A.

LEKAVIČILS

VADOVAS
augalams V • •
paz1nt1

VILNIUS „MOKSLAS" 1989

BBK 28.5z2 Skiriu savo motinai, liaudies mo-
Le-156 kytojai Antaninai Duobaitei-Le-
kavičienei ir profesoriui Povilui
Snarskiui, padėjusiems man pažin-
ti Lietuvos augalus

PRATARMĖ

Pirmas stambesnis lietuviškas vadovas buvo išleistas l 934 m.

Recenzavo Jį paruošė J. Dagys, -J. Kuprevičius ir A. Minkevičius (reda-
D. SMALIUKAS,
gavo J. Kuprevičius) .
J. NAUJALIS
Po 20 metų (1954 m.) pasirodė P. Snarskio „Vadovas
Lietuvos TSR augalams pažinti". Leidinyje aprašyta 1412
Piešiniai savaime augančių ir daugiau kaip 600 auginamų Lietuvoje
I. SEREIKIENES, augalų rūšių. Jis gausiai iliustruotas piešiniais ir rūšių pa-
A. PESECKIENES plitimo žemėlapiais. Sis darbas buvo labai gerai įvertintas
mūsų ir užsienio specialistų. Po 14 metų išleistas antrasis
šio vadovo leidimas.
Intensyvėjant žmogaus ūkinei veiklai, sparčiai keičiasi
gyvoji gamta ir svarbiausia jos sudėtinė grandis - augalų
rūšinė sudėtis. Vienos rūšys išnyksta, kitos įvairiais būdais
patenka į mūsų kra štą ir čia įsikuria. Todėl periodiškai
tenka atnaujinti vadovus augalams pažinti.
Į šį vadovą įtrauktos visos dabar savaime augančios
Lietuvoje žiedinių augalų ir sporinių induočių rū šys bei kai
kurie plačiau auginami ir sulaukėję augalai. Jame nerasime
daugumos dekoratyvinių medžių ir krūmų, taip pat didžiulės
įvairovės žolinių dekoratyvinių rūšių. Sie augalai aprašyti
specialiuose veikaluose.
Vadove nemaža ir nomenklatūrinių pakitimų, kurie pa-
daryti atsižvelgiant į naujausią literatūrą ir Tarptautinį bo-
taninės nomenklatūros kodeksą.
Leidinys skiriamas dėstytojams, studentams, mokslinio ty-
rimo įstaigų darbuotojams, taip pat gamybininkams: agro-
nomams, miškininkams, gamtosaugos darbuotojams. Jis pra-
vers gamtos mylėtojams, turistams, kraštotyrininkams, moks-
leiviams bei kitiems besidomintiems mūsų krašto gamta ir
jos augaliniais ištekliais.

L 1906000000- 007 47-89

M 854(08)- 89
ISBN 5-420- 00260- 4 © Leidykla „Mokslas", 1989
 m1a1s, kurie skiriasi įvairiose augalų grupėse ar net tarp
rūšių. Todėl apibūdinti lengviausia jau visiškai išaugusius,
su žiedais ar net vaisiais augalus, ypač tokias jų grupes,
kaip viksviniai, varpiniai, kryžmažiedžiai, skėtiniai ir kt.
Stengtis apibūdinti augalą dar gamtoje, nesudžiovintą, kol
aiškiai matyti atskiros dalys, ypač žiedų spalva, jų iš sidės­
tymas.
Tačiau prisieina augalus herbarizuoti ir prieš apibūdi­
nant. Dar neapvytusius išrautus su šaknimis augalus ar
ĮVADAS
stambesnių egzempliorių atskiras dalis reikia gerai išlyginti
ir suspausti tarp laikraštinio ar sugeriamojo popieriaus. Jis
Vadovuose augalams pažinti, kitaip negu „Florose", kuriose keičiamas kasdien. Tada augalas greičiau išdžiūva, išlieka
detaliai aprašomi augalai, beveik išimtinai nustatomas tik natūralesnė spalva, ypač žiedų ir lapų.
augalo rūšies pavadinimas, nurodomos būdingiausios kiek- Retoms bei nykstančioms rūšims apibūdinti ar herbari-
vienai rūšiai morfologinės savybės ir kai kurie duomenys zuoti pakanka tik žydinčios ir su vaisiais augalo viršūnės
apie augalo žydėjimo laiką, paplitimą, augimvietes ir kt. arba stambesnės žydinčios šakelės kartu su stiebiniais lapais.
Juose dichotominiu ar kitokiu principu sudarytos lentelės Taip išsaugosime s avo krašto retas augalų rūšis.
šeimoms, gentims ir rūšims apibūdinti.
Apibūdinamo augalo pirmiausia reikia nustatyti šeimą,
toliau gentį ir pagaliau rūšį. Taip sutvarkytos lentelės mi- SVARBIAUSI AUGALŲ MORFOLOGINIAI
nėtiems taksonams surasti. Tik retais atvejais šeimų lente- POžYMIAI
lėje galima iš karto nustatyti gentį ar rūšį.
Lentelėse, kurios sudarytos dichotominiu principu, atski- Vadove vartojama daug specifinių terminų iš pagrindinių
rų taksonų priešingų požymių poros susideda iš dviejų da- augalo dalių morfologijos. Kad lengviau suprastume, kuris
lių - tezės ir antitezės. Kiekvienos poros tezės kairėje pu- l terminas tinkamesnis ieškomam taksonui, žemiau juos trum-
sėje yra numeris, o antitezė prasideda brūkšniu. Tezėje pir- pai aptarsime.
miausia nurodomas toks kurio nors taksono ar jų grupės
požymis, kurio nėra ar jis kitoks negu brūkšniu pažymėtas šAKNIS IR šAKNIASTIEBIS
antitezėje. Toliau šiose abiejose dalyse pateikti požymiai
dažnai griežtai nesiskiria, tik papildo nurodytus pradžioje. Saknis gali būti liemeninė arba pagrindinė. Ji yra tiesioginė
Jeigu iš pirmos tezės ir antitezės poros, o sudėtingesniais stiebo tąsa. Daugelio augalų pagrindinė šaknis anksti su-
atvejais ir iš tolesnių porų dar neišryškėja atskiri taksonai, nyksta ir pasilieka tik šoninių šaknų kuokštai. Pagrindinė
o tik jų grupės, tai nuo dešinėje tezės arba antitezės pu- šaknis gali būti įvairiai sustorėjusi ( l pav., l).
sėje, ties paskutine eilute, nurodyto numerio būdinama toliau.
Sudėtingesnių lentelių kai kurių porų kairėje pusėje skliaus-
tuose rašomas antras skaičius (mažesnis). Jis parodo, nuo
kurios poros prieita iki šios ir prie kurios dera grįžti, jeigu
nesiseka nustatyti taksono.
Daugumoje lentelių nurodyti požymiai tokių augalo da-
lių, kurios išlieka beveik visą vegetacijos periodą, pavyz-
džiui, stiebas ir lapai. Tačiau neretai vien šių augalo dalių
nepakanka taksonui nustatyti. Kita vertus, stiebai bei lapai
ir Jų atskiri požymiai daugelio augalų yra labai pan~šūs ar-
ba labiau įvairuoja to paties taksono negu tarp atskirų tak-
sonų (pvz., lapų didumas ar stiebo aukštis). Apibūdinant
dažnai remiamasi žiedų, atskirų jų dalių bei vais ių požy-
l pav.
4 5
 Ant šaknų niekada nebūna lapų ar lapų liekanų, vadi-
namų papėdėmis. Tuo jos skiriasi nuo šakniastiebių ( l pav.,
2l,Sakniasti~biai gali būti įvairaus pavidalo, bet jiems bū­
dmga lapų liekanos, pakitę lapai arba bent jų žymės.

STIEBAS

~ti~b~s gal~ būti vžolinis arba s~medėjęs - visas ar bent apa-

tme JO dalis; nesakotas arba sakotas. Jeigu sumedėjęs stie-
bas pradeda šakotis 1-2 m ar aukščiau nuo žemės pavir-
šiaus, 1.ai išauga medis. Kai toks stiebas šakojasi arti dir-
vos paviršiaus, išauga krūmas (0,8-4,0 m aukščio) arba
krūmokšnis (0,20-0,80 m aukščio). J eigu sumedėjusi tik 2 3 4
žemutinė stiebo dali s, o viršutinė žolinė ir žiemą žūva, au-
galas vadinamas puskrūmiu. 3 pav.
Stiebas gali būti apvalus, suplotas, keturbriaunis tri-
bi:i_au~_is ar~a sy~rnuotas (2 pav:., 1-4). Pagal padėtį erd-
pažiedes ir arčiau žiedo esančias pažiedėles. Skėtinių šeimos
veJe JIS gal! buh status, kylantis (pamatinė dalis gulsčia,
augalų jos atitinkamai vadinamos skraistlapiais ir skraist-
aukščiau status) arba gulsčias ( l pav., 3). Kai gulsčioji
lapėliais, o graižažiedžių- skraiste (12 pav., 3).
stiebo dalis išleidžia pridėtines šaknis, toks stiebas vadina-
mas šliaužiančiu ( l pav., 4). Dar esti vijoklinis (2 pav. 5) Lapas s usideda iš l apalakščio (plokščioji lapo dalis),
lapkočio ir neretai dar makšties (stiebą apgaubiančios ir
ir laipioj antis stiebas. '
. Daugelio augalų stiebas sudarytas iš atskirų dalių, va- dažnai juo žemyn nusileidžiančios lapkočio dalies). Pama-
tinėje lapkočio dalyje abipus jo dažnai išauga prielapiai.
d!n~1;1ų tarpu~~mbhų, tarp ~ui:ių yra ryškūs sustorėję ir su-
k1eteJę bambhat (pvz., varp1mų). Kai kurių augalų stiebai
Kartais jie virsta dygliais. Varpinių žolių ir viksvų lapkočio
perėjimo į makštį vieloje paprastai išauga liežuvėli s.
žemutinėje dalyje išleidžia antžemines ar požemines palai-
pas, iš jų ties bambliais išauga nauji augalai ( l pav., 4). Lapai gali būti pamatiniai, susitelkę į skrotelę (3 pav.,
4) arba stiebiniai, pasiskirstę beveik vienodai ar nevienodai
LAPAS
ant stiebo. Stiebiniai lapai gali būti pražanginiai (3 pav.,
l), priešiniai (3 pav., 2), menturiniai (3 pav., 3) ar kryž-
Lap_ai ~agal formą ir padėtį augaiuose yra labiausiai įvai­ miškai menturiniai (kryžmini ai lapai).
ruoJ antis organas. Jie esti tikrieji, išaugantys ant stiebo ar Pagal formą lapai esti ištisiniai, įvairiai suskaldyti ar-
šakų, ir žiedų dengiamieji - žiedyno srityje. Sie skirstomi į ba sudėtiniai, t. y. iš atskirų lapelių.

~ ~
o =

3 4 5
2
2 3- 4 5 6

4 pav.
2 pav.
7
6
 l

2 3 4

5 pav.
______________________
__,.
2 3 4

7 pav.
Ištisiniai lapai būna šeriški, spygliški, linijiški, lance-
tiški (5 pav., l), kiaušiniški (4 pav., l), atvirkščiai kiauši-
niški, apskriti ( 4 pav., 3), elipsiški (4 pav., 4), skydiški
(5 pav., 2), širdiški, inkstiški (5 pav., 3, 4), ietiški, strėliški
(4 paY., 2, 4) .
Kai lakštas suskaldytas į dalis beveik iki pamato - lapai
plaštakiškai skiltėti (6 pav., 3, 4), iki vidurinės gyslos -
plunksniškai skiltėti (7 pav., l, 3), iki pusės lakšto - skiau-
tėti (7 pav., 2).
Sudėtiniai lapai esti pirštuoti, iš trijų, penkių ar daugiau
lapelių (6 pav.), arba plunksniški. Sių gali būti viena, dvi
ar daug porų lapelių, išaugusių priešpriešiais abipus lap- 4 5
kočio. Jeigu lapkočio viršūnėje vienas lapelis, lapas bus ne-
poromis plunksniškas, o jei lapkočio viršūnėje smaigelis ar 8 pav.
ūselis - poromis plunksniškas (8 pav., 1-3). Lapeliai gali
būti pakartotinai sudėtiniai - trilapiai (7 pav., 4), plunks- ZIEDAS
niški arba plunksniškai suskaldyti (8 pav., 4, 5).
Ziedo dalys - taurelė, vainikėlis, kuokeliai ir piestelės (9
Lapo kraštas gali būti lygus arba įvairiai dantytas, kar- pav.)-prisitvirtinę prie žiedsosčio (11 pav.). Taurelė bei
buotas ar dygliuotas.
va ini kėlis sudaro apyžiedį. Jeigu šios dalys yra abi, toks

2 3 4
6 pav.
9 pav.
8
9
 .!· 3
~ 4
10 pav.
apyžiedis vadinamas dvigubu (9 pav., 2-4) , o jeigu išauga
hk. taur~lė _a!b.~ tik ~ainikėlis - paprastu (9 pav., J). Tau-
rele gah buh 1s palaidų ar tarpusavyje daugiau ar mažiau
su~uf5~s!ų tau~ėlapi~,. kurie dažniausiai esti žalios spalvos.
Vam1kehs, kun~ ya1~11klapiai palaidi, vadinamas Iaisvalapiu
(9 pav., 2), o Jei_ l~1ek tarp savęs suaugę - suaugtiniu (9
~av., 3,_ 4). Zemutme, paprastai siauresnioji, vainiklapio da-
hs. vad11:1~ma naĘ'e!iu, o viršutinė, paplatėjusi dalis - lakš-
tehu. V1s1 nageha1 sudaro vainikėlio vamzdelį o lakšte-
liai - atbrailą. ' lapų pažastyse arba po keletą ar daugel1 susitelkę Į 1va1raus
Jeigu visi vainiklapiai vienodo didumo ir tokios pat for-
mos, tai apyžiedis (vainikėlis) taisyklingas (9 pav.), o jeigu
bent 1-2 ar visi vainiklapiai skiriasi didumu ar forma -
netaisyklingas (zigomorfinis) ( 10 pav.).
I<u?keliai susi?eda iš kotelio ir dulkinių, kurios esti įvai­
raus didumo, pavidalo ir spalvos.
. Su~ėtin&"iausi~ žiedo_ ~alis yra vaislapynas, sudarytas iš
p1estyehų. Piesteles apatme paplatėjusi dalis, gaubianti sėk­
lų uzuomazgas, vadinama mezgine, viršutinė dalis skirstoma
į liemenėlį ir purką. Virš žiedsosčio esanti mezginė vadi-
2 3
4
11 pav.
2 3
~ 4 5
12 pav.
narna viršutine ( 11 pav., l). Jeigu mezginė yra žiedsosčio
įdubime, j i vadinama pusiau a patine (11 pav., 4) arba pu-
siau viršutine ( l l pav., 2), o jeigu žiedsoslis visiškai gaubia
mezginę ir ši suauga su juo, tai mezgi nė bus apatinė ( l l
pav., 3).
ZIEDYNAS
Ziedai gali būti pavieniai stiebo ar šak1;1 vir~ūnėje'. !ai~ pal
pavidalo žiedynus. Paminėtini dažnesni žiedynlĮ tipai. __A.
Trumpais žiedkočiais - varpa ( 12 pav., l) arba, sustoreJ US
pagrindinei žiedyno ašiai, burbuolė ( 12 pav., 2) . Nusviru-
sieji varpos pavidalo žiedynai vadinami žirginiais ( 13 pav.,
4), o sumedėjusiais dengiamaisiais lapeliais - kankorėžiais.
Jeigu yra šoninės žiedyno šakos ir ant jų po keletą trumpais
kotais žiedų, bus sudėtinė varpa ( 14 pav., 2) . B. Su ryškiais
žiedkočiais esli kekė ( 13 pav., l, 2), skėtis, šis gali būti pa-
prastas ( 13 pav., 5) arba sudėtinis ( 14 pav., l) , šluotelė
2 3. 4 5
13 pav.
11
 2 3 4
14 pav.
( 14 pav., 3, 4). Dar skiriamas riestukas ( 12 pav., 4) ir Yien-
stypis žiedynas ( 12 pav., 5).
V• .K,,~i p~grindinės žiedyno ašies viršūnėje susitelkę beko-
c1a1 z!edat, bus galvutė, o jeigu išsiplėtusioje ašies viršūnėje
Y'.r~ ž1edyn_sostis_, apsuptas žaliais ar kitokios spa!Yos lape-
ha1s (skraiste) ir su keletu ar daugeliu žiedų toks žiedynas
vadinamas graižu ( 12 pav., 3). ' či a paminėti tik dažniau vartojami šio vadovo apibūdi ­
VAISIUS
l
Vaisius formuojasi iš mezginės, kai iš jos sienelių išauga
apyvaisis, o iš sėklapradžių sėklos. Tačiau į vaisiaus sudėtį
labai dažnai įeina ir kitos pakitusios žiedo dalys: žiedsostis,
taurelė, liemenėlis. Vaisiai, išaugę tik iš mezginės sienelių
(vaislapėlių), vadinami tikraisiais. Tai lapavaisis, ankštis
dėžutė, ankštara, ankštarėlė ( 15 pav., 1-5), riešutėlis ir kt'.
Tie vaisiai, kurių apyvaisis išsivysto iš žiedsosčio ar kitų
pakitusių žiedo dalių, laikomi netikraisiais. Pavyzdžiui iš
2 3 ,4 5
15 pav.
12
3 4
2
16 pav.
sultingųjų tokie va1s1a1 yra kaulavaisis ( 16 pav., 2), obuo-
lys, uoga (16 pav., 3), agurkavaisis (16 pav., 4), o iš sau-
sųjų - įvairūs sparnavaisiai ( 16 pav., 1) .
nimo lentelėse morfologiniai terminai ir pagrindiniai jų va-
riantai. Specialiuose morfologijos vadovėliuose tų terminų
ir jų variantų pateikiama daugiau.
SANTRUMPŲ PAAišKINIMAS
Vadove kai kurie žodžiai pakeisti santrumpomis. Po morfo-
loginio rūšies aprašymo pirmieji skaičiai rodo mažiausią ir
didžiausią atigalo aukštį arba ilgį metrais, toliau raidės -
jo ilgaamžiškumą arba gyvenimo formą, romėniški skai-
čiai - žydėjimo laiką kalendoriniais mėnesiais. Jeigu auga-
las žydi ilgai, tai tarp mėnesių, t. y. nuo žydėjimo pradžios
iki pabaigos, rašomas brūkšnys, o jeigu jis žydi trumpai,
bet ne vienodu laiku, galimi žydėjimo mėnesiai atskiriami
kableliu. Santrumpų reikšmės:
Vn. -vienmetis,
Dv. - dvimetis,
D. - daugiametis,
K. - krūmas,
Kr. - krūmokšnis,
M. -medis.
Rū šies, įrašytos į „Lietuva~ TS~ raudonąją knygą", ap-
rašymo pabaigoje nurodoma, Jog JI saugoma. Tokias rūšis
herbarizuoti, rinkti jų sėklas bei vaisius galima tik turint
13
 SJ?eci~lų leidimą,._o išk~sti augalus, keisti ar naikinti jų au- 9. Sorai (sporinių krūvelės) linijiški arba kablelio pavi-
gimv_iet~s draudz1ama Įstatymu. Nykstančių rūšių aprašymo dalo. 10
pabaigoje nurodoma, jog ji saugotina. Sorai apskriti; jų skarelė ovali arba inkstiška. 11
10. Sorai lenkti arba kablelio pavidalo. Lapai daugiau nei
l O cm pločio, ilgi.
LENTELt:: ŠEIMOMS APIBŪDINTI Blužniapapartiniai - Athyriaceae p. 41
Sorai linijiški. Lapai siauresni nei 6 cm.
l. Aug~l~i be žiedų ir vaisių, dauginasi sporomis (sporos Kalnarūtiniai - Aspleniaceae p. 40
spormese). 2 11 (9). Skarelė ovali, prisitvirtinusi sorų pakraštyje ir ne-
Augalai su žiedais, vaisiais arba kankorėžiais daugi- retai atgal atsilenkusi. Lapai gležni, maži (iki 20 cm
nasi sėklomis. ' 13 ilgio), lapkotis trapus.
2. ~tieba~ nariuotas_, tuščiaviduris. Lapai redukuoti, ap- Blužniapapartiniai ( Sprakšė) - Athyriaceae
imk stiebo bamblius sudaro makštis. ( Cystopteris) p. 41
. Asiūkliniai - Equisetaceae p. 34 Skarelė apskrita, skydiška ar inkstiška, kartais jos iš
Stiebas ne nariuotas, pilnaviduris. 3 viso nebūna. Lapai ilgesni. 12
3. S~i~bas .}J?Skritas, _l-3 cm skersmens. Lapai skroteli- 12. Lapai vienąkart plunksniški, lapeliai plunksniškai su-
ma1, yhsh Augalai vandenyje pasinėrę. skaldyti, viršūnės nespygliuotos.
. . Slepišeriniai - Isoetaceae p. 34 Papartuoliniai - Thelypteridaceae p. 39
Stiebas kitoks, trumpas arba jo visai nebūna. Auo-alai Lapai dukart arba triskart plunksniški.
vandenyje nepasinėrę. b 4 Tikrapapartiniai - Aspidiaceae p. 42
4. Lapai maži, iki l cm ilgio, visžaliai. Stiebas dvišakis 13 (l). Medžiai arba krūmai; sėklos sumedėjusiuose, rečiau
šliau~i~ntis. . . Pataisiniai - Lycopodiaceae p. 32 uogos pavidalo kankorėžiuose. Lapai spygliški ar žvy-
Lapai tl~es~i. nei _l cm, . vasaržaliai, kartais žiemojan- niški (plikasėkliai augalai). 14
tys. Antzemm10 stiebo nera arba yra tariamas nešako- Zolės, krūmai arba medžiai; sėklos sausuose arba sul-
tas stiebas. 5 tinguose vaisiuose. Lapai įvairūs, bet ne spygliški
5. Sporii:iės nešakotoje arba šakotoje šluotelės pav idalo (gaubtasėkliai augalai). 16
varpoje. Yra tariamas antžeminis stiebas. 14. Spygliai ar žvynai priešiniai arba menturiuose po 3- 4.
Driežlieliniai - Ophioglossaceae p. 37 Kiparisiniai - Cupressaceae p. 48
Sporinės krūvelėmis susitelkusios apatinėje lapo pusė­ Spygliai spirališki arba po 2 ar daugelį išaugę kuokš-
je. A1;1tž~1;'1i_nio stieb~.nėi:a ~rba jis labai trumpas. 6 tais. 15
6. Lapai _g1ha1 p~unksmska1 vienąkart suskaldyti (22 pav., 15. Sėklos beveik iki viršaus apgaubtos raudono sultingo
l); s_kiltys l?a!lgos,_ lygfakraštės ar beveik lygiakraštės . apysėklio - arilo. Spyglių pamatas šakele nusileidžia
Sorai (sponmų kruveles) be skarelės (induzijos). žemyn. Augalai dvinamiai.
. šertviniai - Polypodiaceae p. 44 Kukmediniai - Taxaceae p. 48
Lapai 1-3 kartus plunksniški. 7
Sėklos kankorėžiuose. Spygliai šakele žemyn nuaugę.
7. Sporifikuoj antys lapai skiriasi nuo vegetatyvinių.
Augalai vienanamiai. Pušiniai - Pinaceae p. 45
Blužniapapartiniai (Jonpapartis) - Athyriaceae
. . . . (Matteuccia) p. 41 16 ( 13). Lapų gyslos nešakotos, lygiagretės arba lanku iš-
SponhkuoJ antys 1r vegetatyviniai lapai vienodi, bet pir- linkusios. Apyžiedžio lapelių, neretai ir kitų žiedo dalių
mieji apatinėje pusėje su sorais. 8 po 3 (6) arba apyžiedis iš plaukelių ar 1-2 žvynų.
8. L~pas _l, )abai stambu~, trikampiškas, lapkotis vagotas, Sėklaskiltė viena. Pagrindinė šaknis anksti nunyksta.
tnsaka1 sakotas. Sorai lapų skilčių pakraščiuose pri- Vienskilčiai augalai. 17
dengti užsilenkusio lapo krašto. Lapų gyslos beveik visuomet plunksniškai ar tinkliškai
Hipolepidiniai - Hypolepidaceae p. 39 išsišakojusios. Sėklaskiltės dvi. Ziedo dalių skaičius įvai­
Lapai kitokie, o jeigu trikampiški, tai nedideli (iki rus, retai kada jų po 3. Pagrindinė šaknis išlieka. Dvi-
25 cm ilgio). Sorai toliau lapo krašto. 9 skilčiai augalai. 36
14 15
 17. Apyžiedis žvynų ar šerelių pavidalo, kartais žiedus den-
gia tik l ar 2 žvyniškos pažiedės. 18
Apyžiedis ryškus, vienaeilis, tik iš taurelės ar Yainikė-
lio, arba dvieilis, su taurele ir vainikėliu. 27
18. Vandenyje plūduriuojantys arba po vandeniu pasinėrę
augalai (kartais žiedai kyšo iš vandens). 19
Sausumos arba pelkių augalai (pelkėse augančių kar-
tais tik stiebo viršūnė kyšo iš vandens). 23
19. Augalai maži, iki l cm skersmens, lęšio pavidalo ar
pailgai lancetiški, nediferencijuoti į stiebą ir lapus. Zy-
di labai retai. Plūdeniniai - Lemnaceae p. 39 1
- Augalai stambesn i, diferencijuoti į stiebą ir lapus. 20
20. Lapai priešiniai arba menturiniai. 21
Lapai pražanginiai arba dvieiliai. 22
21. Lapai priešiniai arba beveik priešiniai.
Plūdiniai (Grenlandija) - Potamogetonaceae
(Groenlandia) p. 338
Lapai menturiniai.
Vandenplūkiniai - Hydrocharitaceae p. 336
22 (20). Lapai ryškiai dantyti. ?iedai lapų pažastyse.
Plukeniniai - Najadaceae p. 343
- Lapai lygiakraščiai arba beveik lygiakraščiai. 2iedy-
nas - va rpa. Plūdiniai - Potamogetonaceae p. 338
23 (18). Ziedynas - iš daugelio žiedų galvutė arba stora,
pailga burbuolė. 24
Ziedai ant plonastiebitĮ varpučių, žvynelių pažastyse;
varputės paprastai susitelkusios į varpas ar šluoteles
(kartais piesteliniai žiedai burbuolėse). · 26
24. Ziedai rutuliškuose žiedynuose, kurie apgaubti 3 žvyne-
litĮ. Vaisius - kaulavaisis.
šiurpiniai - Sparganiaceae p. 392
- Ziedai pailgose burbuolėse. 25
25. Burbuolė stiebo viršūnėje, viršutinė jos dalis su kuoke-
liniais, apatinė - su piesteliniais žiedais. Lapai mels-
vai žali. Vaisius - smulkus riešutėlis su skristuku.
švendriniai - Typhaceae p. 393
Burbuolė išaugusi iš stiebo šono, o jeigu viršūnėje, tai
apgaubta balta pažiede. Lapai šviesiai arba gelsvai ža-
li. Vaisius - uoga. Ajeriniai - Araceae p. 390
26 (23). LaptĮ makštys uždaros. Stiebas tribriaunis, retai
apskritas, pilnaviduris, nebambliuotas. Kiekvieną žiedą
dengia l žvynelis. Viksviniai - Cyperaceae p. 393
Lapų makštys atviros (labai retai uždaros). Stiebas ap-
valus ar kiek suplotas, tuščiaviduris, bambliuotas. Kiek-
vienas žiedas su 2 žiediniais žvyneliais.
Varpiniai - Poaceae (Gramineae) p. 356
16
27 ( 17). Mezginė viršutinė. 28
- Mezginė apatinė. 34
28. Apyžiedis vienaeilis, nediferencijuotas į taurelę ir vai-
nikėlį. 29
- Apyžiedis dvigubas, sudarytas iš taurelės ir vainikėlio
arba apyžiedžio lapelių 2 ratai. 32
29. Apyžiedis taurelės pavidalo, neryškus. 30
- Apyžiedis vainikėlio pavidalo, ryškitĮ spalvų.
Lelijiniai - Liliaceae p. 343
30. Apyžiedžio lapeliai plėviški. Ziedai galvutėse arba trum-
pose varputėse, kartais pavieniai. Vaisius - dėžutė.
. Vikšriniai - Juncaceae p. 352
- Apyžiedis žolinis arba jo visai neb ūna. Ziedai varpose
arba kekėse. Vaisius - skeltavaisis arba sudėtinis, kar-
. tais uoga. 31
31. Ziedai ilgose, laibose, daugiažiedėse varpose. Vaisius -
skeltavaisis, sausas. Stiebas belapis; pamatiniai lapai
dvieiliai. Narytžoliniai - Juncaginaceae p. 337
- Varpoje 3-10 žiedų. Vaisius sudėtinis, iš 3 išsipūtusių
dvisėklių vaisiukų. Stiebas lapuotas.
Liūnsarginiai - Scheuchzeriaceae p. 337
32 (28). Menturiuose po 4, kartais po 5 (6) lapus. Apyžie-
džio lapelių 2 ratai, po 4 (5) lapelius. Kuokeliai 8.
Lelijiniai (Vilkauogė) - Liliaceae (Paris) p. 343
- Apyžiedžio lapeli-ų rate po 3, jie diferencijuoti į taure-
lę ir vainikėlį. 33
33. Ziedai dvilyGiai; žiedynas skėtiškas. Kuokeliai 9, pieste-
lės 6. Bėžiniai - Butomaceae p. 336
Ziedai vienalyčiai vienanamiai, kariais dvilyčiai, tada
stiebo išlinkimuose po 1-5 žiedus, arba jie menturiš-
kose šluotelėse ar kekėse. Kuokelių 6 arba daug.
Papliauškiniai - Alismataceae p. 334
34 (27). Vandenyje pasinėrę arba plūduriuojantys augalai.
Ziedai vienalyčiai, balti.
J,
Vandenplūkiniai - Hydrocharitaceae p. 336
Sausumos arba pelkių augalai. 35
35. Apyžiedis taisyklingas arba beveik taisyklingas, ne dvi-
lūpis. Kuokeliai 3. l(ardeliniai - lridaceae p. 351
- Apyžiedis netaisyklingas, dvilūpis. Kuokelis l, suaugęs
su liemenėliu. Orchidiniai - Orchidaceae p . 413
36 (16). Augalai be šakntĮ, parazituoja kituose žoliniuose
augaluose ar medžiuose. 37
- Augalai ne parazitiniai arba parazituoja ki tų auga lų
šaknyse ir auga žemėje. 38
17
2 Užsak. Nr. 6435
 37. Stiebas be lapų, plonas, vijoklinis, su siurbtukais ku- - Lapai priešiniai. Kleviniai - Aceraceae p . 195
riais prisitvirtina prie parazituojamų žolinių augalų. 48. Stiebas status, tvirtas. . . . . . 49
V

• • V • • Br~nt~ni~i - Cuscutaceae p. 247
Stiebas su v1szaha1s lapais, zahas arba gelsvai žalias
pak_artotinai dvišakis. Augalai be tikrųjų šaknų, parazi~
t~oJa medžiuose. Lapai priešiniai, bekočiai, pailgi. Vai-
sms - balta uoga. Amaliniai - Loranthaceae p. 60
38 (36). Ziedai be apyžiedžio arba jis viengubas (kartais
taurelė ar vainikėlis anksti nukrinta).
- Apyžiedis iš taurelės ir vainikėlio (abi jo dalys ilgai
išlieka).
39. Medžiai arba krūmai.
- Zoliniai augalai arba krūmokšniai. · 51
40. Visi arba bent kuokeliniai žiedai pailguose ar kiauši-
niškuose žiedynuose - žirginiuose.
- Ziedai ne žirginiuose.
41. Visi žiedai daugiažiedžiuose žirginiuose.
- Da_u~i~žiedž_iu~s~ žirginiuose tik kuo~eliT.Iiai žiedai, pies-
tehma1 pav1ema1 arba po keletą k1tokmose žiedynuo- .
se.
42. Augalai dvinamiai.
- Augalai vienanamiai. Vaisius - vienasėklis riešutėlis. 44
- Stiebas vijoklinis arba laipiojantis (su pr_1de~1I}en:11~ sak-
nimis) kartais šliaužiantis žeme. Lapai v1szaha1.
' Araliniai - Araliaceae p. 213
49. Augalai pražysta prieš skleidžiantis lapams. Lapai pliki
arba apaugę nešakotais pl~~~eliai?. 50
Augalai pražysta lapams 1ss1skle1dus. ½apų bent apa-
39 tinė pusė apaugusi žvaigždiškais plaukeliais.
Zilakrūminiai - Eleagnaceae p. 202
95 50. Ziedai ryškūs, rausvi. Vaisius - pailgas, _raudonas kau-
40 lavaisis. Lapai lygiakraščiai. Zemi krūmai.
Zalčialunkiniai - Thymeleaceae p. 201
Ziedai maži, neryškūs. Vaisius - sparn~~!as riešutėlis.
41 Lapai dantyti. Medžia i iki 20-25 m auksc10.
46 Guobiniai - Ulmaceae p. 58
42 51 (39). Sausumos arba pelkių augalai. . . . 52
__: Vandenyje plūduriuojantys ar~a vpas1~e~ę au~a!at. . . 89
52. Augalai gelsvi, sultingi, lapai zvymskt. Vam1klap1a1 4
45 ar 5· kuokelių 6, 10 ar 12.
43 ' Gluosviniai - Monotropaceae p. 230
5
Augalai !aliai~ la~a~~- . . . . . . ,v . •v ~
V

43. Lapų apatinėje pusėje geltonos, kvapios liaukutės. Vai- 53. Apatiniai lapai pr~esm1~~ s_u~e!mta1,v 1s ~-:-7. p1r~hs½a!
sius - vienasėklis kaulavaisis. Sėklos neplaukuotos. išsidėsčiusių lapelių, v1Tsut~ma1 . p_razangm~a1_, _tr1!~Pta!
Sotvariniai - Myricaceae p. 54 arba ištisiniai. Augalai dvmamia1; kuokelm1a1 z1eda1
Lapai be liaukučių. Vaisius - sąvaromis atsidaranti dė­ šluotelėse, su paprastu apyžiedžiu, piesteliniai varpose,
žutė. Sėklos su plaukelių kuokštu. be apyžiedžio. Kanapiniai - Cannabinaceae p. 59
4
Gluosniniai - Salicaceae p. 49 - Augalai kitokie.. . . . . . . . v• . 5
44 (22). Piesteliniai žiedai puriuose, ilguose žirginiuose. Dul- 54. Taurelės dant_el!ų 121 JŲ dvi. eiles.;. Z1edJ1 ~v~lyc1~1, _lapų
kinės su plaukelių kuokštu. Vaisiai be sparnelių, juos pažastyse; va1mklap1a1 labai maz1, dazna1 JŲ v1sa1 ne-
gaubia plokščias gvildas. būna; kuokeliai 6. .
Lazdyniniai (Skroblas) - Corylaceae (Carpinus) p. 56 Raudokiniai (šindra) - Lythraceae (Peplts) p. 208
Ir kuokeliniai„ ir piesteliniai žiedai tankiuose žirginiuo- Ziedai kitokios sandaros. 55
se. Dulkinės be plaukelių kuokšto. Vaisiai su sparneliais. 55. Lapai visi pamatiniai, stiebas belapis. 56
Beržiniai - Betulaceae p. 54 Stiebas lapuotas. . . vv• 57
45. Lapai apskritai kiaušiniški, pamatas širdiškas. Vaisiaus 56. Kuokeliai 4. Augalai daugiau kaip 10 cm auksc10.
gvildo paviršius lygus, nedygliuotas. Gyslotiniai - Plantaginaceae p. 287
Lazdyniniai (Lazdynas) - Corylaceae (Corylus) p. 56 Kuokelių 5-10. Augalai 2-10 cm aukščio.
- Lapai pailgi, plunksniškai skiautėti arba pailgai kiau- Vėdryniniai (Strugena) - Ranunculaceae (Myosurus) p. 103
šiniški, pamatas pleištiškas. Vaisiaus gvildas dygliuo- 57 (55). Piestelė l. . . . . 58
tas ar kauburiuotas. Bukiniai - Fagaceae p. 57 - Piestelių nuo 2 iki daugelio, JOS nesuaugusios. Kuoke-
46(40). Ziedai su ryškiu ar ne taip ryškiu apyžiedžiu. 47 lių nuo 5 iki daugelio.
Ziedai be apyžiedžio; kuokeliai 2. Lapai neporomis Vėdryniniai - Ranu_nculaceae p. 97
plunksniški, priešiniai. 58. Ziedai žiedynuose, apgaubti bendr~ skraiste. . 97
Alyvmediniai (Uosis) - Oleaceae (Fraxinus) p. 237 _ Ziedai pavieniai arba žiedynuose tr neapgaubti bendra
47. Lapai pražanginiai. . 48 skraiste. 62
19
18
 Lapai ne skydiški. 71
59. Ziedai vienalyčiai, augalai vienanamiai. 71. Lapai ištisiniai. Balzamini_~i~i - Bals~min_a~eae p . 196
Graižažiedžiai - Asteraceae p. 295 Lapai suskaldyti, plunksn~sk1 arba s½!auteh. . 72
- Ziedai dvilyčiai. 60 72. Ziedai mėlyni, daugiau kaip l cm ploc10; kuokeh tĮ dau-
60. ~uokeliai palaidi, jų dulkinės tarp savęs nesuaugu- criau kaip 10. Vaisius - lapavaisis.
sios. 61 b Vėdryniniai (Pentinius) - Ranunculaceae
l\uok~lių ~u_lkinė~ _s~a_ugu_si9s _į vamzdelį, kuris gau- (Delphinium) p. 100
bia hemenelĮ. Vam1kehs hezuv10 pavidalo arba vamz- Ziedai rausvi arba balsvi, kartais gelsvi, kuokeliai_ 6,
diškas. Taurelė dažniausiai virtusi plaukelių vainiku- suaugę po 3. Vaisius - dėžutė arba riešutėlis. T aure la-
skristuku. Graižažiedžiai - Asteraceae p. 295 piai 2, labai anksti nukrinta. .
61. Keli be _a~yžied~io k~~ke~i?iai žiedai, turintys tik po Zvirbliarūtiniai - Fumanaceae p . 111
l kuokelĮ, ir l p1estel1ms z1edas apgaubti gelsvai žalių 73 (69). Kuokelių ne daugiau kaip 10. . . !4
pažiedžių. Lapai sveiki, lygiakraščiai. Augalai su balto- - Kuokelių daug. Vaisiu~ -_ju~da _u?ga. Lap ai stiebo vir-
TI?-is p_ieno_suI!i~is. l(arp~žoliniyai - Euphorbiaceae p. 192 šūnėje, dideli, pakartotma1 trilapiai.
Z1ed~1 dv_ilycia1. Taurele neryski; vainiklapiai 5. Lapai Vėdryniniai (Juodžolė) - Ranunculac~ae (A~t~ea) _P ·. 99
dyglmota1 dantyti. Augalai neturi pieno sulčių. 74. Kuokeliai 6 (4 ilgesni ir 2 trumpesm); vam1klap1a1 4.
Skėtiniai (Zunda) - Apiaceae (Eryngium) p. 213 Vaisius- ankštara arba ankštarėlė.
62 (58). Mezginė vir5utinė. 63 Kryžmažiedžiai - Brassic_ac~ae ( C_r~c~ferae )_ p. 1 ly3
Mezginė apatinė arba pusiau apatinė. 79 - Kuokeliai 3-5, visi vienodo ilgio. Va1sia1 - nei anks-
63. Lapai 4 (5), menturiniai, stiebo viršutinėje dalyje. Zie- taros nei ankštarėlės. . 7~
das l, stiebo viršūnęje; apyžiedis žalsvas. 75. Liem~nėlis l; kuokeliai 5. Taurėlapiai 5, rausvi. Z1ed a1
Lelijiniai (Vilkauogė) - Liliaceae (Paris) p. 343 pavieniai, lapų pažastyse. .
Lapt) kitoks skaičius ir išsidėstymas. 64 Raktažoliniai (Pienažolė) - Pnmulac~a~ (Glaux) p. 235-
64. Lapa i (bent viršutiniai) pražanginiai. 65 Liemenėliai (ar purkos) 2-5; kuokeliai 3--:-?· •Y • !~
Lapai priešiniai. 77 76. Ziedai su 3 pažiedėmis. Apyžiedžio lapeliai od1sk1, 1kt
6 5. Augalai turi baltų ar oranžinių pieno sulčių. 66 pat pamato nesuaugę; kuokeliai irgi nesuaugę.
Augaluose nėra pieno sulčių. 67 Burnotiniai - Amaranthaceae p. 77
66. Taurėlapiai žiedams skleidžiantis nukrinta, todėl žydin- Ziedai be pažiedžių arba su 2 pa~ie~ė!11~s. Apy~i~d~i?•
tys žiedai tik su viengubu vainikėlio pavidalo apyžie- lapeliai tarpusavyje kiek suaugę, zohma1_ ~r plev m1a1,
džiu (57 pav., 2). Aguoniniai - Papaveraceae p. 110 kartais žiedai visai be apyžiedžio; kuokehat suaugę su
Ziedai be apyžiedžio, gelsvai žali; keletas kuokeliniu apyžiedžio lapeliais.
žiedų, turinčių tik po l kuokelį, apsupa kotuotą pieste: Balandiniai - Chenopodiaceae p. 68,
linį žiedą, todėl visi jie atrodo lyg vienas pažiedžių 77 (64). Ziedai vienalyčiai; augalai vienanamiai arba dvi-
apsuptas žiedas. namiai. 78-
l(arpažoliniai (Karpažolė) - Euphorbiaceae Ziedai dvilyčiai. Gvazdikiniai ---:-. C3:ry?phyllacea_e p. 77
(Euphorbia) p. 192 78. Kuokelių 8-12; piestelė l. ~py z1ed1s ts 3 lapelių. Au-
67 (65). Lapai su prielapiais, kurie kartais suaugę virsta galai be dilginamųjų plaukelių. .
stiebą gaubiančia makštimi. 68 l(arpažoliniai (Laiškenis) - Euphorb1aceae
Lapai be prielapių arba jie labai anksti nukrinta. 69 (Mercurialis) p. 192
68. Lapai su 2 mažais prielapiais, plunksniški, pirštiški ar - Kuokeliai 4; piestelė l. Apyžied~io lapeliai 4. Augalai
skiautėti. Erškėtiniai - Rosaceae p. 143 apaugę dilginamaisiais plaukeliais.
Lapai su stiebą supančia prielapių makštimi. Dilgėliniai - Urticaceae P-. 60
Rūgtiniai - Polygonaceae p. 62 79 (62). Lapai menturiniai, po 3-13 menturyje.
69 (67). Ziedai su pentinu. 70 Raudiniai - Rubiaceae p. 241
Ziedai be pentino.
70. Lapai skydiški. Ziedai dideli, daugiau kaip 3 cm skers-
73 Lapa! n e ~ent!,lr_i~iai.
80. Lapai prazangmia1.
i?
m ens. Nasturtiniai - Tr,opaeolaceae p. 190
21
20 l
 - Lapai priešiniai.
81. Kuokel!ų 6, 8 arba 10; žiedai gelsvi. 8
~ 90. Lapai beveik apskriti, dideli, iki 10-25 cm pločio. Zie-
Kuokeliai 1-5. 8 dai geltoni, 2-5 cm skersmens.
8 83 Lūgniniai (Lūgnė) - Nymphaeaceae (Nuphar) p. 96
2. Kuokeliai_ 6; apyžiedis vamzdiškas, netaisyklingas iki
2-3 cm Ilgio. ' Lapai daug mažesni. Ziedai smulkūs, ne geltoni. 91
l(artuoliniai ( l(artuolė) - Aristolochiaceae 91. Lapai linijiški, menturiuose po 8-14.
Uodeguoniniai - Hippuridaceae p. 213
. (Aristolochia) p. 61
!(u?keli_ų 8-10;. a):Y~ie_dis ratiškas, trumpas, iki 5 mm Lapai priešiniai arba pražanginiai, ne menturiuose. 92
1lg10. Z1edynas virsumms, plokščias. 92. Lapai priešiniai arba stiebo viršūnėje sutankėję į taria-
mą viršūninę skrotelę. Ziedai smulkūs, lapų pažastyse.
Uolaskėliniai (Blužnutė) - Saxifragaceae
Praujeniniai - Callitrichaceae p. 254
. . (Chrysosplenium) p. 141 Lapai pražanginiai arba stiebo viršūnėje, beveik prie-
83 (8~) • Kuokeliai 5; apyžiedis penkialapis arba penkiaskil-
tis. . . 84 šiniai. Ziedai varpose. 93
- Kuokel_ia1 4 arba _l; apyžiedis keturskiltis. Ziedynai _ 93. Visi lapai plūduriuojantys. Apyžiedis penkiaskiltis, raus-
~alvutes arba kekes. Erškėtiniai - Rosaceae p. 143 vas. Kuokeliai 5.
Rūgtiniai (Rūgtis) - Polygonaceae (Polygonum) p. 65
84. Z1~d~nas - paprastas arba sudėtinis skėtis. Lapai plunks- Lapai plūduriuojantys ir pasinėrę. Apyžiedžio nėra. Kuo-
msk1 arba skiautėti.
keliai 1-4, su apyž iedį primenančiais priedėliais.
. Skėtiniai - Apiaceae (Umbeliferae) p. 213 Plūdiniai - Potamogetonaceae p. 338
?_1e~ln~s .- reta_ viršūninė kekė. Apyžiedis penkiaskiltis, 94 (89). Lapai pražanginia i, dvišakai šakotomis skiltimis,
~~v J~ormes puses žalias, iš vidinės baltas. Lapai lini- kietoki. Ziedai lapų pažastyse.
JIskI. . . . . . Santaliniai - Santalaceae p. 60 Nertiniai - Ceratophyllaceae p. 96
85 (80) . ?1~da1 paviemai, daugiau kaip l cm ilgio; apyžiedis Lapai menturiniai, plunksniškai suskaldyti, minkšti. Zie-
tri~k_d!1s, r.u~as. ~apai po 2, inkstiški. dai keturnariai, varpose ar menturiuose; vainiklapiai
Kartuo_hm~i (Pipirlape) - Aristolochiaceae (Asarum) p. 61 anksti nukrinta. Plunksnalapiniai - Haloragaceae p. 212
- ~.1ed~1 -~o keletą ar daugelį, trumpesni nei l cm; apy- 95 (38). Vandens augalai. 96
z1ed1s 1s 4 ar 5 skilčių. 86 - Sausumos ar pelkių augalai. 99
86. Lapai \inij iški, siauri, iki l mm pločio. Ziedai žalsvi. 96. Lapai ištisiniai. 97
Kuokelių 10; purkos 2. - Lapai suskaldyti į siūliškas daleles.
Gvazdikiniai ( l(lėstenė) - Caryophyllaceae Plunksnalapiniai - Haloragaceae p. 212
97. Lapai menturiniai, su keliais ilgais šereliais. Ziedai pen-
• • V ( Scleranthus) p. 85 kianaria i.
Lapai ~latesm uz l mm, ne linijiški plunksniškai su- Saulašariniai (Aldrovanda) - Droseraceae
skaldyti arba trilapiai. ' 87
(Aldrovanda) p. 137
87. ~ap~i plun_ksn~š~ai susk~!dy~i.. ~uokeliai 3 arba l; apy- Lapai pražanginiai. Ziedai ne penkianariai. 98
ziedi~ penklasklltis. Valeri1omma1 - Valerianaceae p. 290 98. Apyžiedis trilapis. Lapai iki 5 (6) cm pločio. Kuokelių 12.
Lapai ne plunksniški. Kuokelių 8 ar 10. 88 Vandenplūkiniai (Vandenplūkis) - Hydrocharitaceae
88. Lapai ištisiniai, apskriti ar inkstiški, karbuoti. (Hydrocharis) p. 337
Uolaskėliniai (Blužnutė) - Saxifragaceae - Apyžiedžio lapelių daugiau. Lapai gerokai platesni. Kuo-
. . . . (Chrysosplenium) p. 141 kelių daugiau nei 12. Lūgniniai - Nymphaeaceae p. 95
Lap_ai ~r!la~1~1 31_rba dukart trilapiai. Ziedynas - gal- 99 (95). Vainiklapiai visiškai laisvi. 100
v~te;. ~i_rsutm1J_ z1~~as su keturskilčiu, šoniniai su pen- - Vainiklapiai kiek suaugę (kartais tik pamatinės jų da-
kiask1lcm apyziedzm. Oksminiai - Adoxaceae p. 290 lys). 155
89 (51). ~a~ai _i}ti~iniai, plūduriuojantys arba pasinėrę. 90 100. Auga lai žoliniai. 101
- Lapai suk1ska1 arba plunksniškai suskaldyti, pasinė- - Medžiai arba krūmai. 138
~ w 101. Vainikėlis taisyklingas, jo lapeliai vienodi. 102
22
23
 - Vainik~Iis netaisyklingas: jo lapeliai nevienodo didumo l l 5. Lapai ištisiniai, visžaliai.
ar nevienodos formos. 131 Kriaušlapiniai - Pyrolaceae p. 229
102. Taurelė iš 2 lapelių, žiedams išsiskleidus nukrinta. Lapai suskaldyti ar pakartotinai trilapiai.
Aguoniniai - Papaveraceae p 110 Rūtiniai - Rutaceae p. 193
Taur~lės lapelių daugiau. · 103 116 ( 112) . Lapai ištisiniai. . . 117
103. Lapai stori, mėsingi, sultingi. - Lapai trilapiai, skiautėti arba plunksmškt. 123
. Storalapiniai - Crassulaceae p. 138 117. Lapai priešiniai arba menturiniai. 118
- Lapai ploni, ne mėsingi. 104
104. Mezginė viršutinė. 105 - Lapai pamatiniai arba l?raž~nginiai. •Y • .. • 119
118. Kuokeliai 4 ar 5, tarp JŲ tiek pat ne1ss1vyscms1ų kuo-
- Mezginė apatinė arba pusiau apatinė. 125 keliq - danteliq; kuokeliq koteliai prie pamato suaugę
105. Purka l. 106 į vamzdelį. Lininiai - Linaceae p. 190
- Purkos 2 ar daugiau. 124 - Tarpuose tarp kuokelių dantelių nėra.
106. Kuokelių 12 ar daugiau. 107 Gvazdikiniai - CaryophylJaceae p. 77
Kuokelių ne daugiau kaip 10. 111 119(117). Lapai pražanginiai. 120
107. Taurėlapiai nesuaugę, kartais anksti nukrinta. 108 - Lapai, išskyrus vieną, pamatinia_i. 121
- Taurėlapiai suaugę. 110 120. Ziedai balti arba geltoni; kuokelių 10.
108. Vainiklapiai 5; taurėlapiai 3-5. Lapai ištisiniai. 109 Uolaskėliniai (Uolaskėlė) - Saxifragaceae
T_aurėla_pių ir vainiklapių po 4, jie anksti nukrinta. Vai- (Saxifraga) p. 140
sms - Juoda uoga. Lapai pakartotinai trilapiai. - Ziedai žydri, penkianariai.
Vėdryniniai (Juodžolė) - Ranunculaceae (Actaea) p. 99 Lininiai (Linas) - Linaceae (Linum) p. 191
109. Kuokelių koteliai nesuaugę. 121 ( l l 9) . Visi lapai pamatiniai. . . . . 122
- švitrūniniai - Cistaceae p. 207 - Be pamatinių lapų, dar yra . vienas bekot~s _a~tt stiebo
Kuokelių koteliai kuokštais suaugę. vidurio. Ziedai stamboki, balti, su 5 kuokeha1s tr 5 gels-
~o.nžoliniai - Hype~icaceae p. 202 nis staminodžiais.
11 O( 107). Lapai prazang1ma1. Suaugę kuokelių koteliai su-
• y •

Mandrauninkiniai - Parnassiaceae p. 142

daro vamzdelį, pro kurį išlenda Iiemenėlis. 122. Lapai be liaukučių, linijiški. Ziedai skraistės apsuptoje
. . . . D~dy~š".i~iai - Malvaceae p. 198 galrntėje. Gvaizdi~i~i-:- ~lumba~~1;1a~eae p. _237
- Lapai, bent apatmia1, pnesmia1, kartais po 3 mentu- Lapq kraštas su blakslienelem1s, JŲ pavirsmJ e yra ltau-
riuose. Kuokelių koteliai nesuaugę. kuči u. Ziedai kekėse.
Raudokliniai (Raudoklė) - Lythraceae (Lythrum) p. 208 Saulaša'riniai (Saulašarė) - Droseraceae (Drosera) .P· 1:37
111 ( 106). Augalai gelsvi, lapai žvyniški, ne žali. Viršūninis 123 (l 16). Lapai pirštiškai ar plunksniškai suskaldyti. Z1e-
žiedas penkianaris, šoniniai keturnariai. dai rausvi, raudoni ar mėlyni.
Gluosviniai - Monotropaceae p. 230 Snaputiniai - Geraniaceae p. 186
Lapai žali. 112 - Lapa i trilapiai. Ziedai balti ar geltoni.
112. Purka l (kartais dviskiautė), liemenėlis l. 113 Kiškiakopūstiniai - Oxalidaceae p. 186
Liemenėliai 2-6; jeigu liemenėlis l tai su keliomis 124 (105). Taurėlapiai, vainiklapiai ir kuokeliai prisitvirtinę
purkomis. ' 116 prie taurės pavidalo žiedsosčio pakraščio. Lapai daž-
113. Vainiklapiai 4 ar 6, kartais jie labai maži ir anksti nu- niausiai su prielapiais. Erškėtiniai - Rosaceae p. 143
krinta; taurelės 8-12 dantelių, jų 2 eilės. Ziedsostis kitoks. Lapai be prielapių.
Raudokliniai - Lythraceae p. 208 Vėdryniniai - Ranunculaceae p. 97
- Taurėlapių ar taurelės dantelių _mažiau. 114 125 ( 104). Lapai skydiški, apskriti. Stiebas šliaužiantis. Zie-
114. Kuokelių 8 arba 10. 115 dynas - galvutė.
Skėtiniai (Raistenė) - Apiaceae ( Hydrocotyle) p. 213
Kuokeliai 6 (4 ilgesni, 2 trumpesni); taurėlapių ir vai- Lapai ne skydiški. 126
niklapių po 4.
126. Liemenėlis l. 127
Kryžmažiedžiai- Brassicaceae (Cruciferae) p. 113 - Liemenėliai 2. 129
:24
25
 127. Ziedynas -:. ta~~us, g~lvutės pavidalo skėtis, apgaubtas
be!l?r.a .P?ziedzių _skraiste. Vainikėlis mėlynas. Taurėlapiai 5, iš jų 2 šoniniai_~idesni ir tokios_ pat spal-
Katilehmat (AusteJa) - Campanulaceae (Jasione) p 292 vos kaip vainiklapiai. Ku?k~hai _8,_ suaugę, taip pat su-
- Ziedynai kitokie. · 128 augę prie pamato ir su va1mklap1ais.
128. Taurėlapių ir vainiklapių po 2 ar 4; kuokeliai 8 arba 2. Putokšliniai - Polygalaceae p. 194
138( 100). Mezginė viršutin~ a~ba vpusiauv_viršutinė (t. y. ne-
Nakvišiniai - Onagraceae p. 208
Taurele ts 4-12 dantelių; vainiklapiai 6; kuokelių 2-
• •v
suaugusi su apgaubusm J~ ztedso~c~u). 139
6 arba 12. . . . Raudokliniai - Lythraceae p. 208 Mezginė apatinė arba pustau apatme. 156
129 (126). Kuokelta1 5. Ziedynas - paprastas arba sudėtinis 139. Piestelė l. . . . . ·t . t· 1~
sk~tis. Vaisius !š dviejų, plokščiąja dalimi prikibusių _ Piestelės 2 ar daugiau. Taurelapia1 pns1 VIr mę. pr!e
pne karpoforo vtršutinės dalies vaisiukų. paplatėjusio žiedsosčioi !odėl_ ~t.rodo su~u_gę. Pne JO
prisitvirtinę taip pat va1mklapta1 Ir kuokelta1.
. Skėtiniai - Apiaceae p. 213
- Kuokeltų 10 ar daugiau. Ziedai ne skėčiuose. 130 Erškėtiniai - Rosaceae p. 143
130. Lapai pertrauktai plunksniški. Ziedsostis (vėliau vai- 140. Vainiklapiai nevienodo didumo, todėl vainikėlis ne vi-
sius) su ilgais, kabliškais spygliais. sat. t a1sy
. kl.mgas. . . . . . . 141
Erš~ėtiniai (Dirvuolė) - Rosaceae (Agrimonia) p. 153 Vainiklapiai vienodo didumo, vam1kel!s ta1syklmgas, ra-
.vk 142
Lapai_ ne plunksniški. Vaisius - dviragė dėžutė, be t IS as. . d J'
spyglių.. . . . Uo_laskėli_niai - Saxifragaceae p. 140 141. Kuokelių 10, jLĮ koteliai suaugę). v~~z e Į.
131 (l~l). Va1mk~hs drug1? pavidalo. Visų 10 kuokelių kote- Ankstmia1 - Fabaceae p. 170
liai suaugę Į vamzdel! arba suaugę tik 9, o vienas lais- Kuokeliai 7 (6-8), jų koteliai laisvi.

-
vas.
Vainikėlis kitoks.
132. Ziedai su pentinu.
Ankštiniai - Fabaceae p. 170
132
133
Kaštoniniai - Hippocastanaceae p. 196
142(140) . Kuokelių _nuo 2 _iki 10.
_ Kuok~I!9. d_a~g_iau nei 10.
~g:
143. Lapai 1shsm1a1. •Vk• 144
l50
Ziedai be pentino. 136 - Lapai skiautėti, pirštiški arba plunksm? _1. • •
133. Lapai suskaldyti, kuokeliai 6, po 3 suaugę, arba kuo- 144. Kuokelių 10. Lapai odiški, visžaliai. Vamiklapm 5, bal-
keliai 8 ir lapai ištisiniai, skydiški. 134 ti. Erikiniai (Gailis) - Ericaceae (Ledum) p. 231
- Kuokeliai 5. Lapai ištisiniai. 135 Kuokeliai 3, 4-6. ~:~
134. ~u_o½e!iai 8; apyžiedis peD;ki_anaris. Lapai skydiški, iš- 145. Taur~lap!a! su_au~ę. 9
tism1a1. Nasturtm1ai - Tropaeolaceae p. 190 - Taurelapiat la1sv1. 14
- Ku_,o~elia~ ę, po 3_ suau;rn; vainik~apiai 4, taurėlapiai 2, 146. Kuokelių ir vainiklapių po 4. 147
dazmaus1a1 anksti nuknnta. Lapai suskaldyti. - Kuokelių ir vainiklapių po 5.
šunobeliniai (šaltekšnis) - Rhamnaceae (Frangula) p. 197
.Zvirbliarūtiniai - Fumariaceae p. 111 147. Liemenėlis l. . . 148
135 ( l 33). Taurėlapiai 5, prie pamato yra ataugėlės, žali. - Liemenėliai 2-5. Vaisius - juodas kaulavaisis.
Lapai ąu prielapiais. Našlaitiniai - Violaceae p. 203 šunobeliniai (šunobelė) - Rhamnaceae (Rhamv~u~) p. 197
:raur~l~p~a! 3-5, ?e. ataug~lių,. tos pačios spalvos kaip 148 Vaisius - keturbriaunė dėžutė, sėklos oranzmes.
1r vam,kelis; apatmis taurelap1s su pentinais. Vainik- · Celastriniai - Celastraceae p. 197
lapiai 5, šoniniai po 2 suaugę. Lapai be prielapių. Vaisius- balsva ar melsva uoga.
Balzamininiai - Balsaminaceae p. 196 Seduliniai - Cornaceae p. 213
136(132). Kuokelių nuo 8 iki 30, visi vienodo ilgumo. 137 149 ( 145) Lapai spyglių pavidalo, visžaliai. Vainiklapiai rus-
Kuokeliai 6, iš jų 4 ilgesni ir 2 trumpesni. Apyžiedžio vi. Vaisiai juodi. Varnauoginiai - Empe~r~ceae_ p_. 234
lapelių po 4. I(ryžmažiedžiai - Brassicaceae p. 113 _ Lapai ovališki ar pailgi, nukrintantys. Vainiklapiai gel-
137. Taurėlapiai 4 arba 6. Kuokelių nuo 11 iki 30. Vainik- toni. Vaisiai raudoni. .
lapiai išilgai netaisyklingai suskaldyti. Raug~rškini~i--:- VB~!be_ndaceae p._ 109
150 ( 143). Stiebas laipioj antis. Lapai p_ir~t:ska1 ~uskaldyh.
Razetiniai - Resedaceae p. 136 Vynmed1ma1 - V1taceae p. 198
26
27
 - Medžiai. Lapai plunksniškai suskaldyti arba skiautėti.
195
151 (138). Lapai pražanginiai. Kleviniai - Aceraceae p. 152 162. Lapai priešiniai. Kuokeliaiū~:Įt~ii~i _ Labiatae p. 255
- Lapai priešiniai. Jazmininiai - Philadelphaceae p. 143
152. Medžių kamienu laipiojantis ar žeme šliaužiantis krū­
v
Lapai prazangimai.
• • • Kuokeliai 5
Agurklini~i _ Boraginaceae p. ii:
mas. Lapai odiški, visžaliai. Araliniai - Araliaceae p. 213 163(161). Kuokeliai ~--:-7. . 183
Krūmai stačiomis šakomis arba medžiai. Lapai minkšti, _ Kuokelių nuo 8 tkt _daug~ho. ir Ia parazituoja kitų
nukrintantys. 153
153. Kuokeliai 5. Lapai pirštiškai skiautėti. 164. Parazitinia~ au~~lai ~el s;ekniiedai )<i~uolėliuose.
augalų antzemmese a By . t·1·a,· - Cuscutaceae p. 247
Serbentiniai ran1n .. d
Kuokelių daug. Lapai kitokie. - Grossulariaceae p. 141 1 ų augalų antžemmese 165
. t ys k"t
Augalai, neparazituoJan a-
Erškėtiniai - Rosaceae p. 143 lyse. 166
154 ( 142). Vainiklapiai gelsvi; žiedynkotis su didele, gelsva, 165. Kuokeliai 2, 3 ar 4. 175
sparno pavidalo pažiede. Vaisius - riešutėlis. _ Kuokeliai 5 ar 7_. . medžiai. Kuokeliai 2.
Liepiniai - Tiliaceae p. 198
Vainiklapiai raudoni, rausvi arba balti. Vaisius - kau-
166. Krūmai ar ned1deh Alyvmediniai - Oleaceae p. i~;
lavaisis. Erškėtiniai - . Rosaceae p. 143 _ Zoliniai augalai. 168
l 55 (99). Ziedynas - galvutė, apgaubta bendra skraiste; gal-
V •

167. Lapai žvyniški, ne zah. 169

vutės savo ruožtu susitelkusios į žiedynus arba pa-
vienės. 156 Lapai žali. V
1 · rudi ar tamsiai vio-
• • • •

Ziedai ne galvutėse arba galvutės negaubia bendra

168. Zie_d~i. daugiasalebžfo~~~J~~i~1 sviOroba!lc~~ceae p. 285
skraistė. 158 lebma1. . k k. • rausvai violetmia1.
Ziedai v1enasaleĮe. ~ ~Je! nšaknė) _ Scrophulariaceae
V • •

156. Kuokeliai 5, dulkinės suaugusios arba laisvos. 157 (Lathraea) p. 271

- Kuokeliai 4, dulkinės laisvos. Berv1d1ma1 (Zvy
. o Je1g
169(167). Sau~u_mos auga l a1, . • u auga pelkėse, tai 170
la•
157. Vainiklapių suaugusi tik viršutinė dalis; kuokelių dul-
Karšuliniai - Dipsacaceae p. 290
kinės laisvos. Ziedynas - pailga varpa. pai nepasmerę. . au ahĮ lapai smulkiai
~vilūpiai, iškilę virš
V.

l(atilėliniai (Glaudenė) - Campanulaceae Vandenyj~ ar pe_lkesz-:J~agn~{Coni

suskaldyti, pasmerę. l '

Vainiklapiai ištisai suaugę į vamzdelį arba liežuvėlį;

(Phyteuma) p. 292
vandens. d . . . (Skendenis) _ Lentibulariaceae
kuokelių dulkinės suaugusios į vamzdelį. Ziedynas - Sken emmat (Utricularia) p. 286
plokščias ar apskritas graižas.
4 k kelių tik 2 su dulkinėmis.
• V

Graižažiedžiai - Asteraceae p . 295 170. Kuokeliai 2 arba81s "d~n~1a·1 - Schrophulariaceae p. 271

l 58 (l 55). Vainikėlis drugio pavidalo. 159 erv1 1 • • .
- Vainikėlis kitoks. 160 Kuokeliai 3 arba 4, visi s~ dulkmem1s. 171
l 59. Lapai ištisiniai. Ziedai kekėse. 171. Kuokeliai 3; žiedai g;~~~~~~kiniai _ Portulacaceae P- ;;
Putokšliniai - Polygalaceae p. 194 1173
Lapai trilapiai arba pirštiškai penkialapiai. Kuokeliai 4.
Ankštiniai (Dobilas) - Fabaceae (Trifolium) p . 178 172. Ziedai taisyklingi.
160(158). Mezginė viršutjnė. 161
Ziedai netaisykling8i. .d. ·a·i _ Scrophulariaceae p. 271
- Mezginė apatinė ar pusiau apatinė. 185 erv1 1m V • • •

161. Mezginė iš 4 dalių. Subrendęs vaisius subyra į 4 vai- . . aukščio, lapai prazangmia1,
173. Augalai. smu Ik-~~• iki .8 cm
siukus. · 162 žiedai labai mazi, pavi~~~ai_. . (šimtūnė) _ Primulaceae
Mezginė vientisa. Subrendęs vaisius nesuskyla į 4 da- Raktazo tma, (Centunculus) p. 234
lis. 163
28 Augalai aukštesni; lapai pamatiniai arba priešiniai. 174
29
 ffllfl"mmmmmmm11mummmmmmmmm1m,mmmm11n1mm,,mm1n111mm1mn11mm1m11m1111'\"'1"'' '"' ' "' ' ' ' '

· b t apatinėje dalyje su•

174. Ziedai varpose, smulkūs; kuokeliai daug ilgesni už plė­ 185(160). Krūma~ aroa augal ai en 186
višką sausą apyžiedį. medėjusiu stiebu. 187
Gyslotiniai - Plantaginaceae p. 287 - Zolės. .
v• ••

- Ziedai lapų pažastyse arba kekėse; kuokeliai trumpesni 186. Kuokeliai 5. Lapai J!~ess::d:~iai _ Caprifoliaceae p. 288
už ryškių spalvų apyžiedį. . · 8 L pai pražanginiai.
Gencijoniniai - Gentianaceae p. 238 Kuok e l tal · a Erikiniai _ Er~c~c~~e p. 23 1
175(165) . Lapai pražanginiai. 176 . ( 3) 4_ 12 lapų. Vam1kells ketur-
Lapai priešiniai, menturiniai arba pamatiniai. 180 187 ( 185). Mentunu?se_ ~o R d" · ai _ Rubiaceae p. 241
176. Liemenėlis l, su l purka. Stiebas apskritas, status arba skiltis, retai tns½1lhs. au mt 188
kylantis. 177 _ Lapai ne menturiuose. . 189
188. Vainikėlis taisyklinga~ . Stiebas !~puotas.
- Liemenėlis l, su 2 ar 3 purkomis. Stiebas status, briau-
notas arba vijoklinis.
177. Vandens arba pelkių augalai. Lapai trilapiai arba ap-
179 - Vainikėlis dvilūpis. Shebro~:N~ii~- - Lobeliaceae p. ~it
skritai širdiški. Puplaiškiniai - Menyanthaceae p. 240 189. Lapai priešini~i.. . 191
- Sausumos augalai. Lapai kitokie. 178 _ Lapai pražang1ma1. vv•("ei u žemesni tada la•
178. Lapai ištisiniai. Kuokeliai nevienodo ilgio, jų koteliai 190. Au_g~}~i. 2~-:-lOO czyat!~~:~;~iaf _gValerianac~ae p. 2~q
(visų ar bent trijų) ištisai vilnoti. Vainikėlis ne visai pa1 1stism1a1) • ky). Lapai pakartotinai trilap1a1
taisyklingas, plačia, plokščia atbraila. _ Augalai_ 5-:-:~5. cm au sctOksminiai _ Adoxaceae p._ 29q
Bervidiniai (Tūbė) - Scrophulariaceae (Verbascum) p. 271 arba tnsk1lcta1. . t - seliais Z1eda1
Lapai ištisiniai arba pertrauktai plunksniški. Kuokeliai 191 (18_0). S~i_e~as prisitvi~:ifū&i~fat~a~~~rbitacea~ p. 207
vienodo ilgumo, jų koteliai ne vilnoti, tik prie pamato v1enalycta1. _ . Ziedai dvilyčiai.
kartais plaukuoti. Vainikėlis taisyklingas. _ Stiebas status, be u~~\riėliniai _ Campanulaceae p. 292
Bulviniai - Solanaceae p. 268
179. Stiebas status. Purkos 3. Ziedynas - š luotelė arba kekė.
Palemoniniai - Polemoniaceae p. 245
Stiebas vijoklinis arba gulsčias. Purkos 2. Ziedai pavie-
niai, piltuviški. Vijokliniai - Convolvulaceae p. 246
180(175) . Mezginė l. Vaisius-dėžutė. 181
- Mezginės 2, jų liemenėliai arba purkos viršūninėje da-
lyje suaugusios. Vaisius - lapavaisis. 182
181. Kuokeliai išaugę priešais vainiklapius. Lapai priešiniai
arba viršutiniai menturiniai, apatiniai pražanginiai.
Raktažoliniai - Primulaceae p. 234
Kuokeliai įsiterpę tarp vainiklapių. Lapai priešiniai.
Gencijoniniai - Gentianaceae p. 238
182 ( 180) . Lapai vasaržaliai. Stiebas status. Ziedai po keletą
kekėse ar šluotelėse. Klemaliniai - Asclepiadaceae p. 241
- Lapai visžaliai. Stiebas gulsčias, įsišaknijantis. Ziedai
pavieniai. Stepukiniai - Apocynaceae p. 241
183 ( 163). Vainikėlis taisyklingas. Kuokelių 8- 10. Krūmokš-
niai. Erikiniai - Ericaceae p. 231
- Vainikėlis netaisyklingas. 184
184. Kuokeliai 8, jų koteliai suaugę.
Putokšliniai - Polygalaceae p. 194
Kuokelių daug, jų koteliai laisvi.
Vėdryniniai - Ranunculaceae p. 97

30
 l SKYRIUS
SPORINIAI INDUOčIAI - PTERIDOPHYTA
l KLASE. PATAISAINIAI - LYCOPSIDA
l SEIMA. PATAISINIAI - LYCOPODIACEAE
l. Dvišakai išsišakojusio augalo šakutės vienodo ilgumo.
Sporinės ištisinių lapų pažastyse stiebo viršutinėje da-
lyje ( 17 pav., l). l. Atgiris - Huperzia
Augalo šakutės nevienodo ilgumo. Sporinės sporofilų,
susitelkusių į varpas šakų ir stiebo viršūnėse, pažas-
tyse.
2. šakelės plokščios. Lapai žvyniški, ant šakelių išsidėstę
4 priešinėmis eilėmi s ( 17 pav., 3).
4. Padraika - Diphasium
šakelės apvalios. Lapai yliški, pražanginiai.
3. Sporofilų varpos ryškiai skiriasi nuo stiebo ir šakų
( 17 pav., 2). 2. Pataisas - Lycopodium
3 4
2 šakelių apatinės pusės lapai beveik tokio pat pločio
17 pav.
32
Sporofilų varpos beveik nesiskiria nuo stiebo ir šakų
viršūnių. . 3. Pataisiukas - Lycopodiella
l gentis. Atgiris - Huperzia Bernh.
Stiebas nuo pamato dvišakai šakotas, vienodo ilgumo šaku-
tėmis. Lapai standūs, įstrižai ar beveik horizontaliai atsilo-
šę. 0,10-0,25. D. VI-IX. Drėgnuose spygliuočių ir mišriuo-
se miškuose. Gana retas. Saugomas.
Miškinis atgiris - H. selago (L.) Martius (Lycopodium
selago L.)
2 gentis. Pataisas - Lycopodium L.
l. Sporofilų varpos kotuotos. Lapų viršūnėje yra baltas še-
2 relis. Aukštis 0,05-0,20. Ilg. 0,60-1,20. D. VII-IX.
·Sausuose šviesiuose miškuose, pamiškėse. Dažnas.
Vaistinis pataisas - L. clavatum L.
Sporofilų varpos bekotės. Lapai atsivėpę, viršūnėje še-
3 relis ne baltas. 0,10-0,25. Ilg. 0,50-1,30. D. VI-IX.
Spygliuočių ir mišriuose, normalaus drėgnumo ir drėg­
nuose miškuose. Dažnas.
Miškinis pataisas - L. annotinum L.
3 rentis. Pataisiukas - Lycopodiella Holub.
Sporofilų varpos kiek storesnės už stiebą, nuo jo beveik
nesiskiria. Lapai palinkę prie stiebo. 0,03-0, 10. Ilg. 0,02-
0, 10. D. VII-X. Tarpinėse pelkėse, aukštapelkių plynėse, dur-
pynuose. Gana retas. Saugomas.
Mažasis pataisiukas - L. inundata (L.) Holub (Lycopodium
inundatum L.)
4 gentis. Padraika - Diphasium C. Presl.
l. šakelių apatinės pusės lapai daug siauresni už jų briau-
nų lapus. Sporofilai smailiomis viršūnėmis. šakos piltu-
viškai prasiskleidusios. 0,10-0,30. Ilg. 0,20-1,00. D.
Vl-IX. Sausuose pušynuose. Pietryčių Lietuvoje daž-
na, kitur reta.
Dvišakė padraika - D. complanatum (L.) Rothm.
(Lycopodium complanatum L. s. l.; L. anceps Wallr.)
kaip ir jų briaunų lapai. Sporofilai bukomis viršūnėmis.
šakos puokštiškai išsiskleidusios. 0,10-0,30. Ilg. 0,10-
3 Užsak. Nr. 6435 33
 0,70 p. VII-X. Pušynuose. Retesnė už dvišakę padrai-
ką; paprastai neskiriama nuo jos.
Trivarpė padraika - D. tristachyum (Pursh) Rothm.
(Lycopodium tristachyum Pursh)

2 KLASE. SLEPišERAINIAI - ISOETOPSIDA

l SEIMA. SLEPlšERINIAI - ISOETACEAE

l gentis. Slepišerė - lsoetes L.

Stiebas labai trumpas, gumbo pavidalo ( 17 pav., 4). Lapai
kieti, tamsiai žali, jų gausu. Sporinės balsvos, po vieną iš-
siplėtusio lapų pamato įdubime. Sporos dvejopo didumo,
stambesnės (moteriškos) karpotos, bet nedygliuotos. 0,05-
0,20. D. VI-IX. Smėlėtų mezotrofinių ežerų dugne, iki 2 m
gylio. Labai reta. Kol kas rasta tik Rytų Lietuvoje. Saugoma.
Ežerinė slepišerė - l. lacustris L.

3 KLASE. ASIŪKLAINIAI - EQUISETOPSIDA 3

(SPHENOPSIDA)
18 pav,
l SEIMA. ASIOKLINIAI - EQUISETACEAE

l gentis. Asiūklis - Equisetum L. teliai trikampiški, staigiai nusmailėję. 0,10-0,30. D.

l. Stiebas nešakotas arba šakota tik pamatinė dalis, kar-
tais išauga trumpos· šoninės šakelės ( 18 pav., 3).
- Vegetatyvinis (vasarinis) stiebas šakotas (19 pav.). 4
2. Stiebas lygus, be vagelių, arba su labai negiliomis va- ·
VII-IX. Kalkingose pelkėse, paupių, paežerių smėly­
nuose, nuimtų velėnų dirvose, žvyro karjeruose. Gana
2 retas; auga grupėmis.
Margasis asiūklis - E. variegatum Schleicher
4.. ~e_geta_tyviniai ir s~9rifiku?jantys stiebai nevienodi, spo-
V

gelėmis, stambus; iki 8 mm skersmens, vasaržalis.
Makštys blizgančios, prigulusios prie stiebo. 0,30-1,20.
D. V-VII. Vandens telkinių pakraščiuose, balose, pel-
kėse, . krantuose. Dažnas. . iš~uga tu~ p_ači_u _me~~- _Yeg:!atyyinis _stiebas su' gilio~
Balinis asiūklis..;... E. limosum L.
Stiebas visžalis, vagotas, briaunos su išilginiais įdu­
bimais. ,3
3. Stiebas stiprus, šiurkštus, iki 6 mm skersmens, su 15-
20 briaunelių; makščių danteliai anksti nutrupa ir lieka
tik karbuotas jos kraštas. 0,20-1,00. D. VI-VIII. Pu-
šynuose, mišriuose sausuose miškuos.e, pamiškėse, šlai-
tuose. Gana · dažnas, bet negausus.
šiurkštusis asiūklis - E. hyemale L.
Stiebas laibas, iki 2 (3) mm skersmens, kylantis, rečiau
status arba gulsčias, su 4-10 briaunelių; makščių dan-
34
r~hkuoJantys bent 1s pradzių ne zali, bet rusvi ar bals-
vi (19 pav., 1, 3) .
Vegetatyviniai ir sporifikuojantys stiebai vienodi žali
mis vagutem1s tr 1stnza1 stac1om1s, briaunotomis šako-
mis. Sporofilų varpa ilga, viršūnė buka. 0,20-0,50. D.
V-IX. šlapiose pievose, pakrantėse, grioviuose šalti-
niuotose vietose. Labai dažnas. '
Gegužinis asiūklis - E. palustre L.
5. Sporifikuojantys balsvi arba rusvi stiebai išauga anks-
1\~u už vegetatyvinius ir netrukus nunyksta (19 pav
6
Sporifikuojantys stiebai išauga vienu metu su vegeta-
tyviniais, sporas išbarstę pažaliuoja ir išsišakoja (18
pav., 1; l 9 pav., 3) . 7
35

1 se, panuovoliuose. Gana dažnas.
19 pav.
6. Sporifikuojantys stiebai stori, 5-10 mm skersmens, jų
makštys su (16) 20-40 dantelių. Varpa 4-6 cm ilgio,
tuščiavidurė. Vegetatyviniai stiebai gelsvi arba balti,
stori, apie 10 mm skersmens, viršutinė jų dalis šakota;
šakos žalios, briaunotos. 0,50-1,20. D. IV-V. šalti-
niuotose vietose. Pietryčių ir pietų Lietuvoje. Labai re-
tas. Saugomas. Didysis asiūklis - E. telmateia Ehrh.
Sporifikuoj antys stiebai 3-5 mm skersmens, jų makš-
tys su 6-12 dantelių. Varpos iki 3 cm ilgio, pilnavi-
durės. Vegetatyviniai stiebai iki 3 mm skersmens, briau-
noti; šakos įstrižai stačios, keturbriaunės ar penkiabriau-
nės, 0,15-0,50. D. IV, V. Dirvose, padirviuose, pakelė­
se, rečiau pievose, dykvietėse. Labai dažnas.
Dirvinis asiūklis - E. arvense L.
7. šakos pakartotinai šakotos ( 18 pav., 2) . Stiebai su 10-
18 briaunelių, jtĮ makštys plačios, išsipūtusios, skiau-
tės su 3-4 danteliais. 0,20-0,60. D. IV, V. Miškuose,
pamiškėse. Dažnas. Miškinis asiūklis - E. sylvaticum L.
šakos nešakotos ( 19 pav., 4); vegetatyvinių stiebų jos
ilgos, horizontaliai atsilošusios, o sporifikuoj ančių ir
36
2 3 4
20 pav.
sporoms išbyrėjus pažaliuojančių ir išsišakojančių stie-
bų trumpesnės. Stiebai su 10-20 briaunelių. 0,15-
0!40. D. ':i
VI. Pakankamai drėgnuose lapuočių ir miš-
riuose m1sk1;1ose, krūmuotuose šlaituose, rečiau pievo-
Asiūklinis ožkabarzdis - E. pratense Ehrh.
4 KLASE. PAPARTAINIAI - PTEROPSIDA
l SEIMA. DRIEZLIELINIAI - OPHIOGLOSSACEAE
l. Sp?r_i~ikuojar:it~ lapo dalis nešakota, viršūnėje pailga
· ~v!e1_le _spovr_111:1vų varp~. Vegetatyvinė lapo dalis iš-
tisine, kiausmtska, lygiakraštė (20 pav., l).
.. . Driežlielė - Ophioglossum
~porif1ku0Janti_ l~po dalis išsišakojusi, su keletu varpu-
c1ų. Vegetatyvme lapo dalis vienąkart ar pakartotinai
plunksniška, plunksniškai karpyta ar skiautėta (20 pav
2, 4). .,
2. Varpenis - Botrychium .
l gentis. Driežlielė - Ophioglossum L.
Y_ege~atyvinė I_apo _dali~ _gel~vaiv!alia, pamatu maždaug ties
viduriu apkabina sporif1ku0Janc10s lapo dalies stiebo pavi-
da~o kotelį. Varpa 2-4 cm ilgio. 0,05-0,30. D. VI, VII.
Dregnose pievose, pamiškėse. Apyretė. Saugotina.
Vienalapė driežlielė - O. vulgatum L.
37
 2 gentis. Varpenis - Botrychium Sw.
l. Vegetatyvinė
lapo dalis 1-2 kartus plunksniškai skal-
dyta, plika; jos ilgis viršija plotį (20 pav., 2). 2 Vegetatyvinė lapo dalis išaugusi aukščiau augalo vi-
. - Vegetatyvinė lapo dalis 2-3(4) kartus plunksniška, iš
pradžių plaukuota; jos plotis viršija ilgį. 4 dytos, mėsingos. Sporifikuojanti lapo dalis trumpako-
2. Vegetatyvinė lapo dalis išaugusi žemiau augalo vidu-
rio ar net arti pamato, triskiautė ar plunksniškai skiau-
tėta, rečiau beveik lygiakraštė. Sporifikuojanti lapo da-
lis ilgakotė, viršūnėje šakota ar paprasta sporinių var-
pa. 0,08-0,12 (0,15). D. V, VI. Zemažolėse smėlė­
tose pievose, miškų aikštelėse, krūmuotose ganyklose.
Labai retas. Saugomas.
Mažasis varpenis - B. simplex Hitchc.
Vegetatyvinė lapo dalis išaugusi ties augalo viduriu ar
aukščiau, jo viršūnė siekia sporinių šluotelės pamatą. 3
3. Vegetatyvinė lapo dalis išaugusi ties .augalo viduriu,
plunksniškai skiltėta, skiltys pusmėnuliškos, nemėsingos.
Sporifikuojanti lapo dalis ilgakotė. 0,05-0,30. D. VI-
1 Apatinė lapelių pora atokiau nuo kitų, palinkusi žemyn,
21 pav.
38
VIII. šviesiuose sausuose miškuose, pamiškėse, žema-
žolėse pievose, šlaituose. Apyretis. Saugotinas.
Paprastasis varpenis - B. lunaria (L.) Sw.
durio, plunksniškai skiautėta; skiautės plunksniškai skal-
tė. 0,08-0,20. D. VI-VII. šviesiuose sausuose miškuo-
se, šlaituose. ~etas. Saugomas.
šakotasis varpenis - B. matricariifolium A. Br.
4. Vegetatyvinė lapo dalis ilgakotė, gelsvai žalia, stora,
mėsinga, 2-3 kartus plunksniška, išaugusi arti augalo
pamato (20 pav., 3, 4). 0,10-0,25. D. VII-VIII. Sau-
sose žemažolėse pievose, miškų aikštelėse. Retas. Sau-
gomas.
Daugiaskiltis varpenis - B. multifidum (S. G. Gmel.) Rupr.
Vegetatyvinė lapo dalis bekotė ar beveik bekotė, plona,
2-4 kartus plunksniška (21 pav., 1), išaugusi ties au-
galo viduriu ar kiek aukščiau jo. 0,10-0,40. D. VI-
VIII. Mišriuose ar spygliuočių miškuose. Retas. Sau-
gomas. Virgininis varpenis - B. virginianum (L.) Sw.
2 SEIMA. HIPOLEPIDINIAI - HYPOLEPIDACEAE
l gentis. šakys - Pteridium Kuhn
Lapas ilgakotis, 2-4 kartus plunksniškas, lanku išlinkęs.
Sorus pridengia žemyn palinkę lapo skilčių kraštai. 0,50-
1,50. D. VII-IX. Miškuose, pamiškėse, proskynose, krū­
muose. Labai dažnas.
Stambialapis šakys - P. aquilinum (L.) Kuhn
3 SEIMA. PAPARTUOLINIAI - THELYPTERIDACEAE
l. Lapo lakštas plaukuotas, pailgai trikampiškas, viršūnė
nusmailėjusi , jo ilgis apie l½ karto (retai daugiau)
viršija plotį. Apatinės poros lapeliai pakrypę link lap-
kočio (23 pav., 2). l. Pelkiapapartis - Phegopteris
Lapo lakštas plikas, jo ilgis maždaug 3-4 kartus vir-
šija plotį. 2. Papartuolis - Thelypteris
l gentis. Pelkiapapartis - Phegopteris Fee
beveik tokio pat ilgio kaip ir aukščiau esanti pora; likusios
lapelių poros pagrindais viena kitą liečia, link lapo viršūnės
39
staigiai trumpėja.
0,15-0,30. D. VII-VIII. Drėgnuose ūks­
mėtuose miškuose. Apyretis.
Plaukuotasis pelkiapapartis - Ph. connectilis (Michx.) Watt
(Dryopteris phegopteriSi C. Christ.)
2 gentis. Papartuolis - Thelypteris Schmidel
Visos lapeliųporos atsiskyrusios, statmenos lapkočiui; la-
pelių skiltys lygiakraštės (24 pav., 1), sporifikuojančių la-
pų žemyn palinkusiais kraštais. 0,30-0,70. D. VII- VIII.
Užpelkėjusiose, krūmuotose vietose, pelkėse, juodalksnynuo-
se. Dažnas. Pelkinis papartuolis - Th. palustris Scaott
(Dryopteris thelypteris A. Gray)
4 SEIMA. KALNAROTINIAI -ASPLENIA.CEAE
l gentis. Kalnarūtė - Asplenium L.
Lapai siauri, iki 30 cm ilgio (21 pav., 2). Lapkotis ir vidu-
rinėlapo gysla juodai ruda, blizganti, su siaurais sparne-
2 3
22 pu-.
40
l wis. Lapeliai beveik apskriti, atokiai plunksniškai išsidėstę
1bipus vidurinės gyslos, iki 6-8 mm skersmens, visžaliai.
0,05-0,30. D. VII-VIII. Mūrų, akmeninių tvorų, medžių
kamienų plyšiuose. Labai reta. Saugoma.
šerinė kalnarūtė - A. trichomanes L.
5 SEIMA. BLUZNIAPAPARTINIAI -ATHYRIACEAE
l. Vegetatyviniai ir sporifikuolantys lapai vienodi ar be-
veik vienodi. 2
- Vegetatyviniai ir sporifikuojantys lapai ryškiai skiriasi;
antrieji primena stručio plunksnas (22 pav., 2, 3).
l. Jonpapartis - Matteuccia
2. Sorai . pailgi arba pasagos pavidalo. Lapai dideli, stan-
doki. 2. Blužniapapartis - Athyrium
Sorai apskriti. Lapai nedideli, iki 20 (30) cm ilgio, glež-
ni. 3. Sprakšė - Cystopteris
l gentis. Jonpapartis - Matteucia Tod.
Vegetatyviniai lapai šviesiai žali, išsidėstę piltuviškai, 1s JŲ
vidurio išauga daug mažesni sporifikuojantys, rudeniop pa-
ruduojantys lapai. 0,30- 1,20. D. VII, VIII. Miško upelių
s lėniuose, šaltiniuotuose miškuose, krūmuose, daubose. Gana
retas. Saugotinas.
Paupinis jonpapartis - M. struthiopteris (L.) Tod.
(Struthiopteris filicastrum All.)
2 gentis. Blužniapapartis - Athyrium Roth
Lapelių skiltys siauros, jų ilgis 2,5- 3 kartus viršija plotį,
viršūnė nusmailėjusi; lapkotis trumpas, apaugęs pavieniais
siaurais žvyneliais. Sorai arti lapo vidurinės gyslos, pa-
dengti blakstienotų, nenukrintančių induzijų. 0,30-1,00. D.
VII-VIII. Drėgnuose miškuose, krūmuose. Dažnas.
Paprastasis blužniapapartis - A. filix-femina Roth .
3 gentis. Sprakšė - Cystopteris Bernh.
Lapo lakštas pailgas, 2-3 kartus ilgesnis už plotį, dažniau-
siai ilgesnis už pliką lapkotį, dukart plunksniškai suskaldy-
tas. šakniastiebis storas, trumpas, su lapų puokšte. 0,10-
0,30. D. VII-VIII. Pavėsinguose šlaituose, drėgnuose ūks­
mėtuose miškuose, mišku apaugusiuose stačiuose krantuose,
akmenų, mūrų plyšiuose. Dažna.
Trapioji sprakšė - C. fragilis (L.) Bernh.
41
 6 SEIMA. TIKRAPAPARTINIAI - ASPIDIACEAE
l. Lapai trikampiški; apatinės poros lapeliai daug didesni
už kitus (23 pav., 1). Lapkočio pamatas su 2 indų kū­
leliais. lnduzijų nėra. l. Tikrapapartis - Gymnocarpium
Lapai pailgi; apatinės poros lapeliai mažesni už aukš-
čiau esančios poros arba beveik tokio pat didumo. Lap-
kočio pamatas su 5-8 indų kūleliais. Sorai su indu-
zijomis. 2
2. Lapelių pamatas beveik simetriškas. Induzijos inkstiš-
kos, viename šone įlinkusios, prisitvirtinusios ties įlin­
kimu. 3. Papartis - Dryopteris
Lapelių pamatas ryškiai nesimetriškas. Induzijos apskri-
tos, neįlinkusios, prisitvirtinusios prie lapo vidurine da-
limi. 2. Spyglainis - Polystichum
l gentis. Tikrapapartis - Gymnocarpium Newman
Lapai pliki; lapkotis 2-2,5 karto ilgesnis už lapo lakštą,
viršutinė jo dalis trišaka (23 pav., J). Kiekvienas apatinės
poros lapelis maždaug tokio pat didumo kaip likusi lapo da-
lis. 0,10-0,30. D. VII-VIII. Miškuose. Gana dažnas.
Trikampialapis tikrapapartis - G. dryopteris (L.) Newmann
(Dryopteris linnaeana C. Christ.)
23 pav.
42
2 gentis. Spyglainis - Polystichum Roth
Lapai tamsiai žali, kietoki, žiemojantys, dažniausiai dukart
plunksniš ki, lapelių skiltys dygliškai dantytos. 0,40-1,00.
D. V III, IX. Derlinguose miškuose. Labai retas. Saugomas.
Miškinis spyglainis - P. actdeatum (L.) Roth
3 genis. Papartis - Dryopteris Adans.
l. Lapo lakštas vienąkart plunksniškas, pamatas susiaurė-
jęs, lapeliai plunksniškai skaldyti. 2
- Lapo lakštas 2-3 (4) kartus plunksniškas; pamatas ly-
giagretus arba platėjantis. 3
2. Lapai minkšti, tamsiai žali, lapelių skiltys bukai dan-
tytos;. lapkotis daug kartų trumpesnis už lakštą, gau-
siai apaugęs rudais žvyneliais. 0,50-1,00. D. VII-IX.
Miškuose, krūmuose. Dažnas. :
. I5elminis papartis - D. filix-mas (L.) Schott
~apai ~tandu~, ".'eg~tatyvin_iai ygelsvai žali, pailgi', spo-
nftkuoJantys zah, siauresni uz vegetatyvinius, jų lape-
liai pe!sisu½ę statme~ai _l~kšto pl?k~tumai arba nėt jų
apat_me ~uy~e . a!sukta _Į ylfsų; apahmų porų lapeliai ko-
tuoti, pnesmia1, apatmes poros atokiau viena nuo ki-
tos, jų lapeliai trikampiški, pamatas širdiškas. Visų la-
pel_ių skiltys smailiai dantytos, danlelių viršūnė su še-
reltu. 0,30-0,70. D. VII-IX. Pelkėse, pelkėtuose miš-
kuose. Gana dažnas.
Skiauterinis papartis - D. cristata (L.) A Gray
3. Augalai be liaukučių. Lapkotis nelabai žvynuotas, maž-
daug tokio pat ilgio kaip lakštas. Sis šviesiai žalias
dukart plunksniškas, 2,5-4 kartus ilgesnis už plotį;
lape~ių_ skilčių_ danteliai su šereliu (24 pav., 2) . Ant
apatmes lapelių poros sorų nėra. 0,25-0,70. D. VII,
Vili. Miškuose, krūmuose. Labai dažnas.
Smailialapis papartis - D. carthusiana (Vili.) Fuchs
(D. spinulosa. Watt)
Lapkotis, lapų apatinė pusė ir induzijos su geltonomis
liaukutėmis; lapkotis gausiai apaugęs žvyneliais; lapo
lakštas 1-2 kartus ilgesnis už plotį. Sorai ant apatinės
lapelių poros. 4
4. Lapas žiemoj antis, jo lakštas tamsiai žalias, storokas,
2-3 kar~u~ ilg;e~nis už lapko~į; žemutinės lapelių po-
ros apatine skiltis sudaro apte 1/ 3 lapelio ilgio ir ne
daugiau kaip dvigubai ilgesnė už esančią priešpriešiais
viršutinę skiltį. Sporos tamsiai rudos. 0,30-1,00. D.
VII-IX. Drėgnuose spygliuočių miškuose, juodalksny-
nuose. Apyretis.
43
 2 SKYRIUS
PLIKASĖKLIAI - GYMNOSPE~MAE

KLASE. SPYGLIUOCIAI - CONIFEROPSIDA

l SEIMA. PUSINIAI - PINACEAE

l. Spygliai minkšti, žiemą nukrinta, prie trumpųjų ūglių

prisegti puokštėmis. 4. Maumedis - Larix
Spygliai kieti, visžaliai, ant trumpųjų ūglių pavieniai
arba po 2-5. 2
2. Spygliai pavieniai. 3
Spygliai išaugę po 2-5. 5. Pušis - Pinus
3. Spygliai plokšti, apatinėje pusėje 2 balsvi ruoželiai. 4
- Spygliai keturbriauniai, abipus vienodos spalvos.
· 3. Eglė - Picea
4. Spyglių pamatas žalsvas, paplatėjęs. Jiems nukritus ant
šakelių lieka apskriti ir ovališki neiškilę pėdsakai. ša-
2 kelių paviršius lygus. Kankorėžiai statūs.
2. I<:ėnis - Abies
24 pav. SpyglitĮ pamatas nepaplatėjęs. Jiems nukritus ant ša-
kcli1,1 lieka iškilę pėdsakai, todėl jų paviršius nelygus.
Skėstalapis papartis - D. dilatata (Hoffm.) A. Gray Kankor ėžiai nusvirę. l. Pocūgė - Pseudotsuga
{D. austriaca Woynar)
Lapas nežiemojantis; jo lakštas šviesiai žalias, gležnas, l gentis. Pocūgė - Pseudotsuga Carr.
beveik tokio pat ilgio kaip lapkotis; žemutinės lapelių
poros apatinė skiltis sudaro ne mažiau kaip ½ lapelio Spygliai iki 35 mm ilgio, viršutinė pusė ryškiai žalia, bliz-
ilgio ir daugiau kaip dvigubai ar dvigubai ilgesnė už ganti, apatinėje pusėje 2 išilginiai balsvi ruoželiai. Kanko-
priešpriešiais esančią viršutinę skiltį. Sporos šviesiai rėžiai iki 10 cm ilgio, pailgai kiaušiniški. 20,00-30,00. M.
rudos. 0,20-1,00. D. VII, VIII. Drėgnuose ūksminguose IV-V. Parkuose, kai kur pasodinta miškuose.
miškuose. Retas. Saugotinas. Didžioji pocūgė - P. menziesii (Mirbel) Praneo
Nelygialapis papartis - D. assimilis Walker (P. taxifolia Britton)

7 SEIMA. SERTVINIAI- POLYPODIACEAE 2 gentis. I<:ėnis - Abies Mill.

l gentis. šertvė - Polypodium L. l. Spygliai daugiau kaip 4 cm ilgio, viršūnė smaili, ne-
blizga. 20,00-35,00. M. V. Parkuose. Gana retas.
Lapas žiemojantis, jo lakštas ~ailgai trikampiškas ar pail- Pilkasis kėnis - A. concolor Lindi.
gai Iancetiškas (22 pav., 1) , plikas. 0,10-0,40. D. VII-IX. - Spygliai _iki 3,5 cm ilgio, viršūnė iškirpta, viršutinė pu-
Miškuose, šlaituose, prie kelmų ir medžių kamienų. Apyretė. sė blizganti. 2
Saugotina. 2. Zievė balsva. Spyglių viršūnė išsiplėtusi, jų 2 taisyk-
Paprastoji šertvė - P. vulgare L. lingos eilės, viršutinės šakelių pusės nedengia. Senų
44 45
 medžių viršūnė suplokštėja. 15,00-40,00. M. V. Par-
kuose. Europinis kėnis - A. alba Mill.
Zie~~- tavmsiai P!lka._ ~p~gli4 viršūnė neišsiplėtusi, jie
pas1S1ausę, dengia virsutmę sakelių pusę. Senų medžių
viršūnė smaili ir išlikusios apatinės šakos todėl laja
kūgiška. 15,00-20,00. M. V, VI. Parkuose. Retas.
l(aukazinis kėnis - A. nordmanniana Spach
3 gentis. Eglė - Picea A. Dietrich
l. M_etūgliai rudi arba oranžiniai. Sėklažvynių viršūnės
paprastai ištrupėjusios. · 2
~etū~lj~i _šviesi~i geltoni arba šviesiai pilki. Sėklažvy·
mų v1rsunes sveikos. Spygliai 8- 16 mm ilgio, standūs,
jaun~ p_ilki'.v š~kelių :'.iršutinėje pu~~įe_ palinkę į priekį,
apatmeJe 1sk!lę aukstyn. Kankorez1a1 3-6 cm ilgio.
15,00-30,00. M. V. Parkuose, prie sodybų. Apyretė.
Baltoji eglė - P. canadensis Britt.
2. Metūgliai iš pradžių gelsvai žali, paaugę oranžinės ar
rausvai rudos spalvos. Spygliai 17-25 mm ilgio, mels-
vi, pilkai žali ar sidabrinio atspalvio, dygūs, išsiskėtę
į visas puses. Kankorėžiai 5-10 cm ilgio. 15,00-35,00.
M. V. Prie sodybų, parkuose. Dažna.
Dygioji eglė - P. pungens Engelm.
Metūgliai rudi. Spygliai žali, vidutinio standumo, 10-
20 mm ilgio, šakelių apatinėje pusėje į šalis išsiskėtę.
Kankorėžiai 9-17 cm ilgio. 30,00-45,00. M. V. Miš-
kuose. Labai dažna.
Paprastoji eglė - P. abies (L.) Karst. (P. excelsa Link)
4 gentis. Maumedis - Larix Mill.
l. Dengiamieji žvyneliai labai tankiai susiglaudę, ban-
guotais pakraščiais, ilgesni už sėklinius, per visą kan-
korėžį kyšo iš jų. Spygliai šviesiai žali. 20,00-35,00.
M. IV-V. Parkuose, sodybose; kai kur sodintas miš-
kuose. Dažnas. Europinis maumedis - L. decidua Mill.
Dengiamieji žvyneliai trumpesni už sėklinius ir iš po
jų nekyšo arba kyšo tik kankorėžio pamatinėje dalyje. 2
2. Sėkliniai žvyneliai 10-20 mm ilgio, minkšti, išorinė
pusė plaukuota. Spygliai šviesiai žali. Metūgliai švie-
. siai gelsvi. 30,00-40,00. M. IV-V. Parkuose; kai kur
sodintas miškuose. Apyretis.
Sibirinis maumedis - L. sibirica Ledeb.
Sėkliniai žvyneliai iki 10 mm ilgio, užsiraičiusiais kraš-
tais, pliki arba kie~ plaukuota tik pamatinė dalis. Spyg-
46
liai melsvi. Metūgliai rausvai rudi. Iki 30,00. M. IV.
Parkuose, sodybose. Kai kur sodintas miškuose. Apy-
retis. Japoninis maumedis - L. leptolepis Gord.
5 gentis. Pušis - Pinus L.
l . Spygliai ant trumpųjų ūglių, išaugę po 2- 3. 2
- Spygliai ant trumpųjų ūglių, išaugę po 5. 6
2. Spygliai išaugę po 2. 3
Spygliai išaugę po 3, 8-12 cm ilgio, šviesiai žali, pa-
kraštys labai šiurkštus. Kankorėžiai pailgai kiaušiniški,
6-8 cm ilgio, beveik bekočiai. Zievė tamsiai pilka ar-
ba beveik juoda. 10,00-15,00. M. V. Parkuose, kai
kur pasodinta miškuose.
šiurkščioji pušis - P. rigida Mill.
3. Spygliai iki 7 cm ilgio. 4
Spygliai 8- 15 cm ilgio, tamsiai žali, viršūnė gelsva.
Kankorėžiai 5-8 cm ilgio. 15,00-20,00. M. V. Par-
kuose. Kai kur pasodinta miškuose.
Juodoji pušis - P. nigra Arnold.
4. Spygliai išlinkę, gelsvai žali, 2-4 cm ilgio, senesni
tamsiai žali. ūgliai rausvai rudi, plaukuoti. Kankorė­
žiai 5-6 cm ilgio, dažniausiai viršūnė išlinkusi. Zievė
ruda. 10,00-20,00. M. V. Parkuose. Kai kur pasodinta
kopose ir miškuose.
Bankso pušis - P. banksiana Lamb.
Spyg liai lygū s, žali. Ūgliai pliki. 5
5. Spygliai pilkai ar melsvai žali, 4-7 cm ilgio, tiesūs,
lygiakraščiai, viršūnė smaili, juos gaubiančios makštys
5-10 mm ilgio. ūgliai gelsvai žali ar gelsvai raudoni.
Zievė ruda. Kankorėžiai kotuoti, nusvirę. 30,00-42,00.
M. V. Miškuose. Labai dažna.
Paprastoji pušis - P. sylvestis L.
Spygliai žali, 2-5 cm ilgio, neretai išlinkę, viršūnė
apskrita ar buka, pakraštys smulkiai dantytas, juos
gaubiančios makštys apie 55 mm ilgio. ūgliai šviesiai
ar gelsvai žali. Zievė pilka. Kankorėžiai bekočiai, įstri•
žai statūs. 1,00-10,00. M(K). VI, VII. Parkuose. Pa-
sodinta auga pajūrio kopose. Pasitaiko sulaukėjusių pa-
mario aukštapelkėse. l(alninė pušis - P. mugo Turra
(P. montana Mill.)
6. Spygliai minkšti, ploni, šviesiai žali. ūgliai žalsvi, plo-
ni. Zievė pilka. Kankorėžiai pailgi, 9-15 cm ilgio.
20,00-40,00. M. V. Parkuose; kai kur pasodinta miš-
kuose. Veimutinė pušis - P. strobus L.
47
 Spygliai standūs, storoki, šiurkštūs, viršutinė pusė tam-
siai žalia, apatinė melsva. ūgliai storoki, apaugę raus-
vais plaukeliais. Zievė ruda. Kankorėžiai kiaušiniški,
6-8 cm ilgio. 10,00-15,00. M. V, VI. Parkuose. Vie-
tomis pasodinta miškuose. Kedrinė pušis - P. cembra L.
2 SEIMA. KIPARISINIAI - CUPRESSACEAE
l. ūgliai plokšti. Lapai žvyniški, kryžminiai. šakelės
plokščios, jų šonuose esantys lapai forma skiriasi nuo
plokščiųjų šakelės pusių lapų. l. Tuja - Thuja
Ūgliai apskriti arba keturbriauniai. Lapai spygliški, po
3 menturiuose, arba žvyniški, priešiniai, visi vienodi.
2. Kadagys - Juniperus
l gentis. Tuja - Thuja L.
l. Lapų apatinė pusė su balsvomis linijomis, viršutinė iš-
tisai žalia, blizganti. 3,00-20,00. M. IV-V. Parkuose,
sodybose. Gana reta. Didžioji tuja - T. plicata D. Don.
Lapų apatinė pusė žalia, viršutinė tamsiai žalia, ma-
tinė. 2,00-15,00. K. (M.). IV, V. Sodybose, parkuose,
kapinėse. Dažna. Vakarinė tuja - T. occidentalis L.
2 gentis. Kadagys - Juniperus L.
l. Lapai spygliški, po 3 menturiuose, standūs, viršutinėje
pusėje baltas išilginis ruoželis. Stiebas status. 1,00-
4,00 (8,00) . K., M. IV, V. Miškuose. Dažnas.
Paprastasis kadagys - J. communis L.
Jaun·ų šakų lapai spygliški, 3-8 mm ilgio, senesnių
šakų žvyniški, 1-2 mm ilgio, nugarėlė skiauterėta.
Stiebas gulsčias, šakos ir ūgliai kylantys. 1,00-2,00. K.
IV, V. Parkuose, soduose, skveruose. Apyretis.
Kazokinis kadagys - J. sabina L.
- plaukeliais. Lapkočiai neryškiai suploti ar beveik ap-
3 SEIMA. KUKMEDINIAI - TAXACEAE
l gentis. Kukmedis - Taxus L.
Viršutinė spyglių pusė tamsiai žalia, su
iškilia vidurine gys-
la, apatinė šviesi. Vyriški kankorėžiai
maži, statūs. 2,00-
10,00. K (M). IV. Kai kur auginamas parkuose, soduose.
Nuodingas, išskyrus apysėklį.
Uoginis kukmedis - T. baccata L.
48
3 SKYRIUS
GAUBTASEKLIAI - MAGNOLIOPHYTA
(ANGIOSPERMAE)
KLASE. DVISKILčIAI- MAGNOLIOPSIDA
(DICOTYLEDONES)
l SEIMA. GLUOSNINIAI - SALICACEAE
l. Zirginiai nusvirę. Pažiedės dantytos arba suskaldytos.
Kuokeliai 8 arba daug. Pumpurai viršūniniai, su kele-
tu žvynelių. l. Tuopa - Populus
- Zirginiai statūs. Pažiedės lygiakraštės. Kuokeliai 2-5.
Pumpurai šoniniai, su l žvyneliu.
2. Gluosnis, karklas, žilvitis - Salix
l gentis. Tuopa - Populus L.
l. Lapai tolygiai dantyti, abipus pliki, kartais jauni kiek
plaukuoti. Lapkočiai pliki, iš šonų aiškiai suploti. Pur-
kos ir dulkinės raudonos arba purpurinės. 10,00-25,00.
M. III, IV. Miškuose, sodybose, paupiuose. Labai dažna.
Drebulė, epušė - P. tremula L.
Lapai skiaulėli , rečiau nelygiai ar įlankstytai dantyti.
Lapkočiai plaukuoti. Purkos geltonos. 2
2. Lapų apalinė pusė apaugusi pilkais arba balsvais trum-
pais plaukeliais, tačiau trumpųjų ūglių kai kurių lapų
apatinė pusė beveik plika. Lapkočiai iš šonų kiek su-
ploti. Jauni ūgliai plaukuoti, vėliau pliki. 10,00-30,00.
M. IV, V. Parkuose, sodybose, pakrantėse. Apyretė.
Pilkoji tuopa - P. X canescens Smith
(P. tremulaXP. alba)
Lap ų apatinė pusė apaugusi baltais, pūkų pavidalo
valūs. Pažiedžių danteliai trumpi, nelygiai karbuoti ar-
ba jos beveik lygiakraštės. 15,00-30,00. M. IV, V. Par-
kuose, sodybose, krantuose. Gana reta.
Baltoji tuopa- P. alba L.
2 gentis. Gluosnis, karklas, žilvitis - Salix L.
l. Zemi (iki 80 cm aukščio) krūmai šliaužiančiu požeminiu
stiebu ir kylančiomis šakomis arba šliaužiančiu antže-
miniu stiebu šakoti krūmai. 2
4 Užsak. Nr. 6435 49
 Augalai aukštesni, jeigu žemi, tai stačiu stiebu ir atsi-
lošusiomis šakomis. 4
2. Lapai apskritai ar pailgai elipsiški (25 pav., 4), lygia- J
kraščiai, 1,5-3,5 cm ilgio, viršutinė pusė žalia, apatinė
melsvai ar violetiškai- žalia, abipus pliki arba jauni kiek
plaukuoti. Mezginė plika. Purkos rausvos. 0,20-0,60.
K. IV, V. Tarpinio tipo pelkėse. .Retas. Saugomas.
Mėlynialapis gluosnis - S. myrtilloides L.
Lapai elipsiški, pailgi, 1ancetiški ar linijiški, iki 8 cm
ilgio, jauni abipus plaukuoti, vėliau viršutinė pusė ne-
3
retai plika. Purkos geltonos, kartais raudonos. 3
3. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški (25 pav., 3),
pakraščiai lygūs arba truputį žemyn pasirietę, viršūnė
tiesi, turi 8-12 porų šoninių gyslų, viršutinė pusė ža-
lia ar balsvai žalia, apatinė balsva ar pilka. Zirginiai
r
kiaušiniški, rečiau beveik rutuliški, bekočiai. Mezginė
plaukuota. 0,15-0,80 (I,00). K. IV, V. Zydi prieš la-
pams sprogstant. Pelkėse, užpelkėjusiose pievose, šla-
piuose miškuose. Gana dažnas.
Pelkinis gluosnis - S. rosmarinifolia L.
Lapai elipsiški, ovalūs ar pailgi, pakraščiai žemyn pa-
sirietę, viršūnė užsirietusi, šoninių gyslų 6-8 poros, vir-
:t

dės
2·

'
-4 5

25 pav.
6 7

ir mezginė plaukuoti.. 2, OO- 4 •00 · K (M) · IV. Pakran-

šutinė pusė kiek plaukuota, apatinė sidabriškai balta. tėse, pelkėtose pievo~e. ~eta;~is _ s dasyclados Wimm.
Zirginiai pailgi ar cilindriški, trumpakočiai. Mezginė · Gauruotasis g_ uo . · • iki l 5 cm plo-
dažniausiai plika. 0,20-0,80. IV, V. Zydi lapams sprogs- - Mediena po žieve be }:maunehų. Lapai ,
tant. Pajūrio kopose apyretis, kitur gali pasitaikyti pel- čio, kšf medžiai. Jaunos šakelės
7
kėse. Gulsčiasis gluosnis - S. repens L. r ?t~i ki~k 1platcs~1.
7. Vidutinio ~,d~ 1:1° ar a au ~udos. Lapai lancetiški ar
4 (l). Suaugę lapai abipus arba bent apatinė pusė plau-
kuota. 5 lia_ulno?,1šv~!ttti g~~~oš~~!
1f!ukingai dantyt_a~, j ~u.ni abi~
pa1 ga1 an b !tais plaukeliais, vėliau v1rsutme puse
Suaugę lapai abipus pliki arba palei gyslas truputį plika.ap6a0u0gę
p~s , - 25a00, · M · IV'vV. Paupiuose, sodybose, par-
plaukuoti (jei kartais plaukuota visa apatinė jų pusė,
tai džiūdami lapai juoduoja) . 11 kuose, miškuose. Gana da~nj~~is gluosnis - S. alba L:
5. Lapai pailgi arba 1ancetiški, jų ilgis 5-I O kartų vir- v k 1. v I vos arba melsvos. Lapai
šija plotį, ties viduriu arba žemutinė dalis plačiausia; Krūmai. Jaunos sa e ~s z~v~ · k ··iai žemyn pa-
prielapiai Iancetiški arba jtĮ nebūna. ff siaurai lancetiški, lyg~akrasclia1k,upoati· r!si0-4 00. K. IV.
.. t (25 • 7) abipus p au · , '
Lapai atvirkščiai, apskritai ar pailgai kiaušiniški, elip- sme ę pa-v:, . • • akrantėse. Dažnas.
siški, jų ilgis 1,5-4 kartus viršija plotį, arba pailgi, Grioviuose, upių _!r _eze~~o~nis. žilvitis _ s. viminalis L.
tada plačiausia viršutinė dalis; prielapiai inkstiški arba Vytt.1:1s g •V •1 -. i briaunelių. Suaugę
pusiau širdiški, kartais pjautuviški. 8 8 (5). Mediena p_o ~ieve .dbe. isi ~mžimiau viršutinė pusė
lapai plačiausi ties v1_ unu a '
t a.. Lapų viršutinė pu-
6. Mediena po žieve išilgai briaunota. Lapai lancetiški, 9
8__:_20 cm ilgio, 2-5 cm pločio, jauni abipus plaukuoti, blizganti. po žieve išilgai_. ~n~u!1°
Mediena .
vėliau viršutinė pusė plika, tamsiai žalia, apatinė mels- sė neblizga, plačiausia _VlfS~tr:uifį~~ki 4-8 cm ilgio, 10
vai pilka, apaugusi balsvais plaukeliais. Ūgliai storoki,
apaugę juosvai rudais plaukeliais. Prielapiai dideli, 9. Lapai lancet!~ki ar ptlgai ak~aščiai ki~k banguoti, že-
2-3 c~. ~loc10,. s.tai: ~s, Jsė tamsiai žalia, apatin_ė a~-
pjautuviški arba pjautuviškai lancetiški, dantyti. Pažie-
myn
augusi uzsmetę,
baltais Vlfsutm~ P raukšlėta • kartais lapai abi-
plaukeha1s,
50

51
 pus balsvi. šakelės tamsiai raud .
a1;1gę baI~vais plaukeliais. 0,5 o~I'~~• plikos. Ūgliai ap-
nese pelkese, paežerių liūnuose G' · I<. V, VI. Tarpi-
Sakos be apnašų. Zievės vidinė pusė vasarą šviesiai ar
nešvariai žalia arba žalsva. 14
La l d' . . ana retas. Saugomas 13. šakelės storokos, trapios, rausvos, rusvos ar gelsvos,
Lapai dideli iki 5r6 an mis gll!osnis - S. lapponum L. jaunos kartais plaukuotos. Lapai trumpakočiai, pailgai
čiai kiaušiniški pail )_1 cri pločt.~, _apskritai ar atvirkš: lancetiški, viršūnė trumpai nusmailėjusi, kraštas su
~i, neryškiai k~rbuon (;5 a piaciat atyirkščiai lancetiš- pjūkliškais ir liaukiniais danteliais. Prielapiai pusiau
ha, blizganti, plika ar k" /ay-, 6), vtršutinė pusė ža- širdiški. 3,00-10,00. K. IV. Pajūrio smėlynuose. Vieto-
a: _melsvai žalia a au ~e. P au½uota, apatinė balsvai mis pasitaiko sodintas.
p1a1 maži, inkstišk/ sfkeY baitais plaukeliais. Priela- Pajūrinis gluosnis - S. daphnoides Vili.
(III) IV, V. Miškuo~e, pam~:k:s~r~sl. ·t3,00-:-9,0~ M (K). šakelės plonos, liaunos, rausvai ar violetiškai rudos.
, s a1 uose. Dazna plikos. Lapai lancetiški arba linijiškai lancetiški, dan-
10. šakos ir pumpurai pl'k• L .
1 l. apai 2-5 Blindė - S. capr;a L tyti pjūkliškais ir liaukiniais danteliais, viršūnė ilga„
Plocio,
•· atvirksciai
. •• kiaušin'•k" ~m I·1 g10,
· 1-3 cm• smaili. Prielapiai lancetiški. 3,00-10,00. K. 111-IV.
pakraštys banguotas ir sta1s b•. ~rd atvirkščiai lancetiški Kai kur sodinamas smiltynuose, krantuose.
pa, sulenkta· viršutinė ~ iai. antyt.as, viršūnė trum: Smailialapis gluosnis - S. acutifolia Willd.
p~ika~ apatirtė pilkai žaii~sepres;ariai ža!ia, raukšlėta 14. Lapai kiaušiniški, elipsiški, plačiai lancetiški arba at•
b_us, mkstiški. Liemenėlio ' . ~u uota. Pneiapiai stam: virkščiai kiaušiniški, jų ilgis 1,5-3 kartus viršija plotį,
~~s ~avida~o, geltonos ar ~~~~s
ap1ose pievose ir gan kl
P~rf8s t umpos, gaivu-
·. , - ,5O. I(. IV-V
jauni kartais plaukuoti.
Lapai pailgi, lancetiški arba pailgai elipsiški, jų ilgis
15
piuose krūmynuose pagyr· o~e, dregn1:ose miškuose, šla: 4-8 kartus viršija plotį, jauni neretąi lipnūs. 16-
' IOVIUose. Daznas. 15. Jaunos šakelės plikos, blizgančios. ūglių viršūnės ap-
Ausyt · J
ęa~os ir pumpurai a au ~sis g ~osnis-:-- S. aurita L. šepusios balsvais pūkeliais. Jauni lapai plaukuoti, vė­
ha1~. Lapai 5-10 cmp ·1 ~ę Juosvais ar pilkais plauke- liau abi pusės ar bent viršutinė plika, blizganti, tamsiai
a_ty1:kšči~i kiaušiniški ;rf~\/'? k.~'. 5 . cm pl~~io, pailgai žalia, apatinė melsvai arba šviesiai žalia, kraštas kar-
stsk1, abipus plaukuoti b VIr ~c1a1 Iancehski ar elip- buotas. Prielapiai dideli, pusiau inkstiški, danteliai stam-
V!fkšūnė plokščia, viršutin/~~~~t;~ItaantytJ (25 pav., 5), bus, liaukiniai. Zirginiai ploni, cilindriški. 0,30-1,50.
P1 _a. ar melsvai pilka arba . . • a~ za1sya, apatiųė K. IV, V. Drėgnose ir šlapiose pievose, krūmynuose„
dutm10 didumo inkst„k· pdk~t zaha. Pneiapiai vi- pelkių pakraščiuose. Apyretis.
lis apie l mm' iI io IS I ar P_~s~au. širdiški. Liemenė­ Zemasis gluosnis - S. starkeana Willd ..
I(. IV, V. Pelkėtugose' mp~rkkos iss1sketusios. 1,50-3 00 (S. livida Wahlnb.)
· 1s uose u • Jk · · . , ·
ir ganyklose, pagrioviuose l 't zpe e3us1ose pievose Jaunos šakelės apaugusios pilkais plaukeliais, juosvos„
Pilk {~an uose.. Labai dažnas. neblizga. ūgliai plaukuoti. Suaugusių lapų viršutinė
11 ( 4) · Lapai atvirkščiai Iancef~t-gl1;1osn!s-:- S. cinerea L.
pusė tamsiai žalia, matinė, apatinė šviesiai žalia ar-
~uafytgę pliki, plačiausia vi::u:inįa~n\. kie~ P~~u~~oti, melsva, kiek plaukuota ar plika, kraštas smulkiai dan-
an a, o apatinė nuosekI' . . -~ is, JI p3ukhskai tytas ar raukšlėtas, džiūdami lapai pajuoduoja. Priela-
(25 pay.,_ 2); viršutinė Ja 1a1 ~1aure3_a1;1ti__, ~ygiakraštė piai pailgi. Vyriškieji žirginiai pailgai kiaušiniški, mo-
11:elsva1 zalia. šakelės 1a1~ puse_ tamsiai zaha, apalinė teriškieji cilindriški. 1,50-4,00. K. IV-V. Slapiuose ir-
vienas su kitu suaugę L. os, ~~!kos .. KuokelitĮ koteliai užpelkėjusiuose miškuose, krūmynuose, pievose, pagrio-
trumpas. Purka apskrita tge1fne io nera arba jis labai viuose. Dažnas.
(6,0_0) . I(. IV. Slapiose , i/ ona ar rausva. I ,00- 3,00
se, zvyrynuose. Labai dafna:~se, krantuose, pagrioviuo- Juosvasis gluosnis - S. myrsinifolia Salisb.
(S. nigricans Sm.)-
Purp · · l .
- Lapai kitokie. unnis g uosnis - S. purpurea L. 16. Metinės šakelės matinės. Jauni lapai nelipnūs, - suaugę­
l2. J~unos šakos apsitraukusio . 12 pailgai elipsiški arba lancetiški, viršūnė trumpa, nu-
ves vidinė pusė vasarą ryški n:1elsvltom1s apnašomis. Zie- smailėjusi, viršutinė pusė žalia arba tamsiai žalia, šiek
a1 ge ona. 13 tiek blizganti arba matinė, apatinė pilkai ar melsvai
52
53;
 . . . 3 ar keletą, pažiedės penk~a-
žalia, matinė, danteliai smulkūs, liaukiniai. Prielapiai Picstelinių žir~miųt po k' tės sumedėjusios, nenukrm·
inkstiški, smailūs. Senesnės šakos tamsiai pilkos, jų skiautės, _k~r.ta1s kekmt _ia~ n~perskilę. Vaisiai nespar-
viršutinė žievė lupasi plonais sluoksniais, apatinė atau- ta su va1s1a1s. Kuo e 1a1 , 2. Alksnis - Alnus
ganti žievė ruda. Zirginiai ploni, peržydėję labai purūs. nuoti.
1,50-3,00(5,00). K. V. Upių salpose, krantuose, šla-
pių pievų pakraščiuose. Gana dažnas. l gentis. Beržas - Betula L. . .
Krantinis gluosnis - S. triandra L. . . m viršūnė smaili, lapkotis il-
- Metinės šakelės blizgančios. Jauni lapai lipnūs. 17 1. Lapai ilg~sm kaip( 2~•~a~ '1) Zirginiai kabantys. k /
17. šakelės labai trapios, prie pagrindo lengvai lūžta, gel- gesnis kaip l CJJ?- . 5 -~m · viršūnė apskrita, lap o 1~
tonos ar rusvos. Lapai lancetiški, smulkiai dantyti Lapai trumpevsm net 3 ! · i~i statūs. . ·
trumpesnis u~. l_ c_m.. Ziq~m_ liai pliki. Ogliai, ~a1p ir
(25 pav., 1), viršūnė ilga, nusmailėjusi ir ištįsusi, vir- ir 1a1:m ug ni·ų medžių šakeles ka-
2. L apai ' lapkoc1a1
šu_tinė pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė blyškiai
jaunos šakere~, k ar pobt:· .senes dalies žievė juod~, giT!a1·
žalia ar melsva, matinė. Zievė išilgai suskeldėjusi. Zir- bančios. Kamieno apa tnE:,S . . skiautės nulmkus10s
giniai storoki, tankiažiedžiai. 10,00-15,00 (20,00). M. • · · · p a žiedžiųIVsonmes
sutrūkme1us1.
•
v. Miškuose, aukstape 1k·ese •
IV, V. Krantuose, pakelėse, sodybose, pamiškėse, prie žemyn. 6,00-25,00. M. • ~
tvenkinių. Labai dažnas. parkuose, sodybose. Dazn~is beržas _ B. pendula Roth
Trapusis gluosnis - S. fragilis L. Karpot (B. verruc?s.a Ehrh.)
šakelės liaunos, blizgančios, raudonai rudos, nelūžta. v • • • - r . laukuoti, ūglta1 be kar-
Lapai pailgai elipsiški ar plačiai lancetiški, abipus pli- Jauni lapai, lapkoc~~1 Y u~_iai PKamieno žievės tik pa·
ki, danteliai smulkūs, liaukiniai, viršūnė ilga, nusmai- pučių; šakelės įstnzat ~ta:~0 s: oninės skiautės pakrypu-
v

lėjusi, viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė viršius s~pleišėjęs. ~ctbidzli(K). IV, v. Miškuose, pel-
šviesiai žalia, matinė. Zirginiai cilindriški, storoki, re-
tažiedžiai.. 3,00-12,00. K (M). V, VI. Slapiuose miškuo-
se, raistuose, užpelkėjusiose pievose, žemapelkių pa-
sios aukstyn. 4,00- , . D vnas
kėse, parkuose, sodybose.. :z -~ _ B. pubescens Ehrh.
Pl~ukuota~1s _er{ ušiniški rečiau beveik
kraščiuose ir tarpinėse pelkėse, kartais smėlynuose. 3. Lapa i kiauš i(1liš~1 a_rršl1·~1lgpf~tį tiraštas ~mailiai danty-
Dažnas. Virbinis gluosnis, virbis - S. pentandra L. apskrili, jtĮ l g is Vl ,

2 SEIMA. SOTVARINIAI - MYRICACEAE

l gentis. Sotvaras - Myrica L.

Labai šakotas, geltonomis liaukutėmis nusėtas krūmas. La-

pai pražanginiai, odiški, atvirkščiai kiaušiniški ar atvirkščiai
lancetiški, trumpakočiai, pamatas pleištiškas, viršutinė pu-
sė tamsiai žalia, apatinė šviesi_ai žalia, plaukuota. Ziedai
vienalyčiai, dvinamiai, žirginiuose. Zydi prieš lapams išsi-
skleidžiant. 0,50-1,50. K. IV, V. Tarpinėse pelkėse, pelkė­
tuose miškuose, užpelkėjusiose pievose. Retas. Pajūrio ra-
jonuose. Saugomas. Pajūrinis sotvaras - M. gale L.

3 SEIMA. BERZINIAI - BETULACEAE

2 3
l. Piestelinių žirginių po 1-2, jų pažiedės triskiautės, ne- 1
sumedėjusios, nukrinta kartu su vaisiais. Kuokeliai 2, l
26 pav.
dviskilčiai. Vaisiai sparnuoti. l. Beržas - Betula 55
\
54
 tas; lapkotis 2-6 (8) mm ilgio. Jaunos šakelės karpo-
tos. 0,50-2,00 (2,50). l(. IV, V. Zemapelkėse ir tarpinėse 2 gentis. Lazdynas - Corylus L.
pelkėse. Apyretis. Saugotinas.
. v•1 •vk•1 arba beveik apskriti, viršūnė
Liekninis beržas - B. humilis Schrank Lapai atvirkš~i.ai ~ia~s ~Į5 mailiai dantytas (26 pav., ~):
Lapai apskriti ar inkstiški (26 pav., 2), jų plotis nere- 'ilaigia~ ~m~ąe1anh, rbs a~lkai rusva, šiurkšti. Krūma~ ,k,
tai viršija _ilgį, karbuoti; lapkotis 1-2 mm ilgio. Jau- 7.ievė sv1esia1 ruda aMr -~k p pamiškėse sodybose. Daznas.
nos šakelės nekarpotos. 0,30-0,80(1,00). l(. V. Aukšta- (i m aukščio. III, IV. ,s uoset, . lazdyn~ _ e. avellana L.
pelkėse. Labai retas. Saugomas. Papras asts
l(eružinis beržas (B. keružis) - B. nana L.
5 SEIMA. BUKINIAI - FAGACEAE
2 gentis. Alksnis - Alnus Mill. . . •vkat. apgaubia 3-4- vaisius.
l. Lapai ištisiniai. Gvildas visis l. Bukas Fagus
l. Lapai pliki, atvirkščiai kiaušiniški ar beveik apskriti, Lapai skiautėti. Gvlldas
. apsupa tik. Ąžuolas
vieno vaisiaus pa-
viršūnė buka ar kiek iškirpta, 5-8 poros šoninių gys- - Quercus
lų, kraštas nelygiai dantytas (26 pav., 3), jauni lipnūs. matą. 2
Zievė tamsiai ruda ar juosva, vagota. Piesteliniai žir-
giniai kotuoti. 5,00-25,00. M. III, IV. Slapiuose miš- t gentis. Bukas - Fagus L.
kuose, raistuose, krantuose. Dažnas.
v•• . 'k l iakraščiai, pliki, krašta_s
Juodalksnis - A. glutinosa (L.) Gaertn. Lapai. lygiakrasciat ar 3~ez/evė ~1tka ar tamsiai pil~a, ly~1.
Lapai kiaušiniški arba elipsiški, viršūnė smaili, apatinė blakshenotas (27 pav., k sodybose. Vakarų L1etuvo1e
pusė plaukuota, 8-13 porų šoninių gyslų, kraštas su 10,00-30,00. M: V. Par uos\avaime užsisėjusių. Retas.
dvigubais danteliais, jauni nelipnūs. Zievė pilka, lygi. auga pasodintų miškuose; ;-;;rastasis bukas_ F. sylvatica L:
šoniniai piesteliniai žirginiai bekočiai, viršūninis trum,
pakotis. 3,00-20,00. M. III, IV. Miškuose, pamiškėse,
krūmynuose, krantuose. Dažnas, bet pietų Lietuvoj_e ne- 2 gentis. Ąžuolas - Quercus L.
auga. Baltalksnis - A. incana (L.) Moench
. . . • 5 ailios skiaučių 4-6 por~s,
l. LapiJ virš unc 1r. s~,,~u.t~s ~aisiai' (gilės) 2-2,5 cm 11-
4 SEIMA. LAZDYNINIAI - COl{YLACEAE jos pl atesnės uz is tezt · d • 20 00-25 00. M. V.
gio, prinoksta antrų metų ru enĮ. ' '
l. Lapai pliki. Piesteliniai žirginiai gausiažiedžiai, nusvi-
rę, žydi lapams skleidžiantis. Vaisiaus gvildas stambus,
triskiltis, vaisiaus visiškai neapgaubia.
l. Skroblas - Carpinus
Lapai plaukuoti. Piesteliniai žirginiai negausiažiedžiai,
pasislėpę pumpuruose, iš jų kyšo tik raudonos purkos;
žydi prieš lapams skleidžiantis. Vaisiaus gvildas cilind-
riškas, skaldyta viršūne, vaisių apsupa.
2. Lazdynas - Corylus
1 gentis. Skroblas - Carpinus L.
Lapai pailgi, kiaušiniški, viršūnė smaili, kraštas dvigubai
dantytas (26 pav., 4). Zievė pilka, lygi. Medis iki 20 m
aukščio. V, VI. Miškuose. Vakarų, pietvakarių ir pietų Lie-
tuvoje gana ·dažnas. Per Lietuvą praeina skroblo šiaurinė 1 2 3
paplitimo riba. Paprastasis skroblas - C. betufus L.
56 27 pav.

57
 Parkuose. Vakarų Li t .
ir sulaukėjusių. e uvo1e yra pasodintų miškuose 30,00. M. IV.Upių šlaituose, miškuose, sodybose, Apy-
.. šiaurinis (raudona • ) • retė. Vinkšna - U. laevis Pall. (U. effusa Willd.)
-2 Lapų ~tršūnė ir skiautės buk sis ązuol~ - Q. rubra L. - Lapų šoninių gyslų viršūnės visos ar beveik visos ša-
. Lapkotis iki 1 cm i"lg1·0 L o~ ar_ apskritos. 2 kotos (28 pav., 3, 6). Ziedai ir sparnavaisiai trumpako-
•· ··k·t,)ų pamatas negiliaiapai
s1.ms šfrd patl
.• k ga1· ~t vir~ščiai
· kiau- čiai, nenusvirę; sparnavaisių kraštai pliki. 2
viršūne·s v
knes• arc1au
. . .
• i,am1enas is
papras, skiautes
t •
stambes- 2. šakelių ir jaunesnių šakų kamštinės išaugos sparnų
OJas1 Į kelias storas šakas A t as a1 neaukštai ša-
3 ( 4) giles (27 pav. l) 20
se, sodybose, P?rkuo~e. Dažn;s. -
oi ~~na ilgo koto po 1-
,00. M. V. Miškuo-
pavidalo. Lapai 3-5(6) cm ilgio, storoki, šiurkštūs.
3,00-10,00. (M.) I<. IV. Upių šlaituose, pamiškėse.
Pietų Lietuvoje apyretis, šiaurinėje dalyje neauga.

Lapkotis 1-3 cm i1 ~apr;:stas!s ąž~olas - Q. robur L Kamštinis skirpstas - U. suberosa Moench

atvirkščiai kiaušiniškf10. apa1 atvir.½š~jai ar pailgai šakelės ir šakos be kamštinių išaugų arba jos labai
stam~iausios ties vid~riJaKata~ ple1st!skas, skiautės siauros. 3
pat viršūnės. Ant trumpo. (ik111enas. rY_skus beveik iki 3. Lapai dideli, 8-15(20) cm ilgio, atvirkščiai kiaušiniš-
3(5) giles, kartais jos beveik bmk ttl.g10) koto po 2- ki arba elipsiški, viršūnė staigiai nusmailėjusi, dažniau-
?0,00-35,00. M. V. Kai kur e o es (~7 pav., 2). siai negiliai triskiautė, pamatas nelygiašonis, pakraštys
ir vakarų Lietuvoje. Retas S randamas m1skuose pietų su dvigubais ar net trigubais danteliais (28 pav., 3) .
Bekotis ąžuolas_ ·Q . augomas. Lapkočiai 3-6 mm ilgio. Riešutėlis sparnelio centre;
· petrea (Mattuschka) Liebl. sparnavaisiai 20-30 mm ilgio (28 pav., 5). 10,00-
25,00. M. IV, V. Miškuose, upių slėniuose bei šlaituo-
6 SEIMA. GUOBJNJAf - ULMACEAE se, parkuose, sodybose. Gana dažna.
gentis. Guoba. Vinkšna. Skirpstas - UJmus L. Kalninė guoba - U. glabra Huds (U. scabra Mill.)
Lapai 4-8 cm ilgio, elipsiški, viršūnė nuosekliai nu-
1. Lapų šoninių gysi • •. . smailėjusi, pamatas nelygiašonis, viršutinė pusė plika,
2 porų gyslų viršū~ėsv1~sunes nešakotos arba tik 1-
apatinės pusės gyslos nusėtos raudonomis liaukutėmis.
šiniški arba elipsiški p!akofos. Lapai atvirkščiai kiau- La pkoči a i 5- 12 mm ilgio. Riešutėlis arčiau sparnelio
l), viršūnė smaili k;ašt mada~ nes!metriškas (28 pav. viršunės; sparnavaisiai 11- 16 mm ilgio (28 pav., 4).
sparnavaisių kraštai blaksst1· v1gt~b(a218dantytas. Ziedai i; 10,00- 30,00. M. IV, V. Miškuose, upių šlaituose. Apy-
eno I pav., 2). 10,00-
retis. Paprastasis skirpstas - U. minor Mill.
(U. glabra Mill., U. foliacea Gilib.)
7 SEIMA. KANAPfNfAf - CANNABJNACEAE

1. Stiebas status. Lapai pirštuoti. 2. Kanapė - Cannabis

Stiebas vijoklinis. Lapai skiautėti.
l. Apynys - Humulus

gentis. Apynys - Humulus L.

Lapai triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, priešiniai, šiurkštūs.
Stiebas briaunotas, apaugęs kabliškais dygliais, vyniojasi į
dešinę. Piesteliniai žiedai kankorėžio pavidalo varpose. Rie-
šutėlis ir pažiedės apaugę geltonomis, kvapiomis liaukutė­
3 5 mis. 2,00- 5,00. D. VII, Vili. Paupių krūmynuose, rečiau
6
miškuose, pamiškėse. Dažnas. Kai kur auginamas sodybose.
28 pav.
Paprastasis apynys - H. lupulus L.
58
59
 2 gentis. l(anapė - Cannabis L.
Apatiniai lapai priešiniai, triskiaučiai arba penkialapiai, vir-
šutiniai pražanginiai, trilapiai arba ištisiniai; lapeliai lan-
cetiški, stambiai dantyti. Stiebas plaukuotas. 0,40-2,00. Vn.
VII, VIII. Kai kur auginamas, pasitaiko sulaukėjusių. Ga-
na reta. Sėjamoji kanapė - C. sativa L.
8 SEIMA. DILGĖLINIAI - URTICACEAE
l gentis. _Dilgėlė - Urtica L.
l. Augalai vienmečiai, vienanamiai. Lapų viršūnė trumpa,
nusmailėjusi ar beveik apskrita, pamatas pleištiškas,
kraštas stambiai dantytas. Ziedynai paprastai trumpes-
ni už lapkotį. 0,15-0,40. Vn. VII-IX. Daržuose, pa-
namėse, patvoriuose, šiukšlynuose. Gana dažna. 29 pav.
Gailioji dilgėlė - U. urens L.
Augalai daugiamečiai, dvinamiai. Lapų viršūnė ilga, . ·••Yk• · Y- · smaili melsvai žali, kar-
nusmailėjusi, pamatas širdiškas ar nukirstas, kraštas lancetiškai. l~mJ_is ši, kv~rs~~tis su p~žeminėmis palaipo-
pjūkliškai dantytas. Ziedynai ilgesni už lapkotį. 0,60- tais gelsvai zah.0 aV~iatn Sausose pievose, šlaituose.
1,30. D. VII-X. Miškuose, krūmynuose, sodybose. La- Labai0,10-
mis. ' . iinlapis _ Th. linophyllon L.
retas.0,30. M.e1svasis
bai dažna. Didžioji dilgėlė - U. dioica L.
l l SEIMA. KARTUOLINIAI - ARISTOLOCHIACEAE .
9 SEIMA. AMALINIAI - LORANTHACEAE
l Antžeminis stiebas Iabai. t r_u~p.as: gulsčias. Zieda1 tai-
· · · y 1· · pnesmia1
l gentis. Amalas - Viscum L. syklingi. Lapai v1sza taI, 1·. Pipirlapė - As~rum
Visžalis, ant lapuočių medžių parazituojantis augalas. Stie- Stiebas status, daugiau kaip 30 cm_ a_u~ščio. Zieda1 ne-
bas dvišakis, ties atsišakojimais lengvai lūžta. Lapai lance- · · yal1'ai pražangmia1.
' 2 . Kartuolė - Aristolochia
L
tiški, pailgi ar siaurai kastuviški, gelsvai žali. Ziedai galvu- taisyklingi. apai visz
tėse (29 pav., l). Uogos baltos. 0,20-0,80. D. III-IV. Pie-
tinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje dažnas arba apyretis, l gentis. Pipirlapė - Asarum L.
kitur nerandamas. Paprastasis amalas - V. album L.
. . v . Y• • sr bas plaukuotas, viršūnėj ~ 2 ~a-
Sakniash~b1s sh~u~i~n~st•v/e ilgakočiai, viršutinė pus~ b~•~-
10 SEIMA. SANTALINIAI- SANTALACEAE 1
pai. Lapai apsk~1t~1 !n. sv t, !.
ganti; apatinė sv1es~at za ~a ar
violetinė. Ziedai pav1ema1,
av 2) iš išorės rus-
. l gentis. Linlapis - Thesium L.
. isv vidaus . tams1a1 rau om, ' 05
b
trumpakočiai, varpe\t~ paviddal? 29 ~0 fo. b. (III) IV-V.
'
l. Kiekvienas žiedas tik su l pažiede, iš išorės žalias, iš Vl, d y

vidaus balsvas. Viršutinės pažiedės be žiedų (29 pav., Miškuose. Gana azn~uropinė pipirlapė_ A. europaeum L.
3). Lapai linijiški, į abu galus nusmailėję. šakniastie-
bis šliaužiantis, su palaipomis. 0,I0-0,30. D. V, VI.
Pamiškėse, miškų aikštelėse, žemažolėse pievose. Ry- 2 tl· s I(artuolė _ Aristolochia L.
gen . . d•Y
tinėje ir pietrytinėje Lietuvoje. Apyretis. · . .k •Ykai apskriti pamatas š1r 1s-
Lapai ~~~uš_inišk1 arb~ tn_ ampiJ_7 lapų p~žastys~~ ~ajsva_i
kas, vtrsune buka. ~1eda1 pdiški apatinė dalis 1ss1putus1.
Plikažiedis linlapis - Th. ebracteatus Hayne
Kiekvienas žiedas su pažiede ir 2 pažiedėlėmis, iš išorės
žalias, iš vidaus baltas. Lapai linijiškai lancetiški arba geltoni arba geltCZ?{i K~~uotu'ose š laituose, parkuo~e: ka-
60 0,25-0,70. J:?· V- · p apras
pinėse. Labai reta.
ru to ji kartuolė - A. clemabbs L.61
 12 SEIMA. ROGTINIAI- POLYGONACEAE

1. Apyžiedis iš 6lapelių, kurių 3 vidiniai vaisiams išau-

gus daug didesni už išorinius. .Kuokeliai 6.
Rūgštynė - Rumex
- Apyžiedžio lapeliai (4) 5, vaisiamsl. išaugus vienodo di-
dumo arba išoriniai didesni. Kuokeliai 5-8. 2
2. Išoriniai apyžiedžio lapeliai vaisiams išaugus sparnuo-
ti arba skiauterėti. 3
- Apyžiedžio lapeliai vaisiams išaugus nesparnuoti ir ne-
skiauterėti. 4
3. Stiebas vijoklinis (31 pav., 5)'. Augalai vienmečiai.
2. Pelėvirkštis - FalJopia
Stiebas status. Augalai daugiamečiai.
3. Reinutrė - Reynoutria
4. Lapai daug kartų ilgesni už plotį. Vaisiai trumpesni
3 1 11

ar kiek ilgesni už apyžiedį. 4. Rūgtis - Polygonum 30 pav.

