri
leido trijų knygų veikalą „Amerikos tautybė ir Amerikos tau narijos karininkus.
tine organizacija“. LCVA, F. 930, ap. 2), b. 39.
LKKAS archyvas.
JAKUBONIS Jonasgimė 1907 03 08 Balzieriškio vnk., Bir

žų aps. 1929 baigė Biržų g-ją. 1931 10 24 baigus Karo mo
kyklą (XIII laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
Jakučionis Jonas (g. 1901)
JAKUČIONIS Jonas gimė 1901 1001 Pajiesio k., Garlia

vos vls., Kauno aps. Baigė VDU Teisių f-to Ekonomijos sky
riaus 8 semestrus. 1930 11 04 Kauno komendantūros pasiųstas
į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją baigus (VI asp. laida) suteiktas
pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. 19. 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
Jakubonis Jonas LCVA, f. 930, ap. 2), b. 38.
28 Lictuvos kariuomenės karininkai

JAKUČIONIS Jonas gimė 1906 07 12 Pajiesio k., Garlia J
vos vls., Kauno aps. Baigė Prienų „Žiburio“ g-jų. 1931 01 08
Kauno komendantūros pasiųstas į 5 pėst. pulką. 1931 10 29
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pést. ats, jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Vėliau gyveno Šiauliuose. Sovietų Sąjungai okupavus Lietu
vą 1941 06 14 išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r.,
Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Teng:, Ongulajaus r.,
Altajaus kr. 1942 02 19 žuvo lageryje tardomas NKVD.
Žmona - Elena (1918-1945 tremtyje), sūnus – Algimantas
(1940)
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 40; LGG, L. 1, p. 340.
Jakučiūnas Nikodemas
5 klases. 1919 04-11 Vilniaus šaulių būrio partizanas. 1923

10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) suteiktas art. leitenanto
laipsnis ir paskirtas 3 art. pulko jaun. karininku. 1928 02 16
pakeltas į vyr. leitenantus. 1928 03 24 perkeltas į 2 art. pul
ką. 1928 06 19 tragiškai žuvo sprogus artilerijos sviediniui
saliutuojant užsienio karo laivams Klaipėdoje. Palaidotas Klai
pėdos m. kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928, po mir
ties), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928, po mirties).
Jakučiūnas Mykolas
LKKAS archyvas.
JAKUČIŪNAS Mykolas gimė 1891 08 07 Stavarygalos k.,

Gelvonų vls., Ukmergės aps. Nuo 1912 tarnavo Rusijos ka
riuomenėje. 1915 baige Peterhofo praporščikų m-lą. Dalyva
vo I pasaul. kare, turėjo poručiko laipsnį. 1919-23 tarnavo
RA. 1924 grįžo į Lietuvą. Dirbo Ūkininkų sąjungos Kredito
banke vedėju Gelvonyse, Ukmergės aps. 1927 11 03 atvyko
į Aukštuosius karininkų kursus. 1927 12 01 pripažintas tin
kamu Lietuvos kariuomenės ats. karininko pareigoms. 1927
12 04-14 stažavo 1 pést. pulko 1 kuopoje. 1928 10 11 su
teiktas ats. Vyr. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka
rininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
mą laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1941 06 16 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Ka
tunskoje, Smolenskojės r., Altajaus kr. 1943 01 02 SSRS Jakulevičius Petras
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti. Mirė
1943 04 01 Kansko lagerio ligoninėje, Krasnojarsko kr.
Žmona – Marija (1903–1984), sūnus – Romualdas (1937). JAKULEVIČIUS Petras gimė 191005 25 Vieštartų k., Laz
LCVA, F. 930, ap. 2), b.41; LGG,. 1. p. 341. dijų vls., Seinų aps. 1930 baige Seinų „Žiburio“ g-ją. Pašauk
tas atlikti karinę tarnybą iš Seinų komendantūros pasiųstas į
JAKUČIŪNAS Nikodemas gimė 1901 03 26 Stavaryga Karo mokyklą. Stažavo 4 pėst. pulke. 1931 10 29 baigus Karo
los k., Gelvonų vls., Ukmergės aps. 1920 baige Vilniaus g-jos mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto

laipsnis ir paleistas į postininkų karininkų atsargą. 1932. jstojo
į Kauno metropolijos kunigų seminariją, kurioje mokėsi viene
rius metus. 1933 įstojo į VDU Teologijos filosotijos A-la,
ICVA. I. 631, ap.7.b. 12573: 1930. ap. 21. b.
Jakumas Juozas
1998 10 12 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 10 23 su

teiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Žmona - Bronislava Paulauskaitė (1920-1950), sūnus - Juo
Jakulis Julius zas (1943).
LYA, f.K 1. ap. 3. b. 1257. I. 253: LKKAS archyvas.
JAKULIS Julius gimė 1901 09 15 Gervėnų k., Seirijų vls.,

Alytaus aps. 1918 baigė Marijampolės g-ją. 1919 12 16 bai JAKUMAS Laurynas gimė 1896 08 14 Luobos k., Sedos vis..
gus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir Mažeikių aps. Baige Liepojos (Latvija) g-jos 6 klases. Iš 1 mi
paskirtas į l art. pulką. 1920 03 23 perkeltas į šarvuočių būrį telių pulko 1919 0731 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ja
(vėliau – šarvuočių autodivizionas). 1920 0701 - 10 22 daly baigus (II laida) suteiktas puskarininkio laipsnis su teise kat
vavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 perkeltas į šar riuomenėje įgyti karininko. 1920 01 09 paskirtas į Joniškio
vuočių autodivizioną. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. batalionę, vėliau – į 9 pést. pulką. 1920 03 24 suteiktas pest
1923 1001 dėl studijų aukštojoje m-loje paleistas į atsargą. Nuo leitenanto laipsnis. 1920 04 15 paskirtas 6 kuopos jaun. kid
1924 LŠS narys. Leveno u-te (Belgija) baigė Komercinį finan rininku. 1920 10 08 - 11 21 dalyvavo nepriklausomybes
sinį skyrių ir įgijo ekonomikos daktaro laipsnį. 1931 01 01 pa kovose su lenkais Vilniaus r. cjo kuopos vado pareigas. 1921
gal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pa 01 01 pačiam prašant paleistas į atsaug? pradėjo tarnauti po
keistas į ats. leitenanto. Dirbo Lietuvos banko Panevėžio sky licijoje. LŠS narys. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstal
riaus direktoriumi, vėliau kurį laiką Trakų ir Kybartų skyriuose. tymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats, jaun. leitenanto,
Artėjant antrajai sovietinci okupacijai pasitraukė į Vokietiją, vė Nuo 1932 tarnavo pasienio policijos Ukmerges baro rajono
liau emigravo į JAV, apsigyveno Bostone. Iki pensijos dirbo ban v-ku. Nuo 1939 Ukmergės baro III rajono v-kas. 1940 02 16
ke. Dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1981 pakeltas į ats. leitenantus.
12 19, palaidotas Bostone. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923), Savi LCVA, 1930, ap. 2). 6.45
norių medaliu (1929).
Žmona - Ona Iešmintaitė, sūnus – Egidijus. JAKUTIS Antanas gimė 1897 09 24 Šiauliuose. Baige g-jos
1CVA, f. 930, ap. 2J. b. 44; LKKAS archyvas. 6 klases. Nuo 1917 tarnavo Rusijos kariuomencje artilerijos
tiekimo skyriuje. Grįžęs Lietuvą 1919 12 15 kaip karo val
į
JAKUMAS Juozas (slap. Spalis) gimė 1911 09 02 Šalnelės k., dininkas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 5 pést.
Alsėdžių vls., Telšių aps. 1931 pašauktas į karinç tarnybą Lie pulko iždininku. 1920 03 02 perkeltas į Mažeikių stoties ir
tuvos kariuomenėje. Po jos dirbo tėvų ūkyje. Prasidėjus ant ruožo komendantür, paskirtas raštvedžiu ir ūkio vedėju. 1921
rajai sovietinei okupacijai 1944 išejo partizanauti. Vėliau ta 07 02 perkeltas į Šiaulių stoties komendantūr:), 1922 12 24 -
po Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Sedos partizanų būrio į 2 pasienio pulka, 1923 06 02 – į Aukštuosius karininkų kur
vadu. 1948 08 05 enkavedistų operatyvinės grupės nužudy sus. 1923 08 24 iš karinės tarnybos paleistas kaip nelabai cin
tas Domaičių miško apylinkėse, Barstyčių vls., Mažeikių aps. kamas. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laiko
30
mam karininkų atsargoje, suteiktas ats, administracijos (1) jaun. leistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1948 emigravo į Didžiąją J
leitenanto laipsnis. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvil 1940 Britanija. Mirė 1969 09 28 Edinburge, Škotijoje.
08 01 priimtas į LLK tikrają tarnybą ir paskirtas Politinės val Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920), Vytauto Di
dybos agitacijos, propagandos ir spaudos skyriaus politiniu va džiojo 3 laipsnio (1938), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928)
dovu, tačiau 08 13 paleistas atsargą, ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928), Klaipėdos išva
į
LCVA, 1.930, ap. 2. b. 16. davimo sidabro medaliais, Belgijos 1 laipsnio karo kryžiumi
(1929), Estijos Erelio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1937), Kaits
JAKUTIS Boleslovas gimė 1890 01 14 Kalviškės k., Dūkš clito kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1937), Italijos Karūnos 3
to vls., Zarasų aps. 1908 baigė g-ją Kaune. 1910 baigęs ma laipsnio ordinu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio
tininkų kursus dirbo matininku-žemės tvarkytoju Telšiuose. ordinu (1935), Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1937), Latvi
1915 mobilizuotas į Rusijos kariuomenç. 1916 baigė karo m jos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929), Suomijos Bal
lą Maskvoje. Grįžus į Lietuvą 1919 02 04 mobilizuotas į Lic tosios rožės 3 laipsnio ordinu (1937).
tuvos kariuomenę ir paskirtas į Karo mokyklą adjutantu. 1919 Žmona - Emilija Ona Poliakauskaitė (1906).
10 18 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 01 01 paskirtas 3 bri LCVA, F. 930, ap. 25. b. 49; ap. 8, b. 311: LKKAS archyvas.
gados štabo v-ku. 1920 02 05 - 12 01 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su lenkais. 1921 05 29 perkeltas Gen. JAKUTIS Jonas gimė 1908 06 24 Šepkaičių k., Gruzdžių vls.,
į
kariuomenės štabo III (operacijų) skyrių eiti v-ko pareigas. 1922 Šiaulių aps. Baigęs g-ją Šiaulių komendantūros pasiųstas 1929
03 20 patvirtintas Operacijų skyriaus v-ku. 1922 05 01 pa 11 06 atvyko į 5 pest. pulką, paskirtas į 4 kuopą. 1930 01 30
keltas majorus. 1923 01 09–22 dalyvavo sukilime vaduo išsiųstas į aspirantų kursus prie Karo mokyklos, stažavo 7 pest.
į
jant Klaipėdą, buvo karo atašė prie Lietuvos vyriausybės at pulke. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą V (V asp. laida) suteik
stovo Klaipėdoje. 1923 10 15 baigė Aukštuosius karininkų tas pést, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karinin
kursus (III laida). 1923 11 01 komandiruotas mokytis į Bel kų atsargų. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymų laips
gijos karo akademiją. 1925 05 15 pakeltas į plk. leitenantus. nis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
1926 12 06 baigus Belgijos karo akademiją paskirtas Vyr. ka LKKAS archyvas
riuomenės štabo III (operacijų) skyriaus susisiekimo dalies v
ku. 1927 08 01 pakeltas į gen. št. pulkininkus. 1927 09 20
paskirtas III (operacijų) skyriaus v-ku. Dėstė Aukštuosiuose ka
rininkų kursuose. Buvo Komisijos ruošti lauko statuto, uni
formų ir ordinų nešiojimo taisykles pirmininkas. 1930 01 14
paskirtas karo atstovu Pabaltijo valstybėms. 1937 05 01 per
keltas į Karo mokyklą, paskirtas etatiniu lektoriumi. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 08 iš kariuomenės at
Jakutis Petras
GOED
JAKUTIS Petras gimė 1906 09 28 Šepkaičių k., Gruzdžių vls.,

Šiaulių aps. 1914 su tėvais išvažiavo į Rusiją. Po I pasaul. karo
grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose. 1925 baigęs Šiaulių ber
niukų g-ją įstojo į LU Ekonomikos f-cą, kartu dirbo privačiame
Kredito banke. Pašauktas į kariuomenę 1930 08 20 įstojo į Karo
mokyklą. 1932 10 31 ją baigus (XIV laida) suteiktas jaun. lei
tenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. pulko 3 kuopos būrio vadu.
1934 04 07 paskirtas 2 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1935
Jakutis Boleslovas 03 24 – 05 01 buvo karininkų kulkosvaidininkų kursuose,

kuriuos baigus (III laida) 11 27 paskirtas 2 kulkosvaidžių kuo
pos automatinių pabūklų būrio vadu. 1936 11 23 pakeltas į
leitenantus, paskirtas 2 kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku.
1937 11 01 perkeltas į Kariuomenės štaba, paskirtas II skyriaus
(žvalgybos ir kontržvalgybos) karininku. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 08 05 paskirtas į LLK I pést, divizijos šta
bą. 1940 08 24 pakeltas į kapitonus. Sovietams likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
šaulių divizijos 234 šaulių pulko 3 šaulių kuopos vadu. 1941
06 14 Pabradės poligone suimtas ir išvežtas į Norilsko lagerį.
1943 05 15 lageryje SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 8 metus kalėti. 1944 03 14 žuvo lageryje. 1991 08 urna
su simboliniais palaikais atgabenta į Lietuvą. 1999 06 04 per
laidotas Vilniaus Sudervės kapinėse.
Žmona - Leokadija Elzė Virbickaitė (1912–1999), sūnus -
Rimvydas Alfredas (1934), duktė - Gražina Marija (1936).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 341; LKKAS archyvas.
Jaloveckas Eduardas
JAKUTIS Stasys gimė 1910 02 27 Maskvoje. Atvykęs į Lie
tuvą augo Užpaliuose, Utenos aps. Mokėsi Ukmergės g-joje. rio paleistas ir ištremtas į Novosibirsko sr. 1956 05 23 paleis
Baige Pavasario“ aukštesn. komercijos m-lą Kaune. 1931 09 16 tas, grįžo į Lietuvą. Dirbo Tytuvėnų (Kelmės r.) ligoninėje ūkio
„
iš Kauno aps. komendantūros atvyko į 2 pést. pulką. Stažavo dalies vedėju, 1960–74 - Kelmės melioracijos valdyboje vyr.
8 pest. pulke. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. lai inžinieriumi. 1992 02 22 pakeltas į dim. majorus. Mirė 1998.
da) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pes Žmona - Liudgarda Pavilionytė.
tininkų karininkų atsargą. 1939 02 15 pakeltas į ats. leite LCVA, f. 930, ap. 7, b. 8429, 1. 57; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3:
nantus. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo į JAV, LKKAS archyvas.
gyveno Bostone. 18 metų dirbo cukraus fabrike. Dalyvavo

JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1966 01 05 Bos JALOVECKAS Stanislovas (Stasys) (slap. Kiškis, Mindau
tone, palaidotas naujose Kalvarijų kapinėse. gas) gimė 1923 Jūrės k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps.
Žmona - Prakseda Sokolovaitė, sūnūs - Vincas ir Jonas, duk Nuo 1945 04 Arlausko kuopos IV būrio partizanas. 1946 pa
te - Laima. vasarį paskirtas Arlausko kuopos vadu. 1948 05 baigus 2 mo
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 33: LKKAS archyvas. komosios kuopos kursus suteiktas partizanų jaun. puskarinin
kio laipsnis. 1948 12 paskirtas Marijampolės aps. Veiverių vls.
JALOVECKAS Eduardas gimė 1914 04 04 Kėdainiuose. Tauro apyg. Birutės rinktinės vadu. Žuvo išduotas 1949 02 28
Baigė Kauno jėzuitų g-ją. Nuo 1933 10 22 tarnavo Lietuvos
kariuomenėje. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (XVII laida)
suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 6
pest, pulką jaun. karininku. 1938 10 13 pakeltas į leitenan
tus. 1940 05 11 baigė karininkų minosvaidininkų kursus (IV
laida). Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 6 pėst.
pulko 2 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1940 07 11 pa
skirtas LLK 1 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1940
08 05 perkeltas į III pest. divizijos štabą ir paskirtas 2 skyriaus
karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 per
keltas į Vilnių ir paskirtas RA Pestininkų karo mokyklos kur
santų būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitrau
kė. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus m. savivaldy
bės Butų ūkio valdyboje buhalteriu, vėliau – Valstybės sau
gumo departamente. Buvo LLA Vilniaus apyg. štabo žvalgy
bos skyriaus narys. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lie
tuvą dirbo Vilkijos sovietinio ūkio buhalteriu. 1946 07 18
suimtas ir kalintas Kaune, nuo 11 22 - Pravieniškėse. 1946
09 14 už antisovietinę veiklą NKVD Karo teismo nuteistas
10 metų kaleti, išvežtas į Kamyšlagą, Omsko sr.Vėliau iš lage Jaloveckas Stanislovas
32 Lieturos kariuomenes karininkai

J. Naudžiaus sodyboje, Girininkų k., Veiverių vls., kartu su suteiktas pést, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų J
trim štabo pareigūnais. 2004 02 27 suteiktas majoro laipsnis karininkų atsargą. Nuo 1930 LŠS narys. 1931 01 01 pagal
ir pripažintas kariu savanoriu (po mirties), Karininkų laipsnių įstatymį ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
Apdovanotas Lietuvos partizanų juostelėmis už narsumą ats. jaun. leitenanto. Nuo 1931 Alytaus, Marijampolės kalėji
(1946 ir 1948). mų tarnautojas. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus, prašesi
LKKAS archyvas priimamas į tikrąją karinę tarnybą, bet atsakyta neigiamai. Nuo
1941 Ukmergės kalėjimo v-kas. 1944 pasitraukė į Vakarus.
LCVA, C. 930, ap. 2). b. 50: LKKAS archyvas.
Jaloveckas Vladas
JALOVECKAS Vladas gimė 1889 09 12 Pavirčiuvės dvare,

Pašvintinio vls., Šiaulių aps. Baige Dorpato (Tartu) u-toMe
dicinos f-cą. Nuo 1914 08 tarnavo Rusijos kariuomenės Karo
ligoninės jaun. ordinatoriumi Sankt Peterburge. Nuo 1915 10
Jamontas Aleksandras
tarnavo Dinaburge ir Liucine, Latvijoje, vėliau Maskvoje ir Bob
ruiske, Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1919 08 06 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į KAM Sanitarijos skyrių. 1920 JAMONTAS Aleksandras gimė 1912 12 30 Samaroje, Ru
02 12 paskirtas 1 lauko ligoninės l. e. vyr. gydytojo pareigas. sijoje. Atvykęs į Lietuvą 1926–33 mokėsi Šiaulių berniukų g
1921 03 01 perkeltas į 1 pėst. pulką eiti vyr. gydytojo parei joje. 1933–34 studijavo VDU Teisių f-te. 1934 pašauktas į
gas. 1921 04 07 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1922 09 01 karinę tarnybą įstojo į Karo mokyklą. 1936 09 15 ją baigus
pakeltas į kapitonus. 1923 01 paleistas į atsargą. 1935 11 19 (XVIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskir
priimtas civiliu tarnautoju į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas tas 7 pest. pulko būrio vadu. 1939 10 19 pakeltas į leitenan
2 inž. bataliono gydytoju. 1936 perkeltas į 8 pést. pulką ir tus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 7 pest. pul
paskirtas vyr. sanitarijos karininku. Sovietų Sąjungai okupa ko 2 kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 08 30 1940 10 02 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos artilerijos pulko vyr. šaulių pulko būrio vadu. 1941 06 19 komandiruotas į Tulą
gydytoju. 1941 04 08 NKVD suimtas ir išvežtas į lagerį No (SSRS). Kilus Vokietijos-SSRS karui bandė grįžti į Lietuvą, bet
rilske, kur ir žuvo. Baltarusijoje sulaikytas ir pasiųstas į frontą. 1941 06 24 – 1943
Žmona - Elena, dukros - Marija ir Irena. 01 15 su RA dalyvavo II pasaul. karo kautynėse su vokiečiais
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 999; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, c. 2, Baltarusijoje Mogiliovo, Briansko, Oriolo, Jefremovo, Lipecko
d. 1, p. 228. kryptimis. Suteiktas RA kapitono laipsnis. 1943 pačiam pra
šant perkeltas į RA 16 lietuviškają diviziją, ėjo 156 pulko štabo
JAMEIKIS Pranas gimė 1907 10 23 Maskvoje. Atvykęs į v-ko pareigas, vėliau 167 pulko vado pavaduotojas. Buvo RA
Lietuvą baigė S. Daukanto mokytojų seminarijos du kursus. majoras, vėliau pakeltas į RA papulkininkius. 1944 02 13 kar
1929 11 06 iš Kauno aps. komendantūros atvyko į 5 pėst. tu su 23 buvusiais nepriklausomos Lietuvos kariuomenės ka
pulką, paskirtas į 4 kuopą. 1930 01 09 perkeltas į aspirantų rininkais, tarnaujančiais RA 16 lietuviškojoje divizijoje, pasira
kursus prie Karo mokyklos. 1930 07 10 - 10 11 stažavo 2 še kreipimąsi į Lietuvos kariuomenės karininkus, likusius Lie
pest. pulke. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) tuvoje, raginantį nesipriešinti prie Lietuvos artėjančiai RA. 1950
Licturos kariuomenes karininkai 33

iš RA paleistas į atsargą. Nuo 1955 komunistų partijos narys. rininkų kursuose. 1921 08 10 paskirtas 4 kuopos vadu, 1926
1950-58 Lietuvos ŽŪA Karinės katedros vedėjas, vyr. dėsty 0101 - ūkio kuopos vadu. 1927 12 12 dėl sveikatos perkel
tojas. 1958 pakeltas į RA ats. pulkininkus ir dėl sveikatos pa tas į kariuomenės intendantūrą, paskirtas Maisto ir pašaro sky
leistas į dimisiją. 1958–60 Kauno centrinio knygyno direkto riaus skaitvedžiu. 1928 05 08 perkeltas į Kauno radijo stotį,
rius. Nuo 1961 Veterinarijos akademijos Civilinės gynybos paskirtas ūkio vedėju. 1930 06 20 perkeltas į 2 art. pulką,
štabo v-kas. Dirbo J. Janonio popieriaus fabrike, Statybos ir ar paskirtas pulko iždininku. 1932 11 02 pačiam prašant pa
chitektūros institute Kaune. Mirė 1997 11 26 Kaunc. leistas į administracijos karininkų atsarg.]. Išejęs į atsargą tarna
Apdovanotas SSRS ordinais ir medaliais. vo pasienio policijoje I cilės rajono v-ku Klaipėdos krašto, o
Žmona - Adolfina Kvedaraitė (1919), dukros - Dalia (1940), veliau Sakių aps. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą 1940
Aleksandra (1941) ir Vilte (1946). 08 13 iš tarnybos policijoje atleistas ir tuoj suimtas, Kalintas
LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3; f. 1771. ap. 7. 6. 315; LKKAS archyvas Šakiuose, Marijampolėje, vėliau Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš kalėjimo išlaisvintas. 1944 pasitraukė Vokietiją. 1949
į
emigravo į JAV, gyveno Bostone. Dalyvavo JAV lietuvių vi
suomeninėje veikloje.Mirė 1984 12 11 Henikere, palaidotas
Bostono šv. Juozapo kapinėse.
Apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais
(1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929);
Rusijos kariuomenėje - Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi.
Pirmoji žmona - Elena Kublickaitė; antroji žmona - Julija Le
vinaite.
LCVA, F. 930. ap. 2). b. 51; LKKAS archyvas.
Janavičius Artūras Povilas
JANAVIČIUS Artūras Povilas gimė 1894 08 04 Šilingiš

kių vnk., Linkuvos vls., Šiaulių aps. Mokėsi prog-joje Bauskė
je, Latvijoje, Joniškėlio žemės ūkio m-loje. Gavęs valdišką sti
Janavičius Kazys Vytautas
pendiją išvyko mokytis į Oranienbaumą Rusijoje. Prasidėjus I
pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 01 bai
gus Oranienbaumo praporščikų m-lą suteiktas karininko laips JANAVIČIUS (JONAITIS) Kazys Vytautas gimė 1918
nis ir pasiųstas į Kaukazo frontą, kur tarnavo iki 1917, turėjo 04 14 Singilejuje, Rusijoje. Atvykus į Lietuvą 1935 baigė Alytaus
paporučikio laipsnį. 1918 su RA patekęs į Lietuvą tarp Joniš g-ją. 1935-40 Lietuvos aeroklubo narys, sportinės eskadrilės
kėlio ir Šiaulių su kitais tautiečiais iš RA pasitraukė. 191901 10 lakūnas. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas
karo srities apsaugos štabą. 1919 04 07 perkeltas į Joniškėlio į karininkų atsargą. 1941–44 dirbo Profesinių sąjungų Socia
komendantūrą. 1919 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. linio sk. vedėju. 1942 baigė VU Teisės f-tą. 1943–44 apy
1919 11 23 paskirtas Širvintų komendantu. 1919 08 12 – gardos teismo kandidatas, sekretorius. 1944 pasitraukė į Vo
1920 01 05 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi kietiją. 1947 emigravo į JAV. Nuo 1947 BALF'o narys. 1951
kais. 1920 03 03 paskirtas 8 pést. pulko 7 kuopos vadu. 1920 baigė Nebraskos u-tą Linkolne. 1951-63 dirbo ginklų fabri
01 05-09 23 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais, ke Vusteryje, 1964–85 - plieno fabrike kokybės inspekcijos
pateko į nelaisvę, bet pagal tarpusavio belaisvių apsikeitimo vedėju. Nuo 1987 Colts Firearms Division inspekcijos atsto
sutartį paleistas ir 1921 01 08 grįžo į Lietuvą. 1921 04 07 vas Čikagoje.
pakeltas į kapitonus. 1921 04–06 mokėsi Aukštuosiuose ka LCVA, 6. 631, ap. 7. b. 13621; LKKAS archyvas.

J
Janavičius Vaclovas
Jancevičius Pranas
JANAVIČIUS (
JONAVIČIUS) Vaclovas gimė 1887 12 03 laipsnis. 1919 10 28 vel suimtas. 1920 06 11 Kariuomenės
Šventežerio k., Seinų aps. 1909 baigęs Suvalkų g-ją įstojo į Sankt teismas už dokumentų padirbinėjimą keičiant Rusijos kariuo
Peterburgo u-to Teisės f-tą. Trumpai studijavęs įstojo į Vladi menės laipsnį į Lietuvos, dėl ko suteiktas Lietuvos kariuome
miro karo m-lą. 1911 ją baigus paskirtas jaun. karininku į Ru nes kapitono laipsnis, nubaustas 10 savaičių kalėti, atimtas ka
sijos kariuomenės 55 art. brigadą, kurioje tarnavo iki 1917 pab. pitono laipsnis ir atleistas iš kariuomenės.
I pasaul. karo metais dalyvavo kautynėse Vakarų fronte, du kar LCVA, f. 930, ap. 2). b. 5; . 1323, ap. 1. b. 13. 345a.
f
tus sužeistas. 1917 pakeltas į papulkininkius. 1921 grįžo į Lie
tuvą. 1922 07 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskir JANČAITIS (JANČAUSKAS) Kostas gimė 1909 09 23 Jur
tas Karo mokyklos būrio vadu, kartu deste artilerijos specialy kiškių k., Švėkšnos vls., Tauragės aps. Baige Švėkšnos „Saulės“
bę. 1922 11 15 suteiktas plk. leitenanto laipsnis. 1922 12 05 g-jos 6 klases. 1930–33 mokėsi Kedainių aukštesn. kultūrtech
paskirtas artilerijos poligono v-ku, 1924 03 13 - Artilerijos val nikos m-loje, kurią baigus pašauktas į karinę tarnybą ir pasiųs
dybos v-ko padėjėju. 1925 05 15 pakeltas į pulkininkus. 1927 tas į Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (IX asp. laida) su
01 12 perkeltas į Aukštuosius karininkų kursus lektoriumi, teiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pio
02 02 – į Karo mokyklą lektoriumi. 1932 09 14 pačiam pra nierių karininkų atsargą. 1935–36 kaip KAM stipendininkas
šant paleistas į atsargą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą slaps mokesi Kėdainių aukštesn. kultūrtechnikos m-los Aukštosios
tesi. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Australiją,
apsigyveno Adelaidėje, buvo Karininkų ramovės narys. Mire
1952 03 09 Adelaidėje, palaidotas Čeltenheimo kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1938),
DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1932), Lietuvos nepriklau
somybės medaliu (1928); Rusijos kariuomenėje – Šv. Geor 6
gijaus 4 laipsnio kryžiumi.
Žmona - Stanislava.
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 114; LKKAS archyvas.
JANCEVIČIUS Pranas gimė 1892 09 05 Vilniuje. Baigė

m-los 4 klases Vilniuje. Prasidėjus I pasaul. karui mobilizuo
tas į Rusijos kariuomenę. Turėjo paporučikio laipsnį. Grįžęs į
Lietuvą 1919 02 08 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
karininku į inžinerijos kuopų. 1919 03 18 perkeltas į kuria
mą Aviacijos dalį, paskirtas Aviacijos mokyklos instruktoriu
mi. 1919 03 27 – 04 11 laikinai ėjo Aviacijos dalies Techni
nės medžiaginės dalies v-ko pareigas. 1919 04 29 suimtas, iki
10 13 buvo daboklėje. 1919 10-11 dalyvavo nepriklauso
mybės kovose su bolševikais. 1919 11 18 suteiktas kapitono Jančaitis Kostas

geodezijos skyriuje. Baigus priimtas į tikrąją karo tarnybą, nuo
1937 1001 paskirtas į Kariuomenės štabo Topografijos sky
rių topografu, vėliau – Kartografijos skyriaus nuotraukų dalies
karininku. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Tarnaudamas
kariuomenėje įstojo į VDU Geodezijos f-tö. Sovietų Sajungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
12 18 priskirtas prie RA 29 ŠTK 21 topografinio būrio 1 ka
tegorijos topografu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. 1944 12 23 NKVD suimtas ir kalintas Podolsko fil
tracijos stovykloje, Maskvos sr. Vėliau paleistas, grįžo ir dirbo
Kauno m. vykdomojo komiteto Projektavimo kontoroje, Van
dens ūkio projektavimo in-te Kaune. Mirė 1990 11 02.
Žmona - Česlava Koncevičiūtė (1927), sūnus -– Arvydas
(1954), duktė – Aušra (1962).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 295; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
JANČAUSKAS Antanas 1932 09 15 baigė Karo mokyklą Jančauskas Vladas

(VII asp. laida), suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. valstijoje. Dirbo audito ir buhalterijos skyriaus vedėju. Mire
LKKAS archyvas 1999 02 12 JAV.
Pirmoji žmona - Genovaitė Savičiūtė (1916–1983); antroji
JANČAUSKAS Kostas T JANČAITIS Kostas. žmona - Danutė Lingytė-Baltienė (1921).
LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
JANČAUSKAS Mikalojus gimė 1882 Šeduvoje, Panevėžio
aps. 1902 baigęs Aleksandro praporščikų m-lą Maskvoje iki JANČĖ Jonas (slap. Kovas). Partizanų Dainavos apygardos
1918 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1904–05 dalyvavo Ru Šarūno rinktinės ryšių skyriaus v-kas. 2000 03 10 pripažin
sijos-Japonijos kare, I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais su tas kariu savanoriu ir 2000 03 23 suteiktas vyr. leitenanto
žeistas, kontūzytas ir apnuodytas dujomis. 1917 Rusijos ka laipsnis (po mirties).

riuomenėje pakeltas į papulkininkius. Grįžęs į Lietuvą 1919 LKKAS archyvas.
0713 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 11 pest.
pulko 7 kuopos jaun. karininku. 1919 08 15 perkeltas į O kuo
pą. 1922 01 06 suteiktas majoro laipsnis. 1922 12 06 – 1923
07 30 mokesi Aukštuosiuose karininkų kursuose. 1923 07 30
paskirtas kuopos vadu. 1924 01 01 iš kariuomenės paleistas į
atsargą. 1938 01 08 paleistas į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 2, 3, 4 laipsnio
ordinais, Šv. Stanislavo 2, 3 laipsnio ordinais.
Žmona - Liudmila.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 53.
JANČAUSKAS Vladas gimė 1909 09 01 Raubų dvare, Še

duvos vls., Panevėžio aps. 1932 baigė Šiaulių mokytojų semi
nariją. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas
pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 pést. pulką. 1939
10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
tuvą tarnavo 3 pést. pulko 1 bataliono raštvedžiu-iždininku.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo ryšių bataliono finansų
dalies vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941
Jančys Alfonsas
07 16 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos
pulką. Vėliau dirbo Kėdainių aps. savivaldybės pirmininku.
1944 pasitraukė į Vakarus, apsigyveno Vienoje, vėliau persi JANČYS Alfonsas gimė 1901 10 15 Geiminių k., Šimo
kele į Augsburgą. 1949 emigravo į JAV, gyveno Niū Džersio nių vls., Panevėžio aps. Baige Rokiškio g-ją. 1921 12 18 bai

gus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis puojant Lietuvą tarnavo 1 husarų pulko eskadrono būrio J
1
ir paskirtas į 5 pest, pulką jaun., vėliau vyr. karininku. 1923 vadu. Likviduojant Lictuvos kariuomenę 1940 1003 paskir
02 15-03 03 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. tas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko 4 cskadrono būrio vadu.
1926 08 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 192707 02 perkeltas Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Tarnavo LSD.
į Vyr. kariuomenės štabą III (opencijų) skyriaus karininku. 1929 1942 08 15 paskirtas į 9-E batalioną. Dalyvavo kautynėse su
11 23 pakeltas į kapitonus. 1934 05 19 perkeltas į Gen. RA. Rytų frontui priartėjus prie Pabaltijo dalyvavo kautynėse
kariuomenės štabo valdybos II (žvalgybos ir kontržvalgybos) su RA Kuršo apsuptyje. Iš čia Baltijos jūra pasitraukė į Švedi
skyrių. 1934 08 16 - 1935 02 27 Šarvuočių rinktinės vyr. ją, pateko į karo belaisvių stovyklą. 1946 švedų išduotas so
karininkas, vėliau kuopos vadas. 1935 06 08 baigė karininkų vietams, įkalintas ir ištremtas į lagerį Sibire. 1955 šeimos pa
šarvuotininkų parengimo kursus, 1936 08 25 – Tankų m-lą stangų dėka kaip vokiečių kilmės perduotas Vakarų Vokieti
Versalyje, Prancūzijoje. 1936 09 08 pakeltas į majorus ir pa jai. 1956 emigravo pas savo šeimą į Naująją Zelandiją. Mirë
skirtas 3 tankų kuopos vadu. 1936–37 komisijos narys tankų 1961 11 08 Danydine, Naujojoje Zelandijoje.
priemimui Anglijoje, o 1938–39 - Čekoslovakijoje. Sovietų LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Šarvuočių rinktinėje 3
tankų kuopos vadu. 1940 07 02 paskirtas Šarvuočių rinktinės
vadu. 1940 08 24 pakeltas į plk. leitenantus. Likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šau
lių divizijos autošarvuotų dalinių tarnybos v-ku. 1941 06 14
suimtas Pabradės poligone ir išvežtas į lagerį Norilske, Krasno
jarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo ten
nuteistas 8 metus kalėti. 1942 11 07 žuvo lageryje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1937), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių žvaigždės or
dinu (1934).
Žmona – Petronelė Kuraitytė (m. 1988), sūnus – Algimantas
(1938–1991), duktė – Danguolė (1940).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873, 1. 121-122; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt.
3; LGG, t. 1, p. 343; LKKAS archyvas.
JANČYS Jonas Eugenijus gimė 1915 04 01 Rygoje, Latvi

joje. Atvykęs į Lietuvą 1935 baigė Kauno „Aušros“ berniukų Janeliūnas Augustas
g-ją ir įstojo į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida)
suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 ulonų pulką.
1940 05 16 perkeltas į 1 husarų pulką. Sovietų Sąjungai oku JANĖLIŪNAS Augustas gimė 1901 01 02 Vinikių k., Smil
gių vls., Panevėžio aps. 1917 baigė Panevėžio lietuvių g-jos 4
klases. 1919 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 31 iš Vil
niaus atskirojo bataliono įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16
ją baigus (II laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis ir paskir
tas 4 pėst. pulko 3 kuopos jaun. karininku, 1920 01 08 –
04 23 ir 07 26-1201 dalyvavo nepriklausomybės kovose
su lenkais prie Jašiūnų, Sudervės ir Plikiškių. 1920 03 23 pa
skirtas 3 kulkosvaidžių kuopos vadu, 1921 02 13 - 5 kuopos
jaun. karininku. 1921 08 07 iš kariuomenės buvo dingęs ir
išbrauktas iš karininkų sąrašų. 1923 01 grąžintas į 4 kuopą
jaun. karininku. 1923 04 02 kaip blogai atestuotas paleistas į
atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
LCVA, F. 930, ap. 5), b. 1002.
JANELIŪNAS Justinas gimė 1909 11 03 Barvainių k., Pa

kruojo vls., Šiaulių aps. Baigęs Linkuvos g-ją 1931 įstojo į VDU
Matematikos-gamtos f-to Fizikos-chemijos skyrių. Pašauktas
atlikti karinę tarnybą įstojo į Karo mokyklą. 1932 09 15 ją
Jančys Jonas Eugenijus baigus (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto

Janeliūnas Justinas
Janickas Juozas
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 11 23

pakeltas į ats. leitenantus. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas puskarininkio laips
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 13118; LKKAS archyvas. nis su teise įgyti karininko laipsnį dalinyje ir paskirtas į 9 pest.
pulką. 1920 03 24 suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 04 15
JANELIŪNAS Povilas gimė 1915 06 20 Davongalių k., Smil paskirtas jaun. karininku į 9 pést. pulko 8 kuopą. Dalyvavo
gių vls., Panevėžio aps. Baige Panevėžio g-ją. 1940 08 19 baigus nepriklausomybės kovose. 1920 11 04 kautynėse su lenkais
Karo mokyklą (XXI laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir pateko į nelaisvę, bet po 15 dienų pabėgo ir grįžo į pulką. 1922
paskirtas LLK 1 pest. pulko 5 kuopos būrio vadu. Sovietų Są 02 03 paskirtas 9 kuopos, vėliau 3 kuopos vadu. 1923 1201
jungai likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų kari
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko kulkosvai ninkų kursų Bendmajį skyrių (V laida). 1927 08 01 pakeltas į
džių būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui pulkui traukiantis kapitonus. 1927 03 15 perkeltas vyr. karininku į Drausmės
Baltarusijos teritorijoje iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos kuopą, 1928 06 01 - į Karo kalėjimą ir paskirtas Drausmės
metais dirbo Vilniuje kriminalinės policijos vyr. inspektoriu dalies vedėju, 1930 -– kalėjimo v-ko padejeju. 1935 08 10 pa
mi, kartu studijavo VU Teisės f-te. 1943 gestapo suimtas, ka skirtas Kauno m. ir aps. komendantūros Karo kalėjimo kari
lintas Vilniuje, nuteistas mirties bausme, tačiau vėliau bausmė ninku. 1937 09 02 už girtavimą ir nepadorų elgesį „Metropo
pakeista. 1943 04 19 išvežtas į Kauną ir iš ten į Štuthofo kon lio“ restorane nubaustas 30 parų daboklės. 1939 01 01 pa
centracijos stovyklą. 1944 02 26 grąžintas į Kauną ir vėl perduo skirtas Karo kalėjimo v-ko padėjėju, kartu einant ir apsaugos
tas gestapo žinion. 1944 03 15 kitus antinacinio pasipriešini būrio vado pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
mo dalyvius, taip pat grąžintus iš Šruthofo, paleidus paliktas 07 11 iš kariuomenės atleistas. Vokiečių okupacijos metais nuo
Kauno kalėjime, iš kurio paleistas tik RA priartėjus prie Vil 1941 07 Kauno VII ſorto koncentracijos stovyklos ūkio v-kas.
niaus. 1944 07 20 pasitraukė į Vokietiją, buvo pabėgėlių sto Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
vykloje. 1949 emigravo į Angliją, gyveno Lydse. Dalyvavo Di Žmona - Ona Naruševičiūtė, duktė - Felicita Ona.
džiosios Britanijos lietuvių visuomeninėje veikloje. LVCA, 1.930, ap. 2), b, 55; (. 384, ap. 1, b. 139, 1. 185.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 310; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
f
archyvas JANICKAS Petras. 1920 05 12 už pasižymėjimą kautynėse

4 pest. pulko puskarininkiui suteiktas pėst. leitenanto laipsnis.
JANELIŪNAS Stanislovas 1921 11 08 - 1922 09 25 LKKAS archyvas
tarnavo drausmės bataliono karo kapelionu. 1926 01 01 pa
skirtas prie vyr. kariuomenės kapeliono vicekapelionu. 1926 JANICKIS Jonas gimė 1906 08 03 Kaune. I pasaul. karo
0501 iš vicekapeliono pareigų atleistas. metu su tėvais pasitraukė į Rusiją. 1914 mokėsi Riazanės g.
LKKAS archyvas joje. 1919 grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. 1926 baigęs
8-ją Kaune išvyko į Vokietiją toliau mokytis. 1930 baige Dres
JANICKAS Juozas gime 1896 02 11 Jusiškių k., Traupio vls., deno politechnikos instituto Chemijos skyrių ir įgijo inž. che
Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g-jos 4 klases. 1919 06 22 mo miko diplomą. 1931 ten pat baige doktorantūrāļ, apgynus di
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Karo mokyklą. sertaciją suteiktas dr. inž. mokslinis laipsnis. Karinę prievolę
38 Lictures kariuomenes karininkai

pést. bataliono ūkio dalies v-ko pareigas. 1919 11 18 suteik J
tas plk. Ieitenanto laipsnis. 1919 11 27 – 1920 01 04 daly
vavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Daugpilio
Latvijoje. 1920 03 15 kaip netinkamas karinei tarnybai iš ka
riuomenės atlcistas.
ICVA, F. 930, ap. 2), b. 54.
JANILIONIS Juozas gimė 1882 Gaižiūnų sodžiuje, Bir

žų vls., Panevėžio aps. Baige Aleksandro g-ją Rygoje, Latvijo
je. 1910-15 mokesi Žemaičių kunigų seminarijoje. 1915
06 29 Drukšėje įšventintas kunigu. 1921 01 – 1924 07 tar
naudamas vikaru ir m-lų kapelionu Zarasuose, nuo 1922 10
ten dar tarnavo ir karo kapelionu. Mire 1974 12 28 Rio de
Žancirc, Brazilijoje.
LVCA, F. 1671. ap. 6, b. 7; LKKAS archyvas.
Janickis Jonas
atliko 5 pést. pulke. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII

asp. laida) suteiktas pion. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į pionierių karininkų atsargą. 1933 09 18 - 1941 07 31
dirbo VDU Fizinės chemijos katedroje vyr. asistentu. 1935
apgynė habilitacinį darbą ir įgijo privatdocento vardą. Nuo
1940 09 01 Technologijos f-to docentas, 1940-41 Fizinės
chemijos katedros vedėjas, 1941 03-08 prodekanas. Vokie
čių okupacijos metais suimtas ir tardytas, kurį laiką nedirbo.
Vėliau įsidarbino vertėju Kauner Zeitung leidykloje ir verti
mų biure „Plunksna“ Kaune. 1944–50 VDU Fizinės chemi
jos katedros vedėjas, 1948 Maskvoje apgynė chemijos moks
lų doktoratą. 1949 tapo profesoriumi. 1951–77 KPI Fizinės
chemijos katedros vedėjas. Nuo 1956 LSSR MA akademikas.
Nuo 1977 10 profesorius konsultantas. Parašė keletą vado Janionis Mykolas
vėlių ir nemažai mokslinių straipsnių iš sieros ir seleno jungi

nių chemijos. 1968 paskirta LSSR premija. Mirė 1998 06 18 JANIONIS Mykolas gimė 1908 04 08 Miškinių k., Ramy
Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. galos vls., Panevėžio aps. Baigęs Ramygalos prog-ją įstojo į Pa
Apdovanotas SSRS Garbės ženklo ordinu (1947), medaliu nevežio mokytojų seminariją, kurią baigė 1931. 1931 09 16
„Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare“ (1946). pašauktas į karinę tarnybą ir pasiųstas į Karo mokyklą. 1932
Žmona - Genovaitė Balčiūnaitė (1909-1990), sūnus - Al
05 16 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leite
girdas Jonas (1937) ir Vitalijus (1948). nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 2017; LTE, t. 2, p. 97; LKKAS archyvas, 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. ats. karininkų kursus ir
priimtas į tikrąją karinę tarnybą, paskirtas į 9 pést. pulką. 1938
JANICKIS (JONICKIS) Mikas (Mykolas) gimė 1885 Ro 08 27 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1938-48 Gatelių,
gačiovo mstl., Mogiliovo gub., Rusijoje. Baigęs Gomelio g-jos Tauragnų vls., Baibių (Zarasų r.) prad. m-lų mokytojas, Ra
7 klases 1907 įstojo į Vilniaus karo mokyklą. 1907–17 tarna guvos, Eriškių (Šiaulių r.) prad. m-lų vedėjas. Dalyvavo LŠS
vo Rusijos kariuomenėje. Turėjo kapitono laipsnį. 1918 03– veikloje, Vajasiškio ir Raguvos šaulių būrio narys. 1948 05 22
12 tarnavo Ukrainos Respublikos apsaugos ministerijos rašt NKVD suimtas ir ištremtas į lagerị Vorkutoje. Į Lietuvą grįžo
vedžiu. 1918 12 16 įstojo į Lietuvos kariuomenç, paskirtas 1957. Dirbo Baltriškių (Zarasų r.) prad. m-loje. Nuo 1968
atsargininku prie Apsaugos ministerijos, 191901 01 – 1 gu gyveno Šeduvoje, dirbo atsitiktinius darbus. Mirė 1982 03 23,
dų pėst. pulko rikiuotės kuopos vadu, 04 05 - I gudų pést. palaidotas Šeduvos kapinėse.
pulko 5 kuopos vadu. Ši kuopa pavadinta atskiraja gudų kuopa Žmona - Bronė Juozėnaitė (1908-1984), duktė - Gražina
ir priskirta prie atskirosios lietuvių brigados, 1919 07 01 – (1937-1991), sūnus - Vitolis (1939).
prie 2 atskirosios gudų kuopos. Nuo 1919 11 21 ėjo gudų LVCA, I. 1116, ap. 1, b. 48. 1. 137; LKKAS archyvas
Lictuos kariuomenes karininkai 39

skyriaus vedėjas. Nuo 1944 1209 Invalidų kooperacijos tary
bos pirmininko pavaduotojas.
ICVA. I. 391. p . 7. 6. 2027: LKKAS archyvas
JANKAUSKAS (JANKAUSKIS) Antanas 1940 1| 15 bai

gė Karomokykla (XXII laida), suteiktas pést. jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas RA 29 STK 184 šaulių divizijos 262 šau
lių pulko šaulių būrio vadu.
LYA. 6. K-8, p. 2, sang, vnt. 3; LKKAS archyvas
Jankaitis Juozas
JANKAITIS (JANKAUSKAS) Juozas gimė 1914 07 05 To

ronte, Kanadoje. Atvykus į Lietuvą 1930 baige Pilviškių prog
ją, o 1934 – Marijampolės mokytojų seminariją. 1938 05 12
baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas kaval. jaun. leite
nanto laipsnis ir paskirtas į 3 dragūnų pulko sunkiųjų kulkos
vaidžių eskadroną. 1939 10 27-29 dalyvavo žygyje atsiimant
Vilnių. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo sunkiųjų
kulkosvaidžių eskadrono būrio vadu. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 615 art. pulko štabo žval Jankauskas-Baldauskas Bronius
gų būrio vadu. Po įvykusių neramumų kareivių tarpe perkel
tas į 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulką atskirojo motori
zuotojo priešlėktuvinio būrio vadu. 1941 09 09 areštuotas ir JANKAUSKAS-BALDAUSKAS Bronius gimė 1913 08 04
išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. Ten 1942 09 05 Liepojoje, Latvijoje. 1926 atvyko į Lietuvą, apsigyveno Kaune.
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metus kalėti. Mokėsi Šančių g-joje. 1932 baigė Aukštesn. technikos m-lą
Kaune. Dirbo Kauno m. savivaldybeje. 1934 09 18 pašauktas
1949 06 14 iš lagerio paleistas, bet iki 1956 buvo tremtyje.
Dirbo metalurgijos kombinate laborantu. 1956 grįžo į Lietu į karinę tarnybą ir pasiųstas į Karo mokyklą. 1935 09 15 ja
vą ir apsigyveno Panevėžyje. Dirbo spirito kombinate labo baigus (X asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto
rantu. 1960 persikėlė į Marijampolę ir dirbo maisto pramo laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargi. Grįžo į darbą
nes automatų gamykloje. 1966 grįžo į Panevėžį, dirbo tikslio savivaldybėje. Nuo 1938 Geležinkelių technikos kelių valdy
bos inžinierius. Nuo 1939 09 16 LŠS I Kauno rinktines 5 inž.
sios mechanikos gamykloje. Mirė 1989 02 05, palaidotas
Panevėžyje.
kuopos narys, Šančių šs „Kovo“ futbolo komandos vartinin
Žmona – Vanda Pielaitė (1926), sūnus - Juozas (1960 kas. 1941 06 23–28 dalyvavo Tautos sukilime prieš sovietus
1989).
Šančiuose. 1944 12 21 suimus ir kalintas Kauno kalėjime. 1945
LVCA, f. 930, ap. 8, b.559, 1. 121; LGG, t. 1, p. 343; LKKAS archyvas. 06 18 NKVD Karo teismo nuteistas 10 metų kalėti su teisių
praradimu 5 metams. 1945 08 03 išvežtas į Vorkutlag:ų, daly
JANKAUSKAS Aleksandras gimė 191001 29 Trečionių k., vavo kalinių sukilime. 1954 09 11 iš įkalinimo vietos paleis
tas, bet paliktas tremtyje Vorkutoje, Komijos ASSR. Neleidus
Krinčino vls., Biržų aps. Baigęs g-ją įstojo į VDU Humanitari grįžti į Lietuvą apsigyveno Kalugoje. Mire 1992 Kalugoje, ten
nių mokslų f-to Filologijos skyrių, kur studijavo 8 semestrus.
ir palaidotas. 1992 06 04 Lietuvos AT reabilituotas.
1933 07 16 - 1940 11 01 dirbo Susisiekimo ministerijos Paš
to valdybos tarptautiniame skyriuje. Pašauktas atlikti karinę tar Žmona1- Ona Šliumpaitė (1917–1973), sūnūs – Romual
das (1938), Bronius (1940), Zigmas (1943), dukros - Irena
nybą 1936 09 15 baigė Karo mokyklą (XI asp. laida), suteiktas (1942), Genovaitė (1945-1947).
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. 1941 mokytojavo Rokiškio g-joje. 1942 persi LCVA, . 561, ap. 2, b. 1682; LKKAS archyvas.
kėlė į Vilnių ir dirbo vertėju Švietimo valdyboje. 1942 09 01 –

1943 02 01 Vilniaus m. savivaldybės Finansų valdybos kan JANKAUSKAS Eduardas gimė 1912 02 10 Vilnijos krašte,
celiarijos v-kas. 1943 05 - 1944 09 22 VU Sverimų kalbų bet vaikystę praleido Lampėdžiuose ir Kaune. 1932 baigęs Kau
40 Licturos kariuomenės karininkai

riuomenç, įstojo į Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (IX
asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į inžinerijos karininkų atsargą. Tęsė studijas VDU Sta
tybos f-to Architektūros skyriuje, kartu dirbo statybos tech
niku įvairiose įstaigose. 1937 06 10 - 07 01 stažavo Ryšių
batalionc. 1938 - 1939 07 dirbo AB „Maistas“ statybos tech
niku. Mobilizuotas Lietuvos kariuomenę 1939 09 18 -
į
10 03 tarnavo Ryšių rinktinėje. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į Sevurallagą, Garių r.,
Sverdlovsko .
sr.Šeima 1941 ištremta į Zonalnojë, Bijsko r., Al
tajaus kr. 1942 10 28 lageryje SSRS NKVD Ypatingojo pasi
tarimo nuteistas 8 metus kaleti. Dėl bado ir išsekimo neišejus
į darbą bausmės laikas pratęstas dvejiems metams. 1951 01 27
perkeltas į Javos lagerį, vėliau – į Zubovą, Polianos r. Mordo
vijoje. Žuvo lageryje 1951 04 18. Palaidojimo vieta nežino
Jankauskas Eduardas
ma. 1963 12 11 LSSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu re
abilituotas.
no „Aušros“ berniukų g-ją įstojo į Karo mokyklą. 1934 09 15 Žmona - Sofija Krauzaitė (1917-2001), dukros - Regina Ire
ją baigus (XVI laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir pa na (1938), Edita (1940–1941 tremtyje), sūnus (1941-1941
skirtas į 6 pést. pulką. Buvo aktyvus sportininkas, pasižymėjo tremtyje).
kaip puikus šaulys ir gimnastas. 1937 11 23 pakeltas į leite LCVA, f. 631, ap. 7. b. 10627; LGG, t. 1, p. 343; LKKAS archyvas.
nantus. 1938 07 25–30 dalyvavo I Lietuvos tautinėje olim
piadoje Kaune ir komandiniame šaudyme kariniais šautuvais
iškovojo tris aukso medalius. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
tuvą tarnavo 6 pest. pulko 3 šaulių kuopos būrio vadu. Likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko šaulių kuopos va
du. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 pasi
traukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV,apsigyveno Hamon
de. Dirbo plieno fabrike. Mirė 1977 03 19 Čikagoje, JAV.
JANKAUSKAS-JANKAITIS Eduardas gimė 1912 03 26

Liepojoje, Latvijoje. 1932 baigęs Telšių vysk. M. Valančiaus
g-ją įstojo į VDU Technikos f-tą. 1933 09 18 pašauktas į ka
Jankauskas Julius
JANKAUSKAS Julius gimė 1909 01 18 Ryliškių k., Merki

nės vls., Alytaus aps. Baigė Aukštesn. technikos m-los Mechani
kos skyrių. 1932 07 01 baigus Karo mokyklos ginklininkų kur
sus suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas ginklininku į 2
ulonų pulką. 1935 12 31 perkeltas į Priešlėktuvinės apsaugos
rinktinę. 1936 07 16 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės
ginklininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 pa
skirtas RA 29 ŠTK zenitinės artilerijos diviziono atsargos sandė
lių v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23 nušautas vo
kiečių kareivių netoli Vydenių k., Varėnos r.
LYA, S. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS archyvas.
Jankauskas-Jankaitis Eduardas

savarunkiškai pakilo į orą. 1928 02 16 pakeltas kapitonus. 1928
į
03 07 baigė Aukštojo pilotažo m-lą. 1928 08 15 suteiktas karo
lakūno vardas. 1931 04 01 paskirtas mokomosios eskadrilės in
struktoriumi, kartu ėjo puskarininkių lakūnų klasės vedėjo pa
reigas. Iki 1934 07 11 Aviacijos m-loje dėstė topografiją ir skrai
dymo praktiką. 1934 10 15 paskirtas 4 eskadrilės vadu. 1934
11 23 pakeltas į majorus. 1935 05 21 komandiruotas mokytis
į Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje, kurią bai
gus 1937 08 28 suteiktos gen. št. karininko teises ir paskirtas
Lietuvos kariuomenės štabo III (operacijų) skyriaus Mobilizaci
jos dalies karininku. 1937 11 23 pakeltas į gen.št.plk. leitenantus.
1938 01 01 – 1940 0601 Karo mokykloje dėstė karo istoriją ir
aviaciją. 1938 06 25 paskirtas kariuomenės štabo I (kanceliari
ja) skyriaus Operacijų dalies vedėju, 1939 07 06 – III skyriaus
Mobilizacijos dalies vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 06 30 paskirtas Karo aviacijos štabo v-ku, 07 12 – ir Lie
tuvos aeroklubo tvarkytoju. Sovietams likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 24 paskirtas Karo aviacijos likvidacinės ko
pl. Jankauskas Juozas
misijos nariu. 1940 12 31 iš Lietuvos kariuomenės ir iš Lietuvos
aeroklubo tvarkytojo pareigų atleistas. Kurį laiką dirbo Kauno m.
JANKAUSKAS Juozas gimė 1900 03 04 Jaupėnų k., Rieta savivaldybėje planuotoju, vėliau – VDU karinio parengimo lek
vo vls., Telšių aps. 1912–14 mokėsi Palangos g-joje, vėliau bai toriumi. Kilus Vokietijos SSRS karui 1941 06 23–28 dalyva
ge šios g-jos, evakuotos į Bobruiską, 6 klases. 1918 grįžo į Lietu vo Tautos sukilime prieš sovietus, vadovavo sukilėlių būriui. 1941
vą ir įstojo į Kauno kunigų seminariją, tačiau po metų išstojo. 06 28 vokiečiams nuginklavus sukilėlius kurį laiką dirbo Kau
1919 06 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Vil no m. priešlėktuvinės gynybos štabo v-ku, vėliau LAF Organi
niaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą, kandidatu įrašytas į zacinio ir politinio skyriaus 1941 09 15 kartu su kitais 28
Karo mokyklą. 1919 12 01 paskirtas Kauno karo komendantū LAF vadovybės nariais pasirašė LAF memorandumą Hitleriui.
ros raštininku. 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 1941 09 22 vokiečiams uždraudus LAF paskirtas Kauno spiri
ją baigus (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas to gamyklos direktoriumi. 1941 10 24 grįžo į karinę tarnybą,
7 pest. pulko mokomosios kuopos jaun. karininku, 1922 09 25 – paskirtas LSD Kauno apyg. vado padėjėju, štabo v-ku. 1942 06
Karo mokyklos būrio vadu. 1923 01 09–22 dalyvavo sukilime iš šių pareigų pasitraukė. Dalyvavo prof. Ambrazevičiaus-Bra
vaduojant Klaipėdą. 1923 07 16-08 04 laikinai ėjo Karo mo zaičio sudarytos Tautos tarybos veikloje. Paskirtas LF pogrindi
kyklos adjutanto pareigas. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenan nės karinės organizacijos Kęstutis“ štabo v-ku. 1944 03 27 -
„
tus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį sky 05 15 carnavo gen. P. Plechavičiaus VR štabo III skyriuje. 1944
rių (V laida). 1925 08 28 komandiruotas į Karo aviaciją, 09 21 05 15 vokiečiams uždraudus VR dalyvavo antinacinėje ir anti
paskirtas Karo aviacijos kursų klausytoju. 1926 06 12 baige Ka sovietinėje rezistencinėje veikloje, slapstėsi Kaune, nuo 1944
ro aviacijos kursus. 1926 08 07 lėktuvu Alb.B.II. pirmą kartą 06 06 – Seredžiaus klebonijoje, vėliau V. Jonaičio dvare. Čia kau
pė ginklus „Kęstučio“ karinei organizacijai ir rengė jos narius gin
kluotam pasipriešinimui okupantams. 1944 08 01 pasitraukė į
savo tėviškę Jaupėnuose. 1944 08 Rietavo klebonijoje surengė
LF vadovų pasitarimą, kuriame dalyvavo ir iš Vokietijos su VLIKO
įgaliojimais atvykę L. Prapuolenis, prof. Z. Ivinskis ir Pr. Padals
kis. Kurį laiką slapstesi Rietavo, vėliau Pajūrio klebonijoje. 1944
12 14 įsigijo fiktyvius dokumentus Jonkaus pavarde. 1946–50
gyveno Natkiškėse, Tauragėje ir Pagėgiuose, kur slapstydamasis
nuo NKVD dirbo įvairiose įstaigose. 1947 pavasarį per ryšinin
kus atnaujino ryšius su antisovietiniu pogrindžiu (slap. Bukas,
Petrênas, Ūsočius, Vytis). 1950 10 26 persikėlė į Šiaulius ir įsidar
bino Šiaulių sr. taupomųjų kasų ir kredito valdyboje. 1953 02 03
.
išdavus iš Vakarų atvykusiam ir vėliau tapusiam KGB agentu J.

Deksniui sovietinių saugumiečių Šiauliuose suimtas. Kalintas
KGB vidaus kalėjime Vilniuje. 1953 10 22 MVD Karo teismo
nuteistas 25 metus kalėti ypatingo režimo lageryje ir dar 5 me
Jankauskas Juozas su žmona Ona tams visų teisių atėmimu. 1954 06 18 etapu išsiųstas Bolšoj Ozer
Lictuos kariuomenos kariukai

nyj lageri, Krasnojarskokr. 1957 bausmė sumažinta iki 10me JANKAUSKAS Stasys gimė 1898 01 25 Dvarviečių k., Už
ty. 1959 II 19 kaip nepagydomas ligonis ir invalidas išlagerio venčio vls., Šiaulių aps. 1918 baigė į Voroneža cvakuotą Vil
paleistas, grįžo Lietuva. Kurį laiką gyveno pas žmona Tytuvė
į niaus suaugusiųjų g-ją. Grįžus į Lietuvą nuo 1919 1001 Šiaulių
nuose, Kelmės r., Šiaulių aps. Vėliau su žmona persikėlė į Kau intendantūros Mobilizacinio skyriaus įgaliotinio padejejas. 1920
1.2. Įsidarbino Kauno rajkoopsąjungos statybineje organizacijo 07 12 pervestas į Kauno komendantūrą vyr. raštvedžiu, ve
je. Mirė 1967 08 03 Kaune, palaidotas Jonučių kapinėse Gar liau maisto dalies raštvedžiu, 1920 10 04 suteiktas karo valdi
liavoje. 1999 09 29 pripažintas kariu savanoriu (po mirties). ninko laipsnis. 1921 09 22 komandiruotas į užsienį tęsti mokslą.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie Nuo 1923 01 01 paskirta KAM stipendija. 1925 01 25 Miun
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plicno sparnų" gar chenc, Vokietijoje, baigė Aukštąją veterinarijos m-lą. 1930
be's ženklu (1933), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu 01 23 pačiam prašant paleistas į veterinarijos karininkų atsar
(1925), Čekoslovakijos Baltojo liūto 4 laipsnio ordinu su kar 97. Dirbo Veterinarijos departamente prie Žemės ūkio m-jos,
dais (1937). vėliau paskirtas šio departamno direktoriumi. 1937 11 23
Žmona - Ona Čebelytė (1894–1972), sūnus – Juozas (1931). kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargo
LCVA, 1.930, ap. 5. b. 1008; LYA. I. K-1, ap. 58, b. 2735513.1. 1-13; je, suteiktas vet ats. leitenanto laipsnis.
LKKAS archyvas LCVA, 1.930, ap. 2), b. 56; ap. 8, b. 245; LKKAS archyvas.
JANKAUSKAS Juozas T JANKAITIS Juozas.
JANKAUSKAS Juozas 1938 09 27 baigė Karo mokyklą (XIII

asp. laida), suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LKKAS archyvas
Jankauskas Stepas
JANKAUSKAS Stepas (Steponas) gimė 1898 04 06 Kly

šių vnk., Akmenės vls., Mažeikių aps. Dirbo mokytoju Klyšių
prad. m-loje. 1919 02 01 – 1923 05 19 carnavo karo valdi
ninku Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos batalione, ejo
technikos sandėlio v-ko, karių krautuvės vedėjo pareigas. 1923
Jankauskas Kazys 05 19 pačiam prašant paleistas į atsargą mokytis. 1934 06 12
baigė VDU Matematikos-gamtos f-tzą, vėliau Brno u-to Gamtos
f-tą Čekoslovakijoje. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdi
JANKAUSKAS Kazys gimė 1914 07 11. 1931 10 29 baigė
Karo mokyklą (VI asp. laida), suteiktas pėst. ats. jaun. leite ninkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas inž. ats. jaun.
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. Sovietų leitenanto laipsnis. 1938 06 30 tapo gamtos mokslų daktaru.
Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 194705 14 suimtas. Nuo 1940 VU Zoologijos katedros profesorius. 1941-44 vo
1947 09 22 NKVD Karo tribunolo nuteistas 15 metų kaleti kiečių okupacijos metais VU docentus, vėliau prorektorius. Ben
ir išvežtas į Pečioros lagerį. dradarbiavo „Lietuviškojoje enciklopedijoje“, žurn. „Gamta
ir „Gimtasis kraštas“. Mirė 1984 04 03 Vilniuje.
LGG, 1. 2, d. 1. p. 616; LKKAS archyvas
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
JANKAUSKAS Leonardas gimė 1916 06 23 Rusijoje. At Žmona - Jadvyga Tolucytė (1898), sūnus – Tadas Rimantas
(1937).
vykęs į Lietuvą baigė Aukštesn, technikos m-los Elektrotech LCVA, F. 391, ap. 7. 6. 2034; IKKAS archyvas.
nikos skyrių. 193909 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida)
suteiktas inž. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžine
JANKAUSKAS Večislovas gimė 1913 05 17 Sankt Peter
rijos karininkų atsargą. Mirė 1996 02 22 Čikagoje, JAV. burge, Rusijoje. Atvykus į Lietuvą mokesi Skuodo vid. m-loje
Vedęs, sūnus - Saulius.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 869; LKKAS archyvas. ir J. Tumeno g-joje. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp.

0501 paskirtas naujokų cmimo komisijos pirmininku. 1919
07 01 perkeluas karininku i Karo mokyklą, paskirtas 1 kuopos
A
vyr. instruktoriumi. 08 01 - administracijos ir fortifikacijos lek
toriumi, 09 06 - 2 kuopos vadu. 1919 10 18 suteiktas vyr.
leitenanto laipsnis. 1920 01 03 paskirtas Karo mokyklos ūkio
vedėju. 1920 09 01 pakeltas į kapitonus. 1920 12 01 paskirtas
Panevežio komendantūros komendantu, veliau Rokiškio komen
dantūros komendantu. 1923 08 08 kaip reikalingas VRM pa
Icistas į atsargą. 1925-27 Rokiškio žemesniosios policijos m-los
v-kas. 1927-40 Kauno m, policijos vadas, kartu deste Aukšto
joje policijos m-loje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasi
traukė į Vokietiją. Kilus Vokietijos-SSRS karui ir vokiečiams oku
pavus Lietuvą grįžo ir dirbo provincijoje pienines vedeju. 1944
pasitraukė į Vokictiją. Karo pab. emigravo į Kolumbiją. apsigy
veno Medeline.
Žmona - Valentina, dukros - Aldona ir Birute.
Jankauskas Večislovas
LCVA, F. 930. ap. 2), b. 58: LKKAS archyvas.
laida) suteiktas ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių

karininkų atsargą. 1939 09 įstojo į VDU Technikos f-to Sta
tybos skyrių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno Rad
viliškyje. 1940 08 13 NKVD suimtas ir kalintas Šiauliuose,
vėliau išvežtas į Rusiją, nuo 1941 07 03 kalintas Gorkyje. 1942
05 19 žuvo kalėjime.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 11768; LGG. t. 1. p. 345; LKKAS archyvas.
Jankauskas Vladimiras
JANKAUSKAS Vladimiras gimė 1904 03 22 Sarakų k., Tel.

šių vls. ir aps. 1926 baigė Panevėžio g-ją. 1926–29 dirbo spi
rito sindikato kontrolieriumi Panevėžyje. 1929 baige Antver
peno (Olandija) komercijos in-to 1 kursą. 1931 10 29 baigus
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas art, ats. jaun. leitenan
to laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1932–33
dirbo geležinkelio Telšiai–Kretinga statyboje kelio tiesimo kon
trolieriumi, 1934–35 – Lobyno buhalterijoje. Nuo 1937
06 10 LŠS I Kauno rinktinės 6 maisto šaulių kuopos šaulys,
nuo 1937 07 10 2 būrio vadas. Sovietų Sajungai okupavus
Jankauskas Vladas Lietuvą NKVD suimtas ir su šeima ištremtas į Sosnovką, Pod
gornoje, Čiajos r., Tomsko sr., 1957 perkeltas į Tomską. 1971
JANKAUSKAS Vladas gimė 1891 07 22 Šakynoje, Žaga grįžo į Lietuvą. Mirė 1987.
rės vls., Šiaulių aps. 1912 baigė Panevėžio mokytojų seminari Žmona - Halina Viktorija (1906–1965), sūnūs - Jurgis
ją. 1914 prasidėjus I pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos ka (1937) ir Tadas Rimas (1938).
riuomenę ir paskirtas į 3 korpuso 21 diviziją Kaukaze. Pasiųstas LGG, c. 1, p. 345; LKKAS archyvas.
į karo m-lą Tbilisyje, kurią 1917 baigus suteiktas paporučikio

laipsnis. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 04 01 mobilizuotas į Lie JANKAUSKAS Zigmas gimė 1885 04 28 Vaideginio vnk.,
tuvos kariuomenę ir paskirtas į Kauno m. komendantūrą. 1919 Kovarsko vls., Panevėžio aps. Baige Sankt Peterburgo preky
Lieturos kariuomenes karininkai

bos m-los 5 klases, 1916 - Rusijos kariuomenės Oranienbau si mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir paskirtas jaun. ordina
mo praporščiky m-12. 1916 04 15-1918 02 30 tarnavo Rul toriumi Petrogrado lugačiovo karo ligoninę. 1917 11 ko
į
sijos kariuomenėje, buvo kuopos vadas. Grjšus į Lietuvl 1922 mandiruotas į Dorpato u-ti baigti studijas. 1918 03 25 įgijo
0106 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 8 pést. gydytojo kvalifikaciją. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dirbo gydy
pulko 3 kuopos jaun. karininku. 1922 05 01 suteiktas pest. toju Šeduvoje. 1919 01 02 priimtas Kupiškio prog-jos gydy
leitenanto laipsnis ir perkeltas į 5, veliau į I kuopa. 1923 07 10. toju. 1919 08 07 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir pa
paskirtas 3 kuopos vyr. karininku. 1924 05 02 pakeltas vyr. skirtas gydytojuiKaro mokyklą. Vėliau tarnavo I savanorių
į
leitenantus. 1931 01 01 pagal Kawininkų laipsnių įstatymą laips pulke, Atsargos batalionc.1920 02 01 paskirtas Atskirojo la
nis pakeistas į leitenanto. 1932 03 02 pačiam prašant paleistas zareto l. c. vyr. gydytojo pareigas, nuo 1920 06 05 jaun. or
į atsargi?, 1936 12 31 - į dimisiją. dinatorius. 1922 05 01 suteiktas san. vyr. leitenanto laipsnis.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). 1922 05 18 paskirtas 5 pest. pulko vyr. gydytoju. 1923 01 16
Žmona - Efrusina Ivanauskaitė (1894), sūnus - Vytautas Jur paleistas į atsargą. Dirbo Kupiškio vid. m-loje gydytoju bei
gis (1930). mokytoju. 1925 perkeltas į Skapiškio vid. m-lą. Skapiškyje ir
LCVA, 1.930, ap. 2), b. 59; ap. 8, b. 872. Obeliuose dirbo sveikatos punkto vedėju, užsiėmė privačia gy
dytojo praktika. 1928 vėl grįžo į Kupiškį ir dirbo gydytojo
padejeju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1935 persi
kėlė į Šiaulius ir dirbo sveikatos punkte bei kalėjimo gydyto
ju. 1936 03 19 dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Palaidotas
šeimos kape Kupiškio kapinėse.
Žmona - Sofija.
LCVA, F. 391, ap. 2, b. 776; ap. 7, b. 2013;1.930, ap. 2), b. 60; LKKAS archyvas.
Jankavičius Leonidas
JANKAVIČIUS (JANKOVIČIUS) Leonidas gimė 1893

12 30 Aizpute, Latvijoje. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, nuo
1916 praporščikas. Atvykus į Lietuvą 1919 04 03 mobili
zuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į 1 pest. pulką, 05 07 –
Jankevičius Juozas
Alytaus komendantūros karininku. 1919 11 17 suteiktas lei
tenanto laipsnis. 1920 04 01 perkeltas į 5 pest. pulką. 1920
04 30 kaip Latvijos pilietis iš Lietuvos kariuomenės paleistas. JANKEVIČIUSJuozas gime 1912 03 04 Sereikonių k., Pum
Nuo 1936 Kauno m. savivaldybės tarnautojas. Nuo 1937 penų vls., Pasvalio aps. 1929 baigė Pasavalio g-ją. 1930–36
02 06 LŠS I Kauno rinktinės 2 Kauno pilies kuopos šaulys, mokėsi Kauno meno m-loje, paskirta Švietimo m-jos ir Tauti
nuo 1939 03 kuopos vado padėjejas. nio fondo stipendija. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
Žmona – Marija, duktė - Elena. paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 61; 1.561, ap. 2, b. 1835. LCVA, f. 391, ap. 7, b. 2044.
JANKEVIČIUS Aleksandras 1 JANKUS Aleksandras. JANKEVIČIUS Stasys 1934 09 15 baige Karo mokyklą (LX
asp. laida), suteiktas kav. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
JANKEVIČIUS Domas (Domininkas) gimė 1890 08 17 tas į kavalerijos karininkų atsargą.
LKKAS archyvas.
Girvalakiuose, Kupiškio vls., Panevėžio aps. Mokesi Kupiškio
Kupiškio prog-joje, 1911 baigė Sankt Peterburgo šv. Kotry
nos bažnyčios privačios g-jos 5 klases. Rudenį priimtas į Dor JANKEVIČIUS Vytautas baige Panevėžio berniukų g-ją.
pato (Tartu) u-to Medicinos f-tą. 1916 07 28 baigęs IV kur 1936 įstojo į VDU. 1936 09 15 baigė Karo mokyklą (XI asp.

vo LSD 253 bataliono stabe, buvo LLA atstovas batalionc. 1944
pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1938).
Žmona - Larisa
LCVA, F.631. ap. 7, b. 17311:1.930, ap. 8. b. 729.1. 141: LYA, F. K
8, ap. 2, sug, vnt. 3: LKKAS archyvas
Jankevičius Vytautas
laida), suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į

pėstininkų karininkų atsargą.
Jankūnas Alfredas
JANKŪNAS Alfredas gimė 1916 01 17 Dirželiškio vnk,

Šiaulėnų vls., Šiaulių aps. 1937 baigė Šiaulių aukštesn. m-los
8 klases. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsci
ninkų karininkų atsargą. Studijavo VDU Teisių f-to Eko
nomijos skyriuje.
LCVA, F. 631, ap.7, b. 13920; LKKAS archyvas.
JANKŪNAS Jonas gimė 1915 01 01 Pamaskvėje, Rusijoje.

Atvykęs į Lietuvą baigė Aukšesn. technikos m-lą, Kauno aps.
C
Jankūnas Aleksandras
JANKŪNAS (KONDRACKIS) Aleksandras gimė 1918

09 02 Petrograde, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą mokėsi Alytaus ir
Jurbarko g-jose. 1936 06 27 baigęs Jurbarko g-ją įstojo VDU
į
Teisių f-tą, bet pašauktas atlikti karinę tarnybą įstojo į Karo mo

kyklą. 1939 09 16 ją baigus (XX laida) suteiktas pėstininkų
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pest. pulką. Sovietų Są
į
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 8 pést. pulko 1 sunkiųjų

kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizi
jos 297 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu, tačiau 1940
12 20 paskyrimo įsakymas atšauktas ir iš kariuomenės atleistas.
1940 10 02 grįžo studijuoti į VDU Technologijos f-to Me
chanikos skyrių. Vokiečių okupacijos metais įstojo į LLA, tarna Jankūnas Jonas

komendantūros pasiųstas 1937 06 26 atvyko į Karo mokyklą. Žmona - Liucija Naudžiūtė.
1938 09 27 ją baigus (XIII asp. laida) suteiktas inž. ats. jaun. LCVA, 1.930, ap. 2). b. (2. ap. 8. b. 285, 287. 1. 84: LYA, E. K-8. ap.
leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkuj atsargą. 2. saug. vnt. 3; LKKAS archyv:ts.
1
Prasidėjus antrajai sovietinci okupacijai 1945 06 02 NKVD
suimtas, kalintas Tauragėje ir Šilutėje. 1945 08 19 paleistas.
LCVA, 1. 391, ap. 1, b. 1860; 1.930, ap. 7. b. 8575; LKKAS archyvas.
Jankūnas Stasys
JANKŪNAS Stasys gimė 1910 04 13 Žeimiuose, Kedai

nių aps. Baigė Kėdainių g-ją. 1931 10 29 baigus Karo mo
kyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1938 11 23 pakel
tas į ats. leitenantus.
Jankūnas Kazys
LCVA, F. 930. ap. 8. b. 692; LKKAS archyvas.
JANKŪNAS Kazys gimė 1909 11 22 Vindeikių k., Mus JANKUS (JANKEVIČIUS) Aleksandras gimė 1913 08 14
ninkų vls., Ukmergės aps. 1929 baigęs Ukmergės g-ją įstojo į Likučių k., Šaukėnų vls., Šiaulių aps. Baigęs Šiaulių g-ją stu
LU Humanitarinių mokslų f-to Lietuvių lit. ir istorijos skyrių. dijavo VDU Medicinos f-te, kur baigęs 1 kursą įstojo į Karo
1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas ats. mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XVIII laida) suteiktas pėst.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pest. pulko mokomo
sargą. 1931–33 Vytauto Didžiojo karininkų kursų, 1934 sios kuopos būrio vadu, veliau kuopos vyr. karininku. 1938
35 Kauno komendantūros, nuo 1935 08 01 Kariuomenės 10 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą
štabo IV (tarnybų) skyriaus civilis tarnautojas. 1937 11 23 1940 07 24 paskirtas LLK 9 pést. pulka kuopos vado
į
pakeltas į ats. leitenantus. 1939-40 dirbo civiliu tarnautoju

Vilniaus komendantūroje, nuo 1940 06 01 Vilniaus komen
dantūros raštvedys-iždininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK
179 šaulių divizijos atskirojo žvalgybos bataliono raštvedžiu
iždininku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo
1941 09 01 Saugumo departamento referantūros sekretorius.
1941 12 01 paskirtas LSD 1 bataliono būrio vadu. 1942 baige
VDU. Bendradarbiavo „Mūsų žinyne“, „Karyje“, „Karde“,
Naujojoje Romuvoje“. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją,
„
gyveno Hideseno ir Augustdorfo pabėgėlių stovyklose. Dir

bo britų zonos centriniame lietuvių k-te. 1947–49 August
dorfo stovyklos vedėjas, mokytojavo lietuviškojoje g-joje. 1949
emigravo į JAV, apsigyveno Elizabete. Nuo 1967 LB Niū
Džersioapyg. valdybos pirmininkas. Nuo 1974 dirbo „Dar
bininko“ redakcijoje, bendradarbiavo Drauge“, „Pasaulio lie
„
tuvyje“, „Karyje“. Į lietuvių kalbą išvertė H. Senkevičiaus ro

maną „Kryžiuočiai“.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1937). Jankus Aleksandras

padejeju. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 1003 pas vanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928), Lat
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos haubicy art, pulko vijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
chemijos tarnybos v-ku. 194106 14 suimtas ir išvežtas į lage Žmona - Jadvyga Jaročiauskaitė (1908-1996), sūnūs - Vy
ri Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 ten SSRS NKVD tautas (1930) ir Donatas (1933).
Ypatingojo pasitarimo nuncistas 8 meus kalėti. 1947 06 26 LKKAS archyvas
paleistas, grįžo į Lietuva. Mirė 1995 09.
Žmona - Angelė Sabaliauskaitė (1914), sūnus - Rimgaudas JANKUS (JANKEVIČIUS) Jonas gimė 1913 Atžalytės k.,
Kornelijus (1939). Pumpėnų vls., Panevėžio aps. Baige Pasvalio P. Vileišio aukštesn.
LCVA, L. 930, ap. 2), b. 63: LYA, 1. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS komercijos m-lą. 1939 09 16 baigė Karo mokyklą (XX laida),
archyvas. suteiktas pést. jaun. Ieitenanto laipsnis ir paskirtas į 6 pest. pul
ką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 6 pest. pul
ko 6 šaulių kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuo
294 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui
iš RA pasitraukė. 1941 07 16-07 25 tarnavo lietuvių karių
Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke. 1944 02 16 gen. P. Plecha
vičiui kuriant VR paskirtas VR bataliono, dislokuoto Trakuo
se, karininku. 1944 05 15 vokiečiams likviduojant VR iš ba
taliono pasišalino. Antrosios sovietinės okupacijos metais išvežtas
Sibirą. Grįžęs į Lietuvą gyveno Vilniuje, dirbo farmacijos
į
fabrike buhalteriu.
LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS archyvas.
JANONIS Petras gimė 1899 02 25 Bobėnų k., Nemunėlio

Radviliškio vls., Biržų–Pasvalio aps. Baige Sankt Peterburgo
komercijos m-los 8 klases ir Sankt Peterburgo inžinerijos tech
nikumą. Tarnavo Rusijos kariuomenėje karo valdininku. Gri
Jankus Jonas
žęs į Lietuvą 1919 07 15 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę
ir paskirtas į Inžinerijos batalioną, tačiau 08 23 iš tarnybos at
JANKUS Jonasgimė 1899 12 13 Budrių k., Garliavos vls., leistas. 1921 07 01 vėl mobilizuotas ir paskirtas Kėdainių in
Kauno aps. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenç. 191907 06 tendantūros sandėlio v-ku, 1923 08 31 – maisto buhalterijos
baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir pa buhalterio padėjėju, 11 01 – Intendantūros centrinio maisto
skirtas į Suvalkų komendantūrą. Vėliau perkeltas į Ukmergės sandėlio grūdų skyriaus vedėju. 1924 02 02 pačiam prašant
batalioną. 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių paleistas į atsargą. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdinin
įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1920 dalyvavo kui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas ats. adm. (B) lei
nepriklausomybės kovose su lenkais, du kartus buvo patekęs į tenanto laipsnis.
nelaisvę. 1923 01 09-22 dalyvavo sukilime vaduojant Klai Žmona - Amanda (1901).
pedą. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 bai LCVA, F. 930, ap. 8, b. 56, 1. 130-131; LKKAS archyvas.
ge Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių (V laida). 1926
01 01 perkeltas Šarvuočių rinktinę. 1928 11 23 pakeltas į JANSONAS Aleksas (Aleksandras) gimė 1892 11 02 Seno
į
kapitonus ir paskirtas į atskirąją pėst. kuopą. 1933 1004 per sios Bauskės dvare, Latvijoje. 1913 baige Nikolajaus vyrų g-ją
keltas į Intendantūrą, 1934 11 12 - į Klaipėdos komendan Rygoje. Studijavo Sankt Peterburgo u-to Matematikos f-te, po
tūrą, o 1935 09 14 – į Kretingos komendantūrą, dėstė karinį 3 semestrų mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Prie 28 art. štabo
parengimą g-joje. 1939 04 05 perkeltas į Karo aviaciją, nuo sudarytoje komisijoje išlaikė egzaminus, suteikta art. karininko
12 01 tarnavo Karo aviacijos komendantūros raštinėje raštve kvalifikacija. Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse Karpatų fronte.
džiu. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie Po bolševikų perversmo Rusijoje atvykęs į Lietuvą 1919 06 07
tuvos kariuomenę 1941 01 01 iš Karo aviacijos atleistas. Įsi mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Artilerijos pul
darbino buhalteriu degtukų fabrike „Liepsna“ Kaune. Kilus ką. 1919 12 20 suteiktas art. kapitono laipsnis. 1920 08 30
Vokietijos-SSRS karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą įstojo į paskirtas 7 baterijos vyr. karininku, 1921 04 20 – III tvirtoves
LSD. 1944 tarnavo LSD 255 batalione. 1944 pasitraukė į Vo sunkiosios baterijos vadu. 1922 01 30 baigė Aukštuosius kari
kietiją. 1949 emigravo į JAV, gyveno Brukline. Dirbo tarnau ninkų kursus (I laida). 1922 10 09 iš kariuomenės paleistas ūki
toju lietuvių bažnyčioje. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių visuo ninkavo savo ūkyje Vabalninko vls., Biržų aps. Sovietų Sąjun
meninėje veikloje. Mirė 1988 06 03, palaidotas Brukline, JAV. gai okupavus Lietuvą 1941 03 repatrijavo į Vokietiją.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Sa LKKAS archyvas.

J
Jansonas Arvydas Jansonas Eduardas Zanas
JANSONAS Arvydas gimė 1887 10 14 Senosios Bauskės dva 1 apsaugos pulka. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1944-49 gy
re, Latvijoje. 1908 baigė Rygos realinęg-ja, 1912 - Michailo veno pabėgėlių stovykloje, dirbo vyr. patarėju. 1948 baige Tiu
artilerijos m-la Sankt Peterburge. 1912–17 tarnavo Rusijos ka bingeno u-tą Vakarų Vokietijoje. 1950 emigravo į Australiją.
riuomenės 3 art. divizione. 1916 12 06 pakeltas į kapitonus. Dirbo Australijos teisių departamente. 1956 persikėlė į JAV,
Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais. 1917 04 18 - apsigyveno Niujorke. Nuo 1958 gyveno Bostone, dirbo drau
11 20 vadovavo sunkiosios art. divizionui. Atvyko į Lietuvą. dimo bendrovėje. 1971 persikėlė į Keip Kodą. 1974 su kitais
1919 06 07 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į įkūrė JAV LB Keip Kodo apylinkę, buvo valdybos sekretorius.
artilerijos pulką laikinai citi 2 diviziono vado parcigas. Dalyva LCVA, F. 631, ap. 7. b. 11095; LYA. f. K-8, ap. 2, saug. vne }; LKKAS
vo nepriklausomybės kovosc. 1919 11 18 suteiktas art. plk. archyvas.
leitenanto laipsnis. 1920 01 30 paskirtas 2 diviziono vadu. Nuo

1920 08 06 éjo Artilerijos skyriaus v-ko pareigas. 1921 0701 JANSONAS Eugenijus 1919 01 30 mobilizuotas į Lietuvos
paskirtas artilerijos tiekimo v-ku, 1922 06 08 - artilerijos v-ko kariuomenę ir paskirtas karininku į l balıgudžių pulką. 1919
padėjėju. 1922 08 05 suimtas ir kalintas Kauno įgulos VI for 06 15 iš kariuomenės atleistas.
to areštinėje, 09 29 už nusikaltimą Kariuomenės teismo spren LKKAS archyvas.
dimu pašalintas iš kariuomenės, atimtas plk. leitenanto laips
nis ir nuteistas 6 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. 1922 12 05 JANUKĖNAS (JANUKEVIČIUS) Teofilis gimė 1908
išbrauktas iš Artilerijos valdybos karininkų sąrašo. Atlikęs bausmę 09 13 Gerdašių k., Leipalingio vls., Seinų aps. Baige Alytaus
gyveno Biržuose. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 03
repatrijavo į Vokietiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio
ordinais, Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio ordinais.
LKKAS archyvas
JANSONAS Eduardas Žanas gimė 1911 08 04 Kesių k.,

Akmenės vls., Mažeikių aps. Baigė Mažeikių g-ią ir 1931 05 09
įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Pašauktas atlikti karinç
tarnybą įstojo į Karo mokyklą. 1932 09 15 ją baigus (VII asp.
laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Studijavo VDU Teisių f-te. 1939
02 15 pakeltas į ats, leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 07 12 priimtas į LLK pėst. pulką maisto tieki
I
mov-ku. Sovietams likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940

11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių
pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos Janukonas Teofilis

g-ją. 1931 10 29 baigus Karo mokyklų (VI asp. laida) suteik
tas pest. ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1936 05 10 baigus Karo mokyklos 10 mėn.
ats. karininkų kursus priimtas į tikrųją karo tarnyba ir paskir
tas į 4 pest. pulka. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 pést. pulko 6 kuopos
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko
šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. Vokiečių okupacijos metais kurį laiką tarnavo LSD. Nuo
1941 08 Geležinkelių apsaugos bataliono 3 kuopos vadas. Įsi
traukė į antinacinį pasipriešinimą, tapo LLA nariu. Nuo
1944 04 LLA Šiaulių apyg. štabo žvalgybos sk. v-kas.
LCVA, F. 930, ap. 7. b. 4160; LYA, . K-8, ap. 2, saug, vnt. 3: LKKAS
Paveler
f
archyvas
Janulevičius Antanas
JANUKEVIČIUS Teofilis JANUKĖNAS Teofilis.
JANULEVIČIUS (JANULIS) Antanas gimė 1910 09 23
Nakvosų k., Vaškų vls., Biržų aps. Baige VDU Medicinos f
tą. Nuo 1936 09 19 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1937
09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas san. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į sanitarijos karininkų at
sargą. 1937 11 23 priimtas į tikrąją karo tarnybą ir paskirtas 1
husarų pulko jaun. sanitarijos karininku. 1939 10 16 perkel
tas į Karo aviaciją. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
08 17 perkeltas į LLK 4 pest. pulką. Sovietams likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK at
skirosios aviacijos eskadriles gydytoju. 1941 06 14 suimtas Va
renos poligone ir išvežtas į lagerį Norilske. 1942 09 05 ten
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kaleti.
1950 11 17 ištremtas į Minusinską, Krasnojarsko kr. 1956
04 04 iš tremties paleistas, bet į Lietuvą negrįžo. Mirė 1974
Ačinske, Rusijoje.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 524, 1. 88; LGG, 6. 1. p. 348; LKKAS archyvas
Janulaitis Jonas JANULEVIČIUS Jurgis gimė 1908 10 18 Buckūnų k., Me

telių vls., Alytaus aps.Baigė Alycaus g-ją. Nuo 1929 0503
JANULAITIS Jonas gimė 1906 04 12 Beržinėje. 1931 10 24
baigus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas art. jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į 4 art. pulką. 1935 11 23 pakeltas leite
į
nantus. 1936 10 21 perkeltas į Priešlėktuvinės apsaugos rink

tinę. 1939 07 08 baigė Aukštosios karo mokyklos Gen. štabo
skyrių (III laida), suteiktas gen. št. karininko vardas ir paskirtas
į4 art. pulką. 1939 11 23 pakeltas į gen. št. kapitonus. Sovietų
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 art. pulke 4 baterijos
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 24 paskir
tas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų art. pulko
divizionovyr. adjutantu. 1940 pab. atleistas iš kariuomenės.
Vokiečių okupacijos metais dirbo priešgaisrinėje apsaugoje. 1944
pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į Australiją, apsigyveno
Melburne. Nuo 1965 gyveno Kanberoje. Aktyviai dalyvavo
Australijos lietuvių visuomeninėje veikloje. Mire 1980 11 08.
Vedęs, sūnus - Viktoras.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. Janulevičius Jurgis
50 Lietuvos karinomcncs karininkai

LŠS XIX Alytaus rinktinės narys. 1931 10 29 baigus Karo nikos m-los Statybos skyrių. 1928–30 dirbo Kaune techni
J
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laips ku-mclioratoriumi. 1930 įstojo į Karo mokyklą. 1932 10 31
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 baige Ke ją baigus (XIV laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir pa
dainių aukštesn. kultūrtechnikos m-los Geodezijos skyrių. skirtas Pionierių bataliono būrio vadu, 1934 - technikos dirb
1939 02 15 priimtas į tikrziją karo tarnybą ir paskirtas į Ka tuvių v-ku. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. 1939 01 29
riuomenės štabo Topografijos skyrių. Sovietų Sąjungai oku paskirtas Pionierių bataliono kuopos vado pavaduotoju. So
puojant Lietuvą tarnavo Kariuomenės štabo Topografijos sky vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo inž. bataliono 2
I
riaus nuotraukų dalies karininku. Likviduojant Lietuvos ka inž. kuopos vyr. karininku, būrio vadu. Likviduojant Lietu
riuomenę 1940 12 18 paskirtas RA 29 ŠTK 21 topografinio vos kariuomenç 1940 12 20 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo
būrio II kategorijos topografu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš pionierių bataliono pionierių kuopos būrio vadu.
RA pasitraukė. 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną, 07 03 Žmona - Birutė Atkočiūnaite (1915), dukros - Dalia (1935)
paskirtas bataliono 4 kuopos būrio vadu. 1941 08 07 pačiam ir Rūta (1937).
prašant iš karinės tarnybos paleistas. LCVA, f. 930. ap. 5. b. 1020; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS
Žmona - Janina Juškevičiūtė. archyvas.
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1624, 1. 196; 1.930, ap. 8. b. 292, 306; LYA,
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. JANULEVIČIUS Robertas Krištupas 1 JANULIS Rober
tas Kristupas.
JANULEVIČIUS Leonas gimė 1910 04 02 Gružių k., Joniš
kėlio vls., Biržų aps. 1923 baige Linkuvos g-jos 4 klases. 1928 JANULYNAS Stasys gime 1914. 1937 baige Alytaus aukš
06 – 1930 08 dirbo Žemės ūkio ministerijoje. 1933 baige tesn. miškų m-lą. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp.
Aukštesn. technikos m-los Statybos skyrių. 1933 08 įstojo į laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į
Karo mokyklą. 1935 09 15 ją baigus (XVII laida) suteiktas pėstininkų karininkų atsargą. 1938–39 mokomosios miškų
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 inž. batalioną, nuo 1936 urėdijos IV eilės girininkas. Gyveno Alytuje. 1939 pačiam pra
05 01 būrio vadas. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus. Sovie šant iš tarnybos atleistas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
tų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 inž. bataliono 2 inž. 1941 06 18 išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. Ten
kuopos vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1942 09 12 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mir
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atski ti. Sušaudytas 1943 10 27.
rojo pionierių bataliono 2 kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 07 09 ejo lietuvių karių (1938).
Vilniaus įgulos bataliono vado pareigas, 07 15 paskirtas į l LGG. t. 1, p. 349; LKKAS archyvas.
inž. bataliono 4 kuopą.
Žmona - Janina (1917).
LVCA, F. 930, ap. 8, b. 837, I. 126; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3;
LKKAS archyvas.
JANULEVIČIUS Petras gimė 1906 05 31 Rygoje, Latvijo

je. 1923 Kaune baigė g-jos 5 klases, vėliau - Aukštesn. tech
Janulionis Antanas
JANULIONIS Antanas gimė 1895 08 10 Berniūnų k., Du

Janulevičius Petras setų vls., Zarasų aps. 1917 baigęs į Rusiją evakuotą Vilkaviškio

g-ją pradėjo studijuoti matematika Sankt Peterburgo ul-te. tą, iš kur pasiųstas mokytis Karo medicinos akademiją Pet
į
1918 pab, grįžo į Lietuvą. 1919 03 savanoriu įstojo į Lietul rograde. 1917 06 02 baigęs akademiją paskirtas Kaukazo ka
vos kariuomenç, 04 03 paskirtas mokiniu į Karo aviacijos mo rinės apyg. sanitarijos valdybos jaun. ordinatoriumi lauko li
kyklą, tačiau už peštynes pasodintas 1 mėn. į daboklę, 09 19 goninėje. 1918 04 09 po perversmo Rusijoje iš kariuomenės
iš mokyklos atleistas ir perkeltas į art, pulka štabo raštvedžiu. demobilizuotas, grįžo į Lietuvą. 1918 1201 savanoriu įstojo
192005 21 suteiktas karo valdininko vardas. Nuo 1920 08 į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 1 pulką gydytoju. 1919
01 10 baterijos, o nuo 1921 0201 i haubicų baterijos ūkio 01 07 – 09 20 dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose
dalies v-kas. 1921 1001 su KAM stipendija komandiruotas su bolševikais, 1919 12-su bermontininkais, 1920 01 - su
į Dopartą (Tartu) studijuoti veterinariją. Nuo 1922 04 27 lenkais. 1920 03 01 suteiktas san. vyr. leitenanto laipsnis ir
studijas tęsė Miuncheno aukštojoje m-loje Vokietijoje. 1927 paskirtas 2 lauko ligoninės vyr. gydytoju. 1920 04 30 paskir
07 08 baigė aukštąjį veterinarijos mokslą. 1927 07 26 paskir tas Aviacijos dalies gydytoju, 07 16 - atskirojo lazareto vyr.
1
tas veterinarijos gydytoju į 2 ulonų pulką. 1928 08 22 už gydytoju. 1921 03 12 pakeltas į kapitonus. 1922 08 09 per
blogą pareigų atlikinį atleistas ir perkeltas veterinarijos gydy keltas į 1 art. pulką, 1923 12 31 – į mokomąją ats. bateriją.
toju į Kariuomenės intendantūrą. 1929 06 12 pačiam pra 1925 05 15 pakeltas į san. majorus. Nuo 1926 Karo mokyk
šant paleistas į karo valdininkų atsargą. 1929 07 01 – 1935 vyr. gydytojas ir lektorius, dėstė karo higieną, gamtos moks
los
06 01 Zarasų aps., 1935 06 01 - 1938 08 01 Seinų aps. lus ir chemiją. 1928 02 16 pakeltas į san. plk. leitenantus. 1931
veterinarijos gydytojas. 1937 11 23 kaip buvusiam karo val 03 31 paskirtas vyr. sanitarijos karininku. 1931 06 12 pakel
dininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas veterinari tas į san. pulkininkus. 1936 04 23 paskirtas Karo mokyklos
jos ats. leitenanto laipsnis. Nuo 1938 08 01 Varėnos r., nuo karininkų ramovės valdybos pirmininku, 1939 09 15 - Karo
1939 05 01 Merkinės r., nuo 1942 04 16 Eišiškių aps., 1944 ligoninės v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš šių parei
08 01 – 1946 04 Zarasų aps. veterinarijos gydytojas. Mire gų atleistas ir laikinai paskirtas Karo sanitarijos valdybos v-ko
1946 04 neaiškiomis aplinkybėmis Dūkšto vls. pavaduotoju. Mirė 1940 10 25 Kaune, palaidotas Aukšto
Apdovanotas Savanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomy sios Panemunės kapinėse.
bes (1928) medaliais. Apdovanotas II rūšies Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu ( 1926).
Žmona – Marijona Šaltytė (1905), sūnus – Algis (1939). Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1933), Savanorių ir Lie
LCVA, F. 392. ap. 2, b. 176; F. 560, ap. 1, b. 89, I. 168; f. 930, ap. 2J, tuvos nepriklausomybės medaliais (1928).
6.66: ap. 5. b. 1021: LKKAS archyvas. Žmona - Liucija Valavičiūtė (1901-1997), duktė – Liucija
Stanislava (1923-1944 žuvo Vokietijoje), sūnus - Linas Ge
diminas (1925).
LCVA, F. 391, ap. 7, b. 2060; f. 930, ap. 8, b. 130, 1. 66-67; LKKAS
archyvas.
JANULIS Algirdas gimė 1919 06 22 Kėdainiuose. 1937

baigė Zarasų g-ją. Nuo 1937 07 01 tarnavo Lietuvos kariuo
menėje, įstojo į Karo mokyklą. 1940 08 19 ją baigus (XXI
laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 art. pulk?.
Sovietų Sąjungai likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos atskirojo pries
tankinio diviziono ugnies būrio vadu. 1941 06 10 išsiųstas į
kursus SSRS. Ten NKVD suimtas ir išvežtas į lagerį Norilske,
kur žuvo.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 67; ap. 8, b. 310; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt.
3; LKKAS archyvas.
JANULIS Mykolas (slap. Daumantas, Tautvydas) gimė

191009 16 Kritižio k., Raguvos vls., Panevėžio r. Iki pirmo
sios sovietinės okupacijos buvo seniūnas. Vokiečių okupaci
Janulionis Linas
jos metais dirbo Raguvos pieninėje. Prasidėjus antrajai sovie
tinei okupacijai 1944 išėjo partizanauti. Išrinktas Vyčio apyg.
JANULIONIS Linas gimė 1888 09 23 Berniūnų k., Duse ūkio dalies v-ku, o žuvus būrio vadui ir būrio vadu. 1950 su
tų vls., Zarasų aps. 1908 baigęs Šiaulių g-ją išvyko mokytis į sišaudyme su enkavedistais ir stribais sužeistas. 1953 09 28
Sankt Peterburgą. 1914 baigęs Sankt Peterburgo valst. u-to žuvo kautynėse Levanišių k., Anykščių r. 2000 05 24 pripa
Ganitos-matematikos f-cą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, žintas kariu savanoriu ir 2000 06 23 suteiktas majoro laips
paskirtas į I gvardiečių pėst. divizijos Temir Chanšuro lazare nis (po mirties).

i
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigus Irkutsko 2 praporš J

čikų karo m-lą Sibire suteiktas praporščiko laipsnis. 1918 de
mobilizuotas, bet veliau paimtas į Sibire organizuojamą admi
rolo Kolčako kariuomenę kovai su bolševikais. 1919 12 pate
ko į bolševikų nelaisvę. Į Lictuvą grįžo 1922 05. 1922 06 27
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 11 pest. pulko
3 kuopos jaun. karininku. Laikinai ejo pulko ginklininko, pul
ko iždininko, ūkio kuopos vado, bataliono raštvedžio pareigas.
1923 03 17 suteiktas leitenanto laipsnis. 1924 03 22 perkel
tas į inž. pulka 3 inž. kuopos jaun. karininku. 1924 09 15 pa
keltas į vyr. leitenantus. 1925 08 25 paskirtas 3 pionierių
kuopos vyr. karininku, 1926 01 01 - Technikos pulko 1 pio
nierių kuopos jaun.karininku, 1927 0901 – Ryšių bataliono
adjutantu. 1928 11 23 pakeltas į kapitonus. 1929 05 23 pa
Janulis Mykolas čiam prašant paleistas į karininkų atsargą. Nuo 1929 10 18
LŠS Alytaus rinktinės 29 Puvočių bataliono šaulys, nuo 1932
Žmona - Ona Bernatavičiūtė (1911–1981), dukros - Vida Šakių rinktinės Sudargo šaulių kuopos vadas, nuo 1935 08
Cech (1940), Dalia Ona Trumpickienė (1942) ir Regina Var Trakų rinktinės 2 kuopos vadas, nuo 1939 1001 Kauno rink
nienė (1944). tines 4 Aleksoto šaulių būrio vadas.
LKKAS archyvas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Ona Macaite, sūnus - Norbertas Jonas Martynas
JANULIS (JANULEVIČIUS) Robertas Krištupas gimė (1928).
1908 12 22 Rygoje, Latvijoje. Atvykus į Lietuvą nuo 1928 LCVA, F. 930. ap. 2J. b. 69; f. 561, ap. 2. b. 1641, 1. 88; LKKAS archyvas.
Geležinkelių valdybos tarnautojas. Nuo 1929 03 12 LŠS na
rys. Studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. 1931 JANUŠAUSKAS (JANUŠEVSKIS) Jonas gimė 187907 15
11 04 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas ats. jaun. Simoniškių k., Rozalimo vls., Panevėžio aps. Baige realinę g-ja
leitenanto laipsnis. Nuo 1933 04 18 LŠS I Kauno rinktinės Mintaujoje, Latvijoje, 1899 – Kavalerijos karo m-lą Tverėje,
karininkų būrio narys. Studijavo VDU. Nuo 1934 06 08 VDU Rusijoje. 1901 paleistas į atsargą. 1914 vėl pašauktas į karinę
LŠS studentų šaulių būrio narys, nuo 1936 03 17 Kauno pi tarnybą, turėjo praporščiko laipsnį. Dalyvavo I pasaul. kare.
lies būrio, nuo 1938 04 06 Rinktinės tarybos narys. Grįžęs į Lietuvą 1919 04 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1625; F. 930, ap. 7, b. 4160; LKKAS archyvas. menę ir paskirtas 1 pėst. pulko 3 kuopos jaun. karininku. 1919
04 27 perkeltas į Alytaus komendantūrą, 10 23 – į Marijam
polės komendantūrą. 1920 01 24 suteiktas pėst. vyr. leite
nanto laipsnis. 1920 03 26 perkeltas į Geležinkelių karo v-ko
štabą. 1920 09 01 pakeltas į kapitonus. 1920 10 21 paskir
tas 12 pést. pulko 1 kuopos jaun. karininku, 1921 02 02 -
Utenos komendantūros komendanto padejeju. 1923 02 27
perkeltas į 3 pést. pulką. 1923 10 19 pačiam prašant dėl am
žiaus paleistas į atsargą, 1936 03 19 - į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus ir Šv. Sta
nislavo ordinais.
LKKAS archyvas.
JANUŠAUSKAS Stasys 1940 10 01 baigė Karo mokyklą

(XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu
teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas
JANUŠEVIČIUS Antanas gimė 1902 11 25 Epidemių k.,

Janušas Stasys
Liubavo vls., Marijampolės aps. 1925 baigęs Marijampolės Ry
giškių Jono g-jų įstojo į LU Technologijos-filosofijos f-to Isto
rijos skyrių. 1926-28 redagavo „Ateities“ žurnalą. 1928
JANUŠAS Stasys gimė 1892 07 01 Želvių k., Užvenčio vls., 08 17 - 1930 05 10 Vilkaviškio „Žiburio“ g-jos mokytojas.
Šiaulių aps. 1913 baigė kaderų m-los 6 klases Rusijoje. 1915 Pašauktas atlikti karinę tarnybą 5 pėst. pulke, vėliau įstojo į Karo
Lietuvos kariuomenis karininkai 53

Januševičius Antanas Januševičius Jonas
mokyklą. 1931 10 29 ją baigus (VI asp. laida) suteiktas pėst. JANUŠEVIČIUS Jonas gimė 1906 Žvagučių k., Papilės vls.,
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų Biržų aps. 1927 baigęs Biržų g-ją studijavo LU Teisių f-te.
atsargą. 1930 baigė VDU Teologijos-filosofijos f-to Istorijos 1929 02 19 baigus Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas pėst.
skyrių. Nuo 1931 LŠS narys. 1931–39 Mažeikių g-jos vicedi ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsar
rektorius. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1939 08 – gą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
1940 09 Skuodo g-jos direktorius. Sovietų Sąjungai okupaus keistas į ats. jaun. leitenanto. 1930–31 Kauno m. 2, vėliau 1
Lietuvą nuo 1940 08 30 Marijampolės Rygiškių Jono berniu policijos skyriaus v-ko padėjėjas. Nuo 1932 01 17 Lietuvos
kų g-jos vyr. mokytojas. 1941 LLV paskirtas m-los direktoriu VI Kauno rajono kriminalinės policijos vyr. valdininkas. 1933
mi. 1941-43 vokiečių okupacijos metais dalyvavo antinaci tyre komunistų veikėjų veiklą Lietuvoje. 1934 Vlastybės sau
nėje pogrindinėje veikloje, buvo LF narys. 1943 03 17 gesta gumo policijos kvotų valdininkas, 1931-40 dirbo slaptojoje
po suimtas ir kartu su kitais 48 Lietuvos inteligentais išvežtas į policijoje. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Są
Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur 1943 06 07 žuvo. jungai okupavus Lietuvą 1940 06 15 ieškotas NKVD.
LCVA kartoteka: LCVA, F. 631, ap.7, b. 8973; LKKAS archyvas.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1937).
Žmona - Pranė Ramonaitė (1906–1984), duktė – Regina Da
nutė Vaitaitienė (1934).
LCVA, F. 391, ap. 7, b. 2077; f. 930, ap. 8, b. 306; LKKAS archyvas.
JANUŠEVIČIUS Jokūbas gimė 1897 12 26 Sandariš

kių vnk., Papilio vls., Biržų aps. Baige miesto m-los 4 klases.
1916-19 mokytojavo Buginių k. prad. m-loje. 1919 08 02 –
1920 11 01 tarnavo Lietuvos kariuomenėje Elektrotechnikos
batalione, vėliau perkeltas į Kauno radijo stotį. 1920 12 10
suteiktas karo valdininko vardas. 1926 01 01 perkeltas į Tech
nikos pulką. 1927 02 16 suteiktas adm. (B) vyr. leitenanto
laipsnis. 1927 09 03 paskirtas Ryšių bataliono raštvedžiu-iž
dininku. 1929 11 23 pakeltas į adm. kapitonus. Sovietų Są
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ryšių batalione raštvedžiu
iždininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1009 iš
kariuomenės atleistas.

Žmona - Genovaitė Vavzekaite (1900), sūnus - Virginijus
(1928).
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 873. I. 132; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
Januševičius Jokūbas
LKKAS archyvas.

JANUŠEVIČIUS Kostas + JONUŠAS Kostas. JANUŠKA (JONUŠKA) Lionginas. 1922–24 Lietuvos stu J
dentų savišalpos d-jos valdybos narys, vėliau pirmininkas. 1937
11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų
atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto laips
nis.
LCVA kartoteka: LKKAS archyvas.
JANUŠKEVIČIUS Antanas gimė 1909 07 26 Rozalimo mstl.,

Panevėžio aps. Baige Panevėžio g-ją. Vėliau 2 metus studijavo
LU Teisių f-te. 1928 09 12 įstojo į Karo mokyklą. 1930 10 25
ją baigus (XII laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 1
pest, pulko 1 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun.
leitenanto. 1931 08 08 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Tarnavo policijoje. 1937 11 23 pakeltas į
ats. leitenantus. 1938 11 03 iš atsargos priimtas į tikrąją karo
tarnybą ir paskirtas 9 pest. pulko 9 kulkosvaidžių kuopos būrio
Januševičius Stepas
vadu, 1939 03 10 - vyr. karininku. 1939 10 27–29 dalyvavo
žygyje atsiimant Vilnių. 1940 03 01 perkeltas į 4 pest. pulką 8
JANUŠEVIČIUS Stepas gimė 1910 09 02 Rietave, Tel kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
šių aps. 1928 baigė g-ją Panevėžyje. 1933 09 15 baigus Karo 08 05 paleistas į atsargą. 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į Rešo
mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas ats. jaun. leitenanto laipsnis tų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištrem
ir paleistas į karininkų atsargą. 1936 15 10 baigus Karo mo ta į Raskazichą, Barnaulo r., Altajaus kr. 1943 01 02 lageryje
kyklos 10 mėn. ats. karininkų kursus priimtas į tikrąją karo tar SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti.
nybą ir paskirtas į 9 pėst. pulką. 1939 06 13 pakeltas į leite 1950 12 18 ištremtas į Altaiskoje, vėliau – Barnaulą, Altajaus kr.
nantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 9 pėst. 1958 03 24 iš tremties paleistas. Į Lietuvą grįžo 1964, apsigy
pulko autobūrio vadu. 1940 07 29 iš kariuomenės paleistas į veno Jonavoje, dirbo staliumi. Mire 1984.
atsargą. Vengdamas represijų pasitraukė į Vokietiją. Kilus Vo Žmona – Eugenija Džiugaitė (1912), duktė – Regina Judita
kietijos-SSRS karui grįžo į Lietuvą, tarnavo LSD. 194209 16 Vida (1939–1941 tremiant į Sibirą).
perkeltas iš 10 į 13 savisaugos batalioną, paskirtas bataliono LVCA, f. 930, ap. 2), b. 75; LGG, t. 1. p. 351-352; LKKAS archyvas.
adjutantu. Rytų fronte dalyvavo kautynėse su RA prie Stalining
rado. Pakeltas į kapitonus. Vokiečių kariuomenei traukiantis JANUŠKEVIČIUS Brunonas gimė 1912. 1939 09 18 baige
atsidūrė Kuršo grupuotės apsupime Latvijoje. 1945 05 07 iš Karo mokyklą (XIV asp. laida), suteiktas art. ats. jaun. leite
kariuomenės pasitraukė, grįžo į Lietuvą, tapo partizanu. Apie nanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. LŠS,
1945-46 žuvo kautynėse su NKVD kariuomene netoli Stal Tautininkų partijos narys. Įgijo aukštąjį išsilavinimą.
genų, tarp Rietavo ir Plungės. LCVA kartoteka; LKKAS archyvas.
LKKAS archyvas.
JANUŠEVIČIUS Zigmas gimė 1918 06 30 Klecininkų k.,

Salantų vls., Kretingos aps. 1936 baigė Kretingos pranciškonų
ordino g-ją. 1937–38 mokėsi Alytaus aukštesn. miškų m-loje.
1939 07 09 Kretingos komendantūros pasiųstas į Karo mo
kyklą. 1940 1001 ją baigė (XV asp. laida), dėl politinių mo
tyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
atsargą. 1941-44 vokiečių okupacijos metais dirbo medžio
apdirbimo įmonėje „Vilnelė“. 1944 pasitraukė į žmonos tė
viškę Girininkų k., Veiverių vls., Marijampolės aps. 1944
09 12 išėjo partizanauti į Kazlų Rūdos miškus. Mokė partiza
nus karinės drausmės, taktikos, naudotis ginklais. 1945 01 11
NKVD nužudytas ūkininko sodyboje kartu su šeimos nariais.
Palaidotas Pažerų kapinėse, Kauno aps.
Žmona - Domicelė Naudžiūtė (1919), duktė – Giedre Le
ontina (1943).
LKKAS archyvas Januševičius Zigmas
Licturos kariuomenės karininkai 55

Januškevičius Ceslovas
JANUŠKEVIČIUS Česlovas gimė 1901 10 15 Aleksandra Januškevičius Petras

vo dvare, Linkuvos vls., Šiaulių aps. Mokėsi Linkuvos m-loje. I
pasaul. karo metu su motina pasitraukė į Rusiją. Mokesi Sankt
Peterburgo Vasilijaus komercinėje m-loje. Grįžęs į Lietuvą tar JANUŠKEVIČIUS Petras gimė 1893 06 17 Rozalimo mstl.,
navo Lietuvos kariuomenės apsaugos būryje. 1919 07 31 sa Panevėžio aps. Vėliau gyveno Sankt Peterburge, kur 1914 baige
vanoriu įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) g-ią ir įstojo į Sankt Peterburgo u-to Fizikos-matematikos f-tą.
suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pest. pulko 5 kuopos Prasidėjus I pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę.
jaun. karininku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1915 05 01 baigė Vladimiro karo m-lą, suteiktas praporščiko
1923 03 13 perkeltas į Karo aviaciją ir paskirtas mokiniu žval laipsnis ir paskirtas į 160 pėst. pulko ats. batalioną. 1916 01 28
gu. 1923 08 04 pervestas į 2 oro eskadrilę. 1923 12 01 pakel pakeltas į paporučikius ir paskirtas 4 kuopos vadu. 1917
tas į vyr. leitenantus. 1925 06 13 baigė aukštojo pilotažo kursus. 05 16 - 10 22 dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokie
1926 04 01 suteiktas karo lakūno vardas. 1927 1004 perkel čiais, buvo sužeistas ir apnuodytas dujomis. Pasveikęs išsiųs
tas į mokomąją oro eskadrilę, paskirtas skraidymų instruktoriu tas į 95 ats. pulką. Grįžus į Lietuvą 1919 06 11 mobilizuotas
mi. 1928 08 01 pakeltas į kapitonus. 1931 01 01 paskirtas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas atsargon prie Kauno ko
vyr. instruktoriumi. 1932 02 13 pakeltas į majorus. 1932 10 01 mendantūros. 1919 07 15 perkeltas į 2 ats. batalioną 2 kuo
paskirtas mokomosios eskadrilės vadu, laikinai ėjo Aviacijos m pos jaun. karininku, vėliau paskirtas ūkio kuopos vadu. 1919
los v-ko pareigas. 1934 Anglijoje baigė skraidymo ir aklojo pi 10 17 perkeltas į Rokiškio komendantūrą, 10 25 paskirtas Eg.
lotavimo instruktorių kursus. 1935 09 02 paskirtas Aviacijos laitės karo komendantu. 1919 11 18 suteiktas pėst. vyr. leite
m-los vyr. instruktoriumi. 1936 06 13 pakeltas į plk. leitenan nanto laipsnis. 1921 03 12 pakeltas į kapitonus. 1923 01 22
tus, paskirtas mokomosios grupės vadu. 1939 parašė ir išleido perkeltas į 5 pėst. pulką. 1924 08 15 baigė Aukštuosius kari
skraidybos vadovėlį. 1939 10 07 pakeltas į pulkininkus, tačiau ninkų kursus (IV laida). 1926 01 01 perkeltas į Vyr. kariuo
pablogėjus sveikatai 12 23 pačiam prašant paleistas į atsargą. menės štabo pėstininkų inspekciją. 1926 02 16 pakeltas į ma
Ūkininkavo uošvio ūkyje Laukžemyje, Kretingos aps. Vokie jorus. 1930 06 26 paleistas į atsargą. Tarnavo policijoje. Bu
čių okupacijos metais organizuojant VR 1944 02 11 paskirtas vo Alytaus, Rokiškio, Utenos aps. policijos vadas. Antrosios
Kretingos aps. komendantu. 1944 10 su šeima pasitraukė į Vo sovietinės okupacijos pradžioje tapo partizanu (slap. Tevas).
kietiją. 1949 emigravo į Kanadą, apsigyveno Monrealyje. Dirbo Vadovavo Vyčio apyg. partizanų būriui. 1945 09 17 žuvo
įvairius darbus, vėliau - sandėlininku Aviation Electric įmonė kautynėse su NKVD kariuomene prie Papojo miško, netoli
je. Mire 2001 01 19 Monrealyje, palaidotas Šv. Jono lietuvių Upytės, Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. 10 žuvusių parti
kapinėse Toronte. zanų kūnai atvežti į Panevėžio NKVD kiemą ir ten niekinti, o
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921), Vy vėliau užkasti laukuose. 1990 partizanų palaikai perlaidoti Pa
tauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931), Savanorių ir Lietu nevėžio katedros kapinėse.
vos nepriklausomybės medaliais (1928), „Plieno sparnų“ gar Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
bės ženklu (1932). Žmona - Agnietė Peleckaitė, sūnus – Algirdas (1920).
Žmona - Ona Jūratė Stonkutė (1909), sūnūs - Česlovas Ka LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1024; LKKAS archyvas.
zimieras Jonys (1933) ir Tadas (1939), duktė - Gražina Rock
(1941). JANUŠKEVIČIUS Vincas gimė 1893 Užupių k., Nemu
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 74; LKKAS archyvas. naičio vls., Alytaus aps. Nuo 1919 Lietuvos kariuomenės vir
56
Lietuvos kariuomenes karininkai
šila. 1920 11 19 už pasižymėjimą nepriklausomybės kovose veno Šiauliuose. 1944 11 20 suimtas. 1945 03 10 NKVD
J
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. Tarnavo pést. pulke. 1923 Karo tribunolo nuteistas 10 metų kalėti ir 08 01 išvežtas į
1
12 07 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1924-28 „Geležinio Karlagą, Karagandos sr.
Vilko“ organizacijos narys. 1928 Skuodo r. pasienio policijos Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934), Sa
v-kas. 1930 paskirtas Ukmergės savivaldybės policijos v-ko pa vanorių ir Lictuvos nepriklausomybės medaliais (1928).
vaduotoju. 1933–37 nuovados v-ko padejejas. Nuo 1938 LŠS LCVA, 1.930, ap. 8, 6, 872;LYA, E. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LGG... 2,
narys, LŠS Kėdainių rinktinės (15) Paberžės būrio narys. d. 1. p. 630: LKKAS archyvas.
LCVA kartoteka; LKKAS archyvas.
Januškis Vytautas Simonas Janušonis Matas
JANUŠKIS Vytautas Simonas gimė 1918 04 30 Kijeve, Uk JANUŠONIS Matas gimė 1904 08 07 Karužiškių k., Pane
rainoje. 1922 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1936 baigė Panevėžio vėžio vls. ir aps. Baige Panevėžio g-jos 4 klases ir mokytojų
g-ją. 1936–37 studijavo VDU Medicinos f-to Farmacijos sky seminarijos I kursą. 1924 1005 įstojo į Karo mokyklą. 1927
riuje. 1937 09 28 įstojo į Karo mokyklą. 1940 08 19 ją baigė 09 07 ją baigus (IX laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis ir
(XXI laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 art. paskirtas į 4 pėst. pulko mokomąją kuopą. Tarnaudamas ka
pulko būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 riuomenėje baigė g-ją. Vėliau perkeltas į 5 kuopą jaun. kari
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617 haubi ninku. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstatymą leite
cų art. pulko žvalgybos būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS nanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 07 15 baigė
karui iš RA pasitraukė, įstojo į LSD. 1941 09 16 paskirtas LSD Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topografijos skyrių. 1931
3 bataliono 2 kuopos 2 būrio vadu, neatvykus iš dalinio sąra 09 30 pakeltas į leitenantus. 1931 11 paskirtas 1 kuopos vyr.
šų išbrauktas. Vėliau dirbo Kauno pramprekyboje. 1944 pa karininku, 1934 11 04 - 6 kuopos vyr. karininku. 1935 08 26
sitraukė į Vokietiją. 1948 emigravo į JAV, gyveno Klivlende. perkeltas į 3 pest. pulką. 1936 11 23 pakeltas į kapitonus.
Dirbo apželdinimo ir teritorijos tvarkymo firmose. Dalyvavo 1937 02 06 paskirtas 2 bataliono adjutantu, 1938 - 6 kuo
JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. pos vadu, 1939 07 06 - Panevėžio komendantūros raštve
Žmona – Janina Dabulevičiūtė (1921), sūnus – Vytautas džiu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
(1944), duktė – Danute Tuljak (1958). tuvos kariuomenę 1940 12 20 iš kariuomenės atleistas. 1941
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 76; LKKAS archyvas. Panevėžio aps. karinio v-ko suimtas, bet iš areštinės pabėgo ir
slapstėsi iki Vokietijos-SSRS karo. Vokiečių okupacijos me
JANUŠONIS Juozas gimė 1902 03 15. Savanoriu įstojo į tais dirbo Panevėžio malūno direktoriumi. 1944 NKVD vėl
Lietuvos kariuomenę. 1921 12 20 baigus Karo mokyklą (IV suimtas, tardytas ir paleistas. Persikėlė į Rygļ ir ten dirbo trans
laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 8 pėst. porto bazėje. Vėliau kurį laiką gyveno Sovietų Sąjungoje, dir
pulką. 1926 02 16 pakeltas į vyr, leitenantus. 1926 08 12 bo tiltų statybos darbus. Grįžo į Latviją ir dirbo žuvininkystė
baigė karinius fizinio lavinimo kursus (III laida). 1931 11 23 je. Mirė 1974 09 19.
pakeltas į kapitonus. 1935 11 04 paskirtas Klaipėdos komen Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie
dantūros karininku šaulių reikalams. Vokiečiams okupavus Klai tuvos nepriklausomybės medaliu.
pedą 1939 04 05 perkeltas į Kretingos komendantūrą ir pa Vedęs, Latvijoje sukūrė antrą šeimą, dukros - Veronika, Zina
skirtas raštvedžiu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi ir Birutė, sūnus – Stasys.
duojant kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. Gy LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.

JANUŠONIS Mikas gimė 1900 1101 Venslaviškių k., Pa
nevežio vls, ir aps. Baige Panevėžio g-jos 4 klases. Savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenç, 19221001 - i Karo mokykla,
1923 01 09-22 dalyvavo sukilime vaduojant Klaipėda, 1924
09 28 baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas pest. leite
nanto laipsnis ir paskirtas i pèst. pulko 2 kuopos būrio vadu.
1925 07 01 perkeltas 2 kulkosvaidžių kuopa. 1925 09 30
į
pačiam prašant paleistas į atsargą. 1931 01 01 pagal Karinin
kų laipsnių įstatyma ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats, jaun.
leitenanto. 1940 04 22 paleistas į dimisiją. Vėliau emigravo
i
Vakarus. Mirė 1974 11 28 JAV.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1928), Klaipėdos išvadavi
mo bronzos medaliu (1925).
LKKAS archyvas
JANUŠONIS Petras 1930 11 30 baigė Karo mokyklą (V

Janužys Hansas Vilhelmas
asp. laida), suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. JANUŽYS Hansas Vilhelmas 1940 1001 baige Karo mo
LKKAS archyvas kyklą (XV asp.laida), del politinių motyvų karininko laipsnis
nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
JANUŠONIS Stasys (Stanislovas) gimė 1912 12 01 Karu LKKAS archyvas
žiškių k., Panevėžio vls. ir aps. Baige Panevėžio g-ją. 1933 09 15

baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas art, ats. jaun. JANUŽYS Jonas gimė 1912 04 19 Lebartų k., Dovilų vls.,
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Klaipėdos aps. Baige mokytojų seminariją Klaipėdoje. 1933
LCVA, F. 930, ap. 7. b. 4398; LKKAS archyvas. 09 16 Klaipėdos komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuo
menę ir pasiųstas į Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (IX
asp. laida) suteiktas kav. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
tas į kavalerijos karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 77.
JARAŠIŪNAS Antanas gimė 1914 06 01 Vytėnų k., Puša

loto vls., Panevėžio aps. 1937 baigęs Pasvalio P. Vileišio aukš
tesn. komercijos m-lą įstojo į Karo mokyklą. 1940 08 19 ją
Januta Kazys
JANUTA Kazys (Kazimieras) gimė 1912 02 14 Stripinių k.,

Ylakių vls., Mažeikių aps. 1931 baigęs Mažeikių g-ją įstojo į
VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1937 09 15 baigus Karo mo 12
kyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 06 15 bai
ge VDU, įgijo teisininko specialybę.
Jarašiūnas Antanas
LCVA, F.631, ap. 7. b. 8971, I. 21; LKKAS archyvas.
58 Lictures kariuomenės karininkai

baigus (XXI laida) suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas LLK 5 pést. pulko būrio vadu. Sovietų Sąjungai
likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko būrio vadu.
1941 06 14 Varėnos poligone suimtas ir išvežtas į lagerį No
rilske. Ten 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 8 metus kalėti. 1943 12 19 žuvo lageryje.
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 310; LYA, C. K-8, a 2, saug. vnt. 3; LGG, 1, 1,
p. 352: LKKAS archyvas.
JARAŠIŪNAS Jonas gimė 1913 12 28 Grūžių k., Joniškė

lio vls., Biržų aps. 1933 baigė g-ją Linkuvoje. 1933 07 04 iš
Biržų komendantūros atvyko į Karo aviacijos priešlėktuvinę
kuopą. 1934 09 18 įstojo į Karo mokyklą. 1935 09 15 ją
baigus (X asp. laida) suteiktas automob.ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į automobilininkų karininkų atsargą. 1938
07 26-08 22 stažavo autorinktinėje.
LVCA, f. 930, ap. 2), b. 184; ap. 8, b. 869; LKKAS archyvas.
Jarembauskas Srepas
JARAŠIUS Edmundas gimė 1918 11 15 Antanavos k., Kel
mes vls., Raseinių aps. 1940 08 19 baigus Karo mokyklą (XXI vavo Australijos lietuvių visuomeninėje veikloje, suprojektavo Lie
laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas LLK 8 pest. tuvių klubo pastatą Litkombe, Sidnėjaus priemiestyje.
pulko būrio vadu. Sovietų Sąjungai likviduojant Lietuvos ka Žmona - Bronislava Stankevičiūtė (1912–2002).
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divi LKKAS archyvas
zijos 294 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. Vėliau tarnavo LSD. Nuo 1941 08 Ge JARMALAVIČIUS Vladas 1932 baigė Alytaus g-ją, 1937 -
ležinkelių apsaugos bataliono 3 kuopos būrio vadas. Alytaus aukštesn. miškų m-lą. Pašauktas atlikti karinę tarnybą
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS pasiųstas į Karo mokyklą. 1938 09 27 ją baigus (XIII asp. lai
archyvas.
da) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1938–39 dirbo Plungės miškų urė
JARAŠŪNAS Petras gimė 1916 10 18 Meškalaukio k., Jo dijoje IV eilės girininku, nuo 1940 Širmulių III eilės girininkas,
niškėlio vls., Biržų aps. 1937 baigus Aukšesn. technikos m-los vėliau Varėnos miškų urėdijos Perlojos III eilės girininkas. Po II
Architektūros skyrių iš Biržų aps. komendantūros pasiųstas į Karo pasaul. karo dirbo girininku Tauragės r. Po autoavarijos tapo
mokyklą. 1938 09 27 ją baigus (XIII asp. laida) suteiktas inž. invalidu.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų LKKAS archyvas
atsargą. Gyveno Katkūnų k., Pasvalio vls., Biržų aps. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą NKVD suimtas. Dingo be žinios. JAROŠEVIČIUS Mikas gimė 191307 10 Tarvydų k., Ro
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 8575; ap. 8, b. 869; LKKAS archyvas. zalimo vls., Panevėžio aps. Baige Šiaulių g-jos 5 klases, 1933
06 20 – mokytojų seminariją. Pavezgių prad. m-los (Šiaulių
JARČAK Petras 1919 01 22 paskirtas karininku į l baltgu aps.) mokytojas. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp.
džių pulką. 1919 06 15 iš kariuomenės atleistas. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 79; LKKAS archyvas. pėstininkų karininkų atsargą. 1937 10 01 – 1939 Šypylių
prad. m-los vedėjas.
JAREMBAUSKAS Stepas (Stasys) gimė 1904 01 01 Dingai Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
lų k., Židikų vls., Mažeikių aps. 1917 baigęs Telšių g-ją įstojo į (1936).
Lietuvos u-to Technikos f-tą, kartu dirbo Plentų tyrimo grupė LCVA, f. 391, ap. 6. b. 179. I. 183: LKKAS archyvas.
je. 1927 paskirtas šios grupės vadovu. 1932 09 15 baigus Karo
mokyklą (VII asp. laida) suteiktas art, ats. jaun. leitenanto laips JAROŠŪNAS (JARAŠŪNAS) Viktoras gimė 1899 02 22.
nis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargų. Nuo 1940 dirbo Seinų Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 191905 17 paskirtas
aps, kelių priežiūros v-ku. Sovietinės ir vokiečių okupacijos me Joniškėlio komendantūros karo valdininku. 1919 09 01 per
tais gyveno Lietuvoje. 1944 su žmona pasitraukė į Vokietiją. Po keltas į Širvintų komendantūrą, 1920 03 03 – į 8 pést. pulką,
karo vadovavo Pabaltijo starybininkų grupei anglų okupacinėje 1922 01 01 - į Kariuomenės intendantūrą. 1927 05 15
zonoje. 1948 emigravo į Australiją ir iki 1958 dirbo Pagrindi suteiktas adm. vyr. leitenanto laipsnis. 1931 01 23 perkeltas į
nių Australijos kelių departamente inžinieriumi. Aktyviai daly Karo butų skyrių. 1932 02 13 pakeltas į kapitonus. Sovietų

Jarošūnas Viktoras Jaruševičius Petras
Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo butų valdyboje rašt paskirtas į 9 pést. pulką. 1927 09 30 baigė Aukštųjų karinin
vedžiu-iždininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 kų kursų Fizinio lavinimo skyrių (IV laida). 1930 11 23 pa
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos štabo finansų keltas į vyr. leitenantus. 1931 03 01 pasiųstas į Karo mokyk
dalies v-ku. 1941 04 19 NKVD suimtas ir kalintas Vilniuje. lą. 1934 11 23 pakeltas į kapitonus. 1940 03 01 paskirtas 2
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš kalėjimo išlaisvintas. 1941 07 12 pest. pulko 2 kuopos vadu. Sovietų Sajungai okupavus Lie
paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulką. 1942 tuvą 1940 07 25 perkeltas į LLK pest. pulką, paskirtas 5
1
tarnavo LSD 251 batalione. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
emigravo į JAV. Mirė 1968 12 10 Čikagoje,JAV.Palaidotas paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko
Šv. Kazimiero lietuvių kapinese. kuopos vadu. 194106 14 suimtas ir išvežtas į lagerį Norilske.
194209 05 lageryje SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Sa
teistas 10 metų kalėti. 1950 08 30 iš lagerio paleistas, bet pa
vanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928).
liktas Norilske tremtyje. 1956 paleistas, grįžo į Lietuvzł. Mire
Žmona - Jadvyga Šimkevičiūtė, duktė – Janina.
LCVA, . 930, ap. 7, b. 2787; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS 1972 Vilniuje.
f
archyvas.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Arti
JARUŠEVIČIUS Jonas gimė 1903 04 20 Domantonių k., mui pagalbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1930).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 354; LKKAS archyvas
Alovės vls., Alytaus aps. Baigęs Alytaus g-jos 4 klases įstojo į
Alytaus dvejų metų mokytojų kursus, kuriuos baigęs nuo 1922
12 12 mokytojavo. Pašauktas atlikti karinę tarnybą įstojo į Karo JASAITIS Viktoras gimė 1901 12 14 Stanaičių k., Garlia
vos vls., Kauno aps.Nepriklausomybės kovų metu 192009–
mokyklą. 1927 12 16 ją baigus (II asp.laida) suteiktas pėst.
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsar 12 partizanavo Marcinkonių–Valkininkų apylinkėse. Buvo pa
gą. Vėl grįžo mokytojauti. Buvo Alytaus aps. Lelionių prad. tekęs į lenkų nelaisvę. 1922 baigė Kauno 1 g-ją. 1923 pradėjo
m-los vedėjas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą studijas Miunsterio u-te Vokietijoje. Vėliau tęsė studijas Vie
ast. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Sovietų, nos u-te, 1929 jį baigė įgydamas chemijos daktaro laipsnį. 1929
0501 priimtas civiliu tarnautoju į Lietuvos kariuomenės Arti
Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Re
šotų lageri, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. SSRS NKVD Ypa lerijos tiekimo skyrių ir paskirtas techninės dalies raštvedžiu.
tingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Žmona 1941 ištremta 1929 11 04 pačiam prašantatleistas, kad galėtų atlikti karinę
į Altajaus kr. Nuo 1948 12 02 tremtyje Krasnojarsko kr. 1956 prievolę, 11 06 Kauno aps. karinės komendantūros paskirtas į
04 24 paleistas. 5 pėst, pulko 4 kuopų. 1930 01 08 pasiųstas į Karo mokyklą.
Žmona - Veronika (1908), sūnus – Jonas, duktė – Nijolė. 1930 11 30 ją baigus (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leite
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 179, 1. 232; LGG, . 1, p. 354; LKKAS archyvas. nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1930
11 24 priimtas civiliu tarnautoju į KAM Ginklavimo valdybą
JARUŠEVIČIUS Petras gimė 1903 07 18. 1926 09 07 bai ir paskirtas laboratorijos vedėju. 1931 01 01 pagal karininkų
gus Karo mokyklą (VIII laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.

35
Jasaitis Viktoras Jasas Bronius
leitenanto. 1934 išleido knygą „Nuodingos karo medžiagos“. zijos 297 šaulių pulko kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
1935 07 01 paskirtas KAM tyrimų laboratorijos karininku. karui iš RA pasitraukė. Tarnavo LSD. 1941 08 paskirtas Ge
1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1935–36 dėstė Aukš ležinkelio apsaugos bataliono 2 kuopos vadu, 09 01 -4 kuo
tuosiuose karininkų kursuose neorganinės chemijos kursą. 1938 pos vadu. Antrosios sovietinės okupacijos metais partizanavo
1101 paskirtas tyrimų laboratorijos III skyriaus v-ku. 1931 Plungės r. apylinkėse. 1946 08 01 dingo be žinios.
40 LŠS priešcheminės ir priešgaisrinės apsaugos centrinės k-jos Žmona - Ona Bajorūnaitė.
narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 26 išbrauk LCVA, F. 930, ap. 8, b. 306; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LGG.1.2.
tas iš tyrimų laboratorijos civilių tarnautojų sąrašo ir perkeltas į d. 1. p. 637; LKKAS archyvas.
VDU Technologijos f-tą. 1940-44 dėstė VDU, docentas, Ne

organinės ir analizinės chemijos katedros vedėjas. Aktyviai ben JASECKAS Domas gimė 1904 10 26 Paplimbalės k., Ro
dradarbiavo spaudoje. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją. 1945 kiškio vls. ir aps. Baige Dotnuvos žemės ūkio technikumą.
48 mokytojavo Hanau lietuviškojoje g-joje. 1946–48 Vokie 1930 11 04 pašauktas atlikti karinę tarnybą Rokiškio komen
tijos LB vyr. valdybos ir Tremtinių švietimo tarybos narys. 1948 dantūros pasiųstas į 5 pest. pulką, vėliau – į Karo mokyklą.
emigravo į JAV. 1949–50 Voterberio lietuvių tremtinių d-jos 1931 10 29 ją baigus (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
pirmininkas. Dirbo chemiku Speer Cartidge Works, vėliau - vyr. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
chemiku Casade Cartridge Works b-vėje. Aktyviai bendradar 1936 10 29 pašauktas, mokėsi Ginklavimo karininkų kursuose
biavo spaudoje. Mirė 1968 08 18 Liuistone, JAV. prie Karo mokyklos. 1937 12 18 juos baigus priimtas į tikrąją
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939). karo tarnybą ir paskirtas Priešlėktuvines apsaugosrinktinės
Žmona - Elena (1907), duktė - Jurgita (1922).
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 81; LKKAS archyvas.
JASAITIS Vytautas Jonas 1940 10 01 baigė Karo mokyklą

(XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu
teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Antrosios sovietinės
okupacijos metais partizanavo. 1944 žuvo.
LKKAS archyvas.
JASAS Bronius gimė 1910 10 01 Rietave, Telšių aps. Baige

Plungės g-ją. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida)
suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pest. pul
į
ką. 1935 07 20 perkeltas į 7 pést. pulką. 1936 11 23 pakel

tas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą ėjo 7
pest. pulko 3 kuopos vado pareigas. Likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divi Jasaitis Vytautas Jonas

mokymo skyriaus inspektoriumi. 1938 09 08 paskirtas 9 pést.
pulko ginklų prižiūrėtoju. 1939 03 31 pačiam prašant pal
leistas į ginklavimo karininkų atsargą.
Vedęs, sūnus - Eugenijus Juozas (1933).
Jasenas Kazys (g. 1895)
kuopos vadu, 10 21 - 12 pést. pulko 1 kuopos Kaune, vėliau

mokomosios kuopos vadu. 1922 08 11 paskirtas 5 kuopos
"Jasėnas Kazys (g.1899) jaun. karininku, 10 17 – Karo butų skyriaus trobesių dalies
vedėjo padėjėju, vėliau ūkio vedėju. 1922 11 15 suteiktas lei
JASĖNAS Kazys gimė 1899 Velžių k., Saločių vls., Pasvalio aps. tenanto laipsnis. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924
191907 06 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laips 02 23 perkeltas į Karo technikos valdybą. 1925 05 15 pakel
nis ir paskirtas į Marijampolės batalioną, performuotą į 6 pést. tas į kapitonus. 1926 01 01 perkeltas į Karo technikos Stary
pulką. 191909 13 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstaty bos skyrių kareivinių prižiūrėtoju. 1929–30 mokėsi Aukštesn.
mą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1923 03 30 pakeltas karininkų kursuose. 1940 04 18 pakeltas į majorus ir pačiam
į vyr. leitenantus. 1925 12 10 pačiam prašant paleistas į atsar prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą. Gyveno
gą. Dirbo Kybartų muitinėje v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Kybartuose, Vilkaviškio aps. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
Lietuvą iš darbo atleistas. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį tuvą 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij
Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ten 1943 01 02 Ingašo sr., Krasnojarsko kr. 1943 01 02 lageryje SSRS NKVD
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų, kalėjo Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti. 1951 02 11
Taišeto ir Mordovijos lageriuose. Už duonos vagystę dar nu iš lagerio paleistas, bet paliktas tremtyje Dolgij Moste, Kras
teistas 5 metams. Šeima 1941 ištremta į Altajaus kr., vėliau Džez nojarsko kr. 1956 04 20 perkeltas į Džezkazganą, Karagan
kazganą, Kazachijoje. 1963 grįžo į Lietuvą. Mirė 1983 08 29 dos sr. 1958 grįžo į Lietuvą. Mirė 1983.
Kaune, palaidotas Romainių kapinėse. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
Žmona - Janina Charžauskaitė (1902–1987), sūnūs – Algir tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos išsivadavi
das (1936–1951 tremtyje), Mindaugas Ričardas. mo karo 10-mečio medaliu (1929), Rusijos kariuomenėje -
LGG, c. 1, p. 354-355; LKKAS archyvas. Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordinu.
Žmona - Liudvika Bastytė (1903).
JASĖNAS Kazys gimė 1895 04 28 Gniaužių k., Saločių vls., LCVA, F. 377, ap. 2, b. 222, I. 146; f. 930, ap. 2), b. 83; ap. 5, b. 1046.
Pasvalio aps. Baigus g-ją 1915 07 06 pašauktas į Rusijos ka 1. 11; ap. 8, b. 245, I. 212; LGG, t. 1, p. 354; LKKAS archyvas.
riuomenę. Tarnavo 24 atskirajame batalione, vėliau 33 Jelsko
pulke. 1916 dalyvavo I pasaul. karo kautynėse prie Baranovi JASĖNAS Leonas gimė 1907 05 07 Velžių k., Saločių vls.,
čių Baltarusijoje, buvo sužeistas. Vėliau pasiųstas į Oranien Biržų aps. Studijavo ŽŪA. Nuo 1933 09 16 tarnavo Lietu
baumo 1 praporščikų m-lą, kurią baigus paskirtas 33 pulko 8 vos kariuomenėje. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (LX asp.
kuopos vadu. 191705 pakeltas į paporučikius. 1918 03 18 laida) suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
iš Rusijos kariuomenės demobilizuotas.Grįžęs į Lietuvą 1919 tas į pionierių karininkų atsargą. 1937 08 01–21 stažavo 2
11 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas Moko inžinerijos batalione. Nuo 1930 LŠS Biržų aps. III būrio na
mojo elektrotechnikos bataliono 1 kuopos vadu. 1920 01 15 rys. 1939 09 08 pakeltas į ats. nantus.
perkeltas į Šiaulių stoties komendantūrą ir paskirtas sargybos LCVA, f. 930, ap. 8, b. 467, 875; LKKAS archyvas.
62 Lieturos kariuomenės karininkai

Jasevičius Mykolas
JASEVIČIUS Mykolas gimė 1917 02 11 Jokūbiškių k., Vie

šintų vls., Panevėžio aps. 1935 08 30 baigė Panevėžio g-ją.
Jasinavičius Petras
Įstojo į VDU Technikos f-tą. 1939 0918 baigus Karo mo
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas inž. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 194001 17 nybą Zarasų komendantūros pasiųstas į 4 art. pulką. 1933
tęsė studijas VDU. 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas art. ats.
LCVA, f. 631, ap.7, b. 13739; f. 930, ap. 8, b. 869; LKKAS archyvas. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų at
sargą. 1933–37 studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos sky
JASIENSKIS (JASINSKUS) Julijonas gimė 1874 08 31 riuje. Baigęs VDU 1937–39 dirbo Valstybinio spirito mo
Pašaltuonyse, Girkalnio vls., Raseinių aps. Mokėsi g-joje Kau nopolio Kaune direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1938 LŠS Kau
ne. 1891 įstojo į Žemaičių dvasinę seminariją. 1895–99 mo no skyriaus narys. 1939 06 12 – 07 09 stažavo 2 art. pulke,
kėsi Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899–1906 ka o 1939 09 17 – 10 02 adiko karo pratybas Karo mokykloje.
pelionas Palangos mokyklose, 1906–11 kapelionas Šiaulių g 1939–41 dirbo Valstybinio spirito monopolio Vilniuje di
joje. 1916 Petrogrado lietuvių komiteto įgaliotinis karo pabė. rektoriaus pavaduotoju. Vokiečių okupacijos metais Panevėžio
gėliams šelpti. Grįžęs į Lietuvą gyveno Šiauliuose. 1922 10 23 zonos malūnų inspektorius. 1944 paskirtas Vilniaus baldų fab
paskirtas Šiaulių komendantūros karo kapelionu. Nuo 1926 riko „Beržas“ direktoriumi. 1947–51 Vilniaus Raudonojo kry
Eržvilko klebonas. 1931 grįžo į Šiaulius. Mirė 1934 03 31 žiaus ligoninės direktoriaus pav. ekonomikai. 1951-65 Vil
Šiauliuose. niaus prekybos m-los dėstytojas. Nuo 1965 iki pensijos Vil
LKKAS archyvas niaus duonos prekybos parduotuvių direktoriaus pav. Mirë
1980 04 04 Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse.
JASIENSKIS Povilas (Paulius) gimė 1894 03 22. Į kuni Žmona - Sofija Paškevičiūtė (1909), sūnus – Rimvydas
gus įšventintas 1917 06 13. Buvo Kiaunorių (Raseinių aps.) (1943), dukros - Milda Kareniauskienė (1947) ir Jūratė Ge
sevičienė (1957).
bažnyčios kuratas. 1919 11 14 paskirtas 2 pėst. pulko kape
lionu. Po II pasaul. karo Sovietų Sąjungai vėl okupavus Lietu LCVA, F. 567, ap. 2, b. 1642, 1. 120-121; f. 930. ap. 8, b. 245, I. 205;
vą išvežtas į Sibirą, iš kur nebegrįžo. LKKAS archyvas
LKKAS archyvas
JASINEVIČIUS Jonas gimė 1918 02 09 Zavišinės palivar
JASILIONIS Vladas gimė 1907 01 02 Panevėžyje. Baigęs ke, Surviliškio vls., Kėdainių aps. 1938 baigęs Kėdainių g-ją
g-ją 1928 11 07 pašauktas atlikti karinę tarnybą Panevėžio mokytojavo A. Smetonos g-joje Ukmergėje. 1939 09 18 bai
komendantūros pasiųstas į 5 pėst. pulką. 1929 11 23 baigus gus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. lei
Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pest. ats. leitenanto laips tenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1939
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pa 09 25 – 11 20 mobilizuotas tarnavo 3 pést. pulke. 1940 Vil
gal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. niuje baigė kursus prie Pedagoginio in-to ir įgijo mokytojo cenzą.
leitenanto. Nuo 1940 04 12 LŠS Žeimių būrio vado pavaduotojas. Nuo
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 87. 1940 09 25 mokytojavo Aklių prad. m-loje (Žeimių vls.). Nuo
1941 Kėdainių aps. vykdomojo komiteto Liaudies švietimo sk.
JASINAVIČIUS Petras gimė 1911 05 15 Paberžės k., An vedėjas. Vokiečių okupacijos metais įstojo į LLA. 1941-44 mo
talieptės vls., Zarasų aps. 1931 baigė Zarasų aukštesn. komer kytojavo įvairiose prad. m-lose Kedainių aps. 1944 pavasarį įsto
cijos m-los 8 klases. 1932 10 12 pašauktas atlikti karinę tar jo į VR. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupuojant Lietuvą dirbo
Lietuvos
generaliniame konsulate Karaliaučiuje. 1938 baigus VDU Tei
sių f-tą paskirtas Užsienio reikalų m-jos Protokolo skyriaus sek
retoriumi. 1939 paskirtas ataše Lietuvos pasiuntinybeje Tali
ne, Estijoje. 1940 perkeltas į Lietuvos konsulatą Čikagoje, JAV.
Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą pasiliko JAV. Vėliau su
šeima apsigyveno Floridoje, aktyviai dalyvavo JAV lietuvių vi
suomeninėje veikloje. Mire 1979 04 28 JAV.
NGO
(1934).
LKKAS archyvas
Jasinevičius Jonas
Jokubaičių m-los vedėju. Buvo Kėdainių apyl. partizanų va

das (slap. Margis). Nuo 1945 05 vadovavo LLA Vanagų jun
giniui, veikusiam Kėdainių aps., tačiau gyveno legaliai ir mo
kytojavo Gražiškių prad. m-loje. 1945 08 14 NKVD suimtas,
bet pavyko pabėgti. 1946 03 Betygalos, Dotnuvos, Grinkiš
kio, Josvainių, Krokių ir Punaravos partizanus suvienijo į LLA
P. Lukšio rinktinę. 1946 08 28 paskirtas naujo rinktinės vado
Jasinskas Vytautas
Itn. A. Ragelio (slap. Ragauskas) pirmuoju pavaduotoju. 1946
12 28 Vilniuje, savo sesers Marijos konspiraciniame bute, su
imtas. 1947 08 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu JASINSKAS Vytautas gimė 1907 06 10 Salantuose, Kretin
teistas 25 metus kalėti lageryje. Nuo 1947 12 19 kalėjo Kara gos aps.Vėliau studijavo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje. 1932
gandos sr., nuo 1958 12 20 - Dubrovlage, Mordovijoje. 1960 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats.
03 23 ištremtas į Intą, kur 1972 žuvo. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
Žmona - Valerija (1922). sargą. Nuo 1932 12 15 dirbo Kauno apyg. teismo raštinėje,
LCVA, f. 391, ap.7, b. 2127; LYA, F. K-1, ap. 58, b. 39190/3; LGG, nuo 1935 06 01 teismo tvarkdarys. Nuo 1936 06 27 LŠS
t. 2, d. 1. p. 639; LKKAS archyvas. narys. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 561. ap. 2. b. 1641, 1. 324; f. 930, ap. 8, b. S6S: LKKAS
JASINEVIČIUS Juozas gimė 1904 05 21 Priedeliškio vnk., archyvas.
Rokiškio vls. ir aps. 1934 baigęs VDU Teologijos-filosofijos f-to

Filosofijos skyrių mokytojavo Ukmergės g-joje. Pašauktas at JASINSKAS Vladas (Vladislovas) 1930 11 30 baige Karo
likti karinę tarnybą 1931 09 16 Rokiškio komendantūros pa mokyklą (Vasp. laida), suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
siųstas į l pest. pulką, vėliau – į Karo mokyklą. 1932 09 15 ją ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
baigus (VII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laips Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 07 07 – nanto. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 04 15
08 07 stažavo 5 pest. pulke. 1938 11 23 pakeltas į ats. leite priimtas į Kariuomenės štabo III (operacijų) skyrių kvalifikuotu
nantus. LŠS narys. 1940-42 Utenos g-jos inspektorius, direk mašininku – civiliu tarnautoju.
torius. 1942 paskirtas Švenčionių mokytojų seminarijos jaun. LCVA, f. 391, ap. 1, b. 1939; LKKAS archyvas.
mokytoju.
Žmona - Stanislava Katinaitė. JASINSKAS Vladas gimė 1904 05 14 Šakiuose, Kauno aps.
LVCA, f. 391. ap. 7, b. 2119; f. 930, ap. 5. b. 1033; LKKAS archyvas. Jurbarke baigė „Saulės“ g-jos 4 klases, 1926 - S. Daukanto
mokytojų seminarijos 3 kursus. 1927 rudenį pradėjo dirbti
JASINSKAS Jonas gimė 1908 10 27.1931 baige Lietuvos VRM Kaune ir kartu mokesi S. Daukantomokytojų semina
aeroklubo skraidymo kursus Kaune. Dirbo Užsienio reikalų rijos IV kurse, kurio nebaigė. 1930 11 01 pašauktas atlikti
m-joje buhalteriu. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. karinę tarnybą, pasiųstas į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją bai
laida) suteiktas av. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į gus (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis
aviacijos karininkų atsargą. 1935 dirbo sekretoriumi Lietuvos ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Studijavo VDU Tei

lą (XI asp. laida) suteiktas art. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1939 studijavo VDU,
priklausė Ateitininkų sąjungai.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 3184, I. 285; LKKAS archyvas.
Jasinskas Vladas (g. 1904)
sių f-to Ekonomijos skyriuje. Nuo 1932 Šilų m-los vedėjas,

1933 – 1938 09 LŠS Šilų būrio vadas. 1935 06–07 stažavo
9 pést. pulke. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1937 jo Jasiulionis Albertas
iniciatyva Šiluose pastatyta nauja m-la. Prasidėjus antrajai so
vietinei okupacijai rėmė partizanus, m-los pastate buvo įreng JASIULIONIS Albertas gimė 1915 09 20 Petrograde, Ru
tas partizanų bunkeris. 1950 NKGB suimtas. sijoje. 1918 su tėvais atvyko į Lietuvą, apsigyveno tėvo gim
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1939). tinėje Rokiškio aps. Baigė Aukšten. technikos m-lą. Stažavo
LVCA, f. 391, ap. 1, b. 1939; f. 930, ap. 2), b. 85a; ap. 7, b. 4160; Karo aviacijos dirbtuvėse. 1936 pašauktas atlikti karinę tar
LKKAS archyvas. nybą pasiųstas į Karo mokyklą. 1937 09 15 ją baigus (XII
asp. laida) suteiktas av. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
JASIUKEVIČIUS Sergijus Vytautas 1940 1001 baigė Karo į aviacijos karininkų atsargą. Įstojo į VDU Technikos f-tą, kurį
mokyklą (XV asp. laida), del politinių motyvų karininko laips baigė 1942 03 03, priimtas į Mašinžinystės katedrą jaun. asis
nis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. tentu. Vėliau perėjo dirbti į Petrašiūnų popieriaus fabriką in
LKKAS archyvas. žinieriumi, cecho v-ku, vyr. mechaniku. 1954 apgynęs kan
didatinę disertaciją (dabar dr.) perėjo dirbti į LŽŪA, docen
JASIUKEVIČIUS Vincas gimė 1915 Jurgežerių k., Kalva tas (1958), habil. dr. (technologijos m.; technikos m. dr.,
rijos vls., Marijampolės aps. 1936 09 15 baigus Karo mokyk 1970), profesorius (1972).
Žmona - Genovaitė Audenytė (1922), dukros - Auda Kat
kevičienė (1949) ir Jūratė Vilkuvienė (1952), sūnus - Šarūnas
(1950).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 245. I. 219; LKKAS archyvas.
JASIULIONIS Justinas gimė 1902 01 21 Daukšių k., Per

šaukščio vls., Švenčionių aps. 1925 baigė g-ją Vilniuje. Mobi
lizuotas į Lenkijos kariuomenę, paskirtas į 88 pėst. pulko mo
komąją kuopą, dislokuotą N. Vilnioje. 1926 08 06 pabėgo iš
Lenkijos kariuomenės ir įstojo į Lietuvos karo mokyklą. 1928
09 08 ją baigus (X laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 5 pėst. pulko 3 kuopos būrio vadu. 1928 11 paskir
tas kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Nuo 1930 09 ryšių kuo
pos vado padėjejas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 09 30
pakeltas į leitenantus. 1934 03 paskirtas kulkosvaidžių kuopos
vado padejeju. 1934 12 15 baigė kulkosvaidininkų kursus (II
laida), vėliau automatinių pabūklų dalinių vadų kursus. 1935
Jasinskas Vladas (Vladislovas) 07 20 paskirtas 7 pest. pulko kulkosvaidžių kuopos vadu, 11 -
Lietuvos karinomics karininkai 65

į 5 pést. pulka. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1929
03 01 paskirtas pulko adjutanto padejeju, 05 01 - Aukštosios
Panemunės igulos placadjutantu. 1931 01 01 pagal Karinin
kų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenan
10. 1931 || 23 pakeltas į kapitonus. 1931 12 09 paskirtas pulko
antruoju adjutantu. Tarnaudamas kariuomeneje studijavo tei
ScVDU. 1933 1001 paskirtas Respublikos Prezidentūros rū
mų komendantu. 1939 12 31 pakeltas į majorus, patvirtintas
Respublikos Prezidento kariškosios rūmų tarnybos rūmų adju
tantu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
tuvos kariuomenç 1940 10 17 iš kariuomenės atleistas. Moky
tojavo. Vokicčių okupacijos metais buvo valsčiaus viršaitis Šiaulių
aps., įsitraukė į antinacinį pogrindinį judėjimą. Nuo 1943 LLA
narys. 1944 įstojo į VR, paskirtas 242 bataliono ūkio v-ku. 1944
Jasiulionis Justinas 08 19 savanoriu įstojo TAR, 1007 dalyvavo kautynėse prie
į
Sedos su reguliariais RA daliniais. Prasidėjus antrajai sovietinei
dviratininkų kuopos vadu. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus. okupacijai mokytojavo Telšių r. 1947 08 13 suimtas, SSRS
1940 03 01 paskirtas Švenčionėlių poligono komendantu. NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti. 1948
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo poligono ūkio 02 18 išvežtas į Sevželdorlagą Komijoje, 1951 10 13 – į Ka
v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir myšlag?, Omsko sr. 1955 10 07 ištremtas į Irkutsko sr. 1957
tas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko 3 kul 11 28 iš lagerio paleistas. Į Lietuvą grįžo 1959, dirbo darbinin
kosvaidžių kuopos vadu. 1951 baigė Vilniaus pedagoginį in ku, raštininku. Mirė 1989 11 12.
tą, mokytojavo, vėliau dirbo kolūkyje. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1934), DLK Ge
Apdovanotas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie dimino 5 laipsnio (1930) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). bės (1928), Klaipėdos išvadavimo bronzos (1925) medaliais.
Žmona - Ona Pestininkaité. LCVA, F. 930, ap. 2), b. 90: LGG, t. 2, d. 1. p. 643; LKKAS archyvas.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 86; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas JASIŪNAS Povilas 1929 11 23 baigė Karo mokyklą (IV
asp. laida), suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
LKKAS archyvas
JASIUNEVIČIUS Vytautas Jonas gimė 1924 Jūžintų vls.,

Rokiškio aps. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai tapo
partizanu, buvo Lietuvos partizanų sąjungos, įkurtos kpc.
Z. Raulinio (slap. Dobilas) ir veikusios 1945–46 Utenos ir
Jasiūnas Ignas
JASIŪNAS Ignas (Jonas) gimė 1901 10 13 Diržių k., Žei

melio vls., Šiaulių aps. 1921 baige Panevėžio g-jos 4 klases. 1921
10 18 mobilizuotas atvyko į Karo mokyklą. 1923 01 09-22
dalyvavo sukilime vaduojant Klaipėdą. 1923 10 15 baigus Karo
mokyklą (V laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas
4 pest. pulko 5 kuopos jaun. karininku. 1927 03 21 perkeltas Jasiunevičius Vytautas Jonas
66 Lictuos kariuomenes karininkai

Svenčionių aps., Gedimino organizacijos štabo ryšių ir žvalgy kalinių žudyniu metu prie Cervenes, Baltarusijoje, liko gyvas.
J
bos v-kas. 1945 11 03 suimtas. 3 men, tardytas ir kalintas Gooi Lietuvd. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo antina
Lietuvoje. 1946 pavasarį nuteistas 10 metų ir išvežtas į lagerį cincje pogrindineje veikloje, buvo ILKS narys. 1944 marnavo
Komijoje. Bande pabėgti, tačiau nepavykus perkeltas i lageri gen. P. l'lechavičiaus organizuotos VR stabc, 05 15 vokiečiams
Vorkutoje, dalyvavo kalinių sukilime. 19.19 perkeltas į lageri likviduojant VR kartu su kitais štabo karininkais gestipo ir SS
Magadane. Nuo 1953 tremtyje Magidanc, dirbo statybose. Į dalinių nuginkluotas, suimtas ir kalintas Salaspilyje, Latvijoje,
Lietuvągrįžo 1962, įgijo inž, statybininko kvalifikacija,gyveno veliau pervežtas į Sruthotą Vokietijoje. Pasibaigus II pasaul.
Užpaliuose, Utenos aps. 200202 19 pripažintas kariu savi karui liko Vokietijoje, apsigyveno Uchteje, kur 1945 įkurta
noriu ir 200203 14 suteiktas dim. vyr. leitenanto laipsnis. lietuvių pabėgėlių stovykla „Vytis“. Artimai bendravo su Ol
Žmona - Jelizaveta Deripasko (1924–2003, susituokė 1950), denburge gyvenusiu gen. P. Plechavičiumi. Mire 1945 11 10
sūnus - Vytenis (1957). Miundeno karo pabėgėlių stovykloje, Vokietijoje, palaidotas
IKA, L. 18. p. 60-61; LKKAS archyvas Uchtes katalikų kapinėse.
Apdovanotas. Plieno sparnų“ garbės ženklu (1940).
Žmona - Salvina Stancikaite (1911), dukte - Saulute Salvina
Kačanauskienė (1939), sūnus - Algimanoas (1943).
LCVA, F. 930. ap. 5.b. 1041: LGG, L. 1. p. 357: LKKAS archyvas
Jasiunskas Stasys
JASIUNSKAS Stasys gimė 1907 05 08 Kamšų k., Raude

nų vls., Marijampolės aps. 1929 baigęs Marijampolės Rygiškių
Jono g-ją įstojo į Karo mokyklą. 1931 10 24 ją baigus (XIII Jaskys Jonas
laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pest. pul
ko 3 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1934 01 09 komandi JASKYS Jonas gimė 1911 04 12 Peldžiūnų k., Girkalnio vls.,
ruotas į Karo aviacijos karininkų kursus lakūnu mokiniu. 1934 Raseinių aps. 1923 įstojo į Raseinių g-ja, 1929 - į Kauno jė
09 17 pirmą kartą savarankiškai skrido lėktuvu. 1935 07 19 zuitų g-ją, kurią baige 1931. 1932 10 12 pašauktas atlikti
baigus Karo aviacijos karininkų kursus paskirtas į 5 eskadrilę, karinę tarnybą. 1933 09 15 baigus Karo mokykla (VIII asp.
10 10 karo lakūnu į l naikintuvų eskadrilę. 1935 11 23 pa laida) suteiktas ats: jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į atsar
keltas į leitenantus. 1936 1201 perkeltas į 5 eskadrilę techni gl. 1936 05 10 baigus Karo mokyklos 10 mėn. atsargos kari
kos karininku, einant ir karo lakūno pareigas. 1937 05 01 per ninkų kursus priimtas į tikrają karo tarnybą ir paskirtas 2 pest.
keltas į Zoknių įgulą Šiauliuose. 1938 11 23 pakeltas į aviacijos pulko jaun. karininku. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Nuo
kapitonus. 1939 12 01 perkeltas į 2 (artimosios žvalgybos) es 1939 08 01 laikinai ėjo kuopos vado pareigas, vėliau 5 kuo
kadrilę Kaune ir paskirtas karo lakūnu. Karo aviacijoje skraide pos vyr. karininkas. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą 1940
413 val. 05 min. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvai carnavo 07 24 paskirtas 9 pést. pulko žinių karininku. Sovietams lik
Karo aviacijos dirbtuvių raštvedžiu, nuo 1940 07 09 LLK Karo viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
aviacijos Tiekimo skyriaus sandėlių v-kas. Likviduojant Lietu ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko vado adjutantu.
vos kariuomenę 1940 10 22 iš kariuomenės atleistas. Dalyvavo Kilus Vokietijos-SSRS karui priverstas trauktis su RA. Balta
antisovietiniame pasipriešinime, slaptos karinės org-jos „Šaulių rusijoje pasiųstas į žvalgybą pasidavė vokiečių nelaisven. Lai
mirties batalionas“ narys. 1941 05 03 suimtas NKVD ir kalin kytas Alytaus karo belaisvių stovykloje. Vėliau vokiečių išvež
tas Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23 išvežtas į tas į Rytprūsius ir laikytas karo belaisvių stovykloje Karaliau
Minsko kalėjimą. 1941 06 26 enkavedistų surengtų masinių čiuje, bet po kurio laiko paleistas. Grįžęs gyveno Užugiryje,
Lictatos kariuomenes karininkai 0

Šventupyje, Vilkijoje, Jonavoje. Dirbo sąskaitininku, moky
tojavo, dėstė karinį parengimą, 1944 KVD suimtas ir iš
tremtas į filtracijos stovyklą Chabarovsko kr. Nesudarius bylos
pasibaigus karui paleistas. Grįžo į Lietuva ir apsigyveno Kau
ne pas šeimą. Baigus Medžio apdirbimo technikumą pačiam
prašant paskirtas dirbti į Latviją. Iki 1950 dirbo kartono ir ‫ין‬-0
pieriaus kombinatuose. Aprimus tremimams grįžo į Kauną.
Dirbo „Priekalo“ gamyklos meistru, keletą metų Vandžioga
los MTS dirbtuvių vedėju, Kauno staklių gamyklos techni
ku. Mirė 1968 04 Kaune.
Žmona - Geliodora Petravičiūtė (1917), sūnus - Benediktas

(1939), dukros - Margarita (1948) ir Virginija (1950).
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 729. I. 27: f. R-1444, ap. 1, b.4, 1. 105; LYA.
1. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Jasulaitis Vincas
kais prie Salako, Turmanto ir Kalkunes, 1919 10 12-12 15 -

su bermontininkais prie Daukčių, Varnėnų, Radviliškio ir Šiau
lių. 1919 12 02 dalyvavo nakties kautynėse su bermontininkais
Jogėlaičių k., prie Radviliškio, kur buvo sunaikinta bermonti
ninkų sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa. 1920 04 11 komandi
ruotas Kariuomenės teismo valstybės gynėjo žinion, 1920
08 01 paskirtas Kariuomenės teismo kandidatu. 1920 10 17
Jasulaitis Pranas
JASULAITIS Pranas gimė1910 11 11 Vilkaviškio aps. Bai

gęs g-ją įstojo į Karo mokyklą. 1932 10 31 ją baigus (XIV lai
da) suteiktas kav. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 husarų
pulko būrio vadu. 1935 09 09 perkeltas į 3 kavalerijos pulką,
11 24 paskirtas eskadrono vyr. karininku. 1936 11 23 pakel
tas į leitenantus. Nuo 1940 06 01 3 dragūnų pulko ūkio bū
rio vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos 617 artilerijos pulko transporto būrio vadu,
12 18 - to paties pulko žvalgybos būrio vadu.
, saug, vnt. 3.
JASULAITIS Vincas gimė 1898 09 24 Majoriškių k., Vil

kaviškio vls. ir aps. 1915-17 mokėsi Vilkaviškio M. Yčo g
joje, evakuotoje į Voronežą, 1917–18 – Marijampolės „Zi
burio“ g-joje. 191901 23 savanoriu įstojo į kuriamą Lietuvos
kariuomenę. 1919 0201 priimtas į Karo mokyklą. 1919 07 06
ją baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas į artile
rijos pulką, 08 04 - 4 bateriją jaun. karininku. 1919 08 04 -
;
1919 10 11 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi Jasulaitis Vincas su žmona Elena, dukra Birute ir sūnumi Vytauru
68 Lictos kariuomenės karininkai

perkeltas į l savanorių pulką, 10 22 - į l artilerijos pulką. J
Nuo 1921 05 01 artilerijos brigados 4 diviziono 11 baterijos
vyr. karininkas. 192201 19 paskirtas Kariuomenės teismo lai
kinuoju nariu, 06 06 grįžo į 4 artilerijos pulką. 1923 11 26
komandiruotas į Aukštuosius karininkų kursus. 1925 08 08
baigė Aukštųjų karininkų kursų Artilerijos skyrių (I laida). 1925
09 11 paskirtas citi 11 baterijos vyr. karininko pareigas, 10 12 -
1 eiti 2 sunkiosios baterijos vado pareigas, 1926 - 4 artilerijos
pulko teismo pirmininku. 1926 02 16 pakeltas į kapitonus.
1926 07 27 paskirtas pulko teismo pirmininku. 1926 09 28
išvyko studijuoti Fontenblo artilerijos karo m-lą Prancūzijo
į
je. 1928 08 08 grįžo į Lietuvą, paskirtas artilerijos v-ko žinion,

10 10 - Atskirosios artilerijos grupės vado padejeju. 1929
03 08 paskirtas citi antraeiles Aukštųjų karininkų kursų arti
lerijos kabineto vedėjo pareigas. 1929 11 23 pakeltas į majo
rus. 1930 01 16 paskirtas Kariuomenės teismo laikinuoju nariu,
07 24 – Kariuomenės inspekcijos Artilerijos skyriaus v-ku. Jasulaitis Vytautas Albinas
1931 08 29 išklausė Aukštuosius karininkų kursus. 1932 pa
renge ir išleido monografiją „Verdeno kautynės“. 1933 03 17 JASULAITIS Vytautas Albinas gimė 1915 04 28 Šapkinų k.,
pakeltas į plk. leitenantus. 1934 tobulinosi Artilerijos balisti Laukeliškių vls., Vilkaviškio aps. Mokėsi Marijampolės marijo
kos kursuose Prancūzijoje. 1934 12 12 paskirtas 2 artilerijos nų g-joje. 1934 baige Panevėžio berniukų g-ją ir įstojo į VDU
pulko vadu. 1937 11 23 pakeltas į pulkininkus. Sovietų Są Technikos f-to Technologijos skyrių. Pašauktas atlikti karinę
jungai okupavus Lietuvą 1940 06 27 paskirtas 3 artilerijos tarnybą įstojo į Karo mokyklą, stažavo Karo aviacijos dirbtuvė
pulko vadu. Sovietams likviduojant Lietuvos kariuomenç pa se. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos artilerijos štabo v-ku. av. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų
1941 06 13 išsiųstas tobulintis į Dzeržinskio artilerijos aka atsargą. 1939 09 15 - 1940 09 01 kaip KAM stipendininkas
demiją Maskvoje, o 06 19 išvyko į karinį poligoną Gorocho studijavo VDU. 1942 06 13 baigė VDU ir įgijo mechanikos
vecke, Ivanovo sr. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 28 inž. specialybę. 1941-44 vokiečių okupacijos metais dirbo AB
poligone naktį enkavedistų nuginkluotas, suimtas ir išvežtas į „Drobe“ fabriko inžinieriumi.
Gorkio kalėjimą, iš čia – į lagerį Krasnojarske, vėliau – į Lamos LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13099; LKKAS archyvas.
lagerį Norillage, Krasnojarsko kr. 1941 11 21 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti. 1944 07 iš JASUTIS Jonas gimė 1885 10 14 Auksodės k., Laižuvos vls.,
vežtas į lagerį Norilske, paskui – Čeliabinske. 1944 09 07 per Mažeikių aps. Baige realinės m-los 6 klases ir aukštuosius agro
keltas į Mordovijos 241 lagerio 5 punktą, vėliau – į 385 lage nomų kursus Sankt Peterburge. Mobilizuotas į Rusijos kariuo
rio 7 punktą. 1951 07 21 iš lagerio paleistas ir ištremtas į „Dob menę 1915 baigė Pskovo praporščikų m-lą. Dalyvavo I pasaul.
rovoleco“ kolūkį Barabinskos stepėje, Vengerovo r., Novosi karo kautynėse, buvo kontūzytas, turėjo štabskapitono laipsnį.
birsko sr. 1956 06 iš tremties paleistas. 1956 07 pradž. grįžo Grįžęs į Lietuvą 1921 04 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
į Lietuvą. 1956 08 01 parašė pareiškimą SSRS generaliniam menę ir paskirtas 7 pėst. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos vadu.
prokurorui prašydamas reabilituoti. 1957 03 01 SSRS gyny 1921 05 20 suteiktas kapitono laipsnis. 192204 13 perkeltas
bos ministro įsakymu atgaline data iš RA paleistas į atsargą. kariuomenės brigados vado žinion ir paskirtas Kretingos ko
Dirbo Molupės plytinės, netoli Ariogalos, statyboje, vėliau – mendantūros apsaugos būrio vadu, 05 17 – Kretingos komen
Kauno autokelių valdyboje. Mirė 1988 11 11, palaidotas Kau danto padėjėju. 1923 01 09 perkeltas į 2 pasienio pulką,
no Eigulių kapinėse. 08 08 – į l pasienio pulką. 1923 12 01 pačiam prašant pa
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920), Vytauto Di leistas į atsargą, 1936 12 31 - į dimisiją. 1944 pasitrauke į
džiojo 4 laipsnio (1936), DLK Gedimino 4 laipsnio (1928) Vokietiją. 1949 emigravo į JAV. Mirė 1968 07 27 Čikagoje.
ordinais, Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais Žmona - Eugenija, duktė – Kardelija.
(1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929), LVCA, 1.930, ap. 2), b. 91; LKKAS archyvas.
Švedijos Kalavijo 5 laipsnio ordinu (1932).
Žmona - Elena Navikaite (1900–1980), dukros - Birutė JASUTIS Vincas gimė 1906 02 28 Mažeikiuose. Baigė Aukš
(1927), Silvija Marija (1932–1950), sūnūs - Vytautas (1929– tesn, technikos m-lą. 1932 10 12 pašauktas atlikti karinę tar
2003), Antanas (1939). nybą, Šiaulių komendantūros pasiųstas į 2 pėst. pulką, nu
LCVA, . 930, ap. 5, b. 1045; ap. 7. b. 101, 7007; ap. 8, b. 13, 90, 93, kreiptas į Karo mokyklą. 1933 09 15 ją baigus (VIIIasp.laida
102, 128, 313, 315, 319.322, 730; LYA, S. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
LKKAS archyvas. pionierių karininkų atsargą. LŠS narys: nuo 1934 1207 ats.

to. 1932 pervestas į policijos rezervą. 1935 11 23 pakeltas į
ats, leitenantus. 1936 baige Aukštuosius kūno kultūros kur
sus ir įgijo kūno kultūros mokytojo licenciją. 1936 paskirtas
fizinės kultūros ir karinio parengimo mokytoju Taurages mo
kytojų seminarijoje. 1940–42 mokytojavo Kauno aukštesn.
technikos m-loje, Mokytojų seminarijoje ir „Aušros“ berniu
kų g-joje Kaune. 1942-44 Kūno kultūros rūmų vyr. mokyklų
inspektorius. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 cmigravo į JAV.
Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje ir spau
doje. Išleido knygas „Melagingas Mikasės laiškas“ (1971) ir
„Julius Janonis: poetas ir revoliucionierius“ (1975). Mire 1990
07 30 Bostonc, palaidotas Bliu Hilso kapinėse Braintryje, JAV.
Žmona - Lidija Mickaitytė, duktė – Augustė.
LCVA, 1. 930, ap. 2), b. 93; LKKAS archyvas.
Jasutis Vincas
karininkų būrio, nuo 1935 01 03 Kauno 54 Vandens šaulių

būrio vadas. Nuo 1936 laivininkystės inspektorius. 1939
03 03-04 01 ir 08 30-09 17 stažavo Inž. batalione. 1939
09 17 – 10 02 tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
(1933).
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 189; . 561, ap. 2, b. 1626; LKKAS archyvas.
f
Jašinskas Mykolas (g. 1890)
JAŠINSKAS Mykolas (Mikas) gimė 1890 03 21 Biržuose.

1903 baigė Bauskės m. m-los 4 klases Latvijoje, 1908 - gele
žinkelininkų kursus Sankt Peterburge. 1910 10 - 1912 11
tarnavo geležinkelio ir muitinės valdininku Revelyje (Taline),
Estijoje. Prasidėjus I pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos ka
Jašinskas Jonas
riuomenę ir pasiųstas į Garčinos praporščikų m-lıą. 1916 ją bai
gus suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas į 38 pest. pulką
JAŠINSKAS Jonas gimė 1913 03 15 Šniūriškio vnk., Radvi Ostaškove. Grįžęs į Lietuvą 1918 11 23 savanoriu įstojo į Lie
liškio vls., Biržų aps. Baigęs Biržų g-ją įstojo į VDU Technikos tuvos kariuomenę. Partizanavo Biržų būryje, kovojusiame su
f-to Technologijos skyriaus mechanikos specialybę. Stažavo Karo bermontininkais ir bolševikais. 1919 05 26 paskirtas 3 pest.
aviacijos dirbtuvėse. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. pulko 1 kuopos vadu. 1919 08 28 – 1920 01 04 dalyvavo
laida) suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Dauguvos. 1919
į aviacijos karininkų atsargą. 1942 baigė VDU. 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 02 06 - 08 30
LCVA, 1. 631, ap. 7, b. 9935; LKKAS archyvas. ir 09 12 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su len
kais prie Varėnos, Lentvario ir Vievio. Kurį laiką ėjo bataliono
JAŠINSKAS Jurgis gimė 1907 03 16 Kilučių k., Biržų vls. vado pareigas. 1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų kur
ir aps. 1929 baige Biržų g-ją. 1930 11 30 baigus Karo mo sus (I laida). Paskirtas mokomosios kuopos vadu, pakeltas į ka
kyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir pa pitonus. Nuo 1923 01 25 laikinai ėjo 2 bataliono vado parei
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Kari gas, keletą kartų pavadavo pulko vadą. 1926 01 01 perkeltas
ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan į Vyr. kariuomenės štabo III (operacijų) skyrių ir paskirtas karo

planams ruošti dalies vedėjo pavaduotoju. 1926 02 16 pakel T
tas į majorus. 1927 02 28 paskirtas Rokiškio aps.komendan
tu. ISSNnuys, kurį laiką Rokiškio šaulių 10 rinktinės vadas. 1928
11 23 pakeltas įplk. leitenantus. Nuo 1931 LŠS Kauno rink
tines narys. 1936 paskirtas I divizijos aukštųjų karininkų gar
bės teismo nariu. Nuo 1939 LŠS rinktinės vadas. Sovietų Sil
jungai okupavus Lietuvą 1940 07 02 paskirtas Rascinių aps.
kariniu v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 09
iš kariuomenės atleistas. Gyveno Kalnagaliuose, netoli Kupiš
kio, ūkininkavo. 1941 06 14 suimtas ir su šeima išvežtas į la
gerį Rešotuose, Krasnojarsko sr. Mordovijoje. Vėliau perkeltas
į Solikamska, Permės sr. Ten 1943 01 27 SSRS NKVD Ypa
tingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti. 1948 03 16 per
keltas į Minlagą Komijoje. Vėliau ištremtas į Komarovką, Par
bigo r., Tomsko sr. 1951 pasibaigus įkalinimo terminui grįžti
.,
į Lietuvą neleista, iki 1956 gyveno tremtyje Parbige, Toms

ko sr., kur tuo metu buvo ištremta šeima. 1956 04 07 grįžo į Jarulis Izrdorius
Lietuvą. Mire 1962 11 22, palaidotas Biržuose.

Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1933), Sa reigų atleistas. Veliau vokiečių žandarmerijos ieškomas turėjo
vanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928), Šaulių slapstytis. 1944 07 29 Viekšnių vls. apsaugos būstinėje akty
žvaigždės ordinu (1932), Šaulių žvaigždės ordino medaliu viai dalyvavo įkuriant TAR. Buvo rinktinės karininkas savano
(1939), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 2 laipsnio kryžiumi ris, paskirtas rinktinės vadu. 1944 10 07 dalyvavo Sedos kau
(1937), skautų Svastikos ordinu (1934), Latvijos išsivadavi tynėse, po kurių pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo į JAV.
mo karo 10-mečio medaliu (1929). Mirė 1960 02 07 Garvude, palaidotas Šv. Kryžiaus kapinėse
Žmona - Olga Aukštuolytė (1893–1975), sūnus - Jonas Vai Arlingtone.
dutis (1922–1952), duktė - Jūratė (1928). Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 907; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939).
p. 359; LKKAS archyvas. Žmona - Stanislava Rimdeikytė.
LCVA, f. 930. ap. 8, b. 729. I. 188; LKKAS archyvas.
JAŠINSKAS Mykolas gimė 1908 12 23 Marmakiškių k.,
Biržų vls. ir aps. 1929 baigęs Linkuvos g-ją studijavo LU Tei JAUDEGIS Albinas gimė 1917 03 31 Valavičių k., Ketur
sių f-to Teisių skyriuje. 1930 11 30 baigė Karo mokyklą (V valakių vls., Vilkaviškio aps. 1938 baigė Marijampolės Rygiš
asp. laida), suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į kių Jono g-ją. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp.
pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laida) suteiktas pėst. ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo budėtoju Marijampolės
baigė VDU.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 8297; LKKAS archyvas.
JATULIS Izidorius gimė 1904 10 19 Jokimės k., Gruz

džių vls., Šiaulių aps. Baigus Šiaulių mokytojų seminarijos 1 kur
są pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1927 09 07 baigus Karo
mokyklą (IX laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas
7 pest. pulko jaun. karininku. 1930 11 21 perkeltas į Vyr. ka
riuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyrių. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun.
leitenanto. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1932 09 14 per
keltas į 8 pėst. pulką. 1936 11 23 pakeltas į kapitonus. 1938
1102 perkeltas į Telšių komendantūrą karininku šaulių reika
lams. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš kariuomenės atleis
tas. Gyveno Akmenės vls. žmonos tėvų ūkyje. Kilus Vokieti
jos-SSRS karui buvo Akmenės sukilėlių grupės vadas. Vėliau
Mažeikių aps. Lietuvos nacionalistų partijos (LNP) vadas. 1941
12 17 vokiečiams uždraudus LNP paskirtas Mažeikių aps. ko
mendantu. 1942 09 22 dėl nesutarimų su vokiečiais iš šių pa Jaudegis Albinas
Lichvos karinomanos karininkai 71

kalėjime. 1939 studijavo Veterinarijos akademijoje. 194106
23–28 dalyvavo Tautos sukilime prieš sovietinius okupan
tus. 1941 rudenį tęsė studijas VU Medicinos f-te, įsitraukė į
antinacinç rezistenciją. 1945 12 12 suimtas NKGB. Tardo
mas antisovietine veikla neprisipažino. 1946 08 17 Vilniaus De
NKVD Karinio tribunolo nuteistas 10 metų kalėti ir 5 metams

tremties. Kalėjo Karagandoje, Norilske, nuo 1956 buvo trem
OR
tyje Krasnojarske. 1957 grįžo į Lietuvą, dirbo gydytoju Sve
dasuose. Mirė 1991, palaidotas naujose Marijampolės kapi
nėse. 1999 1007 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 03 23
suteiktas dim. leitenanto laipsnis (po mirties).
Žmona - Genovaitė Kriščiūnaitė (1932), sūnus – Mindau
gas (1957), duktė - Birutė (1961).
LCVA, 1.561, ap. 2, b. 4263. 1. 83; LYA, b. 27355/3, 1.9, 1.76; LKKAS
archyvas.
Jaudegis Petras
JAUDEGIS Petras gimė 1917 06 29 Baraginės k., Marijam

polės aps. 1938 baige Marijampolės marijonų g-ją ir įstojo į
Karo mokyklą. 1940 09 15 ją baigus (XXII laida) suteiktas jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
297 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. Tarnavo LSD, nuo 1941 0915
Geležinkelių apsaugos bataliono 4 kuopos būrio vadas. 1944
pasitraukė įVokietiją, o iš ten – į Vieną, vėliau – į Tiuringiją.
1945 04 01 atvyko į Bambergą Bavarijoje. 1949 iš Bremen
hafeno emigravo į JAV, kur įsikūrė Omahoje, Nebraskos valst.
1954 įstojo į Omahos u-tą, vėliau perėjo į Nebraskos u-tą Lin
Jaudegys Juozas kolne, kurį baigė 1959 įgydamas elektros inžinieriaus kvalifi
kaciją. 1959 07 - 1984 11 dirbo JAV kariuomenės inžinierių
JAUDEGYS Juozas gimė 1914 12 03 Randiškės k., Kros korpuse Omahoje.
nos vls., Marijampolės aps. 1936 baigė Alytaus g-ją, 09 27 įstojo Žmona - Valerija Jadvyga Ravaitytė (1925), dukros – Nijole
Kristina Guzulaitienė (1943–1967), Rūta Rovena (1958),
į Karo mokyklą. Buvo aktyvus sportininkas. 1938 07 17-20
I Lietuvos tautinėje olimpiadoje ieties metimo rungtyje laimėjęs sūnūs – Petras Povilas (1947) ir Vytautas Kazimieras (1953).
LYA, F. K-8, ap.2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
I vietą apdovanotas aukso medaliu. 1939 09 16 baigus Karo
mokyklą (XX laida) suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 3 pėst. pulko 3 bataliono kulkosvaidžių kuopos bū JAUDŽIMAS Mikas gimė 1913 09 09 Pipinų k., Trušelių vls.,
rio vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo minos Klaipėdos aps. Baigė Klaipėdos mokytojų seminariją. 1935
vaidžių būrio vadu. Sovietams likviduojant Lietuvos kariuo 09 18 pašauktas atlikti karinę tarnybą ir Klaipėdos komendan
tūros pasiųstas į Karo mokyklą. Stažavo 1 pėst. pulke. 1936
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst, ats.
259 šaulių pulko minosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos,
SSRS karui iš RA pasitraukė, dalyvavo 1941 06 23–28 Tautos jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
sukilime prieš sovietinius okupantus. Įstojo į LSD. 1941 11 sargą. 1939 laikinai mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1941
pradž. repatrijavo į Vokietiją.
paskirtas 2 savisaugos bataliono 6 kuopos vadu ir su batalionu
išvyko į Liubliną (Lenkija). Nuo 1944 01 09 1 bataliono 3 LVCA, f. 930, ap. 2), b. 95; LKKAS archyvas.
kuopos būrio vadas, vėliau paskirtas bataliono štabo ginklininku

ir kvotos karininku. 1944 07 11 pasitraukė į Vokietiją, apsi JAUGELIS Jaroslavas gimė 1915 02 22 Novorosijske, Ru
stojo Vysbadeno, vėliau Kasel-Materbergerio pabėgėlių stovyk sijoje. Atvykus į Lietuvą 1933 baigė Kėdainių g-ją ir įstojo
į
loje. 1949 emigravo į Australiją. Iki 1976Maudurahe.

gyveno ir dirbo Sid VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Pašauktas atlikti karinę tarny
nėjuje, vėliau Perte. Nuo 1999 gyvena bą Kauno aps. komendantūros pasiųstas į Karo mokyklą. Sta
Vedęs, duktė (1941). žavo 3 art. pulke. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp.
LKKAS archyvas
laida) suteiktas art. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į

JAVLENSKIS Aleksandras gimė 1868 Čenstochovoje, Len
kijoje. Baigė rcalinç g-jų, vėliau - Rusijos kariuomenės kava
lerijos mokyklą Tverėje. Rusijos kariuomenėje išsitarnavo iki pa
pulkininkio. Atvykęs į Lietuva įstojo į Lietuvos kariuomenę.
1919 08 01 paskirtas baltgudžių pulko ūkio vedėju, 08 15 -
1
autsargon pric Kauno aps, komendantūros, vėliau perkeltas į Be
laisvių stovyklų valdyba. 1920 02 01 paskirtas 2 belaisvių sto
vyklos komendantu, 02 23 KAM įsakymu paliktas Rusijos ka
riuomenės papulkininkio laipsnis. 1920 10 18 palcistas į atsargą,
1933 09 15 - į dimisiją.
Antroji žmona - Katerina, 5 vaikai iš pirmosios santuokos.
LCVA, F. 930, ap. 2). b. 96; LKKAS archyvas.
Jaugelis Jaroslavas
artilerijos karininkų atsargą. 1944 pasitraukė į Vakarus. Po karo

gyveno ir mirė Švedijoje.
LCVA, 1.631, ap. 7. b. 12319; LKKAS archyvas,
Jazbutis Aleksandras
JAZBUTIS Aleksandras gimė 1918 Odesoje, Rusijoje. 1923

atvyko į Lietuvą. 1938 baigė Šakių g-ją. 1940 09 15 baigus
Jaugelis Mečys
Karo mokyklą ( XXII laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 artilerijos pulko
JAUGELIS Mečys gimė 1913 03 25. 1938 05 12 baigus būrio vadu. 1941 06 14 suimtas ir išvežtas Norilsko lagerį,
į
Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir Krasnojarsko kr. Ten 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo
paskirtas į 9 pést. pulką, 1940 03 01 – 4 pest. pulko 7 kuo pasitarimo nuteistas 6 metams kalėjimo. 1947 09 10 paleis
pos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi tas, grįžo į Kauną. Ketverius metus gydėsi tuberkuliozės sana
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 torijoje, liko invalidu. Iki 1980 dirbo fotografu. 1991 reabi
ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko būrio vadu. 1941 lituotas.
02 13 žuvo užgriuvus palapinei pulko žiemos stovykloje Pa Žmona - Anelė Penkauskaitė (1918), duktė Edita Kondro
bradėje. tienė (1955).
LKKAS archyvas. LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
JAUKŠTAS Adolfas gimė 1907 Bučių k., Naujamiesčio vls., JAZBUTIS Karolis gimė 1916 09 18 Skuode, Kretingos aps.
Panevežio aps. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. lai 1938 05 14 baigęs Švėkšnos privačią „Saulės“ g-jų įstojo į VDU
da) suteiktas pést. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti Statybos f-to Statybos skyrių. 1938 07 08 pašauktas atlikti
ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips karinę tarnybą Kretingos aps. komendantūros pasiųstas į Ka
nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. ro mokyklą. Stažavo 6 pést. pulke. 1939 09 18 baigus Karo
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1050; LKKAS archyvas. mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto

9)
Jazbutis Karolis
laipsnis ir paleistas pėstininkų karininkų atsargą, bet iki 1939

į
11 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę.

