LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA

Lietuvos kariuomenės karininkai

VI tomas 1918-1953
LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA - 17

Lietuvos kariuomenės karininkai

1918-1953

VI tomas

Vilnius 2006
UDK 355(474.5)(091)
Li 239

Seštojo tomo autoriai

Rinkti ir tvarkyti dokumentine
Vytautas Asevičius bei iliustracinę medžiagą talkino
Algis Balaišis Augustinas Bernadišius
Kazimicras Antanas Baršauskas Danutė Deniušytc
Henrikas Butkus Danguolė Graibuvicne
Rita Dagiene Vidmantas Jankauskas
Danutė Ercmonienė Palmira Karevičiūtė

Elona Grybauskienė Laima Kazakevičienė

Vytautas Indrašius Vitas Kriščiūnas

Vytautas Jasulaitis Vyda Ragulskienė

Vanda Kazlauskienė Arūnas Ramonis

Stasys Knezys Gytis Ramoška

Jūratė Margevičienė Julius Šidagis
Valdemaras Michalauskas Jonas Variakojis

Vytautas Miliukas Vytautas Voveris

Antanas Navaitis

Asta Reklaitytė
Algimantas Antanas Šalaviejus
Giedrė Tallat-Kelpšaitė
Vytautas Zabielskas
Violeta Zabielskienė

Redaktore

Dalia Žalienė

Dailininkai

Edita Gužaitė

Arūnas Prelgauskas

ISSN 1392-8929 © Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006

ISBN 978-9955-415-67-1 (6 tomas)
© Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio
ISBN 9955-415-11-8 (bendras)
ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, 2006
 Leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ šeštasis tomas
skiriamas Lietuvos karininkų ir jų šeimų Didžiosios tremties 65-mečiui ir
visiems Lietuvos kariuomenės kavalerijos karininkams.

1-asis raitelių pulkas. 1919 m.

 Daugiatomį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“
leidžia Lietuvos nacionalinis muziejus.
Leidinį rengia ir jo leidybą finansuoja Lietuvos kariuomenės karių,
nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga.

Šeštajį tomą padėjo parengti:

Lietuvos atsargos karininkų sąjunga,
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijų sąjunga,
Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Leidinio rengėjai dėkoja dokumentinę ir iliustracinę medžiagą

padėjusioms rinkti žinyboms ir įstaigoms:
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai,
Lietuvos centriniam valstybės archyvui,
Lietuvos ypatingajam archyvui,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui,
Lietuvos aviacijos muziejui,
Kauno IX forto muziejui,
Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Plungės, Šilutės, Telšių,
Vilkaviškio, Zarasų krašto ir Ukmergės kraštotyros muziejams.
Turinys

Redakcinės komisijos žodis...7

Santrumpos ...8

1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos (O-R) ...9

O ...12

P ...28

R ...198

Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadai (O-R) ...302

1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadas (O-R) ...304

1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės kapelionų pavardžių sąvadas (O-R) ...321

Karo mokyklos 1940 metų laidų aspirantų ir kariūnų pavardžių sąvadas (O-R) ...321

1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių, kuriems atkūrus

Lietuvos nepriklausomybę Prezidento dekretais, Vyriausybės potvarkiais arba
Krašto apsaugos ministerijos įsakymais suteiktas karininko laipsnis, pavardžių sąvadas (O-R) ...322
1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų biografijų papildymai (A-N) ...325
 Padėka leidinio rėmėjams

60 000 Lt Irena Stankūnienė 800 Lt

Elena Brožytė-Sniegaitienė
50 000 Lt Elvira Kronas 800 Lt
Krašto apsaugos ministerija
22 000 Lt Jolanta Mikūnienė 800 Lt
Aleksandra ir Juozas Kazickai
10 000 Lt Rita Liutermozaitc-Saliamonienė 780 Lt
Kultūros ministerija
Dana Paškevičienė 6970 Lt Danguolė Bielskienc 770 Lt

Algirdas Šova 5420 Lt Zuzana Juškevičienė 760 LC

760 Lt
Aldona Elena Sutkutė 5000 Lt Ona Jakulienė
5000 Lt Jim Grant 750 Lt
Kultūros ir sporto rėmimo fondas
740 Lt
Jūratė ir Jonas Variakojai 4830 Lt Eliziejus Šlekys
Jonas Kaminskas 4280 Lt Irena ir Jonas Vilgaliai 700 Lt
Ona Kartanienė ir Anna J. Scheidt 4270 Lt Algirdas Basiulis 690 Lt

LKVS ,,Ramove" Los Andželo skyrius 3400 Lt Klara P. Virškuvienė-Rugiene ir Audronė Browning 685 Lt
Aušrelė ir Antanas Bulotos 3330 Lt Gražina Ragalavičienė ir Ruta Sidabras 640 Lt

Kęstutis Asevičius 3130 Lt Emilija Karosiene 630 Lt

Živilė ir Ričardas Reikeniai 2850 Lt Rima Grudzinskaitė-Gudaitienė ir

Algimantas Mituzas 2600 Lt Eugenija Grudzinskaitė-Treimanienė 620 Lt

Tadas Vebra 2500 Lt Irena Staronytė-Suveizdienė 600 Lt
Anelė Apeikienė 2480 Lt Eglė M. Aras 600 Lt
Gražina ir Vladas Butkiai 2320 Lt Nijolė Genytė-Poškienė 600 LC
Viktoras Gediminas Gruodis 2000 Lt Valdemaras Michalauskas 600 Lt
Sigita M. ir Jurgis A. Bobeliai 1930 Lt Eugenija Balsytė-Valiūnienė 580 Lt
Aušrelė T. Sakalaite 1800 Lt Giedré Gillespie 580 Lt
Asta Kornelija Veličkaite 1790 Lt Regina Petrutienė 560 Lt
Gražina Musteikienė 1720 Lt Elze Diminskienė 545 Lt
Liucija S. Virpšaitė-Hofmanienė ir Willi Hoffman 1690 Lt Aldona Eidukonienė 540 Lt
Janina ir Egidijus Radveniai 1650 Lt Ilona ir Vytautas Rūbai 530 Lt
Lidija Reichertaitė-Valevičienė 1620 Lt Sofija ir Remigijus Slavickai 500 Lt
Liucija ir Antanas Mažeikos 1550 Lt Janina ir Antanas Mačiuliai 500 LE
Marija E. Abromaitienė ir Jūratė A. Sakalys 1530 Lt Jolanta Gražina Gerulskienė 500 L
Aldona M. ir Gedas Griniai 1510 Lt Vanda D. Kalmantaitė-Kazlauskienė ir
Dalia ir Raimundas Mieželiai 1500 Lt Alfonsas Kazlauskas 500 Lt
Ramutė Sakalaitė-Mitchell 1440 Lt Algimantas Rimdžius 500 LC
Stasys Grigaliūnas 1400 Lt Valerija Šečkuvienė ir Laima Šečkutė 500 Lt
Vita ir Viktoras Memenai 1400 Lt Irena Alantiene 480 Lt
Romualdas Gaidys 1370 Lt Gailutė E. Palionienė 470 Lt
Marija Verbylienė 1290 Lt Meilutė Leknickaitė-Mickienė 450 Lt
Vytautas ir Rimgailė Rėklaičiai 1280 Lt Ina Šimėnaitė-Nenortienė 450 Lt
Lina Šlekaitienė 1200 Lt Natalija Liačienė 440 LC
Rimvydas Vertelis 1200 Lt Gabrielė ir Albinas Dzirvonai 410 Lt
Sigutė M. Grigaliūnaitė-Žemaitienė 1160 Lt Leonardas Jurkšas 390 Lt
Viktoras Kubilius 1150 Lt Teodoras Rotcas
350 Lt
Petra ir Vladas Jankaičiai, Elena Šeštokas 270 Lt
Regina I. Jankauskaitė-Jankaitytė 1100 Lt Vaidotas Baipšys 270 Lt
Kristina ir Joseph Masiuliai 1090 Lt Antanas Racka 270 Lt
Romas Kašuba 1080 Lt Vida Šimenaitė-Graison
250 Lt
Janina ir Vytautas Čekanauskai 1020 Lt Laura Janušauskienė 200 Lt
Gintaras Urbonas 1000 Lt Antanas Tyla 200 Lt
Petras Bimba 1000 Lt Vytautas Baublys 200 Lt
Laimutė Šarauskaitė-Petkevičienė 1000 Lt Vidas Grigoraitis 200 Lt
Liūda ir Jonas Yčai 980 Lt Jonas Gendrutis Rimas 200 Lt
975 Lt Vytautas Tarasonis
Valerija ir Petras Jaudegiai 200 Lt
Birutė ir Gediminas Biskiai 975 Lt Matilda Marcinkienė 140 Lt
900 Lt Gražina Purenaite-Beinartiene
Marija Janina Liaubienė 100 Lt
Aldona Raulinaitienė 880 Lt Daina Laugalienė 100 Lt
Aldona Jonynienė 850 Lt Antanas Ramanauskas
100 Lt
Aleksas Daunys 810 Lt Gražvyda Zubienė 100 Lt

6 Lietuvos kariuomenės karininkai

Redakcinės komisijos žodis

Daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai Redakcinė komisija:

1918–1953“ šeštajame tome alfabetine tvarka (O-R) to
liau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir
karo kapelionų biografijos. Taip pat pateikiami ankstes
niuose tomuose išspausdintų biografijų (A-N) papildymai,
pataisymai ir nuotraukos, kurių prieš leisdami ankstesnius
tomus neturėjome.
Spausdiname patikslintą 1918–1953 metų Lietuvos ka
pirmininkė – Birutė Kulnytė (LNM)
pirmininkės pavaduotojas - Vytautas Jasulaitis (LKKAS)
pirmininkės pavaduotojas – Vytautas Zabielskas (LKKAS)
nariai – Vytautas Asevičius (LKKAS)
Henrikas Butkus (LKKAS)

riuomenės karininkų bei karo kapelionų, 1940 metų laidų Vytautas Indrašius (LKKAS)
aspirantų bei kariūnų, 1940–1953 metų ginkluoto pasi Gintautas Surgailis (VDKM)
priešinimo okupantams dalyvių pavardžių sąvado dalį
(O-R). Stasys Knezys (LAKS)
Nuoširdžiai dėkojame visiems leidinio rėmėjams - Valdemaras Michalauskas (LKKAS)
Krašto apsaugos ministerijai, Kultūros ir sporto rėmimo Vytautas Miliukas (LKKAS)
fondui, Lietuvos kariuomenės karininkams ir jų šeimų Antanas Navaitis (LAKS)
nariams bei artimiesiems, gyvenantiems JAV, Kanado
je, Australijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, savo aukomis Asta Reklaitytė (LKKAS)
bei informacija paremusiems knygos leidybą. Dėkoja Jonas Variakojis (LKKAS)
me Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo so Vytautas Voveris (KASP)
vietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos narių Violeta Zabielskienė (LKKAS)
šeimoms už nuolatinę moralinę paramą ir pateiktą do
kumentinę medžiagą bei nuotraukas, žurnalistui Viliui
Kavaliauskui už pateiktas savo fototekos nuotraukas.
Maloniai kviečiame visus, turinčius dokumentinės ar
vaizdinės medžiagos apie Lietuvos karininkiją, prisidėti
rengiant kitus šio leidinio tomus.

Lietuvos kariuomenės karininkai 7


Santrumpos
AAG - atskira artilerijos grupė
AB - artilerijos brigada, akcinė bendrove
adm. - administracija, administracijos
ALIAS - Amerikos lietuvių inžinierių ir
architektų sąjunga
ALKA - Amerikos lietuvių kultūros archyvas
ALT - Amerikos lietuvių taryba
ALTS - Amerikos lietuvių tautinė sąjunga
AKK - Aukštieji karininkų kursai
AKM - Vytauto Didžiojo aukštoji karo
mokykla
aps. - apskritis
art., artiler. - artilerija
asp. - aspirantas
AT - Aukščiausioji Taryba
ats.- atsargos
atsk. - atskiras, atskira
aukšt. - aukštasis, aukštieji
aukštesn. - aukštesnysis, aukštesnioji
BALF - Bendras Amerikos lietuvių fondas
BDPS - Bendras demokratinis pasipriešinimo
sąjūdis
BLE-Bostono lietuviškoji enciklopedija
brig. - brigados
CK - Centro komitetas
dim. - dimisijos
div. - divizijos
d-ja - draugija
DLK - didysis Lietuvos kunigaikštis
dr. - daktaras
Elta - Lietuvos telegramų agentūra
f-kas-fabrikas
f-tas-fakultetas
g. - gimė
gelež., geležink. - geležinkelių
gen. - generalinis, generolas
gen. št. - generalinis štabas
GKŠ - Generalinis kariuomenės štabas
g-ja-gimnazija
gub. - gubernija
in-tas-institutas
inž., inžiner. -inžinierius, inžinerija
IRO - Tarptautinė pabėgėlių organizacija
j., jaun. - jaunesnysis
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos
k. - kaimas
KA - karo aviacija
KAM - Krašto apsaugos ministerija
kand. - kandidatas
kav. - kavalerija
KGB - Valstybinis saugumo komitetas (SSRS)
KKI - Kūno kultūros institutas
KM - Karo mokykla
KPI - Kauno politechnikos institutas
kpt.- kapitonas
kr. - kraštas
KSV - Karo sanitarijos valdyba
KS - Kariuomenės štabas
8 Lietuvos kariuomenės karininkai
kulkosv. - kulkosvaidis, kulkosvaidžių NKGB - Valstybes saugumo liaudies
KTD-karo technikos daliniai komisariatas (SSRS)
KTV - Karo technikos valdyba NKVD - Vidaus reikalų liaudies
KU - Kauno universitetas komisariatas (SSRS)
LAD - lietuvių apsaugos daliniai OS - organizacinis sektorius
LAF - Lictuvių aktyvistų frontas pab. – pabaiga, pabaigoje
LAKS - Lietuvos atsargos karininkų sąjunga PAR - Priešlektuvinės apsaugos rinktinė
LB - lietuvių bendruomenė PD - pestininkų divizija
LDD - lictuvių darbo daliniai pést. - pestininkų
LE - prieškarine Lietuviškoji enciklopedija p-kas – pirmininkas
LF - Lietuvių frontas PLB - Pasaulio lietuvių bendruomenė
LFLS - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga plk. - pulkininkas
LGG - Lietuvos gyventojų genocidas PPT - pagalbinės policijos tarnyba
LGGRTC - Lietuvos gyventojų genocido ir pradž. - pradžioje
rezistencijos tyrimo centras r. - rajonas
LGK - Lietuvos gynimo komitetas RA - Raudonoji armija
LIK - Lietuvos išlaisvinimo komitetas san. - sanitarijos
LKA - Laisvės kovų archyvas s-ga - sąjunga
LKDI - Lietuvos karinių dalinių inspekcija slap. - slapyvardis
LKK - „Lietuvos kariuomenės karininkai sr. - sritis
1918-1953" SS - Vokietijos specialios paskirties kariuomenė
LKKAS - Lietuvos kariuomenės karių, nuken SSKP - Sovietų Sąjungos komunistų partija
SSRS - Sovietų Socialistinių Respubliku
tejusių nuo sovietinio ir nacistinio genoci
do, artimųjų sąjunga Sąjunga
LKP - Lietuvos komunistų partija ŠD - šaulių divizija
LKVS - Lietuvių karių veteranų sąjunga ŠR - šarvuočių rinktinė
,,Ramove" ŠS – Šaulių sąjunga
LLA - Lietuvos laisvės armija ŠTK – Šaulių teritorinis korpus25
LLK - Lietuvos liaudies kariuomenė šv. - šventas
LLKS - Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga TA - Tevynės apsauga
LLV - Laikinoji Lietuvos vyriausybė TAR - Tėvynės apsaugos rinkune
LNM - Lietuvos nacionalinis muziejus TDA - Tautinio darbo apsauga
LNRS - Lietuvos nepriklausomų rašytojų TF - Tautos fondas
sąjunga TLE - Tarybų Lietuvos enciklopedija
LNTK - Lietuvos naikinimas ir tautos kova TP - technikos pulkas
LR - Lietuvos Respublika
TSKP - Tarybų Sajungos komunistų partija
LPKTS - Lietuvos politinių kalinių ir UNRRA - Jungtinių tautų paramos ir
tremtinių sąjunga atstatymo administracija
LPS - Lietuvos persitvarkymo sąjūdis URM - Užsienio reikalų ministerija
LSB - lietuvių savisaugos batalionai u-tas-universitetas
LSD - lietuvių savisaugos daliniai v-ba - valdyba
LSSR - Lietuvos Sovietų Socialistinė VAT - Vilniaus atstatymo tarnyba
Respublika V-kas - viršininkas
LŠS - Lietuvos šaulių sąjunga
VDKM - Vytauto Didžiojo karo muziejus
LTB - Lietuvių tautinė bendruomenė VDU - Vytauto Didžiojo universitetas
LTE - Lietuviškoji tarybinė enciklopedija vet. - veterinarijos
Itn.- leitenantas
VGTU-Vilniaus Gedimino technikos
LU - Lictuvos universitetas universitetas
LVA - Lietuvos veterinarijos akademija vyr. – vyresnysis, vyriausiasis
LŽŪA - Lietuvos žemės ūkio akademija
VKB - Vietines kariuomenes brigada
m. - metai, miestas, mokslų
MA - Mokslų akademija
VLE - Visuotinė lietuvių enciklopedija
mėn.-menuo
VLIK - Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo
komitetas
MGB - Valstybės saugumo ministerija (SSRS) vls. - valsčius
m-ja - ministerija vnk. - vienkiemis
mjr. - majoras
m-la-mokykla
VPI - Vilniaus pedagoginis institutas
VR-Vietinė rinktinė
MLTE-Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija
mm - milimetras
VRM - Vidaus reikalų ministerija
msel. - miestelis VSD - Valstybės saugumo departamentas
MVD - Vidaus reikalų ministerija (SSRS)
VUB RS - Vilniaus universiteto bibliotekos
rankraščių skyrius
NASA - Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso
ŽŪA - Žemės ūkio akademija
administracija
ŽŪM - Žemės ūkio ministerija
1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų
biografijos (O-R)

Vytautas Asevičius, Algis Balašis, Kazimieras Antanas Baršauskas, Henrikas Butkus, Rita
Dagienė, Danutė Ercmonienė, Elona Grybauskienė, Vytautas Indrašius, Vytautas Jasulaitis,
Vanda Kazlauskienė, Stasys Knezys, Jūratė Margevičienė, Valdemaras Michalauskas, .

Vytautas Miliukas, Antanas Navaitis, Asta Reklaitytė, Algimantas Antanas Šalaviejus,

Giedrė Tallat-Kelpšaitė, Vytautas Zabielskas, Violeta Zabielskienė

Autorių kolektyvas karininkų biografijoms dokumen
tinę ir iliustracinę medžiagą rinko Lietuvos centriniame
valstybės ir Lietuvos ypatingajame archyvuose, Lietuvos
nacionaliniame, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos avia
cijos ir krašto muziejuose, Lietuvos gyventojų genocido
ir rezistencijos tyrimo centro archyvuose, naudojosi ka
rininkų ar jų artimųjų pateiktomis žiniomis, spaudoje
skelbta informacija, Henriko Butkaus sudaryta karinin
kų kartoteka, Stasio Knezio sukauptu archyvu.
Leidinio rengėjai atsiprašo už pasitaikančius netikslu
mus ir dar kartą kreipiasi į Lietuvos kariuomenės ka
rininkus, jų artimuosius ir pažįstamus prašydami teikti
redakcinei komisijai karininkų biografinių žinių ir nuo
traukų leidiniui iliustruoti. Tik aktyviai jums pade
dant sumažės pasitaikančių netikslumų.

9
Lietuvos kariuomenics karininkai
 rer
INICIO
WIENA
DALAH ORAS

4XS BONNAAI
NONTONOZ
or
SYAITA
DARIPATIA
Arne
IDIA
NA

MY
.

>>
ACIPIIN
KANKAN
OHANAN JJOCIUN
JUODDALIA
141 - API PANUTIR
DONAITIS KILIUS
SONRA OKAN ANRURLIKIS
KONTRIMAS AKAIAUCIONAS
oraMUSTOWN
RANIN LANTAUSKAR
I
LRFAREVICIUN ITALIA AIONAS
J
JUNI1 C.TETSERIUNAS
SMARTURAS
A GRIGONIN
2AVENORYS
RASTAUSKAS JZEMELIAUSKAS
D.VENBLAUSKAS
TAI
QIEDRIKAS VOUDELTAUSKAS V PUKYB
I

A
LLENKAUSKAS
J

MASANDURAS

duonis A INCIDAA
JILOUNAS

2 SAIS I KATILC
MALTURAS
ANASA JUODIS PLAUCYS PUIGALIAI DAMORAUSKAS
TALLINAS
SNACICKAS FSARALIAUSKAS
RRETRAITIS XVEDANAS A LEVINAS CIJONAITIS K.JONAITIS
OIALUNGAS
JMANKONIS

V JARAMINAS
LEVANAS MNEKROSIUS
KMIKELIONIS

1. KICSILIUS
ASALIRAS
ASCRIS A SOROCKINAS NMCRGIONA SAKİNAS
STARUNIS T STASYS
A

9.AUNDRYS I. ZONYS
STANATVIČIUS JAILIUKAS
DIS

IURNIT2105 VALMIG AUSKAS A.VAITKUS

ATTRYT

9 A SITKUNAS
3 SKRINSKAS CRICKEVICIUS P2TLYS
YTETTAIS SU2UITALIS 1.6IMOKAITIS HILINIAI
FULHALIS
LIAICH'S
ASPERDELIS
VURNUTIS P VADOPALAS 3. DUROKAS KDARTKEVICIUS
41 VIKINTAS 02LAUKA I.GADONAS DOCINSKAS
-RAATKUS KALIKSILJUNAS RIKORIUS KIELIUS
SRRUNDZA
JALIS
1 BULANAS
DRRONISAS
DU KSAITIS
r CAUCIONAS
JAUNISNE ITINANTAI
A DARTUSIS A.ANKUDAVICIUS RUDIS
S.MIKALAVIČIUS
A.SLIVINSKAS
2.JACIUNSKAS
2.MANKONIS
JO DONIS SCIAUČIONAS VIRAYS V DUKSNYS A.SVIRINAS VASKYS
A DI TT1KZS DUDA JASINSKAS 1. JARASIUNAS. TARNAUTOJAS S. 2ILYS
1 GATINAS A GELT 210S JIELTSIUS P TURGELIONIS IR KITI W ApyrNE AND OTHERS
AM2INAI LIUDINTI LIETUVA
BTWO CKOPGAUIANANTIA
ETERNALY MOURNINO
LITHUANIA

1991 隐

Pabaltijo valstybių kariuomenių karininkams, žuvusiems tremtyje Norilsko lageriuose, paminklo lietuviškoji puse. 1991 m. rugpjūčio 10 d.
Biografijos

IN

.

ol
Obakevičius Otonas
OBAKEVIČIUS Otonas gimė 1910 09 16 Joniškėlyje,
Biržų aps. 1925 baigė Joniškėlio vid. m-lą, 1930 06 25 -
Panevėžio mokytojų seminariją. 1931 09 12 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą
(VII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. Nuo 1930 09 01
mokytojavo Biržų aps. Gaižiūnų, 1932 09 01 – 12 01 – Pa
nevėžio aps. Kupiškio vls. Čivonių, vėliau Biržų aps. Vabal
ninko vls. Ančiškių ir Meliūnų prad. m-lose. Nuo 1935 11
Vabalninko prad. m-los vedėjas. Nuo 1929 LŠS narys, nuo
1933 Biržų aps. Vabalninko šaulių būrio vadas. 1938 11 23
pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Inga
šo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Novaja Burką,
Parbigo r., Tomsko sr., vėliau į Chindičetą, Dolgij Mosto r.,
Krasnojarsko kr. 1943 01 20 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1951 tremtyje Chindičete.
1960 grįžo į Lietuvą. Mirė 1984.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio medaliu (1939),
Šaulių žvaigždės ordinu (1940).
Žmona - Veronika Zlatkutė (1915-1988), duktė – Vida
Petravičienė (1940).
LCVA, F. 391, ap.7, b. 6521; f. R-762, ap. 2, b. 699, I. 152; LGG, L. 1, p. 607.
OBECENAUSKAS (OBIECANOVSKIS) Mikas gimė
1895 08 15 Vilniuje. Baigė miesto realinę m-lą. 1914 08 mobi
lizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 03 15 baigus praporščikų
m-lą paskirtas jaun. karininku į 100 Ostrovo pėst. pulką. 1915
1105-1918 01 31 Rusijos kariuomenėje vadovavo kuopai,
batalionui, buvo kulkosvaidžių komandos v-kas. Dalyvavo I
pasaul. karo kovose Pietvakarių fronte, sužeistas ir kontūzytas.
1916 03 15 pakeltas į paporučikius, 1916 07 15 - į poručikus,
191701 15- į štabskapitonus. 1918 01 31 paleistas iš Rusijos
kariuomenės, grįžo į Lietuvą. 1919 05 06 mobilizuotas įį Lie
tuvos kariuomenę, paskirtas atsargon prie Kauno komen
dantūros. Nuo 1919 05 22 Panevėžio atskirojo bataliono (nuo
1919 12 29 4 pėst. pulkas) karininkas. Pasižymėjo nepri
klausomybės kovose su bolševikais. Sutrikus psichikai 1920
02 01 iš kariuomenės pabėgo, surastas, gydytojų komisijos
pripažintas ligoniu ir patalpintas į Tauragės psichiatrijos ligo
ninę, kur 1923 03 13 mire.
12 Lietuvos kariuomenis karininkai
Apdovanotas 1 laipsnio kryžiumi „Už Tėvynę“ (1919, ap
dovanojimas neįteiktas); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo
3 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio, Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio
ordinais su kardais ir kaspinu.
LCVA, f. 930, ap. 20, b. 2; f. 929, ap. 4, b. 71, I. 56.
Obelenis Faustas
OBELENIS Faustas gimė 1913 10 02 Batniavos k., Vilki
jos vls., Kauno aps. Mokėsi Vilkijos vid. m-loje, 1933 06 14
baigė Kauno jėzuitų g-ją. 1934 09 17 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida)
suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių
karininkų atsargą. Nuo 1936 tarnavo Finansų m-jos centri
niame statistikos biure. Nuo 1936 04 06 LŠS narys. 1938
10 03–31 atliko karo pratybas 3 pest. pulke. 1939 s-gos „Jau
noji Lietuva“ Kauno Žaliakalnio skyriaus drausmės ir karinio
rengimo vadovas. 1940 baigė VU Teisės f-tą. Nuo 1940
02 01 Vilniaus statistikos biuro tarnautojas. 1941-42 Pa
nevėžio apygardos teismo kandidatas, 1943–44 Molėtų apy
linkės teisejas.
LCVA, F. 930, ap. 20, b. 132; ap. 8, b. 876; f. 561, ap. 2, b. 1627; f. 631,
ap. 7, b. 12008.
OBELENIS Jokimas gimė 1899 07 12 Batniavos k., Vilki
jos vls., Kauno aps. Baigė g-jos 6 klases ir mokytojų seminarijos
du kursus. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę įstojo į Karo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigė (II laida) puskarininkiu su teise
igyti karininko laipsnį dalinyje, paskirtas į 6 pést. pulką. 1920
05 25 suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 09 05 - 12 10 da
lyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Seinų. 1922
01 18 pripažintas netinkamu rikiuotei, 03 09 perkeltas į Kau
no m. komendantūrą. Apkaltintas valdiškos anglies vagyste,
1922 08 11 pabėgo iš kariuomenės ir pasislėpė nuo teismo.
LCVA, F. 930, ap. 20, b. 1; ap. 5, b. 1977.
OBELENIS Juozas gimė 1914 01 03 Kaune. Nuo 1933
12 22 dirbo darbininku KAM artilerijos dirbtuvėse. 1935
06 28 baigė Kauno aukštesn. technikos m-los Mechanikos

Obelenis Juozas
skyrių, paskirtas Technikos skyriaus revizijos dalies kulkų
tikrintoju. 1935 09 20 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936
09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas aviacijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų
atsargą. 1936 1001 priimtas į Karo aviacijos dirbtuves meistru,
nuo 1937 11 15 technikos tikrintojas. 1941 06 28 – 1942
07 31 tarnavo TDA 13 batalione 5 kuopos būrio vadu. 1944
pasitraukė į Vakarus, veliau emigravo į JAV.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1978; LKKAS archyvas.
OBUCHAVIČIUS Jonas VYKINTAS Jonas.
OBUCHAVIČIUS Stasys I VOLUNGĖ Stasys Zigmas.
Oertelis Mečys
OERTELIS Mečys gimė 1907 01 01 Jonaitiškių k., Radviliš
kio vls., Šiaulių aps. Baige lenkų švietimo d-jos g-ją Panevėžyje.
1927 10 04 įstojo į LU Matematikos-gamtos f-tą, studijuoti
nepradėjo ir perėjo į ŽŪA Dotnuvoje. 1933 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida)
suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
kavalerijos karininkų atsargą. 1937 01 15 baigęs ŽŪA įgijo
agronomo-fitotechniko kvalifikaciją. Dirbo agronomu Mažei
kių aps., ūkininkavo savo ūkyje Smiltynės k., Akmenės vis. Nuo
1945 Klaipėdos r. vyr. agronomas, vėliau žemės ūkio techni
kumo mokomojo ūkio agronomas, agronomijos kurso dėstytojas.
Mirė 1962 10 23, palaidotas Jonaitiškių kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1934).
Žmona - Ona Zubovaitė (1911-1979, susituokė 1936), sū
nūs - Mečislovas (1937), Jurgis (1939), Tadas (1948) ir Henri
kas (1952), duktė - OnaJankauskienė (1943).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 4426; LKKAS archyvas.
Ogilvis Bruno
OGILVIS (O’GILVIS) Bruno gimė 1898 10 21 Raudonės dva
re, Raseinių aps. 1909 baigė g-jos 4 klases Tilžėje. 191902 14
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, 07 31 pasiųstas į Karo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto
laipsnis irpaskirtas į 7 pest. pulką 5 kuopos jaun. karininku. 1920
01 15 - 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
1920 10 31 mūšyje prie Juodiškių k. pateko į lenkų nelaisvę,
12 07 pavyko pabėgti. 1923 01 dalyvavo Klaipėdos išvadavime
(slap. Kop Artur). 1923 04 26 perkeltas į Drausmės batalioną
Aukštosios Panemunės 5 forte. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leite
nantus. 1927 05 04 perkeltas į koncentracijos stovyklą. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis
pakeistas į leitenanto. 1933 01 18 perkeltas į 5 pėst. pulką,
paskirtas kuopos vadu. 1933 11 20 pakeltas į kapitonus. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 11 paskirtas 5 pėst. pulko
ūkio v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko
medžiaginio tiekimo v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
Mirė 1969 12 19 Omahoje, Nebraskos valst.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930),
Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928)
medaliais, Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Žmona - Ona Budrinskaite (1905), sūnus - Jonas (1925),
duktė - Marija (1926).
LCVA, f. 563, ap. 1, b. 82, I. 83; f. 930, ap. 8, b. 640. 1. 36-37: LYA,
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenes karininkai 13
 Oksas Leonas
OKSAS Leonas gimė 1889 10 12 Dubų k., Panevėžio vls. ir
aps. 1911 baigė Panevėžio realines m-los 6 klases. 1911 11 05
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu 206 pėst.
pulke. 1914 06 10 paskirtas 52 pėst. divizijos štabo Ryšių
komandos telefono stoties v-ku. 1917 09 01 baigė Vilniaus
karo mokyklą, evakuotą į Poltavą, suteiktas praporščiko laips
nis ir iki bolševikų perversmo tarnavo 93 pést. pulke jaun.
karininku. 1914–17 dalyvavo I pasaul, karo kovose su austrais
ir vokiečiais. Grįžus į Lietuvą 1919 04 10 mobilizuotas, pa
skirtas Kauno komendantūros 4 kuopos jaun. karininku,
05 05 – kuopos vadu, 07 04 - miesto kuopos jaun. karininku.
1919 10 07 suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 01 30 paskir
tas apskrities kuopos jaun. karininku. 1920 05 09 perkeltas į
belaisvių stovyklą. 1920 09 01 pakeltas į vyr. leitenantus,
paskirtas belaisvių stovyklos v-ko pirmuoju padėjėju. 1920
10 21 perkeltas į 12 pést. pulką, 12 04 paskirtas pulko ko
mendantu. 1921 04 15 perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas
aviacijos parko spec. kuopos vadu, 192205 12 - aviacijos par
ko adjutantu. 1922 09 25 perkeltas į 11 pėst. pulką mino
svaidžių kuopos vadu. 1923 11 27 pačiam prašant paleistas į
pestininkų karininkų atsargą. Nuo 192401 01 tarnavo VRM
pasienio policijos Vilkaviškio baro rajono v-ku. LŠS narys,
Graužinių šaulių būrio vadas. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. lei
tenanto. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 01 pa
skirtas pasienio policijos Biržų baro rajono v-ku, 09 07 atleistas.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1936),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuo
menėje – Šv. Georgijaus 3 ir 4 laipsnio kryžiais, Šv. Georgijaus
3 ir 4 laipsnio medaliais.
Žmona - Elena Dagilytė (susituokė 1920), duktė – AldonaAnelė.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1994; ap. 8, b. 219, 1. 32-35, b. 46, I. 1-6,
b. 877, I. 127: LKKAS archyvas.
OKULIČ-KAZARINAS (OKULIČ-KOZARINAS) Ana
tolijus gimė 1903 01 29 Marijampolėje. Iki 1918 pavasario
mokesi Polocko kadetų m-loje. 1919 mobilizuotas įgen. Denikino
14 Lietuvos kariuomenės karininkai
Okulič-Kazarinas Anatolijus
armiją, su šarvuoto traukinio įgula dalyvavo kovose su bolševikais
Šiaurės Kaukaze ir Kubanėje. 1919 kartu su broliu Vladimiru
per Turkiją, Rumuniją ir Lenkiją grįžo į Lietuvą. 1919 08 17
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 12 16 baigus Karo
mokyklą (II laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas
į l art. pulką, 03 15 – 3 diviziono adjutantu. 1920 06 25 -
08 28 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Cipliškių,
Kapčiamiesčio, Gibų, 1920 09 11-23 - prie Giedraičių, Bekupes,
Marcinkiškių ir Šiupienių, 1920 11 07 – 1201 - prie Stačiūnų,
Vidiškių, Kurklių ir Alantos. Pasižymėjo mūšyje prie Kap
čiamiesčio, kai su kariais patekęs į lenkų apsuptį sugebėjo is jos
išsiveržti. 1922 02 01 paskirtas 5 baterijos vyr. karininku, 1923
10 30 – 4 art. pulko sunkiosios baterijos vyr. karininku, 1923
11 25 - 1925 08 30 ėjo baterijos vado pareigas. 1924 01 01
pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 01 01 perkeltas į Mokomają
bateriją. 1926 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto
kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 192702 16 pakeltas į kapitonus.
1928 09 25 perkeltas į Atskirąją art. grupę. 1930 09 01 baigė
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyrių (III laida).
1935 11 23 pakeltas į majorus, paskirtas 1 art. pulko 3 art. grupės
vadu. 1939 10 27–29 dalyvavo žygyje į Vilnių. 1939 09 01
paskirtas 1 art. pulko 1 art. grupės vadu. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą irlikviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos
pulko diviziono Kupiškyje vadu. 194106 14 suimtas Pabradės
poligone, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1943 05 15
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo
1949 06 15 tremtyje Norilske. 1950 paleistas, grįžo į Lietuvą,
leidimą gyventi Kaune su šeima gavo tik 1953 po Stalino mirties.
1956 05 04 Pabaltijo karo apygardos Karo tribunolo reabilituo
tas. Mirė 1991 02 19, palaidotas Eigulių kapinėse Kaune.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Sa
vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Ksenija Izmailovaitė (1910–1995, susituokė 1930),
sūnus - Jaroslavas (1931), duktė - Jolanta (1937).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 97, 1. 242-245; b. 754, 1. 3-4; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 609; LKKAS archyvas.

Okulič-Kazarinas Rapolas
OKULIČKAZARINAS (OKULIČ-KOZARINAS) Rapolas
gimė 1857 10 24 Mogiliovo gub., Rusijoje. 1873 04 20 priimtas
į Rusijos kariuomenės 28 pest. divizijos 3 pést. pulką, 08 23
pasiųstas į Rygos pėst. junkerių m-lą. 1875 06 21 baigus grąžintas
į pulką. 1875 12 26 suteiktas praporščiko laipsnis, 1877 06 26
pakeltas į paporučikius, 1878 04 09 – į poručikus. 1878 01 24
paskirtas 8, 10 17 – 2 kuopos vadu. 1879 10 15 perkeltas į pulko
mokomąją komandą vedėju. 1880 09 10 paskirtas 3 kuopos
vadu. 1888 04 21 pakeltas į štabskapitonus, 1893 06 15 – į
Itst
Okulič-Kazarinas Rapolas su žmona Konstancija,
sūnumis Eugenijumi, Vladimiru ir Anatolijumi, dukterimi Česlava
kapitonus. 1902 0121 - 07 18 mokėsi karininkų šaulių
m-loje. 1902 06 18 pakeltas į papulkininkius. 1903 05 08 –
1904 05 09 pulko teismo p-kas. 1903 12 29 paskirtas 2 ba
taliono vadu, 1904 11 20 – 159 Gurijos pėst. pulko 3 bataliono
vadu, 1905 07 22 – pulko vadu. 1905 03 15 – 1906 01 01
su pulku dislokavosi Mandžūrijoje. 1906 07 06 perkeltas 3
į
Dono pėst. pulką, paskirtas 4 bataliono vadu, 1911 03 12 -
vyr. štabo karininku. 1911 03 12 pakeltas į pulkininkus, 1912 –
į generolus majorus ir paleistas į atsargą. Atvykęs į Lietuvą 1919
03 29 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir kaip karininkas
paskirtas bombų sandėlio prižiūrėtoju. Nuo 1919 04 05 ejo Avia
cijos mokyklos v-ko pareigas, vienas iš Lietuvos karo aviacijos
pradininkų. Mirė 1919 04 27.
Apdovanotas Savanorių (1930, po mirties) ir Lietuvos nepri
klausomybės (1931, po mirties) medaliais; Rusijos kariuo
menėje – Šv. Stanislavo 2 laipsnio (1901) ir 3 laipsnio (1888),
Šv. Anos 2 laipsnio (1907) ir 3 laipsnio (1895), Šv. Vladimiro
4 laipsnio (1910) ordinais, 1904–1905 karo su Japonija
atminimo bronzos (1906) ir Imperatoriaus Aleksandro III
atminimo sidabro medaliais.
Žmona – Konstancija Išoraitė (1860–1943), sūnūs – Euge
nijus (1887–1959), Vladimiras (1899–1977) ir Anatolijus
(1903–1991), duktė - Česlava Mironova (1902–1960).
LCVA, F. 930, ap. 20, b. 3; LKKAS archyvas.
OKULIČ-KAZARINAS (OKULIČKOZARINAS) Vladi
miras gimė 1899 06 24 Marijampolėje. Iki 1918 pavasario
mokėsi Polocko kadetų m-loje. 1918 05 18 – 1919 05 gen.
Denikino armijos gretose kovojo su bolševikais. 1919 kartu
su broliu Anatolijumi per Turkiją, Rumuniją ir Lenkiją grįžo
Lietuvos kariuomenės karininkai 15
 Okulič-Kazarinas Vladimiras
Lietuvą. 1919 08 17 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919
į
12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas artilerijos lei
tenanto laipsnis ir paskirtas 1 art. pulko 1 baterijos jaun., vėliau
10 baterijos vyr. karininku. 1920 09 23 – 12 01 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais prie Sketerių, Vičiūnų ir
Musninkų. 1922 10 14 baigė Aukštuosius karininkų kursus
(II laida). 1923 03 30 pakeltas vyr. leitenantus, paskirtas eiti
į
baterijos vado pareigas. 1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų
DLK Vytauto kursų Artilerijos skyrių (I laida), paskirtas 3 ba
terijos vyr. karininku. 1925 0901 – 1007 tarnavo 1 sunkiosios
baterijos vyr. karininku, vėliau vėl 3 baterijoje. 1926 02 16 pa
keltas į kapitonus. 1928 10 22 pačiam prašant paleistas į artileri
jos karininkų atsargą. Už prisiekusiojo advokato L. Noreikos
sužeidimą konflikto metu 1928 12 04 Kariuomenės teismo
nuteistas 3 metams kalėjimo, atleistas iš karo tarnybos. 1934
1002 Respublikos Prezidento teisių grąžinimo aktu atgavo
teisę tarnauti kariuomenėje, 1935 04 17 įskaitytas į artilerijos
karininkų atsargą. Dirbo statybose darbų vykdytoju, vėliau
įvairių užsienio firmų atstovu Kaune. 1939 06 12 - 07 10 at
liko karo pratybas 1 art. pulke. Antrosios sovietinės okupacijos
pradž. 1945 05 09 mobilizuotas į RA, trumpai tarnavo
Klaipėdoje. Po karo iki 1967 dirbo tiekėju Eksperimentinėje
autokelių įrengimų gamykloje Kaune. Mirė 1977 06 15,
palaidotas Eigulių kapinėse Kaune.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Elena Kotliarovaitė-Byrienė (1902–1995, susituokė
1936), sūnus - Vladimiras (1937), dukterys - Irena Mika
lauskienė (1938) ir Viktorija Kamantauskienė (1944–1996).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 252, 1. 32-35; ap. 8, b. 125, 1. 10; LKKAS
archyvas.
OKUNIS Jurgis gimė 1910 11 03 Šujosm., Rusijoje. 1921
24 mokėsi 2 realinėje m-loje Maskvoje. 1924 su šeima grįžo į
Lietuvą. 1927 baigė Kauno „Aušros“ g-jos 5 klases, 1932
07 02 - Kauno aukštesn. technikos m-los Statybos skyrių. 1932
09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką.
1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas
16 Lietuvos kariuomenes karininkai
Okunis Jurgis
pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pionierių
karininkų atsargą. 1933 09 06 įstojo į VDU. 1937 studijas tęsė
Berlyne, Miunchene ir Paryžiuje. Dirbo laisvai praktikuojančiu
techniku. Laimėjo kelis projektavimo konkursus: tipinių Lietuvos
prad. m-lų (I ir II premijos), Pabaltijo valstybių paviljono Paryžiaus
parodai (1936, I premija), Petrašiūnų rotušės (1 premija),
Panevėžio ir Šiaulių muziejų, Kauno prekybos ir pramonės rūmų
ir kt. 1938 Lietuvos technikų d-jos valdybos p-ko padejejas. 1941
0705 baige VDU Technikos f-to Statybos skyrių, įgijo statybos
inžinieriaus kvalifikaciją, paliktas asistentu prie Architektūros ka
tedros. 1941-43 Vyr. statybos v-boje rengė sugriautų miestų ar
statymo planus. 1944 pasitraukė į Vokietiją, Berlyne dirbo archiv
E. Noiferto b-vėje. Knygos „Gyvenamieji namai“ (1948)autorius.
1949 emigravo į JAV. Gyveno ir dirbo Bostone, 1958 persikėlė
į Niujorką. 1960–75 dirbo New York Port Authority architektų
biure, su kitais projektavo Pasaulinės parodos transporto paviljoną
(1963–64), Pasaulio prekybos centro Manhetene, Niujorke, abu
dangoraižius. Mirė 1989 08 07 Niujorke.
Žmona - Irena Kersnauskaitė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 876; f. 631, ap. 7. b. 12055; BLE. 1.21, p. 52:
LKKAS archyvas
OLECHNAVIČIUS-ALEKSANDRAVIČIUS Viktoras T
ALEKNA Viktoras.
OLEKA Juozas gimė 1918 07 16 Balčiūnų k., Paežerių vls.,
Vilkaviškio aps. Mokėsi Pilviškių prog-joje, 1938 baigė Mari
jampolės marijonų g-ją. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę 1939
09 18 baigė Karo mokyklą (XIV asp. laida), suteiktas artilerijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis, paliktas karo tarnyboje ir paskirtas
į9 pést. pulką. 1939 10 paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
1941-45 studijavo ir baigė VDU Medicinos f-tą. 1946-48
dirbo Kauno medicinos seserų m-los direktoriumi, kartu deste
KU Medicinos f-te. 1948–50 Kauno I tarybinės ligoninės, nuo
1950 Marijampolės r. ligoninės chirurginio skyriaus vedėjas,
nuo 1951 kartu vyr. gydytojo pavaduotojas. Mirė 1996 01 29,
palaidotas senosiose Marijampolės kapinėse.

Oleka Juozas
Žmona - Albina Alkevičiūtė (1928, susituokė 1956), sūnus –
Gintautas (1957), duktė - Neda Juodienė (1961).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 17361; MLTE, C. 2, p. 710; LKKAS archyvas.
Oleka Petras
OLEKA Petras gimė 1895 10 28 Maskvoje, Rusijoje. 1915
baigė Maskvos 10 g-ją, 1918 - Maskvos u-to Medicinos f-to
2 kursus ir prof. M. Millerio operos studiją. Grįžęs į Lietuvą
1918–19 dėstė J. Naujalio muzikos m-loje Kaune. 1919 06 18
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į automokyklą.
1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis, paskirtas Karo mokyklos vyr. instruktoriaus
padėjėju, 1920 01 13 – 3 būrio jaun. karininku. 1920 10
perkeltas Gen. kariuomenės štabo v-ko žinion. 1920 12 01
paskirtas ryšių karininku prie prancūzų karo misijos Lietuvoje.
1919–20 kartu dirbo Lietuvių meno kūrėjų d-joje, buvo vienas
operos teatro organizatorių, 1920 12 31 debiutavo Operos
vaidyklos pirmajame spektaklyje – Dž. Verdžio „Traviatoje“.
1921 05 21 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo literatūros
skyrių, paskirtas Propagandos sekcijos sporto instruktoriumi,
07 21 - Spaudos dalies propagandos instruktoriumi. 1921
1006 dėl ligos paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1925–
26 dainavimo mokesi Italijoje ir Prancūzijoje. 1920-45 Operos
teatro solistas ir režisierius, režisavo apie 20 operų, atliko nemažai
vaidmenų operose. 1928 10 15 įstojo į LU Teisių f-to Teisių
skyrių. 1929-49 destė Kauno muzikos m-loje (nuo 1933
konservatorija). 1936 dirbo režisieriumi Colon teatre Buenos
Airesc, Argentinoje. 1949–55 vadovavo Lietuvos SSR
konservatorijos operos studijai. Harmonizavo lietuvių liaudies
dainų, sukūrė originalių dainų. LSSR nusipelnęs meno veikėjas
(1955). Mirė 1975 04 17 Vilniuje, palaidotas Gražiškių ka
pinėse netoli Barzdų, Šakių aps.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1931).
Žmona – Jadvyga Jovaišaitė (1905, susituokė 1931), sūnūs –
Vikis Petras (1932) ir Jurgis Rugys (1939–1972).
LCVA, F. 930. ap. 20, b. 5; ap. 8, b. 9, 1. 7-14; f. 631, ap. 7. b. 6056;
BLE, t. 21, p. 74; MLTE, t. 2, p.710;TLE, t. 3. p. 236; LKKAS archyvas.
OLSUFJEVAS Aleksiejus gimė 1895 10 06 Pamūšio dvare,
Lygumų vls., Šiaulių aps. 1916 baige g-ją Maskvoje. 1916
10 01 – 1918 01 10 tarnavo Rusijos kariuomenėje radijo-te
legrafo daliniuose. Grįžęs į Lietuvą 1919 04 18 įstojo į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas puskarininkiu į Elektrotechnikos ba
taliono Kauno radijo stotį. 1920 04 12 suteiktas inžinerijos
leitenanto laipsnis, paskirtas radijo stoties v-ku, 08 05 - bataliono
1 mokomosios kuopos jaun. karininku, 11 15-2 kuopos jaun.
karininku. 1921 07 07 perkeltas į Aviacijos v-bą, paskirtas
Mokomosios eskadrilės radijo karininku, 192201 23-elektro
mechanikos ir radiotelegrafijos dėstytoju aviacijos karininkų
klasėje. 1922 08 20 skrisdamas oro žvalgu į Šiaulius susižalojo
(lūžo koja). 1922 12 01 paleistas iš kariuomenės eiti aukštojo
mokslo. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 46, 1. 7-10, b. 252, 1. 36-39, b. 874, 1. 121;
ap. 5, b. 1994, 1. 3; LKKAS archyvas.
Olsufjevas Jurgis
OLSUFJEVAS Jurgis gimė 1904 05 21 Pamūšio dvare, Ly
gumų vls., Šiaulių aps. Baigė aukštuosius agronomijos moks
lus užsienyje. 1930 11 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenę,
Lietuvos kariuomenės karininkai 17
 paskirtas į Ryšių batalioną. 1931 01 13 perkeltas į 3 art. pulką.
1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos
karininkų atsargą. Ūkininkavo motinos dvare Pamūšyje.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 252, I. 25-27, b. 582, 1. 25; 1.412, ap. 10, b. 4760.
Olšauskas Antanas Vincas
OLŠAUSKAS Antanas Vincas gimė 1911 05 13 Mankū
nų k., Miroslavo vls., Alytaus aps. 1931 baigė Alytaus g-ją.
1933 07 15 baigus Alytaus aukštesn. miškų m-lą pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą
(IX asp. laida) suteiktas artilerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleis
tas į artilerijos karininkų atsargą. 1933–44 dirbo Veisiejų miškų
uredijos Ančios girininku, 1944-45 – Veisiejų miškų urėdo
pavaduotoju, 1945–51 - Veisiejų miškų ūkio direktoriumi,
1951-89 - Kapčiamiesčio ir Pertako girininku, meistru.
Miškininkų s-gos garbės narys, LSSR nusipelnęs miškininkas
(1965), aktyvus meno saviveiklos dalyvis, dainininkas, Lazdi
jų r. vokalistų konkursų nugalėtojas. Mirė 1994 04 29.
LCVA, F. 906, ap. 2, b. 290; LKKAS archyvas.
OLŠAUSKAS Jonas gimė 1885 07 03 Musninkuose, Uk
mergės aps. 1916–18 tarnavo Rusijos kariuomenėje sunkiosios
artilerijos 5 ars, diviziono ūkio dalies raštvedžiu, ūkio dalies
vedėju. Grįžęs į Lietuvą savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę.
1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 pést. pulką. 1922 10 20 dėl
ligos paleistas iš kariuomenės. Mirė 1922 11 29.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1931, po mirties); Rusijos
kariuomenėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio medaliu.
Žmona - Ona, sūnus – Marijonas.
LCVA, F. 930, ap. 20, b. 7; LKKAS archyvas.
OLŠAUSKAS Vladas gimė 1897 03 29 Talokių k., Mirosla
vo vls., Alytaus aps. 1915 04 25 baigė „Ryto“ d-jos peda
gogikos kursus Vilniuje, mokytojavo. 1919 06 19 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Inžinerijos dalies jaun.
raštvedžiu. 1919 07 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją
baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas
18 Lietuvos kariuomenės karininkai
21
Olšauskas Vladas
2 pést. pulko jaun. karininku. 1920 07 17 – 11 30 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1923 12 31 pakeltas į
vyr. leitenantus. Nuo 1924 10 04 ėjo kuopos vado, moko
mosios kuopos vado pareigas, buvo bataliono švietimo komi
sijos p-kas. 1924 09 18 priimtas laisvuoju klausytoju į LU
Teisių f-tą. 1925 09 07 taktiniuose užsiėmimuose prie Pale
mono sunkiai sužeistas nenustatyto pašalinio asmens ir netrukus
mirė. Palaidotas Šančių karių kapinėse Kaune.
LCVA, F. 930, ap. 20, b. 6; ap. 8, b. 754, 1. 21-22, 86; f. 631, ap. 7,
b. 1281.
OMKIS Ernstas Erikas gimė 1914 11 17 Šilgalių k.,
Stoniškių vls., Pagėgių aps. 1932 baigė Pagėgių prog-ją, 1936
08 26 – Tauragės mokytojų seminariją. 1936 09 19 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą
(XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1937 09 dirbo
Klaipėdos krašto mokyklų d-jos v-boje. Vokiečiams okupavus
Klaipėdos kraštą dirbo Telšių aps. Kantaučių prad. m-los
vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą NKVD suimtas,
kalintas Telšiuose, 1940 10 31 nužudytas.
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 6521; f. 387, ap. 6, b. 2752; f. R-629, ap. 1,
b. 3a, 1. 36; LGG, t. 1, p. 610.
OPULSKIS Vladas gimė 1886 06 14 Telšiuose. 1914 baigė
Telšių m. m-lą. 1916 baigus Pskovo karo m-lą suteiktas
praporščiko laipsnis, paskirtas į 385 pėst. pulką Vakarų fronte.
1916 02 dėl ligos evakuotas užfronten. Pasveikęs nuo 1916
10 09 tarnavo 241 Sedlco pėst. pulke kuopos vadu, dalyvavo
I pasaul. karo kautynėse Rumunijos fronte. 1918 04 30 iš
Rusijos kariuomenės atleistas. 1918–20 gyveno Nižnij
Novgorode, bolševikų suimtas, iki 1920 12 24 kalintas
kalėjime. Grįžus į Lietuvą 1921 05 02 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas 11 pest. pulko 1 kuopos jaun. kari
ninku. 1921 07 14 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. 1922
01 06 pakeltas į vyr. leitenantus, paskirtas kuopos vadu. 1923
03 23 pasižymėjo likviduojant lenkų partizanus Varviškės k.,

0
Opulskis Vladas
prie Leipalingio, buvo sužeistas. 1923 05 13 pulką reorgani
zavus į 3 pasienio pulką tarnavo 3 kuopos vadu. 1924 01 01
paskirtas 8 pest. pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1927 02 16
pakeltas į kapitonus. 1935 09 01 paskirtas 2 bataliono ūkio
reikalų karininku. 1936 04 23 pakeltas į majorus ir pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 04 29 NKVD suimtas,
kalintas Kaune, išvežtas į Minską Baltarusijoje. 1941 06 26
sušaudytas per masines žudynes Červeneje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1928) ir Vytauto
Didžiojo 5 laipsnio (1934) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
bės medaliu (1928); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3
laipsnio ordinu (1917).
LCVA, F. 930, ap. 20, b. 9; ap. 7, b. 2981, 1. 50, b. 5201, 1. 74; LGG,
t. 1. p. 611; LKKAS archyvas.
Orantas Vincas
ORANTAS Vincas gimė 1901 04 01 Kybartuose. 1913 baigė
Kybartų dviklasę m-lą, 1920 – Kybartų „Žiburio“ g-jos 4
klases, mokesi Dotnuvos žemės ūkio m-loje. Nuo 1920 10 25
LŠS XIV Kėdainių rinktinės šaulys, 1923 dalyvavo Klaipėdos
išvadavime. 1928 baigė ŽŪA Agronomijos skyrių Dotnuvoje.
1928 10 15 - 1929 09 01 praktikavosi Gros Kemlako pa
vyzdiniame ūkyje, Rastenburgo apyg., Vokietijoje. 1929 11 04
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (V asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laips
nis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. lei
tenanto. Nuo 1931 08 01 Žemės ūkio rūmų tarnautojas
Jiczno vls. agronomas, 1932 08 01 paskirtas Kretingos aps.
agronomu. 1933–38 LŠS Kretingos šaulių kuopos vadas.
1934 07–08 atliko karo pratybas Ryšių batalione būdamas
ryšių būrio vadas. 1938 03 15-09 01 ūkininkų d-jos agro
nomas Klaipėdoje. 1938 09 01 paskirtas Tauragės aps. agro
nomu. 1939 LŠS Tauragės rinktinės v-bos narys. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą 1941 06 19 suimtas, išvežtas į lagerį
Rešotuose, Krasnojarsko kr. 1942 09 19 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti, 1942 11 20 sušaudytas
Kraslage, Krasnojarsko kr.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1935), Lietuvos nepri
klausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo bronzos
medaliu.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 876; f. 392, ap. 3, b. 911; f. 561, ap. 4, b. 1185,
1. 10; LGG, t. 1, p. 612; LKKAS archyvas.
Orbakas Mykolas
ORBAKAS Mykolas gimė 1913 08 06 Šiauliuose. 1933 06 16
baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1933 įstojo į VDU Technikos f-tą.
Pašauktas į Lietuvos kariuomenę įstojo į Karo mokyklą. 1936
09 15 ją baigus (XVIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į9 pėst. pulką. 1937 12 31 perkeltas į 8 pėst.
pulką. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 8 pėst. pulko 1 kulkosvaidžių
kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko
kulkosvaidžių būrio vadu. 1941 06 14 suimtas Vilniuje, išvežtas
į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1951 09 24 paleistas,
grįžo į Lietuvą, gyveno Šiauliuose.
Žmona - Lidija.
LCVA, F. 930, ap.7, b. 7846, 1. 301; f. 631, ap. 7, b. 12394; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 611; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenės karininkai 19

Orentas Alfonsas Petras
ORENTAS Alfonsas Petras gimė 1907 08 01 Sankt Peter
burge, Rusijoje. 1918 11 atvyko į Lietuvą. 1923 09 baigė
Kudirkos Naumiesčio prog-ją, 1927 06 25 – Kybartų
„Žiburio“ aukštesn. komercijos m-lą. Nuo 1927 08 31
studijavo LU Teisių f-to Teisių skyriuje, nuo 1930 - VDU
Humanitarinių m. f-to Filosofijos skyriuje. 1928 03 01 -
1929 03 01 tarnavo skyriaus vedėju Kauno apylinkės teismo
vyr. notaro įstaigoje. Nuo 1930 LŠS narys. Nuo 1930 01 13
tarnavo Finansų m-jos Finansų departamento buhalteriu,
vėliau Finansų depertamento Paskolų skyriaus vyr. buhalteriu.
1931 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1933 perėjo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1938 07 06 -
08 10 atliko karo pratybas, 1939 02 15 pakeltas į ats.
leitenantus. 1939 09 18-09 30 mobilizuotas tarnavo Lietuvos
kariuomenėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10
01 paskirtas Finansų liaudies komisariato Finansų v-bos Tautos
ūkiui finansuoti skyriaus vyr. buhalteriu. Vokiečių okupacijos
metu 1941 1001 – 1942 09 01 dirbo Finansų departamento
Biudžeto skyriaus referentu.
Žmona - Konstancija Rūškytė (1908, susituokė 1933), duk
te - Dalia (1939).
LCVA, f. 387, ap. 1, b. 2854, 1. 8; f. 561, ap. 2, b. 1682; f. 631, ap. 7,
b. 8615; LKKAS archyvas.
ORENTAS Augustas (Augustinas) gimė 1898 10 08 Dar
gaitėlių dvare, Jurbarko vls., Raseinių aps. 1911 baigė dvikla
sę Jurbarko m-lą. 1920 05 13 įstojo į Karo mokyklą. 1920
10 17 ją baigus (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 10 pést. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos jaun.
karininku. 1920 10 25 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su lenkais. Vėliau tarnavo jaun. karininku 5, 1, moko
mojoje kuopose, ėjo kuopos vado pareigas. 1923 05 11 pulką
performavus į 2 pasienio pulką ėjo 1 kuopos vado pareigas.
1923 07 26 perkeltas į Drausmės batalioną. 1923 12 31 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Dirbo VRM
pasienio policijos Seinų–Marijampolės baro rajono v-ku. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis
20 Lietuvos kariuomenės karininkai
pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą gyveno ir ūkininkavo Pašvenčio k., Jurbarko vls. 1941
02 25 suimtas, kalintas Kaune, kilus Vokietijos-SSRS karui
išlaisvintas. 1941 Kauno komendantūros įgaliotinis. 1944
pasitraukė Vakarus.
į
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 1994, 1. 2; ap. 8, b. 252, 1. 40-42; LGG, t. 1,
p. 611; LKKAS archyvas.
Orentas Gediminas
ORENTAS Gediminas gimė 1915 02 14 Petrograde, Rusi
joje. 1918 su motina atvyko į Lietuvą, gyveno Kudirkos Nau
miestyje, 1922 persikėlė į Kybartus. 1934 08 31 baige Kybartų
„Žiburio“ aukštesn. komercijos m-lą. 1934 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę įstojo į Karo mokyklą. 1935 09 15 ja baigus X asp.
laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1935 studijavo VDU Teisių
f-to Ekonomijos skyriuje.Nuo 1936 dirbo laikrašč Lietuvos
aidas“ ir „Jaunoji karta“ fotoreporteriu, išleido Kaune ir Lie
cuvos vaizdų albumus. 1937 Paryžiaus pasaulinėje parodoje
užnuotraukas Lietuvos ekspozicijoje apdovanotasekso me
daliu. 1937 įsteigė turistinių leidinių firmą, leido Lietuvos
vaizdų albumus, meninius vokus, atvirukus. 1935 iskaitytas
į Kariuomenės štabo atsargą. 1939 09–11 mobilizuoras cunavo
Kariuomenės štabo II (Informacijų) skyriaus fotolaboratori
jos v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 Birželio sukilimo
dalyvis, dirbo Vyr. sukilimo štabe. 1941 06 24 paskirtas į
Kauno m. ir aps.komendantūros (komendantas plk. J. Bobelis)
Tiekimo skyrių (v-kas plk. ltn. V. Grudzinskas). Organizavo
sušaudytų Pravieniškių kalinių palaidojimą, vėliau koordinavo
savanorių pajėgas, Trakų aps, miškuose kovojančias su besi
traukiančiais raudonarmiečiais ir bolševikais. Vokiečių oku
pacijos metais užsiėmė pašto ženklų prekyba. 1944 pasitraukė
į Vokietiją, gyveno Apoldoje, Tiuringijoje, vėliau Memingene,
Bavarijoje. 1950 emigravo į Venesuelą, gyveno Karakase, dirbo
Geologinių paieškų ekspedicijoje, garsėjo kaip meninių nuo
traukų fotografas. 1992 grįžo į Lietuvą, nuo 1993 vadovavo
UAB „Ornaga“. Bendradarbiavo su VGTU, organizavo pa
skatinimo stipendijų skyrimą magistrantams, išrinktas rektorato
garbės nariu, suteiktas u-to garbės mecenato vardas.
Pirmoji žmona - Bronislava Kuprijonaitė (1922–2005, su
situokė 1941), sūnus - Gediminas (1943); antroji žmona --
Ines Amado de Orentas (1947, susituokė 1970), podukra -
Maribel (1968), sūnus - Kęstutis Gabrielius (1973),
LCVA, 1.631, ap. 7, b. 13448; 1.402, ap. 7. b. 1988; LKKAS archyvas

Orlauskas Aleksas

leitenanto laipsnis. 1921 01 24 perkeltas į Mokomajį batalioną.

1921 04 05 perkeltas atsargon prie Kauno m. komendantū
Orintas Vytautas ros. 1922 07 14 del blogo pareigų atlikimo ir karininkui ne
deramo elgesio iš kariuomenės atleistas. 1923 04 20 Kariuo
ORINTAS (ORENTAS) Vytautas gimė 1909 08 20 Sankt menės teismo nuteistas 2 metams sunkiųjų darbų kalėjimo,
Peterburge, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1930 06 24 baigė atimtas leitenanto laipsnis ir išbrauktas iš karininkų sąrašų.
Kauno mokytojų d-jos rusų g-ją, įstojo į VDU Technikos f-to LCVA, F. 930. ap. 5, b. 1987, b. 3186, 1. 73-75.
Statybos skyrių. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas automo
bilininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į automo
bilininkų karininkų atsargą. Nuo 1931 11 07 LŠS narys. 1934
perėjo į Teisių f-to Teisių skyrių, 1935 – į Technikos f-to Sta
tybos skyrių, 1936 – į Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1935
adiko karo pratybas Autorinktinėje. Nuo 1936 05 04 tarnavo
civiliu tarnautoju Kariuomenės intendantūros centrinio maisto
sandėlio 2 skyriuje. Nuo 1938 LŠS I Kauno rinktinės Ka
riuomenės intendantūros šaulių būrio narys. Nuo 1940 04 15
Kariuomenės intendantūros sandėlio Šiauliuose raštvedys. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 09 atleistas. 1944 pasitraukė Vakarus,
į

vėliau emigravo į JAV. Dirbo spaustuvėje, vėliau fabrike. Mirė

1968 05 30 Klivlende. Orlauskas Vladas

Žmona - Regina Astrauskaitė (1910, susituokė 1937), duktė –

Regina (1938).
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1630; f. 631, ap. 7, b. 9960; F. 930, ap. 8, b. 754,
1. 110-111; ap. 27, b. 132; LKKAS archyvas.
ORIOL Dmitrijus, Lietuvos kariuomenės 1 baltgudžių pulko
karininkas, 1919 01 01 paskirtas kuopos vadu. 1919 02 09
atleistas iš kariuomenės ir išbrauktas iš pulko karininkų sąrašo.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1986,
ORLAUSKAS Aleksas (Aleksandras) gimė 1890 1003 Šiau
liuose. Baigė Šiaulių prog-ją. 1916 05 01 baigus Pskovo karo m-lą
suteiktas praporščiko laipsnis, tarnavo 263 pést. pulke kuopos
vadu. Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse su vokiečiais. Grįžus į
Lietuvą 1920 10 29 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
1 savanorių pulko jaun. karininku. 1920 11 19 suteiktas pėst.
ORLAUSKAS Vladas gimė 1907 08 15 Šiauliuose. 1928
baigė Šiaulių g-jos 7 klases. 1931 baigus Alytaus aukštesn.
miškų m-lą pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 bai
gus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1932–33 dirbo Baisogalos miškų urėdijos eiguliu, 1934
44 - Joniškio ir Radviliškio miškų urėdijų girininku. 1944
pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
LCVA, F. 906, ap. 2, b. 289; LKKAS archyvas.
ORVIDAS Balys gimė 1913 09 05 Skuode, Kretingos aps.
1936 baigė Šiaulių berniukų g-ją, pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) su
teiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestinin
kų karininkų atsargą. LŠS Kedainių rinktinės ŽŪA Dotnuvoje

Lietuvos kariuomenes karininkai 21


Orvidas Balys
šaulių kuopos narys. 1943 tarnavo LSD 14 batalione. 1944
08 03 paskirtas TAR 1 lietuvių pulko 1 bataliono 1 kuopos
vadu, dalyvavo Sedos kautynėse.
LCVA, F. 561, ap. 11, b. 674; f. 556, ap. 1, b.531, 1.203; LKKAS archyvas.
Osinas Jonas
OSINAS Jonas gimė 1901 07 08 Kretingoje. 1921 12 18
baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į 9 pést. pulką. 1926 02 16 pakeltas į vyr.
leitenantus. 1928 06 25 baigė Marijampolės Rygiškių Jono
g-ją. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. lei
tenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 05 paskirtas 1
kulkosvaidžių kuopos vadu. 1932 11 21 pakeltas į kapitonus.
1932 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidi
ninkų skyrių (I laida). Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
tarnavo 9 pést. pulko 1 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos vadu,
kartu su pulku traukėsi iš Marijampolės link Vokietijos. Pulką
grąžinus į Marijampolę 1940 07 25 perkeltas į l pėst. pulką.
1940 08 08 pakeltas į majorus. Likviduojant Lietuvos kariuo
menę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos
234 šaulių pulko bataliono vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
iš RA pasitraukė. 1944 04 28 paskirtas VR 305 bataliono
vadu. Vokiečių okupacijos metais studijavo VDU Teisių f-te.
22 Lietuvos kariuomenės karininkai
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai laikytas filtracijos la
geryje, vėliau paleistas. Nuo 1948 dirbo juriskonsultu Miškų
pramonės m-joje. 1953 perėjo į Finansų m-ją, kartu dirbo
Lietuvos medžiotojų ir žvejų d-joje. Mire 1976 02 22, palai
dotas Prienuose.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938) ir
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Pirmoji žmona - Elžbieta Adomavičiūtė (1915-1966), sū
nus - Povilas (1941); antroji žmona - Marija (1921, susituokė
1964), sūnūs - Sergiejus (1955) ir Aleksandras (1957), duk
tė – Natalija Maškarina (1957).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 754, 1. 74–75; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
Osinas Leonidas
OSINAS Leonidas gimė 1912 02 10 Skuode, Kretingos aps.
1937 baigė Kauno aukštesn. technikos m-lą, igija techniko
mechaniko specialybę. 1937 07 07 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida)
suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
ginklavimo karininkų atsargą. Nuo 1939 02 07 LŠS Prieš
lėktuvinės apsaugos šaulių kuopos narys. 1938-40 dirbo
techniku KAM ginklų dirbtuvėse Kaune. 1940 04 23 priimtas
į karo tarnybą Ginklavimo v-boje. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą tarnavo Ginklavimo v-bos studijų skyriaus
priėmimo poskyryje. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo
prieštankinio diviziono ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 06 27 priimtas į Kauno ko
mendantūrą Ginklavimo v-bos karininku. Sovietų Sąjungai
antrą kartą okupavus Lietuvą paimtas į RA, tarnavo Drausmės
batalione. Pasibaigus karui demobilizuotas. Dirbo inžinieriu
mi Statybos banke, vėliau iki 1972 – „Metalo“ fabrike. Mirė
1989 12 03, palaidotas Karmėlavos kapinėse Kaune.
Žmona - Margarita Audenytė (1912–1989), duktė –
Margarita Vaikšnorienė (1947), sūnus - Virginijus (1949).
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1629; f. 930, ap. 8, b. 933; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
OSINSKIS Edmundas, Lietuvos kariuomenės karininkas,
kuriant Inžinerijos batalioną 1919 07 paskirtas ūkio kuopos
vadu. Išeikvojęs valdišką turtą, neatsiskaitęs už gautą avansą ir
pabėgęs pas lenkus nuo 1919 06 18 išbrauktas iš kariuomenės
karininkų sąrašų.
LCVA, 1.930, ap. 5, b. 1989.
OSTAPENKOVAS, Rusijos kariuomenės karininkas, pabėgęs iš
bolševikų armijos, atvykęs KAM žinion ir pasiruošęs įstoti į Lie
tuvos kariuomenç, 1919 04 12 paskirtas į karininkų atsargą,
0507 – į komandą, formuojamą prie Baltgudžių registracijos
biuro.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1990.
Osteika Antanas
OSTEIKA Antanas gimė 1915 09 21 Mažeikiuose. 1933
06 20 baigė Mažeikių g-ją, įstojo į VDU Medicinos f-to Medi
cinos skyrių. 1935 09 29 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas pėst.
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulką šaulių kuopos
būrio vadu. 1939 įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Sovietų
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pėst. pulko mokomosios
kuopos jaun. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 259 šaulių
pulko vado adjutantu. 1940 11 27 paskirtas Vilniaus pėsti
ninkų mokyklos kariūnų būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. 1941 tarnavo 3 apsaugos batalione. Karo
pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1937).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11900; f. 930, ap. 8, b. 640, 1.96-97; LYA, F. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
OŠKINIS Bronius gimė 1913 04 15 Barzdų k. ir vls., Ša
kių aps. 1928 baigęs Kauno „Aušros“ berniukų g-jos 5 klases
įstojo į Kauno aukštesn. technikos m-lą. Susikūrus m-loje
aviacijos būreliui vadovavo sklandymo grupei. Pagal Lietuvos
aeroklubo parūpintą vokišką sklandytuvą, padarius keletą pa
keitimų, parengė pirmojo lietuviško sklandytuvo T-1 bré
žinius, vadovavo jo gamybai. 1932 baigė Lietuvos aeroklubo
sklandymo m-lą Pažaislyje. 1932 11 06 pirmasis Lietuvoje
įvykdė „A“ sklandytojo normatyvą. 1933 dalyvavo steigiant
O
Oškinis Bronius
Nidoje sklandymo m-lą, tapo „C“ (aukščiausiosios) klasės
sklandytoju. 1933 baigė Kauno aukštesn. technikos m-lą. 1933
sukonstravo sklandytuvą T-2, kurį iki 1939 naudojo Nidos
sklandymo m-la. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę 193509 15
baigė Karo mokyklą (X asp. laida), suteiktas aviacijos ats. jaun.
1935
leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą.
10 09 priimtas į Karo aviaciją civiliu tarnautoju, paskirtas į
Zoknių aviacijos dirbtuves technikos karininku. 1936 04 19
išbandė sklandytuvą BrO 4, Lietuvos aeroklubo vėliau nau
dotą mokymo tikslams. 1936 12 03 iš atsargos priimtas į karo
tarnybą, įskaitytas į ginklavimo karininkus, paskirtas eiti Zoknių
aviacijos dirbtuvių v-ko pareigas. 1937 sukonstravo sklandy
tuvą BrO 5, skirtą oro akrobatikai. 1937 07 su J. Pyragiumi
dalyvavo sklandytojų sąskrydyje Elmiroje, JAV. Sukonstravo
mokomąją bombą, patobulino sinchronizatorių - prietaisą.
leidžiantį šaudyti pro propelerį, Zoknių aerodrome pastatė
signalinį švyturį, leidžiantį atlikti naktinius skrydžius. 1938
baigė Karo lakūnų mokyklą. 1939 04 10 – 1940 09 01 kaip
KAM stipendininkas studijavo Berlyno aukštojoje technikos
m-loje. 1939 08 08 suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1939
09 12 įskaitytas į aviacijos karininkus. 1939 11 23 pakeltas į
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 12
atšauktas iš Berlyno, paskirtas Zoknių aviacijos dirbtuvių v-ku.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA
29 ŠTK 29 atskirosios aviacijos eskadrilės kilnojamųjų aviare
monto dirbtuvių v-ku. Prasidėjus Vokietijos SSRS karui buvo
žmonos tėviškėje Vilkijoje, į dalinį negrįžo. 1941-43 dirbo
vokiečių aviacijos dirbtuvėse Aukštojoje Fredoje, 1942–44
studijavo VDU elektrotechniką. Sovietų Sąjungai antrą kartą
okupavus Lietuvą mobilizuotas į RA, karui pasibaigus
demobilizuotas. 1945–56 ūkinis ir administracinis darbuotojas
Vilniuje ir Kaune, nuo 1953 SSKP narys. 1949 sukonstravo
pirmąjį pokario treniruočių sklandytuvą BrO 10.1956-62
Kauno sklandymo m-los v-kas. Nuo 1962 Palangos statybos
v-bos darbų vykdytojas, nuo 1969 Prienų eksperimentinės
sportinės aviacijos gamyklos konstruktorius, vėliau SSRS
dailininkų namų Palangoje direktorius. Sukonstravo 23
sklandytuvų tipus, iš jų BrO 9, BrO 11, BrO 11M, BrO 12
gaminti serijomis. Parašė darbų iš aviacijos technikos, 5 išradimų
Lietuvos kariuomenės karininkai 23
 technikos srityje autorius. Mirė 1985 04 17, palaidotas Palangos
kapinėse. 1992 Kėdainių vaikų aviacijos in-lai suteiktas Bro
niaus Oškinio vardas.
Žmona - Birutė Obelenytė (1919, susituokė 1940), dukte
rys – Gražina Viktorija Eimanavičienė (1942) ir Dovilė (1951).
LCVA, . 930, ap. 5, b. 1991; . 631, ap. 7, b. 19602; LYA, F. K-8, ap. 2,
f
f
saug. vnt. 3; BLE, t. 21, p. 252; MLTE, t. 2, p. 721; TLE, t. 3, p. 252;
LKKAS archyvas.
Oškinis Kazys Vytautas
OŠKINIS Kazys Vytautas gimė 1916 09 05 Revelyje (Tartu),
Estijoje. Atvykęs į Lietuvą 1936 06 20 baigė Lietuvos mokytojų
profesinės s-gos Kauno g-ją suaugusiems, pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1937 09 21 įstojo į VDU Teisių
f-to Ekonomijos skyrių, 1939 perėjo į Teisių f-to Teisių skyrių.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 14918; LKKAS archyvas.
Ošlapas Albertas
OŠLAPAS (UOŠLAPAS) Albertas gimė 1896 04 04 Bag
doniškio k., Nemunėlio Radviliškio vls., Biržų aps. 1919 06
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1920 02 21 suteiktas karo
24 Lietuvos kariuomenės karininkai
valdininko laipsnis, paskirtas KAM Tiekimo skyriaus transpor
to kuopos raštvedžiu. 1922 01 01 paskirtas Intendantūros
bataliono ūkio dalies raštvedžiu. 1922 09 13 baigė Kauno mokyto
jų d-jos g-ją. 1923 iš kariuomenės paleistas eiti aukštojo mokslo.
1926 07 17 baige LU Teisių f-to Teisių skyrių, dirbo sekreto
riumi Teisingumo m-joje. Nuo 1926 08 20 neetatinis Kauno
apygardos teismo kandidatas, iki 1928 11 12 Kauno I nuovados
taikos teisėjas. 1933–40 advokatas Kaune, kartu iki 1935 „Liet
ūkio“ b-ves juriskonsultas. 1937 11 23 kaip buvusiam karo
valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas admini
stracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis. 1944 pasitraukė į Va
karus, 1949 emigravo įJAV,gyveno Niujorke. Nuo 1952 Niu
jorko ALT'o „Sandaros“ kuopos v-bos narys, ėjo įvairias pareigas
Niujorko ALT'e. Mirė 1976 11 01 Niujorke.
Žmona - Antanina Šumauskaitė (1900–1971), sūnūs - Rai
mundas (1927–1998) ir Algimantas.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1994, 1. 5; f. 631, ap. 7, b. 114; f. 478, ap. 1,
b. 222; BLE, t. 21, p. 252; LKKAS archyvas.
OTOCKIS Vytautas 1919 05 03 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę ir paskirtas karininku ypatingiems reikalams prie Gen.
kariuomenės štabo, 1920 - vyr.karininku prie Gen. kariuomenės
štabo v-ko. 1920 02 22 paliktas Rusijos kariuomenės generolo
majoro laipsnis. 1920 iš kariuomenės atleistas.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1992.
Ozolas Vladimiras
OZOLAS (OZOLS) Vladimiras (Voldemaras) gimė 1884
10 17 Vitebsko gub., Rusijoje. Baigė m-lą Rygoje. 1907 baige
Vilniaus karo mokyklą, tarnavo Maskvos grenadierių pulke
Tverėje. 1914 baigęs Gen. štabo akademiją tarnavo Kaukazo
armijos štabe, Turkestano šaulių brigados štabe. 1915 perkeltas
į Vakarų frontą 55 divizijos štabo v-ku. Nuo 1916 tarnavo
tautiniuose latvių daliniuose: 5 Žemgalos, 8 Valmieros latvių
5
šaulių batalionuose, 2 šaulių brigados štabo v-ku. Tarnybą
Rusijos kariuomenėje baigė papulkininkiu. Grįžus į Latviją
1919 pradž. komandiruotas į Estiją padėti kovose dėl nepri
klausomybės, paskirtas 2 divizijos štabo v-ku. 1919 pab. tar
navo Latvijos kariuomenėje, suteiktas plk. leitenanto laipsnis.
Atvykęs į Lietuvą 1920 02 paskirtas kariniu patarėju, vėliau
Gen. kariuomenės štabo v-ko padejeju, 1920 09 01 – lenkų
fronto štabo v-ku. 1921 02 21 iš kariuomenės atleistas. Nuo
1925 atnaujino veiklą Latvijos socialdemokratų partijoje. 1934
nuteistas kalėti, 1935 išsiųstas iš Latvijos, gyveno Telšiuose.
1936 su internacionaline brigada kovojo pilietiniame kare
Ispanijoje. 1939 atimta Latvijos pilietybė. 1940–44 dalyvavo
antifašistineje kovoje Prancūzijoje. 1945 grįžo į Latviją, dirbo
dėstytoju Latvijos valstybiniame u-te. Mirė 1949 06 05,
palaidotas Rainio kapinėse Rygoje.
Apdovanotas Latvijos Lašplėsio 3 laipsnio ordinu, Estijos
Išsilaisvinimo karo atminimo ženklu; Rusijos kariuomenėje - Oželis Juozas
Šv. Stanislavo 2 laipsnio, Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio, Šv. Vladimiro
4 laipsnio ordinais, Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordinu ir 4 laips pakeltas įats. leitenantus. LŠS narys. Nuo 1940 09 16 moky
nio kryžiumi. tojavo Panevėžio 4 prad. m-loje. 1940 baige Vilniaus pedago
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1993; LKKAS archyvas. ginį in-tą. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945
01 12 suimtas, kalintas, 1947 07 17 paleistas.
Žmona - Julija Barzdukaitė (1910, susituokė 1933), duktė -
Danguolė (1935), sūnus - Arvydas (1937).
LCVA, F. 391, ap. 7. b. 6521; f. R-762, ap. 2. b. 699, 1. 37; LGG, t. 2.
d. 2, p. 659; LKKAS archyvas.

Ožalas Kazys

OŽALAS Kazys gimė 1909. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuo

menę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
itsargą. LŠS narys, 1937 Pakruojo šaulių kuoposvadas. 1936
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 gyveno Šiauliuose, dirbo
AB „Lietūkis“, LŠS „Lietūkio“ šaulių būrio vadas.
LKKAS archyvas
OŽELIS Antanas RINBUTAS Antanas.
OŽELIS Juozas gimė 1908 10 31 Jasunskų k., Antnemu
nio vls., Alytaus aps. Baigė Alytaus g-jos 4 klases, 1927 – dvejų
metų mokytojų kursus Alytuje, 1929 – mokytojų karinio pa
rengimo kursus. 1930 11 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1928–32 mokytojavo Alytaus aps. Veismūnų, Ra
džiūnų, Kedonių, 1932–38 – Butrimonių prad. m-lose. 1936
07 15-08 14 atliko karo pratybas 5 pėst. pulke. 1937 11 23
Oželis Kazys
OŽELIS Kazys gimė 1886 06 23 Vilkų Kampo k., Švėkš
nos vls., Tauragės aps. 1900 baige Palangos prog-ją, 1908 –
Mintaujos (Jelgava) g-ją Latvijoje. 1908 su kitais Sankt Peter
burge įkūrė slaptą lietuvių studentų d-ją Fraternitas Lithuanica.
1913 Sankt Peterburge baigė Karo medicinos akademiją. Tar
navo pėst. pulko jaun. gydytoju, kilus karui – pulko vyr. gydy
toju. Dalyvavo I pasaul. karo kovose Rytų Prūsijoje, Lenkijoje,
Latvijoje, 1916–17 - Rumunijoje. 1917 Petrograde dalyvavo
lietuvių karių suvažiavime. 191709-1918 04 tarnavo divizijos
ligoninės vyr. ordinatoriumi Suomijoje. 1918 07 02 grįžo į
Lietuvą, Švėkšnoje įkūrė ligoninę, nuo 1918 12 04 kartu ėjo
Rietavo-Vežaičių aps. gydytojo pareigas. 1919 06 25 mobi
lizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 lauko ligoninės

Lietuvos kariuomenės karininkai 25

 2927

Oželis Serafinas

Oželis Kazys su žmona Sofija, dukterimi Sofija, sūnumi Kaziu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pėst. pulką. 1919
03 10 priimtas į Karo mokyklą. 1919 07 06 ją baigė (I laida)
Kupiškyje vyr. gydytoju, dalyvavo nepriklausomybės kovose puskarininkio laipsniu (karininko laipsnis nesuteiktas dėl jauno
su bolševikais. 1920 03 01 suteiktas sanitarijos plk. leitenanto amžiaus) su teise įgyti karininko laipsnį dalyse pagal vado ates
laipsnis. 1920 02 01 – 1939 09 15 Karo ligoninės Kaune v-kas. taciją, paskirtas į 2 pėst. pulką. Dalyvavo nepriklausomybės
1923–24 kartu dirbo LU Medicinos f-to Patologijos katedros kovose su bolševikais Zarasų–Daugpilio fronte, pulko vadovy
bei leidus vadovavo būriui. 1919 11 21 kautynėse su bermon
vyr. asistentu, 1924–44 - VDU (iki 1930 LU) Teismo ir so
cialinės medicinos katedros vedėju. 1925 tobulinosi Prahos tininkais prie Radviliškio mirtinai sužeistas, palaidotas Pane
teismo medicinos in-te, 1927–28 Paryžiaus medicinos in-te vėžyje. Tarpininkaujant pulko vadovybei 1920 03 01 suteiktas
leitenanto laipsnis (po mirties).
gilino žinias teismo medicinos, teismo psichiatrijos ir toksiko
logijos srityse. 1926 02 16 pakeltas į pulkininkus. 1930 išleido Apdovanotas Vyties 1 laipsnio kryžiumi (1920, po mirties).
LCVA, F. 930, ap. 20, b. 13; ap. 8, b. 178, 1. 19-22; BLE, 1.21, p. 280;
medicininių-sanitarinių įstatymų, veikiančių Lietuvoje, rinkinį.
LKKAS archyvas
1939 09 08 pačiam prašant paleistas iš kariuomenės į sanitari
jos karininkų atsargą. Medicinos m. daktaras (1929), profesorius
(1937), ordinarinis profesorius (1942). 1939–44 naujai pa
statytų VDU klinikų Kaune direktorius, nuo 1942 kartu Vyr.
sveikatos v-bos vyr.teismo medicinos ekspertas. Paskelbė apie
40 straipsnių teismo, socialinės medicinos ir kt. temomis, dau
guma skelbta „Medicinoje“. Daugelio medicinos d-jų narys,
jų p-kas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, kurį laiką dirbo Teismo
medicinos in-te Breslave. 1945 apsigyveno Augsburgo pabė
gėlių stovykloje, buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Augsburgo
skyriaus p-kas. 1949 emigravo įJAV.Nuo 1950 dirbo patologu
ligoninėje Mantene, Ilinojaus valst. Amerikos lietuvių pro
fesorių d-jos narys, Amerikos lietuvių gydytojų d-jos garbės
narys. Mirė 1960 03 03 Čikagoje.
LA

Apdovanotas II rūšies Vyties 1 laipsnio kryžiumi (1926), Vytauto

Didžiojo 3 laipsnio (1936) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1928)
ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona Sofija Tirulytė (1900–1994, susituokė 1920),
dukterys - Sofija Blumenfeld (1921) ir Dalia (1936), sūnus -
Ožeraitis Jonas
Kazys (1923–1985).
LCVA, f. 930, ap. 20, b. 14; ap. 8, b. 754, 1. 64-65; f. R-762, ap. 2,
b. 699, 1. 154-164; BLE, t. 21, p. 279; LKKAS archyvas. OŽERAITIS Jonas (slap. Vaidotas) gimė 1925 06 24
Mackūnų k., Rumšiškių vls., Kauno aps. Vokiečių okupacijos
OŽELIS Serafinas gimė 1901 10 08 Igliaukoje, Jovaravo vls., metu kuriant VR į ją įstojo ir tarnavo iki 1944 05. Antrosios
Marijampolės aps. 1918 baigė komercinės g-jos 4 klases sovietinės okupacijos pradž. 1944 09 05 mobilizuotas į RA
Voroneže, Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 22 savanoriu 50 šaulių ats. diviziją. 1944 12 iš jos pasitraukė, įstojo į Prano

26 Lietuvos kariuomenės karininkai

Jaromskio (slap. Perkūnas) partizanų būrį. Žuvus būrio vadui
ėjo būrio vado pareigas. Nuo 1945 04 Didžiosios Kovos
apygardos „A“ rinktinės 2 batalione, nuo 1948 vid. bataliono
vadas. 1948 08 sužeistas į abi rankas, naudodamasis fiktyviais
dokumentais Jono Žukausko pavarde slapstėsi ir gydėsi Kauno
universitetinėje ligoninėje, kur 1948 10 22 MGB suimtas.
1949 02 19 LSSR MGB Karo tribunolo nuteistas 25 metams,
04 12 išvežtas į Rečlagą Vorkutoje, Komijoje. 1956 08 24
SSRS Aukščiausiosios tarybos komisijos bausmė sumažinta iki
15 metų. Nuo 1959 12 25 tremtyje Intoje, Komijoje. 1960
71 dirbo vairuotoju Pečioršachtostrojkombinate. 1977 05 04
LSSR Ministrų tarybos nutarimu leista gyventi Lietuvoje. Dirbo
kolūkyje, Kretingos r., vėliau iki 1992 – vairuotoju autobusų
parke Kretingoje. 1998 05 18 pripažintas kariu savanoriu,
2003 11 03 suteiktas dim. kapitono laipsnis. Mirė 2005
09 26, palaidotas Palangos kapinėse.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2000),
Savanorių medaliu (2001) ir LPKTS Garbės kryžiaus ženklu
(1994).
Žmona - Justina Žilinskaitė (1931, susituokė 1961), sūnus -
Kęstutis (1963), dukterys - Birutė Beniušienė (1966), Danutė
Baublienė (1972) ir Danguolė (1972).
LGG, b. M-738; LKKAS archyvas.
Ožeraitis Jurgis su žmona Felicija
OŽERAITIS Jurgis gimė 1911 01 21 Pabališkių k., Ašmin
tos vls., Marijampolės aps. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą
(XIX laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
2 art. pulko būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
2 art. pulke ėjo 9 baterijos vyr. karininko pareigas. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos 616 lengvosios artilerijos pulko mokyklos ugnies
būrio vadu. 1940 pakeltas į leitenantus. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 07 15 tarnavo lietuvių karių
Vilniaus įgulos artilerijos pulko 8 baterijoje. Vokiečių okupacijos
metu dirbo draudimo kompanijoje. 1942 pab. įstojo į LLA,
vadovavo pogrindinei Kretingos aps. organizacijai. Antrosios ol
sovietinės okupacijos pradž. suimtas, tačiau pabėgo ir įsitraukė
į rezistencinę kovą. 1945 11 15 Kretingos aps. Skuodo ir Mo
sėdžio vls.organizavo Kardo rinktinę, kuri 1945 11 23 prijungta
prie Žemaičių legiono, veikusio Grūšlaukės, Peldžių, Vaineikių
miškuose, Darbėnų vls., Kretingos aps. Nuo 1945 11 28 rin
ktinės vadas (slap. Ūsas). 1946 03 25 Aukštakių k. pateko į
nelaisvę. Žmona, partizanų ryšininkė, 1946 03 19 suimta,
09 18 LSSR MVD Karo tribunolo nuteista 5 metams, išvežta
į Sevkuzbaslagą Jajoje,Anžero Sudžensko r., Kemerovo sr. 1946
09 22 LSSR MVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir
5 metams tremties, išvežtas į Servostlagą Vanine, Sovetskaja Ga
vanės r., Chabarovsko kr., kur 1947 08 05 žuvo. 2001 10 08
pripažintas kariu savanoriu ir 2002 03 14 suteiktas majoro
laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(2002, po mirties).
Žmona - Felicija Petronaitytė (1912), duktė – Darija Vita.
LCVA, F. 269, ap. 2, b. 4, I. 50; f. 302, ap. 1, b. 3; f. R-660, ap. 2, b. 4,
1. 50; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; b. b. 15742/3; LGG, I. 2, d. 2.
p. 659; LKKAS archyvas.
Ožinskas Adomas
OŽINSKAS Adomas gimė 1908 12 24 Šiauliuose. 1928 baigė
Šiaulių g-ją ir įstojo į Karo mokyklą. 1929 Lietuvos 800 m ir
1500 m bėgimo rekordininkas. 1930 10 25 baigus Karo mo
kyklą (XII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas
į 7 pėst. pulką Klaipėdoje. Išrinktas Klaipėdos įgulos ir vietos
lietuvių sporto s-gos KSS lengvosios atletikos, teniso ir stalo
teniso sekcijų p-ku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. Ruošiantis
varžyboms treniruotėje pasijuto blogai ir po dviejų dienų 1931
07 11 mirė. Palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse.
LCVA, F. 930, ap. 20, b. 15; LKKAS archyvas
Lietuvos kariuomenes karininkai 27
P.

Pabarčius Vladas

Pabedinskas Albinas
PABARČIUS Vladas (Vladislovas) gimė 1916 12 19 Pa
karklių k., Krakių vls., Kėdainių aps. 1938 06 15 baigė Ke
dainių g-ją. 1939 pašauktas Lietuvos kariuomenę. Sovietų meistru miško plukdymo kontoroje Kaune, vėliau Druskininkų
į

Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą
(XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis
nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Antrosios sovietinės
okupacijos pradž. 1944 09 išėjo partizanauti, suformavo LLA
kuopą, kuriai priklausė partizanų būriai, veikusieji Paliepių
Pušynės, Liepkalnio–Paliepių, Betygalos vls., Aleksaičių, Per
naravos vls., Šilų miškuose, Ariogalos vls. 1944 12 16 parti
miško plukdymo ruožo v-ku. 1950 01 lydint buhalterį, vežusį
atlyginimą darbininkams, kartu dingo be žinios. 1952 01 17
Veisiejų MGB pažymoje nurodyta, kad mirė 1950 01 21,
mirties priežastis ir palaidojimo vieta nenurodyta.
Žmona - Genovaitė Adomavičiūtė (1917, susituoke 1939),
sūnus - Albinas (1941–1993), duktė - Jolita Juknevičienė
(1943).

zanai, juos užpuolus Kėdainių ir Krakių aerodromų apsaugos LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873, I. 218; . 631, ap. 7, b. 10151: LYA, F. K-8,

f
kareiviams, kovodami Paliepių Pušynės miške nukovė 80–90 ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.

RA kareivių ir karininkų ir pasitraukė į Lenčių miškus. Vėliau

partizanai buvo užemę Grinkiškio mstl. 1945 02 15 kovoje
su RA kareiviais kartu su 21 partizanu žuvo Lenčių-Zembiškio
miške, Kėdainių vls., prie Graužų k. Žuvusiojo pusnuogis
kūnas su užrašu „Pabarčius - banditų vadas“ niekintas Krakėse.
Palaidojimo vieta nežinoma. 2000 žūties vietoje pastatytas
paminklas su žuvusiųjų partizanų pavardėmis. 1999 05 12
pripažintas kariu savanoriu (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi
(1999, ро mirties).
LCVA, F. 1581, ap. 6, b. 1015; LGG, t. 2, d. 2, .
p.660; LKKAS archyvas.

PABEDINSKAS Albinas gimė 1911 05 30 Nociagalos k.,

Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. Mokėsi Panevėžio, Mažeikių,
Plungės g-jose. 1931 06 20 baigė Lietuvos mokytojų profesinės
sąjungos Kauno g-ją suaugusiems. 1931 09 17 priimtas į VDU
Technikos f-to Mechanikos skyrių. Pašauktas į Lietuvos
kariuomenę 1933 11 01 – 1934 08 20 tarnavo Ryšių ba
taliono mokomojoje kuopoje. 1936 09 15 baigus Karo
mokyklą (XVIII laida) suteiktas pionierių jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į l inžinerijos batalioną. 1939 10 19 pa
keltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
tarnavo 1 inžinerijos bataliono ūkio būrio vadu. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK
atskirojo pionierių bataliono pionierių būrio vadu. 1941 03
repatrijavo į Vokietiją. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1942 04
grįžo į Lietuvą. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. dirbo
Pabedinskas Antanas
PABEDINSKAS Antanas gimė 1898 12 17 Nociagalos k.,
Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. Mokėsi Kedainių g-joje, 1918
baige Panevėžio realinės g-jos 7 klases. 1919 01 08 savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Panevėžio sr. apsaugos
bataliono eiliniu. 1919 03 10 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919
07 06 ją baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas į
Panevėžio batalioną (vėliau 4 pėst. pulkas) 2 kuopos jaun.
karininku. 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių
įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 11 12

28 Lietuvos kariuomenes karininkai

paskirtas pulko adjutantu, 1919 12 16 - komandos v-ku.
1919-20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,
lenkais ir bermontininkais. 1922 10 13 baigė Aukštuosius
karininkų kursus (II laida). 1922 10 21 pasiųstas į Sen Syro
aukštąją karo mokyklą (École Speciale Militaire) Prancūzijoje,
kurią baige 1923 08 18.1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus.
1923 10 06 paskirtas į Gen. kariuomenės štabo Karo mokslo
ir švietimo skyrių statutų projektų rengeju. 1924–27 laisvuoju
klausytoju studijavo VDU Teisių f-te. 1924 08 28 perkeltas į
Karo mokyklą vyr. karininku. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus.
1927 12 31 perkeltas į 9 pést. pulką, paskirtas 1 kuopos vadu.
1928 02 24 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Gyveno Kaune, užsiėmė durpynų eksploatacija. Su kitais
lietuviais verslininkais steigė prekybos įmones. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 03 repatrijavo Vokietiją. Kilus
į
Vokietijos-SSRS karui 194203 grįžo į Lietuvą. Tarnavo VR,
1944 04 08 pakeltas į majorus. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
gyveno Uchtės pabėgėlių stovykloje. 1949 išvyko į Maroką, iš
ten 1953 emigravo į Kanadą. Mirė 1957 10 28 Toronte, pa
laidotas Park Lawn kapinėse.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919),
Savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928)
medaliais.
Žmona - Bronė Lukoševičiūtė (1902–1976, susituokė 1924),
sūnus - Antanas (1926–1943).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 1; F. 631, ap. 7, b. 6020; BLE, t. 21, p. 296
297; LKKAS archyvas.
Paberžis Stasys
PABERŽIS Stasys gimė 1918 03 22 Valgoje, Estijoje. 1920
su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Šiauliuose. 1936 baigęs Šiaulių
berniukų g-ją įstojo į Klaipėdos prekybos in-tą, kurį 1939 baigė
Šiauliuose. Studijuodamas žaidė 6 pést. pulko Klaipėdos įgulos
futbolo komandoje. 1938 07 07 žaidė pirmosios Lietuvos
futbolo rinktinės su Rumunijos rinktine rungtynėse, iki 1947
Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė 19 rungtynių. 1939 persikėlė
į Kauną, žaidė LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo nga)
komandoje. 1939 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baige Karo mokyklą
(XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis ne P.
suteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 paskirtas
kuopininku aviacijos apsaugos dalinyje Aukštojoje Fredoje
Kaune. 1940 10 13 Rygoje su futbolo komanda „Kožuch“,
sudaryta iš Lietuvos aviacijos karių, iškovojo Pabaltijo
ypatingosios karo apygardos nugalėtojo vardą ir pereinamąją
taurę. Baigęs karo tarnybą gyveno Kaune, dirbo kooperatyve
„Parama“, vėliau Lietuvos kooperacijos sąjungoje finansų
skyriaus v-ko pavaduotoju. 1941-44 dirbo Lietuvos ūkio rū
muose prekybos skyriuje. 1945 pradž. mobilizuotas tarnavo
karininku RA spec. autodalinyje Vokietijoje, vėliau Tilžeje ir
Kaune. 1946 demobilizuotas. 1947–1951 žaidė Vilniaus
futbolo komandoje „Spartakas“ (1947 – „Dinamo“), 1949
vienam pirmųjų Lietuvoje suteiktas SSRS sporto meistro vardas.
1952–53 dirbo sporto s-gos „Spartakas“ resp. taryboje, 1953–
57 - futbolo komandos „Spartakas“ treneriu, 1958–60 – vėl
„Spartako“ resp. taryboje, 1961–62 – „Žalgirio“ futbolo
komandos antruoju treneriu. 1963–67 treniravo SA Vilniaus
įgulos karių futbolo komandą „Saliutas“. 1962–88 dirbo
„Žalgirio“ resp. taryboje, aktyviai dalyvavo Lietuvos futbolo
federacijos veikloje, ilgametis jos atsakingasis sekretorius. LSSR
nusipelnęs treneris (1968). Nuo 1935 bendradarbiauja
spaudoje, daugiausia laikraštyje (iki 1956 žurnale) „Sportas“.
Žmona - Laima Stasiukonytė (1928, susituokė 1949), sūnus –
Gediminas (1950).
LKKAS archyvas.
Pabilionis Feliksas
PABILIONIS Feliksas gimė 1905 05 09 Naujasodžio k.,
Šeduvos vls., Panevėžio aps. 1923 baigė Rozalimo vid. m-lą,
1925 – Kėdainių mokytojų seminariją. 1926 05 03 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 4 pėst. pulką Panevėžyje. 1926
09 13 perkeltas į 2 artilerijos pulką. 1927 04 06 pasiųstas į Karo
mokyklą. 1927 12 16 ją baigus (II asp. laida) suteiktas artilerijos
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
Nuo 1930 Petrašiūnų prad. m-los mokytojas. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1931 baige pedagoginius kursus Panevėžyje. 1939
09 18 – 10 05 mobilizuotas tarnavo 2 art. pulko 3 baterijos
Lietuvos kariuomenės karininkai 29
 1 ugnies būrio vadu. Nuo 1930 06 06 LŠS narys, I Kauno
rinktinės Petrašiūnų šaulių būrio vadas, vėliau Pažaislio šaulių
kuopos vado padejejas, Palemono šaulių brigados vadas.
Mokytojavo Palemono prad. m-loje, Pažaislio vls., Kauno aps.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1935).
Žmona – Izabelė Dagilytė (1907), duktė – Feliksa (1938).
LCVA, f. 930, ap. 2P. b. 2; f. 631, ap. 7, b. 11448; f. 762, ap. 2, b. 700,
1. 97–98: f. 561, ap. 2, b. 1637, 1. 536–537.

Pacas Albertas

pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1931 07 02 stažavo

1 pėst. pulke. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1934 09 12 įstojo ir 1940 05 15
baigė VDU Medicinos f-tą, įgijo gydytojo kvalifikaciją. 1940
06 15 įskaitytas į sanitarijos karininkus.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 3; f. 631, ap. 7, b. 11448.

Pabiržis Alfonsas

PABIRŽIS Alfonsas gimė 1912 04 05 Rumšiškių mstl., Kau

no aps. 1929 baige Žiežmarių prog-ją, 1934 – Kauno aukštesn.
technikos m-los Elektrotechnikos skyrių. 1934 09 18 priimtas
i Karo mokyklos ryšininkų grupę. 1935 09 15 ją baigus ( (X asp.
laida) suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
ryšių karininkų atsargą. Nuo 1935 10 16 dirbo priežiūros
valdininku Kauno telefono-telegrafo stotyje,nuo 193601 31 –
techniku Klaipėdos radijo stotyje. Nuo 1937 02 LŠS narys.
1939 05 01 – 12 01 dirbo Pašto v-boje, nuo 1939 12 01 –
Vilniaus radijo stoties, nuo 1940 10 02 - Kauno radijo stoties
vyr. techniku, 1941 04 26-09 30 – Ryšių v-bos radiofikacijos
skyriaus techniku-projektuotoju. Vokiečių okupacijos metais
gyveno Kaune, privačiai remontavo radijo aparatūrą. Nuo Pacevičius Antanas
1944 09 dirbo Joniškio elektrinėje, nuo 1945 09 01 mo
kytojavo Joniškio g-joje. 1946 įstojo į Vilniaus pedagoginį in-tą.
Nuo 1947 09 01 dėstė Kauno politechnikume, nuo 1950 PACEVIČIUSAntanas gimė 1914 1005 Šambaravos dvare,
09 01 mokytojavo Kauno 8 vid. m-loje, nuo 1956 09 01 - Raudonės vls., Raseinių aps. Mokėsi Šiluvos prog-joje, 1936
Kauno spec.. vid. m-loje. 1956 baigė VPI, mokytojavo Kauno 06 20 baigus Raseinių g-ją priimtas į VDU Medicinos f-tių.
m-lose ir dirbo KPI ultragarso laboratorijoje. Mirė 1996 05 28, 1936 09 19 Raseinių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos
palaidotas Romainių kapinėse Kaune. kariuomenę, pasiųstas į Karo mokyklą. 1937 07 12-0901
Žmona - Marija Skablauskaitė (1912–2001 ), sūnus - stažavo 8 pést. pulke. 1937 09 15 baigus Karo mokyklų
Alvydas (1942–1991), dukterys – Ina Jermalavičienė(1944) (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
ir Rima (1946-1996). paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. Kilus Vokietijos-SSRS
LCVA, f. 930. ap. 5. b. 1998. karui dalyvavo Birželio sukilime. Nuo 1941 dirbo gydytoju
Kauno kalėjime. 1943 03 15 baigus VDU Medicinos t-taigijo
PACAS Albertas gimė 1909 09 17 Daugėliškių k., Šakių vis. medicinos gydytojo kvalifikaciją. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
ir aps. Mokesi g-joje, baige Kybartų „Žiburio“ aukšresn. kur dirbo chirurgu. 1946-48 studijavo Bonos u-te, suteiktas
komercijos m-lą. 1930 11 07 Vilkaviškio aps. komendantūros medicinos daktaro laipsnis. 1948 12 12 atvyko į Kanade,

30 los kariuomenes karininkai

gyveno Halifakse, dirbo Ontarijo provincijoje. Atlikęs medicinos
stažą ir išlaikęs egzaminus McGill u-te Monrealyje, nuo 1952
vertėsi privačia gydytojo praktika, dirbo Šv. Juozapo ir Šv. My
kolo ligoninėse Toronte. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje
veikloje, vienas iš Kanados lietuvių fondo steigėjų, 1964–71
jo v-bos p-kas, 1971–72 tarybos p-kas. 1977–79 Pasaulio lie
tuvių gydytojų sąjungos p-kas, ilgametis Kanados lietuvių
gydytojų d-jos p-kas. Mirė 2006 04 03, palaidotas Šv. Jono
lietuvių kapinėse Toronte.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2000),
Savanorių medaliu (1997).
Žmona - Sofija Baranauskaitė (1926, susituokė 1952), sū
nūs – Antanas (1953) ir Vytautas Pacas (1956).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1999, 2001;f.631, ap. 7, b. 14979; LKKAS archyvas.
Pacevičius Ignas
PACEVIČIUS Ignas gimė 1902 09 20 Šiauliuose. Mokėsi
Kauno g-joje, I pasaul. karo metu - Stavropolio ir Kijevo g-jose.
1920 grįžo į Lietuvą, 1922 06 12 baigė Vilniaus Vytauto
Didžiojo g-ją. 1922 06 07 - 10 06 tarnavo URM Lietuvos
telegramų agentūros Elta užsienio skyriuje. 1922 10 01 -
1923 10 22 dirbo LU Humanitarinių m. f-to raštvedžiu.
1923 01 savanoriu dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923
10 26 priimtas į Karo mokyklą. 1925 09 07 ją baigus (VII
laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2
ulonų pulką 2 eskadrono, 11 25 – kulkosvaidžių eskadrono
jaun. karininku. 1926 06 20 perkeltas į l husarų pulką 3
eskadrono būrio vadu. 1927 09 13 paskirtas eiti radijo ryšių
stoties v-ko pareigas ir pulko teismo raštvedžiu, 12 01 – eiti
pulko adjutanto pareigas. 1928 02 16 pakeltas į vyr.
leitenantus. 1929 02 25 paskirtas žinių karininku, 10 08 –
mokomosios komandos vyr. karininku. 1930 04 11 pačiam
prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis
pakeistas į leitenanto. Nuo 1930 10 16 tarnavo sekretoriumi
buhalteriu Finansų m-jos centriniame statistikos biure. Nuo
1931 09 14 studijavo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje. Mi
1934 11 29 Kaune.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. P
Žmona - Otilija Elžbieta Šarkytė (1904, susituoke 1927), el
duktė - Jadvyga Antanina (1930).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 7; ap. 5, b. 2001; f. 631, ap. 7, b. 10226;
. 387, ap. 1, b. 2868.
f
Packevičius Kazys
PACKEVIČIUS Kazys gimė 1916 02 22 Bambininkų k.,
Simno vls., Alytaus aps. 1936 baigęs Marijampolės Rygiškių
Jono g-ją įstojo į Veterinarijos akademiją Kaune. Kauno m.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę 1938 07 08
priimtas į Karo mokyklą. Nuo 1939 05 17 stažavo 3 art. pulke.
1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIVasp. laida) suteiktas
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis, mobilizuotas ir paskirtas
3 artilerijos pulko 6 baterijos 2 ugnies būrio vadu. 1939 11 20
paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1942 05 15 baigus
Veterinarijos akademiją 1942 05 30 paskirtas Švenčionių aps.
Adutiškio vls. vet. gydytoju, 1943 01 16- Vydžių vls., 12 06 -
Alytaus aps. Simno vls. vet. gydytoju. Po karo paskirtas Aly
taus aps. vyriausiuoju vet. gydytoju. Buvo Dainavos apygardos
partizanų ryšininkas (slap. Antanaitis). 1946 paskirtas
Veterinarijos v-bos Vilniuje profilaktikos skyriaus v-ku. 1946
12 19 suimtas, kalintas Vilniuje. 1947 04 14 Karo tribunolo
nuteistas 8 metams lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į lagerį
Vanine, Sovetskaja Gavanės r., Chabarovsko kr., veliau buvo
lageriuose Srednekano r., Chabarovsko kr., Berlage, Magadane.
Nuo 1953 04 10 tremtyje. 1953 paleistas, grįžo į Lietuvą.
LCVA, . 930, ap. 5, b. 2003; f. 392, ap. 2, b. 323; f. 909, ap. 2, b. 135;
f
LGG, c. 2, d. 2, p. 661; LKKAS archyvas.
PACUNSKIS Albinas gimė 1898 03 01 Panevėžyje. Baige
Rygos politechnikumo Mechanikos skyriaus 2 kursus. Nuo
1914 09 28 tarnavo Rusijos kariuomenės 3 Azerbaidžano
šimtinėje, baigė mokomąją kuopą. 1914–17 dalyvavo I pasaul.
kare. 1917 01 06 suteiktas korneto laipsnis. Kilus Rusijoje bol
iam perversmui suimtas, kalintas kalėjime. 1918 01 16
pabėgo iš kalėjimo, nuvyko į Kaukazą, įstojo į 4 Užkaukauzes
Lietuvos kariuomenės karininkai 31
 pulką, paskirtas raitųjų žvalgų komandos v-ku. 1918 05 18
demobilizuotas, 1918 08 23 – 1919 12 24 su įvairiomis ka
rinėmis dalimis kovojo su bolševikais. 1914–19 šešis kartus
sužeistas. Grįžęs į Lietuvą 1920 10 20 savanoriu įstojo į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į Atskirajį balıgudžių batalioną 3 kuopos
jaun. karininku, 11 19 – kulkosvaidžių kuopos jaun. karinin
ku, 1921 02 12 – 2 kuopos jaun. karininku. 1922 07 14
kaip ne Lietuvos pilietis, ištarnavęs savanoriu daugiau nei
metus, iš kariuomenės paleistas. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą gyveno Vilniuje. 1941 02 03 suimtas, kalintas
Vilniuje. 1941 04 23 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 8 metams, 1941 07 31 išvežtas į lagerį Vorkutoje,
Komijoje.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ordinu
„Už narsumą“ (1917), Šv. Georgijaus 1, 2, 3 ir 4 laipsnio ka
reiviškais kryžiais.
Žmona - Ona Bornaitė.
LCVA, . 930, ap. 2P, b. 8; ap. 5, b. 2004; ap. 8, b. 268, 1. 102–110;
f
LGG, t. 1, p. 615.
Pačebutas Antanas
PAČEBUTAS Antanas gimė 1910 01 12 Kandrėnų k.,
Skapiškio vls., Rokiškio aps. Baigė Rokiškio g-ją. 1935 09 15
baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas pėst. jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pést. pulko sunkiųjų kulko
svaidžių kuopos būrio vadu, 1936 - automatinių pabūklų
,,Oerlikon“ būrio vadu. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 bataliono
prieššarvinio būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262
šaulių pulko prieštankinio būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė, pateko į vokiečių nelaisvę, bet buvo
paleistas. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio m.
sveikatos v-bos sekretoriumi, vėliau Panevėžioaps. Surdegio
pieninės buhalteriu. Aktyviai prisidėjo prie kpt. A. Švilpos
organizuojamos Šiaurės brigados, Surdegyje suorganizavo
savanorių būrį. 1944 04 10 naktį sovietinių partizanų nu
žudytas. Palaidotas Surdegio kapinėse.
32 Lietuvos kariuomos karininkai
Žmona - Zofija Pajuodytė (1917–1961, susituoke 1938), duktė
Violeta Vaiginienė (1941-1995), sūnus - Rimantas (1942).
LYA, E. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas
Pačkauskas Jonas
PAČKAUSKAS (PAŠKAUSKAS) Jonas gimė 1897 06 06
Ramoniškių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. 1919 06 04
baige Marijampolės realinę g-ją. 1919 06 18 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas Gen. kariuomenės štabo
Rikiuotės skyriaus raštininku, vėliau perkeltas į Kauno
komendantūrą. 1920 01 09 suteiktas karo valdininko
laipsnis. 1920 07 12 perkeltas į Vilniaus komendantūrą. 1920
07 14 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie
Belolesios. 1920 10 20 perkeltas į 11 pest. pulką, 12 29 –
į Sanitarijos skyrių evakuacinio punkto raštvedžiu, 1923
09 15 – į Karo ligoninę ūkio dalies raštvedžiu. 1926 12 prie
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų išlaikė egzaminus
karininko laipsniui įgyti. 1927 02 16 suteiktas administracijos
(B) vyr.leitenanto laipsnis. 1927 09 10 priimtas į LU Teisių
f-to Teisių skyrių. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1938
02 28 paskirtas Karo sanitarijos v-bos buhalteriu, 1940
06 07 - Karo ligoninės ūkio dalies v-ko padejeju, 07.11
pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. Kilus
Vokietijos-SSRS karui 1941 06 24 priimtas į Kauno karo
komendantūrą, paskirtas į ūkio skyrių, 10 03 -- į 2 PPT
batalioną. Vėliau sveikstančiųjų kuopos vadas prie LSD 9
E bataliono. 1942 11 30 iš tarnybos paleistas. 1945 09 20
suimtas Vilkaviškyje, kalintas Kaune. 1945 09 išvežtas į
lagerį Sevpečlage, nuo 1945 11 29 Vorkutlage, vėliau Sev
pečlage, Komijoje. 1947 02 07 nuteistas 8 metams. 1953
09 11 paleistas, grįžo į Lietuvą. Dirbo Kauno dailės kombi
nate. Mire 1984, palaidotas Romainių kapinėse Kaune.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Marija Nastanaitė (1895–1985).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 755, 1. 7-10; f. 631, ap. 7, b. 3723; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug, vnt. 3; LYA, b. 38815/3; LGG, t. 2, d. 2, p. 690; LKKAS archyvas.
 P

Padvaiskas Konstantinas

Padegimas Vincas
PADEGIMAS Vincas gimė 1910 05 28 Bugonių k., Merki
nės vls., Alytaus aps. Mokėsi Merkinės prog-joje, Alytaus g-joje,
baigė Kauno „Pavasario“ aukštesn. komercijos m-lą. 1931 08 24
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1933 09 15 baigus Karo
mokyklą (XV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laips
nis ir paskirtas 2 ulonų pulko būrio vadu. 1936 12 31 pakeltas
į leitenantus. Pasižymėjo žirginio sporto varžybose. 1938 07
22–24 I tautinėje olimpiadoje žirginio sporto karininkų me
džioklinio perbėgimo rungtyje asmeninėse ir su kariuomenės
komanda komandinėse varžybose iškovojo du aukso medalius.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 ulonų pulko
i eskadrono vado padėjėju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko jojimo
instruktoriumi. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1944 pasitraukė į Vokietiją, iš kur emigravo įAngliją.Gyveno
Bathe, vėliau Bradforde. Mire 1956 12 03.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 755, 1. 11-14; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
ūkininkavo tėvų ūkyje. Vokiečių okupacijos metais tarnavo LSD.
1943 Vilniaus aps. policininkas. Antrosios sovietinės okupaci
jos pradž. įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą, buvo Vytauto
apygardos Mingailos kuopos būrio vadas, kartu sanitarinės
dalies v-kas. 1946 01 15 žuvo kautynėse Želmeniškės k., Sala
ko vls., Zarasų aps. 20 žuvusių partizanų kūnai niekinti Salako
aikštėje, vėliau užkasti prie kelio į Degučius. Žmona, partizanų
žvalgė (slap. Mazgelyte), 1946 suimta, nuteista 10 metų, kalėjo
Kargopollage, Archangelsko sr., vėliau Rečlage, Komijoje. 1999
07 02 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 08 30 suteiktas vyr.
leitenanto laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vokietijos kariuomenės Geležiniu kryžiumi.
Žmona - Marcelė (1913), sūnus – Algirdas Jonas (1934).
LGG, b. P-451; t. 2, d. 2, p. 663; LKKAS archyvas.

PADERVINSKAS Alfonsas (slap. Miežis, Šarkis, Žilvitis)

gimė 1927 10 25 Sereikių k., Lygumų vls., Šiaulių aps. Veng
damas trėmimo 1946 pradėjo slapstytis. 1948 05 22 kartu
su tėvu Alfonsu, broliais Pranciškumi, Juozapu ir Vytautu išejo
partizanauti, priklausė Audros partizanų būriui (vadas Bo
leslovas Kriščiūnas, slap. Klajūnas). Vėliau Prisikėlimo apy
gardos kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo visuomeninio
skyriaus v-kas. 1952 03 19 mūšyje Gulbino miške sužeistas.
1952 09 22 kartu su broliu Juozapu (slap. Dobilas, Šermukšnis)
ir Vladu Daraška žuvo kautynėse Mykolo Glinskio sodyboje Pagirys Antanas
Dargių k., Joniškio r. 2005 12 22 pripažintas kariu savanoriu
ir 2006 01 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
LGG, b. Ž-361; LKKAS archyvas. PAGIRYS (POGIRSKIS) Antanas gimė 1895 05 16 Šėkščių
dvare, Kuršėnų vls., Šiaulių aps. 1915 04 30 baigė Smolensko
PADVAISKAS Konstantinas (slap. Mazgelis) gimė 1909 Aleksandro I g-ją, vėliau Maskvos u-to Medicinos f-to 6 se
Sankt Peterburge, Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą gyveno Joniškio k., mestrus. 1918 06 01 grįžo į Lietuvą. 191901 23 savanoriu įsto
Zarasų aps. Nuo 1930 tarnavo Lietuvos kariuomenėje Kaune. jo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 1 husarų eskadroną, 1919
Baige sanitarijos puskarininkių m-lą. Grįžęs iš kariuomenės 01 31 - 2 pėst. pulko vyr. gydytojo padėjėju. 1919 03 01 -

Lietuvos kariuomenes karininkai 33

 04 26 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais
prie Rumšiškių. 191905 01 perkeltas į Karo mokyklą. 1919
07 15 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1919 10 21 perkeltas
į Panemunės įgulą lazareto vyr. gydytojo padėjėju. Dalyvavo
nepriklausomybės kovose su bermontininkais. 1920 baigė 2
mėn. karo medikų kursus pric Karo mokyklos. 1920 05 14
suteiktas karo mediko leitenanto laipsnis. Nuo 192007 17 Karo
ligoninės jaun. ordinatorius. 1920 12 06 paskirtas 7 pėst. pulko
jaun. gydytoju, 1921 02 22 – 04 26 Joniškio observacijos
punkto v-kas. 1922 02 01 perkeltas į Karo ligoninę, paskirtas
eiti jaun. ordinatoriaus pareigas. 1922 09 25 paleistas iš ka
riuomenės studijuoti aukštąjį mokslą. 1927 Lietuvių emigran
tams pagalbos teikimo d-jos „Išeivis“ steigėjas. 1929 baigė LU
Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1929 07 03 vėl priimtas į
kariuomenę, paskirtas Karo technikos štabo jaun. sanitarijos
karininku. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1930 04 25
įskaitytas į sanitarijos (A) karininkus. 1930 baigė fizinio lavi
nimo medicinos kontrolės kursus prie Vytauto Didžiojo kari
ninkų kursų. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. 1932 05 25
paskirtas 5 pest. pulko vyr. sanitarijos karininku, 1934 04 04 -
3 art. pulko sanitarijos karininku. 1934 09 07 pakeltas į majorus.
1935 05 01 baigė 4 savaičių sanitarijos karininkų tobulinimo
si kursus prie Karo ligoninės. 1935 10 04 perkeltas į 3 pést.
pulką, 1936 08 20 – į 5 pėst. pulką vyr. sanitarijos karininku,
1939 06 13 – į Karo sanitarijos v-bą fizinio lavinimo referen
tu. 1939 07 07 pakeltas į plk. leitenantus. 1939 12 11 paskirtas
Karo mokyklos vyr. san. karininku. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 pa
skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų artilerijos
pulko vyr. gydytoju, tačiau 11 15 įsakymas atšauktas ir iš kariuo
menes atleistas. Mirė 1941 10 Kaune.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Sa
vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Filomena Adamkavičiūtė (1899), duktė – Halina
(1920), sūnus – Romualdas (1922).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2184; ap. 8, b. 640, 1. 16-17; f. 631, ap. 7,
b. 2789; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PAGIRSKIS (POGIRSKIS) Petras gimė 1874 01 31 Kau
ne. 1893 baige vyrų g-ją Kaune. 1893 11 01 savanoriu įstojo
į Rusijos kariuomenės 108 Saratovo pést. pulką. 1896 baigus
Vilniaus karo mokyklą 08 10 perkeltas į 3 Dono pėst. pulką.
1896 10 27 pakeltas į paporučikius ir perkeltas į 30 Poltavos
pest. pulką. 1901 05 01 pakeltas į poručikus. 1904 03 13
perkeltas į 15 Rytų Sibiro šaulių pulką 13 kuopos jaun.
karininku. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, 1904 01 26 -
12 21 gynėsi Port Artūro tvirtovėje. Kapituliavus Port Artūro
tvirtovei 1904 12 21 – 1906 01 25 buvo japonų nelaisvėje.
1906 06 13 pakeltas į štabskapitonus, 1909 02 11 - į
kapitonus. 1910 02 24 paskirtas mokomosios komandos vadu,
1911 03 15 – 12 kuopos vadu, 1913 07 20 – 3 Sibiro šaulių
ats. bataliono ūkio v-ku, batalioną performavus į pulką 1916
04 17 – pulko ūkio v-ku. 1918 dalyvavo demobilizuojant 3
Sibiro šaulių ats. pulką, 1918 07 01 iš kariuomenės atleistas.
34 Lietuvos kariuomenės karininkai
Pagirskis Petras
Grįžus į Lietuvą 1920 09 06 įstojo į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas karininku į Intendantūros skyrių. 1920 10 15 suteik
tas plk. leitenanto laipsnis, paskirtas karininku ypatingiems
reikalams, 11 20 - Apkainavimo komisijos p-ko padėjėju,
1922 03 08 - Intendantūros centrinių dirbtuvių v-ku. 1927
03 12 pakeltas į pulkininkus. 1927 07 07 pačiam prašant pa
leistas į pėstininkų karininkų atsargą, 1936 03 31 - į dimisiją.
Gyveno savo ūkyje Barsukinės k., Jonavos vls. Mirė 1943,
palaidotas prie savo sodybos.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio „Už
narsumą“ (1904), Šv. Stanislavo 3 laipsnio su kardais ir kaspinu
(1904), Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir kaspinu (1904),
Šv. Anos 3 laipsnio su kardais ir kaspinu (1904). Šv. Anos 2
laipsnio (1904) ir Šv. Stanislavo 2 laipsnio (1912) Ordinais,
medaliu „Už skęstančiųjų gelbėjimą“ (1898), sidabro medaliu
Už Port Artūro gynimą“ (1908), 100 metų jubiliejiniu Tevy
„
nės karo (1912) ir 300 metų Romanovų dinastijos jubiliejiniu
(1913) medaliais.
Žmona – Kazimiera Zaščinskaja, sūnus – Algirdas (1911).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 9.
PAJARSKAS Albinas (slap. Bebras) gimė 1923 Jotkonių k.,
Svėdasų vls., Rokiškio aps. 1943 baigė Rokiškio g-ją. 1945 07
įsitraukė į partizaninę kovą. 1948-49 buvo Algimanto apygardos
štabo v-kas. 1949 11 01 kautynėse su okupantų kariuomene
kartu su apygardos vadu Antanu Starkumi (slap. Monte), štabo
adjutantu J. Burneika (slap. Tardytojas) ir 4 partizanais žuvo
(susisprogdino) Šimonių girioje prie Priepodo ežero, Svėdasų vls.,
Kupiškio aps. Po jų žūties Algimanto apygardos štabas nebuvo
atkurtas. 1999 07 28 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 08 30
suteiktas plk. leitenanto laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(1999, po mirties).
LGG, b. P-489-2; LNTK, p. 543; LKKAS archyvas.

Pajeda Napoleonas
PAJĖDA Napoleonas gimė 1912 11 23 Pilkėnų k., Jūžin
tų vls., Rokiškio aps. Baigė Lietuvos mokytojų profesinių
sąjungų Kauno g-ją suaugusiems. 1935 09 28 priimtas į Karo
mokyklą. Iki 1936 07 15 stažavo 1 pėst. pulke. 1938 05 12
baigė Karo mokyklą (XIX laida) puskarininkiu su teise įgyti
karininko laipsnį savo dalinyje. 1938 11 23 suteiktas pést. jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pėst. pulko 2 kulkosvaidžių
kuopos būrio vadu. 1939 05 06 baigė sunkiųjų kulkosvaidžių
ir automatinių pabūklų karininkų kur (VI laida). 1939
09 18 paskelbus mobilizaciją, ėjo kulkosvaidžių kuopos vyr.
karininko pareigas. 1939 10 16 komandiruotas į Birštono in
ternuotųjų stovyklą apsaugai. 1939 12 04 dingo be žinios,
vėliau rastas negyvas Nemune. 1940 05 03 palaidotas Šančių
kapinėse Kaune.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2008; LKKAS archyvas.
PAKALNIS Vladas gimė 1898 07 13 Liepojoje, Latvijoje,
Baige g-jos 6 klases. Atvykęs į Lietuvą 1920 11 15 priimtas
į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas
pést. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pest. pulko 7 kuopą.
Pajarskas Albinas
P
Pakalnis Vladas
1922 10 12 perkeltas į 4, 1923 03 01 – į mokomąją kuopą,
1923 06 15 – į 7 pėst. pulką, paskirtas mokomosios kuopos
jaun. karininku. 1923 12 31 perkeltas į Elektrotechnikos
batalioną, paskirtas radijo kuopos jaun. karininku. 1925 10 31
baigė Aukštųjų karo technikos kursų Elektromechanikos sky
rių (I laida). 1925 11 05 paskirtas radijo kuopos 1 radijo stoties
v-ku. 1926 01 01 perkeltas į Technikos pulką. 1926 02 16 pa
keltas į vyr. leitenantus. 1927 09 01 išformavus Technikos pulką
perkeltas į Ryšių batalioną 2 lauko radijo stoties v-ku. 1928
12 31 pačiam prašant paleistas į inžinerijos karininkų atsargą.
Nuo 1929 Kauno m. policijos rajono v-kas, nuo 1930 pasienio
policijos Biržų baro rajono v-kas. 1931 01 01 pagal Karinin
kų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į
ats. leitenanto.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 930, ap. b. 2009; LKKAS archyvas.
PAKALNIŠKIS Alfonsas gimė 1909 06 12 Mažeikiškių k.,
Gelvonų vls., Ukmergės aps. 1927 06 23 baigė Ukmergės g-ją,
įstojo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių. Nuo 1930
09 01 KAM stipendininkas. 1931 prie Karo mokyklos baigė
kursus karininko laipsniui įgyti. 1932 07 01 - 1933 02 05
dirbo Karo ligoninės chirurgijos ir vidaus ligų skyriuje. 1934
05 02 baigus VDU įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją.
1934 08 10 leista verstis medicinos gydytojo praktika. 1934
10 27 priimtas į 2 pést. pulką gydytoju. 1934 11 23 suteiktas
sanitarijos jaun. leitenanto laipsnis. 1935 perkeltas į 2 ulonų
pulką. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus, 1939 11 23 – į ka
pitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 ulonų
pulke, ėjo vyr. sanitarijos karininko pareigas. Likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK kavalerijos
pulko vyr. gydytoju. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. Vokiečių okupacijos metu tarnavo LSD Kauno apy
gardos štabe. 1942 1001 perkeltas į LSD ryšių karininko štabą.
1944 be šeimos pasitraukė į Vokietiją, gyveno Augsburgo lie
tuvių pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į JAV, gyveno ir
vertėsi medicinine praktika Pueblo m., Ohajo valst., vėliau
Lietuvos kariuomenes karininkai 35

Pakalniškis Alfonsas
persikėlė į Detroitza. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veiklo
je. Gydytojų d-jos, „Švyturio“ šaulių kuopos narys. Mirė 1986
0425. palaidotas Šv. Kapo kapinėse Detroite.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1939),
Pirmoji žmona - Emilija Barauskaitė (1913-1996), duktė -
Vitalija Irena Giedraitienė (1937); antroji žmona - Irena,
sūnus - Vytautas.
LCVA, F. 930. ap. 8. b. 755. 1. 23-27; f. 631, ap. 7.b. 3941; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug, vnt. 3: LKKAS archyvas.
Pakalniškis Justinas
PAKALNIŠKIS Justinas gimė 1909 03 11 Klausgalvų k.,
Salantų vis., Kretingos aps. 1930 baigė Plungės g-ją. 1930 11 04
Klaipėdos krašto komendantūros pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę, pasiųstas į 5 pest. pulką. 1931 06 01 priimtas į Karo
mokyklą. 1932 06 29-09 01 stažavo 1 husarų pulke. 1932
1031 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas kavalerijos jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 ulonų pulką kulkosvaidžių
eskadrono jaun. karininku. 1933 02 05-03 27 mokėsi fizinio
Lavinimo kursuose. 193305 01 paskirtas kulkosvaidžių eskadrono
fizinio lavinimo instruktoriumi. 1934 09 02-08 Ginklavimo
30 Lietuvos kariuomenės karininkai
v-boje susipažino su automatiniais priešlėktuviniais pabūklais.
1934 11 01-23 buvo automatinių pabūklų „Oerlikon“
kursuose. 1935 02 16 paskirtas kulkosvaidžių eskadrono būrio
vadu. 1935 09 09 perkeltas į 3 kavalerijos pulką, paskirtas
sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrono vyr. karininku. 1936 11 23
pakeltas į leitenantus. 1938 05 30 baigė sunkiųjų kulkosvaidžių
ir automatinių pabūklų kursus (V laida). 1939 10 13-28
dalyvavo žygyje į Vilnių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 08 05 iš kariuomenės atleistas. Mokytojavo Grūšlaukėje.
Vokiečių okupacijos metu 1941 08 20 priimtas į 3 PPT batalioną
(veliau 3 apsaugos batalionas) 2 kuopos vadu. 1942 09 01
perkeltas į 14 batalioną ginklų prižiūrėtoju.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1938)
LCVA, F. 930, ap. 5. 6. 2010; ap. 8, b. 755, I. 26–27: F. R-762, ap. 2,
b. 701, 1. 104-105.
Pakalniškis Kostas
PAKALNIŠKIS Kostas gimė 1909 10 09 Liepojoje,
Latvijoje. Atvykęs į Lietuvą 1925 baigė Skuodo vid. m-la, vėliau
g-jos 7 klases Mažeikiuose. LŠS narys. 1930 11 04 Mažeikių
aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas
į Karo mokyklą. Nuo 1931 07 01 stažavo 7 pėst. pulke. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Nuo 1932 tarnavo Valstybės saugumo departamente.
1933 07 27 laisvuoju klausytoju priimtas į VDU Teisių f-to
Teisių skyrių. 1933 07 31 baigė kriminalinės policijos kursus
prie Aukštosios policijos m-los (III laida). Nuo 1936 Kvotų
skyriaus v-kas. 1938 08 25 – 09 25 3 pest. pulke atliko karo
pratybas. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2011; f.631, ap. 7, b. 12361; f. 394, ap. 16, b. 326.
PAKALNIŠKIS Mečys (Mečislovas) gimė 1915 01 04 Da
gių k., Pabaisko vls., Ukmergės aps. Baigė Lietuvos mokytojų
profesinės s-gos Kauno g-jos suaugusiems 7 klases, 1935
06 23 - Ukmergės g-ją. 1935 1001 priimtas į VDU Teisių f-to
Ekonomijos skyrių. 1936 09 19 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę, priimtas į Karo mokyklą. 1937 07 10 - 09 01 stažavo
1 pest. pulke. 1937 09 15 Karo mokyklą (XII asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės

Pakalniškis Mečys
tininkų karininkų atsargą. 1937 įstojo ir 1942 baigė Kauno
veterinarijos akademiją. 1942 06 01 paskirtas Šalčininkų vls.,
1942 08 01 - Vilniaus vls., 1942 11 01 - Seredžiaus vls.,
Kauno aps., vet. gydytoju. 1944 be šeimos pasitraukė į Vakarus,
vėliau emigravo į JAV, gyveno Detroite.
Žmona - Aldona Kačanauskaitė-Zaborienė (1918, susituokė
1942), duktė – Danguolė Skadiene (1944).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2012; f. 631, ap. 7, b. 13763; LKKAS archyvas,
Pakalniškis Mykolas
PAKALNIŠKIS Mykolas gimė 1916 10 04 Pavytinės k.,
Gelvonų vls., Ukmergės aps. 1935 baigė Ukmergės g-ją. 1935
09 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Ryšių ba
taliono mokomąją kuopą. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą
(XX laida) suteiktas inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis ir pa
skirtas Ryšių bataliono mokomosios kuopos 2 telefonų būrio
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo
ryšių bataliono štabo kuopos būrio vadu, vėliau bataliono te
lefono stoties v-ku. 1940 12 20 perkeltas į Vidaus reikalų
liaudies komisariato kariuomenę. Po karo dirbo LSSR Švi
m-jos karinio rengimo ir sporto skyriuje.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1939). P.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873, I. 221–224; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3;
LKKAS archyvas.
Pakalniškis Pranas
PAKALNIŠKIS Pranas gimė 1919 06 27 Juodupio k.,
Veiviržėnų vls., Kretingos aps. 1939 baigus Šiaulių berniukų
g-ją pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp.
laida), del politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
paleistas į karininkų atsargą.
LCVA, F. 556, ap. 1, b. 638, 1. 64; LKKAS archyvas.
PAKĖNAS Juozas gimė 1896 03 17 Kaušų k., Deltuvos vls.,
Ukmergės aps. 1914 baigė Ukmergės m. m-lą, 1917 -
mokytojų kursus Kaune. 1916–19 dirbo prad. m-lų mokytoju,
1919 07 25 - 1920 01 16 - tarnautoju Belaisvių stovyklų
v-boje. 1920 09 08 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas Šarvuoto būrio raštininku. 1920 04 12-07 13 tarnavo
II pėst. divizijos štabo raštininku. 1920 12 17 prie Karo mo
kyklos išlaikius egzaminus suteiktas karo valdininko laipsnis.
1921 01 12 paskirtas Šarvuoto būrio techniku. 1923 02 15
perkeltas į Gen. kariuomenės štabo žvalgybos skyrių. 1923
12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. Nuo 1924 LŠS narys.
1924–33 tarnavo pasienio policijoje Utenos aps. rajono v-ku.
1936 – 1937 02 01 KAM artilerijos dirbtuvių civilis tar
nautojas. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laiko
mam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats.
jaun. leitenanto laipsnis. Nuo 1937 mokytojavo Radviliškyje.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvež
tas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942
07 31 žuvo lageryje. 1943 01 20 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 10 metų.
Žmona - Aleksandra Zadlauskaitė (1912–1948), duktė -
Nijolė (1932–1948), sūnus - Romas (1934).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2015; LGG, t. 1, p. 617; LKKAS archyvas.
PAKULA Antanas gir 1901 10 20 Kalesninkų k., Eišiškių vls.,
Lydos aps. 1923 06 16 baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo g-ją,
Lietuvos kariuomenės karininkai 37

Pakula Antanas
nuo 1924 10 08 studijavo LU Humanitarinių m. f-to Filologijos
skyriuje. 1929 10 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas
į 4 art. pulko B grupę. 1930 07–10 stažavo 7 pėst. pulke. 1930
11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pést. ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. Nuo
1930 dirbo Mokesčių departamento akcizo kontrolieriumi
Klaipedoje. 1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1939 09 02 -
10 10 mobilizuotas atliko karo pratybas 3 pest. pulke. 1941
tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos artilerijos pulke. 1941
44 Vilniaus m. priešgaisrinės apsaugos tarnautojas.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2017; f. 631, ap. 7, b. 426.
Palavenis Antanas
PALAVENIS Antanas gimė 1917 03 15 Pilypų k., Kavars
ko vls., Ukmergės aps. 1937 08 31 baigė Ukmergės g-ją, 1937
09 22 įstojo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1938
07 08 Ukmergės aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į 3 pėst. pulką. 1939 09 18 baigus Karo
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis, mobilizuotas ir paskirtas į I pėst. pulką ats. bataliono
1 kuopos jaun. karininku. 1939 10 01 paleistas į pėstininkų
38 Lietuvos kariuomenės karininkai
karininkų atsargą. 1939 10 07 vel pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas 1 pést. pulko 6 kuopos būrio vadu ir 10 16
iš Ukmerges įgulos pasiųstas į Vilniaus aps. užtikrinti saugumą.
1939 11 24 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939
įstojo ir 1944 06 28 baige VDU Medicinos f-tą, įgijo medicinos
gydytojo kvalifikaciją. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus
Lietuvą persekiotas už medicininės pagalbos teikimą parti
zanams. Slapstantis nuo NKVD įsidarbino felčeriu Žemaičių
Naumiesčio apyl. ambulatorijoje, vėliau Žygaičių bažnyt
kaimyje. Dalyvavo ginkluotame pasipriešinime (slap. Skir
mantas). 1947 sovietinių stribų nužudytas Žemaitijoje.
LCVA, . 930, ap. 5, b. 2019; f. 631, ap. 7, b. 14958; LKKAS archyvas.
f
这
Palavenis Ipolitas
PALAVENIS Ipolitas gimė 1909 07 16 Ferdinantavos k.,
Kavarsko vls., Ukmergės aps. 1930 baigė Ukmergės g-ją. 1930
08 15 Ukmergės aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) su
teiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1 hu
sarų pulką kulkosvaidžių eskadrono būrio vadu, 1935 01 18 -
3 eskadrono vyr. karininku. 1935 09 09 perkeltas į 3 kavalerijos
pulką, paskirtas į Mokomąjį eskadroną eiti vyr. karininko
pareigas. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 3 dragūnų pulko eskadrono vado
padėjėju. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko
raitųjų žvalgų būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1941 07 16-25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus
įgulos 2 apsaugos pulke.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1939).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 755, I. 44-45, b. 141, 1. 155-160; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PALECKAS Leonas gimė 1906 06 26 Radiškės k., Kaltinė
nų vls., Tauragės aps. 1927 06 18 baige Kražių „Žiburio“ g-ją.
Nuo 1927 09 20 studijavo LU Teisių f-to Teisių skyriuje.
 P

Paleckas Leonas Palėjus Jonas

1927 11 - 1931 07 dirbo teismo antstolių sekretoriumi,
1931 11 - 193409 – registratoriumiKauno m. savivaldybėje.
1934 09 18 Kauno m. komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo m-lą (X asp. laida)
suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
inžinerijos karininkų atsargą. 1936 11 02 paskirtas savival
dybės nuovados v-ko padėjeju. Nuo 1936 LŠS narys, veliau
I Kauno rinktinės Tvirtovės šaulių būrio vadas. 1938 06 16 -
07 13 atliko karo pratybas, 1939 09 18–29 mobilizuotas tar
navo III pėst. divizijos 2 inž. batalione. 1939 11 - 1940 09 01
dirbo darbo inspektoriumi Ukmergėje, 1940 09- 1941 05 –
Vilkaviškyje, nuo 1941 08 – vėl Ukmergėje. Kilus Vokietijos,
SSRS karui vadovavo sukilėliams Lyduokių apyl., Ukmer
gės aps. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupuojant Lietuvą 1944
į Aviacijos parką. 1927 05 14 suteiktas administracijos (B) vyr.
leitenanto laipsnis, 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Są
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo aviacijos tiekimo skyriaus
turto dalies raštvedžiu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1004 paskirtas RA 29 ŠTK 29 atskirosios aviaeskadrilės ūkio
vedėju. Kilus Vokietijos SSRS karui ir traukiantis su RA susir
go, pateko į ligoninę, iš jos – į vokiečių nelaisvę. Paleistas grįžo
į Lietuvą. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV.
Mirė 1956 Dalase, Teksaso valst., ten ir palaidotas.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Malvina Bertulytė (susituokė 1924).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 46, 1. 54–58; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt 3:
LKKAS archyvas.

07 20 sovietinių kareivių nušautas Račelio sodyboje Užupe

nų k., Ukmergės aps., kartu su šeimininko sūnumi gimnazistu
Aleksandru Račeliu. Palaidotas Šešuolių kapinaitėse.
Pirmoji žmona - Veronika Sasnauskaitė (1908–1935, susi
tuokė 1931); antroji žmona - Filomena Paulyna Valatkaitė
(1919, susituokė 1940), dukterys - Kristina Nijolė (1942) ir
Aurelija Almonė Vadminienė (1943).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2021; f. 631, ap. 7, b. 8769; LKA, t. 27, p. 188;
LKKAS archyvas.

PALĖJUS Jonas gimė 1899 05 03 Pajuostyje, Panevėžio aps.

Baige realinės g-jos 6 klases ir buhalterijos kursus. Nuo 1919
06 24 tarnavo eiliniu 3 pést. pulko 2 kuopoje. 1919 07 05 pa A.
siųstas į inžinerijos kursus, grįžus 08 31 paskirtas į ryšių kuopą,
0909 – pulko štabo jaun. raštininku. 1919 1006 – 1920 01 04
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920 02 06 –
1201 – su lenkais. 1920 04 01 suteiktas viršilos laipsnis. 1920
12 01 paskirtas į pulko štabo ūkio dalį. 1921 03 24 išlaikė karo
Paliliunas Kostas
valdininkų egzaminus, 05 20 suteiktas karo valdininko laipsnis.
1924 03 07 perkeltas į 9 pést. pulką, paskirtas 9 kuoposjaun.
karininku. 1924 07 02 perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas 2 oro PALILIŪNAS Kostas gimė 1901 07 27 Rygoje, Latvijoje.
eskadrilės raštvedžiu. 1926 09 13 - 12 23 buvo Aukštųjų ka 1920 baigė V. Kolesovo komercijos m-los 6 klases Chersone,
rininkų kursuose karininko laipsniui įgyti. 192704 11 perkeltas Ukrainoje. Atvykęs į Lietuvą 1923 10 15 baigė Karo mokyklą

Lietuvos kariuomenes karininkai 39

 (V laida), suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į l
art. pulką. Baigė fizinio lavinimo kursus (I laida). 1926 09 16
perkeltas į 3 art. pulką. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus.
1930 09 01 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artile
rijos skyrių (III laida), 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 art. pulko 7 baterijos
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirojo prieštankinio di
viziono ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1941 07 12–28 tarnavo lietuvių karių Vilniaus
įgulos artilerijos pulke. Nuo 1941 09 20 dirbo Vilniaus m.
savivaldybės priešgaisrinės-priešlėktuvinės apsaugos v-ko
padejeju, nuo 1942 07 01 – mokyklos vedėju.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1932), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Irena Holiušaitė, duktė - Brigita (1933).
LCVA, F. 391, ap. 1, b. 3771; F. R-643, ap. 1, b. 2940; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Paliliūnas Zigmas
PALILIŪNAS Zigmas gimė 1912 08 14 Pociūnų k., Ra
mygalos vls., Panevėžio aps. 1932 06 21 baige Panevėžio ber
niukų g-ją. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1934 įstojo į VDU Teisių f-to Eko
nomijos skyrių. 1938 03 29 – 1940 08 01 dirbo Prekybos
(vėliau Užsienio prekybos) departamente, vėliau Kauno mui
tinėje raštvedžiu. 1939 04 25-05 30 atliko karo pratybas. 1939
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 08 01 – 11 04 dirbo
Muitų ir akcizo departamento raštvedžiu, nuo 1940 11 16
Vilniaus 4 apylinkės mokesčių inspektoriaus padėjėju. 1944
pasitraukė Vokietiją, gyveno Augsburgo pabėgėlių stovykloje.
į
1949 emigravo įJAV, gyveno Čikagoje, dirbo tarnautoju pašte.
Mirė 1980, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
LCVA, f. 387, ap. 1, b. 2909; f. 388, ap. 4, b. 866; f. 631, ap. 7, b. 12822;
LKKAS archyvas
PALIOKAS Vincas gimė 1889 03 16 Pasvalyje. 1908 baige
Mintaujos (Jelgava) g-ją Latvijoje, 1909 įstojo į Dorpato (Tartu)
u-to Medicinos f-tą, kurio kursą išklausė 1914. 1914 07 18
40 Lirtuvos kariuomenes karininkai
Paliokas Vincas
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas jaun. ordinatoriumi
į Svyborgo tvirtovės ligoninę. 1915–17 dirbo Rusijos kariuo
menės 108 divizijos ligoninėje. 1918 baigė Tartu u-tą. Grįžęs
į Lietuvą 1918 12 20 savanoriu įstojo į Pasvalio partizanų bū
rį. 1919 04 06 paskirtas Joniškėlio bataliono gydytoju. 1919
04 06 - 06 25 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševi
kais Dauguvos fronte prie Joniškio. 1920 05 28 paskirtas Kauno
komendantūros raitelių pulko gydytoju. 1920 09 18–23
kovodamas su lenkais prie Seinų pateko į nelaisvę. 1920 11 16
grįžus iš nelaisvės paskirtas Kauno komendantūros gydytoju.
1921 04 07 suteiktas kapitono laipsnis. 1921 08 10 paskitas
4 lauko ligoninės vyr. gydytoju. 1923 01 16 paleistas į sanitarijos
karininkų atsargą.Gyveno Pasvalyje, dirbo gydytoju, buvo Bir
žų–Pasvalio aps. tarybos p-kas. 1923 12 – 1932 dirbo re
nos aps. ligoninės vedėju, vėliau vertėsi privačia praktika. 1944
pasitraukė į Vakarus, 1949 emigravo įJAV, gyveno Čikagoje.
1954 išlaikęs egzaminus vertėsi gydytojo praktika industrinėje
medicinoje. Mirė 1968 08 09 Čikagoje.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932). Sa
vanorių (1931) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona – Marija Laskauskaitė (susituokė 1920), dukterys
A. Mališkienė ir V. Valadkienė.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 11; BLE, t. 21, p. 419.
PALIONIS Jurgis (slap. Dobilas) gimė 1914 Matiešionių k.,
Prienų vls., Marijampolės aps. Dirbo ūkvedžiu Prienų vis. Dzin
geliškių prad. m-loje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą buvo
aktyvus partizanų rėmėjas ir ryšininkas. Įtarus bendradar
biavimu su partizanais suimtas, tardytas Prienuose, Kaune,
paleistas. 1946 02 12 antrą kartą suimtas, tardytas Alytuje, kalin
tas Vilniuje, išvežtas į Kniaž Pogostą, Železnodorožno r., Komi
joje, nesudarius bylos po metų paleistas. Enkavedistų perse
kiojamas 1950 02 įstojo į Dainavos apygardos Dzūkų rinktinę
(vadas Vincas Daunoras, slap. Kelmas, Ungurys), vėliau
vadovavo ūkio daliai. 1954 08 18 kartu su Vincu Daunoru
išduotas KGB agento Kazio Radvilos (agento slap. Bojevoj) žuvo
Monikos Milašauskienės sodyboje Naudžiūnų k., Prienų r.
Kūnai užkasti Šiauliškių k. žvyrduobėse, slapta perlaidotas
Nemajūnų, V. Daunoras - Prienų kapinėse. 2000 05 24 pripa
žintas kariu savanoriu ir 2000 06 01 suteiktas vyr. leitenanto P
laipsnis (po mirties).
LGG, b. D-247; LKKAS archyvas.

Palys Viktoras

narys, nuo 1934 03 XVII rinktinės 27 būrio vadas. 1934

07 20 - 08 17 atliko karo pratybas 9 pest. pulke, 1939 11 01 -
12 12 - priešlėktuvinės apsaugos rinktinėje. 1936 baigė Kauno
menų m-lą, 1938 - Tartu aukštosios meno m-los Pallas“

Palionis Tadas
PALIONIS Tadas gimė 1915 01 26 Gibų k. ir vls., Seinų aps.
Vaikystę praleido prie Uralo kalnų, po I pasaul. karo grįžo į
Lietuvą. 1933 06 20 baige Seinų „Žiburio“ g-ją Lazdijuose,
įstojo į VDU Matematikos-gamtos f-to Biologijos skyrių. Nuo
1935 01 12 VRM tarnautojas, dirbo Darbo ir socialinių reikalų
departamente. 1936 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos
karininkų atsargą. Nuo 1937 07 10 LŠS I Kauno rinktinės
Tvirtovės šaulių būrio narys. 1939 09–10 mobilizuotas atliko
karo pratybas būdamas artilerijos pulko baterijos Panevėžyje
vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš VRM atleistas.
1944 pab. pasitraukė į Vokietiją. 1949 baige Hanoverio
„
skulptūros studiją. 1938-42 dėstė Kauno 1 amatų m-loje. 1940
baigė VDU Teisių f-tą. 1944–51 dirbo Kauno taikomosios ir
dekoratyvinės dailės in-to dėstytoju, 1952–60 - Kauno „Dai
lės“ kombinato direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi, 1960
82- LSSR dailės in-to Kauno skyriaus dėstytoju. LSSR nusi
pelnęs meno veikėjas (1967), profesorius (1970). Skulptorius,
nuo 1939 dalyvavo parodose, 1939 ir 1959 surengė indivi
dualias parodas Kaune. Skulptūrų „Bedarbis“ (1936), „Sedinti
mergaitė“ (1937), „Auka“ (1939) ir kt., paminklinių skul
ptūrų, portretų, medalių, knygų iliustracijų autorius. Mirė 1937
04 19 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Žmona - Magdalena Katiliūtė (1910–1989, susituokė 1935).
sūnūs – Rimvydas Jurgis (1941) ir Viktoras Vaidotas (1941),
duktė - Rūta Biliūnienė (1946).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 12, 83; ap. 8, b. 755, 1. 46-47; BLE, C. 21,
p. 421; LTE, t. 8, p. 428-429; MLTE, t. 2, p. 748; LKKAS archyvas.

aukštąją veterinarijos m-lą, 1950 įgijo veterinarijos daktaro

laipsnį, 1950 emigravo į JAV, dirbo Nebraskos u-to veteri
narijos m-loje Linkolne. Persikėlęs į Čikagą vertėsi privačia
praktika, vėliau iki 1981 dirbo Federalinės valdžios mėsos
priežiūros ir inspekcijos žinyboje. 1992 11 20 suteiktas di
misijos kapitono laipsnis. Mirė 2004 12 08 Čikagoje.
Žmona - Gailutė Jurjonaitė (susituokė 1954), dukterys –
Daiva (1956) ir Lina (1960), sūnus - Tomas (1966).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2023; f. 631, ap. 7, b. 12081; f. 561, ap. 22,
b.1643, I. 233; LKKAS archyvas.

PALYS (POLIAKOVAS) Viktoras gimė 1907 09 25 Alytuje.

1929 06 21 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, įstojo į
LU Teisių f-to Teisių skyrių. 1929 11 06 Marijampolės aps.
Paliukaitis Vincas
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5
pest. pulką. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų PALIUKAITIS Vincas (Vincentas) gimė 1909 08 13 Kret
karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta kampio k., Lekėčių vls., Šakių aps. Mokėsi 2 vid. m-loje Kaune,
tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.Nuo 1933 LŠS 1932 baige Kauno S. Daukanto mokytojų seminariją. 1933

Lietuvos kariuomenės karininkai 41

 pašauktas į Lietuvos kariuomenę stažavo 3 artilerijos pulke.
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp, laida) suteiktas
artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas artilerijos
į
karininkų atsargą. Dirbo mokytoju Belazariškių, Vėlaičių,
Girsteitiškio, Suginčių m-lose. 1945 05 įstojo į Vytauto par
tizanų apygardos Sakalo rinktinę Utenos aps. (slap. Šiaurys).
Buvo partizanų būrio vadas, rinktinės štabo narys, operatyvinio
skyriaus v-kas, redagavo laikraštį. 1945 07 02 pateko į rusų
nelaisvę, žiauriai nukankintas Pakalniškių miške, Utenos aps.
Slapta palaidotas ant Pakalnių piliakalnio, Utenos aps. 2000
05 17 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 09 12 suteiktas
leitenanto laipsnis (po mirties).
Žmona – Julija Gasiulytė (1905–1983, susituokė 1934),
dukterys - Danutė Stanienė (1936), Juzefa Regina Guobienė
(1940), sūnus - Gvidas (1945).
LCVA, F. 391,ap. 7, 6.4196,4197; LGG, t. 2, d. 2, p. 675; LKKAS archyvas.
Paliukas Julius
PALIUKAS Julius gimė 1896 01 03 Rygoje, Latvijoje.
1917 baigė Rygos Mikalojaus g-jos 7 klases. Atvykęs į Lietuvą
1919 07 15 įstojo į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į 2 pést.
pulką. 1919 07 31 priimtas į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją
baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas
2 pést. pulko 3 kuopos jaun. karininku. 1920 07 17–24 ir
1920 08 28 – 09 22 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
lenkais, 09 22 pateko į nelaisvę, pagal Belaisvių pasikeitimo
sutartį 1920 12 17 paleistas grįžo, paskirtas jaun. karininku
į 4 kuopą, 1921 04 04 – į ūkio kuopą. 1924 01 01 pakeltas
įvyr. leitenantus. 1925 02 01 paskirtas vyr. karininku. 1926
01 01 perkeltas į 2 artilerijos pulką, paskirtas 2 baterijos jaun.
karininku. 1927 09 30 perkeltas į l haubicų bateriją. 1929
02 09 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
Artilerijos skyrių (II laida). 1930 08 31 paskirtas Ginklavimo
v-bos paskirstymo-tiekimo dalies buhalteriu. 1930 11 23
pakeltas į kapitonus. 1933 04 26 įskaitytas į ginklavimo ka
rininkus. 1935 07 01 paskirtas Tiekimo skyriaus karininku.
1940 03 14 pačiam prašant paleistas į ginklavimo karininkų
atsargą, gyveno Kaune.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
42 Lictuvos kariuomenės karininkai
Žmona - Bronislava Pupkytė, dukterys – Romualda Bronislava
Julijona (1927) ir Ona Birutė (1928), sūnūs - Juozapas Julius
(1931) ir Antanas Edmundas (1938).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 13; ap. 5. b. 2024, 1. 55.
Paliukas Paulinas
PALIUKAS Paulinas gimė 1898 03 21 Girsteikių k., Čypė
nų vls., Biržų aps. 1920 11 15 priimtas į Karo mokyklą. 1921
12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir
paskirtas 2 artilerijos pulko 2 baterijos jaun.karininku. 192201 07
komandiruotas į mokomąją bateriją, kur 03 08 baige sutrumpin
tus artilerijos kursus. 1923 05 01 paskirtas vyr. karininku. 1924
08 27 įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1925 01 12
pakeltas įvyr.leitenantus. 192601 01 perkeltas į pulko štabą, pa
skirtas adjutantu. 1927 02 09 pačiam prašant paleistas į artilerijos
karininkų atsargą, išvyko į Argentiną, gyveno Buenos Airese,
dirbo įvairiose įmonėse. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių
įstatymą ats. Vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1932
grįžo į Lietuvą, iki 1935 dirbo ūkvedžiu Gelgaudiškio prieglau
doje. Nuo 1932 11 17 LŠS narys. Nuo 1935 dirbo Šiaulių aps.
v-ko sekretoriumi, apygardos darbo inspektoriumi, vadovavo LŠS
VII Šiaulių m. rinktinės 1 šaulių būriui. 1937 0901–21 atliko
karo pratybas. 1938 išlaikė egzaminus artilerijos kapitono laips
niui įgyti, 1939 02 15 pakeltas į ats. kapitonus. 1939 persikėlė į
Vilnių, dirbo burmistro padėjėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą dirbo Vilniaus m. savivaldybės ūkio skyriaus v-ku. Kilus
Vokietijos-SSRS karui1941 06-194505 gyveno Pandėlio vls.
brolio ūkyje. Nuo 1945 dirbo advokatu Rokiškyje. 1955 persikė
lė į Kauną, iki 1962 dirbo juriskonsultu įvairiose įstaigose. Mire
1977 05 15, palaidotas Romainių kapinėse.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1938).
Žmona – Raja Goldbergaitė (1897–1979), sūnus - Jurgis
(1931).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 14; f. 631, ap. 7, b. 909; LKKAS archyvas.
PALIULIONIS Bronius gimė 1905 05 10 Memenčių dvare,
Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. 1922 06 17 baigė Panevėžio
mokytojų seminariją, 1925 06 12 – Panevėžio g-ją. Studijavo

Paliulionis Bronius
Tulūzos u-te Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą 1927 įstojo į LU
Teisių f-tą. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30
baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas aviacijos ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
ats. jaun. leitenanto. Baige policijos m-lą, dirbo valdininku
policijoje Šiauliuose, vėliau Šiaulių ir Obelių geležinkelių po
licijoje, Šiaulių aps. policijos vado padėjėju. 1935 11 23 pa
keltas į ats. leitenantus. Pasižymėjo šaudymo varžybose šaudant
mažojo kalibro šautuvu. 1935 ir 1936 Lietuvos čempionatų
nugalėtojas. 1937 07 30 - 08 08 dalyvavo pasaulio šaudymo
pirmenybėse Helsinkyje, įvykdžius nustatytus normatyvus
apdovanotas sidabro ir bronzos gerojo šaulio ženklais. 1938
07 25-30 I Lietuvos tautinėje olimpiadoje asmeninėse var
žybose iš trijų padėčių iškovojo sidabro, stačiomis - bronzos
medalius, komandinėse varžybose su policijos komanda - 4
aukso medalius. 1939 dalyvavo pasaulio šaudymo pirmenybėse
Šveicarijoje, įvykdžius normatyvus apdovanotas bronzos gerojo
šaulio ženklu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš policijos
atleistas. Vokiečių okupacijos metais Šiaulių aps. policijos v
kas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, karo pab. – į Šveicariją. 1948
su šeima emigravo į Argentiną, gyveno Luis Guillon mstl. prie
Buenos Airių. 1961 persikėlė į JAV, gyveno Čikagoje, vėliau
Cicere, Ilinojaus valst. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos
veikloje, Lietuvių tautos fondo, Panevėžiečių klubo narys,
Šv. Kazimiero seselių rėmėjas. Mirė 1996 08 06, palaidotas
Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
Žmona - Eleonora Tomaševičiūtė (1906–2004, susituokė
1932), duktė - Lucia Vedegienė (1934), sūnūs - Rimantas
Jurgis (1939) ir Kęstutis Andrius (1947).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 4133; LKAS archyvas.
PALIULIONIS Jonas gimė 1895 07 03 Žudžių k., Ramy
galos vls., Panevėžio aps. Baigė Panevėžio m. m-los 4 klases,
1913 privačiai – rusų g-jos 6 klases. 191506 mobilizuotas į
Rusijos kariuomenę, paskirtas į ats. batalioną Kurske. Vėliau
su 28 Sibiro pulku pasiųstas į frontą, 1915 09 28 pateko į vo
P
Paliulionis Jonas
kiečių nelaisvę. Grįžus į Lietuvą 191901 12 savanoriu įstojo
Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pest. pulko štabo raštininku.
1919 03 10 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 07 06 ją baigus
(I laida) suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas į Ukmergės ko
mendantūrą. 191907 09 perkeltas į 2 ats. batalioną, paskirtas
atskirosios kuopos jaun. karininku. 1919 08 16 perkeltas į 2
pest. pulką, paskirtas 1 kuopos jaun.karininku. 1919 0903 –
10 10 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919
10 10 - 10 26 – su bermontininkais. 1919 09 13 pagal Lie
tuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas
į leitenanto. 1919 10 10 perkeltas į Karo mokyklą jaun.
karininku. 1920 02 28 perkeltas į 2 pest. pulko 4,06 10-1
6 kuopą. 1920 07 17 – 11 30 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su lenkais, 1920 09 22 pateko į jų nelaisvę, tačiau 11 02
pabėgo. 1922 06 28 – 1926 01 ėjo 2 pėst. pulko 4, 6, 8 ir 9
kuopos vado pareigas. 1925 05 15 pakeltas į vyr. leitenantus.
1926 01 01 perkeltas į Artilerijos tiekimo skyrių. 1926 01 21
paskirtas sandėlių kuopos jaun. karininku, 07 11 - Centrinio
artilerijos sandėlio skyriaus prižiūrėtoju. 1927 10 19 baige
Aukštųjų karininkų kursų fizinio lavinimo kursus. 1927 11 09
perkeltas į l pest, pulką, paskirtas 1 kuopos vyr. karininku. 1928
09 06 pačiam prašant paleistas į pėst. karininkų atsargą. Nuo
1928 11 20 tarnavo valdininku Trakų aps. policijoje. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto
laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Vėliau dirbo Centriniame
statistikos biure, Kauno m. savivaldybėje raštininku. Nuo 1936
02 17 dirbo KAM Ginklavimo v-boje. 1937 09 01-09 23
atliko karo pratybas. Nuo 1938 02 12 LŠS I Kauno rinktinės
Ginklavimo v-bos šaulių būrio narys. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą ir likviduojant Ginklavimo v-bą 1940 11 01 at
leistas. Vokiečių okupacijos metu tarnavo LSD 8 batalione. 1943
05 15 perkeltas į naujai formuojamą 253 batalioną eiti 3 kuopos
vado pareigas. 1943 06 15 perkeltas į bataliono štabą.
Apdovanotas Savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės
(1928) medaliais.
Lietuvos kariuomenės karininkai 13
Žmona - Juzefa Petrušiūnaitė, duktė - Liucija (1929).
LCVA, F. 930, ap. 5. 6. 2025; ap. 8, b. 166, 1. 77-82; 1.561, ap. 2,
b. 1637, 1. 353: LKKAS archyvas.
Paliulis Aloyzas
PALIULIS Aloyzas gimė 1908 05 05 Vabalninke, Biržų aps.
Baige Kupiškio vid. m-lą, 1927 06 18 – Panevėžio mokytojų
seminariją, mokytojavo prad. m-loje. 1931 09 16 Biržų aps.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į
1 pest. pulką. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)
suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
kavalerijos karininkų atsargą. LŠS narys. 1934 10 02 įstojo ir
1936 baigė Prekybos in-tą Klaipėdoje. Nuo 1936 Šiaulių
prekybos m-los direktorius, nuo 1939 Vilniaus aukštesn.
prekybos m-los direktorius. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949
emigravo į Australiją, gyveno Adelaidėje. Mirė 1975 12 03.
Žmona – Česlava, duktė - Jūratė.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 16; f. 123, ap. 1, b. 17, 1. 357–366; f. 391,
ap. 6, b. 1271, 1. 22; LKKAS archyvas.
Paliulis Bronius
PALIULIS Bronius gimė 1916 02 23 Karpiejų k., Gražiš
kių vls., Vilkaviškio aps. 1937 baigė Kybartų aukštesn. ko
mercijos m-lą. 1937 07 07 Vilkaviškio aps. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į 5 pest. pulką. 1938
09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst.
Lietuvos kariuomenės karininkai
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargų. Studijavo ŽŪA Dotnuvoje. Nuo 1938 11 21 LŠS XVI
Kėdainių rinktinės ŽŪA būrio šaulys. 1942 baigė Vilniaus
u-to Gamtos-inatematikos f-to Miškininkystės skyrių, 1942–
43 dirbo u-to dendrologijos laboratorijos asistentu, vėliau
Vilniaus krašto medžio pramonės inspektoriaus padėjėju. 1944
pasitraukė į Austriją, 1949 emigravo į JAV, gyveno Bostone.
LCVA, F. 930, ap.2P, b. 17; f. 561, ap. 11, b. 744; f. 387, ap. 6, b. 2850;
LKKAS archyvas.
Paliulis Juozas Eduardas
PALIULIS Juozas Eduardas gimė 1916 07 01 Vartų k.,
Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. 1937 06 22 baigė Marijam
polės Rygiškių Jono g-ją, įstojo į VDU Technikos f-to
Elektromechanikos skyrių. 1937 09 25 pradėjo tarnauti Lie
tuvos kariuomenėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
08 19 baigė Karo mokyklą (XXI laida), suteiktas artilerijos
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 raitosios baterijos ugnies
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų arti
lerijos pulko baterijos valdymo būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1942 10 14 perėjo į VDU
Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
gyveno Šeinfelde, 1949 emigravo į JAV, gyveno Vaterburyje.
1983 persikėlė į Deiton Byčą Floridoje. Aktyvus lietuvių ben
druomenės narys, jos p-kas. Mirė 2001 12 27.
Žmona – Jadvyga Budvytytė (susituokė 1940), duktė – Regina
Marija Simonaitienė (1942), sūnus – Arūnas.
LKKAS archyvas.
PALIULIS Petras gimė 1910 12 17 Rimdžiūnų k., Pašviti
nio vls., Šiaulių aps. 1929 06 21 baige Linkuvos g-ją. Baigęs
VDU Teisių f-tą 1934 08 22 pradėjo tarnauti Lietuvos ka
riuomenėje. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida)
suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1 pėst. pul
ką. Baige karininkų automatinių pabūklų kursus (IV laida) ir
automobilių kursus. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 pest. pulko 3 sunkiųjų
 Р

Paliulis Stasys
Paliulis Petras

Jurbarko g-jose. 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo

kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Dainavo garsiame 1 pėst.
pulko vokaliniame kvartete, per Vilniaus ir Kauno radiofonus
skambėjo jo atliekami kūriniai. Likviduojant Lietuvos kariuo
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos
234 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12–15 tarnavo lietuvių
karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulke. Mokėsi konservatori
1 tautosakinės medžiagos. Monografijos (su melodijomis)
joje, vėliau gyveno teviškėje. Antrosios sovietinės okupacijos
pradž. 1944 12 04 suimtas, kalintas Vilniuje. 1945 05 19 SSRS
NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams
tremties. Nuo 1945 11 25 kalejo Norillage, Krasnojarsko kr.,
nuo 1953 01 24 tremtyje Norilske, buvo muzikos mokytojas.
1954 savo noru į tremtį atvyko žmona su dukterimi. 1955 12 13
paleistas, 1957 grįžo į Lietuvą. Dirbo choristu Kauno mu
zikiniame teatre. Mirė 1970 06 20.
Žmona - Kira Katerina Daujotaitė (1921, susituokė 1941),
dukterys – Rima (1942) ir Inesa (1957 tremtyje).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 580, 1. 31; f. 631, ap. 7, b. 6615; LGG, t. 2,
d. 2, p. 675–676; LYA, f. K-8, ap. 2, saug vnt. 3; LKKAS archyvas.
1945 dirbo VPI vyr. dėstytoju, 1946–50 - Rusų literatūros
katedros vedėju, 1946–54 Rusų k. ir literatūros f-to dekanas,
docentas (1949), daktaras (humanitariniai m., istorijos m.
kand., 1964), LSSR nusipelnęs mokytojas (1971). Tyrinėjo
liaudies muzikos instrumentus, surinko nemaža sutartinių ir
instrumentinių melodijų, užrašė ir paskelbė etnografinės ir
„Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“ (1959) autorius.
Mirė 1996 09 19 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Žmona - Irena Barauskaitė (1914-2004, susituokė 1935),
sūnus - Gražvydas (1945).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 15; f. 631, ap. 7, b. 10220; LTE, 1. 8, p. 429;
MLTE, t. 2, p. 748; LKKAS archyvas.

PALIULIS Stasys gimė 1902 05 07 Savučių vnk., Vabalnin

ko vls., Biržų–Pasvalio aps. Mokėsi Vabalninko prad. m-loje,
vėliau Biržuose. 1923 06 20 baigė Panevėžio g-ją, įstojo į LU
Humanitarinių m. f-to Filologijos skyrių. Nuo 1929 11 kartu
studijavo Teisių f-te. 1930 11 06 Panevėžio aps. komen
dantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Ryšių
batalioną. Tarnaudamas kariuomenėje suorganizavo skudučių
Paliūnas Jonas
orkestrą, su kuriuo dalyvavo šventėse ir žygiuojant. 1931 10 29
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. PALIŪNAS Jonas gimė 1908 11 27 Tilindžių k., Betyga
Nuo 1932 Vyriausiojo skautų štabo mokslo ir propagandos los vls., Raseinių aps. Baigė Kėdainių suaugusiųjų g-jos 4 kla
dalies vedėjas ir „Aušros“ tunto būrininkas, subūrė skautų ses, 1930 06 21 – Tauragės mokytojų seminariją. 1930 11 06
skudutininkų būrelį, kuris lydėjo skautus tarptautiniuose Raseinių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuome
sąskrydžiuose, šventėse Vengrijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt. 1933 nę, pasiųstas į 2 pėst. pulką. 1931 01 09 perkeltas į mokomąją
06 02 baigęs VDU Humanitarinių m. f-tą mokytojavo Vilkijos kuopą. 1931 07 02-1001 stažavo 4 pėst. pulke. 1931 10 29
prog-joje, Kauno „Aušros“ berniukų, Vilkaviškio, Zarasų, baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.

Lietuvos kariuomenes karininkai 45

ज
 leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų.
1931 11 11 - 1932 12 01 dirbo Telšių aps. Vienragių prad.
m-los vedėju, nuo 1932 1201 - Daugėdų prad. m-los vedėju.
Nuo 1932 12 01 LŠS narys. 1934 atliko karo prauybas 7 pest:
pulke. Kilus Vokietijos-SSRS karui ir vokiečiams okupavus
Lietuvą, vokiečių kariams atlikus kratą ir radus ginklą sušaudytas,
Žmona - Bronė Poleikytė (1916), sūnus – Kęstutis (1940),
LCVA, . 930, ap. 5, b. 2026; ap. 8, b. 306, 1. 150; 6. 391, ap. 6, b. 1271,
f
1. 71; f. 762, ap. 2, b. 701, 1. 429-430.
Paliūnas Juozas
PALIŪNAS Juozas (slap. Rytas, Rimgaudas, Saulė, Strausas,
Tiliūnas) gimė 1914 Tilindžių k., Betygalos vls., Raseinių aps.
Mokėsi Dotnuvos žemės ūkio m-loje. Vokiečių okupacijos
metais įsitraukė į rezistencinę veiklą, 1944 pradž. tapo LLA nariu.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 10 išėjo
partizanauti, buvo Povilo Lukšio (nuo 1948 vid. Maironio)
rinktinės grandies vadas. 1945 08 03 dalyvavo kautynėse su
NKVD kariuomene Grinkiškių vls. Valatkaičių pelkėje. 1947
paskirtas rinktinės vado pavaduotoju. 1947 11 rinktinės vadui
jaun. Itn. Antanui Ragauskui (slap. Ragelis) pakliuvus į NKVD
nelaisvę ir pakrikus rinktinei, surinko partizanus ir prisijungė
prie jungtinės Kęstučio apygardos Savanorio rinktinės. 1949 07
paskirtas Prisikėlimo apygardos Kudirkos (vėliau Mindaugo)
tėvūnijos vadu. 1949 08 13 Užpelkių miške, Radviliškio aps.,
sunaikinus Prisikėlimo apygardos štabą ir apygardos vadu tapus
Povilui Morkūnui (slap. Rimantas) paskirtas Maironio rinktinės
vadu. Jam vadovaujant rinktinė tapo stipriu partizanų daliniu.
Dalyvavo daugelyje kautynių, kelis kartus sužeistas. Leido apy
gardos laikraštį Prisikėlimo ugnis“. 1949 suteiktas partizanų
„
leitenanto laipsnis, apdovanotas Pasižymėjimo lapu. 1951
08 01 paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu. Retėjant partizanų
gretoms ir 1952 05 20 panaikinus Prisikėlimo apygardą vėl
tapoPovilo Lukšio rinktinės vadu. 1952 10 01 kovoje su oku
pantais žuvo (nusišove) P. Krutkio sodyboje Padotnuvyje,
Dotnuvos vls. Kūnas užkastas bulvių duobėje. 1997 12 22
pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 19 Resp. Prezidento
46 Lietuvos kariuomenes karininkai
dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). 1998 per
laidotas Dotnuvos kapinėse.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(1999, po mirties).
Žmona - Viktorija Potrétytė (1914–1989, susituoke 1939),
sūnus – Algis (1942-1952), duktė - Aušra Kriščionaitiene
(1945-1984).
LNTK, p. 285-305; LKKAS archyvas
Paltanavičius Kazys
PALTANAVIČIUS Kazys gimė 191601 14 Rumforde, JAV.
1922 su tėvais atvyko į Lietuvą, gyveno Skriaudžių k., Ma
rijampolės aps. Baige Veiverių vid. m-lą, mokytojų seminarijos
2 kursus Kaune ir Marijampolėje, 1930-g-ją Kaune. Studijavo
VDU Medicinos f-te. 1937 07 01 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1938 11 04 LŠS I Kauno
rinktinės VDU studentų šaulių kuopos narys. 1939 09-10
mobilizuotas, tarnavo bataliono adjutantu pèst. pulke. 1939
10 18 demobilizuotas. 1942 10 03 baigė VDU Medicinos f-cą,
įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją, paliktas u-te asistentu.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai iš u-to atleistas, dirbo
Kauno infekcinės ligoninės skyriaus vedėju. 1944 12 gavęs
kvietimą į RA pradėjo slapstytis. 1945 01 31 suimtas, kalintas
Kaune, Lukiškių kalėjime Vilniuje. 1945 08 13 NKVD Karo
tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties,
išvežtas į Sevželdorlagą Komijoje. Nuo 1950 01 03 lageryje
Vorkutoje. Lageriuose dirbo gydytoju. Nuo 1954 09 24 trem
tyje Vorkutoje, dirbo gydytoju šachtininkų poliklinikoje. 1956
07 01 paleistas, grįžo į Lietuvą, dirbo gydytoju Telšių tuber
kuliozės dispanseryje. 1956 12 23 perkeltas į Šeduvos rajoninę
ligoninę, nuo 1958 dirbo Šeduvos tub. dispanserio vyr.
gydytoju. 1960 08 17 paskirtas į Panevėžio rajoninę ligoninę.
1963-85 dirbo Vilniaus geležinkelininkų ligoninės rentgeno
kabineto vedėju, 1985–92 - Santariškių klinikinės ligoninės
entgenologu, 1992–96 – Šv. Jokūbo ligoninės vyr. gydytoju.
Habil. daktaras (biomedicinos m., medicinos m. dr., 1993),
nuo 1993 Katalikų mokslų akademijos narys. Atsiminimų kny
gos „Gydytojas už spygliuotų vielų“ (1991) autorius. P
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1938).
Pirmoji žmona – Jadvyga Pikturnaitė (1918–2003), duktė -
Jūratė Sakalauskienė (1943), sūnus – Kazimieras (1945);
antroji žmona - Genovaitė Čepulytė (1938), duktė – Aida
Steponėnienė (1963).
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1634, I. 199; LGG, t. 2, d. 2, p. 678; LKKAS
archyvas.

Paltarokas Albinas

Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl

politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas
į karininkų atsargą. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
gyveno Vilniuje, dirbo agronomu. 1945 12 20 suimtas, 12 31
byla nutraukta, paleistas. 1947 08 25 suimtas, kalintas Kaune.
1948 02 07 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo kaip partizanas
nuteistas 25 metams. 1948 04 24 išvežtas į lagerį Karlage,
Karagandos sr. Nuo 1956 06 15 tremtyje Verchnije Talcuose,
Zaigrajevo r., Buriatijoje. Grįžo į Lietuvą.
LCVA, F. 561, ap. 11, b. 741; LYA, b. 12531/3; LGG, t. 2, d. 2, p. 678;
LKKAS archyvas.