Lapai beveik tokio pat ilgio ir plocio arba kiek ilges-
ni už plotį. Vaisiai bent 2 kartus ilgesni už apyžiedį.
niausiai garba1;oh: su 51. . ša.'knis liemeninė. 0,40-
. iauromis smailiomis, neretai
5. Grikis - Fagopyrum
į viršų užlinkus10m1s ause em1s:.lie1· amose pievose, pake-
l gentis. Rūgštynė - Rumex L. 1,00. D. VII-::VIII .. Saus_ose uz retė.
Iėse, ant ge_lez1~_kel! 0 PY~tų: Apk. thyrsiflorus Fingerh.
l. Lapai ietiški arba strėliški. Ziedai vienalyčiai. Augalai Skestaz1ede r_u~s y~e. s subrendus be gūbre-
dvinamiai. 2
4. Visi apyžiedžio lapeh~1, va!~!af1 arba beveik lygiakraš-
Lapų pamatas širdiškas, apskritas arba pleištiškas. Zie-4
dai dvilyčiai.
lių (30 pav., 4), lygia <rascia

čiai. v1cn~s
5
2. Lapai ietiški, su siauromis, statmeniškomis ar kiek į - Bent . v1·ct·ims
. a pyžiedžio
10 lapelis
. vaisiams išaugus
. 7
priekį palinkusiomis auselėmis (30 pav., 3). Visi apy- su gūbrehu (ąo 1 pav.i , -i 2 Jart ilgesni už plotĮ, P~-
6 8
žiedžio lapeliai žoliniai, statūs, be gūbrelių, vaisiams . 5. Apatiniai -~ap} stauk, tviai bang~oti, trumpakočiai.y1-
išaugus vidiniai beveik nepadidėja. Stiebas laibas, ne- f
matas ple1~!1skv~s, a \~ ~ ·siams išaugus dvigubai 11-
retai kylantis, šakotas. 0,10-0,30. D. V-VII (VIII).
Sausose pievose, dirvose, miškuose, smėlynuose. Labai
dinia_i ap~~1e?z!o až-e ~ay1n::1siauras, tankus. 0,50-1,20.
gesm uz isonmus. ie miškėse Reta.
dažna. Smulkioji rūgštynė - R. acetosella L. D. VI-VII. Piev9s:,tykr_antu~s~sfuadonatro~atus Borbas
Lapai strėliški (30 pav., l) . Piestelinių žiedų vidiniai . . P~upinė ~~~~as°~pval~s arba. širdiškas, jų ilgi~
apyžiedžio lapeliai plėviniai, vaisiams išaugus dvigubai
padidėja, su gūbreliais, statūs; išoriniai apyžiedžio la- !:1:~'fiia!p~i~ 5 kart~s virši~~o~~fit. Apatiniai lapai
peliai atsilenkę atgal ir prigludę prie žiedkočio.
3. Ziedynas retas, purus, šakelės nesišakoja arba mažai
3 6. Lapkočio virsuime ~ts~
š~~dJkas iki 30 cm ilgio, pa-
stambūs, P,ai:13a. a~ gi ia!. . kraščiai lygūs, nebanguo-
šakojasi. Ziedkočiai raudoni. Apatiniai lapai platūs, pa- ilgai kiaus1msk1, ilgakoc~aJo ph VII-VIII. Krantuose,
ilgi arba linijiškai lancetiški, lygūs, prie pamato su ti (30 pav., 5)_. 0,80_- ' . D ·vna
šiek tiek atgal atsilenkusiomis auselėmis. šaknis kuokš- grioviuose, šlapiosve pidevo_se: rūag\ty~ė _ R. aquaticus L.
tinė. 0,30-1,00. D. V-VII. Pievose, šlaituose, krūmuo­ an emne . . .
se. Labai dažna. Valgomoji rūgštynė - R. acetosa L. Lapkočio virsutme puse yg1.
• V • • l · Apatiniai lapai pat1gi ar
•

škiai širdiškas, pa-

Ziedynas tankus, -šakelės gausiai šakotos. Ziedkočiai lancetiški, pamat~s ;.~:7a!u~ :;yrie:džio lapeliai kartais
62
žali. Apatiniai lapai siauri, linijiškai lancetiški, daž- kraščiai banguo_h. .1 .101 1
su neryškiais gubre1ia1s. ,60- ' 6 · ·
i
l 0 D VI-VII. Pake-

63
 Iėse, sodybose, pagrioviuose, laukuose, pievose. Retas širdiškas. 0,40-1,20. D. VI-VIII. Pievose, dirvonuose,
Panaminė rūgštynė - R. longifolius DC. soduose, pakelėse, pagrioviuose. Dažna.
• V• • (R. domesticus Hartm.) Rauktalapė rūgštynė - R. crispus L.
7. V1enmec1~i. ~ugalai. Lapai pailgi, pailgai lancetiški ar-
ba l~nc.~tisk1 (~O. pav., 9), iki 5 cm pločio. Vidiniai 2 gentis. Pelėvirkštis - Fallopia Adans.
ap_yz1_edz1_0 Iapeh~1 _smailūs, vaisiams išaugus su siau-
rais 1lga1s danteha1s (30 pav., 8). Ziedynas ilgas tan- J. Apyžiedžio lapeliai su taškinėrI?-is liauku!~m!s. Va}s~o-
kus. Antroje vasaros pusėje augalas gelsvai žalias. O10- čiai 1-3 mm ilgio, trumpesm uz apyziedĮ, susmerę
0,60. Vn. VI-IX. Upių ir ežerų pakrantėse grio~iuo- aukščiau vidurio statūs. Vaisius matinis, neblizga. Stie-
se, pelkių pakraščiuose. Gana reta. ' bas briaunotas. 0,15-1,10. Vn. VII-X. Dirbamose dir-
šlaitinė rūgštynė - R. maritimus L. vose, soduose, dykvietėse. Dažnas. ..
Daugiamečiai augalai. Pamatiniai lapai platesni negu Vijoklinis pelėvirkštis - F. convolvulus (L.) A. Love
5 cm. 8 Apyžiedžio lapeliai be taškinių Iiaukučių. Vaiskočiai
8. V~diniai.• apyžiedžio_ lapeliai vaisiams išaugus pailgai 5-8 mm ilgio, tokio pat ilgio kaip apy~iedis, s~nv~rti
tnkam~1~k1, dantyti (30 pav., 10). Ziedyno apatiniai ties viduriu ar žemiau jo, nulinkę. Vaisiaus pavirsms
menturiai pertraukti, lapuoti, viršutiniai tankūs bela- blizgantis. Stiebas beveik ąp~~ri_tas, lygus. ~,50-2,00.
p~~i. ~patini~.i _lapai ~ideli, pailgai kiaušiniški, kiauši- Vn. VII-IX. Krūmuose, pamiskese, pakrantese. Gana
n~ska1 lancetiski ar pailgai ovalūs (30 pav., l l), viršū­ dažnas.
ne buka arba apskrita, ilgakočiai. 0,50-1,20. D. VII- Pakrūminis pelėvirkštis - F. dumetorum (L.) Holub.
VIII. Dykvietėse, pamiš½ės:, pak~lėse, pievose, ganyk-
lo_s~. . . •. ~_ukalape rugstyne - R. obtusifolius L. 3 gentis. Reinutrė - Reynoutria Houtt.
V1dm!a1 apr._z1e?z1~ l~J?e!~ai_ v~isi~m~ i~augus apskritai
a~ tn½amp1~k~1 k1ausm1sk1, JŲ ilgis ir plotis beveik l. Lapai kiaušiniški arba plačiai ki_aušini~kj!. ~-12_ ~~
v1enodh kr~s!a, . l)'.gūs a_r kiek dantyti. 9 ilgio, pamatas nukirstas ar apskritas_, vir~une staigia,
9. Lapko~10 .v1r,:>_ut_1p~ puse su grioveliu. Apatiniai lapai nusmailėjusi. Ziedai balti arba žalsvai balti. 1,00-2,00.
pailga, ~1_au~!msk1 .a5_ p_ailgai trikampjški, ilgakočiai, D. VIII-IX. Sodybose, kapinėse, parkuose. Sulaukėju­
pamatas s1rd1skas! virsune apskrita, apatinės pusės gys- si auga patvoriuose, panamėse ir kt. Apyretė.
lo_s pl~ukuotos. Tik vienas vidinis apyžiedžio lapelis su Plačialapė reinutrė - R. japonica Houtt.
gubre_lm. 0,60-:-1!30. D. VI-VII. Užliejamose pievose, (Polygonum cuspidatum Sieb. et Zucc.)
pakelese, pagnovmose, soduose. Apyretė. Lapai ovalūs, pailgai ovalūs ar pailgai kiaušiniški, 15-
Tankiažiedė rūgštynė - R. confertus Willd. 30 cm ilgio, maždaug dvigubai ilgesni už plotį, pama-
L_a~k?č_io virš_u~inė pusė lygi. Visi arba 2 apyžiedžio tas negiliai širdiškas, viršūnė nusmailėjusi. Ziedai žals-
v1dmia1 lapeltai su gūbreliais. 10 vi arba gelsvi. 1,50-3,00. D. VIII-IX. Parkuose, so-
10. y~ndenyje au~a~tys augalai. Apatiniai lapai labai ilgi, dybose. Kartais sulaukėja. Gana reta.
1k1 5~(?~) _cm 1lg10! p_am_atas siaurai pleištiškas (30 pav., Sachalininė reinutrė - R. sachalinensis (F. Schmidt)
!), ".lrsune ~usn:a1!eJus1, _standūs, šoninės gyslos atsi- Nakai (Polygonum sachalinense F. Schmidt)
sakoJ_a . nuo }I~un!1es st~.č1~ kampu. Vidiniai apyžiedžio
lapelta1 plac1ai tnkamp1sk1 (30 pav., 6). Ziedynas pla- 4 gentis. Rūgtis - Polygonum L.
tus, tankus. 1,00-2,00. D. VII-VIII. Upių ežerų ir
tvenkinių pakraščiuose, pelkėse. Apyretė. ' l. Ziedai po vieną ar po keletą lapų pažastyse. Lapai pa-
llgalapė rūgštynė - R. hydrolapathum Huds. ilgi ar Iancetiški, kastuviški arba atvirkščiai kiaušiniš-
Sa_usumos_va~g~l~i. Apatiniai lapai pailgai arba linijiš- ki, beveik bekočiai. Stiebas plonas, kylantis arba guls-
k~, lancehski, iki 20 (30) cm ilgio, lygiakraščiai, storo- čias, viršūnė kylanti (32 pav., 2). 0,05----:-0,50. Vn., ~1-
ki, ~amatas nukirstas, apskritas ar širdiškas, pakraščiai X. Dykvietėse, ant takų, laukuose, darzuose, dazmau-
labai banguoti. Vidiniai apyžiedžio lapeliai vaisiams siai mindomose vietose. Dažna.
išaugus trikampiškai ar apskritai kiaušiniški, pamatas Takažolė - P. aviculare L.
64
5 Užsak. Nr. 6435 65
 šūnė plika arba apaugusi labai trumpomis blakstienėlė­
mis, makštys prie stiebo neprigludusios (31 pav., J) .
Vaisiaus abu šonai įgaubti. Stiebas status arba kylan-
t is, viršutinė dalis kiek šakota. 0,20-0,70. Vn. VII-X.
Laukuose, daržuose, pagrioviuose, pakrantėse. Gana
dažnas. Trumpamakštis rūgtis - P. lapathifolium L.
2iedkočiai ir apyžiedžio lapeliai be liaukučių. Lapų
makštys apkabina stiebą, plaukuotos, viršūnėje yra il-
gos blakstienėlės (31 pav., 4). Vaisiaus abu šonai plokš-
ti arba vienas išgaubtas. Apyžiedis rausvas arba kar-
tais balsvas. 0,10-0,8. Vn. VII-X. Laukuose, daržuo-
se, dykvietėse, pakrantėse. Dažnas.
Dėmėtasis rūgtis - P. persicaria L.
3 .4
5 6. Apyžiedžio lapeliai su taškinėmis liaukutėmis. Lapų
makštys plikos, viršūnėje trumpos blakstienėlės (31 pav.,
31 pav. 3). Lapai lancetiški arba pailgai lancetiški, aštraus kar-
taus skonio. Vaisiai gūbriuoti. 0,20-0,60. Vn. VII-
2 iiedynas - ~arpa ar varpiška kekė. IX. Drėgnuose miškuose, ant miško keliukų, pakrantėse,
. gi~rp(~sl t;~::o;). storos, žiedai neretai vienas kitą den~ drėgnuose laukuose. Gana dažnas.
Kartusis rūgtis - P. hydropiper L.
ftrpos retos, plonos, žiedai jose pavieniai (31 pa/ Apyžiedžio lapeliai be liaukučių arba jų labai mažai.
Lapų makštys plaukuotos, viršūnėje ilgos blakstienė­
3. Stiebas nešakotas aukvt . v- . . 6 lės. Lapai nekartūs. 7
ga_Iai daugiameči~i. s as, virsune1e viena varpa. Au-
7. Lapai pailgai lancetiški, plačiausi apie vidurį, daugiau
Stiebas šakotas trumpas 4 kaip l cm pločio, abu galai nusmailėję, šoninės gyslos
mečiai augalai.' ' varpų keletas arba daug. Vien-
ryškios. Ziedynas r etas, viršūnė nusvirusi. Kuokeliai pa-
4. šakniastiebis storas išsiia k t 5 prastai 6. Vaisiai 2,5-4 mm ilgio, beveik tribriauniai
čiai sparnuoti La ~i ' . n ~ ęs_. Apatinių lapų Iapko-
lancetiški, pa~ata/ širdi~~gai kiauš~niški arba pailgai (31 pav., 2). 0,10-0,50. Vn. VII-X. Slapiuose ir drėg­
nuose miškuose, ant miško keliukų, grioviuose, kran-
guoti, apatinė pusė mels~ as ar nukir~t~s,. kraštai ban- tuose. Dažnas. Smailialapis rūgtis - P. mite Schrank
rausvas arba rausvai balt:s ak:~Ira.1 8zal~a. Apyžiedis Lapai linijiškai lancetiški, žemutinėje stiebo dalyje li-
0,30-1,00. D. V-VII D . · o _e iai , hemenėliai 3. nijiški, iki 8 mm pločio, pamatas apskritas, viršūnė nu-
na dažna · !e~nose pievose, krūmuose Ga-
- Sakniasti~bis šliaužian~~gt!i5 gyv!tfolė - P. bistorta L.
smailėjusi, šoninės gyslos neryškios. Ziedynas status.
Kuokeliai dažniausiai 5. Vaisius 1,5-2 mm ilgio, plokš-
sparn~oti. Lapai plačiai , I~n~!~•išs~ otas. ~aJ:>kočiai ne- čias. 0,10-0,40. Vn. VII-X. Ant miško keliukų, šla-
3:psknt~s ar neryškiai širdišk k1 3:r _Pallg_1, pamatas piuose miškuose, grioviuose, krantuose. Apyretis.
haukutemis. Apyžiedis ra as, vapatm~ _puse apaugusi
2. 0,30-1,50. D. Vl-IX u;?s·. i:~okeha1 5, liemenėliai Mažasis rūgtis - P. minus Huds.
vagėse, užutekiuose r1·0· . ovmcmose vandenyse, sen-
.
pievose, , g vmose, pakrant·ese, svl ap10se
1aukuose. Dažnas. . 5 gentis. Grikis - Fagopyrum Mill.
p t b Būdmainis rūgtis _ p h. . l. Stiebas raudonas arba rausvas. Ziedai ryškiai balti, re-
as a a. Vandenyje ir šla 1. . • amp 1bmm L. čiau rausvi. Vaisiai aštriai tribriauniai, briaunos lygios.
s~iriasi lapų plaukuotum~ ~~~;1~! 0 s~ a~gantys augalai 0,10-0,60. Vn. VI-VIII. Kai kur smėlinguose rajonuo-
5. 21edkočiai, apyžiedžio Ia 'eli . ?c1ų ir stieb~ ągumu.
se sėjamas laukuose, vietomis sulaukėjęs.
geltonomis taškinėmis Ii~ukai. ir. IapLų apatme pusė su Sėjamasis grikis - F. esculentum Moench
u ernis. apų makščių vir-
66 (F. sagittatum Gilib.)
67
 Stiebas paprastai žalias z·1 d . V .
tribriauniai, briaunos įI;nk 1f1.
z;tsv1. Vaisiai bukai Apyžiedis plėvelinis. Lapų viršūnės su dygleliu.
6. Kuokeliai 3. Apyžiedžio lapeliai vaisiams išaugus be
6
Vn. Vl-VIII. La?~uose! ~ykvie~se. R~fatis. 0,20-0,60.
skersinių išaugų. Augalai žemi, 3-10 cm aukščio.
Totonms grikis - F tataricum {L ) G l. Nariuotė - Polycnemum
· • aertn.
Kuokeliai 5. Apyžiedžio lapeliai vaisiams išaugus su
13 SEIMA. BALANDINIAI - CHENOPODIACEAE stambiomis skersinėmis išaugomis. Augalai paprastai
{~~it.
l. ii~fa~i {daugiau kaip 0,7 cm pločio), nors apa-
aukštesni (35 pav., J) . 7. Druskė - Salsola
- L_apai_ si~uri, visi bekočiai. 2 l gentis. Nariuotė - Polycnemum L.
2. Z1eda1
. v1enalyčia1· ,• pi·esteii· ma1
· • be apyV• dV• 4
s1ų apgaubiančiomis pažiedėmis. z1e z10, su 2 vai- Apatiniai lapai 3-8(10) mm ilgio. Stiebas nuo pat pamato
gausiai šakotas; šakos gulsčios ar kylančios (32 pav., l).
Ziedai dvilyčiai· pažiedės v . . 4. Balandūnė - Atriplex Ziedai 1-1,5 mm ilgio. 0,03- 0,10(0,20). Vn. VIII-X. Smė­
3. Augalai su pa~atini I a1s1aus neapgaubia. 3 lynuose, dirvose, dykvietėse. Labai reta.
suaugę į kamuoiėliusų /pPŲ . s;_roteI~.. Ziedai po keletą Dirvinė nariuotė - P. arvense L .
medėja. . yz1e is va1s1ams išaugus su-
Pamatinių lapų nėra z· d . . ~-- Run~~lis - Beta. 2 gentis. Runkelis - Beta L.
gus apyžiedis nesum~d/: ai paviema1. Vaisiams išau-
4. Apy_žiedis piėvelinis ii i-~- 1Bala~da - C~en~podium Pamatiniai lapai ilgakočiai, pliki, skroteliniai. Ziedynas -
nebuna. Vaisiai supi'oti v a~~Jių! ~artais Jo visai šluotelė iš ilgų, varpos pavidalo šakų, ant kurių gausu be-
vidalo išaugos (35 pav.', 1~~rse Isllgmes sparnelių pa- kočių, po keletą į kamuolėlius suaugusių žiedų. 0,50-1,50.
Dv., Vn. VII-IX. Auginamas, kartais randamas sulaukėjęs.
Apyžiedis penkialapis .?· frugialai~is -:-: Corispermum Paprastasis runkelis - B. vulgaris L.
~u~arėlėse neretai iša•u:~e sk~s . p_e~zy1~J~s . j? lapelių
ha1. VYai_sia~ nesparnuoti. rsmia1 p evmia1 sparne- 3 gentis. Balanda - Chenopodium L.
5. !fi~~1ed1s zolinis. Lapai plaukuoti, viršūt;~s be dy/
5. l(ochiJa - l(ochia l. Sakojimasis dvišakis, š akelių viršūnėje ilgas dyglys.
Lapai lancetiški arba linijiški, buki, lygiakraščiai. Ziedai
šakų atsišakojimuose, viršutinėje belapėj e stiebo da-
lyje, bekoči ai. 0,05-0,30. Vn. VII-IX. Dykvietėse, žvy-
rynuose, dirvonuose. Labai retas. Atneštinis iš Sibiro.
Dygliuotoji balanda - Ch. aristatum L.
Sakojimasis ne dvišakis, šakelių viršūnės be dyglių. 2
2. Augalai apaugę gelsvais liaukiniais plaukeliais, malo-
naus kvapo. Lapai plunksniškai karpyti, viršūnė buka
ar apskrita. Ziedynas retas, dvistypis, lapų pažastyse ir
stiebo viršūnėje. Apyžiedžio lapeliai smailūs, su siauru
balsvu pakraščiu. 0,20-0,70. Vn. VII, VIII. Dykvietė­
se, šiukšlynuose, upių slėniuose. Labai reta.
šimtagrūdė balanda - Ch. botrys L.
Augalai pliki arba miltuoti, bekvapiai arba nemalonaus
kvapo. 3
3. Visi lapai lygiakraščiai arba kraštai kiek įlankstyti. 4
2 - Bent apatiniai ir viduriniai lapai dantyti arba skiau-
tėti. 6
32 pav.
4. Lapai stambūs, trikampiški, ilgakočiai, pamatas dažnai
68
69
 strėliškas, kraštai ba . .
ra varpa. 0,20-0 60 ~u~{ Z1edynas - viršūninė netik
- I(amuolėliuose visi žiedai vienodi, sėklos juose guls-
patvoriuose, dykviet~se.· Reta. VIII. Daržuose, panamėse~ čios, stambesnės, juodos, apyžiedis penkiaskiltis. 9
- L . k" V. Panaminė balanda - Ch 8. Lapai pailgi, viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, apa-
5 A apai . iausmiški arba romb •vk. . bonus-henricus L tinė melsva ar melsvai pilka, miltuota, pakraščiai įlanks­
· ugalai miltuoti nem J is 1. s·
arba ro b"Vk 1 . • a onaus kvapo L . tytai dantyti (33 pav., 2). Stiebas kylantis ar gulsčias,
v- • • m s a1 kiaušiniški m V• .k: apai rombiški rečiau status, šakotas, su balsvais ruoželiais. 0,10-
s~ne1e -~pyglio nėra. Stieb , az1, ~ 1 3 cm ilgio, vir- 0,50. Vn. VII-X. Panamėse, gatvių pakraščiuose, šiukš-
fx~y~a?f.ts apyži~dis už~a~_ait;t~~ foulsčias. Vai- lynuose, ant geležinkelio pylimų. Gana dažna.
bai ret v1e ese, gatvių pakraščiuos~ ·' : _V'n. VII- ZydraJapė balanda - Ch. g]aucum L.
Augala~· pl"k"
1 b Dvokiančioji baland~ gnCuhves1u,ose .. La- Lapai rombiški, paviršius blizgantis, abipus žali, kraš-
(3_3 _pav., 5), 1,iki e5kvapo L . k. vu varia L tas stambiai aštriai dantytas ar beveik skiautėtas (33
cm ii . V
v •

apa_1 _ia~_siniški arba ovalū;

pav., 3), viršūnė smaili. Stiebas status ar kylantis, nuo
k~~kki1~i~i:. te:~~~~~~i~~· k:1:~rii_\:~~m:i1s~~~~1:: . pamato šakotas, ruoželiai balti ar raudoni arba visas
raudonas, o ruoželiai žali, beveik iki viršūnės lapuotas.
0,60. Vn. VIll. IX. Pake!" gus apy~1e~1s atviras. 0,15-
soduose, laukuose: Apyret/se, pagrioviuose, panamėse, 0,10-0,80. Vn. VII-IX. Panamėse, šiukšlynuose, pa-
kelėse, pakrantėse, dykvietėse, rečiau daržuose. Apyretė.
6(3) . . ~aus1asėkJė baland - R.audonstiebė balanda - Ch. rubrum L.
. · Apatinių ir vidurini 1 a Ch. polyspermum L 9 (7). Lapai ir apyžiedžio lapeliai nemiltuoti, pliki (33 pav.,
ilga, !]Usmailėjusi, krašlasaI?? pkafat~s širdiškas, viršūnį 6). Ziedyno šakos prigludusios prie stiebo, beveik sta-

.
r~14) : Seklos stambios iki 2 Į an s Yt~1 dantytas (33 pav
d_uobėtas. Panamėse p~m ploc10, paviršius tinklii:
a1 miesto tipo gyvenvietėse Avormos_e, daržuose, papras-
čios, belapės ar beveik belapės. Sėklos juodos, blizgan-
čios, smulkiai taškuotos, apyžiedžio nevisiškai apgaub-
. • pyrete. tos. Stiebas status, su baltais ruoželiais. 0,30-0,80. Vn.
-7 I(
v·isų 1a~ų_ pamatas Margaseklė bala d VII-VIII. šiukšlynuose, pakelėse, panamėse, daržuose.
pleištiškas n a - Ch. hybridum L. Gana reta. Glaustašakė balanda - Ch. urbicum L.
. .amuolel1uose žiedai nevie ei. 7 Apyžiedžio lapeliai ir jauni lapai (bent apatinė pusė)
~ia~kiltis ar keturskiltis no t: k!_ašti!1ių apyžiedis pen-
kiek miltuoti. 10
fm1ų tr:_i:5kiltis (kartais 'd!fsklf]~~sc10m1s sėklomis, vidu- 10. Sėklų paviršiuje duobutės apskritos ar korių pavidalo. 11
t os ~t~c10s, smulkios, iki O 7~ is ar ket~rskiltis), sėk-, - Sėklų paviršius lygus arba vagotas. 12
ams1a1 rudos. , mm ploc10, rausvai ar
. 8
l L Lapai gelsvai žali, triskiaučiai, vidurinė skiautė ištį-
susi, lygiakraštė, viršūnė dantyta, šoninės skiautės stam-
bios, dantytos. Viršutinės šakos nuo stiebo šakojasi sta-
čiu kampu, apatinės smailiu, neretai kylančios, išlin-
kusios. Sėklų paviršius tarp įdubimų vagotas. 0,10-
0,50. Vn. VII-IX. Didesnių upių pavaginės juostos
smėlyje, upių salpose. Gana reta.
Gelsvoji balanda - Ch. acerifolium Andrz.
Lapai žali, šoninės skiautės plačios, vidurinė skiautė
neilga, dantyta. Apatinės šakos lanku išlinkusios, ky-
lančios. Sėklų paviršius duobėtas, be vagelių. 0,20-
0,80. Vn. VI-VIII. šiukšlynuose, pakelėse, dykvietėse,
panamėse. Apyretė.
Zalioji balanda - Ch. suecicum J. Murr. (Ch. viride auct.)
4
5 12 (10). Sėklų paviršius matinis, neblizga, jų kraštas ašt-
6
rus, skiauterėtas ar beveik sparnuotas. Lapai kiaušiniš-
33 pav. kai rombiški, netaisyklingai aštriai dantyti, viršutinė
70 pusė tamsiai žalia, apatinė šviesiai žalia, iš pradžių

71
 miltuota, vėliau plika. Stiebas status, gausiai šakotas.
Augalas nemalonaus kvapo. 0,15-0,60. Vn. VII-IX.
Panamėse, dykvietėse, šiukšlynuose. Labai reta. Lapų . . 1 os žali arba tamsiai r~~-
abi puses v1en?d_o~ s pa Ytr'ikampiški, pamatas s_ir-
1
.
doni, neblizga. Apa! .nt/:[adantyti arba bev eik lygia-
Sėklų kraštas apvalus, Mūrinė
neskiauterėtas.
balanda - Ch. muralis L. diškas ar ietiška~, . sie . .
1
matinė dalis apskrita ar
13
kra~čiai, vir~1;1ti11:1a1 pat~,Į~ip:iaušiniškos a~ _beveik ap-
13. Stiebas žalias arba rausvas, ruoželiai balsvi. Apatiniai
ir viduriniai lapai labai įvairūs, dažniausiai kiaušiniški,
Pk.
nukirsta. Paz1e~e~taO 10 at ilgio kaip vaistus. 0,30-
skritos; vaiskoctat t P. uginama ir dažnai sulau-
rombiški ar lancetiški, beveik visi dantyti (33 pav., l), 1,50. Vn. VI_I-IX. Ne~: ~1 b!tandūnė _ A. hortensis L.
viršūnė smaili, pakraštys niekuomet nebūna raudonas. kėja. Apyret_e··••v . Darzm~1 .. iškai lancetiški, Iyg:iakraš-
Ziedynas plačios piramidės ar šluotelės pavidalo. Apy-
žiedis balsvas ar šviesiai žalias, labai miltuotas. 0,20- 4. Visi lapai hmJi~k! a~~1\~ tJ ( pav., 5), šonine~ gys-
čiai arba srnulk1a1 vpJu. 15 1..34rns išaugus gūbnuoto_s
1,50. Vn. VII-X. Laukuose, daržuose, šiukšlynuose,
dykvietėse, pakelėse, krantuose. Labai dažna. Jos neryškios. 3Pazieiis V~is~II-IX. Baltijos jūros tr
(34 pav., 6) · o, 0- 0, • · · retė
Baltoji balanda - Ch. album L.
Stiebas raudonas ar raudonai ruožuotas. Apatiniai ir
Kuršių marių pakrant~~e_. ~pti landūnė - A. littoralis L.
viduriniai lapai pailgi ar ovalūs, viršūnė buka ar ap- Pa1ur~!1e. arom biškai lancetiški arba5
- Apatiniai lapai trikamp1~k!,
skrita, lygiakraščiai ar kiek dantyti, pakraštys dažniau-
siai raudonas. Apatinės šakos horizontaliai atsilošusios, ietiški, šoninės gysi?~ rysk10~. d lės iki 2 5 mm ilgio,
viršutinės prigludusios prie stiebo. Ziedynas tankus, siau- 5. Pažiedės v aisia~s tsay~~smp\škos ' arba širdišk_ai tri-
ros piramidės pavidalo. Apyžiedis tamsiai arba rusvai ietiškai trikampis~o-~, na aišau os, danteliai ilgi, 1:1-vely:
žalsvas, truputį miltuotas ar beveik plikas. 0,20-1,00. kampi~kos~ nugareleJe Jf. Apatfniai lapai . tr_ikamp1~ka1
gūs, siauri (34 pav.,t ·1 kusiomis auselemts, krastas
Vn. VIII-IX. šiukšlynuose, dykvietėse, geležinkelio s to-
čių teritorijose. Reta. strėliški, su atgal a4 st en l) o30-0 90. Vn. VII-
Stačioji balanda - Ch. strictum Roth giliai įlankstytas (3 . p~v.,__ro~ k~antu~se. Labai re~a.
IX. Dumblinu~se mad9 ~r~uA. calotheca (Rafin) Fnes
4 gentis. Balandūnė - Atriplex L. Strėliala~e b~lan u~e k aštės arba dantelia1 smul-
- Pažiedės mazes nes, 1ygi~ r ba jos mažos.
l. Piestelinių žiedų pažiedės laisvos arba tik pamatinėje kūs, nugarėlėje iš_~ugų ner~: ;as nukirstas ar plačiaf6
dalyje suaugusios, vaisiams išaugus išlieka žalios, ne- 6 Pažiedės trikamptsko~, pa • amato yra trumpi
pakitusios.
Piestelinių žiedų pažiedės iki vidurio ar dar aukščiau
·2
· pleištiškas, lygiakra~)es iĮ;!i )~~ka~piškai ietiški, ~a:
kraštais suaugusios, vaisiams išaugus balsvos, apatinė
danteliai
matas (34 pav.,
nukirstas · vk•iat. širdiškas, kraštas smulkiai
ar nerys
dalis kremzliškai sukietėjuii. 7
2. Pažiedės kiaušiniškos arba apskritos, lygiakraštės, gys-
lų tinklas ryškus. 3
- Pažiedės trikampiškos arba rombiškos, dažniausiai įvai-
riai dantytos, begyslės. 4
3. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, labai blizganti, apa-
tinė, bent jaunų lapų, miltuota, balsva. Apatiniai ir vi-
duriniai lapai trikampiškai kiaušiniški, pamatas širdiš-
kas ar ietiškas, viršūnė nusmailėjusi, kraštas stambiai
į lankstytas, viršutiniai pailgai lancetiški, dažniausiai
lygiakraščiai. Pažiedžių viršūnė nusmailėjusi; vaiskočiai
trumpesni už vaisių. 0,60-1,50. Vn. VII-IX. Dykvie-
tėse, šiukšlynuose, pakelėse. Reta. 3 5 7 g 10

Blizgančioji balandūnė - A. nitens Schkuhr 34 pav.

72

73
 · . . 1 • · plaukeliais, rečiau lik apa-
atokiai dantytas (34 pav., J) arba lygus, apatiniai daž-
čiai, apaugę tru~pai1 prli~cfa1ia;~ vieną ar keletą laptĮ P11 •
tinė pusė ~lak:'~1eno a. t uktą varpą. Rudenį visas 011-
niausiai priešiniai. 0,20-0,90. Vn. VII-IX. šiukšlynuo- žastyse, virsūneĮe_ sudaro dper r3: O30-1 30. Vn. VII- IX.
se, pakelėse, druskingose pakrantėse. Apyretė. galas dažniaus1a1 parau onu_?Ja. l , k'. ,
lešmalapė balandūnė - A. prostrata Boucher Gana dažnai auginam~, _kakrtah1~. su a~ e;~~paria (L.) Schrad.
(A. hastata auct.) šluotehne oc 11a - ·
Pažiedės rombiškos, dantelis nedidelis, kartais kiekvie-
name šone prie pamato būna keli danteliai, arba pa- · 6 gentis. Drugialaišis - Corispermum_ L.. .
žiedės lygiakraštės (34 pav., 4). Lapai trikampiškai v• žiedžia Vaisiai ovalus, 1kt 4,5 mm
lancetiški, pailgai lancetiški ar pailgai kiaušiniški, apa- l. Dauguma z1edų be apy v- .' vaisių sparneliai platu~,
10 0
tinių lapų auselės į priekį palinkusios (34 pav., 3), vir- ilgio ir 3,5(3,~~ mr .P 1? 'vaisiaus branduolio ploČI,?
šutiniai lancetiški, lygiakraščiai; visi lapai pražanginiai. sudaro ne mazitu v:1p neįygiai dantytas, ploni, pers!-
0,30-0,80. Vn. VII-X. šiukšlynuose, dykvietėse, kran-· (35 pav., 3), pa ra~ s V VII-IX. Auga pajūrio sme-
tuose, daržuose. Gana dažna. 6
šviečiantys. 0,15,:.-~• · ·t"°·ko krašto gilumoje (35 pav.,
Plačioji balandūnė - A. patula L. lynuose. Retkarc1a1s pasi a1 .
7 (l). Pažiedės tik prie pat pamato kremzliškai sukietėj u­ 4). . . ,v• _ e intermedium Schwe1gg.
sios, rombiškos, kraštai dantyti, nugarėlėje yra išaugos Plikažiedts ~~uipah~•sts . • ar dvilapis. Vaisiai ma-
(34 pav., • 9) ar jų nėra. Apatiniai lapai trikampiškai - Visų žiedų apyz1ed_1s_ v1_ena1ap1~ l iakraščiai. 2
ietiški, įlankstytai dantyti, kartais lygiakraščiai, viršu- žesni ir jų sparnehat s ia_ur~sn~ ~~ pločio· vaisių spar-
tiniai lancetiški, lygiakraščiai, pamatas ietiškas. Stiebas 2. Vaisiai maž~aug 3d m~ ilgi~;ip 1/ vaisia~s branduolio
labai šakotas, kylantis ar gulsčias, kartais status, rau- neliai siaun, ne augiau s
donai dryžuotas. Ziedynas beveik iki viršūnės lapuotas.
0,30-0,60. Vn. VIII-IX. Baltijos pajūryje. Labai reta.
Balsvoji balandūnė - A. glabriuscula Edmonst.
(A. babingtonii Woods)
Pažiedės ne mažiau kaip iki vidurio kremzliškai sukie-
tėjusios. 8
8. Ziedynas belapis ar tik prie pat pamato lapuotas. Apa- ·
tiniai lapai trikampiški ar trikampiškai rombiški, netai-
syklingai įlankstyti dantyti (34 pav., JO) ar beveik
plunksniškai suskaldyti, kotuoti, viršutiniai pailgi, ly-
giakraščiai, bekočiai. Stiebas status ar kylantis, šakotas;
šakos ilgos, išsidraikiusios. 0,30-1,00. Vn. VIII-IX.
Dykvietėse, palei geležinkelio stotis, panamėse. Reta.
Totorinė balandūnė - A. tatarica L.
Ziedynas beveik iki viršūnės lapuotas. Apatiniai lapai
kiaušiniški arba kiaušiniškai rombiški, stambiai dantyti,.
trumpakočiai, viršutiniai pailgi ar pailgai kiaušiniški,
beveik lygiakraščiai, bekočiai. Stiebas status, šakotas; ša-
kos įstrižai stačios. 0,30-0,80. Vn. VIII-IX. Palei ge-
ležinkelio stotis, dykvietėse, šiukšlynuose. Labai reta.
Rožinė balandūnė - A. rosea L.

2
5 gentis. Kochija - Kochia Roth
Stiebas status, gausiai šakotas; šakos įstrižai stačios. Lapai 35 pav.
pražanginiai, linijiškai lancetiški arba linijiški, lygiakraš- 75

74
 pločio, storoki, nepersišviečiantys. Apyžiedis dažniau-
siai dviiapis. 0,15-0,30. Vn. VIII-IX. šiukšlynuose, _ . y . . t an k"i varpa • Lapai ilgesni kaip
Ziedynas _ v1rs~nme
dykvietėse, ant geležinkelio pylimų. Retas.
Gaubtažiedis drugialaišis - C. hyssopifolium L. 7 cm ir platesm !1~gu 2 cm. t"yki ilgesni už pažie- 3
2. Apyžiedžio lap~hya! ~ ( )' -i~n~: i;py'glio Lapai atvirkš-
5
Vaisiai 3,5-4,0 mm ilgio, apie 2,5 mm pločio; vaisių
sparneliai vidutinio pločio, sudaro apie 1/ vaisiaus des. P_ažiJ_d~~ -y1rsune _sm~i ;~neetiški, viršūnė buka, su
branduolio pločio (35 pav., 2), storoki, tik 5pakraščiai čiai ktausmis~i ar /a~l~:i balsvi apatinėje pusėje gys-
persišviečia. Apyžiedis dažniausiai vienalapis. 0,10- trumpu spygl_iJ,_pa ra_sc . bas, ulsčias, plikas, bals-
0,50. Vn. VII-IX. Paupių smėlynuose, dykvietėse, ant los balsvos, issisVovusi~}1?titx.
vas. 0,15-0,50. ~- D~kvietėse, panamėse,
geležinkelio pylimų, pakelėse. Apyretis.
ant geležinkelio pyh~_ų. .Rebtas. ot,·s _ A blitoides Wats.
Siaurasparnis drugialaišis - C. leptopterum (Aschers.) Gulsc1as1s urn · . . •Yk• ·
. .3 l
Apy~_iedžio lapehat , a~ce }Spažiedes. Pažiedės Iinijiš:
t•Yki ar siaurai ehps1s i, vir-
Iljin
7 gentis. Druskė - Salsola L.
šūneJe dyglys, tru!fiyp_es!l:i u.j s elsvas dyglys. Lapai
kai. lay1:~e~iškk_os, y_vi~ys~.n~~ la~tv~ki, viršūnėj e dyglys.
l. Stiebas gulsčias arba kylantis, apaugęs plokštelių pa- atv1rkscta1 tauSmts i
St_iebas gulsčia1oar
1
.
v':?7 ~{;~~-}f O
at amato šakotas,
tiykvi~tėse, daržuose,
vidalo išaugomis ( šereliais). Lapai plokšti, siauri, tri- p hkas. 0,20-0, · . · G na retas
kampiškai lancetiški ar linijiškai yliški (35 pav., l),
viršūnėje stiprus dyglys. Apyžiedis dažniausiai ketur- geležinkelio stočių raJonu~!ftasi! burnoti~ - A. atbu~ L.
lapis. 0,20-0,50. Vn. VII-IX. Pajūryje. !(artais aptin-
3. Apyžiedžio. lap:hat .1 ' vi~~bninė varpa. Dėžutė gau-
. . 3 (2) os trumpos, lapų pazas-
kama krašto gilumoje. Apyretė.
tyse; kartais bu~a net Ęa v ai il akočiai tamsiai žali,
Smiltyninė druskė - S. kali L. bia vaisių, neatsidaran!~: ~~~ bus1 su tr~mpu spygliu.
Stiebas plikas arba apaugęs kitokiais plaukeliais. Lapai viršūnė buka arba ny~gi ta1 Į u la~tis 0,15-0,60. Vn.
siūliški ar pusiau cilindriški. Apyžiedis penkialapis. 2
Stiebas pli~letf~įscJfikši;~~o~~. pan~mėse, g~tvių pa-
2. Stiebas kylantis ar status, dažniausiai plikas, kartais
su spenelių pavidalo išaugomis. Lapai prie pamato ne- VII::-_X. Dy lės~ daržuose, dirvose. Apyret!s:
retai plokšti, viršūnėje stiprus dyglys. Apyžiedžio lape- krascmose, pake • Uo inis burnotis -:-y~. _hyid~! L.
liai vaisiams subrendus su ryškiomis, skersinėmis, spar- Apyžiedžio lape!iat 5 (
. .
s ilgos virsunmes, isau-
•iir~ofš byra 'pro dėžutės atsi-
4) . g
nelių pavidalo išaugomis. 0,10-0,70. Vn. VII-IX. Dyk- gusios lapų p~zatyse.- k"e u~niški kotuoti, viršūnė bu-
vietėse, pakelėse, ant geležinkelio pylimų. Apyretė. vėrusį dang~;Ii. apai cta liu Stiebas apaugęs šiurkš-
Siauralapė druskė - S. pestifera A. Nels. ka ar kiek isk1rpta, su yg · o SO Vn VII-IX. Dyk-
Stiebas status, nuo pamato šakotas, šakos horizontaliai čiais plaukeli_ais, y~tat~s. O,l~d~rž~ose:dirvose. Dažnas.
atsilošusios, apaugęs šereliais, kartais plikas. Lapų vir- vietėse, pakelese, s:~~išr~~~sb~rnotis _ A. retroflexus L.
šūnėje trapus dyglys. Apyžiedžio lapeliai vaisiams su-
brendus su siauromis, neryškiomis išaugomis. 0,10-
0,60. Vn. VII-VIII. Pakelėse, ant geležinkelio pylimų.
SE IMA. PORTULAKINIAI - PORTULACACEAE
Retas atneštinis augalas.
l gentis. Portulaka - Portulaca L. . . .
šlaitinė druskė - S. collina Pall. . • · kYY• · k·aušiniški lapai, mesm-
1
Stiebas ky~antis, v½a!p Ir atvir ž~~\81se. 0,10-0,30. Vn. VII-
14 SEIMA. BURNOTJNIAI-AMARANTHACEAE gas. Zieda1 bekoctat, lap9_ ~ar Y Iimų Reta. Kai kur au-
l gentis. Burnotis - Amaranthus L. IJ:C. Dykvietėse, ant geie:;~a:t~ji ~~rtul~ka _ P. oleracea L.
gmama.
l. Ziedų kamuolėliai lapų pažastyse, varpų nesudaro. La- 15 SEIMA. OVAZDIKINIAI - CARYOPHYLL~CE~E .
pai (kartu su lapkočiu) ne ilgesni kaip 6 cm ir ne pla-
tesni kaip 2 cm. 2 . amzdelį.
. . 5 a~_ 6, y~uaugę ii\e
l. Taurėlapta1 Ziedai visuomet
rielapių.
76 su d':igu~~ apyz1e5dzlm_. 1:a~rba
- Taurelapia1 4 ar , a1sv1
u&
prie pat pamato su-
2
77
 augę. Apyžiedis nedifere · · t
be prielapių arba jie ma~fIJUf a? .a~ba dvigubas. Lapai 14. Lapai stori, mėsingi, bekočiai, ketureiliai, sutankėję. Pa-
2. Liemenėliai 2. Taurelė b .!. I! ~v1.~~a1._ . 9 jūrio kopų augalai. 6. Jūrasmiltė - Honckenya
- Liemenėliai 3-5 Taure e. is~i_ltų_ 1 ~ilg1mų siūlių. 3 Lapai nemėsingi, priešiniai. 15
3. Prie taurelės pa~ato y;:s 2 s ~r~es ~iūlės iškilios.
11 15. Liemenėliai 4 arba 5, po tiek pat taurėlapių ir vainik-
5
darančios potaurį. - zvyGmšk~s pažiedės, su- lapių, kartais vainiklapių nebūna, o tik 4 taurėlapiai.
Potaurio nėra 19· vazdikas - Dianthus Lapai labai siauri, siūliški arba linijiški. ·
· 4. Taurelė ištisai· žalia Pr· • .k . 4 5. žemenė - Sagina
augėlės. Ziedai gan~ sta~b~~mdi lap!ų pan:iato yra 2 at- Liemenėliai 3, kartais 2. Lapai kiaušiniški arba siauri
lancetiški. 16
mens. • augiau kaip 2 cm skers-
Taurelė su balsvomis nI . . 20: Put_o~li~ - Saponaria 16. Lapai kiaušiniški, žemutiniai ir vidutiniai kotuoti, tri-
mi?. Vainiklapių pamati~ėj~i~erri~ plevm~~is įuostelė­ gysliai. Sėklos su balsvais priedėliais, blizgančios.
da1 mažesni negu l cm a YJe ata~gelių nera. Zie- 8. Smiltagraibė - Moehringia
5 (2). Stiebas laipioj antis. Vaisius 18. u~;:~Ja - Gypsophila - Lapai bekočiai, kiaušiniški arba siauri, lancetiški. Sėk-
los matinės, be priedėlio. 7. Smiltė - Arenar1a
Stieb~s s~atus, nelaipioj antisl. 7V!~~:sarg~ :-- ~ucubalus 17 ( 13). Vainiklapių viršūnė dantyta. Ziedynas skėčio pavi-
6. Taure1ap 1 ų smailios vi v - • d ~ de_zute. 6 dalo. Ziedkočiai žiedams peržydėjus nulinksta, o vai-
lapius. rsunes aug ilgesnes už vainik- siams subrendus vėl pakyla. 4. Rieskė - Holosteum
Taurėlapiai trumpesni už va. !k31· R_augė - Agrostemma - Vainiklapiai į dvi dalis skelti arba viršūnė smailiai iš-
7 Vainikl · · mi aptus 7 kirpta. Ziedynas kitoks. 18
. Liemen!ii~r lausvi, suskaldyti į 4 d~!is (43 pav., 3). 18. Liemenėliai 3. Sėklos išbyra pro dėžutės atsidarančias
Vainiklapiai sveiki arba 1· 2 d 1!6. kGal1~ren~ - Lychnis 6 sąvaras. l. žliūgė - Stellaria
arba 5. a ts s e t1. L1emenėliai 3 - Liemenėliai 5 ar 4. Sėklos išbyra pro dėžutės atsive-
riančias 5, 8 ar 10 sąvarų. 19
8. Stiebas žemiau bambli r1 . 8·
Ia. Sėklos išbyra pro dįžu iė~ust ~Ps 1 !ra~~ęs juoda sma- 19. Vainiklapiai beveik iki pamato į 2 dalis skelti. Dėžutės
a s1venanc1us 5 dantelius. atsiveria 5 dvidantės sąvaros. Lapai širdišku pamatu.
Stiebas nelipnus. Dėžutės t . l~. ~~aliukė - Viscaria 2. Pastenis - Myosoton
a s1venanc1ų dantelių 6 ar 10. Vainiklapiai tik iki vidurio į 2 dalis skelti. Dėžutės
9(1). Prielapiai maži ·pie· _. . . l5. Naktižiedė- Silene atsiveriančių sąvarų 10 ar 8. Lapų pamatas ne širdiškas.
L . b , vm1a1. 1O 3. Glažutė - Cerastium
- ~pa1_ e prielapių.
l O. Z1eda1 bekočiai po kelet I 12
vienasėklis rieš~tėlis st· bą apų J>azastyse. Vaisius_
V

l gentis. žliūgė - Stellaria L.

· 1e as gulsc1as.
Ziedai kotuoti ne l v
12· Sklei_s~enis - Herniaria l. Stiebas apskritas. Apatiniai lapai kiaušiniški, kotuoti,
11. Lapai priešiniai L~pų p~zl~s.tyse. Va 1stus - dėžutė 11 pamatas pleištiškas arba širdiškas. 2
sąvaros 3 · Jemene Ial 3, dėžutės atsiveria~čios Stiebo bent apatinė dalis keturbriaunė. Visi lapai beko-

sąvarų 5.
f
- Lapai me~turiniai. Liemenėli~t 0Jf!!iltt~ - S~erg~.daria
, ezu E:_S atsiveriančių
čiai, lancetiški ar linijiški.
2. Stiebas su viena išilgine plaukelių eile, gulsčias arba
3

12 (9~. Apyžiedis tik iš 5 taurėlapių l O: ~el zy~ - ~pergula kylantis. Vainiklapiai tokio pat ilgio kaip taurėlapiai ar
sius - riešutėlis su t l" . ' vam1 ap1ų nera. Vai- kiek trumpesnis už juos. Lapai iki 2 cm ilgio, pliki, pa-
J
p~kra_ščiai balti,' plėvi~fĮi~ es 1eM~~ i:aurėlapiai žali,
- Z1e~a1 su taurele ir vainikėliu . V .. ene - -~cl~rant~us
rnatas blakstienotas. Kuokeliai 3-5, retkarčiais 10. 0,10-
0,30. Vn., Dv. IV-X. Daržuose, laukuose, miškuose,
ne~u!1a v~i1:Iiklapių, tai taurė!~ iaT1~tus - dezute. Jeigu dykvietėse, sodybose. Labai dažna.
Daržinė žliūgė - S. media (L.) Vill.
13. VVa!n!klap~a! ~veiki arba viršūn~ kiek 1·1e kt 13 Stiebo apatinė dalis plika, viršutinė gauruota, pamatas
- a1mklap1a1 1 dvi dar k 1t"1 n a. 14
kartais iškirpta. is s e arba viršūnė dantyta, kylantis. Vainiklapiai dvigubai ilgesni už taurėlapius
17 (36 pav., 2) . Kuokelių 10. Lapai iki 5 cm ilgio, pama-
78
79
 tarpinėse pelkėse, užpelkėju­
siose pievose. Gana reta. Sau-
gotina. Storalapė žliūgė -
S. crassifolia Ehrh.
Pažiedės plėvinės. Zali taurė­
lapiai ryškiai trigysliai. Vai-
niklapiai kiek trumpesni už
taurėlapius. Lapai melsvai ža-
li, ploni, pamatas blakstieno-
tas. Stiebas nedvišakis (37
pav.). 0,10-0,30. D. V-VII.
Miško balose, ant dumblėtų
miško keliukų, šaltiniuotose
pievose, pelkėse. Apyretė.
Liūninė žliūgė - S. alsine
Grimm
6. Stiebo briaunos, lapų kraštai 37 pav.
ir vidurinė gysla lapo apati-
nėje pusėje šiurkštūs. Stiebas gulsčias, plonas, šakotas.
Vainiklapiai tokio pat ilgio kaip taurėlapiai. Zalių taurė­
lapių gyslos neryškios. 0,10-0,25. D. VI-VIII. Drėg­
nuose ir pelkėtuose miškuose. Apyretė.
llgalapė žliūgė - S. longifolia Miihl.
- Stiebo briaunos ir lapų kraštai nešiurkštūs. 7
7. Pažiedės ir lapų pamatas blakstienoti. Vainiklapiai maž-
36 pav. daug tokio pat ilgio kaip taurėlapiai. Lapai ploni, ža-
li (36 pav., 3). Stiebas kylantis. 0,10-0,40(50). D. V-
tas šir~iškas, kra~vtai blakstienoti. 0,20-0,50. D. v, VI · VII. Miškuose, krūmuose, pievose, pakelėse, palaukė­
IX. Dregnuose m1skuose, krūmuose. Dažna. ' se. Dažna. Siauralapė žliūgė - S. graminea L.
3 V . . . . . Miškinė žliūgė - s. nemorum L Pažiedės ir lapai pliki, neblakstienoti. Vainiklapiai maž-
· k ~miklap1a1 ~e. daug1_au k~i~ iki pusės įskelti, daugia~ daug dvigubai ilgesni už taurėlapius. Lapai· storoki, pil--
a!p 1,5 e~ 11~10, dy1guba1 .~lgesni už taurėlapius. La- kai ar melsvai žali. Stiebas status arba pamatas kylan-
paislast~ndus,
1r k vt siaurai
. v, kv lancehski (36 pav., J) ' apat·me· tis. 0,10-0,40. D. V-VII. Zemapelkėse, užpelkėjusiose
gy ras a1 smr stūs. Stiebas kylančiu pamatu tra- pievose, užaugančiuose grioviuose. Apyretė.
pus. 0,15:--0,35. D. IV-V. Lapuočių ir mišriuose' miš- Pelkinė žliūgė - S. palustris Retz.
k uose, krumuose. Gana dažna.
. . . . . ~r~mokšninė žliūgė - s. holostea L 2 gentis. Pastenis - Myosoton Moench
Ya!mklapia1
1Ig10. beveik 1k1 pamato į 2 dalis skelti, iki' 1,3 cm·
Stiebas kylantis, pamatas įsišaknij a~tis,. vir~uti!1ė ~a!ls. ap-
4. Lapa! ne d~ugiau _kaip 3 kartus ilgesni už plotį.
- Ld ~pa1 . d~u~1au kaip 3 kartus ilgesni už plotį Pažie-
i V

augusi liaukiniais plaukeliais. Lapai pa1l~a1 ~1~us~n!sk_1 _a~

pailgi, pamatas širdiškas, apatiniai kotuoti, phkt, v1rsuhma1
esv .P 1~Vl~es.. . . 6 bekočiai, apaugę liaukiniais plaukeliais. 0,15-0,50 ( lv,,00). J?·
5. Pva,:,1edes _zolu~e~. Zalių taurėlapių gyslos neryškios iš- VI-IX. Drėgnuose ir šlapiuose miškuose, pakranc1ų kru-
d~mvę tn~ys1ta1. y ainiklapiai kiek ilgesni už tau;ėla­ muose, pagrioviuose. Dažnas. .
g1g;, Lapai storoki, ryškiai žali, pliki. Stiebas dvišakis Vandeninis pastenis - M. aquattcum (L.) Moench
, -0,20. D. VI-VII. šaltiniuotose žemapelkėse i; (Malachium aquaticum Fries)
80
6 Užsak. Nr. 6435 81
 3 gentis. Glažutė - Cerastium L.
l. Vainiklapiai dukart iI . v tankus; vaiskočiai maždaug tokio ilgio kaip taurelė ar
1Ynt
8 1"!11"!1 ilgio (38 pav. uz taurėlapius, daugiau kaip kiek trumpesni. Kuokelių koteliai pliki. Augalas gels-
vai žalias. 0,03-0,30. Vn., kartais žiemojantis. IV-IX.
- Vam1klapiai maždau' t· k" 2
daž_n~a~siai iki 8 mJ ilo i~o (~~t ilgio kaip !aurėlapiai, Laukuose, daržuose, šiukšlynuose, miškuose. Reta.
Glaustažiedė glažutė - C. glomeratum Thuill.
lap~~i ilgesni, tai augal~i st bp~v.,_ 2) • Jeigu vainik-
pl_ocio. am us ir lapai iki 2 cm Bent viršutinių žiedų pažiedės plėviniais pakraščiais, jų
viršūnė plika arba apaugusi trumpais, aukščiau pažie-
2. Visas_ ~u~~]as balsvas, labai a 3
dės viršūnės nekyšančiais plaukeliais.
V • •

!:apai lm_111ski arba linijiškai l pse~rs. ~a~tais pūkais. 4

c10. Taurelapiai 6-10 mm ·1 . ancehsk1, ik1 4 mm plo- 4. Augalai daugiamečiai arba dvimečiai. Stiebo žemuti-
Dažnai auginamas kaip dek~!.:f" ~.1_5-0,30. D. V-V.JI. nėje dalyje yra įsišaknijančios šakos, arba bežiedžiai
Pūkuoto·· yv1_n1s augalas. ūgliai lapų pažastyse. Lapai iki 2-5 cm ilgio. 5
Augalas be pūko a au 11 glazute_- C. tomentosum L Augalai vienmečiai, kartais žiemoj antys. Stiebo žemu-
keliais (38 pav. '1/ L gęs_ )apras_tvai~ ir liaukiniais plau:
cetiški, iki 3 ~m plo<:I_>ai Tance_hsk! arba linijiškai lan- 5.
tinėje dalyje bežiedžių ūglitĮ nėra. Lapai iki l cm ilgio. 6
Lapai storoki, tamsiai žali, pailgi ar pailgai kiaušiniš-
0,05-0,30. D V VI cs10. aurelapiai iki 6 mm ilgi·o ki, plaukuoti, iki 2-3 cm ilgio, žemutinėje stiebo da-
• · , ausuose vl ·t · lyje yra bežiedžiai ūgliai lapų pažastyse {38 pav., 3).
pievose, dirvonuose p.akele· G s ai uyse, smėlynuose
• se. ana dazna ' 0,07-0,30. D., kartais Dv. IV-IX. Laukuose, pievose,
3 v·1 Dirvinė gi t· . dirvonuose, dykvietėse, miškuose, krūmuose. Labai dažna.
· • s?s pažiedės ištisai žolinė
v
azu e_- C. arvense L.
ir ties pažiedės viršūne kyš s,v_aI_>augus10s atsivėpusiais Paprastoji glažutė - C. holosteoides Fries
anc1a1s plaukeliais. Ziedynas {C. caespitosum Gilib.)
- Lapai ploni, žali, nelabai plaukuoti arba beveik pliki,
iki 6 cm ilgio, pakraščiai blakstienoti, žemutiniai at-
virkščiai kiaušiniški, susiaurėję į trumpą lapkotį, vir-
šutiniai bekočiai. Stiebo žemutinėje dalyje dažnai būna
įsišaknijančių šakų. 0,25-0,50. D., Dv. VI-VII. Drėg­
nuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. La-
bai reta. Miškinė glažutė - C. sylvaticum W. et K.
6. Pažiedžių ir taurėlapių pakraščiai platūs, plėviniai. Vai-
niklapiai įlenkta viršūne, trumpesni už taurėlapius {38
pav., 2). Kuokeliai 5. Vaiskočiai žiedams peržydėjus nu-
linkę, o sėkloms subrendus vėl statūs. Lapai kiaušiniš-
ki ar pailgai kiaušiniški, 3-10 mm ilgio. 0,05-0,20.
Vn. IV-V. Sausose pievose, smėlynuose, pakelėse, dir-
vonuose, miško aikštelėse, šlaituose, dykvietėse. Gana
dažna. Penkiakuokė glažutė - C. semidecandrum L.
- Pažiedžių ir taurėlapių pakraščiai siauri, plėviniai. Vai-
niklapiai negiliai skelti, neretai rausvi, ryškiomis gys-
lomis, kiek ilgesni už taurėlapius ar vienodi su jais,
apie 2-2,5 karto ilgesni už plotį. Kuokelių 6-10. Au-
galai dažniausiai gelsvai žali. 0,03-0,15. Vn. IV-V.
Smėlynuose, pakelėse, sausose pamiškėse, pievose. Ga-
na reta. Lipnioji glažutė - C. gtutinosum Fries
2
3 {C. pallens F. W. Schultz)
38 pav.
82

83
 4 gentis. Rieskė - HoJosteum L.
~am~tiniai lapai atvirkščiai ki v. •v •
lt! ~ti_ebiniai 1ancetiški, bekoči ~uV~sk!, _kotu_oti, melsvai ža-
n!n!a1 kylantys, pliki arba vi:}· . 1. _unms ~hebas status, šo-
ma1s plaukeliais. Vainiklapiai ftme~e 9aly1e apaugę liauki-
rau_svi. 0,03-0,25. Vn. IV-V ieit _uz taurėlapius, balti ar
sme1ynuose, dirvose. Reta. . a elese, sausuose šlaituose,
Skėtinė rieskė _ H. umbellatum L.
5 gentis . .Zemenė _ Sagina L.
I. Taurėlapių, kuokelių ir va· "kl . . . • Sultingoji jūrasmiltė - H. peploides (L.) Ehrh.
$~9 p_a:7., 5). Stiebas 1aba/n;akap1ų, Jeigu ~ie yra, po 4
c1_a~, ĮSIšaknijantis, plikas (39 otas, kylantis a~ba guls-
ma1 tr stiebiniai linijiški .I~~v.i. 6). Lapai pamati-
0,10. D. V-IX p'agriovi , v!?~neJe spyglys. 0,02-
nose retažolėse· pievose ~~~e•/. a1tuose, laukuose, drėg-
GuJ ~- .. • reg~ų takų. Apyretė.
Taurėlapių, vainiklapi~c•iJ• k~e~ere - S. procumbens L.
kelių 10(8) (39 pav., 4 ). Sti b e •ų po. Si kartais kuo-
a_r. kylantis, plikas, kartais : as nela~at s_a½o!as, status
ha1s. Prie stiebinių lapų ptaugęs h~uk1ma1s plauke-
parna o smulkių lapelių kuokš~
2 3 6 (40 pav., 2), vaisiams išaugus jie susiglaudžia. Stiebo
39 pav.
84
tai. 0,05-0,15. D. VI-VIII. šlapiose ir drėgnose pie-
vose, vandens telkinių pakrantėse, žemapelkėse. Dažna.
Stačioji žemenė - S. nodosa (L.) Fenzl
6 gentis. Jūrasmiltė - Honckenya Ehrh.
Lapai kiaušiniški., gelsvai žali, viršūnė smaili. Stiebas dvi-
šakis, kylantis ar gulsčias, šakos stačios. Ziedai paviema1,
l apų pažastyse (39 · pav., 1). Vainiklapiai balti, maždaug to-
kio pat ilgio kaip taurėlapiai. 0,10-0,30. D. VI-VII. Pajū­
r io kopose. Dažna.
7 gentis. Smiltė - Arenaria L.
l. Vainiklapiai trumpesni už taurelę, viršūnė apskrita (40
pav., 3). Lapai kiaušiniški, iki 5 mm ilgio, viršūnė smai-
li, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Stiebas status
ar kylantis, labai šakotas (40 pav., 4) . 0,05-0,20. Vn.
V-IX. Laukuose, pievose, žvyrynuose, dykvietėse, pa-
kelėse, šlaituose, miško aikštelėse. Labai dažna.
Ciobrialapė smiltė - A. serpyllifolia L.
Vainiklapiai dvigubai ilgesni už taurelę, balti, viršūnė
įlenkta. Lapai siauri, lancetiški ar linijiški, stiebiniai
iki 70 mm ilgio, kraštai šiurkštūs. Stiebas status, ne-
šakotas, plikas. 0,20-0,40. D. VI-VII. Sausuose pušy-
nuose, šlaituose, pamiškėse, pievose. Reta. Saugoma.
Siauralapė smiltė - A. saxatilis L.
(A. graminifolia Ledeb.)
8 gentis. Smiltagraibė - Moehringia L.
Vainiklapiai balti, trumpesni už taurėlapius, viršūnė apskri-
ta. Lapai kiaušiniški, viršūnė smaili, iki 2 cm ilgio, trigys-
liai, kartais penkiagysliai, kraštai blakstienoti. Stiebas ky-
lantis arba gulsčias, šakotas, kiek plaukuotas. O, 10-0,25. Vn.
V-VII. Miškuose, krūmuose, pamiškėse. Dažna.
Trigyslė smiltagraibė - M. trinervia (L.) Clairv.
9 gentis. l(lėstenė - Scleranthus L.
l. Taurėlapių viršūnė buka, pakraščiai platūs, plėviški
apatinė dalis sumedėjusi, ant jo matyti nudžiūvusių
lapų liekanos (40 pav., 1). Kuokeliai maždaug tokio'
pat ilgio kaip taurelė. Augalas pilkai žalias. 0,05-0,20.
85
 3 4

40 pav.

D. V-IX. Sausuose miškuose,

pakelėse. Gana dažna.
pamiškėse, smėlynuose, 3

Daugiametė klėstenė - S. perennis L. 41 pav.

Taurėlapių viršūnė smaili, pakraščiai viršūnės link siau-
rėjantys, plėviniai, vaisiams išaugus taurėlapiai atgal "klą o 05-0,25. Dv., Vn. ry-
atsilenkia. Kuokeliai keliskart trumpesni už taurelę. dviguba1 siaures:11 uz se ko~ti~entinėse kopose, smely-
• • • v

Vienmetis, ryškiai žalias augalas. 0,05-0,20. Vn. V-X. VI. Sausuose _pusynuose, inis kežys_ s. morisonii Bor.
Dirvose, pakelėse, dirvonuose, smėlynuose. Dažna. nuose. Apyretis. Pavasar (S. ver1:ali~ Willd-)
Vienametė klėstenė - S. annua L. . . •Vk•1 •rvūnė nusm ailėj usi, vienas k1-
Vainiklapia1 lar:ice~is K• vi/ r . Sėklų sparneliai bal-
to kraštais nes1e~~a. k ~o ~ f{ku~i sėklos dalis. 0,05-
l O gentis. l(ežys - Spergula L. 1 5
t" tokio pat ploc10 a1p l Rt
l. Lapų apatinėje pusėje yra išilginė vagelė. Sėklų šonai l, VI Sausuose smėlynuose. e as.
iškilę, sparneliai siauri, t. y. pakraščiu eina siaura, 0,20. Vn. IV- . Penkiakuokis kežys - S. pentandra L.
šviesi juostelė. Stiebas nuo pat pamato šakotas, kaip ir
linijiškai yliški lapai, apaugęs retais liaukiniais plau- 11 gentis. Posmiltė - Spergularia Presl
keliais (41 pav., l) . 0,I0-0,50. Vn. VI-VIII. Laukuo-
se, dykvietėse, pušynuose. Dažnas. • . • · linijiški viršūnė spygliuota.
st
l. Lapai pl~ni,_ plbk_ !• s~t~;sio Vai~iklapiai rausvi, vi~-
Paprastasis kežys - S. arvensis L. Prielapia1 s1da nmo iz4 ) ·ėžutė tokio pat ilgio kaip
0
Lapų apatinėje pusėje nėra išilginės vagelės. Sėklos nodos spalvos (41 pav., k;li 10 o 05-0 25. Vn., Dv.,
smarkiai suplotos, sparnelių pavidalo juostelė plati, bal- taurelė
ta ar rausva, skersai ruožuota. 2 D. V-IX. (41 Laukuose,
pav., 3) · Kduk Y} ietįse' ·ant drėgnų lauko ke-
2. Vainiklapiai ovalūs ar apskritai kiaušiniški, kraštais lių miško kirtimuose. J:?~zna. 'It' _ S rubra (L.) Presl
siekia arba šiek tiek vienas kitą dengia ( 41 pav., 2). , RausvoJt posmi e . . . . bl.
Kuokelių 10 (6-8). Sėklų sparneliai rausvi, maždaug . . 1.. •V 1. • v- · buka Pnelapia1 ne 1z-
86
Lapai storoki,_ I_mrys
ga. Vainiklap1a1 rau ' pam~tas balsvas. Dėžu­
J~sk~tai•. virsus~f

87
 tė ilgesnė už taurelę. Kuokeliai 2-5 (9). 0,05-0,20. Vn.,
Dv. V-VIII. Druskingose atvirose vietose. Labai reta.
Pajūrinė posmiltė - S. salina Presl

12 gentis. Skleistenis - Herniaria L.

Augalas plikas, gelsvai žalias. Stiebas gulsčias, šakotas. Zie-
dai smulkūs, krūvelėmis susitelkę pailgai kiaušiniškų lapų
pažastyse. Taurėlapių, vainiklapių (jeigu jie yra) ir kuokelių
po 5. 0,05-0,15. D. VI-IX. Smėlynuose, laukuose, pakelėse.
Dažnas. Plikasis skleistenis - H. glabra L.

13 gentis. Raugė- Agrostemma L.

Stiebas status, kaip ir lapai, apaugęs pilkais plaukeliais. La-
pai bekočiai, siauri, iki 8 ( l O) cm ilgio. Ziedai stambūs, pa-
vieniai stiebo ir šakų viršūnėje. Vainiklapiai rausvi ar rau-
doni, viršūnė įlenkta. 0,30-0,80. V. VI-VII. Zieminiuose,
rečiau vasariniuose javuose, dykvietėse. Reta. 4
5 .6
2 3
Dirvinė raugė - A. githago L. t·

42 pav.
14 gentis. Smaliukė - Viscaria Roehl
Stiebas status, viršutinė dalis apsitraukusi juoda, lipnia der- Vainiklapių lakšteliai prie pamato be ataugėlių (42 pa1o
va. Lapai bekočiai, lancetiški, pamatinėje dalyje suaugę. Zie-
dai po keletą netikruose menturiuose. Vainiklapiai raudoni 4. v~iniklapių_ lakšteliai gil!ai į 2 dalis skelti. i
ar rausvi, viršūnė apskrita ar kiek įlenkta. 0,30-0,60. D. _ Vainiklapiai nesusk~l~yt~· Taurelės danteliai buki ( 42
V-VII. Sausose pamiškėse, pievose, šlaituose, miško aikšte- 5. Vainiklapia! gelsvai za \kas O 30-0,70. D. VI-VIII.
lėse, dirvonuose. Apyretė. pav., 6). VisJs augalas P •Vkė~e 'šlaituose, pakelėse. Re-
Paprastoji smaliukė - V. vulgaris Bernh. Sausuose pusynuose, pamis ,
(V. viscosa Aschers.) ta. Saugoma. . •. d. S hlorantha (Willd.) Ehrh.
Zaliažiedė na~t!zte e-. Teurelės danteliai smailūs.
15 gentis. Naktižiedė - Silene L. _ Vainiklapiai balti_ ir rausvi. a 6
Augalai plauk~oh. v• • • r bo amato gausu lapų
l. Ziedai dvilyčiai. Purkos 3. 2 6. Augalai daugiameciai, _pne. s i_e ret~ kekiška šluotelė,
- Ziedai vienalyčiai arba su dvilyčių priemaiša. Purkos 5 skrotelių. Ziedynas S) _v~~n~!f~~siskl;idžia
1 naktį. Stiebo
arba 3. 11 nusvi~ę~ (42 _pav., • z. \aukiniais plaukeliais.• 0,~0-
2. Taurelė su 20 išilginių gyslų, išsipūtusi, kaip ir visas viršutme dalis tptug~~kėse retuose miškuose, slaituo-
augalas, plika ( 42 pav., l). Vainiklapiai balti, skelti į 0,60. D. V-VI • am!s . :. aktižiedė - s. nutans L.
dvi dalis. 0,15-0,50. D. VI-IX. Pakelėse, dykvietėse, se. Ga~a ~ažna.v_N~sv1r_us1of;e;o pamato lapų skrotelių
pievose, šlaituose, pamiškėse, laukuose. Dažna. Augalai v1enmec1ai, pne s 7
Paprastoji naktižiedė - S. vulgaris (Moench) Garcke nėra. . d .• k • akotas šakų pažastyje
v

(S. cucubalus Wib.) 7. Stiebas pakar!otina1 .• ~1s_3: a1 os vienašalę kekę su dau-

Taurelė su 10 gyslų, neišsipūtusi.
3. Vainiklapių lakšteliai prie pamato turi po 2 smailias
ataugėles ( 42 pav., 4, 7).
88
3 yra žiedas, o sak1;1 ~irsuf.:f ~rba kiaušiniškai lancetiš-
geliu žiedų. 1:,a_pab1 lat?cer l~a1udoni O25-0,60. Vn., Dv.
4 ki. Vainiklapiai a 1 a · '
89
 V-VII. Javuose ar daugiamečių žolių pasėliuose. Retas,
atneštinis augalas.
Dvišakinė naktižiedė - S. dichotoma Ehrh.
Stiebas ne dvišakis. Ziedynas - skėtiška šluotelė. Tau-
relės danteliai linijiški. Apatiniai lapai kotuoti, pailgai
atvirkščiai kiaušiniški, viršutiniai bekočiai, pailgi ar
lancetiški. Stiebas apaugęs paprastais, o viršutinė dalis
ir liaukiniais plaukeliais. 0,15-0,50. Vn. VI-VIII. Lau-
kuose, daržuose, šiukšlynuose. Apyretė.
Panaktinė naktižiedė - S. noctiflora L.
(Melandrium noctiflorum Fries)
8(4). Augalas apaugęs paprastais ir liaukiniais plaukeliais.
Ziedai smulkūs, trumpakočiai; žiedynas - vienašalė ne-
gausiažiedė kekė. Taurelė šiurkščiai plaukuota. Apati-
niai lapai kotuoti, atvirkščiai pailgai kiaušiniški ar pa-
ilgai kastuviški (42 pav., 5), viršutiniai bekočiai, lan-
cetiški, prie pamato suaugę. 0,10-0,40. Vn., Dv. VI-
VIII. Laukuose, pakelėse, pagrioviuose. Reta.
Dirvinė naktižiedė - S. gallica L.
(S. anglica L.)
Augalai visiškai pliki. Ziedai skėtiškose šluotelėse ar-
4
ba negausiažiedžiuose dvistypiuose. 9 2·
3
9. Lapai lancetiški ar pailgi, prigludę prie stiebo. Stiebo
tik viršutinė dalis nelabai šakota. Vainiklapiai purpuri-
43 pav.
nės ar rausvos spalvos, ilgesni už taurelę. 0,15-0,45.
Vn., Dv. VI-IX. Pakelėse, smėlynuose, pamiškėse, sau-
so miško aikštelėse. Pietryčių Lietuvoje. Saugoma. . . . lsvai žalsvi, į 2 dalis skel-
Lietuvi nė naktižiedė - S. lithuanica Zapal. • t l (1) . Vainiklapiai baly:i a[-kge ar kiek plaukuotos gyslos.
Lapai kiaušiniški ar kiaušiniškai lancetiški, prie stiebo
neprigludę. Stiebas nuo pamato ar beveik nuo vidurio
gr
ti. Purkos 3. Taure e .P ~ a b kiek trumpesni ar il-
Ziedkočiai tokio pat gg 1 7 tv VI-Vlll. Sausuose
labai šakotas. 0,15-0,50. Vn. V-IX. Auginama dar- gesni už taurell _O,3 -::- •' · e Gana reta.
želiuose. Darželinė naktižiedė - S. armeria L. pušynuose, pamlske\~-t~~r;:i~dė - s. otites (L.) Wi~-
10 (3). Augalai visiškai pliki. Ziedynas - vienašalė netikra usy l . · · 2 dalis skelti.
Vainiklapių lakšteliai balti ar rausvi, l 12
kekė; žiedai nusvirę; vainiklapiai balti ar žalsvi. Lapai
linijiškai lancetiški, pažastyse trumpų lapelių kuokš- Purkos 5.. . . . vamzdelis 18-25 mm Jl-
tai. 0,30-0,60. D. VI-VIII. Smėlėtuose upių slėniuose, 12. Vainiklapiai b~l!t. . Taur_e\~~kampiški ( 43 pav., /). She·
pakrantėse. Gana reta. gio, jos da~teh~1 s1aura1 . liaukiniais plaukeliais. 0,30-
Totorinė naktižiedė - S. tatarica (L.) Pers. bo viršutine dalis apa~gut kuose pakelėse, dykvietėse,
Augalai apaugę lipniais liaukiniais plaukeliais. Ziedai 0,90. Vn., Dv. y1~I . a~ūmė~e Dažna (43 pav., 2) .
menturiuose, kurie susitelkę į šluotelę. Vainiklapiai bal-
ti, nagelis plaukuotas. Lapai pailgi, kiaušiniškai lance-
panamėse, pag~~ov~uos~l~ d" _ s:
alba (Mill.) Krause
Baltaziede na izi(~elandrium album Garck~)
tiški ar lancetiški, pakraštys banguotas; apatiniai trum- . T lės vamzdelis 10-15 mm tl-
pakočiai, viršutiniai bekočiai. 0,30- 0,70. Dv. V-VII.
Vainiklapiai ra~s~ 1• tu~e t ikampiški. Stiebas apaugęs
Sm,.ėlynuose, dirvonuose, pamiškėse. Labai reta.
gio, jos danteha1 .P.1a 1;125 r O80 Dv VI-IX. Miškuo-
Lipnioji naktižiedė - S. viscosa (L.) Pers. paprastais plaukeliais. , - • · ·
(Melandrium viscosum Celak.) 91
90
 se, krūmuose, krūmuotose pievose.
dažna, kitur apyretė ar reta.
Raudonžiedė naktižiedė - S. dioica (L.) Clairv.
(Melandrium rubrum Garcke; M. silvestre Roehl)

16 gentis. Gaisrena - Lychnis L.

Ziedai rausvi, kartais balti, retoje šluotelėje. Lapai plaukuoti,
apatiniai kotuoti, pailgai atvirkščiai kiaušiniški, stiebiniai prie
pamato suaugę į trumpą makštį, lancetiški arba linijiškai lan-
cetiški ( 43 pav., 4). Stiebas briaunotas, apaugęs trumpais
plaukeliais. 0,30-0,80. D. V-VII. Drėgnose ir užpelkėju­
siose pievose, krantuose, krūmuose, pelkėse. Dažna.
šilkažiedė gaisrena - L. flos-cuculi L.
(Coronaria flos-cuculi A. Br.)

17 gentis. Krūmsargė - Cucubalus L.

Stiebas labai šakotas, šakos statmenai atsilošusios, kaip ir
lapai, apaugęs trumpais plaukeliais. Ziedai po vieną šakelių 3 5 6
2
viršūnėse. Vainiklapiai žalsvai ar gelsvai balti, giliai į 2
dalis skelti. Subrendusios uogos juodos, apgaubtos išsipūtu­
sios taurelės. 0,60-1,20. D. VII-VIII. Pakrančių krūmuose, 44 pav.
paupių miškuose. Apyretė. Saugotina.
Uoginė krūmsargė - C. baccifer L. kas ar tik prie pat pamato ~ie~ _p_laukuotas. Kuokeiiai
ir liemenėliai trumpesni už vta1!11kel1 .. o,:-;-o:~~ž~ii~ose.
18 gentis. Guboja- Gypsophila L. VIII Pajūrio kopose, nere a1 augmaG . l ta L
. t· Muilinė guboja - . pamcu a .
Saugo ma.
l. Pavieniai žiedai šakelių pažastyse ir stiebo bei šakelių
viršūnėse. Vainiklapiai rausvi, su tamsiai raudonomis 19 gentis. Gvazdikas - Dianthus L.
išilginėmis gyslomis, viršūnė įlenkta. Lapai linijiški,
iki 1,5 mm pločio. 0,05-0,25. V. VI-X. Laukuose, kran- l. Vainiklapių viršūnė dantyta arba lygi _(44 pav., 3). 2
6
tuose, pagrioviuose, pakelėse. Apyretė. _ Vainiklapiai bent iki vidurio suskaldyti ( 44 pav., ~~-d
Dirvinė guboja - G. muralis L. • v• • • rba po du retuose z1e y-
2 Ziedai 1lgakociai, po vieną a · laukeliais Po-
Ziedynas - tanki, skėtiška šluotelė. Vainiklapiai balti. . nuose. Stieba~ i~ lapai apaugę i)uVa~~ldapių lakšteliai
Lapai platesni negu 1,5 mm. 2
2. Lapai lancetiški ar linijiški, vienagysliai, 2-4 mm plo- taurio žvynehai 2 . ( 4~ pa~.,s k sinės ratiškos juoste-
čio. Stiebas labai šakotas, prie pamato išlinkęs ( 44 pav.,
purpuriniai, ta~~e_h8:1 sviesu , s er av 3). o,15- 0,40.
lės tamsios, virsune ~antyta 4~ p ·• v ( iškėse miš-
2), apatinė dalis plika, viršutinė apaugusi liaukiniais o. VI-IX. Saus~se pievose, sla1tuose, pam ,
plaukeliais. Kuokeliai ir liemenėli ai ilgesni už vainikėlį
(44 pav., 1). 0,20-0,50. D. VI-VIII. Sausuose pušy- ko aikštelėse. Daznas.Sitinis gvazdikas_ D. deltoides L.
nuose, pamiškėse, kontinentinėse kopose. Pietryčių Lie- Ziedai bekočiai ar labai tru__mpais koteliais, po keletš
tuvoje gana dažna, kitur reta ar visai nepasit aiko.
Stačioji guboja - G. fastigiata L.
susitelkę į galvutes ar puokstes. . "d ·u
Lapai linijiškai lancetiški ar linijiški, trigysliai ar pen- 3. Iš pamatinės, kraštai~ s1;augusios l~pų dalies susi ari 4
kiagysliai, 2-7 mm pločio. Stiebas labai šakotas, pli- si makštis ne ilgesne uz lapų plotĮ.
93
92
 - Lapų pamato suaugusi dalis (makštis) bent 3-5 kar-
tus ilgesnė už lapų plotį. 5 20 gentis. Putoklis - Saponaria L.
4. Lapai bekočiai, linijiškai lancetiški, kaip ir stiebas,
plaukuoti. Potaurio žvyneliai lancetiškai yliški, plaukuo- ·,t icba~ s tatus, ap_augęs . t rurmp ai!
ais plaukeliais arba plikas,
ai elipsiški, pliki. Zie~y:
ti. Ziedų galvutės tankios. Vainikėlis mažas, purpuri- 11:unbhuo~a.~. L~ ai t )~!11~eto i~ ša\ų viršūnėse. Vain~kl~p1a1
1 i;
nis, taškeliai tamsūs. 0,30-0,60. Dv., Vn. VII-VIII. 11:1s - skebska s_uo sO 70 D VI-IX. Krantuose, slaituo-
Pamiškėse, krūmuose, medžiais apaugusiuose šlaituose. 1 ausvi arba balti. O, . - • · ·. ant limų. Dažnai au-
Labai retas. Saugomas. 'il', dykvietėsve, _Pakelese, Ja.°f.r:;~s~utokli;:_ s. officinalis L.
Hinarnas darzehuose. ats t
Gauruotasis gvazdikas - D. armeria L.
- Lapai trumpakočiai, lancetiški arba pailgi, pliki, kraš-
tai šiurkštūs. Potaurio žvyneliai kiaušiniški, pliki. Pa- 16 SEIMA. LOGNINIAI - NYMPHAEACEAE
žiedės (žemiau potaurio esantys lapeliai) linijiškos,
smailios, kyšo iš pumpurų, maždaug tokio pat ilgio kaip
žiedai. Ziedai galvutėse ar puokštėse. Vainikėlis pur-
1. Ziedai b_al!i, kartais r!usv: .
•
T:~:l:~~f
•
• •4 r (45 pav,,
V

~je' !fe~a su kita

~). ęo~mes lapo gy)s os l apvandens lelija - Nymphaea
purinis ar rausvas, kartais balsvas, su skersinėmis juos- Jungtasi (45 pav., 4 · · . 5 2) So-
telėmis ir tamsesniais taškeliais. 0,30-0,70. D. VI- Ziedai geltoni. Tau~ėlapiai iitag~!~ij~n~ia
4
~:I•
pa·v:, 1).
VIII. Dažnai auginamas darželiuose, kapinėse, kartais ninės lapo gyslos viena su . Lūgnė - Nuphar
sulaukėja. šiurpinis gvazdikas - D. barbatus L. 2
5 (3). Stiebas labai šakotas, plikas, švelnus. Lapai linijiški,
1-3 mm pločio, kraštai šiurkštūs. Ziedynai gausiažie- l gentis. Vandens lelija - Nymphaea L.
džiai, iš 6-12 žiedų. Potaurio žvyneliai rudi, viršūnėje
3-5 mm ilgio akuotai. Vainiklapiai šviesiai arba tam-
siai raudoni. 0,30-0,50. D. VI-IX. Sausose pievose, l. Taurelės pamatas b ev".'el'k arvadulkinės
lus Vidinių kuokelių ko-
ar siauresni už
šlaituose, pušynuose. Labai retas. teliai tokio pat piocto ka P (10) 14-24 spindu-
Kartuzinis gvazdikas - D. carthusianorum L. l . ·s Purka
jas. plokščtia, k~eltote!lsa,b~~os šoninės gyslos be-
Lapų
Stiebas nelabai šakotas, šiurkštus, apatinė dalis plau- veik bestos. D. VI-VIII · Stovinčiuose 1r e a1 e
parna o s tau ' · 1·t · t kan
ta_i · . . ·
kuota. Ziedyne 2-8 žiedai. Potaurio žvyneliai gelsvi,
viršūnė rausva, akuotai trumpi, 1-2 mm ilgio. Vainik- čiuose vandenyse. Papras
Reta. St ~?goar:;:~ns leliJ·a - N. alba L.
011 v .
lapiai purpuriniai. 0,25-0,50. D. Vl-VIII. Sausuose
pušynuose, smėlėtose pievose, šlaituose. Labai retas. 1. Taurelės ~~n:iat1s /et~ru ~ ~~~li~es. Purka įdubusi, rau-
b 1• ·s Vidinių kuokehų kote-
Saugomas. Borbašo gvazdikas - D. borbasii Vand. liai lancehs½t, P a esm z _ s indulių. Lapų pa-
6(1). Lapai linijiški, apie l mm pločio. Pavieniai žiedai dona (kartais gelt~n_a) • ~u ~oninės pgyslos išlinkusios.
14
mato skiautės sma11tos, JŲ s
stiebo ir šakų viršūnėse. Vainikėlis baltas ar šviesiai
rožinis. 0,15-0,40. D. VI-VIII. Sausuose pušynuose,
šlaituose, smėlėtose pievose. Apyretis. Saugotinas.
Smiltyninis gvazdikas - D. arenarius L.
Lapai linijiškai lancetiški, 3-5 mm pločio. Skėtiškose
šluotelėse po 2-10 žiedų. Vainiklapiai purpuriniai, prie
lakštelio pamato raudoni plaukeliai. 0,30-0,60. D. VI-
VIII. Pamiškėse, pievose. Labai retas. Saugomas.
Puošnusis gvazdikas - D. superbus L.

2 3 4

45 pav.
94
95
 D. VI-VIII. Stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandc
nyse. Apyretė. Saugotina.
Mažažiedė vandens lelija - N. candida Presl.
2 gentis. Lūgnė - Nuphar Sm.
l. Lapai 20-30 cm ilgio, beveik ovalūs, lapkotis tribriau-
nis .. Ziedai 4-5 cm pločio. Purka lygiakraštė, vidurys
įdubęs, su 10-20 spindulių. D. VI-VIII. Stovinčiuose
ir lėtai tekančiuose vandenyse. Dažna.
Paprastoji lūgnė - N. lutea (L.) Sm.
Lapai 7-10 cm ilgio, ovališki ar apskriti, lapkotis
plokščias. Ziedai 2-3 cm pločio. Purka plokščia, kraš-
tas dantytas, su 8-10 spindulių. D. VI-VIII. Vandens
telkiniuose. Reta. Saugoma.
Mažažiedė lūgnė - N. pumila Timm DC
17 SEIMA. NERTINIAI- CERATOPHYLLACEAE
gentis. Nertis - Ceratophyllum L.
l. Lapai tamsiai žali, 1-2 kar-
tus dvišakai šakoti, šakelės
2-4, standžios, danteliai ašt-
rūs, smailūs, tankūs (46
pav.). Prie vaisiaus pamato
2 dygliai. 0,30-2,00. D. VII-
VIII. Stovinčiuose ir lėtai te-
kančiuose vandenyse. Dažna.
Paprastoji nertis -
C. demersum L.
Lapai šviesiai žali, 3-4 kar-
tus dvišakai šakoti, šakelės
5-8, minkštos, danteliai
smulkūs, atokiai vienas nuo
kito. Prie vaisiaus pamato
dyglių nėra. D. 0,20-1,00.
VII-VIII. Stovinčiuose ir
lėtai tekančiuose vandenyse.
Labai reta.
Gležnalapė nertis -
46 pav. C. submersum L.
96
18 SEIMA. VEDRYNINIAI - RANUNCULACEAE
l. Ziedai netaisyklingi arba pentinuoti. 2
- Ziedai taisyklingi. 5
2. Viršutinis apyžiedžio lapelis šalmo pavidalo, dengia 2
vidinius pentinuotus lapelius, todėl žiedai atrodo ne-
pentinuoti. 5. Kurpelė - Aconitum
- Ziedai aiškiai pentinuoti ( 48 pav., 2, 4) . 3
3. Visi 5 vainikėlio lapeliai pentinuoti. Taurėlapiai be pen-
tinų ( 48 pav., 2). 6. Sinavadas - Aquilegia
- Vienas arba 2 apyžiedžio lapeliai pentinuoti, todėl žie-
dai aiškiai netaisyklingi. 4
4. Augalai vienmečiai, lapai siūli škai suskaldyti. Tik vie-
nas ( iš 2 suaugęs) apyžiedžio Ia pelis pentinuotas ( 48
pav., 4). Mezginė l. 8. Raguolis - Consolida
Augalai daugiamečiai, lapai pirštiškai suskaldyti. Du vir-
šutiniai apyžiedžio lapeliai su pentinais. Mezginės 3-5.
7. Pentinius - Delphinium
5 (l). Visi lapai pamatiniai. Ziedsostis ilgas, iki kelių cen-
timetrų ilgio, siaurai kūgiškas (51 pav., l). Augalai
žemi, lapai siaurai linijiški. 12. Strugena - Myosurus
- Stiebas lapuotas. 6
6. Vandens ar dumblingų pakrančių augalai. Ziedai balti.
13. Kurklė - Batrachium
- Sausumos ar pelkių (tada žiedai geltoni) augalai. 7
7. Stiebo viršutinėje dalyje yra trijų lapų tariamas mentu-
ris, visi kiti lapai pamatiniai. 8
- Stiebas ištisai lapuotas arba lapai kitaip pasiskirstę. 10
8. Pamatiniai lapai triskiaučiai (50 pav., 3). Tariamo men-
turio 3 lapeliai maži, kiaušiniški, panašūs į taurėlapius,
išaugę prie pat mėlyno, žydro ar rausvo vainikėlio.
l O. 2ibuoklė - Hepatica
Tariamo menturio lapai plaštakiškai suskaldyti. 9
9. Tariamo menturio lapai kotuoti, plaštakiškai į 3 ar 5
skiltis suskaldyti (49 pav., 1, 3), pliki ar kiek plaukuo-
ti, panašūs į pamatinius lapus, kurių dažnai visai ne-
būna. Apyžiedis baltas arba geltonas.
9. Plukė - Anemone
Tariamo menturio lapai bekočiai, pamatais suaugę, smul-
kiai plaštakiškai suskaldyti, labai plaukuoti, kitokie ne-
gu pamatiniai lapai. Apyžiedis violetinis arba balsvas.
11. šilagėlė - Pulsatilla
10 (7). Apyžiedis labai trumpas, greitai nukrinta. Kuokeliai
daug ilgesni už apyžiedį. Kekėse ar šluotelėse po dau-
gelį žiedų. ll
7 Užsak. Nr. 6435 97
 l gentis. Puriena - Caltha L.
Stiebas kylantis arba gulsčias, tuščiavidur:is, ~ak~tas. La~ai
tamsiai žali, blizgantys, karbuotai dantyti. Z1eda1 stam?us,
kiaušinio trynio geltonumo. 0,15-0,30. D. IV-VI. Slapiose
pievose krantuose, grioviuose. Dažna.
' Pelkinė puriena - C. palustris L.

2 gentis. Burbulis - Trollius L.

Stiebas status viršutinė dalis šakota; žiedai pavieniai, stiebo
ir šakų viršūn~je (47 pav., l). Lapai plaštakiški; lapeliai tri-
skilčiai, pjū~lišk:1i da~tyti .( 47 pav., _2). 0,30-~,60. ~- y-_vI.
Krūmuose, slap10se ir dregnose pievose! m1sko a1kstelese,
2
šlapiose pamiškėse. Gana dažnas. Saugotmas.
3 Paprastasis burbulis - T. europaeus L.
47 pav.
3 gentis. Bligna - Isopyrum L.
- Kuokeliai trumpesni už apyžiedį ar beveik lygūs su
apyžiedžio lapeliais. 12 Stiebas status, plonas. Pamatiniai lapai d1;1kar_t,y s~ie_biniai
vienąkart trilapiai. Ziedai pavieniai, koti:~ti, ':~rsuhmų l~-
11. Ziedai kekėse, balti. Vaisius - juoda uoga (47 pav., 3). pų pažastyse. 0,10-0,30. D. IV-V. Lapuoc1ų m1skuose, šlai-
4. Juodžolė - Actaea tuose. Labai reta. Saugoma.
- Ziedai šluotelėse, gelsvi, žalsvi ar violetiniai. Vaisius Trilapė bligna - l. thalictroides L.
sudėtinis, iš daugelio riešutėlių.
16. Vingiris - Thalictrum
12. Vaisiai daugiasėkliai, atsidarančios dėžutės arba lapa- 4 gentis. Juodžolė - Actaea L.
vaisiai. 13
- Vaisiai vienasėkliai, neatsidarantys riešutėliai. 15 Stiebas šakotas. Lapai stambūs, dukart trilapiai; lapeliai
13. Ziedai rutuliški. Taurėlapiai išgaubti, vainiklapių pavi- plunksniškai skaldyti (47 pav., 3). Ziedų kekės tankios, gau-
siažiedės. 0,30-0,60. D. V-VI. Mišriuose miškuose, mišku
dalo ( 47 pav., l), geltoni, apgaubia siaurus, nektarinė­
mis virtusius vainiklapius. Piestelių daugiau kaip 10. apaugusiuose šlaituose, krūmuose. Dažna.
Lapai plaštakiškai suskaldyti (47 pav., 2). Varpotoji juodžolė - A. spicata L.
2. Burbulis - Trollius
Ziedai plokšti. Piestelių 1-10. 14 5 gentis. Kurpelė - Aconitum L.
14. Lapai vienąkarl ar dukart trilapiai. Ziedai balti. Pies-
telės 2, kartais l ar 3. 3. Bligna - lsopyrum Lapai plaštakiškai suskaldyti. Ziedai tamsiai m_ėlyn_i. YLapa-
- Lapai ištisiniai, inkstiški ar plačiai kiaušiniški, pamatas vaisiai daugiasėkliai, jaunų viršūnės nukrypuys1~s Į sonus.
širdiškas. Ziedai geltoni. Piestelių 5-10. 0,50-1,40. D. VI-VIII. Dažnai auginama darzehuose. Nuo-
l. Puriena - Caltha dinga. Mėlynoji kurpelė - A. napellus L.
15(12). Saknys gumbiškai sustorėjusios. Lapai daugiau ar
mažiau apskritoki, pamatas širdiškas (52 pav., 5) . Vai- 6 gentis. Sinavadas - Aquilegia L.
niklapių 8-10(12) . 15. švitriešis - Ficaria
Saknys nesustorėjusios. Lapai suskaldyti, jeigu pailgi, Stiebas status kietas briaunotas. Apatiniai lapai dukart, vi-
tai ištisiniai. Vainiklapiai dažniausiai 5. duriniai vienąkart trdapiai ( 48 pav., l). Zie~ai pavie~iai stie-
14. Vėdrynas - Ranunculus bo ir šakų viršūnėse, mėlyni, kartais rausvi ar balti. 0,40-
98
99
 1 2 3 4
2 3 4

48 pav. 49 pav.

0,80. D. VI-VII. Mišriuose miškuose. Gana retas. Saugoti-
nas. Visur auginamas darželiuose.
Paprastasis sinavadas - A. vulgaris L.
7 gentis. Pentinius - Delphinium L.
Stiebas status, beveik nešakotas, tuščiaviduris. Lapai plaš-
takiškai suskaldyti, kotuoti. 2iedai gausiažiedėse paprastose
ar šakotose kekėse, mėlyni, rausvi, violetiniai, balti ar mar-
gi. 0,80-1,80. D. VI-VII. Dažnai auginamas darželiuose.
Pasitaiko sulaukėjusių. Didysis pentinius - D. elatum L.
8 gentis. ~aguolis - Consolida S. F. Gray
Stiebas apvalus, viršutinė dalis šakota. Lapai plunksniškai su-
skaldyti į siauras linijiškas skiltis, apatiniai kotuoti (48 pav.,
3), viršutiniai bekočiai. 2iedai mėlyni, kartais rausvi ar balti,
negausiežiedėse kekėse. 0,20-0,50. Vn., kartais žiemojantis.
V-VIII. Dirbamose dirvose. Dažnas.
Dirvinis raguolis - C. regalis S. F. Gray
(Delphinium consolida L.)
9 gentis. Plukė - Anemone L.
l. 2iedai geltoni. Vainiklapiai 6-8, išorinė pusė plaukuota.
Stiebiniai lapai beveik bekočiai, triskilčiai, skiltys dan-
100
tytos (49 pav., l) 0,15-0,25. D. IV-V. Miškuose, krū-
muose, pamiškėse. Dažna. .
Geltonžiedė plukė - A. ranunculotdes,!:_:
Ziedai balti, tačiau išorinė vainiklapių pusė kartais raus-
va. 2
2. Apyžiedžio lapeliai pliki. Z!e9ai ~k~ 4 ~m s½ersmens.
Lapai triskilčiai, trumpakočiai, phk1, sk1ltr,_s l 2 ar _3
dalis suskaldytos. 0,10-0,25. D. IV-V. M1skuose, kru-
muose tarpmiškių pievose. Dažna.
• Baltažiedė plukė - A. nemorosa L.
Apyžiedžio lapelių išorinė pusė apaugusi š~lkišk~is ~!au:
keliais. Ziedai 4-7 cm skersmens. Lapai plastak1ska1
suskaldyti į 5 skiltis. Stiebas, lapai ir vaisiai apaugę
baltais plaukeliais (49 pav., 2-4). 0,15-~,35. D. IV-
V. Sausuose šlaituose, pamiškėse, _pakelese, kal:'ose.
Apyretė. Saugotina. Lieknoji pluke - A. sylvestns L.
10 gentis. 2ibuoklė - Hepatica Mill.
Pamatiniai lapai žiemojantys, triskiaučiai, pamatas širdišk~s
(50 pav., 3). Apyžiedis mėlynas, žydras, rausvas, -~artais
balsvas (50 pav., 4). 0,04-0,15. D. III-IV (_Y): M1sku_?se,
krūmuose mišku apaugusiuose šlaituose, pam1šk~s.e. Dazna.
' Triskiautė žibuoklė - H. nob1hs Schreb.
101
 - Apyžiedžio _lapelių ~idinėv p_usė tv~~siai viole~i1:1ė, išori-
nė apaugusi trumpais, nezv1lganc1a1s plaukeha1s. _0,0~-
0 40. D. IV-V. Sausuose šlaituose, pievose, pam1škese.
Reta. Tamsiažiedė šilagėlė - P. nigricans Stoerk.
12 gentis. Strugena - Myosurus L.
Pamatinių lapų d~u_g, virš~nė_ buk~, link pa':llato siaurėja.
Ziedsostis plonas, 1k1 5 cm Jlg10, primena peles u~degą (51
pav., J). 0,02-0,10. Vn., _Dv. IV-~I. Javuose, dirvonuose,
krantuose, drėgnose pakelese. Apyrete.
Mažoji strugena- M. minimus L.
2
3 4 13 gentis. Kurklė - Batrachium S. F. Gray
l. Povandeniniai lapai daugiau kaip 6 (7) cm ilgio, sk_ą­
50 pav. tys susiglaudusios, beveik lygiagretės_ (51 pav., 2)_, 1s-
trauktos iš vandens sulimpa. Kuokehai trumpesm ar-
11 gentis. šilagėlė - Pulsatilla Mill. ba tokio ilgio kaip piestelės. 0,50-3,0~. D. VI-VIII.
Greitai tekančiuose vandenyse. Gana dazna.
Plūdinė kurklė - B. fluitans (Lamk.) Wimm.
l. Pamatiniai lapai plaštakiškai į 3-7 skiltis suskaldyti (Ranunculus fluitans Lamk)
(50 pav., l). Apyžiedžio lapeliai gerokai ilgesni už kuo- - Povandeniniai lapai iki 5 cm ilg\?, _skĮlty~ vandenyJe
kelius, violetiniai, išorinė pusė pla.ukuota. Ziedai stam- vienoje plokštumoje į visas puses iss1sketus1os. 2
būs, žydėjimo pradžioje nusvirę, vėliau statūs. 0,08-
0,35. D. IV-V. Sausuose pušynuose, šlaituose, sausose 2. Vandens paviršiuje plūduriuojančių l_apų nėr a: Visi l_a-
pamiškėse. šiaurvakarinėje Lietuvoje neauga. Kitur re- pai povandeniniai, bekočiai ar labai trumpais kotais,
ta arba apyretė. Saugoma.
Vėjalandė šilagėlė - P. patens (L.) Mill.
Pamatiniai lapai plunksniškai 2 ar 3 kartus suskaldyti
(50 pav., 2). Apyžiedžio lapeliai ne daugiau kaip 2 kar-
tus ilgesni už kuokelius. 2
2. Ziedai statūs. Apyžiedžio lapeliai dukart ilgesni už kuo-
kelius, viršūnės stačios. Pamatinių lapų skiltys linijiš-
kai lancetiškos, labai siauros. 0,05-0,40. D. IV-V.
Sausuose pušynuose, šlaituose. Paplitimas neištirtas.
Paprastoji šilagėlė - P. vulgaris Mill.
Ziedai nusvirę. Apyžiedžio lapeliai nedaug ilgesni už
kuokelius, viršūnės išlinkusios į išorę. Pamatinių lapų
skiltys platokos. 3
3. Apyžiedžio lapelių vidinė pusė šviesiai violetinė arba
žalsva, išorinė apaugusi ilgais žvilgančiais plaukeliais.
0,08-0,45. D. IV-VL Sausuose šlaituose, pievose miš- 3
kuose. šiauriniuose rajonuose neauga. Kitur apyretė.
4

Saugoma. Pievinė šilagėlė - P. pratensis (L.) Mill.

51 pav.
102
103
 ~]<i~telė~ st~ndžios, ištr.a1;1k1;1s lap.ą iš vandens jos lieka
1ss1skle1dus10s. Kuokeha1 1lgesm už piesteles. Vaisiai
apau~t:,. stand_žia!s plaukeliais. 0,10-2,00. D. VI-VII/
Stovmcmos.~ 1r l~tai tekančiuose vandenyse. Dažna.
S!an~ztala~e k~rkl_ė - 8. circinatum (Sibth.) Fries
Ne_reta1 buna pludunuo3antys, plaštakiškai skiautėti la-
pai. Povanden:ipiai lapai kotuoti, skiltelės gležnos, iš-
trv~ukus lapą 1s vandens daugiau ar mažiau susiglau-
dzta. . •. . 3
3. Van~ens_ P~y1~s1u1e ~lū?uriuojantys lapai dažniausiai
pen~ia_skiau~1a1~ ka~ta1s JŲ visai nebūna. Povandeniniai
lapai ilgesn! ~~ stiebo tarpubamblius. Mezginės ir ne-
subrendę_ vaisiai plaukuoti. Kuokelių 15-30. 0,10-1,50.
D., kartais Vn. V-VIII. Stovinčiuose ir lėtai tekančiuo­
se vandenyse, balose, šlapiose pakrantėse. Gana reta.
-~~n_deni~ė k~rk!ė - B. aquatile (L.) Dum.
Va~dens p_avirstUJe pludurmoJantys lapai triskiaučiai ar-
ba JŲ nebu:ia. Povandeniniai lapai trumpesni už stiebo
tarpubamb!tus, susiskaidę į siūliškas skilteles (52 pav.
3)_. _Kuokeltų 9-15. Mezginės ir vaisiai plaukuoti arb~ 2
phk:·. 0,10-0,50. D. V-VIII. Stovinčiuose ir lėtai te-
kanc1uose vandenyse. Reta. . 52 pav.
Siūlalapė kurklė - B. trichophyllum (Chaix) Bosch
cetiški. Ziedai dažniausiai keli, 8-15 (20) mm skers-
14 gentis. Vėdrynas:... Ranunculus L. mens; vainiklapiai stipriai blizgantys. ~.10_-0,45. J?·
VI-IX. Pelkėtose pievose, krantuose, gnovmose. Daz-
l. Visi lapai ištisiniai, lygiakraščiai ar negiliai dantyti nas. Dedervinis vėdrynas - R. flammula L.
(51 pav., 4). 2
4 (l). Taurėlapiai atsilenkę žemyn ir prigludę prie žied-
- B~nt viduriniai ir viršutiniai lapai suskaldyti. 4 kočio. 5
2. ~hebas s~atus, tuščiaviduris, daugiau kaip 50 cm aukš- - Taurėlapiai statūs ar kiek .( ŠO!JUS atsi.~ėpę.v 7
c1_0. 1:a?~I 2-4 cm pločio, bekočiai, linijiškai Iancetiški. 5. Stiebas prie pamato gumb1ska1 sustoreJ_ęs, s_a½otas! apa-
Z1eda1 1k1 4 cm skersmez:is (51 pav., 3), geltoni. 0,50- tinė dalis apaugusi pasišiaušusiais, vtršubne prigulu-
1,ąo. _D. VI-VIII. Pelkese, krantuose, užaugančiuose siais plaukeliais. Ziedkočiai vagoti. ~aurėlapiai ~pau~ę
gnovmose. Gana dažnas. .
pasišiaušusiais plaukeliais. Ziedas vienas ar kelt, apte
. . Pelkinis vėdrynas - R. lingua L. 25 mm skersmens. 0,15-0,35. D. V-VII. šlaituose,
S~1eb~s kylan_b~ _ar gulsčias, iki 40 cm aukščio, pilna- dirvonuose, sausose žemažolėse pievose. Gana dažnas.
v1duns. Lapai 1k1 2 cm pločio. · 3
Gumbuotasis vėdrynas - R. bulbosus L.
3. ~tie~as siūliškas, ~I!aužianti~! _ties bambliais įsišakni­ Stiebas prie pamato gumbiškai nesustorėjęs, plikas ar-
J~~!~~• _tarpu~a!:1:~Iia_1 lanku 1slmkę. Visi lapai kotuoti, ba ištisai apaugęs pasišiaušusiais plauk~l~ai~. . ?
lm1J1sk1 ar hm11ska1 Iancetiški. Ziedai pavieniai 4-5 6. Ziedai smulkūs, 5- 10 mm skersmens, sviestai geltom.
(10) mm ~ke~~m~ns,_šyi~siai geltoni. 0,05-0,20. o'. VI- Taurėlapiai lygūs su vainiklapiais ar kiek i_l~esni, grei!
':7III. Penod1ska1 uzhe1amose, lėkštose ežerų pakran- nukrinta. Ziedkočiai apvalūs, nevagoti. Vaismkų labai
te~e. Reta~. Rėpli?jantis v_ėdrynas - R. reptans L. daug, susitelkę į kūgišką galvut~ _( 5~ pav.,_ 1): Stiebas
~ti_eb~s .•tvirt~s, ½ylanbs, kartais ties apatiniais bamb- tuščiaviduris, šakotas, plikas ar virsuhne dalis kiek plau-
ha!s ĮS1sakm1anbs, tarpubambliai tiesūs. Apatiniai la- kuota. Lapai storoki, apatiniai ilgakočiai, triskilčiai (52
pai kotuoti, pailgai elipsiški, viršutiniai bekočiai, lan- pav., 2), viršutiniai bekočiai, trilapiai. 0,20-0,60. Vn.,
104
105
 D. VI-IX. Dumblėtose p k t· . . .
se, pelkių pakraščiuose. GaaĮ!~!:~af10vmose, krantuo- 1J. Pamatiniai lapai ryškiai skiriasi nuo stiebinių, ištisiniai
arba plaštakiškai triskiaučiai ar penkiaskiaučiai, ilgako-
Ziedai 12-20 :~odingasis vėdrynas .- ~- ·sce}~ratus L. či a i. Stiebiniai lapai bekočiai, skiltėti (53 pav., 2). 10

~~b~ri:;~::.rit'ifi:,1!~~~:.~~!';~li't 5:i,i1~~~~/~~t
labai šakotas kai ir visas · ie as p11nav1duns,
Pamatiniai ir stiebiniai lapai panašūs, kotuoti, plašta-
kiškai suskaldyti. Vaisiai pliki.
10. Pamatinis lapas l (kartais 2 ar net 3), apskritas ar
11
siais plaukellais. i,10-0,30_aigv~lab apaugęs pasiš_iaušu- apskritai inkstiškas, iki 10 cm pločio, dažniausiai išti-
se laukuose, pievo~e, _šl_apiose p~keiė;:,
D1rv1111s vėdrynas _ R
r1i~i
d
~~f:Snuo-
·
sinis, kraštas dantytas (53 pav., 3), kartais plaštakiš-
kai giliai įlankstytas. Prie stiebo pamato yra 2 ar dau-
7 (4)_. Zie~~~čiai išilgai vagoti. · sar ous Crantz giau belapės plėvinės makštys. Ziedsostis plaukuotas.
- Z1edkocia1 apvalūs, nevagoti. 8 0,30-0,60. D. IV- V. Mišriuose ir lapuočių miškuose.
8. Stiebas status, be šliaužianči 9 Gana dažnas. I(ašubinis vėdrynas - R. cassubicus L.
1• . • •
~i~sdę
Pamatiniai lapai (2) 3- 6, inkstiški, 3- 7 cm pločio, iš-
l~~;~g~!~r~i!~ši~~u~~f v~:~i~:::~gt1_u8J!ft;1a~~~~ tisiniai arba plaštakiškai suskaldyti, karbuotai dantyti.
ga1s plaukeliais. Pamatiniai Ia ai 1 }Pllh_ a1_>augę _il- Prie stiebo pamato makščių nėra. Ziedsostis plikas.
J
s½ilčiai, kartais triskilčiai. 0,30~0 6 istk1~j} penk~~- 0,15- 0,45. D. IV-VI. Miškuose, drėgnose pievose.
Auksakuodis vėdrynas - R.. auricomus L.
kese, retuose miškuos~, š~aituose,' pi.ev~se. Daž~!~~is- 11. Augalas apaugęs pagulusiais plaukeliais. Pamatinių la-
. . . •. Va~otas1s vedrynas - R. polyanthemos L pų skiltys linijiškai lancetiškos ( 53 pav., 4). Taurėla­
Stiebas ~hauz!~nti~. ar kylantis, plikas ar kiek ~ piai prigludę prie vainikėlio. Ziedai geltoni. Vaisiaus
t~s,_ ~ala1pos shauziančios. Taurėlapiai atokia plauku~ snapelis trumpas, tiesus. 0,30- 1,00. D. V- IX. Pievose,
(S~e~~~-P~m) ag~~a~lap ai Dtrilapiai arba ~uka~ ~~fa;f~i ganyklose, miškuose, dirvonuose. Labai dažnas.
•v • · , 0,40· · V-VII Dregnose · Aitrusis vėdrynas - R.. acris L.
g-11~kduovse, dirvonu~se, . ~lapio~e dirv~se, pakrantf;:_vr:~ Augalas apaugęs ilgais, pasišiaušusiais plaukeliais. Pa-
a1 aznas. šhauz1antys1s vėdrynas - R. repens C. ,~ matinių lapų skiltys kiaušiniškos ar plačiai kiaušiniš-
kos (53 pav., 5). Taurėlapiai nuo vainikėlio atsilošę,
bet prie žiedkočio neprigludę. Vaisiaus snapelis ilgas,
kabliškai užlinkęs. Ziedai oranžiniai. 0,30- 0,70. D. V-
VI. Lapuočių ir mišriuose miškuose. Gana dažnas.
Vilnotasis vėdrynas - R. lanuginosus L.

15 gentis. švitriešis - Ficaria Dili.

Stiebas gulsčias ar kylantis. Pamatiniai lapai ilgakočiai, vir-
šutiniai trumpakoč.iai, visi apskriti ar inkstiški, pamatas šir-
diškas (52 pav., 5), karbuoti, labai blizga. Taurėlapiai 3;
vainiklapiai dažniausiai 8, blizgantys (52 pav., 4). 0,05-
0,20. D. IV-V. Drėgnuose miškuose, krūmuose, pamiškėse,
pievose. Dažnas. Pavasarinis švitriešis - F. verna Huds.

16 gentis. Vingiris - Thalictrum L.

3 4 5 l. Kuokeliai violetiniai, jų kotelių viršutinė dalis sustorė­
jusi. Vaisiai kotuoti, nusvirę, su 3 sparnuotomis išilgi-
53 pav. nėmis briaunomis. Lapai 2 ar 3 kartus plunksniški ar
trilapiai (54 pav., 2). 0,40-1,20. D. VI-VII. Drėg-
l06
l07
 55 pav.

2) Stiebas ruožuotas. Ziedai žalsvai geltoni; šluot~lė

54 pav.
nuose miškuose, krūmuose, mišku apaugusiuose kran-
tuose. Apyretis.
Sinavadlapis vingiris - Th. aquilegifolium L.
Kuokeliai gelsvi, rausvi ar žalsvi, jų koteliai vienodo
l~ti skėstašakė. 0,30-1,00. D. ':-Vll. Saus~se pie-
~ose' šlaituose, krūmuose, pakran~es:·. Gana daz!1as. L
' Mažasis vmgms - Th. mmus .
Lapeliai pailgi ar beveik linij išk_i, g~r~kai _ilge~ni ~ž
loti kraštai žemyn pasirietę. Z1eda1 zalsv1, s1~uro1e
pšl t' 1e·1·e O 30-0 80. D. VI-Vll. Sausose durpingose
uo e . , , A f
pievose, krūmuose, pam1sk~s~. pyr_e _1s. Th . l L
•V •

ar beveik vienodo storio. Vaiskočiai bekočiai, nespar-

nuoti, briaunelės išilginės. 2 Piev1ms vmgms - · Simp ex ·
2. Ziedai ir kuokeliai statūs. Ziedai tankiomis krūvelėmis
susitelkę į skėčio pavidalo šluoteles šakelių viršūnėse. 3 18 SEIMA. RAUGERSKINIAI- BERBERIDACEAE
Ziedai ir kuokeliai nusvirę. Pavieniai žiedai piramidės
ar kiaušinio pavidalo šluotelėje. 4 1 gentis. Raugerškis - Berberis L.
3. Lapų lapeliai atvirkščiai kiaušiniški, pamatas pleištiš-
kas, viršūnė triskiautė (54 pav., l) . Lapkočių apatinės Sakos lanku išlinkusi?s! dyg-
dalies šakojimosi vietoje yra odiški prielapiai. Ziedai liuotos trišakiais dygha~s .. ~ll:-
gelsvi; žiedynas - pailgai kiaušini'ška šluotelė. 0,40- pai pailgai oval~s ar_ ehps1sk1,
1,00. D. VI-VII. Miškuose, krūmuose, drėgnose pievo- smulkiai dantyti. Z1edynas -
se, krantuose. Apyretis. gausiažiedė nusviru~i k~kė_v (56
Geltonasis vingiris - Th. flavum L. pav.). Uogos pailgai ehps1skos
Lapeliai lancetiški arba linijiški, dažniausiai lygiakraš- ar ovalios, raudonos. 1,50-
čiai (55 pav., J). Lapkočių šakojimosi vietoje prielapių 3,00. K. V-VI. Sausuose šlai-
nėra. Ziedai gelsvi, piramidiškoje šluotelėje. 0,40-1,20. tuose, miškuose, krūmuose, apy-
D. VI, VII. Drėgnose pievose, pakrūmėse, pakrantėse. retis; neretai auginamas.
Dažnas. Siauralapis vingiris - Th. lucidum L.
4. Lapeliai atvirkščiai kiaušiniški ar beveik apskriti, maž- Paprastasis raugerškis -
B. vulgaris L. 56 pav.
daug vienodo ilgio ir pločio, viršūnė dantyta (55 pav.,
109
108
 19 SEIMA. AGUONINIAI- PAPAVERACEAE
l. Pu~~a disko pavidalo, spindulių keletas ar keliolika.
Va1sms - daugiasėklė, statinaitės pavidalo dėžutė (57
pav., 4-6). 2. Aguona - Papaver
Purka pailga, dviskiautė. Vaisiai ankštaros pavidalo
(57 pav., 3). l. Ugniažolė - Chelidonium
l gentis. Ugniažolė - Chelidonium L.
St_iebas stat~s_, _šakot~s, apau_gęs retais plaukeliais, kartais
ph½a~. _Apati1:11a1 lap.;3:1 kotuoti, plunksniškai suskaldyti, vir-
suhma1 beveik bekociai, plunksniškai skiltėti (57 pav 1)
~p.atinė p~sė melsva. Ziedai geltoni; žiedynas skėtiškas:• Pa~
z~1stos v1~os augalo dalys išskiria oranžines deginančias
p1en?v ~ult1s. _0,30-0,70. p. V-IX. Panamėse, dykvietėse,
pam1skese, krumuose. Dazna. Ugniažolė - Ch. majus L.
2 gentis. Aguona - Papaver L.
l. Augalas plikas. Lapai bekočiai, pamatine dalimi apkabi-
na stiebą, melsvai žali, stambiai dantyti. Ziedai viole-
tiniai ar_ balti, kartais raudoni ir pilnaviduriai, pamatas
tamsesms. 0,40-1,20. Vn. VI-IX. Dažnai auginama,
kartais sulaukėja. Daržinė aguona - P. somniferum L.
Lapai vienąkart ar dukart plunksniškai suskaldyti pa-
matine dalimi stiebo neapkabina. Augalas plaukuot~s. 2
2 3 4 6
57 pav.
110
2. Kuokelių kotelių viršutinė dalis praplatėju_si. Dėžutė ap-
augusi retais standžiais plaukeliais, buož1ška (57 pav:,
4 ). Purkos 4-5 (6) spinduliai. Ziedai tamsiai ra~d?~I,
vainiklapių pamatas juodas. 0,15-;-0,_30. Vn., k~rta1s z1e-
mojantis. V-VII. Javuose, dykv1etese, pakelese. Gana
dažna. Smiltyninė aguona - P. argemone L.
- Kuokelių koteliai vienodo storio. Dėžutė plika. 3
3. Dėžutė · atvirkščiai kiaušiniška, pamatas apvalus (57
pav., 5). Purkos 8-12 spin~ulių, jie kraš~v8:is vvie?~
su kitu susisiekia. Ziedkočia1 apaugę pas1siausus1a1s
plaukeliais. Ziedai ryškiai arba tamsiai raudoni, prie
pamato juodos dėmės. 0,25-0,70. _Yn., Dv. V-VII. Ja-
vuose, dykvietėse, daržuose, P.a~elese. Reta.
Pūdymine aguona - P. rhoeas .L.
Dėžutė siaurai buožiška, pamatas nusmailėj ęs (57 pav.,
6). Purkos 6-9 spi_n~uliai, v!en~s nu?. ½ito ryškiai at-
siskyrę. Ziedai tamsiai raudom. Z1edkocia1_ ap}ugę _Pagu-
lusiais plaukeliais. 0,30-_D,60. Vn.,. karta~s z1emo1antis.
V-VII. Javuose, dykvietese, pakelese, pudymuose. Ga-
na dažna. Dirvinė aguona - P. dubium .L.
20 SEIMA. ZVIRBLIAROTINIAI - FUMARIACEAE
3 5
58 pav.
111
 '. -~-~,......, 'lflll'''"''' ,j'.'., IIT1 T l l l ' l p ft"". • . ' ' l '''T .... l' . '.

purpurinė. Vaisiai rutuliški, viršūnėje įdubimo nėra.

l. Lap~i duka~t plunksi:iiškai suskaldyti (58 pav., l). Au- 0,07-0,20. Vn. VI-IX. Daržuose, laukuose. Augalas
galai_ be stiebagumbio. 2. Zvirbliarūtė - Fumaria
L~pa1 du_kart arba_ triskart trilapiai (58 pav., 3). Auga- labai retas, atneštinis.
Dirvinė žvirbliarūtė - F. vaitlantii Loisel.
lai su shebagumbm. l. Rūtenis - Corydalis
Taurėlapiai 1,5-3,_5 mm_ ilgio, ~~3. ~artus trump_es1:i
už vainikėlį, anksti nuknnta. Vam1kehs 7-9 mm Ilgto
l gentis. Rūtenis - Corydalis Vent. (58 pav., 2), purpv1;1r!nis, . vi~~~~ė v~a~si31i. i:audo?a ~r
juosva. Vaisiai placia1 atvirkscia1 sird1sk1, 1lmkusia vir-
l. ?.ie~ai iki 8 mm ilgio, gelsvi. Apatinės pažiedės kiau- šūne. 0,15-0,30. Vn. V-X. Daržuose, laukuo.se, _dyk-
s1~1skos, karpytos, viršutinės linijiškos, lygiakraštės. vietėse. Dažna. Vaistinė žvirbliarūtė - F. officmahs L.
Shebasv kylantis, briaunotas. 0,20-0,60. Vn. V. Soduo-
se, darzuose. Labai retas, atneštinis augalas.
21 SEIMA. KRYZJ\\AZIEDZIAI (BASTUTINIAI) -
. . ,. Sprigiais rūtenis - C. impatiens Fisch.
BRASSICACEAE (CRUCIFERAE)
Z1ed_a1 (10) ln-25 mm ilgio, rausvai violetiniai arba
2 ia!!!· d. · vt•vk · .
2 l. Vaisiaus ilgis daugiau negu 3 karlus viršija plotį, t. y.
•a~1e ~s p1_rvs 1~ ~l ~uskaldytos, tokio pat ilgio kaip dė-
V

z~te, v!olehsk~1 zahos, pamatas pleištiškas. Ziedų kekė

vaisius - ankštara (60 pav., 2! 4). . V. . ~
- Vaisiaus ilgis ne daugiau ka!P _3 kartus _v!rs11a plotJ,
y1są I~1½ą. s_tati, dau~ia_žiedė, vaisiams atsiradus pailgė­ kartais ilgis beveik lygus ploc1U1, t. y. va1sms - anks-
~a. _Ya1mkehs rausvai v10letinis arba rausvas, 16-20 mm tarėlė (60 pav., 5-7). . 33 • V • •
1Ig10 (_58 pav., 4). Stiebagumbis pilnaviduris (58 pav., 2. Ankštaros sėkloms subrendus atsidaro per 2 1s1Jgmes
5),-v Stiebo pamatas žvynuotas. 0,10-0,20. D. IV-V. sąvaras (60 pav., 4) . _ . .. . . 3
M~J~U apau[usiuose šlaituose, krūmuose, lapuočių ir - Ankštaros neatsidaro, kartais sutrukmei a skersai Į at-
m1sn~ose m1skuose. Apyretis, lapuočių miškų rajonuo- sidras dalis (60 pav., 2) . 31
se j_az1?-as. . Pva~rastasis rūtenis - C. solida Clairv.
Paz1edes lygtakrastes, kartais apatinės labai negiliai 3. Ziedai geltoni ar gelsvi. 4
su~kaldytos. ' 3 - Ziedai balti, rausvi, mėlyni ar violetiniai. 23
3. Sheb~ pa~atas apaugęs blyškiais žvyneliais. Stieba- 4. Bent viršutiniai lapai bekočiai, pamatin~ d_alimi apka-
gu~b1~. p1I1:_aviduris. Kekėje 1-5 (7) žiedai, augalui bina stiebą, kartais jų pamatas su auselem1s. 5
perzydeJ us JI nusvyra. Ziedkočiai ir pažiedės 2-3 kar- - Viršutinfai lapai kotuoti arba bekočiai, bet stiebo ne-
tus trumpes~i 1:1Ž dėžutę. Vainikėlis šviesiai purpurinis, apkabina ir pamatas be auselių. 10
10-15 mm ilgio. 0,08-0,15. D. IV-V. Lapuočių miš- 5. Ankštaros vienasėklės, suplotos, sparnuotos, kabančios
kuose, krūmuose. Labai retas. Saugomas. ant plonų kotelių (60 pav., 7). 15. Mėlžolė - Isatis
. Tarpinis rūtenis - C. intermedia (L.) Merat Ankštaros stačios ar į šonus atsilošusios, nekabančios. 6
S_hebo pamatas nežvynuotas. Stiebagumbis tuščiavidu­
ns, nelygus. Kekė daugiažiedė, visą laiką stati. Pažie- 6. Ziedai gelsvi ar gelsvai balti. 7
dė~ ~t-yi~kščiai ki_au~iniš~~s, apatinės kartais dantytos. - Ziedai ryškiai geltoni. 8
Vam1kehs rausvai v1oletm1s ar purpurinis, kartais gels- 7. Visi lapai pliki, lygiakraščiai, viršūn_ė ~~ka. Ankš~ar?s
vai baltas, 18-25 mm ilgio. 0,10-0,30. D. IV-V. La- atsilošusios. 33. Konnng11a - Conrmg1a
puočių miškuose, mišku apaugusiuose šlaituose. Retas. Apatiniai lapai plaukuoti, įlankstytais krašta~s, visų l~-
Saugomas. pų viršūnė nusmailėjusi (62 pav., 5) . Ankstaros pri-
Tuščiaviduris rūtenis - C. cava Schweigg. et Koerte gludusios prie žiedynstiebio (62 pav., 4).
12. Bokštytė - Turritis
2 gentis. Zvirbliarūtė - Fumaria L. 8. Viršutiniai stiebiniai lapai sveiki, lygiakr~ščiai ar a~o-
kiai dantyti. 25. Bastutis - Brass1ca
l. Taurėlapiai labai smulkūs, iki l mm ilgio, 6-9 kartus Viršutiniai stiebiniai lapai lyriški ir plunksniškai suskal-

l
trumpesni už vainikėlį, anksti nukrinta. Vainikėlis bals-
vai rausvas ar balsvas, 5-6 mm ilgio, viršūnė tamsiai dyti (59 pav., 1). 9
113
112 8 Užsak. Nr. 6435
 ,".., ••••""'""""""lll'nf'l"'Hlf'!TfflmTfffll""'m'l"'' n •lllll '11111lllll!lllTITllllTllllTTlllllfl"1lllllmTimllff1ml!Tif"11lll'' ' ..

9. A~kštarų vidurinė gysla ryški, todėl jų sąvaros atrodo

briaunotos. Ankštarų lizduose sėklų viena eilė. 2 1 (10). Stiebas ir lapai ap_a1:1gę šak?tais plaukeliais. Lop:il
lygiakraščiai arba atokiai dantyti.
4. Barborytė - Barbarea
- Ankštaros begyslės, apskritos, lizduose sėklų dvi eilės. 3. Tvertikas - Eryslmum
Stiebo apatinė dalis apaugusi nešakotais š~relia!s, vi1
5. Cėriukas - Roripa
10 (4). Lapai bent apatiniai suskaldyti arba skiautėti. 11 šutinė beveik plika. Apatinių lapų pakrastys Įlanks-
- Visi lapai ištisiniai, lygiakraščiai, dantyti arba kar- tytas. t· . d 1· l22
buoti. 21 22. Ankštaroje sėklų 2 eilės. Sti~b?. tik apa _i~e a is a-
11. ~apa! ~1;1vk~rt ar tris½ar~ ~h.~~ks~iškai suskaldyti, lape- puota. Beveik visi lapai pamatmeJe skr?t~leJe. . .
liai lmiJiski, apaugę zvaigzdiskais plaukeliais. 24. šatrem1s - D1plotax1s
- Ankštaroje sėklų l eilė. Stiebas iki viršūnės lapuotas.
9. Poklius - Descurainia
- Lapai plunksniški, lyriški ar įlankstytai skiautėti. 12 25. Bastutis - Brassica
12. Ankštaros stačios, prigludusios prie žiedynstiebio (59 23(3). Lapai bekočiai, pamatas širdiškas ar strėliškas, ap -
pav., l). 13 kabina stiebą (63 pav., l). Ankštarų. sąv~ros supl?-
- Ankštaros prie žiedynstiebio neprigludusios. 14 tos su viena neryškia gysla. 13. Vaistutis - ~rab!s
13. Vainiklapiai 2-3 mm ilgio; ankštaros smailiai kūgiš- - Lapai kotuoti, o jeigu bekočiai, tai pamatas susiaure-
ko~, .sėkl~s. kiaušiniškos. l. Pikulė - Sisymbrium jęs, bet stiebo neapkabin!l. . .. ~~ V

- Vamiklap!ai 6-9 mm ilgio; ankštaros linijiškos, sėk- 24. Ankštaroje sėklų 2 neta1sykl!n~o.s. eile~. _A_nkstaros 1k1
los apskritos. 25. Bastutis - Brassica 25 mm ilgio, cilindriškos. Vam,kehs ryskiat baltas..
14. Vaisiaus snapelis (neatsidaranti ankštaros viršūnė) 7. Rėžiukas - Nasturbum
trumpas, iki 4 mm ilgio, apskritas. 15 - Ankštaroje sėklų l eilė. Ankštaros ilgesnės, briaunotos
Vaisiaus snapelis daug ilgesnis, iki 25 mm ilgio. 20 ir kiek suplotos. . . . 25
15. Stiebas belapis. Ankštaroje sėklų 2 eilės. 25. Augalai pliki arba apau~ę paprastais_ p]a~vkel!a1s. 26
- Augalai apaugę šakotais arba zva1gzd1ska1s plauke-
24. šatreinis - Diplotaxis i. · 28
- Stiebas lapuotas. 16
16. ~ubr~ndusios ankštaros iki 12 mm ilgio. šlapių vietų
1815.
26. Lapai ištisiniai, kotuoti, pamataJ _s1r ~s a~. A~ kvt
v• d"vk s aros
ir upių krantų augalai. 5. Cėriukas - Roripa keturbriaunės, jų sąvaros su rys_k1a v1durme 1r 2 ne-
Subrendusios ankštaros daugiau kaip 15 mm ilgio. 17 labai ryškiomis šoninėmis gyslomis.
17. Ankštaros 15-25 mm ilgio. Sėklos rutuliškos. 14. česnakūnė - Alliaria
25. Bastutis - Brassica Lapai plunksniškai suskaldyti arba plun~sniški. Ankš-
Ank~taros daugiau kaip 25 mm ilgio. Sėklos pailgos. 18 taros iš šonų suplotos, jų sąvaros begysles. 27
18. Kekeje vienas ar daugiau apatinių žiedų su pažiede. 27. Lapai stiebiniai, skrotelė pam.atinė! l~P~?včio paža~t)'.'j~
27. šungarstė - Erucastrum svogūnėlių nėra. Ankšta~os s1_a~ra1 lm111skos, sta1gia1
- Visi žiedai be pažiedžių. 19 susiaurėjusios į trumpą l1emenelĮ. . .
19. Augalai daugiamečiai, stiebo pamatas sumedėjęs. Ankš- 8. Kartene - Cardamme
taroje sėklų 2 eilės. 24. šatreinis - Diplotaxis Lapai tik stiebiniai, lapkočio paža~tyje da~;1iausiai tam-
-Augalai vienmečiai (labai retai daugiamečiai) . Ankšta- sūs svogūnėliai. Ankštaros s1~ura1 _ l ~ncehskos, nuosek-
roje sėklų l eilė. l. Pikulė - Sisymbrium · liai pereinančios į gana ilgą hemenelĮ. V • •

9. Dantazole - Dentana
20 ( 14). Vaisiaus snapelis (neatsidaranti ankštaros dalis)
siaurai kūgiškas, 6-10 mm ilgio, sudaro iki ¼ atsida- 28 (25). Be šakotų, augalai apaug~ ir liau½iniais. plaukel_iais
rančios ankštaros dalies. 25. Bastutis - Brassica ir su gūbreliais. Purka skelta Į 2 lapehų pavidalo sk1au-
Vaisia1:1s snapelis suplotas, o jeigu kūgiškas, tai su
~- w
l (2) sekla, 10-25 mm ilgio, siekia ne mažiau kaip ½ Augalai be liaukinių plaukelių ir gūbrelių. Purka rutu-
neatsidarančios ankštaros dalies. liška, kiek įlenkta viršūne. 30
26. Garstukas - Sinapis 29. Lapai žali. Purkos skiautės plokščios, susiglaudusios.
17. Vakarutė - Hesperis
114
115
 - Lap_a_i pilki, ~~ba! plaukuoti. Purkos skiautės išorinėjl' S tiebas lapuotas, daugiau kaip 20 cm aukščio. Ankšta-
p~syeJe_ s_u~toreJ~s10s.
v• • 18. Leukonija - Matthiola rėlės ovališkos (66 pav., 2), labai plaukuotos, pilkos
30. y1rsutmiai lapai be½ocia1, apatinių pamatas susiaurėjęs nuo gausių plaukelių. Visas augalas pilkas.
Į lapkotĮ. Sąvaros išgaubtos, jų vidurinė ryški ir ne- 20. Miltinaitė - Berteroa
labai ryškios 2 šoninės gyslos. 10 (38). Vainiklapiai nevienodo didumo, 2 išoriniai gerokai
. . . . . 10. Vairenis - Arabidopsis didesni už kitus. 41
Shebm1a1 lapai trumpakočiai, apatiniai lyriški. Ankš- - Visi vainiklapiai vienodo didumo. 42
tarų sąvaros plokščios, su l neryškia gysla. 41. Stiebas nešakotas lapų skrotelė pamatinė, stiebiniai Ia•
11. S~amainis - Cardaminopsis pai 1-2 (67 pav'., 2). 39. Pašuolė - Teesdalia
31 (2). Au&ala1 pliki. . Ankstaros 1š 2 narelių, kiekviename
• • • y

Stiebas šakotas, gausiai lapuotas.

po ly ?.;klą. N ar~hų. k:aš!ai skiauterėti, sienelės kietos, 37. Rudgrūdėlė - lberis
k_a~shskos. Lapai mesmg1, plunksniški, linijiškomis skil- 42 (40). Ankštarėlės stambios, iki 5 cm ilgio, sąvaroms_ nu:
hmts. 29. Stoklė - Cakile kritus lieka blizganti balsva pertvara (65 pav.) . Zieda1
Au~~lai plaukuoti. Ankštarų narelių kraštai neskiau- violetiniai. 19. Blizgė - Lunaria
tereh. 32 - Ankštarėlės daug mažesnės, jų pertvara neblizga. Zie-
32. Ankštara iš keleto_ v(ena eile ~~augusių briaunotų, sėk­ dai balti. 43
!?ms y~~n_okus atsktr~i nubyranc1ų narelių. Lapai apaugę 43. Ankštarėlės atvirkščiai trikampiškos, suplotos. Vainik-
~m~k?c1ais plau~eltai?, apatiniai lyriški, vidurinių ir vir- lapių nėra (jie redukuoti). 42. žvaginė - Capsella
sutm1ų lapų krastas Įlankstytas arba stambiai dantytas. Ankštarėlės ne trikampiškos. 44
31. Ridikas, svėrė - Raphanus 44. Ankštarėlės rutuliškos arba elipsiškos, iš šonų nesuplo-
-Ąnkštara _iš keleto 2 eilėmis išaugusių vienasėklių nare- tos. Lapai dideli, iki 50 cm ilgio.
lių. _L~pai apaugęy šve!niais ir liaukiniais plaukeliais, 6. Krienas - Armoracia
a.pahmų_ l_apų krastas Įlankstytas, vidurinių ir viršuti- - Ankštarėlės iš šonų suplotos. 45
nių ato~iai ?~ntyt~s. 32. Chorispora - Chorispora 45. Ankštarėlės vienasėkliais lizdais, 2-4 mm ilgio.
33 (l). Ankstareles sekloms subrendus atsidaro per 2 są- 35. Pipirnė - Lepidium
varas. 34 -Ankštarėlės 5-15 mm ilgio, jų lizduose daug sėklų.
- Ankštarėlės neatsidarančios. 46 38. čiužutė - Thlaspi
34. Ziedai geltoni arba gelsvi. 35 46 (33). Ankštarėlės sparnuotos, suplotos, kabo ant ·plonų
- Ziedai balti arba violetiniai. 38
kotelių. . 15. _M~lžolė - !s3:,tis
35. Augalas apaugęs nešakotais pla·ukeliais, rečiau plikas.
Y•

- Ankštarėlės be sparneltų, stac1os ar Į soną atsilosu-

5. čėriukas - Roripa s~s. 47
- Plaukeliai šakoti. 36
47. Ankštarėlės rutuliškos, vienalizdės ir vienasėklės.
36. Stiebas belapis, visi lapai pamatinėje skrotelėje. 41. Prožiklė - Nesiia
St1e. b 22. Anksta - Draba - Ankštarėlės dvilizdės, dvisėklės, kartais viename lizde
as 1apuotas. 37
sėkla neišauga. 48
37. Lapai prie pa_mato susiaurėję, stiebo neapkabina (66
pav., l), labai apaugę žvaigždiškais plaukeliais, pilki. 48. Ziedai balti. 49
21. Laibenis - Alyssum - Ziedai geltoni. 51
- Lapai strėlišku pamatu apkabina stiebą, žali. 49. Ankštarėlės suplotos, viršūnė nusmailėjusi. Liemenėlis.
40. Judra - Camelina tokio pat ilgio kaip ankštarėlė. Viduriniai ir viršutiniai
38 (34). Vainiklapiai į 2 dalis skelti. 39 lapai strėlišku pamatu apkabina stiebą.
34. Kardarija - Cardaria
- Vainiklapiai ištisiniai, kartais įlenkta viršūne. 40
Liemenėlis daug trumpesnis už ankštarėlę. Lapai pa-
39. Stieba? ~elapis.! že!Il~s, iki 12 cm aukščio, lapų skrotelė matine dalimi stiebo neapkabina. 50
pamatine. Ankstareles pailgos ar elipsiškos, plikos (67 50. Ankštarėlės 10-14 mm ilgio, dvinarės, apatinis nare-
pav., l). 23. Ankstyvė - Erophila lis be sėklos, kotelio pavidalo. Apatiniai lapai ištisiniai,
116
117

1
2 ·3
59 pav.
ilgi, mė~i~gi: ~ki 30 cm ilgio.
V 30. Balža - Crambe
. Ąnkstarel~s iki 3 mm ilgio, inkstiškos, dvilizdės, kiek-
yi~name l!zd_e po sėklą. Lapai plunksniškai suskaldyti,
iki 5 erny tlg~o: 36. Varnakojė - Coronopus .
51 (48). Ankstareles nareliai vienas virš kito vienasėkliai
Augalas apaugęs nešakotais plaukeliais. ' · Lapai pilkai žali, dukart ar triskart plunksniškai suskaldyti
V • • 28. Rapistras - Rapistrum
Ankst_arel~s. 7:1ar~liai vienas šalia kito. Augalas a au-
gęs haukmiais 1r paprastais šakotais plaukeliais. p
16. Engra - Bunias
l gentis. Pikulė - Sisymbrium L.
l. An~štaro~ nu~ pamato link viršūnės smailėja, prisi lau-
dus_10s .P;~e _st!ebo .. Ap_atiniai !_apai plunksniškai su~kal-
dyh,. virsun~~e. skiaute stambi, trikampiška, viršutiniai
beveik bekocia1, pamatas strėliškas. 0,20-0,60. Vn. V-
tis
IX. Dykvietėse, panamėse, pakelėse, šiukšlynuose, kran-
tuose. Dažna (59 pav., l).
Vaistinė pikulė - S. officinale (L.) Scop.
Ankštaros cilindriškos, vienodo storio per visą ilgį, prie
stiebo neprisiglaudusios. 2
2. Ankštara tokio pat storio kaip vaiskotis, su juo vie-
noje linijoje (59 pav., 3). Stiebo apatinė dalis apau-
gusi šereliais. Viršutiniai lapai bekočiai, skiltys siauros,
linijiškos. 0,30-0,70. Vn., Dv. V-VII. Dykvietėse, pa•
kelėse, statybinių medžiagų sąvartynuose. Gana reta.
Aukštoji pikulė - S. altissimum L.
Ankštaros storesnės už vaiskočius, su šiais sudaro di-
desnį ar mažesnį kampą. 3
3. Ankštaros 5-6 cm ilgio, apie 4 kartus ilgesnės už
vaiskočius, iškilusios virš žiedyno viršūnės. Taurėlapiai
iki 2,5 mm ilgio. Ziedkočiai pliki. 0,10-0,50. Vn., Dv.
V-VII. Dykvietėse, pakelėse, ant geležinkelio pylimų.
Labai reta. šiukšlyninė pikulė - S. irio L.
Ankštaros iki 4 cm ilgio, maždaug dvigubai ilgesnės
už vaiskočius, jaunos ne ilgesnės už žiedus. Taurėla­
piai (2,5) 3-3,5 mm ilgio. 4
4. Augalai daugiamečiai. Stiebas plikas arba apaugęs trum-
pais plaukeliais. Lapai ploni, melsvai žali, pliki. 0,20-
0,70. D. V- VI. Dykvietėse, pakelėse, pakrantėse. Reta.
Melsvoji pikulė - S. polymorphum (Murr.) Roth
Augalai vienmečiai. Stiebas ir lapai apaugę ilgais,
šiurkščiais plaukeliais (59 pav., 2). 0,30-0,70. Vn. V-
VIII. šiukšlynuose, dykvietėse, pakelėse, ant geležin-
kelio pylimų. Apyretė .
šiurkščioji pikulė - S. loeselii L.
2 gentis. Poklius - Descurainia Webb et Berth.
į linijiškas skilteles. Vainiklapiai blyškiai geltoni. Ankšta-
ros beveik dvigubai ilgesnės už vaiskočius, vienagyslės. Vn.,
kartais Dv. 0,20-0,70. V-VIII. Panamėse, dykvietėse, šiukš-
lynuose. Dažnas.
Paprastasis poklius - D. sophia (L.) Webb et Pranti.
3 gentis. Tvertikas - Erysimum L.
l. Subrendusios ankštaros 2-3 kartus ilgesnės už vais-
kočius, iki 3 cm ilgio. Vaiskočiai daug ilgesni už tau-
relę. Lapai pailgai lancetiški, kaip ir stiebas, apaugę
dvišakais prigulusiais plaukeliais. 0,30-0,60. Vn., Dv.
119
 šviesiai geltoni. 0,50-_l ,0_0. DAv. v tyn. Drėgnose pie-
akrantėse pakrumese. pyre e. A d
vose, P ' stačioji barborytė - B. s~i:_i~t~ . n r_z.
. . 5 ros šoninių skilčių, virsumne sk1l-
~patm1ų lapų 2- PV lapo lakšto ilgio. Ankštar?s at-

l\j~:~~i:!Ji!~tl.ll!\n~~:;:bar•:~:~t:~t~;d:~:
ius tamsiai geltom. 0,20-0,80. Dv. d vna
~e, dobilienosePip~~!~jf•b:::J~\~s:_ ~a;;lga~fs R. Br.
2 3 4 5 6 7

5 gentis. čėriukas - Roripa Scop.