LCVA, f. 631, ap. 7. b. 17308; f. 930, ap. 2), b. 97; LKKAS archyvas.
Jėčys Domininkas
JECEVIČIUS Jonas J JĖČIUS Jonas.

vaduotojas, ėjo intendanto-raštvedžio pareigas. Sovietų Sąjun
JĖČYS Domininkas (Domas) gimė 1896 10 20 Medžiū gai okupavus Lietuvą 1940 06 28 perkeltas į Seinų komen
nų k., Vabalninko vls., Biržų aps. 1914 baigė Panevėžio realinę dantūrą ir paskirtas aps. kariniu v-ku. Atsisakęs Lazdijų aps.
vid. m-lą. 1919 pradž. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuo LKP(b) komitetui perduoti šaukiamojo amžiaus vyrų sąrašus
menę. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Turėjo ir pajutęs suėmimo pavojų 1941 05 15 iš karinės tarnybos pa
puskarininkio laipsnį. Netoli Vilniaus pateko į lenkų nelaisvę, sitraukė ir slapstėsi, atnaujino ryšius su šauliais. Vėliau atgaline
pabėgo ir perėjęs fronto liniją grįžo į Lietuvos kariuomenę. 1920 data 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokietijos
10 17 baigus Karo mokyklą (III laida) suteiktas leitenanto laips SSRS karui 1941 06 23 grįžo į Alytaus aps. karo komendanto
nis ir paskirtas į 12 pėst. pulką, 1923 12 31 – į 1 pest. pulką. pareigas. 1941 08 05 vokiečiams uždraudus LLV veiklą ir iš
1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 baigė Aukš formavus komendantūrą iš karinės tarnybos pasitraukė. Vokiečių
tųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių (V laida). 1925 12 12 okupacijos metais dirbo Alytaus savivaldybės Socialinio aprū
perkeltas į LŠS, buvo Tauragės, Zarasų LŠS šaulių rinktinės va pinimo skyriaus vedėju. 1944 02 16 pradėjus formuoti gen.
das. 1928 11 23 pakeltas į kapitonus. 1932 Utenos brand P. Plechavičiaus VR paskirtas Alytaus VR dalinio vadu, 05 15
majoras. 1933 Utenos-Zarasų brandmajoras. 1935 09 28 per vokiečiams uždraudus VR išformavo Alytaus dalinį. Slapstesi
keltas į Utenos komendantūrą ir paskirtas II šaulių rinktinės Tuberkuliozės sanatorijoje. 1944 prasidėjus antrajai sovietinei
vado padėjėju. 1936 02 04 perkeltas į Alytaus komendantūrą okupacijai kurį laiką slapstėsi pas žmonos gimines Navickų k.,
karininku šaulių reikalams. Buvo XIX šaulių rinktinės vado pa prie Rumbonių. Išejo partizanauti. 1945 06 pradž. Dzūkijoje
suorganizavo Dzūkijos rinktinę Punios šile, išrinktas jos vadu
(slap. Ąžuolis). 1946 04 paskirtas A apygardos vadu. 1946 05
tapo pirmuoju Dainavos apygardos vadu. 1947 08 11 štabo
bunkerį apsupo enkavedistai. Sunkiai sužeistas, sunaikinęs štabo
dokumentus, nusišovė. Kūnas niekintas Alytaus NKVD kie
me. 1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 19
pakeltas į pulkininkus (po mirties).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju
kryžiumi (1998, po mirties), DLK Gedimino 4 laipsnio ordi
nu (1932), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių
žvaigždės ordinu (1931), Šaulių žvaigždės ordino medaliu
(1939), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio garbės žen
klu (1932), Estijos ugniagesių 2 laipsnio Aukso kryžiumi
(1933).
Žmona - Veronika Dambrauskaitė (1905-1986), sūnus
Algirdas (1928-1997).
LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Jeys Domininkas su 2mona Veronika
f
74 Licturos karinom karininkai

1
Ječius Jonas Jegelevičius Vladas
JĖČIUS (JECEVIČIUS) Jonas gimė 1912 1001 Šaltenių k., JEGELEVIČIUS Vladas gimė 1911 04 10 Gaičialaukių k.,
Kupiškio vls., Panevėžio aps. Baigęs Panevėžio g-ją studijavo Naumiesčio vls., Alytaus aps. Baigęs g-ją 1933 09 18 pašauk
VDU Medicinos f-te. Pašauktas atlikti karinę tarnybą 1932 tas atlikti karinę tarnybą 1 husarų pulke, iš kur pasiųstas į Ka
09 15 iš Panevėžio aps. komendantūros atvyko į 2 pėst. pulką. ro mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (IX asp. laida) suteiktas kav.
Vėliau perkeltas į Karo mokyklą. 1933 09 15 ją baigus (VIII ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų
asp. laida) suteiktas kav. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas atsargą. 1936 05 10 baigus Karo mokyklos 10 mėn. atsargos
kavalerijos karininkų atsargą. Tęsė studijas VDU ir baige Me karininkų kursus priimtas į tikrąją karinę tarnybą ir paskirtas
į
dicinos f-tą. 1940 02 16 pakeltas į san. ats. leitenantus. 1940 1 husarų pulko būrio vadu. 1939 06 13 pakeltas į leitenan
06 06 priimtas į tikrąją karinę tarnybą ir paskirtas Karo techni tus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 husarų
kos valdybos štabo sanitarinės dalies ir ligoninės jaun. san. kari pulko 4 eskadrono būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuo
ninku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
divizijos atskirojo medicininio-sanitarinio bataliono medicinos 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 ap
skyriaus v-ku, 11 15 - 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko saugos pulką, 08 20 - LSD Gardino savisaugos dalinio 1 kuo
medicinos pagalbos punkto v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui pos vado padėjeju, 1942 12 17 – 9-E bataliono 2 kuopos
iš RA pasitraukė. 1944 04 26 VR vado įsakymu paskirtas į ko būrio vadu.
misiją šaukiamųjų sveikatai tikrinti Mažeikių aps. LCVA, F. 524, ap. 1, b. 491; f. 930, ap.7. b. 8261; ap. 8, b. 524, 1. 66;
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 186; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; F. R-660, ap. 2, b. 261, 1. 77–78; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
JEFREMOVAS Aleksas gimė 1889 Jonavoje. Tarnavo Rusi JELENIAUSKAS Leonas gimė 1917 11 15 Kainske, Bara
jos kariuomenėje. Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokie binsko aps., Rusijoje. 1923 kartu su tėvais atvyko į Lietuvą.
čiais. Turėjo paporučikio laipsnį. Grįžus į Lietuvą 1922 0106
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Elektrotech
nikos batalioną, 01 27 – Karo technikos valdybos jaun. kari
ninku. 1922 06 03 dėl ligos paleistas į atsargą, 1927 02 27
dėl sveikatos – į dimisiją.
Žmona – Proskovija.
LCVA, f. 930. ap. 25. b. 98; LKKAS archyvas.
JEFREMOVAS (EFREMOVAS) Aristarchas gimė 1890

Jonavoje. Baige Kauno komercinę m-lą. 1922 01 20 mobili
zuotas Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Kariuomenės in
į
tendantūros transporto dalį jaun. ekspeditoriumi. Kaip neiš

mokęs lietuvių kalbos paleistas į atsargą. 1923 02 25 iš ka
riuomenės atleistas.
Jeleniauskas Leonas
LCVA, f. 930. ap. 2, b. 17: LKKAS archyvas.
Lietuvos karinomanes karininkai 75

1939 baigęs Kauno „Aušros“ berniukų g-ją įstojo į Karo mo 04 05 - Karo ligoninės vyr. gydytojo padejeju. 1919 07 15
kyklą. 1940 10 01 ją baigė (XV aps. laida), dėl politinių mo suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920 08 01 perkeltas į Cen
tyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų trinį vaistų sandėlį, paskirtas asistentu. 1921 11 16 suteikta
atsargą. Įstojo į VDU Technikos f-to Statybos skyrių. Kilus Lietuvos pilietybė. 1924 01 01 paskirtas Centrinio vaistų san
Vokietijos-SSRS karui 1941 07 21 paskirtas Kauno komen dėlio buhalteriu. 1926 12 išlaikė Aukštųjų karininkų kursų
dantūros raštvedžiu, 10 09 suteiktas jaun, leitenanto laipsnis. egzaminus. 1927 0216 suteiktas adm. (B) kapitono laipsnis.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 17814; f. R-1441, ap. 1, b. 2. 1. 17: LKKAS Nuo 1929 03 01 Centrinio vaistųį sandėlio laborantas. 1929
archyvas 0930 dėl bylos karininkų garbės teisme pačiam prašant pa
leistas į atsargą. Mirė (nusižudė) 1934 05 10 Kaune, palaido
JENČIUS Alfonsas gimė 1916 11 04 Telšiuose, 1931 bai tas centrinėse kapinėsc, 1956 jas naikinant perlaidotas Petra
ge Radviliškio g-jos 4 klases, 1936 06 22 -- Šiaulių mokytojų šiūnų kapinėse.
seminariją. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) Apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės meda
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti liais (1928).
ninkų karininkų atsargą. 1937 10 16 paskirtas Šiaulių aps. Antroji žmona – Aleksandra, sūnus - Liudvikas Vaclovas
Kapčiūnų prad. m-los vedėju. (1919), dukte - Irena (1925).
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 179, 1. 231; LKKAS archyvas. LCVA, f. 930, ap. 2). b. 80; f. 1323, ap. 1, b. 1. 1. 3.
JENERIKAS Oskaras T GALINAITIS Oskaras. JESAITIS Kęstutis Juozas gimė 1909 11 16 Varšuvoje, Len
kijoje. Atvykus į Lietuvą 1927 baigė Kauno Aušros“ berniu
„
JERMALAVIČIUS Vytautas gimė 1910 02 10. Nuo 1928 kų g-ją, 1931 - Grenoblio (Prancūzija) politechnikos in-to
LŠS narys. 1932 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 193305 19 Elektrotechnikos skyrių, 1932 - Aukštesn. elektros m-lą Pa
baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. ryžiuje. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida)
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inži
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 4160; LKKAS archyvas nerijos karininkų atsargą. Pašto valdyboje dirbo radijo inž. pa
vaduotoju, Radijo skyriaus v-ku. 1940 02 16 atlikus karines
JERMALONIS Juozas 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV pratybas pakeltas į ats. leitenantus.
asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteik LCVA, f. 930, ap. 8, b. 875, 1. 197; LKKAS archyvas.
LKKAS archyvas. JEŠMONTAS Brunas (Bruno) 1919 04 16 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę ir paskirtas karininku atsargon prie Kauno
JEROŠEKAS (JAROŠEKAS) Vaclovas Vladas gimė 1895 aps, komendantūros. Vėliau perkeltas į 3 pést. pulką. 1919
09 15 Varšuvoje, Lenkijoje. Baigęs g-ją Lietuvos u-to Medi 08 22 iš Lietuvos kariuomenės pabėgo, todėl išbrauktas iš ka
cinos f-te studijavo farmaciją. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, rininkų sąrašų.
dalyvavo I pasaul. kare. 1918 02 20 buvo patekęs į nelaisvę. LKKAS archyvas.
1918 05 31 atvyko į Lietuvą. 1919 03 16 savanoriu įstojo į

Lietuvos kariuomenę, paskirtas Aviacijos dalies vyr. felčeriu, JEZOVITOVAS Konstantinas gimė 1895. 1918 03 09 Bal
tarusijos radai paskelbus, kad įkurta Baltarusijos Liaudies Res
publika, paskirtas karo sekretoriumi. 1918 12 Baltarusiją už
émus bolševikams ieškojo paramos Lietuvoje. 1919 03 15 Lie
tuvos KAM paskirtas karininku laikinai eiti 1 baltgudžių pėst.
pulko Gardine vado pareigas. 1919 04 buvo Lietuvos dele
gacijoje, vykusioje į Varšuvą deryboms dėl sienų. 1919 09 28
kaip ne Lietuvos pilietis iš karinės tarnybos atleistas. 1920
10 08 Lenkijai sulaužius Suvalkų sutartį ir okupavus Vilniaus
kraštą bei didžiąją Baltarusijos dalį persikėlė į Latviją. Ten bandė
formuoti baltarusių karines formuotes. Vėliau užsiėmė šviete
jiška veikla, buvo Rygos baltarusių g-jos direktorius. 1941
44 vadovavo baltarusių karinėms formuotėms Baltarusijoje,
turėjo pulkininko laipsnį. Artėjant Rytų frontui prie Baltaru
sijos pasitraukė į Vokietiją. Vėliau slapta grįžo atgal ir bande
organizuoti partizanus kovai su sovietiniais okupantais, bet
NKVD suimtas ir viešai pakartas Vitebske, Baltarusijoje. Pa
rašė nemažai knygų baltarusių kalba.
Jerošekas Vaclovas Vladas su sūnumi Liudviku ir dukra Irena LKKAS archyvas

JOCIUS Antanas nuo 1938 05 15 buvo karo kapelionas. J
LKKAS archyvas
Jočys Jonas
JOČYS Jonas gimė 1890 01 15 Lyduokių k., Ukmergės aps.

1908 baigė Kauno vyrų g-ją. Tarnavo Rusijos kariuomenėje,
Jocius Jonas (g. 1903)
nuo 191901 11 – Lietuvos kariuomenės 1 pést. pulke. 1919
02 20 perkeltas į Kauno komendantūrą 6 kuopos jaun. kari
JOCIUS Jonas gimė 1903 03 09 Pakalnupio k., Raseinių vls. ninku. 1919 03 15 paskirtas Karo lauko milicijos v-ku, laiki
ir aps. Baigęs Raseinių g-jos 4 klases 1923 10 26 įstojo į Karo nai ejo apsaugos kuopos vado pareigas. 1919 08 01 perkeltas
mokyklą. 1925 09 07 ją baigus (VII laida) suteiktas leitenan į 3 pest. pulko nerikiuotės kuopą, nuo 11 28 pulko komen
to laipsnis ir paskirtas 3 pest. pulko 2 kulkosvaidžių kuopos dantas. 1919 12 13 paskirtas Gen. kariuomenės štabo Žval
jaun. karininku, 1926 08 15 – 5 pest. pulko 5 kuopos jaun. gybos skyriaus žvalgų dalies v-ko padejeju. 1920 04 25 dėl
karininku, 1929 03 01 – 3 kuopos vyr. karininku. 1929 11 23 sveikatos paleistas į atsargą, 1936 03 19- įdimisiją. Pasitraukė
pakeltas įvyr. leitenantus. 193101 01 pagal Karininkų laipsnių į Vakarus. Mirė apie 1956.
įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 02 13 paskirtas Žmona - Juozapota Augustina Šilinytė, sūnus - Antanas
-
6 kuopos vyr. karininku. 1934 03 27 pakeltas į kapitonus. (1913–1982), dukros - Eugenija Baranauskienė-Grybienė,
1934 04 23 perkeltas į 9 pést. pulką ir paskirtas 7 kuopos, Emilija Štarienė, Antanina Birutė.
vėliau – 3 kulkosvaidžių kuopos vadu. Sovietų Sąjungai oku LCVA, F. 930, ap. 2), b. 102; LKKAS archyvas.
pavus Lietuvą 1940 07 25 perkeltas į 1 pėst. pulką ir paskir
tas 9 kuopos vadu, 08 24 - 3 kuopos vadu. Sovietams likvi JODAUGA Juozas gimė 1903 11 04 Kirmeliškių k., Udri
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 jos vls., Alytaus aps. 1926 06 19 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją.
ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko kuopos vadu. 1941 1926 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1928 09 08 ją baigus (X
06 14 suimtas ir išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulko
01 25 žuvo lageryje. Po mirties SSRS NKVD Ypatingojo pa mokomąją kuopą jaun. karininku, 1930 03 01 – pulko adju
sitarimo 1942 09 05 nuteistas 7 metus kalėti.
tanto padėjėju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie mą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 04 11
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). perkeltas į Karo mokyklą ir paskirtas 1 asp. kuopos būrio va
Žmona - Viktorija Prapuolenytė. du. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1934 05 14 baigė Aukš
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 101; LGG, t. 1, p. 362; LKKAS archyvas. rųjų karininkų kursų Gen. štabo skyrių (I laida) ir įgijo gen.
št. karininko teises. 1934 05 18 perkeltas į Gen. kariuomenės
JOCIUS Jonas gimė 1912 08 19 Peldžiūnų k., Girkalnio vls., štabo valdybos III (Operacijų) skyrių. 1934 09 11 pakeltas į
Raseinių aps. Baigęs Raseinių g-ją Raseinių aps. komendantū gen. št. kapitonus. 1935 01 17 paskirtas šio skyriaus mokymo
ros 1932 10 12 pasiųstas į 8 pést. pulką atlikti karinę tarnybą dalies karininku, 1937 08 10 - Vyr. kariuomenės štabo ypatin
ir nukreiptas į Karo mokyklą. 1933 09 15 ją baigus (VIII asp. gų reikalų karininku. 1938 09 01 – 1939 08 14 stažavo 9
laida) suteiktas kav. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pest. pulke. 1939 06 23 patvirtintas Karo mokyklos lekto
kavalerijos karininkų atsargą. 1939 05 24 baigė VDU Medi riumi, 09 01 perkeltas į Aukštąją karo mokyklą ir paskirtas reika
cinos f-tą. 1939 08 08 pervestas į sanitarijos karininkų atsargą. lų vedėju. 1939 09 08 pakelcas į gen. št. majorus. Aktyviai reiš
LVCA, f. 930, ap. 2). b. 100. kesi spaudoje. Mirė 1939 11 01 po operacijos Karo ligoninėje.

(1937).
LCVA, 1.631.ap. 7. b. 13155; . 1323, ap. 1, b. 529. 1. 21: b. 601, 1.
f
11: LKKAS archyvas.
Jodauga Juozas
Palaidotas Kauno m. centrinėse kapinėse. 1956 likvidavus ka

pines palaikai perlaidoti Kauno Eigulių kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1931), Lie Jodelis Alfonsas
Žmona - Vanda Kocenaité, dukra (1939).
ICVA, . 930, ap. 2, b. 103: LKKAS archyvas. JODELIS Alfonsas gimė 1915 03 01 Krakese, Kėdainių aps.
f
Mokėsi Jurbarko „Saulės“ g-joje, Nemunėlio Radviliškio vid.

m-loje. 1933 baigęs Marijampolės mokytojų seminariją įstojo į
VDU Technikos f-tą, vėliau perėjo į Teologijos-filosofijos f-to
Filosofijos skyrių. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pestininkų karininkų atsargą. Vėliau mokytojavo. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą 1941 NKVD suimtas Alovės k., Alv
taus aps., ir su šeima ištremtas Barnaulą, Altajaus kr., vėliau -
į
į Južną, Kosichos r., Altajaus kr., 1942 08 26 - į Ust Janos r.

Jakutijoje, 1956 – į Muchtują, Lenksio r. Jakutijoje. 1956
03 08 paleistas, 1962 grįžo į Lietuvą.
Žmona - Anelė (1912), duktė - Nijolė Julija (1940).
LCVA, 1.631, ap. 7. b. 11748; LGG, t. 1. p. 363; LKKAS archyvas.
JODELIS Pranas gimė 1897 10 20 Kalvelių k., Debeikių vls.,

Utenos aps. 1911 baigė prad. m-lą ir dirbo ūkyje. 1918 įstojo
Jodele Romualdas Balys į Utenos g-ją, baigęs 5 klases įstojo į Karo mokyklzz. 1921 12 18
ją baigus (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 1
JODELĖ Romualdas Balys gimė 1914 01 18 Dzekceris pest. pulko būrio vadu, vėliau perkeltas į kulkosvaidininkų kuo
kių k., Valkininkų vls. 1934 baigė Kauno „Aušros“ berniukų pą. 1924 paskirtas kuopos vadu. 1925 07 15 baigė Aukštųjų
g-ją ir įstojo į VDU Technikos f-tą. 1938 05 12 baigus Karo karininkų kursų Bendrąjį skyrių (V laida). 1926 02 16 pakel
mokyklą (XIX laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir tas į vyr. leitenantus. 1926 03 15 paskirtas 1 pėst. pulko kuo
paskirtas į 5 pést. pulką. 1939 09 12 baigė Karo aviacijos oro pos vadu. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1936 išlaikė g-jos
žvalgų kursus, 11 18 perkeltas į Karo aviaciją.Nuo 1939 12 01 8 klasių egzaminus ir įgijo brandos atestatą. 1939 05 30 paskirtas
1 naikintuvų eskadrilės, kuri priklausė I naikintuvų grupei ir Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės mokymo ir mobilizacijos sky
buvo dislokuota A. Fredoje, Kaune, karo lakūnas. Sovietų Są riaus karininku. 1939 07 07 pakeltas į majorus. 1940 02 26
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 eskadriles karo lakūnu. perkeltas į Kariuomenės štabą. Sovietų Sąjungai okupuojant
Iki 1940 06 15 skraide 79 val. 1940 07 19 paleistas į atsargą. Lietuvą tarnavo ešlėktuvinės apsaugos štabo karininku. Lik
Po karo gyveno Australijoje. Mirė 1994 01 02 Adelaideje. viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
78
Lietuvos kariuomcules karininkai
J
Jodelis Pranas
ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo zenitines artilerijos divizio

no vyr. adjutantu. 1941 04 26 iš RA atleistas. 1941 05 06
suimtas ir kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje. Kilus Vokieti
Jodikaitis Jeronimas su žmona
jos-SSRS karui pervežtas į Gorkio kalėjimą. Mirė 194201 11
Gorkio NKVD kalėjimo ligoninėje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1933), docento vardas. Parašė vadovėlį „Braižomosios geometrijos kur
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Lietuvos nepriklau sas“. Mirė 1996 01 13, palaidotas Karmėlavos kapinėse.
somybės medaliu (1928). Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
Žmona - Vincentina Kačergiutė, sūnus - Nerimantas Pran (1937).
ciškus (1932), duktė – Virginija Vince (1936). Žmona - Felicija Bagdonavičiūtė (1918-1994, susituokė
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. 1939), duktė – Danutė Marija Kaminskienė (1940–2002),
sūnūs - Alvydas Jonas (1945) ir Vilius (1949).
JODIKAITIS Jeronimas gimė 1908 10 12 Rygoje, Latvijo LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1055; ap. S. b. 837: LYA. f. K-s, ap.?. saug,
je. 1918 atvyko į Lietuvą. 1927 baigęs Ukmergės g-ją įstojo į vnt. 3; LKKAS archyvas
LU Technikos f-to Technologijos skyrių. Nuo 1933 05 24
KAM stipendininkas. 1936 04 11 baigė VDU ir įgijo mecha JODINIS Jonas gimė 1897 01 23 Rokiškyje. 1916 baigė
nikos specialybės inž. kvalifikaciją. Dirbo KAM Technikos val realinę m-lą. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1917 baigė
dyboje civiliu tarnautoju. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą praporščikų m-lą. Dalyvavo I pasaul. kare. Grįžęs į Lietuvą
(XII asp. laida) suteiktas inž. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa 1919 08 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas
leistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1937 09 30 priimtas į Rokiškio komendantūros kuopos jaun. karininku, 08 23 -
tikrąją karinę tarnybą ir paskirtas Ryšių bataliono radijo kuo kuopos vadu. 1919 11 18 suteiktas leitenanto laipsnis. 1920
pos grupės v-ku. 1937 10 02 komandiruotas į Karo technikos 10 16 paskirtas 1 savanorių pulko s kuopos vadu, 12 01 - 3
valdybą. 1938 1001 paskirtas ginklų rūšių karininkų 4 mėn. kuopos jaun. karininku. 1921 05 20 pakeltas į vyr. leitenan
kursų lektoriumi, 1939 09 18 – Karo technikos štabo ryšių tus. 1921 09 07 iš kariuomenės pabėgo, todėl išbrauktas iš
skyriaus karininku. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar karininkų sąrašų.
navo Ryšių bataliono radijo kuopos komandos v-ku. Likviduo LCVA, 1.930, ap. 2J. b. 104.

atskirojo ryšių bataliono radijo stoties v-ku. 1940 12 20 iš RA JODKO Eduardas gimė 1873 Paukšteliškės dvare, Smalvų vls.,
adeistas. Dirbo VDU Braižomosios geometrijos katedroje asis Zarasų aps. Mokėsi Aleksandro g-joje Rygoje. 1899 mobilizuo
tentu, 1941-44 - vyr. inžinieriumi metalo fabrike. 1944-47 ras į Rusijos kariuomenę, tarnavo junkeriu 98 pest. Jurjevo pul
VDU Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedros ve ke. 1899 10 16 baige Vladimiro karo m-lą Sankt Peterburge,
dėjas. 1947 įstojo į Kūno kultūros institutą ir 1948 eksternu suteiktas paporučikio laipsnis. 1903 09 01 pakeltas į poruči
jį baigė. Nuo 1950 10 31 dėstė Kauno politechnikos in-te, kus. 1904–05 dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, prie Mukde
buvo Braižomosios geometrijos katedros vedėjas. 1965 suteiktas no sužeistas. 1907 09 01 pakeltas į štabskapitonus, perkeltas į
Liciuvos kariuomennes karininkai 29

Kauno gub. tvirtovę ir paskirtas nerikiuotės kuopos vadu. 1911
0901 pakeltas į kapitonus. 1913 perkeltas į Nikolajevo tvirto
vę Ukrainoje, paskirtas žvalgybinės baterijos, vėliau mokomo
sios kulkosvaidžių komandos, praporščikų m-los vadu. 1915 05
perkeltas į 9 atskirąjį sunkiosios lauko artilerijos diviziona, pa
skirtas 3 baterijos vadu, nuo 10 01 mortyrų diviziono vadas.
Dalyvavo I pasaul. kare. 1917 05 22 paskirtas 29 artilerijos
brigados 7 baterijos vadu. 1917 06 už pasižymėjimą kautynė
se prie Krėvos, Baltarusijoje, pakeltas į papulkininkius. 1918
rudenį atvyko į Vilnių. 1918 1201 savanoriu įstojo į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas atsargininku, 12 24 – 2 pest. pulko ka
rininku, 1919 01 06 - lengvosios baterijos vadu, 02 26 - 1.c.
art. pulko vado pareigas, 10 10 - 1. c. Artilerijos dalies v-ko
pareigas. 1919 11 18 suteiktas art.pulkininko laipsnis. 1920
08 08 paskirtas Šiaulių m. komendantu. 1920 10 18 perkel
tas į Gen, kariuomenės štabą ir paskirtas Projektų komisijos prie
KAM pirmininko padejeju. 1921 03 07 pačiam prašant pa
Jokubaitis Antanas
leistas į atsargą, 1928 10 20 – į dimisiją. Sugrįžo į lenkų okupuo
rame Vilniaus krašte esančią tėviškę. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 05 15 tėviškės dvaro pastatai ir žemenacionali JOKUBAITIS Antanas gimė 1905 09 22 Beržinių k., Pakruo
zuoti. Vokiečių okupacijos metais 1941-44 gyveno Zvaniš jo vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-ją. 1932 10 31 baigus Karo
kės k., Smalvų vls., Zarasų aps. mokyklą (XIV laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskir
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnių tas 8 pest. pulko 5 kuopos būrio vadu, 1935 1201 – 2 sunkių
bei Šv. Stanislavo 2 ir 3 ordinais. jų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1936 11 23 pakeltas į
Žmona - Julijona (1898), sūnūs - Stanislovas ir Vladislovas, leitenantus. 1937 03–05 mokėsi pėst. sunkiųjų priemonių ka
dukte – Marijona. rininkų kursuose. 1938 11 14 paskirtas 5 kuopos vyr. karinin
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 105; . 1787, ap. 2, b. 97: LKKAS archyvas. ku. 1939 05 16 perkeltas į 6 pést. pulką. 1940 04 04 pačiam
f
prašant paleistas į atsargą. Kilus Vokietijos SSRS karui 1941 06

23–28 dalyvavo Tautos sukilime prieš sovietinius okupantus
Kaune, vadovavo sukilėlių būriui Metalo“ fabrike Šančiuose.
„
Žmona - Ona Pupinytė, dukros - Antanina Gražina (1935)
ir Ona Otilija Rūta (1939).
JOKUBAITIS Martynas gimė 1907 10 22 Meškių k., Kur

tuvėnų vls., Šiaulių aps. Baigęs Šiaulių berniukų g-ją 1930
Jogutis Jurgis
JOGUTIS Jurgis gimė 1909 03 29. Baige g-ją. 1934 09 15

baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas kav. ats, jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.
Baigus Aukštuosius kūno kultūros kursus paskirtas Mažeikių
valst. g-jos karinio parengimo instruktoriumi. 1938 11 23 pa
LKKAS archyvas Jokubaitis Martynas

01 09 įstojo į Karo mokyklą. 1931 10 25 ją baigus (XIII lai J
da) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Šarvuočių
rinktinę šarvuoto traukinio „Gediminas“ lėkštvagonio vadu.
1934 11 23 pakeltas leitenantus. 1935 06 08 baigė Karo
į
technikos šarvuočių kursus (I laida). 1935 08 01 paskirtas
1
tankų kuopos 1 būrio vadu, 1936 01 03 – šarvuotosios auto
kuopos 1 būrio vadu. 1938 12 31 pakeltas į kapitonus. So
vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Šarvuočių rinkti
nės adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 17
iš kariuomenės atleistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949
emigravo į JAV. Iki 1977 dirbo automobilių pramonėje. Mi
rė 1979 05 04 Floridoje, palaidotas Palm Byčo Royal memo
rial Garden kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1938).
Žmona – Jadvyga Ivaškaitė, sūnūs – Kęstutis Leonas (1935) Jokubauskas Vaclovas
ir Algimantas.
LCVA, F. 930, ap. 5. 6. 2760; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS mijos skyrių, kartu dirbo Plentų ir vandens kelių valdyboje.
archyvas. 1930 11 01 pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1931 10 29 bai
gus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargų. 1936
11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1641; f. 631, ap. 7.b. 9080; LKKAS archyvas.
JOKUBAUSKAS Vytautas gimė 1917 09 14 Pakasokio k.,

Šilalės vls., Tauragės aps. Baigęs Tauragės g-ją pašauktas adik
ti karinę tarnybą, įstojo į Karo mokyklą. 1939 09 18 ją baigus
(XIV asp. laida) suteiktas gink. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. 1944 VR310 bara
liono karininkas.
Jokubauskas Stasys
JOKUBAUSKAS Stasys gimė 1914 04 22 Puškoriškės k.,

Kelmės vls., Raseinių aps. 1933 baige Kauno jėzuitų g-ją. 1936
09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas automob.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į automobilininkų ka
rininkų atsargą. Studijavo VDU Technikos f-te. 1941-44dir
bo gamybos vedėjo pavaduotoju Petrašiūnų popieriaus fabri
ke Kaune. 1943 baigė VDU ir įgijo cheminės technologijos
inž. specialybę. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į
Jokubauskas Vladas
Australiją. Dirbo gyvulininkystės pašarų formavimo ir tyrinė
jimo laboratorijoje. 1953 persikėlė į JAV, dirbo spec. lydinių
gamyklos cheminėje laboratorijoje. Aktyviai dalyvavo JAV lie JOKUBAUSKAS Vladas gimė 1910 10 31 Pakasokio k., Ši
tuvių visuomeninėje veikloje. Mire 2002 1201 Čikagoje, JAV. lalės vls., Tauragės aps. 1928 baigęs Kražių „Žiburio“ g-ją įsto
LKKAS archyvas jo į Telšių kunigų seminariją. 1931 baigęs 4 kursus įstojo į
VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Tauragės aps. komendantū
JOKUBAUSKAS Vaclovas gimė 1905 02 05 Kaune. 1929 ros pasiųstas atlikti karinę tarnybą. 1933 09 15 baigus Karo
baigęs suaugusiųjų g-ją Kaune įstojo į LU Teisių f-to Ekono mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto

Taipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 baigė ir paskirtas II rūšies ypatingų reikalų karininku. 1922 05 01
VDU. Pakeltas į ats. Ieitenantus, pakeltas į kapitonus. 1922 06 14 kaip reikalingas Švietimo
LCVA. 1.631,ap. 7. b. 10268; 1.930, p. 7. 11.4369; LKKAS archyvas. m-jai iš kariuomenės atleistas.
LCVA, 1.930, p. 2), b. 108; LKKAS archyvas.
Jokubėnas Juozas
Jonaitis Antanas
JOKUBĖNASJuozas gimė 1891 12 27 Zabalionių k., An
drioniškio vls., Panevėžio aps. Baige realinę, 1909 - matinin
kų m-lą. Nuo 1913 1001 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1915 JONAITIS Antanas gimė 1899 11 19 Norvaišų k., Būble
06 01 baigus 3 praporščikų m-lą Tbilisyje, Gruzijoje, suteik lių vls., Šakių aps. Mokėsi Vilkaviškio g-joje, vėliau baige Ma
tas praporščiko laipsnis ir paskirtas 7 Kaukazo šaulių pulko 2 rijampolės „Žiburio“ g-ją. 1921 10 20 įstojo į Karo mokyklą.
kuopos jaun. karininku. Dalyvavo I pasaul. kare, buvo sužeis 1923 01 09–22 dalyvavo sukilime vaduojant Klaipėdą. 1923
tas. 1917 12 23 demobilizuotas. 1918 10 27 grįžo į Lietuvą. 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) suteiktas pést. leitenanto
191905 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas laipsnis ir paskirtas 9 pest. pulko mokomosios kuopos jaun. ka
Atskirojo Vilniaus bataliono mokomosios kuopos jaun. kari rininku, 192601 01 – 4 pest. pulko mokomosios kuopos jaun.
ninku. 1919 10 18 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 01 01 karininku. 1928 01 28 baigė Aukštųjų karininkų kursų Tech
paskirtas 5 pėst. pulko 1 kuopos vadu, 07 29 - Gen. nikos skyrių (II laida). 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus.
kariuomenės štabo VII žvalgybos punkto v-ku, 11 03 - Kau 1931 10 11 patvirtintas ryšių komandos v-ku. 1931 11 23
no komendantūros kuopos jaun. karininku. 1921 09 21 per pakeltas į kapitonus. 1934 05 18 baigus Vytauto Didžiojo auks
keltas Karo technikos valdybos žinion ir paskirtas į Elektro tųjų karininkų kursų Gen. štabo skyrių paskirtas į Vyr. kariuo
technikos batalioną kuopos vadu. 192401 16 perkeltas į Aukš menės štabo II (rikiuotės) skyrių ypatingų reikalų karininku.
tuosius karo technikos kursus, paskirtas bibliotechniku. 1927 1935 11 23 pakeltas į majorus. 1937 02 16 suteiktos gen. št.
07 02 pakeltas į majorus ir dėl ligos paleistas į dimisiją. karininko teisės. 1939 07 06 paskirtas Ryšių bataliono telefo
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio no-telegrafo kuopos vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
ir Šv. Anos 4 laipsnio ordinais. 1940 08 01 paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1941-44
LCVA, . 930, ap. 2). b. 107; ap. 8, b. 245. dirbo savo ūkyje. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1945-49 pa
f
bėgėlių stovyklos Šeinfelde v-kas. 1949 emigravo į JAV, apsi

JOMANTAS Vilius gimė 1893 02 22 Liepojoje, Latvijoje. gyveno Klivlende. Dirbo Twist Drill Co firmoje. Aktyviai da
Baigė Sankt Peterburgo dailės m-lą. 1914 mobilizuotas į Ru lyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. 1951-71 (su per
sijos kariuomenę. 1917 baigė karo m-lą Kijeve. Buvo grena traukomis) karių veteranų „Ramovės“ pirmininkas. Mirė 1979
dierių kuopos vadas, turėjo poručiko laipsnį. Atvykęs į Lietu 03 25 Klivlende, palaidotas Visų sielų kapinėse.
vą įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1918 12 27 – 1919 01 08 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
tarnavo Vilniaus komendantūroje. 1919 04 10 paskirtas į tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvada
KAM Žvalgybos skyriaus žvalgų dalies v-ko padėjėju. 1919 vimo bronzos medaliu.
12 01 perkeltas į Generalinį štabą ir paskirtas rūmų komen Žmona – Izabelė Marijona Barniškaitė (1906–1999), duk
dantu. 1920 01 24 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1921 tė - Ringailė Regina Nasvytienė (1930).
08 13 perkeltas į Kauno komendantūrą, 10 04 grąžintas į KAM LCVA, f. 930, ap. 2), b. 112; LKKAS archyvas
82 Lictatos kariuomenes karininkai

JONAITIS Izidorius gimė 1909 03 05 Paežerio k., Šedu kapitonus. 1936 02 28 patvirtintas pulko adjutantu. 1937 J
vos vls., Panevėžio aps. 1928 baigė g-ją Šiauliuose. Vėliau stu 1209 paskirtas Technikos eskadrono vadu. Nuo 1938 02 27,
dijavo VDU Technikos f-to Statybos skyriuje, kartu dirbo Karo be tiesioginių pareigų, ir pulko teismo pirmininkas. 1940
butų valdyboje. 1935 09 18 įstojo į Karo mokyklą. 1936 01 13 perkeltas į 3 dragūnų pulką ir paskirtas Technikos es
09 15 ją baigus (XI asp. laida) suteiktas aviacijos ats, jaun. Ici kadrono vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo
tenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1936 jant Lietuvos kariuomenç 1940 09 24 paskirtas RA 29 ŠTK
10 08 priimtas į tikrąją karo tarnybą ir paskirtas Karo aviacijos 184 šaulių divizijos 616 art. pulko štabo v-ko padejeju. 1940
dirbtuvių skyriaus vedėju. 1938 11 07 suteiktas II ciles kuro 10 08 perkeltas į Žvalgybos batalioną. 1941 06 14 suimtas
lakūno vardas. 1938 11 23 pakeltas į leitenantus. 1939 03 31 Pabradės poligone ir išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.
pačiam prašant paleistas į atsargą. 1944 pasitraukė į Austrija, 1942 12 02 Taimyro apygardos teismo nuteistas 10 metų
veliau į Vokietiją, po karo kurį laiką mokytojavo lietuviškojoje kaleti. 1951 04 20 paleistas iš lagerio ir ištremtas į Dudinką,
g-joje Ravensburge. 1945-49 dėstė UNRRA suorganizuotuo Krasnojarsko kr. 1956 04 12 iš tremties paleistas. 1957 grįžo
se statybininkų kursuose. 1949 emigravo į Australiją, gyveno į Lietuvą, vėliau emigravo į Lenkiją.
Sidnėjuje, išlaikęs spec. egzaminus dirbo architektūros ir pro Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
jektavimo firmoje. Aktyviai dalyvavo Australijos lietuvių vi tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
suomeninėje veikloje. 1959-60 ir 1963–64 vadovavo Aust Žmona - Veronika Bazevičiūtė, duktė - Vida Teresé (1936).
ralijos lietuvių bendruomenei, ilgą laiką buvo vienas iš Aust LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1061; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG,
ralijos lietuvių Skautų sąjungos vadovų. t. 1, p. 364; LKKAS archyvas.
Apdovanotas Australijos lietuvių skautų sąjungos Lelijos or
dinu (1985).
Žmona - Elena, duktė - Eglė Garrick.
Jonaitis Leonas
JONAITIS Leonas gimė 1896 01 07 Paežerio k., Šedu

Jonaitis Juozas vos vls., Panevėžio aps. Mokėsi Šiaulių, vėliau Telšių g-jose.
Prasidėjus I pasaul. karui atsidūrė Rusijoje. 1915 mobilizuo
JONAITIS (JONAVIČIUS) Juozas gimė 1907 08 15 Gi tas į Rusijos kariuomenę. Kaip eilinis kareivis dalyvavo kauty
raitės k., Šventežerio vls., Seinų aps. Mokėsi Seinų „Žiburio“ nėse su vokiečiais. 1918 grįžo į Lietuvą ir savanoriu įstojo į
g-joje. 1924 1005 įstojo į Karo mokyklą. 1927 09 07 ją bai besikuriančią Lietuvos kariuomenę. 191904 04-06 prie Žaslių
gus (IX laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1919 07 31
pulko 4 kuopos jaun. karininku, 1928 05 07 – 2 ulonų pul pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) su
ko 2 eskadrono jaun. karininku. 1930 baigė trumpalaikius ka teiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pėst. pulką, 1920
rininkų ugniagesių kursus. 1931 01 01 pagal Karininkų laips 01 22 – 1 kuopos jaun. karininku, laikinai ėjo 2, 5 ir ryšių
nių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 kuopų vado pareigas, buvo žinių karininkas. Dalyvavo nepri
09 30 pakeltas į leitenantus. 1933 10 09 baigus ginklų rūšių klausomybės kovose su bermontininkais, 1920 02 06 -
karininkams Oro žvalgų kursus (I laida) suteiktas oro žvalgo 1201 – su lenkais Vilniaus apylinkėse. Nuo 1922 vadovavo
vardas. 1933 10 16 paskirtas 2 eskadrono vyr. karininku, kuopai. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 patvir
1934 07 19 – pulko žinių karininku. 1935 11 23 pakeltas į tintas 9 pést. pulko teismo nariu. 1926 07 15 baige Aukštųjų
Lietuvos karinomeles karininkai 83

karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). Mirė
1926 11 02, palaidotas Marijampolės m. kapinėse.
Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1920).
Žmona - Ona Pautieniūtė (1900–1984), duktė – Sigita Auš
rotiene.
LCVA, F. 930. ap. 2), b. 110; LKKAS archyvas.
Jonauskas Stasys
JONAUSKAS Stasys (Stanislovas) (slap. Simonas) gimė

1926 09 06 Prystovų k., Kartenos vls., Kretingos aps. Moke
si Kartenos prog-joje, vėliau Kretingos ir Klaipėdos g-jose. Bū
damas moksleivis dalyvavo antisovietinėje pogrindinėje veik
loje. 1946 pavasarį išejo partizanauti. Tapo Žemaičių apygardos
Kardo rinktinės žvalgu, vėliau šios rinktinės štabo žvalgybos
v-ku, Vizbuto būrio vadu. 1951 kautynėse su stribais Mišu
Jonaitis Martynas
Blo čiuose sužeistas. 1953 04 06 NKVD vykdomos operacijos metu
žuvo kartu su keturiais bendražygiais išdavus bunkerio vietą
Vaineikių miške, prie Kulūpenų. 1999 03 01 pripažintas ka
JONAITIS Martynas gimė 1890 11 28 Armeniškių k., Se riu savanoriu ir 1999 03 09 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis
redžiaus vls., Kauno aps. Nuo 1905 mokėsi prog-joje Kaune. (po mirties).
1914 baige Žemaičių kunigų seminariją Kaune. 1919 04 03 LKKAS archyvas.
savanoriu įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir Vilniaus
apylinkėse paskirtas Tauragės lietuvių-prūsų bataliono kape JONAVIČIUS Adomas gimė 1892 08 25 Šventežeryje, Sei
lionu. 1919 04 23 perkeltas į Šiaulių batalioną, 1920 12 02 – nų aps. Mokėsi Suvalkų g-joje. 1915 baigė Veiverių mokytojų
į 3 pést. pulką kapelionu. 1919–20 dalyvavo nepriklausomy seminariją. Prasidėjus I pasaul. karui įstojo į Varšuvos u-tą, bet
bės kovose su bolševikais ir lenkais. 1922 05 05 paskirtas 1 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir pasiųstas į frontą. Daly
atsargos bataliono kapelionu, 1001 – Rokiškio g-jos mokyto vavo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais Lietuvoje ir Gudi
ju. 1923 09 01 perkeltas į Ukmergės g-ją. Nuo 1925 09 01 joje. 1917 03 baigė Aleksejaus karo m-lą Maskvoje, suteiktas
Nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaigos ve karininko laipsnis ir paskirtas 78 pėst. pulko būrio, vėliau kuo
dėjas. 1929 10 10 - 1931 1001 tobulinosi užsienyje. Nuo pos vadu. Dalyvavo kautynėse prie Riazanes, Saratovo ir Cary
1931 02 16 Alytaus kalėjimo kapelionas. 1934 02 01 paskir
tas 2 ulonų pulko kapelionu. 1939 09 19 pačiam prašant iš
tarnybos kariuomenėje atleistas.Mirė 1969 Palangoje, palai
dotas Palangos kapinėse.
vanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 420; ap. 5, b. 1062; LKKAS archyvas.
JONAITIS Vladas 1919 10 08 mobilizuotas į Lietuvos ka

riuomenę ir paskirtas 3 pést. pulko karininku.
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 109.
JONAUSKAS Alfonsas 1930 11 30 baigė Karo mokyklą (V

asp. laida), suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats, jaun. leitenanto. Jonavičius Adomas
LKKAS archyvas.
84
Licturos kariuomenės karininkai
cino, Rusijos kariuomenėje tarnavo iki 1918 04. Bande grižu
į Lietuva, bet susirgo ir gydėsi Riazanėje. 1918 09 mobilizuo
tas į RA ir paskirtas inž, bataliono būrio vadu. Kautynėse prie
Caricyno sunkiai sužeistas. Pasveikęs paskirtas į 52 art. clivizija.
Nuo 1919 06 kovojo su lenkais Minsko fronte, vėliau lieu
fronte prieš gen. Vrangeli prie Kachovkos ir l'erekopo. 192104
prasidėjus RA, valymui" nuo baltagvardiečių karininkų iš RA
demobilizuotas. Grįžus į Lietuva 1921 06 16 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 7 pest, pulko 1 kuopos jaun.
karininku. 1921 07 14 suteiktas leitenanto laipsnis. 1923
05 18 pakeltas įvyr. leitenantus. 1924 11 30 perkeltas į 2 art.
pulka haubicų baterijos jaun. karininku. 1926 08 01 pakeltas
į kapitonus ir perkeltas į 4 bateriją vyr. karininku. 1929 02 09
baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Artilerijos sky
rių (II laida). 1931 08 29 baigė Aukštesn. karininkų kursus.
1933 02 10 pakeltas į majorus ir paskirtas Il art, grupės vadu,
1936 03 17 - pulko vado padėjėju. 1937 02 16 pakeltas į
plk. leitenantus. 1938 01 11-02 21, 1939 05 24–30, 1939 Jonavičius Kazys
12 04–31 laikinai ėjo pulko vado pareigas. 1939 06 01 pa
skirtas 2 art. pulko I grupės vadu ir pulko vado padejeju. So keltas į kapitonus. 1926 01 01 likvidavus Autobatalioną pa
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka skirtas į Technikos pulką, 1927 09 01 - autokuopos techni
riuomenę 1940 09 02 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divi kos sandėlio ir autodepo v-ku. 1930 04 30 pakeltas į majorus,
zijos 619 haubicų artilerijos pulko vadu. 1941 06 13 išsiųstas del ligos paleistas į dimisiją. Mire 1932, palaidotas Aukštosios
į Dzeržinskio artilerijos akademiją Maskvoje pasitobulinti. Iš Panemunės kapinėse Kaune.
Maskvos išsiųstas į poligoną Gorochovetske, kur 1941 06 27 Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
suimtas ir išvežtas į Lamos lagerį Norillage, Krasnojarsko kr. Žmona - Nina Orlovaitė (1897), sūnus - Jurgis Vytenis
1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 (1922).
metus kalėti. 1944 perkeltas į Potmos lageri Zubovo Polianos r., LCVA, F. 930, ap. 2), b. 115; LKKAS archyvas.
Mordovijoje. 1945 perkelcas į Solikamsko lagerį, Permėssr. 1947
08 27 iš lagerio paleistas. Grįžo į Lietuvą ir apsigyveno savo JONAVIČIUS Petras gimė 1902 09 06 Šventežeryje, Sei
sodyboje Justinavos k., prie Kėdainių. Įsidarbino Pušyno ko nų aps. Mokėsi Seinų „Žiburio“ g-joje. Baige Dr. Tumeno
lūkyje apskaitininku, vėliau buhalteriu. Mirė 1972 10 18, pa brandos kursus. Nuo 1922 1005 Lietuvos kariuomenėje. 1923
laidotas Kėdainių m. kapinėse. 01 09–22 dalyvavo sukilime vaduojant Klaipėdą. 1924 09 28
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1934), Lie baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas kav. leitenanto laips
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuome nis ir paskirtas 1 husarų pulko 3 eskadrono būrio vadu. 1928
nėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi. 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1932 02 18 baigė Vytauto
Žmona – Marija Paulavičiūtė (1902–1982), sūnūs - Vytau Didžiojo karininkų kursų Inžinerijos skyrių (III laida), perkelas
tas (1929-1997) ir Algimantas Juozapas (1936-1990).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 364–365; LKKAS archyvas.
JONAVIČIUS Juozas † JONAITIS Juozas.
JONAVIČIUS Kazys gimė 1890 03 04 Šventežeryje, Sei

nų aps. Mokėsi Seinų g-joje. 1909 baigė Veiverių mokytojų
seminariją, 1915 – Poltavos vairuotojų m-lą Rusijoje. Moky
tojavo. 1916 05 01 baigė Vilniaus karo mokyklą, tarnavo Ru
sijos kariuomenėje. Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse rumu
nų fronte, buvo sužeistas,apnuodytas dujomis. 1917 suteik
tas paporučikio laipsnis. Po 1917 revoliucijos Rusijoje tarnavo
RA, buvo kuopos vadas. Grįžus į Lietuvą 1921 12 09 mobi
lizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas Autobataliono mo
komosios kuopos jaun. karininku. 1922 05 01 suteiktas vyr.
leitenanto laipsnis ir paskirtas Autobataliono komandos v-ku
1923 12 31 - 1 autokuopos vyr. karininku. 1925 05 15 pa Jonavicius Petras

į Pionierių batalioną. 1934 03 27 pačiam prašant paleistas į
atsargą. Mokytojavo Alytuje. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą 1941 06 19 išvežtas į Norilsko lagerį, Krasnojarsko kr.
1942 09 12 lageryje SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 10 metų kaleti. 1944 kalėjo Siblage, Kemerovo sr. 1944
0904 žuvo lageryje. Šeima taip pat buvo ištremta.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Žmona - Marijona Steponavičiūtė.
LCVA, f. 930, ap. 2). b. 116; LGG, . 1. p. 365; LKKAS archyvas.
JONIKA Jonas gimė 1913 09 10 Strielčių k., Alytaus aps.

Baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą. Nuo 1935 dirbo Vare
nos miškų urėdijos girininku. 1936 pašauktas į karinę tarnybą.
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas
pest, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari Jonikas Ignas
ninkų atsargą. 1937–39 Miškų departamento atstovas Klai
pėdos lentpjūvėje „Medis“. 1939-40 Pajūrio miškų urėdijos
Sakalinės girininkas, 1940-44 urėdo pav., 1945 urėdas. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
tuvos
1945-49 dirbo Šiaulių miškų treste Realizavimo sk. v-ku, vyr. nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Elena Laurinavičiūtė (1908–1969), sūnus - Jonas
inž. Nuo 1949 Biržų, vėliau iki 1967 Rietavo miškų pramo
Vytautas ,
(1936-1988).
;
.
.
b
.
nės vyr. inžinierius. Mirė 1971 07 14. ;
.
2
)
,
.
b
,
ap
5.
F.
ap
118
LKKAS
996
archyvas
930
LCVA

(1937).
LKKAS archyvas.
JONYNAS Antanas gimė 1911 03 17 Lauckaimio k., Ky
bartų vls., Vilkaviškio aps. Baige Kybartų g-ją. 1933 09 15
įstojo į Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (IX asp. laida)
JONIKAITIS Juozas 1932 09 15 baige Karo mokyklą (VII
asp.laida), suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
ninkų karininkų atsargą. 1938 baigė VDU Teisių f-to Ekono
LKKAS archyvas.
mijos skyrių. Dirbo Kauno muitinėje. Nuo 1938 11 30 LŠS I
Kauno rinktinės 70 Finansų ministerijos šaulių būrio narys.
1944 pasitraukė į Vakarus. Mirė 1983 12 10 Londone, On
JONIKAS Ignas gimė 1903 10 11 Šarvyčių k., Laukuvos vls., tarijo valst., Kanadoje.
Tauragės aps. 1927 baigė Vysk. M. Valančiaus g-ją Telšiuose. Vedęs, duktė - Dalia, sūnus - Vaidotas.
1927 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1929 10 06 ją baigus (XI LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1682: LKKAS archyvas.
laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pėst. pulko 4
kuopos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
JONYNAS Vytautas Aleksandras gimė 1918 05 17 Rusijo
įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 1001 pa je. Mokėsi Grenoblio Šampoljono licėjuje Prancūzijoje. Vėliau
skirtas pulko ginklų prižiūrėtoju, 1932 07 05 – 8 kuopos vyr.
karininku. 1932 11 21 pakeltas įleitenantus. 1933 išrinktas 1
pést. pulko Karininkų ramovės šeimininku. 1934 08 11 per
keltas į 5 pėst. pulką 6 kuopos vyr. karininku, 1935 0905 – į
3 pest. pulką 4 kuopos vyr. karininku. 1936 08 22 paskirtas 4
kuopos vadu. 1936 11 23 pakeltas į kapitonus. 1937 paskirtas
3 pést. pulko teismo nariu, 1938 01 10 - antruoju bataliono
karininku ūkio reikalams. 1939 04 11 baigė Administracijos
karininkų kursus (III laida). 1940 paskirtas 3 pest, pulko kari
ninkų atestacijos tarybos nariu. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą tarnavo 3 pést. pulko 2 bataliono ūkio v-ku. 194006 26
paskirtas l. e.3 pest. pulko 2 bataliono vado pareigas. 194008 05
paleistas į atsargą. 1941-44 tarnavo LSD. 1941 09 04 paskir
tas 4 bataliono 4 kuopos vadu, vėliau – 1 bataliono kuopos
1
vadu. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV, gyve

no Čikagoje. Mire 1992 08 15, palaidotas Šv.Mergelės Mari
Jonynas Vytautas Aleksandras
jos bažnyčios Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.

atvykęs į Lietuvą baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1936 J
0502 įstojo į VDU Humanitarinių mokslų f-to lilologijos sky
1 rių. 1938 pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1939 09 18 baigus
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pést, ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LCVA, I. 631, ap. 7, b. 13963.
Jonūnas Kazys
tas į majorus. 1924 01 23 paskirtas I. e. bataliono vado parei

gas. 1926 01 01 perkeltas į Karo technikos tiekimo skyrių.
1927 02 09 paskirtas skyriaus v-ku. 1927 08 01 pakeltas į
plk. leitenantus. 1935 08 01 paskirtas Karo technikos valdy
Jonkus Kostas bos Karo technikos tiekimo skyriaus v-ku. 1936 10 15 pa
čiam prašant paleistas į atsargą.
JONKUS Kostas gimė 1916 03 23 Likaičių k., Joniškio vls., Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928), Lie
Šiaulių aps. 1930 baigęs Joniškėlio vid. m-lą įstojo į Šiaulių mo tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
kytojų seminariją, kurią 1934 baigęs mokytojavo Zibalų prad. Žmona - Elzbieta Paremeckaitė (1896).
m-loje (Širvintų vls., Ukmergės aps.), nuo 1935 – Šimkūnų LCVA, F. 930, ap. 2), b. 121; ap. 8, b. 874; LKKAS archyvas.
prad. m-loje (Joniškio vls., Šiaulių aps.). 1938 09 27 baigus

Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leite
įstojo į VDU Technikos f-tą, kur studijavo iki 1944. Persike
lęs į Šilalę mokytojavo, buvo inspektorius, nuo 1945 – g-jos
direktorius. 1946 persikėlė į Kauną, iki 1950 mokytojavo 5,
iki 1976 - 2 vid. m-lose. 1955-64 neakivaizdžiai studijavo
VPI Fizikos-matematikos f-te. Išėjęs į pensiją dirbo P. Ziberto
šilko k-te, „Šviesos“ leidykloje.
Žmona - Aldona Voščikaitė (1924, susituokė 1951), duktė –
Laimė Minialgienė (1953), sūnus - Gintautas (1956).
JONŪNAS Kazys gimė 1886 02 28 Vartų k., Mikališkio vls.,

Marijampolės aps. 1907 baigė Liepojos Nikalojaus g-ją Latvi
Jonušas Kostas
joje, o 1914 - Sankt Peterburgo u-to Matematikos f-tą. I pa
saul. karo metu mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 baigė
Pavlo karo m-lą Petrograde, o 1916 - Elektrotechnikos kari JONUŠAS (JANUŠEVIČIUS) Kostas gimė 1909 04 22.
ninkų m-lą. Tarnavo pėst. ir elektrotech. batalionuose jaun. Baigė Biržų g-ją. 1937 įstojo į VDU Technikos f-to Cheminės
karininku, inž. pulke prožektorių sk. v-ku. Turėjo paporuči technologijos skyrių. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV
kio laipsnį. Grįžęs į Lietuvą 1919 09 10 mobilizuotas į Lietu laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulkę.
vos kariuomenę ir paskirtas į autokuopą 1 puskuopio vadu. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai oku
1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 12 01 puojant Lietuvą ėjo 1 kuopos vado pareigas. Likviduojant Lie
paskirtas Autobataliono adjutantu, 1920 01 01 – autotrans tuvos kariuomenę paskirtas RA Pėstininkų karo mokyklos kur
porto kuopos vadu. 1919 12 14 pakeltas į kapitonus. 1922 santų būrio vadu.
11 01 paskirtas Technikos daliesvedėju. 192305 18 pakel LYA, f. K-8, ap. saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lieturos kariuomenes karininkai 82

jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas artilerijos karininkų at
į
sarga). Įstojo į VDU Teisių f-to Tcisių skyrių ir dirbo. Lietuvai
atgavus Vilnių ir Teisių f-tą perkėlus į Vilniaus u-tą studijas
tęsė sostinėje. Nuo 1940 07, be to, dirbo Vyr. literatūros ir
leidyklų valdyboje. Kilus Vokietijos-SSRS karui dirbo Pram
prekyboje, Vilniaus universalineje parduotuvėje, Filharmoni
joje, Geležinkelių valdyboje. 1943-44 palaikė ryšius su so
vietiniais diversantais, platino sovietinius atsišaukimus. 1944
07 13 pradėjo dirbti „Tarybų Lietuvos“ laikraščio redakcijo
je, o pradejus leisti „Tiesą“ perėjo į šią redakciją. Nuo 1944 08
„Tiesos“ atsakingasis sekretorius. Nuo 1947 žurn. „Jaunimo
gretos“ redaktorius. 1944-45 toliau tęsė mokslą VU, bet del
ligos nutraukė. Nuo 1947 komunistų partijos narys. Mirė 1949
03 06 Vilniuje.
LCVA, 6. 631, ap. 7, b. 15653: LKKAS archyvas.
Jonušas Napoleonas
JONUŠAS (PROKORENKA) Napoleonas gimė 1913

01 29 Anykščiuose. 1934 baigęs Aukštesn. technikos m-lą įstojo
į Karo mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XVIII laid.) suteiktas
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 inž. bataliono būrio vadu.
1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą tarnavo 2 inž. bataliono 2 inž. kuopos 1 būrio va
du. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo pionierių bataliono
persikėlimo parko vadu, 12 20 – 3 pionierių kuopos vadu, 1941
03 26 - bataliono jaun. vadų m-los v-ku. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 15 įstojo į lietuvių karių
Vilniaus įgulą. Vokiečių okupacijos metais tarnavo kriminali
nėje policijoje. 1945 instruktorius vokiečių karinės žvalgybos
parašiutininkų m-loje FAK-203 Rytų Prūsijoje, netoli Insten
burgo. Po karo gyveno Kanadoje.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 837, 1. 138; LKKAS archyvas.
JONUŠKA Antanas gimė 1894 03 25 Korsakiškyje, Pane Jonuška Vincas su žmona Eugenija
vežio aps. 1913 baigė Panevėžio realinę m-lą. Mobilizuotas į
Rusijos kariuomenę. 1916 01 01 baigė Aleksejaus karo m-lą JONUŠKA Vincas gimė 1895 01 22 Panevėžyje. 1914 bai
Maskvoje. Dalyvavo I pasaul. kare, buvo sužeistas. 1915 08 01 gęs realinę g-ją įstojo į Sankt Peterburgo komercijos in-tą, bet
suteiktas paporučikio laipsnis, 19160501 – poručiko. 1917 prasidėjus I pasaul. karui grįžo į Lietuvą. Nuo 1915 mokyto
pakeltas į štabskapitonus. Grįžęs į Lietuvą 1929 01 24 įstojo
javo Rėklių prad. m-loje. 1916 12 22 suimtas vokiečių, bet
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 5 pėst. pulko 3 kuopos vyr.
karininku. 1929 02 19 suteiktas kapitono laipsnis. 1929 05 16 1917 01 04 pavyko pabėgti. Slapstydamasis pasitraukė į Ru
siją, bet 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 06 20 įstojo į Lietuvos
paskirtas 9 kuopos vyr. karininku, 06 08 – į Kariuomenės kariuomenę, paskirtas į Atskirąjį Vilniaus batalioną. 1919
intendantūros į buhalteriją. Mirė 1929 10 25. 07 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida)
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio, suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pest. pulko kulkos
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais.
vaidžių kuopų. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 122; ap. 8, b. 921, 1. 163; LKKAS archyvas.
Beržininkų ir Seinų ruože, vėliau Vievio ir Utenos ruože. 1920
JONUŠKA Pranas gimė 1916 12 09 Vėžionyse, Kupiš 0501 paskirtas pulko adjutantu. 1922 09 26 įstojo į LU Teisių
kio vls. 1929 su tėvais persikėlė į Kupiškį, kur pradėjo moky f-tą. 1922 10 06 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II lai
tis vid. m-loje. 1933-1937 06 mokėsi Panevėžio g-joje. 1937 da). 1922 10 15 perkeltas į Gen. kariuomenės štabą ir paskir
07 01 pašauktas atlikti karinę tarnybą, pasiųstas į Karo mo tas III (operacijų) skyriaus reikalų vedėju, vėliau – v-ko ant
kyklą. 1938 09 27 ją baigus (XIII asp. laida) suteiktas art. ats. ruoju padėjeju. Išrinktas karininkų garbės teismo nariu. 1923
88 Lieturos kariuomenės karininkai

03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 01 01 paskirtas į Karo
mokslo valdybos Mokymo dalies programų rengeju. 1926
08 01 pakeltas į kapitonus. Reiškėsi karinėje spaudoje, padė
jo redaguoti žurn. „Kardas“. Mirė 1926 12 18.
Žmona - Eugenija Žadeikaitė (1904–1992), duktė – Danu
tė Verutė Žaliukienė (1926).
LCVA, 6.930. ap. 2). b. 123; LKKAS archyvas
Josiukas Jonas
JOSIUKAS Jonas gimė 1892 02 16 Triobiškių k., Kvietiš

Jonutis Vilhelmas kio vls., Marijampolės aps. Marijampolės g-joje baigė 6 klases.
1913 Sankt Peterburge baigė Černejevo kursus. Prasidėjus I
JONUTIS Vilhelmas gimė 1913 06 18 Liepojoje, Latvijoje. pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 10 15
1933 baigęs Klaipėdoje Vytauto Didžiojo g-ją, įstojo į VDU baige Orenburgo praporščikų m-lą. Tarnavo Rusijos kariuo
Technikos f-tą. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. lai menės 68 ir 58 atsargos bei 69 žygio batalionuose. Vėliau su
da) suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas 178 pest. Vendeno pulku dalyvavo I pasaul. karo kautynėse
į pionierių karininkų atsargą. prie Postavų, Vilniaus kr., Rygos ir kt. Turėjo štabskapitono
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 12033; LKKAS archyvas. laipsnį. Po 1917 revoliucijos Rusijoje pradėjus kurtis lietuviš
kiesiems kariniams daliniams įstojo į Vitebsko lietuvių bata
lioną, vadovavo kulkosvaidžių kuopai. Grįžęs į Lietuvą 1918
12 12 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pėst.
pulko raitų žvalgų v-ku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose
su bolševikais ir lenkais prie Seinų, Perlojos ir kt. 1919 09 10
perkeltas į Aviacijos dalį Karo aviacijos m-los mokslo vedėju
rikiuotei. 1919 11 18 suteiktas majoro laipsnis. 1919 11 29
komandiruotas į prancūzų gen. Niselio komisiją Šiauliuose pa
dėti evakuoti iš Lietuvos bermontininkus. 1920 01 15 pa
skirtas 6 pést. pulko 6 kuopos vadu, 1921 01 11 – 3 raitelių
„Geležinio vilko“ pulko kulkosvaidžių komandos v-ku, 0901 -
4 pėst. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1922
04 07 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą ir paskirtas ypa
tingų reikalų karininku. 1923 05 05 paskirtas 2 pest. pulko
4 kuopos jaun. karininku. 1925 07 15 baigė Aukštųjų kari
Josiukas Antanas Jonas ninkų kursų Bendrąjį skyrių (V laida). 1929 05 05 paskirtas
pulko ūkio dalies v-ku. 1929 11 23 pakeltas į plk. leitenantus.
JOSIUKAS Antanas Jonas gimė 1913 12 18 Trakiškių k., 1933 12 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Admi
Marijampolės vls. ir aps. 1934 baigė Marijampolės Rygiškių nistracijos skyrių (I laida). 1937 1105 paskirtas kariuomenės
Jono g-ją. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) tiekimo valdybos ūkio sk. v-ku. Mirė 1938 02 26, palaidotas
suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti Kauno m. kapinėse.
ninkų karininkų atsargą. Įstojo į VDU Medicinos f-to Medi Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1936), DLK Ge
cinos skyrių, kurį baigė 1941. dimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Savanorių ir Lietuvos ne
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13042; LKKAS archyvas. priklausomybės medaliais (1928), Latvijos išsivadavimo karo
Licturos karinomenes karininkai 89

10-čio medaliu (1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanisla Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Sa
vo ordinu. vanorių ir Lictuvos nepriklausomybės medaliais (1928).
LKKAS archyvas Žmona - Izabelė Kupčinskaitė, sūnus - Anatolijus Alfredas
(1926), duktė - Danutė Natalija (1932).
JOTKUS Antanas gimė 1888 02 22 Mosėdyje, Kretingosaps. LCVA, 1.930, ap. 5. b. 1077: LKRAS archyvas.
1911 baige Sankt Peterburgo g-jos 6 klases. 1910-13 carnavo
Rusijos kariuomenės 147 pest. Samaros pulke. 1915 12 10 su JOVARAUSKAS Juozapas gimė 1882 05 28. 1918–19 Jur
teiktas paporučikio laipsnis. 1915-16 dalyvavo I pasaul. kare. Grįžęs barko prog-jos kapelionas. 191907 15 paskirtas Vilniaus ba
į Lietuvą 1919 10 28 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir pa taliono karo kapelionu. 1923 09 27 iš karo kapeliono pareigų
skirtas Gen. kariuomenės štabo Susisiekimų dalies karininku. 1919 atleistas. Nuo 1924 Lictuvos konsularinis apaštalas Liepojoje,
11 22 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 01 01 perkeltas į Latvijoje. Nuo 1925 vicekonsulas, nuo 1932 konsulas.
Šiaulių stoties ir ruožo komendantūrą komendanto padejeju, LKKAS archyvas
04 20 - atsargon prie Kauno komendantūos, 09 01 atleistas iš
kariuomenės. 1921 07 07 Kariuomenės teismo už dokumentų JOVARAUSKAS Kleofas. 1921 01 25 suteiktas karo valdi
klastojimą siekiant įgyti karininko laipsnį nuteistas 1,5 metų sun ninko vardas ir paskirtas į Elektrotechnikos batalioną. 1922
kiųjų darbų kalėjimo ir atimtas karininko laipsnis. 10 15 iš kariuomenės paleistas mokytis aukštojoje m-loje. 1937
Žmona – Aleksandra, duktė – Eugenija, sūnus – Antanas. 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 124. atsargoje, suteiktas inž. ats. jaun. leitenanto laipsnis.
LKKAS archyvas.
Jovaiša Juozas
Jozokas Vladas
JOVAIŠA Juozas gimė 189601 27 Vainekonių k., Vaškų vls.,

Biržų aps. 1913 baigė Joniškėlio žemės ūkio m-lą. Prasidėjus JOZOKAS (JUOZOKAS) Vladas gimė 1920 10 20 Pasva
Lietuvos nepriklausomybės kovoms 1919 06 08 savanoriu lyje. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl po
įstojo į Lietuvos kariuomenės atskirąjį partizanų mirties bata litinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į kari
lioną ir paskirtas 3 kuopos ūkvedžiu. 1920 11 15 įstojo į Ka ninkų atsargı?. Sovietinės ir nacistinės okupacijos metais įsitraukė
ro mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas leite į pogrindinę veiklą, buvo LLA narys. Dirbo priešgaisrinės ap
nanto laipsnis ir paskirtas į 9 pést. pulką, 1926 01 01 – 3 saugos inspektoriumi Vilniuje, o nuo 1943 10 -- Eišiškių prieš
0
į
pėst. pulką. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 13 gaisrinėje apsaugoje. 1944 12 22 baigęs Rytų Prūsijoje vo
kiečių žvalgybos m-lą FAK-204 Klenuvkos dvare, netoli Ko
paskirtas 8 pést. pulko 6 kuopos vyr. karininku, 1935 1004 –
III pest. divizijos štabo divizijos intendantūros raštvedžiu. 1936 nicos, vadovavo lietuvių parašiutininkų būriui, kurį vokiečiai
11 23 pakeltas į kapitonus. 1937 11 25 paskirtas divizijos parašiutais nuleido Miežiškių apyl., Panevėžio aps. Užmezgė
štabo ūkio v-ku ir būstinės komendantu. Sovietų Sąjungai oku ryšius su Vyties apygardos partizanais, veikusiais Panevėžio,
puojant Lietuvą tarnavo III pest. divizijos štabo komendan Raguvos ir Ramygalos vls. 1945 02 suformavus 3 LLA Šiau
tu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 05 paskirtas rés apygardą, kuri veikė Panevėžio aps. šiaurinėje pusėje, pa
RA Pėstininkų karo m-los kuopos vadu, 11 15 - šios mokyk tas jos vado lin. S. Girdžiūno (slap. Gegužis) pavaduotoju
los maisto tiekimo v-ku. ir štabo v-ku, 08 26 - Žaliosios rinktinės vadu (slap. Beržas,
--
90
Licturos kariuomCCS karininkai
Petraitis). Žuvo 1946 02 13 NKVD kariuomenei apsupus par
tizanus netoli Ažagų, Panevėžio aps.
LYA, f. K-1, ap. 45, b. 15551, 1.1, 1. 181; LKKAS archyvas.
86 Jucius Juozas
JUCIUS Juozas gimė 1914 03 12 Pasausalio k., Kaltine

nų vls., Tauragės aps. Baigęs Kražių „Žiburio“ g-ją nuo 1934
studijavo VDU Humanitarinių mokslų f-to Filologijos sky
riuje. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteik
Jucevičius Stasys
tas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1936 11 07–1940 07 15 dirbo VRM vals
JUCEVIČIUS Stasys gimė 1915 04 22 Serdokų k., Vilka tybės saugumo departamente. 1939 baigė VDU. Sovietų Są
viškio vls. ir aps. Baigęs Seinų „Žiburio“ g-ją Lazdijuose studi jungai okupavus Lietuvą 1940 - 1941 10 11 dirbo Žeimelio
javo VDU Teisių f-te. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI vid. m-loje, vokiečių okupacijos metais nuo 1942 - VDU
asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis Technologijos f-to Cheminės technologijos skyriuje. Sovietams
tas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1939 12 17 LŠS I Kau antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 09 05 NKVD suimtas ir
no rinktinės 26 Tvirtovės šaulių būrio narys. Sovietų Sąjun kalintas Šilutėje, nuo 10 22 - Vilniuje. 1945 11 23 išvežtas
gai okupavus Lietuvą aktyviai dalyvavo LAF veikloje, palaikė į Sevdvinlagą, Archangelsko sr. Vėliau grąžintas papildomam
ryšius su LAF Vilniaus štabu. Išdavus slapstėsi nuo NKVD tardymui. 1947 06 26 Vilniuje Karo tribunolo nuteistas 10
Aleksote. 1941 06 14 šeima išvežta į Sibirą. Vokiečiams oku metų kalėti ir išvežtas į Intos lagerį Komijoje, Chabarovsko sr.
pavus Lietuvą tarnavo LSD. Vokiečių okupacijos metais iš ge 1954 grįžo į Lietuvą. Mirė 1992.
to išgelbėjo žydų šeimą - Zevą ir Rivą Michnovskius. Tarnau LCVA, F. 391, ap. 7, b. 2221; f. 631, ap. 7. b. 12654.
damas TAR 1944 10 07 kovojo su RA prie Sedos. Vėliau pa
sitraukė į Vokietiją. Dresdene dirbo miškų darbuose. 1945 JUČAS Vytautas gimė 1918. 1940 11 15 baigus Karo mo
atsidūrė Gunzenhauzeno pabėgėlių stovykloje Bavarijoje, vė kyklą (XXII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
liau Dornštate, prie Ulmo. 1948 12 03 emigravo į Kanadą, skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko kul
dirbo geležies kasyklose. Vėliau apsigyveno Toronte. Iki 1981 kosvaidžių būrio vadu. 1941 07 12 suimtas, kalintas Novely
dirbo Toronto savivaldybėje. Mirė 1987 08 10, palaidotas je, Pskovo sr. Vėliau išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.
Misisaugos šv. Jono lietuvių kapinėse. 1942 05 09 lageryje SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
Pirmoji žmona - Antanina Gaižutytė (1915), sūnus - An teistas 8 metus kalėti. 1942 11 20 žuvo lageryje.
drius (1939); antroji žmona - Petronelė Bradauskaitė (1909– LYA, f. K-8; ap.2, saug, vnt. 3; LGG, t. I. p. 367; LKKAS archyvas.
1997, susituokė 1972 Kanadoje).
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1633; LKKAS archyvas. JUČYS Pranas gimė 1913 10 04 Alantoje, Utenos aps. 1919
kartu su tėvais persikėlė į Vabalių k., Baisogalos vls., Kėdainių
JUCHNEVIČIUS Juozas 1919 02 20 įstojo į Lietuvos ka aps. 1934 baigė Panevėžio berniukų g-ją. 1935 pašauktas at
riuomenę ir paskirtas karininku atsargon prie Kauno m. ko likti karinę tarnybą, paskirtas į Autorinktinę, vėliau pasiųstas
mendantūros. į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida) suteiktas
LKKAS archyvas. inž. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas Autorinktinės moko
mosios kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
JUCIUS Alfonsas 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp tuvą tarnavo Autorinktinės technikos sandėlio v-ku. 1940
laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet 07 18 paskirtas LLK Autorinktinės politiniu vadovu. Likvi
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. duojant Lietuvos kariuomenę 1940 08 30 paskirtas RA 29
IKKAS archyvas. ŠTK 179 šaulių divizijos transporto būrio vadu, 11 15 -
Lietuvos kariuomes karininkai 91

vizijos haubicu art. pulko 2 diviziono 6 baterijos 617 ugnies
būrio vadu.
LCVA, 1.930, ap. 2), b. 127: ap. 8, 6, 310;LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt.
3; LKKAS Archyvas,
Jučys Pranas
artilerijos pulko techninio aptarnavimo būrio vadu. Kilus Vo Jukna Jonas

kietijos-SSRS karui su RA pasitraukė į Sovietų Sąjungą. 1941
1001-1941 pab. RA 3 Leningrado pést. m-los autotrans
porto būrio vadas. Nuo 1942 01 01 iki karo pab. tarnavo RA JUKNA Jonas gimė 1915 10 30 Vanagiškio vnk., Obelių vls.,
16 lietuviškojoje divizijoje ir dalyvavo II pasaul. karo kauty Rokiškio aps. 1936 baigus Rokiškio Tumo-Vaižganto g-ja pa
nese. Turėjo RA kapitono laipsnį. 1946 06 28 iš RA demobi šauktas atlikti karinę tarnybą. 1937 09 15 baigus Karo mo
lizuotas ir paleistas į atsargą. Nuo 1946 10 01 dirbo Valstybi kyklą (XII asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laips
niame dailės muziejuje, kartu studijavo Vilniaus dailės in-te. nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 09 įstojo į
1953 jį baigęs dirbo Vilniaus dailės muziejaus Grafikos sk. ve VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1938 07–09 atliko ka
dėju. Nuo 1957 dalyvavo dailės parodose, iliustravo knygas. rines pratybas art. dirbtuvėse.
LKKAS, f. 631, ap. 7, b. 15070; LKKAS archyvas.
Mire 1985 05 20 Vilniuje.
Apdovanotas SSRS Raudonosios žvaigždės ordinu, 4 medaliais.
Žmona - Ona Kirnaitė (1927–1991), duktė – Saulė (1953). JUKNAITIS Edvardas (slap. Juozaitis, Petraitis) gime 1909
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873; f. 1771, ap. 7, b. 315, I. 89; LYA, f. K-8, 10 11 Šiliškių k., Papilio vls., Biržų aps. Nuo 1931 carnavo
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. Lietuvos kariuomenėje, nuo 1937 – 3 kav. pulke, turėjo viršilos
laipsnį. Pirmosios sovietinės ir vokiečių okupacijos metais gy
JUDICKAS Pranas 1930 11 30 baigė Karo mokyklą (V asp. veno Viečiūnų k., Druskininkų r., slapstėsi. 1944 išėjo parti
laida), suteiktas pést. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
LKKAS archyvas.
JUDICKAS Simonas gimė 1916 11 22 Anglininkų k., Jiez

no vls., Alytaus aps. Baige Aukštesn. technikos m-lą. 1939
09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas ginkla
vimo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ginklavimo ka
rininkų atsargą.
JUDINSKAS Stasys gimė 1915 08 22 Prienuose, Marijam

polės aps. Baigęs Prienų „Žiburio“ g-ją įstojo į Karo mokyklą.
1940 08 19 ją baigus (XXI laida) suteiktas art. jaun. leitenan
to laipsnis ir paskirtas 4 art. pulko 7 baterijos ugnies būrio vadu.
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių di Juknaitis Edvardas

zanauti. Buvo Dainavos apygardos būrio vadas, vėliau - Dai Žmona - Teresė Giležaitė (1905), sūnus – Tadas Edvardas
navos apygardos Merkio rinktinės Druskininkų-Marcinkonių (1938).
bataliono vadas. 1947 09 27 žuvo Varėnos r. 1999 08 04 pri LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1081: LYA, I. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
pažintas kariu savanoriu ir 1999 09 06 suteiktas kapitono laips archyvas
nis (po mirties).
Apdovanotas DLK Gedimino ordino medaliu (1937).
Žmona - Ona Milutytė (1915–1987), duktė - Ona Rytė Set
kauskienė (1942).
LKKAS archyvas.
JUKNELIS Kazys 1931 10 29 baigė Karo mokyklą (VI asp.

laida), suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1937 11 23 pakeltas į ats. leite
nantus.
LKKAS archyvas.
Juknevičius Ignas
JUKNEVIČIUS Ignas gimė 1908 10 27 Likiškių k., Aly

taus vls. ir aps. 1933 baigė Dr. J. Tumeno brandos kursus
Kaune. 1933 09 15 pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1934
09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas art. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų at
sargą. 1936 09 01 paskirtas mokytojauti į Alytaus g-ją, vėliau
perkeltas į Kalvarijos prog-ją. 1937 10 10-1938 04 20 mo
kesi Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose. 1938 08 26
paskirtas Pasvalio P. Vileišio g-jos kūno kultūros ir kariniopa
rengimo mokytoju. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai gy
veno Pakalnių k., Utenos r. Rème partizanus. 1945 07 25
Juknevičius Eduardas suimtas NKVD ir išvežtas į lagerį Vorkutoje. Mirė 1950.
LCVA, F. 391, ap. 7, b. 2230; LGG, .t. 2, p. 673; LKKAS archyvas.
JUKNEVIČIUS Eduardas gimė 1901 02 20 Sabonių k., Kre
kenavos vls., Panevėžio aps. Baigė Panevėžio realinės m-los 5 kla JUKNEVIČIUS Jaroslavas 1927 12 16 baigė Karo mokyk
ses. 1921 10 19 pašauktas atlikti karinę tarnybą, pasiųstas į Ka lą (II asp. laida), suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas
ro mokyklą. 1923 01 09–22 dalyvavo sukilime vaduojant Klai į pėstininkų karininkų atsargą. 1929–30 Kaišiadorių miškų urė
pedą. 1924 09 28 baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas pėst. dijos girininkas, vėliau Darsūniškio III eilės girininkas. 1930–
leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pėst. pulko 3 kulkosvaidžių kuo 33 Taujėnų miškų urėdijos Veprių III eilės girininkas. 1931
pos jaun. karininku, 1926 01 01 – 7 pėst. pulko 1 kulkosvai 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis
džių kuoposjaun. karininku, 1927 11 30 - vyr. karininku. 1928 pakeistas į ats. jaun, leitenanto. 1933–37 Biržų miškų urėdijos
11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1933 11 20 pakeltas į kapito Ageniškio, 1937–39 Šaukėnų miškų urėdijos Paežerių, 1939–
nus, paskirtas 9 pést. pulko antruoju pulko adjutantu, 1934 40 Rūdninkų miškų urėdijos Rakliškių II eilės girininkas.
04 16-6 kuopos vadu, 06 19- 8 kuopos vadu, 1935 07 20 – LKKAS archyvas
7 pest. pulko 9 kuopos vadu, 1936 04 04 – 3 kuopos vadu.

1939 10 27–29 su 7 pest. pulku dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 JUKNEVIČIUS Jonas gimė 1901 09 18 Sankt Peterburge,
03 30-0601 Šiaulių komendantūros karininkas šaulių reika Rusijoje. Mokėsi Sankt Peterburgo šv. Kotrynos g-joje. 1918
lams. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietu kartu su motina, seserimi ir kitais lietuvių pabėgėliais grįžo į
vos kariuomenę 1940 12 20 iš kariuomenės atleistas. Lietuvą, apsigyveno Zarasuose, dirbo ligoninėje. 1921 12 18
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvada paskirtas į 6 pést. pulką. 1926 08 01 pakeltas į vyr. leitenan
vimo bronzos medaliu. tus. 1926 09 13 perkeltas į 5 pėst. pulką. 1927 12 22 paskirtas

Juknevičius Jonas Jungmeisteris Jurgis
Ryšių bataliono 2 telegrafo-telefono kuopos būrio vadu. 1928 lily pulko 1 eskadrono jaun. karininku, 11 07 - pulko rajono
01 27 baigė Aukštųjų karininkų kursų Technikos skyrių (II komendantu. 1923 01 10-03 16 mokėsi Aukštuosiuose ka
laida). 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1935 07 20 perkel rininkų kursuose. Neišmokus lietuvių kalbos 1923 05 12 iš
tas į I pést. divizijos štabą. 1935 11 23 pakeltas į majorus. kariuomenės atleistas. 1924 07 15 KAM ministrui sutikus pri
1937 06 28 baigus Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. imtas dirbti Fizinio lavinimo centro neetatiniu fechtavimo ir
štabo skyrių (II laida) igijo gen. št. karininko teises ir perkeltas plaukimo instruktoriumi, 1927 02 24 - į Vytauto Didžiojo
į II pést. divizijos štabą. 1939 07 06 paskirtas Karo mokyklos karininkų kursus civiliu tarnautoju. 1932 01 30 pačiam pra
etatiniu lektoriumi. 1940 03 14 pakeltas į gen. št.o plk. leite šant iš tarnybos atleistas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1941 02 21 NKVD suimtas ir kalintas Kaune. Kilus Vokie
nantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo
mokyklos mokymo reikalų vedėju. Likviduojant Lietuvos ka tijos-SSRS karui iš kalėjimo išlaisvintas.
riuomenç 1940 12 20 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divi Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio,
zijos 297 šaulių pulko štabo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS ka Šv. Anos 3 laipsnio ordinais.
rui Varėnos poligone pateko į vokiečių nelaisvę, tačiau kaip Žmona - Gražina, sūnus - Borisas.
lietuvis paleistas. 1941 06 28 paskirtas lietuvių karių Vilniaus LCVA, f. 930, ap. 2), b. 128; LGG, t. 1. p. 368.
įgulos štabo v-ku, 07 31 - Vilniaus atstatymo tarnybos sau

gumo referentu, 10 24 - LSD Vilniaus apyg. vado padėjėju, JUODAITIS Juozas Vytautas gimė 1917 04 15 Pavilkti
12 15 - Vilniaus apyg. štabo v-ku. Buvo LLA Vilniaus apyg. nių k., Sintautų vls., Šakių aps. Baigęs Marijampolės marijo
štabo narys. 1944 vid. Rytų frontui artėjant prie Lietuvos su nų g-ją 1936 įstojo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių.
šeima pasitraukė į Vokietiją, apsistojo pabėgėlių stovykloje Ba
varijoje, buvo stovyklos komiteto pirmininkas. Po karo orga
nizavo sargybų kuopas ir Viurcburge buvo jų vadas. 1949
emigravo į JAV ir apsigyveno Čikagoje.Dirbo Sciakg Broskom
panijoje. Mirė 1964 09 02 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimie
ro lietuvių kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lic
Žmona - Elena, duktė - Dalia.
JUNGMEISTERIS Jurgis gimė 1884 10 03 Kaune. Rusi

joje baigė jūreivystės m-los 5 klases. Nuo 1904 tarnavo Rusi
jos kariuomenėje. 1906 baige Odesos karo m-lą. Iki 1913 tar
navo jaun. karininku. 1915 pakeltas į rotmistrus. Iki 1917
ypatingų reikalų karininkas kavalerijoje. Grįžęs į Lietuvą 1922
Juodaitis Juozas Vytautas
01 07 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 2 raite

1938 pašauktas atlikti karinę tarnybą, įstojo į Karo mokyklą. J
1939 09 18 ją baigus (XIV asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun.
1943 04 15 baigė VDU.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 14249; LKKAS archyvas
Juodakis Juozas
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas art. ats. jaun. leitenanto laips
sis.
nis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1936 11 23 pa
LCVA, f. 930, ap. 2), b
. 129.
Juodaitis Vytautas
JUODAITIS Vytautas gimė 1911 11 29 Žardelių k., Barz

dų vls., Šakių aps. 1932 baigęs Marijampolės Rygiškių Jono g.
ją pašauktas atlikti karinę tarnybą 2 pést. pulke, pasiųstas į Ka
ro mokyklą. 1933 09 15 ją baigus (VIII asp. laida) suteiktas
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. 1934 mokėsi Aukštesn. policijos m-loje. 1936
05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. atsargos karininkų kur
sus, priimtas į tikrąją karinę tarnybą, paskirtas 5 pést. pulko 1
kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1937 sportiniame šaudy
me iš pistoleto pulke užėmė I vietą. 1938 03 05 baigė sunkių
jų kulkosvaidžių ir automatinių pabūklų kursus (V laida). 1939
06 13 pakeltas į leitenantus. 1939 07 17 laikinai ejo minos
vaidžių būrio vado pareigas. 1939 09 18 paskirtas 8 kuopos
vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pest. pulke
1 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Likviduojant Lie
Juodeika Vladas
tuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
262 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė, tarnavo LSD. Nuo 1941 08 Ge JUODEIKA Vladas gimė 1900 08 25 Grinkiškyje, Kėdai
ležinkelių apsaugos bataliono 3 kuopos vado padėjėjas. 1944 nių aps. Savanoriu įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuome
su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno pabėgėlių stovyklose nę, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1919 07 06 baigus
Hanau, Vysbadene, Kaselyje ir Frankfurte. Vėliau emigravo į Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas į
Australiją, apsigyveno Sidnėjaus priemiestyje. Dalyvavo Aust Joniškėlio batalioną. 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuomenės
ralijos lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1987 01 23. laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1922
Duktė - Lidija. 10 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1088; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. Tarnaudamas kariuomenėje
archyvas. baigė „Aušros“ g-ją Kaune. 1923 10 01 paleistas į atsargą mo
kytis aukštojoje m-loje. 1927 studijavo socialinius mokslus Gra
JUODAKIS Juozas gimė 1902 09 08 Maigių k., Pagirių vls., co u-te Austrijoje. 1928–32 Finansų m-jos, 1932–35 Vals
Ukmergės aps. Baigė ŽŪA miškininkystės skyrių. 1930 11 04 tybės tarybos referentas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
pašauktas adikti karinę tarnybą, paskirtas į 5 pest. pulką. 1931 įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto.
06 18-08 11 stažavo 2 art. pulke. 1931 10 29 baigus Karo 1935–40 kainų tvarkytojas, 1940 Pramonės departamento

direktorius. Bendradarbiavo spaudoje. 1936-40 žurn. „Tautos
ukis"vyr. redaktorius. 1942-44 VDU Filosofijos f-to vyr.asis
tentas. Artėjant antrajai sovietinci okupacijai pasitraukė į Vo
kietiją. Nuo 1946 gyveno JAV, dėstė Kanzaso ir Ajovos vals
tijų koledžuose. 1949–74 Portlando u-to profesorius. Mire
1977 JAV.
Apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės meda
liais (1928).
LKKAS archyvas
JUODEIKIS Pranas gimė 1912 01 22 Jurgaičių k., Švėkš

nos vls., Tauragės aps. Baige VDU Teisių l-to Teisių skyrių. 1937
05 05 Tauragės komendantūros pasiųstas atlikti karinę tarny
bą, paskirtas 7 pést. pulka, iš kur pasiųstas į Karo mokyklą. 1938
į
09 27 ją baigus (XIII asp. laida) suteiktas pést, ats. jaun. leite

nauto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų.
ICVA, 1.930, ap. 5. b. 1089.
Juodelis Stasys
08 28 - 1001 - su lenkais. Nuo 1922 04 01 pulko adjutan

tas. Susirgęs džiova mirė 1923 01 31, palaidotas Užpaliuose.
LCVA, F. 930, ap. 2). b. 130; LKKAS archyvas.
JUODĖNAS (JUODZEVIČIUS) Jurgis gimė 1913 Paeže

relių k., Liudvinavo vls., Marijampolės aps. Baige Marijam
poles Rygiškių Jono g-ją. 1934 08 22 įstojo į Karo mokyklą,
stažavo 5 ir 8 pést. pulkuose. 1936 09 15 baigus Karo mo
kyklą (XVIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 4 pest. pulko būrio vadu. 1939 03–04 mokėsi Ka
101 rininkų minosvaidininkų kursuose (III laida). 1939 10 19 pa
keltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar
navo 4 pest. pulko 5 kuopos būrio vadu. 1940 08 07 paleis
tas į atsargą, bet neišvyko. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
paskirtas į RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulką.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 19410712 -
Juodelis Jurgis
JUODELIS Jurgis gimė 1897 11 29 Anykščiuose, Utenos aps.

Baigė Vilniaus vyrų g-ją. Vėliau civiliu tarnavo Lietuvos kariuo
menés intendantūroje. 1920 01 25 suteiktas karo valdininko
laipsnis. 1922 09 25 iš karinės tarnybos paleistas į atsargą mo
kytis aukštojoje m-loje. Buvo apygardos teismo teisėjas, Lietu
vos teisininkų d-jos narys, LŠS narys-rėmėjas. 1937 11 23 kaip
buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, su
teiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1089a; LKKAS archyvas.
JUODELIS Stasys gimė 1898 12 20 Vilučių k., Užpalių vls.,

Utenos aps. Rostove prie Dono, Rusijoje, baigė realinės m-los
6 klases. Grįžęs į Lietuvą 191905 17 įstojo į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į I pést. pulką. 1919 12 16 baigus Karomo
kyklą (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pést.
pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1919 12 16 - 1920 01 05
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920 Juodėnas Jurgis

07 25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pul igulos I apsaugos pulka. Vokiečių okupacijos metais gyveno
1
ke. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio priešgaisrinės Lietuvoje. Mirė 1994 03 03 Jonavoje.
apsaugos inspekcijoje. Dalyvavo antisovietiniame ir antinaci LYA, I. -8. ap. 2. aug. vnt. 3; LKKAS archyvas
K
niame pasipriešinime. Nuo 1943 pab. LLA narys, Panevėžio
apygardos vado pavaduotojas. JUODIKIS Bronius gimė 1907 11 02 Reklių k., Piniavos vls.,
Žmona - Ancle Dulinskaitė. Panevėžio aps. 1928 baigęs g-jos 4 klases pašauktas atlikti ka
LCVA, 1.930, ap. 2). b. 134; LKKAS archyvas. rinç tarnyba, paskirtas į I pest. pulko 4 kuopą, vėliau pasiųstas
i Karo mokyklą. 1929 11 23 ją baigus (IV asp. laida) suteiktas
JUODENULIS Juozas gimė 1894 03 14 Klebiškių vls., Ma pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
rijampolės aps. Baige 3 Rygos m-la Latvijoje. 1915 mobili atsargi. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstatymą laips
zuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Peterhofo praporščikų m nis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Tarnavo Šakių, vėliau Tel
lą Rusijoje. Dalyvavo I pasaul, karo kautynėse su vokiečiais, šių policijos nuovados v-ko padejeju. Nuo 1934 LŚS narys –
turėjo paporučikio laipsnį. 1919 03 mobilizuotas į RA ir pa rinktinės sporto vadovas. Dirbo Telšių g-joje karinioparengimo
skirtas į 2 darbininkų pulką. Vėliau iš RA pasitraukė, pateko instruktoriumi. Vokiečių okupacijos metais Telšių aps. polici
į Latviją. 1919 08 09 paskirtas į Latvijos kariuomenės Rezek jos vadas.
nes pèst. pulko 5 kuopą, 1920 05 05 - etapo komendanto Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939).
žinion. Tarnaudamas Latvijos kariuomenėje dalyvavo kauty LCVA, 1.930, ap. 2), b. 187: ap. 8, b.853.
nėse su bermontininkais ir bolševikais. Grįžus į Lietuvą 1920
08 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 atsar
gos bataliono 5 kuopos jaun. karininku, 09 04 - performuo
-
to 10 pést. pulko 4 kuopos jaun. karininku. 1920 09 01 su

teiktas vyr. leitenanto laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su lenkais. 1922 05 01 pakeltas į kapitonus, 1923 12 31
pačiam prašant iš kariuomenės paleistas atsargą.
į
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 131.
Juodis Antanas su žmona Ona
JUODIS Antanas gimė 1895 06 08 Mogiliove, Baltarusijo

je. Baige Mogiliovo m-los 4 klases. Mobilizuotas į Rusijos ka
riuomenę. 1916 baigus Gatčinos praporščikų m-lą suteiktas
paporučikio laipsnis. 1916-17 tarnavo Narvos pulke kulkos
vaidžių komandoje. Atvykus Lietuvą 1919 06 13 mobili
į
zuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas Vilniaus bataliono

Juodgudis Česlovas kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1919 10 18 suteiktas
vyr. leitenanto laipsnis. 1919 06 13 paskirtas 5 pest. pulko
JUODGUDIS Česlovas gimė 1915 04 21. 1933 baigė Aly kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku, 1920 03 06 - 2 kuo
taus g-ją. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (XVII laida) su possvadu, formavo 3 kulkosvaidžių kuopą. 1920 09 01 – 1921
teiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 pést. pulką. 05 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921
1938 10 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sajungai okupuo 10 10 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo Žvalgybos skyrių.
jant Lietuvą tarnavo 3 pést. pulko 1 sunkiųjų kulkosvaidžių 1922 05 01 suteiktas kapitono laipsnis. 1923 12 31 pačiam
kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 prašant paleistas į atsargą. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Vėliau
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko emigravo į JAV, dirbo anglių kasyklose. 1977 11 20 pateko į
kulkosvaidžių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš avariją, i sužeistas. Mirė 1978 01 09 Čikagoje, palai
RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus dotas Šv. Kazimiero kapinėse.

Žmona - Ona Gaižutytė (1902–1968), duktė - Nijolė Ge
novaitė Omšiejienė (1929), sūnus - Vytautas (1930).
Juodis Jurgis Juodis Kazys Present
JUODIS Jurgis gimė 1911 10 22 Kėbliškių k., Pakuonio vls., suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest. pulko
Kauno aps. Mokesi Prienų g-joje. Eksternu baigęs Alytaus g.ją 5 kuopos būrio vadu. 1934 11 12 perkeltas į 7 pést. pulką.
studijavo Kauno meno m-loje ir Vienožinskio studijoje. 1934 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. 1940 04 06 paskirtas 1 pest.
05 03 pašauktas atlikti karinę prievolę, paskirtas į 1 husarų pul pulko 3 kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
ką. 1935 10 16 įstojo į Karo mokyklą. 1937 05 18 – 08 13 tuvą tarnavo 1 pest. pulko 4 kuopos būrio vadu. Likviduojant
stažavo Karo aviacijoje. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
laida) suteiktas aviac. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Ka šaulių divizijos 234 šaulių pulko šaulių būrio vadu. 1941 06 14
to aviaciją. 1938 08 31 suteiktas II eilės karo lakūno vardas. suimtas Pabradės poligone ir išvežtas į lagerį Norilske, Krasno
1938 10 16 paskirtas Karo aviacijos m-los puskarininkių kla jarsko kr. Suėmimo nutartį pasirašė čekistas Eusiejus Jacovskis.
sės mechanikų komandos v-ku, 1939 1201 – Mechanikų sk. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8
komandos v-ku. 1940 05 25 pakeltas į leitenantus. Iki 1940 metus kalėti. 1942 11 12 žuvo lageryje. 1962 01 30 LSSR
06 15 skraidė 237 val. Iki 1940 10 01 tarnavo 3 naikintuvų Aukščiausiojo teismo reabilituotas.
eskadrilėje karo lakūnu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Žmona - Stasė Ignatavičiūtė (1911-1981), sūnus – Egidijus
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 28 perkeltas RA Saulius (1938).
29 ŠTK štabo žinion. 1940 11 06 iš kariuomenės atleistas. Ki LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1093; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG. L.
lus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 28 priimtas į TDA bata 1. p. 369; LKKAS archyvas.
lioną. 1941 07 03 paskirtas TDA bataliono 3 kuopos būrio

vadu, 08 25 – 2 PPT bataliono 2 kuopos 3 būrio vadu. JUODIS Pranas gimė 1903 10 25 Šauklių k., Šimkaičių vls.,
1941 10 su batalionu dalyvavo kautynėse su sovietiniais di Raseinių aps. Baige Raseinių g-ją. Besimokydamas g-joje 1923
versantais Baltarusijoje. 1943 01 01 suteiktas policijos vyr. lei 01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1925 įstojo į Karo
tenanto laipsnis. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. Po karo mokyklą. 1928 09 08 ją baigus (X laida) suteiktas leitenanto
mokytojavo lietuvių pabėgėlių stovykloje. 1949 su šeima emig laipsnis ir paskirtas į 8 pėst. pulką. 1931 01 01 pagal Karinin
ravo į JAV, apsigyveno St. Petersburge, Filadelfijoje. Dirbo fab kų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932
rike ir tęsé meno studijas. Baigęs FamousArtists School užsiėmė 11 21 pakeltas į leitenantus. Baige ugniagesių komandų virši
tapyba. 1967 Brukline išleido 50 paveikslų aplanką Tautos ninkų ir sunkiųjų priemonių karininkų kursus (IV laida). Nuo
„
keliu“. 1980 persikėlė į Floridą. Mirė 1986 10 24 JAV. 1935 12 01 ryšių karininkas, kuopos vyr. karininkas, kuopos
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu vadas, pulko iždininkas. 1936 12 31 pakeltas į kapitonus. So
(1937). vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 8 pést. pulko l sun
Žmona – Emilija Digryte, dukros – Violeta Kimberly ir Loreta. kiųjų kulkosvaidžių kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos ka
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 133; LKKAS archyvas. riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divi
zijos 234 šaulių pulko kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
JUODIS Kazys gimė191009 09 Šlienavos k., Panemunės vls., karui iš RA pasitraukė. 1944 įstojo į VR, paskirtas Šiaulių ko
Kauno aps. 1931 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją, 09 16 mendantūros štabo v-ku. Prasidėjus antrajai sovietinei okupa
pašauktas atlikti karinę tarnybą, Kau komendantūros pasiųstas cijai liko Lietuvoje, slapstėsi pakeitęs pavardę. Mirė 1964 02 06
į 2 pést. pulką. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida) Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse.

J
Juodis Pranas
Juodišius Jonas
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie sės. 1939 04 04 paskirtas Karo mokyklos v-ku. 1939 06 13
tuvos nepriklausomybės (1928), Klaipėdos išvadavimo pakeltas į brig. generolus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
bronzos medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio 1940 07 29 atleistas iš Karo mokyklos v-ko pareigų ir paskir
garbės ženklu (1931). tas Vilniaus pėstininkų karo mokyklos etatiniu lektoriumi. So
Žmona - Liudvika Ulčinaitė (1911), dukros - Laimutė vietamslikviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 02 paskirtas
(1937-1937), Gailute Silvijana Majauskienė (1939), Daiva RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos artilerijos v-ku, suteiktas RA
Aurelija Daugintienė (1942). gen. majoro laipsnis. 1941 06 10 išsiųstas į artileristų kursus
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 689; LYA, f. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS Dzeržinskio artilerijos karo akademijoje Maskvoje. Iš čia išvyko
archyvas į Gorochovetsko poligoną, netoli Gorkio, kur 1941 06 28 naktį
suimtas ir išvežtas į Lamos lagerį Norillage, Krasnojarsko kr. Ten
JUODIŠIUSJonas gimė 1892 06 18 Ropydų k., Barzdų vls.,
Šakių aps. 1913 baigęs Vilkaviškio g-ją pradėjo studijuoti ma
tematiką Sankt Peterburgo u-te. 1916 05 25 mobilizuotas į
Rusijos kariuomenę ir paskirtas į 2 parengiamąjį batalioną Ca
ricyne. 1916 12 08 baigus praporščikų m-lą Odesoje suteik
tas praporščiko laipsnis. Dalyvavo I pasaul. kare. 1917 06 28
paskirtas 289 atsargos pést. pulko 4 kuopos jaun. karininku.
1918 grįžo į Lietuvą, dėstė matematiką Šakių „Žiburio“ g-joje.
191901 26 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Mokomosios
komandos prie Kauno komendantūros jaun. karininku, 02 17 –
1 baterijos jaun. karininku. 1919 04 02-06 10 ir 1919 06 13 -
1920 01 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais.
1919 10 07 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 02 01 pa
skirtas 1 pasienio pulko kuopos, vėliau – bataliono vadu. 1921
05 20 perkeltas į l art. brigadą. 1922 01 06 pakeltas į kapito
nus. 1922 05 04 paskirtas 1 haubicų baterijos vadu. 1922
10 06 baigė Aukštųjų karininkų kursus (II laida). 1923 12 01
pakeltas į majorus. 1924 01 10 paskirtas 2 art. pulko vado pa
dejeju, 03 06 - 1.e. pulko vado pareigas. 1925 1001 – 1929
05 15 mokesi Belgijos generalinio štabo akademijoje (Ecole de
guere) Briuselyje. 1929 05 15 paskirtas į Gen. štabo III
(operacijų) skyrių. 1929 11 23 pakeltas į plk. leitenantus. 1930
02 17 perkeltas į Karo mokyklą inspektoriumi, dėstė karo isto
riją ir taktiką. 1934 01 29 pakeltas į pulkininkus ir paskirtas 4
art. pulko vadu. 1937 02 16 suteiktos gen. št. karininko tei Juodišius Jonas su žmona Leokadija
Licinios kariuomenes karininkai 99

metų kalėti. 1942-43 žiemą gulėjo Norilsko lagerių centrinė
je ligoninėje, kur gydėsi Lamos lageryje sulaužytą koją. Po to
liko invalidu. 1944 07 perkeltas į Potmos lagerj, Zubovo Po
lianos r. (Mordovija). 1946 perkeltas į Abezės lageri Komijoje.
1950 12 18 žuvo lageryje Abezėje. 1991 sūnūs tėvo garbei
Abezėje pastatė paminklą.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1930), DLK GC
dimino 3 laipsnio (1936) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
bės medaliu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio or EK
dinu (1931), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu
(1929).
Žmona - Leokadija Januševičiūtė (1896–1976), sūnūs – Pau
lius Liucijus (1932–1993) ir Jonas Stanislovas (1938-2002).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 245, 1. 344-353; LGG, L. 1, p. 369; LKKAS
archyvas
Juodišius Leonas
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215

šaulių pulko kulkosvaidžių kuopos vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais tar
navo LSD. 1942 10 31 iš LSD 5 bataliono paleistas į atsargų.
Mire Lietuvoje.
LCVA, f. 930. ap. 7. b. 12, 1.43; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3: LKKAS
archyvas.
JUODKA Jonas (slap. Beržas, Vėjas, Vėžys) gimė 1924 Avi

žieniškio k., Tauragnų vls., Utenos aps. 1944 kartu su broliu
Juodišius Juozas
JUODIŠIUSJuozas gimė 1914 02 16 Ropydų k., Barzdų vls.,

Šakių aps. 1934 baigęs Marijampolės Rygiškių Jono g-ją įstojo į
Karo mokyklą. 193509 15 ją baigus (X asp.laida) suteiktas kav.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų at
sargą. 1935–39 studijavo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje. 1939
06 05 paskirtas Kauno m. policijos nuovados v-ko padėjėju,
11 01 - Vilniaus m. policijos rezervo būrio vadu. 1940 01 15
pačiam prašant iš tarnybos atleistas.
JUODIŠIUS Leonas gimė 1907 09 14 Pūstapėdžių k., Vil

kaviškio vls. ir aps. Baige g-ją ir vienerių metų pedagoginius
kursus. 1932 08 22 pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1934
09 15 baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas pést. jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pest. pulką. 1935 08 03 baigė
kulkosvaidininkų kursus (III laida). 1936 12 31 pakeltas į lei
tenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 pėst.
pulke ir ėjo 2 kulkosvaidžių kuopos vado pareigas. 1940 07 24
perkeltas į 9 pest. pulką. Likviduojant Lietuvos kariuomenę Juodka Jonas (viduryje)

Stasiu (žuvo 1945 10 25) išėjo partizanauti. Tapo Vytauto duojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29
apygardos Lokio rinktinės Laisvės kuopos vadu. 1950 08 28 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko ūkio vado padėjė
paskirtas Trimito būrio vadu. 1951 04 14 kartu su paskuti ju. 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į Norilsko lagerį, Krasnojars
niais šio būrio partizanais K. Gaideliu (slap. Trimitas) ir J. Gai ko sr. 1942 09 05 lageryje SSRS NKVD Ypatingojo pasitari
damavičiumi (slap. Viesulas) žuvo išduotas enkavedistams Tau mo nuteistas 8 metus kalėti. Vėliau ištremtas į Jakutiją, 1954 –
tiškio k., Tauragnų vls. 1999 11 15 pripažintas kariu savano ¡Sujetichą, Taišcto r., Irkutsko sr. 1957 grįžo į Lietuvą.
riu ir 1999 12 02 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties). Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1935), Lie
2003 žūties vietoje pastatytas paminklas. tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos išsivadavi
Žmona - Aldona Jule Deveikytė-Gogelienė (1930), dukros - mo karo 10-mečio medaliu (1929).
Birutė Rakauskienė (1949) ir Vyda Trakelienė (1950). Žmona - Felicija Kazakaitytė, duktė – Ina Irena (1938).
LKKAS archyvas. LCVA, 1.930, ap. 8, b. 869; LGG,. 1. p. 370; LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LKKAS archyvas.
Juodvalkis Vladas
Juodvalkis Pranas
JUODVALKIS Vladas gimė 191001 16 Sankt Peterburge,
Rusijoje. 1919 su tėvais atvyko į Lietuvą. 1924 įstojo ir vėliau
JUODVALKIS Pranas gimė 1897 04 06 Pikčiūnų k., Dau baigė „Pavasario“ aukštesn. komercijos m-lą. 1929–30 dirbo
gailių vls., Utenos aps. Baige miesto m-los 4 klases. Mobilizuo Vyr. kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje raštinin
tas į Rusijos kariuomenę. 1917 Irkutske baigus 2 praporščikų ku. Kauno aps. komendantūros pasiųstas atlikti karinę tarny
m-lą suteiktas karininko laipsnis. Grįžęs į Lietuvą 1919 06 23 bą 5 pėst. pulke. 1930 įstojo į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Vilniaus bata baigus (VI asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laips
liono jaun. karininku. 1919 06 23-08 02 ir 1920 07 11 - nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 11 23 pa
12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais, 1919 keltas į ats. leitenantus. Vokiečių okupacijos metais Švenčione
08 02-21 - su bolševikais, 1919 10 11 - 12 15 - su ber lių aps. v-ko padėjėjas. Dalyvavo antinaciniame judėjime.
montininkais. 1919 10 18 suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 LCVA, F. 391, ap. 1, b. 2073; f. 930, ap. 7, b. 4160; LKKAS archyvas.
01 03 perkeltas į 4 mokomąją komandą jaun. karininku. 1920
21 laikinai ėjo mokomosios komandos v-ko, pulko adjutanto, JUODZEVIČIUS Jurgis T JUODĖNAS Jurgis.
ryšių komandos v-ko pareigas. 1921 05 20 pakeltas į vyr. lei
tenantus. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų kursus (IV JUODŽBALIS Kazys (Kazimieras) gimė 1904 01 30 Ma
laida), paskirtas ryšių kuopos vadu. 1925 05 15 pakeltas į ka rijampolėje. Baigęs Marijampolės g-ją įstojo į Karo mokyklą.
pitonus, laikinai ėjo raitų žvalgų komandos v-ko pareigas. 1926 1927 09 07 ją baigus (IX laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis
04 13 paskirtas pulko teismo nariu, 1927 02 08 - Trakų ko ir paskirtas į 5 pest. pulką. 1930 08 22 pačiam prašant paleis
mendantūros raštvedžiu, laikinai ėjo komendanto pareigas. tas į atsargą. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1944 pa
1933 03 16 perkeltas į Telšių komendantūrą. Buvo LŠS na sitraukė į Vokietiją, apsigyveno Ravensburgo lietuvių pabė
rys. 1935 01 15 paskirtas 8 pést. pulko 5 kuopos vadu, 1936 gėlių stovykloje. 1949 10 14 emigravo į Venesuelą. Dirbo Ma
11 13 - pulko iždininku. 1940 05 09 pakeltas į majorus. So rakajaus popieriaus fabrike. Mirė 1979 01 02 Venesueloje,
vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 8 pést. pulko ūkio palaidotas Marakajaus m. kapinėse.
v-ku. 1940 07 11 paskirtas 66 pėst. pulko ūkio v-ku. Likvi Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

LCVA, 1.930, ap. 2). b. 135; IKKAS archyvas.
Juodžbalis Kazys
Žmona – Scholastika Jakubavičiūtė, sūnūs - Vytautas ir Algi

mantas.
LKKAS archyvas Juozaitis Jonas
JUOZAITIS Jonas gimė 1901 12 01 Skriaudžių k., Veive

rių vls., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės realinėje g.
joje. 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ja baigus
(IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 6 pest pulką.
1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 13 perkeltas
į 2 ulonų pulką. 1928 10 15 baigė Ryšių kursus prie Aukštų
jų karininkų kursų. 1932 12 30 baigus Aukštųjų karininkų
kursų Technikos skyrių (IV laida) paskirtas Ryšių bataliono
jaun. karininku, vėliau – komandos v-ku, kuopos vadu. 1933
07 12 perkeltas į I pėst. divizijos štabą. 1934 09 07 pakeltas į
kapitonus. 1938 12 16 paskirtas divizijos štabo ryšių kuopos
vadu. 1939 09 08 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai oku
puojant Lietuvą tarnavo I pest. divizijos štabe ryšių kuopos va
du. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 02 paskirtas
RA 29 ŠTK atskirojo ryšių bataliono vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių
karių Vilniaus įgulos Ryšių batalioną. Vėliau dirbo savo ūkyje.
Juospaitis Povilas Mirė 1987 12 06, palaidotas Šilutės kapinėse.
JUOSPAITIS Povilas gimė 1898 11 29 Vyplių k., Ramy tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
galos vls., Panevėžio aps. Baige Panevėžio g-ją. 1926 įstojo į Žmona - Monika Markeliūnaitė (1905-1980).
-
Karo mokyklą. 1928 09 08 ją baigus (X laida) suteiktas leite LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873, 1, 142; b. 318; LYA, f. K-9, ap. 2, saug.
nanto laipsnis ir paskirtas Šarvuočių rinktinės šarvuočio ko vnt. 3; LKKAS archyvas.
mendantu. 1930 11 23 pakeltas įvyr. leitenantus. 1931 01 01

pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. JUOZAITIS Juozas gimė 1905 03 13 Prienuose, Marijam
1932 02 18 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Inžine polės aps. 1930 baigė Aukštesn. technikos m-lą Kaune. LŠS
rijos skyrių (III laida), paskirtas Pionierių bataliono mokomo narys. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) su
sios kuopos jaun. karininku. 1934 06 09 suimtas už dalyva teiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pio
vimą voldemarinikų maište, 07 10 Karo lauko teismo nuosp nierių karininkų atsargą.
rendžiu pažemintas į eilinius ir atleistas iš kariuomenės. LCVA, f. 930, ap. 7, b. 4160; LKKAS archyvas.

Vokiečių okupacijos metais gyveno savo ūkyje. 1944 įstojo į J
LLA, buvo partizanų LLA Žemaičių apygardos Šatrijos rinkti
nės vadas (slap. Kazys, Metcoras). NKVD agentui išprovoka
vus 1947 12 01 žuvo kartu su žmona Pareškečio k., Telšių r.,
nušautas kito būrio partizano. 1999 11 17 pripažintas kariu
savanoriu ir pakeltas į majorus (po mirties).
Žmona – Jadvyga Regina Gintilaitė (1911-1947), sūnūs -
Algimantas Kazimieras (1937), Gediminas Viktoras (1944).
LCVA, F. 930, ap. 2.b. 136; ap. 8, b. 869: LYA, F. K-8, ap. 2. saug, vnt.
IAN
3; LKKAS archyvas.
Juozaitis Kazys
JUOZAITIS Kazys (Kazimieras) gimė 1903 09 15 Skriau

džių k., Veiverių vls., Marijampolės aps. 1926 baigė Marijam
polės realinės g-jos 6 klases, 1926 1004 pašauktas atliktikari
nę tarnybą, paskirtas į 4 art. pulką. 1927 10 įstojo į Karo mo
kyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII laida) suteiktas leitenanto
laipsnis ir paskirtas į 9 pést. pulką, 1930 11 – į4 art. pulka 5
baterijos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 09 09
baigė Aukštųjų karininkų kursų Artilerijos skyrių (V laida). Juozaitis Vincas
1933 12 19 pakeltas į leitenantus. 1934 01 10 paskirtas 4 art.
pulko 7 baterijos vyr. karininku. 1934 10 30 baigė fizinio la JUOZAITIS Vincas (slap. Vyturys) gimė 1922 12 28 Palie
vinimo kursus. 1937 12 31 pakeltas kapitonus. Sovietų Są pių k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Vėliau su tėvais persikėlė į
į
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo :

4 art. pulke II grupės ūkio Birštoną. 1943 baige g-ją ir įstojo į VDU Medicinos f-cą. Pra
v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir sidėjus antrajai sovietinei okupacijai išejo partizanauti. Nuo 1946
tas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617 haubicų art. pulko priklausė Dainavos apygardos štabui, buvo Agitacijos ir propa
baterijos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. gandos sk. v-kas, leido partizanų laikr. „Aukuras“. 1947 08 11
išduotas ir čekistų suimtas štabo bunkeryje Punios šile. 1948
01 17 SSRS NKGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metus
kalėti, 02 13 etapu išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.
Nuo 1954 Norilsko ypatingajame lageryje dirbo felčeriu. Vė
liau eksternu baigė rusų, vakarinę vid. m-lą, 1967 - medicinos
m-lą Norilske. Dirbo felčeriu. Į Lietuvą grįžo 1976, gyveno Birš
tone. Mirė 1988 01 04. 2001 01 04 pripažintas kariu savano
riu ir 2001 03 05 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Žmona – Eugenija Žiburytė (1921–1993, susituokė 1957
tremtyje), dukros - Nijolė Kurapkienė (1957) ir Rasutė Ma
tulevičienė (1961),
LKKAS archyvas.
JUOZAITIS Vladas gimė 1890 10 23 Prienuose, Marijam

polės aps. 1914 baige Veiverių mokytojų seminariją. Mobili
zuotas į Rusijos kariuomenę 1916 Petrograde baige Vladimiro
karo m-lą, paskirtas atskirojo 162 pulko kuopos vadu. Vėliau
Juozaitis Juozas tarnavo 38 Sibiro šaulių pulke, dalyvavo I pasaul. kare, turejo
Lietuvos kariuomos karininkai 103

si Vytauto Didžiojo, vėliau „Saulės“ g-joje Kaune. 1920 mo
bilizuotas į Lictuvos kariuomenę įstojo į Karo mokyklą. 1923
10 15 ją baigus (V laida) suteiktas pést. leitenanto laipsnis ir
paskirtas į 2 pést. pulką. 1924 05 25 – 06 04 su Lietuvos fut
bolo rinktine dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.
1925 12 10 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo Rikiuotės sky
rių. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus, 1931 11 23 - į
kapitonus. 1935 08 14 paskirtas 5 pest. pulko 6 kuopos, vė
liau 4 kuopos vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
viduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko kuopos vadu. 1941
06 14 suimtas Varėnos poligone ir išvežtas į lagerį Norilske,
Krasnojarsko kr. 1942 09 05 lageryje SSRS NKVD Ypatin
gojo pasitarimo nuteistas 8 metus kaleti. 1956 01 17 paleis
Juozaitis Vladas
tas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1980 08 11, palaidotas Kaune.
paporučikio laipsnį. Grįžęs į Lietuvą 1918 07 01 – 1919 03 03 tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), skautų Svastikos or
mokytojavo Mačiūnų prad. m-loje (Marijampolės aps.). dinu (1933).
1919 03 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į LCVA, f. 391, ap. 1, b. 2065: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS
Karo m-lą ir ėjo jaun., vėliau vyr. instruktoriaus pareigas. 1919 archyvas.
09 08 paskirtas 1 kuopos 2 būrio vyr. karininku. 1919 10 26
suteiktas kapitono laipsnis. 1920 02 27 paskirtas kuopos va
du. 1923 05 18 pakeltas į majorus. 1923 10 15 baigė Aukš
tuosius karininkų kursus (III laida). 1927 03 02 iš kariuome
nės paleistas į atsargą. 1927 0901 – 1929 04 25 mokytojavo,
buvo Pašventupio (Kauno aps.) prad. m-los vedėjas. Nuo 1929
04 25 Kudirkos Naumiestyje (Šakių aps.) tarnavo pasienio po
licijoje. 1945–46 mobilizuotas į RA. Vėliau dirbo parduotu
vėje Kulautuvoje, Kauno mielių fabrike. Mirė 1974 08 19 Kau
ne, palaidotas Romainių kapinėse.
Žmona – Antanina Marčiulionytė (1893), sūnūs - Meilutis
Jonas (1922), Saulius Viktoras (1924), Romualdas Vainutis
(1925).
JUOZAPAITIS Leonas gimė 1901 11 18 Sankt Peterbur

ge, Rusijoje. Mokėsi Voroneže. 1918 atvykus į Lietuvą mokė
Juozapavičius Antanas
JUOZAPAVIČIUS Antanas gimė 1872 10 13 Švakštonių

dvare, Vaškų vls., Biržų aps. Vėliau su tėvais persikėlė į Rygą,
kur 1905 pradėjo mokytis g-joje, bet už lietuvybę pašalintas
iš 6 klasės. Dirbo Rygos vaistinėse. Doparto (Tartu) u-te Es
tijoje išlaikė provizoriaus egzaminus. 1915 savanoriu įstojo į
Rusijos kariuomenę ir pasiųstas į Maskvos karo m-lą, kurią baigęs
tarnavo 57 pest. pulke Tverėje, Rusijoje. Išsiųstas į Gatčiną,
kur baige kulkosvaidininkų m-lą. Vėliau perkeltas į latvių 6
Tukumo pulką. Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokie
čiais prie Rygos, buvo sužeistas, turėjo poručiko laipsnį. 1917
Rusijoje aktyviai dalyvavo organizuojant lietuvių karinius da
linius, paskirtas Vitebsko lietuvių bataliono vadu. Po 1917
bolševikų perversmo išformavus lietuvių dalinius grįžo į Lie
Juozapaitis Leonas tuvą. 1918 11 pradž. Vilniuje sudarius pirmąją Lietuvos vy

karui iš RA pasitraukė. 1941 07 31 paskirtas VAT gydytoju. J
194109 04 paleistas į atsargą. Po karo Ukmergės ligoninės
gydytojas.
LCVA, 1. 930, p. 8, b. 245. I. 39; LYA, E. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3;
LKKAS archyvas
Juozapavičiaus Antano kapas Juozapavičius Mykolas
riausybę paskirtas krašto apsaugos ministro prof. A. Voldemaro JUOZAPAVIČIUS Mykolas gimė 1891 07 24 Deltuvos
adjutantu, 1919 01 25 - 1 pèst. pulko Alytuje vado padeje dvare, Ukmergės aps. Baige Kauno mokytojų draugijos g-jos
ju, 02 04 – 1. e. 1 pėst, pulko vado pareigas. 1919 02 13 įvy 4 klases, Švietimo m-jos buhalterijos ir kooperacijos kursus.
kus kautynėms su RA daliniais bolševikų nukautas ant Aly 1907-15 dirbo valsčiaus raštininku. 1915-18 tarnavo Rusi
taus tilto. Palaidotas Alytaus parapijos kapinėse, tačiau 1 pest. jos kariuomenėje raštvedžiu. 1919 06 26 savanoriu įstojo į
pulko iniciatyva 1919 04 02 perlaidotas Alytaus bažnyčios Lietuvos kariuomenę, iki 1920 06 26 tarnavo 5 pest. pulke.
šventoriuje. Tai – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, 1920 10 13 perkeltas į savanorių pulką laisvai samdomu rašt
žuvęs nepriklausomybės kovose. Vėliau Alytuje tiltas per vedžiu. 1921 10 04 pakeltas į karo valdininkus 1 atsargos ba
Nemuną pavadintas karininko A. Juozapavičiaus vardu, o žu talione. 1922 07 01 paskirtas Gen. kariuomenės štabo Žval
vimo vietą žymi metalinė lentelė su užrašu „Čia žuvo kar. An gybos skyriaus ūkio dalies raštvedžiu, 1923 12 07 – Inžineri
tanas Juozapavičius“. 1990 Juozapinės kalno papėdėje, netoli jos pulko ūkio dalies raštvedžiu. 1926 01 01 perkeltas į mo
Krėvos pilies, pastatytas paminklinis akmuo su A. Juozapavi komąją bateriją ūkio dalies raštvedžiu. 1928 08 06 suteiktas
čiaus žodžiais „Aš esu lietuvis. Tai yra mano garbė“. adm. vyr. leitenanto laipsnis. 1928 09 25 paskirtas atskiro
Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1922, po mirties), sios art. grupės štabo rašvedžiu-iždininku. 1932 02 13 pa
Savanorių medaliu (1930, po mirties), Čekoslovakijos Karo keltas į adm. kapitonus. 1935 08 01 paskirtas 1 art. pulko
kryžiumi (1926, po mirties). raštvedžiu, 1939 06 01 -
- pulko topografijos būrio vadu. 1939
LCVA, . 930, ap. 2), b. 138; LKKAS archyvas. 08 12 pačiam prašant paleistas į atsargą.
f

JUOZAPAVIČIUS Kazys gimė 1906 02 13 Gubernijos dva vanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928).
re, Šiaulių vls. ir aps. 1916 įstojo į 2 Aleksandro g-ją Rygoje. Žmona - Bronislava Dailydytė-Rotomskienė (1903).
1925 baigė Šiaulių g-ją. Vėliau studijavo mediciną Paryžiuje. LCVA, F. 930, ap. 2), b. 139; ap. 8, b. 860: LKKAS archyvas.
1933 10 04 civiliu tarnautoju priimtas į tarnybą Ginklavimo

valdyboje. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) JUOZAPAVIČIUS Stasys 1940 10 01 baigė Karo mokyk
suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į lą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis ne
ginklavimo karininkų atsargą. 1935 09 19 priimtas į karinę suteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
tarnybą, paskirtas į Ginklavimo valdybą, 1937 01 12 – Karo LKKAS archyvas
ligoninės laboratorijos jaun. ordinatoriumi. 1938 10 13 pa

keltas į san. leitenantus. 1939 02 01 - 08 01 stažavo Pastero JUOZAPAVIČIUS Viktoras gime 1898 12 23 Marijana
in-te Paryžiuje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi vos vnk., Vyžuonų vls., Utenos aps. 1915 pasitraukė į Voronežą
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 (Rusija), kur 1918 baigė lietuvišką M. Yčo g-ją. Grįžus į Lietu
ŠTK 615 art. pulko jaun.gydytoju. Kilus Vokietijos-SSRS vą 1919 08 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į Karo

อ
Juozapavičius Viktoras Juozapavičius Vytautas
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas leitenanto Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių oku
laipsnis ir paskirtas į 2 pėst. pulką. Dalyvavo nepriklausomybės pacijos metais dirbo Marijampolės cukraus fabrike mechani
kovose su lenkais prie Giedraičių. 1922 10 15 iš kariuomenės ku. 1943 VDU apgynus diplominį darbą suteiktas mechani
paleistas aukštojo mokslo studijoms, įstojo į LU Gamtos-mate kos inž. vardas. 1944 02 16 pradėjus organizuoti VR paskir
matikos f-tą. 1923 01 09–22 dalyvavo sukilimevaduojant Klai tas jos būrio vadu. 1944 05 15 vokiečiams uždraudus VR iš
pėdą. 1927 08 baigė ŽŪA Dotnuvoje. 1927 09 – 1936 09 jos pasitraukė. Toliau dirbo Marijampolės cukraus fabrike. Pra
Salų (Rokiškio aps.) žemės ūkio m-los vedėjas. 1931 01 01 pa sidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 12 27 NKVD su
gal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į imtas ir kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje. 1945 04 30 iš
ats. jaun. leitenanto. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1936 vežtas įVorkutlagą Komijoje. 1946 11 27 iš lagerio paleistas,
09 – 1940 09 Dotnuvos (Kėdainių aps.) LŠS narys. Sovietų grįžo į Lietuvą. 1947-48 dirbo Kauno inventorizacijos biu
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09–1941 05 01 dirbo Maisto re, 1948 04 – 1950 07 – Pavenčių cukraus kombinate vyr.
mechaniku, 1950 07 - 1971 09 27 - Panevėžio cukraus fab
pramonės liaudies komisaro pavaduotoju. 1941 05 01 – 1941
08 ŽŪA Dotnuvoje dvaro administratorius. 1941 prasidėjus rike vyr. mechaniku, 1971 09 27 – 1976 01 07 - vyr. inži
vokiečių okupacijai iš ŽŪA pašalintas. 1942 07 – 1944 08 nieriumi, iki 1992 10 - šaltkalvių darbų kontrolieriumi. Gy
Anykščių žemės ūkio m-los mokytojas. Sovietų Sąjungai antrą vena Panevėžyje. 2001 05 31 pripažintas kariu savanoriu.
kartą okupavus Lietuvą 1944 08–09 Utenos aps. vykdomojo 2001 07 09 pakeltas į dim. kapitonus.
k-to Žemės ūkio sk. vyr. agronomas. Nuo 1944 09 iki 1950 Žmona - Albina Venciūtė (1919-1998), dukros - Vida Sruo
rudens Lietuvos ŽŪA dėstytojas, docentas (1946), 1948–50 gienė (1942) ir Rasa (1949), sūnus - Alvydas (1949).
Agronomijos f-to dekanas, kartu Agronomijos ir mechanizaci LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 2, d. 1, p. 684; LKKAS archyvas.
jos f-to neakivaizdinio sk. vedėjas. Parašė keletą vadovėlių stu
dentams arklininkystės klausimais. Mirė 1961 02 09 Kaune, JURAS Bronius gimė 1909 05 01 Rygoje, Latvijoje. 1930
palaidotas Petrašiūnų kapinėse. baigė Kauno jėzuitų g-ją. Pašauktas atlikti karinę tarnybą 1930
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939), Klaipėdos iš 11 07 atvyko į l pest. pulką. 1931 01 05 perkeltas į 5 pèst.
vadavimo bronzos medaliu. pulką, vėliau pasiųstas į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją baigus
LKKAS archyvas. (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933 baigė Alytaus
JUOZAPAVIČIUS Vytautas gimė 1913 08 25 Kaune. 1930 aukštesn. miškų m-lą. Dirbo girininku Marijampolės, Vilka
baigęs vidurinę m-lą įstojo į Kauno aukštesn. technikos m-los viškio miškų urėdijose. 1936 07 18-08 15 dalyvavo karine
Mechanikos skyrių, buvo LŠS narys, būrio v-bos pirminin se pratybose 9 pést. pulke. 1937–44 Žaliosios girios girinin
kas. 1935 jį baigus įstojo į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją bai kas. 1944-45 Tiekimo ir realizavimo valdybos inž., prekių
gus (XIX laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas žinovas. 1949 NKVD suimtas ir išvežtas į lagerį, kur išbuvo
9 pest. pulko 4 kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupuo iki 1958. Tapo I gr. invalidu. Grįžo į Lietuvą. Nuo 1958 Jo
jant Lietuvą tarnavo mokomojoje kuopoje būrio vadu. Likvi navos miškų ūkio Užusalių girininkas, miškų technikas. 1961–
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 66 Santakos girininkas.
ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko m-los būrio vadu. LCVA, f. 930, ap. 2), b. 188; LKKAS archyvas.

JURAS (SITAVIČIUS) Edvardas gimė 1911, 1933 09 15 ninkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į
baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas kav, ats. jaun. ats. leitenanto. 1929-40 dirbo Lietuvos banko Panevėžio sky
leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. riaus sąskaitininku, kredito skyriaus vedėju. Sovietų Sąjungai
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno Vilniuje. 1941 okupavus Lietuvą 1940 07 15 paskirtas Panevėžio m. vice
02 01 suimtas ir kalintas Vilniuje. 1941 03 09 SSRS NKVD burmistru. Pirmosiomis Vokietijos-SSRS karo dienomis su žmo
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metus kalėti. 1941 03 18 na tragiškai žuvo Panevėžyje. Palaidojimo vieta nežinoma.
išvežtas į Sevpečlagą Komijoje. 1941 vid. kaip vokiečių kil Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
mes perduotas Vokietijai. Žmona - Sofija Jurkšaitė (1909–1941), duktė – Nijolė
LGG, 1.1, p. 372: LKKAS archyvas. (1928-1944), sūnus - Jonas (1936).
LCVA, 1.930, ap. 2), b. 141; LKKAS archyvas.
JŪRAS Jonas gimė 1910 02 15 Slabados k., Želvos vls., Uk
mergės aps. 1929 baigė Ukmergės g-ją. Nuo 1931 03 06 Že
mės ūkio m-jos tarnautojas. 1936 baigė VDU Teisių f-to Eko
nomijos skyrių. 1936 09 19 įstojo į Karo mokyklą. 1937 09 15
ją baigus (XII asp. laida) suteiktas art. ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1940 04 05 LŠS
narys, I Kauno rinktinės ŽŪ m-jos būrio šaulys.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1682, 1. 176.
JURAŠAS Jonas gimė 1899 01 03 Latvijoje. 1904 su tėvais

persikėlė į Kauną. Mokėsi Kauno m. m-loje. 1915 išvyko į Ru
siją, dirbo Mogiliovo savivaldybėje, privačiai baigė g-jos 6 kla
‫دول‬
ses. 1916 08 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eili
niu 7 atsargos Sibiro pulke Samarkande. 1917 baige Taškento
praporščikų m-lą, turėjo poručiko laipsnį. Prasidėjus revoliuci
jai Rusijoje iš kariuomenės pasitraukė ir persikėlė į Samarą, dir
bo kooperacijos ir akcizo įstaigoje. Grįžus į Lietuvą iki 1922 Jurcevičius-Jurčys Tadas
dirbo privačioje Baltijos transporto kontoroje Kaune. 1922
01 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pest.
pulko 9 kuopos jaun. karininku. 1924 01 01 suteiktas leite JURCEVIČIUS-JURČYS Tadas gimė 1914 07 22 Kups
nanto laipsnis, paskirtas 7 kuopos vyr. karininku. 1924 09 15 čių k., Pernaravos vls., Kėdainių aps. 1934 baigė Kėdainių g
pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 07 15 baigė Aukštųjų kari ją. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas jaun.
ninkų kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1928 01 01 paskirtas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1 husarų pulką. Sovietų Sąjungai
1 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1929 04 23 pačiam prašant pa okupuojant Lietuvą tarnavo 1 husarų pulke 2 eskadrono bū
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Kari rio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa
skirtas RA 29 ŠTK 26 kav. pulko 3 eskadrono būrio vadu.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių oku
pacijos metais 1944 02-05 tarnavo VR, buvo Kėdainiuose
formuojamos kuopos vadas. Po karo gyveno JAV. Mirė 1994
1116 Čikagoje, JAV.
Žmona - Mara.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 1273; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
JURČYS Aleksas 1932 09 15 baigė Karo mokyklą (VII aps.

laida), suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo agronomu. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą 1941 06 19 NKVD suimtas ir iš
vežtas į lagerį Norilske. 1942 ten sušaudytas.
LGG, t. 1, p. 255; LKKAS archyvas.
JURELĖ Jonas gimė 1900 09 10 Nolenų k., Utenos vls. ir aps.

Baige g-jos 4 klases. 1921 10 21 kaip mobilizuotas inteligen
Jurašas Jonas tas atvyko į Karo mokyklą. 1923 01 09–22 dalyvavo sukilime
LicuVOS kariuomenes karininkai 107

Jurevičius Algirdas Stasys
JUREVIČIUS Algirdas Stasys gimė 1916 1005 Jaltoje, Ru

sijoje. Atvykus į Lietuvą 1936 baigė Šiaulių g-ją, įstojo į VDU
Technikos f-to Statybos skyrių. 1937 pašauktas atlikti karinę
Jurele Jonas tarnybą įstojo į Karo mokyklą. 1938 09 27 ją baigus (XIII
asp. laida) suteiktas inž. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
vaduojant Klaipėdą. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V lai tas į inžinerijos karininkų atsargą. Iki 1940 09 01 tęsė studijas
da) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pest. pulko 4 kuopos VDU, buvo KAM stipendininkas. 1944 03 10 baigė VDU
jaun. karininku. 1923 12 31 perkeltas į 4 pėst. pulką. 1927 Technikos f-to Statybos skyrių.
05 23 paskirtas mokomosios kuopos jaun. karininku. 1928 LCVA, F. 631, ap. 7. b. 14529; LKKAS archyvas.
02 25 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal

Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į JUREVIČIUS Feliksas gimė 191004 14 Plinkaigalio k., Kra
ats. jaun. leitenanto. Nuo 1939 LŠS narys Vilkaviškyje. kių vls. 1930 baigė Kėdainių g-ją, vėliau – ŽŪA Dotnuvoje.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939), Klaipėdos iš 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII aps. laida) suteiktas
vadavimo bronzos medaliu. pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 183; LKKAS archyvas. ninkų atsargą. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. Dirbo
žemės ūkio įstaigose.
JURĖNAS Augustas 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV LCVA, f. 930, ap. 8, b. 868. 875; LKKAS archyvas.

tas, bet paleistas į karininkų atsargą. JUREVIČIUS Jonas gimė 1910 07 15 Jonavoje. 1935 05
LKKAS archyvas baigė Kauno aukštesn. technikos m-lą. 1935 09 28 įstojo į
Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida) suteiktas jaun.
JURĖNAS Jonas gimė 1891 08 08 Siesikuose, Ukmer leitenanto laipsnis ir paskirtas į Šarvuočių rinktinę. Sovietų Są
gės aps. Baige g-jos6 klases. 1915 mobilizuotas į Rusijos ka jungai okupuojant Lietuvą tarnavo Šarvuočių rinktines 3 rankų
riuomenę, baigė praporščikų m-lą. Tarnavo 17 Archangelsko kuopos 3 būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
pulke, 2 lenkų šaulių batalione, 70 ats. pulke, 1 Kaukazo pa 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos tankų T-33
sienio pulke, Kijevo karininkų pulke. 1915–16 dalyvavo I pa
saul. karo kautynėse Vakarų fronte prie Baranovičių, vėliau –
Persijoje turkų fronte, buvo sužeistas. 1917 04 17 pakeltas į
praporščikus, 1917 12 - į poručikus. 1918 02 18 iš kariuo
menės pasitraukė, grįžo į Lietuvą. 191902 25 įstojo į Lietuvos
kariuomenės Panevėžio atskirąjį batalioną, paskirtas kuopos
jaun. karininku, vėliau kuopos vadu. 1919 11 18 suteiktas
vyr. leitenanto laipsnis. 1920 09 01 kaip netinkantis karinei
tarnybai paleistas į atsargą. Gyveno Smaliečių k., Biržų aps.
1925 01 23 prašėsi vėl priimamas į kariuomenę, bet atsakyta
neigiamai. Mirė 1933 03 28.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919).
Žmona - Zuzana.
Jurevičius Jonas

būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė, va J
dovavo Jonavos sukilėlių būriui. Vokiečių okupacijos metais
tarnavo LSD. 1942 09 24 paskirtas LSD 255 bataliono 1 kuo
pos būrio vadu. Vėliau suimtas ir iki 1942 pab. kalintas Kau
no kalėjime. Paleistas iš kalejimo, paskirtas LSD 13 bataliono,
dislokuoto Pskovo sr., Rusijoje, 1 kuopos būrio vadu. Po karo
NKVD suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. 1966 12 05 žuvo
kalėjime.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 873, 1. 143-144; LYA, I. K-8. ap. 2, saug. vnt.
3: LKKAS archyvas
JUREVIČIUS Stasys gimė 1903 03 27 Joskaudų k., Palan

gos vls., Kretingos aps. Įstojo į Palangos prog-ją, vėliau mokėsi
Skuodo g-joje, 1920 baigė Kretingos prog-jos 4 klases. 1920
21 mokytojavo Gribžinių prad. m-loje. 1922 baigė Plungės
g-jos 5 klases. 1923 10 26 įstojo į Karo mokyklą. 1925 0907
ją baigus (VII laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7
Jurevičius Vytautas (g. 1888)
pest. pulką mokomosios kuopos karininku. 1928 01 16 pa
skirtas Šarvuočių rinktinės šarvuočių autokuopos 2 būrio šar
vuočio komendantu, 07 01 – šarvuočių autokuopos 2 būrio šuvoje. 1919 06 06 kaip sanitarijos gydytojas mobilizuotas į
vadu. 1929 09 07 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pa Lietuvos kariuomenę, paskirtas Šiaulių atskirojo pest. batalio
gal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. no 2 kuopos jaun. karininku. 1919 08 13 perkeltas į 3 pést.
1934 baigė kulkosvaidininkų kursus (II laida). 1934 07 11 pulką, 10 08 – į Karo ligoninę Kaune ir paskirtas dantų gydy
už dalyvavimą voldemarininkų maište suimtas ir pasodintas į tojo kabineto vedėju, 1920 08 07 – I pėst. divizijos kilnoja
Karo kalėjimą. Karo lauko teismo sprendimu iš kariuomenės mojo dantų gydytojo kabineto vedėju. 1920 10 15 suteiktas
atleistas. 1935 05 16 priimtas Klaipėdos krašto pasienio poli leitenanto laipsnis. 1921 04 07 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923
cijos II eilės rajono v-ku, 06 01 paskirtas prie Rusnės policijos 07 18 grąžintas į ankstesnes pareigas Karo ligoninėje. 1925
mokomojo būrio, o 12 16- šio būrio v-ku. 1936 09 05 pasi 05 15 pakeltas į kapitonus, 1930 11 23 – į majorus. Sovietų
prašė vėl priimamas į kariuomenę, tačiau atsakyta neigiamai. Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo ligoninės dantų gy
1938 0505 priimtas atgal į tikrąją karinę tarnybą, 06 11 pa dymo kabineto vedėju. 1940 10 03 kartu su RA Pėstininkų
skirtas karo laivo ,,Prezidentas Smetona“ raštvedžiu-ūkio v-ku, karo mokykla iš Kauno perkeltas į Vilnių ir paskirtas mokyklos
1939 04 29 - Kariuomenės štabo I (rikiuotės) skyriaus statis dantų gydytoju. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitrau
tikos dalies vedėju, 07 01 – į Kariuomenės štabo IV (tarnybų) kė. Vokiečių okupacijos metais tarnavo LSD. 1942 1001 iš
skyrių, kur 09 17 paskirtas raštvedžiu, 10 06 - Aukštosios ka LSD Kauno apyg. štabo perkeltas į LSD Ryšių karininkų šta
ro mokyklos adjutantu, 12 01 – raštvedžiu. 1939 11 23 pa bą. Vėliau išsiųstas į Vokietiją, ten tarnavo vokiečių kariuome
keltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi nėje dantų gydytoju. Pasibaigus karui pasitraukė į Italiją, vė
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 liau emigravo į Angliją. 1952 persikėlė pas savo dukteris į Aust
ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo žvalgybos bataliono moto raliją. Kurį laiką dirbo pašte, vargonavo lietuviškoje bažnyčioje.
ciklininkų kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa Mirė 1960 12 31, palaidotas Melburne, Australijoje.
sitraukė. 1941 06 30 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie
štabą, 07 01 - Vilniaus įgulos Karininkų ramovės šeimininku. tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Nuo 1943 LLA Kretingos apylinkės narys, Palangos burmist Žmona - Stanislava Giedraitytė (m. 1951), dukros - Jadvyga
ras. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Austriją. 1949 emig Petraitienė (1919) ir Halina Statkuvienė (1921).
ravo į JAV, apsigyveno Čikagoje. Dirbo įvairiose braižyklose. LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1111; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3: LKKAS
Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Mire archyvas
1977 11 30 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). JUREVIČIUS Vytautas gimė 1914 04 15 Jaltoje, Rusijoje.
Žmona - Jadvyga Bokaite (1906), duktė – Danutė Stanisla Atvykus į Lietuvą 1933 baigė Šiaulių berniukų g-ją ir įstojo į
va (1928). VDU Technikos f-cą. LŠS narys. Pašauktas atlikti karinę tar
LCVA, F. 391. ap. 1, b. 2087; 1.930, ap. 8, b. 873, I. 145; LKKAS nybą įstojo į Karo mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XI asp.
archyvas laida) suteiktas automobilininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1936 10 01
JUREVIČIUS Vytautas gime 1888 0905 Kaune. 1908 Vil Vyr. omenės štabo IV (tarnybų) skyriaus civilis tarnauto
niuje baige g-jos 7 klases, 1914 - dantų gydytojo mokslus Var jas – braižytojas. 1939 07 07-08 01 stažavo 3 tankų kuopoje.

1940 03 01 priimtas į kariuomenç civiliu tarnautoju, paskir
tas poligono komendantūros raštvedžiu-iželininku. Sovietų Sil
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenų
1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos lengvo
sios artilerijos pulko iždininku, 12 20 - pulko sandėlių v-ku.
Kilus VokietijosSSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių oku
pacijos metais gyveno Šiauliuose, dirbo bendrovėje „Sodyba“
inspektoriumi. 1944 02 įstojo į VR, paskirtas bataliono va
du, 05 15 vokiečiams likviduojant VR iš bataliono pasitraukė
ir grįžęs į Šiaulius slapstėsi.
LCVA, F. 631, ap.7. b. 12001; 1.930, ap. 8, b. 287, 1. 73. b. 875, 1. V
173; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
JUREVIČIUS Zigmas gimė 1889 01 18 Mykolaičių dvare,

Raseinių vls. ir aps. Baige g-ją, 1915 - Veterinarijos in-tz Var
šuvoje. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915–16 tarnavo
Gvardijos atsargos kavalerijos pulke, 1916 – 1917 06 15 –
Jurgaitis Petras
73 art. brigadoje ir iki 1918 01 20 – 15 Sibiro šaulių divizijo
je. 1916 03 05 – 1918 02 08 dalyvavo I pasaul. karo kauty
nėse Šiaurės ir Vakarų frontuose. Grįžęs į Lietuvą 1919 04 03 1916 - 3-jų Maskvoje. 1915 10 08 – 1917 11 01 dalyvavo
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas kariuomenės I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais. Grįžęs į Lietuvą 1919
veterinarijos ligoninės vet. gydytoju, 07 09–1 mitelių pulko 07 29 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas Ukmer
1. e. vyr. vet. gydytojo pareigas. 1920 03 01 suteiktas kapito gės bataliono 2 kuopos jaun. karininku. 1919 08 12 - 1920
no laipsnis. 1921 05 14 paskirtas II pést. divizijos vet. gydyto 0105 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1919
ju. 1923 11 26 perkeltas į 3 dragūnų „Geležinio vilko“ pulką, 08 27 paskirtas 2 kuopos vadu. 1919 11 18 suteiktas kapito
12 27 - į II karo apygardos divizijos štabą. 1923 12 31 pa no laipsnis. 1919 12 15 paskirtas 1 bataliono vadu. 1920 02
čiam prašant paleistas į atsargą. 21-23 aktyviai dalyvavo malšinant komunistų išprovokuotą
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929). Kauno įgulos art. baterijos kareivių sukilimą Panemunėje. 1920
LCVA, f. 930. ap. 5, b. 1112. 05 10 paskirtas 8 pést. pulko vado padėjėju. 1920 08 28 –
10 28 ir 11 01 – 11 30 dalyvavo nepriklausomybės kovose
JURGAITIS Jonas gimė 1906 01 27 Gailionių k., Joniškė su lenkais. Augustavo operacijoje prie Kapčiamiesčio pateko į
lio vls., Biržų aps. 1927 baigęs Linkuvos g-ją įstojo į LU Huma lenkų nelaisvę, bet pabėgo, grįžo į savo dalinį. 192105 12
nitarinių mokslų f-to Lituanistikos skyrių. Mokėsi 8 semestrus ir pakeltas į majorus. 1921 08 01 paskirtas 2 bataliono vadu,
atliko praktiką. 1931 09 16 pašauktas atlikti karinę tarnybą, Biržų laikinai ėjo pulko vado pareigas. 1922 01 30 baigė Aukštuo
komendantūros paskirtas į l pést. pulką, iš kurio pasiųstas į Karo sius karininkų kursus (I laida). 1923 05 18 pakeltas į plk. lei
mokyklą. 1932 09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas pést. tenantus. 1927 02 11 paskirtas 9 pést. pulko vado padejeju,
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų 08 06 - pulko vadu. 1928 02 16 pakeltas į pulkininkus. 1928
atsargą. 1938 atliko karines pratybas 8 pést. pulke. 03 13 perkeltas į Karo mokyklą ir paskirtas eiti v-ko pareigas.
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 6516; f. 930, ap. 2), b. 143; ap. 8, b. 692. 1930 06 19 baigė Aukštesn. kariuomenės viršininkų kursus.
1930 06 26 paskirtas 9 pést. pulko vadu. 1932 06 16 pa
JURGAITIS Juozas gimė 1908 09 Savilionių k., Merki čiam prašant paleistas į atsargą. Grįžo į tėviškę Stripių k., kur
nės vls., Alytaus aps. Baigęs g-ją studijavo VDU. 1930 11 07 ūkininkavo savo ūkyje. 1936 išrinktas Biržų m. burmistru.
pašauktas atlikti karinę tarnybą, paskirtas į 1 pést. pulko mo Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 01 iš šių parei
komąją kuopą, iš ten pasiųstas į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją gų atleistas, grįžo į tėviškę ūkininkauti. 1941 06 14 žmona su
baigus (VI asp. laida) suteiktas art, ats. jaun. leitenanto laipsnis dviem dukromis ir sūnumi ištremti į Sibirą. Išvengęs tremties
ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1937 11 23 pakeltas 1944 pasitraukė į Vokietiją. Po karo emigravo į JAV, apsigy
į ats. leitenantus. Vėliau Jiezno vid. m-los direktorius. Sovietų veno Klivlende. Dirbo tiksliųjų prietaisų gamykloje. Dalyva
Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 03 23 NKVD vo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1959 03 19 JAV,
suimtas ir kalintas Jiezne, kur nukankintas ir užkastas šiukšly palaidotas Klivlendo kapinėse.
ne. Toje vietoje pastatytas atminimo paminklas. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1920) ir 5 laipsnio
LCVA, F. 930, ap. 2). b. 142; LGG, t. 2, d. I, p. 691. (1919) ordinais, Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1931),
DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928), Lietuvos nepriklau
JURGAITIS Petras gimė 1894 02 14 Stipinų k., Joniškė somybės medaliu (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-me
lio vls., Biržų aps. 1915 baigė Maskvos 2 praporščikų m-lą, čio medaliu (1929).
110 Lictures karinomenes karininkai

Žmona - Felicija Blaveščiūnaitė-Valošinaitė (1903-1981),
dukros - Aldona Felicija Kazilevičienė (1927), Zinaida Elena
J
Bagdanavičienė (1940), sūnus - Vaidotas Benediktas (1929).
LCVA, F. 930. ap. 2), b. 144: LGG. 1. 1. p. 373: LKKAS archyvas.
RE!!
Jurgelevičius Petras
štabo Karo mokslo skyriaus vertėju, vėliau Spaudos ir švieti

Jurgaitis Teofilius
mo skyriaus periodinių leidinių redaktoriumi. 1927 08 01
pakeltas į kapitonus. Aktyviai dalyvavo lietuviškojoje karinėje
JURGAITIS Teofilius (Teofilis) gimė 1910 11 03 Norei spaudoje, rašė knygeles skautams, 1925 redagavo žurn. „Skau
1
konių k., Joniškėlio vls., Biržų aps. Baigęs Linkuvos g-ją 1931 tas", 1925 ir 1927-1928 dirbo žurn. ,,Kardas“ techniniu re
09 16 pašauktas atlikti karinę tarnybą, iš Biržų aps. komen daktoriumi. 1930 05 24 pačiam prašant iš kariuomenės pa
dantūros atvyko į l pest. pulką, pasiųstas į Karo mokyklą. 1932 leistas. 1931 grįžo į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje
09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leite veikloje, buvo „Lietuvos aido“ spec. korespondentas, paraše
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Bai nemažai knygelių. 1933–35 lietuvių m-los Čikagoje vedėjas.
gęs VDU Teisių f-tą įstojo į jūreivystės m-lą Rygoje, kur įgijo 1936 leido ir redagavo žurn. „Tauta“, 1936–39 ALT'o sek
tolimojo plaukiojimo kapitono teises. Kilus Vokietijos SSRS retorius, vicepirmininkas, 1941 TF sekretorius. 1981 Popie
karui pateko į Leningrado blokadą, iš kurios veržiantis prie La žius Jonas Paulius II 80-mečio proga įšventino į Šv. Silvestro
dogos ežero nušautas. ordino riterius. Mirė 1992 02 19 Elensvile, JAV.
Žmona - Felicija (1913), duktė – Zina. Apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės meda
LKKAS archyvas. liais (1928), skautų Svastikos ordinais (1920, 1928), Larvi
jos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929), Šventojo Sosto
JURGELEVIČIUS (JURGĖLA) Petras gimė 1901 09 30 Šv. Silvestro ordinu (1981).
Džersi Sityje, JAV. Vėliau atvyko į Lietuvą. Prasidėjus I pa Žmona - Elena Zofija, sūnūs – Rimgaudas ir Vytautas Anta
saul. karui pasitraukė į Rusiją. Mokėsi Taganroge, vėliau nas (1930).
evakuotoje į Voronežą M. Yčo lietuvių g-joje. Grįžęs į Lietuvą LCVA, f. 930, ap. 2), b. 146; LKKAS archyvas.
baigė Vytauto Didžiojo g-jos 6 klases Vilniuje. 1919 savano
riu įstojo į Lietuvos kariuomenę, 07 31 – į Karo mokyklą. 1919 JURGELEVIČIUS Stasys gimė 1900 09 24 Miškūnų k.,
12 16 ją baigus (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas Valkininkų vls., Trakų aps. Baigęs g-jos 4 klases 1919 03 15
6 pést. pulko 6 kuopos jaun. karininku. Dalyvavo nepriklau įstojo į Lietuvos kariuomenės 1 pėst. pulką. 1921 12 18 bai
somybės kovose, buvo sužeistas. 1920 04 15 perkeltas į Kauno gus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir pa
komendantūrą, paskirtas į Karo milicijos m-lą jaun. karinin skirtas 3 rait. pulko 2 eskadrono jaun. karininku. 1923 12 28
ku, 12 06 – Ežerėlių (Kauno aps.) komendantūros komen perkeltas 1 husarų pulką. 1924 02 28 už karininko kardo
į
danto padėjeju, 1921 05 13 – Šiaulių komendantūros ko praradimą paleistas į atsargą. 1924-40 dirbo Finansų m-jos
mendanto padėjėju, 08 22 – Drausmės bataliono adjutantu, įstaigose Rokiškyje ir Kaune. 1927 05 06 Karo teismo ištei
vėliau 3 kuopos jaun. karininku. 1922 10 09 paskirtas Karo sintas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leite
butų skyriaus Bendrosios dalies raštvedžiu, 1923 11 06 - In nanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 LŠS Kauno
tendantūros maisto buhalterijos jaun. skaitvedžiu, 12 31 - II rinktinės kuopos vadas. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenan
karo apygardos štabo Rikiuotės skyriaus Intendantūros dalies tus. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV, gyve
skaitvedžiu. 1924 05 02 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 03 27 no Bostone. Mirė 1999 07 17.
paskirtas Karo muziejaus konservatoriumi, 07 14 - Karo avia LCVA, f. 930, ap. 2), b. 147; ap. 5.b. 3198, 1. 125-135; LKKAS ar
cijos Technikos skyriaus raštvedžiu, 11 02 - Vyr. kariuomenės chyvas.

Jurgelionis Antanas Jurgelionis Henrikas
JURGELIONIS Antanas gimė 1896 Panemunėlyje, Rokiš do pareigas. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4
kio aps. Karo medicinos akademijoje Sankt Peterburge studi art. pulke III art. grupės raštvedžiu-iždininku. Likviduojant
javo 6 semestrus. Grįžęs į Lietuvą 1920 02 28 mobilizuotas Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŚTK 184
į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas Sanitarijos sk. atsargon. 1920 šaulių divizijos 617 haubicų art. pulko ugnies būrio vadu. Kilus
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais, prie Giedrai Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos
čių sužeistas. 1920 03 10 perkeltas į Karo mokyklą mediku. metais dirbo Šiaulių aps. komendantūros ūkio sk. Nuo 1943
1920 05 14 suteiktas san. leitenanto laipsnis. 1920 07 14 LLA narys. 1944 traukėsi į Vokietiją, bet Rytprūsiuose
paskirtas į 8 pést. pulką jaun. gydytoju, vėliau perkeltas į 2 sovietinės žvalgybos suimtas. Vežant į Sibirą Kauno geležin
pest. pulką. 1921 02 01 perkeltas į Sanitarijos sk., kaip KAM kelio stotyje pavyko pabėgti. Po karo dirbo Šiaulių r. Libe
stipendininkas toliau tęse medicinos studijas. 1922 08 09 per riškių tarybiniame ūkyje buhalteriu. Nuo 1948 dirbo Tarybi
keltas į 4 lauko ligoninę, 10 19 pasiųstas į Prancūziją tęsti ka nių ūkių m-joje vyr. buhalteriu, iki 1984 – ŽŪA pagalbiniame
ro sanitarijos mokslų Sorbonoje. 1925 11 10 juos baigus grį ūkyje vyr. buhalteriu. 1991 11 22 pakeltas į dim. majorus.
Mirė 1994 02 22.
žo į Lietuvą. 1926 01 01 paskirtas į Karo mokslo valdybą.
1927 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus, paskirtas Aukštųjų ka Žmona - Stasė Anzelma (1927), dukros – Rūta Šabanienė
rininkų kursų Fiziologijos kabineto vedėju, dėstė kursuose. (1949) ir Živilė Žukaitienė (1950).
1927 vėl komandiruotas į Prancūziją pasitobulinti kariuome LCVA, f. 930. ap. 2), b. 1272, b. 149; ap.8, b. 507. I. 41; LYA. I K-S.
nės fizinio lavinimo rengimo kursuose. 1928 02 16 pakeltas ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
į kapitonus, 1929 11 23 – į majorus. 1929 02 24 perrinktas
Lietuvos sporto lygos pirmininku. 1930 10 steigiamajame Fi JURGELIONIS Petras gimė 1914 05 20 Čivonių k., Kupiš
ziško auklėjimo d-jos susirinkime išrinktas FAD valdybos sek kio vls., Pakruojo aps. 1936 baige Panevežio berniukų g-ja.
retoriumi. 1931 04 27 paskirtas Karo sanitarijos valdybos fi
zinio lavinimo inspektoriumi. 1932 02 13 pakeltas į plk. lei
tenantus. Nuo 1933 prezidento ir ministro pirmininko na
mų gydytojas, vienas iš Sporto rūmų steigėjų Kaune. 1935
09 05 pačiam prašant paleistas į karo sanitarijos karininkų at
sargą. Mirė 1976 10 22 Vilniuje.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Čekoslovakijos Bal
tojo liūto 5 laipsnio ordinu su kardais (1927).
JURGELIONIS Henrikas gimė 1914 08 16 Velikije Lu

kuose, Rusijoje. Atvykus į Lietuvą 1934 baige Linkuvos g-jos
8 klases ir įstojo į VDU Technikos f-tą, kur studijavo viene
rius metus. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) su
teiktas art. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 art. pulko būrio
vadu, veliau baterijos vyr. karininku, laikinai ėjo baterijos va Jurgelionis Petras
112 Lictures karilloMCHICS karininkai

1936 09 16 įstojo į Lietuvos kariuomenç, 1939 09 16 bai rikiuotės adjutantu, iki 1922 05 31 ir 1. c. štabo v-ko pareigas. J
gus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas pést. jaun. leitenanto 1920 02 05 - 1922 01 22 dalyvavo nepriklausomybės kovose
laipsnis ir paskirtas 4 pėst, pulko 1 kuopos būrio vadu. Sovie su lenkais. 1922 01 21 perkeltas į Pasienio pulką. 1922 05 25
14 Sajungai okupavus Lietuva ir likviduojant Lietuvos kariuo iš kariuomenės paleistas aukštojo mokslo studijoms. 1923–34
menç 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos mokytojavo Eržvilko vid. m-loje, buvo jos direktorius. 1931
262 šaulių pulko 5 šaulių kuopos būrio vadu. 1941 06 14 01 01 pagal karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis
Varėnos poligone suimtas ir išvežtas į lageri Norilske, Krasno pakeistas į ats. Ieitenanto. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
jarsko kr. Ten 194209 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitari 1940 06 14 suimtas ir išvežtas į Rešotų lagerị, Nižnij Ingašo r.,
mo nuteistas 8 metus kalėti. Kalėjo lageryje Taišete, Irkutsko sr. Krasnojarsko kr. Ten 1945 04 21 sušaudytas.
1945 01 21 žuvo lageryje. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 877, 1.5, 66; LYA, 1. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; Žmona – Antanina, duktė - Aldona, sūnus – Algirdas Kon
LGG, . 1, p. 374; LKKAS archyvas. stantinas.
LCVA, ſ. 391, ap. 7. b. 2252; LGG, .

JURGELIS Igoris gimė 1897 05 01 Blagoveščenske, Rusi
joje. Baigėg-jos 7 klases Taškente, Uzbekijoje, vėliau - praporš JURGILAS Jonasgimė 1913 10 16 Kalpokų k., Tauragės vls.
čikų m-lą Kazanėje. Tarnavo Rusijos kariuomenės 1 Sibiro ir aps. 1936 baigė Tauragės mokytojų seminariją. 1936 09 19
pulke, buvo kuopos vadu, pulko adjutantu, turėjo paporuči pašauktas atlikti karinę tarnybą, Tauragės aps. komendantūros
kio laipsnį. 1918 03 05 iš kariuomenės demobilizuotas. At pasiųstas į Karo mokyklą. 1937 09 15 ją baigus (XII asp. laida)
vykęs į Lietuvą kaip karininkas pasiųstas į Aukštuosius kari suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
ninkų kursus atlikti pratybas. Pripažintas tinkamu Lietuvos kų karininkų atsargą. Nuo 1937 1001 Gaurės prad. m-los (Tau
kariuomenės ats. karininko pareigoms, taip pat užimti jaun. ragės aps.) mokytojas ir LŠS būrio vadas. Sovietų Sąjungai oku
karininko pareigas karo metu. 1927 12 stažavo 5 pėst. pulke pavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas ir kalintas lageryje Rešotuose,
7 kuopoje jaun. karininku. 1928 09 30 suteiktas ats. vyr. lei Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ten 1942 žuvo.
tenanto laipsnis. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta LCVA, F. 391, ap. 6, b. 179, 1. 337; f. 930, ap. 2, b. 151; LGG. p. 258.
tymą laipsnis pakeistas į ats. leitenanto.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 150. JURGILAS Juozas gimė 1911 02 21 Kalpokų k., Tauragės vls.
ir aps. Baige Tauragės mokytojų seminariją. 1932 10 12 pa
šauktas atlikti karinę tarnybą, Tauragės aps. komendantūros pa
siųstas į 8 pėst. pulką. 1933 11 12 įstojo į Karo mokyklą. 1933
09 15 ją baigus (VIII asp. laida) suteiktas kav. ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 152.
JURGUTAVIČIUS Antanas gimė 1908 09 07 Pakapės k.,

Pašiaušės vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių mokytojų seminariją.
1931 09 16 pašauktas atlikti karinę tarnybą, Šiaulių komen
dantūros pasiųstas į S pėst. pulką, vėliau – į Karo mokyklą.
1932 09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun.
1938 08 25-09 22 atliko karines pratybas 4 pést. pulke.
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 154.
Jurgilas Jonas (g. 1894) JURGUTIS Antanas gimė 1895 09 03 Palangoje, Kretin
gos aps. Baige prog-jos 5 klases Palangoje. 1919 07 04 sava
noriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l raitelių pulko
JURGILAS Jonas gimė 1894 02 12 Užnugarių k., Batakių vls., 3 eskadroną. 1919 08 01 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919
Tauragės aps. Baige Kontopo g-ją Černygovo sr., Rusijoje, stu
,
12 16 ją baigus (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir pa
dijavo Kijevo u-to Fizikos-matematikos f-te, vėliau - Dorpato skirtas 3 pést. pulko 2 kuopos jaun, karininku, vėliau – 1,9 ir
(Tartu) u-to Medicinos f-te. Baige Odesos karo m-lą Ukrainoje. 4 kuopų jaun. karininku. Dalyvavo nepriklausomybės kovo
Grįžęs į Lietuvą 191901 24 mobilizuotas į Lietuvos kariuome se su lenkais. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. Nuo 1923
nę, paskirtas į 1 Žemaičių atskirajį batalioną, 02 20- Tauragės 11 15 ėjo kuopos vado padejejo, pulko iždininko, ūkio kuo
m. komendantu, 07 10 - Tauragėskomendantūros kuopos va pos vado pareigas. 1926 09 30 paskirtas 1 pest. pulko 4 kuo
du, vėliau 6 pést. pulko 7 kuopos vadu. suteiktas pos jaun. karininku, 1927 04 13 – pulko teismo raštvedžiu,
vyr. leitenanto laipsnis. 192001 01 paskirtas 3 brigados štabo 1929 04 01 – 2 kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku, 04 11

skirtas VDU Medicinos f-to Nervų ir psichinių ligų katedros
vyr. asistentu, vėliau - ordinatoriumi. Nuo 1944 09 KU do
centas. 1944–50 KU, nuo 1951 KMI Anatomijos katedros ve
dėjas, dr. (biomedicinos m.; medicinos m. kand., 1957). Nagri
nėjo lietuvių etninç antropologiją ir morfologiją, parašė keletą
vadovėlių apie žmogaus anatomiją, rašė medicinos klausimais.
Nuo 1961 komunistų partijos narys. Mirė 1967 03 17 Kaune.
Pirmoji žmona - Vanda Dailidžionytė (1912), sūnūs – Algi
mantas (1935), Mykolas (1939), duktė - Aldona (1943);
antroji žmona - Jonė Petruitytė (m. 1985), duktė - Justina
(1947), sūnus – Aleksandras (1951).
LCVA, . 391, ap. 7, b. 2256; f. 930, ap. 2), b. 155; LTE, 1. 5. p. 141:
f
LKKAS archyvas.
Jurgutis Antanas
Biržų komendantūros raštvedžiu. 1929 11 23 pakeltas į ka

pitonus. 1936 02 13 perkeltas į Ukmergės komendantūrą,
1937 01 12 paskirtas 3 pést. pulko raštvedžiu-buhalteriu, lai
kinai ejo pulko iždininko ir pulko adjutanto pareigas. 1940
03 01 perkeltas į Švenčionėlių komendantūrą. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 07 29 iš kariuomenės atleistas.
1941 03 repatrijavo į Vokietiją.
Apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės meda
liais (1928).
Žmona - Erika Aleksandra Meta Strautmanė, įdukra – Karina.
LCVA, f. 930, ap. 2), b. 156; ap. 8, b. 311; LKKAS archyvas.
Jurgutis Stasys
JURGUTIS Stasys gimė 1897 07 30 Ruginių k., Kretin

gos vls. ir aps. Baigęs Charkovo g-ją įstojo į Charkovo techno
logijos in-tą. Baigęs I kursą grįžo į Lietuvą. 1919 01 10 sava
noriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 2 pėst. pulką. 1919 0706
baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir pa
skirtas į 1 art. pulko 5 batarėją. 1919 11 09 - 12 15 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su bermontininkais prie Linkaičių,
Šeduvos, Radviliškio ir Kretingos. 1920 03 09 paskirtas 1 hau
bicų baterijos jaun. karininku, vėliau – vyr. karininku. 1920
09 21 – 12 08 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais
prie Seirijų, Lazdijų, Vievio ir Rykantų. 1922 1006 baigė Aukš
tuosius karininkų kursus (II laida), paskirtas 5 baterijos vadu,
Jurgutis Artūras laikinai ėjo pulko vado pareigas. 1924 11 01 – 1927 09 mo
kėsi Kasybos in-te Grenoblyje, Prancūzijoje, įgijo kalnų inž.
diplomą. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus. 1926 08 19 per
JURGUTIS Artūras gimė 1909 10 11 Tomske, Rusijoje. At keltas į 2 art. pulką, 1927 09 20 – į Karo mokslo valdybą ir
vykęs į Lietuvą baigė Panevėžio berniukų g-ją. Nuo 1931 09 16 paskirtas programų rengėju. 1928 10 31 perkeltas į Artilerijos
tarnavo 1 pėst. pulke. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII tiekimo skyrių. 1928 11 23 pakeltas į majorus. 1930 06 31
asp.laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas paskirtas Artilerijos dirbtuvių II grupės v-ku. 1930 11 23 pa
į pestininkų karininkų atsargą. Įstojo į VDU Medicinos f-tą. keltas į plk. leitenantus. 1935 07 01 paskirtas Ginklavimo val
Nuo 1937 11 03 Medicinos f-to jaun. laborantas. 1939 bai dybos Technikos skyriaus v-ku, 1936 03 01 - Studijų ir tech
gęs VDU Medicinos f-tą jame dėstė. Nuo 1940 01 01 jaun. nikos skyriaus v-ku. 1936 11 23 pakeltas į pulkininkus. 1938
asistentas, nuo 1941 04 01 vyr. dėstytojas. 1941 09 01 pa 04 30 pačiam prašant paleistas į atsargą.
114 Licturos kariuomen karininkai

Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1936), DLK Ge mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
dimino 3 laipsnio (1932) ordinais, Savanorių ir Lietuvos nc paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
priklausomybės medaliais (1928). rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
Žmona – Agnė Muraškaitė, dukros – Ingrida Rūta Agne nanto. Nuo 1931 dirbo Seinų „Žiburio“ g-jos mokytoju, ins
(1933), Miglė Ona (1934). pektoriumi, laikinai cjo direktoriaus pareigas. 1934 07 20 -
LCVA, F. 930, ap. 21. b. 157; ap. 8, b. 729. 1. 37. 08 17 atliko karines pratybas 29 pést. pulke. 1938 11 23 pa
keltas į ats. Ieitenantus. 1939 09 18 – 1007 mobilizuotas į
JURKĖNAS Juozas gimė 1906 03 16 Ukmergėje. 1927 bai Lietuvos kariuomenç. Nuo 1941 02 01 dirbo Melagėnų vid.
ge Ukmergės g-jos 6 klases, 1929 - Alytaus aukštesn. miškų m-los mokytoju, vėliau Švenčionių 2 vid. m-los mokytoju.
m-lą, paskirtas Taujėnų urėdijos vyr. ciguliu. 1930 11 30 bai Vokiečių okupacijos metais grįžo į Seinų g-ją, dirbo inspekto
gus Karo mokyklą (V aps. laida) suteiktas pėst, ats. leitenanto riumi, nuo 1942 12 Lazdijų g-jos direktoriaus pavaduotojas.
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 LCVA, . 391. ap. 7. b. 2265; F. 930, ap. 2). b. 162.
f
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1930–31 Marijampolės–Vilkaviškio miškų urėdijos JURKŠAITIS Petras (slap. Beržas) gimė 1922 Šlekynės k.,
III eilės girininkas, 1931–37 Jūrės miškų urėdijos III, veliau Lekėčių vls., Šakių aps. Nuo 1944 Lietuvos partizanas, Tauro
II eilės girininkas. Aktyvus LŠS narys: 1935 jo pastangomis apygardos Šturmo tėvonijos vadas. 1951 05 21 žuvo bunke
pastatyti Jūrės šaulių namai. 1939 09 08 pakeltas į ats. leite ryje Rūdšilio miške, prie Lekėčių. 2001 04 13 pripažintas ka
nantus. 1943–44 Miškų ūkio generalinės direkcijos referentas. riu savanoriu ir 2001 05 07 suteiktas kapitono laipsnis (po
1944 išvežtas į Vokietiją priverčiamiesiems darbams. Pasibai mirties).
gus karui 1945 dirbo Augsburgo ir Haunšteteno lietuvių pa Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (2001, po mirties).
bėgelių stovyklose. 1949 emigravo į JAV, apsigyveno Vuste LKKAS archyvas.
ryje. Dirbo fabrike, vakarais mokėsi. Vėliau dirbo braižytoju.
1988 persikėlė į Čikagą. Mirė 1988 04 26, palaidotas Šv. Ka
zimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
Žmona - Elena, sūnus - Juozas.
JURKYNAS Matas (Martynas) gimė 1909 11 20 Krijoba

lių k., Bartininkų vls., Vilkaviškio aps. 1930 11 07 pašauktas
atlikti karinę tarnybą, Vilkaviškio komendantūros pasiųstas į
2 pėst. pulką, vėliau – į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją baigus
(VI asp. laida) suteiktas art, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į artilerijos karininkų atsargą. 1942 05 29 baigė VU
Humanitarinių mokslų f-tą.
Jurkšas Leonardas
JURKŠAS Leonardas gimė 1897 10 28 Šunskų k., Mari

jampolės vls. ir aps. 1915 baigė Marijampolės g-jos 6 klases.
1920 01 16 įstojo į Karo mokyklą. 1920 10 17 ją baigus (III
laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 art. pulko 9 ba
terijos jaun. karininku, vėliau perkeltas į mokomąją kuopą. 1925
01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų
karininkų kursų Artilerijos sk. (I laida). 1928 09 25 perkeltas
į Atskirąją artilerijos grupę. 1929 11 25 pakeltas į kapitonus.
Jurkša Baltrus 1935 11 19 paskirtas 4 art. pulko I grupės Tauragėje vadu.
I
1935 11 23 pakeltas į majorus, perkeltas į 2 art. pulką grupės

JURKŠA Baltrus gimė 1901 08 10 Mozūriškių k., Veive
vadu Seredžiuje. 1938 išrinktas pulko teismo pirmininku, Ka
rių vls., Marijampolės aps. 1925 baigė Marijampolės g-ją,
riuomenės teismo laikinuoju nariu. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą tarnavo 2 art. pulko I grupės vadu. Likviduojant
1929 - LU Teologijos-filosofijos f-tą. 1930 11 30 baigus Karo Lietuvos kariuomenę 1940 09 02 paskirtas RA 29 ŠTK 179

šaulių divizijos prieštankinio diviziono vadu. Kilus Vokietijos JURKŪNAS Aleksas (slap. Raganius, Valeras) 1951 05 20 pa
SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 07 12 lietuvių karių skirtas partizanų Birutės rinktinės vadu, vėliau - Jūros srities ir
Vilniaus įgulos art. grupės vadas. 1941 08 paskirtas Lydos sa Vyčių sąjungos štabo v-ku. 1953 01 17 žuvo K. Ruko sodybo
visaugos kuopos vadu. Nuo 1941 11 LSD 6 bataliono vadas. je, 6 km nuo Kelmės, kartu su kitais štabo partizanais kautynėse
Nuo 1941 12 09 tarnavo LSD Vilniaus apyg. štabe, vėliau - su NKVD kariuomenc. 2003 01 11 pripažintas kariu savano
4 policijos bataliono vadu Ukrainoje. 1942 12 31 iš tarnybos riu ir 200301 15 suteiktas plk. leitenanto laipsnis (po mirties).
LSD pasitraukė. Dirbo Vilniaus „Valgio“ treste transporto v LKKAS archyvas
ku. 1944 07 04 pasitraukė į Vokietiją, apsistojo Silezijoje. Dir
bo rūbų fabrike darbininku, veliau – karo ligoninėje. Po karo
dirbo UNRRA vertėju. Gyveno Tiubingene, Niurnberge, ve
liau persikėlė į Vormsą ir įstojo į lietuvių dalinį prie JAV ka
riuomenės. Dirbo VLIK'e Riutlingene. Mirė 1958 01 31 Vo
kietijoje, palaidotas Dortmundo katalikų kapinėse.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1927),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Marija Stanionytė (1905–1979, susituokė 1926), sū
nus - Leonardas.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1121; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas ha
Jurkūnas Alfonsas
JURKŪNAS Alfonsas gimė 1905 01 08 Naikių k., Mažei

kių vls. ir aps. Baigęs Aukštesn. technikos m-lą įstojo į Karo
mokyklą. 1927 09 07 ją baigus (IX laida) suteiktas leitenanto
laipsnis ir paskirtas 5 pést. pulko 2 kuopos jaun. karininku,
1928 10 03 - 3 art. pulko ūkio komandos v-ku. 1929 03 07
baigė 4 mėn. art. karininkų kursus. 1930 01 21 paskirtas 1
baterijos jaun. karininku. 1931 09 17 perkeltas į Karo aviaci
ją.1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto
laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 09 17 paskirtas Ka
ro aviacijos v-ko žinion. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus.
1932 05 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviaci
jos sk. (III laida) ir paskirtas 4 eskadrilės II eilės karo lakūnu.
Jurkulnevičius Juozas
1935 07 02 suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1936 03 19
paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1939 0701-21 staža
JURKULNEVIČIUS Juozas gimė 1918 02 02 Birštone. vo Karo aviacijoje. 1937 ir 1940 rašė prašymus Respublikos
1937 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją. 1940 09 15 baigus Karo Prezidentui vėl priimti į tikrąją karinę tarnybą, bet atsakyta
mokyklą (XXII laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir pa neigiamai. Mirė 1950 JAV.
skirtas į RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulką kul Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
kosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa LCVA, . 930, ap. 2), b. 165.
f
sitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo Birštono savival

dybėje, vėliau Alytuje. Įstojo į LSD. Dalyvavo kautynėse su JURKŪNAS Jonas gimė 1915 06 28 Vindeikių k., Mus
sovietiniais diversantais Baltarusijoje. Traukiantis su vokiečiais ninkų vls., Ukmergės aps. Baigęs Ukmergės g-ją 1933 įstojo į
buvo sužeistas, gydėsi Austrijoje. Po karo gyveno Vokietijoje. VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1936 09 19 pašauktas
Vėliau emigravo į JAV,gyveno Ročesteryje. Mirė 2001 12 30 atlikti karinę tarnybą, Kauno aps. komendantūros pasiųstas į
Ročesteryje. Karo mokyklą. Stažavo 1 inž. batalione. 1937 09 15 baigus
Žmona - Valentina Grybauskaitė, duktė – Nijolė, sūnūs - Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas inž. ats. jaun. leitenanto
Linas ir Jonas Rimantas. laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1942 baigė
LKKAS archyvas. VDU Statybos f-tą. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo

Lietuvą, aktyviai dalyvavo kuriant vietos miliciją kovai su plė J
šikaujančiais ir į Lietuvą besiveržiančiais bolševikais. Įstojo į Lie
tuvos kariuomenės 2 pést. pulką, dalyvavo nepriklausomybės
kovosc. 1920 11 15 jstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją bai
gus (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pést.
pulko 4 kuopos jaun. karininku, 1923 06 06 - į 9 kuopą. 1923
08 06-23 ejo pulko adjutanto pareigas. 1925 12 22 perkeltas
Vyr. kariuomenės štabo I (rikiuotės) skyrių. 1926 02 16 pa
į
keltas į vyr. leitenantus, laikinai ejo Laipsnių dalies vedėjo pa
reigas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
pakeistas į leitenanto. 1931 11 23 pakeltas į kapitonus. 1937
02 05 paskirtas 2 pést. pulko 4 kuopos vadu, 1938 1205 - 2
pėst. pulko adjutantu. 194001 26 pakeltas į majorus ir paskirtas
Kariuomenės štabo ypatingų pavedimų karininku santykiams
su RA kariniais daliniais Prienuose. Sovietų Sąjungai okupa
Jurkūnas Jonas
iš kariuomenės atleistas. Vėliau NKVD suimtas ir kalintas Ma
pogrindinėje veikloje. 1941–44 LLKS vyr. vadovybės orga rijampolės kalėjime. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas.
nizacinio sk. vedėjas, 1943–44 prezidiumo pirmininkas. 1942– Nuo 1941 07 03 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos štabe.
44 dirbo „Lietūkio“ Turto ir statybos sk. vedėju. 1944 pasi 1941 08 27 priimtas į Pagalbinės policijos tarnybą, paskirtas
traukė į Vokietiją. 1946-49 Lietuvių aukštesn. technikos m Kauno komendantūros 5 bataliono vado pavaduotoju. 1944
los Augsburge direktorius. 1949 emigravo įJAV. Aktyviai daly 04 16 įstojo į VR, paskirtas į štabo II skyrių, 05 15 vokiečiams
vavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. 1956–61 bendrovės likviduojant VR kartu su kitais štabo karininkais gestapo su
Venta Enginering Inc. prezidentas, 1963–87 bendrovės Bart imtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą Latvijoje,
kus and Associates Inc. Čikagoje direktorius, iždininkas, vice vėliau į Vokietiją. Karo pab. išlaisvintas. Gyveno Hanau pabe
prezidentas. 1952–54 ALIAS pirmininkas, 1955–61 ALTS gėlių stovykloje. 1952 emigravo į JAV. Dirbo įvairiuose fabri
valdybos narys, 1965–67 pirmininkas, nuo 1986 garbės na kuose. Mirė 1974 10 14 Leksingtono senelių namuose, JAV.
rys. 1961–64 JAV LB centro valdybos narys, 1967–84 Lie Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1931), Lie
tuvių tautinių namų Čikagoje direktorius ir valdybos pirmi tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos išsivadavi
ninkas, 1978–92 VLIK'o tarybos narys. mo karo 10-mečio medaliu (1929).
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu Žmona - Elena Vinkauskaitė (1907), sūnus - Algimantas Juo
(1937), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939), korporaci zas (1928).
jos Neo-Lithuania aukso žiedu (1966). LCVA, F. 391, ap. 1, b. 2109; f. 930, ap. 5. b. 1125; f. R-1234, ap. 1,
Žmona - Vincentina, duktė – Ramunė, sūnus – Algimantas. b. 2, 1. 9; LKKAS archyvas.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 12023; f. 930, ap. 2), b. 163; LKKAS archyvas.
JURKŪNAS Juozas gimė 1898 10 03 Alvito k. ir vls., Vilka

viškio aps. 1916 Maskvoje baigė g-jos 6 klases. 1918 grįžo į
Jurkūnas Juozas (g. 1904)
JURKŪNAS Juozas gimė 1904 01 16 Pasevių k., Punsko vls.,

Seinų aps. 1926 baigė Kauno suaugusiųjų g-ją. 1926–28 stu
dijavo LU Teisių f-te, 1928–31 – Briuselio u-te, įgijo daktaro
laipsnį. 1932 11 13 įstojo į Karo mokyklą. 1933 09 15 ją bai
Jurkūnas Juozas (g. 1898) gus (VIIIasp.laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis
Licinos kariuomenes karininkai 117

ir paleistas pėstininkų karininkų atsargą. 1933-36 Klaipe tas Tauragės įgulos karininkų ramovės valdybos pirmininku,
į
dos uosto juriskonsultas, 1935-37 1 jūrininkystės inspekto 0 1939 dar ir 6 pést. pulko karo kapelionu, pulko švietimo
rius. 1935 vienas iš Prekybos in-to steigėjų. Nuo 1938 dirbo vadovu, vėliau Plunges igulos Puskarininkių ramovės valdy.
URM. 1939 04 27 – 05 24 atliko karines pratybas 5 post. bos pirmininkas. Sovietų Sajungai okupavus Lietuva 1940
pulke. 1939 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 Lietuvos 07 02 iš kariuomenės atleistas, paskirtas Veprių klebonu. 1947
pasiuntinybės sekretorius Taline, Estijoje, Sovietų Sąjungai oku suimtas, žiauriai tardytas ir apic 3 metus išgulėjo kalėjimo li
puojant Lietuva – Berlyne. 1949 emigravo į JAV, gyveno Niu goninėje. Vėliau NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų
jorke, nuo 1955 - Los Andžele. Aktyviai dalyvavo JAV lietu kaleti. 1952 išvežtas į lagerj Sovietų Sajungoje. Zuvo iškan
vių visuomeninėje veikloje. Mirė 1973 12 17 Los Andžele, JAV. kintas Ščerbakovo kalėjime. 1990 05 02 rcabilituotas.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
(1933). tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, I. 930. ap. 2, b. 164; LKKAS archyvas. LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 420; ap. 8. b. 163. I. 99; b. 870; LKKAS archyvas
JURKŪNAS (JURKUS) Juozas gimė 1918 02 02 Biršto

ne, Alytaus aps. 1938 baigė Prienų „Žiburio“ g-jų. 1940 10 01
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų ka
rininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
Dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo pogrindyje. 1940 12 26
įkurtos pogrindinės LLKS valdybos narys. 1944 08 03 -
1945 04 vokiečių žvalgybos m-los FAK-203, kuri bazavosi
Šliorbergo m., netoli Valdeko, buv. Dancigo koridoriuje, ryšių
karininkas, pogrindžio ryšių ir veiklos instruktorius. Pasitraukė
į Vokietiją. 1946–48 gyveno Miunchene. UNRRA u-te stu
dijavo ekonomiką. 1949 emigravo į JAV, apsigyveno Ročes
teryje. Dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. 1956
58 JAV LB apylinkės pirmininkas.
LKKAS archyvas.
Jurkus Povilas
JURKUS Povilas gimė 1916 07 29 Žemaičių Kalvarijoje,

Alsėdžių vls., Telšių aps. Baigė Telšių g-ją. 1938 05 04 pa
šauktas atlikti karinę tarnybą, Telšių komendantūros pasiųs
tas į 2 pést. pulko 4 kuopą. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
(XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1942 04 24 baigė VU
Humanitarinių mokslų f-cą.
JURSKIS Alfonsas gimė 1894 08 04 Akmenytės vnk., Pum

penų vls., Panevėžio aps. 1905-12 mokėsi Mintaujos reali
nėje g-joje Latvijoje. 1912–16 studijavo Sankt Peterburgo po
litechnikos in-te. 1916 baigęs spec. radiomechanikų kursus
Jurkus Klemensas
iki 1919 tarnavo radistu Rusijos laivyno ledlaužiuose Arch
angelske. 1917–18 Archangelske padėjo tvarkyti lietuvių trem
JURKUS Klemensas gimė 1893 12 30 Kaukolikų k., Skuo tinių dokumentus grįžimui į Lietuvą. 1919 11 07 grįžęs į Lie
do vls., Kretingos aps. 1913 baigė Telšių m-los 4 klases, 1921 – tuvą įstojo į Lietuvos kariuomenės elektrotechnikos batalionų
Kauno dvasinę Žemaičių vyskupijos seminariją. 1921–27 tar laisvai samdomu radioinžinieriumi. 1920 07 30 pakeltas į ka
navo vikaru Ukmergės parapijoje, 1924 – Ukmergės g-jos ka ro valdininkus. 1923 11 08 pasiųstas į Aukštąją elektrotech
pelionu. 1927 07 28 priimtas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas nikos m-lą Paryžiuje, kurią baigė 1924 1103. Mokydamasis
1 pest. pulko karo kapelionu. 1929 perkeltas karo kapelionu dirbo Eifelio bokšto radijo stotyje. Grįžus į Kauną 1924
i 4 pėst. pulką, kartu paskirtas pulko švietimo vadovu. 1932 11 03 – 1940 dėstė radiotechniką, elektrotechniką ir mate
12 15 perkeltas į 7 pėst. pulką, 1934 – į 6 pést. pulką, bet matiką Aukštuosiuose karo technikos kursuose. 1926 05 -
1934 11 19 grąžintas į 7 pést. pulką. 1938 01 01 patvirtin 1930 Kauno radijo stoties v-kas, iš kurios 1926 06 12 tran

Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), Lie J
Žmona - Ona Tallat-Kelpšaitė (1895–1993), sūnūs – Liu
taveras Kazimicras (1930), Juozas Saulius (1940), duktė -
Snieguolė Marija Ona (1932).
LYA, I. K-8, ap. 2.
2 sang, vnt. 3: LKKAS archyvas.
JURSKIS Lconas gimė 1909 02 23 Senkcliškio vnk., Pum

pėnų vls., Panevėžio aps. Baigęs Panevėžio g-ją pašauktas at
likti karinç tarnybą. Iš Panevėžio komendantūros atvyko į
l
pest. pulką, pasiųstas į Karo mokyklą. 1932 09 15 ją baigus
(VII aps.laida) suteiktas art, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į artilerijos karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 167.
Jurskis Alfonsas
sliuota pirmoji radijo laida Lietuvoje. 1926 05 26 suteiktas

kapitono laipsnis. 1927–29 radijo tarybos sekretorius. Nuo
1927 Lietuvos u-to Kaune dėstytojas, docentas, Radiotech
nikos katedros vedėjas, Technologijos f-to prodekanas. 1928
11 23 pakeltas į majorus. 1930 05 05 paskirtas Vytauto Di
džiojo karininkų kursų radijo kabineto vedėju. 1934 09 07
pakeltas į plk. leitenantus. 1935 07 20 paskirtas Karo techni
kos valdybos Tyrimų komisijos nariu. Sovietų Sąjungai oku w
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940

10 03 paskirtas RA Pėstininkų karo mokyklos dėstytoju, ta
čiau 12 11 įsakymas atšauktas ir iš kariuomenės atleistas. 1944
10 07 su šeima pasitraukė į Vokietiją, apsistojo Augsburge,
buvo Haunšteteno pabėgėlių stovyklos švietimo vadovas, vė Jusaitis Jonas Juozas
liau Augsburgo lietuvių aukštesn. technikos m-los direktorius
ir dėstytojas, Niurtingeno aukštesn. technikos m-los dėstytojas.
1949 04 27 emigravo į JAV, apsigyveno Filadelfijoje. Iki 1961 JUSAITIS Jonas Juozas gimė 1917 07 03 Tabarauskų k.,
Kalvarijos vls., Marijampolės aps. 1935 baigė Marijampolės
dėstė Temple u-to Technikos in-te. 1950 įsteige ALIAS Fila
delfijos skyrių ir jam vadovavo. Aktyviai dalyvavo JAV lietu marijonų g-ją. Dirbo Kalvarijos banke, vėliau Kauno draudi
mo įstaigoje. Studijavo VDU Teisių f-te. Pašauktas atlikti ka
vių visuomeninėje veikloje. Buvo Lietuvos karių veteranų s
gos „Ramovė“ sk. vicepirmininkas, D. Britanijos, Prancūzijos rinę tarnybą 1938 07 08 Kauno komendantūros pasiųstas į
Karo mokyklą. 1939 09 18 ją baigus (XIV asp. laida) suteik
ir JAV radijo org-jų narys, bendradarbiavo LE leidyboje. Pa
raše keletą vadovėlių ir kitų knygų. Mirė 1966 07 31 Filadel tas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 8 pėst. pul
fijoje, JAV, palaidotas Prisikėlimo kapinėse. ką. 1939 11 20 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1943
baigė VDU Ekonomikos f-tą, dirbo vyr. buhalteriu Sveikatos
skyriuje Kaune. 1943 pab. grįžo į teviškę. 1944–77 dirbo pe
dagoginį darbą įvairiose m-lose Marijampolėje, direktoriavo.
1953 baigė KKI. Nuo 1977 dirbo Marijampolės „Vernito“
f-ke. 1995 persikėlė į Vilnių. Mirė 2000 09 25 Vilniuje, pa
laidotas Rokantiškių kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1939).
Žmona - Anastazija Juciutė-Petrutienė (1913), sūnūs - Re
gimantas (1943–1977) ir Patricijus (1946), podukra - Ne
ringa Žičkienė (1936).
JUSIUS Antanas gimė 1909 10 07 Šiurpiškių k., Skapiš

Jurskis Alfonsas su žmona Ona kio vls., Rokiškio aps. 1921-27 mokesi Panevėžio g-joje. Nuo

Jusius Antanas Juška Alfonsas
1926 aktyvus LŠS narys. 1929 baigė Alytaus aukštesn. miškų sąjungos „Sodyba“ reikalų vedėju. 1937 09 15 baigus Karo
m-lą. 1929 11 08 pašauktas atlikti karinę tarnybą, pasiųstas į mokyklą (XII asp. laida) suteiktas art. ats, jaun. leitenanto laipsnis
Karo mokyklą. 1930 11 30 ją baigus (V asp. laida) suteiktas ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1937 1001 priimtas
inž. ats, leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų į Ginklavimo valdybos tyrimų laboratoriją civiliu tarnautoju.
atsargą. 1930 11 – 1931 05 dirbo Kedainių miškų ūkio urėdi Vėliau paskirtas Studijų skyriaus bendrosios dalies raštvedžiu.
joje. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leite 1939 baigė ŽŪA Dotnuvoje. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
nanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. LŠS būrio vadas, tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 194009 11 iš tar
nuo 1932 kuopos vadas. 1931 05 - 1938 06 dirbo Pikelių nybos atleistas. 1940–44 dirbo Kooperacinės s-gos „Linas“
girininkijos Mažeikių miškų ūkio urėdijoje. 1938 įstojo į Lie prekybos sk. vedėju. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1947-49
tuvos ŽŪA Miškininkystės sk. Dotnuvoje, bet netrukus per dirbo Ravensburgo lietuvių bendruomenės valdyboje. 1949
ėjo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Studijuodamas iki 1945 emigravo į JAV, apsigyveno Detroite. Dalyvavo JAV lietuvių
dirbo Valstybės kontrolės kontrolieriumi. 1941-43 studijavo visuomeninėje veikloje. Mirė 1991 10 27 Detroite, 1992 per
VU Miškininkystės skyriuje. 1945-47 dirbo Žalgirio miškų laidotas Kaune.
urėdo pavaduotoju. 1947–49 Troškūnų girininkas. 1949 Žmona - Elena Morauskaitė (1912–1989), sūnūs - Algiman
tas (1939), Gintaras (1941), Linas (1945).
Leningrade baigė4 mėn. kvalifikacijos kursus. 1949 Šakių miš
ko pramonės ūkio vyr. inžinierius. 1949–50 Kauno miškų LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15158; f. 930, ap. 2), b. 172; LKKAS archyvas.
tresto vyr. inžinierius. 1950–58 Kauno miškų chemijos ūkio
techninis vadovas. 1956 stažavo 4 mėn. direktorių ir vyr. inž.
kursuose Sibiro kvalifikacijos tobulinimosi in-te. 1958–70 Kau
no miškų chemijos ūkio direktorius.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1626; f. 930, ap. 2), b. 169; LKKAS archyvas.
JUSIUS Danielius gimė 1910 12 15 Radeikiuose, Pande

lio vls., Panevėžio aps. 1922–26 mokėsi Kupiškio prog-joje,
1930 06 18 baigė Rokiškio g-ją. Pašauktas atlikti karinę tar
nybą pasiųstas į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją baigus (VI asp.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Įstojo į VDU Technikos f-to Sta
tybos skyrių. 1936 06 13 įgijo statybos inž. kvalifikaciją. 1936
08 01 priimtas į tikrąją karinę tarnybą, paskirtas Karo aviaci Juška Antanas
jos dirbtuvių braižyklos vedėju. 1939 03 31 pačiam prašant
iš kariuomenės paleistas į atsargą.
LCVA, F. 387, ap. 6, b. 1259; f. 631, ap. 7. b. 10003; LKKAS archyvas. JUŠKA Antanas gimė 1906 01 24 Leilėnų k., Tryškių vls.,
Šiaulių aps. Baigęs Šiaulių g-ją įstojo į Karo mokyklą. 1925 09 07
JUŠKA Alfonsas gimė 1911 01 21 Naujadvario k., Ramy ją baigus (VII laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 5
galos vls., Panevėžio aps. 1930 baigė „Aušros“ g-ją Kaune. pest. pulko 5 kuopos jaun. karininku, vėliau perkeltas į l kuo
1934 dirbo ŽŪA Dotnuvoje, 1935–36 – Žemės ūkio rūmų pą. 1926 09 13 paskirtas Karo aviacijos eskadrilės raštvedžiu.