Paltanavičius Stasys

PALTANAVIČIUS (PALTUS) Stasys gimė 1906 03 22

Girininkų k., Veiverių vls., Marijampolės aps. 1929 baigus
Marijampolės mokytojų seminariją pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, pasiųstas į 5 pėst. pulką. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1930 įstojo į VDU
Teisių f-tą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1935
baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1939 09 30 – 10 15
mobilizuotas tarnavo 9 pést. pulke. 1939 11 23 pakeltas į ats.
leitenantus. Dirbo Vyriausiojo tribunolo prokuroro sekreto
Paltarokas Petras
riumi, vėliau advokatu. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1949 emi
gravo į JAV, gyveno Los Andžele. Aktyviai dalyvavo lietuvių
išeivijos visuomeninėje veikloje, Šaulių s-gos J. Daumanto šau PALTAROKAS Petras gimė 1908 07 10 Vienžindžių k.,
lių kuopos narys, suteiktas Garbės šaulio vardas, LKVS „Ramo Joniškėlio vls., Biržų aps. 1929 baigęs Linkuvos g-ją įstojo į
vė“, Lietuvių teisininkų d-jos narys. Mirė 1982, palaidotas Karo mokyklą. 1931 10 24 ją baigus (XIII laida) suteiktas ar
Šv. Kryžiaus kapinėse Kulver Sityje, Kalifornijos valst. tilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 artilerijos pulką.
Apdovanotas JAV lietuvių šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės 1934 07 14 baigė ryšių kursus (III laida) prie Karo technikos
ordinu. štabo. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 pasiųstas į
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 18; f. 631, ap. 7, b. 8324; LKKAS archyvas. Fonteblo artilerijos karo m-lą Prancūzijoje, kurią 1939 09 30
baigė. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai
PALTAROKAS Albinas gimė 191701 17 Rygoje, Latvijoje. okupuojant Lietuvą tarnavo 3 art. pulko 2 art. grupės ryšių
Atvykęs į Lietuvą mokėsi Joniškio vid. m-loje, 1937 baigė karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
Linkuvos g-ją, studijavo ŽŪA Dotnuvoje. Nuo 1938 02 20 paskirtas RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko ryšių v-ku. Kilus
LŠS XVI Kėdainių rinktinės ŽŪA šaulių būrio narys. 1939 Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupaci
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus jos metais gyveno Pakruojyje, dirbo malūno ir lentpjūvės

Lietuvos kariuomenės karininkai 47

 direktoriumi. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai šeimą
išlydėjo į Vakarus, okupacijos pradž. subūręs vietinius vyrus
išejo partizanauti (slap. Algimantas). Vadovavo Linkuvos par
tizanų būriui, nuo 1945 05 – Algimanto partizanų junginiui,
sudarytam iš Linkuvos, Klovainių, Valdeikių, Joniškėlio ir
Pakruojo partizanų būrių. Dalyvavo kautynėse su okupantų
daliniais prie Girdės miško, Paežerių ir Gailionių miškuose. Po
1946 02 23 kautynių Uniūnų k., Linkuvos vls., kur žuvo 22
partizanai, nebetikėdamas partizaninio karo sėkme pasitraukė
į Latviją, svetima Petro Ruko pavarde slapstėsi Rygoje. 1947
12 09 suimtas, kalintas Vilniuje. 1948 06 05 MGB Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 25 metams, išvežtas į Norillagą, Kras
nojarsko kr., vėliau kalėjo Oziorlage, Irkutsko sr., 4 ir 7 la
geriuose Mordovijoje, 2 metus Vladimiro kalėjime, vėl lage
riuose Mordovijoje. 1953 Norilsko kalinių sukilimo metu ėjo
atsakingas pareigas. 1959 Taišeto sr. Vichorevkos lageryje įkū
rus Lietuvos nepriklausomybės ir progreso partiją, buvo vienas
iš jos leidžiamo pogrindinio laikraštelio leidėjų. 1972 12 09
paleistas be teisės gyventi Lietuvoje, gyveno Kaliningrado sr.,
vėliau nelegaliai Kaune. Dirbo elektriku „Drobės“ fabrike. Mire
1988 08 25 Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse. 1999
04 27 pripažintas kariu savanoriu (po mirties).
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1938), Vyčio
Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999, po mirties).
Žmona - Sofija Račytė (1909–1996), duktė – Birutė (1942).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2027; ap. 8, b. 755. 1. 53-56; LYA, b. b. 11852/3;
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 2, d. 2, p. 678; LKA, t. 34, p. 79, 178;
LKKAS archyvas.
Palubeckis Stasys
PALUBECKIS Stasys gimė 1916 11 26 Pavidaujų k., Eržvil
ko vls., Tauragės aps. 1936 06 20 baigė Jurbarko g-ją. Pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę 1936 09 19 įstojo į Karo mokyklą.
Nuo 193705 13 stažavo 4 art. pulke. 1937 09 15 baigus Karo
mokyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats, jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1940
studijavo VU Humanitarinių m. f-to Filologija sky:
LCVA, F. 930. ap. 2P, b. 19; f. 631, ap. 7, b. 14672.
48 Lietuvos kariuomenės karininkai
PALUBINSKAS Antanas gimė 1882 02 19 Nemirų k.,
Jankų vls., Šakių aps. Baigė Marijampolės g-ją, Seinų kunigų
seminariją, Sankt Peterburgo dvasinę akademiją teologijos
kandidato laipsniu. 1905 įšventintas trumpai vikaravo
Studeničnoje ir Plokščiuose, nuo 1909 Seinų kunigų semi
narijos profesorius. Savanoriu įstojęs į Lietuvos kariuomenę
1919 05 10 paskirtas Kauno įgulos karo kapelionu, 06 15 -
artilerijos pulko karo kapelionu, 07 31 - Vyriausiuoju
1
Lietuvoskariuomenės kapelionu ir Šv. Mykolo bažnyčios
rektoriumi, paliekant Kauno įgulos kapelionu. 1928 09 13
Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko išrinktas
ir paskirtassavo delegatu kariuomenės reikalams. 1929 05 28
pačiam prašant iš kariuomenės atleistas. 1929-33 Mari
jampolės mokytojų seminarijos kapelionas, nuo 1933 liko
Marijampolėje rezidentu.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928),
Savanorių (1928), Lietuvos Nepriklausomybės (1928) ir
Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 417; BLE, t. 21, p. 437; LKKAS archyvas.
PALUBINSKAS Kasperas, karininkas, 1919 02 12 paskirtas
atsargon prie Kauno m. komendantūros. 1919 02 26 paskirtas
į Intendantūros dalies tiekimų skyrių. 1920 04 25 kaip netinkas
tarnybai iš kariuomenės atleistas.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2028.
Palubinskas Matas
PALUBINSKAS Matas gimė 1897 02 24 Dauguose, Aly
taus aps. 1918 baige Ilukštos mokytojų seminariją, evakuotą
į Jaroslavlį. Grįžęs į Lietuvą 1919 03 11 savanoriu įstojo į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 1 pėst. pulko 1 šaulių kuopą.
1919 07 20 pasiųstas į Karo m-lą. 1919 12 16 ją baigus (II
laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pėst. pulko 7
kuopos jaun. karininku. 1919 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su bolševikais, 1920 07 16 - 1201 - su lenkais. 1921
01 09-01 24 buvo Artilerijos skyriaus bombosvaidžių, 1921
07 21-09 09- minosvaidžių kursuose. 1923 12 01 pakeltas
į vyr. leitenantus ir perkeltas į Minosvaidžių batalioną. 1925
baigė fizinio lavinimo kursus. 1926 01 01 perkeltas įLŠS, pa
skirtas Tauragės aps. IV šaulių rinktinės vadu. 1927 10 26
perkeltas į Kauną, 1929 03 28 -- į Vyr. kariuomenės štabo
rikiuotės skyrių, 04 01 paskirtas Rikiuotės skyriaus laipsnių
dalies raštvedžiu. 1930 07 01 perkeltas į Pensijų skyrių, pa
skirtas kareivių reikalų buhalteriu. 1931 01 01 pagal Karinin
kų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leite
nanto. 1931 11 23 pakeltas į kapitonus. 1938 12 29 paskirtas
Kariuomenės tiekimo v-bos liktinių puskarininkių ir civilių
tarnautojų taupomosios-skolinamosios kasos p-ku. 1939 12 01
perkeltas į Karo aviaciją ūkio dalies raštvedžiu-buhalteriu.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK atskirosios avia
eskadrilės reikalų vedėju. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo Balbieriškio odų
fabriko direktoriumi. Po pusantrų metų suimtas, įkalintas
Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Atlikus reviziją fabrike po 2
mėn. paleistas, bet į pareigas nesugrąžintas. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, pabėgėlių stovykloje tarnavo policijoje. 1949 emi
gravo į JAV, gyveno Bostone, vėliau Hartforde, Konektiku
to valst., kur 1977 03 10 mirė, palaidotas Broad Brook kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
tuvos Nepriklausomybės (1928) ir Latvijos šaulių medaliais.
Žmona – Marija Petrauskaitė (susituokė 1930, m. 1969),
sūnus – Minvydas (1932).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2029; f. 631, ap. 7, b. 5311; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Palubinskas Stasys
PALUBINSKAS Stasys gimė 1911 05 10 Šedvydų k., Skuo
do vls., Kretingos aps. Baige g-ją. 1932 09 16 pradėjo tarnauti
Lietuvos kariuomenėje. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą
(XVII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
i 5 pest. pulką. 1937 10 07 pakeltas į leitenantus. 1939 06 14
paskirtas mokomosios kuopos vyr. karininku. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių
pulko m-los kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. 1941 06 30 paskirtas į lietuvių karių Р
Vilniaus įgulos štabo II skyrių. 1941 08-09 tarnavo Ge
ležinkelių apsaugos bataliono 1 kuopos vado padėjėju. Karo
pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Australiją.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1935).
Žmona - Vanda Šimonytė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 640. 1. 66-67, LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
Palukaitis Juozas
PALUKAITIS Juozas gimė 1913 01 13 Kasikėnų k., Sin
tautų vls., Šakių aps. 1933 06 15 baigė g-ją, mokėsi Vilkaviškio
kunigų seminarijoje. 1934 11 08 Vilkaviškio aps. komen
dantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Inžinerijos
batalioną Radviliškyje. 1936 03 28 paleistas į atsargą jaun.
puskarininkiu. 1936 04 01 priimtas liktiniu į Karo technikos
štabo Kauno įtvirtinimų rajono apsaugos komandą prižiūrėtoju.
1936 10 20 priimtas į Karo mokyklą. 1939 09 16 ją baigus
(XX laida) suteiktas inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 2 inžinerijos bataliono būrio vadu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos atskirojo pio
nierių bataliono būrio vadu. 1941 06 14 suimtas Pabradėje,
išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1947 grįžo
į Lietuvą, gyveno Kaune, dirbo „Žemprojekte“ ekonomistu.
Mirė 1990 07 24, palaidotas Zapyškyje, Kauno r.
Žmona – Stasė Blonskytė (1924, susituokė 1951), duktė –
Violeta Nikliauzienė (1953), sūnus - Zenonas (1952).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 69. I. 124–126, b. 452, 1. 25, 75, b. 873, I. 225–
228; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 620; LKKAS archyvas.
PAMATAITIS Albertas 1939 09 16 baigė Karo mokyklą,
(XX laida), suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
į l pest. pulką. 1940 03 30 perkeltas į Vilniaus komendantūrą.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Vilniaus
komendantūroje sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
Lietuvos kariuomenės karininkai 19
 RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko šaulių būrio
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė, dalyvavo
Birželio sukilime. Vėliau dalyvavo organizuojant Kauno
kriminalinę policiją.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
Pampikas Stepas
PAMPIKAS Stepas gimė 1916 12 26 Milekių k., Joniškio vls.,
Šiaulių aps. 1932 baigė Joniškio vid. m-lą, 1938 06 18 –
Joniškio g-ją. 1938 07 08 Šiaulių aps. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 3 pést. pulką. 1939
0918 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst.
ats. jaun. leitenanto laipsnis, mobilizuotas tarnavo 8 pest. pulke,
11 20 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 09 25
įstojo į Prekybos in-tą Šiauliuose. 1941–42 lankė mokytojų
kursus, įgijo prekybos m-los jaun. mokytojo kvalifikaciją.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 172; f. 123, ap. 1, b. 17, 1. 453-490; LKKAS
archyvas.
Panebažis Antanas
PANEBAŽIS Antanas gimė 1887 09 29 Gurčiškės k., Ru
daminos vls., Seinų aps. 1907 baigė Veiverių
minariją. Iki I pasaul. karo mokytojavo Sedoje ir Skuode. 1914
50 Lietuvos kariuomenės karininkai
07 18 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 11 07 su
teiktas karo valdininko laipsnis. Grįžus į Lietuvą 1919 11 28 mo
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Geležinkelių karo
v-ko štabo vyr. raštvedžiu. 1923 12 10 perkeltas į Karo tech
nikos tiekimo skyrių kuro buhalteriu, 1924 02 23 – į Karo
technikos v-bą, o 1926 01 01 grąžintas į Karo technikos tieki
mo skyrių. 1927 02 16 suteiktas administracijos (A) kapitono
laipsnis. 1931 03 01 perkeltas į Karo butų skyrių. 1937 10 07
pačiam prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą,
1938 12 31 - į dimisiją.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928) ir
ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1936).
Žmona - Filomena Eidukaitytė (1894), sūnūs – Evaldas
(1924) ir Romualdas (1927).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 20; f. 762, ap. 2, b. 700, I. 159-160.
Panka Česlovas
PANKA Česlovas gimė1909 07 22 Simne, Alytaus aps. 1928
06 19 baige Seinų „Žiburio“ g-ją Lazdijuose. 1929 09 12 priimtas
į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulką. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
1931 10 24 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Nuo 1932 01 01 dirbo Kauno m. policijos nuovados
v-ko padėjėju. 1933 09 12 priimtas į VDU Teisių f-to Teisių
skyrių. 1934 baigė Aukštesn. policijos m-lą (IV laida). 1936 12
01 priimtas tarnybon į Klaipėdos krašto saugumo policiją. 1937
09 01-21 atliko karo pratybas 3 pėst. pulke. 1939 02 01 paskirtas
Klaipėdos geležinkelių policijos nuovados v-ku, 12 11 - Raseinių
nuovados v-ku. Nuo 1939 12 31 tarnavo Valst. saugumo
Vilniaus apygardos vyr. valdininku.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1934).
Žmona - Ona Petravičiūtė (susituokė 1932), duktė - Kristina
Lilijana (1933).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 21; f. 394, ap. 16, b. 328; f. 631, ap. 7, b. 12436.
PANKRATJEVAS Agafonas (Agafonikas) gimė 1888 08 20
se
Rimkų k., Jonavos vls., Kauno aps. Baigė Kėdainių vid. m-lą.
1931 07 06 paskirtas kariuomenės sentikių kapelionu, 1932
 YO
Pankratjevas Agafonas
07 20 įtrauktas į kariuomenės dvasininkų sąrašus. 1937 03 22
pačiam prašant iš kariuomenės atleistas. 1938 05 24 priimtas
į tarnybą kariuomenėje, paskirtas sentikių kapelionu. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir kariuomenėje likviduojant dva
sininkų instituciją 1940 07 02 iš kariuomenės atleistas.
Žmona – Agripina Zacharija Kazlauskaitė, sūnūs – Mykolas
(1914), Jurgis (1915) ir Petras (1931), dukterys – Ana (1917),
Anastasija (1922), Varvara (1924) ir Epistimija (1926).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 417.
Papartis Liudas
PAPARTIS Liudas gimė 1901 11 12 Adamarinos k., Gižų vls.,
Vilkaviškio aps. Baige Gižų prad. m-lą ir Vilkaviškio 8-jos,
evakuotos į Voronežą, 4 klases. 1918 07 grįžo į Lietuvą, savanoriu
įstojo į organizuojamą 1 husarų pulką, iš jo – į Karo mokyklą.
1921 12 18 ją baigus (IV laida)suteiktas pést. leitenanto laipsnis
ir paskirtas į 6 pést. pulką. Dalyvavo nepriklausomybės kovose
su lenkais Rūdiškių ir Onuškio apylinkėse. 1925 01 08 pakeltas
į vyr. leitenantus. 1926 09 13 perkeltas į 2 ulonų pulką, 1927
11 14 – į drausmės kuopą, 1928 – į Karo kalėjimo ir drausmės
dalį. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 1007 perkeltas
į 9 pést. pulką. 1933 11 20 pakeltas į kapitonus. 1934 07 31 Р
baigė kulkosvaidininkų kursus (II laida) prie Vytauto Didžiojo 1
karininkų kursų. 1935 10 23 perkeltas į Kariuomenės štabo II
(Informacijų) skyrių. Valstybės egzaminų komisijoje išlaikius g.
jos kurso egzaminus 1937 12 27 įgijo brandos atestatą. Sovietų
Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo Kariuomenės štabe II
(Informacijų) skyriaus žvalgybos ir kontržvalgybos dalies
ypatingų reikalų karininku. 1940 08 01 iš kariuomenės atleistas.
1941 04 02 NKVD suimtas, kalintas Vilniuje, Kaune. Kilus
Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. Mirė 1946.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Vedęs, dukterys – Liūda Laimutė (1927), Aldona Marytė
(1928) ir Irena Bangelė (1932), sūnus – Algis Jonas (1928).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 755, 1. 61-62; f. 391, ap. 1, b. 3790; LGG, t. 1,
p. 621; LKKAS archyvas.
Papečkys Juozas
PAPEČKYS Juozas gimė 1890 01 01 Puskepurių k., Šuns
kų vls., Marijampolės aps. Mokydamasis Marijampolės g-joje
dalyvavo moksleivių tautinėje veikloje, su P. Klimu slaptai leido
laikraštėlį Mokinių draugas“, dėl to 1908 vasarą suimtas, 6
„
mėn. kalintas Kalvarijos kalėjime. 1910 baigė Marijampolės g-ją,
1916 - Maskvos u-to Teisės f-tą. Studijuodamas buvo Maskvos
lietuvių studentų d-jos v-bos narys. Prasidėjus I pasaul. karui
1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu 57
Tverės pulke. 1917 baigus Maskvos Aleksejaus karo m-lą su
teiktas praporščiko laipsnis, iki 1917 10 tarnavo 85 pėst. ats.
pulke Maskvoje mokomosios komandos jaun. karininku. Po
bolševikinio perversmo išvyko į Šiaurės Kaukazą, dirbo lietuvių
tremtinių komiteto sekretoriumi ir reikalų vedėju. 1919 mo
bilizuotas į Denikino armiją, iš kurios pasitraukė. 1919 pab.
per Balkanus, Rumuniją ir Lenkiją grįžo į Lietuvą. 1919 10 20
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 191911 18 suteiktas pest.
leitenanto laipsnis, 11 30 laipsnis pakeitas į vyr. leitenanto. 1919
12 18 paskirtas Kariuomenės teismo valstybės gynėjo padėjeju.
Pasižymėjo byloje dėl lenkų slaptosios karinės organizacijos
Lietuvos kariuomenes karininkai 51
 laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus.
LKKAS archyvas.

Papečkys Juozas su žmona Tekle, dukterimis Daina Ona ir Jüra Marija

POW veiklos, surašė kaltinamąjį aktą. 1920 04 28 pakeltas į

teismo kapitonus. 1921 08 25 paskirtas KAM juriskonsultu,
1922 02 20 - krašto apsaugos ministro padėjėju. Išvertęs Rusijos
karų įstatų rinkinio XXII knygą ir ją papildęs Lietuvos
vyriausybės išleistais įstatymais 1922 išleido „Karo baudžia
mąjį statutą“. 1922 09 01 pakeltas į majorus. 1924 01 01 pa
skirtas Ūkio ir finansų v-bos v-ku. 1921-26 dėstė teisę Karo
mokykloje. 1926 02 16 pakeltas į plk. leitenantus. 1926 06 15
paskirtas krašto apsaugos ministru XIII Mykolo Sleževičiaus
vadovaujamoje vyriausybėje. Po perversmo 1926 12 17 suim
tas, tačiau paleistas. 1926 12 18 – 1927 02 19 laikinai ėjo
Kariuomenės teismo nuolatinio nario pareigas. 1927 02 16 pa
čiam prašant paleistas į teismo karininkų atsargą. 1927–28
advokatavo Kaune. 1929 01 01 paskirtas Valstybės tarybos na
riu, 1938–40 pirmininko pavaduotojas. Vienas iš LŠS steigėjų,
Klaipėdos išvadavimo akcijos dalyvis, Karo mokslo d-jos narys,
Vilniui vaduoti s-gos centro v-bos vicep-kas. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą iki 1941 01 dirbo SSRS teisingumo liaudies
komisariato kodifikacijos skyriaus konsultantu. 1941 06 14 suim
Paradnikas Povilas
PARADNIKAS Povilas gimė 1906 08 14 Štadvilių k., Imbra
do vls., Zarasų aps. 1927–32 mokėsi Zarasų komercijos g-joje.
1932 08 14 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus
Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas į 5 pest. pulką. 1935 08 14 perkeltas į 3 pest. pulką.
1937 1007 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą tarnavo 3 pėst. pulke, ėjo 7 šaulių kuopos vado pareigas.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko 7 šaulių kuopos vadu.
1941 06 iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metu dirbo
buitinių įmonių direktoriumi Vilniuje. 1944 08 einant pas
gimines į Biržus nušautas raudonarmiečių prie Kupreliškio k.
Palaidotas Kupreliškio k. kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1934).

tas, Kauno geležinkelio stotyje atskirtas nuo šeimos ir išvežtas į LCVA, F. 841, ap. 1, b. 251; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Sevurallagą, Garių r., Sverdlovsko sr. Šeima ištremta į Bijsko r.,
Altajaus kr., vėliau į Muostachą, Bykovą, Bulūno r. Jakutijoje
ir Jakutską. 1942 04 10 perkeltas į Sverdlovsko kalėjimą. 1942
10 17 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti.
1942 11 04 sušaudytas Sverdlovske.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio (1921), Vytauto
Didžiojo 2 laipsnio (1934) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1928)
ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Če
koslovakijos Baltojo liūto 3 laipsnio ordinu su kardais (1926).
Žmona - Teklė Vaitiekaitytė (1893–1952 tremtyje), dukte
rys - Daina Ona Petruškevičienė (1924) ir Jūra Marija
Katalynienė (1925-1998).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 23; LGG, t. I, p. 621; BLE, . 21, p. 505-506;
LKKAS archyvas
Paransevičius Jonas
PAPLAUSKAS Juozas gimė 1911 Liepojoje, Latvijoje. Atvykęs
Lietuvą 1925-28 mokėsi Skuodo prog-joje. 1930 11 30 PARANSEVIČIUS Jonas gimė 1918 05 15 Didžiųjų Pa
į

baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto liūnų k., Punsko vls., Seinų aps. 1937 06 19 baigė Seinų

52 Lictuvos kariuomenės karininkai

iburio" Lazdijuose, 193709 28 jstojo karo mokykla,
Sovietų Sajungai okupavus Lietuva 1940 08 19 ją baige (XXI. Р
laida), suteiktas aviacijos jaun, leitenanto laipsnis ir paskirtas
Karo aviacijos ( eskadriles karo lakünu. Kariuomenės lengvo
sios atletikos vatybose tapo nugaletoju šuolyje jaukštj. 1940
1013 Rygoje su futbolo komanda „Koxucl", sudaryta iš Lic
tivos aviacijos karių, iškovojo l'abaltijo ypatingosios karo apy
garlos nogalérojo vardas ir pereinamaja caurs. Likviduojant
Lietuvos kariuomenç 1940 10 22 iš kariuomenės atleistas.
1941 10 22 įstojo į VDU Filosofijos (-to Hilosofijos skyriu.
ICVA, 1930, ap. 5. 6. 20,36; 1.631, ap. 7. 6. 18339: LYA, IK 8,
ap, 2. saus vnt.); LKKAS archyvas

PARČAUSKAS (PARČIAUSKAS, PARČEVSKIS) Karolis l'arcipis Alfonsas

gimė 1875 07 06 Jokūbavo dvare, Kretingos vls, ir aps. Mokėsi
Siaulių g-joje, 1895 baigė g-ja Sankt Peterburge, 1901 – Sankt
Peterburgo karo medicinos akademija. Iki 1914 su pertraukiai,
nes mobilizuotas į Rusijos kariuomenç 1904 10 18 - 1907
11 07 dalyvavo Rusijos-Japonijos karc, dirbo ordinaru Karo
gydytojas Molino m., Ilinojaus valst. Mire 1978 12 13, palai
dotas Šv. Kazimicro lietuvių kapinėsc Čikagoje.
Žmona - Danutė Rimkutė (susituokė 1946), sūnus – Alek
sandras, dukte - Kristina.

medicinos akademijoje prof. Favickio vidaus ligų klinikos LKKAS archyvas.

terapijos skyriuje. 1914 04 11 mobilizuotas, paskirtas į Izmailo

leibgvardijos pulką, veliau į Keitimosi belaisviais komisiją. 1917
08 29 del sveikatos iš kariuomenės atleistas. 1918 grįžo į Lic
tuvą, ūkininkavo Stančių dvare. 1920 01 14 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Sanitarijos skyrių Karo ligo
ninės konsultantu. 1920 03 01 suteiktas sanitarijos majoro
laipsnis, 1921 04 30 laipsnis pakeistas į pulkininko leitenanto.
1920 06 15 dėl ligos iš kariuomenės paleistas. 1924 leista
verstis medicinos gydytojo praktika. 1927 02 15 priimtas laisvai
samdomu konsultantu į Karo ligoninę. 1928 10 11 paleistas
į dimisiją. 1927–30 ir 1933–39 dirbo Klaipėdos ligoninės
vidaus ligų skyriaus vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
gyveno Stančių dvare, Kretingos aps. 1941 06 16 suimtas,
ištremtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr.
Žmona 1941 ištremta į Kortkerosą Komijoje. 1943 01 30
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams. Nuo
Parojus Juozas
1944 10 05 tremtyje Bijske, Altajaus kr. Paleistas iš tremties
emigravo į Lenkiją, kur 1957 12 08 mire.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928), PAROJUS (PARŠELIS) Juozas gimė 1917 03 14 Antolie
Nepriklausomybės medaliu (1928). sės k., Troškūnų vls., Panevėžio aps. 1932 baigė Anykščių
Žmona – Elena Jusevičiūtė (1877–1941 tremtyje). vid. m-lą, 1937 06 19 - Panevėžio g-ją. 1937 09 14 įstojo
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 3202; BLE, t. 21, p. 542-543; LGG, t. 1, p. 622; į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1938 pašauktas į Lietuvos
LKKAS archyvas. kariuomenę įstojo į Karo mokyklą. Nuo 1939 06 09 stažavo
4 pest. pulke. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp.
PAREIGIS Alfonsas gimė 1916 03 23 Vėžaičiuose, Kretin laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis, mobilizuotas
gos aps. 1936 baigė Švėkšnos „Saulės“ g-ją. 1936 pašauktas į ir paliktas tikrojoje karo tarnyboje. 1939 11 21 paleistas į
Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą pest. karininkų atsargą. Toliau studijavo VDU Teisių f-te.
(XII asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir 1944 formuojant VR paskirtas Karo mokyklos 321 ats.
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 įstojo į VDU mokomojo bataliono kuopos Marijampolėje vadu. Lik
Medicinos f-tą. Studijuodamas mokytojavo policijos m-loje, viduojant VR 1944 05 15 išvengė vokiečių arešto, grįžo į
buvo m-los knygyno vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, teviškę. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Kanadą,
Miunchene tęsė medicinos studijas, kurias dėl ligos nutraukė. po to į JAV. 1956 LKVS „Ramovė“ skyriaus Monrealyje, Ka
1949 emigravo į JAV, gyveno Cicero m., Ilinojaus valst. 1958 nadoje, steigėjas. Poetas, prozininkas – išleido poezijos
grįžo į Vokietiją, kur baige medicinos studijas. Nuo 1960 rinkinius „Sulaužytos dienos“ (1962), „Partizanų akys“

Lietuvos kariuomenės karininkai 53

 (1965), prozos knygas „Sveiki gyvi“ (1964), „į laisvę ir
menulį“ (1968). Mirė 1970 01 02 Bruklinc, JAV.
LCVA, 1.930, ap. 21, b. 24; 1.631. ap. 7. b. 14708.
PASLAUSKAS Pranas 1919 06 10 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas karininku į Atskirąjį partizanų batalioną
(nuo 1919 06 20 Joniškėlio batalionas). 1919 09 06 iš ka
riuomenės pabėgo, išbrauktas iš kariuomenės karininkų sąrašų.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2039; LKKAS archyvas.

Pašakarnis Vytautas

Parojus Vladas PAŠAKARNIS Vytautas gimė 1920 05 31 Tiflise (Tbilisis),

PAROJUS (PARŠELIS) Vladas gimė 1910 07 25 Liubi
čiaus k., Kavarsko vls., Ukmergės aps. 1930 baigė Utenos g-ją.
1930 11 07 Panevėžio aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, pasiųstas į 2 pést. pulką, paskirtas į mokomąją
kuopą. 1931 01 09 įtrauktas į VI asp. laidos sąrašus. 1931 01 20
priimtas tarnybon į Karo aviaciją, 01 30 paskirtas į mokomąją
oro eskadrilę. 1931 09 31 perkeltas į Karo mokyklą, 10 01
priimtas kariūnu. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida)
suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo
aviaciją. 1933 05 06 skrido savarankiškai. 1934 07 09 už
dalyvavimą voldemarininkų maište pačiam prašant paleistas į
aviacijos karininkų atsargą. 1935 05 26 paskirtas Finansų m-jos
akcizo kontrolieriumi Tauragės gamyklose. 1939 pakeltas į ats.
leitenantus. 1939 10 26 už neleistiną elgesį viešojoje vietoje
(sukliudymą policijai eiti savo pareigas) iš tarnybos atleistas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą slapstėsi. Kilus Vokietijos,
SSRS karui Troškūnuose, Panevėžio aps., suorganizavo sukilėlių
būrį, jam vadovavo. 1941 1004 suimtas, už policijos vachmistro
nušovimą ginčo metu nuteistas 6 metams, įkalintas Panevėžio
kalėjime. 1943 03 01 paleistas.
LCVA, f. 387, ap. 1, b. 2930; f. R-648, ap. 1, b. 294; LKKAS archyvas.
Gruzijoje. 1920 su tėvais atvyko į Lietuvą. 1937 baigė Kauno
„Aušros“ berniukų g-ją. 1937 06 01 – 1938 09 01 dirbo rašt
vedžiu Kauno m. policijos 1 nuovadoje. 1939 0918 baigus Karo
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 10 27
įstojo į VDU Teisių f-rą, nuo 1940 10 21 studijavo VU Teisių
f-te. Nuo 1940 01 20 VU Teisių f-to raštinės vedėjas. 1942
05 16- 1944 tarnavo Vilniaus m. policijos vachmistru.
Žmona - Bronislava Krasauskaitė.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 16787; f. R-856, ap. 2, b. 625; LKKAS archyvas.
PAŠILYS (PODGAISKIS) Ignas Kazimieras gimė 1897
11 26 Kvėdarnoje, Tauragės aps. 1916 baigė g-jos 6 klases Vla
divostoke, Rusijoje. Nuo 1916 06 01 tarnavo eiliniu Rusijos
kariuomenės Vladivostoko tvirtovės 4 artilerijos pulke. 1917

PARŠELIS Jonas gimė 1915 03 25 Svirnų dvare, Anykš

čių vls., Ukmergės aps. 1934 08 31 baigė Ukmergės g-ją. 1937
09 15 baigė Karo mokyklą (XII asp. laida), suteiktas pést. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1941 Birželio sukilimo dalyvis Kavarske. Karo pab.
pasitraukė į Vakarus. Mirė 2001 Kanadoje.
LCVA, f. 1692, ap. 1, b. 201, 1. 34; LKKAS archyvas.

PARŠELIS Vladas 1 PAROJUS Vladas. Paršelis Jonas

54 Lietuvos kariuomenės karininkai


10
Pašilys Ignas Kazimieras
03 29 baigė Irkutsko karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis,
paskirtas jaun. karininku į 15 Sibiro šaulių ats. pulko 10 kuopą.
1917 0701 – 1918 01 01 tarnavo 527 Belebejaus pėst. pulke
1 kuopos jaun. karininku, 1917 07 01 -12 01 kovėsi Vakarų
fronte su vokiečiais. 1918 01 01 - 04 01 tarnavo priėmėju I
Sibiro korpuso intendantūros sandėlyje. 1918 06 07 pakeltas į
paporučikius. 1918 06 20 - 10 15 kaip Kolčako kariuomenės
Jenisejaus pest. pulko jaun. karininkas kovojo su bolševikais. 1918
11 01 įstojo į Buguruslano m., Samaros gub., organizuojamą
atsk. lietuvių kuopą, 1918 11 01 – 12 03 kovojo su bolševikais
Ufos fronte prie Verchnij Sardyko ir Nikolajevsko k., prie Be
lebejaus m. sužeistas. Kuopą performavus į I atsk. Vytauto Di
džiojo Sibiro lietuvių batalioną 1919 06 27 paskirtas bataliono
adjutantu. 1919 11 25 pateko į bolševikų nelaisvę, nuteistas
10 metų, kalintas Omsko, vėliau llecko kalėjimuose. 1920 12 05
pagal Lietuvos–Rusijos taikos sutartį paleistas, grįžo į Lietuvą.
1921 01 07 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Ats.
bataliono 1 kuopos jaun. karininku, komandiruotas į LŠS. 1921
01 13-03 15 LŠS Kauno skyriaus vado padėjėjas, 1921 03 15 -
1922 02 20 Panevėžio skyriaus vadas. 1921 05 20 suteiktas
leitenanto laipsnis. 1921 06 18 paskirtas į Mokomąjį batalioną,
1922 04 01 - Gen. kariuomenės štabo Žvalgybos skyriaus
žvalgybos dalies ypatingų reikalų valdininku, nuo 08 15 –
ypatingų reikalų karininku. 1922 09 01 pakeltas vyr. įį
leitenantus. 1923 08 01 perkeltas į III (Operacijų) skyrių 1
sektoriaus vedėju. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus. 1925 09 17
paskirtas I karo apygardos štabo Tiekimo skyriaus ypatingų
reikalų karininku, 192601 01 – štabo adjutantu. 1928 11 28
baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių
(VII laida). 1928 12 17 paskirtas eiti Rikiuotės skyriaus v-ko
pareigas. 1930 02 23 baigė trumpalaikius batalionų ir kuopų
vadų artilerijos kursus. 1931 08 18 baigė Aukštesniųjų karinin
kų kursus. 1931 11 23 pakeltas į majorus. 1933 02 05 paskirtas
I pést. divizijos rikiuotės skyriaus v-ku, 1934 05 18 - 4 pest.
pulko 2 bataliono vadu, 1935 11 30- Kauno m. komendantūros
komendanto padėjėju, 1936 03 28 – Zarasų aps. karo komen
dantu. 1936 09 08 pakeltas į plk. leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 06 28 paskirtas Trakų aps. kariniu v-ku.
1940 12 11 atleistas, vėliau suimtas, kalintas Zarasų kalėjime. Р
Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 24 vadovaujant vietinės
milicijos komisarui A. Petrovui kalėjimo kieme nušautas ir su
degintas. Žmona 1941 03 13 suimta, kalinta Zarasų kalėjime,
kilus karui išlaisvinta.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1930) ir Šaulių
žvaigždės (1931) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928)
ir Šaulių žvaigždės (1939) medaliais.
Žinona - Elena Ralytė (1901), duktė – Danutė Rozalija Rau
tins (1923).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 82; ap. 5, b. 2183; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; BLE, c. 22, p. 133; LGG, t. 1, p. 623; LKKAS archyvas.
Pašys Kazys
PAŠYS Kazys gimė 1899 04 28 Dundulių k., Vajasiškio vls.,
Zarasų aps. 1918 baigė Vilkaviškio g-ją, evakuotą į Voronežą.
Studijavo Maskvos u-to Matematikos f-te. Grįžęs į Lietuvą
1919 01 04 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo
eiliniu Automokykloje. 1919 07 31 pasiųstas į Karo mokyklą.
1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis
ir paskirtas į Autobatalioną nerikiuotės komandos vadu. 1920
03 03 – 1920 07 19 mokėsi tankistų kursuose Rygoje. 1920
08 08 išformavus Tankų komandą perkeltas į Autobatalioną
parduotuvės vedėju. 1920 08 25 paskirtas šarvuoto traukinio
„Gediminas“ adjutantu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose
su lenkais prie Valkininkų, Varėnos ir Lentvario. 1920 1001
kautynėse su lenkais prie Zervynų ir Mančiagirės vadovavo
šarvuoto traukinio „Gediminas“ kulkosvaidininkams. 1922
04 10 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Gyveno Klaipėdos krašte Medikių dvare, studijavo Karaliau
čiaus u-te, vadovavo Plikių šaulių būriui. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
ats. jaun. leitenanto. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
1936-40 tęsė studijas VDU Ekonomijos f-te. Buvo Lietuvos
kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus v-bos
vicep-kas.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1930).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 73, 1. 39-40, b. 13a, I. 333-335, b. 874, 1. 113–
114; f. 402, ap. 7, b. 2151; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenės karininkai 55
 Paškauskas Henrikas Algirdas
PAŠKAUSKAS Henrikas Algirdas gimė 1914 11 14 Petro
grade, Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1931 06 20 baigė Lietuvos
mokytojų profesinės sąjungos Kauno g-ją suaugusiems,
studijavo Briuselio u-to Politinių ir socialinių mokslų f-te. 1934
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo
mokyklą (X asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1935 09 23
priimtas į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1938 atliko
karo pratybas. 1939 dirbo valdininku Geležinkelio v-boje.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13708; LKKAS archyvas.
Paškauskas Petras
PAŠKAUSKAS Petras gimė 1909 12 23 Norkūnų k., Ute
nos vls. ir aps. 1930 baigė Utenos „Saulės“ g-jos 6 klases.
Nuo 1927 11 04 LŠS narys. 1930 11 07 pašauktas įLietuvos
kariuomenę, paskirtas į 1 pést. pulką. 1931 01 05 perkeltas
į 5 pėst. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1932 – 1935 06 01 tarnavo
Utenos vartotojų b-vės vedėju, nuo 1935 08 08 - prekybos
kooperatyvo „Dirva“ vedėju, 1935 07 06 - 08 02 – Mari
jampolės m. policijos nuovados policininku, vėliau priimtas
į policijos m-los XX laidą.1937 11 23 pakeltas į ats.
leitenantus.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 28; f. 1020, ap. 6, b. 52.
56 Lietuvos kariuomenes karininkai
Paškauskas Ričardas
PAŠKAUSKAS Ričardas gimė 1889 03 02 Radviliškyje.
Baigė Sankt Peterburgo 8 g-ją. Mobilizuotas į Rusijos kariuo
menę baigė praporščikų m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis.
1916 02 01 baigė Karo inžinerijos m-lą Petrograde. 1916
08 01 pakeltas į paporučikius. Tarnaudamas Rusijos kariuo
menėje dirbo Vyborgo tvirtovės statyboje. Grįžus į Lietuvą
1919 05 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į
Inžinerijos bataliono atsk. geležinkelių kuopą. 1919 08 14 -
10 21 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919
10 22-12 15-su bermontininkais, 1920 08 10 - 10 14 -
su lenkais. 1919 12 20 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 baigė
inžinerijos karininkų kursus. 1920 12 09 paskirtas į inžinerijos
kuopą. Nuo 1921 07 20 Inžinerijos pulko pionierių kuopos
vadas. 1923 11 06 perkeltas į Karo technikos v-bos tiekimo
skyrių, 11 21 paskirtas karininku ypatingiems reikalams. 1923
12 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. Mirė 1937.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1931); Rusijos
kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinu (1917).
Žmona - Česlava Butvilaitė (susituokė 1921), sūnus – Rai
mundas Algirdas (1921).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 26.
PAŠKEVIČIUS Albinas gimė 1909 03 01 Ilukštoje, Lat
vijoje. 1927 baigė Biržų g-ją, 1927–1935 studijavo ir baigė
VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1931-32 dirbo Bir
žų aps. inžinieriumi, vėliau Biržų m. techniku. LŠS narys, Biržų
šaulių būrio v-bos p-kas. 1934–35 VRM viešųjų darbų refe
rentas. 1935 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųs
tas į Karo mokyklą. 1936 05 16-09 01 stažavo 1 inžinerijos
batalione. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida)
suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
inžinerijos karininkų atsargą. 1936–39 dirbo Ukmergės aps.
inžinieriumi. 1939 05 26-06 20 atliko karo pratybas. 1939
12 01 – 1940 Vilniaus m. inžinieriaus padėjėjas, 1941-44
Statybos skyriaus v-kas, miesto inžinierius, burmistro padėjėjas.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vakarus, 1949
emigravo į Kanadą. Gyveno Otavoje, dirbo projektuotoju.

Paškevičius Albinas
Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, vienas iš
Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų s-gos Otavos skyriaus
kūrėjų, buvo PLB Otavos apylinkės p-kas, 1977–95 Lietuvių
tautodailės in-to tarybos p-kas. Mirė 1996 07 04, palaidotas
Otavos Notre Dame kapinėse.
Žmona - Halina Macevičiūtė (m. 1995), sūnus - Vytautas
Albinas (1933).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 31; f. 631, ap. 7, b. 3608; f. 410, ap. 9, b. 71;
BLE, t. 22, p. 134.
Paškevičius Antanas
PAŠKEVIČIUS Antanas gimė 1911 11 03 Eimuliškio k.,
Pušaloto vls., Panevėžio aps. Baige g-jos 4 klases, 1934 – Kauno
aukštesn. technikos m-los Statybos skyrių. 1934 09 15 priimtas
į Karo mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XVIII laida) suteiktas
inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į l inžinerijos
batalioną. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 1 inžinerijos bataliono 3 inžinerijos
kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo pionierių bataliono
perkėlų parko vadu, 12 20 – pionierių būrio vadu. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas
į lietuvių karių Vilniaus įgulos inžinerijos batalioną.
Žmona - Aldona Stefanija (1915).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 873, I. 229-232: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; P
LKKAS archyvas
11
Paškevičius Bronius
PAŠKEVIČIUS Bronius gimė 1896 01 10 Pumpėnuose,
Panevėžio aps. 1900–1916gyvenoSankt Peterburge, Rusijoje,
baigė Šv. Kotrynos g-ją. 1916 06 10 savanoriu įstojo į Rusijos
kariuomenę, paskirtas į 2 ats. artilerijos pulką. 1917 02 12
perkeltas į 6 ats. artilerijos divizioną, prie jo išlaikius egzami
nus 1917 06 03 suteiktas praporščiko laipsnis. 1917 07 05
perkeltas į 49 ats. lauko divizioną, paskirtas 2 baterijos jaun.
karininku, 1917 09 25 – diviziono adjutantu. Dalyvavo I
pasaul. kare, 1918 02 18 - 11 01 buvo vokiečių nelaisvėje.
Grįžus į Lietuvą 1919 01 23 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į art. pulką, 0301 - 1 baterijos jaun. karininku.
1919 10 07 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 12 05
paskirtas 8 baterijos vyr. karininku. 191903–10 dalyvavo ne
priklausomybės kovose su bolševikais prie Daugų, Perlojos,
Varėnos, Andrioniškių, 07 12 pasižymėjo užimant Salaka ir
Kalkūnus, 1919 10 12-11 28 – su bermontininkais, 1920
11 07 – 12 01 – su lenkais prie Giedraičių, Alantos. 1921
08 04 pakeltas į kapitonus, paskirtas 3 baterijos vadu. 1925
1008 perkeltas į Artilerijos tiekimo skyrių. 1928 11 23 pakeltas
į majorus. 1929 02 09 baige Aukštųjų karininkų DLK Vytau
to kursų Artilerijos skyrių (II laida). 1930 06 01 perkeltas į
Ginklavimo v-bą. 1930 09 01 paskirtas vyr. ginklų tikrintoju.
1932 05 24 pakeltas į plk. leitenantus. 1934 05 18 pačiam
prašant paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. Gyveno savo
ūkyje Raudondvaryje, išrinktas Raudondvario vls. viršaičiu.
Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, 1950 emigravo į Australiją.
Dirbo Melburno lietuvių namų taryboje. Mirė 197303 16,
palaidotas Fawkner kapinėse.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 ir 5 laipsnio ordinais (1919),
Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio (1929) medaliais.
Vedęs, keturi sūnūs.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 29; BLE, L. 22, p. 135: LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenės karininkai 57

Paškevičius Edmundas
PAŠKEVIČIUS Edmundas gimė 1879 09 08 Kaune. Baige
g-ją Kaune, 1903 – Maskvos u-to Fizikos-matematikos f-to 3
kursus. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1915 08 15 baigė
Maskvos 6 karo m-lą, tarnavo 5 pėst. pulko kuopos vadu.
Grįžęs į Lietuvą 1922 01 06 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, pradėjo tarnauti 5 pėst, pulke 7 kuopos jaun.
karininku. 1922 09 23 paskirtas 6 kuopos jaun. karininku,
1923 08 29 – 2 bataliono būrio vadu, 11 15 - eiti 7 kuopos
vado pareigas. 1923 02 15 – 03 03 kovojo lenkų fronte. 1923
12 31 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1924 01 28 –
06 24 tarnavo Geležinkelių policijos Klaipėdos nuovados v-ku.
1936 03 19 paleistas į dimisiją.
Žmona – Zofija Narkevičiūtė.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 27; F. R-377, ap. 1, b. 294.
PAŠKEVIČIUS Henrikas VIZBARAS-PAŠKEVIČIUS
Henrikas.
Paškevičius Jonas
PAŠKEVIČIUS Jonas gimė 1915 01 02 Bimūnų k., Deltu
vos vls., Ukmergės aps. 1932 06 21 baigė Ukmergės g-ją. 1933
08 01 – 1938 02 06 Kauno apygardos teismo vyr. notaro įstai
gos tarnautojas. 193609 19 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937
0513-09 01 stažavo 1 artilerijos pulke. 1937 09 15 baigus Karo
mokyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
58 Lietuvos kariuomenės karininkai
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1939 baigė VDU
Teisių f-to Ekonomijos skyrių, tarnavo Valstybės kontrolėje. Nuo
1940 04 24 LŠS I Kauno rinktinės Valstybės kontrolės šaulių
būrio narys. 1941 dirbo Vilniaus m. savivaldybėje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1937).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 30; f. 631, ap. 7, b. 10776; f. 561, ap. 2,
b. 1682, I. 300.
Paškevičius Kazys
PAŠKEVIČIUS Kazys gimė 1918 07 25 Cijūniškių k., Gie
draičių vls., Ukmergės aps. 1937 06 19 baigė Ukmergės g-ją,
įstojo į VDU Technikos f-to Mechanikos skyrių. 1939 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių
motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
atsargą. 1940 11 05 NKVD suimtas, kalintas Kaune. Dingo
be žinios.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15039; LGG, t. 1, p. 624; LKKAS archyvas.
Paškevičius Vilius
PAŠKEVIČIUS Viliusgimė 1911 07 11 Rokiškyje. 1930
baigė Biržų g-ją. 1932 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas
pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 pést. pulką
Panevėžyje. 1937 1007 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 4 pest. pulko 1 bataliono 3 kuo
pos būrio vadu, laikinai ėjo 2 bataliono adjutanto pareigas.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1920), Sa
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko bataliono vyr. vanorių medaliu (1930). P
adjutantu. 1941 06 14 suimtas Varėnos poligone, išvežtas į Žmona - Halina Čarnockaitė (1900–1986), dukterys – Marija
lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Javorska (1928), Irena (1929–1934), sūnus – Antanas Algirdas
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7 metams. 1948 06 14 pa (1935-1997)
leistas, grįžo į Lietuvą. Dirbo Panevėžio inventorizacijos biure, LCVA, 1.930, ap. 2P, b. 33; LGG, t. I, p. 624; LKKAS archyvas.
vėliau darbų vykdytoju Panevėžio melioracijos mašinų stotyje.
Nuo 1954 gyveno Kaune, dirbo Statybos-montavimo v-bojc.
Mirė 1957 12 17, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Žmona – Stefanija Domarkaitė (1915–1984, susituokė
1936), duktė - Neringa Nijolė Ulozienė (1938).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 624; LKKAS archyvas.

Paškūnas Leonardas

PAŠKŪNAS Leonardas gimė 1917 04 01 Žadžiūnų k.,

Šiaulių vls. ir aps. 1938 06 09 Valstybinėje egzaminų komisijoje
išlaikė g-jos egzaminus. 1938 07 08 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1938 11 23 priimtas į Karo mokyklą. Nuo 1939
Paškovičius Antanas
06 09 stažavo 6 pést. pulke. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
(XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis,
mobilizuotas ir paliktas tikrojoje karo tarnyboje 6 pést. pulke.
PAŠKOVIČIUS Antanas gimė 1886 10 15 Baimainių k., 1939 11 21 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1940
Krekenavos vls., Panevėžio aps. 1907 baige Panevėžio realinės 02 19-11 01 dirbo raštininku Ginklavimo v-bos tyrimų la
m-los 6 klases. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1909 suteiktas boratorijoje. 1940 10 05 įstojo į VDU Technologijos f-to Che
praporščiko laipsnis. 1915 05 20 pakeltas į poručikus, 1916 mijos skyrių. Nuo 1944 08 dirbo „Elnio“ f-ke Šiauliuose vyr.
1001 - į štabskapitonus, 1917 07 10 - į kapitonus. Dalyvavo mechaniku, vėliau gamybos v-ku. 1947 04 01 baigė Kauno
I pasaul. kare, buvo sužeistas. Grįžęs į Lietuvą 1919 10 12 sa valstybinio VDU Technologijos f-to Chemijos skyrių, įgijo
vanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Vilniaus batalione cheminės technologijos inžinieriaus kvalifikaciją.
(nuo 1919 11 10 5 pest. pulkas). 1919 11 10-12 15 dalyvavo LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 34; ap. 5, b. 2047; f. 631, ap. 7, b. 17678.
nepriklausomybės kovose su bermontininkais. 1919 11 30
suteiktas majoro laipsnis, paskirtas 6 kuopos vadu, 1920 02 20 -
pulko vado padėjėju. 1920 07 14 perkeltas į 9 pést. pulką,
paskirtas eiti pulko vado pareigas. 1920 07 14 – 1201 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais, buvo sužeistas. 1921 05 29
paskirtas pulko vadu. 1922 09 01 pakeltas į plk. leitenantus.
1923 10 23 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus
(III laida). 1925 02 10 paskirtas eiti 1 pést. pulko vado pareigas.
1925 12 15 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Kurį laiką ūkininkavo. 1930–35 dirbo Ukmergės aps.
ligonių kasų direktoriumi. Vėliau tarnavo VRM pasienio policijos
inspektoriumi Kaune. 1939–40 Šiaulių aps. policijos v-kas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 03 suimtas, kalintas
Šiauliuose. 1941 04 23 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 8 metams. Kalintas Karlage, Karagandos sr., Kazachijoje. Paštukas Ambroziejus
1942 11 20 žuvo lageryje. Šeima 1941 ištremta į Kutašą, Oirot
Tūros r., Altajaus kr., vėliau į Tit Arus, Bulūno r.,Jakutijoje. 1946 PAŠTUKAS Ambroziejus 1921 07 18 paskirtas 7 pest. pulko
iš tremties emigravo į Lenkiją. kapelionu, 1922 01 10 - pulko švietimo komisijos iždininku.

59
Lietuvos kariuomenės karininkai
 1923 10 30 iš kariuomenės atleistas. 1928 Katalikų veikimo
centro Panevėžiuko skyriaus v-bos p-kas. Kunigavo ir mirė
Panevėžiuke.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 417; ap. 7. b. 334; LKKAS archyvas.
Patalauskas Alfonsas
PATALAUSKAS Alfonsas gimė 1910 11 30 Garnelių k., Ute
nos vls. ir aps. 1930 06 23 baige Utenos g-ją. 1930 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1932 09 12 priimtas į VDU Teisių
f-to Ekonomijos skyrių. 1933 tarnavo Kauno m. policijos
vachmistru, 1934–35 – Kauno m. 4 nuovados policijos v-ko
padėjėju. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. atsargos
karininkų kursus, priimtas į karo tarnybą ir paskirtas į 3 pest.
pulką. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai oku
puojant Lietuvą tarnavo 3 pést. pulko 1 šaulių kuopos būrio
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko šaulių būrio
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vadovavo
Utenos m. sukilėlių būriui. Vokiečių okupacijos metais dirbo re
vizoriumi Kauno savivaldybėje. Karo pab. pasitraukė į Vakarus,
vėliau emigravo į JAV, gyveno Detroite. Mirė 1987 09 27, pa
laidotas Šv. Kapo kapinėse Detroite.
Žmona - Valerija.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11101; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
PATALAUSKAS Vladas gimė 1897 08 05 Juškėnų k., Ute
nos vls. ir aps. Baigė prad. m-lą, mokėsi privačiai. Nuo 1911
Rygoje mokėsi amato. Persikėlus į Petrogradą 1916 05 15 mo
bilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 baigė 160 Abchazijos
pest. pulko mokomosios kuopos 5 mėn. kursus, kovojo I pasaul.
karo kovose Rumunijos fronte. Rovne kuriantis lietuvių karių
batalionui atvyko, tačiau batalionas buvo vokiečių išformuotas.
1918 grįžo į Lietuvą. 1919 1003 eiliniu priimtas į l pest. pulko
2 ats. bataliono savanorių komandą. 1919 11 20 -12 15 da
lyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais, 1920
60 Lietuvos kariuomenės karininkai
Patalauskas Vladas
01 04 – 12 01 – su lenkais. 1919 10 15 perkeltas į mokomąją
kuopą, turėjo vyr. puskarininkio laipsnį. Išlaikius egzaminus
karininko laipsniui įgyti 1920 11 19 suteiktas leitenanto laipsnis.
1920 12 16 paskirtas 9 kuopos, 1922 06 22 – 5 kuopos jaun.
karininku, 1924 02 13–6 kuopos vyr. karininku. 1925 08 28
perkeltas Raitųjų žvalgų komandą vyr. karininku, 1926
į
01 01 – į 3 pést. pulką ūkio kuopos jaun. karininku, 09 13 -
į l pest. pulką 3 kulkosvaidininkų kuopos jaun. karininku, 1927
04 13 paskirtas 3 kuopos vyr. karininku. 1928 02 16 pakeltas
į vyr. leitenantus. 1928 03 14 perkeltas į 5, 1930 11 01 – į 2
kuopą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 06 15 paskirtas
3 pést. pulko maisto tiekėju. 1936 03 17 įskaitytas į admi
nistracijos (A) karininkus. 1939 10 16 pasiųstas į Vilniaus srių,
12 20 perkeltas į Vilniaus įgulą. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 06 19 iš kariuomenės atleistas. Antrosios so
vietinės okupacijos metu 1945-49 dirbo Ukmergės mokytojų
seminarijos karinio rengimo mokytoju. 1949 03 25 suimtas,
išvežtas į lagerį Irkutsko sr. Į Lietuvą grįžo 1964, dirbo
darbininku Buivydiškių žemės ūkio technikume. 1991 11 22
suteiktas dim. majoro laipsnis. Mirė 1996 01 27 Vilniuje.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1938), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928) ir DLK Gedimino
ordino karininko kryžiumi (1994).
Žmona Kotryna Leonavičiūtė (1898–1988, susituokė
1927), sūnus - Vladas Gediminas (1929).
LCVA, F. 930, ap. 5. 6. 2048; ap. 7, b. 8313, 1. 528, b. 5142, 1. 98;
LKKAS archyvas.
PATAŠIUS Juozas gimė 1899 11 18 Purviniškių k., Antana
vo vls., Marijampolės aps. 1915–18 mokėsi M. Yčo g-joje,
evakuotoje į Voronežą. 1920 baigė Marijampolės g-jos 7 klases.
1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV
laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 art.
pulko 2 sunkiosios baterijos jaun. karininku. Tarnaudamas
1922 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1923 10 16 per
keltas į 3 art. pulką. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į
 P

Parasius Juozas Patadius Vladan

artilerijos karininkų atsargl. Nuo 1928 09 01 kaip KAM
stipendininkas studijavo LU Medicinos f-tc. Korporacijos
„Fraternitas Lithuanica“, LŠS narys. 1931 01 01 pagal Kari
ninkų laipsnių įstatyma ats, leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
jaun. leitenanto. Baigus VDU Medicinos f-tą 1934 04 11
suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis ir priimtas į Karo technikos
štabaz. 1934 09 29 perkeltas į 4 artilerijos pulkıq, 1935 1001 -
6 pest. pulka sanitarijos karininku. 1936 06 13 pakeltas į
į
pitonus, 1939 09 30 baige Artilerijos karininkų tobulinimosi
kursus (VI laida). 1939 10 dalyvavo žygyje į Vilnių. Sovietų
Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo I art. pulko adjutantu.
Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 09 11 paskirtas RA
29 ŠTK 179 Šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko
mokyklos v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941 09 03 priimtas į LSD 4 batalioną 3 kuopos vadu. Nuo
1944 02 23 tarnavo 253 bataliono 1 kuopos vadu. Karo pab.

kapitonus. Sovietų Sajungai okupavus Lietuva tarnavo sanitarijos su kariuomene traukėsi į Vokietiją, 1945 demobilizuotas. 1949
karininku 6 pést. pulke. Likviduojant Lietuvos kariuomenę cmigravo į Australiją. Gyveno Sidnėjuje, 1966 persikėlė į Ade
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 laidų. Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, LKVS
šaulių pulko medicininės pagalbos punkto v-ku. 1940 11 15 „Ramove" narys,, kelias kadencijas Adelaidės skyriaus v-bos narys,
paskirtas 616 lengvosios artilerijos pulko vyr. gydytoju. 1941 p-kas. Mirė 1992 10 02 Adelaideje.
06 14 suimtas Pabradės poligone, išvežtas į lagerį Norilske, Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Krasnojarsko kr., vėliau įJenisciską, Krasnojarsko kr. 194209 05 Žmona - Leonarda Kupčiūnaité, sūnus – Algimantas, duktė –
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1947 Egidija.
01 16 paleistas, grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaunc, iš pradžių gy LCVA, F. 930, ap. 8, b. 468. 1. 39-40; LYA, F. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3:
desi, o vėliau dirbo gydytoju Domaševičiaus tuberkuliozinėje LKKAS archyvas.
sanatorijoje. Mirė 1985, palaidotas Karmėlavos kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Pirmoji žmona - Filomena Marijona Lazdauskaitė (1904–1941,
susituokė 1927), sūnūs - Vytautas (1930), Algis (1933), duktė
Nijolė (1936); antroji žmona - Stanislava Matulevičienė (1907–
1967); trečioji žmona - Michalina Kulikauskaitė (1911-2002).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 348, I. 336-337; f. 631, ap. 7. b. 891; LYA,
. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG, t. 1, p. 625; LKKAS archyvas.
f

PATAŠIUS Vladas gimė 1907 11 01 Leoniškių k., Paežerė

lių vls., Šakių aps. 1926 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-jos
6 klases. 1926 09 10 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
1929 1006 baigus Karo mokyklą (XI laida) suteiktas artilerijos
leitenanto laipsnis ir paskirtas į Atskirąją art. grupę. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. Pattas Otto Adolfas su žmona Kotryna, dukterimi Eugenija, sūnumi Jurgiu
leitenanto. 1933 1009 baigė ginklų rūšių karininkų oro žval
gų kursus (I laida). 1933 11 20 pakeltas į leitenantus. 1937 PATTAS Otto Adolfas gimė 1893 09 25 Vilkaviškyje. 1914
perkeltas į l art. pulką Ukmergėje. 1937 11 23 pakeltas įka baigė Vilkaviškio g-ją, 1919 12 12 – Petrogrado karo medicinos

Lietuvos kariuomenės karininkai 61

 akademiją. Tarnavo Rusijos kariuomenės 188 šaulių pulke
jaun. gydytoju, nuo 1920 - vyr. gydytoju. Nuo 1920 09
lenkų nelaisvėje. Grįžus į Lietuvą 1921 03 15 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas 9 pést, pulko jaun. gydytoju.
1921 10 19 perkeltas į Baltgudžių batalioną. 1922 01 14
leista verstis medicinos gydytojo praktika. 1922 05 01 suteiktas
sanitarijos leitenanto laipsnis. 1923 01 02 perkeltas į I pasienio
pulką. 1923 02 07–28 su III divizija kovojo su lenkais. 1923
03 16 paskirtas 3 bataliono gydytoju. 1923 05 18 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1923 11 16 paskirtas 1 atsk. pasienio bataliono
gydytoju. 1923 12 31 perkeltas į 8 pést. pulką, paskirtas pulko
ligoninės jaun. gydytoju. 1926 01 01 perkeltas į l pest. pulką,
paskirtas pulko vyr. sanitarijos karininku. 1926 08 01 pakeltas
Paukštys Antanas
į kapitonus, 1929 12 13 - į majorus. 1930 04-10 tobulinosi
fizinio lavinimo medicinos kontrolės kursuose. 1933 04 14
pakeltas į pulkininkus leitenantus.1935 04 02 - 0501 Vėliau emigravo į Kolumbiją, gyveno Medeline, vėliau Bo
tobulinosi Karo sanitarijos karininkų kursuose. 1935 1101 gotoje, kur 1955 10 19 mire.
paskirtas Ukmergės įgulos sanitarijos vyr. karininku. 1937 LCVA, F. 631, ap. 7, b. 8532; BLE, t. 22, p. 179; LKKAS archyvas.
07 25-08 20 Gaižiūnų poligono sanitarijos vadovas. 1939
10 16 pasiųstas į Vilniaus aps. 1939 12 05 organizavo Vilniaus PAUKŠTYS (PAUKŠTĖ) Emilijonas (Emilis) gimė 1883
įgulos ligoninę, laikinai buvo jos v-kas. 1940 01 12 pačiam 08 14 Nagėnų k., Rimšės vls., Zarasų aps. Mokėsi Sankt Pe
prašant paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. terburgo kunigų seminarijoje ir dvasinėje akademijoje. 1908
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie įšventintas į kunigus, tarnavo vikaru Smolenske. 1911-20 ku
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). nigas ir aukštesn. m-los kapelionas bei tikybos mokytojas
Žmona - Kotryna Vasiljevaitė (1918), duktė –- Eugenija Maskvoje. I pasaul karo metais Pabėgėlių šelpimo k-to vicep
(1923), sūnus - Jurgis Gediminas (1926). kas. 1917–18 išrinktas Lietuvių vyriausiosios tarybos nariu.
LCVA, F. 930, ap 8, b. 904, 1. 327. Grįžęs į Lietuvą kunigavo parapijose. 1920 08 12 paskirtas 9
pest. pulko kapelionu. 1921 12 01 iš kariuomenės atleistas.
PAUKŠTA Vladas gimė 1916 05 31 Roždestvensko k., Ku 1924 atvyko į JAV, tarnavo vikaru Šv. Kazimiero parapijoje
banės gub., Rusijoje. 1921 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Filadelfijoje, nuo 1925 – Aušros Vartų parapijoje Česteryje.
Panevėžyje, vėliau Radviliškyje, kur baigė vid. m-lą. 1932 – 1927–46 dėstė lietuvių k. Šv. Karolio kunigų seminarijoje
1936 06 20 mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1936 Overbruke. Mirė 1967 06 22 Česteryje, Pensilvanijos valst.
1101 – 1937 07 01 dirbo Panevėžio aps. Smilgių vls. Švai LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 417; BLE, t. 22, p. 179; LKKAS archyvas.
ninkų prad. m-los vedėju. 1937 07 01 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1938 11 11 - 1939 10 14 dirbo
Panevėžio aps. Rozalimo vls. Meldinių prad. m-los, nuo 1939
10 14 – Kupiškio vls. Žaidelių prad. m-los vedėju. 1940 01 20
pateikė prašymą dirbti Policijos departamente.
LCVA, F. R-786, ap. 4, b. 593; f. 387, ap. 6, b. 2863; LKKAS archyvas.

PAUKŠTYS Antanas gimė 1912 04 29 Lūšnos k., Jankų vls.,

Šakių aps. Nuo 1923 mokėsi Marijampolės marijonų g-joje,
1930 06 14 baigė Kauno jėzuitų g-ją, įstojo į VDU Teologijos
ir filosofijos f-to Filosofijos skyrių. 193509 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1934–40 mokytojavo Kauno jėzuitų
g-joje. 1939 06 09 baigė VDU Humanitarinių m. f-to Fi Paukštys Kazys
lologijos skyrių. 1940-44 mokytojavo Kauno „Aušros“ mer
gaičių g-joje. Mokytojaudamas privačiai mokėsi dainavimo, PAUKŠTYS Kazys gimė 1909 03 03 Lūšnos k., Jankų vls., Ša
vėliau studijavo Kauno konservatorijoje. 1944 pasitraukė į kių aps. 1929 06 20 baigė Marijampolės marijonų g-ją. 1929
Vokietiją, gyveno Augsburgo lietuvių pabėgėlių stovykloje. 09 12 priimtas į LU Matematikosgamtos f-to Chemijos skyrių.

62 Lietuvos kariuomenės karininkai

1930 11 04 Vilkaviškio aps.komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, pasiųstas į 5 pėst. pulką. 1931 01 03 perkeltas į 3
artilerijos pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp.laida)
suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artileri
jos karininkų atsargą. 1935 04 22 įskaitytas ginklavimo
į
karininkus, priimtas į karo tarnybą, paskirtas į 7 pést, pulką ir
pasiųstas į ginklavimo karininkų kursus. 1935 12 21 baige
ginklavimo karininkų kursus (II laida), perkeltas į Ginklavimo v
bą, paskirtas tyrimų laboratorijos karininku. 1936 1201 perkeltas
į Kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyrių, kaip KAM sti
pendininkas pasiųstas mokytis į užsienį, studijavo Sorbonos u-te
Paryžiuje. 1938 05 12 pakeltas į leitenantus. 1939 1001 baigus
mokslus įgijo chemijos inžinieriaus kvalifikaciją, paskirtas
Ginklavimo v-bos tyrimų laboratorijos 2 skyriaus 2 dalies vedėju.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 24 pakeltas į ka
pitonus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko karinio
techninio tiekimo v-ku, tačiau 11 12 įsakymas atšauktas ir iš
kariuomenės atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo
Birželio sukilime, kartu su Itn. A. Gaidžiu vadovavo sukilėliams
Vaiskūnų k., Užpalių vls. Nuo 1941 VDU Technologijos f-to
dėstytojas. 1944 pasitraukė į Vakarus. Emigravęs į JAV nuo 1950
dirbo cheminių gaminių f-ke Čikagoje. 1954–63 „Technikos
žodžio“ administratorius ir redakcinės komisijos narys. Mirė 1965
11 11 Čikagoje.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2050; f. 631, ap. 7, b. 6952; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
Paulaitis Petras
PAULAITIS Petras (slap. Aidas) gimė 1904 06 29 Kalnėnų k.,
Jurbarko vls., Raseinių aps. Mokėsi Jurbarko g-joje. 1923 išvyko
tęsti mokslų katalikiškoje saleziečių m-loje Italijoje. Baigęs g-ją Este
Padvoje įstojo į Tarptautinį teologijos in-cą Turine, Italijoje.
Baigęs in-tą Romoje įgijo prekybos teisės diplomą. 1934 pradėjo
moklytojauti g-joje Portugalijoje, dėstė lotynų ir italų kalbas. 1936
persikėlė į Austriją, mokytojavo g-joje. Grįžus į Lietuvą 1938
09 16 paskirtas Kretingos aps. Darbėnų vls. Grūšlaukio prad.
m-los mokytoju. Nuo 1939 09 01 LŠS narys. 1939 10 21 pa
skirtas Jurbarko vls. Dainių m-los vedėju. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą atleistas už antisovietinę agitaciją, pasitraukė į
Vokietiją, įsidarbino spaustuvėje, aktyviai dalyvavo LAF veikloje.
Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo į Lietuvą, Laikinosios Lietuvos P
vyriausybės paskirtas Raseinių aps. v-ku. Nuo 1941 09 01
mokytojavo Jurbarko g-joje, dalyvavo antinacineje veikloje. 1942
02 16 įkūrė Lietuvos laisvės gynėjų s-gą, leido pogrindžio laikraštį
„Lietuviški atgarsiai“. 1943 10 gestapo suimtas, vežant į Kauną
pavyko pabėgti. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1944
rudenį suformavo partizanų batalioną, kuriam buvo pavaldūs
Skirsnemunės (vadas J. Murauskas, slap. Tigras) ir Girdžių (vadas
J. Paleckis, slap. Penkaitis) būriai. 1946 batalionas pasivadino
„Trijų lelijų“ (Jurbarko herbas) rinktine, prisijungė prie sukurtos
Kęstučio apygardos. 1946 08 paskirtas Kęstučio apygardos štabo
žvalgybos-kontržvalgybos, informacijos ir propagandos skyriaus
v-ku, redagavo partizanų laikraštį „Laisvės varpas“. 1947 04 12
Skaudvilės vls. Poškos k. pateko į sovietų nelaisvę, kalintas Tau
ragėje. 1947 11 01 MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25
metams lagerio ir 5 metams tremties. 1947 11 20 išvežtas į lagerį
„Statyba Nr. 501“, Tiumenės sr., vėliau į Oziorlagą, Irkutsko sr.
1956 06 20 SSRS AT komisijos paleistas, grįžo į Lietuvą. Dirbo
Kauno konservų f-ke, Šiaulių r. Noreikių lapių fermoje. 1957
r.
11 26 kartu su grupe įkurtos pogrindinės studentų organizacijos
„Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga“ narių suimtas, kalintas Šiau
liuose, išvežtas į Oziorlagą, Irkutsko sr., vėliau į Javasą Dubrovlage,
Zubova Polianos r., Mordovijoje. 1958 04 12 nuteistas 10 metų,
pridėjus neatliktą bausmę-25 metams. 1982 10 30 pervežtas
į kalėjimą Vilniuje, 1982 11 paleistas. Milicijos prižiūrimas
gyveno Šakiuose, vėliau Kretingoje. Mirė 1986 02 19, palaidotas
Kretingos kapinėse. 1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu ir
1998 05 13 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(1999, po mirties).
LCVA, F. 561, ap. 12, b. 7500; LGG, t. 2, d. 2, p. 700; b. P-109; LKA,
t. 30; LKKAS archyvas.
Paulauskas Antanas
PAULAUSKAS Antanas gimė 1889 03 14 Žaunieriškių k.,
Alytaus vls. ir aps. Baige m-los 4 klases Alytuje. Tarnavo Rusijos
kariuomenėje. 1919 06 01 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuo
Lietuvos kariuomenės karininkai 63
 meneje 1 raitelių pulko vachmistru. 1919 07 24 kaip tinkantis
pagal praktiką ir išsilavinimą pakeltas į karininkus, įvedus
karinius laipsnius suteiktas leitenanto laipsnis. 1919 03 30 -
04 17 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919
10 12 – 12 15 – su bermontininkais, 1920 05 05 - 11 30 -
su lenkais. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus
(II laida). 1923 02 20 paskirtas 2 eskadrono jaun. karininku,
1924 10 17 – 3 eskadrono būrio vadu. 1927 02 16 pakeltas
į vyr. leitenantus. 1927 05 12 paskirtas 1 eskadrono vyr.

karininku. 1928 11 23 pakeltas į kapitonus. 1929 10 08
paskirtas 4 eskadrono vadu. 1931 08 29 baigė Aukštesniųjų
karininkų kursus. 1931 09 01 paskirtas Technikos eskadrono
vadu. 1934 07 07 perkeltas į 2 ulonų pulką. 1937 09 07
pakeltas į majorus. 1939 02 07 paskirtas pulko ūkio v-ku. 1940
02 01 pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1930),
Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio (1929) medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Ge
orgijaus 4 laipsnio kryžiumi.
Žmona -Juze Arnastauskaitė (1899), sūnus – Algirdas Antanas
(1923), dukterys – Liudvika Vida ir Irena Nijolė.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 37; ap. 8, b. 775, 1. 100-106; LKKAS archyvas.
事。
Paulauskas Juozas
PAULAUSKAS Juozas (Bočelis, Bočius) gimė 1917 09 10
Vaineikių k., Darbėnų vls., Kretingos aps. Dirbo eiguliu
Vaineikių girininkijoje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
1944 įstojo į Vizbuto partizanų būrį, veikusį Darbėnų vls.,
Klaipėdos ir Plungės apylinkėse. Nuo 1945 Kardo rinktinės
(vadas K. Kontrimas, slap. Monte) štabo v-kas. Šeima 1947 12
ištremta į Timiriazevską, Tomsko sr. 1950 06 03 kautynėse
su okupantų kariuomene kartu su bendražygiais Kaziu Mar
tinkumi (slap. Saga), Vytautu Zaleckiu (slap. Vaivoras),
Leonora Viluckaite, Stanislovu Lisausku ir Justinu Rimkumi
žuvo Nausėdų miške prie Latvelių k., Kretingos aps. 1995 žūties
vietoje pastatytas paminklas. 1998 05 18 pripažintas kariu
savanoriu ir 1998 05 30 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Savanorių medaliu (2001, po mirties).
Žmona - Magdelena Mončytė (1913–1994), duktė - Ona
Janukonienė (1946), sūnus - Juozas (1944–1948 tremtyje).
LGG, b. J-47; LKKAS archyvas.

Paulauskas Efimas

PAULAUSKAS Efimas (Jefimas) gimė 1888 05 21 Virbaly

je, Vilkaviškio aps. Studijavo mediciną Berlyno ir Kijevo u-tuose.
1914 07 18 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas sani
tarinio traukinio Nr. 16 jaun. gydytoju, 1915 02 03 – vyr.
gydytoju. Vėliau tarnavo vyr. gydytoju Šiaurės fronte, 4 Dono
kazokų divizijoje. Grįžus į Lietuvą 1920 12 13 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Karo ligoninės jaun. ordina
toriumi. Nuo 1921 10 10 dirbo gydytoju Elektrotechnikos
batalione. 1923 12 01 perkeltas į Karo ligoninę veneros ir odos
ligų skyriaus vyr. ordinatoriumi. 1927 04 08 suteiktas
sanitarijos majoro laipsnis. 1929 09 30 pačiam prašant paleistas Paulauskas Kazys
į sanitarijos karininkų atsargą. 1933 žydų d-jos „Mokslas ir
auklėjimas“ steigėjas, d-jos v-bos p-kas. PAULAUSKAS Kazys gimė 1915 03 26 Kretingoje. Mokėsi
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Kretingos prog-joje, Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-joje, 1937
Žmona - Berkman (1896), sūnus (1918). 06 19 baige Kretingos pranciškonų g-ją. 1937 07 07 pašauktas
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 36; ap. 5. b. 3216a. į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp.

64 Licturos kariuomenes karininkai

laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1939 10 26 Ukmergėje baigė Р
pedagoginius kursus jaun. prad. m-los mokytojo cenzui įgyti. Nuo
1939 LŠS narys. Nuo 1939 01 10 Kretingos aps. Kulių vls. Jurjonų
prad. m-los vedėjas, nuo 1939 11 Vištovėnų prad. m-los
mokytojas, nuo 19400901 Rūdaičių prad. m-los vedėjas.
LCVA, f. 391, ap. 1, b. 3832; ap. 6, b. 1271, 1, 119; LKKAS archyvas.

PAULAUSKAS Leonas (Lconidas) gimė 1895 Račkų mstl.,

Suvalkų aps. Mokesi Suvalkų g-joje, 1914 baigė privačią g-ją
Vilniuje. Pašauktas į Rusijos kariuomenç 1914–15 tarnavo
autodalyje, 1915–17 – šarvuotame traukinyje, dalyvavo I pasaul.
karo kovose Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos frontuose. 1915
12 13 suteiktas praporščiko laipsnis, 1916 10 16 pakeltas į pa
poručikius. 1919 paskirtas tankų bataliono jaun. karininku. 1919
11 04 demobilizuotas iš Šiaurės Vakarų fronto. Grįžus į Lietuvą
1920 01 10 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į
Autobatalioną. 1920 01 24 suteiktas inžinerijos vyr. leitenanto
laipsnis. 1921-24 tarnavo Karo gaisrininkų komandos brand
meisterio padėjėju. 1923 su mjr. A. Ružancovu atstovavo ka
riuomenei Lietuvos ugniagesių I suvažiavime, kuriame įsteigta
Lietuvos ugniagesių organizacijų s-ga, išrinktas į šios s-gos v-bą,
vėliau į tarybą. 1924 12 20 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
Paulauskas Stasys
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo
mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 09 22
įstojo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1942 10 03
baigus įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją. 1943 01 01
paskirtas VDU Medicinos f-to Akių ligų katedros jaun.
asistentu. 1944 tarnavo VR 302 batalione Marijampolėje.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 14927; LKKAS archyvas.

karininkų atsargą. Nuo 1926 Pabaltijo ugniagesių susivieniji

mo tarybos ir v-bos narys. 1925–33 dirbo Kauno ugniagesių
organizacijoje, Kauno m. brandmajoro padėjejas, vicebran
dmajoras. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Nuo 1933 Panevė
žio m. brandmajoras. Įvairiuose kursuose dėstė ugniagesybą.
Apdovanotas ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio (1930),
2 laipsnio (1929) ir 3 laipsnio (1928) garbės ženklais, Estijos
ugniagesių 1 laipsnio Aukso kryžiumi (1928), Latvijos Pabaltijo
ugniagesių draugijų sąjungos žvaigžde (1931), Latvijos ug
niagesių 1 laipsnio (1933) ir 2 laipsnio (1931) garbės kryžiais;
Rusijos kariuomenėje – dviem Šv. Georgijaus kareiviškais kryžiais.
Žmona - Aleksandra (1897), duktė – Taisija (1921), sūnus -
Olegas (1923).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 75, 1. 13-16, b. 253, 1. 282–286; BLE, t. 22,
p. 183; LKKAS archyvas.
Paulauskas Stepas su žmona Stanislava, sūnumi Stasiu

PAULAUSKAS Sergiejus gimė 1895 07 17 Babtelių dvare,

Čekiškės vls., Kauno aps. 1913 baigė Maskvos 2 kadetų m-lą.
1914–20 tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1914 10 01 baigė
Tverės kavalerijos karo m-lą. Grįžus į Lietuvą 1922 01 04 mo
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 1 raitelių pulko
karininku. 1922 02 11 perkeltas į 3 raitelių pulką. 1923 11 06
kaip savo elgesiu žeminąs karininko vardą paleistas į kavalerijos
karininkų atsargą, 1937 11 23 – į dimisiją. 1941 09 26 pri
imtas į PPT 5 batalioną 3 kuopos vado padėjėju. Karo pab.
pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2247; LKKAS archyvas.
PAULAUSKAS Stasys gimė 1914 08 20 Graužų Girkal
nio vls., Raseinių aps. 1936 06 20 baigė Raseinių g-ją. 1936
PAULAUSKAS Stepas gimė 1910 08 10 Darbėnų vls., Kre
tingos aps. 1925 baigė Palangos vid. m-lą, 1931 – Dr. J. Tu
méno brandos kursus. 1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas
kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos
karininkų atsargą. 1934 09 14 įstojo į VDU Teisių f-to
Ekonomijos skyrių. Nuo 1934 Kūno kultūros rūmų raitųjų sporto
s-gos reikalų vedėjas. 1935 08 01 – 1936 04 30 adiko karo pra
tybas. Nuo 1936 04 pasienio policijos Vilkaviškio baro vach
mistras, nuo 1938 pradž. mokomojo būrio v-kas. LŠS Eišiškių
šaulių kuopos vadas. 1939 09 08 pakeltas į ats. leitenantus.
1940 06-09 arnavo Kretingos policijos vadu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 07 12 suimtas, kalintas Šiauliuose, Kaune,

Lietuvos karinomenes karininkai 65

 vėliau SSRS NKVD karo tribunolo nuteistas mirti. Kilus
Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas, dalyvavo Birželio sukilime,
194106 28 priimtas įTDA batalioną,07 03 paskirtas 1 kuopos
vado padejeju. 1941 08 01 pačiam prišant iš kariuomenės
paleistas. Grįžęs į Žemaitiją tarnavo policijoje. 1942 pradž paskirtas
atskirosios policijos kuopos, skirtos kovai su raudonaisiais diver
sancais Rytų Lietuvoje, vadu, veliau iki 1914 - Kretingos aps.poli
cijos vado pavaduotoju. 1944 10 pasitraukė į Vienz Austrijoje,
vėliau į Ulmą Vokietijoje, dirbo Wieland Werkefabrike. Vėliau
gyveno Dilingeno pabėgelių stovykloje. 1947 pavasurį persikėle
į Belgiją, dirbo anglies kasyklose, buvo Lježo lietuvių bendruo
menės p-kas, 1949–51 - Belgijos lietuviy bendruomenės centro
v-bos p-kas. 1951 emigravo į Kanadą, gyveno Monrealyje. 1955
persikėlė į JAV, gyveno Čikagoje. Veike JAV LB Kultūros fondo
v-boje, valstiečių liaudininkų Monrealio ir Čikagos sambūrių p
kas. Išleido prisiminimų knyg} „Gyvenimo kelias“ (1979). Mirė
1992 06 18 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Žmona - Stanislava Glebavičiūtė (1916, susituokė 1939), sū
nūs – Stasys Pilenas (1941) ir Kęstutis Jeronimas (1946).
LCVA, f. 930. ap. 8, b. 755, I. 119-120; ſ. 631, ap. 7. b. 12795; LGG,
c. 1, p. 626: BLE, t. 22, p. 183-184; LKKAS archyvas.
Paulavičius Sergiejus
PAULAVIČIUS Sergiejus gimė 1900 02 12 Sankt Peter
burge, Rusijoje. Baige g-jos 4 klases. Grįžęs į Lietuvą 1920
09 19 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Įstojęs į Karo
mokyklą su 1 kuopos kariūnais 1923 01 dalyvavo Klaipėdos
išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) su
teiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 8 pest. pulką. 1927
09 30 baigė fizinio lavinimo kursus (IV laida) prie Aukštųjų
DLK Vytauto karininkų kursų. 1928 02 16 pakeltas į vyr.
leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
laipsnis pakeistas į leitenanto. 1934 04 04 perkeltas į 7 pest.
pulka. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus. 1936 11 14 paskirtas
kuopos vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
7 pest. pulko ūkio kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuo
66 Licturos kariuomenis karininkai
menç 1940 1003 paskirtas RA 29 STK 184 šaulių divizijos
297 Šaulių pulko šaulių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau
cmigravo į JAV. Mirė 1994 07 02 Davenporte, Indianos valst.,
palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvada
vimo bronzos medaliu.
Žmona - Liucija Mielytė, duktė – Irena.
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 348, 1. 192-193, b. 676, 1.18-19: LYA, . K-8,
f
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Paulenas Julius
PAULĖNAS Julius gimė 1908 03 06 Švenčionyse. 1931 su
KAM stipendija baigė Kauno aukštesn. technikos m-los
Elektrotechnikos skyrių. 1931 08 22 pradėjo tarnauti Lietuvos
kariuomenėje. 1931 10 25 priimtas į Karo mokyklą. 1933 09
15 ją baigus (XV laida) suteiktas ryšių jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas Ryšių bataliono radijo kuopos radijo stoties v-ku.
1933 10 12 pasiųstas į karininkų 2 mėn. fizinio lavinimo in
struktorių kursus prie Kūno kultūros rūmų, juos baigus 1935
01 26 paskirtas bataliono fizinio lavinimo vadovu, 1935
08 01 - telegrafo-telefono kuopos 2 telefono būrio vadu. 1936
12 31 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sajungai okupuojant Lie
tuvą tarnavo Karo technikos v-bos tiekimo skyriaus aprūpinimo
dalies raštvedžiu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko
fizinio parengimo v-ku, paliktas prie Karo technikos v-bos likvi
davimo. 1940 11 15 pakeltas į vyr. leitenantus. Kilus Vokieti
jos SSRSkarui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių
karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulką. 1942 Vilniaus m. au
tovaldybos vedėjas. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emi
gravo į JAV.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2064; ap. 8. b. 873. I. 233; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PAULIKAS Jurgis gimė 1907 04 29 Sungailiškių k.,
Tauragės vls. ir aps. 1926 baigė Tauragės aukštesn. komercijos
 P

Paulikas Jurgis

m-los 4 klases, 1930 - Tauragės mokytojų seminariją. 1930

pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. Mokytojavo
Kražiuose. Nuo 1931 LŠS narys. 1932 09 16 priimtas į VDU
Technikos f-to Statybos skyrių. 1938 11 23 pakeltas į ats.
leitenantus. 1941 gyveno Vokietijoje. 1942 06 03 baigė VDU
igydamas inžinieriaus statybininko kvalifikaciją. Artėjant antra
jai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vakarus, 1949 emigravo
į JAV, kur 1967 12 22 mirė.
Paulionis Jonas
Žemės ūkio v-bos buhalteriu Kaune, 1942 04 17 - 07 20 -
Vilniaus mokesčių inspekcijos reikalų vedėju, vėliau b-vėje
„Sodyba“. Formuojant VR 1944 04 priimtas į 306 batalioną,
vėliau perkeltas į Karo mokyklą Marijampolėje.
Žmona – Danutė Ieva Kuraitytė (susituokė 1942).
LCVA, F. R-643, ap. 1, b. 3013; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas

Žmona - Olga Pacaitė (1908), sūnūs – Algis (1936), Arvydas

ir Šarūnas.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 868; f. 631, ap. 7, b. 10820; f. R-762, ap. 2,
b. 701, I. 204; LKKAS archyvas.

PAULIONIS Benjaminas gimė 1913 12 17 Taujūnų k.,

Daugėliškių vls., Švenčionių aps. Baige aukštesn. m-lą. 1936
05 04 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1939 09 16
baigė Karo mokyklą (XX laida), suteiktas pest. jaun. leitenan
to laipsnis ir paskirtas 7 pėst. pulko jaun. karininku. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuo
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pa
sitraukė. 1941 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 3
apsaugos pulką. Nuo 1941 10 11 LSD 5 PPT bataliono 3
kuopos būrio vadas.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 676, 1. 90-91; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
PAULIONIS Jonas gimė 1915 09 23 Žlobine, Rusijoje.
Atvykęs su tėvais į Lietuvą gyveno Marijampolėje. Nuo 1933
LŠS narys. 1935 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, įstojo
į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigė (XIX laida) jaun. pus
karininkio laipsniu. 1938 08 27 suteiktas pėst. jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas 2 pest. pulko 6 šaulių kuopos būrio vadu.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių di
vizijos 297 šaulių pulko žvalgų būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 10 15 - 1942 04 01 dirbo
Paulionis Vytautas
PAULIONIS Vytautas gimė 1917 09 11 Kvierkinės k., Kal
varijos vls., Marijampolės aps. Mokėsi Marijampolės marijonų
g-joje, 1934 08 29 baige Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1934
09 17 priimtas į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Baigus 1939
10 26 įgijo teisininko kvalifikaciją. 1939 05 20 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
1001 baige Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
1942 dirbo Rokiškio apylinkės teismo teisėju, 1943–44 -
Marijampolės apylinkės teismo teisėju-tvarkytoju.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 12845; LKKAS archyvas.
PAULIUKONIS Alfonsas gimė 1906 01 11 Palivarko k.,
Ukmergės vls. ir aps. Baige Ukmergės g-jos 4 klases. 1921 11 09

Lietuvos kariuomenės karininkai 67

 pradejo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Priimtas į Karo mo
kyklą su 2 kuopos kariūnais 1923 01 dalyvavo Klaipėdos
išvadavime. 1924 09 28 baigus Karo mokyklą (VI laida) su
teiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 art.
pulką 1 sunkiosios baterijos jaun. karininku. 1926 baigė fizinio
lavinimosi kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
(III laida). 1927 05 14 pačiam prašant paleistas į artilerijos
karininkų atsargą. 1928 emigravo į Braziliją. Mire 1970 01 07
Rio de Žaneire.
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Žmona - Salomėja Kovaitė, duktė - Gražina, sūnus - Irvis.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 253, I. 282–286, b, 115, 1. 16-19; LKKAS archyvas.
Pauliukonis Antanas
PAULIUKONIS Antanas gimė 1889 09 20 Laviškyje,
Ukmergės aps. Baige Žemaičių dvasinę seminariją Kaune. 1922
01 12 paskirtas 2 pėst. pulko kapelionu. 1922 07 14 perkeltas
į 3 pést. pulką. 1925 12 05 iš kariuomenės atleistas.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 417; ap. 8, b. 865.
PAULIUKONIS Bronius gimė 1919 07 05 Jurgežerių k.,
Kalvarijos vls., Marijampolės aps. 1934 baigė Kalvarijos vid.
m-lą, 1938 – Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, įstojo į Karo
mokyklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15
ją baigė (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir pa
skirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 616 lengvosios
artilerijos pulko 4 baterijos ugnies būrio vadu. Kilus
Vokietijos-SSRS karui buvo Varėnos poligone, su grupe
karių pasidavė vokiečiams į nelaisvę. Paleistas grįžo į Vilnių,
1941 06 30 – 07 23 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos
štabe. 1941 07 30 priimtas į TDA batalioną (vėliau 1 PPT
batalionas, 1 apsaugos batalionas, 13 batalionas), paskirtas
3 kuopos būrio vadu. 1942 03 su batalionu išsiųstas į De
dovičius, Pskovo sr. 1944 pavasarį Opočkos r. kautynėse su
raudonaisiais diversantais sužeistas, gydėsi Dresdene, Vo
kietijoje. 1945 02 grįžo į batalioną, paskirtas kuopos vadu.
1945 05 08 Kurše, Latvijoje, pateko į RA nelaisvę, išvežtas
į filtracijos stovyklą Nr. 0319 Izmailovo r. Maskvoje. 1946
68 Lietuvos kariuomenės karininkai
07 16 stovykloje suimtas, laikytas Butyrkų kalėjime Mas
kvoje, 12 02 perkeltas į kalėjimą Nr. 3 Kaune. 1946 12 20
6 armijos Karo tribunolo nuteistas mirti, 1947 04 16 sušau
dytas Vilniuje.
Apdovanotas 2 Vokietijos kariuomenės medaliais.
LCVA, . 1257, ap. 5, b. 1230; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG,
f
t. 2, d. 2, p. 708; LKKAS archyvas.
Pauliukonis Juozas
PAULIUKONIS Juozas gimė 1908 07 03 Sankt Peterbur
ge, Rusijoje. 1918 su tėvais atvyko į Lietuvą. 1928 06 30 baigė
Kauno aukštesn, technikos m-los Mechanikos skyrių. 1928
09 05 įstojo į LU Technikos f-to Mechanikos skyrių. 1928–
29 dirbo techniku Geležinkelių dirbtuvėse, 1929–32 -
Dotnuvos žemesn. amatų m-los vedėju, nuo 1932 – b-vėje
„Maistas“ Kaune. 1937 07 07 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1938 09 27 baigus Karo mo
kyklą (XIII asp. laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. Nuo 1939
08 11 LŠS I Kauno rinktinės „Maisto“ f-ko šaulių kuopos narys,
LŠS dalyse dėstė karinį rengimą. 1940-41 dirbo Mėsos pra
monės treste, 1941–44 - Mėsos ir pieno pramonės m-joje Kau
ne, 1944-47 - Kauno mėsos kombinato direktoriumi. 1944
baigė VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1947 persikėlė į
Vilnių, dirbo VU vyr. dėstytoju, nuo 1950 Ekonomikos f-to
dekanas, docentas (1958). 1965-75 VU Pramonės ekonomikos
katedros vedėjas. Paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių mėsos
pramonės klausimais. Mirė 1985 11 22 Vilniuje.
Apdovanotas 2 SSRS medaliais „Už šaunų darbą“.
LCVA, f. 930, ap. 7, b. 8575, 1. 121; f. 631, ap. 7, b.5184; f. 561, ap. 2,
b. 1642, I. 254; LKKAS archyvas.
PAULIUS (PAULS) Aleksandras gimė 1908 10 09 Liepojo
je, Latvijoje. 1927 06 16 baige g-jos tipo vid. m-lą Liepojoje.
Atvykęs į Lietuvą 1927 įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos
skyrių, 1930 perėjo į Gamtos-matematikos f-to Biologijos
skyrių, 1932 – į Teisių f-to Teisių skyrių. 1935 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą
(XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937 01 17 priimtas

Paulius Aleksandras
į VRM, dirbo policijoje. Nuo 1940 02 LŠS I Kauno rinktinės
Vytauto kalno šaulių būrio narys. Nuo 1942 Kauno aps.
kriminalinės policijos v-ko padėjėjas.
LCVA, F.631, ap.7, b. 7287; f.561, ap. 2, b. 1622, 1.5; LKKAS archyvas.
Paura Martynas
PAURA Martynas gimė 1897 12 31 Skėmių k., Baisoga
los vls., Kėdainių aps. Baigė Jekaterinodaro m-lą Rusijoje. Grįžus
į Lietuvą 1919 03 28 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1920
01 16 priimtas į Karo mokyklą. 1920 10 17 ją baigus (III laida)
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paliktas Karo mokykloje. 1920
12 04 paskirtas 2 kuopos 2 būrio jaun. karininku, 12 10 –
1 kuopos 2 būrio vadu. 1923 01 dalyvavo Klaipėdos išva
davime. 1924 01 01 pakeltas į vyr. leitenantus, pasiųstas į fizinio
lavinimo kursus Prahoje, Čekoslovakijoje. 1924 05 17 perkeltas
į Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus. 1925 05 06
paskirtas fizinio lavinimo instruktoriumi. 1926 01 01 perkeltas
į Karo mokslo v-bą, paskirtas statutų projektų rengėju. 1928
02 16 pakeltas į kapitonus. 1931 03 31 paskirtas Karo mokyk
los fizinio lavinimo instruktoriumi. 1932 1001 perkeltas į Karo
sanitarijos v-bą, paskirtas kariuomenės fizinio lavinimo ins
truktoriumi, 1935 09 16 - fizinio lavinimo referentu, organi
zavo fizinio lavinimo kursus karininkams, renge instrukcijas ir
kariuomenės fizinio lavinimo vadovėlį. 1937 09 30) pakeltas į Р
majorus ir dėl ligos paleistas į dimisiją.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1930),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos
išvadavimo bronzos medaliu.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 38.
Pautienis Kazys
PAUTIENIS (PAUTIENIUS) Kazys gimė 1901 09 16 Mū
riniškės k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. 1920 baige Mari
jampolės realinės g-jos 6 klases. 1920 11 15 priimtas į Karo
mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pést. lei
tenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pést. pulko 2 kuopą. Dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1923 03 13 perkeltas į
10 pėst. pulką 6 kuopos jaun. karininku. 1924 01 01 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1924 01 28 -
03 23 dirbo VRM Šakių baro rajono v-ku. 1925 baigęs g-ją
Kaune įstojo į LU Medicinos f-tą, kurį baigė 1931 įgydamas
gydytojo kvalifikaciją. 1931–32 dirbo Ukmergės aps.
ligoninėje, 1932–33 - Vabalninko ligoninės vedėju. 1933
05 11 įskaitytas į sanitarijos (A) karininkus. 1934 priimtas į
VDU chirurgijos klinikas asistentu. 1937 tobulinosi Paryžiaus
u-to chirurgijos klinikoje. 1938–40 Utenos aps. ligoninės chi
rurgas, vėliau vedėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasi
traukė į Vokietiją, Alberto u-te Karaliaučiuje apgynė daktaro
disertaciją. Dirbo Rastenburgo, vėliau Tilžės ligoninės chirurgu.
1943 grįžo į Lietuvą, priimtas į VDU chirurgijos klinikas
adjunktu, vėliau klinikos vedėju, dėstė bendrąją chirurgiją.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją.
1944 Alberto u-te Karaliaučiuje apgynė habil. daktaro
disertaciją. Gydytojavo Lince, Austrijoje, vėliau dirbo St. Rotho
prie Niurnbergo, Vokietijoje, ligoninės chirurgijos skyriaus
vedėju. 1947 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje, išlaikęs
egzaminus 1950–79 vertėsi privačia praktika Klivlende. Nuo
1979 gyveno Floridoje. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių
visuomeninėje veikloje, 1970–79 A. Juozapavičiaus šaulių
kuopos p-kas, 1973–80 Šaulių s-gos vicep-kas, 1980–91
Lietuvos kariuomenės karininkai 69
 „Aušros“ šaulių kuopos Majamio-Pompano Byče vicep-kas,
Šaulių s-gos tremtyje garbės narys. Mirė 1991 05 03 Pom
pano Byče, Floridos valst.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), JAV
lietuvių šaulių sąjungos Žvaigždės ordinu.
Žmona - Ona Narijauskaitė (m. 1984), duktė - Birutė,
sūnūs – Algimantas ir Mindaugas.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 39; f. 631, ap. 8, b. 768; BLE, t. 22, p. 190;
LKKAS archyvas.

Pavilonis Petras

baigė Ukmergės g-ją. 1933 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.

1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas pést.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1936 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą, dirbo Šiau
lių aps. Gruzdžių vls. Beržynų girininkijoje girininku.
Žmona - Ona Vaišnoraitė (1911).
LCVA, F. 906, ap. 2, b. 299; f. R-762, ap. 2, b. 701, 1. 288; f. 1692, ap. 1,
b. 201, 1.74; LKKAS archyvas.
Paužuolis Juozas

PAUŽUOLIS Juozas gimė 1907 12 29 Vidugirių k., Salo

čių vls., Biržų aps. Baigė g-jos 6 klases. 1929 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.
laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1932
tarnavo policijoje Pasvalyje. 1932 baigė aukštesn. policijos m-lą.
Nuo 1934 03 policijos vachmistras. 1935 11 23 pakeltas į ats.
leitenantus. Nuo 1937 Alytaus aps. Daugų policijos nuovados
v-ko padėjėjas, nuo 1938 04 20 Miroslavo nuovados v-kas,
nuo 1939 11 01 Rūdiškių nuovados v-kas. 1939 05 12 baigė
nuovadų v-kų kursus (IX laida). Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą paskirtas Ukmergės aps. Taujėnų milicijos nuovados
v-ku. Formuojant TAR 1944 08 05 paskirtas 1 lietuvių pulko
1 bataliono mokomosios kuopos vadu, 09 20 – pulko štabo Pavinkšnis Jurgis
operatyviniu adjutantu. Po Sedos kautynių pasitraukė į
Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. PAVINKŠNIS Jurgis gimė 1909 04 09 Bečiūnų k., Nemu
Žmona – Agota Pakalnytė (susituokė 1938), sūnus – Juozas nėlio Radviliškio vls., Biržų aps. Baigęs g-ją 1928 pradėjo tar
Vytautas (1939). nauti Lietuvos kariuomenėje. 1930 10 25 baigus Karo mokyklą
LCVA, F. 394, ap. 17. b. 3653; f. 410, ap. 5, b. 246; LKKAS archyvas. (XII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 8 pėst.
pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis
PAVILIONIS Juozas 1939 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 10 25 paskirtas KAM sci
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 baigė Karo pendininku veterinarijos studijoms užsienyje. 1933 12 19 pa
mokyklą (XV asp laida), dėl politinių motyvų karininko keltas į leitenantus. 1938 07 27 baigė Aukštąją veterinarijos
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. m-lą Vienoje, Austrijoje, paskirtas Remonto eskadrono vete
LKKAS archyvas rinarijos karininku. 1939 11 23 pakeltas į veterinarijos kapi
tonus. 1940 01 03 perkeltas į 2 art. pulką eiti vet. karininko
PAVILONIS Petras gimė 1912 10 18 Kalvelių k., Debei pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
kių vls., Utenos aps. Mokesi Anykščių vid. m-loje, 1933 06 21 Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184

70 Lictures kariuomenės karininkai

šaulių divizijos 616 lengvosios artilerijos pulko vyr. vet. gy
dytoju – veterinarijos v-ku. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA P
pasitraukė. 1941–45 dirbo vet. gydytoju Gruzdžiuose, Šiau
lių aps., ir kitur. Nuo 1945 Veterinarijos akademijos Akušerijos
katedros dėstytojas, docentas (1958).
Žmona - Adelė Otilija Dagytė (1920, susituokė 1943),
sūnus - Gytis Jurgis (1944).
LCVA, F. 392, ap. 2, b. 328; LYA, C. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas,

Pavris Dizmanas

karininku. 1924 05 20 paskirtas 8 kuopos vyr. karininku. 1924

Pavlovas Borisas
PAVLOVAS Borisas gimė 1903 07 09 Kudirkos Nau
miestyje, Šakių aps. Mokėsi Marijampolės, vėliau Vilniaus g-jose.
Kilus I pasaul. karui su tėvais pasitraukė į Rusiją. 1914–21
gyveno Riazanėje, vėliau Simferopolyje, kur 1921 baigė g-ją.
Grįžęs į Lietuvą 1922 įstojo į LU, nuo 1923 studijavo su Švie
timo m-jos stipendija. 1928 05 18 baigė LU Medicinos f-to Vete
rinarijos skyrių. 1928 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskir
tas į l husarų pulką. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp.
laida) suteiktas vet. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į vete
rinarijos karininkų atsargą. Nuo 1929 11 dirbo Vilkaviškio aps.
11 19 baigė fizinio lavinimo kursus prie Aukštųjų karininkų DLK
Vytauto kursų. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 04
29 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyve
no Vižančių k., Ylakių vls., Mažeikių aps. Nuo 1928 tarnavo pasie
nio policijoje. 1930 paskirtas pasienio policijos Alytaus baro rajo
no v-ku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Nuo 1931 tarnavo
pasienio policijos Biržų baro rajono v-ku. 1940 12 persikėlė į
Kauno aps. Jonavos vls. Skrebinų k. Karo metais gyveno ir dirbo
savo ūkyje. Po karo persikėlė į Kauną, dirbo 3 mergaičių g-joje.
Mirė 1950 06 25, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1940); Rusijos kariuome
neje – Šv. Georgijaus 2, 3 ir 4 laipsnio kareiviškais kryžiais.
Žmona - Marija Montvilaitė (1903–1989), duktė - Liliana
Marija Aleksynienė (1939), sūnūs – Algirdas (1929–1998)
ir Adolfas (1941-1993).

Vištyčio vls. vet. gydytoju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 176; ap. 5, b. 2247, 1. 3; ap. 8, b. 185, 1. 25
įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 28; LKKAS archyvas.
1932 LŠS narys. 1941 10 01 paskirtas Švenčionių aps. Mela
genų vis. vet. gydytoju, 1941 11 16 perkeltas į Kauno aps.
Jonavos vls.
Žmona - Stanislava Peseckaitė (1921).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 40; f. 392, ap. 2, b. 352.

PAVRIS (PAURIS) Dizmanas gimė 1890 03 22 Skrebinų k.,

Jonavos vls., Kauno aps. 1906 baigė komercijos m-los 4 klases.
1910 10 15 – 1918 12 23 mobilizuotas tarnavo Rusijos ka
riuomenėje, tarnybą baigė papraporščikiu. Grįžęs į Lietuvą 1919
02 28 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo viršila 2
pest. pulko žvalgų komandoje. 1919 10 30 suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis. 1919 03 13 - 10 10 dalyvavo nepri
klausomybės kovose su bolševikais, 1919 10 10 - 12 15 - su
Pažemeckas Alfonsas
bermontininkais. 1920 03 04 paskirtas 1 kuopos vadu. 1920
0717 - 11 30 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais,
pateko į jų nelaisvę, iš kurios 1920 12 pabėgo. 1923 06 11 PAŽEMECKAS Alfonsas gimė 1918 07 12 Norių k., Vaš
paskirtas 2 kuopos, 08 02 – 2 kulkosvaidžių kuopos jaun. kų vls., Biržų aps. 1938 05 14 baigė Pasvalio P. Vileišio g-ją,

Lietuvos kariuomenės karininkai 71

 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1939 09 18 baigus Karo mo
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats, jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į karininkų atsargą. 1939 įstojo į Prekybos in-tą
Klaipėdoje, jį perkėlus į Šiaulius, vėliau studijavo ten. 1941
06 24 besitraukiančių raudonarmiečių nušautas Šiauliuose.
LCVA, F. 123, ap. 1, b. 17; LGG, t. 1. p. 629; LKKAS archyvas.

Pažemeckas Juozas

Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vakarus. Nuo

1945 06 VLIK'e atstovavo Lietuvių vienybės sąjūdžiui, Tautos
fondo narys. 1949 emigravo į JAV. 1951-52 studijavo Jeilio
u-te, 1958 Niujorke baigė Amerikos bankininkystės in-tą,
dirbo Chase Manhattan banko vertybių skyriuje Niujorke.
Pažemeckas Balys Žmona – Eugenija Kumetaitė (1912, susituokė 1939).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 99; f. 631, ap. 7, b. 8950; f. R-762, ap. 2, b. 703,
PAŽEMECKAS (POŽEMECKAS) Balys gimė 1903 12 08 1. 116-117: BLE, t. 22, p. 223-224; LKKAS archyvas.

Bejenų k., Vaškų vls., Biržų aps. 1922 baigė Rozalimo vid.
m-lą, 1927 06 28 - Kauno aukštesn. technikos m-los Me PAŽEMECKAS Kazys 1PAŽEMĖNAS Kazys.
chanikos skyrių. 1927–29 studijavo LU Technikos f-te. 1929
11 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Pionierių
batalioną. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į in be

žinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips

nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1927–
28 ir 1930–33 dirbo Kaune garvežio mašinisto padejeju, ma
šinistu, 1933–40 – Kaune ir Šiauliuose garvežių depo bude
toju, mašinų ruožo v-ko padėjėju. 1938 11 23 pakeltas į ats.
leitenantus. Nuo 1940 08 10 Naujosios Vilnios garvežių depo
budėtojas. 1940 10 05 perkeltas į Šiaulius judėjimo tarnybos 161
v-ku.
Žmona - Ona, sūnus - Vytautas (1930), duktė – Aldona
Nijolė (1932).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 876, I. 392; f. 1160, ap. 1, b. 9358, 9359; ap. 2,
b. 961; LKKAS archyvas.
Pažemeckas Kazys

PAŽEMECKAS (PAŽEMĖNAS) Juozas gimė 1909 08 04

Meškalaukio k., Joniškėlio vls., Biržų aps. 1930 06 20 baige
Linkuvosg-ją.1930 11 07 Biržų aps. komendantūros pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pést. pulką. 1931 10 29
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1931 09 07 priimtas į VDU Teisių f-to Teisių skyrių, 1932
09 22 perėjo į Ekonomijos skyrių. 1935 10 20 baigė VDU
igydamas ekonomisto kvalifikaciją. 1935 10 09 - 1939 09 30
tarnavo Lietuvos banke. 1938 03 04 - 08 31 gydėsi Šveica
rijoje, 1938 11 26 del sveikatos paleistas į dimisiją. Nuo 1939
09 30 VDU jaun. asistentas, 1939–44 VDU ir VU dėstytojas.
PAŽEMECKAS Kazys gimė 1915 12 09 Smilgių k., Daujė
nų vls., Biržų aps. 1930 baige Pasvalio vid. m-lą, 1934 04 20
Biržų g-ją. 1934 09 18 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuo
menėje. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) su
teiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pėst. pulko
būrio vadu. 1939 10 19 pakeltas į leitenantus. 1940 01 30
perkeltas į Vilniaus komendantūrą. Sovietų Sąjungai oku
puojant Lietuvą tarnavo Vilniaus komendantūroje Apsaugos
bataliono 2 kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divi
zijos 215 šaulių pulko būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui

72 Lietuvos kariuomones karininkai

iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus
įgulos 11 apsaugos pulką. Formuojant VR paskirtas 241
bataliono kuopos vadu. 1945 pavasarį išėjo partizanauti, buvo
partizanų Šiaurės Lietuvos sąjungos vadas, veikė Šiaulių ir Biržų
aps. 1945 05 05 žuvo Telžių k., Pasvalio vls.
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 348, I. 282–283, b. 327. 1. 50-51; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, 1, 2, d. 2, p. 715; LKKAS archyvas.
Pazemenas Kazys
PAŽEMĖNAS (PAŽEMECKAS) Kazys gimė 1890 03 16
Telžių k., Saločių vls., Biržų aps. 1907 baigė Joniškėlio žemės
ūkio m-lą, 1908–„Saulės“ mokytojų kursus Kaune, mokytojavo
Rozalimo prad. m-loje. Prasidėjus I pasaul. karui 1914 07 20
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į Kauno tvirtovės
intendantūrą 3 maisto produktų sandėlio sandėlininku, 1916
09 28 – į 22 pést. ats. pulko savanorių komandą. 1917 10 01
baigė Aleksejaus karo m-lą Maskvoje, suteiktas praporščiko
laipsnis, paskirtas 20 ats. Sibiro šaulių brigados 23 Sibiro šaulių
ats. pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1918 01 09 kaip mokytojas
Omsko karo apygardos iš kariuomenės atleistas. 1918 06 06 mo
bilizuotas į Kolčako kariuomenę, paskirtas į 1 Novonikolajevsko
pulką. 1918 07 05 kaip Lietuvos pilietis iš kariuomenės atleistas.
1918 11 grįžo į Lietuvą, mokytojavo Rozalime. 1919 04 06
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pést. pulko 3
kuopos jaun.karininku. 1919 06 12 perkeltas į l ats. batalioną
(nuo 1920 08 01 10 pést. pulkas) ūkio vedėju. 1919 11 18
suteiktas pést. leitenanto laipsnis, 1920 11 19 pakeltas į vyr.
leitenantus. 1919 08 17 - 1920 12 01 dalyvavo nepri
klausomybės kovose su lenkais. 1923 1201 pakeltas į kapitonus.
1923 12 31 perkeltas į 9 pėst. pulką 3 kulkosvaidžių kuopos
vadu. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto
kursus (IV laida), 10 31 perkeltas į 5 pėst. pulką, paskirtas 2
kulkosv. kuopos vadu. 1927 01 19 perkeltas į 1 pest. pulką 1
kulkosvaidžių kuopos vadu, 01 24 – į Karo technikos v-bos
statybos skyrių raštvedžiu, 1928 02 08 – į Kariuomenės
intendantūrą Panevėžio sandėlio buhalteriu, 12 22 paskirtas
Intendantūros centrinio aisto sandėlio v-ko padėjėju. 1929
11 23 pakeltas į majorus. Nuo 1930 09 18 Kariuomenės in
tendantūros priemimo ir įkainavimo komisijos nuolatinis narys.
1932 11 21 pakeltas įadministracijos (A) plk. leitenantus. 1933 Р
02 23 perkeltas į Tiekimų v-bą ir paskirtas Technikos ir or
ganizacijos komiteto nuolatiniu nariu. 1933 išlaikė brandos
egzaminus. 1933 06 11 baigė VDU Teisių f-to Ekonomijos
skyrių. 1935 02 26 paskirtas Kariuomenės tiekimo v-bos mobi
lizacijos reikalų vedėju, 1940 01 01 - Mobilizacijos dalies v-ku.
1937 02 27 įskaitytas į intendantų karininkus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 24 paskirtas LSSR respublikinio komisariato 5 skyriaus
v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941
Birželio sukilimo Kaune dalyvis. Artėjant antrajai sovietinei
okupacijai pasitraukė į Vokietiją, drauge su J. Daniusevičiumi
suorganizavo lietuvių g-ją Niurtengene, vėliau perkeltą į Švabijos
Gmiundą. 1949 emigravo į JAV, gyveno Baltimoreje.
Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, vienas iš Bal
timorės LKVS „Ramovės“ skyriaus steigėjų, jos p-kas, Amerikos
lietuvių tautinės s-gos skyriaus p-kas, šeštadieninės m-los vedėjas
ir mokytojas. Nuo 1964 gyveno Los Andžele. Mire 1976.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1935) ir
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Pirmoji žmona - Marija Petruškaitė (1902), sūnūs – Kęstutis
Kazimieras (1924), Regimantas Viktoras (1928) ir Vytautas
Valentinas (1938); antroji žmona - Gražina Valevičienė.
LCVA, F. 930, ap. 5. 6. 2068; ap. 8, b. 59, I. 384-409: BLE, t. 22,
p. 224; LKKAS archyvas.
Pažiūra Vladas
PAŽIŪRA Vladas gimė 1912 10 01 Parijos vnk., Pabais
ko vls., Ukmergės aps. 1932 baigė Ukmergės g-ją, įstojo į VDU
Teisių f-to Ekonomijos skyrių. Studijuodamas nuo 1932 mo
kytojavo Kauno 2, 1933–38 – 4 g-jose. 1938 pašauktas į Lie
tuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp.
laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į artilerijos karininkų atsargą. 1939–44 g-jos, mokytojų
seminarijos ir amatų m-los Ukmergėje karinio rengimo ir ma
tematikos mokytojas. Nuo 1940 LŠS narys, nuo 1940 02 15
LŠS VI Ukmergės rinktinės 41 šaulių būrio narys. Kilus
Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo dalyvis Ukmergėje.
1944 04 įstojo į VR. 1944 10 pasitraukė į Vokietiją, Berlyne
Lietuvos kariuomenės karininkai 73
 mokėsi traktorininkų kursuose, kuriuos baigęs paimtas darbams
prie Brandenburgo. Vėliau gyveno Tutlingene, 1945-48 –
Ravensburge, mokytojavo lietuvių g-joje. 1949 05 15 atvyko
į JAV, apsigyveno Los Andžele. 1952–54 suorganizavo aukš
tesniuosius lituanistikos kursus, buvo jų vedėjas, vėliau įsteigė
dvimečius mokytojų kursus. 1971–82 Šv. Kazimiero šešta
dieninės lituanistinės m-los vedėjas. Dalyvavo ALT, JAV
lietuvių bendruomenės, Tautos fondo, skautų veikloje. Los
Andželo BALF skyriaus ilgametis p-kas. Los Andželo J. Dau
manto šaulių kuopos narys. Mirė 1991 07 24, palaidotas Forest
Lawn kapinėse Glendeile, Kalifornijos valst.
Apdovanotas JAV lietuvių skautų Lelijos ir Šaulių s-gos Šaulių
žvaigždės ordinais.
Žmona - Alfonsa Budriūnaitė (susituokė 1953), dukterys –
Daina, Rita ir Vida.
Pečiukaitis Juozas
LCVA, f. 1146, ap. 1, b. 1262; BLE, t. 22, p. 230; LKKAS archyvas.

mojoje oro eskadrileje. Baigus aviacijos kursus paskirtas į 4 oro

eskadrilę žvalgu. 1928 11 23 pakeltas į aviacijos kapitonus.
1929 04 11 perkeltas į Generalinio štabo v-bos II (Informa
cijos) skyrių bendrosios dalies vedėju. 1932 12 30 baigė Vytau
to Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių (IV laida). 1934
05 18 perkeltas į Ryšių batalioną. 1934 07 09 už dalyvavimą
voldemarininkų maište pažemintas į eilinius ir atleistas iš
kariuomenės. 1935–38 dirbo Šakių m. burmistru. 1939 09 09
Resp. Prezidento aktu grąžintas karininko laipsnis. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno Švenčionėliuose, Švenčio
nių aps. 1941 06 15 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij
Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypa
tingojo pasitarimo nuteistas mirti, 1943 02 15 sušaudytas
Pažusis Jonas Kanske, Krasnojarsko kr.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
PAŽUSIS Jonas (slap. Dagys, Vytenis) gimė 1925 06 19 Miš Žmona - Stanislava Eidimtaitė (susituokė 1929).
niūnų k., Šešuolių vls., Ukmergės aps. Kilus Vokietijos-SSRS LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2070; f. 483, ap. 2, b. 149, 1. 96; LGG, t. 1, p. 630.
karui Birželio sukilimo dalyvis Šešuoliuose. Vokiečių okupaci
jos metu tarnavo VR. 1944 išėjo partizanauti, buvo Didžiosios
Kovos apygardos „B“ rinktinės 1 partizanų rajono vado pava
duotojas. 1947 02 07 kartu su būrio vadu Stasiu Zaremba
(slap. Beržas) žuvo Beržalotos k., Šešuolių vls. Žuvusiųjų kūnai
niekinti prie Šešuolių stribų būstinės, užkasti jos teritorijoje.
1989 perlaidotas Šešuolių kapinėse. 1999 Beržaloto k. miško
proskynoje prie kelio Šešuoliai–Želva pastatytas paminklas
žuvusiesiems. 2000 10 24 pripažintas kariu savanoriu ir 2000
11 02 suteiktas vyr.leitenanto laipsnis (po mirties).
LGG, b. P-716; t. 2, d. 2, p. 716; LKKAS archyvas.

PEČIUKAITIS Juozas gimė 1901 08 01 Papartynų k., Ša

kių vls. ir aps.Baige Marijampolės g-jos 4 klases. 1920 11 15
priimtas į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida)
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pést. pulko
mokomosios kuopos jaun.karininku, 1923 12 19–3 kulko Pečiukonis Kazimieras Algirdas
svaidininkų kuopos jaun. karininku. 1925 01 08 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1926 01 01 perkeltas į Aviacijos v-bą ir pa PEČIUKONIS Kazimieras Algirdas (slap. Putinas) gimė
skirtas aviacijos kursų klausytoju. Nuo 1926 08 stažavo Moko 1929 01 01 Rudaminos k. ir vls., Lazdijų aps. Mokėsi A. Kirs

74 Lietuvos kariuomenės karininkai

nos žemės ūkio m-loje, 1946 baigė Vilniaus finansų technikumo
finansininkų kursus. Dirbo mokesčių inspektoriumi Lazdijų
finansų skyriuje, palaikė ryšius su Tauro apygardos Vytauto
rinktines partizanais. 1946 07 20 suimtas Sangrūdos mstl.,
tačiau pabėgo. Gyveno Kaune svetima Algio Račiukaičio, vėliau
Jono Tadevičiaus pavarde. 1946 rudenį dalyvavo įkuriant
antisovietinį Lietuvos laisvės gynimo frontal. Tormuojant Tauro
apygardos Birutės rinktinę 1947 05 01 paskirtas kuopos vadu.
1947 06 12 Kaune pateko į MGB pasalą, suimtas, kalintas
Kaune. 1947 09 30 SSRS MGB Karo tribunolo nuteistas 10
metų lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į Vosturallagą,
Sverdlovsko sr., veliau į Kamyšlag?, Kemerovo st., į lagerį Oms
ko sr., nuo 1955 02 28 tremtyje Karagandos sr., vėliau Jaluto
rovske, Tiumenės sr. 1955 eksternu baigė Omsko medicinos
m-lą. 1958 1007 paleistas, grįžo į Lietuvių. Dirbo Sanitarinėje
epidemiologinėje stotyje Šilalėje, Prienuose, 1963–68 – Res
publikinėje SES Vilniuje, 1968–1991 – Lietuvos kino meno
ir dokumentikos filmų studijoje Vilniuje. 1999 07 02 pripa
žintas kariu savanoriu, 1999 08 30 suteiktas dim. leitenanto
laipsnis.
Apdovanotas Savanorių (2000) ir Sausio 13-osios atminimo
(1996) medaliais.
Pirmoji žmona - Marija Slavėnaitė (1936, susituokė 1964),
dukte – Algreda Markevičienė (1964); antroji žmona - Danutė
Ruzgytė (1952, susituokė 1986).
LKKAS archyvas.
Pečiulaitis Povilas
PEČIULAITIS Povilas (slap. Lakštingala) gimė 1923 06 22
Tvarkiškių k., Garliavos vls., Kauno aps. Nenorėdamas tarnauti
RA nuo 1944 09 gyveno nelegaliai, 1945 01 išėjo partizanauti,
buvo Arlausko (slap. Vilkas) būryje. 1948 paskirtas Birutės rin
ktinės 2 būrio vadu. Nuo 1951 04 Tauro apygardos Žalgirio
rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos vadas. Dalyvavo Žiemkelio
kautynėse su okupacine kariuomene, taip pat prie Kazliškių k.,
Stonaičių k., Kazlų Rūdos vls., įvykdė diversiją siaurajame
geležinkelyje Panemunės apyl. ir kt. 1952 06 23 Pietų srities
vado S. Staniškio (slap. Litas) sprendimu ryšių su Žalgirio rin
ktine atkūrimui ejo Žalgirio rinktinės vado pareigas, suteiktas
partizanų leitenanto laipsnis. 1952 11 03 dėl J. Jankausko (slap. P.
Demonas), užverbuoto NKVD agentu, išdavystės okupantų
suimtas Kazlų Rūdos miškuose. 195305 21 Pabaltijo karo apy
gardos Karo tribunolo nuteistas sušaudyti. 1953 11 21 bausmė
pakeista 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo lageryje
Vologdoje, Kalugos, Vologdos, Maskvos, Čeliabinsko, No
vosibirsko kalėjimuose, Taišeto lageriuose, nuo 1960 pavasario –
Mordovijos lageriuose. 1972 10 03 Pavolgio karo apygardos
Karo tribunolo bausmė sumažinta iki faktiškai kalero laiko ir
paleistas. Uždraudus gyventi Lietuvoje 1972–73 gyveno Čer
niachovske, Kaliningrado sr. Grįžęs į Lietuvą dirbo dailide
Kauno statybos-remonto v-boje. Už tai, kad be leidimo gyveno
Kaune, 1975 05 20 nuteistas 1 metams, iki 1976 04 24 kalėjo
Rasų kalėjime Vilniuje. 1985 pagal tėvų pilietybę išsirūpino
JAV pilietybę. 1989 04 28 pagal KGB reikalavimą palikti
Lietuvą išvyko į JAV, gyveno Klivlende, Ohajo valst. 1991 pa
rašė autobiografinę knygą „Šitą paimkite gyvą“. 1992 grąžin
.
ta Lietuvos pilietybė. 1998 09 11 pripažintas kariu savanoriu,
1998 11 24 suteiktas dim. majoro laipsnis.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(1998), Savanorių (2001) ir Lietuvos nepriklausomybės
(2000) medaliais.
Žmona – Judita Gylytė (politinė kalinė, susituokė 1974).
LLG, b. P-167; LKKAS archyvas.
Pečiulionis Motiejus
PEČIULIONIS Motiejus gimė 1888 01 31 Rančiškės k.,
Krosnos vls., Seinų aps. 1908 baigęs Suvalkų g-ją studijavo
Sankt Peterburgo u-to Fizikos-matematikos f-te. 1914 mobi
lizuotas į Rusijos kariuomenę, 1916 baigė karo m-lą, tarnavo
Rusijos kariuomenės artilerijos dalyse, dalyvavo I pasaul. karo
kovose su vokiečiais ir austrais. 1918 06 grįžo į Lietuvą, dirbo
Darbo balso“ redakcijoje, dėstė matematiką komercijos m-loje
„
ir „Saulės“ seminarijoje Kaune. 1919 02 01 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku ypatingiems rei
kalams prie Artilerijos dalies v-ko. 1919 05 05 - 10 09 daly
vavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Kurklių,
Lietuvos kariuomenės karininkai 75
 Kalkūnų, Turmanto, Anykščių, Leliūnų, Salako, Antalieptės,
Zarasų, 1919 1015-12 15 – su bermontininkais užimant
Radviliškį, 1920 07 12 - 12 10 - su lenkais prie Varėnos,
Rodūnios, Valkininkų, Lentvario. 1919 06 02 paskirtas 4 ba
terijos vadu. 1919 10 07 suteiktas kapitono laipsnis. Pasižy
mėjo kaip vienas taikliausių artileristų, todėl pramintas „Per
kūno dieduku“. 1921 03 30 paskirtas 3 art. diviziono vadu,
08 01 – 3 artilerijos pulko vadu. 1922 05 01 pakeltas į majorus.
1924 08 21 baigė Fontenblo (Fontainebleau) artilerijos karo
m-lą Prancūzijoje. 1925 05 15 pakeltas į pulkininkus
leitenantus. 1925 09 22 komandiruotas į Aukštuosius artilerijos
technikos kursus Paryžiuje, kuriuos baigė 1926 08 07. 1926
1004 paskirtas Artilerijos tiekimo v-ku. 1929 11 23 pakeltas
į pulkininkus. 1930 06 21 paskirtas Ginklavimo v-bos v-ku.
Jo rūpesčiu praplėstos ir suremontuotos Kauno Šančių arti
lerijos dirbtuvės, 1935 įsteigta Ginklų tyrimo laboratorija,
pradėta Linkaičių ginklų dirbtuvių statyba. 1935 02 14 pakel
tas į generolus leitenantus. 1936 01 16 pačiam prašant paleistas
į atsargą. 1937–39 dirbo JAV lietuvių akcinės prekybos b
vės „Fordo“ automobilių skyriaus direktoriumi. 1940 08 per
sikėlė į Vilnių, dirbo inspektoriumi Valstybiniame banke,
vokiečių okupacijos metais – Aliejaus fabriko direktoriumi.
Dalyvavo antinacinėje rezistencijoje ir VLIK'o veikloje. Nuo
1944 01 VLIK'o Karo tarybos Vilniaus apygardos vadas. 1944
07 iš Vilniaus pasitraukė į Kauną, vėliau į Šiaulius. 1944 08
įstojo į LLA, Platelių LLA Vanagų stovykloje kartu su kitais
įkūrė LLA štabą. 1944 09 susikūrus Lietuvos gynybos ko
mitetui, jo vadovybės (K. Veverskio, M. Pečiulionio ir inž.
Snarskio) pastangomis apie 100 lietuvių buvo apmokyti
vokiečių žvalgybos m-lose, grįžę įsitraukė į partizaninį judėji
mą. 1944 10 apsigyveno K. Veverskio tėviškėje Kalvių k.,
Veliuonos vls., Kauno aps., rengė karines ir politines apžvalgas
partizanų spaudai. 1944 12 28 žuvus Kaziui Veverskiui (slap.
Senis) persikėlė į Valmantiškių k., Vilkijos vls., 1945 – į Tir
menų k., Lekėčių vls. 1945 08 pasitarime prie Lekėčių, Ša
kių aps., dalyvavo formaliai atkuriant vyriausiąjį LLA štabą.
1945 11 30 suimtas, kalintas Kaune, Vilniuje, Macikų lagery
je, Šilutės aps. 1946 04 25 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteis
tas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Lubiankos
kalėjime Maskvoje, lageryje Vorkutoje, Komijoje, ir Dubrov
lage, Mordovijoje. Nuo 1955 10 11 tremtyje invalidų namuose
Uchtos r., Komijoje. 1956 08 paleistas, grįžo į Lietuvą. Gyveno
Statkuškes k., Švenčionėlių r., dirbo sargu. Vėliau apgyvendin
tas Ilguvos senelių prieglaudoje, Šakių r. Mirė 1960 01 26, pa
laidoras Aukštosios Panemunės kapinėse Kaune.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio (1919) ir 5 laipsnio
(1919), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1930), DLK Gedimino
3 laipsnio (1928) ir Šaulių žvaigždės (1934) ordinais, Lietuvos
nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-me
čio (1929) medaliais, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro di
džiuoju kryžiumi (1998, po mirties), Belgijos Karaliaus Leo
poldo II 3 laipsnio ordinu (1933), Prancūzijos Garbės legiono
3 laipsnio ordinu (1936); Rusijos kariuomenėje – Šv. Ge
orgijaus 4 laipsnio ordinu ir 4 laipsnio medaliu, Šv. Anos 4
76 Lictuvos kariuomenės karininkai
laipsnio ordinu „Už narsumą“ ir Šv. Stanislavo 5 laipsnio ordi
nu su kardais ir kaspinu.
Žmona - Konstancija Vaitiekūnaite (1887–1961, susituokė
1924), sūnus - Tomas (1926–1969), duktė - Joana (1928).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 42; LGG, t. 2, d. 2. p. 718; BLE, c. 22, p. 233
234; LKKAS archyvas
Pečiulis Bronius
PEČIULIS Bronius gimė 1897 11 26 Angirių k., Josvai
nių vls., Kėdainių aps. Mokėsi Maskvos komercijos in-te. 1916
baige Maskvos 5 praporščikų m-lą. Grįžus į Lietuvą 1920 07 13
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 9 pėst. pulką
5, vėliau 8 kuopos jaun. karininku. 1920 10 16 suteiktas vyr.
leitenanto laipsnis. 1920 10-11 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su lenkais prie Vilniaus, Giedraičių, Molėtų. 1921
01 19 paskirtas į Mokomąjį batalioną 1 kuopos būrio vadu,
01 28 – 1 kuopos vadu. 1921 įstojo į Lietuvos aukštosios m-los
Aukštųjų kursų Teisių skyrių. 1922 kursams persitvarkius į
LU tęsė studijas. 1922 04 01 perkeltas į Inžinerijos pulką,
04 26 paskirtas pulko puskarininkių mokyklos būrio vadu,
06 16 - pulko teismo raštvedžiu. 1922 09 25 perkeltas į ll
Vilniaus pėst. pulką (nuo 1923 05 13 3 pasienio pulkas).
1923 05 18 pakeltas į kapitonus. 1924 01 01 perkeltas į I karo
apygardos štabą. 1924 08 15 baigė Aukštuosius DLK Vytauto
karininkų kursus (IV laida). 1924 09 01 paskirtas Vyr. ka
riuomenės štabo I (Mobilizacijos) skyriaus rikiuotės dalies vyr.
adjutantu. 1925 05 15 pakeltas į majorus. 1927 05 20 paskir
tas Mobilizacijos skyriaus v-ku, 1928 10 03 - Raseinių, 1929
1002 - Trakų, 1930 03 05 - Kėdainių aps. komendantu. 1930
11 23 pakeltas į plk. leitenantus. 1937 10 29 paskirtas Šakių aps.
komendantu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 28
atleistas iš pareigų, 07 02 – iš kariuomenės. Vokiečių okupacijos
metais buvo Mažeikių aps. v-kas, vėliau Valstybinės draudimo
įstaigos vedėjas. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo
į Kanadą. Mirė 1957 08 29 Toronte, Kanadoje.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1927), DLK
Gedimino 3 laipsnio (1937) ir 4 laipsnio (1928), Šaulių
žvaigždės (1936) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928)
ir Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais, ugniagesių „Arti
mui pagalbon“ 2 laipsnio kryžiumi (1937), Latvijos išsi
vadavimo karo 10-mečio (1929) medaliu; Rusijos kariuome
nėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ir Šv. Anos 4 laipsnio ordinais.
Žmona – Marija Mikliutėnaitė (1900), dukterys – Nina
(1922), Tamara (1923) ir Valė (1926).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 45; f. 631, ap. 7, b. 7628; LKKAS archyvas.
Pečiulis Eduardas
PEČIULIS Eduardas gimė 1915 10 10 Romnų m., Rusijoje.
1921 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Radviliškyje, Rokiškyje,
Mažeikiuose. Mokėsi Jonavoje, Marijampolėje, 1937 baigė g-ją
Kretingoje. 1938 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1939 12 11 - 1940 03 15 mokytojavo Sedos vls. Luobos k.
prad. m-loje. 1940 03 15-1001 dirbo Draudimo kasoje Kau
ne, 1940 1001 - 1941 07 02 - Socialinio aprūpinimo sky
riaus Telšiuose sekretoriumi, vėliau skyriaus vedėju, nuo 1943
08 01 – Telšių aps. finansų kasos buhalteriu.
Vedęs, sūnus.
LCVA, f. R-969, ap. 1, b. 299; LKKAS archyvas.
PEČIULIS Leonardas gimė 1895 06 18 Kriukų mstl., Šiau
lių aps. 1911 baigė prog-ją Rygoje, Latvijoje. 1910–13 tarnavo
raštininku. 1913 išvyko į Maskvą, tarnavo sekretoriaus padėjėju
Maskvos pirklių d-jos banko v-boje, kartu Šaniavskio u-te klausė
bendrojo lavinimo ir dailiosios literatūros kursą. 1914 mobi
lizuotas į Rusijos kariuomenę, 1915 baigė Maskvos autotech
nikos karo m-lą. Tarnavo Vakarų fronto autotechnikos m-loje,
1915–17 – 2 autosanitarinėje kolonoje būrio vadu, 1918
20 - autosandėlių v-ku. 1915 suteiktas praporščiko laipsnis,
1916 pakeltas į paporučikius, 1917 – į poručikus. I pasaul.
kare 1915–16 kovojo Vakarų fronte. 1918–19 tarnavo Kolčako
armijoje, 1919–20 kovojo lenkų fronte. Grįžus į Lietuvą 1921
01 10 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku
į Autobatalioną. 1921 03 12 suteiktas inžinerijos vyr. leitenanto
laipsnis. 1921 12 10 perkeltas į Kauno karo komendantūrą,
paskirtas Karo milicijos mokyklos 1 kuopos būrio vadu. 1922
01 15 paskirtas karininku ypatingiems reikalams. 1922 02 18
Р
Pečiulis Leonardas
pačiam prašant iš kariuomenės atleistas. 1922 03 01 – 1923
04 05 tarnavo Lietuvos geležinkelių Virbalio depo techninio
agento, vėliau depo v-ko padėjėju. 1923 04 05 perkeltas depo
budėtoju į Požerūnus, Tauragės aps. 1925–26 gydėsi Davose,
Šveicarijoje. Nuo 1927 09 01 Kėdainių aukštesn. kultūr
technikos m-los sekretorius. Nuo 1926 nuolat spausdinosi
žurnaluose ir laikraščiuose „Naujasis žodis“, „Lietuvos žinios“,
„Lietuvos aidas“, „Mūsų rytojus“ ir kt. 1936 04 16 priimtas
nariu korespondentu į Lietuvos žurnalistų s-gą. 1937 08 28
dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Gyveno Kedainiuose. Sovietų
Sajungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį
Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta
į Katunskoję, Smolenskojės r., Altajaus kr., vėliau į Kiusiūrą,
Bulūno r.,Jakutijoje. 1942 02 07 žuvo lageryje.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1938).
Žmona - Gražina Jadvyga Broniškaitė (1898–1951 tremtyje,
susituokė 1922), dukterys - Izabelė Judita (1923) ir Lidija
Silvija (1926).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 43; ap. 5, b. 2247, 1. 6; f. 610, ap. 1, b. 245;
LGG, t. 1, p. 630; LKKAS archyvas.
PEČIULIS Petras gimė 1904 11 21 Slabados k., Raseinių vls.
ir aps. 1927 06 baigė Raseinių g-ją, įstojo į LU Medicinos f-to
Veterinarijos skyrių. Uždarius Veterinarijos skyrių su valdžios
stipendija studijavo Tulūzos valst. veterinarijos m-loje Pran
cūzijoje. 1933 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Nuo
1934 06 20 stažavo 2 ulonų pulke. 1934 09 15 baigus Karo
mokyklą (IX asp. laida) suteiktas veterinarijos ats. jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į veterinarijos karininkų atsargą.
1936 10 27 Turino u-te Italijoje įgijo veterinarijos daktaro
laipsnį. Dirbo Valstybiniame veterinarijos bakteriologiniame
in-te vet. gydytoju kovai su galvijų tuberkulioze. Nuo 1937
0701 tarnavo ŽŪM Veterinarijos departamente. Nuo 1939
04 18 LŠS I Kauno rinktinės Garliavos šaulių kuopos narys.
1939 07 01 paskirtas Garliavos vls. vet. gydytoju. Karo pab.
pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Gyveno Čikagoje,
Lietuvos kariuomenes karininkai 77

Pečiulis Petras
kur 1991 mirė. 1992 palaikai parvežti į Lietuvą ir palaidoti Ma
rijampolės naujosiose kapinėse.
Žmona - Elena Rimkevičiūtė (1908–1987, susituokė 1935),
sūnus - Petras Arūnas (1939).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 44; f. 392, ap. 2, b. 330; LKKAS archyvas.
Pečiūra Vytautas
PEČIŪRA Vytautas gimė 1908 06 08 Rygoje, Latvijoje.
Atvykęs į Lietuvą 1928 06 20 baigė Ukmergės g-ją, studijavo
VDU Teisių f-te. Nuo 1930 05 tarnavo policijoje, nuo 1930
09 15 - nuovados v-ko padėjėju. 1931 08 24 įstojo į Karo
mokyklą. Iki 1932 07 31 stažavo 9 pėst. pulke. 1933 09 15
baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas 44 pest. pulko 2 sunkiųjų kulkosvaidžių
kuopos būrio vadu. 1934 01 11 pačiam prašant perkeltas į
Šarvuočių rinktinę, paskirtas šarvuočių kuopos 2 būrio vadu.
193505 31 baige 4 mėn. šarvuočių karininkų kursus (I laida)
prie Karo technikos štabo. 1935 06 16 paskirtas ugniagesių
komandos v-ku, 1936 08 05 – mokomojo būrio vadu. 1936
11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 02 06 įskaitytas į inžinerijos
karininkus. 1939 09 01 perkeltas į Priešlėktuvinės apsaugos
78 Lictuvos kariuomenis karininkai
rinktinç prožektorių kuopos vadu. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 08 05 perkeltas į II pést. divizijos štabo II
(Informacijų) skyrių. 1940 08 24 pakeltas į kapitonus. Likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko štabo v-ko padejeju.
1941 06 14 suimtas, kalintas Gorkyje, vėliau Butyrkų kalėjime
(a
Maskvoje, kur užverbuotas nuo 1942 tapo NKVD agentu
gento slap. Gediminas). 1943 paskirtas dirbti į meno ansamblius
prie 16 lietuviškosios divizijos. 1943 suteiktas RA kapitono
laipsnis. 1944-45 Lietuvos SSR filharmonijos direktorius.
NKVD agentui J. Markuliui (agento slap. Ąžuolas) pasiūlius
1946 07 24 tapo Didžiosios Kovos apygardos vadu (slap.
kapitonas Griežtas), perėmė iš J. Misiūno (slap. Žalias Velnias)
vadovavimą apygardai, žinias apie A ir B rinktinių sudėtį ir gin
kluotę. Pagal gautas žinias okupantų kariuomenė pradėjo masiš
kas partizanų paieškas ir žudynes, su jo pagalba sunaikinta apie
200 partizanų. 1946 12 20 savo įsakymu įteisino Didžiosios
Kovos apygardos pavaldumąJ. Markulio įkurtai BPDS, įDKA
štabą paskyrė veiklius partizanų vadus, kurie 1948 02–03 su
imti ir nuteisti. Nuo 1948 SSKP narys. 1953–54 Kultūros dar
buotojų profsąjungos Lietuvos respublikinio komiteto p-kas.
1955 paskirtas LSSR kultūros m-jos meno reikalų v-bos v-ku.
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1955). 1961–70 Nacionalinės
paveiklų galerijos katedroje direktorius. Mirė 1986 07 03,
palaidotas Saltoniškių kapinėse Vilniuje.
Apdovanotas skautų Lelijos ordinu (1931); SSRS Darbo rau
donosios vėliavos ir Garbės ženklo ordinais, medaliu „Už šaunų
darbą Didžiajame Tėvynės kare“.
Žmona – Elena Jurgutytė (1912–1980), sūnus - Donatas
(1938), duktė - Nijolė (1947).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 196; ap. 5, b. 2072; ap. 8, b. 873, 1. 234; f. 631,
ap. 7, b. 4933; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LNTK, p. 152, 328:
LKKAS archyvas.
Pečkaitis Jonas
PEČKAITIS Jonas gimė 1904 05 05 Ašmoniškių k., Būble
lių vls., Šakių aps. 1924 06 23 baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-jų,
09 14 įstojo į LU Teologijos-filosofijos f-to Filosofijos skyrių,
kurį baigė 1928, vėliau studijavo Teisių f-to Teisių skyriuje.
Nuo 1926 04 23 LŠS narys. Nuo 1928 03 15 dirbo Švietimo
m-jos Tikybų referentūros sekretoriumi. 1930 11 06 pašauktas P
į Lietuvos kariuomenç. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą
(VI asp. laida) suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. Nuo 1931 Švietimo
m-jos Tikybų departamento referentas. 1935 06 05 – 07 05
Karo aviacijos 3 eskadrilėje atliko karo pratybas. Nuo 1936
03 15 I Kauno rinktinės Kauno pilies būrio narys, nuo 05 09
būrio vadas, nuo 1937 11 27 kuopos vadas. 1940 02 16 pa
keltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
persikėlė į Kupiškį, mokytojavo vid. m-loje, vėliau slapstėsi.
Vokiečių okupacijos metais 1941 rudenį paskirtas Kauno
burmistro padėjeju. Nuo 1943 Kauno aukštesn, technikos m-los
mokytojas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, buvo lietuvių g-jos Pečkaitis Pijus

Meerbeke direktorius. 1949 emigravo į JAV, gyveno Gary m.,

Indianos valst., dirbo kepykloje darbininku, mokytojavo
lietuvių Šv. Kazimiero parapijos m-loje. Mirė 1996 0301 Me
rilvilyje, Indianos valst.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1933) ir Šaulių
žvaigždės (1939) ordinais.
Žmona - Katarina Viršilaitė (susituokė 1937).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2073; f. 631, ap. 7, b. 10284; f. 561, ap. 2, b. 1625,
1. 261; LKKAS archyvas.
PEČKAITIS Pijus gimė 1903 01 25 Paberžupių k., Būble
lių vls., Šakių aps. Baige Kudirkos Naumiesčio „Žiburio“ g-jos
5 klases, 1926 07 - Dotnuvos žemės ūkio technikumo Agro
nomijos skyrių, dirbo agronomu Tauragnuose, Utenos aps.
1926 09 30 įstojo į VDU Matematikos-gamtos f-to Agro
nomijos skyrių. 1928 05 21 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas in
žinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų
atsargą. 1930 atliko praktiką ŽŪA dvare Dotnuvoje, Kėdai
nių aps. Nuo 1930 10 23 LŠS XVI Kėdainių rinktinės ŽŪA
būrio narys. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1938 11 23 pakeltas
į ats. leitenantus.
Žmona - Ona Židelytė.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 3086; LKKAS archyvas.

Pečkaitis Justinas Algirdas

PEČKAITIS Justinas Algirdas gimė 1907 09 02 Ašmoniš

kių k., Būblelių vls., Šakių aps. Baigė „Žiburio“ vid. m-lą ir
mokytojų kursus Kudirkos Naumiestyje, 1929 06 21 - Ma
rijampolės mokytojų seminariją. 1929 11 04 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą Pečkaitis Vincas
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1931 dirbo Veiverių
prad. m-los vedėju, nuo 1937 – Viešojo atsiskaitymo įstaigų ir
įmonių inspekcijos revizoriumi. Nuo 1937 04 30 LŠS I Kauno PEČKAITIS Vincas gimė 1913 02 20 Urvinių k., Griška
rinktinės Tvirtovės šaulių būrio narys. 1938 10 06 baigė VDU būdžio vls., Šakių aps. Baige Marijampolės Rygiškių Jono g-ją.
Teisių f-to Ekonomijos skyrių įgydamas ekonomisto kvali 1935 09 28 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1938
fikaciją. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas artilerijos
LCVA, F. 631, ap.7.b. 9450; f. 561, ap. 2, b. 1643, 1. 226-227; LKKAS jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 art. pulko 7 baterijos
archyvas vadovavimo būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą

Lietuvos kariuomenės karininkai 79

 ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA
29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko
ugnies būrio vadu. 1940 11 15 pakeltas į leitenantus. 1940
12 20 paskirtas diviziono ryšių v-ku. 1941 06 14 Kupiškyje
suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1947
06 26 paleistas, 08 10 grįžo į Lietuvą. Dirbo Lekėčių miškų
ūkyje, Šakių aps. Mirė 1983 05 02 Lekečiuose.
Žmona – Emilija Naujokaitytė (1919, susituokė 1957), sūnus -
Vytautas (1959), duktė – Vilija Krikščiūnienė (1962–2006).
LCVA, f. 930. ap. 8, b. 479, 1. 77-78; LYA, E. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LGG, t. 1, p. 630; LKKAS archyvas.
Pelanis Jonas
PELANIS (PELANIUS) Jonas gimė 1894 12 05 Meiro
nių k., Linkmenų vls., Švenčionių aps. 1914 baigė Švenčionių
aukštesn. m-lą. 1914 12 pašauktas į Rusijos kariuomenę, nuo
191501 01 tarnavo 57 pést. ats. batalione Tverėje, 05 18 per
keltas į 22 Nižegorodo pėst. pulką. Dalyvavo I pasaul. karo
kovose su vokiečiais prie Dubysos ties Ariogala ir Šiauliais. 1915
12 22 baigė felčerių m-lą Smolenske, suteiktass vyr. puskarininkio
laipsnis, paskirtas į Varšuvos gvardijos pulką Karpatuose, vėliau
grąžintas į 22 Nižegorodo pést. pulką, 1917 pradž. – į 721
Dubysos pést. pulką pulko ligoninės medicinos raštinės vedėju.
1917 07 paskirtas gydytojo padėjėju karo valdininko teisėmis.
1917 pab. paskirtas į 4 art. pulką, 1918 03 20 - į lauko ats.
ligoninę Lugos m., kurioje tarnavo iki 1919 04. Grįžus į Lietuvą
1919 06 28 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
KAM sanitarijos skyriaus gydytojo padėjėju. 1919 08 24 per
keltas į Kauno m. komendantūros sanitarijos punktą. 1919
11 16 su 7 atsk. bataliono atsk. kuopa išsiųstas į frontą kovoti
su bermontininkais Jurbarko–Raseinių ir Lyduvėnų baruose.
Vėliau priskirtas prie 7 pėst. pulko. 1920 02 10 paskirtas
evakuacinio punkto jaun., vėliau vyr. raštvedžiu. 1920 03 16
suteiktas karo valdininko laipsnis. 1923 01 01 perkeltas į Karo
ligoninę ūkio dalies raštvedžiu, 03 01 — į 2 atsk. lazaretą
raštvedžiu-buhalteriu. 1926 09 14 įstojo į LU Teisių f-to Teisių
skyrių. Išlaikius egzaminus prie Aukštųjų karininkų DLK
80 Lietuvos kariuomenės karininkai
Vytauto kursų karininko laipsniui įgyti 1927 05 14 suteiktas
administracijos (B) kapitono laipsnis. Už padirbto dokumento
(Minsko realines m-los baigimo liudijimo) ir melagingų žinių
pateikimą 1931 10 21 suimtas, vėliau nubaustas atimant laipsnį
ir 07 10 išbrauktas iš kariuomenės sąrašų. 1932 09 01 – 1933
0509 mokėsi ir baige Dr. J. Tumeno brandos kursus. 1932
03 01 – 1935 09 01 tarnavo Žemės ūkio rūmuose. 1934 12 16
baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių įgydamas teisininko
kvalifikaciją. Nuo 1935 09 01 Finansų m-jos Mokesčių
departamento sekretorius. 1937 11 22 Resp. Prezidento
malonės aktu grąžintas turėtas administracijos kapitono laipsnis.
1938 02 01 paskirtas Kauno m. mokesčių inspekcijos in
spektoriaus padėjėju, 1941 05 05 – Marijampolės aps. finansų
skyriaus v-ko padejeju. 1951 02 23 suimtas, kalintas Kaune.
SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų, išvežtas
į lagerį Intoje, Komijoje. 1955 04 16 paleistas.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona-Ona Makarevičiūtė-Volskienė (1887, susituokė 1940).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 47; f. 631, ap. 7, b. 2902; f. 387, ap. 1, b. 3002;
LKKAS archyvas
Peldžius Juozas
PELDŽIUS Juozas gimė 1904 10 18 Stukonių k., Panemu
nėlio vls., Rokiškio aps. Baigė Aukštesn. komercijos m-lą. 1925
09 10 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1928 09 08 baigus
Karo mokyklą (X laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir
paskirtas į 4 pėst. pulką. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 11 21 pakeltas
į leitenantus. 1932 12 30 baigė Vytauto Didžiojo karininkų
kursų Technikos skyrių (IV laida). 1933 11 24 paskirtas Ryšių
bataliono būrio vadu. 1935 09 20 perkeltas į III pest. divizijos
štabą ryšių kuopos 2 būrio vadu, 1938 12 17 – į 8 pést. pulką.
1939 02 15 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą tarnavo 8 pest. pulko ryšių kuopos vadu. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos 294 šaulių pulko ryšių kuopos vadu. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12-25
tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Marija Sūnelaitytė (1913), sūnus - Juozas (1941).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873. 1. 235, 6, 755.1. 144-145; LYA, C. K-8,
ap. 2. saug, vnt. 3: LGG, t. 1. p. 631; LKKAS archyvas.
PELECKAS Stasys gimė 1897 11 16 Šaukėnų mstl., Šiau
lių aps. 1913 baigė Šiaulių m. m-los 4 klases. 1918 11 30
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenç, trnavo I pèst. pulke.
1919 11 20 suteiktas viršilos laipsnis. 1919 01 05 - 08 04
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919
11 30 – 12 15 – su bermontininkais, 1920 11 18-1201 -
su lenkais. 1920 11 19 pakeltas į pėst. leitenantus, 12 12 pa
skirtas 7 kuopos jaun. karininku, 1921 07 08 – 2 kuopos jaun.
karininku. 1923 01 09-19 dalyvavo Klaipėdos išvadavime.
1924 01 01 perkeltas į 3 kuopą vyr. karininku.1925 01 08
pakeltas į vyr. leitenantus, 08 01 paskirtas 7 kuopos vyr. ka
rininku. Ėjo 2, 7, 1, 4 kuopos vado pareigas. 1926 08 13 pa
čiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1927
tarnavo Vilkaviškio aps. Bartininkų vls. policijos nuovados v-ku.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats, vyr. leite
nanto laipsnis pakeistas į ats, leitenanto. 1932 09 01 paskirtas
Geležinkelių policijos Šiaulių nuovados v-ku. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 06 16 suimtas, išvežtas į lagerį Rešo
tuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Žmona 1941 repre
suota. 1943 01 27 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 10 metų. Nuo 1950 12 19 tremtyje Pakačete, Dolgij
Mosto r., Krasnojarsko kr. 1956 05 10 paleistas.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931), Sa
vanorių medaliu (1929) ir Klaipėdos išvadavimo bronzos
medaliu.
Žmona - Sofija (1900).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2247, I. 7; ap. 8, b. 166, I. 43-45; LGG, 6. 1,
p. 631; LKKAS archyvas.
Pempé Erichas
PEMPĖ Erichas (Erikas) gimė 1911 01 20 Pagėgiuose. 1932
baigė Klaipėdos mokytojų seminariją, mokytojavo Klaipėdos
Donelaičio prad. m-loje. 1932 09 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida)
suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių
karininkų atsargą. Mokytojavo Paliečių, Plikių prad. m-lose.
1934 07 01 - 1936 09 15 mokėsi Kauno aukštuosiuose kūno P
kultūros kursuose. 1936-38 su valstybine stipendija po se B
mestra specializavosi Vienos, Stokholmo ir Amsterdamo aukš
tuosiuose fizinio lavinimo in-tuose. 1938 0401 - 1939 02 22
dirbo Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-jos kūno kultūros mo
kytoju, vėliau mokytojavo Palangoje, Pasvalyje, nuo 1940
0401 - Vilniaus 8 vid. m-loje. Nuo 1941 dirbo VPI ir VU
lizinio lavinimo ir vokiečių kalbos dėstytoju. 1943 04 16 pri
imtas į Vilniaus m. savivaldybės Priešgaisrinç-priešlėktuvi
nç direkcija. L'ormuojant VR 1944 04 11 paskirtas Vilniaus
komendantūros vertėju ir ypatingų reikalų karininku. 1944
05 23 likvidavus VR komendantūrą atleistas.
Žmona - Sofija Fledžinskaitė (susituokė 1943).
LCVA, F. 762, ap. 2, b. 700, I. 246-247: f. R-643, ap. I. b. 3042:
LKKAS archyvas
Penčyla Antanas
PENČYLA (PENČILA) Antanas gimė 1902 06 08 Paikiš
kių k., Šunskų vls., Marijampolės aps. 1924 06 24 baigė
Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, įstojo į LU Teisių f-tą, 1929
išklausė jo kursą. LŠS narys nuo s-gos įkūrimo, vėliau kuopos
vadas. Nuo 1925 09 20 carnavo VRM kriminalinės policijos
nusikaltėlių registracijos vedėju, vėliau iki 1929 12 01 - kvotų
sekcijos vedėju, nuo 1930 – teismo kandidatu Marijampolės
apygardos teisme. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931
10 29 baigus Karo mokykla (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsar
gą. 1933 paskirtas Seinų aps. teiseju. 1935 02 16-1939 06 16
dirbo Mažeikių aps. Sedos apylinkės teiseju, nuo 1939 09 15 -
Tauragės aps. v-bos valsčių revizoriumi-instruktoriumi. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį
Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 194209 19 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti.
Žmona - Česė Stanaitytė, du sūnūs.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 7154; . R-786, ap. 4, b. 589; LGG. t. 1, p. 632;
f
LKKAS archyvas
PENČYLA Kazys gimė 1892 01 02 Marijampolėje. 1911 bai
gė Marijampolės g-jos 4 klases. 1918 12 18 savanoriu įstojo į
Lietuvos kariuomenes karininkai 81

Pendyla Kazys
Lietuvos kariuomenę. 1919 01 20 paskirtas KAM raštvedžiu,
vėliau perkeltas iždininku į Tiekimų v-bą. 1920 03 16 su
teiktas karo valdininko laipsnis. 1922 01 01 perkeltas į KAM
kanceliariją. 1923 baigė administracijos valdininkų kursus prie
Kariuomenės štabo. 1924 01 23 perkeltas į Vyr. kariuomenės
štabo Administracijos v-bą. 1927 11 17 suteiktas administra
cijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1928 11 23 pakeltas į kapito
nus. 1938 04 12 Ministrų kabineto nutarimu kaip reikalingas
Kariuomenės tiekimo v-bos karininkas paliktas karo tarnyboje
iki 194201 03. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
Kariuomenės tiekimo v-bos ūkio skyriaus iždininku. Likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos 617 haubicų artilerijos pulko finansų
dalies v-ku, 11 15 – RA 29 ŠTK v-bos administracijos-ūkio
skyriaus v-ku. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941 06 24 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos štabo fi
nansų skyrių. Formuojant VR paskirtas VR štabo IV skyriaus
karininku. Likviduojant VR 1944 05 15 vokiečių suimtas,
išvežtas į Breslau. Po karo grįžo į Lietuvą. Mirė 1975 01 15.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio (1926) ir DLK
Gedimino 4 laipsnio (1932) ordinais, Savanorių (1928),
Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio (1929) medaliais.
Žmona – Marija Gylytė (1892), duktė – Gražina (1923),
sūnus – Augustinas (1925).
LCVA, F. 930, ap. 5. 6. 2078a; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
PEREDNIS Aleksandras (Aleksas) gimė 1911 06 04 Kap
čiškių k. ir vls., Trakų aps. 1930 baigė g-ją Kaune, 1932 –
Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1932 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida)
suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
kavalerijos karininkų atsargą. 1933–34 dirbo Kaišiadorių
miškų ūkio eiguliu, 1935 - Daugų miškų ūkio, 1936–38 -
Taujėnų miškų ūkio Leno girininku. Nuo 1936 10 11 LŠS
Vi rinktinės Užugirio būrio narys, nuo 1938 01 26 būrio vadas.
82 Lictuvos kariuomenes karininkai
Perednis Aleksandras
1941 11 16 - 1942 01 01 dirbo VU Matematikos-gamtos
f-to Bendrosios miškininkystės katedros preparatoriumi. 1942
baigė VU Miškų f-rą. 1944 dirbo Vilniaus miškų technikumo
žvalgų ir girininkų kursų mokytoju. Sovietų Sąjungai antrą
kartą okupavus Lietuvą gyveno Vilniuje, pogrindinės antiso
vietinės organizacijos narys. 1945 06 19 suimtas, kalintas Vil
niuje. 1946 03 29 SSRS MGB Karo tribunolo nuteistas 10
metų lagerio ir 5 metams tremties be teisės grįžti į Lietuvą. Nuo
1946 04 20 kalėjo lageryje Nachodkoje, Primores kr., vėliau
tremtyje Magadano sr. 1957 10 26 paleistas. Grįžęs į Lietuvą
nuo 1959 dirbo Nemenčinės miškų ūkyje, 1959–61 - Ne
menčinės miškų ūkio Sužionių girininkijos miško techniku.
Išaiškėjus, kad grįžo nelegaliai, atleistas.
LCVA, F. 561, ap. 11, b. 691; f. R-856, ap. 2, b. 642; LGG, E. 2, d. 2.
p. 724; LKKAS archyvas.
Perednius Leonas
PEREDNIUS Leonas gimė 1903 04 11 Vilniuje. Kilus 1
pasaul. karui su tėvais pasitraukė į Rusiją. Baige Tverės g-jos 4
klases. 1918 grįžus į Vilnių mokėsi lietuvių g-joje. 1920 įstojo
į partizanų būrį prie Vilniaus komendantūros, dalyvavo
nepriklausomybės kovose Vilniaus apylinkėse, vėliau kovojo
Varėnos-Merkinės apylinkėse. Mokėsi Kauno „Aušros“
berniukų g-joje. Nuo 1921 tarnavo raštininku LŠS, nuo 1922
pab. – tarnautoju notariate. 1923 01 dalyvavo išvaduojant
Klaipėdą, po išvadavimo paskirtas Lauksargių komendantu.
1923 08 20 – 1930 12 04 tarnavo Geležinkelio v-bos ūkio Р
tarnybos buhalterijos raštininku, vėliau sąskaitininku. 1930
12 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas aviacijos ats. jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1935
06 05 - 07 06 atliko karo pratybas Karo aviacijos m-loje.
Lietuvos aeroklubo narys.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928) ir
Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Žmona - Julija Jakštaitytė (susituokė 1926).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2079.

PEREIRA Joseph Esebuis gimė 1895 03 10 Džordžtaune,

Britų Gvianoje. Ten baigė Karališkąjį koledžą. 1916 09 19
1917 09 13 tarnavo Anglijos kavalerijos ir karališkųjų oro
pajėgų kariuomenėje Mesopotamijoje, Irake, 1917 09 19 -
Perekilis Juozas
1918 03 13 – Indijoje, kur 1917 baigė kavalerijos m-lą. 1918
0401 – 04 29 mokėsi Karališkųjų oro pajėgų m-loje Egipte.
1918 08 05 - 12 01 tarnavo Arabijoje, 191905 14-09 27 –
I pasaul. kare. 1916 baigė Karo topografijos m-lą Petrograde.
Rusijoje. Anglijos kariuomenės kapitonas, pareiškęs norą tar
Grįžus į Lietuvą 1919 06 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, pavedus suformuoti komendantūrą paskirtas Suvalkų m.
nauti Lietuvos kariuomenėje, 1919 10 28 paskirtas į Aviacijos
komendantu. 1919 09 10 išformavus komendantūrą perkeltas
dalį. 1920 02 22–23 dalyvavo malšinant bolševikų inspiruotą
į Gen. kariuomenės štabą III (Operacijų) skyriaus topografu.
sukilimą Linksmadvaryje. 1920 03 01 iš kariuomenės paleistas.
1919 11 18 suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis. 1919 12 01
Žmona - Louise G. Pereira (susituokė 1915).
perkeltas į Kariuomenės intendantūros skyrių, 12 11 paskirtas
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2035; f. 929, ap. 8, b. 52.
Panevėžioaps. suėmimo komiteto įgaliotiniu, 1920 05 01 -
apskrities intendantu. 1921 08 04 pakeltas į kapitonus. 1923
1001 pačiam prašant paleistas į atsargą. Dirbo ŽŪM Žemės
tvarkymo departamente matininku-revizoriumi. 1928 10 11
paleistas į dimisiją.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928).
Vedęs, sūnus – Algirdas (1913), duktė – Danutė (1917).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 48; f. 392, ap. 3, b. 961; LKKAS archyvas.

Perekrestovas Igoris

PEREKRESTOVAS Igoris gimė 1917 01 29 Nikolajeve,

Ukrainoje. Atvykęs į Lietuvą 1937 baigė Kauno mokytojų d-jos
privačią rusų g-ją. 1937 09 27 priimtas į VDU Technikos
f-to Statybos skyrių. 1938 06 30 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida)
suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į Perevoznikas Leve
ginklavimo karininkų atsargą.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15177.
PEREVOZNIKAS Levė gimė 1918 03 01 Jonavoje. 1938 baige
PEREKŠLIS Juozas gimė 1874 06 11 Lebeniškių k., Vabal Kauno žydų 1 g-ją. Nuo 1937 materialiai rėmė Tarptautinę
ninko vls., Biržų aps. 1897 baigė Pskovo aukštesn. mat nkų voliucijos kovotojų rėmimo org-ią MOPR. 1939 06 pašauktas
m-lą. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1914-18 dalyvavo į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940

Lietuvos kariuomenes karininkai 83

 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), del politinių motyvų.
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15933; LKKAS archyvas.

Perminas Viktoras

pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos

artilerijos pulką. Vėliau vokiečių okupacijos metais dirbo au
todirbtuvėje Vilniuje, AB Maistas“. Artėjant antrajai sovietinei

„
okupacijai pasitraukė į Vokietiją. 195006 emigravo į JAV,gyveno
Perminas Albertas Detroite. Dirbo privačiame bare, vėliau Tool & Die fabrike.
Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, įsteige Dariaus
PERMINAS Albertas (slap. Jūrininkas) gimė 1914 08 28 ir Girėno klubą, buvo jo p-kas. Mirė 1986 08 03, palaidotas
Čekų k., Viekšnių vls., Mažeikių aps. Su tėvais persikėlęs į Alytų Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
baigė g-ją, vėliau Alytaus mokytojų seminariją. 1944 10 – Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1934).
1945 05 mokytojavo prad. m-loje Alytuje, ruošėsi stoti į Vil LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873, 1. 236; f. 387, ap. 6, b. 3020; LYA, f. K-8,
niaus konservatoriją. 1945 04 kartu su seminarijos moky ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
toju Adolfu Ramanausku išėjo partizanauti, paskirtas Dzūkų
grupės štabo sekretoriumi, vėliau Merkio rinktinės aprūpinimo
v-ku. Grupę prijungus prie Merkio rinktinės 1 bataliono
paskirtas jo vadu, kartu buvo Merkio rinktinės vado Adolfo
Ramanausko (slap. Vanagas) pavaduotojas. Antrose Varčios
kautynėse sunkiai sužeistas. 1945 11 19 dalyvavo Dzūkų gru
pės Šarūno rinktinės vadų pasitarime, 1215 - užimant Merki
nės mstl., Alytaus aps. 1947 11 08 žuvo Mantvilų k., Varė
nos vls. Kūnas niekintas Merkinėje, palaidojimo vieta neži
noma. 2000 10 11 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 11 02
suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
LGG, b. F-10; c. 2, d. 2, p. 725; LNTK, p. 274; LKKAS archyvas.

PERMINAS Viktoras gimė 1909 08 19 Novosibirske, Rusijoje.

Mokėsi geležinkelininkų m-loje. 1922 šeima (motina ir 5 vaikai)
grįžo į Lietuvą. Mokėsi Mažeikių ir Kauno „Aušros“ berniukų
g-jose, baige Skuodo vls. Ylakių vid. m-lą. 1932 06 20 baigė
Tauragės mokytojų seminariją. 1932 08 22 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę įstojo į Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (XVI
laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Ryšių
batalioną. 1935 05 31 baige šarvuočių kursus (I laida) prie Karo
technikos štabo, perkeltas į Šarvuočių rinktinę Radviliškyje. 1936
12 31 pakeltas į leitenantus. 193701 19 įskaitytas į inžinerijos
karininkus. 1939 06 13 perkeltas į Priešlėktuvinės apsaugos
rinktinę. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo rinktinės
technikos skyriaus karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo artilerijos diviziono
valdymo būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
Peseckas Leonardas
PESECKAS Leonardas gimė 1899 09 15 Remeikių k.,
Vabalninko vls., Biržų aps. 1914 baigė Vilniaus realinės g-jos
6 klases. 1919 01 24 su savo žirgu savanoriu įstojo į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į l husarų eskadroną. Dalyvavo nepri
klausomybės kovose su bolševikais prie Jiezno ir Alytaus. 1919
04 03 įstojo į Karo aviacijos m-lą. 1919 12 16 ją baigus (Karo
mokyklos II laida, Karo aviacijos mokyklos I laida) suteiktas
inžinerijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Karo aviaciją, 1920
01 10 - specialistų komandos vadu, 10 01 - eskadrilės ko
mandosv-ku. 1920 1004 – 11 21 kaip oro žvalgas dalyvavo

84 Lietuvos kariuomenės karininkai

nepriklausomybės kovose su lenkais, atliko 3 skridimus į frontļ,
10 04 dalyvavo bombarduojant Varėnos geležinkelio stotį. Р
1920 11 18 pirmą kartą išskrido savarankiškai. 1921 05 01
perkeltas į 2, 07 01 - l oro eskadrilę. 1924 01 01 pakeltas į
į
vyr. leitenantus, paskirtas eskadriles adjutantu. 1924 06 02
suteiktas karo lakūno vardas. 1925 08 01 paskirtas 4 eskadriles
vadu. 1926 vienas iš pirmųjų Karo aviacijoje pradėjo naktinius
skrydžius. 1926 12 17 valstybinio perversmo dalyvis. 1927
05 01 kartu su Steponu Dariumi ir kt. dalyvavo steigiant Lietu
vos aeroklubą. 1928 02 16 pakeltas į kapitonus. 1928 09 21
ore užsidegus lėktuvui kartu su skridusiu K. Šimkumi išlipę
ant sparnų sugebėjo nusileisti, bet smarkiai apdege. Už ypating?
pasižymėjimą avarijos metu 1928 09 21 pakeltas į majorus.
Pestininkas Juozas
1931 08 29 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1933 07 27
paskirtas Zoknių įgulos v-ku, 1934 05 09 - Garbės ženklo
„Plieno sparnai“ tarybos p-ku, 09 01 - 6 eskadrilės Kaune pramonės ūkio tiekimo v-ku. 1950 08 24 suimtas, nuteistas
vadu. 1936 04 09 pakeltas į plk. leitenantus. 1936 09 21 pa 10 metų, iki 1955 1201 kalėjo lageryje. Grįžęs dirbo Kauno
skirtas 1 grupės (2,6 ir 8 žvalgybos eskadrilės) vadu. Iki 1934 melioracijos statybos treste meistru, darbų vykdytoju, 1961
pab. karo aviacijoje atliko 1696 skrydžius, kurių trukmė 1162 68 – Šakių miškų ūkio Janučių girininko padejeju. Mire 1979.
val. 1938 06 24 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 50; f. 906, ap. 2, b. 291; LKKAS archyvas.
atsargą. 1938-40 dirbo Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose,
nuo 1940 – Trikotažo treste, audinių f-ko „Lima“ direktoriumi.
1944 pasitraukė į Vakarus, gyveno Vienoje, Regensburge,
Šeinfelde. UNRRA lietuvių stovyklos automobilių garažo
vedėjas, Šeinfeldo lietuvių sporto klubo „Kovas“ p-kas. 1949
emigravo į JAV. Dirbo Ford gamyklose Detroite, vėliau gyveno
Čikagoje. Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje,
LKVS „Ramovė“ Detroito skyriaus p-kas. Mirė 19760529,
palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. Atsimini
mų knygos „Karo lakūno pasakojimai“, išleistos 1992 Kaune,
autorius.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa
vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928),
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1928), Čekoslovakijos karo
lakūno piloto garbės ženklu (1927), Latvijos išsivadavimo karo Pestininkas Vladas
10-mečio medaliu (1929), Latvijos aviacijos pulko garbės
ženklu (1937), Estijos karo lakūno garbės ženklu, Cekoslovakijos
karo lakūno piloto garbės ženklu (1927). PĖSTININKAS Vladas gimė 1910 12 27 Puskepurių k.,
Vedęs, sūnus - Vytautas (1923), duktė – Rimutė (1925); Marijampolės vls. ir aps. Baigė Pilviškių prog-ją, 1932 06 20 -
antroji žmona – Jadvyga Ščiukaitė (1919). Marijampolės mokytojų seminariją. 1932 09 14 pašauktas į
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 49; LKKAS archyvas. Lietuvos kariuomenę, 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
(VIII asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
PĖSTININKAS Juozas gimė 1906 08 25 Čiuoderiškių k., paleistas į pėstininkų atsargą. 1933 11 01 paskirtas Biržų aps.
Kvietiškio vls., Marijampolės aps. 1928 baigė Marijampolės Totorkalnio, 1934 11 01 - Virškupenų prad. m-los vedėju.
Rygiškių Jono g-ją, 1930 – Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1930 Nuo 1935 1001 perkeltas į Marijampolės aps. Juodelių prad.
11 04 Marijampolės aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos m-lą, 1936 1001 – įKalvarijos prad. m-lą. LŠS narys, 1935
kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1931 10 29 baigus Karo 09 15 – 1937 03 15 kuopos vadas. 1938 09 01 dirbo Brazavo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto prad. m-los mokytoju. 1939 09 01 – 11 04 mobilizuotas
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 tarnavo 6 priešlėktuvinės apsaugos baterijoje. 1940-41 mo
05 28 -06 28 atliko karo pratybas 3 pėst. pulke. 1937 11 23 kytojavo Kalvarijoje, Marijampolės aps. Sovietų Sąjungai oku
pakeltas į ats. leitenantus. 1931-41 Raudondvario miškų ūkio pavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
Lapių girininkas. LŠS narys, Kauno aps. Lapių šaulių būrio Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Bijs
vadas. 1941-45 Raudondvario girininkas. 1945-47 dirbo Prie ko r., Altajaus kr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatingojo
nų miško pramonės ūkyje, 1947–50 - Kazlų Rūdos miško pasitarimo nuteistas 10 metų. 1943 03 04 žuvo lageryje.

85
Lietuvos kariuomenės karininkai
 Žmona - Emilija Čereškaitė (1911–1987), sūnus - Vladis
lovas Romas (1938), duktė – Laimutė (1939–1943 tremtyje).
LCVA, F. 762, ap. 2, b. 701, I. 328–329; LGG, t. 1. p. 634.
Peteraitis Mikas Vilhelmas
PETERAITIS Mikas Vilhelmas (Vilius) gimė 1914 10 18
Vaidogų k., Klaipėdos aps. 1934 baigė Klaipėdos Vytauto
Didžiojo g-ją, 1935 įstojo į VDU Evangelikų-teologijos f-tą.
1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus
Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1940 07 18
dokumentai iš VDU persiųsti į VU.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13325; LKKAS archyvas.
PETERIS Karolis 1938 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939
09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
LKKAS archyvas
Peteris Teodoras
PETERIS (PETERSAS) Teodoras gimė 1883 08 19 Sudar
go k, Kidulių vls., Šakių aps. Baige privačią m-lą Vilniuje. 1902-05
86 Lietuvos kariuomenės karininkai
tarnavo Rusijos kariuomenės intendantūroje Vilniuje. Baige
Vilniaus karo mokyklą. 1905 tarnavo šaulių ats. batalione, nuo
1906-61 Vladimiro pest. pulke. Nuo 1914 08 dalyvavo I pasaul.
kare, 1915 prie Varšuvos ir Galicijoje sužeistas. Nuo 1917 tarnavo
atsk. armijos štabe, nuo 1918 04 – I korpuso intendantūroje.
Grįžus į Lietuvą 191903 30 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas karo valdininku į Tiekimų skyrių, vėliau perkeltas į IV
pést. diviziją intendantu, 1921 01 19 - į Intendantūros skyrių.
1920 06 09 – 1923 12 31 karo prekybos atstovas Berlyne. 1924
01 01 – 1925 10 17 su pertraukomis ėjo Kariuomenės inten
danto pareigas. 1925 išlaikė KAM nustatytus lietuvių kalbos,
istorijos ir geografijos egzaminus. 1926 01 01 paskirtas Kariuo
menės intendanto padėjėju. 192605 26 suteiktas administracijos
(B) pulkininko laipsnis. 1927 07 21 pačiam prašant paleistas į
administracijos karininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2080, 2247, 1. 22; LKKAS archyvas.
O Petkelis Stasys
PETKELIS Stasys gimė 1895 11 01 Dūkšto mstl., Zarasų aps.
Baige Vidžių vid. m-lą. 191505 pašauktas į Rusijos kariuomenę,
tarnavo 1 telegrafo batalione Maskvoje. 191509 perkeltas į 18
pionierių batalioną Galicijos fronte. 1917 01 paskirtas į 64 atsk.
inžinerijos kuopą. 1917 10 baigė Kijevo 3 praporščikų m-lą,
suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas į 19 inžinerijos pulką
jaun. karininku. 1917 12 perkeltas jaun. karininku į Atskirąjį
lietuvių batalioną. 1918 03 22 demobilizuotas. Grįžus į Lietuvą
191905 10 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Kai
šiadorių komendantūrą kuopos vadu. 191906 30 - 1920 01 12
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1919 11 22
suteiktasspest. leitenanto laipsnis. 1920 01 12 perkeltas į Elektro
technikos batalioną, paskirtas 2 kuopos jaun. karininku. 1920
02 20 perkeltas į I pėst. divizijos štabą ryšių v-ku. 1920 07 16 -
11 17 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 11 17
perkeltas į Gen. kariuomenės štabo Technikos skyrių ryšių dalies
v-ko padėjėju. 1921 01 08 pateko į lenkų nelaisvę, tačiau pabe
go. Nuo 1921 05 29 Karo technikos v-bos ypatingų reikalų
karininkas. 1921 06 25 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 06 21
baige Lietuvos mokytojų profsąjungos Kauno g-jos suaugusiems
6 klases. 1924 01 01 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo v-bos Žmona - Ona Petkevičiūtė (1921, susituokė 1942), sūnus -
Ryšių skyrių ypatingų reikalų karininku. 1925 10 31 baigė Vladas (1943–1995) P
Aukštųjų karo technikos kursų Elektromechanikos skyrių (I laida). LCVA, F. 1767, ap. 3. b. 872; LGG, b. P-179; LKKAS archyvas.
1925 05 15 pakeltas į inžinerijos kapitonus. 1925 11 26
perkeltas į Elektrotechnikos batalioną karo elektrotechniku, 1926
0101 – į Technikos pulką telegrafo-telefono kuopos vadu. 1926
įstojo laisvuoju klausytoju į LU Technikos f-tą. 1927 08 01
pakeltas į majorus. 1927 09 03 perkeltas į Karo technikos štabą,
paskirtas Technikos skyriaus ryšių karininku. 1928 11 15 pačiam
prašant paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1929 02 04
dirbo Finansų m-jos Prekybos departamento Joniškio muitinės,
nuo 1931 05 16 - Klaipėdos geležinkelio muitinės valdininku,
nuo 1933 05 01 - Naumiesčio, nuo 1934 12 21 – Panemunės
muitinės v-ku, nuo 1939 04 01 – Tauragės muitinės v-ko
padėjėju, nuo 1939 08 01 - Joniškio muitinės v-ku. 1938
08 25 – 09 21 atliko karo pratybas Ryšių bataliono mokomojoje
kuopoje vyr. karininku.
Petkevičius Juozas
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Liucija Marija Šmitmanaitė (1897), duktė - Birutė
(1919), sūnus – Arvydas Vytautas (1920). PETKEVIČIUS Juozas gimė 1908 12 14 Tarniškių k.,
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 51; ap. 8, b. 253, l. 69-78; f. 631, ap. 7, b. 5963; Širvintų vls., Ukmergės aps. 1932 baige vid. m-lą, pašauktas
f. 387, ap. 1, b. 3021; LKKAS archyvas. į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
(VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1934 tarnavo
policijoje. Baigė Aukštesn. policijos m-lą. 1937 tarnavo
Tauragės m. policijos vachmistru.
LCVA, F. 394, ap. 17, b. 3701; LKKAS archyvas.

Petkevičius Andrius

PETKEVIČIUS Andrius (slap. Aguona) gimė 1915 04 07

Kaugonių k., Žaslių vls., Trakų aps. Mokėsi Kaišiadorių g-joje.
1938–40 tarnavo Lietuvos kariuomenės Ryšių batalione vyr.
puskarininkiu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą gyveno
Kaugonių k. 1944 08 10 vengdami mobilizacijos į RA kartu
su broliais Vincu ir Vladu išėjo partizanauti, įsitraukė į Jono
Misiūno (slap. Žalias Velnias) partizanų grupę, paskirtas būrio
vadu. Vėliau Didžiosios Kovos apygardos štabo ginkluotės v-kas.
1945 11 13 kautynėse su ekavedistais kartu su Kazimieru (slap.
Agurkas) ir Ignu (slap. Rūta) Kazakevičiais žuvoįį šiaurės rytus
nuo Kaugonių miško. Žuvusiųjų kūnai niekinti Žaslių turgaus
aikštėje, užkasti Stabintiškės miške. 1945 11 17 žmona
perlaidojo Kaugonių kapinėse. 1998 10 12 pripažintas kariu
savanoriu ir 1998 10 23 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Petkevičius Kazys
PETKEVIČIUS Kazys gimė 1899 11 08 Pasvalyje, Biržų aps.
1916 baigė Biržų g-jos 5 klases, mokytojavo liaudies m-loje.
1918-19 mokėsi Panevėžio g-joje. 1919 02 24 savanoriu įstojo
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio aps. apsaugos
batalioną. 1919 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bol
ševikais ir lenkais, buvo sužeistas. 1920 11 15 pasiųstas į Karo
mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pėst. lei
tenanto laipsnis, paskirtas į 4 pest. pulką. 1922 10 23 perkeltas
į l kulkosvaidžių kuopą. 1923 01–02 dalyvavo ir pasižymėjo

87
Lietuvos kariuomenės karininkai
 kovose su lenkais neutralioje zonoje ties Širvintais. 192404 01
paskirtas ginklų prižiūrėtoju. 1925 01 08 pakeltas į vyr.
leitenantus. 1925 1009 paskirtas pulko teismo raštvedžiu. 1926
04 19 perkeltas LŠS, paskirtas XII Panevėžio šaulių rinktinės
į
vadu. 1929 11 23 pakeltas kapitonus. Nuo 1933 06 01 XVIII

į
šaulių rinktinės vadas. 1935 02 28 pakeltas į majorus ir dėl
svcikatos paleistas į dimisiją. Nuo 1935 LŠS Pasvalio šaulių
kuopos vadas. 1940 Vilniaus ugniagesių vadas. Sovietų Sajungai
okupavus Lietuvą gyveno ir mokytojavo Pasvalyje. 1941 06 14
suimtas, ištremtas į lageri Rešoruose, Nižnij Ingašo r., Kras
nojarsko kr. Žmona 1941 ištremta į Sredniaja Mochovają,
Parbigo r., Tomsko sr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas mirti, 1943 sušaudytas.
Peckevičius Pranas
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923), DLK Gedi
mino 4 laipsnio (1933), Šaulių žvaigždės (1931) ordinais,
Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928)
PETKEVIČIUS Pranas (slap. Kariūnas) gimė 1918 09 07
Būdos k., Kaišiadorių vls., Trakų aps. Sovietų Sąjungai antrą
medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi
(1934), Latvijos ugniagesių 2 laipsnio Garbės kryžiumi
kartą okupavus Lietuvą pradėjo organizuoti partizanų būrį,
tapo jo vadu. LLA 5 apygardos, vėliau Didžiosios Kovos apy
(1940), Estijos ugniagesių 2 laipsnio Aukso kryžiumi (1940).
Žmona - Eugenija Bragauskaitė (1903–1941 tremtyje), įdukra.
gardos 2 bataliono vadas. Batalionas bazavosi Livintų–Pašilių
miške, veikė Kaišiadorių, Rumšiškių, Pravieniškių, Palemono
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 52; LGG, c. 1, p. 635.
apylinkėse. Dalyvavo kautynėse su okupantų kariuomene tarp
Jačiūnų k. ir Antanaičių miško, prie Paberžės k., prie Navaso
dų k. kapų. 1945 09 19 kartu su partizanų kuopos vadu (slap.
Kirvis) ir būrio vadu (slap. Pilenas) žuvo kautynėse Livintų k.,
Rumšiškių vls., Kauno aps., kai pralaužus apsupties žiedą
kulkosvaidžio ugnimi pridengė atsitraukiančius partizanus.
Žuvusiųjų kūnai niekinti Kaišiadorių geležinkelio stoties skve
relyje, palaidojimo vieta nežinoma. 2002 04 18 pripažintas
kariu savanoriu ir 2002 05 07 suteiktas kapitono laipsnis (po
mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2003,
po mirties)
LGG, b. P-842; LKKAS archyvas.

Petkevičius Leonas Karolis

PETKEVIČIUS Leonas Karolis gimė 1916 12 09 Domo

polyje, Vitebsko gub., Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1937 09 05
baige Panevėžio berniukų g-ją. 1937 07 07 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į 3 artilerijos pulką. 1938 09 27 baigus
Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1942
baige VDU Medicinos f-tą, dirbo Vilniaus ligoninėse. Nuo 1946
desté VU. 1954-63 kartu Vilniaus resp. klinikinės ligoninės
traumatologijos ir ortopedijos skyriaus vedėjas. Medicinos m.
daktaras (1974), profesorius (1978). Nuo 1977 LSSR trau
matologų ir ortopedų mokslinės d-jos p-kas. Vadovėlių „Ligonių
Petkevičius Vladas
slaugymas“ (1967), „Klinikinė chirurgija“ (1969, II leid. 1980),
knygos „Dažniausios ortopedijos ligos“ (1982) bendraautoris.
Mirė 1986 07 08 Vilniuje. PETKEVIČIUS Vladas gimė 1896 01 21 Skroblio k., Rieta
Žmona – Liucija, duktė – Viktorija Buržinskienė. vo vls., Telšių aps. Baigė g-jos 6 klases ir ūkio m-lą. 1916 08 -
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 8575; f. 849, ap. 4, b. 4193; TLE, t. 3, p. 358; 1917 11 tarnavo Rusijos kariuomenėje, ikė egzaminus karo
LKKAS archyvas valdininko laipsniui įgyti. 1921 02 01 mobilizuotas į Lietuvos

88 Lietuvos kariuomenės karininkai

kariuomenę ir paskirtas 5 pėst. pulko karo valdininku – pulko
raštvedžiu. 1924 03 04 pačiam prašant paleistas į atsargą. Nuo P
1936 07 17 LŠS Valstybės kontrolės šaulių būrio narys. 1937
11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų
atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto
laipsnis. Dirbo Valstybės kontrolės revizoriumi.
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1626, 1. 61–62; LKKAS archyvas.

Petkūnas Antanas

1939 10 09 perkeltas į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai

okupuojant Lietuvą tarnavo Karo mokyklos 1 aspirantų kuopos
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
Petkevičius Zenonas paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos prieštankinio divi
ziono baterijos vadu. 1941 06 14 suimtas Pabradės poligone,
PETKEVIČIUS Zenonas gimė 1911 05 17 Motiejūnų k., išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS
Gelvonų vls., Ukmergės aps. 1933 baigė Marijampolės NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. 1944 08 05
mokytojų seminariją, mokytojavo Giedraičių prad. m-loje. 1934 žuvo lageryje.
11 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, iki 1935 09 12 tarnavo Žmona – Martyna Leveckytė (susituokė 1939).
1 pėst. pulke. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 195; ap. 8, b. 755, 1. 165-166; LYA, f. K-8,
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pesti ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 636; LKKAS archyvas.
ninkų karininkų atsargą. Nuo 1936 1001 mokytojavo Juodupės
vls. Armonių, 1936 12 01 – 1940 09 01 - Pandėlio vls. Obelių
prad. m-lose. LŠS narys, nuo 1937 05 23 Obelių būrio vadas.
1939 09 01 - 10 12 mobilizuotas tarnavo 4 pest. pulke. Nuo
1940 09 01 Pandėlio prad. m-los vedėjas. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešo
tuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., vėliau į Usollagą,
Molotovo (Permės) sr. Žmona 1941 ištremta į Altajaus kraštą,
1942 – į Romansyrą, Ust Janos r., Jakutija. 1943 01 27 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 1949
03 01 tremtyje Akmolinske, Kazachija. 1956 05 07 paleistas.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939).
Žmona – Emilija Jankevičiūtė (1914).
-

LCVA, f. 762, ap. 2, b. 700, I. 188-189; LGG, t. 1, p. 635.

PETKŪNAS Antanas gimė 1914 10 19 Petkūniškės k., Petkūnas Marijonas

Lukšių vls., Šakių aps. 1934 06 22 baigė Šakių „Žiburio“
suaugusiųjų g-ją. 1934 09 18 priimtas aspirantu į Karo
mokyklą. 1935 01 30 priimtas kariūnu stažavo 9 pést. pulke.
1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas pėst.
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pést. pulko Panevėžyje
būrio vadu. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus, nuo 12 07
vyr. karininkas. 1939 05 06 baigė sunkiųjų kulkosvaidžių ir
automatinių pabūklų kursus (VI laida). 1939 09 18 perkeltas
į l pest. batalioną, paskirtas 1 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu.
PETKŪNAS Marijonas (Marius) gimė 1907 08 19 Liūdy
nės dvare, Panevėžio vls. ir aps. 1925 baigus Panevėžio g-jos
7 klases pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus
Karo mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pest. ats. leitenanto laip
snis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. LŠS narys, nuo
1928 04 01 XII šaulių rinktinės štabo raštvedys. Nuo 1930
02 04 VRM Panevėžio kriminalinės policijos II rajono jaun.

89
Lietuvos kariuomenės karininkai
 valdininkas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1932 05 18
baigė kriminalinės policijos valdininkų kursus (I laida). Nuo
1935 10 03 I pėst, divizijos štabo, vėliau Panevežio komen
dantūros civilis tarnautojas. 1939 02 15 pakeltas į ats. leite
nantus. 1939 11 13 priimtas civiliu tarnautoju į Vilniaus ko
mendantūrą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
Vilniaus komendantūros ūkio būrio vadu. Likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šau
lių divizijos 215 šaulių pulko sandėlių v-ku. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. Tarnavo karininku vokiečių kariuo
menėje, dalyvavo II pasaul. kare, sužeistas. Po karo Vokietijoje
tarnavo sargybų daliniuose prie amerikiečių kariuomenės,
ilgametis sargybų ir darbo kuopų vadas. Mirė 1976 01 14,
palaidotas Bad Kroicnacho m. kapinėse.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu (1939).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 112, 1. 61–62; ap. 5, b. 2088; F. 378, ap. 1, b. 267;
LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
Perkūnas Vladas
PETKŪNAS Vladas gimė 1900 03 28 Petkūnų k., Kama
jų vls., Rokiškio aps. 1918 02 14 baigė Porchovo realinę g-ją
Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą.
1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas inžinerijos leitenanto
laipsnis ir paskirtas į Karo aviaciją. 1922 01 07 paskirtas žvalgu
mokiniu, nuo 01 15 aviacijos teorijos kursų klausytojas. 1922
06 20 perkeltas į Autobatalioną, 12 01 paskirtas autotransporto
kuopos 4 būrio vadu. 1923 09 12 įstojo į LU Teisių f-tą. 1924
01 01 pakeltas į inžinerijos vyr. leitenantus. 1925 perėjo į LU
Technikos f-to Mechanikos skyrių. 1925 10 31 baigė Aukštųjų
karo technikos kursų Elektrotechnikos skyrių (I laida). 1926
01 01 perkeltas į Technikos pulką, paskirtas mokomosios kuopos
vyr. karininku. 1926 09 26 pasiųstas į Prancūziją. 1928 08
18 baigė Aukštąją karo technikos m-lą (École Superieure Militaire
et d'Application du Genie). 1928 11 23 pakeltas į kapitonus.
Iki 1929 01 06 stažavo Prancūzijos kariuomenės dalyse. Grįžus
į Lietuvą 1929 02 20 paskirtas į Pionierių batalioną. 1929
atnaujino studijas LU Technikos f-to Mechanikos skyriuje.
90 Lietuvos kariuomenės karininkai
1930 11 23 pakeltas į majorus. Tarnavo Karo technikos štabe,
Karo m-los lektorius. Parenge keletą karinių statutų ir veikalą
apic cheminį karą ir apsaugą. 1931 08 29 baige Aukštesniųjų
karininkų kursus. 1934 07 10 už dalyvavimą voldemarininkų
maište pažemintas į eilinius ir iš kariuomenės atleistas. Dirbo
Susisiekimo m-jos kelių rajono v-ko padejeju Šiauliuose, vėliau
v-ku Marijampolėje, Kaune. 193909 11 Resp. Prezidento aktu
grąžintas laipsnis ir karininko teises. Atgavus Vilnių paskirtas
Vilniaus srities kelių rajono v-ku. Vokiečių okupacijos metais
dirbo Kelių v-boje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo
į Australiją, apsigyveno Adelaideje. Mirė 1985 09 28 Adelaideje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1930),
Lictuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Marija Volskaitė (1908), sūnus – Algimantas Vladas
(m. 1931), duktė – Viktorija Aldona (1934).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 53: ap, 5. b. 46, I. 29–31; f. 631, ap. 7.b. 10104:
f. 483, ap. 2, b. 149. 1. 96; LKKAS archyvas.
Petkus Juozas
PETKUS Juozas gimė 1896 08 22 Jonavoje, Kauno aps.
1914 baigė Telšių aukštesn. m-lą. 1919 06 22-08 03 tarnavo
Lietuvos kariuomenės 2 ats. batalione. 1921 10 19 mobili
zuotas į Lietuvos kariuomenę. Įstojęs į Karo mokyklą su 2
kariūnų kuopa 1923 01 03–20 dalyvavo Klaipėdos išvada
vime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) suteiktas
kavalerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 ulonų pulko 3 eska
drono jaun. karininku. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus.
1928 05 06 perkeltas į l eskadroną, 1929 01 16 – į kulko
svaidžių eskadroną vyr. karininku, 09 27 – į mokomąją ko
mandą (nuo 1931 12 31 mokomasis eskadronas) vyr. kari
ninku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1935 10 15 perkeltas
į 3 kavalerijos pulką, paskirtas eiti 2 eskadrono vado pareigas.
1936 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą tarnavo 3 dragūnų pulko iždininku. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės atleistas.
1941 suimtas, išvežtas į lagerį Rusijoje.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvada Р
vimo bronzos medaliu.
Žmona - Alina Laimuntavičaitė (1903).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 755, 1. 167-171, b. 158, 1. 78-83; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 636; LKKAS archyvas.

Perniūnas Jurgis

Žmona – Veronika Pyragytė (1911-2003, susituokė 1935),

sūnus - Vytautas (1936), dukterys - Danutė (1938–1990)
ir Aldona Alekna (1940).
LCVA, F.561, ap. 22, b. 69. I. 170; f.631, ap.7.b. 1927; LKKAS archyvas.

Petkus Stasys

PETKUS Stasys gimė 1917 02 09 Vaitimėnų k., Šilalės vls.,

Tauragės aps. 1932 baigė Švėkšnos „Saulės“ g-jos 4 klases. 1936
baigęs Tauragės mokytojų seminariją mokytojavo Raseinių aps.
Kražių vls. Lenkviečių prad. m-loje. Nuo 1936 LŠS narys.
1938 07 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
1939-40 dirbo Zarasų aps. Imbrado vls. Suvieko prad. m-los
vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 16 -
12 01 tarnavo milicijos v-ko padėjėju, spec. skyriaus v-ku
Vilniuje. Formuojant VR priimtas VR 310 bataliono ka
rininku. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hanau pabėgėlių
stovykloje. Vėliau emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Aktyviai
dalyvavo išeivijoslietuvių kultūrinėje veikloje. Mirė 1965
02 02, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. Petraitis Antanas 1894)
Žmona – Vince Sirtautaitė.
LCVA, f. 1116, ap. 1, b. 51, I. 181; f. 762, ap. 2, b. 701, 1. 395-396;
f. 391, ap. 6, b. 177, I. 184; LKKAS archyvas. PETRAITIS Antanas gimė 1894 05 15 Antakalniškių k.,
Plokščių vls., Šakių aps. Mokėsi Marijampolės g-joje, 1913
PETNIŪNAS Jurgis gimė 1904 04 23 Papiškių k., Leliū baigė g-ją Kaune, 1917 03 24 – Maskvos u-to Medicinos f-tą.
nų vls., Utenos aps. 1924 06 23 baigė Ukmergės g-ją, 1924– 1917 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, ėjo karo gydytojo pa
29 studijavo LU Humanitarinių m. f-te. 1929 11 04 pašauktas reigas Galicijos fronte. 1918 03 grįžtant į Lietuvą vokiečių su
į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą imtas, 8 mėn. laikytas belaisvių stovykloje Štralzunde. Grįžęs
(V asp. laida) suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į Lietuvą 1919 01 01 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę,
į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų paskirtas į Sanitarijos skyrių, vėliau į 2 pest. pulką. 1919 04 01 -
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 05 17 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919
1931 01 Šiaulių aps. Radviliškio vls. Kaneivaičių prad. m-los 07 09 - 08 18 ir 1920 04 21 - 10 15 - su lenkais, 1919
vedėjas, vėliau mokytojavo Pasvalyje. Nuo 1931 LŠS narys. 08 21 - 09 15 – su bermontininkais, kautynėse su jais pats
1935 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Nuo 1939 mokytojavo stojo į kovotojų gretas. 1920 03 01 suteiktas sanitarijos vyr.
Panevėžyje. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo leitenanto laipsnis. 1920 02 28 paskirtas jaun. gydytoju į 8
į Australiją. Dirbo darbininku, vėliau užsiėmė nekilnojamojo pest. pulką. 1920 07 24 perkeltas į l raitelių pulką, ėjo pul
turto prekyba. Mirė 1980 03 30, palaidotas Sidnėjuje. ko gydytojo pareigas. 1922 09 01 pakeltas į kapitonus.