60 pav. · . · ·1 · · kiek
1. Vainiklapiai t~kio ~a~ i_l~lO eft~% fnrlt:f;:15~10 mm
V-IX. Daržuose, dykvietėse, pakelėse, pakrantėse. Daž- trumpesnis už JUOS sv1esia1 g . (61 2)
. . 1 7_ 3 mm pločio, kiek išlinkusio~. . pav., .v ·
nas. Smalkinis tvertikas - E. cheiranthoides L. 1
A~:tini~i lapai kotuoti, viršutiniai ~ek~c1a1 pl~k~~
Subrendusios ankštaros bent 5 kartus ilgesnės už vais- 8 0
kai suska_ldyti (61 pat, l). O,t~-;~tės~ cfy'kvi;~se: Daž-
kočius, kurie tokio pat ilgio kaip taurelė ar trumpesni. 2
2. Ankštarų lizduose sėklų viena eilė. Ankštaros stačios, VIII. Dregnuose t;u
nas. e
~~~!•
1 J:i;kas _ it palustris Bess.
(R. islandica Borb.)
prigludusios prie stiebo, suplotos, su išilginiais sparne- vk• · el
liais. Stiebas ir lapai apaugę šiurkščiais, daugiausia Vainiklapiai daug ilgesni už taurėlapius, rys 1a1 g 2
trišakiais plaukeliais. 0,20-0,70. Vn., Dv. V-VI. Slai-
tuose, dirvonuose. Labai retas. 2. ~i~t ar bent viršutiniai _lapai nesuskaldyti. Ankštarėlė;
šiurkštusis tvertikas - E. cuspidatum DC. nedaug ilgesnės uz_ylo~Į- k ld r Ankštaros gerokai
Ankštarų lizduose sėklų 2 eilės. Ankštaros nepriglu- Visi lapai plunksmska1 sus a Y 1· 4
dusios prie stiebo. 3 ilgesnės už plotį.
3. Ankštaros beveik statmenai stiebui atsilošusios, maž-
daug tokio pat storio kaip vaiskočiai, kurie dvigubai
trumpesni už taurelę. Lapų viršūnė žemyn nulinkusi.
Stiebas ir lapai apaugę daugiausia dvišakais plauke-
liais. 0,15-0,35 Vn. V-VII. Pakelėse, dykvietėse, ant
pylimų. Retas. Riestasis tvertikas - E. repandum L.
Ankštaros įstrižai stačios, keturbriaunės, daug stores-
nės už vaiskočius, kurie maždaug tokio pat ilgio kaip
taurelė. Stiebas apaugęs dvišakais, o lapai trišakais ir
keturšakais plaukeliais. 0,30-1,00. Dv. V-VII. Pakrū­
mėse, pagrioviuose, paupiuose, dykvietėse. Retas.

9
Stačiavaisis tvertikas - E. hieraciifolium L.

4 gentis. Barborytė - Barbarea R. Br.

7 ·8 9
5 6
l. Apatinių lapų 1-2 poros šoninių skilčių, viršūninė skil- 2 3 4
tis stambi, daugiau kaip ½ lakšto ilgio. Ankštaros sta-
čios, prigludusios prie stiebo, vaiskočiai stori, 3-5 mm
61 pav.
ilgio. Vainiklapiai apie ½ karto ilgesni už taurėlapius,
121
120
 3. Visi lapai sveiki, pailgi, nelygiai dantyti (61 pav., 3),
apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai, pamatine dalimi 8 gentis. Kartenė - Cardamine L.
apkabina stiebą. Ankštarėlės rutuliškos, kelis kartu11
trumpesnės už vaiskotį (61 pav., 4) . Stiebas status, r ·· la;J
Stie~i_nių _l~pų lapkoč!ų ~~:~t\~~Jųe
1
d l je yra siauros
l. lapeliai kotuo~
apatinė dalis sumedėjusi. 0,30-0,90. D. VI-VIII. Sla- smailia virsune ause es. .. . k"lč" .k. n-
piose pievose, smėlėtose pakrantėse, ant geležinkelio t·1 kiaušiniški ar beveik apskriti, nuo dvis. l ių l l pe
pylimų. Gana retas. k .' k'IV•ų (62 pav 3) viršutinių stiebimų lapų lape-
1as l Cl ., ' • • • J • k vviai Va -
Panaminis čėriukas - It austriaca (Crantz) Bess. liai bekočiai, lancetiški! dažm~us1~1 yg1\ _rase A~kšta- 1
Viršutiniai lapai ištisiniai, bekočiai, bet stiebo neapka-
~;~1~1!~~0ss~~oį~iJ~;; ~r~~{r_J~~:if~:ifiJ~į~!~išl!1:
0 15 6
1
bina (61 pav., 5), apatiniai dažniausiai plunksniškai
suskaldyti (61 pav., 6). Ankštarėlės ovalios ar beveik s1daro. , - , . • .
rutuliškos, 2-3 kartus trumpesnės už vaiskotį (61 pav., tuose, krūmuose. Apy}!~~-ri~ji kartenė_ e. impatiens \
7). Stiebas kylantis, dažniausiai tuščiaviduris, įsišakni­
jantis. 0,30-1,00. D. V-VIII. Dumblėtuose krantuose, _ Lapkočių pamatas be. au_sehų. . .
grioviuose, pelkėtose pievose, šlapiuose paupių krūmy­ 2 Vainiklapiai maži, pa1lg1, 3-5 mm 11~1~·
. . . k" v, •vk•1 apie 10 mm l 1g10.
3
nuose. Gana dažnas. - Vainiklapiai iausmis • t · 4
laukeliais tiesus·
Vandeninis čėriukas - It amphibia (L.) Bess. 3. St_ieb_a~ pli1kas. a;ba4 afra~~tsg r;a~~tinių lapų, 'turin~ių
4. Ankštaros ~-7 mm ilgio, 1,2-2,5 mm pločio, vaisko- stiebmia1 apai . 2 . dk V• . 1_ 2 mm ilgio. Kuokeha1
čiai dažniausiai žemyn nulinkę. Viršutiniai stiebiniai 1- 3 poras lapelių. ie ociai . 8 mm il io O08-
lapai beveik bekočiai, jų ilgis daugiau kaip 2 kartus dažniausiai 4. Vaiskočiai storok~ 5- k g t=se' dir-
viršija plotį. 0,20-0,90. D. VI-VIII. Slapiose pievose, 0 30. Vn. IV-VI. Pamiškėse, ~:ukmutose_, pacra~i:suta L
krantuose. Apyretis. ' Rt Gauruoto11 ar ene - • .·
Pievinis čėriukas - It anceps (Wahlb.) ~chb. ;~f:bo =p~-t~n~ ~alis l~bai p!aukuo~a; tie~i~:i ~pet~~
Ankštaros 8-10 mm ilgio, 1-1,2 mm pločio, vaiskočiai keli PJ.~ahma1 lap_al i,. tuKr~~jĮJiai 6. V~skočiai ploni,
tiesūs ar kiek į viršų užlinkę (61 pav., 9). Viršutiniai Ziedkocia1 3- 4 mm 1 gto.
stiebiniai lapai kotuoti, jų ilgis apie 2 kartus viršija
plotį (61 pav., 8). 0,15-0,60. D. VI-VIII. Krantuose,
pelkėtose pievose, drėgnuose laukuose. Gana dažnas.
Miškinis čėriukas - It sylvestris (L.) Bess.

6 gentis. Krienas - Armoracia G. M. Sch.

Pamatiniai lapai stambūs, iki 80 cm ilgio, ilgakočiai, dan-
tyti, viduriniai stiebiniai trumpakočiai, plunksniškai suskal-
dyti. šaknis stora, mėsinga. Stiebas status, briaunotas. 0,60-
1,00. D. V-VII. Auginamas, neretai sulaukėja.
Valgomasis krienas - A. rusticana G. M. Sch.

7 gentis. Rėžiukas - Nasturtium R. Br.

Stiebas kylantis, pamatas įsišaknijantis, tuščiaviduris. La-
pai plunksniški, pliki, lapeliai dantyti. Ankštaros apie 2 cm
ilgio, sėklų paviršius tinkliškas, jų dvi eilės. 0,15-0,60. D.
V-IX. Upeliuose, šaltiniuose, šaltiniuotuose krantuose. La- 2 3 4 5
bai retas. Saugotinas.
Paprastasis rėžiukas - N. officinale R. Br.
62 pav.
122
123
 7-12 mm ilgio. 0,10-0,50. Vn., Dv. V-IX. Drėgnuo
se miškuose, šaltiniuotose pievose, grioviuose. Labai
reta. Lenktoji kartenė - C. ftexuosa With.
4. Stiebas briaunotas, pilnaviduris. Lapai su 2-4 poromis
kiaušiniškų lapelių (62 pav., l) . Vainiklapiai balti, kuo•
kelių dulkinės violetinės. 0,15-0,50. D. V-VI. šalti-
niuotose vietose, upeliuose, grioviuose, krantuose. Ga-
na dažna. Karčioji kartenė - C. ama~ L.
Stiebas apvalus, tuščiaviduris, apsitraukęs apnašomis.
Lapai turi 4-6 poras pailgų lapelių (62 pav., 2). Vai-
niklapiai rausvi, rausvai violetiniai ar balti. Dulkinės
geltonos.
5. Stiebinių lapų lapeliai ryškiai kotuoti, visi maždaug
vienodo didumo. Vainikėlis dažniausiai baltas ar raus-
vas. Liemenėlio viršūnė sustorėjusi. 0,20-0,50. D. V-
VII. Grioviuose, šlapiuose miškuose ir pievose, kran-
tuose. Apyretė. Dantytoji kartenė - C. dentata Schult.
Stiebinių lapų lapeliai bekočiai, pailgi, viršūninis la-
pelis stambesnis už šoninius. Vainikėlis šviesiai raus-
vas ar rausvai violetinis, retai baltas. Liemenėlio vir-
šūnė nesustorėjusi. 0,15-0,40. D. IV-VI. šlapiose pie-
vose, pakrantėse, grioviuose. Dažna.
Pievinė kartenė - C. pratenis L.
11 gentis. Skamainis - Cardaminopsis Hayek . . .
. . 1 •Vk• arba plunksniškai sk1lteh
Pamatiniai la~ai ko~~o~! _yr:i5al~es lapai dantyti arba lygia•
.,r skiautėti, stiebo v;rsu mes ęs šakotais ir nešakotais plau-
kraščiai. Visas aug_a as !P,8U~ai rausvi O 15-0,40. Dv., kar-
kcliais. Ziedai balg ~r 1~vtel\aituose di~onuose, dykvietėse,
tais D. IV-VIII. a8 ve ese'bet šiauri~iuose rajonuose neran-
smėlynuose. Gan_alty a.~~!s;kamainis - C. arenosa (L.) Hayek
damas. Smt m
12 gentis. Bokštytė - Turritis L.
5
Stiebas status! lai)Jas.
srie_b .ubiaAi
. • lapai pliki melsvai žali, su
Ankštarbs keturbriaunės,
1
apnašomis. ~1eda1. ge ~vai. k~.i~s O 50-1,20. Dv. V-VII.
kelis kartus ilgesnes uz_ vais eA · t.
Pamiškėse, šlaituose, krumi1~!tni~r{t!idtytė - T. glabra L.
13 gentis. Vaistutis - Arabis L.
. • šakotais prigulusiais plau-
1. ~t~ebo _apatt_in~ dpa_l~! a~~~tY~:ai lapai \r prie jų pamato
keliais, virsu me 11 ·

9 gentis. Dantažolė - Dentaria L.

Apatiniai lapai plunksniški, viduriniai ir viršutiniai trilapiai
ir penkialapiai, viršūniniai ištisiniai, lancetiški, beveik visų
lapkočių prie pamato yra nedideli, tamsiai rudai violetiniai
svogūnėliai. Vainikėlis violetinis ar rausvas. 0,30-0,70. D.
V, VI. Plačialapių lapuočių ir mišriuose miškuose. Labai re-
ta. Saugoma. Svogūninė dantažolė - D. bulbifera L.

IO gentis. Vairenis - Arabidopsis Heynh.

Pamatiniai lapai atokiai dantyti, stiebiniai dažniausiai ly-
giakraščiai, kaip ir stiebas, plaukuoti. Ankštaros plikos, lini-
jiškos, 10-20 mm ilgio, vaiskočiai ploni, ilgi. Vainikėlis
baltas. 0,08-0,30. Dv., kartais Vn. IV-VI. Laukuose, šlai-
tuose, pakelėse. Pietryčių Lietuvoje dažnas, kitur retas ar
visai neauga. Baltažiedis vairenis - A. thaliana (L.) Heynh.
3 4
2

63 pav.
124 125
 ~mailios auselės prigludę prie stic-
~- 9,40-:-1,00. Dv., D. V-VI U i
slernų pievose miško aikvt . pų
5 e1·ese,
kelėse. Apyretis. pa-
Sfrėlialapis vaistutis _
A. nemorensis (Wolf) l(
(A. planisiliqua .Rchb. f.; A. gera~Ji7
St1·eb •Vt • . Bess.)
v . .as 15 1sa1 apaugęs pas•v• 1s1au-
Jsusia1s plaukeliais· st·1e b"m 1ų .
gi_1 ta1 s1rd1~kas, auselės
~P_ų ya~at~.? apskritas arba ne-
rie
stiebo neprigulusios (63 p 65 pav.
l). 0,25-0,60. D., Dv. v-YJli'
;~~?se pi~vose, šlaituose, pa: lėtai gūbriuotos. 0,25-1,20. Dv. V-VIII. Dirvose, pievose,
is ese, dirvonuose. Gana re- pakelėse, dykvietėse, ant pylimų. Apyretė.
t as. Rytinė engra - B. orientalis L.
Gauruotasis vaistutis _
A. hirsuta (L.) Scop. 17 gentis. Vakarutė - Hesperis L.
14 gentis. česnakūnė_ Alliaria S Lapai pailgi, dantyti, apaugę nešakotais ir šakotais plauke-
64 ~~ m~
~i~ratiniai Iapf-ii ilgakočiai, stiebi-
liais. Ziedai violetiniai, kvapūs. Ankštaros iki 10 cm ilgio,
•v
apatinė dalis plaukuota, viršutinė plika. 0,40- 1,00. Dv. V-
fyttsak_asd, pltiki, patrinti kvepia ė~s~~k~kokrcta!,t visų pamatas šir- VII. Dažnai auginama darželiuose, neretai sulaukėja.
1 an ytas (64 ) V . . , as as nelygiai ·1 k
beveik dvigub . ·1 pav: . atmklapiai balti 5 6 Į ~ln _s- Kvapioji vakarutė - H. matronalis L.
t . a1 1 gesm už t ·1 • , - mm 1 g10
as, briaunotas. O20-1 OO DaurV ap1U • Stiebas status tvir:
45
se, lapuočių miškų pamišk~ vG. -VI.v l(rūmuose, pak~antė- 18 gentis. Leukonija - Matthiola R. Br.
V · t· · se. ana dazna
ats tne česnakūnė - A t· l . l. Lapai pailgi ar pailgai atvirkščiai kiaušiniški, lygiakraš-
. pe to ata (M. B.) Cavara
čiai. Ziedai atviri ištisą parą, dažniausiai pilnaviduriai,
et Grande
įvairių spalvų. 0,20-0,80. Vn., Dv. 6-9. Auginama dar-
15 gentis. Mėlžolė - lsatis L želiuose, gėlynuose.
Pilkoji leukonija - M. incana (L.) R. Br.
SHeba~ status, tvirtas, a va
t?tuott,_viršutiniai bekočit
V
;r: . . .•
r?:mutm1a1. stiebiniai lapai
ma_ stiebą, visi melsvai ž~li re ts a pa~atme dalimi apka-
Lapai lancetiški, dantyti. Ziedai prasiskleidžia tik vaka-
re, labai kvapū s, violetiniai. 0,15-0,35. V. VI-VIII.
somis. Vainiklapiai geltoni V~epl_atuoti, apsitraukę apna- Dažnai auginama. Dviragė leukonija - M. bicornis DC.
0,41~-1,00. Dv. V-VII. siait!~!~a1 k ~ba ant p101_1ų kotelių.
PY 1mų. .Reta. v. •. a vose, dykvietėse ant 19 geątis. Blizgė - Lunaria L.
0 azme mėlžolė - . l. tincto/ia L.

16 gent·1s. Engra - Bunias L. Lapai kotuoti, trikampiški, pamatas širdiškas, smailiai dan-
tyti. Ankštarėlės didelės, iki 3 cm pločio, suplotos, kabo ant
St~ebas status, tvirtas, labai šako . . plonų vaiskočių (65 pav.) . Ziedai violetiniai, po keletą viršū-
nesakotais ir šakotais lauk . . tas, kaip. t~ lapai, apaugęs . ninėse šluotelėse. 0,30-1,20. D. V-VII. Drėgnuose ir šal-
plunksniškai suskaldyti pkarta~ha_tJt··
5 ts 1s ~~~atm1ai lapai pailgi tiniuotuose lapuočių miškuose, šlaituose. Reta. Saugoma.
' m1a1. Ankštarėlės raukš: Daugiametė blizgė - L. rediviva L.
126

j 127

2 3 4 23 gentis.
66 J)av.
20 gentis. Miltinaitė - Berteroa DC.
Augalas pilkas, gausiai apaugęs žvaigždiškais plaukeliais.
Stiebo apatinė dalis sumedėjusi. Lapai bekočiai, pailgai lan-
cetiški (66 pav., l, 2) . Vainiklapiai balti, beveik iki vidurio
skelti, maždaug dvigubai ilgesni už taurėlapius. 0,20-0,60.
Dv., Vn. VI-X. Smėlynuose, dykvietėse, pakelėse, ant pyli-
mų. Gana dažna. Pilkoji miltinaitė - B. incana (L.) DC.
21 gentis. Laibenis - Alyssum L.
l. Vainiklapiai šviesiai geltoni, vysdami bąla. Taurėlapiai
išlieka prie vaisių, jų viršūnėje negili iškarpa. 0,07-
0,30. Dv., Vn. V-VIII. Smėlynuose, sausuose pušynuo-
se, pakelėse, ant geležinkelio pylimų. Apyretis. šiauri-
niuose rajonuose nerastas.
Taurelinis laibenis - A. alyssoides L.
Vainiklapiai ryškiai geltoni, vysdami nepabąla. Taurė­
lapiai užsimezgus vaisiams nukrinta. Ankštarėlių vir-
šūnė apskrita. 0,10-0,20. D. IV-VI. Pajūrio ir konti-
nentinėse kopose, sausuose pušynuose, smėlynuose, ant
pylimų. Vietomis gana dažnas, bet šiauriniuose rajo-
nuose neauga. Smiltyninis laibenis - A. montanum L.
128
22 gentis. Anksta - Draba L.
Vainiklapiai gelsvi ar šviesiai geltoni, 2-3 mm ilgio.
Stiebiniai lapai pailgai kiaušiniški ar kiaušiniški, beko-
čiai, pamatas apvalus, stiebo neapkabina. Ankštarėlės
pailgai ovališkos. Stiebas ir lapai apaugę ilgais plau-
keliais. O, 10-0,30. Vn. V, VI. Saulėtuose šlaituose, pa-
kelėse, ant geležinkelio pylimų. Reta.
Gojinė anksta - D. nemorosa L.
Vainiklapiai balti, iki 2 mm ilgio. Stiebiniai lapai ap-
skritai kiaušiniški, pamatas ausytas, apkabina stiebą.
Ankštarėlės pailgai elipsiškos. Stiebas ir lapai apaugę
trumpais plaukeliais. 0,10-0,40. Vn., Dv. V, VI. Sau-
suose šlaituose, pakelėse, geležinkelio stočių rajonuose.
Labai reta. Atneštinė. Mūrinė anksta - D. muralis L.
Ankstyvė - Erophila DC.
Lapai lancetiški, lygiakrašči ai arba kiek dantyti. Stiebas be-
lapis, plikas (67 pav., l). Vainiklapiai balti, beveik iki vi-
durio skelti. Ankštarėlės plačiai elipsiškos ar lancetiškos,
5-10 mm ilgio, vaiskočiai dvigubai ilgesni. 0,03-0,15. Vn.,
Dv. 111-V. Dykvietėse, dirvonuose, pakelėse, kartais pasė­
liuose. Gana dažna.
Pavasarinė ankstyvė - E. verna (L.) Bess.
24 gentis. šatreinis - Diplotaxis DC.
2
67 pav.
9 Užsak. Nr. 6435 129
 l. Ankš(t.~ro:. maž9_aug. tJkio ilgio kaip vaiskočiai, ginofo- gcsni už taurėlapius. Sėklų paviršius lygus. 0,80-1,20.
ra~ . 1~ ~1edkoc10 virsūnės išaugęs kotelis, rie kuri Vn., Dv. V-IX. Neretai auginamas.
pris1tv1~h~ę tau_rėlapiai) 3 mm ilgio. Taurėfapiai 4~ Griežtis. Rapsas. Ropė - B. napus L.
. mm tlgw._ ~hebi_ni1,1 )apų daug. Pamatinės skrotelės
7 Pamatiniai lapai žali, stiebiniai viršutiniai kiek apsi-
nera .. Zemu~m1ų shebm1ų lapų skiltys siauros j il ·s traukę melsvomis apnašomis, visi plaukuoti. Išsiskleidę
daugiau ½atl? 3 k31.rtuJ viršija plotį. 0,20-0,70.' D~
IX. Dykvte!ese, smkslynuose.
vf~ žiedai iškilę virš neprasiskleidusių. Vainiklapiai maž-
daug 1,5 karto ilgesni už taurėlapius. 0,20-0,90. Vn.,
. • t . . Labai retas. AtneVt•
Slau ralap1s
·
s mis.
s~ rein1~ - D. tenuifolia (L.) DC. kartais Dv. V-VII. Dykvietėse, pūdymuose, dirvose.
Ankstaros _2-~ ~artus ilgesnes už vaiskočius, be ino-
V

Apyretis. Dirvinis bastutis - B. campestris L.

for~. Ta~r~lap1a1_ ~-:-4 mm ilgio. Stiebas belapis ~rba
k:!lt lapai zemut~neJe d_alyje. Pamatinės skrotelės lapų
s 1 ys ne daugiau kaip 2 kartus ilgesnės už plotį.
9:15:-0,60. Vn., Dv. VI-IX. Dykvietėse panamėse
stukslynuose. Gana retas. ' - '
Mūrinis šatreinis - D. muralis (L.) DC.
25 gentis. Bastutis, kopūstas, griežtis - Brassica L.
l. StiE_!bi!liai_ lapai kotuoti, o jeigu bekočiai, tai pama.tine
da_h~1 _st_1ebo ~eapkabina.
She_b1ma1. lapai bekočiai, širdiška pamatine dalimi ap-
ka~ma v~t!e_bą (6? pav., 2) .
2. Va1svkoc1a1 Ir ankst_aros_ prigludę prie stiebo (63 pav., 4).
A_nkstaros keturbriaun~s, snapelis plonas, iki 4 mm il-
gw. 0,?_0-},00. Vn. VI-IX. Dirvose, daržuose, kran-
tuose, smkslynuose. Apyretis.
Juodasis bastutis - B. nigra (L) K h
- Va1s.kocia1 tr ankštaros atsilošę.
• v• • •
· · oc
3. Ankstaros su ginoforu ( 1-4 mm kotelis 1·s·augęs 1·• · tėti. Vainiklapiai gelsvi, gyslos žalsvos, 5-7 mm ilgio, dvi-
l •· · v- - k , s va1s-
<0c10 v!rs~nes, ur_ prisitvi'.ti_nę taurėlapiai) ir su 4-
6 mm !lg10 snapehu. Apahmai lapai plunksniškai su-
skaldyti, pl_au~uoti (6~ pav., 3). 0,50-1,00. Dv., D. VI- ·
VIII. Dykv1etese, darzuose, ant pylimų. Retas.
Stepinis bastutis - B. elongata Ehrh
- Ąn~~taros _be_ ~~n?forų, _s~apeli~ 6-12 mm ilgio. Apa~
V •
26 gentis. Garstukas, Garstyčia - Sinapis L.
l. Tik patys apatiniai lapai lyriški (63 pav., 3), visi kiti
įlankstytai dantyti. Ankštaros trigyslės, snapelis tiesus,
plikas arba šiek tiek plaukuotas. Sėklos juodos. 0,30-
0,60. Vn. V-VIII. Dirvose, pasėliuose, daržuose, pake-
lėse, dykvietėse. Dažnas.
Dirvinis garstukas - S. arvensis L.
Lapai plunksniškai suskaldyti. Ankštaros penkiagyslės,
2 snapelis suplotas, išlinkęs, apaugęs šiurkščiais plauke-
liais. Sėklos gelsvos. 0,20-0,80. Vn. VI, VII. Kai kur
4 auginama, kartais sulaukėja. Reta.
Baltoji garstyčia - S. alba L.
27 gentis. šungarstė - Erucastrum C. Presl.
Stiebas kylantis arba status, kaip ir lapai, labai apaugęs pa-
prastais plaukeliais. Visi lapai ir pažiedės plunksniškai skiau-
3
gubai ilgesni už taurėlapius. 0,20-0,60. Vn., Dv. V-IX.
Dykvietėse, pakelėse, ant geležinkelio pylimų. Apyretė.
šiukšlyninė šungarstė - E. gallicum (Poir.) O. E. Schulz

28 gentis. Rapistras - Rapistrum Crantz

tm1a1 lapai lyrt:;k1, apatme puse kiek plaukuota. o20-
1,00. V. VI-V_II!·. ~ykvietėse, ant pylimų, šiukšlyn~ose.
G_ana r etas. V1ksrtnis bastutis - B. juncea (L ) e
4. Z!e?ai blyš½iai geltoni. Taurėlapiai prigludę p~ie v~1~~~
kelto. Lapai mėsingi, pliki. 0,40-1,20. Dv., Vn. V-
VII. Augmamas, kartais sulaukėja.
z· d - • . . . Kopūstas - B. oleracea L.
- te ~1. rysk1a1 geltom. Taurėlapiai atsilošę. Lapai bent
a~a_tm1a1 _plauk_uoti.
Stiebas status, tik apatinė dalis plaukuota. Lapai tamsiai
žali, šiurkščiai plaukuoti, apatiniai lyriški, ilgakočiai, stie-
bo viršūnėje trumpakočiai, lygiakraščiai ar dantyti. Ziedko-
čiai tokio pat ilgio kaip taurelė ar trumpesni už ją. Vainik-
lapiai citrinos geltonumo. Ankštarėlės apauĘusios tru!Il~ais
plaukeliais. 0,25-0,50. Vn. VI-VIII. Pakelese, dykv1etese,
geležinkelio stočių rajonuose. Labai retas. Atneštinis.
5 Raukšlėtasis rapistras - R. rugosum (L.) All.

5. V1s1 lapai ~ps_1t:aukę melsvomis apnašomis, apatiniai

apaugę pav1ema1s plaukeliais. Vainiklapiai dvigubai il-
130
131
 29 gentis. Stoklė - Cakile Mill.
Stiebas plikas, labai šakotas, dažniausiai kylantis. Vainikla-
piai 6-9 mm ilgio, rausvai violetiniai, beveik trigubai ilges-
ni už taurėlapius. 0,10-0,50. Vn. VII-IX. Pajūrio smėly­
nuose ir žvyrynuose bei Kuršių marių pakrantėse. Gana
dažna. Pajūrinė stoklė - C. maritirna Scop.
30 gentis. Balža - Crambe L.
Stiebas status, šakotas, mėsingas, plikas. Lapai melsvi, pa-
matiniai ilgakočiai, plunksniškai skiautėti. Vainiklapiai bal-
ti, iki 9 mm ilgio. Ziedai kvapūs. Apatinis ankštarėlės na-
relis mažas, besėklis. 0,30-0,60. D. V-VII. Pajūrio smė­
lynuose. Labai reta. Dabar nerandama.
Pajūrinė balža - C. maritirna L.

31 gentis. Ridikas. Svėrė - Raphanus L.

l. Ziedai šviesiai geltoni, kartais balsvi. Ankštara su per-.
smaugomis (60 pav., 2), subrendus sėkloms subyra į
pavienius narelius. 0,20-0,60. Vn. VI-X. Dirvose, pa-
sėliuose, pakelėse, dykvietėse. Dažna.
Svėrė - R. raphanistrum L.
Zie<;iai balti ar rausvi, su violetinėmis gyslomis. Ankš-
tarų sienelės storos, kietos, į pavienius narelius nesu-
byra. 0,30-1,00. Vn., Dv. V-VI. Dažnai auginamas,
kartais sulaukėja. Valgomasis ridikas - It sativus L.

32 gentis. Chorispora - Chorispora DC.

Stiebas ir lapai plaukuoti. Taurėlapiai prigludę prie vainikė­
lio. Vainiklapiai. rausvai violetiniai. Ankštarėlės apvalios,
link viršūnės smailėjančios. 0,08-0,20. Vn. V-VI. Pakelėse,
padirviuose, šiukšlynuose. Labai reta. Atneštinis augalas.
Smulkioji chorispora - Ch. tenella DC.

33 gentis. Konringija - Conringia Adam.

Stiebas status, nešakotas. Viršutiniai stiebiniai lapai su ap-
našomis, širdišku pamatu apkabina stiebą. Vainiklapiai bal-
ti ar gelsvi, apie 10 mm ilgio, dvigubai ilgesni už taurėla­
pius. 0,10-0,50. Vn. V-VII. Laukuose, pakelėse, panamė­
se. Labai reta. 2 3 4
Rytinė konringija - C. orientalis (L.) Andrz.
68 pav.
i32
133
 - Lapai bent apatiniai suskaldyti (68 pav., /). 3 18 mm ilgio sparneliai platūs (66 pav., 3). 0,1~1"0,40.
3. Ankštarėlės
5-6 mm ilgio, 3-4 mm pločio, prigludu- Vn., kartais, žiemojantis. Y-IVX. Laukuose, pase mose,
sios prie stiebo, gerokai ilgesnės už vaiskočius, viršu- daržuose, dykvietėse. Labai d_az_n~: V . T L
tinė jų dalis su plačiais sparneliais. Augalas plikas. Dirvme CIUZUte -:-V •~rvv~ns~v .
0,20-0,40. Vn. VI-VII. Ka-i kur auginama, kartais Stiebas apvalus. Stiebiniai lapai me!svka1 v~'.11~, sAtrndk1vsstkau
sulaukėja. Reta. Sėjamoji pipirnė - L. sativum L. pamatu apka.b 1.1:lav• s t·~: b ą, beveik lygia·1 rascia1.
· t'k viršutinė·
Ankštarėlės iki 4 mm ilgio, nesparnuotos arba su la- rėlės atvirkščiai sird1skos, 5-6 im tf\,/ Laukuose,
bai siaurais sparneliais, trumpesnės už vaiskočius ar- dalis sparnuota. 0,07-0,39, Vn., v. ·
ba tokio pat ilgio.
4. Ziedynas gana r etas. Ankštarėlės ovališkos, 2-2,5 mm
4
ganyklose, šlaituose. s\!~f~Į1i~žutė _ T. perfoliatum L.
ilgio, 1,5-2 mm pločio, apie 2 kartus ilgesnės už vais-
kočius (68 pav., 2). Viršutiniai stiebiniai lapai lygia- 39 gentis. Pašuolė - Teesdalia R. Br.
kraščiai. Patrintas augalas nemaloniai kvepia. 0,10-
0,30. Vn., Dv. V-X. Dykvietėse, šiukšlynuose, ant py]į. ,
Stiebas status arba pamatas išli!lkę~ _(67 pav 2 ), P)~kgf~·
mų. Dažna. Paprastoji pipirnė - L. ruderale L. La ai l riški, 2-4 cm ilgio. Ankst~r.el~s apie ,5 mm l 3
įdubusios!lsparnehap1 as~=~~~ O~fetr~čli~· įf~:
'
Ziedynas labai tankus, ilgas (68 pav., 3). Ankštarėlės šaJkšto\avidalu
beveik skrituliškos, 2,5-3,5 mm pločio, maždaug tokio Dv. IV, V. Laukuose, sme ynuose, .
pat ilgio kaip vaiskočiai. Viršutiniai stiebiniai lapai Ji.
nijiškai lancetiški, atokiai dantyti. Augalas be kvapo. tuvoje. Apyret~'miltyninė pašuolė - T. nudicaulis (L.) R. Br.
0,15-0,40. Vn., Dv. VI-VII. Dykvietėse, panamėse, ant
geležinkelio pylimų. Apyretė. 40 gentis. Judra_ Camelina Crantz
Tankiažiedė pipirnė - L. densiflorum Schrad.
l An kvt · 1· 3-6 mm i'lgio• viršūnė apvali.
s are es · ·š· Liemenėlis
· · · · ly
36 gentis. Varnakojė - Coronopus Zinn . dvi ubai trumpesnis už ankštarėlę. Lap~1 _1 ns1:1ia1, -
giafraščiai. Stiebas storas, šakota?, ap ahkel _d'.1hs a~iu•
Stiebas gulsčias, kartais kylantis, šakotas. Lapai vienąkart usi šakotais ir ilgais paprastais p 1au e ta~s. 0' .
ar dukart plunksniškai suskaldyti. Ziedkočiai trumpesni už B 80 Vn. V-VII. Laukuose, dykvietėse,_ pakelese. Labai
žiedus ir vaisių. Ziedai balti. Ankštarėlės inkstiškos, danty- re, t a.. Smulkiavaisė. 1'udra
. - C. m1crocarpa Andrz.2
tos. 0,05-0,30. Vn. VI-VIII. Drėgnose dykvietėse, pagrio- Ankštarėlės 7-1 O mm ilgio. .
viuose, krantuose. Reta. 2 Stiebas apaugęs trumpais pla~k~liais arba phkar, t su
Gulsčioji varnakojė - C. squamatus (Forsk.) Aschers. . keletu lancetiškų lapų. Ankstarehų s_ąvaro~ negrsko v?s,
(C. procumbens Gilib.) t l Ų 2 ar 2 5 karto už jas ilgesmų va1s oc1ų.
an
LiemenėlisP on , apie 3 kartus
' · uzv s ąvaras . O,30-
trumpes1:11s
37 gentis. Rudgrūdėlė - lberis L. 1 00 Vn VI-VIIl. Javuose. Labai reta. . .
, . . Vasarinė judra - C. glabrata (DC.) Fn_tsc~
Lapai pailgai pleištiški, viršūnė buka, arti viršūnės 2-3 dan- Stiebas kaip ir lapai, apaugęs gana ilgais !ak~t~1s ir
teliai. Ziedynas pradėjus augalams žydėti skėtiškas, vaisiams rastais laukeliais, gausiai lap~ot~s. ~nks!arehų są­
atsiradus pailgėja. Vainiklapiai balti arba šviesiai violeti- pap l:k. tinkliškai išsišakoJUSta v1durme gysla,
niai. 0,10-0,30. Vn. VI-VIII. Neretai auginama, kartais varos su rys ta, . V kvt . l vaisko-
ie l 5 karto ilgesnių uz an s are ę
sulaukėja. Karčioji rudgrūdėlė - l. amara L. ~~t
t
t~~~:fiis apie 2,5 karto ilgesnis už_ sąvaraJ.- 0,20-:-
38 gentis. čiužutė - Thlaspi L.
~~io. Vn., kartais žiemoj_antis. V-VII. Z1emkenc1ų pase-

l. Stiebas briaunotas. Stiebiniai lapai žali arba gelsvai

liuose, dykvietėse. i>i~!t;!i!ji judra_ e. pilosa Z,inger
žali, bekočiai, strėlišku pamatu apkabina stiebą, dante-
liai reti (66 pav., 4). Ankštarėlės skrituliškos, 10....:..
134
135
 41 gentis. Prožiklė - Nesiia Desv.
St_iebas ~tatus, viršutinė dalis šakota. Apatinėje f b d
fĮlJ. l_ap~i y~kpakočiai, pamatas susiaurėjęs, virš;ti~ėj~ b!:
ociai, ~ !e is _u pamatu apkabina stiebą apaugę šiurkščiais
plaukeliais: ~iedaj ryškiai geltoni. Ankštarėlės rutuliškos
2-3 ~m ilg10, ½i~k platesnės už ilgį. 0,15-0,80. Vn y_:_
Vk11~· DirGvose, pasehuose, pakrantėse, pievose dykvietės~ pa-
e ese. ana dažna. ' '
Dirvinė prožiklė - N. paniculata (L.) Desv.
42 gentis. 2vaginė - Capsella Med.
;l~~tas -~ia~us, škaklodtas: vagotas. Pamatiniai lapai kotuoti
VV•s~is ~i ~u_s .a yh (68 pav., 4), dantyti arba l ia~
trascia_i,. she~u~iai bekočiai, strėlišku pamatu apkabina ys1ie-
Aą.k~ai~~½lapiai reduk~ot_i arba ilgesni už taurėlapius balti
n s are es_ 6-9 mm _ilgio. 0,04- 0,70. Dv., Vn. IV- X Dir~
vose,. pa~elese, panamese, dykvietėse, pakrantėse gan klose
Labai dazna. Trikertė žvaginė - C. bursa-pastori~ (L.r Mei
22 SEIMA. RAZETINIAI - RESEDACEAE
l gentis.
Razeta - Reseda L.
l. Taurėlapių ir vainikla-
lap~ų _p_o 4. Vainiklapiai
~},:s~i~i. geltoni. Lapai
ishsimai, bekočiai lan-
cetiški lygiakrašči~i ar-
ba pamatinėje dalyje 2
danteliai. 0,60-0,90.
?.Y· YI-IX. Dykvietėse,
~m~slynuose, pakelėse,
s_laituo~e, ant geležinke-
lio pyhmų. Labai reta.
Daržinė razeta -
It luteola L.
Taurėlapių ir vainikla-
pių po 6, kartais po 5.
Augalai iki 50 cm aukš-
čio.
2. Lapai ištisiniai, tik stie-
bo viršūnėje kartais tri-
69 pav.
skilčiai. Ziedai žalsvai
136
gelsvi, kvapūs. 0,15-0,30. Vn. VII-IX. Auginama dar-
želiuose. Gana dažna.
Kvapioji razeta - R. odorata L.
l. Lapai vienąkart ar dukart triskilčiai (69 pav.). Ziedai
šviesiai geltoni, be kvapo. Stiebas labai šakotas, kylan-
čiomis šakomis. 0,20-0,50. Dv., D. Zydi vieną kartą.
VI-IX. Dykvietėse, šiukšlynuose, pakelėse, šlaituose,
ant geležinkelio pylimų. Apyretė.
Geltonžiedė razeta - R. lutea L.
23 SEIMA. SAULAšARINIAI - DROSERACEAE DC.
l. Vandenyje plūduriuojantys augalai. Lapai menturiniai.
Ziedai po vieną lapų pažastyse.
l. Aldrūnė - Aldrovanda
Pelkėse tarp kiminų ar drėgnose durpinėse dirvose au-
gantys augalai. Lapai apaugę liaukiniais plaukeliais,
blizgančiu paviršiumi, skrotelė pamatinė. Ziedai kekėse
stiebo viršūnėje. 2. Saulašarė - Drosera
l gentis. Aldrūnė - Aldrovanda Monti
Augalas be šaknų. Stiebas siūlinis. Lapo lakštas apie 10 mm
pločio, susideda iš 2 pusiau apskritų susiveriančių dalių.
Ziedai žalsvai balti, ant ilgesnių už lapus žiedkočių, labai
retai išauga. 0,08-0,20. D. VII, VIII. Ežerų įl ankose, tven-
kiniuose. Labai reta. Saugoma.
Pūslėtoji aldrūnė - A. vesiculosa L.
2 gentis. Saulašarė - Drosera L.
l. Lapai apskriti, prigulę (70 pav., 1) prie žemės. Ziedų
kekės gausiažiedės, vienašalės. Ziedai balti, apie l cm
pločio. 0,07- 0,20. D. VII, VIII. Pelkėse, ežerų pakran-
tėse, durpynuose. Gana dažna.
Apskritalapė saulašarė - D. rotundifolia L.
Lapai pailgi, įstrižai statūs ar statūs, jų ilgis gerokai
viršija plotį. 2
2. Stiebas nedaug ilgesnis už lapus, pamatinė dalis kylan-
ti. Lapai statūs, atvirkščiai kiaušiniški, pamatas pleiš-
tiškas. Dėžutė su 3-4 išilginėmis vagelėmis. 0,05-0,10.
D. VII-VIII. Durpynuose, aukštapelkėse, liūnuose. La-
bai reta. Saugoma.
Mažalapė saulašarė - D. intermedia Hayne
Stiebas status, 2-3 kartus ilgesnis už lapus. 3
137

2
3 Vainiklapiai šviesiai_geltoni, ~pi~ _4 Ill:1:1 _1lg10! dv1guba1
70 pav.
3. ~apai atvirkščiai kiaušiniški, 2-4 kartus ilgesni už plo-
tĮ, kylantys arba įstrižai statūs. Ziedyne vienas ar keli
žiedai. Dėžutės dažniausiai neišsivysčiusios. 0,07-0,15.
D. VII, VIII. Aukštapelkėse, paežerių liūnuose. Reta.
Bukalapė saulašarė - D.xobovata Mert. et Koch
Lap~i linijiškai pleištiški, 4-7 kartus ilgesni už plotį,
status (70 pav., 2). Ziedynas gausiažiedis. Dėžutės nor-
maliai išsivysčiusios. 0,08-0,20. D. VII, VIII. Aukšta-
pelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, paežerių liūnuose dur-
pynuose. Apyretė. '
llgalapė saulašarė - D. anglica Huds.
24 SEIMA. STORLAPINIAI - CRASSULACEAE DC.
l. Visi lapai stiebiniai. Taurėlapių ir vainiklapių po 5.
l. šilokas - Sedum
Lapai pamatinėje skrotelėje ir ant žiedynstiebių. Taurė­
lapių ir vainiklapių po 6. 2. Perkūnropė - Sempervivum
138
l gentis. šilokas - Sedum L.
l. šaknys su gumbeliais.•1:-a_pai p~okšti.! __ki_aušiniški ar?~
plačiai lancetiški, bekoc1a1, lyg1akrascia1 arba atok1a1
dantyti. 2
Saknys be gumbelių. Lapai cilindriški arba beveik ci-
lindriški, abu galai nusmailėję (70 pav., ~): . •. .• 3
2. Lapai kiaušiniški, pama~as pla!us a!}1~rys½1a1 ~1rd1skas!
kiek dantyti arba beveik lygiakrasc1a1. Z1eda1 gelsvai
žali, kartais blyškiai rausvi. .~,25-0,~0. _D. VII-:IX. Pa-
miškėse retuose sausuose m1skuose, sla1tuose, dirvonuo-
se. Apy;etis. Didysis šilokas - S. maximum (L.)_ Ho!!m,
Lapai pailgi ar plačiai lancet!š~i,_ pamat_as sus !aureJęs,
ryškiai dantyti. Ziedai p,;1rpunma1, ~ar_ta1s balti. 0,25-
0,60. D. VII-IX. Pamiskese, pakrumese, retuose sau-
suose miškuose, pakelėse. Labai retas. .
R.audonasis šilokas - S. telephmm L.
(S. purpureum Schult.)
3. Taurėlapiai žali, prie pamato vienas su_ k_itu s1;1augę:
ilgesni už taurėlapms . Lapai c1hndnsk1, pne pamato
yra ataugėlė, ant stiebo jų .6 _eilės . 0,05-0,15. D. VI,
VII. Smėlynuose, sausuose sla1tuose. Gana retas. Sau-
gotinas. Siaural_api~ šjlok~ - ~- ~exan_g1;1tare _L_.
Taurėlapiai gelsvi ar pilkai zalsv1, ~a1sv1: Va1~1~lapia~
geltoni, apie 7 mm il_gi~, d~_u~ja~ kaip dv1g_u~a1 1l_gesm
už taurėlapius. Lapai kiaus1msk1, be ataugeles, a1tr~us
skonio, pražanginiai. 0,05-0, 15. D. VI-VII. Smely-
nuose pakelėse šlaituose. Dažnas (70 pav., 3).
' ' Aitrusis šilokas - S. acre L.
2 gentis. Perkūnropė - Sempervivum L.
J. Pamatiniai lapai pailgai atvirkščiai ki~ušiniš~i, . viršl~kn~
rausva, nusmailėjusi, stiebiniai _!~pat bekoc1~1, p.' 1,
pakraščiai blakstienoti. Vainiklapiai 6, geltom, krastas
spurguot~s. Kuokelių .1.2 .. O,l~-~,20. D. VII-:IX. Sau-
suose pusynuose, pam1skese, sla1tuose. Apy:ete. Sau_go-
tina. šilinė perkūnropė - S. sobohferum S1ms
Pamatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, viršūnė trumpa,
nusmailėjusi, viršutinė pusė plokščia, apatin_ė _pusia~ ~p-
vali, stiebiniai apaugę liaukiniais_ plau_keha~~-. yam1k-
lapių 8-12 (20), rausvi ar raudom, lyg1akrasc1a1. Kuo-
keliai 24- 32. 0,15-0,45. D. VII-VIII. Zvyrynuose, sau-
suose šlaituose, ant mūro sienų. Reta.
Stoginė perkūnropė - S. tectorum L.
139
 25 šEIMA. UOLASl(ELINIAI - SAXIFRAGACEAE
l. Apyžiedis nedif~rencijuotas, iš 4 taurėlapių, žalsvai gel-
tonas. Kuokeliai 8. Viršūninio žiedo 5 taurėlapiai.
2. Blužnutė - Chrysosplenium
Ap:yziedis dvigubas - 5 taurėlapiai ir 5 vainiklapiai. Kuo-
V. • •
kelių 10. l. Uolaskėlė - Saxifraga
l gentis. Uolaskėlė - Saxifraga L.
l. \'."ainikla~iai .geltoni, 2-3 kartus ilgesni už atsilošu-
sms taurelapius. Lapai lancetiški, lygiakraščiai (71 pav.,
3). O, 10-0,40. D. VII-IX. Pelkėse, pelkėtose pievose.
Reta. Saugoma. Pelkinė uolaskėlė - S. hirculus L.
- Vainiklapiai balti. Lapai ne Iancetiški. 2 26 SE!MA. SERBENTINIAI - GROSSULARIACEAE
2. Augalai_d~u_gi_amečiai. ~a_ki:iiastiebis prie stiebo pamato
su svogunehais. Pamatimai lapai apskriti ar inkstiški
ka~b1;1oti, . apaugę liaukiniais plaukeliais (71 pav., l)'.
Vaimklapiai 10-12 mm ilgio. 0,15-0,3Q. D. V-VI.
Sausuose šlaituose, pievose, pakrantėse. Apyretė.
Gumbuotoji uolaskėlė - S. granulata L.
~ugalai vi~n.m_ečiai ~r žiemojantys. Stiebas be gumbe-
hų._v ~~matimai lapai dažniausiai triskiaučiai, pamatas
pl~is~tskas (71 pav., 2), pliki, augalams žydint papras-
tai buna nudžiūvę; stiebiniai viršutiniai su 3 ar 5 skiau-
2 ..,
71 pav.
140
1.ėmis, iki l cm ilgio. Vainiklapiai iki 4 mm ilgio. 0,03-
0, 15. Vn., Dv. IV-V. šlaituose, kalvose, smėlynuose.
Gana reta. Tripirštė uolaskėlė - S. tridactylites L.
2 gentis. Blužnutė - Chrysosplenium L.
St iebas tribriaunis, sultingas. Pamatiniai lapai ilgakočiai,
apskritai inkstiški, karbuoti, stiebiniai trumpakočiai, mažes-
ni (72 pav., l). Po pat žiedynu netikras menturis ~tambių,
gelsvai žalių pažiedžių. 0,05-0,15. D. IV-VI. Dregnuose
miškuose, krūmuose, pamiškių pievose, pakrančių krūmy­
nuose. Dažna. Pražangialapė blužnutė - Ch. alternifolium L.
l. Augalas dygliuotas. Ziedai po 1-3.
J. Agrastas - Grossularia
Augalas be dyglių. Ziedynas - gausiažiedė kekė.
2. Serbentas - Ribes
l gentis. Agrastas - Grossularia Mill.
Ziedai žalsvi ar žalsvai geltoni. Uogos stambios, žalios, gel-
tonos ar raudonos, apaugusios liaukiniais šereliais arba pli-
kos. 0,60-1,20. K. IV-V. Mišriuose miškuose, krūmuotuose
šlaituose. Retas. Labai dažnai auginamas.
Agrastas~ G. uva-crispa (L.) Mill. (Ribes uva-crispa L.)
2 gentis. Serbentas - Ribes L.
l. Lapų apatinėje pusėje liaukutės gelsvos, kvapios. Tau-
relė plaukuota, liaukutės taškinės. Uogos juodos. 0,80-
1 50. K. IV, V. Juodalksnynuose, drėgnuose ir šlapiuo-
s~ miškuose, krūmuose. Apyretis. Labai dažnai augi-
namas. Juodasis serbentas - R. nigrum L.
Lapai ir taurelė be liaukučių. Uogos raudonos. 2
2. Ziedinių šakučių lapai iki 4 . cm ilgio. _Ziedai i~ uogos
stačiose, liaukiniais plaukeliais apaugus10se k~kese. Pa-
žiedės ilgesnės už žiedkočius. Uogos be skomo, neval-
gomos. 0,80-1,50. K. IV, V. Mišriuose miškuose, me-
džiais bei krūmais apaugusiuose šlaituose. Apyretis .
Kalninis serbentas - R. alpinum L.
Beveik visi lapai ilgesni negu 4 cm. Uogos nusvirusio-
se kekėse. Pažiedės trumpesnės už žiedkočius. 3
141

2 3
72 pav.
3. Ziedkočiai pliki, 3-4 (5) mm ilgio. Lapai pliki arba
apatinė pusė šiek tiek plaukuota. Uogos raudonos ar-
ba g~lsv~s, ~ki 10 mm skersmens. 1,00-1,80. K. IV, V.
Labai dazna1 auginamas.
Paprastasis serbentas - R. rubrum L
Zie~kočiai pl~ukuo~i, . 4:---7 mm _il~io. Lapų viršutin~
puse apaugusi pav1ema1s plaukeha1s arba plika apati-
nė gana gausiai plaukuota. Uogos raudonos', 5-6
(8) mm skersmens. 0,80-1,50. K., IV V. Miškuose
krūmuose, ypač paupių krūmynuose. Ga~a dažnas. ' l.
Ilgakotis serbentas - R. spicatum Robs.
27 SEIMA. MANDRAUNINl(INIAI - PARNASSIACEAE
l gentis. Mandrauninkė - Parnassia L.
Stiebas status, briaunotas, žemiau vidurio vienas bekotis la-
pa~. Pa~at_in_ių l~pų daug, ilgakočiai, pamatas širdiškas. Zie-
d~1 ~av_1y~m~1 •. s~1ebo viršūnėje. Vainiklapiai balti, su tam-
s10m1s 1s1lgmem1s gyslomis. Kuokelių ir slaminodžių po 5.
0,10-0,30. D. VII-VIII. Slapiose šaltiniuotose pievose pa•
ežerių liūnų pakraščiuose. Gana dažna. ' kamuolėliai lapų pažastyse. Kuokelis l.
Pelkinė mandrauninkė - P. palustris L.
142
28 SEIMA. JAZMININIAI - PHILADELPHACEAE
l. Lapai pliki arba apaugę nešakotais_ plaukelia_is. Taurė­
lapiai 4 (6). Kuokelių daug. l. Jazmmas - Ph1la~elphus
Lapai apaugę žvaigždiškais plaukeliais. ~~ureles da?,·
teliai 5. Kuokelių. 10. 2. DeuctJa - Deutz1a
l gentis. Jazminas - Philadelphus L.
l. Lapų apatinė pusė apaugusi prigulu_siai~ plau_keliais, vir:
šutinė labai negausiai plaukuota. Z1eda1 balti, bekvapm
arba labai silpno kvapo. 1,00-2,00 (2,50). K. VI-VII.
Soduose, parkuose, darželiuose. Apyretis. .
Plačialapis jazminas - Ph. pubescens Lo1s.
Lapai pliki arba apatinėje pusėje yra nedid~li ~lauke-
lių kuokštai gyslų atsišakojimo kampuose. Z1eda1 gels-
vai balti, labai kvapūs. 1,00-3,00. K. VI. Sodybose,
parkuose, soduose. Labai dažnas.
Darželinis jazminas - Ph. coronarius L.
2 gentis. Deuci}a - Deutzia Thunb.
Lapai pailgai kiaušiniški ar:ba. kiaušiniš~i: iki 10 cm ilg_io,
viršutinėje pusėje žvaigžd1šk1_ pla~keh~1 ~u 4;:-7 ~pm•
duliais, apatinėje su 10-15 spmdl!-hų. Z1~d3:~ ~!ac~ose sluo_-
telėse, apie 15 mm skersmens, balti, kartais 1s 1sores rausv_1.
l 00-2,50. K. VI-VII. Parkuose, soduose, skveruose, pne
s~dybų. Apyretė. šiurkščioji deucija - D. scabra Thunb.
29 SEIMA. ERSKETINIAI- ROSACEAE
2
Zolės.
- Medžiai, krūmai arba dvimečiai augalai sumedėjusiu
stiebo pamatu. l~
2 Ziedai žalsvi arba tamsiai raudoni; žiedynas - tanki,
· apvali ar pailga galvutė. Lapai plunksniški (73 pav., 4).
8. Kraujalakė - Sanguisorba
- Ziedai pavieniai arba žiedynai kitokie, ne galvutės. 3
3. Vainiklapių nėra. Taurėlapiai 4 didesni ir 4 mažesni,
gelsvai žali. 4
Apyžiedis dvigubas. Vainiklapiai ryškių spa~v~. . 5
4. Pamatinių lapų nėra; stiebiniai lapai trisk1lčia1. Ziedų
14. Mažuolė- Aphanes
143
 Yra pa_m_atinių lapų skrotelė; s_tiebinių lapų skiauči1J
n~~ 5 1k1v_ll (73 pav., 1-3). Z1edų kamuolėliai viršu
mmuose z1edynuose. Kuokeliai 4.
. . . 13. Rasakila - Alchemilla
5. Taure1apiai 4 arba 5.
- Taurėlapių 8 arba 10.
6. Vainiklapiai geltoni. Ziedynas varpiškas. Ziedsostis va-
gotas, apaugęs kabliškais plaukeliais.
. . . . . 7. Dirvuolė - Agrimonia
- Vain1klapia1 balti arba gelsvai balti.
7. ~apai tr)lapiai a_~ba skiautėti. Sutelktinis vaisius sul-
tingas. Z1edynas 1s 1-3 arba keleto žiedų.
• •v • 5. Katuogė, tekšė - Rubus
~-ap~1 vplunk~111sk1 (72 pav., 2, 3). Ziedynas - daugia-
z1ede ~l~otel:. . . . 4._ Vingiorykštė - Filipendula
8 (5)_. V~m1klap1ai tamsiai rudai raudoni, trumpes ni už tau-
rela~1~s (7~ pav., 3) .v L~pai plunksniški (74 pav., 4),
apatine puse melsvai zalta. 10. Sūdras - Comarum
yaini~lapJai ba!ti a_rba geltoni, kartais rausvai geltoni,
ilg~s.m uz taurelapius arba lygūs. 9 - Mezginės laisvos ar tik pamatinės dalys suaugusios.
9. Vaisiam~ subr:ndus ~te_dsostis _pasid~ro m_ėsingas, uo-
gos pav1d~lo, JO pav!fsms apkibęs seklom1s, atsiskiria
ni:o t~~rel:s a~ba k~rtu su taurele nuo žiedkočio. Lapai
trtlapia1. Ziedai balti ar gelsvai balti.
. . 12. žemuogė - Fragaria
Va1s1ams subrendus žiedsostis pasidaro sausas nuo tau-
relės neatsiskiria. Ziedai geltoni ar rudai raudoni. 10
10. L_iemenėlis nenariuotas, išaugęs iš mezginės šono, vai-
siams subrendus nukrinta. 11. Sidabražolė - Potentilla
L_iemenėlis nariuotas, išaugęs iš mezginės viršūnės, vai-
s~ams subrendus pasilieka prie vaisiaus ir kabliškai už-
linksta. 9. žiognagė - Geum
11 (l). Liemenėlių daug. 12
Liemenėliai 1-5. 13
12. ~apai _neporon~/;>. plun.½sniški. Ziedsostis įdubęs, iški-
liuose JO pakrasciuose isaugę taurėlapiai, o ąsočio pavi-
dalo įdu_bime vainiklapiai, kuokeliai ir mezginės. ša-
kos dygliuotos. 6. Erškėtis - Rosa
Lapa~ ištisiniai arba pirštiškai trilapiai bei penkialapiai,
ka:tais plunksniški, tada ūgliai žoliniai, apaugę trum-
pais_ dygliu½a~s. Ziedsostis iški!us_, ant jo sutelktinis
sultingas va1sms. 5. Aviete, gervuogė - Rubus
13(11).v,M~zgi~ė viršutinė av~ba PUJ_iau viršutinė, t. y. žied-
sosc10 Įdubime, bet su z1edsosc1u nesuaugusi ( 11 pav.,
l, 2) . 14
144
Mezginė apatinė, t. y. ji visiškai apgaubta netikro obuo-
lio pavidalo žiedsosčio ( 11 pav., 3). . 19
14. Mezginė l ir Iiemenėlis l. Vaisius - kaulavaisis. Me-
deliai ar medžiai. 15
u Mezginių ir liemenėlių po 3-5 (8). Krūmai 17
8 15. Ziedynas - ilga, gausiažiedė kekė. 25. Ieva - Padus
- Ziedai pavieniai, po 1-4 arba žiedynas skėtiškas. 16·
16. Ziedai po vieną arba po 2. Vaisiai dažniausiai apsitrau-
kę melsvomis apnašomis. Kauliukas pailgas, šonai su-
7 ploti. 23. Slyva - Prunus
- Skėtiškoje kekėje 3 ar daug žiedų. Vaisiai be apnašų ;
kauliukas apvalus ar kiaušiniškas. 24. Vyšnia - Cerasus
17 ( 14) . Lapai sudėtiniai, plunksniški.
l. Sorbarija - Sorbaria
- Lapai ištisiniai, kartais skiautėti. . 1_8
18. Mezginės beveik iki pusės tarp savęs suaugusios. Vai-
siai odiški, labai išsipūtę. Lapai stambūs, 3-5 cm plo-
čio, kiaušiniški, penkiaskiaučiai, rečiau triskiaučiai.
2. Pūslenis - Physocarpus
Lapai iki 3 cm pločio, dantyti arba įkarpyti.
3. Lanksva - Spiraea
19 ( 13). Lapai plunksniški, skiautėti arba dantyti dvejopos
formos danieliais. 20
- Lapai lygiakraščiai arba dantyti. . 22
20. Lapai pliki. Netikro vaisiaus viduje yra kauhukas. Au-
galai dygliuoti. 22. Gudobelė - Cratae_g us
- Lapų apatinės pusės bent gyslos plaukuotos: Netikro
vaisiaus viduje odiškos sėklų dėžutės. Augalai be dyg-
i' 21
21. ~~isiai juodi arba juosvai raudoni. Lapai ovališki ar
elipsiški, pliki, danieliai dvejopos formos.
19. Aronija - Aronia
- Vaisiai raudoni arba oranžiniai. Lapai plunksniški,
skiautėti rečiau danteliai dvejopos formos, apatinė pu-
sė plauk~ota. 18. šermukšnis - Sorbus
22 ( l 9). Lapai lygiakraščiai. Ziedai apie 0,5 cm skersmens,
po 1-5 lapų pažastyse. Netikras vaisius su kauliuku.
21. Kaulenis - Cotoneaster
- Lapai dantyti. Ziedai daug platesni. Netikro vaisiaus
viduje odiškos sėklų dėžutės. . . . . . . V ~3
•
23. Ziedai ryškiai raudoni. Lapų pnelapia1 d1deh, kiausm1s-
ki. Zemas krūmas.
15. Svarainis (Atvaisa) - Chaenomeles
Ziedai balti arba rausvi. Prielapiai maži, anksti nu-
krinta. 24
10 Užs ak. Nr. 6435 · 145
 24. Lapų viršūn~je .r:iedidelis smaigalėlis. Vaisiai iki l cm
~kersfi1:ens, Ju~d1 arba melsvai juodi, rečiau tamsiai
Juosvai _r~~d?n1. 20. Medlieva - Amelanchier
Lapų_ virsune_nusmailėjusi, bet be smaigalėlio. Vaisiai
gelsvi, r~usv1, raudoni ar balsvi, bet ne juodi, daug
stambe~m. . . 25
25. Kuokelių du_Ikines geltonos. Liemenėlių pamatinės da-
lys su~ugus10~. . 17. Obelis - Malus
Kuokehų dulkines raudonos. Liemenėliai nesuaugę.
16. l(riaušė - Pyrus
l gentis. Sorbarija - Sorbaria A. Br.
Lapaj_ i_lgi, i_ki ąo cm ilgio, neporomis plunksniški, lapeliai
be~oc1a1: _paligai l_an~etiški, danteliai dvejopi. Ziedynas _
P~tJ?"a!. 1k1 ~5 ci:n 1lg10 gausiažiedė šluotelė, išaugusi ūglių
virsuneJe. 21evda1. balt\, iki l cm skersmens. 1,00-2,00. K.
VI-VIII. Dazna1 auginama, neretai sulaukėja. · iškarpytų pailgų lapelių,galinis maždaug tokio pat dy-
šermukšnialapė sorbarija - S. sorbifolia (L.) A. Br.
2 gentis. Pūslenis - Physocarpus Maxim.
Lapai _kiauši1;1i~ki, s~ ~ ~r _5. s~ia~tėmis, nelygiai pjūkliškai
d~ntyh, apatine puse sv1es1a1 zaha. Ziedai balti arba raus-
v~ 3-4 cm skersmens rutuliškuose Žiedynuose. Vaisiai išsi-
putę. 1,50-3,~0. K. _YI, VII. Dažnai auginamas.
Put1nalap1s pūslenis - Ph. opulifolius (L.) Maxim.
3 gentis. Lanksva - Spiraea L.
2 3 4 5
73 pav.
146
l. Ziedai paprastuose skėčiuose arba skėtiškose kekėse,
balti. Lapai kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, dan-
tyti arba skiautėti, pliki. 0,70-1,60. K. V, VI. Labai
dažnai auginama.
Guobalapė lanksva - S. chamaedryfolia L.
Ziedai rausvi, kartais balsvi, žiedynas - pailga šluo-
telė ar sudėtinė kekė. Lapai pailgai lancetiški, pjūkliš­
kai dantyti, apatinė pusė dažniausiai plaukuota. 0,80-
1,50. K. VII, VIII. Labai dažnai auginama.
Gluosnialapė lanksva - S. salicifolia L.
Pastaba. Parkuose, kai kurių mėgėjų sodybose dar au-
ginama daugybė sunkiai viena nuo kitos atskiriamtĮ lanks-
vų rūšių, formų bei hibridų ir įveisiama vis naujų.
4 gentis. Vingiorykštė - Filipendula Mill.
l. Lapai iš daugelio porų, iki 18 mm ilgio, plunksniškai
džio kaip šoniniai (72 pav., 3). Ziedai balti, tik išori-
nė pusė neretai rausva. 0,30-0,70. D. VI-VII. Sauso-
se pievose, pamiškėse, šlaituose, miško aikštelėse, ant
pylimų. Apyretė.
Pievinė vingiorykštė - F. vulgaris Moench
(F. hexapetala Gilib.)
Lapai iš 2-5 porų stambių, daugiau kaip 3 cm ilgio
kiaušiniškų, dvigubai dantytų lapelių (72 pav., 2). 2
2. Lapų abi pusės žalios, tik apatinė kiek šviesesnė, pa-
gysliais plaukuota arba visai plika; lapeliai pailgai kiau-
šiniški ar pailgi, galinis stambesnis, triskiautis. Ziedai
gelsvi ar balsvi. 0,50-1,50. D. VI-VIII. Pelkėtuose
miškuose, krūmuose, šlapiose pamiškėse, pagrioviuose.
Gana dažna.
Plikalapė vingiorykštė - F. denudata Fritsch
Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė pilka arba
balsva, gausiai apaugusi pūkiškais plaukeliais; lapeliai
kiaušiniški ar plačiai kiaušiniški, dvigubai dantyti, ga-
linis triskiautis ar penkiaskiautis. Ziedai gelsvi. 0,40-
1,30. D. VI, VII. Pelkėtose pievose, pamiškėse, kran-
tuose, pelkėse. Dažna.
Pelkinė vingiorykštė - F. ulmaria (L.) Maxim.
5 gentis. Avietė. Gervuogė. Tekšė. Katuogė - Rubus L.
l. Lapai ištisiniai, inkstiški ar apvaliai inkstiški, ilgako•
čiai, su bukomis, dantytu pakraščiu, trumpomis skiau-
tėmis, išilgai klostyti. Ziedai pavieniai stiebo viršūnėje,
147
 vi, pavieniai, kartais po 2 ant ilgų žiedkočių. Uogos
tamsiai raudonos, saldžios. 0,10-0,30. D. V, VI. Drėg­
nuose ir pelkėtuose miškuose. Labai reta.
šiaurinė avietė - R. arcticus L.
4. Subrendęs šviesiai raudonas vaisius lengvai atsiskiria
nuo žiedsosčio. Lapai plunksniški, viršutinė pusė žalia,
apatinė baltai pūkuota. Stiebas status. 0,60-1,20. D. V-
VI. Miškuose, krūmuose, kirtavietėse. Auginama soduo-
se. Dažna. Avietė - R. idaeus L.
~ \ Subrendęs vaisius juodas ar juosvai raudonas, nuo žied-
~ \ sosčio neatsiskiria. Lapai pirštiški, apatinė pusė žalia,
rečiau apšepusi balsvais pūkais. 5

)) -
5. Vaisiai juodi, dažniausiai melsvomis apnašomis, valgo-
mi. Stiebai statūs ir šliaužiantys. Ziedynkočiai apaugę
liaukiniais plaukeliais.
Vaisiai juosvi ar juosvai raudoni, prasto skonio. Stie-
bai išlinkę, rečiau statūs . Ziedynkočiai neapaugę liau-
6

2
3
kiniais plaukeliais. 8
4
6. Lapai trilapiai, abipus žali, kraštiniai lapeliai beveik
bekočiai (74 pav., 2). Ūgliai ir šakelės apvalios, su ap-
74 pav.
našomis, dygliukai trumpi, ploni. Vaisiai gausiai apsi-
vienalyčiai balti (74 pa l) v ... traukę melsvomis apnašomis. 0,40-1,30. D. V-VII. Pa-
niai. O 10_'.._o 25 D v VvI., A· VaiSiai. (uogos) oranži- miškėse, lapuočių miškuose, paupių krūmynuose, šlai-
A~yrete.! . ' · · , • ukstapelkese durpyn tuose, pakrantėse. Dažna.
šiaurryčių Lietuvoje dažna kitu'r t uos~.
sa1 neauga v. , re a ar v1- Paprastoji gervuogė - R. caesius L.
L · t ·1 · • • Tekse - R. chamaemorus L Lapeliai 5 arba, susiskaidžius viršūniniam lapeliui, 6-
d:ri;tar1 apiai, penkialapiai arba plunksniški. Ziedai 7, kartais pavieniai lapai trilapiai, bet tada vaisiai ir
2. Lapai trilapiai (74 pa 2) k · k . ·2 ūgliai be apnašų. Pirmamečių ūglių lapų prielapiai nuo
tinėje d l · k" v.! ' ai uns lapas stiebo apa- siaurai lancetiškų iki siūliškų, žemutinėje dalyje suau-
sas žoli;i[Je pen ia1ap1s. Prielapiai laisvi. Stiebas vi- gę su lapkočiu. 7
L_ap~i . pl~n~sni_šŲi, pirštuotai penkialapiai arba stieb~ 7. Lapų apatinė pusė apaugusi plikais ar balsvais pūke­
vpir~u ne~e. nlap1a1. Stiebo bent apatinė dalis sumedėJ'usi liais, viršūninis lapelis beveik apskritas, gerokai st am-
r_1e 1a~1a1 suaugę su lapkočiu. · besnis už kitus. Taurėlapių išorinė pusė balsva. Lieme-
3. Stiebai. apaug~ paprastais bei liaukiniais plaukeliais i; nėliai žalsvi. 1,00-4,00. D. VI-VII . Miškuose, pakelė­
tr~1pa~s. dyąh_ais,V• fruktifikuojantieji stiebai statūs ve- se, krūmuose. Reta.
g~v a yvimai sl!~uz!antys._ 1:,a_pų. viršūninis lapelis ~om- Lazdynlapė gervuogė - R. corylifolius Sm.
?!s~a(s745-8 cm ilgi?, š~nmia1 ehpsiški, kartais dviskiau- Lapų apatinė pusė plika, jaunų pilkšva, viršūninis la-
c~a13_8 pav., 2) ·v Z_1e~a~ balti, skėčio pavidalo kekėje jų pelis elipsiškas arba kiaušiniškas, pamatas širdiškas, kiek
b · Uogos s-y1es1_a1 raudonos, rūgščios. o 10-0 25 stambesnis už kitus arba beveik su jais lygus. Taurė­
si~oV-V~\: Spyghuof1ų ir mišriuose, pakanka~ai š~ie: lapių išorinė pusė žalia ir pilkšvai žalia. Liemenėliai
Stieb!i
k 1. .
ri: 3osii Dazna. v Ka!u?gė - R. saxatilis L.
. . yg _ų, apaugę svelma1s, prigulusiais plau-
rausvi. 1,00-3,00. D. VI- VII. Miškuose, pamiškėse,
krūmuose. Labai reta.
b ~vkia1s, 3v1s16 stat~s. _La~ų ~ir~ū_ninis lapelis apvaliai rom- Krūminė gervuogė - R. nemorosus Hayne
is as, - cm !lg10 sonm1a1 Ia 11· · v · · v Dygiai maži, kūgiški arba yliški, tamsios spalvos, pa-
čiai kiaušiniški, kartais dviskiaučlat z~e%i~z::;ii![~1Į~:: 8.
matas neišsiplėtęs ir iš šonų nesusiplojęs. Viršūninis
148
149
 lapel!s. dažnai dviskiHis arba triskiltis Subrendę . . . ki. Vaisiai apskriti, juosvi. 0,20-1,00. K. VI- VII. Kai
t amsia1 rudai raudoni. · va1sia1 kur auginamas, pasitaiko sulaukėjusių. Gana retas.
Dy?"iai tvirti, ilgi, pamatas išsi !ėt
9
. •v v . Tankiadyglis erškėtis - R. pimpinellifolia L.
~~tJf~u:\~iūrš~i~~~;e~~tr:::ia~il!!~~l~
9. Dygia· t · · ·
yfr~~ni~~~1a;~ri~
ai JUO l. 10
(R. spinosissima L.)
- Ziedai rausvi ar raudoni. Dygiai tvirti, tankūs arba ga-
arba ;liškr~:~:~~~f~\ !~ba rudai ~ioletiniai, _k~gi~ki
ilgesni už liemenėlius Og{fųn~s n1:1o ;it\ _!<uok~ha1 kiek
na reti.
3. Dygiai plaukuoti, tiesūs. Lapelių viršutinė pusė tam-
siai žalia, plika, raukšlėta, apatinė apaugusi liaukiniais
3

ilgio dažniausiai k" 1 . . apai ~ am us, apie 20 cm plaukeliais. Ziedai dideli, tamsiai rausvi. Vaisiai plokš-
Iapi~~. _neraukšlėleg,5rt~E:8b'. rga1Jfla~i!i ar -~eptyn- ti, rečiau apvalūs, iki 2,5 cm skersmens. 1,00-1,50. K.
pam1skese, krūmuose. Apyretė. • M1skuose, VI-VIII. Dažnai auginamas soduose, laukuose, pakelė­
Stačioji gervuogė - It nessensis W. Ha!I se, pasitaiko sulaukėjusių.
Raukšlėtalapis erškėtis - R. rugosa Thunb.
~~- suberectus Anderson ex Sm.) Dygiai pliki, kiek išlinkę, prie lapkočių pamato jų po 2
t_ankūs.
• • • V •

~{~?te~~~:1:u!a~ rhski, _Kuokeliai trumpes- (75 pav., 3). Nežydinčių šakelių prielapių kraštai susi-
tynl~pi~i, rau½šliti. i.~b
la1,~lo~ri~11zy;~vAniKus_iai sep- sukę, lapeliai neraukšlėti, viengubai dantyti, viršutinė
pusė melsvai žalia, apaugusi pagulusiais plaukeliais,
:t~_ \k:;~0 ra_i;~og:}:!~eglise, Rpelki;Į pakraščl uo:t1Luaob:l
1
f • SCISSUS w. e. R. Watson
apatinė pilkais. Ziedai rausvi. Vaisiai nedideli, iki l cm
skersmens (75 pav., 4). 1,00-5,00. K. VI-VII. Miško
10. Lapai neraukšlėti viršū i . l . (R. fissus auct.) pakraščiuose, pamiškėse, krūmuose. Apyretis.
ar n~ryškiai širdiškas; l~p~~s ~pe~o5 Pk~~ata~ aps~rita~ Miškinis erškėtis - R. majalis J. Herrm.
(R. cinnamomea auct.)
kote!Į; krašt_inių lapelių koteliai 4_'10 m~oil~risos /~ 4(1). Dygiai tiesūs arba kiek išlinkę (75 pav., 3). Lapelių
~a~o_b: d~g 1 1.Į; reta. Kuokeliai ilgesni už Jiem.enėTi~:
1
1
apatinė pusė apaugusi liaukiniais plaukeliais. 5
a1s1a1 pa1 g1. 1,50-3,00. Dv. VI-VII M"•k k -. Dygiai pjautuviškai išlinkę (75 pav., l, 5). 8
muose. Labai reta. • 1s uose, ru-
5. Lapeliai abipus pliki, tik apatinės pusės gyslos apau-
L . Vagotoji gervuogė - R. sulcatus Vest gusios liaukiniais plaukeliais, dvigubai dantyti. Ziedai
- rauap::•. ~pač_ saulės atokaitoje augančių augalų •V•i :
~Ieh, vidurinis lapelis apie 3 5 karto -1 ' 1~1 ga!
dideli, iki 8 cm skersmens, ryškiai rožiniai. Lapkočiai
gauruoti. Ziedkočiai apie 2 cm ilgio, apaugę liaukiniais
t~t~!~ f amat!ls. š)rdiškas, ~ra_štiniai lapeliai b;ek~t~ a~~ šereliais. 1,00-2,00. K. VI-VII. Saulėtuose šlaituose,
tanliai ~ump1, 1k1 2_ 1!1-m Ilgio. Ūgliai bukai briaunoti pamiškėse. Labai retas.
nėl"u
1 VP~1:1g_ę dygl_1311~. Kuokeliai trumpesni už lieme~ Jundzilo erškėtis - R. jundzilii Bess.
s. a1sia1 rutuhskr. o 80-2 00 Dv VI VIII Lapelių viršutinė pusė pilkai žalia, apatinė gausiai plau-
kuose, pamišk~s~, ~išk? ~ikšte!Įse: krūmuose. Apy~~t
•V

kuota. 6
Rauksleto11 aviete - R. plicatus Weihe et Nee; 6. Dygiai šiek tiek išlinkę, gana ilgi, jų pamatas papla-
(R. fruticosus L.) tėjęs. Lapelių viršutinė pusė apaugusi minkštais plau-
keliais, kartais beveik plika, apatinė apšepusi pilkais
pūkais ir su liaukutėmis. Ziedkočiai ilgesni už pažiedes
6 gentis. Erškėtis - Rosa L.
ir apie 4 kartus už žiedsostį, apaugę liaukiniais plau-
Taurėlapi~i- visi lygiakraščiai, kartais apatiniai su
l. keliais. Taurėlapiai atsilošę arba statūs, bet viršūnėmis
nu ar_vke~1~1s_ danteliais (75 pav., 4). vi~ nesusiglaudę. Vainiklapiai šviesiai rausvi ar balsvi,
trumpesni už taurėlapus. 0,50-2,00. K. V., VII. Pa-
A~u i_s~nma1 taurėlapiai plunksniškai suskald ti kar- miškėse, pakelėse, šlaituose, krūmuose. Apyretis.
t~is ~1s1 ta~rėlapiai plunksniški (75 pav., 2, 6 ).y ' 4 Gauruotasis erškėtis - R. tomentosa Sm. .l
2. 21eda1 balti. Dygiai ploni labai tankūs L . Dygiai visiškai tiesūs. Taurėlapiai vaisiams išaugus sta-
dažniausiai 9, maži, kiaušlniški ar beveik a~~~ri~tp;v~ tūs, susiglaudusiomis viršūnėmis. 7
150
151
 7. ~aJ?~l~ai 5-?, ?va~giau ½a!p :3 cm ilgio, pailgai kiau-
sm1~~1 ar ehp~1sk1, v~tokiat. ~t~nas nuo kito, apatinėje
puseJe ~au_su lta_uk1;1c19: Va1~!a! stambūs, daugiau kaip
1,5_ ~m. 1lg10, ~a.1p 1r z1edkocia1, apaugę liaukiniais še-
r~ha1s ir dygha1s. 1,00-2,00. K. VI, VII. Kai kur au-
ginamas, pasitaiko sulaukėjusių.
. . Sta,!"~iav~isis erškėtis - R. pomifera J. Herrm.
Lapel~at _d~znt~us1_ai . 9, !Il~vži, apie 1,5 cm ilgio, nuo
apskritų 1k1 pa1lga1 kiausm1skų, kraštais susisiekia abi-
V
pus plaukuoti, apatinė pusė su liaukuiėmis. Vaisiai ma-
ži, iki l cm ilgio, pliki arba, kaip ir žiedkočiai apaugę
re~~i~ lia~k.ini_ais šer~liais. 0,50-1,20. K. VI-VII. Pa-
m1skese, sv1es1uose miškuose ir krūmuose, šlaituose. Ga-
na retas. švelnialapis erškėtis - R. mollis Sm.
8 ( 4) . Lapelių apatinėje pusėje gausu bekočių liaukučių.
Auga~~s. i:nalon~us, . s~iproko obuolių kvapo. Ziedkočiai,
la~~o~1a1 1: taurel~p1_a1 apaugę liaukiniais šereliais. Vais-
kociat tok10 pat 1lg10 arba trumpesni už apskritą iki
1,5_ cm ilgio vaisių (75 pav., 2). 1,00-2,00. K. VI-'vn.
Krumuotuose saulėtuose šlaituose, pamiškėse. Apyretis.
. Rūdėtasis erškėtis - R. rubiginosa L.
- ~aJ?ehų apatinėje pusėje nėra liaukučių, kartais tik apa-
tmes puses gyslos apaugusios retais liaukiniais plauke-
liais. Augalai be kvapo. g Ziedkočiai 2 ar 3 kartus ilgesni už p~žie_d~s _ir ilg~~ni
9. Lapeliai abipus pliki arba tik apatinės pusės gyslos
kiek plaukuotos. 10
L_apeli~! ~b.ip_us arba. be?t apatinė pusė plaukuota. 11
10. Z1edk~c1a1 _1k1 l cm 1lg10, trumpesni už žiedsostį ir už
stambias, JUO~. apsupaEičia~_ J?ažiedes. Taurėlapiai žie-
dams perzydeJus status, 1sheka iki subręsta vaisiai
(75 pav., 6). Lapeliai abipus pliki, dažniausiai pilko at-
2 3 4 5 6 Vaistinė dirvuolė - A. eupatoria L.
75 pav.
152
spalvio. Vainiklapiai raudoni arba rausvi. 1,50-2,00. K.
VI VII. Pamiškėse, pakelėse, šlaituose, krūmuose. Ga-
na' dažnas. Melsvalapis erškėtis - R. dumalis Bec_hsl.
(R. afzeliana Fnes)
Ziedkočiai ilgesni, pažiedžių neapga1;1bti, to~io _p~t _il-
V
gio ar kiek i_l~es~i už žied~ostį, pliki: Taur~l~pta1 z1c-
dams peržydeJus !e.myn. n_u~m_kę,_ ~ukrmt~ pnes ~~brę~­
tant vaisiams. Vam1klapta1 sv1esta1 rausvi. Lapeha1 abi-
pus pliki arba vidurinė gysla kiek plaukuota.. 1,00-
2,50. K. VI, VII. Pamiškės.e, krūmuose, pakelese, pa-
grioviuose, šlaituose. Apyretis.
Paprastasis erškėtis - R. canina L.
11. Ziedkočiai trumpi, iki l cm ~lgi~, apg~~bti stam?ių,
plaukuotų pažiedžių, trumpesm uz. rutul!s~us ar k1~u:
šiniškus su miltiškomis apnašomis va1sms. Lapeha1
kietoki, 'pailgi arba ovališki, virš_u~inė pusė _plika ar
šiek tiek plaukuota, apatinė gau~!a1 apa1:gus1 pl~u~e-
liais. Taurėlapiai žiedams peržydeJu~ _st_atus . arba _Į so-
nus išsiskėtę, išlieka iki subręsta va1sia1. Stiebas ir š~-
kos apsitraukę apnašomis. 1,50-2,00. _K. VI, VII. šlai-
tuose pamiškėse, pagrioviuose. Apyretis.
' l(ietalapis erškėtis - R.. caesia Sm.
už vaisius, apaugę liaukinėmisv ~lakshene_lef1:}S~ rl::c~au
pliki. Lapeliai minkšti, kiaušinisk1 arba ehps!sk1, v1rsu-
tinė pusė plika arba kiek plaukuo~a, ~p~t!1:1e bent ant
gyslų arba ištisai plaukuota: Taure_l~pta1 z1edams per-
žydėjus žemyn nulinkę, nukrinta va1~ta!11s nesubren~us.
1,00-2,00. K. V, VII. Krūmuose, sla1tuose, pakelese,
upelių krantuose. Gana retas. .
Pakrūminis erškėtis - R.. corymb1fera Borkh.
(R. dumetorum Thuill.)
7 gentis. Dirvuolė - Agrimonia L.
l. Lapų apatinė pusė balsva, kartai~ _šviesiai ž~li.a, ga~-
siai apaugusi veltiniškais plaukeha1s,. po_ k1:1na1s pas_1-
slėpusios liaukutės. Stiebas apaugęs 1lga1s 1r trump~1~
plaukeliais. Vaisius beveik iki pamato_ y~g?ta_s, dygh~1
išsiskėtę arba nukrypę į viršų, bet ".irsunem1s ~~s1;1s1-
glaudę. 0,30-1,00. D . VI-VIII. šlaituose, pam1skese,
pakelėse, krūmuose. Dažna. .
Lapų abi pusės žalios. Stiebas apaugęs tik ilgais plau-
keliais. 2
153
 2. Kiekviename lapelių šone 3-7 danteliai, apatinė pusė
tik išilgai gyslų plaukuota arba ištisai apaugusi retais
plaukeliais. Stiebas gana plonas, apaugęs pasišiaušu-
siais plaukeliais. Vaisiai apie 5 mm ilgio, beveik iki
pamato išilgai vagoti, dygliai viršūnėje kūgiškai susi-
glaudę. 0,30-1,20. D. VI-VII. Pamiškėse, šlaituose,
miško pakraščiuose ir aikštelėse. Apyretė.
Stačioji dirvuolė - A. pilosa Ledeb.
Kiekviename lapelių šone 6-12 dantelių, abipus ap-
augę retais plaukeliais, apatinėje pusėje yra smulkitĮ,
geltonų liaukučių. Stiebas gana storas, briaunotas, ap-
augęs šiurkščiais plaukeliais ir trumpakotėmis liauku-
tėmis. Išaugę vaisiai 7-9 mm ilgio, tik iki vidurio iš-
ilgai vagoti, jų dygliai žemyn nulinkę arba į šonus iš-
siskėtę. 0,50-1,80. D. VI-VIII. Lapuočių retuose miš-
kuose, pamiškėse, krūmuose. Labai reta. Saugoma.
l(vapioji dirvuolė - A. procera Wallr.
(A. odorata Mill.)
8 gentis. Kraujalakė - Sanguisorba L.
l. Stiebas plikas. Ziedai tamsiai rudai raudoni, kiaušiniš-
kose ar pailgose galvutėse (73 pav., 5), dvilyčiai. Kuo-
keliai 4, statūs, tokio pat ilgio kaip taurelė; liemenėlis
l; purka rutuliška. 0,20-1,00. D. VI-VIII. Drėgnose
pievose. Apyretė. Vaistinė kraujalakė - S. officinalis L.
Stiebo apatinė dalis plaukuota. Ziedai tik pradėję žy-
dėti žali, vėliau rausvi, apvaliose galvutėse, viršt.1tinėje
žiedyno dalyje piesteliniai, apatinėje kuokeliniai. Kuo-
kelių 20-30, gerokai ilgesni už taurelę, išlinkę. Lie-
menėliai 2, purkos raudonos, teptuko pavidalo. 0,15-
0,40. D. VI-VII. Sausuose šlaituose, dirvonuose, ant
geležinkelio pylimų. Reta.
Mažoji kraujalakė - S. minol'--Scop.
9 gentis . .žiognagė - Geum L.
l. Zydintys žiedai nusvirę, peržydėję statūs. Vainiklapių
viršūnė iškirpta, vidinė pusė gelsva, išorinė rausva. Tau-
rėlapiai statūs, rudai raudoni. Stiebas apaugęs papras-
tais ir liaukiniais plaukeliais. Prielapiai smulkūs. 0,20-
0,80. D. V-VI. Drėgnose pievose, krūmuose, miškuose.
Dažna. Raudonoji žiognagė - G. rivale L.
Ziedai visą laiką statūs. Vainiklapiai geltoni, viršūnė
neiškirpta. Taurėlapiai išsiskėtę, žiedams peržydėjus že-
myn palinkę, žali. Prielapiai stambūs, lapų pavidalo. 2
154
2. Stiebas plonas, apaugęs švelniais p_lauketlia~s.t Vaipn!~-
lapiai atvirkščiai kiaušiniški, šviesiai ge1 om?v ~um -
ni už taurėlapius. 0,20-0,70. D. _v-IX. Pam1skese, pa-
kelėse, šviesiuose miškuose, krumuose, parkuose, so-
duose dykvietėse. Dažna.
' Geltonoji žiognagė - G.. u!banu~ _L.
Stiebas storas, apaugęs standžiais plau~eha1s._ Y_;11mk-
lapiai beveik apskriti, aukso gelton~1;10, 1l~evsm. uz tau-
rėlapius. 0,30-0,60. D. Vl-:IX . .M1sko a1kstelese, a~t
miško keliukų, krūmuose, p1ev?se, sodybose. Apyrete.
Dažnesnė rytinėje Lietuvos dalyje. .
Plaukuotoji žiognagė - G. allep1cum Jacq.
10 gentis. Sūdras - Comarum L.
Stiebas šliaužiantis, viršūnė kylanti. Lap_aiv il~akočiai_, ~lunks-
niški lapeliai 5-7 pailgi, viršutinė puse zaha, apatine ~e~s:
va. Vainiklapiai ta'msiai raudoni, išlieka il~i subręs!a vats~a1
(74 pav., 4). 0,30-1,00. J?·
VI, VII. Pel~ese, pelketose pie-
vose užaugančiuose griovmose. Gana daz~as.
' Pelkinis sūdras (pelkinė trindažole) - C. palustre L.
11 ·gentis. Sidabražolė - Potentilla L.
l. Lapai bent apatiniai plun~sni~k~ (76 pav., l). ~
- Visi lapai pirštiški arba tnlap~a~ ~76 p~v., 4). ,v .
2 Skroteliniai ir žemutiniai stiebm1a1 lapai plunksmsk1: su
· 2-5 (7) poromis lapelių; vir_š uti?i~i. stiebiniai davž_ma!1-
siai trilapiai, abipus žali. Z1eda1 1k1 10 mm ploc10, JŲ
4
76 pav.
155
 iš~ugę po keletą. Stiebas gulsčias arba kylantis, be pa-
laipų. O,lą-o,40. Vn., Dv., D. VI-IX. Pakelėse, drėg­
nuose smelynuose, dykvietėse, geležinkelio stočių rajo-
nuose. Labai reta. ., . ;.··
@@ -, : ·.. t~·

Pavirtusioji sidabražolė - P. supina L.

:, ,::, ·t.,

Visi lapai pertrauktai plunksniški, skroteliniai ir žemu- 4

tiniai stiebiniai su 7-15 porų lapelių (76 pav., l), apa-
tinė pusė nuo šilkiškų plaukelių balsva. Ziedai pavie- ·. . .
niai, 15-20 mm pločio (76 pav., 2, 3). Stiebas šliau- .. ,· ·. -

žiantis, su palaipomis. 0,15-0,50(0,80). D. V-VIII.

Pievose, ganyklose, dykvietėse, krantuose. Labai dažna.
žąsinė sidabražolė - P. anserina L. •
3. 2iedai keturnariai - 4 taurėlapiai ir 4 vainiklapiai (77
pa:v., 3, 4), tik pavieniai žiedai gali būti penki a nariai. 2 5 6

Stiebas status arba kylantis. Lapai trilapiai, kartais kai

kurie pamatiniai keturlapiai ar penkialapiai, kotuoti,
stiebiniai lapai bekočiai arba trumpakočiai; prielapiai
stambūs, lapelių pavidalo, pirštiškai skaldyti (77 pav.,
l, 2). O, 10-0,30. D. VI-VIII. Drėgnose pamiškių pie-
vose, miškuose, krūmuose. Dažna.
Miškinė sidabražolė - P. erecta (L.) R.aeuschel
2iedai penkianariai.
4. Visi stiebai nešakoti, šliaužiantys, ties bambliais įsi­
šaknijantys. Lapai pirštiški, lapeliai 5, pailgai atvirkš-
čiai kiaušiniški, karbuotai dantyti (76 pav., 4) . . Ziedai
pavieniai, ilgakočiai, apie 20 ( 18-25) mm skersmens
(76 pav., 5). 0,10-0,20. D. VI-VIII. Drėgnose pievo-
se, dirvose, pakelėse, pagrioviuose, krantuose. Dažna.
Penkiapirštė sidabražolė - P. reptans L.
Stiebai šakoti, neįsišaknijantys.
5. Visi lapai trilapiai; lapeliai lancetiški arba atvirkščiai
kiaušiniški (77 pav., 2). Stiebas status, dvišakis, kaip
ir lapai, apaugęs šiurkščiais, pasišiaušusiais plaukeliais.
Ziedų kuokštai šakelių viršūnėse. Taurelė žiedui peržy-
dėjus gerokai išauga. 0,15-0,50. Vn., D. VI-IX. Pa-
kelėse, dykvietėse, pūdymuose, geležinkelio stočių rajo-
nuose, miškų kirtavietėse. Apyretė.
šiaurinė sidabražolė - P. norvegica L.
Lapai bent skroteliniai ir stiebo žemutinėje dalyje pen-
kialapiai ar septynlapiai (77 pav., 5, 6). 6 šlaituose, pamiškėse. Reta.
77 pav.
Lapų apatinė pusė pilkai veltiniška. 11
8. Lapų viršutinė pusė žalia, plika arba labai negausia~
plaukuota. b 'Ik st· b
- Lapų viršutinė pusė gauruota, balta ar a p1 a. 1e as
4 l k
d azmausia1· an u 1s 1
y • • • •Y1 • nkęs . . . . . 10
9. Lapeliai siauri, kraštais nesusisJekia, beveik _1½1 v~du-
rinės gyslos įkirpti. Kiekviename sone ~-=--~
sma1l!,1s, s~au-
ri danteliai, jtĮ ilgis bent 4 kartus virsiJa_ plotĮ. Vidu-
rinis lapelis dažnai dvigubai dantytas. Stiebas pap~as-
tai kylantis. 0,20-0,40. D. VI-VIII. Sausose, sauleto-
se pamiškėse, šlaituose. Reta. . .
Siauraskiltė sidabražole - P. tenu1loba Jor?.
5 Lapeliai platesni, pakraščiai ž_em_yn u~sil~nkę, la~ehų
įkirpimai vidurinės gysl?s. n~s1e~ia_. K1ekv1ena?1e sol'}e
1-3 trikampiški danteha1, JŲ ilgis n~ daugiau kaip
3 kartus viršija plotį. Stiebas paprastai s_tat~s. 0,?0-
0 35. D. VI-IX. šlaituose, pakelese, pam1skese, d1rvo-
n'uose. Dažna. Tikroji sidab~až_olė - P. argentea _L.
10(8) Lapelių danteliai siauri, jų 1lg1s bent 4 k~rtu_s Vl:·
šiJa plotį (77 pav., 6), nevienodo ~idumo, v1durmys1s
beveik plunksniškai suskaldytas. ~hebas lanku ~ylan-
tis. 0,15-0,30. D. VII-VIII. Smelynuose, sauletuose
y • •

6. Lapų apatinėje pusėje veltiniški plaukeliai susiraizgę, Skaldytalapė sidabrazole - P. d1~.se_ct~ W_all:.
balsvi ar pilki. 7 Lapelių danteliai trikampiški arba lancetisk1, JŲ 1lg~s
- Lapų apatinė pusė žalia, plaukeliai paprasti, tiesūs ar ne daugiau kaip 3 kartus viršija plotį (77 pav., 5), maz-
garbanoti. 14 daug vienodo didumo, lygiakraščiai. Stie~as sta~us.
7. Lapų apatinė pusė apaugusi balsvais ar baltais velti- 0,20-0,40. D. VI-VIII. Pamiškėse, p~kelese, smely-
niškais plaukeliais. 8 nuose sausose pievose, šlaituose. Apyrete. .
' Pilkoji sidabražolė - P. impolita Wahlenb.
156
\ 157
 11 (7). Lapų apatinė pusė gausiai apaugusi žvaigždiškais
p]aukeli!is,. pJl½~va. a'.ba balsva_. Stiebas ir lapkočiai
apaugę zva1gzd1ska1s 1r paprastais plaukeliais. Pamati-
ni_ai l~pai penkial~pi~i, stiebiniai dažniausiai trilapiai.
Kiekviename lapelių sone 2-5 danteliai. 0,05-0,15. D.
IV:---VI. Sausuose pušynuose, pamiškėse, šlaituose, pa-
upių sausose pievose, smėlynuose. Dažna.
Smiltyninė sidabražolė - P. arenaria Borkh.
Augalai be žvaigždiškų plaukelių arba su paskirais
žvaigždiškais plaukeliais. 12
12. ~ainikl~pia! mažiau negu 2 kartus ilgesni už taurėla­
pms. Kiekviename lapelių šone 2-4 danteliai, viršutinė
pusė apaugusi šilkiškais plaukeliais. 0,10-0,20. D. VI-
VII. Sausose smėlėtose vietose, ant geležinkelio pyli-
mų. Labai reta.
Vaisenburgiškė sidabražolė - P. leucopolitana Ph.
J. MiUier
V~ini½lapiai dvigu?aiv ar daugiau ilgesni už taurėlapius.
K1ekv1ename lapelių sone 3-7 danteliai. 13
13. Lapų viršutinė pusė beveik plika, žalia, apatinė apau-
ĘU:>i v~lti!]iš~a_is_ i: tiesia_is šilkiškais plaukeliais. Lape-
ha1 pailgt, g1ha1 Įkarpyti, su 4-7 smailiais danteliais
kiekviename šone. Ziedynas retas, gausiažiedis, jo apa-
tinės šakelės į šonus atsivėpusios. 0,20-0,30. D. VI-
VII. Sausuose šlaituose, smėlynuose. Labai reta.
Puokštinė sidabražolė - P. thyrsiflora Hūls.
Lapų viršutinė pusė apaugusi ši!kiškais, apatinė velti-
niškais ir pavieniais žvaigždiškais plaukeliais. Lapeliai
kiaušiniški, negiliai įkarpyti, kiekviename šone 3-5 '
apybukiai danteliai. Ziedynas skėtiškas, jame iki 10 žie-
dų. Vaiskočiai užsilenkę žemyn. 0,07-0,10. D. V-VI.
Pamiškėse, šlaituose. Reta.
Silezinė sidabražolė - P. silesiaca Uechtr.
14 (6). Ziedai iki 12-15 mm pločio. Lapai abipus žali, ap-
augę tiesiais arba apatinė pusė išsilenkusiais plauke-
liais, vietomis primenančiais retą, pilkšvą veltinį. Stie-
bas gausiai apaugęs ilgais ir trumpais minkštais plau-
keliais; lapų daug. 0,15-0,50. D., Dv. VI-VIII. Dyk-
vietėse, pakelėse, geležinkelio stočių rajonuose. Reta.
Tarpinė sidabražolė - P. intermedia L.
Ziedai 20-25 mm pločio. Lapai stambūs, abipus žali,
apaugę šiurkščiais plaukeliais, neveltiniškais. Stiebas
apaugęs ilgais minkštais plaukeliais ir trumpais šere-
liais. 0,20-0,50. D. VI-VII. Sausuose šlaituose, dyk-
vietėse, pakelėse. Labai reta.
Stačioji sidabražolė - P. recta L.
158
12 gentis. 2emuogė - Fragaria L.
l . Z.te d a1· gelsvai balti. Uogos apskritos arba atvirkšči~i
kiaušiniškos, viršūnė buka. Lapai. a_b.1pus apau g ę pasi -
šiaušusiais šilkiškais plaukeliais. She~~s, kaip _ir lapaj,
apaugęs įstrižai atsilošusiais plaukehats. Pa!~IJ?Ų ~~z-
niausiai nebūna arba jos labai trumpos, su 1ss1yysc1~-
sių lapų puokštėmis. 0,05-0,1~. p. V-VI. Dt?esmų
upių šlaituose, pamiškėse, pakrume~e, saus~s.e _pievose.
Apyretė. šlaitinė žemuoge - ~- vmdts J?uch.
Ziedai balti. Uogos pailgos arba apskn~os. L_a}?at ap-
augę paprastais, ne šil_ki_škais, stiebas pngulus1a1s arba
pasišiaušusiais plaukeha1s. . . V. ~
•
2 Stiebas daug ilgesnis už lapus, kaip 1r la_p~oc1a1_ be~
· žiedkočiai, apaugęs pasišiaušusiais plaukeha1s .. vZ1eda1
iki 2 5 cm skersmens. 0,15-0,30. D. V-VI. Mtskuose,
krūm'uose. Labai reta.
. h
Miškinė žemuoge - F. moschata Duc ..
Ziedkočiai apaugę prigulusiais arba įstrižais stačiais
plaukeliais. Stiebas nedaug ilgesnis už lapus arba su
jais lygus. Ziedai iki 2 cm skers1:;ei:is. 0,05-0,~0. D .
V-VI Miškuose krūmuose, pam1skese arba pievose.
Dažna: ' Paprastoji žemuogė - F. vesca L.
13 gentis. Rasakila - Alchemilla L.
l. Vienų žiedų žiedsosčiai. (hipantijos) pliki, kitų, ypa~
pamatinė dalis, plaukuoti. . . . . .
- Ziedsosčiai (hipantijos) arba_ v1~1. gausiai p_la_ukuott, ar-
ba pliki, kartais apaugf pav1e~ta1s_ plaukehats.. . 4
2 Pamatinių lapų viršutine puse plika ar beve!k p}tka,
· apatinė kiek plaukuota. La~ų. ski~u.tės pusskr~t~Its.~o~,
vienoje skiautės pusėje dazmausia! _9 dan~eha!, 1~s1~
dėstę laiptelių pavidalu. Lapų a~atmes pus_es v:1dun~e
gysla pamatinėje dalyje apaugusi _st_atmen_a1s, ~m~_v1r-
šūnės aukštyn palinkusiais plaukel1a1~. 1\at ku:tų zt~d~
plaukuotas tik žiedkočių pamatas. Sttebat ~tatus, _t':1rt!,
pamatinėje dalyje plaukeliai aukštyn palinkę, vtrsu~:-
nėje horizont~Jiai at:>ilošę. 0,20-0,60. D. V-X. Pam1s-
V
kėse, pakrūrnese, sla1tuose. Gana reta.
Pievinė rasakila - A. xanthochlora Rothm.
(A. pratensis F. W. Schrnidt)
Pamatiniai lapai abipus plaukuoti, kartais apatinė pu-
. . . 3
se negausiai. . . . • l
3. Pamatiniai lapai ·abipus beveik v1enokd.~1k plauTkuoh, tp o-
ni, ryškiai žali, skiautės trumpos, 1an 1s os. arpas arp
159
 kraštinių skiaučių siauras, bet ryškus, įpjova išliežiuosl!
tarp skiaučių trumpa, bet ryški. Stiebai laibi, pamatas
išsilenkęs. 0,25-0,35. D. V-IX. Pievose, dirvonuose,
pakrūmėse. Labai reta.
žalialapė rasakila - A. viridifolia Snarskis
Pamatiniai lapai pilkai žali, apatinė pusė šiek tiek plau-
kuota, skiautės ilgos, pusiau kiaušiniškos, tarpas tarp
kraštinių skiaučių įvairaus pločio, kartais jos kraštais
dengia viena kitą (73 pav., 3). Įpjova išliežiuose trum-
pa, siaura. Stiebai tvirti, statūs arba kylantys, apaugę
horizontaliai atsilošusiais plaukeliais. O, 15-0,40. D. VI-
X. Pievose, ganyklose, pagrioviuose, dirvonuose, miškuo-
se. Dažna. Ganyklinė rasakila - A. monticola Opiz
(A. pastoralis Buser)
4 (l). Ziedsosčiai (hipantijos) plaukuoti. 5 . (G_elsvalap~ ~asakila - A. flavescens Snarskis)·
- Ziedsosčiai (hipantijos) pliki arba kai kurie apaugę pa-
vieniais plaukeliais. 9 kkt ~r_ba apaugę r etais, pav1erna1s, pasišiaušusiais plau-
5. Ziedkočiai plaukuoti. 6 e_11a1s. .
- Ziedkočiai pliki arba žemutinių žiedų plaukeliai pa-
vieniai. 7 lyJe g~u?rn1 plaukuoti.
6. Stiebo ir lapkočių plaukeliai prigulę arba aukštyn pa-
linkę, pusiau atsilošę. Pamatinių lapų apatinės pusės
gyslos ištisai apaugusios aukštyn palinkusiais plauke-
liais (73 pav., 2). Stiebai gulsti arba kylantys, kartais
ūksmėtose vietose statūs. 0,10-0,30. D. V-IX. šlaituo-
se, sausose pievose, krūmuose, pamiškėse. Dažna.
Gauruotoji rasakila - A. glaucescens Wallr.
(A. pubescens Lamk.)
Stiebo ir lapkočių plaukeliai horizontaliai atsilošę. Pa-
matinių lapų apatinės pusės gyslos prie pagrindo ap-
augusios beveik statmenai atsilošusiais, link viršūnės
prigulusiais plaukeliais. Stiebai kylantys arba statūs.
0,10-0,30. D. VI-IX. Sausose pievose, pakelėse, pa-
miškėse. Reta.
šiurkščiastiebė rasakila - A. hirsuticaulis H. Lindb.
7 (5). Lapų skiautės kiekviename šone 6-8 (5-9) dante-
liai, kraštinės skiautės iš dalies dengia viena kitą. Stie-
bai statūs, stori, plaukeliai horizontaliai atsilošę arba
kai kurie žemyn palinkę. Ziedai stambūs, 4,5- 5 mm
skersmens. 0,10-0,40. D. V-X. Pievose, pagrioviuose,
šlaituose, miškuose, soduose. Gana dažna.
Stambiažiedė rasakila - A. propinqua H. Lindb.
Kiekviename skiautės šone 5- 6 danteliai, kraštinės ato-
kiai viena nuo kitos arba tik kraštais susisiekia. Stiebo
plaukeliai žemyn nepalinkę. Ziedai 3,5- 4 mm skers-
mens. 8 Labai reta. Septynkampė rasakila - A. heptagona Juz.
160
8. ~tiebo .!r la~kočių _pl~ukeliai prigulę arba aukštyn p, 1
lmkę, 1? 1ahes_ atstlosę. _Tarpas t~r_p kraštinių skia urfu
pla~us ~r J~s viena su kita nesus1s1ekia. Lapai mclsv: 11
zah, k1ekv_1ename _išliežyje ~ili įpjova 0,06-0,25. D.
VI----:X,: Sl~1tuose, pievose (dazniausiai durpingose), mis•
ko a1kstelese, baltalksnynuose. Gana dažna.
. . R~~kšlėtalapė rasakila - A. plicata Buscr.
She_!)o Ir. l~pkoc1_LĮ plaukeliai horizontaliai atsilošę ar-
ba zemutmete . s!tebo. da~~je ~iek aukštyn palinkę. Tar-
p~s ta_rp _krastm19 skrnuc1ų srnuras ir jos kartais vieua
kitą s_1_ek1a .. ~apai gelsvai žali, išliežiuose įpjovos nėra
arba JI ~e~1h. 0,15-0,20. D. V-IX. Pievose, dirvonuo-
se, pagnov1uose. Labai reta.
Snarskio rasakila - A. snarskisii Czcr
9(4)_. Stiebas Ir pamah:11ų lap_ų l_apkočiai beveik visai pli-
. . lo
St_1ebas 1r_ p_amahrnų lapų lapkočiai bent žemutinėje da-
11
10. P~matm1~. lapų prie~aJ?i~i ir po žeme esančios stiebo
bei lap~oc1ų dalys r~skrn1 ~aud5mi. Stiebas plonas, glež-
nas, . apie 2. kartus 1lgesrns uz pamatinius lapus. Sių
apatine puse plaukuota, viršutinė plika. Lapų skiautės
trumpos! lankišk~s. _0,10-0,35. D. V-IX. Pelkėtose pie-
vose, dregnuose s_la1tu_ose ir pakrantėse, pamiškėse. Ga-
na reta. . . _L~tbast~ebė rasakila - A. filicaulis Buser
Lapų pnelap1a1 ~r po zeme esančios stiebo bei lapkočių
d~lys ne raudom_. Stiebas šiek tiek ilgesnis už pamati-
n_1us_lapus. Lapai abipus pliki ar beveik pliki jų skiau-
te~y ilgos, pu~iau kiaušiniškos. 0,15-0,40.
M1skuose, krumuose, parkuose. Labai reta.
D: V-VIII.
. Pli~~ti_eb_ė rasakila - A. glabricaulis H. Lindb.
11 (9). Stiebo ~~r~utme dali? plika, o žemutinė ir pamatinių
lapų lap~oc1a1 pla_u~uoti. 12
~h_eb~s Ir pamatm1ų lapų lapkočiai ištisai ar beveik
1shsa1 .P!~uku?ti. . . 17
12. ?emutmeJe s_heb? ir lap~očių dalrje plaukeliai palinkę
z_e~yn. ~apai abipus phk1 ar beveik pliki, kartais viršu-
tme_ ~use plauk~o~a, raukšlėti, tamsiai žali, išliežiuose
b_e !PJ?~~s,. apatmes pusės gyslos prie pamato plikos
lu~k ~~rsu~es pla~ke!iai kie~ a~silošę. Tarpas tarp Jap~
s~rnuc1ų srnuras Ir JOS krasta1s susisiekia arba viena
kitą dengia._ Stiebai ~ylantys arba gulsti. 0,15- 0,30. D.
V-1,?(. S!a1tuose, pievose, balta lksnynuose, parkuose.
11 Užsak. Nr. 6435
161
 Stiebo ir lapkočių žemutinėje dalyje plaukeliai 'prigulę
horizontaliai atsilošę arba pakrypę aukštyn. 13
13. Stiebo ir lapkočių plaukeliai statmenai atsilošę. Lapų
viršutinė pusė tamsiai melsvai žalia, plika, apatinė mels-
va, plaukuota (laibastiebė rasakila -A. filicaulis).
Stiebo ir lapkočių plaukeliai prigulę arba pakrypę aukš-
tyn. 14
14. S_ti_~b~ )r lap_koči_ų plauke~~ai prigulę. Pamatinių lapų
virsutme puse plika arba 1saugę keli pavieniai plauke-
liai; apatinėje lapų pusėje negausiai plaukuotos kraš-
tinės skiautės. Tarpas tarp šių skiaučių siauras ir jos
kartais susisiekia. 0,20-0,40. D. V-IX. Miškuose, krū­
muose, šlaituose, pagrioviuose, pakelėse, dirvonuose,
parkuose. Apyretė.
Islandinė rasakila - A. wichurae Buser
Lapai abipus pliki, plaukuotos tik apatinės pusės gys-
los. 15
15. Augalai žemi (iki 20- 25 cm aukščio), šakniastiebis sto-
ras, gulsčias. Lapų skiautės siauros, trikampiškos vir-
šūnė buka, danteliai siauri, aštriaviršūniai. Kraštinės
skiautės dažniausiai susisiekia. Stiebai kylantys arba
gulsti. 0,15- 0,25. D. V-IX. šlaituose, sausose pievose
pušynuose. Labai reta. ' beveik pliki.
Murbeko rasakila - A. murbeckiana Buser
Augalai paprastai daugiau kaip 25 cm aukščio, šaknia-
stiebis status ar įstrižas. Lapų skiautės lankiškos arba
pusiau kiaušiniškos, kraštinės kraštais nesusisiekia. 16
16. Pamatinių lapų apatinės pusės gyslos ištisai apaugu-
sios prigulusiais plaukeliais. Ziedsosčiai (hipantijos) iš-
augus vaisiams kiaušiniški arba varpiški. Taurėlapiai
maždaug vienodo ilgio ir pločio. 0,20-0,40. D. V-IX.
Drėgnose pievose, krūmuose, drėgnuose šlaituose. Reta.
Bukalapė rasakila - A. samuelsonii Rothm.
(A. obtusa auct.)
Pamatinių lapų apatinės pusės gyslos prie pamato be-
veik ištisai plikos. Prigulusiais plaukeliais apaugusios
tik gyslų viršūnės. Ziedsosčiai (hipantijos) vaisiams iš-
augus siauri, varpiški. Skiaučių viršūninio dantelio pa-
mat~s persmaugtas. Taurėlapių ilgis dvigubai viršija
plotĮ. 0,20-0,40 (0,50). D. V-IX. Užliejamose pievose,
šlaituose, baltalksnynuose, pamiškėse, pagrioviuose. Va-
karinėje Lietuvos dalyje dažna, rytinėje ir pietrytinėje
labai reta arba visai neauga.
Alpinė rasakila - A. glabra Neygenf.
(A. alpestris F. W. Schmidt}
162
17 ( 11). Stiebo ir lapkočių plaukeliai prigulę ar įstrižai
aukštyn palinkę. . . . . . . V 18
Stiebo ir lapkočių plaukeha1 honzontaha1 ats1losę arba
palinkę įstrižai žemy~. . . . . ~l
18. Pamatinių lapų apatm<;s pu_ses ~yslų p~matmek d_a~1s
plika, viršutinė apaugusi retais, pngulu~1a1s p 1~u e 11a1_s.
Lapai išilgai raukšlėti, abipus plaukuoti, kartais beveik
pliki. Stiebai silpni, gulsti ~rba ~Iantys.. 0,l?v-0,30.
D. VI-IX. Drėgnose ir šlap10se pievose bei m1skuose.
.Reta. Tankiažiedė rasakil~ - A. glol_l,!e~ul_
a ns Buser
Pamatinių lapų apatinės puses gyslos 1sbsai plaukuo-
tos. l k 1· · t t
19
19. Apatinės pusės gyslų pamatinės dalies. p au ~ 1a1 ~ a -
meni. Lapai tamsiai žali, paviršius bhzganbs, abipus
kiek plaukuoti. Stie9ai_ kylant)'.s, 0,10-0,50..: D. V-X.
Pievose, ganyklose, sla1tuose, dirvonuose, krumuose, pa-
griovuose, miškuose, miškų aikštelėse. Dažna. . . .
Spindinčioji rasakila - A. grac1hs Op1z
(A. micans Buser)
Pamatinių lapų apatinės pusės gysl_ų p~aukelia_i _ištisai
prigulę arba aukštyn palinkę. Lapai abipus phk1 arba
V ~O
•
20. Augalai žemi (iki 25 c": a_ukščio),- :ra~pas tarp krasbmų
skiaučių siauras, neretai JOS susisiekta (Murbeko rasa-
kila - A. murbeckiana) .
Augalai paprastai daugiau kaip_ 25 cm a_u~šč_io. T~rpa~
tarp kraštinių skiaučių platus, JOS nesus1S1ekia .. Stiebai
ir pamatinių lapų lapkočiai kylantys arba guls!1. ~,25-
0,50. D. V- X. Miškuose, krūmuose, par~uose, ~laituo~e,
pagr ioviuose, pievose, dirvon~os~, pakelese. Dazna. Pie-
tų Lietuvoje labai reta arba v1sa1 neauga.
Plikalapė rasakila - A. baltica Samuelss.
(A. nebulosa Samuelss.)
21( 17). Stiebo i~ Iapk~čių p!a~keliai horizontaliai atsilošę
arba kai kune aukstyn uzlmkę. 22
_ Stiebo ir lapkočių plaukeliai (bent žemutinės stiebo da-
lies) palinkę žemyn. . . _25
22. Pamatinių lapų viršutinė pusė plaukuota, apatme phka
arba plaukelių labai negausu. . . 23
_ Pamatinių lapų abi pusės pla~kuotos ar ~eve1~ plikos,
kartais tik viršutinė jų pusė phka ar beveik phka. 24
23. Pamatinių lapų skiautės ga_n~ ilgo_~• pusiau k!auš~i:tiš-
kos. Ziedsosčio pamatas va1sia1:lls _1sv~u~us susi~urerns,
plataus varpelio pavidalo (spmdmc10J1 rasakila -A.
gracilis).
163
 Pamatinių lapų skiautės trumpos, lankiškos.' Ziedsos-
čio pamatas vaisiams išaugus siauro varpelio pavidalo.
Pamatiniai lapai pilkai žali. Stiebo plaukeliai įstrižai
aukštyn pakilę. 0,15- 0,40. D. V-VII. Miškuose, krū­
muose, parkuose. Labai reta.
Lindbergo rasakila - A. lindbergiana Juz.
24 (22). Stiebų bent žemutinė dalis raudona. Pamatiniai
lapai abipus plaukuoti, jų kraštinės skiautės viena kitą
pakraščiais dengia. Lapų išliežiai be įpjovų, prielapiai
žalsvi. Stiebo plaukeliai statmenai atsilošę arba žemu-
tinėje dalyje kai kurie palinkę žemyn. 0,15-0,40. D.
VI-VII, IX. šaltiniuotuose šlaituose, pievose, ežerų
pakrantėse, krūmuose, baltalksniais apaugusiose ganyk-
lose, miškuose. Dažna.
Versminė rasakila - A. subcrenata Buser
Stiebai ne raudoni. Pamatinių lapų kraštinės skiautės
pakraščiais nedengia viena kitos, abipus plikos ar be-
veik plikos, jos gana ilgos, smailaus trikampio pavi-
dalo, danteliai pjūkliški (73 pav., l). Taurėlapiai pla-
čiai trikampiški, viršūnėje nėra plaukelių. Stiebas ir
lapkočiai apaugę horizontaliai atsilošusiais plaukeliais.
0,20-0,60. D. V-IX. Pievose, miškuose, krūmuose, par-
kuose. Dažna.
Smailialapė rasakila - A. acutiloba Opiz
(A. acutangula Buser)
25 (21). Pamatinių lapų apatinė pusė šiek tiek plaukuota
ar beveik plika, jos gyslų pamatinė dalis plika (septyn-
kampė rasakila -A. heptagona).
Pamatinių lapų apatinės pusės gyslos ištisai plaukuo-
~s. ~ sitelkę lapų pažastyse. 0,05-0,15. Vn., Dv. VA-IX. D1ryos~,
26. Tarpas tarp pamatinių lapų kraštinių skiaučių platus ir
jos atokiai viena nuo kitos. Lapai inkstiški, skiautės
trumpos, lankiškos, viršutinė pusė plaukuota, apatinė
dažniausiai plika. Išliežiuose įpjovų nėra. Stiebai ky-
lantys, gausiai apaugę plaukeliais, dalis jų palinkę že-
myn. 0,30-0,40. D. V-VII. Miškuose, parkuose, so-
duose, pamiškėse. Labai reta.
Pusmėnulinė rasakila - A. semilunaris Alechin
Tarpas tarp pamatinių lapų kraštinių skiaučių siauras
arba jos pakraščiais dengia viena kitą. 27
27. Įpjovos išliežiuose tarp pamatinių lapų skiaučių ryš-
kios . Kraštinės skiautės pakraščiais dengia viena kitą
arba bent susisiekia. 28
ĮpjovtĮ išliežiuose tarp pamatinių l apų skiaučių nėra.
Tarpas tarp kraštinių skiaučių siauras, bet ryškus. 29
164
28. Pamatiniai lapai tamsiai žali, gausiai. plauk~oti. ~raš:
tinės jų skiautės pakrašči~i~. dengia_ viena kit~ .. ~beba1
kylantys ar statūs, pamatmeJe _dalyJe. plauk~l~a1 z~myn
nulinkę, nuo vidurio iki viršūnes honzontaha1 atsilesę.
Ziedai stambūs, 4-5 mm skersme_ns: 0,15--:-~,40. D. V-
X. šlaituose, pagrioviuose, dykv1etese, m1skuose, par-
kuose. Reta. šlaitinė rasakila - A. _subglobosa ~ est~r!.
- Lapai melsvai žali, kiek plaukuoti ~rba _b~ve1k. pliki,
apskriti, raukšlėti. Pamatinių lapų prielapiai _rudi_ aryba
raudonai rudi. Stiebai kylantys, apaugę daugiausia ~e-
myn palinkusiais plaukeliais. 0,1§-_0,50. D. YI-:--X. Pie-
vose, drėgnuos: šlaituose, pakrumese, pam1skese, par-
kuose. Gana dazna.
Melsvai apė rasakila - A. ~ymat?phyll~ J u~.
29(27). Stiebų žeinutinė dalis raud~n_a. T!e~ stt_e~o, h~k ir
pamatinių lapų lapkočių plaukeha1 dazmausiai hon_z~n-
taliai atsilošę. Lapų abi .P!-lsės pl~ukuotos arba virsu-
tinė beveik plika (versmme r~sak1la -. A_. subcrenata).
Stiebai ne raudoni. Ir stiebo, ir pam_a!m~ų _lapų_ lapko-
čių plaukeliai žemyn palinkę. La~ų virs~tme puse pla~-
kuota, apatinė plika ar beveik pltka (Lmdbergo r asaki-
la - A. lindbergiana).
14 gentis. Mažuolė - Aphanes L.
Stiebas laibas, kylantis arba gulsčias. Lapkočiai J.-8
ilgio· lapų lakštas 4-8 mm ilgio, 6-11 mm ploc_io, _g1 iai
f.~
trisktltis, kartais penkiaskiltis. Ziedai 1,8-2,5 mm tlg~o, su-
daržuose. Reta. Dirvinė mažuolė - . arvensts .
15 gentis. Svarainis (atvaisa) - Chaenomeles Lindi.
D liuotas, iki l m aukščio krūmas. Lapai_ tru1!1pak?~iai, at-
virfščiai kiaušiniški, 3-5 cm ilgio, da!ltytt, prtel~pi~i stam-
būs. Ziedai raudoni. Vaisiai kiaušiniškt, ~-? cm !lgto, gels-
vai žali. 0,50-1,00. K. V, VI. Ga!l~ daznai .augu~amas_ so-
duose, parkuose. Japoninis svara1ms - Ch. Japomca Lindi.
16 gentis. l(riaušė - Pyrus L.
l. šakos dygliuotos. Lapai 2-4 cm ilgt io. kyakisiauisrnmaa1·1že_i,
3-4 cm ilgio, rutuliški arba jų parna a~ ~e . n -
jęs. Medis iki _20 m aukš~io. IV, V. Upių slaituose, pa-
miškėse, pakelese. Apyrete.
Miškinė kriaušė - P. pyraster (L.) Burgsd.
(P. communis L.)
165
 Sakos ne~yg!iuo!os. La~ai 5-:7 cm ilgio. Vaisiai dideli
arb3: labai d1deh, daugiau kaip 5 cm ilgio kriaušiški
reta~ beveik rutuliški. 4,00-20,00. M. IV,' V. Dažnai
auginama. Paprastoji kriaušė - P. communis L.
17 gentis. Obelis - Malus Mill.
l. Lapa~ abip~s kiek plaukuoti. šakos be- dyglių. Vaisiai
daugia~ kaip. 3 cm s_kersmens, trumpakočiai, įvairių
spalvų ir pavidalo. Iki 10,00. M. V. Dažnai auginama
soduose, kartais sulaukėj a.
Paprastoji obelis - M. domestica Borkh
~ap~ ~~ 3:pat_in_ės pusės gyslos plaukuotos arba suaugę
Jie v1s1ska1 phkt. Sakos dygliuotos. Vaisiai iki 2-2 5 cm
skersmens, ilgakočiai, gelsvi, gelsvai žali ar raus.:i. Iki
10,00. ~- V. Mišriuo~.e _ir. lapu~čių miškuose. Apyretė.
Saugotina. M1sk10e obelis - M. sylvestris Mill.
18 gentis. šermukšnis - Sorbus L.
La_pai _sudėtini_ai,. neporo~i~ plunks!1iš~i, lapeliai pailgi arba
pa1)ga1 la~c~hš½t, nelyg1a1 danty!t, viršutinė pusė tamsiai
z_~ha, apa~1~~ pilka? p_la?~uota. Z1edynas gausiažiedis, skė­
hskas. Va1s1a1 rutuhškt, 1kt 10 mm skersmens raudoni arba
ora!1žiniai.. 3,00-12,00. M. V, VI. Miškuose;' sodybose, pa-
kelese auginamas. Dažnas.
Paprastasis šermukšnis - S. aucuparia L.
19 gentis. Aronija - Aronia Pers.
Lapai elipsiš~i a~~a -~tv~rkščiai ~ia?~iniški, 2-6 cm ilgio,
~-3 c~ plo~10, pJu_kl!s~a1. dant)'.b, v1rsutinė pusė ryškiai ža-
lta, bhzganb, apatme sv1esesne, matinė. Ziedai balti skė­
tiškuos~ ~iedynuose. Vaisiai iki l cm skersmens, juodi arba
rausvai JUOd1. 0,50-2,50. K. V, VI. Neretai auginama so-
duose. Juodavaisė aronija - A. melanocarpa (Michx.) Ell.
20 gentis. Medlieva - Amelanchier Med.
La~~i ovalūs _ar_b a kiaušiniški, 2,5-5,5 cm ilgio, 2-4,5 cm
pl?c.10, ~antyb, Ja~n'l. apatinė pusė plaukuota, vėliau abipus
plikt. Z1eda1 balti; z1edynas - trumpa, stati kekė. Vaisiai
ovališki arba beveik rutuliški, melsvai juodi, miltuoti. 1,00-
3,~0. K. V. Dažnai auginama; vakart! bei pietryčių Lietuvos
miškuose pasitaiko sulaukėjusių.
Varpinė medlieva - A. spicata (Lamk.) C. Koch
166
21 gentis. Kaulenis- Cotoneaster Med.
Lapai elipsiški arba kiauš~niški, _viršū!1ė nu~7:11~ilėįusi,_ viršu-
Linė pusė tamsiai ža]ia, ~hzgan_b, ly~1~k_rašc1a1.__Z~eda1 raus-
vi, žiedynas - skėtiska sluotele. _Y~1s1~1 r~tuh~k1 arba at-
virkščiai kiaušiniški 7-10 mm Ilgto, 1uod1, blizgantys ne-
miltuoti. 1,00-2,00.' K. V. Dažnai auginamas dekoratyvinis
krūmas, ypač tinkantis gyvatvorėms.
Blizgantysis kaulenis - C. lucida Schlecht.
22 gentis. Gudobelė - Crataegus L.
l. Liemenėliai 2, retkarčiais l; vaisiuje 2 kauliukai, kar-
tais 3-1. Lapų įpjovos iki 2/3 kiekviename lapo šone,
skiautės bukaviršūnės. 2
Liemenėlis l, vaisiuje l kauliu.kas, kar!ais _2. Lap1;1 _įpj_o­
vos iki ¾ kiekviename lapo sone, skiautes sma1hav1r-
•- .
sunes. . . ·- 3.
2. Taurėlapiai statūs, dvigubai ilgesni už plot1, virs1;~e
nusmailėjusi. Vaisiai 10-13 mm ilgio, 6-9 mm ploc10,
pailgi, šviesiai raudoni. Lap~i kiaušiniški,. plon!, P.8:~~-
tas pleištiškas, kie~_iena~e.s<:>nE: ~--:3 _pusiau k1ausin1s-
kos skiautės, apatine puse sv1esia1 zaha, gyslos nega_u:
siai plaukuotos. Skiautės beveik nuo __pamato smulkiai
dantytos; įpjovos iki ½ l~po pusla_kšc10. _2,00-4,00. K.
V-VI. šlaituose, pakrūmese, kartais augma!Ila parkuo-
se. Gana reta. šlaitinė gudobelė - c.xcalycma Peterm.
Vaisiai tamsiai raudoni, su 2 kauliukais, 6-11 mm
skersmens, elipsiški arba beveik ~pyalūs (78_ J?av., 6).
Taurėlapiai žemyn atsilošę arba Į sonus atsivepę, 4-
8 mm ilgio, maždaug vien~do ilgio _ir pločio. Lapai at-
virkščiai kiaušiniški, kiekviename sone 1-3 trumpos,
6
5
2 3 4
78 pav.
167
 bukai dantytos skiautės, su 1/3 lapo puslakščio siekian-
čiomis įpjovomis (78 pav., 5). 3,00-5,00. K., M. V VI.
Miškuose, pamiškėse, parkuose, sodybose. Gana ret;.
Grauželinė gudobelė - C. oxyacantha L.
3. Vaisiai raudoni, pailgai elipsiški, elipsiški arba pailgi,
9-12 mm ilgio ir 7-8 mm skersmens. Taurėlapiai at-
?ivėpę į šonus ar aukštyn pakilę, lancetiški, 2,5-4 mm
ilgio. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, su 3-5 skiautėmis,
įpjovos siekia 2/s lapo puslakščio; lapo pamatas pleiš-
tiškas, lygiakraštis arba viršutinė dalis pjūkliškai dan-
ty~a. 2,0~-5,00. K. V-VI. šlaituose, pamiškėse, pakrū- ·
mese; kai kur auginama. Gana reta.
\ · Dauguvos gudobelė - C. X dunensis Cin.
Vaisių taurėlapiai žemyn nulinkę. 4 l. Ziedynas - kotuota, skėtiška kekė, j_'.1me 4-12 ži:dų,
4. Taurėlapiai trumpi, trikampiški. Liemenėlis visiškai tie-
sus. Vaisiai smulkūs, 6-7 mm skersmens, raudoni (78
pav., 2). Lapai kiaušiniški arba rombiški, pamatas pleiš-
tiškas, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, pliki; skiautės
lygiakraštės, tik kartais jų viršūnė neryškiai pjūkliška
(78 pav., 3). 2,00-5,00. K. V, VI. Krūmuose, pamiškėse,
sausuose šlaituose; kai kur auginama. Gana reta.
Vienapiestė gudobelė - C. monogyna Jacq.
!a1;1rėlapiai Iancetiški arba pailgai lancetiški, 4-8 mm
ilgto, apie 3 kartus ilgesni už plotį. Liemenėlio viršutinė
dalis sulinkusi. Vaisiai pailgai elipsiški arba beveik ci-
lindriški (78 pav., 4), 10-14 mm ilgio ir 8-11 mm
pločio, ryškiai raudoni, neretai su žaliomis dėmelėmis.
Lapai rombiškai kiaušiniški, šiek tiek odiški, viršūnė
apybukė, pamatas pleištiškas, su trimis, penkiomis, kar-
tais su septyniomis skiautėmis, jų viršūnės nusmailėju­
sios (78 pav., l), išorinis kraštas dantytas, vidinis ly-
gus arba beveik lygus. 2,00-8,00. K. V, VI. šlaituose,
pamiškėse, pakrūmėse. Gana dažna.
Miškinė gudobelė - C. curvisepala Lindm.
(C. kyrtostyla Fingerh.)
23 gentis. Slyva - Prunus L.
l. Ziedai po 2, kartais po 1-3. Vainikėlis žalsvai baltas.
Jaunos šakelės plikos. Vaisiai įvairių spalvų ir didumo.
Lapai apie 5-7 cm ilgio, žiedkočiai plaukuoti. 2,00-
6,00. K. IV, V. Dažnai auginama soduose.
Naminė slyva - P. domestica L.
Ziedai po l , labai retai po 2. 2 Lapai odiški pailgai kiaušiniški ar plačiai lancetiški,
2. Lapai 2-4 cm ilgio. Jaunos šakelės plaukuotos. Taurė­
lapiai apie 6 mm ilgio. Vaisiai rutuliški, 10-15 mm
168
skersmens, statūs, juodai mėlyni arba bevei~ j1;o~i, kie-
ti, su apnašomis, 1,00-3,00. K. IV, V. Upių slaituose,
pa krūmėse. Reta. Saugoma.
Dygioji slyva - P. spinosa L.
Lapai daugiau kaip 4 ci:n il~io. Ta~rėlapJ:=1-i. ilg~s.ni n~-
gu 6 mm. Jaunos šakeles pilkos. Z1edkocia1 pilkt. Vai-
siai rutuliški, kiaušiniški arba ovalūs, 1,8-2,8 mm skers-
mens, geltoni arba raudoni. 2,00-5,00. K. IV, V. Nere-
tai auginama sodų pakraščiuose, sodybose. .
Kaukazinė (skėstašakė) slyva - P. ceras1fera Ehrh.
24 gentis. Vyšnia, trešnė - Cerasus Mitl.
prie jo pamato pumpuro ž~nų ne_b1;1~a.v_La_pų ½rastas
su trumpais bukais danteha1s: Va_1s1a1 ztrmo. didumo,
pailgi, tamsiai raudoni arba Juodi, nevalgomi. 2,00-
5,00. l(. V . Auginama soduose, parkuose, sodybose. Ga-
na dažna.
Kvapioji vyšnia (kryklė) - C. mahaleb (L.) Mill.
-Ziedynas - bekotė kekė, jamev 2-5. kotuotiv_žie~ai, p~ie
jo pamato pasilikę pumpuro_ z~yna1 arb~ z1eda1 pavie-
niai. Vaisiai stambesni už žtrnĮ, valgomi. 2
· 2. Lapai dvigubai pjūkliškai dantyti, lapkočių viršutinėje
dalyje yra 1-2 liaukulės. Prie žiedyno parna.to esantys
pumpuro žvynai palinkę žemyn, žalių lapų. nera. 3,0~~
10,00. M. IV, V. Auginama soduose, kartais sulaukeJa.
Gana dažnas vaismedis. Trešnė - C. avium (L.) Moench
Lapai karbuotai dantyti, prie lakšto pamato 1-2_ liau-
kutės. Pumpuro žvynai prie žiedyno pamato status, be
jų, dar yra 1-2 žali lapeliai. 1,00-6,00. K., M. IV, V.
Auginama soduose. . .
Paprastoji vyšnia - C. vulgans M1ll.
25 gentis. Ieva - Padus Mill.
l. Lapai minkšti, elipsiški, matiniai, viršutinė pusė raukš-
lėta, tamsiai žalia, apatinė melsva. Pumpurai 6-12 mf!l
ilgio, prigludę prie ūglio. Vaisia_~s kauliukas _va~otas tr
duobėtas. 3,00-10,00. M. V. M1skuose, pam1škese, pa-
upiuose, pakelėse, krūmuose. Dažna. .
Paprastoji ieva - P. avium M1ll.
blizgantys, ~iršutinė pusė tam~iai_ žalia! ayatin~ gel~-
vai žalia. Pumpurai 5-7 mm tlg10, ats1losę. Prie va1-
t69
 siaus p amato taurėlapiai pas~lieka, jų kauliukas lygus. Taurelės danteliai maždaug tokio ilgio kaip vamzdelis.
3,00-15,0_D. M . . Y• VI. Auginama parkuose, kai kur Vainikėlis gelsvas arba violetinis. Vaisiai - daugiasėk­
yra pasodintų m1skuose, pakelėse. Apyretė. lės ankštys. lO
Vėlyvoji ieva - P. serotina (Ehrh.) Borkh. 10. Apatinio vainiklapio (laivelio) viršūnėje siūliškas sna-
pelis. 8. Drugišius - Oxytropis
30 SEIMA. ANKSTINIAI (PUPINIAI) - - Laivelio viršūnė be snapelio. 7. Kulkšnė - Astragalus
FABACEAE (LEGUMINOSAE) 11 (2). Krūmai arba neaukšti medeliai.
6. žirnmedis - Caragana
l. Lapai bent apatiniai plunksniški. 2 - Zoliniai augalai. 12
- Lapai ištisiniai, trilapiai arba pirštuoti (79 pa v., 3- 12. Suaugusi į vamzdelį kuokelių kotelių dalis įstrižai nu-
6) · . . 15 kirsta, todėl apatinių kuokelių laisvos kotelių dalys daug
2. L_apa1 n~porom1s plunksniški, viršūnėje vienas nepori- trumpesnės už viršutinių. 13
ms l_apehs. . 3 - Suaugusi į vamzdelį kuokelių kotelių dalis stačiai nu-
- L~pa1 poromis plunksniški, viršūnėje dyglelis arba ūse- kirsta, todėl apatinių kuokelių laisvosios kotelių dalys
lis (80 pav.). 11 ilgesnės už viršutinių arba visos lygios. 14
2. Medžiai arba krūmai.
- Zoliniai augalai. t 13. Taurelės danteliai trumpesni už vamzdelį arba lygūs su
juo. Ankštyje nuo 2 iki daugelio sėklų.
4. Z!edai ga~a smulkūs, violetiniai, stačiose, varpos pa- 18. Vikis - Vicia
v~dal~ kekese.: . 4. Amorfa - Amorpha - Taurelės danteliai kelis kartus ilgesni už vamzdelį.
- Z1eda1 stambus, balti arba rausvi, nusvirusiose kekėse. Ankštyse l (2) sėkla. 19. Lęšis - Lens
5. Vikmedis - Robinia 14. Prielapiai mažesni už lapelius.
5. P_lunksn!ško lapo viršūninis lapelis daug didesnis už 20. Pelėžirnis - Lathyrus
k1t~~- ~1edynas - daugiažiedė galvutė, apgaubta plaš- - Prielapiai didesni už lapelius. 21. 2irnis - Pisum
tak1ska1 ..;'uskaldytų pa~i~dž~ų: 9. ~erluotis - Anthyllis 15 (l). Lapai pirštuoti, lapeliai 5 ar jų daug (79 pav., 5). l 6
Plunk~ms~o lapo lapeliai v1s1 mazdaug vienodo didu- - Lapai trilapiai (jeigu penkialapiai, tai plunksniški) ar-
mo. Z1eda1 ne galvutėse, o jeigu galvutėse tai jų pa- ba iš tisiniai. 17
matinėje dalyje plaštakiškai suskaldytų p;žiedžių nė­ 16. Lapkočiai ilgesni už prielapius. Ziedynas ilgas, varpiš-
ra. 6 kas. l. Lubinas - Lupinus
6. La~a_i atr~do iš 5 lapelių; apatinės poros lapeliai (prie- - Lapkočiai trumpesni už prielapius. Ziedai galvutės ar
lapia~) prie pat lapo pamato, o kiti 3 atokiai nuo jų. skėčio pavidalo žiedynuose. 17. Dobilas - Trifolium
. . l O. Garždenis - Lotus 17 ( 15). Lapai ištisiniai (vienas kotuotas lapelis) .
- Lapelių daugiau, tarp jų porų maždaug vienodas at- 2. Prožirnis - Genista
stumas. 7. - Lapai trilapiai arba penkialapiai (viršūniniai kartais
' 7. Ziedynas - skėtiška kekė, joje 2 arba daugiau žiedų. 8 ištisiniai). 18
- Z!edai pavieniai arba varpos ar galvutės pavidalo ke- 18. Visų lapelių koteliai vienodo ilgio. 19
kese. 9 - Vidurinio lapelio kotelis daug ilgesnis už šoninių la-
pelių kotelius. 21
8. Ziedai ~~rn!kūs, iki 8 mm ilgio. Ziedų kekes gaubia 19. Aug a lai sumedėję, šakelės ž alios, vytelinės. Taurelė
plun½~1:11ska! suskaldytos pažiedės. Ankštys primena dvilūpė. 3. Zuikiakrūmis - Sarothamnus
pauksc10 koJą, subyra į pavienius narelius. - Zoliniai augalai. Taurelė penkiadantė. 20
11. Seradėlė - Ornithopus 20. Lapai trilapiai, prielapiai mažesni už lapelius ir kito-
~!edai st~J?b~sni, kekių prie pamato negaubia plunks- kie. Ankštys tokio pat ilgio kaip taurelė arba trumpes-
mskos paz1edes. 12. Raženis - Coronilla nės už ją. 17. Dobilas - Trifolium
. 9. Ta1;1r~l~s. danteliai dvigubai ilgesni už jos vamzdelį. Lapai atrodo penkialapiai, nes prie lapkočio pamato
Va1mkehs rausvas. Vaisius - vienasėklis riešutėlis dan- esantys prielapiai yra lapelių didumo ir formos. Ankš-
tytu pakraščiu. 13. Esparcetas - Onobrychis tys ilgesnės už taurelę. 10. Garždenis - Lotus
170
171
 21 (18). VLapeliai da~giau kaip 3 cm pločio; yra prielapiai.
Ankstys platesnes negu 5 mm. 22. Pupelės - Phaseolus
L_apeliai . iki ~ cm pločio. Lapai be prielapių. Ankštys
siauresnes kaip 5 mm. 22
22. Stiebas ir lapai apaugę liaukiniais plaukeliais. Viršū­
niniai lapai ištisiniai, ne trilapiai. Apatinio vainiklap io
(laivelio) viršūnė nusmailėjusi, su snapeliu.
14. Dirvenis - Ononis
Stiebas ir lapai pliki arba apaugę paprastais plaukeliais.
Visi lapai trilapiai. Laivelio viršūnė buka, be snape-
lio. 23
23. Vainiklapių pamatinės dalys suaugusios tarp savęs ir
su kuokelių kotelių vamzdeliu, žiedams peržydėjus jie
nenukrinta, bet pasilieka prie vaisiaus (79 pav., 7, 9).
17. Dobilas- Trifolium
- Vainiklapiai su kuokelių kotelių vamzdeliu nesuaugę,
žiedams peržydėjus nukrinta. 24
24. Ziedynas - ilga, varpiška kekė.
16. Barkūnas - Melilotus
Ziedynas - galvutė arba trumpa, galvutės pavidalo kekė.
15. Liucerna - Medicago
l gentis. Lubinas - Lupinus L.
l. Daugiamečiai augalai. Lapai iš 10-15 lapelių. Ziedai
mėlyni, melsvi, kartais balsvi arba rausvi. 0,70-1,50.
D. VI-VIII. Neretai auginamas lengvesnių žemių ra-
jonuose; ypač dažnai sėjamas pušynų pakraščiuose, pa-
kelėse, dažnai sulaukėj a.
Gausialapis lubinas - L. polyphyllus Lindl.
Vienmečiai augalai. Lapai iš 5-9 lapelių. Ziedai gel-
,, toni, mėlyni ar balti. · 2
2. Ziedai geltoni, menturiuose, kurie susitelkę į retą, var-
pos pavidalo kekę, kvapūs. 0,30-0,70. Vn. VI-IX. Sė­
jamas lengvų žemių rajonuose.
Geltonžiedis lubinas - L. luteus L.
Ziedai mėlyni ar balti, pailgose kekėse. Lapeliai pailgi,
linijiški ar siaurai lancetiški. 0,30-0,80. Vn. VI-VIII.
Kai kur auginamas.
Siauralapis lubinas - L. angustifolius L.
2 gentis. Prožirnis - Genista L.
Augalas nedygliuotas. Lapai lancetiški, prielapiai linijiškai
yliški. Ziedai geltoni, žiedų kekės viršūninės, kaip ir ankš-
tys, pliki. 0,30-0,80. K. VI, VIII. Pušynuose, pamiškėse.
Labai retas. Dažinis prožirnis - G. tinctoria L.
172
3 gentis. Zuikiakrūmis - Sarothamnus Wimm.
~ . , kutės briaunotos, žalios. Ziedai šviesiai geltoni, iki 2,5 cm
Ilgio, po 1-2 lapų pažastyse. Ankštys ties siūlėmis plau-
1 11olos. O 50-1,50. K. V, VI. Miškuose, pakelėse. Apyretis.
' šluotinis zuikiakrūmis - S. scoparius (L.) Wimm.
4 gentis. Amorfa - Amorpha L.
-;akos stačios, ūgliai plaukuoti. Lapai iki 30 cm ilgio, iš
11-25 elipsiškų lapelių, su persišviečiamais taškais. Zied~