1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1930 03 24 paskirtas 1958 07 15 iš tremties paleistas. 1959 grįžo į Lietuvą, dirbo J
5 pest. pulko 4 kuopos vyr. karininku, laikinai cjo kuopos va Antužių taryb. ūkio agronomu seklininku, vyr. zootechniku.
do pareigas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą 1960 rcalibituotas. Mirė 1993 10 08 Vilniuje, palaidotas Ro
vyr. leitenento laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931-34 pulko kanuškių kapinėse.
raštvedys, buhalteris, maisto tiekėjas, komendantas. 193304 26 Žmona - Ona (1910), sūnūs - Ramūnas Aloyzas (1937) ir
pervestas į administracijos (A) karininkus. 1934 11 10 perkel Vitalis Paulius (1939).
tas į Karo mokyklą, paskirtas iždininku, maisto tiekėju, ūkio LCVA, 1.930, ap. 2). b. 180; LGG, 1. 1. p. 377; LKKAS archyvas.
būrio vadu. 1935 U 23 pakeltas į kapitonus. 1938 05 03
perkeltas į Karo ligoninę. Sovietų Sajungai okupuojant Lietu
vą paskirtas Karo ligoninės ūkio dalies raštvedžiu-buhalteriu.
1940 07 30 perkeltas į Karo sanitarijos valdybą buhalteriu.
Sovietams likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 08 30 pa
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos art. pulko maisto aprū
pinimo v-ku. 1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. Mirė 1941
11 22, palaidotas Šiaulių m. kapinėse.
Žmona - Prané Jablonskaitė (1904), sūnūs – Rimgaudas
(1929) ir Algimantas Pranas (1934).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1127; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
Juška Juozas
JUŠKA Juozas gimė 1910 12 27 Šapkinų k., Lankeliškių vls.,

Vilkaviškio aps. 1930 baigęs Vilkaviškio g-ją įstojo į VDU Tech
nikos f-rą. Pašauktas adikti karinę tarnybą, iš Vilkaviškio komen
dantūros atvyko į9 pést. pulką, pasiųstas į Karo mokyklą. 1932
09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas art. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1936 baigęs
VDU prašėsi priimamas į tikrąją karinę tarnybą, bet atsakyta nei
giamai. Nuo 1936 08 16 Susisiekimo m-jos Baisogalos kelio
meistras, nuo 1937 04 02 Klaipėdos ruožo v-ko padėjejas, nuo
06 LŠS narys, nuo 11 01 Kauno ruožo v-ko padėjėjas. 1938
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sajungai okupavus Lie
tuvą 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į Sevurallag?, Garių r., Sverd
Juška Jonas
lovsko sr. Vėliau perkeltas į Gorlagą, Dudinkos r., Krasnojars
ko kr. 1942 06 17 lageryje SSRS NKVD Ypatingojo pasitari
mo nuteistas 10 metų kalėti. Žuvo lageryje 1950 02 19.
JUŠKA Jonas gimė 1906 12 27 Naujadvario k., Ramyga Žmona - Michalina Sendzikaite (1908), sūnus – Augustinas
los vls., Panevėžio aps. Baigęs Marijampolės pedagoginę m-lą Algirdas (1939).
1927 įstojo į Karo mokyklą. 1929 02 19 ją baigus (III asp. LCVA, 1.930, ap. 2), b. 170; f. 1160, ap. 1, b. 4741; LGG, t. 1, p. 377;
laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti LKKAS archyvas
ninkų karininkų atsargą. Nuo 1929 LŠS narys, būrio vadas.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto JUŠKA Kazimieras gimė 1897 09 04 Debeikiuose, Ute
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1936 baigė ŽŪA Dot nos aps. Mokėsi Vilniaus lietuvių g-joje iki 6 klases. 1920 10 09
nuvoje. 1936–38 Plinkšių žemės ūkio m-los dėstytojas, lenkams okupavus Vilnių persikėlė į Kauną, kur baigė „Auš
1939 – 1941 06 direktorius. 1940 02 16 pakeltas į ats. leite ros“ g-ją. Dirbo Eltoje. 1921 įstojo į LŠS, V. Putvinskio I Kauno
nantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno Plinkšių k., kuopos narys. 1925 baigė LU Teologijos f-to Filosofijos sky
Mažeikių aps., mokytojavo. 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į rių. Baigus Kauno kunigų seminariją paskirtas vikaru Debei
Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 kiuose, vėliau klebonavo Šiluvoje, buvo Šiluvos prog-jos ka
ištremta į Ongudajaus r., Altajaus kr. 1943 01 02 lageryje SSRS
1.
pelionas. Lietuvos kariuomenėje nuo 1929 06 15, paskirtas
N Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti. 1950 kapelionu į Karo technikos štabą, 1934 11 12-6 pest. pulko
09 19 ištremtas į Mašukovką, Tasejevo r., Krasnojarsko kr. švietimo vadovu. 1935 10 perkeltas į l husarų pulką toms

paskirtas 8 pést. pulko ūkio būrio vadu. 1936 12 31 pakeltas
į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 8
pést. pulke iždininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos atskirojo ry
šių bataliono finansų v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais tarnavo LSD. 1941
09 16 paskirtas 1 bataliono 2 kuopos I būrio vadu. Vėliau
įstojo į LLA. Nuo 1945 gyveno Rusneje, dirbo prad. m-loje
mokytoju, nuo 1952 - Kauno vakarinės m-los mokytoju,
vėliau iki pensijos „Dailės“ kombinate gamino meninius odos
dirbinius. Mirė 1980 09 29, palaidotas Panemunės kapinėse.
Žmona - Marija Klajumaitė (1906–1989, susituokė 1936),
dukrė - Gražina Irena (1946).
Juška Kazimieras LCVA, F. 930. ap. 8, b. 689; 729. I. 138: LYA, F. K-8. ap. 2, saug. vnt.
3; LKKAS archyvas
pačioms pareigoms. Nuo 1935 Kauno įgulos ugniagesių ka
pelionas. Mirė 1938 04 16 ligoninėje po operacijos, palaidotas JUŠKAITIS Benediktas gimė 1898 03 15 Kuturių k., Jur
Kauno m. kapinėse. barko vls., Raseinių aps. Baige Jurbarko m-los 4 klases ir
Apdovanotas ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kry dvasininkų seminarijos 1,5 kurso. 191901 12 savanoriu įstojo
žiumi (1935). į Lietuvos kariuomenės 1 husarų pulką, 03 10 - į Karo mo
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 420; LKKAS archyvas. kyklą. 1919 07 06 ją baigus (I laida) pakeltas į puskarininkius
su teise įgyti karininko laipsnį dalinyje ir paskirtas į l raitelių
JUŠKA Mečys (Mečislovas) gimė 1908 04 02 Karkazų k., pulko 3 eskadroną, 08 20 - į Joniškėlio bataliono kulkosvai
Plokščių vls., Šakių aps. Baigęs Aukštesn. technikos m-lą pa džių komandą. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolse
šauktas atlikti karinę tarnybą, Vilkaviškio komendantūros pa vikais, buvo sužeistas. 1920 03 24 pakeltas į leitenantus. 1920
siųstas į Pionierių batalioną, stažavo 3 art. pulke irmeteorolo 09 03 paskirtas 10 pést. pulko kulkosvaidžių kuopos jaun.
gijos stotyje, pasiųstas į Karo mokyklą. 1931 10 29 ją baigus karininku, 1921 10 20 - Mokomojo bataliono 1 kuopos bū
(VI asp. laida) suteiktas art, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa rio vadu. 1922 04 01 perkeltas į IV pest. divizijos štabą. 1923
leistas į artilerijos karininkų atsargą. 1937 11 23 pakeltas į ats. 04 21 dėl blogos atestacijos iš kariuomenės paleistas į atsargą.
leitenantus. 1939 09 18-10 07 mobilizuotas tarnavo 3 art. Jurbarko g-joje dėstė karinį parengimą. 1931 01 01 pagal Ka
pulko 9 baterijoje. rininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 171.
jaun. leitenanto. 1939 12 05 paleistas į dimisiją. Mirė 1939
11 04 Kaune, palaidotas Vilijampolės kapinėse.
JUŠKA Vacys gimė 1909 04 07 Netičkampio k., Šunskų vls., Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Antose Laurinaitytė (m. 2002), dukros - Regina
Marijampolės aps. 1926 baigęs Marijampolės g-ją išvyko į Pietų
Ameriką uždarbiauti. Grįžęs įstojo į Karo mokyklą. 1933 09 15 Statkevičienė (1931-2001) ir Elena Jasevičienė (1938).
LCVA, F. 930, ap. 2), b. 181.
ją baigus (XV laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir
Juškaitis Benediktas
Juška Vacys

J
Juškaitis Jonas Juškaitis Kostas
JUŠKAITIS Jonas gimė 1906 02 28 Rūdelės k., Plokščių vls., Žmona - Ona Vilimaityić, sūnus - Vytautas Iconas.
Šakių aps. 1929 baigęs Šakių „Žiburio“ g-ją įstojo į Karo mo LCVA, 1.930, ap. 7. b. 12, 1.43; 1.631. ap. 7. b. 10980; LYA, F. K-8,
kyklą. 1931 10 24 ją baigus (XIII laida) sutciktas jaun. leite ap. 2, saug. vnt. 3; L.KKAS archyvas
nanto laipsnis ir paskirtas 4 art. pulko vyr. karininku. 1934
07 14 baige prie Karo technikos štabo 6 mėn. ryšių karininkų
kursus (III laida). 1935 11 23 pakeltas į leitenantlis. 1938
03 12 paskirtas 4 art. pulko III art, grupės ryšių karininku.
1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą tarnavo 4 art. pulko ūkio dalies v-ku. Likviduo
1 jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK
179 šaulių divizijos 618 lengvosios art. pulko diviziono vyr.
adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vo
kiečių okupacijos metais gyveno Lietuvoje. 1944 pasitraukė
į
Vokietiją. Vėliau emigravo į JAV, apsigyveno Cicere, vėliau –

Los Andžele. Mirė 1992 11 28, palaidotas Los Andželo Fo
rest Lawn kapinėse.
Žmona - Stefanija Bruožytė, sūnus - Georgas.
Juškaitis Leonas
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 869, 1. 277: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
JUŠKAITIS Leonas (slap. Tigras) gimė 1893 10 08 Kutu
JUŠKAITIS Kostas gimė 1908 12 05 Rūdelės k., Plokš rių k., Jurbarko vls., Raseinių aps. Mokesi Raseinių vid. m-loje
čių vls., Šakių aps. Baigė Šakių „Žiburio“ g-jos 5 klases ir Kau ir Kauno g-joje, vėliau studijavo Kauno kunigų seminarijoje,
no „Pavasario“ aukštesn. komercijos m-lą. 1931 09 15 pašauktas bet iš III kurso išstojo. 1921 02 19 paskirtas Vilkijos prog-jos
atlikti karinę tarnybą, pasiųstas į Karo mokyklą. 1932 09 15 mokytoju. Vėliau mokytojavo Tauragės aps. Turėjo ūkį Devy
ją baigus (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips nakitų ., Batakių vls., Tauragės aps. Kurį laiką dirbo Šilutės muiti
k
nis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1932 įstojo į VDU nės v-ku. Pirmosios sovietinės okupacijos metais dirbo savo ūkyje,
Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1936 05 10 baigė Karo mo vokiečių okupacijos metais – Batakių vls. paskirstymo skyriuje.
kyklos 10 mėn. ats. karininkų kursus, priimtas į tikrąją karo 1944 bandė trauktis į Vokietiją, bet grįžo. Nuo 1945 mokyto
tarnybą ir paskirtas į 1 pėst. pulką. 1939 06 13 pakeltas į lei javo Karapolio prad. m-loje Batakių vls. Palaikė ryšius su parti
tenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 pėst. zanais. 1946 paskirtas Batakių, vls. Bijūno organizacinio sekto
pulke 8 kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuome riaus vado pavaduotoju propagandos ir žvalgybos reikalams.
nę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 1947 04 11 suimtas ir žiauriai tardytas Tauragės NKVD būs
šaulių pulko būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA tinėje. 1947 07 16 NKVD Karo tribunolo nuteistas 25 metus
pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas įlietuvių karių Vilniaus įgulos kalėti ir 5 metams tremties. Šeima 1948 išvežta į Sibirą. Kalin
1 apsaugos pulką. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasi cas Tauragėje, Šilutėje, Klaipėdoje, Vilniuje. Vėliau išvežtas į Vos
traukė į Vokietiją. 1948 tarnavo D. Britanijos okupacinėje zo turallag?, Sverdlovsko sr. 1949 03 11 žuvo Turinsko lageryje,
noje sargybos kuopoje. 1949 emigravo įJAV. Mire 94 10 28 Sverdlovsko sr. 2000 07 23 pripažintas kariu sav oriu ir 2000
Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse. 07 26 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).

Žmona - Gabriele Rimkevičiūtė (1893-1978), sūnus - Al
girdas (1932).
LYA, C. K-1, p. 58-1, b. 10115/3, I. 137: LGG, L. 2, d. 1. p. 705;
LKKAS archyvas.
JUŠKAUSKAS Benediktas T GINTAUTAS Benediktas.
Jmkevičius Juozas
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA Pesti

ninkų karo mokyklos vikšrinio transporto būrio vadu. 1941 02
avarijoje sužeistas, iki 06 22 gulėjo Karo ligonineje. Vokiečių
okupacijos metais gyveno ir dirbo žmonos tėviškėje. Nuo 1944
Juškevičius Andrius rudens iki 1947 04 dirbo Kauno sodininkystės-daržininkystės
technikume dėstytoju. 1947 04 NKVD suimtas ir išvežtas į
lageri Norilske, Krasnojarsko kr. 1955 iš lagerio paleistas ir iš
JUŠKEVIČIUS Andrius gimė 1903 12 04 Dvylikių k., Pa tremtas į Irkutską. 1967 grįžo į Lietuvą. Iki 1979 dirbo sandė
kuonio vls., Kauno aps. Mokėsi Prienų g-joje, vėliau ). Tumo lio vedėju Kauno įmonėje „Ąžuolas“.
suaugusių g-joje Kaune. Studijavo LU Teisių f-te. 1930 10 25 LCVA, F. 930. ap. 5, b. 1129; LYA, F. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS
baigus Karo mokyklą (XII laida) suteiktas leitenanto laipsnis archyvas
ir paskirtas į 9 pest. pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 11 20 JUŠKEVIČIUS Jurgis gimė 1913 03 20 Vainatrakio k., Pa
pakeltas į leitenantus. 1935 09 20 paskirtas 3 pést. pulko 1 kuonio vls., Kauno aps. Baigęs Prienų „Žiburio“ g-ją įstojo į
bataliono adjutantu. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovie Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (XVI laida) suteiktas pėst.
rų Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 pést. pulke 2 kuopos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 pėst. pulko 7 kuopos būrio
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir vadu, 1935 07 20 – 7 pest. pulko s kuopos būrio vadu, laiki
tas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko kuopos nai ėjo kuopos vado pareigas. 1937 09 01 perkeltas į 3 kulkos
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 vaidžių kuopą būrio vadu. 1937 1007 pakeltas į leitenantus
07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos ir paskirtas maisto tiekėju. 1938 01 01 už aplaidumą tarybo
pulką. 1941 08 18 perkeltas į pagalbinę policiją ir paskirtas 3 je pažemintas pareigose, atleistas iš maisto tiekėjų ir paskirtas 2
PPT bataliono 1 kuopos vadu. Vėliau dėstė Marijampolės Ry dviratininkų kuopos būrio vadu. 1939 10 15-12 12 su pul
giškių Jono ir marijonų g-jose. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 ku dalyvavo žygyje atsiimant Vilnių. 1939 12 14 pačiam pra
emigravo į JAV, apsigyveno Cicere. Aktyviai dalyvavo JAV lie šant paleistas į atsargą. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą 1940
tuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1993 02 23 Čikagoje, JAV. 08 02 suimtas ir kalintas Vilniuje, vėliau išvežtas į Gorkio ka
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939). lėjimą, o 1943 – į Unžlagą, Gorkio sr. 1943 05 15 lageryje
Žmona - Zuzana Pautienytė (1914), duktė — Jūratė Regina SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti.
Variakojienė (1937). 1950 07 08 ištremtas į Jeniseisko r., Krasnojarsko kr. 1956
LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3: LKKAS archyvas. 04 12 iš tremties paleistas, grįžo į Lietuvą. Mire 1978.
LCVA, F. 930. ap. 2), b. 174; LGG, t. 1, p. 380; LKKAS archyvas.
JUŠKEVIČIUSJuozas gimė 1911 06 18 Dvylikių k., Pakuo
nio vls., Kauno aps. Baigęs Prienų „Žiburio“ g-ją įstojo į VDU JUŠKEVIČIUS QUŠKEVIČ) Vincas 1918 1201 kaip buvęs
Technikos f-tą. Baigęs studijas VDU įstojo į Karo mokyklą. 1936 Rusijos kariuomenės papulkininkis savanoriu įstojo į Lietuvos
09 15 ją baigus (XVIII laida) suteiktas art.jaun. leitenanto laipsnis kariuomenę, paskirtas 1 baltgudžių pulko ūkio vedėju. 1919
ir paskirtas į 3 art. pulką. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus. 0601 iš kariuomenės atleistas. Po II pasaul. karo tapo partiza
1939 09 12 perkeltas į Karo mokyklą dėstyti ir paskirtas art. į rėmėju, gyveno Panemunės k., Lazdijų r. 1947 07 02 suim
grupės raštvedžiu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi tas. 1948 03 13 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas

7 metus kalėti. Išvežtas į Tomlagą Mordovijoje. 1954 07 12 JUŠKYS Jonas. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdinin J
paleistas. kui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B)
LCVA. 1.930, p. 2). b. 173; LGG, 1, 2, d. 1. p. 708; LKKAS archyvas ats, jaun. Ieitenanto laipsnis.
JUZELSKIS Antanas gimė 1903 05 03 Vilkabrukių k., Vy

žuonų vls., Utenos aps. Baigęs Aukštesn. technikos m-los Sta
tybos skyrių pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1929 11 23 bai
gus Karo mokyklą (IV asp. laida) sutciktas inž. ats. leitenanto
Taipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1931 0101
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1933 07 25 - 08 22 atliko karines pratybas Pio
nierių batalionc, 1939 07 04 – 08 01 – 2 inž. batalione. 1939
Žmona - Stasė Liulevičiūtė.
LCVA, 1.930, ap. 2), b. 177.
JUZĖNAS Stasys gimė 1914 02 12 Povilonių k., Pagirių vls.,

Ukmergės aps. Mokėsi Ramygalos, vėliau Kauno jėzuitų g-joje.
Kėdainiuose baigė Aukštesn. kultūrtechnikos m-lą. 1940 10 01
Juškys Bronius
baige Karo mokyklą (XV asp. laida), del politinių motyvų kari
ninko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Stu
JUŠKYS Bronius gimė 1905 04 01 Ožnugarių k., Bata dijavo VDU Inžineriniame f-te. 1944 pasitraukė į Vokietiją.
kių vls., Tauragės aps. Baigęs g-ją Kaune ir LU Humanitarinio Tęse studijas u-te Vokietijoje ir įgijo inž. diplomą. 1949 emig
f-to Pedagoginį skyrių 1929 įstojo į Karo mokyklą. 1931 10 24 ravo į JAV, gyveno Detroite. Dirbo inžinieriumi, mokytoju li
ją baigus (XIII laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir pa tuanistinėje „Žiburio“ m-loje, bendradarbiavo lietuviškojoje
1
skirtas 2 pest. pulko jaun. karininku, 1934 08 - 1937 10 vyr. spaudoje. Mire 1990 02 Detroite, palaidotas Šv. Kapo kapinių
karininkas. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 04 20 per mauzoliejuje.
keltas į Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyrių. 1939 LKKAS archyvas.
12 31 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
tuvą tarnavo Kariuomenės štabe Spaudos ir švietimo skyriaus JUZULĖNAS Povilas gimė 1894 03 27 Stračnių k., Suba
karinio rengimo ir propagandos dalies karininku. Likviduojant čiaus vls., Panevėžio aps. 1912 baigė Joniškėlio ūkio m-lą,
Lietuvos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės atleistas. 1944 1913 – ūkio ir buhalterijos kursus Rygoje. 1914 paskirtas Že
02 10 įstojo į VR, paskirtas VR štabo III skyriaus karininku, mės tvarkomosios komisijos agronomijos techniku Telšių aps.
05 15 vokiečiams likviduojant VR gestapo suimtas ir išvežtas 1914 prasidėjus I pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos kariuo
į Salaspilio koncentracijos stovyklą Latvijoje. 1944 08 kartu su menę. 1916 baige Pskovo praporščikų m-lą, suteiktas praporš
kitais VR karininkais vokiečių išvežtas kasti apkasų Rytprū čiko laipsnis. Tarnavo apsaugos pulke, 12 armijos štabe, Karo
siuose, 09 14 iš čia pasitraukė, liko Vokietijoje. Po karo Hanau apygardos teisme, iki bolševikų perversmo Rusijoje – lietuvių
pabėgėlių stovyklos komendantas. batalioneSmolenske. 1918 03 06 iš kariuomenės demobilizuotas.
Žmona - Vera Vadbolskaitė (1909), sūnus – Algirdas Alfre 1919 grįžo į Lietuvą. Dirbo VRM Panevežio aps. v-ko padėjė
das (1936). ju. 1921 01 11 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1131; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS Atsargos bataliono jaun. karininku. 1921 03 12 suteiktas leite
archyvas. nanto laipsnis, paskirtas mokomosios kuopos vadu, 06 18-12
pest. pulko kuopos jaun. karininku. 1922 01 06 pakeltas į vyr.
JUŠKYS Jonas gimė 191201 27 Fermų k., Eržvilko vls., Tau leitenantus ir perkeltas į Panevėžio stoties komendantūrą ko
ragės aps. 1931 baigė Taurages g-ją. 1935 09 15 baigus Karo mendanto padėjėju, laikinai ejo komendanto pareigas. 1922
mokyklą (XVII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir 10 15 paskirtas 1 pasienio pulko 1 bataliono jaun. karininku,
paskirtas 7 pėst. pulko 5 kuopos 2 būrio vadu. 1938 10 13 pa 1923 12 31 - 4 pėstininkų pulko minosvaidžių kuopos būrio
keltas į leitenantus. 1939 05 11 pačiam prašant paleistas į pės vadu. 1924 03 28 pačiam prašant paleistas į atsargių. Vėliau pa
tininkų karininkų atsargą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą skirtas pasienio policijos I eilės rajono Alytaus bare v-ku, tačiau
1941 NKVD suimtas Kaune ir su šeima išvežtas į Parbigo r., šių pareigų nėjo, nes 1924 07 09 paskirtas Ežerėnų aps. polici
Tomsko sr. 1958 04 22 paleistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1976. jos vadu. 1925 kaip nedrausmingas ir piktnaudžiaujantis tar
Žmona - Mikasė (1911), sūnus - Jonas Egidijus (1939). nyba iš pareigų atleistas. Mirė 1933 03 28.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348; 729, 1. 76; LGG, 1. 1. p. 380; LKKAS Žmona - Juzefa Verbickaitė (1893).
archyvas LCVA, f. 377, ap. 1, b. 135; 1. 930, ap. 2), b. 178.

08 15 baigė Aukštuosius karininkų kursus (IV laida). 1925
05 15 pakeltas į majorus, 1929 11 23 - į pulkininkus leite
K nantus. 1927 11 26 paskirtas 8 pest. pulko ūkio v-ku. 1930
03 24 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą dirbtuvių v-ku.
1933 02 20 pakeltas į administracijos (A) pulkininkus. 1940
07 02 iš kariuomenės atleistas. Dirbo Šiaulių aps. liaudies švie
timo sk. buhalteriu. 1941 09-12 prad. m-los mokytojas.
1942–44 Malūnų tresto inspektorius. Nuo 1944 dirbo Smil
gių, Pavandenės, Biržuvėnų, Buožėnų (Šiaulių r.) prad. m-lų
vedėju, mokytoju, 1954–58 – Šiaulių 2 darbo jaunimo vid.
m-los mokytoju. Mirė 1958 05, palaidotas Šiauliuose.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), DLK Gedi
mino 3 laipsnio (1936) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
(1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona - Adolfina Lemežaitė (1898-1975, susituokė 1919),
duktė - Elena Žižienė Jonaitienė (1920), sūnūs - Petras Al
gimantas (1925) ir Vytenis Kazimieras (1929–1992).
Kabaila Pranas
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 1; ap. 7. b. 8130, 1. 83–84; LKKAS archyvas.
KABAILA Pranas gimė 1890 08 24 Knašių k., Kurtuvė KACIUCEVIČIUS Benediktas gimė 1909 Vegenų k., Gir
nų vls., Šiaulių aps. Mokėsi Padubysio, Raseinių ir Ventspilio kalnio vls., Raseinių aps. Baige Raseinių g-jos 6 klases, mokėsi
m-lose. 1908 Ventspilyje išlaikė prad. m-los mokytojo egza Alytaus aukštesn. miškų m-loje, buvo aktyvus LŠS nary's. 1931
minus, 1910-14 mokytojavo Tryškių prad. m-loje. 1914 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstinin
12 01 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo Dvinsko kų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
67 lauko ligoninėje, nuo 1915 01 01 - sanitariniame trauki ninkų atsargą. Mirė 1933 01 14.
nyje Nr. 1029. 1916 baigus Čiugujevo karo m-lą suteiktas LKKAS archyvas.
praporščiko laipsnis, paskirtas į 22 Sibiro ats. pulką, 1917
06 08 – į 49 ats. pulką Novo Nikolajevske, Tomsko gub., 1917
07 15 – į 3 suomių šaulių pulką jaun. karininku, 1917
08 28 – į atskirąjį lietuvių batalioną prie 3 suomių divizijos.
1918 01 30 demobilizuotas, dirbo Petrogrado vyriausiojoje
vandens kelių valdyboje. 1918 04 grįžo į Lietuvą, mokytoja
vo Užvenčio prad. m-loje. 1919 03 15 mobilizuotas į Lietu
vos kariuomenę, paskirtas Atskirojo bataliono 2 kuopos vadu.
1919 10 07 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 04 27 -
1920 12 15 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi
kais prie Žaslių ir Dusetų–Daugpilio rajone, su bermontinin
kais prie Baisogalos ir Kretingos, su lenkais prie Vievio, Seme
liškių, Seinų, Utenos. 1920 05 12 pakeltas į kapitonus. 1924
Kačanauskas Algirdas
KAČANAUSKAS Algirdas gimė 1917 01 30 Petrograde,

Rusijoje. 1920 su tėvais atvyko į Lietuvą. 1935 baigė Kauno
jezuitų g-ją, 1939- VDU Teisių f-tą. Studijuodamas vadovavo
korporacijos „Neo-Lituania“ vyrų chorui ir kvartetui. 1940
10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių
motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
:) atsargą. 1940-41 tobulinosi Kauno konservatorijoje. 1944
Kabaila Pranas su žmona Adolfina, dukra Elena,
sūnumis Algimantu ir Vyteniu pasitraukė į Vokietiją. 1945 Viurcburgo lietuvių pabėgėlių
126 Lietuvos kariuomenis karininkai

stovykloje įkūrė meno kolektyvą „Sietynas“ ir jam vadovavo tuva 1941 suimtas, išvežtas į lageri Krasnojarsko kr., kur žu
iki 1948. 1946–47 studijavo Štutgarto aukštojoje muzikos vo. Šeima 1941 ištremta į Bakčiaro r., Tomsko sr. K
m-loje. 1949–50 mokytojavo. 1950 emigravo į JAV, gyveno Žmona - Marcelė (1910), sūnus - Julius (1940). 17
Harisone, Niū Džersio valst. 1951 įkūrė vyrų kvartetą LCVA, 1. 324. ap. 1, b. 61; LGGI.I.P. 383.
„Aitvaras“, vadovavo „Rūtos“ ansambliui. Aktyvus LB narys,
apylinkės k-to p-kas, nuo 1955 apygardos sekretorius. 1964
pasaulinės parodos Niujorke lietuvių muzikų k-to p-kas,
jungtinio choro dirigentas. Aktyviai dalyvavo Dainų šventėse,
radijo laidose, televizijoje, lietuviškojoje spaudoje. Mirė 1977
0509, palaidotas N. Arlingtono Holy Cross kapinėse,
LKKAS archyvas
‫ هدف‬:
Kačergius Vincas
KAČERGIUS Vincas gimė 1910 03 24 Tursučių k., Šuns

kų vls., Marijampolės aps. 1929 baige Rygiškių Jono g-ją Ma
rijampolėje. 1930–31 studijavo VDU. Pašauktas į kariuomenę
įstojo į Karo mokyklą. 1933 09 15 ją baigus (XV laida) suteik
Kačerauskas Česlovas
tas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pest. pulką, 1934
04 04 perkeltas į 6 pést. pulką. 1934 baigė fizinio lavinimo
kursus. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. Pasižymėjo šaudymo
1
KAČERAUSKAS Česlovas gimė 1911 12 14 Ročiškės k., sporte, 1938 06 30 – 07 11 dalyvavo Pasaulio šaudymo pirme
Betygalos vls., Kėdainių aps. 1931 baigė Šiaulių g-ją. 1932 nybėse Liucernoje, Šveicarijoje. 1938 07 25–30 pirmojoje Lie
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 6 pést. pulke. 1933 tuvos Tautinėje olimpiadoje komandinėse šaudymo varžybose
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pėsti pistoletais (7,65 mm, 9 mm) laimėjo sidabro medalius, kariniais
ninkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka šautuvais – tris aukso medalius. Sovietų Sąjungai okupuojant
rininkų atsargą. 1937 baigė Prekybos institutą Šiauliuose. Lietuvą tarnavo 6 pést. pulke 2 šaulių kuopos vadu. Likviduo
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 16873. jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA Vilniaus
pėstininkų karo mokyklos kariūnų būrio vadu. Kilus Vokieti
KAČERAUSKAS Romanas gimė 1907 Betygaloje, Rasei jos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 09 priimtas į lietuvių
nių aps. 1933 09 15 baigė Karo mokyklą (VIII asp. laida), karių Vilniaus įgulos štabo 3 skyrių. 1941 07 31 paskirtas VAT
suteiktas pėstininkų ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į Saugos tarnybos (vėliau l bataliono) 3 kuopos vadu. LLA na
pėstininkų karininkų atsargą. 1934 priklausė LŠS Biržų apy rys (slap. Kezys), atsakingas už Vilniaus apygardos štabo ryšius
gardai. 1937 05 08 mobilizuotas, paskirtas į II pést. divizijos su LSB. 1944 TAR 1 savanorių pulko 1 bataliono 2 kuopos
štabą. 1938 banko tarnautojas Kaišiadoryse. vadas, dalyvavo kautynėse prie Sedos. 1944 pab. pasitraukė į
LCVA, F. 500, ap. 1, b. 540. Vokietiją, 1948 emigravo į Kanadą. Dirbo miškų ūkyje, meta
lurgijos pramonėje. Mirė 1994 08 28 Monrealyje, palaidotas
KAČERGIS Povilas gimė 1908 Skriaudžių k., Veiverių vls., Cota des Neige kapinėse.
Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės g-joje. 1932 09 15 Pirmoji žmona - Ona Stonkutė; antroji žmona - Janina Čer
-
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. nišovaitė-Draskinienė (1914-1964).
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at LCVA, F. 930, ap. 8, b. 740, I. 197; LYA, . K-8, ap. 2, saug, vnt. 3;
f
sargą. Nuo 1933 LŠS narys. „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos LKKAS archyvas
Skriaudžių skyriaus valdybos pirmininkas. 1938 11 23 pa
keltas į ats. leitenantus. 1941 gyveno Agurkiškės k., Marijam KAČINSKAS Aleksandras 191905 23 mobilizuotas į Lietu
polės aps., buvo miškininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lie vos kariuomenę, paskirtas karininku į Ukmergės komendantūrą.
Lietuvos kariuomes karininkai 127

1919 11 25 is kariuomenės atleistas. 1928 10 05 del amžiaus Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Lie
paleistas į dimisiją. tuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos išsivadavimo karo
LKKAS archyvas 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona - Marijona Juzefa Stonytė (1902).
KAČINSKAS Romualdas KAČIONIS Romualdas. LCVA. 1. 930. ap. 8. b. 873: LYA, F. K-8. ap. 2. saug. vnt. 3: LKKAS
archyvas.
KAČIONIS Romas 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV

asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteik KAČIULIS Jonas gimė 1914. 1936 09 15 baige Karo mo
tas, bet paleistas į karininkų atsargą. kyklą (XI asp. laida), suteiktas pestininkų ats. jaun. leitenanto
LKKAS archyvas. laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Teisinin
kas, dirbo Jurbarke. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941
KAČIONIS (KAČINSKAS) Romualdas gimė 1894 02 16 06 14 suimtas, ištremtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r.,
Jusiškio palivarke, Kavarsko vls., Ukmergės aps. 1914 baige Krasnojarsko kr. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943
Liepojos komercinę m-lą, 1915 - Maskvos komercinį in-tią, 01 02 nuteistas 10 metų. Žmona 1941 ištremta į Aikiną, Ust
1916 09 15 - Odesos praporščikų m-lą. 1917 dalyvavo I Vymės r. Komijoje.
pasaul. kare, buvo 10 armijos chemikų komandos v-kas. Grį Žmona - Elena Ambrazaitytė (1916).
žus į Lietuvą 1919 05 14 mobilizuotas į Lietuvos kariuo LGG, t. 1. p. 383; LKKAS archyvas.
menę, paskirtas karininku į l pėst. pulką. 1919 10 18 su
teiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1922 01 30 baigė Aukštuo KAČIULIS Juozas gimė 1908 11 08 Kudirkos Naumiesty
sius karininkų kursus (I laida). 1923 05 18 pakeltas į kapi je, Šakių aps. Mokėsi Kudirkos Naumiesčio g-joje. 1925 bai
tonus. Nuo 1926 01 01 Technikos pulko inžinerijos bata ge mokytojų kursus, mokytojavo Kybiškių (Alytaus aps.) prad.
liono kuopos vadas, vėliau ūkio vedėjas, Technikos sk. v-kas. m-loje. 1931 10 29 baigus Karo m-lą (VI asp. laida) suteiktas
1926 10 30 baigė Aukštųjų karo technikos kursų Statybos pestininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
skyrių (I laida). 1927 08 01 pakeltas į majorus. 1927 09 03 kų karininkų atsargą. Mokytojavo Ilgininkų (Merkinės vls.)
performavus pulką perkeltas į Pionierių batalioną 1931 prad. m-loje, 1934 Vainiūnų (Lazdijų r.) prad. m-los vedė
08 29 baige Aukštesn. karininkų kursus, 1933 12 14 - Vy jas. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sajungai
tauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių (I lai okupavus Lietuvą 1941 suimtas, kartu su šeima išvežtas į Li
da). 1939 11 23 pakeltas į plk. leitenantus, paskirtas 1 inži niovskį, Smolenskajos r., Altajaus kr. 1942 ištremti į Turuktą,
nerijos bataliono Technikos sk. v-ku. Sovietų Sąjungai oku Lenskio r. Jakutijoje, 1947 – į Pokrovską Jakutijoje. Paleistas
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1957 08 27, grįžo į Lietuvą. Mirė 1972.
10 03 paskirtas 29 ŠTK atskirojo pionierių bataliono vado Žmona – Zuzana Krukonytė (1906–1967), sūnūs - Algi
padėjėju tiekimo reikalams. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš mantas (1933–1990), Rimantas (1934) ir Gražvydas (1935).
RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas lietuvių karių Vilniaus LGG, 1, 1, p. 383: LKKAS archyvas.
įgulos Inžinerijos bataliono vadu.
Kadžionis Jonas
KADŽIONIS Jonas (slap. Beda) gimė 1928 01 29 Piktaga

Kadronis Romualdas
lio k., Kavarsko vls., Ukmergės aps. Sovietų Sąjungai antrą kartą
128 Lictulos kariuomenes karininkai

okupavus Lietuvą ir ištremus tėvus 1948 05 25 išejo partiza 07 17 perkeltas į Ukmergės aps. komendantūrą raštvedžiu,
nauti. Nuo 1949 11 Algimanto apygardos Butegcidžio kuo 1936 03 21 - į Kariuomenės tickimo v-bą buhalteriu, 1940 K
pos vadas. Partizanavo iki arešto 1953 05 22. Kartu suimta 0101 - į Karo veterinarijos v-bą raštvedžiu. Sovietų Sąjungai
žmona, partizanavusi nuo 1949 05 16. 1953 09 12 Pabalti okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
jo karinis tribunolas nuteise po 25 metus lagerio ir 5 metus 10 09 atleistas iš kariuomenės. 1941-43 dirbo valstybinėje pre
tremties. Iš tremties grįžo 1978 05, neregistruojant Lietuvoje kyboje Ukmergėje, 1943-44 - mokesčių inspekcijoje, 1944–
gyveno Kaliningrado sr. Į Lietuvą grįžo 1989 03. 1998 04 14 45 - Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Mire 1984 12 31
pripažintas kariu savanoriu, 1998 05 13 suteiktas leitenanto Ukmergėje, palaidotas Dukstynos kapinėse.
laipsnis. Apdovanotas Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1998). (1928), Latvijos išsivadavimokaro 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona - Malvina Gedžiūnaitė (1923-1992), sūnus - An Žmona - Ona Petraitytė (1899–1991), duktė – Liuda Vin
tanas (1950) centa Kuzaviniene (1925).
LKKAS archyvas LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 3: ap. 5. b. 1138: ap. 8, 6.742: LKKAS archyvas.
KADŽYS Vytautas gimė 1913 06 21 Mingelionių k., Kre

kenavos vls., Panevėžio aps. 1934 baigė Kauno „Pavasario“
aukštesn. komercijos m-lą. 1934 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę, tarnavo 8 art. pulke. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą
(XI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 3184.
KAGANAS Monesas gimė 1891. 1927 12 16 baigus Karo

mokyklą (II asp. laida) suteiktas artilerijos ats. leitenanto laips
nis ir paleistas į artilerijos karininkų atsarga. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
nanto, 1935 03 23 pašauktas karinėms pratyboms i 5 pėst.
pulką. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930, ap. 7. b. 5246.
1
Kadžys Kazys
KADŽYS (KADŽIS) Kazys gimė 1895 05 25 Užuraisčio k.,

Pagirių vls., Ukmergės aps. 1914 baigė Ukmergės g-jos 6 kla
ses. 1915 05 31 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę. 1915
mokėsi Kijevo praporščikų m-loje, 1916 - Gori praporščikų
m-loje Kaukaze. Tarnavo 7 Kaukazo pasienio pėst. pulke, da
lyvavo I pasaul. karo kovose su turkais, 1917 kovojo Persijoje.
1918 pakeltas į paporučikius. 1918 05 demobilizuotas. Grį
žęs į Lietuvą 1918 12 11 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuome Kairevičius Antanas
nę, paskirtas į 1 pėst. pulką. 1919 10 18 suteiktas kapitono

laipsnis. 1919 02 05 – 1920 02 13 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1920 06 20 KAIREVIČIUS (KAIRIŪNAS) Antanas gimė 1915 02 16
paskirtas į Karininkų kursus, 1920 07 27 - vyr. karininku į Volungių k., Antazavės vls., Zarasų aps. 1934 baigė Zarasų aukš
Karo mokyklą. 1920 10 27 paskirtas 12 pést. pulko adjutan tesn. komercijos m-lą, pradėjo studijas VDU Technikos f-te.
tu, nuo 1924 01 18 - 8 pėst. pulko kuopos vadu. 1924 08 15 1935–36 dirbo Karo aviacijos dirbtuvėse, Karo butų v-boje.
baigė Aukštuosius karininkų kursus (IV laida). 1926 09 13 1936 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15
paskirtas į 1 pėst. pulką mobilizacijos plano vedėju, vėliau kuo baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats.
pos vadu. 1930 02 22 baigė Artilerijos kursus (I laida). 1930 jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą.

Dirbo Kauno šukuotų vilnų audinių fabrike. 1941 06 23– ninkų leitenanto laipsnis. 1921 11 19 perkeltas į Drausmės
28 dalyvavo Birželio sukilime, pasiųstas į Antazavę koordinuoti batalioną. 1922 03 28 paskirtas 8 pést. pulko vyr. karininku.
8.
valsčiaus sukilėlių veiksmus. 1941 08 grįžęs į Kauną dirbo in 1924 05 02 pakeltas vyr. leitenantus. 1926 07 15 baigė
į
žinieriumi Kauno audinių f-ke. 1943 baige universitetą igy Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1926
damas inžinieriaus mechaniko specialybę. Sovietų Sąjungai antra? 10 15 paskirtas 3 kuopos vadu, 1927 02 18 – 1 kulkosvai
kartą okupavus Lietuvą 1946 11 22 suimtas, kalintas Zara džių kuopos vyr. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų
suose, Utenoje, Vilniuje. 1947 11 10 išvežtas į lagerį Vorku laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenan
toje, Komijoje, vėliau į Minlagą Komijoje. 1947 12 13 SSRS to. Nuo 1936 11 13 4 šaulių kuopos vyr. karininkas, ejo kuo
NKVD Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio ir 5 me pos vado pareigas. 1937 05 07 pačiam prašant paleistas į pės
tams tremties, 1950 perkeltas į Intos lagerį. 1956 08 04 iš tininkų karininkų atsargą. Karo pab. pasitraukė į Vakarus. Mire
tremtas į Jazajevką, Kazačinskojės '
r., Krasnojarsko kr. 1956 11 1966 08 06 Ottobeurene, Vokietijoje.
grįžo į Lietuvą. 1957–61 Lentvario kilimų fabriko brigadinin Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), Lie
kas, audinių cecho v-kas. 1961–69 Vilniaus dailės instituto tuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
Tekstilės katedros mokymo meistras. 1969–75 „Puntuko“ ga 10-mečio (1929) medaliais.
myklos Vilniuje normavimo skyriaus vyresn. inžinierius. Mirë LCVA, F. 930, ap. 7, b. 337; ap. 8, b. 689.701, 872.931.
1993 08 29 Lentvaryje, palaidotas Antazavėje, Zarasų r.
Pirmoji žmona – Veronika Adamonytė (1905–1995); antro KAIRYS Bronius 1940 1001 baige Karo mokyklą (XV asp.
ji žmona - Emilija Narbutaitė (1922), politinė kalinė, sūnus – laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
Regimundas (1947–1994). paleistas į karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 875, p. 159-160, LGG, t. 2, d. 2. p. 18; LKKAS LKKAS archyvas.
archyvas.
KAIRYS Ksaveras gimė 1909 10 22 Rygoje, Latvijoje. 1928
baige Biržų g-ją, kur 1925–28 priklausė Biržų pogrindinei kom
jaunimo organizacijai. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII
asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į artilerijos karininkų atsargą. 1928 – 1939 12 gyveno,
dirbo ir mokėsi Rygoje. 1939 baigė Rygos komercijos institutą.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940-41 dirbo SSRS ryšių
liaudies komisariato įgaliotinio Lietuvoje valdyboje. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui pasitraukė į Sovietų Sąjungą. 1942 01 -
1943 03 RA 16 lietuviškosios divizijos karininkas. 1943-46 dir
bo SSRS ir LSSR mėsos ir pieno pramonės liaudies komisaria
tuose. Nuo 1946 komunistų partijos narys. 1946-47 LSSR pie
nininkystės kooperacijos d-jų s-gos organizacinio biuro pirmi
ninkas. 1947–50, 1951-53, 1954–57 LSSR mėsos ir pieno
Kairionis Juozas
KAIRIONIS Juozas gimė 1894 01 11 Gaidelių k., Taurag

nų vls., Utenos aps. 1909 baigé g-ją Slucke. Rusijos kariuo
menėje nuo 1915.1916–17 1 pasaul. karo metu kovėsi fronte.
1917 baigė Gori praporščikų m-lą Gruzijoje. 1917 09 15 -
1918 01 25 tarnavo 18 atskirojo pest. pulko mokomosios kuo
pos jaun. karininku. 1918 12 06 - 1919 01 17 tarnavo Vi
daus reikalų m-loje. Grįžus į Lietuvą 1919 06 25 mobilizuo
tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pést. pulko karininku.
1919 07 02 perkeltas į 1 pest. pulką. Dalyvavo mūšiuose su
bolševikais prie Salako, Turmanto, Daugpilio. 1919 08 18
perkeltas į Ukmergės batalioną, paskirtas 4 kuopos vadu. Da
lyvavo mūšiuose su lenkais prie Lipsko, Augustavo, Kapčia
miesčio, 1920 sunkiai sužeistas. 1920 11 18 suteiktas pėsci Kairys Ksaveras

pramonės ministras. 1950–53 LSSR Ministrų tarybospirmininko mo nuteistas 10 metų. 1942 04 21 peržiūrėjus bylą nuospren
pavaduotojas. 1957-60 LSSR liaudies ūkio tarybos pirminin
ko pirmasis pavaduotojas, p-kas. Nuo 1961 LSSR Ministrų tal
dis pakeistas - sušaudyti. Reabilitacijos pažymoje nurodyta, kad
1943 06 (2 žuvo Petropavlovsko NKVD kalėjime. K
K
rybos pirmininko pavaduotojas, nuo 1965 pirmasis pavaduo Apdovanotas Rusijos kariuomencje Sv. Anos 4 laipsnio ir Šv. Sta
tojas. 1949–52 ir 1956-86 LKP CK narys, 1966-67 kandi nislavo ordinais.
datas, 1967–84 LKP CK biuro narys. 1951-63 ir nuo 1967 Žmona - Janina Cibarauskaitė (1900-1958, susituokė 1925),
LSSR Aukščiausios Tarybos deputatas, nuo 1962 SSRS AT de dukros - Laimutė Janina Skuodienė (1928) ir Irena Regina
putatas. Nuo 1983 12 09 patarėjas prie Ministrų tarybos. Mirė Treinicne (1934).
1991 07 12 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėsc. LCVA, F. 930, ap. 26. 6.11; LGG,. I. p. 386; LKKAS archyvas
Apdovanotas SSRS Lenino (1965), Darbo raudonosios vėlia
vos (1950), Raudonosios žvaigždės (1947), Garbės ženklo KAIRYS Petras gimė 1890 10 24 Anglijoje. Nuo 1910 08 23
(1969) ordinais ir 6 medaliais. tarnavo Anglijos kariuomenėje. 1914 08 – 1918 11 I pasaul.
Žmona - Emilija Tumaitė (1913–1998), duktė - Audronė kare dalyvavo mūšiuosc Belgijoje ir Prancūzijoje. Lietuvos ka
Daškevičienė (1945), sūnūs - Edmundas (1939-1972) ir riuomenėje nuo 1919 10 13. 1920 03 24 suteiktas artilerijos
Dainius (1946-1960). leitenanto laipsnis. 1921 03 01 kaip pabėgęs išbrauktas iš ka
LYA, f. 1771, ap. 274, b. 774; TLE. t. 2, p. 174; LKKAS archyvas. riuomenės sąrašų. 1921 09 08 įsakymu laikyti ne pabėgusiu,
bet pasitraukusiu iš kariuomenės, kaip Anglijos pilietis iš savo
valdžios negavęs leidimo gyventi Lietuvoje.
Apdovanotas Anglijos kariuomeneje General Service ir Victory
medaliais.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 9; LKKAS archyvas.
KAIRYS Pranas gimė 1907 Akstinuose, Batakių vis., Tau

ragės aps. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida)
suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Prasidėjus antrajai sovietinei oku
pacijai įsitraukė į partizaninę kovą (slap. Serbentas). Priklausė
Aušrelės būrio štabui. 1949 02 16 žuvo Padvariuose, Skaud
vilės vls.
LKKAS archyvas
Kairys Petras (g. 1897)
KAIRYS Petras gimė 1897 01 19 Velželio k., Panevėžio vls. ir

aps. 1908 baigė Panevėžio realinę m-lą, vėliau Sankt Peterbur
go karo akademijoje studijavo teisę. 1912 pradėjo tarnybą Ru
sijos kariuomenėje. Sankt Peterburge baigė karo m-lą. 1912 su
teiktas praporščiko laipsnis, 1914 - paporučikio. Dalyvavo Ru
sijos-Vokietijos karo kovose Galicijoje, Lenkijoje, pateko į vo
kiečių nelaisvę. 1918 05 paleistas grįžo į Lietuvą. 191905 18
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 3 pėst. pulko 1
kuopos jaun. karininku. 1919 11 18 suteiktas kapitono laips
nis. 1920 08 01 perkeltas į Kariuomenės teismą tardytoju. 1923
05 18 pakeltas į majorus. 1925 09 07 dėl sveikatos paleistas į Kairiūksuis Ceslovas Ignas
atsargą. 1925-40 Lietuvos teisingumo m-jos Panevėžio apyl.
teismo teisėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą atleistas, dirbo
Panevėžio mokesčių inspekcijos inspektoriumi. 1941 05 27 su KAIRIŪKŠTIS Česlovas Ignas gimė 1897 06 28 Gelgau
imtas, kalintas Panevėžyje, 1941 07 06 išvežtas į Sol llecko ka diškyje, Šakių aps. Mokėsi Vilniaus vyrų g-joje, 1916 baigė
lėjimą, Čkalovo sr., 1941 1006 – į Petropavlovsko NKVD ka M. Yčo g-ją Voroneže. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 1917
lėjimą Šiaurės Kazachijoje. SSRS NKVD Ypatingojo pasitari baigė Konstantino karo m-lą Kijeve. Tarnavo 37 Sibiro pulke,

dalyvavo I pasaul. karo kovose Vakarų fronte Ukrainoje. Gri eme privačia gydytojo praktika. Mire 1965 12 22 Kaune, pa
žęs į Lietuvą mobilizuotas, 1920 12 22 paskirtas 12 pést. pulko laidotas Petrašiūnų kapinėse.
jaun. karininku. 1920 12 31 suteiktas pėstininkų leitenanto Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 laipsnio, Šv. Sta
laipsnis. 1921 10 27 - 11 06 pulko adjutantas. 1922 01 06 nislavo 2 ir 3 laipsnio ordinais.
pakeltas vyr. leitenantus. 1922 01 17 perkeltas į Gen. Žmona - Polina Cholomovaitė (1898–1979), dukros - Meile
į
kariuomenės štabo Rikiuotės skyrių žinių vedėju. 1922 10 21 Balkus (1922), Raminta Augustaitienė (1924), Aldona Damb
pasiųstas mokytis į Sen Syro karo m-lą Prancūzijoje, kurią bai rauskienė (1927).
gus 1923 10 06 paskirtas Gen, kariuomenės štabo I (Mobili LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 8: LKKAS archyvas.
zacijos) skyriaus raštvedžiu. 1924 01 10 perkeltas į Karo mo
kyklą instruktoriumi. Nuo 1924 04 30 tarnavo 8 pést. pul
ke, o nuo 10 31 - 5 pest. pulko 8 kuopos vadu. 1925 12 31
paskirtas Šaulių sąjungos II šaulių apygardos vadu. 1926
02 06 pakeltas į kapitonus, 1928 02 16 - į majorus. 1929
mokėsi LU Filosofijos skyriuje. 1933 12 14 baigė Vytauto
Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių (I laida), 1934
02 08 pervestas į administracijos (A) karininkus. 1934 02 15
pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1937 04 20 paskirtas Gin
klavimo valdybos ginklų dirbtuvių Kaune gamybos kontro
lės dalies vedėju. Mirė 1939 10 01 Kaune, palaidotas Petra
šiūnų kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1930), Šaulių
žvaigždės (1931) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės meda
liu (1928), Suomijos nacionalinės gvardijos geležiniu kryžiu
mi (1926), Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1929).
Žmona - Joana Mačionytė (1902–1984).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 7; ap. 8, b. 388. Kairiūnas Bronius
KAIRIŪKŠTIS Vladas gimė 1887 10 21 Seinuose. 1912

baigė Kazanės u-to Medicinos f-tą. 1914 mobilizuotas ir iki KAIRIŪNAS Bronius gimė 1900 07 24 Viežgų k., Pande
1918 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 Kazanės u-te su lio vls., Rokiškio aps. Mokėsi Biržų g-joje. 1921 10 19 mobi
teiktas medicinos daktaro laipsnis. Grįžus į Lietuvą 1920 01 30 lizuotas į Lietuvos kariuomenę, įstojo į Karo mokykla. Būda
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Karo ligoninės mas 1 kuopos kariūnu 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos
vyr. ordinatoriumi. 1920 10 15 suteiktas vyr. leitenanto laips išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) su
nis. 1920-22 dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose. 1923 teiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 pest. pulka jaun kari
01 16 paleistas į atsargą, 1928 02 09 – į dimisiją. 1923–37 ninku. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 paskirtas
gilino žinias Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje dirbdamas gy 5 kuopos vadu. 1931 11 23 pakeltas į kapitonus. 1933 10 11
dytoju klinikose. 1941-48 VDU ir KU dėstytojas, Farmako paskirtas 4 pest. pulko adjutantu. 1935 09 01 perkeltas į l
logijos katedros vedėjas, nuo 1944 docentas. Nuo 1949 užsi pėst. pulką pulko adjutantu, 1937 10 02 paskirtas 6 kuopos
vadu. Nuo 1939 08 29 mokomosios kuopos vadas. 1940 03 30
perkeltas į Karo invalidams šelpti komitetą reikalų vedėju. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 09 iš kariuomenės
atleistas. 1945 03 02suimtas, kalintas Panevėžyje. 19450508
Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties.
Išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. Paleistas 1955 03 22.
tuvos nepriklausomybės (1928) ir Klaipėdos išvadavimo bron
zos medaliais.
Žmona - Marija Gasiūnaitė.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 1176; ap. 8, b. 737, b. 607. 1. 32; LGG, 1.2.
d. 2, p. 18; LYA, f. K-8, ap. 2, s.rug. vnt. 3.
KAIRIŪNAS (KAIRIUNAS) Jonas gimė 1891 05 26 Vież

gų k., Pandėlio vls., Zarasų aps. 1912–13 mokesi Kauno dia
Kairiūkštis Vladas su žmona Paulina sineje seminarijoje. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 191508 -
132 Lietuitos kariuomenes karininkai

1916 01 15 tarnavo eiliniu. 1916 06 19 baigė Maskvos 1
praporščikų m-lą. 1916 06 19 - 08 01 51 lietuvių pėst. pul K
ko jaun. karininkas, dalyvavo I pasaul. karo kovose Galicijoje,
buvo sužeistas. 1916 09 – 1917 09 kuopos vadas. 1917 09 -
1918 05 milicijos v-kas Charkovo gubernijoje. Grįžęs į Lie
tuvę 1918 12 06 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenç, 12 10
paskirtas l pest. pulka jaun. karininku, 1919 01 12 - 12
į
pest. pulką karininku, 191905-11 3 kuopos vadas. Dalyva

vo nepriklausomybės kovose, pasižymėjo narsumu. 1919
06 15 perkeltas į Marijampolės batalionit. 1919 10 18 suteiktas
kapitono laipsnis. 1919 11 20 Marijampolės batalionę per
formavus į 6 pėst. pulką paskirtas 2 bataliono vadu. Nuo 1920
04 26 išbrauktas iš kariuomenės sąrašų kaip nusišovęs.
Kaladė Petras
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919) ir 4 laipsnio
(1920) ordinais.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 12: ap. 8, b. 211, ap. 7. b. 12. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Nuo 1935 05 13 LŠS I Kauno rinktinės Žemės ūkio akade
KAIRŪKŠTIS Pranas gimė 1908 Marijampolėje. Nuo 1937 mijos šaulių būrių narys. 1936 baigė Žemės ūkio akademija
LŠS Kauno rinktinės narys. 1939 09 18 baige Karo mokyklą Dotnuvoje. 1936–38 dirbo „Pieno centre“, 1938–44 - „So
(XIV asp. laida), suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laips dyboje“ Kaune. 1939 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1944
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Vokiečių oku pasitraukė Vokietiją. 1945-49 Getingeno u-te tęsė maisto
į
pramonės studijas, suteiktas daktaro laipsnis. 1949 emigravo
pacijos metu 1941 PPT bataliono technikos kuopos būrio va
das. LAF narys, nuo 1941 07 09 tarnavo štabe. į JAV. Nuo 1950 Lietuvos ūkio atstatymo studijų komisijos
LCVA kartoteka; LKKAS archyvas. narys ir maisto pramonės skyriaus vadovas. 1952-56 Ilino
jaus u-to Linkolno in-te studijavo chemiją. Nuo 1956 JAV
chemikų sąjungos narys. Dirbo chemijos tyrimo laboratorijo
je Bostone. 1976 Bostone įsteigė k-tą Lietuvos istorijai anglu k.
išleisti. 1982 paskelbė didelės apimties veikalą „Maistas ir li
gos“. Mirė 1994 11 05 Bostone, JAV.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1639. 1. 284; LKKAS archyvas.
Kakliauskas Stasys
KAKLIAUSKAS Stasys (Stanislovas) gimė 1909 01 06

Stočkūnų k., Biržų vls. ir aps. 1928 baigė Biržų g-ją, 1934
05 16 - VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1935 09 15 baigus
Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1943 Kaladė Povilas
Finansų valdybos tarnautojas.
LCVA, f. 631, ap. 7. b. 5129; LKKAS archyvas.
KALADĖ Povilas gimė 1899 01 18 Rygoje, Latvijoje. Baigė
KALADĖ Petras gimė 1909 01 01 Stankūnų k., Pandėlio realinę m-lą. 1919 06 22 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę.
vls., Rokiškio aps. 1930 baigė Rokiškio g-ją. 1931 10 29 bai 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas leitenanto
gus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. laipsnis ir paskirtas 2 pest. pulko 4 kuopos vado pavaduotoju.

1924 01 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 07 vienas iš
kariuomenės Sporto d-jos steigėjų. 1926 07 15 baigė Aukštil
jų karininkų kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1929 || 23 pa
keltas į kapitonus. 1933 02 01 baigė Vytauto Didžiojo kari
ninkų kursų Kulkosvaidininkų skyrių (I laida). Sovietų Sajungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę tarna
vo 2 pést. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1940 10 03
kulkosvaidžių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui ir RA
traukiantis į Rusiją 1941 06 26 tarp l'ostavų ir Glubokojes
kaimų Baltarusijoje rusų nušautas.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Sava
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
LCVA, 1.514, ap. 1, b. 364: LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, t. I,
P. 386.
KALADINSKAS Kazimieras (slap. Erškėtis, Šarka) gimė 1903

12 11 Želmeniškės k., Salako vls., Zarasų aps. 1925–26 tarna
vo Lietuvos kariuomenės 4 pést, pulke puskarininkiu. Nuo Kaladinskas Kazimieras (viduryje)
1927 Zarasų pasienio policijos Didžiasalio ir Rimšės užkardų
policininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 at
leistas, gyveno savo ūkyje Didžiasalio k. 1941 06 23-28 Bir Žmona - Veronika Blaževičiūtė (1912–1979), dukte - Da
želio sukilimo dalyvis Salake, vėliau tarnavo Zarasų aps. viešo nutė Širvienė (1933), sūnus – Kęstutis (1943–1974).
joje policijoje Turmante ir Dūkšte. Nuo 1944 08 nelegaliai LCVA, F. 1106, ap. 1, b. 2; f. 1116, ap. 2, b. 946; LKA, t. 16. p. 59.69.
gyveno Ažvinčių k., subūrė partizanų būrį, 1945 pavasarį re 81, 85; LGG, t. 2, d. 2, p. 20; LKKAS archyvas.
organizuotą į Vytauto apygardos Erškėčio kuopą. Šeima 1945
07 17 ištremta į Kuprosą, Juvos r., Permės sr. 1946 02 paskir KALANTA Vincas (slap. Nemunas) gimė 1925 Perlojoje, Va
tas Erškėčio-Lokio rinktinės vadu. 1947 11 15 žuvo išdavus renos vls., Alytaus aps. Mokėsi Bukiškių žemės ūkio techniku
štabo buveinės vietą Puziniškio k., Saldutiškio vls., susirėmime me agronomijos spec. Karo metu dirbo tevų ūkyje. Antrosios
su NKVD kariuomene. 1999 1007 pripažintas kariu savano sovietinės okupacijos pradžioje 1945 išėjo partizanaut. Priklausė
riu, 1999 10 13 suteiktas majoro laipsnis (po mirties). Dainavos apygardos Adolfo Baublio (slap. Merkys) būriui. Žu
Partizanai Perlojoje. Kalanta Vincas stovi ketvirtas iš kairės

vus A. Baubliui paskirtas Dainavos apygardos Kazimieraičio
rinktinės Vytauto Didžiojo kuopos vadu. 1949 07 26 žuvo
išduotas (susisprogdino bunkeryje) prie Žiūrų k., Varėnos vls., K
K
palaidotas Žiūrų kapinėse. 1999 12 24 pripažintas kariu sava

noriu, 2000 01 14 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas
Kalasauskas Mikas
1919 02 20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi

kais. 1919 10 10 pakeltas į paporučikius. 1919 12 20 -
1920 04 susirgęs šiltine gydėsi Novo Nikolajevsko m. 2 ligo
ninėje. Grįžęs į Lietuvą 1921 0907 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas 10 pest. pulko 3 kuopos jaun. karinin
Kalasauskas Ignas
ku. 1921 09 21 suteiktas leitenanto laipsnis. Reorganizavus
10 pėst. pulką nuo 1923 12 01 paskirtas 2 atskirojo pasienio
bataliono 3 kuopos jaun. karininku. 1923 12 31 pačiam pra
KALASAUSKAS Ignas gimė 1903 10 14 Balbieriškyje, Ma šant paleistas į atsargą. 1924 09 23 pačiam prašint vel priim
rijampolės aps. 1926 baigė Marijampolės gimnazijos 6 klases. tas į karinę tarnybą, paskirtas 6 pest. pulko 2 kuopos jaun.
1926 05 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenės Technikos karininku. 1926 01 01 perkeltas į 3 pest. pulką, o 09 13 - į
pulko radijo kuopą eiliniu. 1929 10 06 baigus Karo mokyklą 1 pest. pulką. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1933
(XI laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 12 21 paleistas į atsarga, 1939 12 05 –- į dimisiją. Iki 1940
4 pest. pulko 1 kulkosv. kuopos jaun. karininku. 1931 01 01 08 16 tarnavo pasienio policijoje.
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. lei Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
tenanto. Nuo 1931 1101 4 pėst. pulko 4 kuopos būrio va LCVA, F. 930, p. 8. b. 1952.211: ap. b.12.
das. 1933 11 20 pakeltas į leitenantus. 1936 04 09 perkeltas
į 3 pést. pulką kuopos vadu. 1937 11 23 pakeltas į kapito KALASIŪNAS Juozas gimė191107 29 Panevėžyje. Baige
nus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie Panevėžio mokytojų seminariją. 193509 28 pašauktas į Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šau tuvos kariuomenę. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX
lių divizijos 259 šaulių pulko kuopos vadu. Kilus Vokietijos laida) suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12–25 tarnavo lietuvių
karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulke.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1147; LYA, . K-8, ap. 3, saug. vnt. 3.
f
KALASAUSKAS Mikas gimė 1897 09 14 Daukšių k., Pa

dovinio vls., Marijampolės aps. 1915 baigė žemės ūkio m-lą.
Nuo 1916 05 01 tarnavo Rusijos kariuomenės 151 ats. pest.
pulke. 1917 1007 baigė Čistopolio praporščikų m-lą, pasiųstas
133 ats. pest. pulką, tarnavo 3 kuopos jaun. karininku. 1918
į
02 28 demobilizuotas. 1918 05 05 savanoriu įstojo į Rusijos

liaudies kariuomenę, paskirtas į Gen, štabo savanorių verba
vimo sk. vedėju. 1918 02 28 pasiųstas į Barnaulą 3 Sibiro
šaulių pulko atsargos karininkų kuopą jaun. karininku, nuo Kalastunas Juozas
Lictures kariuomenis karininkai 1.35

Karo aviaciją. 1938 08 31 suteiktas 11 eilės karo lakūno var
das, tarnavo 3 grupės 4 eskadrileje. 1940 05 25 pakeltas į lei
tenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuva carnavo 4 cs
kadriles lakūnu-žvalgu, Karo aviacijoje skraidė 165 val. Likvi
duojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 11 paskirtas RA 29
ŠTK atskirosios aviaeskadrilės grandies šturmanu. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui 1941 06 22 iš savo dislokacijos vietos Pi
vonijoje, prie Ukmergės, perskrido į Pabradę. Įsakius trauktis
į Gomelį (Baltarusija) lėktuvaļ pilotuojant politiniam vadovui
Zaikai 1941 06 23 žuvo Baltarusijoje RA numušus lėktuvaļ.
LCVA, F. 930. ap. 8.6.239.1. 327, 329: LYA. E. K-8, ap. 2. aug. vnt. 3;
1. 1323. ap. 1. b. 594. 1. 24, 6, 601. 1. 24; LKKAS archyvas.
KALĖDA Juozas gimė 1892 10 26 Pasūduonių k., Liudvi

navo vls., Marijampolės aps. 1911 baigė Marijampolės g-ių.
1915 10 16 - 1918 01 29 tarnavo Rusijos kariuomenėje Fa Kalendra Kostas
nagorijos pulko 11 grenadierių kuopos būrio vadu, dalyvavo

I pasaul. karo kovose su austrais ir vokiečiais Galicijoje bei Uk čiais. 1918–20 pietų Rusijoje kovojo su bolševikais. 1920 su
rainoje. Grįžęs į Lietuvę nuo 1919 05 08 tarnavo Marijam gen. Vrangelio armijos likučiais pasitraukė į Turkiją. 1921 grįžo
polės komendantūroje. 1920 01 27 Karo mokykloje išlaikius į Lietuvą. 1922 08 16 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
egzaminus karininko vardui įgyti suteiktas leitenanto laipsnis paskirtas 1 husarų pulko karininku. 1922 11 15 suteiktas lei
ir paskirtas į S pėst. pulką. Dalyvavo nepriklausomybės kovose tenanto laipsnis. 1924 01 31 perkeltas į II karo apygardos šta
su lenkais prie Seinų. 1920 08 14 paskirtas Marijampolės m. bą. 1924 01 31 pačiam prašant paleistas į kavalerijos karinin
ir aps. komendantu. 1920 10 12 perkeltas į Vilniaus komen kų atsargą. 1926–30 studijavo LU Teisių f-te. Baigęs nuo
dantūrą, 1019 - į Ežerėnų komendantūrą, 12 06 - į Kauno 1930 Šiaulių apygardos teismo kandidatas, nuo 1931 valsty
komendantūrą, 1921 03 24 – į Gen. štabo žvalgybos skyriųı. bės gynėjo padejejas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
1923 01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923 02 23 įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan
pabėgo iš kariuomenės, išbrauktas iš sąrašų. 1923 03 24 grį to. 1933 paskirtas Šakių aps. v-ku, 1934 – Šiaulių aps. v-ku,
žo, perduotas Kariuomenės teismui, kuris 1923 09 28 nutei 1937 - Marijampolės aps. v-ku, 1938 atliko karines pratybas
se mirties bausme sušaudant, atimtas leitenanto laipsnis ir pa 1 husarų pulke. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1939
šalintas iš kariuomenės. 1923 10 31 Respublikos Prezidento paskirtas Švenčionėlių aps. v-ku. 1941-44 Vilniaus m. ir aps.
sprendimu bausmė pakeista sunkiųjų darbų kalėjimu iki gy piliečių komiteto vidaus reikalų valdytojas, Vilniaus apygar
vos galvos. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 pa dos komisaro patarėjas. 1944 pasitraukė į Vokietija, po karo
leistas iš kalėjimo. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo emigravo į Kanadą. Mirė 1980 05 24 Toronte, Kanadoje.
į Kolumbiją, gyveno Medeljine. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1934), Saulių
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. žvaigždės (1939) ordinais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3
Žmona - Marija Bindokytė, sūnūs - Juozas (1916) ir Kęstu laipsnio kryžiumi (1935), Lietuvos nepriklausomybės med.l
tis Kazimieras (1921), dukros - Danė (1918) ir Laimutė liu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1936);
(1922). Rusijos kariuomenėje - Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordinu.
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 14; ap. 1, b. 190. Žmona - Veronika Sušinskaitė (1906-1997), duktė - P.l
f
jauta Kazilienė (1930), sūnus - Arvydas.

KALENDA Juozas gimė 1916 12 12 Simferopolyje, Rusi LCVA, . 930. ap. 2K, b. 17; BLE, 1. 11. p. 308; LKKAS archyvas
f
joje. Grįžęs į Lietuvą baigė Aukštesn. technikos m-lą Kaune.

1938 05 01 įstojo į Karo mokyklą. 1939 09 18 ją baigus (XIV KALETKA (KOLIADKA) Benediktas gimė 1898 1007 An
asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir talkių k., Vilkijos vls., Kauno aps. Baigė Vilkijos liaudiesmokyk
paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1940 02 24 Šaulių la, 1919- Kauno „Saulės“ g-jos 5 klases. 1919 06 11 įstojo į
s-gos 49 Pieno centro šaulių būrio narys. 1944 VR 301 bata Lietuvos kariuomenę, paskirtas KAM kanceliarijos vyr. raštve
liono, dislokuoto Ašmenoje, karininkas. 1944 05 15 vokiečių džiu. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas
suimtas, 05 27 išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą. pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pest. pulka jaun.
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1634, 1. 506; LKKAS archyvas. karininku. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus, 1933
11 20 - į kapitonus. Nuo 1933 1 pést. pulko 4 kuopos val
KALENDRA Kostas gimė 1898 04 11 Rygoje, Latvijoje. Mo das, nuo 1936 10 ūkio kuopos vadas. 1939 12 11 perkeltas
kesi Aleksandro g-joje. 1915-17 tarnavo Rusijos kariuome į Utenos aps. komendantūrı raštvedžiu. Sovietų Sąjungai oku
nėje, baigė karo m-lą, dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokie pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 194009

g-ją. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas
pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 pest. pulko
bataliono Prienuose kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1938 K
K
baigė fizinio lavinimo karininkų kursus. 1939 10 19 pakeltas

į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5
pest. pulko maisto tickeju. Likviduojant Lietuvos kariuome
nç 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos at
skirojo pionierių bataliono maisto tiekimo v-ku. 1941 06 14
suimtas Varėnos poligone, ištremtas į lagerį Norilske. 1942
09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 me
tų lagerio. Scima 1944 emigravo į Angliją. 1950 12 09 pa
leistas iš lagerio, paliktas tremtyje Norilske, 1956 05 19 pa
leistas iš tremties. 1958 grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje, dirbo
Lietuvos SSR Vyriausiajame materialinio techninio tiekimo ko
mitete, vėliau - namų statybos kombinate. Mirė 1977 08 31
Kaletka Benediktas
Vilniuje, palaidotas Saltoniškių kapinėse.
Pirmoji žmona - Janina Varkalaitė (susituokė 1939), sūnus -
iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui vadova Rimgaudas (1940); antroji žmona - Velta Vavere (susituoké
vo sukilimui Utenoje, vėliau buvo Utenos aps. karinio v-ko 1951 tremtyje, m. 1972).
padėjėjas. 1943 04 įstojo į pogrindinę LF karinę „Kęstučio“ LCVA, F. 930, ap. 7, b. 8426; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, .
organizaciją. 1944 03 15 įstojo į VR, paskirtas 305 bataliono 1, p. 388; LKKAS archyvas.
vadu. 1944 10 LLA pasiųstas į Švenčionių aps. organizuoti
partizanus. 1945 01 suėmus Tigro partizanų rinktinės vadą
L. Vilutį, jai vadovavo (slap. Utenis). 1945 04–05 Jungtinės
Tigro rinktinės vadas (slap. Kęstutis, Senis). 1945 06 14
NKVD agentų pagalba suimtas Kvaselių k., Leliūnų vls., ka
lintas Utenoje, vėliau Vilniuje. 1946 10 20 tardymo metu
šoko pro langą ir mirtinai susižalojo.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 565, 742, 904; ap. 7, b. 12; ap. 5, b. 1152;
LNTK, p. 267-271; LKA, t. 16, p. 8–9, 53–55; LGG, t. 2, d. 2, p. 23.
M
KALIBATAS Alfonsas gimė 1914 11 12 Niujorke, JAV. At

vykęs į Lietuvą baigė Kavarsko prad. m-lą, 1934 – Ukmergės
Kalibatas Kazys
KALIBATAS Kazys gimė 1909 11 10 Žvirblėnų k., Kavars

ko vls., Ukmergės aps. 1931 baigė Ukmergės g-ją. 1933 09 15
baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas pėstininkų jaun. lei
tenanto laipsnis ir paskirtas į 2 pėst. pulką. 1936 12 31 pa
keltas į leitenantus. 1938 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomikos
skyr. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 pést. pul
ko 4 kuopos būrio vadu. 1940 07 24 paskirtas į 9 pest. pulko
kuopos vado padėjėju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos būrio
vadu.
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 740; 1.561, ap. 2, b. 4756; LYA, F. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3.
O
KALIKAUSKAS Petras gimė 1894 01 02 Čivonio k., Vei
Kalibatas Alfonsas sėjų vls., Seinų aps. 1907–13 mokėsi Seinų m-loje, 1915 16 -

Kalinauskas Juozas
Kalikauskas Petras
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šau
lių divizijos 294 šaulių pulko mokyklos minosvaidžių būrio
mokytojų seminarijoje Voroneže. Nuo 1916 09 27 tarnavo vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui su RA traukiantis iš Vare
Rusijos kariuomenėje. 1917 baigė Vilniaus karo mokyklą, eva nos į Vilnių pateko į vokiečių nelaisvę. Paleistas 1941 07 12–
kuotą į Poltavą. Iki 1918 02 13 tarnavo Oriole, Poltavoje, Ja 07 25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 22 apsaugos pulke.
roslavlyje. 1918 11 grįžo į Lietuvą. 1919 01 09 savanoriu 1941 08 20 priimtas į Gardino savisaugos dalinį (vėliau – 15
įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Seinų komendanto pa batalionas) 2 kuopos vado padėjėju, nuo 1943 - kuopos va
dėjėju. 1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Nuo du. 1944 išformavus dalinį išvyko į Vokietiją, dirbo gynybos
1920 07 10 Seinų komendantas. 1921 01 10 perkeltas į At objektų statyboje prie Dancigo. Grįžęs į Lietuvą 1944 10 03
sargos batalioną būrio vadu, o 06 18 – į 12 pest. pulką. 1922 savanoriu įstojo į LKDI (buv. TAR), paskirtas 1 lietuvių sava
10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923 norių pulko 2 kuopos vadu. 1944 10 07 kautynėse prie Sedos
05 18 pakeltas į kapitonus. 1923 12 31 perkeltas į 2 pést. sužeistas, pateko į rusų nelaisvę, kalėjo Šiauliuose, vėliau – la
pulką kuopos vadu, nuo 1932 10 raštvedys. Sovietų Sąjun geryje Dvinske, Vologodsko sr. 1946 paleistas grįžo į Lietuvą.
gai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1947 dirbo Jonavos miškų plukdymo kontoroje. 1949 baige
10 09 iš kariuomenės atleistas. Karo metu slapstėsi, po karo Archangelsko miškų in-tą, dirbo Biržuose, Kaune, Druskinin
gyveno pas gimines Lazdijų r. Mirė 1959 04 Kazlų Rūdoje. kuose. 1953 suimtas, 1954 02 19 Karo tribunolo nuteistas
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sava 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1955 pab. iš įkalinimo
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. paleistas. Nuo 1955 11 28 dirbo Tauragės, vėliau Pabradės
Žmona - Zinaida Borchert (1902–1982), dukros - Birutė miškų ūkyje. 1977 01 01 paskirtas Vilniaus miškų ūkio Su
Ona Plioplienė (1933) ir Algė Marija (1935–2003), sūnus - dervės girininkijos miškų meistru. Mirė 1982 09 26 Vilniuje.
Viktoras (1939). Žmona - Michalina Ščerbauskaitė (1926), duktė - Žibutė
LCVA, F. 930. ap. 5, b. 1154; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS Kaplerienė (1962).
archyvas LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 375–376: ap. 8, b. 740. 1. 201: f. R
1018, ap. 1, b. 102, 1. 5; f. R-620, ap. 1, b. 308, 1. 15; LYA. f. K-1, ap.
KALINAUSKAS Juozas gimė 1908 01 06 Saltininkų k., Kros 58, b. 34346/3; f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
nos vls., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės realinėje g
joje. 1929 baigė Marijampolės mokytojų seminariją. 1930 pa KALINAUSKAS Leonas gimė 1898 09 15 Bakšiškių vns.,
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mo Krakės vls., Kėdainių aps. Mokėsi Kėdainiuose. 1919 12 16
kyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėstininkų leitenan
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931–34 to laipsnis ir paskirtas 7 pest. pulko 6 kuopos jaun. karininku.
mokytojavo prad. m-lose Braziukuose ir Sudarge, Šakių aps. 192001 19–1921 06 20 dalyvavo nepriklausomybės kovose
Nuo 1933 LSS narys, 1934 įstojo į Kauno fizinės kultūros ins su lenkais. 1921 06 21 perkeltas į Karo ligoninę ūkio kuopos
titutą. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. karininkų vadu, 1922 03 11 – 2 pėst. pulką, o 03 28 – į Kauno ko
į
kursus, priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas 6 pést. pulko bū mendantūrą. 1923 06 22 Kariuomenės teismo sprendimu pa
rio vadu. 1938 baige minosvaidininkų kursus. 1938 07 22 šalintas iš karo tarnybos. 1920 12 31 apdovanotas I rūšies 1
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar laipsnio „Vyties kryžiumi“, tačiau Kariuomenės teismo spren
navo 6 pést. pulke minosvaidžių būrio vadu. Likviduojant Lie dimu atimtas karininko laipsnis ir visi pasižymėjimo ženklai.
138 Lictures karinomics karininkai

KALININAS Stepas gimė 1890 11 12 Melnytelės vnk., Jo
navos vls., Kauno aps. 1912 baige Panevėžio mokytojų semi K
nariją, 1912–14 mokytojavo Upninkėlių prad. m-loje (Kau
no aps.). Nuo 1914 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1915 bai
ge Kijevo praporščikų m-lą, tarnavo 1 korpuso intendantu.
Dalyvavo I pasaul. karo mūšiuose Galicijoje, Rytų Prūsijoje.
Du kartus sužeistas. 1918 08 12 pakeltas į kapitonus. Grįžus
į Lietuvą 1920 10 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į Atsargos batalioną jaun. karininku. 1920 10 29 su
teiktas kapitono laipsnis. 1920 11 04 perkeltas į 8 pést. pul
ką, 1921 12 16 - į 1 atsargos batalioną, 1922 07 01 - į 7
pest. pulką vyr. karininku, 1923 12 31 - į 6 pést. pulko ūkio
Kalinauskas Leonas kuopą, 1926 09 13 - į Karo aviaciją 3 eskadrilės jaun. kari
ninku, vėliau – į mokomąją eskadrilę. 1927 02 11 pačiam pra
Žmona1- Liuda Dainaitė, sūnus – Romualdas Algimantas šant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1934 mo
(1923). kytojavo Kauno aps. Upninkėlių prad. m-loje. 1939 09 18 -
LCVA, ap. 2K. b. 15, 167. 11 01 Transporto batalione atliko karines pratybas. 1940
04 22 paleistas į dimisiją. 1944 mokytojavo Baltromiškės k.,
Jonavos r. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 08 15
suimtas, 1944 11 23 byla nutraukta mirus kaliniui.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 2 ir 3 laips
nio ordinais su kardais, Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio ordinais.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 21; LGG, t. 2, d. 2, p. 25.
KALINO Juozas gimė 1881 07 01 Kaune. 1900 baige Tveres

1
kavalerijos karo m-lą. Rusijos kariuomenėje tarnavo 14 ulonų
pulke mokomosios komandos v-ku. 1904 pakeltas į poruči
kus. Dalyvavo Rusijos–Japonijos kare, sužeistas. 1906-19
Dono kazokų pulko, vėliau 3 dragūnų pulko eskadrono mo
komosios komandos vadas. 1908 pakeltas į rotmistrus. 1914
kulkosvaidžių komandos v-kas. Dalyvavo I pasaul. kare su vo
kiečiais, kovojo Rytų Prūsijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Besa
rabijoje. 1916 pakeltas į papulkininkius, 1917 – į pulkinin
kus. Grįžus į Lietuvą 191901 21 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas atsargon prie Kauno komendantūros.
1919 03 29 paskirtas į Karo mokyklą vyr. kavalerijos instruk
toriumi. 1919 10 18 suteiktas pulkininko laipsnis. 1920 09 03
kaip nereikalingas tarnybai paleistas į atsargą. 1933 05 11 iš
brauktas iš ats. karininkų sąrašų kaip miręs.
Kalinauskas Zigmuntas
nio, Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais.
KALINAUSKAS Zigmuntas (Zigmas) gimė 1909 03 16 Žmona – Zofija, sūnus – Dovydas, dukros - Aliona ir Tamara.
Biržuose. 1929 baigė Biržų g-ją. Studijavo geodeziją Brno aukš LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 19.
tojoje technikos m-loje Čekoslovakijoje. Pašauktas į Lietuvos
kariuomenę iš Biržų aps. komendantūros, 1931 09 16 pa KALINO Romualdas gimė 1880 12 24 Kaune. 1898 sava
skirtas į l pest. pulką. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII noriu įstojo į Rusijos kariuomenės Novorosijsko 7 dragūnų pul
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir ką. 1898 08 15 baigė Tverės kavalerijos karo m-lą, 1899 –
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Toliau studijavo kaip Jelizavetgrado kavalerijos karo m-lą ir 1900 ten pat aukštes
KAM stipendininkas, 1935 baigė mokslus ir paskirtas geode niuosius karininkų kursus. 1900 12 13 - 1903 10 17 su 51
zininku į Žemės tvarkymo departamentą Kaune. 1939 02 15 Černigovo dragūnų pulku dalyvavo Rusijos-Japonijos kare,
pakeltas į ats. leitenantus. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 už pasižymėjimus kovose pakeltas į vachmistrus. 1914 07
emigravo į JAV. Mire 1976 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimie kovojo I pasaul. karo fronte 3 Smolensko ulonų pulke. Nuo
ro kapinėse. 1916 07 3 Smolensko pulko 8 eskadrono vadas. 1916 11
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 15; LKKAS archyvas. perkeltas atsargos raitelių pulka, 1917 11 demobilizuotas.
į
Lietuvos 139
kariuomenės karininkai
Grįžus į Lietuvą 1919 01 26 mobilizuotas į Lietuvos kariuo stačiatikių dvasiniams reikalams. Nuo 1925 06 sirgo aktyvia
menę, paskirtas atsargon prie Kauno komendantūros. 1919 plaučių tuberkulioze, todėl 1926 02 04 atleistas iš tarnybos.
11 30 suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, paskirtas į l Tarnavo stačiatikių šventiku Kaune. Mirė 1954.
raitelių pulką. 1920 03 01 paleistas į atsargą, 1928 10 11 - Žmona - Marija (1865), sūnus – Dimitrijus, duktė – Nina.
į dimisiją. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 419; ap. 7, b. 14. 1. 140.
nio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio, Šv. Georgijaus su kardais ordinais.
Vedęs, turėjo dukrą.
LCVA, 1.930, ap. 2, b. 20.
KALISKIS Dimitrijus gimė 1880 03 22 Zasimovičių k., Pru

žanų vls., Gardino aps. Baigė Sankt Peterburgo u-to Rytų f-tļ,
1914 - Sankt Peterburgo Rytų akademiją. 1914 07 25 sava
noriu įstojo į Rusijos kariuomenės 28 artilerijos brigadą, pra
porščikas. Vėliau suteikti paporučikio ir poručiko laipsniai. Da
lyvavo I pasaul. kare, 1914 08 ir 1916 06 sužeistas. 1917 04 19
pakeltas į štabskapitonus, tarnavo baterijos vadu. Grįžęs į Lie
tuvą priimtas į artilerijos karininkų atsargą. 1927 11 03 – 12 01
Aukštuosiuose karininkų kursuose atliko karines pratybas atsargos
karininkams. 1928 10 11 suteiktas artilerijos ats. kapitono laips
nis. Dirbo valdininku Lietuvos komerciniame banke Kaune.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 2 ir 3 laips Kalytis Anicetas
nio, Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio ordinais, trim kareiviškais Šv.
Georgijaus kryžiais.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1462a. KALYTIS Anicetas gimė 1913 01 09 Kauliniškio k., Ute
nos vls. ir aps. 1932 baigė Utenos g-ją. 1932 09 12 pradėjo
KALISKIS Eustafijus gimė 1865 06 20 Arigavo k., Kobri studijas VDU Technikos f-te. 1934 09 18 pašauktas į Lietu
no aps., Gardino red. Baigė Vilniaus dvasinę stačiatikių semi vos kariuomenę, tarnavo 1 pėst. divizijos Ryšių bataliono tele
nariją. 1920 07 01 paskirtas Lietuvos kariuomenės kapelionu fono-telegrafo kuopoje. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X
Lietuvos stačiatikių eparehijos taryba. Iš kairės tarybos narys A. Sokolovas, p-kas metropolitas
protojerejus J. Korčinskis, metropolitas Elevferijus, metropolitas protojerėjus E. Kaliskis,
šventikas S. Semionovas, juriskonsultas T. Tatarincevas.

laida) suteiktas ryšių ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
asp.
mas į ryšių karininkų atsargal. 1935 tęsė studijas VDU Teisių f K
te. 1941 06 23–28 Birželio sukilimo dalyvis. 1947 mokytoja
vo Kretingoje. 194704 12 suimtas NKVD, kalintas Kretin
goje. 1948 03 20 Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio
ir 5 metams tremties. 1948 09 15 išvežtas į Intlaga Komijoje.
Seima ištremta 1949. 1957 0105 atvežtas į kalėjimą Vilniuje,
paleistas 1957 01 22.
Pirmoji žmona - Adele Kubiliūtė (1923); antroji žmona - Ja
nina Miliauskaitė (1922), sūnus - Ramojus Anicetas (1944).
ICVA. 1930. ap. 7. 6. 7290: ap. 8, 6.875;1.500, ap. 1, 1.585; LGG.
1. 2. 3. 2. p. 25.
Kalmantas Mykolas
KALMANTAS (KALMATAVIČIUS) Mykolas (Mikas) gi

me 1895 10 05 Mešonių k., Mielagėnų vls., Švenčionių aps.
1912 Sankt Peterburge baige vid. technikos m-lą. Iki 1915
mokesi Petrogrado g-joje. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę
1916 baige Peterhofo 3 praporščikų karo m-lą, suteiktas pra
porščiko laipsnis. 1917 įstojo į lietuvių batalioną Smolenske,
kurį išformavus grįžo į Lietuvą. 191907 03 mobilizuotas į Lie
tuvos kariuomenę, paskirtas Ukmerges bataliono 2 kuopos jaun.
karininku, vėliau kulkosvaidžių komandos v-ku. 1919 11 18
suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 12 15 batalioną per
formavus į 8 pést. pulką paskirtas pulko ryšių komandos v-ku.
Kalkys Petras 1919–20 kovesi su bolševikais Kaukonių-Dauguvos ruože,
su lenkais prie Augustavo ir Vilniaus. 1920 08 20 paskirtas 6
kuopos, vėliau mokomosios kuopos vadu. 1922 05 01 pakel
KALKYS Petras gimė 1906 01 31 Lebeniškių k., Vabalnin tas į kapitonus. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus
ko vls., Biržų aps. 1920–26 mokėsi Panevėžio g-joje, 1927 (II laida). 1923 savanoriu nuvyko į Klaipėdos kraštą Mažosios
28 - Gruzdžių aukštesn. gyvulininkystės ir pienininkystės m Lietuvos gelbėjimo k-to žinion, paskirtas II sukilėlių grupės vadu
loje. Nuo 1929 04 05 dirbo AB „Pieno centras“. 1930 11 07 (slap. M. Bajoras). 1923 01 09–22 dalyvavo vaduojant Klai
pašauktas karinei tarnybai į Lietuvos kariuomenės 1 pest. pul pėdą, vadovavo sukilėliams užimant Pagėgių m. ir aps., paskir
ką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp laida) suteiktas
tas šios teritorijos komendantu. 1923 01 15 su trimis kuopo
pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų mis prasiverže pro prancūzų gynybos liniją ir užemė Klaipėdą,
karininkų atsargą. Iki 1939 12 15 dirbo AB „Pieno centras“ asmeniškai suėmė vyriausiajį prancūzų komisarų gen. Petisnė,
Paežerių–Subačiaus, Pryšmančių ir Varlaukio pieninėse. Nuo administravusį Klaipėdos kraštaa. 192301 16 paskirtas Klai
1935 12 06 LŠS VIII Vilkaviškio rinktinės ats. karininkų bū pėdos krašto savanorių sukilėlių 1 pulko vadu. 1923–25 S
rio šaulys, nuo 1937 1004 14 Žaliosios būrio vadas, nuo 1939 pest. pulko bataliono vadas. 1924 studijavo VDU Teisių f-te.
11 18 33 Vilkijos kuopos šaulys. 1939 Vilkijos vls, įsigijo že 1925–35 Lietuvos Šaulių s-gos v-kas. Vienas aktyviausių skau
mes. 1939 12 15 priimtas civiliu tarnautoju į 5 internuotųjų tijos organizatorių, 1925–27 vyriausiasis skautas, 1929–40 ir
stovyklą. 1940 04 30 pačiam prašant perkeltas į l internuo 1945–50 garbės gynėjas. Vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų
tųjų stovyklą. Dėl įstaigos likvidavimo 1940 09 01 iš tarny (1927), Lietuvių-suomių d-jos pirmininkas (1935). 1926
bos atleistas. 1945 03 10 įsidarbino Vytėnų sodininkystės-dar 02 16 pakeltas į majorus, 1929 11 23 - į pulkininkus leite
žininkystės bandymų stotyje, kur dirbo iki pensijos. nantus. 1931 08 29 išklause Aukštesn. karininkų kursus. 1935
)
,
,
Mire
1989 04 05, palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse. 07 20 perkeltas į Kariuomenės štabą, paskirtas ypatingų reika
1934
1917–1996
susituokė
Kairytė
Žmona
Magdelena
lų karininku prie kariuomenės vado. 1935 11 23 pakeltas į

sūnūs - Algimantas (1936) ir Rimas (1941). pulkininkus. 1938 11 03 perkeltas įGinklavimo v-bą Ben
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 24; 1.561, ap. 2, b. 1644. 1. 366-368: IKKAS drojo skyriaus v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
archyvas
06 25 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1941 05 17
Lietuvos karinamonos karininkai 141

baigė Karo mokyklą (XII asp. laida), suteiktas pėstininkų ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų at
sargą. 1939 06 30 baige Pedagoginį institutą Panevėžyje.
1939–40 Braziukų (Šakių aps.) m-los vedėjas, vėliau moky
tojavo Kauno kurčių-nebylių m-loje. Iki 1940 LŠS narys. 1940
studijavo VDU Medicinos f-te. Vokiečių okupacijos metu iš
vežtas darbams į Vokietiją. Patekus į RA nelaisvę 1945 04 20 -
1946 10 16 tarnavo RA.
Apdovanotas 2 RA medaliais.
LCVA, . 391, ap. 6. b. 771: f. 631. ap. 7. b. 18184.
f
KALNAITIS Juozas gimė 1913 10 29 Paalsio k., Šimkai
čių vis., Raseinių aps. 1932 baigė Raseinių g-ją. Mokėsi VDU
Technikos f-to Statybos skyriuje. 1934 įstojo į Karo mokyk
lą. 1935 09 15 ją baigus (X asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. 1935
dirbo Siaurųjų geležinkelių direkcijoje braižytoju. 1938 09 20
dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Nuo 1938 04 14 LŠS VDU
studentų šaulių kuopos narys.
LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 26; f. 561. ap. 2, b. 1634.
KALNIETIS Jonas gimė 1909 09 03 Kavolių k., Panemu

nio vls., Rokiškio aps. Baige Rokiškio g-ją. 1930 08 20 pašauktas
į karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1932 10 31 baigus
Kalmantas Mykolas su žmona Vanda
Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas pėstininku jaun. leitenan
to laipsnis ir paskirtas į 8 pést. pulką. 1934 07 31 baige kul
kosvaidininkų kursus (II laida). 1934 12 15 baige automati
suimtas, kalintas Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas, nių pabūklų dalinių vadams parengti 3 savaičių kursus. Nuo
Kauno m. ir aps. komendanto paskirtas Ginklavimo v-bos v 1935 09 01 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadas, ve
ko padejeju. 1943–44 Kauno m. ir aps. pensijų skyriaus v liau kuopos vadas. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. Nuo
kas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, tačiau grįžo ir 09 29 paskirtas 1937 06 01 mokomosios kuopos vyr. karininkas, vėliau kuo
įLKDI (buv. TAR) štabą Spaudos ir švietimoskyriaus v-ku. pos vadas. 1939 10 16 paskirtas pulko antruoju adjutantu.
Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją, 1948 emigravo į JAV, 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sajungai okupavus
gyveno Čikagoje. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos šau Lietuvą tarnavo 8 pėst. pulko mokomosios kuopos vadu. Lik
lių sąjungą emigracijojenarys. Mirė 197606 06 Čikagoje, pa viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
laidotas Šv. Kazimiero kapinėse. 2002 pripažintas kariu sava ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko prieštankinės bate
noriu (po mirties). rijos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923), DLK Gedi 08 09 priimtas į LSD tarnybą, paskirtas į Molodečno savisau
mino 3 laipsnio (1928), Šaulių žvaigždės (1931), Gedimino gos dalį. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV.
vilko (1932) ir Lelijos (1931) ordinais, ugniagesių „Artimui Mirė 2000 08 10 prie Baltimorės, palaidotas Čikagoje.
pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi (1934), Klaipėdos išvadavimo Apdovanotas ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiu
mi (1938).
sidabro (1925), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Šaulių
žvaigždės ordino (1939) medaliais, Latvijos išsivadavimo ka Žmona – Jadvyga Aukštuolytė, sūnus – Algis.
ro 10-mečio (1929) medaliu, Latvijos Aizsargų nuopelnų LCVA, f. 930, ap. 8, b. 311, 348, 736; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
(1929), Estijos ugniagesių 1 laipsnio aukso (1935), Suomijos
nacionalinės gvardijos geležiniu (1926) kryžiais. KALNIETIS Jonas gimė 1915 10 09 Piliakalnio vnk., Ka
Žmona-Vanda Gintilaite (1908-1965, susituokė 1930), sū majų vls., Rokiškio aps. Baigė Rokiškio g-ją. 1938 05 12 bai
nus - Vytautas Mykolas (1932), duktė – Vanda Danutė Kaz gus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas artilerijos jaun. leite
lauskienė (1934). nanto laipsnis ir paskirtas į 4 artilerijos pulką 3 baterijos ugnies
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1157; ap. 2K, b. 25; f. 523, ap. 1, b. 10; F. 561, būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 28
ap. 2, b. 4535; f. 402, ap. 4, b. 519; LKKAS archyvas. suimtas, kalintas Kaune. 1940 08 05 atgaline data atleistas iš
kariuomenės. Karo metu tarnavo LSD, 1941 08 20 priimtas į
KALNAITIS Antanas gimė 1916 06 13 Paalsio k., Šimkai 3 PPT batalioną, paskirtas 1 kuopos vadu. 1942–44 dirbo Ro
čių vls., Raseinių aps. 1936 baigė Raseinių g-ją. 1937 09 15 kiškio aps. v-ko pavaduotoju. Formuojant Vietinę rinktinę pri

K
20
Kalniūnas Antanas
Kalnietis Jonas (g. 1915)
1946 12 21 suimtas, kalintas Kaune, veliau - Lukiškių kalė

imtas į ją. Karo pab. su šeima traukėsi į Vokietiją, tačiau nesėk jime Vilniuje. 1948 08 18 SSRS NKVD Karo tribunolo nu
mingai. Antrosios sovietinės okupacijos metu 1944 pab. išėjo teistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1948 09 03 iš
partizanauti, kovojo Žemaitijoje. Žuvo 1945 06. vežtas į lagerį Magadane. 1949 03 15 žuvo lageryje.
Žmona - Elena Stulgaitė (1912–1987), dukros - Viktorija Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1935), Lie
Marčenienė (1942) ir Leonarda (1945-1953). tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 736; LKKAS archyvas. garbės ženklu (1936).
Žmona - Jonė Kutkaitė (1918, susituokė 1939), sūnus - Al
KALNIETIS Liudas gimė 1906. Būdamas moksleivis III Tel gimantas (1941).
šių skyriaus šaulys 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išva LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 28; ap. 5, b. 1158; LGG, t. 2, p. 27; LYA, f.
davime. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) su K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
teiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. Dirbo Kauno apylinkės teisėju. So KALPOKAS Juozas gimė 1916 08 18 Roviškėlių vnk., Pa
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas ir išvežtas nemunio vls., Rokiškio aps. Mokėsi Rokiškio g-joje. 1937 07 01
į Sevurallagą, Garių r., Sverdlovsko sr. 1942 10 17 SSRS pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1940 08 19 baigus Karo
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti. 1942 12 02 mokyklą (XXI laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laips
sušaudytas Sverdlovske. nis ir paskirtas 4 pest. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos būrio
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK
LCVA, f. 930, ap. 7, b. 5246; LGG, t. 1, p. 389. 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus
karui žuvo (nušautas) Varėnos poligone.
KALNIŪNAS (ZAGURSKIS) Antanas gimė 1901 06 04 LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310; LKKAS archyvas.
Vincentavo k., Čekiškės vls., Kauno aps. Baige g-ją Vilkijoje.
1923 10 26 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1925 09 07 KALPOKAS Pranas gimė 1910 09 09 Jokūbiškio vnk., Juo
baigus Karo mokyklą (VIII laida) suteiktas pėstininkų leite dupės vls., Rokiškio aps. 1931 baigė Rokiškio g-ją. 1933 09 15
nanto laipsnis ir paskirtas į 9 pest. pulką jaun. karininku. 1926 baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas pėstininkų jaun. lei
01 01 perkeltas į 4 pėst. pulko 2 kulkosvaidžių kuopą, 1928 tenanto laipsnis ir paskirtas 4 pėst. pulko 2 kuopos būrio va
01 10 - į Karo aviaciją. 1930 02 15 baigė Aukštųjų karinin du. 1934 10 30 baigė karininkų fizinio lavinimo kursus (I
kų kursų Aviacijos skyrių (II laida). Nuo 1932 01 01 I eilės laida), o 1936 – minosvaidininkų karininkų kursus (I laida).
karo lakūnas. 1932 11 21 pakeltas į kapitonus. 1932 11 21 - 1936 10 21 paskirtas minosvaidžių būrio vadu. 1936 12 31
1935 09 21 Karo aviacijos mokyklos mokomosios grupės in pakeltas į leitenantus. 1938 11 22 paskirtas pulko antruoju
struktorius, nuo 1936 klasės vedėjas. 1936 11 23 pakeltas į adjutantu. Pasižymėjo karininkų šaudymo pistoletu varžybo
majorus. 1936 komandiruotas į Belgiją ginklų pirkimui. 1938 se 1937 (II vieta), 1939 (I vieta). Nuo 1939 09 14 Panevėžio
05 20 paskirtas Karo aviacijos mokomosios grupės vadu. Nuo igulos placadjutantas. Nuo 1938 pulko sporto vadovas. So
1939 05 11 aviacijos specialybės egzaminų komisijos narys. vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4. pest. pulko štabo
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos mobilizacijos skyriaus karininku. Likviduojant Lietuvos kariuo
kariuomenę 1940 10 22 iš kariuomenės adeistas. Karo aviacijoje menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
skraidė 576 val. Po karo gyveno Julijanavos vnk., Kauno r. 262 šaulių pulko sporto vadovu, tarnavo pulko štabo v-ko

KALVAITIS Jurgis gimė 1885 07 27 Pagegiuose, Šilutės aps.
Karinç tarnybą pradėjo vokiečių kariuomenėje. 1914 I pasaul.
kare kovojo Rytų Prūsijoje, 1915 – Lenkijoje ir Karpatuose,
buvo sužeistas. Veliau kovojo su bolševikais Ukrainoje, daly
vavo karinėje operacijoje Turkijoje. 1918 05 15 suteiktas lei
tenanto laipsnis. 1919 mokėsi karo m-loje Vokietijoje. Grįžus
į Lietuvą 1921 09 30 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
karininku į atsargos batalioną. 1922 01 06 suteiktas vyr.
l
leitenanto laipsnis. 1922 07 01 perkeltas į 7 pest. pulką vyr.
karininku. 1923 01 09-22 – dalyvavo Klaipėdos išvadavi
mc. 1923 05 05 perkeltas į 10 pést. pulką, o 07 16 paleistas
0
iš kariuomenės į pėstininkų karininkų atsargą, 1936 12 31 -

į dimisiją.
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu; Vokie
tijos kariuomenėje – 2 laipsnio Geležiniu kryžiumi.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 34.
Kalpokas Pranas
trečiuoju padėjėju. 1940 11 15 pakeltas į vyr. leitenantus.

1941 06 14 suimtas Varėnos poligone ir ištremtas į lagerį No
rilske. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 8 metams lagerio. 1949 09 14 iš lagerio paleistas, pa
liktas tremtyje Norilske. Po reabilitacijos 1956 11 26 grįžo į
Lietuvą. Nuo 1957 08 01 Panevėžio elektros tinklų vyr. pre
kių žinovas, 1958–79 tiekimo skyriaus v-kas. 1991 11 23
pakeltas į dimisijos majorus.
Žmona - Prane Brazauskaitė (1908-1994, susituokė 1937),
dukre - Rita Regina Sasnauskienė (1938), sūnus – Pranas Al
girdas (1940-2000).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 31; ap. 8, b. 615, I. 187; LGG, t. 1. p. 389:
Kalvenas Mykolas
KALUGINAS Leonas Krašto apsaugos ministerijos 1919
02 11 įsakymu nuo 1919 01 21 paskirtas į 1 baltgudžių pul
ką karininku. Mirė 1919 12 11. KALVĖNAS (KOVALSKIS) Mykolas gimė 191407 09 Kau
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 32. ne. 1934 baigė Kauno jėzuitų g-ją. 1936 09 15 baigus Karo
f
KALVAITIS Brunonas gimė 1902 11 26 Pajevonyje, Vilka

viškio aps. 1924-28 LU studijavo teisę. 1929 baigė Taiko
mąją kriminalistikos m-lą Romoje, teisės daktaras (1930). 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstinin
kų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. 1932 kriminalinės psichologijos dėstytojas Po
licijos m-loje Kaune. 1932–40 Vidaus reikalų m-jos Saugumo
departamento juriskonsultas. 1934–39 žurnalo „Kriminalis
tikos žinynas“ steigėjas ir redaktorius. 1937 11 23 pakeltas į
ats. leitenantus. Iki 1944 advokatas. 1944 pasitraukė į Vokie
tiją. 1945 pabėgėlių stovyklos Augsburge p-kas. 1946–49
UNRRA teisinio skyriaus steigėjas ir vadovas, 1948–49 Lie
tuvių teisininkų d-jos centro v-bos p-kas. 1949 emigravo į JAV,
vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu Bostone.
Žmona - Elena Šalkauskaitė (1910).
LCVA, . 930. ap. 7. b. 5246; LKKAS archyvas. Kalvaitis Brunonas
f
IH Lictuvos kariuomenes karininkai

mokyklą (XVIII laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į 3 pést. pulką. 1939 10 19 pakeltas į leite K
nantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 pést. 17
pulke 9 kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuome
nę 1940 10 03 paskirtas į RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos
259 šaulių pulką šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui
iš RA pasitraukė. 1941 07 16-25 tarnavo lietuvių karių Vil
niaus įgulos 1 apsaugos pulke.
LCVA, 1.516, ap. 1, b. 504; f. 930, p. 8, 6. 789; LYA, 6. K-8, ap. 2.
saug. vnt. 3.
Kamantauskas Aleksandras
Teisių skyrių, dirbo juristu Užsienio reikalų m-joje, 1932–

34 - Kauno apygardos teisme. 1935 09 15 baigus Karo mo
kyklą (X asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1935 advo
katas. Nuo 1936 12 23 LŠS I Kauno rinktinės 63 Teisingumo
m-jos šaulių būrio narys. Iki 1938 dirbo Darbo rūmuose ju
riskonsulto padėjėju, žurn. „Darbas“ redaktoriumi. 1941 06 03
suimtas, kalintas Vilniuje, nuo 1941 08 23 - Gorkio kaleji
me. 1941 11 26 Karo tribunolo nuteistas mirti. 1941 12 18
sušaudytas Gorkyje. Šeima ištremta.

Vedęs, sūnūs - Kęstutis ir Vytautas.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1626; LGG, t. 1. p. 391.
Kalvėnas Pijus
KALVĖNAS (KAVALIAUSKAS) Pijus gimė 1908 12 22

Pyplių k., Zapyškio vls., Kauno aps. 1928 baigė Kauno „Auš
ros“ berniukų g-ją. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 įstojo VDU Tei
į
sių f-to Ekonomijos skyrių. Gyveno Alytuje. 1938 11 23 pa

keltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1941 su šeima išvežtas į Botovlianką, Trojickojes r., Altajaus kr.
1942 ištremtas į Bykovą, Bulūnų r., Jakutiją. 1942 12 11 trem
tyje suimtas, kalintas Arangastache, Bulūno r., Jakutijoje. Nuo
1951 tremtyje Tiksyje, Kiusiūre, Jakutske, Jakutijoje. 1957
paleistas, 1958 grįžo į Lietuvą. Mirė 1972. Kamantauskas Leonas
Žmona - Elena Selenytė (1916), sūnus - Sigitas (1937–1980),
-
duktė – Elvyra (1940–1942 Bykove, Jakutijoje).

LCVA, f. 631, ap. 7, b. 10212; LGG, t. 1, p. 391; LKKAS archyvas. KAMANTAUSKAS Leonas gimė 1912 04 30 Rygoje,
Latvijoje. 1922 grįžo į Lietuvą, 1934 baigė Šiaulių mokytojų
KALVIS Jonas gimė 1917 Vilkamedžių k., Šilutės aps. 1937 seminariją, 1934–35 mokytojavo Joniškėlio prad. m-loje. 1935
09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėsti 05 09 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus
ninkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun. leite
rininkų atsargą. Nuo 1937 LŠS narys. nanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. 1938-40
LKKAS archyvas. jaunalietuvių organizacijos skyriaus vadas, nuo 1940 04 23
LŠS kuopos vadas. Nuo 1937 Bazilionių (Šiaulių aps.), nuo
KAMANTAUSKAS Aleksandras gimė 1906 08 04 Laigės 1940 12 02 Bitikų (Šiaulių aps.) prad. m-lų vedėjas.
vnk., Vilkijos vls., Kauno aps. 1930 baigė VDU Teisių f-to LCVA f. 930, ap. 8, b. 875; f. 391, ap. 7, b. 2381.

KAMARAUSKAS Juozas gimė 1906 03 07 Laviškių k., Tau imtas, kalintas Kaune, paleistas grįžo į Ukmergę. Nuo 1947
jenų vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g-ją, studijavo VDU duomenų nėra.
Medicinos f-te. 1932 10 01 paskirtas KAM stipendininku. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1936), DLK Ge
Iš karo sanitarijos v-bos pasiųstas Karo m-lą. 1935 09 15 jų dimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
į
baigus (X asp. laida) suteiktas sanitarijos ats, jaun. Ieitenanto bės medaliu (1928), skautų Svastikos ordinu (1934).
laipsnis ir paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1935 09 28 LCVA, F. 930, ap. 8, b. 736. 1. 178: LYA, . K-8. ap. 2, saug, vnt.).
f
priimtas į karo tarnybą, paskirtas į Karo ligoninę jaun. ordina
toriumi. 1936 11 23 pakeltas leitenantus. 1938 04 01 kaip
į
KAM stipendininkas pasiųstas tobulintis rentgenologijos sri
tyje į Centrinį rentgenologijos institutą Vienoje (Austrija). 1939
09 18 baigus mokslus paskirtas į Karo ligoninę. Sovietų Są
jungai okupuojant Lietuvių tarnavo Karo ligoninėje jaun. or
dinatoriumi. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo pionierių bataliono vyresn.gy
dytoju. 1940 11 15 išbrauktas iš karininkų sąrašų kaip negri
žęs iš Vokietijos.
Žmona - Aniceta Lenkauskaitė.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1161; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
Kamičaitis Juozas
KAMIČAITIS Juozas gimė 1914 03 29 Klevinės k., Igliš

kelių vls., Marijampolės aps. 1935 09 27 pašauktas į Lietu
vos kariuomenę. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX lai
da) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1
pest. pulko 7 kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa
skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko bū
rio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941
07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pul
ką, o 07 25 paleistas neribotų atostogų. 194404 paskirtas į
Kamarauskas Petras
Vietinės rinktinės 306 batalioną. Likvidavus VR tarnavo LSD
5 batalione. 1945 02 perkeltas į Vokietijos kariuomenės Kur
KAMARAUSKAS Petras gimė 1899 06 06 Baravykų k., Tau šo grupuotės 256 batalioną. Žuvo 1945 04.
jenų vls., Ukmergės aps. 1916 Voroneže baigė g-jos 4 klases, LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 435, ap. 7. b. 12; 1.513. ap. 1, b. 387: LYA,
1918 – Petrograde matininkų technikumo I kursą. Grįžęs į f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
Lietuvą 1919 12 16 baigė Karo mokyklą (II laida), suteiktas

pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 8 pest. pulką, su KAMINSKAS Antanas gimė 1908 02 20 Kelmėje, Rasei
kuriuo 1919 12 16 - 1920 11 30 kovojo su bolševikais ir nių aps. 1929 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą, dirbo Ke
lenkais. 1920 09 20 kovose su lenkais prie Kapčiamiesčio su dainių miškų urėdijoje. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V
žeistas. 1922 12 21 paskirtas pulko adjutantu. 1924 01 01 asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir pa
pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 07 15 baigė Aukštųjų kari leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Kari
ninkų kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1927 02 16 pakeltas ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan
į kapitonus. 1927 06 01 – 12 12 mokomosios, vėliau 3 kuo to. 1931 dirbo Šiaulių, vėliau Biržų, 1933–35 - Labanoro,
pos vadas. Nuo 1927 12 12 vėl pulko adjutantas. 1937 03 22 vėliau Šėtos miškų urėdijose. Nuo 1938 Veisėjų, vėliau Pane
perkeltas į 3 pést. divizijos štabą adjutantu. Sovietų Sąjungai munes-Garliavos miškų ūkių girininkas. 1938 11 23 pakel
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 tas į ats. leitenantus. 1939 11 01 – 12 12 atliko karines pra
11 27 iš kariuomenėsatleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui tybas 2 pėst. pulke.
1941 06 23–28 dalyvavo Birželio sukilime, vėliau paskirtas Žmona - Veronika Graižytė.
Ukmergės m. ir aps. karo komendantu. Vokiečių gestapo su LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 39; LKKAS archyvas.

1923 11 21 8 kuopos vadas. 1924 01 01 pakeltas į vyr. lei
tenantus ir perkeltas į 2 ulonų pulką ryšių komandos v-ku. K
1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kur
sus. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1934 06 01 paskirtas
2 eskadrono vadu. 1935 08 12 perkeltas į 3 kavalerijos pulką
ūkio v-ku. 1935 11 23 pakeltas į majorus. 1939 10 27-29
dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 07 11 perkeltas į Karo aviaciją
technikos dalies vedėju. 1940 08 24 pakeltas į pulkininkus
leitenantus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 27
paskirtas Karo aviacijos likvidacinės komisijos nariu. 1940
12 30 iš kariuomenės atleistas. Gyveno gimtinėje Panausu
pio k. Prasidėjus antrajai sovietinci okupacijai 1945 suimtas,
išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. 1947 paleistas, grįžo į Lietuvą.
1949 03 25 su šeima ištremtas į Choigotą, Baunto r., Buria
tiją, nuo 1950 Dzeržinskio t.ü., Irkutsko r. ir sr. 1957 01 20
Kaminskas Gediminas Sergiejus paleistas, 1958 grįžo į Lietuvą. Mirė 1966.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1936), DLK Ge
dimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių ir Lietuvos ne
KAMINSKAS Gediminas Sergiejus gimė 1914 06 21 Pa priklausomybės (1928) medaliais.
nausupio k., Padovinio vls., Marijampolės aps. 1934 baigė Ma Žmona - Ona Svirmickaitė (1904–1991), sūnūs - Jonas Rim
rijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1936 09 15 baigus Karo mo vydas (1932) ir Arvydas Antanas (1937).
kyklą (XVIII laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis LCVA, F. 930 ap. 5, b. 1162: ap. 7, b. 8293, I. 13-14: LYA. F. K-8, ap.
ir paskirtas 6 pést. pulko būrio vadu. 1940 03 07 pačiam pra 2. saug, vnt. 3: LGG, t. 2, d. 2. I. 34.
šant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 40. KAMINSKAS Kazys gimė 1898 02 19 Misviečių k., Alvi
to vls., Vilkaviškio aps. 1920 baigė Marijampolės realinės g
KAMINSKAS Jonas gimė 1896 10 18 Panausupio k., Pa jos 7 klases. 1920 1001 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18
dovinio vls., Marijampolės aps. 1913 baigė Seinų g-jos 4 kla ją baigus (IV laida) suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir
ses, 1915-pedagoginius kursus Vilniuje. Tarnybą Lietuvos paskirtas į 12 pėst. Kauno pulką (vėliau – 4 pasienio pulkas)
kariuomenėje pradėjo Panevėžio batalione. 1919 08 14 įsto 2 kuopos jaun. karininku. 1923 11 06 perkeltas į Inžinerijos
jo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pulko 1 pionierių kuopą jaun. karininku. 1923 12 31 pa
pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 6 pėstininkų pulko čiam prašant paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01
jaun. karininku. 1920 10 17 - 12 01 dalyvavo nepriklau pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pa
somybės kovose su lenkais. Nuo 1922 04 10 6 kuopos, nuo keistas į ats. jaun. leitenanto.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1462a, I. 89; ap. 8. b. 874, I. 164.
KAMINSKAS Pranas gimė 1917 12 15. Mokėsi Marijam

polės Rygiškių Jono ir Kauno „Aušros“ berniukų, kurią baige
Kaminskas Jonas su žmona Ona, stovilkairėje

Kazys Labutis, dešinėje - Bronius Bajerčius Kaminskas Pranas
Lietuvos karinomaines karininkai 147

1937, g-jose. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. lai Žmona - Sofija Vežbicka (1886), dukros - Vera (1909), Na
da) suteiktas pėstininkų ats jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas dežda (1914), sūnūs – Konstantinas (1911), Georgijus
į pestininkų karininkų atsargą. Nuo 1938 mokėsi Klaipėdos pre (1916).
kybos institute, 1939 perkeltame į Šiaulius. Sovietų Sajungai LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 37; LKKAS archyvas.
okupavus Lietuvą 1940 12 03 suimtas, kalintas Šiauliuose,nuo
1941 08 23 - Gorkio kalėjime, vėliau išvežtas į Unžlagy, Se KANANAVIČIUS Vincas gimė 1908 02 13 Karcivonių k.,
mionovo r., Gorkio sr. 1942 04 25 SSRS NKVD Ypatingojo Kietaviškių vls., Trakų aps. 1926 baigė Aukštadvario mokyto
pasitarimo nuteistas 10 metų. 1942 04 30 žuvo lageryje. jų kursus, 1928 - pašto darbuotojų kursus. 1928 06-11 dirbo
LGG, c. 1, p. 393; LKKAS archyvas. Anykščių, 1928 11 – 1929 10 Vilkiškių paštuose. 1929 11 08
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką, 1930
01 08 – į kariūnų aspirantų kursus. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (V asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis
ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1930 11 – 1931 07
dirbo Šiaulių pašte, 1931 07 – 1934 07 – Kauno telegrafo
stotyje. Nuo 1929 LŠS narys, 1931 LŠS būrio vadas. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laips
nis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 07 20-08 18 atliko
karines pratybas Ryšių bataliono radijo kuopoje.
LCVA, f. 930, ap. 2K. b. 435.
Kaminskis Vilhelmas
KAMINSKIS Vilhelmas gimė 1875 09 24 Elkšnų vls., Lat

vijoje. Baigė Jekabpilio m-lą. 1896 savanoriu įstojo į Rusijos
kariuomenės 97 pest. pulką. 1900 baigė Vilniaus karo m-lą.
Rusijos-Japonijos karo metu karo ligoninės vedėjas Chabarovske,
vėliau rezervinio bataliono kuopos vadas. 1907 perkeltas į 7
Rytų Sibiro šaulių pulką. 1915 1 bataliono vadas, I pasaul.
karo mūšiuose daug kartų sužeistas. 1915 06 sužeistas pateko
į vokiečių nelaisvę, iš kurios išlaisvintas 1918 06. 1900 su
teiktas paporučikio laipsnis, 1904 pakeltas į poručikus, 1908 –
į štabskapitonus, 1914 – į kapitonus, 1915 – į papulkinin
kius. Nuo 1919 08 28 Latvijos kariuomenės pulkininkas lei
tenantas, Karininkų kursų v-kas. 1919 10-11 kovojo su ber Kanauka Konstantas
montininkais prie Rygos. Nuo 1919 10 Karo m-lų valdybos
(vėliau - Karo mokslų įstaigų v-ba) v-kas. 1920 pakeltas į pul
kininkus. 1920 07 26 kaip karinis specialistas komandiruotas KANAUKA Konstantas (Kostas) gimė 1898 03 19 Butri
į Lietuvos kariuomenės Gen. štabą, į kurį priimtas 08 05, 10 01 miškių k., Ūdrijos vls., Alytaus aps. 1917 baigė M. Yčo g-ją
perkeltas į Mokomąjį batalioną eiti vado pareigas. 1921 02 18 Voroneže. 1917–18 studijavo agronomiją Maskvoje. Grįžęs į
iš kariuomenės atleistas, grįžo į Latviją. Nuo 1921 04 01 Vyr. Lietuvą 1919 05 05 įstojo į Karo aviacijos mokyklą. 1919
štabo Mokymų dalies v-kas. 1924 03 paskirtas Vyr. štabo šaulių 12 16 ją baigus (I laida, Karo m-los II laida) suteiktas inžine
inspektoriumi. 1931 05 dėl amžiaus paleistas į atsargą. Gyve rijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Aviacijos dalį. 1920 10 20
no Rygoje, vėliau – Daugpilyje. Sovietų Sąjungai okupavus perkeltas į 11 pest. pulką 1 kuopos jaun. karininku. Nuo 1921
Latviją 1941 06 suimtas,išvežtas į Sverdlovsko sr. 1941 11 04 04 21 Autobataliono jaun. karininkas. 1921 09 22 su KAM
nuteistas 5 metams kalėjimo. 1943 02 02 žuvo Rytų Uralo stipendija pasiųstas studijuoti veterinariją Tartu u-te Estijoje,
lageryje. Šeima 1941 ištremta į Sibirą. nuo 1922 studijavo ir tobulinosi Miunchene, Vokietijoje,
Apdovanotas Latvijos Lačplesio 3 laipsnio ir Trijų žvaigždžių 1927 suteiktas daktaro laipsnis. 1927 12 06 paskirtas 3 arti
3 laipsnio ordinais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 2 ir lerijos pulko mokomosios baterijos vet. gydytoju. 1928 02 16
3 laipsnio, Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Georgijaus 4 laipsnio or pakeltas į vyr. leitenantus, 11 23 – į kapitonus, 1929 11 23 -
dinais.
į majorus. 1929 12 17 pačiam prašant paleistas į veterinarijos

karininkų atsargą. 1930–36 Veterinarinės bakteriologijos ins Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
tituto Tuberkuliozės sk. vedėjas, 1936–38 in-to direktorius. Žmona - Konstancija Michalkevičiūtė (1899–1987), posū K
Nuo 1934 LŠS narys. 1938 tapo Veterinarijos akademijos do niai - Napoleonas (1921), Algirdas (1926).
centu, 1938–40 ir 1941–44 dirbo prorektoriumi, nuo 1942 LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1165; LGG, t. 1. p. 393.
ėjo ordinarinio profesoriaus pareigas. 1944 pasitraukė į Vo
kietiją, 1949 emigravo JAV. Mirė 1976 11 16 Longmidove,
į
Masačusetso valst.

Žmona - Marija Murauskaitė (1906–2002, susituokė 1932),
duktė – Nijolė McCullough (1934).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1164; ap. 8, b. 227. 1. 109; LKKAS archyvas.
Kanauka Vincas
KANAUKA Vincas gimė 1893 09 09 Butrimiškių k., Ūdri

jos vls., Alytaus aps. Baige Suvalkų g-ją, 1917- Kijevo u-to
Medicinos f-tą. 1917 05 pašauktas į Rusijos kariuomenę, tar
navo 661 pėst. pulke jaun. gydytoju, I pasaul. kare kovojo
Karpatų–Rumunijos fronte. 1917 dalyvavo Lietuvių seime
Petrograde. 1918 grįžo į Lietuvą, dirbo Alytaus aps. ligoninė
je chirurgo asistentu. 1919 03 01 savanoriu įstojo į Lietuvos
Kanauka Petras
kariuomenę, paskirtas į Krašto apsaugos m-jos Sanitarijos sky
rių. 1919 11 18 suteiktas majoro laipsnis. 1920 01 14 per
keltas į I pėst. pulką vyr. gydytoju, 1921 02 01 – į 3 pest.
KANAUKA Petras gimė 1900 06 27 Butrimiškių k., Ūdri diviziją gydytoju. 1919 04 02 – 1920 11 27 dalyvavo
jos vls., Alytaus aps. 1920 baigė Marijampolės g-jos 6 klases. nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir
1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas kavaleri lenkais. Nuo 1921 11 24 Karo ligoninės jaun. ordinatorius.
jos leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1 kavalerijos pulką. Nuo 1922 1923 01 16 paleistas į atsargą. Nuo 1924 dėstė Lietuvos u
01 21 kulkosvaidžių eskadrono jaun. karininkas. 1923 01 03 te, privatdocentas (1930), ekstraordinarinis profesorius (1939).
perkeltas į Kavalerijos štabą ryšių komandos v-ku. 1924 01 01 1940–44 vadovavo Lietuvos Raudonojo kryžiaus ligoninės
perkeltas į l husarų pulką 2 eskadrono būrio vadu. 1924 02 26 Chirurgijos sk., kartu buvo VDU Medicinos f-to prodekanas.
pačiam prašant paleistas į atsargą. 1927 08 01 pačiam prašant Daugiametis Kauno medicinos d-jos pirmininkas, Lietuvos chi
priimtas į karinę tarnybą 2 ulonų pulko 1 eskadrono jaun. ka rurgų d-jos sekretorius, vicepirmininkas. 1944 pasitraukė į Vo
rininku. 1928 03 21 pačiam prašant paleistas į kavalerijos kari kietiją, dirbo chirurgu Breslau ir Eichštate. 1949 emigravo į
ninkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą JAV, dirbo gydytoju Niujorke. Mirė 1968 03 22, palaidotas
Niujorko Cypress Hills kapinėse.
ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Išėjęs į
atsargą dirbo Šiaulių baro 5 rajono pasienio policijoje, 1935 Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1926),
11 23-1937 02 01 - V-ku. 1934 06 09 - 07 05 atliko kari Savanorių medaliu (1931).
Žmona Ona Paulina Razmaite (1904–1986, susituokė
nes pratybas 2 ulonų pulke, 1935 11 23 pakeltas į ats. leite
nantus. 1937 02 - 1940 Ginklavimo valdybos Technikos ir 1930), sūnus - Algirdas Vincas (1931), duktė – Aldona Nau
džiuvienė (1933).
studijų skyriaus civilis tarnautojas. Sovietų Sąjungai okupavus
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 172, 1. 61-66; LKKAS archyvas.
Lietuvą 1941 06 14 suimtas Kaune, išvežtas į lagerį Starobels
ke, Ukrainoje, vėliau – į Sevurallagą, Garių r., Sverdlovsko sr.
194207 01 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti. KANAŽAUSKAS Vytautas gimė 1913 02 14 Vilniuje. Bai
1942 08 25 sušaudytas Sverdlovske. gė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1934 09 18 iš Utenos

komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1935 09 15
baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas kavalerijos ats, jaun.
LCVA, I. 930, ap. 2K, 6. 434.
Kanclyvis Aleksandras
06 28 atliko karines pratybas 3 pest. pulke. 1937 11 23 pakel

tas į ats. leitenantus. 1941 1008 baigė Vilniaus u-to Teisės f-tą.
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1166,
Kancleris-Drapas Justinas
KANCLERIS-DRAPAS Justinas gimė 1890 03 30 Kaimy

nėlių k., Musninkų vls., Ukmergės aps. 1916 baigė Varšuvos
veterinarijos in-tą Novočerkaske. Nuo 1917 01 01 tarnavo
Rusijos kariuomenės 44 armijos ligoninėje veterinarijos gydy
toju. 1918 01 09-05 29 lietuvių bataliono Rovne vyr. ve
terinarijos gydytojas ir Lietuvių komiteto vicepirmininkas. Grį
žęs į Lietuvą 1919 01 25 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į komisiją 2 pulko tveriamos baterijos arklių
peržiūrėjimui. 1919 02 01 paskirtas KAM štabo Tiekimo sky
riaus Veterinarinės dalies v-ku. 1919 11 18 suteiktas veteri
narijos vyr. leitenanto laipsnis. 1920 09 01 pakeltas į kapito Kanclyvius Valdemaras
nus. 1921 10 01 paskirtas 3 kavalerijos pulko vet. gydytoju,
1922 01 01 – 1 artilerijos brigados vyr. vet. gydytoju. 1923
09 27 paleistas iš kariuomenės kaip Žemės ūkio m-jai reika KANCLYVIUS Valdemaras gimė 1914 11 13 Jurbarke, Ra
lingas specialistas. 1923–27 Lietuvos u-to Veterinarinės chi seinių aps. Baige Jurbarko g-ją. 1934 09 18 pašauktas į Lie
rurgijos katedros lektorius ir vyr. asistentas. Vėliau dirbo Že tuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII
mės ūkio m-jos Veterinarijos departamento direktoriumi. Nuo laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskir
1938 Širvintų r. veterinarijos gydytojas. tas 1 pest. pulko būrio vadu. 1939 06 13 pakeltas į leitenan
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa tus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvę tarnavo 1 pést. pulko
vanorių medaliu (1934). ryšių kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 41; ap. 5, b. 1462a; BLE, t. 10, p. 430. 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234
šaulių pulko mokyklos šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos
KANCLYVIS (KANCLYVIUS) Aleksandras gimė 1910 SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 pasitraukė į Vakarus. Mirë
08 08 Jurbarke, Raseinių aps. Baige „Saulės“ d-jos g-ją ir VDU Anglijoje.
Teisių f-tą. 1930 11 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1931 LCVA, F. 930, ap. 7, b. 12; LYA, f. K-8, ap. 2, saug vnt. 3.
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų KANČYS (KANČYS-KONČIUS) Benediktas gimė 1913
atsargą. 1936–39 dirbo Susisiekimo m-joje laivininkystės pri 05 13 Mociškėnų k., Miroslavo vls., Alytaus aps. 1932 baige
žiūrėtoju. Priklausė LŠS, Šaulių jachtklubo valdybos narys. Bu g-ją Alytuje, 1935 - Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 193509 18
vo Vyriausiojo skautų štabo jūrų skyriaus vadas. 1936 05 28 – pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo
150 Licturvos kariuomenes karininkai

riuomenç, paskirtas 4 pést. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos va
du. 1923 05 05 suteiktas kapitono laipsnis. 1924 08 15 baigė K
Aukštliosius karininkų kursus (IV laida). 1924 12 02 paskir
tas 2 kulkosvaidžių kuopos vadu, 1927 06 26 - ūkio dalies
v-ku. 1927 08 01 pakeltas į majorus. 1930 08 22 pačiam
prašant paleistas į atsargą. 1939–40 tarnavo pasienio polici
joje Utenos baro I rajono v-ku.
LCVA, 1930, ap. 2K, b. 43.
KANIŠAUSKAS Jonas gime 1910 08 01 Butkūnų k., Kriu

kų vls., Šiaulių aps. 1927 baigė Panevėžio g-ją, 1933 - VDU
Teisių f-to Teisių skyrių, paskirtas į Panevėžio apygardos teis
mạctatiniu kandidatu. Nuo 1935 10 15 Pakruojo apyl. teis
mo teisėjas. 1937 07 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938
Kančys Benediktas
09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas inžine
rijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos kari
mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite ninkų atsargą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą atleistas iš
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 Pakruojo apyl. teismo teisejų. Dirbo Šiaulių odų fabriko sekre
38 Alytaus miškų urėdijos, 1938-40 Joniškio miškų urėdijos toriumi, vėliau – Panevėžio autotransporto kontoros kasinin
Skaisgirio girininkas. 1941–44 dirbo Miškų v-boje miškinin ku. Vokiečių okupacijos metais vėl dirbo Pakruojo apyl. reis
ku, Generalinėje miškų direkcijoje referentu. 1944-45 Miš mo teisėju, perkeltas į Panevėžio apylinkės, vėliau apygardos
kų v-bos vyr. inžinierius. 1945-46 Kauno miškų tresto sky teismą teisėju. 1944 su šeima pasitrauke į Vokietija, karo pa
riaus v-kas. Iki 1970 dirbo Lietuvos miškų institute vyr. moks baigoje – Daniją. 1948 emigravo į Kanadą, 1950 persikėlė į
į
liniu bendradarbiu, moksliniu sekretoriumi, skyriaus vedėju. JAV. Iki 1971 Čikagoje dirbo tekintoju, braižytoju. Mire 1981
Knygos „Lietuvos TSR miškų ūkis“ (1968) vienas iš autorių. 12 31 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Žmona - Kilinskaitė Angelė (1913–1998). Žmona - Ona Janušonytė (susituokė 1937, m. 1974), duk
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 208, 436; LKKAS archyvas. ros - Ina ir Vida.
LKKAS archyvas
KANIS-KANEVIČIUS Kostas gimė 1891 02 03 Pinske,
Minsko sr., Baltarusijoje. Nuo 1912 08 06 tarnavo Rusijos
kariuomenėje. 1913 baigė Kazanės karo m-lą, suteiktas papo
ručikio laipsnis. Rusijos kariuomenėje tarnavo iki 1917 09.
Atvykus į Lietuvą 1922 01 28 mobilizuotas į Lietuvos ka
Kantauskas Viktoras
KANTAUSKAS Viktoras gimė 1910 11 15. 1938 05 12

baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas aviacijos jaun. leite
nanto laipsnis ir paskirtas Karo aviacijos mokyklos instrukto
riumi. 1938 08 31 suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1940
05 25 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą tarnavo Karo aviacijos mokykloje adjutantu. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 11 paskirtas RA 29 ŠTK atski
Kanis-Kanevičius Kostas rosios aviaeskadrilesvyresn. lakūnu. Kilus Vokietijos SSRS karui
Lictivos kariuomenes karininkai 151

is RA pasitraukė. 1941 06 28 tarnavo lietuvių karių Vilniaus
įgulos komendantūroje. Po karo mokytojavo Šiauliuose,
Žmona - Anelė Stelmokaitė.
LCVA, F. 930. ap. 26. b. 44: LYA, f. K-8, ap. 2, saug, ynt. 3.
Kanteika Česlovas
tas į l artilerijos pulką Ukmergėje baterijos vadu. 1936 11 23

pakeltas į kapitonus. 1937 08 paskirtas 1 artilerijos pulko ad
Kantautas Adomas
jutantu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą tarnavo 1 artile
rijos pulko topografijos būrio vadu. 1940 10 09 įsakyme apie
KANTAUTAS Adomas gimė 191001 19 Daškonių k., Dot Lietuvos kariuomenės karininkų atleidimą įtrauktas į sąrašą,
nuvos vls., Kėdainių aps. 1928 baigė Kėdainių g-ją. 1928– tačiau pasirašant įsakymą išbrauktas. 1940 10 17 iš kariuo
30 studijavo LU Technikos f-te. Nuo 1930 studijavo, 1934 menes atleistas. Vokiečių okupacijos metais gyveno Šiauliuo
komercijos bakalauro laipsniu baigė Prekybos in-tą Kopenha se. Organizuojant Vietinę rinktinę paskirtas 242 bataliono kuo
goje, Danijoje. 1934–36 Šiaulių valst. vid. prekybos m-los di pos vadu. Nuo 1944 pavasario LLA narys.
rektorius. 1936 09 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos Žmona - Vilhelmina Stričkienė, sūnus – Eduardas (1936).
karininkų atsargą. 1937–38 tarnavo Klaipėdos muitinėje. LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1169; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
1938 Šiaulių „Maisto“ f-ko vicedirektorius, 1939 Tauragės
„Maisto“ f-ko direktorius. 1941-44 ūkininkavo tėvų ūkyje KANTRIMAS (KONTROMAVIČIUS) Leonardas gimė
Daškonių k. 1944 pasitraukė į Šveicariją, 1947 emigravo į Ka 1903 11 23 Juzovkos m., Ukrainoje. Mokėsi Želiaznensko g
nadą. 1960 magistro laipsniu baigė bibliotekininkystę Vašing joje, šeimai grįžus į Lietuvą baigė Ukmergės g-jos 6 klases. 1924
tono u-te Sietle, JAV. Iki 1975 dirbo Albertos u-to bibliote
koje Edmontone. 1975 ir 1979 talkininkaujant žmonai su
dare ir išleido Albertos u-te „Lietuvių bibliografiją“ (anglų k.).
Mirė 1993 01 19 Edmontone, Kanadoje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1938), Vy
tauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1937).
Žmona - Filomena Augytė (1913, susituokė 1940).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 45; LKKAS archyvas.
KANTEIKA Česlovas gimė 1905 10 18 Sankt Peterburge.

Atvykęs į Lietuvą 1926 baigė Šiaulių g-ją, studijavo Lietuvos
u-to Technikos f-te. 1927 09 pašauktas į Lietuvos kariuome
nę. 1929 10 06 baigus Karo mokyklą (XI laida) suteiktas ar
tilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Atskirają artilerijos grupę
būrio vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 11 21
pakeltas į leitenantus. 1933 09 09 baigė Vytauto Didžiojo
karininkų kursų Artilerijos skyrių (V laida). 1935 08 perkel Kantrimas Leonardas

1005 įstojo į Karo mokyklą. 1927 09 07 ją baige (IX laida) su dejeju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa
sustiprintu matematikos gamtosmokslų kursu, suteiktas gele skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko pries K
žinkelininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 inžinerijos bata tankinių pabūklų baterijos vadu, 12 20 – 184 šaulių divizi
liono geležinkelių kuopos fizinio lavinimo vadovu. 1928 06 25 jos 616 lengvosios artilerijos pulko baterijos vadu. Kilus Vo
baigė traukos tarnybos kursus. 1931 01 01 pagal karininkų kietijos-SSRS karui iš RA pasitrauke. Vokiečių okupacijos metu
laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenan gyveno Šakiuose. 1944 artėjant antrajai sovietinei okupacijai
to. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1932 02 18 baigė Vy pasitraukė iš Lietuvos. 1944 08 03 – 10 01 vokiečių žvalgy
tauto Didžiojo karininkų kursų Inžinerijos skyrių (III laida). bos m-loje FAK-203 Dalvice, netoli (sručio, vadovavo lietu
1932 03 24 paskirtas geležinkelių kuopos eksploatacinio bū vių grupei, LLA iniciatyva rengiamai pogrindinei kovai su so
rio traukos tarnybos karininku. 1932 05 08 paskirtas Radvi vietiniais okupantais. Vėliau emigravo į JAV.
liškio įgulos placadjutantu. 1933 10 30 išlaikė garvežių maši LCVA, F. 930, ap. 8, b. 327: LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKA. t. 18,
nisto padejejo egzaminus. 1934 08 15 paskirtas 2 statybos būrio p. 19-21.
vadu. Nuo 1935 08 01 geležinkelių kuopos vyr. karininkas.
1935 11 23 pakeltas į kapitonus. 1936 09 17 paskirtas Tech
nikos dirbtuvių v-ku. 1940 01 07 išlaikė egzaminus bataliono
vado vietai užimti. 1940 03 01 paskirtas geležinkelių kuopos
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą tarnavo 2 inžineri
jos bataliono geležinkelių kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių di
vizijos atskirojo pionierių bataliono techninės kuopos vadu.
1941 06 14 suimtas Varėnos poligone ir ištremtas į Norilską.
metams lagerio. 1944 04 12 žuvo lageryje.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939) ir Lie
Žmona – Aldona Gūžytė (1913–1987, susituokė 1935), duk
të – Elona Marija Grybauskienė (1937).
LCVA, f. 930. ap. 8, b. 451; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. I,
Kantvilas Aleksandras
KANTVILAS Aleksandras gimė 1920 Vyžuonėlių dvare,

Utenos aps. 1940 11 15 baigus Karo mokykla (XXII laida)
suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į RA 29 ŠTK 297
šaulių pulką kulkosvaidžių būrio vadu. Karo pradžioje iš RA
pasitraukė, kurį laiką buvo vokiečių nelaisvėje Valkininkų ge
ležinkelio stotyje, vėliau Vilniuje. Paleistas studijavo u-to Me
dicinos f-te. Nuo 1942 LLA narys, dalyvavo antinacinėje
pogrindinėje veikloje. 1943 03 16 gestapo suimtas ir išvežtas
į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 stovyklą evakuojant
link Dancigo pabėgo, buvo sulaikytas rusų, patalpintas
Graudenco kareivinėse. Išsilaisvinęs 1945 04 pasiekė pabėgėlių
stovyklą Hanoveryje. 1949 emigravo į Australiją, vėliau persikėlė
į Tasmaniją. Dirbo geležinkelyje, vėliau buhalteriu statybinių
medžiagų firmoje. Mirė 1997 03 20.
Kantvydas Stasys
Žmona - Nina Truchavičytė (susituokė 1945), dukros - Jūratė
ir Dalia, sūnus - Gintaras.
KANTVYDAS (KAZLAUSKAS) Stasys gimė 1914 08 20 LKKAS archyvas.

Maišymų k., Rudaminos vls., Seinų aps. 1934 09 18 pašauk
tas įLietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą KAPCIUKAS Vytautas gimė 1888 05 04 Vilniuje. Nuo
(XVIII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir pa 1907 08 10 tarnavo Rusijos kariuomenėje. Baige Kijevo karo
skirtas 2 artilerijos pulko būrio vadu. 193701 19 perkeltas į m-lą. 1908 pakeltas į paporučikius, 1915 – į štabskapitonus,
1, 1937 11 05 - į 3 raitąją bateriją vyr. karininku.1938 01 13 1916 12 14 – į majorus. Nuo 1919 03 12 mobilizuotas į
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą Lietuvos kariuomenę, paskirtas Artilerijos pulko jaun. kari
tarnavo 3 dragūnų Geležinio vilko pulko baterijos vado pa ninku, vėliau - diviziono vadu. 1919 12 20 suteiktas majoro
„

laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1931 09 16 iš Trakų
1920 12 14 išbrauktas iš kariuomenės sąrašų kaip pabėgęs. komendantūros atvyko į 5 pest. pulką. 1932 09 15 baigus
Apdovanotas 1 laipsnio kryžiumi „Už Tėvynę“, apdovanoji Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pestininkų ats. jaun.
mas neįteiktas; Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 3 laipsnio su leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
kardais ir kaspinu bei 4 laipsnio „Už narsumą“, Šv. Stanislavo Mokėsi VDU Teisių f-to Ekonomikos skyriuje. Nuo 1933 Kau
3 laipsnio su kardais ir kaspinu ordinais. no sunkiųjų darbų kalėjimo buhalterijos sąskaitininkas. 1938
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 47. 08 25 - 09 22 atliko karines pratybas 2 pést. pulke. 1939
KAPELIUŠNIKAS Šlioma (Šliomas) gimė 1900. Kauno LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1171.
žydų atletikos klubo steigėjas, gimnastikos mokytojas. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstinin
kų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. 1935 atliko karines pratybas I pėstininkų divi
zijoje. 1938 11 23 pakeltas į pėstininkų ats. leitenantus.
LCVA, f. 930, ap. 7, b. 5246.
KAPLANAS Izraelius gimė 1875 02 23 Keidanovo m., Mins

ko gub. Būdamas 16 metų baige talmudo m-lą Voložine. Nuo
1896 tarnavo kareiviu Rusijos kariuomenėje. 1901 tapo Sere
džiaus rabinu. 1920 08 02 paskirtas Lietuvos kariuomenės karo
kapelionu. 1921 07 25-29 lankė karius Žiežmariuose, Žas
liuose, Kruonyje, Mažeikiuose, Kaišiadoryse. Mirė 1926 04 10.
Žmona - Sorė Mirjam, duktė – Rachel.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 419.
Rapočius Antanas
KAPLUNOVAS Antanas gimė 1890 05 16. Nuo 1912
10 14 tarnavo Rusijoskariuomenėje. 1920 11 17 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Baltgudžių batalioną. 1920 KAPOČIUS Antanas gimė 1910 02 07 Kunigiškių k., Že
12 02 suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis. 1921 01 19 maitkiemio vls., Ukmergės aps. 1930 baigė Ukmergės g-ją. 1931
perkeltas į atsargą prie Kauno komendantūros. 1921 05 25 iš 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į l pest. pulkał.
kariuomenės atleistas. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas ry
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 4 laipsnio šių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karinin
kryžiumi. kų atsargą. 1936 baigė VDU Teisių f-to Ekonomikos skyrių.
Žmona - Elena, duktė. 1938 11 09 dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Iki karo ir vokiečių
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 48; LKKAS archyvas. okupacijos metu dirbo „Lietūkio“ direktoriaus pavaduotoju.
1947 07 30 suimtas, kalintas Vilniuje. 1947 11 15 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams lagerio. 1948
02 14 išvežtas į Jercevą, Konošos r., Archangelsko sr. Į Lietuvą
grįžo 1952, dirbo Statybos treste skyriaus v-ku. Mirė 1985
09 11 Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Žmona - Vladislava Songailaitė (1925), sūnus - Vidmantas
Povilas (1943).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 49, LGG, t. 2, d. 2, p. 42; LKKAS archyvas.
KAPOČIUS Mikas gimė 1901 10 11 Žemaitkiemyje, Uk

mergės aps. 1920 baigė Ukmergės g-ją. 1920 11 15 įstojo į
Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pes
tininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pést. pulko 8 kuopos
jaun. karininku. 1923 09 27 paleistas į atsargą. Nuo 1925
Kapočiūnas Bronius
dirbo policijoje. Nuo 1926 LŠS 18 rinktinės 2 kuopos vado
padėjėjas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymų ats.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1932-39
KAPOČIŪNAS Bronius gimė 1909 07 31 Kertauninkų k., pasienio policijos Biržų baro v-kas. 1935 11 23 pakeltas į ats.
Žiežmarių vls., Trakų aps. Mokėsi Žiežmarių vid. m-loje, 1928 leitenantus.

dus neriboti atostogų dirbo Lazdijų aps. policijos vadu. 1941
pab. perkeltas į Vilnių, dirbo Policijos mokyklos v-ku. Iki K
1944 02 LLA narys, nuo 1944 03 LLA Vilniaus apygardos
štabo Operatyvinio skyriaus v-kas (slap. Varenis). Nuo 1944 08
LLA Šiaulių apygardos vadas, priklause LLA štabui. 1944 08
kilus nesutarimams LLA kartu su keturiais karininkais pasitraukė
iš štabo. Antrosios sovietinės okupacijos metu slapstesi, dirbo
Pakruojo sovictinio ūkio buhalteriu svetima Juozo Balalio pavar
dc. 194504 02 atvykęs į Kauną atnaujino ryšius su LLA vadu
A. Eidimtu. 1945 04 09 suimtas, kalintas Šiauliuose, Vilniu
je. 1945 12 07 Karo tribunolo nuteistas mirti, 1946 02 18
sušaudytas Vilniuje, užkastas Tuskulėnų dvaro teritorijoje.
2000 01 17 pripažintas kariu savanoriu, 2000 02 u Prezi
dento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Vy
Kapočius Mikas
čio kryžiaus 4 laipsnio ordinu (2000, po mirties).
Žmona - Sofija Radvilaitė (m. 1991), sūnus - Albinas Sigitas
Žmona - Kotryna, sūnus - Petras Vytautas. (1936-1979), duktė - Marija Zivilé Kankalienė (1939).
LCVA, 1. 930. ap. 2K, b. 432; ap. 5. b. 1462a; ap. 7. b. 12. ICVA, 1.930, ap. 8, b. 736, 1. 172: LYA. I. K-1, ap. 3, b. 153: LNTK.
Karalius Albinas
KARALIUS Albinas gimė 1910 09 23 Virbalyje, Vilkaviš

kio aps. 1927 baigė Kybartų g-ją. Mokėsi Kybartų aukštesn.
komercijos m-loje. 1930 10 25 baigus Karo mokyklą (XII lai Karalius Pranas
da) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pesti
ninkų pulko šaulių kuopos vado padėjėju. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenan KARALIUS Pranas gimė 1909 07 18 Vastapų k., Alantos vls.,
Ukmergės aps. Nuo 1925 skautas. 1928 baige S. Daukanto
to. 1933 11 20 pakeltas į leitenantus. 1934 10 30 baigė Aukš
tųjų karininkų kursų fizinio lavinimo kursus. 1937 11 23 pa mokytojų seminariją Kaune. Mokytojavo Sartininkų prad. m
loje (Tauragės aps.). Nuo 1930 11 16 tarnavo Lietuvos ka
keltas į kapitonus. 1939 07 08 baigė Vytauto Didžiojo aukš
tosios karo m-los Gen. štabo skyrių (III laida), suteiktos gen. riuomenės 2 pést. pulke. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą
štabo karininko teisės ir paskirtas į II pest. divizijos štabo I (ope (VI asp. laida) suteiktas pestininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis
racijų) skyrių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932–39 VDU Hu
jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK manitarinių mokslų f-te išklausė visuotinės istorijos ir peda
179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko štabo v-ko padėjėju. Ki gogikos kursą. Nuo 1934 mokytojavo, buvo prad. m-los ve
lus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 pa dėjas ine. 1941 pasitraukė į Vokietiją. Dirbo lietuvių prad.
skirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulką, palei m-los vedėju ir g-jos inspektoriumi Oldenburge. Emigravęs į

JAV gyveno Klivlende. Nuo 1950 JAV lietuvių bendruome
nės valdybos narys. Mirė 1993 Sent Kruakse.
Žmona - Nele Meilutė, sūnus.
Karalius Vladas
riaus kontržvalgybos dalies ypatingų reikalų valdininku. Nuo

1921 07 09 Marijampolės komendantūros komandos v-kas,
nuo 1923 04 23 Ukmergės komendantūros raštvedys.1923
Karalius Vincas
08 08 perkeltas į 4 pasienio pulką, 12 31 – į l pest. pulka 1
kuopos jaun. karininku, 1924 08 07 – į 3 pest. pulką maisto
tiekeju, 1926 09 13 - į Kariuomenės intendantūrą buhalte
KARALIUS Vincas gimė 1902 03 10 Briedžių k., Šakių vls. rijos sk. skaitvedžiu. 1927 02 16 suteiktas administracijos (B)
ir aps. 1925 09 10 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1928 vyr. leitenanto laipsnis. Tarnavo Intendantūros centrinio mais
09 08 baigus Karo mokyklą (X laida) suteiktas pėstininkų lei to sandėlio pašarų skyriaus vedėju, vėliau Intendantūros dirb
tenanto laipsnis ir paskirtas 9 pėst. pulko jaun. karininku. 1930 tuvių sandėlio v-ku. 1927 04 22 pačiam prašant paleistas į
10 29 perkeltas į Karo aviaciją. 1931 01 01 pagal Karininkų administracijos karininkų atsargą. Nuo 1934 dirbo Linkuvos
laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenan prad. m-los (Šiaulių aps.) mokytoju. Sovietų Sąjungai okupa
to. Iki 1932 05 01 lakūnas mokinys. 1932 05 14 baige Vy vus Lietuvą 1941 suimtas ir su šeima ištremtas į Bakčiarą, Toms
tauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių (III laida). ko sr., 1946 – į Prokopjevską, Kemerovo sr. Į Lietuvą grįžo
1932 11 21 pakeltas į leitenantus. 1935 01 01 suteiktas I 1957. Mirė 1978.
eilės karo lakūno vardas ir paskirtas į 4 eskadrilę. 1937 11 23 Žmona - Elena (1894–1975), sūnus - Vladas (Vladislovas)
pakeltas į kapitonus. 1938 11 23 – 1939 04 05 tobulinosi Gintautas (1926), duktė – Danutė Angelė (1928).
administracijos karininkų kursuose (III laida). 1939 09 18 per LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 424; ap. 7, b. 12; ap. 8. b. 701.922, 1. 81-96;
keltas į 3 eskadrilę. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar LGG, 1, 1, p. 396.
navo 4 eskadrilės vado pavaduotoju, Karo aviacijoje skraidė

526 val. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš KARAŠA Motiejus gimė 1895 09 23 Medeikių k., Paber
kariuomenės atleistas. Vokiečių okupacijos metais Šakių aps. žes vls., Biržų aps. Mokėsi Biržų keturklasėje m-loje. 1915 pa
policijos v-kas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į šauktas į Rusijos kariuomenę. 1916 baigus Vilniaus karo mo
JAV. Gyveno ir 1981 06 17 mirė Čikagoje. kyklą pasiųstas į frontą, du kartus sužeistas. 1918 pakeltas į
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), poručikus. 1918–19 Sibire adm. A. Kolčako kariuomenėje ko
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1940). vėsi su bolševikais. 1920 jų suimtas, kalintas Omsko kalėjime.
Žmona - Ona Judickaitė, duktė – Dalija Teresė (1936), sū 1921 grįžo į Lietuvą. 1921 09 06 mobilizuotas į Lietuvos ka
nus – Algis. riuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko kuopos, vėliau bataliono va
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 51; f. 1323, ap. 1, b. 601, 1. 11; LYA, f. K-8, du. 1921 09 21 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1923 05 18
ap. 2, saug. vnt. 3. pakeltas į kapitonus. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karinin
kų kursus (IV laida). 1925 12 12 paskirtas LŠS apygardos vadu,
KARALIUS Vladas (Vladislovas) gimė 1898 01 01 Šakiuo vėliau – rinktinės vadu, parengimo ir šaulių ugniagesių ins
se. 1917 05 baigė Voronežo vyrų g-ją Rusijoje. 1919 08 20 pektoriumi. 1928 02 16 pakeltas į majorus. Nuo 1932 Lietu
įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Šakių komendantūros vos ugniagesių organizacijų sąjungos vicepirmininkas, 1936
raštininku, vėliau raštvedys. 1920 03 16 suteiktas karo valdi Baltijos šalių ugniagesių sąjungų gen. sekretorius, 1942-43 pir
ninko laipsnis, paskirtas Gen. kariuomenės štabo žvalgybos sky mininkas. 1937 kaip Lietuvos šaudymo s-gos vadovas su Lie
156 Lietuvos karininkai

kariuomenes
K
Karazija Juozas
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo Nau

josios Vilnios linų fabriko direktoriumi. Karo pab. pasitraukė
į Vokietiją, apsistojo Dresdene, veliau Hanau lietuvių stovyk
Karaša Motiejus
loje. Dirbo Jungtinių Tautų paramos ir atstatymo administ
racijoje (UNRRA). 1949 emigravo į JAV, apsistojo Bridžpor
tuvos komanda dalyvavo pasaulio šaudymo pirmenybėse (lai te, vėliau persikėlė į Čikagą. Dirbo įvairius darbus. Mirė 1998
meta III vieta). 1939 12 11 paskirtas Kėdainių aps. karo komen Ouk Laune, palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse.
dantu. 1940 02 16 pakeltas į pulkininkus leitenantus. Sovietų Žmona - Bronislava Aranauskienė, sūnūs - Arvydas Povilas
Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuome (1935), Saulius (1940), duktė – Diana Derenčienė (1944).
nę 190 12 11 atleistas. 1942–44 tvarkė Raseinių aps. savi LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 1177: LKKAS archyvas.
tarpio pagalbos reikalus. 1944 02 11 paskirtas Vietinės rinkti
nės Raseinių aps. komendantu. 1944 pasitraukė į Vokietiją, KARAZIJA Vytautas gimė 1911 09 07 Mintaujoje, Latvi
1945–1949 dirbo Gros Hespės ir Dipholco lietuvių stovyklose. joje. Mokėsi Ukmergės g-joje. 1934 09 18 pašauktas į Lietu
1951 emigravo į JAV, gyveno ir 1979 0902 mire Baltimoreje. vos kariuomenę, stažavo 5 pėst. pulke. 1935 09 15 baigus
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1930), Šaulių Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas pestininkų ats. jaun. lei
žvaigždės (1931) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės meda tenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. Kuo
liu (1928), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939), ugnia pabaigoje pasitraukė į Vakarus, veliau emigravo į JAV. Mire
gesių „Artimui pagalbon“ 2 laipsnio garbės ženklu (1932), 1983 Los Andžele, JAV.
Estijos ugniagesių 1 ir 2 laipsnio kryžiais, Latvijos Aizsargų LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 428.
nuopelnų kryžiumi (1939), Latvijos ugniagesių 1 laipsnio
(1935) ir 2 laipsnio (1931) garbės kryžiais, Pabaltijo ugnia KARBAUSKAS Jonas gimė 1866 Pakruojo vls. Baigė Že
gesių draugijų sąjungos žvaigžde (1935), Suomijos ugniage maičių kunigų seminariją Kaune. 1888 būdamas klierikas vie
sių garbės ženklu (1938); Rusijos kariuomenėje - Šv. Stanis nas iš Tėvynės mylėtojų d-jos steigėjų, jos pirmininkas, plati
lavo ordinu su kardais. no draudžiamą literatūrą. Nuo 1922 09 25 tarnavo 8 pést.
Žmona - Eugenija Savickaitė (1909), sūnus – Alvydas Petras pulko Panevėžyje karo kapelionu. Aktyviai veikė LŠS. Su
(1937). G. Petkevičaite-Bite įkūrė Kalinių globos d-ją. Bendradarbiavo
LYA, f. K-8. ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas „Tėvynės sarge“, „Vilniaus žiniose“. 1923 05 01 iš kariuome
nės atleistas. Mirė 1929 08 23 Panevėžyje.
KARAŠEVIČIUS (KARASEVIČIUS) Leonardas (Leoni Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928).
das) 1919 02 07 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, kaip BLE, 1, 10, p. 3; LKKAS archyvas.
karininkas paskirtas atsargon prie Kauno komendantūros, 1919

03 24 – į Tiekimo skyriaus Artilerijos dalį. 1919 09 22 vėl KARBAUSKAS Pranas gimė 1908 02 25 Skuode, Kretin
paskirtas atsargon prie Kauno komendantūros. 1919 11 20 gos aps. Mokėsi Skuodo vid. m-loje. Baigė 22 metų prekybos ir
iš kariuomenės paleistas. kooperacijos kursus. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuo
LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 52. menç, 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.laida) su
teiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų,
KARAZIJA Juozas gimė 1910 10 12 Rygoje, Latvijoje. Mo karininkų atsargią. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
kesi Rokiškio g-joje. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuo tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Dirbo valdinin
menę, paskirtas į l pest. pulkı. 1932 09 15 baigus Karo mo
1 ku muitinėje.
kyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto LCVA, f. 930. ap. 2K, b. 427.
Lictuvos kariuomones karininkai 157

Karbočius Bronius (pirmas iš kairės)
KARBAUSKIS Leonas KARBŪNAS Leonas.
KARBOČIUS Bronius (slap. Algimantas, Bitė, Neptūnas,

Skrajinas) gimė 1922 01 14 Kutiškių k., Dotnuvos vls., Ke
dainių aps. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai vengda
mas mobilizacijos 1945 įsidarbino Kėdainių kelių v-boje. Su
imtas, tačiau iš Josvainių areštinės pabėgo ir išėjo partizanauti.
Suorganizavo partizanų būrį Surviliškio apylinkėse. 1946 būrys
priklausė Vyčio apygardai. 1947 užpuolė Kėdainių areštinę
ir išlaisvino kalinius. Keitė dislokacijos vietas ir slapyvardžius.
1951 09 paskirtas Vyčio apygardos vadu (slap. Algimantas),
buvo Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities štabo narys. 1953
01 26 žuvo verždamasis iš apsupties Šilagalio k., Panevėžio r.
1998 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 01 29 Prezi
dento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1999, po mirties).
Žmona - Joana Valentinavičiūtė (susituokė 1949).
LKKAS archyvas
KARBONSKIS Juozas (slap. Papartis), Lietuvos kariuome Karbūnas Leonas su žmona Liongina
nės viršila, LLA Žemaičių apygardos Platelių kuopos vadas.
Žuvo 1947 07 22. 1998 08 03 pripažintas kariu savanoriu ir šaulių divizijos 262 šaulių pulko mokyklos kulkosvaidžių bū
1998 08 19 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties). rio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo
LKKAS archyvas. 1941 08 LSD Geležinkelių apsaugos bataliono 4 kuopos bū
rio vadas, vėliau 1 kuopos vado padėjėjas. LLA narys, vadovavo
KARBŪNAS (KARBAUSKIS) Leonas gimė 1913 08 18 Kaišiadorių LLA štabui. 1944 pabaigoje pasitraukė į Vokieti
Gudaičių k., Žygaičių vls., Tauragės aps. Baige Tauragės aukš ją, 1952 emigravo į Kanadą. Gyveno Toronte, dirbo preky
tesn. komercinę m-lą. 1934 05 09 pašauktas į Lietuvos ka bos bendrovėje. Mirė 1967 02 22 Toronte, Kanadoje.
riuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) Žmona - Liongina Augenaitė (1919, susituokė 1943).
suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 LCVA, F. 930, ap. 8, b. 615, 1. 141; LYA, I. K-8, ap. 2, sug, vnt. 3:
pest. pulką Panevėžyje. 1938 baigė pėst. sunkiųjų priemonių LKKAS archyvas
karininkų kursus (V laida). 1939 10 19 pakeltas į leitenan
tus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 pest. pulko KAREIVA Mečys gimė 1901 08 28 Rygoje, Latvijoje. Baige
2 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Likviduojant Panevėžio g-jos 7 klases. 1919 01 08 savanoriu įstojo į Pane
Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 vėžio batalioną. 1919 07 06 baigus Karo mokyklą (1 laida)
158 Licturos kariuomeno karininkai

ordinu (1934), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu
(1923), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939), Latvijos ug K
niagesių 2 laipsnio garbės kryžiumi (1940), Suomijos Balto
sios rožės 3 laipsnio ordinu (1939).
Žmona - Marija Baltušytė (1906–1961 tremtyje Norilske),
sūnus – Mečys Algirdas (1927), duktė – Birutė (1930).
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 182, I. 22–23, b. 311: LYA, F. K-8, ap. 2. saug.
VAI, 3: LKKAS archyvas.
Kareiva Medys
suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas 2 pėst. pulko jaun. kari

ninku, vėliau – 1 kuopos vadu. 1919 07 – 1920 11 dalyva
vo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais
ir lenkais, pasižymėjo prie Širvintų ir Giedraičių. 1919 09 29
pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis
pakeistas į leitenanto. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų
Karevičius Bronius
kursus (II laida). 1923 01 09–22 dalyvavo vaduojant Klai
pėdą, buvo sukilėlių 2 kulkosvaidžių kuopos vadas. 192303 30
pakeltas į vyr. leitenantus, 1926 02 16 – į kapitonus. 1929 KAREVIČIUS Bronius gimė 1898 05 24 Vindeikių vnk.,
baigė Klermonto u-tą Prancūzijoje, įgijo chemiko ir inžinie Mosėdžio vls., Kretingos aps. Mokėsi Telšių g-joje. 1920 10 27
riaus-technologo diplomus. 1929 12 23 paskirtas į Artilerijos savanoriu įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV
tiekimo skyrių. 1930 06 23 perkeltas į Ginklavimo v-bą de laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pest.
gazavimo specialistu. 1930 11 23 pakeltas į majorus, 1932 pulko Ukmergėje jaun. karininku, 1924 11 09 - 1 pėst. pul
1121 - į pulkininkus leitenantus. 1935 07 01 paskirtas Gin ko adjutantu, 1925 08 25 – 7 kuopos vadu. 1926 02 16
klavimo valdybos chemijos ir užtaisymų skyriaus v-ku, 1936 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 07 15 baigė Aukštųjų kari
03 10 - tyrimų laboratorijos karininku. Sukonstravo lietuviš ninkų kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1927 01 05 paskirtas
ką dujokaukės filtrą. 1937 parašė vadovėlį „Degazacija“. 1937 1 pėst. pulko adjutantu. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus.
03 22 paskirtas Artilerijos dirbtuvių chemijos ir užtaisymų sky
riaus v-ku, 1938 11 07 - Ginklavimo v-bos studijų skyriaus
v-ku. 1939 11 23 pakeltas į pulkininkus. Sovietų Sąjungai
09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos cheminės
tarnybos v-ku, tačiau jau 12 11 įsakymas atšauktas ir iš ka
riuomenės atleistas. Dirbo Kauno u-co Medicinos f-to Che
mijos katedros vedėju, nuo 1941 docentas. 1942 02 atleistas,
dirbo Panevėžio mielių fabrike. Vokiečių okupacijos pabaigo
je buvo LLA Trakų aps. Kaišiadorių štabo v-kas. 1944 08 19
savanoriu įstojo į TAR. 1944 09 08 Tevynės apsaugos rink
tinėje pavesta organizuoti 2 lietuvių savanorių pulką, paskirtas
jo vadu. Mirė 1944 10 02 prieš pat Sedos kautynes, palaido
tas Sedos kapinėse. Šeimos nariai antrosios sovietinės okupaci
jos metu atskirai suimti, kalinti, teisti ir tremti.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1932) ir DLK Ge
dimino 3 laipsnio (1938) ordinais, Savanorių (1929) ir Lie Karevičius Bronius su žmona Filomena,
tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, Šaulių žvaigždės dukra Palmira ir sūnumi Eimučiu

1932 1001 paskirtas 3 bataliono 8 kuoposvadu. 1935 05 16
perkeltas į Panevėžį I pèst. divizijos štabo 3 (mobilizacijos) sky
riaus karininku. 1938 07 22 pakeltas į majorus. Buvo 1939
10 27-29 žygio į Vilnių dalyvis. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 1003 pa
skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko štabo
v-ku, tačiau 11 15 įsakymas atšauktas ir paskirtas 184 šaulių
divizijos atskirojo zenitinio diviziono štabo v-ku. 1941 0614
suimtas Varėnos poligone, išvežtas į lageri Norilske. 194209 05
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams lage
rio. Kalėjo Taišete, Angarlage, Irkutsko sr. Nuo 1949 09 05
tremtyje Maklakove, Jeniscisko r., Krasnojarsko kr. 1955 02 26
reabilituotas, 1956 07 07 nesant nusikaltimo sudėties byla
nutraukta. 1955 05 paleistas, grįžo į Lietuvą, tačiau su šeima
Vilniuje leido gyventi tik 1960. Dirbo „Dailės“ fonde ūkve
džiu, budinčiu parodų salėse. Mirė 1977 08 11, palaidotas
Lyduokių kapinėse, Ukmergės r. Karka Jonas
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sava
norių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Filomena Srogytė (1909–1994, susituokė 1927),
1
1948 rudenį emigravo į Kanadą. 1956 baigė braižybos kursus
duktė - Palmira Bronė (1928), sūnus - Eimutis Jonas (1932). ir iki 1977 dirbo braižytoju Toronto m. savivaldybėje. Akty
LCVA, F. 930, ap. 7. b. 4053, 6228, 6230; ap. 8, b. 172, 565; LYA, C. vus visuomenininkas, Lietuvių žurnalistų s-gos pirmininkas.
K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. Žmona - Marija Grinevičiūtė, sūnus - Rimantas.
KARIETA Juozas gimė 1905 11 25 Vaiviediškių k., Pagi
rių vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g-jos 6 klases, 1929 – KARKAUSKAS Martynas gimė 1912 11 11 Kružiūnų k.,
Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1926 11 03 pašauktas į Lietui Butrimonų vls., Alytaus aps. 1932 baigė Alytaus g-ją. 1932
vos kariuomenę. 1927 12 16 baigus Karo mokyklą (II asp. 10 12 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus
laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
pėstininkų karininkų atsargą. 1930–31 Alytaus miškų urėdi leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
jos, 1931–32 Trakų miškų urėdijos girininkas. 1931 01 01 1935–46 dirbo girininku Jiezno, Alytaus, Rokiškio, Trakų,
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pa Telšių, Naujosios Vilnios, Kapčiamiesčio, Punios girininkijo
keistas į ats. jaun. leitenanto. 1933 05 11 išbrauktas iš atsar se. 1945 pradžioje susikūrusį Šarūno partizanų būrį mokė kau
gos karininkų sąrašų kaip miręs. tynių rikiuotės. 1945 06 įkūrus Dzūkų rinktinę išrinktas šta
Žmona - Monika Marcinkevičiūtė. bo v-ku (slap. Dievaitis). 1946 12 08 suimtas, kalintas Aly
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 426; LKKAS archyvas. tuje. 1947 04 15 Karo tribunolo nuteistas 8 metams lagerio.
Išvežtas į Magadaną. Nuo 1953 07 28 tremtyje Komijoje.
KARINAUSKAS Danielius 1940 10 01 baigė Karo mokyk 1956 05 05 paleistas, grįžo į Lietuvą.
lą (XV asp. laida), del politinių motyvų karininko laipsnis ne Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
suteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. (1933).
LKKAS archyvas. Žmona - Polė Jusaite.