91
Lietuvos kariuomenės karininkai
 1923 01 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1925 05 15 pakeltas
į majorus, 05 26 perkeltas į Karo mokyklą, 10 20 - į 1 husarų
pulką, 1926 01 01 – į Karo ligoninę. 1927 02 16 pakeltas į
plk. leitenantus. 1927 05 04 perkeltas į Karo mokyklą, 11 17
pačiam prašant paleistas į sanitarijos karininkų atsargį. Dirbo
Raseinių aps., vėliau Kauno aps. gydytoju. 1930 įstojo į VDU
Teisių f-to Ekonomijos skyrių. Nuo 1929 01 14 LŠS narys,
nuo 1930 03 03 I Kauno rinktinės v-bos sekretorius, 1931
03 06 – 1936 08 24 v-bos p-kas, vėliau rėmėjų būrio vadas.
Artėjant antrajai sovietinci okupacijai 1944 pasitraukė Vo
į
kietiją, dirbo gydytoju Kempteno lietuvių pabėgėlių stovyk
loje. 1949 emigravo į JAV, dirbo Warm Springs psichiatri
nėje ligoninėje netoli Bjūto m., Montanos valst. Mirė 1954
04 29, palaidotas Haly Cross kapinėse Bjūte.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920), DLK Gedi
mino 3 laipsnio (1928) ir Šaulių žvaigždės (1938) ordinais,
Savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) me
daliais, Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Pirmoji žmona - Stasė Ambraziejūnaite (m. 1957), duktė - Birutė
Tolutienė (1927); antroji žmona – IrenaJackevičaitė (1898–1976,
susituokė 1934), sūnus - Rimtautas (1935–1999), dukterys -
Dalia Connell (1937) ir Rasa Marija Grigas (1941).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 8217; f. 561, ap. 2, b. 1639, 1. 584; BLE, t. 22,
p. 360–361; LKKAS archyvas.
3
Petraitis Antanas (g. 1902)
PETRAITIS Antanas gimė 1902 11 17 Bobruvos dvare,
Raseinių aps. Baigė Raseinių g-jos 7 klases. 1928 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą
(III asp.laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1930 baigė Alytaus aukštesn.
miškų m-lą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1930–33 dirbo Rau
dondvario miškų ūkio, 1937–47 - Jūrės miškų ūkio, 1948–
51 - Marijampolės aps. Kazlų Rūdos miškų ūkio Velniakal
nio girininku. 1951 10 02 su šeima išvežtas į Timinčį, Kar
gasoko r. 1958 06 23 iš tremties paleistas.
Žmona - Petré (1910), sūnus – Antanas (1937), dukterys -
Dalė (1938), Gražina (1941), Ramute (1941), Jané (1951).
LCVA, f. 906, ap. 2, b. 293; LKKAS archyvas.
92 Lictuvos kariuomenes karininkai
Petraitis Antanas (g. 1906)
PETRAITIS Antanas gimė 1906 06 01 Jokūbaičių k., Jur
barko vls., Raseinių aps. Baigė Jurbarko „Saulės“ g-ją. 1928
09 12 priimtas į Karo mokyklą. 1931 10 24 ją baigus (XIII lai
da) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pest.
pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1934 05 28 perkeltas į 3
atsk. pėst. kuopą, 1935 08 01 – į Kauno komendantūrą Karo
policijos mokyklos būrio vadu. 1936 06 05 paskirtas Karo
kalėjimo apsaugos būrio vadu. 1936 07 16 pakeltas į leite
nantus. 1936 11 23 paskirtas komendantūros ūkio dalies
raštvedžiu, 1937 1201 – Karo policijos mokyklos būrio vadu.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo ligoninėje
raštvedžiu-iždininku. 1940 08 24 pakeltas į kapitonus. Lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės
atleistas. 1941 06 14 suimtas Kaune, su šeima ištremtas į Svetlo
oziorskoję, Srostkų r., Altajaus kr. 1942 su šeima nutremtas į
Bykovą, Bulūno r., Jakutiją. 1958 paleistas, grįžo į Lietuvą.
Mire 1959.
Žmona - Aleksandra (1910), sūnus - Vidmantas (1940
1951 tremtyje).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 55; ap. 8, b. 166, 1. 101-111; LGG, 1. 1.
p. 636-637; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
PETRAITIS Antanas gimė 1896 06 13 Jokūbaičių k., Jur
barko vls., Raseinių aps. Baige Jurbarko „Saulės“ vid. m-la,
1924 - Kauno dvasinę seminariją. Tarnavo vikaru Zarasuose,
vėliau Šiauliuose. 1932 paskirtas 8 pést. pulko kapelionu.
1934 – Eržvilko parapijos klebonu. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1941 04 09 suimtas, kalintas Kaune, enkavedistų ypač
žiauriai kankintas, 06 23 išvežtas į kalėjimą Minske, Bal
tarusijoje. 1941 06 26 kartu su kitaiskaliniais nuvarytas į Čer
venę, per NKVD surengtas masines žudynes liko gyvas, grįžo
į Lietuvą. Tarnavo Šiaulių vicedekanu, klebonavo Radviliš
kyje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, kunigavo Oldenburgo
lietuvių pabėgėlių kolonijoje. 1949 emigravo į JAV. Dirbo pas
toracinį darbą Čikagos lietuvių Mergelės Marijos gimimo para
pijoje. Pakeltas Kauno arkivyskupijos garbės kanauninku. Mirë
1955 04 03 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių
kapinėse.
BLE, t. 22, p. 361; LKKAS archyvas.
 į Lietuvą 1919 10 12 iš Kauno paskirstymo punkto atsiųstas
į 7 pest. pulką, paskirtas į 1 kuopą, 1920 – pulko ginklininku. Р
1920 04 01 – 05 11 buvo kursuose Karo mokykloje. 1920
05 12 perkeltas į Drausmes batalioną kuopos vadu. 1921 04 07
suteiktas pést. leitenanto laipsnis. 1923 07 26 perkeltas į 5 pest.
pulką vyr. karininku. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. Tarnavo Aukštesn. policijos m-loje
valdininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1944 pasi
traukė į Vokietiją, 1949 cmigravo į Kanadą. Mirė 1973 02 22
Hamiltone, Kanadoje.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 2 laipsnio medaliu (1936).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2247, I. 24; LKKAS archyvas.
Petraitis Eduardas

PETRAITIS Eduardas (Edvardas) gimė 1915 05 27 Mas

kvoje, Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1933 09 01 baige Linkuvos
g-ją, įstojo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1936
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo
mokyklą (XII asp.laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1941 03 12
baigė VDU Medicinos f-tą, įgijo medicinos gydytojo kvali
fikaciją. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio suki
lime, vadovavo būriui, saugojusiam geležinkelio stotį ir tunelį.
Nuo 1949 Kulautuvos tuberkuliozės sanatorijos vyr. gydytojas.
Atkūrus nepriklausomybę suteikt dim. kapitono laipsnis. Mi
rė 1997 11, palaidotas Raudondvario kapinėse.
Žmona Bronislava Virkietytė (1920, susituokė 1941),
dukterys – Ina Gedminienė (1942), Judita Šatūnienė (1946–
2006) ir Aušra Lapinskienė (1951). Petraitis Jonas Algirdas

LCVA, f. 631, ap. 7, b. 11864; f. R-627, ap. 2, b. 897; LKKAS archyvas.

PETRAITIS Jonas Algirdas gimė 1906 05 20 Antkalniškių k,
Plokščių vls., Šakių aps. Baige Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1927
09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1929 10 06 ją baigus (XI laida)
suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 husarų pulko
4 eskadrono būrio vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1932 09 19 įstojo į
VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1932 11 21 pakeltas į
leitenantus. 1933 03 09 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą.
1937 06 28 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Inten
dantūros skyrių (I laida). 1937 09 07 pakeltas į kapitonus. 1937
11 23 paskirtas Kariuomenės intendantūros Mobilizacijos dalies
pramonės įmonių reikalų vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas
RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos prieštankinio diviziono vado
padėjėju. 1941 06 14 suimtas Varėnos poligone, išvežtas į lagerį
Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingo
jo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 1949 06 15 tremtyje
Krasnojarsko kr. 1954 grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Mirė 1965
Petraitis Jonas (g. 1892)
1009, palaidotas Eigulių kapinėse Kaune.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
PETRAITIS Jonas gimė 1892 05 15 Smilgių mstl., Panevė Žmona1 -
– Petronėlė Dielininkaitytė-Freidienė (1906–1998).
žio aps. Baigė prad. m-lą. 1913–17 tarnavo Rusijos kariuomenės LCVA, F. 930, ap. 8, b. 143, I. 256–263, b. 425, 1. 85-86; LYA, F. K-8,
29 Sibiro pėst. pulke, vėliau Georgijaus batalione viršila. Grįžus ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1. p. 637; LKKAS archyvas.

93
Lietuvos kariuomenės karininkai
 PETRAITIS Jonas 1932 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą.
LKKAS archyvas.
Petraitis Jonas (kairėje. g. 1926)
PETRAITIS Jonas (slap. Našlaitis, Patrimpas) gimė 1926
01 16 Latakų k., Viduklės vls., Raseinių aps. Mokėsi Viduklės
vid. m-loje. 1946 baige pienininkystės kursus, dirbo Žalpių
pieninėje, buvo partizanų ryšininkas. 1947 dirbo Viduklės
geležinkelio stoties pyliavos punkte. 1948 suimtas, kalintas
Viduklėje, vėliau Raseiniuose, iš kur pabėgo ir įsitraukė į par
tizaninę kovą. Kovojo Raseinių, Kelmės, Tytuvėnų, Jurbarko
apylinkėse, buvo Dubysos rajono partizanų vadas. 1952 susir
gęs plaučių uždegimu kreipėsi į gydytoją, kuris jį užmigdė ir
perdavė okupantams. Apsimetęs, kad sutinka bendradarbiauti
1952 01 26 kaip užverbuotas pasiųstas į Raseinių aps. Sužeidęs
jį lydėjusį MGB agentą (agento slap. Jūra) pabėgo ir vėl išejo
partizanauti. 1952 07 22 kovoje su okupantų kariuomene
kartu su 4 bendražygiais žuvo prie Liolių k., Tytuvėnų r. 2001
0507 pripažintas kariu savanoriu ir 2001 05 14 suteiktas ka
pitono laipsnis (po mirties).
LGG, b. D-428; LKKAS archyvas.
PETRAITIS Juozas gimė 1911 05 02 Kretingoje. I pasaul.
karo metais su tėvais gyveno Rusijoje. Grįžę į Lietuvą apsigy
veno Vaškų mstl., Pasvalio aps. 1929 06 20 baigė Linkuvos
g-ją. 1929 09 20 įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių.
1934 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus
Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Dirbo
Lietuvos banke Raseiniuose. 1938 09 10 baigė VDU, įgijo
94 Lictuvos kariuomenės karininkai
Petraitis Juozas
ckonomisto kvalifikaciją. 1942 09 10 įstojo į VDU Medicinos
f-to Medicinos skyrių.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 6234; LKKAS archyvas.
Petraitis Kazys
PETRAITIS (PETRUSEVIČIUS) Kazys gimė 1915 02 26
Plekaičių k., Šiluvos vls., Raseinių aps. 1936 08 29 baigė
Raseinių g-ją. 1936 08 19 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. 1939 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą, buvo
m-los šaulių būrio vadas. Nuo 1939 dirbo girininku Rekyvos
girininkijoje, Šiaulių aps.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2125; f. 561, ap. 22, b. 23, 1. 110; f. 906, ap. 2.
b. 306; LKKAS archyvas.
PETRAITIS Teofilis gimė 1896 11 07 Adomiškių k.,
Trakiškių vls., Marijampolės aps. 1919 baige Liepojos realinę
m-lą Latvijoje. Grįžęs į Lietuvą 1919 06 09 - 10 26 tarnavo
Lietuvos kariuomenėje. Nuo 1920 07 12 laisvai samdomas
tarnautojas Centrinėse kariuomenės dirbtuvėse, vėliau skaitve
dys Intendantūros maisto buhalterijoje. 1920 11 10 suteiktas
karo valdininko laipsnis. 1923 dalyvavo Klaipėdos išvadavime,
buvo savanorių armijos Intendantūros ir sandėlio v-kas. 1925
09 07 pačiam prašant paleistas į karininkų atsargą. 1925 baige
Kauno meno m-lą. Mokytojavo Šiaulių g-joje, kartu ir Šiaulių
žydų g-jos piešimo mokytojas. Vadovavo Šiaulių lietuvių meno
ir mokslo centro meno studijai. 1927, 1930, 1931 vasaromis
Čekoslovakijoje privačiai studijavo tapybą. Nuo 1927 dalyvavo
parodose. 1930 02 05 pripažintas grafikos dalykų mokytojo
vardas ir teisės. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui,
laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats.
jaun. leitenanto laipsnis. Iki 1944 dėstė piešimą Šiaulių
mergaičių g-joje. 1942–43 Šiaulių dailininkų s-gos p-kas,
1942–44 piešimo kursų Šiauliuose vedėjas. Artėjant antrajai
sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją. 1946 Tiubingene
surengė parodą. 1949 emigravo į JAV. Dalyvavo lietuvių
dailininkų parodose Niujorke. Mirė 1978 12 18 Čikagoje.
Žmona - Liudmila (1898).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 56, 1. 612-619; f. 391, ap. 1, b. 3928; ap. 7,
b. 4323; BLE, t. 22, p. 362-363; LKKAS archyvas.
Petraitis Vytautas (g. 1897)
PETRAITIS Vytautas gimė 1897 02 27 Antkalniškių k.,
Plokščių vls., Šakių aps. Baigė g-jos Kaune 7 klases. Kilus I pasaul.
karui su tėvais pasitraukė į Rusiją. 1915 baigęs Roslavlio g-ją,
Smolensko gub., studijavo Petrogrado u-to Fizikos-matematikos
f-te. 1916 pašauktas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į mokomąjį
batalioną. 1917 02 baigė Maskvos 4 praporščikų m-lą, suteiktas
praporščiko laipsnis, tarnavo 180 pést. pulke Petrograde 7
kuopos jaun. karininku. 191705 01 – 12 10 dalyvavo I pasaul.
karo kovose Rumunijos fronte. 1917 08 baigė radijo-telegrafo
kursus, paskirtas 4 radijo-telegrafo diviziono karininku. 1918 01
dėl sveikatos iš kariuomenės atleistas. Grįžtantį Lietuvą 1918 03
Pskove pateko į vokiečių nelaisvę, išvežtas į Vokietiją, kalejo
Štralzundo, Krefeldo, Osnabriuko ir kt. lageriuose. 1918 10
paleistas grįžo į Lietuvą. 1919 01 30 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į inžinerijos kuopą būrio, vėliau kuopos
vadu. 1919 10 07 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 10 23
paskirtas lauko radijo stoties v-ku. 1920 05 13 pakeltas į
kapitonus. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais, pateko
į lenkų nelaisvę, iš kurios pavyko pabėgti. 1920 11 06 perkeltas
į Gen. kariuomenės štabo Technikos skyrių. 1922 04 10
paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1922 studijavo
Darmštato aukštojoje technikos m-loje Vokietijoje. 192707 P.
30 baige Grenoblio u-to Technikos f-to Elektrotechnikos skyrių
igydamas elektros inžinieriaus kvalifikaciją ir gamtos-mate
matikos m. licenciato laipsnį. Metus mokytojavo Biržų g-joje,
1928–11 dėstė Kauno aukštesn, technikos m-loje. Vadovėlio
„Kintamos srovės pagrindai“ (1939) autorius. Nuo 1934 dirbo
Matų, saikų ir svarstyklių rūmų paties įsteigtame Elektros
skaitiklių privalomo tikrinimo skyriuje. 1941-44 deste VDU,
buvo Elektrotechnikos katedros vedėjas. 1944 pasitraukė į
Vokietiją. 1946–47 dirbo Augsburgo lictuvių aukštesn.
technikos m-los mokytoju ir inspektoriumi. 1948 emigravo į
JAV. Dėstė Kvinsio koledžc, Ilinojaus valst. Nuo 1952 dirbo
clektros jogainių projektavimo b-vėje. 1954–55,Technikos
žodžio“ redaktorių kolegijos narys. Dirbo ALIAS v-boje,
Lietuvių profesorių d-jos JAV v-bos narys. Mire 1988 08 19
Hendersone, Arizonos valst.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934).
Žmona - Ona Žiauryté.
LCVA, F. 930. ap. 2, b. 54; f. 402, ap. 7. 6. 2062; f. 391, ap. 9.b.712:
BLE, t. 22, p. 363; LKKAS archyvas.
Petraitis Vytautas (g. 1917)
PETRAITIS Vytautas gimė 1917 02 01 Upytės dvare,
Naujamiesčio vls., Panevėžio aps. 1938 08 31 baige Panevėžio
vyrų g-ją. 1938 11 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas į 1 art. pulko mokomąją komandą Panevėžyje. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą
(XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis
nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 įstojo į VU
Teisių f-to Teisių skyrių. 1944 01 30 tragiškai žuvo Vilniuje,
palaidotas Upytės kapinėse.
LCVA, F.849, ap. 4, b. 4213; F. R-856,ap. 1,b.673, 1.98; LKKAS archyvas.
PETRAŠKA Eduardas gimė 1911 07 05 Čistiakovo st.,
Rostovo gub., Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1933 03 07 baige
Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-ją, studijavo Prekybos in-te
Klaipėdoje. 1933 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934
09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas artilerijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų
Lietuvos kariuomenės karininkai 95

Petraška Eduardas
atsargą. Nuo 193601 01 Vytauto Didžiojo g-jos rūmų vedėjas,
vėliau Klaipėdos krašto m-lų buhalteris, nuo 1939 „Lietūkio“
naftos skyriaus tarnautojas Kaune. 1942 06 24 baigė Prekybos
in-tą Šiauliuose, įgijo prekybininko kvalifikaciją.
Apdovanotas skautų ordinu „Už nuopelnus“ (1931).
LCVA, F. 123, ap. 1, b. 17, I. 289-297; f. 561, ap. 18, b. 313. I. 33;
LKKAS archyvas.
PETRAŠKA Juozas 1931 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą.
LKKAS archyvas.
Petraška Juozas (g. 1916)
PETRAŠKA Juozas (slap. Lapaitis, Patrimpas) gimė 1916
12 15 Mardosų k., Balbieriškio vls., Marijampolės aps. 1929 baigė
pradinę, vėliau Balbieriškio žemesniąją žemės ūkio m-lą, dirbo
tėvų ūkyje, aktyviai dalyvavo Jaunųjų ūkininkų organizacijoje,
metus buvo sekretorius, penkerius - p-kas. 1938 05 03 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2 ulonų pulke. Baigus mokomąjį
eskadroną suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis, 1939 dalyvavo
žygyje į Vilnių. 1940 04 29 paleistas į atsargą. Kilus Vokietijos,
96 Lietuvos kariuomenės karininkai
SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime. Antrosios sovietinės
okupacijos pradž. 1944 08 11 išejo partizanauti, įstojo į Kazio
Degučio (slap. Raginis) partizanų būrį, veikusį Balbieriškio ir
Gudelių vls. Būriui išsiplėtus iki Vaidoto partizanų grupės
paskirtas štabo v-ku (slap. Patrimpas). Dalyvavo Gudelių ir
Balbieriškio stribų užpuolime, apsirūpino ginklais. Žuvus Vaidoto
partizanų grupės vadui K. Degučiui (slap. Raginis) 1946 03 13
paskirtas šios grupės, priklausiusios Dzūkų rinktinei, vadu (slap.
Lapaitis). Išdavus Dainavos apygardos partizanų vadavietės vietą
Punios šile 1947 08 11 mūšyje su MGB kariuomene žuvo
apygardos vadas D. Ječys (slap. Ąžuolis) ir 3 štabo nariai, kartu
su 2 štabo nariais pateko į nelaisvę. Tardytas Alytuje, Vilniuje.
194801 17 MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams,
išvežtas į lagerį Intoje, Komijoje. Nuo 1958 02 24 tremtyje Intoje.
1969 nelegaliai grįžo į Lietuvą, gyveno Alytuje. 1971 gavo leidimą
gyventi Lietuvoje. Pripažintas kariu savanoriu, 1992 02 24
suteiktas dimisijos plk. leitenanto laipsnis. Parašė atsiminimų
knygą „Žvilgsnis atgal“ (1, 2 d.). Savanoriškoji krašto apsaugos
tarnyba suteikė Garbės savanorio vardą. Mire 2001 05 12, pa
laidotas Alytaus kapinėse.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi
(1997) ir Lietuvos nepriklausomybės (2000) medaliu.
Žmona – Izabelė (1923), duktė – Danutė (1957), sūnus -
Algimantas (1959).
LNTK, p. 269, 278, 310–312, 314, 342, 575, 586, 590-591; LKKAS
archyvas.
PETRAŠKEVIČIUS Vincas gimė 1886 04 04 Domanto
nių k., Alovės vls., Alytaus aps. 1906 Vilniaus realinėje m-loje
išlaikė egzaminus, leidžiančius savanoriu stoti į Rusijos ka
riuomenę. 1908–09 tarnavo 169 pést. pulke. 1909 įgijo
matininko teises, 1909-14 tarnavo matininku, taksatoriumi.
1914 09 Samaroje prie Vietos brigados išlaikė egzaminus
praporščiko laipsniui įgyti. 1914 10 - 1915 01 tarnavo jaun.
karininku 126 pėst. ats. batalione Jekaterinburge. 191501
suteiktas praporščiko laipsnis. 1915 05-11 tarnavo jaun. ka
rininku, vėliau 2, 10 kuopos vadu 284 pest. pulke. Dalyvavo
I pasaul. karo kovose su austrais ir vokiečiais. 1915 11 - 1918
11 24 buvo vokiečių nelaisvėje. Grįžęs į Lietuvą dirbo miški
ninku. 1919 03 05 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas 1 pėst. pulko mokomosios kuopos jaun. karininku,
1919 04 01 – 3 bataliono, vėliau 1 ats. bataliono ūkio vedėju.
1919 11 30 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 01 21 pa
skirtas 1 brigados štabo ūkio dalies adjutantu. 1920 09 21 pa
leistas iš kariuomenės kaip reikalingas ŽŪM. Dirbo Miedelių,
vėliau Vilkaviškio miškų urėdu. 1921 09 15 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas KAM Kontrolės skyriaus (nuo
1922 01 01 Ūkio inspekcija) jaun, revizoriumi. 1922 05 04
perkeltas į Rokiškio komendantūrą, paskirtas skrajojančiojo
būrio kovai su kontrabanda Latvijos pasienyje vadu. 1923
03 13 paleistas į atsargą kaip reikalingas ŽŪM. 1925–26 dirbo
Miškų departamento Statistikos skyriuje, 1926–27 -
girininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1934–38
Kazlų Rūdos miškų ūkio girininkas. 1938 01 08 paleistas į
dimisiją. Mirė 1938 11 14 Kaune,
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ordinu.
Žmona - Honorata Tcofile.
LCVA, F. 930. ap. 2. b. 56; ap. 5. b. 2247: LKKAS archyvas.
PETRAUSKAS Adakras (Jurgis Adakris) gimė 1909 06 15
Vyborge, Suomijoje. 1921 su tėvais atvyko į Lietuva. 1928
09 04 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją, studijavo LU
Technikos f-te. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas automo
bilininkų ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į automo
bilininkų karininkų atsargą. 1933 07 06 baigė Konsularinç
akademiją Vienoje, Austrijoje. Nuo 1933 11 01 tarnavo Už
sienio reikalų m-joje. 1940 02 29 dėl sveikatos paleistas į
dimisiją. Studijavo VDU, nuo 1942-VU. 1943-44 dirbo
Kauno apygardos teismo kandidatu.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 876, 1. 419; f. 631, ap. 7. b. 5669; LKKAS
archyvas
Petrauskas Antanas (g. 1876)
PETRAUSKAS Antanasgimė 187603 27 Šeduvoje, Panevė
žio aps. Baigė Šeduvos prad. m-lą, 1892 – Carskoje Selo g-jos 4
klases, Sankt Peterburgo gub., Rusijoje. Nuo 1906 tarnavo
Rusijos kariuomenėje Carskoje Selo leibgvardijos 2 šaulių pulke.
Baige Carskoje Selo praporščikų m-lą. Dalyvavo I pasaul. kare,
buvo sužeistas. 1916 10 16 pakeltas į paporučikius. Grįžus į
Lietuvą 1919 03 31 mobilizuotas Lietuvos kariuomenę, pa
į
skirtas karininku prie Panevėžio komendantūros. 1920 01 24
suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis. 1920 04 01 perkeltas į 8
pest. pulką, paskirtas 9 kuopos vadu. 1920 08 28 – 11 30
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 04 07 pa
keltas į kapitonus. 1926 01 01 perkeltas į Karo kalėjimo ir
drausmės dalį, paskirtas ūkio vedėju. 1929 03 08 pačiam pra
šant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą, 1933 09 28 – į
dimisiją. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą gyveno Šeduvoje,
Panevėžio aps., mokytojavo. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį
Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Žmona 1941 ištremta
į Alcajaus kr. 1943 02 03 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo P
nuteistas 5 metams. Nuo 194607 24 tremtyje Altajaus kr. 1955 -
12 02 paleistas, grįžo Lietuva. Mirė 1967 02 18 Šeduvoje.
į
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Šau
lių žvaigždes ordinu (1932); Rusijos kariuomenėje – Šv. Ge
orgijaus 1, 2, 3, ir 4 laipsnio karciviškais kryžiais ir Šv. Anos 4
laipsnio medaliu.
Žmona - Julija Sutkevičiūtė (1889–1963), sūnus – Eugenijus,
duktė - Jadvyga.
LCVA, 1.930, ap. 5, b. 2098; LGG, t. I. p. 638.
Petrauskas Antanas (g. 1910)
PETRAUSKAS Antanas gimė 1910 01 28 Daugšigalių k.,
Pakruojo vls., Šiaulių aps. 1924 baigė Rozalimo prog-ja, 1929 –
Linkuvos g-ją. 1931 10 24 baigus Karo mokyklą (XIII laida)
suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest, pulko
1 kuopos jaun, karininku. 1932 04 02 paleistas į pėst.
karininkų atsargą. Nuo 1932 05 10 tarnavo VRM, paskirtas
Marijampolės aps. policijos nuovados v-ko padėjėju. 1932–
39 tarnavo pasienio policijos rajono v-ku Klaipėdoje, 1939
03 22 – 10 30 – Požerūnų pasienio policijos rajono v-ku, 1939
10 30 – 1940 08 05 - Vilniaus policijos m-los inspektoriumi.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 paskirtas
Skuodo milicijos nuovados v-ku. Nuo 1940 09 mokytojavo
Kretingos aps. Mosėdžio vls. Arslos prad. m-loje. 1944 pa
sitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Detroite,
kur 1983 03 28 mire.
Žmona - Adelė Repčytė (1914), duktė - Julija Adelė (1936),
-
sūnus - Viktoras Rimvydas (1938).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2097; f. R-762, ap. 2, b. 701. 1. 300-301.
PETRAUSKAS Antanas gimė 1894 01 02 Sauginių k., Kur
tuvėnų vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 5 klases ir Žemaičių
dvasinės seminarijos 3 kursus. 1919 09 10 savanoriu įstojo į
Lietuvos kariuomenę, 1001 paskirtas Kariuomenės intendan
tūros transporto kuopos jaun. raštininku, vėliau maitinimo
valdininku. 1921 06 25 išlaikė karo valdininkų egzaminus,
97
Lietuvos kariuomenes karininkai
 07 07 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1923 11 27 pačiam
prašant paleistas į karininkų atsargi. Tarnavo geležinkelio
policijos Panevėžio nuovados v-ko padėjėju. 1937 11 23 kaip
buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje,
suteiktas administracijos (B) ats, jaun. leitenanto laipsnis.
Antrosios sovietinės okupacijos metu gyveno Turgeliuosc,
Šalčininkų vls., Vilniaus aps. 1946 10 24 suimtas.194704 14
Karo tribunolo nuteistas 15 metų lagerio ir 5 metams tremties.
1947 11 24 išvežtas lagerį Vorkutlage, Komijoje. 1955 11 04
į

paleistas iš Vorkutlago.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 2247, 1. 65; ap. 8, 6, 76, 1. 115-124; LYA,
b. P-19658; LKKAS archyvas

Petrauskas Ceslovas

MOPR narys. Sovietų Sajungai antrą kartą okupuojant Lietuvą

mokytojavo Panevėžyje. 1945 07 08 suimtas, kalintas Pane
vėžio kalėjime, 1946 05 20 paleistas. Persikėlęs į Klaipedą dirbo
VÄLTE Pedagoginiame in-te dėstytoju, vid. m-los direktoriumi, vėliau
iki 1973 – mokytoju. Mire 2003, palaidotas Klaipėdoje.
Žmona - Vitalija Strazdaitė (1918–1999), duktė - Kristina
Pudževelienė (1945), sūnus - Henrikas (1948).
LCVA, F. 849, ap. 4, b. 4225; F. R-762; ap. 2, b. 441; LGG, t. 2, d. 2,
p. 741; LKKAS archyvas.

PETRAUSKAS Eduardas PETRĖNAS Eduardas.

Petrauskas Antanas (g. 1923, stovi pirmas iš kairės) i

PETRAUSKAS Antanas (slap. Antanaitis, Raukmanas) gimė

1923 01 29 Gailiūnų k., Pušaloto vls., Pasvalio aps. 1945 su
broliu Juozapu išėjo partizanauti, tapo Algimanto apygardos
Žaliosios rinktinės Valo būrio partizanu. Būrys veikė Eimuliškio,
Ažagų, Dragonių miškuose. Vėliau rinktinės 1 rajono mobili
zacinio-žvalgybinio skyriaus v-kas. 1950 12 08 patekęs į pasalą
sužeistas Pagirnupių k., Deglėnų vls., Pasvalio aps., neatgavęs
sąmonės 12 10 mirė Panevėžio ligoninėje. Palaidojimo vieta
nežinoma. 2001 01 30 pripažintas kariu savanoriu ir 2001 11
02 26 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino medaliu (2005, po mirties).
LGG, b. K-1045; LKKAS archyvas,

PETRAUSKAS Česlovas gimė 1913 01 06 Joniškėlyje, Bir Petrauskas Eugenijus

žų aps. 1929 06 15 baigė Joniškėlio vid. m-lą, mokėsi
Panevėžio g-joje. 1934 baigus Kauno Aušros“ berniukų g-ją PETRAUSKAS Eugenijus gimė 1905 02 17 Carskoje Selo,
„

pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo
mokyklą (X asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1935 09 16 -
1937 09 01 lankė ir baigė Aukštuosius kūno kultūros kursus.
Nuo 1937 kūno kultūros ir karinio rengimo mokytojas Vil
kaviškyje. Nuo 1939 LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą Tarptautinės revoliucijos kovotojų rėmimo org-jos
Sankt Peterburgo gub., Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą 1923
08 31 baigė Panevėžio vyrų g-jos 5 klases. 1924 10 05 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1927 09 07 baigus Karo
mokyklą (IX laida) suteiktas ryšių leitenanto laipsnis ir pa
skirtas Ryšių bataliono 2 radijo stoties v-ku. 1931 01 01 pa
gal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun.
leitenanto. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1932 12 30

98 Lietuvos kariuomenes karininkai

baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių
(IV laida). 1935 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai P
okupuojant Lietuvą tarnavo Ryšių bataliono radijo kuopos
vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo ryšių bataliono
telegrafo-kabelių kuopos vadu. 1941 06 18 iš kariuomenės
atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 07 12 priimtas
į lietuvių karių Vilniaus įgulos ryšių batalioną. 1942-44
dirbo „Tauro“ alaus daryklos direktoriaus pavaduotoju. LLA
narys, Vilniaus apygardos štabo narys. 1944 04 priimtas į
VR. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV.
Gyveno Čikagoje, kur 1981 09 23 miré.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
skautų ordinu „Už nuopelnus“ (1931). Petrauskas Henrikas (g. 1917)
Žmona - Domicelė Karačkaitė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873, I. 240; f. 849, ap. 4, b. 4226; LYA, F. K-8, PETRAUSKAS Henrikas gimė 1917 09 07 Kočkare, Oren
ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas, burgo gub., Rusijoje. 1918 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno
Lazdijuose. 1937 06 19 baigė Seinų „Žiburio“ g-jos Lazdijuose
7 klases. 1937–39 mokėsi ir baigė Alytaus aukštesn. miškų
m-lą. 1939 09 15 Alytaus aps. komendantūros pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), del politinių
motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karinin
kų atsargą. 1940–41 dirbo Alytaus miškų ūkio girininku,
1945–47 - Alytaus miško pramonės ūkio gamybos inži
nieriumi, techniniu vedėju, 1947-48 - Alytaus miškų ūkio
vyr. miškininku, kartu ėjo direktoriaus pareigas, 1948–77 -
Kauno miškų ūkio Zapyškio (nuo 1966 Kačerginės) giri
ninkijos vadovu. 1976 jo vadovaujamai girininkijai respub
likiniame konkurse „Girininkija su geriausiai įrengtomis po
ilsiavietėmis“ paskirta I vieta.
LCVA, f. 906, ap. 2, b. 304; LKKAS archyvas.

Petrauskas Henrikas (g. 1914)

PETRAUSKAS Henrikas gimė 1914 10 05 Joniškėlyje, Bir

žų aps. Mokėsi Joniškėlio vid. m-loje, 1930 09 20 baige Panevėžio
vyrų g-jos 4 klases, 1935 – Kauno aukštesn, technikos m-los
Elektrotechnikos skyrių. 1935 09 15 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) su
teiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos
karininkų atsargą. Nuo 1936 12 03 dirbo prižiūrėtoju Kauno
automatinėje telefono stotyje. 1939 08 29 – 1009 mobilizuotas
tarnavo Ryšių batalione Kaune telefonistų būrio vadu. 1939
12 01 - 1944 07 03 gyveno Vilniuje, dirbo inžinieriumi tele
fono-telegrafo stotyje. Nuo 1944 07 03 gyveno Panevėžyje, dir
bo dėstytoju Geležinkelininkų m-loje, vėliau vyr. mechaniku
„Kalnapilio“alaus darykloje, 1959–69- Panevėžio zonos fabrikų
Petrauskas Ignas
inžinieriumi-kontrolieriumi, vėliau iki 1972 - Panevėžio cukraus
fabriko įrengimų remonto baro v-ku.
Žmona –- Veronika Staponkutė, sūnus – Romanas, duktė – PETRAUSKAS Ignas gime 1908 09 20 Tyrelkų k., Šiaulių vls.
Henrika. ir aps. 1927 08 30 baigė Šiaulių g-ją, įstojo į LU Matematikos
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3184, 1. 540-543; f. 849, ap. 4. b. 4225; f. 1016, gamtos f-to Matematikos-fizikos skyrių. 1928 09 20 perėjo į
ap. 1, b. 3984; LKKAS archyvas. Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1934 09 15 pašauktas į Lietuvos

Lietuvos kariuomenes karininkai 99

 kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) Žmona - Vladislava Jurenaitė (1921-2001), sūnūs - Skir
suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos mantas (1945), Mindaugas (1955), Rimvydas (1958).
karininkų atsargư. 1936 12 03 baigus VDU įgijo ekonomisto LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873. I. 241-242; LYA, E. K-8. ap. 2, saug.
kvalifikaciją. Nuo 1937 08 03 LŠS I Kauno rinktines Tvirtovės vnt. 3; LKKAS archyvas.
šaulių būrio narys. Dirbo Geležinkelių v-boje buhalteriu, Karo
pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Kanada,
LCVA, F. 631, ap. 7.b. 5942; f. 561, ap. 2, b. 1633. 1. 272; LKKAS archyvas.

Petrauskas Jonas (g. 1913)

PETRAUSKAS Jonas gimė 1913 09 26 Rečicos mstl., Ru

Petrauskas Jonas (g. 1899)
sijoje. Su tėvais atvykęs į Lietuvą 1925–30 metais mokėsi Vytauto
Didžiojo g-joje, 1933 06 20 baige Lietuvos mokytojų profesines
sąjungos Kauno g-ją suaugusiems. 1933 įstojo į VDU Teisių f-to
PETRAUSKAS Jonas gimė 1899 11 30 Tyrelkų k., Šiau Ekonomijos skyrių. 1934 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935
lių vls. ir aps. 1920 baigęs Šiaulių g-jos 6 klases savanoriu įstojo 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas artilerijos ar
į Lietuvos kariuomenę. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą (IV jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsurga.
laida) suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas Auto 1935 perėjo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių.
bataliono sanitarijos kuopos jaun. karininku. Tarnaudamas LCVA, F. 631, ap. 7. b. 12374; LKKAS archyvas.
kariuomenėje 1922 09 22 laisvuoju klausytoju priimtas į VDU
Humanitarinių m. f-to Filologijos skyrių, 11 22 Kauno „Aušros“ PETRAUSKAS Jonas Artūras 1938 pašauktas į Lietuvos ka
g-joje eksternu išlaikius brandos egzaminus tapo studentu. 1925 riuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida
05 15 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 10 31 baigė Aukštųjų suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
karo technikos kursų Elektromechanikos skyrių (I laida). 1926 tininkų karininkų atsargą.
01 01 perkeltas į Technikos pulko mokomąją kuopą jaun. ka LKKAS archyvas.
rininku. 1927 baigė fizinio lavinimo kursus prie Aukštųjų ka
rininkų DLK Vytauto kursų (IV laida). 1927 09 03 perkeltas
į autokuopą 3 būrio vadu. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą vyr. leitenento laipsnis pakeistas į leitenanto, 1931
tarnavo Autorinktinėje kuopos vadu. 1932 05 24 pakeltas į ka
pitonus. 1937 baigė VDU Humanitarinių m. f-tą. 1940 03 01
perkeltas į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
tarnavo Karo mokyklos lektoriumi. 1940 08 24 pakeltas į ma
jorus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir
tas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 616 lengvosios artilerijos
pulko ryšių v-ku, 12 20 – pulko karinio-techninio tiekimo v-ku.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941-44 Šiau
lių amatų m-loje dėstė lietuvių k., 1944-46 mokytojavo Kupiš
kio m-loje. 1946 persikėlė į Kauną, dėstė lietuvių ir rusų kalbas
įvairiose m-lose, Veterinarijos akademijoje. 1960–69 dirbo KPI
Rusų k. katedros vyr. dėstytoju. Mirė 1983 09 04 Kaune, pa Petrauskas Kazys
laidotas Seniavos kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Sa PETRAUSKAS Kazys gimė 1898 03 17 Daugšigalių k., P.2
vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. kruojo vls., Šiaulių aps.191404 14-1919 01 18 mokesi Dva

100 Lietuvos kariuomenes karininkai

sinėje žemaičių seminarijoje Kaune. 1919 02 14 savanoriu įstojo
į Lietuvos kariuomenę. 1919 03 12 priimtas kariūnu į Karo
mokyklą, tačiau jos nebaige. 1919 12 24 suteiktas karo valclininko
laipsnis, paskirtas į Karo mokyklą. Tarnaudamas kariuomenėje
1925 baige Lietuvos mokytojų profesinės sajungos Kauno 5-14
suaugusiems, vėliau Švietimo m-jos buhalterijos ir kooperacijos
kursus, priimtas į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1926 baigė
3 men, administracijos karininkų kursus. 1927 05 14 suteiktas
administracijos (B) kapitono laipsnis. Lietuvos acroklubo v-bos
narys. 1930 05 31 perkeltas į Artilerijos tiekimo skyrių, 06 23 -
į Ginklavimo v-ba, 1931 12 31 - į Tickimų v-ba, 1934 06 20 -
į Kariuomenės intendantūra, 0904 – į Šarvuočių rinktinę. 1935
09 09 pačiam prašant perkeltas į l inžinerijos batalionų, paskirtas
technikos skyriaus raštvedžiu. 1940 03 14 pačiam prašant pa
leistas į administracijos karininkų atsargı. 194209 19 įstojo į
VDU Medicinos f-to Farmacijos skyrių.
Apdovanotas Savanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės
(1928) medaliais.
LCVA, f. 631, ap. 7. b. 8465; f. 930. ap. 8. b. 873. 1. 237-238; L.KKAS
archyvas
Petrauskas Kostas (g. 1901)
P.
Petrauskas Kostas (g. 1902)
sutciktas karo valdininko laipsnis. 1925 11 17 pačiam prašant
paleistas į atsargą. 1925 baige S. Daukanto mokytojų seminariją,
1926 - Aukštesn. policijos m-lą. 1926 01 15 paskirtas Šiau
lių aps. policijos Šaukėnų nuovados v-ku, 1928 – Šėtos policijos
nuovados v-ku. Nuo 1928 09 01 LŠS narys. 1928 09 01 -
1930 08 18 tarnavo Pakruojo nuovados v-ku. 1930 laisvuoju
klausytoju įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1930 10 01
paskirtas Kaišiadorių nuovados, 1932 11 30 - Zarasų aps. policijos
nuovados v-ku, 1934 11 01 – Panevėžio, vėliau Molerų apyl.
teismo antstoliu. 1936 10 13 priimtas civiliu tarnautoju į
Ginklavimo v-bą, paskirtas ūkio dalies raštvedžiu. 1937 11 23
kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje,
suteiktas administracijos (B) ats. leitenanto laipsnis. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 08 27 iš kariuomenės atleistas. Karo pab. pasitraukė į
Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
Apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės
(1928) medaliais.
Žmona - Paulina Vasiliauskaitė.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2103; f. 631, ap. 7. b. 7326: f. 561, ap. 2.
b. 1637, 1. 347: LKKAS archyvas.

PETRAUSKAS Kostas gimė 1901 03 15 Tyrelkų k., Šiau

lių vls. ir aps. 1921 06 10 baigė Šiaulių g-ją, 1923 07 01 –
Dotnuvos žemės ūkio technikumą. 1923 10 05 įstojo į LU
Medicinos f-to Veterinarijos skyrių. 1929 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas pést. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Mirė 1933 11 08
Kaune. 1934 05 19 išbrauktas iš kariuomenės karininkų sąrašų.
LCVA, f. 631, ap. 7. b. 465; LKKAS archyvas.

PETRAUSKAS Kostas (Konstantinas) gimė 1902 08 15 Ogi

nių k., Vabalninko vls., Biržų aps. Baigė Kauno „Pavasario“ g-jos
Petrauskas Leonas Eugenijus
suaugusiems4 klases. 1919 06 12 savanoriu įstojo į Lietuvos ka
riuomenę, tarnavo Artilerijos v-ko v-boje. 1919 07 13 - 1920
08 13 su 6 pėst. pulku dalyvavo nepriklausomybės kovose su bol PETRAUSKAS (LESEVIČIUS) Leonas Eugenijus gimė
ševikais. 1921 10 04 išlaike karo valdininkų egzaminus, 10 24 191903 17 Kaune. 1937 06 19 baigė Kauno „Aušros“ berniukų

Lietuvos kariuomenes karininkai 101

 g-ją. 1937 07 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenç, paskirtas į 1
inžinerijos batalioną. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII
asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1938 09 28 įstojo į VDU cz

Medicinos f-to Medicinos skyrių. Nuo 194001 20 LŠS Kauno

rinktinės VDU studentų šaulių kuopos narys. 1941-14 dirbo
VDU Anatomijos in-te demonstratoriumi. 1943 06 12 baigęs
VDU įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją. 1943 10 25 – 1944
01 24 stažavo VDU Vidaus ligų klinikoje. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, dirbo gydytoju pric UNRRA buvusiose pabėgėlių
stovyklose. 1948 emigravo į Australiją. Dirbo sanitaru ligoninėje
Sidnėjuje, vėliau gydytoju Naujojoje Gvinėjoje. 1957 baigė
Sidnėjaus u-to tropinių ligų ir higienos in-tą. Mirė 1994 07 18
Sidnėjuje.
Žmona - Gražina Strimaitytė (1921), dukterys – Jūratė (1944)
ir Kristina (1948).
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 8575, 1. 124; f. 631, ap. 7. b. 15799; f. R-627,
ap. 2, b. 901; LKKAS archyvas.
Petrauskas Mykolas su žmona Marija
Lietuvą 1944 08 išejo partizanauti, veliau tapo Dainavos apy
gardos štabo v-ku, Punios miško komendantu. Žmona 1945
10 13 suimta. 1946 01 30 nuteista 10 metų lagerio, kalėjo Vor
kutlage, Komijoje. 1947 08 11 kartu su Dainavos apygardos
vadu Dominyku Ječiu (slap. Ąžuolis) ir dviem štabo nariais žuvo
kovodamas su Dainavos apygardos štabo bunkerį užpuolusio
mis okupantų pajėgomis. Žuvusiųjų kūnai niekinti Alytaus
NKVD kieme, palaidojimo vieta nežinoma. 1999 11 15 pri
pažintas kariu savanoriu ir 1999 12 02 suteiktas plk. leitenanto
laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Politinių kalinių tremtinių sajungos kryžiumi
„Už nuopelnus Lietuvai“ (1994, po mirties).
Žmona – Marija Kizelavičiūtė (1919–1954 tremtyje, susituo
kė 1938), duktė – Janina Mažeikienė (1940).
LGG, b. M-110, LKKAS archyvas.

Petrauskas Mikas

PETRAUSKAS Mikas gimė 1908 02 12 Talpūnų k., Žas

lių vls., Trakų aps. 1927 baigė Kaišiadorių vid. m-lą, 1931
06 18 - S. Daukanto mokytojų seminariją. 1931 09 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mo
kyklą (VII asp. laida) suteiktas ats. pėst. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1932 Šiau
lių aps. Kužių vis. Švendrės prad. m-los mokytojas. LŠS narys.
1936 09 14 įstojo į VDU Matematikos-gamtos f-to Mate
matikos skyrių, vėliau perėjo į Humanitarinių m. f-to Filologijos
skyrių. 1938 08–09 atliko karo pratybas. 1938 11 23 pakeltas
į ats. leitenantus. Nuo 1941 09 16 Marijampolės mokytojų Petrauskas Motiejus

seminarijos mokytojas.
LCVA, F. 561, ap. 22, b. 69, 1. 83; f. 631, ap. 7, b. 14045; F. R-762, ap. 2,
b. 722; LKKAS archyvas.
PETRAUSKAS Mykolas (slap. Aras) gimė 1910 12 18. Tar
navo Lietuvos kariuomenėje 2 ulonų pulko Alytuje mokomojo
eskadrono puskarininkiu. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus
PETRAUSKAS Motiejus gimė 1888 02 24 Lapupio k.,
Ašmintos vls., Marijampolės aps. 1912 baige Seinų kunigų
seminariją. Tarnavo vikaru Lukšiuose, Sintautuose, Griš
kabūdyje. 1922 paskirtas į Barzdus, 1923 10 19 – 9 pest, pul
ko kapelionu, 1926 01 13 - pulko švietimo komisijos p-ku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 02 iš tarnybos

102 Lietuvos kariuomenes karininkai

kariuomenėje atleistas, paskirtas į Alksnenus. Nuo 1949 kle
bonas ir dekanas Marijampolėje, nuo 1960 rezidentas ir de Р
kanas. Mirė 1964 06, palaidotas senosiose Marijampolės ka
pinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1934),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 117: LKKAS archyvas.

Petrauskas Viktoras

baigė VDU Statybos f-cą įgydamas statybos inžinieriaus kva

lifikaciją, dirbo Statybos v-boje Kaune.
LCVA, . 631, ap. 7. b. 5101; f. 387, ap. 6, b. 2781; LKKAS archyvas.
f

Petrauskas Pranas

PETRAUSKAS Pranas gimė 1902 05 09 Arkšvos k., Yla

kių vls., Mažeikių aps. 1920 baigė Telšių g-jos 7 klases, vėliau
mokėsi mokytojų seminarijoje. 1922 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, pasiųstas į 5 pėst. pulką. 1923 03 01 perkeltas
į Gen. štabo žvalgybos skyrių, 10 23 – į Karo m-lą. 1925
09 07 ją baigus (VII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis,
paskirtas jaun. karininku į 7 pėst. pulko ryšių komandą. 1928
03 08 perkeltas į l kulkosvaidininkų kuopą. 1928 baigė su
trumpintus ryšių karininkų kursus. 1929 11 23 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
.

tymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 10 27 perkeltas į

Vyr. kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyrių. 1932
11 02 paskirtas kariuomenės bibliotekininko padėjėju.
1933 02 02 įskaitytas į administracijos (A) karininkus. 1935
01 26 perkeltas į Vytauto Didžiojo karininkų kursus, pa
skirtas adjutantu, 08 01 - pirmuoju raštvedžiu. 1936 11 23
pakeltas į kapitonus. 1939 10 07 pačiam prašant dėl ligos
paleistas į dimisiją.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 58.
PETRAUSKAS Viktoras gimė 1909 10 17 Tyrelkų k., Šiau
lių vls. ir aps. 1928 06 15 baigė Šiaulių g-ją, įstojo į LU Tech
nikos f-to Mechanikos skyrių. 1936 09 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida)
suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
inžinerijos karininkų atsargą. 1937 09 14 perėjo į Technikos
f-to Statybos skyrių. Dirbo Karo butų v-boje. 1941 12 15
Petrauskas Vincas
PETRAUSKAS Vincas gimė 1883 10 20 Juodžių k., Grinkiš
kio vls., Kėdainių aps. Baige Revelio (Talinas) g-jos 5 klases.
Nuo 1903 tarnavo Rusijos kariuomenės 91 Dvinos pėst. pulke.
Išlaikius egzaminus karininko laipsniui įgyti 1905 10 22
suteiktas praporščiko laipsnis. Iki demobilizacijos tarnavo 90
Onegos pést. pulke. 1906 11 01 paleistas į atsargų, dirbo Kaune
valstybinėje kontrolės įstaigoje. 1907 parengęs statutą Kaune
įkūrė sporto d-ją, kuri 1911 Kaune surengė pirmąsias futbolo
rungtynes. Prasidėjus I pasaul. karui 1914 07 18 mobilizuotas
į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 304 Novgorodo-Severo pest.
pulką. 1915 perkeltas į Vakarų fronto vyr. tiekimų v-ko štabą.
1914–18 dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokiečiais. Tarnavo
iki 1918 02 19, tarnybą baigė paporučikiu. Grįžus į Lietuvą
1919 01 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
Kauno komendantūros 4 kuopos jaun. karininku, 03 13 –
kuopos vadu, 03 28 – bataliono vadu, 08 01 – Kauno atskirojo

Lietuvos kariuomenės karininkai 103

 bataliono vadu. 1919 11 07 perkeltas į 4 pėst, pulkas, paskirtas
3 bataliono vadu, veliau ūkio dalies v-ku. 1919 11 20-29
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais, 1919
11 29 - 12 24 - su bolševikais, 1919 12 24 - 1920 0311
su lenkais. 1920 01 24 suteiktas kapitono laipsnis, 1922 01
06 pakeltas į majorus. 192207 01 paskirtas Kauno geležinkelio
stoties ir ruožo komendantu. 1923 12 28 perkeltas į Gen.
kariuomenės štabo Susisiekimų skyrių. 1926 08 21 lydėjo
Resp. Prezidenta kelionėje į Klaipėdą. 1927 07 28 perkeltas i
Aukštuosius karo technikos kursus, 1927 08 01 pakeltas į plk.
leitenantus. 1927 11 14 perkeltas įVyr. kariuomenės štabo
Susisiekimų skyrių. 1929 04 01 paskirtas Vyr. kariuomenės
štabo v-bos IV (Tarnybų) skyriaus susisiekimo dalies vedėjo pa
dejeju, kartu geležinkelių komendantu. 1931 08 10 įskaitytas į
administracijos (A) karininkus. 1931 09 01 paskirtas Susisieki
mo dalies vedėju. 193205 21 pačiam prašant paleistas į admi
nistracijos karininkų atsargą. Buvo Lietuvos taisyklingos
medžioklės ir žūklės d-jos centro v-bos narys ir Lietuvos dvi
ratininkų s-gos p-kas. Mirė 1934 03 31.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1932), Lietu
vos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10
mečio (1930) medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 2 ir 3
laipsnio, Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio su kardais ordinais.
Žmona - Kotryna Semaškaite-Fliorovienė (susituokė 1921).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 62; ap. 5, b. 2107; BLE, 1. 22, p. 399; LKKAS
archyvas
Petrauskas Vytautas
PETRAUSKAS Vytautas gimė 1909 12 23 Burvelių k., Sur
viliškio vls., Kėdainių aps. Mokėsi Panevėžyje, 1928 baigė
Kėdainių g-ją. 1928–32 studijavo VDU. 1932 09 12 Kėdai
nių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas artilerijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų
atsargą. Dirbo periodinės spaudos korektoriumi, pradėjo versti
knygas. 1940–44 dirbo agentūroje Elta, 1944-49 - LSSR
politinės ir mokslinės literatūros leidyklos redaktoriumi ir
vertėju, nuo 1956 - Valstybinės grožinės literatūros leidyklos
(vėliau leidykla „Vaga“) verstinės literatūros redaktoriumi,
104 Lietuvos kariuomenės karininkai
tekstologu. Išvertė nemažai knygų iš rusų, vokiečių ir kt. kalbų.
LSSR rašytojų s-gos narys, LSSR nusipelnęs kultūros ir švietimo
darbuotojas (1975). Mire 1982 02 15 Vilniuje.
Apdovanotas SSRS medaliu „Už šaunų darbą“.
LCVA, 1.631,ap. 7. b. 10184: LKKAS archyvas.
PETRAUSKAS Vytautas 1 PETRĖNAS Vytautas.
lor
Petrauskas Zigmas
PETRAUSKAS Zigmas gimė 1918 11 02 Šeštokiškių k., Mole
tų vls., Utenos aps. 1928–32 mokėsi ir baige Moletų vid. m-lą.
Nuo 1938 LŠS narys. 1939 06 13 brige Kauno aukštesn. technikos
m-lą. 1939 07 05 priimtas į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 1001 baige Karo mokyklą (XV
asp.lida).
del politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas
į karininkų atsargą. 1940 10 - 1941 11 dirbo Vilniaus elektrinėje
planavimo skyriaus techniku, nuo 1941 06 01 - Vilniaus ryšių
v-bos v-ko padejeju.
LCVA, . 1016, ap. 1, b. 3971: f. R-762. ap. 2. b. 703, I. 110.
f
PETRAUSKAS-PETRAITIS Julius gimė 1908 1201 Guè
kampio k., Čekiškės vls., Kauno aps. 1934 baigė Kauno aukštesn.
technikos m-los Elektrotechnikos skyrių. 1934 pašauktas į Lie
tuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp.
laida) suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
ryšių karininkų atsargą. Dirbo Marijampolės cukraus fabrike.
1938 08-09 atliko karo pratybas.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 876, 1. 421, 431; LKKAS archyvas.
PETRAVIČIUS (PETRYS) Adolfas gimė 1911 11 17 Ma
lavėnų k., Viduklės vls., Raseinių aps. Baige g-jos 7 klases. 1930
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno teviškėje,
dirbo raštininku Viduklės vls. v-boje. 1935 atliko karo pratybas
7 pest. pulke. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo i
JAV. Gyveno Union Piere, Mičigano valst. Mire 1996 08 27,
palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.

Petravičius Adolfas
Žmona - Ona (1914), dukterys – Zita Grigienė (1935) ir Da
nutė Zofija Ragauskienė (1937), sūnus - Ričardas (1938).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 306, 1. 136; LKKAS archyvas.
PETRAVIČIUS Feliksas gimė 1914 05 05 Pravieniškėse,
Rumšiškių vls., Kauno aps. 1936 06 15 baigė Kauno aukštesn.
technikos m-lą. 1936 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas
inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos
karininkų atsargą. Dirbo Geležinkelių v-bos Pravieniškių
geležinkelio stotyje.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 876, 1.412; f. 387, ap. 6, b. 2785; LKKAS archyvas.
PETRAVIČIUS Kazys PETRONIS Kazys.
PETRAVIČIUS Kostas (Konstantinas) gimė 1892 03 22
Kaune. Baigė g-jos 6 klases, mokėsi politechnikos kursuose Sankt
Peterburge, Rusijoje. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, dalyvavo
I pasaul. karo kovose Austrijos-Vokietijos fronte, kontūzytas.
Grįžus į Lietuvą 1919 01 27 paskirtas KAM Tiekimo skyriaus
inžinerinės dalies jaun. karininku. 1920 03 01 suteiktas pėst.
vyr. leitenanto laipsnis. 1920 11 19 iš kariuomenės pabėgo,
1920 12 02 išbrauktas iš kariuomenės sąrašų.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ordinu.
Žmona - Jadvyga Kasperavičiūtė, duktė – Danutė (1918).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2155.
PETREIKIS Zenonas 1939 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo
mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas
PETRELIS Klemensas gimė 1907 01 24 Kalnėnų k., Yla
kių vls., Mažeikių aps. 1924 baigė Ylakių vid. m-lą, 1930
07 02 – Kauno aukštesn. technikos m-lą. 1930 11 03 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mo
P
Petrelis Klemensas
kyklą (VI asp. laida) suteiktas pionierių ats, jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų atsargą. Dirbo
Geležinkelių v-bos Kelių ir statybos direkcijoje Klaipėdos, nuo
1932 05 01 - Kauno ruože remonto darbų techniku. 1936
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1942 06 20 baigė VDU Sta
tybos f-tą įgydamas statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Nuo
1942 10 19 tarnavo Vyriausiojoje statybos v-boje. Karo pab.
pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
LCVA, F. 391, ap. 1, b. 3892; F. 631, ap.7, b. 11534: f. 387, ap. 6, b. 3048.
Petrenas Eduardas
PETRĖNAS (PETRAUSKAS) Eduardas gimė 1907 03 08
Kalevų k., Pakruojo vls., Šiaulių aps. Baige mokytojų seminariją,
mokytojavo. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos atsargos karininkų
kursus, priimtas į karo tarnybą 4 pėst. pulke Kupiškyje. 1939
06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą tarnavo 4 pest, pulko 1 bataliono ginklininku. Likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
Lietuvos kariuomenės karininkai 105
 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko jaun, ginklininku.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 08 Trakų
savisaugos dalies 3 kuopos vadas. Karo pab. pasitraukė į
Vakarus, 1949 emigravo į JAV. Mirė 1989.
Žmona- Eleonora Narbutienė (1914-1987).
LYA, 6. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
.
Petrėnas Petras
PETRĖNAS Petras gimė 1906 02 01 Rasimų k., Obelių vls.,
Rokiškio aps. 1929 06 22 baigė Rokiškio g-ją. 1930 01 09
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1931
10 24 baigus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas artilerijos jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 artilerijos pulką, 11 06 – 1 baterijos
jaun. karininku. 1933 03 17 baige slidinėjimo kursus, 1934
11 13 – fizinio lavinimo instruktorių kursus prie Vytauto Di
džiojo karininkų kursų. 1935 1001 paskirtas 1 art. grupės kari
ninku ūkio reikalams. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1937
04 26 baigė Karo aviacijos meteorologijos kursus. 1937 10 04
paskirtas 1 baterijos vyr.karininku. 1938 11 19 baigė artilerijos
karininkų tobulinimosi kursus. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 artilerijos pulko
3 art. grupės ūkio v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų
artilerijos pulko vyr. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš
RA pasitraukė. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945 08–
09 Dainavos apygardos Merkio rinktinės partizanų vadas (slap.
Viršaitis), vėliau iš partizanų gretų pasitraukė.
Žmona – Jadvyga Miglinaitė (1912).
-
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 816; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LNTK, p. 272;
LKKAS archyvas.
PETRĖNAS (PETRAUSKAS) Vytautas gimė 1895 09 10
Uoginių k., Vabalninko vls., Biržų aps. Baigė Ukmergės g-jos
5 klases, dirbo vietos mokesčių inspekcijoje, sekretoriumi Kauno
apygardos teisme. Kilus I pasaul. karui 1915 07 mobilizuotas
į Rusijos kariuomenę, tarnavo 21 pest. ats. batalione, nuo 08 15 -
2 ats. autok poje, vėliau 10 autokuopoje eiliniu. Nuo 1917 03
dirbo Užkaukazės žemiečių s-gos skyriuje. 1917 06 10 suteik
106 Lietuvos kariuomenės karininkai
Petrenas Vytautas
tas karo valdininko laipsnis ir paskirtas iždininku Kaukazo ats.
autokuopoje. Ją išformavus 1918 06 21 - 08 18 tarnavo
iždininku I Važmos kolonoje Tiflise (Tbilisis). Grįžus į Lietuvą
1920 02 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karo
valdininku į l artilerijos pulką, tarnavo 1 haubicų baterijos ūkio
vedėju. 1920 08 19-09 22 dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su lenkais Vilniaus fronte, prie Augustavo, Kapčiamiesčio,
Seinų. 1920 10 20 perkeltas į 11 bateriją ūkio vedėju, 1922
į4 artilerijos pulką. 1925 11 27 pačiam prašant paleistas į
atsargą. 1926–27 tarnavo Tauragės aps. Kudirkos Naumiesčio
nuovados v-ku, nuo 1927 11 05 - Tauragės aps. valsčių sa
vivaldos sekretoriumi. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdi
ninkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos
(B) ats. leitenanto laipsnis. LŠS narys. Sovietų Sąjungai oku
puojant Lietuvą tarnavo Šilalės vls. sekretoriumi. 1941 06 08
suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojars
ko kr. 1941 08 18 sargybinio nušautas lageryje.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1938).
Žmona - Bendoravičaitė (susituokė 1921), duktė (1922).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2247, 1. 66; ap. 8, b. 128, 1. 51–54; f. 379, ap. 1,
b. 1414, 1. 56; LGG, t. 1, p. 640; LKKAS archyvas.
PETRIKAITIS Gustavas gimė 1890 02 27 Mažučių k.,
Kybartų vls., Vilkaviškio aps. 1910 baigė Veiverių mokytojų
seminariją. 1914 07 20 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę,
paskirtas į 17 darbo kuopą. 1915 06 15 perkeltas į 120 darbo
kuopą, paskirtas raštininku. 1916 11 07 baige karo m-lą Minske,
paskirtas į 36 darbo batalioną jaun. karininku, 1917 1001 -
bataliono 8 kuopos vadu. 1918 02 30 paleistas į atsargą. Grįžus
į Lietuvą 1919 02 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į atsargą prie KAM štabo, 04 01 – jaun. raštvedžiu
Rikiuotės skyriuje, 06 07 – Mobilizacijos dalies v-ko padėjėju.
Nuo 1921 11 19 ėjo Mobilizacijos skyriaus v-ko pareigas. 1923
11 15 skyrių likvidavus paskirtas eiti Gen. kariuomenės štabo
I (Mobilizacijos) skyriaus bendrosios dalies vedėjo pareigas. 1927
02 16 suteiktas administracijos (B) kapitono laipsnis. 1929
03 01 patvirtintas Gen. kariuomenės štabo v-bos I (Mo

Petrikaitis Gustavas
bilizacijos) skyriaus bendrosios dalies vedėju. 1929 11 23 pa
keltas į majorus. 1932 07 01 laikinai paskirtas kariuomenės
archyvo v-ku. 1934 10 11 pačiam prašant paleistas į admi
nistracijos karininkų atsargą.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Marija, posūnis - Voldemaras Vytas (1917), dukte
rys - Jadvyga (1921), Elzė (1925).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 64.
Petrikas Kazys
PETRIKAS Kazys gimė 1918 06 09 Dvarelių k., Kavarsko vls.,
Ukmergės aps. 1933 08 29 baigė Anykščių vid. m-lą, 1937
09 01 - Ukmergės g.ją. 1937 09 28 pradėjo tarnauti Lietuvos
kariuomenėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 19
baigė Karo mokyklą (XXI laida), suteiktas aviacijos jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviaciją 4 eskadriles lakūnu
žvalgu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 04 paskirtas
RA 29 ŠTK 29 atsk. aviacijos eskadrilės jaun. lakūnu žvalgu.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Antrosios so
vietinės okupacijos metu 1950 su tėvais ištremtas. Grįžęs į Lietuvą
gyveno Dabužių k., Anykščių r. Vėliau išvyko į Rusiją. Mirė
r jų vls., Rokiškio aps. 1928 baigė Kupiškio vid. m-lą, 1932
1996 01 02 Užkarpatėje.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 310, 1. 119; f. 1692, ap. 1, b. 455; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
P
Petrikas Vincas
PETRIKAS Vincas gimė 1914 02 20 Ruigių k., Veivirže
nų vls., Kretingos aps. Mokėsi Skuodo vid. m-loje, 1936 08 29
baigė Švėkšnos „Saulės“ g-ją, pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. Nuo 1938 02 15 mokytojavo Endriejavo vls.
1938 09 14 įstojo į VDU Medicinos f-tą, kurį baige 1943
07 12 įgydamas medicinos gydytojo kvalifikaciją. Kaip vo
kiečių okupacijos metu baigusiam u-tą išlaikius papildomus
egzaminus 1948 07 04 išduotas sovietinis medicinos gydytojo
diplomas
LCVA, f. 631, ap. 7. b. 15447.
PETRIKONIS Klemas 1939 09 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baige
Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas
Petrila Antanas
PETRILA Antanas gimė 1910 02 21 Gučiūnų k., Kama
06 21 – Panevėžio g-ją. 1932 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas
pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
Lietuvos kariuomenės karininkai 107
 karininkų atsargą. 1933 priimtas į VDU Medicinos f-to Medi
cinos skyrių. 1936 12 31 dėl ligos paleistas į dimisiją.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11917.
Petryla Petras
PETRYLA Petras gimė 1909 04 05 Pelučių k., Veliuonos vls.,
Kauno aps. 1932 baigė Alytaus aukštesn, miškų m-lą, dirbo
Raudondvario miškų ūkio vyr. eiguliu. 1932 09 12 Kauno m.
ir aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas kavalerijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų
atsargą. Nuo 1933 Raudondvario miškų ūkio girininkas. 1938
baigė ŽŪA Agronomijos skyrių Dotnuvoje. Kilus Vokietijos,
SSRS karui pasitraukė į Sovietų Sąjungą. 1942-43 tarnavo
RA. 1946-48 dėstytojavo ŽŪA, 1948–63-VU, biologijos
mokslų kandidatas (1951), docentas (1954). Nuo 1964
Vytėnų bandymų stoties mokslinis bendradarbis. Knygos
„Uoginės kultūros“ (1949, 1954) autorius.
LCVA, F. 906, ap. 2, b. 296; f. 387, ap. 6, b. 2778; LKKAS archyvas.
Petriškis Kostas
PETRIŠKIS Kostas gimė 1917 06 01 Charkove, Ukrainoje.
1921 su tėvais atvyko į Lietuvą. 1937 baigė Šiaulių berniukų
g-ją. 1937 10 15 baigus mokytojų kursus Šiauliuose paskirtas
mokytoju į Trakų aps. 1938 09 15 įstojo į Karo So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15 ją baigė (XXII
108 Lietuvos kariuomenės karininkai
laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas RA 29 ŠTK
184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.1941 07 01 paskirtas
į lietuvių karių Vilniaus įgulos štabo artilerijos tiekimo skyrių,
vėliau iki 1942 01 15 dirbo ginklininku Vilniaus komen
dantūrosginklų sandėliuose. 1941 rudenį įstojo į VU Medi
cinos f-tą. 1942 01 15 – 1943 07 01 dirbo kontrolieriumi
įmonėje „Smala“, nuo 1943 12 03 priimtas į Vilniaus m. prieš
gaisrinę apsaugą. Antrosios sovietinės okupacijos metu gyveno
Vilniuje, antisovietinės pogrindinės organizacijos narys. 1945
07 13 suimtas, išvežtas į lagerį Sevdvinlage, Archangelsko sr.
LCVA, F. 556, ap. 1, b.565, 1. 103; f. R-643, ap. 1, b. 3082; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; b. 23351/3.b. 34003; LGG, t. 2, d. 2, p. 751; LKKAS
archyvas.
Petronaitis Vladas
PETRONAITIS Vladas gimė 1888 11 01 Plaučiškių k., Ro
zalimo vls., Panevėžio aps. 1908 baigė Mintaujos (Jelgava) g-ją,
1913 - Sankt Peterburgo u-to Fizikos-matematikos f-tą. Rusijos
kariuomenėje 1915 08 08 – 1916 03 tarnavo Maskvos karo in
tendantūroje, 1916 12 – 1918 03 - 545 karo transporto dalinio
būrio vadu. Grįžus į Lietuvą 1919 04 27 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas karo valdininku į Šiaulių atsk. pest. batalioną,
08 13 – į3 pest. pulką eiti ryšių komandos v-ko pareigas. Dalyvavo
nepriklausomybės kovose. 1919 1105 suteiktas inžinerijos leite
nanto laipsnis. 1920 01 01 perkeltas į KAM, paskirtas karininku
ypatingiems reikalams prie vyr. kariuomenės vado. 1920 07 12
perkeltas į Vilniaus m. ir aps. komendantūrą pirmuoju komendan
to padėjėju. 1921 04 29 paskirtas Kretingos m. ir aps. komen
dantu. 1923 04 14 paleistas į atsargą. 1924 priimtas į LU Teisių
f-cą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenan
to laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Dirbo teisėju, advo
katu įvairiose Lietuvos vietose. 1940 05 30 paleistas į dimisiją.
1940 07 12 suimtas Kretingoje, kalintas Telšių kalėjime. So
vietinių aktyvistų ir raudonarmiečių 1941 06 23–24 sadistiškai
nukankintas Rainių miškelyje netoli Telšių.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1920).
Žmona - Bronislava Kentraitė (susituokė 1922).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2116; f. 631, ap. 7, b. 761; BLE, c. 22, p. 410;
LKKAS archyvas.

Petronis Juozas
PETRONIS (PETRUŠAUSKAS) Juozas gimė 1899 04 02
Pabališkių k., Ašmintos vls., Marijampolės aps. Mokėsi
Marijampolės g-joje, 1918 baigė Vilkaviškio g-ją, evakuotą į
Voronežą. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 15 savanoriu įstojo į Lie
tuvos kariuomenės Inžinerijos batalioną. 1919 07 31 pasiųstas
į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į Elektrotechnikos batalioną jaun.
karininku. 1920 06 02 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo
Literatūros skyrių, paskirtas kultūros ir švietimo sekcijos in
struktoriumi, vėliau vadovu. 1921 04 08 perkeltas į 11 pest.
Vilniaus pulką, paskirtas ats. kuopos jaun. karininku. 1922
01 02 perkeltas į Karo technikos v-bos susisiekimo skyrių.
Paleistas į atsargą 1926 06 30 baige Halės žemės ūkio in-tą
Vokietijoje įgydamas agronomo kvalifikaciją. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
ats. jaun. leitenanto. 1926–27 mokytojavo Karmėlavos mer
gaičių žemės ūkio m-loje. 1928–39 dirbo Lietuvos žemės ūkio
statistikos vedėju. 1930 vadovavo pirmajam visuotiniam žemės
ūkio surašymui. 1934 atliko karo pratybas 5 pest. pulke. 1937
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. LŠS narys. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą trumpai dirbo Trakų aps. agronomu. Vo
kiečių okupacijos metu buvo žemės ūkio tarėjas, vėliau „So
dybos“ instruktorius. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai
pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hanau lietuvių pabėgėlių
stovykloje. 1948 Gyseno u-te įgijo agronomijos daktaro laipsnį.
1949 emigravo į JAV. Gyveno Pensilvanijos valst., dirbo ūkio
vedėju Broktono ir Marianapolio lietuvių vienuolynuose.
Vėliau gyveno Bostone, lietuvių ūkininkų s-gos vicep-kas ir
p-kas, s-gos atstovas VLIK'e. Mirė 1967 03 05, palaidotas
Bostono lietuvių kapinėse.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1928).
Žmona - Rozalija Jatulytė, sūnus – Aloizas, duktė – Danutė
Izbickienė.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2127; ap. 8, b. 227, 1. 148-156; BLE, t. 22, p. 411;
LKKAS archyvas.
PETRONIS (PETRAVIČIUS) Kazys gimė 1908 02 17 Ri
mavičių k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. Baigė komercijos m-los 6 P.
klases ir Pašto, telefono, telegrafo kursų technikos skyrių. 1930
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mo
kyklą (VI asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pestininkų karininkų atsargą. Nuo 1931 tarnavo Kai
šiadorių pašte, nuo 1932 – Vilkaviškio pašte. LŠS narys, 2 Vil
kaviškio šaulių kuopos vadas. Nuo 1936 03 16 pašto valdininkas
Vilkaviškyje. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939).
LKKAS archyvas.
Petronis Petras
PETRONIS Petras gimė 1887 12 01 Žadeikių k., Čipū
nų vls., Biržų aps. 1911 baigė Sevastopolio laivyno mechanikų
m-lą, 1913 - Sankt Peterburgo imperatoriaus Petro I jūrininkų
m-lą. 1914 11 17 suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į
1 Baltijos karo laivyną. 1916 baigė Imperatoriaus Nikolajaus
I jūrų inžinierių m-lą Kronštate. 1916 02 06 pakeltas į ad
ministracijos poručikus. 1916 04 01 pakeltas į štabskapitonus
ir išleistas į atsargą. Grįžus į Lietuvą 1918 11 14 Lietuvos vy
riausybės paskirtas atstovu į Molėtų aps. tvarkyti valdymą ir
apsaugą, 1919 02 06 – karininku į Lietuvos kariuomenės in
žinerijos kuopą, 03 12 - Aviacijos dalies vadu. Dalyvavo kovose
su bolševikais užimant Ukmergę, Panevėžį, vejant bolševikus
link Daugpilio, dalyvavo visose Daugpilio fronto operacijose.
Bombarduodamas Uteną nukrito su degančiu lėktuvu. 1919
10 26 perkeltas į Gen. kariuomenės štabą. 1919 11 18 suteiktas
majoro laipsnis. 1921 05 29 paskirtas Karo technikos v-bos
Susisiekimo skyriaus v-ku. 1922 04 24 kaip jūrų laivyno
karininkas, nepriklausąs mobilizacijai, paleistas į atsargą. 1927
gyveno Rešos dvare, Molėtų vls., Utenos aps., ūkininkavo,
prekiavo mišku. Vėliau gyveno Aleksandriškių dvare, Giedrai
čių vls. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai slapstesi. 1950
05 30 MGB suimtas Kuktiškių vls. įrengtame bunkeryje. 1950
07 15 žuvo Švenčionių kalėjime.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928),
Savanorių medaliu (1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo
Lietuvos kariuomenes karininkai 109
 3 laipsnio ordinu su kardais ir kaspinu, Šv. Anos 3 laipsnio ordinu
su kardais ir kaspinu, 4 laipsnio ordinu „Už narsumą“, Romanovų
dinastijos viešpatavimo 300 metų jubiliejiniu medaliu.
Žmona - Ona, duktė - Birutė, sūnūs - Kęstutis, Algirdas ir
Mindaugas.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 66; ap. 5, b. 46, 1. 27-28, b. 2247, 1. 9; BLE,
t. 22, p. 412; LKKAS archyvas.
Pctronis Pranas su žmona Elena
PETRONIS Pranas gimė 1910 12 03 Račiupenų k., Kupiš
kio vls., Panevėžio aps. 1924 baigė Kupiškio prog-ją, 1928
06 19 - Panevėžio mokytojų seminariją. 1928–30 studijavo
VDU Matematikos-gamtos f-te. 1931 08 17 Panevėžio aps.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15
baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto
laipsnis, paskirtas 2 pést. pulko būrio vadu. 1934 07 31 baigė
kulkosvaidžių kursus (II laida) prie Vytauto Didžiojo karininkų
kursų. 1934 09 04 perkeltas į Karo mokyklą būrio vadu. 1936
11 23 pakeltas į leitenantus. 1939 09 18 perkeltas į Kariuo
menės štabą, 10 01 paskirtas I (Operacijų) skyriaus mokymo
dalies karininku, 10 06 perkeltas į Spaudos ir švietimo skyrių
spaudos dalies karininku. 1938–1940 06 17 studijavo Vy
tauto Didžiojo aukštojoje karo mokykloje. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 08 24 pakeltas į kapitonus. Likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos prieštankinio diviziono vyr. adju
tantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui pasitraukė su RA. 1942
02–05 tarnavo RA 16 lietuviškosios divizijos žvalgybos v-ku,
194205 - 1943 09- artilerijos pulko vadu, 1943–45 - divi
zijos artilerijos vadu. Nuo 1943 SSKP narys. 1945–61 tarnavo
RA, divizijos artilerijos vadas, Minsko karo mokyklos v-kas, ėjo
vadovaujančias pareigas Tankų armijoje. SA generolas majoras
(1958). 1955–61 Aukštųjų akademinių kursų prie SSRS Gen.
štabo klausytojas. 1961-76 LSSR karinis komisaras. LSSR
nusipelnęs kultūros veikėjas (1970). 1976–86 „Tėviškės“ d
jos v-bos prezidiumo p-kas. 1964–81 LKP CK narys, 1947–
59 ir nuo 1963 - LSSR AT deputatas, 1963–80 - AT
110 Lietuvos kariuomenės karininkai
prezidiumo narys. Mirė 1998 06 21 Vilniuje, palaidotas Anta
kalnio kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1933);
SSRS - Raudonosios žvaigždes, Tėvynės karo 1 ir 2 laipsnio,
dviem Raudonosios vėliavos ordinais, medaliais.
Pirmoji žmona - Elena Gamziukaite (1911-1974, susituoke
1936), dukterys - Danutė Marčiulionienė (1938), Nijole
Kazlauskienė (1952) ir Jolanta Balčiūnienė (1955); antroji
žmona - Eleonora (1931).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 4965; TLE, t. 3. p. 366; LKKAS archyvas.
Petronis Stasys Gediminas
PETRONIS Stasys Gediminas gimė 1919 01 11 Kaune.
1938 06 10 baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1938 09 13
įstojo į VDU Statybos f-to Statybos skyrių. 1938 pašauktas i
Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 artilerijos pulką. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15 baigė Karo mokykla
(XXII laida), suteiktas RA ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į atsargą. 1948 12 18 baigė Kauno u-to Statybos f-to Statybos
skyrių įgydamas inžinieriaus kvalifikaciją, dirbo Kauno
vandentiekio įmonėje.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 15802.
PETROVAS Jurgis gimė 1861 04 21 Kretingoje. 1878 baige
Šiaulių g-ją. 1878–1913 tarnavo 109 Volgos pulke. 1882 bai
gė Vilniaus karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis. 1884
pakeltas į paporučikius, 1888 – į poručikus, 1892 - 1
štabskapitonus, 1897 – į kapitonus, 1907 – į papulkininkius.
1913–1918 karinis v-kas Gazenpoto m., 1915 pakeltas į
pulkininkus. Grįžus į Lietuvą 1921 04 25 – 1922 01 01 tar
navo Kariuomenės intendantūros skyriuje laisvai samdomu
maisto buhalterio padėjėju. 1922 03 03 įstojo į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas į Kauno komendantūrą 2 sargybos kuopas
jaun. karininku. 1923 02 01 perkeltas į Karo milicijos mokykla
1 kuopos būrio vadu. 1923 02 23 paskirtas Karo daboklės v-ko
padėjeju, 07 17 – ūkio dalies vedėju. 1924 03 11 perkeltas į
Transporto batalioną 2 kuopos jaun. karininku. 1926 01 01
perkeltas į Kariuomenės intendantūrą, paskirtas maisto skyriaus
jaun. skaitvedžiu. 1926 02 04 pačiam prašant paleistas į di
misiją. 1926 03 01 paliktas 6 mėn. laisvai samdomu valdininku.

Petrovas Jurgis
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 2 ir 3 laips
nio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais.
Žmona - Veronika,dukterys - Larisa (1909), Galina (1911)
ir Jelena
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 67; ap. 8, b. 76, I. 179-183.
Petrovas Mikas
PETROVAS Mikas gimė 1890 07 13 Kaune. Baigė Pskovo
g-ją, 2 metus studijavo Kazanės u-te. 1916 10 01 pašauktas į
Rusijos kariuomenę, baigė Kazanės karo m-lą. Grįžus į Lietuvą
1919 05 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
atsargon prie Kauno komendantūros, 06 02 – karininku į
Panevėžio batalioną (nuo 1919 1101 4 pest. pulkas), 08 30 -
1 kuopos vadu. 1919 11 30 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
1920 09 01 pakeltas į kapitonus. 1919 06 02 – 10 05 daly
vavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919 1005 -
12 15 - su bermontininkais, 1920 01 05-04 23 ir 07 26 -
08 22 – su lenkais. 1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų
kursus (I laida). 1922 02 16 paskirtas 3 bataliono vadu. 1923
05 18 pakeltas į majorus. 1924 01 05 paskirtas 2 bataliono
vadu, 02 29 - pulko teismo p-ku. 1925–26 laikinai ejo pulko
vado pareigas. 1927 06 01 perkeltas į 3 karo apygardos štabo Р
I (Operacijų) skyrių topografu. 1928 07 15 paskirtas Rikiuotės
skyriaus v-ku. 1930 06 21 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1930 08 01 priimtas civiliu tarnautoju į
Ginklavimo v-bą, paskirtas Artilerijos dirbtuvių ūkio dalies
vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 19 pa
skirtas raštvedžiu-iždininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 11 01 iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS
karui Birželio sukilimo dalyvis, 1941 06 23 priimtas į Kauno m.
komendantūros Ginklavimo skyrių.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 28) ir Latvijos
išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2118; ap. 8, b. 755, I. 218–219.
Petruitis Jonas
PETRUITIS Jonas gimė 1891 10 25 Rozalime, Panevė
žio aps. 1912 baigė Liepojos g-jos 6 klases. 1913–18 tarnavo
Rusijos kariuomenėje. 1915 baigė Tifliso (Tbilisis) karo m-lą.
Dalyvavo I pasaul. kare Kaukazo fronte, tris kartus sužeistas.
Tarnybą Rusijos kariuomenėje baigė štabskapitono laipsniu.
Grįžęs į Lietuvą trumpai mokytojavo Spičių k., Šiaulėnų vls.
1918 12 paskirtas Šiaulių aps. milicijos vadu. 19 902 bol
ševikų suimtas, kalintas Šiaulių kalėjime. 1919 03 11 mo
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pest. pulko 6
kuopos jaun. karininku, 04 09 - 8 kuopos vadu, 07 01 -
1 bataliono vadu. 1919 10 18 suteiktas kapitono laipsnis.
1919 05 13 – 10 10 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais, dalyvavo išlaisvinant Panevėžį, Kupiškį, Obelius,
Aleksandravėlę, 1919 10 10 - 12 15 - su bermontininkais,
1920 07 11 - 12 01 – su lenkais. 1920 09 01 pakeltas į ma
jorus. 1920 12 10 paskirtas pulko vado padėjėju, laikinai ėjo
pulko vado pareigas. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų
DLK Vytauto kursus (IV laida). 1925 05 15 pakeltas į plk.
leitenantus. 1926 06 01 paskirtas 2 pulko vadu. 1926 įstojo
į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1926 12 17 su pulku,
stovėjusiu Šančiuose, Kaune aktyviai dalyvavo valstybiniame
perversme. 1927 02 16 pakeltas į pulkininkus. 1927 10 20
Lietuvos kariuomenės karininkai ‫תו‬
 paskirtas 2 karo apygardos v-ku. 1927 12 07 paleistas į pes
tininkų karininkų atsargą. Gyveno Dauguose, vėliau Alytuje.
Knygų „Didysis karas“ (1–3 t., 1935–37), „Mūsų žygiai“ (1,
2 t., 1937) autorius. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
12 24 suimtas Alytuje, tardytas ir kankintas Kauno saugumo
rūsiuose. 1941 06 23 atvežtas į Minsko kalejimą, 06 26 su
kitais kaliniais nuvarytas į Červenę (Baltarusija), kur per NKVD
vykdytas masines žudynes liko gyvas, grįžo į Lietuvą. Knygos
„Kaip jie mus sušaudė“ (1942) autorius. Mirė 1943 09 28
Kaune, palaidotas centrinėse Kauno kapinėsc, jas naikinant
palaikai perkelti į Eigulių kapines.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919) ir 4 laipsnio (1920)
ordinais, Latvijos nepriklausomybės karo 10-mečio (1929)
medaliu; Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 4 laipsnio ordinu.
Žmona - Justina Mikuzevičaitė (susituokė 1919), sūnūs -
Jonas (1921) ir Justinas (1923), duktė – Janina Alina (1925).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2119; ap. 8, b. 180, I. 24–27: BLE, t. 22, p. 413
414; LGG, t. 1, p. 624.
Pecruitis Stasys
PETRUITIS Stasys gimė 1900 01 03 Radviliškyje. Baigė
Dr. J. Tumeno brandos kursus. 1919 10 20 savanoriu įstojo
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pést. pulką. Dalyvavo
nepriklausomybės kovose su bermontininkais prie Radviliškio
ir su lenkais prie Druskininkų. 1921 12 18 baigus Karo
mokyklą (IV laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis, paskirtas
7 pest. pulko 8 kuopos jaun. karininku. 1922 12 04 perkeltas
į 2 pést. pulką 8 kuopos jaun. karininku, 1925 10 01 – į
mokomąją kuopą jaun. karininku. 1926 01 01 paskirtas pul
ko teismo raštvedžiu. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
keistas į leitenanto. 1932 02 18 baigė Vytauto Didžiojo ka
rininkų kursų Inžinerijos skyrių (III laida). 1932 02 21 per
keltas į Pionierių batalioną, paskirtas bataliono technikos dalies
raštvedžiu. 1934 05 01 pačiam prašant paleistas į pionierių
karininkų atsargą. 1937 07 31 priimtas į tikrąją karo tarnybą,
paskirtas 2 pést. pulko 4 kuopos vyr. karininku. 1938 04 11
pačiam prašant perkeltas į Karo ligoninę sanitarijos puska
112 Lietuvos kariuomenės karininkai
rininkių m-los v-ku. 1940 04 06 perkeltas į 2 pést. pulką 4
kuopos būrio vadu. 1940 05 25 pačiam prašant paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą.
Apdovanotas Savanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomybės
(1928) medaliais.
Žmona – Joana Velžytė (1907), duktė – Danutė (1927),
sūnus - Jonas (1929).
LCVA, F. 930. ap. 5, b. 2120; LKKAS archyvas.
Petrulaitis Kazys
PETRULAITIS Kazys gimė 1908 03 04 Bučionių k.,
Surviliškio vls., Kėdainių aps. 1928 baigė Kėdainių g-ją. 1928
09 12 priimtas į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII
laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 pest. pulko
6 kuopos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1933 11 20 pakeltas
į leitenantus. 1934 01 01 paskirtas 6 kuopos vyr. karininku.
1935 09 01 – 6 kuopos būrio vadu. 10 15 – į 3 pest. pulka 1
šaulių kuopos vadu. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus. 1938
05 10 perkeltas į Kėdainių aps. karo komendantūrą karininku
šaulių reikalams. LŠS narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 10 02 paskirtas Kėdainių aps. karinio v-ko padėjeju.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20 paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko sandėlių v-ku,
nors 1940 12 11 įsakymu iš kariuomenės atleistas.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu (1939).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2121; ap. 7. b. 5142, 1. 100; LYA, f. K-8. ap. 2.
saug. vnt. 3.
PETRULIONIS Jonas gimė 1905 02 05 Garnelių k., Ure
nos vls. ir aps. 1921 baigė Utenos „Saulės“ prog-ją. 1922 08 12
įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo raštininku 2 ulonų pulko
štabe, vėliau kulkosvaidžių eskadrone. 1922 08 paleistas iš
kariuomenės. 1923 09 08 - 11 09 dirbo VRM Piliečių apsaugos
departamento kriminalinio skyriaus raštininku. 1923 baige
suaugusiųjų g-jos 6 klases. 1923 11 09 įstojo į Karo mokyklą.
1925 09 07 ją baigus (VII laida) suteiktas kavalerijos leitenanto
laipsnis ir paskirtas į 2 ulonų pulką 1 eskadrono jaun. karininku.

Petrulionis Jonas
1925 12 10 perkeltas į Kavalerijos brigados mokomąjį cskadroną
3 būrio jaun. karininku, 1927 07 02 – į 1 husarų pulką. 1928
10 16 baige 4 mėn. ryšių kursus prie Aukštųjų karininkų DLK
Vytauto kursų. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931
0101 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į lei
tenanto. 1931 12 01 paskirtas Ryšių komandos jaun. karininku.
1933 baigė aukštesn. m-los kursą su sustiprintu matematikos
gamtos mokslų dėstymu, išlaikė Švietimo m-jos nustatytus 8 klasių
egzaminus. 1933 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų
ginklų rūšių karininkams ryšių kursus (II laida). 1934 06 28
pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. Dirbo
pasienio policijoje, 1934 10 06 paskirtas Alytaus baro vachmistru.
1939 priimtas į karo tarnybą, paskirtas į 2 ulonų pulką. Sovietų
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 ulonų pulke 4 eskadrono
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko radijo ryšių būrio vadu.
1941 03 likvidavus 26 kavalerijos pulką paskirtas 184 šaulių
divizijos 294 šaulių pulko būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. 1941 06 27 priimtas į lietuvių karių
Vilniaus įgulą. 1941 08 paskirtas LSD Geležinkelio apsaugos
bataliono 1 kuopos vado padėjėju, 1941 1101 – 1 kuopos vadu,
vėliau pakeltas į kapitonus. Nuo 1943 LLA narys, Šiaulių apy
gardos Telšių apylinkės Rietavo kuopos vadas. Savanoriu įstojo
į TAR, 1944 08 07 paskirtas 7 kuopos vadu. 1944 09 18 kaip
neatvykęs į pulką iš kuopos vado pareigų atleistas. 1944 pasitraukė
į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Detroite, kur 1969
01 09 mire.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Vladislava Stanislava Tverjanavičiūtė, sūnūs - Genys
ir Rimas.
LCVA, . 930, ap. 8, b. 143, 1. 53-61; f. 391, ap. .1, b.3880; f. 378, ap. 2,
f
b. 273; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas,
PETRULIS Alfonsas gimė 1902 02 28 Kreivenių k., Kupiš
kio vls., Panevėžio aps. 1924 09 28 baigus Karo mokyklą (VI
P
Petrulis Alfonsas
laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 pést.
pulką jaun. karininku. Tarnaudamas 1928 08 07 baigė
Dr. J. Tumeno brandos kursus. 1928 09 13 įstojo į LU Teisių
f-to Ekonomijos skyrių. 1928 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
keistas į leitenanto. 1932 02 18 baigė Vytauto Didžiojo ka
rininkų kursų Inžinerijos skyrių (III laida), 02 21 perkeltas į
Pionierių batalioną. 1934 07 10 už dalyvavimą voldemari
ninkų maište paleistas į atsargą. 1937 01 28 priimtas į karo
tarnybą, 02 16 paskirtas į Gaižiūnų poligono komendantūrą
raštvedžiu-iždininku. 1938 05 30 perkeltas į Karo butų v-bą,
1939 11 18 - į Karo technikos v-bą, paskirtas Intendantūros
skyriaus raštvedžiu-iždininku. 1939 12 31 pakeltas į kapito
nus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos 619 haubicų artilerijos pulko finansų dalies v-ku. Kilus
Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 06 27 priimtas
į lietuvių karių Vilniaus įgulos pulką komendantu, 07 16–
25 tarnavo 2 apsaugos pulke. Vėliau tarnavo LSD 252 bata
lione 1 kuopos vadu. 1944 07 29 žuvo kautynėse su RA prie
Vyslos tarp Delino ir Pulavų miestų Lenkijoje, palaidotas karių
kapuose Radome, Lenkijoje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 873, I. 243; f. 631, ap. 7. 6.5644; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PETRULIS Algirdas gimė 1915 01 16 Natiškių k., Vabal
ninko vls., Biržų aps. 1933 08 29 baigęs Panevėžio berniukų
g-ją įstojo į VDU Humanitarinių m. f-to Filologijos skyrių.
1939 baigė Kauno meno m-lą. 1939 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
1944 eksternu baigė Vilniaus dailės in-tą. 1945–51 Vilniaus
dailės, nuo 1951 LSSR dailės in-to destytojas, docentas (1968),
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1974), LSSR valstybinės
premijos laureatas (1984). Nuo 1939 dalyvauja parodose,
Lietuvos kariuomenės karininkai 113

Petrulis Algirdas
Vilniuje ir kituose miestuose rengė personalines parodas, nuo
1946 Dailininkų s-gos narys. Nacionalinės premijos laureatas
(1995), Dailės akademijos garbės profesorius (2005).
Apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi
(1995).
Žmona - Ona Bagdonaitė (1925–1995, susituokė 1950), sū
nus - Klaudijus (1951), duktė – Daiva (1957).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11835; BLE, t. 22, p. 415; LTE, t. 8, p. 594;
TLE, t. 3, p. 367; LKKAS archyvas.
Petrulis Antanas
PETRULIS Antanas gimė 1914 01 05 Panevėžyje. 1934
06 20 baige Panevėžio berniukų g-ją. 1934 09 18 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą
(XVIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
į 3 pést. pulką 2 kulkosvaidžių kuopos 1 būrio vadu. 1938
11 23 pakeltas į leitenantus. 1939 03 11 baigė ginklų rūšių
karininkams meteorologijos kursus (II laida). 1939 09 12
perkeltas į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietu
vą tarnavo Karo mokykloje 2 aspirantų kuopos būrio vadu.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
114 Lietuvos kariuomenės karininkai
Kauno pestininkų karo mokyklos būrio vadu. Kilus Vokie
tijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Artėjant antrajai sovietinei
okupacijai pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Mire
2001 06 07 Sietle, palaidotas Šv. Petro ir Povilo lietuvių ka
pinėse Vestvilyje.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1936).
Žmona - Verute Ružancovaitė (1917), sūnūs - Jurgis Kastytis
ir Jonas Ramūnas, duktė – Marija Jūratė Strickland.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2123; f. 849, ap. 4, b. 4263; LYA, F. K-8, ap. 2,
saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
Petrulis Bronius su žmona Vanda
PETRULIS Bronius gimė 1913 09 15 Aukštadvario dvare,
Ramygalos vls., Panevėžio aps. Baigė Ramygalos prog-ją, 1931
06 15 - Panevėžio g-jos 6 klases, 1934 06 27 - Aukštesn.
kultūrtechnikų m-lą Kėdainiuose. 1934-40 dirbo ŽŪM
Melioracijos departamente, rengė Rėkyvos durpyno eksplo
atacijos projektą. 1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937
09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1940 09 įstojo į VDU Statybos f-to Hidrotechnikos-melio
racijos skyriaus pagreitinto mokymo grupę, kurią baigė 1943
10 01 įgydamas hidrotechnikos-melioracijos inžinieriaus
kvalifikaciją. 1944 08 priimtas VDU Melioracijos katedros
asistentu. Antraeilininku dirbo Vandentiekio ir kanalizacijos
tresto vyr. inžinieriumi, vadovavo Kauno vandentiekio atsta
tymo darbams, jo iniciatyva prie tresto pastato pastatyta B. Pun
dziaus skulptūra Vandens nešėja“, dėl to apie metus tardytas
„
Kauno KGB. 1945 08 01 paskirtas Melioracijos katedros
vedėju. Kaip vokiečių okupacijos metu baigęs, išlaikęs papil
domus egzaminus bei pakartotinai apgynęs diplominį darbą
1946 10 09 įgijo sovietinį inžinieriaus hidrotechniko-melio
ratoriaus diplomą. 1949 03 paskirtas KU Statybos f-to pro
dekanu, 1949 10 - dekanu. Nuo 1950 pab. KPI Vanden
tiekio ir kanalizacijos katedros dėstytojas. 1954 09 paskirtas
Hidrotechnikos f-to prodekanu, 1955-dekanu, 1956 išrinktas
Vandentiekio ir kanalizacijos katedros vedėju. 1961–1984 KPI
Vandentiekio ir kanalizacijos katedros docentas. 1988 0901 -
1992 07 01 KPI Cheminės technologijos f-to Inžinerinės
ckologijos katedros profesorius, daktaras (technologijos m.,
geologijos ir mineralogijos m. kand., 1954), docentas (1958),
profesorius (1984). Vadovėlių „Gyvenviečių vandentiekis ir
kanalizacija“ (1962), „Santechniniai įrenginiai pastatuose“
(1965), „Vandentiekis“ (1982), knygos „Vandens skaidrinimas
miesto ir pramonės įmonių vandentiekiuose“ (1976) bendra
autoris, paskelbė apie 100 mokslinių darbų ir straipsnių. Mire
2001 04 05, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Žmona - Vanda Klimavičiūtė (1921, susituokė 1946), duk
tė – Ašarytė Bronislava (1947), sūnus – Marijonas (1953).
LCVA, 1.631, ap. 7. b. 17624; LTE, 1. 8, p. 594; TLE, t. 3, p. 367;
LKKAS archyvas
PETRULIS Kazys gimė 1914 03 04 Kraupių k., Kamajų vls.,
Rokiškio aps. Baigė mokytojų seminariją. 1935 09 18 pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1938 05 12 baigus Karo
mokyklą (XIX laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas į 1 artilerijos pulką 3 baterijos vadovavimo būrio
vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 art. pulko
1 grupės ryšių būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618
lengvosios artilerijos pulko diviziono ryšių komandos v-ku. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vėliau pasitraukė į
Vakarus, emigravo į JAV.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 479, 1. 12-13; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
Petrulis Stasys
PETRULIS Stasys gimė 1917 11 25 Panevėžyje. 1938
08 31 baigė Panevėžio berniukų g-ją. 1938 įstojo į Karo mo
kyklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15 ją baigė
(XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko kulkosvaidžių
būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941
07 03 vokiečių suimtas ir iki 08 13 laikytas kalėjime Vilniuje.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą suimtas, nuo
1945 02 laikytas Podolsko filtracijos lageryje, Maskvos sr.
LCVA, F. 849, ap. 4, b. 4275; f. -730, ap. 1, b. 1892; LYA, f. K-8, ap. 2,
R
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
P
Petruliūnas Pranas
PETRULIŪNAS Pranas gimė 1910 10 18 Zubriškių dvare,
Pušaloto vls., Panevėžio aps. 1929 06 20 baigė Panevėžio g-ją.
1929 07 21 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1931
10 24 baigus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas pėst. jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pést. pulką Klaipėdoje būrio
vadu. 1934 04 04 perkeltas į 6 pést. pulką. Už dalyvavimą
voldemarininkų maište 1934 07 09 pačiam prašant paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1934 įstojo į Prekybos in-tą
Klaipėdoje. 1937 09 30 priimtas į karo tarnybą, paskirtas 6
pest. pulko būrio vadu. 1937 11 23 pakeltas į leitenantus.
1938 12 23 perkeltas į 8 pėst. pulką 2 sunkiųjų kulkosvaidžių
kuopos automatinių pabūklų būrio vadu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių
pulko prieštankinio būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
pateko į vokiečių nelaisvę, laikytas Alytaus internuotųjų
stovykloje. 1943 11 20 baige Prekybos in-tą Šiauliuose, dirbo
Panevėžio aukštesn. prekybos m-los mokytoju-inspektoriumi.
Formuojant VR paskirtas 241 bataliono kuopos vadu. 1944 09
užsiregistravus TAR Telšių karo komendantūroje pasiųstas į
organizuojamą TAR 2 pulką. Po Sedos kautynių pasitraukė į
Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Gyveno Vaukegano m.,
Ilinojaus valst. Mirė 1990 06 26, palaidotas Libertyvillyje,
Ilinojaus valst.
LCVA, F. 930, ap., 8, b. 755, I. 238-239; f. 123, ap. 1, b. 17, 1. 89;
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PETRŪNAS Bronius gimė 1916. 1939 09 16 baigus Karo
mokyklą (XX laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas į 6 pést. pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
tarnavo 6 pést. pulke 6 kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių
divizijos 294 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos,
SSRS karui iš RA pasitraukė, dalyvavo Birželio sukilime. 1941
07 16-25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos
pulke. Formuojant VR paskirtas būrio vadu. Antrosios
sovietinės okupacijos metu gyveno Kirkšių k., Kretingos vls.,
Lietuvos kariuomenės karininkai 115

Petrūnas Bronius
mokytojavo. 1945 08 09 suimtas, nuo 10 28 kalintas Vilniuje.
1946 05 10 Karo tribunolo nuteistas 20 metų lagerio ir 5 me
tams tremties, išvežtas į Pesčianlagą, Karagandos sr. 1954
09 17 žuvo lageryje. 1999 10 11 suteiktas leitenanto laipsnis
(po mirties).
LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 2, d. 2, p. 756; b. P19333;
LKKAS archyvas.
u
Petrūnas Petras
PETRŪNAS Petras gimė 1919 05 08 Sankonių k., Leipalin
gio vls., Seinų aps. 1939 baigė Alytaus g-ją. 1939 07 01 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl
politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas
į karininkų atsargą. Dirbo klimatologijos poste Lazdijuose. Vo
kiečių okupacijos metais dirbo Lazdijų m-lų inspekcijoje, vėliau
butų biure. Nuo 1945 su šeima gyveno tėviškėje, mokytojavo,
palaikė ryšius su Leipalingio partizanais. 1946 pavasarį įsitraukė
į Dainavos apygardos Merkio rinktinę, veike prie rinktinės vado
Adolfo Ramanausko (slap. Vanagas), vėliau vadovavo 2 bata
liono (vadas Edvardas Juknaitis, slap. Juozaitis) štabo spaudos
116 Lietuvos kariuomenes karininkai
ir propagandos skyriui (slap. Aitvaras, Viktoras). 1947 08 28
kartu su bataliono vadu E. Juknaičiu žuvo tarp Kabelių ir Mus
tcikos k., Varėnos vls. Palaidotas masinėje partizanų kapavietėje
Merkinėjc, atkūrus nepriklausomybę ten pastatytas memoria
las. 1998 07 08 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 08 19 su
teiktas vyr. Jeitenanto laipsnis (po mirties).
Žmona - Vincentina Montvilaitė (1921, susituoké 1942),
sūnus - Valdemaras (1944).
LCVA, F. 762, ap. 2, b. 700, 1. 161-162; LGG, t. 2, d. 2, p. 757; LKKAS
archyvas.
PETRUSEVIČIUS Kazys 1 PETRAITIS Kazys.
Petrušaitis Kazys
PETRUŠAITIS Kazys gimė 1906 09 19 Gailionių k., Linku
vos vls., Šiaulių aps. 1927 06 20 baige Linkuvos g-ją 192709
12 priimtas į LU Technikos f-to Elektrotechnikos skyrių. 1931
05 13 – 1934 09 13 tarnavo Kauno apygardos teismo raštinir
ku. 1934 09 14 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 193509 16
baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas ardilerijos ats. jaun
leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1935
1101 paskirtas Kauno apygardos teismo archyvaro padėjėju,
1936 09 01 - teismo tvarkdariu. Nuo 1936 LŠS I Kauno
rinktinės Teisingumo m-jos šaulių būrio narys. 1937 01 16 pri
imtas į Ginklavimo v-bą civiliu tarnautoju. 1937 12 19 priimtas
į karo tarnybą, paskirtas Ginklavimo v-bos tiekimo skyriaus kari
ninku. 1939 06 15 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyriu, igijo
teisininko kvalifikaciją. 1940 03 01 perkeltas į Tyrimų labo
ratorijos 1 skyrių 1 dalies asistentu. Sovietų Sajungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA 29 ŠTK atskirojo pionierių bataliono aprūpinimo v-ku. 1941
06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr., vėliau
perkeltas į Taišetlagą, Irkutsko sr. 1942 09 05 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1944 05 17 žuvo
lageryje.
Žmona - Valerija Steponavičiūtė (1912), duktė – Ramune
Eugenija (1936).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2126; f. 631, ap. 7, b. 7291; f. 561, ap. 2.
b. 1637, 1. 350; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; BLE, t. 22, p. 418:
LGG, t. 1, p. 643; LKKAS archyvas.

Petrušaitis Petras
PETRUŠAITIS Petras gimė 1917 07 09 Gailionių k.,
Linkuvos vls., Šiaulių aps. 1939 baigė Linkuvos g-ją, pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
1943-44 tarnavo PPT 8 batalione, kovojo Rytų fronte. 1944
pasitraukė į Vokietiją. 1945-46 studijavo miškininkystę Pabaltijo
u-te Pineberge, prie Hamburgo. 1949 emigravo į JAV, gyveno
Racine, Viskonsino valst. 1958 išrinktas į JAV lietuvių LŠS centro
v-bą. Bendradarbiavo lietuviškojoje spaudoje, buvo „Trimito“
redaktorius. Mirė 2000 02 23 Racine, Viskonsino valst.
Apdovanotas Vokietijos kariuomenėje Geležinio kryžiaus ir
Karo nuopelnų 2 laipsnio ordinais, medaliais.
Žmona – Stasė Šimoliūnaitė.
BLE, t. 22, p. 418; LKKAS archyvas.
PETRUŠAUSKAS Juozas T PETRONIS Juozas.
Petrušauskas Pranas
PETRUŠAUSKAS Pranas gimė 1902 10 08 Pabališkių k.,
Ašmintos vls., Marijampolės aps. 1931 baigė Kauno „Pavas
g-jos suaugusiems 6 klases. Nuo 1925 LŠS narys, šaulių būrio
vadas. 1925 10 31 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
Autobataliono 2 autokuopų. 1926 01 09 perkeltas į Karo P.
į
mokyklą. 1927 02 16 ją baigus (I asp. laida) suteiktas pést.
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų.
Nuo 1929 tarnavo kriminalinėje policijoje sekliu. 1930 04 05
paskirtas Ukmergės policijos nuovados v-ko padėjėju. 1930
baigė Aukštesn. policijos m-lą (XIII laida). 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į
ats. jaun. Ieitenanto. 1934 paskirtas Ukmergės aps. Pagirių
policijos nuovados v-ku. 1935 04 01 iš darbo policijoje atleistas.
Ūkininkavo tėviškėje. 1939 02 01 priimtas į Kėdainių aps.
komendantūrą civiliu tarnautoju.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Alina Davidonytė (1918, susituokė 1934), sūnūs
Algirdas (1935), Jonas (1936) ir Vytautas (1937).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2128; ap. 8, b. 325, I. 122–123; f. 410, ap. 5,
b. 240; f. 378, ap. 9, b. 373; LKKAS archyvas
Petrušis Petras
PETRUŠIS Petras gimė 1904 01 09 Vydenių k., Kania
vos vls., Lydos aps. 1920 su partizanų būriu dalyvavo nepri
klausomybės kovose Valkininkų apylinkėse. 1923 01 būdamas
moksleivis, LŠS XVII Kauno skyriaus šaulys dalyvavo Klai
pėdos išvadavime. 1925 06 20 baigė Kauno „Aušros“ berniukų
g-ją. 1925 09 01 įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių.
1930 11 05 Kauno m. komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pestininkų karininkų atsargą. Tarnavo Lietuvos banko Kedai
nių skyriuje, 1933 03 06 – 1937 06 18 - centriniame skyriuje
Kaune. 1938 08 25-09 22 atliko karo pratybas 2 pest. pulke.
1939 02 15 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 išklausė VDU
Teisių f-to Ekonomijos skyriaus kursą, tarnavo Lietuvos kredito
banke Kaune. 1940 08 26 paskirtas Lietuvos banko Kauno
skyriaus inspektoriumi.
Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Žmona – Janina Smilgevičiūtė (susituokė 1932), sūnus –
Vitalis Jonas (1933).
0."
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2129; f. 387, ap. 6, b. 2944; f. 755, ap. 1, b. 671;
LKKAS archyvas
Lietuvos kariuomenės karininkai 117

Petruškevičius Antanas
PETRUŠKEVIČIUS Antanas gimė 1896 06 08 Pitsburge,
JAV. 1908 su tėvais atvykęs į Lietuvą baige Seinų keturklasę
m-lą, vėliau g-jos 6 klases. 1916 12 mobilizuotas į Rusijos ka
riuomenę. 1917 baigus Pskovo praporščikų m-lą suteiktas pra
porščiko laipsnis. 1918 grįžęs į Lietuvą įsidarbino kūno kultūros
mokytoju Seinų „Žiburio“ g-joje Lazdijuose. 191901 28 sava
noriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l pest. pulką jaun.
karininku, 08 01 – į Seinų aps. komendantūrą jaun. karininku.
1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 01 28 -
02 14 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920
03 02 – 12 01 – su lenkais. 1919 12 29 perkeltas į Gen. ka
riuomenės štabą, 1920 03 03 – į 9 pést. pulką jaun. karininku,
09 01 paskirtas 7 kuopos vadu. 1923 05 18 pakeltas į kapitonus.
1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
Bendrąjį skyrių (V laida). 1926 01 01 perkeltas į 6 pést. pulką,
paskirtas 1 kuopos vadu, ėjo 1 bataliono vado pareigas. 1926
0901 perkeltas į LŠS, paskirtas Šakių aps. šaulių rinktinės vadu,
09 21 – XIX Alytaus šaulių rinktinės vadu. 1930 04 12 baigė
Kariuomenės ugniagesių komandų v-kų kursus. 1933 06 01
paskirtas XII Panevėžio šaulių rinktinės vadu. 1936 09 01 perkel
tas į Ginklavimo v-bą, paskirtas sąmatos vykdymo dalies raštve
džiu, 1938 11 01 – bendrojo skyriaus kreditų ir atsiskaitymo
dalies buhalteriu. 1939 03 02 komandiruotas į JAV karininkų
ugniagesių kursus. Grįžus paskirtas kreditų ir atsiskaitymo dalies
raštvedžiu-iždininku, 1940 03 01 - pirkimų dalies sutarčių
vykdymo karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 17 iš kariuomenės atleis
tas. 1941 06 14 suimtas Kaune, išvežtas į Sverdlovską. Šeima
1941 ištremta į Altajaus kr., 1942 nutremta į Kazačę, Ust Ja
nos r., Jakutija. 1942 10 17 SSRS NKVD Ypatingojo pasita
rimo nuteistas mirti, 1942 11 21 sušaudytas Sverdlovske.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934),
Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
Šaulių žvaigždes ordinu (1931), ugniagesių „Artimui pagalbon“
2 laipsnio kryžiumi (1938) ir 3 laipsnio garbės ženklu (1932),
Estijos ugniagesių 3 laipsnio Sidabro kryžiumi (1934).
118 Lietuvos kariuomenis karininkai
Žmona – Marijona Kasiulevičiūtė (1902), sūnus – Antanas
(1923).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2130; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, L. 1,
p. 644; LKKAS archyvas.
Petruškevičius Jonas
PETRUŠKEVIČIUS Jonas gimė 1905 03 27 Seinuose.
1923 baige Seinų „Žiburio“ g-jos Lazdijuose 4 klases. 1923
10 03 priimtas į Karo mokyklą. 1925 09 07 ją baigus (VII
laida) suteiktas pést. leitenanto laipsnis ir paskirtas jaun.
karininku į 7 pést. pulką. 1926 1001 perkeltas į Karo aviacijos
mokomąją eskadrilę, 1927 01 15 – į 8 pést. pulką, 03 21 - į
Šarvuočių rinktinę, paskirtas šarvuočio komendantu, 1928
01 23 – šarvuočių autokuopos 1 būrio vadu, 07 01 - rinktinės
adjutantu. 1929 11 23 pakeltas į inžinerijos vyr. leitenantus.
1930 1001 paskirtas rinktinės adjutantu. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932
12 30 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos sky
rių (IV laida), įskaitytas į automobilininkų karininkus. 1933
12 19 pakeltas į kapitonus. 1934 02 24 paskirtas tankų kuo
pos1 būrio vadu. 1934 07 09 už dalyvavimą voldemarininkų
maište pažemintas į eilinius ir paleistas į atsargą. Dirbo „Maisto
b-vėje Smiltynėje, vėliau AB „Žuvis“ ekspeditoriumi, Klaipėdos
šaldytuvų direktoriumi. 1936 vasarą priimtas į Lietuvos ka
riuomenės II (Informacijų) skyrių vokiečių sekcijos Pagegių ži
nių rinkimo punkto vedėju, rinko žinias apie vokiečių veiks
mus Rytų Prūsijoje. 1938 11 15 Resp. Prezidento aktu grąžintas
karininko laipsnis ir teisės. Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą
1939 03 22 perkeltas į Tauragės punktą vedėju. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą priimtas į RA, tęsė žvalgybinį darbą
Tauragės punkte. Kilus Vokietijos-SSRS karui ir vokiečiams
okupavus Lietuvą vokiečių buvo ieškomas, slapstėsi. Antrosios
sovietinės okupacijos pradž. įsidarbino paruošų kontoros
Zagotzerno Viduklėje buhalteriu. 1945 10 23 Viduklėje su
imtas, kalintas Raseiniuose, 1946 03 31 paleistas. Dirbo bu
halteriu Gaisrininkų d-jo Vilniuje. Mirė 1975 03 07 Vilniuje,
palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Stanislava Eidukevičiūtė (1910-1988, susituokė
1934), sūnūs - Jonas (1939-1987) ir Bernardas (1946).
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 2131: LYA, b. 1-3473; LKKAS archyvas.
Petruškevičius Kazys
PETRUŠKEVIČIUS Kazys gimė 1908 03 05 Bubelių k.,
Krasnapolio vls., Seinų aps. 1927 06 18 baige Seinų „Žiburio“
g-ją Lazdijuose. 1928 01 13 įstojo į LU Teologijos-filosofijos
f-to Filosofijos skyrių, 09 15 perėjo į Technikos f-to Statybos
skyrių. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
į 5 pėst. pulko 5 kuopą, 1930 06 16 - į aviacijos mokomąją
oro eskadrilę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas aviacijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos
karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1932 09 07 perėjo
į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Tarnavo Valstybės kontrolės
Krašto apsaugos revizijos departamente revizoriaus padėjėju.
1934 už dalyvavimą voldemarininkų maište nubaustas, per
keltas į Lazdijus. 1939 09 mobilizuotas, tarnavo Pajuostės aero
drome šalia Panevėžio. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo
Birželio sukilime. Vokiečių okupacijos metais paskirtas valstybės
kontrolieriaus pavaduotoju, vėliau ėjo tarėjo pareigas. Sovietų
Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą iki 1946 slapstėsi pas
gimines. 1946 įsidarbino buhalteriu „Pieno centre“ Kaune.
Dalyvavo antisovietinės Lietuvos tautinės partijos veikloje, pa
skirtas Kauno apygardos vadu. 1947 11 06 suimtas, kalintas
Kaune. 1948 03 06 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteis
tas 10 metų, išvežtas į Sevkuzbaslagą, Kemerovo sr. 1950 07 10
žuvo lageryje.
Žmona – Bronė Pavilonytė (1911–1996, susituokė 1934),
dukte - Danutė (1937).
LCVA, . 930, ap. 5.b. 2132; . 631, ap.7, b. 5453; LGG, . 2, d. 2, p. 758;
f
LKKAS archyvas
PETRUŠKEVIČIUS Liudas gimė 1910 07 15 Papiliakal
nių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. Baige ŽŪA Dotnuvoje. Nuo
1929 05 15 LŠS XVI Kėdainių rinktinės ŽŪA būrio narys. 1934
09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo
mokyklą (X asp. laida) suteiktas kavalerijos ats, jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsarg.]. Sovietų Sajungai P
okupuojant Lietuva gyveno Šaukėnų k., Kelmės vls., Šiaulių aps.,
dirbo agronomu. 1941 06 16 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
Nižnij Ingušo r., Krasnojarsko kr. Žmona 1941 ištremta į Staraja
Barda, Altajaus kr., vėliau į Bykova?, Bulūno r., Jakutija. 1943
02 03 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų.
1943 02 06 žuvo lageryje.
Žmona – Valerija (1920).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2133: LGG, t. 1. p. 644.
Petruškevičius Vytautas
PETRUŠKEVIČIUS Vytautas gimė 1901 07 04 Puskepu
rių k., Šunskų vls., Marijampolės aps. 1920 11 15 įstojo į Karo
mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 6 pést. pulką, 1924 01 13 - 2
kuopos jaun. karininku. 1925 baigė fizinio lavinimo kursus
prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų. 1926 01 01
perkeltas į 3 pėst. pulką kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku,
08 15 - į Karo aviaciją. 1927 02 16 pakeltas į aviacijos vyr.
leitenantus, paskirtas komandos v-ku. 1927 07 14 baigė
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Aviacijos skyrių (I
laida). 1927 10 08 perkeltas į 3 oro eskadrilę karo lakūnu.
1929 06 25 baigė Dr. J. Tumeno brandos kursus. 1929 11 23
pakeltas į kapitonus. 1930 01 01 suteiktas karo lakūno vardas.
1931 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1932 10 21
paskirtas fotosekcijos vedėju. 1936 01 16 dėl ligos paleistas į
dimisiją. Nuo 1938 11 10 LŠS I Kauno rinktinės Aukštosios
Panemunės šaulių būrio narys. 1944 pasitraukė į Vakarus,
1949 emigravo į Australiją, gyveno Adelaideje. Mirė 1968
07 05, palaidotas Adelaideje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Anastazija Penčylaitė (1901), duktė – Vilija Dundienė.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 178; ap. 5, b. 2134; f. 631, ap.7, b. 9134;
LKKAS archyvas.
PETRUTIS Jonas gimė 1917 12 08 Rygoje, Latvijoje. At
vykęs į Lietuvą baige Sedos vid. m-lą, vėliau g-ją Telšiuose.
Lietuvos kariuomenės karininkai 119

Petrutis Jonas
1937 07 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 08 19 baigė Karo mokyklą (XXI laida),
suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 raitosios
baterijos ugnies būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259
šaulių pulko būrio vadu. Iš RA pasitraukė, slapstėsi Palangoje
ketindamas pabėgti laivu per Baltijos jūrą. Kilus Vokietijos,
SSRS karui 1941 08 20 priimtas į 3 PPT batalioną 1 kuopos
3 būrio vadu. Vėliau tarnaudamas vokiečių kariuomenėje
kovojo su RA prie Ilmenio ežero. Pasitraukęs iš vokiečių kariuo
menės svetima Kavaliūno pavarde gyveno Tiubingene. 1949
emigravo į Australiją, vėliau įJAV,gyveno Rokforde. Mirė 1979
01 13, palaidotas Rokfordo kapinėse.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310, 1. 121; f. 788, ap. 1, b. 65, 1. 41; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Petukauskas Juozas
PETUKAUSKAS Juozas gimė 1905 04 24 Bernatonių k.,
Raudondvario vls., Kauno aps. 1925 06 20 baigė Kauno
„Aušros“ berniukų g-ją, 09 01 įstojo į LU Medicinos f-to
Medicinos skyrių. 1928 09 01 – 1931 05 31 KAM stipen
dininkas. 1930 04 23 – 05 08 lankė karo sanitarijos fizinio
lavinimo medicinos kontrolės kursus. 1931 09 30 prie Karo
mokyklos baige kursus karininko laipsniui įgyti. Nuo 1931
120 Lietuvos kariuomenės karininkai
10 13 kariuomenės rezerve. 1933 12 13 baigė VDU Medi
cinos f-tą įgydamas medicinos gydytojo kvalifikaciją. 1934
03 06 priimtas į karo tarnybą, paskirtas ordinatoriumi į Karo
ligoninę. 1934 04 05 suteiktas sanitarijos jaun. leitenanto
laipsnis, 1935 07 14 pakeltas į leitenantus. 1936 1005 – 1937
04 01 specializavosi Vienoje, Austrijoje. 1939 08 03 pakeltas
į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šau
lių divizijos medicinos-sanitarijos bataliono sanitarijos skyriaus
v-ku, tačiau 12 11 įsakymas atšauktas ir iš kariuomenės atleistas.
Nuo 194101 01 dirbo VU Matematikos-gamtos f-to Žmogaus
anatomijos katedros asistentu, 1941 10 - 1944 07 - Vyriau
siosios sveikatos v-bos Sanitarijos skyriuje. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Dirbo Bangoro valstybinėje
ligoninėje. Mirė 1983 Kennebunkporte, Meino valst.
Žmona – Emilija Šidiškytė (susituokė 1935), sūnūs – Saulius
Juozas (1938) ir Algimantas (1944).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 68; ap. 5, b. 2135; f. 631, ap. 7. b. 1623; LYA,
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PĖŽAS Valteris gimė 1908 12 22 Tauragėje. 1932 06 20
baigė Tauragės mokytojų seminariją. 1934 05 03 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1935 06 06-09 01 stažavo Pionierių
batalione. 1935 09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida)
suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pionierių karininkų atsargą. Nuo 1935 10 09 mo javo
Klaipėdos krašte. 1938 05 14 – 06 10 atliko karo pratybas 2
inžinerijos batalione.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2136; ap. 8, b. 876, I. 407-411; F. 387, ap. 6.
b. 2800; LKKAS archyvas.
Pikčilingis Jonas
PIKČILINGIS Jonas gimė 1916 09 26 Kaune. 1937 06 28
baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1937 07 07 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1938 09 27
baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1938 09 10 įstojo į VDU Technikos f-to Statybos skyrių,
1940 11 perėjo į Architektūros skyrių.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2138; f. 631, ap. 7, b. 15579.

Pikelis Eduardas
PIKELIS Eduardas gimė 1908 10 19 Baku, Azerbaidžane.
Atvykęs į Lietuvą 1924 09 03 baigė Telšių kunigų seminarijos
3 kursus. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas į 5 pest. pulką. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp.
laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1930 09 12 įstojo į VDU Teisių f-to
Teisių skyrių. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo
1939 kriminalinės policijos Kauno apygardos valdininkas. Nuo
1940 03 05 LŠS VI. Putvinskio šaulių kuopos narys. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 05 07 suimtas, kalintas Kau
ne. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. Birželio sukilimo
dalyvis, vadovavo geležinkelio gynėjų būriui. 1942 08 01 įstojo
įVU.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2139; f. 631, ap. 7, b. 8326, 10181; f. 561, ap. 2,
b. 1623a, 1. 78; LGG, c. 1, p. 649; LKKAS archyvas.
Pikelis Stasys
PIKELIS Stasys gimė 1915 08 10 Chabarovske, Rusijoje.
Atvykęs į Lietuvą mokėsi Biržų g-joje, 1934 08 30 baigė
Linkuvos g-ją, įstojo į VDU Technikos f-to Mechanikos skyrių.
1935 priimtas į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX
laida) suteiktas artilerijos jaun, leitenanto laipsnis ir paskirtas į P
4 artilerijos pulką 6 baterijos jaun. karininku. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 4 art. pulko žvalgų būrio vadu.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA
29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų artilerijos pulko
mokyklos žvalgų būrio vadu Švenčionėliuose. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais tarnavo
Kupiškio vls. administracijoje. 1945–50 mokytojavo Šeduvos
vid. m-loje. Persikėlęs į Panevėžį mokytojavo 4 vid., 1 darbo
jaunimo, 1 vid. m-lose. Ncakivaizdžiai baige Vilniaus peda
goginį in-tą, paskirtas Panevėžio 1 vid. m-los mokymo dalies
vedėju, vėliau direktoriumi. Persikėlęs į Vilnių dirbo Vilniaus
politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau mokytojavo
Viršuliškių vid. m-loje. Vadovėlio „Elementarinės matematikos
uždavinynas su sprendimais“ autorius. Mirė 1992 09 28, palai
dotas Kupiškio kapinėse.
Žmona1 - Prane Jonušytė (1916-2002, susituokė 1940),
sūnus - Vitalijus Hiacintas (1946).
LYA, F. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
Pikšrys Stepas
PIKŠRYS Stepas gimė 1911 01 01 Žvirblių k., Ramyga
los vls., Panevėžio aps. 1929 06 15 baige Panevėžio mokytojų
seminariją, mokytojavo Daugailių vis. Šiožinių prad. m-loje.
Nuo 1929 LŠS narys. 1931–32 mokytojavo Utenos m. 1 prad.
m-loje. 1932 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933
06 02 - 09 01 stažavo Ryšių batalione. 1933 09 15 baigus
Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. 1933–
36 Kupiškio prad. m-los mokytojas, Kupiškio šaulių būrio
vadas. 1936-37 Panevėžio 6 prad. m-los mokytojas. 1937
09 16 laisvuoju klausytoju priimtas į VDU Humanitarinių m.
f-to Filologijos skyrių. Nuo 1937 mokytojavo Kauno 20 ir
22 prad. m-lose. 1939 08 29 – 10 09 mobilizuotas atliko
karo pratybas III pėst. divizijos štabo ryšių kuopoje. 1940 02 16
pakeltas į ats. leitenantus. 1941 10 atnaujino studijas VDU
Filosofijos f-to Filosofijos skyriuje. Novelių rinkinio „Ežerai
žydi“ (1937), romano „Žemė vaitoja“ (1939) autorius. Mire
1964 11 06 Vilniuje, palaidotas Kaune.
Lictivos kariuomenes karininkai 121
 Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 3 laipsnio
ordinu (1939).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2140; ap. 8, b. 876, 1. 403-406; . 631, ap. 7
f
b. 14643; LKKAS archyvas
UW
Piktys Antanas
PIKTYS Antanas gimė 1919 04 09 Rietave, Telšių aps. 1939
baigė Telšių g-ją. 1939 07 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 baigė Karo
mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1952 baigė
KPI, iki 1980 jame dėstė, 1966–72 Lengvosios pramonės
mašinų katedros vedėjas, technikos m. kand. (1960), docentas
(1963). Nuo 1981 dirbo Tekstilės pramonės in-te, 1984
87 - konstravimo sektoriaus vedėju. Kelių išradimų autorius,
knygos „Tekstilininko vadovas“ (1964) bendraautoris. LSSR
valst. premijos laureatas (1966, su kitais). Mirė 1994 07 29,
palaidotas Karmėlavos kapinėse Kaune.
Žmona -- Jadvyga Grigaitytė (1925), sūnus – Egidijus (1954),
dukte - Asta Tuomienė (1962).
TLE, t. 3, p. 375; LKKAS archyvas.
PILECKIS Jonas (slap. Brokas, Šarūnas) gimė 1906 Puskepa
lių k., Marijampolės vls. ir aps. Prieš karą dirbo Marijampolės
kelių-plentų v-boje meistru. 1942–44 Marijampolės teatro
direktorius, Kumelionių plytinės direktorius, policijos v-ko
padėjėjas. 1944 rudenį išėjo partizanauti, dalyvavo kuriant
Tauro apygardą. 1945 07 19 įsteigiant Tauro apygardos štabą
(štabo v-kas L. Taunys, slap. Kovas) paskirtas komplektavimo
ir ginklavimosi skyriaus v-ku, 08 15 - Tauro apygardos štabo
adjutantu. 1945 09 16 steigiant Lietuvos išlaisvinimo komitetą
(p-kas plk. L. Butkevičius, slap. Luobas) tapo jo nariu. 1945
10 25 sunaikinus Skardupiuose Tauro apygardos štabą kartu
su mjr. Z. Drunga (slap. Šernas) suformavo naują apygardos
vadovybę. Nuo 1946 apygardos štabo ūkio skyriaus v-kas. 1946
06 03 dalyvavo Tauro apygardos rinktinių vadų suvažiavime
Skaisčiūnų k., Marijampolės aps. 1946 10 22 kautynėse su
okupantų kariuomene kartu su Žalgirio rinktinės vadu Jurgiu
122 Lictuvos kariuomenes karininkai
Ilgānu (slap. Šarūnas) ir 3 partizanais žuvo Viltrakių k., Žvirgž
daičių vls., Šakių aps. 1998 12 22 pripažintas kariu savanoriu
ir 1999 01 11 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju
kryžiumi (1998, po mirties).
Žmona-Ona Gurskytė (susituokė 1937, m. 1986), keturi vaikai.
LGG, b. B-368; LNTK, p. 271; LKKAS archyvas.
PILGORSKIS-MACIULEVIČIUS Jonas gimė 1896 Šven
čionių aps. 1919 10 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į Elektrotechnikos batalioną 1 kuopos jaun. ka
rininku. 1919 12 20 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920
01 07 kaip pateikęs melagingus duomenis apie savo pavardę
ir netinkantis tarnybai iš kariuomenės atleistas. 1920 09 20
už svetimos pavardės ir karininko vardo pasisavinimą nuteistas
atimant karininko laipsnį ir pavardęPilgorskis. 1920 11 18
paskirtas į 2 pést. pulką, 11 21 kautynėse su lenkais sužeistas.
1922 11 06 kaip ištarnavęs 2 metus nerikiuotės jaun. puska
rininkiu iš kariuomenės paleistas.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 1622; ap. 6, b. 2259, 1. 6; f. 561, ap. 2, b. 1622, 1. 12.
Pilinka Vladas
PILINKA Vladas gimė 1914 06 26 Krasnojarske, Rusijoje.
Atvykęs į Lietuvą 1936 08 29 baigė Mažeikių g-ją. 1937 05 01
pašauktas į Lietuvos kariuomenę.1938 09 27 baigus Karo
mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1939 06
LŠS I Kauno rinktinės Tvirtovės šaulių būrio narys. Dirbo
Geležinkelių v-boje. 1941 06 16 suimtas, išvežtas į Kargo
pollagą, Archangelsko sr. 1943 03 07 žuvo lageryje.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 15342; f. 561, ap. 2, b. 1622, 1. 12; LGG, 1. 1.
p. 647; LKKAS archyvas.
PILIPAUSKAS Adas gimė Liudvinavo k., Skirsnemunės vls.,
Raseinių aps. 1919 01 29 paskirtas karininku prie Kauno m.
komendantūros. 1919 02 23 perkeltas į Kėdainių komendantūrų
adjutantu. 191909 15 mire eidamas tarnybines pareigas.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 70.

Pilipauskas Tadas
PILIPAUSKAS Tadas gimė 1890 07 07 Pužų dvare, Nemak
ščių vls., Raseinių aps. Baigė Kauno komercijos m-lą. Nuo 1909
tarnavo Rusijos kariuomenėje. Baige Aleksejaus karo m-lą
Maskvoje, tarnavo 12 Turkestano pulke, vėliau Minsko lenkų
pulke. 1918 pulkas vokiečių nuginkluotas ir paleistas. Grįžęs
į Lietuvą 1919 01 29 paskirtas karininku prie Kauno m. ko
mendantūros, 03 27 – Kauno aps. naujokų priėmimo komisijos
p-ku. 1919 07 01 perkeltas į Kauno batalioną (nuo 1919
20 01 7 pėst. pulkas). 1920 02 23 pabėgo iš kariuomenės
pas lenkus. Vėliau bolševikų suimtas, laikytas Vilniaus sunkiųjų
darbų kalėjime. Lietuvos kariuomenei užėmus Vilnių 1920
09 20 iš kalėjimo paleistas, nuvyko į tėviškę Raseinių aps., kur
buvo ieškomas už pabėgimą, 09 27 sulaikytas ir patalpintas
Lukiškių kalėjime. Gen. L. Želigovskiui užėmus Vilnių lenkų
suimtas, už pagalbos teikimą Lietuvos valstybei nuteistas 5
metams ir kalintas Lukiškių kalėjime. Pagal apeliaciją bausmė
sumažinta iki 3 metų, įskaičius kalėjime išbūtą laiką 1923 11 26
paleistas. 1924 02 09 grįžo į Lietuvą, 02 13 pasiųstas Kariuo
menės teismo gynėjo žinion. 1924 05 23 Kariuomenės teismo
tvarkomojo posėdžio nutarimu pagal 1922 amnestijos įstatymą
byla nutraukta, nuo bausmės atleistas.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2142; f. 483, ap. 5, b. 2928.
PILIPONIS Antanas gimė 1919 10 12 Medinių Strėvinin
kų k., Žiežmarių vls., Trakų aps. 1939 06 16 baigė Kaišiadorių
g-ją. 1939 07 05 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą
(XVasp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesu
teiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1941 06 22 – 09.15
dirbo Marijampolės pašte spaudos platinimo organizatoriumi.
1941 09 15 baigė Marijampolės pedagoginius kursus. 1941
10 01 – 1942 10 01 Trakų aps. Zūbiškių prad. m-los vedėjas.
1942 1001 įstojo į VDU Medicinos f-tą. Antrosios sovietinės
okupacijos metu įsitraukė į rezistencinę kovą, tapo Didžiosios
Kovos apygardos pogrindinės organizacijos nariu (slap. Pilėnas),
leido laikr. Partizanas“. 1946 03 28 suimtas, kalintas Kaune.
„
1946 08 26 MGB Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir
P
Piliponis Antanas
5 mctams tremties, išvežtas į Nyroblagą, Permės sr., nuo 1951
Dubrovlage, Mordovijoje. Nuo 1955 02 26 tremtyje Severo
Jenisciske, Krasnojarsko kr. 1956 09 paleistas, grįžo į Lietuvą.
Sovietinei valdžiai neleidus apsigyventi Lietuvoje išvyko į Uso
lės r., Irkutsko sr. 1964 grįžo į Lietuvą. Mire 1983.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 18771; f. 1767. ap. 3, b. 900; f. 1016, ap. 1,
b. 4063: LGG, 1. 2. d. 2. p. 768.
Piliponis Matas
PILIPONIS Matas gimė 1897 12 10 Aulelių k., Svedasų, vls.,
Rokiškio aps. 1918 03 16 baige realinę m-lą Petrograde. Grįžęs
į Lietuvą 1919 07 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją
baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas
jaun. karininku į 8 pést. pulko 3 kuopą. 1919 12 16 - 1920
01 05 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920
08 28 - 1130 - su lenkais. 1920 02 16 paskirtas pulko teismo
raštvedžiu. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 04 21
studi
paleistas iš kariuomenės iį pėstininkų karininkų atsargą
juoti aukštojo mokslo. Nuo 1928 LŠS narys. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. Vyr, leitenanto laipsnis pa
keistas į ats. leitenanto. 1937 09 01-09 22 atliko karo pra
tybas 7 pest. pulke. 1938 07 23 baigė VDU Teisių f-to Teisių
skyrių įgydamas teisininko kvalifikaciją. 1938 11 23 pakeltas
123
Lietuvos kariuomenės karininkai
 į ats. kapitonus. 1941-42 Panevėžio apygardos teismo teisėjas.
1944 dalyvavo kuriant TAR, sudarant jos vadovybę. 1944
07 29 paskirtas rikiuotės skyriaus v-ku, vėliau 1 pulko teismo
raštvedžiu. 1944 09 13 pačiam prašant iš kariuomenės atleistas.
Antrosios sovietinės okupacijos metu 1949 03 15 suimtas Kau
ne. 1949 05 25 Karo tribunolo nuteistas 25 metams, išvežtas
lagerį Sibire. 1956 05 24 paleistas iš Oziorlago, Irkutsko st.,
į

grįžo į Kauną.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1938).
Žmona - Genovaitė Baltuškaitė, duktė – Danguolė.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 71; 1.631, ap. 7. b. 669; LYA, b. P-18724;
LKKAS archyvas.

Pilka Povilas

ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka

rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
Nuo 1933 10 16 tarnavo policijoje, nuo 1937 01 17 – Šiau
lių aps. Pašvitinio nuovados v-ku. LŠS narys, VII Šiaulių rinktinės
Gaižiūnų ir Pašvitinio būrių vadas. 1942 Linkuvos policijos v-kas.
v?

Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 09 11

suimtas, kalintas Šiauliuose. 1945 04 20 SSRS NKVD Karo
tribunolo nuteistas mirti. 1945 0601 sušaudytas Vilniuje. Šeima
1945 ištremta į Andronova, Kožvos r., Komija.
Žmona - Vladislava (1910), dukterys – Nelė Puleikienė
(1935) ir Dalia Regina (1937), sūnūs - Rimvydas (1940) ir
Piliponis Zigmas su žmona Aldona ir dukterimi Povilas (1942).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2148; f. 561, ap. 22, b. 44, I. 194: LGG, t. 2,
PILIPONIS Zigmas gimė 1909 04 19 Strevininkų Babilių k., d. 2, p. 769.
Žiežmarių vls., Trakų aps. 1926 07 baige Lietuvos kooperacijos
banko kursus Kaune, 1927 06 05 - paštų, telefonų ir telegrafų
kursus, 1930 03 22 - Klaipėdos lietuvių suaugusiųjų g-jos 6
klases. Nuo 1928 05 25 dirbo Klaipėdos m. telefono-telegrafo
tinklo prižiūrėtoju. Nuo 1928 LŠS Klaipėdos būrio šaulys.
1930 11 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 07 01 -
10 02 stažavo Ryšių batalione. 1931 10 29 baigus Karo mo
kyklą (VIasp.laida) suteiktas ryšių ats.jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. Nuo 1931 LŠS Klaipėdos
M. Jankaus šaulių būrio vadas, nuo 1934 Dariaus ir Girėno
šaulių būrio vadas. Dirbo Klaipėdos telefono tinklų prižiūrėtoju,
techniku Eltos Klaipėdos skyriuje. 1934 baigė teleprinterių
kursus Berlyne. 1935 atliko karo pratybas. 1938 02 22 pakeltas
į ats. leitenantus. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo
į Kanadą. Mirė 1969 03 Niagaroje, Kanadoje.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1934), DLK Gedimino
ordino 3 laipsnio medaliu (1934).
Žmona - Aldona, dvi dukterys.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2146.

PILKA Povilas gimė 1905 09 18 Sereikėlių k., Gasčiūnų vls.,
Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 6 klases. 1929 05 03 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1930 01 08 priimtas į Karo mokyklą.
1930 01 08 – 07 10 stažavo 5 pést. pulke. 1930 11 baigus
Karo mokyklą (Vasp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
Pilkauskas Alfonsas
PILKAUSKAS Alfonsas gimė 1914 08 07 Danišiūnų k.,
Debeikių vls., Utenos aps. 1933 06 21 baige Utenos g-ją, 1933

124 Lietuvos kariuomenės karininkai

09 06 priimtas į VDU Technikos f-tą. Nuo 1935 LŠS narys.
1937 baigė Aukštesn. kultūrtechnikos m-lą Kėdainiuose. 1938
09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus
Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į ginklavimo karininkų atsargų.
Nuo 1939 1006 tarnavo ŽŪM Žemės tvarkymo departamente
matininku. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Ang
liją. Gyveno Notingame, kur 1971 06 06 mirė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 249, 1. 361-364; f. 631, ap. 7, b. 11905: 6. 392,
ap. 3, b. 952; LKKAS archyvas.
Pilkauskas Juozas
PILKAUSKAS Juozas gimė 1898 07 31 Jiezne, Alytaus aps.
1917 baigė g-jos 6 klases, 1920 - Vilniaus dvasinės seminarijos
3 kursus. 1915–16 mokytojavo prad. m-loje Gudienos k.,
Kaišiadorių vls. 1920 10 09 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921
12 18 baigus Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į 7 pest. pulką 1 kulkosvaidžių kuopos jaun.
karininku. 1923 12 23 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Nuo 1924 01 02 pradėjo tarnauti VRM
pasienio policijoje Seinų baro rajono v-ku, vėliau Trakų baro
rajono v-ku. LŠS narys, Onuškio būrio vadas, Vilniui vaduoti
s-gos Onuškio skyriaus kūrėjas. 1927 10 – 1930 09 10 mo
kytojavo Kėdainiuose. 1928–30 Kėdainių m. šaulių būrio
vadas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1931 paskirtas
Klaipėdos krašto pasienio policijos rajono v-ku, vėliau tarnavo
Utenos ir Zarasų baruose rajono v-ku. 1934 ir 1937 atliko karo
pratybas. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą paskirtas naujai sukurto pasienio policijos
Švenčionėlių baro rajono v-ku. 1940 09 17 atleistas, gyveno
Žasliuose, dirbo padieniu darbininku Žaslių geležinkelio sto
tyje. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij
Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 įtraukta į tremiamųjų
sąrašus. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas mirti. 1944 05 23 žuvo lageryje.
Žmona - Marija Dervinskaitė (1903, susituokė 1922), sūnus -
Edvardas (1925), dukterys - Aldona (1924) ir Milda (1935).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2149; f. 762, ap. 2, b. 701, 1. 445-446; LGG,
t. 1, p. 647.
P.
Pilvelis Adolfas
PILVELIS Adolfas gimė 1905 11 11 Abarauskų k., Leipalin
gio vls., Seinų aps. Baige Alytaus g-ją. 1929 07 21 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 7 pėst. pulką. 1931 10 24 baigus
Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas į 9 pést. pulką jaun. karininku. 1934 11 22 baige
automatinių pabūklų „Oerlikon“ karininkų kursus, paskirtas 3
kulkosv. kuopos vyr.karininku. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus.
1935 11 27 paskirtas mokomosios kuopos vyr. karininku, 1937
01 01 – 7 kuopos vyr. karininku. 1939 11 23 pakeltas į kapi
tonus, paskirtas 9 pést. pulko 2 kulkosvaidžių kuopos vadu. So
vietų Sąjungai okupuojant Lietuvą su 9 pést. pulku traukėsi
Vokietijos sienos link. Grąžinus pulką į Marijampolę 1940 07 25
perkeltas į 2 pėst. pulką kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos 215 šaulių pulko šaulių kuopos vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui 1940 06 24 pulko komisaro Dobrynino ir politinio
vadovo Valaičio įsodintas į automobilį ir nuo Pabradės pavežus
keletą kilometrų link Adutiškio automobilyje Valaičio nušautas.
Sadistiškai sudarkytas kūnas užkastas pamiškėje.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2151; LGG, t. 1, p. 648; LKKAS archyvas.
PIMONOVAS Petras gimė 1896 06 11 Gardine. Pašauktas į
Rusijos kariuomenę 1917 01 01 baigė Petrogrado inžinerijos
m-lą, suteiktas inžinerijos praporščiko laipsnis, paskirtas į Kijevo
pontonų batalioną jaun. karininku. 1917 02 18 perkeltas į
Kronštato ats. geležinkelių batalioną jaun.karininku. 1917 07 01
pakeltas į paporučikius. 1917 01 - 02 17 dalyvavo I pasaul.
karo kovose Austrijos fronte, 1917 03-07 - vokiečių fronte, du
kartus sužeistas, kontūzytas. Atvykus į Lietuvą 1927 11 03 –
1201 Aukštuosiuose karininkų kursuose atliko karo pratybas,
pripažintas tinkamu Lietuvos kariuomenės ats. karininko
pareigoms. 1928 09 30 suteiktas ats, vyr. leitenanto laipsnis,
įskaitytas į inžinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. leitenanto.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2152.
Lietuvos kariuomenės karininkai 125

Pimpe Alfonsas
PIMPĖ Alfonsas gimė 1898 10 07 Navikų k., Dusetų vls.,
Zarasų aps. Mokėsi Dusetų prad. m-loje, baigė Petrogrado vyrų
g-ją. 1917–18 studijavo Petrogrado susisiekimo in-te. 1918 06
grįžo į Lietuvą. 1919 08 01 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į l raitelių pulką, būdamas 2 eskadrono eilinis
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais Zarasų krašte,
su bermontininkais – prie Radviliškio. 1920 03 01 perkeltas į
Intendantūros skyrių vyr. raštininku. 1920 01 01 suteiktas karo
valdininko laipsnis, paskirtas ypatingų reikalų valdininku. 1920
0601 perkeltas į Centrinį prekių sandėlį skyriaus vedėju, nuo
1921 01 15 Centrinio prekių sandėlio v-ko padėjėjas. 1923
08 02 paleistas į atsargą, pasiųstas tarnauti į VRM, paskirtas
Kauno m. ir aps. policijos v-ko padėjėju. Nuo 1925 06 15 VRM
Piliečių apsaugos departamento policijos referentas, nuo 1926
11 16 policijos inspektorius. 1924–28 studijavo ir baigė LU
Teisių f-tą. 1928 01 01 paskirtas VRM Bendrųjų reikalų
departamento direktoriumi, 1929 11 01 - Lietuvos policijos
inspektoriumi. Nuo 1930 09 01 Marijampolės aps. v-kas. 1936
06 09 išrinktas atstovu į Lietuvos Seimą, buvo Seimo peticijų
ir biudžeto komisijos narys. Nuo 1930 LŠS narys. 1937 02 21
patvirtintas Marijampolės aps. šaulių rinktinės garbės teismo
p-ku. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, esančiam
karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun.
leitenanto laipsnis. 1937 07 01 paskirtas Šiaulių aps. v-ku.
1939 11 – 1940 06 Vilniaus miesto viceburmistras. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą Petro Petronio pavarde gyveno
Žemaitijoje, dirbo darbininku pas ūkininkus. Vokiečių
okupacijos metu 1941 09 01 paskirtas „Tauro“ alaus daryklos
Vilniuje direktoriumi. 1943 08 vokiečių vadovybės atleistas,
ūkininkavo savo ūkyje Juciūnų k., Kėdainių aps. 1944 su šeima
pasitraukė į Vokietiją, gyveno Maklenburgo provincijoje, dirbo
ūkyje gyvulių prižiūrėtoju. 1945 rudenį drauge su kitais
organizavo Dypholco pabėgėlių stovyklą, buvo šios stovyklos
komendanto pavaduotojas, komendantas. 1949 11 emigravo
į JAV, gyveno Čikagoje, dirbo krovėju geležinkelyje, vėliau te
kintoju gamykloje. 1953–66 maisto prekių parduotuvės savi
ninkas. Dalyvavo Čikagos lietuvių veikloje, aktyvus lietuvių
126 Lietuvos kariuomenės karininkai
Tautininkų sąjungos ir Teisininkų d-joskapinėse
narys. Mire 1994
06 24, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių Čikagoje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1931), DLK
Gedimino 3 laipsnio (1928), „Jaunosios Lietuvos“ Trijų lieps
nų 2 laipsnio (1937) ordinais, Savanorių (1930), Lietuvos ne
priklausomybės (1928) medaliais, ugniagesių „Artimui pagal
bon“ 3 laipsnio kryžiumi (1934).
Žmona - Ksavera Nevodničenaitė (1897-1978), duktė -
Aurelija Polikaitienė (1925).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 194; ap. 5. b. 2153; ap. 8. b. 56, 1. 166-173;
. 377, ap. 2, b.44, I. 132-133; f. 631, ap. 7.b. 755; LKKAS archyvas.
f
Pinigis Petras
PINIGIS Petras gimė 1911 10 13 Kulbagalių k., Miežiš
kių vls., Panevėžio aps. Mokėsi Panevėžio g-joje, 193206 16
baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1932 10 12 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į 8 pést. pulką. 1933 09 15 baigus Karo
mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.
1933 09 15 įstojo į VDU Technikos f-to Technologijos skyrių,
09 30 perėjo į Matematikos-gamtos f-to Biologijos skyrių.
1934 09 24 – į Teisių f-to Teisių skyrių. Tarnavo policijoje,
nuo 1938 05 Šiaulių aps. policijos vachmistras. Nuo 1938
08 22 LŠS narys. Mirė 1939 01 01.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2154; f. 631, ap. 7. 6. 12496; f. 561, ap. 22, b. 69,
1. 49-50.
PINKVARTA Kazys (slap. Dešinys) gimė 1918 Giniūnų k.,
Prienų vls., Marijampolės aps. Baigė Mačiūnų prad. m-lą, mokėsi
Prienų „Žiburio“ g-joje. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę mokėsi
puskarininkių m-loje, įgijo puskarininkio laipsnį. Kilus Vokietijos
SSRS karui carnavo LSD 3 bataliono 10 kuopoje, kovojo su RA
Rytų fronte, kelis kartus sužeistas. Antrosios sovietinės okupacijos
pradž. 1944 kartu su Antanu Morkūnu (slap. Miškas) pradėjo
partizanauti, buvo vienas iš Geležinio Vilko rinktinės kūrėjų.
1945 rudenį paskirtas Kęstučio kuopos vadu. 1945 06 17
Degimų kautynėse Šilavoto vls., Marijampolės aps., jo va
dovaujamos kuopos partizanai per 4-5 val. sunaikino apie 70

WA
Pinkvarta Kazys
enkavėdistų. 1946 vasarą paskirtas rinktinės štabo rikiuotės
skyriaus v-ku, vėliau 53 kuopos vadu, ją išformavus – 54 kuopos
vadu, šią performavus – tėvūnijos vadu. 1947 01 12 iš Vytauto
ir Žalgirio rinktinių sudarius Kęstučio rinktinę paskirtas jos va
du. 1949 06 07 kovoje su okupantų kariuomene žuvo Skirptiš
kės k., Naujosios Ūtos vls. Po žūties tėvūnija pavadinta Dešinio
vardu. Kūnas užkastas Šilavote, 1991 1003 perlaidotas šeimos
kape Prienų kapinėse. 1997 12 22 pripažintas kariu savanoriu
ir 1998 05 13 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju
kryžiumi (1999, po mirties).
LGG, b. P-108; LNTK, p. 271, 282, 293; LKKAS archyvas.
A praporščikų m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis, tarnavo Šiaurės
Pioravičius Vladas
PIORAVIČIUS Vladas gimė 1898 04 14 Raseiniuose. 1913
baigė Raseinių m-los 4 klases. 1915 04 – 1917 02 dirbo
raštininku ŽŪM įstaigose Tverėje, Rusijoje. Mobilizuotas į
Rusijos kariuomenę 1917 02–09 tarnavo eiliniu Volynės pulke.
1917 09 – 10 25 mokėsi Peterhofo praporščikų m-loje. 1917
10 25 Petrograde kautynėse su bolševikais ginant Kerenskio
valdžią sužeistas. 1918-21 tarnavo RA Tverėje. 1921 grįžo į
Lietuvą. 1921 12 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas raštininku į 3 raitelių pulką. 1922 11 10 įstojo į Karo P
mokyklą. 1923 01 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1924 09 28
baigus Karo mokyklą (VI laida) suteiktas artilerijos leitenanto
laipsnis ir paskirtas 2 art. pulką Kėdainiuose. 1925 10 30
į
perkeltas mokomosios baterijos vadu. 1928 02 16 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1928 09 25 perkeltas į Atskirąją art. grupę 3
baterijos vyr. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931
įgijo g-jos baigimo atestatą. 1932 09 07 baige Vytauto Didžiojo
karininkų kursų Artilerijos skyrių (IV laida). 1932 11 21
pakeltas į kapitonus, paskirtas artilerijos pulką Panevėžyje.
1939 12 31 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą tarnavo 1 art. pulko 3 grupės vadu. Likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko diviziono vadu Kupiš
kyje. Kilus Vokietijos-SSRS karui atostogavo, sužinojęs apie
karo pradžią atvyko į Kupiškį, kur suimtas, išvežtas į Polocką.
1942 formuojant Balachnoje RA 16 lietuviškąją diviziją
paskirtas 224 artilerijos pulko vadu. 1942 06 – 1945 06 09
divizijos artilerijos štabo v-kas, suteiktas papulkininkio laips
nis. Pasibaigus karui ir divizijai grįžus į Vilnių 1945 12 24 su
imtas, už „antitarybines kalbas“ nuteistas 10 metų, išvežtas į
lagerį Molotovske, Archangelsko sr. 1955 03 06 paleistas, 1956
grįžo į Lietuvą, gyveno Dusetose, Zarasų r. Mirė 1959 05 07,
palaidotas Dusetose. 1967 10 30 SSRS Aukščiausiojo teismo
karo kolegijos reabilituotas.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 55 laipsnio (1938) ir DLK Ge
dimino 5 laipsnio (1930) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.
Žmona – Stasė Girčytė-Kizevičienė (1904–1982, susituokė
1956).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 468, 1. 10-11; f. 391, ap. 1, b. 3985; LYA, F. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 2, d. 2, p. 722; LKKAS archyvas.
PIOTRAUSKAS Vladimiras gimė 1893 08 25 Panevėžyje.
Baigė g-jos 6 klases Sankt Peterburge, Rusijoje. 1915 08 20
laisvai samdomu įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 6
pionierių ats. batalioną. 1916 0201 baigė Petrogrado inžinerijos
fronto vyriausiojo karo vado štabe. 1916 09 10 paskirtas jaun.
karininku. 1916 09–11 dalyvavo I pasaul. karo kovose su
vokiečiais. 1917 08 27 paskirtas 82 pulko inžinerijos kuopos
2 puskuopės vadu. 1918 04 paleistas į atsargą. Grįžus į Lietuvą
1920 08 31 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 6
pest. pulko 7 kuopos jaun. karininku. 1920 10 15 suteiktas
pest. vyr. leitenanto laipsnis. 1920 09 22 – 12 16 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 01 15 perkeltas į
Gen. kariuomenės štabo Technikos skyrių. 1921 01 15 pa
skirtas inžinerijos kuopos vadu. Mirė 1921 06 06.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ordinu
„Už narsumą“ (1917).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 72; ap. 8, b. 65, 1. 108-117.
Lietuvos kariuomenes karininkai 127

Pipiras Hansas Otas
PIPIRAS Hansas Otas gimė 1916 05 17 Aukštkiemių k.,
Trušelių vls., Klaipėdos aps. Baige Klaipėdos Vytauto Didžiojo
g-jos 5 klases, 1939 - Tauragės mokytojų seminariją. 1939
0701 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sajungai oku
pavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida),
dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet pa
leistas į karininkų atsargą. Nuo 1940 10 16 Kretingos aps.
Palangos vls. Kunigiškių prad. m-los mokytojas.
LCVA, f. R-762, ap. 2, b. 701, 1. 302-303; LKKAS archyvas.
Pyplys Kazimieras
PYPLYS Kazimieras (slap. Audronis, Mažytis) gimė 1923
01 21 Kėbliškių k., Prienų vls., Marijampolės aps. Mokėsi
Kauno „Aušros“ berniukų g-joje. Pirmosios sovietinės okupa
cijos metu dalyvavo pogrindžio veikloje. 1940 11 03 suimtas,
kalintas, bet paleistas. Kilus Vokietijos SSRS karui Birželio
sukilimo dalyvis Pakuonio mstl. 1943 baigė Kauno aukštesn.
technikos m-lą, įgijo elektrinių statybos techniko specialybę,
įstojo į VDU Medicinos f-rą. Vokiečių okupacijos metais tęsė
pogrindžio veiklą. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lie
tuvą 1944 išėjo partizanauti, metų pab. mūšyje su okupantų
kariuomene prie Daukšiagirės sužeistas. 1945 pradž. paskirtas
partizanų Aro būrio skyriaus vadu, 1945 vasarą – Tauro apy
gardos štabo spec. pareigūnu, 1946 04 – Tauro apygardos
Geležinio Vilko rinktinės vado adjutantu ir rinktinės žvalgybos
128 Lietuvos kariuomenės karininkai
skyriaus v-ku. 1947 pradž. perkeltas į Tauro apygardos štabą.
1947 02 18-19 Vytauto rinktinės vado V. Gavėno (slap. Vam
pyras) įsakymu Marijampolėje pas A. Senkutę (slap. Pušcle) suor
ganizuotame užgavėnių baliuje nukove 4 partinius aktyvistus.
1947 03 paskirtas Maironio kuopos, saugojusios Tauro apy
gardos štabą,vadu. BDPS prezidiumo nutarimu 1947 12 15
kartu su Juozu Lukša (slap. Skrajūnas) pasiųstas nugabenti į
Vakarus Lietuvos katalikų laišką popiežiui Pijui XII, Lietuvos
inteligentų kreipimąsi į 4 Vakarų šalių ministrus p-kus dėl
Lietuvos laisvės bylos, iš Lietuvos deportuotųjų sąrašus, kitus
dokumentus. Rytprūsiuose susikovę su pasieniečiais prasiveržė
į Lenkiją, 1948 08 17 pasiekė Švediją. Supratęs, kad Vakarai
neketina padeti 1949 05 01 su švedų žvalgybos kateriu at
plauke ir kartu su 3 lietuviais, 2 estais ir 1 latviu išsilaipino Lie
tuvos pajūryje ties Mončiškės k., Palangos vls., grįžo į Tauro
apygardą. 1949 09 23 okupantų kariuomenei užpuolus Pietų
Lietuvos srities štabo vadavietę Kalesninkų miške, Alovės vls.,
Alytaus aps., nukovę 18 priešų žuvo (susisprogdino) kartu su
štabo pareigūnu J. Makarevičiumi (slap. Žilvitis). Žuvusiųjų
kūnai nuvežti Kauno MGB atpažinimui, palaidojimo vieta
į
nežinoma. Pasižymėjo nepaprasta drąsa, partizanaudamas da
lyvavo 18 kautynių, du kartus sužeistas. 1949 suteiktas parti
zanų leitenanto laipsnis. 1950 12 31 LLKS Tarybos prezidiumo
sprendimu, pasirašytu Adolfo Ramanausko (slap. Vanagas),
suteiktas Laisvės Kovos Karžygio garbės vardas ir apdovanotas
1 laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi su kardais (po mirties). 1997
12 22 pripažintas kariu savanoriu ir 1997 01 15 suteiktas ka
pitono laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi
(1997, po mirties).
LGG, b. P-107; LNTK, p. 282, 286, 292-295, 330-331; LKKAS
archyvas
Pyragius Jonas
PYRAGIUS Jonas gimė 1902 01 01 Baluškių k., Daujėnų vls.,
Biržų aps. Mokėsi Smilgių ir Daršiškių prad. m-lose, 1918 baige
Panevėžio „Saulės“ g-jos 5 klases. 191901 09 mokydamasis g-jos
6 klasėje savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 07-09
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919 10-11 –
su bermontininkais. 1920 01 16 įstojo į Karo mokyklą. 1920
10 17 ją baigus (III laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis
ir paskirtas Inžinerijos dalies šarvuočio „Pragaras“ jaun. karininku.
1920 10 12 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1922
01 22 paskirtas šarvuočio „Žaibas“ jaun, karininku. 1922 10 13
baige Aukštuosius karininkų kursus (II laida), paskirtas šarvuočio
„Savanoris“ vadu. Nuo 1922 bendradarbiavo spaudoje, dau
giausia rašė aviacijos ir sporto temomis
. 1923 05 18 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1923 11 15 paskirtas Šarvuočių autodiviziono
(nuo 1924 01 01 šarvuota autokuopa) būrio vadu. 1924 10 14
perkeltas į Karo aviaciją. 1925 06 baige aviacijos kursus, paskirtas
lakūnu į 4 oro eskadrilę. 1925 07 04 pirmą kartą skrido
savarankiškai. 1925 12 18 perkeltas į 3 oro eskadrilę, 1926
03 09 – į 4 oro eskadrilę, 03 13 paskirtas eskadrilės adjutantu.
1926 09 24 baige aukštojo pilotažo kursus. 1926 09 16 priimtas
laisvuoju klausytoju į LU Humanitarinių m. f-to Filologijos
skyrių. 1927 02 16 pakeltas į aviacijos kapitonus, 07 15 suteiktas
karo lakūno vardas. 1927–29 ,,Geležinio Vilko“ s-gos vadovybės
narys. 1929 01 02 perkeltas į l oro eskadrilę, 19300601 paskirtas
eskadrilės vado padejeju. 1931 kartu su kpt. Klemu Martinkumi
pirmieji iš Lietuvos dalyvavo tarptautinėse Monte Karlo au
tomobilių ralio lenktynėse. 1932 02 13 pakeltas į majorus. 1932
10 21 paskirtas 5 eskadrilės vadu. 1934 07 09 už dalyvavimą
voldemarininkų maište pažemintas į eilinius ir paleistas į atsargą.
Tarnaudamas kariuomenėje vienas pirmųjų pradėjo domėtis
Lietuvos aviacijos istorija, parengė knygas „Mūsų sparnai“ (1929),
„Paukščių keliais“ (1933). 1924–29 dalyvavo steigiant Lietuvos
fizinio lavinimo s-gą, Lietuvos sporto lygą, Lietuvos aeroklubą,
kartu su mjr. K. Austu 1924 07 15 buvo vieni pagrindinių Ka
riuomenės sporto d-jos steigėjų, jos v-bos narys. Nuo 193407 11
Nidos sklandymo m-los v-kas. 1934 gavo sklandytojo C
(aukščiausiąjį) laipsnį. 1935 redagavo žurnalą „Lietuvos sparnai“.
Knygų „Ką kiekvienas turi žinoti apie priešlėktuvinę apsaugą“
(1933) ir „Priešlėktuvinė apsauga“ (1935) autorius. 1934–36
pasiekė kelis Lietuvos sklandymo rekordus: išsilaikymo ore,
skridimo nuotolio, pakilimo aukščio. 1935–40 Lietuvos aeroklubo
atstovas Tarptautinėje sklandymo komisijoje, dalyvavo kon
ferencijose Berlyne (1936), Miunchene (1937) ir Berne (1938).
1936-39 Lietuvos aeroklubo gen. sekretorius,vyr. sklandymo
instruktorius. 1937 07 su B. Oškiniu dalyvavo sklandytojų
sąskrydyje Elmiroje, JAV. 1938 06 25 Resp. Prezidento aktu
grąžintas majoro laipsnis ir įskaitytas į aviacijos karininkų atsargą.
1938 07 I Lietuvos tautinėje olimpiadoje sklandymo varžybo
se iškovojo aukso medalį. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 06 pasitraukė į Vokietiją. 1940 11 17 dalyvavo Berlyne
plk. K. Škirpos sukviestame lietuvių, pasitraukusių nuo sovietinės
okupacijos, pasitarime įkuriant LAF, pasisakė ir balsavo už
pasipriešinimo organizacijos įkūrimą. Kilus Vokietijos SSRS karui
grįžo į Lietuvą, vadovavo gestapo inspiruotam maištui prieš
Lietuvos laikinąją vyriausybę, nušalinant plk. J. Bobelį iš Kauno m.
komendanto pareigų. 1941 07 – 1942 Vokietijos kariuomenėje
kaip vertėjas ir ekspertas tarnavo Dancige, Smolenske, Pskove.
1943-44 Vidaus reikalų generalinio tarėjo gen. P. Kubiliūno
padejejas. 1944 pab, pasitraukė į Vokietiją, iki 1945 01 dirbo P.
instruktoriumi desantininkų m-loje Niedersee, Rytprūsiuose.
1947-48 gyveno Gros Hesepe lietuvių pabėgelių stovykloje,
mokytojavo lictuvių g-joje. 1949 06 emigravo į Australiją, gyveno
Rydleitone, dirbo darbininku. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių
visuomeniniame gyvenime, tvarkė Adelaidės lietuvių namų
muzicjų, dalyvavo ramovenų veikloje. Nuo 1950 australų
Adelaidės Waikerie sklandymo klubo narys, bendradarbiavo
leidžiant Bostono LE. Parašė atsiminimus „Kovosiu kol gyvas“
(Lietuvos technikos muziejaus leidykla, 1993). Mirė 1975 10 14.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa
vanorio medaliu (1929, liudijimas ir savanorio kūrėjo teisės
anuliuoti), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), „Plie
no sparnų“ garbės ženklu (1932).
Žmona – Amelija Cigleraitė (1905–1969, susituokė 1929),
duktė - Ona Dalia Gordon (1931).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 180; ap. 5, b. 2158; BLE, t. 23, p. 30-31;
LKKAS archyvas.
Pyragius Kostas
PYRAGIUS (PYRAGIS) Kostas gimė 1891 06 01 Sankt
Peterburge, Rusijoje. Baigė Sankt Peterburgo 3 realinę m-lą,
studijavo teisę ir ekonomiką. Dirbo Rusijos bajorų ir valstiečių
banke, Žemės banke ir Valstybiniame banke. Prasidėjus I
pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 10 21
baigus Gatčinos praporščikų m-lą suteiktas praporščiko laips
nis. 1917 02 20 paskirtas kuopos vadu. 1917 06 26 pakeltas
į paporučikius, paskirtas į 4 Kaukazo šaulių pulką jaun. ka
rininku. 1917 11 01 pakeltas į poručikus. Dalyvavo kovose
su vokiečiais, buvo sužeistas. Grįžęs į Lietuvą dirbo Lietuvos
banko Panevėžio ir Marijampolės skyriuose. 1927 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1927 11 03 pasiųstas į Aukštuosius ka
rininkų kursus, 1927 11 09-12 01 atlikus karo pratybas pri
pažintas tinkamu būti Lietuvos kariuomenės ats. karininku.
1928 10 11 suteiktas pést. ats. vyr. leitenanto laipsnis. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
ats. leitenanto. 1939 mobilizuotas tarnavo kariuomenėje.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Mari
jampolės kalėjime. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas.
129
Lietuvos kariuomenės karininkai
 Dirbo Lietuvos banko Marijampolės skyriuje, vėliau paskirtas
Kauno m. ir aps, kasų finansų vedėju. 1944 07 pasitraukė į
Vieną, Austrija, vėliau persikėlė į Vokietiją, gyveno Kempteno
lietuvių pabėgėlių stovykloje. 1950 emigravo į Australiją. Dirbo
įvairiuose fabrikuose. Mirė 1964 12 06 Adelaidėje.
Žmona – Olga Andriuškevičiūtė (1894–1976, susituokė
1917), duktė – Nona Ilgūnienė (1922-2004), sūnus –
Eugenijus (1931-1984).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2151, 2247. I. 29; LKKAS archyvas.
Pitleris Efraimas
PITLERIS Efraimas gimė 1916 11 23.1934 įstojo į VDU
Technikos f-tą. 1937 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938
09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas ginkla
vimo ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ginklavimo ka
rininkų atsargą. Vokietijos-SSRS karo metu tarnavo RA.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13157.
PJETKO, poručikas, 1918 12 01 paskirtas 1 baltgudžių pulko
kuopos vadu. 1919 06 15 iš kariuomenės atleistas.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 275.
Pladis
Antanas
PLADIS Antanas gimė 1918 12 10 Gineikių k., Vaškų vls.,
Biržų aps. 1938 06 14 baige Linkuvos g-ją. 1938 07 01 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
130 Lietuvos kariuomenės karininkai
(XIV asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 09 04 priimtas į
VDU Technikos f-to Technologijos skyriaus mechaniko spe
cialybę, 1940 08 28 perėjo į Statybos f-to Statybos skyrių.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 16962.
Planutis Teodoras
PLANUTIS Teodoras gimė 1896 10 29 Leipalingyje, Sei
nų aps. 1910–14 mokesi Seinų keturklasėje m-loje. 1915 08 12
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo Ats. raitelių gvardijos
pulke, 1917 02 01 – 1918 01 – raitelių gvardijos korpuso štabe
eiliniu, jaun. ir vyr. raštininku. 1917–18 dalyvavo I pasaul. karo
kovose Austrijos ir Vengrijos fronte. Grįžęs į Lietuvą 1918 10
1919 06 22 mokytojavo Leipalingio dviklasėje m-loje. 1919
06 22 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 raitelių
pulko štabo rikiuotės skyriaus vyr. raštininku. Kaip Rusijoje
išlaikiusiam karo valdininko egzaminus 1919 11 30 suteiktas
karo valdininko laipsnis, paskirtas pulko maitinimo dalies
valdininku. 1926 12 23 baigė 3 mėn. kursus karo valdininkams
prie Aukštųjų DLK Vytauto karininkų kursų. 1927 05 14
suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1928 05 18
išlaikė KAM nustatytus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir
geografijos egzaminus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 12 01
paskirtas Kariuomenės intendantūros Alytaus kepyklos v-ku.
1933 06 30 išlaikė aukštesn. m-los 8 klasių kurso baigiamuosius
egzaminus. 1933 08 28 paskirtas ugniagesių komandos v-ku.
1935 07 20 perkeltas į poligono komendantūrą, paskirtas ūkio
dalies v-ku, 1936 04 01 – poligono komendantūros švietimo
vadovu. 1937 03 11 perkeltas į Karo technikos v-bą, paskirtas
Tiekimo skyriaus aprūpinimo dalies raštvedžiu. 1939 08 03
pačiam prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą.
Ūkininkavo Rukšių k., Tauragės aps. Sovietų Sąjungai okupa
vus Lietuvą 1941 suimtas, išvežtas į lagerį Rusijoje. Žmona 1941
ištremta į Kniaž Pogostą, Železnodorožno r., Komijoje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Apolonija (1901–1944 tremtyje).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2161; ap. 8, b. 143, 1. 201-207; LGG, t. 1, p. 653.
Platakis Bronius
PLATAKIS Bronius gimė 1882 04 04 Šiauliuose. 1898 baigė
realinės m-los 5 klases, 1900 - Libavos (Liepoja) jūreivystės
m-lą įgydamas šturmano teises. 1903 plaukiojo prekybiniu
laivu, buvo kapitono padejejas. 1904 mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę, tarnavo Port Artūro tvirtovėje, Rusijos-Japonijos
kare 2 kartus sužeistas. Vėliau tarnavo karo laivuose „Kazane“,
„Krasnaja gorka“, kreiseryje „Rosija“, Kronštate, Helsingforse.
1905 suteiktas praporščiko laipsnis, 1906 išlaikius egzaminus
pakeltas į poručikus, 1909 - į štabskapitonus. 1909 baige narų
klasę. 1916 pakeltas į kapitonus, 1917 - į papulkininkius.
Grįžęs į Lietuvą 1918 12 29 savanoriu įstojo į Lietuvos ka
riuomenę. Kariuomenei traukiantis iš Vilniaus bolševikų suim
tas. Lenkams užėmus Vilnių pasitraukė į Kauną. 1919 07 15
paskirtas belaisvių stovyklos v-ku. 1920 02 13 suteiktas plk.
leitenanto laipsnis. 1923 11 15 perkeltas į Kariuomenės inten
dantūrą, paskirtas transporto dalies v-ku, 1924 01 01 - Tran
sporto bataliono vadu, 1926 01 01 - Kariško turto priėmimo
ir įkainavimo komisijos p-ku. 1927 kaip jūrų laivyno karininkas
patvirtintas tarnaujančiu savanoriu. 1928 09 11 pačiam pra
šant paleistas į atsargą. 1938 01 08 paleistas į dimisiją. Mire
1938 09 29.
Apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės
(1928) medaliais; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3
laipsnio ir Šv. Anos 3 laipsnio ordinais, Šv. Georgijaus 2, 3 ir
4 laipsnio kareiviškais kryžiais.
Žmona – Klaudija (1886), dukterys - Valentina (1909) ir
Julija (1912).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 74.
PLAUSKAS Jonas gimė 1905 03 28 Repšių k., Židikų vls.,
Mažeikių aps. Baige Kauno 3 g-jos 6 klases. 1930 11 07 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pest. pulką. 1931
01 03 perkeltas į 3 artilerijos pulką. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas artilerijos ats, jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. P
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2165, ap. 8, b. 253, I. 278-281.
1932
KAUNO S. D.
KALĖJIM 371
Plaušinaitis Antanas Vytautas
PLAUŠINAITIS Antanas Vytautas gimė 1898 09 25 Kuo
džių k., Sintautų vls., Šakių aps. Mokėsi Marijampolės g-joje.
I pasaul. karo metu pasitraukęs į Rusiją mokėsi M.Yčo g-joje
Voroneže, 1917 baigė 4 klases. Grįžęs į Lietuvą 1920 1001
įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 12 18 baigus Karo mokyklą
(IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést.
pulko 2 kuopos jaun. karininku, 1922 04 01 – mokomosios
kuopos jaun. karininku, 1925 05 11 - pulko adjutantu. Nuo
1925 08 25 mokėsi Aviacijos kursuose. 1926 01 01 perkeltas
į Karo aviaciją. 1926 02 16 pakeltas į aviacijos vyr. leitenantus.
1926 07 01 perkeltas į 4 oro eskadrilę. 1927 10 01 suteiktas
oro žvalgo vardas. 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. Išleido
knygelę Oro žvalgyba“ (1931). 1931 06 15 už tai, kad nušovė
„
moterį, suimtas, įkalintas Karo kalėjime. 1932 01 22 Kariuo
menės teismo nuteistas 4 metams kalėjimo, atimtas laipsnis ir
karininko teises. 1932 07 22 Resp. Prezidento aktu bausme su
mažinta iki 2 metų. 1934 – 1938 07 Lietuvos aeroklubo ad
ministratorius. Knygos „Priešlėktuvinė krašto apsauga“ (1934)
autorius. 1935 03 - 1937 06 redagavo „Lietuvos sparnus“.
1938 03 08 Resp. Prezidento aktu grąžintas laipsnis ir kari
ninko teisės, 1938 08 23 civiliu tarnautoju priimtas į Kariuo
menės intendantūrą maisto ir pašaro dalies skaitvedžiu,
vėliau technikos komisijos raštvedžiu. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
12 11 iš kariuomenės atleistas. Vokiečių okupacijos metais
dirbo Marijampolės cukraus fabrike. Nuo 1944 Marijam
polės 1 g-jos (Rygiškių Jono) rusų kalbos mokytojas. Mirė 1954
02 07, palaidotas senosiose miesto kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Matilda Chmieliauskaitė.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 75; f. 491, ap. 1, b. 1397: LYA, K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenės karininkai 131

Plaušinaitis Justinas
PLAUŠINAITIS Justinas gimė 1910 03 24 Pavingrupių k.,
Žvirgždaičių vls., Šakių aps. Baigė Kauno „Aušros“ berniukų
g-ją. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas
kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 2 ulonų pulką.
1934 07 14 baigė ryšių kursus prie Karo technikos štabo (III
laida). 1935 09 09 perkeltas į 3 kavalerijos pulką, paskirtas
radijo ir optikos būrio vadu. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko m-los radijo būrio
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Karo metu
tarnavo LSD. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į
JAV. Mire 1962 09 15 Pondvile prie Broktono, palaidotas
Kalvarijos kapinėse Broktone, Masačūsetso valst.
Žmona - Marcelė Stelmokaitė, duktė – Algidė, sūnus – Stasys.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 755. 1. 273-274; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LKKAS archyvas.
Plaušinis Stasys su žmona Leonora ir dukterimi Nijole
PLAUŠINIS Stasys gimė 1915 03 10 Daukšių k., Mosė
džio vls., Kretingos aps. 1930 baige Skuodo m-lą, 1935 -
Šiaulių mokytojų seminariją. Iki 1937 mokytojavo Skuode. 1937
132 Lietuvos kariuomenės karininkai
09 28 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sajungai oku
pavus Lietuvą 1940 08 19 baigė Karo mokyklą (XXI laida),
suteiktas pėst, jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pest. pulką
Tauragėje būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko
šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRSkarui iš RA pasitraukė.
194107 31 paskirtas Vilniaus atstatymo tarnybos 11 apsaugos ba
taliono 4 kuopos 3 būrio vadu. 1942 10 01 perkeltas į 254–E
batalioną. Išformavus batalioną iki 1945 02 mokytojavo Karte
nos vls. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą iki
1947 06 slapstėsi. 1947 06 10 suimtas Plungėje. 1948 05 22
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams, išvežtas
į Gorlagą, Krasnojarsko kr., vėliau į lagerį Norilske, Krasnojars
ko kr. 1956 11 29 paleistas be teisės grįžti į Lietuvą. 1958 05 06
Pabaltijo karo tribunolas bausmę sumažino iki 10 metų. Į Lie
tuvą grįžo 1962, nuo 1963 gyveno Šiauliuose. Mirė 1992
12 28, palaidotas Donelaičio kapinėse Šiauliuose.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1939).
Žmona - Leonora Karaliūtė (1919-2004, susituokė 1956
tremtyje), duktė - Nijolė Juknienė (1959).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310, 1. 117; LGG, t. 2, d. 2, p. 777: LKKAS
archyvas
le
Plechavičius Aleksandras
PLECHAVIČIUS Aleksandras gimė 1897 06 01 Bukon
čių vnk., Židikų vls., Mažeikių aps. Baige Mintaujos (Jelgava)
g-jos 6 klases. Nuo 1913 dirbo vaistininko padėjėju Rygoje ir
Caricyne. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę tarnavo 5 raitelių
pulke. Dalyvavo I pasaul. karo kovose Rygos fronte, du kartus
sužeistas. 1917 pakeltas į karininkus, vadovavo eskadronui.
1918 07 25 su broliu Povilu grįžo į Lietuvą. 1918 11 23 sava
noriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Žemaičių partizanų
vado ir Sedos komendanto padėjėju. 1918 12 – 1919 02 18
dalyvavo partizaninėse kovose su bolševikais Sedos, Telšių ir
Akmenės apylinkėse. 1919 02 18 - 07 15 Sedos-Mažeikių
komendantūros kuopos vadas ir komendanto padėjėjas. 1919
07 15 paskirtas Utenos komendantu, suformavo Utenos aps.
ir m. komendantūrą. 1919 12 08 perkeltas į 5 pest. pulką,
paskirtas pulko komendantu. 1920 02 13 suteiktas vyr. leite
nanto laipsnis. 1920 10 18 perkeltas l raitelių pulką, 11 06 –
į
į 2 raitelių pulką (nuo 19220401 2 ulonų pulkas). 1918 12 -
1919 02 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie
Sedos, Telšių, 1920 0901 - 10 29 – su lenkais prie Beržininkų,
Vievio. 1920 11 16 pakeltas į kapitonus. 1920 12 08 paskirtas
eskadrono vadu, 1921 07 05 – pulko vado padėjėju, 12 03 –
pulko teismo p-ku. 1923 10 23 baigė Aukštuosius karininkų
DLK Vytauto kursus (III laida). 192505 15 pakeltas į majorus.
1926 01 01 paskirtas eiti 2 ulonų pulko vado pareigas. 1927
02 16 pakeltas į plk. leitenantus. 1927 08 06 patvirtintas 2
ulonų pulko vadu.1928 11 23 pakeltas į pulkininkus. 1929
04 19-11 03 stažavo Vokietijos kariuomenės dalyse. 1933
08 24 pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.
Ūkininkavo žmonos tėviškėje Kelpšiškėse, Plungės aps. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 13 NKVD suimtas,
įkalintas Raseinių kalėjime, žiauriai tardytas, nuo 1941 07 06 -
Sol Ilecko kalėjime, Čkalovo sr., nuo 1941 10 06 – Petro
pavlovsko kalėjime, Šiaurės Kazachijos sr., kur 1942 05 06 žuvo.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1927), Vytauto
Didžiojo 3 laipsnio (1933), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928)
ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928)
ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais;
Rusijos kariuomenėje - Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi.
Žmona - Sofija Petkevičaitė (1897), duktė – Alina Vaigel
(1923), sūnus - Tadas (1924).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2166; LGG, t. 1, p. 651; BLE, t. 23, p. 118
119; LKKAS archyvas.
100
Plechavičius Leonardas
PLECHAVIČIUS Leonardas gimė 1904 12 20 Bukon
čių vnk., Židikų vls., Mažeikių aps. Mokėsi Mintaujoje (Jel
gava), Latvijoje, 1925 06 18 baigė Telšių vysk. M. Valančiaus
g-ją, 1932 06 08 – VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių,
įgijo gydytojo kvalifikaciją. 1932 09 16 leista verstis medicinos
gydytojo praktika. 1932 10 12 Mažeikių aps. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 8 pėst. pulką. 1933
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas sanitarijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į sanitarijos karininkų
atsarga. 1933 10 15 - 1939 05 01 Lietuvos Raudonojo Kry
žiaus Klaipėdos ligoninės chirurgijos skyriaus asistentas. 1938 P.
baigė ats, sanitarijos karininkų tobulinimosi kursus. 1937–
39 16 mėn. specializavosi Vienoje, Austrijoje, ir Bolonijoje,
Italijoje. 1940 11 igijo chirurgo kvalifikaciją. Okupavus
Klaipėdos kraštą 1939 07 01 – 1944 08 01 dirbo Telšių ligo
ninės vedėju, kartu chirurgijos skyriaus vedėju. 1944 pasitraukė
į Vokietiją, dirbo lietuvių pabėgelių stovyklų ligoninėse. 1949
emigravo į JAV. Išlaikęs egzaminus įgijo praktikos teisę Ohajo
ir Niujorko valstijose, dirbo vizituojančiu chirurgu asistentu
Yonkerso ligoninėse šalia Niujorko. Vienas korporacijos
Fraternitas Lithuanica JAV įkūrejų, Amerikos lietuvių gydytojų
d-jos narys. Mirė 1974 03 18 Yonkerse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1933).
Žmona - Sofija Liseckaitė (1914), sūnus – Ignas, duktė -
Gražina.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 79; f. 380. ap. 2, b. 292: f. 631, ap. 7.b. 1621:
BLE, t. 23. p. 119; LKKAS archyvas.
Plechavičius Povilas
PLECHAVIČIUS Povilas gimė 1890 02 01 Bukončių vnk.,
Židikų vls., Mažeikių aps. 1908 baigė g-ją Maskvoje, 1911 –
Komercijos in-tą, 1914 05 13 - Orenburgo kavalerijos m-lą.
Tarnaudamas Rusijos kariuomenės 5 kavalerijos pulke dalyvavo
I pasaul. karo kovose su vokiečiais, austrais, vengrais ir turkais,
tris kartus sužeistas. Tarnybą baigė turėdamas poručiko laipsnį.
1918 07 25 su broliu Aleksandru grįžęs į Lietuvą subūrė sa
vanorių partizanų būrius, kovojo su bolševikais Sedos, Ma
žeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse. 1918 11 15 Lietuvos
Valstybės Tarybos paskirtas Sedos apsaugos vadu, pertvarkė
Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius, kurie kovojo
Lietuvos kariuomenės karininkai 133
 su bolševikais, vėliau su bermontininkais. 1919 02 18 paskirtas Žmona – Irena Grinbergaitė (1897-1983, susituokė 1919),
Sedos, 1919 11 – Mažeikių m. ir aps. komendantu. 1920 dukte - Irena Vedarienė (1920-2001), sūnūs - Povilas
01 17 perkeltas į 5 pėst. pulką 7 kuopos vadu, 02 24 paskirtas (1921-2000) ir Norbertas (1925).
3 bataliono vadu. 1920 02 13 suteiktas kapitono laipsnis. 1920 LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 79a; BLE, t. 23. p. 119; LKKAS archyvas.
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Seinų, Au
gustavo miškuose ir prie Varėnos. 1920 10 18 perkeltas į 1
raitelių pulką, 11 06 - į 2 raitelių pulką 1 eskadrono vadu.
1921 03 30 su eskadronu dalyvavo iškilmėse perimant iš latvių
Palangą. 1921 05 17 paskirtas eiti 1 raitelių (nuo 1922 04
01 1 husarų pulkas) pulko vado pareigas, 1922 03 31 pa
tvirtintas pulko vadu. 1922 09 01 pakeltas į majorus.
1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų kursus (IV laida),
1001 pasiųstas į Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją,
kurią 1926 09 01 baigus suteiktas gen. štabo karininko teisės
ir paskirtas Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų lek
toriumi. Po 1926 05 Seimo rinkimų Lietuvoje sustiprėjus
komunistiniam judėjimui, įtikintas, jog būtina apsaugoti
Lietuvą nuo bolševikų perversmo, tapo vienu iš 1926 12 17
Plečkaitis Vytautas
valstybinio perversmo vadovų. 1927 01 04 paskirtas Vyr. ka
riuomenės štabo kavalerijos inspektoriumi, kartu ėjo ir Gen.
štabo v-bos v-ko pareigas. 1927 02 05 pakeltas į gen. štabo PLEČKAITIS Vytautas gimė 1914 1111 Oršos m., Viteb
plk. leitenantus. 1927 07 31 paskirtas Kavalerijos v-ku, kartu sko gub., Baltarusijoje. 1918 05 su tėvais grįžus į Lietuvą gy
ėjo Gen. štabo v-bos v-ko pareigas, 08 01 pakeltas į gen. štabo veno Vaidatonių k., Kėdainių aps., Paežerių k., Vilkaviškio aps.,
pulkininkus. 1927 08 26 paskirtas Vyr. kariuomenės štabo Veliuonoje, Raudondvaryje. 1929 baigė Jonavos vid. m-lą.
v-ku. 1928 išleido vadovėlį „Jojų tarnyba, divizijos eskadronas Mokėsi S. Daukanto mokytojų seminarijoje Kaune, 1933
ir mišri žvalgomoji rinktinė“. 1929 02 10 pakeltas į generolus 06 20 baigė Marijampolės mokytojų seminariją. 1933–34
leitenantus (1936 12 28 laipsnis pakeistas į brigados generolo) VDU Technikos f-to Statybos skyriaus laisvasis klausytojas.
ir pačiam prašant paleistas į gen. štabo karininkų atsargą. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas pėst.
Ūkininkavo savo Čiutelių ūkyje, netoli Šiaulių. Pirmosios jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pėst. pulko būrio vadu,
sovietinės okupacijos pradž. suspėjo pasitraukti į Vokietiją. Kilus vėliau mokomosios kuopos jaun. karininku. Sovietų Sąjungai
Vokietijos-SSRS karui 1941 vasarą grįžo į Lietuvą. 1944 VR okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
organizatorius ir vadas. 1944 02 13 Rygoje su Pabaltijo 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių
valstybių ir Lietuvos vokiečių SS ir policijos vadais F. Jeckelnu pulko mokyklos būrio vadu Rokiškyje. Kilus Vokietijos-SSRS
ir H. Harmu pasirašė sutartį dėl VR kūrimo. 1944 02 16 per karui iš RA pasitraukė, vėliau tarnavo LSD 1 apsaugos pulke.
radiją kreipėsi į Lietuvos vyrus ragindamas stoti į VR, 02 21 - Žmona - Jonė Gaidamavičiūtė (1916, susituokė 1939).
-

03 01 užsiregistravo 19 500 vyrų. 1944 04 15 vokiečiams LCVA, f. 631, ap. 7, b. 11753; f. R-762, ap. 2, b. 700, I. 153; LYA,
panorus VR performuoti į SS dalinius, 1944 05 09 įsakė f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
batalionams klausyti tik jo įsakymų, o VR karo mokyklą paleisti.
Jo pastangomis vilkinta, o vėliau ir sužlugdyta vokiečių
reikalauta mobilizacija. Vokiečiams likvidavus VR kartu su
rinktinės štabo v-ku plk. Oskaru Urbonu suimti ir išsiųsti į
Salaspilio koncentracijos stovyklą Latvijoje, vėliau išvežtas į
Dancigą, paskui į Klaipėdą, kur paleistas, paliekant vokiečių
saugumo priežiūroje. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai
pasitraukė į Vokietiją, gyveno Oldenburge, vėliau Uchtėje.
1949 emigravo įJAV. 1950–59 LKVS „Ramovė“ v-bos p-kas,
nuo 1962 LKVS garbės narys. Mirė 1973 12 19 Čikagoje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923), DLK Gedi
mino 2 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos
nepriklausomybės (1928), Latvijos gynybos sąjungos bronzos
(1926) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) me Plečkauskas Juozas Vladas
daliais, Italijos Karūnos 2 laipsnio ordinu (1928), Amerikos
lietuvių legiono garbės ženklu (1952), Vyčio Kryžiaus ordino PLEČKAUSKAS Juozas Vladas gimė 1913 12 13 Vilkaviš
Didžiuoju kryžiumi (2004, po mirties). kyje. 1932 08 30 baigė Vilkaviškio J. Basanavičiaus g-ją. 1932

134 Lietuvos kariuomenės karininkai

09 21 primus VDU Medicinos (to farmacijos skyriu, 1938
02.01 0627 Kariuomenės sanitarinio sandelio civilis tar P
mutojus. 1938 07 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenc. pasius.
casi 5 pest. pulka. Nuo 1939 05 20 staXavo Ginklavimo v boje,
1939 09 18 baigus Karo mokykla (XIV asp. laida) suteiktas
ginklavimo ats, jaun. Ieitenanto laipsnis, kaip mobilizuotas
palikus tikrojoje karo tarnyboje, paskirtas Linkaičiu ginklu

į
dirbtuves. 1939 09 25 paleistas i ginklavimo karininkij atsarga.
1939 10 10 civilini tarnautoju priimtas į Kariuomenės sani
tarini sandeli. Nuo 1940 02 VDU Medicinos (-to Chemijos
katedros jaun, asistentas. 194006 05 baigus VDU igijo che
miko vaistininko kvalifikacija. Nuo 1941 07 bendrovės
„Parama" kosmetikos laboratorijos laborantas.
ICVA, 1.930, ap. s. b. 2168: 1.631, ap. 7. 1, 11024; C. R-762, ap. 2, Pleirys Juozas
1.701.1.15

Brjžo į Lietuvil. 1920 06 05 mobilizuotas į Lictuvos kariuomenç,

paskirtas Utenos komendantūros komendanto padejeju. 1920
0901 suteiktas vyr. Icitenanto laipsnis. 1920 10 14 perkeltas į
1 savanorių (13 pést.) pulka 9 kuopos vadu, 1920 1201 paskirtas
bataliono vadu. 1921 03 12 pakeltas į kapitonus. 1921 04 08
perkeltas į Gen, kariuomenės štaba apskaitos dalies v-ku. 1921
0901 paskirtas 3 belaisvių stovyklos komendantu. 1923 0201
perkeltas į Šiaulių stoties ir ruožo komendantūrą. 1923 04 14
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1926 08 04 - 12 21
tarnavo VRM Politinės policijos skyriuje IV (tardymo) sekcijos
vedėju. 1936 12 31 paleistas į dimisiją. Antrosios sovietinės oku
pacijos metu gyveno Šėtijų k., Šakių aps. 1946 07 09 suimtas.
1946 12 18 MGB Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir
5 metams tremties. 1947 05 11 žuvo lageryje.
Pleckauskas Viktoras Juozas
LCVA, f. 930, ap. 2P. b. 76, 181; f. 378, ap. 1, b. 276; LGG, c. 2. d. 2,
p.778.
PLEČKAUSKAS Viktoras Juozas gimė 1902 07 02 Vilka
viškyje, 1920 06 05 baigė Marijampolės realinę g-ją. 1922
03 30 įstojo į LU Sociologijos f-to Teisių skyrių, 09 08 perėjo
į Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1930 11 07 Vilkaviškio
aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas sanitarijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į sanitarijos karininkų
atsargą. 1932 01 15 baigė VDU Medicinos f-to Medicinos
skyrių igydamas medicinos gydytojo kvalifikaciją. 1939 02 15
pakeltas į ats. leitenantus. Dirbo Vilkaviškio ligoninėje. 1944
formuojant VR priimtas sanitarijos karininku. 1944 pasitraukė
į Vokietiją, 1949 emigravo į Australiją. Gyveno Melburne,
kur 1961 06 19 mire.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3216a; f. 631, ap. 7b. 275: LKKAS archyvas

PLEIRYS Juozas gimė 1881 03 16 Mintaujoje (Jelgava),

Latvijoje. 1902 baigė Mintaujos realinę g-ją, 1913 - Leipcigo Plenys Kazys

u-to Istorijos-filologijos f-tą Vokietijoje. Pašauktas į Rusijos

kariuomenç 1915 02 16 baigė Omsko karo m-lą, suteiktas
praporščiko laipsnis, tarnavo 27 Jekaterinburgo pést. pulke
kuopos vadu. 1917 pakeltas įporučikus, tarnavo 240 Sibiro pést.
pulke bataliono vadu. I pasaul. kare dalyvavo kovose Rumunijos
fronte, du kartus sužeistas. 1918 tarnavo Kolčako armijoje. 1920
PLENYS Kazys gimė 191301 03 Lūšės geležinkelio stotyje,
Židikų vls., Mažeikių aps. 1933 08 30 baigė Mažeikių g-ją.
1933 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 bai
gus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas kavalerijos ats, jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.