kekės 7-15 cm ilgio, tankios. 0,50-3,00. K. VI, VII. Augi-
nama kai kur miškų aikštelėse, pamiškėse, palei geležinkelius.
Krūminė amorfa - A. fruticosa L.
5 gentis. Robinija, vikmedis - Robinia L.
Lapai 10-25 cm ilgio, iš 9-17 kiaušiniškų lapelių. Ziedai
1,5-2 cm ilgio, kvapūs, nusvirusios žiedų kekės lapų paJas:
tyse. Prielapiai virtę dygliais. 15,00-25,00. M. VI. Daznai
auginamas, kartais sulaukėja.
Baltažiedis vikmedis - R. pseudoacacia L.
6 gentis. Karagana, žirnmedis - Caragana Lamk.
Lapelių 8-12, jie elipsiški, viršūnėje yra smaigelis. Ziedai
ryškiai geltoni, po 1-3 (4) lapų pažastyse. 2,50-:-5,00.v.K.
V, VI. Dažnai auginamas sodybose, parkuose, palei gelezm-
kelius ir kt. Geltonasis žirnmedis - C. arborescens Lamk.
7 gentis. Kulkšnė - Astragalus L.
l. Ziedai gelsvi arba geltoni. 2
Ziedai violetiniai arba rausvi. 3
2. Lapelių 9-13, jie kiaušiniški, pliki. Ankštys li?ijiško~,
išlinkusios, 30-40 mm ilgio, plikos, subrendus10s. susi-
glaudžia viršūnėmis. 0,50-1,20. D. VI-VIII. Miškuo-
se, pamiškėse, šlaituose. Gana dažna.
Saldžialapė kulkšnė - A. glycyphyllos L.
Lapeliai 17-25, pailg! ar lanc~tiški, a~augę .~r~g:1lu-
siais plaukeliais. An~stys bevei~ r~~ults~9_s,. 1ssiputu-
sios 10-13 mm ilg10, apaugusios smrksciais plauke-
liai;. 0,30-0,60. D. VI-VIII. Sausu?Je saulėtuos~ šlai-
tuose pamiškėse retuose sausuose m1skuose. Labai reta.
' ' Ilguolinė kulkšnė - A. cicer L.
3. Lapelių 5-11. Ziedai šviesiai _purl?uriniai arba vio~eti-
niai, kartais balti, retose kekese JŲ po 4-8. Ankstys
173

pailgos ar linijiškai elipsiškos, apaugusios trumpais pil-
kais plaukeliais. 0,10-0,30. D. VI, VII. Sausuose pušy-
nuose, smėlynuose, pamiškėse. Vietomis dažna, tačiau
šiaurės Lietuvoje neauga.
Smiltyninė kulkšnė - A. arenarius L.
Lapeliai 15- 29. Ziedai tankiose rutuliškose ar pailgose
kekėse, violetiniai, jų pamatas gelsvas. Ankštys ki'au-
šiniškos, apaugusios baltais, pasišiaušusiais plaukeliais.
0,08-0,30. D. V-VI. šviesiuose miškuose, pievose, šlai-
tuose, pamiškėse. Gana reta.
Juodadantė kulkšnė - A. danicus Retz.
8 gentis. Drugišius - Oxytropis DC.
Augalas apaugęs gaunĮ pavidalo plaukeliais. LapelitĮ 13-
29, jie pailgai kiaušiniški ar lancetiški, 1-2 cm ilgio. Zie-
dai šviesiai geltoni, gausiažiedėse pailgose kekėse. Ankštys
linijiškos, 1-1,5 cm ilgio, stačios. 0,15-0,40. D. VI-VII.
Sausuose šlaituose, pamiškėse, pakelėse. Rytinėje ir pietry-
tinėje Lietuvos dalyse apyretis, kitur neauga arba labai re-
tas. Saugomas. Plaukuotasis drugišius - O. pilosa (L.) DC.
9 gentis. Perluotis - Anthyllis L.
Lapai iš (1)2-4(5) porų šoninių lapelių ir vieno gerokai
stambesnio viršūninio lapelio, bent apatinė jų pusė plaukuo-
ta. Ziedai susitelkę į viršūnines ar pažastines galvutes, gel-
toni, rausvi arba balti. Taurelė vamzdiška, jos danteliai
nevienodo ilgio, į žydėjimo pabaigą išsipūtusi, gelsva, vien-
spalvė arba viršūnė purpurinė. 0,15-0,30. D. V-VIII. Sau-
suose šlaituose, pakelėse, pamiškėse, sausose pievose, smė­
lynuose. Gana dažnas.
Paprastasis perluotis - A. vulneraria L.
l O gentis. Garždenis - Lotus L.
l. Galvutėse po 8- 10 žiedų. Neišsiskleidusių žiedų tau-
relė žvaigždiškai išsiskėtusi, jos danteliai į išorę išsi-
lenkę. Lapelių šoninės gyslos ryškios. Stiebas apvalus,
tuščiaviduris. 0,20-0,50. D . VI-VII. Slapiose ir užpel-
kėjusiose pievose, pagrioviuose, krantuose, šaltiniuoto-
se vietose. Gana retas. Saugotinas.
Pelkinis garž"denis - L. uliginosus Schkuhr
Galvutėse po 3-5 žiedus. Neišsiskleidusių žiedų tau-
relės danieliai statūs, viršūnės kiek susiglaudusios. La-
174
pelių šoninės gys~os Iabai neryškios_. ~tiebas ~ick lil'!<
briaunotas, pilnaviduris arba s_u. Ia?~~ -~'~ura tustum a._!l
'' Vidurinių stiebinių lapų lapeha1 hntJisk1 _ai:ba lanc?~t~
ki viršūnė smaili; apatinės poros lapeha1 lance~1sl_<1.
T~urelės danteliai beveik yliški. Ziedai 7-12 mm Ilg10,
kvapūs. 0,20-0,50. D. VI-VIII. Pievose, _pakelė~e, pa-
miškėse, ant geležinkelio pylimų; paprastai druskmgosc
vietose. Retas.
Siauralapis garždei:ti~ - L. !~n~is _W.,ve~ K.
- Vidurinių stiebinių lapų lapeha1 lancehski, ehps1sk1 _ar-
ba atvirkščiai kiaušiniški, viršūnė buka ar apskrita,
kartais su smaigalėliu. Taurelės danieliai trikampiški.
Ziedai 6-14 mm ilgio, bekvapiai. 0,05-0,40. D. VI-:
VIII. Pievose, šlaituose, pakelėse, pagrioviu_ose. Labai
dažnas. Paprastasis garždenis - L. cormculatus L.
11 gentis. Seradėlė - Ornithopus L.
Lapai iš 15-25 elipsiškų ar p_ailgai ~ancetiškų, iki l cm
ilgio plaukuotų lapelių. Ilgakotese kekese po 2-6 rausvu_s
žiedus. Pažiedės tamsiai raudonos, žvyniškos. Ankštys li-
nijiškos, iš 4-7 ovališkų narelių, tinkliškai_ gyslotos:. 0,30-
0 60. V. VI-VIII. I<ai kur auginama, kartais sulaukeJa. Ga-
n'a reta. Sėjamoji seradėlė - O. sativus Brot.
12 gentis. Raženis - Coronilla L.
Lapai iš 11-23 pailgų, ovališkų arba atyirkščiai kiaušiniš-
kų, tamsiai žalių lapvelių. Sk~tiš½ose. ~:k~se po. 8:-15 (20)
rausvų, rečiau baltų ziedų, laivelio virsur~e ta!Il,,s~ai__raudona.
Ankštys linijiškos, stačios, iš keleto na~ehų, virsun_E:,Je. plonas
snapelis. 0,30-0,80. D. VI-VIII. Sla1tuose!.. pam_iskese,_ re-
tuose miškuose sausose pievose, ant gelezmkeho pyhmų.
Apyretis. ' Dvispalvis raženis - C. varia L.
13 gentis. Esparcetas - Onobrychis L.
l. Stiebas gulsčias arba kylantis. Lapeliai_ 18:nceti~ki, ~!-5-:
5 mm pločio. Vainikėlis 8-10 mm. ilgio, -y10~ebsk~i
rausvas, jo burė trumpesnė arba tok10 p~t 11~10 kv~i~
laivelis. Ziedynas siauras, iki 1,5 cm plocio. Z}e~kocm
2 mm ilgio. 0,10-0,30. D. VI-VII. Sausuose slaituose,
pušynuose. Retas. . .
Smiltyninis esparcetas-: <?· arenan~ QS,it) pc.
Stiebas status. Lapeliai elipsiski arba atvirksciai ~ia_u-
šiniški, 4-9 mm pločio. Vainikėlis 10-14 mm ilg10,
175
 rausvas, jo burė ilgesnė už laivelį. Ziedynas pailgas,
1,5-2 cm pločio. Ziedkočiai l mm ilgio. 0,30-0,60. D.
VI-VII. Sėjamas laukuose, taip pat auga sausuost•
šlaituose, kalvose. Apyretis.
Sėjamasis esparcetas - O. viciifolia Scop.
14 gentis. Dirvenis - Ononis L.
l. Stiebas su viena ar 2 išilginėmis plaukelių eilėmis ir
gausiai dygliuotas. 2iedai pavieniai lapų pažastyse ar-
ba po kelis šakelių viršūnėse. Ankštys tokio pat ilgio
kaip taurelė arba ilgesnės už ją. 0,30-0,60. D. VI-
VIII. Dykvietėse, šiukšlynuose, ant geležinkelio pyli-
mų. Labai retas. Dygliuotasis dirvenis - O. spinosa L.
Stiebas ištisai apaugęs liaukiniais plaukeliais. Ankštys
trumpesnės už taurelę. 2
2. Stiebas status arba kylantis, dažniausiai be dyglių.
Ziedai po 2 lapų pažastyse, stiebo ir šakų viršūnėje su-
tankėję į varpišką kekę. Vainikėlio burė buka viršūne.
Lapai smailiaviršūniai. 0,30-0,60. D. VII-VIII. Sau-
sose pievose, paupių šlaituose, pakelėse, dirvonuose.
Apyretis. šlaitinis dirvenis - O. arvensis L.
Stiebas gulsčias arba kylantis, prie pamato įsišaknijan­
tis, dažniausiai dygliuotas. Ziedai pavieniai, kartais po
2, lapų pažastyse, atokiai vienas nuo kito. Vainikėlio
burės viršūnė smaili. Lapų viršūnė apskrita ar kiek
įlenkta. 0,20-0,60. D. VI-VIII. Dykvietėse, ant gele-
žinkelio pylimų. Labai retas.
šliaužiantysis dirvenis - O. repens L.
15 gentis. Liucerna - Medicago L.
l. Ziedai mėlyni arba violetiniai. Ankštys 2-4 kartus spi-
rališkai susisukusios. Stiebas status, plikas arba viršu-
tinė dalis šiek tiek plaukuota. 0,30-0,80. D. VI-VIII.
Auginama pašarui. Mėlynžiedė liucerna - M. sativa L.
Ziedai geltoni arba žalsvai geltoni ar margi. 2 l. Ziedai balti. Ankštys kiaušiniškos, tinkliškai raukšlėtos.
2. Ziedai maži, iki 3 mm ilgio, rutuliškose kekėse. Ankš-
tys rutuliškos, susisukusios, vienasėklės (79 pav., J).
Lapeliai atvirkščiai kiaušiniški arba ovališki, jų ilgis
iki pusantro karto viršija plotį. Stiebas gulsčias arba
kylantis. 0,10-0,50. Vn., Dv., D. V-X. Pievose, šlai-
tuose, pakelėse, dirvose. Dažna.
Apyninė liucerna - M. lupulina L.
176
12 Užsak. Nr. 6435
4 .5 6 7
8 9
79 pav.
- Ziedai gana stambūs, 7-10 mm ilgio: Ankštys tie_sios,
lenktos arba spirališkai susisukusios, Jose 2-10 seklų.
Lapų ilgis bent 2 kartys ~!ršij~ pl5>tį- .
.
3. Galvutės pavidalo kekeJe ziedai ryskiai geltom. Ankstys
y 3
tiesios arba pjautuvo ar pus~_ėnulio for!Ilos (79 pav., 2).
Stiebas kylantis arba gulsc1as, kartai_s status. 0,2~-
0,50. D. VI-IX. šlaituose, sausose pievose, pakelese,
pagrioviuose, pamiškėse. Dažna.
Geltonžiedė liucerna - M. falcata L.
Pailgoje ar kiaušiniškoje kekėje žie_dai i~ pra~~_ių gels-
vi, vėliau žalsvai geltoni ar ~a!syi, o Į. zy~eJI~? pa-
baigą melsvi ar melsvai violetmiai,y_karta1s visų s1~ at-
spalvių žiedai gali būti tame pac1ame aug~le v1~nu
metu. Ankštys spirališkai ½-2 kartus sus1Sukus10s.
Stiebas kylantis arba status. 0,30-0,60._ D. VI-IX.
šlaituose, palaukėse, pagrioviuose. Apyrete. .
Margoji liucerna - M.xvaria Martyn
(M. falcataxM. sativa)
16 gentis. Barkūnas - Melilotus Mill.
subrendusios juodai rudos. S~iebas . status. 0,30-1,20.
Dv. VI-IX. Dykvietėse, pakelese, dirvonuose, krantuo-
se dobilienose. Dažnas.
' Baltažiedis barkūnas - M. albus Med.
- Ziedai geltoni. . .2
2. Vainikėlio burė, sparneliai ir laiv:li_s vienodo ilg_10.
Ankštys plaukuotos, tinkliškai rauksletos, subrendusios
juodos. Stiebas status. 0,60-1,20. Dv. VII-IX. Kran-
177

tuo~e, pagrio_viuose, pievose, pakelėse, ant geležinkelio
pylimų. Labai retas. Atneštinis.
. . .. Stam?i~šaknis barkūnas - M. altissima Thuill
- V~m1keho bure 1r sparneliai ilgesni už laivelį Ankvt ·
plikos,_ skersai ~iek raukšlėtos, subrendusios· švie~i~~
gelsvai rudos. Stiebas kylantis arba gulsčias retk v, · ·
status. 0,3~-1,00. Dv., Vn. VI-IX. Dykviet~se pa;k~1į~
se, palaukese, v~ob_ilienose. Apyretis. ' G(2) . Taurelė netaisyklinga, dvilūpė, viršutinė lūpa žiedams
Geltonz1ed1s barkūnas - M. officinalis (L.) Lam.
17 gentis. Dobilas - Trifolium L.
l. ~a.l?eliai 5, siauri. ~rielapiai ištisai suaugę su lapko-
S!ats (7~ pav.~. 5). Z1edai retažiedėse galvutėse ar skė­
c~~/r!dalod~tedynuose, gelsvai balti, kartais rausvi
P Y_veJę r1;1 }- 0:15-0,50. D. 6-7. Sausuose puš nuo~
se, m1sko a1kstelese. Pietrytinėje LietuvoJ·e netas YSau-·
gomas
L . · . . . Pe~ k"1a1ap1s · d_obdas
· - T. ·Jupinaster
.l\ •
apa! tnlap1a1, labai retai kai kuris lapas iš 4 a 5
lapelių. r - Ziedai bekočiai, raudoni, o jeigu rausvi, tai vainikėlis
2. Z~eda~ geltoni arba rudi.
Z~e~a1. r~~do~i arba balti.
3. V_1rsu!m1a1 stiebiniai lapai priešiniai lapeliai beko V•
?. 1e_d~ geltoni, perž_Ydėję tamsiai k;štoniniai. Ziedk~~
ciai aug trumpesm uz taurelės vamzdelį. O 10-0 30
Vn. VII-YI~I. Drėgnose pievose, miško aikštel~se dr'ėg~
nose pam1skese. Gana retas. ' pat ilgio kaip apatiniai. 0,15-0,40. D. V-VII. šlai-
. . . Rusvasis dobilas - T. spadiceum L.
~1s_1 lap_a1 pražanginiai. Ziedai geltoni, peržydėję švie-
s1_a1 r~d1 arba balsvi.
4. Zie_dai 2,5:-3,5 1:13~ !l~io, galvutėse jų po 2-15. Vaini-
t~liov , b_~r~ be 1sI!g1mų raukšlių. Lapeliai atvirkščiai
~aus1;11~k1 . (~9 pav:., 3), vidurinio lapelio kotelis ilges-
nis uz sommų. Stiebas kylantis arba gulsčias o 10
0,30. Vn. :V-IX. Pievose, ganyklose, pakelėse, ·šl;itu-;
s~. A~yretis. Mažasis dobilas - T. dubium Sibth.
Z1eda1. 4:-_5. mm !lgio, pailgoje galvutėje jų O 20-
40. Vam1keho bure išilgai raukšlėta. p 5
5. ~apo lape~~ų. koteliai trumpi, visi vienodo ilgio. Lape-
!~a1_ lancetisk1 arba rombiški. Prielapiai pailgai lance-
hsk1, pamatas siauras. Stiebas _kylantis arba status.
0,2g-0,40. yn._, Dv. VI, VII. Dirvonuose pievose a-
kelese, pagr10vmose, pamiškėse. Apyretis. ' ' p
Dirvoninis dobilas - T. aureum Poll.
(T. strepens Crantz)
178
••TT„'JT"T''''''"""'""''''nmn,,""''ry1l'!"'"''•·'""m'fl''"m'""'""
Vidurinio lapelio kotelis daug ilgesnis uz sommų (79
pav., 4). Lapeliai atvirkščiai kiaušiniški. Prielapiai kiau-
š iniški, pamatas platus. Stiebas kylantis, rečiau guls-
čias ar status. 0,15-0,30. Vn. VI-IX. Sausose pievose,
dirvonuose, šlaituose, pagrioviuose, ganyklose. Gana
dažnas. Ganyklinis dobilas - T. campestre Schreb.
peržydėjus smarkiai padidėja, išsipučia, odiška, plau-
kuota, su 20 išilginių gyslų ir skersinėmis gyslomis
tarp jų. Ziedai rausvi, rutuliškose galvutėse. Lapeliai
smailiai dantyti. Stiebas šliaužiantis, įsišaknijantis.
0,07-0,20. D. VI-IX. Druskingose pakrantėse, drėg­
nose pievose, ant geležinkelio pylimų. Retas. Saugotinas.
Pūstavaisis dobilas - T. fragiferum L.
Taurelė ir žiedams peržydėjus neišsipūtusi, penkiadan-
~ 7
L. 7. Ziedai kotuoti, balti arba rausvi, su pažiedėmis. Tau-
relės žiotys atviros, plikos. 8
~ gerokai trumpesnis už taurelę. Taurelės žiotis priden-
6 gia plaukeliai arba sustorėjęs vamzdelio kraštas. 10
• 8. Lapeliai pailgai elipsiški arba lancetiški, apatinė pusė
plaukuota, kraštas dygliškai dantytas. Stiebas status, iš-
tisai plaukuotas. :Ziedkočiai 2-3 kartus trumpesni už
taurelės vamzdelį. Viršutiniai taurelės danteliai tokio
tuose, sausose pamiškėse, pievose. Gana dažnas.
Kalninis dobilas - T. montanum L.
4 Lapeliai atvirkščiai kiaušiniški, plačiai elipsiški ar rom-
biški. Stiebas plikas arba viršutinė dalis šiek tiek plau-
kuota. Viršutiniai taurelės danteliai ilgesni už apatinius.
Koteliai, bent vidurinių žiedų, tokio pat ilgio kaip tau-
relės vamzdelis ar ilgesni. 9
9. Taurelė su 5 gyslomis. Stiebas kylantis, neįsišaknij an-
tis. Prielapiai pailgai Iancetiški, žoliniai, viršūnė nuo-
sekliai smailėjanti. Vidurinių žiedų koteliai 2-3 kartus
ilgesni už taurelės vamzdelį. 0,30-0,50. D. V-IX. Pie-
vose, pakelėse, dirvonuose, taip pat auginamas. Gana
dažnas. Rausvasis dobilas - T. hybridum L.
Taurelė su 10 gyslų. Stiebas šliaužiantis, gulsčias. Prie-
lapiai plėviniai, kiaušiniški, viršūnė staigiai nusmai-
lėjusi. Vidurinių žiedą koteliai kiek ilgesni už taurelės
vamzdelį. 0,05-0,40. D. V-IX. Pievose, ganyklose, pa-
kelėse, pagrioviuose, dykvietėse, taip pat auginamas.
Labai dažnas. Baltasis dobilas - T. repens L.
179
 10 (7). Vainikėlis trumpesnis už taurelės dantelius, balsvas
arba rausvas. Ziedų galvutės pailgai kiaušiniškos arba
oyalios, iki l cm pločio, nuo gausių taurelės plaukelitĮ
plikos spalvos. Lapeliai pailgai lancetiški. Stiebas la-
bai šakotas, status, plaukuotas. 0,08-0,30. Vn. v1....:..1x.
Smėlėtuose laukuose, smėlynuose, dykvietėse, pakelėse,
ant pylimų. Dažnas. Dirvinis dobilas - T. arvense L.
- Vainikėlis daug ilgesnis už taurelę. 11
11. Taur elė su 20 gyslų. 12
- Taurelė su 10 gyslų. 13
12. Ziedų galvutės apvalios arba kiaušiniškos. Taurelės
vamzdeli~ !šorinė pusė apaugusi plaukeliais (79 pav.,
9). ~apeha1 Ia neetiški (79 pav., 8), viršutinė pusė plika,
apatme plaukuota. Prielapiai iki 3 mm pločio. 0,15-
0,30. D. VI-VIII. Sausuose miškuose, pamiškėse, šlai-
tuose. Apyretis. Alpinis dobilas - T. alpestre L.
Ziedų galvutės pailgos, kūgiškos arba cilindriškos, 4-
8 cm ilgio. Taurelės vamzdelis iš išorės plikas. Lapeliai
p:3ilgi arba lancetiški, pliki. Prielapiai iki 10 mm plo-
c10. 0,30-0,80. D. VI, VII. Sausuose miškuose, pa-
miškėse, šlaituose. Retas. Saugomas.
llgagalvis dobilas - T. rubens L.
13 {l~)- Taurelės vamzdelis iš išorės apaugęs plaukeliais,
ž10tyse plaukelių žiedas. Lapeliai kiaušiniški arba elip-
siški, viršutinė pusė dažniausiai balsvai dėmėta. Prie-
l~pJ~i staigiai nusmailėję į ilgą, su plaukelių kuokštu
v1rsunę. 0,15-0,40. Vn., Dv., D. V-IX. Pievose, miš-
kuose; dažnai auginamas ..
Raudonasis dobilas - T. pratease L.
Taurelės vamzdelis iš išorės plikas (79 pav., 7); jos
danieliai blakstienoti. Lapų lapeliai elipsiški arba pail-
gi, be dėmių (79 pav., 6). Prielapiai nuosekliai nu-
smailėję į blakstienotą viršūnę. 0,15-0,45. D. VI-VIII.
Miškuose, pamiškėse, pievose, šlaituose. Gana dažnas.
šilinis dobilas - T. medium L.
18 gentis. Vikis, pupa - Vicia L.
l. Ziedynas trumpakotis, iš 1-6 žiedų. 2 Gauruotasis vikis - V. hirsuta (L.) S. ~- Gray
Ziedynas ilgakotis, jame (1)2 ar daug žiedų. 6 Ankštys ketursėklės, plikos (80 pav., 8). Lap elių 2-:-4
2. Lapelių (2) 3-8 poros; lapkočio viršūnėje š akoti ūse­
liai. 3 kekėse 1-2 melsvi žiedai. 0,15-0,50. Vn. VI- VII. Pa-
Lapelių 1-3 poros; lapkočio viršūnėje n ešakotas ūselis
arba nedidelis smaigalėlis. 5 Keturgrūdis vikis - V. tetr~pe~ma (L.) Schreb.
3. Taurelės danteliai nevienodo ilgio. Trumpakotėse kekė­
se po 2-6 nešvariai violetinius arba violetiškai mels-
180
v us ž iedus. Ankštys pailgos, iki_ 3_ e~ il~!o)a_um!s pl 111
k uotos, vėliau nuplinka. Lapeha1_ kiausm1sk1, 1111~, , 11
šu nės mažėjantys, kraštas blakstI~notas. 0~20- 0,bO, 11
V-VII. Pamiškėse, pievose, pat_v~nu?s_e, krumuos~\ d ~l,
vietėse. Dažnas. Patvonms v1k1s - V. sepu1111 l •
- Ta urelės danteliai vienodo ilgio. Lapų pažastyse po l
v • d
ar 2 z1e us. . _ l
4. Ziedai vienspalviai, purpuri1:1iai. Subre1'.d1:1s10~ ank~t,•
plikos tamsiai rudos arba Juosvos, ats1vepus1os. L.1pt)
lapeli~i 2-4 mm pločio. 0,15--:0:60. Vn. Y}-VIII. S:w.
sose pievose, dirvonuose, pas~h~ose, m1skuos~. ~a11,1
· dažnas. Siauralapis v1k1s -. V. ~n_gu_stifo~1a l ..
Ziedai dviejų spalvų: burė melsvai v10lehne, irklai pur-
puriniai. Subrendusios a~kštys _plaukuotos, ~1;1dos, sl:1
čios. Lapų lapeliai daugiau kaip 5 mm P!Octo. 0,39_
0,80. Vn. V-VII. Dažnai auginamas,. k:3rta1s sula~keJa.
Sėjamasis v1k1s - V. sat1va L.
5 (2). Ziedai pavieniai, 5-8 n:im_ ~lgio, viol~tiI?,iai. L_ap;
lių 1-3 poros, jie plaukuoti, 1k1 14 n:im (1~10, atv1rks
čiai kiaušiniški, viršūnėje žalias sma1ialelt~ a~ba ne-
šakotas ūselis. 0,05-0,20. Vn. ar~a z1emo,ta~hs. V-
VI. Sausose pajūrio pievose, pakelese, pam1skese, dyk-
vietėse. Tik vakarų Lietuvoje. Retas .. Saugomas. .
Pavasarinis vikis - V. lathyro1des L.
Ziedai po 2-4 (6), _~0-~0- Il:Il: ilgio, balti a~ba_ margvi.
Lapų 1-4 poros, Jle phk1, 1k1 40-90 ~m. 1~g10, daz-
niausiai elipsiški, viršūnėje maž~s sma1galehs. 0,40-
1,00. Vn. VI-VIII. Neretai augmama laukuose, dar-
žuose. . ~u~~ - _v. f~ba L.
6(1) Ziedyne 1-6 maži, iki 8 mm Ilgio z1eda1. V1enme-
v•
cia1 auga l a1.
• . . . 7
Ziedyne daug žiedų, ilgesm negu 8 mm. Augalai dau-
giamečiai arba žiemojantys. .8
7. Ankštys dvisėklės, plaukuotos (8_0 ~aY.:• _6_). Lapehų
( 4) 6- 8 ( l O) poros, jie buki, karta,~ ~ir~u~1:, Įle~k!~ (8~
pav., 5). Kekėse 3-6 balsvi arba sv~esra1 zydrt z1ed~1.
0,15-0,60. Vn. VI-VII. Dirvose, dirvonuose, dykvie-
tėse. Gana dažnas.
(5) poros, jų viršūnė apskrita (80 pav., 7). Ilgakotese
miškėse, pakelėse, krūmuose, dirvose. Gana dažnas.
8 (6). Lapų lapeli~~ ~iaušiniš_ki__~~b~ pa1lg1. 9
- Lapeliai lancehsk1 arba lm1J1sk1. 12
181

3 5 7 11
80 pav.
9. Lapelių 3-5 (6) poros, jie kiaušiniški, daugiau kaip
2 cm ilgio. Prielapiai dantyti. 10
- Lapelių 6-12 porų, jie pailgi. 11
10. Zemutinė lapelių pora visai arti stiebo dengia prie-
lapius. Ziedai šviesiai geltoni. 0,90-1,80 (2,00) . D . VI-
VIII. Sausuose šlaituose, pamiškėse, krūmuose, miškuo-
se. Re~a~. Saug?mas. 2irnialapis vikis - V. pisiformis L.
Z~mutme lapelių po~a a_tokiai nuo prielapių, jų neden-
g_ia_ (80 p~v., 9). Z1eda1 purpuriniai, peržydėję nešva-
na1 geltoni. 0,80-1,80. D. VI-VIII. Mišriuose miškuo-
se, krūmuose, pamiškėse, šlaituose. Labai retas. Sau-
gomas. l(rūmelinis vikis - V. dumetorum L.
11 (~) . Ziedai balsvi, gyslos violetinės, kekės gausiažiedės ·
Il~:snė~ už lapus. Prielapiai dantyti. Stiebas plonas, lai~
p101anhs arba kylantis. 0,80-2,00. D. VI-VII. Miškuo-
se, krūmuose, pamiškėse. Gana dažnas.
Miškinis vikis - V. sylvatica L.
Zi~dai rausvai violetiniai, trumpesnėse už lapus kekėse.
Pnelapiai lygiakraščiai. Stiebas status, tvirtas. 0,30-
0,_60. D. VI-:-VII. Sausuose miškuose, krūmuose, pamiš -
kese. Apyretis. l(ašubinis vikis - V. cassubica L.
12 (8): ~ug_al_a i vienm~či_a( ar~a ž_iemoj antys, apaugę pasi-
s~ausus1ya1s _plau~eha1s: Vamikelis 15-20 mm ilgio, bu-
r es lakstehs . dv1guba1 trumpesnis už nagelį. Lapelių
12-16, jie linijiškai lancetiški, iki 3 cm ilgio. 0,30-
1,20. Vn. arba žiemojantis. V- VII. Dirvose, žiemken-
čių pasėliuose, dykvietėse. Apyretis.
~uginis vikis. Borvikis - V. villosa Roth
182
- · Augalai daugiamečiai, apaugę pagulusiais plaukeliais
arba beveik pliki. Vainikėlio burės lakštelis lygus su
nageliu ar už jį ilgesnis. 13
13. Ziedų kekės maždaug tokio pat ilgio kaip jas dengian-
tis lapas. Vainikėlis 8-12 mm ilgio, burės nagelis to-
kio pat ilgio kaip lakštelis (80 pav., 2). Ankštys 10-
25 mm ilgio, 4-6 mm pločio. Lapelių 12-20, jie pail-
gai lancetiški arba beveik linijiški, iki 2 cm ilgio (80
pav., 1) . 0,30-1,20. D. VI-VIII. Pami škėse, pievose,
krūmuose, miškuose, laukuose. Dažnas.
Mėlynžiedis vikis - V. cracca L.
Ziedų kekės beveik dvigubai ilgesnės už jas dengiantį
lapą. Vainikėlis 12-14 mm ilgio, burės nagelis dvigu-
bai trumpesnis už lakštelį (80 pav., 4). Ankštys 20-
35 mm ilgio, 5-8 mm pločio. Lapeliai 18- 24, lancetiš-
ki, iki 3 cm ilgio (80 pav., 3). 0,30-1,50_. D . VI-VII.
Pamiškėse pakrūmėse, šlaituose, sausose pievose. Retas.
Smulkialapis vikis - V. tenuifolia Roth
19 gentis. Lęšis - Lens Mill.
Lapeliai siaurai" elipsiški, iki 5 cm ilgio, apatinėje stiebo
dalyje po 3-4 poras, viršutinėje po 6 por~s. Ziedai balsvi
arba žydri, kekėje 1-3. Ankštyje l. ar_ 2 sekios . . 9,15-0,50.
Vn. VI-VII. Retai auginamas, pas1ta1ko sulaukeJęs.
Valgomasis lęšis - L. culinaris Med.
20 gentis. Pelėžirnis - Lathyrus L.
l. Lapo viršūnėje yra ūselis (80 pav., 11). Stiebas guls-
čias arba laipioj antis. 2
Lapo viršūnėje šeriškas ar dygliškas smaigalėlis. Stie-
bas status. 8
2. Ziedai geltoni. Lapelių l pora, jie pailgai lancetiški.
Stiebas kylantis arba laipiojant_iJ, . plauk~otas. 0,30::-
1,00. D. VI-VIII. Pievose, pam1skese, krumuose, mis-
kų aikštelėse. Dažnas.
Pievinis pelėžirnis - L. pratensis L.
Ziedai rausvi, melsvi ar violetiniai. 3
3. Stiebas ryškiai sparnuotas. 4
- Stiebas nesparnuotas, kartais briaunotas. 7
4. Lapelių viena pora. 5
- Lapelių porų daugiau negu viena. 6
5. Kekėse (l) 2-3 žiedai. Lapeliai elipsiški arba pailgai
rombiški. Ziedai dideli, dviejų ar trijų spalvų, kvapūs.
183

0,80-1,50. Vn. VI-VIII. Dažnai auginamas darželiuo-
se. . l(vapusis pelėžirnis - L. odoratus L.
Kekese 4-9 žiedai. Lapeliai lancetiški. Ziedai gana di-
deli, rausvi, be kvapo. 1,00-2,00. D. VII-VIII. Miš- ·
kuose, pamiškėse, krūmuose. Apyretis.
. . . . v~!~k!nis p_elėžirnis - L. sylvestris L.
6(4). P_nela~ia1v ~iausm1sk1, tok10 pat dydžio kaip lapeliai
a.~ ~1desm ~z t~o?v (_80_ pav., 11). Lapeliai pailgai ova-
hsk1. arb~ kiausm1sk1, JŲ 4-5 poros. Ziedynkotis trum-
pesms uz lapą. Ziedai nešvariai tamsiai raudoni ar
raudo~~i violetiniai'.vP? 8-16 kekėse. 0,40-0,80. D. V,
VI. M1skuose, pam1skese, krūmuose. Labai retas. Sau-
go~as. . . ~!r~ialapis pelėžirnis - L. pisiformis L.
~r~elap_ia1_ lancehsk1, d!:u~ 1:1ažesni už lapelius. Lape-·
~iat p~1lg1v arba la~cet!sk1, JŲ 2-3 poros. Ziedynkotis
ilge_sms. uz lapą. Z1eda1 nešvariai mėlyni ar violetiniai,
keke~e JŲ po (2)3-7. 0,30-1,00. D. VI-VIII. Zema-
p~lkese, užpelk~jusiose ir paežerių bei paupių šlapiose
pievose. Apyretis. Pelkinis pelėžirnis - L. palustris L.
7 (3)_. L~pai_ iš 2 p~ilgų lapelių. Prielapiai pusiau strėliš­
ki. Z1e?a1 rausvi arba purpuriniai, kvapūs . šaknys su
gum~a1s. 0,30-1_,00. D. VI-VIII . Dykvietėse, pakelė­
se, dirvose. Labai retas atneštinis augalas.
Gumbinis pelėžirnis - L. tuberosus L:
Lapai i~ _ę-:-10. eli~siš~ų_ lapelių. Prielapiai lancetiški
a~b_a s~reh~k1. Z1eda1 dviejų spalvų - purpuriniai ir švie-
s1a1 melym arba rausvai violetiniai. šaknys be gumbų.
0,20-0,60. D. VII-VIII. Pajūrio kopose. Gana dažnas.
Saugotinas.
Pajūrinis pelėžirnis - L. maritimus (L.) Bigl.
8 (l). Stieba~ ryškiai sparnuotas. šakniastiebis gumbuo-
tas .. Lapehų 2-3 poros, jie pailgai lancetiški, apatinė
p_use fi1:elsv_a. Zi~dai iš pradžių šviesiai purpuriniai, vė­
hau melym. O,lo--0,30. D. IV-VI. Pamiškėse, miškuo-
se, sausose pievose. Apyretis.
l(alninis pelėžirnis - L. montanus Bernh.
St!e~as nesparn~otas arba tik viršutinėje dalyje turi ne-
ryskms ,parneims. šakniastiebis be gumbeliu. 9 15 kekėse, jos ilgesnės už lapus. Ankštys šiurkščiai
9. Ziedai oranf.iškai geltoni. Viršutiniai taurelės· danteliai
b~}~ik visai. re~uk1:1oti. L~eų_ lapeliai kiaušiniški, elip-
s1s~1. ar~a ehps1ska1 lancetisk1, iki 6 cm ilgio ir iki 3 cm
ploc10, JŲ 4(3-5) poros, apatinė pusė melsvai_ žalia.
0,20-0,80. D. V, VI. Miškuose, pamiškėse šlaituose
krūmynuose. Pietų ir pietryčių Lietuvoje. Retas. Sau~
gomas. Geltonžiedis pelėžirnis - L. laevigatus Fritsch
184
Ziedai ne geltoni. Lapų lapeliai mažesni arba jų tik po
2 poras; kartais lapelių 3 ar 4 poros, bet tuomet au-
galai žemi. 10
10. Lapų lapeliai kiaušiniški arba plačiai elipsiški, iki 7 cm
ilgio, jų 2 (3-4) poros, apatinė pusė žalia, blizganti,
džiūdami nejuoduoja. Ziedai žydėjimo pradžioje purpu-
riniai, vėliau mėlyni, o baigdami žydėti melsvai žali.
0,15-0,40. D. IV, V. Mišriuose ir lapuočių miškuose,
krūmuose. Dažnas. ·
Pavasarinis pelėžirnis - L. vernus Bernh.
Lapų lapeliai elipsiški arba kiaušiniški, iki 3 cm ilgio,
po 4-6 poras, apatinė pusė melsvai žalia, matinė, džiū­
dami pajuoduoja. Ziedai žydėjimo pradžioje purpuriniai,
baigdami žydėti mėlyni. 0,30-0,65. D. VI, VII. Miš-
kuose, pamiškėse, šlaituose. Apyretis.
Saldžiašaknis pelėžirnis - L. niger Bernh.
21 gentis. žirnis - Pisum L.
l. Ziedai balti, kartais rausvi. Kekės dažniausiai dvižie-
dės. Sėklos baltos arba gelsvos, kartais žalsvos. Prie-
lapių pamatas nedėmėtas. 0,30-1,00. Vn. VI-VII. Sė­
jamas laukuose ir daržuose.
Sėjamasis žirnis - P. -sativum L.
Ziedai margi. Kekės dažniausiai vienažiedės. Sėklos ru-
dos, pilkos, pilkai rudos ar pilkai žalios, taškuotos.
Prielapių pamatas purpuriškai dėmėtas. 0,30-1,00 Vn.
VI-VII. Sėjamas laukuose.
Dirvinis žirnis - P. arvense L.
22 gentis. Pupelės - Phaseolus L.
l. Ziedai balti arba rausvi, po 2-5 kekėse, jos trumpes-
nės už lapus. Ankštys plikos. Lapelių viršūnė ilga, nu-
smailėjusi. Stiebas status, rečiau vijoklinis. 0,30-3,00.
Vn. VF--IX. Auginamos daržuose, laukuose.
Daržinės pupelės - Ph. vulgaris L.
Ziedai purpuriniai, kartais balti arba margi, po 10-
plaukuotos. Lapelių viršūnė trumpa. Stiebas vijoklinis.
2,00-3,00. Vn. VI-IX. Auginamos darželiuose.
Raudonžiedės pupelės - Ph. coccineus L.
186
 31 SEIMA. KlšKIAKOPOSTINIAJ - OXALIDACEAE
l gentis. Kiškiakopūstis - Oxalis L.
l. Vain~kėli~ ~altas. arba rausvai baltas, gyslos raudonos
a~ VI?_leh_nes, e~1e . pamato geltona dėmė. Ziedynkotis
V:'e!1~z1ed_1s, _P~z1edesv 2,. ž_vynų_ pavidalo. Lapai pama-
hma1, tnlapia1. Antze~m10 stiebo nėra (81 pav., l).
0,05-0,12. D. V, VI. M1skuose. Dažnas.
. . . . Paprastasis kiškiakopūstis - O. acetosella L
Va1mkehs geltonas. Ant žiedynkočio 2-5 žiedai pri~
pamato ~az~? pavidalo sunėrimas. Ziedynkočial žie-
d~m~ pe_rzyd~J~.s .s!atūs arba į šonus atsilenkę. Lapai
she_bmia1_, pr_1es1~ia1 arba beveik menturiniai, be prie-
V
lap!~-. Dezute phka arba apaugusi pavieniais daugia-
ląsc}als plaukeliais. 0,10-0,30. Vn., D. VI-X. Dirvose
darzuose, park~?s~, p~~e!ėse. Apyretis (81 pav., 2). •
Geltonz1ed1s k1sk1akopūstis - O. fontana Bunge
(O. stricta auct.)
32 SEIMA. SNAPUTINIAI - GERANIACEAE
l. Lapai ap~krito ar penkiakampio kontūro, plaštakiškai
s1;1~ka_ldyh arba _Plunksniškai trilapiai; lapeliai plunks-
m~ka1_ sus½aJdytt. KuokelitĮ 10, visi su dulkinėmis. Su-
sk1lus1ų va1s1ų sąvaros lanku susiriečia.
l. Snaputis - Geranium
2 3
81 pav.
186
Lapai kiaušiniški arba elipsiški, pakartotinai plunksniš-
kai suskaldyti (83 pav.). Tik 5 iš 10 kuokelių su dul-
kinėmis. Suskilusių vaisių sąvaros spirališkai susisuka.
2. Dalgutis - Erodium
l gentis. Snaputis - Geranium L.
l. Lapai trilapiai arba penkialapiai, lapeliai plunksniškai
suskaldyti (84 pav., l). Vainiklapiai 10-14 mm ilgio,
dvigubai ilgesni už taurelę, rožiniai, su 3 šviesesniais
ruoželiais ir ilgu nageliu. Stiebas kylantis, raudonas,
bambliai sustorėję. Augalai nemalonaus kvapo. 0,20-
0,40. Vn. V-IX. Drėgnuose miškuose, krūmuose, griu-
vėsiuose. Apyretis.
Raudonstiebis snaputis - G. robertianum L.
Lapai plaštakiškai ar pirštiškai suskaldyti. Augalai be
kvapo. 2
2. Augalai vienmečiai ar dvimečiai (kartais daugiamečiai),
šaknys plonos. Vainiklapiai iki 12 mm ilgio. 3
- Daugiamečiai augalai su šakniastiebiu. Vainiklapiai dau-
giau kaip 13 mm ilgio. 10
3. Lapai blizgantys, inkstiški, iki 213 lakšto suskaldyti. Stie-
bas plikas, kylantis, šakotas, rudai raudonas. Ziedynko-
čiai dvižiedžiai, vaisiams išaugus nulinkę žemyn. Zie-
dai trumpakočiai, rausvi. Taurėlapiai žydėjimo metu sta-
tūs, žiedams peržydėjus viršūnės susiglaudžia. 0,15-
0,25. Vn. V-VIII. ūksmėtose vietose. Labai retas.
Blizgantysis snaputis - G. lucidum L.
Augalai plaukuoti. Taurėlapiai žydėjimo metu išsiskė­
tę. 4
4. Lapalakštis kampuoto (82 pav., l , 2) ar apskritai kam-
puoto kontūro. Taurėlapiai su ryškiu smaigalėliu. 5
- Lapalakštis apskrito ar inkstiško kontūro (82 pav., 3).
Taurėlapiai trumpai nusmailėję. 8
5. Lapalakštis šiek tiek giliau negu iki vidurio suskaldy-
tas, skiltys bukai dantytos. Vainiklapiai melsvai viole-
tiniai, beveik dvigubai ilgesni už liaukiniais plaukeliais
apaugusius taurėlapius. Ziedkočiai visą laiką statūs.
Stiebas kylantis arba gulsčias, apaugęs liaukiniais plau-
keliais. 0,25-0,80. Vn. arba žiemojantis. VI-VII. Kir-
tavietėse, gaisravietėse. Labai retas.
Boheminis snaputis - G. bohemicum L.
Lapalakštis beveik iki pamato suskaldytas, skiltys dan-
tytos ar plunksniškos. 6
6. Ziedai pavieniai, kartais pasitaiko žiedynkočių su 2 žie-
dais. Vainiklapiai apie 6 mm ilgio, šviesiai rausvi arba
187
 su taurėlapiais, virsune
kie~ įlinkusi. Vaisių sąva­
ros plaukuotos, lygios.
0,15-0,30. Vn. arba žie-
mojantis. V-X. Laukuose,
dykvietėse, pakelėse. Daž-
nas.
Smulkusis snaputis -
G. pusillum L.
- Stiebas apaugęs pasišiau-
šusiais paprastais, viršuti-
nė dalis dar ir liaukiniais
2 3 plaukeliais, status ar ky-
lantis. Vainiklapiai 5-8
82 pav. mm ilgio, beveik 2 kartus
ilgesni už taurėlapius, vir-
b_~lsvi, gysi?~ tamsios. Lapų skiltys kiaušiniškai lance- šūnė gana giliai įlinkusi.
trskos, sma1!tos, da~ty~os (82 pav., l). 0,3-0,60. Dv.• Vaisių sąvaros plikos,
D. VII-VIII. Dykv1etese, pakelėse, panamėse. Gana skersai raukšlėtos. O, l 0-
r~tas. Sibirinis snaputis - G. sibiricum L 0,30. Vn. arba žiemojantis.
Z1edynkočiai dvižiedžiai. Lapų skiltys plunksniškai su: V-X. Dykvietėse, pakelė­
skaldytos. 7 se, pievose. Retas.
7. ~ti~bas _ir_ ~iedkočiai _a.paugę pasišiaušusiais paprastais švelnusis snaputis - 83 pav.
ir haukm_ia1~ plauk_eha1~: Z1edynkočiai iki 3 cm ilgio. G. molle L.
tru~pes~1. uz dengiamąJĮ lapą. Taurėlapiai drauge su 10(2) . Ziedynkočiai vienažiedžiai. Vainiklapiai raudoni. La-
~m~1ga~el_m_ 5-6 m~ . ilgio. Vaisiai apaugę paprastais pai suskaldyti iki pamato, skiltys pakartotinai į lini-
ir haukmia1s plaukeha1s. 0,10-0,30. Vn. V-VIII. Lau- jiškas dalis suskaldytos (82 pav., 3). Stiebas dvišakis,
kuose. daržuose, dykvietėse, pakelėse. Labai r etas. kaip ir žiedynkočiai, plaukuotas. 0,20- 0,50. D. VI-
. ~a~pytasis snaputis - G. disscctum L. VIII. Sausuose miškuose, šlaituose. Apyretis.
S~1ebas a_P.a~~ę~ tik paprastais prigulusiais plaukeliais. Raudonžiedis snaputis - G. sanguineum L.
Z!edynk~cia1. 1~1 10 cm ilgio, už dengiamąjį lapą ilges- Ziedynkočiai dvižiedžiai. Lapų skiltelės ne linijiškos. 11
m .. 1:a~relap!a1 drauge su smaigalėliu 8-10 mm ilgio. 11. Stiebas ir žiedynkočiai apaugę paprastais, prigulusiais
V ':1sia1 beveik phki. O, 10-0,50. Vn. VI-VII. Slaituose plaukeliais. Ziedynkočiai žiedams peržydėjus nulinksta
krumuose, dykvietėse. Retas. • žemyn. Vainiklapiai šviesiai purpuriniai. 0,25-0,80. D.
Balandinis snaputis - G. columbinum L VI-VIII. Drėgnose pievose, pamiškėse, drėgnuose miš-
8 ( 4). Vainikl~pi~i giliai pusiau skelti, su siauru išliežiu: kuose, miško aikštelėse. Dažnas.
6:-10. ":In:1 ilg10, beveik dvigubai ilgesni už taurėlapius Pelkinis snaputis - G. palustre L.
y1~l_etmia}. ~r 1:av1:svai vi9_le_tiniai. Stiebas status, kaip Viršutinė stiebo dalis, žiedkočiai ir žiedynkočiai apau-
ir_ z_1e_dkocia1 be_1 ~1edynkoc1a1 apaugęs paprastais ir liau- gę liaukiniais ir paprastais pasišiaušusiais plaukeliais. 12
km1a1~ plaukel_ia1_s. 0,25-0,50. Dv., D. V-X. Miškuose. 12. Vainiklapiai mėlyni, kartais violetiniai arba balti. Zied-
pakelese, dykv1etese. Labai retas. kočiai žiedams peržydėjus nulinksta žemyn, o vėliau,
. . . Pi~ėv~in!s snaputis - G. pyrenaicum Burm. f. subrendus vaisiams, dažniausiai vėl išsitiesia. Kuokelių
Va1mklap1ų virsune apskrita arba negiliai įlinkusi. Au- koteliai prie pamato trikampiškai paplatėję, o viršūnė
ga_lai vienmečiai arba žiemojantys. 9 staigiai nusmailėjusi. 0,25-0,80. D. VI-VIII. Pievose,
9. Stre~as apaugJ_s trum_p~is P:i~ulusiais plaukeliais, ky- pakelėse, krūmuose, miškuose. Gana dažnas (82 pav., 2) .
lantis ar gulscias. Vam1klapia1 apie 4 mm ilgio, lygūs Pievinis snaputis - G. pratense L.
188 189
 Vainiklapiai rausvai violetiniai. Ziedkočiai visą laiką
statūs. Kuokelių koteliai lancetiški, viršūnė nuosekliai
nusmailėjusi. 0,25-0,60. D. V-VII. Miškuose, pamiš-
kėse, krūmuose. Apyretis.
Miškinis snaputis - G. sylvaticum L.

2 gentis. Dalgutis - Erodium L'Her.

Stiebas dažniausiai išsidraikęs, rečiau status, šakotas, raus-
vas arba raudonas, kartais žalias, apaugęs šiurkščiais plau-
keliais. Lapų plunksniškos skiltys dantytos arba plunksniš-
kai įlankstytos. 0,10-0,50. Vn., Dv. IV-IX. Dirvose, pa-
kelėse, dykvietėse, smėlynuose, daržuose, soduose. Dažnas.
(83 pav.).
Paprastasis dalgutis - E. cicutarium (L.) L'Her.
33 SEIMA. NASTURTINIAI -TROPAEOLACEAE
l gentis. Nasturtė - Tropaeolum L.
4
3
Lapai iki 10 cm pločio, skydiški; lapkotis i šaugęs maždaug
ties lakšto viduriu (84 pav., 2). Ziedai dideli, piltuviški (84
pav., 3), oranžiniai arba raudoni, pentinuoti. Stiebas mėsin­ 85 pav.
gas, gulsčias, labai šakotas. 0,30-3,00. Vn. VI-X. Dažnai
auginamas kaip dekoratyvinis augalas. l gentis. Linas - Linum L.
Didžioji nasturtė - T. majus L. 1. Lapai priešiniai. Vai~ikl~piai_ balti, 4-~ mm _ilgJot, pr~e
34 SEIMA. LININIAI - LINACEAE
pamato yra geltona dem~, .ap1_e ~ kar~us 11-~es~1 uz aure-
lapius. Stiebas plonas, virsutme dahs dv~~ake ~8~ p~v.,
l. Ziedai penkianariai; taurėlapiai lygiakraščiai (85 pav., 2). J). 0,07-0,25. Vn. VI-VII. Pievose, m1sko a1~stelese,
l. Linas - Linum šlaituose. Dažnas. Pievinis linas - L. catharbcum L.
Ziedai keturnariai; taurėlapiai su 2 ar 3 danteliais. Lapai pražanginiai. Vainikl3:piai _ž)'.dri, ½artais b~lti,
2. žarotūnė - R.adiola daugiau kaip l cm ilgio, dv1g;uba1 ~lgesm ~z taureJa-
pius, išilginės gyslos ta_msesnes. _St~ebas tvtrtas, nesa-
kotas išsišakojęs tik žiedyno sntyJe. 0,20-0,80: yn.
VI, VII. Gana dažnai•.a~gi~amas lauku_ose; ~as1ta1ko
sulaukėjusių. Pluostm1s hnas - L. us1tat1ss1mum L.

2 gentis. žarotūnė - Radiola Hill.

Lapai priešiniai pailgi arba kiaušiniški, pliki. Stiebas plo-
nas dvišakis (81 pav., 3). Ziedai smulkūs, 2-3 mm skers-
me~s, balti, žiedynas skėtiškas. 0,02-0, l~. Vn. V~I----:VIII.
Drėgnuose laukuose, smėlynuose, pakrantese, ~ag_noviuose.
2
3
Reta. Lininė žarotūnė - R.. hno1des Roth

84 pav.
191
190
 35 SEIMA. l<ARPA.ZOLINIAI - EUPHORBIACEAE
vonuose, pakelėse,
l. Zied_ai vienalyčiai; augalai dvinamiai, be baltų pieno šlaituos.e, dykvietė.se,
sulčių. l. Laiškenis - Mercuriall ant pyhmų. Apyrete.
Ziedas iš l piestelinio ir keleto kuokelinių žiedų, ap• Siauralapė karpažolė -
gaubtų bendra tauriška skraiste (86 pav., l , 3, 4); šie E. cyparissias L.
!~riamai dv~lyčiai žiedai (cij ačiai) susitelkę į skėtiškt Lapai lancetiški arba
z1edyną, kur1 gaubia tarpusavyje suaugę viršutiniai den- linijiškai lancetiški,
giamieji lapai. Augalai su baltomis pieno sultimis. daugiau kaip 4 mm
2. l(arpažolė - Euphorbia pločio. y. . .4
4. Lapai plac1aus1 pne
l gentis. Laiškenis - Mercurialis L. pamato, staigiai su-
siaurėję į trumpą lap-
l. Stiebas keturbriaunis, ties bambliais sustorėjęs, nuo kotį ir pamažu siau-
pamato šakotas. Piesteliniai žiedai bekočiai, po 2-3 la- rėjantys link viršūnės.
pų pažastyse. 0,10-0,50. V. VI-X. Daržuose, dykvie- Pažiedės širdiškai tri-
tėse, griuvėsiuose. Labai retas. kampiškos, jų plotis
Vienametis laiškenis - M. annua L. didesnis už ilgį, gels-
Stiebas apvalus, nešakotas, ties bambliais nesustorėjęs. vai žalios. 0,30-0,60.
Piestelinių žiedtĮ koteliai 2-3 mm ilgio, žiedynai trum- D. V- VII. šlaituose,
dykvietėse, laukuose.
pesni už lapus, juose po 1-4 žiedus. 0,15-0,30. D. IV-
V. Lapuočių ir mišriuose drėgnuose miškuose. Gana Labai reta.
dažnas. Daugiametis laiškenis - M. perennis L. Rykšti nė karpažolė - 2 3
E. virgata W. et K.
Lapai plačiausi arti
2 gentis. l(arpažolė - Euphorbia L. viršūnės, pamažu siau- 86 pav.
rėja link pamato. Pa-
l. Ziedyną gaubiančios skraistės viršūnėje esančios liau-
,v • • •

žiedės atvirkščiai kiaušiniškos ar romb1skos, JŲ ilgis

kos pusrutuliškos, apvalios arba elipsiškos (86 pav., l). viršija plotį, žalsvos arba gelsvos. 0,30---;-0,_70. D. VI-
Pagrindinių žiedyno spindulių ne daugiau kaip 5. Lapai VIII. Pievose, šlaituose, laukuose, dykv1etese, ant py-
atvirkščiai kiaušiniški arba kastuviški, pamatas susiau- limų. Gana dažna. Didžioji karpažolė - E. esula L.
rėjęs i lapkotį, viršūnė smulkiai dantyta. O, 10-0,30.
Vn. VI-IX. Daržuose, laukuose, dykvietėse. Gana daž- 36 SEIMA. ROTINIAI - RUTACEAE
na. Dirvinė karpažolė - E. helioscopia L.
Ziedyną gaubiančios skraistės liaukos dviragės arba l gentis. Rūta - Ruta L.
pusmėnuliškos (86 pav., 3, 4). 2
2. Pagrindiniai žiedyno spinduliai 3-5. Lapai atvirksčiai Stiebas status šakotas, sumedėjęs, apatinė dalis paprastai
kiaušiniški, nešakoto stiebo viršutinėje dalyje. Vaisių violetinio atspalvio. Lapai ilgakočiai, ?-ą y~ar~u.s plu_nks-
briaunos sparnuotos. 0,05-0,30. Vn. VII-X. Daržuose, niškai suskaldyti į pailgus lapelius, ~un~ vu:summ~ atv1rk~-
dykvietėse. Reta. Daržinė karpažolė - E. peplus L. čiai kiaušiniškas. Vainiklapiai geltom, la1veho pavidalo. V:-
Pagrindinių žiedyno spindulių daugiau kaip 5. Stiebi- sas augalas stipra1:s ~romato. 0,~0:-:-0!..50. D. VI-VIII. Daz-
niai lapai tolygiai pasiskirstę. 3 nai auginamas darzelmose. žaho11 ruta - R. graveolens L.
3. Lapai linijiški, iki 3,5 mm pločio, vegetatyvinių stiebų
daug siauresni, iki l mm pločio (86 pav., 2). Pažiedės
apvaliai širdiškos arba kiaušiniškai rombiškos, gelto-
nos arba raudonos. 0,15-0,30. D. IV-V. Sausuose dir-
192
13 U!sak. Nr. 6435 193
 37 SEIMA. PUTOKšLINIAI - POLYGALACEAE
l gentis. Putokšlė - Polygala L. ,
l. Zydi?tys_ auga]ai su pamatine lapų skrotele. šoninių
!aurelap1ų. kra~tin~s gyslos nešakotos arba beveik ne-
sakotos. Z1eda1 melyni _arba balsvi, (2) 3-4 mm ilgio.
0,05-0,15. D. V-VI. Pievose, durpynuose. Gana dažna.
. . Karčioji putokšlė - P. amarella Crantz
Pa~a!1mų la_pų ~ugala!n_s _žydint nebūna (85 pav., 4) .
S~m:i1ų ~au_relap1ų krastmes gyslos šoninėmis gyslele-
mis Jungiasi su vidurine gysla, sudarydamos tinklą ar-
ba }_an½u ~u ja jungiasi (85 pav., 3). ' 2
2. Paztedes i]gesnes y~ _but5>n~s. ir žiedyno viršūnėje su-
~~r~ . puokstę. .Kra~tmes sonm1ų taurelapių gyslos vir-
su:ieJe lan~u Jungiasi su vidurine gysla. Ziedai rožiš-
ka1y _ra~dom arba purpuriškai violetiniai. 3
Paz1:d~s t;umpesnė~ . užy ži~d_us ir ~iedyno viršūnėje
~~ok~t~: ~era .. K~ašh?es sonm1ų taurelapių gyslos tink-
hs~a1 _1Ss1~ak0Jus10s 1r _jungiasi su vidurine gysla. Zie-
da1 _m_elyni ar_ba ~3:lsv1, labai retai rožiškai raudoni. 4
3. ~om1;1ia1 t3:urelapia1 (sparnai) 3,5-6,5 mm ilgio, šiek
tiek ilgesn_1 už 4~4!5 mm ilgio vaisių. 0,15-0,25. D.
V-VII. Pievose, sla1tuose, krūmuose, miško aikštelėse.
Dažna. Skiauterėtoji putokšlė - P. comosa Schkuhr
šoniniai taurėlapiai 7-9 mm ilgio, daug ilgesni už
3
87 pav.
194
maždaug 5 mm ilgio vaisių. 0,15-0,30. D. V-VII. Pu-
šynuose. Labai reta.
Volfgango putokšlė - P. wolfgangiana Bess.
4. šoniniai taurėlapiai vaisiams išaugus 5-7 mm ilgio,
lancetiški arba plačiai lancetiški, viršūnė nusmailėjusi,
ryškiai siauresni ir trumpesni arba truputį ilgesni už
vaisių. Ziedai balsvi arba melsvi, retoje kekėje. 0,05-
0,25. D. V-VIII. Pievose, šlaituose. Ganą reta.
Trumpasparnė putokšlė - P. oxyptera Rchb.
šoniniai taurėlapiai vaisiams išaugus 6-9 mm ilgio,
elipsiški arba kiaušiniški, viršūnė apskrita, tokio pat
pločio kaip vaisius arba platesni ir daug ilgesni už jį.
Ziedai mėlyni, kartais purpuriniai arba balsvi, tankioje
kekėje. 0,05-0,25. D. V-VIII. Pievose, krūmuose, šlai-
tuose. Dažna. Paprastoji putokšlė - P. vulgaris L.
38 SELMA. KLEVINIAI -ACERACEAE
l gentis. Klevas - Acer L.
l. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški; lapeliai (3)
5 (7), dantyti (87 pav., 3) . Ziedai vienalyčiai; žiedynas
ilgas, nusviręs (87 pav., 4). Augalai dvinamiai. Zydi
prieš skleidžiantis lapams. 3,00-20,000. M. IV (V) . Par-
kuose, alėjose, sodybose. Paupiuose pasitaiko sulaukė­
jusių. Gana dažnas.
Uosialapis klevas - A. negundo L.
Lapai ištisiniai, plaštakiškai skiautėti. Ziedai dvilyčiai. 2
2 4 5
88 pav.
195
 2. Lapai standūs, penkiaskiaučiai, apatinė pusė melsva
~alsvai žalia arba rausva, iškarpos tarp skiaučių smai~
l10s (88 pav., l). Ziedų kekės nu$virusios; kuokeliai
dvigubai ilgesni už vainiklapius. Iki 25,00. M. V-VI.
Parkuose, kapinėse, sodybose. Vakarų Lietuvos miškuo-
se pasitaiko savaiminių sėjinukų. Apyretis.
Platanlapis klevas - A. pseudoplatanus L.
Lapai abipus žali. Ziedų kekės stačios; kuokeliai maž-
daug tokio pat ilgio kaip vainiklapiai. 3 se 3-4 žiedų. Stiebo bambliai sustorėję. 0,30-1,00. Vn.
3. Lapai standūs, nedideli, iki 10(15) cm ilgio penkia-
skiaučiai arba triskiaučiai, skiaučių viršūnė ap~ali dan-
teliai buki. Vaisiai plaukuoti, jų sparneliai vien~je li-
nijoje (87 pav., 2). Ziedai žali. 3,00-5,00 ( 10,00). M.
V, VI. Parkuose, sodybose. Pasitaiko sulaukėjusių.
Trakinis klevas - A. campestre L.
~a~ai minkšti, dideli, iki 15( 18) cm ilgio, penkiaskiau-
č1a1 arba septynskiaučiai, skiaučių viršūnė ilga, smaili,
danteliai smailūs (87 pav., l). Ziedai gelsvi arba gels-
vai žali. Vaisiai pliki, jų sparneliai sudaro buką kampą
(88 pav., 2). 15,00-25,00. M. (IV) V. Miškuose. Au-
ginamas sodybose ir kt. Dažnas.
Paprastasis klevas - A. platanoides L.
39 šEIMA. KAšTONINIAI - HIPPOCASTANACEAE
l gentis. Kaštonas - Aesculus L.
Lapai sudėtiniai, lapeliai 5-7, bekočiai, išsidėstę pirštiškai.
Ziedai balti, išmarginti geltonomis ir raudonomis dėmėmis.
Vaisiai dygliuoti, sėklos 1-3, rudos, stambios. l 5,00-25,00.
M. V, VI. Dažnai auginamas parkuose, alėjose, sodybose.
Paprastasis kaštonas - A. hippocastanum L.
40 SEIMA. BALZAMININIAI - BALSAMINACEAE
l gentis. Sprigė - Impatiens L.
l. Visi ar bent viršutiniai lapai menturiniai arba prtes1-
niai, lancetiški, jų lapkočiai ir apatiniai danteliai su
liaukutėmis. Ziedai dideli, 3-4 cm pločio, raudoni, jų
pentinas kreivas, storas, ilgakotėse kekėse po 2-10 žie-
dų. 0,50-2,00. Vn. VII-VIII. Darželiuose, kapinėse,
sodybose. Pasitaiko sulaukėjusių. Apyretė.
Bitinė sprigė - l. glandulifera Royle
Lapai pražanginiai, susitelkę stiebo viršutinėje dalyje.
Ziedai geltoni. 2
196
2. Ziedai statūs, maži, iki l cm ilgio, šviesiai geltoni,
pentinas tiesus. ~(ekės~ 4-1~ žiedų, jos_ t?kio pat il~io
kaip lapai ar ilgesnes. Stiebo bambliai nesustoreJę.
0,30-0,60. Vn. VI-IX. Paupių krūmuose, mišku apau-
gusiuose šlaituose, panamėse, dykvietėse. Gana reta.
Smulkiažiedė sprigė - l. parviflora DC.
Ziedai nusvirę, stambūs, apie 3 cm ilgio, ryškiai gelto-
ni, jų pentinas lenktas. Kekės trumpesnės už lapus, jo-
VII-VIII. Drėgnuose miškuose, krūmuose, pagrioviuo-
se. Dažna. Paprastoji sprigė - l. noli-tangere L.
41 SEIMA. CELASTRINIAI - CELASTRACEAE
l gentis. Ožekšnis - Euonymus L.
l. Jaunos šakutės žalios, keturbriaunės arba beveik apva-
lios, lygios. Vainiklapiai gelsvai žali, netaškuoti. Sėklų
apvalkalas oranžinis, ištisai apgaubęs baltą sėklą. 1,50:-
3,00. K. V, VI. Miškuose, paupių krūmynuose. Apyretis.
Europinis ožekšnis - E. europaea L.
Jaunos šakelės rusvai žalios, aptekusios rudomis kar-
putėmis. Vainiklapiai žalsvi arba žalsvai balti, raud?-
J1ai taškuoti. Sėklų apvalkalas raudonas, apgaubęs tik
pusę juodos sėklos. 1,20-2,50. K. V, VI. Miškuose, krū­
muose, šlaituose. Dažnas, bet kai kuriuose rajonuose
apyretis. Ka,potasis ožekšnis - E. verrucosa Scop.
42 SEIMA. SUNOBELINIAI - RHAMNACEAE
l. Lapai priešiniai. Ziedai keturnariai.
l. šunobelė - Rhamnus
Lapai pražanginiai. Ziedai penkianariai.
2. šaltekšnis - Frangula
l gentis. šunobelė - Rhamnus L.
Sakelės dygliuotos. Lapai smulkiai dantyti. ~ie~ai žalsyj.
y
1,00-4,00. K. V, VI. Krūmuose, krantuose, sv1esmose m1s-
kuose. Gana dažna. Dygioji šunobelė - R. cathartica L.
2 gentis. šaltekšnis - Frangula Mill.
Sakelės lygios. Lapai lygiakraščiai. Ziedai žalsvai balti.
2,00-4,00. K. V-VI. Miškuose, krūmuose, raistuose, pel-
kėse. Dažnas. Paprastasis šaltekšnis - F. alnus Mill.
197
 43 SEIMA. VYNMEDINIAI - VITACEAE
l. Lapai ištisiniai, plaštakiškai skiautėti arba sveiki dan-
tyti. ,Vainiklapių viršūnės tarpusavyje suaugusio;. Se-
Resnių šakų ir stiebų žievė išilgai supleišėjusi.
• • • • • • V • l. Vynmedis - Vitis
• • • •
La~a.1 sudetmia1, pirshška1 tr1lap1a1 ar penkialapiai· la-
peh~1 d_antyti. V ~i~ik_l~pi~ viršūnės laisvos. Sakų ir ~tie-
bų z1eves nesutrukmeJust. 2. Vynvytis - Parthenocissus
l gentis. Vynmedis - Vitis L.
Oseli_ai~! n~turinči_ais siurbtukų, laipioj antis augalas. Ziedai
~al!gtaz1edese kekese. Uogos daugiau kaip l cm skersmens,
zahos, gelsvos, rausvos arba tamsiai mėlynos. 2,00-10,00.
K. VI, VII. Auginamas soduose, prie namų. Apyretis.
Tikrasis vynmedis - V. vinifera L.
2 gentis. Vynvytis - Parthenocissus Planch. ·
O:seliais, tu~inčiais_ galuose _s~urbtukus, laipiojantis a ugalas.
Z1edynas - sluotele arba skehs. Uogos iki l cm skersmens
tamsiai mėlynos arba beveik juodos. 3,00-10,00. K. VII_:
Vili. Dažnai auginamas prie namų sienų, stulpų, tvorų.
Penkialapis vynvytis - P. quinquefolia Planch.
44 SEIMA. LIEPINIAI - TILIACEAE
l gentis. Liepa - Tilia L.
l. Lapai 3-7 cm ilgio, viršutinė pusė plika, gyslų kam-
pai plaukuoti, apatinė pusė melsvai žalia. Pumpurai ir
ū gliai pliki. Vaisiai plaukuoti, neryškiai briaunoti.
15,00-25,00. M. VI, VII. Miškuose, parkuose, sodybo-
se, a lėjose. Dažna. Mažalapė liepa - T. cordata Mill.
Lapai 6-10 cm ilgio, abipus žali, viršutinė pusė plau-
kuota, apatinė pusė ir gyslų kampai apaugę paprastais
plaukeliais, kartais ūgliai pliki. Vaisiai plaukuoti ryš-
kiai penkiabriauniai. 20,00-30,00. M. VI, VII. P;rkuo-
se, alėjose, sodybose. Dažnai auginama.
Plačialapė liepa - T. platyphyllos Scop.
45 SEIMA. DEDESVINIAI - MALVACEAE
l. I šorinės taurelės (potaurio) nėra. Subrendęs vaisius į
atskiras dalis nesuskyla. l. Galenis - Abutilon
198
Ziedai su išorine taurele (patauriu) . Subrendę vaisiai
s uskyla į vaisiukus. 2
~- Pota urio lapeliai 6-9, trikampiški. Lapai 6-7 (9) cm
p ločio. Vaisiukų briaunos sparnuotos.
3. Piliarožė - Alcea
Potaurio lapeliai 2-3. 3
3. P otaurio lapeliai 3, pamatais suaugę sudaro triskiltę
skraistę (88 pav., 4) . 2. Rožūnė - Lavatera
Potaurio lapeliai laisvi, pamatine dalimi priaugę prie
taurelės (89 pav., 3). 4. Dedešva - Maiva
l gentis. Galenis - Abutilon Adans.
Ziedai pavieniai lapų pažastyse, be pažiedžių ir be potau-
r io, geltoni. Lapai dažniausiai ištisiniai, rečiau skiautėti, pa-
matas širdiškas, ilgakočiai. Augalas apaugęs žvaigždiškais
plaukeliais. 0,30-1,20. Vn. VIII-X. Dykvietėse, geležinke-
lio stočių rajonuose, šiukšlynuose. Labai retas, atneštinis au-
g alas. Pluoštinis galenis - A. theophrasti Med.
2 gentis. Rožūnė - Lavatera L.
Lapai ilgakočiai, apatiniai penkiakampio kontūro arba pen-
kiaskiaučiai, viršutiniai triskiaučiai (88 pav., 5). Ziedai pa-
vieniai, 7-8 cm skersmens; vainiklapiai šviesiai rožiniai,
viršūnė giliai iškirpta. Augalas gausiai apaugęs žvaigždiš-
kais plaukeliais. 0,50-1,00. D. VII-VIII. Panamėse, pake-
lėse, šlaituose, dykvietėse, darželiuose. Labai reta.
šlaitinė rožūnė - L. thuringiaca L.
3 gentis. Piliarožė - Alcea L.
Ziedai įvairių spalvų, dažniausiai pilnaviduriai, viršutinėje
stiebo dalyje pavieniai; žiedynas ilgas, varpiškas, lapų pa-
žastyse. Lapai beveik apskriti, pamatas širdiškas, penkiakam-
piai ar penkiaskiaučiai arba septynskiaučiai. Stiebas status,
plaukuotas. 1,00-2,50. Dv. arba D. 6-10. Auginama dar-
želiuose, kapinėse. Gana dažna.
Aukštoji piliarožė - A. rosea L.
4 gentis. Dedešva - Maiva L.
l. Stiebiniai lapai iki pamato pirštiškai suskaldyti (89 pav.,
l). Ziedai stambūs, pavieniai, tik virš utiniai kartais po
kelis. 2
199
 - Stiebiniai lapai ne giliau kaip iki vidurio plaštakiškai
skiautėti. Lapų pažastyse po 2 ar daugiau žiedų.
2. Vainiklapių viršūnė Ia bai negiliai įlinkusi (88 pav., 3).
Stiebo viršutinė dalis kuokštais apaugusi pasišiaušu-
siais plaukeliais, tarp kurių yra nešakotų ir dvišakių
plaukelių. 0,50-1,25. D. VI-IX. Sausuose šlaituose,
kalvose, pakelėse, panamėse, darželiuose, kapinėse. Apy-
retė. Aukštoji dedešva - M. alcea L.
- Vainiklapių viršūnė giliai įkirpta (89 pav., 2). Stiebo
viršutinė dalis apaugusi prigulusiais žvaigždišlfflis plau-
keliais. 0,50-1,20. D. VI-IX. šlaituose, panamėse, pa-
kelėse. Labai reta.
šiurkščioji dedešva - M. excisa Rchb.
3. Ziedkočiai trumpi, vaisiams išaugus ne daugiau kaip
2 kartus ilgesni už taurelę.
Ziedkočiai vaisiams išaugus keliskart ilgesni už taurelę.
Stiebas kylantis arba gulsčias.
4. Lapai lygūs, pamatas pleištiškas, pakraščiai karbuoti
(89 pav., 4). Vainiklapiai šviesiai rausvi. Potaurio la-
peliai lancetiški. 0,80-1,50. Vn., Dv. VI-VIII. Kai kur
auginama, pasitaiko sulaukėjusių. Reta.
Menturinė dedešva - M. verticillata L.
Lapų pakraščiai raukšlėti, pamatas širdiškas, pakraš-
čiai smulkiai pjūkliški. Vainiklapiai balsvi. Potaurio
lapeliai linijiški. 0,30-1,60. Vn., Dv. VII-VIII. Augi-
nama darželiuose, vietomis sulaukėja. Reta.
Rauktalapė dedešva - M. crispa L.
5. P otaurio lapeliai linijiškai lancetiški arba linijiški. Vais-
kočiai lanku žemyn išsilenkę. Vainiklapiai iki 1,5 (2)
cm ilgio.
2 4 5 '
89 pav.
200
Potaurio lapeliai kiaušiniški arba pailgi. Vaiskočiai
3 statūs arba įstrižai statūs. Vainikl_apiai 2!.4-3 cm i!gio. ~
(i. Vainiklapiai apie l (1,5) cm ilgto, mazdaug dviguba!
ilgesni už taurėlapius, viršūnyė. giliai iš~ir_P~a, ra~~v!
arba balsvi. Taurėlapiai ploksh, nerauk~leh. Va1s1~i
plaukuoti lygūs, kraštai apvalūs. Kuokelių vamzdelis
plaukuot;s. 0,15-0,45. Vn., D. VI-X. Dykvietėse, dar-
žuose, pakelėse, šiukšlynuose. Gana dažna (89 pav., 5).
Paprastoji dedešva - M. neglecta W_a!l!.
Vainiklapiai apie 0,5 cm ilgi_o, lrgūs su }~u:ele, v!r:m:
nė kiek iškirpta, balsvi. Taurelapių _pak[as_cia1 rauksl~h:
Vaisių paviršius tinkliškas, kraštai astrus, negausiai
plaukuoti. Kuokelių vamzdelis plikas. o,oą-0,30. Vn.
D. VI-IX. šiukšlynuose, dykvietėse, pakelese, sodybo-
4 se, daržuose. Dažna.
Apskritalapė dedešv_a .- M. pusit!~ S~.
5 7. Stiebas gulsčias arba kylantis, gausiai apaugęs smrks-
čiais plaukeliais. Lapkočiai ir lap~i ištisa_i pl_a~~u?ti. -~o:
taurio lapeliai pailgi. Vainiklapiai rausvi, virsune giltai
iškirpta, išdžiūvę violetiniai. 0,30--:1,00. Dv., _D. VII-
IX. Dykvietėse, šiukšlynuose, pakelese, patvoriuose .. Re-
ta. Miškinė dedešva - M. sylvestris L.
Stiebas status plikas arba beveik plikas. Lapkočių tik
viršutinė pusė' plaukuota; lapai beveik. p_li~i. Potaurio
lapeliai kiaušiniški. Vainiklapiai purpurmm arba raus-
vai violetiniai viršūnė negiliai iškirpta. 0,50-1,20. Vn.
VII-IX. Auginama darželiuose, kartais sulaukėj_a. Apy-
retė. Tamsiažiedė dedešva - M. maurihana L.
6 46 SEIMA. ZALCIALUNKINIAI - THYMELEACEAE
l gentis. žalčialunkis - Daphne L.
Lapai atvirkščiai lancetiški, pliki, lygi~k~~šči~i , apatii:iė py-
sė pilkai žalia. Zydi prieš lapams skl_e1~zianhs. Z1eda1 roz1-
niai, po 3 prie pernykščių lapų ~31-pedes. Uogos. raudonos,
nuodingos. 0,40-1,20. K. IV. Miskuose. Apyretis. Saugo-
tinas. Paprastasis žalčialunkis - D. mezereum L.
47 SEIMA. ZILAKROMINIAI - ELEAGNACEAE
l. Ziedai vienalyčiai; augalai dvin!.~iai. Lapai ą- ~ (10)
mm pločio bekočiai arba lapkocia1 1-2 mm 1 g10. 1
l. šaltalankis - Hippophae
Ziedai dvilyčiai. Lapai 8-40 mm pločio, lapkočiai 4-
1o mm ilgio. 2. Zilakrūmis - Eleagnus
201
 l gentis. šaltalankis - Hippophae L.
Ziedai maži, rusvi. Apyžiedis dvilapis. Lapų viršutinė pusė
plika, žalia, apatinė sidabriškai balta. Vaisiai oranžiniai ar•
ba geltoni. 2,00-3,50 m aukščio. K. IV, V. Gana dažnai
sodinamas, auga soduose, parkuose, sodybose, pakelėse, šlai-
tuose. Dygliuotasis šaltalankis - H. rhamnoides L.
2 gentis. žilakrūmis - Eleagnus L.
l. Jaunos šakelės apaugusios sidabriškai baltais žvyne-
liais. Lapai 8-25 mm pločio, lancetiški, pailgai kiauši-
niški arba siaurai elipsiški, abipus balsvi. Vaisiai gels-
vi. 2,00-7,00. K. V-VI. Auginamas parkuose, palei ge-
ležinkelius. Gana retas.
Siauralapis žilakrūmis - E. angustifolia L.
Jaunos šakelės apaugusios rūdžių spalvos žvyneliais.
Lapai 15-40 mm pločio, kiaušiniški arba kiaušiniškai
lancetiški, viršutinė pusė balsva, apatinė rusva. Vaisiai
sidabro atspalvio. 1,00-3,00. K. V-VI. Parkuose, so-
duose, sodybose; neretai sulaukėja. Apyretis.
Sidabrinis žilakrūmis - E. commutata Bernh.
48 SEIMA. JONAZOLINIAI - HYPERICACEAE
l gentis. Jonažolė - Hypericum L.
l. Stiebas gulsčias ar kylantis, prie pamato dažniausiai
įsišaknijantis, siūliškas, plikas, labai šakotas, dvibriau-
nis. Lapai bekočiai, 5-15 mm ilgio, iki 6 mm pločio.
Taurėlapiai kiek dantyti, su juodais taškeliais. 0,05-
0,15. D. VI-X. Drėgnose pievose, krantuose, dirvonuo-
se, miško aikštelėse. Labai reta. Saugoma.
Gulsčioji jonažolė - H. humifusum L.
Stiebas status, daug aukštesnis, apskritas, keturbriau-
nis arba su 2 išilginiais sparneliais. 2 šoniniai vainiklapiai žemyn nukrypę arba į šonus išsi-
2. Lapai ir stiebas apaugę minkštais plaukeliais. Stiebas
apvalus. Taurėlapių kraštai su liaukiniais danteliais ir
spurgeliais. Ziedai pailgoje šluotelėje, šviesiai geltoni.
0,30-0,80. D. VII-VIII. Mišriuose miškuose, pamiš-
kėse. Reta. Saugoma.
Plaukuotoji jonažolė - H. hirsutum L.
Lapai ir stiebas pliki. 3
3. Stiebas apvalus, nebriaunotas. Lapai kiaušiniški, pama-
tas širdiškas, bekočiai, juodai taškuoti, tik viršutiniai
su peršviečiamais taškeliais. Ziedai geltoni, po keletą
202
viršūniniuose galvutės pavidalo žiedynuose. Taurėlapiai
!imulkiai dantyti, dantelių viršūnėje juodos liaukutės.
0,30-0,70. D. VI-VIII. Miškuose, krūmuose, šlaituose.
Reta. Saugoma. Kalninė jonažolė - H. montanum L.
Stiebas dvibriaunis arba keturbriaunis. 4
•1. Stiebas su 2 išilginiais siaurais sparneliais. Ant lapų
gausu peršviečiamų ir nedaug juodų taškelių. Taurėla­
piai lancetiški, smailūs, ilgesni už mezginę. Ziedai tam-
siai geltoni. 0,15-0,80. D. VI-IX. Miškuose, dirvonuo-
se, pievose, pagrioviuose, pamiškėse. Dažna.
Paprastoji jonažolė - H. perforatum L.
Stiebas keturbriaunis. Taurėlapiai tokio pat ilgio kaip
mezginė. 5
5. Stiebas su 4 išilginiais sparneliais. Lapai tankiai nusėti
p eršviečiamais taškeliais. Taurėlapiai lancetiški, viršū­
nė nusmailėjusi. Ziedai šviesiai geltoni. 0,30-0,50. D.
7-8. Drėgnuose miškuose, krūmuose, nendrynuose. La-
bai reta. Sparnuotoji jonažolė - H. acutum Moench
Stiebas keturbriaunis. Lapų pakraščiuose daug juodų
neperšviečiamų ir mažai peršviečiamų taškelių arba jų
visai nėra. Taurėlapiai elipsiški, viršūnė buka arba nu-
smailėjusi, dantyta. Ziedai ryškiai geltoni. 0,20-0,80.
D. VII-IX. Miškuose, pievose, pamiškėse, šlaituose.
Dažna. Keturbriaunė jonažolė - H. maculatum Crantz
49 SEIMA. NASLAITINIAI - VIOLACEAE
l gentis. Našlaitė - Viota L.
l. šoniniai vainiklapiai aukštyn pakrypę, kraštais dengia
viršutinį (90 pav., l). Ziedai įvairių spalvų, dažniau-
siai margi, tačiau apatinio vainiklapio pamatas visuomet
su geltona dėme. 2
skėtę, viršutinio vainiklapio kraštais nedengia (90 pav.,
2) . 5
2. Ziedai daugiau kaip 30 mm pločio, įvairių spalvų, daž•
niausiai margi. 0,10-0,30. Vn., Dv., D. IV-X. Dažnai
auginama darželiuose, gėlynuose, balkonuose.
Darželinė našlaitė - V.Xwittrockiana Gams
Ziedai iki 27 mm pločio. 3
3. Viršutiniai vainiklapiai geltoni. Ziedai iki 14 mm ilgio.
Taurelė tokio pat ilgio kaip vainikėlis. Pentinas lygus
203

2 3 4 5
90 pav.
su taurelės priedėliais. 0,05-0,20. Vn. IV-X. Laukuo-
se, dirvonuose, dykvietėse, pakelėse. Dažna.
Dirvinė našlaitė - V. arvensis Murr.
Viršutiniai vainiklapiai mėlyni ar violetiniai. Ziedai dau-
giau kaip 15 mm ilgio. Vainikėlis gerokai ilgesnis už
taurelę. 4 Pentinas 2-3 kartus ilgesnis už taurelės priedėlius.
4. Stiebas plaukuotas, status, išsišakojęs virš žemės pavir-
šiaus. Stiebiniai lapai 10-20 mm pločio. Ziedkočių že-
mutinė dalis plaukuota. 0,10-0,30. Vn., Dv. VI-VIII.
Pievose, smėlynuose, pakrantėse, laukuose. Apyretė. .
Trispalvė našlaitė - V. tricolor L.
Stiebas plikas; šakos požeminės, jų gausu. Stiebo lapai
iki 5,5 mm pločio. Ziedkočiai visiškai pliki. 0,05-0,15.
D. V-IX. Pajūrio smėlynuose.
Pajūrinė našlaitė - V. littoralis Spreng.
5 (2). Augalai bestiebiai. Ziedai pamatinių lapų pažasty-
se. Taurėlapiai buki. 6 se, šlaituose, pievose. Apyretė.
Stiebas antžeminis, kartais jis išauga tik vasaros pra-
džioje, tada lapkočiai su l plaukelių eile. Taurėlapiai
smailūs. 11
6. Palaipos požeminės ir antžeminės arba tik požeminės,
tada žiedai apie 25 mm ilgio, stambūs. 7 viršūnė įlinkusi. Pentinas balsvas. Lapai apa ugę ilgais,
- Augalai be palaipų. 10
7. Palaipos tik požeminės. Ziedai stambūs, šviesiai viole-
tiniai. Lapkotis ištisai sparnuotas. Prielapiai iki pusės
ilgio suaugę su lapkočiu . Lapai inkstiški ar plačiai
kiaušiniški, pamatas širdiškas, tankiai nusėti rudomis
liaukutėmis. 0,10-0,15. D. IV, V. Pelkėtuose miškuose,
pelkėse. Labai reta. Saugoma.
Liūninė našlaitė - V. uliginosa Bess.
Palaipos požeminės ir antžeminės. Ziedai iki 22 mm
ilgio. Prielapiai palaidi. 8 1iau išaugantys žiedai be vainikėlio. 0,10-0,30. D. IV-
8. Lapai kiaušiniški arba beveik apskriti, plaukuoti, pa-
matinėje skrotelėje jų daug. Lapkočiai ir žiedkočiai plau-
204
kuoti. Ziedai 17-22 mm ilgio, violetiniai, kvapūs. Dė­
žutė plaukuota. 0,05-0,10. D. IV, V. Lapuočių miškų
pakraščiuose, mišku apaugusiose kalvose ir šlaituose,
parkuose. Apyretė. Neretai auginama darželiuose.
Kvapioji našlaitė - V. odorata L.
Lapai 2-5, inkstiški, pliki arba apatinė pusė kiek plau-
kuota. Dėžutė plika. 9
9. Pažiedės išaugusios žemiau žiedkočio vidurio arba ties
jo viduriu. Lapkotis nesparnuotas. Lapai 3-4 (5), abi-
pus pliki. Ziedai 10-15 mm ilgio, šviesiai mėlyni. Pen-
tinas 1,5 karto ilgesnis už taurelės priedėlius. 0,05-
0, l 5. D. V- VI. Pelkėtose pievose, užpelkėjusiuose miš-
kuose, pelkėse. Dažna.
Durpyninė našlaitė - V. palustris L.
Pažiedės išaugusios virš žiedkočio vidurio. Lapkočio
viršutinė dalis sparnuota. Lapai 2, jų apatinė pusė kiek
plaukuota. Ziedai 15-20 mm ilgio, melsvai violetiniai.
0,08-0,15. D. V, VI. Pelkėtuose miškuose, raistuose,
tarpinėse pelkėse. Gana dažna.
Pelkinė našlaitė - V. epipsila Ledeb.
10(6). Lapai apaugę trumpais plaukeliais. Ziedai be kvapo.
Prielapių spurgeliai daugiau kaip du kartus trumpes-
ni už prielapio plotį, kaip ir prielapiai, neblakstienoti.
Visų vainiklapių viršūnė įlinkusi. Pentinas rausvai vio-
letinis. Lapų ilgis 1,5-2 kartus viršija plotį, pamatas
negiliai širdiškas, išpjova plati, sekli (90 pav., 5). 0,05-
0,10. D. IV, V. Sausuose miškuose, pamiškėse, krūmuo­
Našlaitė pašepėlė - V. hirta L.
Ziedai kvapūs. Prielapių spurgeliai ne daug_iau kaip 2
kartus trumpesni už prielapio plotį arba beveik lygūs,
kaip ir prielapiai, blakstienoti. Tik apatinio vainiklapio
minkštais plaukeliais, ilgis ne daugiau kaip 1,5 karto
viršija plotį, pamatas širdiškas, išpjova siaura, gili (90
pav., 4). 0,06-0, 12. D. IV, V. Sausuose, mišku apaugu-
siuose šlaituose, krūmuose, pamiškėse. Apyretė.
šlaitinė našlaitė - V. collina Bess.
11 (5). Lapkočiai ir vėliau išaugęs stiebas su viena išilgine
plaukelių eile. Lapai stambūs, plačiai širdiški. Priela-
piai lygiakraščiai. Ziedai pamatinių lapų pažastyse, švie-
siai violetiniai, iki 20 mm ilgio, kvapūs; iš stiebo vė-
VI. Miškuose, krūmuose. Gana dažna.
Puošnioji našlaitė - V. mirabilis L.
205
- Lapkočiai ir stiebas pliki arba ištisai plaukuoti. Auga-
lai visą laiką su stiebu. 12
12. Augalams žydint ir vėliau prie stiebo pamato yra bent
vienas ar keli pamatiniai lapai. 13
- Augalams žydint pamatinių lapų nebūna. 15
13. Lapai ir stiebas apaugę trumpais plaukeliais. Lapai iki
2 cm ilgio, plačiai širdiški, pilkai žali, beveik lygiakraš-
čiai. Ziedai šviesiai violetiniai, mėlyni arba balsvi, pen-
tinas 2-3 kartus ilgesnis už taurėlapių priedėlius. Dė­
žutė plaukuota. 0,03-0,08. D. IV-VI. Sausuose šlaituo-
se, kalvose, pušynuose, sausose pievose. Dažna.
Smiltyninė našlaitė - V. rupestris F. W. Schmidt
Augalai pliki. Lapai paprastai ilgesni negu 2 cm. 14
14. Pentinas tamsiai violetinis arba mėlynas, lygus, viršū­
nė apskrita. Taurėlapių priedėliai smailūs. Vainiklapiai
violetiniai, vienas kito kraštais nedengia arba šiek titk
dengia. Ziedai 12-15 mm ilgio. 0,10-0,25. D. IV-VI.
Miškuose, krūmuose. Apyretė.
Miškinė našlaitė - V. reichenbachiana Jord.
Pentinas balsvas ar gelsvas, storokas, viršūnė vagota.
Taurėlapių priedėlių viršūnė keturkampė. Vainiklapiai
šviesiai mėlyni ar šviesiai melsvai violetiniai, gana
platūs, kraštais vienas kitą dengia; žiedai 14-22 mm
ilgio. 0,10-0,40. D. IV-VI. Miškuose, pamiškėse, krū­
muose. Gana dažna.
Rivininė našlaitė - V. riviniana Rchb,
15. Pentinas 5-7 mm ilgio, dvigubai ilgesnis už taurėla­
pių priedėlius, balsvas arba · gelsvas, viršūnė neretai
pakrypusi į viršų. 16
Pentinas 2-3 mm ilgio, maždaug tokio pat ilgio kaip
taurėlapių priedėliai, žalsvas. 17
16. Stiebas status. Lapai ploni, viršūnė nusmailėjusi. Vir-
šutinių lapų prielapiai apie 20 mm ilgio, ilgesni už lapo
lapkotį. Ziedai šviesiai mėlyni, 15- 20 mm ilgio. Pen-
tinas balsvas, viršūnė dažniausiai į viršų pakrypusi.
0,10-0,40. D. V-VI. šviesiuose miškuose, pamiškių
pievose. Apyretė. šilaininė našlaitė - V. montana L.
Stiebas gulsčias arba kylantis, šakotas. Lapai apskrita
viršūne, storoki. Viršutinių lapų prielapiai iki 10 mm
ilgio, trumpesni už lapo lapkotį. Ziedai mėlyni, 7-
17 mm ilgio. Pentinas gelsvas, tiesus. 0,05-0,20. D.
V-VI. Pievose, miškuose, krūmuose. Dažna.
šuninė našlaitė - V. canina L.
17. Lapai ir viršutinė stiebo dalis apaugę trumpais plauke-
liais. Viršutinių lapų prielapiai dideli, panašūs į lapus,
206
ilgesni už lapo lapkotį (90 pav., 3). Ziedai šviesiai mė­
lyni, pamatas baltas, 20-25 mm ilgio. 0,20-0,50. D.
V-VII. Drėgnuose miškuose, krūmuose. Reta. Saugoma.
Aukštoji našlaitė - V. elatior Fries
Augalas plikas arba šiek tiek plaukuotas. Viršutinių
lapų prielapiai trumpesni už lapo lapkotį. Ziedai melsvi
arba balsvi, iki 15 mm ilgio, vainiklapių gyslos vio-
letinės. 0,10-0,20. D. VI-VII. šlapiose ir užpelkėjusio­
se pievose, grioviuose~ krūmuose. Reta. Saugoma.
Griovinė našlaitė - V. stagnina Kit.
50 SEIMA. SVITRONINIAI - CISTACf.AE
gentis. Saulenis - Helianthemum Mill.
Stiebas gulsčias arba kylantis, šakotas. Lapai kotuoti, pailgi
a rba plačiai lancetiški, abipus plaukuoti; prielapiai lancetiš-
ki, ilgesni už lapkotį. Taurėlapiai 5: išoriniai 2, yliški, 3
kartus trumpesni už elipsiškus vidinius. Vainiklapiai gel-
toni, prie pamato tamsesnė dėmė. 0,10-0,30. Kr. V-IX.
šlaituose, sausuose miškuose, pievose. Apyretis.
Paprastasis saulenis - H. nummularium (L.) Mill.
51 SEIMA. MOLIOGINIAI - CUCURBITACEAE
l. Ziedai daugiau kaip 3(5) cm pločio. Kuokelių dulki-
nės tarp savęs suaugusios. Vaisiai dažniausiai labai
stambūs, apskriti arba pailgi 3. Moliūgas - Cucurbita
- Zied?i mažesni. 2
2. Ziedai geltoni, daugiau kaip 2 cm pločio. Kuokeliai 3.
Stiebas šliaužiantis. 2. Agurkas - Cucumis
Ziedai gelsvai a_r žalsvai balti, iki l cm pločio. Kuo-
keliai 6, suaugę. Stiehas vijoklinis.
l. Dygulis - Echinocystis
l gentis. Dygulis - Echinocystis L.
Ziedai vienalyčiai. Lapų skiltys dantytos, vidurinė daug il-
gesnė už šonines. Uogos 3-4 cm ilgio, sausos, dygliuotos.
2,00-3,00. D. VI-VIII. Neretai pasitaiko sulaukėjusių ant
tvorų, pasieniuose, pakrūmėse, paupiuose.
Vijoklinis dygulis - E. lobata (Michx.) T. et G.
207
 2 gentis. Agurkas - Cucumis L.
Ziedai vienalyčiai. Lapai penkiaskiaučiai, skiltys smailios,
maždaug vienodo didumo. Vaisiai - pailgi agurkavaisiai,
kaip ir stiebas, šiurkščiai plaukuoti. 0,50-3,00. Vn. VI-IX.
Dažnai auginamas. Paprastasis agurkas - C. sativus L.

3 gentis. Moliūgas - Cucurbita L.

Ziedai labai stambūs, piltuviški, iki 10 (12) cm skersmens,
geltoni. Lapai didėli, pamatas širdiškas, apaugę šiurkščiais
plaukeliais. Stiebas šliaužiantis. 3,00-8,00. Vn. VI-IX. Ne-
retai auginamas. Paprastasis moliūgas - C. pepo L.
52 SEIMA. R.AUDOKLINIAI- LYTHRACEAE
2 3 4 5
l. Stiebas trumpas, šliaužiantis, šakos kylančios. Ziedai
iki 1,5 mm ilgio. l. šindra - Peplis
91 pav.
Stiebas status. Ziedai daugiau kaip 3 mm ilgio. 2
2. Raudoklė - Lythrum
3. Visi lapai pražanginiai. Vainikėlis piltuviškas, šiek tiek
l gentis. šindra - Peplis L. netaisyklingas. l. Gaurometis - Chamaenerion
Apatiniai lapai priešiniai arba menturiniai. Vainikėlis
Lapai priešiniai, atvirkščiai kiaušini ški arba kastuviški, 1- plokščias, taisyklingas (91 pav., 3, 5).
1,5 cm ilgio. Ziedai pavieniai, lapų pažastyse. Stiebas įsišak­ 2. Ožkarožė - Epilobium
nijantis, rausvas, plikas (91 pav., l) . 0,03-0,20. Vn. VI-:_IX.
Dumblėtuose krantuose, pakelėse, šlapiose dirvose. Gana re- l gentis. Gaurometis - Chamaenerion Adans.
tas. Pelkinė šindra - P. portula L.
Lapai bekočiai, apatinė pusė melsvai žalia, šoninės gyslos
2 gentis. Raudoklė - Lythrum L. iškilios. Ziedai šviesiai purpuriniai, po daugelį sus itelkę į
ilgas, varpos pavidalo viršūnines kekes. 0,60-1,20. D. VI-
Apatiniai lapai priešiniai arba po 3 menturiuose, viršutiniai IX. Miškų kirtavietėse ir gaisravietėse, pamiškėse, krūmuo­
pražanginiai, pailgai lancetiški, iki 10 ( 12) cm ilgio. Ziedai
menturiniai, žiedynas - ilga, lapuota varpa. St iebas briau- se, nusausintuose durpynuose, kopose, ant pylimų. Dažnas.
notas, kaip ir visas augalas, apaugęs trumpais plaukeliais. Siauralapis gaurometis - Ch. angustifolium (L.) Scop.
0,30-1,00. D. VI-IX. Krantuose, pelkėse, grioviuose. Dažna.
Paprastoji raudoklė - L. salicaria L. 2 gentis. Ožkarožė - Epilobium L.
l. Stiebas apvalus. Purka kryžmai skelta į 4 dalis (91
53 SEIMA. NAKVISINIAI - ONAGRACEAE pav., 2). 2
l. Kuokelių, taurėlapių ir vainiklapių po 2. Vaisiai apau- Stiebas keturbriaunis, dvibriaunis arba su 2 išilginiais
gę šereliais, kurių viršūnė kabliška. plaukelių ruožais. Purka buožiška arba rutuliška (91
4. Dantenė - Circaea pav., 4). . 5
Kuokeliai 8, taurėlapių ir vainiklapių po 4. Vaisiai be 2. Stiebas apaugęs pasišiaušusiais plaukeliais. Lapai be-
šerelių. · 2 kočiai ar beveik bekočiai. Ziedų pumpurai statūs . 3
2. Ziedai geltoni. 3. Nakviša - Oenothera Stiebas plikas arba apaugęs trumpais prigulusiais plau-
Ziedai rausvi, raudoni arba balti. 3 keliais. Lapai kotuoti. Ziedų pumpurai kiek nulinkę. 4
208 14 Užs ak. Nr. 6435 209
 3. ~?:i pail~ai I~nceti_ški_, 7-!2 cm ilgio, pamatine d:ili has apaugęs minkštais nešakotais plaukeliais, dažniau-
• . l?ga~bta stt~bą ir Juo ktek žemyn nusileidžia Vir siai kylantis, labai šakotas, palaipos antžeminės. Dėžu­
~u~me she~o. d_ahs apaugusi liaukiniais plaukeliais· Zit• tė apaugusi trumpais paprastais plaukeliais. 0,30-0,90.
J~
1 P;rpunma1, 15-~3 mm pločio (91 pav., 3). 0:60
t~os~ d. YI-IX. P~!ketose pakrantėse, grioviuose kran -
D. VI-IX. Drėgnuose miškuose, pakrantėse, pelkėtose
pievose, kartais dirvose. Labai reta.
, regnuose mtskuose. Dažna. ' Tamsialapė ožkarožė - E. obscurum Schreb.
La . . . Plaukuotoji ožkarožė - E. hirsutum L Ziedpumpuriai visą laiką statūs. Stiebas be palaipų, ties
bo pat Iancett_škt, 3:-7 cm ilgio, pamatine dalimi stie~ šaknies kakleliu yra trumpakotės arba bekotės lapų
n~apgaubia. Stiebas be liaukinių plaukelių Zied . skrotelės, viršutinė dalis apaugusi liaukiniais ir garba-
rausvi, 6-9 mm pločio. o 20-0 70 D VI rx· v ai notais paprastais plaukeliais. Lapai 1,7- 3,0 cm pločio,
tuose. ' pe Ik"t
e uose krumynuose
- ' ' · · - . . i'-ran-
pelkese. Dažna. • grioviuose, šalt·mmo t ose staigiai susiaurėję į 1,5-3 mm ilgio lapkotį. Dėžutė
apaugusi liaukiniais plaukeliais. Sėklos pailgos, abu ga-
. Smulkiažiedė ožkarožė _ E. parviflora S h b lai nusmailėję. 0,15-0,80. D. VI-IX. Pelkėtose miškų
4 Lapai 4 7 ·1 • c re .
· - cm 1 g10, l 5-3 5 cm pločio ryšk" · • r kirtavietėse, pagrioviuose, krantuose. Labai reta.
aĮ>a_ti~iai priešiniai arba' menturiniai, virš~tiniai ia;a:!d: Liaukuotastiebė ožkarožė - E. adenocaulon Hausskn.
fnz_1.dS!1e8bas papras!as_ arba viršutinė dalis kiek šako-
a. ie a1 -12 mm tlg10 Jauna d„ t· . . 3 gentis. Nakviša - Oenothera L.
kiniais plaukeliais. O 10_:_0 80 D e~I e f.kaug~~t hau-
šlaituose, pamiškėse. Dažna.' · · - • M1skuose, l. Stiebas lygus, prie plaukelių pamato raudonų gūbrelių
La ai 1 4 . _Kalninė ožkarožė - E. montanum L. nėra . Ziedyno ašis žalia. Vainiklapiai 20-30 mm ilgio,
· l? :;- ~11: .llgt0, 0,5-l,5 cm pločio, pilkai žali platesni už ilgį, ryškiai ilgesni už kuokelius. Mezginė
v1s1 praza_ng_m1a1. Stiebas nuo apačios šakotas z· d ! apaugusi liaukiniais plaukeliais. Lapai elipsiški, vidu-
teli~i:1~11;~~~~fųr~It dėožu4t0ė
„k · '
\ro
' · · -
;fai~
tDik sVulpapIXrastsa.is
ausuose
rinė gysla raudona. 0,30-1,00. Dv. VI-IX. P akelėse,
paupiuose, smėlynuose, žvyrynuose, dykvietėse, ant ge-
tmts uoLse,b ~vyrynuose, saulėtuose akmening.uose šlai- ležinkelio pylimų. Gana dažna.
uose. a a1 reta. Dvimetė nakviša - Oe. biennis L.
5 ( l). Stiebas
. . šlaitinė ožkarožė - E. collinum GmeI Stiebo plaukelių pamatinėje dalyje ryškūs raudoni gūb­
nebriaunotas dažniaus1·a1· su 2 i·s· ·1 . • .. reliai. 2iedyno ašies viršutinė dalis raudona. Vainikla-
lauk r
P. . e !ų_ et ernis. Lapai ' linijiškai Iancetiški žem
·1 · · 1 gmem1s
piai 15-20 (26) mm ilgio, plotis didesnis už ilgį, be-
11
~ ~tu~1;~s akraščiais, bek?čiai, pamatas ' pleiltfšl:~
6
n~os • : : VII-!X. pelkese! krantuose, paežerių liū-
veik tokio pat ilgio kaip kuokeliai ar kiek už juos il-
gesni. Lapai pailgai elipsiški arba plačiai lancetiški,
•e, gnovmose, slapiuose saltiniuotuose m··k kraštai dažniausiai vilnėti, žali, gyslos raudonos. 0,30-
Dazna p Ik. . vk IS uose.
st· b . e me oz arožė - E palustre L 1,00. Dv. VII-VIII. Smėlynuose, krantuose, pamiškėse,
te; ~i.as su 2 arba 4 išilginėmis briaunomi;. Lapai pla~ pakelėse. Apyretė.
R.audonstiebė nakviša - Oe. rubricaulis Kleb.
6. Lapai k?t~oti, kraštas liaukingai dantytas lapko ... 4_:
mm _1lg_10, pamatas pleištiškai susiaurėj ęs. Zie~!Į 5_
615mm 4 gentis. Dantenė - Circaea L.
1lg10 (91 pav 5) iš d.. .
ž iedkočiai, šiek tiek·• ' pr_a 21 !-! .n_usv1rę, kaip ir l. Vainiklapiai 0,6-1,4 mm ilgio, trumpesni už t aurėla­
O 15-0 80 D VII IX apa~gę haukmiats plaukeliais.
, , . . - . Dregnuose miškuose pakranči pius. Purka galvutės pavidalo, kiek įskelta. Dėžutė vie-
nendrynuose, krantuo~~•. gr!oviuose. Gana dažna. ų nalizdė, l mm pločio, 2 mm ilgio, apaugusi trumpais
. . •. . Rozme ozkarožė - E. roseum Schreb. kabliškais šereliais, lapkotis sparnuotas. Lapai blizgan-
L_apat bekociat arba koteliai labai trumpi iki 3 ·1 tys, pliki. 0,05-0,25. D. VI-VIII. Drėgnuose m iškuo-
mm 1 se. Gana dažna. Mažoji dantenė - C. alpina L.
g~o, parnata~ _aps~r~tas, ne pleištiškas.
7. 21edpumpuna1 pnes atsiveriant žiedams nusvirę. Stie-
'
7 Vainiklapiai 1,8-4,0 mm ilgio, 2-5 mm pločio, tokio
pat ilgio kaip taurėlapiai. Purka aiškiai įskelta, dvi•
210
211
 s~i~utė. pėžutė .1vąiz~ė, p_la_tesnė kaip l mm, apaugu-
si tlgoy~a1s _k~bl_1s~a1s sereha1s, lapkotis nesparnuotas. 2
2. ~a~k?~tų virs_utme pusė plokščia. Stiebas plikas, tik vir-
~~tn~eJe dal_yJe ~eli l~au~niai pla1;1keliai. 2iedkočių pa-
~1e1es _la~~t .!11azos, senskos, greit nukrintančios. D(•.
zut~ . k1ausm1ska, apaugusi minkštais kabliškais pla11-
ke_l!a1s. 0,15-0,30. D. VI-VIII. ūksmėtuose drėgnuose•
m1skuose. Labai reta.
V~d!Jfini~ji dantenė - C. intermedia Ehrh.
Lap½?c1ų "."lrsutme puse vagota, aplinkui plaukuoti. Stic-
Y• • y
~~s. siek t1~k y?pauĘts paprastais plaukeliais. 2iedko-
cia1. be paz1edz1ų. Dezute atvirkščiai kiaušiniška apau-
gusi retais, standži~!s, . kabliškais šereliais. 0,20-0,60.
D. VI-VIII. Lapuoc1ų 1r mišriuose miškuose, pamiškė­
se. Gana reta. Didžioji dantenė - C. Iutetiana L.
54 SEIMA. PLUNl(SNALAPINIAI - HALORAGACEAE
l gentis. Plunksnalapė - Myriophyllum L.
1. Vi~i _žied_Y1:o. deng_ia~ieJi lapai plunksniškai suskaldyti,
d~zn!a~s1a1 tlgesm uz z1edus. Menturiuose po 5 arba 6
~be~m_ms lap_~s. 0,10-0,80. D. VI-VIII. Stovinčiuose
tr leta1 te~ancmose vandenyse, ypač senvagėse įlanko-
se. Apyrete. ' Lapai visžaliai, odiški, pražanginiai, triskiaučiai arba pen-
• y •~~I?turinė plunksnalapė - M. verticillatum L.
•
Virs~tm!a:. z1edyno dengiamieji lapai ištisiniai, trum-
pesm uz z1edus. Menturiuose dažniausiai stiebinių lapų
po 4. 2 15,00. D. (IX-X). ūksmėtuose lapuočių miškuose, medžiais
2. y?iedai rausvi, visi menturiuose, susitelkusiuose į sta-
c1_a~ varpas. Ir stiebiniai, ir dengiamieji lapai menturi-
ma1; _layų ski)telės priešinės. 0,40-1,50. D. VII-VIII.
Stovmcmose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Dažna.
Varpotoji plunksnalapė - M. spicatum L.
2~edai. ~el_toni, ~u?_keliniai pavieniai, varpos viršūnėje,
piesteh~ia1 apatmeJe varpos dalyje negausiažiedžiuose
ment1;1rm?s.~. ~ydėjimo pradžioje varpos nusvirusios.
Deng1?m1~J1 _ž1~dyno y lapai pražanginiai. Stiebinių la-
p~ skdteles 1rg1 prazanginės. 0,10-0,50. D. VI-VIII.
Ezeruose. Labai reta. Saugoma.
Pražangiažiedė plunksnalapė - M. alterniflorum DC.
212
55 SEIMA. UODEGUONINIAI - HIPPURIDACEAE
l gentis. Uodeguonė - Hippuris L.
,l lt'has tuščiaviduris, nešakotas. Lapai linijiški, menturiuose
1111 G-12. Ziedai smulkūs, pavieniai lapų pažastyse. 0,10-
11,liO. D. VI-VIII. Stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandeny-
,, pakraščių nendrynuose. Dažna.
Paprastoji uodeguonė - H. vulgaris L.
56 SEIMA. SEDULINIAI - COR.NACEAE
l gentis. Sedula - Cornus L.
l apai priešiniai, abipus žali, viršūnė trumpai nusmailėjusi,
,1hipus kiek plaukuoti, rudenį paraudonuoja. šakelės rudenį
1r žiemą raudonos. Subrendę vaisiai melsvai juodi, dažnai
,11 baltais taškeliais. 2,00-5,00. K. V, VI. Lapuočių ir miš-
1 i11ose miškuose, pamiškėse, šlaituose. Apyretė.
Raudonoji sedula - C. sanguinea L.
57 SEIMA. ARALINIAI -ARALIACEAE
l gentis. Gebenė - Hedera L.
kiaskiaučiai. Stiebas šakotas, driekiasi žeme arba su kimba-
mųjų orinių šaknų pagalba laipioja medžių kamienais ar
akmenimis. Lietuvoje paprastai nežydi ir nedera. Liana. 0,50-
apaugusiuose šlaituose. Labai reta. Saugoma.
Paprastoji gebenė - H. helix L.
58 SEIMA. SK~TINIAI (SALIERINIAI) -
APIACEAE (UMBELLIFERAE)
l.Lapų, skraistlapių ir taurėlapių viršūnėje tvirtas, ilgas
dyglys. Ziedai melsvai balti; žiedynas - pailgai rutu-
liška, dideliais skraistlapiais apgaubta galvutė.
4. Zunda - Eryngium
Augalai nedygūs. Ziedai kitokių spalvų. 2·
2. Lapai skydiški, ištisiniai. Stiebas gulsčias.
l. Raistenė - Hydrocotyle
- Lapai plaštakiški, plunksniškai skiautėti, suskaldyti ar-
ba vienąkart, dukart ar triskart trilapiai. 3
3. Lapai giliai plaštakiškai suskaldyti (92 pav., l, 3). _4
Lapai plunksniškai suskaldyti arba vienąkart ar kehs
kartus trilapiai (92 pav., 2). 5
213,
 4. Sti~b!l~ lap1:ot~s.v •Ziedynas - paprastas skėtis. Skrais t- Skraistlapėliai žemyn atsilošę. Vaisiai nebriaunoti, bet
lapia1 1lgesm uz z1edyną. Vaisiai nedygliuoti. briaunotas, 2-4 (5) kartus trumpesnis už vaisių sna-
Sf b b l . . 3. Astrancija - Astrantia pelis. 6. Builis - Anthriscus
. ie as .e_ap1s. ~1edų galvutės susitelkusios į netais k- 1li ( 14). Vaisiai apaugę kabliškais spygliukais. 17
lmgą sketĮ. Skra1stlapiai trumpesni už žiedyną Vai)'. · Vaisiai pliki arba apaugę nešakotais plaukeliais. 19
a.pau&'ę kabliškais dygliais. 2. Girūnė _ Sanic~~ 17. Skraistlapiai triskilčiai arba plunksniškai suskaldyti,
5. Z!eda~ gelt?ni, žalsvai geltoni ar žalsvi. 6 skiltelės linijiškos (94 pav., 2). 37. Morka - Daucus
- Z1eda_1 b~lh arba rausvi (kartais išdžiūvę pagelsta) 14 - Skraistlapiai ištisiniai, nesuskaldyti. 18
6. ~~p~1 tns _ar keturis kartus plunksniškai suskaldy.t·1 · 18. Lapai vienąkart plunksniški, dažniausiai su 4 poromis
smhskas sk1lteles. Į plunksniškai skiautėtų skilčių. 8. Turgenija - Turgenia
- Lapų skilt~lės ne siūliškos. ~ - Lapa i dukart ar triskart plunksniški, kaip ir stiebas
7. Lapų !11akstys 1,5-2 cm ilgio. Stiebas su iši! iniais bei kitos augalo dalys, apaugę atgal atsilenkusiais še-
tal~va_1s dryžiais_. Vaisiai lęšio pavidalo, iš šonų s~ploti reliais. 7. Dygūnė - Torilis
rastai sp~rnuot1. 25. Krapas _ Aneth ' 19 ( 16) . Lapai vienąkart, dukart ar triskart trilapiai. 20
Lapų makstys 3-6 cm ilgio. Vaisiai pailgi, nesparnui; - Lapai plunksniškai suskaldyti arba plunksniški. 23
8 (6) Sk . . . . . 24. Pankolis - Foeniculum 20. Skraistė iš 4, 5 ar daugelio lapelių. 21
• r~1~tes (ir ~kra1stE:les) lapeliai nenukrintantys j - Skraistės nėra arba ji iš 1-2, greitai nukrintančių la-
n1:o 4 1k1 d~ugeho. Menkarpių (vaisiaus puselių) k~aš~ pelių. 22
t a1 spa~nuo~1.
9 21. Lapeliai (ir jų skiltelės) siauri, lancetiški, dantyti, dan-
- S kra 1_stes nera arba ji iš 1-2(4) greitai nukrintančių telio viršūnėje kremzliškas dyglelis. Vaisius pailgas, ne-
1ape1!ų.
10 sparnuotas. 14. Liaugara - Falcaria
9. Lal?a.1 du½~r! a_r t,_r_is~art plunksniškai suskaldyti. La- - Lapeliai kiaušiniški ar ovalūs, pamatas širdiškas (95
peha1. plac1a1_ kiausm1ski. 32. Gelsvė_ Levisticum
pav., 3). Merikarpiai su 4 sparneliais.
- faiai d~, _tn_s ar keturis kartus plunksniškai suskaldy- 36. Begalis - Laserpitium
I. apeha1 siaurai linijiški (93 pav., 2). ·
22 (20) . Skraistelės lapelių nuo keleto iki daugelio, jie
10 (8) Sk . . 33. Saliavas - Peucedanum blakstienoti, kartais pliki. Stiebo bent apatinė dalis ap-
V•· rai~tel!ų nėra arba jos iš 1-2 greitai nukrintan-
11ų iap~!kų. ( 94 pav., l)· Lapai vienąkart, rečiau dukart augusi šiurkščiais plaukeliais.
_ P un _sms . a1_vsuskald)'.ti. 34. Pastarnokas - Pastinaca 5. Gurgždis - Chaerophyllum
Skr_a1stel_es 1s ~a_ugeho lapelių (94 pav., 2). 11 Skraistelės nėra arba ji iš 1- 2 greitai nukrintančių
11. Mi!ikarp1ų, (vaisiaus puselių) kraštai nesparnuoti. Tau- lapelių. Stiebas plikas arba tik apatinė jo dalis apau-
re e~ pak~astys pedantytas. 12. Petražolė - Petroselinum gusi trumpais retais plaukeliais.
- Merkąrnrp1ų_ krastai sparnuoti. Taurelės pakraštys aiškiai 17. Garšva - Aegopodium
pen 1adanbs. 29 ( 19). Lapai (nepasinėrusieji po vandeniu) vienąkart
l2. Lapel!a! li_nij!~k!~ ~mulkūs. 13. Saliavas - Peucedanu~ plunksniški arba plunksniškai suskaldyti. 24
La.peha1 k1aus1msk1 ar elipsiški stambūs 13 - Lapai dukart ar triskart plunksniški arba pakartotinai
13. S_tiebas šiurkščiai plaukuotas, bambliai šeriuoti L · plunksniškai suskaldyti. 28
Vlenąkart plunksniški arba plunksniškai suskaldyti af 95 24. Skraistelės nėra arba ji iš 1-2, greitai nukrintančių
!t\• l)· . 35. Barštis - Heracleum
iet as phka_s ~rba beveik plikas. Lapai dukart ar tris-
lapelių. 25
k ar p 1unksmšk1, labai dideli. - Skraistelė iš 3 ar daugelio nenukrintančių lapelių. 26
14 (5) V . . . . · ••Y • 31. šventagaršvė - Archangelica 25. Vaisiai rutuliški arba beveik rutuliški, 1,5-2 mm il-
• . .a~sia_1 II,!'.IJ!~k~, neretai viršūnė su snapeliu. 15 gio. Augalai stipraus specifinio kvapo.
- Va1s1_a1 k1~u.s1_msk_1 arba apvalūs, be snapelio. 16 11. Salieras - Apium
15. Sk~a1stlapeha1 _pngludę prie žiedkočių. Vaisiai be sna- Vaisiai kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, 2-5 rnm
pehų, briaunoti. 5. Gurgždis - Chaerophyllum ilgio. Augalai be kvapo. 16. Ožiažolė - Pimpinella
214 215-
 26(24}. Stie~a~. ap':alus. Kiekvienas žiedynas išaugęs ant ,11, (3'1). Skraistės nėra arba ji iš 1-3 greitai nukrintančių
stiebo pnesmgoJe lapui pusėje. Vaisiai kiaušiniški. lapelių. 37
. . . 19. Drėgnuolė - Berula Skraistė iš 4, 5 arba daugelio nenukrintančių lape-
- ~~1e.~as br~a~f!ota1 vagotas. Skėčiai stiebo ir šakų vir- lių. 44
suneJ_e. Va1~1a1 pailgai kiaušiniški. 27 :1 7. Stiebo bent apatinė dalis šeriuota. Skraistlapėliai daž-
27. La_pa1 _l!3ba1 stambūs, plačiai kiaušiniški, plunksniškai niausiai blakstienoti. 5. Gurgždis - Chaerophyllum
skiau_teh. . . 35. Barštis - Heracleum Stiebas plikas, kartais apaugęs
trumpais minkštais plau-
- L_~pa~ ned1delt ~rba vidutinio didumo, pailgi, plunks- keliais. 38
mska1 s~sk~ld_yt1 (9? pa_v., 2). 18. Drėgmenė - Sium 38. Lapų skiautės plačios,
kiaušiniškos, pamatas širdiškas
28(23~ . Skr~1stesv_1r skqu~teles nėra arba jos iš 1-2 grei- (96 pav., l) . 30. Skudutis - Angelica
tai n_ukn!lta!:c1ų !apeitų. 29 Lapų skiautės lancetiškos arba linijiškos. 39
Sk~a1steles !s daugelio nenukrintančių lapelių.
V 30 39. Stiebas briaunotai vagotas, viršutinės jo dalies briau-
29. Pne Ia~~oc10 pan:iato kiekvie!lam~ šone _yra po keletą nos sparnuotos. Lapkočių viršutinė pusė vagota. Lape-
PXunksmskų !apeitų. Lapų sk1lteles labai siauros, siū­ lių viršūnėje balsvas dyglelis (93 pav., 2). Vaisiai su
hs~os. V• 15. Kmynas·- Carum 10 sparnelių. 29. Karnasargis - Selinum
Pne lapkoct? pam~t?__plunksniškai skaldytų lapelių nė­ Stiebas be sparnelių. Vaisių dalys nesparnuotos, bet
ra. Lapų skiltys hmJtskos, lancetiškos arba kiaušiniš- kiek vagota jų nugarinė pusė ir kartais skiauterėtos
kos, bet ne siūliškos (93 pav., l). briaunelės. 40
16. Ožiažolė - Pimpinella 40. Lapelių danteliai gilūs, aštrūs (93 pav., 3) . Sakniastie-
30 (28)_. Skr aist~I_ė vienašalė, jos 2-3 (8) lapeliai išorinėje bis tuščiaviduris, su skersinėmis pertvaromis.
sket~ko ~useJe (~4 pav., 3). Augalai visuomet pliki. 31 13. Nuokana - Cicuta
- Skra1steles !apeitų daug, jie išsidėstę aplink visą skė- - Lapeliai lygiakraščiai arba danieliai labai negilūs. šak-
tuką. (9_4. pav., 2). 34 niastiebis be skersinių pertvarų. 41
31. Skra!ste !S 3-5 l_a~elių; kartais jos nebūna (94 pav., l). 41. Skraistlapėlių pakraščiai platūs, odiški, pamatinės jų
Skra1stel_es l'.3p~ha_1 trikampiškai lancetiški. Stiebas su dalys dažniausiai suaugusios. Vaisiai bent jauni plau-
rau~v?m1sv. demem1s. Augalas dažniausiai nemalonaus kuoti. 20. Auksveitis - Seseli
sva1ipn!3nc10 ~vapo. 10. Mauda - Conium - Skraistlapėlių pakraščiai odiški arba jie labai siauri,
Sk~~!S!e~v nebuna ?r~a ji iš 1-2 lapelių. 32 visuomet palaidi. 42
32. Skec1a1 1s 3-8 sbpmų. Augalas stipraus blakių kvapo. 42. Taurelės danteliai ryškūs, vaisiams subrendus padidėja.
9. Kalendra - Coriandrum Vandens arba pelkių augalai. 22. Išnė - Oenanthe
- Sk~c_1a_1 1s 10_-:--~0 stipinų. Augalai be kvapo.
• V• • •v

33 Taurelės danteliai neryškūs. Pievų, krantų ar pamiškių

33. Ya!s1a1 rut_uhs½1 arba rutuliškai kiaušiniški, 2-3 mm augalai. 43
1!~10.. ~k:a1stel~s Įape~iai linijiški arba lancetiški, daž- 43. Vaisiai rutuliški arba plačiai kiaušiniški, 2-2,5 mm
maus1a1 1lgesm uz sketukus. 23. šunpetrė - Aethusa ilgio. Merikarpių briaunelės storos, skiauterėtos. Lapų
~aisiai ~a!lg~i .. ~Jau~in_i~~~ _ap_ie 5 mm ilgio. Skraiste- lapeliai vienoje plokštumoje. 26. Guostė - Cnidium
les. !~peh~1. hmJ!s~a! smhsk1, ilgesni tik už žiedkočius. - Vaisiai pailgai kiaušiniški, iki 5 mm ilgio, apie 2 mm
Skec10 sbpmų v1dme pusė šiurkšti. pločio. Lapelių lapkočiai išsilankstę, todėl lapeliai skir-
28. Maludė - Conioselinum tingose plokštumose. 27. Pūstabriaunė - Cenolophium
34 {30). _Yaisiai bent jauni, kartais ir išaugę kiek plau- 44 (36). Vaisiai suploti, merikarpių kraštai sparnuoti, nu-
kuoti. 35 garinėje pusėje 3 nesparnuotos briaunelės.
- Vaisiai visiškai pliki. 36 35. Saliavas- Peucedanum
35. ~ap~i plaukuoti, jų lapelių apatinė pora bekotė. Vai- Vaisiai kiek suploti, merikarpiai su 4 sparnuotomis
siai 1r subrendę plaukuoti. 21. Skarenis - Libanotis briaunelėmis nugarinėje pusėje.
Lapai pliki. Vaisiai tik jauni plaukuoti, vėliau pliki. 36. Begalis - Laserpitium
20. Auksveitis - Seseli
216
217
 l gentis. Raistenė - Hydrocotyle L.
~apai pražanginiai, ilgakočiai, karbuoti. Stiebas šliaužian-
ti~. G~lvu~ėse po 3-5 žiedus. 0,10-0,20. D. VII-VIII. Pel-
kese, slapmose miškuose. Labai reta. Saugoma.
Pelkinė raistenė - H. vulgaris L.
2 gentis. Girūnė - Sanicula L.
Pai:iat!njai_ l:apai _ilgako~i~i! ~isžaliai, plaštakiškai suskal-
dy~1, v1r~utme puse tamsiai zaha, blizganti (92 pav., J). Zie-
da1 .~al!t a~ba_ rausvi, galvutėse. 0,30-0,45. D. V-VI. La-
puoc1ų ir mišriuose miškuose. Apyretė.
Miškinė girūnė - S. europaea L.
3 gentis. Astrancija - Astrantia L.
Pai:i~tini~i. !apa! il~~ko~iai, stiebiniai trumpakočiai arba be-
kočiai, v1s1 P!asta~1s_ka1 su~kaldyti, . skiautės dantytos (92
p~v., ~). S~a.1s~lap1a1 standus, balsvi arba rausvi, žalia vir-
sune 1r s~.~aha1s dryželiais. Ziedai balti arba rausvi, papras-
tuose skecmose. 0,30- 0,80. D. VI-VIII. Miškuose. Labai
reta. Kartais auginama darželiuose. Saugoma.
Didžioji astrancija -A. major L.
2
J nijiški arba siūliški, labai ilgi. Skraistlapėliai pliki.
92 pav.
2 18
4 gentis. Zunda - Eryngium L.
l. Skraistlapiai kiaušiniški, beveik triskiaučiai arba su 3
stambiais danteliais, dygliuoti, kraštais vienas kitą den-
gia. Lapai standūs, dygliuoti, viršutiniai bekočiai, pa-
matine dalimi apkabina stiebą . Visas augalas balsvas
arba melsvas. 0,20-0,50. Dv., retai D. VI- VIII. Pa-
jūrio kopose Kuršių nerijoje. Reta. Saugoma.
Pajūrinė zunda - E. maritimum L.
Skraistlapiai lancetiški arba linijiškai lancetiški, kraš-
tais vienas kito nesiekia, dygliuoti. Apatiniai lapai ko-
tuoti, ištisiniai, kiti bekočiai, plaštakiškai suskaldyti, su
dygliškais danteliais. Viršutinė stiebo dalis lapuota,
skraistlapiai melsvi. Ziedai žydri, kiaušiniškose galvu-
tėse. 0,30-0,80. D. VII-VIII. Pakelėse, panamėse, dyk-
vietėse, sausose pievose. Reta.
Plokščialapė zunda - E. planum L.
5 gentis. Gurgždis - Chaerophyllum L.
l. Stiebas žemiau bamblių nesustorėjęs arba labai neryš-
kiai sustorėjęs. Vainiklapiai balti arba rausvi, blaks-
tienoti. Skraistė iš 7 ar 8 lapelių. Skr aistlapėliai ne-
vienodo ilgio, blakstienoti. Lapai dukart ar triskart tri-
lapiai; lapeliai plunksniškai skiltėti. 0,40-1,00. D. VI-
VII. Drėgnuose ir paupių miškuose. Labai retas.
Plaukuotasis gurgždis - Ch. hirsutum L.
Stiebas žemiau bamblių sustorėjęs, apatinė dalis rau-
donai taškuota. Vainiklapiai ryškiai balti, neblakstie-
noti. Skraistės nėra arba ji iš l lapelio. 2
2. Lapai triskart arba dukart trilapiai, jų lapeliai pailgai
kiaušiniški ar elipsiški, dvigubai dantyti (96 pav., 3).
Skraistlapėliai blakstienoti. 0,60- 1,00. D. VII- VIII.
Mišriuose ir lapuočių miškuose, pamiškėse, krūmuose.
Apyretis. l(vapusis gurgždis - Ch. aromaticum L.
Lapai dukart, triskart ar keturiskart plunksniški, jų la-
pelių pamatas plunksniškai skaldytas, viršūnė karbuota
arba dantyta. 3
3. Saknis gumbiškai sustorėjusi, stiebo pamatas taip pat
sustorėj ęs. Viršutinė stiebo dalis plika, apatinė apau-
gusi šiurkščiais plaukeliais. Lapai triskart ar keturis-
kart plunksniški, viršūniniai viršutinių lapų lapeliai li-
0,50-1,50. Dv. VI-VIII. Paupių miškuose ir krūmuo­
se, šlaituose. Labai retas.
Gumbuotasis gurgždis - Ch. bulbosum L.
219
 ~aknis ir stiebo ~amatas n_esustorėję. Stiebas iki vir
sa1;1s apaugęs retais plaukeltais, raudonai dėmėtas. J 11
P~! _dukart. plun~s.njški, jų viršūniniai lapeliai kiaušl
mskt. Skra1.s_tla~eha~y ~lakstienoti. 0,30-1,20. Dv. v
VII. Lapuoc1ų tr m1snuose miškuose, pamiškėse kru
mu~e. Rci~. ' pl'liai žydėjimo pradžioje statūs, vėliau nulinksta žemyn.
Svaiginantysis gurgždis - Ch. temulum L.
6 gentis. Builis - Anthriscus Pers.
Stieb~s briaunotas,. apatinė dalis plaukuota, viršutinė plika.
L~pa~ du~a:t. ar t_nsk~rt plunksniški, pliki, lapeliai plunks-
mska1y skllt~tt, s½Ilteles . smailios. 2iedai balti, retai gelsvi
arba zalsva1 baltt. S_½ra1stlapėli~i dažniausiai 5. 0,60-1,50.
Dv., J?. V-VI~I. M1skuo~e, krumuose, soduose, patvoriuo-
se, dregnose krumuotose pievose, pelkėse. Dažnas.
Krūminis builis - A. sylvestris (L.) Hoffm.
7 gentis. Dygūnė - Torilis Adans.
Stiebas negiliai_yv~gotas, _g~usiai šakotas, plaukuotas. Lapai
du~art pl1;1nksn!s~1! lapeltat plunksniškai skiautėti ar dan-
ty~1.. Skra1s~l~peha1 _5-ą ~.r. daugiau, prigludę prie skėčio
sttpmų. Va1s1ų dyghukat 1sl~nkę, pamatas šiurkštus. 0,30-
1,2~. Vn., Dv. VI-:-YI!I. Krumuose, pamiškėse, dykvietėse.
Dazna. Bmltne dygūnė - T. japonica (Houtt.) DC.
8 gentis. Turgenija - Turgenia Hoffm.
Stiebas status, smulkiai briaunotas, plaukuotas. Lapai vieną­
kart _plunksniški, lapelių kraštai blakstienoti. Skėčiai su 3-
5 ~k_et~½ais. Skr31]?t!apiai 3-5, skraistlapėliai 5-7, plačiais
P!ev1ma1s pakras~ta1s. 0,15-0,50. Vn. VI-VIII. Dykvietėse
dirvonuose, yp_a~elese, ant geležinkelio pylimų. Augalas labai
retas, atnestm1s.
Plačialapė turgenija - T. Jatifolia (L.) Hoffm.
9 gentis. Kalendra - Coriandrum L.
Stiebas -~p-yalus, ~rržu?ta~,. ~!ik_as, Apatiniai lapai vienąkart
plu~k~~1sk1, _lapehat k1ausm1sk1, plunksniškai skiautėti; vi-
du:m1~1 .!~pat dukart_ plu!l½~niški, viršutiniai suskaldyti, skil-
tele,s lm111skos. Skra1stele 1s keleto lapelių, vienašalė. 0,20-
0,50. Vn. VI-VII. Daržuose auginamas prieskoninis augalas.
Blakinė kalendra - C. sativum L.
220
l O gentis. Mauda - Conium L.
l h•has apvalus, plikas, apsitraukęs apnašomis, apatinė da-
li , raudonai dėmėta. Lapai dukart, triskart ar keturiskart
pl 1111ksniški, pliki. Skraistlapiai atsilenkę žemyn. Skraistla-
11, 10- 1,60. Dv. VI-IX. Augalas labai nuodingas, nemalo-
11,111s kvapo. Patvoriuose, panamėse, dykvietėse. Apyretė.
Dėmėtoji mauda - C. maculatum L.
11 gentis. Salieras - Apium L.
Stiebas briaunotas ir vagotas, storas, labai šakotas. Lapai
t nmsiai žali, pliki, viršutinė pusė blizganti, apatiniai plunks-
niški, viršutiniai keliskart trilapiai, lapeliai dantyti. Ziedai
zalsvai balti. 0,30-1,00. Dv., Vn. VII-IX. Auginamas dar-
zuose. Valgomasis salieras - A. graveolens L.
12 gentis. Petražolė - Petroselinum Hoffm.
Stiebas plikas, šakotas. Apatiniai lapai triskart plunksniški,
dažniausiai garbanoti, viršutiniai trilapiai. Ziedai žalsvai
geltoni. 0,40-0,90. Dv. VI-VII. Dažnai auginama daržuose.
Sėjamoji petražolė - P. crispum (Mill.) A. W.
Hill (P. sativum Hoffm.)
13 gentis. Nuokana- Cicuta L.
Stiebas išsilankstęs, kaip ir visas augalas, plikas. Sakniastie-
bis ilgas, iki 7 cm skersmens, tušči aviduris, su skersinėmis
pertvaromis. Lapai dukart ar triskart plunksniški, skiltelės
linijiškai lancetiškos (93 pav., 3). 0,30-1,00. D. VII-VIII.
Augalas labai nuodingas. Grioviuose, krantuose, pelkėse, užu-
tekiuose. Gana dažna. Nuodingoji nuokana - C. virosa L.
14 gentis. Liaugara - Falcaria Bernh.
Stiebas plikas, melsvai žalias, nelabai šakotas. Lapai stan-
dūs, dukart trilapiai, lapelių danieliai kremzliški. Ziedai bal-
ti, skėčiuose daug skėtukų. 0,30-0,70. D., Dv. VII-IX. Pa-
kelėse, pamiškėse, dykvietėse, geležinkelio stočių rajonuose.
Labai reta. Paprastoji liaugara - F. vulgaris Bernh.
15 gentis. Kmynas - Carum L.
Stiebas plikas, labai šakotas. Lapai dukart ar triskart plunks-
niški, skiltelės linijiškos. Ziedai balti arba rausvi. 0,30-
221

2
3
4 visi įkarpytai dantyti (96 pav., 2). 0,30-0,70. D. VII-IX.
93 pav.
0,80. Dv., D. V- VI. Pievose pamiškėse •vk 'kš ·
pagrioviuose• pakele·se, dyk v1e
. t'.ese. Daznas. mts o a1 telese,
y ,
Paprastasis kmynas - e. carvi L.
16 gentis. Ožiažolė - Pimpinella L.
l. St~ebas bria}!n?tas,. va_go_t~s, iki viršūnės lapuotas. La-
pa! plunksmskt. Ltemenehs ilgesnis už užsimezgusius
vatsmv~· ~,40-:-J,90, D. VI-IX. Pamiškėse, krūmuose
lapuoc1ų tr m1snuose miškuose, pievose. Apyretė 0
'
. Didži?ji ožiaž~l~ - P. major (L.) Huds.
Ft:b~s . apvalus, dr~z~o~as, v1rsutinė dalis tik su be-
a stem1s lapų m?k.st_111:1s . . Pamatiniai lapai vienąkart
t3 pav., 1),_vap~tm1a1 1r VI?Uri_niai s_tiebiniai lapai du-
ar! plunks_mskat . S!,.tSkaldyh. L1emenelis trumpesnis už
u~s1mezgys~us va1sms. 0,10-0,70. D. VI-IX. Sausose
pievose, sla1tuose, pakelėse, miškuose. Dažna.
Mažoji ožiažolė - P. saxifraga L.
17 gentis. Garšva - Aegopodium L.
Stiebas b:iau_n?ta_s ir vagotas, tuščiaviduris. Apatiniai Ia ai
dukart tnlapia1, JŲ lapeliai pailgai kiaušiniški, dantyti. iie-
222
il tl halti arba rausvi. 0,50-1,00. D. VI, VII. Miškuose, krū-
11111ose, pamiškėse, soduose. Dažna.
Paprastoji garšva - A. podagraria L.
18 gentis. Drėgmenė - Sium L.
'11 lcbas giliai vagotas, plikas. Pasinėrusieji po vandeniu la-
p,ti dukart ar triskart plunksniški, lapelių skiltys linijiškos;
oriniai lapai vienąkart plunksniški, lapeliai pailgi ar lan-
•·diški, aštriai dantyti (92 pav., 2). 0,60-1,20. D. VII-
VIII. Krantuose, sekliuose vandens telkiniuose, pelkėse. Daž-
11a. Plačialapė drėgmenė - S. latifolium L.
19 gentis. Drėgnuolė - Berula Koch
Stiebas status, apvalus, ruožuotas. Lapai vienąkart plunks-
niški, apatinių lapų lapeliai kiaušiniški, viršutinių lancetiški,
Pelkėtose šaltiniuotose pievose, grioviuose. Gana reta. Sau-
gotina. Siauralapė drėgnuolė - B. erecta (Huds.} Coville
20 gentis. Auksveitis - Seseli L.
Stiebas apvalus, plaukuotas. Lapai apatinėje stiebo dalyje
triskart plunksniški, skiltelės linijiškos, lapkočiai vagoti; jų
makštys visu ilgiu gaubia stiebą ir šakas. Skėčių stipinai
briaunoti, vidinė pusė plaukuota. Skraistės nėra. Skraistla-
pėliai plačiais plėviniais kraštais, tokio pat ilgio kaip skė­
tukai ar ilgesni už juos. 0,10-0,80. Dv. arba D. VII-
V III. Sausose pievose, pamiškėse, šlaituose. Retas. Saugomas.
Pievinis auksveitis - S. annuum L.
21 gentis. Skarenis - Libanotis Crantz
Stiebas briaunotas, dažniausiai plaukuotas. Lapai dukart ar
triskart plunksniški, rečiau vienąkart plunksniški, lapeliai
plunksniškai skiltėti. Ziedai rausvi arba balti, kartais gels-
vo atspalvio. 0,50- 1,20. Dv., rečiau D. arba Vn. VII-VIII.
Sausose pievose, miško aikštelėse, pamiškėse, šlaituose. Apy-
retis. Kalninis skarenis - L. montana Crantz
22 gentis. Išnė - Oenanthe L.
Stiebas storas, tuščiaviduris, plikas. Lapai dukart ar tris-
kart plunksniški, lapeliai pailgi, plunksniškai suskaldyti, van-
denyje pasinėrusių lapų lapeliai suskaldyti į siūliškas skil-
223
 teles. Ziedai balti. 0,30-1,20. Dv. VI-VIII. Stovinčiuose Ir
lėtai tekančiuose, išdžiūstančiuose vandens telkiniuose, pel-
kėse, grioviuose. Apyretė.
Vandeninė išnė - O. aquatica (L.} Poir.
23 gentis. Sunpetrė - Aethusa L.
Stiebas vagotas arba bent viršutinė dalis briaunota, plikas.
Lapai dukart ar triskart plunksniški, apatinė pusė blizganti.
Skraistelė iš 3-4 žemyn nulinkusių lapelių, išaugusių išori-
nėje skėtuko pusėje. 0,10-1,00. Vn. arba žiemojantis auga-
las. VI-VIII. Patvoriuose, dykvietėse, daržuose, laukuose.
Gana dažna. Nuodingoji šunpetrė - Ae. cynapium L.
24 gentis. Pankolis - Feoniculum MilJ.
Stiebas apvalus, plikas. Lapų makštys labai ilgos, ausyta
viršūne. Skraistės ir skraistelės nėra. Ziedai geltoni. 0,60-
1,50. Dv. arba D. VII-VIII. Kai kur auginamas daržuose,
soduose. Paprastasis pankolis - F. vulgare Mill.
25 gentis. Krapas - Anethum L.
Stiebas apvalus, dryžuotas, plikas. Lapelių skiltelės siūliš­
kos. Skraistės ir skraistelės nėra arba jos iš 1-2 lapelių.
Ziedai geltoni. 0,40-1,20. Vn. VII-IX. Labai dažnai au-
ginamas daržuose. Paprastasis krapas - A. graveolens L.
26 gentis. Guostė - Cnidium Cuss.
Stiebo apatinė dalis apvali, viršutinė briaunotai vagota. La-
pai dukart ar triskart plunksniški, lapeliai linijiški arba
lancetiški, gyslos peršviečiamos. Skraistės nėra arba ji iš
1-2 lapelių. Skraistlapėlių daug. Ziedai balti. 0,30-0,90.
