...

.1

*PALANGOSZYDAI
V

Išnykusi miesto bendruomenės dalis

Juozo Baltiejaus fotografiJa

2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės

PALANGOS ŽYDAI
sprendimu oficia liai įkurtas Palangos kurorto muziejus.
Išnykusimiesto bendruomenės dalis
Mintis kurti krašto muziejų puoselėjo .Palangos my-
lėtojų" draugija dar praėjusio šimtmečio pradžioje, o
vėliau - gausus būrys Palangos kraštotyrininkų.
Muziejus įsikūręs viloje .Sofija", kuri įspūdinga savo
architektūra ir glaudžiai susijusi su miesto istorija. Ji,
iškilusi XIX a. pabaigoje, laikoma viena pirmųjų grafų
Tiškevičių šeimos vilų, vėliau pervadinta „Anapiliu".
Palangos kurorto muziejus savo fonduose jau yra
sukaupęs archeologijos, istorijos, fotografijos, numiz -
matikos, dailės ir kitų eksponatų.
Muziejus garsus savo veikla: paskaitomis, susitiki-
mais, koncertais, parodomis, filmų peržiūromis, kon-
ferencijomis, leidyba. 2018 m. pradės veikti nuolatinė

ekspozicija, šiuolaikiškai pristatanti Palangos kraštą,

jo istoriją ir čia gyvenusias bei kūrusias unikalias as-

menybes.

Spaustuvė DRUKA
Klaipeda, 2017
MOKSLINĖS KONFERENCIJOS MEDŽIAGA
MATERIAL OF THE SCIENTIFIC CONFERENCE

Mokslinis redaktorius l Scientific Editor

Dr. HektorasVitkus

Recenzentail Reviewers
Dr. Kęstutis Bartkevičius, Kauno IX forto muziejus
Doc. dr. Simonas St relcovas,Šiaulių universitetas

PALANGOS ŽYDAI
Išnykusi miesto b en d ru o menės dalis

Sudarytojasl Compiler THE JEWS OF PALANGA

Palangos kurorto muziej us A Vanished Community
Palanga Resort Museum

Partneris l Partner
Klaipedos universiteto Baltijo s regiono
Istorijos ir archeologijos institutas
Klaipėda University Inst it ute
of Baltic Region History and Archaeology

Rėmėjas l Sponsor

"
Palangos miesto savivaldybe
PalangaTown Council

Leidinio bibliografineinformacijapateikiama
LietuvosnacionalinesMartyno Mažvydobibliotekos
Nac,onahne s bibhografijos duomenų banke (NBDB)

© Palangos kurorto muziejus, 2017

ISBN 9 78•609-40 4-256 -0
© SpaustuveDRUKA, 2017
 l Pratarmė l

Šis straipsnių rinkinys sudarytas mokslinių pranešimų, skaitytų 2017 m.

rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje įvykusioje mokslinėje konferencijoje Pa-
langos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis, pagrindu. Deja, tai buvo vienas
paskutinių Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Viktoro Liachovičiaus,
padėjusio suorganizuo ti šią konferenciją ir paskatinusio išleisti leidinį, projektų.
J. V. Liachovičiaus pradėtą rengti straipsnių rinkinį pabaigė jo bendradarbiai bei
kolegos iš akademinės bendruomenės, tokiu simboliniu gestu stengdamiesi prisi-
dėti prie iškilaus Palangos miesto istorijos entuziasto atminimo .
Įdėmus skaitytojas pastebės, kad pateikiamą knygą sudarančių straipsnių
temos yra labai įvairios ir iškelia skirtingus probleminius aspektus. Taip bandyta
pristatyti pastaruoju metu Lietuvoje skatinamus vietinius žydų bendruomenių
istorijos bei kultūrinio palikimo tyrimus. Būtina pabrėžti, kad Palangos žydų
bendruomenės istorijos tyrimai kol kas yra fragment iški ir stokoja gilesnio įdirbio.
Todėl šiuo leidiniu siekiama ne tik supažindinti skaitytoją su Palangos žydų ben-
druomenės istorinės kaitos savitumu, bet ir patikrinti istorinių tyrimų kontekste
žinomus, bet dar neišplėtotus probleminius aspektus.
Rinkinys pradedamas Klaipėdos universiteto profesoriaus, Baltijos regiono is-
torijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Vyganto Vareikio straips-
niu Uetuva ir žydai:sugyvenimasir atskirtisXIXa.-XXa.pirmojoje pusėje. Jame analizuoja-
mi istoriog rafijoje ne kartą paminėti, tačiau čia nauju rakursu aptariami klausimai. Prof.
V. Vareikio straipsnyje apžvelgiamos žydų tradicijų Lietuvoje ypatybės, verslai, atsklei-
džiami ekonominiai ryšiai tarp žydų ir kitų tautybių atstovų, aptariami jų tarpusavio san-
tykiai XIX a.- XXa. pirmojoje pusėje, parodomas lietuvių (žemaičių) požiūris i žydus.
6 l PA LAN GOS 2Y DAI . I š n y ku s i mi e s t o b e n dru o m e n ės d a l i s
Žydų sakralinio paveldo tyrinėtojų dr. Marijos Rupeikienės ir architekto
Antano Rupeikos straipsnyje Išnykęs paveldas: Palangossinagogų architektūra sie-
kiama ištirti Palangos sinagogų architektūrą ir nust atyti š ių pas tatų urbani stin ius
ryšius su kitais mieste stovėjusiais sakralin iais objektai s. Šio str aip snio autori ai tyrė
Palangos si nagogų arch itektūrą, atsižvelgd ami ne tik į XIX a. Lietuvoje paplitu sias
stilistines architektūrines tend encijas, bet ir į judaizmo religij os ypatumu s. M. ir
A. Rupeikų tekste, remianti s archyviniais šaltini ais, istoriografiniais duomenimis bei
ikonografine medžiaga, nustatytos išnyku sių Palangos s inagogų stovėjimo vietos,
išanalizuotos jų formos . Šiame straipsnyje ieškota Palangos sinagogų analogų ne
tik kituo se Lietuvos, bet ir Latvijo s miestuose .
Latvijos karo muziejau s isto riko dr. Krišso Kapenieko straipsnyje 1918-
1921 metais Latvijos istorijos šaltiniuose aptinkamos gyventojų nuostatos Palangos
kraštopriklausomybės klausimu:ką atskleidžia žydų bendruomenės požiūris, remian -
tis archyvine medžiaga, atskleista Palangos žydų bendruomenės nuostatų kait a
1919- 1921 m. K. Kapenieko tyrime parodoma , kad Palangos žydų bendruomen ė
reikšmingai prisidėjo prie miestelio bei krašto ūkin ės sanklod os. Taip pat pabrėžia­
ma, kad Palangos krašto žydų bendruomenės demogra fin ės ypatybės bei soc ialin ė
situacija lėmė savitą politinių aktualijų, tokių kaip Palangos krašto (va lsčiaus) pri -
klausomybės klausimas, vertinimą.
Vilniaus universiteto doc. dr. Sauliaus Kaubrio tyrim e lydų jaunosios kartos
ugdymo institucijos Kretingosapskrityje (1918- 1940 m.): fragmentuoto pasakojimo
eskizaianalizuojamos tarpukario laikotarpiu Kretingo s apskrityje , kuriai priklausė
ir Palangos miestas bei valsčius, išsikristalizavusios žydų jauno sio s kartos ugdy -
mo tendencijos. Atskleidžiamo s aplinkybės, kuriomis jo s formavosi , ir išryškinami
prieštaravimai. S. Kaubrys, remdamasis istoriografine medžiaga bei dar neskelbtais
archyviniais šaltiniais, savo straips nyje išanalizavo Kretingos apskrityje tarpuk ario
metais įvykusius žydų mokyklų tinkl o pokyčius .
Na ujų faktų nestokojam a ir Lietuvos istorijos instituto mok slo darbuotojos
dr. Eglės Bendikaitės straip snyje Broliai Bruckai:kelyje nuo Palangos iki Pažadėtosios
žemės. Brolių Jehudo Leibos (Juliaus) ir Dovo Bero (Boriso) Bruckų gyvenimo kelia s
prasidėjo Palangoje. Jis vedė per Lietuvą, Rusiją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, JAV
bei Izraelį. E. Bendikaitė šiuo tyrimu siekia grąžinti brolių Bruckų vardus į minėtų
šalių, pirmiau sia Lietuvos, visuomenės kolektyvinę atmintį. Todėl straip snyje ban -
l 7
doma kuo tik sliau rekonstru oti jų gyvenimo faktus, vilianti s, kad tai paskatins imtis
išsamesnių tyrimų, kurie įgalins įvertinti Bruckų indėlį į Rytų Europ os žydų idėjų
raid ą bei istoriją .
Jungtinės Klaipėdos universiteto Baltijo s regiono istorijos ir archeo logijos
institut o bei Vytauto Didž iojo universiteto doktorantūros programos doktoranto ,
minėto institut o jaun esniojo mokslo darbuotojo Justo Sto nčia u s straipsnyje Pa-
langos žydų verslai tarpukario laikotarpiu atskleidžiama, kuo žydų bend ruomenė
reikšminga Palangos miesto ū kinei sanklod ai. Iš es mės tik d ėl žydų bendruomenės
tarpukario laikotarpiu Palangoje buvo išplėtotos prekybos srity s ir nuo šiandi eni-
nės Palang os neatsiejama s kurort o verslo sektoriu s. Žydų verslininkų iniciatyva Pa-
langa tapo pagri ndiniu gintaro pramonės centru Lietu voje, kurio gaminiai buvo
plačiai žinom i užsienyje. Deja, Palangos žydų bendruomenės ekonominę veiklą
neretai trikdyda vo ne tik konku rencijos, bet ir antisemitinių nuotaikų inspiruot os
įtampos. J. Sto nčiu s stengėsi atskleist i šiuos aspektus, interpretuodamas ist orio-
gra fiją, taip pat remdamasis gausiais archyvi niais bei periodinės spaudos šaltiniai s.
K l a ipėdos univ ersiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos in stitu to
mokslo darbuotoj o dr. Hektoro Vitkau s straip snyje Galutinis sprendimasPalango-
je 1941 m. birželio- spalio mėn. tiri amas ne Holokausto nusikaltimų Lietuvos pro-
vincijoje atvejis. H. Vitkus savo straipsnyje taip pat ste n gėsi atskleisti žydų ma s inių
žudynių Lietuvo s vakarinėse srity se kilmę paaiškinančius politin ius bei socialinius
veiksnius ir patik slinti Holokaustu Palangoje susiju sius fakt iniu s duomenis . 194 1m.
birželio 27 d. dalis Palangos žydų bendruomenės tapo viena pirmųjų priefrontės
teritorijos „valymo operacijų''. organizuotų nacių represinių struktūrų, aukų, o liku -
sioj i mi esto ir valsč iaus žydų bendru omenės dalis nužudyta, įgyvendinant Galutinį
sprendimą Lietuvos provincijoje.
Tikimės, kad skait ytoj ams pat eiki amas straipsnių rinkiny s padės pasistū­
mėti į priekį, tyrinėjant Palangos žydų bendruomenės i storiją.
Dr. Hektor as VITKUS
 l Turinys l

PRATA R MĖ / 5 PREA M BLE J 153

SU MM A RIES / 157
Vygantas VAREIKIS. Lietuva ir žydai: sugyvenima s Vygantas VAREIKIS. Lithuania and Jews: Coexisten ce and Exclusion in
ir atskirti s XIX-XX a. pirmojoj e pusėje / 11 the 19 1h and First Haff of the 20 1h Centu ries l 158

Marija RUPEIKIENĖ, Antanas RUPEIKA. Išnykęs kultūros pavelda s: Marija RUPEIKI ENĖ, Antanas RUPEIKA. The Vanished Culturaf Heritage:
Palango s sinagogų architektūra / 29 Architeclure of Palanga Synagogues l 163

Krišs KAPENIEKS.1918-192 1 metai s Latvij os isto rijo s šaltiniuo se Krišs KAPENIEKS. The Attitudes of the Populace Towards the lssue of Sovereignty
aptinkamos gyventojų nuostatos Palangos krašt o Over Palanga Region in 1918-1921 in the Latvian
priklausomybės klausimu: ką atsk leidžia žydų Historicaf Records: What Can Be Learned About the Viewpoint
bendruomenės požiūris / 63 of the Jewish Community l 169

Sauliu s KAUBRYS. Žydų jaunosios karto s ugdymo in st itucijo s
Kreti ngos apskrityje (1918 - 1940 m.):
fragme ntuoto pasakojimo eskizai / 77
Eglė BENDIKAITĖ. Broliai Bruckai: kelyj e nuo Palango s
iki Pažadėtosios žemės l 95
Saulius KAUBRYS. Sketches of fnsti tu t ion alized Education
of the Jewish Youth in Kretinga County in 1918 - 1940 17 3
Eglė BENDIKAITĖ. The Brother s Bruck: on t he Road from Palanga
to th e Prom ised Land l 174
Justa s STONČIUS. The Jewish Businesses in Palanga

Justas STONČIUS. Palangos žydų verslai t arpukario laik ot arpiu l 113 in t he lnterw ar Period l 180

HektorasVITKUS.Galutinis sprendi ma s Palangoj e Hektoras VITKUS. The Finai Solution in Palanga

1941 m. birželio - spalio mėn. l
129
from June t hrou g h October , 1941 l 185
Or. Vygantas VAR EIKIS

Klaipėdos universitetoprofesor,us,

KlaipedosuniversitetoBaltiJOS
regiono istoriJOS
ir archeologijosmsr,ruro vyriausiasismokslo darbuotojas

Lietuva ir žydai:
sugyvenimas ir atskirtis
XIX-XX a. pirmojoje pusėje

Įvadas
Žydų istorija ir jų santyk iai su nežyda is prasidejo , šiai t autai atsikėlus i
Lietuvą XIV amžiuje , ir pasibaigė Antrojo pasauli nio met ais, kai žydų bend ruo me -
nė Lietuvoje , kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, buvo bev eik v isiškai sunaik inta .
Šimtmečiais Lietuvoje žydai gyveno uždarose bendruomen ėse. Ten j ie netrukdom i
galėjo išlaikyti savo tapatybę ir atlikti religinius ritualus , mažai nutolusius nuo tų
laikų, kai Jeruzalės šventyk la buvo sugriauta. Šiame straipsnyje apžvelgiamos žydų
trad icijų Lietuvoje ypatybės, verslai, ekonominiai ryšiai tarp žydų ir nežydų, lietuvių
(žemaičių) požiū ris i žydus, parodomi jų tarpusavio santyk iai XIX amžiuj e- XX am -
žiaus pirmoje pusėje.

Ekonominė žydų veikla LietuvojeXIX amžiuje

Abiejų Tautų Respublikos laikais žydai valdė beve ik visų Lietuvos ir žemai -
t ijos miestel ių ū kinę struktūrą: jie buvo nuomoto j ai, amatininka i, smulkieji prekiau-
toJai (kromelininkai , kromininka1), važnyčiotojai, smuklin inkai, taig i atliko ekonomiš -
kai būtino tarpininko tarp dvaro, miestelio ir kaimo gyventojų vaidmenį. Jie pirmieji
Lietu voje pradėjo megzti kapitalistini us santykius prekybos ir finansų sferose. Lie-
12 J PALANGOS 2YDAI. I š nyku si miesto bendruomen ės da l is Dr . Vygantas VAREIKIS 13

tuvos žydų, litvakų, vertybės bei gyvenimo būda s smarki ai skyrės i nuo aplink j uos žydų galimybes palū ki n i nkauti ir skolint i pin igus nežydams. Rusijos impe rijoje to-
gyvenančių krikščionių, daugiausia besiverčiančių žemės ūkio veikla'. kių savitų apribojimų nebuv o. Žydai neturėjo jo kios priežasties neskolint i pin igų už

Žydų padėtis Lietuvoje pasikeitė, padalijus Abiejų Tautų Respubliką. procentu s nežydam s, nes pro centa i yra tik ženklas, rodan tis, kad pin i gų d aug ėja.
Tada Rusijosvalstybė griežtais įstatymais pradėjo reguliuoti žydų bendruomen ės Tuo labiau kad Tara draudė skolinti pinigus už proc entus saviškiams. Žyda i skolin -
gyvenimą. 1794 metais Jekaterinos II įsaku žydams buvo uždrau sta išsikelti iš savo davo pinigus vieni kitiems iš pasigai lėjimo arba norėdami padėti saviesiems - ši
gyvenamųjų vietų į Rusijos vidines gubernijas. Taip buvo suformuota „sės lumo trad icija buvo labai iš plėtota tarp žydų. Krikščionybė smerkė t i ngumą ir skatino
riba" (4epra espeikKoCioceAnocn1), į kurią pateko lietuvi škos gubernijos. 1804 m. imti s ekonominės veiklos (Mt 25, 74-30), bet neskatino kaupt i tu rt o. O judaizmo
Rusijoje buvo paskelbti pirmiej i susisteminti žydų nuostatai (Žydų statutas). Caro poži ūr i u, svarbiausi yra du su tu rtu susiję klausimai :,,Ar j is buvo gautas te i sėta i? " ir
valdžia žiūrėjo į žydus kaip į „visuomenei kenksmingus asmenis" ir siekė nustatyt i ,,Ar jis buvo panaudot as teisingai?" Pasakkrikščionių, laikas, kuris teikia procentus ,

jiems administracinę kontrolę. Dėl to carizme buvo apribotos žydų pilietinės tei sės. nėra žmogaus nuosavybė, todėl negalima jo pardavinėt i ir iš jo pelny t is. Nede ra
imti palūkanų, nes tai leidžia uždirbti nedi rbant. Todėl Bažnyčia daž nai žydus kal-
Reikalauta, kad žydai išsikeltų iš kaimų (šie reikalavimai dažnai nebūdavo vykdo -
mi), jiems ten uždrausta verstis ekonomine veikla, samdyti krikščionis žemės ūkio
tindavo lupikavim u. Žydai Lietuvoje buvo palūki n in kai, nuomotojai , smukli ni nkai,

darbininkus. Nuo 1841 m. žydams vakarinėse Rusijos imperijos gubernijose buvo prekiaut ojai - kitaip tariant , būtinieji ekonomin iai tarp ininkai. Jų naudą pastebė ­
jo net žemaičių vyskupas Mot iejus Valančius. XIX amžiuj e beveik v isuose Lietuvos
uždraustane tik pirkti dvarus, bet ir juos nuomoti, taip gaunant pajamų iš nuomos .
miestuo se bei miesteliuose prekyba , ypač smulkioji, ir amatai buvo sutelkti žydų
XIX amžiuje Rusijos valstybė, sudarydama palankesnes galimybes plėtoti
rankose. Tokią padėtį paskatino ne tik Ab iejų Tautų Respublika ir Rusij os imperijos
stam bųjį verslą, menkai rūpinosi smulkiuoju verslu, kuris taip pat yra svarbi kapita -
į statyma i bei vidaus pol itika , ribojusi ki tokią žydų ekonom i nę vei klą, bet ir pa čių
listinės sistemos dalis. Mažos verslo įmonės ir smulkusis verslas ypač svarbus tada,
žydų polinkis prekiauti bei tarpininkauti. XIX amžiuje dažna i būdavo pabrėži amas
kai technologijos yra dar naujos ir neišplitusios, kai rinka plečia s i. Tačiau Lietuvos gu-
žydų „ tingumas " ir menkas gebėjimas ūkininkauti. Tokio s nuostatos atsispindi ta u-
bernijose, išryškėjus smulkiojo ir stambiojo verslo sąlygų skirtumams , stambiosios
tosakoje, antai lietuvių pata rlės skelbia: ,,Žyda s nearė ir nears'; ,,Reti kaip žydo mie -
pramonės vystymasis, tiesiogiai priklausantis nuo valstybinių užsakymų, beveik
žiai", ,,Išsilakstė kaip žydo bitės 2 ." Šiuo „tingumu " buvo aiškinama , kodėl Lietuvoje
neskatino smulkiojo verslo plėtros. Bendras Lietuvo s pramonės lygis iki paskutinio
nerasime žydų žemdirbių, dėl ko dauguma jų yra susitelkę finansinėje, p rekybinėje
XIXa. dešimtmečio, palyginti su išsivysč iusiomis Europos šalimis, buvo menkas, nes ir amatų sferose. ši įsitikinimą patv irtindavo gyvenimo realybė, mat visos valdž ios
Vakarų Europą siaubė ekonominės krizės ir eksport ~s priklausė nuo Vakarų rinkų. pastangos įkurdinti žydus „ant žemės", paverst i juos žemdirbiais Lietuvo je konfi s-
Krizės ir diskriminacinės caro valdžios priemonės vertė skursti gausias žydų šeimas. kuotuose dvaruose į kurtose „ko lonijose " arba Rusijo s pietinėse guberni j ose pa-
Skurdus buvo jų pajamų šaltinis, skurdo ir patys smulkiąja gamyba arba prekyba prastai baigdavosi ne sė kme : išvykusieji grįždavo atgal , o žydų naujakur iai netrukus
besiverčiantys žydai. Lietuvos bei Lenkijos valstybės įstatymai gerokai apribojo išnuomodavo gautąsias žemes krikšč ion i ms ir imdavosi įprasti nės ve iklos 3 •
Kaip intensyv iai žydai bendravo su nežydais, priklausė nuo miest o, kur ia-
Dalis šiame straipsnyje išdėstytų jivalgų ir teiginių buvo pateikti kituose autoriaus kū rl· me jie gyveno. Didesniuose miestuos e, kuri uose gyvendavo daug iau žydų, j ie su-
niuose: V. Vareikis,Tarp Valančiaus Ir Kudir kos: ž ydų ir lietuvių santykia i katal iki l kos kult ūros
kontekste, Lietuvos Katalikų bažnyčia ir žydai, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metro!· darė uždaresnį bendruomenės ratą, taip pat pala i kė ribotus ekonominius ryšius su
tis, 1999, t . XIV, p. 79- 9 5; V. Vareikis, Tolerancija ir at skyrimas: 2emalčių vyskup as Motieju s
Valančius, Lietuvos Katalikų bažnyčia ir žydai, Lietuvių katalik,1moks/aakademijas metraWs,
2002, t. XX, p. 91- 102.V.Vareikis, L.Truska, Holokaustoprielaidos:antisemitizmas Lietuvoj e XIX 2 L. Ang llckle ne, Svet imas, bet neb logai pažįstamas (2ydo jvaizd is l i e tuvių liaud ies ku ltūroje),
antroj,puse- 1941m. birželis,Vilnius, 2004, p. 21- 65; V. Varelkis,. Ne tu 1lla ikai šakni , bet šakn is Darbatirdienos , 2003, t. 34, p. 16.
tave' : katali kų ir iydų santyki ų klausimu, Lietuvos kataltkų mokslo akadem/Josmetra!tis, 200 4, 3 Z. Medilau sklenė. Atkarus, bet b (1t inas: žydai ir baj or iškoji Lietuv os visuomenė (XIX a. vi -
t. XXIV, p. , 53-1 76; V. Varei kis, Jewish- Catholic coexistence in lithuan, a du rin g th e, 9t h cen · du rys), lydų klausimas LietuvojeXIXa. viduryj e, Viln iu s, wo4, p. 96.
tury, Journaloi EuropeanBapttsrsrudies,2005, vol. 5, Nr. 3, p. 24- 4 1.V.
14 l PALANGOS 2YDAI . I š nyk us, mie s to b e ndru o m e n es dal, s
Dr . Vyga nta s VAREIKIS 15

nežydais. O Lietuv os ir Lema itij os kaimuo se bei mi esteliu ose - štetluo se žydai buvo darni kultūri ška i jai svetimi ir ats is kyrę nuo vis uomenės ritu alizuotomi s reli ginėmis
pri versti ekonomiškai bendrauti su dvarininkai s ir kaimo gyv entojai s. apeigomis, kaip pastebi M. Biržiška, suaugo su kraštu ir ilgain iui tapo „savi"6•
Ly dai aktyviai vertėsi užsienio prekyba. Jie tarpininkavo , XIX a. pabaigoje Lietuvi ų autoriai, rašydami apie lietuvių ir žydų santykiu s, pažymėdavo,
iš Kauno gubernijos eksportuoja nt mi š ką, grūdu s, degti n ę, druską, drabužiu s ir kad dvi tauto s š imtmečia is gyveno viena šalia kitos kaip dvi uždaros bendruome -
baka l ėjos prekes. Pagrindinę Suva lkų gubernijo s ekspo rto dali s u da rė grūdai. nės, beveik nepalaikydamos gilesnių tarpusavio ryš ių, išskyrus ekonominiu s • Bet
7

Didžiąją jų dalį urmu supirkd avo žydai pirkliai , ketindami perparduoti juos žydai pad ėdavo lietu viams kaimieči ams parašyti prašymus valdžiai, užpildydavo
Ka ra liaučiuje. Jie b ū d avo tarp inink ai eksport uoja nt mišką, arklius , nei š dirbtą odą, dokumentu s, paaiškindavo įstatymus ar caro valdžios pot varkius. Draugiškus san-
šeriu s, lašiniu s•. Lydai, kaip pagrindiniai tarpi ninkai , dalyvaudavo arklių mugėse, tykiu s lėmė ne tik žydų noras gauti naudos, kaip galėtų at rodyti iš pirmo žvilgsnio,
jo se dideliai s kiekiais su pirkin ėjo geriausius arklius, kad parduotų juos užsienyje. bet ir ilgametė kaimynystė. Formuojantis modern iajam kapitalizmui , tok ia veikla
Iš Kauno ir Vilniaus g ubernijų per Virbalio muitinę arkliai būd avo išvežami i Prūsiją. neatrodė nesąžininga, tačiau joje neišvengiamai pasitaikydavo apgaulės ir sukčia­
Kaip mini šaltiniai , Plung ės žydų specializacija buvo pardavinėti arklius Anglijoje s. vimo atvejų ti ek tarp žydų, tiek tarp kitų tautybių atstovų. Lydai, būdami labiau
Lietuviškoje Vilniaus gubernijos dalyj e s tambesnių arklių mu g ių nebuvo, o Kauno patyrę, spręsdami prekybinius reikalus, palaikydami plačius ryšius su žydų ben-
gubernijoje XIX amžiuje jų būdavo rengiamos net ket uri os: Raseiniuo se, Ke lmėj e, druomenėmis visoje Europoje, buvo ekono miškai aktyvesni, tad dažnai nukonku -
Kražiuose ir Laga rėje. Šiose vietovėse telkėsi didelės žydų bendruomenės. XIX am - ruodavo vietos gyventojus.
žiuje lietu viškose gubernijose , kaip ir Vakarų Europoj e, mie stai buvo pagrindiniai Tradi ci n ėje agrokultūrinėje visuomenėje tik žemdirbystė buvo gerbiama.
prekybinio aktyvumo centrai, o miestelių turguo se daugiausia vyko smulki žyd ų O finansinė veikla ir prekyba ne tik kad nebuvo traktuoja ma kaip garbingas darbas,
kontroliuoj ama prekyba. Lietuvoje metinės iždo pajamos nuo prekybo s apyvartos bet apskritai nebuvo laikoma darbu. Kaip pažymėjo žemaičių buitį fiksavęs etno-
miestelių tur guose nebuvo didel ės. Tai rodo, kad tokie prek iautojai vos galėjo galą grafas Ignas Končius, garbingą darbą tokia bendruomenė suprato kaip produktyvų
su galu sudurti. Be to, ir Rusijos valstybės politika nuolat koregavo žydų pragyveni - gamintojo darbą8 • Tokiomi s kategorijomi s mąstančioje visuomenėje žodis „žydas"
mo lygį bei ekonominių sa ntykių su nežydais intensyvumą : stumiant žydu s iš kai- dažnai atrodydavo kaip lupikautoj o sinonimas. Istor ikas Simonas Daukantas žydus
mų į miesteliu s, buvo ribojami jų ryšiai su lietuvių valstiečiais. vadino „ piktąja liga", kuri apgaudinėja lietuvius, neva patys „nieko nedirbdami".
XIX a. lietuvių valstiečius ginančios publi cistikos taikiniu dažnai tapdavo stereoti-

žmonės ir žydai : tarpusavio santykiai pizuot as žydas palūkininkas, besipelnantis iš va l stiečių, žydas smuklininkas ar žy-
das prekiautoja s. Ši kritik a kartais įga udavo antisemitinės išraiškos formų9• Dar ir
Gyvenimas štetl e reiškė saviizoliaciją ir neleido žyd ų bendruom enei už-
šiandien iš sam būvį su žydais tarpukario Lietuvoje menančių miestelių gyventojų
megzti artimesnių santykių su kaimynai s krikščionimis. Lydų ir lietuvių žemdirbių
galim a išgirsti pasakojimų apie turting as, nors „ n edirbančias" žydų šeimas.
gyvenimo būdas XIX amžiuje vis dar buvo menkai pakitęs nuo Vytauto Didžiojo lai-
Galima tvirtinti, kad XIX a. 2emaitijoje egzistavo nebyli priešprieša tarp
kų. XIX amžiuje žydai, palaikydami ekonominius ryšius su dvaru, iš esmės liko sveti-
žmogaus (žemaičio ūkininko) ir žydo. 2emaičių vyskupas Motieju s Valančius
mi ir dvarininkam s, ir lenki škai dvaro kultūrai, be to, buvo atitolę nuo lietuvių kaimo
„Paaugusių žmonių knygelėje" žydus, čigon us, ,,vengrus", meškininkus 10 priskyrė
gyventojų. Tad žydai, būdami Lietuv os kraštovaizdžio dali s, realiai gyveno a ts kirą

gyvenimą štetluo se. Kita vertu s, žydai, egzistuod ami krikščioniškoje aplinkoje, bū - 6 M. Biržiška, lie tuv,11tautos keltos.Į ,w ujqJj gyvenimą, t. 1, LosAngeles, 19 52, p. 34.
7 Ten pat, p. 64- 85 .
8 l. Kon člus, 2emo,tio foekos, Vilnius, 1996 , p. 66.
9 V. Vareikis, L.Truska, Holokousto pr,e/oidos.. ., p. 37-38.
4 A. Ambrulevičiūte, Prekybos roidos bruožai Lietuvoje 186 1- 19 14. Magistro darb as, Vilnius, ·10 Meškininkais buvo vadinami žmonės, kurie po kaimus ved žiodavo prijaukintas meškas,
200 4 , p. 34 . rengdami vaidini mus, taip bandydami gauti materialinės naudos iš kaimo gyventoj ų.
Tenpat, p. 38 .
16 J PA LANGO S 2YDAI . I š nyku s , mi es t o bendruo m enės dalis
Dr . Vyg a nta s VA R E I KI S 17

neigiamam moralinio elgesio poliui: žydai minta iš žmonių apgaulės, falsifikuoja virė, jis ėmė melstis, - ir kinknoja prieš langą, ir pusbal siu bl iurba, ir vynioja ranką, vieną
prekes , užsiiminėja kontrabanda, lupikauja , vagia , šnipinėja caro valdžiai , kankina rankovę i šsinėręs, su siaura, ilga juoda od ine juostel e, ir sega ragą į kaktą, ir vis bliur ba.
gyvulius (turimas galvoje ritualinis gyvulių skerdim as), čigona i yra arkliavagiai ir ap - Mama sako:,,Ar tu to ks dievobaimingas? Kažin ar tavo Dievas tos maldo s reikalauja? Ir
gavikai, o.vengrai " pardavinėja neveiksmingus vaistus etc. 11• 2mogus (t. y. žemaitis kažin ar yra tas tavo Dievas?" - ,,Ui, aš turiu laiko, kol bulvės išvirs. Jei Dievas yra, jis man
ūkininkas) suvoktas kaip atstovavęs gerosioms moralinėms savybėms, o žydas daž- atlygins už maldą, jei nėra - aš nieko nenustoju ':- atsakė kromin inkas:' 16
nai būdavo siejamas su tamsiosiomis j ėgom is.
Tad XIX amžiaus Lietuvos mies telių ir kaimų so ciokultūrinę aplinką bei
Mitologinės sakmės ir pasakojimai veikė realų kasdienį žmonių gyvenimą, ekonominį gyvenimą formavo žydų ir valstiečių koegz istencija bei ryšiai. 2ydai
formavo žemaičių požiūrį i žydus (tarnauti pas žydą, būti žydberniu laikyta negarbe ). atliko tą ekono mi škai būtiną tarp inink o tarp dvaro , m iestelio ir kaimo gyv ento -
Etnografas Liudvikas Adomas Jucevičius, tyrinėdamas 2ematijos regiono jų vaidmenį. Jų teigiamą poveiki prekybai, nors ir nenor iai, pa stebėjo ir vys kupa s
buitį, pastebėjo: ,,2ema ičiai yra labai prisirišę prie gimtosios vietos, kad žemaičiui M otiej us Valančius: ,,2ydai yra tu rtingi pirk liai, jie , tiesą pasak ius, nauding i ir kraštui
atsiskirti per keliasdešimt mylių nuo namų yra tas pats, kaip išvažiuoti i pasau lio reikalingi, nes, mūsų ponams nenorint , o žmonėms nesugebant versties , be žydų
galą, i atšiaurio ledynus , iš kur retas kas besugrįžta. Tad nenuo stabu , kad jie mirtinai nebūtų kam pirkti mūsų linų su javais, nep erkant negautume p in igų, o jeigu ne
nekenčia kito kra što ir kito tikėjimo žmonių. Kito tikėjimo žmogui nie kad prie vieno žydų krautuvės, neturėtumėme kame pirkti reika l i ng ų mums daiktų." 17

2
stalo su savimi valgyti neleis :" Lietuvo s preky bin i nkų etninę sud ėtį nurodo Liudvikas Jucevi č iu s, apra -

2ydo, kaip nė vieno kito svetimtaučio, tautybė Lietuvoje apibūdinta daugybe šydama s XIX a. pirmosios pusės Šiluvos miestelio mugę: ,,...gan erdvią aikštę uži -

deminutyvų, kuriems, atsižvelgiant į situaciją, kartais suteikiama mažybinė, o kartais ma paprastai pirkliai ru sai iš Rygos, Maskvos, Kijevo, o ka i kada net iš Odesos. Jie
atveža stiklo , porceliano, ka il ių, žvakių ir visokių kitoki ų prekių, kuriomis verčiasi
niekinama prasmė. ,,Lietuvių kalbos žodyne" žydas įvardijamas daugiau kaip 20 žodžių:
,,žydelaitis", ,,žydelčius", ,,žydalėkas", ,,žydelynas';,,žydpalaikis'; ,,žyddžiūkis" ir t. t. 13 . Aišku, prekyboje rusų važinėjantys pirk li ai. Armėnai atvažiuoja su šilkais ir kt. Lie tuvi škų
gubernijų pirkliai - ,,Kameckis iš Raseinių ir Mintaujos pirk liai - įsitaisė tarp kelių
kad užpykęs žemaitis, aukštaitis ar dzūkas žydus vadino paniekinamais žodžiais „pa rka':
dešimčių prastų krautuvėlių it didžiu li us perlus ga lanterijos krautuve s< ...>. Vilni e-
„žydparkis'; ,,žydpalaikis'; bet pats žodis „žydas" reiškė tautinį vardą, neturėjusi nieko
č iai prekiavo visokiu šlamštu . Bet daug iau sia buvo žydų eina ilga eilė parduotuvių,
bendro su rusiškuoju „žid" ar net su lenkiškuoju „žyd'; paprastai švelniau vadinamu ,,iz-
kuriuose paprastai mieli mūsų žydeliai , nešva rū s, rėksmingi, o visada į kyrūs, tur i su-
raelitu" ar kaip nors kitaip, o jau „žydelis" nurodė prieteliui būdingą, kaimynišką nuosta -
sikūrę savo veiklo s sceną. Toliau - vėl žydų parduotuvės, o dar toliau ... ir dar toliau
tą, šiltesnį jausmą, - rašė M. Biržiška1• . Lietuvių patarlėse atkreipiamas dėmesys į žydo
žydai su prekėmis." 18

pamaldumą, kuriuo lietuviai dažnai stebėdavosi t. Džiaugiasi lyg žydas, šabo su laukęs"),
2ydų prekybininkų apsukrumas ir sugebėj imas pre kiauti galėjo kelti
darbštumą t,2ydas ir arklys šventos dienos nežino ',, vieningumą t.Pas žydus vienybė
kaimyninių tautų pavydą, skatinantį vertinti per š imtmečius susifor mavusius
kaip pas bičių") ir apsukrumą (,,2ydas paperka ir kleboną, ir Smetoną")15. Racionalus
prekybinius gabumus kaip klastą ir sukčiavimą, apgaudinėjant krikšč ionis. Toros ir
mąstymas, kurį formavo ilgametės Torosir Talmudostudijos chederyjeir beit midraše,
Talmudo nuostatai, reg lamentuodami judėj ų t arp usavi o santyki us, nedraud ė žydų
taip pat formavo Lietuvos žydų būdo bruožus. 2emaitijos kultūrinį kraštovaizdi fiksavęs
pr ekyb ininkui pelnyti s iš nežydo. 2ydai, kai p ir bet kurie kiti prekyb ini nk ai, kartais
l. Končius aprašė žydo kromininkonakvynę tėvų namuose:,,Rytmetį, kolei žydo bulvės
peln ėsi nešvar iais metodais. Tačiau lietu vi q tautinėje pub lic istikoje dažnai būdavo

11 V. Vareikis.TarpValančiaus ir Kudirkos.. .• p. 79 - 9 5. 16 l. Končius, t ema,Oošnekos.... p. 69.

12 L. A. Jucevičius, Rašral,Vilnius, 1959, p. 444 , 17 V. Vareikis, ToleranciJa,r atskyrimas: 2emaičiLt vyskupas Mot ieju s Valančiu s, Lietuvos Katalikq
13 L.Anglicklenė, Svetimas, bet neblogai pažjstamas..., p. 225. bažnyčia Ir žydai, Llewvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2002 , t. XX, p. 96.
14 M. B1ržiška, Lietuvių rautas kelias.Į naująfi gyvenimą, t. 2, Los Angeles, 1953, p. 38. 18 L. A. Jucevit1us, Raštai..., p. 371 - 37 2.
15 L. Anglickiene,Svetimas,bet neblogai pažjstamas...• p. 225 .
18 l PALANGO S 2YOAI . I š nyku s, mie st o b e n d ru ome n ės dali s
Dr . Vygant as VAREIKI S 19

kaimu ose, s up i rkinėda mi ūki n in k ų prekes. Produ kt us iš n eš ioja n č iu s žyd us kaim o

žmo n ės vadind avo kromelninkais arba kromini nkais. An ot Igno Ko nčiau s, gyve no
ji e varg ingai, o žemaičiai jų gailėjosi:,,:2ydai vežiodavo prekes ir po kaimu s - adatas,
skepetaites. Vežiodavo silkes (šitie s upi rkin ėdavo šeriu s, kaul us, ge lžgali us). Tie pės­
tieji kromininkai buvo labai vargingi. žm onės j ų gail ėjosi. Ir keisdavo adat as, skare-
les, špilkas, sagas, kiaušinius, veršio odas ir t. t:''9
XIX antroj oje pu sėj e tokia išnešioj amosios prekybo s forma ė mė nykt i.
Apie tai galim e spręsti iš M. Katk aus liet uviško kaimo gyv enimo ap rašymo: ,,Žydas
krom inin kas dabar eina ne į ū kin in kų g ryčias, bet į g ryčiukes, žinodamas, kad tu o
laiku čia yra ir pini gų, ir reika lin gų prek ių. Praverskime kelis br uožus šios pa d e rm ės
smulk aus pirklio , š un ų lodint oj o kaimo gyven t oj ams gerai pažįstamo kro m ini nko.
Šiandi en krominink ai po kaimu s nevaikščioja. Ką beėję pėsti, j ie važioj a važi uot i ir
ne t iek šį tą
parduoda, kiek perka, b ū tent: odas, kailiu s, ašutu s, pa ukščius, kiauši-
nius, skudurus ir visokias nuliekamas smul kmenas."20Išnešiot oj as palaipsniui tapo
s upirkėju, s u pe rkančiu žemės ū kio produktu s iš lietu vi ų ū kin i nkų.
Raseinių turg us. Šaltin is: Bilder at1s Litat1en. lm At1ftrage des Chefs t1ndt1nter Mitarbeit zahlrei-
cher Herrender Det1tschen Verwallll ng Litat1enbearbeitet van R. Sch/ichring, Stabsarzr t1nd XIX amžiuje Lietuvoj e kome rcializavus žemės ūkį augo gyven tojų mo ku-
Medizinolreferent, Hr sg . L.Osm ann, Kowno, 1916, S.84. mas, tad buvo pra d ėta steigti vis daugiau kasdien vei k ia n čių prekybos p un ktų -
krautuvių. Daugelis žydų gyveno miestu ose ir miesteli uose, tod ė l natūra lu , kad ji e
keliami ne ekonominiai , o tautiniai socialinio konflikt o aspektai, formuojant api- tapo pagrindini ais šių krautuv i ų savinin kais. Maždaug 1888 metais g rafas Myko -
bendrintą stereotipizu otą žydo įvaizdį. XIX amžiaus pabaigoj e kilęs socialinis eko- las Ogin skis Plungėj e įsteig ė „ sveč ių namus·: skirtu s vi et i n i ų žyd ų - kra ut u v in i nkų
nominis konflikta s ir j o išprovokuota įtampa formavo šali š ką socialinę laik yseną, prekybos reikmėms patenkint i. Šiame pastate buvo 35 smulkios krautuvės ir viena
susijusią su ankstesniais prietarais ir įvai zdžiais. Tautinio atgimimo ve ikėjai skatino did el ė pirkli o Fišelio Plungenio pa rduo tuvė, kurioje prek iauta pramoninia is gami -
sutelkti ekonomi nius išteklius lietuvių rankose (,,imt is prekybo s ir amatų"), o„ sveti - niais21.XIX amžiaus pabaigoje, anot pap litu sio posakio j idiš kal ba, žydų kra utu vė li ų

mieji" (žydai) buvo vertinami kaip turint ys mažesnes teises veikti Lietu vos ekon o- buvo tie k, kiek žva i gždeli ų danguje. Ignas Ko nči u s vaizdžiai apra šė varg ingas žydų
minėje srityje. parduotu ves Žemaitij oj e: ,,Šaltos žiemą žydų krautuvėlės, nešildomos. Durys kaip
ir neužsidaro. Ke nč ia žydelka, kemba rankos. Ir s ilkių bač ka užšalusi. Paprastai per
Šalia smuklių, verta paminėti ir savitą, beveik vien žydams būdingą
did eliu s speigu s turėd avo a n g l ių pu od e lį rankoms pašildyt i, karta is po kėd e paki-
verslą - išnešiojomąją prekybą. Tokia prekyba atsirado ir išplito kaimo vietovėse,
šus - ir pa čia i kiek apšilt i:'22
nes buvo retas miestelių, turinčių teisę rengti turgu s, tinkl as. Miestelių turgūs
buvo pagrindinės vietos, kur kaimo gyventoj ai galėdavo apsipirkti ir realizuoti
pagam intą produkciją. XIX a. pirmoj oje pusėje Lietu vos miest eliuo se dažnai
būdavo rengiamos t ik dvi ar trys mugės per metu s, o did esni turgūs vykdavo
19 l. Končius, lemoič10 ~11ekos..., p. 6 3.
stambesniuose miesteliuose bei miestu ose. Tad valstiečiui buvo kur kas pat ogiau 20 M. Katkus,Balanosgodynė, Vilniu s, 1965, p. 226 .
laukti išnešiotoj o, pristatančio prekesį kaimą, ar supirkėjo, kurie dažnai lankyd avo si 21 A. AmbrulevičiOte, Svetimas, bet neblogai pažįstamas ..., p. 4 3 .
22 l. Končlus, lemmčio foekos ..., p. 7 0.
20 l PA L AN GOS 2YDA I . I š n y ku s , mi e s t o bendr u omen ės d a l is
21
Dr. V yga nta s V A RE IKIS

Žydai ir kiti lin ių g e bėjim ų. Izraelio rašytoj as Amosas Ozas, kurio šeima kilusi iš Rytų Europos,
Lietuvoj e že md irbystė buvo laikoma pagrindine, visuomene i reikalingia u- rašo: ,, 2yd ų šeimose nuo seno bu vo tiki ma, kad mo kslai - tai investic ija į ateitį, vie-
sia veikla, kuria yra paremt a krašto g erovė, be to, pa brėžta , kad šis da rbas patink a nin te lis dalykas, kurio niekas ir niekada negali atimti iš tavo va i kų, net jei, sergėk
Dievui. Savorankomis ir prakaitu { n ebū tin a i suprant ant ti esmukai } pelnoma du ona Dieve, pratrū ktų dar vie nas karas, dar viena revoliu cija, vėl p ra sidėtų persekioj imai
išti es buvo did žiausia ve rtybė. Visos kitos g a my bin ės veik los rū šys lik o šalia, bu vo ir net j ei ir vėl te kt ų emigruoti - diplo m ą galima paskub omis į si mesti į laga miną ar
laikomos a ntri n ėmi s 23 . Kitas gamybines veiklas Lietuv oj e pl ėtoj o žyda i. įs ik išti tarp dra buž i ų ir bėgti t en, kur žydam s leidžiama gyve nti . Kitos tautos ap ie
mus šitaip yra kalbėjusios: dipl omas - tai žyd ų religija. Ne turt ai ir ne auksas. Diplo -
,,2ydas buvo tarsi pajuoka ne ti ek dėl to, kad ji s barzdotas, nešioj a „ poter-
mas:'26
nyčią", savotiškai meldžiasi - vyn ioja ranką su odos dir žu, sega M ozės ragą į ka ktą,
Lietuvoj e žydai gyveno uždaruose šte tluose, kur net rukdom i g al ėj o išlai-
nesuprant amai kalba, tevalgo t ik iš savo ind ų, lyg ir plauna rank as pri eš valgyda-
mas, per daug j au savo tą šeštadie nį daboj a <...>, - rašė Ignas Kon čiu s . - Ne, vi sai kyti savo ta pa tybę ir re lig iją, beveik nen u to lu s ią nuo tų laikų, kai buvo sugr iaut a
Jeruza lės šventy kla. Pirm a, žydai, gyve ndami št etl e, patys save izoliavo. Tai nelei-
ne dėl to. 2ydas niekuomet žmogumi nevadinta s, nė apsiriku s į einantį nepasako-
do žyd ų bendr uo menei užmegzti a rti m es n i ų ryši ų su nežydais. Viena pa mati nių
ma - eina žmogus. Kai aiškiai neįži ū rima, tai gre i čiau žmogų pavadin s - bene žy-
žyd ų gyve nim o taisykli ų yra ta, kad žydams d raudžiama tu oktis su nežyda is. Ant ra,
das, bet niekuomet antraip. Ir vaikus griežtai įs pėja - koks ji s tau žmogu s, ji s žyd as,
buvo ja uč ia m as senosios civilizacijos mikr okosmosas: vaka rin ėse Rusijos imp erijo s
ar nematai, vadin s žydą žmogum i."24
teritorijose, už tūksta nčių kil o metrų nuo Jeruzalės, žydai išsaugojo savo dvasi nę
Galima to kį požiūrį pavadinti liaud išku antis emitiz m u, tač iau lietu vis į žydą
va l s ty bę. Tai bu vo ne „vergai Egipto žem ėje'; o galin gos inte le ktua lin ės tradici j os
žvelg ė kaip į kito kį. Li etuvių santyki s su žydais buvo kaip „savų su svet ima is" - pa-
serg ėtojai. Kiekvienas žydo gyvenimo etapas prasid ėd avo ir baigd avosi štetl e:
brėžta, kad ji e atstovauja kitai tikybai , kitam regionu i, kitai socialinei grup ei, kitai gimimas, bar micva 17, mok ymasis chede ryje 28 , kurį žydų berniuk ai imd avo lankyt i,
tautybei, t aip formuojant išorini o pasaulio vaizd ą. Lietuvoje žydai nuo lietu v ių sky- s ulaukę trej ų me tų, o nuo se ptyne rių ar aštu o nerių - nedideliu ose maldos ir moky-
rėsi beveik visais savas ir sveti mas klasifikacijai būdingai s požymi ais: ling v istiniu mo namuo se beit mi draše, vedybos, skyrybos, mirtis ir laidotuvė s. Visa tai vy kdavo
antropologiniu (rasiniu), religiniu , paprotiniu , klasiniu , profesiniu etc. Paga liau ji e be ndru omenėje, kaip ir ro m ėna ms išvarant žydus į tre mtį, be to, buvo kontr oliuo -
ryškiai skyrėsi nuo lietuvių tu o, kad kitaip valgė, kitaip rengėsi ir kit aip atrodė.,,2ydų j ama be ndruomenės. 2in oma, XIX a. ir kata likų kuni go int eresai neapsiri bojo tik
žmonės {žema ičia i} nemėgo. 2ydas buvo pajuokai. Tačiau be žydų apsieit i negalė­ pamald omis bei religin e praktik a, ta č iau ji s neturėjo tok ios galios regul iuoti kata-
jo, - rašė l. Končius. - Kame tu rasi, kaip pas žydą pirkti! 2ydą gali iškolioti ir j o prekę likų bendru om e nę, ko kią rabin as turėj o žydam s, j au vie n dė l to , kad šalia katalikų
iškoneveikti, o ji s tau, ži ū rė k, ir beduodąs anodijo s užlašin ęs ant cukrau s. Ar tu su ba žnyčio s ve ikė ir kit os įta kin g o s bei pri ešiškos j ai Rusij os imp erijos institu cijo s.
žydu turėk kokią paslaptį, niekas nesužinos. Ar tau pinig ų kart ais prir eikia, pas žydą 2ydai, gyvendami n ežydų apsupt yj e, buvo monolit iškesni ir rėm ėsi vien ybe (pvz.,
gausi. Ar koki patarimą nori gauti, eik pas žydą - padės." 2s Bet ir apgaut gali , nes pri ešinosi ė mimui į re krūtus (kantoni stu s), rūpi n os i, kad jų vaikai būtų pri imti į gim -
,,žydų su žydais vien mora lė, žydų su„ gojais" - kas kita ". nazijas et c.}. Sinag oga žydams buvo bend ruo men ės ašis, vieta, kur be ndruomen ė

2ydas buvo kitoks. Lietuvių supratimu, žydas dažnai elgd avo si gudriai ir
apsukriai, nes buvo išsilavinęs ir šis išsilavinima s sute ikė jam naudingų int elektua - 26 A. Oz, Pasakojimas apie meilę ir tamsą, Viln ius, 2013, p. ·191.
27 Bar micva - švent e, kai, paga l žyd, 1tradiciją, trylik os met ų sulaukę b erniu kai ir dvyli kos metų
sul auku sios mergaites t ampa subr endusia is žmonėmis (at saking ai s už savo veiksmu s).
23 Z. Med1šauskienė, Atkarus, bet būtinas .. ., p . 96. 28 Cl1ederiai - tradi cin es pradi nes žycl,1mo kyklo s, kur io se vaika i laba l ank st i pr ad edav o m o kyt is
24 l. Končiu s, 2emaič10 šnekos..., p. 65- 66. Anot to pati es l. Končl a u s, ir kuni gas - ne žmo gu s, hebraJlškos abėcėlės, skaity mo, maldLĮ, Talmudo, taip pat liaudišklĮ pasakojimų ir legendų.
nes jis .a ukštesnis už žmog ų•, ir vaikas - ne žm og us. 2mo gu s - tai žema iti s, di rban ti s že mes Ik, 1840 m . tai buv o pagri ndinės žyclq mo kyklos, neskai čiuojant aukštesni ,Įj ų rabiniškų
ūkyje. mokyklLĮ - 1eUv1I.
2s Ten pae,p. 64.
22 l PA LANGO S 2Y DA I. I š nyku si mies t o b e n d ru ome n ės d a l is
Dr . Vyga nta s VAREI KI S 23

susirinkdavo ir spręsdavo pagrindiniu s klausimus, - Dievo tautos namai , o lietu -

Lydų berni ukai rel igiją pradėdavo studijuoti nuo ankstyvos vaikystės,
viams katalikų bažnyčia buvo Dievo namai. Kultas sinagogoje nebu vo pagrindinis
taip ji e pratęsdavo bi bl i n ę trad iciją. 1870 m. Jonavo j e g imęs žymus hebrajų
dalykas, o katalikų bažnyčioje Kristaus kultas ir simbolini s Dievo kūno aukojimas
literatūros tyrin ėtojas Izraelis Davidsonas rašo: ,,Pradžia buvo mažame miestelyje,
reikalavo nuolankaus religinio pieti zmo. Lyda i nedalyvaud avo, atliekant bendru s
pavadin imas nesvarbu , tai būtų tuščia s garsas. Mažas, jau ku s visais atžvi lgiai s
ritualus (pamaldas) su miesto ar štetlo gyventojais, todėl jie natūralia i buvo at skirti
viduramži ų m iestas. Viskas vyksta devynio liktame amžiuj e, bet dvasia, terpė
nuo p l atesnės bendruomenės. atitinka vidur amžiu s. Tai vienuo likt ojo amžiaus dalis, perk elta į dabartį. Vaikystė
Lietuvos žydai, litvakai, skyrėsi nuo pieti etiš kai nusiteikusių chas idų, ku- prasidėdavo Toros mokymusi < ...>. Gyvenimo sankloda nenumatydavo v ietos
riems svarbiausia buvo įsijau sti, patirti religinį sąlytį su Dievu (devekut) ir kuri e su- vai kų žaidim ams. Turėjom e patys tuos žaidim us iš ra d i nėti ir dar rasti jiems
reikšmindavo religinius veiksmus bei maldos procesą. Lydų apšvietos (haskala) tra- laiko. Jeigu pavy kdavo. Penkerių metų jau susipažindavom e su Dievu , Adomu
dicija, kuri Vakarų ir Vidurio Rytų Europoje skatin o žydus asimiliuotis bei int egru ot is ir Ieva. Šešerių galynėdavomės su aukojimų taisyklėmis, septynerių drauge su
i kitas kultūras, Lietuvoje nebuvo tokia stipri. Tiesa, ir Lietuvoj e emanc ip acijo s šali- prana šais nug a l ėdavome Ahabą < ...>. Buvome nu blokšti į trijų tūkstan tmečių
ninkai (maskilimat)skleidė haska/ahid ėjas, kurdami pasauliet iniu s literat ū ros kūri ­ praei tį, neapsakoma i toli nuo mūsų vid uramžių aplinkos, į sau l ėtą senojo Izraelio

nius ir populiarius istorijos bei geografijos darbus tiek h e brajų, ti ek jidi š kalbomis . ša lį. Gyvenome senovės herojų krašte, apgaubti viduramžių sutemų, o už sienos
Tačiau dominuojantis Lietuvos žydo tipas vi są XIX a. bu vo racion alus ir pamaldu s kunkuli avo devyniolik to amžiaus tikrovė. Aštuonerių mus brutua liai atp lėšė nuo
litvakas.XIXamžiuje Lietuvos žydai sudarė uždarą bendruomenę, kur i, palyginti su h erojų, arba t ie milžinai ir did vyr iai staiga pasikeisdavo. Dovydas nebebuvo gar -
žydų bendruomenėmis kit uose Rytų Europos reg ionuo se, buvo konservatyves n ė ir banotas rit eris, m oterų numyl ėtin i s ir filistinų siaub as, o atrodė giliai įn i kęs į Toros

mažiau paveikta modernių na ujovių. studija s, nakt imi s besime ld žianti s pagal savo arfos muzi ką. Atėjome prie Talmudo .
Karaliai ir ka ra li enės, pranašai ir karvedžiai dingo , užl eidę v ietas rab inam s, išm in-
XVIIIa. pabaigoje Vilniaus Gaono mokiny s Chaimas iš Voložino refo rmav o
či ams, mėgstant iems d iskutuo ti , ieškanti ems kla idų abejoti nose analogijose , skai-
mokyklasŲešivas)- pavertė jas finansiškai nepriklausomai s nuo bendruomenių Toros
čiuoj anti ems raideles, vertinus iems nuoseklų minči ų dėstymą <...>."29
ir Talmudotyrimo centrais.Vilniaus Gaonas sukūrė ir išplėtojo naują Talmudo šaltinių
Po chederio ir beit midrašo buv o galima toliau studiju o ti je šivas. XIX a. Lie-
studijavimo metodą, paremtą racionalistine filol ogine t eksto interpretacij a, o ne is-
tu voje daugi ausia Europoje žmo nių aiškino (talmidei- hakhamim) ir stud ijavo Torą
tor ine, pilpul, kuri vyravo iki tol. Viduramžiais tarp Ispanijo s ir Pietų Prancūz ijos žydų
(lomdim). Čia Tarosstudijo s buvo smarkiai plečiamos, klestėjo žym iausios Rytų Eu-
kaba l is tų gimė t radicija sieti žinias ir mokslą, taip stengiantis išsigelbėti nuo blogio
ropoj e Pan evėžio, Kauno (Vi lijampol ės, Slobod kės), Tel šių ir Lydos ješivos. Liet uvi š-
įtakos. Tažmogausdalis, kuri žinos apie gėrį ir blogį, bus i šg elbėta , todė l būtina studi-
kosioms j ešivomsstudiju oti pasirinkt as unikal us met odas - mokinys tap davo haber
juoti Talmudą, filosofiją, fiziką, astronomiją - šių mokslų suteiktos žinios padės įveikti
ir studiju odavo, pats būdamas atsakingas už savo studija s. Niekas jo nemokyda -
amoraliąją dalį. Kabalistai žinias susiejo su biblinio i šsigelbėjimo doktrina. Aristo te-
vo - ji s mokydavosi pat s. Mok inys neve rč iamas dirbo , nes švietimas buvo parem-
liškas principas„tu egzistuoji tiek, kiek tu žinai" tapo Lietuvo s žydų bendruomenių
tas rinko s ekonom ikos d ės niai s: g eriausi mok ytoja i mo kyd avo geriausius mok in iu s,
moto. Universalū s jud ėjų Tradicijosprincipai reikalavo, kad kiekvienas žyd as mokėtų
ge ri mokiniai gauda vo rabinų vietas turtingesnėse b e nd ruomenėse. Kokyb iškos
skaityti Torq(Mozė:,,O, jeigu visi Dievo tautos sūnū s būtų pranašai..:').
Tarosstudij os užtikrino ekonominę sėkmę ateityje. Žydų bendruomenėje, nesant
Linios, pateiktos Torojeir Talmude, buvo prieinamos visai žydų tautai, ta- institu cinio autoriteto ir įteisintos valdžio s, didžiu lį a u toritetą turėjo rab inai ir be n-
čia u jos dažnai likdavo uždaros ir net draudžiamos kit ų tautybių atsto vam s. Lietu - druomenės lyd eriai (iki 1844 m. Rusijos im perijoje egzistavo kahalai). Todėl tas, kas
voje vyravusi katalikybės tradi cija nereikalavo visuotinai studijuoti Bibliją, taip pat
29 Cituota pagal: Chederis, 8rasra . Lieti/v os žyd t/ istorijos ir ku ltūros pusme tini s žurnalas , 2017.
neskatino visuotinio raštingumo .
nr.1, p. 8-9.
24 l PALANGOS 2YDAI. I šnykus, miesto bendruomene s dalis
Dr. Vygantas VAREIKIS l 25

j osi pasaulieti ne ku l tūra . lietuvių tautin io atgimimo laikotarpiu kalba, o ne religija

tapo svarbiausiu tautinę bendruomenę vienija nčiu elementu . 2ydų ir lietuvių ne-
siej o bendra kalba. 2ydus, kad ir susiskaldžiusius polit iškai, kalbančius j idiš, rusiš-
kai, hebraji škai ar lenkiškai, vienijo suvokima s, kad žydai vis d ė lto yra viena atskira
ar i šs ki r tin ė grupė. O lietuvi ai, kalbanty s lenki škai ar rusiškai, atskildavo nuo tautos
kamieno.