Lietuvos kariuomenės karininkai 135

 1934 09 29 įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1935 08 01
priimtas į Karo mokyklos ats. karininkų 10 mėn. kursus. 1936
05 10 juos baigus priimtas į karo tarnyba, paskirtas 3 kavalerijos
pulko technikos eskadrono būrio vadu. 1937 05 03 baige 6
mėn. ginklų rūšių kursus karininkams (IV laida). 1938 01 31
pačiam prašant perkeltas į 1 husarų pulką. 1939 06 13 pakeltas
į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1
husarų pulke technikos eskadrono telefonų būrio vadu. Lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 26 kavalerijos pulko kardų būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metu dirbo
Valstybiniame statybinių medžiagų pramonės treste. 1941
12 28 atnaujino studijas VDU Technologijos f-to Elektro
technikos skyriuje. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno
Zeligenštato pabėgėlių stovykloje. 1949 emigravo į JAV, apsi
gyveno Čikagoje. Dirbo darbininku, vėliau įsigijo maisto par
duotuvę. LKVS „Ramove“ narys. Mirė 1978 03 04, palaidotas
Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
Žmona - Sofija Kazlauskaitė (susituokė 1937), sūnūs -
Rimvydas ir Liucijus.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2169; f. 631, ap. 7, b. 13010; LYA, C. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Plenta Juozas
PLENTA Juozas gimė 1890 05 03 Bakšių k., Alytaus vls. ir
aps. 1911 baige Seinų m. keturklasę m-lą. 1916 02 28 mobi
lizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 19 Sibiro šaulių pulke,
143 Dorogobužo pulke. 1914–17 dalyvavo I pasaul. karo kovose
su vokiečiais. 1916 1206 baige Pskovo praporščikų m-lą, pasiųs
tas į 16 ypatingąjį pulką. 1917 03 18 pakeltas į paporučikius.
1917 12-1918 03 18 tarnavo Smolensko lietuvių batalione.
Grįžus į Lietuvą 1919 03 26 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas 1 pest. pulko jaun. karininku. 1919 04 02 - 09 30
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919 11 30 -
12 15-su bermontininkais. 1919 10 18 suteiktasvyr. leitenanto
laipsnis, 1920 04 07 pakeltas į kapitonus, ėjo bataliono vado
pareigas. 1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (I lai
da). 1923 01 01 paskirtas pulko teismo p-ku, 1925 05 01 –
136 Lietuvos kariuomenes karininkai
bataliono vadu. 1925 05 15 pakeltas į majorus. 1927 03 01
1
paskirtas ūkio v-ku. 1928 02 16 pakeltas į plk. leitenantus. 1929
01 01 išrinktas Karininkų ramovės tvarkomojo komiteto p-ku.
1929 01 01 – 1931 01 01 keletą kartų ėjo pulko vado pareigas.
1931 12 22 pakeltas į pulkininkus ir pačiam prašant paleistas į.
pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Širvintose, dalyvavo LŠS
veikloje. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukili
mc. 1944 traukėsi į Vakarus, tačiau Vokietijoje buvo priverstas
grįžti. Sovictų Sajungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 03 30
suimtas, kalintas Ukmergėje, Vilniuje. 1945 08 13 SSRS NKVD
Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties,
išvežtas į Karlagą, Karagandos sr. 194609 12 žuvo lageryje. Kitais
duomenimis, kalintas lageryje Taišete,Irkutsko sr., ten žuvo 1952.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir DLK Gedi
mino 3 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
(1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929)
medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi
(1934); Rusijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio
kareivišku kryžiumi (1915).
Žmona - Zuzana Navickaitė (1900–1945), sūnūs - Juozas
Jonas (1924) ir Jurgis Aleksandras (1929), duktė – Emilija
Viktorija Ivaškevičienė (1926).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 77; ap. 8, b. 166. 1.52-64; LGG, c. 2. d. 2. p.778:
LKKAS archyvas.
Plesevičius Kazys
PLESEVIČIUS Kazys gimė 1914 06 16 Grinkavos vnk.,
Onuškio vls., Trakų aps. 1929 baigė Aukštadvario vid. m-lą,
1933 06 20 – Prienų „Žiburio“ g-ją. 1933 09 07 įstojo į ŽŪA
Dotnuvoje žemės dirbimo sekciją. Nuo 1936 LŠS narys. 1937
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo
mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1937–38
dirbo Dotnuvos selekcijos stoties agrochemijos laboratorijos
vedėju. 1940 03 15 baigus ŽŪA įgijo agronomo-fitotechniko
kvalifikaciją. 1939-45 Vilniaus agrochemijos stories direk
torius. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. gyveno Vilniuje.
1945 01 14 suimtas, kalintas Vilniuje. 1945 05 11 SSRS
NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų, nuo 1945 06 10
kalėjo Vorkutlage, Komijoje. Šeima 1948 ištremta į Sibirą. Nuo
1954 10 15 tremtyje Komijoje. 1956 08 30 paleistas, grįžo į
Lietuvą. Nuo 1956 Joniškėlio bandymo stoties, 1959–67 Žem
dirbystės in-to Joniškėlio filialo agrochemijos laboratorijos
vedėjas, vyr. mokslinis bendradarbis (1972), ž. ū. mokslų kand.
(1967). Veikalų „Fosforitmilčiai – pigi ir naudinga tra
ša“(1963), „Tręšimo žinynas brigadininkui“ (1967) autorius,
mokomosios priemonės „Agrochemija“ (1970) ir knygos
„Mineralinės trąšos“ (1973) sudarytojas, bendraautoris. Mire
1984 11 20 Kaune.
LCVA, F. 387, ap. 6.b. 3102; LGG, t. 2, d. 2, p. 779; TLE, t. 3, p. 396;
LKKAS archyvas
PLEVOKAS-JUOZAPAVIČIUS Justinas gimė 1908 01 25.
1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus
Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. atsargos
karininkų kursus, priimtas į karo tarnybą ir paskirtas į 3 pest.
pulką. 1938 07 22 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 3 pést. pulko 1 bataliono adju
tantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskir
tas RA 29 ŠTK šaulių divizijos 259 šaulių pulko šaulių bata
liono vyr. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos
1 apsaugos pulką. Po vokiečių kapituliacijos iš Kuršo, Latvija,
1945 05 laivu per Baltijos jūrą pasitraukė į Švediją. 194601 25
švedų išduotas Sovietų Sąjungai.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PLIATER-ZIBERGAS Stepas Rusijos kariuomenėje pristaty
tas pakelti į karininkus, bet dėl bolševikų perversmo nepakel
tas. Grįžęs į Lietuvą tarnavo Lietuvos kariuomenės inžinerijos
dalyje braižytoju, už sąžiningą ir sumanų jam pavestų darbų
atlikimą 191905 19 pakeltas į karininkus. 1919 09 28 perkel
tas į atsargą prie Kauno komendantūros, 12 18 paleistas į atsar
gą, 1937 11 23 – į dimisiją.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 77; 2164; LKKAS archyvas.
PLIENIUS Stasys (slap. Jurginas) gimė 1926 11 24 Kaltinė
nuose, Tauragės aps. Nuo 1931 gyveno ir mokėsi Pagėgiuose.
1939 vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kre
tingą, vėliau į Lieplaukę. Po karo gyveno Joniškyje, Šiauliuose,
Klaipėdoje. 1946 baigė Klaipėdos suaugusiųjų g-ją, studijavo
Klaipėdos pedagoginiame in-te. 1947–48 Klaipėdos pogrin
džio organizacijos narys. 1948 05 Klaipėdoje dalyvavo gin
kluotame susirėmime su čekistais, po jo išvyko iš Klaipėdos.
Mokytojavo Panevėžio aps. Šilų m-loje, kurioje 1948-49 buvo
Vyčio apygardos štabas. 1949 01 20 įsitraukė į partizaninį
pasipriešinimą, paskirtas štabo adjutantu. Iš Panevėžio
spaustuvės įgijo šriftą, renge antisovietinius lapelius, doku
P
Plicnius Strisys su žmona Elena ir sūrumi Arvydu
mentus partizanams ir kt. Prasidėjus suėmimams 1949 07
pasitraukė į mišką. 1949 08 26 vykdant užduotį Panevėžyje
suimtas, kalintas Panevėžio, vėliau Lukiškių kalėjime. Nuo
1949 07 27 kalintas lageryje Vorkutoje, Komijoje, dirbo
šachtose. 1950 02 04 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 10 metų. 1956 11 09 paleistas, grįžo į Lietuvą.
Gyveno Šiauliuose, iki 1981 dirbo Šiaulių ligoninėje vyr. gy
dytojo pavaduotoju ūkio reikalams. 1998 06 03 pripažintas
kariu savanoriu, 1998 06 10 suteiktas dim. kapitono laipsnis.
Mirė 2005 07 25, palaidotas Šiauliuose.
Apdovanotas Savanorių medaliu (2000).
Žmona - Elena Tarulytė (1928–2002, susituokė 1956,
politinė kalinė), sūnus - Arvydas (1956).
LGG, b. P-123; LKKAS archyvas.
PLIKUTIS Povilas gimė 1892 04 04 Vilniuje. 191901 12
iš Kauno komendantūros perkeltas karininku į 2 pėst. pulką.
1919 04 23 paskirtas 3 kuopos jaun. karininku. 1919 06 15
perkeltas į 1 ats, batalioną Marijampolėje nerikiuotės kuopos
vadu. 1919 10 18 suteiktas kapitono laipsnis. Nuo 1920
06 02 ėjo 5 kuopos vado pareigas, 08 25 paskirtas kuopos vadu.
1921 03 19 Kariuomenės teismas už melagingų žinių, kad turi
Rusijos kariuomenės karininko laipsnį, pateikimą atėmė ka
pitono laipsnį, karininko vardą ir nuteise 6 mėn. civilio kale
jimo. 1921 06 27 paskirtas eiliniu įį 11 pest. pulką.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2174.
PLISKA (PLISKO) Jurgis gimė 1895 Vilnijoje, Dysnos aps.
1912 baigė Švenčionių pedagoginius kursus. 1912–14
mokytojavo prad. m-loje Trakų aps. Pasitraukęs į Rusiją baigė
Šiaurės fronto praporščikų m-lą Pskove, paskirtas jaun. ka
rininku į 1 Kaukazo šaulių pulką, po metų pakeltas į papo
ručikius. Prasidėjus bolševikų perversmui iš kariuomenės išejo,
137
Lietuvos kariuomenės karininkai

Pliska Jurgis
nuo 1917 12 mokytojavo Rusijoje. 1918 06 15 grįžo į Lietuvą,
gyveno Mediniškių k., Rozalimo vls., Panevėžio aps. 1919
07 23 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku
į l baltgudžių kuopą. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais prie Suseklių k., kur pasižymėjo narsa ir išradin
gumu. 1919 08 28 žuvo prie Šederno dvaro Latvijoje. Palai
dotas Suseklių k. kapinėse, 1931 palaikai perkelti į Červonkos
kapines, Latvijoje.
Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1919, po mirties).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 80; BLE, t. 23, p. 143; LKKAS archyvas.
Pliupas Konstantinas
PLIUPAS Konstantinas (Konstantas) gimė 1903 11 28
Kaune. Mokėsi Kauno 3 vid. m-loje. 1923–31 tarnavo Gele
žinkelio v-boje Kaune. 1927 06 17 baigė Kauno aukštesn.
komercijos m-lą. 1928 10 21 įstojo į LU Teisių f-to Ekonomijos
skyrių. 1931 pašauktas Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15
į
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Gyveno Šiauliuose, dirbo Šiaulių geležinkelio ruožo tiekimų
vykdytoju. 1937 04 15 baigė VDU Teisių f-to Ekonomijos
skyrių igydamas ekonomisto kvalifikaciją. Sovierų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Re
šotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta
į Tengą, Ongudajaus r., Altajaus kr. Nuo 1949 tremtyje
Jeniseiske, Krasnojarsko kr. 1959 grįžo į Lietuvą.
138 Lietuvos kariuomenės karininkai
Žmona - Bronislava (1913–1988), duktė – Rita (1933–1941
tremtyje).
LCVA, f. 554, ap. 1, b. 315; f. 631, ap. 7, b. 6064; LGG, t. 1, p. 652–653.
Pliūra Vladas
PLIŪRA Vladas (Vladislovas) gimė 1909 01 Linkuvoje,
Šiaulių aps. 1930 06 20 baige Linkuvos g-ją. 1930 11 07
Šiaulių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę,
pasiųstas į 2 pést. pulką. 1931 01 03 perkeltas į 3 artilerijos
pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
artilerijos karininkų atsargą. 1931 09 07 priimtas į VDU Teisių
f-to Ekonomijos skyrių, 1933 09 13 perėjo į Teisių f-to Teisių
skyrių. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos ats. karininkų 10
mėn. kursus, priimtas į karo tarnybą, paskirtas į 2 artilerijos
pulką. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 2 art. pulko 3 art. grupės ryšių
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 616 lengvosios arti
lerijos pulko diviziono ryšių komandos v-ku, 12 20 - baterijos
vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941
44 Mažeikių aps. priešgaisrinės apsaugos v-kas. Karo pab.
pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Gyveno Detroite,
dirbo fizinį darbą. 1968 10 15 žuvo autoavarijoje.
Žmona - Česlava.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 253, 1. 271; f.631, ap.7, b. 8949; LKKAS archyvas.
PLIUŠKAITIS Germanas gimė 1890 04 22 Pavembrių k.,
Vilkaviškio vls. ir aps. 1913 baigė Kazanės g-jos 4 klases. 1914
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 179 Syzranes pest.
pulke, vėliau perkeltas į 16 armijos intendantūrą Kazanėje
raštvedžiu. Dalyvavo I pasaul. karo kovose, buvo sužeistas ir
kontūzytas. Grįžus į Lietuvą 1919 baigė buhalterijos kursus
Kaune. 1919 02 10 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į Karo mokyklą vyr. raštininku. 1920 01 06 išlaikė
egzaminus karo valdininko laipsniui įgyti. 1920 01 01 per
keltas į III brigados štabą ūkio adjutantu. 1920 02 03-12 01
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Nuo 1923
11 15 ėjo braižytojo pareigas, nuo 12 10 - etapo ir transporto
dalies v-ko pareigas. 1923 12 31 perkeltas į 6 pest. pulką, 1924
 P

Pliuškevičius Vytautas

tymo įstaigų ir įmonių inspekcijoje inspektoriaus padėjeju, nuo

1933 1001 – Taupomųjų valstybinių kasų v-boje kasininku.
Nuo 1933 studijavo VDU Teisių f-te. Nuo 1935 Lietuvos stu
dentų tautininkų korporacijos „Neo Lithuania“ v-bos p-kas.
1937 01 16-1941 04 01 Kauno m. 2 mokesčių inspekcijos
Pliuškaitis Germanas
inspektoriaus padėjėjas. 1939 09 18 – 10 09 mobilizuotas
atliko karo pratybas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941
01 23 - į III karo apygardos štabą, paskirtas Tiekimo skyriaus 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Sosvoje, Sevurallage, Sverdlov
intendantūros dalies karininku ypatingiems reikalams. sko sr. Šeima 1941 ištremta į Južakovą, Troickojės r., Alta
1926 08 13 išlaikė nustatytus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos jaus kr. 1942 10 17 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
ir geografijos egzaminus. 1926 09 13 perkeltas į Kariuomenės nuteistas mirti. 1942 12 02 sušaudytas Sverdlovske.
intendantūrą. 1926 12 23 baigė Aukštesniuosius karininkų Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 2 laipsnio
kursus karo valdininkams. 1927 01 03 paskirtas antrinio maisto ordinu (1937).
sandėlio ekspeditoriumi, 02 01 – Šiaulių sandėlio buhalteriu, Žmona - Jaroslava Choinauskaitė (1913, susituokė 1937),
03 21 - Klaipėdos karo srities raštvedžiu-buhalteriu. 1927 sūnūs -- Algimantas Juozas (1940), Dalius Julius (1942 trem
04 09 Aukštuosiuose DLK Vytauto karininkų kursuose išlaikė tyje) ir Rimvydas Jonas (1942 tremtyje).
papildomus egzaminus karo valdininkams. 1927 05 14 pa LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1581; f. 363, ap. 2, b. 2; f. 561, ap. 2, b. 1627,
keltas į administracijos (B) kapitonus. 1929 09 07 - 1105 1. 111; f. 387, ap. 1, b. 3095; LGG, t. 1, p. 653.
laikinai ėjo Kretingos aps. komendanto, nuo 1929 11 12 -
Klaipėdos krašto komendanto pareigas. 1936 05 26 perkeltas
į Karo aviaciją, paskirtas į Tiekimo skyrių aviacijos dirbtuvių
raštvedžiu, 11 01 – Tiekimo skyriaus buhalteriu. 1938 02 10
pakeltas į majorus ir pačiam prašant paleistas į administracijos
karininkų atsargą.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Morta Vimerytė (1903), duktė – Elfrida (1923),
sūnus - Alfredas Viktoras (1928).
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 73; ap. 5, b. 2175.

PLIUŠKEVIČIUS (PLUŠKEVIČIUS) Vytautas gimė

1906 02 13 Dauglaukio k., Tauragės vls. ir aps. 1928 baigė
Tauragės aukštesn. komercijos m-lą, studijavo Karaliaučiaus
aukštojoje prekybos m-loje. Nuo 1928 09 11 LŠS narys. 1929
Plūkas Antanas
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (Vasp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal PLŪKAS Antanas gimė 1909 12 04 Guostagalio k., Linku
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. vos vls., Šiaulių aps. Mokėsi Linkuvos g-joje, vėliau baige Pas
leitenanto. 1931 11 19-1933 04 24 dirbo Viešojo atsiskai valio g-ją. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29

Lietuvos kariuomenės karininkai 139

 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1933 baigė Kauno aukštesn. policijos m-lą, dirbo Šiaulių aps.
Joniškio nuovados v-ko padėjėju. 1935 paskirtas Molėtų
apylinkės teismo antstoliu. LŠS narys, Molėtų šaulių būrio
vadas. 1939 mobilizuotas tarnavo Lietuvos kariuomeneje. Iki
karo dirbo antstoliu Švenčionėliuose, karo metu – Rokiškio
savivaldybės socialinio aprūpinimo skyriaus vedėju.Organi
zuojant VR priimtas į jos gretas. Karo pab. su šeima pasitraukė
į Vokietiją, tačiau liko Rytų Vokietijoje rusų okupuotoje zonoje,
kur dirbo įvairiuose ūkiuose. 1952 grįžo į Lietuvą. Nuo 1953
Vievio r. Tamašavos vaikų namų ūkvedys, vėliau iki 1974 Vil
niaus pedagoginio in-to biologinės stoties direktorius. Nuo
1974 gyveno Lentvaryje. Mirė 1992 06 04, palaidotas Kar
veliškių kapinėse Vilniuje.
Žmona – Janina Kalpokaitė (1916–2006), sūnūs – Rimantas
(1938) ir Anatolijus (1941).
LKKAS archyvas
Plūkas Vytautas
PLŪKAS Vytautas gimė 1920 04 04 Kupiškyje. Mokėsi Ku
piškio prog-joje, 1938 baigė Panevėžio g-ją. 1938 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
09 15 baigė Karo mokyklą (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos atsk.
pionierių batalioną būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš
RA pasitraukė. 1941 07 15 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus
igulos Inžinerijos batalioną, 07 31 - Vilniaus atstatymo tarnybos
Darbo tarnybos 2 kuopos vado padėjeju. 1941–44 dirbo Vil
niaus m. policijoje. 1944 pasitraukė į Vakarus. Studijavo prekybos
mokslus St. Gallene, Šveicarijoje. Vėliau emigravo į Kanadą,
studijavo Toronto u-te. Persikėlęs į JAV studijavo Los Andželo
u-te, Kalifornijos valst. Daug metų buvo Security Pacific National
banko Los Andžele istorikas ir archyvaras. Nuo 1976 Pietų
Kalifornijos istorikų d-jos p-kas, nuo 1978 Istorinių paminklų
apsaugos komisijos narys. Vienas lietuvių klubo organizatorių
Santa Monikoje, Kalifornijoje. Mirė 199601 24 Santa Monikoje.
Žmona - Genovaitė Beleckaitė.
LCVA, f. 655, ap. 1, b. 36, 490; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
140 Lietuvos kariuomenės karininkai
lay
Plukas Vladas (g. 1906 04)
PLUKAS Vladas gimė 1906 04 13 Šikšnių k., Linkuvos vls.,
Šiaulių aps. 1929 baige Linkuvos g-ją. 1930 01 19 pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1931 10 24 baigus Karo mokyklą
(XIII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskir
tas į 2 artilerijos pulką jaun. karininku. Nuo 1934 08 16 ėjo 2
baterijos vyr. karininko pareigas. 1935 11 23 pakeltas į lei
tenantus. 1937 04 05 paskirtas pulko adjutantu. 1939 11 23
pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos 616 lengvosios artilerijos pulko m-los
v-ku. 1941 06 14 suimtas Varėnos poligone, išvežtas į lageri
Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingo
jo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1944 03 04 žuvo lageryje.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1937).
Žmona - Juzefa Mečiūtė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 488, 490; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG,
t. 1, p. 653; LKKAS archyvas.
PLUKAS Vladas gimė 1906 06 02 Kerelių k., Skapiškio vls.,
Rokiškioaps. 1926 baige Skapiškio vid. m-lą, 1927 – Rokiškio
g-jos 5 klasę. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst, ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1933 baigė Kauno aukštesn, technikos m-los Elektro
technikos skyrių. Nuo 1933 11 17 dirbo Juodkrantės pašte
prižiūrėtoju, nuo 1934 02 19 - Klaipėdos pašte techniku.
1936 10 16 perkeltas į Kauno telefono-telegrafo stotį.
LCVA, f. 1016, ap. 1, b. 4114.
PLUNGĖ Balys (Boleslovas) gimė 1908 06 07 Žybartų k.,
Šeduvos vls., Panevėžio aps. Mokėsi Rozalimo vid. m-loje. 1927
baigė Panevėžio mokytojų seminarijos 2 kursus, mokytojavo.
Nuo 1927 LŠS narys. 1929 11 01 Panevėžio komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats, jaun. leitenanto.

Plungė Balys
1931 baigė kūno kultūros kursus. Nuo 1933 mokytojavo
Utenos aps. Debeikių prad. m-loje, nuo 1936 11 01 Anykš
čių vls. Andrioniškio prad. m-los vedėjas. LŠS Andrioniškio būrio
vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas,
išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr.
Šeima 1941 ištremta į Barnaulą, Altajaus kr., vėliau į Severną,
Kosichos r., Krasnojarsko kr., 1952- į Galaniną, Kazačinsko r.,
Krasnojarsko kr. 1943 02 03 SSRS NKVD Ypatingojo pa
sitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1950 08 29 tremtyje Galanine.
1957 12 31 paleistas, 1963 grįžo į Lietuvą.
Žmona – Liudgarda Kryžinauskaitė (1906), sūnus – Rimantas
(1935), duktė – Nijolė (1941-1941 tremtyje).
LCVA, F. 852, ap. 8, b. 1086; f. 391, ap. 6, b. 1271, 1. 302; f. 762, ap. 2,
b. 701, 1. 357-358; LGG, t. 1, p. 653-564; LKKAS archyvas.
Plunge Jonas
PLUNGĖJonasgimė 1896 07 16 Vaidulonių k., Šeduvos vls.,
Panevėžio aps. 1917 baige g-ją Petrograde, Rusijoje. Grįžęs į
Lietuvą 1919 07 31 iš Šeduvos komendantūros pasiųstas į Karo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto
laipsnis ir paskirtus į Joniškėlio batalioną (nuo 1920 02 16 9 pest.
pulkas) 3 kuopos jaun. karininku. 1920 01 04 - 08 19 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 08 19 pateko į lenkų
nelaisvę, iš kurios grįžo 1921 03 16, paskirtas į 2 kuopų. Nuo P.
1921 07 20 tobulinosi minosvaidžių kursuose. 1921 10 19
paskirtas III pest. divizijos štabo minosvaidžių kuopos jaun.
karininku, 11 01 – komandos v-ku. 1923 11 15 perkeltas į
Minosvaidžių batalioną, paskirtas 1 kuopos vyr. karininku. Nuo
1924 03 24 ėjo minosvaidžių kuopos vado, nuo 07 27 -
bataliono vado pareigas. 1924 09 15 pakeltas į vyr. leitenantus.
1924 10 02 patvirtintas 1 kuopos vyr. karininku. 192601 01
perkeltas į 3 pest. pulką, paskirtas mokomosios kuopos vyr.
karininku. 1926 04 30 išlaikė KAM patvirtintus lietuvių kalbos,
Lietuvos istorijos ir geografijos egzaminus. 1926 08 15 perkeltas
į l pest. pulką, paskirtas 4 kuopos vyr. karininku, 1927 09 20 –
grandininkų komandos v-ku. 1927 12 01 įstojo į Aukštuosius
karininkų DLK Vytauto kursus. 1928 06 23 dėl netinkamo
elgesio iš kursų pašalintas, pasiųstas į 1 pest. pulką 4 kuopos
karininku, vėliau 3 kuopos vyr. karininku. 1928 11 15 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1929 09 16
tarnavo Utenos aps. policijos nuovados v-ko padejeju, vėliau
pasienio policijos Trakų baro rajono v-ku. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas
į ats. leitenanto. 1937 11 10 dėl sveikatos paleistas į dimisiją.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 166, 1. 65-76; f. 555, ap. 1, b. 427.1. 12:
LKKAS archyvas.
Plungė Jonas Mečius su žmona Marija
PLUNGĖ Jonas Mečius gimė 1910 10 29 Pakalniškių k.,
Šeduvos vls., Panevėžio aps. Baigė Šiaulių mokytojų seminariją.
1935 09 18 Panevėžio aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1938 05 10 baigė Karo mokyklą (XIX laida) pus
karininkio laipsniu, pasiųstas į 5 pėst. pulka. 1938 12 31 suteiktas
jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 5 kuopos būrio vadu. 1939
09 17 paskelbus mobilizaciją laikinai perkeltas į ll pest. pulką,
paskirtas 1 kuopos vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1939 10 07 grąžintas į 5 pest. pulką, paskirtas 5 kuopos būrio
Lietuvos kariuomenes karininkai 141
 vadu. 1940 07 pab. NKVD suimtas, kalintas Kaunc, 1940
08 05 iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokietijos SSRS karui išlais
vintas. 1941 06 23 paskirtas Kauno m. ir aps, komendantūros
apsaugos v-bos karininku, 07 03 – TDA bataliono 1 kuopos
būrio vadu. 1941 08 25 perkeltas į 2 PPT batalioną (nuo 1941
1008 2 apsaugos batalionas, nuo 1942 02 15 12 batalionas),
1006 išsiųstas į Baltarusiją kovai su sovictiniais partizanais. 1943
01 01 pakeltas į leitenantus. 1943 pab. vokiečių suimtas, nuteistas
3 metams, kalintas Minsko kalėjime. 1944 06 perkeltas į Kauno
kalėjimą, vėliau į Karaliaučiaus kalėjimą. 1944 pab. paleistas,
priimtas eiliniu į vokiečių policijos batalioną. 1945 Karaliaučiuje
pateko į rusų nelaisvę, pasivadino svetima pavarde. 1946 06 15
paleistas, su dokumentais svetima pavarde gyveno Kaliningra Pocius Aleksas
do sr. Polesko m., dirbo darbininku valgykloje. 1947 07 19
apkaltinus bandant pavogti maišąmiltų suimtas, 1948 01 23
nuteistas 10 metų. 1953 05 27 pagal amnestiją paleistas, iki 1969 1927 - dvimečius mokytojų kursus Kretingoje. Nuo 1927
gyveno Frunzeje, Kirgizijos SSR. 1969 persikėlė į Tavričan 10 15 Platelių vls. Kadaičių prad. m-los vedėjas. 1928 05 22
kos mstl., Pamario kr., 1978- į Gelendžiką, Krasnodaro kr. 1978 pašauktas įLietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo
1206 LSSR valstybės saugumo komitetas iškėlė baudžiamąją mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis
bylą, 1979 01 19 suimtas. 1979 07 23 LSSR Aukščiausiojo teis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Vėliau Telšių aps.
mo nuteistas mirties bausme, 1979 09 28 sušaudytas, palaidojimo Nevarėnų prad. m-los vedėjas.Nuo 1927 LŠS narys,Nevarėnų
vieta nežinoma. šaulių būrio, vėliau kuopos vadas. 1931 01 01 pagal Kari
Žmona – Marija Petrauskaitė (1919–1986, susituokė 1941), ninkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
dukterys -Giedrė Marija Bičkauskienė (1942) ir JoanaVirginija jaun. leitenanto. Nuo 1940 Žemaičių Kalvarijos prad. m-los
Augūnienė (1943). vedėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 su
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2177; LGG, t. 1, p. 654; LKKAS archyvas.
imtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojar
sko kr. 1942 07 03 žuvo lageryje. 1943 01 20 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Šeima 1941 ištremta
į Kortkeroso r., Komija.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu (1939).
Žmona – Kazimiera Baipšytė (1911), duktė – Nijolė (1937).
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 1271, 308; f. 762, ap. 6, b. 701, 1. 449-450;
LGG, t. 1, p. 654.

Plunge Stasys

PLUNGĖ Stasys gimė 1912 07 29 Pakalniškių k., Šedu

vos vls., Panevėžio aps. Mokėsi Šeduvos prog-joje, 1931 06 20
baige Panevėžio vyrų g-ją. 1931 įstojo į VDU Technikos f-to
Statybos skyrių. Nuo 1933 dirbo Panevėžio savivaldybėje.
1935 05 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas ryšių jaun. lei
tenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Pocius Antanas
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 876; 1. 398–399; ap. 5, b. 3184, 1. 547-551;
f. 631, ap. 7, b. 10034.
POCIUS Antanas gimė 1917 01 01 Janapolio k., Šiluvos vls..
POCIUS Aleksas (Aleksandras) gimė 1907 01 10 Šačių k., Raseinių aps. 1938 06 14 baigė Raseinių g-ją. Pašauktas į Lie
Mosėdžio vls., Kretingos aps. 1925 baigė Skuodo vid. m-lą, tuvos kariuomenę 1939 09 18 baigė Karo mokyklą (XIV asp.

142 Lietuvos kariuomenės karininkai

laida), suteiktas pest. ats, jaun. leitenanto laipsnis, mobilizuotas
ir paliktas 3 pest, pulke. 1939 11 20 paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1939-41 mokytojavo prad. m-losc Uk
mergės aps. 1939 09 15 įstojo į VDU Filosofijos-teologijos f-to
Filosofijos skyrių. 1940 Vilniuje baigė 3 men. mokytojų kur
sus. LŠS narys, nuo 1940 Musninkų šaulių kuopos sporto
vadovas. Nuo 1941 1201 mokytojavo Kelmės g-joje, įsitraukė
į antinacinę pogrindinę veiklą, dirbo LAF kariniame skyriuje.
1944 VR 310 bataliono karininkas. 1944 gestapo suimtas,
kalintas Salaspilyje, Latvijoje, ir Vokietijos koncentracijos
stovyklose. 1945 amerikiečių kariuomenės išlaisvintas. Iki
1948 dirbo lietuvių g-joje Miunchene, vėliau Felbacho lietu
vių vid. m-loje, kartu pabėgėlių stovyklos švietimo vadovas. Stu
dijavo fiziką ir inžineriją Štutgarto aukštesn. technikos m-loje.
1948 emigravo į JAV, gyveno Bayonne, vėliau Elizabethe, Niū
Džersio valst., dirbo Singer siuvimo mašinų g-loje. 1955 Niu
jorko u-te bakalauro laipsniu baigęs inžinerijos studijas dirbo
General Cabel b-vėje kokybės kontrolės skyriaus vadovu.
1951-54 veikė Lietuvių fronto bičiulių v-boje, vėliau JAV
LB Niū Džersio apygardos v-boje. Mirė 2001 08 18 Eli
zabethe, Niujorko valst.
LCVA, f. 930, ap. 7, b. 19543; f. 762, ap. 2, b. 701, I. 518-519; BLE,
t. 23, p. 181; LKKAS archyvas.
Pocius Eduardas
POCIUS Eduardas gimė 1918 01 31 Dokių k., Čekiškės vls.,
Kauno aps. Mokėsi Vilkijos prog-joje, 1937 baigė Kauno „Auš
ros“ berniukų g-ją. 1937 09 28 pradėjo tarnauti Lietuvos ka
riuomenėje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 19
baigė Karo mokyklą (XXI laida), suteiktas pėst. jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į l pést. pulką būrio vadu. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
šaulių divizijos 234 šaulių pulko 2 kulkosvaidžių kuopos bū
rio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Po karo
iki 1949 mokytojavo Vilkijos vid. m-loje. Nesutikęs bendra
darbiauti su NKVD iš darbo atleistas, įsidarbino Išlaužo
aštuonmetėje m-loje, Prienų r., vėliau perkeltas į Prienų vid.
m-lą. 1959 baigė Šiaulių pedagoginio in-to Lietuvių kalbos ir
literatūros f-to neakivaizdinį skyrių, tačiau dėl persekiojimo
buvo priverstas pedagoginį darbą mesti. 1963 persikėlė į Kė P.
dainius, dirbo Kėdainių chemijos gamykloje. Mirė 1998 12 27
Kėdainiuose, palaidotas Vilkijoje.
Žmona - Aldona Mikelkevičiūtė (1924), dukterys - Danguolė
Žūklienė (1949), Birutė Bartusevičienė (1951) ir Ramunė
Petravičienė (1960).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310; 1. 115; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas
Pocius Jonas
POCIUS Jonas gimė 1908 05 09 Tarailių k., Tauragės vls.
ir aps. Baigė Tauragės aukštesn. komercijos m-lą. 1930 11 01
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. LŠS narys.
Dirbo valdininku policijoje. 1935 atliko karo pratybas 7 pest.
pulke. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. atsargos
karininkų kursus, priimtas į karo tarnybą ir paskirtas į 7 pėst.
pulką. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 7 pest. pulke maisto tiekėju. 1940
08 13 iš kariuomenės atleistas.
Žmona - Bronislava Juškevičiūtė.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 668, 306, 1, 136, b. 676, 1. 60–61; LKKAS
archyvas.
POCIUS Kostas gimė 1912 12 28 Girininkų k., Vainuto vls.,
Tauragės aps. 1932 06 baigė Švėkšnos g-ją. 1933 09 pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą
(IX asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1934 10 02 įstojo ir
1937 06 30 baigė Prekybos in-tą Klaipėdoje. Nuo 1936 LŠS
narys. Nuo 1937 07 15 dirbo Lietuvos banko Klaipėdos, nuo
1939 06 01 – Marijampolės skyriuje. 1939 09–10 adiko karo
-
pratybas Karo vet. ligoninės ūkio v-ku. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 11 05 paskirtas SSRS valst. banko
Lazdijų skyriaus valdytoju. Vokiečių okupacijos metu 1942
10 21 perkeltas į Tauragę taupomosios kasos vedėju.Artėjant
antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vakarus, vėliau
emigravo į Australiją. Mirė 2002 09 01 Adelaidėje.
Lietuvos kariuomenės karininkai 143
 Pocius Kostas
Žmona - Kazimiera Jasiukevičiūtė (susituokė 1936, m. 1989),
sūnus - Romualdas (1939).
LCVA, f. 387, ap. 6, b. 3118; f. 755, ap. 1, b. 1798; LKKAS archyvas.
Pocius Petras
POCIUS Petras gimė 1916 02 07 Draudenių k., Žygai
čių vls., Tauragės aps. Mokėsi Tauragės aukštesn. komercijos
m-loje. 1937 06 19 baigė Tauragės g-ją, pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsci
ninkų karininkų atsargą. Studijavo Pedagoginiame in-te Klai
pėdoje, 1939 09 02 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos
skyrių. 1939 07 11 - 1940 10 03 dirbo Kauno muitinėje
raštvedžiu. Antrosios sovietinės okupacijos metu 1945 01 04
suimtas Vilniuje. 1945 06 28 Karo tribunolo nuteistas 15
metų, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 16286; f. 387, ap. 1, b. 3107; LYA, b. 1839/3;
LGG, 1.2, d. 2, p.787.
POČEBUTAS Eduardas (Edvardas) gimė 1906 12 13
Rygoje, Latvijoje. Su tėvais atvykęs į Lietuvą gyveno Vilniuje,
baigė Vytauto Didžiojo g-jos 5 klases. 1924 10 05 pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1927 09 07 baigus Karo
1H Lictures karinom enes karininkai
Počebutas Eduardas
mokyklą (IX laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas
į 5 pėst. pulką Šilutėje būrio vadu. 1928 10 15 baigė 4 mėn.
ryšių kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto
laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 09 30 pakeltas į
leitenantus. Tarnavo vyr. karininku, nuo 1937 - 2 bataliono
ūkio būrio vadu. 1939 07 21 paskirtas 2 bataliono adjutantu.
1939 08 03 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuo
jant Lietuvą ir likviduojantLietuvos kariuomenę 1940 1003
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko
bataliono vyr. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė, dalyvavo Birželio sukilime Kaune. 1941 07 pradž.
Vyriausiojo sukilimo štabo su ginklų siunta pasiųstas į Zarasus,
suorganizavo Zarasų aps. tautinės apsaugos rinktinę, paskir
tas jos vadu. Nuo 1941 10 tarnavo LSD dalinyje Kaune. 1944
VR 301 bataliono 2 kuopos vadas. 1944 05 13 žuvo mūšyje
su Armija Krajova daliniu prie Mūrinės Ašmenos, ten ir
palaidotas.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Stasė Kryžiūtė (1914–1980, politinė kalinė), sūnus –
Silvestras, duktė - Dalia.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 640, 1. 50-51; f. R-1106, ap. 2, b. 18.1.76;
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
POČEBUTAS Pranas gimė 1908 07 28 Rygoje, Latvijoje.
Su tėvais atvykęs į Lietuvą gyveno Vilniuje, baigė Vytauto
Didžiojo g-jos 4 klases. 1924 10 05 pradėjo tarnauti Lietuvos
kariuomenėje. 1927 09 07 baigus Karo mokyklą (IX laida)
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pėst. pulką
Klaipėdoje. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 07 15 baigė Vytau
to Didžiojo karininkų kursų Topografijos skyrių. 1931 09 30
pakeltas į leitenantus. Nuo 1931 12 07 vyr. karininkas. 1934
07 31 baigė karininkų kulkosvaidžių kursus (II laida) prie
Vytauto Didžiojo karininkų kursų. 1935 08 01 paskirtas kuo
pos vadu. 1935 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 7 pėst. pulke 2 kulkosvaidžių

Počebutas Pranas
kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių pulko
kulkosvaidžių kuopos vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš
RA pasitraukė. Tarnavo LSD, 1943 09 17 iš 9-E bataliono
perkeltas į 253 batalioną, paskirtas 2 kuopos vadu. 1944 for
muojant VR paskirtas Marijampolės karo mokyklos karinin
ku. 1944 09 27 savanoriu atvyko į LKDI (buv. TAR). 1944
10 07 žuvo Sedos kautynėse su RA, ten ir palaidotas. Šeima
1944 pasitraukė į Vokietiją.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Dora Gertruda Brien (1910), du vaikai.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 348, 1. 196, b. 306, I. 78, b. 640, 1. 71; LYA,
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PATIEVELIU
1912
ALEJIMAS
283 19:12 283
KALEJIMAS
Poderys Bernardas
PODERYS Bernardas gimė 1911 12 09 Mitkūnų k., Za
pyškio vls., Kauno aps. 1930–31 dirbo VRM Savivaldybių de
partamente. 1932 baigė Kauno „Pavasario“ komercijos m-lą.
1932 08 23 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus
Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas į Ryšių batalioną 2 telegrafo-telefono kuopos sun
kaus kabelio linijų statymo būrio vadu. 1937 10 07 pakeltas
į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos atsk. ryšių bataliono kuopos vadu. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 09 12 Vil P.
niaus m. savivaldybės priešgaisrinės priešlėktuvinės apsaugos
v-bos apylinkės vedėjas. 1942 dirbo „Sodybos“ b-vės direk
toriumi Panevėžyje. 1942 08 06 vokiečių suimtas, kalintas
Panevėžio kalėjime. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emi
gravo į JAV.
Žmona - Kazimiera Janina Apanavičiūtė, sūnus.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 873, I. 244; F. R-648, ap. 1, b. 375; LYA, F. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Poderys Petras Vytautas
PODERYS Petras Vytautas gimė 1916 06 29 Jenakijeve,
Jekaterinoslavo gub., Ukrainoje. 1918 atvykęs į Lietuvą gy
veno Salake, Zarasų aps. 1936 baigė Zarasų aukštesn. komer
cijos m-lą. 1936 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas pėst.
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 pést. pulko Kaune 1
sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę pa
skirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko būrio
vadu. 1941 01 pačiam prašant iš kariuomenės paleistas, re
patrijavo į Vokietiją. Ten dirbo atsitiktinius darbus. 1942
vasarą grįžo į Lietuvą, apsigyveno tėviškėje Salake, dirbo
malūne. Artėjant frontui pasitraukė į Zapyškį, Kauno aps.,
vėliau į Vakarus. 1949 emigravo į JAV. Mirė 1993 04 05
Čikagoje.
Žmona - Zelma Kumfertaitė (1923–2000, susituokė 1940),
sūnus – Arvydas Antanas (1945) duktė – Gražvydė Liucija
(1947–1977).
LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PODERIS Stasys gimė 1905 11 15 Zapyškyje, Kauno aps.
1929 baigė Kauno aukštesn. technikos m-lą. 1929 11 04 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Pionierių batalioną.
1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas in
žinerijos ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų
atsargą. Nuo 1925 LŠS narys,vėliau šaulių būrio vadas. 1931
145
Lietuvos kariuomenės karininkai
 0101 pagal karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis
pakeistas į ats, jaun. Ieitenanto. Dirbo statybose Kaune.
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 876, 1. 395 397.
PODGAISKIS Ignas T PAŠILYS Ignas.
POGIRSKIS Antanas T PAGIRYS Antanas.
CASES
Polckauskas Petras
POLEKAUSKAS Petras gimė 1909 05 09 Vilkaviškyje.
Mokėsi Ukmergės ir Kauno jėzuitų g-jose, 1931 08 27 baige
Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1933 09 15 baigus Karo
mokyklą (XV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas l husarų pulką. 1936 12 31 pakeltas į leitenan
į
tus. 1937 09 28 įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1940
05 16 perkeltas į 2 ulonų pulką, paskirtas 3 eskadrono būrio
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 26 kava
lerijos pulko zenitinės baterijos būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 16-25 tarnavo lietu
vių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke. Nuo 1941 08 LSD
Gardino bataliono kuopos vadas. 1944 pasitraukė į Vokie
tiją, vėliau emigravo į JAV. Gyveno Hartforde, vertėsi privačiu
verslu. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje vei
kloje, buvo LKVS „Ramovė“ narys. Mirė 1965 04 19 Hart
forde, Konektikuto valst.
Žmona - Alena Levytė.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 305, 1. 63; f. 631, ap. 7, b. 15055; LYA, F. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
POLIAKAUSKAS (PALIAKAUSKAS, POLJAKOVSKIS)
Jonas (Janis) gimė 1903 06 29 Rygoje, Latvijoje. 1922 06 19
baigė Rygos lietuvių g-ją. Nuo 1922 10 03 studijavo Latvijos
u-to Medicinos f-te, baige 3 kursus. 1930 atvyko į Lietuvą.
1931 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2
pest. pulką. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)
146 Lietuvos kariuomenės karininkai
Poliakauskas Jonas
suteiktas sanitarijos (A) ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į sanitarijos karininkų atsargą. 1932 09 21 įstojo ir 1937 03
baigė VDU Medicinos f-tą, įgijo medicinos gydytojo kvalifi
kaciją. 1937 10 28 priimtas į tikrąją karo tarnybą, paskirtas į
Karo technikos v-bos štabo ambulatoriją. 1940 06 07 per
keltas į 5 pėst. pulką 2 bataliono sanitarijos karininku. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos me
dicinos-sanitarijos bataliono medicinos skyriaus v-ku. 1940
11 15 perkeltas į 184 šaulių divizijos 617 haubicų artilerijos
pulką vyr. gydytoju.
Žmona - Kotryna, sūnūs - Venantas (1934) ir sūnus (1939).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 11249; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
POLIAKOVAS Viktoras † PALYS Viktoras.
POLIANINAS Valentinas gimė 1895 Veiviržėnuose,
Raseinių aps. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1915 04 13
baigė Kijevo praporščikų m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis.
Tarnavo 5 raitelių pasienio pulke jaun. karininku, 15 pest.
pulke kuopos vadu, 1 Petrogrado ulonų pulke jaun. karinin
ku. Dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokiečiais, austrais, buvo
kontūzytas. Grįžus į Lietuvą 1921 05 11 mobilizuotas į Lie
tuvos kariuomenę, paskirtas į 2 raitelių pulką 3 eskadrono jaun.
karininku. 1921 12 20 kaip besigydantis perkeltas į atsargą
prie Kauno m. komendantūros. 1922 06 17 iš kariuomenės
paleistas į atsargą, 1937 11 23 – į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio,
Šv. Anos 4 ir 5 laipsnio ordinais.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 84, 183.
POLILEIKA Kazys gimė 1894 02 16 Gyvakarų k., Kupiš
kio vls., Panevėžio aps. 1914 baigė Radomo g-jos 4 klases.
1914 – 1917 10 tarnavo Rusijos kariuomenėje 16 husarų pul
ke, 4 raitelių pulke ir 18 pontonų batalione, dalyvavo I pasaul.
karo kovose Vokietijos-Austrijos fronte, sužeistas ir kontūzytas
1914 prie Lomžos ir 1915 prie Ostrolenkos. Rusijoje kilus per
versmui tarnavo RA 1 pest. pulke, karo m-loje Kostromoje bei

Polileika Kazys
Caricyne. 1917 09 11 suteiktas kavalerijos praporščiko laipsnis.
Grįžus į Lietuvą 1921 12 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į 2 kavalerijos pulko 4 eskadroną. 1923 05 05 suteiktas
leitenanto laipsnis. 1923 07 05 paskirtas duonos kepyklos vedėju.
192401 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 03 06 paskirtas eiti
nerikiuotės komandos v-ko pareigas, 1925 10 03 – pulko
ginklininku. 1926 08 03 - 10 22 buvo ginklininkų kursuose.
1927 10 26 paskirtas 4 eskadrono jaun. karininku. 1927 11 30
paskirtas eiti, o nuo 1928 08 07 patvirtintas radijo-ryšių komandos
v-ku. 1929 04 09 paskirtas Technikos eskadrono sprogdintojų
būrio vadu. Susirgus tuberkulioze 1929 08 14 dėl ligos paleistas
į dimisiją. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Gyveno Kaune, rašė
apysakas lietuvių ir rusų kalbomis, knygų „Paskutinė komanda“
(1933, rusų k.) ir , Ulono sapnas“ (1937) autorius. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 05 23 suimtas, kalintas Kaune. Kilus
Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. Mirė 1945 Kaune.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928);
Rusijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 4 laipsnio kareivišku
kryžiumi.
Žmona - Eugenija (1901).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 85; ap. 8, b. 253, I. 55-59; BLE, t. 23, p. 230;
LGG, t. 1, p. 657.
POLONEVAS (POLONIOVAS) Simas gimė 18870501 Le
gečių k., Pašušvio vls., Kėdainių aps. 1899 baigė m-los 4 klases
Vindavoje (Ventspilis), Latvijoje. 1914 mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę. 1916 1001 pasiųstas į Maskvos 3 praporščikų m-lą,
kurią 1917 02 01 baigus suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas
karininku į Vakarų fronto 16 evakuacijos punktą. 1918 06
paleistas į atsargą. Grįžus į Lietuvą 1919 04 05 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kauno komendantūros 1 kuopos
jaun. karininku. 1919 07 08 perkeltas į 7 pėst. pulką kuopos
vadu. 1919 10 18 suteiktas pest. leitenanto laipsnis. 1920 04 25
paskirtas pulko ginklininku, 05 29 – 7 kuopos jaun. karininku.
1920 09 01 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Ūkininkavo savo tėviškėje. 1931 01 01 pagal Karininkų P
laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1938 12 31 paleistas į dimisiją.
Žmona – Pelagėja (1895), duktė – Ksenija (1909).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 87; ap. 7, b. 334; ap. 5, b. 2247, 1. 42; LKKAS
archyvas.
Polovinskas Jonas
POLOVINSKAS (BUDRYS) Jonas gimė 1889 05 10 Kau
ne. 1905 baigė Kauno g-jos 4 klases. 1905-10 tarnavo Susi
siekimo v-boje Rusijoje. 1910 01 01 mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę. Iki 1911 05 11 tarnavo eiliniu 16 grenadierių
pulke Tiflise (Tbilisis). 1912–15 apskrities karo v-ko padėjė
jas. 1915 08 31 paaukštintas į karo valdininkus, perkeltas į
Vyriausiosios armijos 19 korpuso žvalgybos skyriaus štabą.
1915–17 dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokiečiais. 1917
perkeltas į 19 korpusą žvalgų punkto v-ku, vėliau tarnavo Vla
divostoko kontržvalgų punkto v-ku, Priamūrės karo apygardos
žvalgybos skyriaus v-ko padėjėju. 1918 01 01 iš Rusijos
kariuomenės paleistas. 1918 05 29 dalyvavo čekų sukilime
Sibire. 1918–20 tarnavo admirolo Kolčiako Sibiro armijoje.
1919 04 01 paskirtas Chabarovsko kontržvalgų dalies v-ku,
1919 08 27 – 1920 02 06 tarnavo Amūro karo apygardos
žvalgybos skyriaus v-ku. RA užimant Sibirą pasitraukė į Kiniją.
1920–21 studijavo Vladivostoko rytų kalbų in-te. Grįžus į
Lietuvą 1921 07 21 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, kaip
karo valdininkas paskirtas Gen. kariuomenės štabo Žvalgybos
skyriaus kontržvalgų dalies organizacijos bylų vedėju. 1921
10 10 paskirtas eiti kontržvalgų dalies v-ko pareigas. Aktyviai
kovojo su bolševikų ir lenkų pogrindžiu. Vienas iš Klaipėdos
sukilimo organizatorių ir vyriausias sukilėlių vadas (slap. Hansas
Budrys). 1923 03 06 kaip reikalingas VRM paleistas į atsargą,
paskirtas Klaipėdos krašto aukštojo Lietuvos įgaliotinio
padėjeju, 1923 04 01 – aukštuoju įgaliotiniu. 1924 10 27 -
1925 11 08 Klaipėdos gubernatorius. 1927 01 12 - 1928
0101 VRM patarėjas. 1928 01 23 – 1933 11 15 Lietuvos
konsulas, 1933 11 15 - 1936 11 01 generalinis konsulas
Karaliaučiuje. Nuo 1936 11 01 Lietuvos generalinis konsulas
Lietuvos kariuomenės karininkai 147
 Niujorke,JAV. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui,
laikomam karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats.
leitenanto laipsnis. 1940 suteiktas Niujorko miesto garbės
piliečio vardas. Mirė 1964 09 01 Niujorke.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio (1922), I rūšies
Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1927), DLK Gedimino 3 laipsnio
(1933), Šaulių žvaigždės (1933) ordinais, Klaipėdos išva
davimo sidabro ir Šaulių žvaigždės (1939) medaliais; Rusijos
kariuomenėje – Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Stanislavo 3 laipsnio
ordinais ir 3 medaliais.
Žmona - Olga, dukterys – Janina Marija (1910) ir Olga
Bronislava (1915), sūnūs – Eugenijus Viktoras (1912) ir
Algirdas Jonas Budrys (1931).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2186; BLE, 6. 3, p. 318; LKKAS archyvas.
Polujanskas Jurgis
POLUJANSKAS Jurgis gimė 1908 09 22 Gardine, Baltaru
sijoje. 1928 06 19 baigė Panevėžio mokytojų seminariją,
mokytojavo Kaune. 1932 10 31 baigus Karo mokyklą (XIV laida)
suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pėst. pulką.
1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1936 08 25 perkeltas į Karo
mokyklą. Nuo 1937 09 01 su KAM stipendija studijavo
Aukštojoje karo inžinerijos m-loje (École Superieure de Guerre)
Prancūzijoje. 1939 09 01 baigus mokslus perkeltas į Kariuo
menės štabą III (Mobilizacijos) skyriaus mobilizacijos dalies
karininku. 1939 11 18 suteiktas gen.štabo karininko teisės, 11 24
pakeltas į gen. štabo kapitonus, 1940 08 08 – į gen. štabo
majorus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę tarnavo Lietuvos
liaudies kariuomenės vado adjutantu. 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK vado adjutantu. 1940 11 15 perkeltas į RA 29 ŠTK
štabą operacijų skyriaus v-ko padėjėju. 1941 06 14 suimtas, iš
vežtas į lagerį Unžlage, Gorkio sr. 1942 12 09 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1945 lageriuose
Abezėje, vėliau Intoje, Komijoje. Nuo 1950 12 23 tremtyje Šap
kine, Jeniseisko r., Krasnojarsko kr., nuo 1957 Jeniseiske,
Krasnojarsko kr. 1966 grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniaus baldų
kombinate meistru, priėmimo ir apdorojimo padalinio vadovu.
Vėliau dirbo „Švaros“ f-ke priėmėju, VU fiziniolavinimo katedros
laborantu. 1972 įstojo ir 1977 baigė VU Ekonomikos f-tą. 1991
148 Lietuvos kariuomenės karininkai
11 22 Resp. Vyriausybės suteiktas dim. pulkininko laipsnis. Mire
1994 10 24, palaidotas Jonučių kapinėse Garliavoje.
Žmona - Ona Keturakytė (1924–2005, susituokė 1951,
antisovietinės pogrindinės organizacijos narė, 1944 nuteista
6 metams), sūnus - Vytautas (1955 tremtyje).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 285, I. 40; f. 690, ap. 1, b. 404; LYA. F. K-8. ap. 2,
saug. vnt. 3; LGG, t. 1. p. 657; LKKAS archyvas.
Pomarnackis Leonas
POMARNACKIS (PAC-PAMARNACKIS) Leonas gimė
1888 08 07 Meiliūnų dvare, Balninkų vls., Ukmergės aps.
1908 baige Sankt Peterburgo 4 g-ją. 1908 09 29 įstojo į Rusijos
kariuomenės 16 husarų pulką. 1909 09 25 prie Nikolajaus
kavalerijos m-los išlaikė egzaminus karininko laipsniui įgyu.
1909 12 06 suteiktas praporščiko laipsnis. 1914 07 19-1917
09 12 tarnavo Černigovo husarų pulke. Dalyvavo I pasaul.
kare, 1917 09 12 – 1918 12 06 buvo vokiečių nelaisvėje.
Grįžus į Lietuvą 1920 12 29 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas į 2 raitelių pulko 2 eskadroną jaun. kari
ninku. 1921 03 12 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1921
04 11 perkeltas į 3 eskadroną, 06 15 paskirtas eiti eskadrono
vado pareigas. 1923 05 18 pakeltas į kapitonus. 1923 10 27
baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III laida).
1924 01 01 paskirtas mokomojo eskadrono vadu, 12 17 -
Atskirosios kavalerijos brigados mokomojo eskadrono vadu.
1926 02 16 pakeltas į majorus. 1927 03 14 perkeltas į 2 ulonų
pulką, paskirtas kulkosvaidžių eskadrono jaun, karininku.
1927 03 27 suimtas, patalpintas į Karo kalėjimą. 1927 06
27-29 Kariuomenės teismo nuteistas 2 metams sunkiųjų
darbų kalėjimo, atimtas majoro laipsnis ir pašalintas iš ka
riuomenės. 1928 04 05 Resp. Prezidento bausmės dovanojimo
aktu nuo likusios bausmės atleistas. 1938 02 14 Resp. Pre
zidento malonės aktu grąžinti karininko vardas ir teises.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio,
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais su kardais ir kaspinu.
Žmona - Lidija (1902).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 35, 152, 1. 38-41; f. 507, ap. 6, b. 2028.

Ponelis Bronius su žmona Stefanija
PONELIS Bronius gimė 1909 11 25 Čitoje, Rusijoje. 1920
su tėvais grįžo į Lietuvą. 1932 08 30 baigęs Panevėžio vyrų
g-ją įstojo į VDU Teisių f-tą. 1932 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, 1933 rudenį įstojo į Karo mokyklą. 1935 09 15
ją baigus (XVII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas į 8 pėst. pulką Šiauliuose. 1936 10 21 perkeltas į
Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę Kaune. 1937 1007 pakeltas
į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
automatinių pabūklų kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 04 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių
divizijos atskirojo zenitinės artilerijos diviziono mokomosios
baterijos vadu. 1941 06 14 suimtas Varėnos poligone, išvežtas
į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1947 06 26
paleistas, grįžo į Lietuvą. Dirbo Panevėžio cukraus fabrike. 1949
įtarus bendradarbiavimu su partizanais suimtas, tačiau paleistas.
1950–54 dirbo Panevėžio ryšių mazge, 1954–60 - Panevėžio
autotransporto kontoroje Nr. 1, 1960–76 – gamykloje
„Lietkabelis“. Mirė 1978 11 15, palaidotas Panevėžyje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1934).
Žmona – Stefanija Kasperavičiūtė (1914–2003, susituokė
1937), duktė - Danguolė Šukevičienė (1938), sūnūs –
Ramūnas (1941) ir Saulius (1949-2001).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 16133; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG,
t. 1, p. 658; LKKAS archyvas.
POPELIUČKA Klemensas gimė 1892 06 29 Bučiūnų k.,
Pašvitinio vls., Šiaulių aps. Mokėsi Bučiūnų prad. m-loje, baigė
Šiaulių g-jos 6 klases, 1912 – Kijevo 3 vyrų g-ją. Studijavo
Kijevo technikos in-to Susisiekimo skyriuje. 1913 11 13 eiliniu
pradėjo tarnauti Rusijos kariuomenės 3 pionierių bataliono 3
kuopoje. Nuo 1914 07 25 dalyvavo I pasaul. karo kovose
Vakarų fronte Galicijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. 191504 19
Galicijoje sužeistas. 1916 baigė Petrogrado karo inžinerijos m-lą.
1917 01 25 paskirtas 6 inžinerijos pulko kelių-tiltų kuopos
vadu. 1918 02 19 demobilizuotas, tarnybą baigė poručiku.
Р
16
Popeliučka Klemensas
Grįžus į Lietuvą 1919 04 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas Inžinerijos bataliono 2 pionierių kuopos vadu.
1919 11 30 suteiktas inžinerijos majoro laipsnis. 1920 03 01
kuopą performavus į atsk. geležinkelių batalioną paskirtas eiti
bataliono vado pareigas, 1922 03 31 patvirtintas bataliono
vadu. 1920 08 06 Lietuvai ir Rusijai pasirašius teritorijų
perdavimo sutartį buvo komisijos p-kas derybose su Rusija dėl
turto dalybų, perduodant Lietuvai Švenčionėlių ir Pabradės
geležinkelio stotis. 1923 05 18 pakeltas į plk. leitenantus. 1923
10 23 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III
laida). 1923 12 05 paskirtas eiti Karo technikos v-bos štabo
v-ko pareigas, 1924 01 23 patvirtintas štabo v-ku. 1925 05 16
paskirtas eiti Vyr. kariuomenės štabo karo technikos inspek
toriaus pareigas. 1927 07 28 paskirtas Karo technikos štabo
v-ku. 1927 08 01 pakeltas į pulkininkus. 1927 09 01 pasiųs
tas mokytis į Aukštąją karo m-lą (École Speciale de construction
automobile) Prancūzijoje, ją baigus įgijo inžinieriaus kvalifika
ciją. 1929 04 17 paskirtas Karo technikos štabo v-ku, 08 14 -
karo technikos v-ku. 1935 02 14 pakeltas į generolus leite
nantus, 1936 12 28 pagal Karo tarnybos įstatymą gen. lei
tenanto laipsnis pakeistas į brigados generolo. 1935 08 01 jam
pavaldžios buvo Karo technikos v-ba, 1 inžinerijos batalionas
Kaune, 2 inžinerijos batalionas, Šarvuočių rinktinė Radvilišky
je, Ryšių batalionas ir Autorinktinė Kaune, mokomasis karo
laivas „Antanas Smetona“ Klaipėdoje (nuo 1939 Šventosios
uoste). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 27 iš
kariuomenės atleistas. 1941–44 mokytojavo Kauno suau
gusiųjų g-joje. 1944 vasarą pasitraukė į Vokietiją, gyveno
Griunberge, vėliau Augsburgo lietuvių pabėgėlių stovykloje,
buvo stovyklos komiteto p-kas. Nuo 1948 pavasario moky
tojavo Oberamergau mstl., Bavarijoje. Mirė 1948 10 25, pa
laidotas Augsburge, Vokietijoje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1933) ir DLK Ge
dimino 3 laipsnio (1929) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
(1928) ir Šaulių žvaigždės (1939) medaliais, skautų Svastikos
ordinu (1937), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929)
medaliu; Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio,
Lietuvos kariuomenes karininkai 149
 Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio ordinais, Šv. Georgijaus 4 laipsnio
kryžiumi.
Žmona - Vanda Bohdanavičiūtė (m. 1970), sūnus – Tadas
Algimantas (1925-1941).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 88; BLE, t. 23. p. 281; LKKAS archyvas.
POROCHOVNIKOVAS Andrius gimė Ukrainoje. Baige
Kagulo g-ją, dirbo Kagulo telefono tinklų vedėju. Pašauktas į
Rusijos kariuomenę 1916 09 06 baigė Vilniaus karo mokyklą,
suteiktas praporščiko laipsnis. Nuo 1916 10 10 tarnavo 7 atsk.
telegrafo kuopos jaun. karininku. 1917 pakeltas į paporučikius,
1917 09 06 – į poručikus. Vėliau tarnavo 2 Zaporožės pulke.
Grįžęs į Lietuvą įstojo į Vabalninko partizanų būrį. 1919 06 18
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Baltgudžių biu
rą, 07 06 - Baltgudžių bataliono 2 kuopos vadu. 1919 11 18
suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis. 1920 01 01 iš kariuo
menės paleistas.
Žmona - Sofija.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 89.
Porutis Domininkas
PORUTIS Domininkas gimė 1901 09 13 Daukšių k., Ža
garés vls., Šiaulių aps. 1921 10 04 – 1923 07 01 tarnavo eili
niu Lietuvos kariuomenėje, vėliau liko kariuomenėje laisvai
samdomu veterinarijos darbuotoju. 1928 06 18 baigė Lie
tuvos mokytojų profesinės s-gos Kauno suaugusiųjų g-ją.
1929 09 13 įstojo į LU Teisių f-to Teisių skyrių, tačiau 10 01
išstojo. Su KAM stipendija mokėsi ir 1934 07 baigė Aukštą
ją veterinarijos m-lą Vienoje, Austrijoje. 1934 08 21 paskirtas
vet. gydytoju į 2 artilerijos pulką Kėdainiuose. 1935 06 17
prie Karo mokyklos išlaikė egzaminus karininko laipsniui įgyti,
07 19 suteiktas vet. jaun. leitenanto laipsnis. 1935 11 02 per
keltas Karo veterinarijos v-bų karininku ypatingiems pave
į
dimams, 1936 10- 1938 01 tarnavo v-bos vet. gydytoju Mari
jampolėje. 1936 07 23 pakeltas į leitenantus. 1938 01 31 per
keltas į 3 artilerijos pulką vet. gydytoju. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 616 lengvosios
artilerijos pulko vet.ligoninės vet. gydytoju. 1940 11 15 per
keltas į 617 haubicų artilerijos pulką vyr. vet. gydytoju. 1941
150 Lietuvos kariuomenės karininkai
06 14 suimtas Varėnos poligone, išvežtas į lagerį Norilske,
Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasita
rimo nuteistas 8 metams. Nuo 1949 06 14 tremtyje Norilske,
dirbo vet. gydytoju Norilsko kombinate. 1953 grįžo į Lietuvą,
dirbo Jonavos vet. ligoninės mesos kontrolės skyriaus vedėju.
Nuo 1962 11 gyveno Juodkrantėje,dirbo Neringos m. vet.
gydytoju. Mirė 1987 01 05, palaidotas Karmėlavos kapinėse
Kaune.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Joana Malakauskaitė (1916–1996, susituokė 1937),
duktė - Lilija Teresė (1938-2001).
LCVA, F. 930, ap. 5.b. 3202. I. 264-271; ap. 2P, b. 92: F. 631, ap. 7,
b. 5916; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; f. K-1, ap. 58, b. P-3034;
LGG, . 1. p. 658; LKKAS archyvas.
c
Porvaneckas Česlovas
PORVANECKAS Česlovas gimė 1918 02 12 Jenakijeve,
Jekaterinoslavo gub., Ukrainoje. Atvykęs į Lietuvą 1931–35
mokėsi Kelmės vid. m-loje, 1939 baigė Šiaulių berniukų g-ją.
Pašauktas į Lietuvos kariuomenę 1940 10 01 baigė Karo mo
kyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis
nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LCVA, F. 556, ap. 1, b. 638, 1. 126; LKKAS archyvas.
POŠIŪNAS Antanas gimė 1896 04 17 Modžiūnų k.,
Švenčionių vls. ir aps. 1915 baigė Švenčionių m. keturklasę
m-lą, 1917 Poltavoje išlaikė g-jos 6 klasių egzaminus. 1915
12 09 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, iki 1917 03 01
tarnavo Sibiro telegrafo batalione. 1917 baigė Vilniaus karo
mokyklą, evakuotą į Rusiją, suteiktas praporščiko laipsnis,
tarnavo 215 pėst. pulke, nuo 1917 85 ats. pèst. pulko nuo
dingųjų dujų komandos v-kas. Grįžęs į Lietuvą 1918 12 02
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko
jaun. karininku, 1919 09 07 -– Širvintų komendantu. 1919
1105 perkeltas į l pest. pulką, paskirtas į ryšių komandą. 1919
12 20 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, paskirtas eiti pulko
adjutanto pareigas. 1920 04 07 perkeltas į mokomąją kuopą.
1919 01 05 - 04 06 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
1919 11 20 - 12 15 – su bermontininkais, 1920
0104 – 12 01 – su lenkais. 1921 09 03 pakeltas į kapitonus.
 Р

Pošiūnas Antanas

1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida). Poška Jonas

1924 11 01 paskirtas 1 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1925

01 10 baigė Karo technikos kursus. 1926 02 13 paskirtas 2 divizijos 618 lengvosios artilerijos pulko ugnies būrio vadu.
bataliono vadu. 1926 02 16 pakeltas į majorus. 1926 04 26 Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. Tarnavo lietuvių
išlaikė KAM nustatytus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir karių Vilniaus įgulos artilerijos pulke būrio vadu, veliau LSD
geografijos egzaminus. 1927 03 01 paskirtas 1 bataliono vadu, 250 batalione. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo
1101 - pulko vado padėjėju. 1928 11 23 pakeltas į pulki į Kanadą.
ninkus leitenantus. 1931 08 29 baigė Aukštesniųjų karininkų LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310, 1. 113; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
kursus. 1935 08 01 paskirtas 3 bataliono vadu, 1936 04 27 –
Šakių aps. komendantu, 1937 10 11 - Ukmergės aps. ko
mendantu, 1940 03 01 - Vilkaviškio aps. komendantu ir Vil
kaviškio įgulos v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
07 02 iš kariuomenės atleistas. Gyveno Radeckų k., Siesikų vls.
1941 06 12 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Inga
šo r., Krasnojarsko kr. Šeima ištremta į Solonešnojės r., Alta
jaus kr., 1942 nutremta į Beriozovką, Oliokminsko r., Jakutija.
r

1942 02 19 perkeltas į Kansko kalėjimą, Krasnojarsko kr.,

1952 03 27 – į lagerį Aleksandrovskoje, Kirovo r., Irkutsko sr.
1952 02 27 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25
metams. Nuo 1954 07 03 tremtyje Irkutske. 1960 05 03
paleistas, grįžo į Lietuvą, dirbo darbininku Švenčionėlių me
lioracijos v-boje. Mirė 1985 Pabradėje, ten ir palaidotas.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1927), DLK
Gedimino 3 laipsnio (1929) ordinais, Savanorių (1928),
Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, Šaulių žvaigždės
ordinu (1939) ir Šaulių žvaigždės medaliu (1939), Latvijos
išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
Žmona - Eugenija Misevičiūtė (1898–1952 tremtyje), sū
nūs – Antanas Vytautas (1922) ir Jaunutis Kastytis (1934),
duktė - Janina Vanda (1926-2001).
LCVA, f. 930, ap. 7, b. 12; ap. 8, 6.11, 1. 166, b. 166, 1. 123-137;
LGG, t. 1, p. 659.
POŠKA Jonas gimė 1915 10 02 Alksnupių k., Šeduvos vls.,
Panevėžio aps. Baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1940 08 19 baigus
Karo mokyklą (XXI laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas 1 artilerijos pulko 7 baterijos ugnies būrio
vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 179 pést.
Poškus Jonas
POŠKUS Jonas (slap. Rolandas) gimė 1923 09 30 Tolkūnų k.,
Varėnos vls., Alytaus aps. 1941 įstojo į Vilniaus aukštesn.
technikos m-lą, su kurios moksleivių grupe 1942 įstojo į LLA.
Sutikus LLA vadovybei mokėsi lenkų pogrindinėje jaun.
karininkų m-loje Belvederio miškuose. Dalyvavo 4 ginkluotose
operacijose Vilniaus apylinkėse, užgrobiant ginklus iš Naujosios
Vilnios geležinkelio stotyje esančių vokiečių ginklų transporto
ešalonų. 1943 ginkluoto būrio vadas, saugojo Vilniuje vykstančius
LLA vadovybės posėdžius, vykusius Polocko g-vėje. 1945 baigė
Vilniaus aukštesn. technikos m-lą. Nuvežęs turimus ginklus
Vaclovo Voverio (slap. Žaibas) vadovaujamai rinktinei, pats įstojo
į partizanų gretas. Tauro apygardos Birutės rinktinėje buvo
Bolesiaus Poškaus (slap. Gediminas, Naras) partizanų būryje,
dalyvavo mūšiuose su okupantais. Mergažerio apylinkėse žuvus

Lietuvos kariuomenes karininkai 151

 B. Poškui persikėlė į Kauną, įstojo į VDU. Dalyvavo VDU ir Žmona - Stefanija Palevičiūtė (1911-1993, susituokė 1936),
LŽŪA studentų pogrindinėje veikloje. Palaikė ryšį su Lietuvos duktė – Vida Domarkienė (1940), sūnus – Arvydas (1949).
išlaisvinimo komitetu, jo skiriamas lėšas, literatūrą, dokumentus LCVA, F. 932, ap. 2, b. 30; f. 631, ap. 7, b. 6906; f. 561, ap. 2, b. 1633.
perduodavo partizanams. Vėliau įstojo į Juozo Raulinaičio par 1.526; f. 478, ap. 1, b. 240; LKKAS archyvas.
tizanų grupę, veikusią Kauno m. ir jo apylinkėse. 1947 03 Tauro
apygardos vado Antano Baltūsio (slap. Žvejys) paskirtas Birutės
rinktinės kuopos vadu.1947 06 13 suimtas Kaune. 1947 09 29
LSSR MGB Karo tribunolo nuteistas mirties bausme, ją pakci
čiant 25 metais lagerio ir 5 metais tremties. 1948 06 29 pa
kartotinai teistas už bandymą pabėgti iš kalėjimo. Kalėjo Intos,
Kemerovo ir Omsko lageriuose. 1956 09 15 palcistas be teisės
grįžti į Lietuvą, gyveno Omske, iki 1982 04 25 dirbo statybosc.
1998 11 23 pripažintas kariu savanoriu, 1998 12 07 suteiktas
dimisijos leitenanto laipsnis.
Žmona - Valentina Kalašnikova (1924-2000, susituokė
1957), dukterys Olga (1952) ir Janina (1962), sūnus – Algis
(1959-1979).

LYA, b. b. 9610/3; b. b. 27912/3; LGG, L. P-272; LKKAS archyvas.

Poškus Vacys

POŠKUS Vacys gimė 1897 04 03 Pašušvio mstl., Kedai

nių aps. 1915 baigė Šiaulių g-jos 4 klases. Įstojęs į Lietuvos
kariuomenę 1919 12 16 baigė Karo mokyklą (II laida),
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 55. pest. pulko 9
kuopos jaun. karininku. 1919 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su bolševikais, 1920 07 11 - 1201 – su lenkais prie
Beržininkų, Seinų, Vievio. 1920 09 18 paskirtas eiui 9, vėliau
181
7,3 kuopos vado pareigas. Nuo 1923 08 10 tobulinosi mi
nosvaidžių kursuose. 1923 10 25 paskirtas 9 kuopos jaun.
karininku, 11 15 – 6 kuopos vado padėjėju. 1924 01 01 pa
keltas į vyr. leitenantus. 1926 01 03 paskirtas kulkosvaidžių
kuopos vyr. karininku. 1926 07 15 baigė Aukštųjų karininkų
Poškus Kostas
DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1926 09 01
paskirtas 3 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1927 02 16 pakeltas
POŠKUS Kostas gimė 1908 09 12 Užumelnyčio k., Varė į kapitonus. 1927 03 02 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
nos vls., Alytaus aps. I pasaul. karo metais gyveno Rusijoje, karininkų atsargą. Ūkininkavo Lopetiškių k., Pašiaušės vls.,
1918 su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokėsi Merkinės vid. m-loje. Šiaulių aps.
1929 06 20 baigė Alytaus g-ją, įstojo į LU Teisių f-to Teisių Žmona - Ona Lukauskaitė (susituokė 1925).
skyrių. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 LCVA, F. 930, ap. 8, b. 199, I. 91.
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. POTELIŪNAS Antanas gimė 1907 Papečių k., Lazdijų vls.
1932–37 dirbo žurnalo „Naujoji Romuva“ administratoriumi. Studijavo ŽŪA Dotnuvoje. 1939 pašauktas į Lietuvos
1936 09 10 baigė VDU igydamas teisininko kvalifikaciją. Nuo kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001
1937 02 13 dirbo neetatiniu teismo kandidatu prie Ape baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų
liacinių rūmų. 1937 12 10 paskirtas Kauno apygardos teismo karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargų.
kandidatu. Nuo 1938 11 10 LŠS I Kauno rinktinės Pažaislio 1945 07 10 suimtas, kalintas Kaune. 1945 11 11 išvežtas į
šaulių būrio narys. 1939 09 18 - 1006 mobilizuotas atliko Vorkutlagą Komijoje. 1946 12 31 Karo tribunolo nuteistas
karo pratybas. 194001 16 paskirtas Vilniaus apygardos teismo 10 metų.
kandidatu. 1941-43 Vilniaus 5 apylinkės tardytojas. Po karo LYA, b. 44218/3; LGG, t. 2, d. 2, p. 797; LKKAS archyvas.
dirbo advokatu Vilniuje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
1948 04 šeima įtraukta į tremiamųjų sąrašus. Mirė 1993 POVILAITIS Aleksas (Aleksandras) gimė 1913 02 26 Dir
06 05, palaidotas Ronkantiškių kapinėse Vilniuje. žių k., Žeimelio vls., Šiaulių aps. Baige Žeimelio prog-ją, 1932–

152 Lietuvos kariuomenės karininkai


Povilaitis Aleksas
-0.97
36 mokėsi ir baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1936 09 15
Šiaulių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas pėst.
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į Priešlėktuvinės apsaugos
rinktinę Aukštojoje Panemunėje Kaune ryšių būrio vadu.
Vėliau tarnavo Linkaičių ginklų dirbtuvių apsaugoje. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atskirojo zenitinės artilerijos
diviziono būrio vadu. 1940 12 20 perkeltas į 179 šaulių divi
zijos 215 šaulių pulką būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
iš Pabradės poligono traukiantis į Rusiją iš RA pasitraukė.
1941-44 dirbo Kaišiadorių klijų f-ko vedėju, mokytojavo
Kaišiadorių amatų m-loje. Nuo 1944 07 gyveno Palangoje,
LLAnarys, paskirtas Darbėnų grupės vadu (slap. Uosis). 1945
02 16 suimtas Klaipėdoje, kalintas Kretingoje, Telšiuose, Kau
ne. 1945 09 19 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 20
metų lagerio ir 5 metams tremties. 1945 11 11 išvežtas į lagerį
Vorkutoje, Komijoje. 1955 11 18 paleistas, grįžo į Lietuvą,
gyveno Ūdekų k., Pakruojo r., dirbo kolūkyje, vėliau gyveno
Pakruojyje. Mire 2001 11 09, palaidotas Pakruojo kapinėse.
Žmona – Teodora Bičkūnaitė (1920), duktė – Aleksandra
Dvaržeckienė (1945), sūnūs - Eugenijus (1958) ir Viras (1962).
LCVA, f. 561, ap. 22, b. 28, 1. 510; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LGG, t. 2, d. 2, p. 798; LKKAS archyvas.
POVILAITIS Antanas gimė 1889 05 09 Jiezne, Alytaus aps.
1905 baigė dviklasę miesto m-lą. 1910 11 15 mobilizuotas į
Rusijos kariuomenę, tarnavo mokomojoje kuopoje, vėliau 29
Sibiro šaulių pulke skyrininku ir būrininku. 1914 03 18 iš
kariuomenės paleistas. 1914 09 15 mobilizuotas, tarnavo 102
Viatkos pést. pulke. Dalyvavo I pasaul. kare, 1915 12 16 Aus
trijoje sužeistas. 1917 12 18 už pasižymėjimą kovose suteik
P.
Povilaitis Antanas (g. 1889)
tas praporščiko laipsnis, 1918 pakeltas į paporučikius. 1918
01 20 demobilizuotas. 1918 02 20 įstojo į l lietuvių batalioną
Rovne, tarnavo jame iki bataliono išformavimo. Grįžęs į Lietuvą
1918 11 10 savanoriu atvyko į l pest. pulką, 12 29 paskirtas
kulkosvaidžių komandos jaun. karininku, 1919 03 08 – 2
kulkosvaidžių komandos vadu. 1919 11 18 suteiktas vyr. lei
tenanto laipsnis. 1919–20 dalyvavo nepriklausomybės kovose
su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1919 08 24 pasižy
mėjo kautynėse su bolševikais prie Bružų k., Zarasų aps. Mūšyje
prie Kalkūnų kontūzytas. 1922 01 06 pakeltas į kapitonus.
1924 1001 paskirtas 5 kuopos vadu. 1925 07 15 baigė Aukš
tųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (V laida),
perkeltas į 3 kulkosvaidžių kuopą. 1928 01 11 paskirtas 8
kuopos vadu. 1930 03 26 baigė trumpalaikius artilerijos kursus.
1932 07 01 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1934 05 19 Kariuomenės teismo nuteistas, atimtas
karininko laipsnis ir teisės, išbrauktas iš karininkų sąrašų.
Gyveno Kaune, kur 1978 mirė, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), DLK Gedimino
4 laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos ne
priklausomybės (1928) medaliais; Rusijos kariuomenėje –
Šv. Georgijaus 2, 3 ir 4 laipsnio kareiviškais kryžiais.
Žmona - Marcelė Pempytė (1893–1973), duktė - Marcelė
Birutė (1922-1953), sūnus - Vytautas Antanas (1924).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2191; ap. 8, b. 166, 1. 87-100.
POVILAITIS Antanas gimė 1904 05 08 Tervydonių k.,
Paežerėlių vls., Šakių aps. 1926 baigė Kauno „Aušros“ berniukų
g-ją, studijavo VDU Technikos f-to Statybos skyriuje. Nuo
1928 06 10 tarnavo Plentų ir vandens kelių v-boje. 1932
09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pest. pulką.
1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas
pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pionierių
karininkų atsargą. Nuo 1936 dirbo tiesiant Žemaičių plentą,
buvo statybos distancijos v-kas, vėliau iki Vokietijos-SSRS karo
dirbo tiesiant Vilniaus–Kauno plentą. Nuo 1939 09 16 LŠS
Lietuvos kariuomenės karininkai 153

f
C organizuoti sėklų kontrolės stotį Kaune, vėliau iki 1941 10 01
Povilaitis Antanas (g. 1904)
I Kauno rinktines Inžinerijos šaulių kuopos narys. Karo metu
dirbo kelių įmonėse Vievyje, Šiauliuose, Raseiniuose, 1945–
48 - Kauno aps. kelių skyriaus vyr. inžinieriumi. 1948 su
imtas apkaltinus, kad 1939 priešiškai sutiko į Lietuvą įvestą
RA, nuteistas 25 metams. 1956 paleistas iš lagerio, grįžo į
Lietuvą. Dirbo Ukmergės kelių statybos rajone vyr. darbų
vykdytoju, vadovavo sugriautų per karą tiltų per Nevėžį
Kėdainiuose, per Šventąją Ukmergėje, per Širvintą Širvintose
statybai. Nuo 1959 03 01 dirbo Vilniaus kelių statybos rajone
Techninio skyriaus vyr. inžinieriumi, vadovavo Vilniaus oro
uosto rekonstravimo darbams, vėliau prie automagistralių Vil
nius–Kaunas, Vilnius–Ukmergė tiesimo. Mirė 1980, palai
dotas Sudervės kapinėse Vilniuje.
Vedęs, sūnus.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 96; ap. 8, b. 876, 1. 394; f. 631, ap. 7, b. 3009;
f. 561, ap. 2, b. 1682, 1. 369.
Povilaitis Bronius (dešinėje)
POVILAITIS Bronius gimė 1907 09 05 Diržių k., Žeime
lio vls., Šiaulių aps. 1925 baige Linkuvos g-ją, 1930 – ŽŪA
Dotnuvoje. Nuo 1927 10 02 LŠS narys. 1931 09 22 Šiau
lių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas į 8 pést. pulką. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą
154 Lietuvos kariuomenes karininkai
(VII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1939 02 15 pakeltas
į ats. leitenantus. 1927 09 19 - 1939 08 01 dirbo ŽŪA
laborantu, asistentu, vyr. asistentu. Nuo 1938 01 31 LŠS ŽŪA
šaulių būrio tarybos p-ko pavaduotojas. 1938 paskirtas
šios stoties direktorius. Nuo 1941 10 01 ŽŪA lektorius,
docentas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1944 10 28 dirbo
Dippe sėklininkystės kompanijoje, nuo 1945 11 Baltijos šalių
u-te Hamburge asocijuotasis profesorius, vėliau lietuvių atstovas
Detmolde veikusio Baltic Adviso Council. 1945-46 tobulinosi
augalininkystės srityje Getingeno u-te Vokietijoje. 1949 03
16 išvyko į Kanadą, dirbo Kanados agrokultūros in-te. Nuo
1949 Makgilo u-te Monrealyje studijavo augalininkystę,
selekciją ir genetiką,gamtos mokslų magistras (1951), filosofijos
daktaras (1954). Nuo 1957 08 15 dirbo Kanados ŽŪM
tabako tyrimo ir selekcijos stotyje Delhi, Ontarijo provincijoje.
Rašė mokslinius ir mokslo populiarinimo straipsnius įvairiomis
kalbomis, bendradarbiavo leidžiant BLE, knygą „Žemės ūkio
akademija“ (1976), knygos „Lietuvos žemės ūkis 1918–1940“
autorius. Mirė 1985 07 17 Toronte, Kanadoje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1938).
Žmona - Monika Lukošiūtė (1922, susituokė 1951).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 97; f. 561, ap. 2, b. 1624, 1. 375; BLE, t. 23,
p. 364; LKKAS archyvas.
Povilaitis Jonas (g. 1907)
POVILAITIS Jonas gimė 1907 06 30 Sinkonių k., Rozali
mo vls., Panevėžio aps. 1924 baigė Rozalimo vid. m-lą, 1929
06 20 - Panevėžio g-ją. 1930 11 04 Panevėžio aps. komen
dantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pest.
pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas
pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Studijavo ŽŪA Dotnuvoje. 1935 adiko karo
pratybas 7 pėst. pulke, 1936 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 93; f. 849, ap. 4, b. 4384; LKKAS archyvas.
POVILAITIS Jonas gimė 1912 02 15 Antkalnių k., Jurbar
ko vls., Raseinių aps. 1933 06 18 baigė Jurbarko g-ją, nuo
09 12 studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. 1935

Povilaitis Jonas (g. 1912)
09 18 Kauno komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteik
tas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos
karininkų atsargą. Nuo 1942 studijavo VU.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 94; f. 631, ap. 7, b. 12249.
Povilaitis Juozas
POVILAITIS Juozas gimė 190905 24 Ūsų k., Lukšių vls., Ša
kių aps. Nuo 1926 LŠS narys. 1929 08 29 baigė Šakių „Žiburio“
g-ją. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus
Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
1932–33 tarnavo Šakių aps. v-boje raštininku, 1933–34 –
Plokščių vls. savivaldybėje sekretoriumi, 1935 09 07 – 1937
10 04 – Susisiekimo m-jos Geležinkelių v-bos Palemono gele
žinkelio stoties v-ko padėjėjas. 1935 09 30 įstojo į VDU Teisių
f-to Teisių skyrių. 1937 10 01 paskirtas į Geležinkelių v-bą
Tvarkymo skyriaus sąskaitininku, 1938 10 01 - Technikos
skyriaus braižytoju, 1940 08 05 – Tvarkymo skyriaus vyr. tech
niku, 11 10 - Technikos skyriaus v-ko padėjėju. 194201 13 -
1943 11 22 dirbo Eksploatacijos skyriaus vyr.revizoriumi.
Žmona – Jadvyga (1918, susituokė 1937), sūnus – Eugenijus
Jonas Gediminas (1939).
LCVA, f. 1160, ap. 1, b. 9334; f.631, ap. 7, b. 13885; LKKAS archyvas.
P.
Povilaitis Kazys
POVILAITIS Kazys gimė 1906 04 28 Juniškių k., Slavi
kų vls., Šakių aps. 1928 baigė Šakių g-ją. 1929 09 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pést. pulką Kaune. 1931
10 24 baigus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas pést jaun
leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pest. pulką Marijampolėje
būrio vadu, 1934 01 – pulko adjutantu. 1934 11 23 pakeltas
į leitenantus. 1936 01 paskirtas ūkio kuopos vadu. 1938 11 23
pakeltas į kapitonus. 1938 10 - 1939 04 lanke administracijos
karininkų kursus Kaune, grįžus paskirtas pulko iždininku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos 215 šaulių pulko Rokiškyje finansų v-ku. Kilus
Vokietijos–SSRS karui su RA pasitraukė į Rusiją. 1941 08-09
mokėsi karininkų kursuose „Vystrel“ Solnečnogorske, Mas
kvos sr. 1941 10-1942 02 dirbo dangos aprangos v-ku karo
m-loje Frunzėje, Kirgizijoje. 1942 02–11 tarnavo 16 lietu
viškosios divizijos 224 pulko finansų v-ku, 1943 11 -
1946 04 – lauko kasos Nr. 1209 v-ku. Pakeltas į RA majorus.
Nuo 1946 04 LŽŪA karinės katedros dėstytojas. 1948 baige
Marksizmo-leninizmo vakarinį u-tą. 1948 09 paskirtas Kai
šiadorių karinio komisariato 2 skyriaus v-ku. 1950 09 -
1975 02 Kauno viešosios bibliotekos direktorius. 1958 baige
Leningrado valstybinįbibliotekininkystės in-tą. Nuo 1962 10
SSKP narys, LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1966).
1975 02 – 1990 04 dirbo Kauno viešosios bibliotekos vyr.
inžinieriumi, ūkio skyriaus v-ku, prekių žinovu, gaisrininku,
budėtoju. Mire 2000 07 30, palaidotas Petrašiūnų kapinėse
Kaune.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1930); SSRS Raudonosios žvaigždės ordinu (1945) ir 8
medaliais.
Žmona - Adele Ulevičiūtė (1917), dukterys - Jūratė (1952)
ir Rūta Aleknavičienė (1952), sūnus - Rimas (1955).
LKKAS archyvas.
POVILAITIS Pranas gimė 1900 07 13 Šunkarių k., Slavi
kų vls., Šakių aps. 1914–18 mokėsi Vilkaviškyje, Voroneže,
Lietuvos kariuomenės karininkai 155
 Povilaitis Stasys

Povilaitis Pranas suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pes
tininkų karininkų atsargą. 1932 09 21 įstojo į VDU Medicinos
baige Marijampolės „Žiburio“ g-ją. 191901 10 savanoriu įstojo f-to Medicinos skyrių, kurį 1941 03 26 baige įgydamas
į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 06 baigus Karo mokyklą (I lai medicinos gydytojo kvalifikaciją. Nuo 1940 04 05 LŠS I Kau
da) suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas į 1 artilerijos pulko no rinktinės VDU studentų šaulių kuopos narys.
1 bateriją. 1919 07 24 – 12 08 dalyvavo nepriklausomybės LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11027; f. 561, ap. 2, b. 1634, I. 198: LKKAS
kovose su bolševikais prie Aleksandravėlės, Ilukštos, Daugpi archyvas
lio, pasižymėjo mūšyje prie Zarasų, 1920 09 21 - 1201 - su
lenkais prie Maišiagalos, Širvintų, Giedraičių. 1919 09 13 pagal
Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeis
tas į leitenanto. 1920 08 29 paskirtas 6 baterijos jaun. karininku,
1921 04 01 – 5 baterijos, 1922 10 15 - mokomosios baterijos
vyr. karininku. 1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus
(II laida). 1923 03 30 pakeltas į artilerijos vyr. leitenantus. 1923
įstojo į LU Teisių f-tą. 1923 11 20 perkeltas į 2 artilerijos pulką
eiti 5 baterijos vado pareigas. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus.
1926 09 09 dėl ligos paleistas į dimisiją, iki 1931 gydėsi
Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, besigydydamas
išmoko šių šalių kalbų. Grįžęs į Lietuvą 1936 baigė VDU Teisių
f-cą. Bendradarbiavo Ateityje“, „Ryte“, „Židinyje“, „Naujojoje
„

Romuvoje“, „XX amžiuje“ ir kt. Gyvendamas Jūrės geležinkelio

stoties gyvenvietėje, Marijampolės aps., vertė literatūros kūrinius
iš rusų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbų. Išvertė V. Hugo, A. Do
dė, F. Dostojevskio, J. Roto, B. Franko, M. Šolochovo, M. Gor
kio, L. Tolstojaus, A. Moravijos ir kt. rašytojų prozos kūrinių,
rašė straipsnius grožinės literatūros vertimo klausimais. Mire
1958 06 19 Druskininkų sanatorijoje, palaidotas Petrašiūnų
kapinėse Kaune.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921),
Savanorių medaliu (1928); SSRS medaliais „Už šaunų darbą
Didžiajame Tėvynės kare 1941-1945“ (1945) ir „Už darbo
šaunumą“ (1950).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 186; f. 631, ap. 7, b. 130; BLE, 1. 23, p. 365;
LKKAS archyvas
POVILAITIS Stasys gimė 1910 04 15 Bagotosios k., Pilviš
kių vls., Vilkaviškio aps. 1931 08 27 baigė Marijampolės
Rygiškių Jono g-ją. 1931 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)
Povilanskis Antanas
POVILANSKIS Antanas gimė 1905 06 11 Snovske, Rusijoje.
Atvykęs į Lietuvą baigė Kauno aukštesn. technikos m-los
Mechanikos skyrių. 1930 08 18 pradėjo tarnauti Lietuvos
kariuomenėje. 1932 07 01 baigus Karo mokyklą (ginklavimo
karininkų I laida) suteiktas ginklavimo jaun. leitenanto laipsnis.
paskirtas į 8 pest. pulką, vėliau perkeltas į 4 art. pulką. 1936
07 16 pakeltas į leitenantus, paskirtas pulko artilerijos techniku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 24 pakeltas į
kapitonus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 619 haubicų arri
lerijos pulko artilerijos jaun. techniku. Kilus Vokietijos SSRS
karui 1941 07 04 suimtas RA, kalintas Nevelyje, Pskovo sr.

156 Lictuvos kariuomenės karininkai

1941 08 išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 194209 12
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo
1943 04 05 lageryje Rešotuosc, Nižnij Ingašo r., Krasnojar
sko kr., nuo 1948 11 01 - Dudinkoje, Krasnojarsko kr. 1951
07 04 paleistas. Mirė 1991 Radviliškyje.
LCVA, 1. 930, ap. 8, b. 397, 348, 1. 453-454; ap. 7. b. 4595. I. 12,
b. 5201, 1. 76; LGG, t. 1. p. 660; LKKAS archyvas.
Povilavičius Ignas
POVILAVIČIUS Ignas gimė 1899 10 23 Pramislavos k.,
Obelių vls., Rokiškio aps. 1920 baigė Rokiškio g-jos 4 klases.
1920 11 15 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, įstojo į Ka
ro mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pést. pulko Šiauliuose jaun.
karininku. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 07 15
baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį sky
rių (VI laida). 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1936 10 29
paskirtas 2 bataliono adjutantu. 1938 12 05 perkeltas rašt
vedžiu į Biržų aps. komendantūrą. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 20 iš
kariuomenės atleistas. 1941 06 14 NKVD suimtas Biržuose,
kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas. 1941 06 27 Biržuose
suorganizavo vietinį apsaugos štabą, iki štabo likvidavimo 07 15
buvo jo v-kas. 1941 11 11 – 1942 02 01 tarnavo Biržų aps.
butų biure sąskaitininku. Kuriant TAR 1944 08 10 paskirtas
1 pulko 1 bataliono vadu, 10 05 – Telšių m. ir aps. karo ko
mendantu. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją, vėliau emi
gravo į JAV. Gyveno Niujorke, dirbo lietuvių šalpos organizacijų
v-boje. Mirė 1978 12 12, palaidotas Niujorke.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Elžbieta Kuprinskaitė (1904–1980, susituokė
1925), duktė - Aldona Erelienė (1928).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2192; ap.7, 5.8537, 1. 19; f. 387, ap. 1, b. 3134;
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
POVILIONIS Kazys gimė 1907 12 18 Gudgalių k., Vaškų vls.,
Biržų aps. Baigė Joniškėlio vid. m-lą. 1928 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo mokyklą (IV asp. laida)
suteiktas pést, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų P
karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1936 tarnavo Šiau
lių aps. Pašvitinio nuovados vyr. policininku. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą gyveno Sabačiūnų k., Joniškio vls., Šiaulių aps.,
dirbo policijoje. 1941 06 16 suimtas,išvežtas į lagerį Rešotuose,
Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Rubco
vo r., Altajaus kr., 1942 – į Bykovą, Bulūno r., Jakutija. 1942
09 19 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti, 1942
1105 sušaudytas Kraslage, Krasnojarsko kr.
Žmona - Viktorija (1902 – žuvo tremtyje), sūnus – Stasys
(1932), duktė – Regina (1936).
LCVA, F. 394, ap. 17. b. 3868; LGG, t. 1, p. 660; LKKAS archyvas.
Povilionis Kazys (g. 1910)
POVILIONIS Kazys gimė 1910 04 04 Gudgalių k., Vaškų vls.,
Biržų aps. 1927 baigė Joniškėlio vid. m-lą, 1929 - Pasvalio
aukštesn. komercijos m-los papildomą prekybos-pramonės spec.
klasę. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus
Karo mokyklą (Vasp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
Nuo 1932 02 06 LŠS narys, Biržų, vėliau Nemunėlio Radviliš
kio šaulių būrio vadas. 1932 03 15-1933 01 01 tarnavo Biržų
vls. savivaldybės raštininku, 1933 01 01 - 1935 04 07 - LŠS
XVIII Biržų rinktinės štabo raštvedžiu, 1935 04 18 – 1936
07 29 – Biržų aps. mokesčių inspekcijos raštininku, nuo 1936
06 22 - Biržų aps. policijos vachmistru. 1937 08 10 baigė
policijos m-lą (XXI laida). 1938 04 25-06 25 tobulinosi šau
dymo instruktorių ir ginklų technikų kursuose policijos m-loje.
1938 08 09 paskirtas Nemunėlio Radviliškio nuovados v-ku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 30 atleistas. Nuo
1940 11 01 dirbo Biržų m. mokesčių inspekcijoje techniniu
sekretoriumi. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Kolo
menskije Grivus, Čiajos r., Tomsko sr. 1943 01 02 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1951 02 22
tremtyje Morozovkoje, Dolgij Mosto r., Krasnojarsko kr. 1957
01 04 paleistas, 1958 grįžo į Lietuvą. Mirė 1969.
Lietuvos kariuomenės karininkai 157
 Žmona - Ona Kalinauskaitė (1911-1985), dukterys - Kazi
miera Valentélienė (1934) ir Nijolė Šepetienė (1940).
LCVA, F. 387, ap. 1, b. 3131, 3132; . 394, ap. 16, b. 353; LGG, t. I,
f
p. 660-661; LKKAS archyvas.
Povilionis Petras
POVILIONIS Petras gimė 1899 02 07 Titkonių k., Vaš
kų vls., Biržų aps. 1923 baigė Panevėžio vyrų g-ją. 1928
02 06 – 11 01 mokytojavo Ukmergės g-joje. 1928 11 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo mo
kyklą (IV asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1930 04 01 Kre
kenavos vid. m-los mokytojas. 1930 10 03 baigė VDU Huma
nitarinių m. f-to Istorijos skyrių. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. Nuo 1931 09 02 Biržų g-jos mokytojas. 1934 09
03 Valstybinės egzaminų komisijos suteiktas aukštesn. m-los
mokytojo vardas ir teisės. 1938 11 26 del sveikatos paleistas į
dimisiją.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 98; f. 391, ap. 1, b. 4052; LKKAS archyvas.
Požela Eduardas
POŽĖLA Eduardas gimė 1892 10 20 Bardiškių k., Žeime
lio vls., Šiaulių aps. 1909 baigė g-jos 4 klases Mintaujoje (Jelgava),
158 Lictuvos kariuomes karininkai
Latvijoje, 1918 – Žemaičių dvasinės seminarijos 3 kursus,
mokytojavo. 191903 01 savanoriu įstojo į Šėtos atsk. partizanų
būrį prie Panevėžio atsk. bataliono, kovojo su bolševikais Šetos
apylinkėse. 1919 07 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją
baigus (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pest.
pulką, 1920 01 18 - 3 kuopos jaun. karininku. 1920 02 16 -
07 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920
06 01 paskirtas 9 kuopos vadu. 1921 08 18 perkeltas į III pest.
divizijos štabą, paskirtas žinių karininku, 192201 15 - švietimo
komisijos p-ku. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923
10 16 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III
laida). 1924 01 22 perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas 2 kuopos,
05 07 - 1 kuopos būrio vadu. 1925 03 04 baigė futbolo kur
sus. 1926 02 16 pakeltas į kapitonus, paskirtas Karo mokyklos
adjutantu. 1926 07 18 baigė fizinio lavinimo kursus prie Aukštų
jų karininkų DLK Vytauto kursų. Nuo 1926 10 05 dirbo gim
nastikos instruktoriumi. Tarnaudamas 1926 09 09 baige
g-ją, įstojo į LU Teologijos-filosofijos f-to Filosofijos skyrių.
1928 05 23 paskirtas taktinių praktinių darbų vadovu. 1934
11 23 pakeltas į majorus. 1934 11 23 patvirtintas 1 kuopos
vadu. 1937 11 06 perkeltas į Kariuomenės štabo spaudos ir
švietimo skyrių karinio rengimo ir propagandos dalies karinin
ku. 1940 04 23 paskirtas į Ypatingąjį skyrių santykiams su SSRS
kariuomene Lietuvoje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 11 iš kariuomenės
atleistas. 1941 06 15 suimtas, išvežtas į lagerį Norilske,
Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSSR NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 8 metams. 1947 08 06 paleistas, grįžo į
Lietuvą, gyveno Šiauliuose. Vėliau persikėlė į Kauną, dirbo me
lioracijoje. Mirė 1959 Kaune.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Sa
vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Ona Chainauskaitė (1904, susituokė 1926), duktė –
Regina Reda (1930), sūnūs – Edmundas (1927–1930),
Algimantas Juozas (1932) ir Eduardas (1938).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 185; ap. 5, b. 2195; ap. 8, b. 35, 304, 397;
f.631, ap. 7, b. 3224; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 661;
LKKAS archyvas.
POŽEMECKAS Juozas gimė 1906 05 18 Žvirblonių dvare,
Rozalimo vls., Panevėžio aps. Baigė Kauno aukštesn. techni
kos m-los 2 kursus. 1930 11 04 Panevėžio aps. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į 5 pėst. pulką. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
sargą. Gyveno Mažeikiuose, dirbo geležinkelio stoties v-ko pa
dėjėju. 1939 09 01-30 atliko karo pratybas 9 pést. pulke.
1941 gyveno Palemone, dirbo geležinkelio stoties v-ko
padėjėju.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 100.
POŽEMECKAS Povilas 1933 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteik
tas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos
 karininkq atsargą. 1940 07 11 išbrauktas iš ats. brininktt
sąrašq kaip miręs.
LKKAS archyvas.
l
PRAČKAILA Leonas gimė 191 O 04 02 Kaune. 1925 baigė
Kauno l vid. m-Ią, 1929 06 26- Kauno S. Daukanto mo-
1-..-yrojų seminariją. 1929 07 21 įstojo į Karo mokyklą. 1931
l O 24 ją baigus (XIII laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laips-
nis ir paskirtas į 5 pėst. pulką būrio vadu. 1931 11 28 per-
keltas į 4 pėst. pulką l kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1932
04 02 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1932 10 26
Rokiškio aps. Kamajų vis. Minčiūnų prad. m-los vedėjas. 1933
09 19 perkeltas į Skapiškio prad. m-Ią, nuo 1934 02 09 Rokiš-
kio aps. prad. m-lų mokytojas. Nuo 1933 LŠS narys, 1935-
37 LŠS Rokiškio šaulių kuopos vadas. 1935 l l 01 paskirtas
Rokiškio viešosios bibliotekos vedėju. 1935 atliko karo pratybas.
1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1938 apsigyveno Kaune,
buvo „Jaunosios Lietuvos" s-gos vyr. instruktorius, vėliau vyr.
vadovybės reikalų vedėjas . 1938 09 29 įstojo į VDU TeisitĮ f-to
Ekonomijos skyrių. 1939 06 11 - 1940 11 Ol dirbo rašrve-
džiu Kauno muitinėje. 1939 09 18 - l O 14 mobilizuotas atli-
ko karo pratybas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą mokyto-
javo Seniavos prad. m-loje.
Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos" Trijų liepsmĮ 3 laipsnio
ordinu (1936).
LCVA , f. 930, ap . 2P, b. 101; ap. 8, b. 253, l. 79-82; f. 631, ap. 7,
b. 15898 ; f. 387, ap. l. b. 3145; f. R-762, ap. 2, b. 700, l. 145- 146.
PRAKAITIS Jonas gimė 1881 06 24 Pasvaliečių k., Paber-
žės vis., Birių aps. Baigė Šiaulių g-jos 6 klases. 1900 03 30 -
1902 09 Ol tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1904 12 08 mo-
bilizuotas, paskirtas į 98 ars. batalioną, dalyvavo Rusijos-
Japonijos kare. 62 pėsr. divizijos štabe išlaikius egzaminus 1905
l l 05 suteikras praporščiko laipsnis. 1905 12 05 paleistas į
atsargą. 1914 l O 27 - 1917 l 2 l 7 mobilizuotas tarnavo 74
ats. batalione, 15 Sibiro šaulitĮ pulke jaun. karininku, kuopos
vadu. 1917 l O pakeltas į paporučikius. 1917 12 17 iš kariuo-
menės paleistas. Grįžus į Lietuvą 1919 08 03 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirta.~ į SuvalktĮ komendantūrą. 1919
08 15 paskirtas į l ats. batalioną (nuo 1920 08 Ol 1O pėst.
pulkas) 2 kuopos jaun . karininku . 1919 11 18 suteiktas pėst.
vyr. leitena nto laipsnis. 1920 02 Ol paskirtas 3 kuopos vadu.
l. 921 06 18 perkeltas į Kauno m. komendantūrą , 11 23 - į
2 atsk. lazaretą jaun . karininku . 1923 05 18 pakeltas į ka-
pitonus. 1923 12 31 perkeltas į 5 pėsr. pulką. Mirė 1926
02 06 .
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio
ordinu.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 102.
PRAIWTIS Juozas 1919 l O 13 mobilizuotas į Lietuvos ka-
riuomenę, paskirtas Kauno bataliono ats. kuopos jaun. ka-
rininku. 1919 11 05 paleistas iš kariuomenės i atsargą, 1937
11 23 - į dimi s iją.
LCVA , f. 930 , ap. 2P, b. 103; LKKA S archyvas.
PRALGAUSKAS (PRIALGAUSKAS) Jurgis gimė 1890
04 24 SkirvainitĮ dvare, Betygalos vis., Raseinių aps. 1912 baigė
Vilniaus 8 klasių komercijos m-Ią. 1914-15 Šiauliųaps. karo v-ko
ir Šiaulių m. komendanto padėjėjas. 1914 Ol l O suteikras ars.
praporščiko laipsnis. 1915 04 paskirtas ypatingų reikalų ka-
rininku prie 19 armijos štabo. 1915 08 - 1917 tarnavo Polocko
komendanto žinioje. 1917 pakeltas į paporučikius. Grįžęs į Leruvą
1919 04 14 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskina.s į Atsk.
Šiaulių bacalioną (nuo 1919 05 14 3 pėst. pulkas) raitųjų žvalgų
komandos v-ku, vėliau l, 2 kuopos jaun. karininku, 05 15-
pulko raitųjų žvalgų komandos v-ku. 1919 11 18 sureiktas pėst.
kapitono laipsnis. 1919 12 03 perkeltas į atsargą prie Kauno m.
komendantūros. 1920 02 Ol paskirtas į 1 pasienio pulką 7
kuopos vadu, 12 28 - 3 bataliono vadu. 1921 04 Ol perkeltas
į 3 raitelių pulk.1, 07 01 paskirtas nerikiuotės komandos v-ku.
19210922 perkeltasi 5 pėst. pulką 3 kuopos jaun. karininku.
1921 11 18 dėl netinkamo elgesio perkelras į atsargą prie Kauno
m. komendantūros. 1922 01 20 Kariuomenės teismo sprendi-
mu nuo 1921 12 22 iš kariuomenės atleistas. Soviecų Sąjungai
okupavus Lietuvą gyveno Gerdžiogalos k. , Kelmės vis., Šiau-
lių aps. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešoruose, Nižnij
Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Togulą, Alca-
jaus kr. 1942 09 24 žuvo lageryje. 1943 02 03 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 merams.
Žmona - Stefanija (1898), sūnt"1s- Juozas (1927) ir Steponas
(1929-1950 žuvo Vilniaus kalėjime) .
LCVA , f. 930, ap . 5, b. 2197; LGG, t. l , p. 662; LKKAS archrvas.
PRALGAUSKAS (PRIALGAUSKAS-GEDAUGAS) Jurgis
Stanislovas gimė 1891 04 28 Jociq dvare, Tauragės vis. ir aps.
1911 baigė ŠiaulitĮ g-ją. 1912-1 7 studijavo Dorpato (Tartu)
u-to Medicinos f-ce Estijoje. 1915 05 12- 1918 02 20 tarnavo
jaun . gydytoju 544 Murmansko pulke, dalyvavo I pasau!. karo
kovose VakanĮ fronte. 1918 02 24 pateko į vokiečiq nelaisvę ,
iki 11 02 dirbo gydytoju belaisvitĮ stovyklose. Grįži;s į Lietuvą
gyveno Kelmėje, RaseinitĮ aps., užsiėmė privačia gydytojo
Liet111>os k11ri110111 e 11 es k11ri11i11k11i 159
 Pralgauskas Jurgis Stanislovas
praktika. 1919 02 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
į Žemaičių pėst. batalioną jaun. gydytoju. 1919 08 08 – 0921
tarnavo 3 pést. pulke jaun. gydytoju, 1919 09 21 – 12 19 ėjo
vyr. gydytojo pareigas 1 atsk. lazarete, skirtame belaisviams ligo
niams. 1920 04 27 perkeltas į l pasienio pulką vyr. gydytoju.
1920 12 08 išsiųstas į Karo sanitarijos skyriaus aukštuosius kursus.
1922 10 16 baigė laikyti gydytojų valst. egzaminus Kaune. 1922
09 01 suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1922 10 22 pri
pažintas gydytojo diplomas medicinos praktikos teisėms įgyti.
1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 10 30 paleistas į
atsargą. 1923–26 LU akių klinikos asistentas. 1927–44 Šiau
lių aps. akių-ausų ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjas, kartu
Lietuvos geležinkelio v-bos akių ligų konsultantas, vertėsi ir
privačia praktika. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ats. Vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1927-40
Šiaulių medikų d-jos, 1932–40 Lietuvos oftalmologų d-jos narys,
bendradarbiavo medicininėje spaudoje. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, dirbo UNRRA ir IRO gydytoju okulistu. 1950
emigravo į JAV, dirbo akių ligų gydytoju ir konsultantu Ist Molino
ligoninėje, Ilinojaus valst. Mirė 1981 01 20 Kalifornijoje.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1928); Rusijos kariuomenėje -
Šv. Stanislavo 4 laipsnio, Šv. Anos 4 laipsnio ordinais su kardais.
Žmona – Antanina Kalpokaitė, dukterys – Aleksandra ir
Gabrielė Gražina, sūnus - Jurgis Alfredas.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 104; f. 380, ap. 2, b. 276; BLE, t. 24, p. 12–
13; LKKAS archyvas.
PRANAITIS Juozas Liudvikas gimė 1910 08 24 Suo
džių k., Būblelių vls., Šakių aps. Baigė Šakių „Žiburio“ g-ją.
Nuo 1929 02 05 LŠS narys. BaigeAukštąją veterinarijos m-lą
Vienoje. 1936 09 19 Kauno aps. komendantūros pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyką (XII asp.
laida) suteiktas veterinarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į veterinarijos karininkų atsargą. 1937–40 dirbo
Gruzdžių aukštesn.gyvulininkystės m-loje. Nuo 1937 10 15
LŠS Gruzdžių šaulių būrio vadas.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 113; f. 561, ap. 22, b. 662.
160 Lietuvos kariuomenės karininkai
Pranckevičius Antanas
PRANCKEVIČIUS Antanas gimė 1920 01 15 Voniškių k.,
Plokščių vls., Šakių aps. 1939 06 15 baigė Jurbarko g-ją. 1939
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), del
politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas
į karininkų atsargą. 1942 09 11 priimtas į VDU Technologijos
f-to Chemijos skyrių.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 19253; LKKAS archyvas.
PRANCKEVIČIUS Juozas gimė 1899 08 06 Pavytės k.,
Garliavos vls.,Kauno aps. 1918 baigė M. Yčo g-jos, evakuotos
į Voronežą, 6 klases. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 25 savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenę, 03 12 paskirtas į Karo aviacijos
m-lą, kur ejo ūkvedžio, adjutanto pareigas. 1919 12 16 baigus
Karo mokyklą (II laida, Karo aviacijos m-los I laida) suteiktas
inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviaciją. 1920
07 09 su gen. J. Kraucevičiumi atliko pirmą žvalgybos skrydį
į lenkų frontą. 1920 07 09 – 10 04 dalyvavo nepriklauso
mybės kovose su lenkais, atliko 13 skrydžių į frontą, skraide
31 val. 42 min. 1920 04 01 pirmajam iš Lietuvos lakūnų su
teiktas karo lakūno - oro žvalgo vardas. 1920 10 04 bombar
duojant Varėnos geležinkelio stotį ir lenkams sužeidus pilotą
Pranaitis Juozas Liudvikas
 P.

Pranckevičius Juozas (g. 1916)

LE
Pranckevičius Juozas (g. 1899)
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
Studijavo Veterinarijos akademijoje.
Itn. Juozą Kumpį lėktuvas nukrito prie Varėnos, lakūnai pateko LCVA, F. 909, ap. 2. b. 137a; LKKAS archyvas.
į lenkų nelaisvę. 1921 04 12 silpnos sveikatos grįžo iš lenkų
nelaisvės, paskirtas 1 oro eskadrilės vado padėjėju. 1924 01 01 PRANCKEVIČIUS Kazys + PRANCKONIS Kazys.
pakeltas į vyr. leitenantus, paskirtas l oro eskadrilės ūkio vedėju,
1925 12 15 - mokomosios eskadrilės vadu ir aviacijos karinin PRANCKIETIS (PRONCKIETIS) Kazimieras gimė 1869
kų kursų v-ku. Mirė 1926 03 25, palaidotas Kauno centrinėse 12 31 Šnikonių k., Panevėžio aps. Baigė Sankt Peterburgo
kapinėse, jas naikinant perlaidotas Aukštosios Panemunės dvasinę akademiją. 1895–1919 Kauno vyrų g-jos kapelionas.
kapinėse. Nuo 1920 09 02 Kėdainių vid. m-los (nuo 1922 g-ja) ka
Apdovanotas Vyties 1 laipsnio kryžiumi (1920) ir Savanorių pelionas. 1926 01 01 klebonaujant Kedainių šv. Jurgio para
medaliu (1932, po mirties). pijoje priimtas į Lietuvos kariuomenę karo vicekapelionu prie
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 106; ap. 8, b. 46; LKKAS archyvas. vyriausiojo kariuomenės kapeliono. 1928 01 01 paskirtas eiti
2 artilerijos pulko Kėdainiuose vicekapeliono pareigas. 1929
PRANCKEVIČIUS Juozas gimė 1908 12 13 Bubių k., 08 22 iš tarnybos atleistas.
Vilkijos vls., Kauno aps. 1929 04 29 baigė Žemės ūkio sta LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 417; f. 391, ap.7, b. 4460; LKKAS archyvas.
tybos kursus, 1932 06 28 - Kauno aukštesn. technikos m-lą.
1932 09 16 Kauno aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1933 09 15 baigus
Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų atsargą.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno Mažeikiuose.
1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Inga
šo r., Krasnojarsko kr., vėliau į lagerį Lugovajoje, Karagan
dos sr., Kazachijoje. Šeima 1941 ištremta į Bijsko r., Alta
jaus kr. 1943 02 03 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 10 metų. Nuo 1951 01 23 tremtyje Vengerovo r.,
Novosibirsko sr., vėliau Altajaus kr. 1956 12 13 paleistas,
1971 grįžo į Lietuvą. Mirė 1971.
Žmona – Anastazija Klasauskaitė (1915-1988), sūnus
Rimantas (1937).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 107; ap. 8, b. 876; 1. 390-391; LGG, t. 1, p. 663.
Pranckonis Kazys
PRANCKEVIČIUS (PRANSKEVIČIUS) Juozas gimė
1916 02 18 Mockabūdžių k., Keturvalakių vls., Vilkaviš
kio aps. Mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ g-joje, 1939 06 15 baigė PRANCKONIS (PRANCKEVIČIUS) Kazys gimė 1898
Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1939 pašauktas į Lietuvos 04 13 Dunkirke, Niujorko valst., JAV. 1906 su tėvu grįžo į Lie
kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001 tuvą. Baigė Ukmergės m-los 4 klases. 191905 25 savanoriu įstojo
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio batalioną (nuo 1919

Lietuvos kariuomenės karininkai 161


0 Pirmoji žmona - Vanda Navalinskaitė (1907–1941), sūnus -
Pranckonis Kazys su žmona Vanda ir sūnumi Antanu
11 01 4 pest. pulkas), dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais prie Ukmergės, Kėdainių, Panevėžio. Batalioną perfor
mavus į 4 pest. pulką su juo kovėsi su bermontininkais prie Meš
kuičių, Šiaulių, su lenkais prie Širvintų, Vilniaus. Baigė puska
rininkių m-lą. 1921 03 12 už pasižymėjimą nepriklausomybės
kovose suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas į 8 kuopą jaun.
karininku. 1922 01 04 perkeltas į 2 kuopą. Ėjo 6, 2, 1, 7 kuopos
vado pareigas, 1923 03 23 paskirtas eiti 1 kulkosvaidžių kuo
pos vado pareigas. 1923 10 14 baigė minosvaidžių kursus. 1924
05 03 perkeltas į maisto sandėlius, paskirtas maisto tiekėju. 1926
02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 07 01 baige Lietuvos miškų
technikos m-lą (V laida) Panevėžyje. 1926 07 26 perkeltas į 6
kuopą vyr. karininku. 1927 11 12 patvirtintas 6 kuopos vadu.
1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Ben
drąjį skyrių (VII laida). 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1930
02 29 baigė trumpalaikius kursus batalionų ir kuopų vadams,
03 05 paskirtas liktinių puskarininkių kursų v-ku. 1934 05 18
baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių (Resp.
Prezidento A. Smetonos laida), suteiktas gen. štabo karininko
vardas ir teisės, paskirtas į Gen. kariuomenės štabo v-bos II (In
formacijų) skyrių. 1934 0907 pakeltas į gen. štabo majorus. 1934
1201 paskirtas ypatingų reikalų karininku, 1935 08 01 – žinių
tvarkymo dalies vedėju. 1937 04 22 pakeltas į gen. štabo plk.
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 29 iš
kariuomenės atleistas, nors jau 1940 07 18 buvo suimtas ir kalintas
Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, vėliau nuteistas 10 metų. Žmona
1940 07 26 suimta, kalinta Kaune, 1941 05 22 SSRS NKVD
Karo tribunolo nuteista mirti. 1941 06 22 išvežta Baltarusijos
kryptimi ir prie Červenés sušaudyta. Kilus Vokietijos SSRSkarui
išlaisvintas, dalyvavo Birželio sukilime, įsitraukė į organizacinę
kariuomenės veiklą, buvo Laikinosios vyriausybės krašto apsaugos
ministro adjutantas. 1943 1 statybos bataliono vadas, vykdė for
162 Lietuvos kariuomenės karininkai
tifikacijos darbus Rusijos teritorijoje. Formuojant VR paskirtas į
rinktinės štabą, rinktinę likviduojant 1944 05 15 vokiečių suim
tas, vėliau paleistas. 1944 1001 savanoriu priimtas į LKDI (buv.
TAR) štabo informacijos skyrių. Po Sedos kautynių pasitraukė į
Vokietiją. Gyveno Miuncheno lietuvių pabėgėlių stovykloje,
dirbo UNRRA įstaigoje, ėjo stovyklos komendanto pareigas.
1957 emigravo įJAV.Gyveno Baltimorėje, LKVS ,,Ramove“ na
rys ir skyriaus p-kas, dalyvavo vietos BALF'o skyriaus veikloje. Mi
rc 1971 05 12 Baltimoreje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920), DLK Gedimino
4 laipsnio (1936) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepri
klausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio
(1929) medaliais.
Antanas (1927, 1949 09 01 suimtas, nuteistas 10 metų);
antroji žmona – Marija, duktė - Rita.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 108; ap. 5, b. 2199; BLE, t. 23, p. 439-440;
LGG, t. 1, p. 663; LKKAS archyvas.
Pranckūnas Ignas
PRANCKŪNAS Ignas gimė 1918 0401 Pskove, Rusijoje.
1920 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Krinčine, vėliau Biržuose.
1938 06 18 baigęs Biržų A. Smetonos g-ją įstojo į VDU Hu
manitarinių m. f-to Filologijos skyrių. 1939 pašauktas į Lie
tuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių mo
tyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų at
sargą. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą mokytojavo Mai
šiagaloje, Vilniaus aps. 1946 03 23 suimtas, kalintas Vilniuje.
1946 06 01 SSRS MGB Karo tribunolo nuteistas 20 metų.
1946 06 19 išvežtas į Jeniseilagą, Krasnojarsko kr., vėliau ka
lintas lageryje Norilske, Krasnojarsko kr., kur 1953 02 25 žuvo.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 15222; LGG, t. 2, d. 2, p. 806; LKKAS archyvas.
PRANCKŪNAS Stasys gimė 1916 04 19 Petrograde, Ru
sijoje. 1918 su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Užpaliuose, Ute
nos aps. Baigė Utenos g-jos 4 klases. 1937 07 27 su KAM
stipendija baigė Aukštesn. kultūrtechnikų m-lą Kėdainiuose,
įgijo kultūrtechniko-geodezininko kvalifikaciją. 1938 07 08

Pranckūnas Stasys
pašauktas Lietuvos kariuomenç: 1939 09 18 baigus Karo
į
mokyklią (XIV asp. laida) suteiktas ginklavimo ats: jaun. Ici
tenanto laipsnis ir paleistas į ginklavimo karininkij atsargiť.
1939 1102 priimtas į tikrųją karo tarnyba, įskaitytasi topograt
fijos karininkus ir paskirtas į kariuomenės štabo Topogralijos
skyrių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvai ir likviduojant
Lietuvos kariuomenç 1940 12 18 paskirtas prie RA 29 STK
21 topografijos būrio topografu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
iš RA pasitraukė. Nuo 1941 08 10 dirbo Susisiekimo m-joje
Vandenų v-bos geodezijos skyriuje. 1942 09 12 priimtas į
VDU Statybos f-to Geodezijos skyrių.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1939).
LCVA, 6.930, ap. 8. b. 913, 1. 95: 1.631. ap. 7.6.19225; LYA, A. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3.
Pranculis Antanas
PRANCULIS Antanas gimė 1898 10 11 Malavėnų k., Siau
lių vis, ir aps. Baige Siaulių m-los 4 klases, vyrų g-jos 5 klases ir
mokytojų kursus. 1919 03 10 savanoriu įstojo į Lietuvos ka
riuomenę. 1919 07 06 baigus Karo mokykla (I laida) suteiktas
karužo laipsnis ir paliktas prie Karo mokyklos vyr, inspektoriaus
padėjėju. 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įsta
tym kanıšo laipsnis pakeistas leitenanto, 1920011.) paskirtis
karo apygardos štabo ryšiu komandos vku. 19.2.1 corabo P
vikinote aliuanto pareigas. Dalyvavo nepriklausomybos kovoso
su lenkais. 1921 05 20 Elektrotechnikus batalione baze te
lefonu ryšiu kursus. 192305 30 pakelusipent, vyr, leitenanus,
192407 23 paciam prašant paleistas entre 1926 06 cks
ternu baige kolumny 14.09 17 Nojo LUTlumanitarnym.
to istorijos skyriu. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnity
sentymyats, vyr. leitenanto laipsnis pakeisariats, leitenanto,
19,38 1109 kariuomenes teismo nuteistas, atimtikarininko
vardas ir teises. Soviety Sajungai okupavus Liettivi. 194106 14
suimtas, išvešasilageri Plesockor., Archangelsko sr. Seima 1941
ištremta i Novoaleksejevkal, Burlos r. Alojaus kr. 194205 01
Zuvo lageryje.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1928).
Žmona - Ona Mataciunaite (1902 1947 tremtyje), sunus
Algirdas (1924) ir Edvardas (1925), dukte - Laimutė Vai
Ciuvienė (1934).
LCVA, 1.930, ap. 21', b. 111;1.631, p. 7. ). 258.1: LGG, El.p. 664
b
Pranculis Jonas
PRANCULIS Jonas gimė 1895 01 27 Malavenų k., Šiaulių vls.
ir aps. Baige Siaulių m. m-los 4 klases. Mobilizuotas į Rusijos
kariuomenç 1916 1201 baige Gatčinos karo m-lą, suteiktas pral
porščiko laipsnis, vėliau prie jos baigė kulkosvaidininkų kursus,
Grįžęs į Lietuva 1918 12 20 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
menç, paskirtas Vilniaus komendantür. 191901 11 perkeltiis
į
į Kauno m. komendantūrą, paskirtas Kauno m. apsaugos kul
kosvaidžių komandos v-ku. 1919 03 03 perkeltas į Atsk. ba
talioną (nuo 1919 06 20 5pest, pulkas), 1919 03 30 - 09 17
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Žaslių,
Mažviliy, Zarasy, Daugpilio, 1919 09 17 - 10 11 – su lenkais
prie Vievio, 1919 10 11-12 15 - su bermontininkais. 1919
10 18 suteikus kapitono laipsnis. 1920 04 01 perkeltas į Kauno
igulos v-ko v-bą,06 01 - į Kauno m. komendantüra, 09 23 -
į 10 peso. pulką (nuo 1923 05 02 2 pasienio pulkas), paskirtis
citi 3 bataliono vado pareigas. 1922 10 13 baige Aukštuosius
Licturos kariuomes karininkai 103
 karininkų kursus (II laida). 1922 11 28 paskirtas 2 kulkosvaidžių
kuopos vadu, 1923 10 26 - eiti pulko vado pareigas. 1923 12 01
pulką performavus į 2 atsk. pasienio batalioną, ėjo bataliono vado
pareigas. 1923 12 16 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo I (Mo
bilizacijos) skyrių atskaitomybės dalies vedėju. Nuo 1924 03 07
Kariuomenės etatų dalies vedėjo padėjėjas. 1924 06 01 perkel
tas į 8 pėst. pulką, paskirtas 6 kuopos vadu, 1925 06 23 - 3
kuopos, 1926 11 01 – 1 kuopos vadu. 1928 10 11 paskirtas
eiti 2 bataliono vado pareigas. 1929 03 26 baigė trumpalaikius
artilerijos kursus pestininkų batalionų vadams. 1929 09 26 pa
skirtas 1 kuopos vadu, 1930 04 12 – eiti 2 bataliono vado
pareigas. 1932 11 21 pakeltas į majorus. 1933 03 15 patvirtintas
2 bataliono vadu. 1935 09 01 paskirtas 1 bataliono vadu. 1935
10 15 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Gyveno Šiauliuose. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941
06 10 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r.,
Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Altajaus kraštą. Nuo 1941
10 03 kalėjo Kansko, Krasnojarsko kr., kalėjime. 1952 02 27
nuteistas 25 metams, nuo 1952 04 17 Aleksandrovskojės, Kiro
vo r., Irkutsko sr., kalėjime. 1954 07 03 paleistas, grįžo į Lietuvą.
Gyveno Kaune, dirbo Kauno „Dailės“ kombinato buhalterijo
je. Mirė 1977 06 29, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Sava
norių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos
išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona – Marija Jokūbėnaitė (1899–1981, susituokė 1927),
dukterys – Rita Virginija (1929) ir Silva Marija Deltuvienė
(1938).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 112; ap. 7, b. 4879, I. 5-6; LGG, t. 1, p. 664;
LKKAS archyvas
SU
Pranculis Stasys
PRANCULIS Stasys gimė 1909 02 22 Taručių k., Žaga
rés vls., Šiaulių aps. Baigė Telšių vysk. M. Valančiaus g-ją.
1930 08 20 priimtas į Karo mokyklą. 1932 10 31 ją baigus
(XIV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas į l husarų pulką 4 eskadrono būr vadu. 1934
01 17 perkeltas į sunkiųjų kulkosvaidžių eskadroną būrio
164 Lietuvos kariuomenis karininkai
vadu. Nuo 1934 08 01 mokomojo eskadrono, nuo 10 02
2 eskadrono vyr. karininkas. 1936 04 20 paskirtas ūkio būrio
vadu, 1936 11 26 - pulko maisto tiekėju. 1936 11 23 pa
keltas į leitenantus. 1938 01 02 paskirtas į mokomąjį eskad
roną. 1938 06 08 pačiam prašant perkeltas į 2 ulonų pulką,
paskirtas 3 eskadrono vyr. karininku. 1939 10 10 - 1209
dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 02 18–25 Kavalerijos štabe
laikė egzaminus kapitono laipsniui įgyti. 1940 03 20 paskirtas
kandidatu kuopos vado vietai užimti. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą 1940 06 14 nusišovė savo bute. Palai
dotas Tauragės įgulos karių kapinėse.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 110; ap. 8, b. 142.
PRAPIESTIS Zigmas gimė 1905 03 24 Diržių k., Leipalin
gio vls., Seinų aps. 1925 baige Leipalingio vid. m-lą, 1927 –
Lazdijų mokytojų kursus. 1927 11 03 pašauktas į Lietuvos
laida)
kariuomenę. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą (III asp.
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Nuo 1929 02 06 LSS narys. 1930 baigė
pedagoginių darbų kursus Ukmergėje, 1935 – kūno kultūros
kursus Merkinėje. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
Nuo 1932 Alytaus aps. Navikų m-los vedėjas. 1939 09 08 pa
keltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
šeima 1941 ištremta į Oktiabrskį, Barnaulo I., Altajaus kr.
Antrosios sovietinės okupacijos pradž. NKVD kariuomenei
vykdant „miškų valymą“ 1945 06 30 kartu su 7 Diržių kaimo
vyrais sušaudytas Pūsčios girioje.
Žmona - Emilija Amšiejūtė (1913), sūnūs – Ramutis (1936,
į Lietuvą negrįžo) ir Zigmas (1939, į Lietuvą negrįžo).
LCVA, f. 561, ap. 1a, b. 888a; f. 391, ap. 6, b. 1271, 1.359; LGG, 1. 1.
p. 665; LKA, c. 17, p. 131; t. 26, p. 42; LKKAS archyvas.
Prapuolenis Leonas
PRAPUOLENIS Leonas gimė 1913 06 09 Daugėlaičių k.,
Kybartų vls., Vilkaviškio aps. Mokėsi Marijampolės Rygiškių
Jono, Kauno jėzuitų g-jose, 1933 06 21 baige Kybartų „Žiburio“
aukštesn. komercijos m-lą. 1933 09 02 įstojo į VDU Teisių f-to
omijos skyrių. 1934 studentų sporto klubo „Achilas“
p-kas. 1934 įstojo į Prekybos in-tą Klaipėdoje. 1935 09 18
Vilkaviškio aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenç,
pasiųstas į 4 pest. pulką. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI
asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1937–39 in-to studentų korpo
racijos „Gintaras“ p-kas. 1938 12 08 dalyvavo studentų maište
prieš esamą santvarką, kaip studentų komiteto narys pašalintas
iš in-to. Vėliau leidus tęsti mokslus 1939 baigė Prekybos in-tą.
1939-40 chemijos f-ko „Gulbe“ vienas steigėjų, išrinktas b-vės
reikalų vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą užsiėmė po
grindine veikla, vienas LAF iniciatorių ir steigėjų, LAF Kauno
štabo narys. Vienas iš 1941 Birželio sukilimo vadų, 1941 06 23
paskelbęs per Kauno radiją apie Nepriklausomos Lietuvos val
stybės atkūrimą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą. Kaip LAF
atstovas dalyvavo Laikinosios vyriausybės posėdžiuose. Vokie
čiams uždraudus LAF 1941 09 21 gestapo suimtas ir per Tilžes
kalėjimą išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą. Lietuvos
pasiuntinio K. Škirpos pastangomis 1942 04 02 iš jos paleistas,
paliktas gestapo priežiūroje. 1944 09 pabėgo į Lietuvą, Rietavo
miškuose įsitraukė į partizanų Vanagų kovos dalinius. 1944 10
išsiųstas ryšininku į Vakarus. Šarūno pavarde apsistojo Vienoje,
vėliau prie Bregenzo Austrijoje. 1945 04 persikėlė į Šveicariją,
1948 06 – į Pfiulingeną Vokietijoje. BALF'o atstovybės se
kretorius, 1950–55 BALF'o įgaliotinis ir lietuvių atstovas prie
prancūzų karinės valdžios pabėgėlių reikalams. 1951-52 Lie
tuvių vienybės sąjūdžio atstovas VLIK'e. 1952–55 Europos
lietuvių fronto bičiulių vicep-kas. 1955 emigravo į JAV, gyveno
Čikagoje. 1958–59 Lietuvių fronto bičiulių Čikagos apygardos
v-bos p-kas, nuo 1959 JAV ir Kanados vyr. v-bos narys ypatin
giems reikalams. Bendradarbiavo lietuvių išeivijos spaudoje.
Mirė 1972 07 25 Čikagoje.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(2001, po mirties).
Žmona – Birutė Jankauskaitė, keturi sūnūs.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 116; f. 631, ap. 7, b. 12078; f. 123, ap. 1, b. 17,
1. 262; LKKAS archyvas.
Prapuolenis Stasys
PRAPUOLENIS Stasys gimė 1897 07 27 Mierčių dvare,
Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. Baige Kubanės g-jos 6 klases. Grįžęs
į Lietuvą 191901 16 savanoriu atvyko į Kauno m. komendantūrą,
paskirtas į 1 husarų eskadroną. 1919 04 08 dėl šeimynines pa
dėties iš kariuomenės atleistas. 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. P
1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas kavalerijos leitenanto
laipsnis ir paskirtas į 2 raitelių pulką (nuo 1922 04 01 2 ulonų
pulkas) 1 eskadrono jaun. karininku. 1924 07 22 pačiam prašant
paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1924 12 03 – 1928 11 06
carnavo policijos rczervo v-ku Kaune, vėliau pasienio policijos Šakių
baro rajono, nuo 1930 04 01 Rokiškio baro rajono v-ku. Žuvo
1931 01 13, palaidotasGarliavos kapinėse.
Žmona – ElenaVirbalytė, duktė – Irina (1924).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 114; ap. 5. b. 2247, 1. 37.
Prapuolenis Viktoras
PRAPUOLENIS Viktoras gimė 1910 10 16 Daugėlaičių k.,
Kybartų vls., Vilkaviškio aps. 1930 06 24 baigė Kybartų
„Žiburio“ aukštesn. komercijos m-lą. 1930 11 07 įstojo į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į mokomąją kuopą. 1931 01 05 perkeltas
į5 pėst. pulką. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1931 09 19 įstojo į VDU Teisių f-to
Ekonomijos skyrių. 1931–37 dirbo Karo aviacijoje ekspedi
toriumi-deklarantu. 1935 06-07 atliko karo pratybas. 1936
11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1937 11 - 1941 01 01 dirbo
geležinkelių muitinių agentūros vedėju Pagėgiuose, vėliau Tau
ragėje ir Kenoje. 1943 10 30 - 1944 07 13 tarnavo LSD 13
batalione 1 kuopos 1 būrio vadu. 1944 vokiečių suimtas, 1944
07-08 kalintas kalėjime Latvijoje. 1945 02 12 - 05 08 tar
navo 13 bataliono 6 kuopos vadu, turėjo vyr. leitenanto laipsnį.
1945 05 08 Kuršo grupuotėje pateko į RA nelaisvę, laikytas fil
tracijos stovykloje Nr. 0319 Izmailovo r. Maskvoje, vėliau Ufoje,
Baškirijoje. 1946 07 19 stovykloje suimtas, laikytas Butyrkų
kalėjime Maskvoje. 1946 11 27 perkeltas į Kauno kalėjimą Nr. 3.
1946 12 13–20 6 armijos karo tribunolo Marijampolėje nu
teistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties.
Žmona1 - Adelė (1910), sūnus – Egidijus (1939).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 115; f. 631, ap. 7. b. 9445; f. 1160, ap. 1, b. 9409;
LGG, t. 2, d. 2, p. 810; LKKAS archyvas.
PRASCEVIČIUS Feliksas gimė 1884 01 11 Leoniškių
dvare, Pasvalio vls., Biržų aps. 1904 baigė Šiaulių g-ją, 1912 –
Lietuvos kariuomenės karininkai 165
 Maskvos u-to Medicinos -tą, įgijo gydytojo kvalifikaciją. Nuo
f
1913 01 20 aps. gydytojas Solvyčegodske, Vologdos gub.
1914 09 04 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir 11 10 iš
siųstas į Turkestano karo apygarda karo sanitarinio inspek
toriaus žinion. 1914 11 25 paskirtas Samarkando m. ir aps.
gydytoju. 1916 08 18 perkeltas į Skobelevą, Ferganos gub.,
nuo 1918 06 Skobelevo m. ligoninės vedėjas. 1919 04 pa
skirtas chirurgijos skyriaus vedėju Ferganos ligoninėje. Nuo
1920 01 01 vyr. gydytojo padėjėjas lauko san, būryje pric 2
Turkestano divizijos. 1921 01-12 nuolatinės gydytojų
komisijos narys prie Ferganos vietinės karo ligoninės. Grįžus į
Lietuvą 1922 03 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenç,
paskirtas jaun. ordinatoriumi į l atsk. lazaretą, vėliau 4 pulko
gydytoju, 1923 02 01 – Karo ligoninės vyr, gydytoju. 1923
03 17 suteiktas sanitarijos vyr. leitenanto laipsnis. 1923 08 08
perkeltas į 1 lauko ligoninę. 1923 11 16 pačiam prašant pa
leistas į sanitarijos karininkų atsargą. Dirbo Tauragės aps.
gydytoju. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats.
vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1936 12 31
paleistas į dimisiją.
Žmona – Joana, duktė – Vladislava.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 279; ap. 5, b. 2247, 1. 40; f. 380, ap. 2, b. 276.
***
/
Pratusevičius Jonas
PRATUSEVIČIUSJonas (slap. Granitas) gimė 1932 04 29
Barsukų k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Mokėsi Alytaus aps.
Kedonių prad. m-loje, 1947 baige Butrimonių prog-ją, mokėsi
mokytojų seminarijoje. Besimokydamas Butrimonių prog-joje
buvo partizanų ryšininkas. 1950 03 tapo Dainavos apygardos
partizanų būrio kovotoju, 1952 – tėvūnijos ūkio dalies v-ku.
1954 01 14 Daugų r. Vaikantonių k. pateko į nelaisvę. 1954
0507 nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo
lageriuose: nuo 1954 08 24 – Rečlage Vorkutoje, nuo 1956
09 26 - Minlage, nuo 1957 06 29 - Vorkutlage, nuo 1958
08 26-Oziorlage, Irkutsko sr., nuo 1961 04 10 - Dubrovlage.
1966 07 14 paleistas be teisės grįžti į Lietuvą, tačiau grįžo ir
gyveno nelegaliai. 1978 vienas iš Lietuvos laisvės lygos (LLL)
steigėjų, aktyvus LLL tarybos narys. 1979 pasirašė „,45
166 Lietuvos kariuomenės karininkai
pabaltijiečių memorandumą“. 1991 11 22 Resp. Vyriausybės
suteiktas dim. pulkininko laipsnis. 1993 baigė VU igydamas
pramonės planavimo ekonomisto specialybę.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino karininko kryžiumi
(1998), Savanorių medaliu (2000), Politinių kalinių ir trem
tinių s-gos Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi (1993).
Žmona - Ona Genovaitė Klimavičiūtė (1934-1996, susi
tuokė 1968), įsūnis - Egidijus(1966).
LKKAS archyvas
Preikštas Kazys
PREIKŠTAS Kazys gimė 1912 09 26 Joniškyje, Šiaulių aps.
1933 03 07 baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-ją, įstojo į
VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1935 05 01 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 inžinerijos batalioną. 1936
09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas ryšių ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų ar
sargą. 1937–39 studijavo Brno aukštosios technikos m-los
Technikos f-to Architektūros skyriuje Čekoslovakijoje. 1940
41 dirbo Vilniaus valst. skrajojančiame teatre aktoriumi. Nuo
1941 studijavo VU Humanitarinių m. f-to Filologijos skyriuje.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1936).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 3184, 1.568-572; f. R-856, ap. 1, b. 673, 1. 71.
PRĖNAS Leonas gimė 1904 08 18 Sližių k., Biržų vls. ir
aps. Baige g-jos 6 klases, 1924 07 01 – Panevėžio miškų tech
nikų m-lą. 1926 11 01 Biržų aps. komendantūros pašauktas
į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į Elektrotechnikos batalioną.
1925 12 31 perkeltas į Technikos pulko radijo kuopą. 1926
01 01 įstojo į Karo mokyklą. 1927 02 16 ją baigus (I asp.
laida) suteiktas ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1927 dirbo girininku Naujamiesčio vls.,
Panevėžio aps, Vėliau
gyveno Obeliuose, dirbo girininku.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Išeikvojęs valdiškus
pinigus 1932 pabėgo į Latviją. 1938 11 09 išbrauktas iš at
sargos karininkų sarašų kaip nežinia kur dingęs.
Žmona - Otilija (m. 1936).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 119; ap. 5, b. 2247, 1. 38.
 P

Prialgauskas Jonas

Marijampolėje lankė pedagoginius vasaros kursus. 1924

0901 - 1930 1001 mokytojavo. 1930 10 01 pašauktas į Lie
tuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1931 10 29 baigus
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1932
Prialgauskas Anicetas Tauragės aps. Nuomininkų m-los vedėjas. 1935 atliko karo
pratybas 7 pėst. pulke.
PRIALGAUSKAS Anicetas gimė 1908 08 22 Žemaičių Žmona – Zofija (1897), sūnus – Mikas Jonas (1931).
Kalvarijoje, Telšių aps. Nuo 192701 18 LŠS narys. 1929 06 20 LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 122; f. 391, ap. 6, b. 1271, 1. 363; f. 631, ap. 7,
b. 5150
baigė Telšių vysk. M. Valančiaus g-ją. 1929 11 06 Telšių aps.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į 5
pest. pulką. 1930 01 09 įstojo į Karo mokyklą. 1930 11 30 ją
baigus (Vasp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1930 įstojo į VDU. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeis
tas į ats. jaun. leitenanto. Studijuodamas buvo studentų ats. ka
rininkų korporacijos „Ramovė“ p-kas. 1934 09 10-1935 04 15
tarnavo VRM archyvaru, nuo 1935 04 16-Valstybės kontrolės
Bendrosios revizijos departamente revizoriaus padėjėju. 1939
09 18-1002 mobilizuotas atliko karo pratybas 10 pést. pulke.
1939 12 07 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių įgydamas
teisininko kvalifikaciją. 1940 04 16-11 16 dirbo Kauno apy
gardos teismo neetatiniu kandidatu. 1941-44 dirbo advokatu
Skuodo ir Sedos vls. Sovietų Sajungai antrą kartą okupavus Lietuvą
slapstėsi. 1951 baigė Vilniaus miškų technikumo miškininkų
kursus, vėliau Vilniaus miškų technikumą, dirbo miškų ūkiuose Pridotkas Andrius
girininku. 1963–70 juriskonsultas Šiauliuose. Mirė 1972 10 12,
palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse.
Apdovanotas už žydų gelbėjimą II pasaul. karo metais žū PRIDOTKAS Andrius gimė 1897 01 27 Būdviečių k., Paeže
vančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1997, po mirties). rių vls., Vilkaviškio aps. 1916 05 17 baigė Veiverių mokytojų
Žmona - Liuda Gedminaitė (1918-1999, susituokė 1942), seminariją. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1917 baigė
dukterys – Marija Vaidilutė Jakimavičienė (1944) ir Lilijana Orenburgo praporščikų m-lą. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 23
Šamšonienė (1949), sūnus - Saulius (1957). savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Kauno m.
LCVA, F. 930, ap. 2, b. 123; f. 631, ap. 7, b. 8522; f. 478, ap. 1, b. 243; komendantūrą 2 kuopos jaun. karininku, vėliau kuopos vadu.
LKKAS archyvas 1919 07 01 perkeltas į Kauno batalioną (nuo 1919 10 01 7
pest. pulkas). 1919 10 10–22 dalyvavo nepriklausomybės kovose
PRIALGAUSKAS Jonas gimė 1902 05 01 Vejų vnk., su bermontininkais, 10 22 mūšyje prie Varnėnų k. sužeistas. 1919
Kaltinėnų vls., Tauragės aps. 1924 baigė Telšių g-ją. 1924 10 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 01 27 perkeltas į
09 01 priimtas į LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1926 Belaisvių stovyklų v-bą, ėjo 1, vėliau 4 stovyklos komendanto

Lietuvos kariuomenės karininkai 167

 pareigas. 1920 10 21 perkeltas į 12 pést, pulki, paskirtas
kulkosvaidžių kuopos vadu. 192109 21 perkeltas instruktoriumi
įLŠS stabil. 19220901 pakeltas į kapitonus. 1922 11 20 perkeltas
¡Gen. kariuomenės štaby, cjo Rikiuotės skyriaus žiniy dalies, vėliau
bendrosios dalies vedėjo pureigas. 1924 09 10 priimtas į LU Teisių
f-to Teisių skyrių. 1926 02 16 pakelias į majorus. 1926 08 12
paskirtas Tiekimų v-bos buhalteriu. 1929 11 23 pakeltas į plk.
leitenantus, paskirtas ypatingą reikalų karininku, 1930 08 05 -
Tiekimo v-bos kanceliarijos v-ku. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuva ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 194009 11 paskirtas
RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos užnugario tarnybos v-ku. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12–25 tarnavo
lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulkc. 1944 pasitraukė
į Vokietiją, vėliau emigravo į Australiją. Mirė 1972 12 04, pa
laidotas Melburne.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1929) ir Šaulių žvaigž
des (1931) ordinais, Savanorių (1940) ir Lietuvos nepriklau
somybės (1928) medaliais, ugniagesių ,,Artimui pagalbon“ 2
laipsnio kryžiumi (1938).
Žmona – Antanina Kairiūkštytė (1897–1947).
LCVA, 1.930, ap. 5, b. 2210: ap. 8, b. 305. 1. 214; . 631, ap. 7. b. 809;
f
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Príkockis Juozas
PRIKOCKIS Juozas gimė 1908 09 26 Noreikonių k., Pa
kruojo vls., Šiaulių aps. 1928 06 19 baigė Linkuvos g-ją. 1929
0918 įstojo į LU Humanitarinių m.f-to Filosofijos skyrių. 1931
dirbo LŠS VIII šaulių rinktinės štabe. 1931 09 16 Šiaulių aps.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Gyveno Vilkaviškyje. 1935 s-gos „Jaunoji Lietuva“ Vilkaviškio
rajono vadas. 1936 01 14 - 02 12 atliko karo pratybas Karo
aviacijoje. 1936 atnaujino studijas VDU Teisių f-to Ekono
mijos skyriuje. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. LŠS Vilka
viškio 2 šaulių būrio vadas. 1938 dirbo Vilkaviškio apyl. ligonių
kasos direktoriumi. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
07 12 suimtas, kalintas Marijampolėje. 1941 04 26 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams. 1941 05 25
išvežtas į Sevvostlagą, Magadano sr. Šeima 1944 pasitraukė į
108 Lietuvos kariuomenės karininkai
Vakarus. 1946 paleistas, grįžo į Lietuvą, gyveno teviškėje Norci
konių k., dirbo buhalteriu kolūkyje „Gimtoji žemė“. Mirė 1979
03 20, palaidotas Pakruojo kapinėse.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928) ir
„Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 2 laipsnio ordinu (1935).
Žmona - Marija Degutytė, duktė - Dalia Staniškienė (1936–
2004), sūnus - Vidmantas (1939).
LCVA, 6.930. ap. 2, b. 124; 1. 391, ap. 1, b. 1090; 1.631. ap. 7. b. 7043;
LGG,1, 1, p. 666; LKKAS archyvas.
PRITCHARD Harold gimė 1890 08 09 Birmingame, Anglijoje.
Baigė Karaliaus Eduardo klasikinęg-ją Birmingame. Užsieme šil
ko ir popieriaus gaminių komercija. 191409 28 įstojo į Didžiosios
Britanijos kariuomenç, tarnavo pėstininkų dalyse, dalyvavo I pa
saul. kare. 1919 03 03 demobilizuotas, turėjo leitenanto laipsnį.
Atvykęs į Lietuvą 1919 09 09 įstojo į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas į 2 ats. batalioną. 1920 02 06 iš kariuomenės paleistas.
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 2213; f. 929, ap. 8. b. 20.
Prižgintas Viktoras
PRIŽGINTAS Viktoras 1939 įstojo į Karo mokyklą. Sovietų
Sajungai okupavus Lietuvą 1940 11 15 ją baigė (XXII laida),
suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas RA 29 ŠTK 179
šaulių divizijos 619 haubicų artilerijos pulko ugnies būrio
vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1944
09 27 savanoriu įstojo į TAR.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PRIŽGINTAS Vladas gimė 1897 10 07 Lieplaukėje, Tel
šių vls. ir aps. Lietuvos kariuomenėje nuo 1919 10 11 ėjo In
tendantūros Kretingos sandėlio v-ko pareigas. 1920 03 14 iš
kariuomenės paleistas, paliktas Kretingos suėmimo komiteto
sandėlio prižiūrėtoju. Nuo 1920 04 13 Kėdainių suėmimo ko
miteto jaun. raštvedys, nuo 09 01 buhalterio padėjėjas. 1920
11 11 mobilizuotas, paskirtas karo valdininku į Intendantūros
skyrių. 1922 01 01 patvirtintas Kariuomenės intendantūros
v-bos maisto buhalterijos buhalterio padėjėju, 1923 08 31 -
jaun. buhalteriu. 1923 09 22 laisvuoju klausytoju priimtas į
LU Teisių f-to Teisių skyrių. 1925 05 01 paskirtas buhalterijos
skyriaus skaitvedžiu. 1925 06 23 baige Kauno mokytojų d-jos

Prižgintas Vladas
rusų g-ją, nuo 07 11 priimtas studijuoti LU. 1926 01 01 pa
skirtas Maisto ir pašaro skyriaus skaitvedžiu. 1927 02 16 suteiktas
administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis, 08 01 pakeltas į
kapitonus. 1929 05 01 paskirtas Maisto ir pašarų dalies
raštvedžiu-buhalteriu. 1933 02 10 paskirtas Prekių dalies tiekimo
vedėju. 1934 03 18 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių įgy
damas teisininko kvalifikaciją. Nuo 1936 01 01 Prekių dalies
užpirkimo vedėjas. 1936 04 09 perkeltas į Kariuomenės tiekimo
v-bą ir paskirtas Sąmatos dalies buhalteriu. 1936 11 23 pakeltas
į majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 1009 iš kariuomenės ateistas.Dirbo
Centrozagotzerno finansų skyriaus inspektoriumi. Vokiečių
okupacijos metu nuo 1941 07 08 dirbo Žemės ūkio kooperatyvų
s-gos buhalterijoje, 1941 09 16 perėjo dirbti įį teisėsaugą.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2214; f. 631, ap. 7, b. 1952; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3.
PROKOPAVIČIUS Vaclovas gimė 1890 08 29 Vilniuje. Bai
ge g-jos 5 klases. Dirbo Vilniaus m. milicijoje raštininku, vėliau
Trakų aps. milicijoje. 1915 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę,
tarnaudamas 5 armijoje dalyvavo I pasaul. karo kovose prie
Daugpilio, du kartus kontūzytas. Nuo 1916 01 27 tarnavo 80
Kabardinų pėst. pulke. 1916 05 09 baigė Maskvos praporščikų
m-lą, iki demobilizacijos tarnavo kuopos vadu, dalyvavo kovose
Turkijos fronte, tarnybą baigė paporučikiu. Grįžus į Lietuvą 1920
11 10 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į
11 pest. pulką. 1919 11 19 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
Užvedus bylą dėl karinio turto vogimo 1920 12 02 iš kariuo
menės pabėgo. 1921 01 12 išbrauktas iš karininkų sąrašų.
Žmona - Franciška (1898).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2217.
PROKORENKA Napoleonas T JONUŠAS Napoleonas.
P
Pronckūnas Jonas
PRONCKŪNAS (PRANCKŪNAS) Jonas gimė 190601 15
Meškalaukio k., Joniškėlio vls., Biržų aps. 1923 baigė Joniškėlio
vid. m-lą ir Marijampolės mokytojų kursus. 1923–25 dirbo
Kretingos aps. Mikoliškio prad. m-los vedėju. 1929 baige
S. Daukanto mokytojų seminariją Kaune. 1929 11 06 Biržų aps.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5
pest. pulką. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1930 11 - 1938 09 01 Zarasų aps. Laukesos
prad. m-los vedėjas. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
1934 06 atliko karo pratybas, 1939 09 mobilizuotas dalyvavo
ypatingose karo pratybose 4 pest. pulke. Nuo 1928 03 06 LŠS
narys, nuo 1937 05 19 XXI Zarasų šaulių rinktinės būrio vadas.
Nuo 1938 dirbo Zarasų aps. Antalieptės J. Basanavičiaus m-los
vedėju, mėgo meno saviveiklą, į ją įtraukė apylinkės jaunimą,
šaulius. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Va
vilovką, Bakčiaro r., Tomsko sr. 1943 02 03 SSRS NKVD Ypa
1.
tingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1951 01 25 kalėjo
Steplage, Karagandos sr., Kazachijoje. Nuo 1951 04 12 tremtyje
Kamyševe, Ust Tarkos r., Novosibirsko sr. 1958 03 29 paleistas,
grįžo į Lietuvą. Dirbo buhalteriu bei ekonomistu įmonėse Za
rasuose ir Panemunėje. 1965 12 09 LSSR Aukščiausiojo teismo
reabilituotas. Nuo 1966 gyveno Ignalinoje, kur 1969 05 01
mirė ir palaidotas.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1938), Šaulių
žvaigždės medaliu (1939).
Žmona – Teofilija Vitkaitė (1903–1986, susituokė 1932),
dukterys – Birutė (1933) ir Laimutė Čeponienė (1934).
LCVA, F. 391, ap. 6, b. 1271, 1. 370; F. 930, ap. 2P, b. 12; LGG, t. 1,
p. 663-664; LKKAS archyvas.
PRONCKŪNAS (PRANCKŪNAS) Povilas gimė 1892
08 13 Baluškių k., Daujėnų vls., Biržų aps. Baigė Ukmergės
g-jos 6 klases. 1916 Maskvoje baigė A. Ježevskio komercijos
m-lą. Nuo 1917 10 studijavo Maskvos komercijos in-to
Lietuvos kariuomenės karininkai 169

Pronckūnas Povilas
Ekonomijos skyriuje. Mobilizuotas tarnavo Rusijos kariuo
menėje, 4 mėn. mokėsi Aleksandro karo m-loje. 1917 12 įstojo
į Smolensko lietuvių ats. batalioną, kartu su kitais karininkais
Smolenske įsteigė lietuvių g-ją „Vienybė“ ir joje mokytojavo.
1918 06 likvidavus batalioną išvyko į Lietuvą. 1918 1201
savanoriu įstojo Lietuvos kariuomenę, priimtas į KAM
į
raštvedžiu. 1919 01 08 perkeltas į Kauno m. komendantūrą,
paskirtas ūkio skyriaus raštvedžiu, 1919 02 06 perkeltas į
Intendantūros skyrių ypatingų reikalų valdininku. 1919
04 28 – 1920 05 01 Alytaus sandėlio prižiūrėtojas. 1920
05 01 paskirtas ypatingų reikalų valdininku. 1920 08 27
suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920 09 01 – 1922 0511
Intendantūros, vėliau Ministrų kabineto atstovas Tiekimo ir
maitinimo m-jos likvidavimo komisijoje. 1920–21studijavo
Lietuvos aukštosios m-los Aukštųjų kursų Gamtos skyriuje,
1922 įstojo į LU Matematikosgamtos f-to Biologijos skyrių.
1923 1001 paleistas į atsargą studijuoti aukštojo mokslo. 1923
10 30 – 1926 11 26 dirbo Centrinio statistikos biuro leidinių
skyriaus v-ku. 1924 perėjo studijuoti į LU Teisių f-to Eko
nomijos skyrių. 1927 04 14 - 09 30 tarnavo Tauragės aps.
policijos vadu. 1927 išklausė Ekonomijos skyriaus kursą, 1929
priimtas į Teisių f-to Teisių skyrių. Nuo 1930 07 16 tarnavo
Finansų m-jos Prekybos departamente kanceliarijos v-ko
padejeju,nuo 1938 10 29-departamento sekretoriumi. 1937
11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų
atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto
laipsnis. 1939 09 16 - 10 27 mobilizuotas atliko ypatingas
karo pratybas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 01
paskirtas Muitų ir akcizų departamento sekretoriumi.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
Žmona - Petronelė Ulinskaitė (1894), duktė - Laimute
(1920).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 187; ap. 8, b. 59, I. 298–309; f. 631, ap. 7. b. 7248;
. 1160, ap. 1, b. 9448; f. 387, ap. 1, b. 3148; LKKAS archyvas,
f
PROSTKO Valteris gimė 189001 18 Marijampolėje. Baigė
g-jos 4 klases, 1909 - komercijos kursus Kijeve. Pašauktas
į
Rusijos kariuomenę 1915 01 baigė 2 karo m-lą Kijeve, tarnavo
Novgorodo pést. pulke, vėliau 5 armijoje bataliono vadu.
170 Lieturos kariuomenes karininkai
Dalyvavo I pasaul. karo kovose Šiaurės ir Šiaurės Vakarų fronte,
tarnybą baigė poručiku. Grįžus į Lietuvą 1919 01 24 mobili
zuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į 2 pést.
pulka. 1919 08 01 perkeltas į 2 brigados štabą. 1920 01 24
suteiktaspėst.kapitono laipsnis. 1920 0401 perkeltas į Kauno
įgulos v-ko v-bą. 1920 05 10 paskirtas 11 pasienio pulko 8
kuopos vadu. 1920 11 19–23 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su lenkais prie Kėdainių, Vadoklių ir Troškūnų. 1922
01 01 paskirtas pulko ginklininku. 1922 05 11 del blogos
atestacijos perkeltas į atsargą prie Kauno m. komendantūros.
1922 10 07 del blogos atestacijos iš kariuomenės paleistas.
LCVA, f. 930, ap. 2Ź, b. 129, 131a; ap. 5, b. 2247, 1. 43, ap. 7, b. 2.
5
Protas Povilas
PROTAS Povilas gimė 1909 06 22 Naujųjų Salantų k.,
Salantų vls., Kretingos aps. 1931 06 19 baigė Kauno „Aušros“
berniukų g-ją. 1931 09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1932 09 16 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pést.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1932 09 17 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių.
1932 10 16 priimtas į Autorinktinę autodirbtuvių civiliu tar
nautoju. 1933 12 01 perkeltas į rinktinės štabą. Nuo 1934
08 31 LŠS I Kauno rinktinės karininkų būrio narys. 1935 08 01
paskirtas braižytoju, 1936 0201 – raštininku-mašininku. 1938
09 26 – 10 24 atliko karo pratybas 5 pėst. pulke, 1939 02 15
pakeltas į ats. leitenantus. 1939 09 18 – 10 08 atliko ypatingas
-
karo pratybas Centriniame lauko pašte, ėjo bendrojo skyriaus
vedėjo-raštvedžio pareigas. 1940 06 04 civiliu tarnautoju
priimtas į Autorinktinę, paskirtas ūkio būrio vadu. Sovietų
Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atsk. ryšių bataliono vyr.
autotechniku – būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1941 dirbo Utenos kooperatyvo vyr. buhalteriu.
Vokiečių okupacijos metais veikė pogrindines Kęstučio orga
nizacijos rikiuotės skyr 1944 įstojo į VR 308 bataliono 4
Utenos kuopą, vadovavo 2 būriui. Vykstant į froncı sunkiai
sužeistas kautynėse su lenkų partizanais. Vėliau su šeima
pasitraukė į Vokietiją, gyveno Zedorfo pabėgėlių stovykloje,
ten mokytojavo g-joje, pienininkystės m-loje, mokytojų kur
suose. 1949 emigravo į Australiją, gyveno Sidnėjuje. Aktyviai
dalyvavo visuomeniniame gyvenime, dirbo Australijos lietuvių
bendruomenės krašto v-boje, krašto kontrolės komisijoje, Tautos
fondo v-boje, dainavo Sidnejaus „Dainos“ chore. Mirė 1985
01 21, palaidotas Sydney Rockwood kapinėse lietuvių sekcijoje.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1938).
Žmona - Cecilija Valančiūnaitė (1908, susituokė 1934),
sūnus – Kęstutis (1935), duktė - Birutė (1940).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 126; ap. 5, b. 2220; ap. 8, b. 757, 1. 273;
f.631, ap. 7, b. 11343; f. 561, ap. 2, b. 1627, 1. 351; LKKAS archyvas.
Prūsaitis Juozas
PRŪSAITIS Juozas gimė 1895 02 12 Margavos k., Jovara
vo vls., Marijampolės aps. 1918 baigė Veiverių mokytojų se
minariją, evakuotą į Riasną Ukrainoje. 1917 dirbo Lietuvos
pabėgėliams šelpti komitete Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1918
mokytojavo. 19 31 įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16
ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas
įl ats. batalioną. 1920 02 25 perkeltas į l pasienio pulką jaun.
karininku, 07 07 paskirtas eiti 2 kuopos vado pareigas. 1923
03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 12 31 perkeltas 2
į
ulonų pulką. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK
Vytauto kursus (IV laida). 1924 10 02 paskirtas mokomojo
eskadrono kulkosvaidžių komandos v-ku, 1926 02 01 - pulko
teismo raštvedžiu. 1927 02 16 pakeltas į kapitonus. 1929
04 08 ejo technikos eskadrono vado pareigas, pavedant for
muoti technikos eskadroną. 1929 10 12 paskirtas pulko
švietimo vadovu. 1929 11 23 pakeltas į majorus. 1931 08 29
baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1931 10 15 paskirtas
3 eskadrono vadu. 1933 02 03 patvirtintas pulko teismo p-ku.
193509 11 perkeltas į 3 kavalerijos pulką, paskirtas 3 eskadro
no vadu, nuo 1935 10 29 ėjo pulko vado padėjėjo pareigas.
1936 02 16 pakeltas į plk. leitenantus. 1938 02 16 patvirtintas
pulko vado padejeju. 1939 06 15 perkeltas į 2 ulonų pulką, P
paskirtas pulko vado padejeju. 1939 10 16 - 11 01 dalyvavo
žygyje į Vilnių. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą 194007 10
iš kariuomenės atleistas.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 55 laipsnio ordinu (1930), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Jadvyga Čerkauskaitė (1901, susituokė 1927).
LCVA, 1.930, ap. 2P, b. 128; ap. 5, b. 2223; ap. 8, b. 756, 1. 277.
Prūsaitis Pranciškus
PRŪSAITIS Pranciškus (slap. Lapė, Kęstutis, Kiaune) gimė
1928 01 09 Grinkiškio mstl., Kėdainių aps. 1948 pavasarį
įsitraukė į partizaninę veiklą, buvo Prisikėlimo apygardos Jau
nučio būrio partizanas. Būrys veikė Kėdainių, Radviliškio
apylinkėse, Krakių ir Baisogalos miškuose. Po Radviliškio r.
įvykusio visos Lietuvos partizanų suvažiavimo paskirtas Prisi
kėlimo apygardos štabo aprūpinimo skyriaus v-ku ir įgaliotiniu
ryšių reikalams. 1952 06 išformavus Prisikėlimo apygardą liko
Povilo Lukšio rinktinėje. Vėliau iki 1962 slapstesi. 1962 09 25
suimtas Gudžiūnuose. LSSR Aukščiausiojo teismo nuteistas
mirti ir 1963 07 13 sušaudytas. Palaidojimo vieta nežinoma.
Slapstydamasis išsaugojo 3 bidonus su Prisikėlimo apygardos
štabo dokumentais. 2000 12 29 pripažintas kariu savanoriu
ir 2001 01 19 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi
(2004, po mirties)
LNTK, p. 308; LGG, b. S-593; LKKAS archyvas.
PRUŠAKEVIČIUS Leontijus (Leonas) gimė 1883 02 02
Gardine. Baigė g-ją Kazanėje, 1907 – Kazanės u-to Teisių f-cą.
Nuo 1907 tarnavo Kazanės apygardos teisme, nuo 1909 –
Taškento teismo sekretoriumi, nuo 1914 – Novo Margelano
ir nuo 1913 – Radomo teismuose valst. gynėjo padėjeju. 1914
suteiktas ats. praporščiko laipsnis. 1914 mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę, išsiųstas į frontą. 1915 pakeltas į paporučikius.
1915 08 sunkiai sužeistas pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje
išbuvo iki 1918 11. 1918 12 07 atvykęs į Vilnių savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenę. Bolševikams užėmus Vilnių tarnavo
Gardine ryšių karininku tarp vokiečių okupacinės valdžios ir
Lietuvos kariuomenės karininkai 171

Prušakevičius Leontijus
baltgudžių karinių dalinių. 1919 03 atvyko į Kauną, 04 01
paskirtas tardymo karininku prie Gen. kariuomenės štabo Žval
gybos skyriaus. 1920 01 24 suteiktas kapitono laipsnis. 1920
06 01 paskirtas skyriaus tardytoju, 1921 07 01 – juridinės
dalies v-ku. 1923 05 18 pakeltas į majorus. 1923 08 01 per
keltas į Gen. kariuomenės štabo III (Operacijų) skyrių karininku
ypatingiems reikalams. 1923 12 01 pakeltas į plk. leitenantus.
1924 01 31 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1924 02 20 –
1925 09 05 tarnavo Teisingumo m-jos Kauno apygardos
teisme valstybės gynėjo padėjėju. Nuo 1927 03 dirbo kri
minalinės policijos kvotų skyriuje. 1938 paleistas į dimisiją.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1928); Rusijos kariuome
nėje – Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio
ordinais su kardais ir kaspinu.
Žmona - Barliova (1893), duktė – Kira (1912).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 129; ap. 5, b. 2247, 1. 45; f. 402, ap. 14, b. 43.
PTAKAS Zbignevas gimė 1888 10 14 Grikapalio dvare,
Šventežerio vls., Seinų aps. Baige Kremenčiugo realinės m-los
7 klases, 1910 - Varšuvos mechanikų-technikų m-lą. 1915
10 09 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 43 Sibiro
šaulių pulką. 1916 05 10 baige Omsko 1 praporščikų m-lą,
suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas 10 Turkestano šaulių
pulko jaun. karininku, pasiųstas į frontą. 1916 09 pakeltas į
paporučikius. 1916 10 paskirtas 9 kuopos vadu. Dalyvavo I
pasaul. karo kovose Rumunijoje, sužeistas. 1917 03 pakeltas
į poručikus. 1917 01 10 paskirtas raitųjų žvalgų komandos
v-ku. 1917 po bolševikų perversmo paliko karo tarnybą. 1918
07 05 mobilizuotas, paskirtas į Sibiro kavalerijos karininkų
kursus. 1918 08 perkeltas 1 husarų pulką jaun. karininku.
į
Sibire dalyvavo kovose su bolševikais, daug kartų sužeistas.
1919 05 paskirtas 4 eskadrono vadu. 1919 pakeltas į štabs
rotmistrus. 1921 grįžo į Lietuvą. 1922 01 04 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas Geležinkelių bataliono 2 kuopos
jaun. karininku. Nuo 1922 08 01 ėjo 2 kuopos 1 statybos
būrio, vėliau 2 statybos būrio vado pareigas. 1924 06 17 dėl
ligos paleistas į atsargą, 1928 02 23 dėl sveikatos – į dimisiją.
Nuo 1924 07 11 iki 1934 05 01 dirbo hidrotechniku,
kultūrtechniku Žemės tvarkymo departamente.
172 Lictuvos kariuomenės karininkai
Apdovanotas Rusijos kariuomenje Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio,
Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio ordinais.
Žmona - Jadvyga (1898), sūnus – Feliksas (1922).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 189, 1130; ap. 8, b. 253; f. 903, ap. 1, b. 175;
ap. 3. b. 153.
Prašinskas Kostas
PTAŠINSKAS (SEDEGINAS) Kostas gimė 1912 10 20 Ke
dainiuose. 1931 baigė Kėdainių g-ją. Nuo 1930 LŠS narys. 1931
09 15 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo
mokyklą (VII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1932–34
studijavo VDU Technikos f-te, buvo studentų ats. karininkų
korporacijos „Ramovė“ p-kas. Prancūzijoje įgijo radiotechniko
kvalifikaciją. 1934–36 studijavo ir baigė Aukštuosius kūno
kultūros kursus. 1936 08–09 adiko karo pratybas Ryšių batalione.
1936–39 mokytojavo Kauno „Aušros“ berniukų g-joje, joje 1938
įrengė pirmąjį Kauno m-lose radijo mazgą. 1935–39 Kauno
radiofone vedė rytinę mankštą, buvo LŠS I Kauno rinktinės VI.
Putvinskio šaulių kuopos sporto vadovas. 1939 02 15 pakeltas į
ats. leitenantus. 193909 18-1009 mobilizuotas atliko ypatingas
karo pratybas II pést. divizijoje ryšių v-ko adjutantu. 1939 12
perkeltas į Vilniaus Vytauto Didžiojo g-ją. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 10 paskirtas į Kūno kultūros rūmus
(KKR). 1941 06 20 LAF vadovybės paskirtas KKR sukilėlių būrio
vadu (slap. Majoras). Kilus Vokietijos-SSRS karui Birželio suki
limo dalyvis, vadovavo radijo stoties ir Kauno LAF štabo Vaižgan
to g. prieigų apsaugai, vėliau su būriu saugojo Sporto halę ir joje
esančius sporto inventorių bei trofejus. Vokiečių okupacijos metais
dirbdamas KKR direktoriaus pavaduotoju organizavo LLKS
pogrindinės spaudos leidybą. 1943 pradž. perėjo dirbti į Kau
no m. savivaldybę asmeninių reikalų referentu. 1944 02 priimtas
karininku į VR, dirbo VR štabe II (Informacijų) skyriaus žinių
karininku. Likviduojant VR 1944 05 15 vokiečių suimtas, išvež
tas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau su plk. O. Urbonu,
gen. štabo plk. Itn. A. Andriušaičiu, plk. Itn. V. Grudzinsku ka
linti Rygos kalėjime, 1944 07 30 išvežti į Štuthofo koncentra
cijos stovyklą. Priartėjus frontui 1945 01 pab. perkeltas į Ganso
stovyklą, iš kurios pabėgo. Grįžtant į Lietuvą 1945 04 Torunėje,
Lenkijoje, sovietinės karinės kontržvalgybos sulaikytas, mobi
lizuotas į RA. 1946 12 23 demobilizuotas, grįžo į Kėdainius, dirbo
medicinos laborantu, vėliau mokytojavo Kėdainių 3 vid. m-loje.
Mirė 1996 07 14 Kėdainiuose, palaidotas senosiose miesto
kapinėse. 1999 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 11 08 suteiktas
vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu (1939).
Žmona - Antanina Kutkevičiūtė (1910-1996, susituokė
1936), sūnus - Regimantas (1937), duktė - Egidija (1947).
LCVA, f. 930. ap. 8, 6. 876, 1. 317; f. 631, ap. 7, b. 10636; f. 391, ap. 7,
b. 4497; LKA, t. 25, p. 229-230; LKKAS archyvas.
PTAŠNIKOVAS Stasys gimė 1874 10 29 Naujosios Pa
guostės mstl., Dysnos aps. 1891 baigė liaudies m-lą Naujojoje
Paguostėje. Nuo 1896 09 20 tarnavo Rusijos kariuomenėje
169 pest, pulke, 2 Kauno pulke, 115 Viazmos pulke, 19 šaulių
pulke. 1907 baigė puskarininkių m-lą Kaune. 1914 07 14 -
1917 05 01 dalyvavo I pasaul. karo kovose Rytų Prūsijoje, ties
Varšuva, Koveliu. Už pasižymėjimus kovose 1915 03 15
pakeltas į praporščikus. Grįžus į Lietuvą 1919 04 01 mobi
lizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l baltgudžių pulką.
1919 08 02 perkeltas į 2 ats. batalioną, 1920 02 12 – į 7 pest.
pulką, paskirtas 4 kuopos jaun. karininku. 1920 04 21 suteiktas
vyr. leitenanto laipsnis. 1920 06 01 Karo mokykloje baigė 3
mėn. karininkų kursus. 1920 07 03 paskirtas į ūkio kuopą jaun.
karininku ir krautuvės vedėju, 1921 06 16 - pulko vado
padejeju. 1923 04 14 kaip neišmokęs lietuvių kalbos ir dėl
amžiaus paleistas į atsargą, 1928 10 11 – į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 4 laipsnio
kryžiumi.
Žmona - Jadvyga (susituokė 1902), sūnūs – Stasys (1908),
Mikas (1910), Jonas (1912), Boleslovas (1920), dukterys -
Jadvyga (1916), Janina (1918).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 131; ap. 5, b. 2247, I. 47; ap. 8, b. 85, I. 103.
Puceta Kazys
PUCETA Kazys gimė 1905 08 14 Smilgių k., Sasnavos vls.,
Marijampolės aps. Baige Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1927
12 16 baigus Karo mokyklą (II asp. laida) suteiktas pést. ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats.
jaun. leitenanto. 1930 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą, dirbo
girininku. 1933 atliko karo pratybas 1 pest. pulke. P
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 132; f. 906, ap. 2, b. 292.
Pucevičius Izidorius
PUCEVIČIUS Izidorius gimė 1901 12 22 Naujasodžio k.,
Šeduvos vls., Panevėžio aps. 1922 baigė Šeduvos prog-ją. 1922
11 15 paskirtas Panevėžio aps. Troškūnų vls. Pelyšelių prad.
m-los mokytoju. 1923-24 mokėsi Panevėžio mokytojų
seminarijoje. 1927 09 07 baigus Karo mokyklą (IX laida)
suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviacijos
mokomąją eskadrilę mokiniu žvalgu. 1928 atliko 164 skrydžius,
ore išbuvo 49 val., 1928 09 15 skrido savarankiškai. 1929
04 11 perkeltas į Šarvuočių rinktinę, 05 02 paskirtas šarvuoto
traukinio „Gediminas“ kulkosvaidžių vagono vadu. 1929–31
laikinai ėjo šarvuoto traukinio vyr. karininko, vado pareigas.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto
laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 08 01 išlaikė garvežio
mašinisto padėjėjo egzaminus. 1931 09 30 pakeltas į lei
tenantus. 1933 02 01 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų
Kulkosvaidininkų skyrių (I laida). 1934 02 14 pačiam prašant
perkeltas į rinktinės Kauno įgulą iždininku. 1934 07 09 už
dalyvavimą voldemarininkų maište paleistas į atsargų. 1934
35 dirbo Radviliškio prog-jos karinio rengimo mokytoju, 1935
01 01 – 1937 12 01 - Valst. spirito monopolio Panevėžio
sandėlio vedėjo padėjeju, vedeju. 1937 10 28 priimtas į karo
tarnybą, paskirtas į 3 dragūnų pulką raštvedžiu. 1939 10
dalyvavo žygyje į Vilnių. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 iš kariuomenės
atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo metu
subūrė Daugyvenės krašto vyrus ir užėmė Šeduvą, iki Lietuvos
laikinosios vyriausybės nušalinimo buvo Šeduvos karo ko
mendantas. Formuojant VR 1944 02 14 paskirtas rinktinės
štabo II skyriaus karininku. Sovietų Sąjungai antrą kartą oku
pavus Lietuvą išėjo partizanauti. 1945 03 įkūrė Žaliąją rinktinę,
veikusią Radviliškio, Pakruojo, Šeduvos, Baisogalos, Smilgių
apylinkėse, tapo jos vadu (slap. Radvila). Rinktinės branduolys
(apie 100 kovotojų) telkėsi Radvilonių ir Liaudiškių miškuose.
Lictuvos kariuomenes karininkai 173
 Išleido 2 almanacho Žodžiai iš miško numerius. 1945 07 08
Žaliosios rinktinės partizanai užėme Rozalimo mstl., sunaikino
27 stribus. 1945 08 26 žuvo pasaloje prie Mediniškių k.,
Rozalimo vls., Panevėžio aps. Kūnas niekintas Rozalimo aikštėje,
vėliau užkascas Rozalimo pelkėje, žmonos ir artimųjų perlaidotas
Radviliškio kapinėse. 1997 žūties vietoje pastatytas paminklas.
1998 12 07 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Šau
lių žvaigždės ordinu (1933), Vyčio Kryžiaus ordino Koman
doro kryžiumi (1998, po mirties) ir Savanorių medaliu (2001,
po mirties).
Žmona Stasė Gylytė (1905–1984, susituokė 1930),
dukterys - Gražina Palionienė (1931) ir Aldona Gudaitienė
(1934).
LCVA, . 930, ap. 2P, b. 133; ap. 5, b. 2225; ap. 8, b. 789; f. 387,
f
ap. 1. b. 3183; LNTK, p. 268, 271; LKKAS archyvas.
Pučekas Pranas
PUČEKAS Pranas gimė 1897 07 18 Pučiakalnės k., Nemunėlio
Radviliškio vls., Biržų aps. Baigė Biržų m-los 4 klases, 1915 -
prof. Berlovo matininkų kursus. 1915 10 15 savanoriu įstojo į
Rusijos kariuomenę, paskirtas į 62 pėst. ats. batalioną. 1916
03 07 baige 62 ats. bataliono mokomąją kuopą, perkeltas į 183
ats. pést. pulką. 1916 10 12 baigė Maskvos 5 praporščikų m-lą,
paskirtas į 62 pėst. ats. pulką, 1917 06 15 - į38 Tobolsko pėst.
pulką. 1918 01 18 demobilizuotas. Grįžęs į Lietuvą 1919 05 27
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenės atskirajame partizanų
mirties batalione (nuo 1919 06 20 Joniškėlio batalionas, nuo
1919 12 10 9 pést. pulkas) 3 kuopos jaun. karininku, 06 20
paskirtas 2 kuopos vadu, 08 15- 1 kuopos vadu. 1919 10 07
suteiktas leitenanto laipsnis. 1919 1003 – 1920 01 05 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920 02 06-12 09 -
su lenkais.1920 03 15-17 pasižymėjo kovose su lenkais ties
Kampinių ir Kajackiškės kaimais. 1920 09 01 pakeltas vyr.
į
leitenantus, 1923 05 22 – į kapitonus. 1925 07 15 baigė
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrajį skyrių (V laida).
1925 10 29 paskirtas 2 kuopos vadu. 1925 12 12 perkeltas į
174 Lietuvos kariuomenės karininkai
LŠS, paskirtaiscitiAlytaus XIX šaulių rinktinės vado pareigas. 1926
07 15 perkeltas į 3 pėst. pulką, 09 13 – į Karo technikos statybos
skyrių, 1005 – įTechnikos pulką, paskirtas inžinerijos moko
mosios kuopos jaun. karininku. 1927 09 01 perkeltas į autokuopą
vyr. karininku. 1928 02 16 pakeltas į majorus. Nuo 1931 01 01
ėjo Autorinktinės vado padejejo ir Technikos skyriaus v-ko
parcigas. 193201 15 paskirtas smulkių dalinių taktikos dėstytoju
puskarininkių kursuose. 1932 05 24 pakeltas į plk. leitenantus.
1932 07 15 patvirtintas Autorinktinės vado padėjėju ir Tech
nikos skyriaus v-ku. 1932 11 21 pačiam prašant paleistas į pes
tininkų karininkų atsargą. Gyveno tėviškėje. Sovietų Sąjungai
antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 08 17 suimtas, kalintas Bir
žuose, 1944 09 26 pabėgo. Vėliau suimtas, nuo 1949 03 25
tremtyje Ikėjuje, Irkutsko sr. Šeima ištremta 1949. 1956 09 22
paleistas, 1958 grįžo į Lietuvą. Mirė 1966 Biržuose.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir 4 laipsnio
(1921) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos
išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 137; ap. 8. b. 874, 1.92; LGG, t. 2, d. 2. p. 819.
Pugačiukas Serafinas
PUGAČIUKAS Serafinas gimė 1914 07 19 Kretingoje. 1937
06 19 baigė Telšių vysk. M. Valančiaus g-ją. Nuo 1937 0707
LŠS narys. 1937 07 07 Kretingos aps. komendantūros pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą
(XIII asp. laida) suteiktas pest. ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleis
tas į pėstininkų karininkų atsargą. 1940 06 26 baigė Vilniaus
pedagoginį in-tą, mokytojavo Salantų prad. m-loje.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 140; f. 762, ap. 2, b. 700, 1. 248-249.
PUIDOKAS Bronius gimė 1915 12 20 Svirgalų k., Paežerė
lių vls., Šakių aps. Baigė Marijampolės marijonų g-ją. 1937
05 03 Šakių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas į 2 artilerijos pulką. 1938 09 27 baigus
Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 135.
PUIDOKAS Kazimieras (slap. Pijus, Riteris) gimė 1916
01 25 Vosbutų k., Čekiškės vls., Kauno aps. Tarnavo Lietuvos
kariuomenėje, tarnybą baigė puskarininkiu. Organizuojant VR
buvo į ją priimtas. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
okupantams sudeginus namus išejo partizanauti, Buvo Dai
navos apygardos partizanų kuopos vadas, vėliau Kęstučio apy
gardos Vaidoto rinktinės vado pavaduotojas. 1947 12 25 kartu
su partizanais Ignu Sabaliausku, Antanu Pralgausku, Jonu Gi
neika ir Kaze Bagdonaite žuvo kovoje su okupantų kariuomene
Preikapės k., Pernaravos vls. Žuvusiųjų kūnai buvo suversti
Čekiškės milicijos sandėlyje, veliau užkasti žydų kapinėse, 1989
perlaidoti Čekiškės kapinėse, žuvusiems partizanams pastatytas
paminklas. 2001 01 17 pripažintas kariu savanoriu ir 2001
01 29 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
LGG. b. L-409; LKKAS archyvas.
Puikūnas-Pupkys Jonas
PUIKŪNAS-PUPKYS (PUPKIS) Jonas gimė 1893 06 24
Rogupių k., Griškabūdžio vls., Šakių aps. 1913 baige Veiverių
mokytojų seminariją, mokytojavo Kybartų prad. m-loje.
Prasidėjus I pasaul. karui pasitraukė į Rusiją, mokytojavo Polcavos
gub., vėliau Maskvoje, mokėsi Šeniavskio liaudies u-te. 1916
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 04 01 baigus Kijevo
karo m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, dalyvavo I pasaul. karo
kovose Pietvakarių fronte Galicijoje. Vienas iš atskirojo lietuvių
bataliono Galicijoje, vėliau persikėlusio į Vitebską, steigėjų. 1917
05 25-29 dalyvavo pirmajame lietuvių karių suvažiavime Pe
trograde, išrinktas mandatų komisijos nariu. 1918 grįžo į Lietuvą.
1919 02 05 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į
inžinerijos kuopą pionierių puskuopės vadu. 1919 09 01
perkeltas į autokomandą jaun. karininku. 1919 1018 suteiktas
inžinerijos vyr. leitenanto laipsnis, paskirtas į Autobatalioną, nuo
1920 03 03 ėjo nerikiuotės komandos vado, nuo 09 11 -
autotransporto kuopos vado pareigas. 1921 01 01 paskirtas
sanitarijos autotransporto kuopos vadu, 1922 06 16 - ats.
sandėlio prižiūrėtoju. 1922 išlaike egzaminus Brandos egzaminų
komisijoje prie Švietimo m-jos Aukštųjų kursų. 1922 priimtas į
LU Sociologijos f-to Teisių skyrių. 1922 10 15 paleistas į atsarg:7
studijuoti aukštojo mokslo. 1922 11 27 – 1923 04 01 tarnavo
Žemes ūkio m-joje valstybinių namų v-ku, 1923 0401 - 1924
06 01 - Finansų, prekybos ir pramonės m-jos Centrinio
statistikos biuro instruktoriumi. Nuo 1928 LŠS narys. 1928
01 15 baigė LU Teisių f-ta igydamas teisininko kvalifikaciją.
1930 08 22 priimtas į karo tarnybą, paskirtas Pionierių bataliono P)
jaun. karininku, 1931 04 01 - Technikos dalies raštvedžiu. 1931
08 01 perkeltas į Karo butų skyrių kuro priėmėju. 1931 10 07
įskaitytas į administracijos (A) karininkus. 1932 02 13 pakeltas
į kapitonus, 1935 02 14 baige Vytauto Didžiojo karininkų kursų
Administracijos skyrių (II laida). 1935 10 01 paskirtas Karo
aviacijos tiekimo skyriaus buhalteriu. 1936 08 20 pakeltas į
majorus ir pačiam prašant paleistas į administracijos karininkų
atsargą. Dirbo Kaune 1 ir 2 nuovadų taikos teisėju, vėliau taikos
teisėju Širvintose, nuo 1937 - advokatūroje. 1944 su šeima
pasitraukė į Vokietiją, gyveno Augsburgo lietuvių pabėgelių
stovykloje. 1949 emigravo į JAV, nuo 1952 gyveno Los An
džele. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, J. Daumanto
Šaulių kuopos, LKVS „Ramovė“, Teisininkų d-jos narys.
Bendradarbiavo „Lietuvių balse“, Karyje“, „Trimite“, Mūsų
„
žinyne“. Jono Mingirdo slapyvardžiu išleido 4600 patarlių ir
priežodžių rinkinį „Smulkioji tautosaka“ (1958). Mirė 1988
12 17 Fallbrooke, Kalifornijos valst., palaidotas Culver City
kapinėse Los Andžele.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Zofija Staikūnaitė (1898), sūnūs - JonasAleksandras
Algirdas (1926) ir Vytautas Kazimieras (1929), dukterys - Joana
Zofija Giedrutė Blažienė (1928) ir Milda Ona Mičiulienė (1929).
LCVA, F. 930, ap. 5.b. 2227; f. 631, ap. 7, b. 244; . 561, ap. 2. b. 1643,
f
1. 488-489; f. 387, ap. 1, b. 3185; BLE, t. 24, p. 223: LKKAS archyvas.
PUIŠYS Antanas gimė 1896 01 31 Radviliškyje, Šiaulių aps.
Baigė g-jos 5 klases Konotope, Černigovo gub., Ukrainoje.
Lankė Mirgorodo meno m-lą, vokiečių, prancūzų k. ir ma
tematikos kursus. 1915 08 07 pašauktas į Rusijos kariuomenę,
iki 1916 06 tarnavo inžinerijos dalyse. 1916 su 3 geležinkelių
batalionu dalyvavo I pasaul. karo kovose su austrais. 1917
03 29 baigė Kijevo praporščikų m-lą, suteiktas praporščiko
laipsnis. Nuo 1917 07 tarnavo Kazanės karo apygardos 106
pest. ats. pulke jaun. karininku. 1917 08 dalyvavo kovose su
vokiečiais. Vėliau tarnavo 718 Rozvadovo pėst. pulke 11
kuopos jaun. karininku, 1917 12 pateko į vokiečių nelaisvę.
1918 11 grįžtane iš nelaisvės kaip karininkas užsiregistravo Lie
tuvos Taryboje Vilniuje ir grįžo į Rusiją. 1918 12 07 mobili
zuotas į Petliūros kariuomenę, paskirtas 4 pulko 7 kuopos va
du. 1919 05 16 prie Lucko pateko į lenkų nelaisvę. 1919
11 24 pabėgo, prisijungė prie ukminiečių partizanų dalių, vė
liau susijungusių su Petliūros reguliariąja kariuomene. 1920
11 20 lenkų internuotas. 1922 07 17 pabėgo į Lietuvą, iki
1922 11 tarnavo instruktoriumi 2 partizanų grupėje. Nuo
1923 01 01 Lietuvos-Lenkijos sienos kontrolės Vištyčio r. po
licijos nuovados v-kas. 1923 01 30 sužeistas kovoje su lenkų
partizanais Lietuvos-Lenkijos neutralioje zonoje. Vėliau tar
navo pasienio policijos rajono prie Lietuvos-Latvijos sienos
v-ku. 1927 11 Aukštuosiuose karininkų DLK Vytauto kursuo
se atlikus karo pratybas pripažintas tinkamu būti Lietuvos ka
riuomenės ats. karininku. 1927 12 stažavo 9 pest. pulke. 1928
09 30 suteiktas pėst, ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į
Lietuvos kariuomenės karininkai 175
 pėstininkų karininkų atsargil. Nuo 1928 tarnavo pasienio
policijos Mažeikių baro rajono v-ku, 1930 11 01 paskirtas Biržų
baro rajono v-ku. 1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstal
tymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats, jaun. leitenanto.
1937 08 28 del sveikatos paleistas į dimisiją.
Žmona - Cecilija Žukupaitė (1906),
LCVA, 1.930. ap. 21. b. 138; ap. 5.b. 2247, 1. 49; LKKAS archyvas

Pukas Algirdas Apolinaras (dešinėje) su broliu Albinu

Ukmergės komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę,

pasiųstas į 5 pèst. pulką. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą
(XIII asp. laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. 1938 10 01 civiliu
tarnautoju priimtas į Ginklavimo v-bos tyrimų laboratoriją 3
skyriaus laborantu. Sovietų Sąjungai likviduojant Lietuvos
Pūkas Albertas
kariuomenę atleistas. Nuo 1940 10 01 dirbo KU Techno
logijos f-to Neorganinės katedros jaun. laborantu, kartu studi
PŪKAS Albertas (slap. Alba) gimė 1924 05 26 Pramisla javo. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime,
vos vnk., Taujėnų vls., Ukmergės aps. Mokesi Raguvoje, Uk kovojo Šančiuose Kaune. 1943 baigė VDU Technologijos
mergėje, prie Švietimo m-jos išlaikė g-jos 8 klasių egzaminus. f-tą. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1946 01 06 NKVD
1940–43 mokėsi Kauno konservatorijoje, vokiečiams ją kareivių nužudytas Anykščių vls. tarp Traupio ir Troškūnų.
uždarius - privačiai pas A. Nezabitauskaitę-Galaunienę. Stu Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
dijuodamas kūrė noveles, apsakymus, spausdinosi „Savaitėje“, (1938).
„Ateities spinduliuose“. Nuo 1940 LŠS narys. 1944 dirbdamas LCVA, f. 930, ap. 2, b. 141: ap. 5, b. 2243; ap. 8. b. 757, 1. 279; f. 631,
Užgirio prog-jos vedėju įsitraukė į pogrindinę antisovietinę ap. 7, b. 14372; f. R-762, ap. 2, b. 701, I. 225-226; LGG, c. 2, d. 2, p. 823.
veiklą. 1945 04 išejo partizanauti, buvo Vyčio apygardos vado
Danieliaus Vaitelio (slap. Briedis) adjutantu, užsiėmė leidybine PŪKELEVIČIUS Vladas PŪKYS Vladas.
veikla, spausdino ir platino atsišaukimus. Inspektuojant partizanųı
būrius 1945 07 30 pateko į pasalą, buvo suimtas. 1946 02 11
Ukmergėje Pabaltijo karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir
5 metams tremties. Išvežtas į lagerį Vladivostoke, vėliau kalėjo
Magadano, Kolymos, Taišeto lageriuose. Nuo 1955 07 31
tremtyje Maklakove,Jeniseisko r., Krasnojarsko kr. 1956 04 10
paleistas, 1957 grįžo į Lietuvą. 1961-62 mokėsi aukštesn.
chorvedžių kursuose Panevėžyje, 1963–65 - Panevėžio ir
Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumuose. 1965-75
dirbo Širvintų, Raguvos kultūros namuose, įvairiuose Panevėžio
meno kolektyvuose. 1975–84 dirbo Ukmergės miškų ūkyje,
vėliau gyveno tėviškėje. 1998 12 16 pripažintas kariu savanoriu,
2004 09 20 suteiktas dim. kapitono laipsnis.
Apdovanotas Savanorių medaliu (2001).
Žmona - Julija Kapustinskaitė (1937, susituokė 1957),
sūnūs - Medardas (1965), Tomas (1969) ir Mantas (1975).
LGG, t. 2, d. 2, p. 823; LKKAS archyvas.
Pukėnas Kazimieras

PUKAS Algirdas Apolinaras gimė 1916 06 23 Radžiūnų k.,

Taujėnų vls., Ukmergės aps. 1936 06 20 baigė Ukmergės g.ją, PUKĖNAS Kazimieras gimė 1905 02 29 Liepinės k., Joniš
įstojo į VDU Technikos f-to Technologijos skyrių. 1937 07 07 kio vls., Utenos aps. 1932 baigė Vilniaus u-to Teologijos skyrių,

176 Lietuvos kariuomenės karininkai

 išventintas į kunigus. Nuo 1932 dirbo Vilniaus krašto m-lose,
Lietuvos šv. Kazimiero d-joje, švietimo „Ryto“ d-joje. 1938 baige P
Leveno u-to Politinių-visuomeninių m. skyrių Belgijoje. 1939
12 16 priimtas Lietuvos kariuomenės 1 pest, pulko kapelionu,
194003 07 - Vilniaus įgulos švietimo vadovu. Sovictų Sajungai
-

okupavus Lietuvą 1940 07 01 iš kariuomenės atleistas. Antro

sios sovietinės okupacijos pradž. gyveno Kazokines k., Ignali
nos vls. 1945 06 22 suimtas, kalintas Švenčionyse, 1947 09 27
SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 mery. 1947
11 13 išvežtas į Uchtižemlagi, Komijoje, vėliau kalejo Taišetlage,
Irkutsko sr. 1957 grįžo į Lietuvą. Mirė 1997.
LCVA, . 930. ap. 8. b. 904, 1. 338-340; ap. 2K, 6.417LGG, t. 2,
d. 2, p. 824

Pukys Povilas

karui 1941 07 14 priimtas į Kauno komendantūros TDA bata

lioną, paskirtas 1 kuopos vadu. 1941 08 25 perkeltas į naujai
formuojamą 2 PPT batalioną, paskirtas bataliono adjutantu.
1942 08 31 atleistas iš 12 bataliono. 1944 VR Marijampolės
m-los kuopos vadas. Likviduojant VR 1944 05 15 vokiečių
suimtas, vėliau paleistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1948
cmigravo į Angliją. Gyveno Notingame, dirbo budetoju u-te,
vėliau ligoninėje. Mirė 1989 04 14 Notingame, palaidotas
Sautern kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1937), Lie
Pukys Kazys tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Pranciška Karklytė (1904–2001), sūnus - Povilas
Vaidotas (1937).
PUKYS Kazys gimė 1908 05 19 Gruzdžių msd., Šiaulių aps.
1926 06 16 baigė Šiaulių g-ją. 1927 09 20 įstojo į LU Teisių LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2228; ap. 8, b. 348, 1. 95.b. 756. 1. 285, b. 775.
1. 394-395; LKKAS archyvas.
f-to Ekonomijos skyrių. 1927 baigė pedagoginius kursus
Marijampolėje. Nuo 1927 10 15 mokytojavo Gruzdžių prad.
m-loje. 1934 studijavo Prekybos in-te Klaipėdoje. 1937 07 07
Šiaulių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų ka
rininkų atsargą.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 142; f. 391, ap. 7, b. 6522; f. 123, ap. 1, b. 17,
1. 269-277; f. 631, ap. 7, b. 2901.