Dv. VIII, IX. Drėgnose pievose, pamiškėse, dirvonuose, pa-
krūmėse. .Reta. Tik Pietryčių Lietuvoje. Saugoma.
Paprastoji guostė - C. dubium (Schkuhr} Thell.
27 gentis. Pūstabriaunė - Cenolophium Koch
Stiebas plikas, dryžuotas, dažniausiai rausvas. Lapai kelis-
kart plunksniški. Skraistės nėra arba ji iš vieno lapelio.
Skraistlapėlių daug, jie linijiškai yliški, blakstienoti. Ziedai
balti. 0,80-1,20. D. VII-VIII. Didesnių upių pakrantėse,
224
3
94 pav.
paupių pievose. Panemuniais nereta, kitur reta ar visai ne-
auga. .
Lankinė pūstabriaunė - C. denudatum (Hornem.) Tutm
(C. fischeri {Spreng.) Koch)
28 gentis. Maludė - Conioselinum Fisch.
Stiebas apvalus, plikas, apsitraukęs apnaš_~~is, šak3s br_ia~-
11otos. Lapai dukart ar triskart_ plunks~1sk1, -~akstys 1š~_1-
putusios. Skraistė iš 1-2 lapelių. Skra1stlapehų daug, Jie
yliški, išaugę viename skėtuko šone. Ziedai balti. 0,60-1,50.
D. VII-VIII. Upių šlaitų bei paupių krūmynuose. Gana
reta. Saugoma.
Totorinė maludė - C. vaginatum (Spreng.) Thell.
29 gentis. Kalnasargis - Selinum L.
Sli1•has vagotas, aštriabriaunis ar net sp_arnuota_s._ L~p'.3:~vdu:
lrnrl :ir triskart plunksniškai suskaldyti, lapeha1_ h_mJ1s~a1
l:111<'l'!i-.ld, viršūnė dygliuota . (93 p~v., 2). S_l~ra1_stes ~er~
a1 ha ji is l 2 lapelių. Skra1stlapehų daug, J1e 1lgesm uz
ziNlkočius kraštai balsvi, blakstienoti. 0,30-0,90. D. VII-
VIII. Lnp1 ioči11 ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse,
1
drt;gno:w pit•vosc. Gana dažnas. . . .
l(mynalapis kalnasargis - S. carv1fohum L.
30 gentis. Skudutis - Angelica L.
Slicb:ts :1pvalus arba negiliai v~gota?, pJika~. L~p-~i _dukart
ar tris kart plunksniški, lapelia1 pa1lga1 _k~au~uysk1 . arb_a
elipsiški, pj11kliškai dantyti (96 pav., 3), v1rsutme puse ph-
15 Užsak. Nr. 04:lli 225
 . ,
k~, apatinė šeriu9ta_. Lapkočiai šakojimosi vietose su skersi-
n~':1 ra~donu ru~zeltu. Makštys didelės, išsipūtusios viršuti-
neJe~beboy jalyJe su ~a~~ l~p_o la~štu. Ziedai balti; žied -
nas plokscias ar paza1 1šk1!m viduriu_ skėtis. 0,50-I,5b.
Dv., J?· VII--:IX. M1skuose, krumuose, dregnose pievosė a-
krantese. Daznas. Miškinis skudutis - A. sylvestri/L.
31 gentis. šventagaršvė - Archangelica Hoffm.
Stiebas st~ras, ne~iliai ':'agatas, dryžuotas, dažniausiai raus-
V?y a_tspalv1?·. Lapa1)a~a1_ stambūs, dukart ar triskart plunks-
msk~, lapeliai_ k1~us1!11sk1 arba pailgi, nelygiai dantyti· lap
maks!ys labai dideles, smarkiai išsipūtusios. Ziedai žal ~
gelsvi arba žalsvai balt}! skėt~s beveik rutuliškas. I,00-2~ŠJ'.
Dv. VI-VIII: Pakran_c1ų krumynuose, krantuose nendry-
nuose. Apyrete. Saugotina. '
Vaistinė šventagaršvė -A. officinalis (Moench) Hoffm.
32 gentis. Gelsvė - Levisticum Hill
Stiebas apvalu~~ ~ryžuoi~s: Lapai blizgantys, vienąkart ar
~ukart_plunk~m~k1,. lapeh~1 atvirkščiai kiaušiniški, smulkiai
antyt1. Skraistes 1r skra1stelių lapeliai plėviniais pakraš-
2 3
95 pav.
226
1l 11H, pa linkę žemyn. Ziedai gelsvi. 1,00-2,00. D. VII, Vili.
l .11 kur auginama daržuose, soduose.
Vaistinė gelsvė - L. officinale Koch
33 gentis. Saliavas - Peucedanum L.
l. Stiebas briaunotai vagotas, tuščiaviduris. Lapai dukart
ar triskart plunksniški, lapeliai linijiškai lancetiški, skil-
telės viršūnėje balsvas dyglelis. Ziedai balti arba raus-
vi. 0,60-1,30. D. VII, VIII. Pelkėse, šlapiuose miškuo-
se, krūmuose, krantuose, šlapiose pievose. Dažnas.
Pelkinis saliavas - P. palustre (L.) Moench
- Stiebas apvalus, dryžuotas, pilnaviduris. 2
2. Apatiniai lapai triskart plunksniški, lapkočio šakelės
išsišakojimo vietose žemyn išsilenkusios, todėl lapeliai
ne vienoje plokštumoje (93 pav., 4). Lapeliai gležni,
skiltelės pailgai lancetiškos, abipus žalios, kraštai blaks-
tienoti. Ziedai balti. 0,30-1 ,00. D. VII, Vili. Sausuo-
se miškuose, pamiškėse, šlaituose, sausose pievose. Ga-
na dažnas.
šilinis saliavas - P. oreoselinum (L.) Moench
Apatiniai lapai dukart plunksniški, jų lapkočio šakelės
neišsilanksčiusios. Lapeliai, kiaušiniški arba pailgai kiau-
šiniški, standūs, dygliškai dantyti, apatinė pusė mels-
vai žalia. Ziedai balti. 0,50-1,00. D. VII, VIII. Sau-
suose miškuose, pamiškėse, šlaituose. Labai retas.
Standžialapis saliavas - P. cervaria (L.) Lapeyr.
34 gentis. Pastarnokas - Pastinaca L.
Stiebas briaunotai vagotas, plaukuotas. Lapai vienąkart
plunksniški, lapeliai pailgi ar kiaušiniški, bekočiai. Ziedai
geltoni. 0,30-1,00. Dv., D. VII-IX. Pakelėse, pagrioviuose,
dykvietėse, pievose. Apyretis.
Paprastasis pastarnokas - P. sativa L.
35 gentis. Barštis - Heracleum L.
l . Ziedai žalsvai geltoni, visi arba beveik visi vienodo
didumo. Lapai (be lapkočio) iki 20-25 cm ilgio, pail-
gi. 0,40-1,50. D. VI-VIII. Pievose, miškuose, pamiš-
k(•sc, pakelėse, dykvietėse, pagrioviuose. Dažnas.
· Sibirinis barštis - H. sibiricum L.
Zicdni balti, kraštinių žiedų vainiklapiai daug didesni
ui vid i n itĮ. Lapai (be lapkočio) iki 50-60 cm ilgio,
227
 37 gentis. Morka - Daucus L.
·,t il-bas vagotas, kaip ir lapai, apaugę~v š_iurkšči~is p~auk~-
11,ils. Lapai dukart ar triskart plunksmsk1, lapelių s_k1_Itele_s
l 111cctiškos viršūnė šeriška. Vaisiams užsimezgus skeč10 v1-
il11s įdumba. Ziedai balti, kartais rausvi. _0.~0-1,~0. Dv.
V

\ 1- IX. Pievose, pakelėse, zvyrynuose, dykv1etese, dirvonuo-

1•. Gana dažna. Paprastoji morka - D. carota L.
p a s t a b a. Sukultūrintos šios rūšies formos ir veislės
111ginamos daržuose ir laukuose.
59 SEIMA. KRIAUšLAPINIAI - PYROLACEAE
l. Ziedynas skėtiškas. Lapai viršūniniai, ~tr5>do be:'eik k~ip
menturiniai. 2. Maremke - Ch1maph1la
- Ziedynas pailgos kekės pavidalo arba ži:d~i pavienia!. _2
2. ·Z iedynas - vienašalė kekė. l. Uzgma - Orth1ha
- Ziedai ne vienašalėje kekėje. 3
3. Ziedynas - daugiašalė kekė. 3. Kriaušlapė - Pyrola
. 2 3
Ziedai pavieniai stiebo viršūnėje (97 pav., 4).
4. Zemoklė - Moneses
96 pav.
l gentis. Užgina - Orthilia Rafin.
p l ačiai kiaušiniški. 1,00-2,50. D. VII-IX. Kai kur au- t.apai kiaušiniškj, . vi:šūnė _nusma~lėjysi:. ~iedai va!_Pi_ški ar:
ginamas. Pakelėse, pakrūmėse, randamas sulaukėjęs. ha beveik rutulisk1, zalsva1 gelsvi, zydeJ!mo pradz101e ~eke
Retas. Sosnovskio barštis - H. sosnowskyi Manden nulinkusi, vėliau išsitiesia. 0,08- 0,25. D. VI-VII. Spyghuo-
l' itĮ ir mišriuose miškuose. Dažna.
36 gentis. Begalis - Laserpitium L. Vienašalė užgina - O. secunda (L.) House

l. Stiebas briaunotai vagotas, apaugęs šiurkščiais plauke- 2 gentis. Marenikė - Chimaphila Pursh
liais, kartais viršutinė dalis plika. Lapai dukart ar tris-
kart plunksniški, lapeliai pailgai lancetiški', kraštai Lapai lancetiški arba siaur~\ atvirkšči~i k_iauš_iniški, _storo-
blakstienoti. Skraistės ir skraistelės lapeliai žemyn pa- ld visžaliai odos konsistenc11os, dantyti. Z1eda1 rausvi arba
linkę, jų pakraščiai plėviški. Ziedai gelsvai balti. Vaisiai hr;lti. o,os....'..o,15. Kr. VI, VII. Sausuose miškuose. Apyretė.
apaugę šereliais. 0,30-1,20. Dv. VII-VIII. Miškuose, Skėtinė marenikė - Ch. umbellata (L.) Barton
krūmuose, pamiškėse, pievose. Retas. Saugotinas.
Miškinis begalis - L. pruthenicum L. 3 gentis. Kriaušlapė - Pyrola L.
Stiebas apvalus, plikas. Lapai vienąkart ar dukart tri-
lapiai, lapeliai plačiai kiaušiniški, pamatas širdiškas, t. Ziedai atviri, lėkštės arba plataus varpelio pavidalo.
dantyti (95 pav.., 3). Skraistlapėliai siūliški, kraštai LiC'menėlis žemyn i šsilenkęs (97 pav., 1). 2
neblakstienoti. Ziedai balti. Vaisiai pliki. 0,60-1,50. D. lil'dai uždari, rutuliški. Liemenėlis tiesus (97 pa v., 2,
VI-VIII. Lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse,
krūmuose, mišku ir krūmais apaugusiuose šlaituose. Re-
, l) · ·1 . . l
'' V,li11iklapiai žalsvai balsvi.. Tayre ~p_ia1 ~ acia1 1~us1-
V. • k' V ~
tas. Saugomas. Plačialapis begalis - L. latifolium L,. 11 iskl 3- 5 kartus trumpesni uz vamtklapms. Lapai at-
v irksi'.iai kiaušiniški arba beveik aps kriti, žiemojantys.
229
228

2 3 4 5
97 pav.
Stiebas raudonas, apatinė dalis sparnuota. 0,10-0 25.
D. VI, VII. Sausuose spygliuočių miškuose. Apyr~tė.
. . . . žalsvažiedė kriaušlapė - P. chlorantha Sw.
Va~~t½laptat balti arba rausvi. Taurėlapiai pailgai Ian-
c~bs~_t, .!•~-2,5 karto t_r~mpe~ni užv v~iniklapius. Lapai
k1ausm1sk1 arba apskriti. Stiebas zahas, briaunos bu-
k?s. 0,15::~,30. D. VI-VII. Miškuose, krūmuose, pei-
ktų pakrasctuose. Gana dažna.
. . . _Apskr_ital~pė kriaušlapė - P. rotundifolia L.
3. ~1~men~I~s ~lg:esms. uz mezginę ir vainikėlį, apie 5 mm
tlJ51_0, v1~~u~me dahs sustorėjusi (97 pav., 3). Taurėla­
piai placiat lancetiški, atsivėpę. Lapai apskriti. O 15-
0,30. D. VI, VII. Spygliuočių ir mišriuose mišk~ose.
G_ana r~t.a. Vidutinioji kriaušlapė - P. media Sw.
L1emen~hs_ tru~pesnis už mezginę ir vainikėlį, apie 1-
2. mm ~~g10_, v_1en9_dC?v s_torio (97 pav., 2). Taurėlapiai
tn~amp1ska1 k1ausm1sk1, prigludę prie vainikėlio. La-
pai apsk~itai kiaušiniški. 0,08-0,20. D. VI, VII. Miš-
kuose, krumuose, kopose. Dažna.
Mažoji kriaušlapė - P. minor L..
4 gentis. žemoklė - Moneses Salisb.
Zie~~i ba!!i,. P~. vier:ą nešakoto stiebo viršūnėje. Lapai ap-
skriti, od1sk1, z1emo1~ntys, lap1p skrotelė pamatinė. 0,05-
0,10.. D. VI-VII. Dregnuose miškuose, ant juodalksnių pa-
šaknes kupstų. Apyretė.
Vienažiedė žemoklė - M. uniflora (L.) A. Gray
60 SEIMA. GLUOSVINIAI - MONOTROPACEAE
l gentis. Gluosvė - Monotropa L.
Stiebaš gelsvas arba gelsvai rudas, žvynuotas. Ziedai beko-
c!at, ba~~v! arba. _gelsvi, tik pradėję žydėti nusvirusioj e, vė­
ltau stac101e kekeJe. 0,15-0,30. D. VI, VII. Spygliuočių sau-
suose miškuose. Apyretė. Miškinė gluosvė - M. hypopitys L.
230
61 SEIMA. ERIKINIAI- ERICACEAE
l . Lapai ilgesni kaip 5 mm, ne spygliški. 2
Lapa'i spygliški arba žvyniški, iki 4 mm ilgio. 7
2. Lapai linijiški, žemyn užsiraičiusiais kraštais, apatinė
pusė ruda, tarsi aptraukta rūdžių. l. Gailis - Ledum
Lapai pailgi arba pailgai apskriti. 3
3. Lapų apatinė pusė balsva. Ziedynas retas, skėtiškas.
2. Balžuva - Andromeda
- Lapų apatinė pusė ne balsva. Ziedai kekėse arba pa-
vieniai. 4
-4-. Lapų apatinė pusė rusva. Ziedynas vienašalės kekės
pavidalo. 3. Bereinis - Chamaedaphne
- Lapų apatinė pusė žalia arba žalsva. 5
5. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, plačiausi aukščiau vidu-
rio. Uogos miltingos. 4. Meškauogė - Arctostaphylos
- Lapai plačiausi ties viduriu arba arčiau pamato. Uo-
gos sultingos. 6
6. Stiebas storokas, status arba kylantis. Ziedkočiai trum-
pi. Ziedai rutuliški arba varpiški.
5. šilauogė - Vaccinium
Stiebas plonas, siūliškas, šliaužiantis. Ziedai ratiški.
6. Spanguolė - Oxycoccus
7(1). Lapai spygliški, po 3-4 menturiuose (98 pav., 2).
Taurelė žalia, trumpesnė už vainikėlį.
7. Erika - Erica
Lapai žvyniški, priešiniai (98 pav., 1). Taurelė rausva
ar balsva, dvigubai ilgesnė už vainikėlį.
8. Viržis - Calluna
l gentis. Gailis - Ledum L.
Lapai visžaliai, trumpakočiai, iki 6-7 cm ilgio. Ziedynai
viršūniniai, skėtiški, balti (97 pav., 5). Vaisius·- dėžutė.
Augalai stipraus svaiginančio kvapo. 0,40-1,20. Kr. V-
VII. Pelkėse, užpelkėjusiuose pušynuose. Gana dažnas.
Pelkinis gailis - L. palustre L.
2 gentis. Balžuva - Andromeda L.
Lapai odiški, žiemoj antys, linijiškai Iancetiški, trumpakočiai,
iki 4-5 cm ilgio. Ziedai rausvi arba balti, nusvirę; žiedy-
nas - reta skėtiška kekė. 0,15-0,30. K. V-VIII. Aukšta-
pelkėse. Dažna. Siauralapė balžuva - A. polifolia L.
231
 . ,

3 gentis. Bereinis~ Chamaedaphne Moench / Stambiauogė spanguolė - O. macrocarpos (Ait.) Purch

Lapai ovališki arba plačiai lancetiški, odiški, visžaliai, trum-
pakočiai. Ziedai balsvi, pernykščių ūglių viršūnėse po vie'ną
žiedą lapų pažastyse; žiedynas - vienašalė kekė. Vaisius -
dėžutė. 0,40-0,60. Kr. IV-V. Pelkėtuose miškuose, pelkėse.
2. Lapai 4-8 mm ilgio, plačiausi ties viduriu ar kiek že-
Apyretis. Durpyninis bereinis - Ch. calyculata Moench
4 gentis. Meškauogė - Arctostaphylos Adans.
Stiebas gulsčias, išsidraikęs. Lapai pailgai atvirkščiai kiau-
šiniški, viršūnė apskrita ar buka, apatinė pusė tinkliškai
gyslota. Ziedai balti, atbraila rausva; žiedynas - trumpa vir-
šūninė kekė. Vaisius - raudona miltinga uoga. 0,20-1,00.
Kr. V-VI. Sausuose pušynuose, kirtavietėse. Gana dažna
pietrytiniuose rajonuose. Kitur reta ar visai neauga.
Miltinė meškauogė (arkliauogė) -A. uva-ursi (L.) Spreng.
Lapai pailgai kiaušiniški ar pailgai elipsiški, viršūnė
smaili, iki 8 mm ilgio, pakraščiai žemyn pasiraitę. Vai-
niklapiai 5-6 mm ilgio. Pažiedės išaugusios ties žied-
kočių viduriu, iki 1,5 mm ilgio. 2
miau. Ziedkočiai plaukuoti. Ziedai po 2-4, kartais pa-
vieniai. Uogos (6)8-12 mm pločio. Ilgis 0,15-0,80.
D. VI-VII. Aukštapelkėse, tarpinėse pelkėse, liūnuose,
pelkėtu◊se miškuose. Gana dažna.
Paprastoji spanguolė - O. palustris Pers.
Lapai 2-6 mm ilgio, plačiausi apatiniame ketvirtada-
lyje. Ziedkočiai pliki. Ziedai pavieniai. Uogos 5-6
(8) mm pločio. Ilgis 0,10-0,60. D. VII. Aukštapelkėse
(dažniausiai ant stambesnių kupstų). Apyretė.
Smulkiauogė spanguolė - O. microcarpus Turcz.

5 g.entis. šilauogė (bruknė, mėlynė, vaivoras) - 7 gentis. Erika - Erica L.

Vaccinium L.
Lapai apaugę standžiais plaukeliais, viršūnė buka. Ziedai
l. Lapai žiemojantys, žemyn užsiraitę, apati-
pakraščiai
rausvi arba balti, žiedynas viršūninis, skėtiškas (98 pav., 2).
nė pusė taškuota. Ziedai balti arba rausvi; žiedynas - 0, 15-0,50. Kr. VII, VIII. Pelkėtuose miškuose, drėgnuose
kekė. Uogos raudonos. 0,05-0,15. Kr. V-VIII. Miš- viržynuose, kopose. Labai reta (Kuršių nerija). Saugoma.
kuose. Dažna. . Bruknė - V. vitis-idaea L. Tyrulinė erika - E. tetralix L.
Lapai rudenį nukrinta, pakraščiai neužsiraitę žemyn.
Ziedai pavieniai, lapų pažastyse. . 2
2. šakos briaunotos, žalios. Lapai kiaušiniški arba plačiai
elipsiški, viršūnė nusmailėjusi, šviesiai žali, kraštas
smulkiai dantytas. Ziedai rausvai žalsvi. Uogos mels-
vai juodos, kartais balsvos, be apnašų. 0,15-0,50. Kr.
V-VI. Miškuose. Dažna. Mėlynė - V. myrtiltus L.
šakos apvalios, rudos. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, vir-
šūnė buka ar apskrita, žalsvai žali, lygiakraščiai. Zie-
dai balti arba rausvi. Uogos melsvai juosvos, apsitrau-
kusios apnašomis. 0,20-1,00. Kr. V-VI. Pelkėse, pel-
kių pakraščiuose, miškuose. Gana dažnas.
Vaivoras (girtuoklė) - V. uliginosum L.

6 gentis. Spanguolė, spalgena - Oxycoccus Hill

l. Lapai pailgi ar pailgai ovališki, viršūnė buka ar a~-
skrita, 6-15 mm ilgio, pakraščiai šiek tiek žemyn uz-
siraitę. Vainiklapiai 6-1 O mm ilgio. Pažiedės išaugu- 2 4
sios prie žiedo pamato, 2-4 mm ilgio. Ilgis 0,20-
1,00. D. VI. Kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuo-
se. Reta. 98 pav.

232 233
 8 gentis. Viržis - Calluna L.
Lapai linijiškai lancetiški, pliki. Ziedai rausvai violetiniai
kartais balsvi; žiedynas - tanki gausiažiedė vienašalė kekJ
(98 pav., /). 0,20-0,70. I(r. VII-IX. Aukštapelkėse pušy-
nuose, durpynuose, pamiškių pievose. Dažnas. '
šilinis viržis - C. vulgaris {L.) Hi11
62 SEI.MA. VARNAUOGINIAI- EMPETRACEAE
l gentis. Varnauogė - Empetrum L.
Stiebas gulsčias, labai šakotas, šakos kylančios. Lapai Iini-
j!š½~ arba _s_iaurai iancetiški, pakraščiai žemyn užsiraitę, apa-
tmeje puseje yra baltas ruoželis. Ziedai tamsiai raudoni ar
rausyi, po vieną lapų pažastyse dvimečių šakelių viršutinėje
dalyje. Uogos juodos, blizgančios. 0,15-0,40. I(r. IV-V.
Aukstapelkėse, pušynuose. Apyretė.
Juodoji varnauogė - E. nigrum L.
63 SEIMA. RAKTAZOLINIAI - PRIMULACEAE
l. Lapai šukiškai suskaldyti (98 pav., 4). Ziedai balti
arba šviesiai violetiniai 9. Griovenė - Hottonia
Lapai ištisiniai. Ziedai geltoni, rausvi arba balti. 2
2. Stiebas lapuotas. . 3
Visi lapai pamatinėje skrotelėje. Ziedynkotis belapis. 8
3. Lapai pražanginiai. Ziedai balti. 4 niklapių po 6-7; žiedynas - tanki keke v1dunmų_ ir yir-
- Lapai menturiniai arba priešiniai (bent apatinėje stie-
bo dalyje). Ziedai ne balti. 5 piose pakrantėse, grioviuose, šlapiuose miškuose. Gana daž-
4. Ziedo ~a_li~ po 4. S!~~biniai lap~i tol:>:giai pasiskirstę.
Augalai 1k1 8 cm auksc10. 6. šimtūne - Centunculus
Ziedo d~Iių po 7, retai 5, 6 ar 8. Lapai viršutinėje stie-
bo dalyje. 3. Septynikė - Trientalis ·
5 (3). Lapai mėsingi. Ziedai bekočiai, be vainikėlio. Tau-
rėlapiai rausvi. 4. Pienažolė - Glaux
- Lapai ne mėsingi. Ziedo taurelė žalia, vainikėlis spal-
votas. 6 2 cm skersmens. 0,10-0,20. D. V-VII. Miškuose. Gana
6. Zied_ai raudoni arba melsvi. Stiebas gulsčias arba ky-
lantis. 5. Progailis - Anagallis
Ziedai geltoni. Stiebas status arba šliaužiantis ir įsišak­
nijantis. 7
7. Ziedai daugiau kaip 5 mm pločio, pavieniai lapų pa-
žastyse arba viršūniniuose žiedynuose. I(uokeliai trum-
pesni už vainikėlį. l. šilingė - Lysimachia
Ziedai iki 4 mm pločio, žiedynas pažastinis, tankus.
I(uokeliai ilgesni už vainikėlį.
2. Poraistė - Naumburgia
234
H('l) . Ziedai balti, iki 5 ' mm pločio. Vainikėlio vamzdelis
trumpesnis už atbrailą. 7. Vyrsk)'.dė - A~drosa~e
Zieda i geltoni, violetiniai, arba rausvi, daugiau k~ip
(i mm pločio. Vainikėlio vamzdelis ilgesnis už atbrailą.
8. Raktažolė - Primula
l gentis. šilingė - Lysimachia L.
l. Stiebas status, apaugęs minkštais plaukeliais. Lapai
pailgai kiaušiniški arba plačiai lancetiški, po 3:-4 _me!1-
turiuose, kartais priešiniai, iki l O cm ilgio. Z1e~a1 vir-
šūninėje šluotelėje. 0,50-1,50. D. VI- VIII. M1skuose,
pamiškėse pakrantėse, pagrioviuose. Dažna.
' Paprastoji šilingė - L. vulgaris L.
Stiebas gulsčias, įsišaknijantis, plikas. Lapai ~pskr_iti
arba plačiai kiaušiniški, iki 3 e~. ilgio, taškuoti, prie-
š iniai. Lapų pažastyse po 1-2 ziedus. 0,10-0,50. p.
VI-VIII. Drėgnose ir šlapiose pievose, krūmuose, miš-
kuose, p akrantėse, pagrioviuose. Dažna. .
šliaužiančioji šilingė - L. nummulana L.
2 gentis. Poraistė - Naumburgia Moench
Lapai sia urai lancetiški, bekočiai, priešiniai, k~i k_uri~ pr~-
žanginiai ar menturiniai. Ziedai sn:ulkūs! ta~rel~p_1ų !r v~1-
š utinių lapų pažastyje. 0,30-0,70. D. V-VII. Pelkese, sla-
na. Puokštinė poraistė - N. thyrsiflora (L.) Rchb.
3 gentis. Septynikė - Trientalis L.
Lapai lancetiški. arbay pai\gai_ ~tvi_rk_š~ia_i ~iaušiniš~i,. dažniau-
siai 7, apatiniai mazesm, virsub?1~1 . 1k1. 7 c_m 1Ig;10,. s_he?~
viršutinėje dalyje beveik menturmia1. Z1eda1 pav1ema1, 1k1
dažna. Miškinė septynikė - T. europaea L.
4 gentis. Pienažolė - Glaux L.
Lapai bekočiai, lancetiški, i½i l e~ !)g!o: tan~iai_ !Pa1:_gę
gulsčią ar kylantį ša_kotą s!1ebą! p~1es1?1a1,. o zyd1_nc1ų sa-
kelių vidurinėje dalyje prazangmia1. Zieda1 rausvi. 0,05-
0,20. D. V-VII. Drėgnose druskingose pievose, krantuose.
Labai reta. Tik pajūryje ir prie I(uršių marių. Saugoma.
Pajūrinė pienažolė - G. maritima L.
235
 . ,

5 gentis. Progailis - Anagallis L.

žutė tokio pat ilgio kaip
Stfeba_s keturb~iaui:ii~i ½Y}antis arba gulsčias, kartais įsišak­ taurelė. 0,10-0,30. D. IV-
mJanhs. Lapai pnesm1a1, kartais po 3 menturiuose beko- V. Lapuočių miškuose, pa-
~ia!, kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, viršūnė nu~mailė- miškėse. Labai reta. Sau-
11:s1 (98 pav., 3), ~p atinė pusė taškuota. Ziedkočiai ilgesni goma,
uz lapus arba lygus su jais. Ziedai pavieniai lapų pažas- Aukštoji raktažolė -
tyse (98 pav., 3). 0,05-0,20. Vn. arba Dv. VI-IX. Laukuo- P. elatior Hill
se, daržuose. Apyretis. Lapo pamatas nukirstas ar-
Raudonžiedis progailis - A. arvensis L. ba širdiškas, staigiai per- 2 3
eina į l apkotį. Vainikėlio
6 gentis. šimtūnė - Centunculus L. atbraila įdubusi (99 pav.,
2), ryškiai geltona, žiotys 99 pav.
Stiebas status. Lapai trumpakočiai, kiaušiniški arba apskri- raudonai dėmėtos. Taurelė
ta! kiaušiniški. Lapų pažastyse po vieną žiedą, viršutinėje išsipūtusi, jos danteliai kiaušiniški. D~žutė tru°!pesnė
stiebo dalyje žiedai paprastai bekočiai. 0,02-0,08. Vn. V- už taurelę. 0,10-0,30. D. IV-V. Sla1tuose, pievose,
IX. Drėgnose dirvose, pakelėse, krantuose. Reta. pamiškėse. Gana dažna.
Mažoji šimtūnė - C. minimus L. Pavasarinė raktažolė - P. veris L.

7 gentis. Vyrskydė - Androsace L. 9 gentis. Griovenė - Hottonia L.

l. A~galai bent !ki žydėjimo pabaigos apaugę žvaigždiš-
kais plaukeliais. Ziedyno skėčio stipinai keletą kartų
trumpesni už stiebą. Ziedai iki 5 mm pločio. 0,08-0,20.
Vn. V-VI. Pakelėse, šlaituose, smėlynuose, žvyrynuo-
se. Reta. šiaurinė vyrskydė - A. septentrionalis L.
~u~alai. visi~kai pliki. Ziedyno skėčio stipinai tokio pat
1lg10 kaip stiebas arba nedaug už jį trumpesni, siūliš­
ki. Ziedai ·labai smulkūs, iki 2 mm skersmens. 0,05-
0,15. Vn. V-VII. Ant miško kelių. Labai retas. 1986 m.
rastas (J. Jaskonis) Siaulių raj.
Siūlinė vyrskydė - A. filiformis Retz.
8 gentis. Raktažolė - Primula L.
l. Ziedai šviesiai violetiniai; vainikėlio žiotys geltonos. La-
pai pailgai atvirkščiai kiaušiniški ar atvirkščiai pailgi,
ploni, ryškiai gysloti, bet neraukšlėti, apatinė pusė mil-
tuota. 0,10-0,30. D. V-VI. Drėgnose pievose, pamiš-
kėse. Siauriniuose rajonuose dažna. Kitur reta arba vi-
sai neauga. Saugoma. (99 pav., 3).
Raktažolė pelenėlė - P. farinosa L.
Ziedai geltoni. Lapai raukšlėti. 2 2. Lapai kiaušiniški, pamatas apskritas, nukirstas ar. šir-
2. Lapo pamatas susiaurėjęs į lapkotį. Vainikėlio atbraila
plokščia (99 pav., l), šviesiai geltona, žiotys tamsiai
dėmėtos. Taurelė siaura, jos danteliai lancetiški. Dė-
236
Stiebas status, belapis, viršutinė su žiedais jo dalis kyšo iš
vandens (98 pav., 4). Lapai pamatinėje skrotelėje, pasinėrę
po vandeniu. Menturiuose po 3-6 ži~dus. 0,15-_0,40. D. V-
VI. Grioviuose, balose, durpynų duobese. Apyrete.
Plunksnalapė griovenė - H. palustris L.
64 SEIMA. PLUMBAGINIAI - PLUMBAGINACEAE
l gentis. Gvaizdė - Armeria Willd.
Stiebas status, belapis, plikas, viršūnėje galvutės pavidalo
žiedynas. Lapai pamatinėje skrotelėje, linijiški. Ziedai_ raus-
vi arba rausvai violetiniai. 0,10-0,50. D. V-IX. Pievose,
pamiškėse, smėlynuose. Apyretė, daugelyje rajonų visai ne-
auga. Saugotina.
Paprastoji gvaizdė - A. elongata (Hoffm.) C. Koch
65 SEIMA. ALYVMEDINIAI - OLEACEAE
l. Lapai neporomis plunksniški. Aukšti medžiai.
l. Uosis - Fraxinus
Lapai ištisiniai. Krūmai arba nedideli medeliai. 2
diškas. Vaisius - dėžutė. 2. Alyvos - Syrmga
Lapai lancetiški arba elipsiški, pan:iatas pleištiš~as. Vai-
sius - uoga. 3. Ligustras - Ligustrum
237

l gentis. Uosis - Fraxinus L.
Lapelių (7) 9-13 ( 15), jie Ia neetiški arba pailgai kiaušiniš-
ki, nelygiai dantyti, bekočiai. Sparnavaisiai pailgai elipsiš-
ki arba Iancetiški, gelsvai rudi, persisukę. l 0,00-35,00. M.
IV, V (prieš skleidžiantis lapams). Miškuose, sodybose, par-
kuose. Gana dažnas. Paprastasis uosis - F. excelsior L.
2 gentis. Alyvos - Syringa L.
Lapai priešiniai, plačiai kiaušiniški arba kiaušiniški, pliki.
Ziedai violetiniai, rausvi arba balti; žiedynas - stati pira-
midiška šluotelė. 2,00-9,00. K. V. Sodybose, parkuose. Daž-
nas. Paprastosios alyvos - S. vulgaris L.
3 gentis. Ligustras - Ligustrum L.
Lapai odiški, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė
žalia, priešiniai, kartais po 3 menturiuose. Ziedai balti; žie-
dynas - tanki, siaura viršūninė šluotelė. Uogos juodos. 0,50-
5,00. l(. VI, VII. Auginamas sodybose, parkuose. I(ai kur
pamiškėse sulaukėjęs. Apyretis.
Paprastasis ligustras - L. vulgare L.
66 SE IMA. GENCIJONINIAI - GENTIANACEAE
kio pat ilgio kaip vainikėlio vamzde!is ~rba kiek trul!l•
pesnis už jį. Vainikėlio atbrailos skiautes 3-4 mm il-
gio. 0,03-0,15. Vn. VII-IX. Pievose, dirvonuose, pa-
kelėse, krantuose. Gana reta.
Gražioji širdažolė - C. pulchel!um (S~.) D:~ce
Stiebas su pamatinių lapų skrotele, sakota tik virsu-
tinė jo dalis. Vainikėlio atbrailos skiautės 5-8 mm
·1 . 2
i giO. • •• • b t . kv • • • k" v• •v
2. Pamatiniai lapai kiausimski ar ~ a_ v~r. sci~i ~au?m~~-
ki, daugiau kaip 5 mm pločio, st~e?miai _pail~ai ~iai:~i-
niški arba lancetiški, penkiagyshai. Išsiskleidusių zie-
dų taurėlapiai dvigubai trumpesni už vainikėlio vamz-
delį. 0,10-0,50. Vn. arba Dv .. VI-IX.. Dirvonuose, pie-
vose miško aikštelėse. Apyrete. Saugotina.
' Skėtinė širdažolė - C. erythraea Rafin.
Pamatiniai lapai siaurai _k~~~JVi~ki, iki -~ ?1m _ploč!o:
stiebiniai linijiški arba hm]lskai lancehs½i, t!i~ysh~i
arba vienagysliai. Išsiskleidusių ž_iedų taur~lapiai tokio
šviesiai pat ilgio kaip vainikėlio vamzdelis arba kiek trumpes-
ni už jį. 0,04-0,25. Vn. arba Dv. VII-IX. Pajūrio pie-
vose ir smėlynuose. Labai reta. Saugoma.
Pajūrinė širdažolė - C. littorale (Turner)
Gilmour (C. vulgare Rafn.)
2 gentis. Gencijonas - Gentiana L.
l. Ziedai penkianariai, t~msiai_ ~ėly_ni, 35-4? !_Ilf:l .ilgio,
V

l. Ziedai rausvi arba raudoni. Liemenėlis ilgas, siūliškas. po vieną ar po du stiebo virsuneJe arba vi_rsummų_)3:·
l. širdažolė - Centaurium pų pažastyse. Lapai linijiški arba siaurai lancehski,
- Ziedai mėlyni, violetiniai arba gelsvai žali. Liemenėlis 2-8 mm pločio, vienagysliai. 0,15-0,50. D. VI~-IX.
trumpas arba jo nėra. Laikinai drėgnose miško aikštelėse, pievose, pelkių pa-
2. Vainikėlis ratiškas, iki pamato į 5 dalis suskaldytas, kraščiuose. Retas. Saugomas.
vamzdelis trumpas. Liemenėlio nėra. Siauralapis gencijonas -: ~- P!1eu~ona!1the L.
4. Patvenis - Swertia Ziedai keturnariai, mėlyni ar pilksvai melym, 20-
- Vainikėlispiltuviškas, keturskiltis arba penkiaskiltis, 25 mm ilgio po keletą viršūninių lapų pažastyse. La-
vamzdelis ilgas. pai lancetiški, 15-30 mm _pl_očio, trigysliai ar penkia-
3. Tarp vainikėlio skilčių yra mažos skiautelės, jo žiotys gysliai, suaugusios pamatines daly_s sudar~. truf:IPJ
plikos, be plaukelių žiedo. 2. Gencijonas - Gentiana makštį. 0,15-0,40. D~ V~I-:--VIII._ Pievose, misko aiks-
Tarp vainikėlio skilčių skiautelių nėra, bet vainikėlio telėse šlaituose aukstutmese upių terasose. Gana re-
žiotyse yra plaukelių žiedas. tas. s'augomas. ' Melsvasis gencijonas - G. cruciata L.
3. Gencijonėlė - Gentianella
3 gentis. Gencijonėlė - Gentianella Moench
l gentis. Sirdažolė - Centaurium Hill
l. Zydint augalui stiebas _b~yeik .n~šakotas,. i~likę plači_ai
l. Pamatinių lapų nėra. Stiebas nuo vidurio ar net nuo kiaušiniški smulkūs skilcialapia1. Pamatimų lapų vir-
pamato šakotas. Ziedynas retas; pažiedės išaugusios ties šūnė nus~ailėjusi. Vainikėlis tokio pat ilgio kaip tau-
žiedkočių viduriu. Išsiskleidusių žiedų taurėlapiai to-
239

r~l~ arba kiek ilgesnis uz Ją. Ziedai dažnai keturna-
na1. 0,03-0,20. Vn. VIII-X. Drėgnose pievose, šlai-
tuose. Reta. Saugoma.
. Pelkinė gencijonėlė - G. uliginosa (Willd.) Bėirner
~y~11:1t augalui stiebas be skilčialapių, šakotas. Pama-
tm1a1 lapai kastuviški, viršūnė buka. Vainikėlis ryškiai
ilgesnis už taurelę. 2iedai dažniausiai penkianariai.
0,08-~,40. Dv. VIII-X. Pievose, pakrantėse, šlaituose.
Apyrete. Saugoma.
Pievinė gencijonėlė - G. amarella (L.) Bėirner
4 gentis. Patvenis - Swertia L.
Pamatiniai lapai ilgakočiai, kiaušiniški arba elipsiški vir-
šūn_ė buka, ~ti~bini_ai_ 1:>ekočiai, lancetiški. Ziedai pilkai mė­
lym, melsvai v10letm1a1, kartais gelsvai žali, išmarginti tam-
sesniais taškais ir brūkšneliais. 0,15-0,50. D. VII-I X. Pel-
kėtose pievose, pelkėse. Retas. Saugomas.
Daugiametis patvenis - S. perennis L.
67 SEIMA. PUPLAISKINIAI - MENYANTHACEAE
l. Lapai trilapiai, iškilę
virš vandens. Ziedai balti.
l. Puplaiškis - Menyanthes
Lapai ištisiniai, plūduriuoja vandens paviršiuje. Zie-
dai geltoni. 2. Plaumuonė - Nymphoides
l gentis. Puplaiškis - Menyanthes L.
S~kniast!eb!s šliauž_ianti~, v~ršūnėįe su pražanginiais lapais.
Z1~dynsheb_1s belapis. Z1eda1 balti arba rausvi; žiedynas -
p~1lga keke. 0,15-0,30. D. V-VII. Pelkėse, liūnuose, grio-
vmose. Gana dažnas. Trilapis puplaiškis - M. trifoliata L.
2 gentis. Plaumuonė - Nymphoides Seguier
Sti~bas pasinėręs po vandeniu. Lapai · plūduriuojantys, ap-
skriti, pamatas širdiškas, apatinė pusė nusėta taškinėmis
liaukutėmis. Ziedai iki 2,5 cm ilgio, iškilę virš vandens, po
3-6 lapų pažastyse. 0,80-1 ,50. D. VII-VIII. Stovinčiuose
ir lėtai tekančiuose vandenyse. Reta. Tik vakarų Lietuvoje.
Saugoma.
Vandeninė plaumuonė - N. peltata (S. G. Gmelin) O. Kuntze
68 SEIMA. STEPUKINIAI - APOCYNACEAE
l gentis. Ziemė - Vinca L.
,tll'has šliaužiantis, įsišaknijantis. Lapai visžaliai, v~diš]d,
,l.1l'iai lancetiški. Ziedai mėlyni, po vieną ant kylanc1ų sa-
l • lht lapų pažastyse. 0,15-0,20. D. IV-V. Dažnai augina-
111,1 darželiuose, kapinėse. Pasitaiko sulaukėjusių.
šliaužiančioji žiemė - V. minor L.
69 SEIN\A. KLEMALINIAI - ASCLEPIADACEAE
l gentis. Kregždūnė - Vincetoxicum Wolf
'll icbas status, kartais viršūnė vijoklinė, su 2 išilginė;111is
plaukelių eilėmis. Lapai priešiniai ar_b~ ~o_ ?-4 m~nturmo-
l', pailgai kiaušiniški arba stiebo vtr~utme~e dalyJe lance-
t 1:;ki, pamatas širdiškas. Ziedai gelsvai balti, po keletą su-
.,ilclkę į skėtukus lap ų pažastyse_: 0,30-1,00. D_. VI-VIII.
'-;ausuose šlaituose, pamiškėse, krumuose. Apyrete.
šlakinė kregždūnė - V. hirundinaria Med.
70 SEIMA. RAUDINIAI - RUBIACEAE
l. Ziedai violetiniai. Taurelė ryškiai šešiadantė.
l. Artvenis - Sherardia
Ziedai balti, gelsvi arba geltoni. Taurelė be da~teli~- ~
2. Vainiklapiai apatinėje da~yje ~iek s~augę7 to~el vally-
kėlis piltuviškas vamzdelis ryskus, 1lgesms uz atbrailą
(100 pav., l). ' 2. Krunė--:- Asp_e~ul_a
Vainiklapiai tik prie pat pamato suau~rn, todel vam1ke-
lis ratiškas ar žvaigždiškas, vamzdelis neryškus arba
jis daug trumpesnis už atbrailą ( 100 pav.;, 2).. . .}
3. Ziedai vienalyčiai; žiedynas - trumpa pazastme sk~hs-
ka kekė, ji trumpesnė už lapus. 4 . . K_imba~a.:- Cruc18:ta
Ziedai dvilyčiai; žiedynas - p~žastm~s ~k:hskos kek~s,
jos ilgesnės už lapus arba sus1telkus10s_i_sluoteles ~tie-
bo ir šakų viršūnėje. 3. L1p1kas - Galtum
l gentis. Artvenis - Sherardia
Stiebas gulsčias arba kylantis, }akotas. Apat_inėj~ ~~ie~o d_a-
lyje menturiuose po 4 kastuv~~kus lapus, v1dyn_neJ~ tr v!r-V
šutinėje po 6 siaurai lan~ehskus, visų ~r.asta1 stUrkstus.
Galvutėse, apgaubtose skraiste, po ke_letą ztedų. 0,05-0,20.
Vn. VI-IX. Daržuose, laukuose. Labai retas. .
Dirvinis artvenis - Sh. arvensts L.
241
IG Užsak. Nr. 6-135
 , , ,. ., p H f l TT T• l IT l l l l l ! • """l'"fJ'U'fl Tll l l' l "'"'""'"'"""'"'f""'""'"""'"'""'' '"''l,-

2 gentis. Krunė - Asperula L.

St_iebas stat1;1s.., ~a~~iausiai nešakotas. Apatinėje stiebo da- kekės susitelkusios į šluoteles. Vaisiai plik~ . ~arpoti.
1}'.Je po 6, virsutmeJe po 4 lapus menturiuose visi linijiški
0,60-1,20. D. VI-VII. Paupių krūmuose, uzheJamosc
Ztedai balti, triskilčiai. 0,30-0,60. D. VI-VIII. šlaituose· pievose. Apyretis. . . .
sausuose miškuose. Labai reta. Dažinė krunė - A. tinctoria L'. Paupinis lipikas - G. rivale (S1bth. et Sm1t~) Griseb.
(Asperula aparme auct.)
3 gentis. Lipikas - Galium L.
r,(3). Ziedai. skėtiškose
. .
kekėse, išaugusiose lapų pažastyse,
6
arb a paviema1. . . V _

l. Lapai trigysliai, menturiuose po 4. 2 Ziedų skėtiškos kekės tankesnėse ar retesnese virsu-

. . svl uo t e 1ese.
nmese · 7
Lapa! viengysliai, ~~nturiuose jų po 4-12. 3
2. Latai_ 2~8 mm p~oc10, 10-30 mm ilgio, linijiškai lan- G. Lapo viršūnė su spygliu, apatinėje _stiebo dalyje me~-
cetisk1. Z1edynas siauros piramidės pavidalo. Vaisiai ap- turiai iš 4, viršutinėje iš 6 I~pų. Z~e1y;11~s - reta _s~e-
augę š~reliais (labai retai pliki). 0,20-0,50. D. VI- tiška šluotelė iš trižiedžių kekių. Vaim_kehs k~turskiltis.
VIJI. Pievose, pamiškėse, retuose miškuose. Dažnas. Vaisiai apaugę kabliškais šereliais. Stiebas silpnas, ky-
lantis. 0,20-0,50. D. VII-VIII. ūksmėtuose eglynuo-
šiaurinis lipikas - G. boreale L
Lapai ~--~O. m~ pločio, 30-45 mm ilgio, kiaušiniški se. Labai retas. Saugomas. . .
arba eltps1sk1. Z1edynas plačiai kiaušihiškas. Vaisiai pli- Trižiedis lipikas - G. tr1florum Michx.
ki, apyvaisis išsipūtęs. 0,30-0,70. D. VI-VIII. Kran- Lapo viršūnė be spyglelio, menturiuose po 4 _la_p1;1s_. Sk~-
tuose, krūmuose, šlapiose pievose, pakelėse. Labai retas. tiškos šluotelės kekėse po 1-3 žiedus. Vamikehs tri-
Plačialapis lipikas - G. rubioides L. skiltis. Vaisiai pliki. 0,10-0,25. Vn. VI-VII . Pakran-
3 ( 1). Vainikėlis piltuviškas, Ia bai trumpu vamzdeliu ( 100 tėse, žemapelkėse, krūmuose. Ret~s: . . L
pav., 2). 4 Ruprechto hptkas - G. tnf1dum .
V~inikėlis _ratiškas, vamzdeli~ neryškus ( 100 pav., 8). 5 (G. ruprechtii Pobed.)
4. Stiebas_ plikas,_ ~t_atus: Lapai lancetiški, viršūnėje yra 7 (5). Stiebas šiurkštus, briaunos apaugusios kabliškais še
spyglel~s, apab~eJe stiebo dalyje po 6, viršutinėje po 8 reliais. 8
me!1~u~mose. Z1edyn~~ - viršūninė reta skėtiška kekė. - Stiebas lygus. . 12
Va1s1a1 apaugę kabltskais šereliais. 0,15-0,30. D. V
V . •

VI. Lapuočių ir mišriuose miškuose. Apyretis. 8. Ziedai grynai balti. Drėgnų vietų daugiameciai au
Kvapusis lipikas - G. odoratum (L.) Scop.
'
galai. 9
- Ziedai gelsvai ar žalsvai balti. Dirbamų dirvų ar dyk-
• V• V • (Asperula odorata L.) viečių vienmečiai augalai. . 11
Stt~b~s smr~s_tus, briaunos apaugusios žemyn nulin-
ku~1a1s dygliais, gulsčias arba laipiojantis. Lapai pail- 9 Lapai linijiškai lancetiški, viršūnė su s~y~lm, me~t1;1-
gai lancetiški, menturiuose jų po 6-8. Ziedų skėtiškos . riuose jų po 6 (5-8). Vainikėlis ketursk1lbs. Dulkines
geltonos. Vaisiai karpoti. 0,15-0,30. D_. VI-1_?(. Sla-
piose užpelkėjusiose pievose, žemapelkese,. ~rumuose.
Dažnas. Liūninis lipikas - G. uhgtnosum L.
Lapų viršūnė buka, be spyglelio, menturiuose dažniau-
siai po 4 lapus. Dulkinės raudonos. . . ~O
10. Vidurinės stiebo dalies lapai 15-20 m~ ilgi~! ?valus
arba lancetiški. Stiebo briaunos balsvos. Z1edkoc1a1 1,5-
3 mm ilgio. Ziedai 3,5-4,5 mm_ s½ersmens .. 0,30-1,00.
2 .3 D. VI-IX. Slapiose pievose, gnovmose, raistuose. Ga-
na retas. Ilgalapis lipikas - G. elongatum C. P~es}·
Lapai vidurinėje stiebo dalyje 5-:12_ mm !lgio, v~tyirks-
100 pav. čiai lancetiški. Stiebo briaunos zaltos. Ziedkoc1a1 1-
242 2 mm ilgio. Ziedai 2,5-3,5 mm skersmens. 0,10-0,30.
243

D. V-VII. Užpelkėjusiose ir šlapiose pievose, grioviuo
se, šlapiuose miškuose, krantuose, krūmuose. Dažnas.
Pelkinis lipikas - G. palustre L.
11 (8). Ziedai balsvi, apie 2 mm skersmens, pažastinėse kl'•
kėse, sudarančiose retą šluotelę po 2-5 žiedus. Vaisiai
4-6 mm skersmens. Lapai 3-8 mm pločio. Stiebas
ties bambliais sustorėjęs. 0,30-1,00. Vn. VI-IX. Lau-
kuose, daržuose, dykvietėse. Gana dažnas.
Kibusis lipikas - G. aparine L.
Ziedai žalsvai balti, apie l mm skersmens, po 3-9 pa-
žastinėse kekėse. Vaisiai 1,5-3 mm skersmens. Lapai
2-3 mm pločio. Stiebas ties bambliais nesustorėjęs.
0,10-0,60. Vn. V-VIII. Laukuose, daržuose, krūmuo-
se. Gana retas. Daržinis lipikas - G. spurium L.
12 (7). Ziedai geltoni. 13
- Ziedai balti arba gelsvai balti. 14
13. Ziedai ryškiai geltoni, kvepia medumi: žiedynai tan-
kūs. Lapai iki l mm pločio, blizgantys, tokio pat ilgio
kaip tarpubambliai arba ilgesni už juos. 0,10-0,70.
D. VI-VIII. Sausose pievose, šlaituose, pamiškėse, miš-
ko aikštelėse. Dažnas. Tikrasis lipikas - G. verum L.
Ziedai šviesi~i geltoni, be kvapo; žiedynai reti, per-
traukti. Lapai iki 2 mm pločio, matiniai, trumpesni už
tarpubamblius. 0,10-0,70. D. V-VI. Pamiškėse, pie-
vose, šlaituose. Apyretis.
Ankstyvasis lipikas - G. wirtgenii F. Schultz
14(12). Lapai 15-25 mm ilgio, abipus žali, vienodo plo-
cio arba viršutinė dalis platesnė. Ziedkočiai ir žiedyn-
kočiai trumpi, storoki. Stiebas tvirtas. 15
Lapai 30-50 mm ilgio, apatinė pusė šviesesnė, pla-
čiausi ties viduriu, į abu galus susiaurėję. Ziedkočiai
ir žiedynkočiai ilgi, ploni. Stiebas liaunas. 16
15. Z!edy~o šakelės išsiskėtusios, todėl šluotelė reta, plati.
Ziedai 2- 3 mm skersmens, žiedkočiai ilgesni už žiedų
plotį. Lapų viršūnė staigiai susiaurėjusi, jų ilgis 2-
4 kartus viršija plotį. Stiebas kylantis, gulsčias arba
laipiojantis, palaipos ilgos. 0,30-1,00. D. V-VII. Pie-
vose, pamiškėse, retuose lapuočių miškuose. Apyretis.
Paprastasis lipikas - G. mollugo L.
Ziedyno šakelės stačios, todėl šluotelė tanki, siaura.
Ziedai 3-4 mm skersmens, žiedkočiai trumpesni už
žiedų plotį. Lapai link viršūnės pamažu siaurėja, jų
ilgis 3-7 kartus viršija plotį. Stiebas status arba ky-
lantis, palaipos trumpos. 0,30-1,20. D. VI-IX. Pievo-
se, pamiškėse, miško aikštelėse. Dažnas.
244
Statusis lipikas - G. alb~m ~ill. (G. er~c!uII?- ~uds)
111 ( 14). Stiebas ištisai k~tu!b!ia:11:is,; I:apų _virsutm~ P~~e
tamsiai žalia, apatine svies1a1 z~h~. Z1e~yn? sake es
atsišakojusios smailiu kampu, todel sll!otele siaura, pa-
ilgai kiaušiniška, tanki. Ziedai _gelsvi. 0,20-0,60. D.
VI-VII. Sausose pievose. Apyretis. .
Gelsvasis lipikas - G. X pomeramcum Retz
(G.xochroleuc~m \l{olff.)
Stiebo apatinė dalis apvali, virš:1ti~ė yke~urbT~aune. ~a-
a atinė pusė melsva arba p1lka1 ~~ha, z_1edy_no sa_-
ki1ė/ išsiskėtusios, todėl šluote)_ė sk~~1ska. Z1edai balti.
o30-1 00. D. VII-IX. Lapuoc1ų m1skuose. Ret~~-
, ' Miškinis lipikas - G. schultesu Vest
(G. intermedium Schult.)
4 gentis. Kimbara - Cruciata Mill.
l. Ziedkočiai ir stiebas piiki arba stie~? _apatinė -~a~is ki_e½
plaukuota. Lapai pailgi arba _plac_iai lan':etisk~, ph~t
arba labai negausiai plau~u_?ti· Z_1edyno _sakeles pne
pamato be pažiedžią. Ziedat zalsva1yg_elt?nt· 0,10-0,~~-
D. V-VI. Pamiškėse, krūmuose, sviesmose lapuoc1ų
miškuose. Labai reta. Saugoma. h d
Pavasarinė kimbara - C. glabr~ (L_.) ~ r~.;1 :
Ziedkočiai ir stiebas plaukuoti. Lapai pailgai J_hp~1s~1,
plaukuoti. Ziedyno šakelės prie pamato s~y p~z1ede~1s.
Ziedai geltoni. 0,15-0,50. D. V-VI. Pam1skese, m1sko
aikštelėse, krūmuose. Reta. Saugoma. C . .
Kryžminė kimbara - . 1aevtpes 0 p1z.
71 SEIMA. PALEMONINIAI - POLEMONIACEAE
l Lapai neporomis plunksniški. Taurelė iki pusės sus~al-
. d t l. Palemonas - Polemomum
- L~pa~i ištisiniai. Taurelė iki pamato sus~aldyta. Phl
2. Fhoksas - ox
1 gentis. Palemonas - Polemonium L.
Stiebas status, plikas, tik viršutinė 1a.lis ~pa~gu~i !i_al:~i:
niais plaukeliais. Lapai pailgi, lap_eha1 ~a1]~a1 kiaus1~ysk1
arba lancetiški. Ziedai mėlyni, kartais balt~, z1edynas -:-ysk_uo-
telė. 0,30-0,80. D. VI-VII_. Drėgno~e pievose, pamis ese,
krantuose krūmuose. Apyretis. Saugotinas. L
' Mėlynasis palemonas - P. caeru1eum .
245
 2 gentis. Flioksas - Phlox L.
l. Sti:~a~ status!v ~pvalus, plikas. Lapai beveik bekočiai,
placi~i lanceh~ki arba siaurai elipsiški, pliki. Ziedal
~ausvi,_ raudom arba balti; žiedynas - beveik apskritu
~lu_?tele. 0,50-:-!,20. D. VII-IX. Dažnai auginamas dar-
zehuose, kapmese.
. šl!1ote!i~i~ flioksas - Ph. panic;ulata L.
S~iebas apa~gę~ )ia_u½i~iais plaukeliais. Lapai Iancetiš-
ki, pl~uk~oh, vir~uhma~ ]?amatine_ da)imi apkabina stie-
b_ą. ~iedai rausvi, tams1a1 raudom, v10letiniai arba bal•
h; _ ziedynas :-- s~ėtišk_a šluotelė. 0,20-0,50. Vn. VI-
IX. Gana daznai auginamas darželiuose gėlynuose
Vienmetis flioksas - Ph. dru'mmondii H~ok.
72 SEIMA. VIJOI(LJNfAI - CONVOLVULACEAE
l. Ziedai_ 2:-~ cm ilgio. Pažiedėlės mažos, atokiai nuo
t~ure~es ir Jos neapgaubia. l. Vijoklis - Convolvulus
- Zi~dai 5-7 cm ilgio. Pažiedėlės stambios išaugusios
prie pat taurelės, ir ją apgaubia. '
2. Vynioklė - Calystegia
l gentis. Vijoklis - Convolvulus L.
~-ti~_!J~s vijoklinis, gulsčias arba kylantis. Lapai pailgai kiau-
s.i?tski arba plačiai lancetiški, pamatas ietiškas arba strė­
hskas (101 pav., l). Vainikėlis piltuviškas, baltas arba raus-
2
101 pav.
246
11 , išorinėje pusėje 5 raudoni_ ruoželiai: 0!20-0,80.. D. y1-
1 Laukuose, daržuose, pakelese, dykvietese. Labai daznas.
Dirvinis vijoklis - C. arvensis L.
2 gentis. Vynioklė - Calystegia R. Br.
',l lcbas vijoklinis. Lapai trikampiškai kiaušiniški, P.af!la_t~s
lrdiškas arba širdiškai strėliškas (101 pav., 2). Vamikehs
, yškiai baltas, labai retai rausvas, piltuviškai varpĮškas.
1,00- 3,00. D. VI-IX. Pakrančių krūmuose, patvoriuose.
Apyretė. Patvorinė vynioklė - C. sepium R. Br.
73 SEIMA. BRANTINIAI - CUSCUTACEAE
l gentis. Brantas - Cuscuta L.
l. Liemenėlis l. Stiebas iki 3 mm skersmens, dažnai su
raudonais taškeliais. Ziedai balti arba rausvi, gausia-
žiedžiuose kamuolėliuose; žiedynas - pertraukta varpiš-
ka šluotelė. 0,50-1,50. Vn. VII-IX. Parazituoja dau-
giausia ant įvairių paupiuose augančių gluosnių rūšių.
Retas. Karklinis brantas - C. lupuliformis Krocker
Liemenėliai 2, palaidi. Stiebas 0,3-1,0 mm skersmens,
retai storesnis (iki 2 mm ske~smens) . . ?
V
2. Purkos galvutės pavidalo. Sekloms subr~n_dus d~zute
sutrūkinėja į netaisyklingos formos gabalehus. St~ebas
iki O8 mm skersmens, oranžinis. Ziedai balti, puriuose
kam~olėliuose. 0,20-0,50. Vn. VII-IX. Parazituoja ant
dobilų ir liucernos, kartais ir ant kitų kultūrinių au-
galų. Labai retas. .
Dirvinis brantas - C. campestris Yuncker
Purkos siūliškos. Sėkloms subrendus dėžutė skersai
plyšta. . k ,v . ·k· i· z 3
3. Liemenėliai ilgesni už mezginę, yso is ~atm _e 10_. vy_-
V
neliai vainikėlio vamzdelio žiotyse pahnkę Į vidų ir
uždengia vamzdelį. . . 4
Liemenėliai tokio pat ilgio kaip mezgine arba trum-
pesni už ją. Zvyneliai vainikėlio vamzdelio žiotyse sta-
tūs, prigludę prie vamzdelio. 5
4. Ziedai bekočiai arba beveik bekočiai, rausvi, 2-2,5 mm
ilgio; 5- 9 mm skersmens kamuolėliuose po 8-10 žie-
dų. Liemenėliai ilgesni už dulkines. 0,20~0,60. Vn.
VII-IX. Parazituoja ant įvairių sausose vietose au-
gančių žolinių augalų. Apyretis.
Smulkusis brantas - C. epithymum (L.) L.
Ziedai kotuoti, rausvi, 3-5 mm ilgio; 8-12 mm skers-
247
 ~ens kamuolėliuose po 12-18 žiedų. Liemenėliai to 11. Ziedai tamsiai rudi, kartais geltoni. Taurelė va1s1atq
k10 pat ilgio kaip dulkinės. 0,30-0,80. Vn. VII Vl 11 atsiradus išsipučia. 4. Vilkžvelgė - Non11~ s
~arazituoj a dažniausiai ant dobilų, retai ant kltų zo Ziedai kitokių spalvų. Taurelė ir vaisiams atsiradųą
hų. Retas. neišsipu_čia, • v• v• • , V , , • y, • ~
. . Do_bilinis brantas - C. trifolii Bab. et Gihs. 1. Ziedyna1 daug1az1edz1a1, bent v1rsuttma1 z1eda1 be d~ 11
5. Stiebai dažniausiai rausvi. Vainikėlio vamzdelis tokio giamųjų lapelių; vainiklapių išaugos vainikėlio žiotys'
pat il~io k~ip atbraila arba trumpesnis už ją. Ziedai geltonos. 10. Neužmirštu~lė - ~rosott
kotuoti; purtuose, 10-15 mm skersmens kamuolėliuos1· Kiekvienas žiedas turi dengiamąjį lapelĮ. Vam1klap/~
P? _10-15 žiedtĮ. Liemenėliai tokio pat ilgio kaip vaini išaugos ne geltonos. . ~
~eh~. ~.~0-1,20. V_n. V~-VIII. Parazituoįa ant daugL• 8. Ziedai apie 1,5-2,5 cm skersmens; atbraila p_l~kščia.
ho zo~nių augalų tr upių pakrantėse ant gluosnių. Ga vainiklapių viršūnė smaili ( 102 pav., 2). Ku~keha1 kn '
na_ da~nas. J:>aprast~is b_r~n~as - C. europaea L. iš vainikėlio ya~zdelio._ . . 7: Ag_u~~le_ - Borą~Cl
Ziedai gerokai siauresni; vam1klap1ų vtrsune apskrita.()
V • •

Stiebai dazniaus1a1 gelsvi. Va1nikelio vamzdelis maž-

d~ug dukart ilgesnis už atbrailą. Ziedai bekočiai, tan-
k1_uose, _8-:--_10 mm plo_čiov kamuolėliuose po 5-8 žiedus.
L1emeneha1 trumpesni uz ~els_vai baltą vainikėlį. 0,30-
0,50. Vn. VI-VIII. Paraz1tu0Ja ant linų ir kitų žolinitĮ
Kuokeliai nekyšo iš vainikėlio vamzdelio.
O. Ziedai maži, balsvi arba gelsvi, vienodos spalvos. 9
l. Kietagrūdis - Lithosperrnltflt
- Ziedai v_id_ut_i1:io _di~umo, mėlyni,_ _viol~tin_i!-i, karta. 1
V

auga l ų. Labai retas. balti; vam1keho z10hs geltona; vam1klap1ų 1saugos ha.t~
Lininis brantas - C. epilinum Weihe 10
1e a1· zyd n.· v am1
10. tz~s.d V · ·k·1·
e 10 vamz d e 1·1s 1cnktas.
74 SEIMA. AGURKLINIAI - BORAGINACEAE 8. Godulis - Lycop8 i
- Ziedai tamsiai violetiniai, kartais mėlyni arba balt~
Vainikėlio vamzdelis tiesus.
1
l. V ~in_i~ėlis . 1:et~isy_klingas, beveik dvilūpis, vainiklapiai 6. Godas - Anchu 8 ·
rys½1a1 sk1~1a~1 didumu. Kuokeliai kyšo iš vainikėlio, l l (5). Zie~ai _ru_dai raud?n! arba . ra_1;~on~i viole_tiniai. Va~
nevienodo t!g10. 2. Ežeinis - Echium siaus 1šorme (nugarine) puse 1sttsa1 spygliuota.
V_aini~ėlis taisyklingas arba beveik taisyklingas. 2 12. šunlielė - Cynoglosslt
2. Z1eda1 daugiau kaip l cm ilgio, siauri nusvirę. Lapai - Ziedai šviesiai mėlyni. Tribriaunio vaisiaus spygliuot~
bekočiai, stiebu žemyn nuaugę ( 102 pav'., 1). tik briaunos. 11. 2iaudrinys - Lapplll!
5. Taukė - Symphytum 12 (3). Taurėlapiai iki pat pamato laisvi.
- Ziedai trumpesni kaip l cm, bet gali būti iki 2 5 cm l. Kietagrūdis - Lithosperrnltflt
pločio. ' 3 Taurėlapiai ne mažiau kaip iki vidurio suaugę. Pri
3. Vainikėlio žiotyse yra vainiklapių išaugos, dengiančios vainikėlio žiočių yra kuokštai plaukelių. ~
vamzdelį. 4 3. Plautė - Pulmonaria
- V~ini½_ėlio žiottse_ vainiklapių išaugų nėra, tačiau kar-
tais buna kuoksta1 plaukelių. 12 l gentis. Kietagrūdis - Lithospermum L.
4. St~ebas_ gu!sčias! ap~ugęs žemyn nulinkusiais dygliu- l. Stiebo tik viršutinė dalis truputį šakota arba jis Visai
ka1~. Z1~~a1 pav1e_ma1, lapų pazastyse, violetiniai. Tau- nešakotas, lapų reta, jų tik vidurinė g_ysl_a ryš~1. '{~inj_
~ele va1s1~ms atstradus padidėj a, pasidaro plokščia ir
Įlankstytai dantyta ( 102 pav., 4).
kėlis baltas, kartais melsvas, vamzdehs il_g~s! JO ziotys
apaugusios plaukeliais, be žvynelių. Va1s1a1 grublėti
9. Prosnis - Asperugo rudi. 0,10-0,60. Vn. ir Dv. VI-VII. Laukuose, dyk:
S_tiebas status ar kylantis, be dygliukų. Taurelė ir vai- . vietėse, pakelėse, pamiškėse. Gana dažnas.
siams atsiradus nesuplokštėja. 5 Dirvinis kietag_rūdis ~ L. _arv_ens~ l
5. Vaisiai ir mezginės nespygliuoti, lygūs. 6 Stiebas labai šakotas, lapų daug, JŲ ryškios 1r v1qurinė·
Vaisiai, kaip ir mezginės, apaugę smulkiais dygliukais ir šon inės gyslos. Vainikėlis žalsvai ar~a gels~a1 ba1s:
arba grublėti (102 pav., 3). 11 vas, vamzdelis trumpas, žiotys apaugusios labai mažais
248
 ž-yyneliais, be plaukelių. Vaisia~ lygūs, blizgantys, bals-
vi: 0130-0,80. D. V-VII. Krumuotuose šlaituose, pa-
m1škese, pakrantėse. Retas.
Vaistinis kietagrūdis - L. officinale L.

2 gentis. Ežeinis - Echium L.

~tieba~ _status, al?augęs atvėpusiais šereliais ir žemyn pa-
4
l!nkus1~1s t_rumpa1s plaukeliais. Ziedai iš pradžių rausvi vė­ 2 3
l~au melym. Vais!ai. raukšlėti: 0,20-0,90. Dv. ar žiem~j an-
tis. VI-IX. Dykv1etese, pakelese, dirvonuose, palaukėse.
Paprastasis ežeinis - E. vulgare L. 102 pav.

3 gentis. Plautė - Pulmonaria L.
l. Pamatini~i lapai. p~i!gai ½iau~~niški, pamatas širdiškas
ar ~psknta~,. st~1gia_1 .susiaurerns į lapkotį. Stiebiniai
l~pa1 bekoč~at. Z1eda1 tš pradžių rausvi ar raudoni vė­
liau rausvv~l a: me!~v.ai violetiniai. 0,10-0,30. D. iv-
v. Lapuoc1ų 1r m1snuose miškuose, krūmuose. Gana
V
spalvos, kartais gelsvi arba balsvi. 0,30-1,00. D. VI-VII.
Krantuose, grioviuose, patvoriuose, dykvietėse, pakrūmėse.
Apyretė ( 102 pav., 1). Vaistinė taukė - S. officinale L.
6 gentis. Godas - Anchusa L.
Stiebas status, šakotas, kaip ir lapai, apaugęs šiurkščiais
plaukeliais. Lapai pailgi arba lancetiški, lygiakraščiai. Vai-

dazna. Tamsioji plautė - P. obscura Dum.

Pamati1:iai l~pai . .P~~lgai arb_a li~ijiškai lancetiški, pa-
matas sia_urat _pl~1~h~kas, ~usiaurerns pereina į sparnuo-
tą lapk_otĮ_. She_bm1a1 lapai bekočiai, viršutinfai pamati-
ne dal!mt .P~Stau _apk~bi~a stiebą. Ziedai iš pradžių
raudom, veliau melym, zydra1 mėlyni, kartais balti.
g,t?-0,30. D .. I~-V. Mišriuose ir lapuočių miškuose,
sla1tuose, pam1škese. Gana reta.
Siauralapė plautė - P. angustifolia L.
4 gentis. Vilkžvelgė - Nonnea Med.
~al?a.i pailg~i l~nce!iš_ki_, kraš!~s. šiek tiek įlankstytas, apa-
ti~11~1. kotuoti, v1~šuhma1 bekocia1, plaukuoti ir šeriuoti. Vai-
mkeho vamzdehs ilgesnis už taurelę. 0,20-0,50. D. V-
VII. Laukuose, dykvietėse, pakelėse. Reta.
Kriauklinė vilkžvelgė - N. pulta (L.) DC
5 gentis. Taukė - Symphytum L.
Stiebas status, tuščiaviduris, sparnuotas apaugęs šiurkščiais
pla1;1keli.~is .. Lapai plačiai lancetiški, ap'atinėje stiebo dalyje
susiaurern .l sp_arn1;1otą lapkotį,_ viršutinėje bekočiai, prie pa-
~ato _pereu~a Į stiebo_ sparneliu~,. visi šiurkščiai plaukuoti.
Z1eda1 nusvrrę, nešvarios purpurmes arba rausvai violetinės
250
nikėlio vamzdelio žiočių išaugos kiaušiniškos, paviršius _ak-
sominis. 0,30-0,80. Dv. arba D. V-IX. Laukuose, pakelese,
sodybose, dykvietėse. Gana dažnas.
Paprastasis godas - A. officinalis L.
7 gentis. Agurklė - Borago L.
Stiebas status, storas. Apatiniai lapai pailgai kiaušiniški a_r
elipsiški, pamatinė dalis susiaurėjusi į_ sparnuotą. lap½ot1,
viršutiniai bekočiai, pailgi, pamatine dalimi apgaubia stiebą
ir pereina į stiebo sparnelius; kaip ir stieb_as, visi ~apai ap-
augę šiurkščiais plaukeliais. Zied~i nusvtrę,_ ž_y dn. 0,20-:-
0 60. Vn. VI-VII. Auginama darzuose, pas1ta1ko sulauke-
j~sių. Vaistinė agurklė - B. officinalis L.
8 gentis. Godulis - Lycopsis L.
Stiebas labai šakotas, kylantis arba status, kaip ir lapai,
apaugęs. šereliais. Lapai lancetiški _ai:ba pailgi, ~a½rašt)'.s
banguotas ir smulkiai dantytas, apabmų lapų apatme dalis
susiaurėjusi į lapkotį, viršutiniai bekočiai. Vainikėlio vamz-
delio žiočių išaugos plaukuotos. 0,15-0,30. Vn., Dv. VI-IX.
Laukuose, daržuose, pakelėse, dykvietėse. Dažnas.
Dirvinis godulis - L. arvensls L.
251
 9 gentis. Prosnis - Asperugo L.
S!~e~as gu_lsčias, _labai šakotas, briaunotas, apaugęs stan-
d~ia1s :et_a1s šerel_iais.. Lapai elipsiškai lancetiški arba pail-
gi, glezm, blakshenoh, apatiniai kotuoti, viršutiniai beko-
čiai. Vainikėlio vamzdelio žiočių išaugos baltos. Vaiskočiai
žemyn nulinkę. 0,20-0,50. Vn. V-VIII. Panamėse šiukš-
lynuose, dykvietėse. Retas. ' Vaiskočiai tokio pat ilgio kaip taurelė arba trumpes-
šliaužiantysis prosnis - A. procumbens L.
l O gentis. Neužmirštuolė - Myosotis L.
l. Taurelė apaugusi retais prigludusiais plaukeliais. Plau-
kelių viršūnė tiesi, kabliškai neužlinkusi. • 2
- 1:~1;1re~ė a~aJJ{U_si tankiais plaukel~ais, daugelis jų pa-
s1s1ausę, v1rsune lenkta arba kabliskai užlinkusi. 3 (M. hispida Schlecht.)
2. Stiebas apvalus ar neryškiai vagotas, nuo pamato gau-
siai šakotas, šiek tiek plaukuotas. Taurelė bent iki pu-
sės į 5 skiltis suskaldyta. Vainikėlis 4-6 mm pločio,
atbraila tokio pat ilgio kaip vamzdelis. O, 15-0,50. Dv.
V-VIII. Drėgnose pievose, pagrioviuose, krantuose.
Gana dažna.
Velėninė neužmirštuolė - M. caespitosa C. F. Schultz
Stiebas briaunotas, tik nuo vidurio ar kiek žemiau iš-
sišakojęs, truputį plaukuotas arba beveik plikas. Tau-
relė ne giliau kaip iki 1/s į 5 dalis suskaldyta. Vainikė­
lis 6-10 mm pločio, atbraila ilgesnė už vamzdelį.
0,20-0,70. D. V-IX. šlapiose pievose, grioviuose, pa-
krantėse, šlapiuose miškuose. Dažna.
. . . . .Pelkinė 1!~užmiršt!-1olė ~ M. palustris ,Į..
3. Va1mkelto atbraila ploksc1a, daugiau kaip 6 mm pločib
V
ilgesnė už vamzdelį. Ziedynas belapis. Vaiskočiai 1,5_:
2 kartus ilgesni už taurelę. Stiebas status, apaugęs
šiurkščiais plaukeliais. 0,15-0,50. Dv., D. arba Vn. V-
VII. Miškuose, pamiškėse. Apyretė.
Miškinė neužmirštuolė - M. sylvatica Ehrh.
Vainikėlio atbraila plačiai piltuviška, iki 5 mm pločio,
trumpesnė už vamzdelį. 4 apatinės dalies stiebiniai lapai elipsi~~i,. pne p~vm_ato su-
4. Ziedyne po 3-5 atokiai vienas nuo kito žiedus. Vaisko-
čiai daug kartų ilgesni už taurelę, nulinkę. Taurelė
su vaisiais atvira. Stiebas kylantis, plonas, trapus. 0,10-
0,40. Vn. V-VI. šlaituose, pamiškėse, krūmuose. Re-
ta. Saugoma.
Smidrinė neužmirštuolė - M. sparsiflora Pohl
Ziedyne daug žiedų. Vaiskočiai tik 2 ar 3 kartus ilges-
ni už taurelę, lygūs su ja arba trumpesni. 5
252
5. Vaiskočiai 2-3 kartus ilges~i už t_au~elę. ~iedyna~
tankus, belapis, maždaug ~okio p~t. !lg1ov kaip hkus1
lapuota stiebo dalis. Taurele su va1sia1s uzd_ara. 0,10;-:-
0 40. Vn. arba Dv. V-IX. Laukuose, pakelese, pam1s-
k~se dykvietėse, miško aikštelėse. Dažna. . .
' Dirvinė neužmirštuolė - M. arvensts (L.) Htll
• V • 6
m uz Ją. . . . ..
6. Vaiskočiai tokio pat ilgio kaip taurele. J1 ~u va1_sia1~
atvira, skiltelės išsiskėtusios. Ziedynas dau~ _1I~e~n!s ~~
likusią lapuotą stiebo dalį. Subrendę va1sia1 sv1~s1~1
rudi. 0,05-0,25. Vn. arba Dv. V-VI. Laukuose, sla1-
tuose kopose, smėlynuose. Reta. . .
' Kalvinė neužmirštuolė - M. ramos1ss1ma Rochel
Vaiskočiai trumpesni už taurelę, statūs. Ta_ur_elė s1;1 vai-
siais uždara. Ziedynas labai ilgas, p_amatme dahs la-
puota Subrendę vaisiai juosvai rudi. 0,05-0,20. V1;1.
0
arba Dv. IV-VI. Laukuose, pakelėse, šlaituose, sme-
lynuose, miškuose. Dažna. . .
Smiltyninė neužmirštuolė - M. stncta Lmk
11 gentis . .Ziaudrinys - Lappula Moench
Stiebas status kaip ir lapai, apaugęs prigulusiais p_lau½e-
liais. Pamatinlai lapai kastuviški, viršūnė buka, kotuoti, s~1~-
biniai lancetiški, bekočiai. Ziedai 2-4 mm skersmens, vam1-
kėlis nedaug ilgesnis už taurelę. 0,10-0!40. Vn. arb~. Dv.
VI-VIII. Dykvietėse, šiukšlynuose, pakelese, ant gelezmke-
lio pylimų. Gana retas.
Ežinis žiaudrinys - L. squarrosa (Retz.) Dum.
12 gentis. šunlielė - Cynoglossum L.
Stiebas status ar kylantis, storas, briaunotas._ Pamatiniai ir
siaurėję į lapkotį, viduriniai ir v~ršutm1~1. lance~1sk1, bek~-
čiai, pamatine dalimi apg:a~bia stiebą. V1s1 lapai plaukuoti.
Ziedų suktukai susitelkę Į s~uotelę. _0,30-0,80. Dv. _v-VII.
Dykvietėse pakelėse, palaukese, smelynuose. Apyre_t~.
' Vaistinė šunlielė - C. offlcmale L.
253
 75 SEIMA. PR.AUJENJNJAI - CALLITR.ICHACEAE
l gentis. Praujenė - Callitriche L.
l. Su~rendę va_i~iai apie 5,5 mm skersmens, bevelk iki vi-
d~no _skersai J_sm~!-lgti, plačiais sparneliais (103 pav., 2) .
Z1e~a1 be_ paz_1ed~1ų. Augalai visiškai pasinėrę po van-
~e1;1!~• plu<:1~r:._1U?Janč~ų lapų nėra. Povandeniniai lapai
li;111J!sk1, V:lrs1!ne_ dvisaka. 0,10-0,50. D. VI-IX. Sto-
v1!1ctuose tr leta1 tekančiuose vandenyse, 0,5-2 m gy-
lyJe. Reta. ~u~<:ninė praujenė - C. hermaphroditica L.
Subren~ę v:,a1?1a1 .d!1ug mažesni. Ziedai su pažiedėmis.
Au~~l~t _d~zmaus1a1 su plūduriuojančių lapų skrotele. 2
2. Vats~a1 1k1_v2 ."3~ ploči?, ryškiai sparnuoti. Sparneliai
plon_1, pers1sv1ec1a~~ys, JŲ plotis siekia 1/ 5 -t/6 vaisiaus
pl~č!o· Purkos stac10s, 2-3 mm ilgio, išliekančios prie
v~1s1~vu~ ( 103 pav:' 3) . P!ąduri~oj_antys lapai plačiai
eltps1sk1 a_~b~ beveik apsknh, pasmerusiej i elipsiški ar-
~!1 kas~uv1_sk1. 0,05-0,50. D. arba Vn. VI-X. Stovin-
cmose 1~ letai teka!1čiuose vandenyse (iki 0,8 m gylio),
nereta Ir sausumoJe, taip pat drėgnose laikinai van-
dens apsemiamose vietose. Apyretė. '
Tvenkini~~ praujenė:--: C. stagnalis Scop.
Vaisiai. iki 1,5 mm ploc10. Sparneliai neryškūs arba jų
v1s_a1_ ~era. 3
3. Va1v~1a1 nesparnuoti, s~ri_tuliš~i_. Pur½os 4-6 mm ilgio,
s~ac(OS, gana st_oros, 1sliekanc1os pne. vaisiaus. Plūdu-
~ rtU~J~!1tys lapv~t. ka~tuviš~i,. _jų skrotelė kompaktiška,
Pfi~!rS(U~- .Pl?ksc1as, zemutmeJe stiebo dalyje pasinėru­
st~Jt lmtJ!~kt. 0,05-0,50. D. V-IX. Stovinčiuose ir lė­
tai tekancmos_e vandenyse, grioviuose, kūdrose durpy-
nuose. Apyrete. ' 2.
Įvairioji praujenė - C. cophocarpa Sendt.
(C. polymorpha Lonnr.)
Q)I q)
- 6
qS
- Vainikėlis rausvas, violetinis, kartais būna melsvas.
(Į)
aij
2 3 4 žiedų apskriti menturiai susitelkę į galvutes ar varpas
103 pav.
254
Vais iųsparneliai labai siauri. Purkos vaisiams išaugus
nukrinta. 4
4. Vaisiai atvirkščiai kiaušiniški, apie l mm ilgio, ilgesni
už plotį, viršutinėje dalyje aštrūs sparneliai ( 103 pa~.,
4 ) . Purkos stačios, 1-2 mm ilgio, anksti nukrinta. Plu-
dur iuojantys lapai ka~tuviški, viršūnė _iš_kirp!a!. s~si~-~~k~
į ties viduriu Įdubusią skrotelę, pasmerus1e11 hmj1sk1
arba linijiškai lancetiški, viršūnė trikampiškai. iškirpta.
O03-0 30. Vn. arba D. VI-IX. Stovinčiuose ir lėtai
t;kanči~ose vandenyse, grioviuose, ant drėgnų miško
keliukų. Dažna. Pavasarinė praujenė - C. palustris L.
Vaisiai apskriti arba beveik apskriti, 1,5 mm ilgio, per
vis ą ilgį su sia!-lrais spari:ieliai_s (103 _pav., _l) . ~u.rkos
ilgos, atgal ats1lenkus1os ir pngludus1os pn~ v~1s1aus,
viršūnė išlinkusi. Plūduriuojančių lapų kartais nera ar-
b a jie kastuviški, taurės pavidalo skrotelėje, pasinėru­
sieji beveik linijiški, viršūnė pusrutuliška, rečiau rep!ių
pavidalu iškirpta. 0,05-0,30. D., Dv. V-VIII. Stovm-
čiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Reta.
Kabliuotoji praujenė - C. hamulata Kūtz.
76 SEIMA. L0PAZJEDZIAI (NOTRELINIAI) -
LABIATAE (LAMIACEAE)
l. Vainikėlio ryški tik apatinė lūpa, o viršutinė labai re-
dukuota ir jos trumpos skiltelės prigludusios prie apa-
tinės lūpos todėl vainikėlis atrodo vienalūpis (104 pav.,
2 4 ' 2
' )•
Vainikėlis iš 2 ryšk"1a1• b es1s • v • 1-upų ar b a 1s 4
• k"manc1ų • Y
(ar 5) beveik vien?dų_skiauč!Ų- . . . . v• 3
•
Vainikėlio vamzdelio vidus plikas. Vam1kehs z1edm per-
žydėjus nukrinta ( 104 pay., 4). 1.. Beru_ti~ - Teu~r~ui:n
Vainikėlio vamzdelio viduje plaukelių vam1kas. Vatmke-
lis žiedui peržydėjus nuvysta, bet nenukrinta ( 104 pav.,
2). 2. Vaisgina -Ajuga
3. Vainikėlis iš 4 beveik vienodų skiaučių. 4
Vainikėlis ryškiai dvilūpis.
Vainikėlis baltas. Kuokeliai 2. 5. Vilkakojė - Lycopus
4.
Kuokeliai 4. 5
5. Du kraštiniai kuokeliai ilgesni už vidinius. Ziedynas -
vienašalė viršūninė varpa. 3. Aniužė - Elsholtzia
Visi kuokeliai maždaug vienodo ilgio. Lapų pažastyse
stiebo viršūnėje arba viršutinėje jo dalyje.
4. Mėta - Mentha
255
 6 (3). Kuokeliai 2. 24. šalavijas - Salvl• Ziedai stambesni, daugiau kaip l cm ilgio. 19
Kuokeliai 4. / 17. Apatiniai ir viduriniai lapai giliai plaštakiškai suskal-
7. Kuokeliai ir liemenėlis iš vainikėlio vamzdelio nciš~,1 dyti. 15. Sukatžolė - Leonurus
kišę, slypi jo viduje. 10. šantra - Marrubium Lapai dantyti arba karbuoti, bet nesuskaldyti. 18
Kuokeliai ir liemenėlis ilgesni už vainikėlio vamzdelį 11 18. Bent apatinių lapų pamatas širdiškas. Vainikėlis bals-
iš jo kyšo; kartais ilgesnis tik liemenėlis arba tik kuo vas, taškuotas. 11. l(atžolė - Nepeta
keliai (bent 2 ilgesnieji). H - Visų lapų pamatas pleištiškas. Vainikėlis rausvas.
8. Vainikėlio apatinė lūpa atrodo vienskiautė, nes abi šo 16. Liaudiga - Chaiturus
ninės skiautės labai redukuotos, tačiau vidurinė skiautė 19 (16). Vainikėlio apatinėje lūpoje 2 kūgiški, ragelių pa-
kartais triskiltė. Viršutinė vainikėlio lūpa šalmo pavi- vidalo iškilimai. 22. Aklė - Galeopsis
dalu išsigaubusi ( 104 pav., 1) . 20. Notrelė - Lamium Vainikėlio apatinė lūpa lygi, be iškilimų. 20
Vainikėlio apatinė lūpa aiškiai triskiautė, ypač didelė 20. Lapai pamatiniai ir stiebo žemutinėje dalyje; aukščiau
vidurinė skiautė; kartais visos skiautės susisuka į vamz- tik 1-3 lapų poros ir viršūnėje varpiškas žiedynas.
delį ir tada apatinė lūpa atrodo iš vienos skiautės . 9 19. Notera - Betonica
9. Taurelė ir vaisiams išaugus atvira arba jos žiotis tik Stiebas gausiai lapuotas. 21
plauke lių vainikas dengia. 10 21. Gana tankūs žiedų menturiai susitelkę stiebo viršūnėje
- Taurelė vaisiams atsiradus uždara arba beveik uždara, į varpiškus žiedynus. Peržydėjusių žiedų bent ilges-
ryškiai dvilūpė. 25 nieji kuokeliai susisukę ir išlinkę į lauko pusę.
10. Zydinčių žiedų kuokeliai prasiskėtę ir kyšo iš vaini- 18. Notra - Stachys
kėlio jo pakraščiuose. 11 Ziedai lapų pažastyse retuose menturiuose, nesusitelku-
Kuokeliai lygiagretūs arba dulkinės arti viena kitos, siuose į varpas. Ir peržydėjusių žiedų kuokeliai tiesūs,
žydėjimo metu kyšo iš vainikėlio vamzdelio ties jo vi- nesusisukę ir neišlinkę. 17. Akenis - Ballota
duriu. 12 22(13). Ziedai stambūs, 3-4 cm ilgio, po 1-3 lapų pa-
11. Taurelė penkiadantė, danteliai vienodi. Ziedynas skė- žastyse. Vainikėlis balsvas, rausvai dėmėtas, malonaus
tišJrns. 6. Raudonėlis - Origanum kvapo. 14. Medumėlė - Melittis
- Taurelė netaisyklinga, neryškiai dvilūpė ( 104 pav., 5) . - Ziedai mažesni, iki 2,5 cm ilgio. Vainikėlis rausvas ar
Ziedų menturiai viršutinėje žiedyno dalyje susitelkę į rausvai violetinis. 23
varpas. 7. Ciobrelis - Thymus 23. Viduriniai (aukščiau išaugusieji) kuokeliai ilgesni. Pa-
12 (10). Ziedai melsvai violetiniai, po keletą išaugę lapų matiniai lapai lancetiški arba pamatas širdiškas.
pažastyse, vainikėlio žiotis plaukuota. Lapai inkstiški, 13. žiomenė - Dracocephalum
stambiai karbuoti. 12. Tramažolė - Glechoma Kraštiniai (žemiau išaugusieji) kuokeliai ilgesni. Lapai
- Ziedai kitokių spalvų, o jeigu melsvai violetiniai, tai kiaušiniški, pamatas pleištiškas. 24
žiedynas, viršūninė varpa ir lapai nekarbuoti. 13 24. Pažiedlapiai ilgi, šerelių pavidalo, apaugę ilgais plau-
13. Taurelės danteliai visi beveik vienodi. . 14 keliais. Taurelės žiočių vidus apaugęs pavieniais plau-
Taurelė dvilūpė, viršutinė lūpa tridantė, apatinė dvi- keliais. 8. šunmėtė - Clinopodium
dantė ( 104 pav., 5, 7) . 22 Pažiedlapiai trumpi, neplaukuoti. Taurelė žemiau žio-
14. Lapai siauri, 2-5 mm pločio, linijiškai lancetiški, ly- čių išlinkusi ir išsipūtusi, žiotyse plaukelitĮ vainikas.
giakraščiai. 13. Ziomenė - Dracocephalum 9. žvirgždė - Acinos
- Lapai gerokai platesni, nelygiakraščiai. 15
15. Apatinės lūpos šoninės skiautės smailios. Vainikėlis ryš- 25 (9). Taurelės viršutinė lūpa tridantė. Vainikėlio apatinė
kiai geltonas, daugiau kaip 20 mm ilgio. Stiebas guls- lūpa dviskiautė. Menturiuose po daugelį žiedų; sutan-
kėję menturiai stiebo viršūnėje sudaro galvutę.
čias, viršūnė kylanti. 21. šalmutis - Galeobdolon
- Apatinės lūpos šoninės skiautės bukos. Vainikėlis ne 23. Juodgalvė - Prunella
geltonas, o jei geltonas, tai iki 20 mm ilgio. Stiebas Ta urelės lūpos lygiakraštės, nedantytos ( 104 pav., 6).
status. 16 Vainikėlio apatinė lūpa taip pat lygi. Lapų pažastyse
16. Ziedai maži, iki l cm ilgio. 17 2 ar keli žiedai. 25. Kalpokė - Scutellaria
2
256 11 l lžsak. Nr. 6435 257

,'
·:\:".:
.
'
:
3 4 5 7
2
104 pav.
gentis. Berutis - Teucrium L.
šakniastiebis su . pal~ip?mis, ~)i~užiantis. Stiebas kylantis,
p_la_ukuotas. Lapai pa1lg1, bekocia1, stambiai dantyti. Mentu-
riai lapų pažastyse, juose po 4 purpuriškai raudonus žiedus.
0,10-0,40. D. VII, VIII. Drėgnose pievose grioviuose ba-
lose. Labai retas. Saugomas. ' '
Raudonžiedis berutis - T. scordium L.
2 gentis. Vaisgina - Ajuga L.
l. A~galai papr_a~tai s1;1. ilgomj~ . šliaužiančiomis palaipo-
mis. Pai:n~tm1a( Iap~1 1Igakocia1, karbuotai dantyti. Stie-
b~ vap~t~ne d~I_1s plika arba tik iš 2 pusių plaukuota.
V1rsutmes paz1edes trumpesnės už žiedus. 0,10-0,30.
D. YI-:-VII. Miškuose, krūmuose, pamiškėse, pievose.
Dazna.. ~liaužia~čioji vaisgina - A. reptans L.
Augalai be_ ~a!a1pų. _Stieba~. ~aprastai ištisai plaukuo-
ta~. Pamatinia1 lapai bekocia1 arba lapkočiai trumpi.
Visos pažiedės ilgesnės už žiedus.
2. Lapai }ygiakraščiai ar~a neryškiai karbuotai dantyti.
A~gala_1 apaugę trumpais plaukeliais. Viršutinės pažie-
des_ dvigubai ilgesnės už šviesiai mėlynus žiedus. Kuo-
kehų koteliai pliki. 0,10-0,30. D. V-VII. Miškuose
miško aikštelėse, šlaituose. Gana reta. Sauaotina.
. Stačioji vaisgina - A. py~amidalis L.
1:~Pa! stambiai_ ½ar~u?tai. d~ntyti. _Ąugalai apaugę gau-
nska1s plaukeha1s. V1durmes Ir v1rsutinės pažiedės tri-
skiautės, kiek ilgesnės už tamsiai mėlynus žiedus. Kuo-
k~lių koteliai plaukuoti. 0,10-0,30. D. V-VI. Sausose
pievose, šlaituose, pamiškėse. Gana dažna.
Gauruotoji vaisgina - A. genevensis L.
258
. 3 gentis. Aniužė - Elsholtzia Willd.
.
ll'dų varpos tankios, stiebo ir šakų viršūnėje. Vainikėlis
6
, ,111svai violetinis. Stiebas status, tvirtas, šakotas. 0,20-
0,:,0. Vn. VII-IX. Daržuose, laukuose, dykvietėse, · patvo-
t I uose. Gana dažna .
l(vapioji ani užė - E. ciliata (Thunb.) Hyl.
4 gentis. Mėta - Mentha L. .
l. Ziedų menturiai lapų pažastyse, reti, arba viršutiniai
galvutėse. Vainikėlio žiotyse yra plaukelių žiedas. Lapų
šoninių gyslų 2- 6 poros. 2
- Ziedų menturiai varpose. Vainikėlio žiotyse plaukelių
žiedo nėra arba jis labai menkas. Jei žiedynas galvutės
pavidalo, tai lapų šoninių gyslų daugiau kaip 6 poros. -4
2. Ziedų menturiai, išskyrus 1-2 apatinius, susitelkę į
galvutę stiebo viršūnėje. Ziedai rausvai violetiniai. Tau-
relė vamzdiška, su 13 gyslų, jos danteliai lancetiški.
Lapai kiaušiniški arba kiaušiniškai lancetiški, nelygiai
dantyti, pamatas apskritas ar širdiškas. 0,20-0,80. D.
VII-X. Grioviuose, upelių pakraščiuose, krantuose, šla-
piuose krūmuose. Apyretė.
Vandeninė mėta - M. aquatica L
Ziedų menturiai viršūnin ių lapų pažastyse. Stiebo viršū­
nėje lapų kuokštas. 3
3. Taurelė vagota, jos danieliai trikampiškai lancetiški,
daug ilgesni už plotį. Lapai elipsiški, dantyti, abu ga-
lai nusmailėję. 0,20-0,80. D. VII_:_VIII. Krantuose,
grioviuose, pelkėse. Dažna.
. Pakrantinė mėta - M. verticillata L.
Taurelė nevagota arba neryškiai vagota, jos danteliai
2 trikampiški, kartais plačiai kiaušiniški, beveik vienodo
ilgio ir pločio. Lapai kiaušiniški arba elipsiški, kiek
dantyti ar karbuoti. 0,15-0,50. D. VI-X. Laukuose, pie-
vose, krantuose, grioviuose, miškuose. Dažna.
Dirvinė mėta - M. arvensis L.
' •1 (l). Visi lapai kotuoti, pailgi arba beveik lancetiški, dan-
tcliai reti, smailūs, tik apatinės pusės gyslos plaukuo-
tos. Taurelė vagota, su 13 gyslų, jos pamatas plikas.
o,:30-0,80. D. VI-VIII. Dažnai auginama.
Pipirmėtė - M. X piperita L.
l 11pni bekočiai arba apatinėje stiebo dalyje trumpa-
l ,11 i:1 i. 5
, l , q 1.11 pliki arba tik apatinės pusės gyslos plaukuotos,
p,111~:1 arba Iancetiški. Stiebas plikas. 0,30-0,80. D.
259.
 VII-IX. Auginama darželiuose, kartais sulaukėja. Ga-
na reta. šalmėtė - M. spicata L.
Lapai pailgai lancetiški, abi jų pusės arba bent apa-
tinė pusė plaukuota. Stiebas gauruotas. Ziedai rausvai
violetiniai. 0,50-1,00. D. VII-IX. Krantuose, grioviuo-
se, drėgnose pievose, pamiškėse. Gana reta. Saugoma.
Miškinė mėta - M. longifolia L.
5 gentis. Vilkakojė - Lycopus L.
Stiebas status, · vagotas, nešakotas arba šiek tiek šakotas.
Lapai trumpakočiai arba viršutinėje stiebo dalyje bekočiai,
pailgai elipsiški arba kiaušiniškai lancetiški, dantyti smai-
liais, stambiais danteliais. Daųgiažiedžiai menturiai lapų
pažastyse. 0,20-1,00. D. VII-IX. Pelkėtuose miškuose, šla-
piose pievose, pakrantėse, krūmuose, grioviuose, pelkėse.
Dažna. Paprastoji vilkakojė - L. europaeus L.
6 gentis. Raudonėlis - Origanum L.
Stiebas status, žiedyno srityje šakotas, su 2 išilginėmi s plau-
kelių eilėmis. Lapai kotuoti, kiaušiniški, pailgai kiaušiniški
ar pailgi. Ziedai šviesiai purpuriniai, kartais balti; žiedy-
nas - skėtiška šluotelė stiebo ir šakų viršūnėse. 0,20-0,60.
D. VII-IX. Pamiškėse, šlaituose, krūmuose. Apyretis. Sau-
gotinas. Paprastasis raudonėlis - O. vulgare L.
7 gentis. Ciobrelis - Thymus L.
l. Stiebas keturbriaunis, kylantis, plaukuotos tik briaunos
arba pakaitomis du šonai. Lapai plačiai kiaušiniški,
kiaušiniški, ovalūs arba plačiai elipsiški. 0,05-0,25. D.
VI-IX. Sausose pievose, šlaituose, pamiškėse, ant py-
limų. Gana dažnas.
l(eturbriaunis čiobrelis - Th. pulegioides L.
Stiebas apvalus, visas vienodai ar beveik vienodai plau-
kuotas, gulsčias, šakos kylančios. Lapai Iancetiški, pa-
ilgi ar siaurai elipsiški. 0,05-0, 15. D. VI-IX. Sau-
suose pušynuose, smėlynuose, kopose, smėlinėse san-
kasose. Dažnas. Paprastasis čiobrelis - Th. serpyllum L.
8 gentis. šunmėtė - Clinopodium L.
Stiebas status, plaukuotas. Lapai kiaušiniški arba pailgai
kiaušiniški, smulkiai karbuoiai dantyti, apaugę prigulusiais
plaukeliais. Ziedų gausiažiedžiai menturiai stiebo viršūnėje
260
11 v iršū ninių lapų pažastyse. 0,30-0,60. D. VII-IX. Pamiš-
l 1•<;l', krūmuose, retuose miškuose, kirtavietėse, šlaituose.
l >a,ma. l(rūminė šunmėtė - C. vulgare L.
9 gentis . .Zv,irgždė - Acinos Moench
'-llicbas status, pamatas dažniausiai kylantis, negausiai plau-
kuotas. Lapai trumpakočiai, kiaušiniškai rombiški, iki 15 mm
ilgio. Ziedai rausvai violetiniai arba purpuriniai, po 2-3
11d ikruose menturiuose lapų pažastyse. 0,10-0,30. Vn. arba
, icmojanti. VI-IX. Sausuose šlaituose, žvyrynuose, retuose
...ausuose miškuose, pakelėse. Gana dažna.
Pievinė žvirgždė - A. arvensis (Lamk.) Dandy
10 gentis. šantra - Marrubium L.
Stiebas status, apaugęs prigludusiais plaukeliais. Lapai il-
gakočiai, apskritai kiaušiniški, viršutinė pusė tamsiai žalia,
a patinė nuo tankių plaukelių balsva. Ziedai balti, pūkuoti ,
apgaubti dygliškų, atgal atsilenkusių pažiedlapių; mentu-
riuose daug žiedų. Taurelės dantelių 10, jų viršūnės kabliš-
kos. 0,20-0,50. D. VI-VIII. Dykvietėse, pakelėse, panamė­
se. Labai reta. Paprastoji šantra - M. vulgare L.
11 gentis. l(atžolė - Nepeta L.
l. Lapai ilgakočiai, trikampiškai kiaušiniški. Stiebas gau-
ruotas. Ziedai nešvariai balti, iki 15 mm ilgio, vainikė­
lis apie 1,5 karto ilgesnis už taurelę. Vaisiai pliki, pa-
viršius lygus. 0,50-1,00. D. VII-IX. Panamėse, patvo-
riuose, dykvietėse, daržuose. Apyretė.
Paprastoji katžolė - N. cataria L.
Lapai trumpakočiai, pailgai kiaušiniški arba plačiai lan-
cetiški. Stiebo bent apatinė dalis plika. Ziedai žydri
arba violetiškai žydri, iki 20 mm ilgio, vainikėlis bent
2 kartus ilgesnis už taurelę. Vaisiai karpoti. 0,50-
1,20. D. VII-IX. R.etai auginama darželiuose ir kar-
tais sulaukėja.
Didžiažiedė katžolė - N. grandiflora M. B.
12 gentis. Tramažolė - Glechoma L.
l. Ta urelė 5-6,5 mm ilgio, jos danteliai trikampiški, smai-
lūs, 3-4 kartus trumpesni už vamzdelį. Ziedai 15-
22 mm ilgio. Lapai, kaip ir stiebas, pliki arba kiek plau-
261
 kuoti. 0,09...:....0,30. D. IV-VI. Miškuose, krūmuose, pa-
krantėse, panamėse, patvoriuose, dykvietėse. Dažna.
šliaužiančioji tramažolė - G. hederacea L.
Taurelė 7-11 mm ilgio, jos danteliai linijiškai lance-
tiški, viršutiniai maždaug tokio pat ilgio kaip vamzde-
lis, o apatiniai už jį dvigubai trumpesni. Ziedai 20-
30 mm ilgio. Lapai ir stiebas apaugę š.iurkščiais plau-
keliais. 0,20-0,40. D. IV-VI. Sausuose miškuose, krū­
muose, ant geležinkelio pylimų. Labai reta.
Plaukuotoji tramažolė - G. hirsuta W. et K.
13 gentis . .Ziomenė - Dracocephalum L.
l. Lapai bekočiai, lancetiški, lygiakraščiai. S_tiebas plikas.
Ziedai 2,5-4 cm ilgio. 0,30-0,60. D. VII, VIII. Miško
aikštelėse, pamiškėse. Reta. Saugoma.
Miškinė žiomenė - D. ruyshiana L.
Lapai kotuoti, apatiniai kiaušiniški, pamatas širdiškas,
karbuotai dantyti, viršutiniai pailgi, pamatas pleištiškas,
lygiakraščiai. Stiebas plaukuotas. Ziedai iki l cm ilgio.
0,20-0,50. Vn. arba D. VII, VIII. Pakelėse, ant gele-
žinkelio pylimų, dykvietėse. Apyretė.
Ciobri ažiedė žiomenė - D. thymiflorum L.
l 4 gentis. Medumėlė - Melittis L.
Stiebas status, nešakotas, kaip ir lapai, plaukuotas. Lapai.
kiaušiniški, link stiebo viršūnės didėjantys, stambiai karbuo-
ti. Ziedai po 1-3 viršūnių lapų pažastyse, iki 4 cm ilgio,
baltai ir rausvai margi. 0,20-0,50. D. V, VI. Lapuočių miš-
kuose. Labai reta. Saugoma.
Melisalapė medumėlė - M. melissophyllum L.
15 gentis. Sukatžolė - Leonurus L. .
l. Stiebo tik briaunos plaukuotos. Lapai apatinėje stiebo
dalyje penkiaskiaučiai, vidurinėje ir viršutinėje dažniau-
siai triskiaučiai. Taurelė plika. 0,30- 1,00. D. VII-IX.
Pakelėse, patvoriuose, dykvietėse, šiukšlynuose. Reta.
Paprastoji sukatžolė - L. cardiaca L.
Stiebas ištisai plaukuotas. Lapai, išskyrus viršūninius,
penkiaskiaučiai. Taurelė plaukuota. 0,60- 1,50. D. VI-
IX. Dykvietėse, šiukšlynuose, patvoriuose, panamėse,
pakelė_se. Gana dažna.
Penkiaskiautė sukatžolė - L. villosus Desf.
(L. quinquelobatus Gi!ib.)
16 gentis. Liaudiga - Chaiturus Ehrh.
l 1l•has status apaugęs trumpais plaukeliais. Lapai trum-
p,d,očiai, kiaušiniški arba plačiai elipsiški, ap~tinė pusė g~u:
, 11ola. Va inikėlis trumpesnis už taurelę. Ziedų menturiai
1•,111s iažiedžiai. 0,50-1,20. _Yn. _arba Dv. VII-:VIII. Dyk-
\ 1l'!t•sc, šiukšlynuose, paupių krumynuose: Labai reta. .
šantrinė liaudiga - Ch. marrub1astrum (L.) Rchb.
17 gentis. Akenis - Ballota L.
')licbas kylantis, kartais status, ~laukuotas . . La~ai ?ažniau:
,iai kiaušiniški, karbuotai dantyti, plaukuoti. Ztedai ra~svi
,1rba rausvai violetiniai. 0,30-1 ,00. D. VI-\~"111. Pan~mese,
,iukšlynuose, patvoriuose, krūma!s ~paugu~mose šl~ituose.
Apyretis. Aukstas1s akems - B. mgra L.
18 gentis. Notra - Stachys L.
J. Ziedai geltoni. Lapų pamatas apvalus arba kiek .su-
siaurėjęs; 2
Ziedai raudoni. Lapų pamatas nukirstas -arba p:leištiš-
·.kas. ' · .. 3
2.· Menturiuose po 4-6 žiedus. Lapai pliki,-'visi ' kotu?t!.
Taurelės danteliai lancetiški, viršūnė plaukuota. ·Vam1-
kėlio apatinė · lūpa raudonai taškuota. 0,10--=0,30. V~.
VII-X. Laukuose, pūdymuose, žvyrynuose. Reta. Ttk
pietų Lietuvoje. Vienametė notra - S: annu_a _L:
Menturiuose po 6-10 žiedų. Lapai _plaukuot~, _apa_tm1a i
kotuot i viršutiniai bekočiai. Taureles dantehai trikam-
piški; ~iršūnė plika, dygliška. Vainikėlio apatinė ~ūp_a
be • raudomĮ taškų. 0,20-0,60. D. VI:-X. Sausuose slai-
tuose pakrūmėse, pamiškėse, palaukese. Reta. Saugoma.
' Stačioji notra - S; recta L.
3. Lapai pailgi arba lancetiški, apati~iai t:um pa_is_ kot ais,
virš utiniai bekočiai, ap a ugę trumpais p_rigu1usia1s P1au-
keliais. Ziedai rausvi, po 6-10 menturiuose. 0,~0-:--1,00.
D. VII- IX. Drėgnuose laukuose, krantuose, gr10v1~ose,
krūmuose. Gana dažna. Pelkinė notra - S. palustns L.
Lapai kiaušiniški, pamatas gili:3i_ šird!ška~, visi _k?tuoti,
apaugę pasiš iaušusiais plaukeliais. Ziedai tamsiai pur-
puriniai, menturiuose jų po 4- 6. 0,20- ~,90. D. VI-
VIII. Lapuočių ir mišriuose miš kuose, krumuose. _Gana
daž na. Miškinė notra - S. sylvattca L.
263
 19 gentis. Notera - Betonica L. nukirstas ir lapkočiu kiek nusileidžiantis. Vainikėlio
viršutinė lūpa 3-4 mm ilgio, vamzdelis visiškai tie-
Stiebas status arba kylantis, tamsiai raudonas arba rudas s us, viduje plaukelių vainiko nėra arba jis neryškus.
p~auku?tas._ ~-apa_i že_muti_n~j_e stiebo dalyje ilgakočiai, tan: 0,10-0,30. Vn. arba Dv. IV-X. Dirvose, daržuose. La-
kus, v1durmeJe ir viršutmeJe trumpakočiai atokiai vienas bai reta. Karpytalapė notrelė - L. Xincissum Willd.
nuo kito, visi pailgi arba pailgai kiaušiniški stambiai kar-
buoti, pamatas širdiškas. Ziedai purpuriniai tankiuose men- 21 gentis. šalmutis - Galeobdolon Adans.
turiuose jų dažniausiai po 10. 0,30-1,00. D. VII, VIII. Pa-
miškės~, miško aikštelėse, krūmuotose pievose, kirtavietėse. Slicbas kylantis, palaipos įsišaknijančios. Lapai kiaušiniški,
Apyrete. Vaistinė notera - 8. officinalis L. dvigubai arba nelygiai karbuoti. Vainikėlio apatinės lūpos
v iršūnė smaili, raudonai taškuota. 0,15-0,80. D. V-VI. Miš-
20 gentis. Notrelė - Lamium L. l,11ose, krūmuose. Dažnas.
Geltonžiedis šalmutis - G. luteum Huds.
l. Ziedai balti, 20-25 mm ilgio, po keletą viršūninių la-
P!l pažastrse. Lapai il_gakoši.ai, kiaušiniški, pamatas šir- 22 gentis. Aklė - Galeopsis L.
diškas. Stiebas kylantis, rec1au status, kiek plaukuotas.
0,20-0,50. D. V-X. Patvoriuose, panamėse dykvietė- l. Stiebas žemiau bamblių ryškiai sustorėjęs, visas arba
se, krūmuose. Gana dažna. ' bent ties sustorėjimais apaugęs šereliais, tarpubambliai
Baltažiedė notrelė - L. album L. link stiebo viršūnės laiptiškai plonėja. 2
- Ziedai purpurmiat arba rausvi. 2 Stiebas be ryškių sustorėjimų, ištisai apaugęs minkš-
2. Ziedai 18-25 mm ilgio, purpuriniai, vamzdelis išlinkęs tais plaukeliais. 5
(~04 pav., l), po 6-IO susitelkę į menturius viršūni­ 2. Ziedai iki 40 mm ilgio, vainikėlis šviesiai geltonas, apa-
mų lapų pažastyse. Lapai kiaušiniški, stiebo žemuti- tinės lūpos vidurinė skiautė violetinė, vamzdelis dvi-
nėje dalyje ilgakočiai, viršutinėje trumpakočiai ar be- gubai ilgesnis už taurelę. Stiebas žemiau bamblių ap-
veik bekočiai, raukšlėti, viršutinė pusė plika, apatinė augęs šereliais. 0,40-1,00. Vn. VI-IX. Laukuose, dar-
plaukuota. 0,25-0,60. D. V-IX. Miškuose, krūmuose. žuose, dykvietėse, pamiškėse, ypač dažna kirtavietėse.
Gana dažna. Dėmėtoji notrelė - L. maculatum L. Geltonoji aklė - G. speciosa Mill.
Ziedai l 0-17 mm ilgio, vamzdelis tiesus arba kiek iš- Ziedai iki 20-25 mm ilgio, vainikėlis raudonas, raus-
linkęs. 3 vas, kartais baltas, su gelsvomis dėmėmis. 3
3. Dengiamieji žiedyno lapai bekočiai, pamatine dalimi 3. Vainikėlis 18-25 mm ilgio, 2-3 kartus ilgesnis už
apgaubia stiebą, dažniausiai platesni už ilgį . Taurelė taurelę, tamsiai purpurinis, ž iotis geltona. Stiebas ties
gauru?_ta, da_nt_el!ų_ virš~n~s ~i~dams peržydėjus susi- bambliais neryškiai su-
glaudzta. Vam1kehs dazmaus1a1 uždaras viduje plau- storėjęs, apaugęs retais
kelių vainiko nėra. O,l0-0,30. Vn., Dv. V-X. Daržuo- šereliais ir minkštais
se, laukuose, dykvietėse. Dažna. šilkiškais plaukelia is.
Apskritalapė notrelė - L. amplexicaule L. 0,20-0,60. Vn. VI-IX.
Visi l~pai kotuoti, nors dengiamųjų lapų kotai labai Laukuose, daržuose, krū­
trump1. 4 muose, kai kur miškuo-
4. Lapų pamatas. širdiškas arba nukirstas, kraštas karbuo- se, kirtimuose. Apyretė.
tas arba bukai dantytas. Vainikėlio viršutinė lūpa 4- Plaukuotoji aklė -
6 mm ilgio, vamzdelis kiek išlinkęs, viduje yra plauke- G. pubescens Bess.
lių vainikas. Stiebas status. 0,10-0,40. Vn., Dv. arba
D. IV-X. Laukuose, daržuose, šiukšlynuose. Labai Vainikėlistrumpesnis, ne
dažna. Raudonžiedė notrelė - L. purpureum L. daugiau kaip 2 kartus il-
LaptĮ pam~t!s y~eišti~kas, pa_kraštys giliai įkarpytai gesnis už taurelę, baltas,
dantytas; v1rsutmes stiebo dailes lap ų pamatas staigiai raudonas ar rausvas. 4 105 pav.

264 265
 4. Vain_ikėlis 12-17 mm ilgio, raudonas, kartais baltas
~p~tmės_ lūp?~_vi_durinė skiautė keturkampė, pakrašty;
sv1esesms, virsune be dantelių arba kiek dantyta. Stie-
bo bambliai labai sustorėję. 0,10-0,50. Vn. VI-X. Lau-
k~~se, daržuos~, dy~vietėse, šiukšlynuose, krūmuose,
m1skuose. Labai dazna. Dirvinė aklė - G. tetrahit L.
Vainikėlis 7-12 mm ilgio, rausvas, kartais aelsvas ar
ba_lsv~s, pr_ie a_p~tinė~ lūpos pamato yra 2 geitonos dė­
mes, Jos v1durme skiaute pailga, viršūnė aiškiai iškirp-
ta arba dviskiautė, vienodos spalvos. 0,15-0,45. Vn.
VI-X. Daržuose, Jaukuose, šiukšlynuose žvyrynuose
kirtavietėse. Gana reta. - '
Mažažiedė aklė - G. bifida Boenn.
5(1)_. L~pai sia~ri, iki 5 mm pločio, lygiakraščiai arba
k1ekv1en.ame sone 1-4 maži danteliai. Vainikėlis , apie
3 ka~t~s ilgesnis u~ taur~lę. Si dažniausiai paraudusi,
gaus1a1 plaukuota, haukuc1ų nedaug arba jų visai nėra .
O, 10-;-0,60. Vn. VI-X. Laukuose, . dykvietėse, pakelėse.
Labai reta. · 3. Augalai apaugę paprastajs. pla~½eh~1s. ~amatm1~!- la-
Siauralapė aklė - G. angustifolia (Ehrh). Hoffm.
Lapa_i d~_u~v pl~tesni, iki 15 mm pločio, kiaušiniški ar-
ba kia_u~m1s~a1_ l_a!1cetiš_ki, kiekviename šone 3- 8 ilgi
danteha1. Vam1k~h~ ~v1guba! }~g~snis už taurelę ( 104
pav., 3) . Taurele zaha, pavirsIUJe gausu liaukučių ir
baltų plaukelių. 0,08-0,50. Vn. VI-X. Laukuose dar-
iuose, šiukšlynuose, pakelėse, dykvietėse. Labai dažna.
Raudonoji aklė - G. ladanum L.
23 gentis. Juodgalvė - Prunella L.
l. yaini~ėlis J-15 mm ilgio, ne dau_giau kaip 2 kartus
dges~ts uz taurelę ( 105 pav., l), melsvai violetinis
kartais baltas. Viršūninių_ lapų pora gaubia žiedyną'.
0,~_?-0,40. ~- VI-IX. Pievose, ganyklose, šlaituose,
m1skuose, krumuose, pakelėse, dykvietėse. Labai dažna.
Paprastoji juodgalvė - P. vulgaris L.
Vainikėlis 20-25 mm ilgio, apie 3 kartus ilgesnis už
taurelę (105 pav., 2), violetinis arba melsvai violeti-
nis. Viršutinių lapų pora atokiau nuo žiedyno. 0,10-
0,60. D. VI-IX. Miško aikštelėse, pamiškėse krūmuo-
-se, sausuose šlaituose, pievose. Reta. Saugoma'.
Didžiažiedė juodgalvė - P. grandiflora (L.) Scho!ler
266
24 gentis. šalavijas - Salvia L.
l. Vainikėlis apie 10 mm ilgio, violetinis, vamzdelio vi-
duje yra plaukelių vainikas. Taurelė dažniausiai pur-
pu rinė. Beveik rutuliškuose menturiuose po 15-35 žie-
dus. Lapai kotuoti, kiaušiniški arba trikampiški, pa-
matas širdiškas, plaukuoti. 0,30-0,60. D. VI-.VIII. Pa-
kelėse, padirviuose, ant geležinkelio pylimų, dykvietė­
se. Apyretis. Menturinis šalavi_jas - S. vert~cilla~a. L.
Va inikėlis didesnis, vamzdelio viduje plaukelių vatmko
nėra. Menturiuose po 4-12 žiedų. 2
' 2. Vainikėli s taurelė ir pažiedės ryškiai raudonos spalvos.
Lapai ilg~kočiai, elipsiški arba kiaušiniški, pliki. Stie-
bas status, apatinė dalis sumedėjusi. 0,20-0,90. D., ta-
čiau mūsų krašte auginamas kaip vienametis. VII-IX.
Gėlynuose, darželiuose. Dažnai auginamas.
Raudonžiedis šalavijas - S. splendens Ker-Gawl.
Taurelė ir pažiedės kitokios spalvos: . . . . 3
pai augalams žydint dazmau_~1a_1 buna Ja~ ?udzmvę.
Stiebiniai lapai pailgai lancettskt, plaukuoti, JŲ gausu.
Ziedai melsvai violetiniai arba mėlyni. Pažiedės daž-
niausiai violetinės arba purpurinės. 0,20-0,70. D. VI,
VII. Sausose pievose, pakelėse, dykvietėse. Labai retas.
Miškinis šalavijas - S. nemorosa L.
Augalai apaugę liaukiniais ir paprast~i_s plau~E:_lia!s·. _4
4. Stiebas. ištisai ap_au~ęs il~~is p_lau½e!t~ts, ? _v~rsutmeĮe
jo dalyje gausu tr h~u~uc1ų. v~1e~a! v10letn~ta1, kartais
rausvi, 20-25 mm Ilgto. Paztedeles apskritos. 0,30-
0,60. D. V-VIII . Pievose, šlaituose, pa½elėse. Apyre-
t is. Pietinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyJe. Saugo!11as.
Pievinis šalavijas - S. pratensts L.
Stiebo žemutinė dalis plika, vidurinė ir viršutinė ap-
augusi trumpais plaukeliais, o viršuti~ėje _dal~je. dar
yra liaukučių ir pavi~nių i~~ų _p~auk_eh~ .. ?!eda1 v10le-
t iniai 12-16 mm ilgto. Paz1edeles ktausm1skos. 0,25-
0,60. 'D. VI-VII. Sausose pievose, šiaituose, ant ge-
ležinkelio pylimų. Retas.
Stepinis šalavijas - S. stepposa Schost.
25 gentis. Kalpokė - ScuteJlaria L.
l. Lapai kiaušiniškai lancetiški a~ba li~ijiškai la!1cetiš~i,
kiekviename šone po 3-8 labat sekhus dante1ms. 2 1e-
dai 12-18 mm ilgio, t_rumpesni_ už pažied~s, melsv~i
violetiniai, kartais balti. Taurele apaugusi - trumpais
267
 plaukeliais. 0,10-0,40. D. VI-VIII. Slapiuose miškuo-
se, raistuose, pelkėse, krantuose, pakrančių krūmynuo­
se. Dažna. Pelkinė kalpokė - S. galericulata L.
Lapai žemutinėje stiebo dalyje kiaušiniški, ietiški, pa-
matas ausytas, viršutinėje lancetiški, lygiakraščiai. Zie-
dai 20-22 mm ilgio, melsvai violetiniai, ilgesn i už pa-
žiedes. Taurelė apaugusi liaukiniais plaukeliais. 0,10-
0,40. D. VI-VIII. Pievose, pakrantėse, krūmuose, pa-
grioviuose. Reta. Pievinė kalpokė - S. hastifolia L.
77 SEIMA. BULVINIAI - SOLANACEAE
\ 11- IX. Retai auginama kaip dekoratyvinis augalas. Su-
l 111kėjusi auga dykvietėse, geležinkelio stočių rajonuose.
Melsvažiedė nikandra - N. physaloides (L.) Gaertn.
2 gentis. Ožerškis - Lycium L.
,akos liaunos, dažniausiai išlinkus ios, dygliuotos. Lapai pa-
ilgai elipsiški arba lancetiški, pamatas pleištiškas, apatinė
pusė pilkšva. Ziedai rausvai violetiniai, po 1-4 lapų pažas-
lyse. 1,00-2,00. K. VI-IX. Neretai auginamas, kartais su-
laukėja.

l. Vaisius - sultinga uoga, retai uoga išdžiūstanti, rudos Dygliuotasis ožerškis - L. barbarum L
spalvos. 2 (L. halimifolium Mill.)
- Vaisius - atsidaranti dėžutė. 6
3 gentis. Drignė - Hyoscyamus L.
2. Krūmai ištisai sumedėjusiais stiebais. Uogos pailgos,
raudonos, iki 15 mm ilgio. 2. Ožerškis - Lycium Stiebas status, storas, kaip ir lapai, apaugęs lipniais liau-
Zoliniai augalai arba puskrūmiai. 3 kiniais plaukeliais. Lapai giliai įlankstytai dantyti , apatinėje
3. Vaisiams atsiradus taurelė labai padidėj a ir išt isai ap- !.liebo dalyje kotuoti, viršutinėje bekočiai, pamatine dalimi
gaubia uogą. 4 apkabina stiebą (106 pav., 4). Vainikėlio gyslos violetinės.
- Taurelė apgaubia tik vaisiaus pamatą, vaisiams išau- Tau relė vaisiams išaugus padidėj a ir pasilieka prie vaisiaus.
gus beveik nepadidėja. 5 0,20-0,80. Vn. arba žiemojanti. VI-IX. šiukšlynuose, pa-
4. Vainikėlis varpiškas, jo atbraila šviesiai mėlyna . Su- panamėse, dykvietėse, daržų pakraščiuose. Apyretė.
brendusi uoga sausa, ruda. l. Nikandra - Nicandra Juodoji drignė - H. niger L.
- Vainikėlis ratiškas, išti sai balsvas. Subrendusi uoga
raudona. 4. Dumplūnė - Physalis 4 gentis. Dumplūnė - Physalis L.
5. Vainikėlis baltas, violetinis arba rausvas.
5. Bulvė, karklavijas, kiauliauogė - Solanum Stiebas status, garbanotai plaukuotas. Lapai kiaušiniški, ly-
gia krašč iai.
Taurelė vaisiams išaugus oranžinė, labai iš-
- Vainikėlis geltonas. 6. Pomidoras - Lycopersicon
6. Lapai įlankstytai dantyti. 7
_._ Lapai lygiakraščiai. 8
7. Vaisiaus paviršius lygus, dėžutė dviskyrė. Ziedai 2-
4 cm ilgio, nešvariai geltoni ( 106 pav., 4).
3. Drignė - Hyoscyamus .
Vaisius - spygliuota, keturskyrė dėžutė. Ziedai - 6-
10 cm ilgio, balti. ( 106 pav., 3).
· 7. Durnaropė - Datura
8. Ziedynas kekės ar šluotelės pavidalo.
8. Tabakas - Nicotiana . ..,
..
,,,,
Ziedai pavieniai stiebo ir šakelių įlinkimuose arba la-
pų pažastyse. 9. Petunija - Petunia . .' ''
..,:·•"
'

l gentis. Nikandra - Nicandra Adans.

4- 5 6
Stiebas status, plikas, dvišakai šakotas, šakos briaunotos. 3
Lapai kiaušiniški arba pailgi, įlankstytai dantyti, pamatas
pleištiškas. Uoga apie 1,5 cm skersmens. 0,30-1,00. Vn. 106 pav.
268
269

sipūtusi,apgaubia vaisių. Uoga apie l cm skersmens. 0,20-
0,60. D. VI-VIII. Auginama soduose, daržuose, kartais ran-
dama sulaukėjusi. Apyretė.
Paprastoji dumplūnė - Ph. alkekengi L.
5 gentis. Bulvė, karklavijas, kiauliauogė - Solanum L.
l. Lapai pertrauktai neporomis plunksniški. Ziedai balti,
melsvi arba violetiniai, 25- 35 mm pločio. Uogos švie-
siai žalios, iki 2 cm skersmens. Augalas su požeminė­
mis palaipomis ir stiebagumbiais ant jų . 0,50-1,00.
D., tačiau pas mus auginamas kaip vienmetis. VI-
VIII. Labai dažnai auginama laukuose, daržuose, kar-
tais sulaukėj a. Bulvė - S. tuberosum L.
Lapai ištisiniai arba prie pagrindo su 2 skiautėmis.
Ziedai 10-20 mm skersmens. Augalai be požęminių
palaipų. 2
2. Puskrūmiai. Stiebas kylantis arba laipiojantis, kartais
status. Lapai pailgai kiaušiniški arba kiaušiniškai lan-
cetiški, lygiakraščiai, viršutinėje stiebo dalyje neretai
su šoninėmis skiautėmis. Ziedai violetiniai ( 106 pav. ,
l). Uogos kiaušiniškos arba elipsiškos, raudonos. 0,30-
1,50. D. VI-IX. Drėgnuose miškuose, krūmuose, grio-
viuose, krantuose. Gana dažnas.
l(arklavijas - S. dulcamara L.
Zoliniai augalai. Ziedai balti arba gelsvi. Uogos apskri-
tos (106 pav., 5). · 3
3. Stiebas ir lapai apaugę retais paprastais plaukeliais ar-
ba pliki. Taurelės skiltelės kiaušiniškos ( 106 pav., 2) .
Uogos juodos, kartais gelsvai žalios arba balsvos.
0,10-0,60. Vn. VII-X. Laukuose, daržuose, šiukšlynuo- .
•· se, dykvietėse. Gana dažna. · ·
Juodoji kiauliauogė - S. nigrum L.
.Stiebas ir lapai apaugę liaukiniais ilgais plaukeliais.
Taurelės skiltelės pailgos. Uogos ryškiai geltonos, kar-
. tais raudonos. 0,10-0,40. Vn. VII-X. šiukšlynuose,
dykvietėse. Augalas labai retas, atneštinis.
:.. Gauruotoji kiauliauogė - S. luteum Mill.
6 gentis. Pomidoras - Lycopersicon Mill.
Stiebas· kylantis, bukomis briaunomis, rečiau apskritas, kaip
ir lapai, apaugęs liaukiniais plaukeliais. Uogos stambios ar-
ba labai stambios, raudonos, kartais geltonos. 0,40-1 ,20. Vn.
VII-IX. Labai dažnai auginamas daržuose, laukuose. Kai
kur pasitaiko sulaukėjęs. Pomidoras - L. esculentum Mill.
270
7 gentis. Durnaropė - Datura L.
,l it•bas status, plikas, dvišakai šakotas. Lapai stambūs, kiau-
111iški, su smailiais danteliais. Ziedai pavieniai, lapų, išau-
· •11 s itĮ ties stiebo bei šakelių išsišakojimais, pažastyse. 0,30-
1,00. Vn. VII-X. Panamėse, dykvietėse, šiukšlynuose, ant
l nmposto krūvų. Apyretė.
Paprastoji durnaropė - D. stramonium L.
8 gentis. Tabakas - Nicotiana L.
l. Vainikėlis žalsvai geltonas, 15-20 mm ilgio, vamzde-
lis t rumpas, platus. Lapai kotuoti, kiaušiniški, viršūnė
buka. 0,60-1,20. Vn. VII-IX. Auginamas daržuose,
kartais sulaukėj a. Apyretis.
Tabakas machorka - N. rustica L.
Vainikėlis rausvas raudonas arba baltas, 50-80 mm
ilgio, vamzd:lis ilga~: ~iaura_s. ~apai -~e½očiai, ka:tai~
labai trumpais lapkoc1a1s, patlga1 ov_ahsk1 arba pa1lga1
lancetiški viršūnė smaili arba apsknta. 0,80-1,70. Vn.
VII-IX. 'Gana dažnai auginamas daržuose, gėlynuose,
da rželiuose. Paprastasis tabakas - N. tabacum L.
9 gentis. Petunija - Petunia Juss.
Stiebas kylantis arba gulsčias, š~~ot_as, a_Pau~ę~ _liaukiniais
plaukeliais. Lapai priešiniai, apat_1mat prazang1_ma~, nu_o _Pl~-
či ai ki a ušiniškų iki elipsi škų, abipus plaukuoti. 21eda1 ĮV~t­
rių sp alvų, dažnai margi, vamzdelis ilgas, _ s iaura~, atbrada
p lati (106 pav., 6). 0,15-0,50. Vn., kambaryje ~uginant dau-
gi ametė. VI-X. Dažnai aug~nama so~uose, gelynuose, dar-
želiuose, taip pat balkonuose ir kambarmose. . .
Įvairiaspalvė petunija - P. xatk10s1ana D. Don.
(P.Xhybrida Hort.)
78 SEIMA. BERVIDINIAI - SCROPHULARIACEAE
l. Augalų lapai ~vyniški, ba~svi var . rusvi? stie?as b_alsv~s
arba rusvas. 21edynas - v1enasale keke palmkus1a Vtr·
šūne. 16. Zvynšaknė- Lathraea
- Augalų lapai žali. .. . . _2
2. Kuokeliai 5, visų ar bent tnJų koteha1_ apaugf vba~t ~1~
arba violetiniais gaurais. Iš 5 vainikla~1t~ du v1rsubma1
mažesni ( 107 pav., !) . . . ~-. Tube - Verbascum
- Kuokeliai 2 arba 4, JŲ kote!ta1 phk1. 3
3. Lapai priešiniai arba menturiniai. 4
271
 ;
Lapai pražanginiai arba pamatiniai. 14
4. Kuokeliai 4, visi su dulkinėmis. 5 Kuokeliai 4.
Kuokeliai 2 ( 107 pav., 2) arba iš keturių tik 2 su dul-
kinėmis. 13
5. Taurelė keturdantė arba į 4 dalis suskaldyta .
- Taurelė penkiadantė arba į 5 dalis suskaldyta.
6. Taurelė iš šonų suplota, labai išsipūtusi. Vainikėlio v ir-
šutinė lūpa šalmo pavidalo, viršūnė dvidantė.
14. Barškutis - Rhinanthus
- Taurelė vamzdiška arba varp iška, neišsipūtusi. 7
7. Ziedai daugiau kaip 12 mm ilgio. Pažiedės dažniau-
siai spalvotos - mėlynos arba balsvos. Lapai lygiakraš-
čiai, linijiški arba lancetiški. 15. l(ūpolis - Melampyrum
Ziedai iki 11 mm ilgio. Pažiedės lapų spalvos. Lapai
dantyti, kiaušiniški arba lancetiški. · 8
8. Lapai lancetiški, daugiau kaip 2 cm ilgio. Vainikėlio
viršutinė lūpa lygiakraštė arba kiek įlenkta.
13. Skėstukas - Odontites
Lapai kiaušiniški, 0,5-1,8 cm ilgio. Vainikėlio v iršu-
tinė lūpa dviskiautė. 12. Akišveitė - Euphrasia
9 (5). Vainikėlis su pentinu arba prie pamato yra krep-
šeplio pavidalo gūbrelis, vamzdelį dengia išlinkus i apa-
tinė lūpa. . lO
- Vainikėlis be pent ino ir gūbrelio, vamzdelis atviras. 12
10. Prie vainikėlio pamato yra krepšelio pavidalo gūbrelis
(107 pav., 5). 7. Zioveinis - Antirrhinum
- Vainikėlis s u ryškiu pentinu ( 107 pav., 3). 11
11. Lapai pliki. Vainikėlio žiotis pridengia išsipūtusi apa-
tinė lūpa. 6. Linažolė - Linaria
- Lapai apaugę liaukiniais plaukeliais. Vainikėlio žiotys
šiek tiek atviros. 8. Linokė - Chaenorrhinum
12 (9). Ziedai stambūs, aukso geltonumo. Lapai ovališki
ar kiaušiniški, viršūnė apskrita. 2. Puikūnas - Mimulus
- Ziedai maži, žalsvai ar raudonai rudi arba gelsvai žali
( 107 pav., 4). Lapai pailgi arba plačiai l a neetiški, vir-
šūnė smaili ar nusmailėjusi. 5. Bervidis - Scrophularia
13(4). Taurelė penkialapė, prie pamato 2 pažiedės. Vai-
nik~lis dvilūpis, vamzdelis gelsvas, keturbriaunis, at-
. brada balta ar rausva. l. Raitinytė - Gratiola
- Taurelė keturlapė, prie pamato pažiedėlių nėra (109
pav.). Vainikėlis ratiškas, vai niklapiai 4, nevienodo di-
dumo ( 107 pav., 2). 10. Veronika - Veronica
14 (3). Lapai v isi pamatiniai, ilgakočiai, ilgesni už žiedko
čius ( l 08 pav.) . Augalai žemi, iki 7 cm aukščio.
3. Dumblenė - Limosella
Stiebas lapuotas. 15
272
-
-.....,...-
l r-,. Kuokeliai 2. 10. Veronika- Veronica
16
l(i. Lapai piunksniškai suskaldyti, kai ~uri_e bevei~ pri~-
šiniai. 11. Glinde - Pedtcularis
6 Lapai ištisiniai, visi pražanginiai. ':/ aini_k~lio vamzdelis
9 platus atbraila netaisyklinga, beveik dv!lupe.
' 9. Rusmenė - Digitalis
l gentis. Raitinytė - Gratiola L.
S tiebas status arba kylant is, plikas. Lapai lancetiški, su taš-
kinėmis liaukutėmis, kryžminiai. Ziedai pavieniai lap ų pažas-
tyse. 0,15-0,30. D. VI-VIII. Krantuose, pakrančių krūmy­
nuose. Labai reta. Saugoma.
Vaistinė raitinytė - D. officinalis L.
2 gentis. Puikūnas - Mimulus L.
S tiebas status arba kylantis, plikas ar~a viršuti_nė _daHs .~u
liaukutėmis. Lapai apatinėje stiebo dalyJe k~tuoh, v~d_urm~J~
ir viršutinėje bekočiai, kiaušiniški ar~a _beveik. ap~½nh, phkt,
nelygiai dantyti. Ziedai 20-40 mm 1lg10, pav1ema1 lapų pa-
žastyse. 0,20-0,60. D. VI-IX: Saltiniu?tuose krantuose, upe-
liuose, grioviuose. Retas, Augmamas gelynuose.
Geltonžiedis puikūnas - M. guttatus DC.
3 gentis. Dumblenė - Limosella L.
Lapai siaurai kastuviški, lancet.iški arba beve_ik }inijiški, ly-
giakraščiai, pliki. Ziedkočiai_ il~i,_bet trumpvesm uz lapu~ ( 108
pav. ). Ziedai smulkūs, pav1ema1 lapų pa~ast)'._s~, . balti arba
šv iesiai violetiniai. 0,03- 0,07. Vn. VI-IX. Uz!:~Jamose Į>a­
kr antėse, dumblinuose ir smėlėtuose balų pakrascmose, dreg-
nose retažolėse pievose. Reta. .
Vandeninė dumblenė - L. aquattca L.
4 gentis. Tūbė - Verbascum L.
l. Ziedai ilgakočiai, po 1-2 lapų pažastyse stiebo viršū­
nėje. Lapai nenuaugę stiebu žemyn. 2
Ziedai trumpakočiai, susitelkę krūvelė~is dengia~ųjų I_a-
pų pažastyse; ilgas, varpos pavidalo z1edynas stiebo vir-
0
šutinėje dalyje. 3
2. Lapai pliki. Ziedai šviesiai geltoni, V,'.1inikėlio išorinė pu-
sė prieš skleidžiantis rausva, kartais balta. 0,40-1,20.
273
18 Užsak. Nr. 6435
• -·-------~-___,...;......---e:;---~ -..<= _ _ _ :..::---- - -------------------~c;c--
 Dv., retai Vn. VI-VIII. Pakelėse, dykvietėse. Augalas
labai retas, atneštinis. Plikalapė tūbė - V. blattaria L.
L_apų. ap~tinė pusė plaukuota. Ziedai purpuriniai arba
v!ol~tm1a1. ~,30-0,70. Dv., D. VI-VII. Pakelėse, dyk-
v1etese, smelynuose. Augalas labai retas, atneštinis.
Violetinė tūbė - V. phoeniceum L.
3. Zi_edkočiai ž_iedams _žrdint dvigubai ilgesni už taurelę.
V1s4 ~~o~elt!.Ą kot~hat a_p~ugę violetiniais gaurais. Pa-
matm1a1 ir stiebo zemutmes dalies lapai ilgakočiai šir-
dišku p_amatu, .:Vi.ršutinės. stie~o dalies - trumpak~čiai
ar beveik bekoc1a1, bet stiebu zemyn nenusileidžia vir-
šutinė pusė ta'msiai žalia, plika. Ziedai 15-20 mm s'kers•
mens ( 107 pav. , 1), šviesiai geltoni, prie pamato rau-
donai dėmėti. 0,50-1,20. D., Dv. VI-VIII. Krantuose
šlaitu~se, žvyrynuose, upių pakrantėse, pamiškėse. Ga~
n~ dazpa: . . Ju_o~oji. tūbė - V. nigrum L.
Z1~d\<oc1~1. labai tr~mp1._ ~vt~JŲ _tlgesnių kuokelių ko-
teliai plikt a~ beveik _plikt; likusių 3 kuokelių koteliai
a~augę baltais _gaura1s. Lapai bent viršutinėje dalyje
stiebu nuaugę zemyn.
4 . . Vainikėlis plačiai pi11.uviškas, 18-22 mm skersmens
~e!ton~s;. dviejų .ilgesnių kuokelių koteliai 3-4 kartu~
ilgesm uz truputĮ žemyn koteliu nusileidžiančias dulki-
nes:.. V_isi lapai _pamatine dalimi nuaugę stiebu žemyn,
krasta1 ~a~~u.oh arba beveik lygiakraščiai, kaip ir stie-
bas,. v~ltm1sk_1. 0,20-1,70. Dv. VII-IX. Eroduojamuo-
se sla1tuo~e tr upių skardžiuose, pamiškėse, pakrantė­
se .. Ap~r~te. • • . Smulkiažiedė tūbė - V. thapsus L.
Vam1ke!Js ploksc1as arba beveik plokščias 30-35
(~_O) p1m pločio'. ~eltona?, _išo~inė p~sė apaugu;i žvaigž-
d1ska1s plaukeliais. DvteJų IlgesntLĮ kuokelių koteliai
1-2 kartus ilgesni už koteliu žemyn nusileidžiančias
2 3 4
107 pav.
274
dulkines. Vidurinės ir viršutinės stiebo dalies lapai nu-
augę stiebu žemyn, karbuoti, apatinė pusė tankiai, vir-
šutinė vidutiniškai veltiniška. 0,30-1,50. Dv. VII-VIII.
Saulėtuose šlaituose, akmenynuose, dykvietėse, kran-
tuose. Labai reta.
Didžiažiedė tūbė - V. densiflorum Bertai.
5 gentis. Bervidis - Scrophularia L.
l. Stiebas kylantis, keturbriaunis_, k~ip . ir }.a~~o_čiai, . s~
plačiais sparneliais. Lapai pa1l_ga1. _kiausm1sk1, p~1k1,
pjūkliškai dantyti, pamatas sus1aureJęs_ arba aps~~1.tas.
Ziedynai viršūninių lapų ~a~~s~rse_ ~et1kruose s~e_c1~?-
se, kurie susitelkę stiebo virsuneJe Į sluotelę. Vam1kel1s
žalsvas, nugarėlė raudonai ru~a. _0,40-~,00. D. VII-
IX. Versmėtuose krantuose, gnovmose, Juodalksnynuo-
se, upeliuose. Apyretis.
Sparnuotasis bervi~is - S. ~m~rosa Dum.
Stiebas status, keturbriaunis; briaunos_ ast_no~, ~~t.?~-
4 sparnuotos. Lapai kiaušiniški arba pa1_lga1 k~aus1msk1,
dantyti, pamatas širdiškas arba apsk~~tas. Z1edynas -
retas, netikras skėtis ( 107 pay., 4),. t~a.u~ęs lapų pa-
žastyje viršutinėje sti~bo dalyje. _Vam1kel1s rusvas ar-