Kelios pastabos apie žydų religinę tradiciją

Dauguma lietuvių, matyt , yra girdėję apie žydų gyvenimo sa vi tumą, ta-
čia u šios žini os dažnai apsiriboja stereoti pais ir gandais. 2yda i švenčia šabą, bet
ką jiems reiškia ši diena? Šventadieni žydams griežtai draudžiama imtis bet kokios
da rbinės veiklos. Ta č iau kiek lietuvių apta riamuoju laikotarpiu suvokdavo, kaip ši
šventa dien a susijusi su Kūrėju ir visu 2emės kūrimo procesu? Šešias dienas žydas
Štetlas. Šaltinis: Bilderausli rauen./m AufrragedesChefsund uncerMirarbeir zahl reicher Her- dirbo materiali nio pasaulio darbus, tad šabas - septintoji diena - leido jam sugrižt i į
render DeutschenVerwaltung litauen bearbeiter von R. Schlichting, Stabsarzt und Medizinal- vidinį, grynai dvasini pasaulį. Šabas- tai diena, kai žmogus nustoja kurt i materia l ųjį
referenc,Hrsg. L.Osmann, Kowno, 1916, 5. 95. pasauli ir pasineria į absoliučios ramybės pasauli, sug rįžta į save. Taigi, kabal i stų

aiškin im u, jis tu ri nut raukt i ne t ik bet kokį materialiosios fizin ės kūrybos aktą, be t
netinkamai studijuodavo Torqar būdavo negabus, bendru omenės lyderiams siū· ir dva si nę vei kl ą. Per ša bą reikia sustabdyti net tikun - dvasinį to bu l ini mąs i (savo
Iant, gal ėdavo tapt i kandidatu į re krūtu s. sielos ir sielos žaizdų gydymą) .
Asmenys, baigę lietuviškąsias ješivas (Izraelyje vadinami lietuviais , Uta· 2ydų gyvenimą Lietuvoje nuo pat tų dienų, kai jie č ia atsi kėlė, regu liavo
jim), įva ldę sa vitą logika paremtą studijų m etodą, buvo ypač i šsi lavinę teisės sri· religinės normos, Įstatymo nurodyma i. Šventės, susijusios su žyd ų meta is, nuo lat
tyje. Litvakai buvo vertinami kaip geri mokytojai ir tarp apsišvietusių Rusijos žyd ų, primena apie išrinkto sios taut os i sto riją, kuri suvokiama kaip dieviškumo išraiška.
maskilimų, kurie dažnai vadindavo ortodoksus iš Lietuv os ribotais,,fanatikais " ir jų Metai, reguliuojanty s žydų gyve nim ą Lietuv oje, prasidėdavo Pesacho švente . Ji
prive ngė. reiškia dvasinį ir nacionalinį taut os gimimą. Paskui atein a Savuot - Torositeikimo
ant Sinajaus kalno dien a. Ši šventė taip pat simbo lizuoja visų sunkumų iveikimą ir
Talmudinė tradicija atm esdavo Naująjį Testamentq, nel eisdam a žydam s
išėjim ą iš Egipto vergovės. Po jos eina Sukot - palapinių, derliaus šve ntė. Ji reiškia
studijuoti krikščioniš kosios Biblijos„dėl j os patr auklum o'; taip pat kad pastarosios
dvasinę b ran dą, apdova nojimą už kasmetin i da rbą, Dievo paramą Izraelio tautai ,
skaitymas neatitrauktų nuo inten syvių Torosstud ijų . Kitų tautybių žmon ėms buvo
40 metų klajojus iai dykumo j e. Jom Kipuros (Atpildo diena ) yra pasninko diena ir
draudžiama skaityti Torq.
šve ntad ie n i ų šventadi enis, Dievo susitaikym o su žmog umi diena. Per Jom Kipurq
Rusų, lenkų ir vokiečių literatūroje ar filo sofijoje skelbiamos pasaulio per·
žydams atleidžiamos visos nuodėmės ir nusižengimai. Per šią šventę nedirbama,
tvarkymo ar pagerinimo idėjos galėjo vil ioti skurdžiai gyvenusią žydų ja unuomenę
be to, žydai nevalgo ir negeria, nes tą die ną žmogus pakyla virš fizinio pasaulio ir
ir skatinti asimiliaciją, tačia u valstieti ška lietuvių kultūra o bjekty viai buvo orientuo ·
susieja save su diev iškuoju Absoliutu , įvei kdamas praeitį. Dėkodamas Vieš pa čiu i už
ta ne į platesnį europietiškąjį, o į siauresnį nacionalistinį turinį. Žydai, anot Rusijo s
tai, kad atleido, ji s pradeda savo gyvenimą iš naujo . Tai tęs ia s i ištisus metu s.
poeto Osipo Mandelštamo, buvo užsidarę „Talmudo tyrlaukiuo se•: nelabai domė·
26 l PALANGOS ZYDAI . Išn y k u si miesto b en druomenės dal i s
Dr. Vygantas VAR E IK I S 27

jrank ius ir lėkštes m ėsos (ftayshig ) ir pieno produktam s (milkhig ). Bendroji Hala chos
taisy kl ė, draudžianti maišyti skirtinga s materijas, ap ima ne tiktai maistą. Tarkime ,
neleidžiam a dėvėti rū bų, pagam int ų iš vilnos ir lino .
Kašrutas yra išimtinai žydiškas. Šis paprotys vaidina didžiulį vaidmenj žydų
gyvenime. O laikant is mitybo s tradicijų, labai svarbus ir rabin o vaid muo (da r vie·
na išimtis, kur reiki a pasitelkti rabiną, yra skyrybo s). Rituališkai skerdžiant gyvūnus,

stengiamasi suteik ti j iems kuo mažiau skausmo. Kraujas nuleidžiamas palaips niu i,
stengiantis gyvu li ų nežudyt i b rut aliai.,,Joks žydų vaikas neturi matyti tėvo ar moti ·
Tryš kių žydai.
nos, ke rtančios galvą vi šč iukui ", - rašo rabinas Harris A. Cohenas31 •
$aItin 1s: Bild er aus Litauen.
/m Auftra ge des Chefs und Kokią reikšmę turėjo rabinas XIX- XX a. pirmojoje pusėje Lietuvos žydų

unr er Mi tarbeit za hlr eicher bendruomenėse? Visiškai kitokią negu katalikų kunig as, kurio d idaktinės funkci j os
Herren der Deurschen lietuviam s buv o gerai suprantamo s. Žydų trad icijoj e yra gausybė ritua lų ir sim bo-
Ver walru ng Uta uen bear- lių, turin či ų kaba listinę prasmę, kurie krikščioni m s lieka nesuvokiami , be to, ir pati
bei tet von R. Schlicht ing,
žyd ų malda j iems atrodo keista ir nepažįstama . Lietuvių patarlės ske lb ia: ,,Murmėk
Stabsarzt und M edizinalre -
kaip žydas poteriu s",,,Vynioja kaip žydas poteriu s",,,Perprašo lyg žydas duoną po
ferent , Hrsg. L. Osmann,
Velykų."ll Radika l ūs religinia i skirtumai iš dalies taip pat paaiškina, kodė l XIX- XX a.
Kowno, 1916, S. 8 1.
prad žioje li etuvių ir žydų bendruomenės men kai sugyveno.
šventės ir minimos dienos reikalauja, kad žydas aktyv iai veiktų, o
halakinės30 nuostatos reguliuoja jvairas gyvenimo sferas.Lydų gastron omi niai įpro­ Baigiamasisžodis
čia i lietuviams visada atrod ė keisti. Laikomasi kašruto, nes žmogus negali gyventi XIX amžiuje Lietuvos žydai, gyvendami štetle, paty s save izoliavo. Ši sa-
tinkamo dvasinio gyvenimo, jeigu j o kūnas n ėra tam parengt as. Apribojimai, susieti viizoliacija neleido žydams užmegzti g l audesnių ryšių su kitų tautybių kaimynais.
su maistu, reiškė savotišką šventumo dietą. Valgyti t ai, ką draudžia Įstatymas, - tai Stipru s relig inis kultūri nis s u svetimėjimas ir platesnių ku ltūrinių ryšių stoka pastatė
ne tik nevykdyti h a lakinių nurodymų ir s usid ėti su blog io jėgo mi s, bet ir sužaloti n ematomą s ieną tarp lietuvų ir žydų. Ji, iškilu si XIX amžiuje , išliko iki pat to laiko,
visą dvasios ir kūno s istemą. Visas maistas, pagal Halachq, yra skir stom as į neorga · kai žydų bendruomenė Liet uvoje buvo sunaiki nt a Antrojo pasaulinio karo me tais.
ninj, auga lin ės kilmės ir gyvulinės k ilm ės maistą. temiaus ią grandi sud aranti neor-
ganinės kilmės maistą galima valgy ti be jokių ap ribojimų: negyvoji mat erij a ma -
žiausiai jautri skirtuma ms tarp šventum o ir nešvaros. Didžiausi ap rib oj im ai taikom i
gyvu li n ės kilmės maistui (gyvu liams, paukšč i ams, žuvim s), o valgyti tam tikrų rūšių
gyvūnų m ėsą, taip pat maišyti pieniškus produktus su mėsiškais - iš viso draudžia ·
ma. Apskritai judaizmo tradicijoj e neleidžiama sumaišy ti skirtingų produktų (pieno
produktus galima valgyti tik p raėjus šešiom s valandoms nu o to laiko, kai valgyta
mėsos produktų). Būtina turėti ir atskirai laikyti du skirt ingus puodu s, indu s, stalo 31 H. A. Cohen , A bosic Jew,sh encyclop edio. Jew,sh reochmg ond proc rices /isred and inr erpre ted in
rhe order of rhe,r importan ce rod ay, Hartford, p.1 s.
32 L. A nglickienė, Svetima s, bet nebloga i pažįsta mas ..., p. 16.
30 Halacha - žydų ;statym as.
 l 29

Dr. Marija RUPEIKIENĖ

Antanas RUPEIKA
architektas

Išnykęs kultūros paveldas:

Palangossinagogų architektūra

Sinagoga Lietuvoje - nykstantis kultūros paveldo objektas . Dauguma

žydų maldos namų buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, kiti -
paversti gamybinės paskirties statiniais ir pamažu nyko arba buvo perstatyti taip,
kad nebepriminė savo tikrosios paskirties ...Suniokotos sinagogos prarado savose-
mantinę prasmę, ilgus metus stovėjo apleistos, su užkalta is ar užmūrytais langais.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, susidomėta žydų istorijos ir kultūros tyrimais .
Tačiau ir šiuo laikotarpiu neišvengta sinagogų naikinimo . Didžiausi praradimai - tri-
jų (dviejų mūrinių ir medinės) Plungės sinagogų nugriovimas. Taip pat nesupranta -
mas atsakingų institucijų abejingumas, stebin t medinės Sedos (Mažeikių r.) ir mū­
rinės (barokinės) Kalvarijos (Marijampolės r.) sinagogų nykimą. Tiesa, per paskutinį
dešimtmetį atliktos kelių buvusių sinagogLĮ rekonstrukcijos - šie pastatai, populia -
riai tariant, ,,prikelti naujam gyven imu i", tačiau tikrai ne visi jie etiškai rekonstruoti
ir tinkamai pritaikyti. Palangos sinagogos sunaikintos sovietmečiu; greičiausiai jų
dokumentavimas ir fotofiksacija nebuvo atlikti.
Šiuo straipsniu siekiama ištirti Palangos sinagogų architektūrą, nustatyti
šių pastatų urbanistinius ryšius su kitais mieste stovėJusiais sakraliniais objektais.
Taip pat derinti pastatų architektūros tyrimą su judaizmo religijos ypatumais ir
XIX a. Lietuvoje paplitusiomis stllistinemis architektūros tendencijomis. Remiantis
archyviniais šalt iniais, istoriniais duomenimis ir ikonografine medžiaga, nustatyti
30 l PALANGOS 2YDAI I š nykusi mi es to bendruomenės dali s
išnykusių sinagogų stovėjimo vietas, išanalizuo ti jų formas, atskleisti savitus bru o-
žus ir rasti analogų Lietuvoje bei Latvijoj e. Tyrimų metodai: istorinis ikonografinis,
aprašomasis analitinis, lyginamasis, rekonstruk cinis (atkur iamasi s). Papildomi saviti
tyrimo metodai:pastatų fotografavimas ir piešiniai.
Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių nuo XIX a. an tro sios pusės ik i An-
trojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės. Kartais žydai sudaryda -
vo daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Jų gyvenimo būdas ir papročiai geroka i
skyrėsi nuo lietuvių gyventojų, nes buvo glaudžiai susieti su judaizmo ypatumais .
Judaizmas - tai ne tik viena seniausių pasaulio religijų, bet ir kultūrinių, moralinių
bei socia linių reiš kinių visuma, apimanti ne tik tikėjimą, bet ir žydų gyvenimo būdą.
Pagrindinis šios etinės religijos šaltinis - Tara. Joje užfiksuoti visi žmogaus gyv eni-
mo aspektai, nuo gimimo iki mirties . Taip pat suformuluota 613 priesakų ir draudi -
mų, reikala ujančių laikytis savitų žydų gyvensenos taisyklių (šabo, apipjaustymo ,
maitinimosi apribojimų, šve nčių, pasninko ir pan .). Svarbiausias iš š ių priesakų yra
Dekalogas- dešimt Dievo įsakymų. Torayra rašytinė ir žodinė. Rašytinė Tora - he-
brajiškoji Biblija, krikščionių - SenasisTestamentas.todinės Torosdalis - Halacha
apima civilinę ir baudžiamąją teisę, religinius įstatymus, kasdienį gyvenimą ir rit ua-
lus, susietu s su šabu bei šventėmis, taip pat mitybą, lyčių santykius ; ji perduodam a
iš kartos į kartą kaip žodinė tradicija 1
• lydų maldos namai buv o skirstomi pagal sezoną (vasarinės ir žieminės
Tradiciniam judaizmui svarbi pirtis, turinti ritualinį baseiną, - mikva ir ri-
tualinė skerdykla. Šių apeigų atitikmenų nėra krikščionybėje (bendras judaizmo ir
krikščionybės religinių apeigų statinys - kapinėse statoma lavoninė). Tačia u pagrin -
dini s požymi s, rodanti s, kad žydų bendruomenės nepriklausomos, yra sinagoga ir
kapines. Sugriovus Jeruzalės šventyklą, sinagoga tapo svarbiausia judaizmo institu -
cija2. todis„sinagoga" reiškia susirinkimą, taip pat žydų maldos namus . Be maldos
namų, čia įrengiamos atskiros patalpos Toraistudijuoti. Taigi sinagoga skirta trims
tikslams realizuoti : religinėms apeigo ms atlikti, Torai studijuoti ir bendruomenei
susirinkti. Šias funkcija s apibrėžia ir hebraji ški pavadinimai: ,,bet ha-tefilah " (mal-
dos namai),,,bet ha-midraš" (mokymo , arba studijų, namai ), ,,bet ha-kneset" (susi·
rinkimo namai). Kitų kalbų pavadinimai , vartoti sinagogoms apibūdinti: lenkiška sis
,,božnica" reiškia maldos namus, lotyni škasis„schola ''. voki škasis„sc hule " ir rusiška·
M. Rupe,kiene, Nyksranr,skulturospaveldas:Lietuvossmagog,1 arclurekcura,Vilni us, 2003,
p,17-18,
Tenpat, p. , 8.
31
Dr MarJJ<l RUPEIK IEN ~ Antanas RUPEIKA
sis ,,škola" paryškina mokymo funkciją, o rusiškasis „moli tvennaja škola" pabrėžia
dvi šio pastato funkcijas . Visi šie pavadinimai ilgainiui tapo sinonimais, nes sąvokos
„malda" ir „mo kyma s" t iesiogiai susijusios su sinagogos funkcijomis. Lenkijos žydai
taip pat vart ojo jidi š kalb os pavadinimus : ,,szil" arba „szul''. o Lietuvos mieste liu ose
dažniausiai vartot i įva rdij imai „š ulė" arba„škala "3•
Religija reguliavo visas žydų gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, šabo dieną ir per
švente s draudžiama naud ot is tran sportu, o eiti pėsčiomis galima ne toliau kaip
1,5 km nuo namų•. Todėl kiekvieno miesto ar miestelio bendruomenės reikalau-
davo, kad jom s būtų leidž iama pasistatyti sinagogą, maldos namus ar religinę mo-
kyklą. ŠiLĮ pastatų kiekį ir pobūdį lemdavo žydų namų skaičius, bendruomenių po-
reikiai ir finansinės galimybės. Pavyzdžiui, carizmo laiko tarpiu 30 žydų namų buvo
leid žiama statyti maldos namu s arba religinę mokyklą, o 80 žydų namų - si nagogą.
Todėl bendruomenės, norėdamos turėti daugiau sakralinių pastatų,juos vadin davo
ne sinagog omis, o religinėmis mokykl omis arba maldo s namais. Dažniausiai žydų
maldos namai būdavo statomi, religinių bendruomenių nariams prašant ir skiriant
lėšų; kartais juos finansuodav o ir privatūs asmenys. Dažnai sinagoga būdavo įren­
giama tiesiog gyvenamajame name, nes jos funkciją gali atlikti paprasta patalpa ,
kurioje melsti s susirenka l Ožydų vyrų (minjan)s.
- apšildo mos sinagogos ) ir prikla usomumą tam tikram luomui (pirkli ų, darb in in-
kų, atsargos kari š ki ų) ar profesijai (muzikantų, siuvėjų, batsiuvių ir pan.). Sinagogų
a rch itektūra skiriasi nuo kitų sakralinių pastatų a rchi tektūros. Sinagogos projektuo -
to s, atsižvelg iant į juda izmo liturgiją ir savitus funkcinius reikalavimus, būdingus
Rytų šventovėms: pastatas dalijama s i vyrų ir moterų puses, parenkamos šventojo
Rašto saugoj imo (aron kodešo)ir skaitym o (bimos) vietos. Bendruosius sinagogų
statyb os aspektus regu liuoja Halacha: reikalaujama, kad jos stovėtų prie vand ens
telkinių, aukščiausioje miesto vietoje ir iškiltų virš kitų pastatų. Žydai , gyvendami
diasporoje, negalėjo patenkinti šių reikalavimų (išskyrus tą, kad sinagog a stovėtų
prie vandens), nes jie prieštaravo sinagogų staty bą reglamentuojantiems įsta ty­
mams (jais vadovaujantis , sinago ga savo aukščiu negalėjo išsiskirti iš apli nkinių sta-
Tenpae,p. 22 .
4 M. Subas, Talmudlnlomokslozva,gldė, V1l111us, 1997, p. 40 .
s M. Rupeiklen ė, Nykstantis kulturos paveldas..., p. 24; Kauno regioninis valstybes archyvas,
f.l 473 , ap. 1 , b. 1162, l. 9.
32 l PAL AN GOS L YDAI . I šnyk usi m i es t o b e ndruom enes dalis
D r . M a riJ a RUPEIKIEN~ Antanas RUPEI KA 33

tinių). Tačiau žydų bendruomenės, statydamos sinagogas, bandydavo pergudrauti

nyč i os ir žydų maldos namų: pastaruosiuo se antroj o aukšto galer ijos , juosiančios
jstaty mus ir nors iš dalies jvykdyti Halachosreikalavimu s: iškeldavo virš stogo lazdą
vyrų sa l ę iš trijų pu s ių, tapo atviros (kaip protestantų bažnyčiose) . Nors šie pokyč iai
ar jgi lindavo vyrų salės grindis, taip „paaukštindami " pastatą ar jo vidaus erdvę. Jo-
iš dalies suvienodino sin agogų ir bažnyč i ų tūrius bei erd vę, žydų maldos namai
kių ypatingų nuorodų dėl arch itektūros nebuvo, išskyrus reikalavimą, kad sinago -
pasidarė labiau pasteb imi miestų ir miestelių urbanistinėje aplinkoje , nes jų eks-
goje būtų šviesu ir ji turėtų dvyl ika langų. Reikėtų pastebėti, jog ir šią nuorodą ne
t erjerai tapo puošnesni , taip pat juose atvirai p radėti naudoti juda izmo simboli ai.
visada pavykdavo įgyvendinti. Lietuvoje sinagogos ilgoji ašis dažniau siai būdavo
Be to, XIX a. susiformavo savit a sinagogų fasa dų kompoz icija - j oje aiškiai atsispin -
nukreipiama vakarų-rytų kryptimi . Pastato vakarų pusėje yra prieangi s, per kurį pa-
d ėjo, kad pastatas dalijamas į dviaukštę va karų dalį ir vienaukštę vyrų salę, išski rtą
tenkama į vyrų salę ir į moterų pat alpas, esančias salės šone arba antr aj ame aukš-
aukštais langais. Šį ska idymą ypač išryškino šoninių fasadų architektūra . Šie fasadai
te. Svarbiausia patalpa - vyrų maldų sa l ė. Prie jo s rytų sienos (a tg ręžtos į Jeruzalę) atrodė tarsi suju ngti iš dviejų pastatų: viena jų pusė buvo dviaukštė, su mažais lan-
įrengiamas aronkodešas,o vidurinėje sa lės dalyje pastatom a bima. Aron kodešas- gais, o kita - vi enaukštė, skaidoma did elių langų . Vyrų sa l ės langai dažnai būdavo
švenčia usia žydų maldos namų vieta, kurioje saugomi Torosritiniai. Bima - paauk š- arkiniai , pasižymėdavo puošnesniais apvadais, o dviaukštės dalies - stačiaka mpia i.
tinta vieta - katedra (graik. oratoriaus tribūna), iš kuri os skait oma Tora.Aukšti , k e li ų
Iki XX a. pradžios vietos sinagogoms statyti būdavo parenkamos , atsi-
tarpsnių sinagogų aron kodešaisavoformomis kartais prim ena bažnyčių alt o rius, o
žvelgiant į kitų konfesijų sakralinius pastatus: statybos įstatymuose reikalauta,
bima- sakyklas (vyrauja aštuon kampi s planas, baldakimai , karū n os). Ta či au skiriasi kad žydų maldos namai būtų nutolę nuo bažnyčių ir cerkvių tam tikr ais atstumais.
jų dekoro simboliai. Aron kodešuipapuošti dažniau siai naud oti gyvūnų ir auga lų Bendruom e n ės, norėdamos gauti statybos leidimus , priva lėjo pranešti žydų namų
motyvai, hebrajiški rašmenys, Dekalogas,laimin ant sud ėtos ran kos, o vi ršū nėje pui - ska i čių ir pateikti sinagogos ar maldo s namų p rojektą, nur ody damos, kokiu atstu -
kuodavosi dvigalvi s erelis su karūna. Sinagog ų i šo rėje dažniausiai naudoti du pa- mu pastatas bus nutolę s nuo k itų sak ral i nių pastatų. Reikalauta, kad žydų maldos
grindinia i simbo liai: Dekalogas,dvi suglaust os Dešimties Dievo įsakymų plokštės, namai būtų nuo jų nutolę ne mažiau kaip 100 sieksnių - apie 213 m, jei stovėdavo

šešiakam pė Dovydo žva ig ždė. Kart ais portalas būdavo įrėm inama s
ir heksagrama,
dviem kolonomis arba pi liastrai s, s imbolizuojanč iais sugriautos Jeruzal ės švent y-
klos (amžinojo žydų simbolio) kolonas, vadintas Jachinu ir Boazu.Ankstyvųjų sina-
gogų eksterje ruose saugumo sumetimai s (kad maldos namai būtų mažiau pastebi-
mi) jud aizmo simboliai nebūdavo išryškinami. Pavyzdžiui , nedidelės šeš iaka mpės
Dovydožva igždės būdavo įterpiamos tarp smulki ai rėmeliais padalytų langų sti klų,
o Dekalogqsimbolizuodavo du suporinti langeli ai ar užapvalint a frontono viršūnė,
turinti neryškią dvipu sę padalą.
toje pačioje gatvėje, ir 50 sieksnių, jei s tovėdavo kitoje gatvėje7 • Taigi žydų ben -
druomenėms te ko prisitaikyti prie statyb os įstatymuose numa tytų sav itų reikalavi-
mų. Todėl XIX a. sudarytuo se miestelių planuose pastebima, kad sinagogos ar žydų
maldos namai stovi atokiau nuo bažnyčių ir cerkvių.
Teigiam a, kad iki XVII a. v iduri o 2emait ijoje žydų beveik nebuvo. 1650 m.
23 žydų namai minimi Kėdainiuose, Jurbarke, Raseiniuose ir Arioga loje 8 • Dovo Levi-
no tyrim ų duomenimis, 2emaičių kunigaikštystėje (t aip pat Brastoje ir Gardine) žy-
dai įsikūrė XIV a., kai ju os į Lietuvą pakvietė didysis kuniga ikštis Gedimin as9 • Esama

XVIII a. pabaigoje-X IX a. Talmudojudaizm ą paveikė švi etėji škojo judėji mo duomenų, kad Palangoj e žydai įsikūrė dar prieš Liublino u niją (l 569 m.)10• 1600 m .

reformos, o XIX a. viduryje Vokietijos rabin atas reformavo judaizmą, pri artindam as , norėda mas pagerinti Palangos miestelėnų būklę, sutei -
sausio 8 d. 2ygimantas 111
kė miesteliui teisę kartą per savaitę rengt i turgus ir du kartus per metus - muges.
ji prie krikščioniškojo protestantizmo 6
• Todėl išnyko kai kurie išoriniai skirtumai tarp
bažnyčios ir sinagogos. Susiformavo choralinių sinagogų tip ai (sinagogos, turinčios
chorą ir vargonu s),kurių planą užba igė siauresnis apsidės priest atas, o vidau s erdvė 7 Tenpae, p. 114 .
E. Meilus,1emailijos kunlgaik~ryscės m1esce/ia1 XV/1a. 11pusėje-XV/11 a., Vilniu s, 19 97, p. 4 7- 4 8.
tapo panaši į trinavių bažnyčių. Atsirado daugiau panašumų tarp protestantų baž- 8
9 D. Levln, Trumpai yc/11 iscorija Lietuvoj e, Vilniu s, 2000, p. 9.
10 A. Miškinis, Vaka111Liewvas miestai 1nrnesc eltai. 11knyga, Vilniu s, 2007 , p. 24; J. Ba sanavičius,
g Palangos istorijos,Vilnius, 1922, p. 1 o.
6 M. Rupe1kienė, Nyksranris kulrūros paveldas..., p. 24 , 18.
34 l PALANGOS 2YDAI. I šnyk u s, mies t o bendruomen ės dalis
D r . Marija RUPEIKIENE Antanas RUPEIKA l 35

1639 m. Vladislovas IV patvirtino sute iktas pr ivi legija s, leisda mas pr ekiauti laivais,
gabenant prekes (ir atsivežant jų) jūra i Karalia učių, Da ncigą bei kit us mie stus.
1639m . birželio l d. Palangos ir Gargždų žydam s sute ikt a teisė laisvai pr ekiauti ,
jsigyt i sklypų ir staty ti namus (patvi rtint os Lygi manto 11
1suteikt o s p rivi legijos ). Jie
galėjo kurti krautuves, verstis amatais bei pr ekyba, varyti ir pa rdavin ėti d egtin ę,

gaminti al ų bei midų, statyti skerdyklas, mėsi n es, pirk ti ga lviju s ir kart u su mi este-
lėnai s naudoti s bend romi s ganyklomi s.Taip pat leista įrengti kapin es ir ja s aptv erti.

Suteikta tei sė statyti sinagogas, ta čia u su są lyga , kad j os neb us pana šios į kata lik ų
bažnyčias 11. 1662 m. Palangoje gyve no 40 žydų; 1679 (1685) ir 1687 m . pa kart otina i
suteikta privilegijų žydam s. 1738 m. invent ori uje 13 iš 56 ap statytų sklypų pri k lausė
žydams. Dauguma jų buv o šiaurin ėje mi est elio dalyj e. Vienoj e pag rindi n ės gatvės
pusėje stovėjo bažnyči a, o kitoj e pusėje, i šiaurę nu o bažnyč i os, - ,,iškala" (sinago -
ga). 1739 m. inventoriuj e min ima, kad va ka rin ėj e ga tvės pu sėje pl ytėjo penki žydų
sklypai (viename buvo užeiga), o kitoje ( ryt i nėje) gatvės pusėje buvo ketur i žydų
sklypai su krautu vė lėmi s, stovėjo namas su smukl e, už jo - sin agoga. Ske rs i n ėj e
gatvėje buvo žydo sklypas su užeiga 12• 1742 m. geg užės 21 d . karaliu s Augustas 11
patvirti no ar iš naujo suteikė žyd ams tei sę gyve nti Palangoj e 13 • 1765 m . Palangoje
gyveno 22 žyd ų šeimos (122 asmenys); kit ais du o menimi s, kahalui prikl a u sė 398
žydai. 1779-178 1 m., J. Masalskiui pe rė mu s Palangos seni ū niją, bu vo sud arytas iš-
samu s miestelio invento rius ir planas. Invento riuj e api b ūdintos try s Palangos dalys:
kaimavietė-,, sen a s is miestelis" ir dvi miestelio daly s, išsid ėsčius ios skir tin g uose Rą­ 1. 1779-1781 m. Palangos planas.
Mo ksl ų akademijos Vrublevskiq bibliotekos rank raščių skyrius. F. 11-43 Da-120 9r.
žės krantuose: šiaurini ame krante - ,,žyd ų mi estas", pi etin iam e -,, mi est as" (l pav.).
Surašyta 70 sklypų. Dauguma „žydų m iesto" skl y pų išsidės tė abipu s Klaipėdos
(t uomet inio Mė me lio)- Liepojos kelio. Iš plano matyti , kad abi ejo se mi estelio daly-
se gal ėjo b ūti po t urgaus ai kštę. 1794 m. 18 iš 86 s klypų prikl a usė žydams . 1816 m.
invento riuj e rytinėje gatvės pusėje minimi 8 žydų ūkia i, o vakarinėje - de vyni ; dar
trys ū kia i buvo skersinėje gatvelėje. Keturi žydų ūkia i išsidėstė abipu s„ Nauj osios gi-
luminės" gatvės, 10 ūkių - Vilimiškių gatvėje. Dar vienas žydo ūkis min im as gatvėje,
sutap usioje su Klai pėdos (tuometin io M ėm el io) keliu . Kahalui prikla usė sinago ga,
pirtis ir ant kalno įkurtos kapinės. Mi ni ma, kad tos kapinės veikė iki 1892- 1893 m. •
1

11 8. Kvoklys, Mūsų Lietuva, t.lV, Vilnius, 1991, p. 270.

12 A. Miškinis, Vakarų Lietuvosmiestai,r miesteliai..., p. 26-27 .
13 8. Kvlklys,Musų Lietuva..., p. 271.
14 z.
A. Miški nis, Vakarų Lietuvos miestai ir miesrelial..., p. 27- 30; Geniene, Palangos istoriniai
tyrimai, V1/mau s apskritiesarchy vas(toliau - VAA), f. 1019, ap. 11, b. 3494, l. 21.
36 l PAL AN GOS 2YDAI . I š nyku s i m ie s t o b e n dr u o m en ės d ali s
D r . M a 11 Ja R U PEIK I EN Ė Antana s RU P EIK A 37

1819 m. generolo K. Nesiolovskio prašymu Palanga buvo atskirta nuo Vilniaus gu -

bernijo s ir priskirta Kuršo gubernijai. 1824 m. Palango s grafystę su mi esteliu nupirk o
grafas Mykolas Tiškevičius. Toliau Palanga plėtojosi pagal Kuršo gub e rnij os miestų
ir miestelių nuostatus bei tvarką. Palanga smarkiai nukentėjo per 1830 - 1831 m. su-
Palangos
kilimą: sudegė visas miestelis , išskyrus muitinę ir kelis namus . Iki 1838 m . atstatyto s planas
sudegusios Palangos dalys•s. Tuo metu statytų pastatų formoms įtaką darė ir Kuršo š
kraštui būdinga architektūra. 1850 m. Palangoj e sur ašyti 729 žy dai. 186 3 m. įste igta
žydų pirklių gildija . 1877 m. sudaryta s Palangos tikrosio s būkl ės pl ana s, kur iame už-

fiksuotos abi Palangos dalys. Į šiaurę nuo bažnyč ios parodyta nedide lė ket urkampė
l qj
p l..,

aikštė (kaip 1779-1781 m. plane ). Matyti , kad šia urin ėje mi este lio dalyj e atsirado

penkio s naujo s gatvel ės : rytinėje pagrindin ės gatvės pu sėj e - Pirti es, Sinagogos ,
Iškalos (ar Mokyklos ), o vakarinėje - Bažnyčios ir S m ėlio 16 • 1897 m . Palangoje bu vo
2149 gyventojai , tarp jų - 925 žydai. A. Mi škinio teigimu, 1902 m. žydų apg yv ent oj e
teritorijoj e pastatyta sinagoga. Kitais duom enimis, 1863 m . Palangoje buvo medi -
nė sinagoga, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga , o 1900 m. iškilo dar dv i sinago - ~":':'!::::.
-• !
go s (greičiausiai mūrinės)' 7 • 1922 m. minima viena sinagoga (matyt , todėl, kad kita Cf) i
buvo vadinama maldos namai s). 1937 m. Palangos plane pažymėta tik v iena sina-
goga . Pietiniam e miestelio gal e, grafų Tiškevičių parke , ant kaln elio (dabar vadina - o
mo Jaunimo kalneliu), parodytos buvusios senosios žydų kapinės, kurios e žmonės
nebelaidojami nuo 1892 m. (nustota laidoti, prieš įkuriant parką) (2 pav .). Antrosio s
žydų kapinės įrengtos šiaurinėje Palangos dalyje , jos apie 300 m nutolusios į rytus
nuo Naglio kalno. Šiose kapinėse yra išlikę antkapinių paminklų, ant kurių iškaltos
epitafijos hebrajų kalba. Kapinės įrašytos į LR kultūros vertybių registrą.

Taigi iki Antrojo pasaulinio karo Palango s žydų bendruomenė buvo sa-
varankiška: turėjo sinagogą, maldos namus, pirtį ir kapines. Tuo metu , be dviejų
sinagogų, Palangoje buvo ir daugiau sakralinių pastatų: katalikų bažnyčia, koplyčia
ir protestantų maldos namai. Nepavyko rasti plano, kuriam e būtų parodyti visi tuo
st
metu ovėję sakraliniai pastatai ir buvusio s kapinės. Todėl, norint nustatyti , kiek ~t t-.\A.GoG Ą

, V\E"TĄ
kitų konfesijų sakralinių pastatų ir ar tie atstumai
Ž.Yt:>U, llt.A,=:,u„uu
sinagogos buvo nutolusios nuo
~TALII-IU , 1'!,A;;_l"''IC.I A
buvo pakankami, teko pasitelkti šiuolaikinį Palangos planą ir jame pažymėti visų "'-O'PL°" Č I>.
PROTE.~T>.. t-l'T U 1 ~iK'-IČ..I A.

15 Tenpae,p. 31 ,
16 Tenpat, p. 31- 3 2. 2. 1937 m. Palangos planas su pažymėta i s sakralini ais obj ektai s ir žydų namai s.
17
nanaHra, prieiga intern ete: hccps://www.rujen.ru/index.
Sud a rė A. Rupeika.
php/%Do%9F%Do%90%D""'- 8%0
v n, 9 0%90%Do%9[>%Do%93%Do %90 {žiii reca 20171008/ .
 Antanas RUPEIKA l 39
O r . MariJa RUPEIKIENE
bendruome nės dali s
. miesto
AI lšny k U S l
PALANGOS 2:YD .

~
.,
,:,

l
!
X

j
. lanofragm entas.
m . Palangos P B 5/306. L 1 .
4- 1939 F 1250. Ap. 4. ·
LCVA. ·
. sa kraliniais o b J"ektais.
Palango s plana s su paz· ymėta,s
3- .
Sudare ·A Rupeika.
4
o l PALANGOS 2YDAI. Išnykusi mi e st o bendru o m e n ės d alis
Dr. Ma r ija RUPE I KIENĖ A n tanas RUPEIKA l 41

konfesijų sakraliniuspastatus. Plane parodyt os abiejų sinagogų stovėjimo vietos,

katalikų bažnyčia, išnykusi protestantų bažnyčia (nut o lu si i šiaurę nuo katalikų baž.
nyčios), stovėjusi Jūratės gatvėje, taip pat pažymėtos senosios žydų kapinės. Vado-
vaujantis plano masteliu, nustatyta, kad sinagogos buvo nutolusio s nuo katalikų
bažnyčios apie 170 m, o protestantų maldos namai - api e 190 m . Galima teigt i,
kad tai atitiko galiojančius įstatymus, nes sinag o go s stovėjo ne toje pačioje gatvė­
je kaip bažnyčios, o sklypo gilumoje , todėl atstumai galėjo būti dvigubai mažesni.
Kadangiplanasšiuolaikinis,jame pažymėti ir nauji sakralin iai pastatai : stačiatikių
cerkvė bei protestantų bažnyčia (3 pav.).
sąl yga, kad tvor a bus tveriama arčiau sinagogos , toje pačioje linijoj e, kaip ir jos
fasadas20. l 938 m. bir želio 19 d. Kretingo s apskritie s statybo s komi sij a p ranešė, kad
žydų bendruome nės sinagogo s taryba nug riovė sukrypusią tvorą 21 • 1938 m. ba-
landžio 20 d. statybo s kom isija (sudaryta iš penki ų as menų) dar kartą apžiūrėjo si-
nagogų sodybo s sklypą ir nusprendė, kad reikia nugriauti ir ūki n į tro besį. Rašoma ,
kad šis trobesys 4x5 m dydžio , 2,3 m aukščio, j o sienos iš lentų, dengtas skiedrom is;
stogas kiauras, o viduje nėra grindų ir lubų. Šio ūkin io trobesio būklė prasta, todėl
būtina jį nug riauti. 1938 m. gegužės 30 d. Palangos žydų sinagogos taryba s iuntė
prašymą, kad būtų leista pratęsti sandėl iu ko nugrio vimo te rm iną iki l 939 m. ge-

1939 m. sudaryto Palangos plano centrinėje dalyje parodyta s erdvu s sina- gužės 31 d., nes trobesyje yra laiko mas žydų kapin ių laidojimo karstas ir į rankiai.

gogų sklypassu dviem skirtingo dydžio mūriniai s pastatais (4 pav .). Matyti, kad Ma- Skundės i, kad dėl gaisro sinagogos valdybos ekonom i n ė padėt is pašlijo, tad nėra

žoji sinagogastovėjo į šiaurę nuo Didžio sios ir buvo gerokai už ją m ažesnė . Spren- lėšų naujam trobesiui statyt i. l 938 m. birželio l 1 d. Kretingo s apskrities statybo s

džiant iš brėžinio mastelio,jų planų dyd žiai galėjo būti tokie : 20x17 m ir 14x 13 m. komisija p ranešė, kad atidėti nug riovimo term ino neleidžiama , nes ūki nis trobe sys
stovi prie pat gatvės ir savo išvaizda daro b logą įs pūdį 22 • 1938 m. liepos 25 d. Kre-
1929 m. pasikeitė Lietuvos statybos įstatai - leista griauti p rasto s būklės
tingos apskrit ies statybo s komis ija atsiuntė Statybo s ir sauskelių inspekcijai raštą,
pastatusar jų dalis. 1932-1935 m. Palangoje nugriauta kelios d ešim tys blogos bū­
kad Sinagogo s gatvėje stovėję s ūkinis trobesy s nugriautas 23
• Tarp susi raš i nėjimo
klės pastatų. A. Miškinio teigimu, tarp jų buvo ir dvi medinės sinagogos 18
• Nepavyk o
dokumentų įdėtos ir dvi nuotraukos . Vienoje (fotografuota iš p ietų pusės) matyt i
rasti bylos, kurioje būtų užfiksuota, kad medinės sinagogo s nugri au tos. Be to, tuo
Didžiosios sinagogos šonini s (pietvakarių) fasadas ir pi etryči ų fasado langas. Tvo-
metu Palangojejau stovėjo dvi mūrinės sinagogos - jos greičiausiai bu vo pastaty-
ros kampe stovi nedideli s medin is san dėl iukas. Jis apkaltas vertikaliomis lentom is
tos vietoj medinių sinagogų. Rastabyla, kurioje saugomi dokum entai apie numat y-
su lentjuostėmis ir apdengtas dviš laičiu lentelių stogu (5 pav.). Kitoje nuotrauko-
tą griauti sukrypusią medinę sinagogų sodybos tvorą ir medinį sandėliuką, stovintį
je užfiksuotas sandėl is ir abiejų s i nagogų fasadų fragmentai: Didžiosios - galinio
sklype,šalia Didžiosios sinagogos, tvoros kampe 19 • 1937 m. spalio 26 d . Lietuvo s
(pietryčių) ir Mažosios - šoninio ( pietvakarių). Matyti , kad vi durinė Didžiosios si-
RespublikosKretingos apskrities statybos komisija apžiūrėjo žydų bendruomenės
nagogos fasado plokštuma, prie kurios viduje stovėjo aron kodešas, yra akl ina - šis
sinagogostarybai priklausančią sodybą Pirties gatvėje. Pateikta s apžiūros aktas ir
fasadas buvo užbaigtas ne trikampiu frontonu , o plokščiu t rikampiu skydu (6 pav.).
situacijoseskizas. Jame parodyta sklypo dalis, aptverta tvora, kurio s dvi kraštine s
Iš antrosios nuot raukos aišku, kad Mažoji sinagoga buvo žiem i nė, tai yra šildoma
(50 ir 44 m ilgio), esančias Pirties ir Sinagogų gatvių sankirtoje , iki 1938 m . gegu - (nuot raukoje matyti kamino fragmentas ). Buv usių sinagogų vietoje sovietmečiu
žės 1 d. numatyta nugriauti. Sklypo gilumoje parodytos dv i mūrinės sinag ogos , 0 pastatyta maisto prekių parduot uvė. Teigiama, kad, remontuojant parduotuvę,
tvoros kampe pavaizduota malkinė. lšliko Kretingos ap skritie s statybos kom isijo s buvo atkasti Didžiosios sinagogos pamatai 24.
protokolas,sudarytas 1938 m. kovo 29 d. Dokum ente , greta kitų klausimų, svars-
tytas ir žydų bendruomenės sinagogos valdybos pra šymas leisti aptverti sinagogų 20 1937 1026 Liet uvos Respublikos Kretingos apskrities statybos komisijos atllktos žydų
sinagogos apžiūros Palangos m. Pirties g. aktas, LCVA,f. 1622, ap 1, b. s,l. 209,
sklypą nauja medine 1,50 m aukščio tvora su betono stulpeliais. Leista , tačiau su 21 19 3 80 619 Kretingos apskrities statybos komisijos pranešimas, LCVA,f. 1622, ap 6. b. 166,
l.179- 178.
22 Ten par, l. 186-184.
18 A.Miškinis,Vakarų Lietuvosmiestai ,, miesteliai..., p. 34 , 4 0, 52, 5 4. 23 Tenpat, l. 182 -181.
19 1936 m. Kretingosapskrityje nugriautų susenusių trobesių patikrinimo aktai, fot og rafijos, 24 St. Jokubait ls, Poilsiautojų pamėgtą Palangą gaubia ne viena niū ri paslaptis, Kauno diena,
susirašinėjimas griovimo klausimais,Lietuvoscentrinis valstybės archyvas (toli au - LCVA), 1998, rugpjūfo 8, p. s.
f. 1622, ap. 6, b. 166.
 43
Dr. Ma rija RUPEIK I ENĖ Antanas RUPE I KA
PALANGOS 2YDAI. Išnykusi miesto b en druom enes dal is
42

A
~--'

r-,
ll, l
L-~
v
"
-- ::-=c;r,.:, e;;:.~ le
~ ' M'/ :: ~ ~ V V

1./ i \_,.M
1
e
p

3,'J VVRA.M~ ~~le.TOS ou R"I ~ / p>,.TAL'PO~

~ ).AO\e.f! \ M S S ~ \ e\ O.$ PU RVS / 'f'ATA L~O.S.

~~:j M OT E.1ii!U„ G.AL~2\~03 \fl ETA

7. Didžiosios Palangos sinagogos plano struktūros variantai.

5. Didžioji (vasarinė) Palangos sinagoga su sandėliu. Sudarė A. Rupeika.

LCVA.F.1622.Ap. 6. B.166.L 180.

6· Abi Palangos sinagogo s su sandėl iu.

LCVA.F. 1622.Ap. 6. B. 166. L. 182.
 • ykusi miesto bendr u omenes d a l is . a RU P EIKIENt Antanas RUPEIKA 45
2YDA l · l sn
44 l PALANGOS D r . M a rtJ

Nėra pakankamai ikonografinės medžiagos , tad neįmanoma visiškai „at-

statyti.,, sinag
• ogų planų struktūros ir visų fasadų kompozicijos. Geriausiai išlikusi

Didžiosiossinagogosistorinė nuotrauka , kurioje ji užfiksuota iš vakarų pusės. Ma-

tyti , kad ši sinagoga buvo mūrinė, vienaukštė, be kamino , tai yra vasarinė, dengta
dvišlaičiu stogu. Nuotraukoje matomi du fasadai: pagrindinis (atgręžtas į šiaurės
vakarus) ir šoninis (pietvakarių). lšlikusiose istorinėse nuotraukose yra užfiksu oti ne
visi fasadai, todėl sudėtinga spręsti apie tikslią sinagogos plano struktūrą. Tačiau
panašu, kad joje buvo atskiri įėjimai vyrams ir mot erims . Greičiausiai vyrai patek-
davo pro pagrindiniame fasade esančias duris, o moterys - pro šonines (matomas
šoniniame pietvakarių fasade). Atrodo, kad dury s buvo įrengtos ir antrajame šoni-
niame fasade, nes nuotraukoje , darytoje po 1938 m. gaisro, matyti, kad ir antrajame
šoniniame fasade yra rizalitas. Tai reiškia, kad vyrams buvo skirti du įėjimai, taip
pat moterys turėjo atskirą įėjimą į joms skirtas patalpas , esančias salės šone arba
pastogėje. Taigi galimi trys pagrindinia i (su keliomis variacijomis) šios sinagogos
planavimo variantai. Pagal pirmąjį, vyrai iš pagrindinio įėjimo patektų į prieangį, o
iš šio - tiesiai į maldų salę ir pagalbines patalpas, įrengtas kairėje prieangio pusėje.
Moterims skirtos patalpos būtų dešiniajam e (arba kairiajame, jeigu ir antrajame šo-
niniame fasade tikrai buvo durys) vyrų salės šone. Bet tada , išlaikant salės simetriją,
reikėtų aron kodešqpatraukti nuo pastato ašies, taigi jis (kartu su bima) atsidurtų
a. Didžioji (vasarinė) Palangos sinagoga.
ne priešais pagrindines duris, bet šone.Taip kiltų papildomų problemų, stengiantis
Fotografija iš Palangos kurorto muziejaus rinkiniq.
„teisingai" parinkti aron kodešoir bimos vietas. Gali būti, kad moterims buvo skirtos
tik kampinės patalpos, - tada liktų išlaikyta sa lės simetrija ir pastato išilginė ašis
(7a pav.). Pagal antrąjį plano variantą, būtų įrengtos trejos durys pagrindiniame ir
abiejuose šoniniuose (pietvakarių bei šiaurės rytų) fasaduose. Įgyvendinus šį planą,
vyrai į maldų salę galėtų patekti tiesiai per pagrindinį prieangį, o į kampines patal -
pas ir į
salę - pro antrąsias duris. Moterims tikriausiai numatyta tik prie koridoriaus
esanti kairioji pusė. Taip būtų išlaikoma salės sim etrija ir pateisinamas antrasis vyrų
įėjimas (7b pav.). Dar galima prielaida , kad mot erim s buvo skirti abu įėjimai (nors
tai mažai tikėtina) - išlaikant vyrų salės simetriją, abiejuose šon uose į rengtos joms
skirtos siauros galerijos, atitve rtos žemom is pertv aromis (arba į vieną iš šoninių pa-
talpų joms tektų eiti per pagalbines vyrų patalpas). Taip pat yra versija, kad vienas
iš šoninių įėjimų galėjo būti bendras, - taip moterys patektų į abi šon ine s gale -
rijas tiesiai iš gatvės. Trečiasis sinagogos planavimo variantas tiktų abiem atvejais
(su dvejomis ar trejomis durimi s). Pagal jį, moterų patalpos būtų įrengtos paSta·
46 l PALANGOS 2 Y D A l. l š nykus I miesto bendruomenes dalis
Dr Mar1Ja RUPEIKIENt Antanas RUPEIKA 47

1 o. Didžiosios Palangos sinagogos aron kodešas.

Fotog rafija iš M. Rupeikienės asmenines kolekcijos.

Didžioji (vasarinė) Palangos sinagoga su fonta nu

9.
Fotog rafi' 'š p l ·
Ja l a angos kurorto muziej aus rinkinių.
48 l PALA N GOS 2y D A l. l š nyku si m ies t o b e nd r uome n ės d ali s
gėje, virš prieangio, nors atrodo , kad pastogė buvo gana žema ir šviesa į ją sklido
tik iš apskrito lango. šalia moterų įėjimo, prieangio kampe , būtų įrengti laiptai, 0 t onu. Šitoje dalyje įrengta gili stačiakampė niša, užbaigiama arkatūros juo sta. Ši
vyrai patektų į salę pro centr ines duris arba per šonines patalpas ir iš prieangio
(jei būtų trys įėjimai). Šiuo atveju nekiltų problemų dėl asimet riško maldų salės
sprendimo (7c pav.). Reikia konstatuoti , kad abu sinagogos fasadai (greičiausia i ir
trečiasis) buvo vienodai reprezentatyvūs, tačiau moterų patalpų įrengimo vietos
jų kompozicija neatspindi. Simetri ško pagrindinio fasado akcentas - paauk štintas
rizalitas, vainikuotas trikampiu skydu ir iškiliu pusapskričiu frontonu. Pagrindinio
fasado (rizalito) simetrijos ašyje yra porta las su dvivėrėmis durimis, paaukštinto-
mis pusapskrič iu langu, ir apskritas langas - rožė, apšviečiantis pastogę. Rizalito
viršų puošia t inkuotos arkatūrinės frizo juostos (8 pav.). Pagrindinio fasado šonuose
įkomponuoti aukšti langai, užbaigti pusapskritėmis sąramomi s, o viršų pagyv ina
arkatūrinis frizas ir profiliuotas karnizas. Šoni nis (pietvakarių) fasadas skaidomas
aukštais langais, užbaigtais pusapskritėmis sąramomis. Pastogę juosia arkatūrini s
frizas ir profiliuotas karnizas - toks pat, kaip pagrind inio fasado. Kairysis šoninio
fasado kampas (jame yra durys) taip pat išskirt as rizalitu , vainikuotu stačiašlaičiu
skydu. Jo šlaitus paryškina arkatūrų juostos, o vidurinėje dalyje įkomponuota aps-
krita nišelė. Atrodo, kad ir antrasis šoninis fasadas buvo panašus. Sinagogos sienos
sumūrytos iš raudonų plytų, o arkatūrinės frizų juostos ir n iše l ė - 'tinku oti. Gana
santūrios architektūros fasadus pagyvina aukšti langai , t ank iai padalyti rėmeliais.
Arkinė jų dalis suskaidyta į keturias pusapskrites ju ostas ir padalyta į centrą nu-
kreiptais spinduliais, formuojančiais išskleistos vėduoklės įvaizdį. Eksterjere nem a-
tyti jokių aiškių judaizmo simbolių, būdingų XIX- XX a. žydų maldos namams. Ga-
lima tik numanyti , kad pagrindinio fasado simetrijos ašies akcenta s - pusapskritis
frontonas, iškilęs virš rizalito, - Dekalogo (pagrindinio judaizmo sim boli o, naudoto,
puošiant sinagogų išorę) užuomina.
Sinagogų sklypas buvo aptvertas medine sta tinių tvora, suda ryta iš ver-
tikalių, medžio strypų nusmailintais galais ir horizontalių jungiamųjų lentelių (vir-
šuje ir apačioje). Matyti, kad tvoroje buvo įrengti platūs dvivėriai įvažiavimo vartai
ir siauri varteliai. Kitoje istorinėje nuotraukoje, taip pat darytoje iš vakarų pusės,
užfiksuota Didžioji sinagoga ir buvusio j e senojoje Turgaus aikštėje stovėjęs fonta -
nas (9 pav.). Taip pat išliko Didžiosios sinagogos aron kodešo nuotrauka. Jis pasta-
tytas ant paaukštinto pagrindo, įkomponuotas į nišą, užbaigtą pu sapskrite sąrama.
Aronkodešo kompozicija ir formos primena pagrindinio sinagogo s fasado stilistiką.
D r . M a r ija R U PE I K I E NĖ Anta n as RU P E I KA 49
Aron kodešas simet riškas, išryškinta jo v idurinė dali s, paaukšt inta p u sapskrič iu fron-
niša aukšta - joje laikyti vertikalia i sud ėti Taros rit iniai. Aron kodešo šona i žeme sni,
aprė minti storais pilia strais (artima is korin t ini am ord eriui ) su kan eli ū ro m i s. Juo s už-
baigia pusapskričia i frontonė lia i. Tarp pil i a strų sufor m uotos arkinės nišos (l O pav.).
Didžiosios sinagogo s eksterjere dominuoja santū rios neoromanin ės a rc hitektū ros
formo s, o aron kodešo stilistiko j e susipina neoromani niai elementa i ir t ransfo rm uo-
tos orderio deta l ės.
Mažoji sinagoga taip pat buvo s umūryta iš raudonų plytų ir išpuošta tin -
kuotomis detalėmi s. lšlikusiose istorinėse nuotraukos e užfiksuot i tik šios sinagogos
fasadų fragmentai. Iš jų matyti , kad Mažosios sinagogos architektū ra buvo panaši i
Didžiosios sinagogos. Vienoje nuotraukoje (palangiškio l. Stropau s fot ografij oj e),
darytoje po didžiojo Palangos gaisro, užfiksuotos abi sinagogo s. Tačiau jo j e kiek
aiškiau matoma tik dalis Mažosios sinagogo s šoninio pietvakari ų fasado. Aišku, kad
ši sinagoga gerokai žemesnė už Didžiąją. Jos pagr ind inis fasadas užbaigt as t rikam-
piu frontonu (arba skydu). Šoniniame fasade įrengti aukšti arkiniai langai ir durys,
taigi šio fasado kompozicija tokia pati, kaip ir Didžiosios sinagogos šoninio fasado
(11 pav.). Galima teigti, kad Mažosios sinagogos plano struktū ra taip pat buvo pa-
naši į Didžiosios sinagogos planą. Gerardas Bagdonavičius n upiešė pagrindinį Ma-
žosios sinagogos fasadą. Jis simetriškas; vidurinėje dalyje į ren gtos plači os durys, o
šonuose - aukšti arkiniai langai. Fasadą vainikuoj a plokščia s trikampis front onas, tu -
rint is apskritą langelį timpane. Angas į rėm ina siauri tinko apvadai (12 pav.). Lyginant
nuotrauką su piešiniu, atrodo , kad piešinyje pavaizduotas pernelyg žemas tr ikamp is
frontona s. Sinagogos langai geriau matomi anksč iau m inėtoje i st o ri nėj e nuotr aukoje
(prid ėtoj e prie susira šinėj imo dė l numatyto griauti sandėl i o dokum entų) . Jie mažesni
nei Didžiosios sinagogos, be to, st iklai padalyti paprasč iau : a rki nę lango da lį skaido
tik viena pusapskritė juosta ir try s spinduliai , kreipiantys į centrą. Šioje nuotraukoje
aiškiau matoma s ir netin kuotas sinagogos šo ninį fasadą juosi ant is frizas, sudaryta s iš
keli ų plytų eilių. Iš i storinių nuotraukų aišku, kad abi sinagogo s buvo „p lytų stilia us·:
panašios architektūros. JLĮ eksterj eruose dom inavo neoroma n i nės archite ktūros ele-
mentai. Išskirtinis šių sinagogų bruožas - iš jų fa sadLĮ nematyti , kad sinagog a būtų
skaidoma į du aukštu s (tai yra neatsispindi moterLĮ pata lpų vieta), kas buvo b ūdinga
beveik visiems to laikotarpi o žyd LĮ maldo s namams, be t o, nenaudojami j udaizm o
simboliai. Galima numanyti , kad moterLĮ skyriai buvo įrengti pirmuo siuose aukštu o-
so PALANGOS 2YDAI. l šny k us1· miesto bendruomenes da l is

Dr . Marija RUPEIKIENI: Antanas RUPEIKA 51

11. Abi Palangos sinagogos po 1938 m. gai sro.

l. Stropaus fotografij a iš Palango s kurorto muzi eja us rinkinių.

12 . Palanga. Sinagogos fasadas.

G. Bagdonavičiaus fotog fi • •· L' . . 13 , Palangos Birutės kal no koplyčia,
ra Ja 1s 1etu vos naoona lini o muzi ej aus rinkini q. 20 1 6 m. A. Rupeiko s fotografija .
52 j PALANGOS !YDAI. Išnykusi miesto bendruomenės dali s Dr. Marija RUPEIKIENt Antanas RUPEIKA 53

1 s. Rucavos (Latvija) evangelikų liuteronų bažnyčia,

2016 m. A. Rupeikos fotografi ja .

14. Pagrindinis Lentvario (Trakų r.) bažnyčios fasadas,

2016 m. A. Rupeikos fotografija.
 l PALANGOS !YDAI Išnykus, miesto bendruomenės dalis
54 Dr Mar1Ja RUPEIKIENĖ Antanas RUPEIKA l 55

se,vyrų salės ar prieangiošonuosearba pastogėse, o judaizmo simboliai eksterje-

ruosegalėjo būti neryškūs ar tik menami.Šių sinagogų (ypač Didžiosios)architektūra
turejo bendrų bruožų su bebokštėm,s neoromaninėmis bažnyčiomis.
1866-1869 m. Palangoje,ant Birutės kalno, pastatytos koplyčios formos
primenaarchitektūros detales, būdingas buvusioms sinagogoms (autoriu s - archi-
tektasMeyeris)(13 pav.).Ji sumūryta iš raudonų plytų, netinkuota - ,, plytų stiliaus~
pasižymi pusapskričių arkų langais.Koplyčios vi rš ų ju osia frizas, sudarytas iš kelių
plytų eilių, ir karnizas,
pagyvintassiaura pjūklinio ornamento juo sta (panašusdeko-
ro motyvasdažnaibūdavo naudojamas mediniams etniniams trobesiams puošti).
Galima pastebėti, kad Mažosiossinagogos šo ninių fasa dų pas togę juosiantis plytų
frizastaip pat buvo sudarytas iš panašių dekoro el e mentų.
Abi sinagogosir koplyčia - istorizmo laikotarpio pastatai.Tuo metu Lietu-
voje buvo statomi įvairios stilistikos sakraliniai pastatai: transformuotų viduramžių
architektūros formų (neogotikiniai ir neoromaniniai), naujųjų laikų stiliaus (naudo-
jant orderioelementus), .plytų stiliaus~ taip pat naudoti įvairūs eklekt iniai skirtingų
formų deriniai. To laikotarpio Lietuvos sinagogų a rchitektūroje dominavo viduram·
žių (dažniausiaineogotikos) ir bizantinės, taip pat kartais „rytietiškos" architektūros
formos.Beto, naudoti transformuotiorderinių stilių elementai bei įvairūs eklektiniai
įvairių stilių j unginiai.•Plytų stiliaus" pastatai taip pat dažniausiai turėdavo daugiau
orderinių arbaartimų neogotikaiarchitektūros elementų. Pagrindiniuose sinagogų
fasaduosekartais galima pastebėti tik pavienes, neoromaninei stilistikai būdingas
detales- dažniausiaiapskrituslangus, derintus su smailiaarkėmis angomis, arba ar·
katūrinio frizofragmentus(dažniau naudoti pastogesjuosiantys dantyti frizai).
Palangossinagogos ir koplyčia - ,,plytų stiliaus" neoromaninės architek·
tūros pavyzdžiai.XIXa., istorizmo laikotarpiu, Lietuvoj e statytų sakralinių pastatų
architektūroje dominavoneogotikai būdingos formos, o neoromaninės architektū·
roselementainaudoti rečiau. Neoromaninių formų sakralinius pastatus Lietuvoje
dažniausiai projektuodavonevietiniai architektai, gyvenę Kuršo gub ernijoj e, Rytų
Prūsijoje ir Vokietijoje. Neoromaninių formų Lentvario katalikų bažnyčią suprojek·
tavo Milano architektasO. Bondži (Bongi)' 5• Tai - vienas ryškesnių pavyzdžių. Šio
statinio pagrindiniofasadokompozicija primena Palangos Didžiąją sinagogą: turi

16. Llepojos (Latvija) kapinių koplyčia,

J. M,nkev1č,us, Lietuvosarch,rekturosisronfa, t. 3 (NuoXIXa. antrojo deJimrme(io1k11918 m.), 2016 m. A. Rupeikosfotografija.
2
s
Vilnius,2000, p. 249 .
56 J PALANGOS2:YDAI. Išnykusi miesto bendruom e n es da li s
o Fryd richas Augus tas Štiul eris - Fryd rich August Stuler) , o atsk ir i elementai - ir Alan-
17 . Pagrindinis Da lbės (Latvija)
eva ng eli kų li uteron ų bažnyči os
fasadas.A. Rupeikos piešinys.
18. Pagrindinis Penkulės (Latvija)
evangelikų liu teron ų bažnyčios
fasadas.A. Rupeikos piešinys.
Dr . MartJa RUPEIKI EN ~ An t anas RUPEI KA 57
vidu r inį riza l itą, apskritą l angą - rožę ir arkatūrinį fr i zą (14 pav.). Panašūs yra ir be -
bokštės Saugų (Šilutės r.) p rotestant ų bažnyčios pag rind inio fasado a rchitektūros
elemen tai: arkin iai langai, a rkatūrinis frizas, apskri tas langas . Tokio s pag rindinio fa-
sado a rc h ite ktūros detalės tai p pat b ūdingos Rietavo katalikų bažnyčiai (architektas
tos M olė tų r. katal i k LĮ bažnyčiai (arch itektas Karlas Ed uarda s Strandmanas - Kari
Eduard St randm ann ). Kartai s istorizmo laikotarpio pastatuose susipindavo skirti ng i
v id uramžių archite ktūros elementa i. Pavyzdžiui, Ylakių kapinių kop lyčios eksterjere
galim a pastebėti Palangos sinagogo ms b ūdi ngų neoromani n ės a rch i tektū ros ele -
m e ntų: a rkatūrinį frizą , a ps kritą langą, tačiau jie sąveikauja su neogo ti k i nėm i s for -
momis . Palangos sinagogų aut or ius nežinom as, tač iau jų arch itektūra artima ne tik
Kuršo krašto sakralinia ms pastatam s, bet ir k it ų Latvij os regionų a rchite ktūrai.
Latvijoje galim a aptikti daugiau nei Lietuvoje sakra l in i ų (įvai ri ų religin i ų
konfes ijų) pastatų, kurių eksterj eruose domi nuoja neorom a ninės arch it ektū ros
formo s. Netoli Palangos esa nč ia me Rucavos miestelyje (Kuršo krašte ) stovi evan-
gelikų liuteronų baž nyči a (l S pav.). Ji vien bokštė, tinkuota , pasižym i neoroman i-
nės archite ktūros elementai s: perspektyvi niu por talu, pusapskrič i ų a rkų langais ir
arkatūriniu frizu. ,,Plyt ų sti liaus" Liepojo s ka pi n i ų kop lyči oje (Kuršo krašte ) t aip pat
dom inuoja neoroman i nės a rch i tektūros fo rmos - jos persip ina su neogotik i niais
elementai s (16 pav.). Pana ši ų į Palangos sinagogas sakra l inių pasta t ų ga lima rasti
Latvijo s Liemgalos ir Daugp ilio rajonuo se. Da l bės evange l i kų li uteronų bažnyčioje
(Liemgalos kraštas) taip pat persipin a neoromani niai ir neogo tikiniai architektū­
ros motyva i: pag rindinio fasado virš utinėje dalyje į rengtas apskr itas langas - rožė,
skydo šona i pagyvinti raudonų p lytų a rka t ū rini u frizu , o portalo anga užbai gi ama
smailėjančia sąrama, būdi nga neogoti kai (17 pav.). Pen kulės (Liem galos kraštas)
evange likų liute ronų ba ž nyč ios pag rindini o fasado kom pozici j oje domi n uoja ne-
oroma ninės fo rmo s: portala s, užbaig iamas pusapskrite sąrama , vi rš j o yra aps krit a
niša (g reičiaus iai tai už mūrytas langas),o t rikampio skydo šonai išpuoš t i arkatūrin i u
frizu (18 pav.). Vecauces (Li emga los kraštas) evangeli kų li utero nų bažnyči os gali n is
fasadas, esanti s už presbite rij os, labiausiai primena Palangos Mažosios sinago gos
pagrindinį fasadą. Jo kom pozicija ir angos - to kios pat, kaip Palango s sinagogos:
su simetrijos ašyj e esa nč iu po rta lu, užbaigt u pusapskrite sąrama ir aukštais ar ki-
niais langais šonu ose. Fasadą vainik uoja tr ikampis front onas, tur in tis apskri tą lan-
gą t impane (19 pav.). Bū d ing ų Palangos sinagogo ms neoromani nės arch it ekt C,ros
58 J PALANGOS LYDAI . I šnykusi m iesto b e n d r uomenės da l is
D r. Marija RUPEIK I ENĖ Antnnas RUPEIKA 59

19. Galinis Vecaucės

(Latvija) evangelikų
liuteronų bažnyčios
fasadas.
A. Rupeiko s pie šinys

2 1. Pagrindinio Kalupės (Latvija) katalikų bažnyčios fasado fronto no fragmentas.