PUKYS Povilas gimė 1906 08 14 Paberžių k., Joniškio vls.,

Šiaulių aps. 1925 baigė Šiaulių g-jos 7 klases. 1925 09 10 pra
dejo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1928 09 08 baigus Karo
mokyklą (X laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas
į 8 pést. pulką Šiauliuose būrio vadu. 1931 01 01 pagal Kari Pūkys Vladas
ninkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
3 1932 10 paskirtas kuopos vado padėjėju. 1932 11 21 pakeltas
į leitenantus. 1933–36 tarnavo pulko adjutantu. 1936 12 31 PŪKYS (PUKELEVIČIUS) Vladas gimė 1914 03 06 Sei
pakeltas į kapitonus. 1936–38 tarnavo kuopos vadu, 1938– rijuose, Alytaus aps. Baigė Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1935
39 – pulko adjutantu. 1939 10 16 paskirtas 3 kuopos vadu. 09 18 pradėjo mnauti Lietuvos kiriuomenėje. 1938 05 12 baigus
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 10 perkeltas į Ka Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis,
riuomenės štabą maštvedžiu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas į 2 pést. pulką. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuva 1940
1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokietijos-SSRS 07 24 perkeltas į 9 pest. pulką būrio vadu. Likviduojant Lietuvos

Lietuvos kariuomenes karininkai 177

 kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos
215 šaulių pulko šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui
traukėsi su RA. Suimtas RA ir 1941 10 atvežtas į lageri Norilske,
Krasnojarsko kr. 1941 12 23 Taimyro apygurdos teismo nuteistas
mirti. 1942 06 29 sušaudytas Norilske.
Žmona - Jadvyga Ilčiūtė (susituokė 1941).
LCVA, F. 930. ap. 8, b. 758, I. 231; LYA, C. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3;
LGG, t. 1. p. 671; LKKAS archyvas,
Puknys Juozas
PUKNYS Juozas gimė 1909 11 03 Griežionių k., Žemaitkie
mio vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės g-ją. 1928 09 12 pri
imtas į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII laida) suteiktas
pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pest. pulką Ukmergėje
mokomosios kuopos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.
1932 01 28 išrinktas karininkų ramovės šeimininku. 1933 03
17 baigė slidinėjimo kursus prie Vytauto Didžiojo karininkų
kursų. 1933 11 20 pakeltas į leitenantus. 1934 01 01 paskirtas
1 kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku. 1934 07 31 baigė Vytauto
Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidininkų skyrių (II laida). 1934
08 29 baigė karininkų meteorologų kursus. Nuo 1934 09 18
ėjo pulko pirmojo adjutanto pareigas. 1935 09 01 paskirtas 1
kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1936 04 07 perkeltas į 3
kulkosvaidžių kuopą būrio vadu. 1936 10 išlaikė konkurso
egzaminus į Gen. kariuomenės štabo kursus. Nuo 1937 02 16
ėjo 5 kuopos vado pareigas. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus.
1938 01 01 paskirtas 5 kuopos vadu. 1939 07 08 baigė Vytauto
Didžiojo aukštosios karo mokyklos Gen, štabo skyrių (III laida),
suteikta aukštojo karo mokslo teises ir gen. štabo karininko vardas.
1939 07 08 perkeltas į 6 pest. pulką štabo v-ku. Sovietų Sajungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko
bataliono vadu. 1940 11 27 perkeltas Vilniaus pestininkų karo
mokyklos 2 kariūnų bataliono mokymo dalies v-ko padejeju. Kilus
Vokietijos-SSRS karui bandydamas pasitraukti iš RA su grupe
karių iš Pabradės poligono traukėsi link tėviškės. 1941 06 25
Labanoro girioje susidūrus su rusų kareivių būriu nušautas.
178 Lietuvos kariuomenes karininkai
Vedęs, sūnus.
LCVA, L. 930. ap. 8. b. 904, 1.344; LYA, I. K 8, p. 2, saugi vnt. 3;
LKKAS archyvas
Puleikis Kazimicras
PULEIKIS Kazimieras gimė 1906 02 07 Uosynės k.,
Kvėdarnos vls., Tauragės aps. 1923 baige Rietavo g-jos 5 klases,
mokytojavo Šakėnų,Tenenių prad. m-lose. Nuo 1925 09 01
Bokštų prad. m-los vedėjas. 1929 06 15 Kauno kunigų se
minarijoje baigė g-jos kursą. 1935 09 20 baigė VDU Teo
logijos-filosofijos f-to Teologijos skyrių. 1935 08 30 – 1938
09 01 tikybos mokytojas Kauno g-jose. 1936 09 09 įstojo į
VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1938 0507 priimtas į tarnybą
Lietuvos kariuomenėje, paskirtas 1 husarų pulko kapelionu,
09 17 – pulko švietimo vadovu. 1939 10 dalyvavo žygyje į
Vilnių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 01 iš ka
riuomenės atleistas.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 417; ap. 8, b. 142; f. 631. ap. 7. b. 6846; f. 391,
ap. 7, b. 4507; LKKAS archyvas.
PULKAUNINKAS Bronius gimė 1891 09 19 Vaitkūnų k.,
Vaitkuškio vls., Ukmergės aps. 1910 baigęs Ukmergės prog-ją
išvyko į Irkutską, Rusija, ten mokėsi ir dirbo. 1915 mobilizuotas
į Rusijos kariuomenę. 1916 06 01 baigė Irkutsko karo m-lą,
suteiktas praporščiko laipsnis. Nuo 1917 02 20 carnavo 10 Sibiro
ats. pėstininkų pulke. 1917 0608 baige Oranienbaumo kurininkų
šaulių m-los kulkosvaidininkų kursus. 1917 10 05 – 12 24
dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokiečiais Pietvakarių fronte.
1917 10 20 – 1918 11 05 Turkestano šaulių pulko kulkosvaidžių
komandos v-kas. 1918 tarnavo Rovno lietuvių batalione Uk
rainoje, jį išformavus dirbo lietuvių tremtinių komitete. 1918 09
mobilizuotas į ukrainiečių kariuomenę, dalyvavo kovose su lenkais
prie Vladimiro, Volynes, Lucko, pateko į lenkų nelaisvę. Iš jos
pabėgęs grįžo į Lietuvą, 1919 07 16 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į Ukmergės batalioną (nuo 1919 12 10
8 pest. pulkas) 2 kuopos jaun. karininku, 08 01 – kulkosvaidžių
komandos v-ku. 1919 08 12 – 1920 01 05 dalyvavo nepri
klausomybės kovose su bolševikais, 1920 01 05 - 01 31 ir

Pulkauninkas Bronius (g. 1891)
04 25 – 1201 – su lenkais. 1919 11 18 suteiktas vyr. leitenanto
laipsnis. Nuo 1920 05 30 ejo 2 bataliono vado pareigas. 1920
11 13 pakeltas į kapitonus. 1921 0401 paskirtas 3 kulkosvaidžių
kuopos vadu. 1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus
(I laida). 1925 05 15 pakeltas į majorus. 1926 12 30 perkeltas į
5 pest. pulką, paskirtas eiti 3 bataliono vado pareigas, 192703 08
paskirtas 1 bataliono vadu. 1928 03 01 baigė vairuotojų kursus
prie autokuopos. 1928 08 23 paskirtas švietimo vadovu, 1930
03 24 – Telšių aps. komendantu, buvo Telšių šaulių rinktinės
- ap. 1, b. 1202; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.
vadas. 1931 12 22 pakeltas į plk. leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 07 02 iš kariuomenės atleistas. Kilus Vo
kietijos SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime, vadovavo Kriū
kų ir Žeimelio apylinkių sukilėliams. 1944 pasitraukė į Austriją,
gyveno Vienoje, Insbruke. 1949 emigravo į JAV, gyveno Beverly
Shores, Indianos valst. Mire 1968 11 30, palaidotas lietuvių
tautinėse kapinėse Mičigano Sityje, Indianos valst.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1928) ir Šaulių žvaig
ždės (1939) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928),
Šaulių žvaigždės (1939) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio
(1929) medaliais.
Žmona - Ona Norberta Giedraitytė, dukterys - Milda (1921)
ir Laimutė (1928).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 143; ap. 2ž, b. 129, 1. 61; ap. 8, b. 348, 215;
LKKAS archyvas
PULKAUNINKAS Bronius gimė 1896 12 06 Tobolske,
Rusijoje. Baigė komercijos m-lą Irkutske. Mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę 1915 09 01 baige Irkutsko karo m-lą, suteiktas
praporščiko laipsnis. 1915 baigė Oranienbaumo karininkų
šaulių m-los kulkosvaidininkų kursus. Dalyvavo I pasaul. kare.
Atvykus į Lietuvą 1926 02 04 priimtas karininku į Lietuvos
kariuomenės šarvuočių rinktinę. 1927 09 20 perkeltas į Ka
riuomenės intendantūrą. 1929 02 19 suteiktas kapitono laips
nis. Nuo 1929 05 01 Kariuomenės intendantūros priėmimo
komisijos narys. 1931 10 22 įskaitytas į administracijos (A)
karininkus. 1932 03 22 pakeltas į majorus. 1935 02 14 baigė
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių (II
Р
Pulkauninkas Bronius (g. 1896)
laida). Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Kariuo
menės intendantūros dirbtuvių v-ko padėjėju. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos
prieštankinio diviziono vado padėjėju.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939), Lietu
vos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuomenė
je – Šv. Georgijaus 4 laipsnio ordinu ir Šv. Georgijaus 3 ir 4
laipsnio kryžiais.
Žmona – Marija Ruseckaitė.
LCVA, F. 930, ap. 23, b. 131a; ap. 8, b. 425, 1. 29–30, 147-148; f. 1146,
PUNDZEVIČIUS Petras gimė 1880 07 14 Laibiškių vnk.,
Skapiškio vls., Rokiškio aps. Baige Liepojos g-ją, 1914 – Rygos
politechnikos in-to Inžinerijos skyrių. Dalyvavo „Vilties“, „Kan
klių“ d-jų veikloje, buvo Rygos lietuvių scenos megejų pastatymų
aktorius, režisierius. Megėjų scenai parašė veikalus „Neatmezgamas
mazgas“ (1901), „Velnias - ne boba“ (1908). Periodikoje spaus
dino apsakymus, humoreskas (literatūrinis slap. Pecliukas). 1914
09 19 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Nuo 1915 01 19 tar
navo 404 Mogiliovo pėst. pulke. 1915 02 08-14 dalyvavo I
pasaul. karo kovose prie Gardino tvirtovės. 1915 02 22 suteiktas
praporščiko laipsnis, paskirtas jaun. karininku, 02 23 – pulko
adjutantu. 1915 07 14 – 08 03 kovėsi prie Kauno, 07 20 prie
Dominikavos k. kontūzytas. 1916 03 15 perkeltas į 2 armijos 7
inžinerijos parką. 1917 05 12 paskirtas į etapų-ūkio skyrių
raštvedžiu. 1918 02 20 išformavus 2 armijos etapų-ūkio skyrių
iš tarnybos atleistas. Grįžus į Lietuvą 1919 06 08 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į Kupiškio komendan
tūrą. 1919 06 24 perkeltas į Karo inžinerijos tiekimų skyrių butų
v-bos inžinieriumi ypatingiems reikalams. 1920 10 02 suteiktas
kapitono laipsnis. 1922 01 01 paskirtas Karo butų skyriaus darbų
revizoriumi. 19220901 pakeltas į majorus. 192401 01 perkeltas
į Karo technikos v-bos statybos skyrių darbų revizoriumi. 1926
02 16 pakeltas į plk. leitenantus. 1928 12 04 perkeltas į Cen
trines kariuomenės dirbtuves, 1929 08 14 patvirtintas jų v-ku.
1930 06 01 dirbtuves pavadinus Artilerijos dirbtuvėmis, 06 21
paskirtas jų direktoriumi. 1930 11 23 pakeltas į pulkininkus. 1933
03 23 paskirtas Ginklavimo v-bos tyrimų laboratorijos komisijos
Lietuvos kariuomenės karininkai 179
.
 statybos darbams kontroliuoti p-ku, 1935 07 01 – Ginklavimo
v-bos tyrimų laboratorijos karininku, 1938 11 07 - IV skyriaus
v-ku. 1939 07 07 pačiam prašant paleistas į inžinerijos karinin
kų atsargą, 1940 07 11 del sveikatos – į dimisiją. Mirė 1955 07 18
Kaune.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928) ir Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona -Bronė Šimoliūnaitė (1889, susituoké 1921), sūnūs
Vytautas (1922) ir Petras Bonifacas (1925).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 144; ap. 8, b. 758, I. 236, 6.757, I. 291: TLE,
t. 3. p. 468; LKKAS archyvas.
Pundzevičius Stasys
PUNDZEVIČIUS Stasys gimė 1893 09 02 Laibiškių vnk.,
Skapiškio vls., Rokiškio aps. 1913 baige Panevėžio g-ją, nuo 1914
studijavo Kijevo komercijos in-te. 191508–10 dirbo Visos Rusijos
žemietijų s-gos (Vserosijskij zemskij sojuz)raštininku Smolenske.
1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigus Orenburgo
praporščikų m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, tarnavo įvairiuose
pulkuose, dalyvavo I pasaul. karo kovose Šiaurės fronte. 1918
pateko į vokiečių nelaisvę, iš kurios grįžo į Lietuvą. 1919 07 04
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas I divizijos štabo
rikiuotės adjutantu. 1919 11 18 suteiktas vyr.leitenanto laipsnis.
1920 dalyvavo rengiant Giedraičių kautynių planą. 1919–20
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermonti
ninkais, lenkais. 1921 04 05 paskirtas IV pest. divizijos štabo
v-ku Alytuje. 1921 06 25 pakeltas į kapitonus. 1922 01 30 baigė
Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1922 11 30 paskirtas Gen.
kariuomenės štabo III (Operacijų) skyriaus v-ku. 1923 01 dalyvavo
Klaipėdos išvadavime. 1923 11 01 išsiųstas į Prahos karo aka
demiją (Škola Valečna) Čekoslovakijoje. 1923 12 01 pakeltas į
majorus. 1925 1001 baigus Prahos karo akademiją suteiktos gen.
štabo karininko teises ir paskirtas 5 pėst. pulko vadu. 1926 02 16
pakeltas į gen. štabo plk. leitenantus. 1926–27 dėstė Karo mo
kykloje. Knygos „Pestininkų taktika“ (1926) autorius. 1927
03 12 paskirtas Karo aviacijos v-ku. 1927 05 01 išrinktas Lietuvos
aeroklubo v-bos nariu. 1929 11 23 pakeltas į gen. štabo pul
kininkus. 1934 05 01 paskirtas II pest. divizijos vadu ir Kauno
180 Lictures kariuomenės karininkai
įgulos v-ku. Deste karo taktiką Aukštuosiuose karininkų kursuose
ir Karo mokykloje. 1934 07 13 perkeltas į III pest. diviziją
Šiauliuose štabo v-ku. 1935 08 19 paskirtas I pest. divizijos vadu
ir Panevėžio įgulos v-ku. 1935 11 22 pakeltas į generolus lei
tenantus (po 1936 12 28 laipsnių reformos – brigados generolas).
1938 11 23 pakeltas į divizijos generolus. 1939 04 04 paskirtas
Kariuomenės štabo v-ku, daug kartų laikinai ejo kariuomenės va
do parcigas. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvoskariuomenç 1940 09 02 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos vadu, tačiau jau 1940 12 11 įsakymas atšauktas ir iš
kariuomenės atleistas. Aktyviai dalyvavo pogrindinėje ir LAF
veikloje. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 23 buvo vienas iš
Birželio sukilimo organizatorių ir vadovų. Nuo 1941 06 24 Krašto
gynimo tarybos narys, Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu. 1941 09 15 kartu su kitais
LAF atstovais pasiraše memorandumą „Apie Lietuvos būklę
pradėjus veikti vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje“. 1941-44
mokytojavo Kaune. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949
emigravo į JAV, gyveno Greit Neke, Niujorko valst., dirbo
sodininku. Mire 1980 10 20, palaidotas Šv. Karolio kapinėse Long
Ailende, Niujorko valst.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921), Vytauto Didžiojo
3 laipsnio (1933), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ir Šaulių
žvaigždės (1937) ordinais, Klaipėdos išvadavimo sidabro medaliu,
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1934), Šaulių žvaigždės medaliu
(1939), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi
(1939), Italijos Karūnos 3 laipsnio (1930), Čekoslovakijos Baltojo
liūto 4 laipsnio su kardais (1927) ordinais, Latvijos Trijų
žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1935), Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio medaliu (1929) ir Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939).
Žmona - Teofilija Ona Chmieliauskaitė (susituokė 1923),
sūnus - Rimantas Kazimieras (1928).
LCVA, F. 930, ap. 27, b. 131a, 129; f. R-762, ap. 2, b. 703, 1. 166
170; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
PUNDZIUS Kazys gimė 1897 06 09 Krakių k., Viekšnių vls.,
Šiaulių aps. 1918 baigė Telšių g-jos 4 klases. 1919 07 31 iš
Inžinerijos bataliono įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baige
(II laida) puskarininkiu su teise įgyti karininko laipsnį dalinyje,
paskirtas į 3 pest. pulką. 1920 04 12 suteiktas leitenanto laipsnis.
1920 01 09 - 05 08 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais Daugpilio fronte. 1920 06 02 paskirtas 8 kuopos jaun.
karininku. Mirė 1920 07 20 Raudonojo kryžiaus ligoninėje.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 145; ap. 8, b. 197, 1. 149, b. 198, I. 217.
PUNDZIUS (PUNDŽIUS) Martynas gimė 1907 07 05 Viek
šnių vls., Mažeikių aps. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1930 11 30 baigus Karo mokyklą (Vasp. laida) suteiktas pėst.
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas
į ats. jaun. leitenanto. 1930 – 1937 06 15 dirbo statybos techniku
Kauno m. savivaldybėje. 1937 baigė Kauno aukštesn. technikos
m-lą. Nuo 1938 03 15 LŠS narys.
LCVA, f. 561, ap. 12, b. 5792; LKKAS archyvas.

181
Pundžius Martynas
PUNDŽIUS (PUNDZIUS) Martynas gimė 1878 11 11 Tve
rečiuje, Švenčionių aps. 1908 baigė puskarininkių m-lą. 1913
05 08 išlaikė valdininko egzaminus. Tarnavo 107 Tverės pulke.
191408 04 – 1915 02 08 dalyvavo I pasaul. karo kovose Vakarų
fronte Prūsijoje. 1914 11 20 suteiktas praporščiko laipsnis. Grį
žus į Lietuvą 1919 05 26 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į Ukmergės batalioną (nuo 1920 01 05 8 pėst. pulkas),
08 18 paskirtas 4 kuopos jaun. karininku. 1919 06 28 - 1920
01 31 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie
Salako ir Daugpilio, 1920 10 03 – 12 01 – su lenkais. 1919
11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 01 05 paskirtas
5 kuopos vadu, 08 06 - pulko komendantu. 1920 10 03
perkeltas į 10 pést. pulko ats. kuopą, vėliau į ūkio kuopą jaun.
karininku, 1922 11 03 – įDrausmės batalioną, 1923 07 26 -
į 2 pasienio pulką, 12 31 – į 5 pest. pulką. 1924 10 03 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gyveno Mer
kinėje, tarnavo pasienio policijos Alytaus baro rajono v-ku. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laips
nis pakeistas į ats. leitenanto. Nuo 1932 pasienio policijos Rokiš
kio baro rajono v-kas. Mirė 1933 05 11.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Ru
sijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 2, 3 ir 4 laipsnio kareiviškais
kryžiais.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 146; ap. 5, b. 2229, I. 1-4, b. 2247, I. 47; ap. 8,
b. 213, 1. 79.
PUNIŠKA Gabrielius Juozas gimė 1914 02 10 Kalvarijoje,
Marijampolės aps. Baige Kijevo liaudies m-lą, 1934 06 20 -
Kybartų aukštesn. komercijos m-lą. 193509 18 Vilkaviškio aps.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 0915
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1934
10 02 įstojo ir 1938 baigė Prekybos in-to Prekybinį-bankinį
skyrių Klaipėdoje. 1938 09 15 - 1939 09 15 dirbo Lietuvos
Baltijos Lloyde Klaipėdoje, vėliau Lietuvos Balcijos Lloyde
Kaune. Nuo 1940 02 24 LŠS I Kauno rinktinės „Pieno centro"
šaulių būrio narys.
LCVA, F. 930. ap. 2P, b. 149; f. 123, ap. 1, b. 17, 1. 278-288; f. 561,
ap. 2, b. 1634, 1. 527.
P
Puodžiukaitis Benediktas Juozas
PUODŽIUKAITIS Benediktas Juozas gimė 1915 03 23 Sin
tautųį k. ir vls., Šakių aps. 1935 baigė Vilkaviškio J. Basanavičiaus
g-ją, 1937 09 18 – Klaipėdos pedagoginį in-tą. Nuo 1937 02 13
LŠS narys. Dirbo šaulių ir skautų s-gose, bendradarbiavo „Skautų
aide“, „Vakaruose“, Akademike“. 1937 07 01 pašauktas į Lie
„
tuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp.
laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į artilerijos karininkų atsargą. 1938 1001 - 1939 01 09 Raseinių
aps. Betygalos vls. Požečių prad. m-los vedėjas. 1939 01 09 -
1940 01 01 mokytojavo Telšių vid. amatų m-loje, 1940 01 01 -
1941 09 01 - Vilniaus technikume, nuo 09 01 dirbo inspek
toriumi. Po karo mokytojavo Panevėžyje. Vertėjas, iš rusų ir
prancūzų kalbų išvertė apie 20 knygų.
Žmona - Genovaitė Breivaitė (susituokė 1939), sūnus
Saulius (1940).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 755, 1. 401, b. 853, 1. 125; f. 391, ap. 6, b. 1271,
1. 397; ap. 7, b, 4510, 1, 13; LKKAS archyvas.
PUODŽIUKAITIS Vincas Vytautas gimė 1918 12 29 Va
terburyje, JAV. 1920 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Vidgi
rių k., Griškabūdžio vls., Šakių aps. 1939 06 15 baigė „Žiburio“
g-ją Šakiuose. 1939 10 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo
mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko osnis
Puniška Gabrielius Juozas
181
Lietuvos kariuomenės karininkai

Puodžiukaitis Vincas Vytautas
nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 09 28 priimtas
į KU Statybos f-to Statybos skyrių. Vėliau mokytojavo Griš
kabūdžio m-loje. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė
į Vokietiją, gyveno Dresdene, vėliau Ravensburge. 1948 išvyko
į JAV. Gyveno Vaterburyje, Konektikuto valst., 28 metus dirbo
plieno įmonėje. Dalyvavo LB veikloje, buvo jos v-bos narys. Mire
1986 08 14, palaidotas Vaterburio kapinėse.
Žmona - Julija Ingaunytė (susituokė 1948).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 17579; LKKAS archyvas.
Puodžiūnas Balys
PUODŽIŪNAS Balys gimė 1913 02 05 Anykščiuose, Ute
nos aps. 1933 06 21 baigė Ukmergės g-ją, studijavo VDU Teisių
f-to Ekonomijos skyriuje. 1935 11 06 Utenos komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 1 pėst. pulką. 1936
09 19 įstojo į Karo mokyklą. 1937 09 15 ją baigus (XII asp. laida)
suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1940 08 perejo studijuoti į VU. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą dalyvavo LAF veikloje, Vilniaus štabo narys.
1941 06 16 suimtas, kalintas Vilniuje, išvežtas į kalėjimą Maskvoje,
vėliau į Gorkio kalėjimą. 1941 11 26 SSRS NKVD Karo tribunolo
nuteistas 7 metams, perkeltas į lagerį Solikamske, Molotovo
(Permes) sr. 1943 04 12 žuvo lageryje.
182 Licturos kariuomenes karininkai
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1937).
LCVA, . 930, ap. 2P, b. 147; f. 631, ap. 7, b. 12992; LGG, t. I, p. 672.
f
Puodžiūnas Jonas
PUODŽIŪNAS Jonas gimė 1891 04 05 Sodeliškių k., Bir
žų vls. ir aps. 1909 baigė Mintaujos (Jelgava) g-ją Latvijoje. Mokėsi
Dorpato (Tartu) u-to Medicinos f-te Estijoje. 1914 baigus 4
kursus mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1914 07 26 – 1916
06 21 tarnavo Svyborgo tvirtovės ligoninėje, 1916 06 21 – 1918
02 01 - 457 pest. pulke jaun. gydytoju. Nuo 1916 09 08
dalyvavo I pasaul. karo kovose Rumunijos fronte. 1918 02 15 -
04 24 tarnavo 226 ats. lauko ligoninės jaun. ordinatoriumi, 1918
05 08 -06 24 – atsk. lietuvių bataliono Rovne vyr. gydytoju.
Grįžęs į Lietuvą 1918 12 28 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas Vilniaus komendantūros gydytoju. 191901 11
perkeltas gydytoju į 2 pėst. pulką, 06 23 – į l pest. pulką,
07 02 – į 2 ats. batalioną, 11 10 – į 11 pest. pulką. 1920 05 14
suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1920 07 13 paskirtas
Vilniaus komendantūros gydytoju. 1920 12 11 -1921 01 25
tobulinosi Karo sanitarijos aukštuosiuose kursuose. 1921 01 28
paskirtas 2 raitelių pulko (nuo 1922 04 01 2 ulonų pulkas)
vyr. gydytoju. 1922 03 09 prie Sveikatos m-jos išlaikė valstybi
nius egzaminus gydytojams. 1923 05 18 pakeltas į vyr. lei
tenantus, 12 11 - į kapitonus, 1925 05 15 – į majorus, 1928
11 23 – į plk. leitenantus. 1930 05 10 baigė Vytauto Didžiojo
karininkų kursų sanitarijos ir fizinio lavinimo medicininės
kontrolės kursus. 1931 ir 1935 pulko garbės teismo p-kas. Nuo
1931 03 19 vyr. sanitarijos karininkas. 1935 09 19 pakeltas į
pulkininkus ir pačiam prašant paleistas į sanitarijos karininkų
atsargą. Nuo 1936 Kauno m. savivaldybės medicinos-sanitari
jos skyriaus vedėjas. Nuo 1936 04 06 LŠS I Kauno rinktinės
Kauno pilies šaulių būrio narys, 1937 01 24 išrinktas į būrio
tarybą, nuo 02 02 tarybos vicep-kas.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1933), Sa
vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
skautų Svastikos ordinu (1933); Rusijos kariuomenėje -
Šv. Stanislavo ordinu su kardais.
 Žmona – Ida (1893), duktė – Irena (1917), sūnus – Eduardas g-ją. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp laida) suteiktas
Vytautas (1926). pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų Р
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2234; ap. 8, b. 85; f. 380, ap. 2, b. 267; f. 561, atsargą. 1933 09 įstojo ir 1935 baigė Alytaus aukštesn. miškų
ap. 2, b. 1625. m-lą, paskirtas girininku į Rokiškio miškų urėdiją. 1936 05 10
baigė Karo mokyklos 10 mėn. ats. karininkų kursus, priimtas į
karo tarnybą, paskirtas į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę būrio
vadu. 1939 06 13 pakeltas į leitenantus, paskirtas prožektorių
kuopos 1 būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos atsk. zenitinio diviziono baterijos vadu.
Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12-27
tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos artilerijos pulke. Vėliau
tarnavo LSD 11 batalione, 1942 11 30 perkeltas į 251 batalioną.
Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945 išėjo partizanauti
(slap. Kirvis). Buvo Tauro apygardos būrio, vėliau kuopos vadas.
1946 01 20 žuvo kovoje su okupantais Pakirsnių k., partizanų
slapta palaidotas senosiose kapinaitėse prie Krosnos plento.
Žmona - Joana Andrušytė (1913).
-

LCVA, F. 906, ap. 2, b. 297; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.

Puodžiūnas Juozas

PUODŽIŪNAS Juozas gimė 1908 03 08 Šileikonių k.,

Šeduvos vls., Panevėžio aps. Baige Panevėžio g-ją. 1930 08 20
priimtas į Karo mokyklą. 1932 10 31 ją baigus (XIV laida)
suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pėst. pulko
1 kuopos būrio vadu. 1933 09 15 perkeltas į mokomąją kuopą
būrio vadu, 1934 04 04 – į 6 pėst. pulką. 1934 06 07 už
dalyvavimą voldemarininkų maište pačiam prašant paleistas į
atsargą, išsiųstas į Biržus. Nuo 1935 01 16 tarnavo pasienio
policijos Biržų baro Germaniškio rajono v-ku. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą dirbo Šakių aps. policijoje. 1940 07 16
1 suimtas, kalintas Marijampolėje, vėliau Kaune. Kilus Vokietijos, Puodžiūnas Petras
SSRS karui Birželio sukilimo metu išlaisvintas. Mirė 1943.
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 150; LGG, t. 1, p. 672.
PUODŽIŪNAS Petras gimė 1904 07 01 Šileikonių k., Šedu
vos vls., Panevėžio aps. 1922 mokesi Panevėžio mokytojų semi
narijoje. 1922 1005 priimtas į Karo mokyklą. 1923 01 09–20
dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1924 09 28 baigus Karo mokyklą
(VI laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest. pulko
1 kuopos būrio vadu. 1925 03 11 perkeltas į l kulkosvaidžių
kuopą būrio vadu. 1926 08 12 baigė fizinio lavinimo kursus prie
Aukštųjų DLK Vytauto karininkų kursų. 1927 07 12 paskirtas
mokomosios kuopos jaun. karininku, 07 12 – 1 bataliono fizinio
K lavinimo instruktoriumi, 1928 01 08 - mokomosios kuopos vyr.
karininku. 1928 11 22 pakeltas į vyr. leitenantus. 1930 10 06
paskirtas 2 kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku. 1931 01 01
Puodžiūnas Kazys pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas
su žmona Joana
į leitenanto. Nuo 1931 10 16 ėjo 2 kulkosvaidžių kuopos vado
pareigas. 1932 11 21 pakeltas į kapitonus. 1933 02 01 baigė
PUODŽIŪNAS Kazys gimė 1908 03 02 Pajevonio k. ir vls.,
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidininkų skyrių (I
Vilkaviškio aps. 1931 06 22 baigė Marijampolės Rygiškių Jono laida), 02 10 patvirtintas 1 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1934

Lietuvos kariuomenės karininkai 183

 08 29 perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas priešlėktuvinės apsaugos
kuopos vadu. 1934 prie Karo mokyklos baigė automatinių pabūklų
kursus. 1935 09 02 paskirtas 1 kuopos vadu, 1937 04 02 - Kau
no aviacijos įgulos šaudymo instruktoriumi. 1937 12 28 eksternu
baige g-ją. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Liet
uvos kariuomenę 1940 10 22 iš kariuomenės atleistas. Vokiečių
okupacijos metais tarnavo LSD, 1942 11 30 paskirtas 4 bataliono
vadu. Kovojo Rytų fronte, pakeltas į majorus. 1944 09 30 paskirtas
TAR 1 bataliono vadu. 1944 10 07 žuvo Sedos kautynėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1933), Lietu
vos nepriklausomybės medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo
bronzos medaliu.
Žmona – Emilija Kaminskaitė (susituokė 1929), sūnūs – Petras
Ramojus (1930), Arūnas Jonas (1934) ir Kazimieras Pranas
Vytautas (1940).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 151; ap. 5, b. 2235; ap. 7, b. 8602; ap. 8, b. 253,
1. 125-143; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Puodžius Stasys
PUODŽIUS Stasys gimė 1896 03 28 Grybiškių vnk., An
talieptės vls., Zarasų aps. 1916 baigė Vilniaus M. Pavlovskio
g-jos 4 klases įgydamas mokytojo cenzą. 1916 11 - 1919 04
mokytojavo Antalieptės liaudies m-loje. 1919 07 16 įstojo į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l raitelių pulko 3 eskadroną,
0906 perkeltas į pulko štabo raštinę. 1920 01 16 pasiųstas į
Karo mokyklą. 1920 10 17 ją baigus (III laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pasienio pulko mokomąją
komandą. 1920 11 14–23 dalyvavo nepriklausomybės kovose
su lenkais Kėdainių ir Troškūnų apylinkėse. 1922 11 15 pa
skirtas 10 kuopos, 1923 10 15 – 16 kuopos vadu. 1923 12 31
perkeltas į 1 husarų pulką. 1924 02 18 paskirtas 3 eskadrono
būrio vadu. 1924 04 09 perkeltas į Gen. kariuomenės štabo
III (Operacijų) skyrių, paskirtas Topografijos dalies darbų
vykdytoju. 1924 05 02 pakeltas į vyr. leitenantus, 1928
02 16 - į kapitonus. 1929 02 01 perkeltas į Karo topografijos
skyrių, 03 01 paskirtas nuotraukų partijos darbų vykdytoju.
184 Lietuvos kariuomenes karininkai
1931 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topo
grafijos skyrių. 1932 02 13 pakeltas į majorus. 1933 06 30
Valstybės egzaminų komisijoje baigė laikyti aukštesn. m-los
egzaminus. 1933 12 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų
kursų Administracijos skyrių (I laida). 1934 01 01 perkeltas į
1 husarų pulką. 1934 06 07 už dalyvavimą voldemarininkų
maište suimtas, 07 09 pažemintas į eilinius ir paleistas į atsargą.
1934 11 09-1938 04 07 Zarasų m. burmistras. 1938 11 26
Resp. Prezidento aktu grąžintas karininko laipsnis ir teisės. 1939
09 18 priimtas į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1939–
40 Prekybos ir pramonės rūmų direktoriaus padėjejas Kaune.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. 1940
11 17 Berlyne, vadovaujant plk. K. Škirpai, dalyvavo įkuriant
LAF, pasirašė jo steigiamąjį aktą, išrinktas ryšių su Lietuvos kraštu
komisijos p-ku. Kilus Vokietijos SSRS karui grįžo į Lietuvą.
1941 08 paskirtas Lietuvos administracijos kontrolės reikalų
tarėju. Už pasipriešinimą nacių paskelbtai mobilizacijai į SS
dalinius Lietuvoje 1943 03 16 Vilniuje gestapo suimtas, kalintas
Štuthofo koncentracijos stovykloje, kur 1943 04 14 žuvo.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931) ir Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Konstancija Braždytė (1909–1976, susituokė
1928), sūnūs – Vytautas (1930), Kęstutis (1933–1960) ir
Stasys (1938).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2231; ap. 27, b. 129, 1. 75; f. 631, ap. 7, b. 16384:
BLE, t. 24, p. 246.
Pupeika Kipras
PUPEIKA Kipras (Ciprijonas) gimė 1859 05 24 Kalvelių k.,
Antazavės vls., Zarasų aps. Baige Dinaburgo (Daugpilis) realines
m-los Latvijoje 7 klases. 1879 03 21 savanoriu įstojo į Rusijos
kariuomenę, paskirtas į 75 Sevastopolio pėst, pulką. 188005 05
baigė puskarininkių m-lą, 1883 06 10 - Michailo karo m-lą
Tiflise (Tbilisis), 10 20 suteiktas praporščiko laipsnis, 1886 10 17
pakeltas į paporučikius ir paleistas į atsargą. Gyveno Panevėžyje,
vėliau Kėdainiuose. 1919 įstojo į Latvijos kariuomenę. Grįžus į
Lietuvą 1919 1201 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1920
05 25 paskirtas Kariuomenės intendantūros atsk. nerikiuotės
kuopos vado padejeju, 07 01 – transporto kuopos 4 būrio vadu.
1920 12 01 perkeltas į l ats. batalioną ūkio kuopos vadu. 1921
0407 suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis. 1921 06 20 perkeltas
į Inžinerijos pulką, paskirtas 4 pionierių kuopos jaun. karininku.
1922 09 25 perkeltas į Kauno m. komendantūrą. 1923 04 14
dėl silpnos atestacijos paleistas į atsargą, 1928 10 20 dėl amžiaus –
į dimisiją.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1930).
Žmona - Liudvika (1871), sūnūs – Vytautas (1892–1983)
ir Vladas (1895), dukterys – Liongina (1898), Irena (1904)
ir Stefanija (1905).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 192; ap. 8, b. 154, 253, I. 162-163.
fil
Pupeika Vytautas ra
PUPEIKA Vytautas gimė 1892 01 21 Panevėžyje. 1908 bai
ge Nikolajaus g-jos Liepojoje 4 klases. 1913 08 15 savanoriu
įstojo į Rusijos kariuomenę, tarnavo Staraja Rusos pést. pulke.
1914 06 25 prie 29 pėst. divizijos štabo išlaikė egzaminus pra
porščiko laipsniui įgyti, paskirtas būrio vadu. Nuo 1914 06
dalyvavo I pasaul. karo kovose su vokiečiais, buvo sužeistas, 1914
08 31 – 1918 09 25 buvo vokiečių nelaisvėje. Grįžęs iš nelaisvės
191901 18 įstojo į Latvijos kariuomenę, paskirtas į ats.batalioną
Liepojoje, 02 03 – į1 Latvijos nepriklausomybės kuopą, pasiųstas
į frontą. 1919 08 07 perkeltas į Liepojos 2 apsaugos batalioną
jaun. karininku, 08 09 paskirtas Priekulės apyl. komendantu.
Grįžus į Lietuvą 1921 12 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į Kauno m. komendantūrą Karo milicijos m-los 2 kuopos
būrio vadu, 1922 03 25 – krautuvės vedėju. 1922 05 01
suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1922 11 28 paskirtas 1 kuopos
vadu, 1923 01 01 – adjutantu. 1923 01 dalyvavo Klaipėdos
išvadavime. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK
Vytauto kursus (IV laida). 1925 05 15 pakeltas į kapitonus. 1927
02 01 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą, paskirtas Tiekimų
v-bos centrinio maisto sandėlio ekspeditoriumi, 1929 05 01 -
Panevėžio kepyklos v-ku. 1930 02 01 perkeltas į Tiekimų v-bą,
03 01 paskirtas ūkio inspekcijos raštvedžiu. 1931 09 12 įskaitytas
į administracijos (A) karininkus. 1936 05 10 perkeltas į
Kariuomenės intendantūrą Technikos ir organizacijos komisijos P .
nariu. 1936 11 23 pakeltas į majorus. 1939 08 31 pačiam prašant
paleistas į administracijos karininkų atsargą. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 08–09 dirbo buvusių d-jų likvidavimo
komisijoje prieŠvietimo liaudies komisariato. 1940 12 27 – 1941
08 05 tarnavo Vilniaus 2 poliklinikos sekretoriumi. 1944 dirbo
Vilniaus m. prekybos v-boje maisto prekybos skyriaus v-ku. 1944
tarnavo VR. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į
Vakarus, vėliau emigravo į Kanadą. Mirė 1983 11 27 Toronte.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1936), Lie
tuvos nepriklausomybės (1928), Klaipėdos išvadavimo bron
zos medaliais, Latvijos Lačplesio 3 laipsnio ordinu (1919) ir
Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
Žmona - Marta Kliavinaitė (1896, susituokė 1921), duktė -
Henrieta Valerija (1922).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 152; ap. 5, b. 2236; ap. 8. 6. 371, 757, 425,
1. 49-50; f. R-643, ap. 1, b. 3237.
Pupeika Vladas
PUPEIKA Vladas gimė 1895 08 01 Žeimių msd., Kėdainių aps.
1912 baige realinę m-lą Liepojoje, Latvijoje, iki 1916 studijavo
Elektrotechnikos in-te Petrograde. 1916 02 24 eiliniu įstojo į
Rusijos kariuomenės elektrotechnikos batalioną. 1916 12 išlaikius
egzaminus prie Nikolajaus inžinerijos m-los Petrograde suteiktas
karo inžinerijos praporščiko laipsnis, paskirtas į Kaukazo armijos
radiotelegrafo būrį, 04 25 – v-ko padėjėju. Nuo 1917 04 02
dalyvavo I pasaul. karo kovose su turkais. 1917 11 pakeltas į
paporučikius. 1918 likvidavus Kaukazo armiją persikėlė į Persiją
(Iranas), 1919–20 carnavo instruktoriumi Persijos kariuomenėje.
1920 11 – 1921 05 dirbo Bombėjaus fabrikuose Indijoje.
1921 09 grįžo į Lietuvą. 1922 01 04 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į Elektrotechnikos bataliono štabo techni
kos skyrių. 1923 12 11 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1927
10 03 – 12 01 Aukštuosiuose karininkų DLK Vytauto kursuo
se atliko karo pratybas, pripažintas tinkamu būti ats. karininku.
1928 09 30 suteiktas ats. vyr. leitenanto laipsnis ir įskaitytas į
inžinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą laipsnis pakeistas įats. leitenanto. 1937 06 10-0701
atliko karo pratybas Ryšių batalione. Nuo 1937 10 16 tarnavo
Lietuvos kariuomenes karininkai 185
 Amerikos-Lietuvos akcinėje b-vėje radijo skyriaus vedėju. Sovietų
Sajungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 04 14 suimtas,
kalintas Kaune, Vilniuje. 1945 08 15 išvežtas į Vorkutlagą
Komijoje, nuo 194905 31 Rečlage Komijoje. 1947 02 15 SSRS
MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 5 metams. Nuo 1950
04 14 tremtyje Krasnojarsko sr. Grįžo į Lietuvą.
Žmona - Olga (1895).
LCVA, F. 930, ap. 21, b. 153; ap. 5, b. 2247, I. 49; ap. 8, b. 874, 1.91.
b. 253, I. 89-91; LGG, t. 2, d. 2, p. 830.
Pupelis Alfonsas
PUPELIS Alfonsas gimė 1912 08 26 Rygoje, Latvijoje. Atvy
kęs į Lietuvą 1930 06 30 baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1930
08 20 priimtas į Karo mokyklą. 1932 10 31 ją baigus (XIV laida)
suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 2 ulonų
pulko 2 eskadrono jaun. karininku. 193401 08 pasiųstas į Karo
aviacijos karininkų kursus. 1935 07 19 juos baigus perkeltas į
Karo aviaciją, paskirtas 2, vėliau 5 eskadrilės karo lakūnu. 1935
1003 priimtas į VDU Technikos f-toMechanikos skyrių. 1936
0409 pakeltas į aviacijos leitenantus, 05 10 paskirtas 6 eskadriles
karo lakūnu, 10 06 - aviacijos puskarininkių m-los komandos
v-ku, 1937 04 16-1 eskadrilės karo lakūnu, 07 21 suteiktas I
eilės karo lakūno vardas. 1939 05 04 pakeltas į kapitonus. Iki
1940 06 01 Karo aviacijoje skraidė 482 val. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 22 iš kariuomenės atleistas. 1944 tarnavo VR. 1944 05 13
lenkų Armija Krajova būriams užpuolus VR batalioną žuvo
Ašmenos apylinkėje. Palaidotas Ašmenėlėje, Baltarusijoje.
Apdovanotas „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1940).
Žmona – Zofija Daumantaitė (susituokė 1936), sūnus –
Saulius Jurgis (1938).
LCVA, F. 930, ap. 2Ž, b. 131a; ap. 8, b. 253, I. 111-124; ap. 7, b. 8602;
f.631, ap. 7, b. 13925; LKKAS archyvas.
PUPINIS Bronius gimė 1909 07 02 Rygoje, Latvijoje. Su tėvais
atvykęs į Lietuvą gyveno Ūdekų k., Linkuvos vls., Šiaulių aps.
186 Lietuvos kariuomenės karininkai
7.
Pupinis Bronius
Baige Linkuvos g-jos 6 klases, 1930-g-jos kursą Kauno kunigų
-
seminarijoje, 1933 - Aukštesn. kultūrtechnikos m-lą, 1934 –
Geodezijos skyrių Kėdainiuose, įgijo geodezijos inžinieriaus
kvalifikaciją. 1934–36 dirbo ŽŪM Žemės tvarkymo depar
tamente. 1935 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
į l inžinerijos batalioną. 193609 15 baigus Karo mokyklą (XI asp.
laida) suteiktas automobilininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į automobilininkų karininkų atsargą. 1936 12 14 prümcas
į karo tarnybą, paskirtas į Kariuomenės štabo Karo topografijos
skyrių. 1937–39 dirbo nustatant Lietuvos SSRS sieną šiaurinėje
Lietuvos dalyje nuo Latvijos iki Ašmenos plento. 1940 01 01
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 12 18 paskirtas topografu
prie RA 29 ŠTK 21 topografijos būrio. Kilus Vokietijos SSRS
karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vandenų
energetikos v-boje techniku, vėliau inžinieriumi. Antrosios sovie
tinės okupacijos pradž. 1944 11 mobilizuotas į RA, paskirtas į
16 lietuviškąją diviziją. 1945 išvežtas į Podolsko filtracijos lageri,
kuriame išbuvo iki 10 02. Perkeltas į Maskvą dirbo geodezinin
ku statybose. 1945 12 02 paleistas, grįžo į Kauną. 1946-50
mokytojavo Kauno 15 vid. m-loje. Nuo 1950 10 06 dirbo įvai
rius žemės tvarkymo darbus kolūkiuose Vilkijos, Jurbarko r. 1951
03 17 paskirtas inžinieriumi Žemės tvarkymo ir sėjomainų
v-boje. 1961–71 dirbo Respublikinio žemėtvarkos projektavi
mo in-to v-ko pavaduotoju, vadovavo žemės naudmenų deši
fravimo bei inventorizacijos darbams. Mire 1992 03 28, palaidotas
Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Žmona - Marija Vanda Marcinkevičiūtė (1919–1997, susi
tuokė 1938), sūnūs - Donatas (1940-1946), Rimantas
(1943–2006) ir Kęstutis (1949), duktė - Dalia (1948).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 155; ap. 8. b. 755, 1. 402-404; ap. 5. b. 3184,
1. 573-579; LKKAS archyvas.
PUPKIS Jonas T PUIKŪNAS-PUPKYS Jonas.
PŪRAS Petras gimė 1909 12 31 Sankt Peterburge, Rusijoje.
1919 su tėvais atvyko į Lietuvą, gyveno Padusčio k., Antaliep

Pūras Petras
tės vls., Zarasų aps. 1924 baigė Antalieptės žemės ūkio m-lą,
1925 Utenos g-jos 4 klases. 1925-27 mokėsi Zarasų
mokytojų kursuose, 1929 baige Panevėžio mokytojų seminariją.
1930 09 04 Utenos aps, komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
ninkų karininkų atsargą. 1931–33 Rokiškio aps. Špulių, nuo
1933 09 01 Utenos aps. Svėdasų prad. m-los vedėjas. Buvo
„Jaunosios Lietuvos“ s-gos Svėdasų apylinkės vadas. Nuo 1926
1104 LŠS narys, nuo 1934 02 20 Svėdasų šaulių būrio vadas.
1936 08 29 mirė (nusišovė), palaidotas Antalieptės kapinėse.
Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 3 laipsnio
ordinu (1935).
LCVA, F. 391, ap. 6, b. 1271, 1. 411; f. 930, ap. 5, b. 2246.
PURELIS Juozas gimė 1901 09 25 Skyronių k., Budber
gio vls., Latvijoje. 1919 baigė Rygos g-jos, evakuotos Taganro
į
gą, 6 klases. 1921 atvyko į Lietuvą. 1922 02 13 eiliniu pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1923 10 23 paskirtas į Elek
trotechnikos batalioną. 1925 09 07 baigus Karo mokyklą (VII
laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas į 9 pést. pulko
mokomąją kuopą. 1927 09 30 baigė Aukštųjų karininkų DLK
Vytauto kursų Fizinio lavinimo skyrių (IV laida). 1928 11 23
pakeltas į vyr. leitenantus. 1928–32 tarnavo kuoposvadu. 1929
kartu su kitais karininkais Marijampolėje įkūrė sporto d-ją. 1930
Marijampolės Rygiškių Jono g-joje eksternu išlaikė brandos
egzaminus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr.
leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 05 12 perkeltas į
3 Karo sanitarijos v-bą. 1931 11 23 pakeltas į kapitonus. 1932
09 12 perkeltas į KAM kanceliariją. 1934 05 18 baigus Vytauto
Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių (Resp. Prezidento
A. Smetonos laida) suteiktos gen. štabo karininko teises ir perkeltas
į I pést. divizijos štabą II (Informacijų), nuo 1935 10 29 - I
(Operacijų) skyriaus v-ku. 1934 09 07 pakeltas į gen. štabo
majorus. 1938 08 I Lietuvos tautinėje olimpiadoje penkiakovės
PP
Purelis Juozas
varžybose iškovojo 2 aukso medalius. 1938 09 08 pakeltas į gen.
štabo plk. leitenantus. 1939 06 13 perkeltas į Kariuomenės štabą
I (Operacijų) skyriaus mokymo dalies vedėju. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 07 07 paskirtas Kariuomenės štabo II
(Informacijų) skyriaus v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių
pulko mokyklos v-ku. 1941 06 suimtas, tačiau netrukus paleistas.
Kilus Vokietijos SSRS karui su RA 29 ŠTK likučiais pasitraukė
į Rusiją. Nuo 1941 07 07 karininkų kursuose Solnečnogorske.
Nuo 1941 10 14 Kamyšlovo karo m-los, nuo 1942 04 03
Uljanovsko karo m-los dėstytojas. 1943 04 16 paskirtas 16
lietuviškosios divizijos štabo I (Operacijų) skyriaus v-ku, pasiųstas
į frontą, prie Oriolo sunkiai sužeistas. 1944 kurį laiką buvo
Pabaltijo 2 fronto karininkų rezerve. 1944 08 paskirtas 50 lie
tuviškosios ats. divizijos štabo I (Operacijų) skyriaus v-ku. Diviziją
išformuojant perkeltas į 16 lietuviškają diviziją. Nuo 1945 10 01
dirbo VU Karinio rengimo katedros vyr. dėstytoju, mokymo
dalies v-ku. 1946 12 21 iš u-to atleistas. 1947 02 įsidarbino
Resp. kūno kultūros ir sporto komitete m-lų fizinio lavinimo
inspektoriumi. 1949 baigė Kauno kūno kultūros in-tą. 1949
vasarą LKP CK nurodymu atleistas, iki 1984 02 dirbo teniso
treneriu jaunimo sporto m-loje, Valstybinėje muzikos konser
vatorijoje, vaikų sporto m-loje. LSSR nusipelnęs treneris (1961).
1973 10 21 – 1984 02 „Žalgirio“ sporto d-jos teniso aikštyno
vedėjas. Mirė 1989 02 04 Vilniuje, palaidotas Antakalnio
kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1936) ir DLK Ge
dimino 5 laipsnio (1930) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
medaliu (1928); SSRS Tėvynės karo 2 laipsnio ordinu.
Pirmoji žmona - Elena Liorentaitė (1909-2006, 1944 su
dukterimi pasitraukė į Vakarus), duktė – Gina Skučienė
(1937); antroji žmona - Apolonija Abramaviči (1926).
LCVA, f. 391, ap. 7. b. 4527; f. 930, ap. 8, b. 854, 1. 90; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenės karininkai 187
 Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pést. leitenanto laipsnis ir
paskirtas į 5 pést. pulką. 1922 01 05 paskirtas 8 kuopos,
10 19 - 3 kuopos, 12 08 – vėl 8 kuopos, 1923 01 03 - mo
komosios kuopos, 1924 11 01 - 9 kuopos jaun. karininku,
1925 09 01 - 9 kuopos vado padejeju. 1926 02 16 pakeltas
į vyr. leitenantus, 06 06 paskirtas 6 kuopos vyr. karininku,
1927 04 01 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Nuo 1928 tarnavo pasienio policijos Trakų baro, ve
liau Kretingos baro, nuo 1934 08 01 - Mažeikių baro rajono
v-ku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. Vyr.
16
leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1937 – 1940 09 17
tarnavo pasienio policijos Šiaulių baro rajono v-ku.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 156; ap. 22, b. 131a.

Purenas Petras

PURĖNAS Petras gimė 1894 07 14 Kuosėnų k., Kupiš

kio vls., Panevėžio aps. 1913 baigė Ilukštos mokytojų semi
narijos Latvijoje 3 kursus. 1919 06 23 pradėjo tarnauti Lietuvos
kariuomenėje, paskirtas į mokomąją komandą, 1919 08 30 -
Gen. kariuomenės štabo jaun. raštininku. Prie Karo mokyklos
išlaikius karo valdininko egzaminus 1920 01 09 suteiktas karo
valdininko laipsnis, paskirtas Kauno m. komendantūros jaun.
raštininku, 08 23 - administracijos skyriaus raštvedžiu, vėliau
vedėjo padėjėju. 1921 01 01 perkeltas į Kauno etapo skirstymo OX
punktą raštvedžiu, 08 23 – į Seinų komendantūrą, 1922
0505 – į Skirstomojo etapo punktą raštvedžiu. 1923 03 20
-

perkeltas Karo butų v-ko žinion, paskirtas Šiaulių, vėliau Uk

mergės kuro gaminimo darbų vykdytoju. 1924 01 01 perkeltas อ
į Karo technikos v-bą skysto kuro sandėlio prižiūrėtoju, 1926
0101 - į Karo technikos tiekimo skyrių raštvedžiu. 1926 išlaikė
KAM nustatytus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos
egzaminus. 1927 02 16 suteiktas administracijos (B) vyr. leite
nanto laipsnis. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 06 09 perkeltas į 2 artilerijos
pulką raštvedžiu-buhalteriu. 1932 02 13 pakeltas į kapitonus.
1935 02 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Admi
nistracijos skyrių (II laida). 1938 03 28 perkeltas į Ginklavimo
v-bą, paskirtas remonto dirbtuvių v-ku, 11 07 – ginklų dirb
Purpetris Andrius
tuvių Linkaičiuose ūkio dalies vedėju. 1938 11 23 pakeltas į
majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės atleistas. Gy PURPETRIS Andrius gimė 1891 07 20 Pakamačių dvare,
veno tėviškėje Kuosenų k., Kupiškio vls., kurį laiką slapstesi Saločių vls., Biržų aps. 1909 baige Bauskės m-los Latvijoje 4
vengdamas tremties. Vėliau įstojo į kolūkį, dirbo sąskaitininku, klases. 1915 09 08 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, iki 1916
buhalteriu. Mirė 1965 10 30, palaidotas Kupiškio kapinėse. 05 12 tarnavo 176 pést. pulke. 1917 03 25 baigė Gatčinos
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934), Lie karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis, tarnavo 3 latvių šaulių
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Kurzemes pulke kuopos vadu. 1917 11 pakeltas į poručikus.
Žmona – Eugenija Lukinskaitė (1908), dukterys - Gražina Iki 1918 01 11 dalyvavo I pasaul. karo kovose Rygos fronte.
Regina Beinartienė (1933) ir Violeta Vida (1937). Grįžus į Lietuvą 191905 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 49, 98, 485, 801, 855; LKKAS archyvas. menę, paskirtas į Šiaulių atsk. pest. batalioną 1 kuopos jaun.
karininku. 1919 08 01 perkeltas į 3 pést. pulką, paskirtas 3
PURONAS Pranas gimė 1899 09 22 Gindvilių k., Kupiš kuopos jaun. karininku, vėliau kuopos vadu. 1919 08 29 -
kio vls., Panevėžio aps. 1920 baige prog-ją. 1921 12 18 baigus 1920 01 04 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais,

188 Lietuvos kariuomenes karininkai

1920 02 16 - 1201
su lenkais. 1919. 12. 20 paskirtas #
kuopos vadu. 1920 11 18 sitciktas pést, vyr, leitenanto laipsnis,
1921 08 01 paskirtas 9 kuopos vadu, 10 16 - 3 bataliono
vado padejeju. 1922 09 01 pakeltas į kapitonus, 10 23 paskirtas
3 bataliono vadu. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininku
DLK Vytauto kursus (IV laida). 1925 07 0,3 paskirtas 2
kulkosvaidžių bataliono vadu. 1926 02 16 pakeluasi majorus.
1926 09 30 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo III (Operaciju)
skyrių, 12 01 paskirtas bendrosios dalies vedėju. 1927 0104
perkeltas į 8 pest, pulka, 1928 01 18 patvirtintas 2 bataliono
vadu. 1929 03 26 baige artilerijos kursus pėst, bataliony va
dams. 1931 12 22 pakeltas į plk. Icitenantus. 1935 09 01
paskirtas pulko ūkio v-ku. 1939 03 09 pačiam prašant del
svcikatos palcistas pėstininkų karininkij atsargą. Mirė 1940
į
03 21, palaidotas Šiaulių kapinėse.
Apdovanotas II rūšics Vyties kryžiaus 1 laipsnio (1926) ir Vytauto
Didžiojo 4 laipsnio (1930) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
(1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona - Emilija Navickaitė (susituokė 1936).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 157; ap. 5, b. 2238, I. 22; ap. 8, b. 198, 348,
906; LKKAS archyvas.
Purtokas Kazys
PURTOKAS Kazys gimė 1891 08 19 Šerpaičių k., Varnių vls.,
Telšių aps. Baigė Telšių g-jos 7 klases. 1915 01 20 savanoriu
įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 50 ats. batalioną. 1915
05 14 baigus Peterhofo karo m-lą suteiktas praporščiko laipsnis,
paskirtas į 52 ats. batalioną, 07 02 – į 206 Salijansko pulką jaun.
karininku, vėliau kuopos vadu. Dalyvavo I pasaul. karo kovose
Galicijoje. 1915 08 25 – 1918 12 20 buvo vokiečių nelaisvėje.
Grįžus į Lietuvą 191903 24 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenç,
paskirtas į l pést. pulko 3 batalioną (nuo 1919 06 12 1 ats.
batalionas, nuo 1920 08 01 10 pést. pulkas) 9 kuopos jaun.
karininku. 1919 1007 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920
08 10 paskirtas 7 kuopos vadu. 1921 08 01 perkeltas į IV pest.
divizijos štabą. 1922 05 01 pakeltas į kapitonus. 1922 10 18
paskirus Gen, kariuomennslubo Rikiuotes skyriaus valgyben
dalies karininku ypatingiems reikalams, 192308 01 perkelusi P
Gen, kariuomenės baho Il| (Operacijskyny karininku
ypatingiems reikalams, 12.31 i Autobataliona akio komandas
vku. 1925 baige Auksmju karo technikos kursu lilchio
mechanikosskyriuj (I laida). 1925 || 01 paskirtasi Technikers
pulkaicismo rabtvedžiu, 19270901 perkeltas i Ryliu bataliona
2 telegrafo-telefony kuopos vyr. karininku. 1928 04 24 iskai
tytas i inžinerijos karininkus. Nuo 1932 01 10 сjo telegrafo
Icelony kuopos vado parcigas, 10 06 patvirtintas soms
parcigoms, 1932 05 24 pakeltasi majorus, Mire 1934 09 10,
palaidous Kauno m. kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1933) ir
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Elena Lebeckaitė-Dobrovolskiene (1899-1982),
sūnus - Kazimicras Vytenis (1934).
LCVA, F. 930, ap. 21. b. 159; ap. 8.b.874,1.87
Purvinas Ansas
PURVINAS Ansas gimė 1912 02 11 Dauparųk, Dirvupių vis.,
Klaipėdos aps. 1932 03 08 baigė Vytauto Didžiojo g-ją Klai
pėdoje. Besimokydamas g-joje 1929 įsteige Klaipedos moksleivių
d-ją „Aušra“, buvo jos p-kas. 1932 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp.laida)
suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į potininkų
karininkų atsargą. 1933 09 28 priimtas į VDU Evangelikų re
ologijos f-tą. 1934–35 išrinktas Mažosios Lietuvos studentų d
jos Kaune p-ku. 1935 su valstybės stipendija išsiųstas į Vienos
u-tą studijuoti teologijos mokslų. 1935 1109 staiga mire Vienoje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1933).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 160; f. 631, ap. 7. b. 12468; f. 391, ap. 9.
b. 752; BLE, 1. 24, p. 256.
PURVINAS Jonas gimė 1916 06 04 Kiškių k., Kintų vis., Šilu
tės aps. Mokėsi Klaipėdoje, 1935 baige Tauragės mokytojų semi
nariją. 1935–37 mokytojavo Klaipėdos krašto Karklėnų, Viešvi
lės, Stoniškių, Vilkyškių prad. m-lose. 1937 07 07 Klaipedos aps.
komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27
baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pést. acs. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo
1939 Kauno J.Vokietaičio prad. m-los mokytojas. 1939 1002
Lietuvos kariuomenės karininkai 189

Purvinas Jonas
priimtas į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. Bendradarbiavo
„Lietuvos keleivyje“, „Karyje“, „Tautos mokykloje“, „Naujojoje
Romuvoje“ ir kt. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą repatrijavo
į Vokietiją, kur suimtas, įkalintas Soldau koncentracijos stovyk
loje. Ten 1943 žuvo.
Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 3 laipsnio or
dinu (1938).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 161; f. 631, ap. 7. b. 16761; f. R-762, ap. 2,
b. 701, I. 106-107; BLE, t. 24, p. 256-257.
Purvinis Jonas
PURVINIS Jonas gimė 1909 07 01 Linkaučių k., Kražių vls.,
Raseinių aps. 1929 06 24 baige Kražių Žiburio“ g-ją, 1931 -
„
Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1931 09 15 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida)
suteiktas pionierių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pionierių karininkų atsargą. 1932–33 dirbo Jūrės miškų urėdijos
vyr. eiguliu, vėliau girininku, 1934–35 - Trakų miškų urėdijos
Jagelonių, vėliau Telšių miškų urėdijos Alsėdžių girininku. LŠS
narys, XIV šaulių rinktinės būrio vadas. 1938 06 16-07 13
atliko karo pratybas 2 inžinerijos batalione. 1938 11 23 pakeltas
į ats. leitenantus. 1935-40 Jūrėsmiškų urėdijos girininkas. Sovietų
Sajungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį
Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta
į Jagobaną, Ust Kano r., Altajaus kr. 1943 02 03 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų, žuvo lageryje.
190 Lietuvos kariuomenes karininkai
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939).
Žmona - Sabina Šimaitytė (1913–1941 tremtyje), sūnus -
Rimgaudas (1938-1941 vežamas į tremtį).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 163; ap. 8, b. 876, 1. 383: f. 906, ap. 2. b. 295;
LGG, t. I, p. 673.
PURVINIS Jurgis gimė 1895 09 14 Vilkyčių k., Šilutės vls.,
Klaipėdos aps. 1915 06 01 baige Tilžes humanitarinę g-ją,
įstojo į Vokietijos kariuomenę. Tarnavo kavalerijos ir aviacijos
dalyse, dalyvavo I pasaul. karo kovose Rytų ir Vakarų fronte.
Būdamas Tilžes dragūnų ats. leitenantas 1918 12 31 pasi
traukė iš kariuomenės. Atvykęs į Lietuvą 1919 02 04 paskirtas
į Kauno m. komendantūrą. 1919 04 24 perkeltas į l pest.
pulką ir atleistas kaip Vokietijos kariuomenės karininkas. 1919
08 15 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 1 rai
telių pulką ir pačiam prašant paleistas iš kariuomenės. 1920
studijavo Berlyno u-to Teisių f-te Vokietijoje. Nutraukęs
mokslą praktikavosi įvairiuose Vokietijos ir Klaipėdos krašto
dvaruose. Nuo 1922 studijavo žemės ūkio mokslus prie Ka
raliaučiaus žemės ūkio in-to. 1923 10 įstojo į Halės žemės ūkio
in-tą, kurį 1924 07 31 baigęs įgijo agronomo kvalifikaciją.
1924 10 01 – 1925 01 tarnavo agronomu Ūkininkų s-gos
Šakių ir Vilkaviškio aps., vėliau Žemės ūkio kooperatyvų s-gos
Pasvalio ir Biržų skyriuose. 1926 10 15-1930 04 11 dirbo
Mažeikių aps. agronomu, 1930 10 25 – 1933 07 31 -
Finansų m-jos Centrinio statistikos biuro verteju-stilistu.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 2 laipsnio medaliu (1930).
Žmona - Gertrūdė Elena Dulcyté, sūnus - Giunteris Jurgis
Volfgangas (1931), duktė – Irmraud Christel Gertrud (1933).
LCVA, F. 930, ap. 5, 6. 2239; f. 392, ap. 3. b. 1003; f. 387, ap. 1,
b. 3201.
Purvinis Zigmuntas
PURVINIS Zigmuntas gimė 1914 09 21 Linkaučių k., Krz
žių vls., Raseinių aps. 1936 06 20 baige Kražių „Žiburio“ g-ja.
1937 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo
mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pest. acs. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pestininkų karininkų atsarg.z. 1936 įstojo VDU
į
Teisių f 1940 perėjo į VU. 19 40 dirbo Žemes tvarkymo
departamente. LŠS narys, šaulių būrio vadas. Sovietų Sąjunga
okupavus Lietuvą 1940 10 24 suimtas, kalintas Kaune, kilus
Vokietijos SSRS karui išlaisvintus, įsitraukė į Birželio sukilėlių gretas,
paskirtas Kauno m. komendantūros plk. Juozo Vėbros adjutantu.
Vokiečių okupacijos metais dirbo Kauno m. savivaldybėje. 1942
baigė VU Teisių f-tą įgydamas teisininko kvalifikaciją. Antrosios
sovietinės okupacijos pradž. 1944–48 partizanų junginio Ka
ralgirio miške, Vilkijos-Čekiškės apylinkėse, kovotojas. Vėliau
slapstydamasis nuo sovietinio saugumo gyveno įvairiose victose.
Nuo 1960 gyveno Kaune, iki 1990 dirbo Kauno mesos kombinate.
Mirė 1999 03 21, palaidotas Eigulių kapinėse Kaune.
Žmona - Genovaitė Beleckaitė (1917-2005), sūnūs - Sigitas
(1943) ir Kęstutis (1946).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 162; ap. 8, b. 755, 1.412; f. 631, ap. 7, b. 14034;
LGG. t. 1, p. 673; LKKAS archyvas.
Purvis Pranas Jonas
PURVIS Pranas Jonas gimė 1887 09 01 Pajiesio k., Garlia
vos vls., Marijampolės aps. 1905 emigravo į JAV. 1908 baigė
aukštesn. m-lą, 19090901 – 1913 06 15 mokėsi Vajomingo
seminarijoje, Kingstone, įgijo aukštesn. m-los mokytojo kva
lifikaciją. 1913 09 01 – 1916 06 16 mokėsi ir baigė Baldwin
Wallace koledžą įgydamas humanitarinių m. bakalauro laipsnį.
Nuo 1916 studijavo Niujorko Kolumbijos u-to Istorijos-filologijos
f-te. 1913–17 dirbo dviejų lietuviškų laikraščių redaktoriumi.
1917 07 15 – 1919 11 10 tarnavo JAV kariuomenėje. Baige
Aviacijos karo m-lą ir karininkų m-lą. 1918 04 20 suteiktas
leitenanto laipsnis. Nuo 1918 09 11 orlaivių ginkluotės
instruktorius. 1919 01-08 „Vienybės“, 1919 08 – 1920 02
„Tėvynės“ laikraščio redaktorius. 1919 11 10 - 1920 07 03
tarnavo adjutantu prie Lietuvos karo misijos JAV ir kaip Amerikos
tarybos karininkui tarnybos pradžia užskaityta įstojimu į Lietuvos
kariuomenę. Grįžęs į Lietuvą 1920 07 27 pradėjo tarnauti
Lietuvos kariuomenėje, paskirtas į Gen. kariuomenės štabo
Literatūros skyrių jaun. instruktoriumi. 1920 09 01 suteiktas
pest. vyr. leitenanto laipsnis. 1920 10 21 perkeltas į Trakų
komendantūrą, 1921 06 20 – į Mažeikių stoties komendantūrą,
1922 12 15 – į Šiaulių stoties komendantūrą Kretingos punkto
v-ku. 1923 dalyvavo Klaipedos išvadavime. 192303 26 paskirtas
Šiaulių stoties ir ruožo komendantu. 1923 12 31
paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. 1926 05 31 įgijo vid.
m-los mokytojo cenzą, 1928–37 mokytojavo Tauragės, Telšių,
Pasvalio, Kybartų aukštesn. m-lose. 1931 01 01 pagal Karininkų P
laipsnių įstatymą ats, vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. P
leitenanto. LŠS narys. 1938 12 31 paleistas į dimisiją. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 01 paskirtas Prienų g-jos
direktoriumi, 1941 02 17 – Alytaus vid. m-los inspektoriumi,
09 13 - vyr. mokytoju. Sovictų Sąjungai antrą kartą okupavus
Lietuvą 1945 12 21 suimtas. 1946 12 04 SSRS MGB Ypatin
gojo pasitarimo nuteistas 5 metams tremties. 1951 02 07 tremtyje
suimtas, kalintas Poludine, Šiaurės Kazachijos sr. 1951 06 23
srities teismo nuteistas 10 metų. 1951 12 22 išvežtas į Petropav
lovsko kalėjimą, Šiaurės Kazachijos sr. Grįžo į Lietuvą. 1958
09 17 mire Trakų r.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1931), Savanorių
(1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1929) medaliais, Klai
pėdos išvadavimo bronzos medaliu; JAV kariuomenėje – Di
džiojo karo medaliu.
Žmona - Veronika Mangirdaitė (1902, susituokė 1921),
sūnus - Vytautas (1921), dukterys - Gražina Rūta (1922),
Aldona Lelija (1924) ir Birutė Meta (1929).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 164; ap. 5, b. 2247, 1.51; . 391, ap. 7.b.4531;
f
. R-762, ap. 2, b. 468; BLE, t. 24, p. 257; LGG, t. 2, d. 2, p. 835.
f
Puskunigis Justinas Gediminas
PUSKUNIGIS Justinas Gediminas gimė 1913 10 19 Skriau
džių k., Veiverių vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės
mokytojų seminariją, mokytojavo. 1934 09 15 pradėjo turnauti
Lietuvos kariuomenėje. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII
laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 3 pest.
pulką būrio vadu. 1939 10 15 pakeltas į leitenantus. Sovietų
Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 pést. pulko 2 bataliono
ūkio būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko šau
lių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941 07 12 priimtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos
pulką, 08 20 - į 3 PPT batalioną, paskirtas 2 kuopos 4 būrio
vadu, 1943 05 15 - į naujai formuojamą LSD 253-E batalioną
eiti 1 kuopos vado pareigas. Po karo gyveno Anglijoje.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 889; ap. 7. b. 6571; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenes karininkai 191
 skyrių. 1930 11 03 pašauktas įLietuvos kariuomenę. 1931 10 29
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistasįpionierių karininkų atsargą. 1932
0105 - 1934 11 22 tarnavo Šakių aps. v-boje statybos techniku,
vėliau inžinicriumi, pagal jo projektą pastatyta Šakių ligoninė.
1935 07 23-08 23 atliko karo pratybas l inžinerijos batalione.
Nuo 1935 gyveno ir dirbo Kretingoje. LŠS narys. Prasidėjus antrajai
sovietinei okupacijai suimtas, 1945 03 09 išvežtas į filtracijos lagerį
Nr. 0313 Medvežjegorske, Karelijoje. 1946 09 paleistas, grįžo į
Lietuvą. Gyveno Kretingoje, vėliau Kulautuvoje. Mirė 1977
11 23 Kaunc, palaidotas Kulautuvoje.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1940).
Vedęs (susituokė 1932).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 193; ap. 8, b. 876; f. 1160, ap. 1, b. 9539;
LGG, t. 2, d. 2, p. 836; LKKAS archyvas.
Puskunigis Stasys

PUSKUNIGIS Stasys (slap. Tarzanas) gimė 1918 04 26 Sir

vydų k., Lekėčių vls., Šakių aps. 1930 0601 baigė Sirvydų prad.
m-lą. 1936 11 01 – 1938 04 08 tarnavo Lietuvos kariuomenėje
2 artilerijos pulke Seredžiuje. 1937 06 02 baigė mokomąją ba
teriją, tarnybą baigė jaun. puskarininkiu. LŠSnarys. Dirbo giri
ninkijoje žvalgu. 1940 03 06-04 25 tarnavo pasienio policijos
Vilniaus baro policininku. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
1945 suimtas. 1945 06 13 pabėgo iš areštinės. Įsitraukė į partizanų
gretas, buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 36 kuopos
partizanas, iš pradžių kovojo 1 būryje, vėliau tapo kuopos vadu.
1949 03 13 išdavus bunkerio vietą Darželių miške pateko į oku
pantų nelaisvę. Tardytas Šakiuose, vėliau Kaune. 1949 08 13
SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams. Iki 1964
03 13 kalėjo Taišeto ir Mordovijos lageriuose. Neleidus grįžti į
Lietuvą kelis metus gyveno Karagandoje, Kazachijoje. Grįžęs į
Lietuvą dirbo žvalgu Lekėčių urėdijoje. Mirė 1996 09 04. 1999
10 04 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 10 13 suteiktas lei
tenanto laipsnis (po mirties).
Žmona - Elena Samuolienė (1922, susituokė 1949).
LCVA, f. 401, ap. 1, b. 795; LGG, b. P-199; LKKAS archyvas.
Puskunigis Vincas
Pustelninkas Antanas
PUSTELNINKAS Antanas gimė 1911 11 04 Šiaudinių k.,
Lukšių vls.,Šakių aps. 1931 baigėŠakių „Žiburio“g-ją. 1933 09 15
baigus Karo mokyklą (XV laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas 4 pest. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos būrio
vadu. 1934 09 01 perkeltas į Šarvuočių rinktinę, 09 18 paskirtas
tankų kuopos 2 būrio jaun. karininku. 1934 11 02 baigė au
tomatinių pabūklų Oerlikon kursus. 1935 08 03 baigė kul
kosvaidininkų kursus prie Vytauto Didžiojo karininkų kursų (III
laida), paskirtas 2 tankų kuopos 2 būrio vadu, 1936 01 03 –
šarvuotos autokuopos 3 būrio vadu. 1936 12 31 pakeltas į lei
tenantus. 1938 02 07 įskaitytas į inžinerijos karininkus. 1939
09 17 paskirtas 5 motorizuotos priešlėktuvinės kuopos vadu. So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
262 šaulių pulko kulkosvaidžių kuopos vadu. Kilus Vokietijos,
SSRS karui iš RA pasitraukė. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau
emigravo į JAV. Gyveno Čikagoje, kur 199105 07 mirė.
Žmona - Genovaitė Rapolaitė.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 165; ap. 5, b. 2240; ap. 8, b. 755, 1.413, b. 757.
1. 325, b. 873, I. 248; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.

PUSKUNIGIS Vincas gimė 1905 01 01 Sirvydų k., Lekėčių vls., PUSTOPEDSKIS Šmarija (Šmerelis) gimė 1914 07 15 Vil
Šakių aps. 1930 baige Kauno aukštesn. technikos m-los Statybos kaviškyje. 1932 09 14 baige Vilkaviškio žydų nevalst. g-ją,

192 Lieturos kariuomenes karininkai

 1945 įstojo į Didžiosios Kovos apygardos „Plieno“ partizanų
būrį (vadas Alfonsas Morkūnas, slap. Plienas), buvo žvalgybos P
ir ryšių grupės vadovas. 1946 sužeistas. 1948 08 29 žuvo Pi
jorų k., Deltuvos vls., Ukmergės aps. NKVD ataskaitoje mi
nimas kaip partizanų jaun. leitenantas, „Plieno“ rinktines 1
bataliono štabo žvalgybos ir ryšių būrio vadas. Palaidojimo vieta
nežinoma. 1998 iš Pivonijos šilo į Dukstynos kapines Uk
mergėje perkelta daugiau kaip 200 partizanų palaikų. Atmi
nimo lentoje įrašytas ir Alfonsas Pusvaškis. 1998 11 23 pripa
žintas kariu savanoriu ir 2000 01 31 suteiktas leitenanto laipsnis
(po mirties).
Apdovanotas Savanorių medaliu (2001, po mirties).
LGG, b. P-127-2; LKKAS archyvas.

Pustopedskis Snarija

studijavo VDU Matematikos-gamtos f-to Biologijos skyriuje.

1935 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus
Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937–39
mokėsi Brno veterinarijos aukštojoje m-loje Čekoslovakijoje.
1940–41 studijavo VU Ekonomikos f-te. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešo
tuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Žmona 1941 ištremta
į Altajaus kr., 1942 nutremta į Bykovą, Bulūno r., Jakutijoje.
1943 01 13 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8
metams. Vėliau tremtyje Troicke, Tasejevo r., Krasnojarsko kr.
1958 01 13 paleistas.
Žmona - Liuba (1920).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 168; f. 631, ap.7, b. 10928; f. 909, ap. 2, b. 137;
LGG, t. 1, p. 674.
Puškevičius Edgaras Arvidas
PUŠKEVIČIUS Edgaras Arvidas gimė 1909 09 07 Žeimelio
dvare, Šiaulių aps. 1928 06 14 baigė I. Klavino m-lą Bauskėje,
Latvijoje, įstojo į LU Teisių f-to Teisių skyrių. 1929 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą
(V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leiternanto. Nuo
1935 agentūros Elta redaktorius-stenografas. Kaune vadovavo
stenografų kursams, parengė stenografijos vadovėlį. 1937
07 26-08 17 atliko karo pratybas 3 pest. pulke. 1937 11 23
pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 07 14 suimtas, kalintas Kaune, 1940 11 25 paleistas.
Apdovanotas „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 2 laipsnio
ordinu (1938).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 190; f. 631, ap. 7. b. 7065; BLE, t. 24, p. 273;
LGG, t.1, p. 674.

Pusvaškis Alfonsas PUŠKORIUS Juozas (slap. Girinis) gimė 1912 11 14 Ky

PUSVAŠKIS Alfonsas (slap. Robinzonas) gimė 1921 01 26
Kibildžių k., Balninkų vls., Ukmergės aps. Baigė Lyduokių
prad. m-lą, vėliau išmoko staliaus amato, dirbo įvairius staliaus
darbus. Kilus Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo dalyvis
Lyduokiuose. Vokiečių okupacijos metais dirbo Reicho darbo
tarnyboje Vokietijoje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
bartuose, Vilkaviškio aps. I pasaul. karo metais gyveno Berezi
nos mstl., Minsko gub. 1920 su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno
Rietave. 1928 baigė Rietavo aukštesn. komercijos m-los 5 klases,
1931 - Kauno „Aušros“ berniukų g-ją. 1931 09 įstojo ir 1936
išklausė VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriaus kursą. 1936 10 –
1938 10 dirbo Finansų m-jos Prekybos departamente rašt
vedžiu, vėliau iki 1940 12 16 – sandėlio prižiūrėtoju, nuo

Lietuvos kariuomenes karininkai 193


Puškorius Juozas
1940 12 16 - LSSR finansų liaudies komisariato Vyr. muitų
v-bos inspekcijos sekretoriumi. Antrosios sovietinės okupaci
jos pradž. 1945 įstojo į Alytaus aps. Punios šile veikusį Daina
vos apygardos Dzūkų rinktinės Margio partizanų būrį. Žuvus
partizanų laikraščio „Aukuras“ redaktoriui iki 1947 08 11 buvo
jo redaktorius, dirbo apygardos štabe. 194701 paskirtas Dai
navos apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus v-ko
Vinco Juozaičio (slap. Vyturys) pavaduotoju. 1947 04 pab. daly
vavo Dainavos apygardos būrių vadų pasitarime Punios šile.
1947 08 11 okupantų kareiviams užpuolus apygardos štabo
bunkerį Punios šile pateko į nelaisvę. 1948 01 17 SSRS MGB
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams, kalėjo Vorkutos
lageriuose Komijoje. Nuo 1957 07 27 tremtyje Vorkutoje.
1959 paleistas, neleidus grįžti į Lietuvą gyveno Kaliningrado
(Karaliaučius) sr. 1963 grįžo į Lietuvą. 1999 02 17 pripažintas
kariu savanoriu, 1999 02 24 suteiktas dim. majoro laipsnis.
Apdovanotas Savanorių medaliu (2001).
LCVA, F. 387, ap. 1, b. 3206; LGG, b. P-258; LKKAS archyvas.
Pušnraitis Juozas
PUŠNERAITIS Juozas gimė 1899 07 09 Bulzgeniškių k.,
Šimkaičių vls., Raseinių aps. Mokėsi Raseinių vid. m-loje. I pasaul.
karo metu mokėsi lietuvių g-joje Voroneže. Grįžus į Lietuvą
194 Lietuvos kariuomenės karininkai
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Šiaulių atsk. pést.
batalioną. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas
pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pest. pulko 3 kuopos jaun,
karininku. 1920 02 06 - 12 01 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su lenkais Suvalkijoje ir Trakų aps. 1921 03 03 perkeltas
į Kariuomenės intendantūros transporto batalioną, paskirtas 4
būrio vadu, 1922 01 01 - Intendantūros transporto bataliono
adjutantu. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 01 01
paskirtas Kariuomenės intendantūros centrinio prekių sandėlio
4 skyriaus vedėju, 1929 01 11 – Kariuomenės turto priėmimo
ir įkainavimo komisijos raštvedžiu, 0501 - prekių dalies skait
vedžiu, vėliau raštvedžiu-buhalteriu. 1931 01 01 pagal Karinin
kų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto,
paskirtas prekių dalies tiekimo vedėju, 09 18 įskaitytas į admi
nistracijos (A) karininkus. 1932 02 13 pakeltas į kapitonus. 1932
12 01 perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas eiti ūkio kuopos vado
pareigas. 1933 išlaikė brandos egzaminus. 1934 05 16 paskirtas
ūkio dalies iždininku, 1935 09 02 – Karo aviacijos komen
dantūros ūkio dalies iždininku, nuo 1937 11 23 ėjo raštvedžio
buhalterio pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
10 04 paskirtas įRA 29 ŠTK 29 atsk. aviacijos eskadrilę finansų
dalies v-ku-iždininku, tačiau 12 11 įsakymas atšauktas ir iš ka
riuomenės atleistas. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, vėliau emi
gravo į JAV, gyveno Čikagoje. Bendradarbiavo lietuvių išeivių
spaudoje, dirbo LKVS „Ramovė“ centro v-boje, padėjo rengti
s-gos statutą. Mirė 1972 01 26 Čikagoje, palaidotas Šv. Ka
zimiero lietuvių kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937) ir
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Ema Rydelytė (1903).
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 166; ap. 2Ž, b. 129; ap. 7, b. 8602, I. 198;
ap. 8, b. 198, 1. 213, b. 253, 1. 93–106; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
Pūrys Tomas
PŪTYS Tomas gimė 1905 09 28 Laukiapušio vnk., Varėnos vls.,
Alytaus aps. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo g-joje, 1927
06 09 baigė Alytaus g-jos 7 klases. Nuo 1926 LŠS narys, būrio
vadas. 1929 07 20 baigė Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1929
11 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (Vasp.laida) suteiktas inXinerijos ats, leitenanto laipsnis
ir paleistas į inzinerijos karininko atsargs. 1930-31 Birdu miške
urėdijos girininkas. 19310101 ppal karininku laipsni, statyna
ats. leitenanto laipsnis pakeistasjats, jaun. leitenanto, 1931-37
mokomosios miški uredijos Seiriju sirininkas. 19,34 06 20 -
08 13 Pionierių batalioneatliko karo pratybas. 1937-39 dirbo
Daugų miškų urėdijos Daugy, 1939–11. Varėnos miškuutė
dijos Eišiškių girininku. Sovietų Sąjungai okupavus Licuiva 1941
06 14 suimtas, ištremtas i lageri Medve)jcgorsko,Karelijoje,
veliau į lagerị Puksoje, l'esecko r., Archangelsko sr. Seima 1941
ištremta į Rodin, Alojaus kr: 1913 05 29 SSRS NKVD YPX
tingojo pasiturimo nuteistas 8 metams. Nuo 1943 1007 trem
tyje Rodinc, Altajaus kr. 194109 kaip ats, karininkas paimtas į
RA, kurioje 1945 Briansko st, suimtas, 1945 08 04 Karo rri
bunolo nuteistas 10 metų, išvežtas į Kaugopollag Archangel
sko st. 1954 paleistas, grįžo į Lietuva). 1954–57 dirbo L.ckečių
girininko padejeju, 1957-60 - Gerdžių girininku. Mirė 1990
08 30, palaidotas Lekėčiuose, Šakių aps.
Žmona - Elena Kirsanov. (1914, į Lietuvą negrįžo), dukto
rys - Elena Gražina Caikienė (1934-1976) ir Danutė
Liudvika Plaušinaitienė (1938).
LCVA, f. 930. ap. 2, b. 167; ap. 8, b. 876, 1. 370:6.906, ap. 24, b. 27
LGG, 1. 1. p. 675.
Putna Alfonsas
PUTNA Alfonsas gimė1915 11 15 Žemaitkiemio dvare ir vls.,
Ukmergės aps. 1935 06 25 baigė Ukmergės g-ją. 1935 09 28
įstojo į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida) suteiktas
artilerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 2 artilerijos pulko
Kėdainiuose 3 baterijos, 1939 06 01 – 2 baterijos ugnies būrio
vadu. Nuo 1939 09 16 ėjo 3 baterijos vyr. karininko pareigas.
Sovietų Sajungai okupavus Lietuvą 1940 08 18 iš kariuomenės
atleistas. 1940 0923 - 1941 03 01 studijavo ŽŪA Dotnuvoje.
1941 03 05 – 05 26 mokytojavo Kėdainių aps. Ariogalos vls.
Kasiulkų prad. m-loje. Kilus Vokietijos-SSRS karui Ukmer
ges aps. Žemaitkiemio vls. suorganizavo sukilėlių būrį, iki išfor
mavimo jam vadovavo. 1941 08 20 priimtas į 3 PPT batalioną
1 kuopos 2 būrio vadu. 1944 08 11 savanoriu įstojo į TAR,
paskirtas 1 savanorių pulko 1 kuopos sunkiųjų pėst. ginklų būrio
vidu. 1941 jam pavesendormo pulkaanilerijospripelo Serlos
kautyniu pasitrauke i Austrija, 1949 emigravo i JAV Cyvento P
Cikapoje, dirbo ivairius darbus. Mine 1972.09 10. palaidotas
Sv. Kazimiero liceviy kapines' Cikupoc,
Zmona Twi Augustat, sumus Jonas, dukes Rou
ICVA, 1980), ap. 1, 22:41 p. H. 6. 1901 R 600, 2.11
IYA, IK H. ap. 2, Vnt.SIKKASandhyvas
Putna Klemensas
PUTNA Klemensas gimė 1917 02 01 Žemaitkiemio dvare ir
vls., Ukmergės aps. 1935 08 28 baige Ukmergės g-ją, įstojo į Kauro
mokykla. 1938 05 12 ja baigus (XIX laida) suteiktas kavalerijos
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtis 1 husaurų pulko sunkiujy kul
kosvaidžių eskadrono būrio vadu. 1939 09 15 baige 8 men, oro
žvalgų kursus prie Karo aviacijos. 1939 11 18 perkeltas į Karo
aviaciją. Sovietų Sajungai okupavus Lietuvil 1940 08 15 paskirtas
2 eskadriles karo lakūnu, 08 21 suteiktas Il cilės karo lakūno vardas,
1940 08 24 pakeltas į leitenantus. Likviduojant Lietuvos ka
riuomenç 1940 10 22 paskirtas RA 29 ŠTK 29 atskirosios avia
eskadrilės Ukmergėje vyr. oro žvalgu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
buvo priverstas pasitraukti į Rusiją. Tarnavo Omsko karo m-loje
skraidymo instruktoriumi. 1943 10 27 žuvo aviakatastrofoje virš
Omsko, palaidotas Omsko kapinėse.
Žmona-Elena Našlėnaitė (susituokė 1940).
LCVA, F. 930. ap. 7, b). 8602; ap. 8. b. 142, 1. 32; f. 1692, ap. 1. 6. 201,
1.7: LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; IKKAS archyvas.
PUTVINSKIS (PŪTVIS) Stasys gimė 1898 08 03 Šilo Pave
župio dvare, Šaukėnų vls., Šiaulių aps. Mokėsi Liepojos komer
cijos m-loje Latvijoje. 1918 baigė Vilniaus 1 lietuvių vyrų 6-ių.
191905 30 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l
lietuvių raitelių pulką Anykščiuose. 1919 12 16 baigus Karo
mokykla (II laida) suteiktas pestininkų leitenanto laipsnis ir
paskirtas į 1 raitelių pulkaļ 3 eskadrono, 1920 01 23 – 4 es
kadrono jaun. karininku. 1920 07 13 perkeltas į Vilniaus m. ir
aps, komendantūrą, paskirtis antruoju placadjutantu ir raitelių
komandos vadu, 08 01 - pirmuoju placadjutantu. 1920 07 13 -
10 11 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais Rykantų,
Lietuvos kariuomenes karininkai 195

PutvinskisStasys
Eišiškių, Lentvario, Vilniaus apylinkėse. Pasižymėjo žvalgybos
žygiuose lenkų užfrontėje, rinkdamas žinias pulkams, žygiavusiems
į Vilnių. 1920 10 11 perkeltas į 1 raitelių pulką ryšių komandos
v-ku. 1921 02 06 paskirtas pulko adjutantu. 1922 09 25 paleistas
į atsargą eiti aukštojo mokslo. 1925 baigė sutrumpintą agronomijos
kursą Halės u-te Vokietijoje. Ūkininkavo savo ūkyje Šilo
Pavěžupyje, vėliau Gurbų dvare. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1934 atliko karo pratybas 2 ulonų pulke. 1935 11 23
pakeltas į ats. leitenantus. LŠS narys, VII šaulių rinktinės v-bos
vicep-kas, šaulių bataliono vadas. Buvo Šaukėnų vis. tarybos narys,
Šiaulių aps. tarybos p-kas, Žemės ūkio rūmų pirmasis vicep-kas.
1935 09 07 – 1938 03 26 dirbo J. Tūbelio ministrų kabinete
žemės ūkio ministru. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
07 12 suimtas, kalintas Šiaulių kalėjime. 1941 05 24 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Nuo 1941 07 03
kalintas Gorkio kalėjime. Šeima 1941 ištremta į Ongudajų, Alta
jaus kr., 1942 nutremta į Bykovą, Bulūno r.,Jakutija. 194204 04
žuvo Gorkio kalejime.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920), DLK Gedi
mino 4 laipsnio (1928) ir Šaulių žvaigždės (1935) ordinais,
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Estijos Baltosios
žvaigždės 1 laipsnio ordinu (1937) ir Latvijos išsivadavimo
karo 10-mečio medaliu (1929).
Žmona - Darija Zubovaitė (1901–1997, susituokė 1923),
dukterys – Aleksandra Kulnienė (1924), Julija Daniliauskie
ne (1926), sūnus - Rimantas (1929).
LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 169; ap. 23, b. 129; ap. 8, b. 796, 886; LGG,
t. 1, p. 675; BLE, t. 24, p. 284,285; LKKAS archyvas.
PUZER fon MIULER (PUSER von MÜLLER) Pranas
gimė 1894 01 20 Raudžių vnk., Akmenės vls., Šiaulių aps.
Baigė Vilniaus realinę m-lą, studijavo Dorpato (Tartu) u-to
Teisių f-te Estijoje. 1915 03 07 mobilizuotas, tarnavo Rusijos
kariuomenėje, paskirtas į leibgvardijos ats. batalioną Maskvoje.
1915 08 21 pasiųstas į Peterhofo 2 praporščikų m-lą, 11 15
ją baigus suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į 58 pést.
196 Lietuvos kariuomenes karininkai
batalioną 4 kuopos jaun. karininku. 1915 12 03 – 1916
04 14 su 228 Uždonės pėst. pulku dalyvavo I pasaul. karo
kovose su vokiečiais. 1916 04 14 perkeltas į latvių šaulių ats.
batalioną (nuo 1916 12 20 latvių šaulių ats. pulkas) 2 kuopos
jaun. karininku. 1917 01 22 paskirtas Valmieros surinkimo
punkto v-ku. 1917 05 19 perkeltas į latvių gvardijos ats.
batalioną 2 kuopos, 06 01 – mokomosios kuopos jaun.
karininku. 1917 07 11 pakeltas į paporučikius, 12 26 paskirtas
1 kuopos vadu. 1918 03 29 demobilizuotas. Grįžus į Lietuvą
1919 04 14 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į
Panevėžio atsk. batalioną 1 kuopos jaun. karininku, 07 11 -
4 kuopos vadu. 1919 04 16 – 07 19 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su bolševikais. Negrįžus iš atostogų daugiau
kaip 2 mėn. 1919 12 02 išbrauktas iš karininkų sąrašų. 1920
05 06 grįžo į pulką, paskirtas 4 kuopos jaun. karininku,
06 01 - kuopos vadu, tačiau netrukus iš kariuomenės pabėgo.
Apdovanotas I rūšies Vyties 1 laipsnio kryžiumi (1920, apdo
vanojimas neįteiktas).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2242.
Puzinas Stasys
PUZINAS Stasys gimė 1891 01 15 Pakarklės k., Butber
gio vls., Bauskės aps., Latvijoje. Baigė g-jos 4 klases. 1910 Ry
goje išlaikė aukštesn. m-lų mokytojų egzaminus. 1915 09 15
mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 2 ats. pulko
savanorių kuopą. 1916 03 16 baigė Gatčinos praporščikų m-lą,
suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į 7 ats. pulką. 1916–
17 tarnaudamas 116 Vitebsko divizijos 354 pulke I pasaul.
kare kovojo su vokiečiais, 1917 03 sužeistas prie Vidžių,
09 16 - prie Rygos. 1917 pakeltas į paporučikius. 1917 10 -
1918 04 tarnavo atsk. Smolensko lietuvių batalione 2 kuopos
vadu. 1917 11 baigė Ostaškovo karininkų kulkosvaidininkų
kursus. 1919 atvyko į Lietuvą. 1919 06 14 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pést. pulką 4 kuopos jaun.
karininku, 07 01 – 1 kuopos vadu. 1919 06 20 - 10 10 da
lyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 07 08 sužeistas,
1919 10 10 - 11 21 – su bermontininkais, 11 21 prie
Radviliškio sunkiai sužeistas. 1920 02 09 perkeltas į Artilerijos
dalį. 1920 03 15 dėl sveikatos iš kariuomenės paleistas. 1922
01 08 mobilizuotas, paskirtas Biržų aps, komendanto padėjėju.
1922 05 19 perkeltas į 11 pest. Vilniaus pulką, paskirtas 4
kuopos jaun. karininku. 192303 17 suteiktas kapitono laipsnis.
1923 12 15 perkeltas į 9 pést. pulką. 1923 12 27 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Tarnavo pa
sienio policijos Biržų baro rajono v-ku. Savo kūrybą spausdino
periodinėje spaudoje, išleido eilėraščių rinkinį „Pirmasis šū
vis"(1933). Mirė 1936 08 01 Biržuose.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919); Rusijos
kariuomenėje – Šv. Anos 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanislavo 2 ir 3
laipsnio ordinais.
Žmona – Stefanija (1901–1931), dukterys – Birutė (1921),
Gražina (1922) ir Danutė (1926), sūnus - Vytautas (1923).
LCVA, F, 930, ap. 2P, b. 170; ap. 27, b. 129; ap. 5, b. 2247, 1.55; BLE,
t. 24, p. 296.
Puzinauskas Zigmas
PUZINAUSKAS Zigmas gimė 1886 07 18 Bikuškio dvare,
Užpalių vls., Utenos aps. 1898 baigė Liepojos g-jos 5 klases.
1907-10 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1910 09 baigė
matininkų-taksatorių m-lą Gorkuose, Mogiliovo gub., Bal
tarusijoje. 191009 17 Kauno gubernatoriaus paskirtas Kauno
gub. žemėtvarkos komisijos matininku. 1917 02 27 mobi
lizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 09 01 baigus Petrogrado
praporščikų m-lą suteiktas karo topografijos praporščiko laips
nis. 1917 09 22 paskirtas į 8 laikinąją karo topografų dalį prie
Šiaures fronto štabo nuotraukų dalies topografinių darbų
vykdytoju, 1918 1002 perkeltas prie Rytų fronto štabo. 1919
12 06 paskirtas jaun. topografijos darbų vykdytoju, 1921
03 01-23 dirbo Karo topografijos v-bos Kartografijos skyriuje
žemėlapių sudarinėtoju. Grįžus į Lietuvą 1921 05 09 mobi
lizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Atsk. inžinerijos
batalioną (nuo 1921 05 29 Inžinerijos pulkas) 3 pionierių
kuopos jaun. karininku. 1921 07 14 suteiktas inžinerijos lei
tenanto laipsnis. 1921 08 01 - 1924 01 11 URM komisijos
narys nustatant sieną tarp Lietuvos ir Latvijos. 1924 04 10
pačiam prašant iš kariuomenės atleistas. 1925 deste geodezijos P.
kursuose karo topografijos karininkams. 1926–33 dirbo pri
vačiu matininku Šiaulių, Utenos, Rokiškio, Panevėžio, Uk
mergės aps. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo
1933 04 10 ŽŪM Žemės tvarkymo departamento matininkas.
1938 01 08 paleistas į dimisiją. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą dirbo Žemės tvarkymo v-bos matininku, nuo 1941
07 16 - vėl ŽŪM Žemės tvarkymo departamento matininku.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 08 17 –
1946 05 01 dirbo ŽŪM Žemėtvarkos v-bos inžinieriumi
žemėtvarkininku. 1946 išvyko gyventi į Lenkiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Romanovų dinastijos vieš
patavimo 300 metų jubiliejiniu bronzos medaliu (1913).
Vedęs, dukte ir sūnus.
LCVA, F. 930, ap. 2P, b. 191; ap. 22, b. 129; ap. 5. b. 2247, 1. 53;
ap. 8, b. 874, 1. 86.
PUŽANOVSKIS (PUŽANAUSKAS) Mikas gimė 1894
11 21 Minske, Baltarusijoje. 1914 baigė Minsko komercijos
m-lą. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1916 02 03 baigė
Peterhofo 1 praporščikų m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis.
Dalyvavo I pasaul kare. Atvykus į Lietuvą 1919 06 12 mo
bilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio bata
lioną, 06 15 perkeltas į Joniškėlio batalioną, vėliau perkeltas į
9 pést. pulką raitųjų žvalgų komandos v-ku, suteiktas vyr.
leitenanto laipsnis. 1920 05 17 perkeltas atsargon prie Kau
no m. komendantūros. 1920 08 14 paskirtas į 5 pest. pulką
jaun. karininku, 10 08 – kuopos vadu, 12 07 – 8 kuopos
jaun. karininku. 1921 02 24 pasiųstas į Obelius prie tremtinių
sargybos. 1921 09 07 pabėgo iš kariuomenės, 10 10 iš ka
rininkų sąrašų išbrauktas. Nuo 1921 10 15 lenkų okupuotame
Vilniuje dirbo 4 policijos komisariate policininku. 1922 03 07
už nusižengimus iš policijos atleistas.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ir Šv. Sta
nislavo 3 laipsnio ordinais su kardais ir kaspinu.
Žmona - Danilevičaitė (susituokė 1920).
LCVA, f. 930. ap. 2P, b. 171; f. 89, ap. 1, b. 5018.
Lietuvos kariuomenės karininkai 197

R kursus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr.
Racevičius Ričardas
RACEVIČIUS Ričardas gimė 1907 04 20 Kaune. 1929
baige Dr. J. Tumeno brandos kursus, 1930 – Kauno Lietuvos
mokytojų profsąjungos g-ją suaugusiems, įstojo į VDU Teisių
f-to Ekonomijos skyrių. 1930 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1931 10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas įį pėstininkų karininkų
atsargą. 1936 atliko karo pratybas 2 pést. pulke. 1937 11 23
pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 8929.
Racka Antanas
RACKA Antanas gimė 1901 02 19 Babrauninkų k., Sim
no vls., Alytaus aps. I pasaul. karo metu su tėvais gyveno Rusijoje.
1918 pab. grįžo į Lietuvą. Baige Marijampolės Rygiškių Jono
g-ją. 1920 11 06 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją baigus
(IV laida) suteiktas pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 10 pest.
pulką (nuo 1923 05 11 2 pasienio pulkas) 9, vėliau 6 kuopos
jaun. karininku. 1923 12 15 perkeltas į 5 pest. pulką ir paskirtas
6, vėliau mokomosios kuopos jaun. karininku, 1925 09 05 -
Raitų žvalgų komandos v-ku. 1926 02 16 pakeltas vyr.
į
leitenantus. 1927 04 07 perkeltas į 9 pést. pulkz, paskirtas
198 Lietuvos kariuomenes karininkai
2 kuopos, 04 22 - 8 kuopos, 1929 02 28 - 9 kuopos vyr.
karininku. 1930 11 30 – 12 13 išklausė pasicnio policijos
leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 11 23 pakeltas
į kapitonus. 1931 11 28 perkeltas Il pést. divizijos štabą,
į
paskirtas štabo adjutantu. 1932 įstojo į VDU Teisių f-to
Ekonomijos skyrių. 1933 11 22 paskirtas 5 pést. pulko
mokomosios kuopos vadu. 1937 1209 perkeltas į Karo mokyklą,
paskirtas 3 kariūnų kuopos vadu. 1937 12 31 pakeltas į
majorus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179
šaulių divizijos 215 šaulių pulko bataliono vadu. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui su pulku turėjo trauktis į Rusiją, ir tik prasi
dėjus kautynėms prie Pskovo su keliolika lietuvių karių pavyko
pasitraukti, bet pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje išbuvo keletą
mėnesių. 1941 12 18 – 1942 01 15 Rokiškio aps. butų biuro
vedėjas, vėliau dirbo įvairų administracinį darbą, buvo Utenos
aps. v-kas. Karo pab. pasitraukė į Vokietiją, 1950 emigravo į
JAV. Gyveno Detroite, dirbo Ford fabrike. Aktyviai reiškėsi
lietuvių išeivijos visuomeniniame gyvenime, buvo LKVS „Ra
move“ Detroito skyriaus pirmasis v-bos p-kas. Mirė 1966 11 10
Detroite, Mičigano valst., palaidotas Holy Sepulchre kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1936),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Marija Lukšaitė (1905–1990, susituokė 1933),
sūnus – Antanas (1933), duktė - Birutė (1935).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 34a, I. 310; F.631, ap. 7, b. 11328; LYA, F. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RACKEVIČIUS Jonas gimė 1907 Miškinių k., Vyžuonų vls.,
Utenos aps. 1931 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932
09 15 baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui buvo Birželio sukilimo dalyvis. Sovietų
Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 07 20 suimtas,
kalintas Utenoje, Švenčionyse, nuo 1207 - Vilniuje, Šven
čionyse. 1946 06 27 paleistas.
LGG, t. 2, d. 2, p. 842; LKKAS archyvas.
RAČIAUSKAS Balys 1939 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo
mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
LKKAS archyvas.
RAČYLA Jurgis (slap. Šernas) gimė 1917 Pažėrų k., Veive
rių vls., Marijampolės aps. Baige Veiverių g-ją. Tarnavo Lietuvos
kariuomenėje. Mirus tėvui ūkininkavo tėviškėje. Sovietų
Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 išėjo į Veiverių
apylinkėse veikusį partizanų būrį. 1947 paskirtas Tauro apy
gardos Birutės rinktinės štabo v-ku, suteiktas partizanųleite
nanto laipsnis. 194 12 24 žuvo Šilėnų k., Veiverių vls. Žuvu
siojo kūnas niekintas Veiverių klebonijos kieme, vėliau slapta

Račyla Jurgis
palaidotas Digrių kapinėse. 1999 05 12 pripažintas kariu
savanoriu ir 1999 05 20 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
Žmona – Anelė Poderytė (1920–2004, susituokė 1943), sū
nūs – Kęstutis (1944), Vaclovas (1945), Antanas (1946) ir
įsūnis - Jonas Narštaitis (1947).
LGG, b. L-176-2; t. 2, d. 2, p. 843; LKKAS archyvas.
Račinskas Antanas (g. 1909)
RAČINSKAS Antanas gimė 1909 02 20 Mielaiškampio k.,
Mikališkių vls., Marijampolės aps. 1927 baigė Prienų „Žiburio“
g-ją, 1928 – metinius pedagoginius kursus Marijampolėje.
1928–32 dirbo Šakių aps. Pavarninkų prad. m-los mokytoju.
1930 11 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29
baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Nuo 1932 03 10 LŠS narys. 1932–41 Rokiškio aps.
Šiurpiškių, Onuškio, Pandėlio prad. m-lų vedėjas. 1937 11 23
pakeltas į ats. leitenantus.
Žmona - Julija Balytė (1916), duktė - Gražina (1935), sū
nus – Arnoldas (1937).
LCVA, F. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 55; LKKAS archyvas.
RAČINSKAS Antanas gimė 1915 01 31 Skuode, Kretin
gos aps. 1935 baigė Mažeikių g-ją. 1935 09 28 įstojo į Karo
R
mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida) suteiktas pėst. jaun.
leitenanto laipsnis, paskirtas į 9 pest. pulką Marijampolėje būrio
vadu. 1939 07 06 pačiam prašant perkeltas į l pest. pulką Uk
mergėje ir paskirtas 9 kuopos būrio vadu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 07 24 perkeltas į 9 pést. pulką. Likvi
duojant Lietuvos kariuomenę tarnavo kuopos vado padejeju,
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215
šaulių pulko šaulių būrio vadu Rokiškyje. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 08 23 – 10 15 tarnavo 3
PPT batalione 1 kuopos 4 būrio vadu. Nuo 1941 12 01 dirbo
buhalteriu Miškų departamente, nuo 1942 08 01 – Finansų
v-bos administracijos direkcijos ūkio skyriaus referentu. 1942
09 18 perkeltas į Mažeikius.
Žmona – Regina Švermickaitė.
LCVA, f. 387, ap. 1, b. 3215; f. 930, ap. 8, b. 577, 1. 145; F. R-660,
ap. 2, b. 135, 139; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RAČINSKAS Jurgis Kazys RAČYS Jurgis Kazys.
WW
Racis Jonas
RAČIS Jonas gimė 1915 11 19 Kudinų k., Šiaulėnų vls.,
Šiaulių aps. 1937 baigė Raseinių g-ją. 1937 09 26 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII
asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 įstojo į VDU Technikos
f-to Technologijos skyrių. Nuo 1938 12 06 dirbo Zvėgių,
nuo 1940 09 01 - Požečių prad. m-los mokytoju. 1940 Uk
mergėje įgijo mokytojo cenzą.
Žmona - Bronė Lukoševičiūtė (1914).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15682; f. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 355.
RAČYS (RAČINSKAS) Jurgis Kazys gimė 1917 04 23 Prie
nuose, Marijampolės aps. 1936 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją.
1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas pest.
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pést. pulką 2 kul
kosvaidžių kuopos būrio vadu. Baige meteorologijos kursus
(II laida). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 24
Lietuvos kariuomenes karininkai 199

Račys Jurgis Kazys
paskirtas 9 pest. pulko būrio vadu. Likviduojant Lietuvos ka
riuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių di
vizijos 216 šaulių pulko Rokiškyje kulkosvaidžių būrio vadu.
Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 15
23 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 11 apsaugos pulke.
Grįžęs į Rokiškį įsidarbino karo komendantūroje. Vėliau dirbo
Panevėžio Kalnapilio“ alaus daryklos Rokiškio filialo vedėju.
„
1944 įstojo į organizuojamą VR, paskirtas į karo mokyklą
Marijampolėje. Vokiečiams išformavus VR kurį laiką slapstesi,
vėliau grįžo į Rokiškį. 1944 vasarą pasitraukė į Vokietiją, gyveno
lietuvių pabėgėlių stovykloje, vėliau emigravo į JAV, iš kur
persikėlė į Kanadą. Gyveno Toronte, dirbo tekintoju gamyk
loje, vėliau įsidarbino tautiečio komercinėje b-vėje. Aktyviai
dalyvavo lietuvių išeivijos kultūrinėje veikloje, dainavo „Varpo“
chore, buvo jo seniūnas. Mirė 1980 Toronte.
Pirmoji žmona – Anelė Rapšytė (susituokė 1941), sūnus -
Jurgis Gediminas (1942); antroji žmona - Genovaitė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 577, I. 119; ap. 7, b. 6540, I. 219; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Račys Martynas
RAČYS Martynas gimė1906 11 25 Pakruostėlės k., Survi
liškio vls., Kėdainių aps. 1927 baigė Kėdainių g-ją, įstojo į LU
Teisių f-to Ekonomijos skyrių. 1927–28 dirbo Rietave. Nuo
1927 05 12 LŠS XVI Kėdainių rinktinės Rietavo būrio narys.
200 Lietuvos kariuominis karininkai
1928 – 1935 02 16 dirbo Valstybės kontrolės revizoriaus padė
jeju. 1930 perėjo studijuoti į VDU Humanitarinių m. f-tą.
1931 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus
Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. Nuo 1935
02 16 dirbo antstoliu prie Kėdainių–Grinkiškio apyl. teismo.
Žmona - Rože (susituokė 1934), duktė (1935).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 868; f. 631, ap. 7, b. 8630; f. 478, ap. 1, b. 252;
, b. 789.
Račiūnas Antanas
RAČIŪNAS Antanas gimė 1907 09 11 Klepų k., Sintau
tų vls., Šakių aps. 1927 baigė „Pavasario“ g-jos suaugusiems
5 klases, 1930 07 22 - Kauno kunigų seminarijoje aukštosioms
teologijos studijoms eiti seminarijos mokslus, 1934 06 15 -
VDU Teologijos-filosofijos f-to Teologijos skyrių. 1934 08 28
paskirtas Lietuvos kariuomenės 2 artilerijos pulko kapelionu.
1935 12 31 iš tarnybos atleistas. 1940 01 12 įstojo į Socialinių
ir politinių mokslų in-to Administracijos skyrių.
LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 417; f. 631, ap. 7, b. 8354.
RAČIŪNAS Leonas gimė 1903 07 14 Užliaušių k., Kreke
navos vls., Panevėžio aps. 1919 01 07 savanoriu įstojo į Lie
tuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio apsaugos batalioną.
Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Trus
kavos. Pasiųstas Kauno komendantūros žinion, paskirtas 1 hu
sarų eskadrono raštvedžiu. 1919 07 06 baigus Karo mokyklą
(I laida) suteiktas karužo laipsnis, paskirtas 1 raitelių pulko 2
eskadrono jaun. karininku. 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuo
menės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto.
1919 09 05 – 10 15 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais prie Zarasų ir Daugpilio, 1919 10 15 – 12 15 -
su bermontininkais prie Radviliškio, Lyduvėnų, Tauragės,
1919 12 15- 1920 1115-su lenkais prie Rykantų, Kalvarijos,
Punsko, Seinų, Augustavo, Suvalkų, Lipsko, Vilniaus, Mai
šiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Musninkų, Kernavės. 1920
11 16 paskirtas 2 raitelių pulko 1 eskadrono jaun. karininku,
vėliau perkeltas į 2, 3, vėl į l eskadroną. 1922 01 01 paskirtas
 pavasarį kovoje su okupantais žuvo (sunkiai sužeistas nusišovė)
Ilgalaukos k. prie Sūsninkų miško, Kalvarijos vls. 1999 12 24 R
pripažintas kariu savanoriu ir 2000 01 04 suteiktas leitenanto
laipsnis (po mirties).
LGG, b. M-500-1, 2, 3, 4; LKKAS archyvas.

RAČKAUSKAS Ignas 1 RAČKUS Ignas.

Račiūnas Leonas

pulko adjutantu. 1922 priimtas laisvuoju klausytoju į LU

Teisių f-tą. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 04 25 Račkauskas Vincas
pačiam prašant paleistas į kavalerijos karininkų atsargą. 1925
baigė Panevėžio vyrų g-jos 6 klases. Įkūrė pavyzdinį ūkį Vytė RAČKAUSKAS Vincas gimė 1913 06 10 Simanėliškių dvare,
nuose, Kauno priemiestyje, ypač mėgo sodininkystę. Tarpi
Alvito vls., Vilkaviškio aps. 1933 baigė Kybartų „Žiburio“ aukš
ninkavo KAM perkant ginklus užsienyje. 1931 01 01 pagal
tesn. komercijos m-lą. 1933 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Karininkų laipsnių įstatymą ats. Vyr. leitenanto laipsnis pakeistas 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laid.) suteiktas pest.
į ats. leitenanto. 1937 08 18 – 09 09 atliko karo pratybas.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
1939 09 08 pakeltas į ats. kapitonus. 1939 09 17 – 10 09
mobilizuotas atliko karo pratybas 1 husarų pulke. Sovietų
atsargą. 1934 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 12675; LKKAS archyvas.
Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 01 03 NKVD suimtas,
išvežtas į Lefortovo kalėjimą Maskvoje. Apkaltinus netinkamų
ginklų pardavimu 1936 Ispanijos Respublikai kartu su plk.
P. Lesauskiu, plk. ltn. J. Laužoniu ir plk. Itn. A. Karosu 1941
03 19 Karo tribunolo nuteistas 8 metams lagerio ir 4 metams
tremties. Kalėjo Kraslage, Krasnojarsko kr. 1944 07 01 ap
kaltinus antisovietine agitacija dar kartą nuteistas 10 metų.
Nuo 1949 kalėjo Steplage, Karagandos sr., Kazachijoje. 1954
05 16-06 26 vadovavo Kengyro lagerio kalinių sukilimui.
Vėliau tremtyje Karagandos sr., Kazachijoje. Paleistas 1956
pavasarį, grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune, dirbo statybinėse orga
nizacijose tiekėju. Mirė 1981 07 23 Vilniuje, palaidotas Pane
munės kapinėse Kaune.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921), Savanorių
(1931) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona - Teresé Vébraitė (1906–1995, susituokė 1929),
sūnūs - Jonas (1930-2006) ir Antanas (1931), duktė - Ona
Marija Ramunė (1937–1986).
Račkus Ignas su žmona Veronika
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 2; LGG, t. I, p. 678; LKKAS archyvas.

RAČIUS Vytautas (slap. Ąžuolas) gimė 1922 Reketijos k.,
Liubavo vls., Marijampolės aps. 1945 kartu su broliais Alfonsu
(slap. Uosis, Topolis), Jurgiu (slap. Grikis) ir Petru (slap. Beržas)
įstojo į Vytauto rinktinės partizanų būrį, vadintą 45 kuopa.
Vėliau Vytauto rinktinės 44 (Ąžuolo) kuopos vadas. 1949
RAČKUS (RAČKAUSKAS) Ignas gimė 1909 05 24 Pane
muninkų k., Alytaus vls. ir aps. 1930 baigė Marijampolės
marijonų g-ją, studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje.
1932 02 16-1933 08 15 tarnavo Lietuvos ūkio banke. 1933
įstojo į Karo mokyklą. 1935 09 15 ją baigus (XVII laida) suteiktas

Lietuvos kariuomenes karininkai 201

 pest. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pest. pulko 3 kuopos
būrio vadu, 1937 11 20 – 2 kuopos vyr. karininku. 1938
10 13 pakeltas į leitenantus. 1939 09 18 paskirtas eiti 5 kuopos
vado pareigas. 1939 10 dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 02 19
paskirtas maisto tiekėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 08 05 pačiam prašant paleistas į pést. karininkų atsargą.
1940 08 19 priimtas į karo tarnybą, paskirtas 5 pèst. pulko
maisto tiekimo v-ku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos štabo komen
dantūros būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1941 07 16 priimtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos
2 apsaugos pulką. Nuo 1941 07 31 VAT tvarkos tarnybos 5
kuopos vadas, nuo 09 16 LSD 2 bataliono 5 kuopos vadas.
Tarnaudamas LSD kovojo Rytų fronte. Nuo 1947 01 20 kalėjo
įvairiuose Uchtos lageriuose Komijoje, kur 1950 07 01 žuvo.
Žmona - Veronika Pilinkaitė-Račkauskienė (1912-1993,
susituokė 1936), sūnūs – Rimgaudas Antanas (1936) ir
Arimantas (1940) Račkauskai.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 4; ap. 8, b. 638, 1. 80; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LKKAS archyvas.
Radenas Aleksandras
RADĖNAS (RADZEVIČIUS) Aleksandras gimė 1906 11 11
Mikališkės k., Kapčiamiesčio vls., Seinų aps. Mokėsi Veisiejų,
Leipalingio vid. m-lose. 1929 baigė Marijampolės mokytojų
seminariją. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30
baigus Karo mokyklą (Vasp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. Nuo 1931 mokytojavo Alksnėnų prad. m-loje.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupuojant Lietuvą gyveno Nera
vų k., Lazdijų vis., dirbo Neravų prad. m-los vedėju. 1944 09 07
suimtas, kalintas Marijampolėje, Vilniuje. 1945 01 14 SSRS
NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų.
Žmona - Ona Mackevičiūtė (1910), sūnūs – Algimantas
(1936) ir Jaunutis (1938).
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 1272, 1. 23; f. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 303;
LGG, 1. 2, d. 2, p. 849.
RADĖNAS Eduardas gimė 1888 01 09 Šaipių dvare, Vaš
kų vls., Biržų aps. Baige Sankt Peterburgo technologijos in-tą
202 Lieturos kariuomenės karininkai
ir Karo inžinerijos m-lą. 1916 02 01 – 1920 tarnavo Rusijos
kariuomenėje, buvo Sibiro armijos ryšių komandos v-kas. Iki
1923 buvo bolševikų nelaisvėje. Grįžęs į Lietuvą tarnavo
inžinieriumi draudimo d-joje. Ūkininkavo Mažųjų Grūžių
dvare, Vaškų vls., Biržų aps. 1928 09 30 būnant atsargoje
suteiktas inžinerijos ats, vyr. leitenanto laipsnis. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats.
leitenanto. 1940 05 30 paleistas į dimisiją.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2372; LKKAS archyvas.
RADIONOVAS Jonas gimė 1889 09 08 Caricyne, Rusijoje.
Baige Caricyno g-ją, studijavo Maskvos u-to Teisės f-te. 1915
06 15 pašauktas į Rusijos kariuomenę. Baige Novočerkasko
kazokų karo m-lą. 1915 06 20–1916 12 24 dalyvavo I pasaul.
karo kovose austrų fronte. 1916 02 15 suteiktas paporučikio
laipsnis, paskirtas 10 kazokų pulko jaun. karininku, 1917 01 03 -
122 pést. divizijos štabo komendantu, vėliau perkeltas į 45
korpuso štabą. Nuo 1917 09 20 kovojo vokiečių fronte prie
Dvinsko (Daugpilis). Atvykus į Lietuvą 1919 07 01 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio komendantūrą. 1920
02 14 paliktas Rusijos kariuomenėje turėtas paporučikio laipsnis.
1920 04 01 perkeltas į 8 pėst. pulką, 07 12 – į Vilniaus ko
mendantūrą. 1920 09 01 paskirtas Karo milicijos m-los v-ku.
1920 10 20 perkeltas į 12 pėst. pulką Kaune, paskirtas Raitųjų
žvalgų komandos v-ku. 1923 05 19 perkeltas į 4 pasienio pulką,
paskirtas 2 kuopos jaun.karininku, 1924 02 19-4 pést. pulko
Raitųjų žvalgų komandos jaun. karininku. 1924 03 22 suimtas,
05 04 paleistas iš karo kalėjimo ir kaip netinkantis tarnybai
06 17 paleistas į atsargą, 1937 11 23 – į dimisiją. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 05 NKVD suimtas, kalintas
Kaune. 1941 01 28 Karo tribunolo nuteistas mirti, 1941 03 26
sušaudytas Kaune.
Vedęs, sūnus - Edvardas Vytautas (1922).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 5; ap. 5, b. 2255; LGG, t. 1, p. 679.
RADUS-ZENKAVIČIUS Leonas gimė 1874 02 21 Jurbar
ke, Raseinių aps. 1892 baigė Polocko kadetų m-lą, įstojo į Pavlo
karo m-lą Sankt Peterburge, baigus suteiktas paporučikio laipsnis,
tarnavo 29 artilerijos brigadoje Rygoje. 1897 įstojo į Nikolajaus
gen. štabo akademiją Sankt Peterburge, kurią 1900 baige
štabskapitonu. 1901 paskirtas į Vilniaus karo apygardos štabą.
Vėliau tarnavo 170 Molodečno pulke kuopos vadu. 1904–05
dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, pakeltas į papulkininkius. 1905
10 21 perkeltas į 3 korpuso štabą Vilniuje, iki 1912 ėjo korpuso
štabo v-ko pareigas. Vėliau paaukštintas į pulkininkus, paskirtas
27 pėst. divizijos štabo v-ku. Prasidėjus I pasaul. karui kovojo su
vokiečiais Rytprūsiuose, dalyvavo mūšiuose prie Stalupenų ir
Gumbinės. 1914 12 10 paskirtas 109 Kronštato pėst. pulko
vadu. Nuo 1916 pradž. būdamas 10 Sibiro šaulių divizijos štabo
v-kas kovojo rumunų fronte. 1916 04 10 pakeltas į generolus
majorus. 1917 09 05 – 10 09 vadovo 6 armijos štabui. 1917
09 10 paskirtas 22 pėst. divizijos vadu. Po bolševikų perversmo
Rusijoje 1918–20 tarnavo RA gen. štabo karo istorijos skyriuje.
1920 dirbo Lietuvos atstovybėje Maskvoje. 1921 grįžo į Lietuvų,
 pulką. Tarnavo iki 1915 07 15, vokiečiams užemus Vilnių iš
kariuomenės pasitraukė. 1916 03 18 Varšuvoje savanoriu
įstojo į 1 Pilsudskio brigados 1 ulonų pulką. Baige puska R
rininkų m-lą prie 1 ulonų pulko Ostrolenkoje. 1917 08 01
pateko į vokiečių nelaisvę, po mėnesio pabėgo į Vilnių. 1918
12 01 įstojo į 13 lenkų ulonų pulką, kur tarnavo iki 1919
07 19. Dalyvavo I pasaul. karo kovose prie Vilniaus. 1919
02 27 už pasižymėjimą mūšiuose prie Lietuvos Brastos suteik
tas karininko laipsnis. 1919 03 03 prie Gardino sužeistas. Nuo
1919 10 21 tarnavo Lietuvos kariuomenėje 1 raitelių pulke 1
eskadrono jaun. karininku. 1919 11 30 suteiktas kavalerijos
leitenanto laipsnis. 1920 04 12 kaip netinkantis tarnybai iš
kariuomenės atleistas. Įtariant šnipinėjimu lenkams 1921 11 25
suimtas, laikytas koncentracijos stovykloje.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2256, I. 160-161, 165-167; LKKAS archyvas.

Radus-Zenkavičius Leonas

02 14 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas ypatingų

reikalų generolu prie KA ministro. 1921 03 12 suteiktas generolo
laipsnis. 1921 05 29 paskirtas Karo mokslo skyriaus v-ku, 1922
07 29 - Aukštųjų karininkų kursų v-ku, jiems vadovavo iki 1928.
Parenge Kursų statuto projektą, kurį 1922 10 03 patvirtino
Seimas, išleido pirmuosius karo mokslo vadovėlius „Susitinkamųjų
kautynių bruožai“ (1921), „Kautynių skyrius ir jo vartojimas“
(1922), „Pėstininkų taktikos bruožai“ (1923), „Kaip mažas dalis
rengti kautynėms“ (1926) ir kt. 1923 07 12–15 dalyvavo stei
giant Karo mokslo d-ją, išrinktas į d-jos centro v-bą. 1923 11 03
paskirtas Gen. kariuomenės štabo v-ku, 192403 01 – nuolatiniu
Karo tarybos nariu. 1926 01 01 paskirtas eiti ypatingų reikalų
karininko pareigas prie KA ministro. 1928 02 09 pačiam pra
šant paleistas į gen. štabo karininkų atsargą. Išėjęs į atsargą įsi
gijo dvarelį Čiūteliuose, Klaipėdos krašte. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą gyveno savo ūkyje. Po nesėkmingo mėginimo Radvenis Grigorius
su žmona Janina
1944 pasitraukti į Vakarus grįžo į Kauną, slapstėsi. Mirė 1946
04 12 Kaune, palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse. Šei
ma 1949 ištremta į Sibirą. RADVENIS (HEIDRIKIS) Grigorius gimė 1903 11 11
Apdovanotas II rūšies 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1924), DLK Parausių dvare, Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. Baige realinę
Gedimino 1 laipsnio ordinu (1928), Lietuvos nepriklauso m-lą. 1920 11 22 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę,
mybės medaliu (1928), Anglijos Šv. Mykolo ir Šv. Georgo or paskirtas mechaniku į Karo aviaciją, 1923 05 09 – į mokinių
dinu (1921), Čekoslovakijos Karo kryžiumi (1923), Rumunijos lakūnų grupę. 1923 pateko į lėktuvo avariją, sužeistas. 1924
Karūnos 2 laipsnio ordinu su kardais (1923); Rusijos kariuo 09 06 skrido savarankiškai. 1925 06 30 baigė aviacijos kursus,
menėje – Šv. Anos 2 laipsnio su kardais (1907) ir 3 laipsnio iš mokomosios eskadrilės perkeltas į 3 oro eskadrilę. 1925
(1906), Šv. Stanislavo 2 laipsnio su kardais (1906) ir 3 laipsnio 09 21 atlikdamas pakilimo į 5000 m aukštį užduotį dėl blogų
(1903), Šv. Vladimiro 3 laipsnio (1913) ir 4 laipsnio (1908) oro sąlygų atsidūrė netoli Vilniaus ir pritrūkus degalų pateko
ordinais, Šv. Georgijaus aukso kardu (1915). į lenkų nelaisvę. Po metų pabėgo iš Modlino tvirtovės. Grįžęs
Žmona – Jekaterina Zagorskaja (susituokė 1902, m. 1958), 1927 12 01 baigė aukštojo pilotažo apmokymą, suteiktas II
duktė - Olga Litvinienė (1904–1978). eilės karo lakūno vardas. 1928 10 01 suteiktas viršilos laipsnis.
BLE, t. 24, p. 374; LKKAS archyvas. 1931 atostogų metu baigė vokiečių Rasytės sklandymo m-lą
Kuršių nerijoje, 10 21 tapo pirmuoju kvalifikuotu sklandytoju
RADVANSKIS Jonas gimė 1898 06 07 Vilniuje. Baige Mas Lietuvoje, suteiktas „C“ kategorijos sklandytojo vardas. 1930
kvos Nikolajaus I kadetų m-los 6 klases. 1915 06 10 savanoriu 11 23 baige aviacijos karininkų kursus, suteiktas aviacijos
įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 3 Jelizavetgrado husarų, leitenanto laipsnis. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių

Lietuvos karinomenis karininkai 203

 įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 suteiktas
I eilės karo lakūno vardas. 1932 Pažaislyje įsteigus Lietuvos
sklandymo m-lą buvo jos sklandymo instruktoriumi. 1933
vadovavo Lietuvos aeroklubo organizuotai sklandymo m-lai
Nidoje. 1933 03 17 pakeltas į leitenantus. 1933 08 30 pasiekė
Lietuvos sklandymo rekordą ore išsilaikydamas 3 val. 10 min.
1934 06 26 pagerino rekordą - 5 val. 15 min. 1936 07 23
pakeltas į kapitonus. 1937 11 15 baige aklojo pilotavimo
apmokymą. 1937 09 – 1938 07 ėjo 3 eskadrilės vado pareigas,
1939 paskirtas Zoknių aviacijos dirbtuvių v-ku. Sovietų.
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 02 iš kariuomenės
atleistas. 1941 repatrijavo į Vokietiją. Kilus Vokietijos-SSRS
karui tarnavo Vokietijos kariuomenėje, kovojo Rytų fronte. Radvila Vladas

Karui pasibaigus gyveno Hanau pabėgėlių stovykloje, dirbo

UNRRA transporto v-ku. 1949 persikėlė į Ludvigsburgą prie uredijose girininku, Šimonių, Tytuvėnų miškų urėdu. 1944
Štutgarto, dirbo Kanados konsulate pereinamosios stovyklos pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Mirė 1961 08 14
vedėju. 1952 emigravo į JAV, gyveno Los Andžele, iki 1970 Čikagoje.
dirbo lėktuvų detalių gamykloje Stamping Co. Aktyviai LCVA, f. 906, ap. 2a, b. 31; LKKAS archyvas.
dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje, jas rėmė, LKVS
„Ramove“ ir LF narys. Mirė 1989 12 26 Los Andžele, Kalifor
nijos valst.
Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1936), Sava
norių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932).
Žmona - Janina Mikulkaitė (susituokė 1937), sūnūs - Egidijus
(1939) ir Vytautas Eugenijus (1946).
LKKAS archyvas

RADVILA Petras gimė 1903 08 02 Martinonių k., Jiezno vls.,

Trakų aps. 1927 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją, įstojo į LU Me
dicinos f-to Veterinarijos skyrių, kurį uždarius tęsė mokslus
Berno u-te Šveicarijoje. 1932 suteiktas vet. daktaro laipsnis.
1932 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus
Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas vet. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į veterinarijos karininkų atsargą. 1933
paskirtas Valstybinio veterinarijos-bakteriologijos in-to vyr.
asistentu. 1934 Vienoje ir Budapešte specializavosi serumų ir
skiepų gamyboje. Nuo 1934 nuolatinis „Veterinarijos ir
zootechnijos“ žurnalo bendradarbis. Nuo 1935 in-to Sero
logijos skyriaus vedėjas. 1938 po in-to reorganizacijos paskirtas
Serologijos in-to prie Veterinarijos akademijos direktoriumi.
1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją. Berne dirbo
Į Sedos kautynėse. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1947
Serumų ir skiepų in-te. Mirė 1987 12 26.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1938).
LCVA, F. 930. ap. 2R, b. 6; BLE, t. 24, p. 374; LKKAS archyvas.
RADVILA Vladas gimė 1907 04 07 Šilmikių k., Gruz
džių vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių g-jos 7 klases, 1929 07 20 -
Alytaus aukštesn. miškų m-lą. Nuo 1929 Biržų miškų urėdijos
vyr. eigulys. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930
11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas inžinerijos
ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsar
gą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
keistas į ats. jaun. leitenanto. Dirbo Labanoro, Šakių miškų
Radvilas Stasys
RADVILAS Stasys gimė 1915 08 16 Rygoje, Latvijoje. Grįžęs
į Lietuvą 1933 įstojo į Joniškio g-ją, kurią 1937 06 19 baigus
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo
mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 09 14
priimtas į VDU Technikos f-to Technologijos skyrių, 1939
10 16 perėjo į Statybos skyrių. 1944 08 14 savanoriu atvyko
įTAR, paskirtas eiti pionierių būrio vado pareigas. Dalyvavo
1009 suimtas, kalintas Šiauliuose, Vilniuje. 1948 03 08 SSRS
MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 15 metų, išvežtas į Vor
kutlagą, Komijoje. 1956 paleistas.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 15710; LGG, t. 2, d. 2, p. 850; LKKAS archyvas.
RADVILAVIČIUS Jeronimas gimė 1885 07 27 Kauno gub.
Baigė Kauno vyrų g-ją, išklausė Petrogrado u-to Teisės f-to
kursą. 1916 04 01 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas
į 6 ats. pionierių batalionų. 1917 01 01 baigus Petrogrado
karo m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas 5 kuopos vadu.
1917 07 27 pakeltas į paporučikius. Grįžus į Lietuvą 1919
02 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas atsargon

204 Lietuvos kariuomenes karininkai

 vyr. leitenanto laipsnis. 1919 08 17 – 1920 12 01 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 11 19 pakeltas į
R
kapitonus. 1923 09 01 perkeltas į 8 pèst. pulką. 1926 baigė
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VI
laida). 1927 08 01 pakeltas į majorus. 1927 11 25 perkeltas į
Kariuomenės intendantūrą. 1929 02 10 paleistas į atsargą,
ūkininkavo Šiaulių aps., 1938 persikėlė į Kauną. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940–58 mokytojavo Mozūriškėse, Lapėse,
Kaune. Mirė 1963 1001 Kaune, palaidotas Eigulių kapinėse.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Monika Žukauskaitė (1895–1979, susituoke 1918),
duktė - Jadvyga (1919–1997), sūnus – Stasys (1921).
LCVA, 1.930, ap. 8, b. 13. 1. 97; LKKAS archyvas,
Radvilavičius Jeronimas

RADZEVIČIUS Juozas 1RADŽIŪNAS Juozas.

prie Kauno m. komendantūros, 03 11 --
Inžinerijos bataliono
pionierių kuopos jaun. karininku. Reorganizavus batalioną
1919 08 01 paskirtas į atsk. pionierių kuopą. 1920 01 13 iš
kariuomenės paleistas.
LCVA, F. 930, ap. 5, b, 2257; ap. 8, b. 65, I. 214-215.

RADZEVIČIUS Aleksandras T RADĖNAS Aleksandras. 5

Radzevičius Stasys

RADZEVIČIUS (RADŽIONIS) Stasys gimė 1916 03 30

Kybartuose, Vilkaviškio aps. 1935 baigė Kybartų „Žiburio“
komercijos m-lą. 1937 06 baigus Klaipėdos pedagoginį in-cą
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo
mokyklą (XIII asp.laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1938
10 11 Marijampolės aps. Būdviečių prad. m-los vedėjas, nuo
Ne 1939 09 01 Pajevonio prad. m-los mokytojas. LŠS narys.
1939 09–10 mobilizuotas atliko karo pratybas. Nuo 1940
Radzevicius Juozas 09 01 Gutkaimio prad. m-los vedėjas. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Čikagoje, kur 1999
02 11 mire.
RADZEVIČIUSJuozas gimė 1885 05 24 Mozūriškių dvare,
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 1272, 1, 24; f. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 454
Veiverių vls., Marijampolės aps. 1903 baigė Veiverių mokytojų
seminariją. Mokytojavo Sedoje, Gargžduose, Kurtuvėnuose. 455; LKKAS archyvas.

Prasidėjus I pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916
1001 baige Aleksejauskaro m-lą Maskvoje, paskirtas 133 pést.
ats. pulko 15 kuopos jaun. karininku, vėliau 15 pėst. ats. pulko
3 kuopos, 773 pėst. pulko 6 kuopos jaun. karininku. Dalyvavo
kovose Pietų fronte, pasiekė Rumuniją. 1918 01 05 paleistas iš
kariuomenės kaip liaudies m-los mokytojas. Grįžus į Lietuvą
1919 06 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 ats.
bataliono (nuo 1920 08 01 10 pést. pulkas) 2 kuopos jaun.
karininku, 08 25 – ūkio kuopos vadu. 1919 10 07 suteiktas
RADZEVIČIUS Vladas gimė 1908 02 08 Seredžiuje, Jur
barko vls. 1932 baigus Dr. J. Tumeno brandos kursus pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
(VIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Tarnavo Eltos agen
tūroje. 1936 laisvuoju klausytoju įstojo į VDU. 1944 studijavo
VU. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Australiją.
Gyveno Adelaidėje, kur 1970 10 01 mire.

Lietuvos kariuomenės karininkai 205

 Radzevičius Vladas
Žmona - Lilė, dukterys – Laima ir Dalia, sūnus – Algis.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 12140; f. 930, ap. 7, b. 4369, I. 236; LKKAS
archyvas
RADZIŠAUSKAS Juozas JRADŽIŪNAS Juozas.
Radziukynas Juozas
RADZIUKYNAS Juozas gimė 1913 08 07 Leipalingyje,
Seinų aps. 1933 06 21 baigė Alytaus g-ją, 1937 - Alytaus
aukštesn. miškų m-lą, pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938
09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1939–40 dirbo Kazlų Rūdos miškų urėdijos girininku,
1940 - Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininku.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1938).
LCVA, f. 906, ap. 2, b. 333; LKKAS archyvas.
RADZIULIS Vacys gimė 1905 09 28 Dotnuvos kolonijoje,
Dotnuvos vls., Kėdainių aps. 1927 baigė Dotnuvos žemės ūkio
technikumo Miškininkystės skyrių, dirbo Rietavo miškų
uredijos girininku. 1927 11 04 Kėdainių aps. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 5 pest. pulką. 1929
02 19 baigus Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas inžinerijos
ats, leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą.
Dirbo Kėdainių miškų urėdijos Gudžiūnų girininku, vėliau
206 Lictapos kariuomenės karininkai
Radziulis Vacys
Kauno miškų urėdijoje. Nuo 1930 02 26 LŠS XVI Kėdainių
rinktinės narys. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1933
07 25 - 08 22 atliko karo pratybas 2 inžinerijos batalione. Iki
1944 dirbo Kėdainių miškų urėdijos Pernaravos girininku.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 11 20
suimtas. 194605 14 Karo tribunolo nuteistas 10 metų, išvežtas
į Vorkutlagą Komijoje. 1955 paleistas.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Felicija Šiaškelytė.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 121; f. 561, ap. 11, b. 797; LGG, t. 2, d. 2,
p. 854; LKKAS archyvas.
Radzivanavičius Juozas
RADZIVANAVIČIUS Juozas gimė 1891 06 11 Naumiestyje,
Šakių aps. 1912 baigė Suvalkų vyrų g-ją, studijavo Varšuvos u-te.
Nuo 1914 mokytojavo. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1916
0601 baigė Aleksejaus karo m-lą, tarnavo 196 pest. ats. pulke
jaun. karininku, vėliau 408 Kuznecko pėst. pulke ėjo jaun.
karininko, kuopos vado, komandos v-ko, bataliono vado pareigas.
1916 07 05 - 1917 10 31 dalyvavo I pasaul. karo kovose
Pietvakarių fronte su austrais ir vokiečiais. 1917 04 30 pakeltas
į paporučikius, 1917 10 26 – į poručikus. Likvidavus pulką 1918
0201 perkeltas Viazmos karo v-ko žinion. Grįžus į Lietuvą 1919
05 17 mobilizuotas, paskirtas Ukmergės bataliono (nuo 1919
12 10 8 pėst. pulkas) 1, vėliau 2 kuopos vadu, 08 27 - Salako
komendantu. 1919 11 18 suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis.
1920 05 01 perkeltas į Artilerijos skyrių, paskirtas 7, vėliau 4
artilerijos sandėlio prižiūrėtoju, 10 25 - Centrinio artilerijos
sandėlio prižiūrėtojo padejeju. 1920 12 02 pakeltas į artilerijos
kapitonus. 1921 06 25 paskirtas Artilerijos tiekimo skyriaus ūkio
vedėju, kartu ėjo artilerijos tiekimo v-ko padejejo pareigas. 1923
06 23 paskirtas jaun. karininku ypatingiems reikalams, 1924
0101 – ginklininku, 03 01 – 2 artilerijos pulko 2 baterijos jaun.
karininku. 1925 10 26 perkeltas į pulko štabą, paskirtas eiti pulko
techniko pareigas. 1926 baigė ginklininkų kursus prie Centrinių
artilerijos dirbruvių. 1926 12 14 išlaikė egzaminus prie Vyr.
kariuomenės štabo inspekcijos artilerininko vardui įgyti. Studijavo
LU. 1928 01 05 baigė Centrinių kariuomenės dirbtuvių
ginklininkų kursus. 1932 05 30 baigė ginklavimo karininkų
kursus prie Ginklavimo v-bos. 1932 06 14 perkeltas į Ginklavimo
v-bą, paskirtas Tryškių artilerijos sandėlio v-ku. 1932 07 06
pakeltas į majorus. 1933 11 20 pačiam prašant paleistas į gin
klavimo karininkų atsargą, 1936 03 31 dėl sveikatos – į dimisiją.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1930), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuomenė
je – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinu su kardais ir kaspinu.
Žmona - Elena, duktė - Sabina Gražina (1921), sūnus -
Česlovas Algirdas (1924).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 10; ap. 5, b. 2259; ap. 7, b. 4274; ap. 8, b. 17,
1. 279.
Radzivanas Bronius
RADZIVANAS (RADZIVONAS) Bronius gimė 1907 06 28
Vidiškiuose, Žemaitkiemio vls., Ukmergės aps. Baigė Ukmergės
g-ją, studijavo VDU. 1935 09 18 pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida)
suteiktas sanitarijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
sanitarijos karininkų atsargą. 1939 03 03 baigė VDU Medi
cinos f-to Medicinos skyrių įgydamas gydytojo kvalifikaciją.
Dirbo Kauno m. savivaldybės gydytoju, veliau gydytoju Jo
navoje. Nuo 1939 07 19 LŠS I Kauno rinktinės Kauno pilies
šaulių kuopos narys. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigra R
vo į JAV. 1959 išlaikė egzaminus, dirbo gydytoju Ričmond
Hile, Niujorko valst. Dalyvavo lietuvių išeivių veikloje, dirbo
VLIK'e. Mirė 1978 1201 Niujorke.
Žmona - Apolonija, sūnus - Vytautas.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 11; 1.380, ap. 2, b. 314; f. 561, ap. 2, b. 1682,
1. 263; f. 631, ap. 7, 6, 5131; LKKAS archyvas.
adzivonas Jonas
RADZIVONAS Jonas gimė 1907 05 15 Zvanagalos vnk.,
Vaškų vls., Biržų aps. 1930 baigė Kauno kunigų seminarijos
3 kursus. Nuo 1930 09 13 studijavo VDU Teologijos-fi
losofijos f-to Teologijos skyriuje. 1933 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida)
suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1939 06 15 baigė VDU Teisių f-to
Teisių skyrių. 1940 01 16-11 16 tarnavo neetatiniu teismo
kandidatu prie Kauno apygardos teismo, 1942 – Biržų apyl.
teismo ir ipotekos įstaigos teisėju. 1944 09 savanoriu atvyko į
TAR, paskirtas 2 kuopos būrio vadu, dalyvavo Sedos kau
tynėse. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945
08 18 suimtas, kalintas Biržuose, Vilniuje. 1945 10 06 išvežtas
į lagerį Intoje, Komijoje, vėliau kalėjo Vorkutlage, Komijoje.
1946 02 23 žuvo lageryje.
Žmona - Elena (susituokė 1937).
LCVA, f. 930, ap. 8. b. 760; f. 478, ap. 1, b. 255; f. 631, ap. 7.b. 8355;
LGG, t. 2, d. 2, p. 854.
RADZVICKAS Petras gimė 1864 10 22 Pacentų k., Kalva
rijos vls., Marijampolės aps. 1885 baigė Marijampolės g-ją,
1891 – Maskvos u-to Medicinos f-rą, jame dėstė. Studijuo
damas buvo slaptos lietuvių studentų d-jos narys, 1890 daly
vavo slaptame varpininkų suvažiavime. 1896 įgijo medicinos
daktaro laipsnį. Nuo 1896 dirbo Smolensko gub. ligoninės
ausų, nosies, gerklės ir akių ligų skyriaus vedėju. 1904 įsteige
savo ligoninę ir iki jos nacionalizavimo 1918 jai vadovavo.
Lictuvos kariuomenės karininkai 207
 1920 06 22 Smolenske bolševikų suimtas, nuteistas mirties
bausme, tačiau miesto gyventojams reikalaujant nuosprendis
pakeistas, dienomis dirbo ligoninėje, naktis praleisdavo kalėji
me. 1921 04 30 grįžo į Lietuvą, 05 16 savanoriu įstojo į Lie
tuvos kariuomenę, paskirtas Karo ligoninės ausų skyriaus vyr.
ordinatoriumi. 1921 07 12 suteiktas sanitarijos pulkininko
laipsnis. 1921-23 Kauno medikų d-jos p-kas. 1922 02 01
paskirtas 1 atsk. lazareto vyr. ordinatoriumi, 1923 02 27 –
Karo ligoninės akių ligų skyriaus vedėju, 1924 01 01 – Karo
ligoninės akių ir ausų ligų konsultantu. 1924 10 tapo LU
profesoriumi, Ausų, nosies ir gerklės ligų katedros vedėju. 1926
10 14 pačiam prašant paleistas į sanitarijos karininkų atsargą.
Dirbo LU (nuo 1930 VDU). 1930 jo iniciatyva Kaune pastatyta
ausų, nosies, gerklės ligų 30 lovų klinika, kuriai vadovavo. Nuo
1887 bendradarbiavo lietuviškuose laikraščiuose (dažnai
pasirašydavo Petro Bekampio slap.). Mirė 1931 09 22 Kaune.
Savo turtą (100 000 Lt) paliko Studentų medikų fondui, 1932
pavadintam jo vardu, 10 000 Lt – būsimosios aklųjų ir nebylių
m-los statybai.
Apdovanotas II rūšies I laipsnio Vyties kryžiumi (1926).
Žmona - Aleksandra (1878), sūnus - Petras (1907).
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 12; BLE, t. 24, p. 405-406; LTE, 1. 9, p. 307;
TLE, t. 3, p. 490.
Radžiūnas Juozas (g. 1898)
RADŽIŪNAS (RADZEVIČIUS) Juozas gimė 1898 01 05
Pošnios k., Miroslavo vls., Alytaus aps. Baige aukštesn. m-lą.
1919 02 05 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko
ūkio skyriaus raštininku, 06 29 – valdininku prie pulko maisto
tiekėjo, 1920 11 22 – pulko maisto tiekėju. 1920 05 02 -
12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920
05 02 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1923 08 20 paskirtas
pulko iždininku. 1926 04 22 išlaikė KAM nustatytus lietuvių
kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos egzaminus. 1927 04 11
prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų išlaikė egzami
nus administracijos karininko laipsniui įgyti. 1928 08 06 su
teiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1929 03 18
208 Lietuvos kariuomenes karininkai
paskirtas Gen. štabo v-bos Karo topografijos skyriaus bendrosios
dalies vedėju. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
12 20 iš kariuomenės atleistas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949
cmigravo į JAV. Gyveno Čikagoje, kur 1970 02 02 mirė.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1934),
Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928)
medaliais.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 293, 1. 8-9, b. 165, I. 22-27; LYA, F. K-8,
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Radžiūnas Juozas (g. 1908)
RADŽIŪNAS (RADZIŠAUSKAS) Juozas gimė 1908 10 08
Parkulpių k., Meškuičių vls., Šiaulių aps. 1929 baigus Šiaulių
berniukų g-ją pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30
baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas aviacijos ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
ats. jaun. leitenanto. 1931–32 Guostagalio prad. m-los vedėjas.
1933 05 03 – 1934 08 12 tarnavo policijoje. 1934 06 08 -
0707 atliko karo pratybas Karo aviacijos 4 eskadrilėje. 1936
05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. ats. karininkų kursus,
priimtas į karo tarnybą, paskirtas Karo aviacijos 2 eskadriles karo
lakūnu. 1936 09 28 – 1937 12 31 mokėsi Karo aviacijos
karininkų kursuose, juos baigus suteiktas II eilės karo lakūno
vardas. 1937 08 27 pirmą kartą skrido savarankiškai. 1938
02 16 pakeltas į leitenantus. 1938 05 13 paskirtas 5 eskadriles
karo lakūnu. 1939 12 31 suteiktas I eilės karo lakūno vardas.
1940 05 09 paskirtas 5 eskadrilės technikos karininku. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 14 paskirtas aviacijos dirbtuvių perdavimo komisijos
nariu, 1022 iš kariuomenės atleistas. 1942 06 žuvo Kuršėnuose.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2261; f. 391, ap. 7, b. 652; f. 930. ap. 8. b. 255.
1. 316-320; LYA, f. K-8, ap. 2. saug. vnt. 3; LKKAS archyvas
RADŽIUS Antanas (slap. Ridikas, Šturmas) gimė 1923 06 14
Čižiūnų k., Valkininkų vls., Trakų aps. Ūkininkavo tėvų ūkyje.
Atgavus Vilniaus kraštą įstojo į LŠS. Kilus Vokietijos-SSRS karui

Radžius Antanas
dalyvavo Birželio sukilime Valkininkuose. Vokiečių okupacijos
metu Valkininkuose subūrė savigynos būrį kovai su sovietiniais
diversantais. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą
1944 09 mobilizuotas į RA, tačiau netrukus pasitraukė ir įstojo
į Valkininkų partizanų būrį. Dalyvavo mūšiuose šturmuojant
Valkininkų stribų būstinę ir išlaisvinant ten buvusius kalinius,
1945 01 - su NKVD kariuomene Migūčionių k., Trakų aps.,
sunaikinant apie 40 čekistų Gilviniškių k., Eišiškių vls. Buvo
Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės Valkininkų
bataliono Merkio būrio vadas, vėliau bataliono vadas, partizanų
tvirtinimu, pasižymėjo nepaprasta drąsa. 1946 11 14 prie kelio
Alytus–Daugai keliems partizanų junginiams užpuolus ir
sunaikinus NKVD Daugų įgulos 3 automašinas su kareiviais
žuvo Varčios miške, Rimėnų apyl., Alytaus aps. Palaidotas
Druckūnų kapinėse, Varėnos vls. 1999 02 17 pripažintas kariu
savanoriu ir 2000 07 12 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Pavardė įrašyta Laisvės kovų dalyvių paminkle Dauguose.
LGG, b. R-137; t. 2, d. 2, p. 855; LKKAS archyvas.
1
Radžius Tadas
RADŽIUS Tadas gimė 1893 02 26 Jucaičių k., Švėkšnos vls.,
Tauragės aps. 1912 įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune.
1915–17 mokėsi ir baigė Petrogrado kunigų seminariją. Grįžęs
į Lietuvą kunigavo Šiauliuose. Nuo 1928 studijavo LU
Teologijos-filosofijos f-to Teologijos skyriuje. 1938 alfabe
tiniame karininkų sąraše nurodytas kaip Lietuvos kariuomenės
8 pést. pulko karo kapelionas. R
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 5302; LKKAS archyvas.
Ragaišis Steponas
RAGAIŠIS Steponas gimė 1906 12 23 Žemųjų Kaplių k.,
Šėtos vls., Kėdainių aps. 1925 baigė Šėtos vid. m-lą, 1929
09 05 - S. Daukanto mokytojų seminariją. 1928 10 18-1929
1101 dirbo LU raštvedžiu. 1929 11 05 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pestininkų
karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1931 09 12
studijavo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje, vėliau Ekonomijos
skyriuje. Mokytojavo Kauno V. Kudirkos prad. m-loje. Nuo
1936 11 15 dirbo Teisingumo m-joje, nuo 1940 10 01 -
Raudondvario prad. m-los mokytoju.
Žmona - Veronika Urbanavičiūtė (1904), sūnus - Vytautas
Virgilijus (1932).
LCVA, f. 631 ap. 7, b. 10227; . R-762, ap. 2, b. 704, 1. 319.
f
Ragauskas Antanas su žmona Gražina
RAGAUSKAS Antanas gimė 1916 10 27 Ažytėnų k., Kra
kių vls., Kėdainių aps. 1935 08 31 baige Kėdainių g-ją, įstojo į
Lietuvos kariuomenės karininkai 209
 Karo mokyklą. 1938 05 12 ja baigus (XIX laida) suteiktas lavin
lerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 2 ulonu pulko technikos
eskadrono būrio vadu, vėliau perkeltas į I eskadrona. 1939 10
dalyvavo žygyje Vilnių. Sovietų Sajungai okupavus Lietuva ir
į
likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 26 kavalerijos pulko kardų būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 194201 26 paskirtas Kėdainių aps.
butų biuro raštvedžiu. 1942 04 01 priimtas į LSD, tarnavo
252-E batalione, 10 23 perkeltas į 255 batalioną. Soviciy Sq
jungai antrą kartą okupavus Lietuvių išėjo partizanauti. 1946 03
Betygalos, Dotnuvos, Grinkiškio, Josvainių ir Parnaravos par
tizanų būrius suvienijus į LLA Povilo Lukšio rinktinç, 08 28
išrinktas rinktinės vadu (slap. Ragelis). 1946 10-12 rinktinė
aktyviai kovojo su okupantų kariuomene ir vietiniais kolaborantais,
Leido laikr. „Laisvėje“, satyrinį laikr. „Katiuša“. Atvykęs į Vilnių Ragauskas Jonas (g. 1907)
sunaikinti MGB smogikų grupės vadu tapusio išdaviko A. Dal
boko 1947 09 18 suimtas, tardytas ir kankintas Vilniuje. Dėl (1964), SSKP narys (1967). Mirė 1967 10 11 Vilniuje, palai
sužalojimų tardymas nutrauktas 35 dienoms ir pratęstas 1947 dotas Antakalnio kapinėsc.
10 23. 1948 03 06 MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 Žmona - Barbora Aidukaitė (1921-1971, susituokė 1949),
metams. Žmona 1948 ištremta į Sibirą. 1948 03 26 išvežtas į sūnus - Saulius (1950), duktė - Mimoza Kligienė (1951).
lagerį Vorkutoje, vėliau į Rečlagą Komijoje. 1952 05 12 žuvo LCVA, F. 930, ap. 2K, b. 417; ap. 5. b. 2262; 1.631. ap. 7. b. 9838:
sunkiai sužalotas lagerio anglių kasykloje. LTE, 1. 9, p. 310; TLE, 1. 3. p. 492; LKKAS archyvas
Žmona - Gražina Bružaitė (1921-2003), duktė - Gražvyda
Zubienė (1944).
LCVA, f. 930. ap. 7, b. 6519; ap. 8, b. 761; f. 387, ap. 1, b. 3239; f. 1581,
ap. 6, b. 1138; LGG, t. 2, d. 2, p. 856; LNTK, p. 276, 285; LKA, 1. 12,
p. 10; t. 22, p. 195-199; LKKAS archyvas.

RAGAUSKAS Jonas gimė 1890 Rygoje, Latvijoje. Tarnavo

Rusijos kariuomenėje praporščiku. Atvykęs į Lietuvą 1918–
19 gyveno ir dirbo Šiauliuose. 1919 04 14 mobilizuotas į Lie
tuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio atsk. batalioną
nerikiuotės kuopos v-ku. 191906 12 už nesąžiningumą tar
nyboje paskirtas kuopos jaun. karininku. Apkaltintas nužu
dymu 1919 07 15 iš kariuomenės pabėgo, 09 28 išbrauktas
iš karininkų sąrašų. Agentūriniais pranešimais nustatyta, kad
pabėgo pas lenkus ir tarnavo L. Želigovskio kariuomenės štabe.
Žmona - Vaišvilaite.
Ragauskas Pranas
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2263; f. 483, ap. 5, b. 3069.

RAGAUSKAS Jonasgimė 1907 08 10 Stasiškių k., Troškū
nų vls., Panevėžio aps. 1926 06 22 baigė Panevėžio g-ją, 09 06
priimtas į LU Teologijos-filosofijos f-to Filosofijos skyrių. 1931
09 25 perėjo į Teologijos skyrių. 1935 baigus u-tą kunigavo.
1938 11 22 paskirtas Lietuvos kariuomenės 4 pėst. pulko
Kupiškyje vicekapelionu. 1939 09 18 – 10 14 ėjo 10 pést.
pulko kapeliono pareigas. Nuo 1939 10 14 vėl 4 pést. pulko
vicekapelionas. 1940 03 30 paskirtas 1 bataliono švietimo va
dovu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 02 atleistas.
1944-48 deste Kauno kunigų seminarijoje. Merçs kunigystę,
paskaitose, straipsniuose skelbė ateistines pažiūras. Antireliginių
knygų „Katalikų religinės šventės ir apeigos“ (1951), „Ite, missa
est" (1960, LSSR valst. premija 1960), „Nenoriu dangaus“
(1963) ir kt. autorius. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas
RAGAUSKAS Pranas gimė 1915 04 23 Naujosios Impil
ties k., Darbėnų vls., Kretingos aps. 1937 baigus Tauragės g-ją
pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 8 pest. pulką. 1938
09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1938 įstojo į VDU Matematikos-gamtos f-to Che
mijos skyrių. 1939 09–10 mobilizuotas atliko karo pratybas.
Nuo 1939 10 21 dirbo Kariuomenės intendantūros technikos
ir organizacijos komisijos bandymų kabineto laborantu, nuo
1940 – VU Matematikos-gamtos f-to Chemijos skyriuje.
LCVA, f.631, ap. 7, b. 15727; f. R-856, ap. 1, b. 456; LKKAS archyvas.
RAGAŽINSKAS Juozas gimė 1891 10 29 Pumpėnų mstl.,
Biržų aps. 19140609 baige Panevėžio realinę g-ją. Mobilizuotas

210 Lietuvos kariuomenes karininkai


Ragažinskas Juozas
į Rusijos kariuomenę 1914 12 01 baigė Kazanės karo m-lą,
suteiktas praporščiko laipsnis, tarnavo 158 pest. batalione, vėliau
435 pest. pulke kuopos vadu. 1915 01 pakeltas į paporučikius,
1916 10 – į poručikus. 1916 04 – 1917 09 01 dalyvavo I pa
saul. karo kovose prie Gardino ir Rygos fronte. 1917 07 pakeltas
į štabskapitonus. Grįžus į Lietuvą 1919 04 09 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku prie KAM štabo, 04 11
perkeltas į Seinų komendantūrą, 06 25 – į Ukmergės batalioną
(nuo 1919 12 10 8 pést. pulkas), paskirtas 2 kuopos jaun.
karininku. 1919 11 18 suteiktas pėst. kapitono laipsnis, 12 14
laipsnis pakeistas į majoro. 1919 12 15 paskirtas 2 kuopos vadu.
1919 12 03 – 1920 01 05 dalyvavo nepriklausomybės kovose
su bolševikais, 1920 08 28 – 11 30 – su lenkais. 1921 03 17
paskirtas 3 bataliono vadu. 1921 11 19 dalyvavo komisijoje
perduodant Baltgudžių batalioną. 1922 02 09 perkeltas į
Kariuomenės teismą, paskirtas teismo sekretoriumi, 06 01 –
teismo vertėju, 1925 09 04 - teismo jaun. kandidatu, 1926
03 17 - kandidatu. Nuo 1926 studijavo LU Teisių f-te. 1927
03 21 perkeltas Kariuomenės teismo I nuovados tardytojo ži
nion. Mire 1928 04 02 Kaune.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio su
kardais ir kaspinu ir Šv. Anos 4 laipsnio „Už narsumą“ ordinais.
LCVA, f. 930. ap. 2R, b. 13; ap. 5, b. 2265; f. 631, ap. 7, b. 894.
RAGELIS Antanas gimė 1909 05 29 Kuklių k., Lazdijų vls.,
Seinų aps. 1925 baige Seinų „Žiburio“ g-jos Lazdijuose 4 klases,
1927 – 2 metų mokytojų kursus Lazdijuose, dirbo Marijampolės
aps. Igliškėlių prad. m-los vedėju. 1927 11 03 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į 1 husarų pulką. 1928 01 05 pasiųstas į
Karo mokyklą. 1929 02 19 ją baigus (III asp. laida) suteiktas
pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Nuo 1930 LŠS narys, vėliau šaulių būrio, kuopos vadas.
1930 Marijampolėje baigė pedagoginių darbų kursus. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis
pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1933–41 dirbo Raseinių aps.
Papušynio, Trakų aps. Kurniškių, Ukmergės aps. Burbiškio,
R
Ragelis Antanas
Žemaitkiemio prad. m-lų mokytoju ir vedėju. 1933 07–08 atliko
karo pratybas 4 pest. pulke, 1938 08–09 – 1 pest. pulke. 1939
09 08 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai antrą kartą
okupavus Lietuvą 1945 01 28 suimtas, kalintas Marijampolėje.
1945 12 13 NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio
ir 5 metams tremties. Išvežtas į Sevželdorlagą Komijoje, vėliau
perkeltas į Berlagą Magadano sr. Nuo 1953 11 27 tremtyje, kur
1954 06 20 žuvo.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Adelė Deltuvaitė (1908), sūnūs - Eugenijus (1932)
ir Mandgirdas (1933).
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 1272, 1. 38; f. R-762, ap. 2. b. 704, 1. 166;
LGG, t. 2, d. 2, p. 858.
i
Raginis Vaclovas
RAGINIS Vaclovas gimė 1910 02 05 Jonėnų k., Daugėliš
kio vls., Švenčionių aps. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo
berniukų g-joje. Lenkams persekiojant 1930 pasitraukė į nepri
klausomą Lietuvą. 1931 baigė Utenos g-ją. 1931 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mokyklą
(VIIasp.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Būdamas kariūnas 1931
kartu su kitais vilniečiais įsteigė vilniečių studentų korporaciją
Lietuvos karinomones karininkai 211
 „Vilnija“. 1932 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. Dirbo
Finansų m-joje raštininku, nuo 1937 – Mokesčių departamente
sekretoriumi. LŠS I Kauno rinktinės Finansų m-jos šaulių kuopos
narys. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1944 pasitraukė į
Vokietiją. 1947 įstojo į amerikiečių sargybų kuopas ir vadovavo
įvairioms lietuvių-baltų kuopoms. 1950 emigravo į Australiją.
Gyveno Geclonoje, įsteigė Australijos lietuvių d-jos skyrių, Lie
tuvių namams nupirko du žemės sklypus. Buvo išrinktas į pir
mąją ALB krašto tarybą ir prezidiumo vicep-ku. 1954 persikėlė į
Adelaidę, vadovavo Adelaidės lietuvių s-gos įsteigimui, apie 10
metų buvo jos p-kas, už nuopelnus suteiktas garbės p-ko vardas.
Mirė 1971 06 11 Adelaideje.
Žmona - Monika Sluckaitė (1909), sūnus - Vygandas Au
gustinas (1934).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 868; . 631, ap. 7, b. 11292; LKKAS archyvas.
f
RAHN Otto gimė 1897 01 31 Ragainėje, Rytprūsiuose. 1912
baigė Šilio vid. m-lą, 1914 – Portensterio puskarininkų m-lą
Rytprūsiuose. Atvykus į Lietuvą 1920 02 25 priimtas į Lietuvos
kariuomenę, 04 16 paskirtas karininku į Karo aviacijos dalį.
1920 04 07 suteiktas inžinerijos vyr. leitenanto laipsnis. Nuo
1920 07 01 mokomosios eskadriles instruktorius. 1920 09 21
aviakatastrofoje susižeidė. 1920 11 01 paskirtas karo lakūnu
į oro eskadrilę. Karo aviacijoje atliko 159 skrydžius, ore išbuvo
15 val. 44 min., 2 kartus skrido į lenkų frontą. 1921 04 08 iš
kariuomenės paleistas.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 13a, I. 353, b. 256, 1. 245.
Raibikis Kostas
RAIBIKIS Kostas gimė 1897 06 27 Strazdžių k., Gižų vls.,
Vilkaviškio aps. 1919 baigęs Marijampolės „Žiburio“ g-ją
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 12 16 baigus
Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir
paskirtas į 6 pést. pulką. Dalyvavo nepriklausomybės kovose
su lenkais. 1920 12 12 pateko į lenkų nelaisvę, pabėgo. 1923
12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 13 perkeltas į 9
pest. pulką, 1927 04 22 - į Vyr. kariuomenės štabo II (In
formacijų) skyrių. 1927 08 01 pakeltas į kapitonus, 1933
212 Lietuvos kariuomenes karininkai
11 20 – į majorus. Nuo 1935 08 01 Kariuomenės štabo II
(Informacijų) skyriaus žinių karininkas. 1940 01 26 pakeltas
plk. leitenantus ir paskirtas Ypatingojo skyriaus santykiams
į
su SSRS kariuomene atstovu Alytuje. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 07 16 paskirtas Kariuomenės štabo III
(Mobilizacijos) skyriaus komplektavimo dalies karininku.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos štabo rikiuotės skyriaus v-ku. 1941
06 14 Varėnos poligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilske,
Krasnojarsko kr. 1943 05 15 SSRS NKVD Ypatingojo pasi
tarimo nuteistas 10 metų. 1944 07 09 žuvo lageryje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1932), Lie
tuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo
10-mečio (1929) medaliais.
Žmona – Albina Papartytė (1907–2004, susituokė 1940).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 285, 1. 59; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LGG,
t. 1, p. 683; LKKAS archyvas.
Rajeckas Faustas Juozas
RAJECKAS Faustas Juozas gimė 1920 12 19 Panevėžyje.
Mokėsi Panevėžio berniukų g-joje, 1934 baigė aukštesn. m-los
2 klasių kursą, vėliau Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1938
įstojo į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
11 15 ją baigė (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko
kulkosvaidžių būrio vadu.
LCVA, f. 392, ap. 3, b. 1045; f. 849, ap. 4, b. 4530; LYA, f. K-S, ap. 2,
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RAJECKAS Leonas gimė 1892 11 05 Panevėžyje. 1911 bai
gė Panevėžio realinę m-lą. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę
1914 baigė praporščikų m-lą. 1914 07 23 – 1918 03 03 da
lyvavo I pasaul. karo kovose austrų ir vokiečių fronte. Tarnybą
baigė kapitonu. Karo pab. Galicijoje internuotas. 1920 grįžo
į Lietuvą. 1921 09 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas 44 pėst. pulko 4 kuopos jaun. karininku. 1922 01 06
suteiktas kapitono laipsnis. 1922 07 16 paskirtas ūkio skyriaus
v-ku. 1924 01 01 paskirtas eiti bataliono vado pareigas. 1924
08 15 baigė Aukštuosius inkų DLK Vytauto kursus (IV
laida). 1925 05 27 paskirtas 3 bataliono, 07 01 – 2 bataliono

‫زبان‬
Rajeckas Leonas
vadu. 1925 07 29 pakeltas į majorus. 1926 04 24 paskirtas
I karo apygardos štabo Rikiuotės skyriaus v-ku, kurį laiką
vadovavo štabo Operacijų skyriui. 1927 05 17 perkeltas į III
karo apygardos štabą Rikiuotės skyriaus v-ku. 1927 08 01 pa
keltas į plk. leitenantus. 1928 vadovavo Operacijų skyriui,
1929–31 ėjo štabo v-ko pareigas. 1931 08 29 baigė Aukš
tesniųjų karininkų kursus, tarnavo III pest. divizijos štabo III
(Operacijų) skyriaus v-ku. 1934–37 ėjo divizijos štabo v-ko
pareigas. Nuo 1937 05 01 7 pest. pulke atliko komandavimo
stažą. 1939 12 23 išrinktas divizijos žemesn. ir aukšt. karininkų
Garbės teismo p-ku. 1940 01 26 pakeltas į pulkininkus ir pa
skirtas Ypatingojo skyriaus santykiams su SSRS kariuomene
Lietuvoje v-ko padėjėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 08 28 – 10 28 dirbo KAM likvidacinės komisijos nariu.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 11 15 paskirtas RA
29 ŠTK štabo operacijų skyriaus v-ko padėjėju, 12 11 – 179
šaulių divizijos 234 pulko vadu. 1941 06 14 suimtas, išsiųstas
į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr., vėliau perkeltas į Taišetlagą,
Irkutsko sr. 1943 05 15 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 8 metams. 1943 12 06 žuvo lageryje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1930), DLK Ge
dimino 3 laipsnio (1934) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
bės medaliu (1928); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 2
ir 3 laipsnio, Šv. Anos 3 laipsnio ordinais su kardais ir kaspinu.
Žmona - Ona Kavaliūnaitė, sūnūs - Valentinas (1930) ir
Raimundas Leonas (1937-1997).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2270; ap. 8, b. 348, 1. 32, b. 255, 1. 151; LYA,
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 683; LKKAS archyvas.
RAKAITIS (RAKAUSKAS) Juozas gimė 1913 05 20 Peliū
nų k., Veisiejų vls., Seinų aps. 1933 baigė Alytaus g-ją, studijavo
VDU Technikos f-to Technologijos skyriuje. 1934 09 įstojo į
Karo mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XVIII laida) suteiktas
inžinerijos jaun. leitenanto laip ir paskirtas į Autorinktinę
būrio vadu. Tarnaudamas 1938 perėjo į VDU Teisių f-to
Teisių skyrių. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo
R
Rakaitis Juozas su žmona Cecilija
Autobataliono techninės dalies raštvedžiu. Likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 pest.
divizijos atsk. pionierių bataliono vyr. autotechniku. 1940
11 15 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Susirgus džiova gydėsi
Aukštosios Panemunės tuberkuliozės ligoninėje. 1941 06 14
ligoninėje suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.
1942 09 05 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7
metams. 1943 perkeltas į Taišetlagą, Irkutsko sr., 1945 11 28 –
į lagerį Bratske, Irkutsko sr. Nuo 1948 09 02 tremtyje Taišete,
Irkutsko sr. 1955 10 21 paleistas, neleidžiant apsigyventi Lie
tuvoje, grįžo į Sibirą. 1993 grįžo į Lietuvą. 1997 02 10 suteiktas
dimisijos vyr. leitenanto laipsnis. Mirė 2001 02 01.
Žmona - Cecilija Kerpytė (susituokė 1939).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 12047; LGG, t. 1, p. 684; LKKAS archyvas.
RAKAUSKAS Jonas gimė 1906 02 04 Šilelio k., Molėtų vls.,
Utenos aps. Nuo 1929 09 07 studijavo LU. 1929 10 02 pri
imtas LU (nuo 1930 09 01 VDU) Teologijos-filosofijos f-to
Pedagogikos katedros jaun. laborantu. 1929 12 01 – 1930
09 01 dirbo mašininku, nuo 1931 05 01 - Gamtos f-to rašt
vedžiu. 1934 09 20 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935
09 15 baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas artilerijos
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų
atsargą. 1938 05 01-31 atliko karo pratybas 2 artilerijos pulke.
1939 baigė VDU Teisių f-tą. 1939 04 01 – 1940 01 01
laboratorijų sandėlių vedėjas. 1940 1001 paskirtas VU kan
celiarijos v-ku. 1940 1001 – 1943 06 16 dirbo administra
cijos skyriaus v-ku, vėliau Vilniaus apygardos teisme.
Žmona - Stefanija Švelnytė (1907, susituokė 1930), sūnus –
Rimantas Jonas (1939).
LCVA, f. 631, ap. 3, b. 594; f. R-856, ap. 2, b. 702; LKKAS archyvas.
RAKAUSKAS Juozas T RAKAITIS Juozas.
AKICKAS Stasys gimė 188606 09 Vidžių k., Zarasų vls. ir
aps. Baige Zarasų m-los 4 klases. Tarnavo Rusijos kariuomenėje.
Grįžus į Lietuvą 1919 02 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
Lietuvos kariuomenes karininkai 213

Rakickas Stasys
paskirtas atsargon prie Kauno m. komendantūros, 02 26 -
Tiekimo skyriaus Intendantūros dalies karininku Kėdainiuose,
1101 - karininku ypatingiems reikalams prie Intendantūros
skyriaus. 1920 02 13 suteiktas pėst. kapitono laipsnis. 1920
04 01 kaip nemokantis lietuvių k. ir netinkantis užimamoms
pareigoms perkeltas į intendantūros karininkų atsargą. 1920
08 04 paskirtas į 5 pėst. pulką, 08 25 - laikinai eiti 7 belaisvių
stovyklos komendanto pareigas, 12 31 - 5 kuopos jaun.
karininku. 1921 01 08 staiga mirė kelyje Tauragnus.
į
Palaidotas Daugailių kapinėse, Utenos aps.
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 2271.
€1
Raklevičius Stasys su žmona Eugenija -
RAKLEVIČIUS Stasys (slap. Mislinčius, Tigras) gimė 1904
09 01 Griškonių k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Baige Bu
trimonių prad. m-lą, mokėsi Alytaus g-joje, vėliau grįžo ir dirbo
tėviškėje. IŠSnarys. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus
Lietuvą 1944 suimtas, kalintas Butrimonyse. 1944 12 par
tizanų išlaisvintas įsitraukė į jų gretas. 1945 Domininko Ječio
(slap. Ažuolis) būrio partizanas. 1945 06 įkūrus Dzūkų rinktinę
paskirtas tiekimo v-ku. 1945 07 17 žmona su dukterimis ir
sūnumi Algirdu ištremta į Kudymkarą, Belojevsko r., Permės sr.
Nuo 1947 Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tė
vūnijos vadas. 1949 06 07 patekęs į pasalą Punios šile žuvo
(sužeistas nuskendo plaukdamas Nemunu) prie Trakelių ir
Margavos k. Kūnas rastas Nemune, palaidotas Punios šile netoli
Trakelių k. 1987 sūnus palaikus slapta perkele į Griškonių
214 lirtuaras kariuomos karininkai
kapinaites. 1999 02 24 pripažintas kariu savanoriu ir 1999
s
-
03
09 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
gos
ir
tremtinių
kalinių
politinių
Lietuvos
Apdovanotas
Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi (1994, ро mirties)
Žmona - Eugenija Vitkauskaitė (1912–1994, susituokė
1935), dukterys - Aldona Genovaite Radišauskienė (1935),
Vida (1944–1945 tremtyje), sūnūs - Stasys (1936), Kazimieras
(1938), Vytautas Jonas (1942) ir Algirdas Juozas (1943).
LGG, 1, 2, d. 2, p. 866-867; b. R-138; LKKAS archyvas.
Rakšnys Povilas
su žmona Jadvyga
RAKŠNYS Povilas gimė 1907 06 17 Mikšiūnų k., Joniš
kio vls., Šiaulių aps. Mokėsi Šiaulių berniukų g-joje. 1928
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo
mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats, jaun. lei
tenanto. 1931 baigė Aukštesn. policijos m-lą. Dirbo viešosios
policijos nuovados v-ku Užventyje, Gruzdžiuose, Vabalninke
ir Biržuose. 1934 03 01 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietu
Sajungai okupavus Lietuvą 1940 06 14 suimtas, išvežtas į lageri
Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941
ištremta į Parbigo r., Tomsko sr. 1943 01 20 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1950 02 02
tremtyje Tasejevo r., Krasnojarsko kr. 1960 10 24 paleistas,
1967 grįžo į Lietuvą. Dirbo Lietkoopsajungos įmonėje Vilniuje.
Mire 1984 12 02 Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinese.
Žmona - Jadvyga Sipkevičiūtė (1911-1995, susituokė 1931),
sūnūs - Vytautas (1932), Rimantas (1934), duktė - Nijole
(1940).
LGG, t. 1. p. 684-685; LKKAS archyvas.
RAKUTIS Petras gimė 1916 06 07 Paberžes k., Deltuvos vls.,
Ukmergės aps. 1937 06 19 baigė Ukmergės g-ją. 1938 įstojo
į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
11 15ją baigė (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis.
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko

Rakutis Petras
šaulių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke.
LCVA, F. 1692, ap. 1, b. 474; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
Ralčenis Aleksandras su žmona Lidija
RALČENIS Aleksandras gimė 1907 06 21 Kaune. 1924
baigė Jonavos g-jos 4 klases, 1928 - Kauno komercijos m-lą,
1935 - VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių, pašauktas į Lie
tuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp.
laida) suteiktas ryšių ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1936 LŠS narys. Dirbo
Vilniaus geležinkelio kelio ruožo raštvedybos skyriaus vedėju.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, iš
tremtas į Sevurallagą, Garių r., Sverdlovsko sr. Šeima 1941 iš
tremta į Barnaulo r., Altajaus kr., 1942 nutremta į Kuogasta
chą, Ust Janos r., Jakutija. 1942 06 17 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas mirti. 1942 07 17 sušaudytas Sverdlovske.
Apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu (1939).
Žmona – Lidija Stulauskaite (1909–1981, susituokė 1936),
-
sūnus - Aleksandras (1940).
LCVA, F. 930. ap. 5.b. 3184, 1. 582-585; LGG, 1.1, p. 685; LKKAS
archyvas
RALYS Eduardas gime 191107 26 Antkapinio k., Kelmės vls.,
Raseinių aps. 1934 08 31 baige Kražių „Žiburio“ g-14. Dirbo
R
Ralys Eduardas
tėvų ūkyje. 1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15
baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1942
05 15 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, dirbo vet. gydytoju
Varniuose. 1946 paskirtas LSSR veterinarijos laboratorijos di
rektoriumi, kadangi nebuvo SSKP narys, vėliau vyr. laborantu.
Mirė 2003 04 06, palaidotas Tytuvėnuose.
LCVA, F. 909, ap. 2, b. 146; LKKAS archyvas.
Ralys Jonas
RALYS Jonas gimė 1906 02 05 Dempiškių k., Kelmės vls.,
Raseinių aps. Baigė Kelmės prog-ją. 1926 09 01 įstojo į Karo
mokyklą. 1927 09 07 ją baigus (IX laida) suteiktas leitenanto
laipsnis, paskirtas į Karo aviaciją, mokiniu žvalgu įtrauktas į
eskadrilės karininkų sąrašus. Mokiniu žvalgu atliko 13 skrydžių,
ore išbuvo 5 val. 50 min. 1928 06 30 perkeltas į 8 pest pulką,
paskirtas 2 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku. 1930 03 05
pačiam prašant paskirtas 4 pest. pulko mokomosios kuopos jaun.
karininku, 1930 11 01 – 3 kuopos jaun. kurininku. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į
jaun. leitenanto. 1933 02 25 pačiam prašant paleistis į pestininkų
Lietuvos kariuomenes karininkai 215
 karininkų atsargą. Nuo 1936 civiliu tarnautoju tarnavo Raseinių
karo komendantūroje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
likviduojant Lietuvos kariuomenę atleistas. Dirbo Tytuvėnų giri
ninkijoje miško ruošėju, vėliau sąskaitininku-sekretoriumi.
Įsitraukė į antisovietinę pogrindinę veiklą, Liolių apyl. suor
ganizavo sukilėlių būrį. 1941 05 28 suimtas, kilus Vokictijos
SSRS karui išlaisvintas iš Kauno kalejimo. 1941 06 28-08 01
tarnavo TDA batalione. 1942 pavasarį įstojo į LSD 14 batalionų,
vasaros pab. paskirtas 255 bataliono 3 kuopos būrio vadu. Nuo
1942 rudens iki 1944 pavasario su batalionu saugojo geležinke
lio ruožą Mogiliovas–Žlobinas Baltarusijoje. 1945 05 09 Gelo
mstl., Lenkijoje, pateko į RA nelaisvę, išvežtas į filtracijos stovyklą
Ralys Vaclovas
Uchtoje, Komijoje. 1947 01 20 paleistas, grįžo į Lietuvą. 1953
04 18 suimtas. 1953 07 30 nuteistas 25 metams, išvežtas į lagerį
Komijoje. 1956 05 11 paleistas, grįžo į Lietuvą, dirbo Kelmės r. Žmona - Michalina Vanda Žukauskaitė (1920, susituokė
Liolių kolūkyje kasininku. Mire 1981, palaidotas Liolių kapinėse. 1941), sūnūs – Romualdas (1944) ir Edmundas (1947).
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). LCVA, f. 631, ap. 7, b. 18954; LKKAS archyvas.
Žmona - Marcijona Jankauskaitė (1919–2004).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2273; ap. 7, b. 4318; LKKAS archyvas.