ba rudai raudonas, pne pamato zal~vas. 0,40-1,~0._ D.
VI-VIII. Drėgnuose miškuose, krumuose, pam1skese.
Gana dažnas. Nariuotasis bervidis - S. nodosa L.
6 gentis. ~inažolė - Linaria Mill.
l. Vainikėlis melsvas arba melsvai violet inis,. k~rtai~ gels-
vai baltas, dryžiai violetiniai; ;,,iočių viršutine dahs gel-
tona, viršutinė lūpa atgal at-
silenkusi, su violetiniais dry-
žiais. Ziedkočiai tokio pat il-
gio kaip taurelė .. Lapai \~ni_-
jiški arba siaurai lancehsk1,
apatinėje stiebo dalyje me~-
turiniai, viršutinėje pražangi-
niai. 0,20- 0,70. D. VII-Vlll.
Laukuose, smėlynuose, dyk-
vietėse, žvyrynuose. Labai re-
ta.
Bruožuotoji linažolė -
L. repens (L.) Mill.
Vainikėlis šviesiai geltonas,
žiočių viršutinė dalis oranži-
108 pav.
nė. 2
275
 2. Z!edai ~~e- P~fl:tino) l?-25 _mm ~l_g~o ( 107 pav., 3) tan-
k!ose v1r~ur~mese_ kekese. Z1edkoc1a1 trumpesni arba to-
kio pat 1lg10 kaip taurelė ir pažiedės. Stiebas status
kartais lanku išlinkęs. 0,20-0,70. D. VI-IX. Laukuo:
se, !et_uose m~škuose, dykvietėse, pakelėse, eroduojamuo-
se sla1tuose, zvyrynuose. Dažna.
. . . Paprastoji linažolė - L. vulgaris Mill.
Z1e1a1 y (be p~~t~n~) 8-_IO m~ !lgio, retose kekėse stie-
b~ 1r sakų yirsurn:;se. Z1edk~c1ai apie du kartus ilgesni
uz. taurelę ir mazdaug tokio pat ilgio kaip pažiedės
Stt~_!>~s kylantis, kartais status. 0,15-0,40. D. V-VIII:
PaJuno kopose. Paį~_r>:je _da~na: kitur Lietuvoje neauga.
BalhJme lmazole - L. loeselii Schweigg.
7 gentis. Zioveinis - Antirrhinum L.
l. ?iedai_ 2~-~~ mm ilgio ( 107 pav., 5), už pažiedlapius
1lgesm, Įvamų spalyų;_ vainikėlio žiotys dažnai gelto-
~-o~y ar~a gelto_I;a~ demetos. Lapai lancetiški arba kiau-
sm1ska1 _Ianc_ettski.. 0,30-0,70. D.,. bet pas mus augina-
mas kaip vienmetis. VI-IX. Gelynuose darželiuose
soduose, dažnai auginamas. ' '
. . . . Didysis žioveinis - A. majus L.
Z!edai 8-10 m~ Ilg10, trui:n~esni už pažiedlapius, raus-
~1, J~-ysl?s tams1~s. Taurele ilgesnė už vainikėlį. Lapai
hmJ1ska~ l~ncetiski. 0,10-0,30. Vn. VII-IX. Laukuo-
se, dykv1etese. Augalas labai retas, atneštinis.
Dirvinis žioveinis - A. orontium L.
8 gentis. Linokė - Chaenorrhinum Rchb.
S~i~b~s status,. Ęausiai šakotas, kaip ir lapai, apaugęs liau-
~m_1a1sy p_la~k~hais. L~pai pailgai lancetiški. Ziedai 3-6 mm
1!~10, ~y1~s1ai rausvai yioleti~ia!, žiotis geltona ar gelsva.
Z_iedkoc1a1 3---:4. ~artus Ilgesni uz taurelę, kuri vaisiams už-
s~m~zgus pad_1deJa..: . 0,95-0,20. Vn. VI-IX. Laukuose, dyk-
vte!ese, ~akelese, sIUkslynuose, upių krantuose, ant geležin-
kelio pyltmų. Gana dažna.
Mažoji linokė - Ch. minus (L.) Lange
9 gentis. Rusmenė - Digitalis L.
l. Zie~ai -~urpur_ini~i arba šviesiai purpuriniai, 1s vidinės·
pu~es 1smar~1_ntt ~audonomis dėmelėmis ir apaugę iJ.
y Siūlinė veronika - V. filiformis Sm.
~ai_s_ plauk~ha1s; z1edynas - vienašalė kekė stiebo viršu-
tmeJe dalyje. Lapai kiaušiniški arba kiaušiniškai lance-
276
tiški, karbuoti, apatinė pusė veltiniška. 0,40-1,30. Dv.
VI-VIII. Auginama soduose, darželiuose, kartais su-
laukėj a. Apyretė. Paprastoji rusmenė - D. purpurea L.
Ziedai šviesiai geltoni, gyslos iš vidaus rudos; žiedy-
nas - vienašalė ilga kekė. Lapai pailgi arba lancetiški,
pjūkliškai dantyti, pliki arba apatinė pusė ties gyslo-
mis ir pakraščiai plaukuoti. 0,50-1,20. D. VI-VIII.
Lapuočių ir mišriuose miškuose, miško aikštelėse. Gana
reta. Saugotina.
Didžiažiedė rusmenė - D. grandiflora Mill.
10 gentis. Veronika - Veronica L.
l. Ziedai po vieną lapų pažastyse arba retažiedėse viršū­
ninėse kekėse, kurių pažiedės forma nesiskiria nuo la-
pų, tik link kekės viršūnės mažėja. 2
Ziedai tankiažiedėse viršūninėse arba iš lapų pažastų
išaugusiose, ryškiai atsiskiriančiose kekėse. Pažiedės
labai mažos ir aiškiai skiriasi nuo lapų. 13
2. Ziedai pavieniai lapų pažastyse, tik arčiau viršūnės la-
pai kiek mažesni už žemutinės žiedyno dalies la pus. 3
- Ziedynas - reta kekė. Viršutinės žiedyno dalies pažie-
dės mažesnės už žemiau esančias. 8
3. Lapai apskriti, skiautėti, s u 3-7 skiautėmis. Taurelės
skiltys plačios, pamatas širdiškas, kraštai blakstienot i,
v aisiams išaugus ji padidėja ir atsilenkia atgal. Vaini-
kėlis 2-2,5 mm pločio, švies iai mėlynas arba violeti-
nis. Stiebas gulsčias arba kylantis. 0,10-0,30. Vn. ar-
b a žiemojanti. IV- V. Soduose, miško ai kštelėse, krū­
muose. Labai reta. Saugoma.
Gebenlapė veronika - V. hederifolia L.
Lapai karbuoti arba dantyti. Taurelės skil čių pamatas
apskritas arba pleišiiškas. 4
4. Ziedkočiai ilgesni už lapus. Ziedai 8-13 mm pločio.
Dėžutės suplotos, nugarėlė sparnuota. 5
Ziedkočiai tokio pat ilgio kaip lapai arba trumpesni.
Ziedai 4-7 mm pločio. Dėžutės nugarėlė apvali arba
neryškiai skiauterėta. 6
5. Stiebas siūliškas, šliaužiantis, įsišaknijantis. Lapai apie
5 mm ilgio. Ziedkočiai 2-4 kartus ilgesni už lapus.
Ziedai melsvai violetiniai. Dėžutė apie 5 mm pločio.
0,07-0,20. D. V-VI. Pievose, parkų žolynuose. Au-
galas labai retas, atneštinis.
Stiebas tvirtas, gulsčias arba kylantis, bet neįsišakni­
jantis. Lapai 10-25 mm ilgio. Ziedkočiai 1,5-2 kartus
277
 ilgesni už lapus. Ziedai žydri. Dėžutė 8-10 mm pločio,
4-6 mm ilgio ( 109 pav., 1), ryškiai gyslota. O, 10-
0,35. Vn. arba žiemojantL IV-X. Laukuose, daržuose,
dykvietėse, soduose. Gana reta.
Persinė veronika - V. persica Poir.
6(4). Lapai gelsvai žali. Vainikėlis baltas, gyslos mėlynos .
Taurėlapiai siauri, lancetiški, kiek plaukuoti. Dėžutė ne-
ryškiai skiauterėta, apaugusi retais liaukiniais plauke-
liais, jos plotis šiek tiek viršija ilgį ( 109 pav., 3). Lie-
menėlis truputį ilgesnis už dėžutės išliežį. 0,07-0,30.
Vn. IV-IX. Laukuose, daržuose, soduose, dykvietėse.
Apyretė. Pūdymi nė veronika - V. agrestis L.
Lapai tamsiai žali. Vainikėlis mėlynas arba žydras, be
tamsesnių gyslų. Dėžutė apaugusi ilgais garbanotais
plaukeliais. 7 Ziedkočiai trumpesni už taurelę. Lapai vidurinėje stie-
7. Taurėlapiai vaisiams išaugus plačiai kiaušiniški arba
trikampiški, šiek tiek plaukuoti, poromis kraštais vie-
nas kitą dengia. Vainikėlio viršutinė skiautė daug pla-
tesnė už šviesesnę apatinę. Dėžutės plotis gerokai vir-
š ija ilgį, ji apskrita, nugarėlė neskiauterėta . Liemenėlis
<laug ilgesnis už dėžutės išliežį ( 109 pav., 2). 0,07-
0,20. Vn. arba žiemojanti. IV-IX. Dirvose, soduose,
pakelėse, krūmuose. Labai reta.
Blizgančioj i veronika - V. polita Fries
Taurėlapiai vaisiams išaug us pailgai lancetiški, kraš-
tais vienas kito nedengia, pamatas labai plaukuotas. Vai-
nikėlio visos skiautės maždaug vienodo ploč i o, mėly­
nos. Dėžutės plotis beveik dvigubai viršija ilgį, jos nu-
garėlė neryškiai skiauterėta. Liemenėlis vos ilgesnis už
dėžutės išliežį ( 109 pav., 6). O, 10-0,25. Vn. arba žie-
2 3 4 5 6 12. Ziedkočiai dvigubai trumpesni už taurelę. Dėžutė at-
109 pav.
:278
mojanti. IV-IX. Dirvose, soduose, daržuose, pakelėse.
Gana reta. Tamsioji veronika - V. opaca Fries
8 (2). Lapai bent vidurinės ir viršutinės stiebo dalies p laš-
i.a kiškai arba plunksniškai suskaldyti. 9
- Visi lapai ištisiniai, lygiakraščiai, karbuoti, dantyti ar-
ba įlankstyti. ll
9. Ziedkočiai tokio pat ilgio kaip taurelė arba kiek il-
gesni už ją. Lapai apatinėje stiebo dalyje kotuoti, vi-
durinėje ir viršutinėje bekočiai, plaštakiškai į 3-7 da-
lis suskaldyti. Pažiedės triskiltės. Vainikėlis tamsiai
mėlynas. Dėžutė apaugusi liaukiniais plaukeliais; lie-
menėlis kiek ilgesnis už dėžutės išliežį. 0,05- 0,15. Vn.
arba žiemojanti. IV-V. Laukuose, pakelėse, dykvietė­
se. Labai reta. Trilapė veronika - V. triphyllos L.
bo dalyje plunksniškai suskaldyti. 10
JO. Vainikėlis 2-3 mm pločio, šviesiai mėlynas. Liemenė­
lis apie 0,5 mm ilgio, neišsikišęs arba šiek tiek kyšo
iš dėžutės išliežio ( 109 pav., 4) . Lapai ploni, ryškiai
žali. Stiebo viršutinė dalis apaugusi trumpais papras-
tais plaukeliais ir negausiai liaukiniais, kartais šių ne-
būna. 0,05-0,20. Vn. arba žiemojanti. IV-VI. Smėly­
nuose, krantuose, dirvose, pamiškėse, miško aikštelėse.
Gana dažna. Pavasarinė veronika - V. verna L.
Vainikėlis 4-5 mm pločio, tamsiai mėlynas. Liemenė­
lis 1-1,5 mm ilgio, aukštai išsikišęs iš dėžutės išlie-
žio ( 109 pav., 5). Lapai storoki, pilkšvai tamsiai žali.
Stiebo viršutinė dalis gauruota ir labai liaukinga. 0,08-
0,40. Vn. arba žiemojanti. IV-V. Smėlynuose, kalvų
šlaituose, dirvose, sausuose miškuose ir pamiškėse, ant
geležinkelio pylimų. Apyretė.
Storalapė veronika - V. dillenii Crantz
11 (8). Ziedkočiai tokio pat ilgio kaip taurelė arba ilgesni
už ją. Vainikėlis balsvas, gyslos melsvos. Dėžutė at-
virkščiai kiaušiniška, jos plotis viršija ilgį, apaugusi
liaukiniais plaukeliais. ).,apai kiaušiniški, ovališki ar
beveik apskriti, lygiakraščiai arba karbuoti. 0,05-0,30.
D. V-VIII. Pievose, ganyklose, laukuose, pakelėse, dyk-
vietėse, krūmuose. Labai dažna.
· čiohralapė veronika - V. serpyllifolia L.
Ziedkočiai ne mažiau kaip dvigubai trumpesni už tau-
relę. 12
virkščiai širdiška, blakstienota. Liemenėlis apie l mm
ilgio, šiek tiek kyšo iš dėžutės išliežio. Vainikėlis žyd-
ras arba balsvas. Lapai kiaušiniški, karbuoti, apatinėje
279
 stiebo dalyje su trumpais kotais, viršutinėje bekočiai.
Augalas šiek tiek visas plaukuotas. 0,05-0,30. Vn. ar-
ba žiemojanti. V-IX. Laukuose, daržuose, pakelėse,
pievose, dykvietėse. Gana dažna.
Dirvinė veronika - V. arvensis L.
Ziedkočiai keletą kartų trumpesni už taurelę. Dėžutė
atvirkščiai kiaušiniška, plika. Liemenėlis trumpesnis už
dėžutės išliežį. Vainikėlis melsvas arba baltas. Lapai
kiaušiniškai lancetiški arba elipsiški, pamatas susiaurė­
jęs į lapkotį, lygiakraščiai arba dantyti, viršutinėje stie-
bo dalyje lancetiški. 0,07-0,25. Vn. V-VI. Laukų bei
sodų pakraščiuose, paupiuose. Augalas labai retas, at-
neštinis, dabar nepastebėtas. · miškuose, krūmuose, pakelėse, dykvietėse. Labai dažna.
Svetimoji veronika - V. peregrina L.
13 (l). Taurelė penkiaski!tė, viršutinė (užpakalinė) skiltis
už kitas daug mažesnė. 14
Taurelė keturskiltė, skiltys maždaug vienodo didumo. 15
14. Stiebai išsidraikę, nežydintys gulsti, žydintys kylan-
tys, gausiai plaukuoti. Lapai trumpakočiai, pailgai ar-
ba linijiškai lancetiški, apaugę labai trumpais plauke-
liais. Ziedynas - ilgakotė pažastinė kekė. Pažiedės li-
nijiškos, ilgesnės už žiedkočius. Vainikėlis šviesiai mels-
vai violetinis. 0,10-0,25. D. V-VII. Sausuose š lai-
tuose, pušynuose. Labai reta.
. Gulsčioji veronika - V. prostrata L.
Visi stiebai statūs arba kylantys, apaugę garbanotais
plaukeliais. Lapai, išskyrus apatinius, bekočiai, kiauši- ·
niški arba plačiai lancetiški, pjūkliškai dantyti. Ziedy-
nai - pažastinės kekės. Pažiedės linijiškai lancetiškos,
tokio pat ilgio kaip žiedkočiai arba lygios su jais. Vai-
nikėlis mėlynas, kartais rausvas arba baltas. O, 15-0,80.
D. VI-VII. Sausose pamiškėse, miško aikštelėse, šlai-
tuose, upių slėniuose. Apyretė.
Plačialapė veronika - V. teucrium L.
15( 13) . Ziedų kekės stiebo ar šakų viršūnėje. 16
Ziedų kekės šo ninės, išaugusios lapų pažastyje. 17
16. Lapai priešiniai, stiebo viršutinėje dalyje lygiakraščiai,
apatinėje karbuotai dantyti, bet apskrita ar buka jų
viršūnė lygiakraštė. Ziedų kekė beveik visuomet viena.
Pažiedės linijiškai yliškos. 0,20-0,45. D. VI-VIII. Sau-
sose pievose, kopose, smėlynuose, šlaituose, pakelėse,
pušynuose. Gana dažna.
Varpotoji veronika - V. spicata L.
Lapai priešiniai ar menturiniai, viršūnė smaili, kraštas
dantytas, danteliai aštrūs. Ziedų kekės dažniausiai ke-
lios. Pažiedės linijiškai lancetiškos. 0,50-1,20. D. VI-
280
IX. Pakrančių krūmynuose, krantuose, drėgnose pievo-
se, pagrioviuose. Gana dažna. . . .
Ilgalapė veromka - V. long1foha L.
17 ( 15). Stiebas ir lapai apaugę pap~astais vplauk~.li~i~. 18
- Stiebas ir lapai pliki, kartais stiebas, z1edkoc1a1 1r lapų
pakraščiai apaugę ilgais liaukinia!s pl_a~k~liais .. V •!~
18. Stiebas su 2 išilginėm is plaukehų eilem1s pnespnes1-
niuose šonuose. Lapai minkšti, bekočiai arba trumpa-
kočiai kiaušiniški kraštas karbuotas. Ziedų kekės prie-
šinės.' Vainikėlis '10-13 mm pločio, mėlynas, kartais
rausvas ar baltas, gyslos tamsesnės. Dėžutė tr umpesnė
už taurelę. 0,15-0,30. D. V-VIII. Pievose, pamiškėse,
Paprastoji veronika - V. chamaedrys L.
Stiebas visas plaukuotas. Lapai kietoki, visi trumpais
kotais atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, kraštas
bukai 'karbuotas, viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti.
Ziedų kekės dažniausiai pražanginės Vainikėlis 6-
8 mm pločio, šviesiai violetinis. Dėžutė ilgesnė už tau-
relę. 0,10-0,30. D. VI-VIII. Miškuose, miško aikštelė­
se, pamiškėse, šlaituose. Dažna.
Vaistinė veronika - V. officinalis L.
19 ( 17). Ziedų kekės pražangi~_ės, labai r~to_s ... ~i~dkoči~i
keletą kartų ilgesni už paz1edes. Lapai hmJ~~k• ar _h-
nij iškai lancetiški, bekočiai, i~i 5 (7) mm pl?cto, lyg•~-
kraščiai arba danteliai reti. Stiebas plonas, silpnas. Vai-
nikėlis balsvas ar melsvas, gyslos rausvos arba mėly­
nos. Dėžutė plokščia, išliežis gilus. 0,10-0,45. D. VI-
VIII. šlapiose pievose, šlapiuose miškuose, krantuose,
pagrioviuose. Gana dažna.
Pelkinė veronika - V. scutellata L.
- Ziedų kekės priešinės. Ziedkočiai tokio _pat il~io ka!p
pažiedės arba kiek ilgesni už jas. Lapai daugiau kaip
7 mm pločio. Stiebai storoki, tvirti. 20
20. Lapai trumpakočiai, ovališki, elipsiški arba p~ilgi, vir-
šūnė buka ar apskrita, kraštas karbuotas. Stiebas ap-
valus, pilnaviduris. Vainikėlis mėlynas , kartais bals-
vas, gyslos mėlynos. Dėžutė beve_i~ _rutul_iška, išsipū­
tusi, be išliežio arba viršūnė truputĮ Įlinkus 1. O, l 0-0,60.
D. V-VIII. Grioviuose, negiliuose upeliuose, senvagė­
se, šaltiniuotose ir šlapiose pievose, pakrantėse. Gana
dažna. Upelinė veronika - V. beccabunga L.
Lapai bekočiai, pamatine dalimi kiek apkabina stiebą,
pailgi arba lancetiški, viršūnė smaili, neryškiai dant~ti
arba beveik lygiakraščiai. Stiebas beveik keturbriaums,
tuščiaviduris. Vainikėlis blyškiai melsvai violetinis, kar-
281
 ~~i~ ~alsvas~ Dėžutė apskritai kiaušiniška, išsipūtusi,
V
1~hez1s ~e!ys~u~. 0,15-0,90. D. VI-IX. Krantuose, šla-
P!ose bet J~_ltmmotose pakrantėse, šlapiose pievose, pel-
kių pakrasc1uose. Gana dažna. . Pievinė akišveitė - E. rostkoviana Hayne
šaltininė veronika - V. anagallis-aquatica L.
11 gentis. Glindė - Pedicularis L.
l. ?ie_dai rausvi arba purpuriniai, kartais balti, 20-25 mm
1!~10.. . · 2
- Z1~da1 gel_tom ar~a gelsvi, daugiau kaip ·25 mm ilgio. 3
2. ~.heb~s v1en~s, sakotas, status, tik viršutinė dalis su
z_1eda1s. ~apai beveik bekočiai. Taurelė dviskiautė, skiau-
tes. r_a1;1k_sletos, Jk.arp~tai dantytos, atgal atsilenkusios.
Vam!ke_lto apatu~ev !~p.a blakstienota, maždaug tokio
p~t ilgto ~a1p virs~tme. O,l~-0,50 .. V-YIIL šlapiose
pievose, raistuose, zemape)kese, pakrantėse.. Dažna.
• • • V • Pel~inė glindė - P.' palustris L.
• •
S~1~b~1 keli, daz111ausia1 n~sakoti, viduriniai status, šo-
nmia1 kylantys c:~ba ~ulsb, pagrindinis s(iebas beveik
nuo pamat? su z1eda1s. Lapai aiškiai kotuoti. Taurelė
p_e11k1~dante,_ dantelių pakr_aštys ~antytas. Vainikėiio apa-
.tme lupa phka, trumpesne uz viršutinę. 0,05-0, 15. Dv.
arba.?· VI-VII. _Dregnose pamiškių pievose, pelkėtuo-
se m1skuose, pelkese. Reta. Saugoma. · tuose pušynuose. Reta.
. . . . M.iš~inė glindė - P. sylvatica L.
3. Vam_1k~hs _30-40 m1;1 ilg10, geltonas, žiotis uždara,
apa!mes . l~p?s p~kra.s~'.'.:s .raudonas, viršutinė pjautuvo
p~v1~_al~ uzhnkus1, virsune buka, be· dantelių. Pažiedės
kiaustmskos, nesuskaldytos. Ziedynas retas, ilgas. o 30-
1,~?· D. VII-VIII. Pelkėtose pievose, užpelkėjusiuose
m1skuose, kalki!:_go?~ P:lkė~e. Reta. Saugoma. . 0,30. V. VI-IX. Sausose pievose, ganyklose, pakelėse,
. . .. KaraltskoJt glmde - P. sceptrum-carolin·um L.
V:am!~el!s 20-:-28 '!11!1 i_lg_io, _švie_siai gelton~s, vienspal-
~~s,. ~10bs atvira, virsutme lupa ilgesnė už· apatinę vir-
su_neJe ? n~smailėję danteliai. Zemutfnėje ži°edyn~ da-
lyje p_a~1e~e~. panaši_os į l~pus,v plunksniškai suskaldy-
tos, virsubnE:Je. beveik lygiakrastės, lancetiškos. Ziedy-
nas tanku~, 1k1 5:-7. cm ilgio. ~,15-0,30. D. VI-VII.
Sausose pievose, sla1tuose, pam1skėse. Labai reta. Sau-
goma. Kaufmano glindė - P. kaufmannii Pinzger
12 gentis. Akišveitė - Euphrasia L.
l. Va_in)k~lis (8)_9-13 □:m _ilgi?· Lapai šviesiai arba gels-
".a1 z_al_1,. ne_bhzga, k~tp ir visas augalas, apaugę ilgais
ltaukm1a1s ir trumpais paprastais plaukeliais. Pažiedės
282
ats ivėpusios, jų danteliai ilgi ir siauri. 0,05-0,30. Vn.
VI-X. Pievose, miško aikštelėse, pamiškėse, pakelėse,
šviesiuose miškuose. Apyretė.
Vai nikelis· 4-8 (9) mm ilgio. Lapai tamsiai žali, bliz-
g antys, pliki arba, kaip ir visas augalas, apaugę trum-
pais paprastais plaukeliais, kartais ir trumpakotėmis pa-
vienėmis liaukutėmis. 2
2. Vainikėlis (5)7-9 mm ilgio. Viršutinėje žiedyno da-
lyje pažiedžių danteliaisu ilgais, tamsiais, dažniaus~~i
lenktais akuotais. Stiebas tamsus, nešakotas arba 1s-
augusios kelios trumpos š~kelės. Lap~i dažni.ausia~ plj-
ki, kartais apaugę trumpais plaukeha1s, labai retai bu-
na keletas liaukučių. 0,05-0,30. Vn. VI-IX. Sausose
pievose, miško aikštelėse, šlaituose, ganyklose, viržy-
nuose. Dažna. Stačioji akišveitė - E. stricta Wolff.
Vaini kėlis 4-6 mm ilgio. Pažiedžių danteliai smailūs,
bet be akuoto. 3
3. Lapai ·3_5 mm ilgio, pliki arba plaukelių reta, pakraš-
tys sustorėjęs. Pažiedės stačios arba prigludusios prie
žiedyno ašies, danteliai 3-5 (7), trumpi, smailūs. Stie-
bas plonas, apie 0,5 mm skersmens, retai daugiau, ne-
šakotas arba kiek šakotas. Ziedynas labai retas. 0,03-
0, 15. Vn. VI-IX. Zemažolėse pievose, viržynuose, re-
Lieknoji akišveitė - E. micrantha Rchb.
Lapai 4-9 mm ilgio, abipus plaukuoti, kartais beveik
pliki, pakraštys beveik nesustorėjęs. Pažiedės atsivėpu­
sios arba net atgal atsilenkusios, dantelių 7-11, ilgi,
siauri, smailūs. Stiebas daugiau kaip l mm skersmens,
dažniausiai nuo apačios šakotas. Ziedynas tankus. 0,05-
palaukėse, pamiškėse. Apyretė.
Smulkiažiedė akišveitė - E. nemorosa Wallr.
(E. curta (Fries) Wettst.)
13 gentis. Skėstukas - Odontites Zinn
Stiebas status, plaukuotas, šakos išsiskėtusios, kylančios į
viršų. Ziedynas - vienašalė kekė. Pažiedės linijiškai lance-
tiškos, maždaug tokio pat ilgio kaip žiedai. Vainikėlis ne-
švariai raudonas, išorinė pusė pūkuota. 0,15-0,40. Vn. VI-
X. Laukuose, pievose, pagrioviuose, pakelėse, krūmuotuose
šlaituose. Dažnas·. _
' Raudonasis skėstukas - O. vernus (Bell.) Dum.
(O. vulgaris Moench)
283
 14 gentis. Barškutis - Rhinanthus L.
l. Vainikėlis 12--:-15 . mm ilgio, geltonas, vamzdelis ti<•
sus, tr~m~es_m~ uz ta~relę; viršutinės lūpos dantelial
pla~esm uz tlgĮ, balsvi arba melsvi. Pažiedės tamsiai
zal_10s. 0,1~~9,40. Vn. VI-VIII. Pievose, miško aikš-
telese, pam1skese. Gana dažnas.
. . . . ~až_asis_ barškutis - Rh. minor L.
\:am1kehs 15-!8 mm llg10, sviesiai geltonas vamzde-
li~ _le~kt_a~, ~0½10 _pat ilgio kaip taurelė arb~ ilgesnis
uz_ Ją,_ v1r~u~u:ies lu.~os. danteliai ilgesni už plotį, mels-
vai v10letima1. Paz1edes š~iesiai arba gelsvai žalios.
0,2~-0,50. yn. YI-VIII. Pievose, dirvose, miško aikš-
telese. Labai daznas.
Didysis barškutis - Rh. serotinus (Schonh.) Oborny
15 gentis. Kūpolis - Melampyrum L.
l. Pažiedės. žalios, lygiakraštės arba prie susiaurėjusio
ar aps_k nt? pamato kiekviename šone 1-3 danteliai
Ta~~el~ ph_k~. . .. • .
Paz1ed~s v1rsutmeJe Jle~rno_ dalyje violetinės arba bals-
vos, v~sų pamatas s1rd1ska1 ietiškas, danteliai šeriški
Ta~r~I~ plaukuota.
2. ':amik_el!s ~-8 i:nm ilgio, lygus su taurele arba šiek
t!ek uz Ją. tl_ges1_11s, g~!tonas, vamzdelis lenktas. Taure-
les dantehat tnkamp1skai lancetiški išsiske·tę p • ·
dė l · k ·t· b , . az1e-
s ygia r~s e~ ar_ a prie pamato kiekviename šone
po l _da1!!el1 ..?1eda1 statūs. 0,10-0,25. Vn. VI-VIII
Spyghuoc1ų m1skuose. Retas.
. . . . Mišk!ni~ kūpolis - M. sylvaticum L.
V,~imkelts ~5-:--2_0. mm tlg10, apie tris kartus ilgesnis
uz _tau~elę, sv1esia1 ~eltonas, arba gelsvai baltas vamz-
d~hs t~esus.•. Ta_ureles danteliai lancetiškai yliški, sta-
tus. Pn_: ~az1edes_p_am~to kiekviename šone dažniausiai
1-3 ylts~1 ~anteha1_.v Z1edai gulsti. 0,10-0,40. Vn. VI-
VIII. ~v1esmose m1skuose, pamiškėse, miško aikštelė­
se. Da~n::,s·. . Pi~v~nis. kūpolis - M. pratense L.
3. Taurei~ _1st~sa1 a~__au~us1 1lga1s baltais plaukeliais; jos
d~~t~hat tnkamp1ska1 lancetiški. Ziedkočiai trumpi. Vai-
mkehs geltonas, vamzdelis rudai rausvas. O 10-0 50
V~. VI-VIII:, Miškuose, miško aikštelėse, p~miškįse·
krumuose. Daznas. ' puota. 0,20-0,50. D., žydi tik vieną kartą. VI-VIII.
. . Kr~minis kūpolis - M. nemorosum L.
Taurele_s _tik gyslos 1r pakraščiai apaugę ilgais baltais
plaukeha1s, o tarpugysliai pliki arba juose keli trum-
284
p i vienaląsčiai plaukeliai; taurelės danteliai siaurai lan-
cetiški, ilgi. Ziedai bekočiai arba žiedkočiai labai trum-
pi. Vainikėlis aukso atspalvio. 0,25-0,60. Vn. V-IX.
Miškuose, miško aikštelėse, pamiškių pievose, krūmuo­
se. Gana dažnas, ypač rytinėje Lietuvos dalyje.
Lenkinis kūpolis - M. polonicum (Beauv.) So6
16 gentis. žvynšaknė - Lathraea L.
'-tl icbas status, storas, mėsingas. Lapai žvyniški, balsvi. Zie-
cliJ kekė tanki, iš pradžių nusvirusi, o žiedams peržydėjus
.. tati. Taurelė rausvai violetinė; vainikėlis raudonas. 0,10-
0,20. D. IV- V. Miškuose, krūmuose. Dažniausiai parazituo-
J:t a nt lazdyno šaknų. Apyretė.
Gegužinė žvynšaknė - L. squamaria L.
79 SEIMA. D210VEKLINIAI - OROBANCHACEAE
l gentis. Džioveklė - Orobanche L.
2
l. Kiekvienas žiedas su l pažiede ir 2 yliškomis pažiedė­
lėmis. Taurelė ištisai suaugusi, viršūnėje 4 smulkūs
3 danteliai. Ziedai trumpakočiai. Stiebas dažniausiai ša-
kotas. 0,10-0,35. Vn. VII, Vili. Parazituoja ant kai
kurių bulvinių šeimos augalų ir kanapių. Daržuose, lau-
kuose. Labai reta. šakotoji džioveklė - O. ramosa L.
Ziedai tik su l pažiede, be pažiedėlių, bekočiai. Tau-
relė giliai padalyta į 2, viršūnėje dantytas dalis. Stie-
· bas nešakotas. 2
2. Vainikėlio nugarėlė žemutinėje ir vidurinėje dalyje tie-
si, o prie viršūnės staigiai, beveik stačiu kampu už-
linksta. Vainikėlis balsvas arba gelsvas, pakraštys ne-
ryškiai purpurinis ar violetinis. Pažiedės kiaušiniškai
lancetiškos. 0,20-0,70. Vn. arba Dv. Vl-VIII. Para-
zituoja ant daugelio usnių rūšių ir dagių. Labai reta.
Balsvoji džioveklė - O. pallidiflora Wimm. et Grab.
Vainikėlio nugarėlė per visą ilgį tolygiai išlinkusi. Vai-
nikėlis geltonas, rausvai geltonas arba raudonas. 3
3. Ziedynas iš pradžių tankus, vėliau išretėja. Purka žy-
dėjimo pradžioje gelsva, o vėliau rusvai violetinė ar-
ba rudai raudona. Stiebo tik apatinė dalis gausiai la-
Parazituoja ant raugerškių, kartais aviečių bei gudobe-
lių. Labai reta. Gojinė džioveklė - O. lucorum R. Br.
Ziedynas visą laiką tankus, ilgas. Purka geltona. Stie-
bas tolygiai gausiai lapuotas. Lapai ilgesni už tarpu-
285

bamblius. 0,20-0,60. Dv. arba D., žydi vieną kartą
VII-VIII. Parazituoja ant bajorių. Reta.
Didžioji džioveklė - O. elatior Sutton
(O. major L.)
80 SE!MA. SKENDENINIAI - LENTIBULARIACEAE
l. Visi lapai pamatinėje skrotelėje, gelsvai žali, ištisiniai.
Ziedai pavieniai, mėlynai violetiniai ( l l O pav., 7).
l. Tuklė - Pinguicula
Lapai stiebo apatinėje, vandenyje plūduriuojančioje da-
lyje, žali ar tamsiai rusvai žali, suskaldyti siauromis
arba siūliškomis skiltelėmis, ant kurių išaugę skaidrūs
maišeliai. Ziedai retose kekėse, geltoni.
2. Skendenis - Utricularia
gentis. Tuklė - Pinguicula L.
Lapai pailgai lancetiški arbą. elipsiški, apaugę liaukiniais
plaukeliais, paviršius lipnus. Ziedai arit ilgų žiedkočių, 18-
23 mm ilgio, pentinas smailus. Vainikėlio žiotis atvira, apau-
:3. Lapų skiltelių viršūnė buka arba apskrita, staigiai per-
gusi baltais ilgais plaukeliais ( l 10 pav., 6). 0,05-0, 15. D.
V-VII. šaltiniuotose pelkėse, užpelkėjusiose pievose, dur-
pynuose, paežerėse. Apyretė. Saugoma. .
Paprastoji tuklė - P. vulgaris L.
2 gentis. Skendenis - Utricularia L.
l. Lapų skiltelės lygiakraštės, be blakstienėlių. Taurėla­
pių viršūnės nusmailėjusios, bet ne spygliuotos. Vai-
l. Lapai linijiški, 1-3 m_m
7 Lapai da ug platesni, pamatinėj e skrotelėje. Ziedynstie-
110 pav.
11ikė lis 8-10 mm ilgio, šviesiai geltonas, rudai ruožuo-
tas pentinas labai trumpas, maždaug vienodo ilgio ir
plo,čio. 0,05-0,15. p. VI-VIII: Stovi~čiuose. va~~e-
11ys e: pelkių duburelmose, durp1ų duobese, uzpelkeJ u-
s iose eženĮ seklumose. Gana retas.
Mažasis. skendenis - U. minor L.
Lapų skiltelės blakstienotos. Vainikėlis 12-22 mm il-
gio, pentino ilgis gerokai viršija plotį. · 2
') Visų stiebų lapai žali. Lapų skiltelės siūliškos, į visas
puses išsišakojusios, beveik visos su maiše!iais ( l 10
pav., 2). Vaiskočiai vaisiams išaugus lanku zemyn nu-
linksta. Vainikėlis geltonas, apatinės lūpos gūbrys su
rudais dryželiais; pentinas tams~~i rud~s (l 10_ p~v-i /).
0,15-0,30. D. VI-VIII. Stovincmose tr labai leta1 t e-
kančiuose vandenyse, pelkėse, grioviuose. Gana da~nas.
· Paprastasis skendenis - U. vulgarts L.
Vienų stiebų lapai žali, kitų bespalviai. Lapų skiltelės
linijiškos, išsišakojusios vienoje plokštumoje ( 110 pav.,
4) . Vaiskočiai statūs arba įstriži. 3
eina į dyglį. Pentinas apie 10 1:1m_ ilgio,_ lygus su apa-
t ine vainikėlio lūpa ir kiek pne JOS prigludęs. ~,10-
0,20. D. VII-VIII. Stovinčiuose vandenyse: pelkių du-
burėliuose, ežerų užpelkėjusiuose pakraščiuose. Apyretis.
Balinis skendenis - U. intermedia Hayne
P amažu smailėjanti lapų skiltelės viršūnė pereina į dyg-
lį ( 110 pav., 4). Pentinas apie 5 mm ilgio, 1vigub~i
tr umpesnis už vainikėlio apatinę lūpą ir nuo JOJ ats_1-
lošęs (110 pav., 3) . 0,10-0,20. D. VII-VIII: Uzpelke-
jusiuose ežerų pakraščiuose, pelkių duburėhuosc. La-
bai retas. Saugomas.
Gelsvasis skendenis - U. ochroleuca Hartm.
8 1 SE IMA. GYSLOTINIAI - PLANTAGINACEAE
l gentis. Gyslotis - Plantago L.
ploči_o~ _pr_ie~iniai. _Ziedų. var:
pos apskritos arba pailgos, v1rsu01~es sus1telkus1os Į
skėtį. Stiebas lapuotas, šakotas. O,l.>-0,40. Vn. VI-
VIII. Laukuose, smėlynuose, pakelėse, krantuose, ant
gelež inkęlio pylimų. Apyretis. Auga pietų ir vakarų Lie-
tuvoj e. Smiltyninis gyslotis - P. indica L.
bis belapis, n ešakotas. 2
287
- 2. Ziedynkotis su 5 giliomis va_gel~~is. _}iedynas - pail-
2 gentis. Meškytė - Symphoricarpos Duh.
gai kiaušiniška arba trumpai ~ll~ndnska . v_~~pa,. 10-
35 (50) mm ilgio. Lapai lancetisk1 arba !miJ iskai !~n- l.apai pliki, didesnieji ka!_tais ski~u~ė~i.- P~rtr~u_ktose_ viršū-
eetiški. 0,10-0,50. D. V-IX. Sausose pievose, misko 11i11l·sc varpose po keletą ziedų. Vaimkeho isorme puse raus-
aikštelėse, ganyklose, dirvonuose, dykvietėse. Dažnas.
v.i, v i d inė balta. 1,00-1,50. 1(. VI- VIII. Augin ama parkuo-
Siauralapis gyslotis - P. lanceolata L. M', sodybose. Gana dažna.
Ziedynkotis apvalus. Ziedynas cilindriškas, ilgas. 3 Baltuogė meškytė - S. albus (L.) Blake
3. Lapai kotuoti, kiaušiniški, plačiai kiaušiniški arba elip-
siški pliki arba šiek tiek plaukuoti. Ziedynas maždaug
toki~ pat ilgio kaip ir žiedynkotis. Ziedai bekvapiai. 3 gentis. Linėja - Linnaea Gron.
Kuokelių koteliai balsvi. 0,05-0,40. I?· arba ~n. _YI-
Lnpai trumpakočiai, atvirkščiai kiaušiniški arba beveik ap-
X. Pievose, ganyklose, dirvose, pakelese, pagnovmose, skriti, priešiniai, odiški, žiemoj antys. Ant kylančių ar sta-
dykvietėse. Labai dažnas.
č itĮ šakelių dažniausiai po 2 nusvirusius žiedus. Vainikėlis
Plačialapis gyslotis - P. major L.
varpiškas, baltas, rausvo atspa lvio, su išilg iniais ruoželiais.
Lapai bekočiai arba lapkočiai laba_i t r1:mp_i, abip u~ ga_u- lig. 0,15-1,20. Kr. VI- VIII. Spygliuočių, dažniausiai pušų
siai plaukuoti. Ziedynas trumpesnis ~~ ~ 1e_dY!1½otĮ: Zt~- miš kuose. Pajūrio pušynuose dažna, kitur reta arba apyretė.
dai malonaus kvapo. Kuokelių kotehat svie_siat v10le~!-
šiauri nė linėja - L. borealis L.
niai arba rausvi. 0,10-0,50. D. V-VIII. Pievose, mis-
ko a ikštelėse, pagrioviuose, šlaituose. Gana dažnas.
Trumpakotis gyslotis - P. media L. 4 gentis. Putinas - Viburnum L.

82 SEIMA. SAUSMEDINIAI - CAPRIFOLIACEAE l. Lapai skia utėti, triskiaučiai, kart ais penkiaskiaučiai. Zie-
dyn o pakr aštiniai žiedai belyčiai, j ų vainikėlis plokš-
l. Zeme besidriekiančio krūmokšnio stieba i siūli ški. čias, daug stambesnis už dvilyčių vidurinių žiedų var-
3. Linėja - Linnaea p išką vainikėlį. Kaulavaisia i r audoni. 1,50-3,00. K. V,
Stačiu stiebu krūmai arba medelia i. 2 V I. Miškuose, pamiškėse, krantuose. Gana dažnas.
2. Lapai n eporomis plunksniški. Paprastasis putinas - V. opulus L.
5. šeivamedis - Sambucus Lapai išt isiniai, storoki, smulkiai dantyti, apatinė jų
Lapai ištisiniai, kartais skiau~~ti. . . . 3 pusė gausiai ap augusi žvaigždiškais plaukeliais. Visi
3. Skėtiškuose ·žiedynuose daug z1edų. Vaistai - u?gos pa-
žiedai vienodi. Nesubrendę vaisiai r audoni, subrendę
v idalo kaulavaisis su l kauliuku. 4. Putinas - V1burnum juodi. 1,00-2,50. K. V, VI. Gan a dažnai au ginamas
- Ziedai po keletą, kitokio pavida lo žiedynuose. Vaisius - parkuose, sodybose. Sodinis putinas - V. lantana L.
daugiasėklė uoga. . . . . •v 4
4. Vainikėlis beveik taisyklingas, penk1askllt1s, ptlt uviskas.
Vainiklapių vidinė pusė gauruota. Uogos baltos. 5 gentis. šeivamedis - Sambucus L.
2. Meškytė - Symphoricarpos
Vainikėlis netaisyklingas, dvilūpi s, vamzdi~kas. Vainik- l. Ziedai žalsvai gelsvi, žiedyn as kūgiškas ar kiaušiniš-
lapių vidinė pusė plika. Uog os raudonos. . . kas. Vaisiai r a udon i. šakų šer dis gelsvai rusva. 1,50-
l. Sausmedis - Lomcera 3,00. K. V. Auginamas parkuose, sodybose. Sulaukėjęs
auga miškuose, krūmuose. Vakarų Lietuvoje dažnas,
gentis. Sausmedis - Lonicera L. kitur apyretis.
Raudonuogis šeivamedis - S. racemosa L.
J a uni lapai abipus, senesnių tik apatinė ~u~ė. \r ~aP½<;>~iai Ziedai balti; žiedynas skėtiškas . Vaisiai)uodi. ša½ų šer-
plaukuoti. Lap ų pažastyse po 2 žiedus. Vam1k~l~s zydeJtmo dis balsva. 2,00-6,00. K. arba neaukstas m edelis. VI,
pradžioj e balsvas, vėliau gelsvas. Uogos tamsiai raudonos, VII. Auginamas sodybose, parkuose, soduose. Kartais
1,00-2,00. K. V- VI. Miškuose. Dažnas. auga miškuose, pakelėse. Apyretis.
Paprastasis sausmedis - L. xylosteum L. Juoduogis šeivamedis - S. nigra L.
288
19 Užsak. Nr. 6436 289
 83 SEIMA. OKSMINIAI -ADOXACEAE
l gentis. Ūksminas - Adoxa L.
Pa_matiniai lapai dukart, stiebiniai vieną'lcart trilapiai. Zie-
~a1 gelsvai žali arba žalsvai balsvi, viršūninėse galvutėse
JŲ po keletą. 0,05-0,15. D. IV, V. Miškuose krūmuose
medžiais apaugusiuose šlaituose, krantuose. G;na dažnas'.
Muskusinis ūksminas - A. moschatellina L.
84 SEIMA. VALERIJONINIAI - VALERIANACEAE
l. Stiebas nuo pamato dvišakai šakotas. Lapai ištisiniai.
2. Sultenė - Valerianella
2. Stie~as šakoja~} _tik viršūnėje. Lapai sudėtiniai, nepo-
romis plunksmskl. l. Valerijonas - Valeriana
l gentis. Valerijonas - Valeriana L.
Lapų ap:1tinėje .P~sėje aiškia~ matyti plaukeliai arba plau-
kuotos bk apatmes lapo puses gyslos, lapelių kraštai ato-
kiai nelygiai dantyti, rečiau beveik lygiakraščiai. Stiebas tik
ties bambliais plaukuotas, kartais apatinė jo dalis išt isai
plaukuota ir rausva ar violetinė. 0,50-1,00 (1,70). D. (VI)
VII. šlapiose pievose, krūmuose, šlaituose pamiškėse pa-
krantėse, rečiau miškuose. Gana dažnas. ' '
Vaistinis valerijonas - V. officinalis L.
2 gentis. Sultenė - Valerianella Mill.
Pamatiniai ir stiebo žemutinėje dalyje lapai kastuviški vir-
šūnė buka, viršutinėje stiebo dalyje lancetiški, viršūnė ~mai-
li, prie pamato 1-2 danteliai. Ziedai mėlyni arba melsvi;
žiedynai skėtiški, šakelių viršūnėje. 0,05- 0,15. Vn. arba žie-
mojantis. IV- VI. Laukuose, dykvietėse, ant geležinkelio py-
limų. Augalas labai retas, atneštinis.
Salotinė sultenė - V. locusta (L.) Betcke
85 SEIMA. KARšULINIAI - DIPSACACEAE
l. Vainikėlis penkiaskiltis. Apatinės (išorinės) taurelės pa-
kraštys plėviškas arba kremzliškas.
4. Zvaigždūnė - Scabiosa
Vainikėlis keturskiltis. Apatinės (išorinės) taurelės kraš-
tas keturdantis. 2
2. Ziedynsostis apaugęs plaukeliais. Viršutinės (vidinės)
taurelės kraštas su 8-16 šerelių. Ziedų galvutės kiek
išgaubtos. l. Buožainė - Knautia
290
Ziedynsostis apaugęs žvyneliais. Viršutinės (vidinės)
taurelės kraštas su 5 šereliais arba visai be jų. Ziedų
galvutės pusrutuliškos. 3
,l. Vainikėlis 5- 7 mm ilgio, plaukuotas. Viršutinė taurelė
su 5 šereliais. Apatinė taurelė plaukuota.
2. Miegalė - Succisa
Vainikėlis 3- 5 mm ilgio, plikas. Viršutinė taurelė daž-
niausiai be šerelių, apatinė plika.
3. Zydrenė - Succisella
l gentis. Buožainė - Knautia
l.apai lancetiški, plaukuoti, kryžminiai, pamatiniai ištisiniai
k~!ta~s lyriški, s.t ieb? ap_at!~ėj~v i~ _vi.d1;1rinėje dalyje plunks:
V
111ska1 suskaldyti, virsutmeJe 1sbsmia1. Skraistlapiai trum-
pesni už žiedus, plaukuoti, išsidėstę 2-3 eilėmis. Ziedai
melsvai violetiniai, kartais rausvi, kraštiniai gerokai didesni ·
už vidinius. 0,30-0,80. D. VI-IX. Pievose, ganyklose lau-
kt! pakraščiuose, miško aikštelėse, pakelėse. Dažna. '
Dirvinė_ buožainė - K. arvensis (L.) Coult.
2 gentis. Miegalė - Succisa Haller
Lapai. pail~i ~rba. pa!lga~ lance~iški, pr!eši~iai, pliki arba
blaksbenob. Z1eda1 melym, kartais balsvi, visi vienodi bai-
g iant žydėti galvutės pasidaro beveik rutuliškos. o20~0 80.
D. VII-VIII. Drėgnose pievose, pamiškėse, miško' aikšt~lė­
se, krūmuose. Gana dažna.
Pievinė miegalė - S. prateusis Moench
3 gentis. žydrenė (ratenas) - Succisella G. Beck
L~pai_ !a~ce_ti~ki . arb~ v_e~et~tyvi~iųv. stiebų elipsiški, pliki.
Z1eda1 sv1esia1 melym, v1s1 v1enod1; z1edynas - rutuliška ar-
b~. p~ilgai ~utuliška g_alvutė. 0,30-~,80. D. VII-IX. Užpel-
keJus10se pievose, krumuose, paupmose. Labai reta. Sau-
goma.
Pelkinė žydrenė (melsvažiedis ratenas) - s. inflexa
(K.luk) G. Beck
4 gentis. Zvaigždūnė - Scabiosa L.
l. Ziedai šviesiai geltoni. Viršutinės taurelės šereliai žy-
dėjimo pradžioje raudoni. Lapai plunksniškai skiltėti
stiebo viršutinėje dalyje dažniausiai ištisiniai. 0,25_:
291
 0,60. D. VI-IX. Sausose pievose, šlaituose, sausuose
miškuose, dykvietėse. Apyretė.
Geltonžiedė žvaigždūnė - S. ochroleuca L.
Ziedai melsvai violetiniai, kartais balsvi. Viršutinės tau-
relės šereliai juosvi. Pamatiniai lapai ištisiniai, stiebo
žemutinėje dalyje lyriški, viršutinėje plunksniškai su-
skaldyti į siauras skilteles. 0,30-0,80. D. VII-IX. Pa-
miškėse, miško aikštelėse, krūmuose, šlaituose, pievo-
se. Gana reta. Auga pietryčių Lietuvoje. Saugoma.
Balandinė žvaigždūnė - S. columbaria L.
86 SEIM.A. KATILĖLINIAI - CAMPANULACEAE
l. Zi~d~i st~n:ibūs, 1,5-4(6) cm ilgio, varpelio pavidalo,
va1mklap1a1 s~augę ( 111 pav., 5), po vieną ar po 'ke-
letą susitelkę Į varpos ar kekės pavidalo žiedynus, ne-
apgaubtus bendra skraiste. l. Katilėlis - Campanula
Ziedai 0,5-1,2 cm ilgio, linijiškos vainikėlio skiltys be-
v~ik iki pamato laisvos arba tik jų viršūnės suaugu-
~!os, susitelk~ į rutuli~kus, kiaušiniškus ar varpiškus
z1edynus, kurmos gaubia bendra skraistė. 2 0,30-0,80. D. VI-IX. Miškuose, krūmuose, pamiškėse.
2. Zie_d~i _b~koči~i; žievdy~~~ - pailga galvutė arba varpa.
V:a1~1~eho ?ktltfsv _z~deJ 1!110 pradžioje_ prie pamato iš-
s1~kma, o JŲ v1rsunes heka suaugus10s. Dulkinės pa-
laidos. 2. Glaudenė - Phyteuma
Ziedai trumpakočiai; žiedynas - galvutės pavidalo ru-
tuliškas skėtis. Vainikėlio skiltys tik prie pamato su-
augusios. Dulkinės pamatais suaugusios.
3. Austėja - Jasione
l gentis. Katilėlis - Campanula L.
l. Tarp taurelės dantelių yra žemyn nulinkę pridėtiniai
lapeliai. 2
Tarp taurelės dantelių pridėtinių lapelių nėra. 3
2. Purk.~s 3. Vainikėlis 1,5-3 cm ilgio, mėlynas, siaurai
varp1skas, gyslos plaukuotos. 0,15-0,30. Dv. VI, VII.
Sausose pievose, šlaituose, pamiškėse. Labai retas.
Sibirinis katilėlis - C. sibirica L.
Purkos 5. Vainikėlis 3-4 cm ilgio, mėlynas arba bal-
tas, pamatas platus. 0,50-0,80. Dv. VI-IX. Dažnai
auginamas darželiuose, gėlynuose.
Darželinis katilėlis - C. medium L.
3 (l). Ziedai bekočiai. 4
Ziedai kotuoti. 5 111 pav.
l. Apatinių lapų pamatas susiaurėjęs į lapkotį. Taurėlapių
viršūnė buka. Liemenėlis daug ilgesnis už vainikėlį.
Visas augalas apaugęs standžiais šereliais. 0,40-0,90.
Dv., kartais D. VII-VIII. Lapuočių ir mišriuose miš-
kuose, miško aikštelėse, pamiškėse, krūmuose. Apyretis.
šiurkštusis katilėlis - C. cervicaria L.
- Apatinių lapų pamatas širdiškas arba apskritas. Tau-
rėlapių viršūnė smaili. Liemenėlis vos ilgesnis už vai-
nikėlį. Augalas plaukuotas, kartais stiebas beveik pli-
kas. 0,30-0,60. D. VI-IX. Pievose, krūmuose, mišriuo-
se miškuose, pamiškėse. Dažnas.
Tankiažiedis katilėlis - C. glomerata L.
5 (3). Stiebo vidurinėje ir viršutinėje dalyje lapai siaurai
linijiški arba lancetiški, jų ilgis daugiau negu 3 kar-
tus viršija plotį. 6
- Lapai pailgai kiaušiniški arba kiaušiniškai lancetiški,
jų ilgis bent vidurinėje stiebo dalyje ne daugiau kaip
3 kartus viršija plotį. 8
6. Ziedai 27-40 mm ilgio ir maždaug tokio pat pločio.
Taurėlapiai lancetiški. Lapai storoki, blizgantys, pliki.
Dažnas. Didžiažiedis katilėlis - C. persicifolia L.
Ziedai iki 25 mm ilgio, ilgesni už plotį. Taurėlapiai
yliški. 7
7. Pamatiniai lapai trumpakočiai, beveik nesiskiria nuo
stiebinių lapų, lancetiški arba kastuviški. šoniniai žied-
kočiai su 2 pažiedėmis. Vainikėlis piltuviškas, penkia-
skiltis. Subrendusi dėžutė stačia. 0,30-0,60. Dv. kar-
tais D. V-VII. Pievose, miško aikštelėse, pakrūmėse.
Dažnas. Pievinis katilėlis - C. patula L.
Pamatiniai lapai ilgakočiai, apskriti, pailgi arba inks-
tiški, pamatas širdiškas ( 111 pav., 1), augalams žydint
dažniausiai būna nudžiūvę, stiebiniai lancetiški ( 111
2 3 4 5
293
 pav.,. 2) ·. Ziedkočiai be pažiedžių. Vainikėlis varpiškas
pen~1~skiautis ( 111 pav., 3). Subrendusi dėžutė nulio:
kusi zemyn. _0,15-0,40. D. VI-VIII. Sausuose miškuo-
se, kopose, pievose, pamiškėse. Apyretis.
. . Apskritalapis katilėlis - C. rotundifolia L
8(5)_. Zieda1 _1-3 cm ilgio, nusvirę. Taurelės danteliai yliš~
k~ ar~a siaurai lancetiški.
Zieda1 3-5 cm. ilgio, statūs arba į šalis atsilošę ( 111
pav., 5). Taureles danteliai kiaušiniškai lancetiški.
9. ~apų ap_atinė pusė apaugusi pilkais veltiniškais plauke-
hai_s.. Stte_bas lygus, apvalus, apaugęs švelniais plau-
kehais_. Z1edų kekė daugiašalė. Vainikėlio skiltys ne-
blaksb~notos. 0,~0-0,80. D. VII, VIII. šlaituose, sau-
sose pievose, misko ai~š.telėse: _I~etas. Saugomas.
Bolomms kattlehs - C. bononiensis L.
Lapų ~patinė pusė žalia, kaip ir viršutinė apše usi
trumpais pla~keliais ( ~ 11 pav., 4). Stiebas briaunbtas
~p~ugęs_ r~t_ai~ trum~ais plaukeliais. Ziedų kekė viena:
sale. Vam1keho atbraila dažniausiai blakstienota. O30-
0,80. D. _v11-y111. Pamiškėse, pakrūmėse, patvo'riuo-
se, pakelese, m1sko aikštelėse. Dažnas.
. . Pakrūminis katilėlis - C. rapunculoides L.
10 (8). _S~1ebo br!a1;1~os ~ukos. Lapai apaugę švelniais plau-
keliais! a_pa!meJe stiebo dalyje pailgai kiaušiniški ar-
ba pa1lg1, JŲ pa_matasv• st~igi~J susiaurėjęs į trumpą
sp~~nuo_tą !apkotĮ. Paz1edes isaugusios žemiau žied-
koc10 vidurio .. Y~inikėl_is šv~~siai violetinis. 0,50-0,80.
D .. VI, VII. ~1srmose Ir plac1alapių lapuočių miškuose
dregnuose krumuotuose šlaituose. Apyretis.
. . Plačialapis katilėlis - C. Iatifolia L.
~beb_o. bnaun?s. _aštri?s. Lapai, kaip ir stiebas, apaugę
sereha1s, !1.Pa~!neJe sbE:_~o 9al~Je kiaušiniški, ilgakočiai,
pamatas s1r~1~k~s_. Paz1e9e_s 1saugusios prie žiedkočio
pamato. Vam1kehs tamstai melsvai violetinis. O40-
0,90._v ~- VII, VIII. Lapuočių ir mišriuose mišk~ose
pam1skese, krūmuose, šlaituose. Gana dažnas. ' (pilnavidurių), bet tada augalai be pientakių.
Dilgialapis katilėlis - C. trachelium L.
2 gentis. Glaudenė - Phyteuma L.
~ti~!:>as ~tatus, br~aun?ta~! I;>Įi½as. Lapai pamatiniai ir žemu-
tmeJe ~~1e~? dal~Je k1ausm1sk1 arba pailg ai kiaušiniški pa-
ma~!1s. s1rd1s½~s! Ilgakočiai, viršutinėje dalyje Hnijiškai 'lan-
c~bs~_1, .~ekoc1a_1.. Aug_a!ui l?:ažydus žiedynas tankus, pailgai
k1ausm1skas, veliau c1lmdriskas. Vainikėlis prieš skleidimąsi
294
11l111k~s, gelsvai balsvas, viršūnė žalsva. 0,30-0,80. D. VI-
Vll Mišriuose ir lapuočių miškuose, krūmuose, pamiškėse.
1,:111a dažna. Varpotoji glaudenė - Ph. spicatum L.
3 gentis. Austėja - Jasione L.
9 "il icbas status, plonas, apvalus, apatinė dalis plaukuota. La-
,ai a patinėje stiebo dalyje pailgi arba atvfrkščiai kiaušini~-
10 1, i, viršutinėje lancetiški, kraštai banguoti. Ziedų galvutes
tankios, stiebo ir šakų viršūnėse. Vainikėlis mėlynas, tiesus.
0,20-0,50. Dv. arba žiemojantis. VI-VIII. Sausuose pušy-
nuose, pievose, dirvonuose, smėlynuose, kirtavietėse. Gana
dažna. Kalninė austėja - J. montana L.
87 SEIMA. LOBELINIAI - LOBELIACEAE
l gentis. Lobelija -
Lobelia L.
Stiebas apvalus, dažniausiai nešakotas. Visi lapai pamati-
nėj e skrotelėje, linijiški, viršūnė apskrita, žemyn nulinkusi.
Ziedai virš vandens iškilusio stiebo viršūnėje sudaro retą
kekę. Vainikėlis iki 15 mm ilgio, baltas, vamzdelis dvilūpis,
viršutinės lūpos dvi skiautės trumpesnės už apatinės lūpos
3 skiautes, vamzdelis ilgas. 0,40-0,70. D. VII, VIII. Nekal-
kinguose, mažai maisto medžiagų_ turinčiuose ežeruose, upių
įl ankose. Labai reta. Saugoma.
Ežerinė lobeJija - L. dortmanna L.
88 SEIMA. GRAIZAZIEDZIAI (ASTRINIAI) -
' ASTERACEAE (COMPOSITAE)
l. Visų žiedų vainikėliai liežuviški, iš 5 kraštais suaugu-
sių vainiklapių, viršūnė lygiakraštė arba penkiadantė
( l 12 pav., l). Visi žiedai dvilyčiai. 56
Bent vidurinių žiedų vainikėlis vamzdiškas. Kartais kul-
tūrinių formų graižuose visi žiedai virtę Bežuviškais
2
2. Visų žiedų vainikėlis vamzdiškas ( 112 pav., 2). Kartais
pakraštinių žiedų vainikėlis didesnis ir ne visai taisyk-
lingas arba virtęs siūlišku (labai siauru Bežuvišku) . 3
- Vidurinių žiedų vainikėlis vamzdiškas ( 112 pav., 2) , pa-
kraštinių Bežuviškas, dažniausiai daug ilgesnis už vi-
durinių žiedų vainikėlius. 29
3. Piestelinių žiedų graižai maži, turi 1-2 be vainikė­
lio žiedus, kuokelinių žiedų graižai daugiažiedžiai. Au-
galai vienanamiai. 4
295
 L:1pai priešinia i. Vaisiaus viršūnėje vietoj skr istuko iš-
,111gę 2, 3 ar 4 dantyti akuotai, todėl vaisiai labai ki-
lius ( 113 pav., 1-3). 15. Lakišius - Ridens
Lapai pr ažanginiai. Skristuko visai nėra arba j is iš
ivynelių. 9
11 Kraštiniai žiedai' belyčiai, daug didesni už vidurinius,
netaisyklingai piltuviš ki. 45. Bajorė - Centaurea
Kr aštiniai graižo žiedai forma beveik nesis kiria nuo vi-
d urinių. 10
l O. Ziedynsostis labai i škil ęs, kūgi škas, tušči aviduri s ( l l 6
2 4 pav., 2). Ziedai gelsvai ž alsvi.
27. Ramunė - Chamomilla
112 pav.
Ziedynsostis plokščias ar kiek įdubęs. 11
11 . Graižai daugiau kaip 5 mm pločio, pusrutuliški, susi-
telkę į skėtišką šluotelę stiebo ir šakų viršūnėje.
Graižai v ienodo didumo, su dvilyčiais žiedais. Jeigu 31. Bitkrėslė - Tanacetum
graižuose žiedai vienalyčiai, tai augalai dvinamiai ar- - Graižai smulkūs, iki 5 mm pločio, retai platesni, ap-
ba visi graižai daugiažiedžiai. 5 s kriti arba kiaušiniški, žiedynas v arpos, šluotelės ar
4. Piestelinių žiedų graižai dvižiedžiai, po keletą lapų pa- kekės pavidalo. 33. l(ietis - Artemisia
žastyse, apgaubti kabliškais dygliais apaugusia skrais- 12 (7) . Lapų kraštas dygliuotas. 13
te, kuri visiškai gaubia ir išaugusius vaisius. Kuokeli- - Lap ų kraštas nedygliuotas, lygus arba dantytas. 18
nių žiedų graižai susitelkę į trumpas rutuliškas varpas. 13. Vainikėlis gelsvas arba balsvas. 14
21. Dagišius - Xanthium - Vainikėlis purpurinis ar violetinis. 15
Piestelinių žiedų graižai vienažiedžiai, viršūninių lapų 14. Vidiniai skra istlapiai žvaigždiškai ats ilenkę, daug ilges-
pažastyse, pusiau apgaubti plaukuota, šešiadante skrais- ni už išorinius, plėviški, gelsvi arba balti. Graižai pa-
te. Kuokelinių žiedų graižai viršūninėse belapėse kekė­ vieniai. 46. l(arli na - Carlina
se arba nulinkusia viršūne varpose. 15 (13). Lapai su balsvomis dėmelėmis, primenančiomis mar-
murą. 42. Margainis - Silybum
20. Ambrozija - Ambrosia
- Lapai nedėmėti. 16
5(3) . Kiekvieno graižo viduryje keliolika kuokelinių žie- 16. Lapai voratinkliškai plaukuoti. Stiebas su p la čiai s dyg-
dų, apsuptų 1-5 bevainikiais piesteliniais žiedais. Grai-
liuotais sparnais. Ziedynsostis korytas.
žai maži, krūvelėmis susitelkę į žalsvos spalvos viršū­ 43. l(ardažolė - Onopordum
nines ir pažastines šluoteles. Lapai ištisiniai, apatiniai Lapai pliki arba paprastai plaukuot i. Ziedynsostis ne
trikampiški, priešiniai (115 pav., 2) . 19. Grūstė - Iva korytas. bet žvynuot as. 17
- Graižai kitokie. Lapai suskaldyti a rba ir apatiniai ne 17. Skristuko plaukeliai plunksniškai šakoti.
trikampiški. 6 4 1. Usnis - Cirsium
6. Graižai vienažiedžiai, apgaubti dygliškų lapeli ų skrais- Skrist uko plaukeliai nešakoti, lygūs arba kar pot i.
te, susitelkę į rutulišką žiedyną. 40. Dagys - Carduus
47. Bandrenis - Echinops 18 ( 12). Lapai pr iešiniai, plaštakiškai suskaldyti. Gr aižai
- Graižai daugiažiedžiai, nesusitelkę į bendrą rutulišką maži, po daugelį skėtiškuose žie dynuose.
žiedyną. 7 l. l(emeras - Eupatorium
7. Skristuko nėra arba jis iš žvynelių ar iš 2- 4 dantytų - Lapai pr až ang iniai arba pam atiniai. 19
akuotų. 8 19. Kra štiniai graižo žiedai įstrižai pilluviški, daug dides-
Skristukas iš daugelio nešakotų, šakotų arba plunks- ni už vidur inius, belyčiai. 45. Bajorė - Centaurea
niškų p l aukelių. 12 Visi g raižo žiedai maždaug v ienodo d idumo ir for-
mos. 20
296
297
 20. Ziedynsostis plikas arba tik tarpuose tarp kraštinitĮ 1° 1 Stiebiniai lapai priešiniai, pamatiniai neryškiai kryž-
žiedų apaugęs žvyneliais. 21 miniai. 36. Arnika - Arnica
Ziedynsostis žvynuotas arba šeriuotas. 27 Lapai pražanginiai. . 3_3
21. Lapai plunksniškai suskaldyti. Prie vienaeilės skrais- ,1:1. Išor iniai skraistlapiai stambūs, žali, lapų pavidalo. Grai-
tės pamato yra apie 10 mažų, juosva viršūne išorinės žai platūs, po vieną stiebo ir šakų viršūnėje.
skraistės arba poskraistės lapelių. 37. žilė - Senecio 4. Ratilis - Callistephus
Lapai ištisiniai. 22 Visi skraistlapiai žvyniški. 34
22. Sti"'biniai lapai maži, žvyniški. Tikrieji pamatiniai la- :i l. Kraštiniai liežuviški žiedai balti, raudoni arba mė­
pai paprastai išauga augalams peržydėjus. lyni. 35
35. šaukštis - Petasites · Kraštiniai liežuviški žiedai geltoni arba oranžiniai. 37
- Stiebiniai lapai normaliai išaugę.
23. Ziedai geltoni arba oranžiniai.
23 .m. Liežuviški žiedai lancetiški arba linijiški, išsidėstę vie-
noje kraštinėje eilėje.. . . ·• •V _5. Astr~_-::, ~st~r
11. šlamutis - Helichrysum - Liežuviški žiedai labai siauri, hmJiski arba smhski, JŲ
Ziedai balsvi arba rausvi. 24 kelios eilės. 36
24. Skraistlapiai pūkuoti. Ziedynsostis tarp kraštinių žie- 36. Graižai smulkūs, 3-5 mm pločio, po da~gelį pailgose
dų žvynuotas. Kraštiniai žiedai be skristuko. šluotelėse. 7. l(omza - Conyza
8. Pūkūnė - Filago Graižai vidutinio didumo, 6-25 mm skersmens, po ke-
Skraistlapiai pliki. Ziedynsostis plikas. 25 letą skėtiškose kekėse arba šluotelėse.
25. Skraistlapiai rausvi arba balti. Graižai stiebo viršūnėje 6. šiušelė - Erigeron
susitelkę į skėtišką šluotelę. 9. l(atpėdė - Antennaria 37 (34). Visi skraistlapiai. viena':Tle au½štrje,. tik _k_rašta!s
Skraistlapiai gelsvi arba rusvi. Graižai varpos, kekės vienas kitą kiek dengia, todel skraiste v1enae!le.. P~1e
ar paprastos šluotelės pavidalo žiedynuose arba ka- jos pamato kartais būna keletas daug mažesmų ir ze-
muolėliuose. 26 miau išaugusių skraistlapėliy. . . ~7. -~ilė_ -. Seneci_o
26. Graižai varpose arba kamuolėliuose. Stiebas ir lapai Skraistlapiai skirtingame aukstyJe ir cerpiska1 vienas ki-
apaugę švelniais prigulusiais plaukeliais. tą dengia, todėl skraistė daugiaeilė. . . . 38
10. Pūkelis - Gnaphalium 38. Liežuviškų žiedų graiže keletas (5-8, retai 1k1 12).
Graižai susitelkę į šluotelę. Stiebas apaugęs šereliais, 2. Rykštenė - Solidago
lapai - trumpais kietais plaukeliais. Liežuviškų žiedų graiže gerokai daugiau. 39
7. l(oniza - Conyza 39. Skraistlapiai labai siauri, siūliški. Prie skristuko pa-
27 (20) . Skraistlapių visų arba bent išorinių viršūnės kab- mato yra žvynelių vainikas. 13. Muskrėslė - Pulicaria
liškos, todėl graižai kibūs. 39. Varnalėša - Arctium Bent išoriniai skraistlapiai lancetiški arba elipsiški. Prie
Skraistlapių viršūnės ne kabliškos, tik kartais yliškos. 28 skristuko pamato žvynelių nėra. 12. Debesylas - Inula
28. Skristuko plaukeliai plunksniškai šakoti. Ziedai gels- 40 (31). Visi lapai pamatinėje skrotelėje. Stieba: belapi~,
vai arba melsvai balti. 41. Usnis - Cirsium viršūnėje vienas graižas. V • ••3. Saulu~ev:-. B_elhs
Skristuko plaukeliai ne plunksniški, bet kartais smul- - Stiebas lapuotas. Lapai prazangmiai arba pnesm1a1. 41
kiai dantyti. Ziedai violetiniai. 44. Geltė - Serratula 41. Suaugę skraistlapių kraštai sudaro dantytą,_ graižą gau-
29 (2). Stiebiniai lapai žvyniški. Tikrieji pamatiniai žali ar- biančią taurę. 24. Serentis - Tag!te~
ba pilkšvi lapai išauga jau augalams peržydėjus. 30 - Skraistlapiai kartais tik prie pamato suaugę, krastai
Stiebiniai lapai normalūs arba stiebas visai belapis. 31 vis ada laisvi. 42
30. Stiebo viršūnėje vienas graižas. Ziedai geltoni. 42. Visi stiebiniai lapai priešiniai. 43
34. šalpusnis - Tussilago - Lapai bent viršutinėje stiebo_ dalyje pr_ažangini~i. 4_7
Stiebo viršūnėje graižų daug. Ziedai gelsvai balti ar- 13. Vaisių viršūnėje 2-4 tvirti, dantyti ~~uotai, _todel
ba rausvi. 35. šaukštis - Petasites vaisiai kibūs ( 113 pav., 1-3) . 15. Lakistus - Btdens
31 (29). Vaisių skristukai iš minkštų plaukelių vainiko. 32 Vaisiai be akuotų arba viršūnėje išaugę žvyneliai ar
- Vaisiai be skristuko, bet kartais jų viršūnėje būna 2 šereliai, nekibūs. 44
ar 4 (8) dantyti dygliukai ar šereliai. 40 •14. Lapai ištisiniai. 45
298 299
 Liežuviški žiedai balti. Visi vaisiai apvalūs.
30. Baltagalvė - Leucanthemum
, l (52). Skraistė iš daugelio eilių lapelių.
32. Skaistenis - Pyrethrum
Skraistė vienaeilė arba dvieilė. 55
',!, Ziedynsostis labai iškilęs, kūgiškas, tuščiaviduris. Vai-
siai be sparnelių (116 pav., /, 2).
27. Ramunė - Chamomilla
Ziedynsostis išlinkęs, beveik pusrutuliškas, pilnaviduris.
2 3 4 5 6 Vaisiai s u siaurais sparneliais ( 116 pav., 3) .
28. šunramunis - Matricaria
.i!i ( l). Vaisių viršūnės be skristuko, bet kartais su žvy-
t 13 pav. nelių vainiku. 57
Vaisių skristukas iš plaukelių vainiko. 58
- Lapai plunksniškai suskaldyti. 46 f,7. Ziedai geltoni. Graižai smulkūs. Skraistė vienaeilė.
45. Graižai 3- 8 mm skersmens. Lapai kotuoti. 58. Gaiva - Lapsana
23. Galinsoga - Galirtsoga - Ziedai mėlyni, kartais balti arba rausvi. Graižai vidu-
Graižai dažniausiai daug stambesni. Lapai bekočiai. tinio didumo. Skraistė dvieilė.
22. Gvaizdūnė - Zinnia 48. Trūkažolė - Cichorium
46 (44). Lapų skiltys pailgai kiaušiniškos arba pailgos, dan- !'i8 (57). Visi skristuko plaukeliai ar bent jų dalis plunks-
tytos. 14. Jurginas - Dahlia niškai šakoti. 59
Lapų sklitys siauros, siūliškos. 16. Kosmėja - Cosmos - Visi skristuko plaukeliai nešakoti, tik kartais dantyti. 63
47 (42). Lapai apatinėje stiebo dalyje priešiniai, viršutinė­ 59. Ziedynsostis apaugęs siaurais žvyneliais, kurie vaisiams
je pražanginiai. Graižai vidutinio didumo arba labai s ubrendus nukrinta. 51. Džiugūnė - Hypochoeris
stambūs. 48 Ziedynsostis plikas. 60
- Visi lapai pražanginiai. 49 60. Lapai pamatinėje skrotelėje. Stiebas belapis arba su
48. Skraistlapiai žali. Ziedynsostis kūgiškas arba cilind- v ienu ar dviem mažais lapeliais.
riškas. 17. Rudbekija - Rudbeckia 52. Snaudalė - Leontodon
- Išoriniai skraistlapiai žali, lapo pavidalo, atsilošę, •vi- - Lapai pamatiniai ir stiebiniai arba augalams žydint pa-
diniai plėviški. Ziedynsostis plokščias arba beveik plokš- matiniai lapai būna nudžiūvę. 61
č ias. 18. Saulėgrąža - Helianthus 61. Augalas apaugęs šiurkščiais, standžiais plaukeliais.
49 (47) . Ziedynsostis apaugęs žvyneliais. 50 Skristuko išorinio rato plaukeliai trumpesni už vidinio
- Ziedynsostis plikas. 51 rato plaukelius. 53. Kartylis - Picris
50. Liežuviški žiedai trumpi, apskriti arba kiaušiniški. Augalas apaugęs trumpais, prigludusiais arba voratink-
Vamzdiški žiedai balsvi arba gelsvi. liškais plaukeliais. Skristuko plaukeliai maždaug vie-
26. Kraujažolė - Achillea nodo ilgio, susipynę. 62
Liežuviški žiedai pailgi. Vamzdiški žiedai geltoni. 62. Skraistlapiai maždaug vienodo ilgio, jų viena eilė, prie
25. Bobramunis - Anthemis
51 (49). Vaisiai stambūs, pjautuviškai išlinkę arba beveik pamato kiek suaugę. 49. Pūtelis - Tragopogon
ž iedu susirietę. 38. Medetka - Calendula - Skra istlapių kelios eilės, jie čerpiškai vienas kitą den-
- Vaisiai smulkū s, tiesūs. 52 g ia, vidiniai ilgesni už išorinius.
52. Lapai ištisiniai. 53 50. Gelteklė - Scorzonera
Lapa i plunksniškai suska ldyti. 54 63 (58). Visi lapai pamatinėje skrotelėje. Ziedynkotis be-
53. Liežuviški žiedai geltoni (jei b alti, tai kraštinia i vai- lapis, plikas arba žemiau graižo voratinkliškai plaukuo-
siai tribr iauniai, sp arnuoti) . tas, viršūnėj e vienas graižas.
29. Chrizantema - Chrysanthemum 59. Kiaulpienė - Taraxacum
301
300
 Stiebas lapuotas, o Jeigu belapis, tai visas augalas ap-
augęs paprastais bei žvaigždiškais plaukeliais ir daž-
nai su palaipomis. 64
64. Subrendę vaisiai su gana ilgais snapeliais, todėl skris-
tukai kotuoti. Graižuose iki keliolikos žiedų. 65
- Vaisiai be snapelių, skristukai bekočiai. Graiže žiedtĮ
daugiau negu 20. 66
65. Graiže iki 6 žiedų. Skristuko išorinio rato plaukeliai
trumpesni už vidinio rato plaukelius.
57. Zuiksalotė - Mycelis
Graiže 8-16 žiedų. Visų skristuko ratų plaukeliai vie-
nodo ilgio. 56. Salota - Lactuca
66 (64). Lapų danteliai dygliuoti. Vaisiai labai suploti.
54. Pienė - Sonchus
Lapai lygiakraščiai arba jų danteliai be dyglių. Vaisiai
neryškiai suploti arba apvalūs. 67
67. Skraistlapių 2 eilės. Vaisių viršutinė dalis susiaurėjusi.
60. l(reisvė - Crepis
Skraistlapių kelios eilės, jie čerpiškai vienas kitą den-
gia. Vaisiai ištisai vienodo storio arba prie pamato su-
siaurėję. 55. Vanagė - Hieracium
l gentis. l(emeras - Eupatorium L.
Stiebas status, apvalus, dažniausiai raudono atspalvio. La-
pų lapeliai lancetiški, dantyti. Ziedai rausvi, kartais balsvi
arba raudoni; žiedynas - tanki, skėtiška šluotelė. 0,50-1,50.
D. VII-VIII. Slapiuose krantuose, miškuose, šaltiniuotuo-
se šlaituose, pakrūmėse, alksnynuose. Gana dažnas.
l(anapinis kemeras - E. cannabinum L.
2 gentis. Rykštenė - Solidago L.
l. Graižai maži, iki 5 mm skersmens, vienašalėse, tankio-
se, išlinkusiose kekėse. Liežuviški žiedai beveik tokio
pat ilgio kaip skraistė. Stiebas apaugęs trumpais, tan-
kiais plaukeliais. 0,50-1,50. D. VIII-IX. Dažnai au-
ginama. Dekoratyvinis augalas, kartais sulaukėj a.
I(anadinė rykštenė - S. canadensis L.
Graižai vidutinio didumo, 10-15 mm skersmens, su-
sitelkę į viršūninę šluotelę. Liežuviški žiedai daug il-
gesni už skraistę. Stiebas plikas arba šiek tiek plau-
kuotas. 0,15-1,00. D. VII- IX. Miškuose, p amiškėse,
šlaituose, miško aikštelėse, pievose. Dažna.
Paprastoji rykštenė - S. virgaurea L.
302
3 gentis. Saulutė - Bellis L.
status, plaukuotas, kartais iš vienos lapų skrotelės
t t1•has
1 111ga 2-3 stiebai. Lapai pailgai atvirkščiai kiaušiniški ar-
li I kastuviški, prie pamato susiaurėję į platų sparnuotą lap-
1ulj. Graižai apie 2 cm ir daugiau skersmens. Liežuviški
ll·dai balti, rausvi arba beveik raudoni; kartais ir vamz-
11-.ki buvę geltoni žiedai kultūrinių formų virtę liežuviškais
11 tokios pat spalvos kaip kraštiniai. 0,05-0,15. D. IV-X.
,•mažolėse pievose, paežerėse, paupiuose. Apyretė. Labai
11.11.nai auginama darželiuose, gėlynuose.
Daugiametė saulutė - 8. perennis L.
4 gentis. Ratilis - Callistephus Cass.
i.;uebas status, vagotas, apaugęs pasišiaušusiais plaukeliais.
l.npai apatinėje stiebo dalyje kotuoti, kastuviški, dantyti,
viršutinėje bekočiai, lygiakraščiai. Liežuviški žiedai balti,
, ausvi arba mėlyni; neretai ir vamzdiški buvę geltoni žie-
dai virtę liežuviškais ir tokios pat spalvos kaip kraštiniai.
0,20-0,50. Vn. VIII-X. Labai dažnai auginamas darželiuo-
•l', soduose, gėlynuose.
I(ininis ratilis - C. chinensis (L.) Nees
5 gentis. Astras - Aster L.
l. Skraistlapiai iki 3 mm pločio, jų viršūnė apskrita ar-
ba buka. 2
- Skraistlapiai iki l mm pločio, viršūnė smaili. 3
2. Stiebas briaunotas, tuščiaviduris, plikas. Lapai storoki,
mėsingi, pliki, apatinėje stiebo dalyje pailgai elipsiški
arba lancetiški, kotuoti, viršutinėje bekočiai. Skraistla-
piai prigludę prie graižo. Liežuviški žiedai melsvai vio-
letiniai kartais balti. 0,15-0,50. Vn. arba Dv. VII-
VIII. Slapiose druskingose pievose, Kuršių marių pa-
krantėse. Labai retas. Saugomas.
Trispalvis astras - A. tripolium L.
Stiebas apvalus, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai
ploni, plaukuoti, apatinėje stieb? d3:11j~ pailg3:i atvir~š-
čia i kiaušiniški, prie pamato susiaureJę l lapkoti. Skra1st-
lapiai kiek atsilošę nuo graižo. Liežuviški žiedai vio-
letiniai arba melsvai violetiniai. 0,20-0,40. D. VII-
IX. Sausuose šlaituose, pakrūmėse, sausuose miškuo-
se. Labai retas. Kartais aug inamas darželiuose.
Kalninis astras - A. amellus L.
303
 3. S~i~bin!ų lapų pamatas susiaurėjęs. Išoriniai skraistln
p1a1 _P;l~l~dę _p~ie .IF~ižy~• m~ždaug tokio pat ilgio kaip
ir v1dm1a1. L1ezuv1sk1 z1eda1 balsvi, į žydėjimo pabai-
g~ dažniausiai violetiniai. 0,60-1,20. D. VIII-X. Au-
gma~as. darželi uos;, g~lynuose. Kai kur pasitaiko su-
la1:1ke)u_s1!-!· Gl~os~1_alap1s astras - A. salignus Willd.
~tteb1ma1__ la~a1 v1s1 arba bent viršutinėje stiebo daly-
Je pa~lateJusm pamatu apkabina stiebą. Liežuviški žie-
dai mekada nebūna balsvi. 4 kaip ir visas augalas, jie ištisai apaugę tankiais pūkiš­
4. Išilgai s_tiebo _4 eil~:> šv~IAių_ plau~elių. Skraistlapiai
plaukuoti! be haukuc1ų, virsunes atsilenkusios išoriniai
ttymp_e~n! už vidinius. Liežuviški žiedai d~žniausiai
v10letm1a1.y 0,?0-1,_60. D. VIII-X. Upių pakrantėse.
Retas. Dazna1 auginamas darželiuose, gėlynuose.
Plaukuotasis astras - A. novi-belgii L.
~tieba~ visa~ šiurkščiai plaukuotas, o viršutinė dalis
ir ~u. h~ukutemis .. Skraistlapiai apaugę paprastais plau-
keh~1s . ir g~u:u J:a~k~_čių, _lipnūs, visi maždaug vieno-
do llg10. L_1ezuv1sk1 z1eda1 melsvai violetiniai, mėlyni
arba rausvi. 0,80-1,50. D. IX-X. Gana dažnai au-
ginamas darželiuose.
Liaukingasis astras - A. novi-angliae L.
6 gentis. šiušelė - Erigeron L.
l. Graižai ę- 13 mm skersmens. Liežuviški žiedai maž-
d~ug to~10 pat ilgio -~aip v:amzdiški ir dvigubai ilgesni
u~ skraistę. Vamzd1skų žiedų skristukas iš paprastų
v1eno~ų plaukelių. 0,10-0,30. Dv. arba D. VI-IX.
P_akelese~ ~alaukėse, smėlynuose, dykvietėse, sausose
pievose, sla1tuose. Gana dažna.
Karčioji šiušelė - E. acris L.
qraižai 15-20 mm pločio. Liežuviški žiedai balti mels-
v~ arba ~alsvi, išsiskleidę maždaug dvigubai llgesni
uz v:~mzd1škus. Vamzdiškų žiedų skristuko išorinis ra-
tas 1s trumpų šereli1;!, kurie apatinėje dalyje suaugę.
0,50-1,00. Dv. kartais D. VII- IX. Kai kur auginama
darželiuose, neretai sulaukėja.
Vienmetė šiušelė - E. annuus (L.} Pers.
7 gentis. Koniza - Conyza Less.
Lap~i pražang~n!ai, .!ir~iji~kai _lanc~ti~k!. qi:~ižai smulkūs, jų
labai gausu. L1ezuv1sk1 z1eda1 balti, Į zyde11mo pabaigą vio-
letinio atspalvio, viduriniai vamzdiški, gelsvi. 0,15-1,00. Vn.
304
1h 1.icmoj anti. VII-X. Smėlynuose, dykvietėse, pakelėse,
ol ,.,. 1clėse,
padirviuose. Dažna.
Kanadinė koniza - C. canadensis (L.) Cronquist
8 gentis. Pūkūnė - Filago L.
Graižai 4-5 mm skersmens, po 3-7 susitelkę į tan-
kius kamuolėlius. Skraistlapių nugarėlė neskiauterėta,
kais plaukeliais. Stiebas šluotelės pavidalu išsišakojęs.
0,10-0,30. Vn. VI-IX. Smėlynuose, dirvonuose, ant
pylimų, laukuose, dykvietėse. Gana dažna.
Dirvinė pūkūnė - F. arvensis L.
Graižai 2-3 mm skersmens, po 3-4 susibūrę į ka-
muolėlius. Skraistlapių nugarėlė skiauterėta, plika, šiau-
dų spalvos, viršūnė blizganti. Stiebas dvišakai šakotas.
Augalas apaugęs baltais pūkiškais plaukeliais. 0,05-
0,20. Vn. VI-VIII. Smėlynuose, sausose dykvietėse.
Apyretė. Mažoji pūkūnė - F. minima (Sm.) Pers.
9 gentis. l(atpėdė - Antennaria Gaertn.
Stiebas nešakotas, apaugęs baltais plaukeliais, su įsišakni­
ja nčiomis palaipomis. Pamatiniai lapai kastuviški, viršutinė
pusė plika, stiebiniai lapai P!'l}lgai lJ_nce~išk!, priąl_u~ę prie
stiebo, abipus plaukuoti. Gra1zuose z1eda1 v1enalyc1a1. Kuo-
kelinių graižų skraistlapiai dažniausiai balti, piestelinių raus-
vi. 0,08-0,20. D. V-VI. Pamiškėse, retuose miškuose, sau-
sose pievose, kalvose. Dažna.
Dvinamė katpėdė - A. dioica Gaertn.
10 gentis. Pūkelis - Gnaphalium L.
l. Graižai 5-7 mm ilgio, po vieną lapų pažastyse, vir-
šutinėje stiebo dalyje sudaro retą ilgą varpą ( 114 pav.,
l) kartais po keletą jų stiebo viršūnėje. Lapai 3-8 cm
ilgio, linijiški, linijiškai lancetiški arba lancetiški. 0,20-
0,60. D. VII-IX. Miškuose, pamiškėse, ant miško ke-
lių, dirvonuose, ganyklose. Gana dažnas.
Miškinis pūkelis - G. sylvaticum L.
Graižai trumpesni, susitelkę į tankius kamuolėlius ša-
kelių viršūnėse. 2
2. Stiebas šakotas nuo pamato, šakos išsidraikiusios. Grai-
žų kamuolėliai apgaubti dengi~mųįų_,~a~ų (1_14 pav.,_ 2).
Skraistlapiai rusvi arba gelsvi, virsunes plikos, pleve-
20 Užsak. Nr. 6435 305

. 1 2 3 4 5 6 Skraistlapiai pltk1, isonmai lancettsk1, v1dmia1 liniWk:
114 pav.
linės .. 0,05::-0,?9· V!l. VI- IX. Drėgnuose laukuose, pa-
krantese, isdzmvus1ų balų pakraščiuose. Dažnas.
. . Pelkinis pūkelis - G. uliginosum L.
She~as ykylanhs ar~~ status,_pešakotas arba viršutinėje
dalyje sakos kylanc10s. Gra1zų kamuolėliai neapgaubti
.
!~~ų (l l~ p~v_.,. 3) .. Skraistlapiai gelsvai balti, beveik
ishsai plevehma1, pliki. 0,10-0,30. Vn. VII-IX. Drėg­
nuose laukuose, pakrantėse. Retas.
Gelsvasis pūkelis - G. luteo-album L.
11 gentis. šlamutis - Helichrysum Mill.
Stiebas sytatus! ne~akotas arba tik pačioje viršūnėje kelios
trumpos _sakeles, ~ukuotas. Lapai pražanginiai, apatinėje stie-
~?. dalyJ~y ~otuoh, kastuviški, viršutinėje Iancetiški, beko-
:~a1. _Gra1~a~y 6-7 mm skersmens; žiedynas tankus, gausia-
zied1s, sk:hs_kas, stiebo viršūnėje. 0,10-0,30. D. VI- IX.
Sausuos~ sla1tuose, pamjškėse, šviesiuose pušynuose, smėly­
nuose, pievose. Gana daznas.
Smiltyninis šlamutis - H. arenarium (L.) Moench
12 gentis. Debesylas - Inula L.
l. Lapai _10-2~ ~m pl_očio, pamatiniai elipsiški, nelygiai
dantyti, apatine puse gauruota. Graižai 5-8 cm skers-
mens. Išoriniai skraistlapiai lapų pavidalo viduriniai
plėveliniai,y k_astuviški. 0!50-1,50. D. VII, VIII. Augi-
namas darzehuose, kartais sulaukėja. Retas.
Didysis debesylas - l. helenium L.
306
Lapai iki 2 (3) cm pločio, pailgai lanrd t l i G 1•v .
siauresni kaip 5 cm. Vidinių skraistlapil) \ 11 1111ra zai
smailėjusi. nu-2
2. Stiebas briaunota_s, šakot~s, ~pau~~~ gar~anolais II lla 11
kiniais pla~k~liais. I:apai y1rš ul tl~<'J C stiebo. ~alyjc ~
matine da~i_m i ~~kabma_ s~1eb3, v1g1) lapų._v1rsutinė Pa_
sė plika, sm~kst!, . apat!ne puk~ola . S~ra_1stlapiai ž~f1_
niai, gauruoti, v1s1 mazda1;1g vienodo tlg1~. 0,15-o 0
D. vn-VIII. Drėgnose pievose, pakranlesc. Apyr~f. -
Papr~tasi! debesylas_- l. britannica
Stiebas apvalus, beve1~ nesa½ot~s, pltk~s. Lapai Odišk:
t
blizgantys, visi. p_a~Jh1:e. ~altmi a_~k~bu~a. s~t~bą, Plik~'
ilgesni už i~oriniu_~- 0,2~~0,89. D. _YI-VIII. Pamišk~~
se, pakrūmese, m1sko a1kstelese, pievose. Apyretis
Gluosnialapis debesylas - l. salicin~ L
13 gentis. Muskrėslė - Pulicaria Gaertn.
Stiebas status, šakotas, gaus_iai apa~gęs ~i~u~in_iais plauke-
liais retkarčiais plikas. Lapai lancebsk1, v1rsutme pusė Pl
kuota apatinė su liaukutėmis, apatinėje stiebo dalyje tr;u-
pakočiai, vidurinėje ir v~ršutin~j_e bek_očia_i. GrJiža) i_ki 10 rn~
skersmens, skėtiškoje sluoteleJe: Zie?a1 nesv~~1a1 gelto .
liežuviški kiek ilgesni už skraistę 1r vamzd1skus žiedni,
0,10-0 30. Vn. VII-VIII. Krantuose, šlapiose, užliejarn~s.
vietose.' Reta. Paprastoji muskrėslė - P. vulgaris Gaert~~
14 gentis. Jurginas - Dahlia Cav.
Stiebas status, tvirtas. Lapai. sta~bū~, . dažni~ys_iai. penkia-
lapiai, viršutinėje stiebo dal~Je tr~la~l81- G~a!~ai__ dideli ar-
ba labai dideli, po vieną stiebo ir s~kų VlrS}-11}-eJe, dažn .
pilnaviduriai. Ziedai įvairių spa!v~, v1ensp_alv1a1 arba rn/~
gi. 0,50-1,80. D. V~l::-X. I?v~rz~hu~se, gelynu~se. Dažn~i
auginamas. 01dz1agra1z1s 1urgmas - D. pmnata Cav.
15 gentis. Lakišius - Bidens L.
l. Graižai nulinkę, pakraštyje _.51a_ž~~a~~i~i _yra ~iežuvišk
žiedų. Lapai bekoči_ai_, 1ai:icye!is_l~1, 1shsm1a1,_ krastas pjūk~
tiškai dantytas. Va1s1ų v1rsuneJe 4 dantyti akuo_tai 0 13
pav., 1). 0,10-0,60. Vn. VII-X.; Krant uose, grioviuose
šlapiuose krūmynuose. Gana daznas. •
Pelkinis lakišius - B. cernuus L.
307
 - Graižai statūs, beveik visada be liežuviškų žiedų. La
pai triskilčiai arba trilapiai. 2
2. Lapai trumpakočiai, triskilčiai, kraštas hlakstienotas.
Vaisių šonai lygūs, tik ant jų briaunų atgal atsilenlq•
dygliukai, o viršūnėje 2(3) dantyti akuotai ( 113 pav., 3) .
0,15-0,80. Vn. VII-IX. Pakrantėse, grioviuose, bal1J
pakraščiuose, drėgnuose laukuose. Labai dažn~s.
Triskiautis lakišius - B. tripartita L.
Lapai ilgakočiai, trilapiai, pakraštyje blakstienėlių nėra.
Vaisių paviršiuje dygliukai priekin palinkę, viršūnėje 2
dantyti akuotai (l 13 pav., l). 0,10-1,00. Vn. VIII-IX.
Drėgnose, laikinai vandens apsemiamose upių ar kitų
vandens telkinių pakrantėse. Augalas retas, bet plin-
tantis, atneštinis. Ilgakotis lakišius - B. frondosa L. . 1 2 3

16 gentis. Kosmėja - Cosmos Cav. 115 pav.

Stiebas status, apvalus, plikas. Lapai dukart plunksniškai
suskaldyti į siūliškas skiltis. Graižai 6-8 cm skersmens.
Liežuviški žiedai balti, rausvi ar violetiniai, viršūnės dan-
tytos. 0,60-1,20. Vn. VII-X. Dažnai auginamas darželiuo-
se, soduose; pasitaiko sulaukėjusių.
Graižai pavieniai, stiebo viršūi:tėje, _1~-50. cm ~~o:gt
Liežuviški žiedai 6-10 cm ilgio. V1s1 1apa_1 praz.
'ai pamatas širdiškas ar nukirstas. A1:gala1 be sbeba-
n1 'b.lŲ. 1,00- 2' 00 Vn VII- X Augmama laukuose,
gum
v· ' ,

daržuose Gana dazna. L

Paprastoji saulėgrąza - H. annuus .
V

Paprastoji kosmėja - B. bipinnatus Cav. .

l 7 gentis. Rudbekija - Rudbeckia L. 19 gentis. Grūstė - Iva L.

Stiebas status, šakotas, plikas. Lapai pražanginiai, apati- Stiebas status, briaun_otas, f-P~~in~ d~\~uff~~j~ vį~t~~~n~;l;j~
nėje stiebo dalyje ištisiniai arba plunksniškai suskaldyti, siai plaukuota. La~ai ~p~ i~eJe. ~r • · · ail ai lancetiški,
skiltelės triskiautės, vidurinėje 2 ar 3 kartus plunksniškai
V

trikampiški arba k1ausm1sk1,. ~~rsut1~eJ_e p 1- .

'lkiškais
suskaldyti. Graižai ilgakočiai, po vieną stiebo ir šakų vir- Imt
V

visų vi~š~tinė pusė ap;)ug~s50 Sl~r~g~ 1{:~'. ~)f s~eležin-

šūnėje, 7-12 cm skersmens. Liežuviški žiedai geltoni, grai- plaukeha1s ( l 15 pav., · '. . ' Au alas retas atneštinis.
žai dažniausiai pilnaviduriai. 0,60-2,00. D., kartais Vn. kelio stočių rajonuose, dy~Y 1et:se. - t~_ l xanthifolia Nutt.
VII- IX. Auginama sodybose, darželiuose, kapinėse. Gana Dag1s1ape grus e •
dažna, neretai sulaukėja.
Plunksnalapė rudbekija - R. laciniata L.

18 gentis. Saulėgrąža - Helianthus L.

l. Graižai stiebo ir šakų viršūnėje, 3-8 cm pločio, statūs.
Liežuviški žiedai 2-2,5 cm ilgio. Lapai apatinėje stiebo
dalyje priešiniai, viršutinėje pražanginiai, pamatas su-
siaurėjęs į lapkotį ( l 14 pav., 5). Augalai su požeminiais
stiebagumbiais. 1,00-2,50. D. VIII-X. Auginama so-
duose, daržuose. Neretai sulaukėja.
Bulvinė saulėgrąža. Topinambas - H. tuberosus L.
308
309
 penv½iaskiau_čiai, ~~iautės lancetiškos, daugiau kaip I cm
ploc~o, lyg1_al~~a?t~s. _arba dantytos, viršutinėje stiebo
9_alyJe_ lapai__ 1shsm1a1. 0,50-1,20. Vn. VIII-X. Gelc-
zmkel10 s~o~11:t ra_jon~ose, šiukšlynuose, dykvietėse. Re-
V
ta. Atnestme 1s šiaures Amerikos.
Triskiautė ambrozija - A. trifida L.
21 gentis. Dagišius - Xanthium L.
l. Prie. l~pkočio. p_amato ant stiebo l ar 2 trišakiai tvirti
dyvgli~1. 1:apa! _ĮlaD:k~!Yt_ai_ dantyti arba beveik plunks-
mska1 skia_u!eh_, _v1rsu1:me skiautė daug ilgesnė ( J 14
pav., 6), VIr?J~~ne puse tamsiai žalia, apatinė pilkšva,
pamatas. p;e1stis~as. Skraistė vaisiams išaugus 10-
12 _mm !lg1_0, apie_~ mm pločio, žalsva, apaugusi plo-
n_a1s kre1va1s dyglta1s, kurių viršūnė kabliškai užlinku-
~!- 0,2~-1,00. Vn. VIII-X. Dykvietėse, geležinkelio sto-
c1ų raJonuose. Labai retas. Atneštinis.
. . . Kibusis dagišius - X. spinosum L
- Stiebas be dyghų. Lapai abipus žali. 2 šakų
2. Skraistė v_aisi'.'lms išaugus 12-15 mm ilgio, pilkai žals-
v'.'1 _arba p1lka_1 _gel_sva, ra~s_vo atspalvio, apaugusi švel-
mat~ ~laukelta1? 1~ dygl1a1s, _kurių viršūnė kabliška;
skra1_stes_ snv~p~hs besus. Lapai negiliai triskiaučiai arba
penktask1aucia1, pamatas širdiškas ( 114 pav. 4) abipus·
apaugę pagulusiais plaukeliais. 0,15-1,00.' vd. VII-
!?C- Krantuose, dykv!etėse, šiukšlynuose, gatvių pakraš-
cmose, laukuose, smelynuose. Apyretis.
. . .. Paprastasis dagišius - X. strumarium L
Skraiste va1_s1ams išaugus ( l~) 16-:--22 mm ilgio, rud~
a_r~a gelsvai ruda, apaugusi serehais ir tankiais dyg-
ha1_s, kurių viršūnė lenkta ar kabliška; skraistės sna-
pehs lenktas. La~ai r?~b\ški_, pamatas pleištiškas ( 114
pav., 5), apa~gę sereha~s Ir haukutėmis. O, 10-0,80. Vn.
V:II~-IX. Up_1ų pakrantese, drėgnuose smėlynuose, dyk-
v1etese. Labai retas.
Paupinis dagišius - X. albinum (Widd.) Scholz
22 gentis. Gvaizdūnė - Zinnia L.
S~le~as status,v_iš_sišakojęs, plaukuotas. Lapai pailgai kiauši-
msk1 arba P~~c1a1v]'.'1~cetiški, pamatine dalimi apkabina stie-
bą, apaug~ J~U~ksc1a1s plaukeliais. Graižai po vieną stiebo
ar ~akų virsunese. Liežuviški žiedai įv~irių spalvų, gana
V
~latus .. 0,2q-0,80. Vn. VIII-IX. Dazna1 auginama darže-
ltuose ir gelynuose. Puikioji gvaizdūnė - z. elegans Jacq.
310
23 gentis. Galinsoga - Galinsoga Ruiz et Pavon
l . Stiebas plikas arba apaugęs retais pagulusiais plauke-
liais. Lapų kraštas smulkiai dantytas. Ant žiedynko-
čių plaukeliai tankūs, pagulę, liaukučių nedaug. Ziedyn-
sosčio žvynelių viršūnės paplatėjusios, dažniausiai tri-
skiltės. 0,10-0,60. Vn. VI-X. Laukuose, daržuose, dyk-
vietėse, krantuose, šiukšlynuose. Gana dažna.
Smulkiažiedė galinsoga - G. parviflora Cav.
Stiebas apaugęs pasišiaušusiais šereliais. Lapų kra~tas
stambiai dantytas. Ant žiedynkočių plaukelių reta, liau-
kučių gausu. Ziedynsosčio žvynelių viršūnės susiaurė­
jusios, smailios. 0,10-0,70. Vn. VI-X. Laukuose, dar-
žuose, soduose, panamėse, šiukšlynuose. Apyretė.
Blakstienotoji galinsoga - G. ciliata Blake
24 gentis. Serentis - Tagetes L.
Lapai plunksniškai suskaldyti, ant stiebo ~riešin!ai_, }! ant
pražanginiai, . tamsiaiv. žali! vsu. r~dom!s per~".'~ec1_amo-
mis liaukutėmis. Z1edynkoc1ų virsutme dalis buoz1ska1 su-
storėjusi. Graižai pavieniai, apsupti odiškų, suaugusiais kraš-
tais skraistlapių. Liežuviški žiedai g eltoni arba rudi. 0,15-
0,80. Vn. VIII-X. Gana dažnai auginamos darželiuose, gė­
lynuose, kapinėse. Gvazdikinis serentis - T. patula L.
25 gentis. Bobramunis - Anthemis L.
l. Liežuviški ir vamzdiški žiedai geltoni. Lapai plunksniš-
ki lapeliai plunksniškai suskaldyti, apatinė pusė plau-
k~ota. Graižai pavieniai stiebo ir šakų viršūnėje. Vai-
siai keturbriauniai, jų sparneliai siauri. 0,20-0,60. D.,
kartais Dv. VII-IX. Dirvose, dobilienose, pakelėse, šlai-
tuose, dykvietėse, kalvų ir pylimtĮ šlaituose. Dažnas.
Geltonasis bobramunis - A. tinctoria L.
Liežuviški žiedai balti, vamzdiški geltoni. 2
2. Ziedynsosčio žvyneliai labai siauri, bev:eik šeriški, vir-
šūnėje dyglelio nėra ( 113 pa':'·• 4) . 1:-!P.at duk_art_ p_lunks-
niškai suskaldyti, plaukuoti. Gra1za1 pav1ema1, ant
trumpų žiedynkočių. Vaisiai beveik apskriti, karpoti.
0,15-0,50. Vn. VI-X. Dykvietėse, pakelėse, šiukšly-
nuose. Gana retas. šuninis bobramunis - A. cotula L.
Ziedynsosčio žvyneliai lancetiški, viršūnėje yra dygle-
lis. Vaisiai keturbriauniai. 3
3. Augalai pil~ai. arba baltai p~k,!l_oti_, kv_apūs. Zi_~dynso~-
čio žvyneliat Imk dantytos vtrsunes kiek plateJa, stat-
311
 giai p~reina i dyglelį ( 113 pav., 5) . Vaisiai taškuoti ir
kar_poh. vq,20~0,40. Vn. V-VIII. Dykvietėse, geleži11
kelto stoc1ų raJonuose. Labai retas. Atneštinis.
. . . Rasinis bobramunis - A. ruthenica Bich.
~u_gala1 pltk1 ar~a apaugę retais pagulusiais plauke
l~~1s, _be k".'ap_o. . Z1edy~sosčio žvyneliai nuosekliai smai-
leJ~ _li~k•V~irs~nes, kl!n pereina į dyglelį ( 113 pav., 6).
Va1sia1v 1stlga1 vagot1. 0,15-0,50. Vn. VI-X. Laukuo-
se, darzuose, pakelėse, dykvietėse. Apyretis.
Dirvinis bobramunis - A. arvensis L.
26 gentis. Kraujažolė - Achillea L.
l. ~~pai dukart ar triskart plunksniškai suskaldyti. Grai-
z~1 V4~? m0;_ skersmeEis, tankioje skėtiškoje šluotelėje.
L1ezuv1skų z1_edtĮ 4-~, balti arba rausvi. 0,10- 0,80.
D. VI-X. P_1Jvose, d1rvonuose, pakelėse, patvoriuose,
ganyklose, m1skuose, panamėse. Labai dažna.
. .. . . . _Pal?r~!oj_i kraujažolė - A. millefolium L.
Lapa~ ~s!1sm1a1, hmJ1sk1 arba lancetiški, dantyti. 2 arba D. VI- X. Dobilienose, pūdymuose, pakelėse, dykvietėse,
2. Lap_a1 1k1 15_ mm _pločio! paviršiuje gausu įdubusių Iiau-
~u~1ų, be .~l~zges10, abipus apaugę pagulusiais plauke-
ltais. Gra1za1 10-12 mm skersmens. Liežuviški žiedai
7- 8. O,l:>-1,20. ~ - VII- IX. Paupių krūmynuose, kran-
tuose, dregnose pievose. Apyretė.
. Krantinė kraujažolė - A. salicifolia Bess.
Lap~_i ~- 6 mm pločio, pliki ir be Iiaukučių, blizgantys.
Gra1za1 12- 17 mm skersmens. Liežuviškų žiedų 8-
13. 0:15-1,90(1,50). D. VII-IX. Upių bei ežerų pa-
krantese, krumuose, šlapiose pievose. Reta.
Pievinė kraujažolė - A. ptarmica L.
27 gentis. Ramunė - Chamomilla S. F. Gray
l. Visi grai~o žiedai vamzdiški, gelsvai žalsvi, viršūnė
keturdante ( l 16 pav., l). Zie?y~koči~i labai trumpi.
0,05-0,30_. Vn. VI-VI_II. Dykv1etese, kiemuose, pakelė­
se, patvonuose, panamese. Gana dažna .
• ~e~~inikė -~am~~ė - Ch. suaveolens (Pursh) Rydb.
I<rastti:i!a! gra1z~ z1_edai liežuviški, balti, viduriniai
v~mzd1sk!: ~~ls~1, v1ršūnė penkiadantė ( l 16 pav., 2) .
Z1edynkocia1 1lg 1. 0,10-0,40. Vn. arba žiemojantis. V-
y1_11. Lauku?se, soduose. I<artais auginama. Apyretė
Va1st10e ramune. Ramunėlis - Ch. recutita (L.) Rauschert
2 3
l 16 pav.
28 gentis. šunramunis - Matricaria L.
Stiebas status, kylantis arba gulsčias, tuščiaviduris, plikas,
kartais raudono atspalvio. Lapai dukart ar triskart plunks-
niškai suskaldyti. Graižai pavieniai, ilgakočiai. I<raštiniai
1.iedai liežuviški, balti ( l 16 pav., 3) . O, 10-0,70. Vn., Dv.
~iukšlynuose, ant pylimų, pajūrio smėlynuose. Labai dažnas.
Pajūrinis šunramunis - M. maritima (L.) I<och
29 gentis. Chrizantema - Chrysanthemum L.
l. Lapai dukart plunksniškai suskaldyti. Graižai dažniau-
siai tik iš geltonų, gelsvų, kartais baltų liežuviškų žie-
dų (pilnaviduriai žiedai). Vaisių viršūnė su dyglišku
danteliu. 0,30-0,80. Vn. VII-IX. Auginama darželiuo-
se, kapinėse, kartais sulaukėja. Apyretė.
Vainikinė chrizantema - Ch. coronarium L.
Lapai stambiai dantyti arba žemutinėje stiebo dalyje
plunksniškai suskaldyti, melsvai žali. Ant ilgų žiedyn-
kočių po l, kartais po keletą graižų stiebo ir šakų vir-
šūnėse. Liežuviški žiedai ryškiai geltoni. 0,20-0,60. Vn.
VII-X. Dykvietėse, geležinkelio stočių rajonuose, lau-
kuose, dirvonuose. Labai reta.
Dirvinė chrizantema - Ch. segetum L.
30 gentis. Baltagalvė - Leucanthemum Mill.
Stiebas status, dažniausiai nešakotas, viršūnėje vienas grai-
žas. Pamatinės skrotelės lapai ilgakočiai, stiebo žemutinėje
dalyje trumpakočiai, viršutinėje bekočiai, gerokai mažesni
už apatinius, visi storoki, pleišt iškai lancetiški arba kastu-
viški, bukai dantyti, karbuoti arba negiliai plunksniškai skiau-
313
tėti. Skraistlapių pakraščiai balsvi arba tamsiai rudi. 0,20
0,90. D. VI-X. Pievose, dirvonuose, miškuose, kelkraščiuo
se, dykvietėse, ant pylimų. Dažna.
Paprastoji baltagalvė - L. vulgare Lamk.
31 gentis. Bitkrėslė - Tanacetum L.
Stiebas status arba pamatas kylantis, apatinė dalis rausvai
dryžuota. Lapai vienąkart ar dukart plunksniškai suskal-
dyti, apaugę retais trumpais plaukeliais, paviršiuje liaukutės
taškinės. Tankiose skėtiškose šluotelėse po keliasdešimt grai-
žų. Ziedai geltoni. 0,30-1,20. D. VII-IX. Paupių krūmy­
nuose, pakrantėse, pakelėse, palaukėse, panamėse, dykvie-
tėse. Apyretė. Paprastoji bitkrėslė - T. vulgare L.
32 gentis. Skaistenis - Pyrethrum Zinn
l. Visi lapai kotuoti, gelsvai žali, gležni. Liežuviški z1e-
dai atvirkščiai kiaušiniški, iki 7 mm ilgio. Vaisiaus
10 briaunelių. Augalai stipraus aromato. 0,15-0,60. D.
VII-IX. Darželiuose, gėlynuose, kapinėse. Gana daž-
nas. Pasitaiko sulaukėjusių.
Vaistinis skaistenis - P. parthenium (L.) 'Sm.
Viduriniai ir viršutiniai stiebiniai lapai bekočiai, visi
žali, standoki. Liežuviški žiedai pailgi, 10-13 mm il-
gio. Vaisiaus 5 briaunelės. Augalai be aromato. 0,30-
1,00. D. VI-VIII. Miško aikštelėse, pamiškėse, šlai-
tuose. Labai retas. Kai kur auginamas darželiuose, ka-
pinėse. Skydinis skaistenis - P. corymbosum (L.) Willd.
33 gentis. Kietis. Diemedis - Artemisia L.
l. Lapai ištisiniai, lancetiški arba linijiškai lancetiški, ly-
giakraščiai, kaip ir stiebas, apaugę žvaigždiškais su-
sivėlusiais plaukeliais, todėl visas augalas pilkas. Grai-
žai 1,5-2 mm skersmens, plačioje šluotelėje. Skraist-
lapiai pliki. 0,20-0,70. D. VIII-IX. Dykvietėse, ant
geležinkelio pylimų. Augalas labai retas, atneštinis.
Melsvasis kietis - A. glauca Pall.
Lapai vienąkart ar keliskart plunksniškai suskaldyti. 2
2. Lapeliai daugiau kaip 2 mm pločio, apatinė pusė ap-
augusi balsvais arba pilkais plaukeliais.
Lapeliai siauresni negu 1,5 mm.
3. Lapelių viršūnė nusmailėjusi; lapų viršutinė pusė visuo-
met plika, tamsiai žalia, blizganti, lapelių pakraščiai
žemyn atsiraitę. Graižai kiaušiniški, 3-4 mm ilgio. Iš-
314
oriniai skraistlapiai plaukuoti. 0,60-1,20. D. VII-IX.
Pakelėse, panamėse, patvoriuose, dykvietėse, šiukšly-
nuose, pakrantėse, palaukėse. Laba! d_ažnas. .
Paprastasis ktebs - A. vulgans L.
- Lapelių viršūnė buka arba apskrita; lapai abipus ap•
augę šilkiškais plaukeliais, kartais viršutinė pusė be-
veik plika. 4
4. Vidurinėje stiebo dalyje lapkočiai prie p~grindo ~u au-
selėmis. Graižai 4- 6 mm skersmens. Z1edynsoshs ap-
augęs standžiais plaukeliais. 0,40-1,20. D_v. arba Vn.
VII-IX. Dykvietėse, šiukšlynuose, panamese, ant ge-
ležinkelio pylimų. Retas.
Siverso kietis - A. siversiana Ehrh.
Visi lapkočiai prie pa~rindo ~e auselių. VGrai~a_i 2,5-
3 5 mm skersmens. Zieayns0shs apaugęs svelma1s plau-
k~liais. Visas augalas pilkos arba sidabrinės baltos
spalvos, stipraus kvapo. 0,50-1,0. D. y1_I-IX. Pana-
mėse, dykvietėse, pakelėse, sausuose sla1tuose. Gana
dažnas. Kartusis kietis (pelynas) - A. absinthium L.
5. Lapkočiai prie pagrindo b~v au_selių ir be. !~pelių: ~pa-
tiniai lapai dukart plunksmska1 sus~aJdy_tt _Į. lab~1 ~'JY:
ras, beveik linijiškas skilteles, o virsuhma1 tnsk1l~ia~
arba ištisiniai. Graižai 2-2,5 mm skersmens. Apatme
stiebo dalis sumedėjusi. Augalas malonaus kvapo. 0,60-
1,20. D. puskrūmis. VIII-X. Auginamas darželiuose,
kapinėse. Gana dažnas. Diemedis - A. abrotanum L.
Lapkočiai prie pagrindo su auselėmis arba su mažais,
plunksniškai suskaldytais lapeliais. 6
6. Graižai pliki. 7
Graižai gausiai plaukuoti. 8
7. Stiebas vienas, status, viršūnė šakota, raudonai violeti-
nis arba rudas. Lapai apatinėje .s!ie~o . _dalyj: ~uk~r!
ar triskart plunksniški, kotuoti, virsutmeJe dazmaus1a!
ištisiniai, bekočiai. Ziedų vainikėlis raus~as_. A~~al~1
dvimečiai. 0,30-0,60. Dv. VIII-IX. Dykv1etese, smks-
lynuose, ant geležinkelio pylimų. Labai retas.
šluotinis kietis - A. scoparia W. et K.
Stiebų daug, jie kylantys. arba p_agrin~a~. išlit:kęs, re-
tai statūs tamsiai raudom. Lapai apatmeJe stiebo da-
lyje kotu~ti, dukart, kartais triskart plunksniš½a! .s~-
3 skaldyti, viršutinėje bekočiai, ištisiniai. Ziedų yam1ke~1s
5 rausvai rudas arba rausvai geltonas. Augalai daugia-
mečiai. 0,20-0,80. D. VII-X. Dykvietėse, p~~elės~,
š laituose, žvyrduobėse, smėlynuose, ant gelezm~eho
pylimų. Labai dažnas. Dirvinis kietis - A. campestns L.
315
 8. Skraistlapiai ištisai apaugę trumpais stačiais plaukt•
liais_.v 1:,apų_ vii:šu~inėv_p~sė_ s_id_abriškai pilkai gauruota
~ra1z~1 pallga_1 ~1~1;1simšk1, iki 9 mm ilgio, 3 mm plo
cio. Ziedų vamikehs rausvai geltonas. 0,20-0,60. J>
VII-IX. Dykvietėse, panamėse, ant geležinkelio pyli
mų. Retas. Atneštinis.
. . . . ~al_tasis _kietis - A. austriaca Jacq.
Skr_a~stlapių h~ _vidui:me. d_al_1s_ apaugu~( ~ilk~is pagu-
l1;1s!ai~ plauk~ha!s, Į?IE:_ve)mia1 JŲ pakrasctai pliki. Lap1J
v1r~u~me pu~ve y1lka1 ?:_al_1a,_ ~u retais pagulusiais plau-
ke)i~is: _Gra1zai rutuhski, 1k1 4 mm skersmens. Ziedų
vamikehs geltonas. 0,30-0,80. D. VIII-X. Auginamas
soduose, darželiuose, pasitaiko sulaukėjusių. Gana retas.
Pontinis kietis - A. pontica L.
2
34 gentis. šalpusnis - Tussilago L.
r
Zied_yl!-stiebis išauga anksti pavasarį, prieš skleidžiantis pa- 117 pav.
:11ati1:!a~s lapat?s;. jis . v:o~atinkliškai plaukuotas. Lapeliai
zvymsk!! r_~usva1 _v~ol~h~ta1. ~apai apskriti, kampuoti; pa- pav., 1). 0,10-0,30. D. IV-V. Upių bei ežerų kran-
matas strdiskas, v1rsutme puse plika, apatinė ištisai apau- tuose, pakrančių smėlyje, pajūryje. Gana dažnas.
gu~i baltai~ pūkiškais plaukeliais. 0,08-0,20. D. 111-IV. Pilkalapis šaukštis - P. spurius (Retz.) Rchb.
Dregnose d1~vose, pakrantėse, pagrioviuose, molinguose šlai-
tuose, duobese, ant kelių ir geležinkelio sankasų. Dažnas. 36 gentis. Arnika - Arnica L.
Ankstyvasis šalpusnis - T. farfara L.
Stiebas status, nešakotas arba kiek šakotas, apaugęs papras-
35 gentis. šaukštis - Petasites L. tais ir liaukiniais plaukeliais. Pamatiniai lapai pailgai at-
atvirkščiai kiaušiniški, stiebiniai pailgi arba lancetiški, ly-
l. Z~ed~i rausv:iv arba v~~us_vai . violetiniai,v jie .•susitelkę į giakraščiai. Ziedai oranžiškai geltoni. 0,2~-0,70. J?·~I-:-
~i~ehus gra1~usv_tusc1a~1d1;1no,. Jto~o1 • zvymskais lape- VII. Sausuose pušynuose, briedgaurynų pievose. Tik pieti-
~tal~ ~paug~_s!o z1edy~sheb10 v1rsutmeJe dalyje, jis per- nėje ir rytinėje Lietuvos dalyse. Saugoma.
zydi !r nud~m~ta _Pr!e~ pasirodant pamatiniams lapams. Kalninė arnika - A. montana L.
L_~p~i labai. ~1deh, 1~1 60 (80) cm pločio, apskritai šir-
disk1, nelygiai dantyti, lapo pamatinės išpjovos kraštai
dengia išpjovą (117 pav., 2). 0,15-0,50. D. IV-V. 37 gentis. 2ilė - Senecio L.
Krantuose, šaltiniuotuose šlaituose, pakrūmėse. Gana l. Poskraistės lapelių nėra. Skraistlapiai ištisai žalt Stie-
retas.
bas tuščiaviduris gauruotas, lipnus, tankiai lapuotas.
Plačialapis šaukštis - P. hybridus (L.) G. M. Sch. Lapai lancetiški, pamatine dalimi pusiau apkabina stie-
Zied~i ba_J_s~i arba gelsvi, trumpoje kekėje. Stiebiniai bą. Liežuviškų žiedų apie 20: Vaisiai pliki. 0,15-0,60.
lap~1 plac1~i !ancetiš~i, viršūnė ilga, nusmailėjusi, pa- Vn. arba Dv. VI-VII. Pelkėtose pievose, krantuose.
matm_E: d~l!~I .•a~kabma. s_tiebą. J:l~matinia! lapai tri- Apyretė. Pilkalapė žilė - S. conguestus (R. ~r.) DC.
kampiska1_ s1r?!sk1_, nelygiai _smulkiai dantyti, jauni abi- Prie skraistės pamato yra bent keletas poskra1stes la-
p~s vorah!1k_hska1 pl~ukuob, suaugusių viršutinė pusė pelių. Skraistlapių viršūnė dažniausiai juoda. 2
p_hka, _apab!1e balta, pukuota; lapo pamatinė išpjova pla- 2. Graiže visi žiedai vamzdiški. Poskraistės lapelių pa-
ti, abipus Jos esančių lapo dalių viršūnės dviskia utės prastai l O, jie labai trumpi, beveik nuo pusės j_uodi.
arba triskiautės, krašt ai atokiai vienas nuo kito ( 117 Lapai plunksniškai skiltėti. 0,10-0,30. Vn. arba ž1emo-
316
317
 jantis. V-X. Laukuose, daržuose, dykvietėse, šiukšly plunksniškai suskaldyti į linijiš~as, priekin palinkusias
nuase, pakelėse. Dažna. Paprastoji žilė - S. vulgaris l. skiltis. Liežuviški žiedai geltom. ~.3~-1,20. I?· yn-
Kraštiniai graižo žiedai liežuviški, kartais jie trumpi IX. Laikinai šlapiose pievose, pamtškese, pagno~mose.
ir išlinkę į lauko pusę. 3 Labai reta. Siauralapė žilė - S. er'-!c~fohus l:·
3. Lapai plunksniškai suskaldyti ar skiltėti. 4 X (3) . Graižuose 6-8 liežuviški žie_dai, _jie _ryšk1a1 .~e~tom.
- Lapai ištisiniai, kraštas dantytas. 8 Paskraistės lapeliai 3-5. Lapa_1 paąg_a1 lance~1s_k1 ar-
4. Augalas lipnus, visas apaugęs liaukiniais plaukeliais. ba elipsiški, da~t_yti pri_e½ix:1 paJ1~kusia1s dantehats, pa-
Paskraistės lapeliai dvigubai trumpesni už skraistla• matas lygiakrasbs. Va1sia1 ~hki. 0,60-~,50. D. Vili,
pius, juosva viršūne. Liežuviški žiedai šviesiai geltoni, IX Pakrantėse krūmuotose pievose. Labai reta.
atbraila dažniausiai susisukusi. 0,15-0,50. Vn. VI-X. · ' Upinė žilė - S. fluviatilis Wallr.
Pajūrio kopose, smėlynuose, dykvietėse, šiukšlynuose, Graižuose po 10-20 liežuviškų žiedų_, j~e šviesiai g~Į­
pakelėse, ant geležinkelio pylimų, gatvių pakraščiuose. toni. Paskraistės lapelių 8-10. L_apa1 s1~ur~~ 13:ncehs-
Apyretė. Lipnioji žilė - S. viscosus L. ki kraštai pjūkliški, apatinė puse vor_atmkhskat plau-
Augalai nelipnūs. 5 k~ota, rečiau plika. Vaisiai plaukuoti. 0,6~-:-1,80..: D.
5. Paskraistės lapeliai 1-2, labai trumpi. Lapai apatinėje VII, Vili. Upių ir ežerų krant'!-ose, pakranctų krumy-
stiebo dalyje lyriški, su stambia viršūnine skiaute, au- nuose pelkėtose pievose. Apyrete. d L
galams žydint jie dažniausiai būna jau nudžiūvę, vi- ' Pelkinė žilė - S. palu osus .
durinėje dalyje plunksniškai suskaldyti, pamatine dali-
mi apkabina stiebą. Ziedai aukso geltonumo. Kraštiniai 38 gentis. Medetka - Calendula L.
vaisiai pliki, vamzdiškų (vidurinių) žiedų vaisiai gau-
siai plaukuoti. 0,30-1,00. Dv. VII-X. Pamiškėse, pa- Stiebas status, gausiai šakotas, pli~as . a,,rb~ ~~ek t~ek liau-
laukėse, pakelėse, šlaituose, dirvonuose, ganyklose. Daž- 1ingas Pamatiniai lapai kastuviškt, virsutmeJe stiebo d~-
na. Pievinė žilė - S. jacobaea L.
Paskraistės lapelių daugiau negu 2. Visi vaisiai plau-
t je ~ilgi arba lancetiški, šviesiai žali, apaugę !n_1mpa1s
;iaulliais. Liežuviški žiedai nuo šviesi~i _g~lto~o~ 1k1_ ora~-
1
kuoti. 6 .dnės spalvos, neretai graiže visi žiedai lte~uv1sk1 (p:ln~vt-
6. Skraistė cilindriška, jos lapeliai linijiški. Paskraistės 11una1 Y•edai·) . o,20-0,50• Vn • VI-X. Auginama darzelmo-
· · z1
lapeliai apie 6 kartus trumpesni už skraistę, ištisai ža- ,<.' neretai sulaukėja. Gana dažna. C ff" • 1. L
li. Lapai pailgi, pertrauktai plunksniški, jų skiltys ne- ' Vaistinė medetka - . o tema 1s .
lygiai dantytos arba skiltėtos. Liežuviški žiedai šviesiai
geltoni. 0,15-0,80. Vn. VI-VIII. Kirtavietėse, kvarta- 39 gentis. Varnalėša - Arctium L.
linėse linijose, pakelėse, šviesiuose miškuose. Apyretė.
_ Krūminė žilė - S. sylvaticus L. t. Tik kraštinių skraistlapių viršūnės k_a?Iiš½ai užlin.½u:
Skraistė varpo ar konuso pavidalo, jos lapeliai lance- sios vidinių viršūnės tiesios, nusmaąeJus10s. Gr~•:at
tiški arba kiaušiniški. 7 tankiai apaugę voratinkliškais plauk~h~1s. Lapų v1rsu-
7. Skraistlapiai lancetiški. Paskraistės lapelių 6-12, jie tinė pusė žalia, apatinė pilka, veltm1s~a. 0,60-:-1!20.
apie 4 kartus trumpesni už skraistę, beveik nuo pusės Vn. arba Dv. VII-IX. Panamėse, pakelese, pam1škese,
juodi. Lapai abipus voratinkliškai plaukuoti, kartais pli- paupiuose, dykvietėse. Dažna. .
ki, raukšlėti, skiltys dantytos. Liežuviški - žiedai gelto- Paprastoji varnalėš3:- ~- t?~ento~um Mt11..
ni arba balsvi. 0,15-0,50. Vn. arba žiemojantis. V- Visų skraistlapių viršūnės kabhškat y~zlm~us1os. Grat·
VI; IX-X. Laukuose, kirtavietėse, pakelėse, ant geležin-
1.ai be voratinkliškų plaukelių arba siek tiek plaukuo
kelio pylimų, dykvietėse. Apyretė.
li
2
Pavasarinė žilė - S. vernalis W. et K.
Skraistlapiai atvirkščiai kiaušiniški. Paskraistės lape- 2. Slm1isUap iai iki pat viršūnės žali. Pam~ti?ių 13:pų lap-
liai 4-6, apie dukart trumpesni už skraistę. Pamatiniai kot:iai ilgi, su šerdimi; visų l_apų apa!~n~ puse apai!-·
ir apatinės stiebo dalies lapai lyriški, prieš augalų žy- gusi pilkais pūkiškais plaukeltats. Gra1za1 retose, ske-
dėj imą nudžiūstantys; vidurinės stiebo dalies lapai tiškosc kekėse, ilgakočiai, 2,5-3,5 cm skersmens. 0,70-
319
318
 1,50. Dv. VII, VIII. Dykvietėse, panamėse, patvoriuo
pakrūmėse, paupiuose. Gana dažna.
Didžioji varnalėša - A. lappa l
Vidinių skraistlapių viršūnė rausva. Pamatinių laptĮ lap
kočiai tuščiaviduriai.
3. Graižai 1-1,8 cm skersmens, negausiai voratinklišl,.1 t
plaukuoti, retose kekėse. Skraistlapiai trumpesni už w·
dus. Vaisiai 5-7 mm ilgio. 0,40-1,00. Dv. VII-1 \
Panamėse, pakelėse, dykvietėse, šiukšlynuose, pakrūnll'
se, pagrioviuose, ant pylimų. Gana dažna.
Mažoji varnalėša - A. minus Bernli.
Graižai 2-3 cm skersmens, beveik visai pliki, lanku iš
linkusių šakų viršūnėje jų po kelis, beveik bekočiai, že-
miau esantys ~otuoti, atokiai vienas nuo kito. Skraist-
lapiai tokio pat ilgio kaip žiedai. Vaisiai 8-11 mm il-
gio. 1,00-2,00. Dv. VII-VIII. Lapuočių ir mišriuose
miškuose, krūmuose, upių ir upelių šlaituose, labai der-
lingose augimvietėse. Labai reta.
Miškinė varnalėša - A. nemorosum Lej.
40 gentis. Dagys - Carduus L.
l. Graižai 4-6 cm skersmens, pavieniai, nulinkę. Skraist-
lapiai žemiau vidurio persmaugti, viršūnėje lenktas dyg-
lys. 0,30-1,00. Dv. VII-IX. Dykvietėse, pakelėse, ga-
nyklose, dirvonuose. Gana retas.
Lenktagalvis dagys - C. nutans L.
Graižai iki 3 cm skersmens, statūs. Skraistlapiai neper-
smaugti.
2. Lapai abipus žali, beveik pliki arba apatinė pusė apau-
gusi retais trumpais plaukeliais, giliai plunksniškai su-
skaldyti, aštriai dygliuoti. Graižai pavieniai, retai po ke-
lis ant ilgų, iki pat graižo sparnuotų žiedynkočių. 0,30-
1,00. Dv., D. VII-IX. Dykvietėse, palaukėse, pakelėse,
sausuose šlaituose, kirtavietėse. Retas.
Dygliuotasis dagys - C. acanthoides L.
Lapų viršutinė pusė žalia, apaugusi trumpais plaukeliais,
apatinė pilkšva, voratinkliškai plaukuota, lapai plunks-
niškai suskaldyti arba viršutinėje stiebo dalyje tik
plunksniškai skiautėti, apaugę minkštais dygliais. Stie-
bo ir šakų viršūnėse po keletą graižų. Ziedynkočiai tik
iš dalies sparnuoti. 0,60-1,80. Dv. arba D. VII-IX.
Pakrantėse, paupių krūmynuose, pakelėse, miškuose.
Dažnas. Garbanotasis dagys - C. crispus L.
320
41 gentis. Usnis - Cirsium Mill.
l. Vainikėlio a!braila . daug trumpesnė už vamzdelį, iki
pat pamato ! 5 dahs suskaldyta. Ziedai rausvai viole-
.l ti~i~i, vienalyčiai, augalai dvinamiai. Kuokelių koteliai
p\1k!. 0,6~-1.~0._ D. VI-IX. Laukuose, pakelėse, dyk-
v1etese, kirtav1etese, pakrantėse. Labai dažna.
. . . . . Dirvi_?ė usnis - C. arvense (L.) Scop.
Va1_mk~l~o atb;a1~a mazd_aug tokio pat ilgio kaip vamz-
delis, 1~1 puse~ .! 5 dahs suskaldyta. Ziedai dvilyčiai.
Kuokel!ų koteha1 plaukuoti. 2
2. Zie~~i gelt?ni arba gelsvi. Stiebo viršūnėje po keletą
gra1z~, v½u~1e_ apgaubti gelsvai žalių, ilgesnių už grai-
z_us_. virs1;1nm1ų lapų, pereinančių į skraistlapius. Apa-
tmeJe stiebo dalyje lapai labai stambūs, iki 40 cm il-
gio, kotuoti, viršutinėje daug mažesni, bekočiai, gležni.
0,50-1,40. D. VII-IX. šlapiose pamiškėse krūmuose
drėgnose ir šlapiose pievose, miškuose, pakr~ntėse. Daž~
na. Gelsvalapė usnis - C. oleraceum (L.) Scop.
Ziedai purpuriniai arba balti. 3
3. Ąugalai tik s1:1 pamatinių lapų skrotele, be stiebo arra
JIS trumpas, iki 2.? cm ilgio. Graižas vienas arba jų l
~-3_, lapų ~kroteles viduryje. Skrotelė prigludusi prie
zemes, lapai plunksniškai suskaldyti pakraščiai aštriai J:
ar šeriškai dygliuoti. 0,03-0,25. D.' VII-IX. Pievose,
ganyklose, dirvonuose, pamiškėse. šiaurės Lietuvoje
dažna, kitur reta arba visai neauga.
Bestiebė usnis - C. acaule Scop.
2 Stiebas ne mažiau kaip 30 cm aukščio. 4
4. Lapų viršutinė pusė apaugusi plaukeliais ir standžiais
dygliais, apatinė gauruota; plunksniškai skaldytų la-
pų skiautės ir lapo viršūnė su gelsvu dygliu. Skraist-
lapi~J _lance!iš½a~ yliški, viršūnėje irgi gelsvas dyglys.
Gra1za1 pav1ema1, 2-4 cm skersmens. 0,50-1,20. Dv.
VI-IX. P~lau~ės_e, pak~Jėse, dirvonuose, pievose, ga-
nyklose, kirtav1etese, m1skuose, krantuose, dykvietėse.
Dažna. Dygioji usnis - C. vulgare (Savi) Ten.
Lapų viršutinė pusė be dyglių, plika arba plaukuota. 5
5. ~t\e~a_s iki viršaus sparnuotas, sparnai dygliuoti. Grai-
za1 1k1 1,5 cm skersmens, po keletą susitelkę į skėtiškas
kekes stiebo ir šakų viršūnėje. Ziedai purpuriniai arba
balti. 0,50-1,80. Dv. arba D. VI-IX. Pelkėtose pievo-
se, šlapiuose miškuose, pagrioviuose, durpynuose. Daž-
na. Pelkinė usnis - C. palustre (L.) Scop.
Stiebas nesparnuotas arba tik jo apatinė dalis pertrauk-
tai sparnuota. Graižai 3-5 cm skersmens. 6
21 Užsak. Nr. 6435 321
 6. Lapų apa_tinė pusė žalia, plaukuot a; lapai plunksniškai
sus ka~dyh ~rba plunksniškai iškarpyti, kartais ištisiniai
P~½~as_tys . Įlankstytas. Gra ižai iki 3 cm ilgio, stieb~
v1r~u~eJe _JŲ po_ 2-4. 0,30:-1_,10. _D. _vI-VII. Drėgno­
s.e _Ir slap10~e pievose, upehų Ir gnov1ų pakrantėse, šal-
tmmotose vietose. Apyretė.
. . P~upinė usn!s - C. rivulare (Jacq.) AI!.
Lap ų apatme puse apaugusi baltais susivėlusiais plau-
ke~iais; la~a_i ištis!:ii~i, lygiakraščiai, kartais plunksniš-
k~1v _sk!~utet1. Gra1za1 3,5- 5 cm ilgio, pavieniai stiebo
virsun_eJe. 0,50-1,00. D. VII, Vili. Miškuose krūmuo­
se, dregnose, supelkėjus iose pievose. Apyretė. '
Įvairialapė usnis - C. heterophyllum (L.) Hill
42 gentis. Margainis - Silybum Adans.
~!ieb_as status, vagotas, plikas, tik viršutinė dalis voratink-
hsk~1v_p!auku_o ta. Lapai pl~či~i lanc: tiški arba kiauš iniš ki,
pav!rs1~J_e pailgos baltos demes, krastas dygliuotas. Graižai
p_av1ema1, 4- 5 cm skersmens. Ziedai purpur iniai arba bal-
ti: 0,60-1 ,50. Dv. arba žiemojantis. VII-VIII. Ka i kur au-
gmamas darž_eliuose,v sulaukėjęs auga dykvietėse, š iukšly-
nuose, panamese, darzuose. Gana retas.
Tikrasis margainis - S. marianum (L.) Gaertn.
43 gentis. Kardažolė - Onopordum L.
Stiebas status, sparnuotas, sparnai dygliuoti voratinkliškai
plau~uotas. Lapai kiaušiniški, plunksniškai skiautėti kraštas
~y~huo~as,_~laukuoti, apatinėje pusėje gyslos iškili~s. Grai-
za1 pav1ema1 ar ba stiebo viršūnėje jų po 2-3 Ziedai rau-
d?n~, vi~l.eti~iai arba balti. 0,30-1 ,50. Dv. VII:_VIII. Dyk-
v1etese, smkslynuose. Reta.
Dyg liuotoji kardažolė - O. acanthium L.
44 gentis. Geltė - Serratula L.
S~ieb~~ st31-5~~• plikas, raudono atspalvio. .Lapai standūs,
k1~k smrksc1a1 p laukuoti, apatinėje stiebo dalyje ilgakočiai
P~~lg~i ~iaušiniški, ištisiniai arba plunksniškai skiautėti
pJukhška1V• d_antyti, vidl:~ii:iėje ir ~ir~utin~Je. stiebo dalyj~
tr_umpakoc1a1 arba bekocia1, lancehsk1, lynski. Graižai smul-
k_u~, _po keletą susitelkę į skėtiškus žiedynus. Ziedai viole-
tm!a1, ra~doni arba balti. 0,30- 1,00. D. VI-IX. Miškų aikš-
telese, krumuose, pievose, pamiškėse. Apyretė.
Dažinė geltė - S. tinctoria L.
322
~ -
-~~~ . . - ~~~--- =:~ 1;,-·--·-···--·-----·
45 gentis. Bajorė, rugi agėlė - Cenlaurca l„
l. Skraistl apiai krem zliški, viršūnėje tvirtas, 3-4 mu1 d
gio, atsi lenkęs dyglys. Lapai ap atinėje stiebo dalyje d1 1
kart plunksniškai suskaldyti, vidurinėje vienąkart plunks -
niški, linijiškomis s kiltimis, viršutinėje ištisin iai. Ziedai
balti ar ba r ausvi. 0,1 0-0,50. Vn ., Dv. V II-IX. Dyk-
vietėse, žvyrynuose, ant geležinkelio pylim ų. Labai re-
t a, atneštinė. šakotoji baj orė - C. diffusa Lamk.
S kraistlap i ų viršūnėj e yra p lėviškas, suskaidytas priedė­
lis; dyglys neryškus a rba viršūnė nusmailėjusi, plė­
v iška . 2
2. St iebini ai lapai išt isiniai arba apatinėje stiebo dalyje
negiliai plunksniškai ski autėti. 3