KARKA Jonas gimė 1909 01 06 Vaidlonių k., Troškūnų vls.,
Panevėžio aps. 1922–26 mokėsi Anykščių vid. m-loje, 1930 KARKLYS Juozas gimė 1902 11 17 Verškulių k., Joniš
baige Panevėžio mokytojų seminariją. 1931 10 29 baigus Ka kio vls., Šiaulių aps. Mokėsi VDU Teisių f-te ir Humanitari
ro mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite nių mokslų f-te. 1930 11 04 pašauktas į Lietuvos kariuome
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. nę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
1932 01 – 1934 06 mokytojavo prad. m-loje Kalnėnuose, Kau pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
no aps. 1932–37 studijavo VDU Teisių f-to Ekonomikos sky kų karininkų atsargą. 1936 ir 1937 atliko karines pratybas 7
riuje. Nuo 1933 aktyvus studentų atsargos karininkų korpora pest. pulke. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
cijos Ramove“ narys. 1934 08 - 1940 06 30 Finansų m-jos LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 429.
sekretorius, kainų kontrolierius Kaune ir Vilniuje. 1938 11 23
pakeltas į ats. leitenantus. 1940 09 - 1944 Prekybos komisa KARMAZINAS Vacys (Vaclovas) gimė 191409 10 Vėžai
riato vyresn. ekonomistas. 1944 vasarą pasitraukė įVokietiją, čiuose, Klaipėdos aps. 1935 baigė Švėkšnos g-ją. Pašauktas į

mokyklą. 1923 01 09-22 būdamas kariūnas dalyvavo Klai
pėdos išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V lai K
da) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pést.
pulko jaun. karininku. 1924 11 12 perkeltas Kariuomenės
į
intendantūrą ekspeditoriumi, vėliau maisto sandėlio v-kas.
1926 12 23 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1935 06 28
išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs.
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Žmona - Aldona Rašninytė.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 57; ap. 8, b. 922.
Karmazinas Vacys
karinę tarnybą priimtas į Karo mokyklą. 1936 06 04 iš XI asp.

laidos pervestas į tikruosius kariūnus. 1938 05 12 baigus Ka
ro mokyklą (XIX laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas 7 pest. pulko Tauragėje 5 kuopos būrio
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos 297 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 08 LSD Gele
žinkelių apsaugos bataliono 1 kuopos būrio vadas. 1944 rudenį
pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. Gyveno Brukli
ne, čia baigė mašinistų m-lą. Vėliau persikėlė į Vudheiveną.
Mirė 1991 04 17, palaidotas Šv. Karolio kapinėse Long Ai
lende.
Vedęs, sūnus - Rimantas.
Karnaitis Stasys
KARNAITIS Stasys gimė 1919 04 13 Gorlovkoje, Rusijo

je. 1937 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1937 09 28
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1940 08 19 baigus Karo
mokyklą (XXI laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laips
nis ir paskirtas 2 pest. pulko 2 kuopos būrio vadu. Likviduo
jant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos 259 šaulių pulko 2 kuopos būrio vadu. Kilus Vokie
tijos-SSRS karui su RA atsitraukė į Rusiją. Likviduojant 29
ŠTK pasiųstas į karininkų kursus „Vystrel“ Solnečnogorske,
iš ten - į RA 16 lietuviškąją diviziją, kurioje tarnavo iki karo
pabaigos, tarnybą baigė vyr. leitenanto laipsniu. Karui pasi
baigus demobilizuotas. Dirbo Vyr. materialinio-techninio tie
kimo valdyboje skyriaus v-ku, vėliau Radijo komponentų ga
mykloje Tiekimo skyriaus v-ku. Mirė 1985 10 07, palaidotas
Rokantiškių kapinėse.
Apdovanotas RA dviem Raudonosios žvaigždės ordinais ir sep
tyniais medaliais.
Karnackas Justinas
Žmona – Vanda Rakauskaitė, sūnus – Audrius, duktė - Dalia.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310, LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
KARNACKAS Justinas gimė 1904 Medinių k., Pakalnių vls., KARNAUSKAS Henrikas gimė 1912 08 14 Biržuose. 1930
Utenos aps. Mokėsi Utenos prog-joje. 1922 01 įstojo į Karo baigė Biržų g-ją. 1930 11 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.

1932 10 31 baige Karo mokyklą (XIV laida) puskarininkiu jutantu. Kilus revoliucijai 1917 1203 - 1918 01 29 tarnavo
su teise įgyti karininko laipsnį atskirojoje dalyje ir paskirtas į 2 diviziono vadu. 1918 03 31 demobilizuotas. Grįžus į Lietu
ulonų pulko 2 eskadroną. 1933 06 03 suteiktas kavalerijos vą 1921 12 13 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 husarų pulko mokomojo Artilerijos brigados 7 baterijos vyresn. karininku. 1922 0501
eskadrono jaun. karininku, 1933 11 02 – 2 eskadrono būrio suteiktas artilerijos vyr. leitenanto laipsnis. 1922 10 01 pa
vadu. 1934 10 02 komandiruotas į Karo aviacijos 4 eskadrilę, skirtas 1 artilerijos pulko 2 sunkiosios baterijos vadu. 1923
lankė aviacijos karininkų kursus. 1935 09 03 gražintas į I hu 05 18 pakeltas į kapitonus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų kari
sarı pulką. 1936 06 14 perkeltas į 3 kavalerijos pulką šarvuo ninkų kursų Artilerijos skyrių (I laida). 1925 09 22 paskirtas
to autobūrio šarvuočio v-ku. 1936 07 23 pačiam prašant pa 2 artilerijos pulko 1 haubicų baterijos vadu. 1927 02 16 pa
leistas į kavalerijos karininkų atsargą. keltas į majorus 1927 11 26 perkeltas į Artilerijos tiekimo skyrių
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1188. tiekimo dalies vedėju, vėliau - skyriaus v-ku. 1929 11 23 pa
keltas į pulkininkus leitenantus. 1930 06 23 perkeltas į Gin
KARNAUSKAS Konradas gimė 1911 02 13 Kupiškyje, Pa klavimo v-bą, paskirtas Bendrojo skyriaus tiekimo dalies ve
nevėžio aps. Baigė Kauno suaugusiųjų g-ją. Nuo 1931 civilis dėju, 1935 07 01 - Tickimo skyriaus v-ku, 1938 11 07 –
tarnautojas Karo sanitarijos valdyboje. 1932 10 12 pašauktas vel Bendrojo skyriaus tiekimo dalies vedėju. Sovietų Sąjungai
į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
asp. laida) suteiktas kavalerijos ats, jaun. leitenanto laipsnis ir 1009 iš kariuomenės atleistas, mokytojavo Kauno „Aušros“
paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1933 09 20 paskirtas g-joje. 1940 12 09 suimtas Kaune, kalintas Vilniuje, tolesnis
likimas nežinomas.
KAM stipendininku. 1940 baigė Vienos aukštąją veterinari
jos m-lą, dirbo AB „Maistas“ vet. gydytoju. Nuo 1940 05 06 Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1931), DLK Ge
LŠS I Kauno rinktinės 20 „Maisto“ šaulių kuopos narys. 1940 dimino 3 laipsnio (1938) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
bės medaliu (1928).
07 11 paleistas į veterinarijos karininkų atsargą.
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 433; . 561, ap. 2, b. 1633, I. 54. Žmona - Larisa (1896- m. Kanadoje), sūnus - Jurgis Algirdas
f
(1918-1997).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 737; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3: LGG.E.I.
2011-12
Karosas Antanas
Karosas Juozas
KAROSAS Antanas gimė 1891 03 23 Baltadvaryje, Anykš

čių vls., Ukmergės aps. Baigė g-ją Poltavoje, Rusijoje. 1914 KAROSAS Juozas gimė 1913 12 11 Sterkonių k., Anykš
čių vls., Utenos aps. Mokėsi VDU Teologijos-filosofijos f-te.
09 01 įstojo į Rusijos kariuomenę. 1915 01 01 baigė Kijevo
2 karo m-lą, paskirtas į 171 pėstininkų atsargos bataliono 7 1935 05 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 05 12
kuopą. 1915 11 perkeltas į Petrogrado tvirtovės artileriją. 1915 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas aviacijos jaun. lei
12 28 su Kauno tvirtovės artilerijos divizionu prie 2 Sibiro tenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviacijos 4 eskadrilę Šiau
korpuso išvyko į frontą. 191601 03 paskirtas atskirojo būrio liuose. 1938 10 03 perkeltas į 3 eskadrilę lakūnu suteikiant II
vadu, 1916 04 - II diviziono 6 baterijos vyresn. karininku, eilės karo lakūno vardą. 1940 05 25 pakeltas į leitenantus.
1917 02 14 - diviziono ryšių v-ku, 1917 03 – diviziono ad Sovietų Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 eskadriles la

kūnu-žvalgu, Karo aviacijoje skraidė 206 val. Likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskiro K
sios aviaeskadriles grandies šturmanu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui eskadrilė iš Ukmergės atskrido į Pabradç. Nutarç nesi
traukti su RA pakilę pasuko atgal ir nusileido prie Siesikų. Čia
vokiečių paimtas į nelaisvę, kalintas karo belaisvių stovykloje
Kėdainiuose, vėliau – Rytprūsiuose, Austrijoje. 1941 10 gri
žo į Kauną. Studijavo VDU, jį uždarius mokytojavo Anykš
čių g-joje, dėstė vokiečių kalbą. 1944 pradžioje išvyko į Šiau
lius, kur žuvo RA aviacijai bombarduojant miestą.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 739; 6. R-1444, ap. 2.b. 9; LYA, f. K-8, ap. 2.
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Karosas Klemensas
sarų pulką. Nuo 1936 10 12 būrio vadas. 1936 12 31 pakel

tas į leitenantus. 1937 09 01 paskirtas KAM stipendininku ir
pasiųstas mokytis. 1938 09 01 baigė Prancūzijos kavalerijos
karo m-lą, paskirtas į Karo mokyklą. 1939 04 05 perkeltas į l
husarų pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
husarų pulko 3 eskadrono būrio vadu. Likviduojant Lietu
1
100 vos kariuomenę 1940 10 17 iš kariuomenės atleistas. Vokie

čių okupacijos metu policijos kavalerijos eskadrono vadas. Ka
ro pab. pasitraukė į Vakarus, veliau emigravo į JAV. Gyveno
Klivlende, kur 1955 05 10 tragiškai žuvo.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 142, 742; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
Karosas Jurgis Algirdas
LKKAS archyvas
KAROSAS Jurgis Algirdas gimė 1918 10 19 Orlo m., Kara

čevo aps., Rusijoje. Nuo 1928 mokėsi Kėdainių g-joje, 1936
baigė Kauno jėzuitų g-ją, įstojo į Kauno VDU Technikos f-to
Elektromechanikos skyrių. 1939 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl
politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas
į karininkų atsargą. Kilus Vokietijos SSRS karui 1941 06 23–
28 Birželio sukilimo dalyvis Kaune. Dirbo Kauno „Arsenalo“
karo ginklų dirbtuvėse. 1942 gyveno ir dirbo kaime, 1943–
44 Anykščių g-joje fizinio lavinimo ir fizikos mokytojas. 1944
07 30 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Selbe, vėliau Saalfeld
Sale, Tiuringijoje, dirbo braižytoju ginklų f-ke. 1948 06 18
emigravo į Kanadą, gyveno Reginoje, nuo 1951 – Edmontone,
dirbo statybose. Mirė 1997 07 09, palaidotas Šv.Joachimo Karosas Vitas
kapinių mauzoliejuje.
Žmona – Emilija Vasiljevaitė (1923, susituokė 1944), sūnus –
Algirdas Antanas (1945), dukros - Gailutė (Gaile) Hileman KAROSAS Vitas gimė 1913 06 15 Zablatiškių k., Leliūnų vls.,
(1946) ir Nijolė Korris (1961). Utenos aps. Baigė Utenos g-ją. 1936 09 15 baigus Karo
LCVA, . 631, ap. 7, b. 14353; LKKAS archyvas. mokyklą (XVIII laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto
f
laipsnis ir paskirtas 3 dragūnų pulko Tauragėje 2 eskadrono

KAROSAS Klemensas gimė 1911 01 27 Elmiškių k., De būrio vadu. 1937 baigė šarvuočių karininkų kursus ir perkel
beikių vls., Utenos aps. 1931 08 24 pašauktas į Lietuvos ka tas į šarvuotų automobilių būrį šarvuočio vadu. 1939 10 19
riuomenç. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida) su pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
teiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į I hu likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 184

šaulių divizijos atskirojo žvalgybos bataliono šarvuočių būrio Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Vladimiro 4 laipsnio
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė, pateko į su kardais ir kaspinu, Šv. Anos 2, 3 laipsnio su kardais ir kas
vokiečių nelaisvę. Vokiečių okupacijos metais gyveno Vilniu pinu, 4 laipsnio su užrašu „Už narsumą“, Šv. Stanislavo 2 ir 3
je, vėliau Kaune. Organizuojant Vietinę rinktinç Zarasuose laipsnio su kardais ir kaspinu ordinais.
paskirtas kuopos vadu. Likvidavus VR išvežtas darbams į Vo Žmona – Eugenija Mezenc, duktė – Irina.
kietiją. 1945 prie Dancigo pateko į RA nelaisvę, išvežtas į Ko LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 61.
miją, nesudarius bylos 1946 paleistas. Grįžęs į Lietuvą dirbo
Jonavoje, vėliau – Kaune Farmacijos v-boje, Statybos treste KARPAVIČIUS Ignas gimė 1898 09 19 Palimšio k., Žiež
buhalteriu. 1992 03 24 suteiktas dimisijos majoro laipsnis. marių vls., Trakų aps. 1917 baige Petrogrado realinę m-lą.
Mirė 2003 12 03, palaidotas Kairėnų kapinėse Vilniuje. 1917 02 24 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baige Pavlo
Apdovanotas Krašto apsaugos sistemos medaliu „Už nuopelnus“. karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas 148 pest.
Žmona - Elena Mataskaitė (1910-2003), dukros - Milda atsargos pulko 13 kuopos jaun. karininku. 1918 02 15 iš Ru
Semeževičienė (1934), Jūratė Domereckienė (1941), sūnus - sijos kariuomenės demobilizuotas. 1927 11 09 - 1201 atliko
Gintautas (1944). karines pratybas Lietuvos kariuomenėje. 1928 10 11 suteik
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 739, 1. 62, LYA, I. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; tas ats. leitenanto laipsnis. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
LKKAS archyvas nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1929
LŠS narys, nuo 1936 04 25 kuopos vadas. Nuo 1934 Rasei
KAROSAS Vladas gimė 1896 Remeikių k., Alytaus aps. 1917 nių aps. mokyklų inspektorius. 1937 0901-21 atliko karines
baige Tifliso karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis. Tarna pratybas 2 pėst. pulke. 1938 02 22 pakeltas į ats. leitenantus.
vo 81 divizijoje ir lietuvių Smolensko batalione, 1917 04 - LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1190.
1918 07 dalyvavo I pasaul. karo mūšiuose Vakarų fronte prie
Baranovičių ir Smorgainių, Galicijoje. 1917 09 12 pakeltas į
poručikus. Atvykus į Lietuvą 191905 03 mobilizuotas į Lie
tuvos kariuomenę ir paskirtas į Kauno komendantūrą. 1919
05 24 perkeltas įAviacijosdalį. 1919 11 18 suteiktas vyr. lei
tenanto laipsnis. 1920 01 15 perkeltas į 8 pest. pulką, 05 07 -
į Kauno komendantūrą. 1921 03 12 paleistas į atsargą. 1932
04 27 dėl sveikatos – į dimisiją.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 60.
KARPAS Petras gimė 1906 10 19 Pagojo k., Nemakščių vls.,

Raseinių aps. 1926 baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Mo
kytojavo Tauragės Gediminaičių prad. m-loje, buvo jos vedė
jas. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas
pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka
rininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
mą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Vėliau iki 1940
Nemakščių prad. m-los vedėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Karpavičius Paulius
Lietuvą aktyviai bendradarbiavo su sovietiniais okupantais. Vo
kiečių okupacijos metu 1941 organizavo baltaraiščių būrį, va
dovavo žydų geto Nemakščiuose apsaugai. Karo pab. su šeima KARPAVIČIUS Paulius gimė 1908 03 14 Maciūnų k., Aš
besitraukiant į Vakarus vokiečių nužudytas. Šeima pasitraukė mintos vls., Marijampolės aps. Baigė LU Teisių f-to Ekono
į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. mikos skyrių. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
Žmona -- Janina Dailidžionytė, sūnus. suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 868; LKKAS archyvas. ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 dirbo
KARPAVIČIUS Dmitrijus gimė 1882 01 03 Vilniuje. civiliu tarnautoju Krašto apsaugos m-jos Tiekimo v-boje. Nuo
1899 baigė Pskovo kadetų m-lą, 1902 – Konstantino artile 1936 Lietuvos banko Kėdainių skyriaus tarnautojas.
rijos karo m-lą, 1911 – Karo ūkio akademiją.Rusijos kariuo LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1191.
menės pulkininkas. Grįžęs į Lietuvą 1920 09 04 mobilizuo
tas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas Gen. kariuomenės štabo KARPENKO Kostas (Konstantinas) gimė 1893 03 14. Sa
instruktoriumi. 1920 10 29 iš kariuomenės atleistas. 1920 vanoriu atvyko į Kauno komendantūrą ir laikinai ejo Rikiuo
11 10 paskirtas Projektų komisijon prie Krašto apsaugos m tės skyriaus adjutanto pareigas. 1919 1001 pakeltas į karo
jos, 1921 03 07 iš jos atleistas. valdininkus. 1927 08 01 suteiktas administracijos vyr. leite
164 Liceuvos kariuomelles karininkai

nanto laipsnis. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus, paskirtas ko
mendantūros ataskaitos dalies vedėju. 1940 01 30 pačiam pra K
šant paleistas į administracijos karininkų atsargų.
vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) me
daliais.
LKKAS archyvas.
KARPIS Benediktas gimė 1893 07 18 Klovainių dvare, Šiau

liųaps. Baigė g-ją ir Rygos politechnikos in-to Agronomijos
skyrių. 1917 03 – 1918 03 tarnavo Rusijos kariuomenėje,
baigė Artilerijos žinybos technikos karo m-lą. Grįžus į Lietuvą
1919 06 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas ka
rininku Inžinerijos batalioną. 1919 11 18 suteiktas inžine
į
rijos leitenanto laipsnis. 1920 03 24 pagal naujai pateiktas ži

nias laipsnis pakeistas į vyr. leitenanto. Vėliau dirbo KAM
Technikos tiekimo sk. užpirkimo dalies v-ku, karininku ypa
Karpus Petras
tingiems reikalams. 1923 12 07 pačiam prašant paleistas į at
sargą. Kurį laiką dirbo Panevėžio komendantūroje, vėliau ūki
ninkavo Liberiškių dvare, Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. paleistas į administracijos karininkų atsargą. Sovietų Sąjungai
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928). okupavus Lietuvą 1940 08 07 kreipėsi į KAM priimti į Ka
Vedęs, 3 sūnūs. riuomenės intendantūrą.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1462a, 1. 83; ap. 7, b. 443. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1936), Lie
KARPIS Julius (slap. Vieversys). Partizanų laikraščio „Laisvės LCVA, F. 930, ap. 2K. b. 62.
varpas“ redaktorius. 1949 11 26 paskirtas Dainavos apygar
dos Kazimieraičio rinktinės vadu, atvykęs perimti pareigas žu
vo. 1999 08 24 pripažintas kariu savanoriu, 1999 09 06 su
teiktas majoro laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas
KARPUS Kostas gimė 1906 10 24 Mokolų k., Šunskų vls.,

Marijampolės aps. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteik ro
tas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavale
rijos karininkų atsargą.
(1935).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 63.
KARPUS Petras gimė 1895 01 01 Mokolų k., Šunskų vls.,

Marijampolės aps. Mokėsi M. Yčo g-joje Voroneže. 1919 bai Kartanas Juozas
ge Marijampolės g-jos 7 klases. 1919 06 20 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas įautomokyklą. 1919 11 01 ją
likvidavus perkeltas į Kariuomenės intendantūros skyrių kan KARTANAS Juozas gimė 1893 06 12 Kulvos dvare, Žei
celiarijos vyr. raštininku. 1920 01 05 pakeltas į karo valdi mių vls., Kauno aps. Baigė Kauno g-ją, 1911 - Veiverių mo
ninkus. Kariuomenės intendantūroje (vėliau – Tiekimų val
1
kytojų seminariją. Rusijos kariuomenėje 1915 baige Tifliso karo
dyba) tarnavo dirbtuvių raštvedžiu, raštvedžiu-buhalteriu, m-lą, pasiųstas į I pasaul. karo frontą, sužeistas pateko į vokie
maisto ir pašaro dalies tiekėju. 1926 09 13 – 12 23 stažavo čių nelaisvę, kurioje išbuvo 4 metus. 1919 pabėgo iš nelaisvės
Aukštuosiuose karininkų DLK Vytauto kursuose. 1927 02 16 ir grįžo į Lietuvą. 1919 04 26 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
suteiktas administracijos kapitono laipsnis. 1932 12 01 per menę ir paskirtas karininku į Kaišiadorių komendantūrą. 1919
keltas į l husarų pulką raštvedžiu-buhalteriu, 1935 08 10 – 11 18 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1920 01 06
į 3 kavalerijos pulką pulko iždininku, 1937 12 14 – į Karo perkeltas į 6 pést. pulką. 1920 05 25 pakeltas į vyr. leitenantus.
aviaciją ūkio dalies buhalteriu. 1939 10 07 pačiam prašant 1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida),
Lietuvos kariuomencs karininkai 165

paskirtas III pest. divizijos ryšių komandos v-ku. 1923 12 01.
suteiktas kapitono laipsnis. 1926 09 13 perkeltas į Kariuo
menės intendantūrą. 1927 08 01 pakeltas į majorus. 1932–
34 centrinio maisto sandėlio v-kas. 1930 11 23 pakeltas į pul
kininkus leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar
navo Kariuomenės intendantūros priėmimo komisijos nariu.
Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 09 iš kariuome
nės atleistas. Pirmosios sovietinės okupacijos metu slapstesi. Karo
pab. pasitraukė į Vakarus. Emigravo Kolumbiją, vėliau per
į
sikėlė JAV, gyveno Omahoje, kur 1979 03 31 mire, palai
į
dotas Šv. Marijos Magdalenos kapinėse.

tuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio (1929) medaliais.
Žmona - Ona Misevičiūtė (1916, susituokė 1938), sūnūs - Karvelis Povilas
Juozas Tautginas (1938), Kunradas Šarūnas (1949), dukros -
Ona Jūratė Scheidt (1939), Emilija Danutė Praitis (1943),
Renata Lile Estis (1944). KARVELIS Povilas gimė 1903 11 27 Žviliūnų k., Suba
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 2, 12, 1505, 8500; LKKAS archyvas. čiaus vls., Panevėžio aps. Baigė Panevėžio g-ją. 1928–32 stu
dijavo VDU Statybos skyriuje. 1930 11 30 baigus Karo mo
kyklą (V asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 03 23 pagal
nanto. Nuo 1932 01 30 tarnavo braižytoju (civiliu tarnauto
ju) Karo mokykloje. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus.
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas Lietuvos pėstininkų karo
mokyklos raštinės vedėju.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 64; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
KARVELIS Vincas gimė 1897 01 19 Žviliūnų k., Suba

čiaus vls., Panevėžio aps. Baige Panevėžio realinę m-lą. 1916
10 - 1918 01 tarnavo Rusijos kariuomenėje, baige Čiugujevo
karo m-lą. Grįžęs į Lietuvą 1920 01 14 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas jaun. karininku prie Panevėžio komen
dantūros. 1920 01 24 suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 daly
vavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 0401 perkel
Karvelis Kazys
tas į 8 pést. pulką ūkio kuopos vadu. 1920 11 13 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1923 02 27 perkeltas į Kariuomenės inten
KARVELIS Kazys gimė 1918 06 30 Laičiuose, Alantos vls., dantūrą vyr. sąskaitininku. 1923 09 27 paleistas į karininkų
Utenos aps. 1930–36 mokėsi Ukmergės g-joje, 1938 baigė atsargą eiti aukštąjį mokslą. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių
Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1939 09 18 baigus Karo mo įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto.
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto 1938 01 08 išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs.
laipsnis, dėl mobilizacijos paliktas kariuomenėje 1 artilerijos LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1462a; ap. 7, b. 443a; ap. 8, b. 214.
pulko 1 baterijos būrio vadu. 1939 11 21 paleistas į artileri
jos karininkų atsargą. Įstojo į Vilniaus u-to Teisės f-tą, kurį KARVELIS Vladas gimė 1901 04 11 Šiauliuose. 1912-15
1943 09 baigė. 1944 pab. pasitraukė į Vokietiją, kur Tiu mokėsi Šiaulių vyrų g-joje, 1915–18 - Voroneže, 1919 baige
bingeno u-te 1948 suteiktas daktaro laipsnis. 1949 emigravo g-ją Šiauliuose. 1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę.
į JAV, gyveno Detroite. Dirbo daugelyje įmonių, iki 1983 – 1919 07 06 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo
Detroito nacionaliniame banke. laipsnis, kuris 1919 09 29 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių
Žmona – Elena Nastajūtė (1921, susituokė 1943), sūnūs - įstatymą pakeistas į pestininkų leitenanto, paskirtas 3 pest. pulko
Albertas Vidutis (1945), Kastytis (1953). 2 kulkosvaidžių kuopos vado pavaduotoju. 1919 1007 – 1920
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1196; ap. 7. b. 2, 12, 1505, 8500; LKKAS 1201 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir len
archyvas kais. 192305 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 08 15 bai

dimino 4 laipsnio (1931) orclinais, Savanorių (1929), Lietuvos K
nepriklausomybės (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio
(1929) medaliais, Cekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ordinu
su kardais (1931); RA dviem Raudonosios vėliavos (1943,
1945), Alcksandro Nevskio (1944), Darbo Raudonosios
vėliavos (1950) ordinais, 12 medalių.
Žmona - Sofija Lukoševičiūtė (1903–1994, susituokė 1927),
sünūs - Narimantas Vladas (1928), Rimgaudas Antanas
(1933).
LCVA, 1.930, ap. 5. b. 198;ap. 8, ). 906; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt.
b
3; LKKAS archyvas.
KASAITIS Jonas 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp.

laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
paleistas į karininkų atsargą.
Karvelis Vladas
LKKAS archyvas
gė Aukštuosius karininkų kursus (IV laida). 1925 03 27 per KASAKAITIS Juozas gimė Kampinių k., Antanavo vls., Ma
keltas į Karo mokyklą. 1926 02 16 pakeltas į kapitonus. 1927 rijampolės aps. Būdamas Marijampolės 5 klasės gimnazistas
1001 - 1929 1002 kaip KAM stipendininkas mokėsi ir bai dalyvavo 1905 sukilime ir susirėmime su carinės Rusijos žan
ge Prahos gen.štabo akademiją. Grįžus paskirtas Gen. kariuome darais Žiūrių–Gudelių k. Sukilėliams pralaimėjus suimtas ir
nes štabo valdybos III (Operacijų) skyriaus v-ku. 1929 11 06 įkalintas. Kilus I pasaul. karui iš kalėjimo paleistas, Rusijoje bai
suteiktas gen. štabo karininko teises, 11 23 pakeltas į gen. šta gė karo m-lą ir tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 pab. grį
bo majorus, 1931 12 22 - įgen. štabo pulkininkus leitenan žęs į Lietuvą savanoriu įstojo Lietuvos kariuomenę, 1919
į
tus. 1934 04 11 perkeltas į Vytauto Didžiojo karininkų kur 01 08 paskirtas 1 pest. pulko karininku. 1919 02 13 dalyva
sus Bendrojo skyriaus inspektoriumi. 1935 12 31 pakeltas į vo kautynėse su bolševikais Alytuje, po mūšio pasitraukė į Ma
gen. štabo pulkininkus. 1937 06 24 paskirtas Vytauto Didžiojo rijampolę, kur susirgęs šiltine 1919 04 25 mirė, palaidotas se
karininkų kursų v-ku, po reorganizacijos - Vytauto Didžiojo nosiose miesto kapinėse.
aukštosios karo mokyklos v-ku. 1938 12 31 pakeltas į gen. šta LKKAS archyvas.
bo brigados generolus. 1940 06 07 paskirtas Kariuomenės štabo

v-ko padėjėju, 06 25 - II pėst, divizijos vadu. Sovietų Sąjun
gai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
09 02 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos vadu. 1940
12 12 suteiktas RA generolo majoro laipsnis. 1941 06 14 iš
siųstas į Aukštųjų vadų tobulinimosi kursus prie Gen. štabo
akademijos Maskvoje. 194201 - 03 deste Frunzės karo aka
demijoje. Po 16 lietuviškosios divizijos sutriuškinimo prie Oriolo
1943 04 paskirtas jos vadu. Nuo 1943 komunistų partijos narys.
1944 02 13 kartu su 23 buvusiais nepriklausomos Lietuvos 7
kariuomenės karininkais, tarnaujančiais RA 16 liet. divizijoje,
pasirašė kreipimąsi į Lietuvos kariuomenės karininkus, likusius
Lietuvoje, nekovoti su besiartinančia prie Lietuvos RA. 1944 11
paskirtas I Ukrainos fronto 118 šaulių korpuso vado pavaduo
toju.Dalyvavo II pasaul. karo kautynėse prie Oriolo, Baltaru
sijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje. Po karo demobi
lizuotas, buvo SSRS Gynybos liaudies komisariato žinioje, 1946
01 06 jo paskirtas VU Karinės katedros v-ku, docentas (1947). Kasakaitis Vytautas Stanislovas
Nuo 1948 05 16 e. VU profesorius. Panaikinus VVU Karinę
katedrą 1961 paleistas į atsargą. 1962–76 Lietuvos kultūri KASAKAITIS Vytautas Stanislovas gimė 1895 09 08 Nure,
nių ryšių su tautiečiais užsienyje k-to pirmininkas. RA 16
lietuviškosios divizijos veteranų tarybos p-kas. Knygos „Lietuvos Lenkijoje. Baigė Varšuvos g-ją. Mokesi Varšuvos politechniku
TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos, 1944-45" autorius mo Architektūros skyriuje, kurį baige politechnikumą evaka
(1973). Mirė 1980 03 28 Vilniuje. vus į Maskvą, įgydamas inžinieriaus-architekto kvalifikaciją.

Tarnavo Maskvos m. statybos reikalų skyriuje. Baigęs Karo mo
kyklą išsiųstas į frontą. Atvykęs į Novo Nikolajevską (dab. No
vosibirskas) 1919 08 įstojo į Atskirąjį Vytauto Didžiojo lietu
vių batalioną Sibire. Tarnavo ūkio dalyje, vėliau – vyriausiuoju
bataliono raštvedžiu. Batalione įvykus raudonųjų“ vadovau
jamam sukilimui karininkai suimti. 1919 1209 Čeremuški
no bažnytkaimyje kartu su penkiais lietuvių karininkais ir trim
kareiviais užkapotas kardais.
LKKAS archyvas
Kasiulaitis Andrius
kariuomenę, iki 1918 tarnavo 19 šaulių pulko 2 kuopoje ka

ER ro valdininku. Grįžus į Lietuvą 1920 01 15 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas Sanitarijos skyriaus Karo ligo
ninės ūkio vedėju. 1920 06 01 perkeltas atsargon prie Sani
tarijos skyriaus. 1920 08 21 paskirtas 2 atskirojo lazareto ūkio
vedėju. 1920 11 09 perkeltas į 12 pėst. pulką iždininku, 1924
02 28 - į Geležinkelių batalioną ginklininku, 1926 01 01 -
Kascenskas Juozas
į Technikos pulką ginklininku. Prie Aukštųjų karininkų kur
sų išlaikius egzaminus karininko laipsniui įgyti 1927 05 14
KASCENSKAS Juozas gimė 1911 10 24 Cibiliekų k., ūd suteiktas administracijos vyr. leitenanto laipsnis. 1927 0903
rijos vls., Alytaus aps. 1932 baigė Alytaus g.ją ir įstojo į Karo perkeltas į geležinkelių kuopą. 1935 02 14 baigė Vytauto Di
m-lą. 1933 09 15 ją baigus (VIII asp. laida) suteiktas kavaleri džiojo karininkų kursų Administracijos skyrių (II laida). 1937
jos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karinin 10 11 pakeltas į kapitonus ir pačiam prašant paleistas į admi
kų atsargą. 1933–36 mokėsi VDU Medicinos f-te. Baigus prie nistracijos karininkų atsargą.
Karo mokyklos 18 mėn. karo technikos konstrukcijos ir prie Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1937), Lie
žiūros kursus 1937 12 18 priimtas į karo tarnybą 1 husarų tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
pulko ginklininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik Žmona - Ona Gluodenytė (1903, susituokė 1923), sūnus -
viduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK kavaleri Anatolijus Andriejus (1925), dukros - Alena Danguolė (1927)
jos pulko dirbtuvių v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA ir Jūratė (1928).
pasitraukė, tarp Minsko ir Molodečno pateko į vokiečių ne LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 67; ap. 8, b. 78, 874.
laisvę, atvežtas į Vilnių. Paleistas grįžo į tėviškę. Prasidėjus ant
rajai sovietinei okupacijai 1944 09 suimtas, kalintas Telšių ka KASIULEVIČIUS Jonas gimė 1914 06 16. 1934 baige Laz
lejime, Lauksargiuose, vėl Telšių, Marijampolės kalėjimuose, dijų g-ją. Nuo 1935 LŠS narys. 1937 09 15 baigus Karo mo
1944 pab. - Vilniuje: iš pradžių NKVD rūmų kamerose, ve kyklą (XII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto
liau Lukiškių kalėjime. Per Minsko ir Kalinino kalėjimus išvež laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
tas į 133 spec. lagerį Kalinine, kur išbuvo iki 1945 10. Iki LCVA, F. 930, ap. 7, b. 5687; LKKAS archyvas.
1946 04 dirbo statybose, vėliau be leidimo grįžo į Lietuvą. 1946
09 15 – 1991 04 01 dirbo Alytaussanitarinėje-epidemiologi KASIULIS Jonas gimė 1896 06 27 Ruolakių k., Pernara
neje stotyje epidemiologo padėjėju, kartu 25 metus dirbo Aly vos vls., Kėdainių aps. Baigė g-jos 6 klases ir Pavlo karo m-lą
taus tarprajoninėje teismo medicinos ekspertizėje padėjėju. Petrograde. Rusijos kariuomenėje tarnavo Suomijos pulke ir
Žmona – Marytė Kizalavičiūtė (1923–1988, susituokė 1954). 180 ats. batalione Petrograde. Grįžus į Lietuvą 1918 12 18
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku prie
Vilniaus m. komendantūros. 19190111 perkeltas į Kauno m.
KASIULAITIS Andrius gimė 1890 12 12 Carskoje Selo, Ru komendantūrą,
suteiktas
04 17 – į Panevėžio batalioną. 1919 11 18
sijoje. Mokėsi g-joje Maskvoje. 1914 mobilizuotas į Rusijos vyr. leitenanto laipsnis. 1919 04 28 – 1920 04 24

suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 hu
sarų pulko eskadrono būrio vadu. 1934 07 07 perkeltas 2 K
17
į
ulonų pulką 2 eskadrono būrio vadu. 1936 12 31 pakeltas į
Icitenantus. 1937 12 09 pačiam prašant paleistas į kavalerijos
karininkų atsargą. Po karo gyveno Kanadoje.
Žmona - Sofija Čižauskaitė, duktė - Sofija Izolda (1934).
LCVA, T. 930, ap. 2K, b. 72.
KASPERAITIS Artūras gimė 1894 10 15 Kaune. 1912 mokėsi

Gumbino g-joje. Nuo 1914 tarnavo vokiečių kariuomenėje. 1914
03 15 - 04 15 dalyvavo I pasaul. karo mūšiuose Galicijoje, 1914
1015-11 18 - Libane, 1914 08 19-1915 04 19 - Rusijo
je. 1917 suteiktas leitenanto laipsnis. 1917 baige Berlyno karo
m-lą ir Šverino žvalgų m-lą. 1919–1920 kovojo Frankų fronte,
Kasiulis Jonas 1920 – Latvijoje. Grįžus į Lietuvą 1920 10 24 mobilizuotas
į
Lictuvos kariuomenę, paskirtas į Oro laivyną žvalgu. 1920 10 29
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermonti suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1921 09 21 iš kariuomenės pa
ninkais ir lenkais. 1920 09 01 dėl sveikatos iš kariuomenės leistas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats, vyr.
paleistas į atsargą. 1928 tarnavo Mažeikių aps. pasienio poli leitenanto laipsnis pakeistas į aviacijos ats. leitenanto. 1936 03 31
cijoje 4 rajono v-ku Leckavos mstl. 1933 05 11 išbrauktas iš perkeltas į pėstininkų karininkų atsargą.
atsargos karininkų sąrašų kaip miręs. Apdovanotas Vokietijos kariuomenėje 1 ir 2 laipsnio Geleži
Apdovanotas Savanorių medaliu (1928). niu kryžiumi, Maltos kryžiumi ir Baltų kryžiumi.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 68; ap. 5, b. 1201. LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 69.
KASMAUSKAS Jurgis 1940 08 19 baigė Karo mokyklą

(XXI laida), suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis ir pa
skirtas Karo aviacijos 4 eskadrilės lakūnu. Likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK atskirosios
aviaeskadrilės fotolaborantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš
RA pasitraukė, pateko į vokiečių nelaisvę, kalintas belaisvių
stovykloje Kėdainiuose.
Žmona - Eugenija.
LCVA, F. R-1444, ap. 1, b. 9; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
f
KASPARIŪNAS (KASPERSKIS) Leonardas gimė 1913

08 21 Vilniuje. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida)
Kasperas Juozas
KASPERAS (KASPERAVIČIUS) Juozas gimė 1912 07 17

Jokūbaičių k., Jurbarko vls., Raseinių aps. Baige Jurbarko g-ją.
1933 09 18 priimtas į Karo mokyklos 2 aspirantų kuopą. 1934
pervestas į XVII laidos II kursą. 1935 09 15 baigus Karo mo
kyklą (XVII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laips
nis, paskirtas į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę. 1936 05 10
paskirtas 2 zenitinės baterijos vadovavimo būrio vadu. 1937
1007 pakeltas į leitenantus. 1937 12 31 baigė Karo aviacijos
mokyklą, suteiktas II eilės karo lakūno vardas, paskirtas į 6 es
kadrilę Pajuostėje, Panevėžio aps. Sovietų Sajungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 11 pa
Kaspariūnas Leonardas skirtas RA 29 ŠTK atskirosios aviaeskadrilės vyresn. lakūnu

žvalgu, Karo aviacijoje skraidė 336 val. Kilus Vokietijos-SSRS paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo žvalgybos
karui su RA nesitraukė, o grįžo atgal į Lietuvą, kur pateko į
0
bataliono tankų kuopos būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
vokiečių nelaisvę, kalintas karo belaisvių stovykloje Kėdainiuose, karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių
vėliau – Rytprūsiuose ir Austrijoje. 1941 10 grįžęs įsidarbino Vilniaus įgulos ryšių batalioną. Po karo gyveno JAV.
Subačiaus mstl. (Panevėžio aps.) kooperatyvo pirmininku. LCVA, 6.930, ap. 5. b. 1205, ap. 8, b. 742: LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
1944 su šeima persikėlė į tėviškę, kur su broliu Antanu suim vnt. 3.
tas. Vežant į Raseinių saugumız brolis nušautas, jis sužeistas,

gydytas ir saugotas Biliūnų ligoninėje. 1945 07 09 išlaisvin KASPERAVIČIUS Juozas † KASPERAS Juozas.
tas ). Čeponio vadovaujamų partizanų, pasveikęs įstojo į Pa
vidaujo partizanų būrį, vėliau tapo Lydžio rinktinės štabo ope KASPERAVIČIUS Julius gimė 1865 02 26 Neirių dvare,
ratyvinio skyriaus v-ku. 1946 09 12 įkūrus jungtinę Kęstui Panevėžio vls. ir aps. Baige dvasinę seminariją Saratove. 1923
čio partizanų apygardą išrinktas jos vadu (slap. Angis, Šilas, 10 30 paskirtas Lietuvos kariuomenės 77 pest. pulko karo ka
Visvydas). Išdavus apygardos štabo buvimo vietą Juknos so pelionu. 1926 04 08 perkeltas karo kapelionu į 8 pést. pulką
dyboje, prie Batakių mstl., ir apsupus NKVD kariuomenei Kaune. 1926 08 28 iš kariuomenės atleistas.
kartu su savo adjutantu A. Biliūnu (slap. Džiugas) 1947 04 12 LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 419.
žuvo (susisprogdino). 1949 02 16 suteiktas Laisvės kovotojo
karžygio vardas (po mirties). 1997 11 22 pripažintas kariu
savanoriu, 1998 05 19 Prezidento dekretu suteiktas pulki
ninko laipsnis (po mirties).
(1934), Laisvės kovų kryžiumi su kardais (1949, po mirties),
Politinių kalinių sąjungos „Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi“
(1995, po mirties), Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1997,
po mirties).
Žmona – Marijona Birutė Razminaitė (1921–1997, susituo
kė 1939), duktė – Vida Tereikienė (1940).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 735; F. R-1444, ap. 1, b. 9; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug, vnt. 3; LKA, t. 18, p. 302-303; LKKAS archyvas.
KASPERAVIČIUS Aleksandras gimė 1917 09 04 Pamer

gių k., Kražių vls., Kelmės aps. Mokėsi Kražių g-joje. 1936
Kasperavičius Kazys
baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1938 - Kauno policijos
m-lą, tarnavo Šiaulių m. policijoje. 1939 09 18 baigus Karo
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pestininkų ats, jaun. leite KASPERAVIČIUS Kazys (Kazimieras) gimė 1906 02 23
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Or Pagramančio k., Tauragės vls. ir aps. 1928 baigė Kauno aukš
ganizuojant Vietinę rinktinę paskirtas karininku į 310 bata tesn. technikos m-lą. 1930 10 31 pradėjo tarnybą Lietuvos
lioną. 1944 05 15 vokiečių suimtas, kalintas Kauno IX forto kariuomenėje. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. lai
kalėjime, vėliau išvežtas Salaspilio koncentracijos stovyklą, iš da) suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ry
į
kur perkeltas į kalėjimą Vokietijoje. Išlaisvintas 1945 04 12 šių karininkų atsargą. Nuo 1934 10 19 LŠS XVII šaulių būrio
amerikiečių kariuomenei užėmus miestą. Apsistojo Frankfur narys, 1935 09 - 1937 09 4 kuopos vadas. 1935 07 22 -
te, iš kur emigravo į JAV. Gyveno Čikagoje, dirbo geležinke 08 23 atliko karines pratybas Ryšių batalione, pripažintas tin
lio tarnyboje. Mirė 1988 Čikagoje. kamu pakelti į aukštesnį laipsnį. Prasidėjus antrajai sovietinei
Žmona - Stasė Songailaitė (susituokė 1944). okupacijai 1944 12 16 suimtas, kalintas Kaune. 1945 1204
LKKAS archyvas. išvežtas į filtracijos stovyklą Kalinine. 1945 12 20 Karo tri
bunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 4 metams tremties.
KASPERAVIČIUS Bronius gimė 1911 11 07 Smilgių mstl., Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1939).
Panevėžio aps. 1933 baigė Panevėžio berniukų g-ją. 1935 Žmona – Regina (susituokė 1938).
09 15 baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas pėstininkų LCVA, 1.561, ap. 2, b. 1631; LKKAS archyvas
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pést. pulko 7 šaulių kuo
pos būrio vadu, 1936 09 15 – 7 šaulių kuopos vyr. karinin KASPERAVIČIUS Povilas gimė 1902 06 10 Berčiūnų k.,
ku. 1937 11 24 baigė šarvuočių karininkų kursus (II laida), Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. 1922 baigė Panevėžio g-ją,
perkeltas į Šarvuočių rinktinę 2 tankų kuopos 1 būrio vadu. mokėsi mokytojų seminarijoje. 1923 02 10 pašauktas į Liecu
1938 10 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupa vos kariuomenę, paskirtas į Autobataliono mokomają koman
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 dą. 1925 09 07 baigus Karo mokyklą (VII laida) suteiktas lei
170 Lictures kariuomes karininkai

Voronežą. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteik
tas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pest. pulko 4 kuopą. Mi K
rė 1920 08 05 Ežerėnų (Zarasų) karo ligoninėje, palaidotas -
Zarasų savanorių kapinėse.
LCVA, F. 930. ap. 2K. b. 71,
Kasperavičius Povilas
tenanto laipsnis ir paskirtas į Autobatalioną, 1926 01 01 -

Karo aviacijos l oro eskadrilės jaun. karininku, 02 10 - Tech
Kasperskis Juozas
nikos pulko geležinkelių kuopos jaun. karininku. 1927 baige
fizinio lavinimo kursus (IV laida). 1927 09 03 paskirtas au
tokuopos 2 būrio vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laips KASPERSKIS Juozas gimė 1888 03 28 Pilviškių vls., Vil
nių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 kaviškio aps. Nuo 1916 tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1916
09 30 pakeltas į leitenantus. 1934 06 28 pačiam prašant pa 1918 I pasaul. kare kovojo fronte su vokiečiais ir austrais. 1916
leistas į automobilininkų karininkų atsargą. Iki pirmosios so 11 08 paskirtas 3 pulko raštininku, 1917 03 23 - divizijos
vietinės okupacijos tarnavo pasienio policijoje. Sovietų Sąjun ligoninės ūkio vedėju. 1917 08 07 - 1918 03 23 tarnavo
gai okupavus Lietuvą tarnavo Vilniaus ugniagesių komandos Kijevo apygardos sanitarinio skyriaus ūkio vedėju. Grįžęs į Lie
v-ko padejeju. Vokiečių okupacijos metu tarnavo LSD. Karo tuvą 1918 11 10 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, pa
pab. pasitraukė į Vakarus, iki 1951 gyveno Anglijoje. Emig. skirtas Karo sanitarijos skyriaus raštvedžiu. Nuo 1919 1101
ravęs į JAV gyveno Čikagoje, kur 1961 03 16 mirė, palaido Sanitarijos skyriaus Bendrosios administracijos ir ūkio dalies
tas Šv. Kazimiero kapinėse. v-kas. 1920 11 15 įsakymu kaip savavališkai pasilikęs Vilniu
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). je nuo 10 09 laikomas pabėgusiu iš kariuomenės ir išbrauktas
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 874; LKKAS archyvas. iš Sanitarijos skyriaus tarnautojų sąrašų. 1920 12 21 grįžus ir
atlikus tardymą nustatyta, kad dėl apsileidimo neišnaudojo visų
galimybių sugrįžti, nubaustas 12 parų daboklės. 19210105
paskirtas karo valdininku ypatingiems reikalams prie Sanitari
jos skyriaus. 1923 12 31 perkeltas į 5 pest. pulką raštvedžiu
buhalteriu. Išlaikius egzaminus administracijos karininko laips
niui įgyti 1927 02 16 suteiktas administracijos kapitono laips
nis. 1927 04 30 Prezidento aktu dėl netinkamo elgesio viešo
je vietoje ir karininko vardo pažeminimo atleistas į administ
racijos karininkų atsargą. 1933 05 11 išbrauktas iš atsargos
karininkų sąrašų kaip miręs.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929); Rusijos kariuonie
nėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi.
Vedęs, sūnus.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 73.
Kasperavičius Pranas KASPERSKIS Leonardas † KASPARIŪNAS Leonardas.
KASPERAVIČIUS Pranas gimė 1898 02 17 Pakarbučio k., KASPERŪNAS Povilas gimė 1916 06 26 Tiumenėje, Rusi
Sintautų vls., Šakių aps. 1918 baigė M. Yčo g-jų, evakuotą į joje. Atvykęs į Lietuvą 1937 03 08 baigė Klaipėdos Vytauto

Kasperūnas Povilas Kaškauskas Adolfas
Didžiojo g-ją. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. lai LŠS narys. 1928 01 05 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pa
da) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas skirtas į 4 pést. pulką. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą (III
į pėstininkų karininkų atsargą. Studijavo VDU Medicinos f-to asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir pa
Medicinos skyriuje, kurį baige 1945 03 28, pripažintas medici leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1930 baigė Alytaus aukš
nos gydytojo laipsnis, tačiau diplomas įteiktas tik 1946 04 03 tesn. miškų m-lą. 1930–31 Kaišiadorių, vėliau Kedainių miškų
išlaikius marksizmo-leninizmo pagrindų ir rusų k. egzaminus. urėdijos girininkas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15439; f. 930, ap. 8, b. 742, 1. 91; LKKAS tymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. Nuo 1932
archyvas. 0101 24 Kėdainių šaulių būrio, nuo 1933 04 15 XVI rink
tinės karininkų būrio, nuo 1936 12 07 23 Kauno būrio šaulys.
1936-40 Miškų ūkio departamento miškotvarkos matinin
kas. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. 1943-44 Laba
noro miškų urėdas, 1944-45 Kauno miškų ūkio vyr. miški
ninkas. 1945–68 Panevėžio pramonės ūkio techninis vadovas,
Pakruojo miškų ūkio vyr. miškininkas.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Šaulių
žvaigždės ordino (1939) medaliais.
LCVA, F. 930, ap. 8, b.613, 1. 29; f. 561, ap. 2, b. 1624, I. 265: LKKAS
archyvas
KAŠKELIS Antanas gimė 1879 03 31 Kemenų dvare, Pa

nevėžio aps. 1897 baigė Rusijos prekybos laivyno m-la, plau
kiojo komerciniais laivais Juodojoje jūroje. Nuo 1904 Rusijos
kariuomenėje, baigė Kronštato laivyno praporščikų kursus.
1904 07 26 paskirtas į transportinį laivą „Chabarovskas“,
Kasulaitis Petras 1904 11 perkeltas į 10 flotilės ekipažą. 1905 dalyvavo Rusi
jos–Japonijos kare Ramiajame vandenyne. 1906 03 20 perkeltas
į Sibiro flotilės ekipažą. 1907 baigė Aleksandro jūrų tolimojo
KASULAITIS Petras gimė 1906 09 06 Kiršų k., Alvito vls., plaukiojimo m-lą Vladivostoke, įgijo tolimojo plaukiojimo ka
Vilkaviškio aps. 1927 baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-ją. 1931 pitono kvalifikaciją. 1914 07 21 pašauktas į karinę tarnybą,
09 14 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus paskirtas 2 Baltijos laivyno imperatoriaus Petro Didžiojo uosto
Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. budėtojų v-ku, vėliau – į Baltosios jūros Archangelsko uostą.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Vadovavo minų traleriams, jų rinktinei. 1917 07 18 suteiktas
1936 mokėsi VDU Humanitarinių mokslų f-re. mičmano laipsnis. 1918 12 31 paleistas į atsargą. Grįžęs į Lie
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 10804. tuvądirbo Šiaulių geležinkelio stoties v-ku. 1919 11 26 kaip
jūrų laivyno karininkas, nepriklausantis mobilizacijai, laikomas
KAŠKAUSKAS Adolfas gimė 1904 02 04 Ažukampio vnk., savanoriu įstojęs į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į
Utenos vls. ir aps. Mokėsi Utenos g-joje. Nuo 1924 01 03 Artilerijosdalį. 1919 11 30 suteiktas kapitono laipsnis. Nuo

K
Kaškelis Antanas Kašuba Juozas
1921 04 01 Šiaulių stoties ir ruožo komendanto padėjėjas, nuo navo KAM Ginklavimo valdybos Artilerijos dirbtuvėse. 1937
1923 03 05 Mažeikių stoties komendantas. 1923 12 31 per 11 23 suteiktas administracijos (B) ats. leitenanto laipsnis ir
keltas į Kariuomenės intendantūrą, 192401 06 – į Transpor perkeltas į Ginklavimo v-bą. Nuo 1938 11 01 Bendrojo sky
to batalioną 2 kuopos vadu. Nuo 1925 06 10 Centrinio pre riaus Pirkimų dalies sutarčių rašymo karininkas bataliono vado
kių sandėlio v-ko padėjėjas. 1926 02 16 pakeltas į majorus. teisėmis, nuo 1939 02 01 ėjo Pirkimų dalies vedėjo pareigas
1927 12 01 paskirtas pasienio apsaugos laivo „Prezidentas Sme pulko vado padėjejo teisėmis. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tona“ vadu, 1932 0101 -
- ypatingų reikalų karininku prie Vyr. tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 01 iš ka
kariuomenės štabo v-ko. Nuo 1933 01 30 Klaipėdos krašto riuomenės atleistas. 1941–44 dirbo AB „Maistas“. 1944 pab.
komendantūros raštvedys, vykdė laivo „Prezidentas Smetona" pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1945 lietuvių pabėgėlių stovyklų
priežiūrą. Nuo 1935 07 20 šio laivo vadas, nuo 1937 10 07 Rudolštate, Tiuringijoje, vėliau Miuncheno Lohengrin p-kas.
paleistas į dimisiją, bet paliktas kaip civilis tarnautojas, einantis 1948 12 emigravo į JAV, gyveno Greit Neke, dirbo sodinin
vado pareigas. 1939 11 06 pačiam prašant iš tarnybos atleis ku. Aktyvus LKVS „Ramovė“ ir JAV lietuvių bendruomenės
tas. Sovietams okupavus Lietuvą suimtas, kalintas. 1941 03 narys. 1967 persikėlė Klivlendą, kur 1973 09 08 mire.
į
gavo leidimą su šeima repatrijuoti į Vokietiją. Mirė 1944 06 12 Apdovanotas Savanorių (1940) ir Lietuvos nepriklausomy
Vokietijoje, palaidotas Šivelbaine. bes (1928) medaliais.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1936), Sa Žmona - Ona Šavinytė (1903–1998, susituokė 1928), sū
vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) meda nūs - Romualdas (1931), Jonas (1938).
liais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio, Šv. Anos LKKAS archyvas.
3 laipsnio su kardais ir kaspinu ordinais, dviem jubiliejiniais
medaliais. KATALYNAS Ignas gimė 1908 02 01 Karklynų k., Aly
Žmona - Jelena Mikin (1882), duktė – Liuda (1908).
-
taus aps. 1925 baigė g-ją Alytuje, 1927 – Alytaus mokytojų
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 74; ap. 8, b. 922, 1. 376-393; LKKAS archyvas. seminariją. Mokytojavo Tumasonių prad. m-loje (Rokiškio aps.).
Pašauktas į Lietuvos kariuomenę turnavo 2 kavalerijos pulke Aly
KAŠUBA Juozas gimė 1895 04 30 Liubavo mstl., Marijam tuje. 1930 11 30 baigus Karo m-lą (V asp. laida) suteiktas pės
polės aps. 1914 įgijo prad. m-lų mokytojo teises. Kaip buvęs tininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
Rusijos kariuomenės karo valdininkas 1919 01 30 savanoriu atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas inžinerijos kuopos rašt pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Mokytojavo Kaukų, Kalesnikų,
vedžiu. 1919 08 01 perkeltas į Artilerijos pulko IV bateriją Verbiejų, Likiškių, Ponkiškių (Alytaus aps.) prad. m-lose. Nuo
raštvedžiu, nuo 1920 02 04 - ūkio vedėju. 1919 09 01 - 1929 LŠS narys, 1938 paskirtas Alytaus aps. Miklusėnų šaulių
10 11 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919 būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 birželį suorga
10 12-12 15 - su bermontininkais, 1920 07 14 - 1201 - nizavo savigynos būrį kovai su okupantais. Karo metu Pane
su lenkais. 1924 01 10 paleistas atsargą. 1924 01 25-06 25 muninkų prad. m-los (Alytaus aps.) mokytojas ir m-los vedėjas.
į
Klaipėdos krašto policijos leitenantas. 1924 06 26 paskirtas Antrosios sovietinės okupacijos metu savo bute mokyklos pa
pasienio policijos Utenos baro I eilės rajono v-ku, 1925 03 10 - talpose įrenge bunkerį Dainavos apygardos partizanams. 1946
Vilkaviškio baro v-ku. Nuo 1927 0501 Finansų m-jos Preky 09 23 suimtas. 1947 07 09 Karo tribunolo nuteistas 10 metų
bos departamento muitinių valdininkas. Nuo 1930 06 01 tar lagerio ir 5 metams tremties. 1947 08 03 žuvo įkalinimo vietoje

Katalynas Ignas
Lukiškių kalėjime. 1990 LR Gen.prokuratūros ir 1991 LR Aukš Karche Aleksandras

čiausiojo Teismo reabilituotas (po mirties). 2002 02 06 pripa
žintas Laisvės kovų dalyviu (po mirties).
Žmona - Izabelė Račkauskaitė (1914, susituokė 1937), sū valdybos jaun. karininkas ypatingiems reikalams. Grįžus į Lie
nus - Antanas Vaclovas (1938), dukros - Rūta Elžbieta tuvą 1922 02 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
(1941), Nijolė Marijona Petrauskienė (1943). karininku į Artilerijos tiekimo skyrių. 1923 09 27 suteiktas
LGG, t. 1, p. 75; LKKAS archyvas. artilerijos kapitono laipsnis. 1925 05 15 pakeltas į majorus,
1927 08 01 – į pulkininkus leitenantus. 1929 baige LU Tech
KATASIŪNAS (KATASONOVAS) Dimitrijus gimė 1895 nikos f-cą įgydamas inžinieriaus statybininko kvalifikaciją. 1930
12 10 Kudirkos Naumiestyje, Šakių aps. 1915 05 01 baigė 06 23 paskirtas Ginklavimo valdybos v-ko padejeju. 1931
Vilniaus karo mokyklą. 1916 10 01 suteiktas poručiko laips 12 22 pakeltas į pulkininkus. 1932 10 27 perkeltas į Artile
nis, 1919 12 01 pakeltas į štabskapitonus. Rusijos kariuome rijos dirbtuves Techninės dalies vedėju. 1935 07 01 perkeltas
nėje tarnavo Smolenske, Kalugoje, Kaukaze, nuo 191905 - į Ginklavimo valdybą, 1938 11 07 paskirtas Tyrimų labora
Pskove, Denikino pulke. Grįžus į Lietuvą 1920 06 17 mobi torijos 5 skyriaus v-ku. 1939 06 22 pačiam prašant paleistas
lizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 7 pėst. pulko 1 kul į atsargą. Gyveno Šiauliuose, iš kur 1941 03 su šeima repatri
kosvaidžių kuopos vadu. 1920 09 01 suteiktas vyr. leitenan javo į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV.
to laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1930), Lie
1920 11 19 pakeltas į kapitonus. 1923 12 31 pačiam pra tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
šant paleistas į atsargą. Nuo 1924 tarnavo policijoje, nuo 1932 Žmona - Elena Maikauskaitė, dukros - Ilona Aleksandra
geležinkelio policijos v-kas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietu (1931), Ariana Mara (1932).
vą 1940 09 19 suimtas, kalintas Kaune. 1941 07 03 išvežtas LCVA, F. 930, ap. 2K, 6. 77; ap. 8, b. 98,738. I. 236; LKKAS archyvas.
į Gorkio kalėjimą Rusijoje. 1941 11 27 Karo tribunolo nu
teistas mirti, sušaudytas 1942 04 08 Gorkyje. KATCHE Maksimas gimė 1897 11 05 Joniškyje. 1897 baigė
Apdovanotas Vyties kryžiaus 5 laipsnio (1920), Vytauto g-ją Rygoje, 1899 – Sankt Peterburgo pėstininkų junkerių
Didžiojo 5 laipsnio (1933) ordinais, Lietuvos nepriklausomy m-lą, 1897 – Vladimiro karo m-lą Sankt Peterburge, paskir
bės medaliu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių 4 laipsnio or tas į 116 pést. Malojaroslavlio pulką Rygoje. 1899 suteiktas
dinu (1936). leitenanto laipsnis. 1904 perkeltas į 241 pést. pulką Oren
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 76; LGG, t. 1, p. 406. burge. 1904–06 dalyvavo Rusijos–Japonijos kare Mandžū
rijoje. 1907 pakeltas į štabskapitonus. 1908–11 tarnavo Vil
KATASONOVAS Dmitrijus 个T KATASIŪNAS Dmitrijus. niaus karo mokykloje. I pasaul. karo metais kovojo su vokiečiais
Lietuvoje, Lenkijoje, Gudijoje. 1910 pakeltas į kapitonus,
KATCHE Aleksandras gimė 1895 03 26 Kaune. Baige Ry 1914 – papulkininkius, 1916 01 12 – į pulkininkus. Nuo
į
gos Aleksandro g-ją, 2 kursus Kijevo politechnikos in-te. Nuo 1916 12 682 Baikalo pulko, vėliau 17 šaulių pulko vadas.
1913 08 01 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1914 baigė Mi 1918 rudenį grįžo į Lietuvą. 1919 04 16 mobilizuotas į Lie
chailo artilerijos m-lą Sankt Peterburge, suteiktas paporučikio tuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio atskirojo bataliono in
laipsnis, tarnavo 65 artilerijos brigados 4 baterijos jaun. ka struktoriumi, parengė Ukmergės ir Panevėžio karinių operacijų
rininku, adjutantu. 1916 pakeltas į štabskapitonus, 1917 planus. Nuo 1919 11 16 2 brigados vadas, o ją performavus
12 24 – į kapitonus. Nuo 1918 02 08 artilerijos inspekcijos II pėstininkų divizijos vadas. 1919 04 – 1920 11 dalyvavo
174 Lietuvos kariuomeles karininkai

K
Katelė Jonas
Žmona - Bronė Žemelytė, duktė.

Katche Maksimas
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348; f. 499, ap. 1, b. 50; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3.
nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir
lenkais. 1920 03 01 suteiktas generolo leitenanto laipsnis.
1920 07 13 paskirtas eiti Gen. kariuomenės štabo v-ko parei
gas, 09 11 - karo atstovu Suvalkų derybose su lenkais. 1920
1007 kartu su kitais atstovais pasirašė Suvalkų taikos sutartį.
1920 10 23 paskirtas ypatingų reikalų karininku. Organiza
vo Aukštuosius karininkų kursus, 1921 04 01 paskirtas pir
muoju jų v-ku. Nuo 1921 05 26 vėl Gen. kariuomenės štabo
v-kas. 1922 10 07 pačiam prašant dėl sveikatos paleistas į at
sargą. Gyveno Biržuose, kur 1933 06 10 mirė, palaidotas evan
gelikų liuteronų kapinėse.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919) ir 4 laipsnio
(1919) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
Latvijos „Lačplēsio“ 3 laipsnio ordinu (1925), Latvijos išsiva
davimo karo 10-mečio medaliu (1929); Rusijos kariuomenė
je – Šv. Georgijaus 4 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio,
Šv. Anos 2, 3, ir 4 laipsnio, Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio su
kardais ordinais, Šv. Georgijaus aukso kardu. Katele Vytautas Vladas Antanas
Žmona – Berta Jannson (susituokė 1903), sūnūs – Petras ir
Povilas, duktė - Elena.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 78; LKKAS archyvas. KATELĖ (KOCIELA) Vytautas Vladas Antanas gimė 1894
05 08 Liublino m., Jaroslavlio gub., Rusijoje. 1915 baigė
KATELÉ Jonas gimė 1913 02 09 Martinonių k., Pandė Rybinsko g-ją. 1915–16 studijavo Kijevo u-to Matematikos
lio vls., Rokiškio aps. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijo f-te. 1916 baige Kijevo praporščikų m-lą. 1918–21 studija
je. Nuo 1933 08 22 tarnavo Lietuvos kariuomenės 6 pést. vo Kazanės politechnikos in-te. Grįžus į Lietuvą 1921 06 20
pulke. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteik mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Geležinkelio
tas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 6 pėst, pulko batalioną techniku-mechaniku. 1921 07 14 suteiktas inžine
1 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1938 10 13 rijos leitenanto laipsnis. 1921 08 01 paskirtas 2 kuopos eks
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą ploatacijos būrio vado pavaduotoju, vėliau – mokomosios ko
tarnavo 6 pést. pulko 2 šaulių kuopos būrio vadu - vyr. kari mandos būrio vadu, komandos v-ku. 1922 09 01 pakeltas į
ninku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa vyr. leitenantus. 1926 01 01 perkeltas į Technikos pulką. 1926
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko bū 02 16 pakeltas į kapitonus. 1926 10 30 baigė Aukštųjų karo
rio vadu. 1941 06 14 suimtas Varėnos poligone, išvežtas į No technikos kursų Statybos skyrių (I laida), nuo 1927 02 20
rilską, Krasnojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo Technikos dirbtuvių v-kas. 1928 01 16 perkeltas į Karo tech
pasitarimo nuteistas 7 metams lagerio. Žuvo lageryje. nikos štabą Ūkio skyriaus v-ku, 1929 07 31 – į Tiekimo skyrių
Lictuvos kariuomenės karininkai 175

technikos buhalteriu. 1936 02 16 pakeltas į majorus, 1940
07 11 - į pulkininkus leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą tarnavo Karo technikos valdybos Tiekimo sky
riaus priėmimo komisijos pirmininku. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos inžine
rinės tarnybos v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. Mirė 1942 03 09 Kaune.
Žmona - Tatjana Kandidova (susituokė 1918), sūnus - Ka
zimieras (1923), duktė - Janina (1923).
LCVA, 1.930, ap. 8. b. 67, 739; LYA, C. K-8, ap. 2, situg, vnt. 3.
Katilius Kazys
Jono g-ją, 1932 09 14 - VDU Medicinos f-to Medicinos sky

rių. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteik
tas sanitarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į sanitari
jos karininkų atsargą. Metus laiko dirbo epidemiologu Sveikatos
departamente. Nuo 1934 Kauno m. ligoninės chirurgas, nuo
1937 VDU Chirurgijos klinikos asistentas. 1939-51 Raudo
nojo kryžiaus ligoninės Vilniuje vyr. gydytojas ir Chirur
gijos skyr. vedėjas. 1940 ligoninėje įkūrė medicinos m-lą, nuo
Katilius Juozas 1940 12 kartu VU Chirurgijos katedros vedėjas. Daktaras
(biomedicinos mokslai, medicinos m. kand., 1956), docentas
KATILIUS Juozas gimė 1915 06 20 Katiliškių k., Šuns (1959). 1948–73 Vilniaus chirurgų mokslinės d-jos v-bos
kų vls., Marijampolės aps. 1933 baigė Marijampolės marijo pirmininkas. Mirė 1976 02 20, palaidoras Petro ir Povilo
nų g-ją. Studijavo VDU Technikos f-te. 1935 pašauktas į Lie kapinėse Vilniuje.
tuvos kariuomenę, priimtas į Karo mokyklos aspirantų kursus, Žmona - Vanda Skrickytė (1918–1972), sūnūs - Remigijus
iš kurių perėjo į tikruosius kariūnus. 1938 05 12 baigus Karo Kazys (1942), Raimondas (1947–2000), duktė - Nijole
mokyklą (XIX laida) suteiktas inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis (1954).
ir paskirtas Ryšių bataliono Kaune radijo kuopos radijo stočių LCVA, F. 631, ap. 7, b. 1632; LTE, c. 5, p. 375; LKKAS archyvas
būrio vadu. 1940 04 06 perkeltas į Ginklavimo valdybą. So
vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ginklavimo val KATILIUS Petras gimė 1901 10 07 Kazliškių k., Paeže
dybos Bendrojo skyriaus pirkimų dalies skaitvedžiu. Likviduo rių vls., Vilkaviškio aps. 1920 baigė Kauno 1 g-ją. 1920 įsto
jant Lietuvos kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės atleistas.
Dirbo medžio apdirbimo treste. Kilus Vokietijos-SSRS karui
nuo 1941 06 25 LSD štabo ryšių karininkas prie vokiečių lauko
komendantūros. 1942 09 01 perkeltas į 252–E, vėliau 9-E
į
batalioną būrio vadu. LLA narys, Marijampolės aps. vadas.

1944 pasitraukė į Vokietiją, 1948 emigravo į JAV, gyveno
Voterberyje. 1960 persikėlė į Kaliforniją, Santa Moniką, kur
2002 10 10 mire, palaidotas Šv. Kryžiaus kapinėse.
Žmona – Stefanija Julija Jankauskaitė (1924–1983, susituo
ke 1940), duktė - Giedrė Stropus (1943), sūnus - Vytautas
(1948).
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1211; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
KATILIUS Kazys gimė 190401 24 Degučių k., Šunskų vls.,

Marijampolės aps. 1925 06 20 baigė Marijampolės Rygiškių Katilius Petras su žmona

jo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas
inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Elektrotechnikos K
batalioną. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 192601 01
perkeltas į Technikos pulką. 1926 08 21 pačiam prašant pa
leistas į atsargą. 192709 - 1929 04 dirbo Karo butų v-boje
civiliu tarnautoju. 1930 04 11 priimtas į karinę tarnybą, pa
skirtas į Karo butų v-bą. 1932 12 29 pakeltas į kapitonus,
1940 02 16 - į majorus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lic
tuvą tarnavo Karo butų v-bos Statybos skyriaus inžinieriu
mi. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1009 iš kariuo
menės atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui Kauno m. ir aps.
komendanto įsakymu paskirtas Kauno komendantūros Bu
Katinas Juozas
tų valdybos v-ko pavaduotoju,
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pesti
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 873; f. R-1444, ap. 2, b. 1; LYA, F. K-8, ap. 2, ninkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka
saug. vnt. 3. rininkų atsargą. 1942 09 10 baige VDU Medicinos f-tą įgy
damas gydytojo kvalifikaciją.
LKKAS archyvas.
KATINAS Leonas gimė 1907 09 06 Ampolio k., Daugai

lių vls., Utenos aps. 1927 baigė Utenos g-ją, 1930 – mokyto
jų seminariją, mokytojavo Rudaminos (Lazdijų aps.), Mažųjų
Lapių ir Sargėnų (Kauno aps.) prad. m-lose. 1931 10 29 bai
gus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pestininkų ats. jaun.
Mokytojavo prad. m-lose. 1932–33 LŠS Seinų rinktinės Ru
daminos šaulių būrio vadas. 1933–35 mokėsi Kauno meno
m-loje. 1936 05 10 baigus Karo mokyklos 10 mėn. atsargos
karininkų kursus priimtas į karinę tarnybą, paskirtas į 9 pest.
pulką. 1938 07 22 pakeltas į leitenantus, 08 30 perkeltas į
Marijampolės komendantūrą. Buvo LŠS XIV Marijampolės šau
lių rinktinės vado padėjėjas. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
tuvą tarnavo Marijampolės m. komendantūros karininku šau
Katilius Vincas
lių reikalams. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20
atleistas. 1941-45 Šiaulių dramos teatro aktorius. 1948 baigė
KATILIUS Vincas gimė 1904 02 02 Išdagėlių k., Sasna
vos vls., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės g-joje. 1929
baigė Marijampolės mokytojų seminariją. Mokytojavo Rama
navo prad. m-loje (Marijampolės aps.). Pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas pestininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti
nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1934
Pamargių prad. m-los (Marijampolės aps.) vedėjas. Prasidėjus
antrajai sovietinei okupacijai 1944 08 03 suimtas Kaune. 1944
11 22 Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams
tremties.
LCVA, . 631, ap. 7. b. 9421; LGG, t. 2, d. 2. p. 77.
f
KATINAS Juozas gimė 1916 02 14 Griežionių k., Žemait

kiemio vls., Ukmergės aps. 1935 baigęs Ukmergės g.ją įstojo
į VDU Gamtos-matematikos f-tą. 1936 perėjo į Medicinos
f-tą. 1937 07 01 pašauktas Lietuvos kariuomenę. 1938 Karinas Leonas
į
Licinos kariuomes karininkai 177

Vilniaus dailės in-tą. 1948–73 šio in-to dėstytojas, docentas KATKUS Juozapas (Juozas) (slap. Anužis Jonas, Nikiforas,
(1969). Iškilus dailininkas, peizažistas ir portretistas. Mirė 1984 Paulius) gimė 1918 Lazdininkų k., Darbėnų vls., Kretin
02 18 Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse. gos aps. LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vado K. Kon
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1940), Šaulių žvaigž trimo (slap. Tevas) įsakymu 1945 11 15 patvirtintas rinkti
des medaliu (1939). nės nariu ir paskirtas ūkio skyr. v-ko padėjėju, 1946 01 30 –
Žmona 1- Bronislava Prapuolenytė (1909, susituokė 1940), ūkio skyr. v-ku. Vėliau Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyr.
sūnus - Leonas (Linas) (1941). v-kas ir Kretingos kuopos vadas. 1950 10 28 žuvo Vaineikių
LCVA, f. 561, ap. 2, b.4495, 1. 81: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; miške. Pripažintas kariu savanoriu ir 2004 05 27 suteiktas dim.
LTE, t. 5, p. 375; LKKAS archyvas. leitenanto laipsnis (po mirties).
LKA, t. 7, p. 7, 8, 15; t. 24, p. 143; LKKAS archyvas.
KATKUS Mykolas (slap. Jokimas) gimė 1923 Lazdininkų k.,

Darbėnų vls., Kretingos aps. 1945 įstojo į partizanų gretas, buvo
LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanas, vėliau Kar
do rinktinės štabo narys. Veikė LLA Palangos kuopos rajone.
Žuvo 1948 05 26. Pripažintas kariu savanoriu ir 2004 05 27
suteiktas dim. leitenanto laipsnis (po mirties).
LKA, t. 24, p. 143; LKKAS archyvas.
Katinskas Juozas
KATINSKAS Juozas gimė 1893 05 01 Druskininkuose, Gar

dino gub. 1904–06 mokėsi Druskininkų g-joje, 1909 - Sankt
Peterburgo privačioje m-loje. 1912–15 vaistininko mokinys
Breste. Nuo 1915 11 tarnavo Rusijos kariuomeneje. 1917 bai
ge Kazanės 2 praporščikų m-lą. Nuo 1917 12 paporučikis,
tarnavo 45 divizijoje, 191911 - 1920 11 kovojo fronte, RA
Kaufmanas Gustavas
tarnavo iki 1921 03. Grįžus į Lietuvą 1921 10 01 mobili
zuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į l atsargos
batalioną. 1921 12 30 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. KAUFMANAS Gustavas gimė 1912 05 25 Paklonių dvare,
1922 07 01 perkeltas į 5 pest. pulką, 10 09 – į Gen. ka Raseinių vis. ir aps. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV
riuomenės štabo Rikiuotės skyrių raštvedžiu. 1922 09 01 pa laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskir
keltas į vyr. leitenantus. Nuo 1922 12 Gen. kariuomenės štabo tas į 7 pest. pulką. 1933 už pasiekimus šaudyine iš šautuvo
statistikos žinių skyriaus v-kas. 1925 05 15 pakeltas į kapito apdovanotas ženklu „Geram šauliui“. 1934 07 26 paskirtas
nus. 1926 01 paskirtas Gen. kariuomenės štabo Pensijų sky mokomosios, 12 13 - 1 kuopos būrio vadu. 1936 10 01 per
riaus v-ku. 1927 08 01 pakeltas į majorus, 1929 11 23 – į keltas į 3 kulkosvaidžių kuopą būrio vadu. 1936 12 31 pa
pulkininkus leitenantus. Nuo 1940 01 01 Kariuomenės tie keltas į leitenantus. 1939 05 06 baigė sunkiųjų kulkosvaidžių,
kimo valdybos ūkio parengimo karui dalies v-kas. Sovietų Są ir automatinių pabūklų karininkų kursus (VI laida). Sovietų
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę Sąjungai okupuojant Lietuvą ėjo 7 pést. pulko prieššarvinės
1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. kuopos vado pareigas. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1927), 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297
DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1931), Lietuvos nepriklau šaulių pulko prieštankinės gynybos būrio vadu. 1941 02 14
somybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) iš kariuomenės atleistas. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vė
medaliais. liau emigravo į JAV.
Žmona - Marija Šustepaitė, (susituokė 1919), duktė - Ona Žmona - Genovaitė Mažeikaitė, duktė – Liucija Genovaitė
-
(1920). (1938).
ICVA, f. 930, ap. 2K, b. 410; ap. 8, b. 305; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 79; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3: LKKAS
vnt. 3. archyvas.
178 Licturos kariuomchios karininkai

K
Kaufmanas Liudvikas Kaukas Kazys
KAUFMANAS Liudvikas (Liudas) gimė 1885 04 14 Ro puojant Lietuvę tarnavo 4 artilerijos pulko 1 baterijos vadu.
kų k., Panemunės vls., Kauno aps. Būtinają karinę tarnybą Ru Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
sijos kariuomenėje atliko leibgvardijos grenadierių pulke Sankt 29 ŠTK 184 šaulių divizijos haubicų artilerijos pulko bateri
Peterburge. Baigė puskarininkių m-lą Petrograde. Grįžus į Lic jos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vo
tuvą 1919 02 02 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas kiečių okupacijos metais mokytojavo Alksnėnų prad. m-loje,
atsargon prie Kauno m. komendantūros, vėliau - Kauno komen veliau dirbo Plungės savivaldybės kanceliarijos vedėju. Prasi
dantūros 2 kuopos jaun. karininku. Dalyvavo nepriklausomy dėjus antrajai sovietų okupacijai kurį laiką slapstesi žmonos tė
bės kovose, pasižymėjo kautynėse prie Širvintų. 1920 03 24 viškėje, veliau eiliniu mobilizuotas į RA. Demobilizuotas gri
suteiktas leitenanto laipsnis. 1923 01 09–22 dalyvavo Klai žo į tėviškę, palaikė ryšius su partizanais. Dirbo Kretingos vid.
pėdos išvadavimo kovose. 1923 05 12 perkeltas į Klaipėdos m-loje fizinio lavinimo mokytoju. 1947 01 15 suimtas, ka
komendantūrą. 1923 11 26 perkeltas į Kauno m. komendan lintas Klaipėdoje. 1947 05 29 SSRS NKVD Karo tribunolo
tūrą. 1924 01 01 pakeltas į vyr. leitenantus. Ėjo karo policijos nuteistas 10 metų lagerio, išvežtas į Minlagą Komijoje. Paleis
m-los v-ko pareigas, vėliau 12 metų Kauno įgulos placadju tas 1955 09 12, grįžo į Lietuvą be teisės gyventi Vilniuje. Gy
tantas. 1928 11 29 baigė Aukštųjų karininkų kursų Bendraji veno Kaune, dirbo „Drobės“ fabrike. Mirė 1986 01 02 Kau
skyrių (VII laida). 1928 11 23 pakeltas į kapitonus, 1937 ne, palaidotas Panemunės kapinėse.
10 11 – į majorus ir pačiam prašant paleistas į atsargą. Mire Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
1937 12 16, palaidotas Kauno evangelikų liuteronų kapinėse. tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923), DLK Žmona - Jadvyga Monstvilaitė (1919), duktė – Giedre Ma
Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lietuvos nepriklausomy rija Kaukaitė-Žebriūnienė (1943); antroji žmona – Stanislava
bės medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo sidabro medaliu. Mockevičienė (susituokė 1960).
Žmona – Auguste Hufaitė, duktė – Agnė (1915), sūnus – LCVA, f. 930, ap. b. 740. 1. 209; LYA, f. K-8. ap. 2. saug. vnt. 3: LGG,
Erichas (1917); antrosios santuokos: sūnus - Vytautas Ed t. 2, d. 2, p. 80; LKKAS archyvas.
vardas (1931), duktė - Reda Marija (1934).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 80; LKKAS archyvas. KAULAKIS Mečislovas gimė 1904 12 19 Selvestrų k., Lau
kuvos vls., Tauragės aps. Baigė Telšių g-ją, 1926 - Dotnuvos
KAUKAS Kazys gimė 1905 03 01 Pulokiškių k., Paežerių vls., žemės ūkio m-los Agronomijos skyrių. 1926–27 studijavo LU
Vilkaviškio aps. 1927 baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-ją. 1929 Veterinarijos f-te. Nuo 1927 dirbo Telšių aps. žemės ūkio rū
1006 baigus Karo mokyklą (XI laida) suteiktas artilerijos lei mų Rietavo agronomu. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII
tenanto laipsnis, paskirtas 4 artilerijos pulko 3 baterijos jaun. asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laips paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Iki 1941 dirbo Rieta
nis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 02 16 paskirtas 3 bate vo, Laukuvos, Tauragės agronomu. Sovietų Sąjungai okupa
rijos vyr. karininku. 1932 11 21 pakeltas į leitenantus. 1934 vus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Rešotų lagerį, Niž
09 15 baigė meteorologų kursus. 1935 1001 paskirtas 4 ar nij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1956 04 16 paleistas, grįžo į
tilerijos pulko adjutantu. 1936 11 23 pakeltas į tonus. Lietuvą. Dirbo Pabradės, Kaišiadorių medelynuose, Žiežma
Pasižymėjo žirginio sporto varžybose. Sovietų Sąjungai oku rių gelininkystės skyriuje vyr. agronomu. Raše straipsnius apie

kalintas Kaunc. 1941 03 01 SSRS NKVD Ypatingojo pasita
rimo nuteistas 8 metams, 1941 03 išvežtas į Uchtižemlagą Ko
mijoje. 1948 05 12 paleistas, grįžo į Lietuvą, bet dėl daromų
kliūčių su šeima išvyko atgal į tremtį Komijoje. Į Lietuvą grįžo
1969. Mirė 1982 02 24 Kaune.
(1932).
LGG, . I. p. 407; LKKAS archyvas.
KAULICKIS Vilhelmas gimė 1911 05 04 Šakučių k., Kis

kių vls., Šilutės aps. Baige Klaipėdos mokytojų seminariją, mo
kytojavo Klaipėdoje. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX
asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.
LCVA, F. 930. ap. 8. b. 737.
Kaulakis Mečislovas
gelininkystę, išleido knygą „Rožes“ (1960). Mirė 1983 05 01

Žiežmariuose. 1990 reabilituotas (po mirties).
Žmona - Aldona Angelė Venckūnaitė (1926–1995), duk
ros - Egidija (1955), Ina Stankevičienė (1966), Lina (1974),
sūnus - Kęstutis (1964).
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 443a, 5870; LKKAS archyvas.
KAULĖNAS (KIAULĖNAS) Alfonsas gimė 1908 07 07

Subačiaus m., Kupiškio aps. 1927 baige Panevėžio g-ją, 1932 –
VDU Teisių f-to Ekonomikos skyrių. 1932 09 15 baigus Karo
mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo
Kaulinis Leonas
1935 dirbo Mažeikių aps. mokesčių inspektorium. 1938
11 23 pakeltas ats. leitenantus. 1938 LR Prezidento paskir
į
tas Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ va KAULINIS Leonas gimė 1917 01 16 Petrograde, Rusijoje. Baige
du. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 16 suimtas, Utenos g-ją ir 1937 09 28 įstojo į Karo mokykla. 1940 08 19
Kaulinis Vincas (pirmoje eilėje pirmas iš kaires)

ją baigus (XXI laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laips mokykla (XII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leite
nis, paskirtas 3 pést. pulko būrio vadu. Likviduojant Lietuvos manto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1938 K
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių civi 1201 priimtas į Karo technikos tiekimo skyrių civiliu tarnau
zijos 259 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokieti toju, 1939 08 19 atleistas. Nuo 1938 studijavo VDU Teisių
jos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais f-to Teisių skyriuje.
1941-44 studijavo Vilniaus konservatorijoje. 1944 Vietinės LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1219a; 1.631, ap. 7. b. 13066.
rinktinės 306 bataliono 1 kuopos būrio vadas. 1944 pasitraukė
į Vokietiją, 1946–47 Dilingeno lietuvių pabėgėlių stovykloje KAUNAS Jonas gimė 1904 08 18 Balscliškių k., Sintautų vls.,
dirbo muzikos mokytoju, studijavo Augsburgo konservatorijo Šakių aps. Baige Marijampolės g-ją. 1927 02 16 baigus Karo
je. 1949 emigravo į JAV, įsikūrė Filadelfijoje, kur subūrė ir va mokykla (I asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laips
dovavo lietuvių ansambliams, išleido 3 plokšteles. Mirė 1987 nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pa
07 22 Filadelfijoje, palaidotas Prisikėlimo kapinėse. gal karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
Žmona - Veronika Jotkutė (1920), duktė – Anelė (1944). leitenanto. Paleistas į atsargų mokytojavo. 1938 11 23 pakel
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 310; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS tas į ats. leitenantus.
archyvas. LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1462a; LKKAS archyvas.
KAULINIS Vincas (slap. Miškinis) gimė 1912 Biliūnų k.,

Vyžuonų vls., Utenos aps. Mokėsi Utenos g-joje ir policijos
m-loje. Buvo Kauno, vėliau Vilniaus policijos vachmistras. Pra
sidėjus antrajai sovietinei okupacijai išejo partizanauti. Buvo
Gedimino kuopos vadas. 1946 08 25 paskirtas Vytauto apy
gardos Liūto rinktinės vadu. Jo dėka 1946 rudenį kovose su
žymiai gausesnėmis NKVD pajėgomis išsaugota rinktinės or
ganizacinė struktūra. 1947 07 15 paskirtas Vytauto apygar
dos vadu. 1949 03 24 J. Šimonėlio sodyboje Nolėnų k., Le
liūnų vls., Utenos aps., kautynėse su NKVD kareiviais žuvo
kartu su kitais 7 partizanais. 1997 12 22 pripažintas kariu sa
vanoriu, 2002 10 31 Prezidento dekretu suteiktas pulkinin
ko laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1999, po mirties).
INTK, p. 279-292, 333; LKKAS archyvas.
Kaunas Jonas (g. 1873)
KAUNAS Jonas gimė 1873 02 18 Pavilktinių k., Sintau

tų vls., Šakių aps. 1891 baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Trejus metus mokytojavo ir vadovavo Švėkšnos parapinei dvi
klasei m-lai. 1904-06 bendradarbiavo ,,Vilniaus žiniose“ Vil
niuje. 191901 08 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas į Intendantūros dalį karo valdininku ypatingiems rei
kalams. 1921 12 01 perkeltas į Tiekimo skyrių kariško turto
komisijos pirmininku. Nuo 1926 01 01 Technikos ir organi
zacijos komiteto nuolatinis narys. 1927 05 14 suteiktas admi
nistracijos (B) majoro laipsnis. 1929 05 01 perkeltas į Kariuo
menes tiekimo v-bą technikos ir organizacijos komiteto pirmi
ninku. 1931 12 31 pakeltas į pulkininkus leitenantus, pačiam
Kaunackis Napoleonas prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą, 1933
09 28 – į dimisiją.
KAUNACKIS Napoleonas gimė 1914 12 04 Kivylių k., Apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomy
bes (1928) medaliais.
Skuodo vls., Kretingos aps. 1934 baigė Luizės vokiečių g-ją
Klaipėdoje. Mokėsi VDU Medicinos f-te, kartu dirbo u-to kan Žmona - Ona Šileraité, sūnūs – Leonas Kęstutis (1911 – žuvo
celiarijoje sekretoriumi. 1936 05 01 pašauktas į Lietuvos ka lageryje), Vytautas Juozapas (1917).
riuomenę, paskirtas į Autorinktinę. 1937 09 15 baigus Karo LCVA, F. 930 ap. 2K, b. 84; ap. 5, b. 1218.

KAUNAS Kajetonas Matas gimė 1915. Baigė Marijampo ko vado parcigas. 1923 01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvada
les marijonų g-ją. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX lai vime. 1923 10 23 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytau
da) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 to kursus (III laida), paskirtas 7 pest. pulko vadu. 1924 03 01
artilerijos pulko 4 baterijos būrio vadu. Sovietų Sąjungai oku perkeltas Karo mokyklą inspektoriumi, 1926 10 01 paskirtas
į
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 jos v-ku. 1925 05 15 pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1928
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos lengvosios 03 13 paskirtas Biržų aps., 1933 06 12 - Mažeikių aps., 1936
artilerijos pulko ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui 03 28 – Rascinių aps., 1938 06 25 - Panevėžio aps., 1939
traukesi su RA. 1941 07 03 suimtas, dingo be žinios. 10 19 - Vilniaus m. karo komendantu. 1939 11 23 pakeltas
LYA, I. K-8, ap. 2. saug, vnt. 3: LGGt. I. p. 108; LKKAS archyvas. į pulkininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 194007 15
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą 1940 07 26 suimtas,
KAUNAS Leonas Kęstutis gimė 1911 02 26. 1935 09 15 kalintas Kaune. Kilus Vokictijos-SSRS karui išlaisvintas. Karo
baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas pėstininkų jaun. pab. pasitraukė į Vokictiją, 1949 emigravo į Kanadą, apsigy
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 pest. pulką. 1938 10 13 pa veno Toronto. Suorganizavo Lietuvos kariuomenės atsargos ka
keltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą ėjo rių sąjungą, buvo jos pirmininkas. Mirė 1954 04 16 Toronte.
3 pest. pulko 8 kuopos vado pareigas. Likviduojant Lietuvos Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio (1932), Šaulių žvaigž
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di des (1932) ordinais, Savanorių (1929), Lietuvos nepriklau
vizijos 259 šaulių pulko kuopos vadu. 1941 06 14 suimtas, somybės (1928), Klaipėdos krašto išvadavimo sidabro (1936),
išvežtas į Norilsko lagerį, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais, Latvijos Aizsargų
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Paleistas iš nuopelnų kryžiumi (1940).
lagerio, grįžtantį Lietuvą mirė Maskvoje. Žmona - Emma Šneiderytė-Kaufmanienė, sūnus - Algirdas
LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, t. 1, p. 408; LKKAS archyvas. (1922).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 83: ap. 5. b. 1219; LKKAS archyvas.
KAUNAS Pranas gimė 1891 07 12 Balseliškių k., Sintau
tų vls., Šakių aps. Mokėsi Seinų m-loje, vėliau – Veiverių moky
-
tojų seminarijoje, 1911 baigė pedagoginius mokslus Sankt Pe

terburge. Mokytojavo Rusijoje. I pasaul. karo metu mobilizuotas
į Rusijos kariuomenę, baigė Čiugujevo karo m-lą. Dalyvavo ko
vose su vokiečiais. 1918 grįžo į Lietuvą, mokytojavo Šakių aps.
Surinkęs 33 savanorių būrį 1918 12 16 atvyko ir 1919 02 25
paskirtas karininku į 2 pėst. pulką Aukštojoje Panemunėje,
06 12 paskirtas 2 ats. bataliono karių mokyklos v-ku. 1919
1018 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 01 15 paskirtas Kau
no įgulos pirmuoju adjutantu, karininkų kursų v-ko padėjeju,
1921 08 20 – 5 pėst. pulko vado padėjėju. Iki 1920 1201
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Seinų, Vie
vio, Utenos. Nuo 1921 02 01 ėjo pulko vado, 02 18 - Moko
mojo bataliono vado pareigas. 1922 01 06 pakeltas į majorus.
1923 03 16 perkeltas į 10 pėst. pulką Marijampolėje eiti pul
Kauneckas Bronius
KAUNECKAS Bronius gimė 1909 1102 Rygoje, Latvijoje.

Baigė Šiaulių g-ją. 1929 1006 baigus Karo mokyklą (XI laida)
suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pést. pulko
šaulių kuopos būrio vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas į jaun.leitenanto. 1932 11 21 pakeltas
į leitenantus. 1933 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų
kursų ginklų rūšių karininkams ryšių kursus (II laida). Nuo 1936
04 01 ryšių kuopos vadas. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus.
1937 12 31 perkeltas į II pėst. divizijos štabo 3 skyrių, o 1939
09 12 - į Kariuomenės intendantūrą Mobilizacijos dalies mais
Kaunas Pranas
to mobilizacijos reikalų vedėju. Sovietų Sąjungai okupuojant

Lietuvą tarnavo Kariuomenės intendantūros Mobilizacijos da
lies v-ko padejeju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 K
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo ryšių
bataliono vyr. adjutantu. Karo metu tarnavo RA, dalyvavo
mūšiuose užimant Berlyną, du kartus sunkiai sužeistas. IŠ RA
demobilizuotas majoro laipsniu. 1945 grįžo į Lietuva. Dirbo
Kauno centrinėje bibliotekoje. 1955 žuvo autoavarijoje,
palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Žmona - Stasė Jankavičiūtė (1911-1998), duktė - Nijolė
Tallat-Kelpšaite-Ignatavičienė (1939).
LCVA. 1.930.ap. 8.b. 338; LYA.C. K-8, p. 2, saug, vnt. 3; LGG,1.1.1.108.
Kaupas Bronius
šaulių pulko kuopos vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA

pasitraukė. 1944 Vietinės rinktinės Kauno pulko adjutantas.
Vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę suimtas, kalintas Kau
ne, vėliau paleistas. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai
1944 05 14 suimtas Ašmenoje ir 1945 sušaudytas.
Kauneckis Pranas
KAUNECKIS (KAUNECKAS) Pranas gimė 1917 Kebiš

kių k., Raseinių vls. ir aps. Baigė Raseinių g-ją. 1940 1001
1944 įstojo į Vietinę rinktinę. Prasidėjus antrajai sovietinci oku
pacijai įsitraukė į ginkluotą pasipriešinimą, tapo Lydžio parti
zanų rinktinės Kadagio kuopos, veikusios Šimkaičių ir Eržvil
ko vls., Jurbarko r., miškuose vadu. 1945 02 14 NKVD ka
reivių nužudytas Gluobių k., Eržvilko vls. Palaidotas Globių k.
kapinėse.
LGG, t. 2, d. 2, p. 83; LKA, t. 31, p. 93-96; LKKAS archyvas. Kaupas Julijus Viktoras
KAUPAS Bronius gimė 1910 02 13 Naujadvario k., Ramy

galos vls., Panevėžio aps. 1928 baigė Panevėžio g-ją. 1928 KAUPAS Julijus (Julius) Viktoras gimė 1920 03 06 Kau
09 12 priimtas į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII ne. 1938 baigė Kauno jėzuitų g-ją. 1939 09 18 baigus Karo
laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest. pulko jaun. mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite
karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymąlaips nanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. Nuo
nis pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 10 09 baigė ginklų rū 1939 09 studijavo VDU Medicinos f-te. 1944 06 28 pripa
šių karininkų 9 mėn. oro žvalgų kursus (I laida), suteiktas oro žinta medicinos gydytojo kvalifikacija.
žvalgo vardas. 1934 04 05 pakeltas į leitenantus, nuo 04 27 LCVA, f. 631, ap. 7, b. 16330.
pulko adjutantas. 1935 09 02 perkeltas į 3 pėst. pulką 9 šau

lių kuopos vadu. 1938 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų KAUPAS Jurgis gimė 1898 04 23 Pagausaičio vnk., Juodai
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę čių vls., Raseinių aps. 1915 baigė Mintaujos g-jos 6 klases,
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 1919 - Kauno „Saulės“ g-ją. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą

vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
pakeistas jaun. leitenanto. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus.
į
1932 12 30 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Techni
kos skyrių (IV laida) ir perkeltas į Ryšių batalioną. Nuo 1933
02 01 Ryšių bataliono komandos v-kas. 1935 11 23 pakeltas
į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ry
šių bataliono mokomosios kuopos vyr. karininku. Likviduo
jant Lietuvos kariuomenç 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK
atskirojo Ryšių bataliono štabo kuopos vadu. Kilus Vokietijos,
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12-25 tarnavo lietuvių
karių Vilniaus įgulos ryšių batalione. Vokiečių okupacijos me
tais gyveno Kaunc, dirbo Prekybos ir įmonių veiklos kontroles
administracijoje. 1944 tarnavo Vietinės rinktinės štabe. Vo
kiečiams 1ją likviduojant 1944 05 16 suimtas Marijampolėje.
Kaupas Jurgis Sutikus dirbti 1944 05 16 vokiečių okupacinės valdžios įsteig
tame, plk. A. Bironto vadovaujamame mobilizaciniame štabe
(II laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pest. pul paleistas, paskirtas šio štabo adjutantu. Prasidėjus antrajai so
ką. Nuo 1920 01 22 6 kuopos jaun. karininkas. 1921 01 23 vietinei okupacijai 1944 rudenį užsiėmė antisovietine veikla.
už kareivio nužudymą Karo lauko teismo nuteistas mirties baus 1947 padėjo rengti Tauro partizanų apygardos laikraštį „Lais
me, nuosprendis įvykdytas 1921 01 24. vės žvalgas“. 1948 02 11 suimtas, išvežtas į Džezkazgano lage
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 81. rį Kazachijoje. 1948 07 21 SSRS NKVD Ypatingojo pasitari
mo nuteistas 10 metų lagerio. 1953 02 12 žuvo lageryje. 2000
KAUPAS Stepas gimė 1897 01 28 Gružų dvare, Ukmer 08 28 pripažintas kariu savanoriu (po mirties).
gės aps. 1916 05 – 1918 04 tarnavo Rusijos kariuomenėje. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Baige Taškento praporščikų m-lą. Grįžus į Lietuvą priimtas Žmona - Viktorija Ambrasaitė (1905–2001, susituokė 1931),
į
atsargos karininkus. 1927 Panevėžio vls, viršaitis. 1928 10 11 dukros – Marija Laimutė Janėnienė (1931–1973), Pranė Ra
esančiam atsargoje karininkui suteiktas pėstininkų ats. leite mutė Jonušienė (1931), sūnus – Romualdas (1939–1994).
nanto laipsnis. 1939 atliko karines pratybas I pést. divizijos LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
transporto rinktinėje adjutantu. archyvas.
KAUPELIS Romualdas gimė 1905 02 28 Buivydiškių vnk.,

Pandelio vls., Rokiškio aps. 1926 baigė Kauno mokytojų prof
sąjungos g-ją. 1928 09 08 baigus Karo mokyklą (X laida) su
teiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 artilerijos pulko būrio
Kaupelis Stasys
KAUPELIS Stasys gimė 1913 04 02 Rusijoje. Atvykęs į

Lietuvą baigė Rokiškio g-ją. Nuo 1932 studijavo VDU Tei
sių f-to Teisių skyriuje. 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV
Kaupelis Romualdas LCVA, f. 631, ap. 7, b. 11153; LKKAS archyvas.
184 Lietuvos karinom enes karininkai

KAUPIS Vincas gimė 1898 01 25 Šiupylių k., Gruzdžių vls., Žmona Birutė Valentina Morkūnaitė (1915, susituoke
Šiaulių aps. Nuo 1919 06 01 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1939), duktė – Dalija (1940), sūnus - Vidimantas (1941). K
1919 07 26 paskirtas į Gen. kariuomenės štabo susisiekimo LCVA, 6.930, ap. 8, 6.737, 738. I. 161; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt.
f
dalį jaun. raštininku, 1920 01 14 - vyr. raštininku. 1920 03 30 3; LKKAS archyvas
pakeltas į karo valdininkus. 1923 02 15 perkeltas į Karo butų
skyrių, 1924 02 23 – į Karo technikos valdybą. 1925 07 22
pačiam prašant paleistas į atsargą?. Studijavo Žemės ūkio aka
demijoje. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laiko
mam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. lei
tenanto laipsnis.
LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1462a, I. 111; 1.930, ap. 8, b. 915; LKKAS
archyvas
Kaušinis Klemensas
KAUŠINIS Klemensas gimė 1906 01 27 Juršiškių vnk., Mo

lėtų vls., Utenos aps. 1925 baigė Vytauto Didžiojo g-ją Vil
niuje, 1933 - VDU Technikos f-to Statybos skyrių įgyda
mas inžinieriaus statybininko kvalifikaciją. Dirbo inžinieriumi
Utenos aps. savivaldybėje. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą
(IX asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis
Kaušakys Povilas
ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1935 02 14 priimtas
į karinę tarnybą, paskirtas į Karo aviaciją. 1935 08 03 perkel
KAUŠAKYS Povilas gimė 1915 09 28 Panemunėlyje, Ro tas į Karo butų v-bą inžinieriumi konstruktoriumi. 1936 02 20
kiškio aps. Mokėsi Joniškio vid. m-loje, baigė Rokiškio g-jos 6 pačiam prašant paleistas į atsargą. Laimėjęs konkursą 1936 pra
klases. Kaip KAM stipendininkas baigė Kėdainių aukštesn. kul dėjo dirbti VDU Architektūros katedroje. Nuo 1940 01 26
LŠS narys. Vokiečių okupacijos metais VDU vyr. dėstytojas.
tūrtechnikos m-lą, 1934 suteikta kultūrtechniko, 1935 – geo
dezininko kvalifikacija. Dirbo Žemės ūkio m-joje matininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dirbo VDU, vėliau – Kau
1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas au no politechnikos institute. Daktaras (technologijos m.; statybos
tomobilininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1936 09 24 pri inžinerijos m. kand., 1961), docentas (1962). Lietuvos archi
imtas į karinę tarnybą Kariuomenės štabo karo topografijos sky tektų sąjungos narys, vienas iš vadovėlio „Pastatų konstrukci
riuje. 1937 10 11 perkeltas į Karo mokyklą, dėstė topografiją, jos“ autorių (1962). Mirė 1995 05 20 Kaune, palaidotas Pet
kartu studijavo VDU Technikos f-te, o 1938 perėjo į Gamtos rašiūnų kapinėse. Už žydų gelbėjimą karo metu apdovanotas
matematikos f-to Astronomijos skyrių. 1939 10 19 pakeltas į Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2002)ir suteiktas Pasaulio tei
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ka suolio vardas (1996).
ro mokykloje 2 aspirantų kuopos būrio vadu. Likviduojant Lie Pirmoji žmona - Stefanija Jegaitė (1909–1943, susituokė
tuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK artilerijos pulko topo 1938), sūnūs – Rimgaudas (1939), Saulius (1940); antroji
grafinės žvalgybos būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš žmona - Gražina Žitkutė (1921, susituokė 1965).
RA pasitraukė. Dirbo Vandenų valdyboje, 1942 - geodezininku LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1634; TLE, t. 2, p. 270; LKKAS archyvas
Žemės tvarkymo departamente. Nuo 1945 Kauno žemės ūkio
technikumo dėstytojas. 1947 baigė VDU, įgijo geodezijos in KAUŠIS (KAUŠYS) Petras gimė 1894 09 17 Michailov
žinieriaus kvalifikaciją, priimtas į Lietuvos ŽŪA Geodezijos ka sko k., Aleksandrovsko aps., Sachalino kr., Rusijoje. 1914 baigė
tedrą asistentu, nuo 1952 vyr. dėstytojas, daktaras (fiziniai Vladivostoko g-ją. Mokėsi Technikos in-te. 1916 baige Irkut
mokslai; geografijos m. kand., 1965), docentas (1967). 1961– sko karo m-lą. Grįžus į Lietuvą 1922 01 23 mobilizuotas į
71 Lietuvos geografų d-jos Geodezijos skyriaus pirmininkas. Mi Lietuvos kariuomenę, paskirtas 3 pest. pulko jaun. karininku.
ré 1976 1005 Kaune, palaidotas Romainių kapinėse. 1923 05 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1924 01 18

Kavaliauskas Domas
Kaušis Petras
KAVALIAUSKAS (KOVALIAUSKAS) Domas gime 1894
03 20 Jurgaičių k., Šiluvos vls., Raseinių aps. Mobilizuotas į
perkeltas į Inžinerijos pulką (nuo 1926 01 01 - Technikos Rusijos kariuomenę 1915 04 15-1917 tarnavo 425 pest.
pulkas) technikos skyriaus raštvedžiu. 1926 10 30 baige Aukš pulke, suteiktas puskarininkio laipsnis. Grįžęs į Lietuvą 1919
tųjų karo technikos kursų Statybos skyrių (I laida). 1927 08 01 02 19 – 1919 10 17 tarnavo Lietuvos kariuomenėje eiliniu,
pakeltas į kapitonus. Performavus pulką 1927 09 03 paskir vėliau viršila 4 pest. pulko Telšių kuopoje. 1919 11 21 -12 15
tas Pionierių bataliono 2 pionierių kuopos vyr. karininku, ve dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais prie
liau – 2 kuopos vadu. 1929 11 23 pakeltas į majorus. 1931 Jurgaičių, 1920 10 08 - 11 01 – su lenkais. 1921 03 09
08 29 baigė Aukštesn. karininkų kursus. Dėl dalyvavimo 1934 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 4 pėst. pulko 9
07 09 voldemarininkų maište pačiam prašant paleistas į inži kuopos jaun, karininku, ėjo 8, 9 kuopų vado pareigas. 1922
nerijos karininkų atsargą. Gyveno Biržuose, dirbo inžinieriu 04 12–13 pasižymėjo kautynėse su lenkais. 1922 10 24
mi. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, paskirtas ūkio kuopos jaun. karininku, nuo 11 26-6, 1924
išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 05 22 - 9 kuopos vadu, 1925 08 25-09 04 – į raicų žvalgų
01 13 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 me komandą. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1927 06 01
tams. 1949 03 15 žuvo lageryje. paskirtas 3 kuopos vadu. 1927 09 22 žuvo eidamas tarnybi
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931), Lie nes pareigas (sprogus granatai).
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 86; ap. 7, b. 312; ap. 8, b. 194, 874; LGG, t. Žmona – Stasė Žilytė (1901–1978, susituokė 1923), duk
te - Aldona Vitkienė (1924).
1, p. 408.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 232; ap. 5, b. 1224; ap. b. 3198.
KAUŠPĖDAS Anicetas gimė 1911 01 06 Maželių k., Anykš
čių vls., Ukmergės aps. 1935 baigė Grenoblio u-to Elektro KAVALIAUSKAS Eduardas (Edvardas) (slap. Klajūnas,
chemijos ir elektrometalurgijos f-tą. 1936 04 06 pašauktas į Klounas) kilęs iš Skėrių k., Žaslių vls., Kaišiadorių aps. Tarnavo
Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Prasidė
asp. laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir jus antrajai sovietinci okupacijai išėjo partizanauti. Jo vadovau
paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. 1937 09 30 priimtas jamas partizanų būrys veikė Žaslių vls. Nuo 1944 08 Didžiosios
į karinę tarnybą, paskirtas Ginklavimo valdybą tyrimų labo kovos rinktinės vadovybės narys. 1945 01 10-12 sujungus
į
ratorijos 5 skyriaus 1 dalies vedėju. 1939 03 09 pačiam prašant Kaišiadorių, Semeliškių, Vievio, Žaslių ir Žiežmarių partizanų
paleistas į atsargą. 1939-41 dirbo techniniu direktoriumi „Lie būrius ir reorganizavus į Vilniaus apygardos 5 LLA rajoną
tuvos muilo“ fabrike Panevėžyje, buvo tualetinio muilo ga (vėliau – 5 LLA apygarda) tapo šios apygardos štabo žvalgy
mybos Lietuvoje iniciatorius. Nuo 1941 VU Chemijos f-to bos v-ku, nuo 1945 10 ir 1 bataliono vadas. Žuvo 1945 12 22
vyresn. dėstytojas, katedros vedėjas, prodekanas, daktaras kartu su kuopos vadu broliu Stepu (slap. Dobilas) ir kitais par
(chemijos m. kand., 1954), docentas (1956). Parašė vadovėlį tizanais kovodami su Žaslių stribais Beištrakių miške, Bude
„Chemijos technologija“, 1 d. (1971). Mire 1978 08 03 Vil lių k., Žaslių vls. Pripažintas kariu savanoriu ir 2003 12 30
niuje. suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
1CVA, f. 930. ap. 2K, b. 87; ap. 8, b. 388; TLE, t. 2, p. 270. LNTK, p. 261-267: LKKAS archyvas.

KAVALIAUSKAS Jonas gimė 1907 08 15 Armoniškių k.,
Liudvinavo vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės Ry K
giškių Jono g-ją. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
laida) suteiktas pėst, ats. jaun. Ieitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1939 03 23 – 04 15 stažavo 3
pést. pulke būrio vadu.
Žmona - Teresė Bartnikaitytė.
ICVA, 1.930, ap. 8, b. 868.
Kavaliauskas Juozas (g. 1915)
07 17 paskirtas minosvaidžių kuopos būrio vadu. 1939 10 19

pakeltas į leitenantus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus
igulos 1 apsaugos pulką, 1944 04 - į Vietinės rinktinės 303
batalioną N. Trakuose. Po karo žuvo autoavarijoje.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 838; LYA, f. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
Kavaliauskas Juozas (g. 1896)
archyvas.
KAVALIAUSKAS Juozas gimė 1896 11 27 Paraseinio vnk.,

Raseinių aps. 1915 baigė miesto m-lą, vėliau hidrotechnikos
m-lą. Nuo 1920 11 15 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1921
12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas kavalerijos lei
tenanto laipsnis, paskirtas 3 raitelių pulko 2, vėliau 3 eskadro
no jaun. karininku. Nuo 1922 05 04 pulko komendantas.
1923 09 30 paskirtas Technikos komandos, vėliau Ūkio ko
mandos v-ku. 1923 12 28 perkeltas į 2 ulonų pulką 4 eskad
rono jaun. karininku. 1925 06 09 baigė karininkų fizinio la
vinimo kursus (II laida). 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus.
1926 11 10 pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų
atsargą. 1928 02 15 priimtas į karinę tarnybą, paskirtas 1 hu
sarų pulko 4 eskadrono būrio vadu, vėliau perkeltas į Techni
kos eskadroną sprogdintojų ir dujų būrio vadu. 1929 09 16
paskirtas 4 eskadrono vyr. karininku, būrio vadu. 1930 04 30 Kavaliauskas Petras
paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. Išlaikius nustatytus ka
valerijos specialybės egzaminus 1939 09 08 pakeltas į ats. ka
pitonus. KAVALIAUSKAS Petras gimė 1905 02 14 Gojaus vns., Dau
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). gailių vls., Utenos aps. Mokėsi Utenos g-joje. 1924 1005 pa
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 93. šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1927 09 07 baigus Karo
f
mokyklą (IX laida) suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis, pa

KAVALIAUSKAS Juozas gimė 1915 12 11 Kriaunių k., Aly skirtas į Karo aviaciją. 1930 02 15 baigė Vytauto Didžiojo
taus vls. ir aps. 1934 baigė Alytaus g-ją. 1936 09 15 baigus karininkų kursų Aviacijos skyrių (II laida). Tarnavo 2 eskad
Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto rileje I cilės karo lakūnu. 1930 11 23 pakeltas įvyr. leitenantus.
laipsnis, paskirtas 3 pést. pulko 1 sunkiųjų kulkosvaidžių bū 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
rio vadu. 1939 baige minosvaidžių kursus (III laida). 1939 keistas į leitenanto. 1935 09 08 pakeltas į kapitonus. Tarnavo

6 eskadrilėje karo lakūnu. 1939 07 28 pačiam prašant paleis
tas į aviacijos karininkų atsargą. Karo aviacijoje skraidė 630
val. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją. Vėliau grįžo į Lietuvą ir
savanoriu įstojo į LKDI (buv. TAR). 1944 1005 paskirtas į
formuojamo karo aviacijos skraidančio personalo, numatomo
lėktuvų parskraidinimui iš Vokietijos, sudėtį oro žvalgu. Po
Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją. 1950 emigravo į JAV,
gyveno Hartforde, vėliau Melrouz Parke. Aktyviai dalyvavo
JAV lietuvių bendruomenės veikloje. Mirė 1961 07 30, pa
laidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.
LCVA, F. 930. ap. 7, b. 5004, 5008: ap. 8, b. 857: LKKAS archyvas.
KAVALIAUSKAS Pijus T KALVĖNAS Pijus. Kavaliūnas Bronius
KAVALIŪNAS Bronius gimė 1906 12 22 Liepojoje, Latvi

joje. Baigė Kauno „Pavasario“ g-jos 4 klases ir Aukštesn. ko
mercijos m-lą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VII asp. lai
da) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis, paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 11 23 pakeltas į ats. lei
tenantus. Dirbo valdininku Kauno centriniame pašte.
LCVA. F. 930, ap. 2K, b. 94.
KAVECKAS Aleksas (Aleksandras) gimė 1890 02 26

Laukstėnų k., Eigirdžių vls., Telšių aps. Mokėsi Telšių miesto
m-loje. 1912–15 tarnavo Rusijos kariuomenės Mirgorodsko
pest. pulke. 1913 baigė puskarininkių m-lą. 1914 07 20 -
1915 01 15 dalyvavo I pasaul. karo kovose Galicijoje. 1920
Kavaliauskas Vladimiras 01 17 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1920 1007
baigus Karo mokyklą (III laida) suteiktas pėstininkų leitenan
to laipsnis, paskirtas į 2 pést. pulką. 1920 10 26 - 11 30 da
KAVALIAUSKAS Vladimiras gimė 1894 06 15 Panevėžy lyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Nuo 19211111
je. Baigė Jaroslavlio kadetų m-lą. Mokėsi Petrogrado techno ėjo 8, 9, 6 kuopos vado padėjėjo, vado pareigas. 1925 01 08
logijos in-te. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. Grįžus į Lietuvą pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 01 01 perkeltas į Karo avia
1920 06 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Bu
tų skyriaus darbų vykdytoju. 1920 10 16 suteiktas inžineri
jos kapitono laipsnis. 1921 04 08 perkeltas į 3 raitelių pulką
eskadrono jaun. karininku. 1921 08 01 paskirtas 3 eskad
rono vadu, ėjo pulko vado pareigas. 1923 12 28 perkeltas į 1
husarų pulką 4 eskadrono vadu, 1924 03 paskirtas 2 eskad
rono vadu. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vy
tauto kursų Artilerijos skyrių (I laida). 1925 09 paskirtas kul
kosvaidžių eskadrono vadu. 1925 1006 perkeltas į 3 artileri
jos pulką 1 sunkiosios baterijos vyr. karininku. 1928 06 02
baigė visų sistemų lengvųjų automobilių valdymo kursus (II
laida). 1928 09 01 paskirtas 3 baterijos vadu. 1928 12 15
perkeltas į Artilerijos tiekimo skyriaus Centrinį artilerijos san
dėlį sviedinių ir pabūklų skyriaus prižiūrėtoju kuopos vado
teisėmis. 1930 06 26 įstaigą likvidavus paleistas į artilerijos
karininkų atsargą, 1940 02 29 dėl sveikatos – į dimisiją.
Žmona - Zinaida Čaikauskaitė (1900), duktė - Olga (1925).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 92, ap. 5, b. 1226. Kaveckas Aleksas

ciją. Nuo 1927 10 08 ūkio kuopos jaun. karininkas. 1931
03 01 perkeltas į aviacijos parką dirbtuvių vedėju. 1932 02 13 K
pakeltas į kapitonus. 1933 – 1935 09 autobūrio vadas. 1936
01 30 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą, o
03 19 dėl sveikatos – į dimisiją. Vokiečių okupacijos metais
mokytojavo Plungėje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, tačiau gri
žo ir su Tevynės apsaugos rinktine dalyvavo Sedos kautynėse.
Paskui pasitraukė į Vokietiją, gyveno Dresdene. Apie 1950
prievarta grąžintas į Lietuvą, leidimą išvykti pas šeimą gavo tik
apie 1956. Mire 1961 02 06, palaidotas Dresdene.
Apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomy
bès (1928) medaliais,
Pirmoji žmona - Liudvika Dackevičiūtė (1910-1988), duk
ros - Vida Aleksandra Daras (1934), Jolita Sofija Suduikis
(1935); antroji žmona - Anna Luise Ricfle.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 95: ap. 5. b. 1227; LKKAS archyvas.
Kazakaitis Henrikas
ro mokyklą (XIII laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto

laipsnis, paskirtas 5 pėst. pulko būrio vadu. 1933 09 06 per
keltas į Karo m-lą. 1934 11 23 pakeltas į leitenantus. 1936
06 02 - 08 19 komandiruotas į Respublikos Prezidento
kariškąją rūmų tarnybą, 07 03 - 08 17 lydėjo Respublikos
Prezidentą jo kelionėje į Palangą. 1938 11 23 pakeltas į kapi
tonus. 1939 07 08 baigė Vytauto Didžiojo aukštosios karo
m-los Gen. štabo skyrių (III laida) ir perkeltas į Kariuomenės
štabą II skyriaus žinių tvarkymo dalies karininku. 1940 03 01
paskirtas 4 pėst. pulko štabo rikiuotės skyriaus karininku, 1940
0705 – Kariuomenės štabo 3 skyriaus mobilizacijos dalies ka
Kaveckas Antanas
rininku. 1940 08 24 pakeltas į gen. štabo majorus. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
KAVECKAS Antanas gimė 1916 07 22 Kaišiadoryse, Tra šaulių pulko štabo v-ko padėjėju, tačiau 10 09 iš kariuome
kų aps. Mokėsi Kaišiadorių ir Kauno jėzuitų g-jose, 1934 bai nės atleistas, suimtas, kalintas IX forte. 1941 05 24 SSRS
gė Kėdainių g-ją ir įstojo į VDU Medicinos f-tą. 1937 09 15 NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Kilus Vo
baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. kietijos-SSRS karui išlaisvintas. Vokiečių okupacijos metais
jaun. leitenanto laipsnis, paleistas į pėstininkų karininkų at tarnavo Raudonajame Kryžiuje, vėliau Malūnų treste. 1944
sargą. Nuo 1940 01 20 LŠS VDU studentų būrio narys. 1941 02 08 priimtas Vietinės rinktinės štabo 3 skyriaus karininku.
baigė u-tą, 1941-42 dirbo jaun. asistentu Anatomijos in-te. 1944 pab. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Detmoldo ir Greveno
1942 Vilniaus u-to vidaus ligų klinikos jaun. asistentas. 1944 pabėgelių stovyklose, mokytojavo ir vadovavo skautams. 1950
pasitraukė į Austriją, dirbo ligoninėje Vienoje. 1948 Grace emigravo į JAV. Gyveno Vaterburyje, aktyviai dalyvavo JAV
(Austrija) išlaikė valst. egzaminus, įgijo medicinos daktaro di lietuvių veikloje, įkūrė „Ramovės“ skyrių. Mirė 1981 09 04.
plomą. 1948 emigravo į Kanadą, kur 1951 išlaikė valst. egza Žmona - Marija Antanavičiūtė (1918, susituokė 1937), duk
minus, vertėsi privačia praktika Londono m., Ontarijo valst. ros - Laima Rita Ghatak (1938) ir Rūta Ona (1949).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 96; LKKAS archyvas. LCVA, F. 930, ap. 8, b. 285, 740, 1. 120; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt.
3; LKKAS archyvas
KAVOLIS Motiejus (Matas). LLA Kretingos aps. Kulių kuo
pos vadas. 2001 01 07 pripažintas kariu savanoriu ir 2001 KAZAKAITIS Vincas 1939 baigė Alytaus aukštesn. miškų
01 29 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties). m-lą. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), del po
LKKAS archyvas litinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į ka
rininkų atsargą. 1943–44 Valkininkų miškų urėdijos Merkio
KAZAKAITIS Henrikas gimė 1909 06 01 Menės k., Do girininkas.
minavo vls., Gardino aps. Baigė g-ją. 1931 10 24 baigus Ka LKKAS archyvas.

Kazakevičius Aleksandras (g. 1903) Kazakevičius Aleksandras (g. 1913)
KAZAKEVIČIUS Aleksandras gimė 1903 04 13 Vajasiš jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 husarų pulko 1 eskadro
kio k., Salako vls., Zarasų aps. Baigė Kauno aukštesn. techni no būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
kos m-lą. 1925 09 10 pašauktas į būtinąją karinę tarnybą. 1928 duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
09 08 baigus Karo mokyklą (X laida) suteiktas leitenanto laips ŠTK kavalerijos pulko eskadrono būrio vadu.
nis, paskirtas 2 ulonų pulko 1 eskadrono būrio vadu. 1931 LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į

jaun. leitenanto. 1932 11 21 pakeltas į leitenantus. 1934 03 21 KAZAKEVIČIUS Cezaris gimė 1885 08 30 Krakėse, Kė
perkeltas į 1 husarų pulką 1 eskadrono vyr. karininku. 1934 dainių aps. 1906 baigė Aleksandro g-jos Rygoje 6 klases. Tar
06 11 paskirtas pulko adjutantu, 1936 12 05 – 2 eskadrono navo Rusijos kariuomenėje, nuo 1909 praporščikas. 1919
vadu. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus. Didelis žirginio spor 04 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Joniškėlio
to entuziastas, Lietuvos kariuomenės sporto švenčių žirginio atskirąjį partizanų batalioną ryšių vadu. 1919 04 06-06 25
sporto rungčių nugalėtojas ir prizininkas. 1938 05 20–22 Lie dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais Joniškėlio,
tuvos žirginio sporto varžybose laimėjo tris I vietas, 07 22–24 Kupiškio, Dauguvos upės rajonuose, 1920 10 24 - 11 21 -
Lietuvos tautinėje olimpiadoje - aukso medalį. Sovietų Sąjun su lenkais prie Giedraičių, Želvos, Videniškių, Molėtų. 1919
gai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Batalioną performa
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko eskadrono vus į 9 pėst. pulką ėjo pulko komendanto pareigas. 1922 05 18
vadu. 1941 04 išformavus RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulką iš perkeltas į Karo butų skyrių. 1923 05 18 pakeltas į kapito
kariuomenės atleistas. 1941 07 31 paskirtas Vilniaus atstaty nus. 1924 02 23 perkeltas į Karo technikos valdybą, o 1926
mo tarnybos (vėliau 2 bataliono) kuopos vadu, nuo 09 29 ėjo 0101 - į Karo technikos tiekimo skyrių. 1929–37 Centrinio
bataliono vado pareigas. 1944 Vietinės rinktinės štabo kari inžinerinio sandėlio raštvedys, v-ko padėjėjas. 1937 1007 pa
ninkas. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, kur palikęs šeimą čiam prašant paleistas į dimisiją. Karo pab. pasitraukė į Vaka
1944 08 30 grįžo į Lietuvą, dalyvavo Tėvynės apsaugos rink rus, vėliau emigravo į JAV, kur 1970 08 21 mire.
tinės formavime, 1944 09 30 paskirtas Lietuvos karinių dalių Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
inspekcijos adjutantu. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokieti LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 99.
ją, 1949 emigravo į Australiją. Dirbo geležinkelio ir užtvankos

statybose, stiklo f-ko darbininku. Mirė 1978 06 21 Sidnėjuje, KAZAKEVIČIUS Juozas gimė 1892 04 04 Kaune. Baige
palaidotas Rukvudo lietuvių kapinėse. Kauno komercijos m-los 6 klases. 1907 09-1919 04 tarna
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1936), Lie vo Rusijos kariuomenėje. 1915 04 28 baigė Gori karo m-lą
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Gruzijoje. 1917 09 pakeltas į štabskapitonus. Grįžus į Lietu
Žmona - Kazimiera Kudirkaitė-Vilimienė (1907-1987). vą 191905 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
LCVA, . 930, ap. 8, b. 143, I. 88-91, b. 532, 1. 24-25; LYA, . K-8, į Panevėžio atskirąjį batalioną (vėliau - 4 pėst. pulkas) 4 kuo
f
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas pos jaun. karininku. 1919 dalyvavo nepriklausomybės kovo
se su bolševikais. 1920 03 06 perkeltas atsargon prie Kauno
KAZAKEVIČIUS Aleksandras gimė 1913 03 24. 1938 komendantūros. 1920 04 07 paleistas į atsargą. 1921 03 03 –
05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas kavalerijos 05 11 tarnavo laisvai samdomu karininku ,,Geležinio vilko
190 Lietuvos karintomenes karininkai

pulke. 1931 gyveno Klaipėdoje, dirbo AB „Maistas“. 1936 vo į JAV, 1949–53 dirbo Mersi ligoninėje. 1952 įgijo teisę
03 19 dėl sveikatos paleistas į dimisijąı. praktikuoti Niujorko valstijoje. K
Žmona - Felicija (1893), sūnus - Leonardas (1913). Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1937),
LCVA, F. 930. ap. 5, b. 1229. skautų Lelijos ordinu (1931).
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 373: LYA, I. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS
KAZAKEVIČIUS Juozas gimė 1908 02 14 Perkūnkiemio k., archyvas.
Kietaviškių vls., Trakų aps. 1925 baigė Žiežmarių m-lą, 1927 -
Aukštesn. mokytojų kursus Kėdainiuose. Nuo 1927 09 01 Bei KAZAKEVIČIUS Juozas gimė 1912 02 08 Jiestrakio k., Ši
žonių prad. m-los (Trakų aps.) mokytojas. 1929 11 06 pašauktas lavoto vls., Marijampolės aps. 1932 baigė Prienų g-ją ir Kau
Lietuvos kariuomenę, paskirtas 5 pest. pulką. 1930 11 30 no aukštesn. komercijos m-lą. 1934 09 15 baigus Karo mo
į
baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pést, ats. leitenan kyklą (XVI laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laips
to laipsnis, paleistas pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 nis, paskirtas į 5 pėst, pulką. 1934 11 12 perkeltas į 7 pėst.
į
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas ats. jaun. pulką, nuo 1936 09 15 inžinerijos būrio vadas. 1937 1007
į
leitenanto. 1939 05 17 dėl sveikatos paleistas į dimisiją. pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1231. likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko inžinerijos tar
nybos v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui Varėnos poligone
pateko į vokiečių nelaisvę. Paleistas 1941 08 grįžo į Vilnių,
tarnavo apsaugos batalione kuopos vadu. 1942–43 kovojo
Rytų fronte, prie Ilmenio ežero sužeistas grįžo į Vilnių. 1943–
44 dirbo valdininku kriminalinėje policijoje, studijavo teisę
VU. Buvo LLA Tauragės apylinkės narys. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, gyveno Memingene. 1949 per Italiją emigravo į
Australiją, gyveno Melburne. Mire 1982 11 22.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348,736, I. 184; LYA, f. K-8, ap. 8, saug. vnt.
3; LKKAS archyvas.
KAZAKEVIČIUS Povilas gimė 1901 01 15 Maskıyčių k.,

Dusetų vls., Zarasų aps. 1915-18 gyveno ir mokėsi Samaro
je, Rusijoje. 1920 baigė Šiaulių g-jos 6 klases, 1920 10 16 su
būriu bendramokslių įstojo į Lietuvos kariuomenės 3 Lentva
rio šaulių būrį prie III pest. divizijos žvalgybos skyriaus, vėliau
Kazakevičius Juozas (g. 1905) prie 1 pėst. pulko 8 kuopos. 1920 10 16 - 11 05 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais prie Lentvario, Klepočių,
KAZAKEVIČIUS Juozas gimė 1905 03 06 Antakalnio k.,
Pakuonio vls., Kauno aps. 1924 baigė Kauno „Aušros“ g-ją.
Nuo 1928 09 01 kaip KAM karo sanitarijos stipendininkas
studijavo LU Medicinos f-te. 1931 baigė VDU, įgijo gydy
tojo kvalifikaciją. Prie Karo mokyklos atlikus būtinąją karinę
tarnybą 1931 10 29 suteiktas sanitarijos jaun. leitenanto laips
nis ir paskirtas į 4 pést. pulką. 1932 11 21 pakeltas į leitenan
tus ir 12 10 perkeltas į Karo mokyklą fiziologinio kabineto
vedėju. 1935 01 01 pakeltas į kapitonus, o 1939 12 01 - į
majorus. 1935–39 kartu ir Karo ligoninės Akių skyriaus ve
dėjo padėjėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 01
perkeltas į l pest. pulką vyr. sanitarijos karininku. Likviduo
jant Lietuvos kariuomenę 194009 11 paskirtas RA 29 ŠTK
179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko sanitarijos v-ku. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 07 31 VAT
sanitarijos referentas, nuo 12 15 LSD Vilniaus apygardos šta
bo sanitarijos v-kas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1945-49 Ha
nau pabėgelių ligoninės Akių skyriaus vedėjas. 1947 J. V. Getės
u-te Frankfurte prie Maino apgynė doktoratą. 1949 emigra Kazakevicius Povilas

Leipūnų. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteik
tas artilerijos leitenanto laipsnis, paskirtas 3 artilerijos pulko
1
sunkiosios baterijos jaun. karininku. 1922 03 baigus artileris
tų kursus paskirtas 1 sunkiosios baterijos vado pavaduotoju.
1923 12 31 pačiam prašant paleistas į artilerijos karininkų at
sargą. Nuo 1924 03 10 dirbo Kauno kriminalinėje policijoje
raštvedžiu, vėliau registratoriumi, nuo 05 01 - Nusikaltėlių
paieškos skyriaus vedėju, nuo 1926 04 15 - Klaipėdos krašto
pasienio policijos II eilės rajono v-ku. Nuo 1927 07 01 laivo
„Prezidentas Smetona“ artilerijos komisaras. Nuo 1928 01 01
Pagegių pasienio policijos vadas, 1929 11 01 - 1939 09 23 ‫الها‬
Alytaus pasienio policijos I eilės rajono v-kas. 1937 11 23 pa

keltas į ats. leitenantus. 1939 Seinų baro rajono v-kas. Atga
vus Vilniaus kraštą Lavoriškių pasienio punkto v-kas, nuo 1940
07 16 Vilniaus baro rajono v-kas. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 10 19 atleistas. Gyveno Kaune, Dusetose. Nuo
1941 07 dirbo VRM Kaune, padėjo organizuoti pasienio ka
riuomenės dalinių štabą, paskirtas štabo v-ku, vėliau VRM re
Kazanas Afanasijus
ferentas. 1943 01 13 - 1944 06 16 dirbo VRM Eišiškių aps.
v-ku. 1944 vasarą Jono Petraičio pavarde pasitraukė į Vokie
tiją, gyveno Nivangene, Vysbadene, Kaselyje, dirbo įvairius jaun. karininku. 1920 08 30 – 12 01 kovojo su lenkais prie
darbus, vykdė Lietuvos išlaisvinimo komiteto (vadovas prof. Seinų. 1920 10 15 suteiktas leitenanto laipsnis, 1923 05 18
M. Krupavičius) nurodymus. 1948 05 14 – 195201 19 gy pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 12 31 paskirtas 9 pést. pul
veno Anglijoje, dirbo pas fermerius, priklausė D. Britanijos lie ko 3 kuopos karininku. 1926 01 01 perkeltas į 7 pest. pulką
tuvių sąjungai. 1952 01 09 atvyko į Štutgartą (Vokietija), so Šilutėje žvalgų komandos v-ku. 1926 baigė ugniagesių instruk
vietinės žvalgybos pagrobtas, atvežtas į Lietuvą. 1952 11 22 torių kursus. Nuo 1927 09 03 tarnavo 4 pest. pulke Panevė
Karo tribunolo nuteistas 25 metams. Iki 1956 08 20 kalėjo žyje ir Kupiškyje, vadovavo ūkio kuopai, batalionui, buvo pul
Rečnojes lageryje, vėliau Vorkutoje, Komijoje. 1968 paleistas ko ginklų sandėlio v-kas, 4 kuopos vadas. 1934 09 07 pakel
grįžo į Lietuvą, gyveno Didžiadvaryje, Dusetų apyl. 1975 tas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
01 20 mirė, palaidotas Dusetų kapinėse. 1990 10 30 Lietu 4 pest. pulko bataliono ūkio v-ku. Likviduojant Lietuvos ka
vos Aukščiausiojo Teismo reabilituotas. riuomenę 1940 1009 iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokieti
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1933), DLK Ge jos-SSRS karui 1941 birželį Zarasuose su šauliais organizavo
dimino 4 laipsnio (1928), Šaulių žvaigždės (1934) ordinais, Zarasų aps. sukilėlių dalinį, buvo to dalinio vado kpt. E. Po
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), čebuto pavaduotojas, miesto apsaugos būrio vadas. 1941 09 19
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1232, 1462; f. 377, ap. 2, b. 6b, 1. 28-29, b. priimtas į PPT transporto kuopą Kaune ūkio v-ku. 1941 12 10
44. I. 89-90; LYA, b/b P-17502; LKKAS archyvas. perkeltas į Šiaulių apygardą, 1942-43 tarnavo 255, vėliau 253
savisaugos batalione kuopų vadu Kaune ir Baltarusijoje, ko
KAZANAS Afanasijus gimė 1898 01 10 Ežerėnuose (Zara vesi su bolševikais Kovelio fronte. 1945 Rytų Prūsijoje rusų
suose). Mokėsi Zarasų m-loje. 1915 10 08 savanoriu įstojo į paimtas į nelaisvę, laikytas filtracijos stovykloje Kalinine, ten
Rusijos kariuomenę, paskirtas į 178 ats. batalioną Staroje Ru nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į lage
soje. 1916 02 26 pervestas į 267 pėst. Duchovščino pulko 1 rius Uchtoje, vėliau Vorkutoje, Komijoje. 1957 07 išrinktas
kulkosvaidžių kuopą. 1917 1001 baigė Maskvos 5 praporš sukilusių Vorkutos lagerio kalinių org.k-to nariu. 1953 08 01
čikų m-lą, paskirtas į Maskvos karinę apygardą. 1915 10 08 – žuvo lageryje sovietų kariuomenei malšinant sukilimą. Žmo
1917 12 30 dalyvavo karo veiksmuose su vokiečiais, austro na 1944 10 08 suimta, 1945 01 15 Karo tribunolo nuteista
vengrais, turkais ir bulgarais. Bolševikams užėmus valdžią pa mirti, vėliau bausme pakeista 10 metų lagerio, ištremta į Un
sitraukė į Ukrainą ir įstojo į laisvųjų kazokų dalinį Kijevo gu žlagą, Gorkio sr.
bernijoje. 1918 11 22 – 1919 01 01 Judeničiaus kariuome Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
neje kovesi su bolševikais Kijevo, Poltavos, Petrogrado ir Pskovo tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Arti
gubernijose, buvo kunigaikščio Liveno 3 pulko (vėliau - 19 mui pagalbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1929) ir 2 laipsnio
Poltavos pulkas) 7 kuopos jaun. karininku. 1919 12 14 prie kryžiumi (1935), Estijos ugniagesių 2 laipsnio aukso kryžiu
Ust Zardenkos (Ukraina) sužeistas. 1920 01 22 už pasižymė mi (1933); Rusijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio
jimą mūšiuose pakeltas į paporučikius. Grįžus į Lietuvą 1920 kryžiumi.
08 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 10 Ma Žmona - Sofija Kazakevičiūtė (1901–1994), sūnūs – Igoris
rijampolės pést. pulką 1, vėliau 2 ir 3 kulkosvaidžių kuopos (1924–1943, Zarasų policijos vachmistras, žuvęs kovoje su
192 Lirtuvos kariuomos karininkai

sovietų diversantais), Mykolas (1925–1945), duktė – Liud
mila Mackevičienė-Mackonienė (1929), posūnis – Česlovas
Berdauskas (1922-1996). 17
LCVA, L. 930, ap. 8, b. 224. 1. 145-150; C. 1787, ap. 2, b. 123; LYA,
[ K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Kazanskis Edvardas
gė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1931 11 23 pakeltas į

kapitonus. 1934 11 12 perkeltas į 7 pést. pulką Taurageje.
1938 06 13 pakeltas į majorus, paskirtas 1 bataliono vadu,
1940 07 11 - 7 pést. pulko ūkio v-ku. Likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šau
lių divizijos 297 šaulių pulko vado padėjėju ūkio reikalams.
Kazanas Mykolas
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė, grįžo į Vilnių.
Vokiečių okupacijos metais išgelbėjo žydų tautybės Chają Chai
KAZANAS Mykolas (slap. Mutka, Siaubas) gimė 1925 ker. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 vasarą su
08 22 Šilutėje. Mokėsi Panevėžyje, Kupiškyje, 1943 baigė g imtas, išvežtas į Podolsko filtracijos stovyklą. 1945 grįžo į Lie
ją Zarasuose. 1941 Birželio sukilimo dalyvis Zarasuose, Zara tuvą, baigė buhalterių kursus, dirbo buhalteriu įvairiose įstai
sų apsaugos būrio kovotojas. 1944 02 16 - 05 12 mokėsi gose. Mire 1967 03 19, palaidotas Saulės kapinėse Vilniuje.
Vietinės rinktinės kariūnų m-loje Marijampolėje. Vokiečiams Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1936), Sava
likvidavus VR grįžo į Zarasus, artėjant frontui traukėsi į Že norių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
maitiją, priimtas į Tėvynės apsaugos rinktinę 1 bataliono ryšių Žmona - Olga Mandziukaitė (1907–1997, susituokė 1925,
kuopos būrininku. 1944 10 06–07 dalyvavo Sedos kauty 1993 apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi), dukros -
nėse, po kurių grįžo į Zarasus, įsitraukė į partizaninį judėjimą. Edita Gargasienė (1925), Elena Burkauskienė (1931), Nijo
1944 12 15 iš Antazavės, Dusetų, Kriaunų ir Obelių vls. par le Ona Anskaitienė (1933–1999). Jūratė (1936–1991), sū
tizanų suformavus LLA Vytauto partizanų apygardos Lokio nus - Laimutis (1941).
rinktinę paskirtas jos vadu, vadovavo ir šios rinktinės Vyčio LCVA, 1.930, ap. 8, b. 348, 736, I. 217: LYA, F. K-8, ap. 2. saug. vnt.
kuopai. 1944 12 26 kartu su vokiečių kariuomenės lun. H. Ho 3, LKKAS archyvas.
ve vadovavo didelio masto kautynėms su NKVD kariuome
ne Antazavės šile, buvo sužeisti ir pasitraukė nenugalėti. 1945 KAZĖNAS Kęstutis Juozas gimė 1915 05 30 Alantos mstl.,
07 07 kaudamasis su NKVD kariuomene žuvo (susisprogdi Molėtų aps. Baige Ukmergės g-ją. 1938 05 12 baigus Karo
no) J. Morkelio sodyboje, Jaskoniškių k., Dusetų vls., išduo
tas jos savininko. Užkastas žūties vietoje, 1991 perlaidotas An
tazavėje. 2000 09 22 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 10 19
suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinu (2001, po mir
ties)
LKA, t. 16, p. 72-76; LKKKAS archyvas.
KAZANSKIS Edvardas (Eduardas) gimė 1900 07 13 Ža

deikonių k., Saločių vls., Biržų aps. Savanoriu įstojo į Lietuvos
kariuomenę, 1919–20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais, bermontininkais, lenkais. 1921 12 18 baigus Ka
ro mokyklą (IV laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis,
paskirtas į 9 pest. pulką. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenan
tus. Baigė Aukštųjų karininkų kursų fizinio lavinimo kursus
(I laida). Nuo 1929 04 25 kuopos vadas. 1930 eksternu bai Kazėnas Kęstutis Juozas

mokyklą (XIX laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laips
nis, paskirtas į l artilerijos pulką Panevėžyje 6 baterijos vyr.
karininku. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo art.
l
pulko Il grupės ryšių karininku. Likviduojant Lietuvos kariuo
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos
lengvosios artilerijos pulko diviziono ryšių v-ku. Kilus Vokie
tijos-SSRS karui traukėsi su RA. 1940 06 25 raudonarmie
čių sušaudytas už Adutiškio. Palaidotas Adutiškio kapinėse.
LCVA, 1.930, ap. 7. 6. 3615: LYA, 6. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
Kazickas Juozas
tinis. 1944 04 18 paskirtas Vietinės rinktinės Vilniaus komen

dantūros žinių karininku. 1944 pab. pasitraukė į Vokietiją.
1946–47 studijavo Tiubingeno u-te. 1947 emigravo į JAV.
1947–51 studijavo Jeilio u-to aspirantūroje Niu Heivene, ap
gynė disertaciją. 1965–72 Jeilio u-to aspirantūros asociacijos vyk
domojo k-to narys. Nuo 1951 tarptautinių b-vių Exxon, El Pa
so Natural Gas Co., Columbia Gas, Rockwell International, Phi
lip Morris, Coca Cola ir kt. ekonominės politikos konsultantas.

Kazickas Bronius (antras iš kairės)
Kelių tarptautinių prekybos bendrovių, investicinių fondų, ko
mercinių bankų direktorius ir akcininkas. Aktyviai dalyvavo re
KAZICKAS Bronius (slap. Krivaitis, Saulius, Vakaris) gi miant Lietuvos nepriklausomybės siekius. Atkūrus Lietuvos ne
mė 1923 Norkūnų k., Utenos vls. ir aps. Baigė Utenos g-ją. priklausomybę organizavo JAV finansinių fondų vadovų vizi
Antrosios sovietinės okupacijos metais įsitraukė į partizaninį tus, Lietuvos vadovų susitikimus su JAV ir Vakarų Europos vals
judėjimą. Kovojo Liūto rinktinėje, vėliau tapo Vytauto apy tybių vadovais. 1991 Vilniuje įkūrė pirmąją Baltijos valstybėse
gardos štabo nariu. 1948 08 04 Didžiosios kovos apygardos privataus kapitalo telekomunikacijos ryšių įmonę „Litcom“ (ve
B rinktinei suteikus apygardos teises paskirtas visuomeninės liau – „Omnitel“). Aktyviai dalyvauja organizuojant paramą įvai
dalies v-ku. Redagavo partizanų laikr. „Laisvės šaulys“, „Aukš rioms organizacijoms ir bendrijoms Lietuvoje, LB veikloje JAV,
taičių kova“, tvarkė raštvedybą. 1950 04 12 NKVD kariuo remia lietuvių organizacijas išeivijoje.
menės ir Leliūnų stribų vykdomos operacijos metu žuvo (nu
sišovė) išduotas Broniaus Tylos vnk., Baltamiškio k., Leliū
nų vls., Utenos aps. 2000 02 28 pripažintas kariu savanoriu,
2000 03 07 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(2004, po mirties).
LKA, t. 16, p. 27; t. 20, p. 141; LTNK, p. 289, 298; LKKAS archyvas.
KAZICKAS Juozas gimė 1918 04 16 Čiornaja Padinoje, Ru

sijoje. 1922 su šeima grįžo į Lietuvą, gyveno Saločiuose, Bir
žų aps. 1936 baige P. Vileišio komercinę m-lą Pasvalyje. 1938
0927 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėstininkų
ats. jaun. leitenanto laipsnis, paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1937-40 studijavo ekonomiką VDU, 1941-42 -
VU. 1941-44 Vilniaus savivaldybės įmonių skyriaus v-kas.
Dalyvavo lietuvių pasipriešinimo pogrindžio veikloje, buvo Kazickas Juozas su žmona Aleksandra, dukra Jūrate,
LAF karinio padalinio narys, ryšių su Kauno vadovybe įgalio sūnumis Juozu, Aleksandru, Mykolu ir Jonu
194 Lietuvos kariuomencs karininkai

K
(1937), DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1995), Sausio 13
osios atminimo medaliu (1992); JAV – Šaulių sąjungos ordi
-
nu (1973), Ellis Island garbėsmedaliu (1996).

Žmona - Aleksandra Kalvenaitė (1920), duktė - Jūratė
(1943), sūnūs - Juozas (1951), Aleksandras (1953), Myko
las (1955), Jonas (1956).
Cesa
Kazilevičius Antanas
karininkų kursų Administracijos skyrių (I laida). 1940 05 25

pakeltas į pulkininkus ir pačiam prašant paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Dirbo Raudonojo kryžiaus ligoninėje Kau
ne direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Antrosios sovietinės
okupacijos metu 1946 07 23 suimtas, 1947 05 14 Karo tri
bunolo išteisintas, 1947 06 12 paleistas. Mirė 1964 06 13
Kazickas Vladas
Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1927), DLK
KAZICKAS Vladas gimė 1892 09 10 Drusenų k., Antaliep Gedimino 3 laipsnio (1932) ordinais, Savanorių (1929), Lie
tės vls., Zarasų aps. Mokėsi Daugailių m-loje ir Videmano g tuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos išsivadavimo karo
joje Sankt Peterburge. Prasidėjus I pasaul. karui mobilizuotas 10-mečio (1929) medaliais.
į Rusijos kariuomenę. 1917 baigė karo m-lą. Grįžus į Lietuvą Žmona - Elena Ulinaitė (1895–1973, susituokė 1920), duk
1919 06 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 tė – Vitalija (1922–1941), sūnus – Algirdas Edvardas Kazi
pėst. pulko 4 kuopos vadu. Dalyvavo nepriklausomybės lis (1924).
kovose su bolševikais Zarasų ir Dauguvos frontuose, su ber LCVA, f. 930, ap. 1, b. 79. 103; ap. 5. b. 3215; ap. 8, b. 737: LGG, E.
montininkais prie Radviliškio. Sužeistas ir 1920 05 07 paleis 2, d. 2, p. 99; LKKAS archyvas.
tas į atsargą. Nuo 1920 09 04 dirbo Vilkaviškio aps. milicijos
v-ku. 1922 01 16 dėl silpnos sveikatos atleistas. Gyveno Kau KAZILIONIS (LINKUS) Pranas gimė 1907 01 23 Lizdei
ne. 1933 05 11 išbrauktas iš ats. karininkų sąrašų kaip miręs. kių vnk., Linkuvos vls., Šiaulių aps. Mokėsi Linkuvos ir Šiaulių
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 100; ap. 7, b. 12. g-jose. 1927 09 07 baigus Karo mokyklą (IX laida) suteiktas
f
KAZILEVIČIUS Antanas gimė 1887 06 19 Ustukių k., Pa

svalio vls., Biržų aps. 1908 baigė Mintaujos realinę m-lą, 1914 –
komercijos kursus Maskvos komercijos in-te. 1918 12 20 sa
vanoriu įstojo į Joniškio partizanų grupę, nuo 1919 04 06 Jo
niškio bataliono adjutantas. 1919 10 08 suteiktas kapitono
laipsnis. 1919 12 10 bataliono performavus į 9 pést. pulką
paskirtas 1 bataliono vadu, 1920 08 26 - pulko ūkio vedėju.
1919 08 18 – 1920 01 05 dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su bolševikais, 1920 02 06 - 12 01 – su lenkais. 1923
05 22 pakeltas į majorus. 1923 10 20 patvirtintas pulko ūkio
dalies v-ku,laikinai ejo pulko vado pareigas. 1925 05 15 pa
keltas į pulkininkus leitenantus. 1928 11 28 baigė Aukštųjų
DLK Vytauto karininkų kursų Bendrąjį skyrių (VII laida). Nuo
1929 04 12 pulko vado padėjėjas. 1932 02 01 perkeltas į Ka
ro ligoninę ūkio v-ku. 1933 12 14 baigė Vytauto Didžiojo Kazilionis Pranas
Lietuvos kariuomenes karininkas 195

pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 pėst. pulko 9 kuo
pos jaun. karininku. 1928 baigė ugniagesių instruktorių kur
sus. Nuo 1928 12 18 pulko ugniagesių komandos v-kas, nuo
1929 pulko komendantas, iždininkas, nuo 1930 2 kulkos
vaidžių kuopos vyr. karininkas. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymų leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1932–34 tarnavo 9 kuo
pos vado padėjėju, 2 rajono ugniagesių vadu. 1934 11 30
perkeltas į Il pèst. divizijos štaba adjutantu. 1935 11 23 pa
keltas į kapitonus. 1936 12 10 perkeltas į 5 pest. pulka 6 kuo
pos vadu, 1940 07 11 - į Alytaus komendantūriz. 194007 30
pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gy
veno tėviškėje Lizdeikiuose. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941
06 23 paskirtas Kauno komendantūros apsaugos valdybos v
ko pavaduotoju. 1944 pasitraukė į Vokietiją, apsistojo Tiu
ringijoje, vėliau Bavarijoje. 1948 emigravo į JAV, gyveno Či
kagoje. Iki 1955 dirbo Silver cup kepykloje. Buvo aktyvus LB,
Kazitenas-Kaziutis Jonas
LVS „Ramovės“ Čikagos skyriaus narys. Mirė 1963 1009,
palaidotas Tautinėse kapinėse Čikagoje.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lic tagvardiečiais. 1920 pulkas išsiųstas į frontą kovai su lenkais,
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Artimui kur pateko į jų nelaisvę. Antantės komisijos dėka išlaisvintas,
pagalbon“ 2 laipsnio kryžiumi (1934) ir 3 laipsnio garbės žen grįžo į Lietuvą. 1921 07 18 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
klu (1929), Estijos ugniagesių 3 laipsnio sidabro kryžiumi menę, paskirtas 12 pést. pulką kuopos vadu. 1921 09 03
į
(1934). suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis, 12 30 pakeltas į
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 101; ap. 8, b. 32, 334; . R-1444, ap. 2, b. 1. kapitonus. 1923 10 23 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vy
f
tauto kursus (III laida), perkeltas į Karo m-la kuopos vadu.

KAZILIONIS-LINKEVIČIUS Petras | LINKEVIČIUS 1925 05 15 pakeltas į majorus. Nuo 1926 01 05 LŠS rikiuo
Petras. tės dalies instruktorius. 1928 02 10 perkeltas į Karo m-la, 02 16
pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1930 09 04 perkeltas į?
KAZILIŪNAS Aleksas (Aleksiejus) gimė 1895 05 06 Me pest. pulką Klaipėdoje pulko vado padėjėju. 1931 08 29 bai
džiūnų k., Vabalninko vls., Biržų aps. 1915 baige Panevė ge Aukštesn. karininkų kursus. 1933–37 LŠS organizacinio
žio m. m-los 4 klases. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 1916 skyriaus v-kas Kaune. 1937 11 05 paskirtas Seinų aps. ko
baigė 4 praporščikų m-lą Maskvoje. 1916 07 - 1917 03 tar mendantu, 1940 06 28 - Ukmergės aps. kariniu v-ku. Sovie
navo karininku 57 ats. pulke, vėliau Tarutinsko 67 pulke. Iki tams likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 11 atleistas.
1918 01 18 dalyvavo I pasaul. karo kovose Šiaurės fronte. Grį Organizuojant Vietinę rinktinę 1944 02 14 paskirtas Lazdi
žus į Lietuvą 191909 10 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, jų aps. karo komendantu. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vė
paskirtas Pasvalio komendantūros karininku. 1919 11 18 su liau emigravo į JAV, kur 1984 09 29 mirė.
teiktas vyr.leitenanto laipsnis. 1919 12 22 perkeltas į 5 pėst. Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1927),
pulką. Vėliau iš kariuomenės pabėgo. DLK Gedimino 3 laipsnio (1933) ir Šaulių žvaigždės (1931)
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Saulių žvaigž
ordinu. des ordino (1939) medaliais, Suomijos nacionalinės gvardijos
Žmona - Magdelena, duktė – Valerija. geležiniu kryžiumi (1926); Rusijos kariuomenėje - Šv. Geor
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 102. gijaus 3 laipsnio kryžiumi.
Žmona – Janina Gedgaudaitė, duktė - Gražina Irena (1924).
KAZITĖNAS-KAZIUTIS Jonas gimė 1893 01 13 Vilkagi LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1237; f. R-1234; LYA, f. K-8. ap. 2. saug, vnt.
rio k., Pasvalio vls., Biržų aps. Mokėsi Naugarduko realineje 3; LKKAS archyvas.
m-loje. Pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1915 baigė 3 Peter
hofo praporščikų m-lą, paskirtas į 198 pėst. pulką jaun. kari KAZIULIS Petras gimė 1917 09 07 Kvėdarnoje, Taura
ninku, vėliau kuopos vadu, 1917 09- bataliono vadu, ture gės aps. Baigė Švėkšnos „Saulės“ g-ją. 1938 pašauktas į Lie
jo štabskapitono laipsnį, kovojo I pasaul. kare Šiaurės, Vakarų tuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV
ir Pietų-Vakarų frontuose. 1918 01 09 - 03 18 Vitebsko asp. laida) suteiktas pėstininkų ats, jaun. leitenanto laipsnis,
lietuvių bataliono kuopos vadas. Paleistas į atsargą išvyko į kaip mobilizuotas paliktas karinėje tarnyboje 8 pést. pulke.
Archangelską, kur tarnavo gubernijos maisto k-te, vėliau su 1939 11 20 dėl ligos paleistas į pėstininkų karininkų atsarg?.
RA 481 šaulių pulku Šiaurės Dvinsko fronte kovojo su bal Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23–28 dalyvavo Birželio
196 Lietuvos karisonnes karininkai

sukilime. 1944 antrosios sovietinės okupacijos pradžioje išejo padėjėju, vėliau iki 1940 06 15 ir nuo 1941 06 23 – Alytaus
partizanauti, buvo Kęstučio apygardos partizanų būrio vadas. aps. policijos vadu, nuo 1941 11 - Trakų aps. policijos vadu. K
1946 04 27 NKVD suimtas, kalintas Tauragėje, Šilutėje. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1936), Sa
1946 08 24 Karo tribunolo nuteistas 20 metų lagerio ir 5 vanorių (1930), Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
metams tremties. Išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. 194702 02 LKKAS archyvas
žuvo lageryje.
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1239; LGGI.l. p. 100-101.
KAZIŪNAS Albinas gimė 1913 01 27 Geidžiūnų k., Bir

žų vls. ir aps. Studijavo Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio
ekonomikos f-te. 1936 Biržų aps. komendantūros pasiųstas į
Karo m-lą. 1937 09 15 ją baigus (XII asp. laida) suteiktas ar
tilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos ka
rininkų atsarga?.
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1238.
KAZIŪNAS (KAZLAUSKAS) Antanas gimė 1899 02 02

Kelmių k., Lekėčių vls., Šakių aps. Baigė „Saulės“ g-jos 4 kla
ses. 1919 02 14 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenç. 1919
0706 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis,
paskirtas į Vilniaus batalioną. Dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su bolševikais, lenkais ir bermontininkais. 1919 09 13
Kazlauskas Alfonsas (g. 1904)
karužo laipsnis pakeistas į inžinerijos leitenanto, tarnavo 5 pest.
pulke. 1920 07 14 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo Žval
gybos skyrių, 1921 12 17 – Autobatalioną. 1923 02 28 KAZLAUSKAS Alfonsas gimė 1904 04 13 Sedoje, Mažei
į
pakeltas į inžinerijos vyr. leitenantus. 1924 1003 pačiam pra kių aps. Baigė Telšių g-ją. 1924 1005 įstojo į Karo mokyklą.
šant paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1924 10 su ats. 1926 09 07 ją baigus (VIII laida) suteiktas artilerijos leitenanto
len. Mykolu Butavičiumi leidosi į kelionę aplink pasaulį. Keliavo laipsnis ir paskirtas 3 artilerijos pulko 1 baterijos jaun. kari
maršrutu: Vokietija, Ispanija, Portugalija, Maderos salos, Bra ninku, ėjo pulko adjutanto pareigas. 1928 09 01 paskirtas II
zilija, Urugvajus, Argentina, Kordiljerų kalnai. Nuo 1928 tar grupės orientacijos karininku prie Aukštųjų karininkų kursų.
navo policijoje. Nuo 1932 tarnavo geležinkelio policijos v-ko 1929 07 14 baigė trumpalaikius artilerijos kursus. 1929 11 23
pakeltas į vyr. leitenantus. 1930 12 10 paskirtas 2 baterijos
vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
pakeistas į leitenanto. 1932 09 07 baigė Vytauto Didžiojo
karininkų kursų Artilerijos skyrių (IV laida). 1934 11 23 pa
keltas į kapitonus. 1935 07 20 perkeltas į Priešlėktuvines ap
saugos rinktinę 3, vėliau 1 zenitinės baterijos vadu. 1940 02 16
pakeltas į majorus. Sovietų Sajungai okupuojant Lietuvą tar
navo PAR mokomosios baterijos vadu. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo zeni
tinės artilerijos diviziono štabo v-ku. 1941 06 14 suimtas, iš
vežtas į Norilsko lagerį, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1947 06 14
paleistas, grįžo į Lietuvą, trumpai gyveno Alytuje, Raudond
varyje, vėliau persikėlė į Vilkiją, dirbo Vykdomajame komite
te. 1954 dirbo Panevėžiuko plytų gamykloje. 1955 persikėlė
į Kauną, dirbo „Dailės“ kombinate medžio drožėju. Mirė 1984
03 17 Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.
Žmona – Jadvyga Višinskaitė (1910–1967, susituokė 1933),
dukros – Ligija Zulumskienė (1934) ir Judita Čibirienė (1935).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 121, 739, 1. 121; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt.
Kaziūnas Antanas 3; LKKAS archyvas.
Lictoros kariuomes karininkai 197

Kazlauskas Antanas (g. 1910)
Kazlauskas Alfonsas (g. 1905)

Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 art. pulko artilerijos
techniku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa
skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artile
KAZLAUSKAS Alfonsas gimė 1905 01 22 Kaltinėnų mstl., rijos pulko jaun. artilerijos techniku. Kilus Vokietijos-SSRS
Tauragės aps. 1925 baigė Šiaulių g-ją. 1927 09 08 baigus Ka karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo
ro mokyklą (IX laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir Kupiškyje teismo antstoliu, seniūnijos sekretoriumi, moky
paskirtas 4 artilerijos pulko 2 sunkiosios baterijos jaun. kari tojavo. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1945 01 21
ninku. 1928 baige ugniagesių kursus, paskirtas ugniagesių ko suimtas. 1945 06 14 NKVD Karo tribunolo nuteistas 15 metų
mandos v-ku. 1928 10 01 perkeltas į mokomąją komandą. lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į lagerį Vorkutoje. 1955
1929 02 09 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artileri 10 28 paleistas. Grįžęs į Lietuvą gyveno Kaune, dirbo
jos skyrių (II laida). Vadovavo pulko styginiam orkestrui. 1929 melioracijoje, normuotoju Degtinės ir likerio f-ke „Stumbras“.
1031 tragiškai žuvo, palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse. Mirė 1972 05 22 Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Žmona – Valerija Šukštulytė (1914–1985, susituokė 1930,
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 104; LKKAS archyvas. duktė - Dalia Šuksterienė (1938), sūnūs - Tauras (1941) ir
Arūnas (1943).
KAZLAUSKAS Antanas † KAZIŪNAS Antanas. LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1241; ap. 8, b. 348; ap. 7.b.-963: LYA, E. K
8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
KAZLAUSKAS Antanas gimė 1905 10 02 Padvarelių k., Ak
menės vls., Mažeikių aps. 1929 baigė Šiaulių mokytojų semi
nariją. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Nuo 1931 Alsių m-los (Mažeikių r.) vede
jas. 1936 01 14-02 12 Karo aviacijoje atliko karines praty
bas. Nuo 1938 03 19 LŠS narys. 1938 11 23 pakeltas į ats.
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 12
suimtas. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1242; LGG, t. 1, p. 412.
RAL
KAZLAUSKAS Antanas gimė 191001 23 Rudenų k., Gu
delių vls., Marijampolės aps. Baige Prienų „Žiburio“ g-ją, 1
1931 - VDU Matematikos-gamtos f-to 2 kursus. Pašauktas į

karinę tarnybą 1932 09 15 baige Karo mokyklą (VII asp. lai
da), suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1928–31 ir 1933–35 dirbo teis Kazlauskas Antanas (g. 1926)
mo antstolio V. Šarausko įstaigoje Alytuje. 1935 04 22 pri
imtas į karinę tarnybą 4 pest. pulke ir pasiųstas į ginklavimo
karininkų kursus. 1935 12 31 juos baigus (II laida) perkeltas KAZLAUSKAS Antanas (slap. Jaunutis) gimė 1926 07 04
į 7 pest. pulką pulko ginklininku. 1938 05 12 pakeltas į lei Rekečių k., Viekšnių vls., Mažeikių aps. Mokėsi Viekšnių prog
tenantus. 1940 03 13 perkeltas l artilerijos pulką. Sovietų joje. 1944 vokiečių paimtas darbams Liepojos aps., Latvijoje.
į
198 Lictures kariuomenis

Grįžus į Lietuvą 1945 pašauktas į RA, tarnavo Kozelske, Smo leitenanto laipsnis ir 09 28 priimtas į tarnybą Karo ligoninėje.
lensko sr. 1947 pradž. demobilizuotas dirbo Dabikinės vaikų 1936 10 13 perkeltas į husarų pulką vyr. sanitarijos kari K
1
1
namų (Akmenės r.) auklėtoju. 1947 10 įstojo į Lietuvos de ninku. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
mokratų kovotojų sąjungą, vykdė ryšių karininko su LLA Že okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
maičių rinktinės štabu pareigas. Suimtas ir 1948 03 16 SSRS 1003 paskirtas RA 29 ŠTK kavalerijos pulko jaun. gydytoju.
gen. prokuroro nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams trem Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 03 –
ties. 1948 10 išvežtas į Norilsko lageri, Krasnojarsko kr. 1956 1941 12 20 TDA bataliono vyr. gydytojas.
bausmėsumažinta iki 10 metų, paliktas tremtyje. 1962 grįžo LCVA, 1.930, ap. 7. b. 7290; LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3.
į Lietuvą, dirbo Mažeikių elektrotechnikos g-los šaltkalviu-re
montininku. Baigęs Šiaulių politechnikumo vakarinį skyrių
dirbo mechaniko-energetiko skyriaus inžinieriumi. Prasidėjus
atgimimui buvo Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus
p-kas. 1999 10 04 pripažintas kariu savanoriu, 1999 10 13
suteiktas leitenanto laipsnis.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo (1992), Savanorių
(2000) medaliais, žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ (1991).
Žmona - Leonora Kumetytė (1939, susituokė 1957 tremty
je), duktė - Jūratė Macevičienė (1958).
LKKAS archyvas
KAZLAUSKAS Bronius gimė 1901 09 19 Kučgalio k., Pa

pilio vls., Biržų aps. Mokėsi Biržų g-joje. 1921 12 18 baigus
Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laips
nis ir paskirtas į 9 pest. pulką 3 kulkosvaidžių kuopos, nuo 1923
11 21 - 1 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1924 06 14 Kazlauskas Ignas
perkeltas į mokomąją kuopą. 1926 04 29 pačiam prašant pa
leistas į atsargą. Ūkininkavo tėviškėje Kučgalio k. Nuo 1929
LŠS narys Biržų XVIII rinktinėje. 1931 01 01 pagal Karinin KAZLAUSKAS Ignas gimė 1902 04 15 Viekrių k., Kurtu
kų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. vėnų vls., Šiaulių aps. Studijavo Lietuvos u-to Teisių f-to Teisių
leitenanto. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1939 mo skyriuje. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) su
bilizuotas, tarnavo 10 pést. pulko bataliono adjutantu. teiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
LCVA, . 930, ap. 5, b. 1243, 1462a. kų karininkų atsargą.
f
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1244.
KAZLAUSKAS Julijonas (Julius) gimė 1907 1009 Kučga

lio k., Papilio vls., Biržų aps. 1928 baigė Rokiškio g-ją, vė
liau - VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1936 09 15 baigus
Kazlauskas Bronius (g. 1907)
KAZLAUSKAS Bronius gimė 1907 02 01.1935 09 15 bai

gus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas sanitarijos ats. jaun. Kazlauskas Julijonas

Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas ryšių ats, jaun. Icitenanto Žmona - Elena Vnorauskaitė-Žabiene (1891–1942 tremtyje).
laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. 1939 08 19 – LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1247: 1. 377. ap. 2.b. 244, 1.51-52:1. 394. ap.
09 18 atliko karines pratybas Ryšių batalione būrio vadu. Dir 2. b. 943. 1. 18-19: LKKAS archyvas
bo Biržuose statybos inžinieriumi. Sovietų Sajungai okupavus

Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Rešotų lagerị, Nižnij KAZLAUSKAS Pranas 1938 įstojo į Karo mokyklą. 1940
Ingašo r.,
. Krasnojarsko kr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatin 11 15 ją baigus (XXII laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis
gojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1950 12 01 tremty ir paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko
je Dolgij Mosto r., Krasnojarsko kr. 195603 06 paleistas, 1957 kulkosvaidžių būrio vadu.
grįžo į Lietuvą. Mirė 1980. LKKAS archyvas
LCVA, 1. 930. ap. 5.b. 1245, 3184: LGG, 1.1, p. 412.
KAZLAUSKAS Stasys T KANTVYDAS Stasys.
Kazlauskas Mikas
Kazlauskas Viktoras
KAZLAUSKAS Mikas gimė 1898 07 06 Liciškėnų k., Jiez

no vls., Alytaus aps. 1915-18 gyveno Kubanes sr., Rusijoje, KAZLAUSKAS Viktoras gimė 1888 10 06 Antanapolio pa
baigė komercinės m-los 7 klases. Grįžęs į Lietuvą 1919 03 25 livarke, Židikių vls., Mažeikių aps. Baigė m-los prie Šv. Kotry
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės aviacijos dalį. 1919 nos bažnyčios Sankt Peterburge 4 klases. 1909 07 30 pašauk
12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėstininkų lei tas į Rusijos kariuomenę, tarnavo leibgvardijos Maskvos pulke.
tenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulką 8 kuopos jaun. ka 1914 08 25 baigė praporščikų m-lą. I pasaul. kare kovojo Aust
rininku. 1920 09 01 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės rijos-Vokietijos fronte Lenkijoje, Galicijoje. Už pasižymėjimus
kovose su lenkais prie Seinų, Vievio, Utenos r. 1922 09 03 kovose 1915 pakeltas į poručikus. 191507 03 sužeistas, pate
paskirtas 8 kuopos vado pavaduotoju. 1923 01 09–22 daly ko į vokiečių nelaisvę, kur išbuvo beveik 4 metus. 1919 04 28
vavo Klaipėdos išvadavime. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leite grįžo į Lietuvą. 191908 28 mobilizuotas į Lietuvos kariuome
nantus. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas pestininkų ka nę ir paskirtas į 2 atsargos bataliona jaun. karininku, o 0919
į
rininkų atsargą. Nuo 1924 01 dirbo pasienio policijoje Zara perkeltas į l atsargos bataliono (vėliau – 10 pest. pulkas) 1 kuo
sų aps. III rajono v-ku, nuo 1929 05 15 - Utenos aps. IV pą, netrukus – į mokomają kuopa jaun. karininku. 1919 11 18
rajono v-ku. Priklausė LŠS, vadovavo Zarasų m. ir Salako apyl. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 06 05 paskirtis 3 kuo
šaulių būriams. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty pos vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais Su
mą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1931– valkijoje. 1920 09 10-1922 11 23 mokomosios kuopos va
40 Zarasų pasienio policijos IV rajono v-kas. 1937 07 26 - das. 1923 05 18 pakeltas į kapitonus. 1923 10 15 baigus Auks
08 14 atliko karines pratybas 1 pėst, pulke. 1938 11 23 pa tuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III laida) paskirtas 3
keltasį ats. kapitonus. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 28 pest. pulko mokomosios kuopos vadu. Nuo 1926 05 vadova
paskirtas Panevėžio aps. policijos v-ku, vėliau iki 1944 Ute vo ir 2 kulkosvaidžių kuopai. 1926 09 13 perkeltas į 5 pèst.
nos aps. policijos v-kas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emig pulka 5 kuopos vadu, o 1927 03 21 – į 4 pest. pulką 2 kuopos
ravo į JAV, gyveno Hudstone, kur 1954 10 08 mire. vadu. 1927 12 22 paskirtas atskirosios pestininkų kuopos prie
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1938) ir Saulių 2 pést. pulko, saugojusios strateginius objektus Jonavoje, vadu.
žvaigždės (1939) ordinais, Savanorių (1929) ir Lietuvos ne 1928 11 23 pakeltas į majorus. 1930 08 08 kuopai suteiktas
priklausomybės (1928) medaliais. Vytauto Didžiojo vardas, ji tapo prestižiniu Lietuvos kariuo
200 Licturos kariuomencs karininkai

K
1
Q.
Kazlauskas Viktoras su žmona Jadvyga,

dukromis Irena ir Viktorija
menės daliniu. 1931 08 29 baigė Aukštesn. karininkų kursus.