Ralys Kazys

RALYS Kazys gimė 1917 09 05 Juknaičių dvare, Lygu

mų vls., Šiaulių aps. 1937 baigė Joniškio g-ją, įstojo į VDU Ramanauskas Adolfas

Technikos f-to Technologijos skyrių. 1938 07 08 pašauktas

į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
(XIV asp. laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į ginklavimo karininkų atsargą. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 01 tapo LAF nariu. Vokiečių okupa
cijos metu 1941 10 03 paskirtas Šiaulių m. ir aps. mokesčių
inspekcijos mokesčių išieškotoju. 1944 08 savanoriu įstojo į
TAR, 08 11 paskirtas pulko ginklininku.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 15075; f. 387, ap. 1, b. 3259; LKKAS archyvas.
RALYS Vaclovas gimė 1916 07 15 Žalpių k., Kelmės vls.,
Raseinių aps. 1939 06 14 baigė Raseinių g-ją. 1939 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp.
laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet
paleistas į karininkų atsargą. Studijavo ŽŪA Agronomijos skyriuje
Dotnuvoje. 1942 perėjo į VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių,
kurį baige 1947 12 31. Dirbo Anykščių ligoninės vyr. gydytoju,
veliau Plungėje. Nuo 1966 Naujosios Vilnios psichiatrinės
ligoninės gydytojas konsultantas. Mirė 1993 Vilniuje.
RAMANAUSKAS Adolfas gimė 1918 03 06 Niū Briteno m.,
JAV. 1921 su tėvais atvyko į Lietuvą. Gyveno Bielėnų k., Ru
daminos vls., Seinų aps. 1930 baigė Galinių prad. m-lą, 1937 -
Seinų „Žiburio“ g-ją Lazdijuose, įstojo į Pedagoginį in-tą Klai
pėdoje. 1939 vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą baige Pedago
ginį in-tą, perkeltą į Panevėžį. 1939 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baige
Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 rude
nį pradėjo mokytojauti Krivonyse prie Druskininkų. Kilus
Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime, vadovavo su
kilėlių būriui Druskininkų apylinkėse. Vokiečių okupacijos metais
persikėlė į Alytų, nuo 1942 dirbo Alytaus mokytojų seminarijoje,
dėstė lietuvių k. ir matematikos dėstymo metodiką bei karinį
rengimą, vadovavo fizinio lavinimo užsiėmimams bei pedago
ginei praktikai. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1945
04 25 užmezgė ryšius su Alovės miškuose veikusiais partizanais
ir netrukus įstojo į Nemunaičio apylinkėje veikusį partizanų būrį,

216 Lietuvos kariuomenes karininkai


Ramanauskas Adolfas su dukterimi Aukse
išrinktas partizanų būrio vadu (slap. Vanagas). Būdamas puikus
organizatorius subūrė Merkinės ir Alovės vls. išsibarsčiusius
partizanų būrelius į 140 vyrų kuopą. 1945 rudenį kuopa pri
jungta prie Dzūkų rinktinės. 1945 vasarą kuopa performuota į
batalioną (8 būriai), paskirtas jo vadu, 1945 07 01 - Merkio
rinktinės vadu, kuriai priklausė Marcinkonių bei Druskininkų
batalionai. 1946 04 23 paskirtas Dainavos apygardos vado pir
muoju pavaduotoju. Nuo 1947 08 laikinai ėjo Dainavos apy
gardos vado pareigas. 1947 09 24–25 Dainavos apygardos vadų
sąskrydyje išrinktas Dainavos apygardos vadu. Lankė visus Dai
navos apygardos kovojančius vienetus, stengėsi susitikti ir pa
kalbėti su kovotojais, sužinoti ir įvertinti karių ir jų vadų veiksmus.
Daug dėmesio skyrė partizanų spaudai, organizavo jos leidybą,
redagavo ir pats rašė straipsnius partizanų laikraščiams: 1945
rudenį – Merkio bataliono ,,Trečias skambutis“, 1946-47 - Mer
kio rinktinės „Mylėk tėvynę“, 1947–49- Dainavos apygardos
„Laisvės varpas“, 1947–49 – „Svobodnoje slovo“, skirtą okupa
cinės kariuomenės kariams, 1949–50 – Pietų Lietuvos partizanų
srities „Partizanas“, 1951-52- „Miško brolis“, 1948-52 leido
informacinius užsienio politinių žinių biuletenius. 1948 išrinktas
Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1949 02 02-22 dalyvavo
Prisikėlimo apygardos štabe Minaičių k., Žemaitijoje, visos
Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame įkurtas Lietuvos
Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS), sudaryta vyriausioji partizanų
vadovybė – LLKS prezidiumas ir LLKS prezidiumo taryba, tapo
LLKS prezidiumo ir prezidiumo tarybos nariu, išrinktas LLKS
prezidiumo tarybos p-ko Jono Žemaičio (slap. Vytautas) pirmuoju
pavaduotoju, patvirtintas Pietų Lietuvos srities partizanų vadu.
1949 02 16 pasirašė suvažiavime priimtą Deklaraciją dėl Lietuvos
valstybingumo atstatymo principų. Suvažiavimo metu suteiktas
partizanų majoro laipsnis, 1949 09 18 - partizanų pulkininko
laipsnis. 1950 01 25 paskirtas LLKS gynybos pajėgų vadu. 1950
03 13 naujojoje partizanų vadovybės struktūroje LLKS prezi
diumo p-kas J. Žemaitis patvirtino 1 sekcijos (Pietų Lietuvos)
vadovu, įpareigojo pabaigti LLKS statuto rengimą. 1952 01 30
dėl ligos atsisakydamas LLKS prezidiumo p-ko pareigų). Žemaitis
prezidiumo nariams pasiūlė skirti jį p-ku ir suteikti partizanų
generolo laipsnį. 1952 05 20 - 1953 05 ėjo LLKS prezidiumo
p-ko parcigas. Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą nelegaliai
gyveno netoli Merkinės, vėliau Alytuje ir Rokiškio r. Tuo metu R
parašė atsiminimus „Partizanų gretose“ (atkūrus nepriklausomybę
išleisti pavadinimu „Daugel krito sūnų...“). Paieškai vadovavo
Rainiy budelis, KGB 4 v-bos vadovas Petras Raslanas ir KGB 4
v-bos 2 skyriaus v-kas Nachmanas Dušanskis, iš kvalifikuočiausių
KGB darbuotojų buvo sudaryta nuolatos veikianti operatyvinė
grupė. Išdavus buvusiam Karo mokyklos bendramoksliui, vėliau
KGB agentui Antanui Urbonui (agento slap. Žinomas) 1956
10 11 kartu su žmona suimtas Kaune, kalintas Vilniaus KGB
požemių kameroje, sadistiškai kankintas. 1957 09 25 Vilniuje
LSSR Aukščiausiojo teismo nuteistas mirties bausme. 1957 11 29
sušaudytas. Žmona nuteista 8 metams. 1998 01 26 suteiktas
brigados generolo laipsnis (po mirties). Atkūrus Lietuvoje nepri
klausomybę Kaune jo vardu pavadinta gatvė, 1994 Alytuje -
vid. m-la (buvusi mokytojų seminarija), Merkineje pastatytas
kryžius ir skulptoriaus A. Belevičiaus paminklas – koplytstulpis,
1999 kariuomenės kovinio rengimo centrui Nemenčinėje su
teiktas generolo Adolfo Ramanausko vardas, 2006 11 24 centre
atidengtas paminklas (skulptorius T. Gutauskas).
Apdovanotas partizanų 1 laipsnio Narsumo juostele (1945),
Uolumo juostele (1946), 1 laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi
su kardais (1949), I ir II rūšies 1 laipsnio Laisvės Kovos kryžiais
(1950); Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi
(1998, po mirties), Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi
(1999, po mirties).
Žmona -- Birutė Mažeikaitė (1924-1996, susituokė 1945,
partizanė, slap. Vanda), duktė – Auksė Skokauskienė (1950).
LNTK, p. 269-332, LKA, 1.7, p. 68; LKKAS archyvas.
RAMANAUSKAS Antanas RAMONIS Antanas.
Ramanauskas Antanas
RAMANAUSKAS Antanas gimė 191601 04 Gedvainių k.,
Meškuičių vls., Šiaulių aps. 1935 baigė Šiaulių berniukų g-ją,
įstojo į VDU Technikos f-to Technologijos skyriaus Mechanikos
specialybę. 1938 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939
09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pest. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Nuo 1941 12 15 dirbo f-ke ,,Kauno audiniai“ techninės
217
Lietuvos kariuomenės karininkai
 kontrolės vedėju, nuo 1942 02 01 – gamybos vedėju. 1942
10 15 baigus VDU įgijo inžinieriaus kvalifikaciją. Antrosios
sovietinės okupacijos pradž. suimtas, kalėjo Žigulių lageryje,
dalyvavo leidžiant pogrindinį laikr. „Tėvynės aidas“.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 13743; LKKAS archyvas.

Ramanauskas Bonifacas

Dirbo Šiaulių 2 apylinkės mokesčių inspekcijos raštininku.

1937 įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1938 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
(XIV asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1940 06 05 paskirtas
eiti Mokesčių departamento sekretoriaus pareigas.
LCVA, f. 387. ap. 1, b. 3265.

Ramanauskas Augustas RAMANAUSKAS Jonas gimė 1905 08 28 Šelvių k., Vilka

RAMANAUSKAS Augustas (Augustinas) gimė 1896 Ša
čių mstl., Mosėdžio vls., Kretingos aps. 1911 baigė Rygos g-jos
4 klases. 1915 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas
į aviacijos m-los mokomąją kuopą. Dėl silpnos sveikatos perkeltas
į 206 pést. pulką, 1916 – į 52 pést. divizijos štabo ryšių
komandą. 1917 baigė praporščikų m-lą, paskirtas į 7 armijos
štabą karininku ypatingiems reikalams. Grįžus į Lietuvą 1919
06 16 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kauno
komendantūros 2 ats. kuopos jaun. karininku. 1919 10 07 su
teiktas pėst. leitenanto laipsnis. 1920 09 02 paskirtas Švietimo
komisijos iždininku ir sekretoriumi, 1921 01 01 – eiti Kauno
etapo skirstymo punkto v-ko pareigas. 1923 03 30 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į pės
viškio vls. ir aps. Baigė g-jos 7 klases. 1928 11 01 Vilkaviš
kio aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929
02 19 baigus Karo mokyklą (III asp. laida) suteiktas pest. ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Nuo 1930 02 22 tarnavo Kretingos aps. policijoje. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pa
keistas į ats. jaun. leitenanto. 1931 11 05 paskirtas Zarasų aps.
Salako nuovados v-ko padėjėju, 1932 08 01 - nuovados v-ku.
Baigė policijos m-los nuovadų v-kų kursus (VIII laida). 1939
02 15 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant
Lietuvą tarnavo Kretingos aps. policijos v-ku.
Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordino (1938) ir Lie
tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
LCVA, F. 377, ap. 8, b. 225 LKKAS archyvas.
;

tininkų karininkų atsargą. 1924 01 01 paskirtas pasienio poli

cijos Trakų baro v-ku, 05 01 - Aukštesn. policijos m-los v-ku.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leite
nanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. Nuo 1936 pasienio
policijos Ukmergės baro rajono v-kas. 1940 02 02 Kariuomenės
teismo sprendimu atimtas laipsnis ir karininko vardas, kaip
neteisėtai pasisavinti, išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1931) ir DLK Gedi
mino 3 laipsnio (1934) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
medaliu (1928); Rusijos kariuomenėje – Šv. Georgijaus 3 ir 4
laipsnio kryžiais.
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 18; ap. 5, b. 2274, 2372; ap. 8, b. 17; LKKAS
archyvas.
Ramanauskas Jonas (g. 1918)
RAMANAUSKAS Bonifacas gimė 1913 06 06 Pakalniš
kių k., Kražių vls., Raseinių aps. Mokėsi Kražių, Kretingos m-lose, RAMANAUSKAS Jonas gimė 1918 03 09 Barboriškių dva
vėliau Kauno kunigų seminarijoje, kurioje baigė g-jos kursą. re, Semeliškių vls., Trakų aps. Baigė Kaišiadorių prog-ją, 1938 –

218 Lictuvos kariuomenės karininkai

Kauno „Aušros“ berniukų s-ją. 1939 pašauktas į Lietuvos k.t
riuomenç. Sovietų Sajungai okupavus Lietuva 1940 1001 bai
ge Karo mokyklą (XV asp. laida), del politinių motyvų karininko R
laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsarg). 1940 jstojo
¡VDU Technologijos (-40 Mechanikos skyriu, kurj baigus 1914
06 01 jgijo inžinicriaus mechaniko kvalifikacijil.
LCVA, 1.631, ap. 7. b. 17151: LKKAS archyvas.

Ramanauskas Juozas (g. 1897)

karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats, jaun. leite

Ramanauskas Jonas (g. 1917)
RAMANAUSKAS Jonas gimė 1917 02 05 Akmenėje, Mažei
kių aps. 1938 08 27 baigė Mažeikių g-ją. 1939 07 01 pašauktas
į Lietuvos kariuomenç. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuva 1940
1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
1940 09 23 - 1942 09 29 studijavo Šiaulių prekybos in-te.
LCVA, F. 123, ap. 1, b. 18, 1. 192; f. 1143, ap. 1, b. 139, 1. 119; f. R-856,
ap. 1, b.456, 1. 5-6; LKKAS archyvas.
nanto laipsnis. 1939 09 21 - 1003 mobilizuotas tarnavo rašt
vedžiu-buhaltcriu Kariuomenės intendantūros Panevėžio bazėje.
1941 10 30 paskirtas vyr. mokytoju.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1939).
LCVAC. 930, ap. 2, b. 16; 6. 392, ap. 7. 6. 276.
RAMANAUSKAS Juozas gimė Maldeikių k., Smilgių vls.,
Panevėžio aps. 191901 13 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuo
menç, paskirtas 2 pést. pulko kapelionu. Mirė 1919 10 10,
11 06 išbrauktas iš pulko sąrašų.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1931, po mirties).
LCVA F. 930. ap. 8, b. 184; f. 990, ap. 7, b. 297.

RAMANAUSKAS Juozas 1922 01 18 mobilizuotas į Lietuvos

kariuomenę, paskirtas karininku į 7 pést. pulką. 1922 05 01 su
teiktas pėst. leitenanto laipsnis. 192302 27 paleistas iš kariuomenės
kaip reikalingas ŽŪM. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą ats, leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
LKKAS archyvas.

RAMANAUSKAS Juozas gimė 1897 01 15 Plikiškių k., Jo

niškio vls., Šiaulių aps. Baigė Žagarės 2 klasių m-lą, Bubių pieno
ūkio ir gyvulininkystės m-lą, Picno ūkio gyvulininkystės kursus
prie Vologdos pieno ūkio in-to. 19190620 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, 08 04 paskirtas Panevėžio ats. bataliono tiekimo
skyriaus jaun. raštininku, 0911 – raštvedžiu pric Kazlų Rūdos
malkų gaminimo vedėjo. 1920 01 01 perkeluas Karo butų skyriaus
v-ko žinion. 1920 03 05 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920
07 16 sveikatos tikrinimo komisijos sprendimu iš kariuomenės
paleistas. 1920 10 12 - 1921 12 17 Zemės ūkio departamento
instruktorius. 1922 01 07 mobilizuotas, paskirtas į Karo buru
skyrių. 1923 03 28 paleistas į karininkų atsargų. Nuo 1924 11 01
mokytojavo Gruzdžių aukštesn. gyvulininkystės ir pienininkystės
m-loje. 1928 09 01 perkeltas į Belvederio aukštesn. pienininkystės
m-lą. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam
Ramanauskas Kazys (g. 1894)
RAMANAUSKAS Kazys gimė 1894 03 03 Pagelumbiškio k.,
Sasnavos vls., Marijampolės aps. Baige Kalvarijos dviklasę m-la,
1913 - Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Kalvarijos
dviklasėje m-loje. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenç 1916
02 01 baigė Vilniaus karo mokyklą, suteiktas praporščiko
laipsnis. Tarnavo kuopos vadu 9 Sibiro pulke. 1916 03 14 -
1917 12 25 dalyvavo I pasaul. karo kovose Šiaurės fronte. 1916
07 19 pakeltas į paporučikius, 1916 11 04 - poručikus, 1917

Lietuvos kariuomenes karininkai 219

 05 14 - i štabskapitonus. Paleistas iš kariuomenės dirbo lietuvių
tremtinių komitete Poltavoje. Grįžus į Lietuva] 191901 22 mo
bilizuotas į Lietuvos kariuomenç, paskirtas 2 pést. pulko 6
kuopos, vėliau 4 kuopos vadu. 1919 03 13 - 10 10 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su bolševikais, pasižymėjo prie Gu
dų ir Rautenzės, 1919 10 10 - 12 15 – su bermontininkais
užimant Radviliškių dvarą. 1919 10 18 suteiktas majoro
laipsnis. 1920 07 17-0905 dalyvavo nepriklausomybės ko
vose su lenkais, vadovavo junginiui, susidedančiam iš 2 pést.
pulko 2 bataliono, 5 pest. pulko 2 bataliono ir artilerijos būrio,
užimant Gibus ir Scinus, pateko į lenkų nelaisvę ir Lapuose
netoli Baltstogės lenkų sušaudytas. Palaidotas Sasnavoje.
Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1919); Rusijos
kariuomenėje - Šv. Anos 4 laipsnio ir Šv. Stanislavo 3 laipsnio
ordinais.
LCVA, F. 930. ap. 2R, b. 19; LKKAS archyvas.
Ramanauskas Kazys (g. 1896)
RAMANAUSKAS Kazys gimė 1896 03 28 Paleiškonio vnk.,
Girkalnio vls., Raseinių aps. 1914 baigė Raseinių m-los 4 kla
ses. 1919 06 18 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, 07 31
iš Gen. kariuomenės štabo susisiekimo dalies įstojo į Karo
mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst.
leitenanto laipsnis, paskirtas 7 pėst. pulko 3 kuopos jaun.
karininku. 1920 01 15 - 12 01 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su lenkais, pasižymėjo mūšiuose prie Širvintų. 1920
07 23 paskirtas naujokų apmokymui, ėjo ats. kuopos vado
pareigas. 1921 08 01 paskirtas 3 kuopos jaun. karininku.
1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida).
1922 10 17 paskirtas 5 kuopos jaun. karininku. 1923 03 30
pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 08 Marijampolės Rygiškių
Jono g-joje išlaikė 8 klasių egzaminus. 1923 10 15 paskirtas 2
kuopos vyr. karininku, 1924 01 30 - Elektrotechnikos
bataliono 2 kuopos 1 būrio vadu, 02 14 – Raitųjų žvalgų
komandos jaun.karininku, 02 23-Gen. kariuomenės štabo
1 (Mobilizacijos) skyriaus atskaitomybės dalies vedėjo padejeju.
220 Lietuvos kariuomenes karininkai
1925 05 15 pakeltas į kapitonus. 1926 01 01 paskirtas
Mobilizacijos skyriaus ataskaitos dalies instruktoriumi. 1927
12 18 baige LU Teisių f-to Ekonomijos skyrių įgydamas
ekonomisto kvalifikaciją. 1928 02 16 pakeltas į majorus. 1928
09 07 komandiruotas Karo mokslo v-bos v-ko žinion, 1929
0115 pasiųstas mokytis į Čekoslovakijos intendantų karo aka
demiją. 1930 09 01 baigus mokslus paskirtas Kariuomenės
intendantūros priėmimo komisijos nariu. 1931 07 13 pakeltas
į plk. leitenantus. 1933 02 01 paskirtas Intendantūros prie
mimokomisijos p-ku. 1935 11 23 pakeltas į pulkininkus.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 29 paskirtas ka
riuomenės intendantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK v-bos medžiaginio tiekimo
v-ku. Kilus Vokietijos SSRS karui su RA pasitraukė į Rusiją,
1942–44 tarnavo 16 lietuviškojoje divizijoje intendantu.
1945–46 LSSR liaudies komisarų tarybos darbuotojas, 1946–
51 KKI, LŽŪA dėstytojas, 1951–57 Hidrotechnikos ir
melioracijos in-to sekretorius, 1957-60 mokslinis bendra
darbis, nuo 1960 Žemės ūkio ekonomikos in-to mokslinis
bendradarbis. Knygos „Žemės ūkio melioratoriaus žinynas“
(1960) bendraautoris.
Žmona - Ona Mačiokaitė.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921), DLK Gedi
mino 3 laipsnio (1933) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
medaliu (1928).
LCVA, f. 930. ap. 8, b. 2, 1. 110-117; f. 631, ap. 7, b. 4360; LYA, f. K-S.
ap. 2, saug. vnt. 3; MLTE, t. 3. p. 28-29; LKKAS archyvas.
Ramanauskas Kostas
RAMANAUSKAS Kostas gimė 1906 11 24 Trakiškių k.,
Kvietiškio vls., Marijampolės aps. Baigė Panevėžio miškų
technikų m-lą, 1928 – Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1928
0715 - 1929 10 20 dirbo girininku miškų žinyboje. Studijavo
LU Teisių f-te. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930
11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
keistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 09 10 - 1935 10 10 dirbo
Prekybos departamente.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 8726; f. 387, ap. 1, b. 3268.
RAMANAUSKAS Petras RAMUTIS Petras. keistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1931 09 12 studijavo VDU
Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. 1937 tarnavo Kauno apylinkės
teisme. Nuo 1937 06 10 LŠS I Kauno rinktinės Teisingumo R
m-jos būrio narys. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 9151; F. 561, ap. 2, b. 1626, 1. 383.

Ramanauskas Petras

RAMANAUSKAS Petras gimė 1914 08 07 Davongalio k.,

Smilgių vls., Panevėžio aps. Baigė Ramygalos vid. m-los 6 klases,
1936 - Kauno kunigų seminarijoje aukštesn. m-los kursą. 1937
įstojo į VDU Teologijos-filosofijos f-tą. 1938 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
(XIV asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 perėjo į VDU
Medicinos f-to Medicinos skyrių.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 14696.

RAMANAUSKAS Pranas 1938 pašauktas į Lietuvos kariuo

Ramanauskas Vytautas (dešinėje)
menę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida)
suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėsti
ninkų karininkų atsargą.
RAMANAUSKAS Vytautas (slap. Žilvinas) gimė 1928 12 05
Verbiškių k., Alantos vls., Utenos aps. 1939 baigė Čivylių prad.
LKKAS archyvas.
m-lą, dirbo tėviškėje. 1950 pavasarį pašauktas į SA tarnavo
Neringoje. 1950 09 kartu su Baliu Sikumi (vėliau partizanas,
slap. Vijūnas, žuvęs 1952 03 04 prie Levaniškių) ir Adomu
Bytautu (vėliau partizanas, slap. Garsas, žuvęs 1951 12 25 Pa
dvarniuose) su ginklais pasitraukė iš okupacinės kariuomenės,
grįžo į tėviškę ir išėjo partizanauti. Kovojo Mykolo Urbono (slap.
Liepa) vadovaujamame partizanų būryje, vėliau buvo Vytauto
apygardos Liūto rinktinės štabo narys, ūkio dalies v-kas. 1951
11 03 žuvo Buitūnų k., netoli Kuktiškių, Utenos aps. Kūnas
niekintas Kuktiškių stribų būstinės kieme, palaidojimo vieta
nežinoma. 1999 10 07 pripažintas kariu savanoriu ir 1999
10 13 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
LGG, R-186-1, 2; LKKAS archyvas.

Ramanauskas Stasys RAMANAUSKAS Valerijonas gimė 1856 12 17 Kaune.

RAMANAUSKAS Stasys gimė 1906 10 19 Mandeikių k.,
Smilgių vls., Panevėžio aps. Baigė Šiaulių suaugusiųjų g-ją,
studijavo LU Technikos f-te. 1929 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę, 1930 11 30 baigus Karo mokyklą ( (V asp.laida) suteiktas
pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų at
sargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pa
Baigė vyrų g-jos 6 klases Kaune. Tarnavo Rusijos kariuomenė
je, baigė Rygos pėstininkų karo m-lą. Atvykęs į Lietuvą 1919
01 11 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas eiti 2
pest. pulko vado padėjejo pareigas. 1919 01 25 paskirtas 1
pest. pulko vadu, 03 07 – KAM štabo Rikiuotės skyriaus v-ko
padėjėju. 1919 03 21 perkeltas į Tiekimo skyrių, paliekant
karinių dalių ir jų ūkio ataskaitų patikrinimo komisijos p-ku.

Lietuvos kariuomenės karininkai 221


Ramanauskas Valerijonas
1919 11 18 suteiktas pulkininko laipsnis. 1920 03 01 per
keltas į Gen, kariuomenės štabą eiti kariuomenės inspektoriaus
pareigas. 1920 05 14 pakeltas į generolus leitenantus. 1920
08 15 paskirtas kariuomenės inspektoriumi ūkio reikalams. 1920
1001 paskirtas eiti kariuomenės inspektoriaus pareigas, 1921
05 29 patvirtintas šioms pareigoms. 1921 07 29 paskirtas eiti
ypatingų reikalų generolo pareigas prie KAM, 1922 05 16
patvirtintas šioms pareigoms. 1924 01 23 paskirtas laikinai eiti
šaudymo inspektoriaus pareigas. 1924 04 30 pačiam prašant
paleistas į atsargą, 1936 12 31 dėl amžiaus – į dimisiją.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 17.
Ramanauskas Vladas
RAMANAUSKAS (RAMANAUSKAS-RAMONAS) Vladas
Leonas gimė 1915 09 09 Trakiškių k., Kvietiškio vls., Mari
jampolės aps. 1935 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją,
studijavo VDU Medicinos f-to Medicinos skyriuje. 1935 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 193609 15 baigus Karo mokyklą
(XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. Studijuodamas 1938–39
buvo studentų ats. karininkų korporacijos „Ramovė“ vicep-kas,
1939–40 p-kas. 1938-40 VDU studentų atstovybės narys.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą už pogrindinę veiklą 1940
222 Lietuvos kariuomenės karininkai
07 15 suimtas, laikytas Kauno sunkiųjų darbų kalejime, kilus
Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo metu išlaisvintas.
Vokiečių okupacijos metais tapo LLKS nariu, 1943 08 05 –
12 24 vokiečių suimtas kalėjo už pogrindinę veiklą. 1943 baige
VDU Medicinos f-tą įgydamas gydytojo kvalifikaciją. 1944
pasitraukė Vokietiją. 1945-46 gyveno lietuvių pabėgelių
stovykloje Buchtoje, 1947-49 – Feldbache, kur buvo Lietuvos
į
Raudonojo Kryžiaus skyriaus p-kas, stovyklos komiteto p-kas.
1949 emigravo į JAV. Išlaikęs egzaminus vertėsi privačia praktika
Ohajo valst., nuo 1951 - Klivlende. Daug prisidėjo steigiant
Amerikos lietuvių gydytojų d-ją, v-bos narys, 1960–61 Ohajo
skyriaus p-kas, 1967–70 JAV LB Krašto v-bos narys. Mirė 1972
04 04 Klivlende, palaidotas lietuvių kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1936).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 14060; BLE, c. 24, p. 478; LLKAS archyvas.
Ramančionis Pranas
RAMANČIONIS Pranas gimė 1905 12 05 Jukiškių k.,
Klovainių vls., Šiaulių aps. Baige aukštesn. m-lą. 1927 09 10
įstojo į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII laida) suteiktas
pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 7 pest. pulką. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun.
leitenanto. 1933 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų
kursų ginklų rūšių karininkams Ryšių kursus (II laida). 1934
04 09 paskirtas ryšių komandos v-ku. 1934 11 23 pakeltas į
leitenantus. 1934 11 30 paskirtas 6 pest. pulko vyr. karininku,
1935 08 01 – kuopos vadu. 1938 11 23 pakeltas į kapitonus.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 6 pest. pulko ņšių
kuopos vadu. 1940 07 10 paskirtas 2 bataliono adjutantu. Lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko vyr. adjutantu.
1941 06 14 suimtas Pabradės poligone, išvežtas į lagerį Noril
ske, Krasnojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 8 metams. 1943 perkeltas į lagerį Ma
šukovkoje, Tasejevo r., Krasnojarsko kr. Nuo 1948 08 25
 tremtyje Troicke, Tasejevo r., Krasnojarsko kr. 1955 03 14
paleistas, grįžo į Lietuvą. Mirė 1986 Radviliškyje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Stefanija Prielaidytė.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 346, 1. 342, b. 306, 1.410; LYA, S. K-8, ap. 2,
saug, vnt. 3; LGG, t. 1. p. 687; LKKAS archyvas.
Ramašauskas Alfonsas
RAMAŠAUSKAS Alfonsas gimė 1895 05 25 Biržuose. 1912
baige Biržų m-los 4 klases. 1915 pašauktas į Rusijos kariuomenę.
1916 baigė Maskvos 2 praporščikų m-lą, suteiktas praporščiko
, laipsnis, iki 1917 03 02 tarnavo 57 ats. pulke, vėliau 710
Makarjevo ir 300 Zaslavsko pulkuose. Dalyvavo I pasaul. karo
kovose su vokiečiais. 1917 01 01 pakeltas į paporučikius. Grįžus
į Lietuvą 1919 04 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas 1 pėst. pulko 1 kuopos jaun. karininku, 09 15-1
kuopos vadu, vėliau mokomosios komandos jaun. karininku.
1919 05 13-09 29 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais. 1919 10 18 suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis.
1919 11 20 – 12 15 dalyvavo nepriklausomybės kovose su
2 bermontininkais, 1920 01 04 - 07 06 - su lenkais. 1920
07 12 paskirtas 4 pėst. pulko 3 kuopos jaun. karininku, vėliau
3 kuopos vadu. 1920 07 27 – 09 29 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su bolševikais, 1920 10 07-11 21 - su lenkais
2 prie Akmenių, Sudervės, Vičiūnų, Tarčiulių, Užuželių ir kt.
1921 05 27 pakeltas į kapitonus. 1921 11 18 išsiųstas Gen.
kariuomenės štabo Rikiuotės skyriaus v-ko žinion, 11 21 paskirtas
Drausmės bataliono komendantu, 192202 25 – 10 pést. pulko
(nuo 1923 05 02 2 pasienio pulkas) 2, vėliau 9 kuopos jaun.
karininku. 1923 11 27 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Dirbo raštvedžiu Finansų m-jos Prekybos
departamente. Nuo 1924 11 15 dirbo Biržų aps. pereinamųjų
punktų raštvedžiu, nuo 1926 09 18 – Šleideriškio pereinamojo
punkto v-ku. 1938 1002 - 1101 atliko karo pratybas 7 pest. R
pulke. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 15 paskirtas
Virbalio muitinės raštvedžiu, 1001 atleistas. Karo pab. pasi
traukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV, kur 1954 02 28 mire.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona – Valerija Kežytė (1905, susituokė 1937), sūnus -
Adomas Vytautas (1938).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 20; ap. 5. b. 2277; ap. 8, b. 11. 1. 45, b. 165,
1.45-50; f. 387, ap. 1, b. 3260.
Ramaška Anatolijus
RAMAŠKA Anatolijus gimė 1912 09 10 Smurgainių mstl.,
Ašmenos aps. 1914 tėvą mobilizavus į Rusijos kariuomenę šeima
persikėlė į Strazdynės k., Grinkiškio vls., Kėdainių aps. 1926 bai
gė Grinkiškio prad. m-lą, 1934 – Kėdainių g-ją. Aktyvus Skautų
sąjungos narys, Kėdainių skautų draugovės adjutantas. 1934 įstojo
į Prekybos in-tą Klaipėdoje. 1936 05 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į 2 pést. pulką. 1937 09 15 baigus Karo mokyk
lą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. LŠS Klaipėdos šaulių
rinktinės narys. 1938 06 30 baigė Prekybos in-to Klaipėdoje Pre
kybinį-bankinį skyrių. Nuo 1938 07 04 dirbo sąskaitininku AB
„Maistas“ Šiaulių f-ke. Nuo 1939 10 LŠS būrio vadas. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 atleistas. Dirbo vyr. buhal
teriu konditerijos f-ke „Birutė“, f-ke „Anykščių vynas“, 1941
44 - Šiaulių odos f-ke. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
gyveno Strazdynės k., Grinkiškio vls., Kėdainių aps. Nuo 1944
08 15 dirbo Plentų v-bos kelių skyriuose Kėdainiuose, Tauragėje.
1945 03 01 paskirtas Vilniaus kelių eksploatacijos ruožo vyr.
buhalteriu. 1945 1201 - 1972 09 dirbo Plentų v-boje Kaune.
Nuo 1992 LAKS narys. 1993 02 26 suteiktas dim. kapitono laips
nis. Mirė 1999 10 17, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Žmona - Liudvika Zmitraitė-Čekanauskienė (1912–1954,
susituokė 1940), dukré-Galina Zinaida Raudienė (1942),
podukra – Dziuta Vanda Čekanauskaitė (1931), posūnis -
Anzelmas Juras Čekanauskas (1936).
LCVA, F. 561, ap. 12, b. 8456, 1. 299; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenės karininkai 223
 RAMAŠKEVIČIUS Česlovas gimė 1912 04 03 Merkinėje,
Alytaus aps. Baigė Kauno aukštesn, technikos m-los Susisieki
mo skyrių. 1937 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27
baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas ginklavimo ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ginklavimo karininkų at
sargą. Dirbo kelių techniku. LŠS narys.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 913, 1. 98; 6. 561, ap. 2, b. 1263, I. 230.
Ramonas Vaclovas
RAMONAS Vaclovas gimė 1914 07 28 Žagarėje, Šiaulių aps.
1928 baige Žagarės Saulės“ prog-ją, 1934 – Šiaulių mokytojų
„
seminariją. Nuo 1933 LŠS narys. Nuo 1934 11 21 mokytojavo
Zarasų aps. Dusetų, nuo 1936 03 01 – Žagarės prad. m-lose.
1937 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus
Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėstininkų ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Nuo 1938 09 20 Šiaulių aps. Kruopių prad. m-los mokytojas.
1939 11 01 paskirtas Kretingos aps. Šventosios uosto vedėju.
LCVA, F. R-762, ap. 2, b. 705, 1. 64.
Ramonis Antanas su žmona Bronislava
RAMONIS (RAMANAUSKAS) Antanas gimė 1905 02 21
Kavoliškio k., Rokiškio vls. ir aps. Baige aukštesn. m-lą. 1924
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1927 09 07 baigus
Karo mokyklą (IX laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis,
paskirtas 1 pèst. pulko Ukmergėje būrio vadu, 1928 11 20 -
mokomosios kuopos jaun. karininku. 1930 03 20 koman
224 Lietuvos kariuomenės karininkai
diruotas į trumpalaikius ugniagesių komandos v-kų kursus.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto
laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 03 31 perkeltas į Karo
m-lą. 1931 09 30 pakeltas į leitenantus. 1933 09 18 paskirtas
citi aspirantų kuopos vyr. karininko pareigas. 1934 10 11 pa
skirtas dėstytikariūnams aspirantams lengvuosius ginklus. 1935
11 23 pakeltas į kapitonus, patvirtintas aspirantų kuopos vyr.
karininku. 1936 01 10 pavesta dėstyti kariūnams ir aspirantams
pėst. taktiką. 1936 04 30 paskirtas grupės vadovu topografijos
darbams. 1936 karininkų sportinio šaudymo koviniais šautuvais
Karo mokyklos varžybose laimėjo prizą, 1937 Kariuomenės
varžybose – I vietą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tar
navo Karo mokykloje 1 aspirantų kuopos vadu. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos 297 šaulių pulko bataliono vadu. Kilus Vo
kietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 08 20 priimtas Vil
niaus savivaldybės ugniagesių komandos vadu. 194204 01
paskirtas ugniagesių brandmajoru. 1942 10 31 pačiam prašant
iš tarnybos atleistas. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 2
metus slapstėsi tėvų sodyboje Jauneikių k., Joniškio vls. Veng
damas tarnauti RA įgijo dokumentus senaja Ramanausko pa
varde ir 1892 gimimo data. 1947–65 Joniškio 1 vid. m-los fi
zinio lavinimo ir karinio rengimo mokytojas. Vėliau gyveno
Panevėžyje, Jonavoje, kur 1985 02 26 mirė ir palaidotas.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937) ir
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Bronislava Vertelkaitė (1908-2002, susituokė
1931), sūnūs - Rimantas Antanas (1932) ir Arūnas Jonas
(1936).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 765, 1. 56; LYA, f. K-8. ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
RAMONIS Arvydas Jokūbas gimė 1917 06 13 Keželių k.,
Nemunėlio Radviliškio vls., Biržų aps. 1937 baigė Biržų g-ją,
1939 – Panevėžio pedagoginį in-tą. 1939 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsarga!.
Nuo 1940 10 16 Mažeikių aps. Purvėnų prad. m-los vedėjas.
LCVA, F. 391, ap. 6, b. 177, 1. 191; f. 855, ap. 1, b. 156, 1. 16; LKKAS
archyvas.
RAMOŠKA Petras ROMAŠKA Petras.
RAMOŠKA Vitalis gimė 1914 10 15 Liudvinave, Marijam
polės aps. Brige Marijampolės Rygiškių Jono g-jos 4 klases, 1935
06 22 - Marijampolės mokytojų seminariją. 1936 įstojo į Karo
mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida) suteiktas pėst. jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pest. pulko 6 kuopos būrio vadu.
Baigė sunkiųjų kulkosvaidžių ir automatinių pabūklų kursus
(VI laida). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 24 pa
skirtas 9 pest. pulko minosvaidžių būrio vadu. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 1004 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šau
lių divizijos 215 šaulių pulko minosvaidžių būrio vadu. Kilus
 tuvos kariuomenç 1940 1003 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių
divizijos 262 šaulių pulko jaun. vadų m-los minosvaidžių būrio
R
vadu. 1941 06 14 Varėnos poligone suimtas, išvežtas į lagerį No
rilskc, Krasnojarsko kr. 1942 0905 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 8 metams. 1945 tarpininkaujant kalėjusiam
R
lageryje žymiam rusų futbolininkui Andrejui Starostinui pradėjo
dirbti Norilsko stadione, tapo krepšinio bei lauko teniso trene
riu, vėliau padėjo stadionc įsidarbinti lageryje kalėjusiems kari
ninkams A. Kalibatui ir J. Burnickui. Nuo 1949 06 14 tremtyje
Norilske, dirbo vandentiekio v-boje. 1955 11 18 paleistas, į Lie
tuvą grįžo 1965. Dirbo Kauno gatvės apšvietimo tinkluose. 1991
11 22 suteiktas dim. majoro laipsnis. Mirė 19970601.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1936).
LYA, . K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG, L. 1, p. 688: LKKAS archyvas.

f
Ramoška Vitalis

Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 10 15– 1207 dir

bo Rokiškio aps. mokesčių inspekcijoje mokesčių išieškotoju.
LCVA, f. 930, ap. 7, b. 6540, 1. 223; ap. 8, b. 577, 1. 133; f. 387, ap. 1,
b. 3277; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3.

RAMOŠKIS Jonas gimė 1902 12 27 Kaimynų k., Užpa

lių vls., Utenos aps. Baige vid. m-los 4 klases. 1923 10 26 įstojo
į Karo mokyklą. 1926 09 07 ją baigus (VIII laida) suteiktas
pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pest. pulko 3 kulkosvaidžių
kuopos jaun. karininku. 1927 03 28 perkeltas į Šarvuočių
rinktinę. 1930 05 29 pačiam prašant paleistas į pėstininkų kari
ninkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Ramutis Petras
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2278.

RAMUTIS (RAMANAUSKAS) Petras gimė 1901 02 22

Belevičių k., Veiverių vls., Marijampolės aps. Baige g-jos 5 klases
ir mokytojų seminarijos 2 kursus. 1919 01 08 savanoriu įstojo
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pėst. pulko kulkosvaidžių
komandą. 1919 03 10 pasiųstas į Karo mokyklą. 191907 06
ją baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis, paskirtas Ukmergės
bataliono (nuo 1919 12 10 8 pèst. pulkas) 2 kuopos jaun.
karininku. 1919 08 12 – 1920 01 05 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su bolševikais, 1919 08 25 mūšyje prie Salako
sužeistas. 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių
įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 1005
paskirtas 4 kuopos, vėliau ats. kuopos jaun. karininku, 1920
08 25 – mokomosios kuopos jaun. karininku, 10 12 - ats.
Ramūnas Bronius
kuopos vadu. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 192307 01
paskirtas 4 kuopos, 1924 0603 – 5 kuopos vyr. karininku, 1925
RAMŪNAS (KIAULĖNAS) Bronius gimė 1914 07 20 Suba 0901 – 5 kuopos vadu. 1925 10 20 perkeltas į Karo aviaciją,
čiuje, Panevėžio aps. 1934 baigęs Kauno jėzuitų g-ją įstojo Ka paskirtas 1 eskadrilės raštvedžiu-iždininku. 1927 01 15 pačiam
į

ro mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XVIII laida) suteiktas pėst. prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsarg.l. Tarnavo Kauno
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5 pest. pulką. 1938 10 13 rezervo policijoje režimo v-ku. Mirė 1928 06 23.
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą Apdovanotas Savanorių medaliu (1931).
tamavo 5 pest. pulko 6 kuopos vyr. karininku. Likviduojant Lie LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 21.

Lietuvos kariuomenes karininkai 225

 Rantenas Artūras

RANTENAS Artūras gimė 1877 11 29 Telšiuose, augo Vainu

to mstl., Tauragės aps. Baige aukštesn. žemės ūkio in-lą Gorkuose,
Mogiliovo sr. Tarnavo matininku Sibire, vėliau žemės tvarkymo
žinyboje Lietuvoje. 1914 09 24 – 1916 09 01 mobilizuotas
tarnavo Rusijos kariuomenės Vilniaus karo apygardos intendan
tūros tiekimo dalyje, vėliau iki 1917 02 26 - eiliniu 173 pest.
pulko mokomojoje kuopoje. 1917 09 01 baigus praporščikų
m-lą prie Topografijos karo m-los suteiktas praporščiko laipsnis.
Iki 1921 02 06 tarnavo karo topografu, tarnybą baigė poručiku.
Grįžus į Lietuvą 1921 05 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas Inžinerijos bataliono (nuo 1921 05 29 Inžinerijos pul
kas) 1 pionierių kuopos jaun. karininku. Dalyvavo komisijoje nu
statant sieną su Latvija. 1924 05 14 perkeltas į Vyr. kariuomenės
štabo III (Operacijų) skyrių, paskirtas nuotraukų partijos v-ku.
1925 05 15 suteiktas inžinerijos vyr. leitenanto laipsnis, 1926
08 01 pakeltas į kapitonus. 1929 02 01 perkeltas į Karo topo
grafijos skyrių. 1930 11 23 pakeltas į majorus, ėjo Karo topografijos
skyriaus v-ko pareigas. Mirė 1933 12 23.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Elžbieta Rozovaitė (m. 1921), sūnus – Nikalojus
(1913).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 22; ap. 8, b. 256, 1. 149, b. 65, 1. 50; LKKAS
archyvas
RANTENAS Nikalojus gimė 1913 12 08 Barnaule, Rusijoje.
1921 su tėvu (motina mirė kelionėje) grįžo į Lietuvą. 1935
baige Kauno vokiečių g-ją. 1935 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) su
teiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Nuo 1936 studijavo VDU Technikos f-to
Technologijos skyriuje. 1942 kaip Vokietijos kariuomenės karys
dalyvavo II pasaul. karo kovose Rytų fronte.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 14365, LKKAS archyvas.
Rapšys Juozas
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Žaslių,
Vievio, Subačiaus, Rokiškio, Eglainės, Daugpilio. 1919 0711
Latvijoje sužeistas. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida)
suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 4 pest. pulko 2 kul
kosvaidžių kuopos jaun.karininku. 1920 01 08 - 1201 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais prie Suderves, Musninkų,
Maišiagalos. 1922 06 22 perkeltas į I pést. divizijos štabą Pa
nevėžyje, paskirtas komendantu. 1923 1201 pakeltas į vyr. lei
tenantus. 1926 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto
kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1926 09 13 perkeltas į Karo
aviaciją, paskirtas į 4 eskadrilę. Baigus Karo aviacijos karininkų
kursus paskirtas lakūnu žvalgu, vėliau suteiktas karo lakūno var
das. 192707 14 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
Aviacijos skyrių (I laida). 1928 02 16 pakeltas į aviacijos kapi
tonus. 1928 baigė suaugusiųjų g-ją Kaune. 1930 išlaikęs kon
kurso egzaminus kartu su mjr. S. Raštikiu išsiųstas mokytis į Vokie
tijos gen. štabo akademiją. Su pagyrimu baigus akademiją 1932
08 01 paskirtas Gen. kariuomenės štabo v-bos III (Operacijų)
skyriaus mokomosios dalies karininku, 09 30 suteiktos gen. štabo
karininko teisės. 1932 11 21 pakeltas į gen. štabo majorus. 1933

RAPŠYS Juozas gimė 1899 01 18 Grąžčių k., Krekenavos vls.,

Panevėžio aps. Baigė Krekenavos prog-ją, mokėsi Panevėžio lie
tuvių g-joje. 1916 baigė mokytojų kursus. Iki 1918 mokytojavo
Barkainių prad. m-loje. 1919 01 07 savanoriu įstojo į Panevėžio
srities apsaugos būrį (nuo 1919 03 22 Panevėžio atsk. batalionas), Rantenas Nikalojus

226 Lietuvos kariuomenės karininkai

parengė leidinį „Lauko pratimai“. 1934 08 01 perkeltas į Karo
aviaciją, paskirtas eiti v-ko padejejo pareigas. 1934 12 27 pakeltas
įgen. štabo plk. leitenantus. 1935 09 26 paskirtas Karo aviacijos
štabo v-ku. Dėstė Karo mokykloje ir Aukštuosiuose karininkų
kursuose. 1938 atstovavo Lietuvos karo aviacijai Berlyno kon
ferencijoje. 1938 12 31 pakeltas į gen. štabo pulkininkus. Karo
aviacijoje skraidė 825 val. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 06 30 paskirtas kariuomenės štabo ypatingų reikalų kari
ninku, 09 11 – Karo mokyklos mokymo dalies v-ko padejeju.
Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940 12 11 iš kariuomenės
atleistas. 1941 03 su šeima repatrijavo į Vokietiją. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui grįžo į Lietuvą, kurį laiką dirbo Lietuvos
generalinio tarėjo įstaigoje, vėliau „Pieno centre“. 1944 vasarą
pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Čikagoje.
Iki 1965 dirbo American Airlines b-vėje.Aktyviai dalyvavo lietuvių
išeivijos gyvenime, ramovėnų veikloje. Mirė 197207 24, palai
dotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1933), Sava
norių (1929), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos iš
sivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais, „Plieno sparnų“
garbės ženklu (1939).
Žmona - Konstancija Bražytė (1910, susituokė 1933), sūnūs -
Rimvydas (1936), Vidmantas (1940) ir Gytis.
LKKAS archyvas
Rapšys Kazys su žmonaVanda ir dukterimi Danguole
RAPŠYS Kazys gimė 1903 09 15 Grąžčių k., Krekenavos vls.,
Panevėžio aps. 1924 baigė Krekenavos prog-ja, 1928 - Panevėžio
mokytojų seminariją, mokytojavo Baisogalos vis. Pakiršinio prad.
m-loje. 1932 08 22 įstojo į Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus
(XVI laida) suteiktaspest, jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į 5 R
pest. pulką, 1936 12 10 - į Kariuomenės intendantūrą. 1937
1007 pakeltas į leitenantus. 1938 06 04 paskirtas kariuomenės
štabo I (Operacijų) skyriaus raštvedžiu. 1940 05 29 įskaitytas į
administracijos (A) karininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1009 iš kariuomenės
atleistas. Mokytojavo Dotnuvos prad. m-loje, vėliau Panevėžyje.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 06 06
suimtas, kalintas Panevėžyje, Vilniuje, nuteistas 10 metų. 1945
11 23 išvežtas į Sevdvinlagą, Archangelsko sr. Nuo 1947 05 17
tremtyje Archangelske, nuo 1947 11 06 – Mysku r., Kemero
vo sr. 1953 08 16 paleistas, 1954 grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune,
dirbo įvairų fizinį darbą, vėliau „Ragučio“ alaus darykloje. Mire
1979 10 12 Panevėžyje, palaidotas Krekenavos kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1933).
Žmona - Vanda Nekrošaitė (1909), dukte - Danguole
Marozienė (1932).
LCVA, f. 391, ap. 7. b. 6522; f. R-762, ap. 2. b. 704.1. 243: LYA.
f. K-8. ap. 2. saug. vnt. 3: LGG, t. 2. d. 2, p. 880: LKKAS archyvas.
Rasikas Petras Julijonas
RASIKAS Petras Julijonas gimė 19150412 Rygoje, Lat
vijoje. Atvykęs į Lietuva 1928–36 mokėsi ir baigė Šiaulių g-ją.
1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus
Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats, jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Studijavo
Prekybos in-te Klaipėdoje, 1938 12 16 kaip LAF narys iš in-to
pašalintas. Antrosios sovietinės okupacijos metu gyveno Šiau
liuose, dalyvavo pogrindinės antisovietinės organizacijos veiklo
je. 1944 12 28 NKVD suimtas. 1945 07 13 Karo tribunolo
nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į lagerį
Vorkutoje, Komijoje, ten 1945 12 22 žuvo.
LCVA, F. 556, ap. 1, b.531, I. 209; LGG, t. 2, d. 2, p. SS1; LKKAS
archyvas
RASTAUSKAS Jonas (slap. Mažis Jonas) gimė 1917 05 30
Rokforde, JAV. Su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Butniūnų k.,
Lietuvos kariuomenes karininkai 227
E
 Biržų vls. 1937 tarnavo Lietuvos kariuomenėje Tauragėje,
baigė puskarininkių m-lą. Sovietų Sąjungai antrą kartą oku
pavus Lietuvą 1944 išėjo partizanauti. 1944 10 26 naktį štur
muojant Biržų kalėjimą jo vadovaujama grupe saugojo Pasvalio
plentą ir Skaistkalnio kelią. Buvo Dariaus ir Gireno rinktinės
štabo karinio rengimo skyriaus v-kas. Dalyvavo daugelyje
kautynių su okupantų kariuomene ir stribais. Šeima 1948
05 22 ištremta į Omsko sr. Sibirc. 1949 11 28 kovoje su oku
pantų kariuomene kartu su adjutantu Leonu Striška (slap. Ber
želis) ir Rene Četkauskaite žuvo (susisprogdino) Kairio ūkyje
įrengtame bunkeryje Gcidžiūnų k., Biržų vls. Žuvusiųjų kūnai
niekinti Biržų gatvėje, užkasti miesto žvyrduobėsc, vėliau slapta
perlaidoti Geidžiūnų kapinėsc. 1998 12 31 pripažintas kariu
savanoriu ir 1999 01 11 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2000,
po mirties).
Žmona - Bronė Garbuzaitė, partizanų ryšininkė, sūnūs
Algimantas (1943–1974) ir Bronislovas (1946).
LGG, b. R-97; LKKAS archyvas.
Rastauskas Jurgis
RASTAUSKASJurgis gimė 1906 07 Kubilėlių k., Būblelių vls.,
Šakių aps. 1920–24 mokėsi Kudirkos Naumiesčio „Žiburio“
g-joje, baige dvimečius mokytojų kursus Kudirkos Naumiestyje.
Nuo 1923 LŠS narys. 1927 11 05 pašauktas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas į 5 pėst. pulką. 1929 02 19 baigus Karo mokyklą
(III asp. laida) suteiktas pést. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1930 baigė pedagoginius kursus,
dirbo Mažeikių aps. Šerkšnėnų m-los vedėju. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
jaun. leitenanto. Veliau mokytojavo Sangrūdos, Akmenės, Zarasų
m-lose. 1933 06 07-07 05 ir 1939 08 29-10 28 atliko karo
pratybas 4 ir 10 pėst. pulkuose. 1940 06 08 civiliu tarnautoju
priimtas į 4 pėst. pulką, paskirtas 2 bataliono raštvedžiu-iždininku
Kupiškyje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atsk.
ryšių bataliono būrio vadu. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį
Norilske, Krasnojarsko kr. 1941 09 09 Torilske NKVD
operatyvinis skyrius išdavė orderį areštui ir kratai. 1942 09 05
228 Lietuvos kariuomenės karininkai
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7 metams. 1943
12 04 išplukdytas į Taišetlagą, Irkutsko sr. 1943 12 12 nu
skendus baržai žuvo.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928) ir
Šaulių žvaigždės medaliu (1939).
Žmona - Stasė Žemaitytė (1909–1993, susituoke 1930),
sūnus – Algimantas Jurgis (1932), duktė - Daina Laugalienė
(1938)
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2283; f. 391, ap. 6, b. 1272, 1. 75; LGG, t. I,
p. 689; LKKAS archyvas.
Rastenis Jonas
RASTENIS Jonas gimė 1918 11 22 Ampolio vnk., Ute
nos vls. ir aps. 1931–36 mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų g-joje.
1937 06 19 baigė Utenos g-ją, studijavo VDU Medicinos f-te.
1939 07 01 Utenos aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į 4 pest. pulką. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida),
dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleis
tas į karininkų atsargą. Nuo 1940 11 01 Ukmerges aps. Deltu
vos vls. Laičių prad. m-los mokytojas. 1942 įstojo į Prekybos
in-tą Šiauliuose.
LCVA, f. 631, ap. 7. b. 14959; f. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 100.
RAŠČIAUSKAS (RASYS) Juozas gimė 1917 02 15 Angi
rių k., Josvainių vls., Kėdainių aps. 1936 baigė Kėdainių g-jos
6 klases, 1939 06 24 - Aukštesn. kultūrtechnikos m-lą Kė
dainiuose. Nuo 1937 LŠS narys. 1939 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 1001
baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų
karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą.
Nuo 1940 10 04 dirbo rajono kultūrtechniku Panevėžio
apygardos žemės tvarkytojo įstaigoje. 1941–44 studijavo
VDU Statybos f-te. 1944 pasitraukė į Vakarus. Baigęs studi
jas Grace, Austrijoje, įgijo inžinieriaus kvalifikaciją. 1948–49
tęsė studijas Štutgarto technikos u-te Vokietijoje. Persikėlęs į
JAV 1950–57 Bostone dirbo įvairiose projektavimo b-vėse.
Gavęs profesinio inžinieriaus registraciją 1957 atidarė savo

Raščiauskas Juozas
projektavimo biurą Kembridže, Masačūsetso valst. Dalyvavo
lietuvių išeivijos veikloje, ALIAS v-bos narys, Bostono skyriaus
p-kas. Mirė 2001 01 09 Bostone, Masačūsetso valst.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 18021; LKKAS archyvas.
Raščius Jonas (g. 1894)
RAŠČIUS Jonas gimė 1894 01 07 Debeikiuose, Utenos aps.
1914 baigė Panevėžio realinę m-lą, studijavo Petrogrado
komercijos in-te. 19160501 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę.
1916 12 25 baige Peterhofo 2 praporščikų m-lą, iki 1917
04 16 tarnavo 210 pést. pulko jaun. karininku, vėliau iki 1918
04 25 – 80 pést. kabardinų pulke kuopos vadu. 1917-18
dalyvavo I pasaul. karo kovose Galicijoje. Demobilizuotas dirbo
komitete pabėgėliams šelpti Petrograde. Grįžęs į Lietuvą 1918
12 28 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pėst.
pulko jaun. karininku, dalyvavo nepriklausomybės kovose su
bolševikais prie Jiezno ir Stakliškių. 1919 03 25 paskirtas In
žinerijos bataliono, 08 15 - Elektrotechnikos bataliono
adjutantu. 1919 1007 suteiktas kapitono laipsnis. Baigus tankų
kursus Rygoje 1920 07 12 paskirtas Vilniaus komendantūros
pirmuoju placadjutantu, 09 01 - Etapo skirstymo punkto v-ku,
10 28 - Ats. bataliono mokomosios komandos, vėliau kulko
svaidžių komandos v-ku, nuo 1921 04 01 iki jo išformavimo
bataliono vadas. 1921 06 18 paskirtas į 12 pest, pulką, 08 13 -
į Šarvuotą autodivizioną šarvuočio „Žaibas“ komendantu, vėliau R
būrio vadu. 1922 11 24 paleistas į atsargą studijuotiaukštojo
mokslo. 1922–24 studijavo LU Technikos f-te. 1924 06 10 –
19270401 mokytojavo Ukmergės g-joje. 1927 04 06 priimtas
į tarnybą VRM, paskirtas Ukmergės, 1930 07 15 - Zarasų,
1933 06 01 – Biržų aps. v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą 1940 08 atleistas, gyveno Ukmergėje. 1941 06 14 su
imtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojars
ko kr. Šeima 1941 ištremta į Smolenskoję, Altajaus kr. 1943
0113 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas10 metų.
Nuo 1951 02 16 tremtyje Počiote, Abano r., Krasnojarsko kr.,
kur 1951 10 01 žuvo.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1933), Sava
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
skautų Svastikos ir „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 2 laipsnio
(1937) ordinais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio
kryžiumi (1934).
Žmona - Vanda Pranckevičiūtė (1906–1984), sūnus - Vy
tautas Jonas (1925-1996).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 24; f. 391, ap. 7, b. 4661; LGG, t. 1. p. 689;
LKKAS archyvas.
Raščius Jonas (g. 1898)
RAŠČIUS Jonas gimė 1898 06 20 Daujočių k., Svėdasų vls.,
Rokiškio aps. Baigė g-ją Petrograde. Grįžęs į Lietuvą 1921 02 07
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1924 09 28 baigus
Karo mokyklą (VI laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 2 pėst. pulko Kaune jaun. karininku. 1928 11 23
pakeltas į vyr. leirenantus. 1929 03 08 perkeltas į Resp. Pre
zidento kariškąją rūmų tarnybą, paskirtas Prezidentūros rū
mų komendantu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1933
05 17 perkeltas į 5 pėst. pulką. 1934 07 10 už dalyvavimą
Lietuvos kariuomenes karininkai 229
 voldemarininkų maište pažemintas į eilinius ir paleistas į atsargų.
Dirbo įvairiose civilinėse administracijos įstaigose, 1937–39
12 04 -- Finansų m-jos Prekybos departamento muitinės
skyriuje raštvedžiu. 1939 09 11 Resp. Prezidento aktu grąžintas
laipsnis ir karininko teisės. Nuo 1940 03 14 LŠS I Kauno rin
ktinės Finansų m-jos šaulių kuopos narys. Kilus Vokietijos
SSRS karui 1941 08 05 priimtas Kauno komendantūros TDA
bataliono 4 kuopos būrio vadu. 1941 09 01 perkeltas į PPT 2
batalioną. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1950 emigravo
į JAV, gyveno Hartforde, Konektikuto valst. LKVS „Ramove"
Hartfordo skyriaus narys, rėmė lietuviškas patriotines orga
nizacijas. Mirė 1969 12 24, palaidotas Šv. Benedikto kapinėse
Blumfilde, Konektikuto valst. >

Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), Lie

tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos Trijų žvaigž
džių 4 laipsnio ordinu (1931), Čekoslovakijos Baltojo Liūto
5 laipsnio ordinu su kardais (1932).
Žmona - Benedikta Janulevičiūtė (1900–1968), sūnūs –
Juozas (1926), Vytautas (1932), duktė – Kristina Aldona
Šerkšnienė (1936).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 761; f. 387, ap. 1, b. 9291; f. 561, ap. 2, b. 1627,
1. 121; LKKAS archyvas.
RAŠTIKIS Stasys gimė 1896 09 13 Kuršėnuose, Šiaulių aps.
Tėvams persikėlus į Dūkštą jame baigė prad. m-lą, 1914 -
Zarasų prog-ją. Kilus I pasaul. karui 1915 savanoriu įstojo į
Rusijos kariuomenę, tarnavo 75 pest. ats. batalione Varėnoje.
1916 baigė apmokymus mokomojoje komandoje. Dalyvavo I
pasaul. karo kovose Lietuvoje ir Galicijoje. Nuo 1917 03 10
tarnavo 218 pėst. ats. pulke, nuo 04 02 – Lagodechsko
batalione. 1917 10 15 baigė Tifliso (Tbilisis) 2 karo m-lą
Gruzijoje, suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į 15 pėst.
brigadą, 11 16-279 ats. pėst. pulko jaun. karininku. Dalyvavo
Raštikis Stasys
kovose Rusijos-Turkijos fronte Užkaukazėje. 1918 02 15 -
03 30 buvo Kaukazo karo apygardos karininkų rezerve. 1918
03 30 paskirtas 7 Užkaukazės šaulių pulko jaun. karininku.
1918 06 12 išsiųstas Novoaleksandrovsko (dab. Zarasai) karo
v-ko žinion. Grįžęs į Lietuvą įstojo į Kauno kunigų seminariją.
1919 01 15 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
Atsk. Vilniaus bataliono karininku. Dalyvavo nepriklauso
mybės kovose su lenkais ir bolševikais prie Žiežmarių, Vievio,
Kietaviškių, Dusetų, Zarasų, Daugpilio. 1919 08 27 sunkiai
sužeistas pateko į bolševikų nelaisvę prie Mikališkio k., Zara
sų aps., kalintas Rusijoje. 1919 10 07 suteiktas leitenanto
laipsnis. Pasikeitus politiniais kaliniais 1921 04 08 grįžo į
Lietuvą, paskirtas 5 pest. pulko 7 kuopos jaun. karininku. 1922

Raštikis Stasys su žmona Elena, dukterimis Laimute ir Meilute, seserimi Adele ir tevu Bernardu

230 Lictuvos kariuomenės karininkai

01 06 pakeltas į vyr. leitenantus. 1922 03 29 perkeltas į Gen.
kariuomenės štabo Žvalgybos skyrių. 1923 vienas iš Klaipėdos
išvadavimo vadų. 192505 15 pakeltas į kapitonus. 1925 eks
ternu baigė Marijampolės g-ją, įstojo į LU Medicinos f-to
Veterinarijos skyrių, kurį baigė 1929. 1927 03 02 paskirtas
Vyr. kariuomenės štabo II (Informacijų) skyriaus v-ku. 1927
08 01 pakeltas į majorus. 1930 06 27 paskirtas Vytauto Didžio
jo karininkų kursų etatiniu lektoriumi ir išsiųstas į užsienį citi
aukštojo mokslo. 1932 baigus Vokietijoje Gen. štabo akademiją
08 01 paskirtas 5 pėst. pulko vado padėjėju, dėstė Vytauto
Didžiojo karininkų kursuose ir Karo mokykloje. 1932 09 30
suteiktos gen. štabo karininko teises, 11 21 pakeltas į gen. štabo
plk. leitenantus. 1933 09 15 paskirtas citi 5 pest. pulko vado
pareigas, 1934 05 01 – III pest. divizijos štabo v-ku, 06 21 -
Vyr. kariuomenės štabo v-bos v-ku, 09 21 - Vyr. kariuomenės
štabo v-ku. 1934 11 23 pakeltas į gen. štabo pulkininkus. Dirb
damas Vyr. kariuomenės štabe parengė naujo Kariuomenės va
dovybės įstatymo (priimtas 1934 pab.) projektą, nustatantį
prezidento (kariuomenės vyriausiojo vado), krašto apsaugos mi
nistro, kariuomenės vado (nauja pareigybė) ir kitų aukštųjų
pareigūnų santykius. Vyr. kariuomenės štabas pertvarkytas į
Kariuomenės štabą. 193501 01 paskirtas kariuomenės vadu.
Jo iniciatyva ir pagal jo parengtą planą atkurti 3 ir 6 pést. pulkai,
3 dragūnų pulkas, pakeista dalinių dislokacija, perginkluota
lauko artilerija, kariuomenė įgijo sunkiųjų, priešlėktuvinių ir
prieštankinių pabūklų, minosvaidžių, karo lėktuvų, šarvuočių.
Kariuomenės modernizavimui 1935–40 kasmet papildomai
skirta 25 mln. litų. Jo iniciatyva pertvarkyta LŠS, 1936 pa
ро
rengtas LŠS statutas. Pradėtos rengti kariuomenės ir visuomenės
suartėjimo šventės. 1937 11 23 pakeltas į brigados generolus.
1938 03 26–12 06 kartu ėjo krašto apsaugos ministro pareigas.
1940 04 23 pakeltas į divizijos generolus ir dėl politinių motyvų
iš kariuomenės atleistas. 1940 06 07 priimtas į karo tarnybą,
paskirtas Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos v-ku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Vytauto
Didžiojo aukštąją karo mokyklą 1940 09 11 paskirtas į Karo
mokyklą. 1940 09 26 LSSR Liaudies komisarų tarybos nu
tarimu paskirtas Krašto apsaugos m-jos Vyr. likvidacinės komi
sijos p-ko pavaduotoju. 1940 12 20 iš kariuomenės atleistas.
Vengdamas suėmimo 1941 pradž. slapta pasitraukė į Vokietiją.
Žmona 1941 05 28 suimta, kalinta Kaune, kilus karui išlais
vinta. Dukterys 1941 su žmonos tėvais Motiejumi ir Barbora
Smetonais ištremtos į Kamenį prie Obės, Altajaus kr. Kilus Vo
kietijos-SSRS karui grįžo į Lietuvą, 1941 06 27 Lietuvos lai
kinosios vyriausybės paskirtas krašto apsaugos ministru. Griež
tai pasisakė prieš lietuvių mobilizavimą į SS legionus. Sustabdžius
Lietuvos laikinosios vyriausybės veiklą vokiečių okupacijos me
tais siūlytos įvairios pareigos - Lietuvos patariamosios tarybos
p-ko, pirmojo gen. tarėjo ir kt., tačiau visų pasiūlymų atsisakė,
dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Artėjant antrajai
sovietinei okupacijai 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno
Regensburgo ir Šeinfeldo lietuvių pabėgėlių stovyklose. 1949
emigravo į JAV. ALT'o ir BALF'o Los Andželo skyrių p-kas.
1951–52 Syrakuzų u-te, Niujorko valst., dėstė užsienio kalbas.
1952–53 kaip VLIK'o atstovas dirbo Europoje. 1955–68
dėstė JAV kariuomenės aukštojoje svetimų kalbų m-loje Mon
R
terėjaus m., Kalifornijos valst. 1973 įstojo į J. Daumanto šaulių
kuopą. Parašė 5 karo vadovėlius, atsiminimų, apmąstymų ir
‫اع‬
polemikos knygas „Kovose dėl Lietuvos“ (1956–57; fotogra
fuotinis leidimas 1990), „Įvykiai ir žmonės“ (1972), „Lietuvos
likimo keliais“ (1982), skaitė paskaitas karo ir istorijos temomis,
aktyviai bendradarbiavo lietuviškojoje spaudoje. Mirė 1985
05 03 Los Andžele. Div. generolo S. Raštikio, jo žmonos Elenos
ir tremtyje Sibire žuvusios dukrelės palaikai 1993 11 22 per
laidoti Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), Vytauto Didžiojo
2 laipsnio (1936), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais,
Savanorių (1940) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) meda
liais, Šaulių žvaigždės (1933), skautų Gedimino Vilko“ (1935),
„
„Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 1 laipsnio (1935) ordinais, Klai
pėdos išvadavimo sidabro ir bronzos, Šaulių žvaigždės (1939)
medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi
(1934), Ginkluotosioms krašto apsaugos pajėgoms remti orga
nizacijų s-gos Sidabro kardu (1939), Anglijos karaliaus Georgo
VI karūnavimo medaliu (1937), Estijos Erelio kryžiaus 1 laipsnio
ordinu (1939), Latvijos Trijų žvaigždžių 1 laipsnio ordinu
(1935), Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939), Latvijos išsivada
vimo karo 10-mečio (1929) ir Gynybos sąjungos (1926) me
daliais, Lenkijos Atgimimo 1 laipsnio ordinu (1939), Prancūzijos
Garbės legiono 2 laipsnio ordinu (1938), Suomijos nacionalinės
gvardijos sidabro kryžiumi (1940), Švedijos Vazos 2 laipsnio
(1936) ir Kalavijo 5 laipsnio (1928) ordinais.
Žmona - Elena Marija Smetonaitė (1903–1990, susituokė
1929), dukterys - Laimutė Julija Dobrovolskienė (1930), Mei
lutė Marija Alksnienė (1937) ir Aldona Joana (1940–1941
tremtyje).
LCVA, f. 1446, ap. 1, b. 21, 1. 23; f. 561, ap. 2, b. 1623a, I. 150; LYA,
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; BLE, t. 24, p. 525-526; LKKAS archyvas.
Rataiskis Stasys Mečys
RATAISKIS Stasys Mečys gimė 1914 02 23 Paseires k., Leipa
lingio vls., Alytaus aps. Baigė Kauno „Pavasario“ komercijos
Lietuvos kariuomenes karininkai 231
 g-ją. 1937 įstojo į Karo mokyklą. 1938 kartu su 15 kariūnų
vokiečių instruktorių slaptai apmokytas naujausios automatines
priešlėktuvinės artilerijos gynybos. Sovietų Sajungai okupavus
Lietuvą 1940 08 19 baigė Karo mokyklą (XXI laida), suteiktas
pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 3 pėst. pulko kul
kosvaidžių būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenç 1940
1003 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių
pulko kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui
iš RA pasitraukė. 1941 07 15 paskirtas į lietuvių karių Vilniaus
įgulos 1 apsaugos pulką. Nuo 1941 08 LSD Lydos kuopos
vado padejejas. 1944 07 vokiečiams Tauragėje išformavus
batalioną iš kariuomenės atleistas, savanoriu įstojo į TAR. Po
Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją. 1944 11 Dresdene pa
leistas iš vokiečių kariuomenės. Po karo Insbruko u-te studijavo
ekonomiką. 1949 emigravo į Australiją, gyveno Sidnėjuje, nuo
1955 - Kanberoje.
Apdovanotas Vokietijos kariuomenėje ordinais ir medaliais.
Žmona - Elze Markevičiūtė (1923–2001, susituokė 1945),
sūnūs – Algis (1952) ir Vytautas (1952).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 310, 1. 127; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
Racaiskis Vaclovas
RATAISKIS (RATAS) Vaclovas gimė 1910 02 25 Pasei
rės k., Leipalingio vls., Alytaus aps. Baige g-ją, 1935 07 01 –
Kauno meno m-lą, studijavo grafiką pas prof. A. Galdiką,
tęsė studijas Venecijoje, Florencijoje ir Romoje, Italijoje. 1935
09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus
Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 10 –
1937 08 mokytojavo Pilviškių prog-joje. Nuo 1937 10 17
LŠS I Kauno rinktinės Vytauto kalno šaulių būrio narys. 1937
44 dirbo konservatoriumi Vytauto Didžiojo karo muziejaus
kultūros skyriuje Kaune. 1937 dalyvavo pasaulinėje meno ir
232 Lietuvos kariuomenės karininkai
technikos parodoje Paryžiuje, už raižinius „Jūratė ir Kastytis“
otas
apdovanotas Prix d'Novieier. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
gyveno Augsburge, turėjo privačią dailės studiją-mokyklą, dirbo
laikr. „Žiburiai“ meno redaktoriumi, buvo lietuvių dailininkų
įgaliotinis Tarptautinėje dailininkų s-goje Miunchene. 1949
cmigravo į Australiją, gyveno Perte, nuo 1959 - Sidnėjuje.
Australijos LB kultūros tarybos dailės sekcijos vadovas. Aktyviai
dalyvavo parodose, surengė 9personalines parodas. Mirė 1973
01 03, palaidotas Rockwood kapinėse Sidnėjuje.
Žmona – Regina Drazdauskaitė (1918–1986, susituokė
1938), duktė - Ramona (1939).
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1643, , 490; f. 387, ap. 6, b. 3228; BLE, r. 24,
1
p. 530-531; TLE, t. 3, p. 510; LKKAS archyvas
Ratkelis Albinas
RATKELIS Albinas (slap. Oželis) gimė 1919 04 23 Žydro
nių k., Keturvalakių vls., Marijampolės aps. Ūkininkavo tėvų
ūkyje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1944 kartu su
V. Gavėnu suorganizavo partizanų būrį, vėliau tapusį Vytauto
rinktine. 1945 07 19 Marijampolės vls. Skardupių klebonijoje
įsteigus Tauro apygardos štabą paskirtas propagandos skyriaus
v-ku. 1945 08 15 dalyvavo Tauro apygardos steigiamajame
suvažiavime. 1945 08 20 paskirtas Vytauto rinktinės štabo
komplektavimo skyriaus v-ku, po mėnesio – rinktinės žvalgybos
skyriaus v-ku. Nuo 1946 09 01 apygardos karo lauko teismo
narys. 1947 02 suimta žmona, kalinta Marijampolėje, nuteista
7 metams, kalėjo lageryje Uchtoje. 1947 08 19 baigė moko
mosios kuopos puskarininkių rengimo kursus, suteiktas parti
zanų puskarininkio laipsnis. 1947 10 25 kartu su rinktinės
adjutantu Albinu Salinka (slap. Dainius) ir Albinu Garnac
kevičiumi (slap. Vilkas) išduotas žuvo (susisprogdino bun
keryje) Garnatkevičiaus sodyboje Meškučių k., Marijampo
les vls. 1999 06 09 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 06 21
suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
Apdovanotas partizanų juostelėmis „Už uolumą“ (1946) ir
„Už narsumą“ (1947).
Žmona - Emilija Taukinaitytė (1921–1994, susituokė 1940),
dukte - Violeta Pikūnienė (1942), sūnus - Gintautas (1947–
2002).
LGG, b. P-408; LNTK, p. 271-273, 286; LKKAS archyvas.

Ratkevičius Stepas
RATKEVIČIUS (RATKUS) Stepas (Steponas) gimė 1903
08 12 Skiemonių k. ir vls., Utenos aps. 1916 Vilniuje baigė
„Ryto“g-jos 4 klases, vėliau pedagoginius kursus Širvintose.
Mokytojavo Širvintų aps. Žuvintų, Zubelių ir Neveronių
lietuvių m-lose. 1921 baige ŽŪM matininkų kursus Dotnuvoje.
1920–1926 dirbo matininku Žemės tvarkymo departamente.
1926 eksternu išlaikęs brandos egzaminus išvyko į Prancūziją
studijuoti statybą ir architektūrą. 1930 Paryžiuje baigė civilinės
statybos in-tą (École du Genic Civil, įgijo inžinieriaus architekto
kvalifikaciją. Stažuotės metu lankė Paryžiaus Sorbonos u-to
urbanistikos in-tą, studijavo miestų planavimą ir statybą. 1930
11 05 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
Dir
bo Kudirkos Naumiestyje, nuo 1932 05 01 - Kauno muitinėje,
vykdė muitinės pastatų planavimo ir statybos darbus. Nuo
1934 05 01 Prekybos departamento sekretorius, vėliau refe
rentas. 1935 02 01 – 03 08 atliko karo pratybas. Nuo 1938
11 30 LŠSI Kauno rinktinės Finansų m-jos šaulių kuopos narys.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą paskirtas į Virbalio muitinę,
tačiau neišvyko ir buvo atleistas. 1944 12 25 sovietinių oku
pantų kareivių nužudytas Ūdekų k., Pakruojo vls.
LCVA, F. 387, ap. 1, b. 3298; f. 561, ap. 2, b. 1682, 1. 677; LGG, t. 2,
d. 2, p. 887; LKKAS archyvas.
RATKUS Alfonsas gimė 1904 12 11 Peluodžių k., Pašviti
nio vls., Šiaulių aps. 1931 baigė Kauno aukštesn. technikos m-los
Statybos skyrių, pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15
baigus Karo mokyklą (VII asp. laida) suteiktas pionierių ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pionierių karininkų atsargą. Dirbo
Kauno m. savivaldybėje, vėliau Ukmergės kelių rajone techniku.
1938 05 14-06 10 adiko karo pratybas 2 inžinerijos batalione.
LŠS narys. 1939 02 15 pakeltas į ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą dirbo inžinieriumi Ukmergėje. 1941 06 14
suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojars
ko kr. Šeima 1941 ištremta į Karpovą, Solonešnojės r., Alca
jaus kr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nu
teistas 8 metams. Nuo 1948 09 23 tremtyje Tasejevo r., Kras
nojarsko kr. 1956 04 14 paleistas.
Žmona - Maskaliūnaite Elena (1918), sūnus - Klemensas
(1939, į Lietuvą negrįžo).
LCVA, F. 930, ap. 8. b. 876, 1. 366; f. 387. ap. 6. 6. 3177: LGG, t. 1, R
p. 691; LKKAS archyvas.
Ratomskis Mikas
RATOMSKIS Mikas (Mykolas) gimė 1904 02 18 Trepų
dvare, Skaudvilės vls., Tauragės aps. 1923 baigė g-ja Kaune,
studijavo Elektros ir mechanikos pramonės m-loje (École d'Elek
triciti et de Micanigner Indusrielles) Paryžiuje. 1927 baigęs
igijo inžinieriaus elektromechaniko kvalifikacija. 1928 pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę. 1929 02 19 baigus Karo mokykla
(III asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1929 dirbo Susi
siekimo m-jos Vandens kelių v-bos inžinieriumi mechaniku.
1931 01 01 pagal karininkų laipsnių įstatymą abs. leitenanto
laipsnis pakeistas į acs. jaun. leitenanto. Nuo 1932 07b-ves Lie
tuvos Lloydas inžinierius kontrolierius. 1933 07 25-08 21
atliko karo pratybas Ryšių batalione. Nuo 1938 11 01 b-ves
inspektorius, nuo 1939 11 15b-vės Vilniaus skyriaus vedėjas.
Sovietų Sajungai okupavus Lietuva 1940 09 01 paskirtas Val
stybės draudimo įstaigos revizoriumi, vėliau draudimo sky
riaus vedėju.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Julija Šimkevičiūtė.
LCVA, F. 387, ap. 1, b. 3302.
RAUBA Felicijonas gimė 1912 05 08 Gergždelių k., Kuršė
nų vls., Šiaulių aps. 1932 baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1932
įstojo į VDU Technikos f-to Statybos skyrių. 1933 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą
(IX asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1934 12 29 priimtas
į Kauno geležinkelio stotį apmokymui stoties v-ko padejeju.
1935 09 07 išlaikius egzaminus paskirtas Vilkaviškio geležin
kelio stoties v-ko padėjėju. 1936 10 05 pačiam prašant adeistas.
1937 12 18 priimtas į karo tarnybą, paskirtas 6 pést. pulko
ginklininku. Baigė ginklavimo karininkų kursus (II laida). So
vietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuo
menę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos
294 šaulių pulko jaun. ginklų techniku. Kilus Vokietijos-SSRS
Lieturos kariuomenes karininkai 233

Rauba Felicijonas
karui iš RA pasitraukė. 1941 07 15-25 tarnavo lietuvių karių
Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke. Vėliau LLA Vilniaus apy
gardos štabo narys. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emi
gravo į JAV. Mirė 1973 06 10 Čikagoje.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 658, 1. 18; f. 631, ap. 7, b. 10825; f. 1160,
ap. 1. b. 9784; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas,
Rauba Jonas
RAUBA Jonas gimė 1896 01 20 Pusdešrių k., Slavikų vls.,
Šakių aps. Mokėsi Vilkaviškio g-joje ir Seinų kunigų semi
narijoje. Kilus I pasaul. karui išvyko į Rusiją, mokėsi g-joje
Voroneže, vėliau tarnavo įvairiose tremtinių įstaigose. Grįžęs į
Lietuvą 1919 02 09 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę,
03 09 – į Karo mokyklą. 1919 07 06 ją baigus (I laida) suteiktas
karužo laipsnis ir paskirtas į 1 artilerijos pulką. 1919 09 13 pa
gal Lietuvos kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis
pakeistas į leitenanto. 1919 11 08 paskirtas 7 baterijos jaun.
karininku. 1920 04 25 - 1201 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su lenkais prie Seinų, Beržininkų, Tartoko, Gibų,
Kapočių, Rūdiškių. 1922 12 12 Marijampolės g-joje išlaikė
brandos egzaminus. 1923 05 18 pakeltas į vyr, leitenantus,
234 Lietuvos kariuomenės karininkai
1926 02 16 - į kapitonus, ėjo baterijos vado pareigas. 1926
09 16 perkeltas į 3 art. pulką. 1927 12 07 paskirtas 9 baterijos
vadu. 1929 02 09 baigė Aukštųjų karininkų kursų Artilerijos
skyrių (II laida). 1931 10 12 paskirtas 3 art. grupes Prienuose
vadu. 1932 11 21 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 08 06 perkeltas į Kariuomenės štaba ypa
tingų reikalų karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 11 15 paskirtas RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko divi
ziono vyr. adjutantu. Kilus Vokietijos-SSRS karui su daliniu
traukėsi į Rusiją, Baltarusijoje pavyko iš RA pasitraukti, grįžo
į Lietuvą. Vokiečių okupacijos metais dirbo draudimo įstaigose.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją.
Tarnavo vairuotoju anglų pagalbiniuose daliniuose. 1950 emi
gravo į JAV, įsikūrė Grand Rapide, Mičigano valst. Dalyvavo
lietuvių išeivijos veikloje, LKVS Ramove“ Detroito skyriaus
„
narys. Mirė 1979 01 03, palaidotas Grand Rapido šv. Petro
ir Povilo parapijos kapinėse.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1933), Sa
vanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928). Latvijos
išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona – Liudvika Karosaitė (susituokė 1922), sūnus – Vytas
(1929–1973), dukterys - Birutė Liucija (1925–1943) ir Saule
(1931).
LCVA, F. 930, ap. 8, 6. 762, I. 108, b. 138,761. I. 113: LKKAS archyvas.
Rauba Richardas
RAUBA Richardas gimė 1916 02 09 Mediškiemių k., Kary
čių vls., Pagėgių aps. 1935 baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo
g-jos 5 klases, 1939 - Tauragės mokytojų seminariją, pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 10 01 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių
motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
atsargą. Nuo 1940 10 16 Kretingos aps. Darbėnų prad. m-los
jaun. mokytojas.
LCVA, f. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 273-274; LKKAS archyvas.
RAUBA Vincas gimė 1899 05 28 Kaltinėnuose, Tauragės aps.
1916 baigė komercijos m-los 6 klases Vitebske ir technikumo 2
kursus Peterburge.Grįžęs į Lietuvą 191904 09 pradėjo carnauti

Rauba Vincas
Lietuvos kariuomenėje. 1919 12 16 baigė Karo mokyklą (II laida)
puskarininkio laipsniu su teise įgyti karininko laipsnį dalyse, pa
skirtas į 7 pest. pulko 4 kuopą. 1920 01 12 – 12 01 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 05 25 suteiktas lei
tenanto laipsnis, paskirtas 4 kuopos jaun. karininku. 1921 01 15
perkeltas į mokomąjį batalioną, paskirtas kulkosvaidžių kuo
pos būrio vadu, 04 20 – 2 kuopos jaun. karininku. 1922 04 21
perkeltas į KAM kanceliariją, 05 15 paskirtas KAM rūmų ko
mendanto padėjėju. 1922 08 09 perkeltas į Drausmės batalioną,
1923 12 31 – į 8 pėst. pulką. 1924 01 01 pakeltas į vyr. leite
nantus. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytau
to kursus (IV laida). 1924 12 12 perkeltas į LŠS. 1928 02 16
pakeltas į kapitonus. 1935 09 28 perkeltas į Telšių komendan
tūrą, 1001 paskirtas III šaulių rinktinės vado padėjėju. 1938 06 04
perkeltas į Kariuomenės intendantūrą, paskirtas sandėlio Šiauliuo
se v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietu
vos kariuomenę 1940 10 09 iš kariuomenės atleistas.
Apdovanotas Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės
(1928) medaliais, Šaulių žvaigždės ordinu (1933), ugniagesių
„Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1934).
Žmona - Elena Fricaitė (susituokė 1922).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 256, 1. 53, b. 348, I. 483; LKKAS archyvas.
RAUBA Vytautas gimė 1899 09 09 Pusdešrių k., Slavikų vls.,
Šakių aps. Ipasaul. karo metu mokėsi M. Yčo g-joje, evakuotoje
į Voronežą. 1918 grįžo į Lietuvą. 191901 28 įstojo į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į l raitelių pulką Kaune. 1919 02 11 įstojo
į aviacijos būrį. 1919 03 12 užregistruotas Karo aviacijos mokyklos
mokiniu, paskirtas mokyklos ginklų prižiūrėtoju, 07 21 - į
instruktoriaus H. Rotterio grupę mokytis skraidyti. 1919 08 28
vienas pirmųjų išskrido savarankiškai. 1919 12 16 baigus Karo
aviacijos mokyklą (I laida, Karo mokyklos II laida) suteiktas
inžinerijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Inžinerijos dalį. Sukūrė
Karo aviacijos mokyklos baigimo I laidos ženklą, kurio 34 vienetai
pagaminti Vokietijoje. Adiko 150 skrydžių, ore išbuvo 24 val.
1920 05 12 treniruotės metu imituodamas oro kautynes ne
suvaldė lėktuvo ir nukrito, 05 13 nuo patirtų sužalojimų mirė.
R
Rauba Vytautas
Palaidotas Kauno m. kapinėse, 1958 palaikai perkelti į Eigulių
kapines. Jo vardu pavadinta gatvė Aleksote Kaune.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 27; BLE, t. 24, p. 535; LKKAS archyvas.
A
Raudys Povilas
RAUDYS Povilas gimė 1914 02 01 Mikulčių k., Mosėdžio vls.,
Kretingos aps. 1935 06 19 baigė Mažeikių g-ją. 1935 09 28
pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1938 05 12 baigus Karo
mokyklą (XIX laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 1 pėst. pulko Ukmergėje būrio vadu. 1939 10 dalyvavo
žygyje į Vilnių. 1940 įstojo į VU Ekonomikos f-tą. Sovietų Sąjungai
okupuojant Lietuvą tarnavo 1 pėst. pulko 8 kuopos būrio vadu.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 1003 paskirtas RA 29
ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko būrio vadu. 1940 11 15
suteiktas leitenanto laipsnis. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA
pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo tėvų ūkyje. Artėjant
antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją. 1948 emigravo
į Kanadą, gyveno Toronte, dirbo metalo pramonėje, vėliau įsigijo
prekybos įmonę. Buvo Lietuvių verslininkų s-gos iždininkas. Mirė
1984 06 20, palaidotas Anapilio lietuvių kapinėse Mississaugoje.
Žmona - Elena, sūnūs - Kęstutis ir Algirdas.
LCVA, F. 930, ap. 7, 6, 6540, I. 225; ap. 8, b.580, I. 71; f. 1143, ap. 1,
b. 137, 1. 195-197; f. R-856, ap. 1, 1. 17-18; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenes karininkai 235
 Raudomanskis Balys
RAUDOMANSKIS Balys gimė 1901 05 18 Amalių k., Pa
žaislio vls., Kauno aps. 1915 su motina pasitraukė į Rusiją.
1916 baigė Petrogrado komercijos m-los 4 klases, 1918-Stru
go Belskajos g-jos 6 klases. Grįžęs į Lietuvą 1920–21 dirbo
raštvedžiu Geležinkelio v-boje. 1921 10 18 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, priimtas į Karo mokyklą. 1923 10 15
ją baigus (V laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis, pa
skirtas 2 artilerijos pulko 1 haubicų baterijos jaun. karininku.
1924 10 30 perkeltas į Šarvuočių rinktinę, paskirtas šarvuoto
traukinio „Gediminas“ artilerijos lėkštvagonio vadu, 1926
01 01 – kulkosvaidžių vagono vadu. 1925 10 21 laisvuoju
klausytoju priimtas į LU Technikos f-tą. 1926 09 13 perkeltas
į Artilerijos tiekimo skyrių, paskirtas sandėlių kuopos jaun.
karininku. 1926 11 02 perkeltas į 4 art. pulką, paskirtas 2 hau
bicų baterijos jaun. karininku, 11 26 perkeltas į Mokomąją
bateriją. 1927 12 28 paskirtas pulko teismo sekretoriumi. 1928
02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1928 09 25 perkeltas į Atsk.
art. grupę, 11 19 paskirtas 4 art. pulko 3 grupės žvalgybos
karininku, 1929 09 13 - 5 baterijos vadu, 1930 10 15 -
ūkio komandos v-ku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931
05 30 pačiam prašant paleistas į artilerijos karininkų atsargą,
1937 dėl sveikatos – į dimisiją. Nuo 1937 studijavo VDU
Teisių f-to Ekonomijos skyriuje, dirbo meistru „Metalo“ f-ke.
Pirmosios sovietinės okupacijos metu gyveno Raseiniuose, 1945
persikėlė į Tauragę, dirbo inžinieriumi butų v-boje. Mirė 1969
12 29, palaidotas senosiose Tauragės kapinėse.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Jadvyga Pševadauskaitė (1903–1994, susituokė
1921), sūnūs - Algirdas Aloyzas (1925-1971) ir Steponas
(1927), duktė – Viktorija Kočegarova (1942).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 29; f. 631, ap. 7, b. 2170; LKKAS archyvas,
RAUDONIKIS Antanas gimė 1899 11 22 Pumpučių k.,
Kavarsko vls., Ukmergės aps. Nuo 1912 mokesi Ukmergės g-joje.
Kilus I pasaul. karui 1914 išvyko į Rusiją, Maskvoje baigė g-jos
6 klases. 1918 05 grįžo į Lietuvą. 1918-19 mokytojavo Tau
236 Lietuvos kariuomenes karininkai
Raudonikis Antanas su žmona Marija
jenų prad. m-loje. 1919 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėst. lei
tenanto laipsnis ir paskirtas į 8 pėst. pulką. 1919–20 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su bolševikais ir lenkais. 192401 01
pakeltas įvyr. leitenantus. 1924 08 15 baigė Aukštuosius ka
rininkų DLK Vytauto kursus (IV laida). 1926 08 01 pakeltas
į kapitonus. 1929 03 18 paskirtas į Karo mokyklą. 1929 11 23
pakeltas į majorus. 1930 05 22 perkeltas į 5 pėst. pulką, pa
skirtas 1 bataliono vadu. 1931 08 29 baigė Aukštesniųjų ka
rininkų kursus, 1935 07 20 perkeltas į 3 pést. pulką. 1935
09 08 pakeltas į plk, leitenantus. 1939 ėjo Švenčionėlių karo
komendanto pareigas. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą
tarnavo 3 pést. pulko 1 bataliono vadu. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių
divizijos 259 šaulių pulko štabo v-ku. 1940 06 pasiųstas į
kursus Frunzės akademijoje Maskvoje, tačiau neišvyko, iš RA
pasitraukė. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 07 12 paskir
tas lietuvių karių Vilniaus įgulos 3 apsaugos pulko vadu.
1941 08 – 1942 08 dirbo ūkio vedėju alaus darykloje „Per
kūnas“ Kaune, 1942 09 - 1944 pab. – „Lietūkyje“. Sovietų
Sajungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 pab. mobilizuotas
į RA, pasiųstas į filtracijos stovyklą Podolske, vėliau paskirtas į
75 ats. pulką. 1945 08 11 dėl sveikatos demobilizuotas. 1946
01 20-0901 dirbo Ukmergės amatų m-los kariniu vadovu.
Nuo 1946 11 15 mokytojavo Ukmergės berniukų g-joje, kaip
politiškai nepatikimas atleistas. Mirė 1953 04 23, palaidotas
Panemunės kapinėse Kaune.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio (1932) ir DLK Ge
dimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
(1928)
daliais.
ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) me
Žmona - Marija Eidrigevičiūtė (1902–1981, susituokė 1924),
sūnus - Raimundas (1928–1984).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RAUGA Balys, Rusijos kariuomenės poručikas, 1918 11 10
priimtas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 pėst. pulko jaun.
karininku. 1918 12 01 iš kariuomenės pabėgo. 1919 12 14
išbrauktas iš kariuomenės sąrašų.
LKKAS archyvas
Raugalė Antanas
RAUGALĖ Antanas gimė 1905 02 20 Naujikų k., Šimonių vls.,
Panevėžio aps. Mokesi Kupiškio prog-joje, 1926 06 22 baigė
Rokiškio g-ją. 1926 09 10 įstojo į Karo mokyklą. 1928 09 08 ją
baigus (Xlaida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 3
artilerijos pulko 1 baterijos jaun. karininku. 1929 07 31 baigė 4
mėn. artilerijos kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto
kursų. 1930 01 21 paskirtas eiti ūkio komandos v-ko pareigas.
1930 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932
09 07 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyrių
(IV laida). 1932 11 11 paskirtas pulko švietimo vadovo padėjėju,
1933 05 11 – žinių karininku, 07 05 – pulko adjutantu. 1934
11 23 pakeltas į kapitonus. 1939 05 23 perkeltas į l art. pulką,
paskirtas 2 grupės vadu. 1939 11 23 pakeltas į majorus. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618
lengvosios artilerijos pulko diviziono vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui traukiantis į Rusiją sunkiai sužeistas. 1941 07 16 - 1942
06 20 laikytas Barnaulo NKVD priežiūroje. 1942–44 dėstė Novo
sibirsko artilerijos karo m-loje, m-los v-ko pavaduotojas. 1944
45 RA 50 liet. ats. divizijos artilerijos pulko štabo v-kas, pulko vadas.
1945-49 SA jungtinio artilerijos pulko vadas, pakeltas į pa
pulkininkius (1946). 1949-56 dirbo Vilniaus u-to Karinės
katedros dėstytoju, 1957–81 - LSSR valst. plano komitete. Mirë
1987 01 05 Vilniuje, palaidotas Saltoniškių kapinėse.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1936), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); SSRS Raudonosios
žvaigždės ir Tėvynės karo 1 laipsnio ordinais, medaliais.
Žmona - Elžbieta Bernotaitė (1908-1981, susituokė 1934),
sūnus – Algimantas (1940).
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 2287; ap. 8, b. 762; LTE, 1.9. p. 343; TLE, t.
3. p. 519; LKKAS archyvas.
RAUGAS Balys (Bolius) gimė 1887 11 22 Berčiūnų k., Du
sctų vls., Zarasų aps. Baige Dusetų dviklasę m-lą. Tarnavo Rusi
jos kariuomenės 122 pest. pulke. 1914–16 dalyvavo I pasaul. R
kare, buvo sužeistas ir kontūzytas. 1918–19 tarnavo RA, 1920
Samaros gub. Voznesensko vls, vykdomojo komiteto darbuotojas.
1920 09 RA Vakarų fronto žvalgybos skyriaus su padirbtu
karininko dokumentu pasiųstas partiniam darbui į Lietuvą. Atvy
kęs į Lietuvą 1920 11 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas Atsargos bataliono 2 kuopos jaun. karininku. 1920
11 19 suteiktas leitenanto laipsnis, 1920 11 28 paskirtas 2 pest.
pulko 9 kuopos jaun. karininku. 2 pést. pulke labai blogai ates
tuotas, kaip neturintis jokio supratimo apie karo tarnybą. Gresiant
suėmimui 1922 02 iš kariuomenės pasišalino, bandė pabėgti į
Sovietų Rusiją. 1922 02 23 pasienyje, Obelių muitinėje, nušovė
muitinės sargybinį, sulaikytas, įkalintas Rokiškyje, vėliau Pane
vėžyje. 1923 11 06 Kariuomenės teismo sprendimu nuteistas 2
metams kalėjimo, pašalintas iš kariuomenės atimant karininko
laipsnį. Atlikęs bausmę gyveno Jonavoje, vėliau Kaune, dirbo
darbininku. Antrosios sovietinės okupacijos metais nuo 1945
dirbo ūkvedžiu Kauno, vėliau Klaipėdos r. tarybiniuose ūkiuose.
Mire 1973, palaidotas Gargžduose.
Žmona - Elena Antukaitė, sūnus – Algis (1924).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2288; ap. 8, b.762, I. 121; f. 483, ap. 4, b. 1407,
1413; LKKAS archyvas.
Raugas Balys (g. 1914)
RAUGAS Balys gimė 1914 01 06 Butkelių k., Dusetų vls.,
Zarasų aps. Mokėsi Dusetų prog-joje. 1935 baigė Utenos g-ją,
studijavo VDU Teisių f-te. 1936 įstojo į Karo mokyklą. 1938
05 12 ją baigus (XIX laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis,
paskirtas 1 pėst. pulko Ukmergėje būrio vadu. Baigė sunkiųjų
kulkosvaidžių bei pabūklų kursus (VI laida). 1938 10 dalyvavo
žygyje į Vilnių. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1
pest. pulko 1 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas į RA 29 ŠTK 179
šaulių divizijos 234 pulką. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais toliau studijavo teisę VU.
1944 pasitraukė į Vakarus. 1945–50 veikė lietuvių tremtinių
organizacijose, buvo lietuvių igaliotinis Pietų Vokietijoje. 1950
emigravo į JAV, apsigyveno Delone, Filadelfijoje. Įgijęs chemiko
Lietuvos kariuomenės karininkai 237
 profesiją dirbo lmpco metalo įmonėje. Iki 1954 Filadelfijos
lietuvių tremtinių d-josp-kas. 1952-56 Filadelfijos lietuvių radijo
programos steigėjas ir redaktorius. 1954–55 JAV LB Filadelfijos
apyl. p-kas, 1964–70, 1973-76 JAV LB tarybos narys. 1981
82 Lietuvių fronto bičiulių JAV ir Kanados centro v-bos p-kas.
1985-91 „Kario" redaktorius. Redagavo knygas JAV LB trys
dešimtmečiai“ (1982), „Šv. Kazimiero penkšimtis" (1984). Nuo
1985 LKVS „Ramove“ garbės narys. Nuo 1991 Lietuvoje
leidžiamy žurnalų „Karys" ir ,,Kardas“ redakcijos narys. Parašė
cilėraščių, novelių, kartu su J. Kuzma išleido poczijos rinkinį „Balti
balandžiai“ (1936), išleido atsiminimų knyga „Tėvynės labui“
(1997). 1992 suteiktas dim, majoro laipsnis. Mirė 2006 01 30
Mount Holty
Apdovanotas JAV LB krašto v-bos žymeniu „Už pasiaukojimų
tautos reikalams“ (1982).
Žmona - Marija Jurkštaitė (1918, susituokė 1939), sūnus -
Valentinas (1940), duktė – Banguolė (1948).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 577, I. 125, ap. 7, b. 6540, I. 221; LYA, f. K-8,
ap. 2, saug, vnt. 3; BLE, 6. 25, p. 21; LKKAS archyvas.
RAULINAITIS Kazys 1938 įstojo į Karo mokyklą. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 15 ją baigė (XXII laida),
suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos 616 lengvosios artilerijos pulko 5 baterijos
ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1941 07 12 priimtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos
artilerijos pulką.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
VA
Raulinaitis Zigmas
RAULINAITIS Zigmas (Zigmantas) gimė 1913 07 06
Kaune. 1932 baigė Vilkaviškio J. Basanavičiaus g-ją. 1934 09 15
baigus Karo mokyklą (XVI laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto
laipsnis, paskirtas 2 pést. pulko jaun. karininku. 1936 12 31
pakeltas į leitenantus, paskirtas vyr. karininku. Tarnaudamas
studijavo VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. Nuo 1936 karo
istorijos temomis rašė „Karyje“, „Karde“, „Mūsų žinyne“, iš
238 Lietuvos kariuomenės karininkai
vokiečių k. išvertė „Prerijų plėšikus“ (1938). Sovietų Sajungai
okupavus Lietuva 1940 07 13 - 08 07 tarnavo 2 pest. pulke
žinių karininku, veliau kuopos vyr. karininku. Likviduojant
Lietuvos kariuomenç 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
šaulių divizijos 259 šaulių pulko žvalgų būrio vadu. Kilus Vo
kictijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 07 03 lietuvių
karių Vilniaus įgulos štabo adjutantis. 1941 07 31 paskirtas VAT
v-ko, 12 15 - Vilniaus apygardos vado adjutantu, 1942 1001 -
¡LSD ryšių karininko štabą mokymo skyriaus karininku. Pakeltis
į kapitonus. 1944 pasitraukė į Vokietiją, buvo Britų zonos lietuvių
tarybos narys ir lietuvių atstovas pric britų karinės valdžios
sukurtos Baltų centrinės tarybos Šiaurės Vokietijoje. 1949
cmigravo į JAV, gyveno Niujorke, dirbo banke. 1954-84
redagavo žurnalą „Karys“. 1961–90 „Karyje“ paskelbė studijų
karo istorijos temomis „Karas ir jo kilmė“, „Kovos kirvio laikai",
„Aisčiai karinės istorijos šviesoje“ ir kt. Atskirai išleista „Durbes
mūšis“ (1961), „Apuolės užpuolimas“ (1972), „Grobio ir nai
kinimo žygis“ (1979), „Keturi frontai“ (1982), „Dokumentai
Lietuvių vietinės rinktinės istorijai“ (1990) ir kt. Dažnai pasi
rašydavo A. Žygmanto slap. Išėjęs į pensiją apsigyveno Mana
hawkine, Niū Džersio valst.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1934).
Žmona – Marina Stanaitytė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b.588, 1.68, b. 761, I. 125; f. 631, ap.7, b. 13631:
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; BLE, t. 25, p. 24–25: LKKAS archyvas
Raulušaitis Pranas
RAULUŠAITIS Pranas gimė 1915 12 14 Egliabalių k., Kal
varijos vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono
g-ją. 1936 09 28 priimtas į Karo mokyklą. 1939 09 16 ją baigus
(XX laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas
3 raitosios baterijos ugnies būrio vadu, 1940 03 21 – 1 raitosios
baterijos vadovavimo būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 pa
skirtas RA 29 ŠTK 26 kavalerijos pulko prieštankinės baterijos
ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA pasi
traukė. 1941 09 16 paskirtas LSD 2 bataliono 7 kuopos 2 bū
rio vadu. 1942 tarnavo 1 bataliono 2 kuopos būrio vadu, nuo
1944 03 – 253 bataliono 4 kuopos karininku. Mirė 1988
Marijampolėje.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2289; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas
Raupenas Juozas
RAUPĖNAS Juozas gimė 1916 07 30 Daugailių mstl., Ute
nos aps. 1935 baigė Utenos g-ją, studijavo VDU Medicinos f-to
Medicinos skyriuje. 1937 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1941 09 17 baigus VDU įgijo medicinos gydytojo
kvalifikaciją, dirbo VDU klinikose, vėliau Utenos ligoninėje.
1942 žiemą perpildytoje karo belaisviais ligoninėje prasidėjus
dėmėtosios šiltinės epidemijai užsikrėtė ir po komplikacijų
1942 02 16 mire. Palaidotas Daugailių kapinėse.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13613; LKKAS archyvas.
Raustis Juozas
RAUSTIS Juozas gimė 1910 01 02 Draginių k., Papilės vls.,
Šiaulių aps. 1929 06 15 baigė Šiaulių berniukų g-ją. 1929
09 10 priimtas į LU Humanitarinių m. f-tą. 1934 09 16 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo mo
kyklą (X asp. laida) suteiktas pėst.acs. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 06 10 baige
VDU Humanitarinių m. f-to Filologijos skyrių.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 26; f. 631, ap. 7, b. 6704. R
Razma Pranas
RAZMA Pranas gimė 1902 07 22 Stirbaičių k., Platelių vls.,
Kretingos aps. 1925 06 19 baigė Plungės „Saulės“ g-ją. Nuo
1925 0901 studijavo LU Humanitarinių m. f-to Filologijos sky
riuje. Nuo 1929 dirbo „Lietuvos aido“ reporteriu. 1930 pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo mokyklą
(VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933–35 dirbo „Lietuvos
aido“ redakcijos atstovu Šiauliuose, 1933–34 - „Šiaurės Lietu
vos“ redaktoriumi ir leidėju, 1935–38 – „Jaunosios kartos“ re
daktoriumi Kaune. Nuo 1937 Lietuvos žurnalistų s-gos narys.
Nuo 1938 09 19 tęsė studijas VDU. 1939 11 23 pakeltas į
ats. leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14
suimtas, išvežtas į Sevurallagą, Garių r., Sverdlovsko sr. 1942
06 20 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų.
1943 03 26 žuvo lageryje.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 32; ap. 8, b. 16. 1. 201; f. 631, ap. 7. b. 1865;
f. 387, ap. 1, b. 3320; BLE, t. 25, p. 32; LGG, . 1, p. 693; LKKAS
archyvas.
RAZMINAS Pranas gimė 1908 09 26 Jautmalkių k., Kur
tuvėnų vls., Šiaulių aps. 1929 baigė Kražių g-ją, nuo 1929
studijavo LU. 1929 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30
baigus Karo mokyklą (Vasp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1931-40 VDU studijavo prancūzų k. ir literatūrą.
1937 03 10 - 1001 Ginklavimo v-bos artilerijos dirbtuvių susi
siekimo ir pervežimo priemonių skyriaus civilis tarnautojas. Nuo
1937 10 11 mokytojavo Seinų „Žiburio“ g-joje Lazdijuose.
1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. 1944 pasitraukė į Vo
kietiją, mokytojavo Vysbadeno ir Kaselio lietuvių g-jose. Persi
kėlęs į JAV dėstė Cicero aukštesn. lituanistinėje m-loje, buvo
Pedagoginio lituanistikos in-to lektorius. Bendradarbiavo
Lietuvos kariuomenes karininkai 239
 Razminas Pranas
„Ateityje“, „Pavasaryje“, „Drauge“. Trijuose „Laiškų lietu
viams“ konkursuose laimėjo pirmąsias premijas. Mirė 1983
07 11 Čikagoje.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2290; LKKAS archyvas.
RAZULIS Stasys gimė 1907 09 20 Bertužių k., Šiaulių vls.
ir aps. Baigė vid. m-los 3 klases. 1929 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymąlaipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo 1933
tarnavo Šakių aps. Lukšių policijos nuovadoje.
LCVA, F. 394, ap. 17, b. 4087; LKKAS archyvas.
RAZUMAVIČIUS Večislovas (Viačeslavas) gimė 1889
Naujuosiuose Trakuose. 1907 09 01 įstojo į Rusijos kariuo
menę, paskirtas į 107 Troicko pulką. 1908 baigė pulko
mokomąją komandą. 1909 11 puskarininkiu paleistas į atsargą.
Tarnavo Teisingumo m-jos Gardino gub. kalėjimo v-ko
padėjėju. 1912 08 perkeltas į Susisiekimo m-jos Vidaus vandens
kelių skyrių. 1914 08 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę,
paskirtas į 117 ats. batalioną, vėliau Dyšlagaruose, Dagestane,
į performuotą 12 kavalerijos pulką. 1914 10 - 1915 01 daly
vavo I pasaul. kare Kaukaze. 1914 12 baigus Tifliso (Tbilisis)
praporščikų m-lą suteiktas praporščiko laipsnis. Nuo 1915 05
dalyvavo I pasaul. karo kovose Galicijoje, sužeistas. 191601
paskirtas 5 armijos 484 papildomojo armijos transporto dali
nio būrio vadu. Likvidavus rumunų frontą 1917 10 – 1919
08 dirbo žemietijos įstaigoje Besarabijoje. 1920 bolševikų
mobilizuotas į RA, 1920 09 iš jos pasitraukė. Grįžus į Lietuvą
1920 10 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
karininku į Baltgudžių batalionų. 1920 10 29 suteiktas pėst.
vyr. leitenanto laipsnis. 1921 11 07 perkeltas į LŠS, 1923
02 27 paskirtas 4 šaulių grupės prie Širvintų lauko štabo v-ko
instruktoriumi. 1923 12 31 paleistas į atsargą.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 3 laipsnio
ir Šv. Anos 4 laipsnio „Už narsumą“ ordinais.
Žmona - Larisa Parfenenko, duktė - Larisa (1917).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 268, 1. 8-17.
240 Lietuvos kariuomenės karininkai
Razvickas Andrius
RAZVICKAS (RADZVICKAS) Andrius gimė 1900 11 23
Vidgirių k., Keturvalakių vls., Vilkaviškio aps. 1918 10 10 baige
Aleksejaus g-ją Smolenske. Grįžęs į Lietuvą 1919 07 31 įstojo
į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pest.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 ats. bataliono (nuo 1920 08
01 10 pėst. pulkas, nuo 1923 05 02 2 pasienio Marijampo
lės pulkas) 3 kuopos jaun. karininku. 1919 12 29 - 1920
12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920
0901 – 1922 01 31 tarnavo žvalgų komandos v-ku. 1922
10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1922
10 14 paskirtas kuopos vadu. 1923 09 27 paleistas į atsarga
studijuoti aukštojo mokslo. Nuo 1923 09 05 studijavo LU
Teisių f-te. Nuo 1924 dirbo akcizo revizoriaus padėjėju Finansų
m-jos Mokesčių departamente. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 19340608-07 06 atliko karo pratybas 5 pėst. pulke.
Vedęs, sūnus.
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 32; ap. 8, b. 16, 1. 201; f. 631, ap. 7.b. 388;
f. 387, ap. 1, b. 3320.
RAŽAITIS Viktoras gimė 1907 11 09 Sasnavoje, Marijam
polės aps. 1926 baigęs Marijampolės Rygiškių Jono g-ją įstojo
į LU Technikos f-tą. 1928 su Lietuvos rinktine dalyvavo
Amsterdamo olimpinėse žaidynėse. 1934 baigęs Lježo u-to
Statybos skyrių Belgijoje įgijo civilinės ir pramoninės statybos
inžinieriaus kvalifikaciją, dirbo Alytaus aps. inžinieriumi. Nuo
1935 07 06 Ginklavimo v-bos civilis tarnautojas. 1936 09 15
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas inžinerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų at
sargą. 1936 09 24 priimtas į karo tarnybą, paskirtas 2 inži
nerijos bataliono technikos dirbtuvių v-ko padėjėju. Projektavo
KAM gynybinės paskirties objektus, kartu su architektu B. Els
bergu suprojektavo elektrinės, dujų generatoriaus ir liejyklos
pastatus ginklų dirbtuvėms Linkaičiuose, parengė lėktuvų
 imtas į Karo butų v-bą. Nuo 1939 07 13 LŠS I Kauno rink
tinės VDU „Sajos“ šaulių būrio narys.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 760; f. 631, ap. 7. b. 11034; f. 561, ap. 2, b. 1638. R

Ražaitis Viktoras

angaro Panevėžyje projektą, priešlėktuvinę slėptuvę Kaune.

1937 10 28 pačiam prašant paleistas inžinerijos karininkų
į

atsargą. 1937–39 dirbo Klaipėdoje „Statybos“ b-vės projek

tavimo ir statybos skyrių v-ku. Vokietijai okupavus Klaipėdos
kraštą persikėlė į Kauną, 1941-44 dirbo „Statybos“ b-vės vyr.
inžinieriumi, роkaro iki 1950 – „Lietstatprojekto“ vyr. in
žinieriumi, 1950–59 - „Lietprojekto“ vyr. konstruktoriumi.
1946–50 KU, nuo 1951 KPI Gelžbetoninių konstrukcijų
katedros dėstytojas, docentas (1962). LSSR nusipelnęs
inžinierius (1967), vienas žymiausių statybinių konstrukcijų
Regina Vincas
ekspertas. Mirė 1991 07 20, palaidotas Romainių kapinėse
Kaune.
Žmona - Elena Bružaitė (1912–1979, susituokė 1937), sū REGINA Vincas gimė 1918 05 27 Tauriekų k., Stakliš
nūs - Jonas (1939), Viktoras (1941), Jurgis (1945), duktė - kių vls., Alytaus aps. 1938 baigęs Alytaus g-ją įstojo į Karo
Marija Stanikūnienė (1947). mokyklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 15 ją
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2292, 3184, 1. 586-591; LTE, t. 2, p. 349; baigė (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskir
TLE, t. 3, p. 520; LKKAS archyvas.
tas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko Vilniuje
kulkosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui iš RA
pasitraukė. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV.
Gyveno Ročesteryje, dirbo fotografijos reikmenų pramonės
centre Codak. Mirė 2002 08 06 Ročesteryje.
Žmona - Jadvyga Rutkauskaitė, duktė – Violeta, sūnus -
Edmundas.
YA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.

REICHERTAS Eduardas gimė 1889 03 18 Sintautuose, Ša

kių aps. Baigė g-jos 4 klases. Nuo 1910 11 11 carnavo Rusijos
kariuomenėje, iki 1911 08 28 dirbo jaun. raštininku Švenčio
nių aps. karo v-ko įstaigoje, 1911 08 28 – 1914 17 18 – jaun.
ir vyr. raštininku Vilniaus karo apygardos štabe. Išlaikius egzami
Raževičius Juozas
nus 1915 03 27 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1915 04 03 -
1918 03 20 tarnavo 1 armijos ūkio dalyje Rytų Prūsijoje,
RAŽEVIČIUS Juozas gimė 1912 06 29 Svaiginių k., Kidu Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltgudijoje, Kurše. Grįžęs į
lių vls., Šakių aps. 1932 baigęs Jurbarko g-ją įstojo į VDU Lietuvą 1919 02 03 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
Medicinos f-to Medicinos skyrių. 1933 pašauktas į Lietuvos atsargon prie Kauno m. komendantūros, 02 18 - Marijampo
kariuomenę. 1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) lės m. ir aps. komendantūros, 04 17 – 2 pėst. pulko, 06 12-2
suteiktas pést, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į ats. bataliono raštvedžiu. 1920 04 18 paskirtas eiti aviacijos ūkio
pėstininkų karininkų atsargą. 1935 perėjo studijuoti į VDU dalies vedėjo, 09 01 – aviacijos v-ko padėjėjo ūkio reikalams pa
Teisių f-to Teisių skyrių. 1939 11 24 civiliu tarnautoju pri reigas. Išlaikius egzaminus administracijos karininko laipsniui

Lietuvos kariuomenes karininkai 241

 Reichertas Eduardas Reikala Julijonas

įgyti 192702 16 suteiktas administracijos (B) kapitono laipsnis.
1928 03 22 patvirtintas aviacijos v-ko padėjėju ūkio reikalams.
1928 10 01 paskirtas aviacijos ūkio dalies v-ku. 1929 11 23
pakeltas į majorus, 1932 11 21 - į plk, leitenantus. 1933 12 14
baige Vytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių
(I laida). 1935 09 02 paskirtas Karo aviacijos komendantūros
ūkio dalies v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 30
iš kariuomenės atleistas. 1941 repatrijavo į Vokietiją. Kilus Vo
kietijos SSRS karui 1942 grįžo į Lietuvą. Artėjant frontui 1944
vasarą išvyko į Vokietiją, apsistojo Graudenze, dirbo lėktuvų fabri
ke užpirkimo skyriuje. Sovietų Sąjungos kariuomenei užėmus
Graudenzą 1945 01 suimtas, cardytas, kalintas, kaip mokantis
4 užsienio kalbas paimtas vertėju. 1945 vasarą grįžo į Kauną.
1946 02 07 suimtas, kalintas, 1946 05 03 nesudarius bylos pa
leistas. Dirbo buhalteriu, vėliau trikotažo fabriko Vilijampolėje
planavimo skyriuje. Mirė 1970 04 21.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1930), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuomenė
je - aukso ir sidabro medaliais „Už uolumą“.
Žmona - Sofija Jaruševičiūtė (1899–1979), duktė – Lidija
Valevičienė (1921).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 34; LGG, c. 2, d. 2, p. 897; LKKAS archyvas.
Rusijos kariuomenėje. 1918 12 15 savanoriu įstojo į Šėtos par
tizanų būrį, 1919 03 06 prisijungusį prie Panevėžio srities
apsaugos bataliono. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bol
ševikais, pasižymėjo sumaniu vadovavimu kuopai kovojant prie
Ramygalos, Ériškių. 1919 05 11 paskirtas Šėtos karo v-ku,
12 12 - Pasvalio komendantu. 1920 02 01 perkeltas į l pa
sienio pulką, paskirtas pulko vado padėjėju. 1920 02 13 suteik
tas kapitono laipsnis. 1920 03 24 paleistas į atsargą. 1927–33
ūkininkavo tėviškėje. Nuo 1933 gyveno Kaune, dirbo b-veje
„Žuvis“, nuo 1936 01 – statybos rangovu prie kareivinių staty
bos Kupiškyje, nuo 1939 – Kaune. Mirė 1940 Šiauliuose.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Sava
norių medaliu (1940).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2372, 1. 15; LKKAS archyvas.
REIKALA (REIKALO) Mečislovas (Mečius) gimė 1895
01 01 Žižmių dvare, Pagirių vls., Ukmergės aps. Baigė g-jos 6
klases. 1914 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę tarnavo 129
ats. pulke, 1915 – 150 ats. pulke. 1916 baigė Kazanės karo

REICHERTAS Evaldas Rudolfas REIKENIS Evaldas

Rudolfas.

REIJERIS Jonas gimė 1913 09 07 Šventosios k., Palan

gos vls., Kretingos aps. Baige Vytauto Didžiojo g-ją Klaipėdoje.
1935 09 28 įstojo į Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX
laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas
2 artilerijos pulko baterijos jaun. karininku, 1939 09 16-2 22
baterijos vyr. karininku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 08 05 iš kariuomenės atleistas.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 3115,490.

REIKALA Julijonas gimė 1890 07 02 Žižmių dvare, Pagi

rių vls., Ukmergės aps. Baige aukštesn. technikos m-lą. Tarnavo Reijeris Jonas

242 Lietuvos kariuomenis karininkai


SPULE
Reikala Mečislovas
m-lą, tarnavo 535 pėst. pulke jaun. karininku, kuopos vadu.
1917 dalyvavo I pasaul. karo kovose Minsko fronte. 1918 01
atleistas, tarnybą baige poručiku. Grįžus į Lietuvą 1919 02 26
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Atsk. bataliono
(nuo 06 20 Vilniaus batalionas, nuo 11 10 5 pest. pulkas)
žvalgų komandos v-ku, pavedant suformuoti komandą. 1919
04 04 – 10 22 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bol
ševikais, 1919 10 30- 11 15 – su bermontininkais, 1920
07 14-09 12– su lenkais. 1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto
laipsnis. 1920 03 01 pakeltas į kapitonus. 1920 03 20 paskirtas
7 kuopos vadu. 1921 06 08 perkeltas į 1 pasienio pulką, paskir
tas mokomosios komandos v-ku, 1922 01 01 - 8 kuopos vadu.
1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1922
09 25 perkeltas į 2 pasienio pulką, paskirtas 2 bataliono vadu.
1923 05 18 pakeltas į majorus. 1923 08 08 perkeltas į 4 pa
sienio pulką, 1924 01 23 – įl pėst. pulką. 1925 02 07 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1925 08 16
1926 01 16 tarnavo Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo v-ko
padėjėju, iki 1929 07 16-v-ku. Nuo 1925 09 12 studijavo
LU Teisių f-to Teisių skyriuje. 1929 09 04 pripažintas baigusiu
LU, igijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1929 10 11 dirbo Kauno
apygardos neetatiniu teismo kandidatu, nuo 1930 03 10 -
Telšių nuovados teismo tardytoju. Artėjant antrajai sovietinei
okupacijai pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. Mirë
1965 12 21 Čikagoje.
Apdovanotas Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu
(1929).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 35; f. 631, ap. 7, b. 2087; f. 478, ap. 1, b. 264;
LKKAS archyvas.
REIKALAS Nikodemas gimė 1909 07 31 Kaniūkų k.,
Užpalių vls., Utenos aps. Baige Lietuvos mokytojų profesinės
s-gos g-jos suaugusiems Kaune 7 klases. 1930 11 04 pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1936 09 15 baigus Karo
mokyklą (XVIII laida) suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis
ir paskirtas 2 pést. pulko jaun. karininku. 1937 10 02 perkeltas
į Karo mokyklą. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus. Sovietų
R
Reikalas Nikodemas
Sajungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 aspirantų kuopos būrio
vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas
RA Kauno pėstininkų karo m-los būrio vadu. Kilus Vokietijos
SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 tarnavo ginklininku 2 PPT
batalione. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitrauke į
Vakarus, vėliau emigravo į JAV. 1985 žuvo (nusišove).
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1935).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 760, 761, 1. 139: LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LKKAS archyvas.
REIKENIS (REICHERTAS) Evaldas Rudolfas gimė 1890
12 22 Sintautuose, Šakių aps. Mobilizuotas į Rusijos kariuo
menę 1915 04 10 baige Oranienbaumo karo m-lą, suteiktas
praporščiko laipsnis. 1915 06 25 – 1918 01 01 tarnavo 191
pést. pulke kuopos vadu, pionierių komandos v-ku. 1915–
17 dalyvavo I pasaul. karo kovose Vokietijos-Austrijos fronte,
kur 1915 06 05 sunkiai sužeistas. 1916 01 16 pakeltas į pa
poručikius, 05 16 - į poručikus, 11 15 – į štabskapitonus.
Grįžus į Lietuvą 1920 11 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas 12 pest. pulko naujokų kuopos jaun. karinin
ku. 1920 12 02 suteiktas pėst. kapitono laipsnis. 1921 02 01
paskirtas 5 kuopos vadu, 08 08 - ūkio kuopos vadu. 1922
01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1922
12 05 paskirtas 2 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1923 05 13
perkeltas į 4 pasienio pulką, 1924 0101 - į 4 pėst. pulką
Panevėžyje, paskirtas 1 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1925
07 01 perkeltas į 7 pėst. pulką Klaipėdoje, paskirtas 9 kuopos
vadu, laikinai ėjo 3 bataliono vado pareigas. 1926 08 išlaikė
KAM nustatytus lietuvių k., Lietuvos istorijos ir geografijos
egzaminus. 1927 11 09 paskirtas 1 bataliono vadu. 1928
02 16 pakeltas į majorus, laikinai ir kaip antraeiles ėjo Klaipė
dos krašto komendanto pareigas. 1931 08 29 baigė Aukš
tesniųjų karininkų kursus. 6 pest. pulką perkėlus į Klaipėdą
1934 04 04 paskirtas majoru prie 6 pulko štabo, laikinai ėjo
pulko vado pareigas. Aktyviai dirbo su skautais, buvo Klaipėdos
sporto s-gos p-kas. 1935 05 01 paskirtas 1 bataliono vadu. 1935
Lietuvos kariuomenės karininkai 243
 Reikenis Evaldas Rudolfas
08 10 perkeltas į 9 pést. pulką Marijampolėje, paskirtas 1
bataliono vadu. 1935 11 23 pakeltas į plk. leitenantus.
Komandiruotas II pést. divizijos štabo v-ko žinion 1937 09
25 - 1938 04 01 buvo liktinių puskarininkių kursų v-kas.
1938 prie Vytauto Didžiojo karininkų kursų išklausė batalionų
vadų kursus. 1939 01 12 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1939–44 dirbo Raudonajame Kryžiuje
Kaune. Artėjant frontui 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją,
pabėgėlių stovykloje dirbo su skautais, kartu su skautininku
Krausu išleido knygelę „Tau, skiltininke“. 1950 emigravo į
JAV, gyveno Niū Heivene, Konektikuto valst. 1962 išėjęs į
pensiją persikėlė į Kanadą, gyveno Dundas mstl. prie Hamil
tono. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje,
LKVS „Ramovė“ Hamiltono skyriaus steigėjas, jam vadovavo,
vėliau jo garbės narys. Mirė 1972 07 17 Hamiltone, palaidotas
Šv. Jono lietuvių kapinėse Mississaugoje prie Toronto.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuome
nėje – Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir Šv. Anos 4 laipsnio
„Už narsumą ordinais.
Žmona – Adolfina Leckytė (1896), duktė - Elvyra Jolanta
Kronas (1919), sūnus – Ričardas Romualdas (1921).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 33; ap. 5, b. 2294; LKKAS archyvas.
REIMONTAS Viktoras gimė 1898 02 05 Telšiuose. I pasaul.
karo metu gyveno Rusijoje, 1918 baige Vilkaviškio g-ją, eva
kuotą į Voronežą. Grįžus į Lietuvą 1919 06 18 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l raitelių pulką. 1919 08 01
įstojo į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas
pest. leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 pest. pulko 8 kuopos jaun.
karininku, 1920 03 04 – mokomosios komandos jaun.
karininku. 1920 10 20 – 12 01 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su lenkais prie Vievio ir Utenos. 1922 09 25 perkeltas
į Aviacijos v-bą, 10 09- į mokomąją eskadrilę, paskirtas moki
niu žvalgu. 1923 baigė Karo aviacijos kursus. 1923 03 30
pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 05 13 sužeistas lėktuvo ava
244 Lietuvos kariuomelles karininkai
Reimontas Viktoras
rijoje. 1923 07 04 paskirtas 3 eskadrilės oro žvalgu. 1924 10 13
suteiktas oro žvalgo vardas, ėjo 3 eskadrilės vado padejejo
pareigas. 1926 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto
kursų Bendrąjį skyrių (VI laida). 1926 08 01 pakeltas į aviacijos
kapitonus. 1927 05 18 paskirtas eiti mokomosios eskadriles
vado pareigas, 1928 02 08 patvirtintas šioms pareigoms. 1929
11 23 pakeltas į majorus. 1930 10 01 – 1931 04 01 Italijoje
mokėsi Aukštuosiuose karo aviacijos kursuose ir stažavo Italijos
aviacijos dalyse. 1932 1001 paskirtas eiti Karo aviacijos m-los
v-ko pareigas. 1935 11 23 pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1936 09 21 patvirtintas Karo aviacijos m-los v-ku. 1937 09 27
paskirtas garbės ženklo „Plieno sparnai“ tarybos p-ku. Parengė
„Bombų mėtymą“ (1934) ir „Aviacijos vadovėlį“ (1939).
1938–39 gydėsi Šveicarijoje. 1939 12 23 dėl sveikatos nuo
skraidymo pratimų atleistas. Karo aviacijoje skraidė 676 val.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos
kariuomenę 1940 10 22 iš kariuomenės atleistas. Karo pab.
pasitraukė į Vokietiją. 1947 02 28 mirė nuo džiovos Gan
tingerio sanatorijoje, palaidotas Augsburgo kapinėse Vokietijoje.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio (1926) ir DLK
Gedimino 4 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklau
somybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ garbės ženklu
(1932), Čekoslovakijos karo lakūno piloto garbėsženklu (1927),
Latvijos aviacijos pulko garbės ženklu (1930).
Žmona - Aldona Jazdauskaitė (1908), dukterys - Gražina
(1931) ir Aldona Regina (1932).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 36; ap. 8, b. 256 . 295; BLE, 1. 25, p. 80–81;
LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnr. 3; LKKAS archyvas.
REINGARDAS, poručikas, 1918 1201 priimtas į Liecuvos
kariuomenę, paskirtas į l baltgudžių pulką adjutantu. 1918
12 19 pačiam prašant iš kariuomenės atleistas.
LKKAS archyvas.
REINGARDAS Marijonas Julius gimė 1881 09 18 Ukmer
gėje. 1894–99 mokesi Polocko kadetų m-loje. Tarnavo Rusijos

Reingardas Marijonas Julius
kariuomenėje. 1902 08 10 baigė Michailo artilerijos karo m-lą
Sankt Peterburge. 1904–1907 mokėsi Michailo jūrų artilerijos
akademijoje, 1914 baige Nikolajaus karo inžinerijos akademiją.
1915 12 06 suteiktas pulkininko laipsnis. Tarnavo Gen. štabo
artilerijos komitete, 1916–22 - karo ataše Italijoje. Grįžus į Lie
tuvą 1924 09 01 laisvai samdomu tarnautoju priimtas į Karo
mokslo v-bą, paskirtas į Karo mokslo dalį, ėjo mokslo dalies vede
jo pareigas. 1929 03 13 perkeltas į Aukštuosius karininkų DLK
Vytauto kursus, paskirtas Bendrojo skyriaus inspektoriumi, kar
tu dėstė matematiką, medžiagų technologiją, galimybių teoriją,
topometriją, chemiją, tikimybių teoriją, integralinę skaičiuotę.
Kursų klausytojams parengė konspektus „Tikimybių teorija ir
jos pritaikymas artilerijos šaudyme“ (1929) ir „Neorganinė chemija
ir organinės chemijos įvadas“ (1930). Kaip baigęs Nikolajaus karo
inžinerijos akademiją 1931 01 02 pripažintas įgijusiu karo in
žinieriaus technologo kvalifikaciją. 1931 05 01 paskirtas eiti
mokymo dalies vedėjo pareigas. 1933 05 03 pačiam prašant pa
leistas į karininkų atsargą, 1938 02 04 – į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio,
Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vladimiro 3 ir 4 laipsnio
ordinais su kardais ir kaspinu.
Žmona – Zinaida (1890), duktė – Marija (1909).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 39, ap. 5, b. 2297.
REINGARDAS Teodoras gimė 1883 06 10 Ukmergėje.
Mokėsi Kauno g-joje, vėliau Polocko kadetų m-loje. 1904 baigus
Sankt Peterburgo jūrų kadetų m-lą suteiktas mičmano laipsnis,
išsiųstas į Port Artūrą. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, sužeistas
pateko į japonų nelaisvę, iš kur 1905 grįžo į Sankt Peterburgą.
Tarnavo Baltijos jūros laivyne. 1910 baigė Michailo jūrų
artilerijos akademiją, 1913 05 03 paskirtas minų kreiserio
Vojevoda vadu, 1914- Baltijos laivyno linijinio laivo Imperator
Aleksandr II vyr. karininku. Kilus I pasaul. karui paskirtas minų
tralerių diviziono vadu, suteiktas II rango kapitono laipsnis. 1915
paskirtas Alandų salyno Oro salos komendantu ir artilerijos
pozicijos vadu, 191607 – Abo-Alandų salyno artilerijos pozicijų
R
Reingardas Teodoras
techninės dalies v-ku. 1916 rudenį perkeltas Šiaurės ledinuotojo
vandenyno laivyno kreiserio Jaroslavna vadu. 1917 04 14 iš
tarnybos paleistas. 1918 08 Petrograde bolševikų suimtas, įka
lintas, tačiau po 1,5 mėn. paleistas. 1918 tarnavo Ukrainoje.
Užėjus bolševikams kurį laiką slapstėsi, tačiau surastas, suimtas
ir priverstas tarnauti. Pasitraukęs iš RA 1919 tarnavo Denikino
savanoriškosios armijos Dnepro upės karo laivų flotilės ka
nonierinio laivo Nekrasov vadu, vėliau ėjo įvairias pareigas
Sevastopolyje. 1920 su gen. Vrangelio armijos likučiais pasitraukė
į Turkiją. 1920 italų garlaivio Cita di Venetia kapitonas.Į Lietuvą
grįžo 1922 04 14. 1922 05 09 laisvai samdomu priimtas į Lie
tuvos kariuomenės Artilerijos tiekimo skyrių, paskirtas Ginklų
dirbtuvių v-ku. 1923 08 07 iš tarnybos atleistas. 1923 08 08
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į tas pačias
pareigas. 1923 09 27 suteiktas plk. leitenanto laipsnis. 1924
03 13 paskirtas Kariuomenės centrinių dirbtuvių vedėju. 1924
25 kartu dėstė navigaciją ir fiziką Aukštesn. technikos m-los jū
rininkų skyriuje. 1926 dalyvavo Šventosios uosto statybos projek
tųkonkurse (III premija). 1927 05 20 pakeltas į pulkininkus ir
pačiam prašant paleistas į atsargą. 1928 redagavo žurnalą „In
karas“. Viešai pareiškus ištikimybę Rusijos carui 1929 02 19
atimta teisė esant atsargoje dėvėti karinę uniformą. 1929–30
tarnavo kapitono padėjėju krovininiame garlaivyje „Palanga“.
1931–34 dirbo statybos inžinieriumi Amerikos lietuvių akcinėje
b-vėje. 1934–40 vertėsi privačiu statybų projektavimu. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 03 suimtas, kalintas Kauno
kalėjime, IX forte. Kilus Vokietijos SSRS karui išlaisvintas. Iki
1943 02 01 dirbo metalo dirbinių fabriko „Nemunas“ direk
toriumi. 1944 07 šeimai nesutikus važiuoti iš Lietuvos vienas
išvyko į Vieną Austrijoje. Mirė 1947 12 10 Bavarijoje, palaidotas
Bayreutho stačiatikių kapinėse. Išleista prisiminimų knyga „Jū
rininkas, karininkas, mirtininkas“ (2000).
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 laipsnio, Šv. Sta
nislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais su kar
dais ir kaspinu, Šv. Anos 2 laipsnio ordinu „Už narsumą“, Port
Artūro gynėjų garbės ženklu.
Lietuvos kariuomenės karininkai 245
 Žmona - Antanina (1890-1967), duktė - Irina Vladimi
rovienė (1914-1996), sūnus - Dmitrijus (1926-1989).
LCVA, F. 930. ap. 2R, b. 40; LGG,1, 1, p. 694; LKKAS archyvas.
Reišys Martynas Ginteris
REIŠYS Martynas Ginteris gimė 1917 02 22 Lošainų k.,
Roessel vls., Rytprūsiuose. 1936 baigė Luizes g-ją Klaipėdoje.
1936 19 19 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15
baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
1938 mokėsi Prekybos in-te Londone. 1939 dirbo Klaipėdos
laivininkystės b-vėje. Nuo 1940 02 LŠS I Kauno rinktinės
Lietūkio šaulių būrio narys.
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 1622; LKKAS archyvas.
REITERIS Petras 1919 04 17 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas karininkų atsargon prie Kauno m. komen
dantūros. 1919 06 01 kaip Latvijos pilietis iš kariuomenės
paleistas.
LKKAS archyvas
Rekašius Edmundas
REKAŠIUS Edmundas (slap. Lakūnas) gimė 1925 11 16 Ke
gų k., Žarenų vls., Telšių aps. Mokėsi Telšių amatų m-loje.
1945 pavasarį įsitraukė į Zigmo Tomkevičiaus partizanų būrį,
priklausiusį Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų
240 Licturos kariuomenes karininkai
kuopai. 1947 žuvus 2. Tomkevičiui paskirtas Zarėnų būrio
vadu. Dalyvavo daugelyje kautynių su okupantais, du kartus
sužeistas. 1949 05 21 vasaros stovykloje Dievo Kreslo miške
kautynėse su NKVD kariuomene iš apsupties išsiveržė tik su
Dariumi Rekašiumi (slap. Darius). 1949 10 11 kartu su Antanu
Kniukšta (slap. Audre) žuvo kovoje Kentrakalnio k., Žarenų vls.
Žuvusiųjų kūnai nickinti Žarėnuose, palaidojimo vieta
nežinoma. 2000 03 28 pripažintas kariu savanoriu ir 2000
04 11 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
LGG, b. G-424; LKKAS archyvas
REKAŠIUS Liudas (slap. Vetra) 1945 pradž. išejo partiza
nauti, vadovavo Šatrijos rinktinės būriui, nuo 1952 02 -
Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinci. 1952 12 23 sunkiai
sužeistas pateko į enkavėdistų rankas, atvežtas į Telšių ligoninę
operuotas, po operacijos mirė. 2000 11 29 pripažintas kariu
savanoriu ir 2000 12 18 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino karininko kryžiumi
(2000, po mirties).
LKA, t. 31. p. 15; 1. 36, p. 124; LKKAS archyvas.
Rekašius Stasys
REKAŠIUS Stasys gimė 1896 05 23 Veiviržėnuose, Kretin
gos aps. Baige Telšių g-jos 6 klases. Kilus I pasaul. karui išvyko
į Maskvą, išlaikęs brandos egzaminus įstojo į Komercijos in-tą.
Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1917 10 01 baigė Alekse
jaus karo m-lą Maskvoje. Iki 1918 02 15 tarnavo Rusijos
kariuomenės 64 pulke ir 129 ats, batalione. Grįžęs į Lietuvą
1919 01 09 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
karininku į Tauragės srities apsaugos komandą, 02 09 – į 1
žemaičių pėst. batalioną, 04 27 –- Šiaulių atsk. pest. bataliono
1 kuopos vadu, 05 18 – į Ukmergės batalioną (nuo 1919
12 10 8 pėst. pulkas), vadovavo 1 kuopai, vėliau priskirtai
prie 1 pést. pulko. 191905 18 - 1920 01 05 dalyvavo nepri
klausomybės kovose su bolševikais, pasižymėjo prie Salako.
1919 11 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 1920 02 21-23 su
kuopa malšino sukilimą Panemunėje Kaune. Už pasižymejimą
malšinant sukilimą 1920 05 12 pakeltas į kapitonus. 1920
08 28 - 1920 10 01 vadovaudamas 8 pést. pulko mokomajai
kuopai dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie
Seirijų. 1920 11 05 perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas 1 kuo
pos i būrio vyr. karininku, dėstė fortifikaciją ir karo admi
nistraciją. 1923 04 03 paskirtas Karo mokyklos ūkio vedėju.
1923 12 01 pakeltas į majorus. 1924 08 15 baigė Aukštuosius
karininkų DLK Vytauto kursus (IV laida). Studijavo LU
Humanitarinių m. f-to Filosofijos skyriuje. Mirė 1925 03 24
Karo ligoninėje, palaidotas Panemunės kapinėse Kaunc.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919),
Savanorių medaliu (1940, po mirties).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 42; ap. 8, b. 213, I. 34–47; BLE, t. 25, p. 93;
LKKAS archyvas
REKEŠIUS Vaclovas Pranas gimė 1911 12 24 Vembrių dva
re, Lankeliškių vls., Vilkaviškio aps. Baigė Kauno aukštesn.
technikos m-los Mechanikos skyrių. 1935 09 15 baigus Karo
mokyklą (X asp. laida) suteiktas automobilininkų ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į automobilininkų karininkų atsargą.
1936 10 05 priimtas į ginklavimo karininkų kursus prie Karo
mokyklos. 1937 12 18 juos baigus (III laida) priimtas į karo
tarnybą, paskirtas Ginklavimo v-bos artilerijos dirbtuvių vario
liejyklos vedėju, 1938 11 01 – ginklų dirbtuvių Linkaičiuose
ūkio dalies raštvedžiu-iždininku. 1938 11 07 perkeltas į l pest.
pulką Ukmergėje, paskirtas ryšių kuopos būrio vadu, pulko
ginklų prižiūrėtoju. 1939 06 25 baigė automatinių pabūklų
kursus Kaune. 1939 10 dalyvavo žygyje į Vilnių. 1939 12 20
iš Ukmergės perkeltas į Vilniaus įgulą. 1940 01 13 pačiam
prašant paleistas į ginklavimo karininkų atsargą.
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 43; ap. 8, b. 397, 1. 131; ap. 7, b. 6540, 1. 209.
REKIS Jokūbas gimė 1891 03 06 Pandėlyje, Rokiškio aps.
Baige Rygos realinės m-los 4 klases. 1911-13 dirbo geležin
kelio stoties v-ko padėjėju. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę
1915 baigė Gatčinos praporščikų m-lą, paskirtas 119 pést.
pulko 6 kuopos karininku. 1915–16 dalyvavo I pasaul. karo
kovose Rygos fronte. 1916 pakeltas į paporučikius. 1916
Valmieros pést. pulko komendantas, vėliau kuopos vadas
Latvijoje. 1916 12 24 pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje buvo
iki 1918. Grįžus į Lietuvą 1921 01 22 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas Ats. bataliono 3 kuopos jaun. karininku.
1921 03 12 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1921 06 13
perkeltas į 1 ats. batalioną, paskirtas 2 kuopos jaun. karininku,
1922 07 01 – 5 pėst. pulko mokomosios kuopos jaun.
karininku, vėliau į 8 kuopą. 1923 11 27 dėl nuolatinės
aplaidžios tarnybos paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1933 05 11 išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 3 ir 4
laipsnio kryžiais.
Žmona - Marijona (1898), duktė – Elvira (1921).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 44.
RĖKLAITIS Antanas Simanas gimė 1897 12 24 Daugirde
lių k., Alytaus vls. ir aps. 1918 baige Veiverių mokytojų semi
nariją, evakuotą į Ukrainą. Grįžus į Lietuvą 19190101 - 05 01
mokytojavo Varnagirių prad. m-loje, vėliau dirbo Daugų
R
Reklaitis Antanas Simanas
dviklasės m-los vedėju. 1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II
laida) suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 1 pėst. pulko jaun.
karininku. 1920 02 24 perkeltas į l pasienio pulką, paskirtas
ryšių komandos v-ku, vėliau 15 kuopos vadu. 1921 dalyvavo
kovose su Lenkijos kariuomene Kalvarijos–Lazdijų ruože. 1921
11 05 paskirtas pulko adjutantu. 1923 dalyvavo Klaipėdos
išvadavime. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 12 31
perkeltas į 2 ulonų pulką. 1924 08 15 baigė Aukštuosius ka
rininkų DLK Vytauto kursus (IV laida). 1924 10 15 paskirtas
kulkosvaidžių eskadrono jaun. karininku, 1925 07 01 - pulko
adjutantu. 1926 02 16 pakeltas į kapitonus. 1927 11 12
paskirtas 1 eskadrono vyr. karininku, 1928 07 21 - eiti 1 eska
drono vado pareigas, 1929 04 08 – kulkosvaidžių eskadrono
vadu. 1931 03 10 pasiųstas mokytis Čekoslovakijos gen. štabo
akademijoje. 1933 07 12 ją baigus paskirtas į 1 husarų pulką
eiti pulko vado pareigas. 1933 08 02 suteiktos gen. štabo
karininko teises. 1933 09 06 pakeltas į gen. štabo majorus. 1934
03 15 perkeltas į 2 ulonų pulką, paskirtas eiti pulko vado parei
gas, 03 27 - Alytaus įgulos v-ku. Nuo 1934 06 20 ėjo Kavalerijos
štabo v-ko pareigas. 1934 10 27 perkeltas į Gen. štabo v-bos III
(Operacijų) skyrių. 1935 07 20 paskirtas eiti atkurto 3 kavaleri
jos pulko (nuo 1936 06 04 3 dragūnų pulkas) vado pareigas.
1935 11 23 pakeltas į gen. štabo plk. leitenantus. 1937 06 24
patvirtintas pulko vadu. 1939 11 23 pakeltas į gen.štabo pul
kininkus. Kartu dėstė Karo mokykloje ir Vytauto Didžiojo aukš
tosios karo mokyklos gen. štabo skyriuje, parengė Kavalerijos
taktikos statutą, buvo „Mūsų žinyno“ kolegijos narys,Skautams
remti d-jos narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
06 27 paskirtas 1 husarų pulko vadu, bet 07 25 iš kariuomenės
atleistas. 1941 suimtas, kilus Vokietijos SSRS karui Birželio
sukilimo metu išlaisvintas. 1941 07 - 1942 09 15 tarnavo LAD
štabo v-ku. 1943 02 atsisakė vokiečių pasiūlymo organizuoti
lietuvių SS legioną. 1944 02 04 priimtas į VR, paskirtas VR štabo
I skyriaus v-ku. 1944 07 su šeima pasitrauke į Vokietiją. Vysba
dene kartu su kitais įkūrė ir tvarkė lietuvių pabėgėlių stovyklą.
Lietuvos kariuomenes karininkai 247
ma
 1949 02 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Vienas iš Lietuvos
laisvės kovų dalyvių s-gos steigėjų, palaikė ryšius su VLIK'u.
Vienas iš LKVS „Ramove“ organizatorių, nuolatinis „Ramovės
centro v-bos sekretorius, parengė ir išleido leidinį apic „Ramovės“
veiklą 1950–60, nuolatinis „Kario“ bendradarbis, telke lešas
leidybai. 1963 įsitraukė į LF veiklą, buvo fondo sekretorius ir
vykdomasis vicep-kas. Mirė 1977 04 30, palaidotas Šv. Kazimiero
lietuvių kapinėse Čikagoje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1937) ir DLK Ge
dimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Lietuvos nepriklausomy
bės medaliu (1928), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu,
skautų Svastikos ordinu (1935).
Žmona - Pulcherija Danilevičiūtė (1905–1974, susituokė
Rėklaicis Mečislovas Martynas
1925), duktė – Vida Jurkus (1928), sūnus - Vytautas (1935).
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 762, 1. 126; BLE, t. 25, p. 96; LKKAS archyvas.
1944 pašauktas į Vokietijos kariuomenę tarnavo inžinerijos
batalione. 1945 04 23 prie Piluvos, Rytprūsiuose, sunkiai su
žeistas ir netrukus mire.

Apdovanotas skautų ordinu „Už nuopelnus“ (1935).

Žmona - Halina Lorencaitė (1919, susituokė 1940), sūnus -
Gintaras Viktoras (1942).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 10655; f. 561, ap. 2, b. 1634, 1. 203: BLE, 1. 25.
P. 98.

Reklaitis Juozas

REKLAITIS Juozas gimė 1910 11 19 Alakvipės m., Š. Ame

rikoje. Su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Grabavos k., Jovara
vo vls., Marijampolės aps. 1930 baigė Marijampolės Rygiškių
Jono g-ją, 1932 – Alytaus aukštesn. miškų m-lą. 1933 09 15
baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas kavalerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargą.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą gyveno Pirčiupių k.,
Trakų aps., dirbo miškininku. 1941 06 16 suimtas, išvežtas į
lagerį Čiornoje Ozere, Plesecko r., Archangelsko sr. Žmona 1941
ištremta į Rodino r., Altajaus kr. 1942 05 22 SSRS NKVD
Karo tribunolo nuteistas mirti. 1942 07 05 sušaudytas Pukso
ozere, Plesecko r., Archangelsko sr.
Žmona – Eugenija Juškevičienė (1920).
Reklaitis Mikas
LCVA, F. 906, ap. 2, b. 328; LGG, t. 1, p. 695; LKKAS archyvas.

RĖKLAITIS Mečislovas Martynas gimė 1915 11 11 Helsin
kyje, Suomijoje. 1918 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1932 baigė
Kauno „Aušros“ berniukų g-ją, studijavo VDU Technikos f-to
Technologijos skyriuje. 1936 09 15 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida)
suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1938 04 14 LŠS I Kauno
rinktinės VDU studentų šaulių kuopos narys. 1938–39
studentų technikų „Plieno“ vyrijos vadas. 1939 stažavo laivų
statybos įmonėje Švedijoje. 1940 06 15 baigė VDU įgydamas
inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1941 01 21 repatrijavo į
Vokietiją, vėliau persikėle į Poznanę, dirbo ginklų pramonėje.
RĖKLAITIS Mikas gimė 1895 09 06 Daugirdėlių k.,
Alytaus vls. ir aps. 1915 baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1916 01 01 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 baige
Aleksejaus karo m-lą Maskvoje, suteiktas praporščiko laipsnis
ir su 64 pėst. pulku išsiųstas į I pasaul. karo frontą. Rusijos
kariuomenėje tarnavo iki 1918 01 30. Grįždamas į Lietuvą
pateko į vokiečių nelaisvę, kur buvo iki 1918 11. Grįžęs į Lietuvą
kurį laiką tarnavo Alytaus aps. milicijos vadu. 1919 01 15
savanoriu įstojo į l pest. pulką Alytuje, paskirtas 6 kuopos jaun.
karininku, 03 01 - 7 kuopos vadu. 1919 01 15 – 09 30
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Kurklių,
vaduojant Valcūnų, Didžiasalio kaimus, Utenos ir Zarasų

248 Lietuvos kariuomenis karininkai


Reklaitis Mikas su žmona Adele, dukterimis Asta ir Jolita
operacijose vaduojant Zarasus ir Salaką. 1919 10 17 suteiktas
pest. kapitono laipsnis, paskirtas mokomosios kuopos vadu,
11 03 – Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karininkų laips
nių pakeitimo komisijos nariu. 1920 01 04 – 12 01 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 10 29 paskirtas
bataliono vadu. 1922 01 06 pakeltas į majorus. 1922 01 30
baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1922 dalyvavo
rengiant Rikiuotės statutą. 1923 12 07 paskirtas I karo apy
gardos štabo skyriaus v-ku. 1925 05 15 pakeltas į plk. leite
nantus. 1927 02 08 paskirtas eiti Kedainių karo srities komen
danto pareigas, po reformos – Kėdainių aps. komendantu. 1930
02 17 paskirtas eiti 1 pėstininkų pulko Ukmergėje vado parei
gas. 1930 06 19 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1930
11 23 pakeltas į pulkininkus. 1935 0917 paskirtas III pesti
ninkų divizijos Šiauliuose vadu. 1935 11 23 pakeltas į genero
lus leitenantus. 1938 09 08 paskirtas 6 men. eiti kariuomenės
tiekimo v-ko pareigas. 1938 11 23 pakeltas į divizijos generolus.
1939 10 23–28 vadovavo Lietuvos karinei delegacijai dery
bose su SSRS dėl sovietinių karių įgulų išdėstymo Lietuvoje,
principingai gyné Lietuvos poziciją. 1940 01 15 paskirtas KAM
atstovu santykiams su SSRS kariuomene palaikyti einant savo
tiesiogines pareigas. 1940 06 06–12 dalyvavo ministro p-ko
A. Merkio vadovaujamoje delegacijoje Maskvoje aiškinantis
kaltinimus dėl tariamo sovietinių kareivių dingimo Lietuvoje.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą vienas iš pirmųjų 1940
06 25 iš kariuomenės atleistas. Gyveno žmonos tėviškėje Bal
supių k., Marijampolės aps. 1941 06 11 NKVD suimtas,
kalintas Kauno saugumo požemiuose, vėliau perkeltas į Kauno
sunkiųjų darbų kalėjimą. Šeima 1941 06 18 ištremta į Sibiro
gyvenvietę Novaja Žiznj, Parbigo r., Tomsko sr. Kilus Vokie
tijos-SSRS karui Birželio sukilimo metu išlaisvintas. Laikinosios
vyriausybės paskirtas Krašto gynimo tarybos nariu, Vyriausiojo
ginkluorujų pajėgų štabo v-ku. Naciams nutraukus Laikinosios
vyriausybės veiklą gyveno žmonos teviškėje Balsupių k.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją,
R
WATU
gyveno Kaselio pabėgėlių stovykloje. 1946 išrinktas Lietuvių
pabėgėlių bendruomenės centro komiteto nariu. 1949 emi
gravo į JAV, gyveno Čikagoje. Dirbo įvairius darbus. Aktyviai
dalyvavo lietuvių išeivių veikloje, LKVS „Ramove“ ilgametis
centro v-bos vicep-kas. Jam vadovaujant įsteigtas LKVS „Ra
move“ Laisvės kovų muziejus (1958), pirmininkavo statybos
komitetui statant Lietuvos laisvės kovų paminklą Čikagoje
(1960), buvo komisijos p-kas rengiant knygos „Kovos dėl Lie
tuvos nepriklausomybės 1918–23“ I tomą. Mirė 1976 03 31
Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), Vytauto Di
džiojo 3 laipsnio (1937) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1928)
ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės
(1928) medaliais, Šaulių žvaigždės (1938) ir skaurų Svastikos
(1935) ordinais, Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu
(1929) ir Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939); Rusijos
kariuomenėje – Šv. Anos 4 laipsnio ordinu.
Žmona - Adele Bielskutė (1902–1988, susituokė 1929),
dukterys – Asta Adelaida (1933) ir Jolita Aldona Žebrauskienė
(1935).
BLE, t. 25, p. 98; LGG, t. 1, p. 695; LKKAS archyvas.
RĖKLAITIS Petras gimė 1885 06 25 Augustave, Suval
kų aps. Baigęs Marijampolės g-ją 1904 įstojo į Varšuvos u-tą,
1906 perėjo į Dorpato (Tartu) u-tą, iš kurio 1909 įstojo į Karo
medicinos akademiją Sankt Peterburge. 1912 10 10 baigus
akademiją tarnavo jaun. gydytoju Rusijos kariuomenės 6 pést.
pulke Varšuvoje. 1914 07 18 – 10 30 su 29 korpusu dalyvavo
I pasaul. kare, Rytų Prūsijoje pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje
buvo iki 1918 12 25, dirbo gydytoju belaisvių stovyklos ligo
ninėje. Grįžęs į Marijampolę vertėsi privačia gydytojo praktika.
1919 06 24 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
gydytoju į Sanitarijos skyrių ir pasiųstas į Ukmergės batalionų,
191911 18 suteiktas sanitarijos majoro laipsnis. 191907 11 -
1920 01 22 tarnavo 11 pėst. pulko jaun. gydytoju, su pulku
Lietuvos kariuomenes karininkai 249
 Reklaitis Petras
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermon
tininkais. 1920 01 23-0207 Panemunės įgulos 2 atsk. la
zareto vyr. gydytojas. 1920 02 07 perkeltas į Karo ligoninę
eiti vyr. ordinatoriaus pareigas, 1921 05 16 paskirtas ausų sky
riaus jaun. ordinatoriumi. 1922 09 01 pakeltas į pulkinin
kus leitenantus. 1922 12 14 - 1923 09 03 ėjo I pėst. divizijos
gydytojo pareigas. 1923 06 15 perkeltas į I atsk. lazaretą,
09 15 – į Karo ligoninę, 1925 05 26 – į 1 husarų pulką,
paskirtas sanitarijos karininku. 1925 07 22 pačiam prašant
paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. Dirbo Raudonojo
kryžiaus ligoninėje, vertėsi privačia praktika. Po karo dirbo
Kauno III poliklinikoje ausų, nosies, gerklės ligų gydytoju,
Raudonojo kryžiaus sanatorijoje. Mirė 1953 03 11 Kaune,
palaidotas Panemunės kapinėse.
Apdovanotas Savanoriu medaliu (1928).
Žmona - Ona Savickaitė (1901–1988), dukterys - Ieva Vep
rauskienė (1924–2004), Marija Jurėnienė (1926), sūnūs -
Ramūnas Bonifacas (1942) ir Petras (1944–1996).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 38; f. 380, ap. 3, b. 286, 1. 380-386; BLE, t. 25,
p. 98; LKKAS archyvas.
RĖKLAITIS Viktoras gimė 1890 05 16 Marijampolėje.
1908 baigė Marijampolės g-ją. Sankt Peterburgo ir Dorpato
(Tartu) u-tuose studijavo fiziką ir matematiką. Išlaikęs kon
kursinius egzaminus studijas tęsė Jūrų inžinerijos in-to Me
chanikos skyriuje, kurį baigė 1914 įgydamas jūrų inžinieriaus
kvalifikaciją. Dalyvavo I pasaul. kare Rusijos karo laivyno
karinėse operacijose Baltijos jūroje. 1918 grįžo į Lietuvą,
mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ g-joje. 1919 tarnavo
siaurųjų geležinkelių v-ku Kaune. 1920 11 15 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Centrinių kariuomenės dirb
tuvių technikos dalies vedėju, ėjo v-ko pareigas. 1920 12 31
suteiktas inžinerijos kapitono laipsnis. 1922 02 04 perkeltas
į Karo technikos tiekimo skyrių, paskirtas eiti skyriaus v-ko
pareigas, 03 20 patvirtintas šioms pareigoms. 1922 10 07 kaip
jūrų laivyno karininkas, nepriklausantis mobilizacijai, paleistas
į inžinerijos karininkų atsargą. 1922 11 12 – 1923 02 27
250 Lietuvos kariuomenės karininkai
Rėklaitis Viktoras
tarnavo laisvai samdomu Autobatalione. 1923 vienas iš Lietu
vos jūrininkų s-gos steigėjų. 1923 įsteigė mašinų gamybos ir
remonto dirbtuves Aleksote, garo katilų ir mašinų gamybos
dirbtuves Šančiuose. 1930–35 Amerikos-Lietuvos akcinės b-vės
direktorius, Lietuvos Baltijos Lloydo laivininkystės b-vės stei
gėjas, 1936–40 jos p-kas. 1931 įsteigė klijų įmonę Kaišia
doryse, jos v-bos p-kas. Ilgametis Lietuvos banko diskonto
komisijos narys, Suomių-lietuvių d-jos p-kas, ilgametis
Jūrininkų s-gos v-bos narys, Lietuvos skautų s-gos rėmėjas. Reme
jūrininkystės idėją, vienas iš Lietuvos prekybos laivyno organi
zatorių. 1940 07 30 kaip ats. jūrų kapitonas leitenantas įskai
tytas į jūrininkų specialybės karininkus. 1941 01 21 repatri
javo į Vokietiją, vėliau persikėlė į Poznanę, dirbo ginklų pra
monėje. Mirė 1942 04 05 Poznanėje, palaidotas vokiečių
kapinėse, po karo palaikai perkelti į lenkų kapines.
Apdovanotas skautų Svastikos ordinu (1931), Suomijos Bal
tosios rožės 4 laipsnio ordinu (1939); Rusijos kariuomenėje –
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinu su kardais ir kaspinu.
Žmona – Betty Vainerytė (1891–1984), sūnūs - Mečislovas
Martynas (1915–1945), Povilas Viktoras (1922–1999),
duktė - Ona Aglinskienė (1916–1975).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 45; ap. 5, b. 2372; LKKAS archyvas.
RĖKLAITIS Vladas Juozas gimė 1888 01 18 Daugirdėlių k.,
Alytaus vls. ir aps. Baigė Marijampolės g-ją. Charkovo u-te
studijavo farmaciją. 1905 išlaikius egzaminus paskirtas pro
vizoriaus padėjėju Jekaterinoslave, vėliau Novgorode ir Maskvoje.
1910 pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1911 baigė karo m-lą, su
teiktas praporščiko laipsnis ir paleistas į atsargą. 1914 kilus I pasaul.
karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenės 10 diviziją, pasiųstas į
Vakarų frontą, iki 1917 dalyvavo kovose su Austrijos–Vokietijos
kariuomene, 3 kartus sužeistas, 2 kartus kontūzytas. 1918 05
demobilizuotas, tarnybą baigė štabskapitonu. Grįžęs į Lietuvą
dirbo tėvų ūkyje. 1919 02 03 įstojo į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas karininku į l pest. pulką, pavedant organizuoti naujokų
šaukimą Marijampolės, Seinų ir Alytausaps. 191907 01 paskirtas
Šakių m. ir aps.komendantu. 1919 11 18 suteiktas pėst. majoro

Rėklaitis Vladas Juozas
laipsnis. 192001 19 perkeltas į 7 pest. pulka, paskirtas 3 bataliono
vadu, 10 21 – laikinai eiti pulko vado pareigas. 1920 02 14 -
1201 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais, pasižymėjo
1920 11 kautynėse su L. Želigovskio rinktine prie Širvintų. 1920
12 31 už pasižymėjimą mūšiuose pakeltas į plk. leitenantus. Nuo
1921 02 18 perkeltas į 5 pėst. pulką eiti pulko vado pareigas,
05 29 paskirtas pulko vadu. 1923 10 23 baigė Aukštuosius ka
rininkų DLK Vytauto kursus (III laida). 1925 10 30 perkeltas
į KAM Ūkio ir finansų v-bą, paskirtas sąmatos referentu. Nuo
1926 01 01 etatinis Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
lektorius. 1927 08 01 pakeltas į pulkininkus. 1928 06 15 pa
skirtas KAM ypatingų reikalų karininku. 1929 02 10 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931–40 Uk
merges burmistras. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
07 12 suimtas, kalintas Ukmergėje. Šeima 1941 ištremta Pes
į
čianają, Solonešnojes r., Altajaus kr. Kilus Vokietijos-SSRS karui
išlaisvintas. 1944 03 paskirtas VR Ukmergės aps. komendantu.
1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV, gyveno
Čikagoje. Mirė 1952 04 04 Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero
lietuvių kapinėse.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1928) ir DLK Gedi
mino 3 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
medaliu (1928), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio
kryžiumi (1934), „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 2 laipsnio
ordinu (1938); Rusijos kariuomenėje - Šv. Stanislavo 2 ir 3
laipsnio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais.
Žmona - Viktorija Mikuličaitė (1901–1972, susituokė 1922),
dukterys - Izolda (1923–2000) ir Gražina Mikulskienė(1929).
LCVA, F. 930, ap. 8. b. 371, 1.75; BLE, t. 25, p. 99; LGG, t. 1, p. 695
696; LKKAS archyvas.
REMEIKA Mikas gimė 1899 01 01 Medinių k., Šešuo
lių vls., Ukmergės aps. Baigė Vilniaus g-ją. 1921 11 04 mobi
lizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1923 10 15 baigus Karo mo
kyklą (V laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis, paskirtas
R
‫ایع‬
L
Remcika Mikas
2 artilerijos pulko 5 baterijos jaun. karininku. 1927 02 16
pakeltas į vyr. leitenantus. 1929 06 25 pačiam prašant paleistas
į artilerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1938 05 07
dėl sveikatos paleistas į dimisiją. Po karo gyveno JAV.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 113, 1. 49.
Remeikis Jonas
REMEIKIS Jonas gimė 191401 15 Kaziškės k., Tauragės vls.
ir aps. Baigė Tauragės aukštesn. komercijos m-lą, 1934 08 27 -
Tauragės mokytojų seminariją. Mokytojavo Girininkų prad.
m-loje. 1935 09 18 Tauragės aps. komendantūros pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX
laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į Kauno
komendantūrą Karo policijos m-los būrio vadu. Sovietų Sąjun
gai okupuojant Lietuvą tarnavo Vilniaus m. komendantūroje
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 17
iš kariuomenės atleistas. Studijavo VU. 1941 02 04 suimtas,
kalintas Vilniuje. 1941 04 07 Karo tribunolo nuteistas mirti,
06 02 sušaudytas.
LCVA, F. 391, ap. 7. b. 6522; f.631, ap. 7.b. 15740; LGG, t. 1, p. 697.
Lietuvos kariuomenės karininkai 251

Remeikis Vincas
REMEIKIS Vincas gimė 1901 10 03 Smukučių k., Jurbar
ko vls., Raseinių aps. 1915 baigė Jurbarko vid. m-lą, 1917 –
pedagoginius kursus Kaune. Dirbo ŽŪM inspekcijos sekreto
riaus, vėliau įgaliotinio padėjėju. 1920 11 05 įstojo į Karo
mokyklą. 1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pėst. leite
nanto laipsnis ir paskirtas 1 pėst. pulko mokomosios kuopos
jaun. karininku. 1924 07 26 perkeltas į l artilerijos pulką. 1925
05 15 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 09 16 perkeltas į 2 artile
rijos pulką. 1927 09 15 pačiam prašant paleistas į atsargą. Dirbo
ŽŪM inspekcijos sekretoriumi, vėliau įgaliotinio padėjėju. 1928
04 11 priimtas Klaipėdos krašto pasienio policiją leitenantu,
1930 02 01 – į Šilutės komisariatą komisaru. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas
į ats. leitenanto. Nuo 1933 11 01 pasienio policijos laivyno va
das. 1935 01 01 paskirtas Klaipėdos krašto jūros apsaugos v-ku,
1936 03 01 - Klaipėdos krašto pasienio policijos vado padė
jeju, 1939 10 19 - Vilniaus m. policijos vadu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą iš tarnybos atleistas.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1933).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 762, I. 130, b. 165, 1. 57-61; ap. 5, b. 2372;
f. 394, ap. 17, b. 4112.
REMES Pranas gimė 1886 04 27 Priekulėje, Kuršo gub.,
Latvijoje. Mokėsi Priekulės -loje. Pašauktas į Rusijos kariuomenę
m
baigė Kazanės puskarininkių m-lą, tarnavo 50 Sibiro šaulių pulke
ir 4 latvių šaulių pulke. Dalyvavo I pasaul. kare, buvo sužeistas.
Arvykęs į Lietuvą 1920 03 02 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas į 2 pést. pulką. 1920 03 24 suteiktas vyr. leitenanto
laipsnis. 1920 05 10 paskirtas 8 kuopos, vėliau 4 kuopos jaun.
karininku. 1920 08 13 dėl sveikatos paleistas į dimisiją.
Žmona - Juzefa (1880), sūnus - Henrikas Gracijonas.
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 46; ap. 5, b. 2372, I. 14.
REMEZAS (REMĖZA) Karolis gimė 1893 07 31 Liepojoje,
Latvijoje. 1913–16 mokėsi Sankt Peterburgo u-to Teisės f-te.
252 Lietuvos kariuomenės karininkai
161
Remezas Karolis
1916 08 15 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu
statybos batalione. 1917 02 09 baige 1 Peterhofo praporščikų
m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis. Iki 1917 11 tarnavo ka
rininku. 1918 06 grįžo į Lietuvą. 1919 01 28 savanoriu įstojo
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kauno m. komendantūros 3
kuopos jaun. karininku. 1919 05 perkeltas į Vilniaus batalioną
(nuo 1919 11 10 5 pėst. pulkas), paskirtas 2 kuopos vadu.
1919 10 18 suteiktas kapitono laipsnis. Dalyvavo nepriklau
somybės kovose su lenkais, 1920 07 14 pasižymėjo mūšyje
ties Kazimieravos k. prie Lentvario, buvo sunkiai sužeistas. 1920
10 20 perkeltas į Kariuomenės teismą, 1921 03 05 paskirtas 3
belaisvių stovyklos Kazlų Rūdoje v-ku, 1923 01 01 - Auto
bataliono ūkio komandos v-ku. 1925 01 24 pačiam prašant
paleistas į pestininkų karininkų atsargą. 1925 baigė LU Teisių
f-tą. Nuo 1925 03 18 dirbo Alytaus aps. nuovados taikos teise
ju, vėliau Kaune, Rokiškyje, Šiauliuose. Nuo 1935 LŠS X Ro
kiškio rinktinės šaulys rėmėjas.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921), Sava
norių (1940) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929)
medaliais.
Žmona - Ona (susituokė 1925).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2372, 1. 8; LKKAS archyvas
REMYS Bronius gimė 1907 07 28 Mažeikiuose. I pasaul.
karo metu su tėvais gyveno Rusijoje. 1918 grįžo į Lietuvą. 1929
06 21 baigė Mažeikių g-ją, įstojo į LU Humanitarinių m. f-tą.
1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30
baigus Karo mokyklą (Vasp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. Studijavo VDU Teisių f-te. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1941 06 15 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,
Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Tengų,
Ongudajaus r., Altajaus kr. 1943 01 02 SSRS NKVD Ypa
tingojo pasitarimo nuteistas mirti, 02 16 sušaudytas Kanske.

Remys Bronius
Žmona - Jadvyga Petrauskaitė (1914), duktė – Tulija Liucina
(1937).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 8281; LGG, t. 1, p. 697; LKKAS archyvas.
Remys Juozas
REMYS Juozas gimė 1909 01 31 Mažeikiuose. I pasaul. karo
metu su tėvais gyveno Rusijoje. 1918 grįžo į Lietuvą. 1930
baigė Mažeikių g-ją, pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931
10 29 baigus Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Studijavo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje, vėliau dirbo
Kauno m. savivaldybės įvairiose žinybose. 1936 11 23 pakeltas
į ats. leitenantus. 1936 05 01 pradėjo dirbti Valstybės saugumo
departamente. 1937 04 15 policijos m-loje baigė valstybės
saugumo ir kriminalinės policijos valdininkų kursus (V laida).
Ėjo Valstybės saugumo policijos Aukštosios Panemunės v-ko
pareigas. 1937 07 01 paskirtas jaun. valdininku, 1939 12 01 -
vyr. valdininku. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į
JAV, gyveno Čikagoje.
Žmona - Vale Hofmanaitė.
LCVA, f. 394, ap. 16, b. 376; f. 631, ap. 7, b. 8889.
REMIŠAUSKAS (REMIŠEVSKIS) Kostas gimė 1877 Gar
dine, Baltarusijoje. 1900–03 mokesi Kauno g-joje. 1907 baige
R
Remišauskas Kostas
Maskvos 2 kadetų m-lą. Pašauktas į Rusijos kariuomenę 1909
baigė Nikolajaus kavalerijos m-lą Sankt Peterburge, tarnavo 4
Charkovo ulonų pulke. Dalyvavo I pasaul. kare, tarnybą ka
riuomenėje baigė rotmistru. Atvykęs į Lietuvą 1918 12 01
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, priimtas į Apsaugos
m-jos v-bos asmeninės sudėties skyrių baltgudžių dalies v-ku.
1918 12 24 paskirtas karininku į l baltagudžių pulką. 1919
04 05 perkeltas į KAM štabą, nuo 05 12 Žvalgybos skyriaus
žvalgų dalies v-kas. 1919 06 20 iš kariuomenės paleistas. 1920
09 07 mobilizuotas, paskirtas Vilniaus m. komendantūros
ypatingų reikalų karininku. 1920 10 18 perkeltas į Raseinių
komendantūrą, paskirtas komendanto padėjėju. 1920 10 25
suteiktas pėst, plk. leitenanto laipsnis. 1920 11 29 perkeltas
į 2 raitelių pulką, paskirtas 3 eskadrono vadu, 1921 01 11 -
eiti pulko vado padėjėjo pareigas. 1921 08 14 perkeltas į 3
kavalerijos pulką, paskirtas eiti pulko vado pareigas, 1922 – 2
ulonų pulko 2 eskadrono vadu. 1923 03 13 patvirtintas 2
ulonų pulko teismo p-ku. 1924 03 21 pačiam prašant paleis
tas į atsargą, 1928 10 11 dėl amžiaus – į dimisiją. Dirbo revi
zoriumi-kontrolieriumi Virbalio muitinėje. 1927 perkeltas į
Klaipėdos uosto muitinę, vėliau dirbo Mažeikių muitinėje. Mire
Vilniuje, palaidotas Liepkalnio kapinėse.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1928); Rusijos kariuome
nėje – Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio su kardais ir kaspinu, 4 laipsnio,
Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio ordinais.
Žmona - Teresė (1887), dvi dukterys.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 47; ap. 5, b. 2298; ap. 8, b. 15, 1. 197; LKKAS
archyvas.
REMIŠAUSKAS Mikalojus gimė 1907 12 19 Baltstogėje
(Bialystokas), Lenkijoje. Kilus I pasaul. karui šeima evakuota į
Charkovą. Baigė g-jos 5 klases. 1921 su tėvais atvyko į Kauną.
1921–23 dirbo šaltkalvio padėjėju Amlito“ autoremonto dirb
„
tuvėse. 1923 persikėlė į Vilkaviškį. 1929 baigė Vilkaviškio g-ją,
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo
Lietuvos kariuomenes karininkai 253
 mokyklą (V asp.laida) suteiktas pėst. cats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Studijavo VDU Tech
nikos f-to Statybos skyriuje. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1936–10
dirbo statybose techniku, darbų vykdytoju Kaunc ir Šiauliuose.
1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. 1940 1001 priimtas
laborantu į VDU Statybinės statikos katedra. 1944 08 01 pa
skirtas Statybinės mechanikos katedros asistentu, 1945 01 -
vyr. dėstytoju. 1947 igijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
SSKP narys (1947). Nuo 1954 Merkinės mašinų ir traktorių
stoties direktorius. Nuo 1957 deste KPI, docentas (1961). Nuo
1962 KPI Klaipėdos filialo Statybinių disciplinų katedros
vedėjas, 1968–74 dirbo VISI. LSSR nusipelnęs inžinierius
(1965), vadovėlių „Medžiagų atsparumas“ (1958), „Teorine
mechanika“ (1961), „Statybinė statika“ (1983) bendraautoris. Repčys Albertas Vytautas

Mirė 1985 10 18, palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje.

TLE, t. 3, p. 531; LKKAS archyvas. 8-ją. 1932 09 01 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933
09 15 baigus Karo mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pest.
ats, jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą.1933 įstojo į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių.
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 4369, 4311; f. 631, ap. 7. b. 12127; f. 8-19. ap. 4.
b. 4630.

Remišauskas Vseyolodas

REMIŠAUSKAS Vsevolodas gimė 1912 10 11 Varšuvoje,

Lenkijoje. Atvykęs į Lietuvą 1932 baigė Vilkaviškio g-ją, įstojo
į Karo mokyklą. 1934 09 15 ją baigus (XVI laida) suteiktas
jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 6 pést. pulko būrio vadu,
1935 10 23 - 2 bataliono ryšių būrio vadu. 1936 12 31 pa
keltas į leitenantus. 1937 baigė ginklų rūšių karininkams 6
mėn. ryšių kursus (IV laida). 1940 07 20 paskirtas eiti ryšių
kuopos vado pareigas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko bataliono ryšių
būrio vadu, 12 20 – 184 šaulių divizijos atsk. žvalgybos
bataliono ryšių v-ku. 1941 06 14 suimtas Varėnos poligone,
išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr. 1942 09 05 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1942 11
žuvo lageryje.
Žmona - Galina Janulaitytė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 658, 1. 81, b. 761, I. 151; LYA, f. K-8, ap. 2,
saug. vnt. 3; LGG, t. 1, p. 697.
Repečka Mykolas
REPEČKA Mykolas gimė 1912 01 17 Avižonių k., Širvin
tų vls., Ukmergės aps. 1934 baigęs Ukmergės g-ją įstojo į Karo
mokyklą. 1936 09 15 ją baigus (XVIII laida) suteiktas pest. jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 5 pėst. pulko šaulių kuopos būrio
vadu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pest. pulke
2 bataliono ryšių būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215
šaulių pulko bataliono ryšių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 paskirtas į lietuvių karių
Vilniaus įgulos 11 apsaugos pulką. 1941 09 16 priimtas į LSD
2 batalioną 5 kuopos 1 būrio vadu. Mirė 1994 JAV.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 638, 1. 92; LYA, f. K-8, ap. 2, saug, vnt. 3:
LKKAS archyvas.