- Visi stiebiniai l apai vienąkart ar dukart plunksniškai
suskaldyti. 5
3. Kraštiniai žiedai ryškiai mėlyni, kartais b alsvi ar rau s-
vi, piltuviški, v iduriniai violetiniai. Lapai linijiškai lan-
cetiški, stiebu žemyn nuaugę, pilkai žali. 0,20- 0,70. Vn.
arba ž iemoj ant is. VI- IX. Jav uose, dykvietėse, pūdy­
muose. Ga na dažna. Rugiagėlė - C. cyanus L.
Visi žiedai purpuriniai, rausvai v ioletiniai, kartais bal-
t i. 4
4. S kr aistla pi ų priedėl i s juosvas, žemyn nulinkęs, tokio
pat pločio ka ip ir pagrindinė skraistlapio dalis, kraš -
tas š ukiškai dygliuotas ( 118 pav., 2 ) . Stiebas bria uno-
tas. Vais iai su t rump u skristuku. 0,20-0,80. D. VII-
VIII. Pievose, p amiškėse, m iško a ikštelėse, kirtavietė­
se. Reta. Saugot ina. Juodgalvė bajorė - C. phrygia L.
Skraistlap ių priedėlis rudas, pri gl udęs prie gra ižo, pla-
tes nis už p a grindinę skr aistlapio da lį, vėduokl i škai kar-
2 4 5
l 18 pav.
323
~
 buotas, rečiau lygiakraštis arba šukiškai dantytas ( 118
pav., 1). Stiebas vagotas. Vaisiai be skristuko. 0,15-
0,80. D. VI-IX. Pievose, pamiškėse, krūmuose, miško
aikštelėse. Dažna. Pakrūminė bajorė - C. jacea L.
5. Graižai 2-2,5 cm pločio, pavieniai. Lapų skiltys pail-
gai lancetiškos, tamsiai žalios. Skraistlapiai neryškiai
gysloti. 0,50-1,00. D. VII, VIII. Sausose pievose, šlai-
tuose, pamiškėse, pakelėse, krūmuose. Gana dažna.
Didžiagalvė bajorė - C. scabiosa L.
Graižai iki l cm pločio, po l ar 2 stiebo ir šakų vir-
šūnėse sudaro retą šluotelę. Lapų skiltys linijiškos, ap-
augusios pilkšvais plaukeliais. Skraistlapiai ryškiai gys-
loti ( 118 pav., 3). 0,20-0,80. D. VII-IX. Smėlynuose,
žvyrynuose, pakelėse, dykvietėse, laukuose. Apyretė.
šėtruotoji bajorė - C. rhenana Boreau
46 gentis. Karlina - Carlina L.
Stiebas briaunotas, voratinkliškai plaukuotas. Lapai stan-
dūs, lancetiški, vidurinėje ir viršutinėje stiebo dalyje beko-
čiai, apatinė pusė voratinkliškai plaukuota. Pavieniai grai-
žai stiebo ir šakų viršūnėse. 0,15-0,70. Vn., Dv. VII-IX.
Sausuose šlaituose, žvyrynuose, dirvonuose. Apyretė. Saugo-
tina. Paprastoji karlina - C. vulgaris L.
4 7 gentis. Bandrenis -,- Echinops L.
Stiebas status, vagotas, apaugęs pasišiaušusiais rusvais plau-
keliais. Lapai pailgai kiaušiniški, apatinė pusė veltiniškai
plaukuota, plunksniškai suskaldyti į trikampiškas skiltis,
viršūnėje gelsvas dyglys. Ziedynai rutuliški, apie 5 cm skers-
mens. Ziedai balti arba melsvi. 0,60-1,20. D. VII-VIII.
Auginamas darželiuose, kai kur sulaukėja. Retas.
Apskritagalvis bandrenis - E. sphaerocephalus L.
48 gentis. Trūkažolė - Cichorium L.
Stiebas šakotas, apaugęs šereliais, kartais plikas. Viršutinė­
je stiebo dalyje lapai bekočiai, lancetiški, pamatine dalimi
šiek tiek apkabina stiebą, abipus arba bent apatinė pusė
apaugusi šereliais ir garbanotais plaukeliais. Graižai pavie-
niai, rečiau po kelis stiebo ir šakų viršūnėje bei lapų pa-
žastyse viršutinėje stiebo dalyje. 0,20-1,30. D. VII-IX. Pa-
kelėse, dykvietėse, pagrioviuose, palaukėse. Dažna.
Paprastoji trūkažolė - C. intybus L.
49 gentis. Pūtelis - Tragopogon L.
l. Ziedynkotis link viršūnės storėja, buožiškas, tušč~a"'.i­
duris. Skraistlapiai aukščiau pagrindo nepersmaugti, il-
gesni už kraštinius žiedus. Ziedai šviesiai geltoni.
0,30-0,70. Dv. VI-VII. šlaituose, dykvietėse, pakelėse.
Augalas labai retas, atneštinis.
Didysis pūtelis - T. major Jacq.
Ziedynkotis visas vienodo storio arba tik po pat grai-
žu šiek tiek sustorėjęs. 2
2. Vaisių snapelis labai trumpas, 2-4 mm ilgio, 3-4 kar-
tus trumpesnis už vaisių, kartais jo beveik visai nėra
( 118 pav., 4). Ziedai šviesiai geltoni, ilgesni už s_krais-
tę. Skraistlapiai aukščiau pagrindo nepersmaugti. La-
pai labai siauri, yliškai linijiški, jauni, kaip ir s_tieba~,
apaugę kuokštais susivėlusiais baltais plaukeliais,._v~-
liau beveik pliki. 0,10-0,45. Dv., D. VI-VIII. PaJuno
kopose dažnas, panemunių smėlynuose tik kai kur a~ga.
Baltijinis pūtelis - T. heterospermus Schwe1gg.
Vaisių snapelis 5-10 mm ilgio, apie 2 kartus trum-
pesnis už vaisių arba beveik lygus su juo. 3
3. Vaisių snapelis maždaug dvigubai trumpesnis _už vai-
sių ( 118 pav., 5). Visos augalo dal_y~ ap~ug~s19s_ b~l:
tais kuokštais susivėlusiais plaukeliais. Z1eda1 sv1esta1
geltoni. Lapai linijiški. 0,15-0,40. Dv. VI-VII. Piet-
ryčių Lietuvos smėlynuose. Gana dažnas.
Gorskio pūtelis - T. gorskianus Rchb. f.
Vaisių snapelis maždaug tokio pat ilgio kaip vaisiaus
pagrindinė dalis. ~UĘalai pl!ki ar_b~ tik p~yieniai bal-
tų plaukelių kuoksta1. Skra1stlapia1 auksc1au pamato
persmaugti. . . ~
4. Graižai iki 3 cm pločio, maždaug 1k1 15 valandos atvi-
ri. Skraistlapiai beveik tokio pat ilgio kaip kraštiniai
žiedai, kartais už juos ilgesni. Ziedai šviesiai geltoni.
0,30-0,80. D. VI-VII. Pievose, šlaituose, pakelėse. Ga-
na dažnas. Pievinis pūtelis - T. pratensis L.
Graižai daugiau kaip 4 cm plo~io, atviriv ~i~ iki J.2 va-
V
landos. Skraistlapiai trumpesm uz krastimus z1ed~s.
Ziedai aukso geltonumo. 0,20--:-0,70. D. VI-VII. Pie-
vose, šlaituose, pakelėse. Apyretis.
Rytinis pūtelis - T. orientalis L.
50 gentis. Gelteklė - Scorzonera L.
l. Stiebas lapuotas, jaunas pūkuot~s, vė_liau_ ~~p~inka. L~-
pai kiaušiniškai lancetiški. Skra1stlap1ų virsune nusmai-
325
 !ėjusi. Ziedai geltoni. Kraštiniai va1s1a1 apie 15 mm il-
gio, briaunos apaugusios minkštais dygliais. 0,40-1,20.
D. VI-VIII. Auginama soduose, daržuose, kartais su-
laukėja. Gana reta. Valgomoji gelteklė - S. hispanica L.
Stiebas belapis, kartais išauga 1-3 maži lapeliai, jau-
nas plaukuotas, vėliau beveik plikas. Pamatiniai lapai
lancetiški, elipsiški arba siaurai kiaušiniški, viršūnė nu-
smailėjusi, jauni vilnoti. Skraistlapių viršūnė buka. Zie-
dai šviesiai geltoni. Vaisiai 7-9 mm ilgio, briaunos
lygios. 0,10-0,60. D. V, VI. šviesiuose miškuose, miš-
ko aik_štelėse, drėgnose pamiškių pievose, kirtavietėse.
Gana dažna. · Pusyninė gelteklė - S. humilis L.
51 gentis. Džiugūnė - Hypochoeris L.
l. Stiebas visas ar bent apatinė jo dalis apaugusi šiurkš-
čiais plaukeliais. Pamatiniai lapai pailgai atvirkščiai
kiaušiniški, rusvai dėmėti, viršūnė buka, vidurinė gys-
la raudona. Stiebiniai lapai 1-2, kiaušiniškai lance-
tiški, maži. Graižai pavieniai. Ziedai šviesiai geltoni.
Vaisių skristukas iš vienos eilės plunksniškų šerelių.
0,20-1,00. D. VI-VIII. šviesiuose miškuose, kirtavie-
tėse, miško aikštelėse. Gana dažna.
Taškuotoji džiugūnė - H. maculata L.
Stiebas plikas. Pamatiniai lapai pailgai lancetiški, vir-
šutinė pusė žalia, apatinė melsvai žalia. StiebinitĮ la-
pų nėra arba jie žvyniški. Ziedai geltoni. Vaisių skris-
tukas iš dviejų eilių šerelių, vidinės eilės šereliai plunks-
niški. 0,15-0,60. D. VI-VIII. Miško pievelėse, pamiš-.
kėse, dirvonuose, pakelėse, krūmuose. Apyretė.
Snaudalinė džiugūnė - H. radicata L.
52 gentis. Snaudalė - Leontodon L.
l. Stiebas nešakotas, belapis, kartais būna 1-2 žvyniški
lapeliai, viršūnėje vienas graižas. Graižai prieš žydė­
jimą nulinkę. Lapai, kaip ir stiebas, apaugę šakotais
plaukeliais, kartais pliki. O, 15-0,60. D. VI-IX. Pievo-
se, miško aikštelėse, ant pylimų, .pakelėse, krūmuose.
Labai dažna. Vienažiedė snaudalė - L. hispidus L.
Stiebas šakotas, stiebo ir šakų viršūnėse pavieniai grai-
žai. Graižai prieš žydėjimą statūs. Lapai pliki arba šiek
tiek apaugę paprastais plaukeliais. 0,10-0,60. D. VII-
IX. Pievose, ganyklose, pakelėse, smėlynuose, dirvonuo-
se, ant pylim ų. Labai dažna. ·
· Rudeninė snaudalė - L. autumnalis L.
326
~ --
53 gentis. Kartylis - Picris L.
")licbas status, viršutinė dalis ša~ot_a, ~r!au?~t_as, Š!urkš~ai
,I aukuotas. Lapai pailgai _la~ceti~k1, virsut~neJe _stiebo ~:
\ je bekočiai, pamatine_ dal_1m1 pus_1au apkabina stiebą. Gr~
1,~ i skėtiškoje kekėje. Z1eda_1 geltvon~. 0,30-0,90.. D".·• D. VII __
VIII Pamiškėse, pakrūmese, sla1tuose, pagn?vtu~s~, kru
muo~e. Apyretis. Paprastasis kartylis - P. h1erac101des L.
54 gentis. Pienė - Sonchus L.
l. Stiebas bent nuo vidurio š~kotas..:. ':aisia! su :3 i~ilĘ"inė­
mis briaunomis. Augalai v1e1:fl!:Cl~l,_vb~v sak:11a~beb1_0._~
Stiebas nešakotas arba tik virsune 1~s1sako1_us1. y~1sia1
su 5 išilginėmis briaunomis. Augalai daug1amec1a1, su
V k . t' b'
sa mas ,e IU. • . . k vt d gl'uo3
2. Lapai minkšti, mels:7~i žali, _mk_~tm_ia1, ( lrla9s as ne 2y) Zie:
tas jų auselės sma1ltos, atsi !SUSIOS pa:7., ·v ..
dal blyškiai geltoni. Vaisiai išilgai ir ~kersa1 rauksleb,
apie 3 mm ilgio. 0,30- 1,~0. _Yn. VII-X. J-,aukuose, dar-
žuose šiukšlynuose, dykv1etese. Gana dazna.
' Daržinė pienė - S. olera_ceus ~-
Lapai kietoki, tams\ai žali, . viršutin_~ pusė . blizga~b,
kraštas dygliuotas, JŲ auseles ~psk~1t_o~, pngl~dus10_s
prie stiebo ( 119 pav., l). Zieda1 _ry~kia1 geltom. Vai-
siai tik išilgai raukšlėti, 2,5 mm 1_lg!o. 0,25-0,~0. Vn.
VI-IX. Daržuose, laukuose, dykv1etese. Apyrete. .
šiurkščioji pienė - S. asper (LJ ~111.
3. Lapų pamatas strėliškas, ause!~s. sma!li.~s, _ats:k1sus1?~-
Graižai apie 3 cm pločio, plac101e sketiskoJe sluoteleJe
2 3 4 5
119 pav.
327
- - ·-- - - -- - - --- - -- ~-- ----
-"'
 j~ d~u~.. 2iedynko~ia_i ir s~r~i~tlapiai apaugę juosvais
haukm1a1s ~laukelta1s. Va1s1a1 gelsvi. 0,85-2,50. D.
VII-IX. Upių pakrantėse, grioviuose pelkėtuose krū-
mynuose. Labai reta. Saugoma. '
v• •v Pelki!Jė pienė - S. palustris L.
L~pų pamatas s1rd1skas, auseles apskritos prigludusios
p~t:_ s~i_ebo. _Graižaiv_aJ?i~ 5 cm_ ploč!o! po' keletą stiebo
v:1rsu~eJe: Z1edynkocia1 Ir skra1stlapia1 apaugę gelsvais
hauk1~1a1s plaukeliais. Vaisiai rudi. 0,40-1,50. D. VII-
IX. D1rv_os~, paupiu9se, pakelėse, dykvietėse, durpynuo-
se, pagnovmose, krumuose. Dažna.
Dirvinė pienė - S. arvensi~ L.
55 gentis. Vanagė - Hieracium L.
l. V:a!~ia!. iki 2 mm ilgio, briaunoti, kiekvienos briaunos
VIrSuneJe yra dantelis, todėl vaisiaus viršūnė dantyta.
Lap~i _lygiakraščiai. 2 Gausiažiedė vanagė - H. floribundum W1mm. et Grab.
':7"a_1s1~1 v~- 4 (5) ~m ilgio, jų viršūnėje briaunos susi-
heJ_a Į z1edo pavidalo iškilimą. Lapai dažniausiai dan-
ty~!. 9 6.
2. St~~bas belapis, vir~ūn.~je vienas graižas, kartais iš tos
pac10s lapų s_kroteles 1sauga keli stiebai. Palaipų gau-
~u. LaJ?a! abipus apaugę ilgais paprastais plaukeliais
Ir apatine pusė gausiai žvaigždiškais plaukeliais. Zie-
dai švi~siai geltoni, kartais geltoni. 0,05-0,30. D. V-
IX. Smelynuose, kopose, sausuose šlaituose šviesiuose
pušynuose, kirtavietėse, pakelėse, dirvonuose.' Labai daž-
n~. Vienagraižė vanagė - H. pilosella L.
Z1edų kele~as ar?a da~g; ~tiebo žemutinėje dalyje vie-
nas ar_ ~el_1 !apa! (retai ~hebas belapis). 3 šimtagalvė vanagė - H. cymosum L.
3. Pamatimai lapai augalui žydint dažniausiai būna nu-
d!!ūyę. Stiebini_ų _lapųv 4-10, jie gausiai apaugę stan-
d~!a1~, pagulu~1~1s ~esa~otais . ir apatinė pusė žvaigž-
d1ska1s plaukeliais. Z1eda1 tamsrni geltoni. 0,20-0,70. D.
VI-VIII. ~etuose sausuose pušynuose, kontinentinėse
kopose, smelynuose, šlaituose, sauspievėse. Gana reta.
šiurkščioji vanagė - H. echioides Lumnitzer
Pamatiniai lapai augalams žydint išlikę. Stiebiniai la-
pai 1-3, retai daugiau.
4. Augalai žemi, iki 20 (25) cm aukščio. Stiebas dažniau-
siai kylantis, belapis arba yra 1-2 lapai, viršūnėje
keletas smulkių graižų. Lapai melsvai žali, viršūnė bu-
ka, pakraščiai ir prie pamato kiek plaukuoti. Palaipos
gana ilgos, link viršūnės jų lapai stambėja. 0,05-0,20
(0,30) . D. VI-VII (VIII-IX). Drėgnose pievose, pa-
328
- -- -- - ~ - --- -~
miškėse, ganyklose, išdžiūvusiuose durpynuose, griovių
ir kelių atšlaitėse. Gana dažna.
Ausytoji vanagė - H. lactucella Wallr
(H. auricula auct. non L.)
Augalai aukštesni. Stiebas status, stiebinių ~~pų vie!1as
ar keletas viršūnėJe dažniausiai daug gra1zų. (Jeigu
graižų m~žai arba _jie p~vieniai s_ti~bo_ i: ~:i,k~ viršū­
nėj-e, tai lapų apatine puse ?P~U~~s1 zva1gzd1~ka1s pla~-
keliais. čia įeina keletas h1bnd1m:! su H. pilosel(av ,!U~
šių, kurios šiame vadove neaprasytos.) Lapų v1rsune
kiek nusmailėjusi. . .. •v . ~
•V •
5. Lapai melsvai žali, gležni, nuo lmtJ 1ska1 lancebskų 1½1
siaurai kastuviškų, vi~š~tinė_ J?USė bey_eik p\i½~· .1:'ala1-
pos ilgos, plonos, dazmaus1a1 kylanc10s, v1rsuneJe su
graižais. Skraistė iki 8 mm ilgio. 0,15-0,60. D. ~1-
VII. Drėgnose pievose, šlaituose, pūdymuose, pyhmų
šlaituose. Apyretė. .
Lapai žali, minkšti, o jeigu melsvai žali, tai standūs
ir smailiaviršūniai. 6
Lapai gelsvai žali arba žali, gležni, siaurai elipsiški ar-
ba lancetiški, plaukuoti. . . •V . 7
Lapai melsvai žali, standūs, s1aura1 lancettsk1, papras-
tai tik pakraščiai ir apatinėje pusėje gyslos apaugę stan-
džiais plaukeliais. . . . . . . . 8
7. Lapai abipus, kartais tik apatme pu_se gausia~ apaug~
žvaigždiškais plaukeliais. Palaipų nera ar_ba_ JOS labai
trumpos ir požeminės. Skraistė 5-7 mm ilgio. J:>:ir~os
šviesiai geltonos. 0,30-0,80. D. VI-:--VII. Pam1skese,
sausuose šlaituose, dirvonuose. Apyrete.
Lapai be žvaigždiškų plaukelių arba a~atinėj~ P1:1Sėje
būna kiek žvaigždiškų plaukelių. Augal311 ~e~e1k v1s~o-
met su palaipomis, jos gana ilgos, . a_nt~emm~s. Skrais-
tė 7-8 (9) mm ilgio. Purk?s tams1~1 zalsva1 •Vgelto1;0~.
0,30-0,90. D. VI-VII. Dregnose pievose, m1sko a1ks-
telėse, pamiškėse, pakelėse. Gana dažna. .
Pievinė vanagė - H. caesp1tosum Dum.
8. Augalai be palaipų arba jos labai trumpo~ ir pož~m~nės.
(0,20) 0,30-0,80. D. VI-VII. Sausose p1e':ose, sla1tuo-
se, pamiškėse, pakelėse, dirvonuose. Apyrete. . .
Smulkiagraižė vanagė - H. pilosello1des V1ll.
Palaipos antžeminės. Iš vienos skrotelės dažn!ausiai
išauga keli stiebai. 0,25-0,80. D. VI~VIII. Pievose,
šlaituose, miškuose, dirvonuose. Gana dazna.
Bauhinio vanagė - H. bauhini Schult.
329
l -- - - --~~ -- - -- ----- -- - ---~--- - - -~
.,
 9 (l). Stiebiniai lapai 1-9 arba jų v1sa1 nėra. Augalams
žydint tebėra pamatinių lapų skrotelė.
Stiebinių lapų daugiau. Augalams žydint pamatiniai
lapai dažniausiai būna nudžiūvę.
10. Stiebiniai lapai 1-2 arba stiebas belapis. Pamatiniai
lapai 3-6 ar daugiau, j ų pagrindas nukirstas arba šir-
diškas, staigiai pereina į lapkotį. Skraistlapiai šiek tiek
apaugę nešakotais ir žvaigždiškais plaukeliais, bet gau-
su stambių, iki 1,2 mm ilgio liaukučių. Ziedai geltooi.
0,20-0,60. D. Vl-VIII. Miškuose, pamiškėse. Dažna.
Uolinė vanagė - H. murorum L.
Stiebiniai lapai 3- 6, retai daugiau. PamatinitĮ lapų
pagrindas susiaurėjęs į lapkotį. Skraistlapiai gausiai
apaugę žvaigždiškais plaukeliais ir smulkiomis liauku-
tėmis. Ziedai tamsiai geltoni arba aukso geltonumo.
0,30-0,90. D. Vll-VIII: Miškuose, pamiškėse, miško
aikštelėse. Gana dažna.
Paprastoji vanagė - H. vulgatum Fries
11. Stiebinių lapų iki 20, retai daugiau, viršutiniai gero-
kai mažesni už vidurinius ir apatinius, bekočiai, tačiau
stiebo neapkabina. Skraistlapiai prigludę prie graižo,
šiek tiek apaugę paprastais plaukeliais ir Iiaukutėmis.
0,20-1,00. D. Vll-VllI. Miškuose, pamiškėse, šlaituo-
se, krūmuose. Gana dažna.
Gausialapė vanagė - H. laevigatum Willd.
Stiebinių lapų nuo 25 iki daugelio. 12
12. Stiebiniai lapai siauri arba labai siauri, visi vienodi,
pamatas susiaurėjęs, jauni abipus negausiai vorat ink-
liškai plaukuoti, kraštai dažniausiai žemyn nulinkę.
Skraistlapiai pliki, buki, kraštiniai atsilenkusiomis vir-
šūnėmis. Graižų daug (iki 100), susitelkę į skėtišką
šluotelę. 0,20-1,00. D. VII-IX. šviesiuose miškuose,
pamiškėse, miško aikštelėse, kirtavietėse, smėlynuose,
pajūrio kopose, pakelėse, pagrioviuose. Dažna.
Skėtinė vanagė - H. umbellatum L.
Stiebiniai lapai plačiai lancetiški arba kiaušiniški, vir-
šutinėje stiebo dalyje bekočiai, pamatas paplatėjęs, vir-
šutinė pusė tamsiai žalia. Skraistlapiai prigludę prie
graižo, tamsiai žali arba beveik juodi, pliki. Graižų nuo
keleto iki keliasdešimt, jie susitelkę į retą skėtišką
šluotelę. 0,30-1,20. D. Vlll-X. Miško aikštelėse, pa-
miškėse, krūmuose. Reta.
š i aurinė vanagė - H. sabaudum L.
330
JO 56 gentis. Salota - Lactuca L.
Ziedai žydri, melsvi arba violetir:i,iai. Vaisiai žalsvai r_u-
11
di, 5,5-6 mm ilgio, jų snap~hs perpus. trumpesms.
Skraistlapiai r audonai tašku?~! .ar . ruozuot(. 0,3~-0,80.
D. VII-VIII. Dykvielėse, paJurto Jr pvai:n~no smelynuo-
se, uostų lerilorijo~e. Labai reta. Atn~st me. .
Totorine salota - L. tatanca (L.) C. _A. _Mey.
Ziedai geltoni arba gelsvi. _Y aisiai. 3,~--:-4 ~~ 1lg10, J_tĮ
snapelis tokio pat ilgio kaip pagrmdme va1s1aus dahs
·1 . 2
arba d ar l gcsms. . vv• . . v• •Vk' v• d'vk f-
2. Lapai apskritai atvJrksc1a1 k1ausm1s v~'. ~Ir IS a parna_ 1_
ne dalimi apkabina stiebą, lygiakr~~c1a1 _arb ~ smulk1~1
dantyti. Graižai skėtiškoje šluoteleJe. Z1e_da1 vge)ton1.
0,30-0,80. Vn. arba Dv. VII-YIII. Lab.~1 daznat au-
ginama daržuose soduose, kartais sulaukeJa. .
' Sėjamoji salota - L. saftva ~-
Lapai pailgi arba pailga i atvirkšč~ai ki~~šiniški, ~t!~-
liška pamatine dalimi apkabii:a stiebą , 1~skyrus v1rsu-
ninius, plunksniškai įlankstytai su~kal~y_h arba p}u~ks-
niškai skiautėti, apatinės pusės V(d~ni:i,ev_gysla sen~o-
ta, visų lapų Jakštai vertika lūs, _pnesp~teJ_m1ų porų Y!e:
nas lapas nukrypęs į pietus, _~,tas:-- Į. s~a~rę: _Gra1za1
pailgoje piramidiškoje šluoteleJe. ~1eda1 sv1esia1 gel~o-
ni. 0,30-1,20. Dv. arba žiemojantis_. VII-IX. Dykv1e-
tl'>se šiukšlynuose patvoriuose. Labai reta. .
- ' ' Kompasinė salota - L. sernola L.
57 gentis. Zuiksalotė - Mycelis Cass.
Stiebas plikas, lygus, tuščiavidur_is: Lapai pl~ni, minkš_ti,v vi:•
š ulinė pusė šviesiai ž alia, ap~t m~ ta~sesne,. mel_svat ~~lta
a r net violetinė, lyriški; galine sk1au~e. stai:n?'• tnka'!1~ 1s½a:
Sk 1· tė 7- 10 mm ilgio. Graiže dazmaus1a1 po 5 sv1es1a1
geft~ ~us ž iedus. Graižai retoj~v ągoje šl~9telėje. 0,3~-0,80.
D . VI-VIII. Lapuoč itĮ ir m1sn1:ose m1skuos1;, krumuose.
Gana dažna. Miškinė zuiksalote - M. murahs (L.) Dum.
58 gentis. Gaiva - Lapsana L.
Stiebas apvalus, viršutinė dalis plika, ap~lin~ d~ži:iiausiai
plaukuota. Lapai abipus apau_g~ pag~~us1~1s sereh~}S,. kar-
tais viršutinė pu sė plika, apatm1a1 lyrtska1 plu~k~mskat ~u-
skald ti galinė skiautė stambi, danlyl~. ~ra1za1 smu_lk~s,
ail lje' arba skėtiškoje šluotelėje. Skra1sle 5-6 mm tlg10.
ted~i blyškiai geltoni, graiže j tĮ 10- 12. 0,30-1,20. Vn., D.
33 1
 VI:-IX. Mišku?se, pamiškėse, krūmuose, kirtavietėse
upmose, patvanuose, pakelėse. Dažna. ' trapūs. Lapai ploni, pliki, įlankstytai dantyti, apatinė
Paprastoji gaiva - L. communis L.
59 gentis. Kiaulpienė - Taraxacum Wiggers
l. Išorinių ~~raistl~pių pakraštys platus, plėvinis, suda-
r? ne ma_zi~~v ka_ip ¼ s~!a_istlap_io pločio. Lapai linijiš-
ki ar~a li~1Jis½a_i lan~eh~ki, lygiakraščiai arba dantyti,
kartais skiav~teh, s~ia_u~es lygiakraštės. Graižai 25-
V pūs.
45 m1n: ~loc10. Isonmai skraistlapiai kiaušiniški, iki
? m~ ilg_i?, ~e rag~lių. 0,05-0,25. D. V-VI. šlapiose
tr uzpelke1us10se pievose. Labai reta. Saugoma.
V • • • Pelkinė kiaulpienė - T. palustre Nymann
•
Isonn~ai skraistlapia~. ištisai žali arba siauras balsvas
pa~r~~tys sudaro maz1au negu ¼ skraistlapio pločio. 2
2. Va!s(ai_ raudoni, ru~~_i~ ".ioletiniai, šiaudų arba tamsiai
vysnu~es spalvos, v1rsune apaugusi dygliukais. šaknies
ka~lel~s. su ~enų lapų liekanomis. Lapai plunksniškai
skia_uteh, skiautes siauros. Lapkočiai siauri žali rau-
do_m_ ~rba purpu:i!'liai. G~~ižai 15-35 mm 'ploči~. Iš-
?rt!'ltal s~ra1stlaptai lancehski arba kiaušiniški, iki 6 mm
ilgio, pngludę prie graižo arba įstrižai statūs. 0,05-
0,25.. D_. IV-VI. . S_~usose pievose, ganyklose, kopose,
dykv1etese. Vak_an?eJ~ Lie_tu~os dalyje. Reta.
R.audonsekle klaulptene - T. laevigatum (Willd.)
. . . . DC. (T. erythrospermum Andrz.)
Va1si~i rudi, Ęeltoni, gelsva_i rudi, be rausvo atspalvio.
š~kn~es kaklelis _senų lapų liekanų neturi. Lapai plunks-
n_1s~ai suskaldyti, kartais ištisiniai. Lapkočiai dažniau-
S!al . spar1:u_oti: 9~aiž_ai 25-70 mm pločio. Išoriniai
s_kra1s!]apia1 hntJ 1ska1 lancetiški, iki 17 mm ilgio, nu-
lmkę ~erny~. 0,05--:-0,~0._ D. Pats žydėjimas balandžio-
V
geguzes _men., paviemai augalai žydi iki rudens. Lau-
ku~se, pievose, ganyklose, pakelėse, dykvietėse. Labai
dazna. Paprastoji kiaulpienė - T. officinale L.
60 gentis. Kreisvė - Crepis L.
l. Visi lap~i pamati~~j~ skrotelėje. Stiebas šakotas tik žie-
dy~? srt!yJe._ ~r~1z~i. 15-20 mm pločio, pailgoje šluo-
te~:Je. ~1eja1. sviestai geltoni. 0,15-0,45. D. V-VII.
M1sko a1kstelese, pamiškėse šlaituose krūmuose Apy-
retė. Pievinė kreisvė-'c. praem~rsa (L.) Tausch
Stiebas lapuotas, viršutinė dalis šakota. 2 šutinėje stiebo dalyje pamatas susiaurėjęs į lapkotį
332
'J. Vaisių skristuko plaukeliai pilkšvai gelsvi arba pilkšvi,
pusė melsva. Graižai 15-30 mm pločio. Skraistlapiai
apaugę liaukiniais plaukeliais. 0,30-0,90. D. VI-VIII.
Drėgnuose ir šlapiuose miškuose, krūmuose, šlapiose
pamiškių pievose, miško aikštelėse, žemapelkių pakraš-
čiuose, šaltiniuotuose krantuose. :Pažna.
Pelkinė kreisvė - C. paludosa Moench
- Vaisiųskristuko plaukeliai ryškiai balti, liauni, netra-
3
3. Augalai daugiamečiai, šakniastiebis verpstiškas, tam-
sus. Graižai 25-35 mm pločio. Skraistlapiai apaugę
juosvais liaukiniais plaukeliais. Pamatiniai lapai ly-
giakraščiai arba atokiai smulkiai dantyti. 0,30-0,80.
D. VI-VIII. Drėgnose ir šlapiose pievose, miško aikš-
telėse, pamiškėse, krūmuose. Apyretė.
švelnioji kreisvė -C. mollis Aschers.
Augalai vienmečiai arba d„imečiai, šaknys plonos, kar-
tais yra trumpas šviesus šakniastiebis. Skraistlapiai be
liaukinių plaukelių. Vaisiai su 10-13 išilginių briau-
nelių. 4
4. Augalai pilkšvai žali. Lapai linijiški, viršutinėj e stiebo
dalyje jų kraštai žemyn užsirietę. lygiakraščiai arba
atokiai dantyti, strėliškai ausyta pamatine dalimi ap-
kabina stiebą (119 pav., 4). Graižai 15-20 mm pločio.
Išoriniai skraistlapiai apaugę smulkiais pagulusiais
plaukeliais. Ziedai šviesiai geltoni. 0,10-0,70. Vn., kar-
tais žiemojantis. VI-IX. Dirvose, pakelėse, panamėse,
dykvietėse, žvyrynuose, dirvonuose, retuose miškuose.
Dažna. šelmeninė kreivė - C. tectorum L.
Augalai vaiskiai žali. Lapai plokšti. Ziedai aukso gel-
tonumo. 5
5. Graižai 10-15 mm pločio. Skraistė iki 5 mm ilgio, iš-
oriniai lapeiiai prigludę prie graižo. Apatiniai stiebi-
niai lapai plunksniškai suskaldyti, strėliška pamatine
dalimi apkabina stiebą, lapo viršutinė dalis nusmailė­
jusi, dažniausiai lygiakraštė ( 119 pav., 5). 0,15-0,60.
Vn. arba žiemojanti. VI-IX. Pievose, retuose miškuo-
se, laukuose, pakelėse, šiukšlynuose. Reta.
. žalioji kreivė - C. capillaris Wallr.
Graižai 25-35 mm pločio. Skraistė daugiau kaip 5 mm
ilgio. Išoriniai skraistlapiai atsilošę. Stiebiniai lapai ato-
kiai įlankstytai dantyti arba plunksniškai skiautėti, vir-
333
 l1au1k9ese,
. pav.,_ 3) · 0,50-1,20. Dv. VI-VIII. Pamiškėse pa
d1rvonuose, krūmuose. Apyretė. ' D. VII, VIII. Stovinčiuose vandenyse, sekliuose ežerų
p akraščiuose. Gana retas.
Dvimetė kreisvė - e. biennis L
Siauralapis dumblialaiškis - A. gramineum Lej .
Lapai niekada nebūna kaspino pavidalo, visi kotuoti.
KLASE. VIENSl(ILčlAI - LILIOPSIDA Ziedynas labai šakotas. Kuokelių koteliai apie 3 mm il-
(MONOCOTYLEDONEAE) \ g io. Liemenėlis ilgesnis už mezginę, beveik tiesus. 2
2. Lapai ilgakočiai, kiaušiniški arba plačiai lancetiški, ža-
l SEIMA. PAPLIAUšKINIAI -ALISMATACEAE li, pamatas apskritas arba neryškiai širdiškas ( 120 pav.,
l). Ziedynas pailgas. Vainiklapiai beveik balti, viršūnė
l. Or~ni~i lap~! ~trėl_iški,_ v~ndenyje pasinėrusieji linijiški apskrita. 0,20-1,00. D. VI-VIII. Stovinčių ir lėtai te-
ar a_ ancehs~1. . ~1eda1 vienalyčiai, žiedyno viršutinė'e kančių vandenų pakraščiuose, grioviuose, balose. Daž-
d~lyJe. kuokelm1a1, apatinėje piesteliniai Kuokeli Jir nas.
piest~Iių _po ?a.~g~lį.
V 3. Papliaušk~ - Sagittitria Gyslotinis dumblialaiškis - A. plantago-aquatica L.
Lapai. ½:a1:1smysk1,_ ovališki arba beveik linijiški bet
ne st~elts_kt. Z1eda1 dvilyčiai. Kuokeliai 6 , 2 Lapai trumpakočiai, pailgi arba lancetiški, melsvai ža-
2· La~ai ~~Ilgai kiaušiniški arba lancetiški. · · li, pamatas susiaurėjęs į lapkotį. Ziedynas maždaug vie-
susiaure)ęs arb~ apskritas (120 pav., l).' 1~d~!f~t1~~ nodo ilgio ir pločio. Vainiklapiai rausvi, viršūnė nu-
smailėjusi. 0,20-0,60. D. VI-VII. Grioviuose, balose,
nų labai suploti, nugarinėje pusėje 1-2 vagelės.
vandenų pakraščiuose. Gana retas. Saugomas.
L . k' •v • l. Dumblialaiškis - Alisma Lancetinis dumblialaiškis - A. lanceolatum With.
v,aP::1 1au s1_n!s~1 arbva plačiai kiaušiniški, pagrindas
V•

s1:tskasb ya1s1a! neryskiai suploti, nugarinėje pusėje 3

as nos rtauneles. 2. l(aldezija - Caldesia 2 gentis. l(aldezija - Caldesia Parl.
1 > ri nių lapų lapkotis 5-20 cm, vandenyje plūduriuojančių -
gentis. Dumblialaiškis - Alisma L. 11, i 100 cm ilgio, lapo lakštas 1-3(5) cm ilgio. Ziedynas
l. ~:foai 3da~ii(al~s)iai pasinė~~ p~ yandeniu, kaspino pavi-
l 1111kus, ilgesnis už lapus, žiedyno menturiai dažniausiai iš
l v i enažiedžių šakų. Vainiklapiai balti. 0,10-0,50. D. VII-
l '. ,v • mm ploc10, 1k1 100 cm ilgio· oriniai V I fl. Ežerų pakraščiuose, įlankose. Pietų Lietuvoje. Labai
1!~k~tiapnac~t~it (~~ga pailg2a)i 2e)ipsiški, susiau;ėjusiu į
1
1l'la. Saugoma.
. . . pav., · iedynas nelabai šakotas širdžialapė kaldezija - C. parnassifolia (L.) Parl.
Kuo ke l tų koteliai apte I mm 1·1g1·0 L'
• v • • 1emene. 11s
. t rum-·
pesms uz mezgmę, kabliškai užlinkęs. O, I 0-0,30 (0,50).
3 gentis. Papliauška - Sagittaria L.
l n pai trejopi: pasinėrusieji juostiški arba pailgai kastuviški,
l ll'kočiai, permatomi, plūduriuojantieji elipsiški, prie pamato
lll'rsmaugti ir su 2 trumpomis skiautėmis, oriniai strėliškai
111kampiški; to paties augalo dažniausiai būna dviejų ar
\ ll'IIO tipo lapai. Vainiklapiai balti, nagelis raudonas, beveik
1pv:llus. 0,30- 1,00. D. VI-VIII. Stovinčių ir lėtai tekan-
1 11,1 va ndenų pakraščiuose, grioviuose, balose. Gana dažna.
Strėlialapė papliauška - S. sagittifolia L.

3 4

120 pav.
334
335
 2 SEIMA. BUINIAI - BUTOMACEĄ.E
l gentis. Bėžis - Butomus L.
Stiebas cilindriškas, lygus, belapis. Lapai linijiški, pagrin-
das tribriaunis, viršutinė dalis plokščia, vagota. Ziedų daug;
žiedynas skėtiškas, stiebo viršūnėje. Vainiklapiai rausvi arba
rožiniai. 0,40-1,50. D. VI-VIII. Lėtai tekančių ir stovinčių
vandenų pakraščiuose. Gana dažnas.
Skėtinis bėžis - B. umbellatus L.
{
3 SEIMA. VANDENPLOKINIAI - HYDROCHARITACEAE
l. Lapai ilgakočiai, plūduriuojantys, apskriti arba apskri-
tai inkstiški, pamatas širdiškas.
3. Vandenplūkis - Hydrocharis
Lapai bekočiai, visiškai arba pusiau pasinėrę po van-
deniu. 2
2. Lapai pamatinėje skrotelėje, tribriauniai, standūs, kraš-
tas aštriai dantytas, augalams žydint pusiau kyšo iš
vandens. 4. Aštrys - Stratiotes
Lapai stiebiniai, ploni, lygiakraščiai, menturiuose jų po
3-6. 3 Stiebas status, nuo lapų makščių kive½ plo~ščia~. Lapai lin!·
3. Menturiuose po (3) 5-6 lapus, kraštas dygliškai dan-
tytas. Tarpubambliai 10-45 mm ilgio.
l. Ežerutė - Hydrilla
Menturiuose po 3 (4) lapus, kraštas smulkiai, bet ne
dygliškai dantytas. Tarpubambliai 4-7 mm ilgio.
2. Elodėja - Elodea
l gentis. Ežerutė - Hydrilla Rich.
Stiebas plonas, ilgas, siūliškas. Prie lapų pamato 2 suplei-
seJę žvyneliai. Ziedai pavieniai lapų pažastyse, vienalyčiai.
Augalai vienanamiai. 0,15-2,50. D. VII, Vili. Ežeruose.
Gana reta. Rytinėje Lietuvos dalyje. Saugoma.
Menturlapė ežerutė - H. lithuanica (L. f.) Dandy
2 gentis. Elodėja _- Elodea Michx. f.
Stiebas ilgas, labai šakotas. Prie lapų pamato 2 lygiakraš-
čiai žali žvyneliai. Ziedai ilgakočiai, pavieniai lapų pažasty-
se, vienalyčiai. Augalai dvinamiai. Lietuvoje randama tik
su piesteliniais žiedais. 0,15-1,00. D. VI-VIII. Stovinčiuo­
se ir lėtai tekančiuose vandenyse, tvenkiniuose, grioviuose.
Labai dažna, kilusi iš Siaurės Amerikos.
I(anadinė elodėja - E. canadensis Rich.
336
~ -
3 gentis. Vandenplūkis - Hydrocharis L.
Lapų skrotelės plūduriuoja va~de~s p~v}ršiuj~, jie odiški,
prie pamato 2 dideli permatomi prielapiai; !~kstas_ 5-8 v~~
ilgio. Palaipų gausu. Ziedai iki 2 cm ploc10 .. V1e~alyc~a~.
Va iniklapiai balti, pamatas geltonas. Augalai dvmarn1a1.
O 15-0 30. D. VI-VIII. Stovinčių ir lėtai tekančių vandenų
p'akraščiuose, užtakiuose, grioviuose, durpių duobėse. Dažnas.
Plūduriuojantysis vandenplūkis - H. morsus-ranae L.
4 gentis. Aštrys - Stratiotes L.
Augalai su palaipomis, dvinamiai. ~apai kardo v•pavidalo,
iki 30(45) cm ilgio. Ziedai balti, apie 4 cm ploc10 .. 0,15-
0,40. D. VI-VIII. Užaugančiuose ežeruose, senvagese, už-
takiuose, tvenkiniuose. Gana dažnas.
Alijošinis aštrys - S. aloides L.
4 SEIMA. LIONSARGINIAI - SCHEUCHZERIACEAE
l gentis. Liūnsargė - Scheuchzeria L.
jiški, vagoti, prie pama~o )lga _m~~shs, shebm1ų lap1;1 2 e!•
lės. Ziedai 3-6, gelsvai zalsv1; z1edynas - reta keke. Vai-
s iai išsipūtę, gelsvai ž ali. 0,10-0,2~. D. VI-VII. Aukšta-
pelkėse tarpinio tipo pelkėse. Apyrete. .
' Pelkinė liūnsargė - Sch. palustris L.
5 SEIMA. NARYTZOLINIAI - JUNCAGINACEAE
l gentis. Narytžolė - Triglochin L.
l. Purkos 6. Vaisiai kiaušiniški, 4-6 mm i)lgioL, su_bren-
dę suskyla į 6 išilgines dalis ( 120 pav., 4 . apai su· 1
tingi, 2-4 mm pločio. 9,15-0,75. D. VI-VIII. Drus-
kingose pievose, pakrantese. Ret~. ~augoma. . .
Pajūrinė narytzole - T. manttmum L.
Purkos 3. Vaisiai siaurai buožiški, iki 8 mm ilgio, su:
brendę suskyla į 3 išilgineJ. dalis ( 120 pav., 3) . Lapai
nesultingi, apie l mrn ploc10: O, 15-0,45. D .. Vl-:VIII.
Slapiose ir ~!_pelkėjusiose p1:vose, pakrantese, zema-
pelkių pakrascmose. Gana dazna. L
Pelkinė narytžolė - T. palustre .
337
22 Užsak. Nr. 6435
- - - -- - - ~~ -----=------- --- - --
' • 11
..... ! ' ''

6 SEIM.A. PLODINIAI - POTAMOGETONACEAE
l. Z\eda! d~ilyčia!,. ~otuotose vvarpose jų du arba daug. 2
Z1eda1 v1enalycia1, lapų pazastyse, arba kartais susi-
telkę į varpas, apgaubtas viršutinių lapų makščių. Au-
galai vienanamiai. 4 Lapai nuo liniįiškai (ancetiškų ar~~ siaurp pailgų ~k~
2. Lapai be makščių, poromis, kartais po 3 arti vienas ki-
to ir atrodo beveik priešiniai.
. l. Grenlandija - Groenlandia
Lapai su makštimis, aiškiai pražanginiai arba dviei-
liai. 3 yra plonų tarpinių gyslų. Stiebas labai suplotas, briau-
3. ~uokeliai 1· Vaisiai bekočiai. Vidaus vandenų arba ma-
nų augala1. 2. Plūdė - Potamogeton
Kuokeliai 2. Vaisiai ryškiai kotuoti. Jūros augalai.
3. Rupija - Ruppia
4. Ziedai siūliškų lapų pažastyse. Vidaus vandenų augalai.
4. Vandensargė - Zannichellia
Ziedynas - varpa, kurią gaubia viršutinių lapų makš-
tys. Jūrų augalai. 5. Andras - Zostera
l gentis. Grenlandija - Groenlandia Gay
Vi~i lapai pasinėrę, bekočiai, pamatu kiek apkabina stiebą.
Stiebas apvalus, dvišakai šakotas. Beveik rutuliškose var-
pose po 2-8 žiedus. 0,30-0,50. D. VI-VIII. Upėse, tven~
kiniuose. Labai reta. Saugoma.
Tankialapė grenlandija - G. densa (L.) Fourr.
(Potamogeton densus L.)
2 gentis. Plūdė - Potamogeton L.
l. Lapo lakštas siauras, linijiškas arba beveik siūliškas
lygiakraštis, pamatas jungiasi su stiebą apkabinančio;
makšties viršutine dalimi. · 2
Lapo lakštas nuo ovališko iki lancetiško arba linijiško,
ne!e!ai atokiai smulkiai dantytas, pamatas jungiasi su
plev1škos, permatomos, kiek atsivėpusios makšties apa-/
tine dalimi. 3 jusi, o jeigu ji buka, tai su gana ilg':1 sma1galehu.
2. Lapai iki 0,5 mm pločio, siūliški, viršūnė buka arba
apvali. Stiebo tik apatinė dalis šakota. Vaisiai 2-2,5 mm
ilgio, žalsvi. 0,10-0,35. D. VI-VII. Stovinčiuose ir te-
kančiuose vandenyse. Gana reta.
Laiboji plūdė - P. filiformis Pers.
Lapai apie l mm pločio, linijiški arba yliški, viršūnė
smaili. Stiebas iki viršūnės šakotas. Vaisiai 3-4 (5) mm
338
JI
ilgio, gelsvai rudi. 0,30-2,00. D. VI-VIII. Stovinčiuo­
se ir tekančiuose vandenyse. Gana dažna.
šukinė plūdė - P. pectinatus L.
3 (l). Visi lapai linijiški arba yliški, iki 5 mm pločio, ly-
giakraščiai, pasinėrę vandenyje. . . .~
ovališkų, daugiau kaip 5 mm ploc10, krastas smulkiai
dantytas arba lygiakraštis; dažnai būna plūduriuojan­
čių lapų. . . ~l
4. Lapai atrodo labai gysloti, !les tarp ?-5
p agrmd~mų
nos aštrios, beveik sparnuotos. 5
Lapų pagrindinės gyslos 1-5 (7), tarpinės nerrš~ios ar-
ba jų v isai nėra . S t iebas beveik apvalus, o Jeigu su-
plotas, tai briaunos apvalios. . • _ . . .. . _6
5. Lapų pagrindinės grslos 3, _v~rsur:ie nus~~ąe1usi_, pne
pagrindo (l) 2 juosvi gūbreha1. Ziedynkociai tok10 pat
ilgio kaip negausiažiedė, beveik apskrita varpa. 0,30-
0,60. D. VI-VIII. Stovinčiuose v andenyse. Reta.
Smailialapė plūdė - P. acutifolius Link
Lapų pagrindinės gyslos 5, viršūnė buka, su smaigalė­
liu, prie pagrindo gūbrelių nėra. Ziedynkočiai 2-3 kar-
tus ilgesni už gausiažiedę pailgą varpą. 0,40-1,50. D.
arba Vn. VI-VIII. Stovinčiuose ir lėtai tekančiuose
vandenyse. Gana dažna.
Plokščioji plūdė - P. compressus L.
6. Stiebas kiek s uplotas. Lapai linijiški, prie pamato 2
gūbreliai, 3-5 ryškios pagrindinės gyslo~. . 7 •V •
Stiebas apvalus ar beveik apvalus. Lapai sensk1 arba
siaurai linijiški, 1-3 ryškios pagrindinė~ gys_l~s_. . 9
7. Lapai 2-3 (4) mm pločio, buka ar apsknt a v1rsune su
trumpu smaigalėliu ar jo beveik nėra, vidurinė gysla
ryški, šoninės nelabai ryškios. Ziedynkočiai maždaug
tokio pat ilgio kaip tankiažiedės kiaušiniškos varpos.
0,30-0,90. D. VI-VIII. Stovinčiuose, rečiau tekan-
čiuose vadenyse. Gana reta.
Bukalapė plūdė - P. obtusifolius Mert. et Koch
Lapai 0,7-2,5 mm pločio, viršūnė sm!1ili ar n1;1sm~i~ė­
Ziedynkočiai 2-3 kartus ilgesni už retažiedes varpas. 8
8. Lapai trigysliai, viršūnė smailėjanti, dažniausiai raus-
vi. Lapų makštys ištisinės. Prielapių . viršūnės ~~~k~l­
tos. Ziedynkočiai ištisai vienodo storio arba virsunes
labai neryškiai sustorėjusios. 0,30-0,50. D. VII, VIII.
Stovinčiuose vandenyse. Apyretė.
Rausvoji plūdė - P. rutilus Wolfg.
339
- - - - ---- --------- --- - - - - - --- - - --- - -- - - --
•t

Lapai ~ažniausiai penkiagysliai, vidurinė gysla daug
rysk_esn~, _buka arba apysmailė viršūnė su palyginti ilgu
sm~1ga~e]~u .. Lapų ~a~stys iki pamato perskeltos. Prie-
l~p1ų virsunes dv1sk1ltes. Ziedynkočiai link viršūnės sto-
reJ a. 0,30-0,80(1,20). D. VI-VIII. Stovinčiuose van-
denyse. Gana dažna.
. Dygliaviršūnė plūdė - P. friesii Rupr.
9 (6). Lap_a1 šeriš½i, ~a1!1siai žali, trigysliai, vidurinė gys-
la labai stora, sonmes daug plonesnės viršūnė nusmai-
l~jl!,~i. Vaisiukai pavieniai. 0,30-0,60. 'D. VI, VII. Sto-
vmcmose vandenyse. Labai reta.
Siūlinė plūdė - P. trichoides Cham. et Schldl.
~apai siaurai li_niji~ki, žali arba šviesiai žali, trigys-
ha1, gyslos beveik vienodo storio. lO
10. Lap~i .~viesiai__ ge~~v~i. žali, vidurinė gysla gana stora,
apatmeJe _pus_eJe 1sk1~1, ~e~ abipus nėra blyškių, stam-
bių lą~t:~ų_ )Uostų; s~r.une_s gyslos ne tokios ryškios,
lapo virsuneJe sutankeJ a ir pakrypsta link vidurinės
gy~los. Prielapių apatinė dalis iki 2/a suaugusi į vamz-
delĮ. 0,20-1,00. D. VII, VIII. Stovinčiuose ir tekan-
čiuose vandenyse. Labai reta.
Paterminė plūdė - P. panormitanus Biv.
~apai _ž~~i, visos 3 gy_slos beveik vienodo ryškumo, bent
z_emutix:ieJe lapo _dalyje greta vidurinės gyslos yra ke-
h?s. pailgų, bev~1k persišviečiančių ląstelių juostos; šo-
!1me~ gysl?s p_ne pat lapo viršūnės stačiu kampu įsi­
JU?~ia Į _v1durmę gyslą. Prielapiai iki pat pamato pa-
la1d1, susisukę. 0,10-0,80. D. VI-VIII. Stovinčiuose ir
tekančiuose, dažniausiai smulkiuose vandens telkiniuo-
se. Apyretė. Berchtoldo plūdė - P. berchtoldii Fieber
11 (3). Svt_ie~as kiek plokšči~s., keturbriaunis. Lapai pailgi,
be½o~1~1, ~rastas. smul~ia1 dantytas, stipriai garbanoti.
Va1s1a1 pne pagrmdo vienas su kitu suaugę. 0,20-1,50.
D. VI-IX. Stovinčiuose ir tekančiuose, dažniausiai už-
terštuose vandenyse. Gana dažna.
Garbiniuotoji plūdė - P. crispus L.
Stiebas apvalus. Vaisiai vienas su kitu nesuaugę. 12
12. Viršutinės stiebo dalies lapai odiški, bent augalams
žyd_in~ plūduriuoja vandens paviršiuje, apatinės dalies
pasmerę vandenyje. 13
- Vi_si _lapai pasinėrę vandenyje, plūduriuojančių papras-
tai ner a, o jeigu kartais būna, tai jie ne odiški. 17
13. Plūduriuojančių lapų viršutinėje lapkočio dalyje yra
blyškus, lankstus sunėrimas, lakštas elipsiškas arba pa-
ilgai kiaušiniškas. Pasinėrusieji lapai (jeigu jie yra) ·
dažniausiai redukuoti iki siaurai linijiškų filodžių. 0,60-
340
)
l 50. VI-VIII. Stovinčiuose ir tekančiuose vandenyse.
Dažna. Plūduriuojančioji plūdė - P. natans L. ,
Plūduriuojančių lapų lapkočio vir~ūnėje blXš~a~s s~-
nėrimo nėra. Pasinėrusių lapų lakstas pers1sv1ecianhs,
tik kai kurie jų virtę filodžiais. . . 14
14. Pasinėrusieji lapai bekočiai arba su trumpu, 1k1 l cm
ilgio sparnuotu lapkočiu. . . v• . 15
Pasinėrę ir plūduriuoj anty_s ~~pat .1l~akoc1a~:.. _16
15. Pasinėrusieji lapai nuo eh~S}~kų 1k1_ lan_cet~skų, ly~1-~-
kraščiai, apskrita ar b~½~ _virs_un:,. p_~u~unuo1an~ys o 1s-
ki dažniausiai atvirksc1a1 k1ausm1sk1, lapkotis daug
tr~mpesnis už lakštą. Visi lapai rausvai žali. 0,30-
2,00. D. VII-VIII. Stovinčiuose ir lėtai tekančiuose
švariuose vandenyse. Gana reta. .
Alpinė plūdė - P. alpinus Balbts
Pasinėrusieji lapai siaurai elip_s~ški ar pai!g_i! k_rašt~s
smulkiai dantytas, viršūnė sma1h _ar_vn~sma1leJ ~s1,v_pl_t:·
V
duriuojantys (jeigu ji~ yra) k_iaus_1~1sk1_ arb_a k1a1:sm1s:
V
kai lancetiški, lapkotis dazma~s1a1v ½!ek 1lgesms uz
lakštą arba šiek ~iek tr~m~es:11s uz ).l· 0,30-1,20. D.
Vl-VIII. Stovinčiuose ir leta1 tekancmose vandenyse.
Gana dažna. Įvairialapė plūdė - P. gramineus L.
(P. heterophyllus Schreb.)
16(14). Ziedynkočiai ryškiai storesniu~ sti~bą;, yaisiai 3-
4 mm ilgio. Plūduriuojantys. l~pa1_ ~-hps1sk1, •vp~matas
nukirstas arba apskritas, pasmerus1eJ1 l~ncehskt, ~er-
sišviečiantys, dažniausiai greitai žūva, 1au~ų . krastas
smulkiai dantytas. 1,00-3,00. D. V~-V~II. !-,eta~_teka_n-
čiuose, giliuose vandenrse. ~et a._ P!etų ir P1etryc1ų L1~-
tuvos upėse. Narmoto11 plude -. P. nod?sus ~~t!.
Ziedynkočiai tokio pat storio kaip _sb~bas, _Imk_ v1:su-
nės nestorėja. Vaisiai 2,0-2,5 mm ilgio. Pludur!UOJ~!1-
tys lapai nuo ovališkų iki la!)-c~tiš½ų_,_ pamat~~ ~tek s_1r-
diškas, kartais nukirstas, pasmerus1eJ I lancebsk1, lygia-
kraščiai, ilgai išsilaiko. 0,30-0,60 .. _D. VI-VI_II.. Sek-
liuose durpiniu dugnu ežeruose, hunuos~, Ęnovmose.
Labai reta. Rūgčialapė plūdė - _P. p~lygo!11fohus_ Pou~r.
17 ( 12}. Ziedynkočiai tok_i? pat ~t?no kaip. s~1.ebas, l_1~k v;r-
šūnės beveik nestoreJa. Va1s1ų nugarmeJe puseJe ast-
riabriaunė skiauterė. .. .
_ Ziedynkočiai link viršūnės aiškiai storeJ a, gerokai sto-
resni už stiebą.
18 Lapai nuo beveik apskritų iki pailgai kiaušiniškų ~r~a
· kiaušiniškai lancetiškų, plokšti, širdišku p~m_atu V!S!š:
kai apkabina stiebą. Ziedynkočiai iki 5 cm ilgio. Va1sta1
3,0-3,5 mm ilgio. 0,30-1,00 (5,00). D. VI-Vlll. Sto-
341

vinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Labai dažna.
Permautalapė plūdė - P. perfoliatus L.
Lapai pailgai lancetiški, viršūnė šaukštiškai išgaubta,
apskritu pamatu pusiau apkabina stiebą . Ziedynkočia i
iki 20 cm ilgio. Vaisiai 4-5 mm ilgio. 0,80-3,00. D.
VI-VII. Stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse.
Gana dažna. Ilgoji plūdė - P. praelong·us Wulfen
l 9 ( 17). Lapai be smaigelio viršūnėje, nedideli, iki 6 cm
ilgio, gyslų tinklas ryškus . Pasinėrusieji lapai bekočiai,
apskritu pamatu pusiau apkabina stiebą. Kartais yra
maži, trumpakočiai plūduriuojantys lapai. 0,30-1,20.
D. VII-IX. Stovinčiuose ir tekančiuose vandenyse. Re-
ta. Spindinčioji plūdė - P.x nitens Web.
Lapai su smaige!iu viršūnėje, stambūs, iki 30 cm il-
gio, gysltĮ tinklas neryškus. 20
20. Visi lapai pasinėrę, ilgi; lapkočiai labai trumpi, vieno-
do ilgio. Ziedynkočiai iki 25 cm ilgio. 0,60-3,00. D.
VI-VIII. Stovinčiuose ir lėtai tekančiuose, dažniausiai
užterštuose vandenyse. Labai dažna.
Blizgančioji plūdė - P. lucens L.
Viršutinės stiebo dalies lapai neretai plūduriuojantys,
vidutinio didumo (iki 10 cm ilgio), lapkotis ilgesnis
negu pasinėrusiųjų. Ziedynkočiai dažniausiai iki 8 cm
ilgio, retai ilgesni. 0,30-1,00. D. VI-VIII. Stovinčiuo­
se ir lėtai tekančiuose vandenyse. Gana reta.
Dryžuotoji plūdė - P. X zizii Mert. et Koch
3 gentis. Rupija - Ruppia L.
Stiebas siūliškas, labai šakotas, apatinė dalis š liaužianti ir
įsišaknijanti. Lapai dvieiliai, siaurai linijiški, apie l mm plo-
čio. Ziedai dvilyčiai, viršūniniuose varpiškuose žiedynuose jų
po 2. 0,15-0,40. D. VIII-X. Baltijos jūroje ties Palanga.
· Jūrinė rupija - R. maritima L.
4 gentis. Vandensargė - Zannichellia L.
Stiebas plonas, š liaužiantis ir ties bambliais įsišaknijantis,
viršūnė plūduriuoja. Lapai poromis sutankėję, beveik prieši-
niai. Kuokeliniai žiedai be apyžiedžio, su l (3) kuokeliais,
piesteliniai dažniausiai su 4 piestelėmis. 0,10-0,40. D . VI-
VIII. Vandens telkiniuose. Labai reta.
Pelkinė vandensargė - Z. palustris L.
5 gentis. Andras - Zostera L.
1. Lapai siauri, keleto mm pločio, ikj 90 bem ilgio! gyVslos
5-7, viršūnė apskrita. Lapų_ 11:aksJys e a1:1se11_ų:, _ ~~­
pos gausiažiedės, iki 8 ci:n 1lg(o; z1edynkohs v1rsune1e
sustorėj ęs, tokio pat stor10 kai.P•. varpa .. ~,30-1,20. p.
Vl-VIII. Baltijos jūros pakrasc1uose, 1k1 10 m _gylio.
Gana retas. Jūrinis andras - Z. marma L.
Lapai l (2) mm pločio, i~i 30 cm ilgio,. grsios 1-3,
viršūnė įlenkta. Lapų makstys su 2 ausele~m~. \C~rpose
keletas (keliolika) žiedų, jos apie 1,5 cm Ilgio; ~.1ed~i:-
kotis nesustorėjęs. 0,20-0,40. D. Vl-Vlll. BalbJos JU-
ros pakraščiuose, iki l m gylio. Retas.
Mažasis andras - Z. nana Roth
7 SEIMA. PLUKENINIAI - NAJADACEAE
l gentis. Plukenis - Najas L.
l. Lapai 2-4 mm pločio, kraštas. ir apati_nėk p~ts~, kAaip ir
stiebas, dygliuotas. Lapų makstys lygia r.as es. uga-
lai dvinamiai. 0,05-0,50. Vn. VI-VIII. Ezeruose, tven-
kiniuose, senvagėse. Apyretis. Saugom_as. .
Didysis pl ukems - N. marma_ L_.
Lapai apie l mm pločio, k~aštai dygliuoti, .~~t apatu~e
pusė, kaip ir stie~as, nedy~hl:ota. La~ų. maksc1ų pakras-
čiai blakstienu9h. Augalai v1enanam1a1. 0,0~~0,25. Vn.
VI-Vlll. Sekliuose stovinčio vandens telk1m~ose. Re-
tas. Saugomas. Mažasis plukenis - N. mtnor AI!.
8 SEIMA. LELIJINIAI - LILIACEAE
l. Lapai 2, pražanginiai, kia~šiniški, pamatas širdiškas.
Apyžiedžio lapelių ir kuokelių po 4.
14. Medutė- Majanthemum .
Lapas vienas, kartais j ų keletas arba dau~. {jeigu_ ~'
tai pamatas ne širdiškas). Apyžiedžio lapeliai 6, o Jei-
gu 4, tai kuokeliai 8 (l O). . . .
2. Lapai 4 (5), menturyje, tinkliškai gys~ob. Ku.okeh a1 _8
( l O). . .• . . 17. V!lkauoge-:- _Paris
Lapai ne mentunuose, 1S1lga1 gysloti. Kuokeha1 P\
prastai 6. . . .
3. Augalai žydi rudenį, jau Iapa~s sunyku~. Lapca1 1hr. vai-
sius (dėžutė) išauga pavasarį. 3. Ve1yv1s - o 1e 1cum
Zydintys augalai su lapais. g
4. Vaisius - uoga.
- Vaisius - dėžutė. 7
 5. Lapai _l~?.~i smulkūs,_ odiškų žvynų pavidalo, jų pažas 11, Zicdas slalus, v1t•11.is, slit•ho v11s111n•11•
tys~ lm1J 1skos, serehų ar trumpų ūglių pavidalo ša- 8. Tul1>ė Tulipa
keles: _ v• • l.~- _Smidras - Asparagus Z iedų gana daug, o jeigu vienas, tai nusvirgs.
L_apa1 normalus, plac1a1 lancettsk1 arba siaurai elipsiš- 7. Lelija - Lilium
6. t~pa! _sti~biniai, jų gana daug. Subrendusios uogo~ l gentis. Pudmė - Tofieldia Huds.
tams~a1 mely_n~s: . 15. Baltašaknė - Polygonatum
- Lapai pamatmia1, JŲ 2, kartais 3. Uogos raudonos. ·,11cbas status, neretai kiek išsilankstęs, apatinėje dalyje 2
. . . 16. Pakalnutė - Convallaria , !lės lapų. Ziedai gelsvi arba gelsvai žalsvi; ži_edynas-: vi~-
7. ~1~da1 gelsvi, gelsvai žalsvi, kartais balsvi. Liemenė- 1minė ilga kekė. 0,15-0,30. D. VI-VII. Dregnose, salh-
h~1 3i la~a~ trumpi. 8 11i11otose pievose, pakrūmėse. Labai reta. Saugoma.
Z1eda_1 r_y~~!Y spalvų. Liemenėlis l. 9 Taurinė pudmė - T. calyculata (L.) Wahlenb.
8. Lap~1 . ~m111~ka1 lancetiški, iki 6 mm pločio, susitelkę
apatmeJe stiebo dalyje. l. Pudmė - Tofieldia 2 gentis. Cemerys - Veratrum L.
Lapai elipsiški, iki 12 cm pločio, išaugę per visą stiebą.
. . . 2. Cemerys - Veratrum Sliebas tvirtas, status, gausiai lapuotas. Lapai pražanginiai,
9. Va!n!klap!ų_ bent ~~atinė dalis tarpusavyje suaugusi. 10 viršutinė pusė plika, apatinė plaukuota. Ziedų vidinė pusė
- Va_m1klapia1 pala1d1 arba tik prie pat pamato tarpusa- halsva, išorinė gelsvai žalia arba abipus gelsvai žali; žiedy-
vyJe suaugę. 11 nas - šluotelė. 0,50-1,60. D. VII-VIII. Slapiose, krūmuo­
10. Zied~i _ piltuviški, apyžiedžio lapeliai viršutinėje dalyje tose pievose. Labai retas. Saugomas.
pala1d1. 11. Jacintas - Hyacinthus Lobelio čemerys - V. lobelianum Bernh.
Zi~dai beveik rutuliški, apyžiedžio lapeliai beveik išti-
sai suaugę. 12. lydrė - Muscari 3 gentis. Vėlyvis - Colchicum L.
11. Ziedai nedideli, iki 2 cm ilgio. 12
Antžeminio stiebo nėra. Rudenį žiedai išlenda tiesiog iš že-
- ?ie_dai vidutinio didumo arba dideli, daugiau kaip 4 cm mės, jie rausvi arba rausvai violetiniai, vamzdelis labai il-
Ilgio. 16 gas (iki 20 cm). Kitą pavasarį išauga pailgai lancetiški, iki
12. Zied_~i ~y~k!ai abipys geltoni arba vidinė pusė gelto- 5 cm pločio lapai. Vasarą lapų skrotelės viduryje pasir~do
na, 1sor1ne zalsva; z1edynas - netikras skėtis. ruda, apie 4 cm ilgio dėžutė. 0,05-0,40. D. VIII-X. Dreg-
5. Vištapienė - Gagea nose ir apydrėgnėse pievose. Augalas labai retas, stipriai
- Ziedai ne geltoni. 13 nuodingas (ypač jo svogūngumbiai). Saugomas.
13. ~ie~:ynai rutuliški ~rba skėtiški, juos prieš skleidžian- Rudeninis vėlyvis - C. autumnale L.
tis z1edams apgaubia 1-2 plėviškos pažiedės {121 pav.,
3, 5). 6. Cesnakas, svogūnas - Allium 4 gentis. šiaudenis - Anthericum L.
? _ied~i pavieni_ai arba žiedynai kitokie, jų plėviškos pa- Stiebas status, viršutinė dalisšakota, apvalus. Lapai pama-
z1edes negaubia. · 14
tinėje skrotelėje, linijiški, iki
50 cm ilgio, pliki. Apyžiedžio
14. Zi~dai_ _!>alti. Ziedynas šluotelė arba kekės, susitelku- lapeliai 10-13 mm ilgio, lancetiški. 0,30-0,70. D. VI-VIII.
sios Į sluotelę. 4. šiaudenis - Anthericum Sausuose miškuose, pamiškėse. Pietryčių Lietuvoje apyretis,
Zied~i ~ėly?i,. r~usvi,_ o je_igu balti, tai išorinėje pusėje kitur labai retas arba visai neauga. Saugotinas.
yra zah ruozeha1, pav1enia1 arba paprastose kekėse. 15 šakotasis šiaudenis - A. ramosum L.
15. Z!~dai mė\yni arba rausvi. Kuokeliai išaugę iš apyžie-
dz10 lapelių pamato. 9. Scylė - Scilla 5 gentis. Vištapienė - Gagea Salisb.
Ziedų vidinė pusė balta, išorinė žalsva arba žaliai ruo-
l. Ziedkočiai gauriškai plauku~ti: _Apyži~džio lapeli_ų ~š:
ž~ota: Kuokeliai išaugę iš apyžiedžio lapelių ties jų orinė pusė pūkuota. Pamatimai lapai 2, vagoti, 1k1
v1dur1u. 10. Paukštpienė - Ornithogalum 2 mm pločio. Svogūnėliai 2, vienas jų gerokai mažes-
344
345
 nis, apgaubti bendru apvalkalu. 0,10-0,20. D. IV-V Lapai 6-20 mm pločio. Stiebas .apvalus. Kuokelių ko-
Laukuose, pakelėse. Labai reta. teliai plokšti, viršūnėje 2 danteha1. 5vv•

Dirvinė vištapienė - G. villosa (M. B.) Duhy
(G. arvensis Dum ,)
Ziedkočiai pliki. 2 apyžiedis arba trumpesni už jį. 0,20-0,~0. D. VII~
2. Svogūnėlis l. Pamatinis lapas l, iki 7-10 mm pločio,
plokščias, viršūnė staigiai nusmailėjusi, lovelio pavi-
dalo. 0,10-0,30. D. IV, V. Lapuočių miškuose, krūmuo­
se, pamiškių šlaituose. Dažna.
Paprastoji vištapienė - G. lutea (L.) Ker-Gawler
Svogūnėliai 2-3 (4). Lapai iki 6 mm pločio. 3 Kalninis česnakas - A. montanum F. W. Schmidt
3. Pamatiniai lapai 2, pusiau apskriti, tuščiaviduriai, iki
1,5 mm pločio. Svogūnėliai 2, apgaubti bendru apval-
kalu. Skėtyje 2-5 žiedai. Apyžiedžio lapeliai lancetiš-
ki, buki. 0,10-0,20. D. IV, V. Drėgnuose lapuočių miš-
kuose. Labai reta.
Siauralapė vištapienė - G. spathacea (Hayne) Salisb_
Pamatinis lapas l, 2-6 mm pločio. 4 Valgomasis česnakas - A. sativum L.
4. Pamatinis lapas ryškiai arba tamsiai žalias, apatinė
pusė skiauterėta. Svogūnėliai 3 (4), bendro apvalkalo
nėra. Skėtyje 1-6 žiedai. Apyžiedžio lapelių viršūnė
apybukė. 0,08-0,20. D. IV, V. Pievose, pakelėse, padir-
viuose. Reta. Saugoma.
Pievinė vištapienė - G. pratensis (Pers.) Dum.
Pamatinis lapas šviesiai žalias, apatinė pusė neskiau-
terėta. Zydinčių stiebų svogūnėliai 2, juos gaubia bend-
ras apvalkalas. Skėtyje 1-5 žiedai. Apyžiedžio lapelių
viršūnė smaili. 0,08-0,15. D. IV, V. Krūmuose, me-
džiais apaugusiuose šlaituose, pamiškėse. Gana reta.
Mažoji vištapienė - G. minima (L.) Ker-Gawler
6 gentis. česnakas, svogūnas - Allium L.
l. Stiebas belapis, bukai tribriaunis. Pamatiniai lapai 2,
siaurai elipsiški arba elipsiškai lancetiški, smailūs, ko-
tuoti, 3-5 cm pločio. Ziedai ryškiai balti; žiedynas
skėtiškas. 0,20-0,50. D. V, VI. Drėgnuose lapuočių miš-
kuose. Retas. Saugomas.
t. Lapų apatinė pusė aštriai briau~~ta. Z_iedynas_ pl_oksci~s
arba pusiau rutuliškas. Kuokehai tokio pat ilg10 kaip
VIII. Drėgnose, šlapiose ir užliejamose pievose. Retas.
Saugomas. Kampuotasis česnakas-:-- A. angulos~~ L.
Lapų apatinė pusė nebriaunota. Ziedynas rutuhskas.
Kuokeliai ilgesni už apyžiedį. 0,15-0,30. D. VI-VII.
Sausuose šlaituose, pievose. Laba~ retas. .
5. Ziedyno apvalkalas vienskiautis, nus~ailėjęs, daug i_l-
gesnis už žiedyną. Apyžiedis rausvai baltas. Kuok~ 1~ų
kotelių danteliai trumpi, viršūnė buka. Lapo apatmes
pusės briaunos bukos, kraštai šiurkštūs:..A25-0,50. D.
auginamas kaip Vn. VII-VIII. Apyreciai auginamas
daržuose, laukuose.
Ziedyno apvalkalas dviskiautis, o jei~u vJe?.skiautis, tai
supleišėjęs į daugelį dalių, trumpe;'ms U} zi_edyną.v ~U?·
kelių danteliai smailūs, ilgesni uz apyziedĮ. Apyz1ed1s
tamsiai purpurinis. . . . •V6
6. Ziedynas su svogūnėliais. Jo apvalkala_s _dv1sk1~utts,. is-
lieka ir vaisiams subrendus. Lapo apatmes puses bnau-
nos bukos vidurinė gysla ir lapo kraštai šiurkštūs.
0,50-0,80{1,00). D. VI-VII. Pamiškė~e, šlaituo~e, už-
liejamose pievose, krumuose. Retas. Kat kur auginamas
daržuose. Saugomas.
Porinis česnakas - A. scorodoprasum L.
Ziedynas be svogūnėlių. Jo apval_kalas vien~ki~utis,. s~-
pleišėjęs, vaisiams išaugus n~kr_n:-ta. ~a pat s1~ura1 V l:·
nijiški, viršutinė pusė lyg lovelis Įlmkusi, krastai sturk~-
tūs. 0,30-0,70. D. VI-Vll. Laukuose, laukų pakras-
čiuose, šlaituose. Augalas labai retas, atneštinis.
Apskritasis česnakas - A. rotundum L.
7 (2). Lapai pusiau cilindriški, tik apatinė jų dalis tuščia-
vidurė, viršutinė lyg lovelis įlinkusi. 8
Lapai išt isai cilindriški, !ušč!aviduriai._ . . 9
V

Meškinis česnakas - A. ursinum L. 8. Ziedyno apvalkalas dvisk1autls, ger~k~1. ilgesnis uz ru-

Stiebas apvalus arba aštriai briaunotas. Lapai bekočiai, tulišką žiedyną, kuriame gausu svoguneltų (121 pav., 3).
daug siauresni. 2 Kuokeliai tokio pat ilgio kaip apyžiedis arba trumpes-
2. Lapai plokšti. 3 ni už jį. Kuokelių koteliai nedantyt i. 0,20-0,60. D. VII-
Lapai cilindriški arba pusiau cilindriški, bent apatinėje VIII. Sausuose šlaituose, pamiškėse, krūmuose . Gana
dalyje tuščiaviduriai. 7 dažnas. Laukinis česnakas - A. oleraceum L.
3. Lapai 2-5 mm pločio. Stiebo briaunos aštrios. Kuoke- Ziedyno apvalkalas vienski~u~is, tol~io pa_t ilgio kaip
lių koteliai apvalūs, viršūnė nedantyta. 4 žiedynas arba ilgesnis, greitai nuknntanl1s ( 121 pav.,
346 347

--- -- -=,:,-...=-=:e=---==----=---=--~--- ---

•

1.
3 auga paupių pievose, pamiškėse. Saugotina.
4
121 pav.
4) • Zi~dyna~ dvažnia~_sia_i su svogūnėliais. I(uokeliai
gaug il~e~m uz apyziedĮ. Jų kotelių viršutinėje dalyje
dant~h~i (121 pav;, ~). 0,30-0,70. D. VI, VII. Sau-
suose slaituose, padrrvmose, pamiškėse pakelėse. Re-
ta~. Sa1;1gomas. Dirvinis česnakas _'._ A. vineale L
9. St~ebo ir lapų apay_nė dali~. da_žniausiai išsipūtusi. La:
pai_ ~--:-10 ffi:m plocio. Apyzied1s žalsvai balsvas. I(uo-
k~hai ilg~s_ni uz ~pyžiedį. Jų kotelių viršūnėje 2 trum-
pi dant~hai, apatine dalis išsiplėtusi. O 30-0 80 ( l 00)
D., aug1~amas_ dažniausiai kaip Vn. v1_'._vrrr: Augina:
mas darzuose ir laukuose. Dažnas.
. . . . Valgomasis svogūnas - A. cepa L.
Stiebas ir !~pa_i vienodo storio. Lapai 2-5 mm skers-
me~s_. Apyzied1~ r~usvasv_ar~a rausvai violetinis. I(uo-
ke!~a1_ tiym~esl!iv~z. apyz1edĮ. Jų kotelių apatinė dalis
ne1ssiple~us1, virs_une be dantelių. 0,15-0,40. D. VII-
VII~. Dregnosevp1~vose, pakrantėse. Labai retas. Dažnai
auginamas darzehuose, gėlynuose.
Laiškinis česnakas - A. schoenoprasum L.
7 gentis. Lelija - Lilium L.
l. Lap_ai__pail~ai elipsiški, pažastyse svogūnėlių nėra, vi-
durmeJ~ sbe~<? ~~lyje po_ ~ele!ą sutankėję į netikrą .
n:e_ntyr_Į- _Apyz1edz1? .l~p~tiai u~siraitę į išorę, nešva-
rt~i s~1es1ai purpunmai, ismargmti tamsesnėmis dėmė­
mis. Ziedai nulinkę; žiedynas - reta kekė ( I 21 pav., J).
0,40-1,80. D. VI-VII. Lapuočių ir mišriuose miškuo-
se. Gana reta. Saugoma. ·
Miškinė lelija - L. martagon L.
348
Lapai linijiškai lancetiški, per visą stiebo ilgį pražan-
g iniai. Ziedai bent viršutinėje žiedyno dalyje statūs.
Apyžiedžio lapeliai neužsiraitę ( 121 pav., 2). 2
' . Apyžiedis baltas, nedėmėtas. I(ekėje po keletą ar kelio-
lika žiedų. Lapų pažastyse svogūnėlių nėra. 0,60-1,50.
D. VI, VII. Neretai auginama darželiuose.
Baltoji lelija - L. candidum L.
Apyžiedis raudonas arba oranžinis, tamsiai dėmėtas.
Netikrame skėtyje po keletą žiedų. Lapų pažastyse iš-
auga rusvi svogūnėliai. 0,30-1,00. D. VI-VII. Ga-
na dažnai auginama darželiuose. Sulaukėjusi kartais
Raudonoji lelija - L. bulbiferum L.
8 gentis. Tulpė - Tulipa L.
Lapai lancetiški, kraštai dažniausiai banguoti. Zied8:i įvavirių
spalvų, kartais margi. 0,20-0,50. D. IV, V. Labai dazna1
nuginama darželiuose, gėlynuose.
Darželinė tulpė - T. gesneriana L.
9 gentis. Scylė - Scilla L.
Stiebas apvalus, vienas, belapis. Lapai pamatiniai, 2, kar-
tais 3, linijiški, vagoti, iki 15 mm pločio. I(ekėse po 2-5
žiedus. 0,10- 0,20. D. 111-IV. Auginama darželiuose, ka-
pinėse. Dvilapė scylė - S. bifolia L.
l O gentis. Paukštpienė - Ornithogalum L.
l. Lapai 5- 7 mm pločio. Skėtiškoje kekėje po keletą žie-
dų. I(uokelių koteliai prie pamato neišsip lėtę, be dan-
telių. O, 10-0,20. D. IV-V. Auginama darželiuose. Apy-
retė. Skėtinė paukštpienė - O. umbellatum L.
Lapai 7-12 mm pločio. Ziedynas_,:-: p~ilga vienaš~l~ _ke-
kė. I(uokelių kotelių pamatas issipletęs, suploksteJęs,
dažniausiai su 2 danteliais. 0,15-0,40. D. IV-V. Par-
kuose, gėlynuose. !(artais sulaukėja. Reta.
Nusvirusioji paukštpienė - O. nutans L.
11 gentis. Jacintas - Hyacinthus L.
Lapai linijiški, iki 12 (20) mm pločio, išilgai kiek įgaubti,
trumpesni už stiebą. Ziedai pailgose gausiažied_ėse kekėse,
įvairių spalvų, kvapūs. 0,20-~,4_5. !)- JV-V. Augu~amas. dar-
želiuose. Rytims Jacmtas - H. onentahs L.
349
 12 gentis. žydrė - Muscari Mill.
Lapai l_iniji~_kai lancetiški, 2- 3, iki 8 mm pločio, link pa
mato siaur':t~ntys, statūs .. Zie~ai m~lyni, viršūnėje siauru
baltu pa½rascm, po daugelĮ susitelkę Į trumpą viršūninę k(,
kę, nusvirę. 0,10-0,20. D. IV-V. Gana dažnai auginam·•
darželiuose, gėlynuose. '
Smulkiažiedė žydrė - M. botryoides (L.) Mill.
13 gentis. Smidras - Asparagus L.
Lapų pažastyse po 1-~. žiedu~, _jie smulkūs, žalsvai gelsvi.
Uogos raudonos, rutuhskos, 1k1 8 mm skersmens. 0,30-
1,30. D. VI-VII. Sausuose šlaituose, salpinėse pievose. Re•
tas. Dažnokai auginamas darželiuose ir daržuose.
Vaistinis smidras - A. officinalis L.
14 gentis. Medutė - Majanthemum Wigg.
Zied~i . smulkūs, b~l~vi; žiedynas - viršūninė kekė. Uogos
tamsiai raudonos, 1k1 5 mm skersmens, salstelėjusio skonio.
0,05-0,15. D. V, VI. Miškuose. Dažna.
Dvilapė medutė - M. bifolium (L.). F. W. Schmidt
15 gentis. Baltašaknė - Polygonatum Mill.
l. ~tiebas status. Menturiuose po (2) 3-6 linijiškai lance-
tiškus lapus. Uogos juosvai mėlynos. 0,20-0,80. D.
V-VI. Lapuočių ir mišriuose miškuose. Vakarų Lie-
tuvoje gana dažna. Saugotina.
. Menturlap~ ~altašaknė - P. verticillatum (L.) Ali.
Stiebas lanku 1šlmkęs. Lapai pailgai kiauš iniški arba
elipsiški, p_ražanginiai, dvieiljai. Uogos melsvai juodos. 2
2. Stiebas briaunotas. Lapų pazastyse po 1-2 vamzdiškus
ž_iedu_s,v Jų_ ap~tinė dalis susiaurėjusi. Apyžiedžio lape-
li ų v1rsune plika. 0,15-0,45. D. V-VJ. Sausuose miš-
kuose. Gana dažna.
Vaistinė baltašaknė - P. odoratum (Mill.) Druce
Stiebas apvalus. Lapų pažastyse po (2) 3-5 vamzdiš-
kus žiedus, jų apatinė dalis paplatėjusi. Apyžiedžio la-
pelių viršūnė plaukuota. 0,25-0,70. D. V-VI. Mišriuo-
se ir lapuočių miškuose. Gana dažna.
Daugiažiedė baltašaknė - P. multiflorum (L.) All.
350
16 gentis. Pakalnutė - Convallaria L.
,l it•bas briaunotas, belapis. Ziedai balti, varpelio pavidalo,
11 11::;virę;
ž iedynas - reta vienašalė kekė. Uogos ryškiai rau-
clonos, nuodingos. 0,10-0,20. D. V, VI. Miškuose. Gana
tlnžna. · Paprastoji pakalnutė - C. majalis L.
17 gentis. Vilkauogė - Paris L.
S liebas status, apvalus. Lapai s iaurai elipsiški arba plačiai
lnncetiški. Ziedas l, stiebo viršūnėj e. Apyžiedžio lapeliai 8,
HClsvai ža li, išsidėstę dviem ratais. l!?g~ m~!s~ai juo~~•
11uodinga. 0,10-0,25. D. V, VI. Lapuoc1ų ir m1srmose m1s-
kuose. Dažna. l(eturlapė vilkauogė - P. quadrifolia L.
9 SEIMA. VILKDALGINIAI - IRIDACEAE
l. Apyžiedis taisyklingas, vamzdelis gana trumpas, tiesus.
l. Vilkdalgis - lris
Apyžiedis netaisyklingas, vamzdelis vidutinio ilgio, lenk·
tas. 2. l(ardelis - Gladiolus
l gentis. Vilkdalgis - lris L.
l. Ziedai geltoni. Lapai kalavijiški, iki 2 (3) cm pločio.
0,50-1,00. D. VI-VII. Slapiuose miškuose, balose, pel-
kėse, šlapiosė pakrantėse. Dažnas. ·
Geltonasis vilkdalgis - L. pseudacorus L.
Ziedai tamsiai mėlyni arba violetiniai. Lapai linijiški,
iki 9 mm pločio. 0,30-0,80. D. V-VI. šlapiose pievo-
se, krūmuose, miško aikštelėse. Retas. Saugomas.
Sibirinis vilkdalgis - l. sibirica L.
2 gentis. l(ardelis - Gladiolus L.
l. Lapai 4-9 mm pločio. Ziedyne 2-5 žiedai, jis nevie-
našalis. 0,30-0,60. D. VI-VII. Pelkėtose pievose, krū­
muose. Labai retas. Saugomas.
Pelkinis kardelis - G. palustris Gaud.
Lapai 6-20 mm pločio. Ziedyne keletas - ar keliolika
žiedų, jis vienašalis. 2
2. Ziedai maždaug 3 cm ilgio, purpuriškai violetiniai. La-
pai linijiški, 6-15 mm pločio. 0,30-0,70. D. VI-VII.
Drėgnose ir užliejamose pievose, miškuose, krūmuose.
Apyretis. Saugomas.
Paprastasis kardelis - G. imbricatus L.
351
 Zi~da_i 4-4,5 cm ilgio, tamsiai rausvai violetiniai. l 1
pa1 siauro kalavijo pavidalo, apie 20 mm pločio. 0,50
1,00. D. VII-IX(X) . Auginamas darželiuose. Nereta■
Darželinis kardelis - G. communis t
10 SEil\-lA. VIKSRINIAI - JUNCACEAE
l. Lapai š~~iški, va~~diš_ki arba suploto vamzdelio pavl
d_alo, ~e~1au. p_lok~h, v~suomet pliki. Dėžutė daugiasėk-
le, dazmaus1a1 tnskyre. l. Vikšris - Juncu
L_ap~i P!okšti, b~nt pakraščiai blakstienoti. Dėžutė tri-
sekle, v1enaskyre. 2. Kiškiagrikis - Luzula
l gentis. Vikšris - Juncus L.
l. Zi_edyna~ v~tr??O .]šaugęs iš stiebo šono, nes belapio
stiebo v1rsune1e 1saugęs cilindriškas žiedynlapis suda-
ro tartum stiebo tęsinĮ.
Ziedypas. ai_škiai stiebo viršūnėje.
2. Sakmash~b!~ t_rumpas, augalų kupstai tankūs. Ziedy-
nas gaus1az1ed1s.
S~kniasti~b.is . ilgas, šliaužiantis. Augalai išaugę eilė­
m1_s, at~k1~! vienas !3U~ kit?· Ziedyne iki 10-15 žiedų. 5
3. Stiebo 1r z1edynlap10 serd1s skersai sutrūkinėjusi. Stie-
bas vagotas, melsvai žalias. Apatinės belakštės makš-
tys blizgančios, juosvai rudos. Kuokeliai 6. 0,30-0,80.
D. VI_-yIIr. Pakrantėse, drėgnose šaltiniuotose vieto-
se, gnovmose. Apyretis.
Melsvasis vikšris - J. inflexus L
Stie~o ir žie~ynlapJo. š~r~is nesutrūkinėjusi. Apatinė;
1:1-~kstys neblizga, sv1es1a1 arba rausvai rudos. Kuoke-
liai 3(4-6).
4. Stiebas pilkšvai žalias, be blizgesio, gana stangrus. Zie-
dynl~pis ~-15. cm ilgi?, j? makštis kiek išsipūtusi,
beveik . dv1gu_ba1 platesn~ uz stiebą. Ziedynas tankus,
gfilvutes. pav1~alo, kartais purus. Dulkinės juostos pa-
V
vidalo, Ilgesnes uz kuokelio kotelį. 0,20-0,90. D. VI,
V_II. Slapiuose. miškuose, užpelkėjusiose pievose, grio-
viuose, pakrantese. Gana dažnas.
Glaustažiedis vikšris - J. conglomeratus L.
Stie?as ~elsvai ~alias, blizgantis, lygus, lengvai lūž­
tantis. Z1edynlap1s 15-30 cm ilgio, jo makštis neišsi-
pūt}lsi: Ziedynas p1:1rus, re_tk_arčiais _gana tankus, jo ša-
keles. Ilgos. Kuokelių dulkmes ovahškos, trumpesnės už
kotelĮ. 0,30-1,20. D. VI, VII. Slapiuose miškuose, grio-
viuose, pelkėse, šlapiose pievose, pakrantėse. Dažnas.
Kėstasis vikšris - J. effusus L.
352
~ltt•bas laibas, iki l mm skersmens, makštys prie pa-
111alo š iaudo spalvos, šiek tiek blizgančios. Ziedynlapis
lit•vcik tokio pat ilgio kaip stiebas, todėl žiedynas
atrodo išaugęs ties stiebo viduriu. Ziedai balsvi arba
balsvai žali. Dėžutė tokio pat ilgio kaip išoriniai apy-
:t.icdžio lapeliai. O, 15-0,50. D. VI_- VIII. Pelkių pa-
kraščiuose, drėgnose pievose, pakelėse, pagrioviuose,
pakrantėse. Apyretis. Siūlinis vikšris - J. filiformis L.
Stiebas gana storas, iki 2,5 mrn skersmens, prie pama-
lo makštys labai blizgančios, šviesiai rudos. Ziedynla-
pis aiškiai trumpesnis už stiebą, todėl žiedynas atrodo
išaugęs arti stiebo viršūnės. Ziedai rudi. Dėžutė ilges-
nė už išorinius apyžiedžio lapelius. 0,30-0,75. D. VII-
VIII. Drėgnuose tarpkopių įdubimuose, pajūrio drėg­
nose pievose. Baltijos jūros ir Kuršių marių pakran-
tėse. Apyretis. Baltijinis vikšris - J. balticus Willd.
2 6 ( l). Ziedai kotuoti, pavieniai arba puriose galvutėse, kiek-
6 vienas žiedas su 2 pažiedėmis. 7
Ziedai bekočiai arba trumpakočiai, po keletą tankiose
3 galvutėse, prie jų pamato yra pažiedės; atskiri žiedai
be pažiedžių. 12
7. Visi lapai pamatiniai. Stiebas belapis, tik žiedyno sri-
tyje yra vienas ar keli žiedynlapiai. 8
Stiebas lapuotas. 9
8. Lapai minkšti, tokio pat ilgio kaip stiebas arba už j į
kiek trumpesni. Ziedynas retas. Iš 2 ar 3 žiedynlapių
bent vienas dvigubai ilgesnis už žiedyną. Kuokelių ko-
teliai ilgesni už dulkines. 0,15-0,40. D. VII-VIII. Pie-
vose, miškų a ikštelėse, ant miško keliukų. Gana retas.
Laibasis vikšris - J. tenuis Willd.
4 Lapai standūs, šeriški, bent dvigubai trumpesni už stie-
bą. Ziedynas tankus, žiedkočiai nevienodo ilgio. Zie-
dynlapis vienas, tokio pat ilgio kaip žiedynas. Kuokelių
koteliai trumpesni už dulkines. 0,15-0,30. D. VI-VIII.
2 3 4 5 6
122 pav.
23 Užsak. Nr. 6435 353
 Pamiškėse, miško aikštelėse, žemažolėse pievose. Ga11a
retas. šerialapis vikšris - J. squarrosus l..
9. Augalai vienmečiai. Stiebas beveik nuo pamato arba
bent nuo vidurio šakotas, visos šakos su žiedynais. 10
Augalai daugiamečiai. Stiebo tik viršūnė išsišakojusi;
yra bežiedžių ūglių. 11
10. Apatinės lapų makštys gelsvai rudos. Ziedyno šakelės
tiesios, viršūnėje žiedai pavieniai. Visi apyžiedžio la-
peliai ilgesni už dėžutę. Dėžutės sąvarų viršūnėje ma-
tyti liemenėlio liekana. Stiebai 10-30 cm aukščio nuo
pamato šakoti. 0,10-0,30. Vn. VI-VIII. Krantuose
grioviuose, pakelėse, drėgnuose laukuose. Dažnas. ' VI-VII. Pelkių pakraščiuose, miškų balose, grioviuo-
R.upūžinis vikšris - J. bufonius L.
Apatinės lapų makštys rausvos. Ziedyno šakelės išlin-
kusios, viršūnėje (1)2(3) žiedai. Vidiniai apyžiedžio la-
peliai tokio pat ilgio kaip dėžutė arba trumpesni už ją
( 122 pav., 3). Dėžutės sąvarų viršūnė apvali, liemenė­
lio liekanos nematyti. Stiebas 3-15 cm aukščio, tik
viršutinė dalis išsišakojusi. 0,03-0,15(18). Vn. (V)VI-
VIII. Drėgnose pievose, pakrantėse, pakelėse, ant ke-
liukų. Gana dažnas.
Varlinis vikšris - J. ranarius Pers et Song
(J. ambiguus auct. non Guss.)
11. Apyžiedis 2,5-3,5 mm ilgio, lygus, dėžutė raudona ar
juosvai ruda. Dulkinės 1,3-1,8 mm ilgio, apie 3 kar-
tus ilgesnės už kotelius. Ziedynlapis trumpesnis už žie-
dyną. Stiebas beveik apvalus. 0,15-0,40. D. VI-VIII.
Pajūrio drėgnose pievose, druskingose pelkėse, pakran-
tėse. Retas. Saugomas.
Druskinis vikšris - J. gerardii Loisel.
Apyžiedis 2-2,5 mm ilgio, beveik dvigubai trumpes-
nis už gelsvai rudą ar kaštoninės spalvos dėžutę. Dul-
kinės apie l mm ilgio, kiek ilgesnės už kotelius. Zie-
dynlapis ilgesnis už žiedyną arba lygus su juo. Stie-
bas suplotas. 0,15-0,30. D. VII-VIII. Drėgnose ir už-
pelkėjusiose pievose, pakelėse, pagrioviuose, drėgnose
mindomose vietose. Gana dažnas.
Plokščiastiebis vikšris - J. compressus Jacq.
12 (6). -~tiebas siū~i~kas, belap_is. Ziedynas viršūninis, gal-
vuteJe keletas ziedų; kartais būna 2-3 galvutės. Apy-
ži_e1žio la~elia~ smailiaviršūniai, vidiniai jštisai plėvi­
mai. Lapai apie 3 kartus trumpesni už stiebą, šeriški,
makštys rudos, prie pamato auselių nėra. 0,03-0,10
( 15). Vn. VI-IX. Drėgnose pakelėse, dirvose, pelkėse,
krantuose. Retas. Saugomas.
Galvinis vikšris - J. capitatus Weig.
354
~ - - - - - ~ ~- -
. -
Stiebas lapuotas, dažniausiai aukštesnis. 13
l l Lapai vagoti, viduje be skersinių pertvarų (jeigu yra
neryškios skersinės pertvaros, tai lapai šeriški ir au-
ga lai žemi - 3-20 cm). 14
Lapai .cilindriški, viduje su ryškiomis skersinėmis per-
tvaromis. 15
14. Stiebai žali, dažniausiai kylantys, ties bambliais įsi­
šaknijantys, prie pamato gumbiškai sustorėję, iki vir-
šūnės lapuoti. Ziedų 4-7 galvutės. Dėžutė maždaug
tokio pat ilgio kaip apyžiedžio lapeliai. 0,03-0,20. D.
se, pakrantėse. Retas. Liūninis vikšris - J. bulbosus L.
- Stiebai statūs, jų apatinė dalis rausvai ruda, prie pa-
mato nesustorėję, stiebiniai lapai 2. Ziedų 1-2 (3) gal-
vutės. Dėžutė 1,5-2 kartus ilgesnė už apyžiedį. 0,10-
0,25. D. VI-VII. Kimininėse pelkėse, paežerių liūnuo­
se. Labai retas. Saugomas.
Pelkinis vikšris - J. stygius L.
l 5. Visų apyžiedžio lapelių viršūnė buka ar apskrita, iš-
orinių apskrita viršūnė dažnai su trumpu smaigalėliu,
visi vienodo ilgio ( 122 pav., 6). Ziedynas tankus, jo
šakelės beveik stačios. Dėžutė staigiai nusmailėjusi,
viršūnėje trumpas smaigalėlis. 0,15-0,50. D. VI-VII
(VIII). Drėgnose pievose, pelkėse, grioviuose, pakran-
tėse, ant kelių, drėgnuose smėlynuose. Gana dažnas.
Alpinis vikšris - J. alpino-articulatus Chaix
(J. alpinus Vili.)
Visų apyžiedžio lapelių viršūnė nusmailėjusi. Ziedynas
išsiskėtęs. 16
16. Augalai šviesiai žali, retakeriai, su palaipomis. Apy-
žiedžio lapelių viršūnė ilga, nusmailėjusi, vidinių beveik
akuotuota, išoriniai aiškiai trumpesni už vidinius. Dė­
žutės viršūnė laipsniškai nusmailėjusi, su ilgu snapeliu
( 122 pav., 4). 0,30-0,90. D. VII-IX. Slapiose miško
pievose, šaltiniuotose vietose, grioviuose. Labai retas.
Smailiažiedis vikšris - J. acutiflorus Ehrh.
Augalai tamsiai žali, auga nedideliais kupsteliais. Apy-
žiedžio lapelių viršūnė trumpa, nusmailėjusi, išoriniai
lapeliai ilgesni už plačiais plėviškais kraštais vidinius
( 122 pav., 5). Dėžutės viršūnė staigiai nusmailėjusi, su
trumpu snapeliu. 0,10-0,60. D. VI-VIII. Slapiose
pievose, grioviuose, krantuose, pelkėse. Dažnas.
Nariuotalapis vikšris - J. articulatus L.
855
-
"
----------
- - - - -- - ~- - --- -
l .. ,

2 gentis. Kiškiagrikis - Luzula DC.
l. Ziedyno šakelių viršūnėje žiedai pavieniai. Išoriniai
apyžiedžio lap:!iai . ilgesni už dėžu!ę: Pamatiniai l apa 1
5-10 mm ploc10, JŲ gausu. Belakstes pamatinės lap11
makštys raudonai rudos. 0,15-0,30. D. IV-V. Miškuo·
se, krūmuose. Dažnas.
Plaukuotasis kiškiagrikis - L. pilosa (L.) Willd.
Po _2 ar ~elet_ą ži~j_ų kupJtėlėse arba galvutėse, kurios
s1;1s1te_lkus1os Į s½~c.10 ar sluotelės p_a~idalo žiedynus. 2
2. Z1eda1 trumpakoc1a1, po 2-5 kupetelese, kurios sudaro
r~tą s~ėtišką ~l~otelę: Apy!ie~žio lapeliai gelsvai bals-
vi, tok!o. pat 1lg}o kaip dezute. Lapai iki 4 mm pločio.
Pamatines makstys rudos, susiskaidžiusios į plaušus.
0,30-0,65. D. V-VI. šviesiuose miškuose, parkuose.
Retas.
Krūminis kiškiagrikis - L. luzuloides
. (Lamk.) Dandy et Willmott
9,alvutese daug bekočių žiedų, jos sudaro skėtiškus
ztedynus.
3. Apyžiedžio lapeliai 1,5-2 (2,4) mm ilgio šviesiai rudi
arba bal~v!, _išoriniai ilĘ_~sni už vidinius.' Galvučių 5-
12. Lapai 1k1 3 m~ p_loc10. Augalai be palaipų. 0,10-
0,30. D. V-VI. šviestuose miškuose, miško aikštelėse
pakelėse, pievose, pagrioviuose. Gana dažnas.
V. V . Pil½syasis kiškiagrikis - L. pallescens Sw.
Apyz1edz10 lape!tai 2,5-4 mm ilgio, rusvi.
4. Augalai retakeriai, požeminės palaipos trumpos. Ziedy-
ne _2-5 galvutės, vidurinioji bekotė, o šoninės vaisiams
atsiradus ant išlinkusių kotelių. Dulkinės bent 3 kar-
tus ilgesnės už kotelius. 0,05-0,20. D. IV-V. Sauso-
se žemažolėse pievose, šlaituose, pūdymuose miško
aikštelėse, pamiškėse. Dažnas. ' nusma1le1us10s, ant tnbnaunes varpos ašies jų 2 eilės
~anyklinis_ kiškiagrikis - L. campestris (L.) DC.
Augalai be palaipų, auga kupsteliais. Ziedyne 5-10
kotuotų galvučių. Dulkinės tokio pat ilgio kaip jų kote-
liai arba kiek už juos ilgesnės. 0,20-0,50. D. V-VI.
šviesiuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pie-
vose, durpynuose. Dažnas.
Daugiažiedis kiškiagrikis - L. multiflora (Retz.) Lej.
11 SEIMA. VARPINIAI (MIGLINIAI)-
POACEAE (GRAMINEAE)
l. ~_ug:al_~i yienan~_miai. _Kuok~linių žiedų varputės vir-
~~nmeJe sluot:leJe, o p1estelmių - burbuolėse, išaugan-
c10se lapų pazastyse. l. Kukurūzas - Zea
356
7.ie~ai dv~lyčiai. Jeigu i:asitaiko vienalyčių, tai jie ne-
susitelkę Į varputes ar ziedynus. 2
' Ziedų varputės bekotės arba koteliai labai trumpi, ne-
~~koti, jo~. tie~iogiai prisitvirtinusios_ prie pagrindinės
z1edyno as1es ir sudaro varpas, kurios gali būti tan-
kios ar retos, pavienės arba po keletą pirštiškai arba
plunksniškai išaugusios stiebo viršūnėje. 3
Ziedų varputės kotuotos. Jų koteliai gali būti ilgi, ne-
šakoti ar šakoti, o jeigu koteliai trumpi, tai visuomet
šakoti, tokiu atveju tankios varpučių kupetėlė~ gerai
matomos žiedyną sulenkus. 14
:1. Varpučių daug, jos ilgokose, plonose, iki 4 mm storio
pirštiškai išsiskleidusiose varpose. '
2. Pirštuotė - Digitaria
yarJ?OS storesnės, pavienės, arba plunksniškai išsidės­
cms1os. 4
l. Stiebo viršūnėje keletas aiškiai atsiskiriančių plunksniš-
kų varpų (ne varpučių!), sudarančių siaurą šluotelę
(123 pav., 1). 5
· ~ti~~o virš~nėje tik viena varpa, kartais žiedyno apa-
3 bneJe dalyje yra keletas trumpų, neryškiai atsiskirian-
čių trumpų varpų ( 123 pav., 2) . 6
5. Varpos iki 2 cm ilgio, susitelkusios į siaurą sudėtinę
v~rpą. ya!p_utėse po 2 dvilyčius žied~_s. Lapai su ryš-
km hczuvelm. 42. BekmantJa - Beckmannia
' - Varpos daugiau kaip 4 cm ilgio, pailgoje šluotelėje
(_1~3 ~a_v., 1). Varputėse po l dvilytį žiedą. Lapai be
4 hezuveho. 3. Rietmenė - Echinochloa
6 (4). Varputės 2-4 cm ilgio, atokiai išsidėsčiusios abi-
pus žiedyno ašies, jose po 6-20 žiedų.
44. Strugė - Brachypodium
- Varputės iki 1,5 cm ilgio, jose po l ar keletą žiedų. 7
7. Varput_ė~ . b~ varpažvy_niq, vi~nažiedės, siauros, yliškai
( 123 pav., 3), prieš žydėjimą prigludusios prie žiedyno
ašies, vėliau kiek atsilošusios. Lapai šeriški, standūs.
43. Briedgaurė - Nardus
Varputėse 2 (l) varpažvyniai, ant apskritos ar suplo-
tos varpos ašies jų 2 eilės. Lapai ne šeriški. 8
8. Viršūninė varputė su 2 varpažvyniais, šoninės su l
varpažvyniu, jos prisitvirtinusios prie žiedyno ašies
s~a~ruoju šonu, t. y. į ašį atkreipta žiedažvynių nuga-
rele ( 123 pav., 4). 45. Svidrė - Lolium
Visos varputės su 2 varpažvyniais, prie žiedyno ašies
prisitvirtinusios plačiuoju šonu, t. y. atkreipti į ašį žie-
dažvynių (ir varpažvynių) kraštai ( 123 pav., 5) . 9
357
.. - ----- --- - - - - - ---- - - - - -
.,,, ,, ' 11• --
 9. Ties kiekvienu žiedyno ašies išlinkimu yra po vien:J Varpučių koteliai be šerelių, kartais plaukeliai trum-
varputę, dažniausiai jos prisitvirtinusios 2 priešprieši
nėmis eilėmis. 10 pesni už varputes. .. .. v• . . 16
111 Vienoje žiedynkočio puseJe 2 eiles varpuc1ų, k1ekv1e~ą
Ties žiedyno ašies išlinkimu po 3, rečiau po 2 ar 4 jų gaubia žalia viršūnėje šukiškai suskaldyta skra1s-
varputes. 12 telė. ' 34. Kietavarpė - Cynosurus
10. Varputėse po 2 normaliai išsivysčiusius žiedus. Var- Varputės be skraistelių. . . ,v . v• • )7
• •
pažvyniai vienagysliai, ilgi, siaurai lancetiški, viršūnė 11. Varputėse po vieną normaha1 1ss1vyscms1 dv1lytĮ z\eš
yliška. 47. Rugys - Secale
Varputėse po 3 ar keletą normaliai išsivysčiusių žiedtĮ.
Varpažvyniai trigysliai arba daugiagysliai, viršūnė ap-
t~rputėse po 2 ar daugiau normaliai išsivysčiusius dvi-
lycms z1ed us.
V • v•
. k' · ·
21
skrita ar nusmailėjusi, bet ne yliška. 11 18. Ziedynas (varpašluotė) retas, varputeskg~nVa ato :ai v~e:
l l. Augalai vienmečiai arba žiemojantys, auginami. Var- na nuo kitos, neištisai dengia žiedyn otĮ. arp~z".ym~1
pažvyniai kiaušiniški. Vaisiams subrendus varputės ašis 4, iš jų 2 viršutiniai su. akuot~is, __apa~gę ruda~s ilgais
nesutrūkinėja, ir pliki, be žiedažvynių grūdai lengvai plaukeliais, juos apgaubta tr~ctas zem1~u e~anhs sta!Il·
iškrinta iš varpučių. 48. Kvietys - Triticum bus, trigyslis, be akuoto, plikas varp~zvyms. P_a~s ze-
Augalai daugiamečiai, savaiminiai. Varpažvyniai lan- miausias varpažvynis mažas, vienagyhs. Kuokeliai 2.
cetiški. Vaisiams subrendus varputės ašis sutrūkinėja 8. Gardūnytė - Anthoxanthum
ir kartu su žiedažvyniais grūdai pavieniui nubyra. _ Ziedynas tankus arba gana t_ankus, v_,arp~či_ų kupetė­
46. Varputis - Agropyron lės visiškai dengia žiedynkoti. Varpazvyma1 2. Kuo-
12 (9). Lapai standūs, pilkai melsvai žali. Varputėse po 3, . · 3.
kelia1 19
kartais 4 žiedus. Daugiamečiai smėlynų augalai su il- V v• v•
19. Ziedynas stambus, 15-20 mm skersn:-ens. arp1;1c1ų as1s
gais šliaužiančiais šakniastiebiais. prie žiedažvynių pam~to_ su plaukelių kuokštais. Lapų
51. Rugiaveidė - Leymus liežuvėlis 10-20 mm 1lg10. . .
- Lapai minkšti, žali. Varputėse po l, kartais po 2 žie- 15. Smiltlendre - Ammopht 1a
dus. Vienmečiai arba daugiamečiai tankiakeriai auga- Ziedynas iki 10 mm skei:s~ens. Varpučių ašis plika.
lai. 13 Lapų liežuvėlis iki 5_ mm 1!~10: . . . ~O
13. Augalai vienmečiai arba žiemojantys. Vidurinioji var- 20. Varpažvyniai pamatme ~a]~m~ arba ~ey:e1k_ 1kt puses
putė iš trijų prie to paties žiedyno ašies išlinkimo iš- vienas su kitu suaugę, v1rsune nusma~le3_us1, be aku~-
augusių yra bekotė, kraštinės su trumpais koteliais; to Ziedažvynis vienas, prie pamato krasta1 suaugę, daz-
neretai šoninės varputės be žiedų arba tik su kuokeli- ni~usiai akuotuotas. 12. Pašiaušėlis - Alo~ecur~s
niais žiedais. Ziedyno viršūnėje varpučių nėra arba yra Varpažvynių viršūnė akuot_uot~ ar~a. su dantehu, Jie
tik jų užuomazgos. 49. Miežis - Hordeum vienas su kitu nesuaugę. Z1edazvyma1 2, be akuotų.
Daugiamečiai miškų augalai. Visų 3 prie vieno žiedy- 11. Motiejukas - Phleum
no ašies išlinkimo esančių varpučių koteliai trumpi; 2 1 ( 17) . Apatinio žiedažvxnio vir~~n~je 2v da1:teliai. A~~o-
vidurinioji varputė dažniausiai ne"9'isiškai išsivysčiusi. tas 3-4 mm ilgio, 1saugęs 1s z1edazvyn~o n~garel7s.
Ziedyno viršūnė su varputėmis. 18. Smilgene - Atra
50. Miežvienis - Hordelymus - Apatinio žiedažvynio viršūnė b~. d~;1telių ~~b~. su v3-
14(2). Varpučių koteliai trumpi, todėl žiedynas tankus, pa- 5 danteliais. Akuoto nėra arba JIS 1saugęs ts ztedazvy-
našus į tikrą varpą, ir varpučių kupetėlės atsiskiria • • v - • 22
viena nuo kitos dažniausiai tik žiedyną sulenkus ( 124 n10 vtrsunes. . . •vk "k" 3 ·1
22. Varpašluotė kiaušiniška arba cilmdns J, 1 _1. ~m t·
pav., 2). 15 gio, tamsiai. arba m~l~vai pilka. Varpa;":yma1 v1eno10
Varpučių koteliai ilgi arba labai ilgi, nešakoti arba ša- ilgio, abu v1enagysha1. . 25. ~eht~ :-- Seslerta
koti, todėl žiedynas retas, šluotelės pavidalo. 23 Varpašluotė cilindriška arba siaur_a, p1ram1d1ska, ~a}s-
15. Varpučių koteliai apaugę ilgesniais už varputes šere- va, žvilganti, apati1:1ė d~lis_ kart~1s 11ertrau_kt_a. Vtrs~-
Iiais ( 123 pav., 2). Varputės vienažiedės. tinis varpažvynis tngyshs, 1lgesms uz a~~tmĮ begys!!·
5. šerytė - Setaria 29. KelertJa - Koelena
358 359

~ -----~---
• , 11
ttl l•+
 23 (lv~). Varputėse po vieną normaliai išsivysčiusį dvily!J Lapų liežuvėlis plėvelinis, kartais jis gana siauras, vo-
z1edą. 2•1 lelio pavidalo, bet tada be plaukelių. 35
Varputėse po 2 ar daugelį dvilyčių žiedų, kartais dar :12. Lapai pilksvai žali, 1-3 cm pločio. Varpučių ašis ap-
yra l (2) kuokelinis ž iedas. 31 augusi ilgais, tokio pat ilgio kaip žiedažvyniai arba
24. Varputės b~ varpažvynių arba būna tik jų užuomaz- ilgesniais už juos plaukeliais. 26. Nendrė - Phragmites
gos. šluotele paprastai neišlenda iš lapo makšties arba Lapai žali, siauresni kaip l cm. Varpučių ašis plika ar-
kyšo tik jos viršūnė. Lapai šviesiai žali kraštai labai ba apaugusi labai trumpais plaukeliais. 33
šiurkštūs. 6. Ra~enė - Leersia :ia. Varpažvyniai tokio pat ilgio kaip varputė arba kiek
- Varputės su varpažvyniais. 25 už ją truj!Tipesni. Apatinis žiedažvynis pailgai kiauši-
25. :';pati?io ~iedažvynio akuotas 2-3 kartus ilgesnis už niškas, apybukė viršūnė su 3 trumpais dante1iais. šluo-
z1eda_z':ynJ: V • 16. Smilguolė - Apera telėj e 4-10 varpučių. 27. Tridantė- Sieglingia
:';pah?1s ~1edazvyms be akuoto arba jis trumpesnis už Varpažvyniai ryškiai trumpesni už varputę. 34
z1edazvyn1. 26 :l4. Stiebas prie pamato bambliuotas, aukščiau be bamblių
26. Varputės iš šonų suplotos (jų skerspjūvis kiek elipsiš- ir be lapų. Apatinis žiedažvynis 3-4 mm ilgio. Varpu-
kas), todėl varpažvynių nugarėlės šiek tiek skiauterė­ tėse po 2-5 žiedus. 28. Melvenė - Molinia
tos. . 27 Stiebas ir aukščiau pamato bambliuotas ir lapuotas.
- Varputės apskrito ar beveik apskrito skerspjūvio1 todėl Apatinis žiedažvynis 1-2 mm ilgio. Varputėse po 8-
~-arpažvynių nugarėlės apvalios arba beveik plokš- 15 žiedų. 30. Posmilgė - Eragrostis
c~. ~ ;}5(31). Varputės 5-7 mm ilgio, trumpakotės, daug jų ku-
27. Varpučių aš~s. prie 3:patinio žiedažvynio pamato apau- petėlėse, kurios 2 eilėmis prisitvirtinusios prie šluotelės
g!-1s1 plaukeha1s, kune ne trumpesni kaip 1/ 3 žiedažvy- tribriaunės ašies, todėl žiedynas beveik vienašalis. La-
mo ( 1?5 pa?·• l~). 14. Lendrūnas - Calamagrostis pų makštys uždaros, t. y. suaugusiais kraštais, apati-
- Varpuc1ų as1s plika arba plaukeliai labai trumpi ne nėje stiebo dalyje susiplojusios, beveik sparnuotos.
ilgesni kaip ¼ žiedažvynio. ' 28 33. šunažolė - Dactylis
28. šluot~lės. že~utin_ia!Ile -~r1e? ~akelės, viena jų trum- Varputės ne kupetėlėse. Prie žiedyno ašies prisitvirtinu-
pakote. Z1edazvyma1 od1sk1, kieti, blizgantys. sios tik po kelias varputes. 36
7. Dryžutis - Phalaris 36. Visi varpažvyniai ar bent vienas jų tokio pat ilgio kaip
š!u_otel~s. ~e~ut~niav~e arde daug šakelių. Ziedažvy- varputė arba neryškiai už ją trumpesni. 37
ma1 plev1ma1, mmksh. 13. Smilga - Agrostis - Abu varpažvyniai aiškiai trumpesni už varputę. 47
29 (26). šluotelė vienašalė, varputės retos stambios nu- 37. Vienašalėje šluotelėje varputės atokiai viena nuo ki-
svyrančios, raudonai dėmėtos. Virš dvdyčio (kart~is 2 tos, stambios, nusvirusios. Varputėje aukščiau 2 dvi-
~yilyčių) žiedo varputėje esti dar vienas neišsivystęs lyčių žiedų dar yra stambus neišsivystęs žiedas.
z1edas. 31. Striepsnė - Melica 31. Striepsnė - Melica
šluotelė daugiašalė, o jeigu kiek vienašalė tai šake- Neišsivysčiusio žiedo varputėse nėra. 38
lių daug. Varputėse tik vienas dvilytis žiedas neišsi- 38. Varputės 3-5 mm ilgio, kiaušiniškos, rusvos, trižie-
vysčiusių žiedų nėra. ' 30 dės, 2 apatiniai (kraštiniai) žiedai kuokeliniai, turi po
30. Lapų makštys šiurkščiai plaukuotos. šluotelė kiek vie- 3 kuokelius, vidurinis (viršūninis) dvilytis, su 2 kuo-
!!aša!ė,_ joje daug šakelių. Varputės smulkios. Varpa- keliais. Augalai, ypač išdžiūvę, kvepia kumarinu.
zvyma1 3. 4. Sora - Panicum 9. Stumbražolė - Hierochloe
Lap_ų ma~štys pl_ikos. šluovtelė reta, daugiašalė. Var- Visi dvilyčiai žiedai turi po 3 kuokelius, jų apatiniai
putes labai smulk10s. Varpazvyniai 2. žiedažvyniai vienodos sandaros. 39
10. Sorokė - Milium 39. Ziedažvyniai be akuoto arba viršūnėje labai trumpas .
31 (23). Lapų liežuvėlis sudarytas iš siauro plėvelinio vo- dyglys. 22. Aviža - Avena
leli?,. iš kurio išaugę gana ilgi, už volelį ilgesni plau- Ziedažvynių, bent kai kurių varputės žiedų, nugarinėje
keha1. 32 dalyje arba kiek žemiau viršūnės yra akuotas. 40
360 361

.. ------
tN o1 iH
-

t l f, . .
 va gelės, vadinamos „geležinkeliu" . 35. Miglė - Poa
40. yarp_utėse viršutinis žiedas dvilytis, jo apatinis žieda
Apalinių žiedažvynių nugarinė pusė pusapvalė, neskiau-
zv~n~s b_e akuoto arba jis tiesus, apatinis žiedas kuo
terėta. 50
~elm!s, JO apatinis žiedažvynis su ilgu laužtu akuotu ,O Apatinio žiedažvynio nugarėlė su akuotu ir dvidante
tr dv1dante viršūne. 24. Avižuolė - Arrhenatherum
viršūne, tik retais atvejais apatinio žiedažvynio viršūnė
Varputėse visi apatiniai žiedai dvilyčiai žiedažvyniai
akuotuoti. ' 41 apskrita ir be akuoto, bet tuomet žiedyno ašis ketur-
briaunė, su 2 priešpriešinėmis šluotelės šakelėmis.
41. Apati~i~i. žiedažyyniai daug trumpesni už varpažvynius, 41. Dirsė - Bromus
nugarmeJe dalyJe yra akuotas, kurio viršūnė buožiškai
sustorėjusi, o žemiau yra plaukelių žiedas. Lapai še-
Apatinis žiedažvynis be akuoto arba jis išaugęs iš žie-
ri_ški, pilkai žali. 19. šepetukas - Corynephorus dažvynio nedantytos viršūnės . 51
Z1edažvynių akuoto viršūnė nesustorėjusi ir be plau- fd . Varp utės mažos, 1-2 (3) mm ilgio, iš šonų suplotos,
dviž iedės, kartais trižiedės (jeigu pasitaiko vienažie-
kelių žiedo. 42
džių, tai visuomet yra antrojo neišaugusio žiedo užuo-
42. Varput~s trumpos, 2-6 mm ilgio. 43
- Varputes daugiau kaip 7 mm ilgio. 45 m azga). Stiebas, lapai ir jų makštys pliki.
36. Smilgaitė - Catabrosa
43. V_arpučių ašis pli~a.: Ąp~tin!? žiedas dvilrt~s, žiedažvy-
ms su akuotu, virsutm1s z1edas kuokehms. Varputės Varputės dažniausiai didesnės, jose ne mažiau kaip 3
balsvos arba balsvai žalios, vaisiams subrendus nubyra žiedai, iš šonų nesuplotos. 52
drauge su varpažvyniais. 17. Vilnūnė - Holcus !,2. Apatinis žiedažvynis ištisai žolinis, jo viršūnė nusmai-
Varpučių ašis apaugusi gana ilgais plaukeliais. Var- lėjusi, neretai su akuotu. 40. Eraičinas - Festuca
putėje visi žiedai dvilyčiai. 44 Apatinio žiedažvynio viršūnė plėviška, buka arba ap-
44. Auvgala! vie~!11ečiai, 4-10_(~5) _cm aukščio. Apatinis žie- s krita, visuomet be akuoto. Kartais viršūnė suskilusi
dazvyms od1skas, rudas, virsūne skelta. į 3-5 dantelius. 53
18. Smilgenė - Aira fi3. Apatinis žiedažvynis su 5 neryškiomis gyslomis. Lapai
Augalai daugiamečiai, daugiau kaip 20 cm aukščio. iki 5 mm pločio, jų makštys atviros.
Apatinis žiedažvynis, kaip ir kiti žvyneliai varputėje 39. žalvė·- Puccinellia
plėvelinis, viršūnė dantyta. '
Apatinis žiedažvynis su 7 ryškiomis gyslomis. Lapai
20. šluotsmilgė - Deschampsia dažniausiai (išskyrus G. striata) daugiau kaip 5 mm
45 (42) . Varpažvyniai su 7 gyslomis. Augalai vienmečiai.
pločio, jų makštys ištisai uždaros.
22. Aviža - Avena 38. Monažolė - Glyceria
- Varpažvyniai su 1- 3 gyslomis. Augalai daugiame-
čiai. 46
46. V_arputės _iki l cm ilgio. Grūdas apvalokas, be išilgi- l gentis. Kukurūzas - Zea L.
nes vageles. 21. Visgė - Trisetum
Varputės daugiau kaip l cm ilgio. Grūdas su išilgine Piestelinės varputės vienažiedės, mėsingose burbuolėse jų
vagele. . 23. _Poavižė - Avenula (Helictotrichon) kelios eilės. Lapai gelsvai žali, daugiau kaip 3 cm pločio,
47 (36). Varputes apskritos, pamatas kiek širdiškas, iš šonų viršutiniai beveik belakščiai. 1,00-3,00. Vn. VII-IX. Ga-
suplotos, kybo ant ilgų kotelių. 11 a dažnai auginamas laukuose, kartais daržuose.
32. Kiškio ašarėlės - Briza Paprastasis kukurūzas - Z. mays L.
Varputės pailgos arba kiaušiniškos, pamatas kiek nu-
smailėjęs.. · 48 2 gentis. Pirštuotė - Digitaria Hallier
48. Varputės ašis prie apatinio žiedažvynio pagrindo ap-
a1;1gu?i pl~ukelių kuokštais. Apatinio žiedažvynio viršū- l. Lapai ir jų makštys pliki arba tik arti pamato apaugę
ne tridante. 37. Nendrūnė - Scolochloa pavieniais plaukeliais. Varpos 2-4. Apatiniai žiedažvy-
Varpučių ašis plika. 49 niai tamsiai rudi, blizgantys. 0,10-0,30. Vn. VII-IX.
49. Ąp~tiz:iitp_ žieda~yynių_ n~gar!n~ pusė skiauterėta. Lapų Smėlynuose, pakelėse, pakrantėse, žvyrynuose. Apyretė.
virsutmeJe puseJe arh vidurines gyslos yra 2 išilginės Paprastoji pirštuotė - D. ischaemum Schreb.
362 363

2 3 4 5
123 pav.
Lapai ir jų makštys plaukuoti. Varpos 5-7. Apatiniai
žiedažvyniai gelsvi arba šviesiai rudi, neblizga. O, 15-
0,50. Vn. VII-X. Laukuose, dykvietėse, prie geležin-
kelio stočių. Labai reta. Atneštinė.
Raudonoji pirštuotė - D. sanguinalis (L.) Scop.
3 gentis. Rietmenė - Echinochloa P. B.
šluotelė tanki, varpos stačios arba apatinėje dalyje kiek
atsilošusios ( 123 pav., l). Stiebas prie pamato kiek šakotas,
status arba žemutinė jo dalis išsilanksčiusi. Lapai kaip ir
makštys, pliki arba beveik pliki, pakraščiai šiurkštūs. Viršu-
tinis žiedažvynis su akuotu. 0,15-1,00. Vn. VII- IX. Dar-
žuose, laukuose, dykvietėse, krantuose. Labai dažna.
Paprastoji rietmenė - E. crus-galli (L.) P. B.
4 gentis. Sora - Panicum L.
Lapai ir makštys plaukuoti. šluotelė stambi, labai šakota,
vaisiams atsiradus nusvyra. Varputės kiaušiniškos, kotuotos.
Grūdas rutuliškas, nukrinta drauge su žiedažvyniais. 0,20-
i,OO. Vn. VII-IX. Kai kur auginama, pasitaiko sulaukėju­
sių. Reta Tikroji sora - P. miliaceum L.
364
5 gentis. Serytė - Setaria P. B.
Ziedažvyniai aiškiai skersai raukšlėti. Varpučių_ kotel~o
šereliai rudi. Lapų lakšto pamatas _apaugęs }lgokai_s
išsiskėtusiais plaukeliais. Lapų makšties pakrastys pil-
kas. 0,05-'-0,40. Vn. VII-IX. Daržuose, laukuose, pa-
kelėse, dykvietėse. Gana dažna.
Rusvoji šerytė - S. glauca (L.) P. B.
Ziedažvyniai neraukšlėti. šereliai žali, gelsvai žali ~r-
ba violetiniai, kartais juosvi ( 123 pa".·• 2) . Lap_ų. laksto
pamatas plikas arba apaugęs trumpais plaukeliais. La-
pų makšties pakraštys plaukuotas. 0,05:-~,50. Vn..: VII-
X Laukuose daržuose soduose, dykvietese. Dazna.
· ' žaiioji šerytė - S. viridis (L.) P. B.
6 gentis. Ravenė - Leersia Sw.
",[iebas lygus, plikas, plaukuo!ais ~afi?-~liais,_pr~e pamato daž-
11iausiai išsilankstęs. Varputes ehpstJkos, is s?~ų ~up_lotos:
.ipie 4 mm ilgio. Apatinių šluotelės sakų k~tehai ~mgiuo_tai
,ssilankstę. 0,40-1,20. D. VIII, IX. Upių ir upelių, ~ečiau
1•1,eru krantuose, šlapiose šaltiniuotose pievose.. Apyrete.
· Ryži nė ravenė - L. oryzo1des (L.) Sw.
7 gentis. Dryžutis - Phalaris L.
l. š luotelė pailga, 8-15 cm ilgio, p_ri_eš ž_ydėji~~ ir pe~-
žydėj usi susiglaud~~i. :V ~r_p~žyymai s~1a1;1tereb, ~pab-
niai apie 4 mm, virsuhma1 iki l mm 1lg10. Lapai 8-
15 mm pločio kraštai šiurkštoki, liežuvėlis 6 mm ilgio.
0,70-2,50. D'. VI-VII. Krantu~se, užliejamose pievo-
se, šlapiuose miškuose. Gana vda_znas. .
Nendrinis dryzutts - Ph. arundmacea L.
(Typhoides arundinacea (L.) Moench)
Pastaba . Darželiuose dažnai auginamas dekoratyvinis šio
dryžučio varietetas baltai dryžuotais lapais.
- Varpa šluotė kiaušiniška, 2-4 cm ilgio, _t~n~i.. Y_arp~-
žvyniai sparnuoti, apatiniai 7-8 V•mm, v~rs1;1hv~Ial va~ie
3 mm ilgio. Lapai 5-7 mm plocio, krastai smrkstus,
liežuvėlis 3-4 mm ilgio. 0,15-0,50. Vn. VIII-X. _Dyk-
vietėse, geležinkelio stočių rajonuose. Retas. Kai kur
auginamas.
Kanarinis dryžutis - Ph. canariensis L.
(Kanarinis strypainis)
365
 8 gentis. Gardūnytė - Anthoxanthum L.
l. Augal~i vienmečiai. Stiebas ir aukščiau vidurio šako
tas. Z~edyi:i,o ap~tjn~ dalis pertraukta. Dviejų apatiniu
varpazvymų vtrsunes su _smaigalė!iu. 0,05-0,35. Vri'
VI-VII. VL~u_kuose, pakelese, miško aikštelėse. Labai
reta. Atnestine.
. Akuotuotoji gardūnytė - A. aristatum Boiss.
Augalai daugiamečiai. Stiebas nešakotas arba tik prie
p_a~ pamato Jako.tas. ?ive_dy;11as nepertrauktas. Dviejų apa-
t1mų varpazv_ymų v1!su_nes be smaigalėlio. 0,10-0,40.
D. V-VII. Pievose, sla1tuose, miškuose krantuose dir-
vonuose, dykvietėse. Labai dažna. ' '
l(vapioji gardūnytė - A. odoratum L.
9 gentis. Stumbražolė (Zubražolė) - Hierochloe R. Br.
l. A_u~a.lai .re~akeriai, vbe požeminių šakniastiebių. Viršū­
m~ia1 lapai be laksto, yra tik makštis. Varpučių ko-
telis su ,plaukelių ~uokštu. 0,15-0,65. D. IV, V. Sau-
~uo_se J?l~k~?se, .m1sku. apaugusiuose šlaituose. Rytinė­
j~ 1~ p1etineje Lietuvoje apyretė, kitur labai reta arba
v1sa1 neauga.
Pietinė stumbražolė - H. australis (Schrad.) R. et Sch.
Pož~miniai švakniastiebiai ilgi, šliaužiantys. Viršūniniai
lapa_1 su l_ak~t~. Varpučių kotelis plikas arba apaugęs
retais ~av1ema1s p~au~eliais. O,J0-0,80. D. V, VI. Drėg-
1:ose pievose, paezenuose, krumuose. Apyretė. Saugo-
tina. l(vapioji stumbražolė - H. odorata (L.) P. B.
10 gentis. Sorokė - Milium L.
Lai:ai. ~.elsv31i_ žali, ka~p ir_ j_ų n:iakštys bei stiebas, pliki,
k~a~t.a1 s~urks_tus. Varpazvyma1 apie 3 mm ilgio, kiek ilgesni
uz z1e~azvyn!us. 0,60-1,00. D. V-VII. Pakankamai drėg­
nuose tr derlingo dirvožemio miškuose. Gana dažna.
Miškinė sorokė - M. effusum L.
11 gentis. Motiejukas - Phleum L.
l. V_arp~šluotė tanki, varpučių koteliai labai trumpi, to-
del z_1ed~n_ą s~lenkus v~:pučių kupetėlės neatsiskiria nuo
pagrmdmes z1edyno as1e~ ( 124 pav., l). Varpažvyniai
(su ~kuotu) 2,~-5 mm llg10, akuotas dvigubai ar tri-
gubai trumpesms už varpažvynį. Lapai 3-10 mm plo-
366
5 6
2 3 4
124 pav.
čio, 0,20-1,00. D. VI-VIII. Pievose, ganyklose, miško
aikštelėse, pakelėse, pagrioviuose, laukuose. Dažnas.
Pašarinis motiejukas - Ph. pratease L.
Varpašluotė gana reta, varpučių koteliai vidutinio il-
gio, todėl žiedyną sulenkus varpučių kupetėlės atsiski-
ria nuo pagrindinės žiedyno ašies ( 124 pav., 2). Varpa-
žvyniai 1,6-2,8 mm ilgio, viršūnėje labai trumpas akuo-
tas ar smaigelis. Lapai 1-3,5 mm pločio. 0,20-0,70.
D. VI-VII. Sausuose šlaituose, pievose, retuose miš-
kuose. Apyretis.
Stepinis motiejukas - Ph. phleoides (L.) Karst.
12 gentis. Pašiaušėlis - Alopecurus L.
l. Stiebas status, kartais pamatas kiek išlinkęs. Varpa-
žvyn ių kraštai ne mažiau kaip iki 1/ 3 suaugę, viršūnė
nusmailėjusi. 2
Stiebas kylantis arba gulsčias, išsilankstęs. Varpažvy-
niai tik prie pamato suaugę, viršūnė buka ar nukirsta. 4
2. Augalai žemi, iki 30 cm aukščio, vienmečiai. Varpašluo-
tė iki 7 mm skersmens, abu galai nusmailėję. Varpu-
tėse 1-2 žiedai. Varpažvynių kraštai iki vidurio su-
augę, jų nugarėlėje siauri sparneliai. 0,15-0,30. Vn.,
kartais žiemojantis. VI-X. Pakelėse, ant geležinkelio
pylimų, dykvietėse. Augalas retas, atneštinis.
Pelinis pašiaušėlis - A. myosuroides Huds.
Augala i daug aukštesni, daugiamečiai. Varpašluotė 1-
1,5 mm skersmens, viršūnė buka. Varputėse 4-6 žiedai.
Varpažvynių kraštai iki 1/ 3 vienas su kitu suaugę, nu-
garėlė briaunota. 3
367
 3. Akuotas apatinio žiedažvynio nugarėlėje arti jo pann
to. Varpa~luotė aJ?ie l cm skersmens. 0,40-1,20.
V. VI. Dregnose pievose. Gana dažnas.
Pievinis pašiaušėlis - A. pratensis L.
Ąkuotas aJ?atinio vžJ~dažvynio vnug~rėlėje ties jo vidu
nu arba kiek auksc1au. Varpasluote apie 1,5 cm skers-
mens. 0,50-1,30. D. V, VI. Drėgnose ir šlapiose pie-
vose. Labai retas.
Juosvavarpis pašiaušėlis - A. arundinaceus Poir.
4. Aku~t~s ~.ažd~ug ~vigubai ilgesnis už varputę, išaugęs
a_patm10 z1edazvy010 nugarėlėje arti jo pamato. Varpu-
tes (be akuoto) apie 3 mm ilgio. 0,10-0,40. Vn., D.
VI-VIII. šlapiose pievose, šaltiniuotose pakrantėse pa-
ežerėse. Gana dažnas. '
~ariu~tasis _pašiaušėlis - A. geniculatus L.
Akuotas ?eye1~. dviguba! trumpesnis už varputę, išau-
gęs apatm10 z1edazvymo nugarėlėje ties jo viduriu.
Varputės apie 2 mm ilgio. 0,10-0,30. Vn. arba D.
VI-VIII. Vandens telkinitĮ pakraščiuose krantuose pa-
grioviuose, pelkėse. Retas. ' '
Glotnusis pašiaušėlis - A. aequalis Sobol.
13 gentis. Smilga - Agrostis L.
l. ".i~šutinis ~ie?ažvyni_s ben! 5 kartus trumpesnis už apa-
!mĮ, ½~rta1s JO_ v1~?1. i:iveb~na. Apatinis žiedažvynis su
1l~u, 1s varputes 1ss1k1susm akuotu, retkarčiai s jo ne-
buna.
Virš~tiniJ žied_a~vy:i_is ne daugiau kaip 3 kartus trum-
pesn:s uz apabnĮ. Sis be akuoto arba jis labai trumpas,
nekyso.
2. Stiebiniai lapai plokšti, minkšti, žemutini tĮ liežuvėlis
0,!3-2,_0 -~m _i}gi~ . Požen:ini~ palaipų nėra, bet dažnai
bun~ Įs1sak01Janc10s antzemmės palaipos. Pelkit! au-
gai~!: 0,2~-0,60. J?. VI-VIII. Užpelkėjusiose pievose,
negiliose zemapelkese. Apyretė.
šuninė smilga - A. canina L.
Stie~i~iai. l!lpa! _šeriški, išilgai susiklostę, standūs, že-
mutm1ų hezuvehs 0,3-0,6 mm ilgio. Požeminės palai-
pos _trumpos, išleidžia trumpaūglius. Sausų Yietų au-
galai. V0,~0-0,40. D. VI-VIII. Smėlynuose, sausose pie-
vose, sla1tuose, retuose sausuose pušynuose. Apyretė.
šerialapė smilga - A. vinealis Schreb.
(A. coarctat a auct.; A. syreistchikovii Smirn.)
3. Zemutinių ir vidurinių stiebinių lapų liežuvėlis iki 1,3 mm
ilgio, viršūnė nukirsta. Viršutinis žiedažvynis iki ½
368
apatinio žiedažvynio ilgio. ~.10-0,80. D. VI-VI_I]. Sau-
D., sose pievose, ganyklose, dirvonuose, retuose m1skuose,
m iško aikštelėse, smėlynuose. Labai dažna.
Paprastoji smilga - A. tenuis Sibth.
Zemutinių ir vidurinių stiebinių lapų liežuvėlis 2-5 mm
ilgio, viršūnė smailėj anti. Viršutinis žiedažvynis iki
2/s-¾ apatinio žiedažvynio ilgio. 4
1. Augalai be požeminių palaipų, tači~u. s~ ilgom!s, ti~s
bambliais įsišaknijančiomis antžemmem1s pala1pom1s.
Stiebas dažniausiai kylantis, šakotas. šluotelės šakelės
žiedams peržydėjus susiglaudusios. 0,10-0,70. D. VI-
VIII. Drėgnose, užpelkėjusiose bei šaltiniuotose pievo-
se, krantuose, grioviuose. Dažna.
Baltoji smilga - A. stolonifera L.
- Požeminės palaipos trumpos, storos, antžeminių palai-
pų nėra. Stiebas status, tik prie pat pamato kartais iš-
auga trumpos vegetatyvinės šakelės. šluotelė ir žie-
dams peržydėjus išsiskėtusi. 0,30-1,20. D. V~-:-VIIL
Pievose miško aikštelėse, sausuose retuose m1skuose,
krūmuo~e, šlaituose, smėlynuose, pakelėse. Apyretė.
Didžioji smilga - A. giganthea Roth
14 gentis. Lendrūnas - Calamagrostis Adans.
l. Apatinio žiedažvynio akuotas išaugęs iš žiedažvynio
nugarėlės.v . . v- .. 2
v , V • •
Akuotas isaugęs apabmo z1edazvymo virsuneJe, tarp
2
dviejų dantelių. . . . .5
2. Apatinis ir viršutinis žiedažvyi:iiai vbeve1k y1en~do 1_lvg10.
Akuotas laužtinis, daug ilgesms uz varpazvymus, 1sau-
3 gęs žemutinėje apatinio žiedažvynio nugarėlės dalyje
( 125 pav., 4). Varputės ašies plaukelia_i ap~e 4 kar~us
trumpesni už žiedažvynius. šluotele siaur_~• JOS
šakos beveik stačios. 0,60-1,20. D. VI, VII. M1skuose.
Dažnas. Miškinis lendrūnas - C. arundinacea (L.) Roth
2 3 4
125 pav.
21 Užsak. Nr. 6435 369
 - Apatinis žiedažvynis gerokai ilgesnis už viršutinį. Aktu,
tas tiesus arba truputį lenktas, bet ne laužtinis, 1w
ilgesnis už varpažvynius. :1
3. Varputės ašies plaukeliai beveik tokio pat ilgio kaip
varpažvyniai ir 2 kartus ilgesni už viršutinį žiedažvy
nį. Akuotas aiškiai ilgesnis už apatinį žiedažvynį, maž
daug ties jo nugarėlės vidurine dalimi. šluotelė gana
plati, kupetuota. 0,60-1,50. D. VII, VIII. Sausuost'
miškuose, smėlynuose, ant geležinkelio pylimų, kelitĮ
sankasų, upių salpose. Dažnas.
Smiltyninis lendrūnas - C. epigeios (L.) Roth
Varputės ašies plaukeliai maždaug tokio pat ilgio kaip
viršutinis žiedažvynis. Akuoto ilgis beveik kaip apati-
nio žiedažvynio. 4 16 gentis. Smilguolė - Apera Adans.
4. Varputės 2,5- 3 mm ilgio, nesusitelkusios į kupetėles.
Varpažvynių viršūnė staigiai nusmailėjusi. 0,40-1,00.
D. VII, Vili. šlapiose durpyninėse pievose, žemapel-
kėse. Apyretis.
Kamaninis lendrūnas - C. neglecta (Ehrh.) P. B.
Varputės 3,5-4,5 mm ilgio, susibūrę, ypač apatinėj e
šluotelės dalyje, į atskiras kupetėles. Varpažvynių viršū­
nė nuosekliai smailėjanti (125 pav., 3). 0,50-1,00. D.
VII, VIII. Zemapelkėse, šlapiose, ša!liniuotose pievose.
Retas. Glaustasis lendrūnas - C. stricta Koeler
5 (l). Varpažvyniai linijiškai yliški. Varputės ašies plauke-
liai beveik dvigubai ilgesni už viršutinį žiedažvynį. Apa-
tinio žiedažvynio akuotas maždaug siekia varpažvynių
viršūnę ( 125 pav., l). šluotelė ilga, liauna, iki 30 cm
ilgio. Lapų liežuvėlis daugiau kaip 5 mm ilgio, plikas.
0,60-1,30. D. VI, VII. Drėgname paupių smėlyje.
Labai retas.