A. Rupeikos piešiny s.

2 0. Pagrindinio Daugpili o
(Latvi ja) evangelikLĮ
liuteronų bažnyčios 2 2. šonin io Gryvos (Latvija) katalikq bažnyč ios fasado fragmentas.
fasado fragmen tas. A. Rupeikos piešinys.
A. Rupeikos pie šinys.
 61
Dr. Marija RUPEIKIENE An t anas RUPEIKA
60 J PALANGOS 2YD A I . Išny k us i mie s t o bendr uom enes d a l is

elementų galima pastebėti ir labiau nuo Palangos nutolusiame Daugpilio rajone.

Neoromaninės architektūros (perpintos su neogotikos elementais) yra Daugpi lio
evangelikų liuteronų bažnyčia, sumūryta iš raudonų plytų (20 pav.). Jos pagrindi -
nis fasadas panašus į Rucavos bažnyčios fasadą: įrengtas apskr itas langas, portalas ,
paaukštintas pusapskričiu langu , ir arkatūrinis frizas, tačiau šoniniuose fasaduo -
se pastebima ir neogotikinės architektūros formų. Bažnyčios projekte (autorius
F. šusteris (F. Schuster) ryškios neoromaninės formos , tačiau statant bažnyčią, šis
projektas pakoreguotas, tad jos architektūra tapo nevientisa. Panašus kaip Palan-
gos sinagogų frontonas , turintis apskritą langą - rožę, vaini kuoja Kalupės katalikų
bažnyčią (Daugpilio r.) (21 pav.). Gryvos katalikų bažnyčios (Daugpilio r.) šoninių
fasadų langai ir frizas panašūs į Palangos sinagogų (22 pav.). Taip pat pavyko ras-
ti vienintelę sinagogą, kurios architektūra panaši į Palangos sinagogų. Ji stovėjo
Saldaus miestelyje (Kuršo kraštas), buvo sumūryta iš plytų, netinkuota. Pagrindinio
sinagogos fasado vidurinė dalis (kaip ir Palangos sinagogų) pabrėžta rizalitu , tik
jis nėra toks išraiškingas, kaip Palangos Didžiosios sinagogos. Pagrindinio fasado
šlaitus juosia arkatūrinis frizas, o daugumą angų užbaigia pusapskritės sąramos.
Iš Saldaus sinagogos pagrindinio fasado kompozicijos ir langų formos aišku, kad
ji buvo dviaukštė. Nors šoni niai abiejų aukštų fasado langai tar si sujungti į ištisi -
nę vertikalią juostą, matyti, kad tarp jų įterpti aklinos sienos fragmentai - įgilintos
plokštumos su žemiau įstatytais segmentiniais pirmojo aukšto langais . Rizalito vir-
šuje yra du nedideli langeliai , užbaigiamipusapskritėmis arkomis . Jie sujungti ben-
dru apvadu. Poriniai langeliai simbolizuoja Dekalogą. Dar vieną menamą judaizmo
23 . Pagrindin is Saldaus (Latvija ) sinagogos fasadas .
simbolį galima pastebėti abipus portalo . Jį įrėmina stilizuoti piliastrai, simbolizuo -
A. Rupeikos piešinys.
jantys Jeruzalės šventyklos kolonas (Jochiną ir Boazą) (23 pav.).

Apibendrinant galima pastebėti, kad Palangos sinagogų architektūra

buvo kitokia nei tuo metu statytų Lietuvos sinagogų. Tai buvo originalūs santūrios,
neoromaninės sinagogų architektūros pavyzdžiai. Lietuvoje nepavyko
stilistikos
aptikti daugiau panašios architektūros sinagogų - matyt , neoromaninės formos
nebuvo populiarios tarp istorizmo laikotarpiu dirbusių vietinių projektuotojų. Pa-
stebėta, kad transformuotas neoromaninės architektūros formas dažniau taikyda -
vo iš svetur atvykę architektai, kurie suprojektavo Lietuvoje kelia s bažnyčias.
 l 63

Dr. Kr išs KAPENIEKS

Latvijoskaro muziejausistorikas

1918-1921 metais Latvijosistorijos

šaltiniuoseaptinkamosgyventojų
nuostatosPalangoskrašto
priklausomybės klausimu:
ką atskleidžiažydų
bendruomenės požiūris

Į vada s
1918 metais, baigiantis Pirmajam pasauli niam karui, remiantis tautų ap-
sisprendim o tei se, buvo sukurt os naujos valstybės: Estijos bei Latvijos Respublikos,
kaip ir atkurta Lietuvos valstybė - Lietuvos Respublika. Šių teritorijų gyventojai -
tiek pagrindinių tautų, tiek tautiniq mažumq atstovai - pateko i naują situaciją, ku-
rioje ji ems teko apsispręsti, kuri ai valstybei prik lausyti ateityje. Nustatyti valstybių
sienas dažnai būdavo gana sunki užduotis, nes pasienio ruožai paprastai pasižymė-

jo mišria etnine sud ėtimi.

Dabartinis Palang os kraštas iki šventosios upės šiaurėje 1795 m. priklausė
Lietuv os Didžiajai Kunigaikštystei, o šve ntosios upės dešinysis krantas tuomet pri-
skirta s Kuršo kunigaikštystei. 1795 m. tiek LOK, tiek Kuršo kunigaikštystė, padal ij us
64 / p A LA N G o s 2 yD A l . l šn y k u s I m i e s t o b e n d r u o m e n e s d a l i s
Krišs KAPENIEKS l 65

Abiejų Tautų Respubliką, buvo prijungtos prie Rusijo s imperijo s. Administracinio

Palangos valsčiaus žydų bendruomenė ir jos (geo)politinių
valdymo sienos iš pradžių nesiimta keisti. 1819 m . Palango s valsčius - buvu si vie-
preferencijų kaita: nuo latvi škos Kuršo gubernijos
nintelė LOKprieiga (apie 20 km ilgio pajūrio linijo s) pri e jūros - iš tuometinės Lie- link lietuviško Palangos valsčiaus
tuvos Vilniaus gubernijos buvo perduotas kaimynin ei Kuršo gubernijai (ji įsteigta
Etninė Palangos mi estelio ir Palangos valsčiaus gyventojų sudėtys anali-
1795 m. buvusioje Kuršo kunigaikštystėje). Taip įvyko dėl to, kad sujungtos muiti•
zuojamu laikot arpiu s kyrės i. 1920 m. birželio 14 d. atlik to Latvij os visuoti nio gyven-
nės įstaigos. Taigi Kuršasįgijo tiesioginę sieną su Prūsija (didžiausią nuo 1871 m., kai tojų surašymo duomenimis , Palangos miestelyje iš 1450 gyventojų 775 (53,4 %)
Vokietija tapo imperija, kaizerine valstybe) . buvo lietu viai, 480 (33, 1%) žydų, 90 (6,2 %) latvių, 75 lenkai (5,2 %), 30 (2,07 o/o)
Daugumą Palangos krašto gyventojų sudarė lietuviai , nors pajūryje gyve- vokieč ių (l diagrama).
no ir latvių arba kurši ų žvejų. Jų apgyv endintas ruo žas pajūryje plito nuo Kuršo O Pala ngos valsčiuje s uskaičiuoti 1747 gyventoja i, iš jų 921 (52,7 %) buvo
iki Prūsijos (Klaipėdos/ Mėmelio) apylinkių ir toliau Kuršių nerijos pusėn. Žinoma, lietuvis ir 826 (47,3 %) lat viai (2 diagrama ).
laikotarpiu, iki pradedant plėtoti nacionalizm ą ir tautinę savimonę, verčia u reikė­ Askritai Palangos krašte (miestelyje ir valsčiuje) gyveno 3197 gyve ntoj ai,
tų kalbėti ne apie latviu s, o apie latvių kalbos tarm ėmis kalb ėjusius žmones , kurių iš jų 1696 buvo lietuviai , 916 latvių, 480 žydų, 75 lenkai ir 30 vo kiečių (žr. lente l ę)' .
dauguma buvo žvejai. Nors tai, kad Palangos kraštas prijungta s prie Kuršo guber·
Lentelė. Palangos krašto gyventojų sudėti s, 1920 m . visuotinio gyventojų surašym o duomenimis.
nijos, galbūt ir skatino latvių žvejus įsitvirtinti Palango s pajūryje, neabejotin a, kad
,.. - -------i-
kuršių žvejai nuolat gyveno Lietuvo s pajūryje iki 1795 m.

1921 m. latvi škoje spaudoje apie Palangos krašto gyventojus buvo rašo·
T Vyrai, - ---r-
Pagal tautybę

,--
~ PalangoJe!mieste arba ~
valsč1uJe - K K l neuž-
.....
~ '"""'"'
sav,mo
----r
.
te,sę
Palangos moterys1t ....
ma: ,,Sventos [Šventosios] kaimas gyvenamas latvių, visas kitas kra štas - lietuvių, ;;; :;; :; ~ rašyn (arba neuiregis- § ~ ~

Palangos miestelis - žydų"'. Palangos krašt e didžiausias mi estelis buvo Palanga,

vaikai
2
§·
<
~ ~
N
'<
~ ? truot'I) hetuv1a1 ! § l ~

jame daugum a gyventojų buvo žydai. 1881 m. iš 1618 miestelio gyventojų 1121 l l
Mieste 1450 77S 90 480 75 l Jo_l __ 400 300 40 300
buvo judėjų tikybos ir kalbėjo hebraji škai' . Dauguma žydų tradiciškai buvo amati· ---ValstluJe 1747 921 826 - 350 -
ninkai, pirkliai , smuklininkai. XIX a. antrojoje pusėje žydai Palangoje įkūrė gintaro -7S j~ -- t 300 .~ -
Iš viso 3197 1696 9 16 480 l 30 _ 750 6oo 400 300
- -
apdirbimo įmonių. Daug žydų buvo įdarbinta gintaro prekybo s ir pramonės srityse.
ša ltinis : Saraksts parPalangas rajo na iedzivotaju sastavu 1920. g., LNALWA, f.1313, apr. l , l.
Palangos žydų bendruomenė reikšmingai paveikė miestelio bei krašto ūkinę san- 213, lp. 242 .
klodą. Be to, jos demografinės ypatybės bei socialinė situacija lėmė savitą politinių
Savo ruožtu, vadov aujanti s vi etinės Latvijo s pol icijo s duomen im is, 1921 m.
aktualijų, tokių kaip Palangos krašto (valsčiaus) priklausomybės klausima s, verti·
sausio 1 d. iš Palangos nuovad oje registruotų 3082 gyventojų 1691 buvo lietu vis,
nimą. Taigi šio straipsnio tik slas yra, remiantis Latvijo s istorijos šaltiniais , atskleisti
774 latviai , 477 žydai ir 140 kitų tautybių žmo nių•. Kaip matome , kiekybinės Pa-
Palangosžydų bendruomenės nuostatų Palangos krašto priklausomybės klausimu
langos valsčiaus gyve ntojų s ka i č iau s imt ys, remianti s 1920 m . Latvijo s gyventojų
kaitą 1918- 1921 m.
surašymu ir 1921 m. Latvijo s policijo s duom enim is, iš esmės sut ampa.
Palangos nuovadoj e registruoti 3082 gyventojai taip pat buvo nevienodai
pasiskirstę pagal pilietinę priklausomybę. Vadovaujantis Latvijos policijos 192 1 m.

3 Sarakm par Palangas rajona ieclz,votaju sastavu 1920 . g.,LNA LWA, r. 1313,a pr. 1, l. 213, lp. 242.
J. Bebris, Komės zaudėJam, Palangu Lie1ava1atdodaml? Jaunais Vards,1921, Nr. 13. 4 Sarakst s parPalanga s 1ecirk1)aledzivota)iem uz 1. janvan 192 ·1.gadu, ren pat, lp. 241.
2 Z. Geniene, Palangiškiai XIX a. ln: Palangosisrorija, Sud. V. 2ulku s, Klaipėda, 1999, p. 239.
66 l PA LANGOS 2YD A I. I š ny k usi mi es t o b e ndruomenė s da l i s
Kri šs KAPENIE KS 67

1 diagrama
Palangos miesteli o gyven tojų etn inė s udėt is 1 920
sausio 1 d. duomenimis , 2153 buvo Latv ijos, 833 Lietuvos ir 96 kitų valstybi ų piliečiai'.
m.
Fakti škai j au nuo 1915 m. kovo mėnesio Palangos kraštas buvo okupu o-
tas kaizerinės Vokietijos kariuomenės. Šis kraštas, kaip Kuršo sritie s (Bezirk Kurland )
dalis, įtrauktas į vokiečių karinės valdžios valdomą teritoriją - Ober- Ostą (vyriausioj o
kariuomenės vado Rytuose apygarda) . Jos gyventojai turėjo at likt i Vokiet ijos kariuo-
menės reikm es patenkinančias prievo les: tiekti maisto produktus , ypač žuvį, ir kitu s

■ Lenkai (75)
ište klius kariuomen ei, taip pat visaip stiprinti Vokietijos ekonominę bei ka ri nę ga l ią.

■ Latviai (90) 1918 m. lapkričio 11 d. Kompjeno paliaubomis baigėsi Pirmoj o pasauli -

nio karo veiksma i. Tačiau Vokietija liko okupavusi Rytų Europos kraštus, nes, vado-
2yda , (480)
vaujant is nuga lėtojų - Antantės va l st y bių - nurodymu, Vokiet ijos kari uomenė t en
turėjo likti ir atremti Raudonosios armijos puo l imą. Nors li kus i ų Vokiet ijos karin ių
■ Uctuvia, (775)
pajėgų vad ovybė buvus ios Ober-Osto ter ito rijos srityse laipsn iškai perdavė val džią
naujųjų va lstybių įsta igoms, vis dėlto Vokiet ija ba ndė išlaikyt i savo įtaką Pabaltijo
šalyse. Šie siekiai vėliau privers politiškai susidu rt i su naujųjų val stybių suveren it etu
ir Antantės valstybių inter esais. 1918 m. lapk r ičio 18 d. Tautos ta ryba Rygoje paskel-
bė ne priklausomą Latvijos Respubliką ir sudarė Lai ki nąją vyriausybę, ja i vadovaut i
paskirdama ministrą pirmin.in ką Karlį U lmanį.

2 diagr ama Pasibaigus Didžiaj am karu i, Vokietijos okupuotose teritor ijose bu vo suda-
Palangos valsčiaus gyventojų etninė sudėtis 1920 m. ryti vietinės savivaldos organai. Taip išrinkta ir Palangos m iestelio bei valsčiaus tary-
ba, suformuoti vy kdomieji kom ite tai. Palangos mi esto vykdomąjį komitetą 1919 m .
pradžioj e su darė septyni lietuv iai, t rys žydai ir du latviai; posėdž i ų protoko lai buvo
rašomi l i etu vių kalba•. Išanalizavus pri einamus šalt inius, galima teigt i, kad di džioji
Palangos miestelio bei va lsčiaus gyventojų dalis sim patizavo kairiosioms pa ži ū­
■ Voklel:1ai (O)
rioms ir nenorėjo pripa žinti jo kios valdžios' .
Palanga prik la u sė buvusios Rusijos impe rijos Kuršo gubernijos Gruobinos
■ Lenk.i, (OJ
apskričiai, todėl Latvijos Respublik os Laikinoj i vyria usybė laikė Palangą Lat vijos te -
ritorija, kol, derantis dėl valstybinės sienos, bus nuspręsta kita ip.Tačiau panašu, kad
■ Latviai (826)
vietiniai gyventojai nenorėjo to kio Latvijos valdžios požiūrio pripaž inti kaip neg in-

2 yda , 10)
čijamo fakto. Taigi susidarė palankios aplinkybės Lietuvos at stovams agituot i v iet i-
nius gyventojus už Palangos va lsčiaus pri(si)jungimą prie Lietuvos Respub likos. Ne

■ Ue tuv,a/ (921 )
Ten pat, lp. 24 1 .
6 - ff.- Palanga, LOCVIJOSSnrgs, 1919 , Nr. 29 .
7 Smulkiau ir.: K. Kapenieks, Palangas novads Atbrivošanas cil)u laika (1 9 18 - 1920 ), Latvijos
Karo Muzeja Gndogromora, VII l„ Riga, 2006, lpp. 168 - 173.
68 l PA L A NG O S 2 Y D A l . l š n y k u s i m i e s t o b e n d r u o m e n ė s d a l i s
mažiau reikšmingas veiksnys buvo nepriklausomybės kovos , kurios skatino krašto
gyventojus suvokt i savo gyvenamos teritorijos (geo )politinio vekto riau s svarbą.
Šios kovos Palangos valsčiuje tęsėsi iki 19 19 m. gruodžio mėn., kol čia isitv irtino
Latvijos kariuomenė, vydama vokiečių ir rusų monarchistinę Bermonto -Avalovo
kariuomenę. Netrukus, 1920 m. vasario vid uryj e, įgyvendinant Versalio taikos su-
tarties 99 straipsnio nuostatas , Vokietijos teritorija, kuri ribojosi su Palangos vals-
či umi - Klaipėdos kraštu , - buvo atskirta ir laikinai perduota Antantės valstybėms,
tiksliau, Prancūzijai.
Latvija turėjo politinių siek ių išlaikyti Palangos kraštą savo itakos sfero-
je . Tai lėmė tiek ekonominiai interesai , tiek ir šio kra što gyventojų etnin ė sudėtis.
Valstybės iždu i pajamas teikė Palangoje ve iku sios gintaro apdirbimo dirbtu vės bei
gintaro gaminiais prekiaujančios imonės. Per Palangos ruožą drie kės i svarbus pre-
kybos kelias iš Latvijos į Vokietiją, tad va lstybės iždą papildydavo iš muito mokesčio
surinktos pajamos. Tačiau kalbant apie Palangos krašto gyventojų etninę sudėtį,
buvo pastebim a, kad kiekybiškai lietuviai dominavo. Tai skatino Latvijo s vyriau-
sybę sunerimti ir atkreipti dėmesį į vietinės žydų bendruome nės nuo statas apie
krašto teritorinę priklausomybę. Demografiniu požiūriu, žydų etninė grupė vyravo
Palangos miestelyje , ji buvo gerai įsitvirtinusi ir kra što ūkinėje struktūroje. Tad šios
grupės (apsi)sprendima s galėjo lemti Palangos krašto (geo)po litines preferenci jas.
Minėtieji veiksniai skat ino atsižvelgti i krašto gyventojų nuostatas Palan-
gos krašto priklausomybės klausimu, kol Lietuvos ir Latvijos siena bus galutina i
nustatyta, kartu išspręstas Palangos krašto priklausomybės klausimas. Prieinama
1919- 1920 m. šaltinių medžiaga liudija , kad Palangos krašto gyventojai aktyviai re·
agavo į tai, kad gali pa(si)keisti jų gyvenamos teritorijos valstybinė priklausomybė.
Kita vertus, tokios reakcijos įgalina spręsti apie gyventojų požiūrį. Latvijos valstybės
istorijos archyvo dokumentuose atsk leidžiamos ir Palangos krašto žydų bendruo -
menės nuostato s krašto priklausomybės klausimu .
1919 m. sausio pradžioje Karlio Ulmanio vadovaujama Latvijos Laikinoji
vyriausybė su nedideliu karių būriu evakuavo si į Liepoją, nes Rygą užėmė bolševikų
Raudonosios armijos pajėgos. Suja iš Rusijos sugrįžo ir legend iniai latvių šauli ai. Jie
skleidė gyventojams gandus, kad pagrįsti yra bolševikų pažadai atne šti taiką, duoti
duonos bei darbo. Netruku s paaiškėjo, kad šie pažadai buvo melagingi. Vokiečių
kariuomenės junginiams ir nega usiems latvių kariniam s daliniams pavyko sustab·
K r l š s KA P E N l EK S l 69
dyti Raudonąją armiją pri e Vento s upės ir įs i tvirtinti už jos buvusioje teritorijo je.
Joje ir buvo prad ė ta kurti Latvijo s va l s tybę. Palangos kraštas taip pat pateko i š ią
te ritoriją. Jai pavy ko išvengti bol ševikų Raudonosios arm ijo s į sive ržim o. 1919 m.
kovo 13 d. į Palangą atvyko pirm asis valdininkas - Nikolaju s Jansonas. Jam paskirta
eiti Palangos mie sto ir val sč iaus polic ijos vir šininko pareigas •. Netrukus, kovo 15 d.,
Palang oje įsikūrė ir Lietuvos muit i nės vald ini nkas Juli anas Remtelis (Julians Rem-
tefs),o kovo 23 d. į Palangą atvyko Kretingos apskrities vi ršininkas bei Kreti ngo s
komendantas. Po Lietuvos valdininkų vizit o N. Ja n so n ą aplankė vieti ni ų latvių ir
žydų atstovai - jie „ kategori škai parei škė" n enorį prisij ungt i prie Liet uvos. N. Jan-
sonas pranešė m inistrui, kad Lietuvo s atsiųsti at stovai ragin o Palango s miestelio
ir krašto žydus patei kti pasirašytus pra šymus prisijungti prie Lietu vos. Vietinė žydų
bendruomenė šitą raginimą atmetė•.
1919 m. gegužės mėnesį lietuviai to liau stengėsi pri (si)j ungt i Palangą. Ge-
g užės l O d. Palangos policijos virš ininką N. Jansoną aplankė Kreti ngo s apskrit ies
viršininkas ir Kretingo s komendantas Prišmontas. Jie parei š kė, kad atv yko per imti
Palangą Lietuvos valdžion . Lietuvos ketinimą prisijungti Palang os kraštą prie savo
teritorijos gegužės 12 d. paka rtojo ir buvęs Palangos m iesto vyk domojo komite -
to pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kareivi s Pranciškus Jurgutis. Vienas Lietu vos
atstovų a rgumentų buvo tas, kad Latvijos Laik inoji vyriausybė, esą, nuversta per
baland žio 16 d. Liepoj oje įvykusį perversmą, todėl neb eegz istu oja. Tačiau N. Jan-
sonas liko ištikimas K. Ulmanio vyriausyb ei, kuri po voki eči ų suorganizuoto per-
versmo tęsė darbą Liepojos prieuostyj e pr išvartuotam e garlaivyje „Saratov ". Nepa-
vyku s įtikinti vietinio Latvijos valdininko , P. Jurgutis užsiminė keliems vieti niams
gyve ntojam s, kad Lietuvos kariuomenė užims Palangą per artimiau sias dienas . Ši
užuomina greitai peraugo į ma sinį gandą, tad Palangos krašto gyventojai pradėjo
ruošti s galimam j ų mi esto užgrobimui. Remiant is 1919 m . gegužės 15 d. N. Jan-
sono pranešimu Latvijo s Laikino sios vyriausybės vidaus reikalų mi nistrui M ike liui
Valteriui , gandai apie tai, kad Lietuvo s ka ri uomenė rengiasi užimti Pala ngą, sukėlė
vietinių gyventojų (tos pa č ios dien os pranešime Gruob ini os apskrities viršininkui
8 19 19 03 14 Palangas policijas prlekšnieka N. Jansona zl,:,oJums lekšlietu ministrija 1.Noraksts,
Latvijas Naciona/a Arhiva Larvi1asValstsvėswres arhivs (t olia u - LNA LWA), f. 1718 , apr . ·,,
l. 36 , lp . 1.
9 1919 03 16 Palangas policija s prlekšnieka N. Jansona zi ,:,ojums ielcllie tu minis tra m M.
Valteram . Norakst s, CtJrpat,lp. 2 .- 2 . op.; 1919 03 Palangas po licijas pnekšnieka N. Jansona
zl,:,o)um s iekšli etu m ini st ram M. Valteram. Noraksts, wrpar, lp. 7- 7 op .
70 l PALAN GO S 2Y DAI . Išnykus i m i es t o be n dr u ome n ės d a l is
Jansonas patikslina - lietuvių) priešiškumą kitataučiams ir policininkams. Vietiniai
žydai netruku s kreipėsi į policiją, pra šydami u žkirsti kelią pogromui , kuri s, jų tei-
gimu, galėjo prasidėti, jeigu Lietuvo s kariuomenė įsiveržtų į Palangą. Jie išreiškė
paramą Latvijos policijai , skat indami ją „neįleisti lietuvių į Palangą", nes „jie galėtų
pradėti žydų pogromus ". N. Jansonas savo prane šime klausė ministro M. Valterio,
ar Latvijos Laikinoji vyriausybė negalėtų padaryti „ moralinio spaudimo" Lietuvos
vyriausybei, paskatinti ją „teisėtu būdu išvengti nerimo kėlimo tarp žmonių ir maiš-
tingo įvairių tautybių žmonių klasių elg esio " ' 0 •
1919 m. balandžio 14 d.Taikos konferencijoje Paryžiuj e Lietuvos ir Latvijos
atstovai pradėjo deryba s dėl valstyb inė s sienos nustatymo . Darant pertrauka s, de-
rybos buvo tęsiamos iki liepos mėnesio. Šiame derybų etape Latvij a sutiko perduo·
ti Palangą Lietuvai. Tači au kai 1919 m. liepo s mėn. Lietuvos kariuomenė, tęsdama
karinius veiksmus prie š Raudonąją armiją, užėmė buvusios Kuršo gubernijos Alūkš·
tos (Jlūkste) apskrities dalį iki llūkstės-Eglainės-Subatės kelio linijos, sprendimą dėl
Palangos nuspręsta atidėti. 1919 m . rugpjūčio mėn. Lietuva reikalavo perduoti jos
kariuomenės užimtą Alūkštos apskrities dalį. Taigi atsirado dar viena ginčytina te·
ritorija , kurios lik imas taip pat buvo ti esiog iai susijęs su Palangos teritorinės pri·
klausomybės klausimo projekcijomis " . Latvijos Laikino sio s vyriausybės situacija
buvo ypač komplikuota , nes Vidžemėje prie š Raudonąją armiją kariavo Estijos, o
rytinėje Alūkštos apskrities dalyje - Lenkijo s karinės pajėgos. Tad Lietuvo s terito·
rinės pretenzijos į Palangos kraštą bei likusią Alūkštos apskrities teritoriją atrodė
nepriimtino s. Nepavyko išspręsti keblaus minėtųjų teritorijų priklausomybės klau·
simo nei 1920 m. sausio mėn. Mintaujoje (Jelgava),nei tų pačių metų vasario pab.-
kovo mėn. Kaune, kur vyko derybo s. Abiem pusėms neradu s bendro sprendimo dėl
valstybinės sienos sudarym o, Palanga ir toliau liko prijungta prie Latvijo s. Latvijos
valdžios sluoksniams buvo sunku išspręsti Palangos klausimą palankiai Lietuvai
taip pat dėl to, kad jis buvo susijęs su Lietuvos kariuomenės kontroliuoto s Alūkš·
tos apskrities dalies teritorinės priklausomybės klausimu. Latvija nenorėjo atiduoti
Lietuvai susisiekimo bei ekonom iniu požiūriais labai svarb ios Alūkštos srities dalies,
10 1919 os 15 Palangas policijas priekšnieka N. Jansona zit;1o jum s iekšlletu mlnistram
M. Valteram. Noraksts, rurpat, lp . 24- 24 op., 26; 1919 os 15 Palangas policija s priekšnleka
N. Jansona zir;tojums Grobir;tasaprlr)~a priekšniekam. Norakst s, turpat, lp. 20.- 28. op.
11 Z:B_utkus, Lietuvosir Latvijos santykiai 1919- 1929m ., Vilnius, 1993, p. 27; z. Butkus, Lietuvos
?incas_su Latvija dėl šventosios ir Palangos (1918- 1921 m.), Ė l ija. Svent aja. šventoji . Paribio
zenkla1(mok slinių straipsnių rinkinys), Kla ipėda, 2007, p. 13.
Kri šs KAPE N IE K S l 71
išsiskiriančios et nin e vietini ų gyventojų kontingento įva irove. Todėl Palangos kraš-
to liki mas ilgainiui tapo Alūkštos sriti es klausimo įkaitu. Tarpin inkaujan t Didžiosios
Britanijo s Pabaltijyj e vadovui pulkininkui S. Talentsui, 1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuva
ir Latvij a pasirašė sutartį dėl to, kad sienos sudarymo klausimas būtų perd uot as
tarptautiniam arbit ražo tei smui , o šiam vadovauti pakvietė Didžio sios Britanijos
atstovą, Edinburgo univer siteto profeso rių Džei msą Jangą Sim pso ną. Net rukus po
šio įvykio, spali o mė n es io viduryje, Latvijo s kariu omen ė, pasinaudodama palankiai
susiklosčiusia situacija, po spalio 9 d. Lenkijos generolo L. Želigo vskio įvykdyto Vil-
niau s užgrobimo opera cijos už ėmė visą Alūkštos apskritį, išstumdama iš jos Lietu-
vos kariuome n ės dalinius , kuri e prad ėjo atsitraukti į savo valstybės teritoriją. Vis
dėlto Latvija nepasinaud ojo susidariusia padėtimi, nors jau kontroliavo abi sriti s: ir
Palangos kra š tą, ir Alūkštą.
Liepojo s laikr aštyje „ LibauscheZeitung" 1920 m. rudenį buvo rašoma, kad
didžiąją Palangos krašto gyventojų daugumą sudaro latviai , žydai, lenkai ir vokie-
čiai, tad apie šios teritorijo s prijungimą prie Lietuvos negali būti nė kalbos " . Nerei-
kėtų atmesti galimybės, kad minėto laikra ščio atstovai stengėsi formuoti ir palaikyti
Latvijos (geo)politiniams priorit etam s palankias nuotaika s. Vis dėlto b ū tina pripa·
žinti ir tai, kad tokios gyventojų nuotaikos buvo ganėtinai populiarios tam tikroje
Palangos krašto dalyje.
Džeimso Jango Simpsono vadovaujama Liet uvos ir Latvij os va lstybinės
sienos nustatymo komisija darbą prad ėjo 1920 m. gruodžio pabaigoje. Komisija
aplankė visus pasienio ruožus, tikrindama gyventojų etninę sudėtį ir rinkd ama ži-
nias apie jų nuo statas dėl pri(si)jungimo prie Latvijos arba Lietuvos. 1921 m. sausio
8- 9 d. Dž. J. Simpsona s draug e su Latvijos atstovais A. Bėrziniu ir J. Feldmanu , taip
pat Lietuv os atstovais M. Yču bei F.Vizbaru aplankė Palangos kraštą, įskaitant Palan-
gos ir Šventosios miestelius. Latvijo s telegrafo agentūra pranešė, kad Dž. J. Simp·
sonas Palangoje kalbėjosi su įvairiLĮ tautinių g rupių at stovais ir išsiaiškino, jog „vie•
tiniu s gyvento ju s, išskyrus dalį lietuvių, vienija nuo širdi meilė ir potr aukis Latvijo n".
Tai patvirtino ir keleta s Simpsonui įteiktų peticijų, kuriose buvo prašoma neat skirti
Palango s nuo Latvijo s' 3 •
12 Llbauschelei umg, 1920, Nr. 211.
13 Arlietll ministra biedra H. Albata telegramma Palangas p1lsetas galvam 5. Gutmanam, LNA
LWA, f. 1313, apr. 2, l. 210, lp. 3; Latvijas- Lietavas robežu š~1rėju tiesa (Latvijas Telegrafa
agentOras zit;1oįums), LnrvljasSargs, ·1921, Nr. 7; Lokales,Libauscheleitung, 1921, Nr. s; Pol-
72 l PALANGOS 2YDAI. Išnykus, mi esto bendr uome nes da l i s
Kr1šs KAPENI EKS 73

LankantisDž.J. Simpsonui, savo peticiją Lietuvos ir Latvijos sienos nustaty-

l
mo komisijaiįteikė ir Palangosmiestelio žydų bendruomenės atstovai. Šie joj e išdės­ , 'J, 1, 11 rt'• "
;l
tė savo grupės nuogąstavimus ir paaiškino, dėl kokių priežasčių nenori būti prijungti
prie Lietuvos. 2ydų atstovai ypač pabrėžė susi rūpinimą, kad, prijungus Palangą prie
Lietuvos, žydų bendruomenės sausumos ir jūros siena bus atribota nuo did žiojo pre-
kybos centro - Liepojos. Peticijoje argumentuota, kad kiti artimi ausi miesteliai _ Kre-
tinga ir Darbėnai - yra ekonomiškai labai nereikšmingi , tad negalėtų atgaivinti preky-
bos Palangoje, taigi žydų bendruomenė būtų pasmerkta apgailėtinai egzistencijai.o
priklausydamaLatvijai, Palangaturi infrastruktūrinį pranašumą: būdama prie vienin-
telio sausumoskelio, vedančio iš Latvijos į Vakarų Europą, ilgainiui ji gali tapti dideliu Palangosžydų bendruo m enės
.• , , ,~. ,,,11
tranzitiniu punktu, ypač dėl to, kad Latvijos vyriausybė numatė nutiesti iki Palangos , _;1. ,, ,,,, , ,., • '? .., .. ~ .4 • ••• '\. ,, , _ ,._ peticijosLietuvosir Latvijos
siaurąjį geležinkelį, - pateikiant peticiją, jis jau buvo atvestas iki Rucavos.Peticijos au- , • , • . ,, • ~ , ~,, ,, .• _ va l stybi nės
sienos nusta-
• ,._ ~ H, ,~, .. ,• , , .. , • .,.,. • tymo komisijaifragmentas,
toriai atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma Palangos žydų dirbo miestelyje veikusiose h • I' ~ • 1921 m. sausis.Šaltinis:Latvijas
gintaro dirbtuvėse, kurių produkcijai realizuoti svarbiausia yra Liepojos rinka. Todėl , , l , ,( -... • .-"l • ._.,
Nacionėilėi Arhiva Larvijas Valsts
manyta, kad, prijungus Palangą prie Lietuvos, ši rinka bus uždaryta, o gintaro dirbi- vėstures arhivs, f. 1313, apr.2.,
nių bus gaminama gerokai mažiau arba visiškai nebus gaminama. Be to, teigta, kad, l. 2 13., lp. 277.
nutiesus geležinkelį, Palangą vasarossezono metu aplankys daug poilsiautojų, - tai
taip pat padarys miestelio gyvenimą kokybiškesnį ir padės plėtoti smulkiąją prekybą. Palangos miesto tarybą sudarė 6 lietuviai, 2 latviai, 2 žydai, 1 vokietis ir
Konstatuota, jog , prijungus Palangos kraštą prie Lietuvos, nesant patogių susisieki· l lenkas. Palangos miesto tarybo s pirmininku nuo 1921 m. kovo mėn . buvo žydas
mo kelių, negalima būtų tikėtis poilsiautojų. Peticijos autoriai pridūrė, kad yra visiškai Samuelis Gutmanas' 6 • Tačiau miesto taryba, skirtin gai negu valsčiau s taryba, nebal-

patenkinti tiek Latvijos centrine valdžia, tiek ir vietiniais valdininkais. Taip pat pabrežė savo Palangos priklau somybės klausimu.

tradicijų vaidmenį: Palangosžydai,jų tėvai bei protėviai buvo kuršininkai , jie yra glau- Dž. J. Simpsonas per 1921 m. kovo 2 d. įvykusį Latvijos ir Lietuvos sienos
džiai susiję su Latvijosžydų organizacijomis ir neturi jokio pagrindo norėti prisijungti arbitražo komisijos posėdį kėl ė pri e laidą, kad neturtingoji žydų bendruomenės da-
prie Lietuvos, kurios kultūrinis gyvenimas nebuvo vertintas aukščiau už Latvijos.Va- lis, taip pat kaip ir krašto lietuviai, priešingai turtingesnių bei labiau i šsi lavinusių

dovaudamiesitokiais sumetimais, žydų bendruomenės atstovai prašė, nustatant Lie· gyventojų grupėms, palai kė gal imybę su(si)jungti su Lietuva, nes tikėjosi taip įgyti
didesnį „hinterl andą", nei Palangos kraštui pasilikus Latvijos„ maišgalyje"' ' . Kol kas
tuvos ir Latvijos valstybių sieną, Palangą palikti prijungtą prie Latvijos. Palangos iydų
nėra gal imybių
išsiaiškinti, kokie veiksniai sąlygojo tokią Dž. J. Simpsono poziciją.
bendruomenės atstovų peticiją pasirašė daugiau kaip 25 asmenys" . Palangos žydų
Mat, lankydamasis Palangos krašte, ji s iš esmės neturėjo galimybių susipažinti su
bendruomenės nuomonė apie krašto valstybinės priklausomybės perspektyvas ne·
minėtosios žydų be nd ruomenės dalies nuotaikomis.
liko nepastebėta Latvijos spaudoje: ,,Miesto (Palangos) gyventoja i, taip pat ir žydai,
palaiko prijungimą prie Latvijos"'' , - teigta laikraštyje „Latvijas Vėstnesis ''. 1921 m. kovo 13 d. paskelbus Lietuvai palankų Latvij os ir Lietuvos vals-
tybiLĮ sienos projektą, kovo 19 d. Palangos miesto galva S.Gutmanas nusiuntė te-

angen(LTA - Meldung),RigascheRundschau,1921, Nr. 6. 16 Pln. Palangaspilsėtas parvaide, Bot1,1asVėstr1es1Į, 1920

, Nr. 58.
14 81,K0M'1CCilO no ycraH0BJle HilOrpaH'1Ųb Me)IIA y nareie~ i,,ni,,rno~. (Peticijai. LNA LWA, 17 192103 02 3aCbAaHienarni'1C KO-Tl"1TO
OCK0'1 norpaH'14H 0" Ap6'1TpaHI
H0" K0M'1
CCl'1, LNA
f. 1313.apr.2,l. 213,lp. 277- 278. LWA, (. 1313, apr. 2,l. 221.lp. 280.
15 -kis.Robežu,edz,votciJigribpailk t pie Latvijas. Latvij asVėstnesis, 1921,Nr. 16 (21. janv.)
74 l PALANGO S 2YDAI. I šnykus, mie s t o bendruomenes dalis

legramą Latvijos Steigiamajam Seimui, Latvijos delegacijos Arbitražo komisijoj e

vadovu i ir Latvijos prekybo s bei pramonės ministrui Andrejui Bėrziniui. Joje buvo
teigiama :.,Miesto, ypač daugelio žydų gyventojų, vardu protestuojame pr ieš mūs
4
prijungimą prie Lietuvos. Mūsų vaikai kariavo dėl Latvijos išlaisvinimo. Prašome La-
tvijos Steigiamąjį Seimą mus apginti. "' 8 Steigiamojo Seimo prezidentas Janis čaks­
tė, gavęs šią telegramą, kovo 2 1 d. ją persiuntė Latv ijos užsienio reikalų ministeri-
jai '9. Vis dėlto galutini s Arbitražo komisijos sprendimas nebuvo pakeistas.

1921 m. kovo 20 d. Latvijos ir Lietuvos sieno s nu staty mo komisija paskel-

bė savo sprendimą. Juo vadovaujantis, prie Lietuvos Respublikos buvo prijungtas

Palangos kraštas su Palangos miesteliu, taip pat 4,5 km ilgio pajūrio ruožu (Rucavos
valsčiaus (Būtingės) dalimi ), kuris niekada neįėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaik štys-
tės sudėtį. Kovo 30 d. Latvijos kariuomenė ir valstybinės įstaigos paliko Palangą, o
kovo 31 d. į miestelį įžygiavo Lietuvos kariuomenė, sveikinama vietos lietu vių. Taip
pasibaigė apie šimtą metų trukęs laikotarp is, kai Palanga priklausė Kuršu i ir Latvijai.

Išvados

Latvijos archyvinių šaltinių analizė įgalina teigti , kad Palangos žydų ben-
druomenė 1918- 1921 m. palaikė poziciją, kad kraštas ir toliau turi priklausyti Latvi-
jai. Tai lėmė per ilgą laiką išplėtoti glaudūs ekonominiai bei socialiniai ryšiai su Kur-
šu, ypač Liepoja . Žydų bendruomenė pasitikėjo Latvijos vyriausybe bei valdininkais
ir skeptiškai vertino Lietuvos Respublikos valdžią. 2:ydų bendruomenė ne kartą aiš-
kiai išreiškė savo nuostatas Palangos krašto priklausomybės klausimu , kreipdamasi
į Latvijos administraciją Palangoje, Latvijos ir Lietuvos sieno s nustatym o komisiją
bei Latvijo s vyriausybę.

18 ?
1 2 ~ 03 21 ~-Gutmana teleg ramma Satversmes sapulcei un Latvijas tird znlecibas un rūp·
noec,basmlnostramA. Bėrzir;,am, turpar , l. 22 0, lp. 1 6 . .
19 1921 03 2 1 L „
atviias satversmes sapul ces p rezidenta sekretara rakst s Arhetu
• mini
· ·striJ'al' wr
21
pat, lp. 2 0 ; 1 9 21 0319 S. Gutmana telegramma Satv ersm es sapulcei. Noraksts, rurpo t, lp. ·
 l n

Dr. Saulius KAUBRYS

Vilniausun,vers,tetodocentas

Žydų jaunosios kartos ugdymo

institucijos Kretingosapskrityje
(1918-1940 m.):fragmentuoto
pasakojimo eskizai

Įvad as

Straipsnyje pristatomos Kretingos apskrityje susiklosčiusios žydų jauno-

sios kartos ugdymo charakteristikos ir metrikos, atskleidžiančios tiek jų turinį są­
lygojusias situacinio lauko aplinkybes, tiek ir vidinių prieštaravimų bei peripetijų
įtaką. Susi klosčiusi žydų institucinio ugdymo struktūra, jos teikiama mokymo irau-
klėjimo galimybių pasiūla iš dalies atitiko žydų bendruomenių lūkesčius ir leido pa-
tenkinti ugdymo poreikius. Apskrities žydų bendruomenės, veikiamos laiko realijų,
iš dalies „atsivėrė" lietuviškųjų mokyklų integracinei traukai - daliniai kompromisai
liudijo jų pragmatiškumą. Susiformavusios institucinio ugdymo praktikos, mokykli-
nės vadybos šablonai, švietimo pol itikos procesai, susiklostę Kretingos apskrityje ,
nebuvo išskirtiniai - jie daugeliu atveJų tik atkartojo panašius procesus, besirutulio-
jančius naujai gimusioje valstybėje.
Šiuo darbu stengiamasi įvardyti Kretingos apskrityje susiklosčiusias žydų
vaikų institucinio ugdymo raidos tendencijas ir išryškinti žydų mokyklų tinklo po-
kyčius. Autorius, siekdamas šių tikslų, bando kliautis kukliu istoriografiniu idirbiu,
tyrinėjant aptariamąją tematiką, taip pat interpretuoja neskelbtą dokumentiką,
78 l PALA N GOS 2YDAI. Išnykusi miesto b e ndruomene s da l i s
saugomą Lietuvos centriniame valstybės archyve (to liau - LCVA
). Pastarosios žinijos
imčiai priskirtini mokyklų ataskaitiniai dokumentai, Kreti ng os apskrities pradinių
mokyklų inspektoriaus reviziniai aktai ir susirašinėjimo tarp institucijų medžiaga.
Deja, aptariamajam dokumentikos sandui būdingas tam tikr as fr agment iškumas
,,vidinė netvarka".
Kretingos apskrities pradinių mokyklų tinklas ir jo raida,
arba pakraštinio Lietuvos administracinio teritorinio darinio žydų
institucinio ugdymo raiškos pavyzdžiai
Atoki žemaitijos apskritis (Nepriklausomybės praradimo
4-ojo dešimtmečio pabaigoje ji galėjo išnykti iš Liet uvo s žemėlapio, nes būta planų
steigti Pajūrio apskritį su centru Palangoje), startuojant Lietuvos valstybei, priėmė
ir atlaikė daugumą jai iškilusių visuomenės lavinimo i ššūkių. 1921 m. sausio 1 d.
Kretingos apskrityje veikė 68, 1922 m. sausio l d. - 88, 1923 m. sausio l d. - 98,
1924m. sausio l d. - 93, 1925 m. sausio l d. - 91, 1926 m. sausio l d. - 90, 1927m.
sausio l d. - 99, 1928 m. sausio l d. - l 08, 1929 m. sausio l d. - l 08, 1930 m. sau-
sio 1d. - 11O, 193l m. sausio l d. - l 06, l 932 m. sausio l d. - l 04, 1933 m. sau-
sio l d., 1934 m. sausio 1 d., 1935 m. sausio l d ., 1936 m. sausio l d., 1937 m.
sausio l d. - l 08, 1938 m. sausio l d. - l 09 ir 1939 m. sausio l d. - l 08 pradinės
mokyklos. Ryškesnės mokyklų tinklo pokyčių tendencijos užfiksuotos 3-iajame de-
šimtmetyje. Vėliau šis tinklas stabilizavosi. Manytina, kad pirmąją tendenciją sąly­
gojo bendrieji šalies ugdymo institucijų kūrimo (steigimo, naikinimo ir sujungimo)
veiksniai. Pvz., Švietimo ministerijos įstaigų apyskaitos rengėjų teigimu, 1924 m.
mokyklų „sumažėjo Kretingos, Šakių, Tauragės ir Telšių apskrityje - vidutiniškai po
5 ir Kauno mieste - l: vienos buvo uždarytos dėl mokinių mažo
per arti nuo kitų mokyklų), kitos susiliejo su artimomis mokyklomis į dvikomplek -
tines"'. Antrąją tendenciją greičiausiai lėmė su tuometine santykinai sparčia tinklo
plėtra siejamas„įsotinimo· veiksnys.
Kretingos apskrities pradinių mokyklų mokinių kontingento
duomenys kito permainingai: trečiajame dešimtmetyje jie išliko stabil esni, o ketvir-
tajame, įvedus krašte privalomą pradinį mokymą, užfiksuotos augimo tendencijo s.
Pvz.,1922 m. sausio l d. apskrityje mokėsi 5 802 pradinukai, 1925 m. sausio l d. -
Švietimo ministerijos 1staigų 19 24 metų apy skaita, švietim o darbas , 19 2 6, Nr. 1 2, p. 449 .
Sa u l i u s KA UB RYS 79
s 178, 1929 m. sausio l d. - 6 295 mokiniai, o jau 1931 m. sausio l d. - 7 015,
1934- l 935 m. m. - 12 366, 1938- 1939 m. m. - 14 718 mokiniai. Ši valstybės inicia-
tyva - pradinio privalomojo mokymo įgyvendinimo projektas - paskatino mokinių
skaičiaus augi mo proveržį (pvz., 1922 m. sausio 1 d. Kretingos apskrit ies Palangos
mieste ir valsčiuje mokyklos nelankė 153 mokyklinio amžiaus vaikai - tai suda rė
32,69 o/ovisų mokyklinio amžiaus vaikų) '. Tikėtina, kad trečiojo dešimtmečio pra-
džioje pradinės mokyklos galėjo nelankyti apie 50 o/omokyklinio amžiaus vaikų.
Šalia dominuojančių Kretingos apskrityje lietuviškų pradinių mokyklų, vei-
kė ir kitų tautinių grupių pradinės mokyklos , pvz., l atvių, vokiečių, žydų. Istoriko
išvakarėse _ B. šetka us teigimu, prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje susiformavo keturi žydų
mokyklų tip ai: ,,tradicinė - chederas (ir ja i artima „Talmud-Toros" mokyk la), hebra-
jiška, su dėstomąja jidiš kalba ir rusiška"' . Vokiečių okupacijos metais pasitaikė ir
tokių žydų mokyklų, kuriose dėstyta vokiečių kalba (pvz., 1916 m. Skuode buvo
įku rta tokia mokykla) •. Žinoma, kad 1920 m. sausio 15 d. apskrityje veikė 42 lietu-
vių pradinės mokyklos, 4 žydų ir 1 vokiečių pradinė mokykla. žydų pradinukų būta
74 berniukai ir 85 mergaitės. Švietimo ministerijos duomenimis, 1924 m. sausio l d.
Kretingos apskrityje jau veikė 84 lietu vi škos pradinės mokyklos (jose mokėsi 4 486
mokiniai), 5 žydiškos pradinės mokyklos (320 mokinių), 3 latvi škos (174 mokiniai )
ir l mišri mokykla (55 mokiniai) ' . 1929 m. Švietimo ministerijos veikimo apyskaitos
duomenimis, Kretingos apskrityje veikė 100 lietuviškų mokyklų, 6 žydiškos, l vo-
kiška, 2 latviškos pradinės mokyklos ir l mišri mokykla. Šios apyskaitos suda rytojų
teigimu, Kretingos mieste veikė l žydų pradinė (2 komplekta i) mokykla (joje mo-
kėsi 56 mokiniai: 22 berniukai ir 34 mergaitės), Gargždų valsčiuje - l žydų pradi nė
(2 komplektai) mokykla (joje mokėsi 69 mokiniai: 22 berniukai ir 47 mergaitės) , Vei-
viržėnų valsčiuje - l žydų pradinė (1 komplektas) mokykla (joje mokėsi 34 vaikai:
skaičiaus (buvo
16 berniukų ir 18 mergaičių), Darbėnų valsčiuje - l pradinė žydų (l komplektas)
mokykla (joje mokėsi 33 vaikai: 19 berniukų ir 14 mergaičių), Salantų valsčiuje -
l žydų pradinė (l komplektas) mokykla (joje mokėsi 46 mokiniai: 21 berniukas ir
skaitiniai
2 1922 01 01 St atis tin ės žini os apie mokyk linio amžiaus vaikus Kretingos aps. Palangos valsčiu­
je, L,eruvoscenrrmis valstybesarchyvas (toliau - LCVA).f. 39 1, ap. 3, b. 2328 , l. 24.
B. šetku s, 2ydų tautin es aut onomijos reikšme plėtoJant žyd ų švietimą tarpukario Lietu voje,
Istorija (Liewv os auH ttljt/ mokykit/ mokslodarbai), 1998, t. XXXVIII, p. 46.
4 Ten pat, p. 4 7.
s Šviet imo mini sterijos Įs taigų 1923 meili apyskaita, Švietimo darbas, 192s, Nr. 1 2, p. 1308-
1 30 9, 131 2- 13·13.
80 l PA L A N G O S 2Y D A l . l š n y k u s i m i e s t o be n d r u o 111e 11ė s d a 11s
Sa ul i u s KAUBRYS 81

25 mergaitės), Skuodo valsčiuje - l žydų pradinė (2 kompl ektai ) mokyk la (joj e mo-
Kretingos ap skriti es žyd ų pradinių mokykl ų lankymo (manytina , kad ins-
kėsi 85 mokiniai : 43 berniukai ir 42 me rgaitės). Taigi iš viso Kreting os apskriti es 6
pekcin ė žiū ra neišvengė tam tik ro rutini škumo, pastebimo s viena krypčio vertinimo
žydų pradinėse mokyklose mokėsi 323 mokiniai: l 43 berniukai ir 180 mergaičių•. apraiškos) apyskaitų ana lizė liudija , kad bendr osios (pvz., li etuvių kalbos mokymo
Visos minėtosios žydų mokyklos priskiriamo s saviva ldybių išlaikomų mokyklų ka- kokybė, nepa kank ama pedagogų kvalifikacija ir kt.) ir specifinės prob lemo s jose
tegorijai. buvo persipy nusios. Pvz., apskrit ies pradinių mokyklų inspekto riu s, 1923 m. spalio
1931 m. Švietimo mini st erijos veikimo apyskaitos sudarytojų žiniomis, 16 d. ap lankęs Skuod o žydų prad inę mokyklą, patvirt ino, kad čia dirba l mokytojas ,
apskrit yje veikė S žydų pradin ės mokyk los (9 komplektai ), kurios e mokėsi 365 mo- neišga lįs mokyti visų dalykų, kad lietu vių kalbos mokoma silpnoka i'' . 1923 m. gruo -
kiniai'. l 935 m. sausio l d. Kretingos apskrity j e vėl vei kė 6 žydų pradinės mokyklos džio 4 d. ap lankęs Salantų žydų pradinę mokykl ą, jis konstatavo : ,.Lietuvių kalba
(l Okomplekt ų), kuriose mokėsi 458 mokiniai •. d ėstoma gan ėtinai silpnai. Pati Zivaitė [m okytoja - aut.]. mano sup ratimu, lietuvi ų
kalbą moka pate nki namai. Dienynas vedama s. Tvarka paken č iama :' •• Inspektor ius,
Neatmestina versija, kad ga lbū t pavien ės žydų pradin ės mokykl os nebuvo
sėkmingos. Pvz., tikėtina, j og Palangos žydų pradinė mokykla vei kė tik trečiajame l 924 m. vasario 6 d. ap l a nkęs Palango s žydų p ra dinę mo kyklą, pažymėjo:,,Lietuvi ų
ka lbą d ėsto vedėjas Punaitis, baigęs žydų tautos mokytojų semina riją, bet jis pat s
dešimtmetyje. Greičia usiai dėl šios pr iežasties (mokykla ve ikė pernelyg trump ai)
labai silp nai [liet. k.J skait o ir kalba. < ...> Vaikai ir per lietuvių kalbos pamokas sėdė­
žydų tautybės vaikai mokėsi Palangos pradinėje mokykloje (ir kitų pavienių mieste-
jo k l asėje su kepurėmis. Mokykl os vedėjas pa re iš kė, esą Jav ne semin(arija] tokio s
li ų mokyklose, pvz., Kuliuo se, nesant šalia žydų prad in ės mokyklo s, žydų tautybės
tva rkos reikalaujanti:' •• Panašūs pri ekaištai mokyklo s vadovybe i buvo išsakyti ir per
vaikai lankydavo lietuvių mokyk las). Minėtos Palangos pradinės mokyklos [1926 m.
kitą apsilankymą, įvykusį po trijų mė nesių, l 924 m. gegužės 24 d. Be to, ir „ ke puri ų
spalio 18 d.] vizitacijos akt e nurodoma: ,,Mokykla keturių komplektų, keturiai s sky-
epopėja ", atrodo, tęsėsi toliau ...
riais, randasi valdiškuo se namuose , kartu su vid urine mokykla . < ...> Visuose sky-
Tiesa, regis, pavieniais atv ejais inspektorius imdavosi ryžting esnių veiks-
riuose yra daug žydų tautos vaikų, kuri e pr ipr ati nti prie t varkos ir švarau s darbo, ko
mų. Pvz., l 924 m. kovo 18- 25 d. Kretingos apskrit ies mokyklų lankymo apyskaitoje
žydų mokyklose, paprastai, nėra ." • Tokioje pat (1927 m . lakpričio 22 - 23 d.) lankymo
nurodoma, kad Skuodo žydų pradinės mokyklos „ buvu sis mo kyklos vedėjas po an-
ataskaitoj e pažymima , kad minimoje moky kloje mokosi 130 mokinių, ,.iš jų l 00 lie-
tro mano atlankymo mokyklos už veidmainingumą ir n esąži n i ngumą nuo pareigų
tuvių, l 7 žydų, l Ovok iečių ir 3 latviai "'°.
atleistas:' 15