REPČYS Albertas Vytautas gimė 1914 10 02 Medikonių REPŠYS Albinas gimė 1909 06 27 Kišūnų k., Užpalių vls.,
dvare, Pušaloto vls., Panevėžio aps. 1932 06 22 baigė Panevėžio Utenos aps. 1930 06 21 baigė Utenos g-ją. 1930 11 04 Ure

254 Lietuvos kariuomenės karininkai


Repšys Albinas
nos aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
į 5 pėst. pulką. 1931 09 30 baigus Karo mokyklos kariūnų
aspirantų kursus perėjo į karo tarnybos kariūnus. 1932 10 31
baigus Karo mokyklą (XIV laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto
laipsnis, paskirtas 4 pėst. pulko 3 kuopos būrio vadu. 1935
05 31 prie Karo technikos štabo baigė šarvuočių karininkų kursus
(I laida), 06 08 perkeltas į Šarvuočių rinktinę Radviliškyje. 1936
11 23 pakeltas į leitenantus. 1937 01 19 įskaitytas į inžinerijos
karininkus. 1937 1201 paskirtas 2 tankų kuopos vyr. karininku.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Šarvuočių rinktinės
ūkio skyriaus raštvedžiu-iždininku. Likviduojant Lietuvos
kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atsk.
žvalgybos bataliono šarvuočių būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui su šarvuočiu atsišaudydamas pasitraukė iš RA, vėliau šarvuotį
perdavė vokiečiams. 1941 07 12 priimtas į lietuvių karių Vilniaus
įgulos apsaugos dalies ryšių batalioną, vėliau paskirtas PPT atsk.
autokuopos ūkio v-ku. 1944 07 savanoriu įstojo į TAR, dalyvavo
ją kuriant. 1944 07 30 paskirtas voros, į kurią būresi dalys iš
Pašvitinio, Meškuičių,Joniškio ir Pasvalio, v-ku, 08 03–2 kuopos
vadu, 08 08 – laikinai eiti 1 bataliono vado pareigas, 08 09 –
autorinktinės vadu, jo žinion paskirtos visos pulko motorizuotos
priemonės. 1944 09 07 su 31 kariu ir autopriemonėmis paskir
tas pastiprinti 1 lietuvių savanorių pulką. Dalyvavo Sedos
kautynėse, po jų pasitraukė į Vokietiją. 1950 emigravo į JAV,
gyveno Čikagoje, dirbo gamykloje. LKVS „Ramovė“ Čikagos
skyriaus ir centro v-bos narys, centro v-bos vicep-kas, vėliau s-gos
garbės narys. Prisidėjo išleidžiant „Kovos dėl nepriklausomy
bes" 2 ir 3 tomus. Mire 1991 01 31, urna su1 palaikais parvežta į
Lietuvą ir palaidota Utenos kapinėse.
Vedęs, dukterys – Rima Račkauskienė ir Gintarė Micke.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 948,761, 1. 159; ap. 5, b. 2300; LKKAS archyvas.
REPŠYS Antanas gimė 1908 02 01 Stočkų vnk., Obelių vls.,
Rokiškio aps. 1928 06 22 baigė Rokiškio g-ją. Studijavo LU
Humanitarinių m. f-te. 1932 03 14 perėjo į VDU Teologi
jos-filosofijos f-to Filosofijos skyrių. 1935 09 16 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą
(
XI
asp. laida) suteiktas artilerijos ats, jaun. leitenanto laipsnis
R
Repšys Antanas
ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1937 09 13 LŠS
I Kauno rinktinės Ginklavimo v-bos šaulių būrio narys. 1937
baigė ginklavimo kursus (III laida), 12 18 priimtas į karo
tarnybą ir paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės 2 ze
nitinės baterijos ugnies būrio vadu. 1938 11 07 perkeltas į
Ginklavimo v-bą Bendrojo skyriaus tiekimo dalies ryšių kari
ninku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lie
tuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atsk. ryšių
bataliono telegrafo-telefono būrio vadu, tačiau 12 11 iš kariuo
menės atleistas. 1942 baigė VDU Teisių f-tą. 1944 02 05
įstojo į VR, paskirtas rinktinės štabo IV skyriaus adjutantu.
1944 pasitraukė į Vokietiją, buvo Augsburgo pabėgėlių sto
vyklos administratorius. 1950 emigravo į JAV, gyveno Čika
goje, dirbo įvairius darbus. Čikagoje rūpinosi suburti vytau
tininkus, organizavo jų veiklą, parašė „Vytauto“ klubo istoriją
(1952). Mirė 1971 06 12 Čikagoje. 1999 palaikai pervežti į
Lietuvą, palaidoti Užpaliuose, Utenos aps.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1936).
Žmona - Elena Hermanavičiūtė (1911, susituokė 1938), sū
nus - Rimantas Antanas (1941).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3184, 1. 593-599, b. 2301; ap. 8. b. 397, 1. 89;
f. 631, ap. 7, b. 10555; f. 561, ap. 2, b. 1633; LKKAS archyvas.
REPŠYS Mikas gimė 1894 02 08 Pilvelių k., Užpalių vls.,
Utenos aps. Baigė Utenos m. m-los 4 klases. 1915 06 05 mobi
lizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu 129 pést. ats.
pulke. 191606 15 baigus Kazanės praporščikų m-lą suteiktas
praporščiko laipsnis, tarnavo 131 pést. ats. pulke jaun. kari
ninku. Nuo 1917 03 07 tarnavo 765 Žitomyro pést. pulke
jaun. ir vyr. karininku, kuopos vadu. 1917 08 pakeltas į
paporučikius. Dalyvavo I pasaul. karo kovose Volynėje ir Ru
munijoje. Grįžęs į Lietuvą 1918–19 mokytojavo Luknių k.,
Vyžuonų vls., Utenos aps. 191905 30 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas Ukmergės bataliono 1 kuopos jaun.
karininku, kartu ėjo bataliono ginklų prižiūrėtojo pareigas.
1919 07 01 perkeltas į I pést. pulką 5, vėliau mokomosios
kuopos jaun. karininku. 1919 07 08 - 09 30 dalyvavo
Lietuvos kariuomenes karininkai 255

Repšys Mikas
nepriklausomybės kovose su bolševikais, 08 24 pasižymėjo prie
Sniegiškių ir Skudutės k. 1919 10 18 suteiktas vyr. leitenanto
laipsnis. 1919 11 30 – 12 15 pasižymėjo nepriklausomybės
kovose su bermontininkais prie Radviliškio. 1920 01 04 –
12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920
1209 perkeltas į Mokomąjį batalioną, paskirtas 2 kuopos vadu.
1921 05 27 pakeltas į kapitonus. 1922 04 01 perkeltas į l
pasienio pulką, paskirtas 5, vėliau 15 kuopos vadu, 1923
11 16 - 1 kuopos vadu, 12 31 – 2 pést. pulko 8 kuopos jaun.
karininku, vėliau kuopos vadu. 1925 07 15 baigė Aukštųjų
karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (V laida),
paskirtas 3 kuopos vadu, 1928 02 16 - 1 kulkosvaidžių
kuopos vadu, 1929 02 06 - pulko teismo p-ku. 1929 05 05
baigė artilerijos kursus batalionų vadams, 10 01 paskirtas
bataliono vadu. 1929 11 23 pakeltas į majorus. 1931 08 29
baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1933 01 18 koman
diruotas į 5 pést. pulką, ėjo 2 bataliono vado pareigas. 1934
01 12 paskirtas 2 pest. pulko 1 bataliono vadu, 1936 02 11 -
pulko sportinio šaudymo vadovu. 1938 03 02 baigė batalionų
vadų kursus. 1940 04 04 pakeltas į plk. leitenantus ir pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940-41 slapstėsi Vilniuje, Kaune,
Pilvelių k., Utenos aps. Besislapstydamas miške peršalo, 1942
01 30 mire. Palaidotas tėviškės kapinaitėse.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), Vytauto Di
džiojo 5 laipsnio (1938), DLK Gedimino 4 laipsnio (1932)
ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos išsiva
davimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Žmona – Marija Ambrazytė (1895–1968), dukterys – Irena
- pakeltas į poručikus. 1916 05 18 paskirtas karininku ypa
Viktorija Kymantienė (1928–2005), Genovaitė Rasa Našliū
nienė (1931-1999).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 48; ap. 8, b. 761, 1. 174, b. 611, 1. 54, b.588,
1.9.
REŠELIAUSKAS Henrikas gimė 1917 04 22 Osipovičių mstl.,
Bobruisko aps., Minsko gub., Baltarusijoje. 1923 su tėvais atvy
ko į Lietuvą, mokėsi Radviliškio vid. m-loje. 1935 06 18 baigė
256 Lictuvos kariuomenis karininkai
Rešeliauskas Henrikas
Šiaulių berniukų g-ją. 1935 09 12 priimtas į VDU Technikos
f-to Technologijos skyriaus Mechanikos specialybę. 1938 07 08
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mo
kyklą (XIV asp. laida) suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. Kilus Vokietijos
SSRS karui pasitraukė įRusiją. 1942 10-1944 05 tarnavo RA
pulko štabo v-ko padėjėju, dalyvavo kovose Briansko, Oriolo,
Kalinino ir 1 Pabaltijo frontuose. 1943 02 24 sužeistas. Tarnybą
baigė kapitonu. 1944 05 – 1945 09 Kauno m. vykdomojo ko
miteto Plano komisijos p-kas. Nuo 1945 06 28 tęsė studijas
VDU Technologijos f-te, dirbo jame vyr. laborantu. 1947 06 28
baigus KU įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją, dirbo
asistentu Tekstilės katedroje. Nuo 1949 vilnonių audinių f-ko
„Liteksas“ techninės kontrolės v-kas. 1953-58 MA Fizikos
matematikos in-to laboratorijos vedėjas, technikos m. kandidatas
(1954). 1961-65 Tekstilės pramonės in-to mokslinis sekreto
rius. Nuo 1965 KPI Ekonomikos katedros vedėjas, docentas.
1970-76 KPI vakarinio f-to Pramonės ekonomikos katedros
vedėjas. Mirė 1984 05 15, palaidotas Eigulių kapinėse Kaune.
Apdovanotas SSRS Raudonosios žvaigždės ordinu.
Žmona - Henrieta Asta Mazurkevičiūtė (1922).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13746; LKKAS archyvas.
REŠKO Anatolijus gimė 1889 11 14 Gardine, Baltarusijoje.
1908 baigė Suvorovo kadetų m-lą. Pašauktas į Rusijos kariuo
menę baigė Nikolajaus karo inžinerijos m-lą, 1914 08 suteik
tas paporučikio laipsnis ir paskirtas 22 pionierių bataliono 1
kuopos jaun. karininku. 191408 18-1105 dalyvavo I pasaul.
karo kovose su vokiečiais, 1914 11 05 prie Suvalkų sužeistas.
1915 04 14 perkeltas į 13 automobilių kuopą. 1915 12 15
tingiems reikalams prie 12 armijos autodalies v-bos inspekcijos.
1915 06 16-1917 02 27 kovojo fronte, 1916 12 24 sužeis
tas. 1916 08 06 pakeltas į štabskapitonus, 191705 01 – į ka -
pitonus. 1917 11 06 iš kariuomenės paleistas. Grįžęs į Lietuvą
1918 12 01 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
į Apsaugos m-jos v-bos tiekimo skyrių, 12 24 - karininku ypa
tingiems reikalams. 191901 28 kaip Rusijos pilietis iš kariuo
menės atleistas. 1920 07 30 vėl savanoriu įstojo į Lietuvos ka
 R

Reško Anatolijus Revuckas Perras

riuomenę, paskirtas Gen. kariuomenės štabo instruktoriumi.
1920 12 31 paliktas kapitono laipsnis. 1921 07 01 paleistas
į atsargą. 1927 11 03 – 12 01 atliko karo pratybas prie Aukštų
jų karininkų DLK Vytauto kursų, pripažintas tinkamu Lietu
vos kariuomenės ats. karininko pareigoms. 1928 09 30 būnant
atsargoje suteiktas inžinerijos majoro laipsnis ir įskaitytas į in
žinerijos karininkų atsargą. Iki 1936 dirbo Kauno m. savival
dybėje, 1938-40 – AB „Elektra“. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą paskirtas Šiaulių durpyno direktoriumi. Kilus Vokie
mendantūroje raštvedžiu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215
šaulių pulko būrio vadu. Kilus karui iš RA pasitraukė. 1941
07 12 priimtas į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pul
ką. Vėliau tarnavo VR. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
įsitraukė į partizaninę kovą (slap. Aitvaras). 1952 07 04 ko
voje su okupantais žuvo Voseliūnų k., Jiezno vls., Kauno r.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2303; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3: LKKAS
archyvas

tijos-SSRS karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą paskirtas Rad

viliškio komendantu, vėliau dirbo Šiaulių durpyno direk
toriumi. 1944 07 pasitraukė į Vokietiją, dirbo Vokietijos
durpių in-te Uchtėje. 1949 emigravo į JAV, gyveno Vater
buryje, vėliau Detroite, dirbo elektriku. Mirė 1971 01 13.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929); Rusijos kariuomenė
je – Šv. Anos 2 laipsnio su kardais (1916), 3 laipsnio su kar
dais ir kaspinu (1914) ir 4 laipsnio „Už narsumą“ (1914),
Šv. Stanislavo 2 laipsnio su kardais (1914) ir 3 laipsnio su kardais
ir kaspinu (1914), Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir kaspi
nu (1916) ordinais, Romanovų dinastijos viešpatavimo 300
metų jubiliejiniu medaliu (1913).
Žmona - Elena (1893), duktė - Nina Butkienė (1917).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 50, LKKAS archyvas.

REVUCKAS Petras gimė 1908 04 14 Siponių k., Nemajū

nų vls., Alytaus aps. Baigęs Prienų g-ją 1929 07 21 įstojo į Karo
mokyklą. 1931 10 24 ją baigus (XIII laida) suteiktas pėst. jaun.
leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pest. pulko 8 kuopos būrio vadu,
1932 03 01 – 1 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu, 1934
09 01 – 7 kuopos būrio vadu. 1935 08 14 perkeltas į 3 pést.
pulką, paskirtas 1 kuopos būrio vadu, 1935 11 06- 1 bataliono
ūkio būrio vadu. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1936 10 21
perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas 1 aerodromo kuopos vyr.
karininku. 1937 06 29 - 07 17 Palangoje atliko šaudymo
pratybas iš „Oerlikon“ pabūklų. 1938 05 10 perkeltas į 3 pest.
pulką 7 kuopos vadu, 1939 02 07 – į Kėdainių komendantū
rą. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Kėdainių ko
Revuckas Vincas
REVUCKAS Vincas gimė 1911 12 21 Sokonių k.,Jiezno vls.,
Alytaus aps. Baigė Prienų „Žiburio“ g-ją. 1932 08 22 įstojo į
Karo mokyklą, 1934 09 15 ją baigus (XVI laida) suteiktas ka
valerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 husarų pulko 3
eskadrono jaun. karininku, vėliau 2 eskadrono būrio vadu.
1935 10 12 perkeltas į Šarvuočių autobūrį šarvuočio v-ku.
193609 16 pačiam prašant priimtas į Karo aviacijos karininkų
kursus. 1937 08 04 grąžintas į 1 husarų pulką. 1937 1007

Lictuvos kariuomenės karininkai 257

 pakeltas į leitenantus. 1938 03 19 perkeltas į sunkiųjų kul
kosvaidžių eskadroną būrio vadu. 1938 06 11 paskirtas Šar
vuočių autobūrio šarvuočio v-ku. 1939 05 15 tragiškai žuvo,
palaidotas Kauno kapinėse.
Žmona - Gražina Astrauskaitė, sünus - Romualdas Vincas
(1938).
LCVA, F. 930, ap. 2R, L. 31, LKKAS archyvas.
Reza Stasys
RĖZA (RĖZAS) Stasys (slap. Skirptas) gimė 1897 02 09 Ažudė
lių k., Utenos vls. ir aps. I pasaul. karo metais su tėvais gyveno
Petrograde, Rusijoje. Kilus revoliucijai grįžo į Lietuvą, dirbo tėvų
ūkyje. 1919–21 tarnavo Lietuvos kariuomenės 8 pést. pulke,
tarnybą baigė jaun. puskarininkiu. Pasibaigus nepriklausomybės
kovoms gavo žemės Meldučių k., Leliūnų vls., Utenos aps.
Norėdamas sukaupti lėšų savo ūkiui įkurti 1934 05 01 įsidarbino
LU ūkio dalies krosniakuriu Kaune, vėliau dirbo kitose įstaigose.
Mokėsi vakarinėje g-joje, aktyviai dalyvavo LŠS veikloje. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą savo ūkyje Meldučių k. įrenge bunkerį,
kurį išlaikė ir vokiečių okupacijos metais. Antrosios sovietinės
okupacijos pradž. įsitraukė į partizaninę kovą, buvo Sakalo
junginio ryšininkas, slėptuvėje teikė pagalbą sužeistiems parti
zanams, turėjo rašomąją mašinėlę, dažnai skelbėsi partizanų
spaudoje. Vėliau Vytauto apygardos Sakalo rinktinės štabo
tiekimo dalies v-kas. 1945 07 03 kartu su dukterimi Anele (par
tizanų ryšininkė, slap. Diena) pateko į okupantų nelaisvę, žiauriai
tardytas ir nužudytas Liveikių k. Kūnas niekintas ant vieškelio,
užkasimo vieta nežinoma. Duktė Anelė nuteista 6 metams, kalėjo
lageryje Vorkutoje, Komijoje. Šeima 1948 ištremta į Liuberius,
Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1999 10 11 Leliūnų apylinkėje pa
statytas paminklas žuvusiems partizanams, kuriame įrašytas ir
Stasys Rėza. 2002 06 10 pripažintas kariu savanoriu ir 2002
06 21 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
Žmona - Marija Umbrasaitė (1900–1987, susituokė 1923),
dukterys – Anelė Maziliauskienė (1926) ir Genovaitė
Borisevičienė (1928).
LCVA, F. 631, ap. 3, b. 611; LGG, b. M-912; t. 2, d. 2, .
p. 905; LKKAS
archyvas
58 Lietuvos kariuomenės karininkai
RYBAKOVAS Sevastijonas gimė 1895 12 18 Lomžicos m.,
Lomžos gub., Lenkijoje. 1913 baige Vilniaus komercijos m-lą.
Rusijos kariuomenėje tarnavo 290 pést. pulke. 1914 12 15
suteiktas praporščiko laipsnis. Dalyvavo I pasaul. karo kovose
pric Gumbines (1914), Alytaus (1915), Jekabpilio (1916), Sto
chovo (1916), buvo sužeistas. 1916 03 09 pakeltas į paporu
čikius, 09 26 - į poručikus, 1917 07 17 – į štabskapitonus.
Atvykus į Lictuva 1919 03 06 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menç, paskirtas atsargon prie Kauno m. komendantūros,
07 01 - Kauno bataliono maisto tiekėju. 1920 02 14 perkeltas
į7 pést. pulką ginklininku, paliktas štabskapitono laipsnis. 1920
04 12 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Dirbo tarnautoju geležinkelių v-boje. 1933 05 11 išbrauktas
iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio
ordinais.
Žmona - Klaudija (1897).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 52, LKKAS archyvas
Ribskis Aleksandras
RIBSKIS Aleksandras gimė 1914 02 27 Joniškyje, Šiau
lių aps. 1937 baigė Lietuvos mokytojų profsąjungos Kauno
suaugusiųjų g-ją. 1937 05 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1938 09 27 baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas
pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. Dirbo raštvedžiu Finansų m-jos Pramonės
ir prekybos departamente. Studijavo VDU Technikos f-to
Technologijos skyriuje.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2306; f. 387, ap. 1, b. 3344; f. 631, ap. 7,
b. 15910
RICHTERIS Vladimiras 191901 13 paskirtas karininku į
1 baltgudžių pulką. 1919 03 15 perkeltas į KAM štabą, 03 18
paskirtas prie Prancūzijos karo misijos. 191903 19 iš kariuo
menės pabėgo,
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2307.
RICKEVIČIUS Česlovas gimė 1910 03 30 Stanaičių k.,
Kybartų vls., Vilkaviškio aps. 1931 baigė „Žiburio“
aukštesn. komercijos m-lą, įstojo į Karo mokyklą. 1932 0915

Rickevičius Česlovas (g. 1910)
ją baigus (VII asp. laida) suteiktas pést. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933 įstojo
į VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių. Aktyviai dalyvavo stu
dentų atsargos karininkų korporacijos „Ramove“ veikloje.
1937 baigęs VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių dirbo Fi
nansų m-jos Pramonės ir prekybos departamente. 1938 10 atli
ko karo pratybas 5 pėst. pulke. 1939 02 15 pakeltas į ats. lei
tenantus. 1940 08 06 - 12 31 dirbo buhalterio padėjėju Muitų
ir akcizo departamente.
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 53; f. 631, ap. 7, b. 12145; f. 387, ap. 1,
b. 3340
Rickevičius Česlovas (g. 1912)
RICKEVIČIUS Česlovas gimė 1912 07 11 Zabieliškio k.,
Čekiškės vls., Kauno aps. 1934 08 22 Kauno aps. komen
dantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus
Karo mokyklą (XVIII laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas 1 husarų pulko būrio vadu. 1939 10 19
pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK 26 kavalerijos pulko 1 eskadrono kardų būrio vadu.
1941 06 14 suimtas Pabradės poligonc, išvežtas į lagerį Norilske,
Krasnojarsko kr. 1942 09 15 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 8 metams. 1942 žuvo lageryje. R
LCVA, 1.930, ap. 8. b. 531; LYA, E K-8, ap. 2, saug, vnt. 3; LGG. t. 1,
P. 699.
RYDLINSKIS Vaclovas gimė 1895 07 30 Palionių mstl.,
Ašmenos vls., Vilniaus gub. Baige Pskovo vyrų g-jos 6 klases.
1915 03 27 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į
1 art, ats. batalioną. Vėliau tarnavo 172 pést, ats. batalione, 2
grenadierių Rostovo pulke, 70) pest. ats, batalione. 1915-17
dalyvavo I pasaul. karc. 1916 11 06 baigus Irkutsko praporščikų
m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas 33 Sibiro šaulių
ats. pulko 7 kuopos jaun. karininku, 1917 01 20 - kuopos
vadu. 1917 09 18 pakeltas į paporučikius. 1918 10 21 sa
vanoriu perėjo į Šiaurės vakarų armijos gretas, 1919 06 08 pa
skirtas 2 Ostrovo šaulių pulko 2 šimtinės vadu. 1919 07 30
už pasižymėjimą tarnyboje pakeltas į poručikus. 1919 09 03
paskirtas pulko štabo komendantu, 11 25 - pulko adjutantu.
Išformavus pulką perkeltas į 4 Pečioros pėst. pulką, paskirtas 5
kuopos jaun. karininku. 1920 02 22 iš kariuomenės paleistas.
Atvykus į Lietuvą 1920 1105 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas Baltgudžių bataliono kulkosvaidžių kuopos
jaun, karininku. 1920 11 19 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
1923 09 01 perkeltas į 3 pasienio pulką. 1923 12 05 pačiam
prašant paleistas į atsargą. Dirbo valdininku policijoje. 1928
09 25 Kariuomenės teismo sprendimu atimtas karininko laips
nis ir teisė tarnauti kariuomenėje. 1933 05 11 išbrauktas iš ats.
karininkų sąrašų. Gyveno Kaune. Karo pab. pasitraukė į Vaka
rus, vėliau emigravo į Australiją. Mirė 1959 01 03 Adelaidėje.
Žmona - Apolonija (1896), duktė – Apolonija (1918).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2325.
Ridzauskas Alfonsas
RIDZAUSKAS Alfonsas gimė 1905 12 15 Rūdos k., Veisie
jų vls., Seinų aps. 1930 08 28 baige Marijampolės Rygiškių Jono
g-ją. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę 1931 10 29 baigė Karo
mokyklą (VI asp. laida), suteikus pést. ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Baige VDU Teisių f-to
Lictuvos kariuomenės karininkai 259
 Ekonomijos skyrių, 1937 dirbo Viešojo atsiskaitymo įstaigų ir
įmonių inspekcijoje. Nuo 1937 10 29 LŠS I Kauno rinktinės
Tvirtovės šaulių būrio narys. 1938 08 25-09 22 atliko karo
pratybas 2 pest, pulke. 1939 02 15 pakeltas į ats. leitenantus. 1944
02–05 tarnavo VR. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. dirbo
kepyklų inspektoriumi-revizoriumi Vilniaus „Rūtos“ kooperatyvc.
1944 11 02 suimtas, kalintas Vilniuje. 1945 04 29 Karo tribunolo
nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metus tremties.
Žmona – Regina Šimkevičiūtė.
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 54; f. 631, ap. 7, 6, 9147; 6.561, ap. 2, b. 1643,
1. 243; LGG, t. 2, d. 2, p. 909.
RIDZEVIČIUS Stasys gimė 189105 10 Košių k., Skaud
viles vls., Tauragės aps. Iki 1909 mokėsi Raseinių m-loje, 1911
baigė g-ją Sankt Peterburge. Nuo 1912 mokėsi kunigų semi
narijoje, baigė 3 kursus. 1915 mobilizuotas į Rusijos kariuo
menę baigė Odesos karo m-lą, tarnavo 171 Kobrino pulke,
162 pėst, ats. pulke jaun. karininku, kuopos vadu. 1917
01 16-1918 01 01 dalyvavo I pasaul. karo kovose Rumunijos
fronte. Vėliau tarnavo 39 Sibiro šaulių pėst. pulke, jį išfor
mavus – Rovno lietuvių batalione. 1918 06 23 tarnybą baigė
štabskapitonu. 1918 08 grįžo į Lietuvą. 1919 04 10 mobi
lizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Žemaičių pėst, bata
liono 2 kuopos jaun. karininku. 1919 11 18 suteiktas kapitono
laipsnis. 1920 04 01 paskirtas 1 atsargos bataliono (nuo 1920
08 01 10 pėst. pulkas) 5 kuopos vad 1921 11 08 perkeltas
į Tauragės komendantūrą, 1923 01 26 – į Panevėžio komen
dantūrą komendanto padėjėju. 1923 08 02 paleistas į atsargą.
Iki 1929 02 01 dirbo inspektoriaus padėjėju Raseinių aps.
mokesčių inspekcijoje, nuo 1932 – notaru Kelmėje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1929).
Žmona - Kotryna Gagarinaitė (susituokė 1916), sūnus -
Viktoras (1921).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 55; f. 387, ap. 1, b. 3348.
Ryliškis Povilas
RYLIŠKIS Povilas gimė 1903 06 Šilagalio k., Panevė
žio vls. ir aps. 1926 baige Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo
260 Lictuvos kariuomenės karininkai
1923 LŠS narys. 1926 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1927
12 16 baigus Karo mokyklą (II asp. laida) suteiktas pėst. ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargl.
Mokytojavo Utenos aps. Suginčių prad. m-loje. 1929 07 15
paskirtas Utenos aps, policijos Užpalių nuovados v-ko padejeju,
kartu buvo Užpalio vid. m-los karinio rengimo mokytojas. Baige
Aukštesn. policijos m-lą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą ats. Ieitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
1932 09 01 – 1938 03 15 Utenos aps. policijos Daugailių
nuovados v-kas. 1938 06 16-0901 Trakų aps. Strevininkų,
nuo 09 01 Utenos aps. Velcikių prad. m-lų mokytojas. Sovietų
Sajungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, išvežtas į la
gerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941
ištremta į Malachovą, Kosichos r., Altajaus kr. 1943 02 03 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. 1948 per
keltas į lagerį Čiurubai Nūroje, Karagandos sr., Kazachijoje.
Nuo 1951 tremtyje Aryk Balyke, Kokčetavo sr., Kazachijoje,
1952 – Barnaule, Altajaus kr. 1966 grįžo į Lietuvą.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Elena Indrašytė (1906–1984), sūnus – Vytautas
Stanislovas (1936).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 56; f. 1021, ap. 7, b. 61; f. 391, ap. 7, b. 4756;
LGG, t. 1, p. 700.
Rimantas Juozas
RIMANTAS (SLAPŠINSKAS) Juozas gimė 1908 03 18 Bi
kūnų k., Antalieptės vls., Utenos aps. 1923–27 mokėsi ir baigė
Rokiškio g-ją. 1927–35 dirbo „Sargybos“ laikraščio redakcijoje.
1934 09 14 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15
baigus Karo mokyklą (X asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1936
39 dirbo Valstybiniame radiofone Kaune, 1939–50 - Cen
trinės valstybinės bibliotekos direktoriumi. 1942 baigė VU.
1942–47 dėstė KU (iki 1945 VDU). 1951–58 mokytojavo
Kauno 6 vid. m-loje. 1959–63 LSSR Knygų rūmų vyr.
bibliografas, skyriaus vedėjas. Knygų „Bibliotekos ir jų tvarkymo
bruožai“ (1935), „Viešųjų bibliotekų organizacija“ (1937),
albumo „Žemaitė gyvenime ir kūryboje“ (1956), monografijos
„Petras Rimša pasakoja“ (1964) autorius. Leidinio „Lietuvos
TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba“ (t. 1, 1969)
bendruautoris, LSSR valstybinės premijos laureatas (1971). Mirc
1973 01 08 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Žmona – Rimutė Jablonskytė (1920, susituokė 1949), sūnūs -
Augis (1951) ir Rytis (1953), duktė – Dovilė Svetikienė (1955).
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 36, 1. 36-40; LTE, 1. 9. p. 439; TLE. c. 3. p. 548;
LKKAS archyvas.
Rimas Alfonsas
RIMAS Alfonsas gimė 1908 10 24 Čepeliškių k., Klebiškio vls.,
Marijampolės aps. 1928 06 21 baigė Prienų „Žiburio“ g-ją, įstojo
įLU Technikos f-to Elektrotechnikos skyrių. LŠS narys. 1929
07 21 įstojo į Karo mokyklą. 1931 10 24 ją baigus (XIII laida)
suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas Šarvuočių
rinktinės tankų kuopos 2 būrio karininku. 1932 03 04 perkeltas
į 2 šarvuočių autobūrį Klaipėdoje, paskirtas šarvuočio komen
dantu. 1932 06 22 atšauktas ir paskirtas tankų kuopos 2 būrio
karininku. 1933 atnaujino studijas VDU. 1934 02 06 paskirtas
liktinių puskarininkių ir civilių tarnautojų taupomosios sko
linamosios kasos v-bos p-ku ir rinktinės švietimo karininku. 1934
0709 už dalyvavimą voldemarininkų maište pažemintas į eili
nius ir paleistas į atsargą. 1939 11 06 Resp. Prezidento malonės
aktu grąžintas laipsnis ir karininko teisės. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 02 19 suimtas Kaune, kalintas
Marijampolėje. Kilus Vokietijos-SSRS karui išlaisvintas, dalyvavo
Birželio sukilime. 1942 05 12 baigė VDU Technologijos f-to
Mechanikos skyrių, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją,
dirbo VDU tyrimų laboratorijoje laborantu. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Bostone, vėliau
Čikagoje, dirbo inžinieriumi lietuvių b-vėje Bartkus and Assn.
Buvo „Laisvosios Lietuvos“ redkolegijos narys. Mirė 1983 10 11,
palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio (1930) ir Lie
tuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Aldona, sūnus – Algimantas, duktė – Rasa.
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 118; ap. 5, b. 2309; . 387, ap. 6, b. 3248;
f
f. 631, ap. 7, b. 5048; LGG, t. 1, p. 700; LKKAS archyvas,
RIMAS Juozas gimė 1897 10 24 Vainatrakio k., Panemu
nės vls., Kauno aps. Baige Kauno komercijos m-los 4 klases.
1919 02 02 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 2 pést.
R
Rimas Juozas
pulką, 07 31 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 12 16 ją baigus
(II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 ats.
bataliono mokomosios komandos jaun. karininku. 1920
03 04 perkeltas į l pasienio pulką, paskirtas 3 bataliono jaun.
karininku, 08 28 – 7 kuopos vadu. 1920 11 05 - 12 01
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1923 1201
pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 12 31 perkeltas į 2 karo
apygardos štabą, paskirtas eiti komendanto pareigas, 1925
02 03 – Ryšių ir transporto dalies v-ku. 1926 01 01 perkeltas
į Vyr. kariuomenės štabo I (Mobilizacijos) skyrių. 1926 09 09
pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gy
veno tėviškėje Vainatrakio k., valdė iš tėvų paveldėtą ūkį, daug
metų dirbo Panemunės vls. viršaičiu. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeis
tas į ats. leitenanto. 1937 09 atliko karo pratybas 2 pest. pulke.
Mirė 1937 10 25, palaidotas Panemunės kapinėse Kaune.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1930).
Žmona - Jadvyga Miniotaitė (1906–1992, susituokė 1931),
duktė - Danutė (1934-1934), sūnūs - Arvydas (1932
1948) ir Jonas (1936).
LCVA, f. 930, ap. 2R. b. 60; ap. 8, b. 2. 1. 39; LKKAS archyvas.
RIMAS Kazys gimė 1910 04 04 Čepeliškių k., Klebiškio vls.,
Marijampolės aps. 1929 baigė Prienų Žiburio“ g-ją, studijavo
„
VDU Teisių f-to Ekonomijos skyriuje. 1931 09 16 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę, priimtas aspirantu į Karo mokyklą (VII asp.
laida). 1932 09 01 priimtas į kariūnų kursą. 1933 09 15 baigus
Karo mokyklą (XV laida) suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto
laipsnis ir paskirtas 2 ulonų pulko 3 eskadrono jaun, karininku.
1934 08 31 mokiniu lakūnu priimtas į Karo aviacijos kursus.
1935 08 15 skrido savarankiškai. 1935 10 15 baigė Karo avia
cijos kursus, suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1935 10 23 per
keltas į Karo aviaciją, paskirtas 5 eskadrilės karo lakūnu. 1936
04 09 pakeltas į leitenantus. 1936 06 01 paskirtas Karo aviacijos
m-los mokomosios grupės technikos karininko padejeju. 1936
12 13 baigė kariuomenės ugniagesių instruktorių kursus. 1937
04 21 paskirtas Karo aviacijos ugniagesių komandos v-ku. 1937
07 21 suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1938 04 01 paskirtas
mokomosios grupės instruktoriumi. 1939 05 04 pakeltas į
kapitonus. 1939 tapo Pabaltijo figūrinio skraidymo čempionu.
Lietuvos kariuomenės karininkai 261

M
Rimas Kazys
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 05 iš kariuomenės
atleistas. 1940 08 18 okupantų surengtoje aviacijos šventėje
skrisdamas lėktuvu su lietuviškais karo aviacijos ženklais pade
monstravo puikų figūrinį skraidymą, įrodydamas lietuvių lakūnų
pranašumą prieš rusų lakūnus. Nuo 19400901 Vilniaus 1 amatų
m-los dėstytojas, vėliau Vilniaus kooperatyvo „Rūta“ prekybos
skyriaus vedėjas. 1944 vasarą su šeima pasitraukė į Vakarus, vė
liau emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje. Dirbo lietuviškame
Standard Federal banke. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos
visuomeninėje veikloje, vienas iš Lietuvių aeroklubo steigėjų
(1967). Mirė 1993 01 30, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių
kapinėse Čikagoje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1940).
Žmona – Agota Kizevičiūtė (1909–1997, susituokė 1937),
sūnūs – Šarūnas Jurgis (1938), Arvydas (1940–1965).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 59; ap. 8, b. 948; F. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 476;
LKKAS archyvas
Rimas Pranas
RIMAS Pranas gimė 1916 10 17 Vainatrakio k., Panemu
nės vls., Kauno aps. Baige Marijampolės marijonų g-ją. 1937
07 01 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1940 08 19
262 Lietuvos kariuomenės karininkai
baigus Karo mokyklą (XXI laida) suteiktas pest. jaun leitenanto
laipsnis ir paskirtas 1 pestininkų pulko būrio vadu. Sovietų Są
jungai okupavus Lictuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234 šau
lių pulko kulkosvaidžių būrio vadu, 11 27 – RA pestininkų karo
m-los kariūnų būrio vado padėjėju. 1941 06 22 suimtas, kalintas
Švenčionyse, nuo 1941 08 23 – kalėjime Gorkyje, vėliau išvežtas
į Unžlagų, Gorkio sr., kur 1943 02 07 žuvo.
. 3:
LCVA,LGG
,
c
.
f. 930,
1.p
. ap.700
.
8, b. 310, I. 129;vnt
LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
RIMAS (RURINKEVIČIUS) Vincas gimė 191601 16 Smil
gių k., Vilkaviškio vls. ir aps. 1936 baigė Vilkaviškio g-ją.
Vilkaviškio aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuome
nę 1936 09 15 įstojo į Karo mokyklą. 1939 09 16 ją baigus
(XX laida) suteiktas inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskir
tas į 9 pést. pulką. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
07 15 Švenčionėlių poligone vykusiame 9 pést. pulko mitinge
išpeikė esamą Lietuvoje santvarką, atsiskyrė nuo lietuvių karinin
kų ir apsigyveno su politiniais vadovais. 1940 07 25 perkeltas į
2 pést. pulką. 1940 08 10 pakeltas į leitenantus. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę tarnavo 2 pést. pulko ryšių kuopos vadu.
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių
pulko ryšių kuopos vadu. Kilus Vokietijos-SSRS karui su RA
pasitraukė į Rusiją, dėstytojavo RA karo m-loje. Nuo 1942 12
tarnavo 16 lietuviškojoje divizijoje pulko ryšių v-ku, pakelcas į kapi
tonus. Po karo Tauro apygardos partizanų teismo sprendimu
už Tėvynės išdavimą 1948 03 16 sušaudytas gimtinės apylin
kėse prie Pilviškių mstl., Vilkaviškio aps.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1938).
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RIMAVIČIUS Leonas gimė 1895 01 22 Birjočio k., Radvi
liškio vls., Šiaulių aps. Baigė g-jos 2 klases ir Radviliškio gele
žinkelių m-lą. Nuo 1915 tarnavo būrininku Rusijos kariuo
menės 1 pasienio pulke, vėliau iki 1917 11 - vachmistru. Daly
vavo I pasaul. kare. Grįžęs į Lietuvą 1919 04 04 įstojo į Lietuvos
kariuomenės 7 pèst. pulką. Demobilizuojant Rusijos kariuo
menės puskarininkius 1920 05 26 paleistas į atsargą. 1920
11 01 priimtas į 7 pėst. pulką. 1920 11 13 suteiktas pest. leite
nanto laipsnis, paskirtas jaun. karininku. 1920 11 08 – 1201
dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1923 05 05
perkeltas į 9 pést. pulką jaun. karininku. 1925 03 09 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis
pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Dirbo Marijampolės apylinkės
teismo sekretoriaus padėjeju. 1937 09 01-09 21 atliko karo
pratybas. 1937 11 23 pakeltas į ats. leitenantus.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 4 laipsnio
kryžiumi.
Žmona - Lidija Šleseraitė, sūnus – Algirdas Leonas, duktė -
Lidija.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 62,

Rimavičius Vincas
RIMAVIČIUS Vincas gimė 1896 06 14 Žiūrių–Gudelių k.,
Paežerių vls., Vilkaviškio aps. 1916 baigė Veiverių mokytojų
seminariją. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo
237 pėst. pulke. 1917 baigė Maskvos Aleksandro karo m-lą,
tarnavo 5 kulkosvaidžių pulke jaun. karininku, kuopos vadu,
baigė kulkosvaidžių kursus. Grįžęs į Lietuvą 191901 30 įstojo
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kauno komendantūros jaun.
karininku. 1919 02 20 perkeltas į Raseinių komendantūrą,
paskirtas 3 kuopos vadu. 1919 10 27 kautynėse su bermon
tininkais, ginant Raseinius, jų suimtas ir 10 28 sušaudytas.
1919 11 18 suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 61; LKKAS archyvas.
Rimdžius Anicetas
RIMDŽIUS Anicetas gimė 1891 05 05 Mielaičių k., Joniš
kio vls., Šiaulių aps. 1916 baigė Šiaulių vyrų g-jos 5 klases. 1912–
17 tarnavo raštvedžiu Rusijos kariuomenės 6 pionierių batalione
prie 9 armijos korpuso. 1914 07 25 – 1918 01 30 dalyvavo I
pasaul. kare Galicijos ir Gudijos frontuose. Grįžęs į Lietuvą 1919
04 27 – 0601 Šaulių atsk. pest. batalione ėjo bataliono iždininko
ir raštvedžio pareigas. 1919 08 13 perkeltas į 3 pėst, pulką,
paskirtas 2 bataliono kvartirmeisteriu, 1201 – pulko maitinimo
valdininku. 1919 10 06 – 1920 01 04 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su bolševikais. 1920 02 04 suteiktas karo
valdininko laipsnis, 02 09 perkeltas į 9 pest. pulką. 1920 02 06 –
12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1925 R
05 11 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1926 08 09 priimtas į
tarnybą VRM, paskirtas Telšių aps. v-ku. 1927 02 05 atleistas,
02 15 paskirtas Šakių aps. policijos vadu, 1929 05 15 – Šakių
aps. v-ku, 1930 08 15 - Klaipėdos krašto pasienio policijos
kapitonu. 1933 06 21 - 09 01 ėjo Klaipėdos krašto pasienio
policijos vado pareigas, 193501 01 – 1936 01 01 vado padėjė
jas. 1936 01 01 paskirtas Klaipėdos krašto gubernatūros re
ferentu. 1937 11 23 kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam
karininkų atsargoje, suteiktas administracijos (B) ats. leitenanto
laipsnis. Mobilizuotas 1939 09 18 – 10 15 atliko karo pratybas.
Likvidavus gubernatūrą 1939 10 20 atleistas. Kilus Vokietijos,
SSRS karui 1941 tarnavo Kauno karo komendantūros tiekimo
skyriuje. Mirė 1973 05 18 Kaune.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1934), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuome
nėje – Šv. Georgijaus 3 ir 4 laipsnio kryžiais, Šv. Georgijaus 3
ir 4 laipsnio medaliais.
Žmona - Stefanija Rimkevičiūtė (susituokė 1921), duktė –
Stefanija Meilutė (1926).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 57; ap. 8, b. 197, 1. 63–67; LKKAS archyvas.
Rymcikis Juozas
RYMEIKIS Juozasgimė 189201 18 Skliausčių k., Eržvilko vls.,
Tauragės aps. 1912 baigė Liepojos komercijos m-lą, mokėsi
Maskvos komercijos in-to Ekonomijos skyriuje, baigė 3 kursus.
1916 09 01 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 02 01
baigė Aleksandro karo m-lą Maskvoje, suteiktas praporščiko
laipsnis, paskirtas į 251 pulką, 03 01 perkeltas į Artilerijos briga
dą, 07 01 – į veikiančiosios armijos 4 art, divizioną, 08 01 – į 6
mortyrų diviziono 2 bateriją Galicijoje. Dalyvavo I pasaul. kare.
1917 11 01 pakeltas į paporučikius. 1918 02 18 demobi
lizuotas. Grįžus į Lietuvą 1919 09 01 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas 1 artilerijos pulko 5 baterijos jaun. ka
rininku. 1919 11 18 suteiktas artilerijos vyr. leitenanto laipsnis.
1920 01 10 paskirtas į 6 bateriją, 02 17 – 1 haubicų baterijos
Lietuvos kariuomenės karininkai 263
1
 jaun. karininku. 1920 03 03 išvyko į tankų kursus Rygoje. Juos
baigus 1920 08 25 – 10 19 tarnavo šarvuotame traukinyje
,,Gediminas“, Marcinkonių ir Varėnos apylinkėse dalyvavo
nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 10 19 paskirtas 1
baterijos, 12 10 - 9 baterijos vyr. karininku. 1921 07 08 – 10 15
su 6 baterija kovojo prie Rudaminos, Maišiagalos, Gladkiškių,
Griciūnų, Širvintų–Giedraičių apylinkėse. 1922 02 01 paskirtas
mokomosios ats. baterijos vyr. karininku. 1922 10 15 perkeltas
į Artilerijos tiekimo skyrių, paskirtas Centrinio art, sandėlio
prižiūrėtoju, 11 01 – techninės dalies vedėju. 1923 05 18 pakel
tas į kapitonus. 1924 01 01 paskirtas artilerijos tiekimo v-ko
padėjėju. Tarnaudamas mokėsi LU Teisių f-to Teisių skyriuje,
1926 06 11 jį baigė ir įgijo teisininko kvalifikaciją. 1926 08 04
paskirtas eiti Artilerijos tiekimo skyriaus v-ko pareigas. 1926
08 31 pakeltas į majorus ir pačiam prašant paleistas į artilerijos
karininkų atsargą. 1926 11 16 paskirtas Šiaulių apygardos teis
mo svarbesnių bylų tardytoju. 1928–36 Prienų nuovados tai
kos teisėjas, kartu „Žiburio“ g-jos karinio rengimo instruktorius.
1936–38 dirbo Klaipėdos uosto v-bos juriskonsultu, nuo
1938 - advokatu Kaune. Pirmosios sovietinės okupacijos metu
slapstėsi. Vokiečių okupacijos metu 1943 vokiečių gestapo
suimtas, kalėjo Kaune ir Klaipėdoje. Prasidėjus antrajai sovieti
nei okupacijai 1946 05 22 suimtas. 1946 08 14 RFSSR Aukš
čiausiojo teismo nuteistas 2 metams. Iki 1948 05 22 kalėjo
Vorkutos lageriuose. Grįžęs buvo persekiojamas, dažnai keitė
gyvenamąją vietą ir darbovietes. Mirė 1963 04 05, palaidotas
Palangoje.
Žmona - Ona Chmieliauskaitė (1900–1963, susituokė 1921),
sūnūs - Juozas Petras (1924–2001), Leonas Povilas (1924
1989) ir Vytautas (1930).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 63; ap. 8, b. 371, 1. 35; ap. 5, b. 2327; LKKAS
archyvas.
Rimkevičius Andrius
RIMKEVIČIUS Andrius gimė 1906 03 22 Gausautiškių k.,
Veliuonos vls., Kauno aps. 1928 baigė Kauno aukštesn.
technikos m-lą, įstojo į LU Technikos f-tą. 1929 11 01 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mo
kyklą (V asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. leitenanto laipsnis
204 Licturos kariuomenes karininkai
ir paleistas inžinerijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
į
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. lei
tenanto. Nuo 1931 Žemės ūkio rūmų Tauragės aps. Statybos
technikas. Nuo 1931 09 25 LŠS IV šaulių rinktinės ryšių-mo
tociklistų būrio narys. 1935 11 23 pakeltas įats. leitenantus.
1939 11 01 – 12 12 atliko karo pratybas 2 inžinerijos batalione.
Žmona - Veronika Svobonaitė.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 64; f.631, ap. 7, b.4923; f. 561, ap. 2, b. 1643,
1. 494.
Rimkevičius Juozas (g. 1910)
RIMKEVIČIUS Juozas gimė 1910 10 22 Panevėžyje. 1930
baigė Panevėžio g-jos 6 klases, 1934 - Aukštesn. kultūrtech
nikų m-lą Kėdainiuose. 1934 09 15 pradėjo tarnauti Lietuvos
kariuomenėje. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XVIII laida)
suteiktas pionierių jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 in
žinerijos bataliono mokomosios kuopos būrio vadu. 1939
10 19 pakeltas į leitenantus. 1939 11 30 paskirtas 1 inžinerijos
kuopos būrio vadu, 12 23 – Kariuomenės štabo IV (Tarnybų)
skyriaus geležinkelių komendantūros karininku. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK atsk. pionierių bataliono
tiltų būrio vadu. 1941 06 13 iš kariuomenės pasitraukė. 1941
07 31 paskirtas VAT Darbo tarnybos (nuo 1941 08 01 3 ba
talionas) 3 kuopos vadu. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949
emigravo įJAV. Gyveno Čikagoje, kur 1992 11 02 mirė.
Žmona - Anelė Čižauskaitė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 873, I. 255, b. 286, 1. 142-144; f. 849, ap. 4,
b. 4676; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RIMKEVIČIUS Juozas gimė 1914 12 11 Davongalio k.,
Smilgių vls., Panevėžio aps. 1934 08 30 baigė Panevėžio g-ją.
1934 1101 – 1935 04 15 dirbo raštininku Kaišiadorių miškų
urėdijoje. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteik
tas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 artilerijos
pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 art. pulko
3 grupės ryšių karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617
haubicų artilerijos pulko diviziono ryšių v-ku. Kilus Vokietijos
 R
1

Rimkevičius Juozas (g. 1914)

Rimkūnas Jonas
SSRS karui iš RA pasitraukė. Nuo 1941 08 VAT Trakų kuopos
vado padėjėjas. 1941 12 01 paskirtas LSD 1 bataliono 4 kuo
pos būrio vadu, 1942 bataliono raitųjų būrio vadas. 1942 vadas. 1935 09 18 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
11 30 perkeltas į 5 batalioną, paskirtas bataliono adjutantu. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą (XIX laida) suteiktas in
1945 10 09 iš Versalio belaisvių stovyklos išvežtas į Rusiją. žinerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas Priešlėktuvinės
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 901, 1. 11; f. 849, ap. 4, b. 4677; LYA, F. K-8, apsaugoss rinktinės prožektorių kuopos 3 būrio vadu. Baige 4
ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas. mėn. fizinio lavinimo instruktorių kursus (IV laida).Nuo 1939
09 16 rinktinės zenitinės artilerijos grupės ryšių būrio vadas.
RIMKEVIČIUS (RYMKEVIČIUS) Kazys gimė 1881 Tarnaudamas nuo 1939 11 20 Kauno jezuitų g-joje dėstė
01 01 Čekiškės k., Kauno aps. Baigė Gorų žemės ūkio m-lą. karinį rengimą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
1903 10 01 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
32 artilerijos brigadą. 1904 10 09 suteiktas praporščiko laipsnis. ŠTK 179 šaulių divizijos atsk. zenitinės artilerijos diviziono ryšių
1904 11 23 paskirtas 25 skrajojančiojo artilerijos parko jaun. v-ku. Paleistas atostogų, kilus Vokietijos-SSRS karui į dalinį
karininku, pasiųstas į Rusijos-Japonijos karo frontą. 1906 03 negrįžo.
iš kariuomenės paleistas. 1914 07 20 mobilizuotas, paskirtas 28 Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
artilerijos brigados vyr. karininku. 1914 07 21 – 1917 12 11 (1937).
Žmona - Irena Karolina Butkevičiūtė.
dalyvavo I pasaul. kare. 1915 07 19 pakeltas į paporučikius,
1916 12 03 – į poručikus. 1917 03 paskirtas 1 art. parko 28 LCVA, F. 930, ap. 8, b. 370, 1. 15, b. 853, I. 134; f. 631, ap.7, b. 12946;
diviziono vadu. 1917 12 iš kariuomenės atleistas. Grįžus į LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lietuvą 1920 02 21 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtas karininku į Artilerijos pulką. 1920 03 01 suteiktas arti
lerijos vyr. leitenanto laipsnis. 1921 04 07 paleistas į atsargą.
Ūkininkavo Mikniūnų k., Krakių vls., Kėdainių aps. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
ats. leitenanto. 1933 03 31 paleistas į dimisiją. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 06 08 suimtas, išvežtas į lagerį
Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Žmona su sūnumi
Steponu 1941 ištremta į Altajaus kr. 1942 01 16 žuvo lageryje.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Stanislavo 2 ir 3 laips
nio, Šv. Anos 2 ir 3 laipsnio ordinais su kardais ir kaspinu.
Žmona – Jadvyga (1884), duktė – Marija (1907), sūnūs -
Steponas (1912) ir Kazys (1914).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 58; ap. 5, b. 2372; LGG, t. 1, p. 701; LKKAS
archyvas
Rimkūnas Petras

RIMKŪNAS Jonas gimė 1915 05 18 Maskvoje, Rusijoje.

Atvykęs į Lietuvą mokėsi g-joje, S. Daukanto mokytojų RIMKŪNAS Petras gimė 1913 03 27 Tetirvinų k., Pasva
seminarijoje Kaune, 1933 baigė Marijampolės mokytojų lio vls., Biržų aps. Mokėsi Šilalės m-loje, 1928–33 mokėsi ir
seminariją, įstojo į VDU Teisių f-tą. 1925–35 aktyviai dalyvavo baige Linkuvos g-ją, įstojo į VDU Technikos f-tą. 1934 09 18
Skautų s-gos veikloje, 1934–35 1 skautų Vyčio draugovės pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigus Karo

Lietuvos kariuomenės karininkai 265

 mokyklą (X asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Redagavo
studentų spaudą, dirbo „XX amžiaus“ redakcijoje. Parašo ap
sakymų, apysakų, išleido novelių rinkinį „Kiemenų kaimas“
(1943). 1944 pasitraukė į Vakarus. 1944 09 10 žuvo per bom
bardavimą Vienoje, Austrijoje.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11884; LKKAS archyvas.

Rimkūnas Vytautas Steponas

kūnai niekinti Alsėdžių mstl. aikštėje, palaidojimo vieta neži

noma. 2000 Paežerės k., Mažeikių aps., tėvų žemėje pastatytas
kryžius su žuvusiųjų partizanų Vytauto Stepono ir Stanislovo
Rimkūnų pavardėmis. 2001 05 07 pripažintas kariu savanoriu
ir 2001 05 14 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
LGG, b. R-170-1; t. 2, d. 2, p. 914; LKKAS archyvas.

Rimkūnas Pranas

RIMKŪNAS Pranas gimė 1906 09 03 Medinių k., Pasva

lio vls., Biržų aps. 1929 baigus Biržų g-ją pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laida)
suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įsta
tymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1934 baige Dot
nuvos žemės ūkio akademiją įgydamas agronomo kvalifikaci
ją. 1934 06 08 – 07 06 atliko karo pratybas 1 pest. pulke,
1939 11 01 – 12 12 mobilizuotas ypatingoms karo praty
boms 4 pest. pulke. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. Spe
cializavosi linininkystėje, dirbo Panevėžio, Rokiškio, Ute
nos aps. agronomu, linininkystės inspektoriumi, 1940-43 –
Šiaulių f-ko „Linas“ vicedirektoriumi, 1944 – Pamūšio linų
apdirbimo f-ko direktoriumi. 1944 pasitraukė į Vokietiją,
gyveno Liubeko pabėgėlių stovykloje. 1947 išvyko į Angliją,
1952 emigravo į Kanadą. Gyveno Hamiltone, Ontarijo pro
vincijoje, dirbo ligoninėje. Mirė 1964 08 24, palaidotas Šv. Jo
no lietuvių kapinėse.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 65; LKKAS archyvas.
RIMKŪNAS Vytautas Steponas (slap. Japonas, Perlas, Žabas)
gimė 1923 07 05 Pasruojės k., Žemaičių Kalvarijos vls., Tel
šių aps. Baige Telšių g-ją. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
baigė mokytojų kursus, mokytojavo Ketūnų prad. m-loje, vėliau
Sedos g-joje, buvo LLA poskyrio vadovas. 1945 pavasarį suimtas
Sedoje, vežant į Mažeikių kalėjimą prie Šerkšnės upės pabėgo.
Kurį laiką slapstėsi, vėliau kartu su broliu Stanislovu (slap.
Bratkus, Varguolis) išejo partizanauti. Vadovavo Sedos partizanų
kuopai. 1946 06 14 su dviem bendražygiais (pavardės ne
žinomos) žuvo pasaloje Platelių miške, Plungės vls. Žuvusiųjų
Rimkus Juozas
RIMKUS Juozas gimė 1911 12 01 Antininkų k., Skaudvi
lės vls., Tauragės aps. 1932 baigęs Kražių „Žiburio“ g-jos 6 klases
įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1935 06 24 joje baigė aukš
tesn. m-los kursą, studijavo VDU Teisių f-to Teisių skyriuje.
1936 09 15 įstojo į Karo mokyklą. 1939 09 16 ją baigus (XX
laida) suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 9 pest.
pulko 3 bataliono sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu.
Grąžinus Vilnių su 9 pést. pulko 3 batalionu paskirtas į Vilniaus
rinktinę, tarnavo Lentvario pasienio bare. 1940 03 01 perkeltas
į 4 pest. pulką, baigus karininkų minosvaidžių kursus paskirtas
minosvaidžių būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko kulkosvaidžių būrio
vadu. 1941 06 14 Varėnos poligone suimtas, išvežtas į lageri
Norilske, Krasnojarsko kr. 19420905 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 8 metams. 194906 14–1956 tremtyje Noril
ske. Baige metalurgų meistrų kursus, dirbo Nikelio kombinato
metalurgijos gamykloje įvairiose pareigose. Į Lietuvą grįžo 1960,

266 Lietuvos kariuomenės karininkai

gyveno Panevėžyje. 1991 11 22 suteiktas dimisijos kapitono laips
nis. Mire 1993 05 07, palaidotas Šilaičių kapinėsc Panevėžyje.
Žmona - Natalija Berzinia (1918, susituokė 1950), sūnūs -
Viktoras (1951) ir Romualdas (1958).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 13821; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LGG,
1. 1. p. 701; LKKAS archyvas.
Rimkus Kazys
RIMKUS Kazys gimė 1902 11 14 Šaltinių k., Vyžuonų vls.,
Utenos aps. 1924 baigė Utenos „Saulės“ g-ją, 1929 - LU Tech
nikos f-to Statybos skyrių, įgijo inžinieriaus hidrotechniko kvali
fikaciją. 1927 tyrinėjo Nevėžio upę, 1928 – Nemuno Birštono
kilpą tarp Nemajūnų ir Verknės žiočių, parenge Verknės hidro
elektrinės projektą. 1929 dirbo LU Hidrotechnikos katedros
asistentu. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę 1930 11 30 baigė
Karo mokyklą (V asp. laida), suteiktas inžinerijos ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 1930
Kėdainių m. ir aps. inžinierius, kartu dėstė hidrotechniką aukštesn.
kultūrtechnikos m-loje. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
Nuo 1933 10 30 LŠS XVIKėdainių rinktinės narys. 1934 dirbo
VRM viešųjų darbų referentu, nuo 1935 – Susisiekimo m-jos
Plentų ir vandenskelių v-bos vandenstarnybos v-ku. 1935 11 23
pakeltas į ats. leitenantus. 1937–40 Lietuvos energijos komiteto
narys, kartu su S. Kolupaila redagavo komiteto mokslo darbus.
1940 Turniškių hidroelektrinės statybos inžinierius. 1944
pasitraukė į Vokietiją, dirbo prof. O. Kirschmerio hidraulinėje
laboratorijoje. Nuo 1946 gyveno Niurtingeno pabėgėlių sto
vykloje. 1949 emigravo įJAV. Dirbo Delavero valst. Plentų depar
tamento inžinieriumi, vėliau Tiltų skyriaus vyr. inžinieriumi,
Bendradarbiavo žurnaluose ,,Technika“, „Technika ir ūkis“, pa
skelbė straipsnių apie vandens kelių būklę ir perspektyvas, upių
tyrinejimus. Mirė 1960 05 22 Doveryje, Delavero valst.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1933).
LCVA, f. 930, ap. 2r, b. 67; f. 561, ap. 2, b. 1626, I. 216; LKKAS
archyvas
RIMKUS Vincas gimė 1904 05 07 Punkiškių k., Šimonių vls.,
Panevėžio aps. Baigus Dotnuvos žemės ūkio technikumą
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigus Karo mo
kyklą (VIII asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1931 LŠS
narys, V, vėliau XII šaulių rinktinės būrio vadas, X šaulių rinktinės R
būrio, vėliau kuopos vadas. 1931 09 16 - 10 28 atliko karo pra
tybas 1 artilerijos pulke. 1938 06 01–30 mokesi kursuose prie
Kariuomenės intendantūros. 1938 11 23 pakeltas į ats. leite
nantus. 1938 dirbo agronomu Kamajuose, Rokiškio aps.
LCVA, C. 930, ap. 2R, b. 68.
Rimkus-Rimkevičius Kazys
RIMKUS-RIMKEVIČIUS (RIMKUS) Kazys gimė 1913
03 14 Juozapavos vnk., Svėdasų vls., Rokiškio aps. 1931 baigė
Biržų g-ją, 1939 - VDU Medicinos f-to Medicinos skyrių
įgydamas medicinos gydytojo kvalifikaciją. 1939 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių mo
tyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
atsargą. 1939-42 VDU Bendrosios patologijos ir patologinės
anatomijos katedros asistentas. 1942-43 dėstė VU, 1943
44 dirbo Kaune. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo gydytoju
lietuvių pabėgėlių stovyklose. 1949 emigravo į JAV. 1954
81 dirbo Čikagos ligoninėse gydytoju patologu. Ilgametis „Me
dicinos“ žurnalo redkolegijos narys, parengė medicinos spaudos
bibliografiją. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių veikloje, daugelio
organizacijų ir d-jų narys.
Žmona - Aldona Kairytė (1918–1997), sūnūs – Alvyras
(1945) ir Linas (1950).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 9229; f. R-762, ap. 2. b. 705, 1. 194; LKKAS
archyvas
RIMŠA Antanas gimė 1900 06 14 Gasiuliškės k., Švenčionių vls.
ir aps. 1909–18 mokesi Pskovo g-joje, 1919 baigė Vilniaus 1
vyrų g-ją. 1919 06 08 priimtas mokiniu į Lietuvos kariuomenės
karo automokyklą. Ją uždarius 08 01 priimtas į Karo mokyklą,
bet dėl sveikatos išstojo. Etapo skirstymo punkto v-ko priskirtas
raštininku prie lauko sanitarijos inspektoriaus. 19190901 pa
skirtas Gen. kariuomenės srabo jaun, raštininku. 1920 01 29
suteiktas karo valdininko laipsnis ir paskirtas į Intendantūros
skyrių. 1920–22 išklausė Lietuvos aukštųjų kursų 2 semestrus.
1922 09 25 iš kariuomenės paleistas studijuoti aukštojo mokslo.
Lietuvos kariuomenes karininkai 267
 Rimša Antanas

Rimša Pranas (g. 1916)

1922 laisvuoju klausytoju studijavo Hamburgo u-te, 1922–24 –
Manheimo prekybos aukštojoje m-loje, nuo 1925 - LU Teisių
f-to Ekonomijos skyriuje. 1937 11 23 kaip buvusiam karo
valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, suteiktas ad
ministracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 70; ap. 8, b. 56, 1. 141-152; f. 631, ap. 7,
b. 4082; LKKAS archyvas.
RIMŠA Pranas gimė 1916 04 15 Rusijoje. Grįžęs su tėvais i
Lietuvą 1936 baige RokiškioJ.Tumo-Vaižganto g-ją. Pašauktas
į Lietuvos kariuomenę 1937 09 15 baige Karo mokyklą (XII asp.
laida), suteiktas pestininkų ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pestininkų karininkų atsargą. 1937 įstojo į VDU Technikos
f-to Technologijos skyriaus Mechanikos specialybę, 1939 perėjo
į Cheminės technologijos specialybę. Studentų Ateitininkų s-gos
laikraščio „Studentų dienos“ redaktorius. Atgavus Vilniaus kraštą
visoje Lietuvoje rinko lietuviškas knygas vilniečiams. 1943 baige
VDU igydamas inžinieriaus technologo kvalifikaciją. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą išlaikęs papildomus marksizmo
leninizmo, politinės ekonomijos ir rusų k. egzaminus, 1950 igijo
sovietinį diplomą. Nuo 1949 dirbo Lietuvos veterinarijos aka
demijoje Chemijos katedros vedėju.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 15069.

Rimša Pranas (g. 1883)

RIMŠA Pranas gimė 1883 03 10 Šeimyniškių k., Užpalių vls.,

Ukmergės aps. 1908 baigė Dorpato (Tartu) u-to Teisių f-tą.
Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1915 05 06 baige Peterhofo
praporščikų m-lą. Grįžus į Lietuvą 1919 07 02 mobilizuotas į
Lietuvos kariuomenę, paskirtas Kauno komendantūros ko
mendanto padėjeju, 07 05 - pulko teismo p-ku. 1919 10 07
suteiktas
vyr. leitenanto laipsnis. 1919 12 10 paskirtas Ka
riuomenės teismo tardytoju. 1920 04 28 laipsnis pakeistas į
kapitono. 1922 02 01 paskirtas kariuomenės teismo I nuovados
Rimša Zigmas
tardytoju. 1925 05 15 pakeltas į majorus. 1926 išlaikė KAM
nustatytus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos
egzaminus. 1928 01 31 susirgo, gydėsi Karo ligoninėje, kur RIMŠA Zigmas gimė 1911 10 31 Sankt Peterburge, Rusijoje.
1928 03 05 mire. 1921 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1930 06 23 baigė Ukmergės
Žmona – Marijona Mongirdaitė. g-ją. 1930–35 mokėsi ir baige Ciūricho politechnikos in-to
LCVA, f. 930. ap. 2R. 6. 71; ap. 5. b. 2319; LKKAS archyvas. Mechanikos skyrių, kartu išklausė aviacijos kursą, diplominį

268 Lietuvos kariuomenes karininkai

 darbą gyne iš aviacijos srities. 1935 09 18 pašauktas į Lietuvos
kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida)
suteiktas aviacijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į R
aviacijos karininkų atsargą. 1936 10 15 paskirtas Kauno radijo
stoties inžinieriumi. Nuo 1937 01 08 deste Kauno aukštesn.
technikos m-loje. Su KAM stipendija 1937 baigė aviacijos
radiotechnikos studijas Šveicarijoje. 1937 07 22 paskirtas Oro
susisiekimo inspekcijos aeronautikos inžinieriumi. Susisiekimo
m-jai pasiuntus 1938 kartu su J. Dženkaičiu ir S. Mockūnu iš
Didžiosios Britanijos parskraidino nupirktus keleivinius lėk
tuvus. Nuo 1939 VDU lektorius.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1936).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 365, 1. 53; ap. 5, 6. 3184, 1. 602-610; f. 1016,
ap. 1, b. 4418; f. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 395.
Rinkevičius Antanas

1919 02 15 – 10 09 tarnavo Lietuvos kariuomenės 2 pest.

pulke. 1919 įstojo į Žemaičių dvasinę seminariją Kaune. 1922
09 13 laisvuoju klausytoju įstojo į LU Teologijos-filosofijos
f-to Teologijos skyrių. 1925 baigus seminariją įšventintas
kunigu. 1936 06 15 baigė VDU Teologijos-filosofijos f-to
Teologijos skyrių. 1939 09 01 paskirtas 7 pėst. pulko Tau
ragėje kapelionu, buvo pulko švietimo vadovas. Sovietų Sąjun
gai okupavus Lietuvą 1940 07 02 iš kariuomenės atleistas.
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 417; ap. 8, b. 850; f. 631, ap. 7, b. 184.

Rinbutas Antanas

RINBUTAS (OŽELIS) Antanas gimė 1907 01 20 Pagins

kių k., Kražių vls., Raseinių aps. 1928 baige Kražių „Žiburio“
g-ją, įstojo į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigus (XII laida)
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 8 pėst. pulko 2
kuopos jaun. karininku. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
1
įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto. 1931 10 31 pa
skirtas į 3 kuopą, 1933 09 22 – 2 kuopos vyr. karininku. 1933 Rinkevičius Julius

11 20 pakeltas į leitenantus. 1934 06 29 paskirtas pulko

ugniagesių komandos v-ku. 1934 08 31 komandiruotas į avia
cijos karininkų kursus, paskirtas lakūnu mokiniu į Aviacijos
mokyklą. 1935 10 15 baigė Karo aviacijos mokyklos karinin
kų kursus (II laida), suteiktas II eilės karo lakūno vardas, 10 23
perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas 3 bombonešių eskadrilės
Šiauliuose karo lakūnu, 1937 01 22- eiti Zoknių įgulos švie
timo vadovo pareigas. 1937 08 21 žuvo aviakatastrofoje tarp
Vaiguvos ir Kražių. Palaidotas Šiaulių kapinėse.
Žmona - Janina Milvydaitė (susituokė 1936).
LCVA, . 930, ap. 2R, b. 72, ap. 5. 6. 2231, 2321; ap. 8, b. 218,1. 139.
f
RINKEVIČIUS Julius gimė 1905 03 18 Avižienių k., Ute
nos vls. ir aps. 1923 baigė Utenos g-jos 4 klases, 1927 – Utenos
mokytojų kursus. 1928 11 06 Utenos aps. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo
mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1929 Tauragnų
vls. Bajorų, Gaidelių, Bijutiškių prad. m-lų mokytojas, vedėjas.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Sovietų Sąjungai okupavus
Lietuvą gyveno Bijutiškio k., Molėtų vls., Utenos aps.,

mokytojavo. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose,

RINKEVIČIUS Antanas gimė 1899 02 15 Budrių k., Gar Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Ma
liavos vls., Kauno aps. Baigė Kauno „Saulės“ g-jos 4 klases. lachovą, Kosichos r., Altajaus kr. 1942 žuvo lageryje.

Lietuvos kariuomenės karininkai 269

 Žmona - Stasė Morkuvenaitė (1907), sūnūs - Algimantas
(1932) ir Ramutis (1937).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2312; 6. R-762, ap. 2, b. 704, 1.505; LGG, t. 1,
p. 703
Rinkevičius Juozas (g. 1899)
RINKEVIČIUS Juozas gimė 1899 09 09 Pagirmuonio vnk.,
Michailiškių vls., Marijampolės aps. Baigė g-jos 4 klases, 1918
Marijampolės „Žiburio“ mokytojų kursus. 1919 05 09 savanoriu
įstojo į Lietuvos kariuomenę, dirbo raštininku Alytaus ko
mendantūroje, vėliau pasiųstas į 3 žvalgų punktą. 1920 05 07
paskirtas žvalgų punkto prie III pest. divizijosštabo karo valdininku
ypatingiems reikalams. 1920 pasiųstas į Karo mokyklą. 1921 12 18
ją baigus (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 5
pest. pulko 2 kulkosvaidžių kuopos jaun.karininku, 192301 03 –
mokomosios kuopos jaun. karininku. 1923 02 15-03 03 su
pulku dalyvavo lenkų fronte prie Aukštadvario. 1926 02 16 pa
keltas į vyr. leitenantus. 1927 10 19 perkeltas į 4 pést. pulką Pane
vėžyje, paskirtas 2 kulkosvaidžių kuopos vyr. karininku. 1930 baigė
batalionų ir kuopų vadams artilerijos kursus prie 2 artilerijos pul
ko (II laida). 1930 11 23 pakeltas į kapitonus. 1931 1007 perkeltas
į I pest. divizijos štabą, paskirtas štabo adjutantu. 1931 09 01 –
1936 09 01 Panevėžio berniukų g-jos mokinių karinio rengimo
instruktorius. 1938 11 23 pakeltas į majorus, paskirtas divizijos
štabo I (Operacijų) skyriaus karininku, 1939 06 13-4 pėst. pulko
2 bataliono vadu. 1940 03 01 perkeltas į Vilniaus komendantūrą,
paskirtas apsaugos bataliono vadu, buvo komisijos p-kas priimant
lenkų paliktą turtą ir patalpas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietu
vą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 09 iš kariuome
nės atleistas. Dirbo buhalteriu Panevėžio 2 amatų m-loje. 1941
06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r.,
Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Pesjanką, Troickojės r.,
Altajaus kr., 1942 nutremta į Trofimovską, Bulūno r.,Jakutijoje,
1948 – į Kiusiūrą, Bulūno r. 1943 01 13 SSRS NKVD Ypa
tingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1945 04 02 žuvo lageryje.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931), Sa
vanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) me
liais, skautų Svastikos ordinu (1935).
270 Lictavos kariuomenės karininkai
Žmona - Stanislava Snarskaitė (1900–1982, susituokė 1923),
sūnūs - Vytautas Romualdas (1925–1985) ir Rimantas
Eduardas (1928).
LCVA, . 930, ap. 2R, b. 73, 119; ap. 5, b. 2323; f. R-762, ap. 2,
f
b. 705. I. 317; LGG, t. 1. p. 703.
Rinkevičius Juozas (g. 1903)
RINKEVIČIUS Juozas gimė 1903 04 30 Peiksvos k.,
Kėdainių vls. ir aps. Baigė aukštesn. technikos m-lą Paryžiuje.
1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus
Karo mokyklą (V asp. laida) suteiktas aviacijos ats. leitenanto
laipsnis ir paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1931 01 01
pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats, jaun.
leitenanto. Nuo 1934 04 24 LŠS Klaipėdos rinktinės Šilutės
šaulių būrio narys. 1937 04 01 – 1940 04 21 dirbo civiliu
tarnautoju Karo aviacijos dirbtuvėse.
Žmona - Gene Jankauskaitė (1906), sūnus - Anatolijus Juozas
(1940).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2312; f. 561, ap. 11, b. 795.
RINKEVIČIUS Jurgis gimė 1906 06 19 Giniūnų k.,
Ašmintos vls., Marijampolės aps. 1925–29 mokėsi ir baigė
Marijampolės mokytojų seminariją. 1929 07 21 įstojo į Karo
mokyklą. 1931 10 24 ją baigus (XIII laida) suteiktas pėst. jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 pést. pulko 2 kulkosvaidžių
kuopos jaun. karininku. 1934 07 30 baigė automatinių pa
būklų „Oerlikon“ kursus prie Karo mokyklos. 1935 09 01 pa
skirtas sunkiųjų kulkosvaidžių ir automatinių pabūklų būrio
vadu. 1935 11 23 pakeltas į leitenantus. 1938 11 19 perkeltas
į I pėst. divizijos štabą, paskirtas štabo adjutantu. 1939 11 23
pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir lik
viduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29
ŠTK 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko kuopos vadu. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 12 priimtas
į lietuvių karių Vilniaus įgulos 1 apsaugos pulką, vėliau tarnavo
LSD 4 batalione. 1942 04 18 vokiečių suimtas, kalintas Ry
goje. 1942 11 30 teismo pripažintas nekaltu, paleistas iš ka
lejimo ir iš kariuomenės. Mokytojavo Prienų vls. Antrosios

Rinkevičius Jurgis
sovietinės okupacijos pradž. persikėlė į Karmėlavą, Kauno aps.,
vėliau mokytojavo Kačerginėje, iki 1971 - Garliavoje. Mirė
1989 06 05 Kaune.
Žmona – Stasė Regina Rauluševičiūtė (1923, susituokė 1943),
duktė - Dalia (1946), sūnus - Eduardas (1951).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 327, 1. 24; ap. 7, b. 6540, I. 217-218; ap. 5,
b. 3177; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Rinkūnas Antanas
RINKŪNAS Antanas gimė 1909 04 15 Sampuro mstl., Tam
bovo gub., Rusijoje. 1919 su tėvais atvyko į Lietuvą. Mokėsi
Šiaulių g-joje, 1924 baigė Joniškio vid. m-lą. 1926 baigė
Ukmergės mokytojų kursus, 1928 - S. Daukanto mokytojų
seminariją Kaune, 1929 – žemės ūkio kursus prad. m-lų
mokytojams. 1929–30 mokytojavo Vilkaviškio aps. Pajevo
nio vls. Būdviečių prad. m-loje. 1929 09 27 laisvuoju klau
sytoju priimtas į LU Humanitarinių m. f-to Filologijos skyrių.
Nuo 1930 mokytojavo Kauno „Saulės“, vėliau Tauragės mo
kytojų seminarijose. 1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pést.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. 1937 baigė VDU Humanitarinių m. f-to Filologijos
skyrių. 1937–38 mokytojavo Šilutės g-joje, 1938-41 dirbo
Ukmergės mokytojų seminarijos inspektoriumi, 1941-43 -
Švenčionių, 1944 – Telšių mokytojų seminarijos direktoriumi.
1944 pasitraukė į Vokietiją. 1947-48 Blombergo lietuvių g-jos
direktorius, 1949 emigravo į Kanadą. 1951–52 Aukštesn. R
lituanistinių kursų vedėjas, nuo 1959 Šv. Tomo Akviniečio
aukštesn. m-los mokytojas. Vienas „Tėviškės žiburių“ b-vės stei
gejas, 1950–59 jos p-kas, iki 1957 Kanados lietuvių kultūros
fondo p-kas. Parengė mokyklinių vadovėlių: „Aukuras“ (1932),
„Mūsų kraštas“ (1933), „Gimtieji laukai“ (1934), „Kregždutė“
(d. 1, 1953; d. 2, 1954; d. 3, 1955). Mirė 1985 04 01 Toronte.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu
(1937).
Žmona – Juzė Dambrauskaitė (1919, susituokė 1938).
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 1272, 1. 151; f. 631, ap. 7, b. 7085; BLE, t. 25,
p. 318.
Rinkūnas Vladas
RINKŪNAS Vladas (slap. Vetra) gimė 1926 08 01 Dauba
riškių k., Balninkų vls., Ukmergės aps. Vokiečių okupacijos
metais tarnavo VR. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus
Lietuvą 1944 08 įstojo į partizanų gretas, tapo Didžiosios Kovos
apygardos „B“ rinktinės 2 bataliono vado adjutantu, vėliau
bataliono vado pavaduotoju. Dalyvavo kovose su okupantų
kariuomene, du kartus sužeistas. 1949 04 23 žuvo kovoje su
okupantų kariuomene Videniškių k., Ukmergės aps. 2001
06 28 pripažintas kariu savanoriu ir 2001 0905 suteiktas vyr.
leitenanto laipsnis (po mirties).
LGG, b, B-973; LKKAS archyvas.
RISOVAS Nikalojus gimė 1915 07 27 Roslavlyje, Rusijoje.
Atvykęs į Lietuvą mokėsi Kauno mokytojų d-jos rusų g-joje. 1936
0620 baige Ukmergės g-ją, pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937
09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1937
įstojo į VDU Technikos f-to Mechanikos skyrių. Vokiečių okupacijos
metais uždarius u-tą 1943 dirbo automechaniku Amerikos
Lietuvos kariuomenes karininkai 271
 Ročka Marcelinas
Risovas Nikalojus

Lietuvos akcinėje b-vėje. 1944 09 tęse mokslą VDU. Antrosios
sovietinės okupacijos pradž. 1945 11 28 NKVD suimtas Kaune,
kalintas Vilniuje. 1946 03 21 Karo tribunolo nuteistas 10 metų,
išvežtas į Pečiorlagą Komijoje, vėliau kalejo Pesčianlage, Karagandos
sr., buvo tremtyje Bodaibo r., Irkutsko sr.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 75; f. 631, ap. 7. b. 15081; LGG, t. 2, d. 2,
P. 922
ROBAŠAUSKAS Julijonas gimė 1880 01 07 Ukmergėje.
Baige g-jos 4 klases. Savanoriu įstojęs į Rusijos kariuomenę
1901–03 tarnavo 171 pėst. pulke, 1904 - 154 batalione.
1905 baigė praporščikų m-lą prie 107 Troicko pėst. pulko,
tarnavo 108 Saratovo pulke, 1917 – Petrogrado apygardos
štabe. Dalyvavo I pasaul. karo rumunų fronte, buvo sužeistas.
1919 05 23 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
Ukmergės komendantūros komendanto padėjėju, 12 01 -
kuopos vadu. 1920 03 01 suteiktas leitenanto laipsnis. Dėl su
žeidimų sveikatos tikrinimo komisijos pripažintas netinkamu
turnybai, 1921 03 16 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Gy
veno Šiauliuose. 1932 04 07 dėl sveikatos paleistas į dimisiją.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 76.
pestininkų karininkų atsargą. 1938 01 17 perėjo į VDU Hu
manitarinių m. f-to Filologijos skyrių, kurį 1939 09 14 baigė.
Mokytojavo Zarasų K. Būgos g-joje. 1940–51 deste VU, 1945
50 Istorijos ir filologijos f-to prodekanas, dekanas, 1949–51 Lietu
vių literatūros katedros vedėjas. 1951-59 dėstė VPI, 1951-55
in-to direktorius. Filologijos m. kandidatas (1949), docentas
(1953). 1963–72 LSSR Knygų rūmų skyriaus vedėjas. Leidinio
„Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba“ (t.
1, 1969) bendraautoris, LSSR valstybinės premijos laureatas
(1971). Išvertė Aristotelio „Poetiką“ (1959), parengė M. Mažvydo
raštus „Pirmoji lietuviška knyga" (1974). Mirė 1983 08 18 Vilniuje.
Žmona - Elena Kaulinytė (1917-2000), sūnūs - Valentinas
Saulius (1944-2004) ir Julius (1949), duktė - Živilė Ur
bonavičienė (1947).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13236; f. 387, ap. 6, b. 3313; LTE, t. I, p. 464;
TLE, t. 3, p. 558; LKKAS archyvas.

ROBAŠAUSKAS Mečius (Mečislovas) gimė 1893 02 03

Kaune. 1920 01 11 įstojo į Lietuvos kariuomenės Intendan
tūros skyrių laisvai samdomu tarnautoju, paskirtas ypatingų
reikalų valdininku. 1920 10 27 mobilizuotas, paliktos tos
pačios pareigos. 1921 01 01 paskirtas Centrinio prekių san
delio skyriaus vedėju. 1923 02 20 perkeltas į maisto buhalteriją
vyr. skaitvedžiu. 1923 09 15 paleistas įatsargą. 1937 11 23
kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje, Ročkus Benediktas
suteiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 56, 1. 157-160; LKKAS archyvas.
ROČKUS Benediktas gimė 1917 04 08 Čekiškėje, Kauno aps.
ROČKA Marcelinas gimė 1912 04 25 Ambručių k., Rau 1938 baigęs Kauno „Aušros“ g-ją įstojo į Karo mokyklą. Sovietų
dones vls., Raseinių aps. Mokėsi Jurbarko g-joje, 1934 baige Sajungai okupavus Lietuvą 1940 11 15 ją baigė (XXII laida),
Marijampolės marijonų g-jų, įstojo į VDU Teologijos-filosofijos suteiktas jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių
f-to Filosofijos skyrių. Nuo 1934 LŠS narys. 1936 pašauktas į divizijos 617 haubicų artilerijos pulko ugnies būrio vadu. Kilus
Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. Vokiečių okupacijos
laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas metu Kaune dirbo buhalteriu. 1944 pasitraukė į Vokietiją, iki
į

272 L1Cuvos kariuomenes karininkai

1949 studijavo mediciną Kelno u-te. 1949 emigravo į JAV, dirbo
darbininku plieno liejykloje. 1953 grįžo į Kelną, 1956 baige u-tą,
įgijo gydytojo kvalifikaciją ir grįžo į JAV. 1959 išlaikęs egzaminus
įgijo teisę Ilinojaus valst. verstis privačia gydytojo praktika. 1973
igijo šeimos gydytojo kvalifikaciją, iki 1993 Ilinojaus valst. dirbo
šeimos gydytoju. Mirė 1996 06 04 Čikagoje.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Rodkevičius Suleimanas
RODKEVIČIUS Suleimanas gimė 1889 03 05 Antazavėje,
Zarasų aps. 1904 baigęs Zarasų m. m-lą padėjo tėvams ūki
ninkauti. 1914 07 22 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tar
navo eiliniu. 1915 08 01 baigė Pskovo praporščikų m-lą, suteik
tas praporščiko laipsnis, paskirtas į 374 Minsko pést. pulką,
ėjo jaun. karininko, adjutanto pareigas. Dalyvavo I pasaul. karo
kovose su vokiečiais prie Varėnos. 1917 04 04 perkeltas į 767
pulką, paskirtas 3 kuopos vadu. Kilus bolševikų perversmui iš
kariuomenės paleistas, gyveno Kryme. 191907 12 mobilizuotas
įgen. Denikino armiją, paskirtas 7 Armavyro bataliono 4 kuo
pos vadu. 1919 12 27 – 1920 11 01 tarnavo 135 pest. pulke.
1920 09 pakeltas į paporučikius, dalyvavo kovose su bolševikais
prie Gžimbaluko, Čongaro, Džankojaus, Čuvaso. 1920 11
grįžo į Lietuvą. 1921 10 24 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas 12 pėst. pulko 2 kuoposjaun. karininku. 1921
12 30 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1923 12 31 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1924
01 01 dirbo pasienio policijoje Varėnos, Perlojos, Alytaus baro
rajono v-ku. 1927 dalyvavo išaiškinant plečkaitininkų rengtą su
kilimą Alytuje. 1930–40 pasienio policijos Zarasų baro rajono
v-kas. 1944 su šeima pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į
Kanadą. Gyveno Toronte, dirbo gamykloje. Mire 1975 08 25.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuo
menėje - Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais.
Žmona - Ida Neiman, dukterys – Alina, Ema ir Ida, sūnus -
Gustavas.
LCVA, f. 930. ap. 2R, b. 77: LKKAS archyvas.
RODOVIČIUS Konstantinas (Kostas) gimė 1877 10 11
Tarbudiškių dvare. Baigė Šiaulių g-jos 4 klases. 1904–05 tar
R
navo Rusijos kariuomenės 28 šaulių pulke, dalyvavo Rusijos
Japonijos kare, gynė Port Artūro tvirtovę, buvo sužeistas. 1906
vadovavo 52 Vilniaus pulko 8 kuopai. 1906 05 01 praporščiku
išleistas įatsargą. Kilus I pasaul. karui 1914 08 01 mobilizuotas,
tarnavo Kauno tvirtovės autokomandos v-ko padėjėju, vėliau
Vakarų fronto vairuotojų m-loje ats. autokuopos ūkio vedėju,
1918 03–05 - ats, autokuopos vadu. Grįžus į Lietuvą 1919
02 26 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku
į Inžinerijos batalioną, 04 03 – autokuopos vyr. karininku,
04 26 - ūkio vedėju, 05 27 - technikos dalies vedėju. 1919
1018 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 08 21 dėl sveikatos
paleistas į atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą
ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1933 05 11
kaip miręs išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų.
Žmona – Amalija Fersteraitė (1882), duktė – Irena (1916).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 78; ap. 8, b. 74, I. 37.
RODZEVIČIUS Jonasgimė 1899 01 26 Armonių k., Juod
upės vls., Rokiškio aps. Baigė g-jos 5 klases. Tarnavo raštininku
Rusijos kariuomenės Daugpilio įgulos štabe. 1920 11 20 įstojo
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Atsk. raitelių rinktinės (nuo 1920
1101 3 raitelių pulkas) štabo rikiuotės skyriaus vyr. raštininku.
1921 01 01 suteiktas puskarininkio, 03 01 – viršilos laipsnis.
1922 01 19 3 kavalerijos pulke išlaikė karo valdininko egzami
nus, 02 13 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1922 02 13
perkeltas į Karo technikos v-bos ryšių skyrių, 1923 12 31 - į
Karo aviacijos v-bą. 192401 05 pačiam prašant paleistas į atsargą.
1937 09 09–20 atliko karo pratybas Telšių intendantūros
kilnojamojo lauko sandėlio raštininku. 1937 11 23 kaip
buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje,
suteiktas administracijos (B) ats. jaun. leitenanto laipsnis.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Regina Blinstrubytė (susituokė 1923).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 79; LKKAS archyvas.
Romaška Petras
ROMAŠKA (RAMOŠKA) Petras gimė 1911 03 27 Surman
tų k., Girkalnio vls., Raseinių aps. 1934 baige Raseinių g-ją,
Lietuvos kariuomenės karininkai 273
 studijavo VDU Medicinos f-to Medicinos skyriuje. 1935
09 16 Raseinių aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida)
suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pės
tininkų karininkų atsargą. 1939 03 23 - 04 17 atliko karo
pratybas 3 pest. pulke. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
priimtas į karo tarnybą, paskirtas 2 pėst. pulko politiniu vadovui.
1940 07 19 pakeltas į leitenantus.
LCVA, F. 631, ap. 7. b. 12739; LKKAS archyvas.
Rondomanskis Andrius
RONDOMANSKIS Andrius gimė 1922 08 28 Kaune. 1940
baigė Kauno 3 g-ją, įstojo į VDU Technologijos f-tą. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą dalyvavo studentų aktyvistų ju
dėjime. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime
Žaliakalnyje Kaune. Vokiečių okupacijos metais 1943 02 įstojo
į LLA, dirbo LLA Kauno apygardos štabe, Prano Veverskio
operatyviniame būryje. Laikraščio „Karžygys“ leidėjas. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1945 01 09 NKVD suimtas,
kalintas Kaune, Vilniuje. 1945 12 07 Karo tribunolo nuteistas
20 metų lagerio ir 5 metams tremties. Iki 1956 08 24 kalėjo
lageriuose Vorkutoje, Komijoje. 1956 grįžo į Lietuvą, tačiau
sovietinei valdžiai neleidus apsigyventi grįžo į Komiją. 1958
vėl grįžo į Lietuvą, dirbo laborantu-fotografu Kauno medicinos
in-te. Nuo 1979 dirbtinio pluošto gamyklos darbininkas,
vėliau iki 1985 dirbo farmacijos f-ke „Sanitas". 2003 03 13
pripažintas kariu savanoriu, 2003 04 08 suteiktas dimisijos
kapitono laipsnis.
Apdovanotas už žydų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2004).
Žmona - Aldona Balčytytė (1929–1999, susituokė 1956),
sūnūs - Andrius (1957) ir Vytautas (1961-2000).
LGG, b. R-489; 1. 2. d. 2. p. 926; LKKAS archyvas.
ROPĖ Kazys gimė 1905 04 12 Švenčiuliškių k., Krekena
vos vls., Panevėžio aps. 1923 baigė Krekenavos m-lą, 1927 –
Dotnuvos žemės ūkio technikumo Miškininkystės skyrių.
1927–30 studijavo ŽŪA Agronomijos skyriuje Dotnuvoje.
274 Lietuvos kariuomenes karininkai
Nuo 1931 ūkininkavo teviškėje, vėliau dirbo žemės rūšiuotoju.
Nuo 1931 LŠS narys. 1933 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1934 09 15 baigus Karo mokyklą (IX asp. laida) suteiktas
kavalerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į kavalerijos
karininkų atsargą. 1935 baige ŽŪA, dirbo agronomu Kavarske.
Nuo 1936 gyveno Varniuose, dirbo agronomuTelšių aps. LŠS
Varnių šaulių kuopos vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
1940 07 12 suimtas, kalintas Telšiuose, 09 20 paleistas.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 760; f. 387, ap. 6, b. 3202; f. 561, ap. 2, b. 1642.
1. 390; LGG, t. 1, p. 706; LKKAS archyvas.
Roppas Herbertas
ROPPAS (fon der ROPP) Herbertas gimė 1880 05 22
Juknaičių dvare, Šiaulių aps. Baigė Mintaujos (Jelgava) realinę
m-lą. Nuo 1914 tarnavo Rusijos kariuomenėje. Išlaikius Vo
ronežo praporščikų m-loje egzaminus praporščiko laipsniui
igyti paskirtas į 50 pést. atsargos batalioną, vėliau tarnavo 7
ats. raitelių pulke, 13 ulonų pulko 3 eskadrone, buvo 5 ats.
eskadrono vadas. 1915 03 08 – 1916 09 29 dalyvavo I pa
saul. kare. 1916 tarnavo 9 ats. eskadrono vadu, poručikas.
Grįžus į Lietuvą 1920 03 18 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas 1 raitelių pulko 2 eskadrono jaun. karininku.
1920 04 07 suteiktas kavalerijos vyr. leitenanto laipsnis.
1920 11 24 perkeltas į 2 raitelių pulką. 1920 12 02 pakeltas
į kapitonus. 1923 04 14 kaip prastai atestuotas paleistas į
atsargą, 1936 12 31 dėl amžiaus – į dimisiją.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 4 laipsnio ir
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinais.
Žmona - Ona Edlirdovič fon Forster, sūnus - Hubertas
(1915), duktė – Ingeborga (1917).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 82.
ROSIUS Valteris, ats. leitenantas, 1919 02 01 paskirtas
Tiekimo skyriaus ypatingų reikalų karininku. 1919 09 20 kaip
Vokietijos pilietis iš tarnybos atleistas.
LKKAS archyvas.
 R

Rošinskas Mečius Rotcas Fridrichas

ROŠINSKAS Mečius gimė 1885 01 08 Kaune. Baigė g-ją
Kaune, 1916-Demidovo teises licėjų Jaroslavlyje. Mobilizuotas
į Rusijos kariuomenę nuo 1916 12 17 tarnavo Šiaurės vakarų
fronto, 1917 01 27 – 1918 03 31 - Rumunijos fronto inžinerijos
tiekimo v-ko v-boje karo valdininku. Grįžus į Lietuvą 1921 11 09
mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Kariuomenės
teismą teismo kandidatu valstybės gynėjo žinion, 1201 - vertėju,
1922 02 01 – vyr. teismo kandidatu. 1922 11 14 perkeltas
ypatingai svarbių bylų tardytojo žinion. 1923 01 05 leista sava
rankiškai tardyti. 1923 10 19 paskirtas eiti Kariuomenės teismo
3 nuovados tardytojo pareigas. 192605 26 suteiktas teismo kapi
tono laipsnis. 1926 10 14 pačiam prašant paleistas į teismo kari
ninkų atsargą, 1936 12 31 dėl amžiaus – į dimisiją. Nuo 1938
Apeliacinių rūmų teisėjas, nuo 1938 03 08 LŠS I Kauno
11 23 pakeltas į kapitonus ir pačiam prašant paleistas į admi
nistracijos karininkų atsargą. Dirbo buhalteriu Palemono
plytinėje. 1939 0918 – 10 11 mobilizuotas atliko ypatingas
karo pratybas Kariuomenės intendantūroje. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1941 02 25 išvyko į Vokietiją, gyveno
Tiuringijoje. Kilus Vokietijos-SSRS karui Vokietijos kariuo
menėje Rytų fronte tarnavo vertėju. Po karo gyveno lietuvių
pabėgėlių stovykloje Zedorfe. 1950 emigravo į Australiją,
gyveno Sidnėjuje. Mirė 1979 09 22, palaidotas Sidnėjuje.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Žmona - Elena Rutkauskaitė (1904–2003, susituokė 1922),
duktė – Margarita Karolina Flackett (1923), sūnus – Alfredas
Ferdinandas (1924) ir Teodoras Juozas (1926).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 84; LKKAS archyvas.

rinktinės Teisingumo m-jos šaulių būrio narys.

Vedęs, sūnus - Jonas (1917); antroji žmona - Antanina
Jakimavičienė (1890, susituokė 1924).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 83; f. 561, ap. 2, b. 1682, 1. 545.

ROTCAS Fridrichas gimė 1892 10 01 Kaune. 1910 baigė

Kauno m. m-los 4 klases. 1914 11 08 – 1917 08 15 tarnavo
kareiviu Rusijos kariuomenės geležinkelio batalione, 1917
08 16- 1918 03 01 – Karo geležinkelio v-bos ūkio tarnybos
skaitvedžiu. 1917 08 16 suteiktas karo valdininko laipsnis.
Grįžus į Lietuvą 1919 02 12 paskirtas atsargon prie Kauno m.
komendantūros, 02 21 – 2 pėst. pulko, 06 15 - Marijampolės
bataliono (nuo 1919 11 20 6 pést. pulkas) karo valdininku,
vėliau pulko iždininku. 1925 02 04 perkeltas į Kariuomenės
intendantūrą, paskirtas prekių skyriaus skaitvedžiu, nuo
07 01 - buhalterijos skaitvedžiu, vėliau raštvedžiu, 1926
08 21 - Administracijos skyriaus raštvedžiu-buhalteriu. 1927
Rotteris Haris
05 14 suteiktas administracijos (B) vyr. leitenanto laipsnis. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į
leitenanto. 1932 02 10 paskirtas Transporto dalies raštvedžiu. ROTTERIS Haris, Vokietijos kariuomenės lakūnas, oberlei
1933 išlaikė aukštesn. m-los 8 klasių egzaminus. 1935 08 01 tenantas, 1919 03 15 priimtas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
paskirtas Administracijos dalies transporto reikalų vedėju. 1937 instruktoriumi į Aviacijos dalį, 07 21 - apmokyti skraidyti I

Lietuvos kariuomenes karininkai 275

 lakūnų grupę, kurioje mokesi A. Gustaitis, V. Jablonskis, V. Rau
ba, J. Zauka, L. Sliužinskas ir A. Stašaitis. 1919 10 28 pagrobęs
lėktuvą į Vokietiją išskraidino internuotus Turkijos buvusį karo
ministry gen. Enver-Pašą ir jo palydova.
LCVA, 1.930, ap. 8. b. 48; LKKAS archyvas.
ROVÈ Alfredas 1929 pašauktas į Lietuvos kariuomenç. 1930
11 30 baigus Karo mokyklą (V asp. laid:) suteiktas pést. ats.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. 1931
01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats.
jaun. leitenanto. 1940 02 16 pakeltas į ats. leitenantus.
LKKAS archyvas
Rozanovas Nikalojus
ROZANOVAS Nikalojus gimė 1889 11 26 Vilniuje. Baige
realinę m-lą Liepojoje. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1915
baigė Aleksejaus karo m-lą Maskvoje, tarnavo 161 pėst. pulke.
1916 08 26 pakeltas į štabskapitonus. Dalyvavo I pasaul. karo
kovose Austrijos-Vokietijos fronte, 2 kartus sužeistas ir kontū
zyras. Grįžus į Lietuvą 1921 02 14 mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas Geležinkelių bataliono eksploatacijos kuopos
judėjimo tarnybos v-ku. 1921 03 10 perkeltas į statybos kuopą
statybos techniku. Nuo 1921 08 01 ėjo 2 kuopos 2 statybos
būrio vado pareigas. 192201 06 suteiktas inžinerijos kapitono
laipsnis. 1922 03 17 paskirtas ūkio komandos v-ku. 1922
08 03 perkeltas į Šarvuotų traukinių pulką, paskirtas pirmojo
šarvuoto traukinio „Gediminas“ vadu. 1923 06 10 pačiam pra
šant paleistas į inžinerijos karininkų atsargų.
Apdovanoms Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 laipsnio ir 4 laips
nio „Už narsumą“, Šv. Stanislavo 2 laipsnio su kardais ir 3 laips
nio su kardais ir kaspinu, Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir
kaspinu ordinais, Šv. Georgijaus 3 ir 4 laipsnio kryžiais, Šv. Ge
orgijaus ginklu „Už narsumą“, 300 metų Romanovų dinastijos
jubiliejiniu ir 100 metų Borodino mūšio atminimo medaliais.
Žmona - Marija Geinaite (susituokė 1922).
LCVA, F. 930. ap. 2R, b. 85.
270 Lieturos kariuomenes karininkai
ROZENFELDAS Gelmuntas gimė 1894 Vorožos vls., Lat
vijoje. 1910 baige Dorpato (Tartu) g-ją, Politechnikos in-tą Ba
denbadene, Austrijoje. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1916
02 15 baige Peterhofo 3 praporščikų m-la, vėliau karininkų
kulkosvaidžių ir šarvuočių kursus Oranienbaume. 1916 02
10 tarnavo 27 Sibiro šaulių pulke pionierių komandos vadu,
nuo 1917 02 09 - Vainavinsko pulke patrankų tranšejų ko
mandos vadu, 1917 09-191801 - 123 Kaukazo lauko divi
zionc. 1917 02 – 1918 01 dalyvavo I pasaul. karo kovose Kau
kazo fronte, 2 kartus sužeistas. 1917 09 pakeltas į poručikus.
Atvykus į Lietuvą 1919 03 24 mobilizuotas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas įArtilerijos pulką. 191905 26 perkeltas
į Inžinerijos dalį, paskirtas Centrinių kariuomenės dirbtuvių
v-ku. 1919 1001 perkeltas į Aviacijos dalį technikos skyriaus
vedėju. 1920 02 14 paliktas poručiko laipsnis. 1920 03 24
paleistas į atsargą.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 laipsnio su kar
dais ir kaspinu, 4 laipsnio „Už narsumą“, Šv. Stanislavo 3 laips
nio ir Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir kaspinu ordinais,
Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi.
LCVA, f. 930, ap. 5. b. 2333; ap. 8, b. 46. 1. 61.
ROZENKRANTZ William Dayton, JAV kariuomenės ma
joras, 1919 09 28 įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo lie
tuvių-amerikiečių brigadoje. 1919 11 17 - 12 31 Klaipėdoje
vadovavo krovinių iš laivo August Vilke iškrovimui ir jų
gabenimui į Kauną. 1920 03 04 iš kariuomenės paleistas.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2334.
Rozmanas Vladas
ROZMANAS Vladas gimė 1893 02 12 Taujėnuose, Uk
mergės aps. 1913 baigė Vilkaviškio g-jos 5 klases, pradėjo dirbti
vaistinėje mokiniu. Kilus I pasaul. karui pasitraukė į Rusiją.
mokėsi Simbirsko farmacijos m-loje. Mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę 1916 baigė Orenburgo karo m-lą ir kulkosvaidžių
kursus Oranienbaume. Tarnavo 13 pest. pulke jaun. karininku,
kuopos vadu, kulkosvaidžių komandos vadu. Dalyvavo I pusiul.
karo kovose Suomijos fronte. 1917 04 – 1918 11 17 8 pulko
adjutantas, poručikas. Atostogų metu mokėsi Saratovo u-to
organizuotuose vaistininkų padėjėjų kursuose, 191805 18 įgijo
vaistininko padejejo kvalifikaciją. Grįžęs į Lietuvą gyveno Sie R_
R

sikuose, vėliau Ukmergėje, kur 1919 05 13 mobilizuotas į

Lietuvos kariuomenę, paskirtas 3 pest, pulko 1 kuopos vadu,
08 08 - mokomosios komandos v-ku. 1919 11 18 suteiktas
pést. kapitono laipsnis. 1919 10 06 – 1920 01 04 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su bolševikuis Daugpilio fronte, 1920
02 06 – 10 19 - su lenkais. 1920 01 03 paskirtas puskarinin
kių m-los v-ku, 11 01 - pulko vado padėjėju. 1920 11 27
pakeltas į majorus. 1921 10 12 paskirtas eiti Baltgudžių
bataliono vado pareigas, 1922 03 08 patvirtintas bataliono
Rubas Jonas
vadu. 1923 11 27 pačiam prašant paleistas į pėstininkų ka
rininkų atsargą. Pakviestas dirbti VRM sistemoje, 1923 12 01
paskirtas Panevėžio m. ir aps. v-ku. 1924 kaip savanoris, gavęs laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun.
žemės iš Paežerių dvaro, prie Panevėžio pradėjo kurti pavyzdinį leitenanto. 1940 02 29 paleistas į dimisiją.
ūkį. 1924 įkūrė Kraštotyros muziejų. 1927 04 06 paskirtas Apdovanotas Savanorių medaliu (1930).
Biržų m. ir aps. v-ku. 1928 įkūrė Biržų kraštotyros muziejų. LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 91; f. 561, ap. 12, b. 8456, I. 293; LKKAS
Aktyviai dalyvavo tautininkų ir šaulių organizacijų veikloje, archyvas.
vadovavo skaurams. 1931 suteiktas skautininko laipsnis. 1933–
39 dirbo Rokiškio, 1939-40 - Raseinių m. ir aps. v-ku. Iš Ra
seinių komandiruotas buvusioje lenkų okupuotoje teritorijoje
steigti Valkininkų aps. Dalyvavo nustatant Lietuvos SSRS sie
ną. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 26 atleistas.
Gyveno savo ūkyje Paežerių k. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į
lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941
ištremta į Južakovą, Troickojės r., Altajaus kr. 1943 01 02 SSRS
.,

NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti. 1943 02 15 su

šaudytas Kansko kalėjime. 1997 10 02 sodyboje Paežerių k.
atidengtas paminklinis akmuo.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių žvaigždės
(1932) ir skautų Svastikos (1928) ordinais, ugniagesių „Ar
timui pagelbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1932) ir 2 laipsnio
kryžiumi (1937), „Jaunosios Lietuvos“ Trijų liepsnų 2 laipsnio
ordinu (1935), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu
(1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Sta
nislavo 3 laipsnio ordinais su kardais ir kaspinu.
Žmona - Valerija Laurinavičiūtė (1899–1979, susituokė
1919), dukterys – Irena Birutė Tamašauskienė (1919) ir
Danutė Onufrijenko (1922), sūnus – Algirdas (1927).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 89; ap. 8, b. 13, 1. 138; ap. 5, b. 2372; LGG,
t. 1. p. 707-708; LKKAS archyvas.
RUBAS (RŪBAS) Jonas gimė 1888 05 03 Moliniškių k.,
Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. Mokėsi Vilkaviškio m-loje.
1918 12 22 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, priimtas
viršila į Šiaulių stoties ir ruožo komendantūrą. 1920 12 31
suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. Nuo 1921 03 01 ėjo Šiaulių
stoties ir ruožo Joniškio skyriaus v-ko pareigas, 08 18 paskirtas
Joniškio skyriaus v-ku. 1923 12 31 pačiam prašant paleistas į
pestininkų karininkų atsargą. Dirbo geležinkelio policijos
Joniškio stoties punkto v-ku. 1931 01 01 pagal Karininkų
Rubas Justinas
RUBAS Justinas gimė 1909 02 07 Būdviečių k., Pajevonio vls.,
Vilkaviškio aps. 1925 baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-jos 5 klases,
1927- Kudirkos Naumiesčio dvejų metų mokytojų kursus. 1930
1101 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis.
1932 01 21 paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1928–38
Trakų aps. Onuškio, Genionių, Pakalniškių prad. m-lų mokytojas
ir vedėjas. Nuo 1938 09 01 Marijampolės aps. Pamargių prad.
m-los vedėjas. Nuo 1928 LŠS narys, būrio, kuopos vadas.
LCVA, F. 391, ap. 6, b. 1272, 1. 170; F. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 225.
RUBINSONAS Chaimas gimė 1914 11 20 Ariogaloje. 1932
baige Kauno žydų realinę g-ją, įstojo į VDU Teisių f-to Eko
nomijos skyrių. 1935 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst.
ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų
atsargą. Kilus Vokietijos-SSRS karui ir vokiečiams okupavus
Lietuvą 1941 08 17 priimtas į Vilijampolės žydų geto policiją,

Lietuvos kariuomenes karininkai 277

 Rubinsonas Chaimas
paskirtas 1 kvartalo v-ku, 1204- geto policijos 1 ir 2 kvartalo v-ko
padejeju, 1942 08 10 - kriminalinio skyriaus v-ko padėjeju.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 10850; f. R-973, ap. 2, b. 93. I. 20-21.
RUČINSKAS Antanas (slap. Keleivis) gimė 1902 06 10 Judi
kių k., Vaiguvos vls., Šiaulių aps. Gyveno ir dirbo tėviškėje.
LŠS narys. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio
sukilime, vėliau dirbo LPP Vaiguvos punkte policininku, vals
čiaus seniūnu. 1948 išėjo partizanauti. Šeima 1948 05 22 iš
tremta į Sibirą. Vadovavo Ventos kuopai, priklausiusiai Žemai
čių apygardai. 1952 03 per susišaudymą su okupantais žuvo
prie Kražantės upės netoli Kražių. 2001 03 14 pripažintas kariu
savanoriu ir 2001 03 26 suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).
Žmona - Vince Pociūtė (1905), duktė – Stasė (1939), sūnūs -
Juozas (1941), Jonas (1943), Kazys (1946) ir Petras (1948
vežant į tremtį – 1948).
LCVA, F. R-720, ap. 2, b. 251; LGG, b. R-438; LKKAS archyvas.
Ručinskas Antanas su šeima
278 Lietuvos kariuomenes karininkai
Rudaitis Izidorius
RUDAITIS Izidorius gimė 1911 03 02 Miknaičių k., Būble
lių vls., Šakių aps. 1928 baigė Kudirkos Naumiesčio „Žiburio“
g-jos 4 klases, 1932 – Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1932
10 12 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo
mokyklą (VIII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1938 išklausė VDU
Medicinos f-to Medicinos skyriaus kursą. 1938 - 1940 06 30
dirbo ordinatoriumi d-jos kovai su tuberkulioze sanatorijoje
Aukštojoje Panemunėje. 1939 09 20-1001 mobilizuotas at
liko ypatingas karo pratybas 2 pest. pulke. 1940 baigus VDU
įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją. 1940 05 30 įskaitytas į
sanitarijos (A) karininkus. Nuo 1940 06 30 dirbo Vilniaus
geležinkelių ligoninės tuberkuliozės skyriuje, nuo 1941 0701 -
kūdikių namų gydytoju – vedėju, nuo 1942 12 01 - VU
klinikose.
Vedęs, sūnūs – Leonas (1938) ir Ąžuolas (1941).
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 11869; f. R-856, ap. 2, b. 737.

O Rudauskas Antanas
Rudaitis Kostas
RUDAITIS Kostas gimė 1889 1007 Lauckaimio k., Kudirkos
Naumiesčio vls., Šakių aps. 1908 eksternu išlaikė g-jos 4 klasių
egzaminus. 191111 02 – 1914 09 01 tarnavo Rusijos kariuo
menėje 179 Ust Dvinsko pest. pulke, 1914 09 – 1917 03 –
100 ats. batalione, nuo 1917 03 – 3 Rygos pasienio batalione.
1917 05 11 – 12 24 dalyvavo I pasaul. karo kovose Austrijos
fronte prie Stochodo upės. 1917 10–1918 02 05 tarnavo viršila
Smolensko etapo pulke. Grįžus į Lietuvą 1919 02 04 mobilizuotas
į Lietuvos kariuomenę, paskirtas viršila į Kauno komendantūros
mokomąją kuopą, nuo 04 01 laikinai ėjo mokomosios kuopos
jaun. karininko pareigas. 191905 13 suteiktas leitenanto laipsnis.
1919 12 01 paskirtas Karo lauko milicijos v-ku, 1921 07 01 -
Karo milicijos m-los 1 kuopos v-ku. 1923 10 23 baigė Aukš
tuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III laida). 1923 1201
pakeltas įvyr.leitenantus, 1926 08 01 – į kapitonus. 192609 01
išlaikė brandos egzaminus. 1926 12 21 komandiruotas Telšių aps.
komendanto žinion, 1927 01 10 paskirtas Varnių koncentracijos
stovyklos komendantu. 1930 11 23 pakeltas į majorus. Einant
stovyklos komendanto pareigas piktnaudžiavo tarnyba, klastojo
dokumentus. 1932 06 09 pačiam prašant paleistas į pėstininkų
karininkų atsargą. 1933 03 10–12 Kariuomenės teismo nuteistas
kalėti pusantrų metų, atimtas karininko laipsnis ir pašalintas iš
kariuomenės. 1936 12 19 Resp. Prezidento aktu grąžintos
karininko teises.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1926),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928); Rusijos kariuo
menėje – Šv. Stanislavo bronzos medaliu „Už uolumą".
Žmona - Malvina (1894), dukterys – Romualda Ona (1922)
ir Malvina Joana (1924).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2336; ap. 8, b. 869; f. 561, ap. 12, b. 5263.
R
RUDAUSKAS Antanas (slap. Dobilas) gimė 1909 02 12 Bijei
kių k., Skaistgirio vls., Šiaulių aps. Baige Žagarės prog-ją. 1931
11 04 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Šarvuočių
rinktinę. 1932 01 18-08 18 kulkosv. būryje baigė mokomaji
kursą. 1932 11 23 suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis, 1933
02 16 - vyr. puskarininkio laipsnis. Atlikęs būtinąją tarnybą
paliktas Lietuvos kariuomenėje liktiniu. 1933 10 01 paskirtas
ugniagesių komandos apsaugos skyriaus vadu. 1934 10 10 -
1935 02 26 mokesi ir baige Autorinktinės vairuotojų mokomają
kuopą. Komandiruotas 1935 05 09 - 08 04 tarnavo 8 pest.
pulko 2 tankų kuopos tankečių būryje. 1936 05 12 perkeltas į
1 tankų būrį Tauragėje. 1937 07 29 - 09 03 kaip vairuotojas
dalyvavo Renault tanko išbandyme Kaune. 1937 11 05 paskirtas
mokomojo būrio vairavimo instruktoriumi. 1940 03 01 iš
Radviliškio perkeltas į Vilnių. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą
ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 07 paskirtas RA
29 ŠTK žvalgybos bataliono šarvuočio vadu. 1940 10 19 iš
kariuomenės adeistas. Vokiečių okupacijos metais iki 1944 dirbo
vokiečių darbo batalione. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
1944 įstojo į partizanų gretas, paskirtas Žagarės apylinkėse
besikuriančios Genio rinktinės štabo v-ku. Dalyvavo mūšiuose
su okupantų kariuomene Tyrelio, Mantoriškių miškuose ir kt.
Patyrus didelių nuostolių 1945 12 08 iš partizaninės kovos pa
sitraukė, iki 1948 slapstėsi tėvų sodyboje. Gavęs dokumentus
mokytojavo Šiaulių aps. Vegerių, vėliau Akmenės vls. Daubiškių
prad. m-lose, kur 1950 09 25 kartu su žmona suimtas. 1951
Pabaltijo karo tribunolo nuteistas mirties bausme, vėliau ją pakei
tus 25 metais lagerio išvežtas į lagerị Mordovijoje. 1975 01 21
žuvo lageryje. Žmona, partizanė (slap. Ramune), nuteista 10 metų
lagerio ir 5 metams tremties, kalėjo lageryje Intoje, Komijoje. 1999
08 24 pripažintas kariu savanoriu ir 1999 09 06 suteiktas kapitono
laipsnis (po mirties).
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu (1938),
ugniagesių „Artimui pagalbon“ bronzos medaliu (1938).
Žmona - Joana Kondrotaitė (1923, susituokė 1942), duk
terys - Angelė (1944), Birutė (1947) ir Gražina (1950).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 2338; LGG, b. R-120; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenes karininkai 279

Rudavičius Jonas
RUDAVIČIUS Jonas gimė 1915 05 16 Pskove, Rusijoje. At
vykęs į Lietuvą mokėsi Palangos, vėliau Švėkšnos „Saulės“ g-joje.
1936 06 13 baigė Kauno aukštesn, technikos m-los Statybos
skyrių. 1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 09 15 bai
gus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo
1937 09 20 dirbo Kauno m. savivaldybėje. 1938 laisvuoju
klausytoju įstojo į VDU Technikos f-to Statybos skyrių.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 18680.
Rudinskas Pranas
RUDINSKAS Pranas gimė 1911 11 02 Čipelių k., Skapiš
kio vls., Rokiškio aps. 1926 baigė Skapiškio vid. m-lą, 1930
06 18 – Panevėžio mokytojų seminariją. 1930 09 08 įstojo į
ŽŪA Žemės ūkio ekonomijos skyrių Dotnuvoje. Nuo 1935
linų ir pakulų prekybos kontrolės revizorius. 1936 06 08
baigus ŽŪA įgijo agronomo – žemės ūkio ekonomisto kva
lifikaciją. 1936 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 0915
baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargų.
Iki 1939 02 01 dirbo Linų ir pakulų prekybos kontrolėje. Nuo
1939 „Lietūkio“ prekybos atstovas Didžiojoje Britanijoje.
1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946-47 lietuvių atstovas Bal
tic Central Advisory Council Detmolde, Vokietijoje. 1948
emigravo į Kanadą. Nuo 1952 Kanados LB krašto tarybos
280 Lietuvos kariuomenes karininkai
narys. Vienas iš Monrealio kredito d-jos „Litas“ organizatorių,
nuolatinis jos v-bos narys.
LCVA, . 387, ap. 1, b. 3400; ap. 6, b. 3196; BLE, t. 26, p. 63.
f
Rudys Motiejus
RUDYS Motiejus (slap. Lazdynas) gimė 1922 07 01 Rudžių k.,
Žaslių vls.,Trakų aps. 1944 11 įstojo į Didžiosios Kovos apygardos
1 rinktinę (vadas V. Kareckas, slap. Jovaras). Žuvus vadui perėjo
į l batalioną. 1945 dalyvavo kautynėse su Paberžes stribais, oku
pantų kariuomene Trakų apylinkėse ir Dainavos miškuose.
1946 01 paskirtas 2 kuopos vadu. 1946 dalyvavo kautynėse Ši
lonių miške, Trakų aps., 1947 05 16 - Rūsių k., Žaslių vis. Gavęs
dokumentus Murausko pavarde gyveno Šiauliuose, tačiau par
tizaninės veiklos nenutraukė. 1948 11 užmezgė ryšius su Uk
mergės aps. partizanais. 1949 07 29 vykdant jų užduotį suimtas
Šiauliuose. 1949 11 12 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo
nuteistas 25 metams, kalėjo lageryje Vorkuroje. 1956 po kalinių
sukilimo perkeltas į Oziorlagą, Irkutsko sr. 195607 17 bausmė
sumažinta iki 10 metų. 1957 04 28 paleistas, iki 1964 02 10
tremtyje Krivliako k., Jeniseisko r., Krasnojarsko kr. Grįžęs į Lie
tuvą 1969–72 dirbo darbininku, dailide Elektrėnų gamybinėje
mechanizuotoje kolonoje, 1972 11 – 1982 09 – Panevėžio ap
dailos darbų v-boje, gelžbetonio konstrukcijų gamykloje, metalo
konstrukcijų gamykloje, 1982 11 - 1986 06 - Kėdainių ko
munalinių įmonių kombinate. 1998 05 11 pripažintas kariu
savanoriu, 1998 08 19 suteiktas dim. leitenanto laipsnis.
Žmona - Vladislava Kancleraitė (1941, susituokė 1960), sū
nus - Gediminas (1962).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(1998), Savanorių medaliu (2000).
LGG, b. R-58; LKKAS archyvas.
RUDMICKAS Pranas (slap. Uosis) gimė 1924 Paužnykių k.,
Plokščių vls., Šakių aps. Buvo Tauro apygardos Žalgirio rinkci
nės Vasario 16-osios partizanų tėvūnijos vadas. Partizanų Rud
mickų Juozo (1919, žuvo 1947 11 17, slap. Erelis, Drąsutis,
Velnias), Antano (1921, žuvo 1949 04 25, slap. Vanagas,
Vetra), Vinco (1926, žuvo 1947 11 17, slap. Klevas, Meška) ir
Petro (1930, žuvo 1952 07 06, slap. Aušrinis, Klevelis) brolis.
1951 02 03 žuvo Endrikių k., Slavikų vls., Šakių aps. 2000
03 10 pripažintas kariu savanoriu ir 2000 03 23 suteiktas
kapitono laipsnis (po mirties). R
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 24791/3, t. 1. p. 142; LKKAS archyvas.

Rudzevičius Juozas

RUDZEVIČIUS Juozas gimė 1909 03 05 Geisteriškių k.,

Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. 1920–25 mokėsi Vilkaviškio
g-joje, 1929 baigė Marijampolės mokytojų seminariją, pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo mokyklą
(V asp. laida) suteiktas pest. ats. leitenanto laipsnis ir paleistas
į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
Rudminas Kazys laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. Nuo
1930 Ukmergės aps. Motiejūnų prad. m-los vedėjas. 1931
RUDMINAS Kazys gimė 189901 31 Pajūriškių k., Pajūrio vls., 32 Utenos aps. Širvintų prad. m-los vedėjas. LŠS Širvintų šaulių
Tauragės aps. Lietuvos kariuomenėje tarnauti pradėjo 2 pest. pulke. būrio vadas. 1937 01 15 baigus ŽŪA Dotnuvoje įgijo agro
191903 10 įstojo į Karo mokyklą. 1919 07 06 ją baigus (I laida) nomo-zootechniko kvalifikaciją. 1937–44 dirbo Marijampo
suteiktas karužo laipsnis, paskirtas jaun. karininku į Kauno batalioną lės aps. Kvietiškio kiaulių tyrimo stotyje, 1939-44 jos vedėjas,
(nuo 1919 1201 7 pėst. pulkas). 1919 09 13 pagal Lietuvos mokytojavo Kvietiškio žemės ūkio m-loje. 1944 pasitraukė į
kariuomenės laipsnių įstatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. Vokietiją, dirbo Getingeno u-to bandymų stotyje, mokytojavo
1919 07 02 - 09 10 dalyvavo nepriklausomybės kovose su Grevene. 1950 emigravo į JAV, gyveno Pitstone, Pensilvani
bolševikais, 1919 10 10 - 12 11 - su bermontininkais, 1920 jos valst., vėliau persikėlė į Los Andželą, Kalifornijos valst. 1970
01 15 - 12 01 – su lenkais. 1922 03 16 paskirtas 8 kuopos, išėjęs į pensiją ėmėsi medžio drožybos, surengė medžio droži
09 30 – 2 kulkosvaidžių kuopos vadu. 1922 10 13 baigė Aukš nių parodas (1991, 1992), apdovanotas Kalifornijos meno
tuosius karininkų kursus (II laida). 1923 03 30 pakeltas į pest. tarybos premija. Spausdinosi Amerikos lietuvių periodinėje
vyr. leitenantus. 1923 05 01 perkeltas į Kariuomenės teismą, pa spaudoje, parengė knygas „Ten gimė, augo dr. Jonas Basana
skirtas teismo sekretoriaus padėjėju. 1924 06 28 baigė Lietuvos vičius“ (1983) ir „Kai Laisvė švito“ (1990).
LCVA, f. 391, ap. 6, b. 1272, 1. 188; LKKAS archyvas.
mokytojų profsąjungos g-ją suaugusiems Kaune. 1925 05 15
pakeltas į kapitonus. 1928 02 01 paskirtas kariuomenės teismo 2
nuovados tardytoju, 1929 11 14-Kariuomenės teismo prokuroro
padejeju. 1929 11 23 pakeltas į majorus, 1934 09 07 – į admi
nistracijos (A) plk. leitenantus. 1935 05 28 baigė VDU Teisių
f-to Teisių skyrių. 1936 01 09 paskirtas ypatingai svarbių bylų
tardytoju. 1936 12 28 įskaitytas į teismo karininkus. 1937 09 07
pakeltas į pulkininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvi
duojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 16 iš kariuomenės atleistas.
1941 06 15 suimtas Kaune, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij
Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta į Zaprudichą,
Krasnoozerskojės r., Novosibirsko sr. 194205 26 žuvo lageryje.
194209 12 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1930), Sa
vanorių (1929) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Česlava Narbutaitė (1899–1978), sūnūs – Kęstutis Rudzevičius Vytautas

Kazys (1922–1995) ir Stasys Algirdas (1924-1926), dukte

rys - Danutė Ona Aušrelė (1929) ir Izabelė Giedra (1934). RUDZEVIČIUS Vytautas gimė 1912 12 27 Geisteriškių k.,
LCVA, f. 507, ap. 7. b. 487; LGG, t. I, p.710; LKKAS archyvas. Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. Mokesi Vilkaviškio „Žiburio“

Lictuvos kariuomenės karininkai 281

 g-joje, 1933 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1935
baigus Alytaus aukštesn, miškų m-la pašauktas į Lietuvos ka
riuomenç. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI.asp. laida)
suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
artilerijos karininkų atsargą. Nuo 1938 Panemunės miškų
urėdijos Garliavos girininkas. Nuo 1938 02 12 LŠS I Kauno
rinktinės Garliavos šaulių būrio narys.
LCVA, 1.930, ap. 5.b. 3184, I. 611-617: 1.631, ap. 7. b. 14518:
f.561, ap. 2, b. 1633.
Rudzianskis Mečys
RUDZIANSKIS (RUDZIANSKAS) Mečys gimė 1910 04 22
Rygoje, Latvijoje. Atvykęs į Lietuvą 1930 baigė Šiaulių berniukų
g-ją, įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių. 1931 09 15 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą (XV
laida) suteiktas pėstininkų jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 5
pest. pulko 5 kuopos būrio vadu, 1934 06 25 - 3 kulkosvaidžių
kuopos būrio vadu. 1935 08 14 perkeltas į 3 pėst. pulką, 09 05
paskirtas 3 kulkosv. kuopos būrio vadu, 1935 11 26 – Raseinių
įgulos ugniagesių komandos v-ku, 193601 09– kulkosvaidžių
kuopos automatinių pabūklų būrio vadu. 1936 09 14 leista tęsti
mokslą VDU Teisių f-to Teisių skyriuje einant savo pareigas.
1936 08 25 perkeltas į Kariuomenės teismą, paskirtas teismo
aspirantu. 1936 12 31 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
09 15 perkeltas į Tiekimo v-bą ūkio skyriaus būrio vadu. 1940
10 28 iš kariuomenės atleistas. 1944 pasitraukė į Austriją, vėliau
gyveno Švabijos Gmiundo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje.
1949 emigravo į Australiją. Dirbo civiliu tarnautoju kariuome
nėje Kilmoro m., vėliau Adelaidėje dirbo fabrike. Dalyvavo visuo
meninėje veikloje, buvo Adelaidės LB p-kas. Mirė 1985, pa
laidotas Adelaidėje.
Žmona - Stefanija Koženiauskaitė (1912–1968), sūnus –
Rimvydas Mečislovas (1938).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2341; LKKAS archyvas.
RUDZINSKAS Henrikas gimė 1909 01 19 Lauckaimio k.,
Kybartų vls., Vilkaviškio aps. Nuo 1914 su tėvais gyveno
282 Lietuvos kariuomenės karininkai
Rudzinskas Henrikas
Minske. 1919 pateko į pabėgėlių prieglaudą, su ja išvežtas į
Lenkiją. 1920 grįžo į Lietuvą, 1929 baige Vilkaviškio „Žiburio“
8-ją, aktyvus skautas, LŠS narys. 1929 įstojo į LU ir meno m-lą.
1935 baige meno m-los skulptūros studiją. 1935 09 15 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI
asp. laida) suteiktas artilerijos ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1936-44 mokytojavo
Joniškio g-joje, 1944-46 - Telšių g-joje ir taikomosios dailės
m-loje, 1946–69 - Kauno vid. meno m-loje. 1946–51 deste
Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės in-te. Nuo 1935 daly
vavo parodose. Mirė 1993 06 13 Kaune.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1929).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 3184, 1. 620-625; BLE, t. 26, p. 76; MLTE,
t. 3, p. 112; TLE, t. 3, p. 580.
RUDZINSKAS Juozas gimė 1909 04 15 Lauckaimio k.,
Kybartų vls., Vilkaviškio aps. Baigė g-jos 6 klases. 1930 11 07
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1934 05 01 -
1939 08 30 vadovavo LŠS VIII rinktinės Lauckaimio šaulių
būriui. Nuo 1939 10 15 pasienio policijos Alytaus baro rajono
v-kas. 1938 09 26 – 10 23 atliko karo pratybas 9 pest. pulke,
1939 12 17 - 1940 01 20 – 3 pést. pulke. 1944 VR 301
bataliono karininkas.
Žmona - Elena Elsterytė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 343; LKKAS archyvas.
RUGYS Antanas gimė 1901 10 10 Rugių k., Sintautų vls.,
Šakių aps. Baigė Marijampolės g-jos 5 klases. 1921 12 18 baigus
Karo mokyklą (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir
paskirtas 1 pėst, pulko 1 kuopos jaun. karininku. 1923 da
lyvavo Klaipėdos išvadavime (slap. Ruhig Otto), sukilėlių 9
kuopos karininkas. 1924 01 01 paskirtas mokomosios kuopos
komandos v-ku. 1924 11 19 baige fizinio lavinimo kursus prie
Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų (I laida). 192601 12
paskirtas 3 kulkosvaidžių kuopos, vėliau 2 kuopos vyr.
karininku. 1926 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 07 15

Rugys Antanas
baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių
(VI laida). 1927 03 01 paskirtas ryšių kuopos vadu. 1929
11 23 pakeltas į kapitonus. 1930 02 27 baigė trumpalaikius
artilerijos kursus prie 2 artilerijos pulko batalionų ir kuopų
vadams. 1930 03 30 paskirtas pulko fizinio lavinimo ir sporto
vadovu. 1939 12 20 iš Ukmergės perkeltas į Vilniaus įgulą,
paskirtas Vilniaus įgulos sporto vadovu. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 08 05 iš kariuomenės atleistas. Kilus
Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo dalyvis, Šakių aps.
komendantas. Veliau tarnavo LSD 11 batalione. 1944 pa
sitraukė į Vakarus, 1949 emigravo į JAV. Gyveno Patersone,
Niū Džersio valst., buvo LB apylinkės p-kas. 1984 09 22 žuvo
nelaimingo atsitikimo metu Patersone.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929), Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928) ir Klaipėdos išva
davimo bronzos medaliu.
Žmona - Valerija Stapulionytė (susituokė 1938, m. 1953),
sūnūs – Algimantas Jurgis (1944) ir Vytautas Kazimieras
(1947), duktė – Marija Daina (1951).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 95; ap. 7, b. 6540, 1. 212-213; LKKAS archyvas.
RUIBYS Kazys gimė 1911 09 21 Rimšų k., Eržvilko vls.,
Tauragės aps. 1930 baigė Eržvilko vid. m-lą, 1935 - Kauno
aukštesn. technikos m-lą. Dirbo Paštų v-bos technikos tar
nyboje. 1935 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas ryšių ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į ryšių karininkų atsargą. Vokiečių
okupacijos metais mokytojavo Eržvilko prog-joje, įsitraukė į
antinacinį pasipriešinimą, 1943 organizavo LLA kuopą, buvo
Eržvilko vls. organizacinio skyriaus vadas (slap. Eiva, In
žinierius). Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1946 03 06
suimtas, kalintas Tauragėje, tačiau pabėgo ir išėjo partizanauti.
Nuo 1949 Kęstučio apygardos štabo v-kas. 1951 06 26 pateko
į okupantų nelaisvę Būkintlaukio k., Skaudvilės vls., kalintas
Vilniuje. 1952 03 21 Karo tribunolo nuteistas 25 metams
R
Ruibys Kazys
lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į lagerį Intoje, Komijoje.
1957 09 18 perkeltas į Vorkutlagą Komijoje, 1959 11 27 -
į Dubrovlagą Mordovijoje. 1960 07 25 paleistas. 1997 12 22
pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 13 suteiktas plk. lei
tenanto laipsnis (po mirties).
LCVA, F. 930, ap. 5. b. 3184, 1. 626-632: LGG, t. 2, d. 2. p. 937–938;
LKKAS archyvas
Ruibys Petras
RUIBYS Petras gimė 1916 11 02 Rimšų k., Eržvilko vls., Tau
ragės aps. Baige Eržvilko vid. m-lą, 1938 – Kauno aukštesn.
technikos m-los Elektrotechnikos skyrių. 1938 07 01 pašauk
tas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą
(XIV asp. laida) suteiktas inžinerijos ats, jaun. leitenanto laips
nis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Nuo 194001 10
Panevėžio 1 amatų m-los mokytojas. Antrosios sovietinės oku
pacijos pradž. išėjo partizanauci, nuo 1945 04 Lydžio rinktinės
vadas (slap. Garbštas, Žigas). 1946 03 11 pateko į okupantų
nelaisvę, kalintas Panevėžyje, nuo 1946 03 21 – Tauragėje,
partizanų išlaisvintas. 1946 06 17 (1946 07 18) žuvo Balan
dinės miške (kitais duomenimis, Rimšų k.).
LCVA, f. R-762, ap. 2, b
. 705, 1. 521; LGG, t. 2, d. 2, p. 938
RUIGYS Albinas gimė 191205 14 Ąžuolijos k., Kvedarnos vls.,
Tauragės aps. Baige Tauragės aukštesn. komercijos m-lą. 1934
11 08 Tauragės aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos ka
riuomenę, paskirtas į 2 pionierių kuopą. 1935 10 16 perkeltas
Lietuvos kariuomenes karininkai 283
1
 Ruigys Albinas
į Karo mokyklą, 10 30 paskirtas į Karo aviacijos mokyklą. 1936
06 19 skrido savarankiškai. 1938 05 12 baigus Karo mokyklą
(XIX laida) suteiktas aviacijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas
į 2 pest. pulką. 1938 06 30 perkeltas į Karo aviaciją karo lakūnu.
1938 08 31 suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1938 10 03
paskirtas 8 eskadrilės karo lakūnu, 1939 08 23 - neetatiniu
Pajuostės aerodromo komandos v-ku. 1940 05 25 pakeltas į
leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 01
perkeltas į 6 eskadrilę. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
1004 paskirtas RA 29 ŠTK 29 atsk. aviaeskadrilės ats. grandies
jaun. lakūnu žvalgu, 11 06 iš kariuomenės atleistas. Po karo
gyveno JAV, kur 1997 12 04 mire.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 255, 1. 207-212; LYA, f. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LKKAS archyvas.
RUKAS Jonas gimė 1919 05 20 Sabalėnų k., Pakuonio vls.,
Kauno aps. Baigė Prienų „Žiburio“ g-ją. 1937 09 28 pradėjo
tarnauti Lietuvos kariuomenėje, įstojo į Karo mokyklą. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 19 ją baigė (XXI laida),
suteiktas pést. jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pėst. pulko
būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko
kulkosvaidžių būrio vadu. 1940 11 27 perkeltas RA pesti
ninkų karo mokyklos kariūnų būrio vado padėjėju. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 28 priimtas
į TDA batalioną, paskirtas 7 kuopos būrio vadu. 1941 09 01
perkeltas į 3 PPT batalioną, paskirtas 3 kuopos būrio vadu.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 310, 1. 131, 310; f. R-660, ap. 2, b. 136; LYA,
f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RUKŠA Antanas gimė 1900 06 15 Žvygonių k., Pabaisko vls.,
Ukmergės aps. 1915 baige Ukmergės g-jos 4 klases, 1918 –
Rževo g-jos 7 klases Rusijoje. 1918 vasarą grįžo į Lietuvą,
mokytojavo Pabaisko prad.m-loje. 1919 03 25 savanoriu įstojo
į Lietuvos kariuomenę, tarnavo eiliniu Kėdainių komen
dantūros kuopoje. 1919 07 21 pasiųstas į Karo mokyklą. 1919
12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis,
paskirtas 8 pést. pulko kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku,
vėliau kuopos vadu, vyr. karininku. 1920 rudenį prie Drus
284 Lietuvos kariuomenės karininkai
Ruka Antanas
kininkų pateko į lenkų nelaisvę, tačiau pabėgo. Tarnaudamas
1923 05-06 išlaikė brandos egzaminus prie Panevėžio vyrų
g-jos. 1923 10 09 paleistas iš kariuomenės studijuoti aukštojo
mokslo, įstojo įLU Humanitarinių m. f-tą. 1926 10 15-1933
1001 mokytojavo Panevėžio g-joje. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
jaun. leitenanto. 1933 03 31 baigė VDU Humanitarinių m.
f-to Filologijos skyrių. Nuo 1933 10 studijavo Vienos u-te,
1936 03 20 įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1936 08 01 –
1940 08 01 dirbo Kauno 3 g-jos direktoriumi. 1936–37
išvertė Sofoklio trilogiją („Karalius Oidipas“, „Oidipas Kolo
ne“ ir „Antigone“). 1938 02 16 pakeltas į ats. leitenantus. 1939
09 18 – 27 mobilizuotas atliko karo pratybas 10 pést. pulke.
1940 01 29 perkeltas į VU, 1940 09 01 – 1942 03 01 Hu
manitarinių m. f-to vyr. asistentas, vyr. dėstytojas, docentas
(1942). Karo pab. pasitraukė į Vokietiją. 1949–54 tarnavo
IRO ir BALF-o organizacijose. 1954–57 Vasario 16-osios g-jos
mokytojas ir direktorius. Rašė kultūrinėmis temomis, išvertė
Vergilijaus „Eneidą“ (1966), istorinio veikalo „Lietuvos uni
versitetas“ (1972) bendraautoris. Mirė 1980 02 20 Augsburge,
Vokietijoje.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
Žmona - Sofija (1906).
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2372, 1. 20; f. 387, ap. 6, b. 3193; f. 631, ap. 3.
b. 627; f. R-856, ap. 2, b. 743; BLE, t. 26, p. 102-103; TLE, t. 3. p. 584.
RUKŠTA Viktoras gimė 1889 04 15 Kazokiškių k., Tra
kų aps. 1911 baigė dvasinę seminariją Sankt Peterburge. Mo
bilizuotas į Rusijos kariuomenę 1915 baigė Petrogrado 1 karo
m-lą. Grįžus į Lietuvą 1920 08 04 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas 3 pest. pulko 6 kuopos jaun. karininku.
1920 09 01 suteiktas pėst. vyr. leitenanto laipsnis. 1920 11 13
perkeltas į puskarininkių m-lą, 12 13 – į 12 pést. pulką,
paskirtas 4 kuopos jaun. karininku. 1921 04 07 paleistas į
pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų
laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į ats.
leitenanto. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno
Naujojoje Vilnioje, dirbo sekretoriumi geležinkelio stotyje.
1940 08 19 suimtas ir represuotas. Antrosios sovietinės oku
pacijos pradž. 1944 grįžo į Naująją Vilnią. 1945 suimtas, iš
tremtas, 1947 paleistas, grįžo ir emigravo į Lenkiją.
Žmona - Jadvyga (1891), sūnūs - Česlovas (1915), Bogdanas
(1927), dukterys - Irena (1919), Jadvyga (1924).
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 219; LGG, t. 1, p. 712; LKKAS archyvas.
Rūkštelė Antanas
RŪKŠTELĖ Antanas gimė 1906 10 22 Degučiuose, Zara
sų aps. 1910–18 su tėvais gyveno Petrograde. Grįžęs į Lietuvą
mokėsi Vilniuje, Zarasuose, Utenoje, 1928 eksternu baigė g-ją
Kaune. 1928–29 lankė liaudies konservatoriją. 1929 baigė
Kauno meno m-lą. 1929 11 06 Kauno m. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (V asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Ka
rininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leite
nanto. Nuo 1932 studijavo istoriją ir filosofiją VDU. 1932–
33 Nepriklausomų dailininkų d-jos sekretorius. 1934 su švedų
Baltijos in-to stipendija baige etnologijos ir muziejininkystės
kursus Stokholme. 1936–44 dirbo Vytauto Didžiojo kultūros
muziejuje etnografinio sektoriaus vedėju. 1941–44 Lietuvos
dailininkų s-gos sekretorius. 1943 VU baigé meno istorijos
studijas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946–48 vadovavo Di
lingeno dailės studijai, dėstė lietuvių g-joje. 1949 emigravo į
Australiją. 1949–50 rūpinosi Australijos lietuvių kultūros
fondo steigimu, 1950 Adelaidėje įsteigė pirmąjį Australijos LB
skyrių, iki 1955 jo p-kas. 1955 persikėlė į JAV, gyveno Los
Andžele, dirbo mokytoju įvairiose lietuvių m-lose. Nuo 1961
Amerikos lietuvių dailininkų s-gos p-kas, su kitais įkūrė Pasau
lio lietuvių dailininkų ir architektų s-gą. Nuo 1932 dalyvavo
dailės parodose, 1946–55 Australijoje, 1955–61 JAV surengė
daug individualių parodų. Knygų „Lietuvių tautodailė“
(1929), „Vilniaus kryžiai“ (1937), „Lietuvių liaudies raižiniai“
(1940) ir kt. autorius. Mirė 1990 10 05 St. Petersburge,
Floridos vals
Apdovanotas Švedijos Vazos 5 laipsnio ordinu (1934).
Žmona - Elena Valušytė (1906–1988), dukterys - Raminta
Dirmantienė (1935) ir Eglė Sundstrom (1939), sūnus -
R
Saulius (1941).
LCVA, F. 1016, ap. 1, b. 4546; BLE, t. 26, p. 104; TLE, t. 3. p. 584;
LKKAS archyvas.
RUKUIŽA Jonas gimė 1880 11 25 Liubičių dvare, Baisoga
los vls., Kėdainių aps. 1895 06 baigė Kauno m. m-los 4 klases.
Nuo 1901 tarnavo ciliniu Rusijos kariuomenės 41 artilerijos
brigadoje. Nuo 1914 su 210 artilerijos brigada dalyvavo I pasaul.
kare su vokiečiais. 1916 02 01 pasiųstas į Kijevo 5 praporščikų
m-lą. 1916 10 20 ją baigus suteiktas praporščiko laipsnis,
paskirtas 252 ats. pulko 15 kuopos jaun. karininku, 1917
02 01 – kuopos vadu. 1919 02 05 pasiųstas į Apšerono pulko
Vladikaukazo batalioną 2 kuopos jaun. karininku. Nuo 1919
04 05 fronte, pateko nelaisven, iš kurios pabėgo. 1919 06 06
grįžo į pulką, paskirtas mokomosios kuopos jaun. karininku.
1919 08 16 pakeltas į paporučikius. Vėliau iki 1920 11 13
tarnavo gen. Vrangelio armijoje Sevastopolio tvirtovėje. Grįžus
į Lietuvą 1921 01 19 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,
paskirtas Ats. bataliono 1 kuopos jaun. karininku, pavedant
suformuoti 4 kuopą. 1921 06 18 perkeltas į 12 pėst. pulką,
paskirtas eiti 8 kuopos vado pareigas, vėliau 4 kuopos jaun.
karininkas. 192201 06 suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, 09 01
pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 05 01 perkeltas į 4 pasienio
pulką (nuo 1923 12 01 4 atsk. pasienio batalionas), paskirtas
eiti ūkio komandos v-ko pareigas. 1923 12 15 perkeltas į 4
pest. pulką, 1924 01 01 paskirtas minosvaidžių kuopos būrio
vadu, 04 15 – 2 kulkosv. kuopos būrio vadu. 1925 04 20
pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Ūki
ninkavo Baltadvario dvare, Naujamiesčio vls., Panevėžio aps.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. lei
tenanto laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 193603 31 paleistas
į dimisiją. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1947
01 17 suimtas. 1947 0408 Karo tribunolo nuteistas 7 metams,
išvežtas į Dubrovlagą Mordovijoje. 1954 03 16 paleistas.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Georgijaus 2, 3 ir 4
laipsnio kryžiais, Šv. Stanislavo aukso, Šv. Anos sidabro ir
Šv. Vladimiro sidabro medaliais.
Žmona - Ona Govgel, sūnūs - Boleslovas (1906), Vladislovas
(1912), Vaclovas (1919), duktė - Jadvyga (1908); antroji
žmona - Ona Gegelskaitė (susituokė 1921), sūnus – Augustas
Vytautas (1923).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 96; ap. 5, b. 2346, 2372, 1. 21; LGG, t. 2, d. 2,
p. 942.
RUKUIŽA Vytautas gimė 1886 02 09 Antagynės k., Bab
tų vls., Kauno aps. 1910 baigė Kauno vyrų g-ją. Iki 1914 dirbo
Kauno m. v-boje pagalbiniu raštvedžiu. Mobilizuotas į Rusi
jos kariuomenę 1915 12 06 baigė Pskovo praporščikų m-lą,
suteiktas praporščiko laipsnis. 1917 03 08 pristatytas pakelti į
paporučikius. Rusijos kariuomenėje tarnavo iki 1918 03. Grįžus
į Lietuvą 1919 02 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pa
skirtasatsargon prie Kauno m. komendantūros. 1919 03 24
Lietuvos kariuomenės karininkai 285

Rukuiža Vytautas
paskirtas į Tiekimo skyriaus artilerijos dalį. 1920 01 24 suteiktas
kapitono laipsnis. 1920 08 14 perkeltas atsargon prie Kauno
komendantūros. 1920 1201 už sprogmenų grobimą nuteistas
5 metams sunkiųjų darbų kalėjimo, atimtas karininko laipsnis
ir pašalintas iš kariuomenės. 1934 11 06 Resp. Prezidento aktu
grąžintos karininko teisės. Gyveno Žemaitkiemio k., Lapių vls.,
Kauno aps. Mirė 1944 01 18, palaidotas Žemaitkiemio k.
kapinėse.
Apdovanotas Rusijos kariuomenėje Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Sta
nislavo 3 laipsnio ordinais.
Žmona - Vanda Martusevič-Milaševičienė (1884–1974),
sūnus - Kazys (1925).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2347; LKKAS archyvas.
Rulinskas Eduardas
RULINSKAS Eduardas gimė 1894 10 13 Pabalčių k., Stul
gių vls., Tauragės aps. 1914 baigė Raseinių m. m-los 4 klases.
1915 08 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 24
ats. bataliono mokomąją komandą. 1915 12 baigus Aleksan
dro karo m-lą Maskvoje paskirtas į 11 Suomijos pėst, pulką.
1916 04 suteiktas praporščiko laipsnis. Nuo 1916 05 12 tar
286 Lietuvos kariuomenės karininkai
navo 33 ats, pulke 8 kuopos jaun. karininku. Dalyvavo I pasaul.
kare 1916 01-04 Bukovinoje ir 1917 01-06 Galicijoje.
Vėliau iki 1917 07 tarnavo 42 Jakutsko pulke 12 kuopos jaun.
karininku. 1917 07 atvyko į Kijevą, įstojo į formuojamą lietuvių
batalioną, iki 1918 04 tarnavo raštininku. Grįžus į Lietuvą
1919 06 21 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1
pest, pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1919 06 20 - 09 30
dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919
11 20 - 12 15 - su bermontininkais, 1920 07 16 - 1201 -
su lenkais. 1919 11 22 pasižymėjo kautynėse prie Radviliškio.
1920 02 13 suteiktas pést. leitenanto laipsnis. 1920 05 24
paskirtas 5 kuopos jaun. karininku. 1920 05 25 pakeltas į
vyr. leitenantus. 1924 03 14 paskirtas kuopos vadu. 1924
11 15 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Ūkininkavo Spadviliškių k., Širvintų vls., Ukmergės aps. 1931
0101 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. vyr. leitenanto
laipsnis pakeistas į ats. leitenanto. 1937 11 09 pakeltas į ats.
kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14
suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., vėliau per
keltas į Pesčianlagą, Karagandos sr., Kazachija. Žmona 1941
ištremta į Kutašą, Oirot Tūros r., Altajaus kr. 1943 01 02 SSRS
NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Nuo 1951
03 09 tremtyje Šipicine, Vengerovo r., Novosibirsko sr. 1956
03 10 paleistas.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1920), Latvijos
išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
Pirmoji žmona - Ona Laužikaitė (susituokė 1920, m. 1920);
antroji žmona - Anelė Kotryna Pac-Pomarnackaitė (1885–
1942 tremtyje).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 97; ap. 5, b. 2372, 1. 19.
RUMBAITIS Antanas 1938 įstojo į Karo mokyklą. Sovietų
Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 11 15 ją baigė (XXII laida),
suteiktas jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas RA 29 ŠTK 184
šaulių divizijos 616 lengvosios artilerijos pulko s baterijos
ugnies būrio vadu.
LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RUMŠA Zigmas gimė 1897 09 10 Ardiškių k., Viduklės vls.,
Raseinių aps. Mokėsi Raseinių ir Kauno g-jose. 1918 12 15
Viduklės vls. suorganizavo miliciją, iki 1919 02 10 jai vadovavo.
1919 02 13 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo
eiliniu 1 raitelių pulke. 1919 03 07 pasiųstas į Karo mokyklą.
1919 07 06 ją baigus (I laida) suteiktas karužo laipsnis ir
paskirtas į Mažeikių komendantūrą. 1919 07 30 perkeltas į
Marijampolės batalioną (nuo 1919 11 20 6 pėst. pulkas),
paskirtas raitųjų žvalgų komandos v-ku, vėliau 3 kulkosvaidžių
kuopos vadu. 1919 07 30 - 10 12 dalyvavo nepriklausomybės
kovose su bolševikais, 1919 10 12 - 10 25 – su bermonti
ninkais, 1920 03 15-1201 – su lenkais. 1920 10 18 sužeistas.
1921 07 27 paskirtas 1 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku,
vėliau technikos komandos v-ku, pulko ginklų prižiūrėtoju,
1922 09 13 - pulko iždininku. 192303 30 pakeltas į vyr. lei
tenantus. 1926 09 13 perkeltas į 4 pest. pulką, paskirtas raitų

Rumša Zigmas
jų žvalgų komandos karininku, vėliau 6 kuopos vyr. karininku.
1926 išlaikė g-jos 8 klasių egzaminus. Sveikatos tikrinimo
komisijai pripažinus tinkamu tarnauti nerikiuotėje 1926 11 04
perkeltas į Kariuomenės intendantūrą, paskirtas Maisto ir pašarų
skyriaus skaitvedžiu, 1927 1201 - Kariuomenės intendantūros
Centrinio maisto sandelio buhalteriu, veliau v-ku. 1929 11 23
pakeltas į kapitonus, 1932 02 13- įadministracijos (A) majorus.
1939 08 08 perkeltas į 9 pest. pulką, paskirtas pulko ūkio v-ku.
1939 09 08 pakeltas į plk. leitenantus. 1940 03 01 paskirtas
4 pest. pulko ūkio v-ku. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA
29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko vado padėjėju
ūkio reikalams. Kilus Vokietijos-SSRS karui pasidavė į vokiečių
nelaisvę, laikytas Alytaus internuotųjų stovykloje, vėliau
paleistas. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1950 emigravo į JAV, gy
veno Čikagoje. Karo istorijos temomis rašė straipsnius į Karį“,
„
rengė spaudai savo atsiminimus apie tarnybą 6 pėst. pulke,
dalyvavo rengiant BLE. Mirė 1984 10 11 Čikagoje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1928), DLK Gedimino
4 laipsnio (1937) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepri
klausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Ona Liudovičiūtė (1899).
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2349; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
RUNAS Pranas (slap. Algirdas, Daugirdas, Gintaras, Šarūnas)
gimė 1916 09 17 Bundzų k., Plokščių vls., Šakių aps. Mokėsi
Šakių Žiburio“ g-joje, Zyplių žemės ūkio m-loje, neakivaizdžiai
„
baigė g-ją. 1939 tarnavo Lietuvos kariuomenėje Seredžiuje.
Baigus mokomąją kuopą Kaune suteiktas jaun. puskarininkio
laipsnis, rudenį demobilizuotas. Studijavo ŽŪA Dotnuvoje.
Kilus Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo dalyvis. 1943
grįžo į tėviškę, dirbo agronomu Plokščiuose, Šakių aps. Antrosios
sovietinės okupacijos pradž. kartu su kpt. Jurgiu Valčiu ir ats.
jaun. leitenantu Jonu Bacevičiumi dalyvavo įkuriant LLA Šakių
R
Runas Pranas
batalioną Vanagai. Iš pradžių vadovavo Žaliųjų vanagų būriui,
iki 1945 09 veikusiam savarankiškai. Kartu partizanauti išejo
brolis Vytautas (slap. Rimgaudas, žuvo 1945) ir sesuo Birutė
(slap. Skirmute). 1945 09 14 dalyvavo mūšyje Plokščių girioje.
Žuvus J. Bacevičiui ir 1945 10 07 kpt. J. Valčiui, 1946 pradž.
pavadinimą LLA Vanagai pakeitė įkuriant dr. V. Kudirkos
partizanų kuopą, vėliau išaugusią į rinktinę, ir jai vadovavo (slap.
Gintaras, vėliau Algirdas). Veikė Slavikų, Kidulių, Gelgaudiškio,
Plokščių, Paežerėlių, Lukšių, Šakių apylinkėse. 1946 1001
apdovanotas partizanų juostele „Už narsumą“. Rinktinė, ją
prijungus prie Tauro apygardos Žalgirio rinktinės, pavadinta
37 kuopa. 1947 05 12 paskirtas Tauro apygardos Žalgirio
rinktinės štabo v-ku. Tauro apygardos štabo surengtuose
partizanų apmokymo kursuose Kazlų Rūdos girioje 1947 07 23
paskirtas I laidos mokomosios kuopos lektoriumi. 1947 08 22
už nepaklusnumą ir savavališkus veiksmus iš pareigų atleistas,
paskirtas eiliniu į 37 kuopą. 1948 pradž. organizuojant Birutės
rinktinę paskirtas rikiuotės skyriaus v-ku, 1948 08 25 – vadu.
Nuo 1948 10 15 Tauro apygardos štabo adjutantas (slap.
Daugirdas), 1949 01 10 paskirtas ir apygardos karo lauko teismo
prokuroru. Už narsumą ir sumanumą turėjo daug padėkų ir
apdovanojimų. 1949 12 05 paskirtas laikinai eiti apygardos
štabo visuomeninės dalies v-ko pareigas. Gyvenimas bun
keriuose pakirto sveikatą, susirgo reumatu ir TBC. 1950 04 27
pačiam prašant išleistas atostogų su teise pasirinkti dalinį ir
pageidaujamą rajoną, grįžo į savo kraštą gydytis. 1951 06 16
kovoje su okupantais žuvo (sužeistas nusišovė) Vinco Benio
sodyboje Meškioliūnų k., Šakių r. Palaidojimo vieta nežinoma.
1998 04 28 pripažintas kariu savanoriu ir 1998 05 13 suteiktas
kapitono laipsnis (po mirties).
Lietuvos kariuomenės karininkai 287
 Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino karininko kryžiumi
(2001, po mirties).
LGG, b. S-58; LKKAS archyvas.
RUNKAUSKAS Jokūbas gimė 1894 02 12 Rygoje, Latvijo
je. Baige Rygos m. m-los 4 klases. Rusijos kariuomenėje
1914 12 - 1918 06 tarnavo karo laivyne. Baige Kronštato
jūrininkų karo m-lą. Dalyvavo I pasaul. kare, 1916 sužeistas,
1917 kontūzytas. Tarnybą baigė praporščiku. Grįžęs į Lietuva
191906 19 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
Siaulių atsk. pest. bataliono 3 kuopos, vėliau 1 ir 2 kuopos
jaun. karininku. 1919 08 13 perkeltas į 3 pést. pulkıı 1 kuopos
jaun. karininku. Nuo 1919 08 23 kovojo nepriklausomybės
kovose su bolševikais. 1920 05 25 suteiktas leitenanto laipsnis,
paskirtas 2 belaisvių stovyklos komendantu. 1921 01 19 per
keltas į S pèst. pulką 4, vėliau 3 kuopos jaun. karininku. 1923
01 26 perkeltas į Autobatalioną lengvųjų automobilių ir moto
ciklų kuopos jaun. karininku. 1923 12 09 perkeltas į 8 pest.
pulką 9 kuopos jaun. karininku. 1924 01 12 dėl silpnos
sveikatos paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mirė 1927
09 24 karo ligoninėje.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1930, po mirties).
Žmona - Elena.
LCVA, f. 930. ap. 2R, 6.98; ap. 5, b. 2351; ap. 8. b. 128.
Runta Ignas
RUNTA Ignas gimė 1906 01 14 Seiliūnų k., Seirijų vls.,
Alytaus aps. 1925 baigė Alytaus g-jos 4 klases, 1927 – Alytaus
dvimečius mokytojų kursus, vėliau papildomus lietuvių k.,
dainavimo, žaidimų, sodininkystės-daržininkystės kursus
mokytojams. Nuo 1927 11 15 Alytaus aps. Bagdoniškių prad.
m-los vedėjas. 1928 11 07 Alytaus aps. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 11 23 baigus Karo
mokyklą (IV asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis
ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. 1930–39 mokytojavo Jiezno ir Daugų vls. Šiponių,
Bagdoniškių, Gudžių, Giraitės prad. m-lose. 1929–40 LŠS
narys, būrio vadas. Nuo 1939 09 01 Seirijų vls. Paserninkų
prad. m-los vedėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941
su šeima ištremtas į Barnaulo r., Altajaus kr. 1942 tremtyje
288 Lietuvos kariuomenes karininkai
suimtas, kalintas Stolbuose, Bulūno r., Jakutijoje, vėliau tremtyje
Jakutske. Šeima 1942 nutremta į Stolbus, vėliau į Jakutską.
1956 07 01 paleistas, 1957 su šeima grįžo į Lietuvą.
Žmona – Marija Zorubaitė (1915), dukterys - Marytė Aldona
(1937–1941 tremtyje) ir Onute Kasperavičienė (1946).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 99; f. 391, ap. 6, b. 1272, 1, 210; f. R-762,
ap. 2, b. 704, I. 229; LGG, 1. 1. p. 713.
Ruokis Juozas
RUOKIS Juozas gimė 1914 08 13 Vilniuje. 1935 baigė
Kedainių g-ją, pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15
baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1936 įstojo į VDU Matematikos-gamtos f-to Chemijos skyrių.
1939 08 29-10 13 atliko karo pratybas 4 pést. pulke būrio
vadu. 1941 05 13 baigė VDU, įgijo chemiko kvalifikaciją.
1941-44 dirbo chemiku „Lietūkyje“. 1942 priimtas į VDU
Technikos f-to Technologijos skyrių, kurį baigė 1944. Artėjant
frontui pasitraukė į Vokietiją. 1945–48 buvo Švainfurto
stovyklos radiofono vedėjas, Lietuvių inžinierių d-jos p-kas.
1949 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. 1952–53 ALIAS
Čikagos skyriaus p-kas. 1952 įsteigė dažų laboratorijos technikų
kursus. 1955 įkūrė privačią dažų gamybos įmonę Rocal Chemi
cal Co. 1964–67 dirbo b-vėje American Varnich Co vyr.
chemiku, technikos direktoriumi. 1967 persikėlė į Los Andželą,
dalyvavo LKVS „Ramovė“ veikloje, 1992–93 skyriaus p-kas,
J. Daumanto šaulių kuopos p-kas. Mirė 1998, palaidotas For
est Lawn kapinėse Glendeile, Los Andžele.
Žmona - Aldona Bliūdžytė( susituokė 1950), sūnus
Viktoras, dukterys – Danutė ir Vida.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 120; f. 631, ap.7, b. 14068; LKKAS archyvas.
RUPŠYS Leonas gimė 1901 08 23 Rygoje, Latvijoje. Atvykęs
į Lietuvą 1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą. 1921 12 18 ją
baigus (IV laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir
paskirtas 4 artilerijos pulko 10 baterijos jaun. karininku, 1923
0901 - vyr. karininku. 1923 08 30 išlaikė brandos egzaminus
prie Marijampolės Rygiškių Jono g-jos. 1925 01 08 pakelcas
į vyr. leitenantus. 1925 07 25 paskirtas pulko teismo p-ku.
1926 10 18 su 10 baterija perkeltas į 2 artilerijos pulką. 1926
 06 13 išsiųstas tobulintis į Dzeržinskio artilerijos akademiją
Maskvoje, 06 19 išvyko į karinį poligona Gorochovecke,
R
Ivanovo sr. Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 06 28 naktį
suimtas, išvežtas į Gorkio kalėjimą, iš jo – į lagerį Krasnojarske,
vėliau į Lamos lagerį Norillage, Krasnojarsko kr. 1942 09 05
SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Žuvo
pirmasis iš Lamos lageryje kalintų Lietuvos kariuomenės
artilerijos karininkų 1942 žiemą. Palaidotas Lamos ežero
pakrantėje. 1990 simboliniai palaikai parvežti ir palaidoti
Aukštosios Panemunės kapinėse Kaune.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931),
DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1938), Lietuvos nepriklau
somybės medaliu (1928).
Žmona - Ona Jagučanskaite (1901–1987), dukterys – Liucija
Siliūnienė (1924–2003), Valerija Zaleckienė (1926-1978),
Aldona Balčiūnienė (1928-2001) ir Irena Jasutienė (1936).
Rupšys Leonas
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 311, 93, I. 274–277; LYA, F. K-8, ap. 2, saug.
vnt. 3; LGG, t. 1. p. 714; LKKAS archyvas.
11 15 paskirtas eiti 5 baterijos vado pareigas. 1927 03 03 grą
žintas į 4 artilerijos pulką, paskirtas 2 haubicų baterijos ūkio
vedėju, kartu einant vyr. karininko pareigas. 1927 07 09 pa
skirtas pulko fizinio lavinimo vadovu, 1928 05 01 – pulko
ūkio v-ku. 1929 11 23 pakeltas į kapitonus. 1930 09 01 baigė
Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyrių (III laida),
10 01 perkeltas į Karo mokyklą etatiniu lektoriumi. 1932
02 13 pakeltas į majorus. 1934 05 18 baigė Vytauto Didžiojo
karininkų kursų Gen. štabo skyrių (Resp. Prezidento A. Sme
tonos laida), suteiktos gen. štabo karininko teises. 1934 05 18

perkeltas į I pėst. divizijos štabą. 1934 09 07 pakeltas į gen.

štabo plk. leitenantus. 1935 09 28 perkeltas į Kariuomenės
štabą I (Operacijų) skyriaus mokymo dalies vedėju. 1936
Rupšlaukis Zenonas
11 23 paskirtas I (Operacijų) skyriaus operacijų dalies vedėju,
1937 05 07 – I (Operacijų) skyriaus v-ku. 1938 09 08 pakeltas
į gen. štabo pulkininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą RUPŠLAUKIS Zenonas gimė 1914 03 14 Bilionių k.,
1940 07 29 paskirtas Aukštosios karo mokyklos etatiniu Laukuvos vls., Tauragės aps. 1930 baigė Telšių vysk. M. Va
lektoriumi. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 02 lančiaus g-ją. 1931 įstojo į VDU Teisių f-to Teisių skyrių.
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos artilerijos v-ku. 1941 1935 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15

Rupšienė Ona su dukterimis (iš kaires)

Valerija, Aldona, Irena, Liucija

Lietuvos kariuomenes karininkai 289

 baigus Karo mokyklą (XI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun,
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1937 baige VDU Teisių f-to Teisių skyrių igydamas teisininko
kvalifikaciją. Nuo 1937 12 10 neetatinis, nuo 1938 12 05
etatinis Kauno apygardos teismo kandidatas. Nuo 1938 03 08
LŠS I Kauno rinktinės Teisingumo m-jos šaulių būrio narys.
1938 08 29 – 10 11 atliko karo pratybas 2 pést. pulke. Sovietų
Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 įsitraukė į
partizanų Žaliają rinktinę, veikusią Radviliškio, Pakruojo,
Šeduvos, Baisogalos apylinkėse, buvo rinktinės vado kpt.
Izidoriaus Pucevičiaus (slap, Radvila) pavaduotojas (slap.
Perkūnas), partizanų teismo p-kas. 1945 07 08 žuvo po
Rozalimo užpuolimo, pridengiant atsitraukiančius partizanus.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. $841; f. 561, ap. 2, b. 1682: f. 478, ap. 1, Ruseckas Petras
b. 276; LKKAS archyvas.

RUSAS Jonas gimė 1909 12 29 Juozapavos dvare, Kel
mes vls., Raseinių aps. Baigė Kražių g-ją, mokytojavo. Nuo
1929 02 01 LŠS narys. 1930 10 30 Raseinių aps, komen
dantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą gyveno Pašlaunio k., Kelmės vls.,
mokytojavo. 1940 12 09 suimtas, kalintas Raseiniuose. Nuo
1941 07 06 lageryje Sol Ilecke, Čkalovo sr. 1941 10 03 srities
teismo nuteistas 10 metų, išvežtas į lagerį Čiurubai Nūroje,
Žana Arkos r., Karagandos sr. 1943 02 20 žuvo lageryje.
Žmona 1941 ištremta į Sibirą.
Žmona - Liudvika.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 306, I. 153; LGG, 6. 1, p. 714.
RUSECKAS Marijonas Cezaris gimė 1906 06 22 Jano
nių k., Vyžuonų vls., Utenos aps. Baigė vid. m-lą. 1929
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigus Karo
mokyklą (Vasp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun.
leitenanto. Nuo 1931 11 15 tarnavo policijoje. 1933 baigė
policijos m-lą (XVII laida). Tarnavo Telšių aps. Varnių nuo
vados vachmistru. 1939 05 16 paskirtas Šiaulių aps. policijos
vachmistru.
LCVA, F. 965, ap. 1, b. 115; f. 394, ap. 17, b. 4188, 4199; LKKAS
archyvas
RUSECKAS Petras gimė 1883 07 08 Baubliškių vnk., Pa
nemunėlio vls., Rokiškio aps. Apie 1900 apsigyveno Odesoje,
dirbo knygyne. 1904 08 01 - 1905 12 01 tarnavo Rusijos
kariuomenėje. Dalyvavo Odesos lietuvių veikloje, 1905–07 –
revoliucijoje. 1905 Didžiojo Vilniaus Seimo delegatas, vienas
Lietuvos valstiečių s-gos kūrėjų (1905), renge jos įstatus.
Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1915 04 13 baigė Kijevo
karo m-lą, suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas 62 ats.
bataliono Buguruslane jaun. karininku. Dalyvavo I pasaul. karo
fronte su vokiečiais, Lenkijoje Cholmo apyl. lengvai kontūzytas
pateko į nelaisvę, kurioje buvo 1915 08 01 – 1918 10 09.
Grįžęs į Lietuvą 191811 18 savanoriu įstojo į Liecuvos kariuo
menę, paskirtas prie Literatūros komisijos ėjo literatūros dalies
v-ko pareigas. Vertė, redagavo įvairius karinius straipsnius,
išleido įgulos, Lauko tarnybos, Rikiuotės ir kt. statutus, karišką
Lietuvių-rusų ir rusų-lietuvių kalbų žodynėlį, įsteige ir redagavo
„Kariškių žodį“, vėliau „Karį“ ir iliustruotą žurnalą „Atspin
džiai“. 1919 10 07 suteiktas pėst. kapitono laipsnis, paskirtas
į Gen. štabo literatūros skyrių. 1920 05 15 kaip Lietuvos vals
tiečių s-gos atstovas išrinktas į Steigiamajį Seimą, iš kariuomenės
atleistas. Seime aktyviai veikė Vyriausiajame Lietuvos gynimo
komitete, pirmininkavo Krašto apsaugos komisijoje. 1922
11 05 grįžus iš Seimo perkeltas į Gen. kariuomenės štabo Karo

RUSECKAS Motiejus gimė 1912 03 28 Mozūriškių k.,

Veiverių vls., Marijampolės aps. 1931 baige Prienų „Žiburio“
g-ją, 1937 - VDU Teisių f-to Ekonomijos skyrių, kartu stu
dijavo teisės mokslus. 1938 07 08 Kauno aps. komendantūros
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo
mokyklą (XIV asp.laida) suteiktas ginklavimo ats. jaun. lei
tenanto laipsnis, kaip mobilizuotas paliktas tikrojoje karo
tarnyboje, paskirtas į ginklų dirbtuves Linkaičiuose. 1939
09 27 susirgo, išsiųstas į Karo ligoninę, kur 1939 09 28 mire.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 102; f. 631, ap. 7. b. 18931. Ruseckas Motiejus

290 Lietuvos kariuomenės karininkai

mokslo skyrių, paskirtas „Kario“ redaktoriumi, kurį redagavo
iki 1925 11 04. 1923 02 19 paskirtas KAM terminologijos
komisijos nariu. 1923 12 01 pakeltas į majorus. 1924 09 19
laisvuoju klausytoju įstojo į LU Humanitarinių m. f-to Istorijos
skyrių. 1925 10 19 pačiam prašant paleistas į pėstininkų ka
rininkų atsargzz. 1926 LŠS centro v-bos narys, vėliau Drau
gijos užsienio lietuviams remti sekretorius. 1938 12 31 išleistas
į dimisiją. Parašė ir parengė 26 knygas: atsiminimų rinkinį
„Knygnešys“ (1-2 t., 1926–28), „Mūsų įžymieji žmonės“
(1934), „Pasaulio lietuviai“ (1935), „Baudžiava“ (1936),
„Savanorių žygiai“, (1-2 t., 1937), „Lietuva Didžiajame kare“
(1939) ir kt. Valstybinėje egzaminų komisijoje išlaikius
egzaminus 1944 04 01 pripažintas baigusiu g-ją. Antrosios
sovietinės okupacijos pradž. 1944 12 14 suimtas, kalintas
Vilniuje. 1945 04 18 SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas
10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1945 08 07 išvežtas į
Karlagą, Karagandos sr. 1945 12 08 žuvo lageryje.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1928), Vy
tauto Didžiojo 4 laipsnio (1938) ordinais, Savanorių medaliu
(1928).
Žmona - Marijona Turkevičiūtė-Kėkštienė (susituokė 1925).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 101; ap. 8, b. 10, 1. 5; f. 391, ap. 1, b. 4426;
BLE, t. 26, p. 140; LTE, t. 9. p. 538; LGG, t. 2, d. 2, p. 947; LKKAS
archyvas.
Ruseckas Vincas
RUSECKAS Vincas gimė 1898 07 07 Ingavangio k., Klebiš
kio vls., Marijampolės aps. Baige Veiverių mokytojų seminariją.
1919 01 07 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas
į 2 pėst. pulką, iš jo perkeltas į Karo aviacijos mokyklą, paskirtas
ūkvedžiu, vėliau mokinių maitinimo prižiūrėtoju. 1919 12 16
baigus Karo mokyklą (II laida, Karo aviacijos mokyklos I laida)
suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, paskirtas Aviacijos da
lies sandėlio prižiūrėtoju. 1920 04 10 perkeltas į 9 pést. pulką,
08 05 – tiekimo v-ko žinion, paskirtas centrinių įstaigų raš
tininkų kuopos vado padejeju, ejo kuopos vado ir rūmų ko
mendanto pareigas. 192201 01 perkeltas į KAM kanceliariją,
04 01 - kariuomenės intendantūrą, paskirtas karininku
į
ypatingiems reikalams, 1924 01 16 - 5 pest. pulko 6 kuopos
jaun. karininku. 1924 02 25 pačiam prašant paleistas į in
žinerijos karininkų atsargą. Nuo 1927 dirbo Prekybos depar
tamente komercijos vedėjo padejeju. 1931 01 01 pagal Kari
R
ninkų laipsnių įstatymą ats. Icitenanto laipsnis pakeistas į ats.
jaun, leitenanto. Mirė 1942 07 09 Šilavote, Ukmergės aps.,
palaidotas Šilavoto kapinėse.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1929).
Žmona - Elžbieta Paulionaitė.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 100; ap. 8, 6.923.
Ruseckas Vincentas
RUSECKAS Vincentas gimė 1910 08 21 Mirabalėlio dvare,
Skapiškio vls., Rokiškio aps. 1929 baigė Rokiškio g-ją. 1929
07 21 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1931 10 24
baigus Karo mokyklą (XIII laida) suteiktas pest. jaun. leitenanto
laipsnis, paskirtas 4 pest. pulko 5 kuopos jaun. karininku, 1932
01 08 - mokomosios kuopos būrio vadu. 1933 03 17 baigė
slidininkų kursus prie Vytauto Didžiojo karininkų kursų. Nuo
1933 04 16 ėjo mokomosios kuopos vado pareigas, 09 16
paskirtas pulko iždininko padėjėju, vėliau pasiųstas į Karo
aviacijos kursus. 1934 07 10 už dalyvavimą voldemarininkų
maište perkeltas į 7 pest. pulką būrio vadu. 193507 14 pakeltas
į leitenantus. 1939 07 06 paskirtas vyr. karininku, pasiųstas į
Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos gen. štabo karininkų
kursus (IV laida), brige I kursą. 1939 08 08 pakeltas į kapitonus.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 19 paskirtas pulko
antruoju adjutantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940
10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 297 šaulių
pulko bataliono vyr. adjutantu. 1941 03 repatrijavo į Vokietiją.
Kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo į Lietuvą. 1941 08 paskirtas
LSD Geležinkelių apsaugos bataliono vadu. Karo pab.
pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.
Žmona - Šarlota Būdvietytė.
LCVA, F. 930. ap. 5. b. 2353; ap. 8, b. 676, I. 26-27. b. 670, 1. 45.
b. 348, I. 208; LYA, F. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
Lietuvos kariuomenes karininkai 291
 Ruskonis Vladas

1945 07 26 nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties.

Nuo 1954 09 18 tremtyje Vorkutoje, Komijoje.
Rusevičius Antanas LCVA, F. R-762, ap. 2, b. 704, 1. 470; LGG, t. 2, d. 2, p. 947.

RUSEVIČIUS Antanas gimė 1902 06 07 Maišymų k., Ru

daminos vls., Seinų aps. Baigė Vilniaus g-jos 6 klases. 1920
07 13 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1923 10 15
baigus Karo mokyklą (V laida) suteiktas pėst. leitenanto laips
nis, paskirtas 9 pėst. pulko Marijampolėje mokomosios, vėliau
4 kuopos jaun. karininku. 1926 01 01 perkeltas į 3 pėst.
pulką, paskirtas raitųjų žvalgų komandos jaun. karininku,
vėliau 1 kulkosvaidžių kuopos jaun. karininku, 09 13 - 5
pest. pulko Kaune 6 kuopos jaun. karininku, 1927 11 30 –
Karo ligoninės sanitarijos puskarininkių m-los komandos v-ku.
1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1929 01 28 pačiam
prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Tarnavo pa Rusteika Juozas
sienio policijoje Alytaus baro rajono v-ko padėjėju. Nuo 1937
Šiaulių baro Žagarės–Žeimelio rajono v-kas, gyveno Joniš
kyje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14 suimtas, RUSTEIKA Juozas gimė 1914 11 21 Vidugirio k., Molė
išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. tų vls., Utenos aps. 1935 baigė Utenos g-ją. 1935 pašauktas į
Šeima 1941 ištremta į Martynovą, Jaminskojės r., Altajaus kr. Lietuvos kariuomenę. 1936 09 15 baigus Karo mokyklą (XI asp.
1942 09 12 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į
mirti. 1942 10 18 sušaudytas Kanske. Šeimai pranešta, kad nu pėstininkų karininkų atsargą. 1936 įstojo, nuo 1937 09 15
su Švietimo m-jos stipendija mokėsi ir 1941 09 17 baigė VDU
teistas 10 metų, mirė 1944 10 08 nuo širdies paralyžiaus.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Medicinos f-to Medicinos skyrių, įgijo medicinos gydytojo
Žmona - Kotryna Merkelytė (1909–1983, susituokė 1931), kvalifikaciją, iki 1942 stažavo Marijampolės ligoninėje. Vėliau
sūnus – Kęstutis (1932–1993).
- Švenčionyse dirbo epidemiologu ir sanitarijos inspektoriumi.
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 103; LGG, t. 1. p. 714; LKKAS archyvas. 1944 08 persikėlė į Biržus, tarnavo epidemiologu, valst. sani
tarijos inspektoriumi ir teismo medicinos ekspertu. Kaip mokslus
RUSKONIS Vladas gimė 1915 08 30 Valų k., Žemaitkie baigusiam vokiečių okupacijos metais 1948 išlaikius papildomus
mio vls., Ukmergės aps. 1937 06 19 baigė Ukmergės g-ją. 1937 egzaminus išduotas sovietinis diplomas.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 14098; F. 387, ap. 6, b. 3158.
07 05 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus
Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 baigė RUSTEIKA Petras gimė 1914 03 10 Rietave, Telšių aps. Baigė
pedagoginius kursus Ukmergėje, įgijo prad. m-los jaun. mo Telšių vysk. M. Valančiaus g-ją. 1932 09 14 įstojo į VDU
kytojo kvalifikaciją. Mokytojavo Tolkiškių ir Kovaičių prad. Matematikos-gamtos f-to Matematikos skyrių. 1935 įstojo į
m-lose, Trakų aps. Nuo 1939 LŠS Tolkiškių šaulių būrio na Karo mokyklą. 1938 05 12 ją baigus (XIX laida) suteiktas jaun.
rys. Nuo 1940 09 01 Onuškio vls. Pasamanio prad. m-los mo leitenanto laipsnis, paskirtas į l artilerijos pulką Ukmergėje 1
kytojas. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. 1945 01 28 bate vadovavimo būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus
NKVD suimtas. 1945 07 03 išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03

292 Lietuvos kariuomenis karininkai


Rusteika Petras
paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 618 lengvosios arti
lerijos pulko m-los ugnies būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė, dalyvavo Birželio sukilime. 1941 07 03 –
08 24 tarnavo TDA bataliono 5 kuopos būrio vadu. 1941 08-12
dirbo Valst. saugume. 1944 priimtas į LSD 13 batalioną.
1944 07 dalyvavo operacijose su sovietiniais partizanais Dys
nos r., Baltarusijoje, Opočkos r., Velikije Lukų sr. 1945 dalyva
vo kovose su RA Latvijoje, 1945 05 09 Kurše paimtas į RA ne
laisvę, pasivadino Paškevičiaus pavarde, laikytas filtracijos
stovykloje Latvijoje, vėliau belaisvių stovykloje. 1949 12 12 SSRS
MVD Karo tribunolo nuteistas 25 metams. 1950 01 07 žuvo
Rygos kalėjime.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 10717; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS
archyvas.
Rusteika Stepas
RUSTEIKA Stepas gime 18870705 Kybartų dvare, Šiaulių aps.
1908 baige Aleksandro g-ją Rygoje, 1914 - Dorpato (Tartu)
u-to Teisių skyrių. Kilus I pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę. 1914 12 01 baigė Kazanės karo m-lą, tarnavo 169
ats., vėliau iki 1917 09 - 868 Telichanų, iki 1917 12 20 - 331
Oršos pulkuosc kuopos, bataliono vadu. 1915 pakeltas į pa R
poručikius, 1916 pradž. – į poručikus, tarnybą baige štabs
kapitonu. 1918 pab. grįžus į Lietuvą Šiauliuose organizavo vietinę
miliciją, iki 1919 05 su pertrauka, kai Šiauliai buvo okupuoti
bolševikų, jai vadovavo. 1919 05 26 mobilizuotas į Lietuvos
kariuomenę, paskirtas į Šiaulių komendantūrą komendanto pa
dėjėju. 1919 11 18 suteiktas pest. kapitono laipsnis, paskirtas
Šiaulių m. ir aps. komendantu, 1920 04 12 – Telšių m. ir aps.
karo komendantu. 1922 09 01 pakeltas į majorus. 1924 01 01
paskirtas Telšių karo srities v-ku. 1925 05 15 pakeltas į pulki
ninkus leitenantus. 1926 08 21 paskirtas Karo mokyklos lek
toriumi, 12 29 - Telšių karo srities v-ku. 1930 02 01 perkeltas
ypatingų reikalų karininku prie Vyr. kariuomenės štabo, koman
diruotas į VRM, dirbo kriminalinės policijos direktoriumi. 1930
08 22 pakeltas į pulkininkus. 1931 04 15 įskaitytas į admi
nistracijos (A) karininkus. Nuo 1931 04 01 XV, XVI Ministrų
kabinetuose vidaus reikalų ministras. 1932 06 20 - 07 20 ejo
KA ministro pareigas. 1935 09 06 grįžo į Vyr. kariuomenės štabą,
09 30 pačiam prašant paleistas į administracijos (A) karininkų
atsargą. 1935-40 Kauno m. viceburmistras. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą 1940 08 06 suimtas, kalintas Kaune. 1941 05 30
SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas mirti. 1941 06 24 su
šaudytas Minsko kalėjime Baltarusijoje.
Apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio (1928), Vytauto
Didžiojo 2 laipsnio (1931), DLK Gedimino 1 laipsnio (1937),
Šaulių žvaigždės (1931) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės
(1928), Šaulių žvaigždės (1939) medaliais, ugniagesių „Artimui
pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi (1934), Estijos ugniagesių 1 laips
nio Aukso kryžiumi (1939), Latvijos Trijų žvaigždžių 1 laipsnio
ordinu (1931), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu
(1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo ordinu.
Žmona – Klaudija Mekson (1892–1978), duktė – Danutė
(1921).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b.105; ap. 5, b. 2356; ap. 8, b. 2, 1. 54; BLE,
t. 26, p. 176; LGG, t. 1, p. 715; LKKAS archyvas.
Ruškys Juozas
RUŠKYS Juozas gimė 1888 09 16. 1912 03 įšventintas į
kunigus, vėliau įgijo teologijos licenciato laipsnį. 19190701
Lietuvos kariniomCores karininkai 293
 paskirtas Lietuvos kariuomenės Ukmergės bataliono (nuo
1919 12 10 8 pest, pulkas) kapelionu. 1920 07 16 iš pareigų
atleistas. 1921–27 Panevėžio Šv. Trejybės bažnyčios rektorius.
Mokytojavo Panevėžio g-joje. 1927 su kunigu J. Tilvyčiu
atnaujino Panevėžio bažnyčią. Panevėžio vyskupijos garbės
kanauninkas,
LCVA, f. 930. ap. 7, b. 2027; BLE, 1. 26, p. 220; LKKAS archyvas.
Ruškys Stasys
RUŠKYS Stasys gimė 1917 03 02 Auksorų k., Endrie
javo vls., Kretingos aps. 1937 baigė Švėkšnos „Saulės“ g-ją,
įstojo į VDU Teologijos-filosofijos f-tą. 1938 pašauktas į Lie
tuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo mokyklą (XIV asp.
laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis, mobilizuotas
ir paliktas tikrojoje karo tarnyboje. 1939 0918 – 11 21 tar
navo artilerijos pulke Plungėje būrio vadu. 1940 rudenį tęsė
studijas VDU Medicinos f-to Medicinos skyriuje. Kilus
Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo dalyvis, dalyvavo
užimant Karo mokyklos ginklų sandėlius Aukštojoje Pane
munėje, blokuojant geležinkelį. Vokiečių okupacijos pradž.
dirbo gen. P. Kubiliūno sekretoriate. 1943–44 gyveno ir dirbo
tėvų ūkyje, mokytojavo. 1946 baige KU Medicinos f-to Me
dicinos skyrių, įgijo gydytojo kvalifikaciją. Dirbo gydytoju
Kaltanėnuose, Šilalėje, Kaune. Metus stažavo Maskvoje, grįžęs
dirbo Kauno m. vykdomojo komiteto Sveikatos apsaugos sky
riuje, vėliau Kauno I tarybinėje ligoninėje. Mirė 1997 Kaune,
palaidotas Jonučių kapinėse Garliavoje.
Pirmoji žmona - Aldona Talmantaitė (1926–2004), sūnus -
Tomas Remigijus (1949); antroji žmona – Aldona Maigytė
(1930).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 104; f. 631, ap. 7, b. 14852; LKKAS archyvas.
RUŠMANAS Artūras priimtas karininku į Joniškėlio bata
lioną. 1919 09 01 atleistas iš kariuomenės kaip ne Lietuvos
pilietis.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2359.
RUTELIONIS Vytautas gimė 1913 06 13 Santakos k.,
Kalvarijos vls., Marijampolės aps. 1933 baigė Marijampolės
294 Lietuvos kariuomenės karininkai
Rutelionis Vytautas
Rygiškių Jono g-ją. Nuo 1930 LŠS narys. 1933 08 22 Ma
rijampolės aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę
įstojo į Karo mokyklą. 1935 09 15 ją baigus (XVII laida)
suteiktas pėst. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į l pest. pulką
Ukmergėje. 1937 09 11 baigė pėstininkų sunkiųjų priemonių
kursus (IV laida). 1937 10 04 paskirtas 1 kulkosvaidžių kuopos
automatinių pabūklų būrio vadu, 12 31 perkeltas Vytauto
Didžiojo aukštosios karo mokyklos raštvedžiu. 1938 10 13
pakeltas į leitenantus. 1939 pab. išlaikė egzaminus į Vytauto
Didžiojo aukštąją karo mokyklą. 1940 01 30 perkeltas į Vilniaus
komendantūrą rikiuotės stažui papildyti, paskirtas apsaugos
bataliono sunkiųjų priemonių kuopos būrio vadu. Sovietų Są
jungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę
1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 234
šaulių pulko prieštankinio būrio vadu. Kilus Vokietijos-SSRS
karui iš RA pasitraukė. 1941 07 05 paskirtas lietuvių karių
Vilniaus įgulos štabo Karo butų v-bos karininku. 1941 07 23
priimtas Vilniaus m. savivaldybės Butų ir turto skyriaus 4 namų
eksploatacijos apylinkės vedėjo padėjėju, 12 31 – 8 apylinkės
vedėju. 1942 03 16 paskirtas kuro įmonės direktoriumi,
09 21 - Butų direkcijos vedėju. Karo pab. pasitraukė į Vakarus,
vėliau emigravo į JAV, kur 1991 mire.
Žmona - Julija Malinauskaitė, sūnus – Algimantas Jonas
(1939).
LCVA, F. 930, ap. 7, b. 6540, 1. 214; ap. 8, b. 904, 1. 357; f. R-643, ap. 1,
b. 3462; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RUTENBERGAS Isaakas gimė 1894 12 14 Marijampolėje.
1915 baigė Riazanės 1 g-ją, iki 1919 studijavo Maskvos u-to
Medicinos f-te. Grįžus į Lietuvą 1919 03 28 priimtas į Lietuvos
kariuomenę, 06 20 paskirtas prie I ats. bataliono jaun. gydytojo
padėjėju. 1919 07 15 suteiktas karo valdininko laipsnis. 1920
05 14 suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1920 07 12 pa
skirtas į Karo ligoninę eiti jaun. ordinatoriaus pareigas, 09 10 -
eiti 2 pest. pulko jaun. gydytojo pareigas. 1920 10 24 išbraukus
iš kariuomenės sąrašų kaip dingęs be žinios nuo 09 26. 1920
11 15 grįžo iš lenkų nelaisvės, paskirtas eiti 10 pėst. pulko jaun.
gydytojo pareigas, 1921 02 01 – citi Karo ligoninės jaun. or
dinatoriaus pareigas. 1921 05 01 perkeltas Karo sanitarijos v-bos
žinion, įskaitytas Karo sanitarijos v-bos stipendininku tęsti
mokslus. 1922 03 08 paskirtas citi Karo aviacijos jaun. gydytojo
pareigas, vėliau Aviacijos parko sanitarijos karininku. 1923
06 15 perkeltas į 2 artilerijos pulką citi gydytojo pareigas. 1923
12 31 dėl ligos paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. Kaip
baigusiam Maskvos u-to 6 semestrus ir 1921 baigusiam klinikų
kursą Lietuvos aukštuosiuose kursuose 1925 06 15 Švietimo
m-jos valst. gydytojų egzaminų komisijos pripažinta medicinos
gydytojo kvalifikacija. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių
įstatymą ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.
1933 05 11 dėl sveikatos paleistas į dimisiją.
Apdovanotas Savanorių medaliu (1930).
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 108; ap. 8, b. 15, 1. 436.
RUTKAUSKAS Benys RUTKŪNAS Benediktas.
RUTKAUSKAS Bronius gimė 1914 12 14 Jiezne, Alytaus aps.
Baige g-ją. 1937 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27
baigus Karo mokyklą (XIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun.
leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą gyveno Baltra
kio k., Vilkaviškio vls., mokytojavo. 1946 04 29 suimtas, kalintas
Marijampolėje, Vilniuje. 1946 08 19 Karo tribunolo nuteistas
15 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1947 01 04 išvežtas į
Vorkutlagą Komijoje. 1956 01 16 paleistas.
Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu
(1939).
LCVA, F. 561, ap. 2, b. 4263, I. 228; LGG, t. 2, d. 2, p. 950; LKKAS
archyvas
RUTKAUSKAS Ignas Algimantas (slap. Miškinis, Sakalas)
gimė 1927 08 26 Rūdninkų k., Kalvarijos vls., Marijampo
lės aps. Baigė prad. m-lą, vokiečių okupacijos metais dirbo tėvų
ūkyje. 1945 03 15 išėjo partizanauti, Liūto, vėliau Pelėdos ir
Ožio partizanų grupes partizanas. Veikė Kalvarijos apylinkėse,
pasislėpdavo pereidami Lenkijos sieną. 1947 04–06 Tauro
apygardos Vytauto rinktinės ūkio būrio vadas. Baige partizanų
mokomosios kuopos kursus (I laida) prie apygardos štabo, su
teiktas partizanų jaun. puskarininkio laipsnis. 1947 06 05 –
1949 04 4 kuopos vadas. 1948 02 13 pareikšta padėka už pa
rodytą drąsą kautynėse Būdviečių k., Kalvarijos vls. 1949 04 -
1950 05 Gedimino tévūnijos, ją panaikinus Ąžuolo tėvūnijos
vadas, veikė Kalvarijos ir Marijampolės apylinkėse. 1952
05 21 pateko į nelaisvę miške prie Navasodų k., Kalvarijos r.
1952 09 04 Pabaltijo karo apygardos Karo tribunolo nuteis
tas sušaudyti. 1952 11 26 sušaudytas Butyrkų kalėjime Mas
kvoje. 2002 10 22 pripažintas kariu savanoriu ir 2002 12 04
suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Apdovanotas 3 laipsnio Laisvės kovų kryžiumi su kardais
(1950), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju
kryžiumi (2002, ро mirties).
LGG, b. R-505; LKKAS archyvas.
R
92
Rutkauskas Jonas (g. 1912)
RUTKAUSKAS (RŪTENIS) Jonas gimė 1912 06 21 Min
taujoje (Jelgava), Latvijoje. Atvykęs į Lietuvą 1928 baigė Kauno
1 g-ją, 1932 - S. Daukanto mokytojų seminariją Kaune, pa
skirtas Šiaulių aps. Bučiūnų prad. m-los vedėju. 1932 pašauktas
į Lietuvos kariuomenę. 1933 09 15 baigus Karo mokyklą
(VIII asp. laida) suteiktas pėst. ats. jaun. leitenanto laipsnis ir
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1933 11 - 1935 08
mokytojavo. 1936 05 10 baigė Karo mokyklos 10 mėn. ats.
karininkų kursus, priimtas į karo tarnybą, paskirtas 3 pest. pulko
būrio vadu, 09 15 - ūkio kuopos būrio vadu, 1937 02 04 - 3
sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu. 1938 baige pes
tininkų sunkiųjų priemonių karininkų kursus (V laida). 1939
03 29 leista laikyti egzaminus į Vytauto Didžiojo aukštųjų ka
rininkų kursų Gen. štabo skyrių (V laida). 1939 06 13 pakeltas
į leitenantus. Tarnaudamas 1935-41 VDU ir VU studijavo litu
anistiką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 pėst.
pulko 3 bataliono prieššarvinio būrio vadu. Likviduojant
Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179
šaulių divizijos 234 šaulių pulko prieštankinio būrio vadu. Kilus
Vokietijos-SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 22 – 10 29
tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos štabo karo butų v-boje.Vo
kiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus m. savivaldybėje But
ir turto skyriuje 1 namų eksploatacijos apylinkės vedėjo padėjėju.
1944 07 pasitraukė į Vokietiją. Buvo Vunzydelio lietuvių prog
jos direktorius ir lietuvių k. mokytojas, vėliau Šveinfurto ir Fel
bacho prog-jų mokytojas. Bendradarbiavo lietuviškojoje spau
doje, išleido knygelę vaikams „Gintarėliai“. 1949 emigravo įJAV,
gyveno Niujorke. 1952 baigė Technikos koledžą Čikagoje.
Aktyviai dalyvavo Niujorko lietuvių organizacijų veikloje, Niujor
ko LB apygardos v-bos narys, vėliau Bostono LB v-bos p-kas,
1979–85 JAV LB tarybos narys. 1969 baigė Kachinos meno
m-lą. Nuo 1963 dalyvavo parodose, surengė 15 personalinių
parodų, Niujorko lietuvių dailininkų s-gos p-kas. Aktyviai da
lyvavo literatūriniame gyvenime, išleido poezijos rinkinius „Šven
tieji dūmai“ (1983) ir „Vaivos juosta“ (1986), juos iliustravo.
Apdovanotas JAV LB (1979, 1980), A. Varno (1981, 1987)
premijomis. Už veikalą „Trys“ (Mindaugas, Kristijonas, Miškinis)
Lietuvos kariuomenės karininkai 295
 apdovanotas Australijos lietuvių fondo literatūros premija
(1982). Mirė 199105 17. palaidotas Hyanis kapinėse,
Žmona - Veronika Masalskytė (1912, susituokė 1935), sünus -
Gražvydas Jonas (1937), duktė - Margarita Primavera (1942),
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 361. 1. 272: ap. 7.b, 6522;CR-643, ap. 1, ). 3463;
b
BLE. t. 26, p. 225; LYA, 6. K-S, ap. 2, saug, vnt. 3; LKKAS archyvas.
Rutkauskas Jonas (g. 1918)
RUTKAUSKAS Jonas gimė 1918 09 16 Ramanavo k., Kros
nos vls., Marijampolės aps. Baige Marijampolės marijonų g-ją.
1938 07 08 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18
baigus Karo mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas artilerijos ats.
jaun. leitenanto laipsnis, kaip mobilizuotas paliktas karo tar
nyboje ir paskirtas į 4 artilerijos pulko 1 grupę Tauragėje. 1939
11 20 demobilizuotas, paleistas į artilerijos karininkų atsargą.
1940 02 16 priimtas į 4 artilerijos pulką raštvedžiu-iždininku
(civiliu tarnautoju). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir
likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA
29 ŠTK atsk. ryšių bataliono finansų dalies v-ku.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2364; ap. 8. b. 901, 1. 79; LYA, f. K-8. ap. 2,
saug. vnt. 3; LKKAS archyvas.
RUTKAUSKAS Kostas gimė 1874 11 29 Augustavo vls.,
Suvalkų gub. Baige m-los 5 klases ir statybininkų kursus. 1898
įstojo į Rusijos kariuomenės 95 Krasnojarsko pest. pulką. 1899
perkeltas į Rygos mokomąjį batalioną, 1901 – į 101 Permes
pest. pulką. 1902 iš kariuomenės paleistas. 1904 mobilizuotas
į 59 Liublino pėst. pulką. Dalyvavo Rusijos–Japonijos kare,
buvo sužeistas. 1906 10 22 dėl sveikatos demobilizuotas.
1914 06 19 mobilizuotas, 12 18 pakeltas į ats. praporščikus.
1915 03 27 paskirtas į 8 inžinerinį geležinkelių batalioną.
Atvykus į Lietuvą priimtas karininku į Lietuvos kariuomenės
Balcgudžių batalioną. 1920 01 17 padavė pareiškimą paleisti
iš kariuomenės. 1920 07 01 iš kariuomenės pabėgo, 1920
08 09 išbrauktas iš kariuomenės sąrašų.
Apdovanotas Rusijos kariuomeneje Šv. Georgijaus 2, 3 ir 4
laipsnio kryžiais, sidabro medaliu „Už uolumą“.
Žmona – Jadvyga, dukterys - Jadvyga, Boleslava, Alfrida ir
Eleonora.
LCVA, F. 930, ap. 5, b. 2365; ap. 7. b. 428, 1. 115-119.
296 Lietuvos kariuomenes karininkai
RUTKAUSKAS Mykolas (Mikas) gimė 1891 11 07 Davai
nių k., Užpalių vls., Utenos aps. Baige Suchumio m-los 6 klases.
Nuo 1913 tarnavo Rusijos kariuomenėje, nuo 1914 -- pasienio
sargybos 20 brigadoje. 1916 baigė Telavio praporščikų m-lą
Gruzijoje, suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į 112 pest.
pulką. 1917 pakeltas į paporučikius, paskirtas raitelių pasienio
šimtinės vadu. 1917 dalyvavo I pasaul. kare Rumunijos fronte
prie Bukarešto. Vėliau iki 1918 11 tarnavo Kornilovo ir De
nikino armijoje rikiuotės karininku, vėliau adjutantu, paskirtas
Novorosijsko komendantu, pakeltas į poručikus. Grįžus į Lietuvą
1919 06 21 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas ka
rininku į Kretingos komendantūrą. 1919 11 24 perkeltas į 2
ats. batalionų. 1920 01 24 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
1920 04 01 perkeltas į 1 pasienio pulką, iki 1921 12 01 ėjo 3
kuopos vado pareigas. 1920 11 19-23 dalyvavo nepriklau
somybės kovose su lenkais Kėdainių, Troškūnų, Vadoklių
apylinkėse. 1922 01 01 paskirtas 13 kuopos vadu. 1922 07 04
dėl ypač blogo elgesio perkeltas atsargon prie Kauno m. ko
mendantūros. 1922 08 14 pabėgo iš kariuomenės, 1922 09 25
išbraukras iš kariuomenės sąrašų.
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 2367.
RUTKAUSKAS (RUTENIS) Paulius Petras gimė 191903 19
Mintaujoje (Jelgava), Latvijoje. Atvykęs į Lietuvą 1934 baigė Kauno
„Aušros“ berniukų g-ią. Studijavo VDU ir J. Būteno dainavimo
studijoje. 1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas
pest. jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pést. pulko 5 kuopos
jaun.karininku.1940 03 01 perkeltas į 4 pėst. pulką Panevėžyje,
tarnavo 3 bataliono 8 kuopoje būrio vadu. Sovietų Sąjungai oku
pavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03
paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko būrio
vadu. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 16
25 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2 apsaugos pulke. 1941
44 Kauno valst. teatro solistas. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1944
priimtas į Insbruko operos teatrą Austrijoje. Po karo gyveno
Štutgarte, vėliau emigravo į Australiją, kur 1980 mire.
LCVA, ap. 7, b. 7851; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3; BLE, t. 26,
p. 225; LKKAS archyvas.
RUTKAUSKAS Petras gimė 1894 08 05 Pazūkų k., Pušalo
to vls., Panevėžio aps. Baigė Panevėžio realinęg-ją, Dorpato (Tartu)
u-te studijavo veterinariją. 1918 12 18 savanoriu įstojo į Pušaloto
partizanų dalinį, nuo 1919 04 06 atsk. partizanų mirties batalio
no 1 kuopos eilinis. 191905 28 paskirtas eiti bataliono (nuo 1919
06 20 Joniškėlio batalionas, nuo 1919 12 10 9 pest. pulkas) iž
dininko pareigas, 12 10 patvirtintas iždininku. 1919 dalyvavo
nepriklausomybės kovose su bolševikais Pušaloto, Joniškėlio,
Pumpėnų, Panevėžio apylinkėse. 1920 02 04 suteiktas karo val
dininko laipsnis. 1921 09 22 su KAM stipendija pasiųstas tęsti
veterinarijos studijų. Baigus Tartu u-cą 1923 06 01 paskirtas jaun.
veterinarijos gydytoju į 2 ulonų pulką. 1925 05 15 suteiktas vere
rinarijos leitenanto laipsnis. 1926 02 04 pačiam prašant paleistas
įveterinarijos karininkų atsargą. 1931 01 01 pagal Karininkų laips
nių įstatymą laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1926-40 dirbo

1
Rutkauskas Petras (g. 1894)
su žmonn Zuzana
Kėdainių aps, vyr. veterinarijos gydytoju. Sovietų Sajungti oku
pavus Lietuvą atleiscas, paskirtas į Ariogalos veterinarijos apylinkę.
1941 06 17 suimtus ir su šeina ištremtas į Novaja Žiznį gyvenvietę,
Parbigo r., Tomsko sr., kur 1943 04 21 žuvo. 1990 07 08 palaikai
perkelti į Karmėlavos kapines.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931), Sava
norių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
Žmona - Zuzana Bielskurè (1905–2001, susituokė 1925),
dukterys - Joana Ramutė Janilionienė (1927) ir Vida Fomenko
(1933).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 110; LGG, t. 1, p. 717: LKKAS archyvas
Rutkauskas Petras (g. 1917)
RUTKAUSKAS Petras gimė 1917 02 19 Žiūronių k., Bal
bieriškio vis., Marijampolės aps. 1938 06 15 baigė Alytaus g-ją.
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigus Karo
mokyklą (XIV asp. laida) suteiktas pest. ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Studijavo
Kauno veterinarijos akademijoje, nuo 1942 kartu studijavo
VDU Medicinos f-to Medicinos skyriuje.
LCVA. (.631, ap. 7, b. 18910; IKKAS archyvas.
R
Rutkauskas Vytautas
RUTKAUSKAS Vytautas gimė 1906 11 02 Mintaujoje (Jel
gava), Latvijoje. Atvykęs į Lietuvą 1930 baigė Mažeikių g-ją,
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigus Karo
mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pėst, ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1936 11 23
pakeltas į ats. leitenantus. 1941 12 22 baigė VDU Medicinos
f-to Medicinos skyrių, dirbo Kėdainių aps. ligoninėje. Vokiečių
okupacijos metais tarnavo LSD.
LCVA, F. 631, ap. 7, b. 9001; f. 387, ap. 6, b. 3159; LKKAS archyvas.
RUTKIS (RUTKYS) Eduardas gimė 1917 11 23 Daugpily
je, Latvijoje. Atvykęs į Lietuvą 1937 baigė Mažeikių g-ją,
1939 - Panevėžio pedagoginį in-tą. 1939 07 05 pašauktas į
Lietuvos kariuomenę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940
1001 baigė Karo mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių mo
tyvųkarininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų
atsargą. Nuo 1940 Šiaulių aps. Šiaulaičių prad. m-los vedėjas.
LCVA, F. 391, ap. 6, b. 177, 1. 189.
Rutkūnas Benediktas
RUTKŪNAS (RUTKAUSKAS) Benediktas (Benys) gimė
1907 04 29 Pazūkų k., Pušaloto vls., Panevėžio aps. 1926 bai
ge Panevėžio g-jų. 1926–30 LU studijavo germanistiką. 1929–
30 u-te vadovavo humanitarų literatų sekcijai. 1930–37
Lietuvos kariuomenes karininkai 297
 mokytojavo Žagarės prog-joje, Vilkaviškio, Kėdainių g-jose. 1933
09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934 09 16 baigus Karo
mokyklą (IX asp. laida) suteiktas kavalerijos ats. jaun. Jeitenanto
laipsnis ir paleistas į kavalerijos karininkų atsargy. 1937-40 Lictuvos
rašytojų d-jos reikalų vedėjas Kaune, radiofono skaitė knygų ap
žvalgas. Pocziją ir beletristika spausdino „Pavasaryje“, „Trimite",
„Skautų aide“, „Ateityje“, „Gaisuose“, „Dienovidyje“, „Vaire“,
„Židinyje“ ir kt. Išleido novelių knygų„Nuodėmės“ (1932), poczijos
rinkinius „Eilėraščiai marese (1930), „Versmės“ (1937),
„Gyvenimo tvanas“ (1940). 1940-41 dirbo Valst.leidyklos ko
rektoriumi, 1941-44- Kauno amatų m-los mokytoju. 1943 baige
VU. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1944-49 mokytojavo Niur
tingeno ir Švabijos Gmiundo lietuvių g-jose. Išleido poezijos rin
kinius „Pulsas plaka“ (1946), „Sparnus man meta paukštės“
(1947). 1949 emigravo į JAV. Gydėsi, vėliau vertesi fiziniu darbu. Ruzgas Jonas
Išleido poezijos rinkinius Mėlyna diena“ (1967), „Žirgeliai žven
„

gia“ (1971). Mirė 1975 10 24 Filadelfijoje, Pensilvanijos valst.

LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 111; f. 849, ap. 4, b. 4790; LTE, 1. 9, p. 595;
LKKAS archyvas.
kaip silpnai atestuotas paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Nuo 1923 06 01 dirbo darbų vykdytoju, braižytoju, vėliau
Rygoje privačioje architekto Viltinio firmoje. 1924 Kariuo
menės teismo sprendimu atimtas laipsnis ir teise tamauti, 1933
05 11 išbrauktas iš ats. karininkų sąrašų. Nuo 1938 Linkaičių
ginklų dirbtuvių technikos dalies braižytojas. 1939 02 16
Resp. Prezidento aktu grąžintas laipsnis (ats. jaun. leitenantas)
ir karininko teises. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dirbo
vyr. normuotoju, braižyklos vedėju. 1941 09 25 paskirtas
Radviliškio finansų skyriaus inspektoriumi, vėliau Šiaulių aps.
finansų skyriaus mokesčių ir rinkliavų inspektoriumi.
Žmona - Liucija Vaicekauskaitė-Lukošienė.
LCVA, f. 387, ap. 1, b. 3440; f. 561, ap. 22, b. 28, 1. 595.

Rurkūnas Kazys

RUTKŪNAS Kazys gimė 1912 07 08 Rygoje, Latvijoje. Ac

vykęs į Lietuvą 1921 įstojo ir 1929 baigė Panevėžio lenkų
švietimo d-jos g-ją. Studijavo VDU Technikos f-to Mechani
kos skyriuje. 1939 04 28 pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baigė Karo
mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis
nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1941–44 dirbo
Kauno mesos f-ko „Maistas“ technikos skyriuje. Nuo 1945
09 20 tęsė studijas KU.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 13272.
Ruzgas Valerijonas

RUZGAS Jonasgimė 1901 01 14 Rygoje, Latvijoje. Mokėsi

Rygos Aleksandro II g-joje, kilus I pasaul. karui baige realinę
g-ją Maskvoje. Nuo 1917 studijavo Rygos politechnikos in-to
Mechanikos skyriuje, baigė 2 kursus. Atvykęs į Lietuvą 1919
10 22 įstojo į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į Karo mokyklą.
1920 10 17 ją baigus (III laida) suteiktas pėst. leitenanto
laipsnis ir paskirtas į Elektrotechnikos batalioną. 1923 04 14
RUZGAS Valerijonas gimė 1908 12 03 Sankt Peterburge,
Rusijoje. Grįžęs su tėvais į Lietuvą gyveno Šiaudinių k., Vy
žuonų vls., Utenos aps. 1925 baigė Utenos „Saulės“ g-jos 5
klases, 1927 - Utenos dvimečius mokytojų kursus. Nuo 1928
mokytojavo Utenos aps. Bijutiškio prad. m-loje. Nuo 1929 LŠS
narys, būrio karinio rengimo instruktorius. 1930 11 07 pa

298 Lietuvos kariuomenės karininkai

šauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į l pėst, pulkomoko
mają kuopą, vėliau perkeltas 5 pėst. pulką. 1931 10 29 baigus
į
Karo mokyklą (VI asp. laida) suteiktas pést. ats, jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargų. Mokytojavo
Utenos aps. Tauragnų vls. Gaidelių, Bijutiškio, Sėlos prad.
m-lose. 1935 atliko karo pratybas. 1936 11 23 pakeltas įats.
leitenantus. Nuo 1939 09 01 Utenos aps. Saldutiškio prad.
m-los vedėjas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 06 14
suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojars
ko kr. 1942 02 06 žuvo lageryje. 1943 01 20 SSRS NKVD
Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams.
LCVA, f. 930, ap. 2R, b. 113; f. 391. ap. 6, b. 1272, 1.228; LGG, t. 1, p. 718.
Ruzgys Antanas
RUZGYS Antanas gimė 1904 04 24 Gaižėnų k., Zapyš
kio vls., Kauno aps. 1930 baigė Lietuvos mokytojų profesinės
s-gos Kauno g-ją suaugusiems. 1930 08 20 įstojo į Karo
mokyklą. 1932 10 31 ją baigus (XIV laida) suteiktas pėst. jaun.
leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pėst. pulko Klaipėdoje jaun.
karininku. 1934 04 04 perkeltas į 6 pest. pulką jaun. karininku.
Nuo 1934 09 16 vyr. karininkas. 1935 11 23 pakeltas į leite
nantus. 1936 kariuomenės sportinio šaudymo varžybose
pistoletu užėmė II vietą, apdovanotas sidabriniu laikrodžiu.
1938 11 23 perkeltas į 7 pést. pulką, 12 10 paskirtas pulko
iždininku. 1939 11 23 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą 1940 08 05 iš kariuomenės atleistas. Kilus
Vokietijos-SSRS karui 1941 tarnavo LSD 3, vėliau 5apsaugos
batalione. 1942 11 30 perkeltas į l batalioną. 1944 01 26
paskirtas 253 bataliono 2 kuopos vadu. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, vėliau emigravo į Kanadą. LKVS „Ramovė“ Hamilto
no skyriaus narys, jos p-kas, Baltų veteranų lygos narys, ėjo
vicep-ko pareigas. Mirė 1974 03 24 Toronte, Kanadoje,
palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
Žmona – Kleopa Juciūtė, duktė – Kleopatra Buinevičienė.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 850, 348, I. 350, b. 761, 1. 278, b. 676, 1. 30
31; LKKAS archyvas
R
Ruzgys Kazimieras Gediminas
RUZGYS Kazimieras Gediminas gimė 1920 08 14 Kaune.
Nuo 1930 mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų g-joje. Aktyvus
sportininkas, dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje, veikė
skautų d-joje, DLK Algirdo draugovės adjutantas. 1939 06 baigęs
8-ją įstojo į Karo mokyklą, kareivio stažuotę atliko 2 pest. pulke.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 10 01 baige Karo
mokyklą (XV asp. laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis
nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 įstojo į VDU
Statybos f-to Architektūros skyrių. 1940 pab. u-te subūre
antisovietinę pogrindinę grupę, kuri 1941 pradž. įsitraukė įLAF.
1941 0604 suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime,
kilus Vokietijos SSRS karui išlaisvintas. Birželio sukilimo dalyvis,
prisidėjo prie plk. J. Vebros vadovaujamų sukilėlių, vadovavo
žvalgybos būriui. Vokiečių okupacijos metais tęsė studijas. 1944
pab. persikėlė į Vilnių, dirbo Architektūros v-boje, vėliau dėstė
Dailės akademijoje. 1945 11 NKVD suimtas Vilniuje, pervežtas
į Kauną, kur tardytas, kankintas, luošintas, po 4 mėn. įkalintas
Kauno kalėjime. 1946 04 paleistas, negalėdamas tęsti studijų
Kaune įsidarbino Lietuvos dailės fondo vyr. inžinieriumi Vilniuje.
Nuo 1949 03 16 dirbo inžinieriumi architektu Resp. architek
tūros-projektavimo dirbtuvėse (vėliau Miestų statybos projekta
vimo in-tas). 1959 06 26 baigė Dailės in-tą igydamas architekto
dailininko kvalifikaciją. Nuo 1965 dirbo Liaudies ūkio tarybos
Centriniame konstravimo-projektavimo biure, nuo 196607 01 –
Techninės estetikos in-to pramoninio dizaino skyriaus vedėju.
Kartu 1970–80 skaitė paskaitas VU psichologijos ir prekybos
katedrose, iki 1987 - Liaudies ūkio darbuotojų tobulinimosi
in-te. Lietuvos dizainerių s-gos garbės narys (1990). Atkūrus
nepriklausomybę vienas 1941 m. birželio mėn. 22–28 sukilėlių
s-gos kūrėjų, Vilniaus skyriaus p-kas, 1995 s-gos vicep-kas, nuo
1993 LAKS narys, iki 1998 LAKS centro v-bos narys.
Apdovanotas skautų ordinu „Už nuopelnus“ (1938), DLK
Gedimino ordino 1 laipsnio (1998), Savanorių (2001) ir Lie
tuvos nepriklausomybės (2000) medaliais.
Žmona - Danutė Aukselytė (1924, susituokė 1948), duktė –
Auksė Celiešienė (1958), sūnus - Gediminas (1959).
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 17326; LGG, t. 1, p. 718; LKKAS archyvas
Lietuvos kariuomenės karininkai 299

Ružancovas Aleksandras
RUŽANCOVAS (RUŽANIEC) Aleksandras gimė 1893
08 12 Viazmoje, Rusijoje. 1911 baigė Viazmos g-ją, 1911 14
studijavo Maskvos u-te istoriją ir filologiją. Mobilizuotas į Rusijos
kariuomenę 1914 baigė Aleksejaus karo m-lą Maskvoje,
dalyvavo I pasaul. kare Rusijos-Vokietijos fronte, 1915 buvo
sužeistas. 1918 04 12 demobilizuotas, tarnavo raštvedžiu
įvairiose įstaigose. 1918 11 23 Maskvoje mobilizuotas į RA 5
šaulių pulką, su daliniu pasiųstas į Vakarų frontą, vėliau perėjo
į organizuojamus gudų dalinius Lietuvoje. Priimtas į Lietuvos
kariuomenę 1919 11 17 paskirtas eiti Baltgudžių bataliono
vado pareigas. 191911 18 suteiktas pėst. majoro laipsnis. 1919
06 21 - 07 22 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolše
vikais, 1920 04 18 - 10 31 – su lenkais. 1920 vasarą gudų
karių laikraštyje Varta Backauščyny paskelbus straipsnį prieš
Lietuvos valdžios vykdomus veiksmus iš pareigų atleistas. 1920
12 21 perkeltas atsargon prie Kauno komendantūros, 1921
0215- į Gen. kariuomenės štabo Karo mokslo skyrių,paskirtas
Kariuomenės centrinės bibliotekos v-ku. 1922–29 redagavo
„Karo literatūros rodyklę“. Jo rūpesčiu suorganizuotos 105 ka
rių bibliotekėlės, parengė Kariuomenės bibliotekos katalogą.
1924–27 Lietuvos ugniagesių s-gos vicep-kas, nuo 1928 ru
dens neetatinis kariuomenės ugniagesių inspektorius. 1929
03 18 perkeltas į Vyr. kariuomenės štabo spaudos ir švietimo
skyrių. Kartu dirbo Bibliografijos in-to reikalų vedėju, dalyvavo
steigiant žurnalą „Bibliografijos žinios“, kuriose 1928-40 aprašė
13266 knygas ir brošiūras. 1931 vienas iš Lietuvos biblioteki
ninkų d-jos steigėjų. 1931–33 tvarkė LŠS ugniagesių ko
mandas. Nuo 1935 ejo Kauno m. ugniagesių inspektoriaus
pareigas. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje: „Karo archyve“,
„Mūsų žinyne“, „Karde“, „Karyje“, „Skautų aide“, „Policijoje“,
„Ugniagesyje“, „Trimite“ ir kt. Sovietų Sąjungai okupavus Lie
tuvą iš kariuomenės adeistas. Nuo 1940 dirbo Lietuvos mokslų
akademijos centrinėje bibliotekoje Vilniuje bibliografinio
kabineto vedėju, 1941-44 - ugniagesių tarnyboje. 1944 pa
sitraukė į Vokietiją, apsigyveno Memingene, Bavarijoje, kur
300 Lictuvos kariuomene karininkai
1945 įsteige Lictuvių bibliografijos tarnybą, pradejo leisti
„Knygų lentyną“. 1949 emigravo įJAV,apsigyveno Denvilyje,
dirbo fabrike, içse bibliografijos darbą. Surinktas knygas ir
periodiką perdavė Pasaulio lietuvių archyvui Čikagoje. Mire
1966 07 23 Denvilyje, Kentukio valst.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919), DLK Gedi
mino 4 laipsnio (1933), Šaulių žvaigždes (1932) ordinais, Lie
tuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Artimui
pagalbon“ 1 laipsnio (1931), 2 laipsnio (1928), 3 laipsnio
(1926) garbės ženklais,skautų Svastikos ordinu (1940), Latvijos
Trijų žvaigždžių 4 laipsnio ordinu (1934), Latvijos išsivadavimo
karo 10-mečio medaliu (1929), Latvijos ugniagesių 1 laipsnio
Garbės kryžiumi (1931), Pabaltijo ugniagesių draugijų sąjun
gos žvaigžde (1935), Estijos ugniagesių Didžiojo darbštumo
žvaigžde (1931) ir 2 laipsnio Aukso kryžiumi (1933), Estijos
Raudonojo Kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1936).
Antroji žmona - Natalija Michailovaitė, įdukra - Veronika
Petrulienė.
LCVA, F. 930, ap. 8, b. 761, 1. 283; BLE, t. 26, p. 231: LKKAS archyvas.
Rzecickas Kostas
RŽEČICKAS Kostas gimė 1875 05 21 Viazynės mstl., Vi
leikos aps., Vilniaus gub. 1891 baigė Viazynės liaudies m-lą.
1896 11 28 - 1897 04 23 tarnavo eiliniu Novorosijsko 3 dra
gūnų pulko 1 eskadrone. 1901 05 26 paskirtas liktiniu gur
guolės puskarininkiu. 1913 09 29 išlaikius egzaminus Vilniaus
karo mokykloje karo valdininko laipsniui įgyti paskirtas in
tendantu. 1914 07 29 perkeltas į 2 ats. kavalerijos pulką, vė
liau į atsk, ats. kavalerijos divizioną ūkio dalies raštvedžiu. 1916
01 01 divizioną performavus į9 ats. kavalerijos pulką, iki 1918
12 15 tarnavo ūkio dalies raštvedžiu. Grįžus į Lietuvą 1919
06 18 kaip karo valdininkas mobilizuotas į Lietuvos kariuo
menę, paskirtas autokuopos iždininku, 07 07 - Autobataliono
ūkio dalies raštvedžiu. Likvidavus batalioną 1926 01 01 per
keltas į Technikos pulką, paskirtas radijo kuopos jaun. kari
ninku, kartu einant ūkio skyriaus raštvedžio-buhalterio pareigas.
1926 10 01 paskirtas Mokomojo bataliono štabo braižytoju.
1927 09 03 perkeltas į Pionierių batalioną, paskirtas ūkio ko
mandos v-ku, kartu ėjo maisto tiekėjo pareigas. 1927 10 12 išlai R
kė egzaminus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų
administracijos karininko laipsniui įgyti. 1929 02 19 suteiktas
administracijos (B)Ivyr. leitenanto laipsnis. 1931 01 01 pagal
.
Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1934
12 13 pačiam prašant paleistas į dimisiją.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928);
Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Stanislavo 3
laipsnio ordinais.
Žmona - Olga (1882), dukterys – Ksenija (1904), Lidija
(1907), Tatjana (1910), sūnus - Viktoras (1905).
LCVA, F. 930, ap. 2R, b. 114; ap. 8, b. 165, 1. 77; LKKAS archyvas.

Lietuvos kariuomene karininkai 301

 Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadai (O-R)
Henrikas Butkus, Vytautas Jasulaitis, Vytautas Zabielskas
Sudarinėjant daugiatomio leidinio „Lietuvos kariuomenės
karininkai 1918–1953“ pirmojo tomo karininkų pavardžių
sąvadus remtasi Lietuvos kariuomenės įsakymais, „Karininkų
metraščiais“,) Lietuvos kariuomenės alfabetiniais karininkų są
„
rašais“, kuriuose būta įvairaus pobūdžio klaidų. Rengiant ka
rininkų biografijas naudotasi gausia archyvine medžiaga, ka
rininkų ir jų artimųjų pateiktomis žiniomis, įvairiais leidiniais.
Atsirado galimybė aptiktus netikslumus ištaisyti, todėl ir šia
me tome spausdinami patikslinti ir papildyti karininkų pavar
džių sąvadai.
Į patikslintus pavardžių sąrašus neįtrauktos: 1) dėl įvairių
priežasčių neteisingai įrašytos pavardės: Okulič-Kazarinas
Vladimiras, 1919 05 04, Nr. 75, karininkas; Paleckis Stasys,
1920 11 27, Nr. 492, ltn.; Paliakauskas Jonas, 1932 09 16,
Nr. 63, ats. j. ltn.; Palionis Jonas, 1938 08 30, Nr. 61, j.
Itn.; Paulius Bronius, 1938 09 27, Nr. 68, ats. j. ltn.;
Pazalauskas Vladas, 1920 11 27, Nr. 492, Itn.; Petraškevičius
Antanas, 1919 10 18, Nr. 170, vyr. Itn.; Petroška Eduardas,
1934 09 15, Nr. 89, ats. j. Itn.; Petrulionis Juozas, 1939
12 31, Nr. 113, ltn.; Petruškevičius Vincas, 1919 03 07,
Nr. 44, karininkas; Piotravičius Kostas, 1919 02 03, Nr. 24,
karininkas; Plaubinskas Stasys, 1935 09 15, Nr. 66, j. Itn.;
Plaušinaitis Antanas, 1921 12 20, Nr. 292, ltn.; Pranckunas
Juozas, 1921 09 16, Nr. 220, karininkas; Pransevičius Jonas,
1940 08 19, Nr. 127, j. Itn.; Preilys Juozas, 1920 06 12,
Nr. 360, karininkas; Pronskevičius Kazys, 1921 03 16,
Nr. 56, ltn.; Puodžius Kazys, 1920 04 16, Nr. 304, ltn.;
Putriumovas Dmitras, 1919 11 06, Nr. 180, karininkas;
Račkus Juozas, 1919 10 25, Nr. 175, karininkas; Rančenis
Aleksandras, 1936 09 15, Nr. 57, ats. j. ltn.; Raščius Juozas,
1919 02 25, Nr. 37, karininkas; Remišauskas Stasys, 1930
12 13, Nr. 61, ats. Itn.; Repšys Albertas, 1938 05 15, Alf.
kar. sąr., ats. j. Itn.; Riauba Vytautas, 1920 05 26, Nr. 341,
Itn.; Rinkevičius Kazys, 1920 03 01, Nr. 255, karininkas;
Ruzgus Jonas, 1939 03 07, Nr. 15, j. Itn.; 2) pavardės karo
valdininkų ir laisvai samdomų karininkų: Pavlovas Jurgis,
1922 07 13, Nr. 151, karininkas; Piaseckis Zigmas, 1922
07 13, Nr. 151, karininkas; Plavskis Valentinas, 1922 10 18,
Nr. 229, karininkas; Pleskačiauskas Aleksas, 1922 10 09,
Nr. 220, karininkas.
Į patikslintus pavardžių sąvadus naujai įrašyti: kulic
Kazarinas Rapolas, 191905 04, Nr. 75, karininkas; Pakenas
302 Lietuvos kariuomenės karininkai
Juozas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. Itn.; Paršelis Vladas, 1932
1031, Nr. 76, j.ltn.; Paulauskas Efimas, 1927 04 11, Nr. 49,
mjr.; Petraitis Kazys, 1940 08 26, Nr. 135, ats. j. ltn.; Petraitis
Teofilis, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. ltn.; Petrauskas Antanas,
1937 11 24, Nr. 70, ats. j.Itn.; Petrauskas Kostas, 1937 11 24,
Nr. 70, ats. Itn.; Polovinskas Jonas, 1937 11 24, Nr. 70, ats.
Itn.; Pronckūnas Povilas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. ltn.;
Radzevičius Juozas, 1928 08 13, Nr. 61, vyr. Itn.; Raugas Balys,
1920 11 07, Nr. 473, karininkas; Reingardas Marijonas Julius,
1933 05 03, Nr. 30, ats. karininkas; Rimdžius Anicetas, 1937
11 24, Nr. 70, ats. Itn.; Rimkevičius Kazys, 1920 03 01,
Nr. 255, karininkas, Rimša Antanas, 1937 11 24, Nr. 70, ats.
j. ltn.; Robašauskas Mečius, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. ltn.;
Rodzcvičius Jonas, 1937 11 24, Nr. 70, ats. j. ltn.; Rutkauskas
Petras, 1925 05 20, Nr. 40, Itn.
Ištaisyti pirmojo paskyrimo karininku įsakymo data ir nu
meris, laipsnis: Oertelis Mečys, 1934 05 19, Nr. 89, ats.j. lin.
turi būti 1934 09 15; Ošlapas Albertas, 1939 05 17, Nr. 36,
ats. j. ltn. – 1937 11 24, Nr. 70; Oželis Kazys, 1938 05 15,
Alf. kar. sąr., plk. – 1920 03 08, Nr. 262, plk. Itn.; Paralauskas
Vladas, 1939 01 01, Kar, metr., ltn. - 1920 11 27, Nr. 492;
Pečiulis Bronius, 1920 07 10, Nr. 383, karininkas - 1920
07 19; Pečiulis Petras, 1938 05 15, Alf. kar. sąr., ats. j. ltn. -
1934 09 15, Nr. 89; Pečkaitis Pijus, 1929 11 14, Nr. 85, ats.
Itn. - 1929 11 24, Nr. 86; Peleckas Stasys, 1938 05 15. Alf.
kar. sąr., ats. Itn. - 1920 11 27, Nr. 492, ltn.; Penčyla Kazys,
1928 11 30, Nr. 88, kpt. – 1927 11 26, Nr. 136, vyr. Itn.;
Petkevičius Vladas, 1921 01 25, Nr. 22, karininkas – 1937
11 24, Nr. 70, ats. j. ltn.; Petkūnas Marijonas, 1929 11 14,
Nr. 85, ats. Itn. - 1929 11 24, Nr. 86; Petukauskas Juozas,
1939 01 01, Kar. metr., j. ltn. - 1934 04 11, Nr. 27;
Pimonovas Petras, 1928 10 11, Nr. 78, vyr. Itn. - ats. Vyr.
Itn.; Pyragius Kostas, 1928 10 11, Nr. 78, vyr. Itn. – ats. Vyr.
ltn.; Plaušinaitis Antanas Vytautas, 1938 03 08, Nr. 18, kpt. -
1921 12 20, Nr. 292, ltn.; Pocius Aleksas, 1929 11 14,
Nr. 85, ats. Itn. – 1929 11 24, Nr. 86; Poliakauskas Jonas,
1937 11 05, Nr. 62, j. ltn. - 1932 09 16, Nr. 63, ats. j. lin.;
Porutis Domininkas, 193901 01, Kar, metr., ltn. - 193507 19,
Nr. 48, j. ltn.; Pranckevičius Kazys, 1938 05 15, Alf. kar. sąs.,
plk. Itn. – 1921 03 16, Nr. 56, ltn.; Puišys Antanas, 1928
10 11, Nr. 78, Itn. -ats. Itn.; Pulkauninkas Bronius, 1919
11 22, Nr. 188, vyr. lin. - 1926 02 10, Nr. 19, karininkas;
 Radėnas Eduardas, 1928 10 11, Nr. 78, vyr. Itn. -ats, vyr.
Itn.; Rakšnys Povilas, 1929 11 24, Nr. 85, ats. Itn. - Nr. 86;
Raščius Jonas, 1919 04 03, Nr. 60, karininkas - 1919 02 25,
Nr. 37; Rauba Vincas, 1920 05 27, Nr. 342, vyr. Itn. - Itn.;
Rėklaitis Vladas, 1919 02 26, Nr. 38, karininkas - 1919 02 27,
Nr. 39; Rinkevičius Julius, 1929 11 14, Nr. 85, ats. Itn. - 1929
11 24, Nr. 86; Runta Ignas, 1929 11 14, Nr. 85, ats. Itn. -
1929 11 24, Nr. 86; Ržečickas Kostas, 1934 12 15, Nr. 115,
Itn. - 1929 02 21, Nr. 13, vyr. Itn.
Pagal 1937 11 24 įsakymą kariuomenei Nr. 70, kuriuo
buvusiems karo valdininkams, laikomiems karininkų at
sargoje, suteikti karininkų laipsniai, pirmojo laipsnio suteikimo
įrašas „1938
༡༡ 05 15, Alfabetinis karininkų sąrašas“ pakeičiamas
šio įsakymo data ir Nr. prie pavardžių: Petrauskas Vytautas,
Pimpė Alfonsas, Ramanauskas Juozas.
Ištaisytos pirmojo tomo sąvaduose klaidingai išspausdintos
pavardės ir vardai: Obolienis Jokimas turi būti Obelenis Jokimas;
Olekas Juozas - Oleka Juozas; Omkis Ernestas Erikas - Omkis
! Ernstas Erikas; Orentas Vytautas – Orintas Vytautas; Ozol
Vladimiras - Ozolas Vladimiras; Paliukas Paulynas – Paliukas
Paulinas; Papartis Liūdas – Papartis Liudas; Parčiauskas Karolius -
Parčauskas Karolis; Paškevičius Genrikas - Paškevičius Henrikas;
Paulauskis Kazys - Paulauskas Kazys; Pavilionis Petras – Pavilonis
Petras; Pavinkšinis Jurgis - Pavinkšnis Jurgis; Pelanius Jonas -
Pelanis Jonas; PeledžiusJuozas - Peldžius Juozas; PerreiraJ. E. -
Pereira Joseph Esebuis; Petravičius Kostas - Petravičius Kon
stantinas; Petruškevičius Liūdas - Petruškevičius Liudas; Pe
truškevičius Vytas - Petruškevičius Vytautas; Pinigius Petras -
Pinigis Petras; Pyragis Kostas – Pyragius Kostas; Pluškevičius
Vytautas – Pliuškevičius Vytautas; Plukas Antanas – Plūkas An
tanas; Povilanskas Antanas – Povilanskis Antanas; Prusaitis Juo
zas - Prūsaitis Juozas; Pučekas Pranas - Pučekas Pranas; Pukas
Apolinaras:- Pukas Algirdas Apolinaras; Pūkelevičius Vladas -
Pukelevičius Vladas; Pundzius Martynas – Pundžius Martynas;
Pundžius Martynas – Pundzius Martynas; Puser fon Miuler
Pranas - Puzer fon Miuler Pranas; Putvinskas Stasys - Putvinskis
Stasys; Račiunas Leonas - Račiūnas Leonas; Radzevičius Aleksas -
Radzevičius Aleksandras; Radzivonas Bronius - Radzivanas
Bronius; Radzivickas Petras - Radzvickas Petras; Rantenas Ni
kalojus – Rantenas Nikalojus; Raugas Balys–Rauga Balys; Reikala
Mečius - Reikala Mečislovas; Reikalo Julijonas – Reikala Julijo
nas; Reingardas Marijonas – Reingardas; Reklaitis Antanas -
Rėklaitis Antanas; Reklaitis Mečislovas Martynas - Reklaitis
Mečislovas Martynas; Reklaitis Mikas - Reklaitis Mikas; Reklai
tis Pctras - Röklaitis Petras; Reklaitis Viktoras -Reklaitis Viktoras;
Reklaitis Vladas – Rėklaitis Vladas; Remys Bronius - Remys
Bronius; Rémys Juozas – Remys Juozas; Rydlinskas Vaclovas -
Rydlinskis Vaclovas; Rišovas Nikolajus – Risovas Nikalojus;
Rodkevičius Suleimonas - Rodkevičius Suleimanas; Roppas
Gerberas – Roppas Herbertas; Rozenkrantz W.D. - Rozenkrantz
William Dayton; Rukštelė Antanas - Rūkštelė Antanas; Run
kauskas Jokubas – Runkauskas Jokūbas; Rupšlauskis Zenonas -
Rupšlaukis Zenonas.
Į patikslintą 1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo
okupantams dalyvių, kuriems atkūrus Lietuvos nepriklauso
mybę Prezidento dekretais, Vyriausybės potvarkiais arba Krašto
apsaugos ministerijos įsakymais suteiktas karininko laipsnis
pavardžių sąvadą įtraukti karininkai, kuriems laipsnis suteiktas
po 2000 metų: Ožeraitis Jonas, 2003 11 03, Nr. P-568,
dim. kpt.; Padervinskas Alfonsas, 2006 01 18, Nr. P-53,
vyr. Itn.; Petkevičius Pranas, 2002 05 07, Nr. 668-K, kpt.;
Petraitis Jonas, 2001 05 14, Nr. 763-K, kpt.; Petrauskas
Antanas, 2001 02 26, Nr. 70-K, Itn.; Puidokas Kazimieras,
2001 01 29, Nr. 152-K, kpt.; Pratusevičius Jonas, 1991
11 22, Nr. 897p, dim. plk.; Pūkas Albertas, 2004 09 20,
Nr. P-638, dim. kpr.; Reza Stasys, 2002 06 21, Nr. 918-K,
vyr. Itn.; Rimkūnas Vytautas Steponas, 2001 05 14, Nr. 763-K,
Itn.; Rinkūnas Vladas, 2001 09 05, Nr. 1353-K, vyr. lin.;
Rondomanskis Andrius, 2003 04 08, Nr. P-147, dim. kpt.;
Ručinskas Antanas, 2001 03 26, Nr. 478-K, Itn.; Rutkaus
kas Ignas Algimantas, 2002 12 04, Nr. 1818-K, kpt.
Ištaisytos pirmojo tomo sąvade klaidingai išspausdintos pa
vardės ir vardai: Pajerskas Albinas turi būti Pajarskas Albinas;
Pažūsis Jonas – Pažusis Jonas; Pikvarta Kazys – Pinkvarta Ka
zys; Plienas Stasys – Plienius Stasys; Račys Vytautas – Račius
Vytautas; Rudys Mykolas – Rudys Motiejus; Rudnickas Pra
nas - Rudmickas Pranas.
Patikslintose pavardžių sąvadų pastabose atsisakyta nume
racijos, buvusios pirmajame tome, tačiau palikta informacija
apie pavardžių keitimą (pvz., Obuchavičius Jonas – Vykintas
Jonas, Oželis Antanas - Rinbutas Antanas, Pogirskis Antanas -
Pagirys Antanas, Poliakovas Viktoras – Palys Viktoras, Ra
kauskas Juozas - Rakaitis Juozas), taip pat kiti duomenys, buvę
pirmojo tomo sąvadų pastabose.
Lietuvos kariuomenės karininkai 303
 1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadas (O-R)
Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pastabos
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis

O
Obakevičius Otonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. lin.
Obecenauskas Mikas 1919 05 08, Nr. 79 karininkas

Obelenis Faustas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Obelenis Jokimas 1920 05 27, Nr. 342 vyr. Itn. įsak. Jokimas Obolienis
Obelenis Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. Vykintas Jonas
Obuchavičius Jonas
1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. Volungė Stasys Zigmas
Obuchavičius Stasys
Oertelis Mečys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 lon.
Ogilvis Bruno
1919 04 14, Nr. 65 karininkas
Oksas Leonas
Itn.
Okulič-Kazarinas Anatolijus 1919 12 16, Nr. 206
1919 05 04, Nr. 75 karininkas
Okulič-Kazarinas Rapolas
lun.
Okulič-Kazarinas Vladimiras 1919 12 16, Nr. 206
Okunis Jurgis 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Olechnavičius-Aleksandravičius 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn. Alekna Viktoras

Viktoras
Oleka Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Ion.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Oleka Petras
1920 04 16, Nr. 304 Itn.
Olsufjevas Aleksiejus
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Olsufjevas Jurgis
Olšauskas Antanas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
1921 12 20, Nr. 292 lun.
Olšauskas Jonas
1919 12 16, Nr. 206 len.
Olšauskas Vladas
Omkis Ernstas Erikas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1921 05 10, Nr. 110 karininkas
Opulskis Vladas
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Orantas Vincas

Orbakas Mykolas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.

Orentas Alfonsas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Itn.
Orentas Augustas 1920 10 17, Nr. 456 įsak. Augustinas Orentas
Orentas Gediminas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Orintas Vytautas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1919 03 12, Nr. 49 karininkas
Oriol Dmitrijus
1920 11 03, Nr. 470 karininkas
Orlauskas Aleksas
Orlauskas Vladas 1932 09 16, Nr. 63 ats, j, Itn.
Orvidas Balys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Ion,
Itn.
Osinas Jonas 1921 12 20, Nr. 292
Osinas Leonidas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
1920 04 15, Nr. 303 karininkas
Osinskis Edmundas
1919 05 12, Nr. 80 karininkas
Ostapenkovas

304 Lietuvos kariuomeles karininkai

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastabos

Osteika Antanas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.

Oškinis Bronius 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Oškinis Kazys Vytautas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Ošlapas Albertas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. Itn. Uošlapas Albertas
Otockis Vytautas 1919 05 06, Nr. 76 karininkas
Ozolas Vladimiras 1920 08 21, Nr. 408 plk. Itn. papulkininkis, Latvija
Ožalas Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Oželis Antanas 1930 10 25, Nr. 54 Itn. Rinbutas Antanas

Oželis Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Oželis Kazys 1920 03 08, Nr. 262 plk. Itn.
Oželis Serafinas 1920 03 08, Nr. 262 Itn.
Ožeraitis Jurgis 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Ožinskas Adomas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.

P
Pabedinskas Albinas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Pabedinskas Antanas 1919 07 06, Nr. 106 karužas

Pabilionis Feliksas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.

Pabiržis Alfonsas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Pacas Albertas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Pacevičius Antanas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Pacevičius Ignas
Packevičius Kazys 1939 09 19, Nr. 67 ats, j. ltn.
1920 11 10, Nr. 475 karininkas
Pacunskis Albinas
Pačebutas Antanas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Pačkauskas Jonas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
Padegimas Vincas 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Pagirys Antanas 1940 03 13, Nr. 21 plk. ltn. Pogirskis Antanas
1920 09 10, Nr. 430 karininkas
Pagirskis Petras
1938 11 23, Nr. 82 j. ltn.
Pajėda Napoleonas
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Pakalnis Vladas
Pakalniškis Alfonsas 1934 11 23, Nr. 110 j. Itn.
Pakalniškis Justinas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Pakalniškis Kostas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Pakalniškis Mečys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Pakalniškis Mykolas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Pakėnas Juozas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
Pakula Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.

Palavenis Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Palavenis Ipolitas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Paleckas Leonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Palėjus Jonas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn. įsak. Jonas Paliejus
1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Paliliūnas Kostas
Paliliūnas Zigmas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Paliokas Vincas 1921 04 08, Nr. 75 kpt.

Lietuvos kariuomenės karininkai 305

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakelimo karininku
Pastabos
Parwrdeir wardas įsakymo datu ir numeris Laipsnis

Palionis Tadas 1937 09 15, Nr. 55 ats, j. Itn.

Poliakovas Viktoras
Palys Viktoras 1939 08 08, Nr. 52 ats. j. ltn.
Paliukaitis Vincas 1934 09 15, Nr. 89 ats, j. In
Paliukas Julius 1919 12 16, Nr. 206 Itn.

Paliukas Paulinas 1921 12 20, Nr. 292 Itn. isak. Povilas Paliukas
Paliulionis Bronius 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Paliulionis Jonas 1919 07 06, Nr. 106 karužas

Paliulis Aloyzas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. lun.

Paliulis Bronius 1938 09 27, Nr. 68 ats, j. Iun.
Paliulis Juozas Eduardas 1940 08 19, Nr. 127 j.Itn.
Paliulis Petras 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.
Paliulis Stasys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Paliūnas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Paltanavičius Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Paltanavičius Stasys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Paltarokas Petras 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
Palubeckis Stasys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Palubinskas Kasperas 1919 02 13, Nr. 29 karininkas įsak. Kasperas Polubinskas
Palubinskas Matas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.

Palubinskas Stasys 1935 09 15, Nr. 66 j.Itn.

Palukaitis Juozas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Pamataitis Albertas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Pampikas Stepas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Ion.
Panebažis Antanas 1927 02 17, Nr. 26 kpt.
Panka Česlovas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.

1921 12 20, Nr. 292 Itn.

Papartis Liudas
1919 11 03, Nr. 177 karininkas
Papečkys Juozas
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Paplauskas Juozas
Paradnikas Povilas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Paransevičius Jonas 1940 08 19, Nr. 127 j. Ion.
Parčauskas Karolis 1920 03 08, Nr. 262 mjr. įsak. Karolius Parčauskas
Pareigis Alfonsas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Parojus Juozas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Parojus Vladas 1932 10 31, Nr. 76 j. Itn. Paršelis Vladas

Paršelis Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Paršelis Vladas 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn. Parojus Vladas
Paslauskas Pranas 1920 02 04, Nr. 232 karininkas

Pašakarnis Vytautas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.

Pašilys Ignas 1938 12 23, Nr. 93 plk. Itn. Podgaiskis Ignas
1919 1216, Nr. 206 Itn.
Pašys Kazys
Paškauskas Henrikas Algirdas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Paškauskas Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Paškauskas Ričardas 1919 05 08, Nr. 79 karininkas

Paškevičius Albinas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j.lon.

Paškevičius Antanas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Paškevičius Bronius 1919 02 25, Nr. 37 karininkas

Paškevičius Edmundas 1922 01 20, Nr. 17 karininkas

306 Lietuvos kariuomenės karininkai

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Pastabos
Laipsnis

Paškevičius Henrikas 1919 05 04, Nr. 75 karininkas Vizbaras-Paškevičius Henrikas

Paškevičius Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Paškevičius Vilius 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Paškovičius Antanas 1919 11 17, Nr. 184 karininkas
Paškūnas Leonardas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Patalauskas Alfonsas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Patalauskas Vladas 1920 11 27, Nr. 492 Itn. įsak. Vladas Pazalauskas
Patašius Juozas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.

Patašius Vladas 1929 10 07, Nr. 78 Itn.

Pattas Otto Adolfas 1922 06 14, Nr. 133 Itn.

Paukšta Vladas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Paukštys Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Paukštys Kazys 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Paulauskas Antanas 1919 08 31, Nr. 140 karininkas

Paulauskas Efimas 1927 04 11, Nr. 49 mjr.

Paulauskas Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn. įsak. Paulauskis Kazys
Paulauskas Leonas 1920 01 15, Nr. 219 karininkas įsak. Leonidas Paulauskas
Paulauskas Sergiejus 1922 01 19, Nr. 12 karininkas

Paulauskas Stasys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Paulauskas Stepas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Paulavičius Sergiejus
Paulėnas Julius 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Paulikas Jurgis 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Paulionis Benjaminas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Paulionis Jonas 1938 08 30, Nr. 61 j. ltn.
Pauliukonis Alfonsas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.

Pauliukonis Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Paulius Aleksandras 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Paura Martynas
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Pautienis Kazys
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Paužuolis Juozas
Pavilonis Petras 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Pavinkšnis Jurgis
Pavlovas Borisas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.

Pavris Dizmanas 1919 11 17, Nr. 184 len. įsak. Parvys Dizmanas
Pažemeckas Alfonsas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Pažemeckas Balys
Pažemeckas Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Pažemeckas Kazys 1919 04 10, Nr. 64 karininkas Pažeménas Kazys
KM 18 laida
Pažemeckas Kazys 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Pažeménas Kazys 1939 12 23, Nr. 109 plk. Itn. Pažemeckas Kazys
Pažiūra Vladas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Pečiukaitis Juozas
Pečiulionis Motiejus 1919 09 30, Nr. 155 karininkas

Pečiulis Bronius 1920 07 19, Nr. 383 karininkas

Pečiulis Eduardas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.

Pečiulis Leonardas 1921 01 17, Nr. 11 karininkas

Lietuvos kariuomenės karininkai 307

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pastabos
Pavardė ir turdas įsakymo data ir numeris Laipsnis

Pečiulis Petras 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.

Pečiūra Vytautas 1933 09 15, Nr. 65 ltn.

aj.tskpIun.
Pečkaitis Jonas 1931 11 04, Nr. 62 . j. ltn.
Pečkaitis Justinas Algirdas 1930 12 13, Nr. 61 . Itn.
. Itn.
Pečkaitis Pijus 1929 11 24, Nr. 86
Peckaitis Vincas 1938 05 12, Nr. 35 ltn.

Pelanis Jonas 1927 05 17, Nr. 62 .

j.ats
Peldžius Juozas 1928 09 08, Nr. 66

Itn
Peleckas Stasys 1920 11 27, Nr. 492 .

ats ats vyr ats ats

Pempė Erichas 1933 09 15, Nr. 66 . j. Itn.
Penčyla Antanas 1931 11 04, Nr. 62 . j. Itn.
Penčyla Kazys 1927 11 26, Nr. 136 . Itn.
Perednis Aleksandras 1933 09 15, Nr. 66 . j. ltn.
Perednius Leonas 1931 11 04, Nr. 62 . j. ltn.
karininkas kapitonas, Anglija
Pereira Joseph Esebuis 1920 01 15, Nr. 219

ats
Perekrestovas Igoris 1939 09 19, Nr. 67 . j. lun.

Perekšlis Juozas 1919 06 12, Nr. 88 karininkas

j
.
Perminas Viktoras 1934 09 15, Nr. 88 Ion.

Itn
Peseckas Leonardas 1919 12 16, Nr. 206 . įsak. Peseckis Leonas
1931 11 04, Nr. 62 ats . j. ltn.
Pėstininkas Juozas ats ats

Pėstininkas Vladas 1933 09 15, Nr. 66 . j. ltn.

Peteraitis Mikas Vilhelmas 1937 09 15, Nr. 55 . j. ltn.
Peteris Karolis 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
plk

Peteris Teodoras 1926 05 27, Nr. 49 .

1919 06 17, Nr. 92 karininkas
Petkelis Stasys
ats

Petkevičius Juozas 1933 09 15, Nr. 66 . j. ltn.

lin

1921 12 20, Nr. 292 .

Petkevičius Kazys
ats ats ats

Petkevičius Leonas Karolis 1938 09 27, Nr. 68 . j. Itn.

Petkevičius Vladas 1937 11 24, Nr. 70 . j. ltn.
Petkevičius Zenonas 1936 09 15, Nr. 57 . j. ltn.
Petkūnas Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ltn.

atsIn ts
1929 11 24, Nr. 86 . Itn.
Petkūnas Marijonas
Petkūnas Vladas 1921 12 20, Nr. 292 .

1923 10 26, Nr. 194 .

Petkus Juozas
j.

Petkus Stasys 1939 09 19, Nr. 67 . j. ltn.

ats

1930 12 13, Nr. 61 , Itn.

Petniūnas Jurgis
vyr

Petraitis Antanas 1920 03 08, Nr. 262 . Itn. sanitarijos gydytojas

ats

1929 02 23, Nr. 14 , Itn. KM 3 asp. laida

j
.

Petraitis Antanas
Petraitis Antanas 1931 10 24, Nr. 57 ltn. KM 13 laida
ats

Petraitis Eduardas 1937 09 15, Nr. 55 . j. ltn.

.
Itn

1921 04 08, Nr. 75 suteiktas laipsnis

Petraitis Jonas
1929 10 07, Nr. 78 lun. KM 11 laida
Petraitis Jonas
Petraitis Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 8 asp. laida
Petraitis Juozas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Petraitis Kazys 1940 08 26, Nr. 135 ats. j. ltn. Petrusevičius Kazys
Petraitis Teofilis 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
1919 02 09, Nr. 27 karininkas
Petraitis Vytautas

308 Lietuvos kariuomenes karininkai


Pavardė ir vardas
Petraška Eduardas
Petraška Juozas
Petraškevičius Vincas
Petrauskas Adakras
Petrauskas Antanas
Petrauskas Antanas
Petrauskas Antanas
Petrauskas Česlovas
Petrauskas Eduardas
Petrauskas Eugenijus
Petrauskas Henrikas
Petrauskas Ignas
Petrauskas Jonas
Petrauskas Jonas
Petrauskas Jonas Artūras
Petrauskas Kazys
Petrauskas Kostas
Petrauskas Kostas
Petrauskas Leonas Eugenijus
Petrauskas Mikas
Petrauskas Pranas
Petrauskas Viktoras
Petrauskas Vincas
Petrauskas Vytautas
Petrauskas Vytautas
Petrauskas-Petraitis Julius
Petravičius Adolfas
Petravičius Feliksas
Petravičius Kazys
Petravičius Konstantinas
Petrelis Klemensas
Petrėnas Eduardas
Petrenas Petras
Petrėnas Vytautas
Petrikaitis Gustavas
Petrikas Kazys
Petrikas Vincas
Petrila Antanas
Petryla Petras
Petronaitis Vladas
Petronis Juozas
Petronis Kazys
Petronis Petras
Petronis Pranas
Petrovas Jurgis
Petrovas Mikas
Petruitis Jonas
Karininko laipsnio suteikimo
arba pakelimo karininku
įsakymo data ir numeris Pastabos
Laipsnis
1934 09 15, Nr. 89 ats, j, Ion
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
1919 03 07, Nr. 44 karininkas
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1920 01 14, Nr. 218 karininkas mobilizuotas karininkas
KM 13 laida
1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
1937 11 24, Nr. 70 ats. j. Itn.
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. Petronas Eduardas
1927 09 08, Nr. 110 Itn.
1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1921 12 20, Nr. 292 Itn. KM 4 laida
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 10 asp. laida
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
1927 05 17, Nr. 62 kpt.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5 asp. laida
1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn. adm. karininkas
1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1925 09 17, Nr. 72 Itn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1919 02 18, Nr. 33 karininkas
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 8 asp. laida
1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn. adm. karininkas, Petrenas Vytautas
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. Petronis Kazys
1919 02 03, Nr. 24 karininkas įsak. Piotravičius
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1940 04 22, Nr. 38 Ion. Petrauskas Eduardas
1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
1940 02 29, Nr. 18 ats, Itn. Petrauskas Vytautas
1927 02 17, Nr. 26 kpt.
1940 08 19, Nr. 127 j. Itn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1919 11 17, Nr. 184 lun.
1940 07 11, Nr. 86 ats. Itn. Petrušauskas Juozas
1940 05 30, Nr. 51 ats. Itn. Petravičius Kazys
1919 02 13, Nr. 29 karininkas
1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
1922 03 14, Nr. 60 karininkas
1919 05 08, Nr. 79 karininkas
1919 03 11, Nr. 47 karininkas
Lietuvos kariuomenės karininkai 309
 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku Pastabos
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis

1921 12 20, Nr. 292 lin

Petruitis Stasys
1930 10 25, Nr. 54 Itn.
Petrulaitis Kazys
Itn.
Petrulionis Jonas 1925 09 17, Nr. 72

Petrulis Alfonsas 1924 10 07, Nr. 100 Itn.

Petrulis Antanas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn.

ats. j.ltn.

j j
Petrulis Bronius 1937 09 15, Nr. 55

Petrulis Kazys 1938 05 12, Nr. 35 . ltn.

.
Petruliūnas Pranas 1931 10 24, Nr. 57 lun.

Petrūnas Bronius 1939 09 16, Nr. 64 . ltn.

j
Petrusevičius Kazys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. Petraitis Kazys
Petrušaitis Kazys 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn. Petronis Juozas
Petrušauskas Juozas
1927 02 17, Nr. 26 ats. Itn.
Petrušauskas Pranas
Petrušis Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Petruškevičius Antanas 1919 03 19, Nr. 53 karininkas
1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Petruškevičius Jonas
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Petruškevičius Kazys
Petruškevičius Liudas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Petruškevičius Vytautas
Petrutis Jonas 1940 08 19, Nr. 127 j.ltn.
Petukauskas Juozas 1934 04 11, Nr. 27 j.lon.
Pežas Valteris 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Pikčilingis Jonas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Pikelis Eduardas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Pikelis Stasys 1938 05 12, Nr. 35 .j ltn.

Pikšrys Stepas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

1919 10 22, Nr. 175 karininkas įsak. Pilgarskis Jonas
Pilgorskis-Maciulevičius Jonas
Pilinka Vladas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
1919 02 18, Nr. 33 karininkas įsak. A. Pilipauskas
Pilipauskas Adas
1919 02 18, Nr. 33 karininkas
Pilipauskas Tadas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Piliponis Matas
Piliponis Zigmas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Pilka Povilas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Pilkauskas Alfonsas 1939 09 19, Nr. 67 ats, j. ltn.
1921 12 20, Nr. 292 lun.
Pilkauskas Juozas
Pilvelis Adolfas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Pimonovas Petras 1928 10 11, Nr. 78 ats, vyr. Itn.
Pimpė Alfonsas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.

Pinigis Petras 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.

Pioravičius Vladas 1924 10 07, Nr. 100 lin.

Piotrauskas Vladimiras 1920 09 02, Nr. 422 karininkas

1920 10 17, Nr. 456 Itn.

Pyragius Jonas
1928 10 11, Nr. 78 ats, vyr. Itn.
Pyragius Kostas
Pitleris Efraimas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn,
1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak. poručikas Piecko
Pjetko
Pladis Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. Itn.
Planutis Teodoras 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.

310 Lictuvos kariuomenės karininkai

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pavardė ir vardas
įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastabos

Platakis Bronius 1920 02 22, Nr. 247a plk. Itn.

Plauskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Plaušinaitis Antanas Vytautas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.

Plaušinaitis Justinas 1932 10 31, Nr. 76 . Itn.

j
Plaušinis Stasys 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Plechavičius Aleksandras 1919 12 07, Nr. 200 karininkas
Plechavičius Leonardas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
Plechavičius Povilas 1919 03 07, Nr. 44 karininkas
Plečkaitis Vytautas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
Plečkauskas Juozas Vladas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Plečkauskas Viktoras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Pleirys Juozas 1920 06 12, Nr. 360 karininkas

Plenys Kazys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.

Plenta Juozas 1919 10 18, Nr. 170 vyr. Itn. įsak. Pliantas Juozas
Plesevičius Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Plevokas-Juozapavičius Justinas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Pliater-Zibergas Stepas 1919 08 31, Nr. 140 karininkas įsak. Plateris-Zibergas Stepas
Plikutis Povilas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas

Pliska Jurgis 1919 09 28, Nr. 153 karininkas įsak. Pliska Georgijus
Pliupas Konstantas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Pliūra Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Pliuškaitis Germanas 1927 05 17, Nr. 62 kpt.
Pliuškevičius Vytautas 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.
Plūkas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Ion.
Plukas Vladas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn. KM 13 laida

Plukas Vladas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida

Plungė Balys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Plungė Jonas
Plungė Jonas Mečius 1938 12 31, Nr. 97 j. ltn.
Plungė Stasys 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Pocius Aleksas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.

Pocius Antanas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Pocius Eduardas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Pocius Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Pocius Kostas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Pocius Petras 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Počebutas Eduardas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.

Počebutas Pranas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.

Poderys Bernardas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.

Poderys Petras Vytautas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Poderis Stasys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. įsak. Poderys Stasys
Podgaiskis Ignas 1921 01 17, Nr. 11 karininkas Pašilys Ignas
Pogirskis Antanas 1920 05 21, Nr. 335 Itn. Pagirys Antanas
Polekauskas Petras 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Poliakauskas Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Poliakovas Viktoras 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn. Palys Viktoras
Polianinas Valentinas 1921 05 18, Nr. 114 karininkas

Lietuvos kariuomenes karininkai 311

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Laipsnis Pastabos
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris
karininkas
Polileika Kazys 1922 01 05, Nr. 5
Polonevas Simas 1919 08 12, Nr. 129 karininkas

Polovinskas Jonas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.

Polujanskas Jurgis 1932 10 31, Nr. 76 j. ltn.
Pomarnackis Leonas 1921 01 08, Nr. 5 karininkas
Ponelis Bronius 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Popeliučka Klemensas 1919 04 17, Nr. 67 karininkas
Porochovnikovas Andrius 1919 07 04, Nr. 104 karininkas

Porutis Domininkas 1935 07 19, Nr. 48 j. ltn.

Pošiūnas Antanas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak. Antanas Posiunas
Poška Jonas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Poškus Kostas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Itn.
Poškus Vacys 1919 12 16, Nr. 206
Povilaitis Aleksas 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Povilaitis Antanas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak. Antanas Povylaitis
Povilaitis Antanas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 8 asp. laida
Povilaitis Bronius 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida
Povilaitis Jonas
1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn. KM 11 asp. laida
Povilaitis Jonas
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Povilaitis Juozas
Povilaitis Kazys 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Povilaitis Pranas

Povilaitis Stasys 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Povilanskis Antanas 1932 07 02, Nr. 45 j. ltn.
1921 12 20, Nr. 292 ltn.
Povilavičius Ignas
1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn. KM 4 asp. laida
Povilionis Kazys
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5 asp. laida
Povilionis Kazys
1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Povilionis Petras
ltn.
Požėla Eduardas 1919 12 16, Nr. 206
Požemeckas Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Požemeckas Povilas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Pračkaila Leonas 1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
1919 08 07, Nr. 127 karininkas
Prakaitis Jonas
1919 10 25, Nr. 175 karininkas
Prakaitis Juozas
1919 04 17, Nr. 67 karininkas mobilizuotas karininkas
Pralgauskas Jurgis
1922 10 17, Nr. 226 Itn. sanitarijos gydytojas
Pralgauskas Jurgis
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Pranaitis Juozas Liudvikas
Pranckevičius Juozas 1919 12 16, Nr. 206 ltn. KM 2 laida

Pranckevičius Juozas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 8 asp. laida

Pranckevičius Kazys 1921 03 16, Nr. 56 Itn.
Pranckonis Kazys
Pranckonis Kazys 1939 05 30, Nr. 38 plk. ltn. Pranckevičius Kazys
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Pranckūnas Stasys
karužas
Pranculis Antanas 1919 07 06, Nr. 106
1919 02 01, Nr. 23 karininkas
Pranculis Jonas
1932 10 31, Nr. 76 j.lon.
Pranculis Stasys
Prapiestis Zigmas 1929 02 23, Nr. 14 ats. ltn.
Prapuolenis Leonas 1936 09 15, Nr. 57 ats,j.ltn.

312 Lietuvos kariuomenes karininkai

 Karininko laipsnio suteikimo
arbapakėlimo karininku
Pavardė ir vardas Pastabos
įsakymo data ir numeris Laipsnis

Prapuolenis Stasys 1921 12 20, Nr. 292 lun.

Prapuolenis Viktoras 1931 11 04, Nr. 62 ats.j.lin.

Prascevičius Feliksas 1923 03 29, Nr. 58 vyr. Itn.
Preikštas Kazys 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Prėnas Leonas 1927 02 17, Nr. 26 ats. Itn.
Prialgauskas Anicetas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Prialgauskas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Pridotkas Andrius 1919 02 18, Nr. 33 karininkas

Prikockis Juozas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Pritchard Harold 1920 01 06, Nr. 216 Itn. leitenantas, JAV

Prižgintas Vladas 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Iun.

Prokopavičius Vaclovas 1920 11 13, Nr. 479 karininkas

Prokorenka Napoleonas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. Jonušas Napoleonas

Pronckūnas Jonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.

Pronckūnas Povilas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.

Prostko Valteris 1919 02 01, Nr. 23 karininkas įsak. Valteris Prostkas
Protas Povilas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 lon.
Prūsaitis Juozas
Prušakevičius Leontijus 1918 12 01, Nr. 4 karininkas įsak praporščikas Pruškevič
1922 01 20, Nr. 17 karininkas
Ptakas Zbignevas
Ptašinskas Kostas 1935 12 31, Nr. 97 ats. j. lun. Sedeginas Kostas
Prašnikovas Stasys 1919 04 03, Nr. 60 karininkas

Puceta Kazys 1927 12 28, Nr. 145 ats. ltn.

Pucevičius Izidorius 1927 09 08, Nr. 110 lon.

Pučekas Pranas 1919 10 08, Nr. 163a len. įsak. Pucekas Pranas
Pugačiukas Serafinas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Puidokas Bronius 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Puikūnas-Pupkys Jonas 1930 08 25, Nr. 45 vyr. ltn. Pupkis Jonas
1928 10 11, Nr. 78 ats. Itn.
Puišys Antanas
Pukas Algirdas Apolinaras 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Pukelevičius Vladas 1938 05 12, Nr. 35 j. lun. Pūkys Vladas
Pukys Kazys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
1928 09 08, Nr. 66 len.
Pukys Povilas
1939 12 11, Nr. 105 j.ltn. Pukelevičius Vladas
Pūkys Vladas
1930 10 25, Nr. 54 lon.
Puknys Juozas
Pulkauninkas Bronius 1919 08 05, Nr. 125 karininkas įsak. Pulkovnikas Bronius
Pulkauninkas Bronius 1926 02 10, Nr. 19 karininkas adm. karininkas

Pundzevičius Petras 1920 10 15, Nr. 454 kpt.

1919 07 14, Nr. 113 karininkas
Pundzevičius Stasys
Pundzius Kazys 1920 04 16, Nr. 304 Itn.

Pundzius Martynas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Pundžius Martynas 1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak. Martynas Pundžis
Puniška Gabrielius Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j.lon.
Puodžiukaitis Benediktas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. . Itn.
j

Puodžiūnas Balys 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Puodžiūnas Jonas 1920 05 21, Nr. 335 lon.

Puodžiūnas Juozas 1932 10 31, Nr. 76 j. lun.

Lietuvos kariuomenes karininkai 313

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pavardė ir vardas
įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastabos

Puodžiūnas Kazys 1932 09 16, Nr. 63 ats,j. Itn.

Puodžiūnas Petras
1924 10 07, Nr. 100 Ion.
Puodžius Stasys 1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Pupeika Kipras 1921 01 25, Nr. 22 vyr. Itn. įsak. Ciprijonas Pupeika
Pupeika Vytautas 1921 12 28, Nr. 299 karininkas
Pupeika Vladas 1922 01 20, Nr. 17 karininkas
Pupelis Alfonsas 1932 10 31, Nr. 76 .j ltn.
Pupinis Bronius 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Pupkis Jonas 1919 02 13, Nr. 29 karininkas Puikūnas-Pupkys Jonas
Pūras Petras 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Purelis Juozas 1925 09 17, Nr. 72 Itn.
Purenas Petras 1927 02 17, Nr. 26 vyr. Itn.
Puronas Pranas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Purpetris Andrius 1919 11 06, Nr. 180 karininkas įsak. Purpetris Jonas
Purtokas Kazys 1919 03 28, Nr. 57 karininkas
Purvinas Ansas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Purvinas Jonas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Purvinis Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn.
Purvinis Jurgis 1919 02 18, Nr. 33 karininkas įsak. Jurgis Purvins
Purvinis Zigmuntas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Purvis Pranas Jonas 1920 08 01, Nr. 392 karininkas įsak. Pranas Purvis
Puskunigis Justinas Gediminas 1936 09 15, Nr. 57 .j ltn.
Puskunigis Vincas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Pustelninkas Antanas 1933 09 15, Nr. 65 .j ltn.
Pustopedskis Šmarija 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Puškevičius Edgaras 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Pušneraitis Juozas 1919 12 16, Nr. 206 Itn.

Pūtys Tomas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

jj

Putna Alfonsas 1938 05 12, Nr. 35 . ltn.

Putna Klemensas 1938 05 12, Nr. 35 . ltn.
Putvinskis Stasys 1919 12 16, Nr. 206 Itn.

Puzer fon Miuler Pranas 1919 04 17, Nr. 67 karininkas

Puzinas Stasys 1919 07 04, Nr. 104 karininkas

1921 05 18, Nr. 114 karininkas
Puzinauskas Zigmas
1919 06 17, Nr. 92 karininkas
Pužanovskis Mikas
įsak. Pužanovskis Nikalojus

R
Racevičius Ričardas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Racka Antanas 1921 12 20, Nr. 292 lon.

Rackevičius Jonas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

Račinskas Antanas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn. KM 6 asp. laida
Račinskas Antanas 1938 05 12, Nr. 35 j. Ion. KM 19 laida
Račinskas Jurgis Kazys 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn. Račys Jurgis Kazys
Racis Jonas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Račys Jurgis Kazys 1940 01 13, Nr. 4 j. ltn. Račinskas Jurgis Kazys
Račys Martynas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.

314 Lietuvos kariuomenes karininkai

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakelimo karininku
Pavardė ir vardas
įsakymo data ir numeris Laipsnis Pastabos

Račiūnas Leonas 1919 07 06, Nr. 106 karužas įsak. Račiumas Leonas
Račkauskas Ignas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn. Račkus Ignas
Račkauskas Vincas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
Račkus Ignas 1939 08 08, Nr. 53 Itn. Račkauskas Ignas
Radėnas Aleksandras Radzevičius Aleksandras
1940 07 11, Nr. 86 ats. j. Itn.
Radenas Eduardas 1928 10 11, Nr. 78 ats, vyr. Itn. įsak. Eduardas Radenas
Radionovas Jonas 1920 01 14, Nr. 218 karininkas
Radus-Zenkavičius Leonas 1921 03 01, Nr. 47 karininkas
Radvanskis Jonas 1919 12 14, Nr. 204 Itn.

Radvenis Grigorius 1939 04 05, Nr. 22 kpt. Heidrikis Grigorius

Radvila Petras 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Radvila Vladas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Radvilas Stasys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Radvilavičius Jeronimas 1919 02 24, Nr. 36 karininkas įsak. Radvilavyčius
Radzevičius Aleksandras 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. Radenas Aleksandras

Radzevičius Juozas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas

Radzevičius Juozas 1928 08 13, Nr. 61 vyr. Itn. Radžiūnas Juozas

Radzevičius Stasys 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Radzevičius Vladas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Radzišauskas Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. Radžiūnas Juozas

Radziukynas Juozas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Radziulis Vacys 1929 02 23, Nr. 14 ats. ltn.

Radzivanavičius Juozas 1919 11 06, Nr. 180 karininkas

Radzivanas Bronius 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

Radzivonas Jonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Radzvickas Petras 1921 07 16, Nr. 166 plk.
Radžiūnas Juozas 1939 04 05, Nr. 22 kpt. Radzevičius Juozas
Radžiūnas Juozas 1939 04 05, Nr. 22 Itn. Radzišauskas Juozas
1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.
Ragaišis Steponas
Ragauskas Antanas 1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
1919 04 17, Nr. 67 karininkas
Ragauskas Jonas
Ragauskas Pranas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
1919 04 10, Nr. 64 karininkas
Ragažinskas Juozas
1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Ragelis Antanas
Raginis Vaclovas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
1920 03 05, Nr. 259 karininkas
Rahn Otto
Raibikis Kostas 1919 12 16, Nr. 206 Itn. įsak. Raibikis Konstantas
1921 09 19, Nr. 223 karininkas
Rajeckas Leonas
Rakaitis Juozas 1939 09 01, Nr. 59 j. ltn. Rakauskas Juozas
Rakauskas Jonas 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Rakauskas Juozas 1936 09 15, Nr. 57 j. Itn. Rakaitis Juozas
Rakickas Stasys 1919 02 16, Nr. 31 karininkas
1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.
Rakšnys Povilas
Ralčenis Aleksandras 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Ralys Eduardas
Ralys Jonas 1927 09 08, Nr. 110 Itn.

Ralys Kazys 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.

Lietuvos kariuomenės karininkai 315

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pavardė ir vardas Pastabos
įsakymo data ir numeris Laipsnis

Ramanauskas Antanas 1927 09 08, Nr. 110 Itn. KM 9 laida, Ramonis Antanas
Ramanauskas Antanas KM 14 asp. laida
1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Ramanauskas Augustas 1919 09 28, Nr. 153 karininkas
Ramanauskas Bonifacas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Ramanauskas Jonas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Ramanauskas Juozas 1922 01 26, Nr. 21 karininkas pėstininkų spec.
Ramanauskas Juozas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn. administracijos spec.
Ramanauskas Kazys 1919 02 25, Nr. 37 karininkas 2 pėst. pulkas
Ramanauskas Kazys 1919 12 16, Nr. 206 Itn. KM 2 laida
Ramanauskas Kostas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Ramanauskas Petras 1919 07 06, Nr. 106 karužas KM 1 laida, Ramutis Petras
Ramanauskas Petras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. KM 14 asp. laida
Ramanauskas Pranas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Ramanauskas Stasys 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Ramanauskas Valerijonas 1919 01 12, Nr. 15 karininkas įsak. Valerionas Romanauskas
Ramanauskas Vladas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Ramančionis Pranas 1930 10 25, Nr. 54 Itn.

Ramašauskas Alfonsas 1919 04 10, Nr. 64 karininkas įsak. Alfonsas Romašauskas

Ramaška Anatolijus 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
Ramaškevičius Česlovas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Ramonas Vaclovas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
Ramonis Antanas 1939 05 08, Nr. 33 kpt. Ramanauskas Antanas
Ramoška Petras 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn. Romaška Petras
Ramoška Vitalis 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Ramoškis Jonas 1926 09 09, Nr. 80 Itn.

Ramūnas Bronius 1939 04 29, Nr. 30 Itn. Kiaulėnas Bronius

Ramutis Petras 1919 08 17, Nr. 133 karužas Ramanauskas Petras
Rantenas Artūras 1921 05 18, Nr. 114 karininkas

Rantenas Nikalojus 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Rapšys Juozas
Rapšys Kazys 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Rasikas Petras Julijonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
Rastauskas Jurgis 1929 02 23, Nr. 14 ats. ltn.
Raščius Jonas 1919 02 25, Nr. 37 karininkas
įsak. Juozas Raščius
1924 10 07, Nr. 100 Itn.
Raščius Jonas KM 6 laida
Raštikis Stasys 1919 03 25, Nr. 55 karininkas

Rataiskis Stasys 1940 08 19, Nr. 127 . ltn.

j

Rataiskis Vaclovas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

Ratkevičius Stepas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
Ratkus Alfonsas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Ratomskis Mikas 1929 02 23, Nr. 14 ats. Itn.
Rauba Felicijonas 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn.
Rauba Jonas 1919 07 06, Nr. 106 karužas

Rauba Vincas 1920 05 27, Nr. 342 Itn.

1919 12 16, Nr. 206 Itn.

Rauba Vytautas
1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Raudys Povilas
1923 10 26, Nr. 194 Itn.
Raudomanskis Balys

316 Lietuvos kariuomenės karininkai


Pavardė ir vardas
Raudonikis Antanas
Rauga Balys
Raugalė Antanas
Raugas Balys
Raugas Balys
Raulinaitis Zigmas
Raulušaitis Pranas
Raupenas Juozas
Raustis Juozas
Razma Pranas
Razminas Pranas
Razulis Stasys
Razumavičius Večislovas
Razvickas Andrius
Ražaitis Viktoras
Raževičius Juozas
Reichertas Eduardas
Reichertas Evaldas Rudolfas
Reijeris Jonas
Reikala Julijonas
Reikala Mečislovas
Reikalas Nikodemas
Reikenis Evaldas Rudolfas
Reimontas Viktoras
Reingardas
Reingardas Marijonas Julius
Reingardas Teodoras
Reišys Martynas Ginteris
Reiteris Petras
Rekašius Stasys
Rekešius Vaclovas Pranas
Rekis Jokūbas
Reklaitis Antanas
Reklaitis Juozas
Rėklaitis Mečislovas Martynas
Rėklaitis Mikas
Rėklaitis Petras
Rėklaitis Viktoras
Rėklaitis Vladas
Remeika Mikas
Remeikis Jonas
Remeikis Vincas
Remes Pranas
Remezas Karolis
Remys Bronius
Remys Juozas
Remišauskas Kostas
Karininko laipsnio suteikimo
arba pakelimo karininku
isakymo data ir numeris Pastabos
Laipsnis
1919 1216, Nr. 206 Itn.
1918 12 10, Nr. 5 karininkas
1928 09 08, Nr. 66 lun.
1920 11 07, Nr. 473 karininkas mobilizuotas karininkas
1938 05 12, Nr. 35 j. ltn. KM 19 Jaida
1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.
1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
1920 10 23, Nr. 461 karininkas įsak. Vaclovas Razumavičius
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.
1927 02 17, Nr. 26 kpt.
1920 11 16, Nr. 484 karininkas Reikenis Evaldas Rudolfas
1938 05 12, Nr. 35 j. Itn.
1919 09 30, Nr. 155 karininkas įsak. Reikalas Julius
1919 02 26, Nr. 38 karininkas įsak. Mečislovas Reškalo
1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Reichertas Evaldas Rudolfas
1939 12 05, Nr. 104 ats. plk. Itn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
1918 12 10, Nr. 5 karininkas įsak. poručikas Reingard
1933 05 03, Nr. 30 ats. karininkas
1923 08 24, Nr. 161
karininkas
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1919 04 17, Nr. 67 karininkas įsak. Petras Renter
1919 11 06, Nr. 180 karininkas
1935 09 15, Nr. 66 ats. j. Itn.
1921 01 25, Nr. 22 karininkas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1919 03 19, Nr. 53 karininkas
1919 11 22, Nr. 188 mjr.
1920 12 04, Nr. 497 karininkas
1919 02 27, Nr. 39 karininkas
1923 10 26, Nr. 194 Itn.
1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
1920 03 05, Nr. 259 karininkas
1919 02 18, Nr. 33 karininkas įsak. Karolis Remezis
1930 12 31, Nr. 61 ats. ltn.
1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
1918 12 01, Nr. 4
karininkas įsak. kapitonas Remiševskis
Lietuvos kariuomenės karininkai 317
 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pastabos
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis

Remišauskas Mikalojus 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Remišauskas Vsevolodas 1934 09 15, Nr. 88 j. ltn.
Repšys Albertas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Repečka Mykolas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn.
Repšys Albinas 1932 10 31, Nr. 76 j. Ion.
Repšys Antanas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Repšys Mikas 1919 07 14, Nr. 113 karininkas
Rešeliauskas Henrikas 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Reško Anatolijus 1918 1201, Nr. 4 karininkas įsak. kapitonas A. Reško
Revuckas Petras 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
Revuckas Vincas 1934 09 15, Nr. 88 j. lun.
Rybakovas Sevastijonas 1919 03 07, Nr. 44 karininkas

Ribskis Aleksandras 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. Itn.

Richteris Vladimiras 1919 02 11, Nr. 28 karininkas įsak. Vladimiras Richter
Rickevičius Česlovas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. Itn. KM 7 asp. laida
Rickevičius Česlovas 1936 09 15, Nr. 57 j. ltn. KM 18 laida

Rydlinskis Vaclovas 1920 11 10, Nr. 475 karininkas

Ridzauskas Alfonsas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Ridzevičius Stasys 1919 04 18, Nr. 68 karininkas įsak. Stasys Rydziavičius
Ryliškis Povilas 1927 12 28, Nr. 145 ats. Itn.

Rimantas Juozas 1940 02 29, Nr. 18 ats. j. ltn. Slapšinskas Juozas

Rimas Alfonsas 1931 10 24, Nr. 57 j. ltn.
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Rimas Juozas
Rimas Kazys 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Rimas Pranas 1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Rimas Vincas 1939 09 16, Nr. 64 j. Itn.

Rimavičius Leonas 1920 11 16, Nr. 484 Itn.

Rimavičius Vincas 1919 02 18, Nr. 33 karininkas

Rimdžius Anicetas 1937 11 24, Nr. 70 ats. Itn.

1919 09 15, Nr. 146 karininkas
Rymeikis Juozas
Rimkevičius Andrius 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
1936 09 15, Nr. 57 . Itn. KM 18 laida
Rimkevičius Juozas
j

Rimkevičius Juozas 1938 05 12, Nr. 35 . ltn. KM 19 laida

j

1920 03 01, Nr. 255 karininkas

Rimkevičius Kazys
1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Rimkūnas Jonas
Rimkūnas Petras 1935 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Rimkūnas Pranas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Rimkus Juozas
1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Rimkus Kazys
Rimkus Vincas 1932 09 16, Nr. 63 ats. j. ltn.
Rimša Antanas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
1919 07 14, Nr. 113 karininkas mobilizuotas karininkas
Rimša Pranas

Rimša Pranas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn. KM 12 asp. laida

Rimša Zigmas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.

1936 09 30, Nr. 59 lon. Oželis Antanas
Rinbutas Antanas
Rinkevičius Julius 1929 11 24, Nr. 86 ats. ltn.
1921 12 20, Nr. 292 Itn. KM 4 laida
Rinkevičius Juozas

318 Lietuvos kariuomenes karininkai

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Pastabos
Laipsnis

Rinkevičius Juozas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn. KM 5 asp. laida

Rinkevičius Jurgis
Rinkūnas Antanas
Risovas Nikalojus
Robašauskas Julijonas
Robašauskas Mečius
Ročka Marcelinas
Rodkevičius Suleimanas
Rodovičius Konstantinas
1931 10 24, Nr. 57 j. Itn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.
1919 09 15, Nr. 146 karininkas įsak. Rabašauskas Julius
1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.
1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
1921 11 02, Nr. 254 karininkas
1919 03 10, Nr. 46 karininkas

Rodzevičius Jonas 1937 11 24, Nr. 70 ats. j. ltn.

Romaška Petras 1939 05 17, Nr. 36 ats.j. ltn. Ramoška Petras

Rope Kazys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. Itn.

Roppas Herbertas 1920 04 07, Nr. 293 karininkas įsak. Grubertas von der Ropp’as
Rosius Valteris 1919 02 13, Nr. 29 karininkas

Rošinskas Mečius 1926 05 27, Nr. 49 kpt.

Rotcas Fridrichas 1927 05 17, Nr. 62 vyr. Itn.
Rotteris Haris 1919 04 25, Nr. 71 karininkas

Rovė Alfredas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

Rozanovas Nikalojus
Rozenfeldas Gelmuntas
Rozenkrantz William Dayton
Rozmanas Vladas
1921 02 24, Nr. 44 karininkas
1919 03 28, Nr. 57 karininkas įsak. Pelmundas Rozenfeldas
1920 03 16, Nr. 272 karininkas majoras, JAV
1919 06 06, Nr. 84 karininkas

Itn.
Rubas Jonas 1921 01 14, Nr. 9

Rubas Justinas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.

Rubinsonas Chaimas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Rudaitis Izidorius 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn.
Rudaitis Kostas 1919 08 31, Nr. 140 karininkas įsak. Rudaitis Konstantas

Rudavičius Jonas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. ltn.

Rudinskas Pranas 1937 09 15, Nr. 55 ats. j. Itn.
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Rudminas Kazys
1930 12 13, Nr. 61 ats. ltn.
Rudzevičius Juozas
Rudzevičius Vytautas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. Itn.
Rudzianskis Mešys 1933 09 15, Nr. 65 j. ltn.
Rudzinskas Henrikas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Rudzinskas Juozas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. Itn.
1921 12 20, Nr. 292 Itn.
Rugys Antanas
Ruibys Kazys 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Ruibys Petras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn.
Ruigys Albinas 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
1940 08 19, Nr. 127 j. ltn.
Rukas Jonas
1919 12 16, Nr. 206 Itn.
Rukša Antanas

Rukšta Viktoras 1920 08 08, Nr. 397 karininkas

Rūkštelė Antanas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.

1921 01 25, Nr. 22 karininkas
Rukuiža Jonas
Rukuiža Vytautas 1919 02 05, Nr. 26 karininkas įsak. Vitoldas Kukuiža
Rulinskas Eduardas 1919 07 04, Nr. 104 karininkas įsak. Rulinskas Edvardas
1919 07 06, Nr. 106 karužas
Rumša Zigmas

Lietuvos kariuomenės karininkai 319

 Karininko laipsnio suteikimo
arba pakėlimo karininku Pastabos
Pavardė ir vardas įsakymo data ir numeris Laipsnis

Runkauskas Jokūbas 1920 05 27, Nr. 342 Itn.

Runta Ignas 1929 11 24, Nr. 86 ats. Itn.

Ruokis Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Rupšys Leonas 1921 12 20, Nr. 292 Itn.

Rupšlaukis Zenonas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.

Rusas Jonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Ruseckas Marijonas 1930 12 13, Nr. 61 ats. Itn.
Ruseckas Motiejus 1939 09 19, Nr. 67 .
ats. j. ltn
Ruseckas Petras 1918 12 19, Nr. 6 karininkas
Ruseckas Vincas 1919 12 16, Nr. 206 Itn. KM 2 laida

Ruseckas Vincentas 1931 10 24, Nr. 57 . ltn. KM 13 laida

j
Rusevičius Antanas 1923 10 26, Nr. 194 Itn.

Ruskonis Vladas 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.

Rusteika Juozas 1936 09 15, Nr. 57 ats. j. ltn.
Rusteika Petras 1938 05 12, Nr. 35 j. ltn.
Rusteika Stepas 1919 06 06, Nr. 84 karininkas

Ruškys Stasys 1939 09 19, Nr. 67 ltn.

Rušmanas Artūras 1919 09 28, Nr. 153 ats..jkarininkas
Rutelionis Vytautas 1935 09 15, Nr. 66 j. ltn.
Rutenbergas Isaakas 1920 05 21, Nr. 335 Itn.

Rutkauskas Benys 1934 09 15, Nr. 89 ats. j. ltn. Rutkūnas Benediktas

Rutkauskas Bronius 1938 09 27, Nr. 68 ats. j. ltn.
Rutkauskas Jonas 1933 09 15, Nr. 66 ats. j. ltn. KM 8 asp laida

Rutkauskas Jonas 1939 09 19, Nr. 67 ltn. KM 14 asp. laida

Rutkauskas Kostas 1920 08 09, Nr. 398
ats..jkarininkas
1919 07 04, Nr. 104 karininkas
Rutkauskas Mykolas
Rutkauskas Paulius Petras 1939 09 16, Nr. 64 j. ltn.
Rutkauskas Petras 1925 05 20, Nr. 40 Itn. savanoris

Rutkauskas Petras 1939 09 19, Nr. 67 ats. j. ltn. KM 14 asp. laida

Rutkauskas Vytautas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Rutkūnas Benediktas 1939 08 08, Nr. 52 ats. j. ltn. Rutkauskas Benys
1920 10 17, Nr. 456 Itn.
Ruzgas Jonas
Ruzgas Valerijonas 1931 11 04, Nr. 62 ats. j. ltn.
Ruzgys Antanas 1932 10 31, Nr. j. Itn.
Ružancovas Aleksandras 1919 09 30, Nr. 155 karininkas įsak. Ružencov Aleksandras
Ržečickas Kostas 1929 02 21, Nr. 13 vyr. Itn.

320 Lietuvos kariuomenes karininkai

1918–1940 metų Lietuvos kariuomenės karo kapelionų pavardžių sąvadas (O-R)
Pavardė ir vardas
Skyrimo karo kapelionu įsakymo data ir numeris

Palubinskas Antanas 1919 08 05, Nr. 125

Pankratjevas Agafonas 1932 07 06, Nr. 46

Paštukas Ambroziejus 1921 08 06, Nr. 182

Paukštys Emilijonas 1920 08 22, Nr. 410

Pauliukonis Antanas
Petraitis Antanas
Petrauskas Motiejus
Pranckietis Kazimieras
Pukėnas Kazimieras
1922 01 31, Nr. 27
1938 05 15, Alf. kar. sąr.
1923 10 19, Nr. 189
1926 03 15, Nr. 33
1939 12 16, Nr. 107

Puleikis Kazimieras 1938 05 10, Nr. 34

Račiūnas Antanas 1934 08 28, Nr. 80
Radžius Tadas 1938 05 15, Alf. kar. sąr.
Ragauskas Jonas 1938 09 18, Alf. kar. sąr
Ramanauskas Juozas 1919 01 29, Nr. 21
Rinkevičius Antanas 1939 09 01, Nr. 59

Ruškys Juozas 1920 03 08, Nr. 263

Karo mokyklos 1940 metų laidų aspirantų ir kariūnų pavardžių sąvadas (O-R)
XV aspirantų laida (1940 m. spalis)

Pabarčius Vladas Petrulis Algirdas Ralys Vaclovas

Paberžis Stasys Petrūnas Petras Ramanauskas Adolfas
Pakalniškis Pranas Petrušaitis Petras Ramanauskas Jonas (g. 1918)
Paltarokas Albinas Piktys Antanas Ramanauskas Jonas (g. 1917)
Paškevičius Kazys Piliponis Antanas Ramonis Arvydas Jokūbas
Paulionis Vytautas Pipiras Hansas Otas Rastenis Jonas
Pavilionis Juozas Porvaneckas Česlovas Raščiauskas Juozas
Perevoznikas Levė Poteliūnas Antanas Rauba Richardas

Petraitis Vytautas Pranckevičius Antanas Rimkus-Rimkevičius Kazys

Petrauskas Henrikas Pranckevičius Juozas Rutkis Eduardas

Petrauskas Zigmas Pranckūnas Ignas Rutkūnas Kazys

Petreikis Zenonas Puodžiukaitis Vincas Vytautas Ruzgys Kazimieras Gediminas
Petrikonis Klemas Račiauskas Balys

XXII kariūnų laida (1940 m.lapkritis)

Pauliukonis Bronius Rajeckas Faustas Juozas

Petriškis Kostas Rakutis Petras

Petronis Stasys Gediminas Raulinaitis Kazys

Petrulis Stasys Regina Vincas
Ročkus Benediktas
Plūkas Vytautas
Rumbaitis Antanas
Prižgintas Viktoras

Lietuvos kariuomenės karininkai 321

7
 1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių, kuriems atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę Prezidento dekretais, Vyriausybės potvarkiais arba Krašto apsaugos
ministerijos įsakymais suteiktas karininko laipsnis, pavardžių sąvadas (O-R)

Karininko laipsnio suteikimo data ir

Laipsnis Pastabos
Pavardė ir vardas dekreto, potvarkio arba įsakymo numeris

Ožeraitis Jonas 2003 11 03, Nr. P-568 dim, kpt.

Padervinskas Alfonsas 2006 01 18, Nr. P-53 vyr. Itn.
Padvaiskas Konstantinas 1999 08 30, Nr. 1620-K vyr. Itn.
Pajarskas Albinas 1999 08 30, Nr. 1618-K plk. ltn.
Palionis Jurgis 2000 06 01, Nr. 1075-K vyr. Itn.
plk. Prezidento dekretu
Paliūnas Juozas 1998 05 19, Nr. 69
Paulaitis Petras 1998 05 13, Nr. 879-K kpt.

Paulauskas Juozas 1998 05 30, Nr. 903-K kpt.

Pažusis Jonas 2000 11 02, Nr. 1744-K vyr. Itn.

1999 08 30, Nr. 1619-K dim. Iun.
Pečiukonis Kazimieras Algirdas
Pečiulaitis Povilas 1998 11 24, Nr. 2174-K dim. mjr.
Perminas Albertas 2000 11 02, Nr. 1744-K kpt.
Petkevičius Andrius 1998 10 23, Nr. 1863-K mjr.
Petkevičius Pranas 2002 05 07, Nr. 668-K kpt.
Petraitis Jonas 2001 05 14, Nr. 763-K kpt.

Petraška Juozas 1992 02 24, Nr. 108 dim. plk. Itn.

Petrauskas Antanas 2001 02 26, Nr. 70-K Itn.

Petrauskas Mykolas 1999 12 02, Nr. 2264-K plk. Itn.

Pileckis Jonas 1999 01 11, Nr. 36-K mjr.

Pinkvarta Kazys 1998 05 13, Nr. 879-K mjr.

Pyplys Kazimieras 1997 01 15, Nr. 39-K kpt.
Plienius Stasys 1998 06 10, Nr. 1090-K dim. kpt.
Poškus Jonas 1998 12 07, Nr. 2316-K dim. ltn.

Pratusevičius Jonas 1991 11 22, Nr. 897p dim. plk. Vyriausybės potvarkiu
Prūsaitis Pranciškus 2001 01 19, Nr. 97-K mjr.
Puidokas Kazimieras 2001 01 29, Nr. 152-K kpt.
Pūkas Albertas 2004 09 20, Nr. P-638 dim. kpt.
1999 10 13, Nr. 1946-K Itn.
Puskunigis Stasys
Pusvaškis Alfonsas 2000 01 31, Nr. 238-K Itn.
1999 02 24, Nr. 284-K dim, mjr.
Puškorius Juozas
1999 05 20, Nr. 975-K Itn.
Račyla Jurgis
Račius Vytautas 2000 01 04, Nr. 6-K lun.

Radžius Antanas 2000 07 12, Nr. 1258-K kpt.

Raklevičius Stasys 1999 03 09, Nr. 402-K kpt.
Ramanauskas Vytautas 1999 10 13, Nr. 1944-K vyr. Itn.
Rastauskas Jonas 1999 01 11, Nr. 36-K mjr.
Ratkelis Albinas 1999 06 21, Nr. 1241-K vyr. Itn.
Rekašius Edmundas 2000 04 11, Nr. 800-K Itn.

322 Lietuvos kariuomenės karininkai

 Karininko laipsnio suteikimo data ir
Pavardė ir vardas dekreto, potvarkio arba įsakymo numeris Laipsnis Pastabos

Rekašius Liudas 2000 12 18, Nr. 1955-K mjr.

Rėza Stasys 2002 06 21, Nr. 918-K vyr. Ito
Rimkūnas Vytautas Steponas 2001 05 14, Nr. 763-K lun.
Rinkūnas Vladas 2001 09 05, Nr. 1353-K vyr. Itn.
Rondomanskis Andrius 2003 04 08, Nr. P-147 dim. kpt.
Ručinskas Antanas 2001 03 26, Nr. 478-K Itn.

Rudauskas Antanas 1999 09 06, Nr. 1686-K kpt.

Rudys Motiejus 1998 08 19, Nr. 1471-K dim. Ien.

Rudmickas Pranas 2000 03 23, Nr. 637-K kpt.

Runas Pranas 1998 05 13, Nr. 879-K kpt.
Rutkauskas Ignas Algimantas 2002 12 04, Nr. 1818-K kpt.

Lietuvos kariuomenes karininkai 323

1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų
biografijų papildymai (A-N)

Augustinas Bernadišius, Henrikas Butkus, Algis Balaišis, Rita Dagienė, Danutė Deniušytė,
Vytautas Indrašius, Palmira Karevičiūtė, Vitas Kriščiūnas, Vytautas Miliukas,
Asta Rėklaitytė, Vytautas Voveris, Vytautas Zabielskas

Išleidus penkis leidinio tomus gauta daug atsiliepimų.
Kai kuriuose jų pateikta biografijų (A-N) papildymų bei
pataisymų. Šiame tome spausdinamos esminėmis žiniomis
papildytos biografijos, pataisytos biografijos, taip pat nauji
biografijų fragmentai bei pateikiamos nuotraukos karininkų
(A-N), kurių biografijos nebuvo iliustruotos nuotrauko
mis, nes jos gautos jau išleidus penktąjį leidinio tomą.
Prie biografijų ir nuotraukų nurodomas tomas ir puslapis,
kuriame yra karininko biografija.
Leidinio penktajame tome Juozo Levano, Juozo Mar
kulio, Alfonso Mulvino biografijose nurodyta, kad jie
baigė Kauno kunigų seminariją. Iš tikrųjų J. Levanas ir
J. Markulis baigė seminarijos mokslą aukštosioms teolo
gijos studijoms eiti, o A. Mulvinas – seminarijoje aukš
tesniosios mokyklos kursą.
Leidinio rengėjai dėkoja pateikusiems papildymus, nuo
traukas, atsiprašo karininkų ir jų artimųjų už netikslumus
bei klaidas ir prašo Lietuvos kariuomenės karininkus, jų
šeimas, artimuosius, pažįstamus, žmones, besidominčius
Lietuvos kariuomenės istorija, pastebėjus netikslumų ar
klaidų pranešti redakcinei komisijai.

325
Lietuvos kariuomenes karininkai
 A

Adomaitis Domas

ADOMAITIS Domas.

LKK, t. 2, p. 30. Ambrazas Petras

AMBRAZAS Petras.
Mirė 1982 10, palaidotas Alytaus m. kapinėse.
Žmona - Aldona Vladislava Palietytė (1913–1984, susituokë
1933), duktė - Aldona Dobkevičienė (1935), sūnūs - Jonas
(1935) ir Vytautas (1945).
LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 48.

ANCEREVIČIUS Stasys.
Žmona
a -- Marija Valavičiūtė (1905–1979), dukterys – Irena
Milda (1931-1996) ir Aldona Ona (1939).
LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 53–54.

Adomaitis Jonas (g. 1913)

ADOMAITIS Jonas (g. 1913).

LKK, c. 2, p. 31.

ADOMAVIČIUS Aleksiejus.
1944 paskirtas Kauno kelių eksploatacijos ruožo v-ku, vėliau
perkeltas į Kėdainius. Mirė 1973 04 04, palaidotas Eigulių
kapinėse Kaune.
Žmona - Marija Vaitavičiūtė (1895–1963), sūnūs - Valerijus
(1924) ir Jurgis (1928).
LKKAS archyvas.
Andriukonis Vytautas
LKK, t. 2, p. 33

ALEKNA Viktoras.
ANDRIUKONIS Vytautas.
LKK, t. 2, p. 58.
Apdovanotas Širvintų krašto garbės piliečio ordinu (2000),
LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2006).
LKKAS archyvas

LKK, t. 2, p. 39–40.

320 lictuvos kariuomenes karininkai

 Smolenskojės r., Altajaus kr. 1942 nutremti į Trofimovską, B
Bulūno r., Jakutija. 1942 12 13 žuvo tremtyje.
B Žinona – Anelė Degesytė (1914–1978), dukterys – Zita Di
džepetrienė (1934) ir Aldona Zaparackienė (1936–2006).
LGG, t. 1, p. 121; LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 118.

BALTRUŠAITIS Kostas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą tarnavo Vilniaus aps. Kenos
geležinkelio stoties v-ku. 1940 02 06 suimtas, kalintas Vilniuje.
1941 04 išvežtas į Butyrkų kalėjimą Maskvoje. 1941 07 13
SSRS Aukščiausiojo teismo nuteistas mirti, 07 27 sušaudytas
Maskvoje. Šeima 1948 ištremta.
LGG, t. 1, p. 125.
LKK, t. 2, p. 130.
Bačiulis Mamertas

BAČIULIS Mamertas.
1931–39 mokytojavo Kupiškyje, vėliau persikėlė į Panevėžį,
mokytojavo 2 septynmetėje m-loje, berniukų g-joje ir kitose
m-lose. Mirė 1993, palaidotas Panevėžyje.
Žmona - Emilija Ūlytė (1912–2000, susituokė 1934), sū
nūs - Rimvydas (1935–1974) ir Vidmantas (1940).
LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 101.

Baltutis Vytautas

BALTUTIS Vytautas.
LKK, t. 2, p. 133.

BARDZILAUSKAS Jonas Marijonas gimė 1913 09 10 Aly

tuje. 1933 baigė Alytaus g-ją, įstojo į VDU Medicinos f-tą, vėliau
mokslus nutraukė ir įstojo į Karo mokyklą. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, vėliau emigravo į Angliją. Dirbo sodininku, prancū
zų k. vertėju. Mirė 1998 11 20.
Žmona - Eileen Nora Bardzil (1915–1999, susituokė 1946),
sūnūs – Mykolas, Pilypas ir Simonas, duktė - Gina.
LKKAS archyvas
LKK, t. 2, p. 141-142.

BARKAUSKAS Petras.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą mokytojavo Kudirkos Nau

miestyje, Šakių aps. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešo
tuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Šeima 1941 ištremta
,

Balčius Gediminas į Jelcovką, Altajaus kr. 1943 01 27 SSRS NKVD Ypatingojo

pasitarimo nuteistas 10 metų. 1950 perkeltas į Pesčianlagą,
BALČIUS Gediminas. Žana Arkos r., Karagandos st., Kazachija. Nuo 1951 02 21
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dirbo Alytaus aps. Junčio tremtyje Jakovlevkoje,Tasejevo r., Krasnojarsko kr. 1956 09 25
nių prad. m-los vedėju. 1941 su šeima ištremtas į Liniovskį, paleistas, grįžo į Lietuvą.

Lictuvos kariuomenis karininkai 327

 Žmona – Anelė Valuckaitė (1909–1982), duktė – Nijolė
Virbauskienė (1930), sūnus – Algimantas (1932).
LGG, t. 1. p. 134
LKK, t. 2, p. 144.

BARNIŠKIS Kazys.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą mokytojavo Panevėžyje.
1941 su šeima ištremtas į Zapadną, Troickojės r., Altajaus kr.
1942 nutremti į Trofimovską, Bulūno r., Jakutija, vėliau į Dzer
žinskojės r., Krasnojarsko kr. 1958 05 16 paleistas, grįžo į
Lietuvą.
Žmona - Elena Jasiūnaitė (1911-1942 tremtyje), sūnus
Eugenijus (1937), duktė – Marija Šekunova (1941).
LGG, t. 1, p. 135.
LKK, t. 2, p. 146.

Beliūnas Antanas

Bartušis Antanas

BARTUŠIS Antanas gimė 1914 11 20 Aukštupių k., Žygai Bobelis Bolius

čių vls., Tauragės aps. Baige Aukštupių prad. m-lą ir Tauragės

g-ją. 1939 09 16 baige Karo mokyklą (XX laida) puskarininkiu
su teise įgyti karininko laipsnį karinėse dalyse.
LKKAS archyvas

LKK, t. 2, p. 153.

BELIŪNAS Antanas.
LKK, t. 2. p. 164

BOBELIS Bolius.
IKK, t. 2, p. 196.

BOBELIS Simas.
LKK. t. 2. p. 198.

Bobelis Simas

328 Lietuvos kariuomes karininkai

 B

Boguslauskas Aleksandras Bručkus Vaclovas

BOGUSLAUSKAS Aleksandras gimė 1916 09 01 Snovs Žmona – Marija Dambrauskaitė.

ko m., Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą baigė Šiaulių mokytojų s se VLE, t. 3. p. 525.

minariją. 1936 09 16 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 LKK, 5. 2. p. 200.

09 15 baigus Karo mokyklą (XII asp. laida) suteiktas pėst. ats.

jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1938 mokytojavo Juknėnų prad. m-loje. LŠS narys, Juknėnų

C
šaulių būrio vadas. Mokėsi VDU Technikos f-te, vėliau baigė
ŽŪA Dotnuvoje. Dirbo agronomu Kuršėnuose ir Radviliškyje.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai su šeima pasitraukė į Austriją,
dirbo agronomu prie Linco, vėliau iki karo pab. Tirolyje. 1945
persikėlė į UNRRA stovyklą Kufsteine, iš kur emigravo į Braziliją.
Gyveno San Paule, dirbo General Motors firmoje, vėliau Civilinės
aviacijos pardavimo skyriuje ir aviacijos kompanijoje Lufthansa,
vertėju prie Lietuvos konsulato San Paule. Aktyviai dalyvavo
lietuvių išeivijos veikloje, renge radijo valandėlę „Tėvynės garsai“.
Žmona - Česlava (1920–1998), dukterys – Silvija (1943),
—

Aldona (1946) ir Lilija (1950).
LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 200.
BRIDICKAS Juozas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą mokytojavo Degutinės k.,
Šakių aps. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij
Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 01 30 SSRS NKVD Ypatingojo
pasitarimo nuteistas 8 metams. 1943 01 30 žuvo lageryje.
LGG, t. 1, p. 172.
LKK, t. 2, p. 213-214.
BRUČKUS Vaclovas.
Tarnaudamas policijoje 1934–36 kartu vadovavo Klaipėdos
operos trupei. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą nuo 1939
04 01 paskirtas pasienio policijos Kretingos baro rajono v-ku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 06 22 paskirtas Policijos
departamento direktoriumi. 1941 ir 1944-48 Kauno muzikinio
komedijos teatro vadovas. 1949–57 mokytojavo Kauno vaikų
muzikos m-loje. Dainavo Kauno muzikiniame teatre, sukūrė
nemažai vaidmenų operose. Mirė 1960 03 13 Kaune.
Bubenas Stasys
BUBĖNAS Stasys gimė 1916 05 08 Skarulių k., Jonavos vls.,
Kauno aps. Baigė Kauno aukštesn. technikos m-lą. 1937 pa
šauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigus Karo mo
kyklą (XIII asp. laida) suteiktas inžinerijos ats. jaun. leitenanto
laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1939 dirbo
Statybos m-jos Kelių v-boje Kaune, nuo 1940 04 - Ukmergės
aps. v-boje statybos techniku. 1941 perkeltas į Eišiškes statybos
techniku. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. dirbo „Lietu
vos lino“ kontoroje Kaune. 1945 04 18 suimtas, kalintas Kaune,
Vilniuje, Šilutėje. 1945 08 29 Karo tribunolo nuteistas 10
metų lagerio ir 5 metams tremties. Nuo 1949 02 20 kalėjo la
geryje Intoje, Komijoje, vėliau Minlage, Komijoje. Nuo 1954
11 21 tremtyje. 1958 08 23 paleistas, dirbo Intoje, 1972 grįžo
į Lietuvą. Gyveno Ukmergėje, dirbo dujų v-boje inžinieriumi.
Mirė 1999 06 03, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Žmona - Monika (1915–1996).
LGG, t. 2, d. 1, p. 255; LKKAS archyvas.
LKK, t. 2, p. 219.

Lietuvos kariuomenės karininkai 329

 С C

Churginas Jonas Čapkevičius Vladas

CHURGINAS Jonas. ČAPKEVIČIUS Vladas.

LKK, t. 2, p. 262. LKK, t. 2, p. 269.

Cernauskas Juozas

Cibulskas Pranas
ČERNAUSKAS Juozas (slap. Gintaras, Žaibas) gimė 1917
0605 Virbalyje, Vilkaviškio aps. 1938 baigus Marijampolės
CIBULSKAS Pranas. g-ją pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 9 pėst. pulke
LKK, 6. 2. p. 262. Marijampolėje, tarnybą baigė puskarininkiu. Gyveno Mari
jampolėje, dirbo buhalteriu cukraus f-ke, draudime, vyr. bu
halteriu spaustuvėje. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
1945 07 su broliu Leonu išėjo partizanauti. 1945 07 - 1946
pab. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado adjutantas, vėliau
Žalgirio rinktinės vado adjutantas, redagavo partizanų laikraštį
„Laisvės žvalgas“. 1946 pab. kovoje su okupantų kariuomene
sužeistas (peršauti plaučiai), pasitraukė į pogrindį, gyveno Kau
ne, palaike ryšius su partizanais. 1948 06 15 susitikimo vie
toje Garliavos vaistinėje atpažintas ir suimtas. 1948 06 29 nu
teistas 25 mecams lagerio ir 5 metams tremties. Kalejo lageriuose

330 Licili DOS kariuomenes karininkai

Intoje, Komijoje. 1958 10 08 paleistas be teisės grįžti į Lietuvą. D
Mirė 1978 05 10 Intoje. 1997 1005 palaikai parvežti į Lietuvą
ir palaidoti senosiose Marijampolės kapinėse. 2002 05 14 pri
pažintas kariu savanoriu ir 2002 05 14 suteiktas leitenanto
laipsnis (po mirties).
D
Žmona - Ona Borisaitė (1922-1997, susituokė 1941), duk
tė - Jūratė Pikūnienė (1941), sūnus - Audrūnas (1944
1982).
LKKAS archyvas
LKK, t. 2, p. 282.

ČIŽINAUSKAS Eduardas.
1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV, gyveno
Čikagoje. Mirė 2005 06 02, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių
kapinėse Čikagoje. Deniušis Evaristas
Žmona - Elena Statkevičiūtė (1921).
LKKAS archyvas
DENIUŠIS Evaristas.
LKK, t. 2, p. 300.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 06 suimtas, ka
lintas Raseiniuose, Kaune. Nuo 1941 07 06 kalėjime Sol Ilecke,
Čkalovo sr. 1941 1006 srities teismo nuteistas mirti, 12 19
sušaudytas Sol Ilecke.
Žmona – Petronelė Rėklaitytė (1914–2005, susituokė 1936),
dukterys – Danutė (1938) ir Aurelija Didžiokienė (1940–
2001).
LGG, t. 1, p. 224, 233; LKKAS archyvas.
LKK, t. 3, p. 53.

Didžgalvis Vincas

DIDŽGALVIS Vincas.
LKK, c. 3. p. 57

331
Lietuvos kariuomenes karininkai
 E F
FEDOTOVAS (DAUNYS) Aleksas.
Mirė 2004 05 24 St. Petersburge, Floridos valst., JAV.
LKKAS archyvas
LKK, 6. 3, p. 116.

Eidukonis Konstantinas su žmona Aldona

EIDUKONIS (EIDUKEVIČIUS) Konstantinas (Kostas)

gimė 1915 06 22 Marijampolėje. Baige Marijampolės g-ją.
1939 09 16 baigus Karo mokyklą (XX laida) suteiktas artilerijos
jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į l art. pulką. Sovietų Są
jungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 art. pulko 4 baterijos
vadovavimo būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę
paskirtas RA 29 ŠTK 179 divizijos 618 lengvosios artilerijos
pulko ugnies būrio vadu. 1940 12 20 perkeltas pulko divi
ziono ryšių v-ku. Kilus Vokietijos SSRS karui iš RA pasitraukė.
1941 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos artilerijos pulke,
1943 - LSD 250 batalione, 1944 - 1 policijos batalione
Vilniuje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV.
Gyveno Čikagoje, vėliau Tucsone, Arizonos valst. Mire 2004
12 24, palaidotas Tucsone.
Žmona - Aldona Ysakaitė (1925), sūnus - Kęstutis (1945),
dukte - Birutė (1950-1999).
LCVA, F. R-661, ap. 2, b. 33, I. 220; LYA, f. K-8, ap. 2, saug. vnt. 3;
LKKAS archyvas.
LKK, t. 3, p. 102.

ENČERIS Juozas.
Mire 2006 07 20, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
LKKAS archyvas

LKK, 1. 3, p. 107-108.

332 Lietuvos kariuomenes karininkai

 G

G
GALIŠAUSKAS Aleksas (Aleksandras).
Mirė 1959 12 26, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaunc.
Antroji žmona – Zuzana Žilytė (1902–1984, susituokė 1936),
įdukra - Bronė Morkevičiūtė-Mikulėnienė (1926).
LKKAS archyvas.
LKK, t. 3, p. 135-136.
Grajauskas Gediminas

GERMANAVIČIUS Martynas. GRAJAUSKAS Gediminas gimė 1918 11 30 Ožkabalių k.,

Pirmoji žmona - Felicija, duktė – Luiza (1941); antroji žmona -
Janina Kneišytė, dukterys – Vida Živatkauskienė (1953) ir
Laimutė Kriaučiūnienė (1957), sūnus – Algimantas (1954).
LKKAS archyvas.
LKK, 1. 3. p. 172.
Vilkaviškio aps. 1938 Pasaulio lietuvių olimpiadoje su Lietu
vos tinklinio rinktine laimėjo sidabro medalį. 1938 įstojo į Ka
ro mokyklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15
ją baigė (XXII laida), suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į RA karininkų atsargą. Karo pab. pasitraukė į Vakarus,
veliau emigravo į JAV. Mirė 2005 09 10. Palaikai parvežti į
Lietuvą ir 2006 01 11 palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapi
nese Kaune.
LKKAS archyvas.
LKK, 6. 3. p. 203.

Gintautas Andrius

GINTAUTAS Andrius.
LKK, t. 3, p. 184.

Gurklys Juozas

GURKLYS Juozas.
LKK, L. 3, p. 253.

Lietuvos kariuomenes karininkai 333

 ir pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mire
1943 Šiauliuose.

I Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 ir 5 laipsnio (1919), DLK Ge

dimino 4 laipsnio (1932) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos
nepriklausomybės (1928) medaliais, ugniagesių Artimui

„
pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1938).
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 23; ap. 8, b. 728; LKKAS archyvas.
IGNATONIS Jeronimas. LKK, t. 3, p. 274; t. 4, p. 38.
1930–33 lankė Kauno konservatorijos dainavimo skyrių,
vadovavo „Ramovės“ chorui. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo
Miuncheno lietuvių g-jos inspektoriumi. 1949 emigravo į JAV,
gyveno Čikagoje, kur suorganizavo tremtinių vyrų chorą. Nuo
1954 „Draugo“ skyriaus „Lietuviškoji mokykla“ redaktorius,
bendradarbiavo „Lietuvių dienų“ redakcijoje. Romanų „Ir at
leisk mūsų kaltes“ (1958, „Draugo“ premija) ir „Lūžiuose“
(1963) autorius. Mirė 1968 11 12, palaidotas Šv. Kazimiero
lietuvių kapinėse Čikagoje.
Žmona - Lilija Meižytė (1910–2002), sūnūs – Algis (1942)
ir Arvydas (1954).
LKKAS archyvas
LKK, t. 3, p. 268.

Irlikis Juozas +

IRLIKIS Juozas.
1944 07 13 Armijos krajovos kareivių sušaudytas Žvėryne Vil
niuje.
Žmona - Elena Limberg, duktė - Angelika (1910), sūnūs –
Valentinas (1912–1990) ir Mikalojus (1914–1942).
LKKAS archyvas
LKK, t. 3, p. 275.

Inickas Petras

INICKAS (JANICKAS) Petras gimė 1892 12 13 Vegelių k.,

Kairių vls., Šiaulių aps. 1919 04 17 savanoriu įstojo į Panevėžio
batalioną (nuo 191911 01 4 pėst. pulkas). Dalyvavo nepri
klausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais,
kur ypačpasižymėjo. 1919 08 01 suteiktas puskarininkio laips
nis. 1920 05 21 išlaikius egzaminus prie Karo mokyklos suteik
tas leitenanto laipsnis, paskirtas jaun. karininku, 1923 02 02 –
kuopos vadu. 1924 01 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925
07 14 perkeltas į 7 pėst. pulką. 1927 05 04 pačiam prašant
paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1928 05 06 vėl priim
tas į karo tarnybą, paskirtas į 4 pest. pulką. 1929 11 23 pakeltas
į kapitonus. 1930 02 baigė trumpalaikius baterijų ir kuopų
vadų kursus. 1933 03 28 pakeltas į majorus. 1935 11 27 pa
skirtas 2 bataliono vadu. 1939 06 13 pakeltas į plk. leitenantus

334 Lietuvos kariuomes karininkai

 J

Jarembauskas Stepas

JAREMBAUSKAS Stepas.
LKK, t. 4, p. 59.

Jakumas Laurynas

JAKUMAS Laurynas.
LKK, t. 4, p. 30.

Jašinskas Jurgis

JAŠINSKAS Jurgis.
LKK, t. 4, p. 70.
Januškevičius Antanas

JANUŠKEVIČIUS Antanas.
LKK, t. 4, p. 55.

JANUTA Kazys (Kazimieras).

Dirbo tardytoju Vilniuje ir Vilkaviškyje. 1944 pasitraukė į Vokietiją.
1948-49 gyveno pabėgėlių stovykloje Augsburge, baigė lino
tipininkų kursus. 194905 emigravo įJAV,gyveno Čikagoje, dirbo
spaustuvėje raidžių rinkėju. Vėliau baigęs braižytojų kursus dirbo
firmoje, gaminančioje elektronines kontrolės priemones JAV karo
laivynui, įgijo Elektronic designer kvalifikaciją. 1959 persikėlė į Los
Andželą, 2006 apsigyveno San Francisko apyl. Nuo 1934 bendra Jučas Vytautas
darbiavo spaudoje, rašė Naujienoms“, „Dirvai“ ir kt. Mire 2006
„

08 15 San Franciske, Kalifornijos valst.

Žmona - Petronelė Orintaitė (susituokė 1939, m. 1999), JUČAS Vytautas.
sūnus - Donatas (1941). LKK, c. 4, p. 91.
LKKAS archyvas.
LKK, t. 4, p. 58.

Lietuvos kariuomenes karininkai 335

 K
KAIRIŪNAS Bronius.
Mire 1978 10 04 Panevėžyje, palaidotas Saltoniškių kapinėse
Vilniuje. 20
Pirmoji žmona - Marija Gasiūnaitė; antroji žmona - Julija Asaus
-

kaitė (1912–1971), sūnus - Algimantas (1944).

LKKAS archyvas
LKK, 4, p. 132.

Kazlauskas Bronius

KAZLAUSKAS Bronius (g. 1901).

LKK, 1. 4. p. 199.

KUŠLIKIS Stasys.
Žmona – Emilija Andziulytė (1911–1999, susituokė 1936),
sūnus - Juozas Algis (1938), duktė – Marija Giedre (1939).
LKKAS archyvas
LKK, 1. 4, p. 324.

Kasperavičius Bronius

KASPERAVIČIUS Bronius.
LKK, t. 4, p. 170.

Kaunas Leonas Kęstutis

KAUNAS Leonas Kęstutis.

LKK, L. 4, p. 182.

336 Lietuvos kariuomenes karininkai

 LEBEDYS Jurgis L

.
Mirė 1970 07 12 Ščiuryje, Inturkės vls., Molėtų r. Palaidotas
L
r

teviškėje Devynduonių k., Gudžiūnų vls., Kėdainių aps.

Žmona - Elena Žičkutė (1919), duktė - Ramunė (1940),
sūnūs - Arvydas (1944) ir Jurgis (1962).
LKKAS archyvas
LKK, t. 5. p. 40-41.

LARNA

1
Laurinskas Leonas

LAURINSKAS Leonas (slap. Liūtas) gimė 1926 02 25 Grau

žų k., Batakių vls., Tauragės aps. 1939 baigė Ringalių prad,
m-lą. Antrosios sovietinės okupacijos pradž. išejo partizanau
ti, 1945 02 16 prisiekė. 1946 01 09 žuvus būrio vadui An
tanui Sugintui laikinai vykdė jo pareigas. 1946 06 paskirtas Leinartas Konstantinas

Lydžio rinktinės 3 kuopos skyrininku. 1946 08 perkeltas į

! Kęstučio apygardos štabo apsaugos būrį, 1947 paskirtas šta LEINARTAS Konstantinas (Kostas).

bo apsaugos būrio skyriaus vadu. Kautynėse su okupantais ir LKK, 1. 5. p. 41.

jiems talkinusiais stribais dalyvavo Šilalės vls. Miežučių ir
Vytogalos rinkiminių būstinių antpuoliuose. 1948 04 21 kau
tynėse Tauragės vls. Kazbarynų miške sunkiai sužeistas. 1953
11 24 Skaudvilės vls. Girdiškės apyl. MGB agento (agento
slap. Vytautas) apnuodytas, užmigdytas ir paimtas į nelaisvę.
1954 11 24 Pabaltijo karo tribunolo nuteistas 25 metams
lagerio ir 5 tremties, kalėjo Mordovijos lageriuose. Vėliau
tremtyje Sibire gyveno su ten ištremtais motina ir broliu. Ne
leidus grįžti į Lietuvą gyveno Kaliningrado sr. ir Latvijoje. KGB
suorganizavus provokaciją nuteistas 1 metams, 1975 06 13 –
1976 06 12 kalėjo Marijampolėje. Išėjus iš kalėjimo pavyko
apsigyventi Tauragėje. 1979 08 23 pasirašė , 45 pabaltijiečių
memorandumą“. 1988 06 14 minint 1941 metų trėmimus
Gedimino aikštėje Vilniuje pirmą kartą viešai iškėlė lietuviš
kąją Trispalvę. 1991 11 22 Resp. Vyriausybės suteiktas pul
kininko laipsnis. 1992 priimtas į karo tarnybą, paskirtas „Ge
ležinio Vilko“ brigados Tauragės (dabar Kęstučio) bataliono
vado padėjėju karių auklėjimui. 1998 07 07 perkeltas į KAM
2 (Operatyvinių tarnybų) departamentą.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi
(1998), Savanorių (2000), Lietuvos nepriklausomybės (2000) Lelešius Justinas
ir Sausio 13-osios (1992) medaliais, „Geležinio Vilko“ garbės
ženklu.

Žmona - Valerija (1925). LELEŠIUS Justinas.

LKK, t. 5, p. 44-45.
LKKAS archyvas.
1

Lietuvos kariuomenes karininkai 337

 Lenčiauskas Algirdas Jurgis Leonavičius Stasys

LENČIAUSKAS Algirdas Jurgis. LEONAVIČIUS (LEVANAVIČIUS) Stasys.

LKK, 6. 5. p. 45. LKK, t. 5, p. 50.

LINGYS Petras Vytautas.

1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Vysbadeno pa
bėgėlių stovykloje, buvo sporto vadovas. 1950 emigravo į JAV.
Gyveno Detroite, Mičigano valst., dirbo projektuotoju plieno
konstrukcijų gamyboje. 1979 persikėlė į Kaliforniją. Mire 1983
08 02.

Žmona - Stanislava (1921), sūnus – Algis (1941), duktė –

Irena (1946).
LKKAS archyvas.

LKK, 6.5
, p. 75.

LIŪGA Jonas išvežtas į lagerį Komijoje. Nesudarius bylos

paleistas, grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune, mokytojavo, kaip ne
tinkamas dėl savo praeities atleistas. Dirbo Kauno „Kotono“
f-ko darbo užmokesčio skyriuje. Mirė 1986, palaidotas Pane
munės kapinėse Kaune.
LKKAS archyvas
LKK, t. 5, p. 88-89.

LOVKIS Mečys (Mečislovas).

Šeima 1951 ištremta į Tomsko sr. 1958 legalizavosi, dirbo tie
Leonavičius Algirdas Vincas
kėju sanatorijoje Alytuje, vėliau tekintoju Alytaus mašinų ga
mykloje. Mirė 1980, palaidotas Alytausm. kapinėse.
Žmona - Marija Pangonytė (1913–2000), sūnūs - Arūnas
LEONAVIČIUS Algirdas Vincas. (1944) ir Vidmantas (1947).
LKK, 1. 5, p. 48-49. LKKAS archyvas
LKK, t. 5, p. 95.

338 Lietuvos kariuomenes karininkai

 M
M

Maneika Antanas

Lukauskas Jonas
MANEIKA Antanas.

LUKAUSKAS Jonas. LKK, t. 5, p. 142.

Gyveno tėviškėje, kur 1940 mirė, palaidotas Šiluvoje.

LKKAS archyvas. MARCINKEVIČIUS (MARCINKUS) Pranas (g. 1908).
LKK, t. 5, p. 98-99. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją.
1945–49 gyveno pabėgėlių stovykloje. 1950 emigravo į JAV,
LUKOŠIUS (LUKOŠEVIČIUS) Balys. gyveno Čikagoje. Mirė 1960 01 29, palaidotas Šv. Kazimiero
Mirė 2006 01 04 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje. lietuvių kapinėse.
LKKAS archyvas Žmona – Matilda, dukterys – Danguolė ir Ilona, sūnus -
Arūnas.
LKKAS archyvas
LKK, t. 4, p. 146-147.

DU

Markauskas Stasys

MARKAUSKAS Stasys.
LKK, . 5. p. 155.

Lietuvos kariuomenės karininkai 339

 용

Mažeika Vincas

Martišauskas Stasys

MARTIŠAUSKAS Stasys.
LKK, t. 5. p. 163.

Matulevičius Andrius

MATULEVIČIUS Andrius.
Žmona – Elena Kulvietytė, dukterys – Laima Vitkauskienė
(1923) ir Janina Vienužienė. (1927).
Medekša Ceslovas
LKKAS archyvas
LKK, t. 5. p. 181.

MAŽEIKA Vincas.
LKK, L. 5, p. 200.

MEDEKŠA Česlovas.
LKK, t. 5, p. 206-207.

MEILIŪNAS Jonas.
LKK, 1. 5. p. 208.

Meiliūnas Jonas

340 Lietuvos kariuomenes karminkai

 MIKALAUSKAS Kazys Mečys N

.
1941-44 dirbo gydytoju Ukmergės ligoninėje. Antrosios
sovietinės okupacijos pradž. 1944–46 buvo tremtyje. Nuo
1946 vel dirbo Ukmergės ligoninėje, vėliau vyr. gydytojo pa
vaduotoju. Mirė 1986 12 09 Ukmergėje.
Žmona - Elze Masiliūnaitė (1905-1995, susituokė 1944),
sūnus - Kazys (1945).
LKKAS archyvas
LKK, t. 5, p. 231.

MIKELSKAS Petras.
Žmona - Marija Rutkaitytė (1912), dukterys - Margarita
(1940) ir Nijolė (1943).
LKKAS archyvas.
LKK, t. 5, p. 235.

Melenkevičius Juozas

MELENKEVIČIUS Juozas gimė 1905 08 13 Varnagirių k.,

Alytaus aps. Baige Alytaus g-ją ir mokytojų seminariją. 1928
pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1929 02 19 baigus Karo mo
kyklą (III asp. laida) suteiktas pėst. ats. leitenanto laipsnis ir pa
leistas į pėstininkų karininkų atsargą. Mokytojavo Raižių ir
Vabalių prad. m-lose, vėliau dirbo Kedonių prad. m-los vedėju.
1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. leitenanto
laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto. 1939 09 08 pakeltas į ee

ats. leitenantus. LŠS narys, Butrimonių šaulių būrio vadas.

1941-44 Stakliškių prad. m-los, nuo 1944 Alytaus aps. Vė
žionių prad. m-los vedėjas. Antrosios sovietinės okupacijos pradž.
1949 03 25 su šeima ištremtas į Kultuką, Usolje Sibirskojės r.,
Irkutsko sr. 1957 03 15 žuvo tremtyje.
Mikolaitis Petras su žmona
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Genovaite ir dukterimi Giedre
Žmona - Adelė Paužaitė (1907–1999), sūnus – Vytautas
(1931, 1949–56 kalintas Steplage), dukterys - Danutė
MIKOLAITIS (MIKALAUSKAS) Petras.
Morkevičienė (1940) ir Aurelija Banionienė (1942).
LKK, t. 5, p. 238.
LKKAS archyvas
LKK, 1.5, p. 210.

MIKALAUSKAS Antanas.
1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Augsburge. 1948 emigravo
į Venesuelą, gyveno Karakase, dirbo statybos inžinieriumi įvai
riose bendrovėse. Mirė 1967, palaidotas Cementerio del Este
kapinėse Karakase.
Žmona - Petronėlé Žilinskaitė (1909–1976, susituokė 1937),
dukterys - Beatrice (1940), Regina (1941) ir Antanina (1945).
LKKAS archyvas

LKK, 1. 5. p. 231.

Lietuvos kariuomenes karininkai 341

 N
NAPEKLYS Kazys.
Po karo dirbo geležinkelių depe, f-ko „Liteksas“ vyr. mecha
niku, gamyklos „Apvija“ direktoriumi. Mire 1982 06 29, pa
laidotas Veiverių kapinėse.
Žmona - Kazimiera Žilinskaitė (1922), sūnūs - Arvydas
(1942) ir Kęstutis (1943–2004).
Morkus Aleksas LKKAS archyvas
LKK, 6. 5. p. 304.
MORKUS Aleksas.
NARBUTAS Balys.
Žmona - Alma Marija Gulbytė (1909).
LKKAS archyvas Žmona - Kotryna Masiliūnaitė (1907–1951, susituoké
LKK, t. 5, p. 281.
1933), sūnus - Saulius (1939).
LKKAS archyvas
LKK, t. 5, p. 306-307.

NAVAKAUSKAS Matas.
Gyveno Kaune, dirbo kasininku ,,Kotono“ f-ke. Mire 1978
1011, palaidotas Varlaukio kapinėse.
Žmona - Liudvika Danišauskaitė (1900–1990), sūnus -
Liudvikas (1925), dukterys - Elena (1926) ir Irena Birure
(1930–1996).
LKKAS archyvas
LKK, t. 5, p. 329.

Navickas Edmundas su žmona Elena

NAVICKAS Edmundas,

LKK, 1, 5, p. 330.

342 Lietuvos kariuomenes karininkai

NORKUS Juozas.
1940-41 dirbo Ukmergės švietimo skyriuje. 1941 09 - N
N

1944 07 Ukmergės aps. Musninkų prad. m-los vedėjas. Ant

rosios sovietinės okupacijos pradž. įstojo į Jono Misiūno (slap.
Žalias Velnias) vadovaujamą partizanų junginį, sutelkė par
tizanų būrį Musninkų vls., nuo 1944 09 jam vadovavo (slap.
Kerštas). 1945 03 10 kautynėse su okupantais žuvo Kaimynė
lių k., Musninkų vls.
LKKAS archyvas.
LKK, t. 5, p. 345.

NORKUS Mečislovas (Mečys).

Mokytojavo Pagramančio prad. m-loje. 1941–44 Laukuvos
prad. m-los vedėjas. 1944 1009 į Laukuvą įsiveržus RA dingo
be žinios.

LKKAS archyvas
LKK, t. 5, p. 346.

Lictuvos kariuomenės karininkai 343

 GUSARUFELER TOPLUSORAPYILOS,
Thinkend 1952PULKO m.

Zlabi
ARD SIL
3
Gudelis
Wand
Bamirivs
Ne

al
Ruta
OMINA

LA

Copy

A37

1-ojo husarų didžiojo Liecuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko karininkai. 1926–32 m.

344 Lietuvos kariuomenes karininkai

1-asis husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas P. Vileišio aikštėje. Kaunas, 1929 m.

1-ojo raitelių pulko 1-asis eskadronas pulko šventėje. 1919 m.

Lietuvos kariuomenes karininkai 345

 works
anebung
1-asis husarų pulkas po pratybų. 1923 m.

1-ojo husarų pulko vadas mjr. Povilas Plechavičius ir pulko gydytojas mjr. Antanas Petraitis pratybų metu. 1923 m.

346 Lietuvos kariuomenės karininkai

 Dexte

GS
MMOGUSARU PULKO
MOKOMA
-KOMANDA

1-ojo husarų pulko mokomoji komanda. Pirmoje eilėje viduryje (virš užrašo) sėdi pulko vadas plk. Pranas Jackevičius ir
gen. Itn. Vladas Nagius-Nagevičius. Apie 1927 m.

Lietuvi!tavo siela Lalsva, talgi nevaržyk savo kūno: duok jam klestėti dati graziam!
Sveikan kune 1 GUSARŲ .PULKO Tereta bertate edelis aktas

Sveika siela. SPORTO AIRŠTE. suvaldytt.

1-ojo husarų pulko futbolo komanda. 1923 m.

Lietuvos kariuomenes karininkai 347

 1-ojo husarų pulko šventė pulkui suteikiant didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos vardą. Priekyje iš
dešinės: Resp. Prezidentas Antanas Smetona, kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas ir krašto apsaugos ministras
plk. Teodoras Daukantas. 1927 m. rugsėjo 25 d.

1-ajam husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkui įteikiamapulko Šefo vėliava. Centre – Resp. Prezidentas
Antanas Smetona, prie vėliavos – pulko vadas plk. Pranas Jackevičius. 1927 m. rugsėjo 25 d.
348 Lictuvos kariuomenes karininkai
 1-ojo husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko garbės komanda

1-ojo husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko orkestras. Priekyje – orkestro kapelmeisteris
Ričardas Lechavičius. 1931-32 m.

Lietuvos kariuomenės karininkai 349

 1-ojo husarų pulko mokomasis eskadronas pratybose. 1926 m.

1-ojo husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko kariai poligone. 1935 m.

350 Lietuvos kariuomenės karininkai

1-ojo husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko kariai maudo žirgus Neryje. 1937 m.

Husaras keliasi per Nerį. 1935 m.

Lietuvos kariuomenes karininkai 351

 1-asis husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas kariuomenės parade. P. Vileišio aikštė Kaune,
1934 m.

Miestelėnai su gėlėmis pasitinka husarus

352 Licios kariuomenes karininkai

Resp. Prezidentas Aleksandras Stulginskis vizituoja 2-ajį ulonų pulką. 1924 m.

2-ojo ulonų pulko 2-asis eskadronas po pulko iškilmių. 1922 m. gegužės 15 d.

Lietuvos kariuomenės karininkai 353

 2-ojo ulonų pulko 3-asis eskadronas Vilkaviškyje. 1923 m.

2-asis ulonų Lietuvos didžiosios

kunigaikštienės Birutės pulkas parade.
1933 m.

354 Lietuvos kariuomenės karininkai

 Ilit'll .

2-asis ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulkas. Alytus, 1928 m.

DIETETI

M lapho Its all

Kavaleristai prie Įgulos bažnyčios. Kaunas, 1929 m. lapkričio 23 d.

Lictuvos kariuomenes karininkai 355

 bodem
11日 。
ISINS

2-asis ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulkas išvyksta į Varėnos poligoną. 1929 m.

APOR PO 11
HA
MOS?

2-asis ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulkas kariuomenės parade P. Vileišio aikštėje Kaune. 1930 m.
 VI

2-ojo ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulko karininkai prie pulko štabo su Latvijos kariuomenės
kavalerijos inspektoriumi plk. Valteriu Bruninieku. Svečio kairėje – einantis pulko ūkio viršininko pareigas kpt. Antanas
Paulauskas, dešinėje – 1-ojo eskadrono vadas mjr. Juozas Šarūnas. Alytus, 1939 m.

--

2-ojo ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulko karininkai po pratybų prie Įgulos bažnyčios Alytuje su JAV
karo ataše Lietuvoje. Svečio kairėje – einantis pulko vado pareigas plk. Itn. Kazys Gudelis, dešinėje - technikos eskadrono
vadas kpt. Jonas Česna. Alytus, 1936 m.

Lietuvos kariuomenes karininkai 357

 2-ojo ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulko karininkai lauko pratybose

2-ojo ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulko kariai pietinės ruošos metu valo žirgus

358 Lietuvos kariliomos karininkai

 Hii

Ulonų žvalgų komanda pasirengusi vykdyti užduotį. 1935 m.

db

Užduotis ulonams prie Punios milžinkapio. 1938 m.

 2-ojo ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulko karininkai jaun. leitenantai (iš kairės) Juozas Gaidamavičius,
Vincas Padegimas, Vladas Židžiūnas ir Martynas Germanavičius pušyne Alytuje. 1934 m.

Kariuomenės vadas brig. gen. Stasys Raštikis (dešinėje) ir einantis 2-ojo ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės
Birutės pulko vado pareigas plk. Itn. Kazys Labutis Alytaus geležinkelio stotyje. 1939 m.

360 Lietuvos kariuomenės karininkai

Ulonas. 1923 m. Ulonas. 1924 m.

3-ojo dragūnų „Geležinio vilko“ pulko karininkai. Raudondvaris, 1920 m.

Lietuvos kariuomenės karininkai 361

Kavaleristai išsirikiavę paradui

Lietuvos raitoji kariuomenė parade

362 Lietuvos kariuomenes karuinkai

 AGONS L

Lietuvos kariuomenės kavalerija Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventes parade.

Kaunas, 1936 m. gegužės 17 d.

Lietuvos kariuomenes karinink 303

 Garbös komanda prie Prezidentūros rūmų

!!!

Iškilmingos rikiuotes akimirka

304 Lieturos karisons karininkai

1

Kavaleristai pratybose

Lietuvos kariuomenės karininkai 365

Žirgaii ant pontoninio tilto

Kavaleristai pratybose Gaižiūnų poligone

366 Lietuvos kariuomenės karininkai

Karo mokyklos kariūnų kavaleristų poilsio valandėlė pratybose

Karo mokyklos kariūnas kavaleristas pratybose nukritęs nuo žirgo

Lietuvos kariuomenės karininkai 367

 Lietuvos karininkijos kelias į golgotą
Dr. Stasys Knezys, Vytautas Zabielskas
1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą nutarta
Lietuvos kariuomenę „apvalyti nuo reakcingų elementų, ne
galinčių sutikti ar susitaikyti su revoliuciniais pasikeitimais
Lietuvoje“. 1940 m. birželio 25 d. prasidėjo aukštųjų karininkų
„paleidimai į atsargą“ ir perkėlimai į kitas pareigas. 1940 m.
liepos 3 d. kariuomenė buvo pervardyta Lietuvos liaudies ka
riuomene, panaikinta karo kapelionų institucija, juos pakei
čiant 306 politiniais vadovais. 1940 m. rugpjūčio 3 d. kaip
tryliktoji respublika Lietuva buvo inkorporuota į SSRS sudėtį.
Tuo pačiu buvo nulemtas ir Lietuvos kariuomenės likimas.
1940 m. rugpjūčio 14 d. VKP(b) CK Politinis biuras priėmė
nutarimą dėl Baltijos valstybių kariuomenių pertvarkymo,
kuriame buvo nurodyta Estijos, Latvijos ir Lietuvos SSR ka
riuomenes „išsaugoti vienų metų laikotarpiui, išvalyti nuo ne
patikimų elementų ir performuoti į šaulių teritorinius korpusus,
vėliau juos pakeičiant eksteritoriniais daliniais“. Lietuvos ka
riuomenė turėjo būti pertvarkyta į Pabaltijo ypatingosios karo
apygardos 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą (ŠTK).
1940 m. birželio 1 d. Lietuvos kariuomenėje tarnavo 1728
karininkai. „Apvalant nuo nepatikimų elementų“ iki 1941 m.
birželio buvo suimti 87 karininkai, iš kurių 30 išvežti į kalėjimus
ir lagerius Rusijoje, daugelis jų ten žuvo arba buvo nužudyti.
29-asis ŠTK pradėtas formuoti 1940 m. rugpjūčio pabai
goje – rugsėjo pradžioje. Iki tol Lietuvos kariuomenė jau buvo
„apvalyta“ atleidus ar suėmus 188 karininkus. Korpuso for
mavimas užsitęsé iki 1940 m. pabaigos, tuo metu atleista dar
per400 karininkų. Suformavus 29-ąjį ŠTK jameliko apie 1100
karininkų, tarp jų ir okupacijos metu baigusieji Karo mokyklą
XXI ir XXII laidos lietuviai karininkai.
1941 m. gegužę vykdant minėtą VKP(b) CK Politinio
biuro nutarimą pradėta rengtis korpuso, kaip nacionalinio
368 Lietuvos kariuomenės karininkai
junginio, likvidavimui. Politiniai vadovai, atsiųsti pradėjus for
muoti korpusą, jo NKVD Ypatingasis skyrius ir karo komisarai,
gavę nurodymus pasirengti masinia suėmimams, paruoše
kiekvieno lietuvio karininko politinę charakteristiką, sudaré
„nepatikimųjų“ sąrašus. Prieš suemimų pradžią korpuso ir
daugumos jo dalių lietuviai vadai buvo pakeisti Raudonosios
armijos karininkais, kai kurie aukštieji karininkai buvo išsiųsti
į „tobulinimosi kursus“, dalys papildytos Raudonosios armijos
karininkais ir raudonarmiečiais.
Masiniai karininkų suėmimai prasidėjo tuo pat metu kaip
ir masinis gyventojų trėmimas - 1941 m. birželio 14 d. Korpuso
dalys buvo vasaros stovyklose Pabradės ir Varėnos poligonuo
se, kur laikytos Raudonosios armijos dalių apsuptyje. Suėmi
mai vykdyti ir dalių nuolatinės dislokacijos, taip pat karininkų
gyvenamosiose vietose. 1941 m. birželio 14–18 dienomis
suimti 252 karininkai, iš kurių 19 išvežti į Maskvos ir Gorkio
kalėjimus, keletas – į lagerius Rešotuose, 227 per lagerį Juch
novkoje prie Maskvos ir lagerį Krasnojarske – į lagerį Norils
ke, Krasnojarsko krašte. Į lagerius Norilske pateko ir 1941 m.
birželio pabaigoje – liepos pradžioje Raudonojoje armijoje su
imti 23 lietuviai karininkai, 14 aukštųjų artilerijos karininkų,
buvusių „tobulinimosi kursuose“.
1941 m. birželio 14-16 dienomis buvo suiminėjami ir Lie
tuvos kariuomenės atsargos karininkai, daugelis kurių išvežti į
lagerius Rešotuose, Krasnojarsko krašte. Tuo pat metu buvo
tremiamos ir karininkų šeimos.
Buvo numatyta ir antroji suėmimų banga, sprendžiant iš ka
rinių komisarų sudarytų sąrašų turėjusi vykti birželio 26–28 die
nomis, tačiau tam sukliudė 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs
Vokietijos-SSRS karas.
 Lietuvos kariuomenės tiekimo viršininkas div. gen. Zenonas Gerulaitis,
1945 m. balandžio 20 d. žuvęs Taišetlage Irkutsko srityje

TSXCTAITIIC AIT.II.10
1

Lietuvos kariuomenės Karo aviacijos viršininkas

brig. gen. Antanas Gustaitis, 1941 m. spalio 16 d.
sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje

с пP А в к 2

Приговор Военной Коллегии Верхсуда Союза ССР

от
2audg_ 1941 года над осужденным к вин
paccspony Iyemaimuemer Ammouea Csen koke_upudotex >
исполнение
16 ouers het 1941 года,

Акт о приведении приговора в исполнение хранится в

осовом архиве том Р.4 стр. 40

СТ,ОПЕРУДОдном,5 Отд. СПЕЦОТДЕЛА НКВД

л.лейтенант Росбезопасности
Illuar
(Сашенков)

Pažyma apie mirties nuosprendžio įvykdymą Lietuvos kariuomenės Karo aviacijos

viršininkui brig. gen. Antanui Gustaičiui

karinomenės karininkai 369

Lietuvos
 Lietuvos kariuomenės 2-ojo artilerijos pulko 2-osios baterijos vadas
kpt. Stasys Kriaučiūnas, 1942 m. rugsėjo 28 d. žuvęs lageryje Norilske

Lietuvos kariuomenės 2-ojo artilerijos pulko topografijos būrio vadas

kpt. Antanas Staronis, 1944 m. kovo 24 d. žuvęs lageryje Norilske

ТЮРЬМАЕТ.Горький
16265 - 18982
Qocar
JEWOO Mini

Lietuvos kariuomenės Autorinktinės vadas plk. Itn. Pijus Dovydaitis,

kalintas Gorkio kalėjime, 1943 08 – 1951 08 Suchobezvodnojës lageryje
Gorkio srityje, 1951 08 – 1954 10 tremtyje Kemerovo srityje

370 Lietuvos kariuomenes karininkai

1

35423

Lietuvos kariuomenės 2-ojo inžinerijos bataliono geležinkelių

kuopos vadas kpt. Leonardas Kantrimas, 1944 m. balandžio 12 d.
žuvęs lageryje Norilske

Lietuvos kariuomenės I pėstininkų divizijos štabo karininkas mjr. Bronius

Karevičius, kalėjęs lageryje Norilske, vėliau Taišetlage, Angarlage Irkutsko
srityje, 1949 09–1955 03 tremtyje Jeniseisko r., Krasnojarsko kr.

ко Выписка из протокола № 1-м

Особого Совещання при Народном Комиссаре Внутренних дел СССР
7 марта -1942 r.
от

ПОСТАНОВИЛИ
ОЛУШАЛИ

318.Дело Р 519/КВД Латв.ССР, ГРАБИС дома сын Антанаса за

по обв,ГРБИС Дома син АН активную борьбу про сив рөв алю
тинаса,1897 г.р. ,ур.Кретинг ционного движения -
ского увида, дитовец, гр-н РАССТРЕЛil'ю.
СССР. Лично принадлежащее Исущество
КОНФИСКОВ АТЬ.

Сссра Наролкола
Sчено на
алт Lietuvos kariuomenės Ginklavimo
Нач, Секретариата Особого Соvещания
при Народном Комиссаре Вяутренних дел СССР
valdybos ginklų dirbtuvių Linkaičiuose
viršininkas plk. Domas Grabys, 1942 m.
kovo 28 d. sušaudytas Gorkio kalėjime
1942 m. kovo 7 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo protokolo Nr. 14-m išrašas,
kuriame skelbiamas nutarimas sušaudyti Domą Grabį ir konfiskuoti asmeninį turtal

Lietuvos kariuomenes karininkai 371

 (

508

Lietuvos kariuomenės 6-ojo pėstininkų pulko kuopos vadas kpt. Liudas

Literskis, 1942 m. gruodžio 28 d. žuvęs lageryje Norilske

HAPOIHIL NOMECAPITAT DISTICS I 1 ар.

Выписка из протокола № 7. -3
Оперативный отдел Норильлага НКВД Особого Совещания при Народном Комиссаре Внутренних дел СССР
се ря

. солиле. А 1947 г. от 194 г.

СЛУ ОLАЛО ПОСТАНОВИЛИ

ОРДЕР No 413 3. "ало -10/УПрезл. от 1 ЛИТЕРСКС Ладас Вапцас, за ата

2,20 1 н. Піс" Соас atya duraco Cayo ur.6 - 10
чить распрат--озо
сомала одина,
час, о г. р.р. Дер, іусто-
Выдан подае: Зелгородского уезда, г- агарьераси
Вс., а Tan cporc con:3:11
Геративного отдела т. orsгр.СР,
- zoneiб/п., кулеко,
40 por
Seppato, bi oro topitci.
право производства обыска и ареста гр-11а

hun epciune score in zae 0207765 Jebucub.ded

кивающего по адресу
комат о. зу, ...
едаги сла Усик 3
Всем органам власти и гражданам СССР па
ต้นง.охлган.
Нач. Секретариатта Особоео Саавамиа
кит оказывать законное содействие предъя ВII при Народном Но миссаро Внутренних дел ссср

по ордера при исполнении им слуяссбитых обя1

остей.
1942 m. rugsėjo 5 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo protokolo Nr. 71-b
Действителен ва І. суток, išrašas iš nutarimo, kuriuo Literskis Liudas nuteisiamas 10 metų lagerio,
.00 1/4 bausmės laiką skaičiuojant nuo „suėmimo“ 1941 m. rugsėjo 5 d. Norilske
Вседараагийн салаала
telepedet
Hojih lahinda
КОР. ОРДЕРА М
lач. СИЗО Оперативтіого отдела

Припять для содержания в сп30 гр-на

Мач. Оперативного отдела SSRS NKVD Norillago operatyvinio skyriaus 1941 m. rugsėjo 5 d.
Норильдаа над
191 г
Norilske išduotas orderis Liudo Literskio, gyvenančio Norillagas
NKVD, kratai ir suėmimui

372 Lietures karin omnes karininkai

 Div. gen. Stasio Raštikio dukterys (iš kaires) Meilutė ir Laimutė, aprengtos NKVD
nupirktais rūbeliais, su močiute Barbora Smetoniene tremtyje Altajaus krašte 1946 m.
Nuotrauka nuvežta div. gen. S. Raštikiui į Vokietiją, viliojant jį grįžti į Lietuvą, rasta gavus
šeimos archyvą

Šeštaisiais tremties metais knygnešys Vincas Bielskus su dukterimis Adele Rėklaitiene (dešinėje),
div. gen. Miko Rėklaičio žmona, jos dukterimis Jolita (stovi iš kairės antra) ir Asta (ketvirta) bei Zuzana
Rutkauskiene (kairėje), veterinarijos gydytojo, ats. jaun. Itn. Petro Rutkausko, žuvusio tremtyje 1943 m.,
žmona, jos dukterimis Vida (stovi pirma) ir Ramute (trečia). Parbigo r., Tomsko sr., 1947 m.

373
Lietuvos kariuomenes karininkai
 KIK A

Rešorų 7-ojo lagerio vartai. Projekto autorius – Rešotų lagerio kalinys, mokytojas, ats. jaun. Ien. Balys Plungė. 1947 m.

AA(KAJERLANA'S)
Anglies karjeras NORILSKO KONCLAGERIAI

NORILSKAS
MEDNYT 1953 m

(5) (6
ODOT PLYTŲ FABR
11
ataquil

DOLGOJE
SEC-3

‫ ܠܳܐܗ‬A
solingo

00

BOF
Hooketan ‫ס סם‬
|

BMZ NIKEL O

g
7
2 KIBZ
14
ŠMITO ROR
Kelnes 15

Anglies built Vano šachtos

Nikelio ūde MEDVEKA
719 2/4
ROR

sudare B4. latius

PAAIŠKINIMAI
ypatingojo režimo lageriai - Gorlagas
Norilsko pataisos darbo lageriai Norilsko lagerių schema,
ⓇO Kolargono baudžiamasis kalėjimas nubraižyta politinio kalinio,
1953 m. sukilimo Norilsko
+
1942 m. pabaltijiečių kar sušaudymo vieta lageriuose dalyvio Broniaus
Zlatkaus

374 Lietuvos kariuomenes karininkai

Šiaurės Golgota
Violeta Zabielskienė, Vytautas Zabielskas
Lietuvos kariuomenės karininkai buvo kalinami, kankinami,
marinami badu, šaudomi Minsko, Maskvos, Gorkio, Vladimiro,
Sverdlovsko, Novosibirsko, Čeliabinsko, Kansko ir kituose kale
jimuose, Vorkutlage, Rečlage, Sevpečlage, Uchtižemlage, In
tos lageriuose Komijoje, Karlage, Pesčianlage Kazachijoje,
Dubrovlage Mordovijoje, Usollage, Nyroblage Permės sr.,
Oneglage, Sevdvinlage, Kargopollage, Molotovsko lageriuose
Archangelsko sr., Oziorlage, Taišetlage Irkutsko sr., lvdellage,
Sevurallage, Vosturallage Sverdlovsko sr., KamyšlageKemero
vo sr., Vanino ir Srednekano lageriuose Chabarovsko krašte,
Gorlage, Kraslage, Rešotų ir Jeniseisko lageriuose Krasnojarsko
krašte ir kitur. Didžioji dalis 1941 m. birželio 14-18 dienomis
suimtų Lietuvoje ir, 1941 m. birželio 22 dieną kilus Vokie
tijos-SSRS karui, birželio pabaigoje – liepos pradžioje suimtų
Raudonojoje armijoje karininkų pateko į Norilsko lagerius
Krasnojarsko krašte.
Šiaurinėje Sibiro dalyje, už speigračio, ties 69 lygiagrete, visai
netoli Karos jūros, carp neišbrendamų pelkynų tundroje įsikūręs
Norilsko miestas stūkso dauboje, apsuptas niūrių neaukštų be
jokios žalumos Putoranų kalnų. Vietiniai gyventojai dolganai jį
vadina Njori (žema vieta). Devynis mėnesius per metus ten siautėja
stiprūs vėjai, termometras neretai rodo 50°C šalčio, 67 paras
trunka poliarinė naktis ir nepateka saulė, 60 parų trunka vasara
ir saulė nenusileidžia. Amžinas įšalas siekia 2-2,5 m gylį, žemė
taip įšalusi, kad per trumpą poliarinę vasarą nespėja įšilti. Nuo
Arkties vandenyno pučiantis vėjas net vidurvasarį smelkia šalčiu.
Žemė slepia gausius gamtos turtus: vario, nikelio, platinos, akmens
anglies, fosforitų, grafito telkinius. Norilskas – tai vienas šiauriausių
pasaulio miestų, rusai jį vadina Taimyro pusiasalio perlu, tačiau
pamirštama, kad Norilskas pastatytas ant kalinių kaulų. Lageriai
Norilske atsirado 1935-aisiais – pirmaisiais miesto gyvavimo
metais, kai reikėjo darbo jėgos šachtų, kasyklų, kitų pramonės
objektų statybai, geležinkelių tiesimui. 1939 metais Norilsko ir
Dudinkos regione buvo 5 lageriai. Vėliau Norillagas tapo žiau
riausiu „mirties fabriku“, savo „klestėjimo“ laikais jungusiu 42
lagerius, kiekviename - iki 2000 žmonių. Norilsko lagerių sis
temoje kalėjo 1 117000 kalinių. Spėjama, kad pirmaisiais karo
metais 80 proc. kalinių liko amžino įšalo žemėje.
Iš Krasnojarsko dvi savaites plukdyti Jenisejumi barža, išlai
pinti Dudinkoje, vėliau siauruoju geležinkeliu platformomis
1941 m. rugpjūčio 10 d. atvežti į Norilską lietuvių, latvių ir
estų karininkai pateko į 7-ąjį lagerį. Jame kalėjo daug lenkų
karininkų, 200 ispanų karių, kovojusių Ispanijos pilietiniame
kare, ukrainiečių ir kitų tautybių politinių kalinių. 1949 m.
spalio 1 d. duomenimis, Norillage kalėjo 507 lietuviai.
Apie 100 km į rytus nuo Norilsko plyti didžiulis Lamos
ežeras. Jo pakrantėje 1941 m. įkurtame Lamos lageryje kalėjo
okupuotų Pabaltijo valstybių kariuomenių aukštieji artilerijos
karininkai, tarp jų 14 Lietuvos kariuomenės artilerijos aukštųjų
karininkų. 1941 m. birželio 13 d. išsiųsti tobulintis į Dzeržinskio
karo akademiją Maskvoje, birželio 19 d. perkelti į karinį poligoną
Gorochoveckc, Ivanovo sr., 1941 m. birželio 28 d. naktį suimti,
išvežti į Gorkio kalėjimą, iš jo - į lagerį Krasnojarske, kartu su
kitais Lietuvos kariuomenės karininkais atvežti į Norilską ir įka
linti Lamos lageryjc.
Šioje vietoje Lamos ežeras susiaurėja, o iš trijų pusių jį su
pantys kalnai sudaro užuovėją. Pakrantėse stiebiasi maume
džiai, eglės, keroja maži berželiai, uogienojai. Kalnų viršūnės
padengtos amžinu sniegu, krenta kriokliai, šniokščia upeliai.
Lamą iš Norilsko navigacijos metu sraunia, slenksčiuota No
rilkossupe galima pasiekti laivais, o žiemą – slidėmis.
1990 m. liepos mėnesį 23-jų lietuvių grupė, vadovaujama
kauniečio inž. Romualdo Svidinsko, kartu su 12 latvių ir 13
estų aplankė Lamos lagerio kapinaites, palaidojimo vietose
pastatė maumedžio kryželius ir akmeninę piramidę su žu
vusiųjų karininkų pavardėmis, buvusio barako vietoje iškilo ko
plytstulpis su paminkline lenta, įamžinančia čia kalėjusius
aukštuosius artilerijos karininkus.
1991 m. rugpjūčio 10 d., lygiai po 50 metų nuo to laiko,
kai nuo geležinkelio platformų buvo nulaipinti Lietuvos kariuo
menės karininkai, Šmidto kalno papėdėje Norilske 50 lietuvių,
49 latviai ir 24 estai atidenge memorialą Pabaltijo karininkams.
Memorialo centre – tribriaunė akmeninė piramidė, kurios lietu
viškojoje pusėje įmūrytos paminklinės lentos su 148 Norilsko
lageriuose žuvusių Lietuvos kariuomenės karių pavardėmis. Ant
gretimai stovinčio koplytstulpio - paminklinės lentos su 147 čia
kalėjusių, vėliau grįžusių namo ar perkeltų į kitus lagerius, pa
vardėmis. Lietuvos delegacijos vadovas ir projekto autorius -
Romualdas Svidinskas, Vilniaus grupę organizavo Violeta ir Vy
tautas Zabielskai. Paminklą statė Antanas Jasulaitis, Stasys
Gromnickas, Valdas Stonys. Paminklinių lentų liejimą pagal
Norilske kalėjusių Lietuvos kariuomenės karininkų Stasio Buzo
ir Antano Navaičio sudarytus sąrašus Vilniuje organizavo Vytautas
Zabielskas. Paminklo žalvarinį kryžių nukalė A. Staškus. Ko
plytstulpį ir kryžius drožė medžio drožėjai Bruno Margevičius,
Darius Leipus, Algirdas Vaišcaras, Mindaugas Būga. Paminklus
Norilske ir Lamoje pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Lietuvos televizija, scenaristė Vanda Preidytė, ekspedicijoje daly
vavę režisierius Romas Šliažas ir operatorius Eugenijus Kryža
novskis 1991 m. sukūrė dokumentinį filmą „Šiaurės Golgora“.
Memorialinį pabaltijiečių kompleksą Šmitdto kalno pa
pėdėje papildė paminklai Norillage kalėjusiems lenkams (1996),
žydams (2005), norilskiečių pastatyti maumedžio vartai –
varpinė (2001) ir paminklas „Paskutiniai vartai“ (2005).
Lietuvos kariuomenės karininkai 375
 Lietuvių, latvių ir estų delegacijos Lamos ežero pakrantėje, atidengiant paminklą čia kalėjusiems Pabaltijo valstybių kariuomenių
aukštiesiems artilerijos karininkams. 1990 m. liepa

NN

3AECI NACOCANE
OSAMDELEK,
GELAH ADTHANEDRACKEX
OMEDI CANMACAMM EN 1946
ADVICE VAARAM
Autobi,MATURA RUCTOMMA PANTA

TOD RANK BATILLERY

LITHUANIAN, LATVIAN OFFICERS
AND OF
ESTONIAN
IRMED FORCES HAD STAYED HERE SINCE
gul To 1945.EXILED FROM THEIR MOTHERLAXOS
OUDING THE PERIOD OF STALIMIST TERROQ
KABARAS
ADADKUS A.BIRKENSTEINS HEREDE
u
2.30MERTS
D.DUKSYS A.KALNINS WKAULER
VIACULAITIS TS
K KARKLINS
RXRUDD
JONAVICIUS A.KUDEVITA
4 COLSONS LIST
D.LEETS
JUOD SIUS P DONS MARTMA
A.MOLIJONIS PEMIKIS V. MURUMAA
O MATULIS E.RINKOVICS N.NURK
‫פופקויתי‬ A POZITIS V PUSS
V SIDZIMAUSKAS SOVERS
13
NARUBERK
ME
A.SYLEPIUS E STRAUSS H.ROOTS

B STEIKINAS ZANDERSONS 3. TAMM

I

TENNO
E.TALLAT - KELPSA 3.2105
E.TOFTER
V ZILYS
TUUL

Koplytstulpis buvusio Lamos lagerio barako vietoje su jame Paminklas – tribriaunė akmenine piramidė Lamos kapinaitėse su
kalėjusių Pabaltijo valstybių kariuomenių karininkų pavardėmis. paminklinėmis lentomis, kuriose įrašytos ten žuvusių Pabaltijo
1990 m. liepa valstybių kariuomenių artilerijos karininkų pavardės. 1990 m. liepa

376 Lietuvos kariuomenės karininkai

3

Pabaltijiečiai kartu su norilskiečiais žygiuoja link memorialo Šmidto kalno papėdėje Norilske.
1991 m. rugpjūčio 10 d.

BESON HUVI

Memorialo Pabaltijo valstybių kariams, kalėjusiems, žuvusiems Norilsko lageriuose, vaizdas, žvelgiant nuo Šmidto kalno.
Centre paminklas – tribriaune akmenine piramidė su paminklinėmis lentomis, kairėje- dešinėje - estų maumedžio
kryžiai, gilumoje – lietuviškas koplytstulpis. 1991 m. rugpjūčio 10 d.

Lietuvos kariuomenes karininkai 377

 F

Memorialo atidarymo iškilmės 1991 m. rugpjūčio 10 d.

Lietuviškasis koplytstulpis su paminklinėmis lentomis,

kuriose įrašytos Norilsko lageriuose kalėjusių Lietuvos
kariuomenės karių pavardės. 1991 rugpjūčio 10 d.

378 Lietuvos kariuomenes karininkai

Norilsko memorialinis kompleksas Šmidto kalno papėdėje. 2005 m.

Norilsko memorialinio komplekso maumedžio vartai – varpinė. 2001 m.

Lietuvos kariuomenės karininkai 379

 Šeštajame tome spausdinamos nuotraukos, gautos iš archyvų ar fototekų:
Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo, LKKAS archyvo, jos
narių, karininkų, jų artimųjų fototekų:
Oertelis Mečys, Ogilvis Bruno, Okulič-Kazarinas Anatolijus,
Okulič-Kazarinas Rapolas (2), Okulic-Kazarinas Vladimiras,
Oleka Juozas, Orbakas Mykolas, Osinas Jonas, Osinas Leonidas,
Osteika Antanas, Ozolas Vladimiras, Oželis Kazys (2). Oželis Serafinas,
Ožeraitis Jonas, Ožeraitis Jurgis, Ožinskas Adomas,
Pabedinskas Albinas, Pabedinskas Antanas, Paberžis Stasys,
Pabiržis Alfonsas, Pacevičius Antanas, Pačebutas Antanas,
Pačkauskas Jonas, Padegimas Vincas, Padvaiskas Konstantinas,
Pajarskas Albinas, Pajeda Napoleonas, Pakalniškis Alfonsas,
Pakalniškis Justinas, Pakalniškis Mečys, Paleckas Leonas, Palejus Jonas,
Paliliūnas Zigmas, Paliokas Vincas, Palys Viktoras, Paliukaitis Vincas,
Paliukas Paulinas, Paliulionis Bronius, Paliulionis Jonas,
Paliulis Juozas Eduardas, Paliulis Petras, Paliulis Stasys, Paliūnas Juozas,
Paltanavičius Kazys, Paltarokas Petras, Palubinskas Matas,
Palubinskas Stasys, Pankratjevas Agafonas, Papečkys Juozas,
Paradnikas Povilas, Pareigis Alfonsas, Parojus Juozas, Paškauskas Ričardas,
Paškevičius Antanas, Paškevičius Bronius, Paškevičius Vilius,
Paštukas Ambroziejus, Patalauskas Vladas, Patašius Juozas,
Patašius Vladas, Pattas Otro Adolfas, Paulauskas Juozas, Paulauskas Stepas,
Paulenas Julius, Paulionis Jonas, Pauliukonis Antanas, Pavris Dizmanas,
Pažemeckas Kazys, Pažeménas Kazys, Pažusis Jonas, Pečiukonis Algirdas,
Pečiulaitis Povilas, Pečiulionis Motiejus, Pečkaitis Vincas, PeldžiusJuozas,
Perminas Albertas, Petkevičius Andrius, Petkevičius Pranas,
Peckūnas Antanas, Petkūnas Marijonas, Perkus Juozas, Petraitis Antanas,
Petraitis Jonas, Petraška Juozas, Petrauskas Antanas, Petrauskas Antanas,
Petrauskas Antanas, Petrauskas Česlovas, Petrauskas Eugenijus,
Petrauskas Henrikas, Petrauskas Jonas, Petrauskas Mykolas,
Petrauskas Motiejus, Petrauskas Pranas, Petrauskas Viktoras,
Petravičius Adolfas, Petrenas Eduardas, Petrėnas Vytautas,
Petronaitis Vladas, Petronis Juozas, Petronis Pranas, Petruitis Stasys,
Petrulis Alfonsas, Petrulis Antanas, Petrulis Bronius, Petrūnas Bronius,
Petrūnas Petras, Petruškevičius Antanas, Petruškevičius Jonas,
Petruškevičius Kazys, Petruškevičius Vytautas, Perrutis Jonas,
Perukauskas Juozas, Pikelis Stasys, Pilinka Vladas, Piliponis Antanas,
Piliponis Matas, Piliponis Zigmas, Pilkauskas Alfonsas, Pilvelis Adolfas,
Pinkvarta Kazys, Pioravičius Vladas, Pyragius Jonas, Pyragius Kostas,
Plaušinaitis Justinas, Plaušinis Stasys, Plechavičius Aleksandras,
Plechavičius Leonardas, Plechavičius Povilas, Plečkaitis Vytautas,
Plenys Kazys, Plenta Juozas, Plienius Stasys, PliskaJurgis, Plūkas Antanas,
Plukas Vladas, Plunge Jonas, Plunge Jonas Mečius, Pocius Eduardas,
Poderys Petras Vytautas, Polekauskas Petras, Polujanskas Jurgis,
Ponelis Bronius, Popeliučka Klemensas, Poška Jonas, Poškus Jonas,
Poškus Kostas, Poškus Vacys, Povilaitis Aleksas, Povilaitis Antanas,
Povilaitis Bronius, Povilaitis Kazys, Povilaitis Pranas, Povilavičius Ignas,
Požela Eduardas, Pralgauskas Jurgis Stanislovas, Pranckevičius Antanas,
Pranckevičius Juozas, Pranckonis Kazys (2), Pranculis Antanas,
Pranculis Jonas, Pranculis Stasys, Pratusevičius Jonas,
Prialgauskas Anicetas, Prialgauskas Jonas, Pridotkas Andrius,
380
Lieturos kariuomenes karininkai
Prižgintas Viktoras. Pronckūnas Jonas, Prūsaitis Juozas,
Prüsaitis Pranciškus, Prašinskas Kostas, Pucevičius Izidorius,
Pučckas Pranas, Pukas Albertas, Pukas Algirdas Apolinaras,
Pukėnas Kazimieras, Pukys Povilas, Pukys Vladas, Puknys Juozas,
Pulcikis Kazimieras, Pulkauninkas Bronius, Pundzevičius Stasys,
Puodžiūnas Jonas, Puodžiūnas Juozas, Puodžiūnas Kazys,
Puodžiūnas Petras, Pupeika Kipras, Pupeika Vytautas, Pupeika Vladas,
Püras Petras, Purelis Juozas, Purenas Petras, Purvinis Jonas,
Puskunigis Justinas Gediminas, Pusvaškis Alfonsas, Putvinskis Stasys,
Racka Antanas, Račyla Jurgis, Račys Jurgis Kazys, Račiūnas Leonas,
Račkus Ignas, Radus-Zenkavičius Leonas, Radvenis Grigorius,
Radžius Antanas, Ragauskas Antanas, Rakaitis Juozas, Raklevičius Stasys,
Rakšnys Povilas, Ralčenis Aleksandras, Ralys Jonas, Ramanauskas Adolfas 2).
(
Ramanauskas Augustas, Ramanauskas Kazys, Ramanauskas Valerijonas.
Ramanauskas Vytautas, Ramanauskas Vladas, Ramančionis Pranas,
Ramaška Anatolijus, Ramonis Antanas, Ramoška Vitalis, Ramūnas Bronius,
Ramutis Petras, Rapšys Juozas, Rapšys Kazys, Rastauskas Jurgis,
Raščius Jonas, Raštikis Stasys (2), Rataiskis Stasys, Rauba Vincas,
Raudys Povilas, Raudonikis Antanas, Raugale Antanas, Raugas Balys,
Raulinaitis Zigmas, Regina Vincas, Reichertas Eduardas,
Reikalas Nikodemas, Reikenis Evaldas Rudolfas, Reingardas Teodoras,
Rekašius Edmundas, Reklaitis Antanas Simanas, Reklaitis Mikas (2).
Rėklaitis Viktoras, Remeika Mikas, Remeikis Jonas, Remys Juozas,
Remišauskas Vsevolodas, Repšys Albinas, Repšys Antanas,
Rešeliauskas Henrikas, Reško Anatolijus, Reza Stasys, Rimas Juozas.
Rimas Kazys, Rimas Pranas, Rimavičius Vincas, Rymeikis Juozas,
Rimkūnas Pranas, Rimkūnas Vytautas Steponas, Rimša Pranas,
Rinkevičius Antanas, Rinkevičius Juozas, Rinkevičius Jurgis,
Rinkūnas Vladas, Ročkus Benediktas, Rodkevičius Suleimanas,
Rondomanskis Andrius, Rošinskas Mečius, Rozmanas Vladas,
Ručinskas Antanas, Rudaitis Kostas, Rudauskas Antanas, Rudys Motiejus,
Rudminas Kazys, Rudzevičius Juozas, Rudzianskis Mečys, Rukša Antanas,
Rukuiža Vytautas, Rulinskas Eduardas, Runas Pranas, Ruokis Juozas,
Rupšys Leonas (2), Ruseckas Petras, Ruseckas Vincentas,
Rusevičius Antanas, Rusteika Petras, Ruškys Stasys, Rutelionis Vytautas.
Rutkauskas Jonas, Rutkauskas Jonas, Rutkauskas Petras,
Ruzgys Kazimieras Gediminas, Ružancovas Aleksandras,
Adomaitis Domas, Adomaitis Jonas, Ambrazas Petras,
Andriukonis Vytautas, Bačiulis Mamertas, Balčius Gediminas,
Baltutis Vytautas, Bartušis Antanas, Beliūnas Antanas, Bobelis Bolius,
Boguslauskas Aleksandras, Bručkus Vaclovas, Bubenas Stasys.
Churginas Jonas, Cibulskas Pranas, Čapkevičius Vladas,
Černauskas Juozas, Deniušis Evaristas, Didžgalvis Vincas,
Eidukonis Konstantinas, Gintautas Andrius, Grajauskas Gediminas.
Gurklys Juozas, Inickas Petras, Irlikis Juozas, Jakumas Laurynas,
Januškevičius Antanas, Jarembauskas Stepas, Jašinskas Jurgis,
Jučas Vytautas, Kasperavičius Bronius, Kaunas Leonas Kęstutis,
Kazlauskas Bronius, Laurinskas Leonas, Leinartas Konstantinas,
Lenčiauskas Algirdas Jurgis, Leonavičius Algirdas Vincas,
Leonavičius Stasys, Lukauskas Jonas, Maneika Antanas, Markauskas Stasys.
 Martišauskas Stasys, Matulevičius Andrius, Mažeika Vincas,
Meiliūnas Jonas, Medekša Česlovas, Melenkevičius Juozas,
Mikolaitis Petras, Morkus Aleksas, Navickas Edmundas, Dovydaitis Pijus,
Grabys Domas, Gustaitis Antanas, Kantrimas Leonardas,
Karevičius Bronius, Kriaučiūnas Stasys, Literskis Liudas, Staronis Antanas,
bendros nuotraukos p. 3, 10, 344, 350 apačioje), 351 (viršuje), 352 (vir
(
šuje), 354 (apačioje), 356 (viršuje), 357, 359, 360, 361 (viršuje), 362
apačioje), 363, 364 (apačioje), 365, 366, 367, 373, 374 (viršuje), 376,
(
377, 378, 379.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo:
Obakevičius Otonas, Obelenis Faustinas, Obelenis Juozas,
Okunis Jurgis, Oleka Petras, Olsufjevas Jurgis, Olšauskas Antanas Vincas,
Olšauskas Vladas, Opulskis Vladas, Orantas Vincas, Orentas Alfonsas Petras,
Orentas Gediminas, Orentas Vytautas, Orlauskas Aleksas, Orlauskas Vladas,
Orvidas Balys, Oškinis Bronius, Oškinis Kazys Vytautas, Ošlapas Albertas,
Oželis Juozas, Pabarčius Vladas, Pabilionis Feliksas, Pacas Albertas,
Pacevičius Ignas, Packevičius Kazys, Pagirys Antanas, Pakalnis Vladas,
Pakalniškis Kostas, Pakalniškis Pranas, Pakula Antanas, Palavenis Antanas,
Palionis Tadas, Paliukas Julius, Paliulis Aloyzas, Paliulis Bronius,
Paliūnas Jonas, Paltanavičius Stasys, Paltarokas Albinas, Palubeckis Stasys,
Palukaitis Juozas, Pampikas Stepas, Panebažis Antanas, Panka Česlovas,
Papartis Liudas, Paransevičius Jonas, Paršelis Jonas, Pašakarnis Vytautas,
Pašilys Ignas, Pašys Kazys, Paškauskas Henrikas Algirdas, Paškauskas Petras,
Paškevičius Albinas, Paškevičius Edmundas, Paškevičius Jonas,
Paškevičius Kazys, Paškovičius Antanas, Paškūnas Leonardas,
Patalauskas Alfonsas, Paukštys Antanas, Paukštys Kazys, Paulaitis Petras,
PaulauskasAntanas, Paulauskas Efimas, Paulauskas Kazys, Paulauskas Stasys,
Paulavičius Sergiejus, Paulikas Jurgis, Paulionis Vytautas, Pauliukonis Juozas,
Paulius Aleksandras, Pautienis Kazys, Paužuolis Juozas, Pavilonis Petras,
Pavinkšnis Jurgis, Pavlovas Borisas, Pažemeckas Alfonsas, Pažemeckas Balys,
Pažemeckas Juozas, Pažiūra Vladas, Pečiulis Bronius, Pečiulis Edvardas,
Pečiulis Leonardas, Pečiulis Petras, Pečiūra Vytautas, Pečkaitis Jonas,
Pečkaitis Justinas Algirdas, Pečkaitis Pijus, Pelanis Jonas, Pempė Erichas,
2 Penčyla Antanas, Penčyla Kazys, Perednis Aleksas, Perednius Leonas,
Perekrestovas Igoris, Perevoznikas Leve, Pestininkas Juozas,
Pestininkas Vladas, Peteraitis Mikas Vilhelmas, Petkelis Stasys,
Peckevičius Juozas, Petkevičius Leonas Karolis, Petkevičius Vladas,
3
Petkevičius Zenonas, Petkus Stasys, Petniūnas Jurgis, Petraitis Antanas,
Petraitis Antanas, Petraitis Eduardas, Petraitis Jonas, Petraitis Juozas,
Petraitis Kazys, Petraitis Vytautas, Petraitis Vytautas, Petraška Eduardas,
Petrauskas Henrikas, Petrauskas Ignas, Petrauskas Jonas, Petrauskas Kazys,
Petrauskas Kostas, Petrauskas Kostas, Petrauskas Leonas Eugenijus,
1
Petrauskas Mikas, Petrauskas Vincas, Petrauskas Vytautas, Petrelis Klemensas,
Petrenas Petras, Petrikaitis Gustavas, Perrikas Kazys, Petrikas Vincas,
Petrila Antanas, Petryla Petras, Petriškis Kostas, Petronis Perras,
Perronis Stasys Gediminas, Petrulaitis Kazys, Petrulis Algirdas, Petrulis Stasys,
Petruliūnas Pranas, Petrušaitis Kazys, Petrušaitis Petras, Petrušauskas Pranas,
Petrušis Petras, Pikčilingis Jonas, Pikelis Eduardas, Pikšrys Stepas,
Piktys Antanas, Pilipauskas Tadas, Pilka Povilas, Pilkauskas Juozas,
Pimpé Alfonsas, Pipiras Hansas Otas, Pitleris Efraimas, Pladis Antanas,
Planutis Teodoras, Plaušinaitis Antanas Vytautas, Plečkauskas Juozas Vladas,
Plečkauskas Viktoras Juozas, Pleirys Juozas, Plesevičius Kazys,
Pliupas Konstantinas, Pliūra Vladas, Pliuškaitis Germanas,
Pliuškevičius Vytautas, Plūkas Vytautas, Plunge Balys, Plunge Stasys,
Pocius Aleksas, Pocius Antanas, Pocius Jonas, Pocius Kostas, Pocius Petras,
Počebutas Pranas, Poderys Bernardas, Poliakauskas Jonas,
Porutis Domininkas, Porvaneckas Česlovas, Povilaitis Antanas,
Povilaitis Jonas, Povilaitis Jonas, Povilaitis Juozas, Povilaitis Stasys,
Povilanskis Antanas, Povilionis Kazys, Povilionis Petras, Pračkaila Leonas.
Pranaitis Juozas Liudvikas, Pranckevičius Juozas, Pranckūnas Ignas,
PranckūnasStasys, Prapuolenis Leonas, Prapuolenis Viktoras, Preikštas Kazys,
Prikockis Juozas, Pronckūnas Povilas, Protas Povilas, Prušakevičius Leontijus,
Puceta Kazys, Pugačiukas Serafinas, Puikūnas-Pupkys Jonas, Pukys Kazys,
Pulkauninkas Bronius, Pundžius Martynas, Puniška Gabrielius Juozas,
Puodžiukaitis Benediktas Juozas, Puodžiukaitis Vincas Vytautas,
Puodžiūnas Balys, Puodžius Stasys, Purtokas Kazys, Purvinas Ansas,
Purvinas Jonas, Purvinis Zigmuntas, Purvis Pranas Jonas, Puskunigis Stasys,
Puskunigis Vincas, Pustopedskis Šmarija, Puškevičius Edgaras Arvidas,
Puškorius Juozas, Pūtys Tomas, Putna Alfonsas, Puzinas Stasys,
Racevičius Ričardas, Račinskas Antanas, Racis Jonas, Račys Martynas,
Račiūnas Antanas, Račkauskas Vincas, Radenas Aleksandras, Radvila Vladas,
Radvilas Stasys, Radvilavičius Jeronimas, Radzevičius Stasys,
Radzevičius Vladas, Radziukynas Juozas, Radziulis Vacys,
Radzivanavičius Juozas, Radzivanas Bronius, Radzivonas Jonas,
Radžiūnas Juozas, Radžius Tadas, Ragaišis Steponas, Ragauskas Jonas,
Ragauskas Pranas, Ragažinskas Juozas, Ragelis Antanas, Raginis Vaclovas,
Rajeckas Faustas Juozas, Rakickas Stasys, Rakutis Petras, Ralys Eduardas,
Ralys Kazys, Ralys Vaclovas, Ramanauskas Antanas, Ramanauskas Bonifacas,
Ramanauskas Jonas, Ramanauskas Jonas, Ramanauskas Juozas,
Ramanauskas Kostas, Ramanauskas Petras, Ramanauskas Stasys,
Ramašauskas Alfonsas, Ramonas Vaclovas, Rantenas Nikalojus,
Rasikas Petras Julijonas, Rastenis Jonas, Raščiauskas Juozas, Raščius Jonas,
Rataiskis Vaclovas, Ratkevičius Stepas, Ratomskis Mikas, Rauba Felicijonas,
Rauba Richardas, Raudomanskis Balys, Raulušaitis Pranas, Raupenas Juozas,
Raustis Juozas, Razma Pranas, Razminas Pranas, Razvickas Andrius,
Ražaitis Viktoras, Raževičius Juozas, Reikala Julijonas, Reikala Mečislovas,
Reišys Martynas Ginteris, Rekašius Stasys, Reklaitis Juozas,
Rėklaitis Mečislovas Martynas, Rėklaitis Petras, Remezas Karolis,
Remys Bronius, RepčysAlbertas Vytautas, Repečka Mykolas, Revuckas Petras,
Revuckas Vincas, Ribskis Aleksandras, Rickevičius Česlovas,
Ridzauskas Alfonsas, Ryliškis Povilas, Rimantas Juozas, Rimas Alfonsas,
Rimkevičius Andrius, Rimkevičius Juozas, Rimkevičius Juozas,
Rimkūnas Jonas, Rimkūnas Petras, Rimkus Juozas, Rimkus Kazys,
Rimkus-Rimkevičius Kazys, Rimša Antanas, Rimša Pranas, Rimša Zigmas,
Rinbutas Antanas, Rinkevičius Julius, Rinkevičius Juozas, Rinkūnas Antanas,
Risovas Nikalojus, Ročka Marcelinas, Romaška Petras, Rotcas Fridrichas,
Rubas Jonas, Rubas Justinas, Rubinsonas Chaimas, Rudaitis Izidorius,
Rudavičius Jonas, Rudinskas Pranas, Rudzevičius Vytautas,
Rudzinskas Henrikas, Ruibys Kazys, Ruibys Petras, Ruigys Albinas,
Lietuvos kariuomenės karininkai 381
 Rūkštelė Antanas, Runta Ignas, Rupšlaukis Zenonas, Ruseckas Motiejus,
Ruskonis Vladas, Rusteika Juozas, Ruškys Juozas, Rutkauskas Petras,
Rutkauskas Vytautas, Rutkūnas Benediktas, Ruckūnas Kazys, Ruzgas Jonas,
Ruzgas Valerijonas, Ržečickas Kostas, Bobelis Simas, bendros nuotraukos
p. 345, 346, 347, 348, 351 (apačioje), 353 (apačioje), 354 (viršuje).
355 (apačioje), 358 (apačioje), 361 (apačioje), 362 (viršuje), 364 (viršuje).

Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo:

Ožalas Kazys, Pagirskis Petras, Pakalniškis Mykolas, Palavenis Ipolitas,
Paliliūnas Kostas, l'arojus Vladas, Paura Martynas, Pečiukaitis Juozas,
Perekšlis Juozas, Perminas Viktoras, Petcris Teodoras, Petkevičius Kazys,
Petkūnas Vladas, Petraitis Jonas Algirdas, Petrauskas Zigmas,
Petrovas Jurgis, Petrovas Mikas, Petrulionis Jonas, Pinigis Petras,
Platakis Bronius, Počebutas Eduardas, Polileika Kazys, Pomarnackis Leonas,
Prapuolenis Stasys, Prižgintas Vladas, Pupelis Alfonsas, Pupinis Bronius,
Purpetris Andrius, Pustelninkas Antanas, Pušneraitis Juozas,
Putna Klemensas, Puzinauskas Zigmas, Radzevičius Juozas,
Radžiūnas Juozas, Raibikis Kostas, Rajeckas Leonas, Ramanauskas Kazys,
Rantenas Artūras, Rauba Jonas, ReijerisJonas, Reingardas Marijonas Julius,
Reklaitis Vladas Juozas, Remeikis Vincas, Remišauskas Kostas,
Repšys Mikas, Rickevičius Česlovas, Rimdžius Anicetas, Roppas Herbertas,
Rozanovas Nikalojus, Rugys Antanas, Ruzgys Antanas, Gerulaitis Zenonas,
bendros nuotraukos p. 349, 350 (viršuje), 352 (apačioje), 353 (viršuje).
355 (viršuje), 356 (apačioje), 358 (viršuje).

Lietuvos ypatingojo archyvo:

Dovydaitis Pijus (2), Gerulaitis Zenonas (2), Kantrimas Leonardas (2),
Karevičius Bronius (2), Kriaučiūnas Stasys 2), Literskis Liudas (2),
(

Staronis Antanas (2).

Aviacijos muziejaus archyvo:

Oksas Leonas, Peseckas Leonardas, Rauba Vytautas, Reimontas Viktoras,
Rotteris Haris, Ruseckas Vincas.

Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus

archyvo:
Ratkelis Albinas.

Viliaus Kavaliausko fototekos:

Papečkys Juozas, Petruitis Jonas, Polovinskas Jonas, Pošiūnas Antanas,

Rumša Zigmas, Rusteika Stepas.

Dail. Prano Lapės 1949 Švedijoje nutapytas Kazimiero Pyplio

portretas.

382 Lietuvos kariuomenes karininkai

SL 1231. Tir. 100. Užs. Nr. 380
Išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, Arsenalo g. 1, LT-01100 Vilnius
Spausdino AB „Spauda“. Laisvės pr. 60, LT-05120, Vilnius