1934 08 01 paskirtas Karo kalėjimo ir drausmės dalies v-ku.
1934 11 23 pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1935 07 20
perkeltas į Kauno komendantūrą, paskirtas Karo kalėjimo v-ku,
nuo 1939 10 28 ėjo ir 7 internuotųjų stovyklos komendanto
pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 25 iš ka
riuomenės atleistas. Kurį laiką dirbo Jonavos valst. draudimo
vyr. inspektoriumi. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Rešotų lage
rį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 09 19 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo už aktyvią kovą prieš revoliucinį judėji
„
mą“ nuteistas mirti. 1942 11 05 sušaudytas Kanske, Krasno

jarsko kr. Šeima 1941 išvežta į Staraja Bardos r., Altajaus kr.,
nuo 1942 tremtyje Bykove, Kiusiūre, Jakutijoje, nuo 1947 –
Jakutske. Grįžo 1956, bet dėl kliūčių apsigyventi Lietuvoje grįžo
atgal į tremtį Sverdlovske. Į Lietuvą grįžo 1978.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921), Vytauto Di Kazlauskas Vincas (g. 1907)
džiojo 5 laipsnio (1930) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1938)
ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugnia
gesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1934); Rusi Žmona - Valerija Dambrauskaitė (1924), duktė - Birutė
jos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 3 ir 4 laipsnio kryžiais. (1949).
Žmona - Jadvyga Butkevičiūtė (1897–1987, susituokė LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1249, 3184; LKKAS archyvas.
1921), dukros - Irena Birutė (1922), Viktorija Marija (1924).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 103; ap. 8, b. 182; LKKAS archyvas. KAZLAUSKAS Vincas gimė 191401 07 Mockavos k., Būd
viečio vls., Seinų aps. Baigė Marijampolės mokytojų semina
KAZLAUSKAS Vincas gimė 1907 04 05 Pavėkių k., Kur riją. 1936 05 05 Alytaus komendantūros pasiųstas į 9 pést.
tuvėnų vls., Šiaulių aps. 1920 baigė Šiaulių g-ją, 1934 - VDU pulką. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) su
Teisių f-to Teisių skyrių. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą teiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
(XI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis kų karininkų atsargą. 1939–40 dirbo Dotnuvos prad. m-los
ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1939 08 29 – 10 10 mokytoju.
atliko karines pratybas 4 artilerijos pulke. Dirbo tardytoju, tei LCVA, F. 631, ap. 7, b. 10371; f. 930, ap. 5, b. 1250.
seju, Marijampolės apyg. teismo sekretoriumi, Telšiuose ad

vokatu. 1944 pasitraukė į Švediją, 1948 emigravo į JAV. Gyve KAZLAUSKAS Vytautas gimė 1877 12 06 Žagarėje, Šiau
no Los Andžele, dalyvavo Lietuvos teisininkų d-jos veikloje. lių aps. 1895 baigė Mintaujos g-jos 5 klases. Nuo 1915 08
Mirė 1992 04 26 Los Andžele. tarnavo Rusijos kariuomenės sargybos komandoje Polocke. Nuo

1917 praporščikas. Grįžus į Lietuva 192104 26 mobilizuotas tas II cilës karo lakūno vardas ir paskirtas į 6 eskadrilę lakūnu
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 7 pést. pulko 9 kuopos jaun. žvalgu. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus, 1938 11 23
1
karininku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 kapitonus. Sovietų Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo Ka
05 27 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 05 25 lo aviacijos Tickimų skyriuje užpirkimų dalies vedeju. Likvi
perkeltas į Drausmės batalionų. Kaip silpnai atestuotas 1923 duojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 04 paskirtas RA 29
04 14 paleistas į pėstininkų karininkų atsarga, 1928 1005 ŠTK 29 atskirosios aviacskadrilės, dislokuotos Pivonijoje, prie
dimisija Ukmergės, techninio tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui
į
LCVA, 1930, ap. 5. b. 1251. 1941 06 25 pateko į vokiečių nelaisvę, tačiau pavyko pabėgti.
1941 09 – 1944 10 mokytojavo Ukmergėje, Daukšų ir ſlapu
KAZLAUSKIS Adomas gimė 1914 05 09 Suripinių k., Yla čių prad. m-losc, Kauno aps., Cekiškės vid. m-loje. 1949 12 –
kių vls., Mažeikių aps. Baigė Klaipėdos prekybos in-to 3 kur 1950 08 dirbo arteles „Pagalba“ Kaune krautuvės vedėju, eko
sus. 1937 Mažeikių komendantūros pasiųstas į Karo m-lą. nomistu, 1950-69 - Kauno teritorinio statybos tresto admi
1938 09 27 ją baigus (XIII asp. laida) suteiktas pést, ats. jaun. nistracijos ūkio skyriaus v-ku. Mirė 1991 03 28 Vilniuje, pa
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. laidotas Karveliškių kapinėsc.
LCVA. 1.930, ap. 5. b. 1240. Apdovanotas „Plicno sparnų“ garbės ženklu (1940).
Žmona - Stefanija Navikaitė (1910–1958, susituokė 1935),
KAZOKAITIS Feliksas gimė 1906 0106 Kundročių k., Pa dukros - Elena (1936-1936), Birutė Gerulaitienė (1936
kruojo vls., Šiaulių aps. Baigė g-jos 7 klases ir Dotnuvos žemės 1996).
ūkio technikumo Agronomijos skyrių. 1927 11 04 įstojo į 4 LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; F. R-1323, ap. 1, b. 602. I. 86; LKKAS
f
oro eskadrilę, iš jos priimtas į Karo mokyklą. 1929 02 19 ją archyvas
baigus (III asp. laida) suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka KAŽEMĖKAITIS Jonas gimė 1909 04 24 Sintautuose. Ša
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite kių aps. Brigė Marijampolės mokytojų seminariją ir iki kariuo
nanto. Nuo 1932 LŠS narys. menės mokytojavo. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1254. pestininkų karininkų atsargą. 1933–34 dirbo Rokiškio aps.
mokyklų inspektoriumi.
KAZOKAITIS Jonas gimė 1906 11 06 Valainių k., Rozali LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1255; f. 391, ap. 6, b. 3290.
mo vls., Panevėžio aps. Mokėsi Rozalimo vid. m-loje, 1930
baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. Pašauktas į karinę tar
nybą 1932 10 31 baigė Karo mokyklą (XIV laida), suteiktas
aviacijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviacijos
mokyklą. Dėl dalyvavimo voldemarininkų maište 1934 07 19
pažemintas pareigose ir perkeltas į 4 eskadrilę Zokniuose. 1935
07 21 baigė Karo aviacijos mokyklos karininkų kursus, suteik
Kažemėkaitis Viktoras
KAŽEMĖKAITIS Viktoras gimė 1915 02 09 Sintautuose,

Šakių aps. 1935 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1936
įstojo į Karo mokyklą kariūnu aspirantu, vėliau perėjo į tikrų
jų kariūnų 2 kuopą. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX
laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
4 artilerijos pulko 7 baterijos Varniuose ugnies būrio vadu.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 artilerijos pul
ko baterijos vado padejeju, Likviduojant Lietuvos kariuome
nę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos hau
Kazokaitis Jonas
bicų artilerijos pulko ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
202 Licturos kariuomeno karininkai
karui iš RA pasitraukė, grįžo į tėviškę. 1944 pasitraukė į Vo
kietiją, 1951 emigravo į JAV. K
LCVA, F. 930, ap. 7. b. 7290; LYA, C. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
Kebleris Jurgis
Žmona – Marcelė Gyvytė (1912–1987), sūnus - Leonidas

Juvencijus (1937).
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 106; LGG, t. 1, p. 415; LKKAS archyvas.
Keblaitis Antanas
KEBLINSKAS Antanas KEBLIŪNAS Antanas.
KEBLAITIS Antanas gimė 1900 10 25 Gustainiškių k., Būb KEBLYS Antanas gimė 1909 09 18 Petrikaičių k., Kretin
lelių vls., Šakių aps. 1923 baige Vilkaviškio vyskupijos kunigų gos aps. Baigė Plungės g-ją. 1931 10 29 baigus Karo mokyk
seminariją, 1923 10 28 įšventintas į kunigus. Dirbo etatiniu lą (VI asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
tarnautoju įvairiose Vilkaviškio vyskupijos vietose, mokytojavo, paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 11 23 pakeltas
dėstė tikybą. 1926 studijavo LU Teologijos-filosofijos f-te. į ats. leitenantus.
1926 01–07 tarnavo Karo aviacijos vicekapelionu, 1929 LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 107.
06 18 - 1930 11 09 - 7 pėst. pulko kapelionu, 1930–39 -
1 pėst. pulko Ukmergėje kapelionu, tvarkė ir parengė pulko KEBLIŪNAS (KEBLINSKAS) Antanas gimė 1907 10 12
istorijos medžiagą. 1939 12 20 perkeltas įVilniaus įgulą. 1940 Miliškių k., Lukšių vls., Šakių aps. 1924 08 23–24 dalyvavo
01 02 pačiam prašant paleistas į atsargą. Gyveno ir tarnavo pirmojoje Tautinėje dainų šventėje Kaune. Baige Marijampolės
Garliavoje. Vokiečių okupacijos metais Vilkaviškio parapijos mokytojų seminariją. 1929 – 1939 09 Surviliškio m-los
klebonas. Nuo 1952 12 Didvydžių, Alksnėnų, nuo 1959 12
Sintautų bažnyčios klebonas, nuo 1964 04 27 Balbieriškio
bažnyčios altarista. Mirė 1965.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 419; ap. 8, b. 904, 1. 184, 470.
KEBLERIS Jurgis gimė 1906 11 25 Polėkių k., Jurbarko vls.,

Raseinių aps. Mokėsi Jurbarko „Saulės“ g-joje, baigė mokytojų
seminariją, mokytojavo Raseiniuose. 1928 10 21 pašauktas at
likti karinę tarnybą 7 pėst. pulke, vėliau 1 husarų pulke. 1932
09 15 baigė Karo mokyklą (VII asp. laida), 10 28 suteiktas
kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos
karininkų atsargą. Mokytojavo Sintautų m-loje. Nuo 1939 dirbo
policijoje Mažeikių baro II rajono v-ku, vėliau perkeltas Trakų
baro III rajono v-ku. 1940 07 03 paskirtas Vilkaviškio polici
jos vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 suimtas ir
su šeima išvežtas į Bijsko r., Altajaus kr., 1942 – į Bykovą, Bu
lūno r. Jakutijoje, vėliau į Jakutską. 1958 grįžo į Lietuvą, gyve
no Šakiuose, dirbo mokykloje darbininku. Mire 1993 06 20
Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse. Kebliūnas Antanas

vedėjas. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) su pratybas 6 art. pulke. 1956 baigė Vilniaus pedagoginį in-tą,
teiktas aviacijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos ka 1951-74 deste lietuvių k. ir literatūrą Kauno žemės ūkio tech
rininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty nikumc. Išleido cilėraščių rinkinius „Žuvėdros bangose“ (1931),
mą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 06 08 - „Balsas žemci" (1935), „Mergaitė su žibuoklėmis“ (1938). Nuo
07 07 atliko karines pratybas Karo aviacijoje. 1935 11 23 pa 1974 gyveno Vadokliuose, užsiiminejo bitininkyste. Mire 1999
keltas į ats. leitenantus. 1936 06 01 ir 1939 11 05 – 12 16 06 18, palaidotas Vadoklių kapinėse.

dalyvavo karinėse pratybose kaip lakūnas žvalgas. Nuo 1940 Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
01 01 Utenos aps. prad. m-lų inspektorius. Sovietų Sajungai (1938).
okupavus Lietuvą atleistas, mokytojavo Utenos „Aušros“ prad. Žmona - Regina Petrauskaitė (1931, susituokė 1955), sūnus
m-loje. Vokiečių okupacijos metais gražintas į inspektoriaus Faustas (1956).
pareigas. 1942 perkeltas į Vilkaviškį, vėliau į Rascinius m-los BLE, . 35, p. 133; LKKAS archyvas
inspektoriumi. Tais pačiais metais perkeltas į Veliuoną prad.
m-los vedėju, įsteigus prog-ją 1943 tapo jos direktoriumi, nuo KEDERYS Petras gimė 1911 07 19 Žemaitkiemio k., Biršto
1946 - g-jos direktoriumi. 1946 mokėsi ir dirbo Vilniaus pe no vls., Alytaus aps. Studijavo VDU Teisių f-te. 1937 09 15
dagoginiame in-te. 1947-76 dirbo M. K. Čiurlionio dailės baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas ats. jaun. leite
muziejuje Kaune, 1977-90 - Vilniaus dailės muziejuje. nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Sovietų
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į lagerį
Šaulių žvaigždės ordinu (1937), ugniagesių „Artimui pagal Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 01 02 SSRS
bon“ 3 laipsnio kryžiumi (1938). NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 1948
Pirmoji žmona - Petronėlė Jaryté (1908–1966, susituokė 1205 tremtyje Tasejeve,Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta
1932), duktė – Nijolė Irena Arbačiauskienė (1934); antroji į Bijsko r., Altajaus kr., 1942 – į Bykovą, Bulūno r. Jakutijoje,
1
žmona - Aldona Savickaitė (1914-1981). vėliau į Jakutską. 1956 05 16 paleistas, grįžo į Lietuvą.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 131; ap. 8, b. 857; LKKAS archyvas. Žmona - Albina Lunickaitė (1914), sūnus – Algimantas
(1939-1942 tremtyje).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 108; LGG, t. 1, p. 415.
KEIBA Vladas gimė 1904 04 01 Panevėžyje. Mokėsi Pane

vėžio vyrų g-joje. 1925 09 07 baigus Karo mokyklą (VII lai
da) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést.
pulko 3 kuopos, 1927 01 28 – 7 kuopos jaun. karininku.
1927 03 29 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1937 11 23
pakeltas į ats. leitenantus. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, ve
liau emigravo į Australiją.
Žmona - Ona Juočaitė.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1257.
Kecioris-Zupka Kazys
KECIORIS-ZUPKA Kazys gimė 1910 12 31 Zarūniškių k.,

Vadoklių vls., Panevėžio aps. Mokėsi Ramygalos ir Raguvos
prog-jose, 1927 baige Panevėžio g-jos 6 klases, įstojo į Kauno
kunigų seminariją, tačiau jos nebaigė. 1931–36 studijavo VDU
Teologijos ir filosofijos f-te lituanistiką ir germanistiką. 1933–
37 dirbo žurnalų “Naujoji Romuva“, „Ateitis“ redakcijose, ben
dravo su poetais B. Brazdžioniu, A. Miškiniu, K. Bradūnu.
1937–38 „Kariūno“ redaktorius, leidinio apie Karo mokyklą
bendraautoris (1939). 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII
cKeldušis Petras
asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1938 mokytojavo Kau KELDUŠIS Petras gimė 1898 04 23 Premesio k., Ūdrijos vls.,
no dailiųjų amatų m-loje. 1939 09 19-10 03 atliko karines Alytaus aps. Baige Suvalkų g-jos 4 klases. 1921 12 18 baigus

Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laips
nis ir paskirtas 1 pest. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos jaun, ka K
rininku. 1922 01 07 perkeltas į 7 kuopą. 1923 12 31 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsarga. Nuo 1924 dir
bo policijoje Klaipėdos krašto pasienio policijos komisaru Pa
gėgiuose. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1932
pasienio policijos Zarasų baro rajono v-kas, vėliau baro v-kas.
1934 06 09 – 07 06 atliko karines pratybas 1 pest. pulke.
Karo pab, pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
LCVA, T. 930. ap. 5. b. 1259.
Keliotis Pranas
KELIOTIS Pranas gimė 1901 11 14 Gačionių k., Panemu

nio vls., Rokiškio aps. Baigė Kauno suaugusiųjų „Pavasario“
g-ją. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas
kavalerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 raitelių pulko (nuo
1922 04 01 husarų pulkas) 3 eskadrono jaun. karininku, ve
liau žvalgu, pulko adjutantu, vyr. karininku. 1926 02 16 pa
keltas į vyr. leitenantus. Nuo 1927 11 technikos komandos
v-ko padejejas. 1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų DLK
Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VII laida). 1929 11 23 pa
keltas į kapitonus, paskirtas 1 eskadrono, 1933 11 07 – mo
komojo eskadrono vadu. 1934 09 07 pakeltas į majorus. Nuo
1935 01 Vyr. štabo v-ko adjutantas. 1935 08 01 perkeltas į
Keliotis Juozas Karo mokyklą eskadrono vadu, kavalerijos žinių lektoriumi.
1939 05 30 paskirtas 3 dragūnų pulko vado padėjėju. 1939
08 03 pakeltas į pulkininkus leitenantus, su pulku 1939 10
KELIOTIS Juozas gimė 1905 04 01 Rimiškių k., Smil 27–29 dalyvavo žygyje į Vilnių. Sovietų Sąjungai okupavus
gių vls., Panevėžio aps. Baigė Panevėžio vyrų g-ją. 1925 09 07 Lietuvą 1940 08 05 iš kariuomenės atleistas. Vokiečių oku
baigus Karo mokyklą (VII laida) suteiktas kavalerijos leitenanto pacijos metais trumpai dirbo Kauno aps. v-ko pavaduotoju.
laipsnis ir paskirtas 2 ulonų pulko 4 eskadrono, vėliau 2 es Sunkiai susirgęs išvyko gydytis į Šveicariją, kur 1944 mirė.
kadrono jaun. karininku. 1926 08 13 pačiam prašant paleistas Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1936), Lie
į kavalerijos karininkų atsargą. 1928 01 12 priimtas į karinę tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
tarnybą 7 pėst. pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1930 05 19 Žmona - Galina Jackevičiūtė (1911–1989), duktė – Jolanta
pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 Stumbrienė (1929).
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 111; ap. 8, b. 311; LKKAS archyvas.
ats. jaun. leitenanto. 1931 priimtas į tarnybą pasienio polici
joje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas KELIUOTIS Alfonsas gimė 1911 09 12 Joniškio vnk., Ro
Rokiškyje, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Kras kiškio aps. 1930 baigė Rokiškio g-ją, studijavo VDU Huma
nojarsko kr. 1943 01 27 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nitarinių mokslų f-te. 1931-40 dirbo sekretoriumi savaitiniame
nuteistas 10 metų. 1943 02 15 žuvo lageryje. Šeima 1941 kultūros žurn. „Naujoji Romuva“ (red. - brolis Juozas Keliuo
ištremta į Barnaulo r., Altajaus kr., vėliau – į Pavlovską, Alta tis), pavaduodavo redaktorių, publikavo savo eilėraščius, rašė
jaus kr. kritikos straipsnius, recenzijas. Pašauktas į karinę tarnybą 1936
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Lat 09 15 baigė Karo mokyklą (XI asp. laida), suteiktas pėst. jaun.
vijos Trijų žvaigždžių 5 laipsnio ordinu (1936). leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Žmona - Ona Naginskaitė (1910–1960), sūnus – Rimantas 1939 mobilizuotas, atliko karines pratybas 10 pėst. pulke kaip
(1933-1979). būrio vadas. 1940–43 Vilniaus dailės akademijos bibliote
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1259; LGG, t. 1, p. 416. kininkas. 1943 03 baige u-tą Vilniuje. 1944 grįžo į tėviškę,

Lietuvos kariuomenę. 1919 01 11 perkeltas į Kauno komen
dantūrą, 1920 03 19 paskirtas į Artilerijos pulką vet. gydyto
ju. 1920 09 01 suteiktas kapitono laipsnis ir paskirtas į l pa
sienio pulką, 09 25 - į 1 kavalerijos pulkąvet. gydytoju. 1922
11 22 perkeltas į 2 pasienio pulką. 1923 02 27 paleistas į at
sargą, 1936 12 31 - į dimisiją. Gyveno tėviškėje. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą 1941 suimtas ir su šeima ištremtas į
Barnaulo r., Altajaus kr., kur 1942 pavasarį žuvo.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1930).
Žmona - Aleksandra Tenissow-Stankiewicz (1888-1942
tremtyje), duktė – Kristina (1923), sūnus – Vytautas (1932–
1960).
LCVA, 6.930, ap. 2K, b. 112; LKKAS archyvas.
Keliuotis Alfonsas
mokytojavo Rokiškio g-joje, netrukus persikėlė į Rokiškį. Dės

tė lietuvių k. ir literatūrą mergaičių, vėliau berniukų g-jose ir
3 metus neakivaizdinėje m-loje. 1958–62 Švietimo skyriaus
pedagoginio kabineto vedėjas, vėliau metus inspektorius,
1974–80 Žiobiškio aštuonmetės m-los mokytojas. Išleido po
ezijos knygas „Nerūpestingas berniokas“ (1939), „Klajūnė
liepsnelė“ (1991). Aktyviai dalyvavo rajono kultūriniame gy
venime. Mirė 1994 12 29 Rokiškyje.
Žmona - Monika Vaikšnytė (1929–1974, susituokė 1959),
dukros – Eglė (1961), Rasa (1962) ir Aušra (1964).
LKKAS archyvas
Kelpšas Vladas
KELPŠAS Vladas 1919 12 16 baigė Karo mokyklą (II lai

da) pėstininkų puskarininkiu – kulkosvaidininku, paskirtas į
5 pėst. pulką. 1920 04 07 pakeltas į pėstininkų leitenantus.
LKKAS archyvas
KEMEKLIS Aleksandras gimė 1914 10 02 Tiflise, Kauka
SA ze. 1920 su tėvais atvyko į Lietuvą. 1933 baigė Kauno „Auš

ros“ berniukų g-ją. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (XVII
laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
3 kavalerijos (nuo 1936 06 - 3 dragūnų) pulko 1 eskadrono
būrio vadu. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus. 1938 07 22
24 I Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo aukso medalį jo
jimo varžybose. 1939 05 01 paskirtas 4 eskadrono būrio va
Kelpša Zigmas
du. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 iš kariuo
menes atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23–28
KELPŠA Zigmas gimė 1886 10 28 Gilvyčių dvare, Kurtu dalyvavo Tautos sukilime. Dirbo Kauno geležinkelio stoties
venų vls., Šiaulių aps. Mokėsi Šiaulių, vėliau Liepojos g-jose. apsaugos štabe. 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantū
1914 baige Dorpato (Tartu) u-to veterinarijos spec. Rusijos ros TDA batalioną 2 kuopos būrio vadu. 1941 07 03 paskir
kariuomenėje tarnavo karininku - vet. gydytoju Ostaškove, tas kvotų karininku, 08 03 – bataliono adjutantu. 1941 10 07
vėliau Voroneže. Grįžęs Lietuvą 1918 12 savanoriu įstojo į perkeltas 3 PPT bataliono adjutantu. 1942 04 28 išvyko į
į

bą tarnavo artilerijos pulke Kupiškyje, vėliau perkeltas įVil
nių tarnavo mokomojoje baterijoje, suteiktas jaun. puskarininkio
laipsnis. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 iš Pabradės po K.
ligono pasitraukė, grįžo į tėviškę, prisidėjo prie sukilėlių Duo
kiškyje. Vokiečių okupacijos metu dirbo vet. gydytoju Sveda
liose, įsitraukė į antinacinę veiklą. Prasidėjus antrajai sovietinei
okupacijai 1944 08 suorganizavo Ąžuolo būrį, kuris susikū
rus Algimanto partizanų apygardai perejo jos žinion. 1948
05 15 įkūrus kunigaikščio Margio rinktinę tapo jos vadu, kartu
buvo ir apygardos propagandos bei agitacijos skyriaus v-ku,
redagavo laikr. „Partizanų kova". 1950 11 25 sujungus kuni
gaikščio Margio ir Šarūno rinktines į Vytauto apygardos Tu
21
mo-Vaižganto rinktinę išrinktas jos vadu, vėliau Vytauto apy

U.
gardos štabo v-ku. 1951 12 22 žuvo išduotas Pelanių miške,

Molėtų r. Kūnas niekintas Utenoje, užkastas Rašės šilelyje.
Kemeklis Aleksandras
1994 perlaidotas naujose Utenos kapinėse. 2000 04 11 pri
pažintas kariu savanoriu, 2000 04 26 suteiktas pulkininko
Rytų frontą, kur 1942 12 23 žuvo kautynėse su RA. Palaido leitenanto laipsnis (po mirties).
tas Korostene, Ukrainoje. LKA, t. 20, p. 196-230; t. 21, p. 22–95; LTNK, p. 289-303; LKKAS
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1261; ap. 8, b. 311, 737; LKKAS archyvas. archyvas.
KEMEKLIS Henrikas gimė 1908 10 03 Derbento m., Kau

kaze. Atvykęs į Lietuvą baigė dr. J. Tumeno brandos kursus.
1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas
karininkų atsargą. Dirbo Valstybės kontrolėje Kaune revizo
riaus padėjėju. Nuo 1936 05 LŠS narys. 1939 11 23 pakel
tas į ats. leitenantus.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 437.
KEMEKLIS Juozas (slap. Granitas, Rimtutis, Rokas) gimė

1918 05 08 Šarkių k., Jūžintų vls., Rokiškio aps. Mokėsi Salų
žemės ūkio m-loje. 1939 baigė Gruzdžių aukštesn. žemės ūkio
m-los veterinarijos skyrių. LŠS narys. Pašauktas į karinę tarny
Kemeklis Kazys
KEMEKLIS Kazys gimė 1892 Šarkių k., Jūžintų vls., Rokiš

kio aps. Mokėsi Tifliso g-joje Kaukaze. 1913 11 03 pašauktas
į Rusijos kariuomenę, iki 1918 11 11 tarnavo Nižegorodsko
dragūnų pulke Tiflise raštininku, vėliau iždininku. 1917
10 15 suteiktas karo valdininko laipsnis. Grįžus į Lietuvą 1919
07 11 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Tiekimo
skyriaus laikinuoju valdininku, vėliau jaun. raštvedžiu, pre
kių dalies v-ko pavaduotoju, 1921 07 23 - Vilkaviškio aps.
intendanto padėjėju. 1921 12 22 perkeltas į KAM centrinę
buhalteriją buhalterio padėjėju. Nuo 1923 01 15 Centrinio
maisto sandėlio, vėliau Karo butų skyriaus buhalteris. 1924
01 01 perkeltas į Karo technikos v-bos štabą, 1926 01 01 –
į Karo technikos statybos skyrių buhalteriu. 1927 02 16 su
Kemeklis Juozas teiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis, 1929 11 23

pakeltas į kapitonus, 1930 11 23 – į majorus ir pačiam pra
šant paleistas į administracijos karininkų atsargą. 1938 11 09
išbrauktas iš ats. karininkų sąrašų kaip miręs.
Žmona – Elvyra Čiurlytė (1898–1989, susituokė 1927), sū
nūs - Rimantas (1928-1992), Kęstutis (1934-1961), duk
tė - Nijolė (1932).
Kemeža Jonas
rijos ugnies būrio vadu. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus,

paskirtas 3 art. grupės karininku žvalgu. Sovietų Sąjungai oku
puojant Lietuvą tarnavo 4 artilerijos pulko diviziono ryšių v
ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko 3 diviziono ryšių v-ku. Pra
sidėjus 1941 birželio trėmimams paleistas vienai dienai atos
togų, nuvyko į Naująją Vilnią. Ten įvykus konfliktui su NKVD
suimtas, bandant pasipriešinti 1941 06 23 sušaudytas. Palai
dotas Naujojoje Vilnioje, 1942 06 14 perlaidotas Kudirkos
Naumiestyje.
KEMEŽIS Antanas gimė 1896 02 06 Girninkų k., Pakuo

Kemeklis Pranas (kairėje)
nio vls., Kauno aps. Baige g-jos 4 klases, 1917 - Gori pra
porščikų m-lą Kaukaze. Grįžęs į Lietuvą 1918 12 30 savano
KEMEKLIS Pranas (slap. Tévas) gimė 1907 12 02 Šarkių k.,
Jūžintų vls., Rokiškio aps. Mokėsi Užpalių prog-joje. Pašauktas
į karinę tarnybą tarnavo 1 husarų pulke. Grįžęs dirbo Duokiš
kio pieninės Raugų pieno punkto vedėju. Nuo 1939 Duokiš
kio kooperatyvo parduotuvės vedėjas. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1941 pavasarį paimtas Pajuostės aerodromo sta
tybai. Kilus Vokietijos-SSRS karui prisijungė prie Duokiškio
sukilėlių. Prasidėjus antrai sovietinei okupacijai prisidėjo prie
Lietuvos partizanų sąjūdžio Gedimino rinktinės. 1947 05 01
įsikūrus Algimanto apygardai išrinktas „Ąžuolo“ būrio vadu ir
kartu paskirtas Kunigaikščio Margio rinktinės štabo rikiuotės
skyriaus v-ku. 1949 06 16 žuvo išduotas Užpalių vls., Ute
nos aps. 2001 09 10 pripažintas kariu savanoriu, 2001 10 15
suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
INTK, p. 294; LKA, 1. 21. p. 25. 82; LKKAS archyvas.
KEMEŽA (KEMEŽA) Jonas gimė 1912 08 27 Kiršų k., Al

vito vls., Vilkaviškio aps. 1933 baigė Vilkaviškio g-ją. 1936
09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas artilerijos
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 artilerijos pulko 1 bate Kemežis Antanas
208 Licturas kariuomos karininkai

riu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas pést. pulko 10 nių karininkų kursus (IV laida). 1939 rudenį išlaikius
I
kuoposvadu. 1919 11 18 suteiktas pėstininky leitenanto laips egzaminus paskirtas kuopos vadu. 1940 07 24 perkeltasi 9 K
17
nis, 12 14 pakeltas į vyr. Ieitenantus. 1919 12 08 perkeluasi pest, pulkan. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuv} tarnavo 9
7 pést. pulka 5, vėliau 6 kuopos vadu. Nuo 1919 02 13 da pést, pulko kulkosvaidžių kuopos vadu. Likviduojant Lietu
lyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919 1201 vos kariuomenç 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šau
11 su bermontininkais, 1919 08 25-1920 1201 - su len lių divizijos 215 šaulių pulko kulkosvaidžių kuopos vadu. Kilus
kais. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II lai Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 16 priimtas
da). 1923 05 18 pakeltas į kapitonus. 1923 12 18 paskirtas į Kauno komendantūrą ypatingų reikalų karininku, nuo 08 21
2 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1927 03 21 perkeltas į 1 post, tarnavo 2 PPT bataliono kuopos vadu. 1941 10 06 bata
1
pulka 4 kuopos vadu. 1930 0,3 baigė trumpalaikius artilerijos lionas išsiųstas į Minsko-Borisovo-Slucko sr. Baltarusijoje ko
kursus batalionų ir kuopų vadams. 1931 07 08 perkeltas i vai su sovietiniais diversantais. 1941 1021 | kuopa dalyva
Karo ligoninçükio dalies raštvedžiu, vėliau buhalteriu. 1933 vo žudynėse Koidanovc, vėliau Slucke ir Minske. 1942 05 iš
02.07 įskaitytas į administracijos (A), 1937 03 13 – vėl i pès kariuomenės paleistas. Nuo 1942 10 dirbo Šančiuose maisto
tininkų karininkus. 1939 10 19 pakeltas į majorus ir pačiam kortelių skirstymo punkto vedėju. 1944 02 16 – 05 15 tar
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. Sovietų Są navo Victinėje rinktinėje bataliono, dislokuoto Kaune, vado
jungai okupavus Lietuvą 1940 suimtas, kalintas Telšiuose. Ki adjutantu. Likvidavus VR slapstėsi tėviškėje. Antrosios sovie
lus Vokietijos-SSRS karui 1941 birželio sukilimo metu išlais tinės okupacijos metu įsigijęs fiktyvius dokumentus Petro Ra
vintas. Karo pab. pasitraukė Vakarus, vėliau emigravo į Ka manausko vardu dirbo darbininku Panevežio miško kombinate,
į
nadą, kur 1952 05 04 mire. nuo 1948 10 - Panevėžio cukraus f-ke, nuo 12 31 - Žeime
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921), Sava lio (Joniškio r.) girininkijoje, nuo 1949 06 - buhalteriu, nuo
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. 1955 01 – meistru. 1959 11 03 parašė pareiškimą Linkuvos r.
Žmona - Eugenija Židickaitė, sūnus – Marijonas Kęstutis KGB nurodydamas savo fiktyvią ir tikrąją pavardes, adresą,
(1924), dukros - leva Aldona Gailienė (1926), Margarita tačiau sulaikytas nebuvo. KGB suimtas 1961 09 25. 1962
(1939). 10 20 LSSR Aukščiausiojo Teismo nuteistas mirties bausme.
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 114,411. 1962 11 03 LSSRAT Prezidiumo p-kas J. Paleckis malones
prašymą atmetė, sušaudytas.
Pirmoji žmona - Halina Bikinienė (1908, susituokė 1941);
antroji žmona - Akvilė Valentienė (1916, susituoké 1953),
sūnus – Arvydas (1950).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 247.738, I. 191. 6.739, 1. 275; LYA, f. K-8,
ap, 2, saug. vnt. 3; C. K-1, ap. 58, b/b 47386/3, t. 1. 1. 47-141: t. 4, 1.
149-150; c. 5. I. 296-313; t. 9, 1. 417; LKKAS archyvas.
CAL
Kemzūra Zenonas
KEMZŪRA Zenonas gimė 1909 02 22 Vozbūtų k., Čekiš

kes vls., Kauno aps. Baigė Vilkijos keturklasę m-lą ir 1929
Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. Metus studijavo LU Medicinos
-le. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas
f
pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pést. pulko

2 kuopos jaun. karininku, 1934 06 18 – 1 kuopos jaun. ka Keniausis Aleksandras
rininku, ėjo kuopos vado pareigas. 1934 10 30 baige fizinio
lavinimo kursus, 1935 11 01 paskirtas 1 kulkosvaidžių kuo
pos automatinių pabūklų būrio vadu. 1936 11 23 pakeltas į KENIAUSIS Aleksandras gimė 1913 03 02 Šiliškio k., Pa
leitenantus. 1937 05 14 baigė pėstininkų sunkiųjų priemo kruojo vls., Šiaulių aps. Baigė g-ją ir mokytojų seminariją
Licinos kariuomenes karininkai 209

Šiauliuose. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI. asp. laida) Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1920), Lie
suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
ninkų karininkų atsargą. Dirbo Šiaulių aps. prad. m-ly ins Žmona - Elena, sūnus.
pektoriumi. Karo metais Lygumų prad. m-los (Pakruojo r.) LCVA, F. 930, ap. 2K b. 115, ap. 8. b. 63. 211
vedėjas. LŠS narys, vadovavo Lygumų šauliams. 1944 pasi
traukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Vaterbury
je, dirbo Uny Royalchemijos fabrike medžiagų tyrimo labora
torijoje, laisvalaikį skyrė tapybai.
Žmona - Ona Bronislava Kuncaitė (1914-1994, susituoke
1942), dukros - Romutė Bielskus (1943), Audre Campes
(1944).
LKKAS archyvas
Konstavičius Antanas
KENSTAVIČIUS Antanas gimė 1906 06 13 Dapšių k., Ži

dikų vls., Mažeikių aps. Mokėsi Mažeikių ir Telšių g-jose. Bū
damas moksleivis 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išva
davime. LŠS narys, 1926–27 Mažeikių šaulių būrio vadas.
1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pest.
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsar
Kenigstedteris Jurgis
gy. 1930 baigė Aukštesn. policijos m-lą. 1931 01 01 pagal
nanto. Tarnavo Geležinkelio policijoje Pagegių nuovados. Ma
KENIGSTEDTERIS Jurgis gimė 1897 04 02 Kupiškyje. žeikių stoties nuovados v-ku, pasienio policijoje. 1934 03 01
Baige Panevėžio realinę g-ją, mokėsi Rygos politechnikos in pakeltas į ats. leitenantus. Nuo 1936 dirbo Klaipėdos uosto
te. Baigė 1 praporščikų m-lą Peterhofe. Grįžus į Lietuvą 1919 muitinėje. 1939 Mažeikių 3 šaulių būrio vadas. Sovietų Są
08 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Mari jungai okupavus Lietuvą organizavo pogrindžio pasipriešini
jampolės batalioną (nuo 191911 - 6 pėst. pulkas) 1 kuopos, mą Mažeikiuose. 1941 05 02 NKVD suimtas, kalintas Ma
vėliau 6 kuopos, ryšių kuopos jaun. karininku. 1919 11 18 žeikiuose, Kaune. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas.
suteiktas vyr.leitenanto laipsnis. 1919 dalyvavo nepriklauso 1941 Birželio sukilimo dalyvis. 1941-44 Švenčionių aps.,
mybės kovose su bolševikais ir bermontininkais, 1920 – su 1944 Mažeikių aps. policijos vadas. 1944 08 03 savanoriu
lenkais, 1920 02 22–23 pasižymėjo malšinant kareivių suki įstojo į TAR, paskirtas 1 pulko 2 bataliono vadu, vadovavo
limą Aukštojoje Panemunėje. Nuo 1921 bombosvaidžių ko batalionui Ventos fronte. 1944 09 20 perkeltas į 2 pulką
mandos v-kas. 1923 05 18 pakeltas į kapitonus. 1923 12 28 siekiant pagreitinti jo organizavimą. 1944 1007 po Sedos kau
perkeltas į Minosvaidžių batalioną būrio vadu, vėliau ūkio kuo tynių per Kuršių neriją pasitraukė į Vokietiją. 1945 02 02
pos vadu. 1926 01 01 paskirtas 1 artilerijos pulko techniku. Dresdene kartu su kitais lietuvių karininkais (iš viso 69), lai
1926 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursus komais karininkų rezerve, iš kariuomenės paleistas. 1948 emig
(VI laida). 1928 12 15 perkeltas į 3 artilerijos pulkı vyr. ka ravo į Kanadą, dirbo geležinkelių žinyboje. Aktyviai bendra
rininku. 1930 09 01 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kur darbiavo „Kardo“, „Kario“ žurnaluose, rengiant leidinius „Mūsų
sų Artilerijos skyrių (III laida). 1931 03 12 perkeltas į Kariuo Lietuva“, „Lietuvos bažnyčios“. Mirė 1997 01 23 Hope prie
menės intendantūrą, 07 06 - į Karo technikos tiekimo skyrių Vankuverio. 1998 06 20 urna su palaikais perlaidota Ukrinų
aprūpinimo dalies skaitvedžiu, 1936 12 31 – į l artilerijos (Mažeikių aps.) kapinėse. 1998 03 24 pakeltas į dim. vyr. lei
pulką 3 art. grupės ūkio v-ku. 1937 02 27 įskaitytas į artile tenantus (po mirties).
rijos karininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu (1928),
07 08 iš kariuomenės atleistas. Po karo gyveno JAV. Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Pirmoji žmona – Zofija Matulytė (sovietų okupacijos metu Sankt Peterburgo u-to Istorijos-filologijos f-tc. 1915-18 dir
gyveno svetima Leliungienės pavarde, 1914-1991), duktė – bo Petrogrado 1 g-jos lotynų ir senovės graikų kalbų mokyto K
Vince Rymantė Macijauskienė (1936); antroji žmona - Stasė ju. Grįžęs į Lictuvą 1919 02 14 savanoriu įstojo į Lietuvos
Vasiliauskaitė (1918–1998). kariuomenę, pasiųstas į mokomąją kuopą. 1919 07 06 bai
LCVA, 1.930, ap. 5. b. 1263; LKKAS archyvas. gus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis, paliktas
mokykloje instruktoriumi ir lietuvių k. bei istorijos dėstytoju.
KENSTAVIČIUS Balys gimė 1890 08 10 Bačkonių dvare, 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą
1
Žiežmarių vls., Trakų aps. Nuo 1911 tarnavo Rusijos kariuo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1920 10 11 perkeltas į Gen.
menės Galicijos pulke jaun. būrininku, vyr. būrininku, viršila. kariuomenės štabo karo mokslo valdybą leidinių redaktoriaus
1914-16 dalyvavo I pasaul. kare Austrijos-Vengrijos fronte, padėjėju. 1921-22 žurn, „Karys“ redaktorius. 1923 03 30
buvo sužeistas. 1916 baigė Orenburgo praporščikų m-lą, su pakeltas į vyr. Jeitenantus. 1925 03 09 pačiam prašant paleis
teiktas praporščiko laipsnis, paskirtas karininku į 61 pulką, tas į atsargą. 1926 baige Lietuvos u-to Humanitarinių moks
1917 05 - 269 pest. pulko kuopos vadu. Nuo 1919 tarnavo lų f-tą. 1923–44 Kauno „Aušros“ berniukų g-joje dėstė loty
paporučikiu Denikino armijoje. 1920 03 12 iš kariuomenės pa nų kalbą, 1923-29 LU desté lietuvių, vėliau lotynų k. 1930–
leistas. Grįžus į Lietuvą 1921 01 19 mobilizuotas į Lietuvos 32 VDU Klasikinės filologijos katedros dėstytojas. Priklausė
kariuomenę, paskirtas Atsargos bataliono 2 kuopos jaun. kari Lietuvos savanorių kūrėjų, LAK sąjungoms, nuo 1937 11 03
ninku. 1921 03 12 suteiktas leitenanto laipsnis. 1921 06 18 LŠS narys. 1944 pasitraukė į Vokietiją, iki 1948 mokytojavo
perkeltas į Mokomąjį batalioną, 09 20 – į 11 pėst. pulką. 1922 Miuncheno lietuvių g-joje. 1949 emigravo įJAV, gyveno Niu
0501 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 12 05 paleistas į pesti jorke, bendradarbiavo lietuviškojoje spaudoje, vertė iš lotynų k,
ninkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių parenge keletą veikalų – „Chrestomatia Latina“, Sančurskio
įstatymą laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1940 02 29 paleis „Trumpą lotynų kalbos sintaksę“ ir kt. Mire 1966 06 12 Niu
tas į dimisiją. Gyveno Veisiejuose, Lazdijų r. 1941 suimtas, iš jorke, palaidotas Cyprus Hills kapinėse.
vežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., ten 1941 Apdovanotas Savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomy
12 27 žuvo. Šeima 1941 ištremta į Barnaulo r., Altajaus kr., bės (1928) medaliais.
1942 – į Šiškiną, Šipiciną, Talmenkos r., Altajaus kr. Žmona - Ona Pesytė (1895–1948, susituokė 1926), sūnus –
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 3 ir 4 laips Algis (1927), duktė - Aldona (1929).
nio kryžiais, Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordinu. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1264, 1462a; LKKAS archyvas.
Žmona - Marijona (1894–1978), sūnus – Ričardas (1930),
dukros - Janina Stulpinienė (1925), Sofija Daugirdienė KERAITIS Kazys gimė 1914 03 01 Pamūšio dvare, Ukmer
(1926), Viktorija Janulevičienė (1928). gės aps. Baigė Ukmergės g-ją. 1937 09 15 baigus Karo mo
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 423; ap. 5, b. 1462a; LGG, t. 1, p. 417. kyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 baigė Že
KENSTAVIČIUS Leonas KĘSGAILA Leonas. mės ūkio akademiją Dotnuvoje. Gyveno Kurėnų dvare, Uk
mergės aps. Dirbo žemės ūkio skyriaus vyr. agronomu. 1944
KEPALAS Kazys gimė 1891 02 28 Petraukos k., Kamajų vls., tarnavo Vietinėje rinktinėje 302 bataliono ūkio būrio vadu.
Rokiškio aps. 1912 baigė Vilniaus 2 g-ją. 1912–15 studijavo Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Australiją.
Mire 1981 06 28 Kanberoje.
Žmona - Viktorija Levandauskaitė, sūnus - Rimas.
KERAS Jurgis gimė 1903 09 17 Užpelkių k., Palangos vls.,

Kretingos aps. Baigė Kretingos prog-ją. LŠS narys, būrio, vė
liau kuopos vadas. Pašauktas atlikti karinę tarnybą 1925 10 29
paskirtas į 2 pést. pulką. 1927 02 16 baigus Karo mokyklą (I
asp. laida) suteiktas pést. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo Gargžduose, Kretin
gos aps., viešosios policijos nuovados raštininku. 1931 01 01
al pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. Nuo 1932 Šiaulių aps. viešosios policijos Žagarės
nuovados v-kas, nuo 1937 Kuršėnų nuovados v-kas. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 pradž. repatrijavo į Vokieti
ją. 1942 grįžo į Lietuvą ir vadovavo Kuršėnų policijai. Prasi
dėjus antrajai sovietinei okupacijai išejo į Pažymės mišką prie
Kepalas Kazys Kurenų, tapo Briedžio būrio partizanu (slap. Bijūnas). 1946
1 Lietuvos kariuomes karininkai 211

pradž. sudarytos Margio rinktinės, veikusios Kuršėnų, Papi
lės, Gruzdžių, Tryškių, Užvenčio, Šaukėnų vls. (Šiaulių aps.)
ir Luokės vls. (Telšių aps.), štabo narys, nuo 1946 10 rinkti
nės vadas. 1948 05 26 žuvo kautynėse su Kuršėnų MGB ka
riais miške tarp Akmenaičių ir Laumakių k., Šilalės r.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ug
niagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1935).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1265, 1462a; LKA, 1. 32, p. 61:6.35.1. 135-141.
Kerbelys Petras
KERBELYS Petras gimė 1916 12 13 Laitelių k., Taujė

nų vls., Ukmergės aps. 1938 baigė Ukmergės g-ją. 1939 09 18
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėstininkų ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir kaip mobilizuojamas paskirtas 1 pest.
pulko 2 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1939 10 01 pa
leistas į pestininkų karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 117.
Kerbelis Andrius
KERPAUSKAS Aleksandras gimė 1910 04 15 Sarnelės k.,
Alsėdžių vls., Telšių aps. Baigė Telšių vysk. M. Valančiaus g.
KERBELIS Andrius gimė 1893 12 10 Gilbonių k., Smil jos 7 klases. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę tarnybą pradėjo
gių vls., Panevėžio aps. 1914 baigė Panevėžio realinę m-lą, 5 pėst. pulke. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. lai
1916 - Maskvos karo m-lą. Grįžus į Lietuvą 1919 04 05 mo da) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Kauno komen tas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 02 15 pakeltas į ats.
dantūrą. 1919 07 01 paskirtas Kauno bataliono (vėliau – 7 leitenantus. 1944 savanoriu įstojo į TAR, paskirtas sunkiųjų
pest. pulkas) kulkosvaidžių komandos jaun. karininku, vėliau ginklų kuopos būrio vadu, 1944 10 07 dalyvavo Sedos kau
komandos v-ku. 1919 10 18 suteiktas pėstininkų kapitono tynėse. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai slapstesi. 1953
laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės kovose, ypač pasižymėjo suimtas, nuteistas 25 metams. Į Lietuvą grįžo 1975.
prie Širvintų. 1920 09 01 pakeltas į majorus, paskirtas 2 bata LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 120; LKKAS archyvas.
liono vadu. 1923 10 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK

Vytauto kursus (III laida). 1924 03 11 paskirtas 9 pest. pulko KERPAUSKAS Kazys gimė 1893 09 18 Šarnelės k., Alse
vado padėjėju. 1925 05 15 pakeltas įpulkininkus leitenan džių vls., Telšių aps. Baigė g-jos 6 klases ir pedagoginius kur
tus. 1925 12 22 paskirtas Šarvuočių rinktinės vado padėjėju,
1926 06 02 – rinktinės vadu, 1927 05 20 - Marijampolės
aps. karo komendantu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 06 25 iš kariuomenės atleistas.Vokiečių okupacijos me
tais Priverčiamojo darbo įstaigų vyresn. inspektorius. Prasidėjus
antrajai sovietinci okupacijai slapstėsi, po 33 metų suimtas, tar
dytas, kalintas, išvežtas į Pečiorlagą. Po 12 metų grįžo į Lietu
vą. Mirė 1965 02 19, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921), DLK Gedimi
no 3 laipsnio (1932), Šaulių žvaigždės (1931) ordinais, Lietu
vos nepriklausomybės (1928) ir Šaulių žvaigždės ordino (1939)
medaliais, Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939).
Žmona - Ona, sūnūs - Vytautas, Liutauras, dukros - Dana,
Ramune.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 116; LKKAS archyvas. Kerpauskas Kazys

sus. 1919 07 31 iš Gen. kariuomenės štabo atvyko į Karo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėstininkų
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pėst. pulko 3 kuopų. 1920 K
K
01-12 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921

02 24 perkeltas į Intendantūros transporto skyrių, 06 09 - į
Autobatalioną. 1921 07 02 paskirtas Autobataliono adjutantu.
1923 03 30 pakeltas inžinerijos vyr. leitenantus. 192401 21
į
pačiam prašant paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Veliau

dirbo Lietuvos banko Vilkaviškio skyriaus vyr. buhalteriu.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
LCVA, C. 930, ap. 2, b. 119; ap. 5. b. 1462a.
JO
Kęsgaila Leonas
keltas į 10 pėst. pulką. 1920 06 16- 12 01 kaip karo medi

kas dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Augus
tavo, Suvalkų, Punsko, Seinų. 1920 12 10 perkeltas į Karo
ligoninę, 1921 02 01 – į Karo sanitarijos skyrių kaip KAM
stipendininkas tęsti mokslų. 1922 baige Lietuvos u-to Medi
cinos f-tą. 1922 06 27 perkeltas į 3 artilerijos pulką eiti pulko
vyr. gydytojo pareigas. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenan
tus. 1923 11 26 perkeltas į 3 pést. pulką. 1923 12 01 pakel
tas į kapitonus. 1926 09 11 perkeltas į Karo ligoninę, 1927
05 04 – į 7 pest. pulką Klaipėdoje pulko vyr. gydytoju. 1928
11 23 pakeltas į majorus, 1932 12 29 - į pulkininkus leite
nantus. 1934 04 04 perkeltas į 5 pest. pulką Panemunėje,
Kerutis Jonas
Kaune, 1936 06 25 – į 3 pėst. pulką Kėdainiuose vyr. sani
tarijos karininku. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
KERUTIS Jonas (slap. Šarūnas) gimė 1917 12 07 Alksnė 3 pest. pulko sanitarinės tarnybos v-ku. Likviduojant Lietuvos
nuose, Vilkaviškio aps. Vėliau su tėvais persikėlė į Vierčiškės k., kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di
Jankų vls., Šakių aps. Prieš karą atliko karinę tarnybą Lietuvos vizijos 259 šaulių pulko sanitarinės tarnybos v-ku, tačiau 1940
kariuomenėje. Alytuje baigė puskarininkių m-lą. Karo metais 11 15 įsakymas atšauktas ir iš kariuomenės atleistas.
dirbo tėvų ūkyje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1946
išejo partizanauti. Nuo 1948 Tauro apygardos Žalgirio rink
tinės Meškos būrio, vėliau Žalgirio rinktinės vadas. 195004 10
NKVD kariuomenės vykdomos operacijos metu žuvo (sužeistas
susisprogdino) Braziūkų k., Zapyškio vls., Kauno aps. 1999
11 15 pripažintas kariu savanoriu, 1999 12 02 suteiktas ma
joro laipsnis (po mirties).
Žmona – Albina Žalnieraitytė (1920, susituokė 1943), duk
tė - Aldona Stratkauskienė (1944).
LKKAS archyvas.
KĘSGAILA (KENSTAVIČIUS) Leonas gimė 1895 1021

Dapšių k., Židikų vls., Mažeikių aps. Baigė Liepojos g-ją. 1915–
18 studijavo Kazanės u-to Medicinos f-te. Grįžus į Lietuvą
1919 09 06 paskirtas į Kauno karo ligoninę. 1920 05 14 iš
laikius egzaminus suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1920
07 12 paskirtas gydytoju į Artilerijos pulką. 1920 08 24 per Kęsgaila Leonas su žmona Stefanija ir dukra Vyda

1941 01 || - 1945 02 06 Kauno Raudonojo kryžiaus ligo iš apsupimo. 1999 1007 pripažintas kariu savanoriu, 1999
ninės direktorius. 1941 06 23-28 aktyvus Birželio sukilimo 12 13 Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po
dalyvis. Ligoninė buvo sukilimo med. pagalbos centras, grei mirties).
tosios pagalbos mašinos panaudotos ne tik sužeistuju, bet ir Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (2001, po mir
ginklų pervežimui. Knygą „Pirmoji pagalba“ (1 1., 1938; II 1. ties).
„Vaclovelis pagalbinei sanitarinci tarnybai", 1941) ir kt.,straips Žmona - Veronika Bulukaitė (1922-1999, susituokė 1943,
nių medicinos, kultūros, istorijos tematika autorius. Praside tremtinė), sūnus -- Audrijus (1945-1950 tremtyje).
jus antrajai sovietinci okupacijai 194503 17 suimtas, kalin LKKAS archyvas
tas Kaune. 1945 05 26 išvežtas į Vorkutaga Komijoje. 1947

02 08 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 6 me KESTOVIČIUS Vaclovas 1919 04 02 mobilizuotas ir kaip
tams lagerio. Nuo 1951 tremtyje Suchove, Tascjevo r., Kras karininkas paskirtas prie atskirosios komendantūros. 1922
nojarsko kr. 1957 grįžo Lietuvių. Neleidus gyventi Kaune su 03 06 įsakymu paskelbtas kaip nebetarnaujantis, nes iš kariuo
į
šeima iki 1977 dirbo Šaukėnų, vėliau Užvenčio ligoninėje sky menes paleistas.
riaus vedėju. Mirė 1979 10 27 Kaunc, palaidotas Ukrinų (Ma LKKAS archyvas.
žeikių r.) kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1931), Lie KETLERIS Aleksas gimė 1893 02 16 Garstyčių k., Skuo
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Prancūzijos nacio do vls., Kretingos aps. Mokėsi Skuodo m-loje, 1916 baige
nalinės gelbėjimo federacijos sidabro medaliu (1930). mokytojų kursus Kaune ir 1918 – Telšiuose. 1916–20 mo
Žmona – Stefanija Stanevičaitė (1899-1984, susituokė 1927), kytojavo Kretingos aps. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV
duktė - Vyda Ragulskienė (1937). laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pest.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 740; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, 1, 2, pulko pėsčiųjų žvalgų komandos jaun. karininku. 1923 12 31
d. 2. p. 125; LKKAS archyvas perkeltas į 5 pést. pulką. 1924 04 17 išbrauktas iš kariuome
nės sąrašų kaip miręs.
KESTENIS Mečislovas (slap. Serbenta) gimė 1913 Gražiš LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 122.
kių k., Gudžiūnų vls., Kėdainių aps. 1935 baigė Dotnuvos

žemės ūkio m-lą. Pašauktas į Lietuvos kariuomenç tarnavo 3
pést. pulke Kedainiuose. Tarnaudamas baigė gen. S. Raštikio
puskarininkių m-lą, suteiktas vyr. puskarininkio laipsnis. Bai
gęs privalomąją tarnybą liko tarnauti virštarnybiniu 3 pést. pul
ke Seredžiuje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo
jant Lietuvos kariuomenę iš kariuomenės pasitraukė. 1940–
41 Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys. Nuo 1942 Sven
čionių aps. kriminalinės policijos v-ko pavaduotojas. Vienas iš
Lietuvos laisvės armijos organizatorių, LLA 5 apygardos va
das. Veikė naudodamasis Mykolo Karecko vardu išduotais do
kumentais. 1945 04 13 žuvo mūšyje su NKVD kariuomene
Kaugonių-Dainavos miške, Vievio vls., bandant prasiveržti
Keturakis Bronius
KETURAKIS Bronius gimė 1908 09 26 Jonučių k., Gar

liavos vls., Kauno aps. 1928 baigė Kauno „Aušros“ g-ją. 1922–
32 priklausė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai, vėliau LŠS spor
to klubams „Granitas“, „Sūdavija“. 1930 10 25 baigus Karo
14
m-lą (XII laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir pa
skirtas į 5 pėst, pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 baigė Vy
tauto Didžiojo karininkų kursų slidinėjimo, 1934 – fizinio
lavinimo kursus. 1934 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937
Kestenis Mečislovas 05 29 perkeltas į Vilkaviškio aps. komendantūrą karininku šau

lių reikalams, LŠS VIII Vilkaviškio rinktinės vado padėjėjas. į 8 pest. pulką 6 kuopos vadu, 06 09 - Kariuomenės inten
į
1935–37 Lietuvos lengvosios atletikos sąjungos komiteto vado dantūros skyrių tiekimo v-ko valdybon. 1922 02 13 išbrauk K
vas. 1938 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupa tas iš kariuomenės sąrašıų nuo 01 16 kaip pabėgęs.
vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 03 LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 124.
fizinio parengimo vadovu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, anglų zonoje dir
bo Fizinio auklėjimo ir sporto komiteto vyr. įgaliotiniu. 1948
Augsburge įsteigė lietuvių sporto klubą. 1949 emigravo į JAV,
dirbo avalynės f-ke. Priklausė LŠS, Lietuvos žurnalistų s-gai,
1983–89 JAV LB Švietimo tarybos narys, 1990–93 konsul
tantas. Mire 2001 01 24 Niu Berline, Viskonsino valst., JAV.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino (1939) ir „Už nuopel
nus Lietuvos sportui“ (1998) medaliais.
Žmona - Olimpija, duktė – Lilija Rasa Kulbis; antrą kartą ve
dė JAV, duktė - Danute Klushman,
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;LKKAS archyvas.
Kevalaitis Modestas
KEVALAITIS Modestas gimė 1918 12 30 Kaune. Baige

Plungės kapucinų prog-ją, 1938 – Švėkšnos „Saulės“ g-ją.
1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas
pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir kaip mobilizuotas
paliktas tarnauti 8 pést. pulke, vėliau perkeltas į 7 pest. pulką
6 kuopos būrio vadu. 1939 11 25 paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. Nuo 1940 05 10 LŠS I Kauno rinktinės 27
Vytauto kalno būrio narys. 1944 savanoriu įstojo į Tėvynės
apsaugos rinktinę, tarnavo 2 bataliono štabe. 1944 10 07 da
lyvavo Sedos kautynėse.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1276; ap. 2, b. 1633.
Keturakis Jonas
KETURAKIS Jonas gimė 1897 Jonučių k., Garliavos vls.,

Kauno aps. Mokėsi Garliavos m-loje. Lietuvos kariuomenėje
tarnavo Kauno komendantūroje, turėjo viršilos laipsnį. 1920
11 19 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1924 02 23
išbrauktas iš kariuomenės sąrašų kaip 1923 12 16 nusišovęs.
Palaidotas Kauno centrinėse kapinėse, jas naikinant 1956 per
laidotas Jonučių kapinėse, Garliavoje. Keželis Kostas
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 123.
KETURAKIS Stasys gimė 1879 04 22 Garliavoje, Kau KEŽELIS Kostas gimė 1901 06 03 Kelmėje, Raseinių aps.
no aps. Baigė Veiverių mokytojų seminariją ir Aleksejaus karo Mokėsi Sankt Peterburgo g-joje. Grįžęs į Lietuvą iš Kauno ko
m-lą Maskvoje. Grįžus į Lietuvą 1919 02 06 mobilizuotas į mendantūros 191901 15 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pést. pulko mokymo kari menę. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas
ninku. 1919 06 12 perkeltas į 2 atsargos batalioną, 10 18 pėstininko leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pést. pulko 3, ve
suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. 1920 0401 perkeltas liau 2 ir 9 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1925 06 15

perkeltas į mokomąją kuopą. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leite rininkų kursų Artilerijos skyrių (V laida). 1935 05 01 po reor
nantus. 1928 08 10 paskirtas placadjutantu Šančių įgulos ra ganizacijos tarnavo suformuotame 1 art. pulke. 1935 11 23
jone, 11 21 - pulko teismo raštvedžiu, 1929 04 01 - pulko pakeltas į kapitonus. 1937 06 28 baigė Vytauto Didžiojo ka
adjutanto padejeju. 1931 02 09 perkeltas į Gen. kariuome rininkų kursų Gen. štabo skyrių (II laida), suteiktos gen. štabo
nės štabo valdybos I skyrių bendrosios dalies, vėliau organiza karininko teises, perkeltas į Kariuomenės štabą. 1938–39 karo
cinės dalies karininku. 1931 11 23 pakeltas kapitonus. 1935 atašė Vokietijoje padėjėjas. 1938 08 03 pakeltas į gen. štabo
į
03 02 perkeltas į 5 pėst. pulka. 1937 10 02 paskirtas pesti majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 01 per
ninkų inspekcijos karininku. 1937 11 23 pakeltas į majorus. keltas 3 art. pulką diviziono vadu. Likviduojant Lietuvos ka
į
1939 baige minosvaidžių karininkų kursus (111 laida). Sovie riuomenç 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių di
tų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuo vizijos 615 artilerijos pulko mokyklos v-ku. 1941 04 01 su
menę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos imtas, kalintas Vilniuje, SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
215 šaulių pulko mokyklos v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS ka nuteistas 8 metams. 1941 Birželio sukilimo metu išlaisvintas
rui iš RA pasitraukė. Formuojant Vietinę rinktinę 1944 02 29 Vilniaus geležinkelio stotyje iš į Sibirą vežamų kalinių vagonų.
paskirtas 301 bataliono vadu. Nuo 1941 06 28 lietuvių karių Vilniaus įgulos štabo II (ži
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1936), Sa nių) skyriaus v-kas, nuo 1944 02 28 Vietinės rinktinės štabo
vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. II skyriaus karininkas. 1944 05 15 vokiečių suimtas, išvežtas į
Žmona - Méta Kumfertaitė (1909), duktė - Birutė Regina Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau į koncentracijos sto
(1934). vyklą Vokietijoje. Sąjungininkų išlaisvintas emigravo į JAV, ap
LCVA, f. 930. ap. 8. b. 184, 280, 905; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3. sigyveno Keisivilio mstl. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių visuo
meninėje veikloje. Mirė 1990 03 27, palaikai perlaidoti gim
KIAULĖNAS Alfonsas † KAULĖNAS Alfonsas. tinėje Obelių kapinėse, Rokiškio r.
KIAULĖNAS Bronius RAMŪNAS Bronius. Pirmoji žmona - Elena Rinkevičiūtė (1911-2000, susituokė
1936), sūnūs - Alvydas Gintautas (1938), Romualdas Gin
KIAULĖNAS (GINTAUTAS) Romualdas gimė 1905 11 20 tautas (1944–1944); antroji žmona - Irena Adomavičiūtė,
duktė-Guoda.
Obelių k., Pandėlio vls., Rokiškio aps. 1926 baigė Rokiškio g
ją. 1928 09 08 baigus Karo mokyklą (X laida) suteiktas artile LCVA, F. 930, ap. 8, b. 738, 788; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
rijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Mokomąją artilerijos bateri LKKAS archyvas.
ją, 09 25 perkeltas į Atskirąją artilerijos grupę 3 baterijos jaun.
karininku. 1929 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
trumpalaikius artilerijos kursus. 1931 02 01 paskirtas 2 bate
rijos vyr. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 09 30
pakeltas į leitenantus. 1933 09 09 baigė Vytauto Didžiojo ka
Kiaunė Juozas
KIAUNĖ Juozas gimė 1904 01 14 Ustronės k., Ramyga

los vls., Panevėžio aps. Mokėsi Krekenavos vid. m-loje. 1927
baigė Kauno aukštesn, technikos m-lą, 1934 - VDU Tech
nikos f-to. Statybos skyrių. Dirbo Susisiekimo m-jos geležinkelio
v-bos Kelių ir statybos direkcijoje. 1933 09 15 baigus Karo
Kiaulėnas Romualdas
mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas geležinkelininkų ats. jaun.

leitenanto laipsnis ir paleistas į geležinkelininkų karininkų at sus. Po karo gyveno pabėgelių stovyklose amerikiečių zonoje,
sargą. 1939 paskirtas Lietuvos siaurųjų geležinkelių direkto 1948 07 12 – 1951 12 10 - Anglijoje. 1951 emigravo į JAV, K
riumi, 1941 - Geležinkelių v-bos kapitalinės statybos sekto gyveno Niūarko m., dirbo firmos JTT gamykloje. 1992 08 11
riausv-ku. LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune, kur 1999 08 08 mirė, palai
06 14 suimtas, išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Kras dotas Karmėlavos kapinėse.
nojarsko kr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
nuteistas 8 metams lagerio. Nuo 1949 tremtyje Rešotuose dirbo Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939).
statybose darbų vykdytoju. 1956 06 28 LSSR Aukščiausiojo Žmona - Janina Gedgaudaitė (1911–2002, susituokė 1936),
Teismo sprendimu reabilituotas. 1956 08 grįžo į Lietuvą. Iki sūnūs - Vladas (1937), Kęstutis (1943–1945).
1983 dirbo Kauno durpynų statybos treste darbų vykdyto LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 440; LKKAS archyvas.
ju. Mirė 1989 06 05, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Pirmoji žmona - Elena Žukaitė (1907-1959, susituokė
1930), dukros - Regina Gražina Ruseckienė (1935), Vita
(1939); antroji žmona - Stanislava Norcikaitė (1920, susi
tuoké 1962).
Kiaunis Jurgis
KIAUNIS (KIAUNĖ) Jurgis gimė 1896 11 13 Bučionių k.,

Surviliškio vls., Kėdainių aps. Mokėsi Panevėžio g-joje, baigė
Vilniaus „Ryto“ pedagoginius kursus. 1916 mokytojavo Jo
navos prad. m-loje. 1917 baigė Kauno mokytojų kursus. Mo
Kiaune Vladas kytojavo Žeimiuose, Aukštuosiuose Kapliuose, Šėtos parapijoje.
1918 pab. įstojo į Panevėžio partizanų būrį. 1919 01 13 kau
tynėse prie Kaplių k. su bolševikų žvalgais sunkiai sužeistas.
KIAUNĖ Vladas gimė 1906 09 24 Mairiškių k., Krekena 1919 07 06 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo
vos vls., Panevėžio aps. Baige Krekenavos prog-ją, 1934 – Kau laipsnis, paskirtas į 1 raitelių pulką. Dalyvavo nepriklausomybės
no aukštesn. technikos m-los elektrotechnikos skyrių. 1932 kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. 1919 09 13
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas ryšių ats. pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. pakeistas į leitenanto. 1920 01 17 perkeltas į 6 pést. pulką,
1932 11 - 1936 09 dirbo techniku Kauno m. telefono-te 1921 10 20 – į Intendantūros skyrių. 1923 05 18 pakeltas į
legrafo centrinėje stotyje, nuo 1937 09 01 – Klaipėdos cen vyr. leitenantus. 1924 01 10 perkeltas į Inžinerijos pulką. 1925
trinėje automatinėje telefono stotyje mechaniku. 1938 08 25 – 12 30 pačiam prašant paleistas į atsargą. Gyveno Kaune, baigė
09 19 dalyvavo karinėse pratybose kaip telegrafo kuopos bū suaugusiųjų g-ją, studijavo Lietuvos u-to Teisių f-te, buvo stu
rio vado pareigose. 1938 11 23 pakeltas įats. leitenantus. 1939 dentų korporacijos „Neo-Lithuania“ p-kas. Dirbo amatų m
vokiečiams okupavus Klaipėdą suimtas. Paleistas su šeima per los, vėliau Aukštosios prekybos m-los direktoriumi. Nuo
sikėlė į Panevėžį, vėliau į Zarasus. Vokiečių okupacijos metais 1939 08 LŠS I Kauno rinktinės 18 kuopos vadas. 1939 09 08
ūkininkavo tėviškėje Mairiškių k. 1944 tarnavo Vietinėje rink pakeltas į kavalerijos ats. kapitonus. Sovietų Sąjungai okupa
tinėje. Vokiečiams ją likviduojant suimtas ir išvežtas darbams vus Lietuvą atleistas, mokytojavo Panevėžio, Vilkaviškio g-jo
į Dresdeną Vokietijoje. 1944 pab. paleistas. Dirbo darbinin se. Kilus Vokietijos-SSRS karui kurį laiką ėjo Vilkaviškio ko
ku keramikos gamykloje, 1945 03 Vakarų fronte kase apka mendanto, šaulių rinkinės vado pareigas. 1942 atlikęs teismo

kandidato stažą paskirtas apylinkės teismo tardytoju, vėliau tei
sėju. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV,
gyveno Brukline. Aktyvus LB narys, LKVS „Ramove" garbės
narys, „Kario“ bendradarbis. Mirė 1983 02 04 Niujorke, jo ir
žmonos palaikai 1996 perlaidoti Karmėlavos kapinėsc.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1938), DLK GC
dimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Savanorių (1928), Lietu
vos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10
mečio (1929) medaliais.
Žmona - Sofija Baniukaitytė (1897–1976, susituokė 1921),
sūnus – Kęstutis (1922).
LCVA, f. 930. ap. 8. b. 65; BLE, 1. 11. p. 430; LKKAS archyvas.
KYBARTAS Leonas gimė 1895 Daublauke. Baigė Tauragės

g-jos 4 klases. Pašauktas Rusijos kariuomenę, 1915 05 –
į
1916 01 tarnavo 215 ats. pulke. Perkeltas į lenkų legioną baigė

mokomąją komandą, 1916 - Pskovo karo m-lą. 1917 1119
Kibirkštis Ignas
suteiktas poručiko laipsnis. 1918 10-12 tarnavo Hetmano,
1919 07 – 1920 02 - Denikino armijose. Grįžęs į Lietuvą
1920 04 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Karo Alytaus karo sanatorijoje, vėliau pasiųstas į Italiją, kur 1930
milicijos m-los jaun. karininku. 1920 04 28 suteiktas pėsti 12 22 sanatorijoje Meranoje mirė, ten ir palaidotas.
ninkų vyr. leitenanto laipsnis, perkeltas į komendantūros sar Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
gybos kuopą, vėliau 2 pėst. pulko 1 sargybos kuopos vadu. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 130; LKKAS archyvas.
1920 11 18 išsiųstas į Alytaus komendantūrą. 1920 11 30
žuvo kovose su lenkais, palaidotas Tauragėje. KIBIRKŠTIS Justinas gimė 1894 11 17 Dumblynės k., Du
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1931, po mirties); Ru setų vls., Ežerėnų (Zarasų) aps. Baigė Daugpilio vid. komer
sijos kariuomenėje – Šv. Anos 4 laipsnio ordinu. cijos m-lą, g-ją Sankt Peterburge, mokėsi Petrogrado politech
LCVA, ap. 2K, b. 128. nikos in-te. 1916 pavasarį pašauktas į Rusijos kariuomenę, su
1 ats. divizionu I pasaul. kare kovojo Šiaurės fronte. Už pasi
KIBELKŠTIS Augustas Mikas gimė 1915 08 27 Kėkštų k., žymėjimą mūšiuose 1917 03 28 suteiktas praporščiko laips
Kretingalės vls., Klaipėdos aps. 1938 baigė Klaipėdos peda nis. 1918 01 04 atvyko į organizuojamą 1 atsk. lietuvių bata
goginį in-tą. Mokytojavo Klaipėdos krašto Kairių, Gelžinių, lioną Vitebske, paskirtas 1 kuopos jaun. karininku, vėliau 6
Nidos, Pavilkių prad. m-lose. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą kuopos, numatytos organizuoti tautinę artileriją, vadu. 1918
(XIII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis 04 18 paleistas į atsargą. Grįžęs į Lietuvą 1918 12 29 savano
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1940 05 31
LŠS I Kauno rinktinės Zuikinės būrio narys.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 105; f. 561, ap. 2, b. 1633, 1. 123.
KIBIRKŠTIS Ignas gimė 1899 10 15 Dumblynės k., Du

setų vls., Zarasų aps. 1915-18 gyveno Rusijoje. 1918 baigė
Krymo g-jos 6 klases. Grįžęs į Lietuvą 1919 06 20 įstojo Lic
į
tuvos kariuomenės 1 kavalerijos pulką, dalyvavo nepriklauso

mybės kovose su bolševikais Zarasų krašte, su bermontinin
kais prie Radviliškio. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III
laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1
raitelių pulką ats. eskadrono jaun. karininku. 1921 perkeltas
į kulkosvaidžių komandą būrio vadu, 1921 06 15 – į l raite
lių divizijos štabą adjutantu. 1925 01 08 pakeltas į kavaleri
jos vyr. leitenantus. 1926 01 01 paskirtas Vyr. kariuomenės
štabo kavalerijos inspekcijos adjutantu. 1926 09 13 perkeltas
į 2 ulonų pulką 3 eskadrono vyr. karininku, 1927 04 28 - į
1 husarų pulką adjutantu. 1928 11 28 baigė Aukštųjų kari
ninkų DLK Vytauto kursų Bendrajį skyrių (VII laida). 1928
11 23 pakeltas į kapitonus. Susirgęs džiova nuo 1929 gydési Kibirkštis Justinas
218 Liciutos kariuomenės karininkai

riu įstojo į Panevėžio srities apsaugos būrį. 1919 01 25 pa
siųstas 2 pest, pulką 1, vėliau 2 baterijos jaun. karininku. K
į
1919 01 05 – 10 05 dalyvavo nepriklausomybės kovose su

bolševikais prie Panevėžio, Žaslių, Eglaitės, Daugailių, Vaja
siškio, Salako, Zarasų, Daugpilio. 1919 10 07 suteiktas vyr.
leitenanto laipsnis, paskirtas 4 baterijos vyr. karininku. 1919
1005 -12 15 kovojo su bermontininkais prie Radviliškio,
1920 07 14 - 11 28 – su lenkais prie Varėnos, Daugirdiškių,
N. Trakų. 1920 11 09 paskirtas Tvirtovės artilerijos divizio
no 3 baterijos vadu. 1922 01 06 pakeltas į kapitonus, paskir
tas eiti 1 art. pulko vado pareigas. 1923 10 23 baigė Aukštil
jų karininkų DLK Vytauto kursus (III laida). 1925 05 15 pa
keltas į majorus. 1925 10 20 pasiųstas į Čekoslovakijos gen.
štabo akademiją, kurią baigė 1927 09 20, paskirtas į Vyr. ka
Kicla Jonas
riuomenės štabo III (Operacijų) skyrių. 1928 01 25 suteiktos
gen. štabo karininko teisės. 1928 02 16 pakeltas į gen. štabo
pulkininkus leitenantus. 1928 05 07 paskirtas eiti Karo mokslo kas. 1946 07 15 suimtas, kalintas Kaune. 1946 10 03 Karo
v-bos v-ko pareigas, 1929 03 13 - Aukštųjų karininkų DLK tribunolo nuteistas 10 metų lagerio. 1946 11 20 išvežtas į
Vytauto kursų mokymo dalies v-ku, 06 15 – 2 artilerijos pul Uchtižemlagą Komijoje, vėliau į Vorkutlagą Komijoje. Nuo
ko Kėdainiuose vadu. 1929 11 23 pakeltas į gen. štabo pul 1955 07 19 tremtyje Komijoje. 1956 04 24 paleistas, grįžo į
kininkus. 1930 01 26 išrinktas į Vyčio kryžiaus ordino tary Lietuvą, dirbo įvairiose Kauno įmonėse. Reabilituotas, 1990
bą. Mirė 1934 11 07, palaidotas Kėdainiuose. 08 02 suteiktas dim. vyr. leitenanto laipsnis. Mirė 2002 10 25
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), DLK Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.
Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928), Savanorių (1928), Lie Žmona - Felicija Padvarskytė (1929, susituokė 1958), sū
tuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos nepriklausomybės nus – Evaldas (1960), duktė - Dijana Buliauskienė (1965).
karo 10-mečio (1929) medaliais. LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 2, d. 2. p. 132; LKKAS archyvas.
Žmona - Juzefa Anilauskaitė (susituokė 1925), duktė – Irena
Vilgalienė (1926–2003), sūnūs - Justinas Anatolijus (1928) KIELIUS Kazys Viktoras 1940 1001 baigė Karo mokyklą
ir Napoleonas (1929-1935). (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 129; ap. 8, b. 93; LKKAS archyvas. teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas.
KIEKŠĖ Jonas Petras gimė 1913 10 20 Rygoje, Latvijoje.
Atvykęs į Lietuvą baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1938 KIESYLIS (KESYLIS) Juozas (Juozapas) gimė 1891 09 30
07 08 pašauktas į karinę tarnybą. 1939 09 18 baigus Karo Daržininkų k., Antazavės vls., Zarasų aps. 1911 baigė Zarasų
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir kaip mobilizuotas paliktas 8 pėst. pulke. 1939
11 20 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1939 Ra
čių (Šiaulių aps.) prad. m-los vedėjas. Kilus Vokietijos-SSRS
karui 1941 07 08 sušaudytas už komunistinę veiklą.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 439; f. 391, ap. 6, b. 177, I. 119; LKA, t. 2, p. 98.
KIELA Jonas gimė 1915 08 01 Užušilių k., Biržų aps. 1935

baigė Biržų g-ją. 1935 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, po
privalomosios tarnybos įstojo į Karo mokyklą. 1939 09 16 ją
baigus (XX laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis,
paskirtas 4 artilerijos pulko Šiauliuose mokomosios baterijos
ugnies būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos 615 haubicų artilerijos pulko ug
nies būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitrau
kė. 1941 mokytojavo Biržų aps. m-lose, 1942–44 dirbo Bir
žų finansų skyriuje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai
mokytojavo Saldutiškyje, Švenčionių r. Nuo 1944 10 22 su
sikūrusios LLA Tigro rinktinės štabo operatyvinio skyriaus v Kiesylis Juozas

keturklasę m-lą. 191407 18 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 05 14 bai
tarnavo Dvinsko garnizone, vėliau 19 šaulių pulkc, dalyvavo 1 gė Vytauto Didžiojo aukštųjų karininkų kursų Aviacijos sky
pasaul. karo kovose su vokiečiais, austrais Suvalkuose ir Balta rių (III laida), perkeltas į Karo aviaciją ir paskirtas 4 tolimosios
rusijoje, du kartus sužeistas, apnuodytas dujomis. 191805 grįžo žvalgybos eskadrilės karo lakūnu. 1933 03 17 pakeltas avia
į
į Lietuvą, 1919 06 20 - 1920 08 07 tarnavo 1 raitelių pulko cijos leitenantus. 1935 09 19 del neigiamos atestacijos paleistas
1 eskadrone, dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, į aviacijos karininkų atsargą. 1937 02 09 kreipėsi į LR Prezi
bermontininkais ir lenkais. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą dentą dėl gražinimo į karinę tarnybą, tačiau atsakyta neigia
(IV laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis, paskirtas 1 mai. Dirbo Kauno, Smalininkų, Varėnos muitinėsc. LŠS narys,
raitelių (nuo 1922 04 - 1 husarų) pulko 4 eskadrono jaun. būrio vadas. 1939 03 31 priimtas į karinę tarnybą, paskirtas
karininku. 1924 09 09 paskirtas 4 eskadrono vado pavaduo karo laivo , Prezidentas Smetona" raštvedžiu - ūkio v-ku. 1940
toju. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1928 09 06 bai 09 01 perkeltas į Karo technikos štabą, bet netrukus iš kariuo
ge ugniagesių kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto menės atleistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Rebdorfo
kursų, paskirtas 1 husarų pulko ugniagesių komandos v-ku. ir Eichštato pabėgėlių stovyklose. 1949 emigravo į Australiją,
1930 07 01 paskirtas 4 eskadrono vyr. karininku. Nuo 1934 gyveno Sidnėjuje, kur 1962 05 22 mire. Palaidotas Rukvor
07 19 pulko komendantas. 1934 09 07 pakeltas į kapitonus. do lietuvių kapinėse.
Nuo 1935 08 25 pulko iždininkas, ėjo eskadrono vado parei Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
gas. 1940 01 16 pačiam prašant paleistas į atsargą. Gyveno Žmona - Stanislava Mykolaite (susituokė 1936), duktė – Ire
Kaune, nuo 1941 06 - Antazavės vls., dalyvavo valsčiuje na Jadvyga Šopienė (1937).
Birželio sukilime. Vokiečių okupacijos metais dirbo vertėju An LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1286; LKKAS archyvas.
tazavės savivaldybėje. Mirė 1942 12 15 Zarasuose, palaidotas
Antazavės kapinėse.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Arti
mui pagalbon“ 2 laipsnio kryžiumi (1938) ir 3 laipsnio gar
bės ženklu (1929).
Žmona - Ona Magnušauskaitė (1902–1973), duktė - Ona
Buivydienė (1927), sūnūs - Juozas Saulius (1933), Jonas Ra
mutis (1933-1934).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 132: LKKAS archyvas.
Kijauskas Petras
KIJAUSKAS Petras gimė 1906 07 05 Keturvalakių k., Vil

kaviškio aps. 1925 baigė Vilkaviškio g-ją. Studijavo Šiaulių
pedagoginiame in-te. 1930 11 30 baigus Karo mokykla (V

asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Kari
ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenan
to. Mokytojavo Marijampolės g-joje, vėliau Kauno aukštuo
siuose kūno kultūros kursuose. 1943 pasitraukė į Vokietiją,
Kijauskas Albinas gyveno Fimtervalde, 1945 grįžo į Lietuvą. Mokytojavo Klai
pėdos žemės ūkio technikume. Nuo 1969 mokytojavo Šlie
navos m-loje (Kauno r.). Mirė 1995 02 14, palaidotas Šliena
KIJAUSKAS Albinas gimė 1905 01 26 Karklupėnų k., Pa vos kapinėse.
jevonio vls., Vilkaviškio aps. Mokėsi Kybartų ir Vilkaviškio 8 Žmona - Bronislava Juozapaitytė (1917-2003, susituokė
jose. 1929 10 06 baigus Karo mokyklą (XI laida) suteiktas 1939), duktė - Virginija (1943 Fimtervalde), sūnūs - Regi
pėstininkų leitenanto laipsnis, paskirtas 9 pést. pulko 6 kuo mantas (1940), Vydmantas (1946), Saulius (1949).
pos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1288.

KILDIŠIUS Henrikas gimė 1907 11 12 Gegiedžių k., Pa
švitinio vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 6 klases. 1928 11 07
karinę tarnybą pradėjo 9 pést. pulke. 1929 11 23 baigus Ka
ro mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pestininkų ats. leitenanto
K
K
Taipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1930

LŠS narys, Šiaulių rinktinės instruktorius. 1931 01 01 pagal
nanto. Dirbo buhalteriu Šiaulių sodininkystės įstaigoje „Flora“
ir ūkio vedėju Šiaulių m. savivaldybės ligoninėje. 1933 07 25 -
08 22 ir 1939 08 29-10 09 atliko karines pratybas 8 pést.
pulke. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 1291; LKKAS archyvas.
KILIKEVIČIUS Antanas gimė 1913 10 08 Marijampolėje.

Kijauskas Vincas
Baige Marijampolės marijonų g-ją. Pašauktas į Lietuvos kariuo
menę karinę tarnybą pradėjo 4 artilerijos pulke. 1933 09 15
KIJAUSKAS Vincas gimė 1909 10 25 Mėšlinių k., Pajevo baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
nio vls., Vilkaviškio aps. 1930 baigė Vilkaviškio g-ją, pašauk jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų at
tas į karinę tarnybą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI sargą. 1937 11 10 išbrauktas iš karininkų sąrašų kaip miręs.
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 443; LKKAS archyvas.
1
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933 baigė Alytaus
aukštesn. miškų m-lą. 1933–37 Labanoro miškų urėdijos gi KILIUS Juozasgimė 1909 12 14 Paževiškių k., Pandėlio vls.,
rininkas. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1937 05 – Rokiškio aps. 1929 baigė Rokiškio g-ją. 1931 10 24 baigus
1944 Baisogalos miškų urėdijos Grinkiškio girininkas. LŠS na Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto
rys, šaulių būrio vadas. 1945-48 slapstėsi nuo sovietinio sau laipsnis, paskirtas 4 artilerijos pulko orientacijos karininku.
gumo, gyveno tėviškėje Vilkaviškio aps. 1948 suimtas, kalin 1931 baigė karininkų slidinėjimo kursus. 1935 10 01 paskirtas
tas Vilniuje, nuteistas 25 metams, išvežtas į Taišeto lagerį, Ir 4 baterijos vyr. karininku. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus.
kutsko sr. 1950 perkeltas į Norilską. 1954 byla peržiūrėta, 1939 07 08 baigė Vytauto Didžiojo aukštosios karo m-los Gen.
bausmė sumažinta, 1957 reabilituotas. Grįžus į Lietuvą 1957 štabo skyrių ir perkeltas į Kariuomenės štabą. 1939 11 23 pa
59 dirbo Kazlų Rūdos miškų ūkio Višakio Rūdos girininkijos keltas į gen. štabo kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
žvalgu, 1959–73 – Runkių girininkijos girininku. Mirė 1999 tuvą tarnavo Kariuomenės štabo Mokslo skyriaus karininku.
12 16, palaidotas Kazlų Rūdoje. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
Žmona - Irena, dvi dukros. 29 ŠTK 179 šaulių divizijos priešlėktuvinės gynybos operaty
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 445; LKKAS archyvas. vinio skyriausv-ko padėjėju. 1941 02 susikūrus LAF paskirtas
KIKUTIS (KITKEVIČIUS) Kristupas gimė 1909 01 02

Klaipėdoje. Baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-ją. 1930 pa
šauktas karinę tarnybą 2 pést. pulke. 1931 10 29 baigus Ka
į
1 ro mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite

nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933–
39 Lietuvos Vyriausiojo tribunolo sekretorius. 1939 baigė
VDU Teisės f-tą, dirbo Teisingumo v-bos referentu. Artėjant
antrajai sovietinei okupacijai 1944 pasitraukė į Vokietiją.
1945-46 Lebenšteto lietuvių tremtinių k-to p-kas, 1945–
46 pabėgėlių stovyklos komendantas, 1946–48 Brukstechude
apylinkės (Vokietija) Mažosios Lietuvos tarybos įgaliotinis.
1949 emigravo į JAV.
KILČIAUSKAS Jonas (slap. Dėdė, Merkuras), Joniškio apskri

ties Voverės rinktinės partizano Tautvydo tėvonijos štabo v
kas. 1950 08 18 žuvo. 1998 07 08 pripažintas kariu savano
riu, 1998 08 19 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirities).
Kilius Juozas
LKKAS archyvas.

Vilniaus štabo v-ko gen. štabo mjr. V. Bulvičiaus pavaduotoju, 08 20 perkeltas į Karo aviaciją, įskaitytas į administracijos (A)
kuriam buvo pavesta parengti sukilimui žmones iš RA 29 STK karininkus. 1935 08 26 perkeltas į Kariuomenės štabo Karo
karių. 1941 06 12 suimtas, kalintas Vilniuje, 1941 06 23 topografijos skyrių. 1936 10 29 pačiam prašant paleistas į ad
išvežtas į Gorkio kalejimą. 1941 11 28 Maskvos karinės:apygar ministracijos karininkų atsargą. Prasidėjus antrajai sovietinei
dos Karo tribunolo nuteistas mirti. 1941 12 18 sušaudytas okupacijai įsitraukė į partizaninę kovą, buvo Dainavos py
Gorkio kalėjime. 1990 08 31 LR Aukščiausiojo Teismo re gardos Kazimieraičio rinktinės kuopos vadas (slap. Smakas).
abilituotas. 1999 03 17 pripažintas kariu savanoriu (po mirties). Suimtas 1945 06 11, kalintas Kaune, pabėgo. 1945 10 02
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1997, po mir vėl suimtas, 1946 03 09 Karo tribunolo nuteistas 15 metų
ties), DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1939). lagerio ir 5 metams tremties. 1946 03 28 išvežtas į lagerį Na
Žmona - Sofija (1916–2000, susituokė 1935), duktė – D: chodkoje, Primorės kr. 1947 08 04 žuvo lageryje. 2000 06 23
lia Eitminavičienė (1939). pripažintas kariu savanoriu, 2000 07 26 suteiktas kapitono
LCVA, 1.930, p. 8. b. 737, 869; LYA, I. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3; laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Ona Miliūtė (1906-1991, susituokė 1930), duk
KILIUS Pranas gimė 1886 10 23 Smulegių k., Rokiškio aps. tė - Jūratė Sacharova (1932).
Karinę tarnybą pradėjo Rusijos kariuomenėje ištarnavęs dau LCVA, . 930, ap. 2K, b. 444, LGG. t. 2, d. 2, p. 137.
f
giau kaip 3 metus. 1913 suteiktas karininko laipsnis. Grįžus į
Lietuvą 1921 01 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa KILPATRICK E. JAV kariuomenės kapitonas. Į Lietuvos ka
skirtas karo valdininku 2 atskirojo lazareto vaistinės vedėju. riuomenę įstojo 1919 09 23.
1923 02 27 perkeltas į Karo ligoninę. 1927 išlaikė egzami LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 136.
nus Aukštuosiuose karininkų kursuose, 1927 02 16 suteiktas
sanitarijos majoro laipsnis. Mirė 1927 10 26. KIMEKLIS Kazys gimė 1911 02 21 Leliūnų k., Debei
LCVA, F. 930. ap. 2, b. 135. kių vls., Utenos aps. Baigė Utenos g-ją, 1932 - Alytaus aukš
tesn. miškų m-lą. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp.
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1933 11 dirbo
ŽŪM Miškų departamente, nuo 1936 05 – Žagarės girinin
kijos girininku. 1939 06 12-07 09 atliko karines pratybas 3
pest. pulke. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus. 1939–45
dirbo Pakruojo miškų urėdijoje. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1945-46 buvo tremtyje. Grįžęs dirbo Joniškio miš
kų ūkio želdinimo inžinieriumi, vėliau Šiaulių miškų ūkio gi
rininku, 1972–74 – Šiaulių miško pramonės ūkio Piktuižių,
girininko padėjėju.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 438: ap. 8. b. 592; LKKAS archyvas
KIMONTAS 1919 06 05 iš Kauno komendantūros perkel

tas karininku į Atskirąjį batalionų.
LKKAS archyvas.
KIMŠTAS Jonas gimė 1911 01 09 Vilniuje. 1934 baigė g.

ją Vilniuje. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida)
Kilna Kazys suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pest.
pulko ryšių kuopos būrio vadu. 1939 07 15 baigė fizinio lavi
nimo kursus prie Kariuomenės štabo, suteiktas fizinio lavinimo
KILNA Kazys gimė 1904 02 19 Sendzejovičiuose, Laskoaps., instruktoriaus vardas. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus,
Lenkijoje. Baige Kauno „Aušros“ g-ją. 1928 09 08 baigus Karo paskirtas mokomos kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai
mokyklą (X laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis, pa okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
skirtas 4 artilerijos pulko 11 baterijos jaun. karininku. 1930 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių
05 13 perkeltas į pulko štabą iždininku. 1931 01 01 pagal pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. pasitraukė. 1941 carnavo LSD, vėliau dirbo Darbo biržoje
1931 07 15 baige Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topo Vilniuje, 1943 – Trakų aps. v-boje skyriaus v-ku. 194402 16
grafijos skyrių (I laida), 09 05 perkeltas į 1 pėst. pulką 9 kuo įstojo į paskirtas 7 kuopos vadu. Prasidėjus antrajai sovie
pos jaun. karininku. 1932 05 24 pakeltas į leitenantus. 1932 tinei okupacijai 1944 išėjo partizanauti. 1944 10 subūrė
222 lictivos kariuomenes karininkai

vadą J. Žemaitį (slap. Vytautas). Mirė 1974 03 22 Vilniuje,
palaidotas Rokantiškių kapinėse. K
Žmona – Febronė Sabaliauskaitė (1908–1996), sūnūs - Vy
tautas (1939), Virginijus (1940–1994), duktė - Gražina Ka
zurienė (1942).
LCVA, C. 930, ap. 7, b. 12; LYA, F. K-1. ap. 45, b. 156, p. 8–111; LNTK,
p. 149, 269-321, 381-390, 639; LKA, 1. 16, p. 5-55, t. 21. p. 28-96,
1. 23. p. 73-83, t. 27, p. 52, t. 31. p. 162-172; LKKAS archyvas.
Kimštas Jonas
partizanų junginį „Vytautas“ ir jam vadovavo. Nuo 1945

04 05 Tigro rinktinės vado B. Kaletkos padėjėjas, jam žuvus
nuo 1945 06 15 tapo vadu (slap. Dobilas). Nuo 1945 07 - 4
LLA Vytauto apygardos vadas, koordinavęs Utenos, Zarasų,
Švenčionių, Rokiškio partizanų būrių veiklą. 1947 01 12
J. Markulio (slap. Erelis, MGB agento slap. Ąžuolas) raštu pa
skirtas Šiaurės rytų Lietuvos partizanų vadu (slap. Žalgiris).
Kinaitis Leonas
1947 06 04 Šimonių girioje jam surengtoje pasaloje suimta jo
žmona, partizanų ryšininkė, vėliau verčiama prikalbinti vyrą
legalizuotis. 1947 07 20 įsitikinęs J.Markulio išdavyste įsakė KINAITIS Leonas gimė 1914 02 17 Kurdiumovkos story
partizanų vadams nutraukti ryšius su jo kontroliuojamu BDPS. je, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą baigė g-ją. Studijavo VDU Tech
1948 10-12 Dūkšto miške įvykusiame Vakarų ir Rytų Lietu nikos f-te. 1935 09 pašauktas į karinę tarnybą. 1936 09 15
vos atstovų sąskrydyje išrinktas Vyriausiosios ginkluotųjų pa baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas aviacijos ats. jaun.
jegų vadovybės štabo v-ku. 1948 11 23 suteiktas Laisvės ko leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1939
votojų majoro laipsnis. 1950 03 13 LLKS Tarybos prezidiumo 08 21 - 09 27 pašauktas atlikti karines pratybas, skraidė
p-ko J. Žemaičio (slap. Vytautas) paskirtas Tarybos prezidiumo ANBO–4. 1939 0401 kaip KAM stipendininkas pasiųstas
nariu ir III sekcijos (Rytų Lietuvos srities) vadu (slap. Žygūnas). mokytis į Aukštąją technikos m-lą Vokietijoje, studijavo Darm
1950 05 30 pakeltas į Laisvės kovotojų pulkininko leitenanto štate ir Berlyne. 1940 08 24 priimtas į Karo aviaciją 7 eskad
laipsnį ir paskirtas LLKAS tarybos prezidiumo p-ko padėjėju. rilės lakūnu, skraidė 210 val. Likviduojant Lietuvos kariuo
1952 06 07–09 Šiaurės rytų partizanų vadų sąskrydyje vado menę 1940 10 22 atleistas. 1941 repatrijavo į Vokietiją. Ki
vavimą III sekcijai perėmus J. Šibailai (slap. Merainis), liko Šiaurės lus Vokietijos-SSRS karui tarnavo Vokietijos kariuomenės Karo
rytų Lietuvos srities vadu. 1952 08 14 Šimonių miške (Kupiš aviacijoje. Vėliau emigravo į JAV.
kio r.) įvykusiame Vytauto apygardos būrių vadų susirinkime Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
LLKS Rytų Lietuvos srities štabo v-ku paskyrė B. Kalytį, neži (1936).
nodamas, kad jis MGB agentas (slap. Liutauras, agento slap. Žmona - Stasė Narušytė.
Ramojus), o jam rekomendavus srities žvalgybos v-ku S. Šimkų LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 442; ap. 5. b. 3184; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
(slap. Klajūnas, MGB agento slap. Šturmas). Šie agentai išvilio vnt. 3.
ję į susitikimą Vytauto apygardos štabe pakeliui jį nuginklavo,

1 suėme ir perdavė NKVD. Po žiaurių kankinimų (NKVD KYNAS Augustas gimė 1895 08 06 Vilkeliškių k., Sintau
priežiūroje buvo ir jo šeima) 1952 09 sutiko bendradarbiauti tų vls., Šakių aps. 1914 baigė Veiverių mokytojų seminariją,
(agento slap. Jurginis), nubraižė jam žinomų Raguvos miške mokytojavo. Pašauktas į Rusijos kariuomenę baigė Aleksandro
partizanų slėptuvių išdėstymo planą, buvo NKVD vedliu karo m-lą Maskvoje. 1916-1917 09 tarnavo 10 Užamūrės
Raguvos ir Alantos miškuose, likviduojant partizanų bunkerius. pulko 249 atsk. bataliono ryšių komandos v-ku, kuopos va
Dėl šio bendradarbiavimo žuvo apie 20 partizanų. 1953 06 du. Grįžus į Lietuvą 1919 03 20 mobilizuotas į Lietuvos ka
panaudotas bandant paveikti tardymo metu Lietuvos partizanų riuomenę, paskirtas 2 pést. pulko l. e. ryšių komandos v-ko
Lictivos kariuomenės karininkai 223

KINDURIS Leonas gimė 1905 06 05 Labeikių dvare, Le
liūnų vls., Utenos aps. Baige Panevėžio g-ją, studijavo Lietu
vos u-to Matematikos-gamtos -te. 1929 11 06 pašauktas į
f
karinę tarnybą. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. lai
da) suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į in
žinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 141.
Kynas Augustas
pareigas, vėliau 6 ir 4 kuopos jaun. karininkas. 1919 05 22 -

07 08 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie
Panevėžio, Daugpilio, buvo sužeistas. Nuo 1919 08 25 ryšių
komandos v-kas. 1919 10 18 suteiktas pėstininkų kapitono
laipsnis. 1919 10 24 paskirtas pulko komendantu. 1919
12 08 - 12 15 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermon
tininkais, 1920 10 28 - 11 21 - su lenkais. 1922 01 30 baigė
Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1922 02 08 perkeltas
į Karo mokyklą, 12 11 - į 6 kuopą, 1923 01 29 - į ūkio kuo
pą vadu. 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Nuo
1924 Karo mokyklos adjutantas, 1925 03 10 paskirtas 9 kuo
pos vadu. 1925 07 29 pakeltas į majorus. 1926 01 01 pa
skirtas 2 kuopos vyr. karininku. 1927 05 10 pakeltas į pulki Kinduris Vincas
ninkus leitenantus ir pačiam prašant paleistas į pėstininkų ka
rininkų atsargą. Dirbo žemės ūkio mašinų f-ke. Vėliau gyveno
Daugėliškio k., Šakių aps. KINDURIS Vincas gimė 1891 04 21 Švenčionių aps. Bai
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Klai ge Sankt Peterburgo aukštesn. technikos kursus. Grįžus į Lie
pėdos išvadavimo bronzos ir Latvijos išsivadavimo karo 10 tuvą 1919 02 24 paskirtas 1 pėst. pulko jaun. karininku, l.e.
mečio (1929) medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 4 7 kuopos vado pareigas. 1919 11 18 suteiktas vyr.leitenanto
laipsnio ir Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais su kardais. laipsnis. Iki 1920 04 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
Žmona - Adelija Lidija.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 137; ap. 5, b. 1462a; ap. 8, b. 176.
KINDURYS Alfonsas gimė 1905 09 06 Kulinių k., Lin

kmenų vls., Utenos aps. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą
(IV asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
nanto. Nuo 1926 LŠS narys, 1932 būrio vadas. Nuo 1931
tarnavo policijoje, 1932 Utenos viešosios policijos nuovados
v-ko pavaduotojas. 1934 03 01 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo
1937 Kauno m. viešosios policijos nuovados v-kas. 1941 Po
licijos departamento direktoriaus sekretorius, nuo 1941 10 28
apsaugos policijos reikalų tvarkytojo adjutantas.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934). Kindurys Alfonsas
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 138.

bolševikais, lenkais ir bermontininkais. 1920 04 01 paskirtas Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio,
Tauragės komendantūros komendanto padejeju, veliau per Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordi K
keltas į Prienų ir Raseinių komendantūras, 1920 10 16 - į nais; Denikino armijoje – Šv. Georgijaus auksiniu ginklu.
Savanorių pėstininkų pulką (nuo 1921 04 01 – 2 atsk. bata LCVA, ap. 2, b. 142; ap. 8. b. 333.
lionas) 2 kuopos vadu. 1920 11 19 pakeltas į kapitonus. 1921
08 12 paskirtas Kauno stoties ir ruožo komendantu. 1922
01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1922
12 05 perkeltas į 2 pasienio pulką kuopos vadu, 1923 08 08
į l pasienio pulką, 10 13 - į 4 pasienio pulką. 1923 12 05
pačiam prašant paleistas į atsargą. Tarnavo Miškų departamente
girininku, gyveno Aukštojoje Panemunėje, Kaune.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1920).
Vedęs, duktė - Aldona.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 140; ap. 5. b. 1462a.
KINIAUSKAS Liudas gimė 1909 12 24 Sūsninkų k., Rau K
denio vls., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės mokytojų

seminarijoje. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
pėstininkų karininkų atsargą. 1930–31 mokytojavo Šakių ir
Seinų aps. Nuo 1927 LŠS narys, vėliau būrio, kuopos vadas. Kirkila Antanas
1932–38 dirbo Vidaus reikalų m-joje. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1941 06 13 iš Kudirkos Naumiesčio (Šakių aps.)
išvežtas į Rešotų lagerị, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 KIRKILA Antanas gimė 1897 09 25 Linkuvoje, Šiaulių aps.
01 30 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Baigė g-jos 6 klases. Rusijos kariuomenėje tarnavo kavalerijoje.
1943 08 12 žuvo lageryje. Šeima 1941 išvežta į Bijsko r., Al Grįžęs į Lietuvą 191901 13 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
tajaus kr., vėliau Karagandos sr. Kazachijoje. menę, paskirtas 1 raitelių eskadrono būrininku. Išlaikius prie
Žmona – Petronėlė Pužauskaitė (1911), sūnus – Liudas Karo mokyklos egzaminus karininko laipsniui įgyti 1920 10 15
(1936). suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis. Dalyvavo nepriklauso
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 139; LGG, t. 1, p. 423-424. mybės kovose: su bolševikais iki Dauguvos upės, su bermonti
ninkais Radviliškio–Šiaulių apyl., su lenkais prie Seinų, Gied
KIRDEIKIS Steponas gimė 1909 10 15 Svėdasuose, Ro raičių, Širvintų. Vėliau 1 husarų pulke ėjo įvairias pareigas, buvo
kiškio aps. Baige Rokiškio g-ją. 1932 10 12 karinę tarnybą eskadrono vadas. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. Daly
pradėjo 2 pest. pulke. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII vavo žirginio sporto varžybose, laimėjo daug prizų: pirmasis -
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir kariuomenės vado gen.S. Žukausko padovanotas sidabru kaus
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Agronomas, gyveno tytas kaukazietiškas kardas. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
Marijampolėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 nių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1935
06 16 suimtas, išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Kras 10 15 perkeltas į 2 ulonų pulką Remonto eskadrono Alytuje
nojarsko kr. 1942 06 03 žuvo lageryje. 1943 01 30 (jau žu karininku. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus. 1939 11 20 pa
vus) SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. skirtas eiti 4 eskadrono vado pareigas. Sovietų Sajungai okupa
Žmona - Anelė Vozbutienė (1918-1977, tremtinė). vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 17 iš
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 141; LGG, t. 1, p. 424. kariuomenės atleistas. Tarnavo Raudonajame Kryžiuje vertėju.
Vokiečių okupacijos metais ūkininkavo žmonos tėviškėje Šilu
KIREJEVAS (KIRIEJEVAS) Kostas gimė 1885 05 10 Zu vos vls., Raseinių aps. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, vėliau
bovkos k., Kruopių vls., Šiaulių aps. Baige Carskoje Selo realinę emigravo į JAV. Mirė 1968 09 07 Niujorke.
m-lą, Maskvos inžinerijos m-lą, Nikolajaus karo inžinerijos m-lą Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Sava
Sankt Peterburge. 1914–16 kovojo su austrais ir vokiečiais,su norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
turkais Pietų–Vakarų fronte, buvo sužeistas, 1916–17 kovojo Žmona - Henrika Buikaitė (1900-1982), sūnus - Viktoras
(1940).
rumunųfronte. 1919 05 05 pakeltas į kapitonus. Grįžus į Lie
tuvą 1921 02 24 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskir LCVA, f. 930, ap. 8, b. 739, I. 75, 742; LYA, f. K-S. ap. 2, saug, ynt. 3;
tas Inžinerijos bataliono vado padėjėju. 1921 04 07 suteiktas LKKAS archyvas.
kapitono laipsnis. 1922 06 14 dėl blogos atestacijos perkeltas

atsargon į Kauno komendantūrą. 1922 11 20 paleistas įinži KIRKILA Bronius gimė 1902 06 02 Linkuvoje, Šiaulių aps.
nerijos karininkų atsargą, 1936 12 31 - į dimisiją. Baige Linkuvos prog-ją. 191903 16 savanoriu įstojo į Lietuvos

KIRLYS Petras gimė 1891 07 09 Prūdiškių vnk., Kama
jų vls., Rokiškio aps. 1913–15 studijavo Maskvos u-te. Mobi
lizuotas į Rusijos kariuomenę baige Maskvos karo m-lą. Grįžus
į Lietuvą 1921 07 21 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas Gen. kariuomenės štabo žvalgybos skyriaus juridi
nės dalies tardytoju. 1921 09 03 suteiktas pėstininkų vyr. lei
tenanto laipsnis. 1921 12 01 paskirtas 12 žvalgybos punkto
v-ku, 1922 01 01 - skyriaus v-ko padėjėju. 1922 05 01 pa
keltas į kapitonus, 1923 12 01 – į majorus. 1924 01 23 paskir
tas karininku korespondentu prie KA ministro, 1926 01 01 -
ypatingųjų reikalų karininku prie KAM. 1928 02 16 pakel
tas į pulkininkus leitenantus. 1929 03 08 perkeltas į Vyr. ka
riuomenės štabo v-bos II (Informacijų) skyrių. 1930 baigė
VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1932 1001 paskirtas ypatin
gų reikalų karininku, 1935 08 01 – Kariuomenės štabo II
Kirkila Bronius (Žvalgybos ir kontržvalgybos) skyr. v-ko pavaduotoju. Sovie
tų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 19 iš kariuomenės pa
kariuomenę. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III laida) su leistas. 1940 07 18 suimtas, kalintas Kaune, 1941 07 23 iš
teiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pest. pulko vežtas į Lefortovo kalėjimą Maskvoje. 1941 07 28 sušaudytas
6 kuopos jaun. karininku. 1920 10 17 – 12 01 dalyvavo ne Butyrkų kalėjime Maskvoje.
priklausomybės kovose su lenkais. Iki 1923 ėjo 6 ir 5 kuopos Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1930), DLK Ge
vado pareigas, vėliau 6 kuopos vyr. karininkas. 1924 perkel dimino 3 laipsnio (1939) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
tas į raitų žvalgų komandą vyr. karininku, nuo 1925 koman bės medaliu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio or
dos v-kas. 1926 paskirtas kulkosvaidžių kuopos vyr. karinin dinu (1935), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu
ku, vėliau vadu. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1928 (1929), Švedijos Vazos 3 laipsnio ordinu (1933).
11 28 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Ben Žmona - Nadiežda (1985), dukros - Elena (1918), Irena Ma
drąjį skyr. (VII laida). 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. 1933 rija (1927).
02 01 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidi LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 145; LGG, t. 1, p. 425; LKKAS archyvas.
ninkų skyrių (I laida). 1934 05 18 perkeltas į 5 pėst. pulką 2
kulkosvaidžių kuopos vadu, vėliau paskirtas 5 kuopos vadu.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 30 perkeltas į
karininkų rezervą, o 08 05 atleistas iš kariuomenės, nors jau
1940 07 27 buvo suimtas. 1940 09 17 įkalintas Kauno sun
kiųjų darbų kalėjime. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvin
tas, 1941 06 28 priimtas į Kauno komendantūros TDA ba
talioną, 07 03 paskirtas 1 kuopos vadu, 07 09 paleistas atos
togų. 1941 07 12 žuvo (nusišovė).
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1932), Sa
vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 143; ap. 7, b. 337.
KIRKILIONIS Petras gimė 1894 06 29 Rimiškių k., Bir

žų–Pasvalio vls. ir aps. Mokėsi Biržų m-loje. Tarnavo N. Rad Kirlys Povilas
viliškio Bliūdžių pašte valdininku. Pašauktas į Rusijos kariuome
nę tarnavo lauko pašto valdininku Dysnoje, Karačeve, 1916 -
fronte telegrafe prie štabo Minske, vėliau pašto kontoroje Vo KIRLYS Povilas gimė 1900 03 26 Rakališkio k., Obelių vls.,
Rokiškio aps. Mokėsi Panevėžio realinėje m-loje. Nuo 1919
roneže. 1921 05 01 grįžo į Lietuvą. 1921 08 26 mobilizuo
tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Centrinės lauko pašto kon 07 13 tarnavo Lietuvos kariuomenės 1 raitelių pulke. 1919
toros v-ku (karo valdininku). 1923 06 16 paleistas į atsargą 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėstininkų lei
kaip reikalingas Susisiekimo m-jai. 1937 11 23 kaip buvu tenanto laipsnis ir paskirtas 1 raitelių (nuo 1922 04 01 – 1
siam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteik husarų) pulko 3 eskadrono jaun. karininku. Vėliau tarnavo 4,
tas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1, vėl 3 eskadrono jaun. karininku. 1920 dalyvavo nepriklau
Žmona - Ona, sūnus - Teodoras (1920). somybės kovose su bolševikais ir lenkais. 1920 03 01 paskir
LCVA, 1.930, ap. 2, b. 144. tas ryšių komandos v-ku. 1923 04 21 dėl silpnos atestacijos
220 Lictures kariuomCCS karininkai

1
paleistas atsargą. Dirbo Klaipėdos policijoje, vėliau Kauno

į tų m-los spec. darbų mokytoju. Sovietų Sąjungai okupavus
raitosios policijos būrio vadas. 1931 01 01 pagal Karininkų Lietuvą įsitraukė į pogrindinę pasipriešinimo veiklą. 1945
laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite 04 08 suimtas, kalintas Vilniuje. 1946 01 19 Karo tribunolo 17
.
1
nanto. Nuo 1932 pasienio policijos Utenos baro rajono v-kas, nuteistas 20 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1946 0201
nuo 1939 Seinų baro VII rajono v-kas. išvežtas Sevželdorlagą Komijoje, nuo 1949 06 01 Rečlage,
į
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Komijoje, vėliau Vorkutoje, Komijoje. 1955 perteistas, baus
Žmona - Jule Gabrenaitė. me pakeista 10 metų. Ištremtas į Norilską, Krasnojarsko kr.
LCVA, f. 930. ap. 2, b. 412; ap. 5, b. 1462a. Paleistas 1956 04 16, grįžo į Lietuvą. Dirbo vyr. darbų vyk
dytoju Statybos-montavimo v-boje, vėliau Kauno elektros tin
KIRNA Povilas gimė 1912 06 30 Burniškių k., Lygumų vls., klų energijos realizavimo įmonėje inspektoriumi, nuo 1976
Šiaulių aps. 1936 baige Kauno aukštesn. technikos m-los Sta troleibusų parke elektromonteriu. Mirė 1986 07 22 Kaune,
tybos skyrių. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. lai palaidotas Karmėlavos kapinėse.
da) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis Žmona - Valerija Aleksandravičiūtė (1918), duktė – Virgini
tas į inžinerijos karininkų atsargą. Dirbo Kaune statybos inži ja Audronė Vilimienė (1942).
nieriumi. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1945 0 05 LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 147; LGG, c. 2, d. 2, p. 142; LKKAS archyvas.
suimtas, kalintas Kaune. 1945 07 10 Karo tribunolo nuteis
1 tas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1945 08 03 išvežtas KIRSNYS Antanas 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV
į Vorkutlagą Komijoje. Paleistas 1954 11 30, iki 1955 11 19 asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteik
buvo tremtyje. Grįžęs į Lietuvą dirbo įvairiose Kauno statybi tas, bet paleistas į karininkų atsargą.
nese organizacijose darbų vykdytoju, paskutinė darbovietė – LKKAS archyvas.
namų statybos kombinatas. Mirė 1993 05 02 Kaune, palai
dotas Karmėlavos kapinėse.
Žmona - Magdelena Paciukonytė (1913), sūnūs – Povilas
Algimantas (1942), Kęstutis (1943), Vytis (1945).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 146; LGG, t. 2, d. 2, p. 142; LKKAS archyvas.
Kirsnenskis Naumas
Kirslys Povilas
KIRSNENSKIS Naumas gimė 1900 12 16 Maskovčiz
nos vnk., Zaboriškių k., Suvalkų aps. 1920 baigė Marijampo
KIRSLYS Povilas gimė 1915 03 29 Dukurnių k., Papi lės g-ją. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas
lio vls., Biržų aps. Baige Biržų g-jos 4 klases. Nuo 1935 LŠS artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 artilerijos pulko 9 ba
narys. 1938 baigė Kauno aukštesn. technikos m-los Elektro terijos jaun. karininku. 1924 04 25 pačiam prašant paleistas į
technikos skyrių. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. artilerijos karininkų atsargą. 1924 įstojo į LU Medicinos f-to
laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir kaip Veterinarijos skyrių. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įsta
mobilizuotas paliktas karinėje tarnyboje, paskirtas į Šarvuočių tymą leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
rinktinės 2 tankų kuopą. 1939 1001 perkeltas į mokomąjį LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 149.
būrį. 1939 11 21 paleistas į inžinerijos karininkų atsargi?. Deste
!
elektromechaniką Šiaulių amatų m-loje. 1941 įgijo amatų m KIRŠINAS Kazys gimė 1902 10 11 JAV. Atvykęs į Lietuvą
lų mokytojo cenzą. 1944 persikėlė į Biržus, dirbo Biržų ama mokėsi Šiaulių g-joje. 1919 dalyvavo nepriklausomybės kovose

laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 ar
tilerijos pulką 7 baterijos ugnies būrio vadu. Likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 615 ar
tilerijos pulko 1 baterijos ugnies būrio vadu. Kilus Vokieti
jos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 05 paskirtas įlietuvių
karių Vilniaus įgulos štabo butų tarnybos skyrių. 1941 09 29
priimtas LSD 3 bataliono 9 kuopos 3 būrio vadu. 1942
į
10 31 paleistas į atsargą. Nuo 1944 08 LLA narys, Šiaulių
rinktinės jungtinio būrio vadas.
LYA, I. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3: LKKAS archyvas.
Kiršinas Kazys
su bermontininkais. Nuo 1921 dirbo Šiaulių komendantūroje

raštvedžiu. 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime.
1926 09 07 baigus Karo mokyklą (VIII laida) suteiktas pesti
ninkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pést. pulko 1 kulkosv.
kuopos jaun. karininku. 1928 mokėsi ryšių kursuose prie Aukš
tųjų karininkų DLK Vytauto kursų, 1928 05 25 perkeltas į
ryšių kuopą jaun. karininku. 1930 04 baigė Ugniagesių ko
mandos viršininkų kursus (II laida), grąžintas į l kulkosv. kuopų.
Nuo 1930 09 pulko ugniagesių komandos v-ko padėjėjas.
1930 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932
perkeltas į 4 pėst. pulką. 1932 03 10 išlaikė egzaminus į Gen. Kiršinas Vincas
štabo karininkų kursus. 1933 10 22 mirė (nusišovė).
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Klaipėdos
išvadavimo bronzos medaliais. KIRŠINAS Vincas gimė 1896 04 05 Dabikinės dvare, Ak
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 148; ap. 8, b. 185. menės vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių m. m-los 4 klases ir Pane
vėžio mokytojų kursus. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 1917
KIRŠINAS Petras gimė 1918 06 25 Šapnagių k., Šiaulių vls. baige Odesos 1 praporščikų m-lą, bet dėl bolševikų perversmo
ir aps. Baigė Šiaulių berniukų g-ją. Nuo 1937 07 01 tarnavo į karininkus nepakeltas. Grįžus į Lietuvą 191905 27 mobili
Lietuvos kariuomenėje. 1940 08 19 baigus Karo mokyklą (XXI zuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Atskirojo (vėliau Vil
niaus) bataliono (nuo 1919 11 10 - 5 pest. pulkas) moko
mosios komandos būrininku. 1919 08 16 už sąžininga parei
gų vykdymą paaukštintas į karininkus, kaip išėjęs karo m-los
kursą Rusijoje. 1919 08 02–09 18 dalyvavo nepriklausomy
bės kovose su bolševikais, 1919 10-12-su bermontininkais,
1919 10-1920 12 01 - su lenkais. 1919 09 13 suteiktas lei
tenanto laipsnis. 1921 04 01 paskirtas 9 kuopos, 1922 11 10 -
mokomosios kuopos vadu. 1923 05 19 pakeltas į vyr. leite
nantus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto
kursų Bendrąjį skyrių (V laida). 1926 02 16 pakeltas į kapito
nus. 1926 06 21 paskirtas raitų žvalgų komandos vyr. kari
ninku. Nuo 1926 12 28 minosvaidžių, vėliau 3 ir mokomosios
kuopos vadas. 1930 02 17 perkeltas į 4 pest. pulką 2 batalio
no vadu. 1930 11 23 pakeltas į majorus. 1931 08 29 baige
Aukštesn. karininkų kursus. 1934 05 18 baigė Vytauto Di
džiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių (Resp. Prezidento
Kiršinas Petras
A. Smetonos laida), suteiktos gen. štabo karininko teises. 1934

05 23 paskirtas II pest. divizijos štabo v-ku, 08 01 perkeltas į riumi, kelis metus vyr. dėstytoju Vilniaus pedagoginio in-to Bo
Vyr. kariuomenės štabo v-bos III (Operacijų) skyrių. 1934 tanikos katedroje. 1962–79 Žemės ūkio m-jos Valstybinės K
09 07 pakeltas į gen. štabo pulkininkus leitenantus. 1934 veislių tyrimo inspekcijos agronomas-inspektorius. Mirė 1980
11 30 paskirtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektoriumi. 1205 Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse.
1935 05 18 grąžintas į Kariuomenės štabą III skyriaus v-ku. Žmona – Jadvyga Petraitytė (1913–1990, susituokė 1937),
1936 11 23 paskirtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų sūnūs – Aloyzas Gražvydas (1939), Evaldas (1940), Raimun
inspektoriumi. 1936 12 31 pakeltas į gen. štabo pulkininkus. das (1942),duktė – Marija Margarita Čyžiuvienė (1945).
1939 09 paskirtas LR Vyriausybės komisijos deryboms su RA LCVA, F. 930, ap. 2K, 6.151; LKKAS archyvas.
atstovais dėl SSRS kariuomenės išdėstymo Lietuvos Respubli
kos teritorijoje nariu. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą 1940 KIRVELAITIS Pijus gimė 1896 09 03 Sakmušio k., Pilviš
07 29 paskirtas Ypatingojo skyriaus santykiams su SSRS ka kių vls., Vilkaviškio aps. Baige Seinų dvasinę seminariją. 1923
riuomene Lietuvoje v-ku, 08 01 – Karo mokyklos v-ku. Likvi 11 06 paskirtas Kavalerijos divizijos karo kapelionu. Nuo 1924
duojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių 01 01 tarnavo 1 husarų pulko kapelionu. 1926 08 28 iš ka
divizijos štabo v-ku. 1941 06–12 Aukštųjų vadų tobulinimosi riuomenės atleistas. Nuo 1929 Alytaus g-jos tikybos mokytojas.
kursų prie Generalinio štabo akademijos Maskvoje, nuo 1941 LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 419.
11 11 evakuotoje į Taškentą Uzbekijoje, klausytojas. Nuo 1942
RA 16 lietuviškosios divizijos štabo v-kas. Žygyje į Aleksejevką KISELIAUSKAS Vincas (slap. Baravykas) gimė 1902 Inkiš
peršalo ir 1943 03 24 mirė Karo lauko ligoninėje Aleksejevko tų k., Lazdijų vis. Lietuvos kariuomenėje tarnavo liktiniu 2 ulonų
je, Oriolo sr., ten ir palaidotas. pulke, turėjo viršilos laipsnį. Prasidėjus antrajai sovietinei oku
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938), DLK Ge pacijai įsitraukė į partizaninę kovą, Tauro apygardos Šarūno
dimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomy rinktinės ūkio dalies v-kas. 1947 05 05 NKVD suimtas Vers
bės (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) me taminų k. bunkeryje, kalintas Marijampolės kalėjime, kuriame
daliais. 1947 05 08 žuvo. 1999 04 27 pripažintas kariu savanoriu,
Žmona - Bronislava Karaliūtė (1904-1970, susituokė 1924). 1999 05 17 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1298; LKKAS archyvas. Vedęs, duktė - Birutė (1927–1947, nužudyta NKVD).
LKKAS archyvas.
Kirvaitis Jonas
KIRVAITIS Jonas gimė 1909 06 23 Dotamų k., Gražiškių vls., Kisielis Antanas
Vilkaviškio aps. 1928 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją,
1934 - Dotnuvos žemės ūkio akademiją, kurį laiką joje dirbo.
1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pės KISIELIS (KISELIS) Antanas gimė 1894 02 21 Lazariš
tininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka kio k., Pandėlio vls., Rokiškio aps. Mokėsi Rokiškio m-loje. I
rininkų atsargą. 1937-45 Rumokų bandymų stoties agrono pasaul. karo metu pasitraukė į Rusiją. 1916 mobilizuotas į Ru
mas, direktoriaus pavaduotojas, direktorius. 1945–48 Žemės sijos kariuomenę, tarnavo 302 Suražo pėst. pulke. 1917 baigė
ūkio komisariato (vėliau Žemės ūkio m-ja) Vilniuje Mokslo sky Pskovo praporščikų m-lą. Dalyvavo 1 pasaul. karo kovose Dvins
riaus v-kas. Nuo 1948 dirbo Karoliniškių, vėliau Vilniaus veislių ko fronte su vokiečiais. 1918 02-11 buvo vokiečių nelaisvėje.
tyrimo punkte agronomu, direktoriaus pavaduotoju, direkto 1918 11 grįžus į Lietuvą dirbo Panemunio vls, sekretoriumi.

1919 08 31 mobilizuotas Panevėžio batalioną (vėliau - 4
į
pest. pulkas) jaun. karininku, vėliau būrio, kuopos vadas. 1919
11 18 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1919 09 –
1920 09 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,
bermontininkais, lenkais. 1920 08 26 perkeltas į Intendan
tūros skyrių Transporto bataliono vadu. 1921 03 12 pakel
tas vyr. leitenantus. 1923 12 31 perkeltas į 2 pést. pulką
į
būrio vadu. 1925 03 09 paskirtas Kariuomenės intendantū

ros v-bos iždininku ir sandėlio v-ku. 1928 02 08 perkeltas į
Karo technikos valdybą raštvedžiu. 1928 11 23 pakeltas į ka
pitonus. Nuo 1930 09 tarnavo Karo butų v-boje buhalteriu
ir ūkio v-ku. 1932 02 13 pakeltas į administracijos (A) majo
rus. 1933 12 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Ad
ministracijos skyrių (I laida). Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 09 iš ka
riuomenės atleistas.

Kisielius Gaudentas a
Žmona – Pranciška Jedžukynaitė (1900), dukros - Milda
(1923), Reda (1925). brolio Antano pagalba pavyko susisiekti su partizanų vadovy
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1299, 1300. be ir daugelį kartų įspėti apie rengiamas naikinimų operacijas.
1950 vėl suimtas, kalintas Jurbarko MGB areštinėje, vėliau
KISIELIS Petras gimė 1909 06 02 Žižmių k., Pagirio vls., MGB Kauno srities v-bos kalėjime, kur 1951 10 03 žuvo tar
Ukmergės aps. 1930 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. dymo metu. Šeima 1951 išvežta į Čeremchovą, Irkutsko sr.
1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas 2002 09 11 pripažintas kariu savanoriu, 2002 09 23 suteik
kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos tas leitenanto laipsnis (po mirties).
karininkų atsargą. 1934 mokytojavo Zarasuose, 1941 – Pa Žmona - Marcele Aksamitauskaitė (susituokė 1940, m. 1977),
nevėžio r. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 sūnūs - Jonas (1942–1943), Benjaminas (1944–1945), duk
išvežtas į lagerį Rešoruose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. té - Filomena Bertulienė (1946).
1942 09 12 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 LGG, t. 2, d. 2, p. 146; LKA, t. 32, p. 101; LKKAS archyvas.
metų. 1943 02 10 žuvo lageryje.

LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 153; LGG, t. 1, p. 427.
KISIELIUS Antanas gimė 1896 03 24 Seirijuose, Aly

taus aps. Mokėsi Seinuose, Suvalkų g-joje. 1921 12 18 bai
gus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas kavalerijos leitenanto
laipsnis ir paskirtas 3 raitelių (nuo 192204 – 3 dragūnų) pulko
kulkosvaidžių eskadrono jaun. karininku. 1924 03 13 Ka
riuomenės teismo sprendimu pašalintas iš karinės tarnybos nuo
1923 12 14 atimant laipsnį, nuteistas kalėti.
Žmona - Marė Žukauskytė.
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 152.
f
KISIELIUS Gaudentas (slap. Arėjas, Tomas) gimė 1915 Ka

volių k., Eržvilko vls., Tauragės aps. Lietuvos kariuomenėje
tarnavo 3 dragūnų pulke, tarnybą baigė jaun. puskarininkiu.
Vokiečių okupacijos metais tarnavo Eržvilko savivaldybėje raš
tininku, tapo LLA nariu. Prasidėjus antrajai sovietinei okupa Kisielius Petras
cijai įsitrauke į partizaninę kovą, buvo Lydžio rinktinės Kada
gio kuopos vadas. 1944 pab. suimtas, dėl įkalčių stokos 1945 06
paleistas. 1946 pavasarį suimtas suradus sleptuvę, įrengtą jo KISIELIUS Petras gimė 1917 08 17 Sarginės k., Šilavo
namuose. Po žiaurių tardymų Eržvilke, Raseiniuose atvežtas į to vls., Marijampolės aps. 1937 baigė Marijampolės marijonų
Vilnių. 1946 08 sutiko bendradarbiauti su MGB (agento slap. g-ją, studijavo VDU Medicinos f-te. 1939 09 18 baigus Ka
Miškinis). Arvykus su MGB smogikais į Eržvilko apylinkes ro mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leite
230 liriures kariuomenes karininkai

nanto laipsnis, kaip mobilizuotas paliktas karinėje tarnyboje
3 art. pulke 8 baterijos 1 ugnies būrio vadu. 1939 11 20 pa K
leistas į artilerijos karininkų atsargą. 1943 baigė VDU Medi
cinos f-tą. 1944 Vilniaus u-to Medicinos f-to Vidaus ligų
katedros asistentas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo Tiubin
geno u-to Medicinos f-to Vidaus ligų katedros asistentu. 1949
emigravo į JAV. 1952 įgijęs Ilinojaus valst. praktiko teises gy
dytojavo Cicero m. Ateitininkas, 1974–79 Ateitininkų fede
racijos vadas. Visų PLB seimų narys, VI seimo (1983) k-to
pirmininkas. Lietuvių katalikų spaudos d-jos pirmininkas. Ak
tyvus lietuviškų kultūros renginių rėmėjas ir dalyvis. o
Popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv. Silvestro riterio

ordinu (1996).
LCVA, . 930, ap. 2, b. 153; LKKAS archyvas.

Kišonas Vladas Marcelinas su žmona Stefanija ir dukra Sigita
f
KISLAUSKAS Marijonas gimė 1915 03 18 Bukančių k.,

Židikų vls., Mažeikių aps. Baigė Mažeikių g-ją ir Aukštesn. KIŠONAS Vladas Marcelinas gimė 1914 04 26 Omske,
miškų m-lą. 1938 07 08 pašauktas atlikti karinę tarnybą pa Rusijoje. 1921 atvyko į Lietuvą. 1934 baigė Kauno „Aušros“
skirtas į 5 pėst. pulką. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV berniukų g-ją. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. lai
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir da) suteiktas automobilininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
kaip mobilizuotas paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje. 1939 paleistas į automobilininkų karininkų atsargą. 1935 09 01 pri
11 21 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. imtas į Aukštuosius kūno kultūros kursus. 1937 06 pašauk
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 154. tas į Autorinktinę, o 08 – į 5 pést. pulką pasitobulinti pagal
Aukštųjų kūno kultūros kursų programą. Nuo 1937 09 01
dirbo Kaišiadorių g-jos kūno kultūros ir karinio parengimo mo
kytoju. 1939 mobilizuotas į Autorinktinę. Iš Veisiejų į Alytų
vežė internuotus lenkus. 1941 03 persikėlė mokytojauti į Kau
no 8 vid. m-lą. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23 Kau
no komendantūros paskirtas organizuoti transporto skyrių.
Vokiečiams panaikinus komendantūrą mokytojavo Kauno 8
g-joje. 1944 03 įstojo į VR, paskirtas 301 bataliono Mari
jampolės būrio vadu. Dalyvavo kautynėse su lenkų AK Mū
rinės Ašmenos apylinkėse ir prie Gudagojo. 1944 05 12 prie
Talminavo lenkų AK paimtas į nelaisvę, paleistas sutikus nu
vežti AK dalinio vado laišką div. gen. S. Raštikiui. Atlikęs už
duotį slapstėsi Dapšių k., prie Mažeikių, vėliau grįžo į Kauną.
1945 įsteigus Kūno kultūros in-tą paskirtas Sportinių žaidi
mų katedros vedėju. 1948 eksternu baige šį in-tą. 1950 at
leistas, dirbo Žemės ūkio technikume, 4 vid. m-loje, spec. mo
Kiškis Benediktas
kykloje-internate. Dimisijos leitenantas.
Pirmoji žmona - Stefanija Urbonavičiūtė (1915-1966,
KIŠKIS Benediktas gimė 1914 08 30 Maskvoje. 1918 at susituokė 1941), duktė - Sigita Auželienė (1948); antroji
vyko į Lietuvą. Baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Mokytoja žmona - Gražina Daugirdaitė (1914–2000, susituokė 1972).
vo Vandžiogaloje, Panoteriuose. 1935 pašauktas atlikti kari LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 156; LKKAS archyvas.
nę tarnybą paskirtas į 6 pést. pulką. 1936 09 15 baigus Karo

mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite KIŠONAS Vytautas Boguslavas gimė 1910 04 04 Veive
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. LŠS riuose, Marijampolės aps. Iki 1920 su tėvais gyveno Sibire,
narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dirbo Panoterių (Uk Rusijoje. 1930 baigė Kauno „Aušros“ g-ją. 1930 įstojo į VDU
mergės aps.) m-los vedėju. 1941 06 14 suimtas Panoteriuose, Medicinos f-tą. 1931 pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1932
išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Žmona 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstininkų
išvežta į Altajaus kr. 1943 01 30 SSRS NKVD Ypatingojo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų
pasitarimo nuteistas 8 metams. Į Lietuvą negrįžo. atsargą. Nuo 1922 aktyviai dalyvavo skautų veikloje, 1937
Žmona - Sofija (1915). pakeltas į skautininkus. 1939 baigė VDU Medicinos f-t. 1940
LCVA, f. 930. ap. 2K, b. 155; LGG, t. 1, p. 427. persikėle ; Rokiškį. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo gydytoju
Lietuvos kariuomenes karika1 237

karui iš kariuomenės pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių
karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulką. Vėliau gyveno nuosa
vame ūkyje Daugailių k., Siesikų vls. 1944 įstojo į VR, paskirtas
į mokomąjį batalioną Marijampolėje. 1944 05 11 iš VR pa
leistas. Prasidėjus antrajai sovietinci okupacijai slapstesi įvairio
se vietose, vėliau žmonos tėviškėje Balčenų k., Inturkės vls., Mo
lėtų r. 1948 persikėlė į Garliavos r. Sutvarkius dokumentus iki
pensijos dirbo Kauno mėsos kombinate sargu. Mire 1982.
Žmona - Sofija Pipiraité.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 574; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS
archyvas
Kišonas Vytautas Boguslavas
Laubane, vėliau emigravo į Australiją. 1957 pakeltas į vyr. skau

tininkus. Nuo 1958 gydytojavo Streindo m. Nuo 1977 gy
veno Sidnėjuje. 1980–83 Sidnejaus skautų židinio tėvūnas.
Mirė 1983 08 25 Sidnėjuje, Australijoje.
Žmona - Marija Čapskytė (m. 1975), sūnus - Gerutis, duk
te - Dale.
KITKAUSKAS Petras gimė 1906 03 18 Antadūrės k., Mo

lėtų vls., Utenos aps. Baigė Utenos g-ją. LŠS narys. 1931 pa Kiveris Juozas
šauktas į karinę tarnybą, paskirtas į l pést. pulką. 1932 10 31
baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas pėstininkų jaun. leite
nanto laipsnis ir paskirtas į l pest. pulką. 1936 11 23 pakeltas KIVERIS Juozas gimė 1905 12 30 Skriaudžių k., Kvietiš
į leitenantus. Nuo 1936 03 10 būrio vadas, nuo 1937 01 08 kio vls., Marijampolės aps. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pra
ejo 5 kuopos vado pareigas. 1939 10 27–29 dalyvavo žygyje dėjo civiliu tarnautoju - skardininku aviacijos parko dirbtu
į Vilnių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 24 per vėse. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas
keltas į 9 pėst. pulką kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos ka pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pest. pulka.
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divi 1934 12 15 baigė automatinių pabūklų dalinių vadų kursus.
zijos 215 šaulių pulko kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą tarnavo 9 pėst. pulko prieššarvinės apsaugos kuo
pos būrio vadu. 1940 07 29 kartu su kitais 9 pulko karinin
kais, žygiavusiais pulku iš Marijampolės link Vokietijos, iš
SU
kariuomenės atleistas, nors jau 1940 07 24 buvo suimtas, ka

lintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 pavasarį paleis
tas, repatrijavo į Vokietiją.
Žmona - Stefanija Fedronaitė (1909), sūnūs – Alfonsas Juo
zas (1933), Petras Vaidutis (1939), duktė - Stefanija (1935).
LNTK, p. 55; LKKAS archyvas.
KIVLEVIČIUS Mikas KUKUTIS Mikas.

KIZEVIČIUS Jurgis gimė 1901 08 15 Dambravos k., Kle
biškio vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės g-jos 5 kla
ses. 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus
Kitkauskas Petras su žmona Sofija (IV laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į
232 Lietuvos kariuomenos karininkai

KIZLAITIS Juozas Vincas gimė 1895 11 09 Kybeikių k.,
Virbalio vls. 1913 baigė Marijampolės berniukų g-ją. 1913 K
įstojo į Seinų dvasinę seminariją, tačiau kilus I pasaul. karui
turėjo apleisti Scinus. 1917 baigė Varšuvos kunigų seminari
ją. 1920 07 04 Kaune įšventintas į kunigus. 1922 12 02 -
1923 10 01 tarnavo kapelionu atskirajame lazarete Kaune,
1
kartu buvo Šančių kariškos bažnytėlės rektorius. 1927 paskirtas
Balbieriškio vikaru, o 1928 – klebonu. Vėliau paskirtas į Ta
bariškių parapiją Kauno r. 1932–34 5 pėst. pulko kapelio
nas. Prasidėjus antrajai sovietinci okupacijai įsitraukė į parti
zaninį judėjimą, buvo Tauro apygardos partizanų ryšininkas
(slap. Žvejas). 1947 09 23 suimtas, kalintas Kaune, nuo 1948
05 19 - Vilniuje. 1948 04 17 SSRS NKVD Ypatingojo pa
sitarimo nuteistas 10 metų lagerio, išvežtas į Karlagą, Kara
gandos sr. Kazachijoje. 1945 08 27 paleistas, grįžo į Lietuvą,
paskirtas altarista į Kudirkos Naumiestį. Nuo 1954 12 12 kle
bonas Alksnėnuose. Mirė 1980 09 02, palaidotas Virbalyje.
Kizevičius Jurgis
LGG, t. 2, d. 2, p. 153; LKKAS archyvas.
9 pést. pulko 8 kuopą. 1922 11 30 dėl ligos iš kariuomenės

paleistas. Mirė 1933.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 159.
Kizlauskas Domininkas
Kizis Antanas
KIZLAUSKAS Domininkas gimė 1894 01 27 Kybeikių k.,
Kybartų vls., Vilkaviškio aps. Baigė Marijampolės vyrų g-ją ir
KIZIS Antanas gimė 1912 06 30 Užunevėžių k., Ragu Kijevo Šv. Vladimiro u-to Medicinos f-tą. Grįžus į Lietuvą
vos vls., Panevėžio aps. Baige Kedainių aukštesn. kultūrtech 1919 09 25 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas
nikos m-lą. Dirbo melioracijos darbų praktikantu Šiaulių, Biržų, 3 lauko ligoninės jaun. gydytoju. 1920 04 24 perkeltas į 5
Rokiškio aps. 1933 09 15 pašauktas adikti karinę tarnybą. pest. pulką eiti pulko vyr. gydytojo pareigas. 1920 07–12 daly
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas pio vavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Lentvario, Suval
nierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pionierių kari kijoje, Vievio ir Musninkų rajone. 1921 07 12 suteiktas sani
ninkų atsargą. 1937 12 18 priimtas į karinę tarnybą ginkli carijos leitenanto laipsnis, 1922 01 06 pakeltas į vyr. leitenantus.
ninku 2 pést. pulke. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik 192203 19 perkeltas į 3 lauko ligoninę vyr.gydytoju, 08 01 -
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 į III pest. diviziją eiti divizijos gydytojo pareigas, kartu ėjo ir 6
ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko šaudmenų tieki pest. pulko vyr. gydytojo pareigas, nuo 1923 10 02 tarnavo
mo sandėlio dirbtuvių v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš 6 pést. pulko vyr. gydytoju. 1924 10 31 perkeltas į Inžineri
RA pasitraukė. Po karo emigravo į JAV. jos pulką (nuo 1926 01 01 - Technikos pulkas). 1927 08 01
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 737: LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; IKKAS pakeltas į majorus. 1927 08 29 perkeltas į Karo technikos šta
archyvas bą. 1932 02 13 pakeltas į pulkininkus leitenantus. Sovietų
Lictures karintomenes karininkai 233

Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo technikos valdy Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
boje vyr. sanitarijos karininku. Likviduojant Lietuvos kariuo LCVA, 6.930, ap. 2K, b. 161.
atskirojo medicininio-sanitarinio bataliono vadu. 1940 11 15 KLAUSA Juozas gimė 1907 11 09 Pacžerių k., Šeduvos vls.,
suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 194209 05 Panevėžio aps. Baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1931
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 09 16 pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į I pést. pulką, vė
1949 06 14 tremtyje Askizo r., Krasnojarsko kr. Ten 1953 liau į 2 ulonų pulką. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII
12 20 žuvo. asp. laida) suteiktas kavalerijos ats, jaun. leitenanto laipsnis ir
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1930), Lie paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. Dirbo Panevėžio apy
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). gardos teisme kandidatu. Vokiečių okupacijos metais dirbo
Žmona - Natalija Regina Volungevičiūtė, sūnus - Jurgis Šiaulių apygardos teisme. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, vė
(1920).
liau emigravo įAustraliją.
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 211, 907; LYA, I. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 162; LKKAS archyvas.
1.1. p. 428; LKKAS archyvas.
KLEINAITIS Martynas gimė 1908 10 03 Pužiškės k., Ba
KIZNIS Ignas gimė 1911 09 17 Migonių k., Pasvalio vls., takių vls., Tauragės aps. Baigė Tauragės mokytojų seminariją,
Biržų aps. Baige Biržų g-ją. 1932 09 16 pašauktas į karinę nuo 1927 mokytojavo Tauragės aps. m-lose. 1930 11 07 pa
tarnybą, paskirtas į 8 pest. pulką. 1933 09 15 baigus Karo šauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 1 pest. pulką, vėliau – į 5
mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto pėst. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. Studijavo VDU suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
Teisių f-te. pėstininkų karininkų atsargą. Aktyvus LŠS narys. Nuo 1928
LCVA, f. 930. ap. 2, b. 160. bataliono vadas. 1934 mokytojavo Kudirkos Naumiesčio prad.
m-loje. Atlikus karines pratybas 7 pest. pulke 1936 11 23 pa
Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 3 laipsnio or
dinu (1935).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1308.
Klaščius Stepas
KLAŠČIUS Stepas gimė 1903 03 29 Bedalių k., Vabalnin Kleinas Medys

ko vls., Biržų aps. Mokėsi Panevėžio g-joje. 1924 10 05 įstojo
Karo mokyklą. 1927 09 07 ją baigus (IX laida) suteiktas lei
į
tenanto laipsnis ir paskirtas į Šarvuočių rinktinę šarvuoto trauki KLEINAS Mečys gimė 1912 10 28 Kazlų Rūdoje, Mari
nio jaun. karininku. 1928 01 21 perkeltas į šarvuotą autokuopą, jampolės aps. 1930 baige Kauno jėzuitų g-ją. Studijavo VDU
paskirtas šarvuočio komendantu, baige automobilių vairavimo Statybos f-te. 1939 05 01 pašauktas į karinę tarnybą, paskir
kursus. 1928 10 01 perkeltas į 2 šarvuotą autobūrį Klaipėdo tas į 9 pést. pulko ryšių kuopą. 1940 1001 baigė Karo mo
je. 1930 perkeltas į Kauną 1 šarvuoto autobūrio vadu. 1931 kyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pa nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1943 baigė Kau
keistas į jaun. leitenanto. 1931 vėl išsiųstas į 2 šarvuotą auto no u-to Statybos f-tą. 1944–50 Kauno u-to, 1951-71 Kau
būrį Klaipedoje, vėliau paskirtas Šarvuočių rinktinės iždinin no politechnikos in-to, 1971 - Vilniaus inžinerinio statybos
ku. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1933 10 03 mirė. in-to dėstytojas, docentas (1968), nuo 1962 komunistų
234 Lituvos kariuomenes karininkai

partijos narys. Sudarė Vilkaviškio, Molėtų (1947), Marijam 1947 05 03 NKVD vykdomos operacijos metu žuvo išduotas
polės (1948) ir kt. Lietuvos miestų gen. planus, Lietuvos ra J. Glodenio sodyboje, Ožkėnų k., Kuršėnų vls. 1999 08 24 K
joninio planavimo schemą (LSSR premija, 1967). Knygų pripažintas kariu savanoriu, 1999 09 06 suteiktas leitenanto
„Kolūkių gyvenviečių planavimas“ (1961), „Lietuvos liaudies laipsnis (po mirties).
architektūra“ (d. 1, 1965), „Inžinerinis miesto teritorijos įren LKA, L. 35, p. 135, 138; LKKAS archyvas.
gimas ir tvarkymas“ (d. 2, 1975) bendraautorius. 1997 03 08
suteiktas dim. leitenanto laipsnis. KLEMAS Adolfas gimė 1904 03 09 Marijampolėje. Baige
Žmona - Julija Kiškytė (1919–2002, susituokė 1940), sū VDU Gamtos-matematikos f-tą. 1930 11 04 pašauktas at
nūs – Algimantas Juozas (1942), Valentinas (1946). likti karinę tarnybą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI
TLE, t. 2, p. 338; LKKAS archyvas. asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1936 atliko karines pra
tybas 4 art. pulke. 1936 Šilutės g-jos direktorius. 1937 11 23
pakeltas į ats. leitenantus. Dirbo Klaipėdos gubernatūros švie
timo referentu, 1936 - mokyklų referentu. LŠS narys, Klai
pėdos aps. mokytojų d-jos pirmininkas.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1936), „Jau
nosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 2 laipsnio ordinu (1936).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 164.
Kleiza Zigmantas
KLEIZA Zigmantas (Zigmas) gimė 1909 06 12 Patalmu

šio k., Pakuonio vls., Kauno aps. 1931 baigė Prienų „Žiburio“
g-ją. Nuo 1926 12 27 LŠS 153 Prienų šaulių būrio narys. 1931
09 16 pašauktas atliktikarinę tarnybą. 1932 09 15 baigus Karo
mokyklą (VII asp.laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite Klemas Andrius Henrikas Evaldas
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933–
36 dirbo Finansų m-joje vertybinių ženklų gaminimo priežiū
roje. Baigė VDU Teisių f-tą. 1938 10 03 – 10 31 atliko kari KLEMAS Andrius Henrikas Evaldas gimė 1897 10 28 Plio
nes pratybas 3 pėst. pulke. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenan rišių k., Slavikų vls., Šakių aps. Mokėsi Marijampolės vyrų g
tus. Nuo 1939 11 09 LŠS 8 Finansų m-jos šaulių kuopos narys. joje. 1919 03 03 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, iš 07 06 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis
vežtas į Sevurallagą, Garių r., Sverdlovsko sr. 1942 06 27 SSRS ir paskirtas Atskirojo bataliono Ukmergėje 1 kuopos jaun. ka
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams. Šeima 1941 rininku. 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įsta
ištremta į Kamenis prie Obės, Altajaus kr. tymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. Dalyvavo nepriklau
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). somybės kovose su bolševikais, buvo sužeistas. Nuo 1919 10 25
Žmona - Sofija Marija Dubošinaitė (1919), duktė – Ilona Utenos, nuo 1920 02 01 Kauno komendantūros jaun. kari
(1939). ninkas. 1920 05 17 Vietinės kariuomenės Brigados štabo ad
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 163; ap. 8, b. 868, 1. 66; f. 561, ap. 2, b. 1627, jutantas. 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime, su
1.53; LGG, t. 1. P. 429. kilėlių armijos štabo adjutantas. 1923 03 06 paleistas iš kariuo
menės kaip reikalingas VRM. Kadangi mokėjo vokiečių kalbą,
KLEJŪNAS Antanas 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV pakviestas Klaipėdos krašto gubernatūros reikalų vedėju. Ve
asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteik liau dirbo Klaipėdos uosto direkcijos reikalų vedėju, paskui
tas, bet paleistas į karininkų atsargą. perėjo į Vidaus reikalų m-ją. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
LKKAS archyvas tuvą pasitraukė į Vokietiją. Mirė 1964 08 02 Bingene prie Reino.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923), DLK Gedi
KLEMAITIS (KLEMANSKIS, KLIMAITIS) Jonas (slap. mino 4 laipsnio (1929) ordinais, Savanorių medaliu (1930),
Izidorius). J. Kero-Bijūno rinktinės partizanų kuopos vadas. Klaipėdos išvadavimo sidabro medaliu.

Žmona – Marija Magdalena Eikindaitė, sūnus - Amadėjus.
KLEMAS Leonas gimė 1908 1001 Kaušių k., Vilkaviškio vls.

ir aps. Baigė Kauno vokiečių aukštesn. realinę m-lą. 1930
11 07 pašauktas atlikti karinę tarnybą, paskirtas 5 pėst. pul
į
ką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstinin
kų karininkų atsargą.
LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 165.
Kleščinskis Konstantas
1909 baigė Nikolajaus gen. štabo akademiją. 1910 rudenį pa

skirtas į Sankt Peterburgo karo apygardos 2 suomių pulką. 1912
suteiktos gen. štabo karininko teisės ir paskirtas Sankt Peter
burgo karinės apygardos štabo vyr. adjutanto padėjeju. 1913
pab. paskirtas Vladivostoko tvirtovės štabo vyr. adjutanto pa
dejeju, 1914 – 4 Sibiro korpuso vyr. karininku. Dalyvavo I
pasaul. karo kautynėse Lenkijoje. 1915 07 15 paskirtas 114
pést. divizijos štabo v-ku. Rusijos kariuomenės pulkininkas.
1915 08 – 1918 11 buvo vokiečių nelaisvėje. Grįždamas iš
nelaisvės Vokietijoje 1918 12 pasiprašė į karinę tarnybą lenkų
Generaliniame štabe. 1919 vid. vyko į Helsingforsą Suomijoe,
pakeliui sustojęs Kaune prième Lietuvos KAM ministro A. Mer
kio pasiūlymą ir 1919 05 04 paskirtas Lietuvos kariuomenės
1 pėst. pulko instruktoriumi. Pasižymėjo nepriklausomybės ko
Klemka Adolfas
vose su bolševikais. 1919 1007 paskirtas eiti II brigados vado
pareigas. 1919 11 18 suteiktas pulkininko laipsnis, paskirtas
KLEMKA Adolfas gimė 1907 06 16. 1931 10 24 baigus Gen. kariuomenės štabo v-ko padėjėju, 1920 07 12 – Gen.
Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenan to kariuomenės štabo gen. kvartirmeistro pareigas. 1920 08 07
laipsnis ir paskirtas 5 pėst. pulko jaun. karininku. 1935 11 23 paskirtas einančiu II divizijos vado pareigas, 08 23 - einančiu
pakeltas į leitenantus. Nuo 1935 12 01 vyr. karininkas. 1939 Gen. kariuomenės štabo v-ko pareigas, 1921 05 29 - Gen.
11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie kariuomenės štabo v-ko pirmuoju padėjėju. 1921 07 29 per
tuvą tarnavo 5 pėst. pulko 2 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos keltas į I pėst. diviziją eiti vado pareigas. 1922 01 06 pakeltas
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir į generolus leitenantus. 1923 08 03 pačiam prašant paleistas į
tas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko kulkos atsargą. Įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir gavęs 12 ha že
vaidžių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa mės prie Ramonių, Kauno aps., liko gyventi Lietuvoje. Dirbo
sitraukė. 1941 07 12-25 tarnavo lietuvių karių Vilniausįgulos cemento g-los direktoriumi Šiauliuose. 1924 norėdamas vykti
1 apsaugos pulke. 1944 Vietinės rinktinės 306 bataliono ad į Maskvą užverbuotas Sovietų Sąjungos atstovybės Kaune sek
jutantas. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, iš kur emigravo į retoriaus Sokolovo ir tapo NKVD agentu (slap. Ivanov 12).
Kanadą. 1977 01 29 mire Toronte, palaidotas lietuvių Šv. 1927 05 19 Lietuvos kontržvalgybos darbuotojų suimtas savo
Jono kapinėse. bute Kaune. 1927 05 31 Vyr. kariuomenės štabo Karo lauko
Žmona – Regina. teismas, išnagrinėjęs bylą, kaltinant, kad 1925 09- 1927 05 19
LCVA, f. 930. ap. 7. b. 5627: LKKAS archyvas. teikė slaptas žinias SSRS atstovybei Lietuvoje, nusprendė: at
ėmus karininko laipsnį, apdovanojimus ir pensiją, skirti aukš
KLEŠČINSKIS (KLEŠČINSKAS) Konstantas (Konstan čiausią bausmę – sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas.
tinas, Kostas) gimė 18790501 Jelizavetpolyje, Užkaukaze Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1919); Rusijos ka
je. Baigęs g-ją Jelizavetpolyje įstojo į Sankt Peterburgo u-tą. Nuo riuomenėje – Šv. Anos 3 laipsnio, Šv. Vladimiro 44 laipsnio,
1899 08 30 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1901 baige Mask Šv. Stanislavo 3 laipsnio su kardais ir kaspinu ordinais, Šv. Anos
vos 1 karo m-lą, paporučikio laipsniu paskirtas Volynės pul 4 laipsnio ordinu „Už narsumą“, 4 medaliais.
į
ką, vėliau perkeltas į 34 Rytų Sibiro šaulių pulką. Pasižymėjo Žmona - Ana (m. 1925), sūnus - Borisas (1915).
1904–05 Rusijos-Japonijos kare, pakeltas į štabskapitonus. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 167; TLE, t. 2, p. 339–340; LKKAS archyvas
230 lictulos kariuomenes karininkai

KLEVEČKA Bronius gimė 1917. 1940 11 15 baigus Karo
mokyklą (XXII laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir pa K
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko kul
kosvaidžių būrio vadu. 1941 06 14 suimtas Varėnos poligo
ne, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr., vėliau į Džez
kazganą, Karagandos sr. Kazachijoje. 1942 09 05 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7 metams. Žuvo lageryje su
kilimo metu.
LGG, t. 1, p. 430; LKKAS archyvas.
KLIAUSEVIČIUS Martinijonas KLIAUSIUS Martini

jonas.
Klibaravičius Juozas
das. Dalyvavo daugelyje operacijų, kelis kartus sužeistas. 1949

Kliausius Martinijonas
04 23 žuvo Živulčiškės miške, prie Drapalių k., netoli Leipa
lingio, NKVD ir RA kareiviams apsupus mišką. 2001 12 11
KLIAUSIUS (KLIAUSEVIČIUS) Martinijonas (Marty pripažintas kariu savanoriu, 2002 01 10 suteiktas leitenanto
nas) gimė 1912 03 08 Joniškyje, Šiaulių aps. Baige Šiaulių ber laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas.
niukų g-ją. 1933 09 18 pašauktas atlikti karinę tarnybą. 1934
09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas artilerijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų KLIBAS Adolfas gimė 1891 11 19 Pasvalio vls., Biržų aps.
atsargą. Nuo 1936 LŠS narys. Kilus Vokietijos SSRS karui 1941 Baige g-ją Sankt Peterburge. Nuo 1913 12 05 tarnavo Rusijos
06 23–28 Birželio sukilimo dalyvis, vadovavo Kauno radijo
stoties radijo laidų transliacijoms. Vokiečių okupacijos metu dir
bo pašte ir radijuje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944
rudenį suorganizavo Joniškio apylinkėse veikusią LLA Genio
kuopą, buvo jos vadas (slap. Tautvydas). 1946 02 19 žuvo
Latvijos teritorijoje, netoli Milvydžių k., Joniškio r. 1949 06 23
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Erelio tėvonija, veikusi Jo
niškio apylinkėse, pavadinta partizano Tautvydo vardu. 1999
06 24 pripažintas kariu savanoriu, 1999 07 30 suteiktas ma
joro laipsnis (po mirties).
LCVA, f. 930. ap. 2K, b. 168; LNTK, p. 273, 294; LGG, t. 2, d. 2, p.
158; IKKAS archyvas.
KLIBARAVIČIUS Juozas (slap. Gerve) gimė 1925 06 03

Seirijuose, Alytaus aps. Baige Krikštonių prad. m-lą ir gyveno
su tėvais Krikštonių k. 1945 01 pašauktas į karinę tarnybą
RA, tarnavo Vilniuje, balandžio mėn. iš kariuomenės pasitraukė,
slapstesi namuose. Rudenį išejo partizanauti, buvo Dainavos
apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus grupės kuopos va Klibas Adolfas
Lictuvos kariuomenei karininkai 237

kariuomenėje. 1916 02 18 baige Gori (Gruzija) praporščikų skyriuje. 1932 10 12 pašauktas atlikti karinę tarnybą, paskir
m-lą. Grįžus į Lietuvą 1919 04 28 mobilizuotas į Lietuvos tas į 5 pėst. pulką. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII
kariuomenę, paskirtas Šiaulių bataliono karininku. 1919 0801 asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
perkeltas į 3 pést. pulką 5 kuopos vadu. 1919 12 20 suteik paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
tas pestininkų leitenanto laipsnis. Nuo 1920 06 19 pulko ad LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 172.
jutantas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir
lenkais. 1920 12 31 pakeltas į vyr. leitenantus. 192109 21
perkeltas į LŠS štabą vyr. instruktoriumi. 1922 11 20 paskir
tas Utenos 2 šaulių skyriaus vadu. 1923 01 09-22 dalyvavo
vaduojant Klaipėdą, sukilėlių 2 kuopos vadas (slap. Treinys).
1925 05 15 pakeltas į kapitonus. 1926 04 09 pačiam pra
šant paleistas į atsargą. Tarnavo pasienio policijoje. Nuo 1939
Kretingos baro rajono v-kas. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą 1940 07 22 suimtas Kretingoje, kalintas Vilniuje. 1941
04 09 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas, 06 16
išvežtas į Sevpečlagą Komijoje. Kitais duomenimis, nukankintas
Kretingos vienuolyno požemiuose. Žmona 1941 mirė veža
ma į tremtį.
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos ir Latvijos išsiva
davimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 169, 312; LGG, t. 1, p. 430; LKKAS archyvas.
Klikna Petras
KLIKNA Petras gimė 1918 12 01 Godlaukio k., Šiluvos vls.,

Raseinių aps. 1937 baigė Raseinių g-ją, 1939 – Šiaulių mo
kytojų seminariją. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp.
laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
paleistas į karininkų atsargą. 1942–44 studijavo agronomija
Kauno žemės ūkio akademijoje. 1945 dirbo Vasilėnų k., Kra
žių vls., Raseinių aps., m-los vedėju, vėliau persikėlė į Skaud
vilę, Tauragės r. Nuo 1946 Skaudvilės vid. m-los vedėjas, ak
tyvus Tauragės meno saviveiklos kolektyvų dalyvis. Nuo 1962
mokytojavo Kelmės r. Mirė 1991 11 14 Ukmergėje.
Kličmanas Vaclovas
(1939).
Žmona - Ona Rocevičiūtė (1913–1999, susituokė 1945),
KLIČMANAS Vaclovas gimė 1919 01 04 Panevėžyje. 1937 sūnus - Regimantas (1945), duktė - Jūratė Sakalauskienė
(1948).
baige Panevėžio berniukų g-ją. 1939 0918 baigus Karo mo
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenan LKKAS archyvas.
to laipsnis ir kaip mobilizuotas paliktas tikrojoje karinėje tar

nyboje. 1939 11 21 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. KLIMAITIS Pranas gimė 1885 01 08 Papartynų k., Sin
1939 įstojo ir 1943 baigė VDU Mechanikos f-tą. 1945–51 tautų vls., Šakių aps. 1903 baigė Veiverių mokytojų seminari
dirbo Šiaulių mėsos kombinate ir Panevėžio cukraus f-ke, ją, mokytojavo. Nuo 1904 12 dirbo „Vilniaus žinių“ redakci
1951–72 – Kauno „Drobės“ f-ko vyriausiuoju mechaniku. joje. 1905 Didžiojo Vilniaus Seimo organizacinio komiteto na
Dimisijos leitenantas. Mirė 2003 03 19 Kaune, palaidotas Kar rys, vienas jo sekretorių. Vienas iš Lietuvių mokytojų sąjungos
melavos kapinėse. steigėjų. Išlaikęs matininkų egzaminą dirbo matininku Kauno
Žmona – Janina Nešokaitytė (1923–1995, susituokė 1943), žemės tvarkymo komisijoje. Mobilizuotas į Rusijos kariuome
dukte - Giedrė Šereikienė (1944), sūnus – Rimantas (1953). nę 1916 baigė Maskvos Aleksejaus karo m-lą, suteiktas praporš
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 171; LKKAS archyvas. čiko laipsnis, 1917 pakeltas į paporučikius. Tarnavo Sibiro pul
kuose, vėliau Antantės kariuomenėje, nuo 191907 19 - Sibi
KLYGIS Algirdas gimė 1908 06 22 Vladikaukaze, Rusijo ro lietuvių Vytauto Didžiojo batalione, kurį nuginklavus su
je. Grįžus į Lietuvą studijavo VDU Teisių f-to Ekonomikos imtas. 1920 pasikeitus su Maskva politiniais kaliniais grįžo į

K
Klimas Gediminas
Klimaitis Pranas KLIMAS Gediminas gimė 1912 11 15 Kušliškių k., Kalva

rijos vls., Marijampolės aps. 1933 baigė Kauno „Aušros“ ber
niukų g-ją. 1933 08 30 pašauktas į karinę tarnybą ir paskirtas
Lietuvą. 1920 09 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa į l pest. pulką. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp.
skirtas Atsargos bataliono jaun. karininku. 1920 10 02 suteik laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
tas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis. Dalyvavo nepriklauso leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 09 01 – 09 21
!
mybės kovose su lenkais. 1921 06 08 perkeltas į Gen. kariuo atliko karines pratybas 5 pėst. pulke. 1934 09 05 įstojo į VDU
menės štabo žvalgybos skyrių, 07 01 paskirtas į juridinę dalį, Technikos f-to Technologijos skyrių. 1938 07 01 – 0901 at
vėliau 8, paskui 13 žvalgų punkto v-kas. 1922 01 06 pakeltas liko praktiką Ginklavimo v-bos artilerijos dirbtuvėse. 1944 05
į kapitonus. 1922 10 12 paskirtas LŠS v-ku. 1923 01 09–22 baigė VDU įgydamas inžinieriaus mechaniko specialybę.
dalyvavo Klaipėdos išvadavime, ėjo sukilėlių armijos vado pa LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 175; f. 631, ap. 7, b. 13091.
vaduotojo pareigas. 1925 08 24 pakeltas į majorus ir pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo žurna KLIMAS Jonas gimė 1907 11 19 Liepojoje, Latvijoje. Baigė
listu, išleido keletą brošiūrų, redagavo leidinį „Kražių skerdy Mažeikių g-ją, studijavo LU Teisių f-te. 1930 11 30 baigus
nės“. Mirė 1940 02 01 Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939). laipsnis irpaleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1928 07
Žmona - Sofija, sūnus – Algirdas Jonas (1913–1988), duk
- LŠS
narys, 1928 09 - 1929 07 Mažeikių moksleivių šaulių
ros - Sofija Birutė Kuzmienė (1907) ir Regina. būrio sekretorius, 1931 10- 1935 04 Kybartų VIII rinktinės
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 173, 413; ap. 8, b. 93; LKKAS archyvas. kuopos vadas, vėliau Vilkaviškio rinktinės šaulys. Tarnavo Vir
1
balio muitinėje, nuo 1939 11 01 Turmanto muitinės v-kas.
KLIMAS Albinas gimė 1910 Gulbiniškių k., Liudvinavo vls., Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1937), Lietuvos ne
Marijampolės aps. 1930 11 07 pašauktas atlikti karinę tarny priklausomybės medaliu (1928).
bą, paskirtas į l pest. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą Vedęs, du sūnūs.
? (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 176; f. 391, ap. 1, b. 1270.
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1935 02 03-03 07
atliko karines pratybas 6 pést. pulke. 1936 02 13 paskirtas KAM KLIMAS Juozas gimė 1911 11 01 Alvite, Vilkaviškio aps.
stipendininku, studijavo VDU Medicinos f-te. 1938 11 23 1929 baigė Vilkaviškio g-ją. Studijavo VDU Teisių f-to Eko
pakeltas į ats. leitenantus. 1939 02 02 priimtas į tikrąją karinę nomikos skyriuje. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp.
tarnybą ir paskirtas 2 ulonų pulko jaun. sanitarijos karininku, laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
kaip baigęs VDU Medicinos f-tą išbrauktas iš stipendininkų tas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1938 11 30 LŠS I Kau
sąrašų. 1940 05 09 perkeltas į 4 pest. pulką 3 bataliono sanita no rinktinės 70 Finansų m-jos kuopos šaulys.
rijos karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 177; f. 561, ap. 2, b. 1682, 1. 627.
184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko medicininės pagalbos KLIMAUSKAS Balys gimė 1897 07 28 Gudonių k., Seiri
punkto v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui vokiečių suimtas, lai jų vls., Alytaus aps. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę.
kytas Alytaus internuotųjų stovykloje. Karo pab. pasitraukė į 1923 01 09-22 būdamas 2 kuopos kariūnas dalyvavo
Vakarus, vėliau emigravo į JAV, gyveno Bostone. Klaipėdos išvadavime. 1924 09 28 baigus Karo mokyklą (VI
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1314; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS laida) suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas Inžine
archyvas rijos pulko (nuo 19260101 - Technikos pulkas) 1 pionierių
Lietuvos kariuomones karininkai 239

Klimauskas Balys Klimavičius Antanas
kuopos jaun. karininku. 1926 01 01 paskirtas inžinerijos ba traukė į Vokietiją, 1946 emigravo į JAV. Bendradarbiavo ren
taliono raštvedžiu, 1927 09 03 – Pionierių bataliono 1 kuo giant knygą „Lietuvos ginkluotosiospajėgos 1918–1940“. Mi
pos jaun., vėliau 2 ir 3 kuopos vyr. karininku. 1928 11 23 rė 1993 06 13 Lemonte, Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero
pakeltas į vyr.leitenantus. 1929 02 09 baigė Aukštųjų kari kapinėse.
ninkų DLK Vytauto kursų Inžinerijos skyrių (II laida). 1930 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
prie Svietimo m-jos išlaikė brandos egzaminus. 1931 01 01 tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Arti
pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pa mui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1934).
keistas į leitenanto. Nuo 1934 07 11 bataliono techninės da Žmona – KarolinaJurevičiūtė (1908–1994, susituokė 1935),
lies raštvedys ir bataliono ugniagesių komandos v-kas. 1934 sūnus – Antanas (1945), dukros – Aušrelė Kargaudienė
08 08 perkeltas į geležinkelių kuopą. 1934 09 21 pačiam pra (1936), Saulytė (1939).
šant paleistas į pionierių karininkų atsargą, 1939 09 06 dėl LCVA, F. 930, ap. 8, b. 740, I. 195; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3;
sveikatos – į dimisiją. LKKAS archyvas
Apdovanotas Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės

(1928) medaliais, Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu, ug KLIMAVIČIUS Jonas gimė 1909 04 12 Pavembrių k., Vil
niagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1931). kaviškio vls. ir aps. Baigė Kauno „Aušros“ g-ją. 1929 10 06
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 174. baigus Karo mokyklą (XI laida) suteiktas pėstininkų leitenan
to laipsnis ir paskirtas 5 pest. pulko mokomosios kuopos jaun.
KLIMAVIČIUS Antanas gimė 1904 08 30 Grand Ra karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laips
pids m., JAV. Su tėvais atvykęs į Lietuvą gyveno Skindeliš nis pakeistas įjaun. leitenanto. Nuo 1932 10 11 ūkio kuopos
kės k., Višakio Rūdos vls., Marijampolės aps. Mokėsi Mari karininkas ir pulko komendantas. 1933 11 20 pakeltas į lei
jampolės Rygiškių Jono g-joje. 1925 09 priimtas į Karo
mokyklos parengiamąjį kursą. 1928 09 08 ją baigus (X laida)
suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pést.
pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laips
nis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 11 21 pakeltas į leite
nantus. 1934 04 04 paskirtas 6 pést. pulko mokomosios kuo
pos vadu, 1935 laikinai tarnavo pulko žinių karininku. 1936
11 23 pakeltas į kapitonus. 1939 04 12 baigė kariuomenės
ugniagesių komandų viršininkų kursus. 4 metus kartu dirbo
ir šaulių mokymo instruktoriumi. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą tarnavo 6 pést. pulko mokomosios kuopos vadu.
29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko kuopos vadu.
1941 04 15 pačiam prašant iš kariuomenės paleistas. Vokie
čių okupacijos metais dirbo malūne Vilkaviškyje. 1944 pasi Klimavičius Jonas (g. 1909)

tenantus. 1933 11 22 paskirtas 7 kuopos vyr. karininku. Už du. 1937 11 19 perkeltas į Karo technikos v-bą tiekimo sky
dalyvavimą 1934 06 06–07 voldemarininkų maište areštuo
tas ir išsiųstas karo kalėjimą. 1934 07 10 grįžo, slaptu įsaky
į riaus aprūpinimo dalies skaitvedžiu. 1938 10 13 pakeltas į lei
tenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant K
K
mu paleistas iš kariuomenės į pėstininkų karininkų atsargą, is Lietuvos kariuomenç 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
vyko Vilkaviškio aps. komendanto žinion. Nuo 1937 10 24 šaulių divizijos 234 šaulių pulko materialinio tiekimo v-ku, bet
LŠS 34 M. Jankaus būrio, nuo 1939 12 22 8 Finansų m-jos 12 11 įsakymas atšauktas ir iš kariuomenės atleistas. Karo pab.
kuopos šaulys. pasitraukė į Vokietiją. 1946–48 tęsė studijas Technikos u-te
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Darmštate. 1949 03 emigravo į Australiją. 1950–53 dirbo Vals
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 180; f. 561, ap. 2, b. 1644, 1. 525. tybiniame darbo departamente matininku. 1959 išlaikęs eg
zaminus ten pat dirbo inžinieriumi braižytoju. 1972 Vakarų
KLIMAVIČIUSJonas gimė 1907 08 29 Marijampolėje. Bai Australijos technologijos in-te įgijo inžinieriaus statybininko kva
ge Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. Nuo 1928 LŠS narys, lifikaciją. Dalyvavo tiltų, gamyklų, fabrikų statybose. Mirė 1996
Klaipėdos uosto šaulių kuopos vadas. 1930 11 30 baigus Ka 05 10 Australijoje, palaidotas Perto Karakatos kapinėse.
ro mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto Žmona - Gražina Skrebytė.
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1316; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. archyvas.
leitenanto. Nuo 1934 01 01 tarnavo Geležinkelio policijoje
Klaipėdos nuovadoje. 1934 atliko karines pratybas 4 pėst, pul
ke. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 12 23 suimtas, kalintas Kaune. 1941
04 11 NKVD Karo tribunolo nuteistas mirti. 1941 05 13
bausme pakeista 10 metų lagerio. Kilus Vokietijos-SSRS ka
rui išlaisvintas. 1941 07 03 priimtas į TDA batalioną 6 kuo
posvado padejeju. 1941 08 25 perkeltas į LSD PPT 2 bata
lioną (vėliau – 12 batalionas) 3 kuopos vado pavaduotoju.
1942 09 30 paleistas į atsargą. Karo pab. pasitraukė į Vaka
rus, vėliau emigravo į JAV.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 183; LGG, t. 1, p.431; LKKAS archyvas.
Klimavičius Mykolas
KLIMAVIČIUS Mykolas gimė 1898 01 31 Gardino red.

Baigė Odesos kadetų m-lą ir Michailo artilerijos m-los Sankt
Peterburge pagreitintus kursus. 1916 03 02 – 1918 01 18
kovojo I pasaul. karo austrų-vokiečių fronte, vėliau Savanorių
Klimavičius Marijonas
armijoje – su bolševikais. Grįžus Lietuvą 1921 07 16 mobi
į
lizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 raitelių pulko 33 es

kadrono jaun. karininku. 1921 10 25 suteiktas kavalerijos vyr.
KLIMAVIČIUS Marijonas gimė 1912 12 01 Grinkiškyje, leitenanto laipsnis. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų
Kedainių aps. 1932 baige Kėdainių g-ją. Studijavo VDU Tech kursus (II laida). 1923 08 02 perkeltas į 3 dragūnų, 12 28 -
nikos f-te. 1933 09 18 pašauktas į karinę tarnybą įstojo į Karo į 1 husarų pulką. Mirė 1924 07 29.
mokyklos IX asp. laidą. 1934 08 15 perėjo į tikrosios karinės Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ordi
tarnybos kariūnų kuopą. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą nu „Už narsumą“.
(XVII laida) suteiktas pionierių jaun. leitenanto laipsnis ir pa Žmona - Valentina.
skirtas 2 inžinerijos bataliono mokomosios kuopos geležinke LCVA, . 930, ap. 2K, b. 179.
f
lio būrio vado padejeju, laikinai ejo kuopos vyr. karininko, tech
nikos skyriaus raštvedžio ir technikos dirbtuvių v-ko pareigas. KLIMAVIČIUS Petras (slap. Uosis) gimė 1913 Baronis
1936 05 paskirtas mokomosios kuopos 1 pionierių būrio va kių vnk., Beištrakių k., Kaišiadorių aps. Nuo 1934 tarnavo
Lietuvos kariuomen karuninkai 241

‫در‬
‫نے‬
Klimavičius Petras Klimavičius Viktoras
Lietuvos kariuomenėje ulonu, turėjo puskarininkio laipsnį. So paskirtas 252-E bataliono vadu. 1944 Vietinės rinktinės karo
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš kariuomenės atleistas. 1941– mokyklos Marijampolėje kuopos vadas. Likviduojant VR 1944
44 tarnavo policijoje Baltarusijos pasienyje. 1944 vokiečiams 05 15 vokiečių suimtas.
traukiantis iš Lietuvos grįžo į tėviškę. Livintų–Beištrakio-Rum Žmona - Zita Zinytė, duktė – Rasa Aušra.
šiškių miškuose pradėjus burtis partizanams tapo būrio, kuriame LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 178; LGG, t. 1, p. 431; LKKAS archyvas.
buvo ir jo broliai Jonas bei Kazys, vadu. 1945 12 01 paskirtas

LLA Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės, kuri veikė Tra KLIMAVIČIUS Vladas gimė 1892 06 07 Jokūbavos k., Uk
kų aps., vadu, vėliau ir DKA štabo nariu. 1946 04 pab. pa mergės aps. Baigęs g-ją Sankt Peterburge įstojo į Sankt Peter
skirtas apygardos vado padėjėju. 1947 MGB agentams (jam burg u-to Fizikos-matematikos f-tą. 1916 10 01 baigė Vladi
to nežinant) pasiūlius legalizuotis su netikrais dokumentais ap miro karo m-lą Petrograde, suteiktas praporščiko laipsnis. Vėliau
gyvendintas Vilniuje. 1948 02 03 suimtas ir nuteistas 25 me pakeltas į paporučikius, I pasaul. karo metu pateko į vokiečių
tams, kalintas Karagandos lageriuose. 1965 žuvo tremtyje. 2001 nelaisvę. Grįžus į Lietuvą 1921 02 19 mobilizuotas į Lietuvos
03 28 pripažintas kariu savanoriu, 2001 04 25 LR Prezidento kariuomenę, paskirtas Elektrotechnikos bataliono mokomosios
dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). kuopos jaun. karininku – technikos instruktoriumi. 1921
04 08-05 20 išsiųstas į frontą IV divizijos vado žinion. 1921
INTK, p. 281; LKA, t. 27, p. 49; LKKAS archyvas.
08 14 perkeltas atsargon prie Kauno m. komendantūros,
KLIMAVIČIUS Viktoras gimė 1906 02 04 Alksnėnuose, 02 19 - į Kauno m. komendantūrą. 1923 05 12 paskirtas į 6
Vilkaviškio aps. 1928 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. pest. pulką. 1923 10 05 pačiam prašant iš kariuomenės pa
1929 07 21 pašauktas į karinę tarnybą. 1931 10 24 baigus leistas į karininkų atsargą, 1937 11 23 - į dimisiją.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 183; ap. 8, b. 79.
Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenan
to laipsnis ir paskirtas 92 pést. pulko 5 kuopos būrio vadu. 1934
06 15 baigė prie Karo technikos štabo suorganizuotus ginklų KLIMAVIČIUS Vladas gimė 1901 10 27 Alksnėnų k., Vil
rūšių karininkams pionierių kursus (I laida). Nuo 1935 1001 kaviškioaps. 1920 baige Marijampolės g-jos 5 klases ir įstojo į
pionierių būrio vadas. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pės
1201 paskirtas 1 kuopos vyr. karininku, 1938 12 06 – kuo tininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pest. pulko 5 kuopos
pos vadu. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai jaun. karininku. 1923 12 19 perkeltas į 2 kulkosv. kuopą jaun.
okupavus Lietuvą kartu su kitais 9 pest. pulko karininkais, žy karininku, 1925 01 01 – į Karo aviacijos mokomąją eskadrilę
giavusiais su pulku iš Marijampolės link Vokietijos, 194007 29 aviacijos kursų klausytoju. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leite
iš kariuomenės atleistas, nors jau 07 24 buvo suimtas, kalintas nantus. Baigus aviacijos kursus 1926 10 16 perkeltas į 3, veliau
Kauno sunkiųjų darbų kalejime. Kilus Vokietijos-SSRS karui į 2 eskadrilę karo lakūnu. 1928 03 20 baige aukštojo pilotažo
išlaisvintas. 1941 06 28 priimtas į TDA batalioną, 07 03 pa mokymus. 1929 01 10 perkeltas į 4 eskadrilę. 1929 07 21
skirtas 4 kuopos vadu. 1941 08 25 perkeltas į LSD 4 PPT suteiktas karo lakūno vardas. 1930 23 pakeltas į kapito
bataliono (vėliau - 1 batalionas, 7 batalionas) vadu. 1942 11 25 nus. 1933 01 09 perkeltas į l eskadrilę I eilės karo lakūnu. Dėl
242 Lintuvos kariuomenis karininkai

K
Klimavičius Vladas (g. 1901) Klinavičius Vincas
dalyvavimo 1934 06 06–07 voldemarininkų maište suimtas, LCVA, F. 930, ap. 8, b. 921, 5670; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
07 03 iš kariuomenės atleistas ir išbrauktas iš aviacijos karinin LKKAS archyvas
kų sąrašų. 1939 LR Prezidento aktu grąžintas turėtas karinin
ko laipsnis. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 08
suimtas ir kalintas Marijampolėje. Kilus Vokietijos-SSRS ka
rui išlaisvintas. Nuo 1941 08 25 Kauno 4 policijos bataliono
vadas, vėliau Marijampolės aps. v-ko pavaduotojas. Karo pab.
pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Australiją. Mirė 1973.
Žmona - Rozalija, duktė – Regina Danutė (1930).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 181; ap. 7, b. 5004, 5007; LGG, t. 1, p. 431;
LKKAS archyvas.
KLIMKAITIS Martynas gimė 1910 02 16 Voveriškių k.,

Agluonėnų vls., Klaipėdos aps. Baigė Vytauto Didžiojo g-ją
Klaipėdoje. 1932 10 12 pašauktas į karinę tarnybą. 1933 Klinga Česlovas
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pėsti
ninkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka KLINGA Česlovas gimė 1918 06 07 Carskoje Selo, Rusijo
rininkų atsargą. je. 1922 atvyko į Lietuvą. 1937 08 30 baigė Kauno jėzuitų
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 184. g-ją, įstojo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių. Nuo 1938
f
LŠS
narys. 1939 pašauktas į karinę tarnybą. 1940 10 01 bai
KLINAVIČIUS (KLEVAS) Vincas gimė 1909 09 01 Nis gė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų kari
kadvarčių k., Jiezno vls., Alytaus aps. Mokėsi Prienuose, baige ninko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Da
g-ją Alytuje. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (XVI laida) su lyvavo 1941 Birželio sukilime užimant ginklų sandėlį Parodos
teiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pėst. kalne, Žaliakalnyje. 1943 06 23 baige VDU, įgijo medicinos
pulko Ukmergėje būrio vadu. 1937 1007 pakeltas į leitenan gydytojo kvalifikaciją, tačiau kaip baigusiam vokiečių okupa
tus. 1939 10 27–29 žygio į Vilnių dalyvis. Sovietų Sąjungai cijos metais diplomas išlaikius papildomus egzaminus (mark
okupuojant Lietuvą tarnavo 7 šaulių kuopos vyr. karininku. sizmo-leninizmo, rusų k. ir kt.) išduotas tik 1948 07 17.1943
Likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 179 48 dirbo Tauragės ligoninėje. Nuo 1948 Kauno Raudonojo
šaulių divizijos 234 šaulių pulko būrio vadu. Kilus Vokieti kryžiaus ligoninės gydytojas. Mirė 1995 03 07, palaidotas Pa
jos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 priimtas į lietuvių nemunės kapinėse.
karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulką. 1944 07 pasitraukė į Žmona - Viktorija Pacevičiūtė (1922, susituokė 1942), sū
Vokietiją, gyveno įvairiose stovyklose. 1945 dirbo Bambergo m. nūs - Edmundas Algirdas (1947), Vytautas (1950).
karo reikmenų fabrike, kur 02 17 per sprogimą pažeistas jo rege LKKAS archyvas.
jimas, tapo invalidu. 1949 emigravo į JAV. Mirė 1998 08 03,
palaidotas Flamingtone, Niū Džersyje. KLINGERIS Jonas gimė 1912 02 16 Klaipėdoje. Baige
Żmona - Sofija Zlatkutė (susituokė 1938). Vytauto Didžiojo g-ją Klaipėdoje. 1934 09 15 baigus Karo

mokyklą (IX asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto Žmona - Malvina, sūnūs - Rimantas (1942) ir Giedrius.
laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1937 atliko LCVA, F. 930, ap. 8, b. 615.737; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
karines pratybas 3 dragūnų pulke. LKKAS archyvas
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 185.
KLIUČIUS Mikas (Mykolas) gimė 1916 08 15 Gazdų k.,

Punsko vls., Seinų aps. 1938 baigė Marijampolės Rygiškių Jono
g-ją. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) sui
teiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į arti
lerijos karininkų atsargą. Nuo 1940 04 06 LŠS I Kauno rink
tinės 20 „Maisto“ kuopos šaulys. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1941 01 24 suimtas, kalintas Vilniuje, Kaune. Kilus
Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1944 iš Vilniaus pašauk
tas į Vietinę rinktinę Marijampolėje. Antrosios sovietinės oku
pacijos metu 1951 09 01 suimtas, išvežtas į Vorkutlagą Ko
mijoje. 1952 01 23 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 10 metų.
Klivečka Jonas (g. 1914)
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1633, 1.50; LGG, t. 1, p. 432; LKKAS archyvas.
KLIVEČKA Jonas gimė 1914 06 24 Bliūdžių k., Pinia

vos vls., Panevėžio aps. 1936 baige Panevėžio 1 g-ją. 1936
09 16 įstojo į Karo mokyklą. 1939 09 16 ją baigus (XX laida)
suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest.
pulko 2 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1940 01 13 per
keltas į l priešlėktuvinę motorizuotą kuopą 3 būrio vadu. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojat Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divi
zijos 234 šaulių pulko priešlėktuvinės gynybos būrio vadu.
Kilus Vokietijos-SSRS karui su RA traukėsi į Rusiją, Baltaru
sijos teritorijoje, netoli Gomelio, pavyko pabėgti ir grįžti į Lie
tuvą. 1941 07 15 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1
apsaugos batalioną. Nuo 1941 09 Panevėžio berniukų g-jos
mokytojas. 1944 02 16 su auklėjamąja klase įstojo į Vietinę
rinktinę, tapo 241 bataliono Panevėžyje 2 kuopos būrio va
du. 1944 pab. traukėsi į Vakarus, valtimi išplaukė į Švediją,
Klivečka Jonas (g. 1907)
pasiekė Bornholmo salą, sovietams ją okupavus žuvo. 2001
07 13 pripažintas kariu savanoriu, 2001 10 15 suteiktas lei
KLIVEČKA Jonas gimė 1907 01 14 Vilkiškių k., Nauja tenanto laipsnis (po mirties).
miesčio vls., Panevėžio aps. 1927 baige g-ją. 1930 10 25 bai Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
gus Karo mokyklą (XII laida) suteiktas pėstininkų leitenanto (1938).
laipsnis ir paskirtas į 4 pėst. pulką. 1931 01 01 pagal Kari Žmona – Aleksandra Smailytė (1918, susituokė 1939), duk
ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. ros - Dalia Janina Jarmolavičienė (1940), Gražina Aleksandra
1933 11 20 pakeltas į leitenantus. 1934 07 31 baigė Vytau Ragalevičienė (1942).
to Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidininkų kursus (II laida). LCVA, f. 930, ap. 8, b. 327; LKKAS archyvas.
1936 02 26 paskirtas 4 kuopos vadu. 1937 11 23 pakeltas į
kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 pest. KLONGEVIČIUS Mykolas gimė 1904 01 01 Mineikiš
pulko bataliono ūkio v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuome kių dvare, Pasvalio vls., Biržų aps. Baigė Šiaulių g-jos 4 klases
nę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos at ir Dotnuvos žemės ūkio m-los Agronomijos skyrių. Būdamas
skirojo pionierių bataliono materialinio tiekimo v-ku, 11 27 – moksleivis 1923 01 09-22 savanoriu dalyvavo Klaipėdos iš
Vilniaus pestininkų karo mokyklos kuopos vadu. Kilus Vo vadavime. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą (III asp.laida)
kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944 pasitraukė į Vaka suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžine
rus, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Niujorke, dirbo darbinin rijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
ku malūne. Baigęs braižytojų kursus dirbo konstruktorių biure. įstatymą laipsnis pakeistas į ats, jaun. leitenanto. Dirbo Žemės
Mire 1999 02 26 Niujorke, JAV. ūkio rūmų Pasvalio rajono agronomu ir ūkininkavo tėviškėje
24 lintuvos kariuomenics karininkai

K
K
Klongevičius Mykolas Klupšas Vincas
Mineikiškių k. Aktyvus LŠS narys, Pasvalio šaulių būrio va paskirtas 3 kulkosvaidžių kuopos vado padėjeju. 1924 03 29
das. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, perkeltas į Karo aviacijos 3 oro eskadrilę. 1925 09 07 pačiam
išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 prašant paleistas į atsargą. LŠS narys.
11 03 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti, su LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 191; ap. 7, b. 312; ap. 8, b. 194.
šaudytas 1942 Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Kolo
menskije Grivy, Čiajensko r., Tomsko sr. KMIELIAUSKAS Antanas gimė 1894 Juodeliškės k., Sei
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), nų aps. 1916 baigė M. Yčo g-ją, evakuotą į Voronežą. Mokėsi
Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. Maskvos kelių inžinieriniame in-te. 1917 baigė Čiugujevo ka
Žmona - Ona Tonkūnaitė (1907-1983), sūnus – Rimvy ro m-lą. Rusijos kariuomenėje iki 1917 08 tarnavo Omske.
das (1933), duktė - Dalia Strazdienė (1935). 1917 08 – 1918 02 su 6 armijos Serpuchovo pulku kovojo
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 188; LGG, t. 1, p. 433; LKKAS archyvas. rumunų fronte. Grįžus į Lietuvą nuo 1919 01 24 Lietuvos
kariuomenės 2 pėst. pulko 4 kuopos jaun. karininkas. 1919
KLORYS Boleslovas (Balys) gimė 1907 1201 Prievačkos k., 02 07 – 06 24 Vilkaviškio aps. ir m. komendantas. 1919 07 28
Naujamiesčio vls, Panevėžio aps. Baige Panevėžio g-ją. 1931 paskirtas 2 atsargos bataliono ats. kuopos. jaun. karininku. 1919
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstinin 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 01 15 paskirtas
kų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari Kauno komendantūros karo policijos m-los jaun. karininku,
ninkų atsargą. Tarnavo Panevėžio aps. policijoje, nuo 1936 vėliau komandos v-kas, vyr. karininkas. 1920 08 28 paskirtas
02 01 Šeduvos, vėliau Rokiškio nuovados v-kas. 1938 atliko 3 sargybos kuopos vadu. 1922 05 18 iš kariuomenės paleistas
karines pratybas 4 pest. pulke. Karo pab. be šeimos pasitrau eiti aukštąjį mokslą.
kė į Vakarus, vėliau emigravo į Angliją. Mirė 1984 04 05, pa LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 192.
laidotas Šv. Kazimiero kapinėse.
Žmona – Anastazija Medutytė (m. 1983), dvi dukros. KMIELIAUSKAS Petras gimė 1896 03 19 Pitstono m., Pen
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 189; ap. 8, b. 613, 1. 60; f. 561, ap. 2, b. 1326, silvanijos valst., JAV. Atvykęs į Lietuvą mokėsi Seinų g-joje.
1. 175.
1915 pašauktas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 217 ats. bata
lione Zaraiske. 1917 05 baigė Kijevo 1 karo m-lą, tarnavo Li
KLUMBYS Andrius gimė 1913 09 03 Švėkšnoje, Taura pecke 209 pest. pulko 191 ats. bataliono kuopos vadu. Grįžus
gės aps. Baigė Švėkšnos „Saulės“ g-ją. 1935 09 15 baigus Ka į Lietuvą 1920 03 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
ro mokyklą (X asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun. leite paskirtas 8 pėst. pulko 7 kuopos jaun. karininku, vėliau gin
nanto laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų atsargą. klų ir dirbtuvių prižiūrėtoju, ėjo kuopos vado pareigas. 1920
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 190. 04 07 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1920 09 01 -
09 24 dalyvavo nepriklausomybės kovose ir pasižymėjo mū
KLUPŠAS Vincas gimė 1901 11 18 Kivylių k., Pašviti šiuose su lenkais prie Augustavo ir Kapčiamiesčio. 1923 05 26
nių vls., Šiaulių aps. Mokėsi Linkuvos g-joje. 1921 12 18 bai iš kariuomenės paleistas į atsargą kaip silpnai atestuotas. Nuo
gus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir pa 1927 dirbo pasienio policijoje. Nuo 1932 Trakų baro rajono
skirtas 3 pest. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. v-kas, nuo 1939 Seinų baro 1 rajono v-kas. Nuo 1929 LŠS
Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1923 11 15 būrio vadas, vėliau vadovavo Punsko šaulių būriui. 1937 11 10

Kmieliauskas Petras Kmitas Henrikas
dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Mirė 1940 04 20 Punske, 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas ka
palaidotas Kėdainiuose. valerijos ats. jaun. leitenento laipsnis ir paleistas į kavalerijos ka
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923), Lie rininkų atsargą. 1936 baigė VDU Teisių f-tą. Nuo 1936 Tei
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). singumo m-josJonavosnotaras. Nuo 1936 06 27 LŠS I Kau
Vedęs, duktė – Regina. no rinktinės 5 Jonavos būrio šaulys, nuo 1937 02 06 būrio
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1321; ap. 8. b. 911.
vado padėjėjas. 1937 08 18 - 09 08 atliko karines pratybas 2
ulonų pulke. 1940 05 16 baigė VU Teisės f-to Teisės skyrių.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 194; f. 561, ap. 2, b. 1624. 1. 291.
Iš kairės Kmita Andrius, Bartkus Jonas, Kybartas Ignas,

Kneita Antanas
Kybartas Eugenijus ir Kmita Edmundas
KMITA Andrius (slap. Aidas, Aušra) gimė 1917 Butvilų k., KNEITA Antanas gimė 1913 09 07 Juodeikėlių k., Židi
Kražių vls., Kelmės aps. Mokėsi Stulgių m-loje. Prasidėjus ant kų vls., Mažeikių aps. Baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją.
rajai sovietinei okupacijai 1944 12 su broliais Antanu ir Ed 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII asp. laida) suteiktas
mundu (slap. Evaldas) išėjo partizanauti į Raudgirio miškus. pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Priešlėktu
Vėliau tapo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadu. Žuvo vinės apsaugos rinktinę pasyvios apsaugos kuopos chemijos
1953 10 12 Gedminiuose, Kražių vls., patekęs į enkavedistų mokomojo būrio vadu. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. So
pasalą. 2003 07 14 pripažintas kariu savanoriu, 2003 07 23 vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Priešlėktuvinės ap
suteiktas majoro laipsnis (po mirties). saugos rinktinės priešcheminės apsaugos būrio vadu. Likvi
LKA, 1. 31, p. 34: IKKAS archyvas. duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas 29 ŠTK
184 šaulių divizijos 616 lengvosios artilerijos pulko chemijos
KMITAS Henrikas gimė 1907 02 07 Vilniuje. Pašauktas tarnybos v-ku. 1941 06 14 suimtas Pabradės poligone, išvež
likti karinę tarnybą 1933 09 18 paskirtas į 1 husarų pulką. tas į Norilska, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypa
240 Liciuos kariuomes karininkai

tingojo pasitarimo nuteistas 66 metams. 1947 06 14 paleistas
pasiliko Sibire, dirbo gcologinėje tarnyboje. 1954 grįžo į Lie K
tuvą, iki 1985 dirbo pameistriu ,,Drobės“ f-ke Kaune. 1991
11 22 pakeltas į dimisijos kapitonus. Mirė 1998 10 24 Kau
ne, palaidotas Karmėlavos kapinėse.
Žmona - Marta Helda Meijer (1926, susituokė 1951), sū
nus - Antanas (1954).
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 739, 1. 119; 6. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t.
1, p. 433-434; LKKAS archyvas,
KNIEŽA Antanas gimė 1909 04 01 Kukuliškių k., Kretin

gos aps. Baige Plungės g-jos 6 klases. 1930 11 07 pašauktas į
karinę tarnybą, paskirtas į 1 pėst. pulką. 1931 10 29 baigus
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo
1932 LŠS kuopos vadas. 1936 11 23 pakeltas įats. leitenan
tus. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
Knystautas Zigmas
Žmona - Albina, sūnus - Vytautas.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 195.
KNYSTAUTAS (KNISTAUTAS) Zigmas gimė 1894 08 15
Balčių vnk., Sartininkų vls., Tauragės aps. Mokėsi Raseinių
m-loje. 1913 baigė matininkų m-lą Sankt Peterburge. 1915
06 02 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 19 Sibi
ro atsk. šaulių batalioną. 1916 baigė Omsko karo m-lą, su
teiktas praporščiko laipsnis. 1916 02 21 perkeltas į Smolens
ko geležinkelio batalioną jaun. karininku, vėliau sprogdinimo
komandos v-ku, technikos dalies prižiūrėtoju. 1917 09 24
pakeltas į paporučikius, paskirtas 4 kuopos vadu. 1918 03 29
iš kariuomenės paleistas. Grįžus į Lietuvą 1919 02 01 mobi
lizuotas į Tauragės apsaugos komandą 1 žemaičių bataliono
jaun. karininku, vėliau kuopos vadu. 1919 04 18 paskirtas į
Aviacijos dalį oro žvalgu, vėliau specialistų kuopos vadu. 1919
11 18 suteiktas inžinerijos kapitono laipsnis. 1920 04 10 per
keltas į 7 pėst. pulką. 1920 07 20 paskirtas Autobataliono
vado padėjėju. 1920 08 21 baigė karininkų inžinerijos kursus.
1921 02 08 paskirtas autodirbtuvių v-ku. 1923 baigė Kau
no „Aušros“ g-ją. 1923 09 27 paleistas į inžinerijos karininkų
atsargą eiti aukštojo mokslo. 1930 baigė LU Teisių f-tą. Dir
Knystautas Vladas
bo Kėdainiuose žemės tvarkytoju, Kėdainių aukštesn. kultūr
technikos m-loje dėstė žemės teisę, geodeziją, melioraciją ir kt.
KNYSTAUTAS Vladas gimė 1907 03 16 Balčių k., Vainu 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV, gyveno
to vls., Tauragės aps. Baigė mokytojų seminariją ir išklausė Že Amsterdame, vėliau Filadelfijoje, kur 1971 01 17 mirė, ten ir
mės ūkio akademijos kursą. 1929 11 05 pašauktas į karinę palaidotas.
tarnybą ir paskirtas į 7 pest. pulką. Išsiųstas į Karo mokyklą su Žmona – Marija Rinkevičiūtė (1901–1980, susituokė 1921),
XIII laida išklausė m-los kursą. 1931 12 23 paleistas į kariuome dukros - Gražina Kenter (1922), Aldona Bigauskas (1926),
s rezervą vyr. puskarininkio laipsniu. 1936 03 31 - 04 30
nes sūnus - Valdas Stasys (1933).
atliko karines pratybas 2 artilerijos pulke. 1936 12 31 suteik LCVA, f. 930, ap. 2, b. 196, 447.
tas ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1944 savanoriu įstojo į Tėvy
nes
apsaugos rinktinę, įtrauktas į Karo aviacijos skraidančiojo KOCIELA Vytautas T KATELĖ Vytautas Vladas Antanas.
personalo sąrašą. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją, pa
imtas darbams, vėliau iš Berlyno grįžo į Lietuvą. Dirbo spaus KOCIENAS Ottonas gimė 1906 10 14 Moleruose, Ute
tuvėje Vilniuje, bendradarbiavo spaudoje, raše apie gydomuo nos aps. Baige Seinų „Žiburio“ g-ją. 1928 05 21 pašauktas į
sius augalus, sveikatą ir kt. Mirė 1986. karinę tarnybą, paskirtas į Pionierių batalioną. 1929 11 23
LCVA, f. 930, ap 2K, b. 422; LKKAS archyvas. baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas inžinerijos ats.

karininkų atsargą. 1935 atliko karines pratybas Karo aviaci
joje. Baigęs li-tą dirbo „Lietūkio“, vėliau taupomųjų kasų ju
riskonsultu. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hanau
lictuvių pabėgėlių stovykloje. 1949 cmigravo į Australiją, gy
veno Sidnejuje, dirbo Prekybos rūmų buhalterijoje. Aktyviai
reiškėsi lietuvių išeivių veikloje. Mirė 1987 10 21.
Žmona - Stanislava, sūnus - Jurgis, duktė - Judita Šliteriene.
LCVA, L. 930, ap. 2K, b. 201; LKKAS archyvas.
KOLIADKA Benediktas | KALETKA Benediktas.
Kocienas Ottonas
leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1933

07 25-08 22 ir 1939 07 04-08 01 atliko karines pratybas
Pionierių batalione. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 197.
Kolis Julius Aleksandras
KOLIS Julius (Julijonas) Aleksandras gimė 1920 01 02

Kėdainiuose. 1937 baigė Kėdainių g-ją ir įstojo į VDU Me
dicinos f-tą. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida),
dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet pa
leistas į karininkų atsargą.
KOLIS Mykolas gimė 1897 03 03 Kėdainiuose. 1915 bai

gė Šiaulių g-ją. 1916 studijavo Maskvos u-to Teisės skyriuje.
1917 02 17 baigė Kijevo karo m-lą. Nuo 1918 12 20 vyr.
leitenantas. Rusijos kariuomenėje tarnavo 143 atsargos pul
Kodis Stasys
ke, 115 Viazmos pulke jaun. karininku. Grįžus Lietuvos ka
riuomenėje 1919 02 01 paskirtas atsargon prie Kauno komen
KODIS Stasys gimė 1918 12 21 Mikoliškių k., Deltuvos vls., dantūros, 02 26 - į Intendantūros dalies Tiekimo skyrių. 1920
Ukmergės aps. Baige Ukmergės g-ją. Pašauktas į karinę tarny 01 24 suteiktas pestininkų vyr. leitenanto laipsnis. 1920 07 28
bą paskirtas į 3 artilerijos pulką. 1939 09 18 baigus Karo mo perkeltas į 6 pest. pulką 8 kuopos jaun. karininku, vėliau pul
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto ko teismo raštvedžiu. 1922 05 05 iš kariuomenės paleistas ei
ti aukštąjį mokslą.
laipsnis ir paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje artilerijos pul
Žmona - Jadvyga, sūnus - Julijonas (1920).
1
ko 2 baterijos 1 ugnies būrio vadu. 1939 11 21 paleistas

į
artilerijos karininkų atsargą. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 202; ap. 5, b. 1462, I. 61; ap. 8, b. 210.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 200.
KOLYTA Antanas gimė 1905 03 28 Dobrovolės k., Pajevo
KOLAKAUSKAS Emilius gimė 1903 07 18 Raseiniuose. nio vls., Vilkaviškio aps. Studijavo VDU Teologijos-filosofijos
Mokėsi Raseinių g-joje. 1920 dalyvavo nepriklausomybės ko f-te. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas
vose su lenkais. 1924 baigė Šiaulių g-ją, 1930 - VDU Teisių pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
f-tą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteik karininkų atsargą. Nuo 1937 09 01 LŠS 21 kuopos būrio vadas.
tas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 202.

KOLOKŠA Romualdas gimė 1913 02 14 Roslavlyje, Rusi
joje. Atvykęs į Lietuvą studijavo VDU Teisių f-to Teisių sky K
riuje. 1937 07 07 pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 3 ar
tilerijos pulką. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp.
laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
tas į artilerijos karininkų atsargą. 1940 07 25 baigė VDU Teisių
f-to Teisių skyrių.
LCVA, . 930, ap. 2, b. 29.
f
Komentavičius Juozas
grįžo į Lietuvą.1943 04 15 vėl pašauktas į 7 batalioną būrio

vadu. Siunčiant į Postavus 1943 05 22 iš bataliono pasitraukė.
Grįžtant vokiečių žandarmerijos sulaikytas, iki 1944 04 kalin
tas Lukiškių kalėjime Vilniuje. Nuo 1944 09 mokytojavo Še
Kolosauskas Jonas duvoje, Radviliškio r. 1945 06 22 suimtas, kalintas Panevėžyje.
1945 08 27 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų
KOLOSAUSKAS Jonas gimė 1911 07 26 Norgėlų k., Jo lagerio ir 5 metams tremties. 1945 12 13 išvežtas į Pečiorlagą
niškėlio vls., Biržų aps. 1935 studijavo VDU Teisių f-to Eko Komijoje. Paleistas 1954 11 10.
nomikos skyriuje. 1935 08 18 pašauktas į karinę tarnybą, pa Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Klaipėdos
išvadavimo bronzos medaliais.
skirtas į l pest. pulką. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir Žmona - Uršulė Kabašinskaitė (1911), sūnus - Juozas Vy
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1937 10 29 LŠS tautas (1930), duktė – Irena (1941).
I Kauno rinktinės 64 Maisto šaulių kuopos narys. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 35, 1. 204; ap. 8, b. 211; LYA, F. K-8, ap. 2,
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 13; f. 561, ap. 2, b. 1642. saug, vnt. 3; LGG, t. 2, d. 2, p. 30; LKKAS archyvas.
KOMENTAVIČIUS (KAMANTAUSKAS) Juozas gimė KOMPAITIS Stepas gimė 1898 07 08 Kaune. Baige g-jos
1903 04 14 Tarnagalos k., Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. 4 klases. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, dirbo Kariuo
Baige Panevėžio g-jos 4 klases. 1922 įstojo į Karo mokyklą. Bū menės intendantūroje. 1921 10 19 įstojo į Karo mokyklą. 1923
damas kariūnas 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavi 10 15 ją baigus (V laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis
me. 1924 09 28 baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas pės ir paskirtas 5 pest. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos jaun. kari
tininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 6 pest. pulko Alytuje 6 ninku. 1926 01 01 perkeltas į 1 husarų pulką eskadrono bū
kuopos būrio vadu. 1926 01 01 perkeltas į 7 pėst. pulką Klai rio vadu. 1926 06 07 pačiam prašant paleistas į atsargą. Nuo
pedoje 6, vėliau 7 kuopos jaun. karininku. 1928 11 23 pakel 1930 tarnavo policijoje. Nuo 1932 geležinkelio policijos Pa
tas vyr. leitenantus. 1929 paskirtas 4 kuopos jaun. karininku, gėgių gel. stoties nuovados v-kas. 1937 11 23 pakeltas į ats.
.
į
kuopos vado padėjėju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 12
įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 09 30 pačiam pra suimtas ir kalintas Kaune. Vokiečių okupacijos metais 1941
šant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932–34 pasienio tarnavo Policijos departamento inspektoriumi, 1942 – Poli
policijos Zarasų v-ko pavaduotojas, kartu Zarasų g-joje dėstė fi cijos departamento referentu. Antrosios sovietinės okupacijos
zinį lavinimą ir karinį parengimą. 1934 pasienio policijos v-kas metu 1944 10 15 suimtas Kaune. 1945 05 23 Karo tribu
Posubačiaus rajone, Rokiškio aps., 1935–37 pasienio policijos nolo nuteistas 15 metų lagerio, išvežtas į Vorkutlagą Komijo
v-kas Skuode, Kretingos aps., nuo 1937 Klaipėdos srities vy je. Paleistas 1955 10 24.
resn. pasienio policininkas. 1939-41 Panevežio elektros stoties Apdovanotas Savanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomy
bės (1928) medaliais,
buhalterio pavaduotojas. 1941 rudenį įstojo į LSD Panevėžio
batalioną, paskirtas 1 kuopos vadu. 1942 perkeltas į 7 batalio LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 206; ap. 8, b. 200; LGG, t. I, d. 2. p. 437; t.
ną, dislokuotą Ostrogorske, Charkovo st., vėliau Rovne. 1943 02 2, p. 178; LKKAS archyvas.