Palangos pradžios mokyk loje žydų tautybės vaikų greičiausia i ti k gausė­

Re ikėtų pastebėti, kad išanalizuot i pav ie nių ataskaitų tu rinį, įveikti pas-
jo (o gal ska iči u s išliko stabilus). Tai subrandino atskirą žydų komp lektą minim o-
tebim us trūkum us (ar ydas) užt rukdav o. Su ugdymo kokybe ir mokykli ne vadyb a
je mokykloje. Jis g reičiausiai buvo sukurtas 1930 m., nes 1931 m . balandžio 22 d.
s u siję l ūkesčia i greičia u s iai nebu vo pakank amai realizuojami - t ai netenk ino nei
Palangos pradinės mokyklo s lankymo apyskait oj e jau min imas atsk iras žydų kom-
kontroliuojančiqjų, nei kontroliuojamųjų. Pvz., 1932 m. sausio 20 d., lankant Palan-
plektas, kuriame mokė si 20 bern i ukų ir l O mergaič ių " . Šiam komplektui vadovavo
gos pradin ę mokyklą, apie žydų komplektą at siliepta :,,11skyriaus mokiniai paskaito
mokytojas Šeras Abromas lcikas - 25-erių metų mokytoja s, nevedęs, baigęs moky-
tojų seminariją. Jis čia triūsė iki 1940 metų.
12 1923 10 1 6 Kreti ng os apskri ties pradinių mokykilJ in spektor iaus Skuodo žydų pradinės
mokyk los v 1z1tacljos aktas, ten pat , b. 1 395 , l. 1 85 .
6 Švietimo ministerijos 1929 metų ve1k1mo apys kaita, Kaunas, 1931 , p. 14 , 5a. 13 Kret ing os aps kriti es pradrnilĮ mokyklų onspektorlaus ·1923 m. gruod žio mėn . mokyklų lanky -
7 Šv1et1mo m,n'.steroios 1930 metų vei kim o ap yskaita. Kau n as, 1932, p. 128, 160 . mo apyskllitil, te n pat , l. 1 76 atv .
8 $v1et1mom1111s t.eroios 1934 metų veikimo apyska ita, Kaunas, , 93 6, p. 22 , 34 . 14 Kret ing os apskrit ies pradinių mokyk lq inspektoria us 19 24 m. vasario men. mokyklų lan kymo
9 Palangos prad!1os mokyk los lank ymo daviniai [d uome ny s], LCVA, f. 391 , ap . 3 , b . 1 44 0, l. 1 24, apyskaita , ten pat , l. 162 - 1 62 atv.
10 Palangos pradz1os mokyklos lankymo daviniai [duomenys], ten pat, b. 14 5 1 , l. 1 1 1 . 15 Kret ingos ap skriti es pradiniq mokykllĮ inspektoriau s 1924 m . kovo 18 - 25 d . mokyklų lanky -
11 19 31 04 22 Kretingo s ap skrities l rajono pr ad:zios mokyklų insp ekt oriaus Palangos prad zios
mo apyskaita , ten pat, l. 156 .
moky klos lankymo apyskait a, ten pa t, b. 1480 , l. 55 .
82 l PALANGOS 2YDAI . Išnyk u si mi es t o b e n dr u o m e n ės dal is
lietuviškaividutiniškai.Moka atsakyti į klausimus. Mokiniai nelabai drausmingi, kal-
basi pamokosmetu <...>:'16 Apsilankius čia 1934 m. balandžio 18 d. pastebėta: ,ll
skyriausmokiniai silpnai lietuviškai paruošti. Skaičiuoja gerai. 111
sk. mokiniai skaito
geriau, tik blogai pasakoja, nesupranta žodžių prasmės, blogai kirčiuoja. Kitų daly-
kų žiniosvidutiniškos.
" 17
1937 m. balandžio 20 d. inspektorius, aplankęs minimos mokyklos kom-
plektą, konstatavo:.Mokinių žinios vidutiniškos . Klasėje tvarka nebloga. <...> visų
komplektų dienynai [vadinasi, taip pat ir žydų - aut. pastaba) vedami tvarkingat 1s
l 940m. sausio11 d. pareigasiš ilgamečio mokytojo A. Šero perėmus Abromui Gar-
beriui, žydų komplektas, atrodo, nebebuvo toks sėkmingas. Inspektorius, aplankęs
mokyklą ir patikrinęs jos veiklą, konstatavo:,,Tikrinau mokinių žinias iš li etuvių kal-
bos, tėvynės pažinimo, geografijos ir istorijos. Mokinių žinios iš visų dalykų labai
silpnos. Pamokų metu mokiniai labai neramiai užsilaiko: vaikščioja po klasę, kalbasi
ir t. t. <...> Į mokinių švarą ir auklėj im ą per maža kreipiama dėmesio. Kursą nespės
1
išeiti:' Pirmtakaspaskutiniaisdarbo metais apleido mokymą, taip pat jaunas pe·
' sės ir l prieklasė. Patalpos mokyklai buvo nuomojamos Kęstučio g. Nr. l 7 (.,iš p.
dagogasbuvo nepatyręs naujojoje darbo vietoj e - matyt, tai ir lėmė tokį nepalankų
inspektoriausvertinimą.
Visdėlto vizitaciniai aktai leidžia matyti ir gerosios praktikos pragiedrulių
bei pavyzdžių žydų pradinėse mokyklose. Ypač išskirtinas Ga rgždų žydų pradinės
mokyklos veiklos atvejis. Pvz.,Kretingos apskrities l rajono pradinių mokyklų ins-
pektorius, 1931 m. kovo 17 d. lankydamas šią mokyklą, pažymėjo:,,Darbas dirba-
massu keturiaisskyriais. Pirmojo skyriausmokiniai perskaito lengvesnius žodžius.
Antrojo skyriausmokiniai lietuviškai skaito vidutiniškai, aritmetikos sprendžia iki
l 000 uždavinių. Trečiojo skyriaus mokiniai geriau skaito, tik atpasakoti skaitytą
straipsnį silpnai atpasakoja. Gramatikos išmokę daiktavardį, būdvardį, dabar mo·
komasveiksmažodis. To dalyko žinios geros. Aritmetikos einama trupmenos, išei-
ta matiniai skaičiavimai. Į duotus klausimus mokiniai drąsiai atsakinėja. Ketvirtojo
16 1931 01 20 Kretingos apskrities l rajono pradinių mokyklų inspektoriaus Palangos pradinės
mokyklos lankymo apyskaita, ten pat, b. 1 s 17, l. 125 atv.
17 1934 04 18 Kretingos apskrities l rajono pradinių mokyklų inspektoriaus Palangos pradines
mokyklos lankymo apyskaita, ten pat, b. 1 595, l. 27 atv.
18 193 7 04 20 Kretingosapskrities l rajono pradinių mokyklų inspektoriaus Palangos pradinės
mokyklos lankymo apyskaita,ten pat, b. 1689, l. 16 atv.
19 Kretingos apskrities pradinių mokyklų inspektoriaus Palangos pradinės mokyklos 1 94° ni.
vasario 3-8 d. lankymoapyskaita, ten pat, b. 17 4 2, l. 1 56 atv.
Saulius KA U BRYS l 83
skyriaus mokiniai lietuvių gramatiką išėję visą, nagrinėja iš sintaksės . Įgytas žinias
moka apygeriai taikinti praktikoje. Rašo diktantus, atpasakojimus ir pratimus.Ari-
tmetikos dalyką išėję visą. 2inios labai geros.Turi gerų žini ų iš Lietuvos geografijos
ir istorijos. Ketvirtasisskyrius egzaminamspasiruošęs."'° Inspektoriusdar paminėjo,
kad mokiniai drąsiai gieda lietuvių tautos h imną, taip pat gyrė mokyklos vedėją
o.Lamą ir E.Milerytę, sugebančius užtikrinti tvarką mokykloje.
Žydų aukštesniojo ugdymo pakopos mokyklos
Kretingos apskrityje: nuo tvermės rūpesčių iki užvertų durų
Apskrityje trečiojo dešimtmečio pradžioje įkurtos dvi žydų progimnazi-
jos - Skuodo ir Kretingos - priklausė pirmajai žydų aukštesniojougdymo i nstitutų
steigimo bangai Lietuvoje.
Kretingos žydų progimnazija buvo įkurta 1923 m. rugsėjo l d. • Centro
draugijos„Javnes" komiteto vardu, klasinės mokyklostipo "11• Pradžioje veikė 3 kla-
A.Vilko"). l 924 m. pabaigoje čia dirbo 7 mokytojai. Mokyklą išlaikė Tėvų komitetas
- kitų lėšų, atrodo, nebūta.
Greičiausiai mokykla pradėjo savoveiklą (panašiai,kaip ir daugelyje Lietu-
vosvietovių, dažnai dargi „sirgusių" gimnazijomanijosliga) ne itin sklandžiai.Aukš-
tesniųjų ir vidurinių mokyklų inspektoriusA. Kasakaitis
, l 925 m. birželio 3 d. aplan-
kęs mokyklą, teigė:,,Mokykla dirba samdytuosenamuose, visiškai nepritaikintuose
tai įstaigai. <...> Kiemas mažutis, išeinamosvietos - tipiška kloaka. <...> Bendras
Kretingosžydų vidurinės mokyklos vaizdas iš visų pusių silpnutis. Matyti, norima
norsiš viršausšiek tiek apdailinti mokyklą ir skubinamasinervingai, bet visiškai ne·
mokamaturiniu pasirūpinti:' 22
Materialiniai mokyklos nepritekliai, jo s vadybinės organizacijos nesklan·
dumai suteikė impulsų imtis reorganizuoti mokyklą. Kretingos žydų gyventojų
pareiškime švietimo ministerijai (ji minėtą pareiškimą gavo 1925 rugpjūčio 25 d.)
teigiama,kad„Javne" organizacija minimąja mokyklavisiškai nesirūpino, čia vyrau-
10 1931 03 17 Kretingos apskrities l rajono pradinių mokyklų inspektoriaus Gargždų žydų
pradinės mokyklos lankymo apyskaita, renpat, b. 1480 , l. 61 atv.
21 Kretingos žyd ų progimnazij os 1924 metų apyskaita, renpar, ap. 2, b. 755, l. 16.
22 192 5 10 o 7 aukštesniqjq ir viduriniq mokyklq inspektoriausA. Kasakaitio pranešimasapie
Kretingos žydq vidurinę mokyklą, ten pae, l. 2- 3.
84 l PALANGOS 2YDAI. Išnykusi miesto bendruomenes dalis
Saulius KAUBRYS l 85

janti netvarka, nesidomimabeturčių vaikų ugdymo galimybėmis. Pareiškėjai praše

lemties, kreipdamiesi į šviet imo ministrą. Pareiškėjų prašyme nurodoma, kad dau-
.patenkinti mūsų prašymą ir leisti atidengti Kretingoje naują bepartinę realinę pro-
guma mokinių ir beturčių vaikai neturį ga limybės kitur mokytis, Kretingos apskri-
gimnaziją"13. Šį pageidavimą skatino 1925 m. liepos 16 d. Kretingos žydų liaudies
tyje beliekanti vienintelė žydų vidurin ė mokykla Skuode, kuri esanti per toli, tad
banko priimtassprendimassteigti naują mokyklą, juolab kad,,<...> buvusi iki šiolei
vaikams teksią lankyti Klai pėdos, vokiečių mokyklas. Be to, mokyklos uždarymas
progimnazijafaktinainustojo veikusi"14.Draugijos„Javne" Lietuvoje centro komite-
mokslo metų viduryje paliekąs vaikus apskritai be mokslo.19
tas teisinosi švietimo ministrui: ,,Dėlei intrigų ir užpuldinėjimų vedamų pastaruoju
Naujaisiaismokyklos globėjais tapo Kretingos žydų labdarybės, socialinės
laikuiš priešų puses prieš Kretingos„JAVNE" progimnaziją ir jos mokslo personalą ­
pagalbos ir kultūros draugija„ Ezra". Ji 1926 m. gruodžio l Od. prašė švietimo minis-
minėta mokyklapriverstabuvo laikinai pertraukti mokslą lig pasidarysatatinkamos
tro leisti nuo 1927 m. sausio l d. atidaryti Kretingos žydų vidurinę mokyklą „vieton
s ąlygos normaliammokyklosdarbui varyti25.''
uždaromos Kretingos žydų vidurinės mokyklos, išlaikomos Žydų liaudies banko''.
švietimoministerijal 925 m. spalio l 2 d. informavo Kretingosapskritiesvirši- ir į s ipareigojo suremontuoti mokyklos būstą bei„visus mokyklos reikalustinkamai
ninką, kadbuvusiKretingosžydų progimnazijauždaroma ir suteikiamasleidimasKre
- sutvarkyti"30.Atrodo, kad draugijos prisiimtos priederm ės užtikrinti mokyklos eg-
tingos žydų liaudiesbankuiįkurti bei išlaikyti Kretingoje savo lėšomis žydų vidurinę zistavimą ir jai buvo per sunkios. 1927 m. rugsėjo 30 d. draugija jau kreipėsi į švie-
mokyklą hebrajų dėstomąja kalba. Mokyklos direktoriaus pareigas vieniems moksl
o timo ministrą, pripažindama:,,<...> nuo naujų mokslo metų mes dėl butų stokos
metamsleista eiti. buv.Jurbarkožydų gimnazijosmokytojui VišteneckuiNachmanui"~. priversti laikinai mokyklą uždaryti31." Netrukus, 1927 m. spalio 12 d., Švietimo mi-
Atrodo, kad ir naujųjų mokyklos šeimininkų nelydėjo sėkmė (per trumpą nisterija informavo Kretingos apskrities virš ininką, kad minima mokykla,,laikytojų
laiką Ją pasiekti nebuvo labai paprasta). l 926 m. spalio l 5 d. atlikta mokyklos revizi· prašymu nuo šių 1927- 28 mokslo metų pradžiosuždaryta"32 .
ja paliudijo, kadjoje .< ...> mokiniai labai menkai moka lietuvių kalbos ir taipogi per Kita aukštesniojo ugdymo žydų mokykla įkurta apskrities pakraštyje -
mažaturi žinių ir išsilavinimoiš kitų mokslo dalykų. Mokyklos butas nešvariailaiko· Skuode. Kokios permainingos jo s gimimo peripetijos, paliudij o pirmoji 1920 m.
mas, klasės pereinamosir netinka mokyklai. Mokslo priemonių visai maža."17Atlie· apyskaita.Joje rašoma: ,,Mokykla buvo neoficiališkai įkurta 16 d. rugsėjo 1919 me-
kantreviziją, buvo nustatyta, kad mokymasmokykloje prasidėjęs tik nuo spalio 14 d., tuose su pavadinimu „Skuodo žydų vi suomenės gimnazija" tuom laiku, kada musų
pavėluotai pristatytospatvirtinti mokyklos direktoriaus ir mokytojų kandidatūros, apylinkyje dar tebebuvo Bermontininkai. Sulig gauto Švietimo Ministerijos rašto
pristatytiejimokytojai neturį tinkamo mokslo cenzo, be to, mokykloje tesimoką 29 nuo 24 d. gruodžio 1919 met. su Nr. 3747. Šita gimnazija su rusų išguldomaja kal-
vaikai.Švietimo ministrol 926 m. lapkričio 25 d. įsakymu Kretingosžydų vidurinė mo· ba tapo apmainyta ant žydiškos ir sulig rašto Švietimo Ministerijos nuo 27 vasario

kykla„dėlei nesilaikymoŠvietimoministerijos taisyklių ir instrukcijų nuo l 927 sausi

o 1920 m. sulig Nr. 858 buvo leista gydytojui Leonui Karštetui atidaryti m. Skuodopri-

18 vatinę keturklasę progimnaziją su mokymu žydų kalba. Nuo 22 rugsėjo 1920 met.
mėn. l d. uždaromair anksčiau duotas leidimas nustoja savo galios.''
progimnazijaperėjo žinion Skuodo Žydų Bendruomenės Tarybos, ką patvirtino su-
n esa, Kretingos žydų vidurinės mokyklos tėvų komiteto ir žydų liaudies
lig raštu nuo 24 rugsėjo 1920 m. Nr. 5127."31
bankoatstovai l 926 m. gruodžio l d. dar bandė gelbėti mokyklą nuo ją ištikusios

29 1926 12 01 Kretingos žydtt vidurines mokyklos tevų komiteto ir Kretingosžydų liaudiesban-

24 Kretingosliaudiesbankovaldybosir tarybosĮgahot lnio, prisiekusiojo advokato S.81ehackino ko atstovų prašymasšvietimo mI111struI, renpar, l. 2
prašymasšvietimo ministrui [gautas 192s m. rugpJučlo 19 d.J,renpat, l. 26. 30 1926 12 10 Kretingos zydų labdarybes,socialinės pagalbosir kulturosdraug1Jos.Ezra· prašy
25 1925 10 24 drau91ios. Javne· L1etuvoie centro komiteto pareiškimas švietimo ministrui, ren mas Sv1e par, l. 1.
t imo m,rnstrw , re11
pat.L 7. 31 1927 09 30 Kretingos žydų labdarybes, socialinės pagalbos Ir kulturos draug1J0S . Ezra·
26 192510 12 Sv1etimo ministerijos pranešimas Kretingos apskrities viršininkui, ren par, l. 11· pranešimasŠvietimo ministrui, b. 759, l. 15.
27 1926 11 06 švietimo min1steri Jos Aukštes111010 mokslo tarėjo pranešimas Zydles liaudies 32 1927 1o12 švietimo m,n,sterijos pranešimas Kretingos apskritiesviršininku,, tenpar, l 13.
bankuiKreungoJe, renpar, b. 758, l. 6. 33 Skuodo žydtt prog,mnaziJ0Sapyskaita 1920 metams,re11pc1t , b. 1402, l. 49.
28 Tenpat, l. 6.
86 l PALANGOS 2 Y D A l . l š ny k usi mies t o b endr u o m enės da l is
Teigiama, kad progimnazija įkurta 2 pastatuose:,, < ...> vietinė žydų progim-
nazija buvo įsikūrusi Ilgojoje g. Nr. 21 ir Rojaus g. Nr. 12, atstumas tarp jų buvo apie 200
metrų, todėl mokytojams pertraukų metu tekdavo skubėti iš vieno pastato į kitą34'.' Pri-
pažinta, kad . laike apyskaitos metų" [1920 m .] buvo 8 mokytojai. Nuo 1920 m. lapkri-
čio l Od. ir nuo 1921 m. sausio 15 d. nebuvo lietuvių kalbos mokytojo (jis buvo mobi-
lizuotas), nuo (1920 m.] spalio . ligi galo metų nebuvo spec iališko mokytojaus francų
kalbos"3s. 1920„metų gale" mokėsi 29 žydų tautybės berniukai , 2 lietuvių, po l latvių
ir vokiečių tautybės berniuką bei 66 žydų tautybės mergaitės. Iš viso - 99 mokiniai 36•
Vis dėlto mokykla , vadova ujama L. Karšteto (di rektoriaus pavardės rašyba
dokumentuose įvairuoja, pvz., kartais rašoma „Ka rštedtas" - aut. past.), neatlaikė
laiko išbandymų. Tai, kad mokyklą kamavo vidinės negandos , paliudijo ir mokyklų
inspektoriaus B. Kuodaičio 1922 m. spalio 19-21 d. atliktos v iz itacijo s rezultatai. Jais
remiantis, mokykloje buvo savavališkai (negav us Švietimo ministerijos leidimo ) ati-
darytos V ir VI klasės, dėstomoji kalba - rusų kalba, mokyklos direktorius neturįs
tinkamų administracinių įgūdžių (apk laustųjų liudininkų t eigimu, jis esąs kerštin-
7
gas, nekolegiškas, netgi nepageidautinas asmuo Skuode )3 • 1922 m. spalio 27 d.
Švietimo ministerijos aukštesniojo mokslo departamento direktorius L. Volodka in-
formavo Kretingos apskrities viršininką: ,,Skuodo žydų progimnazija, d-ro Karštedto
laikoma, pasirodė visai netinkamai pastatyta, nepildančia Švietimo ministerijos įsa­
kymų, neatsakančia mokyklos tikslui ir uždaviniams; rasdama, kad palikti ją toliau
tokiame stovyje yra švietimo darbui kenksminga, Švietimo ministerija yra pasiūlius
jos laikytojui d-rui Leonui Karštedtui uždaryti ją ne vėliau š/m. lapkričio l 5 d:' Kre· 38
tingos apskrities vi ršininkas, atsakydamas departamentui į šį pranešimą, teigė, kad
mokykla . tapo uždaryta nuo š. m. lapkričio mėn 14 d:' 39•
Švietimo ministro „Aukštesniojo Mokslo departamentui įsakymu Nr. 1"
1923 m. sausio mėn. 9 d. Skuodo žydų bendruomenei leista įsikurti ir laikyti savo
34 J. Kureckytė, 2ydų aukštesniųjų mokyklų raidos bruo žai Lietuvo s Respublikoj e, Mokslinės
konferenc1jos . Ltetuvosžydų Metimas ir kultūra iki Kotostrofos• medžiaga, Vilnius, 1991, p. 37•
35 Skuodo žydų progimnazijos apyskaita 1920 metam s, LCVA, f. 391, ap. 2, b. 140 2, l. 50 atv.
36 Skuodo žydų progimnazijos mokinių skai čius ir sudėtis 1920 metų gale, ten pat, l. 56 atv.- 57•
37 Švietimo ministerijos inspektoriaus 8. Kuodaičio 1922 m. spalio 19- 21 d . vykdyt os Skuodo
žydų progimnazijos revizijos pranešimas, ten pat, b. 1404, l. 11- 13.
38 1922 10 27 švietimo ministerijos Aukštesniojo mokslo depart ament o direkt o riau s L.Volod·
kos pranešimasKretingos apskrit ies viršininkui, tenpat, l. 21.
39 1922 11 23 Kretin gos apskrities viršinin ko pranešimas švietimo mini sterij o s Aukštesniojo
mokslo depart amentui, tenpae, l. 20.
Saul i u s KAU B RYS l 87
lėšomis ir „iš mok esnio už mokslą" Skuode žydų keturių klasių progimnaziją, kurio -
je dėstoma hebrajų kalba. Šios mokyklos darbuotojų sudėtis formuota tokiu būdu:
mokytojauti leista „gydyt. Natenzonui Noteliui , kuriam leidžiama eiti ir progimnazijos
direktoriaus pareigas, Ba[n]dui Simonui , Percikovi čiui Airikui , Vaineriui Solomonui ,
šafui Izraeliui, Pokrovskiui Nikalojui, visiems nuo š. m. sausio 9 d'.' Minimojo direk-
toriaus administravimo patirtis greičiausiai nebus i šplėtota, nes mokyklos 1923 m. ir
1924 m. apyskaitas pasirašo l. e. direktoriaus pareigas M. Fogelmanas. Beje, visose vė­
lesnėse mokyklos apyskaito se mokyklos įkūrimo data laikoma 1922 m. rugsėjo l d.
1926 m . kovo 22 d. Skuodo žydų bendruomenės likvidacijo s komisija i nu -
tarus, mokykla perduota L'.ydų labdarybės, socialinės pagalbo s ir kultūros draugijos
„Ezro" Skuodo skyriui 40• 1927 m. mokyklos apyskaitos duomenimi s„ mokykla randasi
minėtos draugijos namuose , Rojaus g-vėje. Butas mokyklai duodamas veltui. Butas
sveikatos atžvilgiu mokyklai yra tinkamas , nes kambariai erdvūs, sausi ir šviesūs '~ čia
dirbo 7 mokytojai , 1926 m. gruo džio 31 d. mokykloje mokėsi 52 žydų tautybės vaikai
(29 berniukai ir 23 mergaitės). Apibendrinamojoje apyskaitos dalyje buvo konstatuo -
ta, kad Skuode gyvena daugiau kaip 300 žydų šeimynų, iš kurių nemaža dalis vaikų
negali lankyti mokyklos dėl aukšto mokesčio už mokslą (vidutini škai 25-60 litų per
mėnesį), deficitas siekiąs apie 6000 litų (mokykla jokios paramos iš Švietimo minis -
terijos negaunanti) . 1928 metų apyskaitos duomenimis ,. deficit as siekia iki 4000 It su
viršum ir buvo padengtas kilusių iš Skuodo Amerikos žydų pašalpa"• 1•
Vis dėlto ketvirtojo dešimtmečio pradžioje mokykla jau išgyveno sau-
lėlydžio dramą. Pirmuoju signa lu tapo 1933 m. gegužės 18 d. atsiųstas Švietimo
ministerijos II departamento direktoriaus J. 2:uko pranešimas mokyklo s direkto -
riui, kuriame nurodoma, kad švietimo ministro 1933 m. gegužės 16 d. įsakymu
,,<...> mokyklos, kaipo neturinčios viso nustatyto klasių skaičiaus ir tinkamai pa-
rengto mokomojo personalo , silpnos pedagoginiu atžvilgiu ir nesilaikančios nusta -
tyto toms mokykloms mokslo plano , nuo š. m. rugpjūčio mėn. l d. pirmoji klasė už-
daroma"42. 1934 m. birželio 19 d. pasirašytu švietimo ministro įsakymu nuo 1934 m.
rugpjūčio l d. buvo uždaryta ir antroji klasė43 .
40 2. Simutytė, Skuodo žyd ų bend ruomene 1918- 1941 m., 2emaičių žemė, 2014, Nr. 3, p. 44;
Skuodo žydtĮ vidurinės mokyklos 1926 m. apyskaita, LCVA , f. 391, ap. 2, b. 1408, l. 2.
41 Skuodo žydų vidurinės moky klos 1928 metų apyskaita, tenpat, b. 141o, l. 4,
42 1933 os 18 švietim o ministerijos II dep artamento direkto riaus J. 2uko pranešimas [Skuodo]
žydų vidu rines mokyklos direktori ui, ten pat, b. 1415, l. 30.
43 1934 06 20- 22 švie timo m ini sterijos II depart amento direktoriaus J. 2uko pranešimas Skuo-
 Saul i us KAUBRYS 89
88 l PALAN G o s 2 y D A l . l š nykus, miesto bendruomenės dali s

gimnazijos (pvz., Šiaulių) nemažai daliai jaunuolių buvo nepasiekiamos.

Paskutinėje 1934 metų apyskaitoje nurodoma, kad mokykloje tebesimoko
Kretingos apskriti es pavienių žydų bendruomenių, susitelkusių mieste-
klasėje - 19, IVklasėje - 13), dirb a 5 mokytojai , o deficitui padeng-
32 mokiniai (111
liuose (Palangoje, Gargžduose ir kt .), galimybės patenkinti vaikų aukštesniojo ug-
ti Skuodo žydų vidurinės mokyklos laikytojas turįs sumokėti 5812 litų 80 centų".
d mo por eikius buvo riboto s: tekdavo rinkti s vietines lietuvi škas mokykla s arba
1935 m. balandžio 30 d. Skuodo žydų vidurinės mokyklos direktorius M. G. Kaga-
nas kreipėsi į švietimo ministeriją, prane šdamas , kad mokyklos išlaikytoja s - drau-
si:sti vaikus į atokiau esančias mokymo įstaigas. Pvz., Palangos vi_d~r_inėje moky -
kloje, įkurtoje 1922 m ., gr eta lietuvių, mokėsi ir žydų tautybės mokin1a1.
gijos „ Ezro" Skuodo skyriu s .atsisakė be jokių priežasčių suba lansuoti 1933/34 ir
1934/35 m. m. mokyklos biudžetą, kas blogai atsiliepia i mokytojų būklę''. kartu
2.ydų tautybės mokiniai Palangos vidurinėje mokykloje 1922-1935 m.
prašydamas paskatinti laikytoją „ kuo greičiausiai išpildyti savo pareigas" •s_ lšlaiky-
toja s 1935 m. liepos 24 d. kreipėsi i Švietimo ministeriją, pažymėdamas: ,,Skuodo
- ----
Mergaites
......--
Berniukai Iš viso

žydų progimnazija yra Ministerijoje registruota „ Ezro" vardu, bet tikrenybėje ta ~ 1922;.;b. 6 3 9

mokyk la nėra mūsų draugijos išlai koma . Progimnazija išsilaiko iš savo pajamų, o l-
r ---
1923m. pab
_._ 1__ 3___ ____
1
-1----
4
1
iš draugijos tik retkarčiais gaudavo vienka rtinę pašalpą." Draugijos „ Ezro" Skuodo
46
1924m.pab. 7 _J __ _:3'..----i----- 10
_ __

skyriu s atsisakė registruoti savo vardu minimą mokyklą ir prašė ją uždaryti. Tačiau 1 1~.pab .~ į 2 12 1
netrukus išlaikytojas persigalvojo - prisipažino neatsižvelgęs i tėvų pageidavimu s
leisti likusiems vaikams užbaigti mokyklą, mat ši mokykla esanti vienintelė žydų
~ ,926m.pab.
1927m.pab.
!l 1~
~
l
---
2
2__ ..._
__
1

1
_4
3
_J
mokykla plačiose apylinkėse, tad jos uždaryma s paveiktų ne tik Skuodo , bet ir ap- t- ~2 8 m. pab. -i- 1o _j_ 3 _L 13 -j

linkinių miestelių gyventojus , ir prašė atšaukti ankstesnįjį pareiškimą47 • Bet Švieti- l 1929m.pab. rl 87 T __0° l_ 7

mo ministerija nepersigalvojo - nesut iko panaikinti 1935 m. liepos 24 d. prašymo, 193om.pab. _f__ a_
kartu pareiškė, kad „atsiradusio "
liau Skuodo žydų vidur ine i mokyklai
išlaikytojo noro „ ne suprato " - pra šymo „ leisti to-
egzistuoti netenkino "
48
• Taigi mini sterijo s va- ~
1931m.pan.H
1932m.pab. 6
l~
l
0

4 ---} _
7
10
l
---,
lia uždaryti mokyklą, pareikšta, gavus ankstesnį išlaikytojo pareiškimą, nepakit o. 1933m.pab. 7 _ _ 3 l 10
- j
1935 m. rugpjūčio 1Od . švietimo ministro įsakymu mokykla nuo 1935 m. rugpjūčio ! a
l
9
1934m.pab. l S l 4 -
15 d . buvo uždaryta , jos mokytojai tą pačią dieną atleisti nuo pareigų, o mokyklos i---- 4 _T_
archyvą išlaikytojas įpareigotas perduoti švieti mo mini ste rijai iki 1935 m. rugsėjo
1935m. pab.
T 4 l ..l

15 d. Uždarius šią mokyklą, apskrities žydų jaunuomenės šansai įgyti aukšte sniii . . .
Manytina, jog tai , kad mergaites dominavo m
inimoje mokykloje , nebuvo
.• . š d Saulės"
išsilavinimą artimoje gyvenamoje apl inkoje buvo panaikinti, o tolimesnės žydų . . d š"
išskirtinis rei škinys (pvz., ketv1rtaJame e imtm
etyje lietu v1skOJe e uvos •
S . • imnazijo -
. .d . . . okykloje Švėkšnos„ au 1es g
vidurinėje mokykloje , Kupi škio .vI. unn eJe m . . 'ž dų mergaIc1ų
.•. buvo d augiau
.
je, nesant greta žydų auk šte sniojo ugdym o !S aigų, Y
t
do žydų vidurinesmokyklosdirektoriui, ten pat, b. 1416, l. 64.
44 Skuodožydų vidurinės mokyklos1934metų apyskaita, ten pat, b. 1417, l. 55- . 0 nei žydų berniukų).
- . . . . ,·masšv1etirT1
45 19350430Skuodo zydų vidurinesmokyklosd,rektonausM. G. Kagano prane,, . . . ok klo s vidinės raidos dokumentus
ministerijosAukštesniojo mokslodepartamen to direktoriui, ten pal, l. 21. • Sk do skyriau 1 Išanalizavus Palango s vidu rines m Y . . .. . d „agą)
., . •. . .. su kitomi s inst1tuc1Jom1sme z1 '
, 934 07 24ądų labdarybe s,soc,ahnės pagalbosir kultūros draugijos.Ezro uo (pedagogų Tarybo s posėdžių, susirasineJimo . . . .. kėsi ir nusižengė
pareiškimas$vietimo
• ministerija,,1enpat'. l. 15. . • . . • Aukštesn10J
0 . . . . k ors išskirtIniaI: Jie mo
47 1935o8 13. Ezro draug1io s Skuodoskyriaus prašymasšvietimo m,mster1JOS nepastebėta, kad žydų mokmIaI butų uo n
mokslodepartamentodirektoriui,1en pat, l. 17. ku-
48 1935o8 2 0 ŠvietimoministerijosAukštesniojo mokslodepartamentodirektoriausL. va,ue
no pranešimas .Ezro· draugijosSkuodoskyriui,ten pat, l. 16.

-
90 l PAL AN GOS 2 Y D A l. l š n y k usi mi e s t o b e n d r u o m e n ė s d a 11s
Sau l i u s KAU BRYS l 91

panašiai, kaip ir kiti klasės draugai.Vis dėlto atrodo , kad žydai minimoje mokykloje sausio l 5 d. iki liepos l d. dėstyti Mozės ti kybą žydų mokiniams jo vadovaujamoje
labiaurūpinosi, kaip patenkinti savotikybinius poreikius . 1928 m. pirmąkart paban- mokykloje. Vėliau j am leidimas dėstyti Mozės ti kybą buvo pratęstas (manytina, kad
dyta įteisinti Mozės tikybos dėstymą. Tų metų rugpjūčio 16 d. Palangos vidurinės išlikusiuose Palangos vidurinės mokyklos algų žiniaraščiuose nurodyta jo darbo
mokyklosdirektorius J. Košyskreipėsi į Švietimo ministeriją, prašydamas leisti Mi- pradžios data - 193l m. rugsėjo l 5 d. yra klaidinga - aut. pa5t.). Už vieną sava i ti nę
cheliui Kruskaliui (kitur rašoma . Kruskeliui"; jo pavardės forma dokum entuosetaip pamoką jam buvo mokamas l 5,83 Lt atlygis. Algų ži ni ara ščiuose M. Kruskalio pa-
pat įvairavo - aur. past.) užimti laisvai samdomo žydų tikyb os mokytojo pareigas vardė minima iki 1935- 36 m. m. pabaigos. Jis buvo vedęs, turėjo 3 vaikus, žmona
Palangosvidurinėje mokykloje • Prie prašymo pridėti šie dokumentai: M. Kruskalio
49
,,nebuvo užimta" valstybi ne tarnyba.
1928m. balandžio l Od. prašymas,gyvenimo aprašymas, Palangos rabino M.Kaco Tiesa,tik prasidėjusi M. Kruskalio karjera ga l ėjo nutrūkti, nes l 93 l m. rug-
prašymasirTelšiųješivos vedėjo liudijimas apie M. Kruskalį. sėjo mėn. Palangos vidurinės mokyklos direktorius Adomas Kliūčius abejojo, ar
M. Kruskaliocurriculumvirae atskleidžia tam tikrus prieštaravimus. Pirma- dėl 6 žydų tautybės mokinių reikia mokykloje turėti atskirą Mozės tikybos moky-
jame gyvenimoaprašymovariante nurodoma, kad M. Kruskalis 1894 m. gimė Plun- toją. Švietimo ministerijai atrodė kitaip - j i vėl patvirtino , kad M. Kruskalisgali nuo
gėje ir mokėsi čia iki 1908 m., būdamas 14 metų, įstojo į Kelmės ješivq, o 1911m. 1931m. rug sėjo 15 d. dirbti mokytoju.
perėjo į Telšių rabinų semina riją, studijavo ten iki Didžiojo karo. Karo metais dirbo Ugdyti žydų vaikus Palangosvidurinėje mokykloje kartais būdav o sudė­
tikybos mokytoju, o vėliau, iki dabartinių laikų, Palangoje50• 1928 m. kovo 27 d.Tel· tinga, bet atrodo, kad didesnės trinties pavyko išvengti. štai 1934 m. rugsėjo 15d.
šių ješivos vedėjo J. L.Blocho pažymėjime nurodo ma, kad M. Kruskalis buvo ješivos mokyklos direktorius informavo Palangos rabiną M. Kacą, kad l 934 m. rugpjūčio
kursostudentu, tad gali mokyti tikybos vidurinėje mokykloje.
111 29d. per mokyklos pedagogų tarybos posėdi buvo priimtas sprendimas: . Nuo
l 930m. M. Kruskaliopristatytame curriculum virae jau buvo nurodyta, kad l 934- 35 m. metų žydų vaikams privi legijų nedaryti, t. y. kad jie turės ir šeštadie-
jis mokėsi ne Kelmės ješivoje, o žydų pradinėje mokykloje, tada studijavo Vilijam- niais dirbti - rašyti, siūti ir t. 1.s Žydų mokiniai šeštadieniais Palangosvidurinėje
1."

polės rabinų seminarijoje, o vėliau Telšių ješivoje, kurią baigė 1914 m.s Taspats
J. L. Blochas- Telšių ješivosvedėjas - po 2-ejų metų jau skelbė, kad M. Kruskelis
1914m. baigė ješivq.
1928 m. M. Kruskalioprašymasnebuvo patenkintas, o 1930 m. gruodžio
l Od. M. Kruskalisper Palangosvidurinės mokyklos direktorių vė l teikė švietimo mi·
nistrui prašymą, kadjam būtų leista eiti tikybos mokytojo pareigas Palangosvidu-
rinėje mokykloje. Palangosrabinas M. Kacastų pačių metų lapkričio 25 d. kreipėsi
į mokyklos direktorių pabrėždamas:,,Kadangi Palangos vidurinę mokyklą lanko žy-
mus ir žydų mokinių skaičius, turiu garbės prašyti Tamstos rūpintis, kad ir žydų mo-
1• paprastai būdavo atleidžiami nuo panašių priedermių. Šiostradicijos, matyt, buvo
laikomasi nuo to laiko, kai mokykla pradėjo veikti, t. y. nuo l 922 m. Pvz., 1923 m.
Palangosvidurinės mokyk los ataskaitoje minima, kad l klasėje apskritai praleistos
824 pamokos, 11klasėje - 272. Buvo aiškinama, kad taip dažnai praleid i nėjamos pa-
mokosdėl to, kad buvęs vedėjas M. Mačernis leido žydams švęsti šeštadieniuss4.
Grįžtant prie 1934 m. rugpjūčio 29 d. Palangospedagogų tarybos spren-
dimo, pasakytina, kad l 934 m. rugsėjo 16 d. parašytame miestelio žydų vaikų tėvų
proteste (šis protestas persmelktas patetika, jame nepaneigiamai apeliuojama i
teisumą) Švietimo ministerija i ginčijamas mokyklos direktoriaus ir Tarybos spren-

kiniamsbūtų dėstomos tikybos pamokos52." 193l m. sausio 17 d. švietimo ministras dimas, teigiant, kad j is prieštarauja .mūsų religijai ir mūsų brangiai Konstitucijai".
informavo Palangosvidurinės mokyklos direktorių, kad M. Kruskaliui leidžiama nuo Protestopareiškime teigta:,,Turėdami dar mes omenyje, kad PalangosVidurinė mo-
kykla - Gimnazija ekzistuoja iš senų laikų, kame ir Ekscelencija, Brangus Mums Tau-
49 19 28 08 16 Palangos vidurinės mo kyklos direktori aus J. Košio prane šim as šv ietim o ministeri- tosVadasAntanas Smetona šiuoje mokykloje mokinosi, ta mokykla ir caro laikuose
jai, eenpae, b. 1002 , l. s2 .
so Kruskalro M. currrculum vitae, eenpae, l. 54.
51 Kruskallo M. curriculum vit ae, eenpae, b. 10 0 5, l. 250 . S3 1934 09 1 5 Palangos vid u ri nės mokyk los direktoriaus pranešmas Palangos rabinui M. Kacui,
52 1930 11 25 Palangos rabino M. Kaco prane!imas Palango s vidu ri nės m okyklo s direkto riui, ten pat, b. 10 08 , l. 2 .
ten pae, l. 25 1, 54 Palango s vidurinės mo kyklos apyskaita 1923 metams, ten pat, b. 997, l. 13.
92 l PALANGOS 2YDAI. I š nyku s i miesto bendruomenės dalis

nebuvo varžoma ir žydų tautybės mokiniai šešt ad ieni ais nebuvo varomi dirbti,to.
dėl mes tikia mės, kad šys padaryta s mum s skaud us žygi s bu s atit aisytas ir taipnuo
Palangos prijun gimo prie Lietu vos, taip ir to liaus žydų tautybės vaikai šeštadienia
ii
nebus varom i dirbt i - rašyti , siūti ir t. t:'55
Matyt, Palango s atveju g reičiausia i b uvo pasiekt as sut arimas (tiesa,auto-
riui nepavyko rasti tiesiog inių tai patvirti na nčių įrodymų - aut . past.). Panašių ne-
susipratimų būta ir kit ose Lietu vos žydų gi m nazijos e bei progim nazijo se.Švietim
o
mini sterija toliau siekė sureguliu oti „šeštadie ninės ve ikl os" situ acijas. Jos poziciją
patvirtin o ir vėliau pasirodęs dokum ent as - 1936 m. rugsėjo 7 d. Aukštesniojo
mokslo depart amento aplinkra šti s vidurinių mokyklų bei mokytojų seminarijų di-
rektor iams.Jame fi ksuojama , kad kai kuri ose mo ky klose pasit aiko nesusipratimų 1 u
Mozės ti kybos mok iniais, kuri e ne vi sad a gali pri sit aikyt i prie mokyk los reikalavimų,
neprasilenkdami su savo tik ybos nuostat omi s. Ap link rašti s įpareigojo atsižvelgtijiį
Mozės tikėjim o moki n ių rei kalą ir ve ngti čia minimų nes usi pratimų.

Vietojeišvadų
Tarpukariu Kretingo s apskri tyj e su sikl ostęs žyd ų mo kykl ų t inklas iš dalie
1
atitik o vieti n ių žydų bendruomenių in st itu cini o ugd ym o poreiki us (žydų pradinė1
mokyklos buvo steigiamos tos e gyv enam ose vi eto se, kur susitelkę daugiau žydų).
Analizuojant žydų pradinių mokyklų vi zit aciniu s aktu s, i š ryškėjo būdingesnės mi-
nimųjų mokyklų vidinės sklaido s perip etij os (lietuvių kalb os mo kymo sunkumai,

per menka pedagogų kvalifik acija, administracinė netv arka). 2:ydų mokyklų tinklas
buvo ribot as, todėl daliai žydų vaikų te ko lank yti lietu viš kas pr adines mokyklas.
2:ydų aukštesniųj ų mokykl ų st eigim as t apo ri mtu išband y mu vieti nėms bendruo·
menėm s: gr upin iai intere sai (patys savaim e ne v isad a bl og i) ir v id ini ai nesutarimai
išderindavo ugdymo institutų veiklą. Steigėjų prisiimti įsi pa reigojimai dažnai pra-
nokdavo j ų galim ybes. Pastebėta tend encij a leisti va iku s i lietuv iškas progi mnazijas
ir gi mnazijas. Akiv aizdu , kad mergaičių j ose buv o gero k ai d augiau nei berniukų.

55 1934 09 16 Palangosžydų, leidžiančių vaikusi Palangosvidurinę mokyklą, protestas

, renpar,I.1.
 95

Dr. Eglė BENDIKAITI:

uecuvosistorijos instituto mokslo darbuotojo

Broliai Bruckai:kelyje nuo Palangos

iki Pažadėtosios žemės

Įvadas
1

Palangiškis Judelis Markas, pedagogas , politinis veikėjas ir vienas žino

miausių jidiš kalbos specialistų tarpukario Lietuvoje , po Antrojo pasaulinio karo
JAVišleistoje knygoje „lite': skirtoje Lietuvos žydų gyvenimui įamžinti,
ir istorijai
skyriuJeapie žydų miestelius , rašė: . Buvo sunku rašyti apie savo gimtąjį miestelį
Palangą. Viskas čia jau priklauso tam , kas kažkada buvo:' 2 Nenoredamas užbaigti
Palangosžydų istorijos pasakojimo tradiciškai , t. y. konstatuodamas žudynes, kapus
žydiškąją
ir užmaršties faktus, autorius pasirinko prisimint i tuos, kurie reprezentavo
Palangą. Būdamas lingvistas, Markas atkreipė dėmesį į Palangoje gyvenusių žydų
pavardžių etimologiją ir specifiką. Kiekviename Lietuvos miestelyje gyveno tokių
žydų šeimų, kurių pavardės buvo bendrines. Anot JO,pusė Palangos miesto žydų
vadinosi Gurmanais, Fridmanais, Zlsmanais ar Buršteinais. Pavardes, kurios baigda
vosi galūnėmis ik ir -ski, rodė, kad šeimos yra atvykėlės, atsikėlusios į šį kraštą iš kitų

Esudeklnga Bruckų seImos pahkuonIms Neri BrutzkuI 11Einav Dolev. diplomatui, te1sininku1
D1rkulRoldnduI Hduptul bei genealogui zydų istoriJOS1yrėJUI Geršonu1Ta1cu1 uz tai. kad pa
sidailJOinformdCIJair mediiaga is asmeninių archyvų. J1labai praverte. rengiant ši straipsnį.
taip pdt 19alino pauksllnu kai kurias blogr,1fiJOS
detales.
l Y Mark, Palange,L11e,New York, 1951, vol. l p. 1474
96 / PALANGOS 2Y D A l . l š ny k us i mi es t o bendruom e nes d alis
vietovių. Keistai skambėjusios retos pavardės, kurių kilmė nėra aiški, buvo būdin­
gos šeimoms, kilusiom s iš konkrečios vietovės ar regiono , su kuriuo am žiams su-
sietos tų šeimų šaknys. Markas pabrėžė, kad būtent Palangoj e savo kilm ės šaknų
turėtų ieškoti asmenys, ku rie savo genealoginiame m edyje aptinka tokia s pavardes
3
kaip Klampus
, laiminus ar Bruckus •
Bruckų, savo kilme siejamų su Palanga , atrastume ne vieną, tačia u labiau-
siai miesto vardą išgarsino tai, kad jame gimė broliai Jehuda Leiba (toliau - Julius
(1870 m.') ir Dovas Beras (toliau - Borisas) (1874 m . spalio 15 d .) Bruckai 1. Broliai
buvo iš palangiškių Dovydo ir Pesios Bruckų šeimos, kurioje augo aštuoni vaikai6.
Juliaus ir Boriso Bruckų gyvenimo kelia s nėra unikalus bendrame Rytų Eu-
ropos žydų, perg yven usių XIX- XX a. sandūros geopolitinius kataklizmus, istorijos
kontekste. Savo biografijomis įprasminę tradicinės etn in ės tapatybės virsmu s, pa-
veikius išsilavinim o suteikto socialin io mobilumo bei savano riškos ar priverstinės
migracijo s, keičiantis val stybių sienoms bei politinėms santvarkoms, jie dėl asme-
nini ų pasirinkimų paliko pėdsaką regiono tautų istorijoje ir atmintyje. Tiesa, broliai
Bruckai nėra minimi tarp keliolikos žymiausių ir įtaking i ausių Rytų Europo s žydų
veikėjų, o neretam tektų pripažinti, kad šių asmenų pavardes girdi pirmą kartą. Ta-
čiau jų biografijas, nors ir labai glaustas, galima rasti įvairiose šalyse leistose enciklo-
pedijose, biografiniuose žod yn uose ar specializuotuose žydų istorijos žinynuo se1•
Ten pat.
Juliaus Bruckaus prancuziškuose asmens tapatybės dokum entuos e nurodom a, kad j is g,me
1872 m. gruodžio 25 d. Palangoje, Centrai Zianist Archives (t oliau - CZA),f. AK210, b. 1, lapai
nenumeruot i.
Tekste rašomas adaptuotas lietuviškas Bruck ų pavard es vari anta s, tačiau šeimo s palikuonys
savo pavardę rašo origi naliai - Brutz kus. Skir t ing oj e istoriografin ėje literat ū roje pavarde s ra·
šyba variJuoja. Teksto išnašose j I pate ikiama tai p, kai p nur odoma konkreči uose šalt iniuose ar
,storiogra fineie literatūroje.
6 Dovydo Bruckaus (1845, Palanga - 1906, Varšuva) ir Peslos Kuhn (18 47, Palanga - 1912, Peter-
burgas) vaikai: Sonia Bruckaite Kleckin (1869, Palan ga- 1935, Maskva ), Mat as Mo rdechajus
Bruckus (1872, Palanga- 1947, Niujo rkas), Vera Dvo ra Bruck ait e Gepšt ei n (?, Palanga- 19io ,
Peterbu rgas), Olga Margole Bruckaite Gepštein (1876, Palang a- 1 95 1, Tel Avi vas), Sergeju s
Bruckus ( 1885, Maskva- 1970, Vaš,ng to nas), Helena Bruc kaitė Posner (1888, Ma skva- 1981,
P1tsburgas), Boris Brutzkus (Ber), lnternational Biographical Oictionory of Centrai Europeon
Ėm1gres, 1933- 1945, ed. H. A. St rauss, W. Rod er, Munc hen, 1983, vol. 11,Part l: A- K, The Arts,
Sciences, and li terature , p. 162.
7 Jultus Bruckus, Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1954, t . 3, p. 2 as; 6pyųKyc I0111,1 yc, 6pyųKyc
6op,.,c Aoe, Kpar KaR eepeiicKaR 3H ŲJ,1 KJ1one11,,,R, MocKBa, 1976, r. 1, e. 250- 251; B. Kagan,
Palange. Opshtam,ke, Jid1she shtet, shtetlekh un dorfishe j1shuvim in Lite biz 1918, New York,
1991, p. 360- 361; l. Sotlan da1te, Julius Brucku s, Visuotine lietuvių enc,k/opedija, Vil niu s, 2003•
, p. 525; Borisas Bruckus, Juli us Bruckus, XX a. Lietuvos žydų enciklopedi111
t. 111 s ž111y11 as, sud.
Eg l e B E NDIKA I T Ė 97
Tik bėda ta, kad, stengia nti s apra šyt i Bruckų karj eros ving ius ir išvardyt i šių žmonių
nuopelnu s, pri sti gdavo at idu mo detalėms8• Galiausiai, panašiai skambant vardams,
Juliauscurriculum vitae da lys buvo jtraukto s i kito palangi škio Joelio Bruckaus bio -
grafiją9. Tai įnešė pain iavos į vėl esnius encikl oped inio pobūdžio leidinius.
Brol i ų B ruckų gyvenimo kelias veda per daugybę va lstyb i ų: Lietuvą, Rusiją,
Lenkiją, Vokietiją, Pra n cūziją, JAV, Izraelį . Tačiau tik rusiškai skaitanti aud itorija turi
galimybę pla č i a u susipažinti su Boriso Bruckaus asmeny be ir veikla, nes didžiulia i
klodai jo rašytinio palikimo yra b ūtent šia kalba 1°. Bro lių Bruckų gyvenimas, veikla
bei istorinis palikimas v is dar laukia tyrėjų dėmesio. Šį strai psnį paskatino parašyt i
siekis g rąži nti šitų ve i kėjų vardu s į anks č iau m i nėtų ša l ių, pirmiausia Lietuvos, ko-
lektyvinę atmi ntį, pabandyti rekonstr uoti kuo nuoseklesnį j ų gyven imo bei vei-
klos vaizdą, tikintis , kad ta i padės at likt i išsamesnius tyrimus ateityje , be to, įga lins
įvertinti , kiek šie žmonės p ri sidėjo prie Rytų Europos žydų idėj ų ir istorijos raidos.
Išlaisvinantprigimtinę tapatybę
Brolių Bruckų tėvas Dovydas, kaip ir daugel is to meto vietos žydų ben-
druomenės narių, Palangoje prek iavo gintaro dirbinia is. Pagal Rusijos imperijos
pramonės ir prekybos įstatymus, turint atitinkamą kiekį kapitalo , buvo galima vers-
tis bet kokios rū ši es prekyba vi suo se im perijos region uose. Verslas B ruckų šeimos
galvai turėjo sekti s neb logai , nes šis vyras, kaip ir dar keletas kitų Palangos žydų
fabrikantų šeimų, i šs iveržė iš žydų sėslumo ribos", be to, jam buvo leista gyventi
Maskvoje 12 • Dovyda s Brucku s drauge su visa šeima 1878 m. persi kėlė gyventi į Mas-
V. Liauška, Vilniu s, 2007, p. 3 7; D. Levin , Brutskus, lulii , prieiga interne te: http://www.y1vaency-
clopedia.org/ arti cle.aspx/8rutskus lulii [ž1ū reta 2017 06 08] irW kt.
8 Nenurodomo s tikslios gim imo bei mirti es dat os, pateikiam, g11111 mo metai ar mirt ies vieto s
įvai ru oja, gyv ernmo t ru kmė konkrečioje šalyje ar atvyk imo bei išvykim o iš jo s t erminai skiri a-
si ir pan .
9 Joelis (JWulius) Bruckus, (1885 , Palanga - 1948, Taru, Omsko sr.), žyd ų visuomenės veikejas,
mo kytoja s, Lietuvosypatingasis arcl,yvas,f. K-1, ap. ss, b. P-14371, l. 40- 2; E.Bendikai te, Joelis
Bruckus, Lietuvos Respublikos Seimų l / 1922- 1923), 11/ 1923- 1926/, 111(1926- 1927/, IV (1936-
1940) norit/ biografin is žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošait1s, Vilniu s, 2007, p. 217- 218.
·, o H. B. Poram nta, 6op 11c 6pyt1KYC- ucmopuK t1apoi!t1020xo1Rucmaa Poccuu, MocKea, 1998;
B. KaraH, 6op '1c 6pyųKyc: r ieHbl'1 "' npa00JaL11'1nt ,.,K, cocr. M. na pxoMOOC >i, Eapeu a
K>1
KYJl blllype pyCC K0lOJapy6e!l<bH , ·19 19- 1939 u ., COCT. M. n apXOMOBCK"1'1, Wepycan'1M, 1992, e.
476- 484,
11 Seslum o riba _ t ai Rusijos unp eriJOS t eritorija , susidedanti iš 1 5 gubemijlĮ, už kurios ribų
179 1- 1917 m . žydams nebu vo leidž iama gyven ti.
12 B. Kagan, Julishe shtet, p. 35 7.
98 j PA L A N GO S 2YOA I . I š nyk u s , mi es to b e ndru o m e n ės da l is
kvą, įsigydamas ten odo s perdirbim o įmonę. Iš jo s gaunamų pajamų šeima t
pragyventi ir suteikti vaikams išsilavinimą' 3• Api e tą laiką Julius Brucku s savo ureJ~
Prisi-
minimuo se taip raše:
„ Maskva aštuonia sde šimt aisiais pra eito šimtmečio metais atrodė kaip
nedidelė šiuolaikinio žydi škojo Niujorko kopija . Ten buvo ga lim a sutikti išeivių iš
tolimiausių kampelių, buvusių žydų sėslumo ribo se. Jie burdavosi draugėn pagal
savo kilmės vietą <...> Ryšiai su gimtąja vieta tuo metu vis dar buvo tvarūs ir s tiprū s,
neatsižvelgiant nei į vidiniu s kultūriniu s tarpusavio skirtumus, nei į asimiliacinės
rusiškosios aplinkos įtaką < ...> sinagoga vis dar buvo susirinkimų vieta < ...>.""
Vyresnieji Bruckų šeimo s berniukai įgijo tradicinį žydiškojo švietimo pra-
džiamokslį - tuo pasirūpino į namus ateinantys melamedai (hebr . mokytojai ), kurie
supažindino su judaizmo minties raida, Biblija ir maldomis . Tačiau, kaip vėliau bus
pripažinta , antrosio s kartos išeiviai iš sėslumo ribos, auklėti ir mokyti Maskvoje, tu-
rejo labai menką supratimą apie žydų istoriją, literatūrą bei žydi škojo gyven imo
aktualijas •s.
Visi Bruckų šeimos vaikai, nepriklausomai nu o lyti es, įgijo pasaulietinį
išsilavinimą, lankė valstybines gimnazijas , vėliau profesijos mokėsi aukštesniosio-
se mokyklose ar studija vo universitetuose. Tik jų galimybes pasirinkti mokymosi
vietą ir specialybę pakoregavo carinės valdžios politika. Vėlesnė Juliaus Bruckaus
visuomeninė veikla neretai užgoždavo jo profesin ę veiklą, tod ėl ji s pirmiausia buvo
vadinamas žydų politiniu ir visuome niniu veikėju, istoriku , publicistu, nu stumiant
į paraštes jo tikrąją specialybę. Šis vyras stu dija vo mediciną Maskvos universitete ,
l 894 m. baigė studijas, jam suteiktas gydytojo diplomas. Baigęs mokslus, Julius kurį
laiką vertėsi gydytojo praktika Minske, tačiau netrukus persikraustė į Peterburgą 16,
1891 m., judėjimo laisvei toliau liekant suvaržyta i dėl sėslumo ribos, vien iš
Maskvos buvo išsiųsta apie l 00 tūkstančių žydų. Pagausėjusi Bruckų šeima išvyko
į Varšuvą. Borisas Bruckus iš pradžių Varšuvos univers it ete studijavo mediciną, bet,
susižavėjęs idėja kurti žemės ūkio ko lonijas Palestinoje ir Argentinoje, nusprendė
rinktis žemdirbystės mokslus. Tad 1894- 1898 m . Naujojoje Aleksandrijoje (dab. Pu·
13 Boris Brutzkus (Ber), lnternational B1ographical Dict,onary, p. 162.
14 IO. 6pyųKyc, v13 MOCKOB CK~x socnoM~11aH~~ . CZA, f. AK210, b. 4, l. 2.
15 Ten pat, l. 8a p. 9.
16 Dr. Yehuda (Julius) Brotzks, ed. D. T1dhar, Emsiklopedyoh feholucse hay1shuvuvonav, prieiga
internete: www.c1dhar rowohb orąlr,d/,ar/v1Pwllol ,634 lfair eta 2017 01 30).
Eg l e B E N O l K A l TE 99
..
lavai, Liublino vaivadija ), Žemės ūkio ir miškų institute , studijavo agronomiją bei
ekonomiką". Broliai ne tik sėkminga, baig e studija s, bet ir pasiekė mokslo aukštu-
mų, įgydami mokslų daktaro laipsniu s savo profesinėse srityse.
Meilė Sionui
Julius ir Borisas Bruckai, dar būdami gimnazistai , susižavėjo žydų naciona-
linio judėjimo idėjomis. Broliai savo mentoriumi pasirinko iš Viekšnių kilusį vos ke-
leriais metais užjuos vyresnį kraštietį Abraomą ldelsoną. Įkvėpti nacionalinio išsiva-
davimo idealo bei būtinybės spręsti „žydų klausimą", palestinofilai būrėsi į „ Hovevei
Zion" (hebr .• Siono mylėtojų") būrelius. Naujieji būreliai ne iš karto sulaukė Maskvos
žydų be ndruomenės narių palaikymo . Tam didelės įtakos turėjo išoriniai veiksniai:
viena vertus, carinės valdžios prievaizdai reguliariai lankydavosi sinagogose ar kito-
se žyd ų susibūrimų vietose , stengdamiesi sučiupti visus žydus, neturinčius leidimų
gyventi mieste arba turinčius sukla stotus leidimus , kita vertus, buvo labai ribotos
galimybes sekti sparčiai kintančio politinio ir kultūr inio gyvenimo aktualijas kituose
žydų gyvenamuose centruo se. Pats Julius Bruckus raše, kad Maskvoje nebuvo nė
vieno specializuoto žydų knygyno , o savaitraštį„HaMe/itz"18 (hebr.,,Vertėjas"), leistą
Peterburge, galėjo gauti tik asmenys, turintys artimų ryšių su palestinofilų draugijų
nariais.
„Mūsų šeimoje vienu metu buvo prenumeruojamas [laikraštis] .PyccKUŪ
eepeu•, bet, jam sustojus, aš [Julius Bruckus - E. B.] praradau ryšį su žydiškuoju gy-
venimu. Apie tai, kad egzistavo „ Bocxoa•; nežinojau nei aš, nei mano draugai. At·
rodo, apie jį sužinojome tik kokiais 1887 metais. Tada mes, būdami jau septintoje
gimnazijos klasėje, pradėjome kartu jį užsisakinėti. Retkarčiais imdavau iš savo Kur-
šo prietelių 19 „lzraelito" numerius ,< ...> bet ji e nepatrauke jaunimo ."'°
Todėl nenuostabu , kad, dar nelabai įsigilinus į mokslinių praneši mų ar
17 E. Brutzkus, Cumculum vrcaeof Baris Bruczkus , 1979, 1š asmenm10Bruckų šeimosarchyvo.
18 . HaMelitz· - seniausias Rus1JOS,mperiJoje eJęs sava1 t rašt1shebraJų kalba. š,s la1kra št1spra
detas le1s111860 m. OdesoJe, o 1871 m. perkeltas l Peterburgą. Jis atstovavo progresyvistų
ir žyd,I apšv1etos sąiudž10 idėJi ne, kryp~ia,. Buvo populiarus tarp ska1 tyt0Jų, nesJamebuvo
skelbiamos nauJienos bei d 1skus1JOS.Prieiga internete: hccp://www.1ew1shencycloped10.com /
arc1c/es/ 7139-ha-mel1z [žiūrėta 20 17 08 01]
19 Turima galvoje, kad Palanga - Bruckq gi mt inė - adm1n1straciška1priklauseKuršo gubernijos
sudečial, todel visi žmones, kil ę Iš Kuršo guber111j os v1etovlll, buvo laikom, kra št1eč1als.
20 IO. 6pyųKyc, vll MOCKOO CK~x eocnoM~Hatm'1,CZA, f. AK 210, b. 4, l. 9 ap. 10.
100 \ PALANGOS 2:YDAI . Išnykusi mie s t o bendruomen ės d alis
Eg l e BEND I KAIH 101

straipsnių ap ie žydų tautinį atgimimą turinį, jaunuolišką užsidegimą skat ino a-

limybės mylėtojų"
9 įvairiuose kraštu ose. Gordona s puoselėjo idėją, kad „ žmogus tampa tuo bloge snis,
d alyvauti neretai slaptuose „ Siono su sirinkimuose ir kl
karštų diskusijų, įžiebiamų minėtojo A. ld elsono , kuris jau buvo atkreipęs kra~~i:tis4 kuo labiau jis nutol sta nuo gamtos. Tik sugrįžtant pr ie norma laus gyvenimo būdo,