KONDRACKAS Edmundas gimė 1908 10 09 Sližių dva
re, Veprių vls., Ukmergės aps. Baigė S. Daukanto mokytojų
seminariją. 1932 10 12 pašauktas karinę tarnybą 5 pėst. pul
į
ke. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteik
tas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
ninkų karininkų atsargą. 1934 mokytojavo Kaimynų prad.
m-loje (Ukmergės aps.).
Žmona - Apolonija Skeberytė (1920).
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 209; . 391, ap. 6, b. 190.
f
3
KONDRACKIS Aleksandras gimė 1893 08 22 Kedainiuo
se. Baigė g-jos 4 klases Vilniuje. Tarnavo Rusijos kariuomenė
je, nuo 1915 praporščikas, 1916 pakeltas įpaporučikius. Grįžęs
į Lietuvą 1919 04 25 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas į Panevėžio atskirąjį batalioną kulkosvaidžių komandos
v-ku. 1920 01 24 suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laips
nis. 1920 06 01 baigė karininkų kursus prie Gen. kariuomenės
Kompanas Vladas
štabo, paskirtas 3 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1919
05 18-10 07 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi
KOMPANAS Vladas gimė 1898 02 10 Tauragėje. Mokėsi kais prie Panevėžio, Kupiškio, Ilukstės ir kt., 1919 10 21 – su
Raseinių m-loje, 1914 baigė buhalterių kursus. 1919 05 24 bermontininkais prie Meškuičių, 1920 10 08 - 11 01 – su
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 3 pest. pulką, lenkais prie Jašiūnų, Maišiagalos, Sudervės, Širvintų. 1921
0901 – į Intendantūros dalį vyr. raštininku, 1920 05 01 - 02 21 perkeltas į I pest. divizijos štabą. 1923 04 14 kaip sil
jaun. skaitvedžiu. 1921 01 12 suteiktas karo valdininko laips pnai atestuotas paleistas į atsargą. Nuo 1924 tarnavo polici
nis, 04 05 paskirtas vyr. raštvedžiu, 12 01 - maisto buhalte joje. Nuo 1932 Alytaus aps. policijos vadas, nuo 1937 Rasei
rijos, 1924 01 01 - Centrinio prekių sandėlio buhalteriu. 1926 nių aps. Jurbarko viešosios policijos nuovados v-kas. Mirė JAV.
12 24 baigė Karo valdininkų kursus administracijos karinin Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio (1934) ir
ko laipsniui įgyti (I laida) prie Aukštųjų karininkų DLK Vy Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais; Rusijos kariuo
tauto kursų. 1927 02 16 suteiktas administracijos (B) vyr. lei menėje – Šv. Georgijaus 3 ir 4 laipsnio kryžiais.
tenanto laipsnis. 1929 05 - 1930 02 Kariuomenės intendan Žmona - Teklė (1897), sūnus - Aleksandras (1918), duk
te - Vanda.
tūros centrinio prekių sandėlio, nuo 1930 02 maisto ir pašaro
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 42; ap. 5, b. 1321.
dalies skaitvedys. 1930 04 01 perkeltas į administracijos dalį
raštvedžiu, ėjo adm. dalies v-ko pareigas. 1932 11 21 pakel
tas į kapitonus. 1935 08 01 paskirtas adm. dalies iždininku. KONDRACKIS Aleksandras T JANKŪNAS Aleksandras.
1939 04 04 perkeltas į Kariuomenės tiekimo v-bą ūkio ins
pekcijos raštvedžiu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik KONDRATOVIČIUS (KONDRATAVIČIA) Kiprijonas
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės kilęs iš Lydos aps. Rusijos kariuomenės infanterijos generolas,
atleistas. Vokiečių okupacijos metais dirbo malūnų treste, po buvęs Rusijos kariuomenės korpuso vadas. 1918 12 04 ap
karo - smulkiose įmonėse. Mirė 1986 10 04 Vilniuje, palai saugos ministro prof. A. Voldemaro nuo 1918 11 24 paskir
dotas Liepkalnio kapinėse. tas Apsaugos m-jos viceministru. Jam proteguojant į Apsau
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). gos štabą priimta daug rusų karininkų, štabas dirbo destruk
Žmona – Nadiežda Belokopytovaitė (1900–1986, susituo tyviai, norėjo štabą perkelti į Gardiną. Apsaugos ministru pa
ke 1922), sūnus - Eugenijus (1922). skyrus karininką M. Velykį 1918 12 24 atleistas iš pareigų,
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 1329. išvyko į Lenkiją, vėliau į Prancūziją.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 211.
KONCEVIČIUS Kazimieras gimė 1909 01 01 Strazdžių k.,

Gižų vls., Vilkaviškio aps. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono KONDROTAS Jonas gimė 1898 02 04 Kaune. 1917 baige
g-ją. Mokydamasis dalyvavo LŠS veikloje, būrio vado padėjė Kronštato realinę m-lą. Studijavo Lietuvos u-to Technikos f-te.
jas. 1930 11 04 pašauktas į karinę tarnybą 5 pest. pulke. 1931 Lietuvos kariuomenėje tarnavo viršila Autobatalione. 1922 11 03
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstinin pakeltas į karo valdininkus, paskirtas bataliono maisto tiekimo ir
kų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari ūkio v-ku. 192601 01 perkeltas į Technikos pulką vyr. braižy
ninkų atsargą. Nuo 1936 09 studijavo Lietuvos veterinarijos toju. 1926 12 24 baige karo valdininkų kursus (I laida) prie Aukš
akademijoje Kaune. tųjų karininkų DLK Vytauto kursų. 1927 02 16 suteiktas ad
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 207. ministracijos (A) vyr. leitenanto laipsnis. 1927 03 21 perkeltas
250 Licuros karilio menos karininkai

tuvos kariuomenç. 192709 07 baigus Karo mokyklą (IX lai
da) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 husa
rų pulko eskadrono būrio vadu. 1931 01 01 pagal Karinin K.
kų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931
09 30 pakeltas į leitenantus, 1935 11 23 – į kapitonus, pa
skirtas 2 eskadrono vadu. 1938 03 16 perkeltas į Kavalerijos
štabą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Kavaleri
jos štabe adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvo
sios artilerijos pulko diviziono vyresn. adjutantu. 1941 06 14
suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr., vėliau – į
Taišetlagą, Irkutsko sr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 8 metams. 1944 03 31 žuvo lageryje.
Kondrotas Jonas (g. 1898)
Žmona – Juzė Jurgelevičiūtė.
į Šarvuočių rinktinę. Baige tankų ir automobilių kursus prie Šar LCVA, f. 930, ap. 8, b. 737; LGG, t. 1, p. 438; LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
vuočių rinktinės. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1933 12 14 vnt. 3.
baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių

(I laida). 1934 01 29 pakeltas į majorus, paskirtas Šarvuočių rink
tinės ūkio v-ku. 1937 04 28 perkeltas į Karo technikos štabą
priėmimo komisijos nariu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20 paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko karinio-techni
nio tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941 07 12–25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 ap
saugos pulke, vėliau gyveno Kaune. Prasidėjus antrajai sovieti
nei okupacijai 1944 suimtas, išvežtas į Podolsko filtracijos sto
vyklą. 1946 paleistas, grįžo į Kauną. Mirė 1951 10 08.
Žmona - Zofija Miliauskaitė (1898–1982, susituokė 1918),
dukros - Janina (1919) ir Leokadija.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 739, 873; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
Kondrotas Kazys
KONDROTAS Jonas gimė 1904 02 08 Raudondvaryje, Še
duvos vls., Panevėžio aps. Baigė g-ją. 1924 10 05 įstojo į Lie
KONDROTAS Kazys gimė 1910 01 07. 1936 09 15 bai
gus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas artilerijos jaun. leite
nanto laipsnis ir paskirtas į 3 artilerijos pulką. 1939 10 19
pakeltas į leitenantus, pasiųstas stažuotis Latvijos karioumenėje.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 artilerijos pul
ko baterijos vado padėjėju. Likviduojant Lietuvos kariuome
nę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko
parko baterijos vadu.
KONDROTAS Kostas gimė 191203 12 Papilėje, Šiaulių aps.

Baigė mokytojų seminariją. 1935 09 17 pašauktas į karinę tar
nybą. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas
pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pest. pulky
4 šaulių kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir
Kondrotas Jonas (g. 1904) tas RA 29ŠTK, 197 šaulių divizijos 234 šaulių pulko būrio
Lietuvos kariuomos karininkas 257

Kondrotas Kostas Konkulevičius Jonas
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių mijos šaulių pulke, 1904–05 - atsargos batalione Suvalkuo
okupacijos metais gyveno Vilniuje, LLA narys. se, dalyvavo Rusijos–Japonijos kare Mandžūrijoje. 1910 baige
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 12; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS Steklianaja Radicos miškų m-lą. 1911-14 dirbo miškotvar
archyvas koje Vologdoje. 1914–18 su 407 Saransko pulku dalyvavo I
pasaul. karo Pietų-Vakarų fronte, paporučikis. 1916 06 01
baigė Vilniaus karo m-lą. Grįžus į Lietuvą 1919 06 07 mobi
lizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio komen
dantūros jaun. karininku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose
su bolševikais ir bermontininkais. 191907 25 paskirtas Pane
vėžio m. ir aps. karo komendanto padėjėju, vėliau komendan
tu. 1920 01 24 suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis,
04 20 paskirtas Panevėžio komendantūros komandos v-ku.
1920 10 16 perkeltas į Savanorių (13) pėst. pulka (vėliau – 2
atsargos batalionas) 1 kuopos vadu. 1921 07 12 pakeltas į
kapitonus. 1921 12 15 perkeltas į Karo veterinarijos skyrių,
1922 08 18 – į 7 pest. pulką. 1923 10 24 pačiam prašant
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1923–40 dirbo Lie
tuvos miškotvarkoje taksuotoju Panevėžyje ir Kaune. Nuo 1929
10 18 LŠS XII Panevėžio rinktinės, nuo 1936 12 28 23 Kau
no m. būrio šaulys. 1936 03 19 paleistas į dimisiją. Nuo 1947
miškotvarkos taksuotojas Kaune. Mirė 195401 31 Kaune,
palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Kongelis Vaclovas Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934); Ru
sijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio, Šv. Anos 3 ir 4
KONGELIS Vaclovas gimė 1919 0716 Kaune. 1933 bai laipsnio ordinais.
ge Kauno „Aušros“ berniukų g-jos 4 klases, 1938 06 15 - Aukš Žmona- Elžbieta Styraitė (1882–1975), sūnus - Povilas
tesn. technikos m-los Mechanikos skyrių. 1939 09 18 baigus (1912–1945), duktė - Halina Milaknienė (1913).
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas aviacijos ats. jaun. lei LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 214; ap. 5, b. 1462a; ap. 8, b. 11; f. 561, ap.
tenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1940 2. b. 1624; LLKAS archyvas.
studijavo VDU Technologijos f-to Mechanikos skyriuje.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 213; . 631, ap. 7, b. 17931. KONOPACKIS Hasonas. Rusijos kariuomenės papulkinin
kis. 1918 1201 paskirtas Krašto apsaugos m-jos Tiekimo sky
KONKULEVIČIUS Jonas gimė 1880 12 27 Pranionių k., riaus dalies v-ku. 1918 12 24 perkeltas į l gudų pulką. 1919
Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. Baige Mintaujos realinės m 06 15 iš kariuomenės atleistas.
los 5 klases. Rusijos kariuomenėje 1901-03 tarnavo 6 Suo LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 215.

K
Sikato
Kontrimas Henrikas
KONTRIMAS Henrikas gimė 1890 0101 Papilio mstl., Kau

no red. Baige Sankt Peterburgo dvasinės seminarijos 3 kur Kontrimas Ignas
sus. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 1916 05 01 baigė Taš
kento karo m-lą. 1916–17 tarnavo Sibiro pulke kuopos vadu.
1916 09 15 suteiktas paporučikio laipsnis. I pasaul. kare da raitis, jo sūnus Eduardas ir vairuotojas telšiškis Antanas Gailiū
lyvavo mūšiuose su vokiečiais. Grįžus į Lietuvą 1920 04 15 nas. Visi palaidoti bendrame kape Rietave.
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 8 pėst. pulko Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
jaun. karininku. 1920 04 21 suteiktas pėstininkų leitenanto tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Au Žmona - Jadvyga Stanevičaitė (1910–1950).
gustavo, Gibų. 1920 09 05-22 buvo lenkų nelaisvėje, pa LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
leistas pagal belaisvių pasikeitimo sutartį. 1921 03 09 perkel
tas į Intendantūros transporto rinktinę 6 būrio vadu. 1921 KONTRIMAS Justinas 1940 10 01 baigė Karo mokyklą
06 25 pakeltas į vyr. leitenantus. 1928 04 25 perkeltas į 5 (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu
pest. pulką ūkio kuopos jaun. karininku, maisto tiekėju. 1926 teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
paskirtas 6 kuopos vyr. karininku. 1930 04 11 dėl ligos pa LKKAS archyvas.
leistas į dimisiją. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
mą dim. vyr.leitenanto laipsnis pakeistas į dim. leitenanto.
KONTRIMAS Kazimieras (slap. Montė, Tévas) gimė 1917
Grūšlaukės k., Kretingos aps. 1938 – 1941 06 tarnavo Lie
Žmona - Marija Okmianskaitė (1896), sūnūs – Antanas tuvos kariuomenėje. 1944 įstojo į Vietinę rinktinę, tarnavo
(1926), Vytautas Henrikas (1928). iki jos paleidimo. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai įsi
. 2K, b. 216; ap. 8. b. 11. traukė į partizaninę kovą. 1945 11 15 įkūrus Žemaičių apy
gardos Kardo rinktinę iki 1946 ėjo rinktinės vado pareigas.
KONTRIMAS Ignas gimė1899 07 15.1924 09 28 baigus Veikė Grūšlaukės, Peldžių, Vaineikių miškuose, Darbėnų vls.,
Karo mokyklą (VI laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laips Kretingos aps. 1949 08 suėmus Kardo rinktinės vadą J. Jucių
(slap. Antanaitis) laikinai ėjo rinktinės vado pareigas. Partiza
nis ir paskirtas į 6 pést. pulką. 1926 09 13 perkeltas į 5 pėst.
naudamas dalyvavo kautynėse, tris kartus sužeistas. Spėjama,
pulką, 1928 paskirtas pulko iždininku. 1929 11 23 pakeltas
į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta kad žuvo 1951 11 23–24, kai buvo sudeginta ūkininko Rim
kaus sodyba, kurioje buvo bunkeris, netoli Grūšlaukės baž
tymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 01 30 įskaitytas į ad
nytkaimio. 1999 02 03 pripažintas kariu savanoriu, 1999
ministracijos (A) karininkus. 1932 02 13 pakeltas į kapitonus.
02 17 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
1937 02 27 įskaitytas į pėstininkų karininkus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pėst. pulko iždininku. Likviduo LKA, t. 21, p. 143; LNTK, p. 274, 294; LKKAS archyvas.

184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko finansų dalies v-ku. Ki KONTRIMAS Stepas gimė 1915 05 21 Tirbausių k., Kretin
lus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12–25 gos vls. ir aps. Baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-jos 6 klases,
1935 - Kauno aukštesn. technikos m-los Mechanikos skyrių,
tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke. Vo
1936 06 - Lietuvos aviacijos klubo kursus (V civilių lakūnų
kiečių okupacijos metais gyveno Telšiuose, padėjo organizuoti laida). 1934 06 15 - 1936 08 31 dirbo Lietuvos aeroklube
LLA rinktinę. 1944 08 11 iš pasalų nukautas sovietinių
diversantų važiuojant iš Kvedarnos Bagdonavo keliu per miš sklandymo instruktoriumi. 1936 įstojo į Karo mokyklą, staža
ką, netoli Girėnų. Žuvo važiavę kartu plk. leitenantas R. Bud vo Šarvuočių rinktinėje. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX

laida) suteiktas inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas Šar klebonu. 1915-1918 06 gyveno Druskininkuose. Nuo 1919
vuočių rinktinės 2 tankų kuopos 2 būrio vadu. Sovietų Sąjungai 01 01 Baltgudžių pėst. pulko stačiatikių kapelionas. 1919
okupuojant Lietuvą tarnavo Šarvuočių rinktinės techninės da 0401 - 1920 05 15 Lietuvos Valstybės Tarybos narys.
lies raštvedžiu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 1919 06 suimtas lenkų žandarų, kalintas Varšuvos karo kale
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos žvalgybos bataliono jime, vėliau Baltstogės koncentracijos stovykloje. Po Lietuvos
jaun. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitrau Valstybės Tarybos protesto paleistas į Druskininkus, iš kur pa
kė. Vokiečių okupacijos metais amatų m-los mokytojas Šiau bėgo į Lietuvą, 1920 11 01 – 1921 09 01 tarnavo Atskirojo
liuose, dalyvavo antinacinėje pogrindinėje veikloje. Nuo 1943 baltgudžių bataliono kapelionu. 1921 09 01 – 1922 06 01
pavasario LLA narys, apygardos štabo organizacinio skyriaus Baltgudžių m-jos valdininkas ypatingiems reikalams ir Mer
v-kas (slap.Jaunavedys), 1945 05 10 paskirtas Šiaulių apygar kinės stačiatikių parapijos klebonas. 1923 02 23 – 1929 Lietu
dos vadu. 1998 09 11 pripažintas kariu savanoriu, 1998 09 28 vos stačiatikių vyskupijos tarybos p-kas. 1926 02 04 paskir
suteiktas dim. pulkininko leitenanto laipsnis. tas Lietuvos kariuomenės stačiatikių karo kapelionu. Domėjo
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873; LKKAS archyvas. si Lietuvos senovės istorija, 1930 parašė veikalą apie Vytautą
Didįji – „Vytovt Velikij“ (rusų k.), aprašė ir įteikė Švietimo
KONTROMAVIČIUS Leonardas T KANTRIMAS Leo m-jai Lietuvos istoriją iki Vytauto Didžiojo laikų. Mirė 1935
nardas. 07 02, palaidotas stačiatikių kapinėse Alytuje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1931) ir DLKGe
KOPELMANAS Lazaris gimė 1907 07 01 Kaune. Baige dimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
Ženevos u-to Socialinių mokslų ir ekonomikos f-tą Šveicarijo bės medaliu (1928).
je. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 Žmona - Marija (1866), sūnūs - Leonidas (1887), Vladas
-
pést. pulką. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) (1893), duktė - Natalija (1891).
suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 419; LKKAS archyvas.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 127.
KOPUKOVAS Jurgis KOVAS Jurgis.
KORČINSKIS Joanas gimė 1864 06 25 Kijeve. 1885 baigė

Kijevo kunigų seminariją. Mokėsi Maskvos u-to Teisės f-te.
1888 10 11 įšventintas į šventikus ir paskirtas Kijevo vysku
pijos Študito parapijos klebonu. 1892 08 20 paskirtas Uma
nės (Kijevo gub.) dvasiškos m-los cerkvės šventiku ir mergai
čių g-jos tikybos mokytoju, 1899 12 20 - Gardino katedros
Lietuvos pirmosios karinės misijos Paryžiuje nariai.

Iš kairės: plk. M. Gedgaudas, plk. J. Koreva, ltn. J. Biliūnas
** KOREVA Jonas gimė 1882 11 08 Šiluvos vls., Raseinių aps.

1905 baigė Vilniaus karo m-lą. Tarnavo Rusijos kariuomenė
je. Grįžęs į Lietuvą 1919 03 05 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas į Krašto apsaugos m-jos Tiekimo skyrių
eiti v-ko pareigas. 1919 05 31 – 1919 08 03 tarnavo Lie
tuvos karinėje misijoje Prancūzijoje. Grįžus paskirtas Tiekimo
Korčinskis Joanas + skyriaus v-ku ir skyriaus reorganizavimo komisijos p-ku. 1919
11 18 suteiktas pulkininko laipsnis. 1920 07 10 paskirtas I
25+ Lictavos kariuomenes karininkai

rūšies ypatingų reikalų karininku prie KAM, 192105 29 –
Kontrolės skyriaus v-ku. 1922–24 perkeltas į Kariuomenės K
intendantūrą citi kariuomenės intendanto pareigas. 1924 08 28
paskirtas pėstininkų ir šaudymo inspektoriumi. 1926 0101
perkeltas į Vyr. kariuomenės štabą ir 06 02 patvirtintas pėsti
ninkų inspektoriumi. 1930 06 27 paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. Vėliau ūkininkavo.
Vedęs, duktė - Valeska Alena (1912).
LCVA, . 930. ap. 2K, L. 431.
f
Korla Jonas
tauto kursus (IV laida). 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenan

tus. 1925 12 12 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo Rikiuotės
skyrių. 1927 08 01 pakeltas įkapitonus, 10 20 perkeltas į Šar
vuočių rinktinę. 1928 03 24 vėl perkeltas į Vyr. kariuomenės
štabo Rikiuotės skyrių, 1929 02 23 – į Pensijų skyrių. 1929
10 14 paskirtas KA ministro adjutantu. 1930 11 23 pakeltas
majorus. 1932 10 08 perkeltas į Kauno komendantūrą, ko
į
mandiruotas į Kariuomenės teismą, nuo 1934 07 24 į ji per

keltas. 1936 12 31 pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1938
Koreva Kletas
05 10 paskirtas Kariuomenės teismo I nuovados tardytoju. So
vietų Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 16 iš kariuomenės atleistas. 1941 su žmo
KOREVA Kletas gimė 1895 02 03 Sabališkių dvare, Antne na suimtas, išvežtas į Slavgorodo r., Altajaus kr. Žuvo tremtyje.
munio vls., Alytaus aps. Baige Varšuvos komercinę „Romtale Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Sa
ro“ m-lą, 1915 - Pamoroko aukšt. agronomų kursus, 1917 - vanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos
Nikolajaus kavalerijos m-lą. 1917 1001 – 1918 03 12 I pasaul. išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
kare kovojo fronte su vokiečiais, vėliau Kolčako kariuomenėje Žmona - Stefanija Kazimiera Ingelevičaitė (1900).
su bolševikais. Grįžus į Lietuvą 1921 05 11 mobilizuotas į LCVA, F. 930, ap. 8, b. 906; LGG. t. 1. p. 440; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 raitelių pulko 4 eskadrono
jaun. karininku. 1921 07 14 suteiktas kavalerijos leitenanto KORNAS Jerinas. Karo mokyklos karininkas. 1919 1018
laipsnis. 1923 04 14 kaip silpnai atestuotas paleistas į atsargą. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
Žmona - Ramona Teodora Marija Balcevičaitė (1902). LKKAS archyvas.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 218.
KORONKEVIČIUS Balys gimė 1892 02 03 Simne, Kalva
KORLA Jonas gimė 1900 09 26 Didžiasalio k., Dūkšto vls., rijos aps. Baigė Bobruisko prog-ją. 1913–15 dirbo Žemaičių
Ežerėnų (Zarasų) aps. Mokėsi Sankt Peterburgo žemės ūkio hid RK dvasiškoje konsistorijoje Kaune kanceliarijos tarnautoju.
rotechnikos m-loje. 1918 Jekaterinburge baigė realinės m-los 1915 pašauktas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu Penzos
2 klases (vėliau ekspertų prilyginta g-jos 5 klasėms). Nuo 1919 gubernijoje, vėliau Besarabijoje, nuo 1917 karo valdininkas len
08 10 Lietuvos kariuomenėje tarnavo Belaisvių stovyklos V
kų korpuse. Grįžus į Lietuvą 1919 02 26 kaip karo valdininkas
boje vyr. raštininku. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III lai paskirtas į Tiekimo skyriaus Intendantūros dalį. 1919 1101
da) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pest. paskirtas prekių priėmimo komisijos tiekimo v-ku, 1920
pulko 9, vėliau 1 kuopos jaun. karininku. 1920 10 23 – 12 01 01 01 – valdininku ypatingiems reikalams. Nuo 1920 04 In
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1923 02 15 pa tendantūros transporto bataliono kuopos vado padejejas, vėliau
skirtas 4 kuopos vadu, 12 19 - mokomosios kuopos vado pa būrio vadas. 1922 01 paskirtas 2 kuopos vadu, 1924 – bata
dejeju. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vy liono raštvedžiu. 1926 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą.

Koronkevičius Balys Koscevicius Antanas
1927 05 14 suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laips tuvos kariuomenę, paskirtas į Kauno komendantūrą Milicijos
nis, paskirtas dirbtuvių sandėlio v-ku. Mirė 1930 06 16. m-los jaun. karininku. 1920 01 24 suteiktas pėstininkų leite
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). nanto laipsnis. 1920 05 15 paskirtas Šiaulių stoties ir ruožo
Žmona - Adomavičaitė (1895), sūnūs – Zdislavas (1921), komendantūros sargybos kuopos jaun. karininku, 1920 11 –
Edmundas (1924). kuopos vadu. 1921 03 12 pakeltas į vyr. leitenantus. 1922
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 220. 12 24 perkeltas į Geležinkelio batalioną, paskirtas technikos
skyriaus raštvedžiu ir ūkio komandos v-ku. 1923–24 bataliono
KORSAKAS Kostas gimė 1905 03 15 Ramužių k., Saločiųvls., adjutantas, mokomosios kuopos vyr. karininkas. 192505 15
Biržų aps. Baigė g-jos 6 klases ir Šiaulių mokytojų seminariją. pakeltas į inžinerijos kapitonus. 1926 01 01 perkeltas į Tech
Nuo 1925 Skautų s-gos narys, Šiaulių r. tunto adjutantas. 1928 nikos pulką, 1927 09 03 – į Ryšių batalioną. 1929 11 22 pa
11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pest. pul čiam prašant paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1930
ką. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas tarnavo policijoje, nuo 1932 – geležinkelio policijos Šiaulių sto
pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari cies nuovados v-ku, 1940 – Mažeikių baro IV rajono v-ku.
ninkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1931 mokytoja Žmona - Klaudija, sūnūs - Kazys ir Česlovas Algirdas.
vo Šiaulių m. 4 m-loje, nuo 1934 – Šiaulių V. Kudirkos prad. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 226; ap. 8, b. 78.
m-loje. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 221. KOSCIALKAUSKAS Gerardas gimė 1892 04 05 Zara
sų aps. 1915 baigė Kijevo karo m-lą. 1916 suteiktas poručiko
KORZONAS Paulius gimė 1878 01 14 Girkalnio parapi laipsnis. Grįžus į Lietuvą 1919 07 02 mobilizuotas į Lietuvos
joje, Raseinių aps. 1900 įšventintas į kunigus, paskirtas Gry kariuomenę, paskirtas į l pėst. pulką. 1919 07 17 - 09 30
vos mokytojų seminarijos kapelionu, 1913 - kuratoriumi dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais nuo Ukmer
Lauksodyje, 1914 – klebonu Telšiuose. Nuo 1918 Alsėdžių gės iki Dauguvos. 1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
dekanato dekanas, nuo 1922 03 01 Telšių komendantūros 1919 12 01 paskirtas 3 pést. pulko komendantu. 1920 06 27
karo kapelionas, nuo 1926 Telšių diecezijos garbės kanauninkas dėl sveikatos iš kariuomenės paleistas į atsargą. Ūkininkavo Pa
ir ordinariato tribunolo pirmininkas. Mirė 1943 02 20. liepių dvare, Panemunio vls., Rokiškio aps. 1931 01 01 pagal
BLE, . 12, p. 469; LKKAS archyvas. Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pa
keistas į ats. leitenanto. 1934 05 19 dėl sveikatos paleistas į
KOSCEVIČIUS Antanas gimė 1893 10 28 Liepojoje, Lat dimisiją. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 05 su
vijoje. Baige komercinę m-lą Liepojoje, 1914 – Žemaičių dva imtas, kalintas Panevėžyje. 1941 07 06 išvežtas į kalėjimą Sol
sinės seminarijos 2 kursus. 1915 09 08 Petrogrademobilizuotas Ilecke, Čkalovo sr. 1943 04 16 srities teismo nuteistas mirti,
į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 175 ats. pulką. 1917 0501 1943 05 23 bausme pakeistas 10 metų lagerio. Išvežtas į la
baigė Gatčinos karo m-lą, paskirtas 7 pést. brigados 125 pulko gerį Orske, Čkalovo sr. 1944 06 18 žuvo lageryje.
14 kuopos vadu. Nuo 1919 Šiaurės-Vakarų armijos batalio LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 224; ap. 5, b. 1462a; ap. 8, b. 197: LGG. t. 1.
no adjutantas. Grįžus į Lietuvą 1920 01 08 mobilizuotas į Lie p. 442.
256 Lictuos kariuomenės karininkai

KOSCIALKAUKAS Melchioras gimė 1884 12 27 Palic ir melioracijos klausimais. Mirė 2003 03 05 Vilniuje, palai
pių dvare, Kazliškių vls., Rokiškio aps. Baige Liepojos komer dotas Antakalnio kapinėse. K
cinę m-lą ir Dublino agronomijos akademiją. 1914 09 sava Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1997). 17
noriu įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 14 raitelių šimti Pirmoji žmona - Balbina Daugilytė (1915-1968, susituokė
nę Suvalkuose. 1914 dalyvavo I pasaul. kare Rytų Prūsijoje, 1941), sünus - Tomas (1942); antroji žmona - Aldona Jur
1915 - prie Kauno, Gardino, Vilniaus. 1915 06-10 mokėsi gutytė (1928-2004, susituokė 1969).
Kijevo 3 pést. karo m-loje. 1916 07 suteiktas korneto, 1917 - LCVA, 1. 9.30, ap. 2K, b. 225: LKKAS archyv.is.
poručiko laipsnis. 1917 11 demobilizuotas. Grįžus į Lietuvą
191907 17 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenç, paskirtas 1 KOSTKEVIČIUS Aleksandras KOSTKUS Aleksandras.
raitelių pulko 3 eskadrono jaun. karininku. 1919 11 30 suteik
tas vyr. leitenanto laipsnis. 1928 04 21 paleistas į dimisiją.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 05 suimtas, ka
lintas Panevėžyje, 1941 07 06 išvežtas į kalėjimą Sol lecke,
Čkalovo sr. 1942 05 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 5 metams. 1943 perkeltas į Aktiubinlagą, Aktiubins
ko sr. Kazachijoje. 1943 01 21 žuvo lageryje.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 223.
Kostkus Aleksandras
KOSTKUS (KOSTKEVIČIUS) Aleksandras gimė 1912

05 01 Kaune. 1934 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją, įstojo
VDU Gamtos-matematikos f-tą. 1935 05 03 pašauktas į ka
į
rinę tarnybą, paskirtas į 1 husarų pulką. 1935 09 28 įstojo į

Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida) suteiktas avia
cijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas Karo aviacijos 7 eskad
Kosčiauskas Mykolas
rilės karo lakūnu. 1938 08 31 suteiktas II eilės karo lakūno
vardas. 1939 paskirtas Karo aviacijos komendantūros ūkio dalies
KOSČIAUSKAS Mykolas gimė 1913 02 08 Plungėje. 1932 maisto tiekėju. 1940 05 25 pakeltas į leitenantus. Sovietų Są
baigė Plungės g-ją ir 1936 Kėdainių aukštesn. kultūrtechni jungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo aviacijos komendantu
kos m-los Geodezijos skyrių. 1936 pašauktas į karinę tarny ros adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 04
bą. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteik paskirtas RA 29 ŠTK Atskirosios aviaeskadrilės, dislokuotos
tas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti Pivonijoje, prie Ukmergės vyresn. lakūnu. 1940 10 13 Ry
ninkų karininkų atsargą. Dirbo Žemės tvarkymo departamente, goje su futbolo komanda „Kožuch“, sudaryta iš lietuvių
nuo 1938 - Susisiekimo m-joje matininku, vėliau Lietuvos aviacijos karių, iškovojo Pabaltijo ypatingosios karinės
energijos k-te vyr. techniku prie upių tyrinėjimo darbų Ne apygardos nugalėtojo vardą ir pereinamąją taurę. Kilus Vo
muno laivininkystėje. 1940 įstojo į VDU Statybos f-tą, kartu kietijos-SSRS karui 1941 06 23 atskrido į Pabradės poligoną.
dirbo Topometrijos katedroje laborantu (vedėjas gen. St. Dir 1941 06 24 ryte eskadrilės vadovybei priemus sprendimą skris
mantas). 1943 baigė Kauno u-to Statybos f-tą, kuriame 1943– ti į Gomelį (pirmoji grandis – mjr. J. Kovas su eskadrilės vado
50 dėstytojavo. Daktaras (geografijos m. kand., 1948), do pavaduotoju ltn. Jarčiuk, politinis vadovas Zaika su ltn.
centas (1951). 1951-69 dėstė Kauno politechnikos in-te, J. Kalasiūnu ir kpt. V. Žukas su ltn. A. Kostkum) pakilo
1957-62 dirbo Geodezijos katedros vedėju, 1951-56 - ir skrydžiui į Rytus. Įskridus į Baltarusijos teritoriją ir sovietinei
Lietuvos MA Hidrotechnikos ir melioracijos in-to direktoriaus priešlėktuvinei gynybai numušus mjr. Kovo ir politinio vadovo
pavaduotoju. Nuo 1969 Vilniaus inžinerinio statybos in-to Zaikos pilotuojamus lėktuvus, grįžo atgal į Pabradę, iš ten pasi
dėstytojas, profesorius (1981), trijų geodezijos vadovėlių ben traukė į Kauną. Vokiečių okupacijos metais dirbo buhalteriu
draautoris, paskelbė daugelį mokslo straipsnių inž. geodezijos Ukmergės avalynės f-ke, vėliau darbininku žemės ūkyje. Nuo

1946 dirbo Klaipėdos statybos treste, nuo 1950 – Kauno ma komendantas. 1934 04 04 paskirtas 6 pést. pulko 3, vėliau 4
lūnų tresto Kelmės malūne. 1950 06 21 suimtas, SSRS NKVD kuopos vadu. 1936 05 26 perkeltas į Klaipėdos krašto komen
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams, išvežtas į Vorkut dantūrų raštvedžiu, 1939 05 23 – į Kariuomenės intendantū
lagą Komijoje. 1953 07 25 Vorkutlago kalinių sukilimo da rų Centrinio prekių sandėlio raštvedžiu-buhalteriu. 1939 10 07
lyvis. 1956 08 02 peržiūrėjus bylą reabilituotas, iš lagerio pa pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
leistas. Grįžęs į Lietuvą dirbo Kauno „Dailės“ k-te, vėliau iki Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie
1980 taros bazėje buhalteriu. Išėjęs į pensiją tape: keletą ciklų tuvos nepriklausomybės (1928) ir Šaulių žvaigždės ordino
apie „Lituanicos“ skrydį, Lietuvos valdovus, lietuvių kančias (1939) medaliais, Latvijos Trijų žvaigždžių 4 laipsnio ordinu
Siaurėje, 32 drobių ciklą „Tikiu Dievą Tėvą“ ir kt., apie 600 (1936); Rusijos kariuomenėje - Šv. Georgijaus 4 laipsnio kry
į
paveikslų, dalis jų įgyti ir eksponuojami Lietuvos muziejuose. žiumi ir Šv. Stanislavo medaliu.
1991 11 22 suteiktas dimisijos majoro laipsnis. Mirė 1999 Žmona - Karolina Vasiliauskaitė (1895-1938), duktė - Va
02 25 Kaune, palaidotas Eigulių kapinėse. lerija Janina Rima (1924).
Apdovanotas Dariaus ir Gireno atminimo medaliu (1993). LCVA, f. 930, ap. 2K. b. 228: ap. 5. b. 1350: ap. 8. b. 883.
Žmona - Aldona Lozoraitytė (1921–2001, susituokė 1938),
sūnus - Rimantas (1940), dukros - Edvilė (1939-1944),
Edita Laurutienė (1946).
Košuba Vincas
Il
KOŠUBA (KAŠUBA) Vincas gimė 1898 11 07 Liuba

vo mstl., Marijampolės aps. Per I pasaul. karą su tėvais pasi
traukė Rusiją. 1918 baigė Volžsko (Saratovo gub.) mokyto
į
Koškulis Vilius jų seminariją. Grįžus į Lietuvą 1919 08 30 mobilizuotas į Lietu

vos kariuomenę, paskirtas į Kariuomenės veterinarijos ligoninę
jaun., vėliau vyresn. raštininku. 1920 02 20 paskirtas į Kariuo
KOŠKULIS Vilius gimė 1892 10 20 Biržuose. Mokėsi Bir menės intendantūrą, 0501 - iždo buhalterijos vyr. raštvedžiu.
žų m-loje ir Nikolajaus g-joje Rygoje. 1914 07 18 mobilizuo 1920 01 01 pakeltas į karo valdininkus. 1923 08 24 paleis
tas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į Gardino tvirtovės garnizo tas iš kariuomenės kaip reikalingas Švietimo m-jai. 1923 bai
no inžinerinį batalioną. Už narsumą I pasaul. karo kovose su ge meno m-lą. 1923–28 mokytojavo Prienų „Žiburio“ g-jo
teiktas praporščiko laipsnis. 1915 paskirtas 1 kuopos vadu, je, 1929–38 - Marijampolės amatų m-loje. 1937 11 23 kaip
1917 01 – bataliono adjutantu. Grįžus į Lietuvą 1919 09 18 buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, su
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į at teiktas administracijos (B) jaun. leitenanto laipsnis. 193961
skirąją pionierių (sapierių) kuopą. 1919 09 26 -10 19 daly mokytojavo Marijampolės mokytojų seminarijoje. Sovietų Są
vavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Ukmergės, jungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Re
1919 11 04-11 18 – su bermontininkais prie Radviliškio, žotų lageri, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., vėliau perkeltas
1920 08 28 - 12 21 - su lenkais Suvalkų ir Vilniaus frontuo į Usollag, Molotovo sr. Šeima 1941 išvežta į Verch Obskį,
se. 1920 02 13 suteiktas inžinerijos vyr. leitenanto laipsnis. Smolenskojės r., Altajaus kr. 1943 02 03 SSRS NKVD Yp:
1920 04 01 paskirtas į l atsargos batalioną (vėliau – 10 pest. tingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 1949 02 05 trem
pulkas). 1922 01 06 pakeltas į kapitonus. 1923 12 31 per tyje Šortandų r., Akmolinsko sr., Kazachijoje. 1956 05 15 pa
keltas į 4 pést. pulką. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karinin leistas, mokytojavo Žalinbeto miestelyje. Į Lietuva grįžo 1959.
kų DLK Vytauto kursus (IV laida). 1925 07 14 paskirtas 7 Dirbo prekybos revizoriumi Marijampolėje. Mirë 1980 04 04,
pest. pulko 5 kuopos vadu. 1926 - 1927 04 Šilutės aps. karo palaidotas senosiose Marijampolės kapinėse.

Žmona - Agota Jusaityte (1904–1991, susituokė 1930), duk
te - Marija Ramutė (1932-2003), sūnus - Pranas (1936
1968). K.
LCVA, F. 930, ap. 26. 6. 229; LGG, C. 1. p. 443; LKKAS archyvas.
KOTURJENKO Mykolas gimė 1862 11 08 Vilniuje. Baige

Orenburgo katedų m-lą ir Aleksandro karo m-lą. Rusijos ka
riuomenės papulkininkis, dalyvavo I pasaul. kare, vėliau kove
si su bolševikais. Grįžus į Lietuvą 1919 06 20 paskirtas Lietu
vos kariuomenės 3 pest. pulko instruktoriumi, 10 16 - atsargon
prie Kauno m. komendantūros. 1920 04 25 kaip netinkantis
tarnybai iš kariuomenės atleistas. 1920 10 20 vėl įstojo į Lic
tuvos kariuomenę, paskirtas Baltgudžių bataliono iždininku.
1920 11 19 remiantis 1920 01 28 Vyriausybės įstatymu pa
liktas papulkininkio laipsnis. 1923 03 15 paskirtas ūkio vedė "
ju. 1923 09 15 perkeltas į 3 pasienio pulką, 12 31 – į 4 pest.

pulką 2 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1924 04 15 iš
Kovas Jurgis
kariuomenės atleistas kaip nemokantis lietuvių kalbos.
Vedęs, sūnūs - Mikas, Borisas, Jurgis, Aleksejus, duktė - Olga.
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1351. vus Lietuvą 1940 07 12 paskirtas Karo aviacijos 1 tolimosios
žvalgybos eskadrilės grupės vadu. 1940 07 19 pakeltas į ma
KOVALEVIČIUS Petras gimė 1894 06 29 Baltstogėje, Len jorus, kartu paskirtas civilinės aviacijos inspektoriumi. Likvi
kijoje. Studijavo Sankt Peterburgo u-to Teisės f-te. 1916 10 duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29
pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1917 02 15 baigė Maskvos ŠTK atskirosios aviacijos eskadrilės, dislokuotos Pivonijoje prie
2 praporščikų m-lą, paskirtas į 272 pulko 39 brigadą Rosto Ukmergės vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23
ve. Nuo 1917 18 22 su Kubanės pulku kovojo fronte. 1918 eskadrile perskrido į Pabradę. 1941 06 24 ryte eskadriles
10 15 – 1919 05 01 tarnaudamas Šiaurės armijoje kovojo su vadovybei priemus sprendimą skristi į Gomelį (pirmoji grandis -
bolševikais. Grįžęs į Lietuvą 1919 05 06 mobilizuotas į Lie mjr. J. Kovas su eskadrilės vado pavaduotoju ltn. Jarčiuk,
tuvos kariuomenę ir kaip karininkas paskirtas atsargon prie politinis vadovas Zaika su ltn. J. Kalasiūnu ir kpt. V. Žukas su
Kauno m. komendantūros. 1919 05 23 paskirtas į automo Itn. A. Kostkum) pakilo skrydžiui į Rytus. Įskridus į Balcarusijos
bilių kuopą. 1919 12 15 išbrauktas iš karininkų sąrašų nuo teritoriją lėktuvas numuštas sovietinės priešlėktuvinės gynybos.
Tiksli žuvimo vieta nežinoma.
11 18 kaip pabėgęs pas lenkus.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ordinu. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 877, l. 88. tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ gar
bės ženklu (1935), Latvijos aviacijos pulko garbės ženklu (1937).
KOVALSKIS Mykolas † KALVĖNAS Mykolas. Pirmoji žmona - Elena Špeckytė (1907–2001), sūnus - Jur
gis Vytautas (1931); antroji žmona - Aldona Kreve-Mickevi
KOVAS (KOPUKOVAS) Jurgis gimė 1903 04 19 Mauru čiūtė (susituokė 1936).
čių k., Veiverių vls., Marijampolės aps. Baigė g-jos 4 klases Vo LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1352; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
ronže ir dr. Tumeno brandos kursus. 1922 1005 priimtas į archyvas.
Karo mokyklą. 1924 09 28 ją baigus (VI laida) suteiktas kava

lerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 husarų pulko 2 eskadro KOZLOVAS Vitalis gimė 1896 06 16 Nevelyje, Vitebsko red.
no būrio vadu. 1926 01 01 perkeltas į Karo aviaciją. 1926 06 1916 baigė Aleksandro realinę m-lą Mogiliove, 1917 01 15 –
baige aviacijos kursus, paskirtas 2 oro eskadrilės oro žvalgu, ve Konstantino artilerijos karo m-lą Petrograde, suteiktas praporšči
liau lakūnu mokiniu. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus, ko laipsnis. Rusijos kariuomenėje dalyvavo I pasaul. karo kovose.
1930 11 23 – į kapitonus. 1928 07 18 ore susidūrus lėktu Atvykęs į Lietuvą 191901 13 savanoriu įstojo į Lietuvos ka
vams sunkiai sužeistas. 1932 12 30 baigė Vytauto Didžiojo riuomenę, paskirtas į Baltgudžių pulką, 191904 04 – baltgu
karininkų kursų Technikos skyrių (IV laida). 1933 01 31 per džių registracijos biuro v-ku. 1919 11 18 suteiktas kapitono
keltas į aerodromo komendantūrą, paskirtas meteorologijos sto laipsnis. Likviduojant Baltgudžių batalioną paskirtas atsargon
ties vedėju, kartu einant ir lakūno pareigas. 1936 12 01 pa prie Kauno m. komendantūros. Nuo 1921 11 30 ėjo Kauno
skirtas 6 eskadriles karo lakūnu, 1938 04 01 - 2 eskadrilės va tvirtovės v-ko pareigas. 1922 01 14 paskirtas Karo technikos
do pavaduotoju. 1938 08 06 perkeltas į Pajuostę, Panevė Tiekimoskyriaus karininku ypatingiems reikalams, 192601 01
žio aps., ejo 6 eskadrilės vado ir aerodromo komendanto parei - apygardų technikos turto vedėju. 1929 06 21 priėmė Lietu
gas. Karo aviacijoje skraidė 551 val. Sovietų Sąjungai okupa vos pilietybę. 1930 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų

kursų Technikos skyrių (III laida), įskaitytas į inžinerijos kari
ninkus. 1930 11 23 pakeltas į majorus, paskirtas Karo techni
kos Tiekimo skyriaus aprūpinimo dalies vedėju. 1939 05 04
pačiam prašant paleistas į inžinerijos karininkų atsarg.l.
vanorių (1929), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos
išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona – Zofija Čunovaitė-Timofejevienė.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 235.
KOZLOVSKIS Nikolajus gimė 1873 11 29 Kaune. 1926
Kozulis Pranas
KOZULIS Pranas gimė 1917 04 04 Vyžeičių k., Rokiš

kio vls. ir aps. 1937 baigė Rokiškio g-ją. Studijavo VDU lie
tuvių k. ir literatūrą. Pašauktas į karinę tarnybą 1939 09 18
baigė Karo mokyklą (XIV asp. laida), suteiktas pėstininkų ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
sargą. Tęsė studijas VDU, rašė eilėraščius, bendradarbiavo
spaudoje. 1942-43 mokytojavo Vyžeičių prad. m-loje. 1944
Vietinės rinktinės 310 bataliono karininkas. Likviduojant VR
1944 05 15 vokiečių suimtas, išvežtas į Salaspilio koncentra
cijos stovyklą. 1944 08 išgabentas į Vokietiją darbams. Po ka
ro tęsė studijas Hamburgo u-te. Vėliau emigravo į Kanada,
Kozlovskis Nikolajus
gyveno Toronte. Išleido eilėraščių knygą „Dulkės ežere"
(1950). Mire 2000 06 11 Toronte.
01 01 paskirtas kariuomenės sentikių kapelionu. 1932 07 06 Žmona - Ivanauskaitė-Nedzinskienė.

pačiam prašant paleistas iš kariuomenės. BLE, t. 12, p. 520; LKKAS archyvas.

LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 419. KRAKAITIS Adolfas gimė 1916 06 07 Kybartuose. 1940
10 01 baige Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų
KOZMIANAS Henrikas gimė 1885 03 02 Mintaujoje. 1906 karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsarg.l.
baige Mintaujos g-ją. Studijavo Jurjevo u-to Farmacijos sky LKKAS archyvas.
riuje. 1915 baigė Pskovo karo m-los Automobilininkų skyrių.

Arvykus į Lietuvą 191905 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuo KRAKAUSKAS Juozas gimė 1914 08 14 Kalvarijoje. 1935
menę, paskirtas prie Kuršėnų komendantūros, 06 02 – į Šiaulių baige Seinų „Žiburio“ g-ją. 1938 05 12 baigus karo mokyklų
atskirąjį batalioną 3 kuopos jaun. karininku, 06 30 - mokomo (XIX laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir pa
sios kuoposvadu, o 09 12 – ryšių komandos vadu. 191911 18 skirtas 5 pėst. pulko 4 šaulių kuopos būrio vadu. 1939 10 27
suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis. 1919 12 07 pa 29 dalyvavo žygyje į Vilnių. Sovietų Sajungai okupavus Lie
skirtas 7 pést. pulko 1 kuopos jaun. karininku. 1919 1207 - tuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK
1920 01 15 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermonti 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko pėsčiųjų žvalgų būrio
ninkais prie Radviliškio, nuo 1920 01 17 – su lenkais. 1920 vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui vokiečių paimtas į nelaisvę,
09 26 prie Druskininkų pateko į lenkų nelaisvę, iš kurios grįžo laikytas Alytaus internuotųjų stovykloje, vėliau iki 194109
1921 01 08. 1921 03 12 pakeltas į kapitonus. 1923 05 30 Rytų Prūsijoje. Grįžęs dirbo draudimo kompanijoje Kaune, ve
dėl netinkamo elgesio paleistas į atsargą. Dirbo vaistinėje Kur liau Lazdijuose. 1944 Vietinės rinktinės bataliono būrio va
šėnuose, Šiaulių aps. 1936 03 19 paleistas į dimisiją. das. Vokiečiams ją likviduojant 194405 15 suimtas, vėliau
. 236; ap. 5, b. 1462a; ap. 8, b. 786. paleistas. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 10 23
suimtas Lazdijuose. Karinio tribunolo nuteistas 10 metų lage
KOZMIANAS Vladas. 3 pést. pulko karininkas 1919 10 25 rio ir 5 metams tremties, išvežtas į Uchtižemlag. Komijoje. La
perkeltas į Kauno batalioną. geryje už ruošimąsi sukilimui apkaltinus kontrrevoliucine veikla
LKKAS archyvas 1947 12 27 nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties.

dorių aps.), Veprių (Ukmergės aps.) ir Kauno m-lose, bendra
darbiavo spaudoje. 1940-41 mokytojavo Vilkaviškio g-joje, K
1941-42 dirbo vyr. referentu Švietimo m-jos Pedagoginio
mokslo departamente, 1942-44 - Kauno 10 g-jos direkto
riumi. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją. 1945-46 lietuvių g
jos Vysbadene direktorius, 1946–47 mokytojavo lietuvių g
joje Kaselyje. Emigravus į Kanadą 1952–53 Kanados lietu
vių bendruomenės švietimo komisijos narys, 1954–55 kul
tūros fondo sekretorius, 1957–59 pirmininkas. 1958–63 Pa
saulio lietuvių bendruomenės reikalų valdybos narys kultū
ros klausimais. Knygų „Septyni kalavijai“ (1937), „Urviniai
žmonės“ (1954), „Šviesa lange“ (1960), istorinių romanų tri
logijos „Titnago ugnis“ (1962), „Vaišvilkas“ (1971) ir kt. au
torius. 1996 grįžo į Lietuvą. Vyriausias romano autorius, 91 m.
7 mėn. 29 d. amžiaus parašęs romaną „Dinastijos širdis“ (Lie
tuvos rekordas, diplomas Nr. 150).
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1999), Ka
Krakauskas Juozas
nados lietuvių bendruomenės kultūros veikėjo premija (1995).
Pirmoji žmona - Felicija Veržbavičiūtė (1915–1943), sūnūs -
Į Lietuvą grįžo 1956 04 16. Dirbo Knygų prekybos bazėje ir Virgilijus (1938), Juozas (1938–1941); antroji žmona-Van
da Ivaškevičiūtė (m. 1996).
Knygų prekybos v-boje ūkio dalies vedėju. Lietuvai atgavus
nepriklausomybę iniciatyvinės grupės atkuriant LAKS narys,
1992–93 LAKS centro v-bos p-kas. 1991 03 08 pakeltas į KRALIKAUSKAS Pranas gimė 1904 10 04 Miežonių k.,
dim. majorus, 1997 02 10 – į dim. pulkininkus leitenantus. Kaišiadorių vls., Trakų aps. 1929 baigė S. Daukanto moky
Mirė 2004 03 29 Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse. tojų seminariją Kaune. Pašauktas į karinę tarnybą įstojo į Karo
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1994). mokyklą. 1930 11 30 ją baigus (V asp. laida) suteiktas pesti
Žmona - Aldona Kardokaitė (1922–1980), sūnus - Vytau ninkų ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka
tas (1944), duktė - Aušra (1957). rininkų atsargą. Mokytojavo Grėbliaučiškių (Trakų aps.) prad.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 868; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS m-loje. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laips
archyvas. nis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1932 LŠS. narys, 5
Žiežmarių šaulių būrio vadas.
LKKAS archyvas.
Kralikauskas Juozas
KRALIKAUSKAS Juozas gimė 1910 10 09 Kareivonių k.,

Žiežmarių vls., Trakų aps. 1928 baigė S. Daukanto moky Krankalis Petras
tojų seminariją Kaune, 1940 - VDU Humanitarinių mokslų
f-tą. Nuo 1929 žurnalo „Lietuvos mokykla“ bendradarbis, vė
liau redaktorius. Pašauktas atlikti karinę tarnybą įstojo į Karo KRANKALIS Petras gimė 1911 07 21 Pašvitinio mstl., Šiau
mokyklą. 1932 09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas pės lių aps. 1915–21 su tėvais gyveno Rusijoje. Grįžus į Lietuvą
tininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų 1928 baigė Joniškio g-jos 4 klases, 1932 – Šiaulių mokytojų
karininkų atsargą. 1928–40 mokytojavo Žiežmarių (Kaišia seminariją. 1932 09 pašauktas į karinę tarnybą įstojo į Karo

mokyklą. 1933 09 15 ją baigus (VIII asp. laida) suteiktas pės Vedęs, duktė – Stasė Padolskienė (žuvo Kauno kalėjime).
tininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas pėstininkų LKKAS archyvas
į
karininkų atsargą. 1933-40 Lyduokių (Ukmergės aps.) prad.
m-los mokytojas, Veprių ir Kurklių prad. m-lų vedėjas. LSS
narys, Kurklių šaulių būrio vadas.
LCVA, F. 391, ap. 1, b. 2619; LKKAS archyvas,
Krasauskas Antanas
KRASAUSKAS Antanas gimė 1893 09 23 Kubilėlių k., Būb

lelių vls., Šakių aps. 1918 baigė Varšuvos veterinarijos in-tą.
Krapavickas Nikodemas 1919 02 08 – 07 01 dirbo Vilkaviškio aps. vet. gydytoju.
1919 07 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas ei
KRAPAVICKAS Nikodemas gimė 1911 10 30 Kunigiš ti Kariuomenės veterinarijos ligoninės vyr. gydytojo pareigas,
kių k., Gaurės vls., Tauragės aps. 1935 baigė Tauragės mokyto o 11 09 – šios ligoninės jaun. gydytoju. 1920 10 15 suteik
jų seminariją, dirbo Pagramančio (Tauragės aps.) prad. m-los tas leitenanto laipsnis ir paskirtas I pėst. divizijos vet. gydyto
vedėju. Pašauktas atlikti karinę tarnybą tarnavo 2 pėst. pulke. ju. 1920 07 22 - 1201 dalyvavo nepriklausomybės kovose
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pės su lenkais. 1921 03 11 paskirtas I ir II divizijų ver. gydytoju.
tininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka 1922 01 06 pakeltas įvyr. leitenantus. 1923 11 26 perkeltas
rininkų atsargą. Dirbo Pagramančio prad. m-los vedėju. LŠS į 2 ulonų pulką. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus. 1927 03 02
narys, būrio vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 pačiam prašant paleistas į veterinarijos karininkų atsargą.
06 14 suimtas, išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Kras Žmona - Jadvyga Snederytė (1895), sūnus - Jurgis Antanas
nojarsko kr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo (1923).
nuteistas 10 metų. Nuo 1951 01 18 tremtyje Perspektivne, LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1355.
Dolgij Mosto r., Krasnojarsko kr. 1956 05 06 paleistas, 1959

grįžo į Lietuvą. Dirbo mokytoju Šilutės, vėliau Tauragės r. m KRASAUSKAS Bronius 1919 04 08 mobilizuotas į Lietuvos
lose. Prasidėjus atgimimui Tauragės r. politinių kalinių ir trem kariuomenę ir laikinai paskirtas prie KAM Juridinio skyriaus
tinių tarybos p-kas. Mirė 1998 12 16 Tauragėje. padėjėju, vėliau skyriaus v-ku. 1920 01 24 suteiktas majoro
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio (1937) ir 1 laipsnis. 1920 06 22 kaip nereikalingas tarnybai iš kariuome
laipsnio (1997) medaliais. nės paleistas.
Žmona – Vaclava Petkytė (1922), duktė – Danutė (1953). LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 238.
LGG, 1.1, p. 447; LKKAS archyvas.
KRASAUSKAS (KRASOVSKIS) Ildefonsas gimė 1895
KRAPTAVIČIUS Stanislovas (slap. Artojas, žmonių vadintas 07 01 Ukmergėje. 1915 baigė Vitebsko g-ją. Mobilizuotas į
Beržinių Skripstavičiumi) gimė 1906 Beržinių k., Keturvala Rusijos kariuomenę 1916 baigė karo m-lą. 1916–18 dalyvavo
kių vls., Vilkaviškio aps. Tauro apygardos Vytauto rinktinės I pasaul. karo kovose prie Turkijos, Bydliso miesto gynime. Nuo
42 grupės žvalgybos ir I žvalgybos rajono v-kas. 1948 03 01 1916 Rusijos kariuomenės kapitonas. Grįžus į Lietuvą 1919
Naujienėlės k., prie Gižų, besigindamas nuo NKVD kareivių 0402 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas atsargon
sužeistas, atsisakė pasiduoti gyvas ir uždegus pastatą sudegė. prie Kauno m. komendantūros. 191905 01 paskirtas Tieki
Pripažintas kariu savanoriu ir 2004 05 27suteiktas dim. mo skyriaus artilerijos dalies sandėlio vedėju Jonavoje, 06 22 -
tenanto laipsnis (po mirties). 07 16 Ukmergėje, 1919 07 16 - 1920 07 15 Panevėžyje,
262 Lietuvos kariuomes karininkai

K
Krasauskas Ildefonsas
Krasauskas Isakas
1920 07 15-0927- kilnojamojo artilerijos sandėlio Nr. 6.

1920 01 24 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 09 17 - 11 23 nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 11 23 pa
atsargoje prie Kauno m. komendantūros. 1920 11 23 perkel keltas į ats. leitenantus.
tas į 11 pėst. pulką (nuo 1923 05 02 – 3 pasienio pulkas), LCVA, F. 391, ap. 1, b. 2620; LKKAS archyvas.
tarnavo komandos v-ku, vėliau jaun. karininku, ginklininku,
ūkio komandos v-ku. 1923 12 17 perkeltas į 4 pėst. pulką
ūkio v-ku. 1924 03 20 paskirtas Karo ligoninės sanitarinės
komandos vadu. 1926–30 studijavo LU Teisių f-to Teisių
skyriuje. 1931 12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą, 1932
1 02 17 pataisyta, kad dėl ligos paleistas į dimisiją. 1932–38
dirbo Birštono kurorte administratoriumi. 1944 vasarą pasi
traukė į Vokietiją, 1948 emigravo įJAV. Gyveno Hartforde,
Konektikuto valst., vėliau – Hyannis, Masačusetso valst., da
lyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje. Mirė 1988 06 06,
palaidotas St. Francis Xavier kapinėse.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Ru
sijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ir Šv. Anos 3
laipsnio ordinais.
Žmona - Elena Ustjanauskaitė (1906-1992), sūnus - Liu
bomiras (1924), duktė - Gražina Dragūnevičienė (1931).
Krasauskas Kazys
KRASAUSKAS Irenijus gimė 1913 09 14 Ukmergėje. Stu

dijavo VDU Teisių f-to Ekonomikos skyriuje. 1937 09 01 KRASAUSKAS Kazys gimė 1896 03 04 Kubilėlių k., Būb
pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo Ryšių bataliono telegrafo lelių vls., Šakių aps. 1912 baigė Marijampolės g-jos 4 klases.
telefono kuopoje. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. 1919 06 20 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas KAM
laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa Juridinio skyriaus vyresn. raštininku. 1920 02 04 paskirtas
leistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1940 Kauno aps. Valstybės gynėjo raštinės sekretoriumi, suteiktas karo valdi
kriminalinės policijos valdininkas. 1941-42 Darbo apsaugos ninko laipsnis. 1921 01 17 perkeltas į 11 pèst. pulką raštve
departamento tarnautojas. džiu, 1923 05 02 pulką performavus į 3 pasienio – ūkio da
Žmona - Stanislava (1910). lies v-ku. 1923 12 31 paskirtas Elektrotechnikos bataliono
LKKAS archyvas. ginklininku, 1925 07 14 – Karo technikos valdybos Tieki
mo skyriaus raštvedžiu. 1927 02 16 suteiktas administracijos
KRASAUSKAS Isakas gimė 1908 10 25 Vilniuje. 1915 su (B) vyr. leitenanto laipsnis. Nuo 1929 05 01 skyriaus raštve
tėvais persikele į Bačkininkėlių dvarą, Pakuonio vls., Kauno aps. dys ir iždininkas. 1927 11 23 pakeltas į kapitonus. 1935 02 14
1927 baigė Kauno aukštesn. komercijos m-lą, 1928 – Kauno baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių
„Aušros“ berniukų g-ją. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (II laida). 1935 10 15 paskirtas Karo technikos štabo inten
(VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laips dantūros raštvedžiu-iždininku, 1939 11 06 - 1 inžinerijos

bataliono ūkio v-ku. 1939 11 23 pakeltas į majorus. Sovietų
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos valdy
bos maisto produktų skyriaus v-ku.
Žmona - Juzė Baliulevičiūtė, sūnūs - Tomas (1927), Ignas
(1928), duktė - Stasė (1931).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1358: ap. 8. b. 67,
Krasauskas Vincas Balys
KRASAUSKAS Vincas Balys gimė 1923 12 28 Kubilėlių k.,

Būblelių vls., Šakių aps. Baige Žemės ūkio akademiją Dotnu
voje, agronomas. 1931 09 16 pašauktas į karinę tarnybą įstojo
į Karo mokyklą. 1932 09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas
karininkų atsargą. Nuo 1938 Žiežmarių žemės ūkio m-los ve
dejas. LŠS narys, Žiežmarių būrio vadas. Vokiečių okupacijos
metais dirbo agronomu. 1944 pasitraukė į Vakarus.
LCVA, F. 561, ap. 15, b. 257: LKKAS archyvas.
Krasauskas Leonidas
KRASNEVIČIUS Stasys gimė 1891 05 21 Daugpilyje.

KRASAUSKAS Leonidas gimė 1905 01 05 Bačkininkėlių 1911 baigė kadetų m-lą, 1915 - Oranienbaumo karo m-lą.
dvare, Pakuonio vls., Kauno aps. 1920 baigė žydų g-jos 6 kla Rusijos kariuomenėje tarnavo 54 Sibiro pulke jaun. karinin
ses, 1924 - Kauno aukštesn. komercijos m-lą. Nuo 1924 stu ku, vėliau kuopos vado padejeju. Dalyvavo I pasaul. karo ko
dijavo LU, nuo 1925 Kauno žydų vid. m-los mokytojas. 1932 vose prie Varšuvos ir Liublino, buvo sužeistas. Grįžus į Lietu
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstinin vą 1919 06 18 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
kų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karinin 2 pėst. pulko 5 kuopos jaun. karininku. 1919 06 18 - 10 15
kų atsargą. 1933 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1933– dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919
35 neetatinis teismo kandidatas prie Panevėžio apygardos teismo. 10 15 - 1920 01 01 - su bermontininkais. 1919 10 18 su
1935 10 - 1940 11 dirbo advokatu Šakiuose. 1939 09 08 teiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 01 15 atleistas iš kariuo
pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą menės kaip Latvijos pilietis.
1940 11 – 1941 06 dirbo Sedos apyl. liaudies teisėju, 1941– Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ir Šv.
44 - LSSR Liaudies komisarų tarybos įgaliotinio padėjejas, vėliau Stanislavo 3 laipsnio ordinais.
įgaliotinis Čkalove, Rusijoje. 1944–59 LSSR Aukščiausiosios LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 241.
Tarybos Prezidiumo Juridinio skyriaus vedėjas Maskvoje ir Vil

niuje. Nuo 1945 08 VU Teisės f-to Civilinės teisės ir proceso KRASNICKAS Antanas † AUDRONIS Antanas.
katedros, Vilniaus juridinės m-los, Tarybinių darbuotojų kursų
dėstytojas. Mirė 1959 06 07 Vilniuje. KRASNICKAS Juozas gimė 1906 01 01 Varanausko k., Mi
LCVA, F. 391, ap. 7, b. 2859; . 631, ap. 7. b. 7362; MLTE, t. 2, p. roslavo vls., Alytaus aps. Baige Alytaus g-ją. 1929 11 pašauk
f
201; LKKAS archyvas tas į karinę tarnybą įstojo į Karo mokyklą. 1930 11 30 ją bai
gus (V asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis
KRASAUSKAS Marijonas 1919 05 25 mobilizuotas į Lie ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
tuvos kariuomenę ir kaip karininkas paskirtas į Ukmergės ko Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
mendantūrą, 09 10 paleistas atsargon prie Kauno m. komen nanto. Nuo 1937 03 10 pasienio policijos Trakų baro 3 ra
dantūros. 1920 04 16 pačiam prašant iš kariuomenės paleis jono vachmistras. 1938 08 01 baigė policijos m-lą (XXII lai
tas į karininkų atsargą, 1937 11 23 - į dimisija da). Nuo 1939 10 01 Stasylų pasienio rajono (Vilniaus ba
LKKAS archyvas. ras) v-ko pavaduotojas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą

K.
K
Krasnickas Juozas
Krašinskas Augustas
1940 09 01 paskirtas Vilniaus viešosios milicijos vachmistru.
1940 10 05 iš pareigų atleistas.
LCVA, F. 401, ap. 1, b. 496, 1. 14; LKKAS archyvas. Karo valdininkų kursus karininko laipsniui įgyti. 1927 02 16
suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1930 10 18
KRASNICKAS Stasys + KROSNIŪNAS Stasys. paskirtas Ginklavimo valdybos iždininku-raštvedžiu. 1930
11 23 pakeltas į kapitonus. Nuo 1935 07 01 artilerijos dirb
KRASNOPIOROVAS Vasilijus. 1 baltagudžių pulko kari tuvių ūkio v-kas. 1936 11 23 pakeltas į majorus. 1936–38
ninkas. Nuo 1919 02 09 atleistas iš kariuomenės. studijavo VDU Ekonomikos f-te. 1938 11 01 paskirtas Gin
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 243. klavimo v-bos ginklų dirbtuvių Kaune ūkio dalies vedėju. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka
KRASNOPOLSKIS Povilas gimė 1888 06 23 Vilniuje. riuomenę 1940 10 24 iš kariuomenės atleistas.
1905 baigė Sankt Peterburgo 2 kadetų m-lą, 1908 - Kon Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lie
stantino karo m-lą. Rusijos kariuomenėje tarnavo 43 artilerijos tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
brigadoje jaun. karininku, baterijos raštvedžiu, Autobataliono Žmona - Valerija Ivanovskaja, įdukra - Leokadija (1928).
vadu, šarvuotų auto ir tankų armijos v-ku. Dalyvavo I pasaul. LCVA, F. 930. ap. 5, b. 1360; ap. 8. b. 213, 738, 1. 256.
karo kovose su vokiečiais ir austrais, šešis kartus sužeistas. Nuo
1916 kapitonas, 1917 pakeltas į papulkininkius, 1918 – į pul KRAUCEVIČIUS Eugenijus gimė 1899 02 12 Seredžiuje,
kininkus. Tarnaudamas Rusijos savanorių armijoje kovojo su Kauno aps. 1917 baigė realinę m-lą Mogiliove, studijavo
bolševikais. Grįžus į Lietuvą 1921 02 06 mobilizuotas į Lietu
vos kariuomenę, paskirtas Autobataliono mokomosios kuopos
karininku. 1921 06 13 kaip netinkantis tarnybai iš kariuome
nės atleistas.

nio, Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio ordinais su kardais ir kaspinu,
Šv. Georgijaus kryžiumi.
Žmona – Lidija Dunon-Mackevičaitė, duktė – Marijona
(1912).
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 240.

f
KRAŠINSKAS Augustas gimė 1897 07 15 Antalaušių k.,

Balninkų vls., Utenos aps. Mokėsi Ukmergės -loje, 1936 bugė
m
g-ją Kaune. 1912–16 dirbo pas advokatą Ukmergėje, 1916–

19- Balninkų liaudies m-loje. 191905–1920 04 Atskirojo
pėstininkų bataliono (nuo 1919 12 10 - 8 pést. pulkas) Uk
mergėje raštvedys. 1920 03 05 suteiktas karo valdininko laips
nis, perkeltas į Kauną 1 lengvosios baterijos ūkio dalies v-ku,
1925 11 20 - į Karo technikos Tiekimo skyrių. 1926 baigė Kraucevičius Eugenijus

Politechnikos li-te. 1918 06 15-12 20 dirbo mechaniku ka burge, 1915 - automokyklą. Rusijos kariuomenės pulkinin
riniame lėktuvų f-ke Taganroge, Rusijoje. 1919 Novočerkas kas. 1920 grįžo į Lietuvą. 1920 07 20 mobilizuotas į Lietuvos
ke baige aviacijos kursus, 191905 24 – 1920 05 01 tarnavo kariuomenę, paskirtas Autobataliono mokomosios komandos
Rusijos kariuomenės 1 aviaparko 1 eskadrilėje mechaniku ir oro v-ku. 1920 08 25 perkeltas į Gen. kariuomenės štabą, paskir
žvalgu. Grįžus į Lietuvą nuo 1920 06 15 tarnavo Lietuvos ka tas citi šarvuoto traukinio „Gediminas“ vado pareigas. 1920
riuomenės Aviacijos dalies dirbtuvėse laisvai samdomu specia 09 10 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais
listu, nuo 07 05 - oro žvalgu, nuo 09 01 - jaun. inžinieriumi prie Marcinkonių, Kėdainių. 1920 09 01 suteiktas inžinerijos
mechaniku. 1920 dalyvavo nepriklausomybės kovose su len pulkininko leitenanto laipsnis. 1921 08 01 paskirtas Šarvuo
kais. 1920 10 02 suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. 1920 tų traukinių pulko vadu. 1924 01 23 paskirtas eiti Šarvuočių
11 21 - 1921 03 01 eskadriles technikos karininkas, 1921 rinktinės vado parcigas. 1925 05 15 pakeltas į artilerijos pul
03 01 paskirtas 2 oro eskadrilės karo lakūnu. 1922 08 01 su kininkus. 1925 11 20 pačiam prašant paleistas į artilerijos ka
teiktas karo lakūno vardas. 1923 09 01 paskirtas 2 oro eskad rininkų atsargą. Dirbo fizinio lavininimo mokytoju, reiškėsi
rilės vado padejeju, 11 07 - 1 oro eskadrilės vadu, 12 01 pa spaudoje, vertėsi komercine veikla. Antrosios sovietinės oku
keltas į vyr. leitenantus. 1927 01 31 pačiam prašant atleistas iš pacijos metu užverbuotas NKVD (agento slap. Jurgelis).
eskadrilės vado pareigų, paliekant eskadrilėje karo lakūnu. 1927 LCVA, F. 930, p. 5. 6. 1361a, 1462a.; LYA, F. K-1. ap. 3, b. 439. I. 239.
02 16 pakeltas ข่į aviacijos kapitonus. 1932 1001 paskirtas mo
komosios eskadriles technikos karininku, 1936 02 16-mo
kymo vyr. instruktoriumi. 1936 04 09 pakeltas į majorus. Karo
aviacijoje skraidė 1522 val. 1938 04 14 pačiam prašant pa
leistas į aviacijos karininkų atsargą. Antrosios sovietinės okupa
cijos metu 1946 04 12 suimtas Kaune. 1940 06 14 Karo tri
bunolo nuteistas 7 metams lagerio ir 5 metams tremties. Išvežtas
į Uchtižemlagą Komijoje. 1947 08 17 žuvo lageryje.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ gar
bės ženklu (1932).
laisty
Žmona - Natalija, sūnūs - Georgijus (1930), Dmitrijus
(1932).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 244.
Kraucevičius Jonas (g. 1919)
KRAUCEVIČIUS Jonas gimė 1883 08 18 Sprakšių vnk.,

Šiaulių aps. Baige Panevėžio realinės m-los 6 klases, 1905 – KRAUCEVIČIUS Jonas gimė 1919 02 12 Graboko vnk.,
Vilniaus karo mokyklą, 1911 - gimnastikos m-lą Sankt Peter Minsko gub., Baltgudijoje. 1919 su tėvais grįžo į Lietuva, gy
veno Gegobrastų k., Pumpėnų vls., Panevėžio aps. 1938 bai
ge Panevėžio berniukų g-ją, studijavo VDU Technologijos f
to Mechanikos skyriuje. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV
tas, bet paleistas į karininkų atsargą. LŠS narys. 1941 Birželio
sukilimo Kaune dalyvis.
KRAUCEVIČIUS (KRAVCEVIČIUS) Juozas gimė 1879

03 31 Sprakšių k., Linkuvos vls., Šiaulių aps. 1896 baigė mo
kytojų seminariją ir išlaikė realinės m-los egzaminus. Studijavo
Sankt Peterburgo politechnikos in-te. 1898 savanoriu įstojo į
BG
Rusijos kariuomenę, paskirtas 113 pést. pulką. 1901 08 05
į
baigė Vilniaus karo m-lą, suteiktas paporučikio laipsnis, paskirtas

į 179 Ust Dvinsko pulką. 1901 10 26 pakeltas į poručikus,
paskirtas 2 bataliono adjutantu. Prasidėjus Rusijos–Japonijos
karui su 36 pėst. Oriolo pulku dalyvavo kautynėse prie Muk
dano, Mandžūrijoje. Nuo 1906 02 17 vėl 179 Ust Dvinsko
pulko kuopos vadas. Nuo 1908 09 20 žvalgų komandos va
das. 1909 09 20 pakeltas į štabskapitonas. 1913 baige Gen.
Kraucevičius Jonas (g. 1883) štabo Oro laivyno skyriaus aviacijos karininkų m-lą, paskirtas

kariuomenėje – Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanislavo 2 ir
3 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais su kardais ir kaspi K
nu, Šv. Anos 4 laipsnio ordinu su įrašu „Už drąsą“.
Žmona - Nadiežda Laškievič, duktė – Emilija Vrubliauskic
nė (1929).
LKKAS archyvas.
KRAUČENKA Aleksas gime 1915. 1937 09 pašauktas į ka

rinç tarnybą įstojo į Karo mokyklą. 1938 09 27 ją baigus (XIII
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1939 Tauragės
aps. policijos vachmistras. 1941–44 Tauragės aps. Naumies
čio policijos punkto v-kas.
LKKAS archyvas.
Kraucevičius Juozas
pulko 17 aviacijos eskadrilės vadu. 1914 08 20 sužeistas. At

liko 60 kovinių skrydžių. Už kovinius nuopelnus 1915 06 18
pakeltas į papulkininkius. 1915 10 25 paskirtas Šiaurės vaka
rų fronto 5 aviacijos diviziono vadu, 1916 12 11 pakeltas į
pulkininkus ir 12 20 paskirtas šio fronto aviacijos inspektoriu
mi. Po bolševikų perversmo iš kariuomenės pasitraukė, trum
.
pai mokytojavo Kaukaze. 1917 12 savanoriu įstojo į Denikino
baltagvardiečių armiją, paskirtas aviacijos inspektoriumi ir avia
cijos bazės v-ku. 191901 24 Denikino įsakymu pakeltas į ge
nerolus majorus. Bolševikams sutriuškinus Denikino armiją grįžo
Kraujalis Alfonsas
į Lietuvą. 1920 06 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas karininku į Aviacijos dalį, o 07 10 eiti Aviacijos dalies
vado pareigas. 1920 09 01 suteiktas inžinerijos generolo leite KRAUJALIS Alfonsas gimė 1914 Stirnių vnk., Molėtų vls.,
nanto laipsnis, 1921 05 29 patvirtintas Oro laivyno vadu. Per Utenos aps. 1933 baigė Utenos g-ją. 1934 09 15 baigus Ka
trumpą laiką pertvarkė Lietuvos aviaciją, sėkmingai dalyvavu ro mokyklą (IX asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite
sią nepriklausomybės kovose su lenkais, pats skraidė į frontą. nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1935
1921 05 29 – 1922 02 11 ėjo kariuomenės vado pareigas. 08 01 priimtas ir 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn.
1927 01 27 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų at karininkų kursus, priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas 7 pėst.
sargą. Nuo 1929 dirbo Čekoslovakijos „Škoda“ firmos atstovu pulko 1 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1936 10 18 baige
Lietuvoje, kur gyveno iki 1942. Artėjant frontui vėl išvyko į ugniagesių instruktorių kursus, paskirtas pulko ugniagesių
Čekoslovakiją, kur 1945 05 12 Prahoje suimtas, uždarytas į komandos v-ko padėjėju. 1937 08 11 baige automobilininkų
Nova Vekos filtracijos stovyklą, paskui išgabentas į Dresdeną, kursus prie Autorinktinės. 1938 11 25 paskirtas Tauragės įgu
vėliau į Vieną, nuo 1945 06 15 buvo lageryje. 1945 09 28 los ugniagesių komandos v-ku. 1939 06 13 pakeltas į leitenan
paleistas ir mobilizuotas į RA 1 atsargos diviziją, iš kurios 12 12 tus ir 06 26 perkeltas į ryšių kuopą būrio vadu. 1940 02 20
paleistas grįžo į Lietuvą, įsidarbino Vyr. mėsos pramonės v-bo paskirtas 2 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1940
je inžinieriumi. 1946 03 02 NKVD suimtas Kaune, kalintas 06 19 baigė ginklų rūšių karininkų kursus (VII laida). Sovie
ir žiauriai tardytas Kaune bei Vilniuje. 1946 08 20 LSSR VRM tų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuo
Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. menę 1940 10 17 iš kariuomenės atleistas.
1947 01 17 išvežtas į Karlagą, vėliau Pesčianlagą, Karagandos sr. LCVA, f. 930, ap. 3, b. 1362; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
Paleistas 1954 11 22, grįžo į Kauną. Mirė 1964 03 04 Kau
ne, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 1990 03 20 LR Aukščiau KRAUJALIS Antanas (slap. Siaubünas) gimė 1928 10 28
siojo Teismo reabilituotas. Kaniūkų k., Skudutiškio vls., Utenos aps. 1946 baigė Alan
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1922), tos prog-ją. 1947 dirbo Kaniūkų k. klubo-skaityklos vedėju.
Čekoslovakijos Baltojo liūto 3 laipsnio ordinu su kardais (1926), 1946–48 partizanų ryšininkas. 1948 įstojo į Vytauto apy
Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929); Rusijos gardos Liūto rinktinės M. Urbono (slap. Liepa) partizanų būrį.
Lietuvos kariuomenos karininkai 207

šauktas atlikti karinę tarnybą. 1932 09 15 baigus Karo mo
kyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1932 įstojo
į VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1934 dirbo Karo bu
tų v-boje, 1936 - Kauno m. savivaldybėje, 1938 - Vyr. staty
bos inspekcijoje darbų vykdytoju. Baige VDU. 1939 02 15
pakeltas į ats. leitenantus. 1944 dirbo akcinės bendrovės „Sta
tyba“ darbų vykdytoju.
Žmona - Marcelé, sūnūs - Eduardas (1943), Zenonas (1945).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1462a; ap. 7. b. 5246; f. 631, ap. 7. b. 10844.
Kraujalis Antanas
1950 rudenį perėjo į naujai sukurtą Liūto rinktinės Vyčio būrį,

1951 rudenį paskirtas Žėručio r. štabo v-ku. Veikė Skudutiš
kio, Pakalnių apylinkėse. Nuo 1954 metų kovojo vienas. 1960
persikėlė į Papiškių k., Utenos r. 1965 03 17 KGB kariuome
nės vykdomos operacijos, kuriai vadovavo KGB mjr. Nach
manas Dušanskis, metu svainio A. Pinkevičiaus name įrengta
me bunkeryje žuvo (nusišovė) prieš tai sunaikinęs dokumentus.
Kūną išveže į Uteną, atpažinimo aktą pasirašė KGB jaun. Itn.
M. Misiukonis, palaidojimo vieta nežinoma. 1997 12 17 pri
pažintas kariu savanoriu, 1998 06 10 suteiktas vyr. leitenan Kraunaitis Izidorius Eduardas
to laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1998, po mir
ties). KRAUNAITIS Izidorius Eduardas gimė 1899 09 25 No
Žmona - Janina Snukiškytė (1935), sūnus – Antanas (1956). vosiolkos k., Širvintų vls., Vilniaus aps. Baigė Vilniaus g-jos 6
LNKT. p. 321-322; LKKAS archyvas. klases. 1919 03 18 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 2
raitelių eskadroną. Dalyvavo visose eskadrono kautynėse su bol
KRAUJELIS Eduardas gimė 191005 27 Žagarų k., Alan ševikais ir bermontininkais. Už sumanumą ir gerą vadovavi
tos vls., Utenos aps. 1931 baigė Utenos g-ją. 1931 10 pa mą žvalgų skyriui suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis, už drąsą
apdovanotas 1 laipsnio kryžiumi „Už tėvynę“. 1920 10 17
baigus Karo mokyklą (III laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir
paskirtas į 1 raitelių pulką. 1920 10–12 kovojo su lenkais prie
Širvintų ir Giedraičių. 1923 01 09–22 dalyvavo Klaipėdos
krašto išvadavime, sukilėlių eskadrono jaun. karininkas (slap.
Kriaušat). 1924 01 01 pakeltas į kavalerijos vyr. leitenantus.
1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kur
sus (IV laida). 1926 08 09 baigė Sen Syro karo m-lą Prancū
zijoje. 1927 02 16 pakeltas į kapitonus. 1927 08 02 baigė
Somiūro aukštesn. kavalerijos karininkų m-lą Prancūzijoje.
1929 05 30 – 09 19 atliko kavalerijos stažuotę Čekoslovaki
joje. 1932 02 13 pakeltas į majorus. 1933 02 01 paskirtas
Lietuvos kariuomenės kavalerijos štabo v-ku, 1934 06 25 - 2
ulonų pulko vadu. 1935 05 01 pasiųstas į Prancūziją scudi
juoti aukštąjį karo mokslą. 1936 02 16 pakeltas į pulkininkus
leitenantus. 1937 08 28 baigė Prancūzijos gen. štabo ak
Kraujelis Eduardas miją, suteiktos gen. štabo karininko teises, paskirtas Kavaleri

jos štabo v-ku. 1938 02 16 pakeltas į gen. štabo pulkininkus. 11 17 perkeltas į 4 kuopą jaun. karininku. 1924 09 15 pa
1938 kavalerijos lektorius Vytauto Didžiojo karininkų kursų keltas į vyr. leitenantus. 1926 02 04 iš kariuomenės paleistas. K
Gen. štabo skyriuje. Parengė „Kavalerijos vadovėlį“ (1934), Žmona - Liudvika Svoglinaitė.
kavalerijos mokymo programą, su kitais – Kavalerijos statutą. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 246.
1939 04 04 paskirtas 1 husarų pulko vadu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 06 27 paskirtas kavalerijos inspekto
riumi. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20 paskirtas
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos štabo v-ku. 1940 pab. nele
galiai pasitraukė į Vokietiją. Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo
į Lietuvą, 1941 08 paskirtas Policijos departamento pagalbi
nės policijos referentu, 09 29 – savisaugos referentu. 1941
09 15 su LAF vadovybės nariais pasirašė memorandumą
A. Hitleriui. 1941 10 24 - 1942 09 30 LSD Vilniaus apy
gardos vadas. LLA Vilniaus apygardos narys (slap. Mongirdas),
LLA spaudai rašė karines apžvalgas iš frontų. 1944 artėjant
Rytų frontui pasitraukė į Vokietiją, dirbo vokiečių žvalgybos
m-lose Rytų Prūsijoje, rengė LLA narius partizaninei veiklai.
1949 emigravo į JAV, gyveno Niujorke. 1950–55 LVS „Ra
move“ Niujorko skyriaus narys, pirmininkas, garbės p-kas. Mirė
1964 06 30 Andes, Niujorko valstijoje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), Vytauto Di
džiojo 3 laipsnio (1938), DLK Gedimino 4 laipsnio (1928) Kregždė Jurgis
ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928),
Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929), Klaipėdos išva
davimo bronzos medaliais, skautų Lelijos ordinu (1933). KREGŽDĖ Jurgis gimė 1905 03 03 Lyglaukių k., Biržų vls.
Žmona - Sofija Makarskaitė (1905–1995), duktė – Aldona ir aps. 1925 baigė Biržų g-ją, 1930 - VDU Teisių f-tą.
Irena Jonynienė (1928). 1930 09 pašauktas į karinę tarnybą. 1931 10 29 baigus Ka
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 311, 738, 1. 33; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. ro mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite
3: LKA, t. 18, p. 57, 69; LKKAS archyvas. nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932–
36 Šiaulių m. teismo valdininkas. 1936 11 23 pakeltas į ats.
leitenantus. 1939 09 23 mobilizuotas į Rokiškio aps. komen
dantūrą. 1937-40 Rokiškio apyl. teismo teisėjas. LŠS narys,
Rokiškio 1 šaulių būrio vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Sevurallagą, Garių r., Sverd
lovsko sr. 1942 10 03 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas mirti, 1942 11 21 sušaudytas. Žmona 1941 ištremta
į Kamenis prie Obės, Altajaus kr.
Žmona - Olga Stuinaitė (1917–1948).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1462a; ap. 7, b. 7390; F. 631, ap.7, b. 1506,
1. 3; LGG, t. 1, p. 450.
KREGŽDĖ Kostas gimė Zizonių k., Biržų aps. 1937 11 23

kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje,
Kraupas Steponas suteiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1944
išėjo partizanauti. 1944 10 26 su partizanų būriu iš Biržų ka
KRAUPAS Steponas (Stepas) gimė 1900 09 08 Rygoje, Lat lėjimo išlaisvino 48 kalinius. Vyčio apygardos Pilėnų tėvonijos
vijoje. Mokėsi lietuvių „Žiburio“ draugijos prog-joje. 1918 bai Vytenio būrio vadas, Pilėnų tėvonijos štabo v-kas (slap. Hit
geJaroslavlio kadetų m-klą. 1919 įstojo į Lietuvos kariuome leris, Piršlys, Sausis, Ūsorius). 1953 žuvo. 2000 02 28 pripa
nę, dirbo KAM Artilerijos skyriaus raštininku. 1919 12 16 žintas kariu savanoriu, 2000 03 07 suteiktas vyr. leitenanto
baigė Karo mokyklą (II laida) puskarininkio laipsniu su teise laipsnis (po mirties).
įgyti karininko laipsnį daliniuose, paskirtas į I pėst. pulką 2 LKA, 1. 10, p. 32; t. 16, p. 106; LKKAS archyvas.
kuopos, nuo 1920 07 05 - 8 kuopos jaun. karininku. 1920

10 15 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1920 07 10 - KREGŽDĖ Mykolas (Mikas) gimė 1902 10 06 Bobėnų k.,
12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 Nemunėlio Radviliškio vls., Biržų aps. 1925 baigė Biržų g-jų,

štabc. 1921 10 19 įstojo į Karo mokykla, 1923 10 15 ja bai
gus (V laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskir
tas 7 pest. pulko 7 kuopos jaun. karininku, vėliau 8, 5 kuopų
jaun, karininku. 1928 03 13 perkeltas į 8 pést. pulkaz, paskir
tas 5 kuopos jaun. karininku. 1928 11 23 pakeltas į vyr. lei
tenantus. Nuo 1929 09 06 cjo 2 kulkosvaidžių kuopos vado
parcigas. 1930 03 05 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą
dirbtuvių skaitvedžiu-iždininku. 1933 02 07 įskaitytas ad
į
ministracijos (A) karininkus. 1934 09 11 perkeltas į 4 artile
rijos pulką pulko iždininku. 1935 11 23 pakeltas į kapito
nus. 1938 01 31 perkeltas į 7 pėst. pulką, 1939 09 14 - į
Telšių komendantūrą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
tarnavo Telšių komendantūros raštvedžiu. Likviduojant Lie
tuvos kariuomenç 1940 12 20 atleistas. Karo pab. pasitraukė
į Vokietiją. Aktyviai dalyvavo lictuviškojoje veikloje. Mirė 1960
10 22 Pineberge, Vokietijoje.
Kregždė Mykolas
Žmona - Monika Vainorytė (1906), sūnus – Vytautas
(1929-1999).
įstojo į VDU Teisių f-tą, 1930 išklausė Teisių skyriaus kursą. LCVA, F. 930, ap. 8, b. 737, 921: LKKAS archyvas.
1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pės
tininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka KREIVYS Vladas gimė 1908 09 13 Kreivių k., Deltuvos vls.,
rininkų atsargą. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Ukmergės aps. 1930 baigė Ukmergės g-ją. 1930 11 pašauk
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 7418. tas į karinę tarnybą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
KREIVYS Liūdas gimė 1898 08 28 Kretingoje. Mokėsi Plun paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1932 tarnavo
gės g-joje, baigė g-ją Kaune. Lietuvos kariuomenėje tarnybą Trakų aps. policijoje.
pradėjo 1920 11 17 raštininku Elektrotechnikos bataliono Žmona - Ona Zaikaitė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 868.
Kremenskas Adolfas
KREMENSKAS Adolfas gimė 1918 07 03 Linkuvoje, Šiau

lių aps. Baige Linkuvos g-ją. 1938 įstojo į VDU Technologi
jos f-ro Mechanikos skyrių. 1939 pašauktas į karinę tarnybę.
1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), del politi
nių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į kari
ninkų atsargų. LŠS VII rinktinės narys. 1941 deste matemati
ką Linkuvos g-joje. Studijuodamas dirbo inžinieriumi „Lino"
f-ko Pamūšyje statyboje. 1945-46 „Lino“ f-ko Šiauliuose vyr.
Kreivys Liūdas su žmona Monika
inžinierius – direktoriaus pavaduotojas, 1946 baige KU, dir
bo u-to Šiluminių variklių katedros vyr. laborantu, vėliau Fi 4 pėst, pulko ūkio dalį. 1924 01 12 pačiam prašant paleistas
zinės chemijos katedros asistentu. į atsargą. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laiko K
LCVA, . 561, ap. 2, b. 1034, 1. 20; LKKAS archyvas. mam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. lei
f
tenanto laipsnis.
KREMERIS Albertas gimė 1917 03 02 Gudinės k., Igliškė Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1937).
lių vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės g-ją, 1936 – LCVA, S. 930, ap. 5, b. 1462a, 1. 138; LKKAS archyvas.
mokytojų seminariją. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir KRIAUČIONIS Mečys gimė 1909 1001 Viskėnų k., Pa
.
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1937 mokytojavo kalnių vls., Utenos aps. Baigė Utenos g-ją. 1930 11 04 pa
Virbalio prad. m-loje. Vokiečių okupacijos metais nuo 1943 09 šauktas karinę tarnybą, paskirtas į Pionierių batalioną, vėliau
į
tarnavo 14 savisaugos batalione. Savanoriu įstojo ir 1944 09 26 į 3 artilerijos pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI
paskirtas į LKDĮ (buv. TAR) štabo informacijos skyrių asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
LKKAS archyvas paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Baigė VDU Cheminės
technologijos f-tą, dirbo Kauno mielių f-ke inžinieriumi tech
KRIAUČELIŪNAS Bronius 1939 09 18 baigė Karo mo nologu. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Kana
kyklą (XIV asp. laida), suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto dą, gyveno Monrealyje. Mirė 1959.
laipsnis ir paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. 1941 stu Žmona Liucija Bledytė (1910–1998), sūnus – Algirdas
dijavo VDU Filosofijos f-to Filologijos skyriuje. (1940-1993), dukros - Milda Bartusevičienė (1941), Lai
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 569; LKKAS archyvas. ma Komisoraitienė (1942).
Kriaučialiūnas Jonas
KRIAUČIALIŪNAS Jonas gimė 1909 11 10 Karklupe Kriaučiūnas Jonas (g. 1884)

nų k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. 1930 baigė Marijampolės
g-ją. Tarnavo valdininku Kariuomenės teismo prokuratūroje.
1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas ar KRIAUČIŪNAS Jonasgimė 1884 10 23 Valakų k., Daujė
nų vls., Biržų aps. Mokesi Daujėnų, Pumpenų liaudies m-lose,
tilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos ka
rininkų atsargą. Nuo 1938 09 22 LŠS I Kauno rinktinės baige Alytaus g-jos 4 klases. Nuo 1917 09 20 karo valdinin
VI. Putvinskio šaulių kuopos narys. kas Rusijos kariuomenėje. 1919 07 20 mobilizuotas į Lietu
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu vos kariuomenę, paskirtas karo valdininkuį Sedos komendantū
(1938). rą (Mažeikių aps.). 1919 09 20 – 12 21 dalyvavo nepriklauso
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1623. mybės kovose su bermontininkais prie Tirkšlių. Nuo 1920
04 01 ūkio vedėjas, vėliau raštvedys. 1923 08 02 perkeltas į
KRIAUČIONIS Ignas gimė 1896 09 14 Margavonių vnk., 6 pést. pulką 8 kuopos jaun. karininku. 1924 01 13 paskirtas
Utenos saps. Baige prog-ją. 1919 10 17 mobilizuotas į Lietu pulko iždininku. 1926 09 13 perkeltas į Kariuomenės inten
vos kariuomenę, paskirtas karo valdininku į Kauno batalioną dantūrą Maisto ir pašaro skyriaus raštvedžiu, 1104 - į 4 pėst.
(nuo 1919 12 01 - 7 pest. pulkas), tarnavo iždininku, mai pulką maisto tiekėju. 1927 02 05 išlaikė egzaminus prie
tinimo valdininku, teismo raštvedžiu. 1923 12 31 perkeltas į Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų, 02 16 suteiktas

administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1930 10 23 pa
skirtas pulko krautuvės vedėju. 1931 01 01 pagal karininkų
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1936 04 28
perkeltas į l artilerijos pulką ir paskirtas pulko iždininku. 1937
10 11 pakeltas į kapitonus ir pačiam prašant dėl amžiaus pa
leistas į dimisiją.
Žmona - Ona Mitkaitė (1895), sūnūs - Jonas (1915), Juo
zas (1919), Vytautas (1926), dukros - Birutė Genovaitė
(1927), Ona Meilutė (1937).
LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 251.
Kriaučiūnas Jonas (g. 1912)
perkeltas į Karo butų v-bą Projektavimo skyriaus inžinieriumi

konstruktoriumi. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų
1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. Karo pab. pasitraukė į
Vakarus, Mire 1988 02 05 Vastere, Švedijoje.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1370, 3181: ap. 8, b. 873: LKKAS archyvas
Kriaučiūnas Jonas (g. 1911)
KRIAUČIŪNAS Jonas gimė 1911 12 24 Gedvainių k., Meš

kuičių vls., Šiaulių aps. 1932 08 22 pašauktas į karinę tarny
bą tarnavo 1 pėst. pulke. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą
(XVI laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir pa
skirtas 6 pést. pulko Klaipėdoje 1 kuopos būrio vadu. Nuo
1936 11 01 ūkio būrio vadas. 1937 10 07 pakeltas į leite
nantus. 1938 03 01 paskirtas 3 kuopos vyr. karininku. 1939
01 27 baigė 4 mėn. autokursus prie Karo technikos v-bos.
1939 05 22 perkeltas į 8 pėst. pulką ir nuo 07 01 paskirtas Kriaučiūnas Jonas (g. 1915)
ryšių kuopos būrio vadu. 1939 09 15 perkeltas į III pest. divi
zijos štabą ūkio v-ko žinion autopriemonių v-ku. 1940 03 16
paskirtas Šiaulių igulos karininkų ramovės v-ku. 1940 08 10 KRIAUČIŪNAS Jonas gimė 1915 06 14 Daujėnuose, Pa
žuvo autokatastrofoje. svalio vls., Biržų aps. 1933 baigė Panevėžio berniukų g-ją,
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1372; ap. 8, b. 311, 740, I. 203. 1938 - VDU Matematikos f-to Fizikos-chemijos skyrių. 1939
09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas ginkla
KRIAUČIŪNAS Jonas gimė 1912 10 06 Degenių vnk., Va vimo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ginklavimo ka
doklių vls., Panevėžio aps. Baigęs g-ją mokėsi VDU Techni rininkų atsargą. 1944-46 mokytojavo Švékšnos ir Klaipėdos
kos f-to Statybos skyriuje. 1935 07 01 pašauktas į karinę tar g-jose. 1946–48 dirbo Radviliškio stiklo f-ke. 1948–67 Che
nybą paskirtas prižiūrėti Kupiškio kareivinių statybą. 1936 mijos ir cheminės technologijos in-to mokslinis bendradarbis,
09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp laida) suteiktas inžineri polimerinių ir kombinuotųjų dangų sektoriaus vadovas,
jos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos kari daktaras (chemijos m. kand., 1955), 1967–76 dėstė VU, do
ninkų atsargą. 1936 09 24 priimtas į Karo technikos valdybą centas (19 Mirė 1994 03 26 Vilniuje.
Tiekimo skyriaus aprūpinimo dalies skairvedžiu. 1937 09 06 LCVA, f. 631, ap.7. b. 12089; LKKAS archyvas

K
K
Kriaučiūnas Mečislovas
Kriaučiūnas Stasys
KRIAUČIŪNAS Mečislovas gimė 1914 01 20 Marijam
polėje. 1935 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, įstojo į
VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1938 09 27 baigus Karo mo jarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
kyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto teistas 8 metams lagerio. 1942 09 28 žuvo lageryje.
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 12 14 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lie
1
su pagyrimu baigė VDU. Dirbo advokatu Kauno apygardos tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
teisme. 1943 03 16 vokiečių suimtas ir su inteligentų grupe Žmona – Veronika Mykolaitytė (1909–2000, susituokė
išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą (kalinio Nr. 21258). 1931), duktė – Laimutė Regina Juškevičienė (1932).
1945 02 27 prasidėjus lagerio evakuacijai balandžio pab. iš LGG, t. 1, p. 451; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
kalinių kolonos pabėgo ir slapstydamasis 1945 07 16 grįžo į

Lietuvą. Metus gydėsi Romainių tuberkuliozės sanatorijoje.
Pradėjo mokytojauti Marijampolės Rygiškių Jono g-joje, vė
liau 2 vid. m-los vokiečių k. mokytojas, mokslo dalies vedėjas.
Mirė 1970 10 16 Marijampolėje, palaidotas senosiose miesto
kapinėse. 2003 pripažintas laisvės kovų dalyviu (po mirties),
Žmona – Angelė Vilkaitė (1921–2001, susituokė 1941), sū
nus - Rimantas (1942), duktė – Auksė Baltokienė (1950).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 13525; MLTE, t. 2, p. 213; LKKAS archyvas.
KRIAUČIŪNAS Mečys Vaclovas 1940 10 01 baigė Karo 121

mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laips
nis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas.
KRIAUČIŪNAS Stasys gimė 1905 05 04 Papečkių k., Kau

piškio vls., Vilkaviškio aps. Baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-ją ir Kriauza Augustas
studijavo VDU Technikos f-te. 1927 09 10 priimtas į Karo
mokyklą. 1929 10 06 ją baigus (XI laida) suteiktas artilerijos
leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 artilerijos pulko Kedainiuose 2 KRIAUZA Augustas (Augustinas) gimė 1903 10 01 Pliop
baterijos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laips lių k., Antanavo vls., Marijampolės aps. 1925 baigė Veiverių
nių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 11 21 mokytojų seminariją. Nuo 1923 mokytojavo Vilkijos, Armė
pakeltas į leitenantus. 1933 09 09 baigė Vytauto Didžiojo ka niškių, Čekiškės, Graužėnų, Naumiesčio prad. m-lose. Nuo
rininkų kursų Artilerijos skyrių (V laida). 1936 12 31 pakeltas 1923 0907 LŠS narys, Veliuonos šaulių būrio, vėliau kuopos
kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 vadas. Mokytojaudamas baigė kursus: pedagoginių darbų Ro
į
artilerijos pulko 2 baterijos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuo kiškyje, muzikos Šiauliuose, žemės ūkio Dotnuvoje, kūno kul
menę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos tūros ir sporto Rambyne. 1927 02 16 baigus Karo mokyklą (I
616 lengvosios artilerijos pulko diviziono vadu. 1941 06 14 asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleis
Varenos poligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasno tas į pėstininkų karininkų atsargų. 1931 01 01 pagal Karininkų
Lietuvos
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto, 1933–
44 Raudondvario prad. m-los vedėjas. 1933 06 07 - 07 07
atliko karines pratybas 2 pést. pulke. 1934 03 01 pakeltas
į
ats. leitenantus. 1939 09 18 – 1006 atliko karines pratybas 6
pest. pulke. Antrosios sovietinės okupacijos metais 1944 10 21
suimtas. 1945 01 12 Karo tribunolo nuteistas 10 metų lage
rio ir 5 metams tremties. 1945 03 15 išvežtas į Ustvymlagą
Komijoje, vėliau Gorkio sr., Karagandos sr. Tremtis – Kara
gandos sr. 1959 grįžo į Lietuvą. Neleidus dirbti pedagoginio
darbo, dirbo fabrike Raudondvaryje. Mire 1975 06 02, palai
dotas Raudondvario kapinėse.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1935), Vytauto Di
džiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1932), Lietuvos nepriklau
somybės medaliu (1928).
Žmona – Anelė Pupėnaitė (1904–1995, susituokė 1935),
duktė - Jūratė Rastauskienė (1936), sūnus - Kastytis (1938
1975).
Krygeris Povilas
LCVA, F. 930, ap. 2K, 6. 248; . 561, ap. 2, b. 916, 1. 37: LKKAS archyvas.
f
KRYGERIS Povilas gimė 1898 12 31 Kolmare, Vokietijoje.

Mokėsi aukštesn. realinėje m-loje Vokietijoje. 1914 10 07 -
1917 04 28 tarnavo Vokietijos kariuomenėje eiliniu, vėliau
puskarininkiu. 1917 04 28 baigė karo m-lą Vokietijoje, su
teiktas leitenanto laipsnis, tarnavo iki 1920 10. Atvykęs į Lie
tuvą 1920 11 21 priimtas laisvai samdomu į Artilerijos tieki
mo skyrių minosvaidžių kuopos instruktoriaus padėjeju. 1923
06 21 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į III
pest. divizijos štabą. 1923 12 15 perkeltas į Minosvaidžių ba
talioną 2 kuopos vadu. 1925 04 20 pačiam prašant paleistas
į atsargą, 1937 11 23 - į dimisiją. Dirbo policijos departa
mente ypatingų reikalų valdininku. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą 1940 07 03 atleistas.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931).
Žmona - Julija Valaitytė, sūnus – Mindaugas Germanas.
Krigeris Eduardas
LCVA, F. 930, ap. 8. b. 852.
KRIGERIS (KRYGERIS) Eduardas gimė 1909 10 11 Kui

šių k., Šilavoto vls., Marijampolės aps. Baige Prienų „Žiburio“
g-ją. Pašauktas į karinę tarnybą 1930 09 16 įstojo į Karo mo
kyklos aspirantų kuopą, vėliau perėjo į tikruosius kariūnus.
1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas pesti
ninkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pést. pulką 2
kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1935 01 04 perkeltas į mo
komąją, 09 30 – į 3 kulkosvaidžių kuopą būrio vadu. 1936
12 31 pakeltas į leitenantus. 1937 03 12-05 04 buvo kari
ninkų kulkosvaidininkų kursuose prie Karo m-los. 1937 09 11
baigė sunkiųjų priemonių kursus (IV laida). 1939 03 22 iš
Pagegių perkeltas į Tauragę. Sovietų Sajungai okupuojant Lie
tuvą ejo 7 pest. pulko 4 kuopos vado pareigas. 1940 07 11
perkeltas į 8 pést. pulką. Likviduojant Lietuvos kariuomenę Krikščikas Stasys
šaulių pulko kuopos vadu. 1941 02 25 paleistas iš kariuome
nės dėl repatriacijos į Vokietiją. KRIKŠČIKAS Stasys gimė 1907 05 28 Kilučių k., Biržų vls.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 253; LYA, I. K-8, ap. 2, sang vnt. 3. ir aps. Baigė Biržų g-ją. 1931 10 24 baigus Karo mokyklą (XIII

laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į riaus topografijos dalį, kurią pats organizavo ir jai vadovavo K
2 artilerijos pulką Kėdainiuose. Nuo 1932 09 15 kartu dėstė iki Sovietų Sąjungos okupacijos. 1923 03 17 suteiktas vyr.
karinį parengimą Kėdainių aukštesn. kultūrtechnikos m-loje. leitenanto laipsnis, 05 18 pakeltas į kapitonus. 1925 Berlyne
1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1939 05 23 perkeltas į 4 atstovavo Lietuvai derybose su Vokietija dėl Klaipėdos krašto
artilerijos pulką. 1939 11 23 pakeltas kapitonus. Sovietų Są sienos nustatymo, dalyvavo ją demarkuojant. 1927 08 01 pa
keltas į majorus. 1929 02 01 Vyr. kariuomenės štabo Opera
į
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 artilerijos pulko moko
mosios grupės adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę cijų skyriaus topografijos dalis reorganizuota į Gen. kariuo
1940 09 24 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 menės štabo valdybos Karo topografijos skyrių, 03 01 paskirtas
haubicų artilerijos pulko baterijos vadu. 1941 baigė Aukštuo šio skyriaus v-ku. 1931 06 12 pakeltas į pulkininkus leitenan
sius karininkų kursus Solnečnogorske, Rusijoje. 1942–44 RA tus, 1935 11 23-i pulkininkus. 1939-40 dalyvavo demar
16 lietuviškosios divizijos artilerijos pulko diviziono vadas, šaulių kuojant Lietuvos-Rusijos sieną. Aktyviai bendradarbiavo ka
pulko artilerijos v-kas. 1944 02 13 kartu su 23 buvusiais ne riškoje spaudoje, 1937–38 redagavo Kariuomenės štabo karo
priklausomos Lietuvos kariuomenės karininkais, tarnaujančiais topografijos metraštį, parengė leidinius „Kartografija“ (1931),
RA 16 lietuviškojoje divizijoje, pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Topografijos vadovėlį (1934) ir kt. Tarptautinės geodezijos
kariuomenės karininkus, likusius Lietuvoje, ragindamas neko sąjungos narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
voti su besiartinančia prie Lietuvos RA. 1944-45 50 divizijos duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės at
artilerijos pulko vadas, papulkininkis (1944). Po karo iki 1956 leistas. Paskirtas Kauno aukštesn. technikos m-los direktoriumi,
Veterinarijos akademijos Karinės katedros dėstytojas, nuo 1956 kartu 1940 10 11 priimtas į VDU Statybos f-tą. Vyr. asistentu.
komunistų partijos narys. 1951 baigė Žemės ūkio akademiją, 1940 12 01 Statybos f-to taryba suteikė daktaro laipsnį, nuo
nuo 1956 joje dėstė augalininkystę, daktaras (ž. ū. mokslų kan 1941 03 14 docentas. Mirė 1942 06 16 Kaune.
didatas, 1964), docentas (1967). Dviejų mokslinių knygų ir Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1930), DLK Ge
vadovėlio „Augalininkystė“ (1985) bendraautorius. dimino 3 laipsnio (1939) ir 4 laipsnio (1928) ordinais, Lie
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1937). tuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 853; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; MLTE, t. 10-mečio (1929) medaliais, Suomijos Baltosios rožės 4 laips
2. p. 213; LKKAS archyvas. nio ordinu (1931).
Žmona - Marija Titovaitė (1895–1974 Kanadoje), sūnus
Jurgis (1919, žuvo 1949, partizanas, slap. Rimvydas), duk
ros - Aldona Marija Grigaliūnienė (1922), Laimutė Elvyra
Ranosh (1925).
KRIKŠČIŪNAS Juozas 1937 pašauktas į karinę tarnybą tar

navo 2 inžinerijos bataliono geležinkelio kuopoje. 1938 09 27
baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at
sargą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 13 suim
tas, kalintas Marijampolėje. 1941 išlaisvintas kaip repatrijuo
jantis į Vokietiją.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 874.
Krikščiūnas Antanas KRIKŠČIŪNAS Jurgis gimė 1919 09 14 Samaroje, Rusijo

je. 1921 su tėvais atvyko į Lietuvą, gyveno Ašmintos k., Prie
KRIKŠČIŪNAS Antanas gimė 1891 06 06 Ašmintos k.,
nų vls., nuo 1922- Kaune. 1939 baigė Kauno „Aušros“ ber
Prienų vls., Marijampolės aps. 1902–10 mokėsi Marijampo
niukų g-ją. 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida),
les g-joje, 1911-15 - Maskvos geodezijos in-te. 1915 pašauk dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet pa
tas į Rusijos karinę tarnybą. 1917 09 01 baigė praporščikų
leistas į karininkų atsargą. Įstojo į VDU Statybos f-to Geode
m-lą prie Karo topografijos m-los. Dirbo karo topografu įvai zijos skyrių. Pirmosios sovietinės okupacijos metais pogrindi
riose Rusijos vietose. Tarpininkaujant Lietuvos atstovybei 1921 nes jaunimo organizacijos narys. Kilus Vokietijos SSRS karui
demobilizuotas ir grįžo į Lietuvą. 1921 05 09 mobilizuotas į dalyvavo 1941 Birželio sukilime. Su grupe jaunuolių Aukš
Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į Geležinkelių ba tojoje Panemunėje nuginklavo sovietų priešlėktuvinės apsau
talioną eksploatacines komandos v-ku. Netrukus paskirtas į Už gos sargybą, apsiginklavo patys. Užemę pozicijas ant kalno nuo
ienio reikalų m-jos komisiją sienos su Latvija demarkavimui, Rokų pusės neleido besitraukiančiai sovietų kariuomenei veržtis
1922 10 11 - į Gen. kariuomenės štabo III (Operacijų) sky į Kauną. Iki 1943 studijavo VDU Statybos f-to Geodezijos
skyriuje. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1944
Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1923 12 31 perkeltas
į9 pést. pulką. Sunkiai sirgdamas ir todėl negalėdamas tinka
mai vykdyti kario pareigų 1924 05 08 nusišovė. Palaidotas
Marijampolės senosiosc kapinėse.
Apdovanotas I rūšics laipsnio Vytics kryžiumi (1921).
1
LCVA, f.930, ap. 2K, b. 260; LKKAS archyvas.
Krikščiūnas Jurgis
rudenį suimtas, kalintas Šiauliuose. Po 9 mėn. užverbuotas ir

paleistas iš kalėjimo, negalėdamas atsikratyti enkavedistų per
sekiojimo 1945 pab. įstojo į Dzūkų rinktinės kunigaikščio Vai
doto tėvonijos partizanų gretas. 1946 vasarą Dainavos apy
gardos Mindaugo kuopos vadas (slap. Rimvydas). Veikė Bal
bieriškio–Ūtos rajone, 1947 01 15-16 partizanų vadų suva
žiavime atstovavo Dainavos apygardai. 1947 05 su Juozu
Lukša (slap. Skirmantas) perėjo Lenkijos sieną atkurti nutrū Krikščiūnas Povilas
kusių ryšių su Vakarais. Grįžus 1947 07 paskirtas Dainavos
apygardos štabo žvalgybos ir ryšių, nuo 1948 organizacinio
skyrių v-ku. Per kautynes du kartus sužeistas. 1949 02 16 KRIKŠČIŪNAS Povilas gimė 1898 04 26 Romanov
suteiktas laisvės kovotojo, partizanų kapitono laipsnis. 1949 kos vnk., Pumpėnų vls., Panevėžio aps. Mokėsi Panevėžio
pradž. antrą kartą kirto Lenkijos sieną. Su Vytautu Prabuliu joje. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III laida) suteiktas pes
(slap. Žaibas) sužeistas, persekiotas rusų ir lenkų pasieniečių tininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 12 pést. pulko 5 kuo
prasiveržė į Lenkiją. Iš atminties atkūręs į lenkų saugumo ran pos jaun. karininku. Vėliau tarnavo mokomosios kuopos jaun.
kas patekusią medžiagą, ją perdavė J. Lukšai, kuris su VLIK'. karininku, kupos vadu. 1922 09 25 perkeltas į KAM Cen
nariais parengė ir įteikė JTO memorandumą dėl Lietuvoje vyk trinių įstaigų raštininkų kuopą, paskirtas rūmų komendanto
domo genocido. 1949 12 15 žuvo išduotas Šlynakiemio k., padėjėju. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
Punsko vls. Palaidotas Seinuose. 1950 LLKS Prezidiumo nu karininkų atsargą. Dirbo valdininku Kauno m. administracijoje.
tarimu apdovanotas 1 laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kar 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto
dais, kartu suteikiant Laisvės kovotojo Karžygio garbės vardą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1935 11 23 pakeltas
(po mirties). 1997 12 23 pripažintas kariu savanoriu, 1998 į ats. leitenantus.
05 13 suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties). LCVA, F. 930, ap. 8, b. 219; ap. 5, b. 1462a.
Apdovanotas 1 laipsnio Vyčio kryžiumi.

LKA, t. 17, p. 236-241; LNTK, p. 282–325; LKKAS archyvas. KRIKŠČIŪNAS Stasys gimė 1906 06 08 Jokūbaičių k., Gu
džiūnų vls., Kėdainių aps. 1927 04 30 pradėjo karinę tarny
KRIKŠČIŪNAS Mečislovas gimė 1897 09 16 Šiaulių aps. bą Lietuvos kariuomenėje. Baigė Ryšių bataliono mokomo
Baigė Šiaulių aukštesn. m-lą. I pasaul. karo metu 191605 19 sios kuopos linijų prižiūrėtojų klasę, kariuomenės ugniagesių
savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenės 34 pést. pulką. 1917 instruktorių kursus. Nuo 1936 02 16 liktinis viršila, radijo
07 19 baige karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis, paskir kuopos kuopininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
tas į 150 ats. pulką. 1917 12 29 pakeltas į paporučikius ir 07 07 paskirtas Lietuvos liaudies kariuomenės politinio va
pasiųstas į Lietuvių batalioną Minske. Grįžus į Lietuvą 1919 dovo adjutantu. 1940 07 19 pakeltas į jaun. leitenantus ir
09 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 1 atsar įrašytas į inžinerijos karininkus. Likviduojant Lietuvos kariuo
gos bataliono (nuo 1920 08 01 – 10 pést. pulkas) 1 kuopos menę 1940 10 15 paleistas į atsargą.
jaun. karininku. 1919 10 07 suteiktas pėstininkų vyr. leire Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio (1934) ir Lie
nanto laipsnis, paskirtas 2 kuopos vadu. 1920 dalyvavo ne tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
priklausomybės kovose su lenkais, pateko į nelaisvę, tačiau pa Žmona - Ona Savickaitė.
LKKAS archyvas.
bėgo. 1922 01 06 pakeltas į kapitonus. 1922 01 30 baigė

KRIKŠTAPONIS Eduardas KRIŠTAPONIS Eduardas.
K
Krikštaponis Juozas Krilavičius Vaclovas
KRIKŠTAPONIS (KRIŠTAPONIS) Juozas gimė 1912 tams lagerio ir 5 metams tremties. 1957 09 01 išvežtas į Ozior
03 01 Užulėnio k., Taujėnų vls., Ukmergės aps. Baigė g-ją. lagą, Irkutsko sr., 1961 04 10 - į Dubrovlagą Mordovijoje,
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas pėsti nuo 1972 01 05 tremtyje Jenakijeve,Ukrainoje. Į Lietuvą grįžo
ninkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pést. pulko jaun. 1973, dirbo statybininku Statybos-remonto treste. Mirė 1991
karininku. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. 1938 baigė fi 12 27 Kaune, palaidotas Senavos kapinėse. 2001 04 13 pri
zinio lavinimo instruktorių kursus (VII laida). 1938 08 19 pažintas kariu savanoriu, 2001 05 07 suteiktas kapitono laipsnis
perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. Sovietų Są (po mirties).
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę LKKAS archyvas
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos fizinio
lavinimo instruktoriumi. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA KRYLOVAS Vladimiras 1919 03 21 mobilizuotas į Lietu
pasitraukė. 1941 07 16-07 25 tarnavo lietuvių karių Vil vos kariuomenę ir kaip karininkas paskirtas atsargon prie Kau
niaus įgulos 2 apsaugos pulke. 1941 08 01 priimtas į Kauno no komendantūros. 1919 03 27 laikinai priskirtas prie Kë
komendantūros TDA batalioną 2 kuopos vadu. 1941 08 25 dainių komendantūros. 1919 08 15 grąžintas atsargon prie
perkeltas į LSD 2 PPT batalioną (nuo 1941 10 28 - 2 apsau Kauno komendantūros ir 08 21 kaip ne Lietuvos pilietis at
gos batalionas, nuo 1942 02 15 - 12 batalionas) 2 kuopos leistas iš kariuomenės.
vadu. 1942 09 30 paleistas atsargą iš 252-E bataliono. Nuo LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 254.
į
1943 LLA narys. 1944 įstojo į Vietinę rinktinę, paskirtas Ma

rijampolės karo m-los 6 kuopos vadu. Nuo 1944 08 Ukmer KRYLOVAS Vsevolodas gimė 1896 02 04 Plungėje, Tel
gės aps. 2 LLA rajono (Taujėnų vls. ir iš dalies Deltuvos vls.) šių aps. Baigė Jaroslavo dvasinę seminariją ir Kazanės karo m
vadas. 1944 12 įkūrus Vyčio partizanų apygardą išrinktas apy lą. 1915–16 dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokiečiais Vaka
gardos vadu. 1945 01 12 mūšyje su NKVD kariuomene žu rų fronte. Grįžus Lietuvą 1922 01 04 mobilizuotas į Lie
į
vo Užulėnų miške. Palaidojimo vieta nežinoma. 1997 12 22 tuvos kariuomenę ir paskirtas 9 pest. pulko 9 kuopos jaun.
pripažintas kariu savanoriu, 2002 10 31 LR Prezidento dek karininku. 1922 09 25 kaip neišmokęs lietuvių k. perkeltas
retu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). atsargon prie Kauno komendantūros, 1923 01 18 atleistas iš
Žmona - Kunigunda Sliesorytė. kariuomenės ir išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 255; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKA, t. Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio
10, p. 74; LNTK, p. 264–266, 336; LKKAS archyvas. ordinu, Šv. Anos 3 laipsnio ordinu su kardais ir kaspinu.
Žmona – Lidija, dukros – Tatjana ir Liudmila, sūnus.
KRILAVIČIUS Vaclovas (slap. Vytenis) gimė 192305 15 LCVA, f.930, ap. 2, b. 255.
Vaidžionių k., Žaslių vls., Kaišiadorių aps. Baigęs Kaišiadorių
g-ją studijavo VDU Statybos f-te. Prasidėjus antrajai sovieti KRISNICKAS Petras Miliustinas gimė 1916 06 16 Santa
nei okupacijai įsitraukė į partizaninį judėjimą, įstojo į Didžio kos k., Kalvarijų vls., Marijampolės aps. 1936 baigė Marijam
sios Kovos partizanų rinktinę, buvo būrio vadas, vėliau DKA polės Rygiškių Jono g-ją. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX
3 bataliono vadas. Suteiktas partizanų leitenanto laipsnis. 1947 laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1
01 14 suimtas Pūstakiemiuose, Žaslių vls., kalintas Kaišiado artilerijos pulko būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
ryse, Vilniuje. 1947 06 13 Karo tribunolo nuteistas 25 me tuvą tarnavo 1 artilerijos pulko 3 baterijos ugnies būrio vadu.

Kriščiūnas Antanas
pakeltas į leitenantus, 10 01 paskirtas baterijos vadu. 1936

Krisnickas Petras Miliustinas
06 13 perkeltas į 1 artilerijos pulką Panevėžyje ir 06 21 pa
skirtas mokomosios baterijos vadu. 1939 09 08 pakeltas į ka
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA pitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 arti
29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko lerijos pulko topografu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
ugnies būrio vadu. 1940 11 15 suteiktas leitenanto laipsnis. 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617
1941 06 14 suimtas Pabradės poligone, išvežtas į Norilsko la haubicų artilerijos pulko topografinės žvalgybos baterijos va
gerį, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo du. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių
pasitarimo nuteistas 8 metams lagerio. SSRS AT nutarimu su okupacijos metais Kupiškio g-jos direktoriaus pavaduotojas,
mažinus bausmę 1947 06 26 paleistas, grįžo į Lietuvą. Apsigy dėstė matematiką ir fiziką. 1943 baigė VU. 1944 pasitraukė
veno Alytuje, iki 1986 dirbo Miškų žinyboje buhalteriu. 1956 į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. 1959 baige mechaninės in
Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo reabilituotas. žinerijos specialybę Šiaurės rytų u-te Bostone, iki 1970 dirbo
Žmona- Kazimiera Kadziauskaitė (1927), dukros - Kazimiera Raytheon kompanijoje karinių projektų srityje. Priklausė ALIAS
Žiedavičienė (1951), Vita Eidukevičienė (1956), Rūta Da ir LVS „Ramove“ Bostono skyriui, Šaulių sąjungai. Mirė 1987
niškevičienė (1959). 07 09 Bostone, palaidotas Centerville kapinėse.
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 8192, 1. 31; f. 384, ap. 7, b. 341, 1. 269; LYA, Žmona - Severina Adomonytė (susituokė 1938), sūnus - Al
. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 453; LKKAS archyvas. gimantas.
f
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 112, I. 82; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3;
KRISTOPAVIČIUS Povilas KRIŠTAPAVIČIUS Povilas. LKKAS archyvas
KRIŠČIŪNAITIS Juozas gimė 1904 10 26 Gundiškių k., KRIŠČIŪNAS Boleslovas (slap. Karklas, Klajūnas, Puntu
Šimkaičių vls., Raseinių aps. 1922–28 mokėsi Raseinių g-jo kas) gimė 1926 Žačių k., Meškuičių vls., Šiaulių aps. 1944
je. 1930 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1931 10 29 baigus
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
Nuo 1931 dirbo Varėnos, Šakių, Kelmės, Kazlų Rūdos miš
kų urėdijos girininku.
LKKAS archyvas.
KRIŠČIŪNAS Antanas gimė 1905 04 23 Skučiškės k., Kazlų

Rūdos vls., Marijampolės aps. 1926 baigė Marijampolės Ry
giškių Jono g-ją, studijavo fiziką VDU Matematikos-gamtos
f-te. Baigęs 3 kursus įstojo į Karo mokyklą. 1931 10 24 ją
baigus (XIII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas 3 artilerijos pulko Kaune baterijos jaun. karinin
ku. 1933 03 17 baigė fizinio lavinimo kursus prie Vytauto
Didžiojo karininkų kursų. Nuo 1934 03 17 vyr. karininkas.
1934 09 15 baigė Karo meteorologijos kursus. 1935 07 14 Kriščiūnas Boleslovas

kartu su tėvu organizavo vietinį jaunimą ginkluotai kovai su į pulkininkus leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietu
okupantais. Iki 1950 Kovo tėvūnijos vadas, 1950 сjo ir Ža vą 1940 09 11 paskirtas citi Rascinių karinio v-ko parcigas. K
liosios rinktinės vado pareigas. 1950 11 paskirtas Prisikėlimo Likviduojant Lictuvos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuome
apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadu. Partizanau nės atleistas. Dirbo Kauno vaikų infekcinės ligoninės, vėliau
damas buvo sužeistas. 1950 03 19 žuvo Gulbinų miške, Šiau Kraujo perpylimo stoties ūkio dalies vedėju. 1950 08 25 su
lių aps. 1999 02 17 pripažintas kariu savanoriu, 1999 11 08 imtas, NKVD Karo tribunolo nuteistas 15 metų lagerio. Iš
suteiktas majoro laipsnis (po mirties). vežtas į Angarlagą, Krasnojarsko kr., vėliau į Taišetlagą. 1956
LKKAS archyvas 07 30 amnestuotas, grįžo į Kauną. Dirbo švaros kontoroje.
Mirė 1971 10 25, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1930) ir DLK Ge
bės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) me
daliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ir
Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordinais.
Žmona – Marija Savickaitė (1904–1959, susituokė 1927),
duktė - Sofija (1930).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 257; ap. 8, b. 2. 1. 201, b. 279, 280; LYA,
F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
KRIŠČIŪNAS Jonas gimė 1908 07 29 Pilviškiuose, Vilka

viškio aps. 1924 baigė Pilviškių vid. m-lą. Nuo 1926 mokyto
javo Pilviškiuose. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mokytojavo Karsakiškio
m-loje (Panevėžio aps.). LŠS XII Panevėžio rinktinės šaulys.
Kriščiūnas Jonas (g. 1894)
LKKAS archyvas.
KRIŠČIŪNAS Jonas gimė 1894 10 16 Dvariūkų k., Lin

kuvos vls., Šiaulių aps. 1914 baige Panevėžio mokytojų semi
nariją. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1916 baigė Čiugu
jevo karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas 46
pest. ats. bataliono Odesoje 1 kuopos jaun. karininku, vėliau
žygio kuopos vadu. Perkeltas į 58 pėst. pulką, I pasaul. kare
kovojo Rumunijos fronte, 1917 07 11 sužeistas. 1918 papo
ručikio laipsniu paleistas į atsargą. Grįžus į Lietuvą 1919 04 09
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Kauno m. ko
mendantūrą tarnavo 3 kuopos jaun. karininku, būrio vadu,
etapo skirstymo v-ku. 1919 10 07 suteiktas pėstininkų kapi
tono laipsnis. 1919 10 06 - 1920 01 04 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su bolševikais, 1920 02 06 - 12 01 - su len
kais. 1920 05 27 perkeltas į 3 pést. pulką 3 kuopos vadu,
1921 01 01 – 2 bataliono vadu. 1922 01 30 baigė Aukštuo
sius karininkų kursus (I laida). 1922 07 15 – 1924 06 19
karo ataše padėjėjas Maskvoje, ėjo karo ataše pareigas. 1924
05 17 perkeltas į Gen. kariuomenės štabą Mobilizacijos sky Kriščiūnas Juozas
riaus ataskaitos dalies vedėju. 1925 05 15 pakeltas į majorus.
Baige LU Teisių f-to Ekonomikos skyrių. Nuo 1926 01 01
organizacijos dalies etatų tvarkytojas. 1931 01 01 įrašytas į KRIŠČIŪNAS (KRIKŠČIŪNAS) Juozas gimė 1899 10 29
administracijos (A) karininkus ir paskirtas 1 skyriaus organi Skučiškės k., Antanavo vls., Marijampolės aps. Mokesi Seinų
zacijos dalies vedėju. 1932 07 22 perkeltas į Karo sanitarijos vid. m-loje. 1918 03 baigė pradinių mokyklų mokytojų kur
valdybą mobilizacijos referentu. Nuo 1933 kartu buvo ir Ka sus. Mokytojavo Mustenių kaimo m-loje (Semeliškių vls., Tra
rininkų ramovės šeimininkas. 1938 03 16 perkeltas į Kariuo kų aps.). 191902 19 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę,
menės tiekimo v-bą ūkio skyriaus v-ku. 1938 04 07 pakeltas paskirtas į 6 pést. pulką. Būdamas eilinis 1919–20 dalyvavo
Lietuvos kariuomonos karininkai 279

nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir len g-ią. 1932 09 14 įstojo į VDU Matematikos-gamtos f-to Ma
kais. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pės tematikos skyrių. Pašauktas atlikti karinę tarnybą 1934 09 15
tininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas ll pést. pulką (nuo
11 baigė Karo mokyklą (IX asp. laida), suteiktas artilerijos ats, jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Tçse
į
1923 05 02 – 3 pasienio pulkas) 2, 1923 02 03 – mokomo
sios kuopos jaun. karininku. 1923 12 15 perkeltas į 7 pest. studijas, bet jau VDU Teisių -to Ekonomikos skyriuje. 1936
f
pulką, nuo 1925 01 20 – 2, veliau 3 kulkosvaidžių kuopos 05 28 suimtas, 07 10 Karo lauko teismo nuteistas 8 metams
vyr. karininku. 1926 eksternu baige Vytauto Didžiojo g-ją Klai sunkiųjų darbų kalėjimo už ūkininkus kiršinančių atsišauki
pėdoje. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1929 05 23 – mų platinimą.
09 06 Respublikos Prezidento rūmų adjutantas. 1931 0101 LCVA 1.631, ap. 7. b. 11459.
pagal karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas leitenan
į
to. 1931 baige priešcheminės apsaugos kursus. 1931 03 31
perkeltas į Karo mokyklą inspektoriaus pavaduotoju ir kulkos
vaidininkų dėstytoju. 1931 11 23 pakeltas į kapitonus, 11 28
perkeltas į 5 pėst. pulka 3, vėliau 2 kulkosvaidžių kuopos va
du. 1934 07 10 už dalyvavimą voldemarininkų maište suim
tas, laikytas kalėjime, pažemintas į eilinius ir atleistas iš kariuo
menės. Įstojo į VDU Teisių f-tą, 1938 baige Ekonomikos sky
rių. 1938 03 04 pradėjo dirbti Lietuvos banke Kaune, vėliau
Trakuose. 1939 12 05 Resp. Prezidento aktu grįžintas kari
ninko laipsnis ir įrašytas į pėstininkų karininkų atsargių. Sovie
tų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 12 suimtas, kilus Vo
kietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941 08 26 įstojo į LSD, gen.
Kubiliūno pakeltas į majorus ir paskirtas 5 bataliono vadu, dėl
ligos 1942 04 26 atleistas. 1944 10 pasitraukė į Vokietiją. 1948
08 13 priimtas tarnauti į D. Britanijos kariuomenės pagalbinę
darbo kuopą, 1951 10 11 perėjo į JAV kariuomenės lietuvių
sargybų kuopą, suteiktas leitenanto laipsnis, iki kuopos likvi Kriščiūnas Mecs
davimo 1964 tarnavo Ulerborne, netoli Mainco. Išrinktas į Vo
kietijos krašto lietuvių bendruomenės tarybą, Lietuvos kariuo
menės kūrėjų savanorių sąjungos sekretoriumi. Mire 1976 11 17 KRIŠČIŪNAS Mečys gimė 1911 03 01 Vabalninke, Bir
Maince, palaidotas Mosbacho kapinėse. žų aps. 1934 09 18 įstojo Karo mokyklą. 1936 09 15 ją
į
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Sa baigus (XVIII laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laips
vanorių medaliu (1928), šio medalio liudijimas ir savanorio nis ir paskirtas 7 pest. pulko būrio vadu. 1939 10 19 pakeltas
kūrėjo teisės panaikintos. į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą tarnavo 7
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 259; LKKAS archyvas. pest. pulko 2 bataliono adjutantu. Likviduojant Lietuvos ka
KRIŠČIŪNAS Juozas Bronius gimė 1912 11 01 Šelvių k., zijos 297 šaulių pulko vyresn. adjutantu. Kilus Vokietijos
Vilkaviškio vls. ir aps. 1932 baigė Vilkaviškio J. Basanavičiaus SSRS karui vokiečių paimtas į nelaisvę, laikytas Alytaus belaisvių
stovykloje. 1944 Vietinės rinktinės Šiaulių karo komendan
tūros karininkas. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emig
ravo Kanadą. Mirė 1980 03 25 Toronte, Kanadoje.
į
Žmona - Gabrielė Stenelytė.

LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, 1. 280; LYA, f. K-8. ap. 2; saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
KRIŠČIŪNAS Vytautas gimė 1908 09 21 Pasvalyje. Baigė

Šiaulių vyrų g-ją. 1929 11 04 įstojo į Karo mokyklą. 1930
11 30 ją baigus (V asp. laida) suteiktas ryšių ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1930 pra
dejo studijuoti VDU Technikos f-te. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
Nuo 1933 dirbo Kauno m. savivaldybės Statybos skyriuje.
1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo 1937 LŠS narys.
Kriščiūnas Juozas Bronius 1938 baigė VDU igydamas inžinieriaus statybininko kvalifi

K
Kriščiūnas Vytautas Kriščiūnas Vladas su žmona Jadvyga
kaciją, dirbo Kauno m. savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus jas, I. cjo Panevėžio ir Rokiškio aps. gydytojų pareigas. 1935
v-ku. 1944–48 Lietuvos statybos projektavimo in-to vyr. kon 05 06-0601 tobulinosi karo sanitarijos kursuose. 1935 10 21
struktorius, nuo 1944 12 VDU Statybos f-to dėstytojas. priimtas į 4 pest. pulką, paskirtas 1 bataliono san. karininku, I.
1948 11 - 1951 01 LSSR statybos ministro pavaduotojas. ėjo pulko vyr. san. karininko pareigas. 1939 09 18 perkeltas į
Nuo 1959 komunistų partijos narys. Iki 1960 dirbo Miestų 10 pést. pulką, paskirtas eiti pulko vyr. san. karininko parei
statybos projektavimo in-to vyr. inžinieriumi, kartu dėstė Vil gas. 1939 10 14 grąžintas į 4 pést. pulką. Sovietų Sąjungai
niaus dailės in-te, daktaras (technologijos mokslai; technikos m. okupavus Lietuvą 1940 08 17 iš kariuomenės atleistas, nors
kand., 1957), nuo 1959 VDI katedros vedėjas. Nuo 1960 08 jau 07 12 buvo suimtas. Kalėjo Panevėžyje, vėliau ištremtas į
KPI Vilniaus f-to Statybos katedros vedėjas, docentas (1961), Uzbekiją, nuteistas 5 metams lagerio. Į Lietuvą grįžo 1946,
LSSR nusipelnęs statybininkas (1965). Nuo 1971 Vilniaus dirbo gydytoju Kupiškyje. Po metų su šeima ištremtas į Irkut
inžinerinio statybos in-to Architektūros f-to Pastatų konstruk sko sr. be teisės grįžti į Lietuvą. Po tremties apsigyveno Batu
cijų katedros vedėjas, profesorius (1976). Mirė 1991 02 12 myje, kur 1974 06 07 mirė, ten ir palaidotas.
Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 874; f. 561, ap. 2, b. 1625; LTE, t. 6, p. 189; Žmona – Jadvyga Banytė (1894 – 1971), sūnūs - Vytautas
TLE, t. 2, p. 403; LKKAS archyvas. Mindaugas (1922), Liudas Rimvydas (1928).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 258; LKKAS archyvas
KRIŠČIŪNAS Vladas gimė 1891 07 23 Deveikiškio k., Kre
kenavos vls., Panevėžio aps. 1917 išklausė Medicinos f-to kur KRIŠTAPAVIČIUS (KRISTOPAVIČIUS) Povilas gimė
są Dorpato (Estija) u-te. 1917 05 16 mobilizuotas į Rusijos 1898 06 28 Biržuose. Baige aukštesn. m-lą su sustiprintu mate
kariuomenę, paskirtas Odesos karo apygardos san. gydytoju. I matikos-gamtos mokslų dėstymu. Nuo 1919 08 01 tarnavo
pasaul. karo metu 1917 12 21 pateko į nelaisvę, internuotas Lietuvos kariuomenėje. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV
Austrijoje-Vengrijoje. Grįžus į Lietuvą 1919 07 08 mobilizuotas laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pest.
į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas Sanitarijos skyriaus žinion. pulką. 1923 11 06 perkeltas į Inžinerijos pulką, 1926 01 01 -
1919 07 10 paskirtas Panevėžio bataliono gydytoju, įrašytas į Technikos pulką. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus.
į
karininkų ir gydytojų sąrašus, su batalionu dalyvavo nepriklau 1927 09 03 perkeltas į Pionierių batalioną. 1929 02 09 baigė
somybės kovose 1919 07 10 - 1005 su bolševikais prie Ber Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Inžinerijos skyrių (II
neres, Ilukstės, 1919 1005 – 12 15 - su bermontininkais prie laida) ir 02 23 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo valdybos
Šiaulių ir Meškuičių. 1919 11 01 paskirtas 4 pėst. pulko vyr. Karo topografijosskyrių. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1931
gydytoju. 1920 07 28 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topografijos
kovose lenkų fronte. 1923 03 10-06 07 ėjo I pėst. divizijos, skyrių ir įrašytas į topografijos karininkus. 1932 02 13 pakeltas
1923 1101 - 1924 01 01 - I karo apygardos gydytojo parei į majorus, paskirtas Karo topografijos skyriaus nuotraukų dalies
gas, buvo sveikatos tikrinimo 1 ir 3 pėst. pulkuose komisijų p karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
ku. 1924 išlaikė valst. egzaminus įgydamas gydytojo diplomą. Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA Kauno pesti
1925 03 27 pačiam prašant kaip ats. karo gydytojas paleistas ninkų karo mokyklos topografijos jaun. dėstytoju. 1940 06 30
iš kariuomenės. 1925 11 01 – 1929 08 01 dirbo gydytoju suimtas Raudonojoje armijoje, kalintas Velikije Lukuose, Psko
Raguvos vid. m-loje. 1928 05 07 įskaitytas į sanitarijos kari vo sr., 1941 08 išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.
ninkų atsargą. 1928 03 15 - 1935 11 01 Kupiškio r. gydyto 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10

aviacijos oro žvalgų kursus (I laida), suteiktas oro žvalgo var
das. 1935 06 12 paskirtas mokomosios komandos v-ku. 1935
11 23 pakeltas į kapitonus. 1939 07 08 baigė Aukštosios karo
mokyklos Gen. štabo skyrių (III laida), suteiktos aukštojo karo
mokslo ir gen. štabo karininko teisės, paskirtas II pest. divizijos
štabo 2 skyriaus v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
08 05 iš kariuomenės atleistas. 1944 žuvo Lenkijoje.
Žmona - Joana Bazevičiūtė, sūnus- Vytenis Eduardas (1937).
LCVA, L. 930. ap. 2K, b. 263: ap. 8. b. 311.
Kristapavičius Povilas
metų lagerio. Nuo 1950 12 26 tremtyje Norilske. Į Lietuvą

grįžo 1958.1991 06 27 suteiktas dim. pulkininko laipsnis.
Mire Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse.
Žmona - Bronė Kairaité, sūnus - Simonas Tautvilas (1928).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 736, 1. 81; LGG, t. I. p. 454; LKKAS archyvas. Krišraponis Zigmas
KRIŠTAPONIS Zigmas gimė 1914 08 04 Maršansko m..

m
Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1935 baigė Ukmergės g-ją. 1938

05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas pėstininkų
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pest. pulko 2 sunkiųjų
kulkosvaidžių kuopos minosvaidžių būrio vadu Seredžiuje.
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di
vizijos 259 šaulių pulko minosvaidžių būrio vadu. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 07 31 Vil
niaus atstatymo tarnybos 2 kuopos būrio vadas. Nuo 1942
su LSD i batalionu kovojo Rytų fronte, 1944 03 02 žuvo
netoli Vitebsko.
Apdovanotas Vokiečių kariuomenėje Geležiniu kryžiumi.

LKKAS archyvas.
KRIŠTOPAVIČIUS Aleksandras 1931 10 29 baigė Karo

Krištaponis Eduardas mokyklą (VI asp. laida), suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite
KRIŠTAPONIS (KRIKŠTAPONIS) Eduardas gimė 1906 LKKAS archyvas.
11 18 Kešenavos k., Subačiaus vls., Panevėžio aps. Baige Pa
nevėžio g-jos 6 klases. 1928 09 08 baigus Karo mokyklą (X KRIVICKAS Bronius (slap. Vilnius) gimė 1919 11 17 Per
laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 artile valkų k., Pasvalio vls., Biržų aps. Baige g-ją Biržuose, nuo 1938
rijos pulko 1 haubicų baterijos jaun. karininku. 1931 01 01 studijavo VDU Filosofijos-teologijos f-te. 1944 „Kūrybos“ žur
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. lei nalo redakcijos sekretorius ir Biržų g-jos mokytojas. 1945 įsi
tenanto. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1933 10 09 baigė traukė į partizaninę kovą. Partizanaudamas sukūrė daug eile

gas. Nuo 1927 10 08 Kėdainių aps. policijos vadas. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pa K
keistas į ats. jaun. leitenanto. 1935 11 23 pakeltas į ats. leite
nantus. Nuo 1937 Ukmergės viešosios policijos vadas, nuo
1941 Ukmerges aps. policijos vadas. Karo pab. pasitraukė į Va
karus. Mirė 1963 11 09 Hotingeme, Anglijoje.
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1462a: LKKAS archyvas.
Krivickas Bronius
raščių, sonetų. 1950 07 atkūrus Rytų Lietuvos srities štabą

paskirtas laikr. „Laisvės kova“ redaktoriumi. Nuo 1951 08
VDA Žaliosios rinktinės būrio vadas. 1952 09 21 žuvo Ra
guvos miške, Troškūnų r., palaidotas Putiliškių kapinėse Pane
vėžio r. 1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu, 1998 05 13
suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
LNTK, p. 300-305, 355, 415-416, 632; LKA, 1. 16, p. 31; t. 32, p.
202; t. 33, p. 221; LKKAS archyvas.
Krivickas Kazys Algirdas
KRIVICKAS Kazys Algirdas gimė 1918 03 03 Oranų k.,

Gižų vls., Vilkaviškio aps. 1936 baigė Marijampolės Rygiškių
Jono berniukų g-ją, įstojo į VDU Medicinos f-tą, tais pačiais
metais perėjo į Veterinarijos akademiją. 1939 09 18 baigus
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą.
LCVA, f. 631, ap. 7. b. 14248.
KRIVICKAS Pranas gimė 1904 10 29 Kaunių k.. Biržų vis.

ir aps. Baige Kėdainių mokytojų seminariją. Nuo 1928 01 17
Krivickas Juozas
KRIVICKAS Juozas gimė 1894 07 08 Vismantų k., Radvi

liškio vls., Šiaulių aps. 1917 baigė Šiaulių g-jos 4 klases, mokė
si technikos m-loje. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III laida)
suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis, paskirtas 3 pest. pulko
jaun. karininku. Nuo 1922 06 01 Gen. kariuomenės štabo
žvalgų ir 3 skyriaus komandos v-kas. 1923 12 31 pačiam pra
šant paleistas į atsargą. Nuo 1924 tarnavo Vilkaviškio aps. Ky
bartų pasienio policijos I eilės rajono v-ku, ėjo baro v-ko parei Krivickas Pranas

LŠS III Telšių rinktinės šaulys. 1931 10 29 baigus Karo mo 06 18 Kėdainiuose, palaidotas Anykščiuose. 1995 išleista jo
kyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. Ieitenanto atsiminimų apie sovietinius lagerius ir tremtį knyga „Už ką?".
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsirgą. Mokytoja Žmona - Ona Graižytė (1916–2004).
vo Telšių aps. Nuo 1932 09 01 LŠS 9 Žarėnų būrio šaulys, LGG,. 1, p. 455; LKKAS archyvas.
1932 10 - 1936 11 4 kuopos vadas. Nuo 1936 mokytojavo
Kaune. Nuo 1936 12 LŠS Tvirtovės būrio šaulys. Sovietų Sal
jungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Scvu
rallagĄ, Garių r., Sverdlovsko sr.Šeima 1941 ištremta į Kamenis
'.,
prie Obės, Altajaus kr. 1941 10 28 SSRS NKVD Ypatingojo

pasitarimo nuteistas 10 metų lagerio. 1944 03 21 žuvo la
geryje.
Žmona - Natalija Gintaitė (1906–2003), dukros - Lidija
(1931), Gražina (1939).
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 190; f. 561, ap. 2, b. 1643: LGG, t. I, p. 454.
KRIVOŠEJEVAS Petras nuo 1919 02 09 paskirtas karinin

ku į l baltgudžių pulką. 1919 06 15 iš kariuomenės atleistas.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 264.
LUL
0
Kryžanauskas Povilas
KRYŽANAUSKAS Povilas gimė 1886 05 04 Ukmergėje.

Baigė dvasinę seminariją Kaune. 1921 05 13 paskirtas 11 pest.
pulko kapelionu. 1922 07 04 perkeltas į 2 pést. pulka kape
lionu. 1923 01 20 paskirtas 3 artilerijos pulko įgulos Šančiuose
kapelionu. 1924–26 II pėst. divizijos štabo komandos, 1928–
34 atskirosios Vytauto Didžiojo kuopos kapelionas. Nuo 1936
Šančių įgulos bažnyčios rektorius. 1938 10 03 pačiam pra
šant paleistas iš tarnybos kariuomenėje.
'e
Kryžanauskas Antanas LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 419; ap. 7, b. 2077.
KRYŽANAUSKAS Antanas gimė 1908 07 23 Kaniūkų k.,

Alantos vls., Utenos aps. 1928 baigė Ukmergės mokytojų se
minariją, mokytojavo Anykščiuose. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leite
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Dės
tė karinį parengimą Anykščių m-loje. LŠS narys, būrio vadas.
Nuo 1937 Skudutiškių prad. m-los (Molėtų r.) vedėjas. 1936
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1939 09 atliko karines pra
tybas 11 atsk. pasienio batalione ryšių būrio vadu. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą 1941 01 05 suimtas Utenoje, 1941
06 14 išvežtas į Rešorų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr.
Šeima 1941 ištremta į Južakovą, Troickojės r., Altajaus kr. 1943
01 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 me
tų lagerio be teisės grįžti į Lietuvą. Nuo 1951 01 17 tremtyje Kronkaitis Vaclovas
Pokrovkoje, nuo 1953 - Mamove, Dolgij Mosto r., Krasno
jarsko kr. Paleistas 1957 07 24, į Lietuvą grįžo 1959. Gyve KRONKAITIS Vaclovas gimė 1912 09 28 Juodupėnų k.,
no Kėdainiuose, dirbo darbininku melioracijoje. Mirė 1992
Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. Baigė Vilkaviškio dr. J. Basana
vičiaus g-ją. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) KROTKUS Jonas gimė 1917 01 01 Raukštonių k., Ramy
suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 arti
lerijos pulko 1 baterijos jaun, karininku. 1938 05 12 – 1939
galos vls., Panevėžio aps. Baige g-jos 6 klases ir Kėdainių kul
tūrtechnikos m-lą. 1937 07 07 pašauktas į karinę tarnybą. 1938 K
K
1001 baterijos vyr. karininkas. 1939 10 19 pakeltas į leite 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas artileri
nantus. 1939 rudenį paskirtas į LŠS, Biržų g-joje dėstė karinį jos ats. jaun. Icitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų
parengimą, vadovavo mokinių šaulių būriui. Sovietų Sąjungai atsargą. Nuo 1936 09 24 LŠS narys Kėdainiuose, 1939 11 03
okupavus Lietuvą tarnavo 1 artilerijos pulko i baterijos vyr. įregistruotas šauliu Žemės ūkio m-jos būryje Kaune.
karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 267; f. 561, ap. 2, b. 1624, I. 240-241.
skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artile
rijos pulko baterijos vadu. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į la
gerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1943 05 07 žuvo lageryje.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 112, 1. 111; LGG, t. 1, p. 455; LYA, f. K-8, ap.
2, saug. vnt. 3.
Kručas Mateušas
KRUČAS (KRUČIUS) Mateušas (Matas) gimė 1908 09 13

Sokonyse, Šimonių vls., Rokiškio aps. 1926 baigė Kupiškio
prog-ją, vėliau Šiaulių mokytojų seminariją. 1931 10 29 bai
Krosniūnas Stasys Ksaveras
gusKaro mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsarga.
KROSNIŪNAS (KRASNICKAS) Stasys Ksaveras gimė 1931–35 mokytojavo Pandėlio, Savičiūnų, Panemunio, Ro
1915 04 23 Žeromskų vnk., Miroslavo vls., Alytaus aps. 1932 kiškio aps. prad. m-lose. 1935 08 19 priimtas ir 1936 05 10
baigė Alytausg-ją. 1932 08 22 priimtas į Karo mokyklą. 1934 baigė 10 mėn. karininkų kursus, priimtas į karinę tarnybą, pa
09 15 ją baigus (XVI laida) suteiktas pėstininkų jaun. leite skirtas 9 pėst. pulko Marijampolėje pionierių būrio vadu.
nanto laipsnis ir paskirtas 4 pėst. pulko 1 kulkosvaidžių kuo 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupa
pos būrio vadu. 1935 08 03 baigė karininkų kulkosvaidinin vus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
kų kursus (III laida). 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. 1937 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko
baigus Karo aviacijos m-lą suteiktas II eiles karo lakūno vardas. inžinerinės tarnybos v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
1937 12 31 įskaitytas į aviacijos karininkus ir perkeltas į Karo pasitraukė. 1941-44 mokytojavo Rokiškyje. 1944 Vietinės
aviaciją 2, vėliau 1 eskadrilės karo lakūnu. 1938 09 01 paskir rinktinės kuopos vadas. Siekdamas išvengti tremimo pokario
tas 7 eskadrilės karo lakūnu. 1939 12 31 pakeltas į aviacijos metais pakeitė pavardę, gimimo metus ir vietą. 1945–69 dir
kapitonus, suteiktas I eilės karo lakūno vardas. Sovietų Sąjun bo Kauno žemės ūkio technikume, Melioracijos statybos tres
gai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 te, baldų k-te, kailių f-ke buhalteriu, 1969–87 – MA Ener
10 22 iš kariuomenės atleistas. 1940 suimtas, kalintas Kaune. getikos in-te laborantu. Mirė 1997 03 10 Kaune, palaidotas
Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. Vokiečių okupacijos Karmėlavos kapinėse.
metais Alytaus aps. policijos vadas. Karo pab. pasitraukė į Va Žmona - Eleonora Morkūnaitė (1913), sūnūs - Rimantas
karus, vėliau emigravo įJAV. Mirė 1994 02 16 Pordende,JAV. (1940), Vaidotas (1944), dukra - Judita (1947).
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu LCVA, f. 391, ap. 7, b. 2929; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
(1934). archyvas
Žmona - Irena, dukros - Ramunė, Jūratė, Eglė.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1359, 1387; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; KRUKAS Harris Reincholdas gimė 1909 11 19 Kybartuo
LGG, t. 1, p. 455. se. Baigė vokiečių realinę m-lą. 1931 09 16 pašauktas į karinę

tarnybą, paskirtas į 1 husarų pulką. 1932 09 15 baigė Karo
mokyklą (VII asp. laida), 1932 10 28 suteiktas kavalerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų at
sarg?
LCVA, 1.930, ap. 26. b. 269; LKKAS archyvas.
Krukis Jonas Herbertas
pest. pulką. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida)

pėstininkų karininkų atsargą. 1938-42 studijavo VDU ir Vil
niaus u-te, kartu Vilniuje dirbo amatų m-loje bei buvo J. Šve
do dainų ir šokių ansamblio artistas. 1945 gyveno Klaipėdoje,
Krukauskas Stasys mokytojavo Plikių prad. m-loje. Nuo 1946 Švietimo skyriaus
vedėjas Telšių vls. Nuo 1947 03 dirbo Telšių Žemaitės vid.
m-los fizinio lavinimo, 1950–97 - vokiečių kalbos mokytoju.
KRUKAUSKAS Stasys gimė 1890 04 20 Vabalninke, Bir Mirė 1999 01 18, palaidotas senosiose Telšių kapinėse.
žų aps. 1906 baigė Mintaujos g-ją. 1919 06 23 mobilizuotas Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas Kariuomenės tiekimo sky (1938).
riaus raštvedžiu (karo valdininku). 1920 09 01 perkeltas į Ka Žmona – Jadvyga Pociutė (1927, susituokė 1946), dukros -
riuomenės intendantūrą, nuo 10 16 Pasvalio aps. intendantas, Giedrė Sodeikienė (1950), Audronė Dutovienė (1956).
nuo 1923 09 01 Centrinio prekių sandėlio v-ko padėjėjas. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 272; LKKAS archyvas.
1924 10 01 paskirtas Administracijos skyriaus v-ku. 1927
02 16 suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis, o
08 01 pakeltas į kapitonus. 1928 kartu ir Intendantūros ūkio
v-kas. 1932 02 13 pakeltas į majorus. 1935 paskirtas Maisto
ir pašaro dalies sutarčių vykdytoju. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA
29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų artilerijos pulko mais
to tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941-44 dirbo Malūnų treste Biržuose, nuo 1946 12 31 –
Vyr. autotransporto v-bos Kauno kontoros vyr. buhalteriu,
nuo 1957 11 - Kauno autobusų parko kartotekininku, ve
liau buhalteriu. Mirė 1976 09 20 Kaune, palaidotas Pane
munes kapinėse.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1926),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Marija Gintalaitė (1898–1995), dukros – Elena Pa
valkienė (1921), Aldona Regina Bundzienė (1923-1983).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. Krukis Martynas Albertas
KRUKIS Jonas Herbertas gimė 1918 03 11 Kalnuvėnų k.,

Kalotės vls., Klaipėd s aps. Baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo KRUKIS Martynas Albertas gimė 1913 12 21 Kalnuve
8-ją. 1937 07 07 iš Klaipėdos komendantūros pasiųstas į 5 nų k., Kalotės vls., Klaipėdos aps. Baige Klaipėdos Vytauto
286 lictos kariuomenės karininkai

Didžiojo g-ją. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII lai
da) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 K
pest. pulko 2 kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku, vėliau būrio I
vadu. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai oku

pavus Lietuvą 1940 07 25 perkeltas į 2 pést. pulką 2 kulkos
vaidžių kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuome
nę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259
šaulių pulko mokyklos būrio vadu. 1941 06 14 suimtas, iš
vežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams lagerio.
1947 grįžo į Lietuvą, gyveno Telšiuose. Dirbo Telšių r. svei
katos apsaugos skyriaus Sanitarinės epidemiologinės stoties me
dicinos statistiku, nuo 1949 – epidemiologo padėjėju. 1955
-
baige Telšių Raudonojo kryžiaus 2 metų medicinos kursus,

1958 05 – rentgeno laborantų kursus Vilniuje. Iki 1991 dir
bo rentgenologu. Mirė 1994 05 07 Telšiuose, palaidotas se
nosiose miesto kapinėse.
Krulikas Kazys
Žmona - Genovaitė Baraišytė (1925, susituokė 1949), sū
nus - Sigitas (1961).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 456; LKKAS archyvas, KRULIKAS Kazys gimė 1911 01 11 Antupių k., Gižų vls.,
Vilkaviškio aps. 1929 baigė Vilkaviškio g-ja, 1935 - VDU
Technikos f-to Statybos skyrių. 1936 09 15 baigus Karo mo
kyklą (XI asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1936-37
Kauno aps. savivaldybės viešųjų darbų vedėjas. 1937–38 dirbo
prie Žemaičių plento tiesimo. 1938-41 Marijampolės kelių
rajono v-kas ir LŠS kuopos vadas. 1939 05 23-06 19 atliko
karines pratybas inžinerijos batalione būrio vadu. 1941-44
Susisiekimo m-jos Kelių v-bos kelių ir statybų direkcijos ve
dėjas, tyrinėjimo ir projektavimo direkcijos vedėjas. 1944 pa
sitraukė į Vokietiją. 1945-48 lietuvių pabėgėlių stovyklos
Viurcburge inžinierius, vienas iš Suaugusiujų in-to steigejų,
1946–48 šio in-to vedėjas. 1949 emigravo į JAV, dirbo įvai
riose įstaigose braižytoju, konstruktoriumi. 1952-53 Niujor
Krukonis Vladas ko lietuvių statybos braižytojų kursų vedėjas ir dėstytojas. LŠS
narys. Su kitais įsteigė Amerikos lietuvių inžinierių architektų
sąjungą, 1951 v-bos sekretorius, 1953–54 Niujorko skyriaus
KRUKONIS Vladas gimė 1896 10 14 Alytuje. Mokėsi re sekretorius. Bendradarbiavo lietuviškojoje spaudoje. Mirė 1977
alinėje m-loje Kalugoje, Rusijoje. 1915 08 07 – 1917 11 02 1205 St. Petersburge, JAV.
tarnavo Rusijos kariuomenėje. Baigė Maskvos 4 praporščikų Žmona - Aldona Birutė Sinkevičiūtė (1921), sūnus – Ričar
karo m-lą. Grįžęs į Lietuvą nuo 1919 02 17 Lietuvos kariuo das Kazys (1952).
menėje, paskirtas karininku į l pest. pulką. 1919 1001 per LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 273; ap. 5.b. 3184; f. 561, ap. 2. b. 4263:
keltas į Alytaus komendantūrą. 1919 11 18 suteiktas pėsti LKKAS archyvas
ninkų leitenanto laipsnis. 1920 03 01 pakeltas į vyr. leite
nantus ir perkeltas į 7 pést. pulką. Performuojant 11 atsargos KRŪMINAS (KRŪMINIS) Vilius gimė 1917 02 13 Bit
batalioną į 10 pést. pulką 1920 08 05 perkeltas į jį, o 08 23 - niškių k., Pabiržės vls., Biržų aps. Baige Biržų g-ją. 1938 07 08
atsargon į Kauno komendantūrą. 1920 09 03 dėl silpnos svei iš Biržų komendantūros pasiųstas į 3 pést. pulką. 1939 09 18
katos iš kariuomenės atleistas. 1929-41 dirbo girininku Bai baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pestininkų ats.
sogalos, Kėdainių, Surviliškio–Kėdainių ir Šimonių–Subačiaus jaun. leitenanto laipsnis, paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje.
miškų urėdijose. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 su 1939 11 20 paleistas į pėstininkų karininkų atsarga!.
šeima ištremtas į Barnaulo r., Alytaus kr. 1957 07 29 iš trem
r
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 275.
ties paleistas.
Vedęs, sūnūs - Jonas (1924), Vladas (1927), Vytautas (1937). KRŪMINAS Visvaldas Karolis gimė 1916 08 16 Alkis
LCVA, . 930, ap. 5, b. 1462a; ap.7, b. 334, I. 45; LGG, t. 1, p. 456. kių k., Akmenės vls., Mažeikių aps. 1935 baige g-jų, studijavo
f
Licturos kariuomenes Rarininkai 28

VDU Technikos -to Technologijos skyriuje. Pašauktas atlik
f
ti karinę tarnybą Mažeikių aps. komendantūros pasiųstas į Karo
aviaciją. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida)
suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis, paliktas tikro
joje karinėje tarnyboje aviacijos dirbtuvėse. 1939 09 27 pa
leistas aviacijos karininkų atsargą.
į
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 274; ap. 8, b. 857.
Krutulis Juozas
KRUTULIS Juozas gimė 1899 02 20 Veiveriuose, Marijam

polės aps. 1918 baigė g-jos 5 klases Minske, vėliau Veiverių
mokytojų seminariją, mokytojavo. 1920 11 15 pašauktas į ka
rinę tarnybą. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) su
teiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pėstininkų
pulką 6 kuopos jaun. karininku. 1923 12 31 pačiam prašant
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo VRM policijos
nuovados v-ku, apskrities policijos vadu. Karo pab. pasitraukė
į Vokietiją, 1950 emigravo į JAV, gyveno Bostone. Priklausė
Krumplis Leopoldas
Lietuvos karių veteranų s-gai „Ramovė“, 3 metus buvo p-kas.
Mirė 1967 07 26 Bostone, palaidotas Forest Hills kapinėse.
KRUMPLIS Leopoldas gimė 1911 09 03 Rygoje, Latvijo Žmona – Marija Jumaševaitė (susituokė 1923), duktė – Irena
je. 1929 baigė Linkuvos g-ją. Studijavo VDU Teisių f-to Eko Mickūnienė.
nomijos skyriuje. 1929–35 tarnavo raštininku Karo aviacijo LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 278; LKKAS archyvas.
je. 1935 09 18 iš Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės atvyko į
karinę tarnybą. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. KRUTULIS Povilas gimė 1910 12 03 Prienuose, Marijam
laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleis polės aps. 1932 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1932
tas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1939 LŠS 50 „Lietū 10 12 iš Alytaus komendantūros pasiųstas į pėst. pulką. 1933
kio“ šaulių būrio vado pavaduotojas. 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas gele
; ap. 5, b. 3184. žinkelininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžine
rijos karininkų atsargą. 1933–44 dirbo vyr. eiguliu, girinin
KRUŠINSKAS Antanas gimė 1897 11 24 Girininkų k., Pa ku Pajūrio miškų urėdijoje.
kuonio vls., Kauno aps. Mokėsi M. Yčo g-joje, evakuotoje į Vo LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 278; LKKAS archyvas.
ronežą. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 09 savanoriu įstojo į Lietu

vos kariuomenę. 1920 02 01 pakeltas į karo valdininkus ir pa KRUVELIS Stasys gimė 1901 12 01 Prienlaukio k., Prie
skirtas į KAM kanceliariją raštvedžiu. 1922 10 09 paleistas iš nų vls., Marijampolės aps. Mokėsi g-joje Voroneže, baigė Ma
kariuomenės eiti aukštąjį mokslą. 1928 baige Miškų akademi rijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1920 11 15 pradėjo tarnybą
ją Miunchene, Vokietijoje. 1928 dirbo Miškų departamento Lietuvos kariuomenėje. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV
girininku, 1929-44 – miškų urėdu Marijampolės, Vilkaviš laida) suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Inži
kio, Panevėžio miškų urėdijose. 1937 11 23 kaip buvusiam nerijos pulką. 1924 01 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925
karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas ad 03 09 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo Operacijų skyrių. 1928
ministracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1945-46 dirbo 02 16 pakeltas į kapitonus. 1929 02 01 perkeltas į Vyr. ka
„Pieno centre“ buhalteriu, 1947–51 - Miškų tvarkymo įmo riuomenės štabo Karo topografijos skyrių. 1931 07 15 baigė
nės būrio v-ku. Mirė 1988, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topografijos skyrių, įrašytas
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Vy topografijos karininkų sąrašus. Deste topografiją Karo mokyk
į
tauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1936), Savanorių loje. 1932 12 22 pakeltas į majorus, 1936 02 16 – į pulkinin
medaliu (1928). kus leitenantus. 1939 dalyvavo Lietuvos SSRS sienos demar
Žmona - Ona Kazlauskaitė. kavimo darbuose. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarna
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 280. vo Kariuomenės štabo Karo topografijos skyriaus kartografijos

1933 09 14 įstojo į VDU Teisių f-tą. 1934 09 15 pašauktas
į karinę tarnybą. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII lai K
da) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 11
pest, pulko 1 kulkosvaidžių kuopos automatinių pabūklų bū
rio vadu. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
iš RA pasitraukė. 1941 07 12–25 tarnavo 1 apsaugos pulke.
Formuojant Vietinę rinktinę priimtas į ją Marijampolėje. Pra
sidėjus antrajai sovietinei okupacijai iki 1954 slapstesi. Vėliau
susitvarkęs dokumentus gyveno Molėtuose, Zarasuose, Kau
ne. Mirė 1985 04 16 Garliavoje, palaidotas Prienuose.
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 12: 1.631, ap. 7. b. 2600: LKKAS archyvas.
KRŪVĖLIS Martynas gimė 1886 Pakiauliškio k., Prienų pa

rapijoje. 1910 įšventintas į kunigus. Tarnavo vikaru Liubave,
Kruvelis Stasys
Punske, Rudaminoje. 1922 10 23 paskirtas Seinų komendan
tūros karo kapelionu. 1924 paskirtas organizuoti Žaliosios pa
dalies vedėju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20 rapiją, vėliau tarnavo Žvirgždaičiuose. Nuo 1941 klebonas Vei
iš kariuomenės atleistas. 1941–42 dirbo Geologijos tyrimo in siejuose. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1948 suim
to Topografinės direkcijos v-ku. Karo pab. pasitraukė į Vaka tas ir ištremtas į Šiaurę, kur 1954 05 16 žuvo.
rus, 1949 emigravo įJAV.Nuo 1956 gyveno Čikagoje, iki 1975 LKKAS archyvas
dirbo civiliu tarnautoju JAV Carps of Engineers. Mirė 1976
10 23 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.
Žmona - Aleksandra Elena Gudaliauskaitė (1910–1987, su
situokė 1932), duktė - Aldona Rukuižienė (1933).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 295, 1. 42; LKKAS archyvas.
Kubelskis Oskaras
KUBELSKIS Oskaras gimė 1888 11 28 Kaune. Mokėsi vo

kiečių m-loje, baigė g-jos 4 klases Kaune. Nuo 1911 tarnavo
Rusijos kariuomenėje. 1914 baige Irkutsko karo m-lą, ginklų
technikos spec. 1914–15 tarnavo Kauno tvirtovės artilerijo
je, 1915-18 - 54 atsk. artilerijos batalione. 1919 01 06 sa
Krūvelis Juozas vanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pest. pulko
ginklų dirbtuvių prižiūrėtoju. 191906 12 perkeltas į 2 atsar
gos batalioną, 1920 03 16 - į Artilerijos skyrių Centrinio ar
KRŪVELIS Juozas gimė 1911 05 20 Prienlaukio k., Prie tilerijos sandėlio ginklų dirbtuvių prižiūrėtoju, 1921 07 01
nų vls., Marijampolės aps. 1933 baige Prienų „Žiburio“ g-ją. paskirtas dirbtuvių vedėju. 1924 01 01 perkeltas į Centrines

kariuomenės dirbtuves citi vedėjo padejejo pareigas, 1925
04 01 paskirtas ginklų skyriaus vedėju. Išlaikius prie Aukštul
jų karininkų DLK Vytauto kursų egzaminus karininko laips
niui įgyti 1928 02 16 suteiktas administracijos (B) vyr. leite
nanto laipsnis. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1930 06 23
perkeltas į Artilerijos dirbtuves ginklų skyriaus vedėju. 1934
09 10 paskirtas Artilerijos dirbtuvių dujokaukių skyriaus ve
deju. 1937 11 23 pačiam prašant paleistas į ginklavimo kari
ninkų atsargą, 1940 02 29 – į dimisiją.
bés (1928) medaliais.
Žmona - Marijona Poderytė, duktė – Elena Agota (1920).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 281: ap. 5. b. 1393; ap. 8, b. 99.
Kubiliūnas Juozas
KUBILIŪNAS Juozas gimė 1909 12 02 Kaniūkų k., Už

palių vls., Utenos aps. Baige Rokiškio g-ją. 1930 11 04 pa
šauktas į karinę tarnybą. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą
(XIV laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir pa
skirtas į I pést. pulką. 1934 06 16 baigė Karo technikos pio
nierių kursus (I laida). 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. Nuo
1937 04 11 ėjo kuopos vado pareigas, 1939 07 31 paskirtas
2 kuopos vadu. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sa
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
šaulių pulko šaulių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS ka
rui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių
Kubertavičius Simanas Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulką. Formuojant Vietinę rinkti
nę 1944 ėjo Ukmergės komendanto padėjejo pareigas, vėliau
Karo m-los Marijampolėje kuopos vadas. 1944 pab. pasitrau
KUBERTAVIČIUS Simanas (Simonas) gimė 1908 Dauk kė į Vokietiją, 1948 emigravo į JAV. Mirė 1980 Klivlende.
šių k., Padovinio vls., Marijampolės aps. 1927 baigė Mari LCVA, F. 930, ap. 8, b. 574; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
jampolės Rygiškių Jono g-ją. 1927 09 10 įstojo į Karo mo
kyklą. 1929 10 06 ją baigus (XI laida) suteiktas leitenanto laips KUBILIŪNAS Petras gimė 1894 05 16 Totoriškių dvare,
nis ir paskirtas 2 ulonų pulko 3 eskadrono jaun. karininku. Skapiškio vls., Rokiškio aps. Mokėsi Rygos realineje g-joje. 1914
Sunkiai susirgo (galvos smegenų navikas), po sėkmingos ope baigė Vilniaus karo m-lą. I pasaul. karo metu tarnavo Rusijos
racijos Karo ligoninėje 1930 grįžo į pulką. 1931 01 01 pagal kariuomenės latvių pulke, pasižymėjo drąsa, pakeltas į kapitonus.
Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. Grįžus į Lietuvą 1919 08 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
leitenanto. 1932 atsinaujinus ligai gydytas ligoninėje. 1935 menę ir paskirtas 3 pest. pulko bataliono vadu. 1919 08 29–
06 21 paleistas į dimisiją. Mirė 1936 07 17. 12 20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1919
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). 10 07 suteiktas pėstininkų majoro laipsnis. 1919 11 14 per
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 282; LKKAS archyvas. keltas į 4 pėst. pulką vado padėjėju. 191911 14 remiantis naujai
pateiktomis žiniomis laipsnis pakeistas į pulkininko leitenan
KUBILEVIČIUS Antanas gimė 1910. 1932 09 15 baigus to. 1919 12 21 paskirtas KAM II rūšies karininku ypatingiems
Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. reikalams. 1920 02 01 paskirtas eiti 1 pasienio pulko vado pa
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. reigas ir 1921 05 30 patvirtintas pulko vadu. 1923 05 18 pa
1939 02 15 pakeltas į ats. leitenantus. 1941–42 Vilniaus apy keltas į pulkininkus. 1924 01 23 paskirtas Tankų bataliono
linkės teismo raštvedys, vėliau sekretorius. 1943–44 Kauno vadu, o 03 13 – eiti Autobataliono vado pareigas. 1925 07 15
apygardos teismo kandidatas. baige Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį sky
1CVA, F. 930, ap. 7, b. 5246. rių (V laida), 09 22 pasiųstas į Čekoslovakijos generalinio šta

1915 tarnavo Rusijos kariuomenėje, baigė Maskvos 2 praporš
čikų m-lą. 1915-16 atskirojo, vėliau 319 Budiono pulko jaun.
karininkas, kuopos vadas. Dalyvavo I pasaul. karo mūšiuose Vo K
K
lynėjc, Bukovinoje, Rumunijoje, du kartussužeistas. Nuo 1917

Vitebsko 1 atsk. lietuvių bataliono ūkio dalies v-kas. 1917 pa
keltas į štabskapitonus, 1918 09 28 – į kapitonus. Grįžęs į Lie
tuva 1919 06 08 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskir
tas karininkui KAM Žvalgybos skyrių. 1919 07 15 perkeltas
į Karo mokyklą kuopos vadu, vėliau ūkio dalies v-ku, dėstyto
ju. 1919 10 18 suteiktas majoro laipsnis. 1920 01 19 paskir
tas Šakių m. ir aps. karo komendantu, nuo 1920 04 08 ejo
Marijampolės aps. karo komendanto pareigas. 1923 08 08 per
keltas į I pèst. divizijos štabą raštvedžiu, 11 15- į Gen. kariuo
menės štabą 2 skyriaus vyr. adjutantu, nuo 1924 01 10 - į
Susisiekimo skyrių, 02 23 – į 3 pést. pulką mokomosios kuo
pos vadu. 1924 07 23 pačiam prašant paleistas į atsargą.
Kubiliūnas Petras
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio,
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais.
Žmona - Sofija.
bo akademiją. Baigus mokslus 1927 08 31 paskirtas Vyr. ka LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1399; ap. 8, b. 194.
riuomenės štabo valdybos v-ku. 1928 01 25 suteiktos gen. štabo
karininko teisės. 1929 02 19 paskirtas Vyr. kariuomenės šta KUBILIUS Juozas gimė 1889 09 19 Šilavoto k., Liudvina
bo v-ku. 1929 11 23 pakeltas į generolus leitenantus. Už da vo vls., Marijampolės aps. 1908 baigė Marijampolės vyrų g
lyvavimą 1934 06 07 voldemarininkų maište 07 15 Karo lauko jos 6 klases. 1914–18 tarnavo Rusijos kariuomenėje. Baige
teismo sprendimu nuteistas kalėti atimant kario vardą ir laips Maskvos Aleksejaus karo m-lą. Grįžus į Lietuvą 1919 02 11
nį. 1937 Prezidento malonės aktu iš kalėjimo paleistas, gyveno mobilizuotas įį Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku at
savo dvare Padauguvyje, Šiaulių aps. Sovietų Sąjungai okupa sargon prie Kauno m. komendantūros. 191903 03 perkeltas
vus Lietuvą 1940 07 31 suimtas, kalintas Kauno kalėjime. Ki į Atskirajį batalioną, 1006 - į Panevėžio batalioną (nuo 1919
lus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941 08 13 paskirtas 1101 – 4 pest. pulkas) 1 raitelių žvalgų komandos v-ku. 1919
Kaune įkurtos Generalinių tarėjų institucijos vadovu – pirmuo 10 19 – 12 02 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolše
ju generaliniu tarėju, kuriuo buvo per visą vokiečių okupaciją. vikais, 1919 1202 - 1920 01 02-su bermontininkais, 1920
Laviravo tarp griežtų vokiečių okupacinės valdžios reikalavi 0105 - 04 23 – su lenkais. 1920 11 19 suteiktas pėstininkų
mų ir atkaklaus lietuvių pasipriešinimo. 1944 pab. pasitraukė vyr. leitenanto laipsnis. 1922 05 01 pakeltas į kapitonus. 1923
į Vokietiją, gyveno Šlezvigo-Holšteino provincijoje anglų zo paskirtas ūkio kuopos vadu. 1924 07 23 pačiam prašant pa
noje. 1945 12 SSRS kontržvalgybos ir LSSR NKVD operaty leistas į atsargą. 1924–38 dirbo girininku Panevėžio, Kazlų
vinės grupės pagrobtas ir atgabentas į Maskvą. 1946 07 25 Rūdos, Sasnavos miškų urėdijose. Mirė 1938 05 06.
SSRS Aukščiausiojo teismo karinės kolegijos nuteistas mirti. 1946 LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 286; LKKAS archyvas.
08 22 sušaudycas Maskvoje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1929), DLK Gedi KUBILIUS Juozas gimė 1910 Armoniškių k., Liudvina
mino 2 laipsnio (1928) ir Šaulių žvaigždės (1932) ordinais, vo vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos Lačple g-ją. 1928 11 06 iš Vilkaviškio aps. komendantūros atvyko į
sio 3 laipsnio ordinu (1923), Latvijos išsivadavimo karo 10 5 pėst. pulką. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. lai
mečio medaliu (1929), Belgijos Leopoldo 3 laipsnio ordinu da) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pes
(1931), Čekoslovakijos Baltojo liūto 2 laipsnio ordinu su kar tininkų karininkų atsargą. Nuo 1930 07 01 LŠS kuopos va
dais (1931), Prancūzijos Garbės legiono 3 laipsnio ordinu das. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
(1933), Švedijos Kalavijo 2 laipsnio ordinu (1933); Rusijos pakeistas į ats.. jaun. leitenanto.
kariuomenėje – Šv. Anos ir Šv. Stanislavo ordinais, Šv. Geor LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 287.
gijaus kryžiumi.
Žmona - Irena Liormantaitė (susituokė 1920), duktė - Irena KUBILIUS Juras gimė 1890 04 27 Grumšlių k., Smilgių vls.,
Aldona (1921), sūnus - Edmundas Algirdas (1923). Biržų aps. 1911 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Moky
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 221; LKKAS archyvas. tojavo Plunges ir Pašupių (Šiaulių aps.) prad. m-lose. 1914 mo
bilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Maskvos Aleksejaus karo
KUBILIUS Antanas gimė 1894 02 05 Paryžės sodžiuje, Su m-lą. Dalyvavo I pasaul. karo kovose. Nuo 191801 mokytojavo
bačiaus vls., Panevėžio aps. Eksternu baigė g-ją Charkove. Nuo Maskvoje. 1918 rudenį grįžo į Lietuvą, mokytojavo Panevėžyje.

1919 06 23 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 11 19 - pulkininkus. 1917 12 07 – 1918 03 28 tarnavo
į
KAM kanceliariją. 1919 11 18 suteiktas pėstininkų kapitono Smolensko lietuvių atsk. bataliono vadu. 1918 05 01 grįžo į
laipsnis, 1920 10 08 patvirtintas kanceliarijos v-ku. 1921 Lietuvą. 1918 11 23 Apsaugos m-jos įsakymu Nr. 1 paskirtas
04 16- 1923 12 31 ejo ir Karo tarybos sekretoriaus pareigas. Apsaugos m-jos štabo v-ku, 1918 12 04 – apsaugos v-ko pa
1923 12 01 pakeltas majorus. 1924 01 23 paskirtas KAM déjeju. 1918 12 24 priskirtas prie 2 pėst. pulko. 1919 01 06
į
Ūkio ir finansų v-bos kanceliarijos v-ku. 1926 01 01 – 1930 paskirtas Tauragės srities apsaugos v-ku, 05 18 - Ukmergės
07 31 tarnavo Tiekimo v-bos kanceliarijos v-ku. 1927 05 27 bataliono vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolše
baigė LU Teisių f-to Teisių skyrių. 1927 08 01 pakeltas į pul vikais prie Salako, Turmanto, Daugpilio. 1919 11 18 suteik
kininkus leitenantus. 1930 07 31 pačiam prašant paleistas į tas generolo leitenanto laipsnis. 1919 12 11 atšauktas į Gen.
pėstininkų karininkų atsargą. 1930–33 Šiaulių m. ir aps. V kariuomenės štabą, paskirtas Rikiuotės skyriaus v-ku. Nuo
kas. 1933–36 Kauno apygardos teismo vyresn. notaras. 1936– 1920 07 10 kartu ėjo Vietinės kariuomenės brigados vado
38 Klaipėdos krašto gubernatorius ir Valstybės Tarybos na pareigas. 1921 02 25 patvirtintas Rikiuotės skyriaus v-ku.
rys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 26 atleistas. 1921 09 07 paskirtas I rūšies ypatingų reikalų karininku prie
1941 06 14 suimtas, ištremtas į Sevurallagą, Garių r., Sverd kariuomenės vado, 1922 05 11 – vyriausiuoju šaulių instruk
lovsko sr. Šeima 1941 ištremta į Južakovą, Trojickojės r., Alta toriumi, o 11 22 grąžintas į ankstesnes pareigas. 1923 09 15
jaus kr. 1942 10 14 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu paskirtas laikinai eiti III pest. divizijos vado, 10 15 - kariuo
teistas mirti, 1942 11 04 sušaudytas Sverdlovske. menės inspektoriaus, 1924 01 23 - ypatingų reikalų karinin
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1927), Vy ko prie KA ministro, 1925 09 01 - Gen. kariuomenės štabo
tauto Didžiojo 4 laipsnio (1933), DLK Gedimino 3 laipsnio v-bos v-ko pareigas. 1926 08 13 pakeltas į generolus ir pa
(1930), „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 1 laipsnio (1937) čiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno
ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Kaune, 1926–34 Kalinių globos draugijos centro v-bos p
Žmona - Valerija Indriūnaitė (1900–1966), sūnus - Jurgis kas. Mirė 1961 03 29, palaidotas Kalvarijos kapinėse.
(1926-1966). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), Šaulių žvaigž
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 285; LGG, t. 1, p. 459. des (1931) ordinais, Savanorių medaliu (1928), Latvijos Tri
jų žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1932), Latvijos išsivadavimo
karo 10-mečio medaliu (1929); Rusijos kariuomenėje - Šv. Sta
nislavo 2 laipsnio ir Šv. Anos 2 laipsnio su kardais, Šv. Stanis
lavo 3 laipsnio, Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Vladimiro 3 laipsnio
su kardais ir kaspinu, Šv. Anos 4 laipsnio „Už narsumą“ ordi
nais.
KUBILIUS Kazys gimė 1897 04 19 Pagiriuose, Ukmer

gės aps. Baige agronomijos vid. m-lą. 1919 01 07 savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenės 4 pėst. pulko 5 kuopos ūkio da
lį. 1919 01 08 – 1920 04 23 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1920 01 01
pakeltas į karo valdininkus. 1921 02 25 perkeltas į Gen. ka
riuomenės štabo Karo mokslo skyrių ginklų prižiūrėtoju, iż
dininko padėjėju. 1921 10 24 paskirtas į Aukštuosius kari
ninkų kursus. 1922 10 09 paleistas iš kariuomenės kaip rei
Kubilius Jurgis kalingas URM. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui,
laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats.
jaun. leitenanto laipsnis. Mirė 1939 03 07.
KUBILIUS Jurgis gimė 1875 03 28 Armoniškių k., Liud Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Sava
vinavo vls., Marijampolės aps. 1894 baigė Marijampolės g norių medaliu (1929).
jos 6 klases. Nuo 1900 tarnavo Rusijos kariuomenėje 88, vė LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1357; LKKAS archyvas.
liau 102 pést. pulke. 1902 09 01 baigė Vilniaus karo m-lą,
paskirtas į 101 pest. Permės pulką. 1904 09 17 – 1905 04 12 KUBILIUS Povilas gimė 1895 08 05 Kupiškyje. 1917 baige
dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, vėliau kovojo I pasaul. kare: Vladimiro g-ją Rusijoje, buvo Vladimiro m. lietuvių tremtinių
1914 – Rytų Prūsijoje, 1915 - Suvalkijoje ir Vilniaus guber k-to sekretorius. Nuo 1919 06 04 Lietuvos kariuomenėje tar
nijoje, 1916 - Galicijoje, 1917 – Rumunijoje. Ėjo pulko ad navo valdininku Atskirajame Ukmergės batalione, nuo 12 10 -
jutanto, kuopos, bataliono, pulko vado pareigas. 1914 0901 8 pėst. pulke. 1920 12 04 pakeltas į karo valdininkus. 1925
pakeltas į kapitonus, 1915 12 27 – į papulkininkius, 1916 10 20 pačiam prašant paleistas į atsargą. Studijavo LU Teisių
riuomenės intendantūrą Batakių sandėlio v-ku. 1923 04 21
dėl ligos paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 K
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats, vyr. leitenanto laipsnis
pakeistas ats. leitenanto. 1938 01 08 paleistas į dimisiją.
į
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 283; ap. 8, b. 75, 83.
Kubilius Povilas
f-te. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam

karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. leitenan
to laipsnis. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 suimtas,
kalintas Panevėžyje, nuteistas 2 metams, išvežtas į lagerį. Kubilius Viktoras
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 283; LGG, t. 1, p. 459.
KUBILIUS Viktoras gimė 1916 05 14 Zovodoje, Puns

ko vls., Seinų aps. 1936 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g
ją. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas ar
tilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 artilerijos pulko
1 baterijos būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK 615 artilerijos pulko mokyklos ugnies būrio vadu.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941-44 stu
dijavo VDU Technologijos f-te ir dirbo darbo inspektoriumi.
1944 pasitraukė į Vokietiją. 1945 dėstė matematika Zelin
genštato, 1946-49 – Šeinfeldo lietuviškojoje g-joje. 1949
emigravo į JAV. Iki 1959 dirbo cukraus f-ke Bostone. 1956
Šiaurė rytų u-te Bostone įgijo mechanikos inžinerijos ir įmo
nių administravimo bakalauro laipsnį, 1961 – magistro. 1960
71 Masačusetso technologijos in-to Kembridže instrumentų
laboratorijos, 1971-81 Kembridžo Charles Stark Draper la
Kubilius Protenas Jonas boratorijos projektų inžinierius. Amerikos inžinierių sąjungos,
ALIAS Bostono skyriaus (1980 v-bos p-kas), nuo 1952 Lie
tuvos karių veteranų sąjungos „Ramove“ (1960 Bostono sky
KUBILIUS Protenas Jonas gimė 1886 10 16 Suvalkuose. riaus v-bos p-kas) narys. 1981-84 JAV LB Bostono apygar
1912 baigė Kazanės u-to Teisės f-tą. 19150901 - 1920 01 01 dos v-bos vicepirmininkas.
tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1916 baigė Maskvos Aleksejaus LCVA, f. 930, ap. 7, b. 7606, 7610; LYA, F. K-8, saug. vnt. 3; LKKAS
karo m-lą. I pasaul. kare 1916–17 kovojo Rygos fronte. 1920 archyvas.
tarnavo 1 latvių bataliono jaun. karininku, kovojo su bolševi
kais Sibire. Grįžus į Lietuvą 1920 10 16 mobilizuotas į Lietu KUBILIUS Vincas gimė 1906 08 24 Armoniškių k., Liud
vos kariuomenę, paskirtas Atsargos bataliono 2 kuopos jaun. vinavo vls., Marijampolės aps. 1925 baige Marijampolės g-ją.
karininku. 1920 10 25 suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto Nuo 1928 09 01 LU Medicinos f-to studentas, priimtas Karo
laipsnis ir perkeltas į 11 Vilniaus pėst. pulką 3 kuopos jaun. sanitarijos stipendininku. Nuo 1932 1101 paskirtas Krašto
karininku, 1922 06 20 - į Kariuomenės teismą, 10 15 - į Ka apsaugos m-jos stipendininku. 1931 baigė karininko laipsniui

Kubilius Vincas Kučaitis Juozas
įgyti kursą prie Karo mokyklos. 1933 10 25 baigė VDU Me darbus. 1958 lankant ištremto tėvo kapą Taišete suimtas,
dicinos f-tą. 1934 02 01 paskirtas į 2 pést. pulką jaun. sani tardytas, bet paleistas. 1958 grįžo į Biržus, teismo sprendimu
tarijos karininku. 1934 03 01 suteiktas sanitarijos jaun. leite grąžinta Kučinsko pavardė. 1959 įsidarbino Pandėlio g-joje,
nanto laipsnis. 1934 10 27 perkeltas į Karo ligoninę jaun. or vėliau persikėlė į Suvainiškį. Mirė 1983 03 24, palaidotas
dinatoriumi. 1935 04 18 pakeltas į leitenantus. 1937 05 19 - Taručių kapinėse prie Suvainiškio, Rokiškio r. 1998 09 11
09 15 Karo ligoninės skyriaus Alytuje vedėjas. 1938 07 27 - pripažintas kariu savanoriu, 1999 06 08 suteiktas leitenanto
09 01 Birštono karo sanitarijos stoties v-kas. 1938 12 - laipsnis (po mirties).
1939 08 KAM komandiruotas pasitobulinti Vokietijoje, Aust LCVA, F. 930, ap. 7, b. 12; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
rijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje fizioterapijos bei vidaus ligų archyvas.
medicinoje. 1939 06 13 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjun

gai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo ligoninės fizioterapinio
skyriaus v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 11
iš kariuomenės atleistas.
Žmona-- Veronika Valiušytė (1911), duktė – Marija Vida
(1938).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1398; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
KUČAITIS (KUČINSKAS) Juozas gimė 1912 09 03 Zi

zonių k., Vabalninko vls., Biržų aps. 1932 baige Biržų g-ją.
1934 05 01 pašauktas į karinę tarnybą. 1938 05 12 baigus
Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenan
to laipsnis ir paskirtas 1 pest. pulko Ukmergėje būrio vadu.
1939 10 27–29 žygio į Vilnių dalyvis. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 07 24 perkeltas į 9 pést. pulką būrio vadu. Kučas Antanas

29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko būrio vadu.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 15– KUČAS Antanas gimė 1909 01 24 Deikiškių k., Vabalnin
25 carnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulke. ko vls., Biržų aps. Baige Biržų g-ją, 1935 - Kauno aukštesn.
1944 dalyvavo organizuojant Vietinę rinktinę. Karo pab. meno m-lą. 1935 09 18 Kauno m. komendantūros pašauk
pasitraukė į Viekšnius, dirbo kelio meistru. Antrosios sovietinės tas į karinę tarnybą. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI
okupacijos pradž. grįžo į žmonos tėviškę Biržų r. 1945 05 įstojo asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
į partizanų gretas, būrys veike Judiškių miške, Papilio vls., Šilų paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1939 08 29-09 20
miške, Biržų vls., Zizonių, Geidžiūnų, Svilių, Nausėdžių apyl. atliko karines pratybas 7 pest. pulko 4 kuopoje. 1939 priklausė
1947 08 iš būrio pasitraukė, grįžo į Kauną. Pakeitęs pavardę LŠS Kaišiadorių būriui. 1936-44 Tauragės, Kaišiadorių, Kau
(Žekas) 1948 05 išvyko į Novosibirską (Rusija), dirbo miško nog-ių piešimo mokytojas. Nuo 1944 Kauno taikomosios ir
294 Lietuvas kariuomes karininkai

dekoratyvinės dailės in-to, 1951-80 LSSR dailės in-to dėsty nclaisvę, 1920 11 07 pasikeitus belaisviais paleistas. 1921
tojas, profesorius (1970), LSSR nusipelnęs meno veikėjas
(1959). Iškilus Lietuvos dailininkas, grafikas, daugelio knygų
03 09 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1924 01 07
perkeltas į 2 kulkosvaidžių kuopą jaun. karininku. 192601 16 K.
K
iliustratorius. paskirtas į 3 kulkosvaidžių kuopą. 1926 02 16 pakeltas į vyr.

Apdovanotas LSSR respublikine premija (1977). leitenantus. 1928 03 10 baige automobilių kursus prie auto
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 291; LTE, 1. 6. p. 416; MLTE, L. 2, p. 230. kuopos. Nuo 1930 ūkio kuopos vyr. karininkas, kartu iki
1935 10 ėjo 6 kuopos vyr. karininko pareigas. 1931 01 01
KUČAS Juozas gimė 1907 12 05 Gailionių k., Joniškėlio vls., pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pa
Biržų aps. Baige Linkuvos g-ją, studijavo ŽŪA Ekonomikos keistas į leitenanto. 1938 01 31 pakeltas į kapitonus, pačiam
skyriuje. 1931 09 16 iš Biržų komendantūros atvyko į I pėst. prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 194005
pulką. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) su gyveno žmonos tėviškėje Jagminų k., Kedainių aps. Mirė 1945.
teiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Lie
tininkų karininkų atsargą. 1938 08 25 – 09 25 adiko karines tuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
pratybas 3 pest. pulke. 10-mečio (1929) medaliais.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Žmona - Marija Vaivuckaitė (susituokė 1921, m. 1995), duk
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 290; ap. 8, b. 868 ros - Irena Marija (1922–1984), Aldona Natalija (1927
1996), sūnus - Vytautas Stasys (1932–2000).
KUČAS Vacys (Vaclovas) gimė Malavėnų k., Šiaulių vls. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 446; ap. 7. b. 7963; ap. 8, b. 905.
iraps. 1928 baigė Šiaulių g-jos 7 klases, 1930 06 06 - pašto,
telefono ir telegrafo kursus. Dirbo Kuršėnų pašte II eilės pri
žiūrėtoju. 1930 11 13 pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo 2
pest. puke. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
pėstininkų karininkų atsargą. 1931-36 dirbo Kuršėnų, Jo
navos, Šilutės paštų prižiūrėtoju. Nuo 1932 05 05 LŠS na
rys. Mirė 1936 03 30.
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 5246; f. 1060, ap. 1, b. 2616.
39
O.
Kučingis Antanas
KUČINGIS (KUČINSKAS) Antanas gimė 1899 10 18 Vei

veriuose, Marijampolės aps. 1915 baigė Veiverių mokytojų semi
nariją. Mokytojavo Balbieriškio, Kunigiškių m-lose. Už anti
$0 vokišką veiklą suimtas ir kalintas Vilkaviškyje, vėliau Marijam
polėje. 1916 pavyko pabėgti, apsigyveno ir iki 1918 mokytojavo
Kučiauskas Edvardas Musninkuose, Vilniaus krašte. 1918 baigė mokytojų kursus
Širvintose. Nuo 1919 06 20 tarnavo Lietuvos kariuomenėje
Atskirajame Panevėžio batalione. Dalyvavo nepriklausomybės
KUČIAUSKAS Edvardas gimė 1891 10 13 Rygoje, Latvi kovose su bolševikais. 1919 09 01 perkeltas į KAM butų sky
joje. Mokėsi Rygoje. Rusijos kariuomenėje baigė mokomosios rių. 1920 10 17 baigus Karo mokyklą (III laida) suteiktas pės
kuopos kursą. Atvykęs į Lietuvą nuo 1919 03 03 tarnavo Lie tininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į formuojamą 11 pest.
tuvos kariuomenės 2 pést. pulke, viršilos laipsniu paskirtas į Vilniaus pulką 2, vėliau 3 kuopos jaun. karininku Alytuje,
kulkosvaidžių komandą. Dalyvavo nepriklausomybės kovose paskui Panemunėje. 1922 12 24 perkeltas į Gen. kariuome
su bermontininkais ir lenkais. Prie Augustavo pateko į lenkų nes štabo Rikiuotės skyrių, 1924 02 28 - į Operacijų skyrių.

1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. Be to, 1923-27 mo inspekcijoje civiliu tarnautoju. 1936 05 10 baigė 10 men. at
kesi Kauno muzikos m-loje, dainavo Kauno valstybės teatre. sargos karininkų kursus, priimtas į karinç tarnybą ir paskirtas 7
1929 02 01 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo v-bos Karo pest, pulko 2 bataliono būrio vadu Žemaičių Naumiestyje.
topografijos skyrių. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1934 1938 perkeltas į 2 pest. pulką Kaunc. 1939 baigė VDU. 1939
01 25 įskaitytas į topografijos specialybės karininkus. 1936 06 13 pakeltas į leitenantus. 1940 01 13 perkeltas į Kauno
09 08 pakeltas į majorus. 1937 09 07 paleistas į topografijos komendantūrą igulos adjutantu. Sovietų Sąjungai okupavus
karininkų atsargą. Nuo 1937 Kauno valstybės teatro solistas Lictuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 24 pa
(bosas), dainavo Paryžiuje, Stokholme, Helsinkyje, Talinc, Ry skirtas Kauno komendantūros karinio parengimo inspektoriu
goje, Maskvoje. 1944-48 Operos ir baleto teatro solistas. LSSR mi. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 06 23
nusipelnęs artistas (1945). 1947 įsitraukė į rezistentų gretas, paskirtas Kauno komendantūros adjutantu. 1942 dirbo Lie
teikė žinias Tauro apygardos pogrindžio leidinio „Laisvės žval tuvos žemės ūkio v-bos kanccliarijos vedėju. 1944 persikėlė į
gas“ redakcijai, BDPS prezidiumo narys. Kalvaičio slap, pasi Kretingą, bandė pasitraukti į Vakarus, tačiau nesėkmingai. 1944
rašė memorandumą JTO ir Keturių užsienio reikalų ministrų Tauragės mėsos kombinato skerdyklos vadovas. Vengdamas su
tarybai, reikalaujant nutraukti Lietuvos okupaciją. 1948 02 10 ėmimo nuo 1946 mokytojavo įvairiose Žemaitijos m-lose.
suimtas, SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 me 1958–78 Jurginiškių prad. m-los (Kauno r.) mokytojas. 1992
tų lagerio. Kalėjo Mordovijos ir Omsko lageriuose. Į Lietuvą 03 24 suteiktas dimisijos majoro laipsnis. Mirė 1992 09 13,
grįžo 1956. Dainavo Operos ir baleto teatre Vilniuje, 1961– palaidotas Veiverių kapinėse, Prienų r.
70 - Kauno muzikiniame teatre, koncertavo visoje Lietuvoje. Žmona - Elena Mišeikytė (1920, susituokė 1940), sūnūs –
Mire 1983 07 07 Kaune, palaidotas Romainių kapinėse. Šarūnas (1940), Žilvinas (1942), Kęstutis (1943–1946), Al
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Lie vydas (1954).
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). LCVA, f. 631, ap. 7. b. 11052; f. 930. ap. 8, b. 736. I. 180; f. 1126. ap.
Žmona - Marija Magdelena Ambrasaitė (1898–1975, susi 4, b. 108; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
tuokė 1922), duktė – Rasa Šleinienė (1923), sūnus – Algi
mantas (1927). KUČINSKAS Antanas T KUČINGIS Antanas.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 227; LTE, t. 6. p. 228; LKA, t. 23, p. 176;
LNTK, p. 283; LKKAS archyvas. SKAS Balys gimė 1901 08 26 Trasykių k., Vabal
ninko vls., Biržų–Pasvalio aps. 1920 baige Panevėžio g-jos 4
klases. 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją bai
gus (IV laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 artile
Kučingis Petras
KUČINGIS (KUČINSKAS) Petras gimė 1909 06 20 Vei

veriuose, Marijampolės aps. 1930 baigė Lietuvos mokytojų prof
sąjungos suaugusiųjų g-ją Kaune. 1930 11 04 pašauktas į ka
rinę tarnybą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
pestininkų karininkų atsargą. Nuo 1932 studijavo VDU Tei
sių f-to Ekonomikos skyriuje. 1935 tarnavo Kariuomenės Kučinskas Balys su žmona Monika

rijos pulko jaun. karininku, 1925 02 17 – 3 baterijos ūkio Žmona - Bugumila Plikūnaitė (1901, susituokė 1935), sū
vedėju. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 nūs - Arvydas (1936), Eduardas (1939), Vitas (1943), Rytis K
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. (1947), duktė – Lijana Lelienė.
1927 12 07 perkeltas į 2 artilerijos pulką vyr. karininku, 1928 LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 296; LKKAS archyvas.
01 24 paskirtas 5 baterijos ūkio vedėju, panaikinus šias parei
gas 1928 09 01 – raštvedžiu, 1931 06 09 - ūkio komandos KUČINSKAS Jonas (s. Petro) gimė 1908 08 29 Išlandžių k.,
v-ku. 1932 09 07 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Krosnos vls., Marijampolės aps. 1928 baige Marijampolės Ry
Artilerijos skyrių (IV laida). 1933 09 27 perkeltas į Kariuo giškių Jono g-ją, 1930 - Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1931
menės intendantūrą, įskaitytas į administracijos (A) karinin 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstinin
kus, paskirtas Šiaulių kepyklos v-ku, 1934 04 20 – ugniage kų ats. jaun. Icitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
sių komandos v-ku. Pertvarkant etatus 1935 07 20 perkeltas ninkų atsargą. 1932–38 Kaišiadorių, Pakruojo, Aukštosios Pa
į Gaižiūnų poligono komendantūrą raštvedžiu-iždininku. nemunės miškų urėdijų girininkas. LŠS narys. 1937 1123
1936 10 18 baigė ugniagesių instruktorių kursus prie 5 pėst. pakeltas į ats. leitenantus. 1938 studijavo miškininkystę Dot
pulko Kaune, paskirtas Gaižiūnų poligono komendantūros nuvoje, 1942 baigė VU Gamtos ir matematikos f-to Miški
komandos v-ku. 1937 10 04 išlaikė egzaminus kuopos vado ninkystės skyrių. Dirbo Kaune Generalineje miškų direkcijo
vietai užimti. 1937 12 31 pakeltas į kapitonus. Nuo 1939 je vyr. miškų tyrimo referentu. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
09 17 poligono ūkio v-kas. 1940 03 01 perkeltas į Karo avia 1949 emigravo į JAV. Dirbo Detroite Ford automobilių ga
ciją, paskirtas eskadrilės vado pavaduotoju. Sovietų Sąjungai mykloje stiklo gamyboje. 1971 persikėlė į Floridą. Bendradar
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 biavo lietuviškojoje spaudoje.
10 22 iš kariuomenės atleistas. Vokiečių okupacijos metais dirbo LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 295; LKKAS archyvas.
buhalteriu valgykloje. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau
emigravo į JAV. Mirė Čikagoje.
Žmona - Juodinytė Monika (1904–1981), dukros - Vida
(1931–1951), Rita Sakalienė (1932), sūnus - Algirdas (1934
1983).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 297; ap. 8, b. 115; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LKKAS archyvas.
Kučinskas Jonas (s. Jono)

Kučinskas Jonas (g. 1906) su žmona Magdelena
KUČINSKAS Jonas (s. Jono) gimė 1908 Tauniūnų k., Pa

pilio vls., Biržų aps. Baige Biržų g-jos 6 klases. 1930 11 07 KUČINSKAS Jonas (slap. Spyruoklis, Tautmylis) gimė 1906
Biržų komendantūros pašauktas į karinę tarnybą. 1931 10 29 Škėvonių k., Birštono vls., Prienų aps. Lietuvos kariuomenės
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. ulonų puskarininkis. Į partizaninį karą įsitraukė 1944, buvo būrio
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at vadas, 1946 pab. – Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės vado pava
sargą. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Dirbo pašto v duotojas, nuo 1947 09 10-grupės vadas. Žuvus Dzūkų rinkti
ku Darsūniškyje, Kartenoje, nuo 1947 – buhalteriu Pasvalio nės vadui V. Ambrozevičiui (slap. Balandis) 1951 05 23 paskirtas
kooperatyvų sąjungoje. Išėjęs į pensiją gyveno Kaune. Mire ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadu. 1951 10 19 žuvo
palaidotas Kaune. Bartkūniškio miške (tarp Alytaus ir Balbieriškio) užverbuotam

partizanui Albinui Nedzinskui (slap. Jovaras, MGB agento slap.
Svajūnas) išdavus bunkerio vietą. Kartu partizanavęs sūnus Al
fonsas 1951 išvežtas į Vorkutos lageri, sūnus Pranas 1951 – į
tremtį Omske. 1999 07 02 pripažintas kariu savanoriu, 1999
08 30 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas LR politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasi
priešinimo dalyvio kryžiumi (1994 11 05, po mirties).
Žmona - Magdelena Krikščiūnaitė (1906-1986, susituokė
1932), sūnūs - Alfonsas (1933-1976), Pranas (1934), Jo
nas (1947–1997), dukros – Angelė Šatūnienė (1936), Ona
Juozapavičienė (1941).
LKKAS archyvas
KUČINSKAS Juozas T KUČAITIS Juozas.
Kučinskas Vincas
veikusios Prienų aps., 1 kuopos vadu. 1949 12 04 žuvo Sa

marčiūnų k. 2002 03 12 pripažintas kariu savanoriu, 2002
03 28 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
LKKAS archyvas.
Kučinskas Kazys
KUČINSKAS Kazys gimė 1910 02 15 Šiuraičių k., Švėkš

nos vls., Tauragės aps. Baigė Švėkšnos „Žiburio“ g-ją ir Klai
pėdos prekybos in-tą. 1932 10 12 Tauragės komendantūros
pašauktas į karinę tarnybą. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
(VIII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Tarnavo pasienio
policijoje Klaipėdos krašte, kurį 1939 03 22 užėmus vokie
čiams perkeltas į Kretingos aps., paskirtas I eilės Kvietinių ra
jono pasienio policijos v-ku. LŠS Gargždų būrio narys. Sovie Kučys Antanas
tų Sąjungai okupavus Lietuvą iš tarnybos atleistas. Vokiečių
okupacijos metais mokytojavo Švėkšnos „Saulės“ g-joje. Artė
jant frontui pasitraukė į Vokietiją, gyveno Ambergo, Roten KUČYS Antanas gimė 1914 08 23 Panevėžyje. 1935 baige
bergo pabėgėlių stovyklose. 1949 emigravo į JAV, gyveno Los Šiaulių berniukų g-ją, studijavo VDU Teisių f-te. 1935 09 18
Andžele, dirbo Holivudo kapinėse. Priklausė LVS ,,Ramovės“ Šiaulių komendantūros pašauktas į karinę tarnybą. 1936
Los Andželo skyriui. Mirė 1967 05 19 Los Andžele, JAV. 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėstinin
Vedęs, sūnūs - Vytautas ir Romas, duktė - Vida. kų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 294; LKKAS archyvas. ninkų atsargą. 1939 08 29 – 10 10 atliko karines pratybas 4
pest. pulke būrio vado pareigose. Kilus Vokietijos-SSRS ka
KUČINSKAS Petras KUČINGIS Petras. rui 1941 LSD 5 savisaugos bataliono karininkas, vėliau Tra
kų m. burmistras, 1942–44 Ašmenos m. burmistras.
KUČINSKAS Vincas (slap. Robinzonas) gimė 1921 04 10 LCV, f. 930, ap. 2K, b. 298; f. 631, ap. 4, b. 14952.
Penkinių dvare, Keturvalakių vls., Vilkaviškio aps. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą paimtas į RA, iš kurios 1945 pasi KUDARAUSKAS Juozas gimė 1893 11 13 Puvočių k.,
traukė. Išejo partizanauti, buvo Kęstučio rinktinės ūkio sky Merkinės vls., Alytaus aps. Prie Maskvos mokslo apygardos kvo
riaus v-kas. Nuo 1949 08 perkeltas Geležinio vilko rinktinės, čiamojo k-to baige mokslus namuose, 1914 10 išlaikė liaudies

m-los mokytojo egzaminus. 1919 06 01 priimtas į Lietuvos VDU Medicinos f-tc. 1938 07 08 Šakių aps. komendantu
kariuomenės Gen. štabo Rikiuotės skyrių vyresn. raštininku. ros pašauktas į karinę tarnybą. 1939 09 18 baigus Karo mo K
1919 10 01 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920 08 01 kyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
perkeltas į Vilniaus komendantūrą ūkio skyriaus vyresn. rašt laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1941 Birže
vedžiu. 12 11 – į Gen. kariuomenės štabo Žvalgybos skyrių lio sukilimo dalyvis Kaunc. 1943 12 02 baigė VDU Medici
valdininku ypatingiems reikalams. 1921 07 01 paskirtas 4 žval nos f-tą. 1944 pasitraukė į Vakarus.
gų punkto v-ku, 1922 03 17 – 12 žvalgų punkto raštvedžiu, Vedęs, dukros – Rasa, Aldona, Daiva.
0401 - 5 žvalgų punkto valdininku ypatingiems reikalams. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 300; f. 631, ap. 7. b. 14907.
1923 03 26 perkeltas į Karo ligoninę iždininku, 10 19 - į Avia
cijos v-bos mokomąją eskadrilę raštininku, 1927 02 08 - į Kė
dainių aps. komendantūrą, 05 14 suteiktas administracijos (B)
vyr. leitenanto laipsnis. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1935
01 10 perkeltas į Alytaus aps. komendantūrą raštvedžiu, 1937
11 05 – į I pest. divizijos štabą, paskirtas divizijos intendantū
ros raštvedžiu. 1939 07 28 pačiam prašant paleistas į admi
nistracijos karininkų atsargą.
Žmona - Joana Jezukevičiūtė.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1408; ap. 8, b. 318.
KUDIRKA Jonas Leonas gimė 1915 06 15 Armoniškių k.,

Garliavos vls., Kauno aps. 1937 baigė Lietuvos mokytojų pro
fesinės sąjungos suaugusiųjų g-ją. 1937 09 20 pradėjo tarny
bą Lietuvos kariuomenėje. 1940 08 19 baigus Karo mokyklą
(XXI laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir pa Kudirka Vincas (g. 1902)
skirtas į 8 pést. pulką būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko KUDIRKA Vincas gimė 1902 03 16 Rygoje, Latvijoje. Bai
būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. ge g-jos 6 klases Rygoje, vėliau iki 1918 su tėvais gyveno Ros
1941 07 16-25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 ap lavlio m., Smolensko sr., Rusijoje. 1918 11 atvykęs į Lietuvą
saugos pulke. 1941 08 20 priimtas į LSD 3 apsaugos batalio gyveno Kaune, mokėsi 1 g-joje. 1921 10 18 iš 7 klasės sava
ną ūkio komandos v-ku. 1942–44 Vilniaus kalejimo v-ko pa noriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Karo mokyklą, įtrauktas į
vaduotojas. V laidos sąrašus. Būdamas 1 kuopos kariūnas 1923 01 09-22
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1408; ap. 8, b. 310, 1. 87; LYA, F. K-8, ap. 2, dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923 09 08 už drausmės pažei
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. dimus iš Karo mokyklos pašalintas. Nuo 1923 09 15 tarnavo
1 husarų pulko 1 eskadrone. 1924 04 01 suteiktas vyr. pus
KUDIRKA Justinasgimė 1917 08 18 Žaltynų k., Sintau karininkio laipsnis, 05 15 - leitenanto laipsnis, paskirtas 3,
tų vls., Šakių aps. 1937 baigė Šakių „Žiburio“ g-ją, studijavo vėliau 2 eskadrono būrio vadu. 1927 10 19 pačiam prašant
paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1928 gyveno Kaune,
Ats. karininkų jūreivystės mėgėjų draugijos „Inkaras“ steigėjas
ir pirmininko pavaduotojas. Nuo 1930 02 05 LŠS narys. Dirbo
Geležinkelių valdyboje, 1928–30 - Bajorų geležinkelio stoties
v-ko pavaduotoju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
cymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1937
atliko karines pratybas 3 dragūnų pulke komandos v-ku. 1931
37 dirbo buhalterio padėjėju Kauno banke, Pavenčių cukraus
f-ko sandėlio vedėju. 1937 10 01 – 1939 06 01 tarnavo 6
pest. pulko štabe Klaipėdoje raštininku (civilis tarnautojas).
Apdovanotas Savanorių (1930) ir Klaipėdos išvadavimo bron
zos medaliais.
Žmona - Paulina Daškevičiūtė (1904), sūnus - Romas (1930),
duktė - Antanina (1934).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 299; ap. 5. b. 1410; ap. 8, b. 739, 1. 79; f.
Kudirka Justinas 1160, ap. 1, b. 6016.

11 05 pripažintas kariu savanoriu, 2002 03 04 Prezidento dek
retu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
LYA, f. K-1, ap. 16, b. 910,1. 196-197, b. 918, I. 210, 235, b. 924. I.
201; LKKAS archyvas
Kudirka Vincas (g. 1918)
KUDIRKA Vincas gimė 1918 09 23 Liputiškės k., Barz 1A

dų vls., Šakių aps. 1936 baigė Kybartų aukštesn. komercijos
m-lą. 1936 studijavo VDU Matematikos gamtos f-to Biolo
gijos skyriuje, nuo 1937 09 Medicinos f-to Medicinos sky
riuje. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp.laida), del
politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas Kudukis Petras
į karininkų atsargą.
KUDUKIS Petras gimė 1905 03 01 Ruškiškių k., Panemu
KUDOKAS Česlovas gimė 1900 06 02 Upytėje, Panevė nio vls., Rokiškio aps. 1926 baigė Rokiškio g-ją. 1929 11 06
žio aps. 1917 baigė g-jos 6 klases Kronštate, Rusijoje, 1918 pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 5 pest. pulko pionierių
elektromechanikos m-lą Petrograde. Grįžęs į Lietuvą nuo 1920 batalioną. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) su
11 15 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1921 12 18 baigus Karo teiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos
mokyklą (IV laida) suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir pa karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstaty
skirtas į Elektrotechnikos batalioną jaun. karininku. 1923 01 mą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1931 baigė Belgijos
09–22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime, sukilėlių armijos ryšių Leveno u-to komercijos m-lą. Nuo 1934 Finansų m-jos Viešo
v-kas. 1925 03 09 perkeltas į Aviacijos v-bą. 1926 02 16 pa jo atsiskaitymo įstaigų ir įmonių inspekcijos revizorius. 1940
keltas į aviacijos vyr. leitenantus, 08 14 paskirtas 3 oro eskadri 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
les lakūnu. Nuo 1927 03 01 Aviacijos parko dirbtuvių vedė gyveno Regensburgo ir Šeinfeldo pabėgėlių stovyklose. 1944
jas. 1929 paskirtas karininku prie Aviacijos štabo. 1930 07 15 emigravo į JAV, apsigyveno Klivlende, dirbo darbininku, che
baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių (III miku fabrike, dalyvavo JAV lietuvių kultūrinėje veikloje.
laida), paskirtas karo lakūnu į 2 oro eskadrilę. 1930 11 23 pa Žmona - Elena Lesčiūtė, sūnus – Raimundas (1939).
keltas į kapitonus. 1931 04 10 dėl ligos paleistas į atsargą. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 302; ap. 7, b.7896; ap. 8, b. 875; f. 561, ap.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928), Klaipėdos 2, b. 1627.
išvadavimo bronzos medaliais.

LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 301; ap. 8, b. 874. KUDŽMA Adomas gimė 1886 08 19 Kalesninkų k., Eišiš
kių vls., Lydos aps. Mokėsi Sankt Peterburgo kunigų semina
KUDOKAS Kostas (slap. Baltaragis, Diemedis, Juška) rijoje. Prie Sankt Peterburgo karo medicinos akademijos išlaikė
gimė 1925. Šeima gyveno Baibokų k., Krekenavos vls., farmacininko egzaminus. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę
Panevėžio aps. Prieš įstodamas partizanų gretas dirbo dirbo fronto karo ligoninių vaistinėse. 1918 grįžęs į Lietuvą
į
Pernaravos k. (Ariogalos r., Kauno sr.) prad. m-los vedėju. Nuo savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1920 02 19 suteiktas
1944 partizanas, turėjo jaun. leitenanto laipsnį. 1951 07 07 karo valdininko laipsnis ir paskirtas Sanitarijos skyriaus Сen
NKVD vykdomos operacijos metu Tyrulių pelkynuose, trinio vaistų sandėlio asistentu, vėliau v-ko padėjėju. 1927
Radviliškio r., aptikus partizanų bunkerį ir partizanams atsisakius 05 14 suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis.
pasiduoti, kilo susišaudymas, kurio metu žuvo 6 partizanai, tarp 1929 03 08 paskirtas Karo ligoninės vaistinės farmacininku.
jų ir Prisikėlimo apygardos vadas Kudokas Kostas (duomenys 1929 11 23 pakeltas į sanitarijos kapitonus. 1929–31 dirbo
nurodyti MGB Šiaulių sr. skyr. operatyvinėje suvestinėje). 2001 vaistinės buhalteriu, nuo 1931 – vedėju. 1940 01 18 pačiam
300 Lietuvos karinomenis karininkai

Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 dragūnų pulko būrio
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 03 paskir K
tas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko raitųjų
žvalgų būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Vysbadeno, Land
snuto ir Kasclio lietuvių pabėgėlių stovyklose, vėliau emigra
vo į Kanadą. Mirė 1978 09 03 Monrealyje, palaidotas Cote
de Neige kapinėse.
Žmona - Genovaitė Navikenaitė (1923), dukros - Ramune
Bulota (1948), Dalia Sodo (1949), Audronė Oddy (1955),
sūnus - Vytautas (1951).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1416; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS
archyvas.
Kudžma Adomas
prašant iš Karo ligoninės provizoriaus padėjėjo pareigų paleis

tas į dimisiją. Dirbo vaistinėje Vilijampolėje, Kaune. Mirė 1960
Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
bės (1928) medaliais.
Žmona - Sofija Galaburdaitė (1897), dukros - Leokadija
(1921), Ieva Gražina (1928).
Kuginys Leonas
KUGINYS Leonas gimė 1919 10 25 Biržuose. 1938 06 18

baigė Biržų A. Smetonos g-ją. 1940 įstojo į VDU. 1940 1001
Vokiečių okupacijos metais dirbo Biržų žemės ūkio draugijo
je, po karo Biržų aps. vartotojų kooperacijos sąjungoje. 1950
07 01 baigė KU Elektrotechnikos f-tą, įgijo elektrinio ryšio
spec. inžinieriaus kvalifikaciją. Dirbo Ryšių m-jos Kauno sta
tybos-montažo skyriaus darbų vykdytoju. Vėliau Ryšių m-jos
kapitalinės statybos Vilniuje skyriaus v-kas.
Kudžma Vytautas
KUGINIS Petras gimė 1897 10 13 Karališkių k., Biržų vls.
ir aps. 1919 07 25 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, 08 02
paskirtas Gen. kariuomenės štabo Rikiuotės skyriaus jaun. raš
KUDŽMA Vytautas gimė 1912 01 28 Stolaukio k., Pajavo tininku. 1919 10 15 perkeltas į Kariuomenės teismą valstybės
nio vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės Rygiškių Jono gynėjo vyresn. raštininku. 1920 04 19 paskirtas Intendantu
8-ją. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas ros skyriaus maisto buhalterijos jaun. raštvedžiu, 08 01 – vyresn.
pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1 husarų pulką. skaitvedžiu. 1920 05 21 pakeltas į karo valdininkus. 1920
1935 09 09 perkeltas į 3 dragūnų pulką, 09 28 įskaitytas į 10 26 perkeltas į l savanorių pulką, 1921 02 14 – į 13 pést.
kavalerijos karininkus. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. pulką, 0401 - į 2 ats. batalioną, paskirtas maitinimo valdinin
1937 03 25 paskirtas 3 dragūnų pulko ginklininku. Sovietų ko padėjėju. 1922 07 01 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą,
Lictures
kariuomenes karininkai 301
Kugrenas Marijonas
Kuginis Petras skyriaus karininkas. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, vėliau

emigravo į Angliją.
paskirtas Bendrosios dalies jaun. raštvedžiu, 11 01 – maisto Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
buhalterijos jaun., o 12 01 – vyresn. skaitvedžiu, 1923 08 31 – (1934).
Bendrosios dalies raštvedžiu, 1924 01 01 - Intendatūros dirb Žmona - leva (1915).
tuvių skaitvedžiu, 1001 - Kariuomenės intendantūros Admi LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
nistracijos skyriaus raštvedžiu, 1926 01 01 – Maisto skyriaus
raštvedžiu. 1926 09 13 – 12 23 Aukštuosiuose karininkų kur
suose išklausė karo valdininkų kursą. 1927 05 14 suteiktas ad
ministracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1927 11 15 perkel
tas į Kariuomenės teismą, paskirtas valstybės gynėjo (pakeitus
etatus – karo prokuroro) sekretoriaus padėjėju, 1929 1001 -
jaun. teismo kandidatu. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1932
02 14 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1932 06 06
įskaitytas į teismo karininkus. 193501 12 pačiam prašant per
keltas į Kariuomenės tiekimo v-bą. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 08 10 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą kan
celiarijos raštvedžiu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos atskirojo pio
nierių bataliono reikmenų tiekimo v-ku.
Pirmoji žmona - Aurelija Skablauskaitė (išsiskyrė 1925); ant
roji žmona – Ema Emilija Apelytė (1906, susituokė 1928),
dukros - Melita Lelija (1933), Ingrida Marija (1937). Kugrys Jonas
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1416; ap. 8, b. 372; LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3
KUGRYS Jonas gimė 1895 03 28 Keprių k., Viekšnių vls.,
KUGRENAS Marijonas gimė 1912 07 29 Panevėžio vls. Mažeikių aps. Mokėsi Telšių g-joje. 1919 12 16 baigus Karo
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas pesti mokyklą (II laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir
ninkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 pest. pulko 3 šaulių paskirtas 3 pést. pulko 5 kuopos jaun. karininku. 1920
kuopos būrio vadu. 1937 1007 pakeltas įleitenantus. Sovie 10 02 - 1201 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
tų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pest. pulko 3 šau 1922 10 23 paskirtas 8 kuopos jaun. karininku, 12 13 - 7
lių kuopos vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę kuopos vadu. 1923 11 06 perkeltas į Inžinerijos pulką. 1924
1940 10 03 paskirtas RA Kauno pėstininkų karo m-los ka 01 01 pakeltas į vyr. leitenantus. Nuo 1926 01 01 Techni
riūnų būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitrau kos pulko jaun. karininkas, raštvedys. 1927 09 03 perkeltas į
kė. Nuo 1941 07 25 lietuvių karių Vilniaus įgulos štabo II Pionierių batalionų. 1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų

DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VII laida), perkeltas į 5 no m. komendantūros. 1922 08 25 paskirtas Kauno komen
pulką 5 kuopos vyr. karininku. 1930 11 23 pakeltas į kapito dantūros Belaisvių stovyklų v-bos 2 belaisvių stovyklos komen K
nus. 1934 01 25 paskirtas 4 pėst, pulko 9 kuopos vadu. 1936 dantu. 1923 02 15 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą,
05 07 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsar 04 14 - i Karo technikos Susisiekimo skyrių ypatingų reikalų
gą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvę 1941 06 14 suimtas, karininku. 1923 dalyvavo Lietuvos jūrininkų sąjungos steigi
išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., ten mc, ilgametis jos sekretorius. 1926 01 01 perkeltas į Karo mokslo
1942 03 06 nužudytas tardymo metu. Žmona 1942 ištrem v-bą vadovėlių rengeju. 1926 02 16 pakeltas į majorus. Nuo
ta į Tengą, Ongudajaus r., Altajaus kr. 1928 03 01 Švietimo dalies vedėjas ir „Kario“ redaktorius.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). 1929 03 18 perkeltas į Vyr. štabo Spaudos ir švietimo skyrių.
Žmona - Adolfina Rimkutė-Naikauskienė (1918). 1930 11 23 pakeltas į administracijos (A) pulkininkus leite
LCVA, f. 930. ap. 2K, 6. 310; ap. 7. b. 312, 1. 103; LGG, 1, 1, p. 462. nantus. 1934 12 13 pačiam prašant paleistas į administracijos
karininkų atsargą, 1938 12 31 - į dimisiją. 1940 pab. sunkiai
susirgęs (dalinis paralyžius) mirė 1944 02 13 Kaune.
tuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio (1929) medaliais; Rusijos kariuomeneje - Šv. Sta
nislavo 3 laipsnio ordinu (1916).
Pirmoji žmona - Ona Selickaitė, sūnus - Vytautas (1908),
duktė - Ona Marija (1909); antroji žmona - Bronislava Ur
bonavičaité, sūnus - Stanislovas (1920–1996).
KUIZINAS Vytautas gimė 1908 10 28 Užventyje, Šiaulių aps.

1927 baigė Kauno „Aušros“ g-ją. 1928 07 28 pasiųstas mo
kytis į Italijos jūreivystės akademiją Livorne. 1931 ja baigęs grįžo
į Lietuvą ir 08 08 suteiktas inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis.
IN
ARDVIS
INTREPIDA
Kuizinas Stanislovas
KUIZINAS Stanislovas (Stasys) gimė 1881 05 20 Vingi

ninkų k., Šilalės vls., Tauragės aps. Mokesi Palangos prog-joje
ir Liepojos g-joje. Prie Dorpato (Tartu) u-to įgijo provizoriaus
padėjėjo teises. 1902 pašauktas į Rusijos kariuomenę, tarnavo
Užkaukazėje. Kutaisyje (Gruzijoje) išlaikius egzaminus 1906 How Ita
01 08 suteiktas praporščiko laipsnis. 1906 02 12 išėjo į atsar

gą, grįžo į Lietuvą. Tartu u-te įgijo provizoriaus padėjėjo teises, ...
tarnavo Taurageje. 1914 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę,
paskirtas Radviliškio maitinimo punkto v-ku, vėliau etapo ko
mendanto padėjėju Vilniuje, Vitebske ir armijos 104 etapo ko
mendantūroje Žlobine, kur I pasaul. karo metu pateko į vokie
čių nelaisvę. 1918 06 grįžo į Lietuvą. 1918 11 22 išrinktas
Šilalės vls. sekretoriumi, 12 03 Tauragės aps. v-bos vicepirmi
ninku. 1919 01 26 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Tau
ragės srities apsaugos štabo ūkio vedėju, 03 07 – eiti Žemaičių
bataliono vado pareigas. 191904 16-09 15 dalyvavo nepri
klausomybės kovose. Nuo 1919 05 27 Šiaulių komendantū
roje komendanto padejejas. 1919 09 15 paskirtas Kauno sto
ties komendantu. 191911 18 suteiktas pėstininkų kapitono
laipsnis. 1921 07 04 paskirtas Šiaulių stoties komendantūros
Joniškio skyriaus v-ku. 1921 08 18 perkeltas atsargon prie Kau Kuizinas Vytautas

Tęsti mokslų išsiųstas į Švediją, bet atšauktas ir komandiruotas
į Italijos karo laivyną. Stažavo kreiseriuose „Molocello“, „Gori
zia“, karo laive ,Lcone". 1932 10 21 savo iniciatyva išlaike Ita
lijos aukštojo mokslo valstybinius egzaminus. 1933 03 18 -
1031 tarnavo povandeniniuose laivuose ,,Mameli" ir "Delfino“.
1933 11 01 - 1934 07 01 mokėsi Aukštuosiuose karininkų
kursuose prie Italijos laivyno akademijos ir Lengvosios jūrųı ze
nitinės artilerijos ir torpedų kursuose. 1934 grįžo į Lietuvą,
08 15 paskirtas 3 artilerijos pulko Plungėje jaun. karininku,
1935 02 01 – į Ginklavimo v-bą. Įkūrus karo laivyną perkel
tas į karo laivą „Prezidentas Smetona“ navigacijos karininku.
1935 09 08 pakeltas į leitenantus. 1937 05 Kariuomenės va
das išeitus mokslus įskaitė kaip egzaminą įgyti aukštesnį laips
nį. 1937 leitenanto laipsnis pakeistas į jūrų leitenanto laipsnį.
1938 01 10 Lietuvos švietimo m-ja pripažino baigusiu aukš
tajį mokslą ir turintį visas aukštojo jūrininkystės mokslo baigi
mo teises. 1938 09 27 kaip KAM stipendininkas pasiųstas į Kuklieris Jonas
Aukštąją karo jūrų m-lą Prancūzijoje. Baigęs mokslą 1939 10 26
grįžo į Lietuvą. 1940 02 paskirtas karo laivo artilerijos karinin
ku, 05 24 - laivo inžinieriumi mechaniku. 1940 07 11 pakel leitenanto laipsnis ir paskirtas 6 pést. pulko 2 kulkosvaidžių
tas į jūrų kapitonus leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus kuopos jaun. karininku, 1920 02 11 - kuopos vadu. Dalyvavo
Lietuvą 1940 07 20 kartu su kpt. Itn P. Labanausku ir jaun. nepriklausomybės kovose, 1920 09 22 žuvo kovojant su len
Itn. R. Naku jachta „Nijolė“ iš Šventosios uosto išplaukė į Vo kais prie Vidugirių k., Seinų fronte. Palaidotas Veiverių kapinėse.
kietiją, vėliau emigravo į Švediją. 1940 07 30 išbrauktas iš ka Apdovanotas I rūšies 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1921, po
rininkų sąrašo kaip dingęs be žinios nuo 07 21. mirties).
Apdovanotas Švedijos Kalavijo 5 laipsnio ordinu (1939). LCVA, f. 930, ap. 2K, B. 330; LKKAS archyvas.
KUKINAS Nikolajus gimė 1894 09 15 Toropco m., Psko

vo red., Rusijoje. 1915 mokėsi dvasinėje seminarijoje, 1916
baigė Kijevo karo m-lą. Studijavo Dorpato (Tartu) u-to Teisės
f-te. 1919 06 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir pa
skirtas į Panevėžio batalioną, 11 01 – į4 pest. pulką 2 kuopos
jaun. karininku. 1919 06 26-08 26 dalyvavo nepriklauso
mybės kovose su bolševikais, 1920 07 26 - 12 01 – su len
kais. 1920 10 08 – 1923 02 15 tarnavo 8 kuopos vadu. 1923
03 17 suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. 1923 04 26 per
keltas į Karo ligoninę ūkio kuopos vadu, vėliu ūkio dalies v
ku. 1925 05 15 pakeltas į majorus, 1931 12 07 – į pulkinin
kus leitenantus ir 12 22 pačiam prašant dėl ligos paleistas į di
misiją. Nuo 1942 Valstybinės aklųjų įstaigos vedėjas. 1944 So
vietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą nusižudė.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1921) ir 5 laipsnio Kukta Jonas
(1919) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
Žmona – Marija Serebrenikovaitė (1896), duktė – Olga KUKTA Jonas gimė 1908 06 12 Gudonių k., Kurklių vls.,
(1924). Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g-ją. 1932 10 31 baigus Karo
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 329; LKKAS archyvas. mokyklą (XIV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laips
nis ir paskirtas į 2 ulonų pulką. 1934 07 31 baigė Vytauto Di
KUKLIERIS (KUKLERIS) Jonas gimė 1896 02 29 Veive džiojo karininkų kursų kulkosvaidininkų kursus (II laida). 1935
riuose, Marijampolės aps. 1917 baigė Veiverių mokytojų se 11 23 pakeltas į leitenantus. 1936 kaip KAM stipendininkas
minariją, mokytojų in-tą Voroneže. 1918 grįžo į Lietuvą. Iš 2 baigė Somiūro kavalerijos m-lą Prancūzijoje, 1937 – šarvuočių
atsargos bataliono karių m-los 1919 07 31 atvyko į Karo karininkų kursus, ėjo šarvuočių autobūrio vado pareigas. 1938
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėstininkų 03 31 paskirtas 2 ulonų pulko sunkiųjų kulkosvaidžių eskad

rono vadu. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai 06 14 suimtas, išvežtas į Norilsko lagery, Krasnojarsko kr. 1942
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 me K
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko mechaninės tams lagerio. Vėliau tremtyje Altajaus krašte. Į Lietuvą grįžo
traukos parko vadu. 1954, gyveno Kaunc, dirbo buhalteriu alaus kombinate. Mi
Žmona - Janina Milaševičiūtė. rė 1989 12 25, palaidotas Romainių kapinėse.
LCVA, E. 930, ap. 8, b. 736, 1. 73, 742; LYA, C. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923) ir Vytauto Di
džiojo 5 laipsnio (1931) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
Žmona Elena Neverdauskaitė (1895-1976, susituokė
1931), sūnus – Algimantas Tomas (1933).
Kukta Tomas
KUKTA Tomas gimė 1900 12 27 Trakinių k., Kurklių vls., Kukučionis Vladas
Ukmergės aps. Mokėsi Vilniaus komercijos m-loje, 1918 bai
gė į Riazanę perkeltos Kauno komercijos m-los 5 klases. Grį
žus į Lietuvą 1919 05 30 įstojo į Kauno komendantūros ba KUKUČIONIS Vladas gimė 1907 09 13. 1931 10 29 bai
taliono mokomąją komandą, 07 30 – į Karo mokyklą. 1919 gus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
12 16 ją baigė (II laida) puskarininkio laipsniu su teise įgyti leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
karininko laipsnį karinėse dalyse, paskirtas 6 pėst. pulko 7 kuo 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. atsargos karinin
pos jaun. karininku. 1920 05 25 pakeltas į pėstininkų leite kų kursus, priimtas į karinę tarnybą, paskirtas 5 pėst. pulko
nantus. 1920 02 06–12 01 dalyvavo nepriklausomybės ko būrio vadu. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Są
vose su lenkais. 1920 žiemą jam vadovaujant į nelaisvę paimti jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pėst. pulko ūkio būrio
2 lenkų karininkai ir aukšto rango prancūzų karininkas. 1922 vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskir
10 25 paskirtas 1 kuopos vyr. karininku, 1923 06 01 - kuo tas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko pėsčių
pos vadu. 1924 09 15 pakeltas į vyr. leitenantus, paskirtas jų žvalgų būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa
ryšių kuopos vadu, 1926 0901 - 9 pést. pulko mokomosios sitraukė. 1941 tarnavo Rokiškio aps. pagalbinės policijos ko
kuopos, o 12 29 – kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku. mendantūros komendanto padėjeju.
1
Nuo 1927 03 28 ėjo 4 kuopos vado pareigas. 1927 08 01 Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
pakeltas į kapitonus. 1928 11 23 paskirtas 9 kuopos vadu. LCVA, F. 930, ap. 7, b. 5246.
1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
Bendrąjį skyrių (VII laida). Tarnaudamas kariuomenėje 1930 KUKUTIS (KIVLEVIČIUS) Mikas gimė 1900 10 08 Vait
baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1934 10 25 paskirtas
6 kuopos vadu. 1937 06 28 baige Vytauto Didžiojo karinin
kuškio k., Pabaisko vls, Ukmergės aps. Mokėsi g-joje Vilniuje.
1919 02 11 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 06
kų kursų Gen. štabo skyrių (II laida), suteiktos gen. štabo ka baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir pa
rininko teisės ir paskirtas Ipest. divizijos štabo II (Informacijų) skirtas į 2 atsargos batalioną jaun. karininku. 1919 09 13 pa
skyriaus v-ku. 1937 09 07 pakeltas į gen. št. majorus. 1939
06 08 paskirtas I skyriaus v-ku, 11 23 pakeltas į gen. št. pul
gal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pa
kininkus leitenantus. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą ir lik
keistas į leitenanto. 1919 12 23 paskirtas į Tiekimo v-bą. 1920
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
03 03 komandiruotas į tankistų kursus Rygoje. 1920 07 12
ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko štabo v-ku. 1941
paskirtas Vilniaus komendantūros nerikiuotės kuopos vadu,
10 20 perkeltas į 11 pest. pulką. Dalyvavo nepriklausomybės

Kulakauskas Vytautas
KULAKAUSKAS Vytautas gimė 1920 08 25 Kuršėnuose,

Kukutis Mikas
Šiaulių aps. Nuo 1923 gyveno Kaune. 1931–39 mokėsi Kau
no 1 ir 4 g-jose. 1939 07 01 įstojo į Karo mokyklą. 1940 10 01
ją baigė (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laips
kovose su lenkais, buvo patekęs į nelaisvę, bet 1920 11 23 pabė nis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 10 13
go. 1921 09 20 paskirtas į Mokomąjį batalioną, 1922 04 01 – Rygoje su Karo m-los krepšinio komanda „Kožuch“ iškovojo
į 6 pést. pulką, 09 25 – į 2 pasienio pulką. 1922 10 13 baigė Pabaltijo karinės apygardos krepšinio varžybų nugalėtojo vardą
Aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923 08 08 perkeltas ir pereinamąją taurę. 1940–44 dirbo Kaune „Paramos“ b-ve
į 7 pėst. pulką. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus, 1927 je, Kauno m. policijoje ir Sėklų kontrolės skyriuje. 1944-45
02 16 – į kapitonus, tarnavo 9 kuopos vadu, nuo 1929 studijavo VDU Medicinos f-te. Nuo 1945 12 Lietuvos vals
04 01 – pulko iždininku. 1934 04 04 perkeltas į 6 pést. pul tybinio kūno kultūros in-to (KKI) Sportinių žaidimų kated
ką 2 kuopos vadu. 1935 08 23 pačiam prašant paleistas į pės ros vyr. dėstytojas. 1948 06 28 eksternu baigė KKI. Žymus
tininkų karininkų atsargą. Vokiečių okupacijos metais Šven krepšininkas ir krepšinio treneris. 1945, 1947–48 Lietuvos
čionių aps. v-kas. 1944 pasitraukė į Vakarus. čempionas, 1947 Europos ir SSRS čempionas, 1948-49 SSRS
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1936) ir DLK Ge žiemos pirmenybių nugalėtojas, 1945, 1947 - II vietos
dimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1928) ir Lie laimėtojas, 1947–50 SSRS rinktinės narys, SSRS nusipelnęs
tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. sporto meistras (1950). Nuo 1950 09 01 Vilniaus pedagogi
Žmona - Gabrielė Liansbergaitė (1897), duktė – Ramutė Ele nio in-to Fizinio lavinimo katedros dėstytojas. 1950–52 SSRS
na (1927). moterų rinktinės, 1952–56 SSRS vyrų rinktinės antrasis
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 331; ap. 8, b. 227, I. 126. treneris, 1952 SSRS vyrų rinktinės, užėmusios II vietą XV
olimpinėse žaidynėse, treneris. Nuo 1954 09 01 katedros ve
KULAJUS Tomas 1919 02 14 kaip karininkas paskirtas at dėjas, nuo 1957 09 01 kartu ir Fizinio auklėjimo ir muzikos
sargon prie Kauno komendantūros. 1919 07 15 iš Kėdainių f-to dekanas. SSRS nusipelnęs treneris (1957). Nuo 1961
komendantūros perkeltas į Panevėžio batalioną. 191909 18 12 16 KPI Vilniaus filialo (vėliau - VISI) Fizinio auklėjimo
iš kariuomenės atleistas. katedros vyr. dėstytojas, 1964–1980 VISI Kūno kultūros ir
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 313. sporto katedros vedėjas, docentas (1968). LSSR nusipelnęs kū
no kultūros ir sporto veikėjas (1970). Knygos „Krepšininko
KULAKAUSKAS Povilas gimė 1918 10 17 Tauragnuose, treniruotė“ (1956) autorius. Mirė 2000 12 22 Vilniuje, pa
Utenos aps. 1937 baige Panevėžio berniukų g-ją. 1937 07 01 laidotas Antakalnio kapinėse.
Panevėžio komendantūros pašauktas į karinę tarnybą. 1940 Apdovanotas SSRS „Garbės ženklo“ ordinu ir proginiais me
daliais.
08 19 baigus Karo mokyklą (XXI laida) suteiktas aviacijos jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas Karo aviacijos 2 eskadrilės karo Žmona - Elena Karnilavičiūtė (1919, susituokė 1943), sū
lakūnu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie nūs - Justinas (1947) ir Algimantas (1951).
tuvos kariuomenę 1940 10 22 iš kariuomenės atleistas. Vo LCVA, F. 631, ap. 7, b. 19629; MLTE, t. 2, p. 237; LKKAS archyvas.
kiečių okupacijos metu 1941 06 28 - 07 08 tarnavo TDA
bataliono 1 kuopos būrio vadu. Savanoriu įstojo ir 1944 09 07 KULBIS Jokūbas gimė 1893 03 27 Juodžemių k., Biržų vls.
priimtas į TAR Karo aviacijos grupę žvalgu. ir aps. Baige g-jos 6 klases Bauskėje, Latvijoje. 1914 09-1918
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 314; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS 05 28 tarnavo Rusijos kariuomenėje. Grįžus į Lietuvą 1919
archyvas 08 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kauno

K
Kuliavas Juozas
Kulbis Jokūbas
kalų vedėju. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1930 06 27
paskirtas Kariuomenės intendantūros vyr. buhalteriu, vėliau
etapo skirstymo punkto v-ko padėjėju. 1920 11 05 perkeltas Centrinio prekių sandėlio raštvedžiu-buhalteriu, 1935 - san
į 11 pest. pulką (nuo 1923 05 – 3 pasienio pulkas, nuo delio v-ko padėjėju. 1938 03 11 dėl ligos pripažintas karo in
1923 12 – 3 pasienio batalionas) Alytuje, kur éjo įvairias pa validu ir 04 10 pačiam prašant paleistas į dimisiją.
reigas: mitybos tarnybos tvarkytojo padėjėjo, iždininko, pulko Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
parduotuvės vedėjo, ūkio kuopos vado. 1924 02 23 perkeltas Žmona – Antanina Zalieskaitė (1881).
į Aviacijos valdybą 3 eskadrilės raštvedžiu. 1926 12 12 išlaikė LCVA, f. 930. ap. 2K, b. 316; ap. 8. b. 701.
egzaminus karininko laipsniui įgyti, 1927 05 14 suteiktas ad
ministracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1928 10 paskirtas mo KULIEŠIS Petras gimė1907 10 20 Kreivių k., Deltuvos vls.,
komosios eskadrilės raštvedžiu, 1929 03 08 – Mažeikių ko Ukmergės aps. 1927 baigė dvejų metų mokytojų kursus Uk
mendantūros raštvedžiu. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. So mergėje. 1928 11 05 pašauktas į karinę tarnybą. 1929 11 23
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 20 nusišove Ma baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pestininkų ats.
žeikių karinio v-ko įstaigos kieme, palaidotas miesto kapinėse. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1936), Lie 1929 11 15 paskirtas Ukmergės policijos nuovados raštinin
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). ku, 1930 02 16 - v-ko padėjėju. 1931 01 01 pagal Karinin
Žmona - Emilija Peterytė, dukros - Regina Mirga (1929), kų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.
Reda Malvina (1931), sūnus – Romanas Algimantas. leitenanto. 1932 baige policijos m-lą (XV laida). 1933 01 01
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 315; LKKAS archyvas. paskirtas Ukmergės aps. policijos Želvos nuovados v-ku, 1933
05 01 – Mažeikių aps. policijos Sedos nuovados v-ku. 1937
KULEVAS Juozas KULIAVAS Juozas. baigė viešosios policijos nuovadų v-kų kursus (VIII laida).
KULIAVAS (KULEVAS) Juozas gimė 1882 08 10 Vadų k., LCVA, f. 377, ap. 2, b. 222; LKKAS archyvas.
Taujėnų vls., Ukmergės aps. 1896 baigė Taujėnų vls. liau
dies m-lą, 1906 – Rygos Aleksandro g-jos 4 klases. Nuo 1915 KULIEŠIS (KULIEŠIUS) Pranas gimė1907 11 01 Krei
tarnavo rusų policijoje Rygoje, vėliau Artilerijos pulke raštve vių k., Deltuvos vls., Ukmergės aps. Baigė mokytojų semina
džiu. 1916 Rusijos kariuomenėje suteiktas karo valdininko riją. Dirbo Ukmergės kriminalinėje policijoje registratoriumi.
laipsnis. Grįžus į Lietuvą 1920 02 15 mobilizuotas įLietuvos 1928 11 07 pašauktas į karinę tarnybą tarnavo 9 pest. pulke.
kariuomenę, paskirtas Alytaus komendantūros raštvedžiu. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pės
1920 11 02 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su tininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
lenkais. 1922 11 22 perkeltas į Drausmės batalioną ūkio ve ninkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
deju. 1923 12 31 paskirtas II Karo apygardos štabo Tiekimo laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Mirė 1933 05 11.
skyriaus buhalteriu. 1926 01 01 perkeltas į Kariuomenės in LCVA, . 930, ap. 2K, b. 317.
f
tendantūrą, paskirtas Technikos k-to nuolatiniu nariu. 1926

išlaikė egzaminus administracijos karininko laipsniui įgyti. 1927 KULIEŠIS Vladas gimė 1882 12 24 Meškučių k., Pagi
02 16 suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. rių vls., Ukmergės aps. 1900 baigė g-ją Kijeve, mokėsi Kijevo
1929 04 11 paskirtas Centrinių kariuomenės dirbtuvių rei u-to Filologijos f-te. 1917 baigė Kijevo praporščikų m-lą.

Dalyvavo I pasaul. kare Austrijos-Vokietijos fronte ir Galici jos m-loje dėstė lėktuvų variklių kursaż. 1919 06 11 paskirtas
joje. 1918–21 RA ūkio vedėjas. 1921 grįžo į Lietuvą ir 10 20 kovos būrio lakūnu pilotu. 1919 06 13 – 07 18 dalyvavo
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenç, paskirtas Kariuomenės nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Utenos, 1919 09
į
intendantūrą Vilkaviškio sandėlio v-ku. 1921 12 30 suteik 18-30 - pric Daugpilio. 1919 10 28 vokiečių karo lakūnui
tas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1923 05 18 pakeltas į vyr. H. Rotteriui, tarnavusiam Lietuvos karo aviacijoje, pagrobus
leitenantus. 1923 09 22 paleistas iš kariuomenės kaip reikit lėktuvę ir juo išskraidinus į Vokietiją internuotus Turkijos bu
lingas Švietimo m-jai. 1931 01 01 pagal Kavrininkų laipsnių vusį karo ministrą gen. Enver-Paša ir jo palydovą, 1919 10
įstatymą laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Išėjęs į atsargą mo 28–29 naktį kartu su kitais vokiečių lakūnais suimtas. 1919
kytojavo, dirbo Lazdijų „Žiburio“ g-jos direktoriumi. 1936 11 07 Kariuomenės teismo sprendimu paleistas, tačiau kaip
12 31 paleistas į dimisiją. praradęs pasitikėjimą 11 15 iš kariuomenės atleistas.
Žmona - Boleslava, duktė - Elena. LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 1; LTE, 1. 3. p. 359; LKKAS archyvas
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 318; ap. 5. b. 1462a.
KULIKAUSKAS Jonas 1919 06 21 mobilizuotas į Lietuvos
KULIEŠIUS Kazys gimė 1915 01 03 Stirnių dvare, Molė kariuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko 7 kuopos jaun. karininku.
tų vls., Utenos aps. Baigė Utenos g-ją. 1934 09 18 Utenos 1919 11 18 suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis. 1919
komendantūros pašauktas į karinę tarnybą. 1935 09 15 bai 06 26 - 11 26 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi
gus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. kais prie Salako, Zarasų. 1919 12 12 iš kariuomenės atleistas.
leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 323.
1939 09 18 – 10 09 atliko karines pratybas.
Žmona - Elena Prušinskaitė. KULIKAUSKAS Jonas gimė 1895 10 29 Degsnelės k., Ute
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 319. nos aps. 1916 baigė Jekaterinosg-ją Petrograde, 1916 - Pavlo
karo m-lą. Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje I pasaul. kare
KULIKAUSKAS Antanas gimė 1900 07 04 Tenenių k., 1917 kovojo Rumunijos fronte. 1918 grįžo į Lietuvą. 1920
Tauragės aps. 1929 baigė Kauno metropolijos kunigų semi 01 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Inten
nariją. Studijavo VDU Humanitariniame f-te. Nuo 1930 dantūros skyrių jaun. karininku, 05 01 – nerikiuotės kuopos
09 01 mokytojavo Kupiškyje. 1930 11 06 pašauktas į karinę vadu. Suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 08 28 perkeltas
tarnybą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) su į Vilniaus stoties komendantūrą sargybos kuopos vadu, 10 21 –
teiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas pės į 11 pest. pulką 5 kuopos vadu. 1922 05 01 pakeltas į kapito
į
tininkų karininkų atsargą. Iki 1936 08 01 mokytojavo Ku nus. 1923 10 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto
piškyje, dėstė lotynų k., karinį parengimą. kursus (III laida). 1923 11 25 perkeltas į Mokomąją atsargos
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 323; f. 631, ap. 7, b. 9832. bateriją, 1928 09 25 – į Atskirąją artilerijos grupę ūkio dalies
vedėju. 1929 02 09 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto
KULIKAUSKAS (KULIGOWSKI) Erichas (Erich). Vo kursų Artilerijos skyrių (II laida), 05 15 paskirtas 3 baterijos
kiečių kariuomenės vyr. leitenantas, karo lakūnas, pagal sutar vadu. 1931 10 28 perkeltas į 4 artilerijos pulką ūkio dalies rašt
tį 1919 03 15 paskirtas į Aviacijos dalį lakūnu pilotu. Aviaci vedžiu-buhalteriu, 1231 pačiam prašant- į Ginklavimo v-bą
Kovos būrio lakūnai (iš kairės) H. Rotteris, O. Dahlbeckas,

Kulikauskas Antanas E. Kulikauskas, nežinomas, E. Šalkauskas lauko aerodrome prie Utenos. 1919 ruduo
308 Locuros kariuomenes karininkai

suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pést. pulką
Ukmergėje. 1924 08 28 perkeltas į 2 pést. pulką Kaune. Mo K
kėsi konservatorijoje, pulke subūrė karių chorą, dainavo vals
tybiniame operos chore. 1926 02 16 pakeltas į vyr.leitenan
tus. 1930 paskirtas kuopos vadu. 1931 01 01 pagal Karinin
kų laipsnių įstatymų laipsnis pakeistas įleitenanto. 1932 11 21
pakeltas į kapitonus. 1936 su kuopa perkeltas į Jonavą.Sovic
tų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 24 perkeltas į 9 pést.
pulką kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 17 iš kariuomenės atleistas. Įstojo į Vilniaus filharmonijos
dainų ir šokių ansamblį. 1942-44 gyveno Jonavoje. Artėjant
frontui pasitraukė į Vokietiją, 1945 02 14–15 drauge su šei
ma išgyveno Dresdeno bombardavimą. Vėliau gyveno Augs
burgo-Hochfeldo lietuvių pabėgėlių stovyklose, Augsburgo
lietuvių g-joje dėstė muziką. 1947 emigravo į JAV, gyveno
Kulikauskas Jonas (g. 1895)
Čikagoje, daug dirbo lietuvių karių veteranų sąjungoje „Ra
move“. Mire 1972 07 30 Čikagoje.
redakcinio biuro vedėju. 1934 0907 pakeltas į ginklavimo ma vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
jorus, paskirtas administracinės dalies vedėju, 1936 11 10 - Žmona - Vanda, sūnūs - Vytautas ir Aleksandras, duktė -
mobilizacinės dalies karininku, 1938 11 07 – Bendrojo sky Irena.
riaus Centrinio artilerijos ginklų sandėlio v-ku. Sovietų Sąjun LCVA, F. 930, ap. 8, b. 736; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
gai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 archyvas.
10 09 iš kariuomenės atleistas.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Lat
vijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
Žmona - Jadvyga Sakalauskaitė (1902), sūnūs – Anatolijus
Zigmas (1921), Eugenijus (1926), Leonidas (1930).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1422; ap. 5, b. 737, 869, 1. 108; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3.
Kulys Pranas su žmona Brone,

dukromis Svajone ir Gražina
KULYS Pranas gimė 1904 08 21 Liesiškių k., Obelių vls.,

Rokiškio aps. Mokėsi Rokiškio g-joje, vėliau kunigų seminari
joje, iš kurios 1926 baigęs 3 kursus išstojo. Studijavo LU Te
Kulikauskas Juozas
ologijos-filosofijos f-te. 1927 11 05 pašauktas į karinę tarnybą,
paskirtas į 5 pėst. pulką. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą
KULIKAUSKAS Juozas gimė 1901 03 18 Sankt Peterbur (III asp.
laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir pa
ge. Baigė Šv. Kotrynos g-jos 6 klases. 1918 su tėvais grįžo į leistas pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Kari
į
Lietuvą, apsigyveno Degsnelės k., Utenos aps. 191909 11 ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Ukmerges ka Nuo 1930 aktyvus LŠS narys, Giedraičių šaulių kuopos vadas.
ro komendantūroje. 1919–20 su komendantūros daliniais ko Dirbo mokytoju Bukinių (Ukmergės aps.) prad. m-loje, Gie
vojo su lenkais. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) draičių prad. m-los vedėjas, 1941-44 Taujėnų septynmetės
Lietumos kariuomenes karininkai 309

m-los mokytojas. 1939 08 29-1012 atliko karines pratybas Apdovanotas Latvijos Lačplėsio 3 laipsnio ordinu (1926, kaip
1 pest. pulke. 1940 02 16 pakeltas į ats. Icitenantus. Nuo Latvijos kariuomenės karininkas), Latvijos išsivadavimo karo
1944 03 tarnavo Vietinėje rinktinėje, paskui įstojo į Tėvynės 10-mečio medaliu (1929).
apsaugos rinktinę, 1944 10 06 dalyvavo Sedos kautynėse. Po LCVA, C. 930, ap. 2K, b. 325.
karo
gyveno Zarasuose, dirbo autotransporto įmonėje, 1956–
67 Zarasų autobusų stoties v-kas. Mirė 1994 07 25 Zarasuose.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1935), Lietuvos ne
priklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Brone Einorytė (1907–1981, susituokė 1931), duk
ros - Svajonė Reklaitienė (1933) ir Gražina Bruzgienė (1935),
sūnus - Kęstutis (1943).
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 324; 1. 391, ap. 6. b. 180; LKKAS archyvas.
Kulpavičius Vladas
W!
KULPAVIČIUS Vladas gimė 1986 07 16 Raukštonių k.,
Šimonių vls., Panevėžio aps. Tarnavo Rusijos kariuomenėje,
baigė karo m-lą. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 08 24 kaip karo
valdininkas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į At
Kulys Stasys (kairėje)
skirąjį Marijampolės batalioną (nuo 1919 11 20–6 pést. pul
kas). 1920 07 28 dėl sveikatos iš kariuomenės atleistas. 1920–
32 dirbo Baisogalos prad. m-los mokytoju. 1932–39 Šėtos vls.
KULYS Stasys (Stanislovas) (slap. Briedis, Visvaldas) gimė viršaitis. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laiko
1914 Sankt Peterburge. Prasidėjus antrajai sovietinei okupa mam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun.
cijai išėjo partizanauti, tapo Mindaugo rajono vadu. Žuvus leitenanto laipsnis. LŠS narys. 1940 dirbo Kėdainių aps. val
Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės,veikusios Panevėžio aps., dyboje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Rebdorfo stovyklo
vadui J. Januševičiui (slap. Rakšnys) 1951 05 28 paskirtas šios je, įsteige tautodailės dirbtuvę, mokytojavo lietuviškoje g-joje.
rinktinės vadu, vėliau ir Vyčio apygardos vado pavaduotoju. 1949 emigravo į JAV. Iki 1960 dirbo BALF'o sandėliuose
Žuvo 1953 02 05 Bigailių miške, Panevėžio aps. Išlikusi jo Brukline. 1974 apsigyveno Floridoje. Tautodailininkas, už
parašyta „LLKS Žaliosios rinktinės istorija 1944–1951“. 1999 siiminėjo medžio drožyba, dalyvavo parodose. Mirė 1991
1004 pripažintas kariu savanoriu, 1999 10 13 suteiktas pul 02 12 Palm Byč Šorese.
kininko leitenanto laipsnis (po mirties). Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939), Vytauto Di
Žmona – Agota Gumbinaitė (1915-1955), sūnūs – Julius džiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1932).
(1939), Vilius (1943) ir Algimantas (1945-2002), duktė - Žmona - Albina, sūnus - Alfredas.
Aldona Gudžiūnienė (1942). LKKAS archyvas.
LKA, t. 8, p. 35, 53; t. 20, p. 13; LKKAS archyvas.

KULVICAS Vladas gimė 1894 04 25 Barčionių k., Jona
KULITANAS (KOLITANAS) Juozas gimė 1886 10 17 vos vls., Kauno aps. 191503 - 1916 tarnavo Rusijos kariuo
Kurše, Garšino vls., Iluksto aps., Latvijoje. Mokėsi Mintaujos menėje, dalyvavo I pasaul. karo kovose Austrijos-Vokietijos
realinėje m-loje, Rygos politechnikume. 1915 baige Michailo fronte. Nuo 1919 02 27 tarnavo Lietuvos kariuomenėje,
karo m-lą Maskvoje, 1916 10-1917 tarnavo Rusijos kariuo paskirtas 7 pést. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos viršila. 1920
menės 1 art. divizione paporučikiu. Atvykus į Lietuvą 1919 10 05 suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. Dalyvavo ne
04 14 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Artileri priklausomybės kovose, 1920 11 21 pasižymėjo drąsa mūšyje
jos pulko 3 baterijos vyr. karininku. 1920 02 13 suteiktas ar su lenkais prie Širvintų, kur kulkosvaidžių ugnimi privertė priešaļ
tilerijos kapitono laipsnis. 1921 10 04 kaip Latvijos pilietis iš pasitraukti. 1923 10 24 paleistas į atsargą. 1931 01 01 pagal
kariuomenės atleistas. Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
310 Lictuvos kariuomes karininkai

gę nuo 1919 06 18 paskirtas Ukmergės m. ir aps. karo ko
mendantu. 1920 04 28 del sveikatos iš kariuomenės atleistas.
1920 05 – 1927 04 Vilkmergės milicijos (policijos) v-kas. LŠS K.
narys, 1938 Šilų būrio vadas. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą 1940 pasitraukė į Vokietiją. Nepatikrintais duome
nimis, kovojo vokiečių kariuomenėje, traukiantis žuvo prie Klai
pédos.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 327: ap. 5. b. 1462a.
KULVIETIS Stasys. Kupiškio komendantas, karininkas, už

nusikaltimą (už suimtosios išžaginimą) 1919 10 21 nubaus
tas sunkiųjų darbų kalėjimu iki gyvos galvos.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 328.
Kulvicas Vladas
ats. jaun. leitenanto. 1937 05 28-06 18 atliko karines praty

bas 2 pėst. pulke. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo
1939 10 21 LŠS I Kauno rinktinės 5 Jonavos būrio šaulys.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1923), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuome
nėje – Šv. Georgijaus 3 laipsnio kryžiumi ir Šv. Georgijaus 2
laipsnio medaliu.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 326; f. 561, p. 2, b. 1638.
Kumpis Juozas
KUMPIS Juozas gimė 1901 02 17 Šiauliuose. Prasidėjus I

pasaul. karui su tėvais pasitraukė į Rusiją, kur baigė M. Yčo g
ją, evakuotą į Voronežą. Grįžus Lietuvą 191901 28 savano
į
riu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų eskadrone.

1919 03 12 įstojo į kuriamą aviacijos m-lą. 1919 12 16 bai
gus Karo aviacijos mokyklą (I laida, Karo mokyklos II laida)
suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, paskirtas Aviacijos da
lies 1 oro eskadrilės lakūnu. Dalyvavo nepriklausomybės ko
vose. 1920 08 29 atliko pirmą kovinį skrydį žvalgyti Vilniaus
Kulvietis Bogumilas apylinkių. 1920 10 04 gavo užduotį surasti į lenkų apsuptį
Varenos prieigose patekusį šarvuotą traukinį „Gediminas“ ir
jį bomborduoti, kad juo nepasinaudotų priešai, buvo sužeis
KULVIETIS Bogumilas gimė 1892 12 09 Šilų k., Taujė tas į galvą, nevaldomas lėktuvas nukrito, sunkiai sužeistas kar
nų vls., Ukmergės aps. Sankt Peterburge baige Nikolajaus in tu su oro žvalgu J. Pranckevičiumi pateko į lenkų nelaisvę ir
žinerijos m-lą, inžinierius statybininkas. Iki 1917 08 tarnavo po šešių dienų 1920 10 10 mirė Varėnos ligoninėje. Pirmasis
Rusijos kariuomenėje statybos rinktinės vadu. Grįžęs į Lietuvą lietuvių lakūnas, paaukojęs gyvybę kovoje už nepriklausomy
nuo 1919 02 25 tarnavo Lietuvos kariuomenėje karininku, bę. Palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse.
Panevėžio apskrities apsaugos būryje (nuo 1919 03 22 - Pa Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi su kardais (1920, po
nevėžio atskirasis batalionas), vėliau 2 kuopos vadu. Dalyva mirties), Savanorių medaliu (1930, po mirties).
vo nepriklausomybės kovose su bolševikais. Išvadavus Ukmer LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 337; LKKAS archyvas.

KUMPIS Juozas (slap. Arnas, Cvirka). Prisikėlimo apygar nanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1939 10 atliko kari
dos Ąžuolo partizanų būrio vadas, Kunigaikščio Žvelgaičio rink nes pratybas 3 artilerijos pulke maisto tickeju.
tinės štabo žvalgybos v-kas, Juozapavičiaus rinktinės vadas. LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 335; ap. 7. b. 7610,
2000 11 15 pripažintas kariu savanoriu, 2000 12 18 suteils
tas majoro laipsnis (po mirties).
LKKAS arheyvas.
52
Kumpis Stasys
Iš kairės Kunca Antanas,

Kalinauskas Juozas ir Baršauskas Kazys
KUMPIS Stasys gimė 1907 03 04 Mikalaičių k., Šiaulių vls.
ir aps. Baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1929 11 06 pašauktas į
KUNCA Antanas gimė 1907 04 03 Gelčių k., Gudelių vls.,
karinę tarnybą, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1930 11 30 baigus
Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas aviacijos ats. leitenanto Marijampolės aps. 1929 baigė Marijampolės mokytojų semi
laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1931 01 01 nariją, mokytojavo Alytaus aps. kaimo prad. m-lose. 1931
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų
leitenanto. Čekoslovakijoje baigė odų apdirbimo technologi ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
jos mokslus, įgijo odų techniko specialybę. 1933 09 01 civi atsargą. Aktyvus LŠS narys, šaulių kuopos vadas, 1936–37
liniu tarnautoju priimtas į Kariuomenės intendantūrą. 1935 Varėnos vls. jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva“ vadovas.
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 03 01 pačiam prašant 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo 1939 11 20 gy
iš tarnybos atleistas. veno Nedingėje, dirbo prad. m-los vedėju. Sovietų Sąjungai
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 336; ap. 8, b. 247. okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas Nedingėje, Merki
nės vls., atskirtas nuo šeimos ir išvežtas į lagerį Puksoje, Plesec
KUMPIS Vladas gimė 1896 12 20 Kelmėje, Raseinių aps. ko r., Archangelsko sr., vėliau į Oneglagą, Archangelsko sr.,
1912 Voroneže baigė komercijos m-lą, 1917 - Maskvos 3 pra kuriame 1941 10 25 žuvo. Šeima 1941 ištremta į Kulundą,
Altajaus kr. 1989 07 28 reabilituotas.
porščikų m-lą. Tarnavo Rusijos kariuomenės 30 pulke kuo
pos vadu. Grįžęs į Lietuvą 1919-1920 09 dirbo Šiaulių ka Žmona – Zofija Dragūnaitė (1906–1969, susituokė 1934),
lėjimo v-ku. 1920 09 29 mobilizuotas į Lietuvos kariuome dukte - Nijolė Marija Kazėnienė (1936).
-
nę, paskirtas karininku į Vilniaus komendantūrą. 1920 10 20 LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 338; f. 954, ap. 7, b. 15, 1. 14; f. R-629, ap.
perkeltas į 11 pėst. pulką, 10 25 suteiktas pėstininkų leite 1, b. 3a; f. 561, ap. 1, b. 450; LGG, t. I, p. 466.
nanto laipsnis. 1920 12 04 paskirtas 11 pest. pulko (nuo 1923
05 02 – 3 pasienio pulkas) adjutantu. 1922 09 01 pakeltas į KUNCAITIS Antanas gimė 1898 09 Sintautų vls., Naumies
vyr. leitenantus. 1923 12 31 perkeltas į9 pėst. pulką. 1924 čio
aps. Mokėsi „Žiburio“ g-joje Marijampolėje, vėliau Voro
08 15 baige Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (IV neže. 1917 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Pskovo
laida), 08 28 paskirtas 2 artilerijos pulko komendantu, 1926 karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis. Vėliau tarnavo RA.
01 01 – Mokomosios baterijos ryšio ir orientavimo v-ku. 1926 1920 grįžo į Lietuvą, 1006 mobilizuotas į Lietuvos kariuome
09 17 pačiam prašant paleistas į artilerijos karininkų atsargą. nę, paskirtas karininku į 2 pėst. pulką. 1920 10 20 - 11 30
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. Vyr, leite dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 1005

pulką. 1919 07 06 baigus Karo mokyklą (I laida) suteiktas karu
žo laipsnis, paskirtas 3 pést. pulko jaun. karininku. 1919 K
10 17 – 1920 01 04 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais, 1920 09 12 – 12 01 – su lenkais, pasižymėjo ko
vose prie Rykantų. 191909 13 pagal Lietuvos kariuomenės
laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į pėstininkų leite
nanto. 1921 01 01 paskirtas 4 kuopos vadu. 1923 05 18 pa
keltas į vyr. leitenantus. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karinin
kų DLK Vytauto kursų Bedrąjį skyrių (V laida). 1926 02 16
pakeltas į kapitonus. 1926 09 13 perkeltas į 8 pest. pulką 5
kuopos vadu. Nuo 1927 05 17 III Karo apygardos štabo ko
mendantas. 1928 03 24 perkeltas į Kauno m. ir aps. komen
dantūrą Karo policijos m-los v-ku. 1929 11 23 pakeltas į ma
jorus, 11 28 paskirtas Vyr. kariuomenės štabo Pensijų skyriaus
buhalteriu. 1933 eksternu išlaikė g-jos baigimo egzaminus. Nuo
1933 09 15 studijavo VDU Teisių f-to Ekonomikos skyriuje.
Kuncaitis Antanas
1939 06 30 pakeltas į pulkininkus leitenantus ir pačiam pra
šant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Vokiečių okupa
cijos metu organizuojant Vietinę rinktinę 1944 02 12 paskir
suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis, 1922 05 01 pakeltas tas Šakių aps. komendantu. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyve
į vyr. leitenantus. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų no Hanau pabėgėlių stovykloje, 1949 emigravo į Australiją.
kursus (II laida). 1925 03 09 perkeltas į Aviacijos v-bos mo Gyveno Melburne, 1953 įsteigė LVS Ramovės“ skyrių, bu
„
komąją oro eskadrilę aviacijos specializacijai. 1925 06 30 bai vo jo vadovas. Mirė 1970 11 18 Melburne.
ge aviacijos karininkų kursus, paskirtas 4 oro eskadrilės žval Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa
gu. 1926 02 16 pakeltas į aviacijos kapitonus. 1927 perkel vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) meda
tas į 2 oro eskadrilę, 1928 suteiktas karo lakūno vardas. 1929 liais, Latvijos išsivadavimo karo 10 ečio medaliu (1929).
09 19 žuvo per lėktuvo avariją netoli Sendvario leidžiantis į Žmona – Valerija Matulionytė, sūnūs – Vytautas Justinas
Klaipėdos aerodromą. Palaidotas Aukštosios Panemunės ka (1930), Jaunutis Jonas (1932).
pinėse Kaune. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 339; ap. 5, b. 1429; f. 631, ap. 7, b. 12531;
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). f. 1234, ap. 1, b.4, 1. 3.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 340; ap. 5, b. 1429.
KUNCAITIS Justinas gimė 1900 01 15 Žaltynų k., Sintau

tų vls., Šakių aps. Mokėsi Marijampolės „Žiburio“ g-joje. 1919
01 17 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pėst.
Kuncaitis Justinas (g. 1910)
KUNCAITIS Justinas (Justas) gimė 1910 11 17 Paežerių k.,

Vilkaviškio vls. ir aps. 1929 baigė Marijampolės Rygiškių Jo
no g-ją. Pašauktas į karinę tarnybą 1931 10 29 baigė Karo mo
kyklą (VI asp. laida), suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931–34
studijavo veterinariją Vienos u-te, 1934–37 - Berno u-te Švei
Kuncaitis Justinas (g. 1900) carijoje, kur apgynė disertaciją apie galvijų tuberkuliozę ir įgijo

veterinarinės medicinos daktaro laipsnį. Nuo 1936 01 01 KAM 11 20 palcistas į artilerijos karininkų atsargą. 1940 06 04 pri
stipendininkas. 1937–38 gilino bakteriologijos žinias Pastero imtas i 4 artilerijos pulką civiliu tarnautoju.
in-te Paryžiuje, 1938–39 - Hanoverio u-te Vokietijoje. 1938 LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 343.
07 22 priimtas į karinę tarnybą, paskirtas 1 husarų pulko ve
terinarijos jaun. leitenantu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietu
vą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko jaun. vet. gydytoju. Kilus
Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 06 28 paskirtas
eiti lietuvių karių Vilniaus įgulos vet. v-ko pareigas, nuo 07 11
LSD veterinarijos v-ko padėjėjas. 194109 10 – 12 23 Kauno
komendantūros vet. karininkas. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
1944-45 dirbo Landsberge prie Oderio antibiotikų g-loje.
1945–47 dirbo Berno u-to Bakteriologijos in-to vedėju. 1948
emigravo į Argentiną. Dirbo Sveikatos m-jos centr. laboratori
jos bakteriologijos skyriaus vedėju. 1953 Kordoboje vadovavo
savo įkurtam Miserikordijos ligoninės bakteriologijos skyriui.
1960–80 Klivlende (JAV) vadovavo SunnyAcres ligoninės mik
robiologijos laboratorijai. Mokslinių straipsnių apie brucelio
zę, tuberkuliozę, iš mikologijos autorius. Mirė 1983 08 20.
Kundrotas Adolfas
KUNCĖ Mikas (Mykolas) gimė 1904 08 07 Kučkų k., Ra
guvos vls., Panevėžio aps. Baigė Ukmergės mokytojų semina
riją. 1926 11 06 pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas Tech KUNDROTAS Adolfas gimė 1897 08 11 Aukštojoje Pane
į
nikos pulką. 1927 12 16 baigus Karo mokyklą (II asp. laida) munėje, Kauno aps. 1915-18 mokėsi g-joje, evakuoroje i lo
suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti ronežą. Grįžęs į Lietuvą rėmė LKP Vilniaus organizaciją. Sava
ninkų karininkų atsargą. Nuo 1929 LŠS narys. 1931 01 01 noriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, 191901 25-0601 mo
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. kėsi Karo aviacijos mokykloje. 1919 12 24 suteiktas karo val
leitenanto. Tarnavo policijoje, nuo 1933 Troškūnų II eilės dininko laipsnis ir paskirtas į Raseinių komendantūrą, 1920
nuovados v-kas. 1934 03 01 pakeltas į ats. leitenantus. 08 11 perkeltas į Švenčionių komendantūrą, kuriose tarnau
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 341.
damas padėjo saugoti ir platinti komunistinę literatūrą. 1920
12 24 paskirtas į 3 raitelių pulkaż, 04 28 - pulko teismo raštve
KUNČINAS Stasys gimė 1912 12 22 Sankt Peterburge, Ru džiu, 1921 07 01 -- I raitelių divizijos štabo ūkio dalies adju
tantu. 1925 11 10 perkeltas į 2 ulonų pulka, 1926 03 29 – į
sijoje. Atvykęs į Lietuvą 1932 baige Šiaulių mokytojų semina Karo technikos v-bos Statybos skyrių raštvedžiu. 1926 09 06
riją, mokytojavo Šiaulių m. prad. m-lose. 1934 09 18 Šiau pačiam prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą.
lių m. komendantūros pašauktas į karinę tarnybą. 1935 09 15 1926–28 studijavo LU Teisių f-te, vėliau iki 1941 dirbo val
baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas pėstininkų ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at dininku Žemės ūkio rūmuose Kaune. 1937 11 23 kaip buvu
sargą. Nuo 1935 LŠS narys. 1935 Barankiškių prad. m-los siam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas
(Smalvų vls., Zarasų aps.) mokytojas. 1936 baigė „Jaunosios administracijos (B) ats. leitenanto laipsnis. Kilus Vokietijos,
Lietuvos“ sąjungos kūno kultūros kursus. Mokytojavo Papi Rusijos karui 1941 06 pasitraukė į Rusiją. 1942–43 tarnavo
RA 16 lietuviškojoje divizijoje. Nuo 1943 LSSR liaudies ko
lės Daukanto prad. m-loje (Šiaulių aps.). 1938 atliko karines misarų tarybos karo invalidų ir sužeistųjų karių aprūpinimo sky
pratybas 8 pést. pulke būrio vadu. riaus v-kas, vėliau reikalų valdytojo pavaduotojas, 1944-45
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu Vyriausiasis LSSR įgaliotinis repatriacijos reikalams Lenkijoje,
(1935).
1945-48 LSSR socialinio aprūpinimo ministro pavaduotojas.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 342; f. 391, ap. 6, b. 180; f. 1116, ap. 1, b.51, Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Sa
1. 257.
vanorių medaliu (1929), Latvijos Trijų žvaigždžių 4 laipsnio
ordinu (1932).
KUNČINAS Vladas gimė 1917 07 28 Petrograde. 1923 šei LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 344; MLTE, r. 2, p. 249; LKKAS archyvas.
ma grįžo į Lietuvą, apsigyveno Gruzdžiuose, 1925 – Šiauliuose.
1936 baigė Šiaulių berniukų g-ją, 1938 – Klaipėdos pedago
ginį in-tą. 1938 07 08 pašauktas į karinę tarnybą. 1939 09 18 KUNDROTAS Antanas gimė 1888 02 10 Džiugų k., Erž
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats. vilko vls., Tauragės aps. 1914 – 1918 02 tarnavo Rusijos ka
jaun. leitenanto laipsnis ir paliktas karinėje tarnyboje. 1939 riuomenėje Vilniaus ir Vitebsko atsargos komendantūrose. Grį

žus į Lietuvą 191904 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuome menės intendantūros Centrinio prekių sandėlio v-ko padejeju.
nę, paskirtas atskirosios II rūšies komendantūros prie Kauno m. 1925 05 15 pakeltas į pulkininkus leitenantus. Nuo 1926 K
komendantūros komendantu, 05 03 – Kaišiadorių komen 01 01 Intendantūros dirbtuvių ūkio skyriaus v-kas. 1927
dantu. 1920 04 22 – 07 10 dalyvavo nepriklausomybės kovo 02 05 pačiam prašant paleistas į atsargą, 1933 03 28 dėl svei
se su lenkais. 1919 11 18 suteiktas pestininkų kapitono laipsnis. katos – į dimisiją.
1920 10 18 paskirtas Šiaulių m. ir aps. komendantūros ko Apdovanotas Savanorių medaliu (1929); Rusijos kariuome
mendantu. 1923 05 18 pakeltas į majorus. 1923 08 02 iš nėje – Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Anos 3 laipsnio ordi
1 kariuomenės paleistas. Mirė 1936 03 31. nais su kardais ir kaspinu, Šv. Anos 4 laipsnio ordinu.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėjc Šv. Stanislavo 3 laipsnio Žmona – Stefanija Paškevičiūtė (1900).
ir Šv. Anos 3 laipsnio ordinais. LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 346; ap. 8, b. 922.
Vedęs, duktė - Aldona, sūnus - Juozas Zigmantas.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 347. KUNDROTAS Jurgis gimė 1898 04 25 Pašušvio dvare, Kra
kių vls., Kėdainių aps. 1909–15 mokėsi Šiaulių vyrų g-joje,
KUNDROTAS Antanas (slap. Arūnas, Skaisgiris) gimė 1928 1915-18 M. Yčo g-joje, evakuotoje į Voronežą. 1919 04 01
Spraudaičiuose, Šilalės vls. Antrosios sovietinės okupacijos iš Karo mokyklos jaun. puskarininkio laipsniu įstojo į 1 artile
metais besimokydamas Šilalės g-joje dalyvavo antisovietinia rijos pulką jaun. raštininku. Prie Artilerijos brigados štabo lankė
me pasipriešinime. Studijavo VDU. Mokytojavo Stokaičių artilerijos kursus ir 1921 03 09 suteiktas artilerijos leitenanto
prad. m-loje, tapo partizanų ryšininku, vėliau partizanu. Kęs laipsnis. Tarnavo jaun. karininku 1, vėliau 2 haubicų bateri
tučio apygardos Butageidžio rinktinės štabo žvalgybos v-kas. joje. 1921 09 01 perkeltas į Šarvuotų traukinių pulką 3 šar
Veikė Žygaičių–Žvingių-Sartininkų apylinkėse, Tauragės aps. vuoto traukinio „Algirdas“ 2 artilerijos platformos vadu. 1924
1950 03 03 žuvo Knatauskų sodyboje Ceikiškės k., prie Tau 01 12 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1931 01 01 pagal
ragės. Pripažintas kariu savanoriu ir 2003 01 23 suteiktas ka Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
pitono laipsnis (po mirties). ats. jaun. leitenanto. 1937 atliko karines pratybas 4 artilerijos
LKA, C. 19, p. 189–208; LKKAS archyvas. pulke, 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
Vedęs, sūnus – Stasys, duktė -- Liucija.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 345; ap. 8, b. 874; LKKAS archyvas.
KUNDROTAS Jurgis gimė 1906 12 27 Aukštojoje Pane

munėje, Kauno aps. Studijavo VDU Teisių f-te. 1932 10 12
pašauktas į karinę tarnybą. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
(VIII asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Tarnavo pasienio po
licijoje Žemaičių Naumiesčio baro rajono v-ku. 1940 08 06
perkeltas į pasienio policiją prie sienos su Latvija.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 349.
Kundrotas Juozas
KUNDROTAS Juozas gimė 1892 03 17 Panemunėje, Kau

no aps. 1915 baigė pedagogikos kursus. Nuo 1915 tarnavo
Rusijos kariuomenėje. 1915-16 dalyvavo I pasaul. karo ko
vose nuo Zarasų iki Dvinsko, 1916 sužeistas Galicijoje. 1916
baigus Kijevo praporščikų m-lą suteiktas poručiko laipsnis,
1917 pakeltas į štabskapitonus. Grįžus į Lietuvą dėl sveikatos
pripažintas netinkamu mobilizacijai, tačiau 1919 04 01 sava Kundrotas Kazys
noriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Tiekimo sky
riaus Intendantūros dalį karininku ypatingiems reikalams. 1920
01 24 suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis, 1922 0901 pa KUNDROTAS Kazys gimė 1904 03 28 Aukštojoje Pane
keltas į majorus. 1924 1001 - 1925 04 17 tarnavo Kariuo munėje, Kauno aps. Studijavo VDU Matematikos-guntos f-to
Lietuvos kariuomene karininkai 315

Biologijosskyriuje. 1930 11 16 pašauktas į karinę tarnybą, pa KUNDZEVIČIUS Jonas, buvęs atsargoje prie Kauno m. ko
skirtas į 2 pėst. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI mendantūros karininkas, 1920 04 15 išbrauktas iš sąrašų kaip
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir perbėgęs pas lenkus ir slaptos lenkų organizacijos POW narys.
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo Meteorologijos LKKAS archyvas.
biuro tarnautoju. Nuo 1937 12 06 LŠS rémėjų būrio šaulys.

LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 348; . 561, ap. 2, b. 1639.
Kuneika Jonas
KUNEIKA Jonasgimė 1909 05 16 Drenių k., Varnių vls.,

Telšių aps. Baigė Telšių g-jos 6 klases. 1930 11 07 pašauktas
Kundrotas Viktoras
į karinę tarnybą, paskirtas į Ryšių batalioną. 1931 10 29 bai
gusKaro mokyklą (VI asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun. lei
KUNDROTAS Viktoras gimė 1901 12 21 Kaune. Mokėsi tenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. Nuo 1931
g-joje Kaune. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) LŠS Kretingos būrio šaulys, 1934 Skuodo šaulių būrio vadas.
suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 10 pėst. 1935 atliko karines pratybas 7 pest. pulke. Nuo 1940 Vilka
pulką (nuo 1923 05 02 - 2 pasienio pulkas). 1923 12 15 viškio pašto v-kas. 1944 tarnavo Vietinėje rinktinėje. 1944 08
perkeltas į 5 pėst. pulką raitų žvalgų komandos vyr. karinin apsigyveno Kaupių k., Tverų vls., Telšių aps. 1946 04 įstojo
ku. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 10 30 baigė įLLA (slap. Klausutis). 1946 05 paskirtas LLA Šatrijos rinkti
Aukštųjų karininkų Technikos kursų Statybos skyrių (I lai nės rezervinės partizanų kuopos vadu. 1947 06 13 suimtas,
da). 1927 01 26 perkeltas į I karo apygardos štabą, 02 19 - į kalintas Telšiuose, Klaipėdoje. 1947 10 29 SSRS NKVD Ypa
4 pést. pulką. 1928 04 24 pervestas į inžinerijos karininkus. tingojo pasitarimo nuteistas 10 metų lagerio. 1947 12 08 iš
1929 04 30 perkeltas į Pionierių batalioną (nuo 1935 05 01 – vežtas į Pečiorlagą Komijoje, vėliau į Steplagą Džezkazgane,
1 inžinerijos batalionas). 1930 11 23 pakeltas įkapitonus, Karagandos sr., Kazachijoje. Šeima 1949 ištremta į Jelovką,
1934 11 23 - į majorus. 1930 07 11 - 1936 04 21 tarnavo Bolšaja Murtos r., Krasnojarsko kr. Nuo 1954 tremtyje su šei
kuopos vadu, 1936 04 21 – 1937 04 10 - Kariuomenės šta ma Jelovkoje. Mirė 1956 11 23 tremtyje. 1990 perlaidotas
bo IV (Tarnybų) skyriuje, 1937 04 15 – 1940 01 08 - 1 Panevėžyje. 2002 01 07 pripažintas kariu savanoriu, 2002
inžinerijos bataliono kuopos vadu. 1940 01 09 – 06 27 ėjo 01 21 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
Technikos valdybos inžinieriaus referento pareigas. Sovietų Są Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1939).
jungai okupavus Lietuvą 1940 06 25 paskirtas 1 inžinerijos
bataliono vadu. 1940 07 11 pakeltas į pulkininkus leitenantus. Žmona – Jadvyga Tupčiauskaitė (1919, susituokė 1941), duk
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 02 paskirtas RA ros - Birutė Vosylienė (1944) ir Joana Kerulienė (1945), sū
nus - Vytautas (1956).
29 ŠTK atskirojo pionierių bataliono vadu. Kilus Vokietijos,
SSRS karui Birželio sukilimo dalyvis Vilniuje, 1941 06 23 žuvo LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 352; LGG, t. 2, d. 2, p. 249; LKKAS archyvas
Vilniuje susišaudymo metu.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie KUNEVIČIUS Jonas gimė 191007 12 Liepojoje, Latvijo
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Arti je. 1933 baigė Kauno aukštesn. technikos m-lą. 1933 09 18
mui pagalbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1931). pašauktas į karinę tarnybą. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą
Žmona - Elena Valneryté (m. 1994), duktė – Danute Bal (IX asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis
tramaitienė (1937). ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Išėjęs į atsargų baige
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 296, 907, 963; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3. VDU Technikos f-to Statybos skyrių.

kuopos būrio vadu. 1939 11 21 paleistasį pėstininkų kari K
ninkų atsargą.
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 351.
KUNICKAS Vladas gimė 1916 11 18 Taline, Estijoje. 1936

baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1936 09 19 Šiaulių ko
mendantūros pašauktas į karinę tarnybą. 1937 09 15 baigus
Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 355.
Kunevičius Jonas
Žmona - Bronė Sipavičiūtė.

LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 353; f. 631, ap. 7. b. 12978.
KUNEVIČIUS Juozas gimė 1907 03 25 Liepojoje, Latvijo

je. Studijavo VDU Technikos f-to Statybos skyriuje. 1933
09 18 pašauktas į karinę tarnybą. 1934 09 15 baigus Karo
mokyklą (IX asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun. leitenan
to laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Dirbo Karo
butų valdyboje. Kunigėlis Pranas
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 354; ap. 7. b. 5246.
KUNIGĖLIS Pranas gimė 1912 05 28 Kielių k., Širvintų vls.,

Ukmergės aps. Baige Kauno aukštesn. technikos m-los Statybos
skyrių. Dirbo Trakų aps. žemės ūkio rūmuose, Plentų v-boje
statybos techniku. 1936 09 20 pašauktas į karinę tarnybą. 1939
1 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas inžinerijos jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 inžinerijos bataliono Radviliš
kyje mokomosios kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo pionierių bataliono mokyklos
būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo
1941 06 27 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos štabo inži
nerijos skyriuje, 07 15 – inžinerijos batalione. 1941 10 17 pri
imtas į LSD Alytaus savisaugos būrį. 1942 08 01 paskirtas eiti
251 bataliono 1 kuopos vado pareigas. 1944 pasitraukė į Vo
Kungis Juozas
kietiją, 1948 tarnavo britų sargybos kuopoje. 1949 emigravo
į JAV. Mirė 1994 01 01 Vilstoune.
Žmona - Julija Padrezaitė (1922–1992).
KUNGIS Juozas gimė 1915 09 21 Reistrų k., Šilalės vls., LCVA, F. 930, ap 8, b. 984; LYA, f. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
Tauragės aps. Mokėsi Šilalėje, Švėkšnoje. 1935 baigė Telšių archyvas.
g-ją, 1938 – Telšių kunigų seminarijos 3 kursus. 1938 07 05
pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į9 pést. pulką. 1939 09 18 KUODIS (KUODYS) Juozas gimė 1906 10 31 Užkalnių k.,
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pestininkų ats. Ramygalos vls., Panevėžio aps. 1925 baige Ramygalos vid. m
jaun. leitenanto laipsnis ir palik karinėje tarnyboje 8 pést. 1928 – Panevėžio mokytojų seminariją. 1930 11 06 Pane
pulke. 1939 1001 perkeltas į 7 pest. pulka 3 kulkosvaidžių vėžioaps. komendantūros pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas
Licinos kariniomenes karininkai 317

į 4 pest. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 09 01 – 09 30
atliko karines pratybas 1 pest. pulke. Išėjęs į atsargą mokytoja
vo Salamiesčio prad. m-loje (Biržų aps.), 1934–36 – Panevė
žio 3 prad. m-loje. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 357; f. 391, ap. 6, b. 180.
Kuodys Vladas
pasiųstas į Belgiją praktikos darbams prie tiltų statybos. 1936

12 31 pakeltas į leitenantus. 1938 04 19 baigė VDU Techni
kos f-to Statybos skyrių igydamas inžinieriaus statybininko kva
lifikaciją, pervestas į inžinerijos karininkus ir paskirtas 2 inžine
Kuodis Pranas
rijos bataliono kuopos vadu. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą ėjo 2 inžinerinio bata
liono raštvedžio pareigas. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
KUODIS (KUODYS) Pranas gimė 1902 01 21 Medžia 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskiro
lenkės k., Viekšnių vls., Mažeikių aps. Baigė g-jos 4 klases. Nuo jo pionierių bataliono kuopos vadu, tačiau 11 15 iš kariuome
1921 08 08 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Būdamas Karo nės atleistas. 1944 08 03 savanoriu įstojo į Tėvynės apsaugos
mokyklos 1 kuopos kariūnas 1923 01 09–22 dalyvavo Klai rinktinę, 08 05 paskirtas TAR 1 lietuvių savanorių pulko ri
pėdos išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V lai kiuotės štabo v-ku, 08 20 pertaisant įsakymą – pulko štabo
da) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 pėst. sudėties adjutantu ir TAR štabo mobilizacijos skyriaus v-ku.
pulką. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus, 1931 11 23 - Žmona – Emanuele Janina Skukauskaitė, duktė - Genovaitė
į kapitonus. Nuo 1937 06 04 pulko raštvedys-buhalteris. 1939 Audrė Danguolė (1938), sūnus (1940).
11 04 paskirtas I pėst. divizijos intendantūros raštvedžiu. So LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1434; ap. 8, b. 963; LYA, f. K-8, ap. 2, saug,
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka vnt. 3; LKKAS archyvas.

zijos 259 šaulių pulko medžiaginio tiekimo v-ku. KUOLAS Pranas gimė 1906 08 16 Radišių k., Jūžintų vls.,
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie Rokiškio aps. Baige Kauno aukštesn. technikos m-lą, įgijo elek
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvada trotechnikos specialybę. 1931 09 06 Rokiškio aps. komen
vimo bronzos medaliu. dantūros pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į l pest. pulką.
Žmona - Prane Okuličiūtė. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 327, 737; ap. 7, b. 7287; LYA, f. K-8, ap. 2, ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų
saug. vnt. 3. atsargą. 1938 08 25-09 22 atliko karines pratybas I pést.
divizijos štabo ryšių būrio vadu. 1939 11 23 pakeltas į ats.
KUODYS Vladas gimė 1905 04 22 Užpelkių k., Papilės vls., leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 suim
Šiaulių aps. 1927 baigė Kauno aukštesn. komercijos m-lą. 1930 tas, išvežtas į lagerį Puksoje, Plesecko r., Archangelsko sr., kur
11 04 Kauno m. ir aps. komendantūros pašauktas į karinę tar žuvo. Šeima 1941 ištremta į Karasuko r., Novosibirsko sr.
nybą, įrašytas į Karo mokyklos VI asp. laidą, mokydamasis per Žmona - Filomena Birutė Kudlaitė (1917), sūnus - Kazys
cjo į tikrosios karinės tarnybos kariūnus. 1932 10 31 baigus (1939).
Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenan LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 358; LGG, t. I, p. 468.
to laipsnis ir paskirtas 7 pest. pulko 1 kuopos būrio vadu. 1934
01 25 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo KUOSA Povilas gimė 1899 08 22 Žadavainių k., Daugai
skyrių, paskirtas KAM stipendininku studijuoti VDU. 1936 lių vls., Utenos aps. Mokėsi g-joje Petrograde. Grįžęs į Lietuvi!
318 1.101uros kariuomenes karininkai

le
Žmona – Marija Peikockaitė (1922, susituokė 1942), duk K

ros - Rita Aukštėjienė (1944) ir Vita Smalienė (1953).
LCVA, . 930, ap. 2, b. 360; LKKAS archyvas.
f
KUPCIKEVIČIUS Antanas gimė 1907 11 30 Kaune. Baigė
Kauno aukštesn. komercijos m-lą. Dirbo valdininku Kretin
gos kalėjime. 1930 11 07 pašauktas į karinę tarnybą, paskir
tas į 4 pést. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 361.
Kuosa Povilas
1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV

laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į l ar
tilerijos pulką. 1924 12 04 dėl ligos paleistas iš kariuomenės,
1928 10 11 dėl sveikatos – į dimisiją.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 359.
Kupčinskas Kazys
KUPČINSKAS Kazys gimė 1917. 1935 baigė Marijampo

lės Rygiškių Jono g-ją. 1935–38 studijavo VDU Teisių f-to
Ekonomikos skyriuje. 1940 10 01 baigė Karo mokykla (XV
tas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1947 gyveno Kaune, dir
bo finansų technikume.
KUPE (KUPIS-KUPE) Jonas 1919 01 25 paskirtas 1 pès

Kuosa Vytautas tininkų baltgudžių pulko karininku. 1919 07 01 kaip Latvi
jos pilietis iš kariuomenės atleistas.
LKKAS archyvas.
KUOSA Vytautas gimė 1917 12 15 Velikije Lukų m., Ru
sijoje. 1919 šeima grįžo į Lietuvą. 1936 baigė P. Vileišio aukš KUPRĖNAS Pranas gimė 1910 12 28 Pažaislio k. ir vls.,
tesn. komercijos m-lą, studijavo VDU Teisių f-to Ekonomi Kaunoaps. Baige Kauno jėzuitų g-ją. 1931 09 16 pašauktas
kos skyriuje, dirbo Tarptautiniame banke. 1938 07 08 pa į karinę tarnybą, paskirtas į 2 pėst. pulką. 1932 09 15 baigus
šauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 3 artilerijos pulką. 1939 Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas artileri leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1 jos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paliktas karinėje tarnyboje 4 Nuo 1936 LŠS narys. 1939 atliko karines pratybas 2 pest.
artilerijos pulke. 1939 11 20 paleistas į artilerijos karininkų pulke. 1939 02 15 pakeltas į ats. leitenantus.
atsargą. 1941-43 dėstė Vilniaus aukštesn. ekonomikos m-lo LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 363.
je. 1942 05 19 baigė VDU Ekonomikos f-tą. 1944-45 mo
kytojavo Pasvalio vid. m-loje, 1945–47 – Kauno suaugusiųjų KUPRYS Alfonsas gimė 1914 02 04 Baluškių k., Daujė
g-joje. 1947–76 dirbo Kauno kooperacijos technikumo dės
nų vls., Biržų aps. Studijavo VDU Teisių f-to Ekonomikos
tytoju. 1994 03 10 suteiktas dim. leitenanto laipsnis.
skyriuje. 1935 09 18 Biržų komendantūros pašauktas į karinę

tarnybą, paskirtas į I pėst. pulką. 1936 09 15 baigus Karo Žmona – Anastazija, sūnus – Eugenijus (1921).
mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. Jeite LCVA, L. 930, ap. 2, b. 366.
nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LCVA, 1. 930, ap. 2K, b. 364. KUPSTYS Petras gimė 1915 07 14 Kaune. 1936 baige Lie
tuvos mokytojų profsąjungos Kauno suaugusiųjų g-ją, dirbo
LŠS sporto klube. 1936 09 19 pašauktas į karinę tarnybą, pa
skirtas į 2 pést. pulką. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII
asp. laida) suteiktas pėstininkų ats, jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Karo pab. pasitraukė
į Vakarus,vėliau emigravo į JAV. Mirė 1970 09 23 Čikagoje.
Žmona - Ona, sūnus – Algis.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 365, 367; ap. 7, b. 5687.
KURAITIS Algirdas Česlovas gimė 1916 03 17 Mogiliove,

Rusijoje. Mokėsi Kybartų aukštesn. m-loje. 1938 07 08 pa
šauktas į karinę tarnybą, paskirtas į l pést. pulką. 1939 0918
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pestininkų ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paliktas karinėje tarnyboje 8 pėst. pul
Kupstas Jonas
ke. 1939 09 18 - 11 20 tarnavo sunkiųjų kulkosvaidžių kuo
pos būrio vadu. 1939 11 20 paleistas į pėstininkų karininkų
KUPSTAS Jonas gimė 191301 29 Dievoniškių k., Kalvari atsargą. 1940 dirbo Klaipėdos prekybos in-to pieno centre.
jos vls., Marijampolės aps. Baigė mokytojų seminariją. 1933 LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 368; f. 561, ap. 2, b. 1634.
08 22 pašauktas į karinę tarnybą. 1935 09 15 baigus Karo mo
kyklą (XVII laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis KURAITIS Pranas gimė 1905 06 17 Paberžupių k., Būb
ir paskirtas į l artilerijos pulką. 1937 01 19 įskaitytas į artileri lelių vls., Šakių aps. Mokėsi g-joje. 1928 11 07 pašauktas į
jos karininkus. 1937 11 23 pakeltas įleitenantus. 1938 11 19 karinę tarnybą, paskirtas į 2 pést. pulką. 1929 11 23 baigus
paskirtas Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leite
į
tarnavo Karo mokykloje būrio vadu. Likviduojant Lietuvos ka nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
mokyklos ryšių būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA ats. jaun. leitenanto.
pasitraukė. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, įsitraukė į antiso LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 369.
vietinį pasipriešinimą. 1948 09 – 1950 mokėsi prancūzų žval
gybos m-loje Paryžiuje (slap. Ursus). VLIK'o karinio skyriaus v KURAS Antanas gimė 1906 07 27 Valių k., Žvirgždaičių vls.,
ko plk. A. Šovos nurodymu pasiųstas tęsė mokslus amerikiečių Šakių aps. 1927 eksternu baige Marijampolės g-ją, 1931 – Ma
žvalgybos m-loje Kaufboirene prie Miuncheno. 1951 04 bai rijampolės mokytojų seminariją. 1931 09 16 pašauktas į karinę
ge m-lą, bet dėl avarijoje lūžusios kojos teko atidėti skrydį į so tarnybą. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) su
vietų okupuotą Lietuvą, liko dirbti šioje m-loje (slap. Karkli teiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pes
nis). 1956 03 ats. jaun. Itn. Algimantas Zaskevičius (KGB agen tininkų karininkų atsargą. 1932 12 01 – 1935 11 01 mokyto
to slap. Bagdonas), pasinaudojęs žmona, likusia Lietuvoje, išsi javo Gudonių prad. m-loje (Alytaus aps.). Nuo 1935 11 Dot
viliojo iš Vakarų Vokietijos, nuvežė į Rytų Berlyną, kur suėme nuvos amatų m-los mokytojas. Baige ŽŪ akademiją Dotnuvo
ir verbavo tapti agentu. Mirė 1974 04 20 JAV. je, agronomas. Vokiečių okupacijos metais Belvederio pieninin
Žmona - Zenta Stungurytė (1918), sūnus (1942). kystės m-los mokytojas. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, dirbo
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 737; LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; f. K-1, Getingeno lietuvių tremtinių stovykloje prog-jos mokytoju,
prad. m-los vedėju. 1949 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje,
f
ap. 45, b. 72, I. 175, 185-192; LKA, t. 11, p. 117; t. 13, p. 219, 228
229; LKKAS archyvas. dirbo General electric, Hotpoint f-kuose Ciceroje. Mirė 1996
02 25 Čikagoje, palaidotas Žvirgždaičių kapinėse, Šakių aps.
KUPSTAS Vincas gimė 1889 12 25 Punske, Suvalkų aps. Žmona - Eleonora, posūnis – Algis Krikštolaitis.
Nuo 1911 11 01 trnavo Rusijos kariuomenėje 19 Sibiro šaulių
.
pulke. 1917 baige Pskovo praporščikų m-lą. Nuo 1920 03 15 6, b. 180; LKKAS archyvas.
RA raštvedys. 1921 06 iš RA demobilizuotas. Grįžus į Lietu

vą 192201 11 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas KURAS Jonas gimė 1909 03 08 JAV. Atvykęs į Lietuvą bai
10 pést. pulko jaun. karininku. 1922 05 01 suteiktas pėsti ge mokytojų kursus Marijampolėje, 1927 – Pilviškių „Žibu
ninkų leitenanto laipsnis. 1923 11 27 pačiam prašant paleis rio“ mokytojų kursus. Nuo 1928 dirbo vedėju Lomos prad.
tas į atsargą. m-loje (Tauragės aps.). 1930 11 07 pašauktas į karinę tarny
320 Licuros kariuomenes karininkai

bą, paskirtas į 5 pest. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyką
(VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laips K
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1929 03 15
LŠS narys, nuo 1932 07 01 būrio vadas. 1936 11 23 pakel
tas į ats. leitenantus. 1941 Birželio sukilimo dalyvis Alytaus aps.,
sukilėlių 1 būrio vadas.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio medaliu (1938).
Kurkauskas Aleksandras
lą, Nikolajaus karo inžinerijos m-lą Sankt Peterburge, paskirtas

į 2 Rytų Sibiro snaiperių batalioną jaun. karininku. 1902 suteik
tas paporučikio laipsnis, 1905 pakeltas į poručikus, 1909 – į
štabskapitonus. 1913 baigė karininkų elektrotechnikos m-lą.
Nuo 1914 Elektrotechnikos bataliono jaun. karininkas, vado
vavo Gardino tvirtovėje įrengiant telefono-telegrafo tinklą. 1915
tarnavo 3 Sibiro pantonų bataliono vado padėjėju. 1916 per
keltas į 11 armijos inžinerijos v-ko valdybą vyr. darbų vykdytoju.
Kuras Juozas
1916 06 23 suteiktas papulkininkio laipsnis. 1917 paskirtas
Inžinerijos bataliono vadu, 1918 – Karo elektrotechnikos m
los sprogdintojų laboratorijos prižiūrėtoju. 1918 11 15-1919
KURAS Juozas gimė 1905 09 15 Kiaulupių k., Sintautų vls., 11 19 Sovietų Rusijos revoliucinės karo tarybos įsakymu tarnavo
Šakių aps. 1922 baigė Šakių „Žiburio“ g-jos 4 klases. 1923– kariuomenėje. Lietuvos valdžiai prašant 1920 11 12 iš kariuo
26 mokėsi meno m-loje, m-lai rekomendavus su Švietimo m menės paleistas. 1920 12 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
jos stipendija 1926–29 - Valaščki Mezižiči valst. medžio ap menę ir paskirtas Gen. kariuomenės štabo Technikos skyriaus
dirbimo m-loje Čekoslovakijoje. Nuo 1929 09 18 dirbo Pa inžinieriumi ypatingiems reikalams. 1920 12 31 suteiktas in
nevėžio amatų m-los mokytoju. 1930 11 06 pašauktas į ka žinerijos pulkininko laipsnis. 1921 05 30 paskirtas karo tech
rinę tarnybą, paskirtas į Pionierių batalioną. 1931 10 29 bai nikos v-ku. 1925 05 30 pakeltas į gen. leitenantus ir pačiam
gus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun. prašant paleistas į atsargą. 1925 07 01 priimtas laisvai samdo
leitenanto laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų atsargą. mu tarnautoju į Aukštuosius karo technikos kursus inžinerijos
1931–40 dirbo Ukmergės, Klaipėdos ir Panevėžio amatų m kabineto vedėju, karo technikos leidinių redakcinės komisijos
lų mokytoju, dirbtuvių vedėju. 1933 stažavo Čekoslovakijo narys, Inžinerijos skyriaus inspektorius, dėstė lauko fortifikaci
je, 1938 - Vokietijoje. 1940 02 28 – 1941 02 21 Alytaus ją ir kt. 1930 09 18 iš tarnybos atleistas. Sovietų Sąjungai oku
amatų m-los direktorius, vėliau iki 1941 11 25 dirbo statybos pavus Lietuvą 1940 08 01 suimtas, kalinas Kaune. 1941 03 01
kursų vedėju, 1942–44 – Alytaus amatų m-loje. 1944-45 su leista repatrijuoti į Vokietiją, gyveno Berlyne. RA užėmus Ber
šeima išvežtas priverstiniams darbams į Vokietiją. Po karo grįžo lyną suimtas, išvežtas, tolesnis likimas nežinomas.
į Kauną. Nuo 1948 10 01 dirbo Romainių tub. sanatorijos Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Ru
staliumi, vėliau iki 1971 - „Litekso“ f-ko stalių dirbtuvių ve sijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vladi
dėju. Mirė 1976 03 04 Kaune, palaidotas Eigulių kapinėse. miro 4 laipsnio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio ordinais su kardais ir
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1939). kaspinu, Šv. Anos 4 laipsnio ordinu „Už narsumą“.
Žmona - Liuda Baliukaitė (1907–2003, susituokė 1935), Žmona - Tamara (1894), duktė - Nina (1911).
sūnus – Juozas Simonas (1937), duktė – Marija Veronika Jo LCVA, F. 930 ap. 2K, b. 377; LGG, t. 1. p. 470; BLE, t. 13. p. 394.
,
cienė (1939).
LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 371; f. 391, ap. 1, b. 2776. KURKAUSKAS Vladas gimė 1895 08 27 Taškente. 1913
baige Polocko kadetų m-lą, 1916 - Petrogrado politechnikos
KURKAUSKAS Aleksandras gimė 1882 03 10 Kasimo in-to Elektrotechnikos skyrių, 1917 06 15 – Nikolajaus karo
vo aps., Riazanės gub., Rusijoje. Baige Orenburgo 2 kadetų m inžinerijos m-lą. 1917 06 15 – 10 20 mokėsi Petrogrado
Lietuvos kariuomonos karininkai 321

27222
Kurkauskas Vladas
Kurklietis Izidorius
aukštojoje karininkų elektrotechnikos m-loje minų sprogdini
mo spec. 1917–18 tarnavo Narvos pozicijų ryšio v-ko padėjė
ju, 1918–19 – Šiaulių m. ir geležinkelio elektros stočių v-ku. KURKLIETIS Izidorius gimė 1907 04 13 Strepeikių k.,
1919 03 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenės Šiaulių ko Obelių vls., Rokiškio aps. Mokėsi Rokiškio g-joje. Nuo 1924
mendantūrą, 05 04 paskirtas Gen. kariuomenės štabo Susisie 10 05 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1927 09 07 baigus
kimo skyriaus v-ku. 1919 06 23 -10 17 dalyvavo nepriklau Karo mokyklą (IX laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laips
somybės kovose. 1919 1007 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, nis ir paskirtas 1 husarų pulko 3 eskadrono būrio vadu. 1929
1920 03 24 pakeltas į kapitonus. Dalyvavo formuojant elek 10 08 perkeltas į Technikos eskadroną. 1931 01 01 pagal
trotechnikos, geležinkelių, inžinerijos ir auto-batalionus, pen Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun.
kias geležinkelių komendantūras. 1920 07 12 paskirtas Vil leitenanto. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. Nuo 1931 12 01
niaus m. ir aps. karo komendantu, 1921 05 29 - Elektrotech mokomojo eskadrono vyr. karininkas. 1932 11 02 paskirtas
nikos bataliono vadu, 1921 06 18 - eiti Gen. kariuomenės pulko adjutantu. Už dalyvavimą voldemarininkų maište 1934
štabo Ryšių skyriaus v-ko pareigas, 1922 03 20 patvirtintas 07 09 pažemintas į eilinius ir paleistas į atsargą. Studijavo ir
šiose pareigose. 1922 04 10 paleistas iš kariuomenės eiti aukš baigė VDU Teisių f-tą. 1939 12 23 Respublikos Prezidento
tąjį mokslą. 1923–30 studijavo agronomiją ir statybą ŽŪ aka aktu grąžintas leitenanto laipsnis ir įrašytas į kavalerijos kari
demijoje. 1924–27 projektavo garines pienines. 1930 Žemės ninkų atsargą. 1941 06 24-08 05 Lietuvos laikinosios vy
ūkio ir pramonės parodos Kaune direktorius. Nuo 1932 Kau riausybės teisingumo viceministras. Okupacijų metais akty
no prekybos rūmų vicedirektorius. 1935 04 04 paskirtas vus pasipriešinimo pogrindžio dalyvis. Vokiečių okupacijos me
Klaipėdos krašto gubernatoriumi, 1936 10 15 - Prekybos, tais LLKS vadovybės narys. 1942–44 redagavo LLKS „Lie
pramonės ir amatų rūmų p-ku. Sovietų Sąjungai okupavus tuvos laisvės trimitą“. VLK ir VLIK politinės ir teisių komisi
Lietuvą 1940 08 01 atleistas. Kurį laiką slapstesi, vėliau jos narys. 1944 04 30 gestapo suimtas, tardytas, kankintas,
nelegaliai pasitraukė į Vokietiją. Grįžęs į Lietuvą karo metais kalintas įvairiuose Vokietijos kalėjimuose. 1945 03 30 žuvo
dirbo savo ūkyje Mirskiškyje (Šiaulių r.). Antrosios sovietinės Bauyreutho kalėjime, palaidotas vietos kapinėse.
okupacijos pradžioje slapstėsi savo ūkyje, vėliau legalizavosi. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
1954–55 kolūkio „Auksinė varpa“ Širvintų r. agronomas, LCVA, F. 930, ap. 2, b. 375; LKKAS archyvas.
1956-57 Šiaulių mašinų traktorių stoties vyr. mechanikas,
vėliau „Tarybinio artojo“ kolūkio agronomas ir statybos KURLINKUS Pranas gimė 1907 11 22 Bikavėnų k., Vai
technikas. 1960-61 išrinktas Bazilijonų apylinkės tarybos p nuto vls., Tauragės aps. 1930 baigė Tauragės mokytojų se
ku. Mirė 1970 02 15 Kaune.
minariją su sustiprinta matematika (dirbti prog-joje). 1930 pa
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1928), Larvi šauktas į karinę tarnybą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą
jos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1932). (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laips
Pirmoji žmona - Katrina Zubovaitė (1900-1944, susituokė nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1932 dirbo Tau
1920), dukros - Elena Slavinskienė (1921), Olga Bardauskienė ragės švietimo skyriuje, vėliau Eržvilko m-loje mokytoju, m
(1924-1972), sūnus - Andrius (1926-1990); antroji žmo los vedėju. LSS narys, paskirtas būrio vadu. Vėliau mokytoja
na - Zofija Valuckaitė (1919). vo Šilutės, Biržų m-lose, dirbo Želvos m-los (Ukmergės aps.)
ICVA, F. 930, ap. 2K. b. 376; ap. 8, b. 874. 984; LKKAS archyvas. vedėju. 1939 laikinai mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. So
322
11cturas kariloos karininkai
K
Kurlinkus Pranas
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą paskirtas Staškūniškio m-los

vedėju. 1944 Vietinės rinktinės karininkas. Antrosios sovieti
Kurpis Jonas
nės okupacijos metu paskirtas Joniškio m-los direktoriaus pa
vaduotoju, vėliau direktoriumi. Persikėlęs į Kauną studijavo
ŽŪ akademijoje. Netrukus iš akademijos pasitraukė, įsidarbi nės vadu Šiauliuose. 1928 11 23 pakeltas į kapitonus. 1930 04
no Kauno profesinėje techninėje m-loje ir neakivaizdiniu bū baigė Kariuomenės ugniagesių komandų viršininkams kursus
du studijavo Vilniaus u-te fiziką. 1947 01 07 suimtas, kalin (II laida). 1935 08 26 paskirtas 3 pést. pulko 1 bataliono ūkio
tas Kaune, Vilniuje. 1947 06 24 Karo tribunolo nuteistas 10 dalies karininku. Nuo 1938 05 10 Panevėžio aps. komendan
metų lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į lagerį Nachodko tūros raštvedys. 1939 05 25 pačiam prašant paleistas į pėsti
je, Primores kr., vėliau į Vaniną, Sovetskaja Gavanės r., Cha ninkų karininkų atsargą. 1939 atgavus Vilniaus kraštą grįžo
barovsko kr., ir į Seimčianą, Srednekano r., Magadano sr. Pa ir gyveno Buivydų k., Švenčionių aps.
leistas 1953 12 20, į Lietuvą grįžo 1954 10. Dirbo Kintų Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1928), Šaulių žvaigž
senelių namuose (Šilutės r.), vėliau Rusnės m-loje ūkio dalies des (1931) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu
vedėju. 1964 persikėlė į Panevėžį, dirbo darbų mokytoju Pa (1928), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi
įstrio, vėliau Krekenavos m-lose. 1990 01 23 reabilituotas. (1934), Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1931), Klai
1999 08 17 pripažintas kariu savanoriu, 1999 10 13 suteik pėdos išvadavimo bronzos medaliu.
tas leitenanto laipsnis. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 379; ap. 4, b. 1456, I. 19–25.
Žmona - Bronislava Vaitaitytė (1911, susituokė 1939).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 374; . 391, ap. 6, b. 1270; LKKAS archyvas. KURTINAITIS Edmundas (slap. Kalnius, Linas, Tumas) gi
f
mė 1919 12 02 Varšuvoje, Lenkijoje. Baigė mokytojų semi

KURPAITIS Stasys 1919 08 01 mobilizuotas į Lietuvos ka nariją, mokytojavo Liolių, vėliau Alėjų prad. m-lose (Raseinių
riuomenę, paskirtas karininku į l raitelių pulką. 1919 12 15 aps.). Kartu su žmona buvo susiję su partizanų Šapo būriu.
iš kariuomenės atleistas, nuo 1201 įrašytas į atsargos karinin 1946 06 21 suėmus žmoną išėjo partizanauti. Žmona Karo
kų sąrašus. 1937 11 23 paleistas įdimisiją. tribunolo nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, išvež
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 378. ta į Norillagą, Krasnojarsko kr. Vaikai atiduoti į Vilniaus vaikų
f
namus, tėvo rūpesčiu po kelių mėn. iš jų paimti, slapstyti įvai

KURPIS Jonas gimė 1894 08 20 Buivyduose, Švenčio riose vietose, vėliau užaugo pas svetimus žmones. 1947 05 iš
nių aps. Baigė Švenčionių keturklasę m-lą. 1919 07 02 Kau rinktas Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės vadu, kartu bu
no komendantūroje įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į vo Kęstučio apygardos vado pavaduotojas. 1949 06 08 žuvo
Sanitarijos skyrių. 1920 01 16 priimtas į Karo mokyklą. 1920 Malavėnų k., Viduklės vls. 1999 12 24 pripažintas kariu sa
10 17 ją baigus (III laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laips vanoriu, 2000 01 04 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
nis ir paskirtas 1 savanorių pulko (nuo 1924 02 14 – 2 atsar Žmona - Tamara Šidlauskaitė (1921–1995, susituokė 1942),
gos batalionas) 6 kuopos jaun. karininku. 1921 04 21 paskir sūnus – Rimas (1943), duktė - Otilija Gražina Spivak (1944).
tas 11 pest. pulko jaun. karininku, nuo 1001 - mokomosios LKKAS archyvas
kuopos jaun. karininku. 1923 01 09-22 dalyvavo Klaipė

dos krašto išvadavime, sukilelių 4 kuopos karininkas (slap. Ka KURTINAITIS Petras gimė 1910 1207 Būdviečių k., Paje
rijotas Jonus). 1923 06 16 perkeltas į Kariuomenės teismą vals vonio vls., Vilkaviškio aps. 1931 baige Marijampolės marijonų
tybinio gynėjo sekretoriaus padejeju. 1925 01 08 pakeltas į g-ią, studijavo VDU. 1933 09 18 Marijampolės komendantū
vyr. leitenantus. 1925 12 12 paskirtas LŠS VII šaulių rinkti ros pašauktas į karinę tarnybą. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą
Lietuvos kariuomene karininkai 323

san. gydytoju. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941–44 dirbo Panevėžio aps. ligonines Chirurginio skyriaus
vedėju. 1944 pab. pasitraukė į Vokietiją, 1948 emigravo į JAV.
1953 Niujorko valstijoje išlaikė egzaminus, užsiėmė medici
nine praktika. Nuo 1955 JAV pilietis.
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
LKKAS archyvas.
Kurtinaitis Petras
(IX asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laips

nis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1937 baigė VDU
Humanitarinio f-to Filologijos skyrių.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 415; ap. 7, b. 5246; F. 631, ap. 7, b. 10944.
Kušlikis Stasys
KUŠLIKIS Stasys gimė 1905 11 13 Kušlikių k., Sintau

tų vls., Šakių aps. Baigė Šakių „Žiburio“ g-ją. 1927 09 10 įstojo
į Karo mokyklą. 1929 10 06 ją baigus (XI laida) suteiktas ar
tilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 artilerijos pulko Plun
gėje 1 baterijos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. Nuo 1931
02 16 baterijos vyr. karininkas. 1932 11 21 pakeltas į leite
nantus. 1933 09 09 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų
Artilerijos skyrių (V laida). 1936 04 01 paskirtas 9 baterijos
Kusa Polikronas vadu. 1936 11 23 pakeltas į kapitonus. 1939 paskirtas moko
mosios art. grupės 2 baterijos vadu. Sovietų Sąjungai okupa
KUSA Polikronas gimė 1903 06 30 Plungėje. Būdamas paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617 haubicų artile
moksleivis, LŠS III Telšių skyriaus šaulys 1923 01 09–22 da rijos pulko diviziono vadu. 1941 06 14 suimtas Pabradės po
lyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923 baige Telšių g-ją, 1931 - ligone, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05
VDU Medicinos f-tą. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams lage
asp. laida) suteiktas sanitarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis, rio. 1942 12 12 žuvo lageryje.
11 12 priimtas į karinę tarnybą ir paskirtas 2 pest. pulko jaun. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
gydytoju. 1933 02 10 pakeltas į leitenantus. 1934 02 01 per tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
keltas į Karo ligoninę chirurgijos skyriaus ordinatoriumi. 1935 Žmona - Emilija Andziulytė.
0418 pakeltas įkapitonus. 1935 11 20 – 1937 04 01 specia LCVA, F. 930, ap. 8. b.737, 869; LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG.
lizavosi užsienyje. 1940 05 09 pakeltas į majorus. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę t. I. p. 471.
1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos atski

rojo sanitarinio-medicininio bataliono sanitarijos yriaus v KUTKA Aleksandras gimė 1909 02 01 Raguvėles vnk Ra
ku, 11 15 - 29 STK atskirojo zenitines artilerijos diviziono guvos vls., Panevėžio aps. 1930 baige Panevežio g-ją. 1930
324 Tirtuvos kariuomuss karininkai

pést. pulko 4 kuopos jaun. karininku. 1926 01 03 perkeltas
l kulkosvaidžių kuopą jaun. karininku. 1926 08 12 baigė K
K
į
Fizinio lavinimo karininkų kursus (III laida). 1926 09 13 pa
čiam prašant perkeltas į Karo aviaciją. 1927 07 14 baige Aukš
tųjų karininkų DLK Vytauto kursų Aviacijos skyrių (I laida).
Po 72 skridimų su instruktoriumi skrido savarankiškai, baige
figūrinio skraidymo kursą, suteiktas I eilės karo lakūno vardas.
1928 02 16 pakeltas į aviacijos vyr. leitenantus, 1930 11 23 –
į kapitonus, perkeltas į Karo aviacijos m-lą ir paskirtas moko
mosios grupės instruktoriumi, 1937 - vyr. instruktoriumi.
1938 07 22 pakeltas į majorus. 1926–40 Karo aviacijoje
skraidė 1658 val. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 22 iš kariuomenės at
leistas. Dirbo Vilniuje mokesčių inspektoriaus padėjėju, vokiečių
Kutka Aleksandras
okupacijos metais – Savitarpio pagalbos ligoninėje Birštone.
1944 pasitraukė į Vakarus, 1948 08 emigravo į Australiją. Mirė
1993 02 09 Sidnėjuje.
1104 pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1931 Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas ats. jaun. tuvos nepriklausomybės (1928), Klaipėdos išvadavimo bron
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. zos (1934)medaliais, „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1935).
1933–34 Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo valdininkas, nuo LCVA, F. 930, ap. 8, b. 200; . 1323, ap. 1, b. 601. I. 10: LYA, F. K-8,
f
1934 Finansų m-jos akcizo kontrolierius. 1936 baigė VDU ap. 2, saug. vnt. 3.
Teisių f-to Teisių skyrių. 1938 08 25-09 22 atliko karines
pratybas 2 pést. pulke. Nuo 1939 06 19 LŠS 8 Finansų m
jos kuopos šaulys. 1939 02 15 pakeltas į ats. leitenantus.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939).
LCVA, F. 930. ap. 2, b. 381; . 561, ap. 2, b. 1627. I. 51.
f
Kutka Petras
KUTKA Petras gimė 1897 01 26 Ramaldavos vnk., Debei

kių vls., Utenos aps. 1915 baigė Ukmergės m-lą, 1918 – Pet
rogrado statybos technikos m-lą. Grįžęs į Lietuvą 1919 07 31
Kutka Antanas
iš Inžinerijos bataliono 1 geležinkelių kuopos įstojo į Karo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas inžinerijos
leitenanto laipsnis, paskirtas jaun. karininku į geležinkelių kuo
KUTKA Antanas gimė 1899 11 02 Gaižiūnų k., Vyžuo pos (nuo 1920 0901 - Geležinkelių batalionas) statybos būrį.
nų vls., Utenos aps. Baigė Utenos g-jos 4 klases. 1921 10 19 1920 07 10 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 8 pest. pulką, iš kur įstojo lenkais ruožuose Vilnius–Vileika-Gudagojai ir Vievis-Vare
į Karo mokyklą. Būdamas kariūnas 1923 01 09–22 dalyva na-Vilnius–Benekainys. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus.
vo Klaipėdos išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą 1926 01 01 perkeltas į Technikos pulką. 1926 10 30 baigė
(V laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 Aukštųjų karo technikos kursų Statybos skyrių (I laida).

1927 02 16 pakeltas į kapitonus. 1927 08 29 paskirtas gele kietiją. Dirbo Berlyno lietuvių s-goje. 1949 emigravo į JAV,
žinkelių kuopos vadu. 1929 11 23 pakeltas į majorus. 1932 apsigyveno Detroito priemiestyje. Dirbo Ford Motor bendro
05 11 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo v-bos IV (Tarnybų) vės plieno g-lose mech. inžinerijos skyriaus vedėju. Aktyviai
skyrių, 07 06 paskirtas geležinkelių karo komendantu. 1933 dalyvavo LB veikloje, 1956–57, 1959–60 LB Detroito apyl.
03 28 pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1934 08 01 perkel v-bos p-kas, 1956–58 BALFO direktorius, nuo 1984 Lietu
tas į Karo technikos v-bą citi štabo v-ko pareigas, kartu dėsty vių žurnalistų s-gos Detroito skyriaus p-kas. Nuo 1973 JAV
tojavo ir Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyriu LB Tarybos narys, 1978–88 PLB seimų narys, 1979–82 JAV
je. 1936 04 08 patvirtintas Karo technikos štabo v-ku. 1937 LB Krašto v-bos p-kas. 1986–87 Lietuvių karių veteranų s
04 22 pakeltas į pulkininkus. 1940 07 02 paskirtas Vytauto gos „Ramovė“ Detroito skyriaus p-kas.
Didžiojo aukštosios karo m-los ctatiniu dėstytoju. Parašė kny Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1999).
gą „Geležinkelio atstatymo darbai Lietuvoje 1914-1918" Žmona – Emilija Valantinaitė (1923–1997), sūnūs - Vytautas
(1931) ir vadovėlį geležinkelio kariuomenei. Sovietų Sąjungai (1946), Mindaugas (1948), dukros – Birutė Zita Gillis (1953)
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 ir Laimutė (1961-1993).
12 11 iš kariuomenės atleistas. Nuo 1941 ūkininkavo žmonos LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 383: LKKAS archyvas.
tėviškėje prie Šiaulių. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1945-48
mokytojavo Hasendorfo, Diurferdeno ir Zejedorfo stovyklų g KUTRA Jonas 1940 10 01 baige Karo mokyklą (XV asp.
jose. 1948-49 Dipholce amatų m-los direktorius. 1949 laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
emigravo į JAV, dirbo fabrike. Mirė 1965 12 22 Sent Čarlse, paleistas į karininkų atsargą.
Ilinojaus valst., palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje. LKKAS archyvas.
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). KUZAVAS Zigmas (Zigmantas) gimė 1911 01 16 Jode
Žmona - Janina Butnevičiūtė (1901–1995), duktė - Danu nų k., Plungės vls., Telšių aps. Mokėsi Plungės mokytojų se
te (1930). minarijoje. 1931 09 16 pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 78, 286; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS 8 pėst. pulką. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)
archyvas. suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pestininkų karininkų atsargą. 1938 08 25-09 23 atliko ka
rines pratybas 4 pėst. pulke, 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 383.
KUZAVINIS Vladas gimė 1903 09 06 Veselavos vnk., Pan

dėlio vls., Rokiškio aps. 1921 baigė Rokiškio g-jos 4 klases.
Nuo 1921 11 mokytojavo Žiobiškio prad. m-loje (Rokiš
kio aps.). 1922 10 05 pašauktas į karinę tarnybą. 1924 09 28
baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas artilerijos leitenanto
laipsnis ir paskirtas į 4 artilerijos pulko 2 sunkiąją bateriją. 1924
11 30 perkeltas į Šarvuočių rinktinę, 1926 09 13 – į 2 artile
Kutkevičius Vytautas
KUTKEVIČIUS (KUTKUS) Vytautas gimė 1916 12 27

Jekaterinoslave, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą gyveno Krakėse.
1937 baigė Kėdainių g-ją. 1938 05 03 pašauktas į karinę tarny
bą. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteik
tas pestininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paliktas karinėje
tarnyboje 8 pest. pulke. 1939 1001 perkeltas į 7 pest. pulkę
5 kuopos būrio vadu. 1939 11 25 paleistas įpėstininkų kari
ninkų atsargą. 1940–44 studijavo VDU Statybos f-te, buvo
akademinio sporto klubo p-kas. Baigęsu-tą pasitraukėį Vo Kuzavinis Vladas su žmona Veronika

rijos pulką jaun. karininku, 1927 09 26 - atgal Šarvuočių priimtas pilotu į formuojamą lakūnų savanorių rinktinę nu
K
į
rinktinę. 1928 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 matytam karinių lėktuvų perskraidinimui iš Vokietijos. Karo
pagal Karininkų laipsnių įstatymų laipsnis pakeistas į leitenanto. pab. pasitraukė į Vakarus. Mirė 1966 01 17 Naujojoje Ze
1932 09 07 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artile landijoje.
rijos skyrių (IV laida). 1933 02 07 paskirtas 4 artilerijos pulko Apdovanotas „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1940).
adjutantu. 1934 11 23 pakeltas kapitonus. Sovietų Sąjun Žmona – Marija Jančytė, sūnus - Vytuolis Bronius (1937),
į
gai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 artilerijos pulko grupės ūkio duktė – Gražvydė.
I
v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskir LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 387; ap. 5. b. 1447: ap. 7. b. 8016; f. 1323.
tas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų artilerijos ap. I. b. 601, 1. 11: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
pulko diviziono vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pa
sitraukė. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
Mirė 1985 Los Andžele.
Žmona - Veronika Trumpyté, sūnus – Rytys Steponas.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 737: LYA, I. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
Kuzma Feliksas
KUZMA Feliksas gimė 1908 08 30 Bliūdžių k., Panevė

žio vls. ir aps. 1931 baigė Panevėžio g-ją. 1931 09 16 pašauktas
į karinę tarnybą, paskirtas į l pėst. pulką. 1932 09 15 baigus
Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun.
1932–36 dirbo pasienio policijoje Seinų pasienio bare. 1936
02 01 priimtas į kariuomenę civiliu tarnautoju, paskirtas I pėst.
divizijos štabo raštininku. Nuo 1939 11 16 Alorų prad. m
los (Panevėžio vls.) vedėjas.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 385, ap. 8, b. 741; f. 391, ap. 1, b. 2808: ap.
6, b. 177, l. 117.
Kuzma Bronius
KUZMA (KUZMICKAS) Bronius gimė 1910 12 02 Kau

ne. Baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1931 08 24 pašauktas
į karinę tarnybą. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV lai
da) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į
7 pėst. pulką, 1934 04 04 – 6 pést. pulko 1 kuopos būrio
vadu. 1934 08 30 pasiųstas į Karo aviacijos karininkų kur
sus, kuriuos baigė 1935 10 15, suteiktas II eilės karo lakūno
vardas, įskaitytas į aviacijos karininkus ir perkeltas į 6, 1936
06 01 – į 5, 1937 09 27 - į l eskadrilę. 1936 04 09 pakeltas
-
į leitenantus. 1937 12 31 suteiktas I eilės karo lakūno vardas.

1938 01 01 paskirtas 6 eskadrilės karo lakūnu, 04 01 - 1
eskadrilės technikos karininku. 1939 05 04 pakeltas į kapito
nus. Iki 1940 06 15 Karo aviacijoje skraidė 414 val. Sovietų Kuzma Stasys (g. 1908)
1940 10 22 iš kariuomenės atleistas. 1941 Birželio sukilimo
KUZMA Stasys (Stanislovas) gimė 1908 05 11 Sniegiškių k.,
dalyvis. 1944 savanoriu įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, Dusetų vls., Zarasų aps. 1925 baigė Zarasų prog-ją, 1927
Lictures kariuomenes karininkai 327

06 22 – dvimečius mokytojų kursus Zarasuose. 1928–30 Š;
losėdžių prad. m-los (Trakų aps.) vedėjas. 1930 11 04 Utenos
komendantūros pašauktas į karinę tarnyba, paskirtas 5 pést.
i
pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) su
teiktas pėstininkų ats jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas i pès
tininkų karininkų atsargą. Nuo 1935 Juodeikių prad. m-los
(Joniškio vls.) vedėjas, LŠS Juodeikių šaulių kuopos vadas.
1936 09 06 jo rūpesčiu Juodeikiuose atidengtas Nepriklau
somybės paminklas. 1941-45 Juodeikių prad, o-los moky
tojas. Antrosios sovietinės okupacijos metu 1945 01 31 su
imtas, 09 20 išvežtas į Vorkutlaga Komijoje. Nesudarius bylos
1946 rudenį paleistas grįžo į Lietuvą, apsistojo Žagarėje. Su
sitvarkęs dokumentus persikėlė į Panevėžį, dirbo pieno k-te.
1953 persikėlė į Kauną. 1955 01 02 Kaune pateko į auto
avariją ir 01 05 mirė, palaidotas Petrašiūnų kapinėsc.
Pirmoji žmona - Adelė (1912–1937), duktė – Zina (1934);
antroji žmona - Anastazija Genevičiūtė, sūnus - Valentinas Kuzmickas Juozas
Dobilas (1955).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 384; . 1079, ap. 1, b. 1005, 1. 40; LKKAS
Intos lagerį, kalejo iki 1956. Dukras užaugino svetimi žmo
f
archyvas
nės. 2000 01 17 pripažintas kariu savanoriu, 2000 01 31
suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Žmona - Ona Žilinskaitė (1920, susituokė 1943), dukros
Zina Čepulionienė (1947) ir Laimute (1949).
LKKAS archyvas.
KUZMICKAS Klemas gimė 1897 11 23 Ukmergėje. Baige

Ukmergės g.ją. 1919 02 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į Raitųjų žvalgų komandą. 1919 03 03 – 1921
10 21 tarnavo kareiviu Panevėžio atskirajame batalione (nuo
1919 11 01 - 4 pést. pulkas). 1921 10 19 priimtas į Karo
mokyklą. Būdamas 1 kuopos kariūnas 1923 01 09–22 daly
vavo Klaipėdos išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyk
lą (V laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas
1 pést. pulko 9 kuopos jaun. karininku, 1925 01 01 - vyr.
Kuzma Stasys (g. 1913) karininku. 1927 04 24 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vy
tauto kursų fizinio lavinimo kursus (IV laida). 1928 02 16
KUZMA Stasys gimė 191305 15 Bliūdžių k., Panevėžio vls. pakeltas į vyr. leitenantus. 1930 01 17 perkeltas į LŠS eiti VI
ir aps. Baigė Panevėžio g-ją ir kūno kultūros kursus Kaune. 1934 Ukmergės šaulių rinktinės vado pareigas, 1933 01 01 patvir
09 15 pašauktas įkarinę tarnybą. 1935 09 15 baigus Karo mo tintas vado pareigose. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių
kyklą (X asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laips įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1935 LŠS 12 23 baigė šaulių ugniagesių komandų viršininkams kursus.
narys. 1938 08 01 –0901 atliko karines pratybas 8 pest. pul 1932 11 21 pakeltas į kapitonus. 1935 09 28 perkeltas į Uk
ke. 1938 07 28 baige Aukštuosius kūno kultūros kursus Kau mergės aps. komendantūrą VI šaulių rinktinės vado padėjėju.
ne. 1938–40 dirbo Skuodo, Kretingos g-jos mokytoju. Nuo 1937 01 12 paskirtas komendantūros raštvedžiu. 1940
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 384; f. 561, ap. 12, b. 7310. 0509 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą. Sovietų Sąjun
gai okupuojant Lietuvą tarnavo Centrinio prekių sandėlio rašt
KUZMICKAS Bronius 1 KUZMA Bronius. vedžiu-buhalteriu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 28 iš kariuomenės atleistas. 1941 vokiečių okupacijos me
KUZMICKAS Juozas (slap. Ąžuolas) gimė 1917 08 10 Gu tu paskirtas Ukmergės m. komendantu, tačiau iš pareigų pa
delių k., Krokialaukio vls., Alytaus aps. Į partizanų būrį įstojo sitraukė dėl skirtingo su vokiečiais požiūrio į žydus. Kurį laiką
1945. Nuo 1949 Dainavos apygardos Kęstučio tėvūnijos štabo slapstėsi, vėliau dirbo Panevėžio aps. įstaigose. 1944 tarnavo
v-kas. 1951 05 11 NKVD vykdomos operacijos metu žuvo Vietinės rinktinės 303 batalione. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
Balkūnų k., Simno r. Žmona 1949 09 01 suimta, išvežta į 1949 emigravo į Australiją, gyveno Perte, nuo 1952 – Mel
328 Lictuos kariuomCICS karininkai

K
Kuzmickas Martynas
tais Gudelių vls., Marijampolės aps. Kautynėse su enkavedis

tais ir Gudelių stribais žuvo 8 desantininkai. Pasitraukęs į Bal
bieriškio mišką perėmė iš Vinco Senovaičio (slap. Žaliavelnis)
vadovavimą Geležinio vilko“ partizanams. Dalyvavo dauge
„
lyje kautynių (slap. Briedis). 1945 04 12 po Budninkų kau
tynių su NKVD kariuomene išejęs į žvalgybą žuvo Pabarščių
k., Balbieriškio vls.
Žmona – Zuzana Čepulytė.
Kuzmickas Klemas su žmona Vanda, LCVA, f. 930, ap. 8, b. 736, 742: LTNK, p. 269, 310: LKKAS archyvas.
sūnumi Klemensu ir dukra Danute
KUZMICKAS (KUZE) Stasys (Stan) gimė 1908 08 23 Uk

burne, dirbo Geležinkelių valdyboje. Mirė 1972 10 31, pa mergėje. 1928 baigė Ukmergės g-ją. 1930 10 25 baigus Ka
laidotas Fawkner kapinėse. ro mokyklą (XII laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio (1930), Šaulių žvaigž ir paskirtas į l pèst. pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
des (1932) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepriklau nių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 11 20
somybės (1928), Klaipėdos išvadavimo bronzos (1929) me pakeltas į leitenantus. 1934 10 30 baigė Vytauto Didžiojo
daliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi karininkų kursų fizinio lavinimo kursus, 1935 06 08 - prie
(1934). Karo technikos štabo šarvuočių kursus (I laida), perkelmas į Šar
Žmona - Vanda Ivanauskaitė (m. 1977), sūnus - Klemensas vuočių rinktinę, 1935 10 04 – į 1 husarų pulką Kaune. 1937
(1926), duktė – Danutė Joana Paškevičienė (1932). 01 19 įskaitytas į inžinerijos karininkus. 1937 11 23 pakeltas
LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
f
KUZMICKAS Martynas gimė 1908 07 17 Navickų k., Aly

taus vls. ir aps. Baige Alytaus g-ją. 1931 09 16 pašauktas į
karinę tarnybą. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV laida)
suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 ulonų,
pulką. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. Nuo 1938 04 22
būrio vadas. 1938 baige pestininkų sunkiųjų priemonių ka
rininkų kursus (V laida), paskirtas sunkiųjų kulkosvaidžių
eskadrono būrio vadu. 194001 24 paskirtas maisto tiekėju.
Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos
pulko maisto tiekimo v-ku. 1941 04 26 išformavus pulką iš
kariuomenės atleistas. 1944 vasarą pasiųstas į žvalgybos m-lą
Vokietijoje. 1944 12 su 14 žmonių grupe nusileido parašiu Kuzmickas Stasys

į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo I
husarų pulko šarvuočių būrio vadu. Likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 STK 184 šaulių divi
zijos 617 haubicų artilerijos pulko štabo v-ko padejeju. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos
metais tarnavo LSD Kauno apygardos štabe, 1942 1001 per
keltas į LSD Ryšių karininkų stabil. 1944 pasitraukė į Vokietija),
1949 emigravo į Australiją. Neakivaizdiniu būdu baigė bu
halterijos mokslus Perto technikos koledže. 195102 - 1974 08
dirbo buhalteriu. Mirė 1994 11 08 Perte.
Žmona – Jane Ivanauskaitė, sūnus – Alvydas, duktė – Valda.
LCVA, 1.930, ap. 2K, b. 388: LKKAS archyvas
Kuzminas Vladimiras
KUZMINAS (KUZMIČIUS) Vladimiras (Voldemaras) gimė

1896 12 25 Vaitimenų k., Šilalės vls.,Tauragės aps. Mokėsi
Viekšnių vid. m-loje, išlaikė II rūšies laisvalaikio egzaminus prie
Narvos vyrų g-jos. Nuo 1915 08 20 tarnavo Rusijos kariuo
menėje 125 ats. bataliono eiliniu. 1916 05 26 baigė Peterhoto
1 praporščikų m-lą, paskirtas 143 pést. ats. pulko jaun. kari
ninku. 1917 03 03 baigė karininkų šaulių kulkosvaidininkų
kursus, paskirtas 4 kulkosvaidžių pulko 8 kuopos jaun. kari
ninku, 09 06 - kuopos vadu. 1917 05 17 pakeltas į paporu
čikius. Grįžus į Lietuvą 1921 07 01 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas 10 pėst. pulko karininku. 1921 09 21
Kuzmickas Vaclovas
suteiktas pėstininkų vyr. leitenanto laipsnis. 1922 05 11 del
blogo elgesio perkeltas atsargon prie Kauno m. komendantū
KUZMICKAS Vaclovas (Vacys) gimė 1908 01 13 Šauku ros. 1922 10 07 del blogos atestacijos iš kariuomenės atleistas.
vos k., Ukmergės vls. ir aps. Studijavo VDU Teisių f-to Eko 192301 19 Kariuomenės teismo sprendimu nubaustas 3 men.
nomikos skyriuje ir dirbo Finansų m-joje. 1934 11 05 Kau tvirtovės kalėjimo ir pašalintas iš tarnybos. 192509 - 192701
no komendantūros pašauktas į karinę tarnybą. 1936 0915 miško žvalgas. 1928 08 26 Resp. Prezidento aktu grąžintos tei
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. sės ir įrašytas į pestininkų karininkų atsargą. Nuo 1929 tarnavo
leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Karo topografijos skyriuje. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu nių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenan
(1936). to. Nuo 1931 gyveno Mažeikiuose. Nuo 1937 LŠS narys.
LCVA, F. 930. ap. 2K, b. 390; ap. 5, b. 3184. Žmona - Stanislava (1900).
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 394; ap. 8, b. 689. 1. 138.
KUZMICKAS Zigmas gimė 1897 03 10 Pakeklio k., Mari

jampolės aps. 1917 baige vyrų g-ją, 1919 – buhalterių ir koo KUZMINAS-KARAVAJEVAS Aleksandras, 1 baltgudžių
peracijos kursus. Lietuvos kariuomenėje tarnavo Etapo skirsty pulko karininkas, pulko vado teikimu nuo 1919 02 09 atleis
mo punkte raštvedžiu. 1919 11 20 suteiktas karo valdininko tas iš kariuomenės.
laipsnis. 1919 12 08 paskirtas Intendantūros skyriaus trans LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 393.
porto kuopos raštvedžiu, 1920 01 20 – valdininku ypatingiems
reikalams. 1922 09 09 - 12 02 dirbo „Kario“ redaktoriumi. KUZMINSKAS Pranas gimė 1917 09 17 Naujadvario vnk.,
1922 10 09 paleistas iš kariuomenės eiti aukštąjį mokslą. 1937 Panevėžio vls. ir aps. Baigė VDU Technikos f-to Technologi
11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų jos skyrių. 1938 07 05 pašauktas į karinę tarnybą. 1939 09 18
atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto laips baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas inžinerijos ats.
nis. Nuo 1937 dirbo vidurinių m-lų inspektoriumi. Lietuvos jaun. leitenanto laipsnis ir paliktas tikrojoje karinėje tarnyboje
mokytojų sajungos Kauno skyriaus p-kas, LŠS narys. 4 tankų kuopoje būrio vadu. 1939 09 30 perkeltas į 1 husa
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 391; LKKAS archyvas. rų pulką. 1939 11 20 paleistas iš kariuomenės į inžinerijos
karininkų atsarga.
KUZMIČIUS Voldemaras KUZMINAS Vladimiras. LCVA, F. 930, ap. K. b. 396; ap. 8, b. 875.
330 lictivos kariuomenes karininkai

K
DINY
Kuzminskas Vytautas Simeonas
Kuzminskas Vytautas
rio vadu. 1939 11 20 paleistas iš kariuomenės į artilerijos ka
rininkų atsargą. 1939 12 01 – 1940 09 23 Vilniaus muiti
KUZMINSKAS (KUZMINSKIS) Vytautas gimė 1912 nės buhalterio padejejas. Nuo 1940 09 švietimo liaudies ko
01 15 Betygaloje, Raseinių aps. 1932 baigė Raseinių g-ją. 1933 misariato bendrabučio (vėliau – vaikų namai Nr. 19) vedėjas.
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pesti Žmona - Marija Žilėnaitė (susituokė 1940).
ninkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 395; f. 391. ap. 7. b. 3079.
rininkų atsargą. 1933–41 studijavo VDU Medicinos f-te.
1933–40 priklausė Lietuvos raudonosios pagalbos organiza KUZNECOVAS Zacharas gimė 1885 0901 Kairiškių k., Žiež
cijai, iš Kauno į Betygalą gabeno komunistinę literatūrą. 1939 marių vls., Trakų aps. 1910 baigė buhalterijos kursus. Rusijos
06 12 – 07 09 atliko karines pratybas 3 pést. pulke. Sovietų kariuomenėje 1910 išlaikė egzaminus karo valdininko laipsniui
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 11 priimtas į karinę tarny įgyti, 1914 pakeltas į karo valdininkus. Grįžus į Lietuvą 1921
bą, paskirtas 3 dragūnų pulko politiniu vadovu. 1940 07 25 1202 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Kariuome
pakeltas į LLK leitenantus, paskirtas 6 pėst, pulko politiniu nės intendantūrą karo valdininku Maisto ir pašaro skyriaus tie
vadovu. Kilus Vokietijos-SSRS karui su RA pasitraukė į Ru kėju-raštvedžiu. 1922 06 17 paskirtas KAM Ūkio inspekcijos,
siją. 1941 baigė Medicinos in-tą Molotove (dab. Perme), Ru 1923 11 06 – 4 pėst. pulko raštvedžiu-buhalteriu. 1926 11 26
sijoje. 1942–44 RA 16 lietuviškosios divizijos politinio skyriaus perkeltas į Kariuomenės intendantūrą. 1927 02 17 suteiktas
v-ko padėjėjas jaunimo reikalams, san. kuopos vadas, kapito administracijos (B) kapitono laipsnis. 1928 11 09 pačiam prašant
nas (1943). Nuo 1943 komunistų partijos narys. 1945-49
Kauno u-to partorgas, marksizmo-leninizmo dėstytojas. 1949–
53 Politinių ir mokslinių žinių skleidimo d-jos p-ko pavaduo
tojas. 1954–59 Vilniaus u-to TSKP istorijos katedros dėsty
tojas, docentas (1959). 1959–62 LSSR MT Valstybinio aukš
tojo ir spec. vidurinio mokslo k-to p-kas. 1962–83 Kauno me
dicinos in-to prorektorius, 1963–71 kartu TSKP istorijos ir
politekonomijos katedros vedėjas. Mirė 2003 04 21, palaido
tas Karmėlavos kapinėse.
Žmona - Zofija Genovaitė Kemeklytė (1922), sūnus - Vy
tautas (1947).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 598; . 631, ap. 7, b. 11828; LTE, t. 6., p. 290;
f
MLTE, t. 2, p. 271; LKKAS archyvas
KUZMINSKAS Vytautas Simeonas gimė 1916 08 23 An

tanavos k., Panevėžio vls. ir aps. Baigė Panevėžio valst. vyrų g
ją. 1935 įstojo į VDU Teisių f-tą. 1936 dirbo Prekybos de
partamente raštvedžiu. 1938 07 08 pašauktas į karinę tarny
bą. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteik
tas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paliktas tikrojoje
karinėje tarnyboje 3 artilerijos pulke 2 baterijos 1 ugnies bū Kuznecovas Zacharas

perkeltas l karo apygardos štabą (nuo 1931 01 01 - I pést.
į
divizijos štabas) Intendantūros skyriaus buhalteriu. 1937 10 07
pačiam prašant dėl amžiaus paleistas į dimisija.
Žmona - Elena Jasinskaitė (1887), sūnus - Vytautas (1927).
LCVA, L. 930. ap. 2, b. 398.
KVARACIEJUS Jonas gimė 191111 02 Kurmiškių k., Mer

kinės vls., Alytaus aps. 1934 baigė Marijampolės mokytojų se
minariją. 1934 09 18 pašauktas į karinę tarnyba. 1935 09 15
baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
Žmona - Marija Rukšėnaitė.
LCVA, . 930, ap. 2K, 6. 399.
Kvaracicus Vincas
KVARACIEJUS Vincas gimė 1912 0609 Pašilinges k., Mer

kines vls., Alytaus aps. Baige Alytaus g-ją. 1936 09 15 baigus
Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenan
to laipsnis ir paskirtas į l artilerijos pulką baterijos jaun. kari
ninku, 1938 1001 – vyr. karininku. 1939 10 03 pakeltas į
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuva tarnavo 1
artilerijos pulko 3 baterijos vado padejeju. Likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos 259 šaulių pulko atskirojo prieštankinio diviziono ba
terijos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitrauke.
1941 07 12 priimtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos artilerijos
pulką. Po karo mokytojavo Druskininkų g-joje. Mire ir palai
dotas Druskininkuose.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 112. I. 107; LYA, I. K-8, ap. 2. aug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
Kvaraciejus Julius KVARTŪNAS Feliksas gimė 1890 02 02 Utenos aps. Baige

realinę m-lą SanktPeterburge, 1911 11 27 mobilizuotas į Ru
KVARACIEJUS Julius gimė 1913 04 15 Česukų k., Mer sijos kariuomenę, paskirtas į Leibgvardijos Egersko pulk?. 1914
kinės vls., Alytaus aps. Baigė Alytaus g-ją. 1934 09 15 baigus 0714 – 1916 12 20 dalyvavo I pasaul. karo kovose. 1916 08
Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. lei perkeltas į I gvardijos artilerijos brigadą. 1917 08 29 baigė
tenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1936 sutrumpintaq artilerijos kursa Konstantino artilerijos m-loje, pa
05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. atsargos karininkų kur skirtas Leibgvardijos Egersko pulko zenitines baterijos būrio
sus ir jaun. leitenanto laipsniu priimtas tikrąją karinę tarny vadu, 1918 03 03 demobilizuotas, bet 1919 01 10 vėl pa
į
bą, paskirtas 2 ulonų pulko būrio vadu. 1939 06 13 pakeltas šauktas ir paskirtas RA Vakarų karo apygardos štabo žinion,
į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo pavesta suformuoti Atskirąją Kauno bateriją. 1919 08 15 -
jant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 12 04 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais fronte
26 kavalerijos pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokie prie Borisovo. 1920 04 07 paskirtas į Vakarų fronto atsargos
tijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos me artilerijos divizioną vyresn. inspektoriumi, 11 20 – 5 šaulių
tais Kauno m. butų v-bos rajono inspektorius. 1943 pavasarį divizijos 2 lengvojo diviziono 3 baterijos vadu. Grįžus Lie
į
įstojo į LLA Kauno apygardos štabo org. skyrių. Karo pab.pa tuvą 1921 03 21 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
sitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. 1 artilerijos brigados 2 haubicų baterijos jaun, karininku. 1921
Žmona - Natalija Zeniuté, sūnus – Algis. 02 11 suteiktasartilerijos leitenanto laipsnis, 09 11 paskirtas
LCVA, 1. 930, ap. 8, b. 736, 742; LYA, I. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; 4 :artilerijos pulko adjutantu. 1922 10 17 pakeltas į vyr. leite
LKKAS archyvas. nantus. 1923 10 30 perkeltas į 2 artilerijos pulką i haubicų

K
Kvartūnas Feliksas Kyauka Jonas
baterijos jaun., 1924 01 01 vyresn. karininku. 1927 02 16 Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu; Vokie
1
pakeltas į kapitonus. 1927 12 09 paskirtas 1 haubicų bateri tijos kariuomenėje – 1 ir 2 laipsnio Geležiniais kryžiais.
jos vadu, 1931 12 21 – Vytauto Didžiojo karininkų kursų LCVA, f. 930, ap. 8. b. 219; LKKAS archyvas.
raštvedžiu. 1935 02 02 įskaitytas į administracijos (A) kari

ninkus. 1935 08 01 paskirtas Karo technikos valdybos Karo KVEDARAS Antanas 1939 09 16 baigė Karo mokyklą (XX
technikos štabo iždininku-raštvedžiu, 10 15 - Tiekimo sky laida), suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas
riaus raštvedžiu. 1937 03 22 įskaitytas į artilerijos karininkus, 5 pėst. pulko mokomosios kuopos jaun. karininku. Sovietų
11 01 pačiam prašant paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pest. pulko mokomo
Gyveno teviškėje Kvoselių k., Utenos r. 1944 paskirtas Vie sios kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
tinės rinktinės 395 bataliono vadu. Likvidavus VR slapstėsi. 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297
1
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 vasarą LLA va šaulių pulko mokyklos kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vo
dovybės nurodymu atvyko į Švenčionių aps. organizuoti parti kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 06 25 tarna
zaninio pasipriešinimo. 1944 10 22 paskirtas Utenos aps. Šiau vo lietuvių karių Vilniaus įgulos štabe. Karo pab. pasitrauke i
rinės dalies rezistencinių pajėgų vadu. 1945 07 09 suimtas, Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
1
kalintas Utenoje, nuo 1945 08 28 – Vilniuje. 1945 11 22 LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams
tremties. Išvežtas į Minlagą Komijoje. 1955 05 13 paleistas, KVEDARAS Kęstutis gimė 1913 06 13 Krekenavoje, Pane
1958 grįžo į Lietuvą. Gyveno tėviškėje, dirbo pagalbinius dar vėžio aps. Baige Kauno jezuitų g-ją. 1934 09 15 baigus Karo
bus kolūkyje. Mirė 1968 02 23, palaidotas Pakalnių kapinė
se, Leliūnų sen., Utenos aps.
Žmona – Antanina Teiberytė (1895–1970).
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 400; LGG, c. 2, d. 2, p.269.
if
f
KVAUKA Jonas gimė 1891 06 29 Laugeliuose, Mažojoje

Lietuvoje. 1911-18 tarnavo Vokietijos kariuomenėje, vach
mistras, kovojo I pasaul. karo frontuose Prancūzijoje ir Rusijo
je. Lietuvos kariuomenėje viršilos laipsniu pradėjo tarnauti Be
laisvių stovyklos v-boje. 1920 12 02 suteiktas pėstininkų lei
tenanto laipsnis. 1921 01 17 paskirtas 12 pést. pulko Kaune
5 kuopos jaun. karininku. 1922 02 24 perkeltas į 2 artilerijos
pulką. 1923 01 09-22 dalyvavo Klaipėdos išvadavime, tar
navo Klaipėdos komendantūroje placadjutantu. 192306 16
iš kariuomenės paleistas. Kvedaras Kęstutis
Lietuvos kariuomenes karininka: 333

mokyklą (XVI laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis,
paskirtas 2 pést. pulko jaun. karininku, nuo 1937 09 01 - ry
šių kuopos vyr. karininku - būrio vadu. 1938 05 12 pakeltas
į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuva tarnavo ry
šių kuopos vado padėjėju. Likviduojant Lietuvos kariuomenç
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskiro
jo ryšių bataliono štabo kuopos vadu. 1941 07 04 suimtas, ka
lintas Velikije Lukuose, Pskovo sr., Kalininc, išvežtas į Norilsko
lageri, Krasnojarsko kr. 1941 12 23 Taimyro apygardos teismo
nuteistas mirti. 1942 07 20 sušaudytas Norilske.
LCVA, 1.930, ap. 8. 6.905: LYACK-8. ap. 2. aug. vnt. 3: LGGLL.
p. 74
Kvedaravičius Jonas
KVEDARAVIČIUS Jonas gimė Pilviškių k., Papilio vls., Bir

žų–Pasvalioaps. Baige Biržų m-los 4 klases. 191501 30 mo
bilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 131 ats. batalioną.
1916 baige Oranienbaumo karo m-lą, paskirtas jaun. karininku
į 188 pulką, dalyvavo I pasaul. kare. Nuo 1917 03 04 kuo
pos vadas 450 pést. pulke, 09 24 pačiam prašant perkeltas į
Atskirajį lietuvių batalioną. 1918 03 15 demobilizuoras. Nuo
191909 12 tarnavo RA 28 pest. pulko kuopos vado padeje
ju, vėliau kuopos vadu. Kovojo su lenkais, 1920 01 20 su
žeistas. Grįžus į Lietuvą 1921 07 22 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas 12 pėst. pulko Kaune 1 kuopos jaun.
karininku. 1921 09 03 suteiktas pėstininkų leitenanto laips
Kvedaras Pranas nis, 1922 05 01 pakeltas į vyr. leitenantus, 1923 03 06 pa
skirtas 2 pasienio pulko karininku ypatingiems reikalams prie
pulko štabo. 1923 08 08 perkeltas į l pasienio pulka pulko
KVEDARAS Pranas gimė 1889 02 03 Žagarėje, Šiaulių aps. ginklininku, 12 31 – į Aviacijos valdybos 3 oro eskadrilę. 1924
1910 baigė Mintaujos g-ją Latvijoje, 1914 - Varšuvos vete 07 08 paskirtas 8 pest, pulko 1, 1925 05 – 9 kuopos jaun.
rinarijos in-tą. Dirbo Tobolsko gubernijoje, Sibire. 1920 grįžo karininku. 1926 01 01 perkeltas į 3 pest. pulką i kulkosvai
į Lietuvą. 1920 12 02 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, džių kuopos jaun. karininku. 1926 03 31 pačiam prašant pa
paskirtas 2 raitelių pulko vet. gydytoju, vėliau vet. gydytoju leistas į atsargą.
ypatingiems reikalams prie Veterinarijos inspekcijos. Nuo Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio
1921 01 10 paskirtas eiti Kariuomenės centrinės vet. ligoni ordinu su kardais ir kaspinu.
nės vyr. vet. gydytojo pareigas. 1921 04 07 suteiktas veteri LCVA, f. 930. ap. 2K, b. 402,
narijos kapitono laipsnis. 1922 05 18 patvirtintas Karo vet.

ligoninės vyr. gydytoju. 1923 05 18 pakeltas į majorus. 1926 KVEDERAVIČIUS (KVEDARAVIČIUS) Pranas gimė 1896
06 01 paskirtas Vyr. kariuomenės štabo karo veterinarijos ins 08 06 Ponkiškių k., Simno vls., Alytaus aps. Mokėsi Sankt Pe
pektoriumi. 1927 08 01 pakeltas į pulkininkus leitenantus, terburgo g-joje. 1918 11 16 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
1930 11 23 - į pulkininkus. Ilgametis Vytauto Didžiojo ka menę, 12 10 paskirtas karo valdininku – 1 pest. pulko iždininku.
rininkų kursų dėstytojas. Mirė 1935 02 03 Kaune. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pestininkų
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928), Lie leitenanto laipsnis, paskirtas 1 pest. pulko 8 kuopos jaun. kari
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). ninku. 1919–20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolše
Žmona – Marija. vikais ir lenkais. 1923 12 07 pačiam prašant paleistas į atsarg.!.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 401; LKKAS archyvas. 1925 06 30 pačiam prašant priimtas į karinę tarnybą 1 pest.
pulke. 1927 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1930 10 15 p.1
KVEDARAVIČIUS Alfonsas T AUŠRŪNAS Alfonsas. skirtas 2 kuopos vadu. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. Baige

K
Kvederavičius Pranas
Africiunei Kviecinskas Stasys
kulkosvaidžių karininkų kursus. 1936 03 24 perkeltas į 3 pést. 07 23–24 aktyviai dalyvavo gestapo inspiruotame mjr. J. Py
pulką iždininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 194008 05 ragiaus vadovaujamame maište prieš Lietuvos laikinąją vyriau
iš kariuomenės paleistas. 1941 Birželio sukilimo dalyvis. 1941 sybę ir LAF, buvo paskirtas Kauno m. komendantu, o iš šio
44 Gelvonų apyl. karinis v-kas. Antrosios sovietinės okupacijos posto nesutikus pasitraukti plk. J. Bobeliui, vadovavo jėga už
pradžioje gyveno žmonos tėviškėje Lemantaučiznos vnk., imant komendantūrą. Vokiečių okupacijos metais Kauno po
Širvintų r. 1944 pab. pašauktas į RA naujokų apmokymui. Už licijos batalionų v-kas. 1941 10 09 pakeltas į majorus. Iki 1941
agitaciją nestoti į RA 1945 03 20 suimtas, kalintas Ukmergėje, 11 25 tarnavo ryšių karininku prie vokiečių rezervinės polici
nuo 05 13 - Lukiškių kalėjime Vilniuje. 1945 07 10 NKVD jos bataliono, vėliau Pirmojo generalinio tarėjo įstaigos adju
Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio, išvežtas į Norillagą, tantu. Vienas iš Lietuvos nacionalinės partijos vadovų, aktyvus
Krasnojarsko kr. 1950 09 22 sušaudytas Norilske. „Geležinio vilko“ organizacijos narys. Karo pab. pasitraukė į
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1935), DLK Ge Vakarus, 1949 emigravo į Kanadą. Mirė 1986 01 27 Kalga
1
dimino 5 laipsnio (1930) ordinais, Savanorių (1928) ir Lie ryje, palaidotas Šv. Jono lietuvių kapinėse Misisaugoje.
tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1932) ir Šaulių
Žmona - Katrė Grinevičiūtė, sūnūs - Vytautas (1924), Al žvaigždės (1931) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos ne
girdas (1926), Faustas Jurgis (1934), duktė – Marijona Leo priklausomybės (1928) medaliais.
polda (1928). Žmona - Stefanija Buivydaitė, duktė – Joana Stefanija (1924).
LCVA, . 930, ap. 2K, b. 403; LGG, t. 2, d. 2, p. 273; LKKAS archyvas LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 404; LKKAS archyvas.
f
KVIECINSKAS Stasys gimė 1900 07 19 Mosėdyje, Kre KVIETINSKAS Pranas Juozas gimė 1907 09 25 Baršti
1
tingos aps. 1920 baigė Skuodo g-ją. Savanoriu įstojo į Lietu nės k., Sasnavos vls., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės
vos kariuomenę. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) g-joje. 1925 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1929 10 06 ją bai
suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pest. pulko gus (XI laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis, paskir
ryšių komandos jaun. karininku, 1922 07 04 – ryšių kuopos tas 9 pést. pulko 8 kuopos jaun. karininku. 1930 04 13 baige
vadu, 1923 11 15 – raitų žvalgų komandos v-ko padėjėju. kariuomenės ugniagesių komandų viršininkų kursus (II lai
1 1922 07 20 - 11 02 dalyvavo nepriklausomybės kovose su da), paskirtas pulko ugniagesių komandos v-ko padejeju. 1931
lenkų partizanais Širvintų r. 1925 10 20 paskirtas LŠS kari 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis
nio parengimo skyriaus instruktoriumi, 1926 01 01 - Ma pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 05 14 baigė Vytauto Di
žeikių aps. šaulių rinktinės vadu. 1926 02 16 pakeltas į vyr. džiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių (III laida), perkeltas į
1
leitenantus. 1927 07 02 paskirtas į I pést. pulką 6, vėliau 5 Karo aviaciją, paskirtas 4 eskadriles II eilės karo lakūnu. 1932
kuopos vyr. karininku, 1928 03 08 – į Kauno m. ir aps.ko 09 17 baigė aukštojo pilotažo kursus. 1933 03 17 pakeltas į
mendantūros Karo policijos m-lą būrio vadu. 1929 11 23 pa aviacijos leitenantus. Nuo 1933 12 18 Zoknių aerodromo ug
keltas į kapitonus. Nuo 1931 03 20 Mažeikių šaulių rinkti niagesių komandos v-kas. 1934 11 10 pačiam prašant per
nės vadas. 1934 07 10 už dalyvavimą voldemarininkų maiš keltas į l eskadrilę, dislokuotą A. Fredoje, Kaune. 1935 02 11
te paleistas į atsargi. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
žuvo lėktuvo katastrofoje. Palaidotas Sasnavos kapinėse, Ma
07 11 suimtas. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941 rijampolės aps.
Lictivos kariuomenlos karininkai 335

Pabradės ūkininkus. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau
cmigravo į Kanadą.
LCVA, 6.930, ap. 7, b. 12; ap.8. 6.904: LYA, f. K-8, ap. 2. saug, vnt. 3;
LKKAS archyvas
KVIKLYS Teodoras (slap. Klajūnas) gimė 1926 Pagojės k.,

Leliūnų vls., Utenos aps. Baigė Utenos g-jos 6 klases. 1945 03
įstojo į Šmėklos partizanų būrį. 1946-49 Aro būrio vadas,
1949 04 – 1950 12 Liūto rinkinės vado adjutantas. Žuvus Vy
tauto apygardos Liūto rinktinės vadui A. Lapieniui (slap. De
monas) 1951 04 06 paskirtas rinktinės vadu, kartu ėjo Vytauto
apygardos štabo žvalgybos skyriaus v-ko pareigas. 1951 11 14
Varkujų k. MGB agento užmigdytas ir suimtas. 1952 11 19
sušaudytas Butyrkų kalėjime. 1999 06 24 pripažintas kariu
savanoriu, 1999 07 30 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Kvietinskas Pranas Juozas
LYA, F. K-1, ap. 15. b. 266, I. 137-153; b/b 41153/3; LKA. 1. 16. P.
30, 50, 126; LTNK, p. 302-303: LKKAS archyvas.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 405; ap. 5, b. 1460; LKKAS archyvas
Kviklys Vladas
Kvietinskas Vladas KVIKLYS Vladas gimė 1908 04 06 Šavašų vnk., Daugai

lių vls., Utenos aps. Mokėsi Antalieptės ž. ū. m-loje, Utenos
KVIETINSKAS Vladas gimė 1913 04 10 Barštinės k., Sas „Saulės“ g-joje. 1928 baige Rol kio g-ją. 1931 10 02 pašauktas
navos vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės Rygiškių Jo į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII
no g-ją. 1933 08 22 pašauktas į karinę tarnybą. 1935 09 15 asp. laida) suteiktas kavalerijos ats, jaun. leitenanto laipsnis ir
baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas pėstininkų jaun. paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1934 baigė VDU Me
dicinos f-tą, 1935 – sporto mediciną Aukštojoje kūno kultū
leitenanto laipsnis, paskirtas 1 pėst. pulko 2 kulkosvaidžių kuo
ros akademijoje Romoje. Nuo 1934 žurn. „Kūno kultūra ir
pos būrio vadu. 1935 08 23 perkeltas į 3 pėst. pulką 2 kulkos
sveikata“ ir laikr. „Mūsų sportas“ redaktorius. 1936 žiemos
vaidžių kuopos, nuo 1937 – 3 kulkosvaidžių kuopos būrio va
du. 1938 05 baigė automatinių pabūklų ir sunkiųjų priemo olimpinių žaidynių Garmiš-Partenkirchene (Vokietija) oficialus
Lietuvos spaudos atstovas, 1934–38 tobulinosi sporto medi
nių karininkų kursus (V laida), paskirtas automatinių pabūklų
būrio vadu. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus. 1939 09 18 cinoje Graco u-te Austrijoje, įgijo fizinės terapijos ir sporto me
perkeltas į 4 motorizuotą priešlėktuvinę kuopą. Sovietų Są dicinos daktaro laipsnį. 1938 11 03 pakeltas į leitenantus, įra
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę šytas į sanitarijos (A) karininkus ir priimtas į tikrąją karinę tar
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 nybą Karo ligoninės jaun. ordinatoriumi. 1939 04 27 pačiam
šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Po 1941 06 14 kari prašant paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1940 dirbo Svei
ninkų areštų iš RA pasitraukė ir iki karo pabaigos slapstėsi pas katos ir soc. aprūpinimo m-jos Medicinos departamento di
336 Lietros kariuomenes karinukai

K
17
Kvinta Mikas
Liūto rinktinės partizanai. Iš kairės: rinktinės vadas J. Misiūnas, T. Kviklys ir J. Matulionis
rektoriumi, veliau VU fizinio auklėjimo ir sporto higienos dės bernijos agronomu. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę tarna
tytoju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Sveikatos apsau vo 363 Vilniaus pėstininkų rinktinėje jaun. karininku, vėliau
gos liaudies komisariato Gydymo ir profilaktikos v-bos v-kas. 1 kuopos vadu. 1915 suteiktas praporščiko laipsnis, 1916 pa
1941–44 Daugailių ambulatorijos ir Utenos aps. gydytojas. keltas į paporučikius. Nuo 1917 Daugpilio stoties komendantas.
1944-45 Priešepideminės valdybos v-kas. 1945–62 Sanita Grįžus į Lietuvą 1919 01 11 savanoriu įstojo į Kėdainių ap
rijos ir higienos in-to Vilniuje direktorius. 1953–66 LSSR Svei saugos būrį. 1919 02 07 paskirtas atsargon prie Kauno m.
katos apsaugos m-jos medicinos mokslų tarybos p-kas. LSSR komendantūros, 03 28 – 1 pėst. pulko 6 kuopos jaun. kari
nusipelnęs gydytojas (1958). 1963–85 VU Medicinos f-to ninku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919
Higienos katedros vedėjas, habil. daktaras (1969), profesorius 0531 mūšyje prie Alantos mstl. kontūzytas. 1919 11 18 su
(1970). Daugelio medicinos knygų ir vadovėlių autorius. Mire teiktas kapitono laipsnis. 1920 04 15 dėl pablogėjusios svei
1985 02 23 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse. katos paleistas į atsargą. Ūkininkavo savo dvare Šlapaberžėje,
Pirmoji žmona - Marija Dapkutė (1918-1941, susituokė Dotnuvos vls., Kėdainių aps. Suorganizavo šaulių kuopą, bu
1937), sūnus - Audronis (1939), duktė – Aušra Ruzgienė vo jos vadas. Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kėdai
(1940); antroji žmona - Otilija Šakėnaitė (1919-2004, susi nių aps. valdybos narys. Mirė 1931 07 11, palaidotas Šlapa
tuokė 1942), duktė – Valdonė Rudauskienė-Skrinska (1943), beržeje, Kėdainių aps.
sūnus - Gediminas (1946). Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1926),
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 406; LTE, 1. 6, p. 306; LKKAS archyvas. Savanorių (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio
(1929) medaliais.
KVILIŪNAS Jonas gimė 1907 08 13 Bučiūnų k., Obe Žmona - Anastazija Lavinskaitė.
lių vls., Rokiškio aps. Baigė prekybos, buhalterijos ir koopera LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 408; LKKAS archyvas.
cijos dvimečius kursus Skuode. 1929 11 06 pašauktas į kari
nę tarnybą, paskirtas į 5 pest. pulką. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pa
gal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1934 06 08 – 07 06 atliko karines pratybas 8 pést.
pulke, 1939 11 01 – 12 12 – 6 pést. pulke. LŠS narys, Kur
šėnų 7 šaulių kuopos vadas. Dirbo buhalteriu miškų urėdijo
je. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus.
Žmona - Kazimiera.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 407.
KVINTA Mikas gimė 1886 08 04 Punžionių dvare, Karka

žiškės vls., Švenčionių aps. Mokėsi Vilniaus realinėje m-loje,
Austrijoje baige Žemės ūkio akademiją, dirbo Dinaburgo gu
Litros kariuomenes karininkai 337

Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadai (J-K)
Henrikas Butkus, Vytautas Jasulaitis, Vytautas Zabielskas
Sudarinėjant daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuo 04 12, Nr. 298; Kolongevičius Mykolas, 1929 02 23,
menės karininkai 1918–1953“ pirmojo tomo karinin Nr. 14; Kovaviauskas Domas, 1921 03 16, Nr. 56,
kų pavardžių sąvadus remtasi Lietuvos kariuomenės Kriaučiūnas Jonas, 1931 11 04, Nr. 62; Krikščiūnas
įsakymais, „Karininkų metraščiais“, „Lietuvos kariuo Jonas, 1919 10 08, Nr. 163 a; Krisnenskis Naumas,
menės alfabetiniais karininkų sąrašais“, kuriuose būta 1921 12 20, Nr. 292; Kunsaitis Justinas, 1919 07 06,
įvairaus pobūdžio klaidų. Rengiant karininkų biogra Nr. 106; Kuplavičius Vladas, 1938 05 15, Alf. kar.
fijas naudotasi gausia archyvine medžiaga, karininkų sąr.; Kutka Jonas, 1932 10 31, Nr. 76; 2) pavardės
ir jų artimųjų pateiktomis žiniomis, įvairiais leidiniais. karo valdininkų ir laisvai samdomų, dažniausiai rusų
Atsirado galimybė aptiktus netikslumus ištaisyti, todėl tarnybos, karininkų: Janauskas Bronius, 1922 09 23,
ir šiame tome spausdinami patikslinti ir papildyti ka Nr. 204; Karčiauskas Adomas, 1922 09 23, Nr. 204;
rininkų pavardžių sąvadai. Kaulakis Zigmas, 1919 08 30, Nr. 139; Kondratjevas
į patikslintus pavardžių sąvadus neįtrauktos: 1) dėl Vladimiras, 1922 06 16, Nr. 135; Koreckis Povilas,
įvairių priežasčių neteisingai įrašytos pavardės: Jace 1922 07 13, Nr. 151; Kornackis Marijonas, 1919
vičius Jonas, 1933 09 15, Nr. 66; Jakočiūnas Myko 08 30, Nr. 139; Kozlovas Dorofėjus, 1922 10 18,
las, 1928 10 11, Nr. 78; Jakubauskas Vladas, 1938 Nr. 229; Kumpikevičius Aleksas, 1922 02 13, Nr. 43.
05 15, Alf. kar. sąr.; Jakušas Stasys, 1936 09 15, Nr. 57; Į patikslintus pavardžių sąvadus naujai įrašyti: Jan
Janauskas Alfonsas, 1938 05 15, Alf. kar, sąr.; Jarašū kauskas Stasys, 1937 11 24, Nr. 70, ats. Itn.; Janulio
nas Viktoras, 1938 05 15, Alf. kar. sąr.; Jasinskas Mi nis Antanas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. Itn.; Jonuška
kas, 1919 11 06, Nr. 180; Jaukulevičius Petras, 1931 Antanas, 1929 01 24, Nr. 6, karininkas; Juškys Jonas,
11 04, Nr. 62; Jogaldas Genrikas, 1920 11 03, Nr. 471; 1937 11 24, Nr. 70, ats. jaun. Itn.; Kelpšas Vladas,
Jukštas Adolfas, 1930 12 13, Nr. 61; Juovaiša Juozas, 1920 04 14, Nr. 300, ltn.; Kregždė Kostas, 1937 11 24,
1921 12 20, Nr. 292; Jurgila Jonas, 1938 05 15, Alf. Nr. 70, ats. j. ltn.
kar. sąr.; Kaminskas Kazys, 1938 05 15, Alf. kar. sąr.; Ištaisyti pirmojo paskyrimo karininku įsakymo da
Kerpus Kostas, 1935 09 15, Nr. 66; Klimavičius Vac ta ir numeris, laipsnis: Jakulevičius Petras, 1938 05 15
lovas, 1939 09 19, Nr. 67; Kolckauskas Petras, 1920 Alf. kar. sąr., ats. j. Itn. - turi būti 1931 11 04, Nr. 62;

Jovaiša Juozas, 1939 01 01, Kar. metr., kpt. - 1921 lionis Petras, Košuba Vincas, Kriaučionis Ignas, Kru
12 20, Nr. 292, ltn.; Kairys Petras, 1921 03 01, Nr. 46, šinskas Antanas, Kubilius Kazys, Kubilius Povilas, Kul
kpt. – 1920 03 31, Nr. 289, Itn.; Kalendra Kostas, pavičius Vladas, Kundrotas Adolfas, Kuzmickas Zigmas.
1922 08 24, Nr. 183, karininkas – 1922 08 25; Kalis Ištaisytos pirmojo tomo sąvaduose klaidingai išspaus
kis Dimitrijus, 1928 10 11, Nr. 78, kpt. – ats. kpt.;
-
dintos pavardės ir vardai: Jagoldas Genrikas – turi būti
Kamarauskas Juozas, 1939 09 18, Nr. 66, Itn. – 1935 Jagoldas Henrikas, Jakučionis Mykolas – Jakučiūnas
09 15, Nr. 66, ats. j. ltn.; Karpavičius Ignas, 1928 Mykolas, Jančiauskas Mikalojus - Jančauskas Mika
10 11, Nr. 78, ltn. - ats. Itn; Karpenko Kostas, 1929 lojus, Jankauskas-Jakaitis Eduardas – Jankauskas-Jan
11 24, Nr. 86, kpt. – 1927 08 01, Nr. 94, vyr. ltn.; kaitis Eduardas, Jorošūnas Viktoras-Jarošūnas Vikto
Kaupas Stepas, 1928 10 11, Nr. 78, ltn. – ats. Itn.; ras, Kaliskis Dmitrijus – Kaliskis Dimitrijus, Karpen
Kenstavičius Antanas, 1929 11 14, Nr. 85, ats. Itn. - ka Kostas - Karpenko Kostas, Kasperiūnas Povilas -
1929 11 24, Nr. 86; Kondrotas Jonas, 1927 02 17, Kasperūnas Povilas, Kašuba Vincas - Košuba Vincas,
Nr. 26, ats. ltn. - vyr. Itn.; Krygeris Povilas, 1922 Kazakevičius Cezaras - Kazakevičius Cezaris, Kazlaus
10 23, Nr. 231, karininkas - 1923 06 28, Nr. 120; kas Adomas - Kazlauskis Adomas, Kesylis Juozas –
Kukta Tomas, 1920 05 27, Nr. 342, vyr. Itn. – ltn.; Kiesylis Juozas, Kindurys Vincas - Kinduris Vincas,
Kuncaitis Justinas, 1919 10 08, Nr. 163a, Itn. - 1919 Konopackis Hansas – Konopackis Hasonas, Kriauče
07 06, Nr. 106, karužas. liūnas Jonas – Kriaučialiūnas Jonas, Kuzmickas Pra
Suradus 1937 11 24 įsakymą kariuomenei Nr. 70, nas - Kuzminskas Pranas.
kuriuo buvusiems karo valdininkams, laikomiems ka Patikslintų pavardžių sąvadų pastabose atsisakyta nu
rininkų atsargoje, suteikti karininkų laipsniai, pirmojo meracijos, buvusios pirmajame tome, tačiau palikta
laipsnio suteikimo įrašas „1938 05 15, Alfabetinis ka informacija apie pavardžių keitimą (pvz., Jančauskas
rininkų sąrašas“ pakeičiamas į šio įsakymo datą ir Nr. Kostas – Jančaitis Kostas, Jankauskas Juozas - Jankai
prie pavardžių: Jakutis Antanas, Jankauskas Stepas, Ja tis Juozas, Jankevičius Aleksandras – Jankus Aleksan
nonis Petras, Januška Lionginas, Jovarauskas Kleofas, dras ir t.t.), taip pat kiti duomenys, buvę pirmojo to
Juodelis Jurgis, Kašuba Juozas, Kaupis Vincas, Kirki mo sąvadų pastabose.