Bruckų dėmesį. Broliai bandė ieškoti kontaktų su nuo 188 2 m. M askvoJ·e ve·k .
1 us1a
tauta gali atgimti , o fizini s d arb as - išgydyt i žydu s nuo visų diasporos sukeliam ų
ydų ir aplinkinių tautų neapykantos " 1s. Ši mint is pasirodė artima Boriso pasaulėžiū­
,,Bnei Zion" (hebr . ,,Siono sūnų") organizacija, kurioje tuo metu aktyviai reiškėsi bū-
rai, todėl šie vyrai regu liariai susirašinėjo ik i Pirmojo pasaulin io karo16.
simi sionistinio judėjimo Rusijoje grandai Menachemas Usiški nas, Jokūbas Mazė
Jehielis Členovas ir kiti 1I. Juliu s Bruckus, likęs Maskvoje ir prisijungęs p rie šios orga:
Tarnaujanttautai
nizacijos veik los studijų metai s, gana greitai įsitraukė į aukščiausių Rusijos sionistų
organizacijos veikėjų ratą. Ankstyva pažintis su besikristalizuojan čio žydų taut inio judėjimo id ėjomis
neabejotinai paveikė brolių Bruckų etninės tapatybės formavimąsi. Vyrai suvokė
1906 m. Julius Bruckus buvo išrinktas Rusijos sionistų organizacijos centro
save kaip vienos pa saulinės žydų tautos da lį, už kur ios ateitį j ie yra asmeniškai at-
komiteto nariu , o 1919 m. tapo Rusijos sio nistų organizacijos centro komiteto pir-
sakingi. Tačiau nerimą dėl žydų tautos ateities nustelbė susi rūpi n imas Rusijos im-
mininku Petrograde . Aktyviai bendradarbiavo su prosionistine spauda , rašė straips-
perijos gyventojų dal ies - žydų - padėtim i dabarty je. Teorines vizijas ir l ūkesčius
nius rusų ir jidiš kalbomis , juose kėlė įvairius su politine santvarka, žydų nacionali-
pakoregavo politiniai ir socia li niai procesai , vykstan tys Rusijos impe rijoje.
niu judėjimu ar politiniu bei pilietiniu lygiateisiškumu susijusius klausimus. 1898 m.
Borisas Bruckus ieškojo savų būdų s pręsti vis blog ėja nčią Rusijos imp erijos
buvo įtrauktas į jau minėto laikraščio „Bocxoo" (rus. ,,Saulėtekis") red kolegiją. Bet,
žydų padėtį, suvokdamas, koks rimtas šis klausimas ir kokie riboti sionizmo siūlomi
redaktoriams ėmus simpa tizuoti socia lizmo idėjoms ir skleisti jas laikra ščio pusla-
sprendimai. Vyras, sus idomėjęs žydų agrarinės kolon izacij os i dėja, 1898-19 07 m.
piuo se, Julius Bruckus buvo priverstas atsistatydinti. Po kele rių metų (1902- 1904)
sutiko užimti Žydų kolonizacinės draug ijos Rusijoje žemės ūkio skyriaus vadovo
pat s ėmėsi redaguoti kitą sioni stinės pakraipos periodinį l e idinį „EepeūcKaR >KUJHb•
postą, be to , dalyvavo draugijai at liekan t tyr imu s, kuriais vert intos žydų galimybės
(rus .• žydų gyvenimas ")11, leistą rusų kalba.
verstis žemės ūkiu Lenki jo je , Lietuvoje , Baltarusijoje ir Ukrainoje. Remiantis šiais ty-
Borisas Bruckus , studij uodama s Varšuvoje, nevengė susieiti su darbinin · rimais, 1913 m. Peterburge buvo publikuota Bruckaus stud ija apie žydų motyvaciją
kiškos pakraipos politinėmis ir kultūrinėmis žydų draugijomis . Jis jautėsi patogiai, bei galimybes verstis žemės ūkiu, apie jų infrastruktūrą, investicijas ir t. t., pateikiant
galėdamas bendrauti ir pub likuoti straipsnius rusų bei jidi š kalbomis. Tačiau vis la- vienos Gubernijos atvejo analizę 17 .
biau ry škėjantys bundistinės programos kontūrai ir marksistinės doktrinos postu·
13
Atsiradus idėjinei takosky rai tarp kolegų, Borisas Bruckus ėmė atkakliai
latai vertė Borisą atsitraukti nuo tokios veiklos. Naujosios studijos suvedė jį su kito ieškoti savo teor ij os modelio pagr indimo . 1907- 1922 m. Borisas dėstė Peterburgo
rato žmonėmis, kurie padėjo jam išgryn inti simbiotinį ryšį tarp prielankumo žydų žemės ū kio institute ir aktyv iai dalyvavo o rganizacij os „06we cmeo peMecneHHOZO
tautinio atgimimo idėjai ir simpatijų kultivu ojamoms žydų žemės ūkio artelėms. mpyoa• (rus.,.Amatininkų darbo d raugija"; toliau - ORT) veikloje, polit iškai vis labiau pa-
Borisas Brucku s, atlikdama s praktiką barono Ginzburgo valdomame dvare Ukraino- laikydamas Simono Dub nov o autonomizmo idėją28• Bruckus, neatmesdamas galimy-
je , spręsdamas žemės ūkio valdymo kla usimus, suti ko tuo metu ten taip pat dirbusį
Aaroną Dovydą Gordoną 24, kurio gyvenimas tapo pavyzdžiu daugybei pasekėjų 2s 8. naKep, i11cropI,rn rn0 H'13Ma, MocKea, 200 0, e. 395.
26 E. Brutzk us.
27 Boris D. Brut skus, Jewis h Agr icultural Settlement s - Yekaterinoslav Government, prieiga inter-
21 Ten pat, l. 3- 6.
nete : hrrp:1/kehilalinks.jewishgen.org/Colonies_of_Ukraine/Brutskus.htm (žiūrėta 201 7 0 6 01 ).
22 Dr. Yehuda (Julius) 8rotzks, Entsiklopedyah leha lutse hay ishuv uvo nav .
28 S. Dubnovo kert ine aut onomijos idėja bu vo susijusi su žydų galimybių toliau gyventi diaspo·
23 Lietuvos , Lenkijos ,r Rusijos žydų darbininkų sąjunga _ Bunda s _ buv o politinė partija,
roje pagrindimu , išsaugant savo tautinį tapatumą, kuri galėtų užtikrint i tautine autonomij a.
n:'
Ikurta _1897_ _·Vil~1uJe._8undis tai kovoj o už žydų socialin j ir pille tin j lygiateisiškumą, buvo
Dub novo Iniciatyva , 906 m. buvo įkurta Rusijosžydų Folksparc e, (j id. Liaud ies partijai. kurios
nus1te1kę pnes sionizmą Ir kaip alte rnatyvą siū le internacionalizmą.
politinė pr ograma buvo paremta siekiu igyvend lnt i autonom ijo s iclej as, Apie tai plalia u žr.:
24 A. D. Gordonas buvo praktinio sionizmo šalininkas ir žydų darbininkų Palestin oje idėjinis lyderis.
102 l PALANG OS 2YDAI. I š nyku s i mies to bendruomenės d a l is
bės iki galo įgyvendinti žydų žemės ūkio artelių Palestinoje idėją ate ityj e, ranka rankon
dirbo su kitais aktyvistais, kad įgyvendintų Folkistų 29 par tijos keliamu s tik slus dabartyje,
savo ir savo šeimos ateitį siedamas su prog resyvia Rusija. Dar 1906 m . ji s rašė:
,.Visose progresyvių Rusijos partijų programos e ga lima rast i punktą, kuria-
me teigiama , kad kiekvienai tautai reikėtų palikti aps ispren dimo teisę. Šį reikalavi-
mą kelia ir visos žydų politinės organizaci j os. < ...> Jau netoli tas laikas , kai Rusijos
revoliucija , prieš tai visa griov usi, pradės kurti. Ateis ta ak imirka , kai galėsime kurti
naują laisvą Rusiją. Mes tur ime būti tam pasiruošę. Privalom e gerai supra sti , ką no-
rim e pasiekti savo tautiniame gyvenime , <...> turim e ž inoti , ko reikalauti, nes tada,
kai laisvos Rusijos pastatas bu s past atytas , sunku bu s jį vė l perstatyti. " 30
Deja, lūkesčiai sukurt i laisvą Ru s iją ir išryškinti tautinių interesų preroga-
tyva s nepasiteisino. Tač iau vykst ant naujiems politiniams perversmam s, iš naujo
užgimė viltis , kad Rusijoje įvyks pokyčių dėl žydų padėties. 191 7 m . Borisas Bruckus
tai atskleidė, lietuviams bei žydams bandant užmegzti dialogą ir politinį bendra-
darbiavimą Petrograde , derantis dėl paramos savo politinėm s vizijoms ir tik slams
įgyvendinti. Bruckui, vienam iš nedaugelio to susit ik imo dalyvių, atrodė, kad žydai
Rusijoje neturėtų būti išblaškyti po atskirus tautinius teritoriniu s dariniu s. Jis išreiš-
kė poziciją prie š žydų įsitraukimą į Lietuvos laikinosios admin istracijo s komit eto
veiklą31 .
Boriso brolis Juliu s buvo visa galva pasinėręs į sionistinę veiklą. Jis, gre·
ta partinių reikalų, kiekviena proga nepailsdamas gynė ir lygias žydų politin es
bei pili eti nes tei ses. Peterburge Julius daly vavo „ 06U,jecmeo pacnpocmpaHeHuR
npoceeLJ.(
eHuRMe)KayeepeRMuu- OPE (rus. ,,Švietimo populiarinimo tarp Rusijos
žydų draugijos u) veikloje , bendradarb iavo su prie šios draugijos įkurtu žydų teisių
gynimo biuru. 1905 m. šis vyras buvo išrinktas Vilniuje įsteigtos nepartinės sąjun·
gos, kovojusios už lygias žydų teises Rusijoje (,,(0103 AflRAOCrn>+<eHIIIR
nonHonp as111R
espeiilcKoro HapoAa s Pocrn111
"), centr o komiteto nariu . Po 1917 m . vasario revo·
V. Dohrn, States and Minorities . The Flrst lithuanian Rep ubl ic and s. M. Du bnov 's Concept of
Cultural Autonomy , A. Niki enta1t1s , D. Staliūnas, St. Schreine, , The VanishedWorld of Llthua·
man Jews,Amsterdam, New York, 2004, p. 1ss - 173.
29 Folksparte,(J1d.Liaudies part1Ja) onentavos, i kasdiene s žydų ben druomenės pro bl emas, tau·
tos ate1t1glaudž iai siejo su JŲ gyve namuoiu kraštu.
30 B. Brutskus, Oi nats1onale f,age un d, juden , Oosjud,she folk, 1 906 , Nr. 6, p. 1 3.
31 D. Staliūnas, The Lithuanian - Jew,sh pol itical dialogu e in Petrograd ln 1917 , Pragmat,cAllien
ce, Jew,sh- LithuanianPol,tica/ Cooperatlon at the beginmng of the 20 •• Century, ed . V. Slrucavi·
t ius, D. Stali ūnas, Budapest- New York, 2011, p. 236, 2 40.
Egle BENDIKAI H l 103
liucijos Juliu s Bruck us, įtrauktas į žydų sąrašą kaip Min sko regiono atstova s, buvo
išrinktas Rusijos st eigiamo j o susirinkim o nar iu32• 1919- 1922 m. ėjo žydų istorijo s
profesoriaus pareig as Petrogrado univ ersit eto Istorijo s faku lt ete 33 •
Suvokima s, kad Sovietų Rusijoje buvo visiškai nepag eidaujama angažuo-
tis nacionaliniams klausi m ams , paska tin o Julių Bruckų apsispręsti grįžti į gimtąsias
vietas, įėjusia s į nepriklau somo s Lietuvos sudėtį. 1921 m. rugpjūč io 24 d. Julius su
vienuolikm et e dukra Regina ir trejai s metais jau nesniu s ū num i Dovydu grįžo iš
Petrogrado į Lietuvą per Obeli ų karantino punktą. Grįžtančiojo klausimyn e parašė,
kad nori važiuoti į Palangą ir verstis gydytojo praktika . Pažįstamų asmenų grafoje
nurodė jau grįžusius į Li etu vą giminaičius. Be to , Juliu s Bruckus, matyt , nebūdama s
tikras dėl to, kaip Lietuvos va ldžios inst itu cijos pasižiūrės į politinę part inę veiklą
užsienio val stybėse, pažym ėjo nep riklausąs jokiai partijai 34
•
Nežinoma, kiek laik o Julius Bruckus iš tikrųjų praleido Palangoje. Archyviniai
dokumentai pat virtina , kad , nepraėju s nė trim s savaitėms po g rįžimo, Palangosmies-
to valdyba i šdavė jam ir kai kuriems kitiems Bruckų šeimos nariams vidaus pasus3s.
1922 m. antrojoje pusėje Juliu s Bruckus ja u nėrė į naują veiklą Kaune- 51 m. gydy-
tojas iš Palangos buvo viena s iš trijų žydų atstovų, išrinktų į Pirmąjį Lietuvos Seimą36•
Tačia u, nepasit eisin us lūkesčiams, kad Pirmojo Seimo rinkimų rezultata i pasikeis,taps
palankesni tautinių mažumų atstovams , Bruckus kartu su kitais išrinkt ais deputatais
žydais Seimo plenariniuose posėdžiuose dalyvavo pasyviai ir jokiais svarstomais
klausimaisneišreiškė savo nuomonės arba iš viso posėdžius boiko tavo 37.
Juliau s Bruckaus, kaip ir daugelio brandau s amžia us žydų visuomen ini ų
bei politinių lyderių, atvykusių į Kauną, gri uvus Rusijos im perija i, vardas ja u buvo
žinomas lydų gatvėje, ne s per ilgus akt yvios politinės ir visuomeninės veiklos me-
tus šis žmogus susikrovė mora lin į kapitalą. Tači a u tai, kad ji s buvo iniciatyvu s ir pri-
siėmė atsakomybę ne tik už save patį, bet ir už savo po litiniu s bendražygiu s ir / ar
32 6pyųKyc 10m1yc, prieig a int ernete: htrp:// www.eleven.co,,l/arr,cle/101Bo[žiūrėta 2017 06 12];
S. Atamuka s, LietuvosžydtĮ keliasnuo XIVamžiausik, XXa. pabaigos,Vilniu s, 1998, p. 95,
33 D. Levln.
34 Asmenų, atvykstantiųjų ,š ut sieno s Lietuvon, klausimo lapas Nr. 12056, Lietuvos centm11s
valstybesarchyvas (t oloau - Ieva), f. 402 , ap. 10, b. 30, l. 77,
35 Vidaus pasus gav uSllf asmenq są ra šai, Palanga, Kretingos apsk., 1921 09 09, Ieva, f. 1096, ap.
1, b. 134, l. 30; t en pat, b. 14 2, l. 19; V1daus pasus gavusių asmenų sąrašai, Palanga, K1et1ngo s
apsk., 19 22, Ieva, f. 1096, ap . 1, b. 142, l. 29, 36.
36 Selmo nariq sąrašas, 1922, Ieva, f. 923 , ap. 1, b. 208, l. 100- 10 1ap.
37 E. Bendlka lt e, Joelis Brucku s, LietuvosRespubbkosSeimų. p. 2 18.
104 J PALAN GOS 2:YD A l. l š nykus, m, esto bendruome n es el a 11s
tautiečius, deja, patiko ne visiems. Nepasitenkinimo banga atsirito iki vietos spau-
dos puslapių. Julius Bruckus, lankydama sis London e, tenykščiam laikraščiui „Tsai
r Užsienio reikalų mini strui api e Bruckaus misiją:
ųid. ,,Laikas") išsakė savo argumentu s dėl Vladimiro Žabo tinskio ir Maksimo Sla-
vinskio susitarimo38• Jie nesutapo su bendražygių nuomon e. Rusijos sionistų cen-
tro valdyba egzilyje (Vienoje - E. B.) pažymėjo tai Pasaul inės sionistų organizacijos
vykdomajam komitetui , išsiųsdama oficialų protestą, kuriame teigė, esą, Bruckaus
pareiškimai yra niekiniai, nes jis nebuvo įgaliotas kalb ėti Rusijos sionistų vardu 39•
Julius Bruckus, nepaisydamas, kad jo nuomonė skiriasi nuo buvusių ben-
drapartiečių Rusijoje, grįžęs į Lietuvą, ėmė aktyv iai veikti Lietuvos sion i stų organi-
zacijoje išvien su bendraisiaissionistais' Tapo vienu iš organizacijos lyderių ir at-
0
• tai mano parašyta latviams šitaip: p. Bruckus žydų Tau tos tarybo s jgaliotinis vyksta
sakingų institucijų valdybų nariu. Anot bendraamžininkų, bendrųjų sionistų gretas
nepriklausomoje Lietuvoje sustipri no gausi bei įtakinga žydų inteligentija. Ji pasi-
rodė kilusi ne tik iš vietini ų bendruomenių - tarp jų buvo ir atvykėlių iš užsienio,
kaip antai Simonas Rozenbaumas ar Julius Bruckus". Traktuota, kad pastarasis ne
grižo i Lietuvą, o atvyko iš Rusijos.Bruckus, buvęs sion istų judėjimo lyderis Rusijoje,
žymus visuomenės veikėjas, galintis bei norintis stot i žydų nacionalinio judėjimo
priešakin ir atstovauti žydų politiniams interesams, užėmė aukšt us postus naujai
sukurtose žydų tautinės autonomijos institucijo se. Julius Bruckus buvo Lietuvos
žydų Tautos tarybos prezidiumo narys. 1920 m. pabaigoje , praėjus keliems mėne­
siamspo Taikos sutarties su Rusija pasirašymo, buvo sudaryta bendra komisija kui·
tūrinių vertybių restitucijos klausimams spręsti. J. Bruckus tapo Lietuvos deleguotų
narių komisijos dalies pirmi nink u. Jis aktyviai rėmė Lietuvos pastangas s usig rąžinti
iš RusijosLietuvos Metriką42 •
Žydų Tautos tarybos pavedimu Juliui Bruckui taip pat teko spręsti ir
politi škai jautr ius klausimus, susijusius su pabėgėliais, grįžtančiais į Lietuvą po
38 Plat,au apie tai žr.: J. B. Schechtman, The Jabotinsky -Slavinsky Agre ement : A Chapter ln
Ukrainian-Jewish Relauons,JewishSocialStudies,1955, vo l. 17, Nr. 4, p . 289 - 306.
39 DI rus,she 1s1onist en un dr. Bruckus, Hayn t, 1922, Nr. 6, p. 3.
40 Bendnej, sionistai L1etuv0Jesave laike nuosai kiai libera lios pak raipos lšpažin ejais. Jie j savo
gausias gretas įtrauke skirtingo amžiaus, 1šsilavin imo, socialines padet ,es žydu s. Šios orga
nizacIJosnariai kėle visiškos demo kraUJos ir visų piheė,ų laisves bei lygybės id ealu s. Esmines
JŲ veiklos kryptys: rūp1nt1s žydų gyvenimu d,asporoje, gerinti ekonominę socia linę padet1,r
uzt,knnt, legalią, nuosaikią em ,grac,ią I Palestiną. Plat ,au žr.: E. Bend,ka ite, Poliunės sroves,
tyda, Lletuva1e. Istorija. Kultura. Paveldas,Vilnius, 2009, p. 14 1.
41 M. Kahan, Der algemainer tslonizm in der zelbstshtendiker Lite, Lite,Tel Aviv, 1965, vol. 11 , p. 76·
42 Julius Bruckus,XX a. Lietuvos žydų enciklo pedini s žinynas, p. 3 7.
Egle BENDIKAIT~ 105
Pirmojo pasaulini o karo. Lietuvo s atstovas Latvijoje Dovas Zauniu s taip ra šė
,, Dėl žydų Tautos tarybo s įga l ioti nio Bruckaus, aš kie k turėjau būti atsar-
gus, turėda mas omenyje blogu s prityrimu s su buvusiu seniau toje vietoje p. Ma-
kauskiu, kuri s kaip latviai gana tikimai į rodė, užsiim davo šmugeliu ir kaip mūsų įga ­
liotinis tvirtina , baisiai kliudydavo pabėgėlių priėmimą, advokataudamas žydam s
ne Lietuvos p ilieči ams, ir net slaptai praveždavo nel eidžiamuo siu s mū sų įgaliotinio
asmenis. Kadangi Bruckus turi įgaliojimą tik iš žydų Tautos tarybos , o ne iš Vidaus
reikalų ministe rij os, kuri jam tik lab ai nenoromis ir laba i bes palvį liudymą išdavusi,
su Lietuvos valdžios žinia Latvijon, kaip žydų Tautos taryb os at stovas teikti paga l-
bos grįžtantiems ir t . t. bėgliams: pra šoma j am teikti globos ir paga lbo s.•• 3
Juliui Bruckui buvo išduotas leidimas gyventi Rezeknėje, bet ne Daugpi -
lyje, kur buvo s u s itelkę daug žydų, grįžusių iš Rusijos imperijos vid inių guberni -
jų. Nėra duomenų, liudijančių, kiek pabėgėlių įgali otasis Julius Bruckus sugebėjo
padėti, taip pat neai šku , su kokiomi s problemomis jam teko susidu rti , kai Lietu -
vos pasiuntiny s, žinodama s, kad latvių politikai yra pri ešiškai nusistatę pabėgėlių
klausimu ir pats būdamas nepatenkinta s instrukc ija, kurią Vidaus re ikalų mini stras
RapolasSkipiti s buv o patvirtinęs, kad įga liotin iams būtų teikiama Lietuvos juridinė
pagalba, stengėsi laikyt is nuošaliai 44
•
1922 m. Žydų reikalų ministrui Maksui Soloveičikui išvykus į Londoną, o iš ten
i Berlyną, Juliui Bruckui atsivėrė galimybė užlipti ant aukščiausio karjeros laiptelio Lie-
tuvoje, bet reikėjo pr isiimti didžiausią atsakomybę už tai, kaip atstovaujamos tautiečių
politinės ir pilietinės teisės krašte . Nuo 1922 m. vėlyvojo ruden s jis keletą mėnesių ėjo
ministro be portfelio žydų reikalam s pareigas. Bet karjera nesusiklostė sėkmingai tiek
dėl asmeninių, tiek dėl biurokratinių priežasčių. Visų pirma, Juliaus Bruckaus lietuvių
kalbosžinios buvo per silpn os, tai dar labiau apsunkino jo ir taip ribotą bendravimą
su Lietuvos valdžia. Galiausiai paaiškėjo, kad jis buvo paskirtas ir perėmė pareigas tik
simboliškai, nes vyriausybės kanceliarijoje iš viso nebuvo rasta Respublikos Preziden-
to akto, liudijančio, kad jis paskirt as ministru arba laikinai einančiu tokias pareigas• 1.
43 Dr. Zauniau s rašt as Lietu vos uzs,en,o re,k alq mini str u i, 192 2 03 28, Ieva, l. 383, ap. 7, b. 265, l.
161- 162.
44 Ten pat.
45 Atsaky mas dr. J. Bruckui , 1923 02 27, Ieva, f. 923, ap. , , b. 306, l. 92.
106 l PALANGOS 2Y D A l . l š nyku si m, es to bendruomene s da l is
1923 m. pradžioje Julius Bruckus pasitraukė iš posto , užleisdamas vietą teisininku i Ber-
nardui Fridmanui. O šiam, kaip žinia, pasisekė dar mažiau. Buvo sunku Lietuvoje surasti
tinkamą pamainą tokiai asmenybei kaip Maksas Soloveičikas. Pastarasis pasirinko savo
jpėdiniu paskirti Julių Bruckų, tačiau bendražygiai sionistai vertino tai kaip neatsakingą
veiksmą, jie negailėjo kritikos Bruckaus asmenybei. Savo prisiminimuose
vos sionistų organizacijos pirmininkas Josifas Bergeris rašė:
„Dr. Bruckus buvo neseniai grįžęs į Lietuvą, nemokėjo lietuvių kalbos, bet
svarbiausia tai, kad jis buvo negiliai įleidęs šaknis žydų Lietuvoje ir neturėjo visiškai
jokių saitų su lietuvių Lietuva. Jo padėtis Lietuvo s ministrų kabinete buvo nepavy-
dėtina . Jausdamasis, kad sėdi ne savo rog ėse, jis gana greitai apleido šią tarnybą.
Tai atvėrė kelią Lietuvos valdžiai imtis visiškai sunaikinti žydų autonomiją, paskiriant
žydų ministru seną, netalentingą asimiliatorių - teisėją Fridmaną, kuris buvo niekaip
nesusijęs ne tik su žydų tautiniu judėjimu, bet ir su žydų visuomene apskritai: '46
Julius Bruckus, nors ir kaltinamas, kad nesiorientuoja, kokios yra šalies gyvenimo
realijos, ir menkai supranta krašto lietuvių bei žydų politines aspiracijas, pasinau-
dojo savo, kaip ministro, privilegija . Jis„ Kario " žurnalo numeryje paskelbė straipsnį,
kuriame išreiškiama politiškai korektiška pozicija ir demonstruojama , kad autorius
suvokia šaliai aktualią problemą. Vyras rašė:
„ Dabar, Lietuvos valstybingumo atgimimo gadinėj, senosios Lietuvos
valstybės sostinės - Vilniaus - okupacija taip pat opiai jaučiama žydams, kaip ir lie-
tuviams . Bet kol tebegyvuoja mūsų bendras psichologinis sąryšis su Vilnium , mes
esame įsitikinę, jog mūsų teisingas reikalas nežus ir jog greitu laiku ateis susijungi-
mo diena. Šeši šimtai metų bendro gyvenimo supynė per tvirtą sąryšį, kad jis galėtų
būti prievarta nutrauktas: ••7
Be jau minėtų politinių realijų, ilgi istoriniai pasažai straipsnyje išduoda
Juliaus Bruckaus tikrąjį pašaukimą ir antrąją - istoriko - profesiją. Savo atsidavimą
tautiniams reikalams Julius išreiškė, domėdamasis Rusijos bei Lietuvos žydų istorija
ir ją tyrinėdamas. Lietuvoje Julius galbūt negalėjo skirti laiko istorijai tyrinėti ar tyri-
mų rezultatams skelbti. Tačiau jis neapleido šios srities - įsitraukė į Lietuvos žydų is-
torijos-etnografijos draug ijos veiklą, buvo išrinktas šios draugijos valdybos narru ·
46 J. Berger, D, J1d1shenatsiona le ootonomle in der zelb stsht end iker Lite 1919 - 1939, Lite,New
York, 1951, vol.1, p. 232.
47 Dr. J. Bruckus, Iš žydų ostonjos Vilniau s krašt e, Karys, 1922, Nr. 40, p. 4 79.
48 Lietuvos žydų isto rijos-et nogr afijos d raug ijos centro v-bo s pranešimas Kauno mle 5to
Egle BENDIKAIH 10 7
Profesionalūs visuomenininkai
Motyvai , dėl kurių Juliu s Bruckus išvyko iš Lietuvos, lieka neaiškūs. Tačiau
1924 m. ji s persikėl ė į Berlyną ir po kelerių metų pertraukos vėl gyveno viename
mieste su broliu, kuris ten įsikūrė 1922 m ., kai turėjo skubiai palikti Sovietų Rusiją,
buvęs Lietu-
nes buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų są ra šą 49• Boriso Bruckaus moksliniai
darbai pradėti spausdinti iš karto, jam baigu s studijas univ ersitete . Tik iš pradžių
šisautorius buvo sutelkęs dėmesį į žydų eko nomiko s bei statistikos klausimus50, o
vėliau , interesų laukui plečiantis, ėmė skaityti paskaitas ir rašyti apie politine s bei
ekonomines probl emas Rusijoje 5 '. Pastaruosiuose darbuose Bruckus neveng ė kri-
tikuoti sovietų planinės ekonomikos modelio , aptardamas ekonomikos klausimus,
kėlė ir santvarkos, socializmo bei laisvės problemas Sovietų Rusijoje52• Tai neliko
nepastebėta valdžios organų, todėl kita Boriso Bruckaus knyga apie Rusijos socia-
listinę ekonomikos s istemą išėjo tik 1923 m . Berlyne 53 • Autoriaus mintys sulaukė
pripažinimo, o knyga buvo perleista net aštuonis kartu s.
Brolių Bruckų Berlyne praleisti metai buvo produktyvūs ir i ntensyvūs tiek
profesinės, tiek visuomeninės veiklos srityje. Borisas Bruckus kartu su likimo ben-
dražygiais,atvykusiais į Berlyną iš Sovietų Rusijos, 1923 m. į kūrė Rusų mokslo insti-
tutą Berlyne ir dirbo jame iki 1932 m ., kol šis in stituta s buvo uždarytas. Borisas taip
pat energingai įsiliejo į ORT veiklą, pakviestas tapti vienos iš sekcijų vadovu, orga-
nizacijai vadovaujant Peterburgo laikų pažįstamam kauniečiui Leonui Bramsonui54 .
Julius Bruckus, tik įsikūręs Berlyne, oficialiai įsitraukė i visuomeninės veiklos
apskr. v iršininku i, 1922 05 30, Ieva, f. 40 2, ap. 4, b. 230, l. 11.
49 Cm,coK attrn coee r cKoi-1 o,ittrenno,irettųo,io,i r. n erporpa,Qa, 1922 r„ prieiga int ernete · http ://
www .yasni .i nfo /ex t .php?u rl = http % 3A% 2F% 2Fwww .ihst.r u% 2Fpr0Jects%2Fsoh1st% 2F-
document % 2Fdeport % 2F1922 .htm&name =% Do %91 % Do%BE% D1%8 0% Do% 88%-
D1 %8 1 +%D0%94 % D0 % 8 0% D0 % 82 % D0% 88 % D0%B4% Do% BE% Do%B2%Do%B8%-
D1%87&s howads = 1&lc= en-us&lg =en& rg=ru&rop=lt (ioūrėta 2017 09 14].
so O Mero,Qax eepei-1cKoi-1 Konotto,iJaų"' "· 1899; npo4>ecrnoHanbHb1i1 cocras espei-1cKoro
Hacenetto,i11a Pocrno,i, 1908; Crarn crnK a Espei-1cKoro HaceneH'1R, 1909; Espei-1CK'1e
le Mne,Qenb4eCK'1e nocenett'111EKar ep '1HocnascKoi-1ry6e pH'1'1, 1913.
s, QqepK arpap 11oi< nom1rnK"' '1H0CTpattHblX rocy,Qapcrs " Pocrn" , 1918; n po6neM~
. '8 Hapo,Q►toro X0311'1CTOa ll p '1 C0 l1'1ani,crn4 eCKOM crpoe , 3KOHOMUCm , 1922, Nr. 1- 3; Arpap Hb1 '1
son po c " arpaptta11 non'1rn Ka, 1922.
si A. 3aocrpooųeo, 3Ko►t0M'1CT tta . <j> oanoco<j>cK0M napo xo,Qe·, prieiga inte rnete: htcp:J/www.
ldelo.ru/ 435ho. /1tml (žiu reta 2017 09 14].
53 6. A. 6py qKyc, c0 ų„ano,icrn•iecKoe xo111~ croo : reopern4eCK '1e Mb1
Cn'1no noooAy pycc•oro
o nbora, 6epn'1 ►t, 1923 .
Ir
54 E. Brutzk us.
1 08 \ PA L A N G O S 2 YD A l . l š n y k u s i m i e s t o b e n d r u o m e n ė s d a l i s Eg l ė B E N DIKA IT Ė 1 09

sritį, artimiausiąjo gydytojo profesijai, t. y. OZE- ,,06LL1ecmao3apaaooxpaHeHue

eepeee
; bet ją vien ijo pilietybės prin cipas ir Lietuvos vardas . Draugijos tiksla s buvo remti bei
nors dar nuo studijų universitete laikų teikė įvairią socialinę ir medicininę pagalbą pla- šelpt i savo narius ir kelt i kultūros lygi Tėvynėje 6I • Juli us Bruckus ta ip pat dalyvavo
čiam žydų ratui Rusijos imperijoje. Jo stra ips niai apie tai , kaip reikėtų pasirūpinti lig renginiuose, kuriuose buvo minimi Lietuvai svarbūs istor iniai ivyk iai62, kartkartėmis
4
prevencija ir užtikrinti medicininę pagalbą žydams, suteikė gaires OZEveiklai. Jos iš- apsilankydavo Viln iuje ar Kaune 63 • Lydų visuomeninė spauda jį vadino vienu ge-
dėstytos broši ūrosess _ Be to , Julius pats keliavo po Rytų Europos šalis, stengdamasis po- riausiai žinomų žydų politikų ir visuomenės veikėjų, ,,energ ing u ir gab iu kovotoju
puliarinti organizacijos idėjas ir skleisti jas ta rp vietinių žydų bendruomenių. Ruošian- dėl žydų teisių ir interesų" 64 •

tis minėti sąjungos veiklos 25-metį ir apžvelgiant skyrių veiklą Lietuvoje bei Lenkijoje, Mintys, kad Ryt ų Europos žydai turi būti po litiškai aktyvesni ir veiksmais
Bruckus džiaugėsi nuveiktais darbais ir laimėjimais. Jis apibūdino bendrą žydų liaudies gint i savo pilietines, politine s ir tautines teises , pa stūmėjo Juli ų Bruckų link revizi-
sveikatos būklę kaip „gan patenkinamą'; taip pat higienos ir sanitarijos būklę įvard ijo onistinio sionizmo6 s. Berly n e Julius bendravo su Pasaulinės sionistų o rganizacijo s
kaip pasitaisiusią, neatsižvelgianti sunkias materialines sąlygas daugelyje vietovių56• vadovais, id eo logais ir prakt ikais. Jis buvo linkęs palaikyti V. 2abotinskio poziciją.

Sujungęs medicininį išsilavinimą bei pomėgi istorijai , Bruckus išbandė save, Bruckustapo Pasaulinės s ionistų revizionistų o rganizacijos steigėj ų vykd omo jo ko-

imdama sisantropologinių tyrimų • Tačiau istoriografijoje geriau žinomi jo tyrima i žydų

57 miteto nariu66 •

ir karaimų istorijos temomis 58, jie perspausdinti po keletą kartą skirtingomis kalbomis. Vėlesn ė Juliaus Bruckaus veikla revizionistų partinėje sistemoje buvo la-
Julius Bruckus, kaip ir jo brolis Borisas, buvo tarp žydų mokslininkų, kuriuos vienijo lydų biau s imbo l inė. Ta čia u , augant nac i onalsocialist ų galiai Vokietijoje , j is ir toliau ko-
mokslotyrimų institutas- YIVOvisame pasaulyje. 1935 m. rugpjūčio 14-19 d. Julius YIVO vingai priešinosi žydų per sekiojimui Europoje savo vie šais pareiškimais ir veiksmais
organizuotame suvažiavime skaitė pranešimą apie Krymo žydų istorijąs9 _ pats persike ldamas i Prancūziją 1933 m. Dėl tokios po l itin ės pozicijos ilgainiu i ji s
buvo suimtas ir ikalintas 67 • P rancūzij os Viši režimas isakė suimt i J ulių B ru ckų už fal-
Julius Bruckus neatitolo nuo Lietuvos reikalų. Jis, net ir gyvendamas už·
sifikuotų dokumentų platinimą internuotų žydų stovyklose 68
• Sužinojęs apie tai,
sienio šalyse, sąmoningai ieškojo kontaktų su bendrapiliečiais egzilyje ir isijungė
į bendrą veiklą. 1930 m. lapkričio 6 d . buvo įsteigta Lietuvos piliečių, gyvenančių
kad Prancūzijoje gyvenę žydai, turintys Lietuvos pilietybę, nebuvo išsiųsti i kon-
centracijos stovykla s Lenki joj e, Bruckus kreipėsi i Lietuvo s konsulatą Marselyje. Jis
Berlyne, draug ija . Jos pirmininku tapo Lietuvai tik praskelbus nepriklausomybę pra·
reikalavo, kad visiem s žy dams , kur ie tvir t ina esą Liet uvos piliečiai, bet yra laikomi
mon ės ir prekybos viceministro pareigas ėjęs Nachmanas Rachmilevičius, o vienu iš
internuotųjų stovyklose Pietų Prancūzijoje, būtų išduot i Lietuvos pilietybę patv ir-
revizijos komis ijos narių išri nktas Julius Bruckus 60• Į draugiją įstojo 42 nariai. Naujai
tinantys dokumentai, t. y. lietuv iški pasai . O ji s pat s ėmėsi dalyti pilietybę liudijan-
išrinktos valdybo s sudėtis liudijo , kad draugija buvo nevienalytė etniniu požiūriu,
čius dokumentus visiems internuotiem s žydams , nepa isydamas jų tikro sios kil mės
šalies. Julius Bruckus buvo nute istas už nelegalią veiklą. Tik OZE orga nizacijos JAV
55 Histo ire de l'OSE- Les grandes figur es, Julius Brurkus, L. Wulman (ed.), pr ie iga int ernete:
http://www.ose-france.org/wp-contentluploads/2013/04/Brutkus.pdf[iiūrėt a 2017 09 JS].
56 Žydų liaudies sveikatą st iprinant , Apiv algo , 1936, Nr. 26, p. 6.
61 Ten pat.
57 Juliu s Bruckus skaite paskaitas ir specializuo t uose žurnaluose publik avo savo tyrimu s šiomis
62 1s metq neprik lausomyb es m in ejima s Berlyne , Drenosnaujienos, 1933, Nr. 41, p. 3.
temom is: apie žydų krauj o gru pe s paga l jų kil m ės šalj, jvairių Europo s žydų grupių charakte·
63 ŽydlĮ liaudies sveikatą stiprinant , Apžvalga, 1936 , Nr. 26, p. 6.
rio t ipus, chazarų kilmes teorijas.
64 Buvęs žydų reikallĮ minist eris Lietuv oj Or. Bruckus viešėjo Kaune, Apivalgo, 1936, NI. 25, p. 7-
58 A oKyMeHTbl 113an11c11no 11 c rop1111eepeee e Pocc1111 , 1899- 1900 ; K 11 eepeee 8
cr op 1111
65 Jauniaus ia pasaulini o sio n istinio judėj imo kryptis , pasiūli u si karingą radikalaus sionizmo vei-
KypnRHA1111 1895; n 11cbMO xa3apcKo ro eepe R or X eeKa, 192 4 ; Oi ershte yedies vegn yidn klos konce pciją. Ja vado vauja nt is, tu rėtų būti užtikrintas fizinis-karini s narių pasirengimas,
in Poyln, YIVOHrstoflshe slmft , 1929, vol. 1, p. 55- 72; Der Hand el der wes teu ropa1schen Ju· masinė emigr acija i Pa lestiną, u žim ant terit or ijas abipu s Jor dano. Plačiau žr.: E. Bendi kaitė,
den mit dem alte n Kiev, Zeftschrift f iir die Geschichte der Juden in Deut schland, 1931, Nr. 2- 3,
Poli11nės srovės, p. 141 .
P- 97- 110: Der o pshtam fun d1 kara1mer in lite un Poyln , Y/VOblett er, 1938, vol. 13, Nr. , - i, 66 D. Levin .
p. 109-123; "1CTOK11 PYCCK0f0eepei<crea, 1939 ir kt. 67 Manda t d 'amener , Nice, 1940 11 15, CZA. f. AK210, b. 1, lapai nenumeruoti.
59 2ydų mo kslo šventė. Laiškas 1šVilniau s, Apiv algo, 1935, Nr. 9 , p . 6. 68 Prof. Juliu s Brutzkus , Hebr ew Standard of Auscralasia, 1951, vol. 56, Nr. 32, P- 4.
60 E., Lietu vos piliečių draugija Berlyne, Lretuvos aidas, 1930, Nr. 254, p . 1.
110 l PALANGOS 2 Y DAI. I š n y ku s i mi es to bendruomene s dalis Egle BENDIKAIH l 111

padalinio vadovams padedant , pavyko ištraukti jį iš kalėjimo ir sudaryti jam sąlygas hebr.žydų Nacion alinio bei Pamatinio fondų) pagalbą. Deja, liga neleido realizuoti
pabėgti į JAV69. ~teities planų. Borisas Bruckus mirė 1938 m. gruodžio 6 d. Hadasos ligoninėje Je-
Atvykęs į Niujorką, Julius Bruckus, pasitelkdamas medijas, stengėsi at- ruzalėje. Kaip skelbė vie tos spauda , jis„palaidotas Alyvų kalno kapinėse, palydėtas

kreipti pasaulio galingųjų dėmesį į tragišką Europos žydų padėtį, tačiau tai nesu- didelio būrio draugų, akademinės bendruomenės na rių, Hebrajų universiteto kole-
gų, rektoriaus bei studentų" •
74

laukė sėkmės 70•

Julius Bruckus į Pažadėtąją žemę atvyko tik 1946 m. Šisvyras, skirtinga i nei
jo brolis, dar spėjo patirti , kaip viena iš idėjų, kurią jie kiekvienas savaip stengėsi
Išsipildžiusisvajonė, arba vietoje išvadų
įgyvendinti visą gyvenimą, virto realybe. Juliu s Bruckus mirė 1951 m. sausio 27 d.
Sparčiai prastėjantis sociopolitinis klimatas Vokietijoje, ribojamos galimy- 7
PetahTikvoje, lzraelyje s.
bės spausdintinti savo straipsnius ir 1932 m. uždaryta s Rusų mokslo institutas Ber-
lyne buvo pakankamas akstinas Borisui Bruckui emigruoti. Reikėjo tik apsispręsti,
kur vykti, juolab kad atsivėrė galimybės tęsti akademinę veiklą dviejuose skirtingų
šalių universitetuose . Borisas priėmė pasiūlymą eiti profesoriaus pareigas naujai
įsteigtoje Lemės ūkio ekonomikos ir politikos katedroje Hebrajų universitete Jeru-
zalėje . 1935 m. jis, atvykęs į Eretzlsrael,skaitė paskaitas univers itet e ir tęsė mokslinį
darbą7' . Persikėlęs į Pažadėtąją žemę, Bruckus tapo nepageidaujamu asmeniu Lie-
tuvoje , nes,,, būdamas neatleistas iš Lietuvos pilietybės, yra įgijęs Palestinos piliet y-
bę"12. Paaiškėjo, kad Borisas Bruckus ir jo žmona 73 ilgus metus gyveno Berlyne su
lietuviškais pasais, išduota is Lietuvos atstovybės Berlyne . Paradoksalu ta i, kad, nors
1917 m. Borisas ne be pagrindo abejojo Lietuvos ateities galimybėmis, 1922 m.
jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, remianti s vien objektyviu faktu, kad jis
gimė šaliai priskiriamoje teritorijoje.

Borisas Bruckus, vienas pirmųjų teoretikų, tyrinėjusių žydų galimybes kur-

ti žemės ūkio kolonijas ir su tuo susijusias problemas , Eretz/srael pamatė, kaip šios
teorijos sėkmingai įgyvendinamos praktikoje. Nors savo darbuo se ne kartą kritika·
vo kolektyvizacijos idėją, jis negalėjo nepripažinti kibucų sistemos veiksmingumo
ir kolonizacijos pažangos, pasiektos pasitelkiant KerenKayemeth bei KerenHayesod

69 Histoire de l'OSE- Les grandes figures.

70 Čia pate ikiu tik keletą straipsnių, kuriuos Julius Bruckus 1941 _ 194 3 m. laiko tar piu publikav~
JAV žydų spaudoje , pavadinimų: o,jid,she recungs-rezolutsiesin belde he/zer fun kongres, v,
rotevecmend, gefongenejiden? umg/ikbkhej1dishekinder ir kt . Iškarpos iš JAV zydų spaudos,
o,
CZA, f. AK210, b. 2, lapai nenumeruo to.
71 E. Brutzkus.
72 Pranešimas svet1~šalių referentui , 1939 01 07, Ieva, f. 1367, ap. 9, b. 403, l. S87- . vo . . p 8 vol XV, Nr. 3820, P· 2·
73 74 Ob 1tuary Professor Boris Bruckus, ThePolesrme os1, 193 ' ·
Bons~_Bruckaus zmona Emilija Zaidenman (g. 18 73 o 7 21, Uublina s, Lenkija ) taip pat bu 6 32 4
75 Prof. Julius Brut zku s, HebrewSrandarrlof Ausrralasia. 1951, vol. 5 , Nr. • p. ·
pnpazinta Lietuvos piliete kaip susituokusi su Lietu vos pill eti u.
 l 113

Dokt. Justas STO N ČIUS

Klaipėdos universitetoBaltijosregiono
S,rarcheologijosinstitutojaunesnysismokslodarbuotoias
istoriJO

Žydų verslai Palangoje

tarpukario laikotarpiu

Įvadas
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu žydai reikšminga, prisideJo
priePalangosmiesto ekonomikos raidos. Kai Palanga1921 m. kovo 30 d buvo pri-
jungtaprie Lietuvos,miesto žydai reiškė padėką ir vilti, kad skirtinga tautybė bei re-
ligijanesukelspriešiškumo' . Jie išplėtojo prekybą ir dėl savokomercinių ryšių labai
padejaPalangaivirsti turistams patraukliu kurortu. Prancūzų istorikasFernandas
Braudelisžydus siejo su ekonominiu klestėjimu:,,Jeigu jie atvykdavoį vieną ar kitą
šalį, tai reikšdavo,kad reikalai čia klostosi gera, arba netrukus pasitaisys.Jeigujie
išvykdavo,ta, reikšdavo, kad reikalai čia rutuliojasi blogai rr kryps tik blogyn.•· Dėl
žydų iniciatyvos ir sumanumo Palanga tapo gintaro pramonės centru Lietuvoje, o
gintarogaminiai buvo plačiai žinomi užsienyje. Šio strarpsnrotikslas- remiantisar·
chyviniaisdokumentais, atsiminimais bei periodiniais šaltiniais, aprašytižydų vers-
lustarpukarioPalangoje ir aptarti atvejus, kai, susikirtus prekybiniamsinteresams,
tarplietuvių ir žydų kildavo įtampų.

Pdl<1ngos
lydtl di1,1ugsm,1s
, Vilnius, 1 92 , . Nr so, p. 1, A Venuohs,Palangostlkilmei, Vilniui
1921 Nr 81 p 3 th
F Braud~I.C1v,i1za11on 1 51h 18lh Cenrury,
and C11p1ra/11m. vol.f/1·ThePerspecr,ve
of e World,
LosAngel~s. 1992, p. 187.
114 l PALANGOS 2YD AI . Išnykusi mies t o bendruomenės dali s
Žydų verslai Palangoje
Po Pirmojo pasaulin io karo ti ek prekybos, ti ek pra monės srit yje ir ne su
žemdirb yste susijusiose ūkio sferose dominavo žy dai. Liet uvai atkūrus valstybin-
gumą, vis daugiau lietuvių telkėsi mi estu ose, kur teko konkuruoti su žydais. Vado-
vaujantis 1920 m. birželio 14 d . surašym o d uomenimis , Palangos mie ste registruoti
3
1438 gyventojai , iš jų 452 pi liečiai buvo žydų kilmės • Beveik visas Palangos kvar-
talas rytinėje Vytauto gatvės pusėje, tarp da bartinių Kretingos ir Žvejų gatvių, pri-
klausė žydams. Ši mi esto dal is taip ir vad int a - ,,Žydų mi estu ".
Remiant is 1926 m. publi kuo t a suvestin e, kurorte gyveno 1079 balsavimo
teisę turėję asmenys. Sąraše nėra išskirt a palangiškių religi j a ar etninė kilmė, tačiau
preliminariai gali ma teigti , kad tuo metu regi stru ota 250 žydų, kuriem s buvo dau-
giau nei 21 metai •. 65 iš jų vertėsi namų ūkiu. Buvo 50 n amų šeimininkių, 18dar-
bininkų, 15 pirklių, 40 žydų dirbo gint aro pramonės srityj e, savo paslaugas teikė
12 krautuvininkų, 8 siuvėjai, 6 vilų ir pensionatų savin inka i, 5 mėsinink ai, 4 kurpiai,
4 vežėjai, 3 mokytojai , 2 gydytojai , 2 dažytojai ir po 1 odontologę, gyvulių skerdiką,
viešbučio savininką, stalių, statybi nin ką bei kirpėją . Palangi škiai ir mie sto svečiai
lankydavosi garsiajame O. Fridmanui priklausiu siam e restorane „Grand ". Manufak-
tūros, geležies, galanterijos ir avalynės pre kių įsigydavo iš M. Funko, dvir ati, vai kų
vežimėlį, si uvamąją mašiną ar muziko s in strumentų galėdavo nusipirkti iš Borucho
Gutmano, kosmetikos - iš 2. Klompus o, kolonialių prekių - iš Zusmano Talmano,
galant erijos, tabako , emaliuotų ir porcelianinių indų - iš Jankelio Šmiro , geležies
ir ava lyn ės - iš Natano Funko, užsisakyti išvy k ą aut ob usu galėdavo Hiršo Urdango
kontoroj e, automobilį ar sunkvežimį - Leibo ltmano dirbtuvėse, danti s gydydavo-
si Todes šneiderienės stomatologij os kabinete. Palangoj e dirbo statybinink as Šijė
Beras lciksonas - j is pastatė nemažai Palango s vilų, tarp kurių bu vo ir vila „Anapi-
lis•. Po penkerių metų (1931 m.) sudaryta suvestinė. Ji rod o, kad žyd ų verslininkų
ir amatini nkų skaičius akivaizdžiai m ažėjo. Palangoje veikė 54 komercin ės į staigos.
30 iš jų, arba 55 proc., priklausė žyda ms, taip pat iš reg istruotų 17 imonių 9, t. Y·
53 proc., valdė žydai ' . Tačiau nebūtų t eisinga t vi rtint i, kad žydų ve rslai buvo itin
3 Z. Butkus, Lietuvos" Larv11ossantyk,a, 1919 1929 metais, Vilnius, 19 93, p. 54.
4 Tu11ntių teisę balsuotoLietuvos seIman Palangos miesto gyven toj ų są ra šas, l. Konti us,V. Ruo
kis, Palangoskrafros. Palangoskraftu, patint, medt,aga, Kaunas, 192 6, p. 121 - 146.
D. Levin, Encyclo pedia of Jewish Comm uniti es in lit hu anla, pri eiga int ernet e: http://www.
1ewishgen.org/y1zkor/pinkasl1ta/hr_oo491.hrml (tw rera 20 11 OB1/ /.
Justas STONCIUS 11 5
sėkmingi. Tai liudi ja Žydų liaudies banko , at likusio svarbų vaidmenį Palangos žydų
ekonominiame gyv enim e, inspektoriau s ata skaita, rašyta 1934 m. spalio mėn. Joje
buvo pažymėta, kad pati es banko va ld y bos nary s Beno Gutmanas, tarybos nariai
Klompusa itė, Šolemas Levi nas, Leiba Feinštein as, reviz ijos komisijo s nariai Fridma-
nas, Samu elis Funkas bei Šoj e Levias nesilaikė terminų ir nesumokėjo jiem s skirtų
paskolų 6 • Galima numanyti , kad neretai finan sinius sunku mus lemdavo trumpa s
kurort inis sezonas, per kurį būdavo ženkli ai užkeliam os kainos' . Nemaža dalis pa-
langiškių siekdavo per vasarą užsid irbt i pragyv enim ui visiems likusiems metams,
nesjau rudeni kuro rto pr ekyba iš esmės sust odavo: .,vilų langai užkalinėjami, [...]
baigia likvid uoti s visi barai ir užeigos vietos. Viskas apm iršta"•.
Palangos miesto ekonomi nei raidai itin reikšminga elektros stotis, kurią
1926 m. įkūrė Eta G utmanien ė (pri e dabart inio restorano . Molinis ąsoti s"). Ji nu-
sipirko vokiš ką gazoliu varomą 70 AG var ikli bei 45 kW galingumo generatorių, ir
jau po metų J. Basanavičiaus gatvėje pradėjo veikti elektrinė•. Laikraštyje. Palangos
pliažas" buvo steb imasi, kad toks „fab rikas" pastatyta s pačiame kurorto viduryje,
kurjis„savo triuk šmu bei kitokiomi s ypatybėmis nedarė malonaus is pūdžio"' 0• Nors
elekt rinė kėlė nepatogumų, tač iau palang iškiai smalsiai ją apži ūrinėjo, džiaugda-
miesi, kad atsirad o tokia miestui reikalinga i mon ė.
Gyventojai už 1 kW mokėjo 1,5 Lt, o tai buvo nemenk i pinigai. Dėl to elek-
trosšviesą įs ivedė tik turtingesni palangiškiai, nes 1932 m. suaugusiam žmogui per
mėn esi pragyventi minimaliai re ikėjo 74,45 Lt ". Po kurio laiko ele ktrin ės pajėg u­
mas nebegalėjo patenkinti visų gyventojų, todėl savininkė padidino elektros sto-
ties galingumą iki 70 kW" . E. Gutmanienė, dar stat ydama elektrinę, sudarė suta rtį
su Palangos savivaldybe , kad to s gatvės, kuriomis bus nut iestas elektros kabelis,
būtų apšviesto s. 1928 m . buvo įžiebta ap ie 20 lempučių po 75- 150 W - jomi s ap-
šviestas Vytauto gatvės ruožas nuo parko vartų iki Jūratės gatvės, nuo J. Basanavi-
čiaus gatvės iki Birutės alėjos, t aip pat dalis S. Daukanto bei Kretingos gatvių. Elek-
6 1934 10 11 Ataskai ta Palango s zydų smulk aus kred ito bankui, Lietuvoscentrin,svalstybės ar-
chyvas(toliau - LCVA), f. 387 . ap. 4a, b. 4988 , l. 109.
Tr., Prieškarinė ir dabartinė Palanga, Diena, 1935, Nr. 33, p. 5.
8 Pal,mgos pliažas virt o Juod žiau siu durpynu , Diena, 193c:;,Nr. 38, p. 4,
9 E.Adiklienė, Elektro s lemp ut es keliasi pajurį, švyturys. 1980, Nr. 1 so, p. 2.
10 Palango s mie stelis, Palangos pliaža s, 1932, Nr. 1, p. 22.
11 Algos ir kaino s tarpukario Lietuvoje ( , ), prieiga in ternete: hcc p :// www.pinigumuz1f'JUS.lt!/r/
algos-lr-kainos-tarpukar io-lietuvoje-1/ (iitirera: 20 l l OBl 2/.
12 E.Aclikliene, Elektro s l emputės keliasi pajurį ..., p. 3,
 116 l PALA N GOS 2YDAI . Išnykusi mie s to b end r u ome n ės d a l i s
Ju st a s S TON Č I US l 11 7

tros stulpai nebuvo statomi tankiai, ir tik ant kas penkto švietė lem putė. 193 7 m.
sutiktuvės - jose dalyvaudavo Palangos rabinas ir viršaitis, būdavo pasitelkiami
E.Gutmanienė pardavė elektros stotį Palangos miesto savivaldybei už 37 000 Lt.
sveikinantystransparantai bei orkestras22• Autoritarinio režimosąlygomis tai stimu-
Pometų elektra atpigo, už 1 kW elektros energijos tekdavo mokėti 1, 20 Lt, 0 patys
liuodavoir kitus va lstybės aparato atstovus, įvairi ų gra ndžių tarnautojus bei kitus
palangiškiai liovėsi skundęsi elektros kaina' 3•
,elito" sluoksnius poilsiauti ten, kur ilsėjosi „tautos vadas".Todėl daugybė lietuvių
Pramoniniu žuvies apdorojimo verslu Palangoje daugiausia vertėsi vieti- ir žydų norėjo atvykti į Palangą kiekvieną vasarą, o spaudoje populiarintosžinios
niai žydai. Jie supirkdavopagautą žuvį iš Palangos, šventosios ir Klaipėdos žvejų ", apietai, kad pajūrio klimatas, maudyklių pramogos labai pagerina sveikatą ir pa-
jai paruošti prieš pateikiant į prekybą samdydavo miestelio moter is. Kurorte vei- dedapailsėti 23 , taip pat skelbta, kad gerinama kurorto i nfrastruktūra 24 ir jaučiamas
11
l kė trys žuvies rūkyklos, jų produkcijos įsigydavo vietiniai žydų verslininkai (,,per- nis,mažiau suvaržytas gyvenimo ritmas2s.
laisves
kūpčiai")'5. 2alias, sūdytas, džiovintas, rūkytas žuvis žydai veždavo į aplinkinius
Antras pagal dydį verslas Palangoj e, kurį iš esmės kontroliavožydai, buvo
Kreti ngos, Salantų ar Skuodo turgu s, taigi atliko tokį patį prekybininkų tarpininkų
gintaro apdirbimas ir prekyba. 21ugusAbiejų Tautų Respublikai Palangosgintaro
i/
vaidmenį, kaip ir kituose 2emaitijos regionuose16 • Tačiau iš šio tarpininkavimo ga-
dirbtuvės pradėjo pirmauti visos Rusijos imperijos gintaro pramonėje26 • XXa. pra-
lėdavo pragyventi tik keletasžydų šeimų, nes nebuvo intensyviai žvejojama. Žydų džiojegrafo FeliksoTiš kevič iaus įkurtame gintaro fabrike buvo apdirbamadaugiau-
verslininkaisuaktyvėdavo vasarossezonu,kai atvykdavo poilsiautojai iš visosLietu- sia gintaro žaliavos.Tuo metu Palangoje dirbo apie 300- 500 gintaro mei strų . Per
vos ir užsienio šalių. Neatsitiktinaispaudoje ne kartą pabrėžta, kad Palangosgyven- metus buvo apdorojama iki 20 ton ų gintaro27• Verslo patentus turėjo ir nemažai
tojai laukdavovasarosdėl galimybės išgyventi: ,,2iemos jie nenori!"'' pavien ių amatininkų, kurie, be pag rind inės savo veiklos, taip pat apdirbdavogin-
Palangiškiai per visą PirmosiosLietuvos Respublikos laikotarpį daugiausia tarą. Palangosgintaro meis trų gaminiai buvo labai paklausūs tarptautinėje rinkoje
pragyvendavo, teikdami apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas poilsiautojams. ir sėkmingai konkuravo su vokiečių gintaro produkcija. Tačiau Pirmojo pasaulinio
Anuomet kurorte„kiekvienas, ką ir kiek gali išnuomoja, parduoda vasarotojams.Pa- karo metais Palangos gintaro di rbtuvės smarkiai nukentėjo, o dauguma meistrų
8
tys išsikeliagyventi į daržines,į tvartus"' •Vasarotojaigalėdavo apsistoti viešbučiuo­ emigravo.
se, svečių namuose arba pačių palangiškių išnuomotose kambariuose.Šio kurorto 1919- 1931 m. laikota rpiu Palangoje veikė 12- 13 gintaro gamybosir pre-
verslo sferoje lietuvių ir žydų įta ka buvo daugmaž vienoda. Pasiturintiems žydams kybosįmonių 28 • Jose dirbo apie 200 darbininkų, nemenką jų dalį sudarė lietuviai.
buvo gerai žinomi Gutmano, Fridmano, Fainšteino, Šero pensionatai, o Kauzmero Gintarogaminiai buvo siunčiami į JAV, Bagdadą, Beirutą, Damaską, Egiptą ir kitas
košeriniamepensionatedažniausiaiapsistodavo rabinai ir ješibotų (žydų dvasinin- pasaulio šalis. Palangos miesto periodiniuose leidiniuose dominavo su gintaro
kų mokyklos) auklėtiniai' 9• Vasarotojuslinksmindavo brolių l. ir S. Kravecų orkes- verslususijusios minimalistinės reklamos. Savo paslaugassiūlė Abramo Bruckaus
tras, tarp kurių tik saksofonistasbuvo lietuvis20. Pats prezidentas Antanas Smetona bei SamuelioGutmano įpėdini ų gintaro dirbtuvės, ,,geriausius Lietuvoje gintaro
išskirtinai poilsiaudavo Palangoje.Jam rengtos tiek iškilmingos palydėtuvės ', tiek
2

22 Respublikos Prezidentas Palangoj, Liewvos aidas, 1931, Nr. 143, p. s; Stnkorius, Respublikos
13 Palanga.Vietosaktualijos,XXamžius,1938, Nr. 242, p. 7. Prezidento p. A. Smetonos sut ikimas Palangoje, Lleruvosaidas,1932,Nr. 150, p. 1.
14 J. šliūpas, Šiek tiek apie Palangos svei kyk lą, Lletuvosaidas, 1931, Nr. 139, p. 4. 23 Pajūrio nauda poilsiui ir sveikatai, Diena, 1931, Nr. 28, p. 3; Pliažo nauda ir reikšmė, Diena,
15 J.V, Palanga.Iš kurorto gyvenimo, Lietuvosaidas, 1935, Nr. 138, p. 8. 1937, Nr. 31, p. 7.
16 V.Vare,kis,Gyvenimaspasienyje,Palangos istorija, sud. V. 2ulkus, Kla i pėda, 1999, P· 224· 24 V. Grivickas, Saulėtoj Palangoj, Diena, 1935, Nr. 25, p. 5;A. Br. Kaipšiais met. atrodo Palanga,
17 V. Papečkys, Palanga, šaltinis, 1928, Nr. 52, p. 816. Llew vos Aidas, 193 1, Nr. -144, p. 4; V. Zr., Palanga užplūdimo išvakarėse, Sekmadiems,1933,Nr.
18 Pajūry šilta ka,p katile, Rytas, 1935, Nr. 142, p. 6. 22, p. 4; Kazys, Palanga jau n ėja, Sekmadienis, 1936, Nr. 28, p. 2.
19 P. Benjaminov1čius, 2yda, Palangoje iki karo, Lietuvos Jeruzalė, 1991, Nr. 3, p. 1. 25 P. A. Rūstutis, Palangoje viskas galima, Diena, 1936, Nr. 33, P· 2.
20 St.S.,Vasaros pajuris,Lieruvosaidas,1932, Nr. 171, p. 7. 26 Palangosgintarom11ziej11s, Vilnius, 1991, p.27.
21 RespublikosPrezidentasp. Antanas Smetona šįryt išvažiavo; Palangą, Ueruvosaidas, 1932' 27 Balt/jos gin taras, sud. R.Makauskiene, Vilnius, 2015, p. 48.
Nr.149, p. 1. ia Z. Butkus,Ueruvosir Latvij os santykiai ..., p. 51.
 11 8 l PALANG OS 2YDAI . Iš n y ku s i mies t o bendruomen ės dali s
dirbinius " skelbėsi kūrę broliai Basai ir Kanai, o Rubelio ir Levino gintaro meistrai
save pristatė kaip vienintelę įmonę, kur i greitai ir sąžiningai įvykdo užsakymus tik iš
Juodkrantėje išgauto gintaro 29.
Gintaro pramonė atliko svarbų vaidmenį tiek ekonom in iame, tiek socia-
liniame Palangos žydų gyvenime - ji reguliavo visą štetlo gyvenimo ritmą. Buvęs
palangi ški s Judelis Markas prisiminė, kad žydai kė l ėsi vienu metu, pietavo lygiai vi-
durdienį, ilsėjosi nustatytu laiku. Tokia rutina išsisky rė iš daug umos Lietuvos štetlų,
kur išnešiojamoji prekyba buvo svarbiausias pajamų šalt ini s30. Šį skirtumą vaizdžiai
iliustravo Palangos burmistro Jono Šliūpo žodž iai: ,,Lydai nešioj o „ kromą" ant ku-
pros ir prekiavo vaikščiodami pakiemiais " 3' .
Palangoje iki Didžiosios ekonominės k rizės (1929 - 1933 m .) veikė 8 žy-
dams priklaususios gintaro dirbtuvės 32 . Užsakymai nebuvo pastovūs, tad dirbtuvės
veikė su pertraukomis 33, bet vis vien šiuo vers lu vertėsi daug Palangos gyventojų.
Vien Juliaus Reinuso fabrike (dabartinių Vytauto ir Jūra tės gatvių sankryžoje) dir-
bo 80 žmonių. Seniausioje Lietuvoje Samuelio Gutmano g intaro ben drovėje, kuriai
vadovavo jo į pėdiniai E. ir L. Gutmanai , darbavosi l 0- 15 meistrų, o brolių Motelio
ir Geršono Kanų dirbtuvėse - apie l 0-20 ginta ro apdi rbėjų. Tač iau svarbu atkreipti
dėmesį į tai, kad, jei įmonėje dirbdavo mažiau nei 4 me istrai, ji buvo laikoma ne
gintaro, o tiesiog amatininkų dirbtuvėmis . Dė l šios p riežast ies į gi ntaro m eistrų
34
apskaitą nebūdavo įtraukiama.
Lyginant su anu o metu ginta ro gaminiams t aikytais st andart ais, gintarą
apdirbančių Palangos žydų įranga nepasižymėjo mode rnu m u, o da rb o sąlygos
buvo gan prastos3s.Todėl dirbiniai stokojo men inės vertės - gi nta ru bu vo inkrus-
tuojamos įvairios medinės dėžutės, laikrodžiai ar kryžel iai, o papuošalų fo rmos
dažniausiai būdavo klasikinės, neįmantrios: įvairaus ilgio karo liai, apyra nkės iš gin-
taro plokštelių, sagės, smeigtuka i bei mu sulmoni ški (,,mahometonų") rožiniai. Ne-
29 PalangosJ<JfOSmaudyklės: Lleruvosgydymo ir pollsio vosaroskurortas, 1929 , p. 21- 24; Polon·
gos pojūrys, 1931, Nr. 1, p. 4; ten pat, Nr. 2, p. s; Palanga, Nr. 1, 1933 , p. 4; Palangos kuroreo
mformocifo,1937, Nr. 7, p. 6, 16- 17.
30 Y. Mark, Palanga(Lithuania). JewishGen, prieiga inte rnete: heep:// www.Jewishgen.org/yizkor
/ita/Lie1453-hem//iiūrera: 2017 08 12).
31 J. Šliūpas, Antisemitizmo reikšmė, Lo,svojim/neis,1939, Nr. 14, p. 1.
32 Palangos miestelis,Polongospliažos , 1932, Nr. 1, p. 22.
33 1925 12 04 S. Gutmano atsakymai apie gintaro dirbtuv es, LCVA,f. 388, 2a, b.719 , l.11.
34 Bolei1os gincoras.... p. 48-50.
35 A. Tranyzas,Palangosgincaromuzlefus, Klaipėda, 1991, p. 8.
m, t
Justas STONČIUS l 119
atsižvelgiant į tai, Palangos žydų gintaro dirbiniai pasa ulinėje rinkoje buvo labai
paklausūs ir sudarė nemenką konkurenciją Vokietijos meistrų gintaro dirbiniams.
1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoj e „ Menas ir technika šiuolaikiniame gyve-
nime" savo gintaro ekspozicijas pateiku sios Palango s gintaro bendrovės „Broliai M.
ir G. Kanai" bei „S. Levias " pel nė sidabro medalius 36
• Lietuvos sekcijos vykdomojo
komiteto vadovė Magdalena Avietėnaitė laiške, skirtam e e kspoziciją Paryžiuje tvar-
kiusiam menin inkui Vytautui Kazimierui Jonynui , pažymėjo, kaip ji rūpinosi ginta -
ro eksponatais: ,, Klai pėd oje nega l ėja u nieko rasti, bet Palangoje iš firmų Leviaso ir
Kanogavau pasakiškai gražių eksponatų. Kano firma duos mums gintaro gabalą,
sveriantį 1600 g., (...) ir visą se riją muziejinių gintaro dalykų [...]. Bus nepaprastai
meniškaipagamintų apyrankių ir natūralaus (nepresuoto ) gintaro. " 37
Nors Palangoje veikė platus gintaro apdirbimo tinklas ir sulaukta aukštų
įvertinimų, gintaro p ramonė buvo menka. Tai lėmė daugiausia žaliavos stoka. Iki
Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje kasmet išgauta apie 2-4 tonas gintaro (kitais
duomenimis, surink t a tik apie 500 kilog ramų 38), o apdirbta iki l O tonų 39• Akivaizdu,
kad,norint apdoroti to kius kiek ius, reikėjo atsigabenti gintaro žaliavos iš Vokietijos.
Ši šalis kontroliavo gintaro telkinių eksploatavim o monopolį, t ik nuo jos priklausė
importuotos žaliavos kai na ir kiekis . Tai stabdė Palangos gintaro pra monės vysty-
mąsi'0. Iniciatyvos, sprendž iant šią prob lemą, ėmėsi Palango s pirk lys Lazaris Gu-
tmanas.
1928 m . l ap krič io mė n . fina n sų m inistro ir Prekybo s departamento direk-
toriaus kreipimes i į M i n i st rų kabi netą buvo rašoma, kad L. Gutmanas pateikė pra-
šymą dėl teisės at li kt i g int aro žaliavos paie škos darbu s pajūrio zonoje ••. Dokumen -
to autoriai pabrėžė, kad toks prašymas buvo pirma sis, tad atsirado reali galimybė
praktiškaipatikrin t i ga ndu s apie pajūrio apylinkėse sly pinčius gintaro klodus. Vilta-
si atsikratyti priklausomybės nuo Karaliaučiaus gintaro kasyklų. O jei tyrimai būtų
sėkmingi, numaty ta derėtis su L. Gutmanu, kad būtų suteiktos koncesijos teisės
36 M., 1937 m. Paryžiaus parodoje už meno ir amat~ eksponatus Lietuva laimėjo S8 premijas,
/ Ama!lninkas, 1938, Nr. 12, p. 1 76.
37 L. ša taviči ūtė, Lietu vos taikomoji daile tarptautlnese tarpukario parodose (·1937- 1939),
Ueeuvos menaspermaim1laikais. Kulrūrologijo, T. IX V1lnlus, 2002, p. 296.
38 Lietuvos gintaro pramonė, Vilniausryeojus, 1934, Nr. 66, p. 4-
39 J. Bubnys, G/neoras, Vilnius , 1957, p. 69- 70.
40 P. Gudynas, S. Pinkus, Po/angosginearomuziejus,VIinius, 1964, p. 54-
4, 1928 11 21 Kreipim asis l Ministerių kabinetą, LCVA,f. 923, ap. ,, b. 563, l. 52-
120 l PALANGOS 2YDAI. Išnykus, miesto bendruome n ės dal i s
telki niui eksploatuo ti. 1928 m. gruod žio 12 d. Min istrų kab ineta s patvirtino leidimą
L. Gutmanui 2-ejus met us ieškoti gin t aro klod ų pajūrio valstybinėse žemėse nuo
Klaipėdos krašto iki Latvijos sienos, išskyru s kurortų zo nas• 2• Apie tyrimų rezulta-
tus informacijo s nerasta. Tačiau galima numa nyti, kad jie nebuvo sėkmingi, kaip ir
ankst esni grafo F. Tiškevičiaus band ymai ieškot i ginta ro šiau riau Palangos esančio­
se pelkėse, ties Monci ški ų ir Kunigiškių kaimais 43 •
Palangos prekybo s ir pramon ės pl ėtrą sutrikdė 1938 m . gegužės 1Od. kilęs
did elis gaisras. Per jį sunaikint a daugiau kaip 300 pastatų, tarp jų ir Lydų liaudies
bankas, sm uklės, gintaro a matininkų dirbtuvės, krautuvės bei kitos įm on ės...
N esudegė tik sinagoga ir keletas mūrinių pa statų žydų kvarte le. Vienam e tokių
pastatų, esančia m e Kretingo s gatvėje, kur dabar įkurtas Visuomenės sveikatos
centr as, gyveno Gutmanų šeima, besivert usi gintaro apdirbimu , o kitame,
esa nčiame Vytauto gatvėje, priešais cen trinę miesto aikštę, vei kė Kanų šeimos
gintaro dirbtuvės, parduotuvė ir kirpykla. Per gaisrą sudegė didžioji da lis Palangos
miesto prekybinio ir pramonin io cent ro. Netruku s pradėjo stigt i kai kur ių maisto
produktų•s. Po gaisro Lietuvos žydų bendruomenė pa rėmė nukentėjusius Palangos
žydus.Tai užpykdė Palangos merą. Šis atsisa kė teikti bet kokią vyriausybinę finansinę
pagalbą žydams, motyvuodamas tuo, kad ji ems ir taip padėjo kiti Liet uvos žydai46•
Nors gaisras padarė milžinišką žalą, daugiau sia poilsia utojų apgyvendinusi
kurorto zona su puošniomis vilomi s liko nenukentėjusi. Vilų savininka i 1 938-ųjų
vasa rą ženkliai pakėlė kainas 47
, tačiau sezonas nebuvo sužlu gdytas. Pavyko išvengti
didesnių nuostolių: tais metai s vien registruotų vasarotojų buvo 8587 48 , kai 1936 m.
buvo 711O,o 1937 m. - atitinkamai 8526 miesto svečių49 . Jau po metų Palangoje
buvo pasiektas rekordinis vasarotoj ų skaičius - daugiau kaip 90oo s0•
Nors gaisras nesukliudė turistų sraut ams, sunkiausiai jo pasekmes išgyve-
no Palangos mažaturčiai žydai. Jiems tai buvo did žiausia tragedija , nes ištiko prieš
42 1928 12 12 Mrnisterių kabineto kancelia rij os vi ršinin ko raštas, LCVA, f. 923, ap. 1, b. 583, l. 8·
43
44
45
V. Kat inas, BalCljOS
gintaras, Vilnius, 1983, p. 13.
Milžiniš kas gaisras sunaiki no vrsą Senąią Palangą, Mūsų /aikrafus, 1938, Nr. 19, p. 1; M. ·
Liepsnų jū ra Palangą užliejo nepa prastai gre it ai, Lietuvos aidas, Nr. 210, p. 1.
Siaubingas gaisras Palangoj, 1/iustruocaspasaulis, 1938, Nr. 19, p. 1.
1
46 D. Levin, Encyclopedia of Jew,sh Commun iti es in li t hu ani a...
47 AI. Bani, Ant marių krašto, Palangos mies t ely..., Diena, 1938, Nr. 31, p. 7.
48 Palanga. Kiek kuria is metais Palango j e buvo vasa rotojų, XX amžius, 1 939 , Nr. ·166, p. 1o.
49 Tenpac.
so Šis tas iš Lietuvos, Aidas, 1939, Nr. 105, p. 3.
J ustas STONČ I US l 12 1
pat atidarant kurortinį sezoną. 2:ydai prigamindavo įvairiausių dirbinių, kuriuos
turėdavo realizuo t i vasa rą. Tai buv o pagrindin is jų pajamų šaltiniss1• Dalis žydų,
netekę turto , išvyko pas gimine s į Kauną ar į kitus Lietuvos miestus, o turtingesni
atstatė sudegusi us pastatus.
Pa langą n unio koju s gaisrui ir vis didėjant Lietuvių verslininkų sąjungos
(LVS) įtakai , nem ažai žydų paliko miestą. 1940 m. birželio mėn . Li etuvą okupavus
sovietų Sąjungai, vi sos Palangoje veikusios gamy klos ir parduotuvės buvo
nacionalizuot os. Smuko ku ro rt o vi d uri nės klasės, kurią daugiausia sudarė žydai,
pragyvenimo lygis . LVS veikla , gai sras ir ga liausiai sovietinė okupacija lėmė,
kad Palangoje nuo sekliai mažėjo versl us plėtojusių žydų. 1940 m. liepos 22 d.
mokesčių inspekcijos pažymoje , skirto je Valstybės kontrolės kanceliarijai, pateiktas
18 prekybos ir pra monė s įmon ių, veikusių Palangoje, sąra ša s. Pagal žydiškai
skambančius vardu s galima prelimin ariai nustatyti , kad, pra sidėjus sovietinei
okupacijai, buvo 9 ne žydams priklausiusios prekybos bei pramonės įmonės ir
1kooperatyvas, o 8 priklau sė žydamss2• Trečiajam reichui užpuolus Sovietų Sąjungą,
apie 70- 75 žydų šeimos liko Palangoje .
Po Antrojo pasaulin io karo, p lė tojan t sovietinį istorinį na ratyvą, buvo
nutylima, kad nacistinis režimas kartu su kolaboran tais išžudė Palangos žydus.
Tai nebuvo laikoma pagrindine pri ežastimi , dėl kurios sunyko gint aro apdirbimo
sektorius. 195 1 m. žurnale „švy tury s" pam inėta, kad nacių okupacijos metais
buvo „sugriauta gintaro pramonė, išžudyti ginta ro meist rai"s3, tačiau nenurodyta
jų etninė kilmė. Panašiai situ acija buvo vaizduojama 1953 m. sovietiniame
oficioziniame laikraštyje „Tiesa". Jame buvo stebimasi prasta gintaro gaminių,
vis dar nepasiekusių „ reikiamo meninio lyg io", kokybe Palangoje54. Tačiau niekur
nebuvorašoma apie nacių genocidinės po litiko s tikslinę g rupę. Tik 1956m., atšilimo
laikotarpiu, išleistoje Juozo Bubni o knygoje akcentuota , kad dalis Palangos gintaro
specialist ų, .ypač žydų tautybės, buvo išnaikint a"ss_
- 5' Palangos gaisras prasidėjo Iš klebonijos kamino, Lietuvos ž1111o
s, 1938, Nr. 105, P- 1; Butk,I
J uzė; Pogais ri ne nakti s Palang oJe, Vakarai, 1938, Nr. 108, p. 2.
s2 1940 07 22 Pažyma Valstybės kon tro les kanceliariJal, LCVA.f. R-763, ap. 5, b. 1ss, l. 35a.
53 J. Dagys, Gint aras, švytury s, 195 1, Nr. 9, p. 18.
S4 M. Sirutavičius, Didesnio dėmesio gint aro gamin iams, Tiesa, 1953, Nr. 16, P· 3-
55 J. Bubny s, Gintaras ..., p. 100.
1 22 J PALANGOS 2:YDAI. I šny k usi miesto be n druomenės da l is Ju stas S T ONČIUS l 123

Verslointeresų įtaka žydų ir lietuvių santykių dinamikai Palangoje signataro Stepono Kairio at siminimais , tarp ukario Palangos žydų gyvenamos
aplinkos vaizdas išli ko bevei k tok s pat, ko ks buv o iki Pirmojo pasaulinio karo.
Lietuviai ir žydai kasdien neišveng iamai ir gan artima i bendravo.
Glaustai statytuo se namuos e ir l ū šnose, ,,kur rudens purvas buvo giliausias, susimetė
Dėl gyvenamosio s erdvės artumo natūraliai užsimegzdavo santykiai , kurie
Palangosžydų getas " .Žydų kvarta le susitelkė vi sa Palangos komercij a, visi amatai,
60
•
neapsiribodavo vien tik prekybiniais mainais. Palangi škiai žydai kartu su lietu viais
gausios gi ntaro dirbtuvės be i pa rduotuvės. Palangoj e, kaip ir kit uose Lietuvos
buvo klasės draugai, kolegos, rečiau sutuoktiniai, tačiau kaimyn iniai santykiai
miesteliuose, tuomet ta ikiai sugyveno gretim ai vienas kito „soti miestietiška
niekada taip ir netapo draugi ški.
gerovė" su kraštutiniu skurdu , tačiau žydų kvartalas „tebebu vo susikimšęs, vis dar
žydus ir lietuvius daugiausia vienijo ekonominė partnerystė ir siekis
purvinas ruden s mėnesiais ir du l kėtas vasarą" 61 . Kiek subt iliau žydų gyventą e rdvę
pragyventi. Vien sėkminga gintaro pramonės, kurioje žydai dominavo , plėtra reiškė,
savo prisiminimuose va izdavo J. Markas. Pasakj o, žydai mait inosi gerai, o jų namai
kad užsidirbti galėjo visi, nuo Palangos žydų krautuvininkų, mėsininkų ir si uvėjų iki
buvo tvarkingi ir gražūs. Palangoje žyda i bu vo puikia i apsire ngę, mūvėjo gerus
lietuviųvežikų ar stalių. Pavyzdžiui, kiekvienas palangiškis gerai žinojo, kad rugpjūči o
batusir elegant iškus pa ltus - ,,buvo gera stebėti b evaikščiojan či u s Palangos žydus
mė n. į kurortą vasaroti suvažiuodavo visos Lietuvos rabinai , - jie pagyvindavo tiek
pavasarį šabo metu " 62.
vilų, pensionatų savininkų verslus56 , tiek apskritai visą kurorto ekonominį gyvenimą.
Sklandžiai sugyve nti žyda m s ir lietuviam s ypa č tru kdė konfliktai d ėl
Todėl užsimezgė glaudūs lietuvių ir žydų ryšiai. Atsiminimuose pažymėta, kad
prekybi nių interesų . Tokius konfliktus dažniaus iai inspiruoda vo lietuv iai. 1919 m.
buvo juntamas bendruomeniškumas, dažnai žydai maistu padėdavo vargingiau
pirmajame mėnesin io laikraščio „ Palangos žvejys" nu meryje pažymėta, kad lietuviai
gyvenusiems palangi škiamss7_ Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad santykiai netapo
menkaitei š man ė apie žuv i ninkystę, o „žydelia i p ripratino mus pen ėt ies supuvusia
labai bičiuliški, buvo šiek tiek pasyvūs, bet geranoriški - kitaip tariant, normalūs.
žuvimi"63 • Daliai l ietuvių nepatiko ir tas fakt as, kad gi ntaro pramonė p rikla usė
Neigiamą įtaką lietuvių ir žydų santykių raidai darė viešai, pasitelkiant
išimtinai t ik žydams. 1927 m . žurnale „šaltin is" nuogąstauta: ,,Kodėl mes, lietuviai,
retorines priemones, reiškiama negatyvi nuomonė ap ie žydus. Kurort iniame
taip viską atidavę į jų rankas, net ir savo lietu viškuosiu s gintarus54?.." Teisininkas
laikraštyje „Palangos pajūrys" 1931 m. rašyta: ,,Palanga „moderniškėja". žengsi
ir publicistas Jurijus Bluv šteinas taikl iai pastebėjo, kad lietu viai lin kę skrupulingai
žingsnį - išsižiosi: ,,neatskirsi", kur čia vyriškas, kur čia moteriškas (lytinį skirtumą
suskaičiuoti, kokį procentą sudarė žydai gydyto j ai, siuvėjai ar kraut uvi ninkai, tačiau
išorine išvaizda - kelnėmis - ypač stengias „paneigti " žydų tautybės panaitės)."
58

nutyli, kad žydų visai nepasitaikė tar p politikų, valdininkų, kad jie buvo valstybės
Tarpukario Palangoje įvyko kitas incidentas, kuris palaikė menkaverčio, kvailoko planingai išstumiami iš verslų, kurie amžiais buvo žydų pragyvenimo šalt inis
65
•

žydo įvaizdį: lietuvis aklam žydui vietoj veršelio pardavė šunį. Apgaulė išaiškėjo, žydui Šis priešiškumas aiškintinas tuo , kad abi pusės menkai pažino viena kitą: liet uviai
nuvedus tariamą veršelį pas ritualinį skerdi ką (šochetą). Amž ininkas prisiminė, kad kai žydus „identifikavo" kaip „kitokiu s", priklau siusiu s „sveti mai" tautinei grupei,
kuriuos palangiškius minėtoji situacija paskatino menkinti žydus, kurstant įvaizdį, jog turinčius savitą, ,,nesuprantamą" religiją. Tai liudij a Pala ngos žvejų bendrovės
apsukti juos yra „visai normalu " ar vos ne garbė 59• Ši istorija dėl savo absurdi škumo steigimo nuo stato s, kuriose nurodyta , kad t ik „Palango s ir j os apylinkės gyventoj ai
kėlė miestiečiams juoką. Ji buvo perpasakojama iš kartos į kartą ir tapo folkloro dalimi. krikščionys gali būti .žvejų bendrovės nariai s"66 •
Kita vertu s, nors lietu viai ir žyda i nuolat bendravo , pastarieji liko gyventi
tam tikroje kurorto socialinėje periferijoj e. Remiant is politik o, Vasario 16 d. akto
60 S. Kairys, Uewva budo, Či kaga, 19 57, p. 48.
61 Ten pae,p. 77.
56 AI. Bani, Ant marių krašto, Palangos miestely .., p. 7. . l' 62 Y.Mark, Palanga ... . N
57 Viliaus Karolio (gim. 1932 m.) atsiminimai, užfik suoti 2016 10 01, kalbantis su Viliumi Karo iu 63 Kn. K., Lietuva labai tur tinga žuvimi, bet to s žuvies nesimato , Palangosive1ys,19 19, r. 1' p. 2·
(gim. 1989 m.) . 64 St. Barzdukas, Iš Marijampolės į ateitininkų konferenciją Palangoje,_šaltinis, 19 27, Nr. 33• p. 519·
58 Iš bloknoto, Palangospajūris, 1931, Nr. 3, p. 2. 6S J. Bluvšteinas Dar kartą apie lietuvių ir žydų santykius, Uewvosaidas,1994, Nr. 201, p. 5·
59 Viliaus Karolio (gim . 1932 m.) atsiminimai ... 66 Palangos žvejų bendrovės įstatai, LCVA
, f. 378 , ap.4 , b. 2385, l. 7,
124 l PALANGOS 2 Y DA I. I š nykus , m iesto bendruom e n es dalis J u stas STONČIU S l 125

Lietuvių ve rslininkų sąjungos reikalavimai radikalejo. 4-ajame XXa.

Vis dažniau buvo gird ima prieš Palangos žyd us n ukreip t a retorika. Ją
dešimtmetyje ji pareiškė, kad Lietuva pavyzdžiu laikytų nacistinę Vokietiją ir
sustiprino Lietuvių verslinin kų sąjungos įkūrimas. Orga nizacija siekė išstumti
uždraustų ritu ališkai ske rsti gyv ul ius 1939 m. balandžio mėn. Palangos miesto
71
žydus iš užimamų pozicijų pramonės ir preky bos sektoriuose . Šis siekis dažniausiai
•

taryba prita rė tokia m reikala v imui, tačiau Kretingos apskrit ies viršininkas tuoj
būdavo grindžiamas antisemitine leksika bei rag inima is nep ir kt i produ ktų iš . ne
pat panaikino draudimą 12 • Palang os l ietuvių inteligentijos požiūrį į žydus gerai
kri kščionių". 1935m. kovo mėn. LVSleistame laikrašt yje . Verslas" bu vo džiaugiamasi,
iliustruojaJ. Šliū po d uotas pažad as Rabinų sąjungos delegacijai nevykdyti miesto
kad pavyko suburti visus Palangos lietuvi us ve rslin inkus ir prekyb ininkus, tačiau
tarybosnutarimo d rau sti ritu ališkai skerst i gyvulius . Galima numanyti , kad Palangos
sunkiau sekėsi derėtis su amatinin kais 67
• Str aip snyj e pašiepiamai rašyta, kad
burmistras sup rato neig ia mą toki ų draud imų poveikį miesto ekonomine i raidai,
vadinamieji mėlynieji įpirkimo ženklai, skirti glaud esniems ryšiam s tarp lietuvių
nesdar 1935 m. rašytam e stra ip snyje teigė, kad žydai reikšmingai prisideda prie
pirkėjų ir lietuvių prekybininkų palaikyti , pagyv ino pasta rųjų a pyva rtą Palangos
Palangosprekybo s vystymos i 73 • Tokią ve rsiją patv irt ina ir tai, kad dalis žydų dėl
mieste, bet . kai kam tikrai daug rū pesčių su kė lė ".
panaikinto leidim o rit uališkai ske rst i gyvul ius planavo nebevasaroti Palangoje".
Lietuvių verslininkai siekė uždraust i žydų p rekybini nkams ir amat ininkams
Tačiau jau 1940 m . J. Šliūpas pakeitė savo poziciją ir pavadino žydus . magijos ir
dirbti sekmadieniais - taip tikėtasi sukelti jie ms did esniu s mate rialiniu s nuostolius.
pinigų garbint ojais", kuri e .miestų cen t rus pasigrobę, jau rūpinasi turėti valstybę
Problemą pagilino ir rabinai, kurie dra udė žydams prekia uti šeštad ieniais. 1933m.
valstybėje • 1 s.
rugpjūčio men. laikraštyje .Verslas• rašyt a, kad kuro rte vasa roję Jo navos, Telšių,
Europoj e pl itu sios naci zmo idėjos realiai paveikė ir Palangoje plėtotą verslą.
Krekenavosbei Palangos rabinai įspėjo g intaro dir bi niais prekiav usius žydu s, kadjie
1935m. rug pjūčio mėn . laikra štyj e . Diena·, ku ris save pristatė kaip . nepriklausomos,
uždarytų savo krautuves68 • Tačia u vienas pir klys nepaisė rag inimų. Tada Palangos
pažangios, neparti nės minties laikrašt i", rašyta, kad dalyje Palangos vilų, kur gyveno
rabinas nusprendė imt is iniciatyvos ir pats užd aryt i duri s b ei langi nes. Pirklys, šitai
žydaiir lietuvia i, valgo majam e būdavo paruo šiami du stalai: vienas arijams, kitas
pamatęs, pasikvietė policiją. Rabinai atsidūrė nu ovadoj e, kur ji ems buvo surašytas
• Straipsnyj e pa brėžta, kad „ rasės p rin cipas visiškai išlaikytas", tačiau apie
76
protokolas. žydams
konfliktus, kuri uos tai galėjo išprov o kuoti , neužsimena ma. !ydų diskriminacija
Lietuvių verslininkų sąjunga tapo solidžia po lit ine struktūra, su kuria teko
stiprėjo. Jau 1939 m. liepos mėn. v ilos „Anykščių šilelis", kuri save pristatė kaip
skaitytis. Dar 1935 m. jos suvažiavimo niekas nesveikino Vyriausybės vardu , o jau
moderniausią vietą Palang oj e, tei kiančią maloniausią poilsį, reklaminiame skelbime
po ketverių metų miesto burmistras J. Šliū pas atida rė versl i ni nkų suvažiavimą
buvonurodoma, kad nepr ii mami žydų tautybės svečiai7 1 .
Palangoje69• Darytina prielaida, kad LVS kongreso vietos pasi rin kimą lėmė
pragmatiniai interesai. Po 1939 m. kovo 20 d. nacistinės Vokie t ijo s ult imatumo 2.ydų padėti Palang oj e bl ogi no ir neigiamas demografinis prieaugis,
dėl kurio žydams darėsi vis sudėtingiau ko nku ruoti su lietuvių verslininkais:
Lietuva neteko Klaipedos, jai liko t ik apie 22 ki lometrų ruožas pri e Baltij os jūros.
1930- 1934 m. laiko tarpiu buv o užregis t ruotos 32 žydų vestuvės, gimė 94 kūdikiai,
Lietuvių verslininkų sąjunga suprato jū ros ekonominę reikšmę Lietuvai, todėl
134žmonės mi rė (prieaug is - 40) 78 • Galiausiai tarp lietuvių stiprėjo antisemitizmas
skatino rūpintis turizmu ir kurti sąlygas Palangos ir šven t osios uost ui plėtoti. Todėl
LVSsurengtam kongresui pasirinktas šovinisti nis šūkis: . Lietuva lietu viams - jūra
Lietuvai' 0 ." 71 L Truska, A. Smeto nos valdžios politika žydq atžvilgiu (1927 1940). /sIor1J0, 2004,T. 59-60 , P. 69.
72 Panaikintas Palangos ta ryb os žydų skerdimo uždrauchrnas,Aptva/ga, 1939, Nr 21, P· 7-
73 J. Sllupas, Palanga, JOSprae it is II dabart is, Ueruvost1mos, 1935, Nr.1 41, p. 5-
74 A. Ad., Šiemet PalangoJ laukiama vasarotų antpludžlo , XXamtius, 1939, Nr. 120, P• 6.
67 Iš Palangosversl ininkų gyvenimo , Verslas,1935, Nr. 13, p. 3_
75 ,k,
L.Truska, L. Liecuv,aiir tydarnuoXIX o. pobmgos 1941 m. birielio ..• p. 183- 184.
76
68 Musų nau,,enos. Verslai,1933, Nr 33, p. 2. Tr Palangll kis, Sauletoj PalangoJ, Diena, 1935, Nr. 32, p. s.
69
17 XXamz,us,1939, Nr. 158, p.1 0.
; ~ruska, L,eruv,a,"tyda, nuoXIXa. pabaigos,k, 1941m. birteho, Vilnius, 2005, p 164
70 78 D. Lev,n, Encycloped1a of Jew1sh Cornrnunitles in Uthuanla ...
virzdys. Verslininku kongresasPalangoJe, 2em.i 1ė 1 ų pr ietehus, 1939 , Nr 28, p. 6.
126 / PALANGOS 2YDA I . I šnykus i mies t o bendruomenės dali s Ju sta s STO N ČIUS / 127

1937- 1939 m. laikota rp iu. Jis pasireiškė tuo , kad žydus imta kaltinti išnaudoj·im
u,
nesąžiningu verslu, pavojingos komunistinės ideologijos platinimu , be to, vis
dažniau lietuvi škoje spaudoje buvo reiškiamas nepas itenkinima s žydų gausa
Palangoje . 1937 m. viename satyrinės minties savaitraščio „ Kuntaplis " numeryje
rašyta: ,,Dievas neišlaikė savo žodžio: Araono sūnums pažadėjo Palestiną, o atidavė
79
Palangą ." Tų pačių metų vasa rą kataliki škos orientacijos laikra štyje „XX amžius•
buvo taip pat neigiama i atsil iepiama api e kurorte gyvenan čius žydus: ,,Apskritai,
Palangoj, ypač kai kuriose vietose, ,,Jeruzolini škas vaizdas", kuris, reikia pripažinti,
gana įkyrus [...]. Matyti, Lietuvos žemė kai kam labai trąši." 80 Apie tai , kad žydai
daliesmiesto pagrindinės žydų paj amos priklausė nuoto, ar sėkmingas buskurortinis
sezonas. Viešbu či u ose ir pens ionat uose apsisto davo poi lsiautojai iš visos Lietuvos
bei užsienio. Žydai ji ems t eikd avo pre kes (ginta ro dirbinius, maisto produktus)
ir paslaugas (žyda i bu vo kavinių ir restoranų savininkai, siuvėjai, kirpėjai, kurpiai,
vežikai, gydytojai) . Ne v isi Palangos žyda i, vertęsi gintaro prekyba, gaudavo iš šio
verslo stabilias pajamas, be to, gintaro apdirbima s nebuvo tok ios aukštos kokybės,
kaip iki Pirmojo pasaulinio karo . Neat sižvelgiant i tai, Palangos meistrų gintaro
produkcija pe lnė ta rptautinių apdovanoj imų ir išlaikė kon kurencingas pozicijas
pasaulinėje gintaro rin koje . Nuo 4-ojo dešimtm ečio vidurio mieste palaipsniui

dominavo Palangoje, rašoma ir grožinėje kūryboje • Net užra šuose ant miesto
81
pradėjo mažėti žydų. Tai lėmė vis didėj anti Lietuvių versl ini nkų sąjungos įtaka,

suolų buvo piktinamasi „kurortą teršiančiais žydais" 82• Taigi šis įvaizdis tapo kiek žydams tapo vis sunkiau kon ku ruoti su lietu viais, pastariesiems sparčiai užplūdus
groteski škas. Jis sietina s su tuo , kad net Antrojo pasaulinio karo išvakarėse žydai ekonomines sritis, kur iose anksčiau dom inavo žydai, be to , Palangos gaisras iš
suge bėjo kontroliuoti beveik pusę prekybos ir pramonės. Taip pat jie suda rė esmės sunaikino žydų pr am onini rajo ną. Nemaža dalis žydų paliko miestą, kai
nemažą dalį vasarotojų, j uolab sklindant antisemitinei nacių propagandai , žydai Lietuvą okupavu si Sovietų Sąjunga pradėjo įgyvendi nti „naciona lizac i nę' turto

tapo labiau siai matomi tarp vietinių palangiš kių ir kurorto svečių. Tokio pobūdžio politiką.

užuominos kartojo si. Spaudoje toliau nuogąstauta, kad Palangoje „tik gal per daug
vienos tautybės žm onių, kurių vardu beveik ir bendra sis pliažas vadinamas"83•
Toj i „v iena ta utybė" reiškė žydus. 1938 m . Jaunųjų tautininkų veikėjas Vytautas
Alantas net pasiūlė seg regacinį projektą - įkurti žydams atskirą pliažą, nes žydai
„teršia" Palangos pajūrį 84 • Tačiau svarbu pažymėti, kad didesnių konfliktų ar juolab
smurtinių išpuolių tarp žydų ir lietuvių neužfiksuota. Tik 1938 m. vasarą įvyko
incidenta s, kai Palangos paplūdimyje lenkai sumušė Varšuvos žydą už tai , kad šis
Lietuvą gyrė lab iau negu Lenkiją . 85
Tarp Palangos li et uvi ų ir žyd ų mezgės i darnūs santykiai, nors pasitaiky-
davoatvej ų, kai lietu viai pašiepdavo žydu s. Spaudoje, kurioje rašoma apie įvyk i us
Palangoje, buvo kurstomas priešiškumas žydams. Žydai buvo kaltinami, kad par-
davinėja supuvusią žuvį liet uviams ,,,stokoja higienos ", piktin tasi žydų gausapaplū­
dimiuose. Tarpuka rio Palangoje neretai būdavo dirbti nai išpučiama įta mpa tarp
lietuvių ir žydų dė l LVS veiklos, skatinu sios šių tau tų žmones varžytis prekybos ir
amatų srityse. Spaudoje skel bti rag inimai lietuviams užimti žydų verslo sritis ne-
retaiįgydavo antisemitinį toną. Tai pa laikė žydų, kaip „svetimų" lietuviams, jvaizdį.
Kita vertus, neaptikta duomenų, kad įtampa t arp lietuvių ir žydų būtų peraugusi i

Išvados smurtiniusveiksmus.

Pirmosios Lietuvos Resp ublikos laikotarpiu žydai dominavo Palangos

versluose. Jie apėmė įvairias ve rslo sritis, tačiau did žiausias miesto ekono minis
potencialas telkėsi poil sio paslaugų ir gintaro pramonės srityse . Todėl nemažos

79 H. Kurčias klause, Iš pažadėtosios Palangos, Kuntaplis,1937, Nr. 28, p. 3.

80 B.B.,Dviejų užsieniečių nuomones apie Palangą, XXamtius, 19 37, Nr. 180 , p. 6.
81 A. Ilma, Marianbadenas,Amatininkas, 193 6, Nr. 25, p. 3.
82 Vasaros paminklai, D,ena,1929, Nr. 63, p. 3.
83 A. P.,Melynosiosmūsų pajūr io vasaros, XXamžius, 1937, Nr. 181, p. 5.
84 V.Alantas, AktualieJipapludimio klausimai, Lietuvos aidas, 1938, Nr. 363 , p. 6.
7
85 LenkaisumušePalangojeVaršuvosžydą už palankumą Lietuvai, Apivalgo , 1938, Nr. 34• p. ·
 129

Dr. Hek tora s VITKUS

Klaipėdos universitetoBaltijos regiono

. .. s ,·rarcheologiios
/S(Of/)O 1 instituto mokslo darbuotojas

Galutinis sprendimas
Palangoje 1941 m.
birželio-spalio mėn .
Įvadas

Pirmosios žydų žudynės 1941 m. birželio 27 d. ir tolesni Holokausto nusikalti-

mai(tų pačių metų spalio 11- 12 d.) Palangos mieste bei buvusiame Palangosvalsčiuje
istorikų darbuose neliko nepastebėti. Kristofas Dikmanas (Christoph Dieckmann) savo
dviejų dalių monografijoje „Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje~ analizuoda -
mas TT/žės operatyvinio būrio (Einsatzk ommando Tilsit) veiklą, trumpai aptarė ma-
sinesžydų žudynes Palangoje '. Kai kuriuos žydų žudynių Palangoje momentu s,
susijusiussu jų organizavimu ir įvykdymu, yra paminėję šie autoriai: Konradas Kvie-
tas (Konrad Kwiet ) savo straipsnyje „2udynių repeticija : Galutinio sprendimo pra-
džia Lietuvoje 1941-ųjų birželį"', Jurgena s Mateusas (Jurg en Matthaus) straipsnyje
„Vieną kartą pasienyje "' bei Pėteris Longerichas (Peter Longerich ) monografijoje
..Holokau5ia s. Nacistinis žydų per seki ojima s ir masinės žudynės"•. Nemažai dėme-

Ch. Dieckmann, DeutscheBesatzungspolittkm Litauen,Bd. l. Gottmgen. 2011, S. 385 386.

K. Kwiet, Rehearsing for Murder· The Beginning of the Finai Solution in Uthuama in June
J9 4
' HolocaustandGenoc,deSrud,es, 1998, vol. 12, Nr. 1, p. 3 26.
h
· Mau aus, Controlled Escalation: Himmler's Men ,n the Summer of 1941 and the Holo
st
cau in the Occupied Sovlet Temtone~. Ho/ocaustand GenocideStud,es,2007, vol. 21 • Nr. 2•
p, 218 242

P Longench, Holocaust. TheNaz, Persecutionand Murdersof the Jews,Oxford, 20 12 , p. 197

130 PALANGOS 2 YDAI . I š n y ku s i m ies t o b e ndru o m e n ės dalis
sio žydų žudynėms Palangoje skiriama Aleks andro Vitka us ir Chaimo Bergrnano
(Chaim Bargman) enciklop ed iniam e žinyne „Holo kau stas žemaitijoje "' . Šiame lei-
din yje kelia mos prieštaringos žydų žudynių Palangoje versijos, kriti škai vertinam os
iki šiol fragmenti škai tyrinėtos jų aplinkybės bei stati stiniai duomeny s (daugiau sia
nusakanty s aukų skaičių). Galima pastebėti, kad tai - vienas i šsa miausių žydų vyrų
žudynių Palangoje 1941 m. birže lio 27 d. (minėtų autorių nuomone , gali būti birže-
lio 29 d.6 ) bei Holokausto nusikaltimų buvu siame Palangos valsčiuje tyrim as. Ne-
mažai žydų žudynių Palangoje detalių išanalizavo Alfredas Rukšėnas straipsniuose
,,Kretingos valsčiaus žydų bendruomenės žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį" ir „Holo-
kaustas Lietuvoje : Kretingos apskrities Palangos ir Darbėnų valsčių žydų bendruo -
menių žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį"', taip pat Arūnas Bubnys išnagrinėjo l ietuvių
saugumo policijo s vaidmenį, vykdant Holokaustą • Kai kuriuos faktus apie žydų
8
žudynes Palangoje aptarė Vygantas Varei kis tekste „ Palanga sovietų ir vokieči ų
okupacijos metais (1940- 1944)~ paskelbtame 1999 m . leidinyje „ Palangos istorija"•.
Analizuojant kontroversiškus faktu s, dėmesio vertas architekto Edmund o Benečio
straipsni s „Atminimas, prasilenkiantis su istorine tiesa" ' 0 • Kai kurias žydų žudyn ių
Palangoje aplinkybes bei eigos detales anal izavo ir Hektoras Vitkus straip snyje
„lydų civilizacijos pabaiga Europoje ir Klaipėdos krašta s"". Nusakant faktografinės
info rmacijos apie masines žydų žudynes Palangoje mastą, būtina paminėti 1958 m.
Ulmo (Reicho saugumo tarnybos operatyvinių būrių vadovybės ir narių) proceso
5 A. Vitkus, Ch. Bargmanas. Holokaustas:Žemaitijoje . Enciklopedinis.žinynas,Vilnius, 20 16, p. so-6 1.
6 Ši žydų (ir kitokios tautinės tapatybės asmenų) žudyn ių Palangoje (pr ie Birutės kalno) data
nurodyta dokumentų rinkinyje Masinesžudynės Lietuvoje ir Alfredo Ruldėno tyrime (žr.: Ma·
sinės žudynesLietuvoje. Ookumencų rinkinys, 2 d., sud. G. Erslavaitė, Vilnius, 1973 , p. 26, 39 6;
A. Rukšenas, Holokaustas Lietuvoje: Kreungos apskrities Palangos ir Darbėnų valsčių žydų
bendruomenių žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį), Genocidasir Rezistencija,20 1 5, Nr. 1, p. 33) ..
7 A. Rukšėnas, Kretingos valsčiaus žydų bendruomenes žū tis 19 41 m. vasarą ir rudenį, Genoo·
dasir Rezisrencrja, 2014, Nr, 2, p. 28 - 52 ; A. Ruldenas, Holokaustas Lietuvoje: Kretingos apskri·
ties..., p. 26 - 46.
8 A. Bubnys, Lietuvių saugumo policija ir Holokaustas , Holokausras Lietuvoje 1941 - 1944 m.,
sud. A. Bubnys, Vilnius, 2011 , p. 373.
9 V. Vareikis, Palanga sovietų ir vokiečių okupacijos metais ( 1940 - 1944 ), Palangosisrorija,
Klaipeda, 1999 , p. 289 - 294 .
10 E. Benetis, Atminimas , prasilenkiantis su istorine tiesa, pr ieiga internete: htt p:// www .ve.lt/
naujienos / l ietuva / va ka ru -lietuva / at min ima s-prasilenkiantis -su-isto rine -t iesa-4 8 1641
[žiūreta 2012 12 11].
11 H. Vitkus, 2:ydų civi lizacijos pabaiga Europoje ir Klaipedos kraštas, Klaipėda Europos istorijos
konceksruose: straipsnių rinkinys, sud. V. Safronovas, Klaipėda, 20 13, p. 188- 222.
H e kt o r as VITKU S 131
kaltinamąją da lį bei išvadas " , taip pat Lietuvos ypatingojo archyvo fonduose K-1 ir
Nr. 3377 saugomą vad . Ypatingosiosvalstybinės komisijosvokiškųjų fašistinių grobikų
beijų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti medžiagą (dalis jos buvo publi-
kuota sovietmečiu dokumentų rinkin iuose „Masinės žudynės Lietuvoje" bei. Hitle-
riniai žudikai Kretingoje "' 3). Lietuvos archyviniuose fonduose nugulusią dokumen-
tinę medžiagą svariai papildo 1941 m . liepo s 1 d. Gestapo(GeheimeStaatspolize,
)
štabo Tilžėje ataskaita Reicho vyriausios saugumo valdybosvadovybei apie Tilžės
operatyvinio būrio (Einsatzkommando Tilsit)įvykdytas žudynes Gargžduose (birželio
24 d.), Kreting oje (birželio 25 d.) ir Palangoje (birželio 27 d.)... Lydų žudynės Palan-
goje yra paminėtos ir kai kuriuose Lietuvoje publikuotuose išgyvenusių Holokaustą
žmon ių atsimi nimu ose. Vieni išsamiausių yra Judeli o Beileso ats im i nima i„Judkė" •s.
Juose(už)fiksuota sva rbių detalių ap ie pirmųjų žydų vyrų žudynes l 941 m. birželio
27 d., žydų moterų, va ikų, pagyvenusių asmenų persekiojimus bei .l aikinojo geto"
įkū rimą Palang oje.
Kita vert us, neatsižvelgiant į istoriografinį į dirbį bei tur imus šaltinius,dalis
veiksnių, kurie galbūt lėmė p i rmąsias žydų vyrų žudynes Palangoje, 1941 m. birže-
lio 27 d. įvykdytas Ti/žės operatyvinio būrio, dar yra neatskleist i. Kol kas nėra detaliai
rekonstruota, kaip 1941 m. spalio 1 1- 12 d. bei 1942 m. liepos mėn. buvo planuotos
ir įvykdytos žydų žudynės Palang os apylinkėse. Be to, žyd ų žudynės 1941 m. birže-
lio 27 d. Palangoje nėra analizuotos , atsižvelgiant į Galutiniosprendimo (Endlosung)
politikos priemonių genezės kontekstą, išskyrus keletą užuominų istoriografijoje.
Tačia u tai buvo viena pirmųjų masinių egzekucijų Vermachto užimtose Sovietų Są­
jungos srityse, kurią suplanavo ir įgyvendino nacių represinės struktūros.
Taigi, pirmąsias masines žydų žudynes ir Holokaustą Palangoje reikėtų
analizuoti ne tik kaip Lietu vos provinc ijoje įvykdyt ų Holokausto nusi kaltimų atvejį.
12 Einsatzgruppen-P rozess Ulm (Einsatzkommando Stapo und SDTIisit) - Urteil. LG Ulm vom
29.8.19s8 , Ks 2/ 57, prieiga internete : http :// www.holocaust -history.org/ german-trials/ein·
satz-ulm .shtm l [žiūrėta 2013 03 01 ].
13 Masinės žudynės Lietuvoje..., p. 5, 26, 396; Hitleriniai žudikai Kretingoje, sud. B. Baranauskas,
Vilnius, 1960.
14 Elnschrclben der Geheime Staatspolizei Staatspolizeistelle nlsit an das Relchssicherheit s·
hauptamt - IV A- 1 zu Rd. v. H-Brigadeflihrer Muller, 1. Juli 1941 [Gesrapobūstinės T//ie1e
raportas Reicllovyriausios saugumo valdybosIV skyriaus A-1 padalinio viriininku, briga_defiu•
rer/u/Heinricllui Miilleritii , 194 1 m. liepas, d.], Apx"1BM"1H"1CT
epcrna 06opOHblPocrn"1cKo~
<DeAepaų"'"'· <j). 500, on. 1., A, 758, n. 2.
15 J. Beilesas,Judkė. Vilnius, 2001 [įskaitant 17- 20).
132 PALANG OS 2YDAI . I š nykusi miesto bendruome n ės dalis
Hektoras VITKUS J 133

Šis tyrimas gali padėti suvokti politiniu s bei soc ialiniu s veiksn iu s, paska tinu sius ma- liuotos arba pave rsto s ve rga is' 8 • Vadovaujanti s šiuo planu, Trečiojo reicho pasienio
sines žydų žud ynes Lietuv os vakarinėse srit yse. Palang a rib ojo si su Rytų Prūsija, ku- regio nuose (tai p pat ir buvus iam e Klaipėdos krašte bei su ju o besiribojusioseLietu-
rioj e 1941 m . suformuota viena pi rmųj ų na c ių „ kovos su sovietin iais žydais " str uk- vossrityse) reikėjo sukurti „pačias t inkam iausias tvark os ir klestėjimo sąlygas"'•, at-
tū rų - Tilžės operatyvinis būrys (Einsatzkommando Tilsit). Tod ėl Reicho vyriausiosio s sižvelgiant į būsimą vokiečių kolon izaciją. Ši nuostat a išsaugota ir vėlesnėse„Gene­
saug um o valdybos (Reichssicher hei tshauptamt (RSHA)) vadovybė, svarsčiu si, kiek ralinio plano „Rytai" redakc ijose, patvirtintose 1941 m. l iepą, 1941 m. pabaigoje ir
g a l ėtų aprėpti Galut inis sprend ima s ir ko kiomi s pri e monėmis jį reikėtų įgyve ndinti, 1942m. gegužę'0 • Pag rin di n ė šio plano idėja liko nepakitu si: pasienio srityse, kurio-
Pal a ngą pasirinko kaip geografi škai (taip pat ir log ist iškai) patogų objektą„va lym o seturėjo b ū ti įsteigtos Vokie tij os reicho ū kinin kų gyvenvietės, numatyta atsikratyti
o peracijai " atlikti. Po šios ope racijo s buvu sio Valteri šk ių dv aro dalyje įsteigtas žydų visų žydų, ju os iškeldinan t , dep ortuojant ir ska ti nant „ natūralią at ra nką"" . Todėl jau
mote rų, pagyve nusių žmonių ir vaikų „laikina sis getas" . Tai buvo vienas pirmųjų 1940 m. strategin ius ir praktinius Galut inio sprendimo metmen is svarsči usios Trečiojo
Lietuv oje s uformuotų „darbo jėgos sutelkimo " centrų •. Remiantis įva rdytais aspek-
1
reichoinstitucijos palaip sniui priėjo prie nu o m onės, kad okup uotose SSRSsrityseGa-
tais, šiam e str aips nyj e siekiama ne tik atskleisti žyd ų žudynių Palangoj e prie laidas, lutinissprendimas t uri būti vykdomas „r yžt ingai" ir brutaliai.Tad, ruošiant isVermachto
bet ir patik slint i faktinius jų eigos duomenis. invazijaiį SSRS, iš esmės pradėta rengti s ir priim ti naują Galutinio sprendimo scenarijų.
Apie tai, kad jo turinys bus kito ks nei Vokiet ijoje , Olandij oje, Belgijoje, Prancūzijoje,

Palanga, planuojant Galutinį sprendimą
Trečiojo reicho politiniam s ir kariniams sluo ksniams rengiant „Barbaro-
sos" planą, pradėta iš naujo svarstyti ir Galutinio sprendimo įgyve ndinimo gaires.
Nuo 1940 m . birželio iki 194 1 m . b irželio asmenys , planavę įgyvendinti Trečioj o rei-
cho politiką ok upuotose Sovietų sąjungos srity se, k ūrė strategijas , kaip elgti s su
įvairiomi s vietinių gyventojų grupėmis. Ilgiau siai vadovautasi Galut inio sprendimo
ko ncepcijos ir praktinių veiksmų įgaliotinio reich smar šalo Hermano Gioringo (Her-
mann Goring ) pasiūlytomi s,,Alkio plano " gairėmis, kurio se numatyta im t is ilgalaikių
ekonominio išnaudoj imo po lit ikos priemonių, turėsiančių sąlygoti „p lanu oja mus
demografinius vietinių gyventojų kontingento pokyčius"' 7 • Tačiau l 940 m. sausį
SS bei Reicho policijo s vado Heinr icho Himl erio (Heinri ch Himml er) ir Trečiojo rei-
cho saug umo va ldyb os vadovo Reinhardo Heidri cho (Reinhard Heydri ch) aplinkoj e
subr endo strateg inė „Alkio plano " alt ern aty va - pirminė „Ge neralinio plan o „ Rytai"
(Generalplan Ost) ve rsija. Jos autoriu s SS štandart enfiu reris Konrada s Mej eris (Kon-
rad Meye r) pristatė konkrečius kolonizacinius metodu s Verma chto užimto se SSRS
teritorijos e: t am tikros gyventojų grupės turėjo būti deportuoto s, nužudyto s, asimi-
16 M. Dean, Regionai Patterns of Ghettoizat io n in th e Ann exed and Occupi ed Territo ries of the
Third Reich , Lebenswelt Gherco: Alltag und sozioles Umfeld wahrend der national sozia/iscischen
Verfolgung, Hrsg . l. Han sen, K. Steffen, J. Taub er, Wiesbad en, 2013, S. 41.
17 W. Benz, Der Hungerplan im,Unternel1men Barbarossa· 1941, Berl in, 20 11 , S,11- 23.
Čekoslovakijoje ar Lenk ijoje išbandytos „anti žydiškos priemonės': bylojo oficialiose
aukščia us io rango Tre č ioj o reicho pol itikų ir pareigū nų kalbose vis dažniau girdimi
teiginiai, kad „ pasauli nė žydija" bus pr ipažinta karo kalt ininke, todėl „žydai nebevai-
dinsjokio vaidmen s Europoje "". Pirmasis tok io„naikinamojo karo" sm ūg is tu rėjo b ūti
suduotas„žydiškojo bol ševizmo lizdams" vaka ri nėse Sovietų Sąjungos srityse'' . Ilgai-
niui ši nuostata tapo ideolog ine „ža ibiško karo" prieš Sovietų Sąjungą koncepcijos
ašimi. Tač iau minėtoji koncepcija kol kas nen umatė žydų masin ių žudyni ų taktikos
-jos galimybės dar tik buvo svarst omos Trečiojo reicho politi niuose sluoksniuosebei
represini ų struktūrų kab inet uose. Tuo labiau nei Himleris, nei Heidrichas dar nebuvo
užsitikrinę plač ių įgaliojimų Sovietų Sąjungos srityse, kurias planuota užimti. Jie su-
prato,kad, siekiant įtvirtinti savąjį Galutinio sprendimo variantą, įgyvendinant Trečiojo
reicho politiką užimto se Sovietų Sąjungos srityse, būtina įteigti, kad tai aktualu ne tik
politiniams, bet ir karinės vadovybės sluok sniams.
18 A. Hillgr ub er, Oie . Endlo sung" un d d as Deuts che Ostirnperium als KernstOckd es Rassenide·
ologisc hen Programm s des Nat ionalsozia lismus, Vierteljohrsheftefiir Zeilgeschichce,
1972, H.
2, s. 133- 153.
19 Tenpoc,S.14s.
20 A. Bubnys, Vokiečiit okupuota Lietuva (194 1- 1944), Vilnius, 1998, p. 17-23 .
21 W. Benz, Der Hungerplan im ..., S. 18.
22 M. Broszat, Hit ler und die Ge nesis der . Endlosung~ Vierceljohrshefte ftir Zeitgeschi
chce, 1977,
H. 4, S. 739 - 775.
23 G. Aly, s. Heim , Vordenker cter Vemichtung. At,schwicz und clie deucschenPliine ftir eine eu-
ropiiischeOrdmmg, Frankfurt am M ain, 2004, S.119.
 134 l PA L ANG O S !YDAI . I šny k usi m ies to bendruom e n e s dali s
Nors Himlerio ir Heidricho proteguojama Galutinio sprendimo versija
prieštaravo „Alkio plano " koncepcijai , kai kurie jos aspektai iš dalies tiko Trečiojo
reicho karinei vadovybei. Dėl patogios geografinės Klaipėdos krašto padėties Ver-
machtasplanavo šią teritoriją bei su ja besiribojusias Lietuvos pasienio sritis panau-
doti, siekiant sukurti karo infrastruktūrą, aprūpinti karinius dalinius, sutelkti mobi-
lizacijos ir kitus žmogiškuosius bei materialinius išteklius, būtinus karo veiksmams
atlikti. Todėl ši teritorija turėjo būti ne tik „išvalyta" nuo „pavojingų elementų'; bet
ir„nuraminta" bekompromisėmis represinėmis priemonėmis 24 • Kai kurių tyrinėtojų
l nuomone , būtent ta aplinkybė, kad Trečiojo reicho saugumo struktūros ir Vermach-
to interesai sutapo, lėmė, kad pirmosios masinės žudynės Vokietijos ir Lietuvos pa-
l sienio srityje buvo atviros ir brutalios ' 5• Karinė Trečiojo reicho vadovybė neprieš-
taravo, kad žydų žudynės būtų pasitelktos vietiniams gyventojams įbauginti (kaip
esminis kontrolės įrankis)' 6 • Vietiniams nežydų kilmės gyventojams, kurie neišven-
giamai turėjo tapti masinių žudynių liudininkais, neliko jokių iliuzijų, kad galima
pasipriešinti okupacinės kariuomenės valdžiai. Šis momentas iš dalies paaiškina,
kodėl, rengiantis masinėms„baudžiamosioms" ir „valymų" akcijoms, Trečiojo reicho
priešais buvo laikomi ne tik visi žydai , bet ir tam tikros ne žydų kilmės gyventojų
grupės: komunistų partijos nariai, komjaunuoliai ir partiniai aktyvistai, taip pat in-
teligentijos atstovai " . Vermachtuibuvo svarbiausia užsitikrinti, kad okupuotų sričių
gyventojai būtų jiems lojalūs. Taigi, siekiant šio tikslo, nenorėta veltis į moralinius
kompromisus, kuriuos galėjo sužadinti „žydų klausimas".
Daugelio žydų Vokietijos ir Lietuvos (tuometinės Lietuvos SSR)pasienio
vietovėse likimą lėmė tai, kad gana didelė Vakarų Lietuvos teritorijos dalis pate-
ko į 1941m. kovo 13 d. Trečiojo reicho karinės vadovybės ir saugumo struktūrų
numatytą karinių pajėgų operatyvinės veiklos užnugario sritį, kurią reikia ,,išvalyti
nuo komunistų, partinių aktyvistų, žydų ir kitų radikalių elementų". Ji turėjo apim-
ti 25 km pločio buvusio Vokietijos ir SSRSpasienio ruožą' 8 • Balandžio 28 d. tarp
Vermachroir 55 vadovybių buvo sutarta, kad kariuomenė netrukdys specialiesiems
saugumo policijos (5ipo) ir saugumo tarnybos (50) daliniams (5onderkommanden)
24 A. Bubnys, Vokiečių okupuota Lietuva..., p. 69-75 .
25 K. Kwiet, Rehearsing for Murder ..., p. 6.
26 J. Rutherford, Combat and Genocide on ehe Easeern Frone: The German Jnfantry's War, 1 941 -
1944 , Cambr idge , 20 14, p. 94- 105 , 110 - 1 14 .
27 Tenpae, p. 4- 5.
28 P. Longeric h, Ho/ocaust..., p. 196 - 197 .
:cm
He ktoras V IT KUS l 13 5
imtis „egzekucinių priemonių" prie š civiliu s, ,.kiek tai numato jų uždaviniai ir at-
sakomybės ribo s"' 9 • 1941 m. gegužės 19 d. Vermachto generalinis štabas išleido
įsakymą kariniam s daliniams dėl „ Negail estingo elgesio Sovietų Sąjungoje su ko-
munistais, šabotažininkais ir žydais " 10 . Birželio 6 d. su Vermachtovadovybe buvo
suderinti pagrindiniai „Įsakymo dėl komisarų" principai. Atsižvelgianti j uos, birželio
20 d. kariuomenės dalinių štabams buvo išdalytas naujas jsakymas „Dėl elgesio su
karo belaisviais ir žydais " 3 ' .,.Įsakymas dėl komisarų" reglamentavo imtis „specialių­
jų priemonių" (BesondereBehandlung) ne tik prieš Raudonosios armijos politinės
vadovybės grandį (politkomisarus, pol itrukus), bet ir prieš žydų tautybės raudo-
narmiečius bei palankumu sovietams įtartus civilius. Heidricho ir Himlerio požiūriu,
tai buvo „programa minimum ''. kurią karo sąlygomis reikėjo paversti i „programą
maximum". Siekiant šio tikslo, teko įtikinti politinę Reicho vadovybę bei Vermachto
generalinį štabą, kad „programa maximum " veiksminga , tad „Radikalų planą" pa-
laikiusi represinių struktūrų interesų grupė turėjo imt is tam tikros „proveržio ope-
racijos", kuri nepaliktų abejonių dėl jo veiksmingumo .
Taip subrendo pirminis radikalaus Galutinio sprendimoprojektas. Jisturėjo
būti įgyvendintas, pradėjus karą prieš Sovietų Sąjungą jos pasienio su Vokietija sri-
tyse.Kaip žinia, 1941m. kovo mėn. didelė Va karų Lietuvos teritorijos dalis pateko i
Vermachtovyriausiosios vadovybės numatytą armijų grupės „Šiaurė" operatyvinės
veiklos(16 bei 18 armijų ir 4-osios tankų grupės) užnugario „išvalymo nuo komu-
nistų, partinių aktyvistų, žydų ir kitų radikalių elementų" sritį, turėjusią apimti 25 km
pločio buvusio Vokietijos ir SSRSpasienio ruožą. Įgyvendinti šią užduotį, Vermachto
vadovybei pageidaujant , Lietuvos teritorijoje buvo paskirta operatyvinei A grupei
(Einsatzgruppe
A). Jos vadas 55 brigadenfiureris FranzasWalteris von Stahleckeris
1941m. birželio 22 d. (kitais duomenimis , 24 d. vakare) atvyko į Tilžę. Ten įvyko pa-
sitarimasdėl „priemonių, kurių turi būti imtasi , vykdant operaciją „Barbarosa". Perši
pasitarimą brigadenfiureris įsakė Tilžės saugumo tarnybos viršininkui 55šturmban-
fiureriui Hansui Joachimui Biomei (Hans Joachim Bohme), kad šis iš jo vadovauja-
moTilžės Gestaposkyriaus (5taatspostelleTilsit),Tilžės 50, kurio vadas - 55 šturmfu -
reris Verneris Hersmanas (Werner Hersmann), Klaipėdos viešosios policijos
29 M. Dieter, G. R. Ueberschar, Hitlers Krlegim Oseen 1941 - 1945. Ein Forschungsber
iche, Darm-
stadt , 2000, S. 2 2 7 .
Jo Ten pae, S. 22 7.
31 Ten pat, S. 228 .
1 36 \ PALANGOS 2YOAI. I š ny k u s i m i es t o be ndr uome n ės d a l is Hektoras V IT KUS \ 137

Schutzpolizei Schupo, kurios vadas - Verneris Šmitas Hameris (Werner Schmidt
Hammer), ir Klaipėdos bendrojo policijos departamento, kurio vadas - SA oberfu -
reris Bernhardas Fišeris-švederis (Bernhard Fischer -Schweder), suformuotų opera-
tyvinį būrį (vėliau šiam daliniui pr igijo pavadinimas Eisantzkommando Tilsit), kuris
minėtame pasienio ruože pradėtų „valyti komunistus ir žydus" (Sauberungsaktio-
nen)3'. F. V. Stalekeris (F. W. Stahlecker), duodamas šį įsakymą, vadovavosi Reicho
vyriausiosios saugumo valdybos ir Vermachto vyriausiojo štabo (Oberkommando
Wehrmacht) jam suteiktais plačiais įgaliojimais veikti į SSRSteritoriją įsiveržusios
armijų grupės „Šiaurė" užnugaryj e, todėl jo vadovaujamos operatyvinės A grupės
veiksmų netrikdė jokie formalūs apribojimai 33. Stalekeris, kaip, beje, ir kitų operaty -
vinių dalinių vadai, turėjo aiškiai suformuluotą įsakymą -., pasirūpinti policine užim-
tos teritorijos apsauga , kovojant su visais valstybei bei tautai priešiškais elemen-
tais", įskaitant moteris ir vaikus 3•. Buvo verbuojami žmonės, skatinant juos įsijungti
policijos (Grenzpo/izei)pareigūnai. Turimi duomenys leidžia t eigti , kad skirtingu lai-
kotarpiuį Tilžės operatyvinio būrio veiklą įsitraukė keturių pasienio policijos komisa-
riatų (GrenzpolizeiKomissariaten) ir penkių pasienio policijos postų (Grenzpolizei
Posten) pareig ūnai3 9 • Jie turėjo išaiškinti žydų kilmės asmen is. juo s suimti ir saugoti.
Kaipžinia, rengiantis žydų žudynėms Gargžduose, aktyviai dalyvavo Laugalių pa-
sienio policijos pareigūnai - jie, iki atvykstant Tilžės operatyvinio būrio smogikams,
saugojo suimtus 200 žydų•0• Pasienio policijos pareigūnai dalyvavo atrenkant au-
kas, jas konvojuojant ir vykdant masines egzekucijas Kretingoje, Palangoje, Švėkš­
noje ir Jurbarke.,. At skirai tenka įvertinti Klaipėdos apsaugos policij os (Schutzpo-
) vaidmenį, veikiant Tilžės operatyviniam būriui. Kaip žinia, Klaipėdos apsaugos
/ize1
policininkai buvo pasitelkti , vykdant pirmąsias žydų žudynes Gargžduose, Kretin-
goje ir Palangoje. Turimi duomenys įgalina teig ti, kad tai buvo nuolatinė apie 30
savanor ių grupė, sudaryta iš įvairių Klaipėdos polic ijos nuovadų pareigūnų bei re-