1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadas (J-K)
Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pavardė ir vardas Pastaba
įsakymo data ir numeris Laipsnis
J
Jablonskis Antanas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Jablonskis Juozas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Jablonskis Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Jablonskis Leonas 1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn.
Jablonskis Vytautas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Jacevičius Aleksas 1921 04 08, Nr. 76 karininkas

Jackevičius Benediktas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Jackevičius Bronius 1919 08 05, Nr. 125 karininkas
Jackevičius Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.

Jackevičius Pranas 1918 1201, Nr. 4 karininkas įsak. rotmistras Jackevičius
Itn.
Jackūnas Albertas 1920 05 21, Nr. 335
Jackūnas Jonas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Jackūnas Juozas 1931 10 24, Nr. 57 . Itn.

j
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Jackūnas Petras
Jackūnas Stasys 1932 10 31, Nr. 76 j. Itn.
1919 04 07, Nr. 63 karininkas
Jackus Jonas
Jacunskas Antanas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Jagminas Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Jagminas Juozas 1920 03 08, Nr. 262 plk. Itn.
1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Jagminas Petras
1920 11 03, Nr. 471 Itn. . Genrikas Jagoldas
Jagoldas Henrikas
Jagomastas Jurgis Zigfridas 1939 09 19, Nr. 67 ats
.
j
.ltn
.įsak
1919 02 24, Nr. 36 karininkas įsak. Nr. 223,1920 -
Jagučanskas Marijonas
Jagučianskis
Itn.
1928 09 08, Nr. 66
Jagutis Stasys
Jakaitis Aleksandras 1919 07 14, Nr. 113 karininkas mobilizuotas karininkas
Jakaitis Aleksandras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida 1
Jakaitis Juozas
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Jakas Jonas
1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Jakavonis Tomas
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Jakelaitis Kazys
Jakevičius Eduardas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Jakimas Antanas
1920 02 08, Nr. 234 karininkas mobilizuotas karininkas
Jakimavičius Jonas
Jakimavičius Jonas
1921 11 21, Nr. 267 Itn.
mobilizuotas veterinarijos
gydytojas
Jakobas Antanas
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Jakobas Jonas
1919 11 17, Nr. 184 Itn.
Jakobsonas Martynas
Jakovlevas Petras

Pastabos
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis
Jakštas Antanas 1918 12 01, Nr. 4 karininkas įsak. paporučikis A. Jakštas

Jakštas Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn. KM 14 asp. laida
Jakštas Feliksas 1927 05 17, Nr. 62 kpt.
Jakštas Jonas 1921 03 16, Nr. 56 Itn. už pasižymėjimą mūšiuose
Jakštas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 10 asp. laida
Jakštas Petras 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Jakštas Romualdas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Jakštys Jonas 1932 10 31, Nr. 76 j. Itn.
Jakštys Stasys 1919 01 30, Nr. 22 karininkas
Jakšukas Stasys 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.

Jakubaitis Pranas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Itn.
Jakubauskas Aleksandras 1929 10 07, Nr. 78
Jakubauskas Jonas 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.

Jakubauskas Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Jakubauskas Jurgis Viktoras 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Jakubauskis Norbertas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Jakubėnas Povilas Vytautas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Jakubka Petras 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Jakubonis Jonas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Jakubovskis Dovydas 1918 12 01, Nr. 4 karininkas įsak. pulkininkas Jakubovskis,
įsak. Nr. 7,1918 - Dovydas
Jakubauskis
1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Jakučionis Antanas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida, s. Antano
Jakučionis Jonas
Jakučionis Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. KM 6 asp. laida, s. Jurgio
Jakučiūnas Mykolas 1928 10 11, Nr. 78 vyr. Itn.
1923 10 26, Nr. 194 len.
Jakučiūnas Nikodemas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Jakulevičius Petras
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Jakulis Julius
1920 03 31, Nr. 289 Itn.
Jakumas Laurynas
Jakutis Antanas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Jakutis Boleslovas
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Jakutis Jonas
Jakutis Petras 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Jakutis Stasys
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Jaloveckas Eduardas
1921 04 08, Nr. 75 vyr. ltn.
Jaloveckas Vladas
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Jameikis Pranas
1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Jamontas Aleksandras
Janavičius Artūras
Janavičius Vaclovas
Jancevičius Pranas
1939 04 05, Nr. 22 j. ltn. Jančauskas Kostas
Jančaitis Kostas
Jančauskas Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Ion.
1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn. Jančaitis Kostas
Jančauskas Kostas
Jančauskas Mikalojus
1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.
Jančauskas Vladas

arba pakėlimo karininku Pastabos
Jančys Alfonsas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Jančys Jonas Eugenijus 1938 05 12, Nr. 35 Itn.

Janėliunas Augustas
Janeliūnas Justinas
1919 12 16, Nr. 206
1932 09 16, Nr. 63
jItnats .
. j. ltn.
.
Janeliūnas Povilas 1940 08 19, Nr. 127 Itn.
Janickas Juozas
Janickas Petras
1920 03 31, Nr. 289
1920 05 21, Nr. 335

j.ItnItn. .
ats
Janickis Jonas 1933 09 15, Nr. 66 . j. ltn.
Janickis Mikas 1918 12 19, Nr. 6 karininkas įsak. kapitonas Jonickis
ats
Janionis Mykolas 1932 09 16, Nr. 63 . j. ltn.
Jankaitis Juozas 1940 03 13, Nr. 21 ltn. Jankauskas Juozas,KM 19 laida
Jankauskas Aleksandras
Jankauskas-Baldauskas Bronius
1936 09 15, Nr. 57
1935 09 15, Nr. 66 jatsats . j. ltn.
. j. ltn.
.
Jankauskas Eduardas 1934 09 15, Nr. 88 ltn.
Jankauskas-Jankaitis Eduardas 1934 09 15, Nr. 89 j.ats. j. ltn.
1932 07 02, Nr. 45 ltn.
Jankauskas Julius
1921 12 20, Nr. 292
jItn. KM 4 laida
.
Jankauskas Juozas
1938 05 12, Nr. 35 Itn. KM 19 laida, Jankaitis Juozas
Jankauskas Juozas
jats ts
Jankauskas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 . j. ltn. KM 13 asp. laida
Jankauskas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 . j. ltn.
Jankauskas Leonardas 1939 09 19, Nr. 67 . j. ltn.
1937 11 24, Nr. 70 . ltn.
Jankauskas Stasys
.ats
Jankauskas Stepas 1937 11 24, Nr. 70 . j. ltn.
ats
Jankauskas Večislovas 1935 09 15, Nr. 66 . j. ltn.

Jankauskas Vladas
ats
Jankauskas Vladimiras 1931 11 04, Nr. 62 . j. ltn.

Jankauskas Zigmas
1919 11 17, Nr. 184 lun.
Jankavičius Leonidas
Jankevičius Aleksandras 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. Jankus Aleksandras
Jankevičius Domas 1922 06 14, Nr. 133 vyr. Itn.
Jankevičius Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Jankevičius Stasys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Jankevičius Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Jankūnas Aleksandras 1940 06 07, Nr. 55 j. ltn. Kondrackis Aleksandras
Jankūnas Alfredas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Jankūnas Jonas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Jankūnas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Jankūnas Stasys
1940 01 13, Nr. 4 Itn. Jankevičius Aleksandras
Jankus Aleksandras
1919 07 06, Nr. 106 karužas KM 1 laida
Jankus Jonas
Jankus Jonas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn. KM 20 laida
Janonis Petras 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.

Jansonas Aleksas
Jansonas Arvydas
Jansonas Eduardas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Jansonas Eugenijus 1919 02 11, Nr. 28 karininkas
1940 04 22, Nr. 38 Itn.
Janukėnas Teofilis Janukevičius Teofilius

Pastabos
Janukevičius Teofilius 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. Janukėnas Teofilis

Janulaitis Jonas 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
Janulevičius Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Janulevičius Jurgis 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Janulevičius Leonas 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn.
Janulevičius Petras 1932 10 31, Nr. 76 j. Itn.
Janulevičius Robertas Krištupas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. Janulis Robertas Krištupas
Janulynas Stasys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Janulionis Antanas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Janulionis Linas 1920 03 08, Nr. 262 vyr. ltn.
Janulis Algirdas 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
Janulis Robertas Kristupas 1940 07 11, Nr. 86 ats. Itn. Janulevičius Robertas Krištupas
Janušas Stasys 1922 07 19, Nr. 155 karininkas
Janušauskas Jonas 1919 04 10, Nr. 64 karininkas įsak. Jonas Januševskis

Januševičius Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Januševičius Jokūbas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
Januševičius Jonas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Januševičius Kostas 1932 10 31, Nr. 76 j. Itn. Jonušas Kostas

Januševičius Stepas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Januška Lionginas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. Itn.
1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Januškevičius Antanas
1
Januškevičius Brunonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Januškevičius Česlovas 1919 12 16, Nr. 206 lun.
karininkas
Januškevičius Petras 1919 08 05, Nr. 125
1920 11 27, Nr. 492 Itn.
Januškevičius Vincas
Januškis Vytautas Simonas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Janušonis Juozas
1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Janušonis Matas
1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Janušonis Mikas
1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.
Janušonis Petras
Janušonis Stasys 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Januta Kazys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Janužys Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Jarašiūnas Antanas 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
Jarašiūnas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Jarašius Edmundas 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
Jarašūnas Petras 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Jarčak Petras
Jarembauskas Stepas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Jarmalavičius Vladas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Jaroševičius Mikas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Jarošūnas Viktoras 1927 05 15, Nr. 62 vyr. ltn.
1927 12 28, Nr. 145 ats. ltn.
Jaruševičius Jonas
1926 09 09, Nr. 80 Itn.
Jaruševičius Petras
1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.
Jasaitis Viktoras
Jasas Bronius 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Jaseckas Domas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Pavardė ir vardas Pastabos
Jasėnas Kazys 1919 07 06, Nr. 106 karužas KM I laida

Jasėnas Kazys 1919 1202, Nr. 196 karininkas mobilizuotas karininkas
Jasėnas Leonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Jon.
Jasevičius Mykolas 1939 09 19, Nr. 67 ats, j. Itn.
Jasilionis Vladas 1929 11 14, Nr. 85 ats. In
Jasinavičius Petras 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Jasinevičius Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Jasinevičius Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Jasinskas Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. . Itn.
Jasinskas Vytautas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Ion.
Jasinskas Vladas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5 asp. laida
Jasinskas Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn. KM 6 asp. laida
Jasiukevičius Vincas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Jasiulionis Albertas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Jasiulionis Justinas
1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Jasiūnas Ignas
Jasiūnas Povilas 1929 11 14, Nr. 85 ats. Itn.
Jasiunskas Stasys 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.

Jaskys Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Jasulaitis Pranas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
karužas
Jasulaitis Vincas 1919 07 06, Nr. 106
Jasulaitis Vytautas Albinas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.

Jasutis Jonas
Jasutis Vincas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Jašinskas Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Jašinskas Jurgis 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
1919 11 06, Nr. 180 karininkas savanoris
Jašinskas Mikas
Jašinskas Mykolas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5 asp. laida
1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Jatulis Izidorius
Jaudegis Albinas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Jaudegys Juozas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
Jaudžimas Mikas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Jaugelis Jaroslavas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Jaugelis Mečys
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Jaukštas Adolfas
Javlenskis Aleksandras
Jazbutis Karolis 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Jecevičius Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. Ječius Jonas
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Jėčys Domininkas įsak. Domininkas Ječys
1939 04 29, Nr. 30 ats. j. ltn. Jecevičius Jonas
Ječius Jonas
Jefremovas Aleksas
Jefremovas Aristarchas įsak. Nr. 11, 1923 m. -
Aristarchas Efremovas
1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Jegelevičius Vladas
Jenčius Alfonsas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j.ltn.
Jenerikas Oskaras 1928 08 13, Nr. 61 vyr. Itn. Galinaitis Oskaras
Jermalavičius Vytautas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. lun.
34 L1Cintos kariuomenes karininkai

Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastabos
Jerošekas Vaclovas 1927 02 17, Nr. 26 kpt.

Jesaitis Kęstutis 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Ješmontas Brunas 1919 04 18, Nr. 68 karininkas įsak. Nr. 316, 1920 –
Bruno Ešmontas
Konstantinas
Jezovitovas
1919 03 25, Nr. 55 karininkas įsak. Ezovitovas

Jocius Jonas 1925 09 17, Nr. 72 Itn. KM 7 laida
KM 8 asp. laida
Jocius Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Jočys Jonas 1919 02 24, Nr. 36 karininkas
lun
Jodauga Juozas 1928 09 08, Nr. 66
.
j
. ltn
Jodelė Romualdas Balys 1938 05 12, Nr. 35 .
Jodelis Alfonsas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Jodelis Pranas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Jodikaitis Jeronimas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Jodinis Jonas 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Jodko Eduardas 1918 12 01, Nr. 4 karininkas įsak. kapitonas Jodko
Jogutis Jurgis 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Jokubaitis Antanas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Jokubaitis Martynas 1931 10 24, Nr. 57 ltn.
Jokubauskas Stasys
Jokubauskas Vaclovas
1936 09 15, Nr. 57
1931 11 04, Nr. 62 jatsats . j. Itn.
. j. ltn.
. ats ats kpt
Jokubauskas Vytautas 1939 09 19, Nr. 67 . j. ltn.

Jokubauskas Vladas 1933 09 15, Nr. 66 . j. ltn.
Jokubėnas Juozas 1919 10 18, Nr. 170 .
karininkas
Jomantas Vilius 1919 04 17, Nr. 67
Itn
1923 10 26, Nr. 194 .

Jonaitis Antanas
ats kpt Itn
Jonaitis Izidorius 1936 09 15, Nr. 57 . j. ltn.

Jonaitis Juozas 1938 12 23, Nr. 93 . Jonavičius Juozas
Jonaitis Leonas 1919 12 16, Nr. 206 .
Jonaitis Vladas
ats
Jonauskas Alfonsas 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
Jonavičius Adomas 1921 06 25, Nr. 145 karininkas

.
Itn
Jonavičius Juozas 1927 09 08, Nr. 110 Jonaitis Juozas

Jonavičius Kazys
1924 10 07, Nr. 100 Itn
Jonavičius Petras
.
ats ats
Jonika Jonas 1937 09 15, Nr. 55 . j. Itn.

Jonikaitis Juozas 1932 09 16, Nr. 63 . j. ltn.
Itn
1929 10 07, Nr. 78 .

Jonikas Ignas
ats ats ats
Jonynas Antanas 1934 09 15, Nr. 89 , j. Itn.

Jonynas Vytautas Aleksandras 1939 09 19, Nr. 67 . j. ltn.
Jonkus Kostas 1938 09 27, Nr. 68 . j. Itn.
Jonūnas Kazys
.
Ion
Jonušas Kostas 1939 09 18, Nr. 66 Januševičius Kostas

Itn
Jonušas Napoleonas 1939 12 11, Nr. 105 .

Prokorenka Napoleonas
Jonuška Antanas
ats
Jonuška Pranas 1938 09 27, Nr. 68

.
. j. lun.
Itn
1919 12 16, Nr. 206

Jonuška Vincas
Jonutis Vilhelmas 1935 09 15, Nr. 66 . j. Itn.

arba pakelimo karininku
Pastabos
Pavardė ir vardas
Josiukas Antanas Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

Josiukas Jonas 1919 03 19, Nr. 53 karininkas
Jotkus Antanas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Jovaiša Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Jovarauskas Kleofas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j.ltn.

Jucevičius Stasys 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Juchnevičius Juozas 1919 02 24, Nr. 36 karininkas
Jucius Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.

Jučys Pranas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Judickas Pranas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Judickas Simonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Judinskas Stasys 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
Jukna Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Juknelis Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Juknevičius Eduardas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Juknevičius Ignas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.

Juknevičius Jaroslavas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.
Juknevičius Jonas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Jungmeisteris Jurgis 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
Juodaitis Juozas Vytautas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Juodaitis Vytautas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Juodakis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Juodeika Vladas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Juodeikis Pranas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Juodelis Jurgis 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Itn.
Juodelis Stasys 1919 12 16, Nr. 206
Juodėnas Jurgis 1940 04 22, Nr. 38 Itn. Juodzevičius Jurgis

Juodenulis Juozas 1920 08 08, Nr. 397 karininkas
Juodgudis Česlovas 1935 09 15, Nr. 66 j.Itn.

Juodikis Bronius 1929 11 14, Nr. 85 ats, Itn.
Juodis Antanas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Juodis Jurgis 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.

Juodis Kazys 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Juodis Pranas 1928 09 08, Nr. 66 lon.
Juodišius Jonas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Juodišius Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Juodišius Leonas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Juodvalkis Pranas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Juodvalkis Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Juodzevičius Jurgis 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. Juodėnas Jurgis
1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Juodžbalis Kazys
Juospaitis Povilas 1928 09 08, Nr. 66 lun.
Juozaitis Jonas 1921 12 20, Nr. 292 Ion.
Juozaitis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Juozaitis Kazys 1930 10 25, Nr. 54 lun.
Juozaitis Vladas 1919 03 07, Nr. 44 karininkas
Juozapaitis Leonas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.

Juozapavičius Antanas 1918 11 24, Nr. 2 karininkas poručikas Juozapavičius

Juozapavičius Kazys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Juozapavičius Mykolas 1928 08 13, Nr. 61 vyr. Itn.
Juozapavičius Viktoras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Juozapavičius Vytautas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.

Juras Bronius 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Sitavičius Edvardas
Juras Edvardas 1939 12 05, Nr. 104 ats. j. ltn.
Jūras Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Jurašas Jonas 1922 01 20, Nr. 17 karininkas
Jurcevičius-Jurčys Tadas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Jurčys Aleksas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Jurelė Jonas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Jurėnas Jonas 1919 09 30, Nr. 155 karininkas
Jurevičius Algirdas Stasys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Jurevičius Feliksas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Jurevičius Jonas 1938 05 12, Nr. 35 j.ltn.
1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Jurevičius Stasys
Jurevičius Vytautas 1920 10 18, Nr. 458 Itn. mobilizuotas san. gydytojas
Jurevičius Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. KM 11 asp. laida
Jurevičius Zigmas 1920 03 08, Nr. 262 kpt.

Jurgaitis Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Jurgaitis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Jurgaitis Petras 1919 08 12, Nr. 129 karininkas
Jurgaitis Teofilius 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Jurgelevičius Petras 1919 12 16, Nr. 206 ltn.
Jurgelevičius Stasys 1921 12 20, Nr. 292 lun.
Jurgelionis Antanas 1920 05 21, Nr. 335 Itn.
Jurgelionis Henrikas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.

Jurgelionis Petras 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Jurgelis Igoris 1928 10 11, Nr. 78 vyr. Itn.
Jurgilas Jonas 1919 11 22, Nr. 188 vyr. Itn. mobilizuotas karininkas
Jurgilas Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. KM 12 asp. laida

Jurgilas Juozas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Jurgutavičius Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Jurgutis Antanas
Jurgutis Artūras 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Jurgutis Stasys
Jurkėnas Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Jurkynas Matas 1931 11 04, Nr. 62 ats. . ltn.

j
Jurkša Baltrus 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Jurkšas Leonardas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Jurkūnas Alfonsas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Jurkūnas Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Jurkūnas Juozas KM 4 laida
Jurkūnas Juozas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 8 asp. laida

Jurkus Povilas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Jurskis Alfonsas 1926 05 27, Nr. 49 kpt.

Pavardė ir vardas
įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastabos
Jurskis Leonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Jusaitis Jonas Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. . Itn.
Jusius Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Jusius Danielius 1931 11 04, Nr. 62 ats, j. Itn.
Juška Alfonsas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Juška Antanas 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Juška Jonas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Juška Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Juška Medys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Juška Vacys 1933 09 15, Nr. 65 . ltn.
j
Juškaitis Benediktas 1920 03 31, Nr. 289 Itn.
Juškaitis Jonas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Juškaitis Kostas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Juškauskas Benediktas 1929 10 07, Nr. 78 Itn. Gintautas Benediktas
Juškevičius Andrius 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Juškevičius Juozas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.

Juškevičius Jurgis 1934 09 15, Nr. 88 j. Itn.
Juškevičius Vincas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak. papulkininkis Juškevič
Juškys Bronius 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Juškys Jonas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. KM 17 laida
Juškys Jonas 1937 11 24, Nr. 70 ats.j.

j. ltn. buv. karo valdininkas
Juzelskis Antanas 1929 11 14, Nr. 85 ats. ltn.
Juzulėnas Povilas 1921 01 17, Nr. 11 karininkas
K
Kabaila Pranas 1919 03 18, Nr. 52 karininkas
Kaciucevičius Benediktas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Kačerauskas Česlovas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kačerauskas Romanas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kačergis Povilas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kačergius Vincas 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Kačinskas Aleksandras 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Kačinskas Romualdas 1919 10 18, Nr. 170 vyr. ltn. Kačionis Romualdas
Kačionis Romualdas 1939 04 29, Nr. 30 mjr. Kačinskas Romualdas
Kačiulis Jonas
1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kačiulis Juozas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Kadžys Kazys
Kadžys Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
1927 12 28, Nr. 145 Itn.
Kaganas Monesas
Kairevičius Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kairionis Juozas
1933 09 15, Nr. 66 ats.j. Itn.
Kairys Ksaveras
karininkas
Kairys Petras 1919 08 04, Nr. 124 mobilizuotas karininkas,
paskirtas į 3-iąji pėstininkų pulką

Kairys Petras 1920 03 31, Nr. 289 Itn. mobilizuotas karininkas,
paskirtas į 1-ąją artilerijos brigadą

Kairys Pranas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Kairiūkštis Česlovas 1921 01 08, Nr. 5 karininkas
Kairiūkštis Vladas 1920 10 18, Nr. 458 vyr. Itn.
Kairiūnas Bronius 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Kairiūnas Jonas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas praporščikas Jonas Kairiūnas
Kairūkštis Pranas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Kakliauskas Stasys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Kaladė Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kaladė Povilas 1919 12 16, Nr. 206 len.
Kalasauskas Ignas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.

Kalasauskas Mikas 1921 09 19, Nr. 223 karininkas
Kalasiūnas Juozas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Kalėda Juozas 1920 01 27, Nr. 227 Itn.
Kalenda Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Kalendra Kostas 1922 08 25, Nr. 183 karininkas
Kaletka Benediktas 1932 07 07, Nr. 47 Itn. Koliadka Benediktas
Kalibatas Alfonsas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Kalibatas Kazys 1933 09 15, Nr. 65 j. Itn.
Kalikauskas Petras 1919 04 14, Nr. 65 karininkas
Kalinauskas Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Kalinauskas Leonas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kalinauskas Zigmuntas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Kalininas Stepas
Kalino Juozas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Kalino Romualdas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Kaliskis Dimitrijus 1928 10 11, Nr. 78 ats. kpt.

Kalytis Anicetas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kalkys Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
1928 06 15, Nr. 50 mjr. Kalmatavičius Mikas
Kalmantas Mykolas
Kalmatavičius Mikas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas Kalmantas Mykolas
Kalnaitis Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kalnaitis Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1932 10 31, Nr. 76 . ltn. KM 14 laida
Kalnietis Jonas
j
Kalnietis Jonas
1938 05 12, Nr. 35 j. ltn. KM 19 laida
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Kalnietis Liudas
Kalniūnas Antanas 1939 04 05, Nr. 22 mjr. Zagurskis Antanas
1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Kalpokas Juozas
1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Kalpokas Pranas karininkas
1919 02 11, Nr. 28
Kaluginas Leonas
Kalvaitis Brunonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kalvaitis Jurgis
Kalvėnas Mykolas 1940 01 13, Nr. 4 Itn. Kovalskis Mykolas
1939 09 06, Nr. 60 ats. ltn. Kavaliauskas Pijus
Kalvėnas Pijus
Kalvis Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kamantauskas Aleksandras 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Pavardė ir vardas Pastabos
Kamantauskas Leonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.

Kamarauskas Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kamarauskas Petras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kamičaitis Juozas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.

Kaminskas Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Kaminskas Gediminas Sergiejus 1936 09 15, Nr. 57 . Itn.
j
Kaminskas Jonas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kaminskas Kazys 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kaminskas Pranas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Kaminskis Vilhelmas 1920 08 21, Nr. 408 plk. pulkininkas, Latvija
Kananavičius Vincas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Kanauka Konstantas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kanauka Petras 1921 12 20, Nr. 292 Itn.

Kanauka Vincas 1919 11 22, Nr. 188 mjr.
Kanažauskas Vytautas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kancleris-Drapas Justinas 1919 11 22, Nr. 188 vyr. Itn.
Kanclyvis Aleksandras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kanclyvius Valdemaras 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Kančys Benediktas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kanis-Kanevičius Kostas 1922 02 09, Nr. 37 karininkas
Kanišauskas Jonas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Kantauskas Viktoras 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Kantautas Adomas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kanteika Česlovas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kantrimas Leonardas 1940 05 16, Nr. 46 kpt. Kontromavičius Leonardas
Kantvydas Stasys 1940 03 13, Nr. 21 Itn. Kazlauskas Stasys

Kapciukas Vytautas 1919 03 18, Nr. 52 karininkas
Kapeliušnikas Šliomas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Kaplunovas Antanas 1920 11 23, Nr. 490 karininkas
Kapočiūnas Bronius 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Kapočius Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kapočius Mikas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Karalius Albinas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Karalius Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Karalius Vincas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Karalius Vladas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.

Karaša Motiejus 1921 09 19, Nr. 223 karininkas
Karaševičius Leonidas 1919 02 11, Nr. 28 karininkas
Karazija Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Karazija Vytautas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Karbauskas Pranas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Karbauskis Leonas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. Karbūnas Leonas
1940 04 22, Nr. 38 Itn.
Karbūnas Leonas Karbauskis Leonas
Kareiva Medys 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Karevičius Bronius 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Karieta Juozas 1927 12 28, Nr. 145 ats.
Karka Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Pastabos
Karkauskas Martynas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.

Karklys Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Karmazinas Vacys 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Karnackas Justas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Karnaitis Stasys 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.

Karnauskas Henrikas 1933 06 12, Nr. 41 j. ltn.
Karnauskas Konradas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Karosas Antanas 1921 12 28, Nr. 299 karininkas
Karosas Juozas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Karosas Klemensas 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Karosas Vitas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.
Karosas Vladas 1919 05 06, Nr. 76 karininkas
Karpas Petras 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.

Karpavičius Dmitrijus 1920 09 10, Nr. 430 karininkas
Karpavičius Ignas 1928 10 11, Nr. 78 ats. Itn.

Karpavičius Paulius 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Karpenko Kostas 1927 08 01, Nr. 94 vyr. Itn.

Karpis Benediktas 1919 06 17, Nr. 92 karininkas
Karpus Kostas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Karpus Petras 1927 02 17, Nr. 26 kpt.
Kartanas Juozas 1919 04 29, Nr. 73 karininkas
Karvelis Kazys 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.

Karvelis Povilas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Karvelis Vincas 1920 01 14, Nr. 218 karininkas
Karvelis Vladas 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Kasakaitis Juozas 1919 03 19, Nr. 53 karininkas

Kascenskas Juozas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Kasiulaitis Andrius 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Kasiulevičius Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Kasiulis Jonas
Kasmauskas Jurgis 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
1939 08 08, Nr. 52 ats. Itn. Kasperskis Leonardas
Kaspariūnas Leonardas
Kasperaitis Artūras
1939 04 05, Nr. 22 Itn. Kasperavičius Juozas
1 Kasperas Juozas
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kasperavičius Aleksandras
1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Kasperavičius Bronius
1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. Kasperas Juozas
Kasperavičius Juozas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kasperavičius Kazys Itn.
1925 09 17, Nr. 72
Kasperavičius Povilas Itn.
1919 12 16, Nr. 206
Kasperavičius Pranas
1927 02 17, Nr. 26 kpt.
Kasperskis Juozas
1933 09 15, Nr. 65 j. Ion. Kaspariūnas Leonardas
Kasperskis Leonardas
1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Kasperūnas Povilas
Kasulaitis Petras 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Kaškauskas Adolfas
Kaškelis Antanas
1937 11 24, Nr. 70 ats. ltn.
Kašuba Juozas

Katalynas Ignas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Katasiunas Dimitrius 1937 07 13, Nr. 41 ats. kpt. Katasonovas Dimitrijus
Katasonovas Dimitrijus 1920 08 08, Nr. 397 karininkas Katasiunas Dimitrijus

Katche Aleksandras 1922 02 13, Nr. 43 karininkas
Katche Maksimas 1919 04 18, Nr. 68 karininkas įsak. Kattche
Katelė Jonas 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn.
Katelė Vytautas Vladas Antanas 1938 05 30, Nr. 40 mjr. Kociela Vytautas
Katilius Juozas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Katilius Kazys 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Katilius Petras 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Katilius Vincas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Katinas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Katinas Leonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Katinskas Juozas 1921 10 12, Nr. 237 karininkas
Kaufmanas Gustavas 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.

Kaufmanas Liudvikas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Kaukas Kazys 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kaulakis Mečislovas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Kaulėnas Alfonsas 1933 09 21, Nr. 69 ats. j. ltn. Kiaulenas Alfonsas
Kaulickis Vilhelmas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Kaulinis Leonas 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
Kaunackis Napoleonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kaunas Jonas 1927 02 17, Nr. 26 ats. Itn. KM1 asp. laida
Kaunas Jonas 1927 05 17, Nr. 62 mjr. administracijos majoras
Kaunas Kajetonas Matas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Kaunas Leonas Kęstutis 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn.
Kaunas Pranas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
Kauneckas Bronius 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kaupas Bronius 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Kaupas Julijus Viktoras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Kaupas Jurgis 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kaupas Stepas 1928 10 11, Nr. 78 ats. Itn.

Kaupelis Romualdas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Kaupis Vincas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Kaušakys Povilas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

Kaušinis Klemensas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Kaušis Petras 1922 01 30, Nr. 23 karininkas
Kaušpėdas Anicetas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Kavaliauskas Domas 1921 03 16, Nr. 56 Itn.
Kavaliauskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kavaliauskas Juozas KM 4 laida
Kavaliauskas Juozas 1936 09 15, Nr. 57 j.Itn. KM 18 laida
Kavaliauskas Petras 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Kavaliauskas Pijus 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. Kalvenas Pijus

Kavaliauskas Vladimiras 1920 06 21, Nr. 368 karininkas
Kavaliūnas Bronius 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Kaveckas Aleksas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.

Kaveckas Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.

Kazakaitis Henrikas 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
Kazakevičius Aleksandras 1928 09 08, Nr. 66 Itn. KM 10 laida
Kazakevičius Aleksandras 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn. KM 19 laida
Kazakevičius Cezaris 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Kazakevičius Juozas 1919 05 04, Nr. 75 karininkas mobilizuotas karininkas
Kazakevičius Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5 asp. laida

Kazakevičius Juozas 1931 11 05, Nr. 63 . Itu. sanitarijos gydytojas
j
Kazakevičius Juozas 1934 09 15, Nr. 88 . Itn. KM 16 laida
j
Kazakevičius Povilas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kazanas Afanasijus 1920 08 30, Nr. 417 karininkas

Kazanskis Edvardas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kazėnas Juozas Kęstutis 1938 05 12, Nr. 35 j.Itn.

Kazickas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Kazickas Vladas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Kazilevičius Antanas 1919 10 08, Nr. 163a kpt.
Kazilionis Pranas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Kazilionis-Linkevičius Petras 1920 11 23, Nr. 490 karininkas Linkevičius Petras
Kaziliūnas Aleksas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas įsak. Kaziliunas Aleksis
Kazitėnas-Kaziutis Jonas 1921 08 06, Nr. 182 karininkas
Kaziulis Petras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.

Kaziūnas Albinas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Kaziūnas Antanas 1919 08 17, Nr. 133 karužas Kazlauskas Antanas
Kazlauskas Alfonsas 1926 09 09, Nr. 80 Itn. KM 8 laida

1927 09 08, Nr. 110 Itn. KM 9 laida
Kazlauskas Alfonsas
Kazlauskas Antanas 1919 07 06, Nr. 106 karužas KM 1 laida, Kaziūnas Antanas
Kazlauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn KM 6 asp. laida

.
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn. KM 7 asp. laida

Kazlauskas Antanas
1921 12 20, Nr. 292 Itn. KM 4 laida
Kazlauskas Bronius
Kazlauskas Bronius 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 10 asp. laida
Kazlauskas Ignas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Kazlauskas Julijonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kazlauskas Mikas
1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. Kantvydas Stasys
Kazlauskas Stasys
Kazlauskas Viktoras
1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn. KM 11 asp. laida
Kazlauskas Vincas
Kazlauskas Vincas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn. KM 12 asp. laida
Kazlauskas Vytautas
Kazlauskis Adomas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Kazokaitis Feliksas
1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Kazokaitis Jonas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kažemėkaitis Jonas
Kažemėkaitis Viktoras 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
1932 11 02, Nr. 77 ats. j. Itn.
Kebleris Jurgis
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. Kebliūnas Antanas
Keblinskas Antanas
Keblys Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1939 08 08, Nr. 52 ats. Itn. Keblinskas Antanas
Kebliūnas Antanas

Pavardė ir vardas
Kecioris-Zupka Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Kederys Petras 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Keiba Vladas 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Keldušis Petras 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Keliotis Juozas 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Keliotis Pranas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Keliuotis Alfonsas
1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Kelpša Zigmas 1919 01 09, Nr. 14 karininkas
Kelpšas Vladas 1920 04 14, Nr. 300 Itn.
Kemeklis Aleksandras 1935 09 15, Nr. 66 j. Itn.
Kemeklis Henrikas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Kemeklis Kazys 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
Kemėža Jonas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Kemežis Antanas 1919 03 19, Nr. 53 karininkas
Kemzūra Zenonas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.

Keniausis Aleksandras 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kenigstedteris Jurgis 1919 08 16, Nr. 132 karininkas
Kenstavičius Antanas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Kenstavičius Balys 1921 01 25, Nr. 22 karininkas
Kenstavičius Leonas 1920 05 21, Nr. 335 Itn. Kęsgaila Leonas
Kepalas Kazys 1919 07 06, Nr. 106 karužas
Keraitis Kazys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Keras Jurgis 1927 02 17, Nr. 26 ats. Itn.
Kerbelis Andrius 1919 04 10, Nr. 64 karininkas
Kerbelys Petras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.

Kerpauskas Aleksandras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kerpauskas Kazys 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kęsgaila Leonas 1940 06 07, Nr. 55 plk. Itn. Kenstavičius Leonas
Kestovičius Vaclovas 1919 04 03, Nr. 60 karininkas

Ketleris Aleksas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Keturakis Bronius 1930 10 25, Nr. 54 len.
1920 11 27, Nr. 492 Itn.

Keturakis Jonas
Keturakis Stasys
Kevalaitis Modestas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Keželis Kostas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kiaulėnas Alfonsas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn. Kaulėnas Alfonsas
Kiaulėnas Bronius 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. Ramūnas Bronius
Kiaulėnas Romualdas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Kiaunė Juozas
Kiaunė Vladas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Kiaunis Jurgis
Kybartas Leonas 1920 04 30, Nr. 315 vyr. Itn.
Kibelkštis Augustas Mikas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Kibirkštis Ignas
Kibirkštis Justinas
Kiekšė Jonas Petras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kiela Jonas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.

Pastabos
Kiesylis Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. įsak. Kesylis Juozas
Kijauskas Albinas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kijauskas Petras 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Kijauskas Vincas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kikutis Kristupas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j.ltn.
Kildišius Henrikas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Kilikevičius Antanas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Kilius Juozas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Kilius Pranas 1927 02 17, Nr. 26 mjr.
Kilna Kazys 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Kilpatrick E. 1920 03 16, Nr. 272 karininkas kapitonas, JAV

Kimeklis Kazys 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kimontas 1919 06 17, Nr. 92 karininkas
Kimštas Jonas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Kinaitis Leonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kynas Augustas 1919 09 30, Nr. 155 karininkas
Kindurys Alfonsas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.

Kinduris Leonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Kinduris Vincas 1919 02 26, Nr. 38 karininkas
Kiniauskas Liudas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Kirdeikis Steponas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kirejevas Kostas
Kirkila Antanas 1920 10 18, Nr. 458 lon.
Kirkila Bronius 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Kirkilionis Petras 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.

Kirlys Petras
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kirlys Povilas
Kirna Povilas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kirslys Povilas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Kirsnenskis Naumas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
1926 09 09, Nr. 80 Itn.
Kiršinas Kazys
1940 08 19, Nr. 127 j. Ion.
Kiršinas Petras
Kiršinas Vincas
Kirvaitis Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kisielis Antanas 1919 09 15, Nr. 146 karininkas įsak. Kiselis Antanas
Kisielis Petras 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
1921 12 20, Nr. 292 len.
Kisielius Antanas
Kisielius Petras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kislauskas Marijonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kiškis Benediktas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kišonas Vladas Marcelinas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kišonas Vytautas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kitkauskas Petras 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
1933 09 15, Nr. 65 . ltn.
Kiveris Juozas
j
1919 07 06, Nr. 106 karužas Kukutis Mikas

Kivlevičius Mikas
1921 12 20, Nr. 292 len.
Kizevičius Jurgis
Kizis Antanas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Iın.

Pavardė ir vardas
Kizlauskas Domininkas
1921 07 16, Nr. 166 len.
Kiznis Ignas 1933 09 15, Nr. 66 ats.j.Itn.
Klaščius Stepas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Klausa Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. . lun.
j
Kleinaitis Martynas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Kleiza Zigmas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Iun.
Klemas Adolfas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Klemas Andrius
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Klemas Leonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Klemka Adolfas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Kleščinskis Konstantas 1919 05 06, Nr. 76 karininkas įsak. Kleščinskas Konstantas
Kliausevičius Martinijonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn. Kliausius Martinijonas
Kliausius Martinijonas 1939 05 17, Nr. 36 ats. j. ltn. Kliausevičius Martinijonas
Klibas Adolfas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Kličmanas Vaclovas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Klygis Algirdas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Klimaitis Pranas 1920 09 06, Nr. 429 karininkas
Klimas Albinas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.

Klimas Gediminas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Klimas Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Klimas Juozas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.

Klimauskas Balys 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Klimavičius Antanas 1928 09 08, Nr. 66 Itn.
Klimavičius Jonas 1929 10 07, Nr. 78 Itn. KM 11 laida
Klimavičius Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5 asp. laida
Klimavičius Marijonas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.

Klimavičius Mykolas
Klimavičius Viktoras 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
1921 03 01, Nr. 46 karininkas mobilizuotas karininkas
Klimavičius Vladas
1921 12 20, Nr. 292 Itn. KM 4 laida
Klimavičius Vladas
Klimkaitis Martynas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Klinavičius Vincas 1934 09 15, Nr. 88 j. Itn.
1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Klingeris Jonas
Kliučius Mikas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
1930 10 25, Nr. 54 Itn. KM 12 laida
KlivečkaJonas
1939 09 16, Nr. 64 j. ltn. KM 20 laida
KlivečkaJonas
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Klongevičius Mykolas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Klorys Boleslovas
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Klumbys Andrius
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Klupšas Vincas
Kmieliauskas Antanas
1920 04 14, Nr. 300 Itn.
Kmieliauskas Petras
Kmitas Henrikas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Kneita Antanas
1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Knieža Antanas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1936 12 31, Nr. 80 ats. j. ltn.
Knystautas Vladas
Knistautas Zigmas

Kociela Vytautas 1921 06 25, Nr. 145 karininkas Katelė Vytautas Vladas Antanas
Kocienas Ottonas 1929 11 24, Nr. 86 ats. ltn.
Kodis Stasys 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Kolakauskas Emilius 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Koliadka Benediktas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. Kaletka Bencdiktas
Kolis Mykolas 1919 02 05, Nr. 26 karininkas
Kolyta Antanas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.

Kolokša Romualdas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Kolosauskas Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Komentavičius Juozas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Kompaitis Stepas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Kompanas Vladas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.

Koncevičius Kazimieras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kondrackas Edmundas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kondrackis Aleksandras 1919 04 29, Nr. 73 karininkas mobilizuotas karininkas
KM 20 laida,
Kondrackis Aleksandras 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
Jankūnas Aleksandras
Kondratovičius Kiprijonas 1918 12 04, Nr. 3 karininkas įsak. generolas Kondratavičia
Kondrotas Jonas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Ion. administracijos vyr. Itn.
KM 9 laida
Kondrotas Jonas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Kondrotas Kazys 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.

Kondrotas Kostas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Kongelis Vaclovas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Konkulevičius Jonas
Konopackis Hasonas 1918 1201, Nr. 4 karininkas įsak. papulkininkis
G. Konopadskis
Kontrimas Henrikas 1920 04 25, Nr. 312 Itn.
Itn.
Kontrimas Ignas 1924 10 07, Nr. 100
Kontrimas Stepas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.

Kontromavičius Leonardas 1927 09 08, Nr. 110 Itn. Kantrimas Leonardas
Kopelmanas Lazaris 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Kopukovas Jurgis 1924 10 07, Nr. 100 Itn. Kovas Jurgis

Koreva Jonas 1919 03 10, Nr. 46 karininkas
Koreva Kletas
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Korla Jonas
1919 10 18, Nr. 170 vyr. Itn.
Kornas Jerinas
Koronkevičius Balys 1927 05 17, Nr. 62 vyr. ltn.
Korsakas Kostas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Koscevičius Antanas 1920 01 12, Nr. 217 karininkas
Koscialkauskas Gerardas 1919 07 14, Nr. 113 karininkas
Koscialkauskas Melchioras 1919 07 27, Nr. 118 karininkas
Kosčiauskas Mykolas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Iun.

Kostkevičius Aleksandras 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn. Kostkus Aleksandras
Kostkus Aleksandras 1939 08 08, Nr. 54 j. ltn. Kostkevičius Aleksandras
Koškulis Vilius 1919 10 14, Nr. 167 karininkas
Košuba Vincas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.

Koturjenko Mykolas 1919 11 03, Nr. 177 karininkas

Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Pastabos
Laipsnis
Kovalevičius Petras 1919 05 08, Nr. 79 karininkas
Kovalskis Mykolas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn. Kalvėnas Mykolas

Kovas Jurgis 1936 02 13, Nr. 11 kpt. Kopukovas Jurgis
Kozlovas Vitalis 1919 04 25, Nr. 71 karininkas
Kozmianas Henrikas 1919 05 06, Nr. 76 karininkas
Kozmianas Vladas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas
Kozulis Pranas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Krakauskas Juozas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Kralikauskas Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Iun.
Kralikauskas Pranas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Krankalis Petras 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Krapavickas Nikodemas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Krasauskas Antanas 1920 10 18, Nr. 458 Itn.
Krasauskas Bronius 1919 04 14, Nr. 65 karininkas

Krasauskas Ildefonsas 1919 04 07, Nr. 63 karininkas įsak. Krasovskis Ildefonsas
Krasauskas Irenijus 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Krasauskas Isakas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Krasauskas Kazys 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
Krasauskas Leonidas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Krasauskas Marijonas 1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Krasauskas Vincas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Krasnevičius Stasys 1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Krasnickas Antanas 1930 10 25, Nr. 54 Itn. Audronis Antanas
Krasnickas Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats, Itn.

Krasnickas Stasys 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn, Krosniūnas Stasys
Krasnopiorovas Vasilijus 1919 03 12, Nr. 49 karininkas
Krasnopolskis Povilas 1921 02 10, Nr. 36 karininkas
Krašinskas Augustas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.

1920 10 15, Nr. 454 Itn.
Kraucevičius Eugenijus
Kraucevičius Jonas
1920 06 21, Nr. 368 karininkas įsak. Juozas Kravcevičius
Kraucevičius Juozas
Kraučenka Aleksas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Kraujalis Alfonsas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kraujelis Eduardas
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Kraunaitis Izidorius
1920 10 18, Nr. 458 Itn.
Kraupas Steponas
Kregždė Jurgis 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Kregždė Kostas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Kregždė Mykolas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Kreivys Liūdas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kreivys Vladas
Kremeris Albertas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Kriaučeliūnas Bronius 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Kriaučialiūnas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Kriaučionis Ignas
Kriaučionis Mečys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kriaučiūnas Jonas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn. administracijos karininkas

Pastabos
1934 09 15, Nr. 88 j. ltn. KM 16 laida

Kriaučiūnas Jonas
Kriaučiūnas Jonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Iun. KM 11 asp. laida
Kriaučiūnas Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. lun. KM 14 asp. laida
Kriaučiūnas Mečislovas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Iun.

Kriaučiūnas Stasys 1929 10 07, Nr. 78 Ito.
Kriauza Augustas 1927 02 17, Nr. 26 ats. Itu.

Krigeris Eduardas 1933 09 15, Nr. 65 . ltn.
j
Krygeris Povilas 1923 06 28, Nr. 120 karininkas
Krikščikas Stasys 1931 10 24, Nr. 57 . Itn.
j
Krikščiūnas Antanas 1921 05 18, Nr. 114 karininkas
Krikščiūnas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.

Krikščiūnas Mečislovas 1919 10 08, Nr. 163a vyr. Itn.
Krikščiūnas Povilas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Krikščiūnas Stasys 1940 07 25, Nr. 97 j. Itn.

Krikštaponis Eduardas 1928 09 08, Nr. 66 Itn. Krištaponis Eduardas
Krikštaponis Juozas 1934 09 15, Nr. 88 j. Itn.
Krylovas Vladimiras 1919 03 25, Nr. 55 karininkas
Krylovas Vsevolodas 1922 01 20, Nr. 17 karininkas
Krisnickas Petras Miliustinas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Kristopavičius Povilas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. Krištapavičius Povilas
Kriščiūnaitis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kriščiūnas Antanas 1931 10 24, Nr. 57 . ltn.
j
Kriščiūnas Jonas 1919 04 14, Nr. 65 karininkas mobilizuotas karininkas
Kriščiūnas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida

1921 12 20, Nr. 292 Itn. KM 4 laida
Kriščiūnas Juozas
Kriščiūnas Juozas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn. KM 9 asp. laida
Kriščiūnas Mečys 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Kriščiūnas Vytautas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Krištapavičius Povilas 1934 03 07, Nr. 18 mjr. Kristopavičius Povilas

Krištaponis Eduardas 1938 07 12, Nr. 51 kpt. Krikštaponis Eduardas
Krištaponis Zigmas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Krištopavičius Aleksandras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Krivickas Juozas 1920 10 17, Nr. 456 len.
Krivickas Kazys 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Krivickas Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Krivošejevas Petras
Kryžanauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kronkaitis Vaclovas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.
Krosniūnas Stasys 1940 05 16, Nr. 46 kpt. Krasnickas Stasys
Krotkus Jonas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Kručas Mateušas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Krukas Harris 1932 11 02, Nr. 77 ats. j. ltn.
Krukauskas Stasys 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Krukis Jonas Herbertas
Krukis Martynas Albertas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.
Krukonis Vladas 1919 02 26, Nr. 38 karininkas
Krulikas Kazys 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

Krūminas Vilius 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.

Krūminas Visvaldas Karolis 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Krumplis Leopoldas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Krušinskas Antanas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. Iun.
Krutulis Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Krutulis Povilas 1933 09 15, Nr. 66 ats.j. ltn.

Kruvelis Stasys 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Krūvelis Juozas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Kubelskis Oskaras 1928 02 22, Nr. 16 vyr. Itn.
Kubertavičius Simanas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kubilevičius Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Kubiliūnas Juozas 1932 10 31, Nr. 76 . ltn.
Kubiliūnas Petras 1919 08 07, Nr. 127 karininkas
Kubilius Antanas 1919 06 17, Nr. 92 karininkas
Kubilius Juozas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas savanoris
Kubilius Juozas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn. KM 4 asp. laida

Kubilius Juras 1919 06 23, Nr. 99 karininkas
Kubilius Jurgis 1918 11 23, Nr. 1 karininkas įsak. pulkininkas Kubilius

Kubilius Kazys 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Kubilius Povilas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Kubilius Protenas 1920 10 18, Nr. 458 karininkas
Kubilius Viktoras 1939 09 16, Nr. 64 j.Itn.
Kubilius Vincas 1934 03 07, Nr. 17 . ltn.
Kučaitis Juozas 1940 01 13, Nr. 4 . Icn. Kučinskas Juozas
Kučas Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Kučas Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kučas Vacys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Kučiauskas Edvardas 1921 03 16, Nr. 56 len.
Kučingis Antanas 1937 11 10, Nr. 64 mjr. Kučinskas Antanas
Kučingis Petras 1939 04 05, Nr. 22 . ltn. Kučinskas Petras

Kučinskas Antanas 1920 10 17, Nr. 456 lon. Kučingis Antanas
1921 12 20, Nr. 292
Kučinskas Balys Itn.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Kučinskas Jonas KM 6 asp. laida, s. Jono
Kučinskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida, s. Petro
Kučinskas Juozas 1938 05 12, Nr. 35 . ltn. Kučaitis Juozas
Kučinskas Kazys 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kučinskas Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. Kučingis Petras
Kučys Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Kudarauskas Juozas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Kudirka Jonas 1940 08 19, Nr. 127 . Itn.
Kudirka Justinas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kudirka Vincas 1924 05 31, Nr. 68 Itn.
Kudokas Česlovas 1921 12 20, Nr. 292 lin.
Kudukis Petras 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Kudžma Adomas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Kudžma Vytautas 1934 09 15, Nr. 88 j. lun.
Kuginis Petras 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
300 Lietuvos kariuomus karininkai

Pavardė ir vardas
1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.

Kugrenas Marijonas
Itn.
Kugrys Jonas 1919 12 16, Nr. 206
Kuizinas Stasys
Kuizinas Vytautas 1931 08 10, Nr. 45 j. Itn.
1919 07 14, Nr. 113 karininkas įsak. Nr. 155, 1919
Kukinas Nikolajus Kukinas Mikolas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.

Kuklieris Jonas
Kukta Jonas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Itn.
Kukta Tomas 1920 05 27, Nr. 342
Kukučionis Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
karužas Kivlevičius Mikas
Kukutis Mikas 1919 08 17, Nr. 133
karininkas
Kulajus Tomas 1919 02 18, Nr. 33
Kulakauskas Povilas 1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
Kulbis Jokūbas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn. Kuliavas Juozas
Kulevas Juozas
1934 05 02, Nr. 34 kpt. Kulevas Juozas
Kuliavas Juozas
Kuliešis Petras 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Kuliešis Pranas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.

Kuliešis Vladas
Kuliešius Kazys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Kulikauskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kulikauskas Erichas 1919 04 25, Nr. 71 karininkas
1919 07 04, Nr. 104 karininkas mobilizuotas karininkas,

Kulikauskas Jonas
paskirtas į l-ajį pestininkų pulką
Kulikauskas Jonas 1920 01 12, Nr. 217 karininkas mobilizuotas karininkas,
paskirtas į Intendantūros skyrių

Itn.
Kulikauskas Juozas 1921 12 20, Nr. 292
Kulys Pranas 1929 02 23, Nr. 14 ats. j. ltn.

Kulitanas Juozas 1919 04 17, Nr. 67 karininkas
Kulpavičius Vladas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.

Kulvicas Vladas 1920 10 18, Nr. 458 Ion.
Kulvietis Bogumilas 1920 04 30, Nr. 315 karininkas
Kulvietis Stasys 1919 12 04, Nr. 198 karininkas
Kumpis Juozas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kumpis Stasys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Kumpis Vladas 1920 09 29, Nr. 443 karininkas
Kunca Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Kuncaitis Antanas 1920 10 15, Nr. 455 karininkas
Kuncaitis Justinas 1919 07 06, Nr. 106 karužas KM 1 laida
Kuncaitis Justinas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida
Kunce Mikas 1927 12 28, Nr. 145 ats. ltn.
Kunčinas Stasys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kunčinas Vladas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kundrotas Adolfas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Kundrotas Antanas 1919 04 03, Nr. 60 karininkas
Kundrotas Juozas 1919 04 10, Nr. 64 karininkas
Kundrotas Jurgis 1921 03 16, Nr. 56 Itn.
mobilizuotas karininkas

Kundrotas Jurgis 1933 09 15, Nr. 66 ats, j. ltn. KM 8 asp. laida

Kundrotas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 .
Kundrotas Viktoras 1921 12 20, Nr. 292
ats.len
.j.Itn
karininkas
Kundzevičius Jonas 1920 04 15, Nr. 303
Kuncika Jonas 1931 11 04, Nr. 62 .
Kunevičius Jonas
Kunevičius Juozas
1934 09 15, Nr. 89
1934 09 15, Nr. 89
atsats..,Ijj.tnltn
.
.
Kungis Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Kunickas Vladas 1937 09 15, Nr. 55 .
Kunigėlis Pranas 1939 09 16, Nr. 64 ats.j
.ItnjI.t.n
Kuodys Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kuodis Pranas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Kuodys Vladas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.

Kuolas Pranas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kuosa Povilas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kuosa Vytautas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Kupcikevičius Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kupe Jonas 1919 02 11, Nr. 28 karininkas
Kuprėnas Pranas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kuprys Alfonsas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Kupstas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Kupstas Vincas 1922 01 26, Nr. 21 karininkas
Kupstys Petras 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Kuraitis Algirdas Česlovas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kuraitis Pranas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Kuras Antanas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kuras Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Kuras Juozas 1931 11 04, Nr. 62 .
Kurkauskas Aleksas 1920 12 22, Nr. 510 ats. j.Itnkarininkas
Kurkauskas Vladas 1919 04 14, Nr. 65 karininkas
Kurklietis Izidorius 1927 09 08, Nr. 110 Itn.
Kurlinkus Pranas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Kurpaitis Stasys 1919 08 12, Nr. 129 karininkas
Kurpis Jonas 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Kurtinaitis Petras 1934 09 15, Nr. 89 .

Kusa Polikronas 1931 11 04, Nr. 62 ats.ats.jIj.t.nltn.
Kušlikis Stasys 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kutka Aleksandras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Kutka Antanas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Kutka Petras 1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kutkevičius Vytautas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Kuzavas Zigmas 1932 09 16, Nr. 63 .
Kuzavinis Vladas 1924 10 07, Nr. 100

ats.Itn
.j.Itn
Kuzma Bronius 1939 04 29, Nr. 30 ltn. Kuzmickas Bronius
Kuzma Feliksas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Kuzma Stasys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM6 asp. laida
Kuzma Stasys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn. KM 10 asp. laida

Pastabos
Kuzmickas Bronius 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn. Kuzma Bronius
Kuzmickas Klemas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Kuzmickas Martynas 1933 09 15, Nr. 65 j. Itn.

Kuzmickas Stasys 1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Kuzmickas Vaclovas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.

Kuzmickas Zigmas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.
Kuzmičius Voldemaras 1921 07 08, Nr. 159 karininkas Kuzminas Vladimiras

Kuzminas Vladimiras 1932 07 07, Nr. 47 ats. Itn. Kuzmičius Voldemaras
Kuzminas-Karavajevas Aleksandras 1919 03 12, Nr. 49 karininkas

Kuzminskas Pranas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Kuzminskas Vytautas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Kuzminskas Vytautas Simeonas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Kuznecovas Zacharas 1927 02 17, Nr. 26 kpt.
Kvaraciejus Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Kvaraciejus Julius 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Kvaraciejus Vincas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Kvartūnas Feliksas 1921 04 06, Nr. 68 karininkas
1921 01 24, Nr. 18 Itn.
Kvauka Jonas
Kvedaras Antanas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
Kvedaras Kęstutis 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Kvedaras Pranas 1921 04 08, Nr. 75 kpt.
1932 10 31, Nr. 76 j. ltn. Aušrūnas Alfonsas
Kvedaravičius Alfonsas
Kvedaravičius Jonas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Kvederavičius Pranas
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Kviecinskas Stasys
Kvietinskas Pranas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.
Kvietinskas Vladas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.

Kviklys Vladas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Kviliūnas Jonas
Kvinta Mikas 1919 02 11, Nr. 28 karininkas
1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karo kapelionų pavardžių sąvadas (J-K)
Pavarde ir vardas
Skyrimo karo kapelionu įsakymo data ir numeris
Janeliūnas Stanislovas 1922 09 25, Nr. 204 Karbauskas Jonas 1922 09 25, Nr. 209
Janilionis Juozas 1922 10 23, Nr. 231 Kasperavičius Julius 1923 10 30, Nr. 197
Jasienskis Julius 1922 10 23, Nr. 231 Keblaitis Antanas 1926 03 15, Nr. 33
Jasienskis Povilas 1919 11 26, Nr. 190 Kirvelaitis Pijus 1923 11 06, Nr. 200
Jocius Antanas 1938 05 15, Alf, kar, sąr. Kizlaitis Juozas 1922 12 14, Nr. 281
Jonaitis Martynas 1920 12 02, Nr. 494 Korčinskis Joanas 1926 02 04, Nr. 18
Jovarauskas Juozapas 1919 07 27, Nr. 118 Korzonas Paulius 1922 10 23, Nr. 231
Jurkus Klemensas 1927 07 28, Nr. 93 Kozlovskis Nikalojus 1926 01 20, Nr. 9
Juška Kazimieras 1929 06 15, Nr. 46 Kryžanauskas Povilas 1921 05 13, Nr. 113
Kaliskis Eustafijus 1920 07 05, Nr. 375 Krūvelis Martynas 1922 10 23, Nr. 231
Kaplanas Izraelius 1920 08 07, Nr. 394
Karo mokyklos 1940 metų laidų aspirantų ir kariūnų pavardžių sąvadas (J-K)
XV aspirantų laida (1940 m. spalis)
Jablonskis Bronius Kleinas Mečys

Jackevičius Atanazas Klejūnas Antanas
Jakelaitis Bronius Klikna Petras
Jakštas Vladas Klinga Česlovas
Janavičius Kazys Vytautas Kolis Julius Aleksandras
Janušauskas Stasys Kontrimas Justinas
Januševičius Zigmas Krakaitis Adolfas
Janužys Hansas Vilhelmas Kraucevičius Jonas

Jasaitis Vytautas Jonas Kremenskas Adolfas
Jasiukevičius Sergijus Vytautas Kriaučiūnas Mečys Vaclovas

Jeleniauskas Leonas Krikščiūnas Jurgis
Jermalonis Juozas Kudirka Vincas
Jozokas Vladas Kuginys Leonas
Alfonsas Kulakauskas Vytautas
Juozapavičius Stasys Kupčinskas Kazys
Jurėnas Augustas Kutra Jonas
Juzėnas Stasys
Kačionis Romas XXII kariūnų laida (1940 m.lapkritis)
Kairys Bronius
Karinauskas Danielius Jankauskis Antanas
Karosas Jurgis Algirdas Jaudegis Petras
Kasaitis Jonas Jazbutis Aleksandras
Kauneckis Pranas Jučas Vytautas
Kaupelis Stasys Jurkulnevičius Juozas
Kazakaitis Vincas Kantvilas Aleksandras
Kielius Kazys Viktoras Kazlauskas Pranas
Kirsnys Antanas Klevečka Bronius

1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių, kuriems atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę Prezidento dekretais, Vyriausybės potvarkiais arba Krašto
apsaugos ministerijos įsakymais suteiktas karininko laipsnis, pavardžių sąvadas
(1-K)
Karininko laipsnio suteikimo data ir

Pavardė ir vardas dekreto, potvarkio arba įsakymo numeris Laipsnis
Jakumas Juozas 1998 10 23, Nr. 1863-K kpt.

Jaloveckas Stanislovas 2004 02 27, Nr. P-73 mjr.
Jančė Jonas 2000 03 23, Nr. 637-K vyr. Itn.
Janulis Mykolas 2000 06 23, Nr. 1179-K mjr.
Jasiunevičius Vytautas Jonas 2002 03 14, Nr. 381-K vyr. ltn.
Jonauskas Stasys 1999 03 09, Nr. 402-K vyr. ltn.
Juknaitis Edvardas 1999 09 06, Nr. 1686-K kpt.
Juodka Jonas 1999 12 02, Nr. 2264-K vyr. Itn.
Juozaitis Vincas 2001 03 05, Nr. 315-K mjr.
Jurkšaitis Petras 2001 05 07, Nr. 718-K kpt.
Jurkūnas Aleksas 2003 02 11, Nr. P-67 plk. Itn.
Juškaitis Leonas 2000 07 26, Nr. 1320-K kpt.
Kadžionis Jonas 1998 05 13, Nr. 876-K Itn.
Kaladinskas Kazimieras 1999 10 13, Nr. 1944-K mjr.

Kalanta Vincas 2000 01 04, Nr. 6-K Itn.
Prezidento dekretu
Karbočius Bronius 1999 01 29, Nr. 308 plk.
1998 08 19, Nr. 1472-K ltn.
Karbonskis Juozas
Karpis Julius 1999 09 06, Nr. 1686-K mjr.
2004 05 27, Nr. P-275 Itn.
Katkus Juozapas
2004 05 27, Nr. P-275 Itn.
Katkus Mykolas
Kaulinis Vincas 2002 10 31, Nr. 1965 plk. Prezidento dekretu
Kavaliauskas Eduardas 2003 12 30, Nr. P-656 mjr.

Kavolis Motiejus 2001 01 29, Nr. 152-K Itn.
Kazanas Mykolas 2000 10 09, Nr. 1615-K mjr.

Kazickas Bronius 2000 03 07, Nr. 504-K kpt.
1999 10 13, Nr. 1945-K Itn.
Kazlauskas Antanas
Kemeklis Juozas 2000 04 26, Nr. 904-K plk. ltn.
Kemeklis Pranas 2001 10 15, Nr. 1582-K vyr. Itn.
Kerutis Jonas 1999 12 02, Nr. 2264-K mjr.
Kestenis Mečislovas 1999 12 13, Nr. 709 plk. Prezidento dekretu
Kilčiauskas Jonas 1998 08 19, Nr. 1472-K vyr. ltn.

Kiseliauskas Vincas 1999 05 17, Nr. 934-K vyr. Itn.
Kisielius Gaudentas 2002 09 23, Nr. 1501-K Itn.
1999 09 06, Nr. 1686-K len.
Klemaitis Jonas
2002 01 10, Nr. 71-K lon.
Klibavičius Juozas
Klimavičius Petras 2001 04 25, Nr. 1295 dim. plk. Prezidento dekretu
Kmita Andrius 2003 07 23, Nr. P-369 mjr.

Karininko laipsnio suteikimo data ir
Pavardė ir vardas dekreto, potvarkio arba įsakymo numeris Laipsnis
Kontrimas Adolfas 1999 02 17, Nr. 237-K Iun.
Kraptavičius Stanislovas 2004 05 27, Nr. P-275 Itn.
Kraujalis Antanas 1998 06 10, Nr. 1091-K vyr. Itn.

Krilavičius Vaclovas 2001 05 07, Nr. 718-K kpt.
Kriščiūnas Boleslovas 1999 11 08, Nr. 2085-K mjr.
Krivickas Bronius 1998 05 13, Nr. 879-K kpt.
Kučinskas Jonas 1999 08 30, Nr. 1618-K mjr.
Kučinskas Vincas 2002 03 28, Nr. 460-K Itn.
Kudokas Kostas 2002 03 04, Nr. 1690 plk. Prezidento dekretu
Kulys Stasys 1999 10 13, Nr. 1944-K plk. Itn.

Kumpis Juozas 2000 12 18, Nr. 1975-K mjr.
Kundrotas Antanas 2003 01 23, Nr. P-42 kpt.
Kurtinaitis Edmundas 2000 01 04, Nr. 6-K mjr.
Kuzmickas Juozas 2000 01 31, Nr. 239-K kpt.
Kviklys Teodoras 1999 07 30, Nr. 1515-K mjr.

1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų
biografijų papildymai (A-I)
Henrikas Butkus, Antanas Baršauskas, Rita Dagienė, Vytautas Indrašius,

Vytautas Jasulaitis, Vytautas Miliukas, Vytautas Zabielskas
Išleidus leidinio trečiąjį tomą buvo gauta daug atsi leidinio tomą. Prie šių nuotraukų nurodomas tomas ir
liepimų. Kai kuriuose jų pateikta biografijų (A-1) pa puslapis, kuriame yra karininko biografija.
pildymų bei pataisymų. Šiame tome spausdinamos kai Leidinio rengėjai dėkoja atsiuntusiems papildymus,
kurios esminėmis žiniomis papildytos biografijos, taip nuotraukas, atsiprašo karininkų ir jų artimųjų už ne
pat biografijos, kurios per klaidą buvo iliustruotos ki tikslumus bei klaidas ir prašo Lietuvos kariuomenės ka
to asmens nuotraukomis. Papildomai pateikiamos nuo rininkus, jų šeimas, artimuosius, pažįstamus, žmones,
traukos karininkų (A-I), kurių biografijos nebuvo iliust besidominčius Lietuvos kariuomenės istorija, pastebė
ruotos nuotraukomis, nes jos gautos tik išleidus trečiąjį jus netikslumų ar klaidų pranešti redakcinei komisijai.

A
Adomkevičius Norbertas su žmona Leokadija
ADOMKEVIČIUS (ADOMKAITIS) Norbertas.

LKK, 6. 2, p. 34.
Abramavičius Bronius
ABRAMAVIČIUS Bronius gimė 1914 01 23 Šunkarių k.,

Jankų vls., Šakių aps. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX
laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas Alekna Ignas
į 2 ulonų pulką. Tarnavo 2 eskadrone Vilkaviškyje. Likviduo
jant Lietuvos kariuomenę 1940 09 12 paskirtas į RA 29 ŠTK
26 kavalerijos pulką, 10 03 – 2 eskadrono būrio vadu. 1941 04 ALEKNA Ignas gimė 1908 04 21 Plundakų k., Kupiškio vls.,
likvidavus kavalerijos pulką perkeltas į RA 179 šaulių diviziją. Panevėžio aps. Baigė Kupiškio g-jos 4 klases, Simono Dau
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių oku kanto mokytojų seminariją Kaune. 1929 11 06 Panevėžio aps.
pacijos metais gyveno žmonos tėvų Sadauskų ūkyje. 1944 su komendantūros pašauktas į karinę tarnybą, paskirtas į 5 pėst.
vokiečiais traukėsi į Vakarus, bet sovietų kariuomenei užėmus pulką. 1930 01 09 pasiųstas į Karo mokyklą. 1930 11 30 ją
atsitraukimo kelius grįžo į Lietuvą. 1945 04 išėjo į mišką va baigus (V asp. laida) suteiktas ats. leitenanto laipsnis ir paleis
dovauti besikuriantiems partizanų būriams (slap. Spyglys). tas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931–35 studijavo VDU
Daug prisidėjo prie Stirnos rinktinės organizavimo. Žuvo iš Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. Dirbo Kauno apygardos teis
duotas 1945 11 20 NKVD kariuomenei apsupus Degučių k., mo vyr, notaro įstaigoje. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją,
Jankų vls., esantį vienkiemį, kur buvo įsikūręs rinktinės šta gyveno Tultingene ir Ravensburge. 1949 emigravo į Austra
bas. Palaidotas artimiausiose kaimo kapinaitėse Degučiuose, liją, gyveno Melburne, dirbo stiklo f-ke ir akmenų skaldyklo
vėliau palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse Kaune. 1999 je, veliau žemės ūkio mašinų įmonėje. Aktyviai dalyvavo Mel
08 04 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 08 30 suteiktas dim. burno LB veikloje, buvo Australijos LF v-bos narys, lietuvių
majoro laipsnis. kredito kooperatyvo „Talka” reikalų vedėjas. Mirė 1981 11 19
Žmona - Marija Sadauskaitė, sūnūs – Bronius (1940-2002), Melburne.
Justinas (1943), Liudas (1944). Žmona - Ona Kuizinaité, sūnūs - Vivas ir Vytas.
LCVA, F. 384, ap. 7. b. 341, 1. 40; . R-222, ap. 2, b. 3, 1. 5-7; LKKAS ICVA, F. 930, ap. 8, b. 230.1.417-418; f.631, ap.7, b. 10189; LKKAS
f
archyvas. archyvas.
LKK, 6. 2. p. 24. LKK, t. 2, p. 39.
368 Lictuvos kariuomencs karininkai

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Savano A
rių (1928) medaliais, „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1937).
LCVA, . 930, ap. 8, b. 231; F. R-1444, ap. 1, b. 9, 1. 95-97.
f
LKK, t. 2, p. 63.
Aleksa Jonas
ALEKSA (ALEKSANDRAVIČIUS) Jonas.

Anučauskas Tadas
LKK, t. 2, p. 40.
ANDRIUŠIS Juozas gimė 1902 10 29 Surviliškio mstl., Kė ANUČAUSKAS Tadas.

dainių aps. (Gižų mstl., Marijampolės aps.). 191901 06 sava LKK, t. 2, p. 68-69.
noriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 2 pest. pulką, paskirtas pulko

štabo ūkio skyriaus jaun. raštininku, vėliau vyr. raštininku. 1919
11 01 paskirtas iždininko padėjėju. 1920 08 01 paleistas iš
kariuomenės kaip savanoris, ištarnavęs 1 metus. 1924 09 01
priimtas į 2 pėst. pulką liktiniu, paskirtas į ūkio dalies raštinę.
1926 11 01 perkeltas į ūkio kuopą, 1927 1001 – į 2 kulkosv.
kuopą, 1928 09 27 - į pulko štabą, 1929 04 24 – į Karo avia
ciją, paskirtas į aviacijos puskarininkių mokyklą. Baigęs skrai
dymo kursus 1929 11 19 paskirtas į 4 oro eskadrilę. 1929
12 20 baigęs puskarininkių lakūnų mokyklą paskirtas karo la
kūnu, nuo 1930 01 01 įrašytas į aviacijos štabo puskarininkių
sąrašus. 1931 09 03 suteiktas viršilos laipsnis. 1932 1001 per
keltas į 6 eskadrilę, 1934 03 15 - į 2 eskadrilę. Eksternu išlai
kius prie Karo mokyklos egzaminus karininko laipsniui gauti
1934 09 15 suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis. Nuo
1935 04 04 aviacijos mokyklos skraidymo instruktorius kuo
pos vado teisėmis, I eilės karo lakūnas. 1936 11 23 suteiktas
leitenanto laipsnis, 1939 12 31 pakeltas į kapitonus. Baigė
VDU Gamtos-matematikos f-tą (fizika). 1939 su K. Baršaus
ku iš lėktuvo Lituanica-II matavo kosminius spindulius, para
Apeikis Vytautas
šë studiją apie kosminių spindulių savybes. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo Karo aviacijos mokykloje instruk
toriumi. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 11 16 pa APEIKIS Vytautas gimė 1911 01 20 Odesoje, Rusijoje. Po
leistas į atsargą. Kilus Vokietijos SSRS karui užsiregistravo Kau revoliucijos Rusijoje šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Utenoje.
no karo komendantūroje. 1940-44 VDU Geofizikos kated Baige Utenos g-ją. 1930 11 04 pašauktas į karinę tarnybą,
ros asistentas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1945-49 Hamburgo paskirtas į 5 pest. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą
fizikos in-to doktorantas, dėstė Pabaltijo u-te Hamburge-Pine (VI asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis
berge. Persikėlęs į JAV nuo 1954 dirbo JAV Kongreso biblio ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. Studijavo VDU Tei
tekos Vašingtone aerotechnologijos tyrimų specialistu. Mire su sių f-te ir dirbo Žemės ūkio m-joje. Nuo 1938 10 studentų at
laukęs 100 metų 2002 12 08 Floridoje. sargos karininkų korporacijos „Ramovė“ valdybos pirmininkas.

1939 02 25 suteiktas ats. leitenanto laipsnis. Vokiečių oku Apdovanotas partizanų „Juostele už narsumą“ (1946). Vy
pacijos metais slapstėsi Kaunc, vėliau Skuodc. 1944 10 trau čio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1998), Šaulių žvaigždės or
kiantis į Vakarus vokiečių suimtas ir išvežtas darbams į Vokie dinu (1990), Savanorių (1998) ir Lietuvos nepriklausomy
tiją, iš kur pavyko pabėgti. Gyveno Memingeno pabėgelių sto bés (2000) medaliais, LŠS 3 laipsnio ženklu „Už nuopelnus
vykloje, buvo jos vicepirmininkas. 1947 emigravo į JAV, ap Šaulių sąjungai“.
sigyveno Čikagoje, dirbo plieno fabrike. 1959 persikėlė į Los Žmona - Ona Šileikaitė (1925).
Andželą. Aktyvus Los Andželo ramovėnų skyriaus ir Juozo Dau LKKAS archyvas.
manto šaulių kuopos narys, ilgametis šių organizacijų v-bų na LKK, t. 2, p. 72
rys. Mirė 2001 05 18, palaidotas Glendeilo Forest Lawn ka
pinėse.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939).
Žmona - Anelė Venclauskaitė (1915, susituokė 1943), duk
të - Raimonda Bernadeta (1946).
LCVA, F. 930, ap. 2A, b. 83: LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 69.
Arštikaitis Antanas
ARŠTIKAITIS Antanas.
LKK, t. 2, p. 74.
Armonaitis Juozas
ARMONAITIS Juozas (slap. Trilupas, Triupas) gimė 1923

Šilkalnių k., Jankų vls., Šakių aps. Baigęs prad. mokyklą tar
navo pas ūkininkus. Vokiečių okupacijos metais išvenge tar
nybos kariuomenėje. Slapstėsi ir nuo mobilizacijos į RA. 1945
pradėjo partizanauti Tauro apygardos Žalgirio rinktinėje, bu
vo skrajojančio būrio kovotojas. 1946 03 26 dalyvavo Vier
čiškės kautynėse, 11 27 sunkiai sužeistas. 1947 01 28 suim
tas. 1948 04 08 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteis
tas 10 metų kalėti, 06 10 išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau
ištremtas į Uchcą (Komija). 1956 04 24 paleistas ir tais pa
čiais metais grįžo į Lietuvą. Iki 1982 dirbo siuvėju Invalidų
artelėje ir „Madoje“. 1991 10 03 suteiktas LŠS Garbės šaulio
vardas. 1991 11 22 suteiktas dim. majoro laipsnis.
370 Lictivos kariuomenes karininkai

B
B.
Bagdanavičius Kostas
1
BAGDANAVIČIUS Kostas.
LKK, t. 2. p. 103-104.
1 Bacevičius Bronius
BACEVIČIUS Bronius.
LKK, t. 2, p. 100.
Balaševičius Petras
BALAŠEVIČIUS Petras.
1
LKK, t. 2, p. 114.
Bacevičius Jonas
BACEVIČIUS Jonas.
LKK, t. 2, p. 100.
Balčiūnas Mečys
BALČIŪNAS Mečys.
LKK, 1. 2. p. 117

Žmona - Ona Masaitytė (1892–1947), duktė – Eugenija
Aleksandra (1919), sūnūs - Vytautas (1921-1991), Juozas
Kęstutis (1924-1998).
LCVA, S. 930. ap. 2 B. b. 62.
LKK, 1. 2. p. 124
Balsas Petras
BALSAS Petras.
LKK, t. 2, p. 123-124.
Banaitis Jurgis
BANAITIS Jurgis gimė 1912 04 24. 1936 09 15 baigus

11
Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas jaun. leitenanto laips
nis, paskirtas į 2 kavalerijos pulką. 1938 10 19 suteiktas leite
nanto laipsnis. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
2 ulonų pulke autobūrio 2 skyriaus šarvuočio v-ku. Likviduo
jant Lietuvos kariuomenę 1940 09 12 perkeltas į RA 29 ŠTK
Balsys Aleksandras 26 kavalerijos pulką, 10 03 paskirtas RA jaun. vadų m-los būrio
vadu. 1946 baigė KU, 1945–48 jame dėstytojavo. 1948–
BALSYS Aleksandras gimė 1893 07 03 Telšių aps. Bai 58 Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, habil dr. (žemės
gé g-ją Sankt Peterburge. 1919 06 01 mobilizuotas į Lietuvos ūkio mokslų dr., 1958), docentas (1952), profesorius (1963).
kariuomenę ir paskirtas 3 pest. pulko jaun. karininku, 10 03 – Nuo 1964 KPI dėstytojas, darbų apie izoliacines ir apdailos
Ukmergės karo komendanto padėjeju. 1919 12 22 suteiktas medžiagas autorius.
leitenanto laipsnis. 1920 09 22 paskirtas Kariuomenės teis Žmona – Anelė Burbulytė, sūnus – Arvydas (1942–2001),
mo kandidatu. 1920 10 21 suteiktas kapitono laipsnis ir per duktė - Živilė Jurkienė (1952).
keltas į Savanorių pulką (13 pest. pulką). 1921 02 02 paskir LCVA, F. 931, ap. 7. b. 8282, 1, 11-12; LKKAS archyvas.
tas ypatingų reikalų III rūšies karininku prie krašto apsaugos LKK, t. 2, p. 134.
ministro. 1921 08 18 perkeltas į Karo muziejų. 1923 09 01
paskirtas Intendantūros centrinių dirbtuvių v-ko padėjėju, BARČAS Mateušas (Matas) (slap. Audronis, Jogaila) gimė
1924 07 25 - ypatingų reikalų I rūšies karininku. 1925 05 15 1912 Ridikiškės (Pocaičių) k., Eržvilko vls.,Jurbarko aps. Tar
suteiktas majoro laipsnis. 1928 11 27 baigė Aukštųjų kari navo Lietuvos kariuomenėje Tauragėje. Sovietų Sąjungai an
ninkų kursų Bendrąjį skyrių (VII laida). 1929 05 01 paskir trą kartą okupavus Lietuvą su broliais Alfonsu ir Kaziu bei se
tas Kariuomenės intendantūros prekių dalies buhalteriu ba serimi Petronėle įstraukė į antisovietinį pasipriešinimą, tapo par
taliono vado teisėmis, 1930 01 20 - Prekių dalies užpirkimų tizanų rėmėjais. 1946 įstojo į partizanų Lydžio rinktinės Gin
vedėju. 1930 05 17 pačiam prašant paleistas į pėstininkų ka taro būrį. 1947 02 13 žuvus būrio vadui B. Misevičiui (slap.
rininkų atsargą. 1938 atliko karines pratybas 9 pėst. pulke. Gintaras) émė vadovauti būriui, pavadintam Jogailos vardu ir
Mirė 1964. priklausančiam Kadagio kuopai. 1948 03 18 kautynėse su

enkavedistais prie Vidaujos intako Jerbiškių k. žuvo kartu su B.
savo pavaduotoju (slap. Kökštas). Kūnai nickinci Šimkaičiuose,
vėliau užkasti pamiškėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę
Šimkaičių miško pakraštyje pastatytas paminklas 21 žuvusiam
partizanui. 2004 02 23 pripažintas kariu savanoriu ir 2004
02 27 suteiktas dim. leitenanto laipsnis (po mirties).
LKA, 1. 35, p. 128-131: LKKAS archyvas.
Bertulis Juozas
BERTULIS Juozas.
LKK, t. 2, p. 170.
BILIŪNAS Albinas Feliksas (slap. Džiugas, Žiedas) gimė

1925. 1945 įstojo į Jurbarko apylinkėse veikusį partizanų būrį.
1946 09 30 Laisvės gynėjų rinktinės bataliono vado P. Pau
Bartkūnas Bronius su žmona Zofija laičio (slap. Barkus) įsakymu paskirtas I grupės vado pavaduo
toju. Vėliau tapo jungtinės Kovos apygardos vado J. Kaspera
BARTKŪNAS (BARTKEVIČIUS) Bronius. vičiaus (slap. Visvydas) adjutantu. 1947 04 12 kautynėse su
LKK, t. 2, p. 151.
enkavedistais kartu su J. Kasperavičiumi žuvo (susisprogdi
no) eigulio J. Juknos sodyboje (Bijotų k., Batakių vls.), ant
Agluonos upelio kranto įrengtame bunkeryje sunaikinę štabo
dokumentus. Kūnai niekinti Tauragės NKVD kieme, palai
dojimo vieta nežinoma. 1993 žūties vietoje pastatytas pamin
klas. 2003 07 14 pripažintas kariu savanoriu ir 2003 07 23
suteiktas dim. majoro laipsnis (po mirties).
LNTK, p. 283, 321; LKA, t. 18, p. 77-86, 305; 1. 32, p. 37: LKKAS
archyvas
BREGŠTEINAS Moisiejus gimė 1894 09 22. Baigęs g-ją

1920 08 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į
10 pést. pulką. 1920 10 18 suteiktas leitenanto laipsnis. 1921
performavus 10 pést. pulką į 2 pasienio pulką, tęsė tarnybą
jame. 1923 05 22 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 10 01
paleistas į atsargą eiti aukštąjį mokslą. 1931 01 01 pagal Kari
ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Nuo
1937 Kauno rinktinės šaulių-rėmėjų narys. Dirbo akcinės ben
drovės „Livela“ įgaliotiniu. 1938 11 23 suteiktas ats. kapito
Bartkus Jonas no laipsnis. Gyveno ir dirbo Kaune. 1941 06 14 suimtas, iš
vežtas į Sevurallagą, Sverdlovsko sr. 194206 13 SSRS NKVD
BARTKUS (BORTKEVIČIUS) Jonas. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Šeinia 1941 ištremita
LKK, 1. 2. p. 152. į Altajaus kr. 1949 03 10 iš lagerio paleistas, iki 1956 10 17

legalų sienos perejimą, kalintas Tauragėje. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš kalėjimo išlaisvintas. Vokiečių okupacijos metais
paskirtas Marijampolės aps. m-lų inspektoriumi. Antrosios so
vietinės okupacijos metais KU studijavo istoriją ir archeologi
ją. Studijas baigė 1954 Vilniuje, Kauno m-lose dėstė istoriją.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę suteiktas dim, majoro laips
nis. Mirė 1995 10 09.
Žmona - Magdalena Muraškaite (1906-1988), duktė - Da
nutė Padaigienė (1934), sūnus --Regimantas (1938–2000).
LKKAS archyvas
LKK. t. 2. p. 222.
Bregšteinas Moisiejus
tremtyje Koturkulyje, Kokčetavo sr., Kazachijoje. 1958 per

sikėlė pas sūnų Georg? į Barnaulą, Altajaus kr. Mirė 1975 06
20 Barnaule.
Žmona - Liza (1899–1945), sūnūs - Georgas (1921), Da

vidas (1931).
LCVA, . 561, ap. 2, b. 1639, 1. 550-560; LGG, L. l.p. 171: LKKAS
f
archyvas.
LKK, t. 2, p. 212
Buitkus Jonas
BUITKUS Jonas gimė 1917 12 30 Sugintų k., Nemakš

čių vls., Raseinių aps. 1938 baigė Raseinių g-ją. 1940 1001
Vokiečių okupacijos metais studijavo Veterinarijos akademi
joje. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją.
1949 emigravo į JAV, gyveno Detroite, dirbo automobilių
pramonės įmonėje. Aktyviai dalyvavo LB veikloje, rème nau
josios parapijos ir kultūrinio centro statybą, vienas iš „Daina
vos“ stovyklavietės steigėjų ir vadovų. 1973 žuvo autoavari
joje Detroite.
Žmona - Morta Povilauskaitė (1921, susituokė 1943), duk
tė - Jūratė, sūnus - Kastytis.
Budrevičius Ignas LCVA, F. R-222, ap. 1, b. 17; LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 226.
BUDREVIČIUS (BUDRYS) Ignas gimė 1907 02 02 Vei
verių vls., Marijampolės aps. Nuo 1925 LŠS narys. 1927 bai
gė Veiverių mokytojų seminariją. Dirbo Rokiškio ir Lazdijų
aps. m-lose. 1928 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929
11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas ats. leite
nanto laipsnis, paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937
baigė Klaipėdos pedagoginį in-tą. Mokytojavo Tauragėje. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 13 suimtas už ne

Č
с
C
C
Čaplikas Petras
ČAPLIKAS Petras gimė 1912 12 01 Samūniškių k., Merki

nės vls., Alytaus aps. Mokėsi Merkinės vid. m-loje. 1932 baige
Alytaus g-ją, metus dirbo tėvų ūkyje. 1933 09 18 įstojo į Karo
Civinskas Vaclovas
mokyklą. 1935 09 15 ją baigus (XVII laida) suteiktas jaun.
leitenanto laipsnis, paskirtas į 3 art. pulką. 1938 10 13 pakel
CIVINSKAS Vaclovas. tas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvį tarnavo
LKK, t. 2, p. 267 3 art. pulko 4 baterijoje vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 09 20 paskirtas į RA 29 ŠTK 615 art. pulką,
09 24 - 615 artpulko 8 baterijos vadu. 1941 06 14 suimtas,
išvežtas į lagerį Norilske. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingo
jo pasitarimo nuteistas 8 metus kaleti. 1949 06 14 paleistas,
tačiau grįžti į Lietuvą neleista, 4 metus dirbo Norilsko meta
lurgijos kombinate. Po 1953 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Eže
rėlio gyvenvietėje, dirbo durpių įmonėje. 1956 Sibiro karinės
apygardos tribunolo reabilituotas. Parašė atsiminimų knygą
„Taip buvo lemta“ (išleista 1997). Mirė 1993 05 18.
Žmona - Marija Adomavičiūtė, duktė – Violeta Kildišienė
(1941).
LCVA, F. 930, ap. 8. b. 715, 1. 14-15; ap. 7. b. 7926, 8192, I. 3; £. 529,

ap. 1, b. 338; LKKAS archyvas
LKK, t. 2, p. 269.

Čepanauskas Bronius Cerniauskas Pranas
ČEPANAUSKAS Bronius gimė 1907 11 27 Domančių k., ČERNIAUSKAS Pranas gimė 1889 05 28 Bajorų k., Tau
Pašvitinio vls., Šiaulių aps. 1930 baige Linkuvos g-jos 7 kla ragnų vls., Utenos aps. (kitais duomenimis, Navinų k., Sala
ses, 1932 - Kauno kunigų seminariją. 1934 pradėjo mokytis ko vls., Zarasų aps.). 1910 baige Rygos Aleksandro II g-jos 6
VDU Teologijos-filosofijos f-te. 1935 09 15 baigus Karo mo klases. 1912–14 mokėsi Rygos technikos kursuose. 1917 bai
kyklą (X asp. laida) suteiktas ats. jaun. leitenanto laipsnis, pa ge Čiugujevo karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis. Dalyva
leistas į automobilininkų karininkų atsargą. Nuo 1935 LŠS vo mūšiuose su vokiečiais. 19170701 pakeltas į paporučikius.
narys, būrio vadas. 1937 baigė Aukštuosius kūno kultūros Grįžęs į Lietuvą 1918 11 10 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
kursus, dirbo Panevėžio berniukų g-joje kūno kultūros ir ka menę, paskirtas 1 pest. pulko 5 kuopos jaun. karininku, vėliau
rinio parengimo mokytoju. 1937 10 paskirtas Panevėžio šau kuopos vadu. 1919 03 28 perkeltas į Marijampolės komen
lių rinktinės sporto klubo pirmininku. 1939 tęsė studijas VDU dantūrą. 1919 11 18 suteiktas kapitono laipsnis. Nuo 1920
Teisių f-te. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą slapstėsi. 1943 04 01 tarnavo 9 pest. pulke kuopos vadu, 3 bataliono vadu,
baigė VU Teisės f-tą, dirbo teiseju Šiauliuose. Po karo mo atsargos kuopos vadu. 1920 dalyvavo nepriklausomybės ko
kytojavo Joniškio g-joje. 1947 Kauno KKI dėstytojas, nuo vose su lenkais. 1922 07 01 perkeltas į 7 pest. pulką kuopos
1948 VU Sporto katedros dėstytojas. 1952 Vilniaus medici jaun. karininku, kuopos vadu, nuo 1922 08 29 Karo veterina
nos seserų m-los, nuo 1953 Vilniaus 7 vid. m-los kūno kultū rijos ligoninės komandos v-kas. 1923 12 31 perkeltas į 5 pėst.
ros mokytojas, 1969–79 vaikų plaukimo sporto m-los prie 7 pulką. 1925 09 01 įstojo į Aukštųjų karininkų kursų Bendrąji
vid. m-los direktorius. Nuo 1990 ūkininkavo atgautame tėvų skyrių. 1926 08 19 jį baigęs (VI laida) paskirtas kuopos vadu,
ūkyje Domančių k., Pakruojo r. Mirė 2002 08 01 Vilniuje, 1929 02 01 – Alytaus aps. komendantūros raštvedžiu, o 07
palaidotas Kairėnų kapinėse. 12 - Intendantūros maisto sandėlio skaitvedžiu, vėliau mobili
Žmona - Janina Tautkevičiūtė (1922, susituokė 1958), sū zacijos dalies v-ko padėjėju, o 1935 08 01 – pramonės įmonių
nus – Algimantas (1959). reikalų vedėju kuopos vado teisėmis. 1935 09 01 paleistas į di
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 12634; f. 930, ap. 8, b. 853, 1. 28; LKKAS misiją. Gyveno Gatelių k., Vajasiškio vls., Zarasų aps., buvo Va
archyvas. jasiškio šaulių būrio vadas. Vėliau Krakių vid. m-loje dėstė ma
LKK, c. 2, p. 275. tematiką. Išėjęs į pensiją gyveno pas gimines Marijampolėje, Kau
ne, Ukmergėje. Paskutinius metus praleido Antavilių pensio
nate, kur 1965 mirė. Palaidotas Antavilių kapinėse.
bés (1928) medaliais.
Žmona - Julija Matulevičiūtė (1896–1963), duktė - Albina
Krikščiūnienė (1922), sūnus – Kęstutis Pranciškus (1924).
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 21; ap. 8, b. 930, 1. 16–20; . 1116, ap. 1, b.
f
1, 1.22: LKKAS archyvas.

LKK, t. 2, p. 284.
376 Lictuvos kariuomos karininkai

Čyvas Juozas
ČYVAS Juozas.
LKK, t. 2, p. 299.
Ciuvinskas Feliksas
ČIUVINSKAS Feliksas gimė 1906 05 09 Urvikių k., Ma

žeikių vls. ir aps. 1928 baigė Mažeikių g-ją. Studijavo VDU
Medicinos f-te. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuome
nę, paskirtas į 5 pėst. pulką, vėliau į Pionierių batalioną. 1930
11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir perkeltas į kariuomenės rezervą. 1930 12 31
paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1934 kaip voldemari
ninkų maišto dalyvis suimtas, ištremtas į Mažeikių aps. 1940
Cyvas Vladas baige medicinos studijas Kaune, dirbo gydytoju Kauno Rau
donojo kryžiaus ligoninėje. 1945 persikėlė į Vilnių. 1948
ČYVAS Vladas. 05 22 suimtas ir su šeima ištremtas į Manos r., Krasnojarsko kr.,
LKK, t. 2. p. 299.
dirbo miško ruošos darbuose. 1949 dirbo gydytoju kaimo am
bulatorijoje, vėliau ligoninėje. 1957 grįžo į Lietuvą, gyveno
Klaipėdoje, dirbo gydytoju Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Mi
rė 1997 01 15 Klaipėdoje, palaidotas Lėbartų kapinėse.
Žmona - Elena Lukošiūnaitė (1917-1997, susituokė 1941),
sūnus - Raimundas (1946-1991).
LKK, 1. 2. p. 298

D
Dailyde Jonas
karininkų atsargą. 1940 06 15 – 1941 06 22 mokytojavo

Tauragės g-joje. Vokiečių okupacijos metais mokytojavo Ute
nos g-joje. Antrosios sovietinės okupacijos metais deste aukš
to tają matematiką VDU, vėliau KPI, docentas. Mirė 1980 01 15
Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.
Žmona - Klementina Viliūnaitė (1915-1999), dukros - Dan
guolė (1939), Audronė Butkuvienė (1941), sūnūs - Jonas
Dabulevičius Stasys (1943), Juozas (1945).
LKKAS archyvas.
DABULEVIČIUS Stasys gimė 1886 01 01 Panausupio k., LKK, 1. 3. p. 20.
Padovinio vls., Marijampolės aps. Baigęs Veiverių mokytojų

seminariją mokytojavo. 1914-1918 01 20 tarnavo Rusijos
kariuomenėje, baige Čiugujevo karo m-lą Ukrainoje. Grįžęs į
Lietuvą 191903 11 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas ka
rininku i 2 pest. pulko kulkosvaidžių kuopų. Dalyvavo nepri
klausomybės kovose su bolševikais Panevėžio ir Daugpilio fron
tuose. 1919 10 18 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 02 04
paskirtas Tauragės komendantu, 1923 02 27 – Karo aviacijos
ūkio dalies vedėju. 1925 05 20 pakeltas į majorus. 192607 31
paleistas į atsargą. Ūkininkavo Pavytės k., Garliavos vls. Vėliau
emigravo į Vakarus. Mirė 1956 01 23 San Paule, Brazilijoje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1920), Latvi
jos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
Žmona - Jadvyga Mackevičiūtė (1892), dukros - Irena
(1912–1962), Janina Januškienė(1921) ir Danutė Miliūnienė
(1928).
LCVA, . 930, ap. 5, b. 429, 580, I. 1; LKKAS archyvas.
f
LKK. 6. 3, p. 15.
DAILYDĖ Jonas gimė 1902 09 24 Degesių k., Linkuvos vls.,

Pakruojo aps. Baige Panevėžio 1 g-ją. 1929 baigė LU Mate Danielius Kazys
matikos-fizikos f-tą. 1931 09 16 pašauktas į karinę tarnybą.
1932 09 15 baigus Karo mokykla (VII asp. laida) suteiktas DANIELIUS Kazys.
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos LKK, 6. 3, p. 27-28.

rui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais gyveno Kau D
ne, dirbo matininku. Antrosios sovietinės okupacijos metais
daug kartų suimtas, tardytas, bet paleistas. Nuo 1950 dirbo
inžinieriumi topografu Vandens ūkio projektavimo in-te. Mire
1966, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Žmona - Elena Čepulkauskaitė-Vezbergienė (1910, susituokė
1928), sūnus - Vytautas (1930–2000), duktė – Virginija
(1947).
LCVA, F. 930, ap. 7. b. 7919. I. 1-2, ap. 8. b. 295. 1. 61-62: LYA, F. K
8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS archyvas.
LKK, 7. 3. p. 40.
Daugelavičius Alfonsas
DAUGELAVIČIUS Alfonsas.
LKK, 1. 3. p. 37.
Dobkevičius Leonas
DOBKEVIČIUS Leonas gimė 1917 06 10 Taškente, Tur

kestane (Uzbekistane). Atvykęs į Lietuvą baigė Kauno „Auš
ros“ g-ją. 1935 09 18 įstojo į Karo mokyklą. 1936 09 15 ją
baigus (XI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1936 1005 priim
tas į ginklavimo karininkų kursus prie Karo mokyklos. 1937
Daujotas Anicetas 10 18 juos baigęs (III laida) priimtas į tikrąją karinę tarnybą ir
paskirtas į Ginklavimo valdybos tyrimų laboratoriją. 1939 07 08
pačiam prašant perkeltas į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę. So
DAUJOTAS (VEZBERGAS) Anicetas gimė 1904 04 17
vietų Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo Priešlėktuvinės ap
Miežiūnų k., Krinčino vls., Biržų aps. Baige Aukštesn. tech saugos rinktinės Techninio skyriaus raštvedžiu. Likviduojant
nikos m-lą. 1924 1005 pašauktas į karinę tarnybą. 1927 09 07 Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
baigus Karo mokyklą (IX laida) suteiktas leitenanto laipsnis, šaulių divizijos atskirojo zenitinės artilerijos diviziono ugnies būrio
paskirtas į Pionierių batalioną. 1931 07 15 baigė Aukštųjų vadu. 1941 01 pačiam prašant iš kariuomenės paleistas. Vokie
karininkų kursų Topografijos skyrių. 1935 08 01 paskirtas čių okupacijos metais dirbo tekstilės bendrovėje Kaune. 1943
Kariuomenės štabo Karo topografijos skyriaus nuotraukų da
pasitraukė į Vokietiją ir įstojo į Technikos u-tą. 1951 emigravo
lies karininku. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Są
į JAV, apsigyveno Čikagoje, dirbo įvairiose inžinerijos kompa
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo Kariuomenės štabo Karo nijose mašinų projektavimo inžinieriumi.
topografijos skyriuje. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 LCVA, f. 930, ap. 5, b. 526, 3184, I. 179 ; ap. 7, b. 7919. I. 7; f. R
12 18 laikinai paskirtas į RA Pabaltijo karinės apygardos 21
222, ap. 2, b. 26; LYA, f. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
topografijos būrį vyr. topografu. Kilus Vokietijos-SSRS ka LKK, t. 3, p. 66.
Lietuvos karin omenes karininkai 379

Dominauskas Antanas Dominauskas Juozas
DOMINAUSKAS Antanas (slap. Sakalas) gimė 1921 02 22 Pripažintas kariu savanoriu ir 2000 04 26 suteiktas vyr. lei
Norvaišių k., Lygumų vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 4 tenanto laipsnis (po mirties).
klases, vėliau dvejus metus mokėsi Šiaulių amatų m-loje auksa LKKAS archyvas.
kalio spec. Vokiečių okupacijos metais ūkininkavo savo ūky LKK, L. 3. p. 69.
je. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1944 išejo partiza
nauti į Kovo rajono partizanų būrius. Nuo 1947 Prisikėlimo
apygardos Kovo rajono partizanų štabo v-kas. 1948 12 17
sunkiai sužeistas, išgabentas į Rygą ir operuotas privačiame bute.
1949 03 04 likvidavus apygardos štabą ir paėmus dokumen
tus 1949 04 06 kartu su žmona suimtas Rygoje, kalintas Šiau
liuose. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 me
tams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Džezkazgano lagery
je, Karagandos sr., Kazachijoje, dirbo vario rūdos kasyklose.
1955 avarijos šachtoje metu sunkiai sužeistas. 1956 07 per
žiūrėjus bylą kaip invalidas išleistas namo. Žmona, partizanų
ryšininkė, SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteista 10 me
tų lagerio ir 5 metams tremties, kalėjo Karagandos, vėliau Bal
chašo lageriuose. Pripažintas kariu savanoriu ir 1999 06 21
suteiktas dim. vyr. leitenanto laipsnis. Mirė 2002 11 09 Pa
kruojyje, palaidotas senosiose Pakruojo kapinėse.
Žmona - Birutė Petrevičiūtė (1930, susituokė 1949), duk
ros – Rima Vaitonienė (1957), Violeta Dauguvietienė (1962).
LKKAS archyvas
Draugelis Andrius
LKK, t. 3, p. 69.
DOMINAUSKAS Juozas (slap. Kęstutis

, Liepa) gimė 1919 DRAUGELIS Andrius gimė 1904 10 19 Rūdos k., Gižų vls..
05 31 Norvaišių k., Lygumų vls., Šiaulių aps. Neakivaizdžiai Vilkaviškio aps. Baigė Vilkaviškio g-ją. 1923 10 26 įstojo į
mokėsi Šiaulių g-joje. LŠS narys. Vokiečių okupacijos metais Karo mokyklą. 1925 09 17 ją baigus (VII laida) suteiktas pės
ūkininkavo savo ūkyje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupaci tininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 pést, pulką. 1926
jai 1944 išejo partizanauti. Nuo 1947 Prisikėlimo apygardos 09 13 perkeltas į Karo mokyklą. 1929 11 23 pakeltas į vyr.
Žaliosios rinktinės Kovo rajono štabo v-kas. 1949 03 04 ko leitenantus, 1933 11 20 – į kapitonus. 1934 02 08 perkeltas
voje su NKVD kariuomene kartu su 6 kovos draugais žuvo į 5 pėst. pulką, 04 01 paskirtas 5 pest. pulko kuopos vadu,
išduoti Grušų sodyboje, Kotaičių k., Stačiūnų vls., Pakruo 1937 10 25 - 5 pėst. pulko adjutantu. Sovietų Sąjungai oku
jo r. Kūnai niekinti Stačiūnuose, palaidojimo vieta nežinoma. puojant Lietuvą tarnavo 5 pèst. pulke 1 sunkiųjų kulkosvai

džių kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 skyriaus buhalteriu. Kilus Vokietijos-SSRS karui tarnavo lie D
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių tuvių karių Vilniaus įguloje, 1941 07 04 paskirtas 2 kuopos
pulko prieštankinės baterijos vadu. 1940 12 11 paleistas į at vadu, 1941 07 12 – į 2 apsaugos pulką. Pradėjus formuoti
sarga bet vėliau įsakymą atšaukus paliktas kariuomenėje. 1941 LSD 1941 07 25 - 09 16 tarnavo atskirosios kuopos vadu
06 14 Pabradės poligonc suimtas, išvežtas į lagerį Norilskc. Molodečne, Baltarusijoje. Vėliau dirbo Saugumo departamento
1942 09 05 Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Iš Operatyvinio skyriaus inspektoriumi Vilniuje. 1942 perkel
vežtas Taišetlag?, Irkutsko sr. 1944 06 09 ten sušaudytas. tas į Kauną, 1943 pab. – į Vilkaviškį. 1944 07 RA priartėjus
į
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lic pric Kauno su šeima pasitraukė į tėvų ūkį Kučiūnų k., Seinų
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). aps. Vėliau grįžo į Kauną ir nuo 1944 pab. dirbo Aliejaus
Žmona - Ona Ališauskaitė (1904-1953), dukros - Gailutė riebalų ir tabako treste. 1944 12 08 paskirtas Karių šeimų vals
Silvanija (1927), Rasclė Genovaitė (1938), Dalia Aurelija tybinio aprūpinimo ir buities sutvarkymo inspektoriumi Vil
(1940), sūnus - Vytautas Algirdas Teodoras (1931-1995). niuje. 1944 12 17 NKVD suimtas, 1945 04 18 nuteistas 20
LCVA, 1.930, ap. 7. b. 8426, 1.6 ; ap. 8, 6.636, 1. 29-30, b. 638, I. metų lagerio ir 5 metams tremties. 1945 05 19 išvežtas į Uch
34–35; f. R-222, ap. 2, b. 2, I. 18-22; LYA, 6. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; tižemlagą Komijoje, vėliau perkeltas į Angarlagą, Irkutsko sr.
LGG, 1. 1. p. 244; LKKAS archyvas. 1956 04 28 iš lagerio paleistas, grįžo į Lietuvą. Nuo 1958
LKK, t. 2, p. 75-76. dirbo Kauno radijo fabrike montuotoju. 1966 10 14 LSSR
AT Baudžiamųjų bylų teismo kolegija 1945 04 18 nuosp
rendį panaikino. Mirė 1990 10 19 Kaune, palaidotas Romai
nių kapinėse.
Žmona - Irena Skladauskaite (1906–1987, susituokė 1939),
sūnus - Vytenis (1940), duktė - Gražina (1941).
LCVA, f. 519, ap. 1, b. 443; f. R-660, ap. 2, b. 226, I. 115-118. b.
261, 1.91; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;LYA, b/b Nr. 1031/3; LKKAS
archyvas.
LKK, t. 3, p. 77.
Ne
Draugelis Jurgis
DRAUGELIS Jurgis gimė 1903 04 06 Kučiūnų k., Lazdi

jų vls., Seinų aps. 1919–23 mokėsi Seinų g-joje. 1923 įstojo
į Karo mokyklą. 1924 ją baigęs puskarininkiu paskirtas į 9 pést.
pulką, dislokuotą Marijampolėje. 1926 08 19 suteiktas leite
nanto laipsnis. 1927 paskirtas 2 pést. pulko kuopos vyr. kari
ninku. 1930 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto.
1
1934 08 perkeltas į 6 pest. pulką. 1937 11 23 pakeltas į ka Dulke Fabijonas
pitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 6 pést.
pulke 6 kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių DULKĖ Fabijonas.
pulko kuopos vadu. 1941 01 paleistas į atsargą. Dirbo Vil LKK, c. 3. p. 87
niaus m. vykdomajame komitete nacionalizuotų namų ir tur

to apskaitos komisijos pirmininku, nuo 1941 03 16 – butų

E F
fr
Einoris Balys Firantas Viktoras
EINORIS Balys. FIRANTAS Viktoras gimė 1900 10 15 Liepojoje, Latvijoje.

LKK, t. 3, p. 103. 1919 baigė Šiaulių g-ją. 1919 04 13 priimtas į KAM raštinę
kareiviu savanoriu. 1919 06 01 pasiųstas į Karo aviacijos mo
kyklą, paskirtas į mokinių žvalgų grupę. 1919 12 16 baigus
Karo aviacijos mokyklą (I laida) suteiktas inžinerijos leitenan
to laipsnis ir paskirtas į Aviacijos dalį dirbtuvių vedėjo pava
duotoju. 1920 04 16 perkeltas į l oro eskadrilę mokiniu. 1920
05 12 su lėktuvu nukrito iš 150 m aukščio, sunkiai sužeistas.
Perkeltas į aviacijos parką dirbtuvių vedėju. 1921 09 21 per
keltas į l oro eskadrilę. Nuo 1921 10 10 technikos karinin
kas, nuo 1922 03 15 oro žvalgas. 1922 10 21 paleistas iš ka
riuomenės eiti aukštojo mokslo. Studijavo elektros inžinerija
Technologijos in-te Darmštate (Vokietija), bakalauras. 1929
baigė Technologijos in-tą Dresdene (Vokietija), magistras
(1927), daktaras (1929). Nuo 1929 dirbo Telefono-telegra
fo stoties v-ku, nuo 1936 - Susisiekimo m-jos Pašto valdybos
techninės tarnybos v-ku Kaune. Dėstė VDU Technologijos
f-te teletinklų kursą. Nuo 1940 04 09 LŠS I Kauno rinktinės
6 Kauno paštininkų kuopos šaulys. Karo pab. pasitraukė į
Dresdeną Vokietijoje, po jo subombardavimo gyveno pabe
gėlių stovykloje Augsburge Hochfelde. 1949 emigravo į JAV,
gyveno Čikagoje, dirbo inžinieriumi firmoje Sargent & Lun
dy, projektavo O‘Hare aerodromo apšvietimą ir kt. Mirė 1987
11 22, palaidotas Kristal Leike, Ilinojaus valst.
Žmona - Eugenija Salomėja Česnavičiūtė (1908–1994, su
situokė 1935), duktė – Regina Gytė Narušienė (1936).
-
LCVA, f. 930, ap. 2F, b. 10, ap. 8, b. 981. 1. 18; f. 561, ap. 2, b. 1682,
1. 440; LKKAS archyvas.
LKK, 6. 3. p. 118.
382 Lietuvos karin omenes karininkai

G
Galvydis Pranciškus
lies v-kas. 1949 11 02 žuvo išduotas kautynėse su enkavedis

tais Sliepšiškių miške, palaidotas Sliepšiškio-Semeliškių kapi
nėse. 2004 01 28 pripažintas kariu savanoriu ir 2004 02 27
suteiktas dim. kapitono laipsnis (po mirties).
Žmona - Bronė Girčytė (1914–1980), sūnus - Virgilijus
(1943).
Gaidimauskas Stasys LKA, t. 16, p. 26; t. 20, p. 194-219; LKKAS archyvas.
GAIDIMAUSKAS Stasys.
LKK, t. 3, p. 126.
Giedraitis Juozas
1 Gepfneris Alfonsas GIEDRAITIS Juozas gimė 1910 12 18 Paskynų k., Šim

kaičių vls., Raseinių aps. 1930 baigė Raseinių g-ją. 1933 09 15
GEPFNERIS Alfonsas. baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas ats. jaun. leite
LKK, t. 3, p. 169. nanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo
1
1928 01 01 LŠS Raseinių moksleivių šaulių būrio, nuo 1934
GALVYDIS Pranciškus (Pranas) (slap. Valteris) gimė 1910 1109 VDU šaulių kuopos narys. 1938 baigė VDU Teisių f
Svédasų mstl., Anykščių vls., Kupiškio aps. Baige g-ją, tarnavo tą. 1937 12 18 baigęs ginklavimo karininkų kursus priimtas
Lietuvos kariuomenėje. Iki sovietinės okupacijos ir vokiečių į tikrąją karinę tarnybą, paskirtas Ginklavimo valdybos tyri
okupacijos metais dirbo svainio parduotuvėje Svedasuose. Ant mų laboratorijos I skyriaus asistentu, 1940 - Bendrojo sky
rosios sovietinės okupacijos metais įstojo į partizanų gretas, ba riaus kreditų ir atsiskaitymo dalies kreditų buhalteriu kuopos
zavosi Šimonių girioje. Vėliau Algimanto apygardos ūkio da vado teisėmis. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduo

jant Lictuvos kariuomenç paliktas atsiskaityti su Valstybės kon 12 31 pakeltas į kapitonus, paskirtas 5 kuopos vadu, 1940 –
trole, kartu su RA 29 ŠTK Finansų valdytoju pasirašyti orde pulko antruoju adjutantu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lie
rius Linkaičių ir Šančių ginklų dirbtuvių išlaikymui. 1940 10 tuvą tarnavo 9 pést. pulko ryšių kuopos vadu. Likviduojant
03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizi
artilerijos pulko dirbtuvių ir kovinio aprūpinimo sandėlio v jos 215 šaulių pulko ryšių v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui
ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė, pateko į vo iš RA pasitraukė. Tarnaudamas LSD kovojo Rytų fronte, kur
kiečių nelaisvę ir 1941 06 28 internuotas Alantoje. 1941-44 vadovavo batalionui. 1942 rudenį grįžo į Alytų, mokytojavo
statybinių medžiagų, muilo fabrikų direktorius ir vicedirek 8-joje, destė vokiečių k., fiziką, vėliau kūno kultūrą. 1943 su
torius, teisėjas ir advokatas Kaune. 1944 10 09 pasitraukė į derinus su vokiečių komendantūra įkūrė Alytuje savisaugos
Vokietiją. 1949 emigravo JAV. 1949-61 dirbo Royal rašo batalioną, buvo jo vadas. 1944 vasarą su šeima traukėsi į Va
į
mųjų mašinėlių fabrike Hartforde. Parengė mašinclėms lietu karus, tačiau pric Daukšių k., Marijampolės r., užpultas rau
viškąjį raidyną ir įkūrė jų prekybos firmą „Sparta". 1961 per donųjų diversantų. Po susišaudymo pasibaigus šoviniams šei
sikėlė į Ist Norfportą. Aktyviai dalyvauja lietuviškojoje veiklo mos akivaizdoje nukautas. Palaidotas Daukšiuose.
je, nuo 1979 VLIK'o narys, nuo 1978 Tautos fondo tarybos Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
narys: 1978-91 valdybos, o nuo 1993 tarybos pirmininkas. Žmona - Antanina, dukte.
Bendradarbiauja lietuviškojoje spaudoje. LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1128; f. R-222, ap. 2.b.7. 1. 18-22; LYA. F.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (2001). K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Žmona - Leonile Svilaité, sūnus - Rimantas, duktė - Aldona. LKK, t. 3, p. 184.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1637; f. 930, ap. 7, b. 8130; LYA, F. K-8, ap.
2, saug. vnt. 3: LKKAS archyvas.
LKK, t. 3. p. 177
Grėblikas Petras
GRĖBLIKAS Petras gimė 1909 09 31 Išlandžių k., Kros

nos vls., Marijampolės aps. 1929 baigė Marijampolės Rygiš
kių Jono g-ją, 1931 - Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1931
09 16 pašauktas į karinę tarnybą, pasiųstas į Karo mokyklą.
1932 09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas ats. jaun. leite
Gintautas Benediktas su žmona Antanina nanto laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų atsargą. Nuo
1937 LŠS XIV šaulių rinktinės Šeštokų būrio vadas. 1938
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Vokiečių okupacijos metais
GINTAUTAS (JUŠKAUSKAS) Benediktas gimė 1909 dirbo girininku Marijampolės girininkijoje, po karo - Kazlų
04 30. 1927 baigus g-ją įstojo į Karo m-lą. 1929 10 06 ją Rūdos girininkijos urėdo pavaduotoju, urėdu, gamybos sky
baigus (XI laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 riaus v-ku. Išėjęs į pensiją įkūrė Kazlų Rūdos miškų muziejų ir
pest. pulką, kuriame tarnavo iki Lietuvos okupacijos. 1931 jam vadovavo. Mirė 1990, palaidotas Kazlų Rūdos kapinėse.
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į Žmona - Elena Guogaitė, sūnus – Edmundas (1936), duk
jaun. leitenanto. 1932 11 21 pakeltas į leitenantus. 1933 07 15 te - Vida Mašanauskienė.
baigė ryšių karininkų kursus (II laida) prie Vytauto Didžiojo VA, f. 930. ap. 2G, b. 125, ap. 8, b. 875. 1. 280-283; LKKAS archyvas
karininkų kursų. Tarnavo 7 kuopos vyr. karininku. 1936 LKK, t. 3, p. 207.

G
Guzikas Nikodemas
Griauzde Kazys GUZIKAS Nikodemas.
IKK, t. 3. p. 257.
GRIAUZDĖ Kazys
LKK, . 3. p. 208.
Gužys Donatas
Gumauskas Kazimieras Algimantas

GUŽYS Donatas gimė 1916 01 01 Karačeve, Rusijoje. 1931
baigė Šėtos g-jos 4 klases, 1935 - Siaulių g-ją ir mokesi VDU
Medicinos f-te. 1936 19 19 pašauktas į karinę tarnybą, pa
GUMAUSKAS Kazimieras Algimantas (slap. Balandis, Štur siųstas į Karo mokyklą. 1937 09 15 ją baigus (XII asp. laida)
mas) gimė 1929 Liepynų k., Kvietiškio vls., Marijampolės aps. suteiktas pėstininkų aits, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
Lietuvos nepriklausomybės kovų kario savanorio šeimoje. Baigė pestininkų karininkų atsargan. 1938 1001 paskirtas KAM sci
Marijampolės Rygiškių Jono g-jos 6 klases, 1947 07 09 tėvų pendininku studijuoti VDU Medicinos f-te. 1939 09 18
sodyboje įvykus mūšiui tarp Tauro apygardos Geležinio Vil trumpam mobilizuotas į tikraijų karinę tarnybą. 1941 baigė
ko laisvės kovotojų ir Marijampolės MGB karių įstojo į parti VDU Medicinos f-tių, paskirtas sanitarijos inspektoriumi. Vo
zanų gretas. Dalyvavo mūšiuose, du kartus sužeistas. Nuo 1950 kiečių okupacijos metais dirbo Varniuose, po karo – Plungės
Alytaus aps. Daugų vls. Dainavos apygardos Geležinio Vilko ligoninės vyr. gydytoju, vėliau skyriaus vedėju. Mirė 1982
rinktines Dešinio tėvūnijos vado adjutantas, vėliau šios tėvū 12 30 Plungėje.
nijos vadas. 1951 04 06 vykdydamas kovinę užduotį Igliau Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
koje, Marijampolės aps., žuvo. Kūnas niekintas Marijampolės (1937),
MGB kieme, palaidojimo vieta nežinoma. 2002 04 07 lg Žmona - Linda Vaserytė (susituokė 1945), dukros - Kristina
liaukoje žuvimo vietoje atidengtas paminklas. 2003 06 24 pri Keršienė (1946), Margarita Puščienė (1950), sūnus - Vytau
pažintas kariu savanoriu ir 2003 06 27 suteiktas kapitono laips tas (1947).
nis (po mirties). LCVA, 1. 930. ap. 5.b. 915: ap. 8. b. 242. I. 304; IKKAS archyvas
LKKAS archyvas. LKK, c. 3. p. 260.
Liculos kariuomCNC karininkai 385

I
Ivanovas Dmitrijus
IVANOVAS Dmitrijus gimė 1910 10 19 Marijampolėje. Mo

kesi VDU. 1931 pašauktas į karinę tarnybą, pasiųstas į Karo
mokyklą. 1932 09 15 ją baigus (VII asp. laida) suteiktas ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų at
sargą. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
Mire 1974 Čikagoje.
LKK, t. 3, p. 280.
Ivanovas Vladimiras su žmona
IVANOVAS Vladimiras.
LKK. t. 3. p. 280
386 Licturos kariuomCHCS karininkai

Lietuvos Davininkai
1944metaisprasické mašina praūžė per dictuves ir
veiškiaMaskvo
karo
nucjo s vytus irlikus Terybus Sajungos miestus:
goo Izžimti dideli plotou apsvcugino jiems galvas. Jte triumfavo.
skelbi visam pasauliui" cupie Rodidozosios Obelijos visišks sunaiki
Chemie
telecomano plasicke
vokiškojo cukščičusic
kumscio dëgo,tadaribe. Jeda, kad
ji pajuto dietuvotapopradero fluste
oftlando da
lime, tikrojo vokiškojo reicht Halimi: Ródoss jaubuvo išsipilde sengo
kryžiuoči fuglenītiLietuvasLietuvos
morac
semes, rodos jau buvo išsipildziu-
στος
senojo Linden borgo quajones paversti savonusipébrissiems
tcrcviams kolonijos krastu",rodos jau ssopilde ercoing megejo, kraugerisa
kot nacisto svajones padaryti mosus krastos tiku Gollandi,Löplado
Lietuvos fatorlando akani Wagento,pradėjo jisgniaužti ir gwbte;ofte=
rado vokiškos sąjungos, kooperatyodu, bendtoves su gesicurintaatsako
mybe, bet neqasieutfale gobšumt. Lietwas žemese atsirado sikininkai
& Olandijas Vokietigas.Prasidejā, mobilizacijo
iz
.
į darbo batalcjonus
valstiečiams atiduodant paskuting q'uokica s praskulins kiaušinj.,
ir
didesnis irsunkesnis negepirmojo pasaulinio karo metu. csokietia

Diavo laiku zotes fronte svykosumupersilaužimasnacistines
biligcwus savo didaulius Cerer.
jio neñaudaci. Carlos Igjungos . Smūgis
Pous ir atsargos.,
po smūgio pradejópredejo atsismogli
fuste art prieš hillering
- nchugalimos“ vokicãslariuomenę
kariuomenės galios
Glitterininky Opralaimėjimai prit Maskvos Raudonosios edebijas
Imi
Stalingrado siaurės Kaukaze, Ukrainoje. Priopero forse

rerie
,parodė,
stipresnė urte hitlerine kariuomenę,kad tokiecius galybel aleina folet.
Sic priversti trauktis s vakarus faterlando linkul. Raudonoji koni
Faryos Pisteja
Gja brengen j
nosios Juntos ToysSuropoje
veikomisveiklomai
Sieverpaliotik pagrailiems
ShosulaikysVokietijos
Raudo-
gáz. Helbruine
goles baietija
pricstiktai Žlugs.ir jus itracelti si savoe pinkles,
gales panorės
til oli Pre deti jás rocker
Sawo
HoraLietud.
de mostrauke je jiems fus priversto
Til atsiminkite muss Paciotyswas
amžinasies que suniekad nelinkoje
vokiecious brisas
Pistorijas
kite kaipbegudes
Gero
Mbuvo atsiminkite
niokojamaskaip buvo konaikinti
lietuviškumas músesenąja prasoai,laste,
alcupedos atsinin
kaip
buvo Smaugiami vi lieturiu ir lietuvininkai: orasiduokile vokiečių
Buvusių nepriklausomos Lietuvos kariuomenėskarininkų,tarnaujančių Raudonosios armijos 16 lietuviškojoje divizijoje,

kreipimasis į Lietuvos kariuomenės karininkus, likusius Lietuvoje
LYA, f. 1771, ap. 7, b. 315, I. 89

cergaulingai, meskerei, nesiduokite save suklaidinomi, nesgilraukite
klochy
oras pues
dalis.ReuvedomujosOfimijas,pues doudonosios demjas Bolucriska
Yes, buvusios Lietuvos kariuomencis karininkai kreipiamos
o ju draugai, tagindami nestoli s pokiečią kariuomeng , nekuili jokin
lietuviškasUtcutis.lls kariuomenes dabaspagal vikiška receptes,vengtile
vrisko, kos galetysukelloBrolžudoške plliclens koros . Tarybines lieu
kuliamas vals
vas woadedimo išvakarese dic Farubi Osajungoje makalus kumisa
Lybinus .operaciones de esperar
suclarys el color
mūšis me presislea doricus
tuvos pilieciai, kurie išrengimui794 wuskoldimo stovi tolinuo nun
male
ties asmeniskes seskoitus, iussbuvusias parla
ar kersto ua
das. Tarybine voldžia teisingai atsizvelge s Jusus buvusiosmodeli

ie bescliškai jus įvertins Tik jis tibkite tuojau apsispręsti müses
Fovybines Lietuvos naudai
Lietuvos viela - Penybos Bajungoje, Lietuvos kelias su tautas
tarybiška data
mékmi - Carybos ojungos.
gegeurde Jekadencji
mo
scribine Socialistine dictuva!
Obimija, Fecally ušlaiduntoja iš rudojo fašia.
legguoja genialuses karvedysdarbo
, amoniy valarejas,
detelyosBejungos maršalds drauged Italinggit
Generolos-meje
Pulkininkas
* Raula Karvelis Papulcininkas emalmomelCiecis
Semaran
en el1 Mottelo)
Yubšas/ ellajorus Limousky Lisausmas
Kapitonas fough Daugele
Papulkininkes fun fetronis/
Pulkininkas
Pullininkas Kupitonas Sandwein Geucémolas
Kapitonas por Ciños/
Papulaininkos ay Kapitonas 7 Rimas/
Capulkininkas 2 Piorančius Povilaitis
Pepealkininkas Bitinaitis
Simonails/
Ceilexentos Aliaga kurstehes
Per leitenantas
Majoras fučys!
Primary ; Dapitonas Seponeringfleffarina
Mejoras
Mejoras
bun
ndjoras
GamontasresteDelbecas/
en
rpoikis
Mejoras Eric Huikščixos/.
olejom samleska sIlomlenskio
Mejoras
Jugeudish
13.2.1944

9 pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko karininkai. Apie 1921 m.
Retgimani's priziniam saudyni

Valanes Botiguns ?3.Y.28n.
1 pestininkų DLK Gedimino pulko kulkosvaidininkai ruošiasi priziniam šaudymui Varenos poligone. 1924 m. birželio 23 d.

1
1 pėstininkų DLK Gedimino pulko „Žaliojo dobilo“ (nevedusių karininkų) draugija. Iš kairės sėdi: karo vald.
Radzevičius, B. Kaletka, K. Marcinkevičius, P. Vinkšnelis, J. Lapinskas, P. Aleknavičius; stovi: S. Valiukevičius,
A. Drejeris, P. Gumbinas, J. Sakalauskas, P. Bikinas, K. Vaidakavičius (žemiau), S. Ukelis, M. Šalovėjus. 1925 m.
6912
1 Haniky
U16: mais!
pieminen
21. v. 28 m.
Naujokų priemimas į Lietuvos kariuomenę. Ukmergė, 1928 m. gegužės 21 d.
Licitros kariuome karininkai

390
7 pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karininkai lauko pratybose. Priekyje pulko vadas plk. A. Genys ir
pulko adjutantas kpt. S. Baltrimas. 1927 m.
C!
PEN
Karo mokyklos V aspirantų laidos kuopos 1 būrio pėstininkai kariūnai aspirantai šaudykloje. Iš kairės viršutinėje eilėje:
1
L. Kalnietis, A. Inčiūra, P. Pilka, P. Bagdonas, A. Ambražiūnas, S. Stemplys; apatinėje eilėje: J. Šutas, V. Plūkas, P. Kijauskas,
J. Pronckūnas, J. Žiūraitis, P. Urbelis, L. Šilys, A. Liaugminas. 1930 m.
Lietuvos karinom alles karininkai 391

LETZYWN
Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Smetona ir Lietuvos įgaliotasis ministras prie Kvirinalo Romoje V. Čarneckis tarp
Lietuvos kariuomenės karininkų. Iš kairės: gen. št. plk. P. Kubiliūnas, gen. Itn. V. Grigaliūnas-Glovackis, plk. P. Jackevičius,
gen. Itn. T. Daukantas, plk. K. Skučas, gen. št. plk. Z. Gerulaitis. Ukmergė, 1929 m. liepos 6 d.
Vėliavos įteikimas 9 pestininkų DLK Vytenio pulkui pulko įkūrimo dešimties metų sukakties proga, Vėliavą įteikia Lietuvos
Respublikos Prezidentas A. Smetona, priima pulko vadas plk, E. Adamkavičius. Marijampolė, 1929 m. rugsėjo 22 d.
392 Licinos kariuomene karininkai

500
7 pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko mokomosios kuopos 1 būrys Vytauto Didžiojo 500-ujų metinių
proga 1930 m. liepos d. pasitinka Vytauto Didžiojo paveikslą Klaipėdos geležinkelio stotyje - „Šautuvu gerbk!"
143. 1931
Il 11 11
Ukmero 30.
Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių paminejimas 1 pestininkų DLK Gedimino pulke Ukmergėje. 1930 m.

1 pėstininkų DLK Gedimino pulkas poligone. 1932 m.
she
Thomaoks likeWorlpl kiz lle p1949

leC px? dinjil
Titutko,
9 pėstininkų Lietuvos kunigaikčšio Vytenio pulko žydų būrys priesaikos davimo proga. Centre kariuomenės žydų kapelionas
rabinas Samuelis Sniegas, greta jo dešinėje būrio vadas j. Itn. Liudas Literskis. Marijampolė, 1932 m. gegužės 12 d.
394 Lictos kariuomenes karininkai

AT
4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko kariai su daina ir maršu žygiuoja į kiną. Panevėžys, 1933 m. birželio 20 d.
1
JU
1
0
0)
Svečiai 7 pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko šventėje Tauragėje. Iš dešinės: 3 dragūnų pulko vadas,
gen. št. plk. Itn. A. Reklaitis, III divizijos štabo viršininkas gen. št. plk. A. Urbšas, III divizijos vadas div. gen. M. Reklaitis,
krašto apsaugosministras brig. gen. K. Musteikis. 1939 m.

Karo mokyklos VI aspirantų laidos pėstininkai kariūnai aspirantai pratybose Kalniškėse, prie Kauno. 1931 m. gegužė
1 pestininkų DLK Gedimino pulko 3 kulkosvaidžių kuopa grįžta iš poligono per Šventąją. 1937 m. rugpjūčio 28 d.
396 LicOS karinamones karininkai

1
4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko kariai Visuomenės ir kariuomenės suartėjimo dieną pasirenge
parodomosioms kautynėms. Kupiškis, 1937 m.
Įrengiama šaudykla. Šiauliai, 1938 m.

1939 metų Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių
Doc. Sigitas Jegelevičius
1939 m. pradžioje, kai Europoje jau buvo aiškiai Vilnių. Taigi jau trečią dieną po pakto pasirašymo na
jaučiamas besiartinantis karas, Lietuvoje buvo priimtas ciai dar atsargiai, bet gana atvirai pradėjo rengti Lietu
neutralumo įstatymas. Taip buvo tikimasi apsaugoti vals vos vyriausybę Vokietijos-Lenkijos karo pradžiai. Vo
tybę ir savo žmones nuo karo baisenybių. Vyriausybės kietijos pasiuntiniui Kaune 1939 m. rugpjūčio 30 d.
patvirtinimas pasaulinio karo akivaizdoje, kad neutra buvo nurodyta dar aiškiau pabrėžti palankų Lietuvai
lumo nuostatos galioja, buvo labai reikšmingas Lietu Vokietijos vyriausybės nusistatymą Vilniaus klausimu,
vos likimui. Viena vertus, tai sukomplikavo Lietuvos csą kai įvyksią teritorinių pertvarkymų tarp Vokietijos
tarptautinę padėtį, o kita vertus, padėjo atsispirti gun
o ir Lenkijos, tai būsią atsižvelgta į Lietuvos siekius del
dantiems pasiūlymams. Dar nėra įvertinta neutralumo Vilniaus.' Taip Lietuvos vyriausybė buvo ruošiama glau
politikos reikšmė Lietuvos valstybės likimui 1939– desniam bendradarbiavimui su Reichu, panaudojant Lie
1940 m., netgi 1990 m. atkurtai Lietuvos valstybei. tuvai politiškai ir morališkai skaudžią „Vilniaus kortą“.
Kalbėdami žygio Vilnių, apskritai Vilniaus atgavi Gana aukšto rango nacių pareigūnai rugpjūčio pa
į
mo klausimais, neturime užmiršti Molotovo-Ribben baigoje įvairiais kanalais keletą kartų Lietuvos vyriau
tropo (Stalino-Hitlerio) pakto, slaptojo protokolo prie sybės bei kariškių atstovams leido suprasti apie numa
1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjungos ir Vokieti tomą karinį konfliktą su lenkais ir patarinėjo, kaip elgtis
jos Reicho nepuolimo sutarties. Ypač atkreiptinas de Lietuvai. Naciai stengėsi įkalbėti lietuvius žygiuoti į
mesys į 1-ąjį jo straipsnį: „Jeigu srityse, įeinančiose į Vilnių. Likus trims dienoms iki karo pradžios, Vokie
Baltijos valstybių sudėtį (Suomijoje, Estijoje, Latvijo tijos pasiuntinys Kaune Erichas Vilhelmas Zechlinas
je, Lietuvoje), įvyktų teritorinis ir politinis persitvar perdavė Reicho vyriausybės pareiškimą, kad karo su
kymas, šiaurinė Lietuvos siena taps Vokietijos ir SSRS Lenkija atveju Vokietija gerbsianti Lietuvos neutralu
interesų siena. Tuo pačiu abi šalys pripažįsta Lietuvos mą.' Valdžios vyrus kaustė neutralumo įstatymas. Lie
interesus Vilniaus kraštui.“ Šitai liudija ne tik tai, tuva tuo metu dar nežinojo politinių užkulisių ir ma
kad Vokietija norėjo savo protektorate turėti Lietuvą nė, kad Vokietija tiesiog gundo Lietuvą žygiuoti į Vil
su Vilniumi, bet ir tam tikrą istorinio teisingumo pri nių vien turedama mintyse praeities skriaudas Lietu
pažinimą. Sovietai kitaip pasielgti lyg ir negalėjo, nes vai ir ieškodama bendrininkų karui su Lenkija. Ta
1920 m. sutartimi su Lietuva nustatyta siena formaliai čiau Lietuvos vyriausybė orientavosi į Angliją, net i
nebuvo pakeista. Sovietų Sąjungą.
Įdomiai įvykiai rutuliojosi po minėto pakro pasira 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus karui, naciai jau be
šymo. Reichui reikėjo mažiausios kokios nors išoriš užuolankų diplomatiniais kanalais ne kartą siūlė Lie
kai neagresyvios dingsties įvesti Lietuvoje protektora tuvai pasiųsti kariuomenę atsiimti Vilnių. Ragino tai
to režimą ar įtvirtinti kitokią įtakos formą. Prasidėjo padaryti kuo greičiau, žadėjo visapusišką karinę para
Vokietijos politinis žaidimas su Lietuva, kuriame pas mą, netgi lietuvių žygi paremti aviacija, šarvuočiais,
taroji nesulaukė Vakarų valstybių politinės paramos. artilerija. Lietuvos pasiuntinys Berlyne Kazys Škirpa
Jau 1939 m. rugpjūčio 25 d. Vokietijos ambasados buvo jungimosi prie Vokietijos karinių pastangų nuo
Maskvoje darbuotojas, kalbėdamas su Lietuvos pasiun
tiniu Ladu Natkevičiumi, užsiminė apie artėjantį Vo
kietijos ir Lenkijos karinį konfliktą ir tiesiog pasakė,
kad „atėjo laikas suvesti su Lenkija sąskaitas“, atsiimti 2. Truska L., Kancevičius V., Lietuva Stalino ir Hitlerio sanderio
verpetuose. 1939–1940 m. rugpjūčio 3 d. politiniu įvykių kronika,
Vilnius, 1990, p. 35.
3. Ten pat, p. 36.
4. Ten pat; Zepkaitė R., Vilniaus istorijos atkarpa. 1939 m. spalio
1. Suokalbis.. 1939-1941 m. dokumentai apie Stalino ir Hitlerio 27 d. - 1940 m. birželio 15 d., Vilnius, 1990, p. 20.
nuosprendį likviduoti Lietuvą ir kitas suverenias valstybes,
Vilnius, 1989. p. 12, 14, 16.
5. Truska L., Kancevičius V., min. veik., p. 40, 12; Zepkaitė R.,
min. veik., p. 21.

seklus šalininkas. Jis ne karti pranešimuose savo vy sovietų „įtakos sferai“. Tai nulėmė tolesnę įvykių raidą.
riausybei pasisako už žygi į Vilnių, atkakliai ragino ne Tuo metu Lietuva buvo atsidūrusi painiose ir netgi
delsiant pulti Lenkiją." Prieš Lietuvos jungimąsi prie jai nepalankiose politinėse aplinkybėsc. Pirma, ji ne
Reicho karinių pastangų buvo Lietuvos kariuomenės galėjo atsisakyti Vilniaus, nes visuomenė nebūtų su
autoritetas brigados generolas Stasys Raštikis. Tai tu pratusi tokio vyriausybės žingsnio. Antra, Lietuva ne
rėjo įtakos vyriausybės apsisprendimui. norėjo priimti Vokietijos pasiūlymų, nes suvokė aiškų
Artėjant Sovietų Sąjungos invazijai į Lenkijos val Vakarų antinacinį nusistatymą. Trečia, vyriausybė iki
dytas Lietuvos rytines žemes, 1939 m. rugsėjo 14 d. spalio pradžios nežinojo politinių užkulisių ir abiejų
Vokietijos pasiuntinys Kaune premjerui generolui Jo agresorių slaptų sandėrių. Ketvirta, Vakarų valstybės,
nui Černiui pareiškė, kad artėja visiškas Lenkijos pra pritardamos Lietuvos neutralumui kare, nesutiko, kad
laimėjimas, tad Lietuvai reikia pagaliau apsispręsti dėl Licruva kokia nors forma atsiimtų Vilnių. 1939 m.
Vilniaus, juoba kad Sovietų Sąjunga gali netrukus už rugsėjo viduryje Lietuvos vyriausybei pameginus išsi
imti Vilniaus kraštă. Nuo 1939 m. rugsėjo 16 d. vo aiškinti Anglijos požiūrį į galimą Vilniaus atsienimą,
kiečiai Lietuvai nebekelė Vilniaus klausimo. Sovietai buvo gautas toks paaiškinimas: negalima tikėtis, kad
karą prieš Lenkiją pradėjo 1939 m. rugsėjo 17 d., de Anglijos vyriausybė palankiai žiūrėtų į okupavimą te
magogiškai dangstydamiesi tautų išvadavimo šūkiais. ritorijos, priklausančios vienai iš jos sąjungininkių, ir
1939 m. rugsėjo 19 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių. įspėjo, kad tokiu atveju būsimojoje taikos konferenci
Nepavykus Lietuvos įtraukti į karą su Lenkija Vil joje Lietuvos padėtis būtų labai sunki."" Tai reiškė,
niaus atsiėmimo pretekstu, Vokietija vis dar mėgino kad Anglija Vilnių tebelaikė Lenkijos teritorijos dali
įgyvendinti 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptaji protokolą mi. Kita vertus, beveik tą pačią dieną Anglijoje viešai
ir pajungti Lietuvą savo interesams. Rugsėjo 20 d. na buvo konstatuota, kad Raudonoji armija įžengė į teri
ciai parengė „Vokietijos Reicho ir Lietuvos Respubli toriją, „nepriklausančią Lenkijai, o prievarta jos už
kos gynybos sutarties projektą“. Pirmajame jos punkte grobtą po Pirmojo pasaulinio karo“, esą sieną sovietai
buvo pasakyta, kad Lietuva pasiduoda Reicho globai. tiesiog nukėlė į vadinamąją Curzono liniją ir iš esmės
Turėjo būti sudaryta karinė konvencija. Rugsėjo 21 d. Vilnių pripažino sovietams.
Joachimas von Ribbentropas pakvietė užsienio reikalų Tokiomis aplinkybėmis po kelias dienas trukusių
ministrą Juozą Urbšį skubiai atvykti į vadavietę Sopo sunkių derybų 1939 m. spalio 10 d. Maskvoje buvo
te. To iškvietimo tikslas nebuvo aiškiai nurodytas, 0
pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Res
apie pačią kelionę prašyta viešai neskelbti. J. Urbšys publikai perdavimo ir Lietuvos Sovietų Sajungos sa
norėjo išsiaiškinti iškvietimo tikslą. Premjeras J. Čer vitarpio pagalbos sutartis“. Lietuva Vilnių atgavo brangia
nius ir kariuomenės vadas gen. S. Raštikis siūlė priim kaina – buvo priversta įsileisti Raudonosios armijos
ti kvietimą ir nedelsiant vykti į Sopotą. Vyriausybės igulas. Tai iš esmės buvo nepriklausomybės netekties
posėdyje buvo nutarta: J. Urbšiui vykti į susitikimą su pradžia. Pasirašę sutartį sovietai apiplėšė Vilnių – de
J. Ribbentropu ir vadovautis tokia nuostata – išsaugoti montavo ir išvežė į Minską radijo aparatų, popieriaus,
Lietuvos neutralumą ir gerus santykius su visomis kaimy konservų, aliejaus fabrikų, radijo stoties įrengimus,
ninėmis valstybėmis, taigi ir su Sovietų Sąjunga. J. Urbšys klinikų aparatūrą, geležinkelio linijose stovėjusias elek
apie slaptą kvietimą informavo sovietų reikalų patikė tros stoteles, įstaigų baldus, svarbesnius archyvų fon
tinį Kaune Nikolajų Pozdniakovą. Reicho vyriausybė, dus (apie pusę Vilniaus valstybinio archyvo rinkinių),
žinodama apie tokį Lietuvos vyriausybės žingsnį bei jėgos struktūrų įstaigų einamuosius archyvus, vertin
jos nutarimo esmę, visa tai palaikė Vokietijai nepriim gesnes bibliotekų knygas, maisto atsargas. Vilnius buvo
tinu žingsniu ir kvietimą J. Urbšiui atidėjo neribotam paliktas ties bado riba. Į Minską vežė netgi demontuo
laikui.' Politine prasme Vokietija į Lietuvą numojo ran tus santechnikos įrengimus. Mieste ir visame krašte
ka. Rugsėjo 28 d. Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė siautėjo NKVD: kratos, areštai, grasinimai, kiršini
draugystės ir sienų sutartį bei naują papildomą slaptą mas suformavo baimės ir netikrumo atmosferą.
protokolą, kuriuo Vokietijos Reichas Lietuvą perleido Vilniaus ir viso krašto perėmimui Lietuva rengesi labai
rimtai ir atsakingai. Kaune susikūrė Vyriausiasis komi
tetas Vilniaus kraštui remti," kuris turėjo organizuoti
6. Truska L., Kancevičius V., min. veik., p. 43; Žepkaite R., min.
veik., p. 21.
7. Ten pat, p. 42.
8. Žepkaitė R., min. veik., p. 31; Truska L., Kancevičius V., min. 10. Truska L., Kancevičius V., min. veik., p. 41; Zepkaite R., min.
veik., p. 48. veik., p. 22.
9. Ten pat, p. 32. 11. Trusky L., Kancevičius V., min. veik., p. 65.
Lictuos karintomenes karininkai 399

paramos telkimą ir jos paskirstymą. Didžiausias aukas nyje būkite drausmingi, susitvarkę ir visais atžvilgiais
skyrė „Pienocentras“ (100 000 Lt), „Lietūkis“ (10 000 pavyzdingi Lietuvos kariuomenės kariai“!
cnt grūdų), „Maistas“ ir „Lietuvos Cukrus“ parėmė sal 1939 m. spalio 26 d. Vilniaus rinktinės vadas prade
vo produkcija. Aukojo tarnautojai, ūkininkai. Atsakin jo derybas su karinc sovietų delegacija dėl Vilniaus ir
gas uždavinys teko Lietuvos kariuomenei. Žygiui Vil viso krašto perdavimo tvarkos. Raudonosios armijos
į
nių 1939 m. spalio 12 d. buvo sudaryta Vilniaus rinkti vadovybė sutiko, kad žygis būtų pradėtas spalio 27 d.
nė. Į ją įejo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 9 val. ryto. Vilniaus rinktinės dalys prie demarkacijos
1-asis pėstininkų pulkas, kitų pėstininkų, kavalerijos bei linijos buvo sutelktos beveik prieš dvi savaites. Į Vilnių
artilerijos pulkų padaliniai, šarvuočių ir kitų kariuome ir Rytų Lietuvų kariuomenė žengė keturiomis kolono
nės rūšių padaliniai. Vilniaus rinktinės vadu buvo pa mis: Ukmergės–Širvintų, Kaišiadorių-Vievio, Utenos
skirtas I divizijos vadas generolas Vincas Vitkauskas. Švenčionėlių ir Alytaus–Valkininkų kryptimis. Pasta
Buvo įsteigta Vilniaus miesto komendantūra. Žygiui į rosios kolonos viena dalis žygiavo per Valkininkus, o
Vilnių buvo rengiamasi nuosekliai, apgalvojamos visos kita - per Varėną." 15
smulkmenos. Iš anksto buvo apžiūrėti privažiavimo prie Spalio 27 d. rytas buvo žvarbus, lietingas. Oficia
demarkacijos linijos keliai, surinkta ir išanalizuota in lios žengimo per demarkacijos liniją iškilmės buvo Uk
formacija apie kareivines, kelių, tiltų, ryšių linijų būklę mergės–Širvintų kolonos ruože. Čia žygiavo 1918 m.
Rytų Lietuvoje. Vilniaus rinktinės padaliniams buvo išsa Vilniuje pradėtas formuoti DLK Gedimino 1-asis pės
miai išdėstyta žygio tvarka, nurodytos postovio bei nakvy tininkų pulkas. Iškilmėse dalyvavo Vilniaus rinktinės
nės vietos. Manyta, kad žygiuojančiai Lietuvos kariuo vadas
gen. V. Vitkauskas. Rinktinės karius čia palydė
menei gali pasipriešinti besislapstantys išblaškyti Len jo Lietuvos kariuomenės vadas gen. Stasys Raštikis.
kijos kariuomenes likučiai ar lenkų partizanai. Buvo įta Arvyko sovietų karininkai. Abipus linijos prie plento
rimų, kad gali būti užminuoti Vilniaus tiltai, kareivinės, susirinko daug žmonių. Generolas V. Vitkauskas pa
svarbesnių kelių sankryžos. Įsakyme rinktinei buvo nu sakė kalbą, kuri buvo transliuojama per radiją visai
rodyta „užimti ir išvalyti“ kraštą iki sienos su Sovietų Lietuvai. Buvo sukurtas laužas, į kurį sumestos demar
Sąjunga, o sutiktą pasipriešinimą nuslopinti visomis tu kacijos linijos gair Po rinktinės vado kalbos kari
rimomis priemonėmis.!? Numatyta pasinaudoti krašto ninkai pjūklu perpjovė storoką kelio užtvaros kartį,
oro žvalgyba. Sudarytas detalus Vilniaus miesto užemi nudažytą baltomis ir raudonomis juostomis. Pasigir
mo planas. Neturėta iliuzijų, kad Vilniaus gyventojai dus komandai, į Rytų Lietuvą per demarkacijos liniją
džiaugsmingai sutiks Lietuvos kariuomenę, bet apie tai įžengė pirmieji Lietuvos kariai. Oficialioms žygio į Vil
vengta informuoti visuomenę. Rinktinės vadas taip api nių pradžios iškilmėms neatsitiktinai buvo pasirinkta
brėžė žygio tikslą: „Mes privalome laiduoti krašte tvarką Širvintų kryptis. Tai turėjo priminti 1920 m. kovas
ir rimtį, kad paskui mus atėjusios kultūrinės ir ūkinės dėl nepriklausomybės.
įstaigos galėtų ramiai dirbti Vilniaus krašto dvasinio ir Panašiai, tik be didesnių iškilmių, per demarkacijos
medžiaginio atkūrimo darbus“'3. liniją buvo peržengta kelyje Vievis–Rykantai bei Švenčio
Rūpintasi moraliniu karių parengimu įžengiant į is nėlių kelyje. Varėnoje demarkacijos linijos užtvarą –
torinę Lietuvos sostinę, siekta išvengti susidūrimų su medinius vartus viduryje tilto per Merkį 9 val. 30 min.
neabejotinai čia buvusiomis priešiškomis jėgomis. Ka išlaužė tanketė, o paskui ją pajudėjo visa kolona. Pana
riuomenės vado 1939 m. spalio 18 d. įsakyme Vilniaus šūs vartai buvo išlaužti miškelyje netoli Valkininkų ge
rinktinės kariams aiškinama: „Jums teks labai garbin ležinkelio stoties. Tik šiame kelyje demarkacijos lini
ga ir istorinė pareiga pirmiems įžengti į Vilniaus kraš jos ruožo perdavimas nebuvo toks sklandus kaip kitur.
to žemes ir į mūsų sostinę Vilnių./ Ši pareiga uždeda Dėl lietuviams nežinomų priežasčių sovietai žengti per
demarkacijos liniją leido tik 12 val. 30 min. Nuo 9 val.
jums labai didelę atsakomybę, nes visas jūsų elgesys,
visi jūsų darbai bus labai atidžiai sekami visų mūsų šio momento nerimaudami laukė ulonai ir kiti padali
brolių vilniečių, visos Lietuvos ir net mūsų kaimynų. niai. Lietuvos prezidentas 1939 m. spalio 27 d. aktu
Jūs būsite pirmieji mūsų kariuomenės reprezentantai Vilniaus krašte įvedė valstybės gynimo meto būklę.
lietuviškame Vilniaus krašte ir senojoje mūsų sostinė
je./ Todėl žiūrėkite, kad savo elgesiu neiššauktumėte
nė vieno nepasitenkinimo šešėlio. Kiekviename žings 14. Kariuomenės vado 1939 m. spalio 18 d. įsakymas Vilniaus rink
tinės kariams, Karys, 1939, spalio 25, Nr. 51. p. 1225.
15. Pagal: Visuomenės parama Vilniaus kraštui, Karys. 1939 spalio 14.
Nr. 49, p. 1211; Istorinis žygis į Vilnių, Karys, 1939 lapkričio 2,
Nr. 52. p. 1250-1251; Lietuvos kariuomenės triumfas, ten
12. Pagal: Zepkaitė R., min. veik., p. 42. pat, p. 1251-1253.
13. Rinktinės vado įsakymas pagal: Žepkaitė R., min. veik., p. 43.

Per Rytų Lietuvą kariuomene cjo pasirengusi visiems Spalio 29 d. ryte Vilniaus gatvėse pasirodė vilnie
galimiems netikėtumams: į priekį buvo išsiųsti žvalgai, čius stebinç augaloti Lietuvos policininkai, perėmę tvar
stipri priekinė sauga. Tik po to žengė kiti padaliniai, kos priežiūrą iš laikinosios milicijos. Iškilmės prasi
dengiami patrulių, šoninės saugos. Sustojęs poilsio kick dėjo šv. Mišiomis kariuomenci Aušros Vartų koply
vienas padalinys taip pat imdavosi visų tokiam atvejui čioje, kur buvo pastatyta LDK Gedimino 1-ojo pesti
statute numatytų atsargumo ir apsaugos priemonių. Tic ninkų pulko garbės sargyba. Po to iškilmės tęsėsi Pi
siog į Vilnių keliu nuo Širvintų žygiuojanti kolona nak lies kalne ir Katedros aikštėje. Minėto pulko garbės
vynci apsistojo Maišiagaloje ir jos apylinkėse. sargyba Gedimino pilies bokšte 14 val. 15 min. iškėlė
1939 m. spalio 28 d. Lietuvos kariuomenė įžygiavo Lietuvos valstybinę vėliavą. Ją keliant dalyvavo plk. Itn.
į Vilnių. Pasiekę Šeškinės kalvas, priekiniai padaliniai Petras Gužas, kartu su kitais savanoriais čia trispalvę
stabtelėjo, į priekį išsiuntę žvalgus ir priekinę sauga, kėlęs 1919-ųjų sausio 1 d. Kalno papėdėje aidėjo arti
ir neskubėdami pajudėjo į miestą. Į Vilnių kariai įžen lerijos saliutas - 21 salvė, o visoje Lietuvoje, išskyrus
gė 12 val. 15 min., daugiausia tai buvo motorizuoti atgautą Vilniaus kraštą, vėl skambino visų bažnyčių
daliniai. Apie 14 val. į miestą įejo pagrindinės šios varpai, buvo gicdamas himnas. Po to Katedros aikštė
kolonos pajėgos – pėstininkai, kavalerija, artilerija, jų je vyko nedidelis kariuomenės paradas. Rasų kapinėse
priekyje jojo gen. V. Vitkauskas su savo štabu. Nepai buvo pagerbti žuvę ir čia palaidoti Lietuvos nepriklau
sant žvarbaus oro ir įkyraus rudeniško lietaus, kariuo somybės kovų kariai. Tą dieną visoje Lietuvoje, mies
menės žygiavimą per miestą stebėjo daugybė žmonių, tuose ir miesteliuose, didesniuose kaimuose vyko iš
norėjusių pasižiūrėti į Lietuvos kariuomenę. Prie dau kilmės Vilniaus atgavimo proga.
gelio pastatų buvo iškeltos Lietuvos trispalvės. Mieste
tvarkos žiūrėjo lietuvių laikinoji miesto milicija, ku
rios pareigūnai ryšejo trispalvius raiščius su juodomis
raidėmis VM ant kairės rankoves.
Įžengus į miestą Vilniaus rinktinės štabui, E. Ožeškie

nės (dabar – Savivaldybės) aikštėje įvyko oficialus ka
riuomenės sutikimas. Katedros aikštėje kariuomenę svei
kino lietuvių tautinio komiteto pirmininkas K. Stašys,
taip pat kalbėjo gudų atstovas K. Klimovičius, rusų drau
gijos pirmininkas I. Moleris, žydų atstovas M. Vygod
skis, totorių bendruomenės atstovas B. Tugan-Baranov
skis. Nebuvo oficialaus lenkų atstovo sveikinimo, tik
lenkų krajovcų vardu sveikino vadovas J. Šiškov
skis. Lenkai apskritai Lietuvos kariuomenės atėjimą į
Vilnių laikė lietuvių okupacija, pakeitusia šešių savai
čių sovietinę okupaciją. Kita vertus, „lietuvių okupaci
ją“ jie vertino kaip mažiausią blogybę iš trijų galimų:
esą tai geriau nei nacių ar sovietų okupacija. Mitingo
pabaigoje kalbėjo gen. V. Vitkauskas. Po jo kalbos bu
vo sugiedotas Lietuvos himnas. Tuo metu skambėjo
Laisvės varpasKaro muziejaus bokšte Kaune ir visų
Lietuvos bažnyčių varpai. Turėjo taip pat skambinti
varpais visose Vilniaus bei Rytų Lietuvos bažnyčiose,
bet Vilniaus arkivyskupas to daryti neleido, taip prasi
dėjo kelerius metus trukusi konfrontacija su lietuviais.
Neleista Vilniaus bažnyčiose skambinti varpais ir ke
liant Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte. Kariuo
menė per miestą žygiavo apie tris valandas. Padaliniai
pražygiuodavo dabartiniu Gedimino prospektu ir eida
vo į jiems skirtas kareivines. Lietuvos kariuomenė sa
vo apranga, apsiginklavimu bei tvarka vilniečiams pa
darėgerą įspūdį. Tą dieną Vilniaus karo komendantu
buvo paskirtas plk. Itn. Pranas Kaunas.
Lietuvos
Žygis į Vilnių. 1939 m. spalis
KAN
Lietuvos kariuomenė Vilniaus prieigose. 1939 m.spalis

P
:
1 pėstininkų DLK Gedimino pulko kariai poilsio metu žygyje į Vilnių. 1939 m. spalis
In
KAK 18
Lietuvos kariuomenės šarvuočių kolona prieš įžygiuojant į Vilniaus kraštą. 1939 m. spalio 27 d.
lictos karinn 103

Lietuvos kariuomenės karininkai prie užkardos kalbasi su Sovietų Sąjungos pasienio karininkais. 1939 m. spalio 27 d.
Paskutinės laukimo akimirkos prie demarkacijos linijos. 1939 m. spalis

Pjaunamas užkardos barjeras. 1939 m. spalio 27 d.
Lietuvos kariuomenės ir Vilniui vaduoti sąjungos atstovai degina demarkacijos linijos gaires. 1939 m. spalio 27 d.
Lietuvos kari 110mones karininkai 405

Kariuomenės vadas brig. gen. S. Raštikis palydi kariuomenę žygiui į Vilnių. Poriškių k. prie Širvintų, 1939 m. spalio 27 d.
Lietuvos kariuomenės vadovybė sveikina karius, įvažiuojančius į Vilniaus kraštų. Poriškių k., prie Širvintų, 1939 m. spalio 27 d.
406 Liceuvos kariuomenes karininkai

Į Vilniaus kraštą įjoja kavaleristai. 1939 m. spalio 27 d.
Lietuvos kariuomenė žygiuoja pro simbolinius vartus prie Vievio. 1939 m. spalio 27 d.

Vilniaus gyvenlojal svakinaLicuros Kaumonete!
Gedimino (buv. A. Mickevičiaus g.) prospektu žygiuoja pėstininkai. 1938 m. spalio 28 d.
022
WA
Gėlės Lietuvos kariams

01 Jul medico, finalu mito
Gedimino prospektu važiuoja motociklininkai ir dviratininkai
* * *
Raiteliai su pulko vėliava Gedimino prospekte

8475
me
Šv. Mišias Aušros Vartų koplyčioje laiko 1 pėstininkų DLK Gedimino pulko
kapelionas A. Keblaitis. 1939 m. spalio 29 d.
IE
Lietuvos kariuomenės kariai ir Vilniaus gyventojai šv. Mišių metu prie Aušros vartų
110 Licoros kariuomenes karininkai

Gedimino pilies bokšto keliama Lietuvos veliavit. 1939 m. spalio 9 d. l'imms is desines -
plk. lin. '. Gužas, kelçs veliavas Gedimino pilies bokšte ir 1919 m. sausio 1 d.
1
Pirmoji Gedimino pilies bokšto sargyba

TA
Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės baigėsi kariuomenės paradu Katedros aikštėje.

1939 m. spalio 29 d.

Garbės tribūnoje kariuomenės vadai ir svečiai
Pirmasis kariuomenės pusvalandis iš Vilniaus radiofono 1939 m. spalio 29 d. 19 val. Prie mikrofono 1 pestininkų DLK
Gedimino pulko karininkų kvartetas. Iš kairės: leitenantai J. Morkūnas, P. Paliulis, V. Gontis, j. Itn. K. Baltokas, kvarteto
vadovas kpt. A. Rugys. Atliko dainas: „Karas“, „Savanorių maršas“, „Motul mano“, „Ko tie dunda“ ir „Rudenio vėjas“

Ketvirtajame tome spausdinamos nuotraukos, gautos iš archyvų ar fototekų:
Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo, LKKAS archyvo, jos A. Kazanas, M. Kazanas, E. Kazanskis, K. Kazėnas, B. Kazickas,
narių, karininkų, jų artimųjų fototekų: J. Kazickas, A. Kazilevičius, A. Kazlauskas, A. Kazlauskas,
P. Jackevičius, A. Jackūnas, J. Jackūnas, S. Jackūnas, J. Jackus, A. Kazlauskas, I. Kazlauskas, M. Kazlauskas, V. Kazlauskas,
J. Jagminas, A. Jakaitis, J. Jakštas, J. Jakštys, S. Jakšukas, J. Kazokaitis, V. Kažemėkaitis, A. Keblaitis, J. Kebleris,
A. Jakubauskas, J. Jakubauskas, P. Jakubka, J. Jakubonis, A. Kebliūnas, K. Kecioris-Zupka, P. Keliotis, A. Keliuotis,
J. Jakučionis, M. Jakučiūnas, J. Jakumas, P. Jakutis, E. Jaloveckas, Z. Kelpša, V. Kelpša, A. Kameklis, J. Kcmeklis, K. Kemeklis,
S. Jaloveckas, A. Jamontas, P. Jancevičius, K. Jančaitis, P. Kemcklis, J. Kemeža, Z. Kemzūra, A. Keniausis, A. Kenstavičius,
V. Jančauskas, A. Jančys, J. E. Jančys, A. Janeliūnas, J. Janickas, K. Kepalas, A. Kerbelis, J. Kerutis, L. Kęsgaila, M. Kestenis,
J. Janickis, M. Janionis, J. Jankaitis, B. Jankauskas-Baldauskas, J. Keturakis, J. Kiaunė, V. Kiaunė, J. Kiaunis, I. Kibirkštis,
E. Jankauskas, E. Jankauskas-Jankaitis, J. Jankauskas, J. Jankauskas, J. Kibirkštis, J. Kiela, V. Kijauskas, J. Kilius, K. Kilna, J. Kimštas,
V. Jankauskas, V. Jankauskas, A. Jankus, J. Jankus, T. Janukėnas, A. Kynas, A. Kirkila, B. Kirkila, P. Kirlys, P. Kirslys, K. Kiršinas,
J. Janulaitis, M. Janulis, A. Januševičius, J. Januševičius, P. Kiršinas, V. Kiršinas, J. Kirvaitis, G. Kisielius, B. Kiškis,
S. Januševičius, Z. Januševičius, Č. Januškevičius, P. Januškevičius, V. M. Kišonas, V. B. Kišonas, P. Kitkauskas, J. Kizevičius, J. Kiveris,
V. S. Januškis, M. Janušonis, H. V. Janužys, A. Jarašiūnas, A. Kizis, M. Kleinas, K. Kleščinskis, M. Kliausius, J. Klibaravičius,
S. Jarembauskas, V. Jarošūnas, V. J. Jasaitis, K. Jasenas, V. Kličmanas, P. Klikna, A. Klimavičius, P. Klimavičius,
P. Jasinavičius, V. Jasinskas, A. Jasiulionis, J. Jasiulionis, V. Klimavičius, V. Klinavičius, Č. Klinga, J. Klivečka, J. Klivečka,
V. J. Jasiunevičius, J. Jaskys, V. Jasulaitis, M. Jašinskas, I. Jatulis, M. Klongevičius, A. Kneita, V. Knystautas, Z. Knystautas,
A. Jaudegis, J.Jaudegys, P. Jaudegis, M. Jaugelis, A. Jazbutis, J. Komentavičius, V. Kompanas, J. Kondrotas, J. Kondrotas,
D. Jėčys, V. Jegelevičius, V. Jerošekas, P. Jodelis, J. Jodikaitis, K. Kondrotas, K. Kondrotas, I. Kontrimas, M. Kosčiauskas,
M. Jokubaitis, S. Jokubauskas, M. Jonaitis, S. Jonauskas, A. Kostkus, V. Košuba, P. Kozulis, N. Kozlovskis, J. Krakauskas,
P. Jonavičius, I. Jonikas, K. Jonūnas, K. Jonušas, N. Jonušas, J. Kralikauskas, P. Krankalis, N. Krapavickas, I. Krasauskas,
V. Jonuška, V. Jozokas, S. Jucevičius, P. Jučys, E. Juknaitis, A. Kraujalis, I. Kraunaitis, L. Kreivys, J. Kriaučiūnas,
V. Juodeika, J. Juodelis, S. Juodelis, Č. Juodgudis, A. Juodis, M. Kriaučiūnas, S. Kriaučiūnas, A. Kriauza, E. Krigeris,
J. Juodis, K. Juodis, P. Juodis, J. Juodišius, L. Juodišius, J. Juodka, J. Krikščiūnas, J. Krikštaponis, V. Krilavičius, P. Krisnickas,
P. Juodvalkis, K. Juodžbalis, J. Juozaitis, V. Juozaitis, L. Juozapaitis, A. Kriščiūnas, B. Kriščiūnas, J. Kriščiūnas, M. Kriščiūnas,
V. Juozapavičius, V. Juozapavičius, J. Jurašas, J. Jurevičius, V. Kriščiūnas, E. Krištaponis, Z. Krištaponis, B. Krivickas,

T. Jurgaitis, P. Jurgelevičius, H. Jurgelionis, P. Jurgelionis, A. Kryžanauskas, P. Kryžanauskas, V. Kronkaitis, M. Kručas,
A. Jurgutis, S. Jurgutis, L. Jurkšas, J. Jurkulnevičius, J. Jurkūnas, S. Krukauskas, J. Krukis, M. Krukis, J. Krutulis, J. Krūvelis,
J. Jurkūnas, A. Jurskis, J. Jusaitis, A. Juška, A. Juška, J. Juška, S. Kruvelis, S. Kubertavičius, J. Kubiliūnas, P. Kubiliūnas,
V. Juška, B. Juškaitis, J. Juškaitis, K. Juškaitis, L. Juškaitis, P. Kubilius, V. Kubilius, J. Kučaitis, A. Kučas, E. Kučiauskas,
A. Juškevičius, J. Juškevičius, P. Kabaila, A. Kačanauskas, A. Kučingis, P. Kučingis, J. Kučinskas, J. Kučinskas,
V. Kačergius, J. Kadžionis, K. Kadžys, A. Kairevičius, K. Kairys, K. Kučinskas, V. Kučinskas, A. Kudžma, V. Kudžma, S. Kuizinas,
V. Kairiūkštis, K. Kaladinskas, V. Kalanta, I. Kalasauskas, J. Kukta, V. Kulakauskas, J. Kulikauskas, P. Kulys, S. Kulys,
J. Kalasiūnas, K. Kalendra, B. Kaletka, A. Kalibatas, K. Kalibatas, V. Kulpavičius, B. Kulvietis, A. Kunca, A. Kuncaitis, J. Kuncaitis,
P. Kalikauskas, J. Kalinauskas, L. Kalinauskas, Z. Kalinauskas, J. Kuneika, P. Kunigėlis, V. Kuosa, J. Kupstas, A. Kurkauskas,
A. Kalytis, M. Kalmantas, J. Kalnietis, A. Kalniūnas, P. Kalpokas, V. Kurkauskas, I. Kurklietis, P. Kurlinkus, P. Kusa,
B. Kalvaitis, M. Kalvenas, P. Kamarauskas, J. Kamičaitis, S. Kušlikis, P. Kutka, V. Kutkevičius, V. Kuzavinis,
G. Kaminskas, J. Kaminskas, P. Kaminskas, V. Kaminskas, S. Kuzma, J. Kuzmickas, K. Kuzmickas, M. Kuzmickas,
K. Kanauka, P. Kanauka, V. Kanauka, V. Kanclyvius, B. Kančys, N. Adomkevičius, J. Alekna, J. Aleksa, T. Anučauskas, V. Apeikis,
K. Kanis-Kanevičius, V. Kantauskas, A. Kantautas, Č. Kanteika, J. Armonaitis, A. Arštikaitis, B. Bacevičius, J. Bacevičius,
L. Kantrimas, S. Kantvydas, A. Kantvilas, B. Kapočiūnas, K. Bagdonavičius, P. Balaševičius, M. Balčiūnas, P. Balsas,
A. Kapočius, A. Karalius, P. Karalius, V. Karalius, J. Karazija, J. Banaitis, B. Bartkūnas, J. Bartkus, J. Bartulis, I. Budrevičius,
B. Karbočius, L. Karbūnas, M. Kareiva, B. Karevičius, J. Karka, J. Buitkus, V. Civinskas, P. Čaplikas, B. Čepanauskas,
V. Karmazinas, S. Karnaitis, A. Karosas, J. A. Karosas, K. Karosas,
P. Černiauskas, J. Čyvas, V. Čyvas, E. Čiuvinskas, S. Dabulevičius,
V. Karosas, P. Karpavičius, J. Kartanas, P. Karvelis, J. Kascenskas, J. Dailydė, K. Danielius, A. Daugelavičius, A. Daujotas,
1. Kaspariūnas, J. Kasperas, P. Kasperavičius, J. Kašuba, L. Dobkevičius, A. Dominauskas, J. Dominauskas, J. Draugelis,
I. Katalynas, J. Katele, P. Katilius, J. Katinas, L. Katinas, F. Dulkė, B. Einoris, V. Firantas, S. Gaidimauskas, P. Galvydis,
G. Kaufmanas, K. Kaukas, M. Kaulakis, L. Kaulinis, P. Kaunas, A. Gepfneris, B. Gintautas, K. Griauzdė, N. Guzikas, D. Gūžys,
B. Kauneckas, P. Kauneckis, B. Kaupas, J. Kaupas, R. Kaupelis, D. Ivanovas, V. Ivanovas, bendros nuotraukos p. 3, 10, 389, 391,
P. Kaušakys, K. Kaušinis, J. Kavaliauskas, B. Kavaliūnas, 392 (apačioje), 393 (viršuje), 394 (apačioje), 395, 396 (viršuje),
A. Kaveckas, H. Kazakaitis, A. Kazakevičius, J. Kazakevičius, 397, 403-413.
114 Lieturos kariuomenes karininkai

Lietuvos centrinio valstybės archyvo: Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo:
J. Jablonskis, K. Jablonskis, V. Jablonskis, B. Jackevičius, F. Jakštas, A. Jansonas, A. Janulevičius, P. Jaruševičius, B. Jasas,
A. Jacunskas, J. Jagminas, P. Jagminas, J. Z. Jagomastas, P. Jasulaitis, J. Jodauga, J. Jovaiša, J. Juknevičius, J. Jungmeisteris,
M. Jagučanskas. A. Jakaitis, B. Jakolaitis, A. Jakimas, A. Jakštas, P. Juospaitis, K. Juozaitis, M. Juozapavičius,
J. V. Jakubauskas, N. Jakučiūnas, P. Jakulevičius, J. Jakulis, T. Jurcevičius-Jurčys, J. Jurelė, A. Jurgelionis, K. Jurkus,
K. V. Janavičius, J. Janeliūnas, K. Jankauskas, S. Jankauskas, K. Juška, P. Kairys, P. Kaladė, V. Karalius, J. Karnackas,
V. Jankauskas, L. Jankavičius, J. Jankevičius, V. Jankevičius, P. Karpus, V. Karvelis, J. Kasperskis, J. Kaunas, P. Kaušis,
A. Jankūnas, A. Jankūnas, J. Jankūnas, K. Jankūnas, S. Jankūnas, A. Kazakevičius, B. Kazlauskas, R. Kiaulėnas, J. Kiesylis,
E. Ž. Jansonas, J. Janulevičius, P. Janulevičius, A. Janulionis, A. Klibas, M. Klimavičius, V. Klimavičius, V. Klupšas,
S. Janušas, J. Januševičius, K. Januta, V. Jasaitis, K. Jasenas, J. Korčinskis, K. Koreva, J. Korla, B. Koronkevičius,
M. Jasevičius, J. Jasinevičius, V. Jasinskas, V. Jasinskas, 1. Jasiūnas, A. Krasauskas, P. Kuginis, T. Kukta, S. Kumpis, A. Kundrotas,
V. A. Jasulaitis, V. Jasutis, J. Jašinskas, J. Jaugelis, K. Jazbutis, J. Kundrotas, V. Kunickas, V. Kuodys, S. Kviecinskas,
J. Jėčius, L. Jeleniauskas, J. Jocius, J. Jočys, R. Jodelė, A. Jodelis, L. Gavelis, Z. Gepfneris.
J. Joguris, A. Jokubaitis, V. Jokubauskas, V. Jokubauskas,
J. Jokubėnas, A. Jonaitis, L. Jonaitis, A. Jonavičius, K. Jonavičius, Aviacijos muziejaus archyvo:
V. A. Jonynas, K. Jonkus, N. Jonušas, V. Jonutis, A. J. Josiukas, S. Jasiunskas, J. Karosas, P. Kavaliauskas, J. Kovas,
6 J. Josiukas, J. Jucius, J. Jukna, E. Juknevičius, I. Juknevičius, J. Kraucevičius, S. K. Krosniūnas, E. Kulikauskas, J. Kumpis,
J. V. Juodaitis, V. Juodaitis, J. Juodakis, J. Juodénas, J. Juodišius, B. Kuzma.
V. Juodvalkis, J. Juozaitis, A. Juozapavičiaus kapas, A. S. Jurevičius,

V. Jurevičius, J. Jurgilas, A. Jurgutis, B. Jurkša, A. Jurkūnas, Viliaus Kavaliausko fototekos:
J. Jurkūnas, P. Jurkus, A. Jusius, J. Juška, B. Juškys, Č. Kačerauskas, J. Jackus, M. Jakobsonas, S. Jakštys, B. Jakutis, A. P. Janavičius,
R. Kačionis, Č. Kairiūkštis, J. Kairionis, B. Kairiūnas, S. Kakliauskas, V. Janavičius, L. Janulionis, J. Jonaitis, J. Juodišius,
P. Kaladė, M. Kalasauskas, E. Kaliskis, P. Kalkys, P. Kalvėnas, A. Juozapavičius, P. Jurgaitis, M. Kalmantas, M. Karaša,
A. Kamantauskas, L. Kamantauskas, J. Kancleris-Drapas, B. Karevičius, M. Katche, J. Katinskas, L. Kaufmanas,
A. Kanclyvis, K. Karvelis, V. Kasakaitis, A. Kasiulaitis, J. Kasiulis, D. Kavaliauskas, A. Kaveckas, J. Kazickas, A. Kazlauskas,
5 K. Kasperavičius, P. Kasperavičius, P. Kasperūnas, P. Kasulaitis, V. Kazlauskas, V. Kinduris, P. Kmieliauskas, A. Krikščiūnas,
A. Kaškauskas, A. Kaškelis, A. Katche, V. Katelė, J. Katilius, J. Kuklieris.
K. Katilius, V. Katilius, N. Kaunackis, J. V. Kaupas, S. Kaupelis,
J. Kavaliauskas, V. Kavaliauskas, P. Kazakevičius, P. Kazilionis, Ukmergės kraštotyros muziejaus archyvo:
J. Kazitenas-Kaziutis, A. Kaziūnas, J. Kazlauskas, V. Kazlauskas, V. Jaloveckas, M. Kapočius, V. Kazickas, P. Keldušis,
J. Kelioris, A. Kemežis, J. Kenigštedteris, P. Kerbelys, S. Kraupas, V. Krukonis, M. Kvinta, bendros nuotraukos p. 389
K. Kerpauskas, B. Keturakis, M. Kevalaitis, K. Keželis, A. Kijauskas, (apačioje), 390, 392 (viršuje), 393 (apačioje), 394 (viršuje), 396
P. Kijauskas, L. Kinaitis, A. Kindurys, N. Kirsnenskis, A. Kisielis, (apačioje).
D. Kizlauskas, Z. Kleiza, A. Klemas, A. Klemka, P. Klimaitis,
G. Klimas, B. Klimauskas, J. Klimavičius, H. Kmitas, O. Kocienas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro archyvo:
S. Kodis, J. Kolis, J. Kolosauskas, V. Kongelis, J. Konkulevičius, V. Kaulinis, T. Kviklys, K. A. Gumauskas.
H. Kontrimas, J. Koreva, A. Koscevičius, V. Koškulis, P. Krankalis,
I. Krasauskas, K. Krasauskas, L. Krasauskas, V. Krasauskas, Asmeninių fototekų:
J. Krasnickas, A. Krašinskas, E. Kraucevičius, J. Kraucevičius, P. Jakštas (prof. D. Kauno), A. Kmita (L. Laurinsko).
J. Kraucevičius, A. Kraujalis, E. Kraujelis, J. Kregždė, M. Kregždė,
A. Kremenskas, J. Kriaučialiūnas, J. Kriaučiūnas, J. Kriaučiūnas,
J. Kriaučiūnas, P. Krygeris, S. Krikščikas, P. Krikščiūnas,
J. Kriščiūnas, J. B. Kriščiūnas, V. Kriščiūnas, P. Krištapavičius,
J. Krivickas, K. Krivickas, P. Krivickas, K. Krulikas, L. Krumplis,
O. Kubelskis, J. Kubilius, P. Kubilius, V. Kubilius, A. Kučys,
J. Kudirka, V. Kudirka, V. Kudirka, P. Kudukis, L. Kuginys,
M. Kugrenas, J. Kugrys, V. Kuizinas, V. Kukučionis, M. Kukutis,
J. Kulbis, J. Kuliavas, A. Kulikauskas, J. Kulikauskas, V. Kulvicas,
J. Kuncaitis, K. Kundrotas, V. Kundrotas, J. Kunevičius, J. Kungis,
P. Kuodis, P. Kuosa, K. Kupčinskas, J. Kuras, J. Kurpis,
P. Kurtinaitis, A. Kutka, A. Kutka, F. Kuzma, S. Kuzma,
V. Kuzmickas, V. Kuzminas, V. Kuzminskas, V. S. Kuzminskas,
J. Kvauka, J. Kvedaravičius, P. Kvederavičius.

1
SL 1231. Tir. 1000. Uis. Nr. 3044
Išleido Lietuvos nacionalinis muziejus. Arsenalo g. 1, LT-01100 Vilnius
Spausdino AB „Spauda“. Laisvės pr. 60, LT-05120, Vilnius

Lietuvos Kariuomenės Karininkai 1918-1953 (4 Tomas)

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lietuvos Kariuomenės Karininkai 1918-1953 (4 Tomas)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA

Lietuvos kariuomenės karininkai

Lietuvos kariuomenės karininkai

Ketvirtojo tomo autoriai Rinkti ir tvarkyti dokumentine

Laima Kazakevičienė Jurgis Navikas

ISSN 1392-8929 © Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004

skiriamas žygio į Vilnių 65-mečiui,

Leidinį rengia ir jo leidybą finansuoja Lietuvos kariuomenės karių,

Ketvirtąjį tomą padėjo parengti:

Leidinio rengėjai dėkoja dokumentinę ir iliustracinę medžiagą

Redakcinės komisijos žodis .... 7

1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos (J-K) ...9

Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadai (J-K) ...338

Aleksandra ir Juozas Kazickai 20 000 Lt Giedrė Gillespic 580 Lt

Kęstutis Asevičius 2200 Lt Meilutė Lcknickaitė-Mickicnc 450 Lt

Viktoras Gediminas Gruodis 2000 Lt Birutė G. ir Vytenis K. Nenortai 420 Lt

Anelė Apeikienė 1910 Lt Elizabeth Navikiene 420 Lt

Aušrelė T. Sakalaitė 1800 Lt Gabriele ir Albinas Dzirvonai 410 Lt

Janina ir Egidijus Radveniai 1650 Lt Jolanta Mikūnienė 400 Lt

Gražina Musteikienė 1435 Lt Sigita Jonaityte-Aušrotienė 400 Li

Živilė ir Ričardas Reikeniai 1430 Lt Juzė Ivašauskienė 400 Lt

Marija Verbylienė 400 LE

Gražina ir Vladas Butkiai 1240 Lt Salomėja Ankudavičiūtė-Andriuliene 400 L

Sigita M. ir Jurgis A. Bobeliai 1185 Lt Vytautas Kutkus-Kutkevičius 400 L

Liucija S. Virpšaitė-Hofmanienė ir Willi Hoffman 1090 Lt Snieguolė Masiulienė 400 LC

Romas Kašuba 1080 Lt Aleksandras Atutis 400 1:

Gintaras Urbonas 1000 Lt Regina ir Alfonsas Petručiai 400

980 Lt Anna Cieminis 409

Birutė ir Gediminas Biskiai 975 Lt Leonardas Jurkšas 39013

Stasys Grigaliūnas 935 Lt Cesare G. Ugianskis 350 L

Lina Šlekaitienė 900 Lt Vytautas Černius 351

Sigutė M. Grigaliūnaitė-Žemaitienė 890 Lt Jovitas Skučas 300 C

Ramutė Sakalaitė-Mitchell 880 Lt Rima ir Antanas J. Gudaičiai Got

Vita ir Viktoras Memenai 840 Lt Česlovas K. Jonys 345

Irena Stankūnienė 800 Lt Gailutė E. ir Tadas Palioniai 280 L

Elvira Kronas 800 Lt Marija Kazakaitienė 2013

Rita Liutermozaite-Saliamonienė 780 Lt Kazys Gaputis 210 LC

Zuzana Juškevičienė 760 Lt Algimantas Rimdžius 200 1

740 Lt Gražina Knystautaite-Kenter 1401

Irena ir Jonas Vilgaliai 700 Lt

Marija Janina Liaubienė 700 Lt

Algirdas Basiulis 690 LC

6 Lietuvos kariuomenės karininkai

Daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuomenės kari Redakcinė komisija:

g. - gimė LNM - Lietuvos nacionalinis muziejus TLE-Tarybų Lietuvos enciklopedija

KBV - Karo burų valdyba enciklopedija vnk. - vienkiemis

8. Lietuvos kariuomenės karininkai

Lietuvos kariuomenes karininkai 9

Lietuvos kariuomenės paradas Katedros aikštėje. Vilnius, 1939 m. spalio 29 d.

JABLONSKIS Bronius 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV

JABLONSKIS Juozas gimė 1912 04 16 Meškalaukio k., Jo

12 Lictures kariuomenis karininkai

JACEVIČIUS Aleksas (Aleksandras) gimė 1885 07 10 Kau

Lietuvos kariuomenės karininkai 13

JACKŪNAS Albertas gimė 1894 03 31 Puškonių k., Salo

JACKEVIČIUS Pranas gimė 1877 10 17 Pamarnakių k.,

14 Licturos kariuomenes karininkai

skirtas jaun. ordinatoriumi. 1939 09 17–30 trumpam mobi

skirtas Ukmergės 308 bataliono kuopos vadu. 1945–47 dir

Lietuvos kariuomenės karininkai 15

nevėžio atskirąjį batalioną Kėdainiuose. Nuo 1919 04 09 tęse

JACKUS Jonas gimė 1894 04 23 Žviliūnų k., Subačiaus vls.,

16 Lietuvos kariuomenės karininkai