į Tilžės operatyvinį būrį, užmezgant trumpalaikį „kontraktą" su įvairiomis policijos ir zervistų ". Ilgainiui šiam junginiui prigijo„gaisrin i nkų komandos" (Alarmzug) pava-
SSstruktūromis. Šio būrio smogikų gretas sudarė jauni (25- 35 metų) vyra i35• Kaip dinimas•3. Minėto smogikų skaičiaus nepakako , todėl . baudžiamosioms" ir .valy-
žinia, Tilžės operatyvinis būrys buvo sukomplektuotas iš Tilžės Gestapo (Staatspostel
- mo" operacijoms atlikti taip pat buvo pasitelkti savanoriai iš karin i ų pajėgų. Tai
/e Tilsit), Tilžės SD ir Klaipėdos apsaugos policijos (Schupo) pareigūnų. Todėl dauge- patvirtinaduomenys, nurodantys , kad, žudant žydus Kretingoje ir Palangoje, daly-
lis šio būrio narių dalyvavo tik tose operacijose, kurios vyko jų gyvenamoje vietovė­ vavokariai, priklausę užnugario sričių karo komendantūrai (Kommandantdes riick-
je ir apylinkėse. Dėl šios ypatybės būrį sudariusių junginių narių skaičius, atliekant wiirtigen Armeegebiets) ir įvairiems armijų grupės „Šiaurė" ariargardiniams dali-
atskiras užduotis , keitėsi. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad, žudant žydus Gargžduose, niams" . Turimais duomenimis , vykdant žydų egzekuciją Palangoje, dalyvavo 22
dalyvavo 16 vyrų iš Tilžės Gestapo, l O vyrų iš Tilžės SD ir 20- 25 vyrai iš Klaipėdos karoaviacijos kursantai, šio miesto apylinkėse išėję bazinio pasirengimo kursą ir
apsaugos policijos 36. Į žudynes Kretingoje, Palangoje ir kitose pasienio vietovėse gavę įsakymą prisijungti prie Ti/žės operatyvinio būrio•s. Ne mažiau dėmesio, kom-
jau vykdavo ne didesnis nei 30 egzekutorių būrys 37 • Operatyvinio būrio junginiams plektuojant Tilžės operatyvinį būrį bei planuojant jo veiksmus, buvo skirta ir vadina-
vadovavo aukštas pareigas policijos struktūrose ėję pareigūnai. Jie taip pat ėjo miesiemsvietiniams kadrams. Šiuo atveju ypač pravertė Tilžės Gestapo kontaktai su
pareigas saugumo policijoje (Sipo) ir saugumo tarnyboje (50), kurių štabas buvo 1940m. iš Lietuvos į Vokietiją pasitraukus iais lietuvių karininkais, policininkais bei
įkurtas Tilžėje ir vietiniuose skyriuose (Aussendienststellen)Šilutėje, Įsrutyje bei Klai- šauliais.Tų pačių metų lapkričio mėn. Tilžės Gestapasužmezgė ryšius su Lietuvos
pėdoje38. Atliekant Tilžės operatyvinio būrio operacijas, taip pat dalyvavo pasienio
39 Tenpae,p. 7 .
40 Holokausto Lietuvoje ar/asas, p. 79 .
32 J. Taube r. Garsden, 24. Juni 19 41, Annaberger Annalen, 1997, Nr. 5, S. 117 - 134. 41 1965 11 06 Jurbarko rajo no Da inių apy li nkės Miškq ūkio ribose žydų tautybes žmon ių sušau-
33 Ch. Oieckmann , S. Sužiedėlis, Uecuvosžydų persekiojimas Ir masinės tudynės 1941 m. vasarą ir dy mo 1941 met ais vie tos n u stat ymo aktas Nr. 4, Lietuvosypatingasis archyvas(tol iau - LYA), f.
rudenį: ~alcmia, ,r analizė, Vilnius, 2006, p. 40 - 4 1. 3377, ap. 58 , b. 683, l. 4 ; 1962 10 31 įt ariam ojo Juozo Janavicko apk lausos apie Virbalyje 1941
34 W. Wett e, Kar/Jiiger. Miirder der licauisc/JenJuden, Frankf urt am M aln, 201 1, S. 21. m. įvykdytas masines tarybinių piliečių žud ynes proto kolas, ten pae, f. 3377, ap. 55, b. ·,37, l.
35 G. Aly, S.Heim , Vorde nk er de r Vernichtun g ..., S. 380 . 99- 103,
36 Holokausro Lietuvoje ar/asas, sud. M . Jakulytė-Vasil, Vilni us, 2011, p. 79. 42 K. Kwiet, Rehearsin g fo r Murd er..., p. 6.
37 A. Bubnys, 2ydų žudynės Kau no aps krityje 1941 m ., HolakausrasLietuvoje 1941- 194.1m., Vll· 43 Tenpat , p. 6.
nius, 2011, p. 166- 193 . 44 Tenpae, p. 6- 7.
38 K. Kwiet, Rehea rsing for M urde r..., p. 6. 45 Tenpae, p. 6.
138 PALANGOS 2YDA I . Išnykusi miesto bendruomen ės da li s
aktyvistų frontu ••. Šiame kontekt se ypač reik šminga s buvusio Lietuvos kariuome -
nės generalinio štabo karininko P. Jakio atvejis . Jis Vokietijos pasienio policijos bei
Saugumo tarnybos pareigūnams buvo žinomas ne tik kaip buvęs Lietuvos agentas
Klaipėdos krašte (pasižymėjo rinkdamas informaciją, rengiant Klaipėdos krašto už-
ėmimą 1923 m.). bet ir kaip Kauno kriminalinės bei saugumo policijos valdininka s
Kaune, Raseiniuose bei Mažeikiuos e. 1925- 1939 m. P.Jakys buvo Kretingo s rajono
saugumo policijos viršininkas . 1940 m. naktį iš birželio 17 į 18 d. jis kartu su 40- 50
policininkų grupe pasitraukė į Vokietiją. Gavęs leidimą apsistoti Tilžėje, buvo užver-
buotas kaip saugumo policijo s agentas . 1941 m. birželio 22 d. Jakys kooptuotas į
Tilžės operatyvinį būrį (kartu su jo smogikais dalyvavo , žudant žydų vyrus Kretingo -
je) . Vermachtui užėmus Kretingos apskritį, P. Jakys buvo paskirtas lietuvių saugumo
policijos Kretingo s rajono viršininku •' . P.Jakys turėjo ryšių su vietiniais pol icinin-
kais, be to, gerai suprato regiono socialinės specifikos bei vietinių gyventojų polit i-
nes nuotaikas , tod ė l buvo naudingas naciams ,jų represinėms struktūrom s rengiant
radikalų Galutinio sprendimo planą Trečiojo reicho ir Sovietų Sąjungos (buvusiame
Rytprūsių ir Lietuvos ) pasienyje ••. Tokiais pat kriterijais vadovautasi, kai nacių oku-
pacinio režimo saugumo struktūros Palangos miesto policijos viršininku skyrė Lie-
tuvos kariuomenės atsargos kapitoną, buvusį Šakių apskrities pasienio policijos
baro viršininką ir Klaipėdos krašto policijos komisarą Juozą Adomaitį •9 • Tiek P.Jakys,
tiek ir J. Adomaiti s aktyviai dalyvavo, 1941 m. birželio 27 d. masiškai žudant žydų
vyrus Palangoje, be to, organizavo spalio 11- 12 d. žydų žudynes ir vykdė egzekuci-
ja s. Tilžės operatyvinio būrio veiklos ataskaitos rodo , kad prieškariu suformuoto
agentūrinio tinklo teikiama informacija ir pagalba buvo ypač reikšminga , rengian-
tis . baudžiamosiom s" bei . valymo " operacijoms Gargžduose , Kretingoje ir Palango-
je '0. Neretai būtent tokie agentai padėdavo operatyviniam būriui užsitikrinti opera-
cijoms„būtiną pagalbą". Vietiniai gyventoj ai neretai būdavo pasitelkiami vertėjauti,
46 Ten pat , p. 12.
47 P. Stankeras, Uecuvių policija Antrajame pasauliniame kare, Vilnius , 2008 , p. 675.
48 194 1 m. liepos 1 d. ataskaitoj e P.Jakys (kaip Pranas Jackys) paminėtas kaip ypat vert ingas
kadras, pasitarnavęs Ti/iės operatyvinio būrio įvykdytoms . valymo • operacijoms Kret lngo ·
je ir Palangoje (žr. 01 07 1941 Einschreib en der Geheime Staatspolizei Staat spoli zeistelle
nl sit an das Reichssicherheits hauptam t - IV A-1 zu Rd. v. H-Brigadefuhrer M0ll er, APX"'8
M11H11CTepcrea 06opoHbl P0CCl11<C , <j). 500, on . 1., A- 7 58, /1. 4).
K0I<Q)eAepa41111
49 Tenpat. p. 637.
50 Hit/er,niai tud ika, Kretingoje, p. 1 7.
H ekto ra s VITKU S 139
palydėti ir užmegzti ryšį su vietinėm is kovotojų (sukilėlių) grupėmis''. Pastaroji
ypatybė tapo ypač svarb i, vidinėse Lietuvos srityse įsi plieskus sukilim ui prieš sovie-
tinę administraciją ir kariuomenę. Svarbu tai, kad Tifžės operatyvinysbūrys būtent
šiuos kolaborantus pasitelkė kaip pagr ind in ius tal kin inkus, padedančius žydus bei
komunistus suimti, izoliuoti (Samme/pliitze), saugoti ir konvojuoti į egzekucijos vie-
tas.Vietinių talkininkų pagalba neapsiribojo ti k informac ijos teikimu. Jie taip pat
sprędavo logi stikos klausimus , organ izuoja nt .valymo akcijas", užtik rindavo, kad
būtų tiekiamas maistas Ti/žės operatyviniam būriui, pristato mi gin klai ir šaudmenys
į operacijų vietą, be to, rūpi ndavosi transportu aukoms atgabent i" . Vietiniai pagal-
bininkai buvo svarbūs ir pa renkant žudynių bei au kų užkasimo vietas. Pavyzdžiui,
Gargžduose tokia vieta tapo karo vei ks mų apgr iautas prieštankinis griovys, kurį so-
vietiniai karo belaisv iai prap latino žudynių organizatorių nurodymu. Kretingoj e
žydų masinių žydinių vieta buvo pasirinkta s Raudonosios armijos paliktas apkasas
miške, nutolusiame nuo miesto apie 5 km Palangoje - tankia is krū mynais apaugusi
pajūrio kopa 53 • Turimi duomenys įgalina te igt i, kad į vietovę atvykusio Ti/žės opera-
tyvinio būrio vadovybė pirmiausia detaliai apžiūrėdavo vietovę. Žudynių vieta turė­
jo būti ne tik nuo šali, bet ir nenutolu si nuo kel ių, nes pirmosiomis karo sava itė mis
(dar nežinant, kokia bus vietinių gyventojų reakcija) žudyn ių organizatoriams taip
pat buvo svarbu išvengt i pašalinių liudininkų". Organizuojant masines egzekuci-
jas,labai svarbu buvo konvojuoti aukų grupes , todė l būdavo žudoma ir laidojama
(dažniausiai to s vietos nebūdavo atskiriamos) netoli kelių. Ši ypatybė tapo ypač
reikšminga po pirmųjų žudynių Gargžduo se, nes paaiškėjo, kad konvojuot i aukas į
egzekucijosvietą pėsčiomis nėra racionalu laiko ir „organ izacinės tvarkos" poži ū riu.
Todėl žydų žudynių aukos Kretingoje bei Palangoje į egzekucijos vietas būdavo ve-
s1 1960 08 01 Valstybės saugum o komi teto prie LSSRMin istrlĮ tarybos pul kininko A. Sokolovo
pažyma ap ie voki škųjlĮ okupantų baudej o A. J. Petrausko dalyvavimą, 1941 m. žudant td•Y·
bin ius pil ieti us Palangos mieste , LYA,f. K- 1, ap. 8, b. 141, l. 264.
52 1946 10 26 kaltinamojo Ant ano Puznecko tardymo apie Gargžduose 1941 m. ru gsėjo mėn.
įvykdytas t a rybinių pili etl q žudynes protokola s, ten pat, f. K- 1, ap. 8, b. 198, l. 87- 91.
53 E. Benetis, At minimas , prasilen kia nt is su isto rine tiesa, prieiga internete: htrp://Www.ve.lt/
11aujie11os/lietuva/ vakaru-lietuva/ atminimas-prasilenkianris-su-istorine-tiesa-481641/ [žiūrėta
2012 12 11].
54 Pagal specialią Rei nhardo Heydricho patvi rti ntą i nstru kciją aukos iki egzekucij os vietos ture•
jo būti konvojuo jam os grupėmis 15- 20 min. intervalu ne tolesniu nei 3 km atstumu nuo su•
rinkimo vietos. Minėto laiko pakakd avo patikrint i aukų tapatybę, priversti pasmerktuosiusiš(si)
rengti Ir nužudyti ; tada atvykdavo nauja aukų .partija" Ir procesaspasikartodavo Iš nauJ0.

140 l PALA N GOS 2 Y D A l. l š ny k u s i m ie s t o b e n dr u o m e n e s dali s
žarnos sunkvežimiais'' · Be to, egzekucijų vietos tu rėjo būti patogios, kad būtų gali-
ma stebėti aukas prieš žudynes ir lengva užkasti palaikus. Todėl dažniausiai tai bū­
davo ne t ankia augmeni ja apaugusios miško vietovės, o krūmingos laukymės,
pamiškės, kalvų pašla itės, kopos arba vande ns te lkinių pakrantės. Stengtasi, kad
žudynių vieta nepatrauktų dėmesio ir įvykdžius„operaciją", todėl vietos, kurio se au-
kos būdavo išrengiamos pri eš egzekuciją, aikštelės, kuri ose būdavo laukiama žudi-
kų būrio Oisudarydavo 20 ša ulių), egzekucijos vietos (aukos būdavo sustatomo s
ant du ob ės krašto veidu i žudikus, ju os nuo a ukų turėjo skirti ne mažesnis nei 20
metrų at stumas) turėjo būti nedidelės. Duobės, i kuria s būdavo sumetami palaikai,
privalėjo b ū ti neplačios. Ruošiant ja s, stengt asi nenaudoti papildomų priemonių:
nekirst i medžių, negenėti krūmų ir nesiimti kitų veiklų, kurio s galėtų pakeisti kraš-
tovaizdžio ypatybes56• Pačios duobės būdavo kasamos, vadovauja ntis „sardinių
metodo" kriterijais, todėl jo s nebūdavo d i delės, greitai apaugdavo velėna, augme-
nija ir neišsiskirdavo iš bendro kraštovaizdžio. Tokiu būdu rūpintasi, kad masinių
žudyn ių vieto se neliktų ypatingų žymių, l eidžia n čių nustat yt i, kad ten įvykdyti nu-
sikaltimai.
Minėtosios ypatybės rodo, kad pirmosioms masi nėm s žydų žudynėms bu-
vusiame Klaipėdos krašto ir Lietu vos pasienyje ruoštasi ypač skrupulingai. Masiškai
rengiamos „ba udimo ''.. valymo" ir „už kardym o" operacijos buvo naujas iššūkis ne
tik Reicho vyriausiajai saugumo valdybai, bet ir aukščiausioms Trečiojo reicho val-
džios grandim s. Likus keliom s di enoms iki operacijo s „ Barbarosa" pradžios , būsi­
mos operacijos prieš žydus buvo aptartos Adolfo Hitlerio , 55 reich sfiurerio Hein-
richo Himlerio, Reicho vyriausios saugumo valdybos vadovo Reinhardo Heidricho
ir tv arkos policijos (Orpo) vado Kurto Dalug ės pasitarimuos e. Vienas svarbiausių
t okių susitikimų įvyko 1941m. birželio 17 d. Per jį Heidricha s pri statė pagrind inius
operatyvinių grupių ir ypatingųjų būrių veiklos, ,,o rganizuojan t žydų pog romus ir
kitų priešiškų elementų naikinimą"" užimto se Sovietų Sąj u ngos srityse, metmenis.
ss 1960 08 01 Va lstybės saugumo komiteto pri e LSSR Mi nistrų taryb os pulkininko A. Sokolovo
pažyma, liudijanti, kad vokiškųj ų okupantų baudėJas A. J. Petrau skas 1941 m. dalyvavo, žu·
dant tarybi nius piliečius Palang oje, LYA, f. K- 1, ap. 8, b. 141, l. 264.
56 1947 07 26 kaltinamoj o Jono Suop io tardymo apie Naumi estyje 1941 m. jvykdyta s taryb inill
piliečių žudyne s protok o las, ten pat, f. K- 1, ap. 8, b. 198, l. 18- 20.
57 G. Aly, S. Heim, Vordenker derV ernichtun g..., S. 4 56.
- ,- :..-...,
H ek t oras VITKUS l 141
GalutinissprendimasPalangoje:
žydų žudynės 1941m. birželio 27 d.,
spalio 11-12d. ir 1942 m. liepą
Ankstų 1941 m. b irželi o 22 d. rytą į Tilžę atvyko Einsatzgrupės A vadas SS
brigadenfiureris Franzas Walteris von Stahleckeris . Šis žmogus per įvykusį pasitari-
mą dėl„priemonių, kurių turi būti imtasi, vykdant operaciją „Barbarosa''. įsakė Tilžės
operatyviniobūrio vadovybei - Til žės saugumo t arnybos viršin inkui ir GestapoTil žė­
je štabo viršininkui SS šturmbanfiu reriui Hansui Joachim ui Biomei, Tilžės 50 vadui
ssšturmfiur eriui Verneriui Hersman ui, Kla ipėd os viešosios policijos (5chutzpolizei-
Schupo)'8 vadui Verneriui Šmitui Ham eriui bei Klaipėdos bendroj o policij os depar-
tamento vadu i 55 o berfiure ri ui Bernh ard ui Fišeriui -Švederiui pradėti „komunistų ir
žydų valymu s" (5auberungsaktio nen) minėtame pasienio ruože, kad to kiu būdu pri-
dengtų Einsatzg upės A o per acija s tol im esnėse Lietuvos srity se. Stalekerio nurody-
mu, pirmoji egzekucija turėjo būti įvykdyta Gargžduose (verta paminėti, kad, Sta-
lekeriu i instruktu oja nt Tilžėje, Gargždų apyli nkėse Vermachto pajėgos jau kovojo
prieš ugnį atid eng usiu s sovietų pasienieči us ir nespėjusias atsitraukti bei atkirstas
raudonarmiečių grupes, todėl AG/ A vadas galėjo suvokti šią vetavę kaip „problemi-
nį židinį"). Kokiose vietovėse bus toliau žudom a, Tilžės operatyvinio būrio vadovybė
turėjo pasirinkti , vadova udama si Gestapo Tilžėje nurodymais bei Vermachtoopera-
tyvinio užnugario „ap saugo s prioritet ais". Nurodžius F. W. Stalekeriui, Tilžės operaty-
vinisbūrys, vadovaujamas SS-hauptscharfiurerio Karsteno (Carsten), 1941m. birže-
lio 24 d. įvykdė pirmąsiais ma sin es žydų žudyn es Gargžduose (egzekuciją atliko16
Tilžės gestapininkų, 1o smogi kų iš Tilžės 50 ir 20- 25 smog i kai iš Klaipėdos 5chupo).
Egzekucijos auko mis t apo 201 (200 vyrų ir viena mote ris) žmog us. Birželio 25 d.
dalinys,gavęs Tilžės saug umo tarnybos viršininko H. J. Biomės nurodymą, sušaudė
215Kretingos žydų (214 vyrų ir vieną moterį). Po dviejų dienų, birželio 7 d., imtasi
žudyti žydų vy ru s Palangoje .
Archyviniai šaltiniai bei istoriografinė medžiaga , kuria dispo nuota, leidžia
teigti, kad žydų žudyn es Palangoje in icijavo Klaipėdos (Mėmelio) SOpadalinio va-
das Edvinas Sakutas (Edwin Saku ht )' 9 • Tačiau neatmestina ir tai, kad jis, duodamas
sa Pastaroji po licijos struktūra nebuv o pavaldi nei RSHA, nei 55, todėl galima _ d ary;i prielaidą,
kad Klaipedos viešoj i policija j „akcija s" Lietuv os pasienyje jsitrauke .savanoriška, ·
S9 Ch. Dieckmann , Oeutsche Besatzung spolit ik in Litauen, Bd. l, Gėittingen, 2° 11, S. 385- 386·
142 PALANGOS 2YDA I . Išny ku si mie s t o b en dru o men ės dal is
nurodymą pradėti „valymo " operaciją Palangoje , vadovavosi Gestapo štabo Tilžėje
direktyva , įga linusia imtis tokių priemonių buvusiame Vokietijos ir Sovietų Sąjun­
gos (Lietuvos SSR)pasienyje . 1941 m. birželio 26 d. 60 į Palangą atvykus apie dešimt
Klaipėdos Gestapo (Tilžės operatyvinio būrio dalies) ir Kretingos apskrities lietuvių
saugumo, viešosios ir pagalbinės policijos pareigūnų, policijos būstinėje (Vytau-
to g.) buvo surengtas miesto policininkų susirinkima s. Jame Palangos policijos
nuovados viršininkas S.Jazdauskas, jo pavaduotojas Juozas Adomaitis ir Kretingos
rajono lietuvių saugumo policijos viršininkas Pranas Jakys (Lukys) pasakė kalbas,
kuriose kaltino žydus bolševizmu ir tuo , kad birželio 25 d. sukėlė gaisrą Kretingo-
je 6' , pabrėždami, jog taip pat„žydai pasielgs ir su Palanga". Neatmestina, kad tokiu
būdu stengtasi suteikti reikiamą motyvą imtis „valymo operacijos", nes dalis Palan-
gos policininkų prisiminė 1938 m. gegužės l O d . Palangą ištikusį gaisrą (beje, po
jo išliko nesudegę tik keletas mūrinių pastatų vadinamajame žydų kvartale). Nea-
bejot ina, kad motyvaciją imtis „ priemonių" prieš žydus stiprino ir birželio 14-15 d.
įvykdytų deportacijų ' bei birželio 22 d. Palangoje nuvilnijusio antisovietinio suki-
6
limo aidai 63 • Svarbu pabrėžti, kad Tilžės operatyvinio būrio įvykdytų žudynių Gargž-
duo se, Kretingoje ir Palangoje ataskaitoje kaip pagrindinė žydų vyrų egzekucijos
priežastis nurodyta „žydų priešinimasis" Vermachto kareiviams (Palangoje žydai
buvo apkaltinti, kad nužudė vieną kareivį „iš pasalų") 6 •. Šis faktas leidžia teigti, kad
žudynių leitmotyvas nacių represinėse struktūrose ir tarp vietinių talkininkų buvo
suprantamas visiškai skirtingai.
Baigiantis minėtam Palangos policininkų susirinkimui, P.Jakys davė įsa­
kymą suimti visus Palangos žydus. Per dvi valandas lietuvių pagalbinės policijos
60 1941 m. birželio 25 d. apie 20 asme nų (manytina, žydų) iš Palangos buvo atvežti į Kretingą
Jie (apie 340 asmenų) kartu su Kretingos žydais (daugiaus ia vyrais) buvo laikom i uždaryti
sinagogoje, o šiai sudeg us - kalėjime ir policijos areštineje .
61 Vadovaujantis viena iš versijų, minėtą dieną Kretingoje kilo gaisras dėl to, kad buvo pa·
degta sinagoga (E. Benetis, Atminima s, prasllenkiantis su Istorine tiesa, pr ieiga internete:
http :// www .ve.lr/naujienos / lietuva / vakaru -lle tuva /a tm lnimas- prasi/enk ia nt is·su·istorine •t ie·
sa-481641/ [žiūrėta 2012 12 11]).
62 T. Birger, Dukters meilės dovana : prisiminimai apie Halokausrą, Vilnius, 2002, p. 34- 36.
63 A. Rukšėnas, Holokaustas Lietuvoje : Kretingos apskritie s..., p. 28; Lietuvių tautos suk//imas: 1941
m. birželio 22 - 28 d., A. Bubnys, S. Jegelevičius, 5. Knezys, A. RukSėnas, Vilnius, 2011, p. 16- 11.
64 Stengiantis įteisinti . valymo operaciją", buvo suimta . bandžiusi pabėgti sovietinė funk·
cionierė" Chaja Benjaminavičiūtė. Ji buvo apkalt inta, kad . klastingai nušovė vieną vok·
Iečių kareivį" (žr.: Einschreiben der Geheim e Staatspollzel Staatspollzeistelle Tilsit an das
Reichssicherheitshauptamt, 01 07 1941 - IV A-1 zu Rd. v. H·Brigadefuhrer Miill er, ApXHB
MHHl'1CTepcraa O6opOHbl Pocrni1CK011(J)eAepaųHH, cj,. soo, on. 1., A, 758, n. 2).
Hektoras VITKUS l 143
bei viešosio s policijos pareigūnai ir Vermachto kariai suėmė apie 4006s žydų (ne-
buvo suimto s tik dvi pagyvenusios, pasiligojusios moterys). Dalį suimtųjų suda-
rė ne Palangos žyda i 66 bei žydų vaikai iš Palangoje įkurtos pionierių poilsiavietės
(stovyklos).Suimtieji buvo varomi į Palangos autobusų stoties paviljoną, kur buvo
apieškomiGestapo pareigūnų. Atlikus kratą, jie iš paviljono buvo varomi prie auto-
busų stotelės, kur buvo formuojamos dvi trijų gretų suimtųjų kolonos: vyrai ir vy-
resninei keturiolikos metų jaunuoliai buvo statomi į vieną koloną, moterys,vaikai
ir pagyvenusieji - į kitą 67 . Abi kolonas saugojo Vermachto kareiviai. Baigusatranką,
suimtieji vyrai buvo uždaryti netoli autobusų stoties buvusiose Palangosmažojoje
sinagogoje , o moterys, vaikai ir pagyvenusieji - didžiojoje sinagogoje. Jau birželio
27 d. (kitų liudininkų duomenimis , birželio 28 d. arba 29 d.) iš mažojoje sinagogoje
įkalintų suimtųjų buvo atrinkta ( pažadėjus išvežti dirbti . su knygomis") apie 100
žmonių. Jie buvo išgabenti trimis keturiais sukvežimiais ir nužudyti kopose (pušy-
nėlyje netoli Birutės kalnelio 68
). Vykdant šią egzekuciją, kartu su žydais sušaudyta
ir keletasPalangos valsčiaus partinių bei tarybinių aktyvistų, komjaunuolių ir lietu-
vių, kuriems inkriminuotas palankuma s tarybiniam režimui. Įvairiuose šaltiniuose
bendrasžudynių prie Birutės kalnelio aukų skaičius skiriasi - jis svyruoja nuo 111
(išjų 95 buvo žydai (93 vyrai ir 2 motery s) ir 16 kitų tautybių asmenų) 69 iki l 5070 .
Šiasžudynes vykdė Tilžės operatyvinio būrio smogi kai (apie 30 egzekutorių) ir Ver-
machto ( karinių oro pajėgų) kariai, pasitelkti pagalbinėms veikoms atlikti (aukoms
konvojuoti, žudynių vietos perimetrui apsaugoti ir aukoms sušaudyti). Nemažaias-
meninės iniciatyvos, organizuojant bei vykdant šias žudynes, parodė netoli Palan-
gosdislokuotos karinių oro pajėgų bazės vadas vyr. ltn . HansasHelmutas Steueris.
6S Nancy ir Stuart o Schoenburgų pateiktais duomenimis, prieš Holokaustą Palangojegalė·
jo gyventi iki 700 žydų, tod ėl anksčiau nurodytas suimtųjų skaičius gali būti pagrįstas (N.
Schoenburg , S. Schoenburg , Lithuanian Jewish Communities, New Jersey, 1996, p. 223).
66 Tarp suimtųjų buvo ir tokių žydų, kurie pasit rauke iš Klai pėdos, 1939 m. kovo mėn. Vokietijai
įvykdžius an!f iusq (žr.: J. Beliesas,Judkė, p. 17- 19).
67 A. Rukšėnas, Holo kaustas Lietuvoje : Kretingos apskrities.... p. 29- 30.
68 1965 06 0 1-0 5 Ma sinių žudyn ių vietų Kretingos rajono teritorijoje nustatymo ir apžiūros
aktas Nr. 30, LYA.f. 3377 , ap. 59, b. 63S, l. 46. 1958 m. (kitais duo menimis, 1959 m., platiai
nuskambejus Ulmo procesui) 111 šioje vietoje nužudytų žmonių palaikai Palangosmiesto
darbo žmonių deputatų vykdomojo kom iteto nutar imu bei Lietuvos SSRMinistrų tarybos
potva rkiu Nr. 610 buvo perlaidoti Palangos miesto kapinėse (žr.: A. Rukšenas , HolokauStas
Lietuvoje : Kretingo s apskrities ..., p. 33.
69 Ten pat, p. 34. . .•
70 1965 06 01- 05 Masinių žudynllt vietų Kreting os rajono teritorijoje nustatymo II api,uros ak-
tas Nr. 30, LYA,f. 3377, ap. 58, b. 635, l. 46- 47.
 144 l PALA N GOS 2 YD A l. l š nykusi mie s to b e ndru o rn e n ė s d a li s He k to r as V IT KUS l 145

Šis žmogus iš sau pavaldaus 10-ojo mokomojo pulko 6-osios naikintuvų eskadrilės
kandidatų kuopo s surinko 16- 20 smogikų grupę, kurią buvo numatyta panaudoti,
atliekant žydų egzekuciją' ' .
Mažojoje sinagogoje likę uždaryti žydai buvo išžudyti , (į)metant pro pas-
tato langus butelius su padegamuoju skysč iu (vadinam uo sius Molotovo kokteilius),
o bandžiusiuosius gelbėtis sušaudant. Dalis birželio 27 d . nužudytų žydų buvo ne
palangiškiai , o nespėję iš miesto pasitraukti kitų Lietuvos vietovių gyventojai. To-
kiomis žydų vyrų žudynėmis Tilžės operatyvinis būrys „i šva lė Vermachto užnuga-
rį nuo potencialiai pavojingų elementų''. Vadovaujantis „Įsakymo dėl komisarų "
nuostatomis, tokiais „elementais " pirmiausia buvo laikomi žydų vyrai bei jaunuo-
teriškių dvaro daržinėse (tvartuose ) ir vėliau dviem autobusais išvežti i Kauną,..
J.Beileso teigimu, j ie kalinti apie tris savaites" . Likusieji didžiosios sinagogos kali-
niai - Palangos žydės moterys, pagyvenę žmonės ir vaikai - liepos pradžioje buvo
suvaryti i Va lteriškių kaime aptvertą ir saugomą teritoriją, kuriai netrukus prigijo
geto76 pavadinimas. Įrengiant bei apsaugant getą, vadovovavo lietuvių policijos
nuovados viršin in kas 5. Jazdauskas ir jo pavaduotoja s J. Adomaitis. Šiam getui
apsaugoti buvo paskirti specialiai at rink t i 9 Palangos policininkai (atrenkant buvo
svarbiausia,kad jie priklausytų tarpukario šaulių sąjungai 77 ). Į ši getą taip pat pate-
ko kalinių iš kitų Palangai artimesnių Kretingos apskrit ies vietovi ų (vien iš Kretingos
išį getą buvo atvežta apie 100 žydžių ir vaikų'"). Apskritai galėjo būti iki 300 įka lintų

liai. Būtent dėl šios priežasties jie ir tapo pirmosiomis aukomis . Iš esmės tai buvo žmon ių. Vienas faktas leidžia daryti prielaidą, kad Valteriš kių geto organizatoriai pa-

Tilžės operatyvinio būrio organizuotų „bandomųjų žudynių" baigiamasis etapas. tyrė problemų dėl perpildymo . Turimai s duomen imis, 194 1 m. rugpjūčio mėn. Pa-
Kaip pažymima Reicho vyriausiajai saugumo valdybai (RSHA) skirtame Tilžės Gesta- langosapylinkėse buvo nužudyta apie 100 žydžių merginų, atvežtų iš Kretingos'•.
po skyriaus pranešime apie Tilžės operatyvinio būrio įvykdytus civilių sušaudymus Manytina, kad jų nenorėta priimti į Valterišk i ų getą, nes j is buvo perpildytas.Tačiau
Gargždų, Kretingos ir Palangos miestuose 12
(jis buvo parengtas į Gardiną atvykusiai lieposmėn . pradžioje šiame gete į kal intos mote rys gyveno santykinai„stabiliai".Jos
operatyvinių būrių inspekcijai , vadovau jamai 55 ir policijos vado Heinricho Himlerio grupėmis po 100 buvo varomos į Palangą atlikt i įvairių viešųjų darbų. Tai ganėtinai

bei RSHA vado Reinhardo Heidricho) , būtent Palangoje buvo baigta rengti taktinį kontroversiškas aspekta s, nes, viena vertus , laikinojo geto kalinių (pa)naudojimas
„ypatingųjų priemonių" veiksmų planą' 3 • Remdamasis juo, Tilžės operatyvinis būrys darbams gali būti vertinamas kaip smurtinė (konvojuoja nt ir atliekant darbus ka-
toliau vykdė masines egzekuci jas kitose Trečiojo reicho ir Sovietų Sąjungos pasie- linės neretai būdavo žem inamos , pasitaikė ir se ks ual inės prievartos atvejų) veika

nio ruožo vietovėse . Tilžės operatyvinis būrys taip pat organizavo žudynes ir atlikda- prieššią aukų grupę, tačiau kita vertus, tokie darbai nemenkai daliai kalinių suteikė
mas vėlesnes „apsivalymo nuo žydų" operacijas Lenkijoje. Tilžės operatyvinio būrio galimybę apsirūpinti maistu (išmaina nt i jį vert ingesnius daiktus) ir užmegzti ryšius
l

pasitelktos taktikos priemonės, jau išbandytos Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose, su išorine aplinka, kuri e galėjo praversti , ieškant galimybių išsigelbėti"°. Taip pat
l
vėliau buvo įtrauktos į planą įgyvendinti Galutinį sprendimą užimtose Sovietų Są­ svarbupažymėti tai, kad ka l inių darbo „nuoma" buvo suinteresuoti ir laikinųjų g etų

l l jungos srityse. Šiam planui prigijo kulkų Holokausto pavadi nimas.
Po žydų vyrų egzekucijos Tilžės operatyviam būriui išvykus iš Palangos, likę
žydai buvo perduoti Kretingos apskrities lietuvių viešosios ir pagalbinės policijos
kontrolėn. Iš didžiojoje sinagogoje įkalintų žmonių buvo išskirti vaikai, patekę į šią
grupę iš Palangos pionierių stovyk lo s. Jie buvo uždaryti netoliese esančiose Val-
71 1967 01 26 Lietuvos TSR Valstybes saugumo komiteto (KGB) raštas Nr. 1/28 Lietuvo s TSR
prokuroro vyriausiajam padėjėjui justicijos klau simais J. Bakuči oniui, LYA, (. K-6, ap . 2, b. 128, l. J .
72 Tenpal , l. 3.
73 Einsatzgruppen -Prozess Ulm (Einsa12kommand o Stapo und SD Tilsit) - Urt eil. LG Ulm vom
29.8.1958, Ks 2/ 57, prieiga internete : http ://w ww.holocaust -history.o rg/ german -1rials/eln-
satz-ul m.shtml [žiūrėta 2013 03 01).
organizator iai bei apsauga, nes ta ip buvo galima gauti paja mų (Valteriškių getą
saugoję Palangos po licinin kai (jų buvo 9), rengiantis jį likviduot i, labai nenoriai su-
tiko nužudyti kalinius "'). Neatmest ina mintis, kad jie taip elgėsi ne tik vadovauda-
74 A. Vitkus, Ch. Bargmana s, Holokausrasžemail ljoje..., p. 53- 54.
75 J. Beilesas, Judkė..., p. 19.
76 Valterl šklq (Palangos) . laikinas is getas · buvo vienas pirmųj4 Lietuvoje. 1941 m. birželio
pab.- spalio mėn. Lietuv oj e veikė ne mažiau kaip 11 5.laiki nųj4 getų", kurie nacių okupacinės
valdžios bei liet uvilĮ adm ini stracin i4 struktūrq buvo naudojam i ne tik žydams izoliuoti, bet ir
darbo jėgai sute lkti bei pa naudot i (žr.: M. Dean, Regionai Patterns of Ghettoization..., S.41).
77 1946 01 08 Antano Petrausko kvoto s pro tokolas, LYA, t. K-1, dp. 8, b.141, l. 265.
78 A. Rukšėnas, Kret ingos valstl aus žydų bendruom enės ž0tis..., p. 47, 48.
79 A. Vitk us, Ch. Bargmanas, Holokaustas žemaitijoje..., p.30, 37.
80 J.Tauber,Arbeira/s Hoffnung.JiidischeGhe ttosin Urauen 1941- 1944,Berlin·Boston, 2015,S.94- 111·
81 1946 01 08 Antano Pet rausko kvotos protoko las, LYA, f. K-1, ap. 8, b. 141, l. 265,
146 l PALANGOS 2 YDA l . l š nyk u si miesto b e n dr u ome n ės d a 11s
miesi ekonom iniais sumet ima is, bet ir dėl socialinių bei psichologinių priežasčių.
Laikinųjų getų kalini ai buvo panaud ojami ir miestelių infrastru ktūros tvarkym o bei
kel i ų priežiūros dar bams (t uo bu vo suint eresuota s Verm achta s) atlikti. Palangos
miestas, šiuo aspekt u žvelgiant , neb uvo išimti s. Kita vertu s, liudin inkų duomeni-
mi s, Va lteriškių get e dėl įvairių priežasčių mirė api e 20 moterų. Šis fakta s nėra išskir-
tin is bendr ame Liet uvoj e ko ntekste, at sižve lgiant į tai, kad laikinuosiuose getu ose
ka lini ų mirtin gumas bu vo did elis. Taigi Valteri š kių geta s ats idūrė na cių kontroliu o-
t os Lietu vos provi ncijoje įsteigtų la ikinųjų getų, kuriuo se naudotas kalinių darbas,
sist emos pinkl ėse.
Dau gelį tokių laiki nųjų g etų Lietu voj e p rad ėta likviduoti 1941 m. rugsė ­
jo mėn., kai buvo (į)steigti Kaun o, Viln iaus bei Šiaulių getai ir nacių adm inistracija
bei represi ni ų struktūrų vadovybė, nepaisyda ma paste bimų Vermachto vadovybės
sl uoksnių prieštaravimų ir vietinių darbdavių (m iestelių savivaldų, artelių, gamybos
į mo ni ų bei ū ki n inkų), suinteresuotų pigi a laikinųjų getų darbo jėga, nepasiten kini·
mo, ėmėsi spartin ti Teritorinio Galut inio klau sim o sprendim o p o liti ką"'. Be to, skubin·
ti . eksterminacin es" priemone s skatin o kintanti situa cija Ryt ų fronte (rugpjūčio­
ru gsėjo mėn. Vermachtas paty rė stiprėjantį Raudono sios armij os pasi prieš ini m ą),
ekonom inės aspira cijo s (suvokt a, kad neracio nali praktika yra išlaikyti laik inuo sius
getu s karo sąlygomis ir artėjančios žiemo s periodu ) bei socialinės priežasty s (vis
daugi au kalin ių pabėgdavo iš laikinųjų getų, dalis pa bėgusiųjų bandė pasiekti di·
džiuosiu s getu s arba susirasti , kas juos išgelbėtų; be to, laikinuo siu s getu s nacių
admi nistr acija laikė poten cialiais e pide mijų židiniai s). Tokiu būdu formavo si pa·
g rind as vadin amaj am kulkų Holokaustui , per kurį buvo nužudyta daug iausia Lietu·
vos prov incij os žydų mote rų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Valteriškių get as neta·
po išimt imi. Kreting os apskriti es lietuvių policija plan avo surengt i Valteri škių geto
kalinių žudynes 1941 m. spalio 3-4 d. (kitų šaltinių du o meni s, rugsėjo pabaigoj e).
Pag rindi niai šios o peracij os organizator iai bu vo Kreting os apskrities saugum o po·
licijos viršinin kas Pranas Jakys, j o pavadu otojas - Kret ingos apskriti es vyr iausiasis
krim inalinis inspektorius Gabr ielius Bražinskas (Bražin skis), Kreting os apskritie s po·
licijos vadas Ant anas Petr auskas ir Palangos policij os viršin inkas Juozas Adomaitis.
Turim i duomenys leidžia t eigti, kad pag rindini s vaidmu o, pasirengi ant likviduot i
Valteriškių g etą ir jį likvidu oj ant, atit eko vietinė ms lietuvių policijos struktūroms.
82 J. Tauber, Arbelr a/s Hoffnung...• S. 94- 111.
H e kt oras VI TK US l 147
Jų veiklą . nuot oliniu būdu" ko ordin avo naci ų represinių tarnybų vietin iai štabai
(P.Jakysgaud avo nu ro dymu s iš Tilžės SD ir Gestapo81 , nors turėjo ir ganėtinai pla·
čius įgaliojimus vei kt i savarank iškai). Prano Jakio iniciatyva bu vo parinkta žudynių
vieta Ku n ig iškių kaimo (800 - 900 m atstu m u nuo Palangos- Liepojos kelio (Palan-
gos-Darbėnų atkarpoje ) mi ške•• ir pradėtas fo rmuoti egzekutorių būrys. Pirmiausia
bandyta suformuoti žudikų grupę iš Valteriški ų getą sa ugojusių policininkų, tačiau,
didžiajai jų daliai atsisakius žudyti moteri s ir vaikus, P.Jakys buvo priverstasverbuo·
ti kandidatu s į egzekutorių būrį iš Kreting os polici ninkų tarpo . Iš šio kontingento
jam pavyko surinkti tik negaus ų smogikų būrį, tod ėl vėl atsigręžta į Palangos po·
licininkus - bandyta ju os paveikti grasinimai s, kad už atsisakymą žudyti (taigi už
nepaklusimą vadovybės įsakymui) ji e bu s atl eisti iš tarnybos ar net sušaudyt i. Vieno
žudynių dalyv io Palangos policin inko Antano Petra ičio liudijimu, dalis Palangos po·
licinin kų palūžo ir sutik o tapti egzekutori ais85 • Spalio 11 d. iš Kret ingos su savo pa·
vaduotojais bei pag albine s mogikų grup e į Pa langą atvykęs Pranas Jakys dar ka r tą
pakartojo grasin imu s. Be to , spalio 11 d . vakare jis pasakė kalbą Palangos policijos
būstinėje susirinku siam egzekutorių būriui. Joj e P. Jakys vėl pakartojo naratyvą, kad
,žydai - bol ševikų agentai sudegino Kretingą·. Tai, jo teigi mu, yra pagrind inė prie·
žastis„ju os sunaikinti "••. Galų gal e iš Pala ng os ir Kreting os policininkų buvo sufor•
muotas 20- 25 egzekutorių būrys. Jis netruku s buvo nugabentas į parinktą žudynių
vietą. Turima med žiaga įgalina teigti , kad dali s šio būrio smogikų spalio 11 d. netoli
birželio 27 d. įvykdytos žydų vyrų egzekucijo s viet os nužudė dvi pagyvenusias mo·
teris,kurios dėl prastos sveikato s būklės nebuvo išgabentos į Valteriškių getą, todėl
nepateko į pagrindinę a ukų g rupę.
Prieš pradedant likviduoti Va lteriškių getą, Jakio nurodymu j o kalinės
buvo . informu otos " apie sprendi mą pergabenti jas į Darbėnų getą (manytina, Di·
mit ravo stovyklą). Kalinėms liepta savo noru atidu ot i visas likusias brangenybes ir
kitus vertin gesniu s d aiktus "' · Taip paliepu s, iš geto kalinių pavyko išgauti tik keletą
nedidelės vertės daiktų, todėl P. Jakio nurodymu dalis policininkų atliko kratą - ji
83 Holokausco Lietuvoje atlasas.sud . MJa kulytė-Vasll, V,lnlus, 2011, p. 95.
84 A. Rukšėnas, Holo kaustas Lietuvoj e: Kretingo s apskrities..., p. 35.
8s 1946 01 08 Anta no Petr ausko kvot os pro tokol as.LYA,f. K-1, ap. 8, b. 141, l. 265- 266.
86 Ten par, l. 265.
87 A. Bubnys, Lletuv iq saugumo polici ja ir Holokaustas, Holokaustas Lietuvoje 1941- 1944 m„
p.373,
148 l PALA N GOS 2YDAI . I šnykus i miesto b en dru ome n ės da l is H e kt o r as V IT KUS l 149

nedavė didelių rezultatų 88 (kai kurių getą saugojusių policininkų liudijimu , didžioji jo s Kunigiškių miške išvados.. ). Peršią egzekuciją nužudyta apie 300
tosekshumaci
iš žydžių atimto turto dalis po žudynių buvo perduota Palangos burmistrui). Atlikus įvairaus amžiausžmonių. Ne mažiau nei 200 iš jų buvo Palangos, l 00 - Kretingos

kratą, imtasi išvežti kalinius iš Palangos kooperatyvo. Jie buvo gabenami P.Jakio miestobei kitų apskriti es vietovių gyventojai. Taigi, bendras Teritorinio sprendimo,
įstaigos gautais dviem sukvežimiaisgrupėmis po l 5- 20 žmonių, kiekvieną jų kon- įvykdyto l 94l m. birželio 27 d., ir Galutinio sprendimo, įvykdyto spalio l l d. Palan-

vojavo 3 ar 4 pagalbiniai policininkai 89 • Kalinės su vaikais bei pagyvenę žmonės per goje,aukų skaičius - ne mažiau kaip 400 žmonių (apie 300 išjų - palangiškiai)9 s.
šešiskartus buvo suvežti į už maždaug 300 m nuo parengtos žudynių vietos esantį Kol kasturima labai mažai duomenų, todėl sunku detaliai apibūdinti žudy-
baraką. 2udynės pradėtos po l val. nakties. Jos organizuotos, vadovaujantis per nes1942 m. liepos mėn. Perjas Kunigiškių miške, toje pat vietoje, kur buvo įvykdyta
masines žudynes Gargžduoseir Kretingoje taikyta metodika: 20- 25 aukų grupės, 1941 m. spalio 11- 12 d., sušaudyta ne mažiau kaip l 50 žydžių ir vaikų96 ,
egzekucija
lydymos kelių ginkluotų policininkų, buvo varomos į netoli žudynių vietos įreng­ Kaikurias šių žudynių organizavimo aplinkybes ir detales galima rekonstruoti, pasi-
tą aikštelę, apšviestą sunkvežimio žibintais. Čia jos buvo verčiamos nusirengti iki telkiantkol kasvienintelį žinomą Kretingos policininko Antano Bekščio [Bakščio] liu-
apatinių drabužių. Egzekutoriai aukų drabužius pradėjo dalytis jau per žudynes, dij imą, duotą NKVDtardytojams l 944 m. lapkričio 5 d.07 • A. Bekščio teigimu, šią egze-
dėl to kilo nemenkas sąmyšis ir atsirado pavojus, kad . akcijos tvarka" bus pažeista. kuciją organizavoKretingos apskrities lietuvių saugumo policijos vadovybė (Pranas
2udynių dalyvių teigimu, dalybos buvo nutrauktos, tik įsikišus Pranui Jakiui, jam Jakys,Bražinskisir Smilgys) • Šį kartą, kaip ir per 1941 m. spalio l l d. žudynes,buvo
98

pagrasinus sušaudyti visus, ,,kurie kelia neramumus" (buvo pratęsta dalytis aukų apie 30 egzekutorių grupė iš Kretingosir Palangospolicininkų. Egzeku
suformuota ci-
drabužius, avalynę bei kitus daiktus, atgabenus juos į Palangos policijos būstinę; ją pradėta vykdyti po 24 val. Prie iš anksto parengtų duobių atkaltės aukosatvarytos
dalis egzekutorių vėliau skundėsi, kad geriausius daiktus išsirinko būstinėje likę ir ir išrikiuotosgrupėmis po 15- 18 žmonių, tada sušaudytos. Šį kartą nepagailėta šovi-
žudynėse nedalyvavę policininkai)00 • Dalis nužudytųjų daiktų buvo atgabenta ir į nių: priešatvarantkiekvieną naują aukų g upę, egzekutoriamsbuvo išduodamapo l O
Palangossinagogą9' . Toliau aukos buvo varomos link iškastos duobės - ši žudynių šovinių ir nurodoma per žudynes imti papildomus šaudmenisiš netoliesesukrautų
vieta taip pat buvo apšviesta sunkvežimio žibintais. Ten suvarytas bei suguldytas dėžių 99• Tačiau, A. Bekščio liudijimu, neišvengta tam tikrų nesklandumų
amunicijos
aukas šaudė 6 šautuvais ginkluoti policininkai (egzekucijos dalyvių teigimu, buvo jau su pirmąja aukų grupe. Kiekvienam egzekutoriui iššovuspo 6 kartus, didžioji
šaudoma ir pistoletais). Kiekvienam policininkui nurodyta šauti į 4 aukas. Sušau- dalisaukų dar buvo gyvos, todėl policininkai, iššaudę pirmuosiusšovinius, pradėjo
džius kiekvieną aukų grupę, egzekutorių grupės buvo rotuojamos, o atvaromos i sužeistuosiusšautuvų buožėmis ir lazdomis'00 • Taipbuvo elgiamasibeveiksu
daužyt
naujos aukų grupės verčiamos gultis ant prieš tai nužudytųjų kūnų ir laukti, kol bus aukų grupe. 2udynės baigtos jau švintant. Duobės, į kuriasbuvo suversti
kiekviena
sušaudytos.Egzekucijaipamainomis vadovavo PranasJakys ir Juozas Adomaitis9 ' lavonai,užkastos,aukų drabužiai nuvežti į Palangosir Kretingospolicijosbūstines' 0 '.
(vykstant šioms žudynėms, iš viso dalyvavo ne mažiau kaip 51 Kretingos apskrities NorsišA.Bekščio liudijimo galima susidaryti bendrą šiosmasinės egzekucijosvaizdą,
ir Palangosvalsčiaus policininkas91 ). 2udynės tęsėsi iki spalio l 2 d. ryto. Ne visos visdėlto nemažaijo nurodytų faktų (aukų skaičius, jų tapatybė), stokojant gausesnių
aukos buvo nužudytos šūviais - dalis moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių buvo empirinių duomenų, yra neverifikuojami. Todėl, atliekant tolesniusistoriniustyrimus,
užmušti smūgiais į galvą bukais daiktais (tai patvirtina l 946 m. balandžio 8 d. atlik- svarbuišsamiai išanalizuoti, kaip šios žudynės buvo suorganizuotos ir įvykdytos.

94 Tenpat, p. 3s- 36.

95 Tenpat, p. 36.
88 1946 01 08 Antano Petrausko kvotos protokol as, LYA,r. K-1, ap. 8, b. 141, l. 265. 96 A. Vitkus, Ch. Bargma nas. Holokaustast emai!ijoJe..., p. S7-
89 A. Rukšenas, Holokaustas Lietuvoje : Kret ingos apskritie s..., p. 35. 97 1944 11 os Kaltinamojo Antano Bekštio tardymo protoko las,LY r.
A, K-·1, ap. 8, b. 196, l. 211 - 212.
90 1946 01 08 Antano Petrausko kvotos protokolas , LYA,(. K-1, ap. 8, b. 141, l. 266, 98 Tenpar, l. 2 11 .
91 A. Rukšenas, Holo kaustas LietuvoJe: Kretingos apskriti es..., p. 35. 99 Tenpar ,l. 212.
92 1946 01 08 Antan o Petrausko kvot os protok o las, LYA,(, K-1, ap. 8, b. 141, l. 266. 100 Ten pat, l. 212.
93 A. Rukšėnas, Holokaus tas Lietuvoje : Kretingo s apskriti es..., p. 39, 10 1 Ten po!, l. 211- 212.
150 l PALANGOS ŽYDAI. Išnykusi m iesto ben d r u ome n ės dali s
H ektoras V ITKUS l 151

Išvados
Vokietijos ir Lietuvos (tuometinės Lietuvos SSRS) pasienio zono · .d . kitaip nei per 1941 m. birželio 27 d. žudynes, sudarė Kretingos apskrities ir Palan-
Je atsi u-
rusi Palanga 1941 m. tapo vieta, kur nacių represinės struktūros suplana • osvalsčiaus lietuvių policijos pareigūnai. Šis kontingentas buvo pasitelktas ir per
vo 1r, pa-
sitelkdamos „parodomąsias žudynes '; ,,eksterminacinį eksperimentą': įgyvendino ~942m. liepos mėn. Kunigiškių kaimo miške surengta s masines žudynes.
baigiamąją Galutinio sprendimo koncepciją. Šios struktūros siekė įtikinti Trečiojo
reicho valdžios sluoksnius bei Vermachto vadovybę pritarti , kad „žydų problemą"
būtina spręsti, vykdant genocidą. Suplanuotus eksterminacinius (,,specialiųjų
priemonių", ,,valymo akcijų") veiksmus Palangoje buvo patikėta realizuoti iš Tilžės
Gestapo ir Klaipėdos policijos pareigūnų sudarytam operatyviniam būriui (Son-
derkomando Tilsit). Jam atliekant operacijas, Vokietijos ir Lietuvos (tuometinės Lie-
tuvos SSR) pasienio sritis turėjo būti ,,išvalyta" nuo žydų ir kitų grėsmę Vokietijos
intere sams (remiantis rasistinės doktrinos nuostatom is) bei Vermachtui galinčių
kelti „elementų" (sovietinio režimo aparato tarnautojų, komunistų, komjaunuolių,
sovietinių aktyvistų bei asmenų, simpatizuojančių sovietiniam režimui). Rengiantis
Tilžės operatyvinio būrio opera cijai Palangoje, reikšmingą vaidmenį atliko smogikų,
kooptuotų iš vietinės aplinkos , bendradarbiavimas ir parama. Todėl galima teig-
ti, kad masinės žydų žudynės Palangoje nebuvo atsitiktinis (nors ir logiškas) Tre-
čiojo reicho eksterminacinės politikos, taikomos Vermachto užimtose vakarinėse
Sovietų Sąjungos srityse, padarinys . Tai buvo vienas pirmųjų bandymų realizuoti
naikinamąją politiką (genocidą), lėmęs tolesnes Galutinio sprendimo įgyvendimo
veikas kito se nacių okupuotose SSRSteritorijose . 1941 m. birželio 27 d. įvykdyta
Tilžės operatyvinio būrio operacija Palangoje (kaip ir birželio 24 d. bei birželio 25 d.
įvykdytos žudynės Gargžduose ir Kretingoje) buvo panaudota, formuojant Trečiojo
reicho valdžios bei Vermachto vadovybės sluoksnių nuomonę dėl Galutinio spren-
dim o politikos gairių. Todėl metodai , kuriuo s Tilžės operatyvinis būrys panaudojo
Palangoje (taip pat ir Gargžduose bei Kretingoje), organizuojant bei įgyvendinant
masines „ Reicho priešų" žudynes , netruku s buvo integruoti į bendrą naikinamosios
politiko s Vermachto okupuotose Sovietų Sąjungos srityse priemonių gretą.
1941 m. birželio pab.- liepos pr. įsteigtas Valteriškių laikinasis getas. Jo
kaliniai masiškai žudyti tų pačių metų spalio 11- 12 d. Kunigiškių kaimo miške. Tai
buvo pasirengimo (panaudojant geto kalinius kaip darbo jėgos rezervą) ,,Teritori~-
kai spręsti Galutinį klausimą" ir jį įgyvendinti (kulkų Holokaustas) Lietuvos pr~vinci'--
joje dali s. Pagrindinę spalio 11-12 d. egzekucijos organizatorių bei vykdytoJŲ da Į,
 l Preamblel

This set of works is made up on the basis of the scientific communications

presented during the scientific conference TheJewsof Palanga.A VanishedCom
munitywhich was held on 41 September 2017 in Palanga resort museum. Unfortu-
nately,this was one of the last projects of Jūratis Viktoras Liachovičius, the director
of Palangaresort museum, who initiated the idea of this conference and this pub
lication. His co-workers and colleagues from the academic community completed
the works of preparation of the set of papers which were started by J. V. Liacho-
vičius, trying to contribute by such a symbolic gesture to the remembrance of the
eminent enthusiast of the history of Palanga city.
An attentive reader will notice that the topics of the papers which make
up the book are very diverse and actualize different problematic aspects.Thus an
attempt was made to respond to the local studies of history and cultural heritage
of Jewish communities which have been recently and are currently promoted in
Lithuania. It is necessary to emphasize that the studies of the history of the Palanga
Jewishcommunity are fragmented so far and lack a deeper workout. Therefore, this
publication is intended not only to introduce the specifics of historical change of
th
the Palanga Jewish community, but also to verify the problematic aspects of is
process which are known in the context of historical studies and which have not

yet been disclosed .

The set starts with the paper of Vygantas Vareik1s,the Professorof Klaipe
5t
da University, the Senior research fellow of the Institute of Baltic Region Hi ory
19th nd
and Archaelogy, Lithuan,a and Jews:Coexistenceand Exclusionin the a FirSC
t
Ha/fof the 2Dth Centuriesthat ana lyses the issues repeatedly considered in hiS O
154 l TH E JEWS OF PALANGA . A Van is hed C om m un i ty
riography , but viewed from a different angl e. The peculiarities of the Jewish tra-
diti ons in Lithuani a, their bu sinesses, econom ic cont acts between Jews and the
representati ves of the nation s other than Jews, an attitud e of Lithuania ns (Samog-
iti ans) toward s Jews and mutu al relations in th e 19th century -th e fir st half of the
20th centur y are reviewed in the article of Professor V. Vareiki s.
The paper of Dr. Marija Rupeikienė and the architect Ant anas Rupeika, the
researchers of Jewish sacral heritag e, The Vanished Cultural Heritage : Architecture of
Palanga Synagogues is intended to research the architecture of the synagogu es in
Palanga and to determ ine th e urbanistic relations of the se buildings with other sa-
erai objects of the city that existed in the past. The authors of this paper combined
the architectural stud y of the synagogu es in Palanga not only with th e analysis of
the stylisti c architectural tendencies th at were common in Lithuania in th e 19th
centur y, but also wit h th e peculiariti es of the Judaism religion. The places where
the synagogues of Palanga we re standing in the past have been det ermin ed and
the analysis of their shapes has been performed during the study of Marija Ru-
peikiene and Antanas Rupeika based on architectural sources, historiographic data
and iconog raphic material. The researchers tried to find the analogues of the syna-
gogues in Palanga not only in other Lithuanian , but also in Latvian cities.
Change of the attitudes of the Palanga Jewish community during the pe-
riod from 1919 to 1921 has been revealed in the paper of Dr. Krišs Kapenieks, the
researcher of Latvian War Museum, The Attitudes of the Populace Towards the lssue
of Sovereignty Over Palanga Region in 1918- 1921 in the Latvia n Historical Records:
What Can Be Learned About the Viewpoint of the Jewish Community. The study of
K. Kapenieks show s that the Palanga Jewish community played a significant role
not onl y in th e economic system of the town and the region - the demographic
characteristics and the social situ ation of t he Jewish community of Palanga region
also determined a distinctive assessment of political issues, such as the issue of
dependency of Palanga region (Count y).
The tendencies of education of the young Jew ish generation which oc-
curred during the interwar period in Kretinga County , invo lving Palanga city and
County, are analysed in the study ofVi lniu s University Associate Professor Dr. Sau-
lius Kaubrys Sketches of lnstitutionalized Education of the Jewish Youth in Kretinga
County in 1918-1 940 by revealing th e circumstances and contradicti ons of their
PR EAMBLE l 155
rormation. S. Kaubrys t ried to analyse, based on historiograph ic material and yet
unpublished archive d sources, the changes of the network of Jewish schoolswh ich
occurred in Kreti nga County during th e int erwa r period.
Dr. Eg lė Bendika itė, the researcher of the Lithuan ian Institute of History,
introduced new facts in her pape r The Brothers Bruck: on the Road from Palanga
to the Promised Land. The life pat h of t he brot hers Jehuda Leib (Julius) Bruckus
and Dov Ber (Borisas) Bruckus bega n in Palanga and encompassed a number of
states,i.e. Lithuani a, Russia, Po land , Germany , France, USA and lsrael. By this study
E.Bendika itė seeks to return th e na mes of the brother s Julius Bruckus and Borisas
Bruckusto the collect ive memory of the society of the aforementioned countries,
and,primarily, to the memory of the society of Lithuania. The researcher tries to re-
construct as accu rate ly as possible t he fact s of their life, hoping that th is will create
an assumpt ion for furt her studie s and w ill provide an opportuni ty to assessthei r
contributi on to deve lopm ent and history of the ideas of Eastern European Jews.
The aspects of t he signifi cance of the Jewish communi ty in the economic
system of Palang a city are revealed in th e paper of Justas Stončius, Junior research-
er of th e Institut e of Baltic Reg ion History and Archeology at Klaipėda University,
TheJewish Businesses in Palanga in the lnterwar Perio d. Act ually, trading spheresand
resort business, the sector w hich is inseparable from the modern Palanga,were
developed in Palanga city during th e interwar period thanks to the Jewish com-
munity. Thanks to th e ini t iativ e of Jew ish busine ssmen Palanga became the main
centerof amber industry in Lithua nia, wit h its articles widely known abroad. Unfor-
tunately, but economic activity of Palanga Jewish community often encountered
tension inspired by competition and anti-Semi t ic mood. J. Stončius tried to reveal
theseaspects not only by interp ret ing historiography , but also based on numerous
archived sources and sour ces of per iod ical press.
The paper of Dr. Hektoras Vitkus, the researcher of the Institute of Baltic
Region History and Archaelogy at the Klaipeda University, The Finai Solution in
Palanga from June through October , 194 1 is relevant not only as the case study of
Holocaust crimes in the province of Lithuania . H. Vitkus tried to reveal the politi cal
and social factors of t he genesis of massive Jewish massacre in the western areas
of Lithuania and to clarify th e actual data of the Holocaust in Palanga.On 27 June
l 941 a part of the Palanga Jewish commun ity became one of the first victims of
156 l TH E JEWS O F PALANG A . A Van i s h ed C om mun i ty

"cleaning operations" of the forefront territory organised by the Nazi repressive l Summariesl
structures, while the remaining part of the Jewish community which lived in the
city and the County was murdered during the period of the Finai Solution in Lith-
uanian province.
We hope that the set of the papers presented to the readers will trigger
the progress in the field of studies of history of Palanga Jewish community .

Dr. Hektoras VITKUS

158 l THE JEWS OF PALANGA. A Vanished Comm un lty
Dr. Vygantas VAREI KIS
Professor of KlaipedaUniversity,
Chief Resear
cher of the Institute of Baltic RegionHistory and Archeology
Lithuaniaand Jews: Coexistenceand Exclusion
in the 19 th and FirstHalf of the 20 th Centuries
Mig rat io n of Jews to Lithuania in the 14th centur y marks the beginning of
the history of Jews and their relations w ith natio ns othe r than Jews. Their histor y in
Lithuania , as elsewhere in Eastern Europe, ended du ring th e WWII when t he Jewish
community was almost compl etely destroyed. For centuri es, Lithuan ian Jews lived
in closed com mun ities whe re they could preserve th eir id ent ity unhindered and to
perform religiou s rituals that we re littl e di stant from those that dominated in times
of destruction of th e temple in Jerusalem. The features of Jewi sh traditions in Lith-
uania, businesses of Jews, econom ic contact s betw een Jews and nations other
than Jews, attitude of Lithuanians (Samogiti ans) t oward s Jews and mutual rela-
tions in the 19th century -the beginning of th e 20th century are reviewed in this
articl e. During the times of Polish- Lithuan ian Commonwealth Jews dominated in
the economi c struc ture of almost all Lithuani an and Samogitia n town s - they were
tenan t s, craftsme n, small traders, charioteers, innkeepers and thus played a role of
an econo mically necessary intermediary between the manor and th e village, be-
tween tow nspeople and vi llage rs. They were th e pioneers of emerging capitalist
relati ons in tr ade and the financial sphere in Lith uania, and the values and the way
of life of Lithuanian Jews, aka Litvaks, diffe red greatly from those of the local Chris-
tians w ho mainly sustained themselves with agricultu ral act ivity. The situation of
Jews in Lithu ania has changed after the divi sion of Polish- Lithuanian Common -
wealth when the Russian State began to regulate the life of th e Jew ish commu nity
by its strict laws. ln 1794, by the Order of Catherine 11
, th e Jews were forbidden to
SUMMAR I ES l 159
leavetheir places of resid ence an d to mov e to th e inner governo rates of Russia,and
thus"the zone of seden t ism", that involved Lithuanian governorates , was formed .
ln the 19th century the Russian State was litt le concerned about small business,
which is also an important part of th e capi t alist system , because it created more
favourable oppor tunitie s for development of big business. Small businesses play a
particularly important role when technologi es are new and are not wide -spread,
andwhen the market grows. But dueto signi ficant differ ences between t he condi-
tions of small and big bu siness, deve lopm ent of the major ind ustry that di rectly
dependson th e state' s orders littl e compelled srnall business in the Lithu anian
governorates.Due to eco nomic crises in West ern Europe and export dependence
on Western markets, the general level of Lithuanian indu stry until the last decade
of the 19th cent ury, co mpar ed to developed European coun t ries, was poor. Crises
anddiscriminato ry measures of the tsarist govern rnent pushed many Jewish farni-
liesto poverty. Both that source of income and Jews engaged in small product ion
or trade were poor . The laws of Polish-Lithuan ian State con siderably restricted op-
portunities of Jew s to engag e in usury and to lend money to Christians, w hile t here
wereno such specific rest rict ions in the Russian Ernpire.There was no reason in the
Jewishtradition not to grant interest-bearing loans to th e representatives of the
nations oth er than Jews, because int erest on ly symboli zes growth of rnoney. A for-
tiori as that there was a ban in the Torah to grant inter est-bearing loans to other
Jews. Jews used to lend money to each oth er for mercy and mut ual support that
was greatly developed among t he Jews. Chri sti anity condemned indolence and
encouraged economic activity, but did not emp hasize accumulat ion of assets,
whereas from th e po int of view of Judai sm th ere are two most important issues
regarding asset s: whether the assets were obtained legally and whether th ey were
usedcorrectly . According to Chr ist ians, t ime th at bri ng s interest does not represent
a human property and ther efore it cannot be sold fo r profit. Charging interest is an
inappropriate activi ty becau se it allow s lenders to earn money without working.
Therefore,Jews often have been accused of usury by Church . Lithuan ian Jews were
usurers, t enants, innkeepers , trad ers. ln other words, they were necessaryeconom-
ic intermediaries who se benefit wa s noted by Samogitian Bishop Motiejus Valanči­
us. ln the 19th cent ury Jewish con t rolled trade, especially small, and crafts in al-
rnost all lith uanian cities and t owns. Such situation resulted both from the laws
andthe internal poli cy of Polis h- Lith uanian Commonwea lt h or the Russian Empire
160 l THE JEWS OF PA LANGA . A Vanished Commun ,ty
that restricted opportunities of Jews to engage in other economic activity and
from inclination of Jews to trade and mediation activities. ln the 19th century "in-
dolence " of Jews and lack of farming skills well reflected in folklore were considered
to be the answer to the question why there areno Jewish farme rs in Lithuania and
most of them are concentrated in the financial , commercial and craft sectors. The
reality of life used to confirm this convictio n because all efforts by the government
to sett le Jews "on the land" and to turn them into farmers in the "colo nies" estab-
lished in the manors confiscated in Lithuania or in the southern governorates of
Russia usually ended in failure: the expatriates used to return home and Jewish
settlers used to lease the land granted to them to Christ ians and used to engage in
normai activities. lntensity of the contacts of Jews with the representatives of the
nations other than Jews differed in the larger cities with a higher percentage of
Jewish population, Jews lived in a less open comm unity and economic contacts
with the representatives of the nations other than Jews were limited . Whereas Jews
who lived in Lithuanian and Samogitian villages and towns, aka shtetls, had no oth-
er choice but to naturally economically contact with a landlord and vi llagers. The
Jews were active in foreign trade . They brokered expo rt of wood , grains, vodka, salt,
clothes and grocery goods from Kaunas governorate at the end of the l 9 th century .
Grain constituted the main part of the export of Suwalki governorate. Most of the
grain was bought in bulk by Jewish merchants for resale to Kėinigsberg. They used
to participate in export of wood , horses, unworked leath er, bristles , lard . Jews, as
the main broker s, participated in hor se fairs where they were buying th e best hors-
es in large quantities for resale to foreign countries. Horses from Kaunas and Vilnius
governorates were exported to Prussia through the customs in Virbalis. According
to various sources, Jews who lived in Plunge specia lized in sale of horses to Eng-
land. No larger horse fairs were organized in Lithuanian part ofVi lniu s governorate .
Whereas even four horse fair s we re organized in Kaunas governorate in the 19th
century, namely in Raseiniai, Kelme, Kraziai and Zagare, the locations that were
hom e for large Jewish communities . ln the l 9th century cities were the main centers
of trade activity both in Lithuanian governorates and in Western Europe. Whereas
small retail that was in hands of Jews and that for the most part took place in t he
markets of the towns was of the local nature. The fact that annual treasury income
in Lithuania from trade turnover in the markets of the towns was low shows that
the participant s of such retail cou ld barely sustain themselves with their earning
SUMM ARIE S l 161
from retail. Furthermore, the policy of the Russian State constantly adjusted a
standard of living of Jews and intensity of economic relations with the representa-
tives of the nations other than Jews - Jews were forced to move from village to
town in order to narrow their contact with Lithuanian peasants.Popu/arantisemi-
tism existed in the 19th century - Lithuanians treated Jews as outsiders. For this
reason, attitude of Lithuanians towa rds Jews was characterized by two words "in-
sider and extraneous" - exclusion of the representative of different religion, differ-
ent region, different social group, different nation, no matter who he or she is, i.e.
Jews, German, Russian or Polish, thus forming an image of the outside world. Spe-
cifics in Lithuania have been characterized by the fact that Jewsdiffered from Lith-
uanians by almost all attributes of classification insider-extraneous
- linguistic an-
thropological (racial), religious , customary , class-professional, etc. After all, they
had different eating habits, were dressed differently and looked different, and
therefore were markedly distinct from Lithuanian s. "People (Samogitians)did not
like Jews.The locals used to ridicule Jews. However, there was no alternative for
Jewsand the locals used to rely on them '; - writes Ignas Končius in his ethnological
study:'
Lithuanian Jews lived in enclosed shtetls where they could freely retain
their identity and religi on that was little distant from the one that existed in times
of destruction of the temple in Jerusalem. One thing , existence in shtetl was a
self-separation that prevented the Jewish community to get into closer contact
with the representatives of the nations other than Jews. Jews are prohibited to
marry the representativ es of the nations other than Jews and such prohibition is
one of the mos t fundam enta l rules of Jewish life. Other thing , it was the microcosm
of the old civi lization - Jews managed to preserve their spiritual state in the west-
ern territ ories of th e Russian Empire, thou sands of kilometers away from Jerusalem.
They were not "slaves in the land of Egypt': but preserversof powerful intellectual
tradition . Every stage of t he Jewish life began and ended in shtetl- birth, barmicva,
attendance of classes at cheder, elementary school for Jewish boys from the age
of three, then attendance of classes at beth midrash(a small place of worship and
education) from the ag e of seven or eight, marriage, divorce, death and funeral -
all these stages and actions were controlled by the community and took place in
the community, exactly in the same way as in the ancient tim es when the Romans
exiled Jews.
162 l THE JEWS OF PALANGA. A Vanishe d Cornm u nity
Of cause, the interests of the Catholic priest in the l 9th century were not
limited to worship and religious practice. But he did not have such a regulating
power for the Catholic community as rabbi, ju st because in add iti on to th e Catholic
Church, other influential authorities of the Russian Empire, which were hostil e to
the Catholic Church, also functioned . Jews who lived surround ed by the represent-
atives of the nations other than Jews were more monolithic and expected support
from solidarity (e.g. resisted recruitment , dealt intensively with the question of ad-
mission to gymnasiums, etc.). The synagogue was the axis of the community, the
venue of the community meetings and dealing with the key issues, the House of
God's people, whereas Lithuanian s treated the Catholic Church as the House of
God. The cult did not play the main role in the synagogue, whereas the Cult of
Christ and the symbolic sacrifice of the God's body at the church demanded hum-
ble religious piety. Since Jews did not participate in the commo n rituals (worship)
with townspeople or (... ), they were naturally separated from the broader commu-
nity.
Life of Lithuanian Jews in shtetl in the 19th century was self-insulating
and such self-isolation prevented Jews from getting into closer contact with their
neighbours who were the representatives of the nation s other than Jews. Strong
religious-cultural alienation and absence of broader cultural relations, an odd invisi-
ble"wall " between lithuanians and Jews that is obvious in the 19th century remained
until destruction of the Jewish community in lithuania during the WWII.
SUMMARIES l 163
Dr. Marija RU PEIKI EN Ė
Antanas RUPEIKA
orchitect
The Vanished Cultural Heritage:
Architecture of Palanga Synagogues
Large Jewish communities lived in many citie s and towns of Lithuania
from the second part of the 19th century to th e WWII. Their lifestyle and customs
differed signifi cantly from those of the locals because they were tightly linked to
the peculiarities of Judaism . Judai sm is not only one of the oldest religions in the
world, but also a combination of cultural , marai and social phenomena that en-
compasses not only religion, but also Jewish lifesty le.
The Torah is the main source of this ethical religion containing all aspect
of human life from birth to death. It contains 613 precepts and prohibitions: to
adhere to the specific rules of Jewish life styl e (Shabb at, circumc ision , dietary laws,
celebrations, fasting, etc.). Traditional Judai sm has such institutions as a bath, with
a ritual pool - mikveh and a ritual abattoir with no equivalents in Christianity . How-
ever, the synagogue and the graveyard are th e main attributes of independency of
the Jewish communit ies.The synagogue became the most important institution of
Judaism after destruction of he Temple in Jerusalem . The word "synagogue " means
a meeting, also Jewish place of worship and is intended for religious rite, studies
and community meetings. These fun ctions are also defined by Hebrew terms: beit
ha-tefilah (a place of worship) , beit ha -midra~ (home for educational purposes and
studies), beit ha -kneset (the venue of meetings) . Terms in other languag es were
used to describe the synagogues: Polish word boinica means a place of worship ,
Latin word schola , German word schule and Russian word wKona highlight s the
teaching function , whereas Russian collocation MomnseHHafl wKona emphasiz-
es two fun ctio ns of this building . AII these t erms eventually became synonym s
164 l T H E J EW S OF PALANGA . A Va n is h ed Community
because the terms "prayer " and "teaching " are directly related to the functions of
the synagogue. The terms shul or shkala were most commonly used in Lithuanian
towns. Religion controlled all aspects of Jewish life. For examp le, Jews are prohib-
ited from using transport on Shabbat and during celebrations and are allowed to
walk a distance not greater than 1.5 km from their home. Therefore , th e communi-
ties of every town requested permission to build their ow n synagogue or a place
of worship. The synagogue was often equipp ed in residential house because the
room in which l O Jewish men gather to pray (minjan) can be used as the syna-
gogue. The architecture of the synagogues differs from the architec t ure of other
sacral buildings; it is affected by Judaism liturg y and specific functional require-
ments w hich are inherent for the Eastern shrines. ln the middle of th e l 9th century
Judaism was reformed and brought somew hat closer to Christian Protestantism by
the German rabbinate. Therefore, some external differences between the church
th
and the synagog ue disappeared. Until the beginning of the 20 ' entury the sacral
buildings of other confessio ns directly influe nced selection of t he places for the
synagogues : the constr uct ion laws required to build the Jewis h houses of prayer at
a certain distance from the Catho lic and Eastern Orthodox churches.
It is stated th at there were very littl e Jews living in Samogitia unt il the
17th century. Some data show that Jews sett led in Palanga before the days of the
Union of Lublin (in 1569). On the l Jun e l 639 the Jews of Palanga and Gargzdai
were granted the right of free trade , acqu isition of plots of land and construction
of houses (the privileges granted by Sigismund 111
were approved). They could fit
out shops, engage in crafts and trade , disti l and sell vodka, brew beer and mead,
build abattoirs, butcher's shops, buy livestock and share pastures with townspeo -
ple. They were also allowed to fit out graveyards and to fence them, to build the
synagogu es, but on ly on the condition that they cannot be similar to the Catholic
Churches. 13 plots of land of out the total of 56 plots of land registered in the in-
ventory of l 738 belonged to Jewish; most of them were in t he northern part of
the town. There was the chu rch on one side of the main street and ishkala (the
synagogue ) on the othe r side, north of the church. According to the inventory of
1739, there were five plots of land on the western side of the street that belonged
to Jews, whereas on the oth er (eastern) side of the street there were four plots of
land with shops. These plots belonged to Jew ish. There was also the house with
an inn standing on the same side of the street, and the synagogue behind this
SUMMARIES l 16 5
house.There was the plot of land with an inn in the Transversestreet. This plot of
land belonged to Jewish. A compr ehensive inventory and plan of the town were
drawn up during the period from 1779 to 1781, wh en J. Masalskis was taking over
Palanga eldership. Three parts of Palanga were described in the inventory : the for-
mer village site - "the o ld town " and two parts of the town located on different
banksof the river Rąžė: "th e town of Jews" on the northern bank and "the city" on
the southern bank . Most plots of land of"the town of Jews"were located on both
sides of the road connecting Klaipeda and Liepaja. ln 1819, at the request of the
General K. Nesiolovskis Palanga was separated from Viln ius Governorate and be-
camea part of Courland Governorate. According to A. Miskinis, the synagogue was
built in 1902 in the territory w here Jews lived. Other data show that there was the
wooden synagogue in Palanga in 1863. The Great Synagogue was built in 1880and
anothertwo synagogues (most like ly they were made of bricks) were built in 1900.
TheStatute of Construc tion of Lithuania has changed in 1929. The new regulations
permitted demo lition of bad buildings or their parts. Severai dozens of bad build-
ingswere demolished in Palanga du ring the pe riod from 1932 to 1935. A wooden
warehouseand a part of a dilapidated fence were demolished in the former plot
of land of the synagogues. The former old Jewish cemetery located on the hill, in
the southern end of the town, in the park of earls Tiškevičiai, are marked in the
plan of Palanga of 1937. The ceme t ery was closed in 1892 (before establishment
of the park). The second Jewish cemetery was fitted out in the northern part of
Palanga,appr oximate ly 300 m away from the Hill of Naglis to the eastern direction .
Tombstoneswit h inscriptions in Hebrew language can be found nowadays in the
cemetery.Thus, until th e WWII the Jewish commun ity of Palangawas autonomou s:
it had the synagogue, a place of worship, a bath and the cemetery.
A spacious plot of land of synagogues with two masonry buildings of
different size was shown in the centrai part of t he plan of Palanga that was drawn
up in 1939.There is in suffi cient amount of iconographic data on the basis of which
it would be possib le to "rebuild " a structure of the plans of the synagogues and a
composition of all facades. The Great Synagogue was a one-storey building made
of bricks, without chi mney. The synagogue was adapted for use du ring the sum-
mer season. It was covered with a sloping roof on two sides. The Small Synagogue
adapted for use during t he w inter season because it had a heating system. The
Walls of the Great Synagogue were made of red bricks and stri ps of friezes of a blind
166 l THE J EWS OF PALANGA . A Vanish e d Community
areade and the niehe were plastered. The faeades of a pretty restr ained arehitec-
ture were enlivened with help of high windows whieh were densely divided with
fram es; their arc-shaped part is sp lit with help of semieircle strip s and divided by
centered radii that create the image of a handheld fan. There are no elear symbo ls
of Judaism in the exterior which are typical for Jew ish houses of prayer of the 19th
and 20th centu ries. Consequently , one can only imagine that a semi -circular fron-
ton above a rizalite which is an aeeent of an axis of symmetry of the main faeade is
an allusion of the Deealogue. The eompos ition of the Aron Kodesh and the shapes
replieating the stylisties of the main faeade of the synagogue. It is symmetrical,
with a highlighted middle part which is heightened with help of a semi-ei rele fron-
ton. There is a deep reetangular niche in the middle part whieh is fmished with help
of a strip of areature ; the niehe is high, it was used for storage of the rolls of the
Torah plaeed vertieal ly. The exterior of the Great Synagogue is dominated by the
restrained shapes of the Romanesque Revival arehiteeture, whereas the elements
of the Romanesque Revival arehiteeture and transformed elements of the order
intereonnect in the stylisties of the Aron Kodesh .
The Little synagogue was also made of red brieks and decorated with plas-
tered elements. Only the fragments of the faeades of the synagogue ean be seen
in the extant historieal photographs. Photographs elearly show that both syna-
gogues ean be eharaeterised by "the briek style': they both are of similar architec-
ture - their exterior was dominated by the elements of the Romanesque Revival
architeeture . The exclusive attribute of the synagogues: the facades are not split
into two floor s (the plaee of female premise s is not refleeted), though sueh split is
typieal in almost all Jewish prayer houses of those times and there areno symbols
of Judaism. Consequently, one ean only imagine that female seetions were fitted
out on the first floors , male seetions were fitted out on the sides of the hall or the
poreh or in the attie , whereas the symbols of Judai sm in the exteriors could be faint
or only imaginary . The arehiteeture of these synagogues (espeeially of the Great
Synagogue) was eharaeterised by the attributes whieh are typieal in Romanesque
Revival ehurehes and their shapes. The elements of arehiteeture simi lar to the ele-
ments of the old synagogues ean be seen in the shapes of the ehapel that was built
on Birute 's Hill in Palanga during the period from 1866 to 1869 (arehiteeture Meyer
if the author of the ehapel).
Both synagogues and the ehapel are the buildings of the period of his-
SUMMA RIE S l 167
toricism. Saeral buil dings of variou s stylisties we re bu ilt in Lithuania in tho se times:
transformed shapes of medieval arehiteeture (neo-go th ie and neo-romantici sm),
"styleof early modern per iod " (using the elements of order ), "brick style" (non-plas-
tered), also various ecleetie eombin ations of different shapes were used. The ar-
chitecture of Lithuanian synag ogues of that period was dom inated by the shapes
of the Medieval arehiteeture (mostly neo -gothic ) and Byzantine arehitecture . and
sometimes the shape s of "the Eastern" arehite cture ; the element s of order styles
and various eclect ie eombinations of different styles were used and transformed .
Buildingsof"brick style" also for the most part had mare elements of architecture
that are typical in neo-gothie or order sty listies. Only sing le elements that are typi -
cal in neo-romantieism stylisties, mainly round wi nd ows combined with open ings
with a shape of sharp -ende d ares or fragment s of frieze of a blind areade (toothed
friezesengirding the attie we re used more commonly ), can be somet imes seen in
the facades of the synagogues.
The arehiteeture of the sacral buildings that were built in Lit huania in the
19th century, during the period of Histor icism, was dominated by the shapes of neo-
gothic-like shapes, whereas the elements of Romanesque Revival architectu re were
usedless commonly. The sacral buildings of Romanesque Revival architecture-like
shapeswere mainly designed in lithuan ia by non-native architectures, who lived in
CourlandGovernorate , the East Prussia and Germany. TheCatho/ieChurchin Lentvaris
of RomanesqueRevival architeeture -like shapes was designed by O. Bongi, the archi-
tect from Milan. It is one of the brightes t examples with the compositio n of the main
facadesimilar to the composition of th e Great Synagogue in Palanga - wit h a middle
rizalite,round window - rose and architeetu ral fr ieze.Similar elements of architect ure
can be found in the main faeade of the Protestant Church in Saugos (Šilutė district)
that does not have a tower (arc-shaped windows, a frieze of a blind arcade, a round
window). Such elements of arch it ectur e of the main faeade ean be seen in the Catho-
licChurchin Rietavas(arehite ct F.A.Stuler), and individua l elements can be seen in the
CatholicChurchin Alanta (Molėtai distr ict, arehitect K. E.Strandmann). Sometimes the
buildings of t he period of Historicism eombined different elements of the Medieval
architecture.For examp le, the elements of Romanesque Revival architecture similar
to those of the synagogues in Palanga can be seen in the exterior of the Chapelin
Ylakiaicemetery:a frieze of a blind arcade, a roun d w indow , but interacting with neo-
gothic-like shapes.The author of t he synagogues in Palanga is unknown . However,
168 l THE JEWS O F PALAN GA. A V.inished Commu 111ty
their architectur e is similar not on ly to th e sacral building s of Courland Governorate,
but also to the architecture of other Latvian regions.
Ther e are more sacral building s (of var iou s religiou s confessions) in Latvio
than in Lithuania . The exterior of such building s is dominat ed by shapes of Roman-
esque Revival architecture. Sacral building s that are simi lar to the synagogues in
Palanga can be found in the former Courland Governor ate, the regio ns of Semigallia
and Daugavpils . Ther e is also one synagogue with its architecture which similar to
th e shap es of the synagogu e in Palanga. It was standing in Saldus town (the region
of Courland ) and was mad e of bri cks, non -plastered . The middle part of th e main
facad e of the synagogue (same as of the synagog ue in Palanga) is empha sized with
help of rizalit e, but it is less expressive compared to the Great Synagogue in Palanga.
The architec tur e of the synag og ues in Palanga was different from the shapes of th e
synagog ues which we re built in Lithuania at that time. The synagogues served as
original exampl es of th e architectu re of synag og ues of restraint , Romanesque Reviv-
al stylistic s.There areno other synagogue s of similar architecture in Lithuania . Appar-
ent ly, the shap es of Romanesque Revival styl istic s were not pop ular among the local
designer s who worked during the period of Historici sm.
SUMMAR I ES l 169
Dr. Kri šs KAP ENIEK S
Historianof Latvian WarMuseum
The Attitudes of the PopulaceTowards
the lssueof SovereigntyOver Palanga
Regionin 1918-1921 in the Latvian
HistoricalRecords:What Can Be Learned
About the Viewpoint
of the JewishCommunity
The new states, i.e. the Repub lic of Estonia and the Repub lic of Latvia,
were establi shed in 1918, at the end of th e WWI, on t he basis of the right of t he
people to self-determination. The State of Lithuania - the Republic of Lithuania -
was restored in the same year. The residents of these terr itories, the representatives
of both the main nation s and th e nati onal mino riti es, faced a new situation where
they had to decide which state they should choose in the future. It was oft en diffi-
cult and complic at ed to establish the state borders because the representatives of
various ethni c groups lived in th e borderlands.
Until 1795 the current region of Palanga up to th e river Šventoj i in the
north belonged t o th e Grand Duchy of Lithu ania, and the right bank of the river
Šventoji then belonged to th e Duchy of Courland. After division of the Polish-Li th-
uanian Commonwea lth , both th e Grand Duchy of Lithuania and the Duchy of Cour-
land were connected to the Russian Empire in 1795. The border of admini strat ive
management was not chang ed at th e beginning . ln 1819 Palanga County, a strip
With a lengt h of approximate ly 20 kilometer s, which was the only access to the sea
of the Grand Duchy of Lithuania, was tr ansferred from the contemporary Vilnius
Governorate to th e neighbouring Courland Governo rate (th at was established in
170 l THE JEWS OF PALANGA . A Van ishe d Communi ty
1795 in the territory of the Duchy of Courland ). The reason: merger of the Customs
office. Thus the direct border with Prussia (which from 1871 became the largest
part of the German Emprire, kayzer state) was acquired by Courland.
Lithuanians made up the largest share of the population of Palanga. Latvi-
an or Curonian fishermen lived in the coastal reg ion. The stretch of their residence
in the coastal region ran from Courland to Prussia, the vicinities of Klaipėda and
further to the Curonian 5pit . Of cause, then , during the period of development of
nationalism and national self-consciousness, we can talk not about Latvians, but
about the peopl e who spoke in dialects of Latvian language, most of whom were
fishermen .
Ethni c composition of the residents of Palanga region was different in
Palanga town and Palanga County . According to the data of the general populat ion
census of Latvi a that was held on 14 June 1920, the total number of the resident s of
Palanga to wn in 1920 was 1450, 775 (53.4%) of them were Lithuanians, 480 (33.1%)
were Jews, 90 (6.2%) were Latvians, 75 were Polish (5.2%), 30 (2.07%) were Germans
(see di ag ram 1). Meantime, the total number of the residents in Palanga County
was 1747, 921 (52.7%) of them we re Lithuanian s and 826 (47.3%) were Latvians
(see diagram 2). Taking both number s together, the total number of the resident s
in Palanga region (the town and th e County ) was 3197, 1696 of them were Lithua-
nians, 916 were Latvians, 480 were Jews, 75 were Polish and 30 were Germans (see
table ). The Compiėgne armistice put t he end to the actions of the WWI on 11 Novem-
ber 1918. The regions of the Eastern Europe remained occupied by Germany because
by the order of the war winners , i.e. the states of the Triple Entente, the German Army
had to stay there and to cou nter an attack of the Red Army. The German occupa-
tion authorities graduall y conveyed power to t he instituti ons of the new states, but
Germany still tried to maintain its intlu ence in th e Baltic region - the se aspirations
will lead to a collision with the sovereignty of the new stat es and th e interests of
th e states of the Triple Entente in the upcoming years. On 18 Novemb er 1918 the
National Council in Riga announc ed the ind epen dent Republic of Latvia and formed
th e Provisional Government wit h the Prime Mini ster Karlis Ulmanis.
After th e end of th e actions of th e WWI , th e bodi es of the local self-gov ·
ern ment wer e formed in the territorie s occupied by German s. The coun cil of both
Palanga t own and County was elected , the Executive Committ ees were formed .
SUM MA RIES 171
At the beginning, in 1919 the Executive Comm itt ees of Palanga town consisted of
sevenLit huanians, thr ee Jews and two Latvians, the mi nut es of t he meet ings were
written in Lithu anian. The residents of Palanga were left w ing people and did not
want to cooperate w ith whatever government.
Since Palanga belonged to the former Courland Governorate of t he Rus-
sianEmpire and was a part of it s Grobina County , the Provisional Government of
the Republic of Latvia cons idered Pala nga to be th e territory of Latvia unt ill ot h-
erwise will be decided during t he negotiat ion on the border . Therefore, t he rep-
resentatives of Lithuania campaigned the locals for connec tion to the Republic of
Lithuania.The batt les for lndep enden ces w ere tak ing place in the Western Latvia
until Oecember 1919. At the end of t he battl es the entire territory of Palanga was
occupiedby the Latvian Army that pus hed out Bermont- Avalov's German-Russian
monarchist troop s to Germany. Soon afterwards , in the midd le of February 1920,
by implementing the pro visions of the Article 99 of the Treaty of Versailles, the Ger-
man territory , i.e. Klaipeda regi on, bordering Palanga region , was separated from
the state and its governance was del egated on t he temporary basis to the states of
the Triple Entente, namely to France.
The Latvian po licy to keep Palanga region was determin ed both by eco-
nomic interest s and t he mixed ethn ic comp osit ion of t his region , w ith qu ite high
percentageof Latvians.The State Treasury earned revenue from amber workshops
in Palanga, amber t rade, customs levies. The important trade route from Latvia to
Germanywas passing through t he stretch of Palanga.
It is necessary to consider the attitud es of t he locals on the issue of in-
dependence of Palanga region befo re th e Lithuanian -Latvian border was finally
established. Meanw hil e, the issue of d ependence of Palanga region in the future
wasaddressed.The evidences from t hi s per iod show t hat the locals were both ac-
tivelydetermined concernin g th e futur e change of dependence and thei r reaction
to various events.These evidences allow us to allows us to form an opinion on the
attitude of the locals. The documents st ore d in Lat via State Histor ical Archive also
contain the data about the attit udes of the Jewi sh commun ity on the issue of de-
pendence of Palanga reg ion .
Judging by th e archival sources found in Latvia, du ring the period from
1918 to 1921 th e Jewish com mu nity of Palanga suppor ted t he idea t hat the re-
 172 l THE JEWS OF PALANGA . A Vanished Community SUMMARIES l 173

gion should rernain the part of latvia .Thi s was deterrnined by the fact that Palanga Dr. Saulius KAUBRYS
region was in close econornic and social relation with Courland, especially with Professorof Vilnius University
liepaja , that developed over long tirne. The Jewish cornrnunity trusted the Latvi-
an Governrnent and governors , and was scept ical about the lithuan ian Govern-
rnent. The Jewish cornrnunity exp ressed its attitudes on the issue of dependence
of Palanga region by app lying to the latvian adrninistration in Palanga as well as
to the Cornrnission of Establishrnent of Latvian -Lithuanian border and the Latvian
Governrnent.
Sketchesof lnstitutionalizedEducation
of the JewishYouth in KretingaCountyin 1918-1940

The Kretinga County Jewish cornrnunities faced new challenges in the pe-
riod under conside ration , which preconditioned changes and future development s
of institu tionali sed education. The national education policy provided opportuni-
ties for th e developrnent of the network of Jewish primary schools and opened
the doors of lithuanian prirnary schools to Jewish children who could not attend
Jewish schools because of the absence of the latter in the vicinity of their places
of residence. The network of Jewi sh prirnary schools in Kretinga County was srnall
(4- 7 schools), with schools concentrated in a few more densely populated Jewish
nuclei, e.g. Kretinga, Skuodas, Gargždai. Difficulties in establishment and develop-
ment were cornrnon to all prirnary schools in the County and in the country as
a whole. The analysis of school visits by competent authori ties points to the fol-
lowing problerns: shortage of teachers, particularly tho se with high teaching skills;
teachers'pedagogical failures and negligence ; and school building s in poor shape.
Curriculurn packages for Jewish pupils at Lithuanian primary schools, for
instance,in Palanga, met the educational needs of the Jewish population.
Jewish higher level (secondary) schools funct ioned only in Skuodas
(opened in 1920) and Kretinga (opened in 1923). However, limited financial capac-
ity of parents and inadequate ability and effort to ensure the continuity of schools
aggravated furth er existence of Jewish secondary schools. The above factors re-
sulted in the absence of Jewi sh secondary schools in the whole Kretinga County
in th e mid -30ies. Therefore , Jewish children studied in Lithuanian schools, e.g. in
Palanga, where sinee the early 30ies th ey could have Judaism classes.

- , . '---'
 1 74 \ T H E JE WS OF PALANGA. A Vanis h e d Comm un i t y
Dr . Eglė BENDIKAITĖ
Researcherof Lithuanian Institute of History
The BrothersBruck:on the Road
from Palangato the Promised Land
The life path of th e broth ers Julius Bruckus and Borisas Bruckus encom-
passes a number of states - Lithuania, Russia, Poland, Germany, France, USA,lsrael.
But their place of orig in is Jewish Palanga. The broth ers have giv en a sense to the
transformations of traditional ethn ic identity by their biographies - the transforma -
tions affected by social mobility resulting from educational background and volun -
tary or forced migration and dur ing the change of the state border s and political
systems, thanks to their personai choices they left a footprint in the history of the
nation s of the Eastern Europe. The episodes of life, prof essional and public activity
of the brother s Julius (born in 1870, place of birth Palanga) and Borisas (born on
15/ 10/ 1874, place of birth Palanga) are reconstructed in th e paper in order to bring
back the na mes of these public figure s to a narrative of public collective memory of
the aforementioned countries, and, first of all, to a narrative of Lithuania.
Thanks to the business relations of the father Dovydas, the Bruckai family
could leave rhe rerritory of Jewish sedentism and in 1878 moved to live in Moscow.
After having received a traditional elementary Jewish education, the brothers Ju-
liu s Bruckus and Borisas Bruckus pursued further education in the Russian state
gymnasium. The further study opportunities were corrected by the policy of th e
tsarist government: Juliu s studied Medici ne in Moscow State University. He grad-
uated from the university in 1894 and obtained the PhD diploma . Juliu s Bruckus
soon moved to Petersburg. Whereas Borisas Bruckus, as result of mass expulsion
of Jews from Mo scow, started Medical studies in Warsaw, but bei ng enthusiastic
about the idea of th e establishment of agricultural colonie s in Palestine and Ar-
-- , . <----1
SUMMAR I ES 17 5
gentina decided to study Agronomy. After having graduated from New Alexandria
Institute of Agriculture and Forestry in 1989 he went to work to Petersburg.
Julius Bruckas and Borisas Bruskus got fascinated by the idea of Jewish na-
tional movement during their gymna sium days. Thanks to their youthful enthusi -
asm,contacts with former countrymen and search for et hnic identity multicultural
environmen t the brothers di scovered th e meeting s of Palestinophils. After having
joined Bnei Zion (ln Hebr ew languag e the Sonsofthe Mount Zion) organisation that
operated in Moscow from 1882 Juliu s Bruckus pretty fast became one of the lead-
ersof the Russian organisation of the Sons of the Mount Zion . ln 1906 he was elect-
ed the member of the centrai committee of the Russian organisatio n of the Sons
of the Mount Zion, and in 1919 he becam e the Chairman of the centrai comm itt ee
of the Russianorganisation of the Sons of the Mount Zion . He actively cooperated
in prosionistic press by posing various issues concerning political system, Jewish
national movement or political and civil equality. Concern of the younger brother
about the futur e of the Jewis h nation was overshadow ed by the concern about
the current situation of Jews forming a part of the population of the RussianEm-
pire. Borisas Bruckus searched for his own way of dealing with "th e Jewish issue"
and considered establishment of Jewish agrarian colonies as the way out of the
situation. He agreed to take the position of th e head of the Department of Agri-
culture of Jewish Colonization Association in Russiaduring the period from 1898
to 1907, participated in the Association 's surveys relating to Jewish opportunities
of engaging in farming in Poland, Lithuania , BeJarus and Ukraine. After emergence
of an ideological gap between colleagues , Borisas Bruckus focused all his attentio n
in the sphere of search for justification of his theoretical model. During the period
from 1907 to 1922, being the lecturer of the Agricultural Institute in Petersburg
and actively participating in the activity of the Association of Craftsmanship and
Agricultural work ORTof RussianJews, he gradually started to share similar politi cal
values with Jewish Autonomists by linking his futur e with progressive Russia.
Unfortunately , but expectations about liberal Russiaand prerogative s of
national interests in Russiafailed . Therefo re, both Julius Bruckus and Borisas Bruck-
us left Petersburg and went their separate directions. Julius Bruckus decided to
return to his homeland and in the Iate summer of 1921 he arrived to independent
lithuania where he was granted a passport of the citizen of Lithuania. Juliu s Bruck-
us,as many other mature Jewish public and political leaders who arrived to Kaunas
176 l THE JEWS OF PALANGA . A Van is hed Comm un ity
after collapse of the Russian Empire, was already well known in Jewish street for
his moral capita l earned during long years of active political and social activitie s.
He was elected to the l st Lithuanian Seimas, also became one of the leaders of
Lithuanian organization of the Sons of the Mount Zion who stood at the forefront
of Jewish national movement and in the work of representation of Jewish political
interest s, by holding the apprapriate po sition s in newly estab lished institutions of
Jewish national autonomy. Julius Bruckus was the member of the Presidium of the
Lithuanian Jewish People's Counci l, he had to deal with politically sensitive issues
regarding Jewish refugees returning home to Lithuania after the WWI.
After Maksas Soloveičikas, the Minister of Jewish affairs, left Lithuania for
London in 1922 and then London for Berlin, Julius Bruckus was given a chance to
reach the highest level of his career in Lithuania , at the same time assuming the
greate st responsibility for representation of political and civi l rights of the compa-
triot s in the country . He held the office of the Minister without Portfolio of th e Jew-
ish affairs for several months from Iate Autumn of 1922. But his career failed both
for personai and bureaucratic reasons. First of all, Julius Bruckus spoke Lithuan ian
badly, and this lack of language skills further complica ted his limited comm uni ca-
tion with the Lithuanian authorities . And finally it turned out t hat hi s appointment
and taking over of the position were symbo lic because no Act of the President of
the Republic on his appointment as the Minister ora s an official temporally holding
such office was found in the Office of the Cabinet of Ministers. ln the begin ning of
1923 Juliu s Bruckus left the post that was taken ove r by Bernardas Fridmanas, th e
lawyer with assimilation views, who was protected by Lithuanian politicians. This
resulted in criticism and accusation from th e side of his co-wo rkers. They blamed
Julius Bruckus for having allowed the Lithuanian Government to finally destroy the
Jewish autonomy .
It remains uncl ear what were the motives of Julius Bruckus to leave Lith-
uania. However, in 1924 he leaves Lithuania for Berlin and after several years apart
he started to live in the same city in which his brother lived from 1922 when he had
to leave the Soviet Russia immediately after being placed on the list of undesira-
ble persons. The scientific works of Borisas Bruckus were fir st printed immediately
after graduation from the university , only at the beginning he was focused on th e
issues of Jewish economy and statistics and later, when the field of inte rests was
expanding , he started to give lectures and to write various works on the subject of
d
SUMMAR I ES j 177
polit ical economy probl ems in Russia. Borisas Bruckus bravely criticized the model
of th e Soviet planned economy , but when discussing economic issues, he posed
the issues of politi cal system, Socialism and freedom in th e Soviet Union. This did
not escape the attention of the authorit ies and the next book of Borisas Bruckus
about the sociali st econo mic system of Russiawas published already in Berlin in
1923. The though t s of the author have attracted publi c interest and were recog-
nized by fellow scientists. Howev er, Borisas Bruckus became the undesirable per-
son in Soviet Russia.
The yea rs of life of the brothers Julius Bruckus and Borisas Bruckus in Ber-
lin were productive and intense both in term s of professional and publ ic activity. ln
1923 Borisas Bruckus, together with his comrades-in-arms, who left the Soviet Rus-
sia for Berlin, established the Inst itute of Russian Science in Berlin where he worked
unti l closure of the university in 1932. Borisas Bruckus enthusiastically joined ORT
after he was invited to take the position of the head of one of the sections. It was
when the organisation was led by Leonas Bramsonas,the man from Kaunas, whom
he had met in Petersburg.
Julius Brockus became officially involved in the field of social activ ity only
when he moved to Berlin. He chose the social activity which was most closely relat-
ed to his doctor 's profession, i.e. OZE- the Society for the Protection of the Health
of the Jews, although he contributed in various forms to the organization of social
and medical assistance for as wider num ber of Jews in the Russian Empire as possi-
ble already back in those days when he was the student of the university. His work s
on the issues of assurance of disease prevention and medical assistance to Jews
were pub lished in the form of the brochur es defi ning the operational guideline s
of the activi ty of OZE.He travelled around the countrie s of Eastern Europe with the
purpose of popularizing and dissemination of the ideas of the organisation among
local Jewish communities. After combining medical education and interest in his-
tory, he tried his potential in anthropo logical research. But he was better known
for his studies on Jewish and Karaim history . Julius Bruckus,like his brother Borisas
Bruckus, was among the Jew ish scholars from all over the world , united by YIVO
Institute for Jewish Research.
Juliu s Bruckus was highly concerned about the Lithuan ian affairs even
when he lived abroad, deliberately trying to get into contact with his compatr i-
1 78 l THE JEWS OF PALANGA . A Vani s h e d C omm u n l t y SUMM AR I ES l 179

ots in exile and joining common activitie s, for example, by becoming on e of the
founders of the Society of Lithuanian Citizens Living in Berlin. He also participated
in the events of celebration of the historical events of great importance for lithu -
ania, used to visit Vilnius or Kaunas from time to time. J. Bruckus was identified by
the Jewish public press as one of the oldest known Jewish politicians and public
figures, energetic and talented fighter for the rights and interests of Jews.
from sending to concentration camp s in Poland. He was arrested for distr ibution of
falsified documents and only thank s to the heads of th e USdivision of OZEorgani-
sation was released from the pri son and secretely sent to USA. where he obtained
asylum. After having arrived to New York J. Bruckus tried , w ith help of media, to
draw the attention of the world 's leaders to the tragic situation of Jews in Europe,
but his attempt bus unsuccessful.

Thoughts on the need for EastEuropean Jews to be more politically active Julius Bruckus moved to the Promisedland in 1946. Unlike his brother, he
and to defend their civil, political and national rights by their actions made Julius had a chance to experience transformation of one of the ideas, to implementation
Bruckus to turn towards RevisionistZionism. ln Berlin, when he was in contact with of which they both contributed in their own way during their lifetime, to reality.
the leaders, ideologists and practitioners of the World Zionist Organization, Julius Julius Bruckus died in Petah Tikva, lsrael, on 27 January 19S1.
Bruckus was prone to support the position of Vladimiras 2abotinskis and became
the member of the Executive Committee of the founders of the World Zionist Revi-
sionist Organization .
ln the background of a rapidly deteriorating socio -political climate and
growth of power of National Socialists in Germany, Borisas Bruckis accepted the
offer to take a position of professor in the newly established Department of Ag-
ricultura l Econornics and Politics in the Hebrew University of Jerusalem. ln 1935,
after having arrived to Eretzlsrae/,he was giving lectures in the university and con-
tinued a scientific work . Borisas Bruckus, one of the first theorists who explored the
Jewish opportunities to establish agricultural colonies and the relating problems ,
saw in Eretz lsrael a successful implementation of these theories in practice. Not-
withstanding the idea of collectivization repeatedly criticized by him in his works,
Borisas Bruckus could not preclude efficiency of the kibbutz system and progress
of colon ization executed in cooperation with Keren Kayemeth and Keren Hayesod
(in Hebrew - Jewish National and Foundation Funds). Unfortunately , the disease
withheld his future plans. Borisas Bruckus died in Hadassah hospital, Jerusalem, on
6 December 1938.

Whereas, Julius Bruckus felt a responsibility toward the compatriots in Eu-

rope and felt that he can help them. Believing in the freedoms and rights arising
out of democracy he moved to France where the WWII came upon him . J. Bruckus
was persecuted by the Vichy regime for the pursuit of preventing the Jews held in
the internment camps in Southern France, possibly having Lithuanian citizenship,
1 80 l THE JEWS OF PALANGA . A Vanis he d Co mmunity
PhD Student Justas STONČIUS
Junior Reseorcherof the Institute of Baltic Region
History and Archeology atKlaipėda University
The JewishBusinessesin Palanga
in the lnterwar Period
The history of Lithuanian Jews is given considerable attention in scientific
research, and priority is given to the topic of the Holocaust. For this reason, the sit-
uation arises where the Jewi sh history is viewed only through a prism of genocide
carried out by Nazi and their Collaborators, and in the abundance of studies little
attention is paid to the issues concerning the dynamics of interaction between
Jews and Lithuanians in Lithuanian provinces (shtetls) during the interwar period.
The novelty of this study relies on the fact that the significance of businesses char-
acteristic for a specific Lithuanian shtetl in terms of formation of specific relations
between Lithuanians and Jews has not been considered so far in scientific works.
The purpose posed in the work: to reveal Jewish businesses in the interwar Palan-
ga on the basis of archive documents , memories and periodic sources and to dis-
cuss the cases of tension between Lithuanians and Jews resulting from a conflict
of trade relations .
After the WWI trade, industry and non -agricultural sectors were domi-
nated by Jews. After Lithuania restored its statehood, more and more Lithuanians
gathered in cities where they had to compete with Jews. ln 1926 the total number
of the residents of the resort entitled to vote was l 079. It can be stated preliminary
that in those days the total of 250 Jews of 21 year of age and older wa s registered in
the resort. 65 of them were engaged in household activity, 50 of them were hou se-
wives, 18 of them were laborers, l 5 of them were merchants , 40 Jews worked in
amber industry, whereas 12 shopkeepers, 8 tailor s, 6 owners of villas and guest
house s, 5 butcher s, 4 shoemakers, 4 cabmen, 3 teachers, 2 phy sicians, 2 painte rs,
SUMMAR I ES 18 1
1 dentist, l slaughte r, l hot el owner and l hairdresser w ere providing the ir servic-
es. The numb er of Jewish businessmen and craftsmen has fall en markedly in the
summa ry of 1931. 54 commercial estab lishment s ope rated in Palanga - 30 of t hem
or 55% we re owned by Jews, and 9 (53%) out of 17 registe red enterpr ises were
managed by Jews.
It is worth to mention the power station established in 1926 by Eta Gut-
mani enė for its significance in terms of economic development of Palanga city.
When the station was und er construction, the owner had ente red into the agree-
ment with Palanga municipality whereby she ordered the m unicipalit y to illumi-
nate the streets in which an elect ric cable will be installed. Approximately 20 bulbs
(75- to 150-watt) were lit in 1928. They illum inated some streets of the city.
The industr ial fish processing bu sinessin Palangawas dominated by the local
Jews. They used to buy up fresh fish from Palanga, Šventoji and Klaipėda fishermen,
and used to hire the local women to process the fish before placing it on the market.
There were three fish smo king plants in the resort. The local Jewish businessmen (re-
sellers) used to buy the produc ts from these smoking plants. Jews used to take raw,
salted, dried, smoked fish to the markets of the nearest citi es, i.e. Kretinga, Salantai or
Skuodas. For this reason, they performed th e role of salesmen-brokers. However, only
few Jewish families could make a living from such brokerage because fishing was not
intense. Activity of Jewish bu sinessmen used to become more intense during the sum-
mer season when holidayma kers used to arrive from all over Lithuania and foreign
countries. During the entire period of the First Republic of Lithuania the residence of
Palanga were mainly dependan t on provision of accommodatio n and catering ser-
vices to holidaymakers. Back in those days, during the summer season every resident
of Palanga used to rent or sell to holidaymakers all objects that could be rented, thus
hoping to earn enough money for the rest of the year.The locals often used to move to
barns or other farm buildings .The influenc e of Lithuanians and Jews in t his businessof
the resort was more or Jess equal. The local Jews rented hotels, guest houses or rooms
in their own homes.Thus, th e main income of the significant part of the local Jews de-
pended on the successof the holiday seasonthat used to attract holidaymakers from
all over Lithuania and abroad both to the resort and its hotels and guest houses.The
local Jews were supplying various goods (handcrafts, food products) to the guests of
th e resort and providing them w ith variou s services (cafe and restaurant owners, tai-
lors, hairdressers, shoemakers, cabmen, physicians).
182 \ T H E J EWS OF PALANGA . A V anls hed Co mmunity
Amber processing and trade was the second largest business in Palanga.
It was dom in ated by Jews. Thanks to Jewish initiative and intel lige nce Palanga be-
came t he center of amber indu stry in Lith uania, and amber produc ts we re w idely
know n abroad . 12-13 amber manufactur ing and trading companies operated in
Palanga dur i ng the period from 1919 to 1931. They emp loyed abou t 200 wo rkers, a
significant proport ion of w hom were Lith uanians. Ambe r products were expo rted
t o USA, Beirut , Damascus, Egypt, Baghdad and ot her cou nt ries of t he world. Com-
pared t o t he contem porary stand ards of amber products, th e eq uip me nt used by
t he loca l Jews engaged in amber processing and t rade acti viti es was not sophisti-
cated and wo rking con dit ions were prett y poo r.Therefore , t he amb er art icles were
of low artistic value. Nevertheless,th e amb er prod ucts made by Palanga Jews were
subjec t to hig h dema nd in t he globai market and created conditions for comp eti-
ti o n w ith the amber articles of German crafts men. Amber companies of Palanga
"Brot hers M. and G. Kanas" and "S. Levias" won silv er medals for th eir amber articles
th at we re demonst rated in th e inte rnation al exhibiti o n "Art and techniq ue in the
mode rn life" th at was held in Paris in 1937.
Alth ough t here was a w ide amb er processing netwo rk in Palanga and the
local craftsmen we re high ly appr eciated, th e amb er ind ustry was poo r and lack
of raw amb er made a signifi cant impact on th is ph enom eno n. The annual amber
mining vo lu me in Lithuan ia until th e WWII wa s 2-4 ton s, but th e locals managed to
process up to l O to ns per year. It is obv ious th at the local craft smen had to imp ort
amb er from Germany in order to meet such produ ction vo lum e. The mono poly
of exploita t ion of amb er deposit s was in hand s of Germany . This monop oly ham-
pered d evelop ment of amb er indu stry in Palanga because th e pri ce and quantity
of imp or ted raw amb er depen ded solely on Germany.
Developm ent of trad e and indu stry in Palanga w as di srup ted by th e fi re
th at starte d on l O May 1938. More than 300 buil ding s we re destro yed, includin g
Jewi sh People's Bank, inn s, wo rkshops of am ber craft smen, shop s and oth er enter-
pri ses. A maj or part of th e comm ercial and indu str ial center of Palanga city burned
down during th e fire. Only th e synagog ue and several masonry buildin gs in the
Jew ish Quart er remained intact. Despite t he dam age caused by th e fire, the resort
area with villas and g uest ho uses accom modatin g th e biggest num ber of holiday-
makers remained int act. The summ er season of 1938 was not ruined and t he locals
managed to avoid a greater loss.
SUMMARIES
Daily relations betw een Lithuanians and Jews in Palanga wer e unavoid-
able and close enough . However, economic partnershi p and pur suit to make
enough money for living was the main goal that united Jews and Lithu anians.
Merely a successful development of the ambe r indu stry dominated by Jews meant
that everyone, from Jewish shopkeepers , butchers and tailo rs of Palanga to Lithu -
anian cabmen or jo inters, cou ld make money. Since th e local Jews and Lithuani -
ans lived in close prox imity with each other, as a consequ ence they used to devel-
op close relations w ith each other which were not limited to trading exchanges .
The local Jews and Lithuanians were classmates, colleagues, sometimes spou ses.
But relation s between Jews and Lit huanian never became frien dly, but remained
somewhat passive, fairly normai.
Fluid relations we re develop ing between the local Lithuan ians and Jews.
However, both eth nic groups repeated ly challenged over cases invo lving conflicts
of trade interests when Lithuan ians used to express their deri sive attitude towa rds
the Jews. The Jews were accused of selling the rotten fish to Lithuanians, "lack of
hygiene" or a large number of t he Jews in the beaches. Such ho stility lies in the lack
of mutual know ledge, because the Lithuan ians "identified " t he Jews as "outsiders ';
as the representatives of unidentified nat ional group with a dist inct, "incompre-
hensible" religion. On the other hand, there areno evidences that tens io n between
Lithuanians and Jews was followe d by b rutal and violent act ions.
The rheto ric di rected against the Jews of Palanga was strengthened by
establishment of t he Lit huanian Businessmen Union (LBU). The latte r org aniza-
tion was focused on expulsion of Jews fro m occupied positions in the ind ustrial
and commercial sectors. This endeavo ur often developed into anti -Semitic rhet -
oric prompti ng to take over the Jewish businesses, to refrain from buying t hing s
from the representat ives of the religions ot her than Christianity and thus the LBU
contr ibuted to suppor t of the image of Jews who we re "outsiders " in the eyes of
Lithuanians. An ever-increasing influence of th e LBU, the intensifying compet it ion
with Lithuanians, their rapid upsurge to the economic fie lds previously dominated
by Jews and the Palanga fi re that almost ful ly destroyed the Jewish indust rial area
resulted in a gradually decreasing numb er of Jewish businessmen in the city since
the mid-1940s. When Lithuan ia was occupied by the Soviet Union in June 1940, all
the factories and shops that operated in Palangawere national ized. This resulted in
a lower standard of living of t he midd le class of the resort that wa s dom inated by
184 l TH E JEWS OF PALA N G A. A Va n i shed Com m u n ity SUMMARIES l 185

Jews. On the other hand, it can be preliminary found out based on the certificate of Dr. Hektora s VITKUS
the Tax lnspectorate of 22 July 1940 that at the beginn ing of the Soviet Occupation Researcher af the Institut e of Balric Region
even 8 out of 18 commercial and industrial enterprises that operated in Palanga Hisrory and Archeology atKlaipėda Un,versity
belonged to Jews. Jews remained one of the most dominant groups in the busi-
nesses sphere of the resort, and when the Third Reich attacked the Soviet Union,
approximately 70-75 families stayed in Palanga.

TheFinaiSolutionin Palanga
from JunethroughOctober,1941

The first massacre of Jews comm itted on 27 June 1941 and further crimes
of Holocaust (omitted on the 11th and 12th of Octoberof the same year) in Palanga
and in the former Palanga County were significantly highlighted in the works of
historians. On the other hand , notwithstanding sign ificant historiographical work
and available sources, some factors that may have led to the first massacre of Jew-
ish men in Palanga executed by the Operative Squad ofTil sit on 27 June 1941 have
not been detected yet. The deta ils of planning and execution of th e Jewish mas-
sacre in the vicinity of Palanga on the 11th and 12th of October 1941 and in July
1942 have not been fu lly reconstructed yet . Furthermore , with exception of a few
hints in historiography, the Jewish Masacre that was committed in Palanga on 27
June 1941 has not been analysed in the context of planning of the Finai Solution
(Endlosung) policy measures, although it was one of the first repressive structures
of the Nazi planned and implemented in the fields of massive executions in the
Soviet Union occupied by the Wehrmacht.
Thus, the analysis of the first massive Jewish massacre and the Holocaust
in Palanga is relevant not only as the case study of Holocaust crimes in the prov-
ince of Lithuania. It can help to grasp the political and social facto rs of the gene-
sis of massive Jewish massacre in the western areas of Lithuania. Palanga was the
location of the periphery with the East Prussia where (in Tilsit and Gumbinnen )
one of the first structures of the Nazi "fight against the Soviet Jews" - the Operativ e
Squad ofTilsit (Einsatzkommando Tilsit) was formed in 1941. Therefore, the manage -
186 THE JEWS OF PALANGA . A Van is hed Co mmunity
ment body of the Reich Main Security Office (Reichssicherheitshauptamt (RSHA))tha t
planned the possible coverage and means of the Finai Solution had cho sen Palan-
ga as geographically (and logistica lly) convenient object for executi on of "cleaning
operation". "The tempor ary ghetto " of Jewish women, elderly peo ple and child ren,
that was establi shed aher the operation in the part of the former Valteriškė manor ,
was one of the first "w orkforce co ncentration" centers form ed in Lithuania . Based
on the aforementioned aspec t s, this work is intended not only to reveal the as-
sumptions of the Jewish massacre in Palanga, but also to specify th e actual data
of its course .
The research part of the work is divided into two sections. The assump-
tions of the fir st massive execution of Jewish men executed by the Operative Squad
ofTilsit in Palanga in June 1941 are analysed in the first section "Palanga in the plans
of the Finai Solution " in the context of the factors that led to the planning of the
Finai Solution in the political and the Wehrmacht layers of the Thi rd Reich. The sec-
ond sect ion "The Finai Solution in Palanga: the Jewish massacre committed on 27
June 1941, on the 11th and 12th of October 1941 and in June 1942" is intended to
reconstruct the course of organization and co mmitment of the Jewish genocide in
Palanga.
The following conclusions were made on the basis of study completed:
ln 1941 Palanga, that was in the German -Lithuanian (the contemporary
Lithuania n SSR)frontierzone , becam ea part of thecon cluding conception of theFinal
Solution planned by the Nazi repressive structures and the means of its implemen -
tation ("demonstrative massacre'; "exter minative experiment") in order to convince
the layer s of the Government of the Third Reich and the leaders of the Wehrmacht
to supp o rt the genocidai variant of dealing with "the Jewish problem". The Opera-
tive Squad formed of th e Gesta po ofTil sit and police officers of Klaipeda (Sonderko-
mando Tilsit) was entrusted with reali sation of t he planned exte rm inative (so called
"specia l measures, "cle aning campaig ns") actions in Palanga . Jews and other
"elements " endanger ing the German interests (based on the provi sions of th e rac-
ist do ctri ne) and which co uld pose a potential thr eat t o the Wehrmacht (the serv-
ants of the apparatus of the Soviet regime , Comm uni st, the members of the Kom -
somo l, Soviet activists and tho se who sympath ize the Soviet regime) had to be
"clean ed" from the German - Lithuanian (the contempo rary Lithuanian SSR) fron tier
SUMMARIES
zone during the operat ions of the Operative Squ ad. Coo perat ion and supp or t of
the shock t roops co-o pted from the local env ironment perfo rmed a significant ro le
in the preparatory stag e of the opera tio n of the Operat ive Squad ofTilsit in Palanga .
Therefore, it can be stated that th e massive Jewish massacre in Palanga was not the
random (though logical) consequenc e of t he exte rm inational policy of th e Th ird
Reich in the weste rn areas of the Soviet Union occup ied by the Wehrm ach t. It was
one of t he first att empt s of the destruct ive (geno cidai ) poli ey that had to dete r m ine
the furt her acts of implementation of the Last Solution in othe r terr itor ies of the
SSRSoccupied by the Nazi. The o perat ion of the Operative Squad ofTi lsit in Palanga
executed on 27 June 1941 (same as the massacre committed on the 24th and 25th
of June in Gargždai and Kretinga) was used fo r the formation of t he op inio n of the
layers of t he managemen t bo dy of the Third Reich and the leader s of the Wehr -
macht regarding the guidel ines of th e policy of the Finai Solut ion. The refore, th e
methods of organi sation and implementation of th e ma ssive massacre of "the ene-
mies of the Reich" used by the Operative Squad ofTils it in Palanga (and in Gargžda i
and Kretinga) soon were integ rated in the common rank of the measures of the
destructive policy in t he areas of the Soviet Unio n occup ied by the Wehrma cht.
Establishment of" th e temporary ghetto " in Va l teri škė at the end of June
and t he beginning of July 194 1 and the massive massacre of its pri sone rs o n t he
11th and 12th of October of the same year in the for est of Kunigi š kės v illage was a
part of the stages of preparation (using th e pr isone rs of "t he ghetto " as a reserve of
manpower) for "Territoria l solut ion of the Finai issue" and it s implementatio n ("the
bullet Holocaust ") in the prov ince of Lithuania. Unlike during the massacre of the
27 June 1941, the main part of the organizers and executo rs of the execution of the
11th and 12th of October consisted of the officers of Lithuani an po lice of Kret inga
District and Palanga County. The latter con t ingent was also used during the mas-
sive massacre in the forest of Kunigiškės villag e in July 1942.
ISBN978·6o9·404· 2S6-o

PALANGOS ŽYDAI
Išnykusi miesto bendruomenės dalis ,, ■1 · 1 ,■ ■ ,
.......:;-

~-~
,

THE JEWS OF PALANGA

· , ~{#" :- . .,_ . .-z.;, . ~~

--~- , -,,
...~~,·. 1-~
A Vanished Community ,
. ' ---,., .

MOKS LI N ĖS KONFERENCIJOS MEDZIAG A

MATERIAL OF THE SCIENTIFIC CONFERENCE
Mok slin is red aktoriu s l Scientific Editor Mindaugo Juozausko fotografij a
Dr. Hektora s Vitk us

On the 29th of August (2013), Palanga City Municipa l-

ity offic ially establ ished the Palanga Resort Museum.
The idea of creat ing a regionai museum was fostered
by the "Palangos mylėtojų" society at the beginning
of the last century , and late r by a large group of Palan-
ga regionai researchers.
The museum is located in the vilia "Sofia': wh ich is im-
Lietuvių kalbo s redaktorė l Lithuani an language editor pressive in its architecture and is closely con nected
Rūta Bagdanavičiū te with the hist ory of the city. It was erected in the end
i
Vertėjas anglų kalbą l English language tran slat or of 19th century and it is conside red one of the fi rst
MB .Vertimų ir kalbų centras pliu s· villas of the Tiskeviciai family , later renamed "Anapilis".
Translauo n and Language Center Plus, MB
The Palanga Resort Museum has already accum ulated
Dizainerė l Designer archaeological , historical, photographic , num ismatic,
Raimonda Namikaitė
artistic and othe r exhibit s in its co llectio n storage.
The museum is famous for its activities : lectur es,
meetings , concer ts, exhibitions , film reviews , confer -
Tiraža s l Circulation 500
ences, publishing. ln 2018 the permanent exposition ,
Išl eido l Publishers
presenting the Palanga region, its history and the
Spaustuve DRUKA
Palangos kurorto muzieju s unique personalities who lived and created he re, will
Palanga Resort Museum begin to operate .

Spaustuvė l Printing hou se

DRUKA
Mainų g. 5, LT-94101 Klaipeda
www .druka.lt
Mokslinių straipsnių rinkinyje apžvelgiamas socialinis, ekonominis bei kultūrinis lietuvių (že-
maičių) ir žydų santykių Lietuvoje XIX a.-XX a. pirmoje pusėje kontekstas; analizuojama Pa-
langos sinagogų architektūra ir atskleidžiami šių pastatų urbanistiniai ryšiai su kitais mieste
stovėjusiais sakraliniais objektais; tiriama Palangos žydų bendruomenės nuostatų kaita 1919-
1921 m. Lietuvos ir Latvijos vyriausybėms sprendžiant (geo)politiškai keblų miesto ir krašto
teritorinės (valstybinės) priklausomybės klausimą; nagrinėjamos tarpukariniu lai~otarpiu Kre-
tingos apskrityje, kuriai priklausė ir Palangos valsčius, susiklosčiusios žydų jaunosios kartos ug-
dymo tendencijos, atskleidžiant jų formavimosi aplinkybes bei prieštaravimus; rekonstruojami
istoriografijoje kol kas neanalizuoti iš Palangos kilusių brolių Jehudo Leibos (Juliaus) ir Dovo
Bero (Boriso) Bruckų gyvenimo faktai bei apžvelgiamas jų indėlis i Rytų Europos žydų idėjų
raidos istoriją; atskleidžiama žydų bendruomenės vieta Palangos miesto ūkinėje sanklodoje;
nagrinėjami Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos karo pradžioje nacių represinių struktūrų or-
ganizuotų žydų masinių žudynių planavimo bei vykdymo Lietuvos vakarinėse srityse politiniai
bei socialiniai veiksniai bei patikslinami kai kurie Holokausto Palangoje faktiniai duomenys.