Nendrinis lendrūnas - C. pseudQphragmites (Hall f.) Koeler
- Varpažvyniai lancetiški. Varputės ašies plaukeliai tokio
pat ilgio kaip žiedažvyniai arba kiek trumpesni už juos
( 125 pav., 2). Akuotas nesiekia varpažvynių viršūnės. 6
6. Lapai iki 5 mm pločio, jų liežuvėlis plikas, 2-4 (5) mm
ilgio. Lapų apatinė pusė ryškiai žalia, blizga. šluotelė
apyretė, liauna. 10-15 cm ilgio. 0,60-1,20. D. VII,
VIII. Drėgnuose miškuose, paupiuose, krūmuose, už-
pelkėjusiose pievose, kirtavietėse. Dažnas.
Siauralapis lendrūnas - C. canescens (Web.) Roth
Lapai daugiau kaip 5 mm pločio, jų liežuvėlis apau-
gęs trumpais plaukeliais, 5-10 mm ilgio. Lapų apa-
tinė pusė pilkai žalia, neblizga. šluotelė gana tanki,
dažniausiai ilgesnė kaip 20 cm, jos šakelės labai šiurkš-
čios. 0,70-1,50. D. VI, VII, VIII. Drėgnuose ir šia-
:370
~ :_.,,,
piuose miškuose, kirtavietėse, šlapiose pievose, kark-
lynuose. Apyretis. . .
Pilkšvasis lendrūnas - C. phragm1to1des Hartman
(C. langsdorffii auct.)
15 gentis. Smiltlendrė - Ammophila Host
Stiebas status, tvirtas, apatinėje dal~je ti~s baII?bliais įsišak­
nija ir pereina į šakniastiebį. V~rpasluote tank!, ~ana stora,
abu galus smailėjanti. Varputes 12-14 mm_ lig•?• balsvos.
1
o,50-1,00. D. VI, VII. Pajūrio ko_pose; labai ~azna.
Pajūrinė smiltlendre - A. arenana (L.) Link
sluotelė plati, reta, šakelės ~a!1~ ilgos, išsi~~ėtusios. Var-
>ulės 2,5-3 mm ilgio. Lapai iki 3 mm p~o_c10. 0,30-1:00.
Vn. arba žiemojanti. Vl-Vll. _Dirvose~ paselmose, pakelese.
dykvietėse, pakrant~s~, an~ pylu~ų. Dazn~. .
Dirvme smilguole - A. sp1ca-ventt (L.) P. B.
17 gentis. Vilnūnė - Holcus L.
l. Augalai tankiakeriai. Stiebo bambliai, .!apų lakt~tasnt
makštys plaukuoti. Akuotas truI!lpas, is varpu es -
kyšo, viršūnė kabliškai užlinkusi. 0,30-:-V0,90. _D.; VJ-
Vlll. Drėgnose pievose, dur_I?yn~o~e,. misko a1kstelese.
Gana dažna. Pūkuoto11 vilnu~e -. H. la~atus 1:·
šakniastiebis šliaužiantis. Lapų ~aksta~ ir makst)'.s. ph-
ki arba apaugę retais plaukehai_s .. Stteb? bavmbha1 su
plaukelių žiedu. Akuotas gerokai ilge_~m_s uz ~arputę,
laužtas. 0,30-0,90. D. VII, Vili. Pam1skese, krumuose.
miško aikštelėse. Gana reta. Saugoma. • L
švelnioji vilnūnė - H. mo111s .
18 gentis. Smilgenė - Aira L.
Stiebas status, plonas. Lapai si~ur_i, išilgai ~usisu!{ę. šluo-
telė siaura, glausta, iki 3 cm. 1~g10. Varputes apie 3 n:m
ilgio jaunos šviesiai žalios, va1s1ams subrendus par1:1duo3a.
o 05..:.__0 15. Vn. arba žiemojanti. V, VI. Kop?se, smelynuo-
s~. Rasta tik pajūrio ir Kuršių marių pakrantese. Reta. Sau-
goma. Gelsvoji visgė - T. flavescens (L.) P. B.
371
-- --
- -- l ,fl l tt N

19 gentis. šepetukas - Corynephorus P. B.
Stiebų daug, jie ploni, statūs arba pamatinė dalis laužta
L_a~ai. šer_iš~i, _išilgaiv susiklostę, kaip ir visas augalas, švic
sta1 pilkai zalt, makstys rausvos. Zydinti šluotelė skėstaša
kė, prieš žydėjimą ir peržydėjusi glausta, šviesiai pilka.
0,15-0,40. D. VI, VII. Smėlynuose, kopose, retuose pušy-
nuose. Gana dažnas.
Smiltyninis šepetukas - C. canescens (L.) P. B.
20 gentis. šluotsmilgė - Deschampsia P. B.
l. Lapai plokšti, vagoti, viršutinė pusė labai šiurkšti, jLĮ
liežuvėlis 6-8 mm ilgio. Akuotas tiesus arba kiek lenk-
tas, vos siekia apatinio žiedažvynio viršūnę arba šiek
tiek virš jos kyšo. 0,30-1,20. D. VI-VIII. Drėgnose
šaltiniuotose pievose, krūmuose, pagrioviuose, padirviuo~
se, miško aikštelėse. Labai dažna.
l(upstinė šluotsmilgė - D. caespitosa (L.) P. B.
Lapai išilgai susisukę, jų liežuvėlis 2-3 mm ilgio.
Akuotas laužtas, daug ilgesnis už apatinį žiedažvynį.
0,30-0,70. D. VI-VII. Sausuose pušynuose, kirtavie-
tėse, tyruliuose, krūmynuose, rečiau mišriuose miškuo-
se ir eglynuose. Vakarų Lietuvoje labai dažna, kitur
reta arba visai neauga.
Lanksčioji šluotsmilgė - D. flexuosa (L.) Trin.
21 gentis. Visgė - Trisetum Pers.
l. Zemutinių lapų makštys aiškiai plaukuotps. Varputės
iki 6 mm ilgio. Akuotas laužtas. 0,30-0,80. D . VI. Pie-
vose, pakrūmėse, pakelėse. Gana reta.
Gelsvoji visgė - T. flavescens (L.) P. B.
Zemutinių lapų makštys plikos arba beveik plikos. Var-
putės 6-10 mm ilgio. Akuotas išlinkęs, bet ne laužtas.
0,50- 1,30. D. VI. šlapiose durpyninėse pievose, krū­
muose, šlapiuose miškuose. Reta. Tik rytinėje Lietuvos
dalyje. Saugoma. Sibirinė visgė - T. sibiricum Rupr.
22 gentis. Aviža - Avena L.
l. Varputės paprastai trižiedės. Apatinio žiedažvynio že-
mutinė dalis gausiai apaugusi ilgais plaukeliais. Vai-
siams nokstant kiekvieno žiedo grūdas drauge su žie-
dažvyniais atsiskiria nuo varputės ašies ir paskirai nu-
krinta. 0,50-1,20. Vn. VI-VII. Javų laukuose. Apy-
retė. Tuščioji aviža - A. fatua L.
372
- 1,if'
Varputės dvižiedės. Apatinis žiedažvyi:iis. plikas arba
beveik plikas. Vaisiai ir subrendę neats1skma nu_o var-
putės ašies arba tik visiškai subrendę kartu n~kr;nta_. 2
2. Varputės ašis žemiau kiekvieno žied? _arba hk_ ~em;~u
viršutinio apaugusi trumpais plauk~ha1?·. ~pahmo. z_1~-
dažvynio viršūnėje 2 ak~otiš~i ~ma1g~leh~1, puga.;eleJ_e
ilgas, daugiau kaip dv1guba1 tlgesms uz z1edazvyn1,
išlinkęs akuotas. 0,45-1,00. Vn. :VI-VII. Javų }aukuo-
se kaip piktžolė, kartais kai kurios formos augmamos.
Reta. Aviža netikšė - A. strigosa Schreb.
Varputės ašis plika arba. ~ik žem~a':1 ~pati13io ~iedo
apaugusi trumpais plaukelta1s. ~pa_hr:11s v~1edazv_y~~s -~e
akuoto arba yra trumpas tik virsuhmo z1edo, vir~une!e
2 trumpi danteliai. 0,40-1,~.o. V.__vI~VIII. Laba~ daz-
nai auginama. Se1amo11 av1za - A. sattva L.
23 gentis. Poavižė- Avenula Dum.
( Helictotrichon Bess.)
l. Zemutiniai lapai ir lapų makštys apaug~sios ~rumpais
plaukeliais. šluotelė išsiskėtusi,_ ~emutim~me _JOS _arde
dažniausiai po 5 šakeles. Apatims varpazvyms _v1ena-
gylis, viršutini_~ !rigysl~~- 0,3~-:-1,~0. D. VI._ Pievose,
šlaituose, pam1skese, m1sko a1kstelese, pakelese. Gana
dažna.
Gauruotoji poavižė - A. pubescens (Huds.) Dum.
(H. pubescens. (Huds.) Pilger)
Lapai ir jų makštys pliki, bet šiurk~t~s, . ypa~ la~ų
viršutinė pusė. šluotele glausta, ap!tme_s. JOS •sake_le_s
pavienės arba po dvi. Abu varpazvyma1 tngysha1.
O 30-0,90. D. VI-VII. Pievose, šlaituose, sausuose
upelių krantuose, pamiškėse. Reta. Saugom31.
Pievinė poavižė - A. pratens1s (L.) Dum.
(H. pratensis (L.) Bess.)
24 gentis. Avižuolė - Arrhenatherum P. B.
Lapai 3-7 mm ploči?, ·plokšti,. ~raštai ~iurkšt~s, viršuti~ė
p usė apaugusi trumpais plaukelta1s. Ma~stys pl_1~c:s,. kartais
kiek plaukuotos. Liežuvėlis iki 2 vm1!1 ilg10, ~;rsune_ ~uk~.
0,50-1 ,20. D. VI-VII. Pievose, sla1tuose, m1sko a1kstele-
se pakelėse, ant pylimų. Apyretė.
' Aukštoji avižuolė - A. elatius (L.) J . et C. Presl
373
+
---~-
'"" ., ..... • '"
----- - -
. ,• • •
 25 gentis. Mėlitas - Sesleria Scop.
Stie~as plikas, apati13ė d_a~is ba~bliuota. Lapų liežuvėlis
labai trumpas. Va_rp~zvy_ma1 p_lont, plėviniai. 0,10-0,50. D.
V;Vi'tDregnose Ir slap10se pievose. Vakarų Lietuvoje apy-
re 1s, 1 ur retas arba visai neauga. Saugomas.
Melsvasis mėlitas - S. uliginosa Opiz.
(S. caerulea auct.)
26 gentis. Nendrė - Phragmites Adans.
S~i~b~~ storas, plikas. Lapų kraštai šiurkštūs, vietoj liežu.
yel_10 tsaug~s t~nku~ plaukelių žiedas. šluotelė iki 40 (50) cm
2lg10, tank!, kiek v~enaš~lė. 1,00-4,00. D. VII-IX. Kran-
t uose, pelkese, kartais smelynuose. Dažna.
Paprastoji nendrė - Ph. australis (Cav.) Steud.
(Ph. communis Trin.)
27 gentis. Tridantė - Sieglingia Bernh.
Stie~as plikas. V~etoj lie~u~ėli~ yra plaukelių žiedas. Lapų
makst~s _apaugus10s retais 1lga1s plaukeliais. Varputės apie
l_ cm ąg10.. 0,_15-0,50. D. VI, VII. Miškuose, miško aikšte-
Jese, kirtav1etese, tyrulinėse pievose, pelkėse. Gana dažna
Pagulusioji tridantė - S. decumbens (L..) Bernh:
28 gentis. Melvenė - Molinia Schrank
Stie~a.s ba~bli~ota~ p_ri~ p~~ pamato. Lapų blakstienota pa-
mat!n~ dahs, ~1et_oJ hezuveho yra plaukeliai. šluotelė siau-
r_a,. 1k1 40 ~m }lg10, varputės 6- 7 mm ilgio, tamsiai viole-
tmes, ½artais zals~~s .. 0,20--:-V0,90 ( !,ŲO) .. D. VII-VIII. Drėg­
nose pievose, pam1skese, m1sko a1kstelese kirtavietėse krū-
muose. Gana dažna. ' '
Melsvoji melvenė - M. caerulea (L.) Moench
29 gentis. l(elerija - l(oeleria Pers.
l . ~.tiebas pri_e_ pamato _n~o senų, sudžiūvusių lapų makš-
c1ų sus~oreJęs_. Apatm10 . žiedažvy13io viršūnė apskrita
a~ be~e~k nu~1rs_ta,v kartais yra mazas smaigelis. Stiebo
v1ršutme. dahs 1r zemutinių lapų makštys dažniausiai
apa_ugus10s trumpais plaukeliais. 0,20-0,60. D. VI, VII.
S~:_l)'.nuosE;, k?pos;: sa~suose puš_ynuose, pamiškėse.
PaJur!o bet P1etryc1ų Lietuvos smelynuose gana daž-
na. Kitur reta arba visai neauga.
Melsvoji kelerija - l(. glauca (Spreng.) DC.
Stiebo pamatas nesustorėjęs. Abiejų žiedažvynių viršū­
nė nusmailėjusi. Z
2. Augalų požeminiai ūgliai šliaužiantys, todėl jų stiebai
pavieniai arba sudaro retą kerą. Nežydintys ūgliai prie
pamato lanku išsilenkę. 3
Požeminių ūglių nėra, stiebų kerai tankūs. Nežydintys
ūgliai statūs. 4
3. Varputės 3,5-4,8 mm ilgio. Lapai ir jų makštys pliki
arba beveik pliki. Stiebas tik žemiau šluotelės ne dau-
giau kaip per l cm apaugęs labai trumpais plaukeli~is
arba visai plikas. 0,30- 0,80. D. VI, VII. Sausose pie-
vose, retuose pušynuose. Reta. Saugoma.
Deliavinio kelerija - K. delavignei Czern.
Varputės 4,5-7 mm ilgio. Nebent žemutiniai lapai ir
jų makštys plaukuoti. Stiebas žemiau šluotelės daugiau
kaip per 2 cm ilgio plaukuotas. 0,30- 1,00. D. VI, VII.
Sausuose pušynuose, pamiškėse, pievose. Rytinėje ir
pietinėje Lietuvoje apyretė, kitur reta arba visai ne-
auga. Didžioji kelerija - l(. grandis Bess.
4. Stiebas ištisai plikas arba žemiau šluotelės ne daugiau
kaip per l cm apaugę5 labai trumpais plaukeliais. La-
pai dažniausiai susisukę, kaip ir makštys, apaugę minkš-
tais plaukeliais, rečiau beveik pliki. Varputės 3,6-5 mm
ilgio. 0,20-0,50. D. VI, VII. Smėlynuose, sausose pie-
vose, šlaituose. Labai reta.
Lieknoji kelerija - K. macrantha (Ledeb.) Schult.
(K. gracilis Pers.)
Stiebas žemiau šluotelės bent per 2 cm apaugęs trum-
pais plaukeliais. Lapai plokšti, kaip ir jų makštys, pliki
arba apaugę retais pavieniais plaukeliais. Retkarčiais
žemutinių lapų makštys apaugusios trumpais plauke-
liais. Varputės 5,5- 7 mm ilgio. 0,25-0,90. D. VI, VII.
Miško aikštelėse, pamiškėse, šlaituose, smėlynuose. La-
bai reta.
Piramidinė kelerija - l(. pyramidata (Lamk.) P . B.
30 gent is. Posmilgė - Eragrostis Wolf
Stiebų daug, jie kylantys, pliki. Lapai ir jų makštys apau-
gę ilgais, atsivėpusiais plaukeliais. šluotelė išsiskėtusi, ša-
kelės pavienės arba po 2. 0,10-0,40. Vn. VII-VIII. Dyk-
vietėse, ant geležinkelio pylimų, gatvių pakraščiuose. Auga-
las retas, atneštinis.
Mažoji posmilgė - E. minor Host.
(E. poaeoides P. B.)
375
 31 gentis. Striepsnė - Melica L.
Stiebai pavieniai, laibi, žemiau šluotelės šiurkštūs. Lap11
liežuvėlis labai trumpas, rudas. Varputės 6-7 mm ilgio.
Var.Pv~žyyni_ai_ ½i~ušiniški, rusvai violetiniai arba rusvi, pa
krasc1a1 plev1ma1. 0,30-0,60. D. V, VI. Mišriuose ir lapuo
čių miškuose, krūmuose. Dažna.
Nusvirusioji striepsnė - M. nutans L.
32 gentis. l(iškio ašarėlės - Briza L.
Stie~as status, plikas. Lapų kraštai šiurkštūs, jų liežuvėlis
labai trumpas, bukas. Zydinti šluotelė piramidiška išsiskė­
tus}! šakelės laibos. Varputės 4-7 mm ilgio, jose po (4)5-
9 ztedus. 0,20-0,70. D. V-VII. Pievose, ganyklose, šlai-
tuose, pamiškėse. Augalas dažnas.
l(iškio ašarėlės - B. media L.
33 gentis. šunažolė - Dactylis L.
l. šluotelės apatinė šakelė atokiai nuo kitų, visa šluo-
telė ryškiai kupetuota. Varpažvyniai gana kieti, neper-
sišviečiantys, apatinis varpažvynis vienagyslis. Apati-
nio žiedažvynio, kaip ir varpažvynių, nugarėlė apau-
gusi standžiomis blakstienėlėmis. 0,30-1,20. D. VI-
VII. Pievose, ganyklose, pamiškėse, krūmuose, miško
aikštelėse. Dažna. Paprastoji šunažolė - D. glomerata L.
šluotelė neryškiai kupetuota, jos žemutinė šakelė be-
veik neatitolusi. Varpažvyniai plėviški, persišviečiantys,
apatinio varpažvynio bent pamatinė dalis trigyslė. Vir-
šutinio varpažvynio nugarėlė neblakstienota, šiurkšti.
Apatinio žiedažvynio nugarėlė apaugusi labai trumpais
šiurkščiais plaukeliais. 0,50-1,10. D. VI-VII. Lapuo-
čių bei mišriuose miškuose, krūmuose. Labai reta.
Miškinė šunažolė - D. polygama Horvat.
34 gentis. l(ietavarpė - Cynosurus L.
.Stiebas status, plikas. Lapai ir makštys pliki, šios beveik
iki viršaus uždaros. Liežuvėlis bukas, apie l mm ilgio. Zie-
dynas -vienašalė, linijiška, varpiška šluotelė. Vaisines var-
-putes, turinčias po 3-4 žiedus, gaubia šukiška skraistelė,
·s usidariusi iš greta esančių nevaisinių varpučių varpažvynių.
0,20-0,60. D. VI-VII. Pievose, ganyklose, miško aikštelė­
se, pakelėse, palaukėse. Dažna.
Paprastoji kietavarpė - C. cristatus L.
.376
35 gentis. Miglė - Poa L.
I. Stiebas prie pamato nuo sustorėjusių lapamakščiųd~':1n:1·
biškai sustorėjęs. Lapai pilkai _žali, vAsaro_s _pr~ zto_Je
nudžiūsta. Varputėje dažniausiai ~--:-'. z1eda1, 1s_ JOS vir-
šūnės paprastai išauga vegetatyvmia1 pumpurai. 0,10-
0,40. D. V-VI. Sausose kalvose, šlaituose, ant gele-
žinkelio pylimų, sausuose miškuose. Reta. Saugoma.
Gumbuotoji miglė - P. bulbosa L:
Stiebo pamatas gumbiškai nesustorėjęs, nors neretai
būna senų supleišėjusių makščių liekanų. . . .2
2. Apatinės žiedyno šakelės atsiš~koja ~U? p~gn:idm~s
ašies po vieną, retkarčiais po dvt. Apahmo z1e~azvyn:o
pakraščiai platūs, plėviniai, pri~ pamato plaukelių kuoks-
to nėra bet plaukuota nugarele. 0,03-0,30. Vn., Dv.,
kartais 'o. IV-X. Laukuose, daržuose, pievose, pake-
lėse kiemuose dykvietėse. Labai dažna.
' ' Vienmetė miglė - P. annua L.
Apatinės žiedyno šakelės. at~!šak9ja ~uo pag~~J?-d_inės
ašies po (2) 3-5. Apa~im? z1~daz~ymo pakrasc:a1_ ne
plėviniai arba jie labai s1aun, pne. p_amato daz~1au-
siai yra plaukelių kuokštas, bet nug~_rele be plaukel~ų._ ą
3. Lapai šviesiai žali, 5-10 mm ploc10, mak~ty~ rysk1a1
plokščios, šiurkščios; liežuvėlis 2,5-4 mm ilgto. šluo-
telė reta, išsiskėtusi, iki 30 cm ilgio. 0,60-1,30. 1?·
VI, VII. Slapiuose miškuose, ypač juodalksnynuose, kru-
muose. Labai reta. Saugoma.
R.etažiedė miglė - P. remota Forselles
Lapai žali, 1-4 (5) 1:1m plo~io, _pa~raščiai šiurkštūs,
makštys visai ar beveik nesustploJ_US!OS. VV• ,v4
4. Stiebas prie pamato laužtai kylantis, p!ok~ctas, SJ 2 !?·
ilginėmis bukomis briaunomis. šluotele siaura, sakeles
šiurkščios. Apatinis žiedažvynis trigyslis. 0,15;-ą,60. D.
VI, VII. Sausuose šlaituose, žvyrynuose, dykv1etese, pa-
kelėse, dirvonuose. Gana dažna.
Plokščioji miglė - P. compressa L.
- Stiebas apvalus. V • 5
5. Apatinio žiedažvynio gyslos nerysktos. V • • 6
_ Apatinis žiedažvynis penkiagyshs, su rysk1om1s gyslo-
. 7
mis. . ..
6. Lapai 2-3 mm pločio, jų Jiež~vėlis n~sm~ąeJęs, 2-
V
3 mm ilgio. Apatinis žiedaz:vyms dazmaus1a1 2,5 mm
ilgio. Stiebo pamatas k)'.lanbs. 0,20-::1,_00. D. VI, ~II.
Drėgnose ir šlapios~ ptev~sE:, p~m!skese, pakra~tese,
: pagrioviuose. Apyrete. Pelkme migle - P. palustr!s _L.
Lapai 1-2 mm pločio, jų liežuvėlis 0,2-0,8 mm ilgto.
377

Apatinis žiedažvynis 3-4 mm ilgio. Stiebas stalu-.
0,30-~,90. D. VI, VII. Miškuose, krūmuose, kirtavieį(•
se. Daz!1~· . . . ~?jinė miglė - P. nemoralis l..
.7. La~ų hez~vel_1s nu~maileJęs, !ki 5 (7) mm ilgio. Var-
p~tes. ned1del~s, a_p~e _3 •mm. Ilgio. Apatinis varpažvy
ms v1enagyshs, . vir~utm1s tngyslis. 0,30-0,90. D. VI,
~IJ. Pakank_~m.a1 dre~_nose p~evo~e, padirviuose, pagrio-
vmose,_ pam1skese, m1sko a1kstelese, krūmuose, miškuo-
se. Da~n.a. . . . Paprastoji miglė - P. trivialis L.
Lap_ų hezuvehs !1u~1rstas, trumpas, iki 2 mm ilgio. Var-
p~t~s 3-5 mm ~lg10. :',~~ var_pažvyniai trigysliai.
8. V1s1_ ~r~a bel?t .•z.em~tmeJ_e stiebo dalyje esantys ir pa-
~ah~ia1. 1i:~a1 }SI!_ga1 susiklostę ar susisukę, pamatiniai
ir nezydm~!ų ughų 0,5-1,5 mm pločio, stiebiniai 2-
3 mn:i _ploc10_. S}uotelė siaurai piramidiška, beveik dvi-
gubai Ilgesne uz plotį. 0,20-0,90. D. V-VJ. šlaituose
sausose pievose, pakelėse, ant pylimų. Gana dažna'.
Siauralapė miglė - P. angustifolia L.
Lap~i _plokšti, iki 4 (5) mm pločio. šluotelė plačiai pi-
ram1d1ska. 9 goma.
9. Vi~as ~ugalas, ypač -ya_rpu_tės, apsitraukę pilkšvomis ap-
~~som1s. Varpaz_vyma1 ½iek trumpesni už žemutinius
z1ed~s, abu_ mazd~ug . ':le~o1? il~io. Stiebiniai lapai
laba~ trumpi, kartais virsutmeJe stiebo dalyje būna tik
ma~stys. 0,Io-q,4o. ~- VI-VII. Drėgnuose pajūrio
smelynuose, pelketose pievose, pakrantėse. Reta.
Standžialapė miglė - P. subcoerulea Smith
(P. irrigata Lindm.)
Au_g ~las ryški~i žalias, be apnašų. Varputės kartais vio-
leh~t~ ais.P.alv10. Var_pažvyniai aiškiai trumpesni už že-
mutm1~s. z!~dus, nevienodo ilgio. Stiebinių lapų lakštai
normaha1 1_~augę._ 0,15:--0,90. D. VI, VII. Pievose, ga-
nyklose, m1~ko a1kštelese, pakelėse, pagrioviuose šlai-
tuose. Labai dažna. Pievinė miglė - P. prate~sis L.
36 gentis. Smilgaitė - Catabrosa P. B.
Augalai s~ p~žeminėmis ir antžeminėmis palaipomis. Stie-
bas kylantis, !1.es ~>am~l!ais_ į~iša~niįantis. Lapai plokšti, 2-
7 (9) m_m ploc1?, JŲ _he~uvehs k1ausiniškas, 2-4 mm ilgio.
~lu?t~le stam_b1, išsisketusi. 0,10-0,60. D. VI-VIII. Prie
saltmių, upelių, upių bei ežerų pakrantėse, pagrioviuose.
. Gana reta. Saugoma.
šaltininė smilgaitė - C. aquatica (L.) P. B.
378
37 gentis. Nendrūnė - Scolochloa Link
~liebas tvirtas, ties apatiniais bambliais įsišaknijantis, kaip
11 lap ai, plikas. Lapai 5-10 mm pločio, plokšti, k~aštai ašt-
111s, liežuvėlis 3-5 mm ilgio. Lapų makštys atviros. šluo-
h•lė stambi, iki 30 cm ilgio. Varputės 7-10 mm ilgio, jose
l - 4 žiedai. 0,90-1,80. D. VII. Dumblėtuose upių ir ežerų
!,rantuose. Labai reta. Saugoma.
Eraičininė nendrūnė - S. festucacea (Willd.) Link
8 38 gentis. Monažolė - Glyceria R. Br.
l. Stiebas status. Varputės iki 8 (9) mm ilgio. 2
Stiebas kylantis. Varputės daugiau kaip 10 mm ilgio. 3
2. Stiebas plonas, iki 3 mm skersmens. Varputės 3-7 mm
ilgio, žalios arba violeti?io atspalyio. _š!u_o~elės šak_e-
lės labai plonos, svyranc10s. Varpazvymai 1k1 2 mm il-
gio. 0,30-1,10. D. VI, VII. Drėgnose ir šaltiniuotose
pievose, šlapiuose miškuose, krūmynuose. ~eta. Sau-
Ruožuotoji monažolė - G. striata Hitchc.
(G. lituanica auct., non Gorski)
Stiebas iki 10 mm skersmens. šluotelės šakelės tvirtos,
aukštyn kylančios. Varputės 6-8 (9) mm ilgio, žalsvos,
žiedams p eržydėjus rusvos arba violetinės. Varpažvyniai
apie 3 mm ilgio. 0,90-2,00. D. VI-VIII. Stovinčių ir
lėtai tekančių vandens telkinių pakraščiuose, šlapiose
užliejamose pievose. Dažna.
Vandeninė monažolė - G. maxima (Hartm.) Holmberg
3. šluotelė vienašalė, siaura ir ilga, dauguma šakelių
trumpos turi tik po vieną varputę ir tik kai kurios
po 3-4: Apatinis žiedažvynis 5,5-7 mm ilgio, viršūnė
nuosekliai smailėjanti ( 124 pav., 3). 0,30-1,00. D. VI-
VIII. šlapiose bei pelkėtose pievose, negiliose balose,
grioviuose, raistuose, šlapiuose miškuose, krūmuose.
Dažna. Paprastoji monažolė - G. fluitans (L.) R. Br.
šluotelė į visas puses išsišakojusi, šakelės su keliomis
ar daugeliu varpučių. Apatinis žiedažvynis 3-5 mm
ilgio, viršūnė staigiai nusmailėjusi arba apskrita ( 124
pav., 4- 6). 4
4. Lapų liežuvėlis labai susiskaidęs į siau~a~ s~il~eles.
Apatinio žiedažvynio 3 gyslos ryškios, pnema iki pat
viršūnės ir 4 neryškios atokiai nuo viršūnės užsibaigia
(124 pav., 6). 0,30-1,00. D. VI, VII. Užpelkėjusiuose
miškuose, alksnynuose. Labai reta. S~ugoma. _
Miškinė monažolė - G. nemorahs Uechtr. et Korn.
379
 L~pų }_iežuvėli~ i_šti~~nis Jrba susiskaidęs į keletą plačnJ
sk1au_<:,1ų: Apatt1:110 z1ed~z".ynio 7 gyslos vienodo ryšku
~o,_ 1s JŲ 5 vienodo tlg10, beveik siekia žiedažvynio
Vlfšunę.
5. Lapai_ žali! ~~ršūnė nuosekliai smailėjanti makščių gy/
!os ".lfšutm~Je _daly~e. šiurkščios. Sluoteiė iš daugelio
s_a½eh~, ku!"1os _ir v_a1.s!a1:1s atsi~adus išsiskėtusios. Apa
h~tų z1edaz_v):'ntŲ Vlfšune apskrtta, lygi, kartais su 3 bu-
kai~ dante!ia~s ( l ?4 pav., 4). Viršutiniai žiedažvyniai
tok10 pat Ilgio kaip aJ?atiniai, viršūnė įlenkta. 0,20-
0,80. D .. VI-yn._ šlap10s~)altiniuotose pievose, balo-
se, upelių, grtov1ų p31kra~c1uose,. š~ltiniuose. Apyretė.
. . • B~ka~vy_!le_ mon~zole - G. plicata Fries
Lapa!. melsvai z~h, Vlfsune staigiai nusklembta. Sluo-
tel_e 1s _nedaugelio šakelių, vaisiams atsiradus jos be-
~e1k _prt~lu~u~~os prie žiedyno ašies. Apatinių žieda-
zvym~ _v1r~u_ne1; . 3 a! 5 ~us~ailėję _danteliai ( 124 pav.,
~)- V1rs1;1t!mų z1_e~az':):'ntŲ) 2 dahs suskilusi viršūnė
1skyla vus. ap~tm1?. z1edazvynio. 0,10-0,70. D. VI-
VIII._ Ant slapių misko keliukų, šaltiniuotose pakrantė­
se, pievose. Reta.
šaltininė monažolė - G. declinata Breb.
39 gentis. laivė - Puccinellia Parl.
~_tieba_i lau~y~ai kylantys, pliki. šluotelė reta, šakelės šiurkš-
c10s, zen:iutm1a1:1e ard~ jų po 2-5, žiedams peržydėjus že-
~y_n a_tsąenkus10s, rečiau horizontalios. Varputės 4-5 mm
11~10, zal1os ~rba violetinės. 0,15-0,60. D. VI-VIII. Pana-
me~e, pagatvm~se, dykvietės_e, prie ~ineralinių šaltinių, pa-
kelese, pakrantese, _pap~ast.a1. dr1;1skmgose vietose. Apyretė.
Skestasake zalve - P. distans (Jacq.} Parl.
40 gentis. Eraičinas - Festuca L.
l. ~apų liežuvėli~ _labai tru~~as, jo šonuose yra bukos
t~augos--:- m~k~t1es pakrasčių tęs inys. Nežydinčių ūg­
it_~ ~rba ir _;-:1s1 lapai siauri, iki 2 (2,5) mm pločio, še-
rtski arba 1s1Igai sulenkti. 2
Lapų _Iiežuv~]is 0,5-3 mm ilgio, jo šonuose dažniausiai
yra _p1autuv1skos auselės. Visi lapai plokšti, 3-18 mm
ploč10. · 9 ..
2. Stiebiniai lapai paprastai plokšti (F. rubra s. J.). 3
Vi~i lapai šeriški, susisukę arba išilgai s ulenkti (F.
ovina s. l.). 5
380
,3. Nesudžiūvę pamaliniai lapai, kaip ir stiebiniai, plokšti,
šių viršutinė pusė apaugusi trump~_is plaukeli~is .• šl_uo-
telė plati, reta, joje daug varpuc1ų. ya_rp~~es ~alto~,
ilgesnės kaip 10 mm, žiedų daug. Apatmis z1edazvyms
plačiai lancetiškas, pūkuotas. 0,50-0,80. D. VI, _YII.
Užliejamose pievose, pakrančių krūmynuose. Labai re-
tas. Skėstašakis eraičinas - F. diffusa Dum.
Pamatiniai lapai visi išilgai sulenkti arba šeriški. 4
4. Varputės 9-12(14). mm ilgio~ jų k?_teliai ir ~l1;1otelės
šakelės trumpos, tvirtos, beveik stac1os. Apatims
dažvynis lancetiškas, 7-8 . mm i~gio, ap~u~ęs _g~urts-
z~:-
kais plaukeliais. Lapų makstys pltkos, dazmausia1 rau-
donos. 0,30-0,60. D. VI, VII. Dažnas pajūrio smėly­
nuose, kopose. Pajūrinis eraičinas - F. _arenaria 9sbec~
Varputės 6-8 ( 10) mm i_lgio. ~luoteles . b~nt• . zen:utt-
nės žydinčios šakelės hortzontal10_s. _Apatuys_ z1e_d~zv~-
nis s iaurai Iancetiškas 4-6 mm ilgto, dazmaus1a1 pli-
kas. Lapai gležni. šl~otelė gana reta, varpučių daug.
Apatiniai žiedažvyniai 4-6 °:m. ilgio. 0,30-0,80. "!?·
VI-VII. Pievose, ganyklose, slaituose, _sausuose_ m1~-
kuose, smėlynuose, pakelėse, kartais.•~elkese. Labai daz-
nas. Raudonasis era1cmas - F. rubra L.
5(2). Lapai labai š iurkštū s, pilkai arba melsvai žaŲ , jų
skerspjūvis V arba Y raidės pavidalo (t. X _lap_? son~1
plokšti arba įdubę), sklerenchimos pl1;1os_ta1 ~una h_k
ties lapo viduriu ir pakraščiuose, kar:tais JOS s1aura_s_ l:
neištisinis pluoštelis matyti per vis~ lapo sk~rspJUVĮ
( 126 pav., 4). Lap ų m akštys apaugusios trumpais plau-
keliais. 0,10-0,60. D. V, VI-VII. Smėlynuose, sau-
suose šlaituose, pušynuose. Apyretis. .
šiurkštusis eraičinas - F. trachyphylla (Hackel) KraJ.
Lapai ne~iu~kštūs -~rba tik vir~ut~~ė pusė ši~rkšt?~~•
jų skerspjūvis ovaltskas ar_?a el_1p~1~k~s (t. y. son~i _i~-
kilūs), sklerenchimos p l uostas isttsm1~, l~po apatme~e
pusėje jos s luoks nis vienodo ar beveik vienodo stono
( 126 pav., 1-3). Lapų makštys dažniausiai plikos. 6
o
O~
..
o
.o o
0
·
o o o
2 3 4
126 pav.
381
 6. ~a.pa_i ža~i, gležni, viršutinėje pusėje 2 vagelės ir t i
ilgme briauna, lapų skersmuo 0,3-0,6 mm, retai Jl,
0,9 !:1~- 0,10-0,60. D. VI, VII. Sausuose miškuo~,· 1
pam1skes~, miško aikštelėse, sausose nederlingose p h•' 0 jus susiglaudusios. Viršutinis varpažvynis 4-5 mm Il-
vose.. Daznas .. Avinis eraičinas - F. ovina l
La~a1 melsvai zali, standūs, viršutinėje pusėje 4 va
V •
geles. . . . Tikrasis eraičinas - F. pratensis Huds.
7. ~apų apatine _p~se, ~ra~kiant link lapo pagrindo, šiurkš-
ti. Vegetatpmm~ ug_Ims gaubiančios makštys šiaudu
spa_I".os. St1e_b~ v:i:sutt~ė dalis apaugusi trumpais plau:
V
keltais. Apatm1ų_ ziedazvynių akuotas 0,6-1,5 mm ilgio.
O, 15-0,60. I?· V_I. S~_usu~se pušynuose, paupių smėly­
nuose. Rytų ir Pietryc1ų Lietuvoje. Gana retas.
. . P_olesi1_1is eraičinas - F. polesica Zapal.
La_vų apa~me puse lygi.
8. Stiebas visas lygus, plika~. _L~pai pilkšvo atspalvio,
0,7-;-I,2 mm_ ~kersmens, virsune nusmailėjusi, bet ne
V
~y~i. _?,am~tme~ lapų makštys rausvai violetinės. Apa-
tm10 ~1ed~zvymo akuotas labai trumpas (0,2-1 mm)
arba JO nera. 0,15-0,60. D. VI. Smėlėtuose upių šlai-
~~ose,_ retu~se, sausuose pušynuose. Retas. Tik Pietry-
c1ų L1etuv0Je. Saugomas.
Smėlinis eraičinas - F. psammophila (Hackel)
. ~fu~
Stiebo _v!ršutinė dalis apaugusi trumpais šiurkščiais
pla~keliats. ~a_pų skersmuo 0,5-1 mm, viršūnė smaili,
dfgt.v_Pan:atm_1ų lapų makštys šiaudų spalvos. Apati-
mų z1edazvymų__ a~uotas 0,7-2 mm ilgio. 0,20-0,70.
D: VI, V_II. P_aJ_ur10 kopose dažnas. Pasitaiko Vakarų
Lietuvos ir smelmguose šlaituose.
Kopinis eraičinas - F. sabulosa (Anderss.)
Lindb. f.
9 ( l). Stiebiniai lapai 7-16 mm pločio. 10
Stiebiniai lapai 3-6 mm pločio. 11
10. La~ų liežuvėlis iki 3 mm ilgio, viršūnė apskrita. Var-
putes 7-8v m~ !lgi?. Apatinis žiedažvynis be akuoto.
A~~ _varpa~vyma1 v".'1ena_gysliai. 0,60-1,20. D. VI, VII.
M1snuose ir Iapuoc1ų miškuose, pamiškėse. Labai retas.
Saugomas. Miškinis eraičinas - F. altissima AI!.
Lap_ų liež uvėlis labai trumpas, viršūnė nukirsta. Var-
pute~ .11-l~v ~m ilgio. Apatinio žiedažvynio akuotas
l~ba1 Ilgas, 1sstlankstęs. Viršutinis varpažvynis trigys-
lts. 0,50-1,50. D. VII, VIII. Lapuočių ir mišriuose miš-
kuose, krūmuose, pamiškėse. Gana dažnas.
Didysis eraičinas - F. gigantea (L.) Vili.
382
11. Pamatinių lapų makštys rudos, pluoštai~ išsisk~idžil!·
sios. Lapų pakraščiai ši~rk_štū~, pa~at_~~ ir ausele~ pl_1•
kos. šluotelė 8-18 cm ilg10, sakeles ztedams perzyd_e•
gio. 0,30-1,00. D. VI, VII. Pievose, ganyklose, miško
aikštelėse, pakelėse, šlaituose. Dažnas.
7 Pamatinių lapų makštys ?J_ls_vos__ ar~a _gelsvos,. ne!š·
siskaidžiusios. Lapų pakrasciat pJukhskat dantyti, ast-
rūs. Pamatas ir auselės blakstienotos. šluotelė ( l~) 20-
30 cm ilgio, visą laiką išsiskėtusi,_ neretai _ša~eles nu-
svirusios. Viršutinis varpažvynis apte 6 mm 1lg10. 0,60-
1,50. D. VI-VII. Drėgnose ir apyšlapėse pievose, krū­
muose. Apyretis.
8 Nendrinis eraičinas - F. arundinacea Schreb.
41 gentis. Dirsė - Bromus L.
1. Apatinis varpažvynis vienagysli~, . d~ug t~umpes1;1~s. už
trigyslį viršutinį. Abu varpažvyma1 siaurai lancettskt. 2
- Apatinis varpažvynis trigyslis arba penkiagyslis, viršu-
tinis penkiagyslis, kartais turi 7 ar 9 gyslas. Abu var-
pažvyniai elipsiški. 7
2. Vienmečiai augalai. Apatinio žiedažvynio akuotas to-
kio pat ilgio kaip žiedažvynis arba ilgesnis už jį. 3
- Daugiamečiai augalai. Apatinio žiedažvynio akuotas
trumpesnis už žiedažvynį arba žiedažvynis be akuoto. 4
3. Stiebas plikas. šluotelė stambi, šakelės gana storos,
tiesios. Apatinis žiedažvynis 15-18 mm ilgio, gyslos
ryškios, akuotas gerokai ilgesnis už žieda~yynį._ 0,30-:-
0,70. Vn. arba žiemojanti. V, VI. Ant gelezmkeh_o pyh-
mų, pakelėse, gatvių pakraš~iu?s.~. "'?-u~alas labai. r_etas,
atneštinis. NeveishoJi dirse - B. stenhs L.
Stiebo viršutinė dalis apaugusi trumpais. pla_ukelJai~.
šluotelė iki 12 ( 15) cm ilgio, gana tanki, v1enasale,
šakelės plonos, išsilanksčiusios. Apatinis žiedažvyn~s
apie ·10 mm ilgio, neryškiomis gyslomis, akuotas maz-
daug tokio pat ilgio kaip žieda~vynis. O, 10-0,~5. Vn.,
kartais žiemoj antis. V, VI. Smelyn~o~e, pakeles~, ant
geležinkelio pylimų, šlaituose, dykvietese. Apyrete.
Smiltyninė dirsė - B. tectorum L.
4. Požeminiai ūgliai ilgi, augalai auga p~yieniui: Apati:
nio žiedažvynio akuotas trumpa~ (maJtaU ½a!p puse
žiedažvynio) arba jo nėra. Lapai tr makstys phkt. 0,30-
383
 1,00. D. VI, VII. Upių krantuose, krūmuose, pagri1J
viuose, pakelėse. Dažna.
Beginklė dirsė - B. inermis LcyM·1
Augalai be požeminių ūglių, auga kerais. Apatinio ži1·
dažvynio akuotas tokio pat ilgio kaip žiedažvynis arh.1
kiek už jį trumpesnis. .,
5. Lapai iki 5 mm pločio, apaugę retomis blakstienėlėmi s,
makštys plikos arba matyti pavieniai plaukeliai. šiuo
telė siaura, šakelės stačios. Apatinio žiedažvynio akuo-
tas neilgas (4-9 mm ilgio). 0,30-0,90. D. VI. Pievo-
se, šlaituose, pakelėse, ant geležinkelio pylimLĮ. Reta.
Saugoma. Stačioji dirsė - B. erectus Huds.
Lapai 6-13 mm pločio, visų arba bent žemutinės stie-
bo dalies jLĮ makštys apaugusios šiurkščiais plauke-
liais. 6 janti arba Dv. VI, VII. Dirvose, javuose, dykvietėse,
6. Lapų makštys apaugusios ilgais šiurkščiais plaukeliais,
pūkiškų plaukelių nėra. šluotelė į visas puses išsiskė­
tusi, žemutinės šakelės su 5-7 varputėmis. Apatinio
žiedažvynio plačiausia viršutinė dalis, viršūnė staigiai
nusmailėjusi. 0,70-1,50. D. VII. Lapuočių ir mišriuose
miškuose. Labai reta.
šakotoji dirsė - B. ramosus Huds.
Viršutinėje stiebo dalyje lapų makštys beveik plikos
arba apaugusios pūkiškais plaukeliais. šluotelė vie-
našalė, šakelės kylančios, viena iš žemutinių šakelių
tik su l varpute. Apatinis žiedažvynis plačiausias ties
viduriu arba kiek žemiau, viršūnė nuosekliai smailė­
janti. 0,50-1 ,20. D. VII. Lapuočių ir mišriuose miškuo-
se. Reta. Saugoma.
Miškinė dirsė - B. benekeni (Lange) Trimen
7 (l). Akuotas aiškiai išlinkęs. Visi žiedai akuotuoti. 8 viršutiniu žiedažvyniu. Varputės apatinio žiedo akuotas
- Akuotas tiesus, kartais jo visai nebūna. 9 kiek trumpesnis už viršutinių žiedų akuotus. 0,20-0,80.
8. šluotelės šakelės paprastai tik su l varpute. Apatiniai
žiedažvyniai plačiai atvirkščiai kiaušiniški, jų kraštai
viršutinėje dalyje ryškiai išlinkę. 0,20-0,60. Vn. arba
Dv. VI, VII. Ant geležinkelio pylimų, pakelėse, dykvie-
tėse, smėlynuose. Gana reta.
šiurkščioji dirsė - B. squarrosus L.
šluotelės žemutinės ša kelės su (l) 2-4 varputėmis. Apa-
tiniai žiedažvyniai siaurai atvirkščiai kiaušiniški arba
pailgai lancetiški, jų kraštai neišlinkę arba neryškiai
išlinkę. 0,15-0,60. Vn. arba žiemojanti. VI. Ant gele-
žinkelio pylimų, dykvietėse. Augalas labai retas, at-
neštinis. Japoninė dirsė - B. japonicus Thunb. -
9. LaptĮ makštys plikos arba apatinėje stiebo dalyje ap-
augusios retais, labai smulkiais plaukeliais. 10
384
Lapų makštys bent apatinėje stiebo dalyje apaugusios
ilgesniais ar trumpesniais, aiškiai matomais plauke-
liais. 11
10. Lapų makštys visiškai plikos. šluotelė gana siaura,
žiedams peržydėjus nusvyra, šakelės tvirtos, šiurkščios.
Apatinio žiedažvynio akuotas labai trumpas, iki 5 mm
ilgio. Varputės gelsvai žalios. 0,40-1,00. Vn., žiemo-
janti arba Dv. VI, VII. Dirvose, javuose, pakelėse, dyk-
vietėse. Apyretė. R.uginė dirsė - B. sec~linus L:
Apatinėje stiebo dalyje laptĮ makštys apaugusios labai
trumpais (iki 0,3 mm ilgio), re~ais plaukeliais: šlu~-
telė išsiskėtusi, šakelės plonos, liaunos. Varputes daz-
niausiai rausvai violetinio atspalvio. Apatinio žiedažvy-
nio akuotas 6-10 mm ilgio. 0,30-1,00. Vn., žiemo-
pakelėse. Reta. Dirvinė dir~ė-:-- B. arvensivs L.
11. Apatiniai žiedažvyniai 8-11 mm ilg10, apaugę svel-
niais plaukeliais, viršūnėje 2 trumpi danteliai. Zemu-
tinio varputės žiedo akuotas aiškiai trumpesnis už vir-
šutinių žiedų akuotus. šluotelė trumpa, stati, dauge-
lis jos šakelių trumpesnės už varputes. O, 10-0,80. Vn.,
žiemojanti arba Dv. V, VI (VII). Pievose, smėlynuose,
laukuose, pakelėse, dykvietėse. Labai dažna.
švelnioji dirsė - B. mollis L.
Apatiniai žiedažvyniai pliki, viršūnėje dantelių nėra.
Daugumos šluotelės šakelių koteliai ilgesni už var-
putes. . 12
l. šluotelė trumpa, 3-8 cm ilgio, siaura, beveik visą lai-
ką stati. Varputės l 0-15 mm, koteliai 1-3 cm ilgio.
Apatinis žiedažvynis 6-8 mrn ilgio, beveik lygus su
Vn. arba žiemojanti. VI. Drėgnose pievose, pakelėse.
Labai reta. Kekinė dirsė - B. racemosus L.
šluotelė 7-15(20) cm ilgio, kiek išsiskėtusi, žiedams
peržydėjus nulinksta. Varputės 16-25 rnm, koteliai iki
7 cm ilgio. Apatinis žiedažvynis 8-10 mm ilgio, ge-
rokai ilgesnis už viršutinį žiedažvynį. Varputės apa-
tinio žiedo akuotas aiškiai trumpesnis už kitų žiedų
akuotus. 0,30-0,80. Vn. arba žiemojanti. VI. Pievose,
ganyklose, pakelėse. Labai reta.
Pievinė dirsė - B. commutatus Schrad.
25 Užsak. Nr. 6435 385
 42 gentis. Bekmanija - Beckmannia Host
Stiebas status, žemutiniai bambliai gumbiškai sustorėję. La
pų kraštai šiurkštūs, liežuvėlis 4-6 mm ilgio. Sudėtini·
varpa 6-20 (30) cm ilgio, apatinė jos dalis neretai šakota.
Varputės 2-3 mm ilgio, pakaitomis išaugę vienašalėje var
poje. 0,40-1,20. D. VII-VIII. Drėgnose ir šlapiose pievo-
se, pakrantėse. Labai reta.
Paprastoji bekmanija - B. eruciformis (L.) Hosl
43 gentis. Briedgaurė - Nardus L.
Augalų kupstai tankūs, pilkai žali. Stiebo viršutinė dalis
ir lapų kraštai šiurkštūs. Apatinio žiedažvynio akuotas iki
4 mm ilgio (124 pav., 3). 0,10-0,30. D. V-VI. Nederlin-
gose pievose, smėlynuose, pamiškėse, ant kupstų aukštapel-
kėse. Dažna. Stačioji briedgaurė - N. stricta L.
44 gentis. Strugė - Brachypodium P. B.
l. Kerai tankūs. Lapai ploni, liauni, žali. Varputės vir-
šutinių žiedų akuotai tokio pat ilgio kaip žiedažvynis
arba gerokai ilgesni už jį. 0,40-1,20. D. VII, VIII.
Drėgnuose mišriuose bei lapuočių miškuose, paupių
krūmuose. Gana dažna.
Miškinė strugė- B. sylvaticum (Huds.) P. B.
Augalai pavieniai. Lapai gana standūs, šviesiai ar gels-
vai žali. Varputės visų žiedų akuotai trumpesni už
apatinį žiedažvynį (1-6 mm ilgio). 0,50-1,20. D. VI,
VII. Sausuose šviesiuose lapuočių bei mišriuose miš-
kuose, senesnėse kirtavietėse, pamiškėse, kalvose. Apy-
retė. Plunksninė strugė - B. pinnatum (L.) P. B.
45 gentis. Svidrė - Lolium L.
L Varpažvyniai iki ½-3/.4 varputės
ilgio. Apatinis žie-
dažvynis žolinis, plonas, jo ilgis 4-5 kartus didesnis
už plotį. 2 dažvyniai pliki, kartais apaugę retais plaukeliais. 0,20-
- Varpažvyniai ilgesni už varputę arba šiek tiek už ją
trumpesni. Apatinis žiedažvynis odiškas, standus, jo il-
gis 3-4 kartus viršija plotį. 3 šukavarpis varputis - A. pectinatum (M. B.) P. B.
2. Stiebas ir lapų makštys ne šiurkščios. Lapai tamsiai
žali. Apatiniai žiedažvyniai 6-7 n:im ilgio, visada be
akuoto; apatinio žiedo žiedažvynis apie 1,5 karto trum-
pesnis už varpažvynį. Ir žydinčios varputės stačios
(123 pav., 4). 0,15-0,70. D. VI-IX. Pievose, ganyk-
386
lose, gazonuose, pakelėse, kiemuose, dykvietėse. Gana
dažna. Daugiametė svidrė - L. perenne L.
Lapų makštys ir stiebo viršutinė dalis beveik visuo-
met šiurkščios. Lapai šviesiai žali. Apatiniai žiedažvy-
niai 7-8 mm ilgio, bent viršutiniai varputės žiedai su
2-5 mm ilgio akuotu; apatinio žiedo žiedažvynis maž-
daug tokio pal ilgio kaip varpažvynis. Zydinčios var-
putės beveik horizontaliai atsilošusios. 0,20-0,90. D.
arba Dv. VI-VIII. Auginama žalienose, kartais su-
laukėja. Gana reta.
Gausiažiedė svidrė - L. multiflorum Lamk.
3. Lapų makštys dažniausiai nešiurkščios. Varputės 7-
12 mm ilgio. Varpažvyniai maždaug tokio pat ilgio
kaip varputės, ne šiurkštūs. Apatiniai žiedažvyniai 3-
4,5 mm ilgio, be akuoto arba jis trumpas (1-4 mm il-
gio). 0,30-0,70. Vn. VI, VII. Linų, kartais ir kitų kui•
tūrų pasėliuose. Reta.
Dirvinė svidrė - L. remotum Schrank
Lapų makštys dažniausiai šiurkščios. Varputės 15-
20 (25) mm ilgio. Varpažvyniai kiek ilgesni už varpu-
tes, šiurkštūs. Apatiniai žiedažvyniai 6-8 mm ilgio,
akuotas ilgesnis už varpažvynį. 0,30-0,80. Vn. VI, VII.
Dirvose, vasarojuje, pakelėse, padirviuose. Apyretė.
Nelaboji svidrė - L. temulentum L.
46 gentis. Varputis - Agropyron Gaertn.
L Varputės nuo pagrindinės žiedyno ašies kiek atsilošu-
sios, gana tankios, varpa šukiška. Varpažvynių viena
gysla ryški, skia uterėlės pavidalo, kitos visai neryš-
kios. · 2
Varputės prigludusios prie žiedyno ašies. Varpažvynių
(3) 5-7 (9) gyslos ryškios, iš jų vidurinioj i be aiškios
skiauterėlės. 3
2. Augalai be požeminiq pal aipų, auga kerais. Varpos
kiaušiniškos arba pailgos, 2-6 cm ilgio. Apatiniai žie-
0,75. D. VI, VII. Sausose pievose, pakelėse, ant gele-
žinkelio pylimų. Retas.
(A. pectiniforme Roem. et Schult.)
Augalai su požeminėmis palaipomis, auga pavieniui.
Varpos pailgai lancetiškos, 8-12(15) cm ilgio. Apati· \
niai žiedažvyniai apaugę tankiais ilgais plaukeliais.
0,30-0,70. D. VI, VII. Smėlynuose. Labai retas. Įveis­
tas kopose prie Nidos.
387

Plaukuotavarpis varputis - A. dasyanthum Ledeb.
3. Augalai be p ožeminių palaipų, auga nedideliais kerais.
Varpa kiek išlinkusi. Apatinio žiedažvynio akuotas il-
gas (iki 20 mm ir ilgesnis); akuotas dažniausiai išsi-
lankstęs. 0,50- 1,30. D. VI-VII. Miškuose, krūmuose,
paupių krūmynuose. Gana dažnas.
šuninis varputis - A. caninum (L.) P. B.
Augalai su požeminiais- ūgliais, auga pavieniui. Varpa
stati. Apatinis žiedažvynis be akuoto arba jis trumpas,
tiesus (123 pav., 5).
4. Lapai plokšti, viršutinė pusė šiurkšti. Varpažvynių vir-
šūnė smaili, gyslos 5 (retkarčiais jų 7 ar 9). Varpos
ašis ne trapi. 0,20-1,20. D. VI, VII ir vėliau. Laukuo-
se, daržuose, soduose, pievose, pakelėse, pagrioviuose,
dykvietėse. Labai dažnas.
Paprastasis varputis - A. repens (L.) P . B.
Lapai dažniausiai išilgai susisukę, viršutinė pusė ties
gyslomis apaugusi trumpais švelniais plaukelia~s. Var:
pažvynitĮ viršūnė b?ka, gyslų 7-::1 ;:_varpos a_š~~ !~ba~
trapi, vaisiams atsiradus arba 1sdzmvus1 suluzmeJa Į
gabalėl i us prie varpučių pagrindo. 0,20- 0,70. D. VI ,
VII, VIII. PaJūrio kopose. Labai retas.
Vikšrinis varputis - A. junceum (L.) P. B.
47 gentis. Rugys - Secale L.
Stiebo viršutinė dalis plaukuota. Lapai plokšti, kraštai šiurkš-
tūs. Varpažvyniai iki 10 mm ilgio, viršūnėje trumpas ak~o:
tas. Apatinis žiedažvynis iki 15 mm ilgio, jo akuotas 1k1
50 mm ilgio. 0,60-2,00. Ziemojantis arba Vn. (vienmetės
rugitĮ veislės). VI. Labai dažnai auginamas, pasitaiko su-
laukėjusių. Sėjamasis rugys - S. cereale L.
48 gentis. l(vietys - Triticum L.
Stiebas plikas. Lapai pliki, prie jų pamato_ a?selės blaks~ie-
notos. Apatinis žiedažvynis iki 9 ( 11) mm 1lg10, akuoto nera
arba jis ilgesnis ar trumpesnis už žiedažvynius. o,ęo-1,6~.
Ziemojantis (žieminės kviečių veislės) arba Vn. (vienmetes
veislės). VI (VII). Labai dažnai auginamas.
Paprastasis kvietys - T. aestivum L.
49 gentis. Miežis - Hordeum L.
l. Bent kraštinių prie to paties varpos ašies išlinkimo
esančios trijulės varpučių varpažvyniai virtę akuotu,
ilgesni už apatinį žiedažvynį (be jo akuoto). Varpos
388
ašis trapi, vaisiams subrendus sutrūkinėja kiek žemiau
varpučių pagrindo į atskiras dalis. 2
Visi varpažvyniai linijiški, trumpesni arba beveik to-
kio pat ilgio kaip apatinis žiedažvynis. Varpos ašis
lanksti, vaisiams subrendus nesutrūkinėja į atskiras
dalis. 3
2. Varpažvynių akuotas iki 2 (2,5) cm ilgio. Varpučių tri-
julės kraštinės varputės su kuokeliniais žiedais. Var-
pa beveik stati, linijiška. Stiebų pamatas laužytai ky-
lantis. 0,15-0,40. Vn. VII-VIII. Dykvietėse, pakelėse,
ant geležinkelio pylimų. Augalas labai retas, atneštinis.
Pelinis miežis - H. murinum L .
Varpažvynių akuotas 3-6 (8) cm ilgio. Varpučių tri-
julės kraštinės varputės nevaisingos. Varpa išlinkusi
arba nulinkusi, nuo įstrižai atsilošusių akuotų link vir-
šūnės platėjanti. Stiebai paprastai statūs. 0,15-0,40.
Vn. VII-VIII. Neretai auginamas dekoratyvinis au-
galas, pasitaiko sulaukėjęs .
Darželinis miežis - H. jubatum L.
3. Varpa dvieilė. Trijulės kraštinių varpučių koteliai trum-
pi, jų žiedai kuokeliniai, o jeigu neišsivystę, tai ir žie-
dažvyniai be akuoto. 0,40-1,00. Vn. VI, VII. Labai
dažnai auginamas Dvieilis miežis - H. distichon L.
Varpa ketureilė arba šešiaeilė. Trijulės varputės beko-
tės, žiedai dvilyčiai, visiškai išsivystę, vaisingi, visų
apatiniai žiedažvyniai, kaip ir varpažvyniai, akuotuoti.
0,40-0,90. Vn. arba žiemojantis. VI, VII. Auginamas,
bet retesnis negu dvieilis miežis.
Paprastasis miežis - H. vulgare L.
50 gentis. Miežvienis - Hordelymus Harz
Stiebai statūs, jų bambliai, kaip ir žemutinių lapų makštys,
plaukuoti. Lapai 5-10(12) mm pločio, abipus šiurkštūs. Var-
pažvyniai linijiškai yliški, vienas su kitu prie pamato suau-
gę. Apatinio žiedažvynio akuotas 15-27 mm ilgio. 0,50-
1,00. D. VII-VIII. Kalvotų rajonų lapuočių ir mišriuose
miškuose. Labai retas. Saugomas.
Europinis miežvienis - H. europaeus (L.) Jessen
51 gentis. Rugiaveidė - Leymus Hochst.
Stiebas status, tvirtas, kaip ir lapai, plikas. Varputės beveik
bekotės, dažniausiai turi po 3-4 žiedus. Apatinis žieda-
žvynis lancetiškas, be akuoto, apaugęs trumpais plaukeliais.
26 Užsak. Nr. 6435 389
0,50-1,20. D. VI, VII. Kopose, pustomuose smėlynuose.
Pajūryje labai dažna, kitur reta arba visai neauga.
Smiltyninė rugiaveidė - E. arenarius L.
12 SEIMA. AJERINIAI - ARACEAE
l. Lapai bekočiai, ilgi, kardiški, stipraus malonaus kva-
po. Prie žiedyno esantis lapas (papėdlapis) gana siau-
ras, žalias, tiesiai aukštyn augdamas tarsi pratęsia
stiebą. l. Ajeras - Acorus
Lapai kotuoti, be kvapo, pamatas širdiškas. Papėdlapis
platus, kiaušiniškas, išorinė pusė žalia, vidinė balta.
2. 2inginys - Calla
l gentis. Ajeras - Acorus L.
šakniastiebis storas, nariuotas, labai stipraus kYapo. Stie-
bas plokščias, jo vienas šonas briaunotas, kitas lovelio pa-
vidalu įlinkęs. Burbuolė pailga, kiek išlinkusi, iki 8 cm il-
gio, atrodo išaugusi iš stiebo šono. Apyžiedžio lapeliai 6,
gelsvai žali. 0,60-1,00. D. VI-VII. Stovinčių ir lėtai tekan-
čių vandenų pakraščiuose, dumblinguose krantuose. Dažnas.
Balinis ajeras - A. calamus L.
2 gentis. žinginys - Calla L.
šakniastiebis vidutinio storio, nariuotas, be kvapo. Lapai
ilgakočiai, plačiaikiaušiniški, viršūnė nusmailėjusi. Stiebas
apvalus. Burbuolė pailga, vaisiams subrendus ovališka, iki
3 (4) cm ilgio. Ziedai be apyžiedžio. Subrendusios uogos
raudonos. 0,15-0,30. D. V-VIII . Užpelkėjusiuose vandens
telkinių pakraščiuose, žemapelkėse, paežerių liūnuose, šla-
piuose miškuose. Dažnas. Pelkinis žinginys - C. palustris L.
2
fffi 3
127 pav.
390
13 SE1MA. PLODENINIAI - LEMNACEAE
l. Lęšio ar plokštelės pavidalo vandenyje plūduriuojantis
augalas (stiebas) su daugeliu šaknelių apatinėje pu-
sėje, ši paprastai esti rausvai violetinio atspalvio (127
pav., 3). l. Maurė - Spirodela
Lęšio ar pailgos plokštelės pavidalo stiebas ar jo na-
relis tik su viena šaknele. Augalų viršutinė ir apa-
tinė pusė žalia ( 127 pav., l, 2) . 2. Plūdena - Lemna
l gentis. Maurė - Spirodela Schleid.
Pakitę stiebai be,eik apvalūs, apie 5 mm skersmens, plokš-
ti, apatinėje pusėje 3-5 šaknelių kuokstas ( 127 pav., 3).
0,003-0,008. D. Zydi labai retai (birželio mėn.). Stovinčiuo­
se ir lėtai tekančiuose vandenyse, kūdrose, kiek nuo vėjų
apsaugotose vietose. Dažna.
Daugiašaknė maurė- S. polyrrhiza (L.) Schleid.
2 gentis. Plūdena - Lemna L.
l. Pakitę stiebai lancetiski, kryžmiškai vienas su kitu su-
kibę, jų pamatas susiaurėjęs, panašus į lapkotį (127
1rnv., 2). Augalai pasinėrę vandenyje, tik retkarčiais
(žydėjimo nll'lu) iškyla į paviršių. 0,006-0,01. D. Zy-
di labai rclai (birželio mėn.). Stovinčiuose ir lėtai te-
kanč iuo se vandenyse. Gana dažna.
Trilypė plūdena - L. trisulca L.
Pakitęstiebai skrituli;ki arba pusiau skrituliški. Auga-
lai per vegetacijos periodą nuolat esti vandens pavir-
šiuje ( 127 pav., l). 2
2. Stiebai abipus plokšti, žaJ.i, elipsiški arba kiaušiniški,
iki 4 mm ilgio, paprastai sukibę po keletą. 0,003-0,004.
D. V-VII. Senvagėse, kūdrose, balose, užutekiuose.
Labai dažna. Mažoji plūdena - L. minor L.
Stiebo viršutinė pusė plokščia, žalia, apatinė pusrutu-
liškai išgaubta, balsva, akyta. Augalai apvalūs arba
kiaušiniški, dažniausiai pavieniai. 0,003-0,05. D. Zydi
retai (V-VI). Užterštuose ir druskinguose stovinčio
vandens telkiniuose. Reta.
l(uprotoji plūdena - L. gibba L.
391
 14 SEIMA. šIURPINIAI - SPARGANIACEAE
l gentis. •šiurpis - Sparganium L.
l. Ziedynas šakotas, kiekvienos šakos apatinėje dalyje gal-
vutės
su piesteliniais, viršutinėje su kuokeliniais žiedais
( 128 pav., 2). Apyžiedžio lapeliai standūs. Lapai iki
20 mm pločio, apatinėje dalyje tribriauniai, viršutinėje
plokšti, apatinė pusė iki viršūnės skiauterėta. 0,30-
1,20. D. VI-VIII. Ežerų ir upių pakraščiuose, grio-
viuose. Gana dažnas. šakotasis šiurpis - S. erectum L.
Ziedynas nešakotas. Apyžiedžio lapeliai gležni.
2. Kuokelinių žiedų galvutė l, piestelinių 2-3. Lapai
trumpesni už stiebą, iki 5 mm pločio, retai platesni,
plokšti. Purka kiaušiniška arba beveik rutuliška, jos
ilgis ne daugiau kaip 3 kartus viršija plotį. 0,08-0,30.
D. VII-VIII. Pelkėse, durpynų duobėse, grioviuose,
stovinčio vandens telkinių pakraščiuose. Apyretis.
Mažasis šiurpis - S. minimum Wallr.
- Kuokelinių žiedų galvutės 2-7. Lapai ilgesni už stie-
bą. Purkos ilgis 5-6 kartus viršija plo~į.
3. Lapų pamatas tribriaunis, ap atinė pusė skiauterėta ( 128
pav., 3). Kuokelinių žiedų gal vutės atokiai viena nuo
kitos, jų paprastai daugiau negu 4 ( 128 pav., 4). 0,20-
0,70. D. VI-VIII. Stovinčių ir lėtai tekančių vangens
telkinių pakraščiuose, pelkėse. Dažnas.
Paprastasis šiurpis - S. emersum Rehm.
o 1- 2
.[l
3 :4
12s· pav.
392
Lapų apatinė pusė nuo pamato išgaubta . arba plokščia'.
neskiauterėta. Kuokelinių žiedų galvutes 2-4, retai
daugiau, viena su kita susiglaudusios. 0,10-:1,00. D.
VI-VIII. Ežerų pakraščiuose, durpynų duobese, pel-
kių duburėliuose. Retas. .
Siauralapis šiurpis - S. angustifolium Michx.
15 SEIMA. SVENDRINIAI-TYPHACEAE
2 l gentis. švendras - Typha L.
l. lapai 10- 20 mm pločio, abipus plokšt_i, rnels-yai ~ali.
Kuokelinių ir piestelinių žiedų burbuoles gal~is vi~_na
su kita susisiekia. 1,00-2,00. D. VII, VIII. UzpelkeJu-
siuose negiliuose vandens telkiniuose, kūdrose, durpy-
nų duobėse, pelkėtuose ežerų ir upių pakraščiuose. Daž-
nas. Plačialapis švendras - T. latifolia L.
Lapai iki 10 mrn pločio, bent žemutinėje dalyje_ ~ug~-
rinė pusė išgaubta, ryškiai žali. Tarp kuokehmų ir
3 piestelinių žiedų burbuolių yra 3-5 e~. tarpas. l ,0~-
3,00. D. VII, VIII. Ežerų ir upių pakrasc1uose, dumblm-
guose tvenkiniuose. Gan_a ~ažnas. . .
Siauralapis svendras - T. angustifoha L.
16 SEIMA. VIKSVINIAI - CYPERACEAE
l. Ziedai vienalyčiai, be apyžiedžio, piestelinių žiedų me~-
ginę ir išaugusį vaisių ištisai gaubi_a. maiše_lis, !š ku_n?
tik purkos kyšo. Augalai vienanamiai, retai dvmarnia1.
13. Viksva - Carex
- Ziedai dvilyčiai, žiedą gaubiančio maišelio nėra. 2
2. Varputėje pažiedžių dvi eilės. . •V • 3
- Varputėje pažiedės i~sidės~iusios spirahs~~I. V •• 4 V.
3. Varputės gausiažiedes, pne P~II:~to tuscių paziedzių
dažniausiai nebūna, žiedynas skehskas.
l. Viksvuolė - Cyperus
- Varputėse po 1-3 žiedus, prie pamato daug tuščių pa-
4.
žiedžių. Ziedynas galvutės pavidalo.
l O. Vikšrenis - Schoenus
Varputės gausiažiedės, prie pamato tuš~ių p~ži~džių
nėra arba esti viena, kuri didumu nelabai skmas1 nuo
kitų.
Varputėse 2-3 pažiedės su žiedais ir 3-4 tuščios, ge-
rokai mažesnės.
5
12
5. Apyžiedžio šerelių daug, žiedams peržydėjus jie kele-
tą kartų pailgėja. 2. švylys - Eriophorum
393
 Apyžiedžio šerelių visai nėra arba jų ne daugiau kaip 6
(129 pav., 2, 4, 5). · 6
6. Ziedyne varpučių 2 eilės stiebo viršūnėje sudaro suplo-
tą, netikrą varpą. 7. Viksvenis - Blysmus
- Varputės žiedyne kitaip išsidėsčiusios. 7 išsipūtusios. 0,20-0,70. D. IV-V. Aukštapclkciw, 11
7. Ziedyne viena varputė, stiebo virš'ūnėje ( 129 pav., l,
~- 8 l(upstinis švylys - E. vaginatum l „
- Ziedyne keletas ar daug varpučių, susitelkusių į galvu-
tes arba šluoteles. 9 bent trumpi lakštai.
8. Viršutinio stiebinio lapo makštis su trumpu lakšteliu.
3. l(ūlingė - Baeothryon
- Viršutinio stiebinio lapo makštis belakštė.
8. Duonis - Eleocharis
9. Galvutės pavidalo žiedyne po 1-4 smulkias, iki 3 mm
ilgio varputes. Augalai vienmečiai.
9. Meldelis - lsolepis
- Varputės ilgesnės negu 3 mm. Augalai daugiamečiai. 10
1O. Stiebas belapis. Status žiedynlapis tartum pratęs ia stie-
bą, todėl žiedynas atrodo išaugęs iš stiebo šono.
5. Meldas - Schoenoplectus
- Stiebas lapuotas. 11
11. šluotelės pavidalo žiedyne daug nedidelių (iki 8 mm
ilgio) varpučių. 4. Viksvameldis - Scirpus
- Ziedyne keletas didesnių ( iki 15 mm ilgio), į krūvelę
susitelkusių varpučių, kurias gaubia daug žiedynlapių.
6. Liūnmeldis - Bolboschoenus
12. Apyžiedžio šerelių nėra. Lapai platūs, standūs, kraštai
aštrūs. 11. R.atainytė - Cladium
Apyžiedis iš 5-13 šerelių. Lapai iki 2 mm pločio, kraš-
tai šiurkštoki, bet ne aštrūs. 12. Saidra-· R.hynchospora
l gentis. Viksvuolė - Cyperus L.
l. Purkos 3. Kuokeliai 2. Vaisiai tribriauniai. Stiebas ašt-
riai tribriaunis. 0,05-0,20. Vn. VII-VIII. Upių ir ežerų
užliejamuose krantuose, balose, pelkių pakraščiuose. Ga-
na reta. R.udoji viksvuolė - C. fuscus L.
Purkos 2. I(uokeliai 3. Vaisiai dvibriauniai, plokšti.
Stiebas bukai tribriaunis. 0,03-0,25. Vn. VII-IX. Drėg­
name smėlyje upių ir ežerų pakrantėse, išdžiūstančiuo­
se grioviuose ir balose, pelkių pakraščiuose. Reta. Sau-
goma. Gelsvoji viksvuolė - C. flavescens L.
(Pycreus flavescens Beauv.)
394
2 gentis. švylys - Eriophorum L.
l. Stiebo viršūnėje tik viena ovališka arba pai l1:,1 v,11 pu-
tė. Viršutinėje stiebo dalyje lapų makštys hl·l.il, 11 ,
pelkėjusiuose pušynuose, paežerių liūnuose. Dažnus.
Stiebo viršūnėje keletas kotuotų varpučių. Visų lapų yru
2
2. Stiebas apvalus arba viršutiniame ketvirtadalyje bukai
tribriaunis. Lapai 2-4 mm pločio, jų tribriaunė viršūnė
5- 8 cm ilgio. Ziedyno šakelės lygios, švelnios. Var-
putės 3-5 retai daugiau. 0,20-0,70. D. (IV) V-VI.
Pelkėtose i~ šaltiniuotose pievose, pelkių pakraščiuose,
p aežerių liūnuose, durpynuose. Dažnas.
Siauralapis švylys - E. angustifolium Honck.
Stiebas ištisai arba jo viršutinė dalis buk~i tribriaun~.
Ziedyno šakelės šiurkščios arba apaugusios trumpais
švelniais plaukeliais. 3
3. Lapai (3)4-8 mm pločio, jų trj~riaunė vi_ršūnė 1-:-
1 5 cm ilgio. Ziedyne 5-11 varpucių. Augalai be palai-
pų. 0,20-0,80. D. IV-VI. Pelkėtose ir šaltiniuotose pie-
vose, pelkių ir užpelkėj ančių vandens telkinių pakraš-
č iuos e. Gana dažnas.
Plačialapis švylys - E. latifolium Hoppe
Lapai 1- 2 mm pločio, beveik ištisai tribriauniai. Zie-
dyne 2-4 trumpakotės, beveik stačios varputės. Au-
galai su ilgomis palaipomis. 0,1~-0,45._ D. V-VI. :rar-
pinėse pelkėse, durpynuose, pelketose pievose. Labai rę­
tas. Saugomas. Lieknasis švylys - E. gracile K:och
3 gentis. Kūlingė - 'Baeothryon Ehrh.
l. Augalai auga tankiais kerais. Stiebas apvalus, lygus.
Apyžiedžio šereliai rusvi, visą laiką maždaug tokio pat
· ilgio kaip vaisius, slypi pažiedžių viduje. _0,10-0,3~.
D. V-VI. Aukštapelkėse, durpynuose. Labai reta. Tik
vakarų Lietuvoje. Saugoma.
l(upstinė kūlingė - 8. caespitosum (L.) A. Dietr.
(Trichophorum caespitosum Hartm.)
Augalai trumpomis palaipomis, auga pavieniui arba
grupelėmis. Stiebas bukai tribriaun_is, šiurkš~us:. A~Y:
žiedžio šereliai balti, vaisiams atsiradus pailgeJa iki
15-20 mm ilgio ir toli kyšo iš pažiedžių. 0,10-0,40.
395
 D. IV- V . Pelkėtose pievose, durpynuose, paežerių liū­
nuose. Apyretė.
Alpinė kūlingė - 8. alpinum (L.) Egorova
(Trichophorum alpinum Pers.)
4 gentis. Viksvameldis - Scirpus L.
Stiebas bukai tribriaunis, gausialapis. Lapai iki 15 mm plo-
čio, apatinė pusė skiauterėta. šluotelėje po 2-5 arti viena
kitos varputes. Pažiedžių viršūnė su dygleliu. Apyžiedžio
šereliai tokio pat ilgio kaip vaisius. 0,30-1,00. D. VI-VII.
šlapiose šaltiniuotose pievose, pelkėse, grioviuose, krantuo-
se, šlapiuose miškuose, krūmuose. Labai dažnas.
Liekninis viksvameldis - S. sylvaticus L.
5 gentis. Meldas - Schoenoplectus Palla
l. Augalai ryškiai žali. Purkos 3. Pažiedės plikos, be kar-
pučių arba šiek tiek jų tik ant vidurinės gyslos. 0,50-
3,00. D. VI- VII. Stovinčių ir lėtai tekančių vandenų
pakraščiuose, rečiau drėgnuose krantuose bei šaltiniuo-
tose pakrantėse. Dažnas.
Ežerinis meldas - Sch. lacustris (L.) Palla
Augalai pilkai arba melsvai žali. Purkos 2. Pažiedės
nusėtos rudomis karputėmis. 0,60-1,50. D. VI- VII.
Stovinčiuose, dažniausiai kiek druskinguose ir užterš-
tuose vandens telkiniuose, durpynuose. Apyretis.
Melsvasis meldas - Sch. tabernaemontani (C. Gmel.)
Palla
6 gentis. Liūnmeldis - 8olboschoenus Palla
Stiebas tribriaunis, šiurkščiomis briaunomis. Lapai iki 8 mm
pločio, viršūnė tribriaunė, apatinė pusė skiauterėta. Galvu-
tėje ar tankioje šluotelėje, kuri gerokai trumpesnė už ją
dengiančius žiedynlapius, po 2-5 varputes. 0,30- 0,80. D.
VII-VIII. Upių ir ežerų druskingose pakrantėse, senvagė­
se, Kuršių marių užtakiuose. Gana retas.
Pajūrinis liūnmeldis - 8. maritimus (L.) Palla
7 gentis. Viksvenis - Blysmus Panz.
l. Augalai ryškiai žali. Stiebas kiek suplotas. Lapų apa-
tinė pusė skiauterėta, kraštai šiurkštūs. Apyžiedžio še-
reliai ilgesni už vaisių, šiurkštūs. 0,10-0,30, D. VI,
396
• -
VII. Drėgnose pievose, šaltiniuotuose šlaituose, kran-
tuose. Gana dažnas.
Plokščiasis viksvenis - 8. compressus (L.) Panz.
Augalai pilkai žali. Stiebas apvalus. Lapai neskiaute-
rėti, lygūs. Apyžiedžio šereliai trumpesni už vaisių,
apaugę švelniais plaukeliais, kartais apyžiedžio šere-
lių visai nebūna. 0,10-0,25. D. VI, VII. Drėgnose drus-
kingose pievose, druskingose pakrantėse. Labai retas.
Rudasis_ viksvenis - B. rufus (Huds.) Link
8 gentis. Duonis - Eleocharis R. Br.
l. Vaisius tribriaunis, jo viršūnėje esantis priedėlis (sti-
lopodis) nuo vaisiaus neatskirtas persmauga. Purkos 3.
Varpu tės 4-8 mm ilgio. 0,05-0,25. D. VI, VII. Pelkė­
tose pievose, sekliose žemapelkėse, užpelkėj usiuose van-
dens telkinių pakraščiuose. Gana retas.
Ganyklinis duonis - E. quinqueflora (Hartm.) Schwarz
Vaisius apskritas ar dvibriaunis, kartais neryškiai briau-
notas, stilopodis (vaisiaus priedėlis) ryškiai atskirtas
nuo vaisiaus persmauga. 2
2. Visos pažiedės su žiedais. Purkos 3. Stiebas keturbriau-
nis, kartais tribriaunis, siūliškas. Varputės 2-4 mm
ilgio, kiauš iniškos arba pailgos, su 3-7 žiedais. 0,03-
0,15. D. VI- VII. Upių ir ežerų pakraščiuose, užlieja-
muose krantuose. Gana dažnas.
Adatinis duonis - E. acicularis (L.) R. et Sch.
Viena ar dvi apatinės pažiedės be žiedų. Purkos 2.
Varputės daugiažiedės. 3
3. Augalai vienmečiai, be palaipų, auga tankiais kerais
arba sudaro velėną. Stiebai ploni, liauni. Varputės pla-
čiai kiaušiniškos ar beveik rutuliškos, 3-7 mm ilgio.
0,05-0,30. Vn. VII-VIII. Ežerų ir upių pakraščiuose,
pakrančių pievose, balose, ant šlapių miško keliukų.
Retas. Krantinis duonis - E. ovata (Roth) R. et Sch.
Augalai daugiamečiai, šakniastiebiai šliaužiantys. Stie-
bai tvirti. Varputės pailgos. 4
4. Bežiedė viena apatinė pažiedė apkabina daugiau kaip
2/a varputės pamato ( 129 pav., 3) . 5
Bežiedės apatinės pažiedės dvi, kiekviena jų apkabina
apie ½ varputės pamato ( 129 pav., 1). 6
5. Stilopodis kūgiškas, jo ilgis lygus pločiui arba kiek
didesnis už plotį. Pažiedės rudos arba juosvai rudos.
Apyžiedžio šereliai 4, kartais 5, gali jų visai nebūti.
397
- -
~Tfflfflnfflfflm•"'mnm•n:1"!•111•m11"1111n1P1·11,," · • :111,,-,11 "!•·1 t1 ,,n.,.,11
 0,05-0,40. D. V-VII. Drėgnose ir užpelkėjusiose pit•
vose, žemapelkėse, smėlinguose krantuose. Dažnas.
Pievinis duonis - E. uniglumis (Link) Schull.
Stilopodis kepurės pavidalo, tarsi priplotas iš viršaus,
jo ilgis daug mažesnis už plotį ( 129 pav., 4). Pažiedės
šviesiai arba rusvai rudos. Apyžiedžio šerelių nėra ar-
ba jų 4. 0,05-0,45. D. VI-VII. Užliejamose bei drus-
kingose pievose, krantuose. Labai retas.
Suominis duonis - E. fennica Palla
6. Apyžiedžio šereliai 4, kartais jų visai nėra, trumpesni
už vaisių arba tokio pat ilgio kaip vaisius. Stilopodžio
ilgis kiek viršija plotį ( 129 pav., 2). Stiebas standus,
pilkšvai žalias. 0,10-0,70. D. VI-VII. Drėgnose, už-
liejamose pievose, upių ir ežerų krantuose ar vandens
pakraštyje, grioviuose, pelkėse. Dažnas.
Pelkinis duonis - E. palustris (L.) R. Br.
Apyžiedžio šereliai (5)6(8), ilgesni už vaisių kartu su
stilopodžiu ( 129 pav., 5). Stilopodžio plotis gerokai vir-
šija ilgį. Stiebas gana minkštas, vaiskiai žalias. 0,10-
0,40. D. VI-VII. Vandens telkinių pakraščiuose, kran-
tuose, žemapelkėse, raistuose, šlapiose pievose, pelkė­
tuose miškuose, ypač ant kelių. Gana dažnas.
J(arpotasis duonis - E. mamillata Lindb. f.
9 gentis. Meldelis - Isolepis R. Br.
Stiebas status, siūliškas, apvalus. Ziedynlapis auga tiesiai
aukštyn ir tarsi pratęsia stiebą. Varputės pailgai kiaušiniš-
kos, atrodo išaugusios iš stiebo šono. Vaisius tribriaunis,
i siuose smėlynuose. Labai reta. Saugoma.
2 3 4 5
129· pav.
398
apie l mm ilgio. 0,03-0,15. Vn. arba D. VII-IX. Drėg­
n ame smėlyje vandens telkinių pakrantėse, šlapiose dirvose,
ant kelių. Labai retas. Serinis meldelis - l. setacea R. Br.
10 gentis. Vikšrenis - Schoenus L.
l. Galvutė iš 2-3 varpučių, apgaubta 2 žiedynlapių, ku-
rie trumpesni arba vos ilgesni už žiedyną. Stiebo pa-
matą supančios makštys tamsiai raudonos arba raudo-
nai rudos. 0,10-0,30. D. VI-VII. Pelkėtose pievose,
šaltiniuotose pelkėse, šlapiose dirvos atodangose. Re-
tas. Saugomas.
Rausvasis vikšrenis - S. ferrugineus L.
Galvutė iš 5-10 varpučių, apgaubta 2 žiedynlapių, vie-
nas jų bent dvigubai ilgesnis už žiedyną. Stiebo pa-
matą gaubiančios makštys juosvai rudos. 0,15-0,45.
D. VI-VII. Slapiose ir pelkėtose pievose, raistuose,
šlapiose molio ar kalkių tufo atodangose. Retas.
Juosvasis vikšrenis - S. nigricans L.
11 gentis. Ratainytė - Cladium P. Browne
Stiebas status, lapuotas. Lapai 10-15 mm pločio, apatinė
pusė aštriai skiaulcrėla, kraštai pjūkliški. Ziedynas - sudė­
tinė šluotelė, kurios šakelės iš 3- 8, iki 4 mm ilgio, rudų
varpučių. 0,80-1,50. D. VI-VII. Užaugančių eženĮ pakraš-
č iuose, pelkėse. Gana reta. Saugoma.
Sakotoji ratainytė - C. mariscus (L.) R. Br.
12 gentis. Saidra - Rhynchospora Vahl
l. Ziedynlapis tokio pat ilgio kaip žiedynas arba vos už
jį ilgesnis. Varputės iš pradžių baltos, vaisiams atsi-
radus rausvos. Apyžiedžio šerelių 8-13, lygūs su vai-
siumi. Kuokeliai 2. O, 15-0,40. D. VII-VIII. Aukšta-
pelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, paežerių liūnuose, dur-
pynuose. Apyretė. Baltoji saidra - Rh. alba (L.) Vahl.
Ziedynlapis daug ilgesnis už žiedyną. Varputės gels-
vai arba rausvai rudos. Apyžiedžio šereliai 5-6, ilges-
ni už vaisių. Kuokeliai 5. 0,10-0,35. D. VII-VIII.
Aukštapelkių klampynėse, pelkėtose pievose, užpelkėju­
Rusvoji saidra - Rh. fusca (L.) Ait. f.
399
 13 gentis. Viksva - Carex L.
l. Varputė l, stiebo viršūnėje ( 130 pav., 1-3).
- Varputės kelios, susitelkusios į galvutes ar sudėtines
varpas arba pavienės stiebo viršutinėje dalyje ( 130
pav., 4, 5).
2. Augalai dvinamiai - vienos varputės su kuokeliniais
žiedais, kitos su piesteliniais (išaugina vaisius) ( 130
pav., l, 2).
- Augalai vienanamiai - varputės viršutinėje dalyje kuo-
keliniai, apatinėje piesteliniai žiedai ( 130 pav., 3}. 4
3. Augalai su palaipomis. Lapai siūliški, kaip ir stiebas,
švelnūs. Maišeliai kiaušiniški, įstrižai statūs. 0,10-0,30.
D. IV-V. Pelkėtose pievose, žemapelkėse ir tarpinio
tipo pelkėse. Apyretė. Dvinamė viksva - C. dioica L.
Augalai tankiakeriai, be palaipų. Stiebas ir lapų kraš-
tai šiurkštūs. Maišeliai pailgi arba lancetiški, subrendę
šiek tiek žemyn nusvirę. 0,10-0,35. D. IV-V. Pelkė­
tose durpingose pievose, ganyklose, pelkėse. Labai re-
ta. Saugoma. Liekninė viksva - C. davalliana Sm.
4. Purkos 2. Maišeliai tamsiai rudi. Stiebas apvalus. 0,10-
0,20. D. V, VI. Drėgnose žemažolėse pievose, miško
aikštelėse. šiaurvakarių Lietuvoje dažna, kitur reta ar-
ba visai neauga. Blusinė viksva - C. pulicaris L.
Purkos 3. Maišeliai šviesiai geltoni. Stiebas bukai tri-
briaunis. 0,05-0,15. D. V-VII. Aukštapelkėse, užpel-
kėjusiuose pušynuose. Reta.
Retažiedė viksva - C. pauciflora Lightf.
5 (l). Visos varputės beveik vienodo pavidalo, bekotės,
stiebo viršuje tankokas žiedynas (labai retai žie~yno
2 Dv1e11e"v1ksva - C. d1st1cha Huds.
3
4
5 8 (6). Augalai su šliaužiančiais šakniastiebiais. Stiebai pa-
130 pav.
400
2
5
3
3 4 5 6
2
131 pav.
varputės viena. nuo kitos per keletą cm). Purkos 2
(131 pav., l). 6
Varputės aiškiai skirtingos, viršutinės_e kuokelini~i, ~e:
miau esančiose piesteliniai žiedai, pailgos, dažniausiai
kotuotos, pavienės stiebo viršutinėje dalyje (1_3~ pav.,
3). Kartais toje pačioje varputėje t~r~ kuokehr.nų yra
keletas piestelinių žiedų arba piestelines varputes apa-
tinėje dalyje yra kuokelinių žiedų. Purkos 3 arba 2. 28
6. Dalis varpučių vienalytės - jose tik piesteliniai arba
tik kuokeliniai žiedai. 7
- Visose varputėse yra ir kuokeliniLĮ, ir piestelinių žiedų. 8
7. Ziedyne 5- 12 varpučių; viršutinėse varputėse_ k~oke-
liniai, apatinėse piesteliniai žiedai, _vi_~uri~ės d~tl_yt_e~:-
viršutinėje dalyje kuokeliniai, apatmeJe piestehmai zie-
dai. Maišeliai aukščiau vidurio sparnuoti (131 pav., 6).
Lapai standūs, 3-4 mm pločio. šakniastiebis ilgas,
šliaužiantis 3-5 mm skersmens, 0,15-0,30. D. V, VI.
Pustomuos~ smėlynuose, kopose. Pajūryje dažna, ki-
tur labai reta ar visai neauga.
Smiltyninė viksva - C. arenaria L.
Ziedyne 7-30 varpučių; viršutinėse_ i~ ~P~_tinė~e varp1;1-
tėse piesteliniai, vidurinėse kuokehm.~i _zi_edai~ kart~i~
varputės mišrios ( 13 ~. pav., 1). M~_isehai. skiaut~r~h,
bet nesparnuoti. Lapai 3-5 mm plocio, sus1tel~ę v1rsu-
tinėje stiebo dalyJe. 9.29-0,80. ~- v_, VI. Slapiose ~er-
lingose pi~vose, paezer~s~,. p~gnovmose. ~~na •dazna.
vieniai. 9
401
 - Aug~lai be š!iaužiančių šakniastiebių ir palaipų arba
pala~p?s la_,ba1 trumpos. Augalai auga kupstais arba
tank1a1s sązalynais. 12
9. ~uokel!!liai žiedai va~J?Učių vi_rš~tinėje dalyje, todėl vai-
s!ams 1sau~us varpuc1ų apatm~ dalis platesnė. Varpu-
tes. 3-?; JOS 1m~žo~, ~u~itelkusios l galvutę, žiedyn-
lap1~ n~vra. ~aK!:Iasheb!~ ilgas, su antžeminėmis palai-
P?I?!s,_ ts k?r!ų. 1sauga ztedynstiebiai. Lapai labai siauri,
v~rsune svta!g1a1 nusmailėjusi. 0,15-0,30. D. V, VI. Pel-
kese ( dazntausiai tarpinėse). Apyretė.
Laibašaknė viksva - C. chordorrhiza Ehrh.
~uokeli_~iai žiedai varpučių apatinėje dalyje, todėl vai-
s1a1:1s 1saugus varpučių viršūnė platesnė už apatinę
dali. 10
10. Ma_i~eljai ~yški_ai gysloti, jų sparneliai platūs, žemiau
ma1s~h.o Y!duno b_aigias! buku kampu ( 131 pav., 4).
~patu~1s z!e?ynlap1s tokio pat ilgio kaip varputė arba
tlg_esm~ uz Ją. šakniastiebis 2-3 mm skersmens. La-
pai apte 1,5 mm plo~io, išilgai sulenkti. 0,10-0,30. D.
V, VI. Sausuose smelynuose, kopose. Labai reta.
•v • Laibastiebė viksva - C. ligerica Gay
~~1se~1ų gyslos vi:ieryškios,_ sp_arf!-eliai siauri, per visą
Ilgi vienodo ploc10. šakmasheb1s apie l mm skers-
mens. 11
11. Varputės (3)4-5(6), tiesios. Pažiedės tamsiai rudos
tr~mpesnės už kiaušiniškus ( 132 pav., l) maišelius'.
Stiebas status. Lapai trumpesni už stiebą, kietoki. O,I0-
~.49. D. IV-V. Smelynuose, upių krantuose ir salpose,
sla1tuose, pakelėse. Apyretė.
šrebero viksva - C. praecox Schreb.
Varpu~ės (4) 5-9, išlinkusios. Pažiedės gelsvos arba
b~l~v-~1. žalvos, ilgesnės už maišelius. Stiebas dažniau-
s1a1 1slmkęs, laibas. Lapai_ ilgesni už stiebus, gležni.
0,30--:-0,60. D. V, VI. Dregnuose lapuočių miškuose.
Labai reta. Saugoma. Tripulinė viksva - C. brizoides L.
12(8). Maišeliai v~-? llJn: i~g_io, plačiais sparneliais (131
pa~., 5): Paz1.~de_s. sv1esia1. r_udvos,_ maždaug tokio pat
1lg10 kaip ma1seha1, nugarele zalta, pakraščiai balsvi.
Varputės paprastai 6, žiedynas pailgas. Lapai 2-3 mm
pločio, standūs, trumpesni už stiebą . 0,15-0,40. D. VI-
VII. Pamiškėse, šviesiuose miškuose, jų aikštelėse že-
mažolėse pievose, pagrioviuose. Dažna. ' Lapai ryškiai žali, 1,5-2 mm pločio. Varputės 3-5 mm
Kiškinė viksva - C. leporina L.
Maišeliai be sparnelių. 13
402
13. Kuokeliniai žiedai varpučių apatinėje dalyje, todėl vai-
siams išaugus varpučių viršūnė platesnė už apatinę da-
lį, kurioje yra bent kelios tuščios pažiedės. 14
Kuokeliniai ži"edai varpučių viršutinėje dalyje, todėl vai-
siams išaugus varpučių apatinė dalis platesnė, o vir-
šutinėje yra keletas tuščių pažiedžių. 20
14. Varputės 5-9, apatinės atokiai (per 3-5 cm) viena
nuo kitos, ilgesniais už žiedyną žiedynlapiais, viršutinės
arčiau viena kitos. Pažiedės balsvos ar šviesiai žalios,
trumpesnės už maišelius. 0,30-0,60. D. VI, VII. Drėg­
nuose, šaltiniuotuose lapuočių ir mišriuose miškuose.
Apyretė. Retavarpė viksva - C. remota L.
Varputės tankesnės arba apatinės ne daugiau kaip per
2 cm viena nuo kitos. Ziedynlapiai trumpi, plėviški
arba apatinės varputės kiek ilgesnis, žalias žiedynla-
pis. 15
15. Varputės labai mažos, per 1-1,5 cm viena nuo kitos.
Pažiedės balsvos, dvigubai trumpesnės už maišelius,
bukos. Maišeliai 2,5-3 mm ilgio, žali. Stiebas laibas,
silpnas. Lapai 1-3 mm pločio, gležni, susitelkę apati-
nėje stiebo dalyje. 0,20-0,30. D. V, VI. Pelkėtuose miš-
kuose. Gana reta. Svidrinė viksva - C. loliacea L.
Varputės, bent viršutinės, visiškai arti viena kitos. 16
16. Maišeliai plačiai kiaušiniški, snapelis trumpas, jo vir-
š ūnė buka arba negiliai įlenkta. 17
- Ma išelia i lanceUški, s n apelis ilgas, viršūnė giliai skel-
t a. 19
17. Varputės 3- 4, arti viena kitos. Pažiedės šviesiai ru-
dos, plačiais plėviniais pakraščiais, viršūnė apskrita.
Maišeliai ptlkai rudi, abipus gysloti, staigiai pereina į
trumpą, nugarinėje pusėje skeltą snapelį. Lapai 1,5-
2 mm pločio. 0,15-0,30. D. V, VI. Zemapelkių pakraš-
čiuose, tarpinio tipo pelkėse. Reta. Rytiniuose rajonuose.
Liūninė viksva - C. heleonastes Ehrh.
Varputės 4-6, viena nuo kitos kiek atokiau. 18
18. Lapai pilkai žali, 2-3 mm pločio . Varputės 5-8 mm
ilgio. Pažiedės balsvos arba gelsvos, nugarėlėje žalias.
ruoželis. Maišeliai 2-2,5 mm ilgio, gelsvai žali, sna-
pelis labai trumpas, neskeltas. 0,20-0,45. D. V, VI. Pel-
kėse, pelkėtose pievose ir užpelkėjusiose miškų vietose.
Dažna. Ziloji viksva - C. canescens L.
ilgio. Pažiedės rusvos arba žalsvai rudos, pakraščiai
balsvi, nugarėlėje žalias ruoželis. Maišeliai iki 2 mm
ilgio, rusvi, snapelis trumpas, išorinėje pusėje skeltas.
403
 0,15- 0,50. D. V, VI. Drėgnuose miškuose pelkėse. Ga-
na reta. ~udoji viksva-=--:- C. brunnescens' (Pers.) Poir.
19(16). Lapai 1- 2 mm ploc10, standūs, trumpesni už stie-
bą. Stiebas trikampiškas, tik viršutinė dalis šiurkšti
Y.arputės 3-::-5,)?s~ P? ?---:.7 p_iestelinius (su maišeliais)·
ziedus. Ma1sehai zvaigzdiskai atsilošę, vidinė jų pusė
plokš§ia, i~?rii:iė išg~ubta. 0,10-0,40. D. V, VI. šlapio-
se, uzpelkeJusiose pievose, pelkių pakraščiuose. Gana
dažn~. žvaigždėtoji viksva - C. echinata Murr.
Lapai 2- 4 mm pločio, liauni, tokio pat ilgio kaip stie-
~~s. Stiebas_ aštriai tribriaunis, visas šiurkštus. Varpu-
c14 8-12, Jose daug piestelinių žiedų. Maišeliai įstri­
ž~i ~tatūJ! abipus išgaubti, visiškai išaugę daug ilges-
m uz paziedes. 0,30-0,70. D. V, VI. Slapiuose miškuo-
se, raistuose, pelkėse, juodalksnynuose. Gana dažna.
Pailgoji viksva - C. elongata L.
20 ( 13). Varputės susitelkusios į sudėtinį šakotą, šluotelės
pavidalo žiedyną . Maišeliai statūs, abipus išgaubti. 21
Vaq~utės s~site!k}-lsios į paprastą, nešakotą, apatinėje
V
~a~yJe. dazm~usia1 pertrauktą, varpišką žiedyną. Maiše-
ha1 kiek atsilošę, jų vidinė pusė plokščia, išorinė iš-
gaubta. 23
21. Lap~i g~lsvai žali, 2-3 mm pločio. Pamatinių lapų
makstys Juosvos, plaušų pavidalu susiskaidžiusios. Stie-
bo apatinė dalis apvali, lygi, viršutinė tribriaunė šiurkš-
ti. Maišeliai matiniai, ryškiai gysloti ( 133 p~v., 2).
0!30-0,6~. D. V:-VI. šaltiniuotose pelkėse, užpelkėju­
smose miskuose ir krūmuose. Apyretė.
šeriuotoji viksva - C. appropinquata Schum.
Lap~i pilkai žali arba tamsiai žali. Pamatinių lapų
m~kstys rudos, nesusiskaidžiusios į plaušus. Maišeliai
bhzgantys, jų gyslos neryškios. 22
22. Lapai 3-7 mm pločio, pilkai žali. Stiebas labai šiurkš-
tus. Au~alai. a~ga .~ai:ikiai~, ?id~liais kupstais. Ziedynas
pur~s, .s~ke_les JS!~i~ai atsilosus10s, ilgos (130 pav., 5).
Ma1seha1 kiaus1msk1 ( 133 pav., 3), šviesiai rudi. Pažie-
džių plėviški pakraščiai platūs . 0,40-1,00. D. V-VI.
šaltiniuotose ir kabančiose pelkėse, užpelkėjusiuose krū­
muose ir miškuose. Gana reta.
šluotelinė viksva - C. paniculata L.
- Lapai 1-2 mm pločio, tamsiai žali. Stiebo tik viršu-
tinė dalis šiurkštoka. Augalų kupstai visai nedideli kar-
tais vidutinio didumo. Zieqynas tankus, primena' var-
pą, tik apatinė dalis šakota, šakelės trumpos. Maiše-
liai rutuliškai kiaušiniški, tamsiai rudi. Pažiedžių plė-
◄04
viški pakraščiai siauri. 0,20- 0,60. D. V \ l /1 111 11, l
kėse, užpelkėjusiose pievose. Gana dažna.
Apvalioji viksva - C. diandra Sl'l11 ,11 11
23 (20). Stiebas 1-1,5 mm skersmens, šonai lygūs ar kil'k
iškilę, tik viršutinė dalis šiurkšti. Lapai 2-4 (5) mm
pločio. 24
- Stiebas 2-5 mm skersmens, briaunos aštrios, šonai
įdubę ar lygūs. Lapai (4) 5-9 mm pločio. 27
24. Išaugusių maišelių apatinės dalies sienelės iš vidinės
pusės kamštiškai sustorėjusios, raukšlės išilginės; su-
storėjusi dalis skersiniu įlinkiu aiškiai atsiskiria nuo
likusios maišelio dalies. Lapų liežuvėlis plonas, jo ilgis
2-4 kartus viršija plotį. 0,15-0,50. D. V-VI. Pievose,
šlaituose, ganyklose, pamiškėse. Gana dažna.
Akytoji viksva - C. spicata Huds. (C. contigua Hoppe)
Maišelių sienelės nesustorėj usios, plonos. Lapų liežu-
vėlis standus, maždaug vienodo ilgio ir pločio. 25
25. Maišeliai 3-3,5 mm ilgio, plačiai kiaušiniški, statme-
nai varpučių ašiai atsilošę. Ziedynas lankus. Pažiedės
rausvai rudos. 0,20-0,50. D. V-VII. Pamiškėse, šlai-
tuose, sausose pievose, krūmuose. Labai reta.
Ežinė viksva - C. muricata L.
Maišeliai 3,7-4,5 mm ilgio, pailgai kiaušiniški arba
lanccliški, įstrižai slalūs. Ziedynas retas, apatinėje da-
lyje alslumas tarp varpučitĮ dvigubai ar trigubai dides-
nis už jLĮ il gį. Pa ž iedės balsvos. 0,20-0,60. D. V-VI.
š vies iuose miškuose, pamiškėse, krūmuose, ganyklose.
Labai reta. Pertrauktavarpė viksva - C. divulsa Stokes
27 (23). Stiebo briaunos aiškiai sparnuotos, šonai smarkiai
įlinkę. Apatinių lapų makštys juosvos, išsiskaidžiusios.
Ziedynlapis labai trumpas, status, prie pamato ryškios
rudos auselės. Pažiedės tamsiai rudos, nugarėlėje žalia
juostelė. Maišeliai rudi, tik išorinė (nugarinė) pusė
gyslota, snapelis iš išorinės pusės giliai įskeltas. 0,30-
0,80. D. V-VI. šlapiose pievose, grioviuose, balose.
Gana dažna. Lapinė viksva - C. vulpina L.
Stiebo briaunos beveik nesparnuotos, šonai beveik ly-
gūs ar tik neryškiai įlinkę. Apatinių lapų makštys švie-
siai rudos, visai nesusiskaidžiusios arba labai mažai.
Ziedynlapis ilgesnis už žiedyną, dažniausiai atsilenkęs,
prie pamato mažos šviesios auselės. Pažiedės žalsvos
arba gelsvai rudos, nugarėlėje šviesiai žalia juostelė.
Maišeliai žalsvi arba gelsvai rudi, abipus gysloti, sna-
pelis iš abiejų pusiLĮ negiliai skeltas. 0,20-0,60. D.
VI-VII. Drėgnose pievose, miško aikštelėse, pamiškė­
se. Gana reta. Krūminė viksva - C. otrubae Podp.
405

1 4
6
132 pav.
28 (5). Purkos 2. 29
- Purkos 3. 33
29. Augalai be palaipų, auga dideliais kupstais. 30
- A_u~alai su palaipomis, auga sąžalynais arba pavie-
mut. 32
30. Apatinių la.P.ų ma~~tY:s . tamsiai_ purpurinės. Lapai iki
2,5 mm pl_oc!o .. Ma1seha1 begysliai. Augalai šviesiai ar-
ba ~~ls':a1 zal_1. 0,25-0,50. D. V, VI. šlapiose ir už-
pelkeJus1ose p1evvose, pelkjų_ p~kraščiuose, juodalksny-
nuos~. _Gana dazna. J(upstme viksva - C. caespitosa L.
-Ap_atm1ų lapų makštys šviesiai arba gelsvai rudos. La-
pai paprastai daugiau kaip 3 mm pločio. 31
31. ~a_išeliai e!ipsiški, 3:5-4 mm ilgio ( 133 pav., 4), ryš-
~Ga! gy~l~ti, ~~l~va1 ~r pilkai žali, subrendę rusvai
zah,. dazmausia1 I!gesm uz pažiedes. 0,45-0,90. D. V.
Pelk~_tos~ pievo:'~• žemapelkėse, paežerių liūnuose, už-
pelkeJus1uose m1skuose. Apyretė.
Aukštoji viksva - C. elata All.
Maišeliai at.virkš_či:1i kiauši!'li~ki,_ 2,5-3 mm ilgio (132
p~v., _5), begys ha_1, gelsvai zah, subrendę rusvi, daž-
mausia1 trumpesm uz pažiedes. 0,40-1,00. V-VI. Ze-
~apel_kėse, užpelkėj~siose pievose, paežerių liūnuose,
saltmmotose pakrantese. Gana dažna.
Stačioji viksva - C. omskiana Meinsh.
32(29). Apatinis žiedynlapis tokio pat ilgio kaip žiedynas
arba t~u~pesnis u~ jį ( 131 pav., 2). Kuokelinių žiedų
varpute viena, retai 2. Lapai plokšti arba kraštai aukš-
tyn užsirietę. Stiebo tik viršutinė dalis šiurkšti. 0,05-
0,30 f0:60)_. D. IV:-V. šlapiose pievose, žemapelkėse ir
tarpm10 hpo pelkese, pelkėtuose miškuose. Labai dažna.
Paprastoji viksva - C. nigra (L.) Reichard
406
Apatinis žiedynlapis ilgesnis už žiedyną. Kuokelinių
žiedų varputės 2-4, retai viena. Lapų kraštai žemyn
nulinkę arba aukštyn užsirietę. Stiebas beveik iki pa-
mato šiurkštus. (0,30)0,50-1,20. D. IV-V. Stovinčių
ir lėtai tekančių vandens telkinių krantuose, grioviuo-
se, pelkių pakraščiuose. Dažna.
Lieknoji viksva - C. gracilis Curt.
33 (28). Viršūninės varputės viršutinėje dalyje žiedai pies-
teliniai (todėl vaisiams atsiradus viršūnė būna stores-
nė), apatinėje kuokeliniai. Kitų varpučių žiedai pieste-
liniai. 34
Viršūninėje žiedyno varputėje tik kuokeliniai žiedai. 35
34. Lapai žali. Viršūninė varputė cilindriška, 4-5 mm sto-
rio, joje nedaug kuokelinių žiedų, kartais visi žiedai
piesteliniai. šoninės varputės 3-5, retai 2, viršutinė
ovališka, trumpesnė už žemiau išaugusias cilindriškas
varputes. Viena ar 2 šoninės varputės labai arti viršū­
ninės. Maišeliai 2- 3,5 mm ilgio, 1,5-2 mm pločio,
ryškiai gysloti, danteliai statūs, išpjova tarp d~ntelių
siaura ( 133 pav., 7). 0,30-0,70. D. V-VI. Dregnose
pievose, miško aikštelėse, retuose krūmuose. Apyretė.
Hartmano viksva - C. hartmanii Cajander
Lapai pilkai žali. Viršūni'nė varputė pailgai buožiška,
su daugeliu kuokelinių žiedų, 5-9 mm skersmens. šo-
nin ės varputės 1- 3, visos elipsiškos, maždaug vieno-
do didumo, atokiai viena nuo kitos ir nuo viršūninės
varputės. Maišeliai 3,5- 4 mm ilgio, 2- 2,5 mm pločio,
gyslos neryškios, danteliai labai trumpi, tarp jų išpjova
plati (133 pav., 6). 0,20-0,60(0,70). D. VI. Drėgnose,
krūmuotose pievose, pamiškėse, miško aikštelėse. Reta.
Paplitimas nepakankamai ištirtas.
Pievinė viksva - C. buxbaumii Wahlnb.
35 (33). Maišeliai plaukuoti arba karpoti. . 36
- Maišeliai pliki, paviršius lygus, tik neretai gyslotas. 46
36. Kuokelinė varputė viena, kitos piestelinės. 37
- Kuokelinės varputės 2 arba daugiau, tik reti pavieniai
augalai su viena kuokeline varpute. 44
37. Apatinio žiedynlapio ilga makštis arba jis makšties pa-
vidalo. Zemutinė varputė kotuota. 38
- Apatinis žiedynlapis be makšties arba ji labai trumpa.
Zemutinė varputė be koto arba jis labai trumpas. 40
38. Visos varputės maždaug iš vienos vietos išaugusios,
beveik pirštiškai išsidėsčiusios, primena paukščio koją .
Pažiedės gelsvai arba rausvai rudos, daug trumpesnės
už maišelį. Maišeliai 2,5-3 mm ilgio. 0,08-0,20. D. V.
407
 Sausuose šlaituose, pievose, šviesiuose l~puočių miš½uo-
se. Reta. Paukščiakojė viksva - C. ormt~opoda ~111~.
Piestelinės varputės atokiau viena nuo kitos. Paz1edes
beveik lygios su maišeliais. y . . . . ~9
39. Stiebo pamatą gaubia belak~~es, t~~s~a1 purpurm~s
makštys. Lapai 2,5-5 mm ploc10. Paziedes rusvos. M51_1-
šeliai 3-4,5 mm ilgio. 0,10-0,30. D. IV-:V· Lapuocių
ir mišriuose miškuose, krūmuose. Gana dazna ...
Pirštuotoji viksva - C. d1g1tata L.
Stiebo pamatą gau~ia su lakštai~ lapai, kurių 1?.akštys
tamsiai arba rusvai rudos. Lapai 2-3 mm_ pl_oc10. Pa-
žiedės rausvai rudos. Maišeliai 3-3,5 mm ilgio. Auga-
lai su . ilgomis palaipomis. 0,15-::0,30(0,40). p. IV-:-':·
Sausuose mišriuose miškuose, m1sku apaugusiuose sla1-
tuose krūmuose. Labai reta. Saugoma. . .
' Palaipinė viksva - C. rh1zma Blytt
40 (38). Apatinis žiedy~lapyi~ -~alias, lapo pavidalo. Varpu-
tės apvalios arba ~iau~m-~skos. y •Y • • y~~
_ Apatinis žiedynlap1s plev1skas, zvymska~, kar_ta1s v1rsu
nė su trumpu žaliu smaigeliu. Varputes pailgos arba
pailgai kiaušiniškos. . . . . . ~2
41. Augalai be palaipų, tankiakena1. Sbe~as tvirtas,_ pne
pamato rudos arba rusvaiy ru?os m~kstys. L:ap_a1 ~y-:
3 mm pločio, trumpesni uz stieb_ą. Z1evd)'.nla~1~ 1stnza(
stačias. Piestelinių žiedų varputes d_azi:11aus1a1 }, arti
viena kitos, 0,10-0,30. D. IV-V. Sviesmose m1sk~ose,
pamiškėse, miško aikštelėse, ~rūi:r1uose. Vakarų Lietu-
voje dažnoka kitur reta arba visai neauga. . .
' Gumulinė viksva - C. ptluhfera L.
Augalų palaipos ilgos, plonos. ~tiebas liaunas, y~rie p~-
mato purpurinės makštys. L~pai 1-_2 m~ ploc10, d_az-
niausiai ilgesni už stiebą. Z1edy~lapis ats_il~nk_ęs. Pies-
telinių žiedų varputės 1-2, retai 3, atokiai viena nuo
kitos. 0,20-0,50. D. V-VI. Užpelkėjus~uose ~ušy1:1u?se,
šlapiuose eglynuose, krūmuotose pelkese, kirtavi~tese.
Gana reta. Rutulinė vik~v~-:- _e. glo~~l_a~•s L.
42 (40) . Pažiedės raudonai rudos, P~::7!m~1 pak~~sc_ia_1 bal-
ti, platūs, viršūnė buka, suple1seJus1. Ma1~~ha1 _2-
2 5 mm ilgio. Lapai standūs, 2-4 _mm ploc10. Stiebo
p~matą ·gaubiančios makštys gelsvai rudos. 0,10-~,25.
o. IV-V. Sausuose pušynuose, šlaituo~e.. Gana dazna.
šiaurinėje Lietuvos dalyje reta arba visa! neauga.
šilinė viksva - C. encetorum Po11 .
Pažiedės be baltų plėvinių pakra~~ių arba jie l~~~i s_iau-
ri viršūnė . nesupleišėjusi, sma1h ar nusma1leJus1, o
'
jeigu buka, tai ji su smaige · 1·m. 43
4 409
27 Užsak. Nr. 6435
408
43. Lapai 1-1,5 mm pločio, gležni, maždaug lol,111 pul
ilgio kaip stiebas, makštys tamsiai purpurinės. P al1l•d1"1
trumpesnės už maišelius, viršūnė nukirsta, su smaigc-
liu. Maišeliai 3,5-4 {4,5) mm ilgio. Augalai be palaipų.
0,10-0,25. D. IV-V. Sviesiuose lapuočių ir mišriuose
miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse, krūmuose. Apy-
retė. Kalninė viksva - C. montana L.
Lapai 1,5-2,5 mm pločio, standoki, daug t rumpesni už
stiebą, makštys šviesiai rudos. Pažiedės maždaug to-
kio pat ilgio kaip maišeliai, viršūnė spygliškai nusmai-
lėjusi. Maišeliai 2-3 mm ilgio. Palaipos trumpos. 0,08-
0,30. D. IV-V. Sausose pievose, šlaituose, pamiškėse,
krūmuose. Dažna.
Ankstyvoji viksva - C. caryophyllea Latourr.
44 (36). Maišeliai su šiurkščiomis karputėmis ir raudonais
taškeliais, begysliai, snapelis labai trumpas, nukirsta
viršūne. Piestelini ų žiedų 2-3 varputės, apatinė daž-
niausiai nulinkusi, jos žiedynlapis tokio pat ilgio kaip
žiedynas arba kiek ilgesnis už jį. Augalai pilkai arba
melsvai žali. 0,15-0,50. D. IV-V. Drėgnose pievose,
šaltiniuotuose šlaituose, miško aikštelėse. šiaurės Lie-
tuvoje dažna, kitur reta arba visai neauga.
Melsvoji viksva - C. flacca Schreb.
Maišeliai plaukuoti, snapelio viršūnė dvidantė. 45
45. Lapai 1-1,5 (2) mm pločio, lovelio pavidalo arba išil-
gai sulenkti ar susisukg, kaip ir makštys, visiškai pliki.
Maišelia i 4-5 mm ilgio, snapelis trumpas, skeltas į 2
smailius dantelius. 0,30-0,90. D. V-Vl. Zemapelkėse
ir tarpinio tipo pelkėse. Gana dažna.
Laiboji viksva - C. lasiocarpa Ehrh.
Lapai 3-5 mm pločio, plokšti, dažniausiai abipus plau-
kuoti, tik retkarčiais lapai ir makštys pliki. Maišeliai
5,5- 7 mm ilgio, snapelis ilgas, giliai į 2 yliškus dan-
lelitts skeltas. 0,10-0,60. D. V-VI. Pievose, šlaituose,
smėlynuose, upių ir ežerų krantuose, drėgnuose krū­
muose, m iškuose. Dažna.
Plaukuotoji viksva - C. hirta L.
46(35). Lapai 4-10 mm pločio, kraštai apaugę ilgais plau-
keliais, jie ilgesni už viršutinėje dalyje belapį stiebą,
kurio pamatą gaubia tamsiai purpurinės makštys. Zie-
diniai stiebai retai išauga. Maišeliai 3,5-4,5 mm ilgio,
šviesiai žali, viršūnėje trumpas dvidantis snapelis. 0,30-
0,60. D. V-VI. Kalvoto reljefo lapuočių ir mišriuose
miškuose. Reta. Saugoma.
Blakstienotoji viksva - C. pilosa Scop.
 - Lapai pliki arba apaugę retais trumpais plaukeliais, bet
tada jie iki 3 mm pločio . 47
47. Maišeliai be snapelio arba jis trumpas, neskeltas. 48
- Maišeliai su dvidančiu snapeliu. 53
48. Apatinio žiedynlapio ilga makštis. 49
- Apatinis žiedynlapis be makšties arba ji labai trumpa,
neryški (131 pav., 3). 51
49. Kuokelinių žiedų varp utė maždaug viename aukštyje
s u piestelinėmis varputėmis arba žemiau jų. Piesteli-
nių žiedų varputės plonos, retažiedės, nulinkusios, ko-
teliai_ labai ploni, siūliški, šiurkštūs. Maišeliai 2,5-
3,5 mm ilgio, begysliai, blizgantys. 0,07-0,30. D. VI-
VII. Drėgnose ir durpingose pievose, pamiškėse, miško
aikštelėse. šiaurės Lietuvoje apyretė, kitur reta arba
visai neauga. Laibakotė viksva - C. capillaris L.
Kuokelinių žiedų varputės daug aukščiau už piesteli-
nes. šių koteliai ne siūliški. 50
50. Augalai ryškiai žali. Apatinio žiedynlapio makštis iš-
s ipūtusi, j is dažniausiai trumpesnis už varputę. Pies-
telinių žiedų varputės 1-2 cm ilgio, žemutinėje dalyje
retažiedės. Pažiedės rausvai rudos, pakraščiai ne bals-
v i. 0,15-0,40. D. V- VI. Drėgnuose miškuose, krūmuo­
se, miško aikštelėse, drėgnose pievose. Apyretė.
Makštinė viksva - C. vaginata Tausch
Augalai melsvai ar pilkai žali. Apatinio žiedynlapio
makštis ilga, bet neišsipūtusi, jis dažniausiai ilgesnis
už varputę. Piestelinių žiedų varputės 2- 3 mm ilgio,
v ienodo tankumo. Pažiedės tamsiai rudos, pakraštys
balsvas, plėvinis. 0,10- 0,40. D. V - VI. Drėgnose ir š la-
piose durpingose pievose, užpelkėjusiuose miškuose, že-
mapelkėse. Labai dažna. Viksva trainė - C. panicea L.
51 (48). Lapai gelsvai žali, 2-3 mm pločio, apaugę retais
plaukeliais. Ziedynlapis ilgesnis už žiedyną, jo pama-
tas skersai raukšlėtas. Pažiedės balsvos ar žalsvai gels-
vos, viršutinė dalis blakstienota. Augalai be palaipų.
0,20- 0,50. D. V-VI. šviesiuose miškuose, pamiškėse,
miško aikštelėse, krūmuose, rečiau pievose, ganyklose.
Gana dažna. Balsvoji viksva - C. pallescens L.
Lapai ryškiai arba melsvai žali, pliki. Pažiedės rudos.
Augalai su palaipomis. 52
52. Lapai pilkai žali, 1-1,5(2) mm pločio, išilgai sulenkti
arba lovelio pavidalo. Ziedynlapis t rumpesnis už žie-
dyną . Maišeliai 3,5- 4 mm ilgio, melsvai žali, gyslos
ryškios. 0,15-0,40. D. VI-VIII. Aukštapelkėse ir tar-
pinio tipo pelkėse, paežerių liūnuose, ypač prie pat van-
dens. Gana dažna. Svyruoklinė viksva - C. limosa L.
410
,""'"",
....
Lapai ryškiai žali, ą-~ m~ ~l_o čio, plokšt\ ~il:dyr~tn
pis beveik tokio pat ilg10 ½atp z1edy1:as. M a1~elta1. 2,o-
3 mm ilgio, žali ar ba rudi, begysliai a rba ti k prie pa-
mato neryškiai gysloti. 0,10- 0,40._ D ..-YI -V II. š ia:
piuose miškuose, šaltiniuotose pelkese, hunuose. Labai
rcla. Saugoma. .
Raistinė viksva - C. magellamca Lamk.
(C. paupercula Michx. f.)
!1:1(47). Kuokelinių žied ų varputė viena, žiedyno viršū nėje.
Maišelių snapelio da nieliai (išskyrus C. pseudocype-
rus) tiesūs , sta tūs. . V . v • • • 54•
Kuokelinių žiedų varputes 2- ~, _z1~dyn? virs ~h~eJe da-
lyje. Maišelių s napelio danteh a1 Į sahs ats !losę arba
išsiskėtę. v• • • • v• 60
f,4. Lapai platūs, 4-10 mm ploc10. P1eslehmų z1edtĮ var,
putės i lgos, nusvirusios. . V . •v5~ •
Lapai iki 3 mm pločio. Varputes stac10s ar ba Įstnza 1
stačios. 56
1>5. Lapai žali, 4-8 mm . ploč!o,_ g~~žni. Apatin_io žiedy_n-
lapio makštis ilga. P1estehmų z 1ed ų y~rputes retaz1~-
dės, plonos. Maišelių ?nap~lio danteh a1 gan a trumpi,
V
statūs. St iebas bukabnaums, svelnus. 0,30-0,70. D.
V I - V II. Mišriuose ir lap uočitĮ miškuose. Ga1:a dažna.
Miškinė viksva - C. sylvahca Huds.
Lapai gelsvai ža li, 7-10 mm pl?~io, s!andoki. Ap~ti-
nis žiedynlapis be m~kšties ~r~.a J_l la?a.1 t rumpa. P1es-
lcli11itĮ ž iedLĮ varputes tankia~1~des! ~k! -~ _m1!1 ske~s-
mens. Maiše li ų snapelio danteha1 r yskia1 1ss1sketę. Stie-
bas aštriabr iaunis, labai šiurkštus. 0,40-0,80. D. VI-
VII. Zemap elkėse, g rioviuose, užauga nčių vandens tel-
kinių krant uose. Apyretė.
šiurkščioji viksva - C. pseudocyper us L.
5G (54). Piestelinių žiedtĮ va~p~t~s ato~iai v~ei:a n~~ kitos.
Ziedynlapiai su ilga maksh~1,_ statu~,v~azn!ausm tru113•
pcsn i už žiedyną . Prie maksties pnesmgoJe lapo l aks-
tui pusėj e, yra plėvinis. liežuv~lis. . . . ~7
Piestelinių žiedų v arp utes laba i arti v_1ena kitos, daz-
niausiai arti ir kuokelinių žiedų var putes. 58
57. Pažiedės viršūnėje smaigalėlis ilgas, lai~as? p akr ašč i~i
labai siauri balti. Maišeliai 4-5 mm 1lg10, snape 10 1
dantelių vidinė pusė š iurkšti, s mulkiai dantyta. 0,20-
0,50. D. VI-V II. Drėgnose i: š lapios_e pievose, kran-
tuose dažniaus iai kiek druskmgose vietose. Reta.
' Protarpinė viksva - C. distans L .
- Paž iedž ių viršūnė nusmailėjusi ar beve!k ap_~kr\t~, be
smaigalėrio, p akraščiai g an a platūs, balti. Ma1seha1 3-
411
- . ' - - ---
,. ,,, .,,

3,5 mm ilgio, jų dantelių vidinė pusė lygi, be dyglelių
ar dantelių. 0,20-0,40. D. V-VI. Drėgnose ir šalti-
niuotose pievose, sekliose žemapelkėse, miško aikštelė­
se. Apyretė. ~usvoji viksva - C. hostiana DC.
58(56). Kuokelinių žiedų varputė per 1-3 cm nuo pies-
telinių žiedų varpučių, kurios irgi atokiai viena nuo
kitos. Maišeliai apie 4 mm ilgio, snapelis tiesus ar
kiek išlinkęs. Lapai 1,5-2,5 mm pločio. 0,20-0,50~ D.
VI- VII. šlapiose ir šaltiniuotose pievose, žemapelkėse.
Apyretė. Ganyklinė viksva - C. lepidocarpa Tausch
Kuokelinių žiedų varputė be koto arba jis labai trum-
pas, piestelinių žiedų varputės arti viena kitos. 59
59. Maišeliai 4,5-6 mm ilgio, snapelis l ,5-3 mm ilgio,
ryškiai išlinkęs ( 132 pav., l). Lapai 3-4 (5) mm plo-
čio. 0,15-0,40. D. VI-VII. Drėgnose, šlapiose ir šalti-
nuotose pievose, ganyklose, durpynuose, šlapiuose miš-
kuose. Dažna. Gelsvoji viksva - C. flava L.
Maišeliai 2-3 mm ilgio, snapelis iki l mm ilgio, tie-
sus ( 132 pav., 2). Lapai 1,5-2,5(3) mm pločio. 0,05-
0,15 (0,20). D. V-VIJ. šlapiose ir užpelkėjusiose pie-
vose, ganyklose, nusausintuose durpynuose, drėgnuose
dirvožemiuose. Gana dažna.
Dirvoninė viksva - C. oederi Retz.
60 (53). Pažiedės daug trumpesnės už maišelius, viršūnė
buka arba nusmailėjusi, bet ne yliška. Maišeliai švie-
siai gelsvai žali. 61
Pažiedės tokio pat ilgio kaip maišeliai arba kiek už
juos trumpesnės, viršūnė yliškai nusmailėjusi. Maiše-
liai žalsvai rusvi arba juosvi. 63
61. Stiebas bukai tribriaunis, apatinė dalis beveik apskri-
ta, lygus. Lapai pilkai žali, dažniausiai lovelio pavi-
dalo, rečiau išilgai klostyti ar susisukę. Maišeliai ap-
skritai kiaušiniški, 4-6 mm ilgio, staigiai susiaurėję į
ploną snapelį ( 132 pav., 5), beveik horizontaliai atsi-
1 2 .3 11' 5 6 7
133 pav.
412
lošę. 0,25-0,80. D. VI. Pelkėse, grioviuose, vandens
telkinių krantuose, paežerių liūnuose. Dažna.
Snapuotoji viksva - C. rostrata Stokes
Stiebas aštriai tribriaunis, šiurkštus. Lapai žali, kraš-
tai plokšti arba žemyn pasirietę. 62
h!>.. Lapai 3-6 mm pločio, be skersinių gyslų, standoki.
Maišeliai kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, įstr ižai
statūs, nuosekliai susiaurėję į snapelį (132 pav., 6).
0,30-0,80. D. VI. šlapiose pievose, balose, grioviuose,
vandens telkini ų krantuose, raistuose. Dažna.
Pūslėtoji viksva - C. vesicaria L.
Lapai 7-12 mm pločio, su ryškiomis skersinėmis gys-
lomis, liauni. Maišeliai apskritai kiaušiniški, atsilošę
st atmenai varputės ašiai, staigiai pereina į snapelį.
0,40-1,20. D. VI-VII. Pelkėse, pelkėtuose miškuose,
vandens telkinių krantuose. Reta.
Ilgasnapė viksva - C. rhynchophysa C. A. M.
G3 (60). Lapai melsvai žali, 5-8 ( 10) mm pločio , makštys
prie stiebo purpuriškai rudos, tinkliškai susiskaidžiu-
sios. Maišeliai 3,5-4 mm ilgio, kiaušiniški arba pail-
gai kiaušiniški ( 132 pav., 3) . Kuokelinių žiedų varpu-
čių pažiedės apatinėje varputės dalyje bukos, viršuti-
nėje ištįsusios į ilgą, dantytą smaigelį. 0,40-0,90. D.
V-VI (VII). Pelkėse, raistuose, grioviuose, vandens tel-
kinių krantuose. Dažna.
Pelkinė viksva - C. acutiformis Ehrh.
Lapai žali, 7-15 mm pločio, makštys prie stiebo pa-
mato šviesiai rudos, tinkliškai neišsiskaidžiusios. Mai-
šeliai 5-7 m ilgio, kiaušiniškai kūgiški (132 pav., 4).
Visų varpučių pažiedės link viršūnės ištįsusios į ilgą,
dantytą smaigelį. 0,60-1,20. D. (V)VI-VII. Zemapel-
kėse, šlapiuose miškuose, upių, ežerų krantuose, šla-
piuose krūmynuose. Apyretė.
Pakrantinė viksva - C. riparia Curt.
SEIMA. GEGtlžRAIBINIAI - ORCHIDACEAE
l. Augalų lapai žali. 2
Augalai gelsvais, rusvais arba rudais žvyniškais lape-
liais arba tokios pat spalvos tik lapų makštys, žalių
lapų neturi. 17
2. Apyžiedžio lūpa labai išsipūtusi, maišelio pavidalo, gel-
tona. šoniniai apyžiedžio lapeliai siauri, ilgi, rusvai
rudi. Kuokeliai 2. l. ~usvuolė, klumpaitė - Cypripedium
Lūpa neišsipūtusi. Kuokelis l. 3
413
 3. Apyžiedžio pentinas ilgesnio ar trumpesnio maišelio pa- l.it•dyne daug ž ie<ltĮ. Apyzlc<lzio išorinio rulo lapeliai
vidalo arba siūliškas. 4 lanccliški arba pailgai kiaušiniški. 14
Apyžiedis be pentino. 9 l l Slicbiniai lapai 3-4. Apyžiedžio išorinio rato lapeliai
4. Lūpa lygiakraštė, neskaldyta. 15. Blandis - Platanthera kla uš iniški. 2. Laksva- Hammarbya
Lūpa triskiautė, triskiltė arba tridantė, kartais jos vi- Stiebinis lapų vienas, retai 2. Apyžiedžio išorinio ra-
durinė skiautė suskaldyta į 2 dalis, tada lūpa atrodo to lapeliai lancetiški. 3. Gedutis - Malaxis
keturskiautė. 5 P,(1 1). Lūpa giliai dviskiautė, nukarusi žemyn, daug il-
5. Pentinas labai trumpas, 2- 2,5 mm ilgio. Lūpa tridan- gesnė už kitus apyžiedžio lapelius. Lapai 2, bekočiai,
tė, jos vidurinis dantelis trumpesnis už šoninius. beveik priešiniai. 6. Dviguonė - Listera
14. Plateivė - Coeloglossum Lūpa triskiltė arba tariamai keturskiltė. 16
Pentinas daugiau kaip 3 mm ilgio. Lūpa skiautėta ar- l O. Lūpa giliai į 3 lygiakraštes skiltis suskaldyta, prie jos
ba skiltėta. 6 pamato yra maišelio pavidalo įdubimas. Stiebiniai la-
6. Pentinas siūliškas. Lūpa vienspalvė, nedėmėta. 7 pai 2, rečiau 3. 12. Medauninkas - Herminium
Pentinas siauro maišelio pavidalo. Lūpa dėmėta arba - Lūpos vidurinė skiltis beveik dvigubai ilgesnė už šo-
taškuota. 8 nines, giliai skelta į 2 linijiškas skiautes, todėl ji at-
7. Pentinas trumpesnis už mezginę. Visi 5 apyžiedžio la- rodo keturskiltė. Stiebinių lapų daug.
peliai virš žiedo šalmo pavidalu susiglaudę. 19. Beragis - Aceras
13. Plikaplaiskė - Neottianthe 17 (1) . Lūpos pentinas storas, status, ji su persmauga, yra
P entinas beveik dvigubai ilgesnis už mezgi nę. Apyžie- viršutinėje žiedo pusėje. 10. Antbarzdė - Epipogium
džio 3 lapeliai susiglaudę šalmo pavidalu, o 2 apatiniai Lūpa be pentino ir be persmaugos, yra apatinėje žie-
į šonus nukrypę. 16. Plauretis - Gymnadenia do pusėje. 18
8. Pažiedės plėnelinės, dažniausiai trumpesnės už mezgi- 18. Lūpa tridantė arba negiliai triskiautė, trumpesnė už
nę. šakniagumbiai nesuskaldyti, kiaušiniški arba ru- apyžiedžio išorinio rato lapelius. Augalai žalsvai gel-
tuliški. Lapai pamatiniai ir stiebo apatinėje dalyje; aukš- toni. 5. Ilgalūpė - Corallorhiza
čiau paprastai tik vienas nevisiškai išsivystęs lapas. - Lūpa giliai skelta, ilgesnė už apyžiedžio išorinio rato
17. Gegužraibė - Orchis lapelius. Augalai gelsvai rudi. 7. Lizduolė - Neottia
Pažiedės, bent žemutinėje žiedyno dalyje, žolinės, daž-
niausiai ilgesnės už mezginę. šakniagumbiai pirštiškai l gentis. l(lumpaitė; rusvuolė - Cypripedium L.
arba plaštakiškai suskaldyti. Stiebas ištisai lapuotas. ·
18. Gegūnė - Dactylorhiza Stiebo viršūnėje po 1-2 žiedus. Lūpa 3-4 cm ilgio, trum-
9 (3). Lūpa iš abiejų šonų skersai persmaugta į dvi da- · pesnė už kitus apyžiedžio lapelius. Lapai pailgai kiaušiniški
lis. 10 arba pailgi, iki 15 cm ilgio, 0,15-0,50. D. V-VI. Lapuočių
- Lūpa be persmaugos, į 2 dalis nepadalyta. l~ ir mišriuose miškuose, krūmuose. Gana reta. Saugoma.
10. Mezginė tiesi, jos kotelis susisukęs. Apyžiedžio lape- Plačialapė klumpaitė; rusvuolė - C. calceolus L.
liai išsiskėtę. 8. Skiautalūpis - Epipactis
- Mezginė bekotė, susisukusi. Apyžiedžio lapeliai susi- 2 gentis. Laksva - Hammarbya O. l(tze.
glaudę šalmo pavidalu. 9. Garbenis - Cephalanthera
11 (9). Lūpa ištisinė, neskiautėta ir nesuskaldyta. 12 Ziedynas tankus, ilgas, daugiažiedis. Ziedai maži, apie 6 mm
Lūpa skiautėta arba suskaldyta. 15 skersmens, gelsvai žali. Lapai dažniausiai 3, kiaušiniški,
12. Lapai tinkliškai gysloti, susitelkę stiebo apatinėje da- šviesiai žali. 0,07-0,25. D. VII-VIII. Tarpinio tipo pelkė­
lyje. Ziedynas vienašalis. 11. Sidabriuk~ - Goodyera se, užpelkėjusiose pievose. Reta. Saugoma.
Lapų gyslos išilginės, neryškios. Ziedynas ne vienaša- Pelkinė laksva - H. paludosa (L.) R. Br.
lis. 13
13. Ziedyne 3-8 žiedai. Apyžiedžio išorinio rato lapeliai
linijiški. Lūpos kraštas smulkiai dantytas.
4. Purvuolis - Liparis

414 415
 3 gentis. Gedutis - Malaxis Sol. / 8 gentis.
Ziedynas ilgas, daugiažiedis. Ziedai maži, žalsvai geltoni.
Lapas kiaušiniškas arba pailgas, 4-9 cm ilgio. Kartafs bū­
na daug mažesnis antras lapas. 0,08- 0,30. D. VI- VII. Sla-
piuose miškuose, krūmuose, pelkėtose pievose. Gana retas.
Saugomas. Vienalapis gedutis - M. monophyllos (L.) Sw.
4 gentis. Purvuolis - Liparis Rich.
Stiebas briaunotas, kaip ir lapai, gelsvai žalias. Lapai daž-
niausiai 2, paligi arba pailgai elipsiški, stiebo pamatinėje
~alyje beveik vienas priešais kitą. Ziedai maži, gelsvai ža-
lt. 0,07-0,20. D. VI-VII. Pelkėse, pakrančių liūnuose, šla-
piose šaltiniuotose pievose. Gana retas. Saugomas.
Dvilapis purvuolis - L. loeselii (L.) Rich.
5 gentis. Ilgalūpė - Corallorhiza Chatel.
Stiebas dažniausiai su 3 belakštėmis makštimis. Ziedyne ke-
li gelsvi arba gelsvai žali maži žiedai. Lūpa balsva, su rau-
donais taškeliais. 0,07-0,25. D. V-VI. Slapiuose ir užpelkė­
jusiuose miškuose, krūmuose, pelkių pakraščiuose. Gana re-
ta. Saugoma. Nariuotoji ilgalūpė - C. trifida Chatel.
6 gentis. Dviguonė - Listera It Br.
l. Lapai ovališki, kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, 5-
10 cm ilgio. Ziedyne daug gelsvų žiedų. Lūpa gelsvai
žalia, prie pamato šoninių ataugų nėra. 0,20-0,60. D.
V-VI. Drėgnuose miškuose, krūmuose, miško aikštelė­
se, drėgnose pamiškių pievose. Gana dažna.
Kiaušininė dviguonė - L. ovata (L.) R. Br.
Lapai širdiškai trikampiški, maži, iki 2,5 cm ilgio, vir-
šūnė apskrita arba buka. Ziedyne keli žalsvi žiedai.
Lūpa rausva arba rausvai violetinė, prie pamato yra
šoninės ataugėlės. 0,05-0,15(0,20). D. V- VII. Drėg­
nuose miškuose, krūmuose, kimininėse pelkėse. Sau-
goma. širdinė dviguonė - L. cordata (L.) R. Br.
7 gentis. Lizduolė - Neottia Guett.
Stiebas gana storas, su keletu rudų arba gelsvai rudų be-
lakščitĮ makščių.Ziedynas gausiažiedis, viršūnėje tankus, į
apačią retėjantis.
Ziedai gelsvai rusvi, rudi arba pilkai ru-
di. 0,20-0,45. D. V, VI. Lapuočių ir mišriuose miškuose.
Apyretė. Rusvoji lizduolė - N. aidus-avis (L.) Rich.
. -......
...._ ~. . . . . . . . . . . . . . . ~, ......... Ų\.f, ..... ,,t, ... ,
Skiautalūpis - Epipactis Zinn
l 11pos priekinė dalis apskrita, buka, balta, kraštai vil-
11oti, siaura juostele jungiasi su pagrindine vagota lū­
pos dalimi. Lapai pailgai kiaušiniški, pailgi arba lan-
l'l'l iški, pliki. 0,20-0,50. D. VI-VII (VIII). Pelkėtose
ir šaltiniuotose pievose, pelkėtuose krūmuose ir miškuo-
st', šaltiniuotose pelkėse. Apyretis.
Pelkinis skiautalūpis - E. palustris (L.) Crant.z
Lupos priekinė dalis trikampiška, smaili, ne balta, su
pag rindine dalimi jungiasi plačiu pamatu. Lapų kraš-
la i ir gyslos apaugę smulkiais plaukeliais. 2
' • Zicdyno ašis, žiedkočiai ir mezginė gausiai apaugę trum-
1
pais plaukeliais. Ziedai rudai raudoni, kvepia vanile.
Lupos priekinėje dalyje prie pamato yra 2 garbanotai
raukšlėti gūbreliai. Lapai dvieiliai, kaip ir stiebas, daž-
niausiai raudono atspalvio. 0,25-0,70. D. VI-VIII.
Sausuose miškuose, kopose, šlaituose, smėlynuose. Pa-
jūrio kopose dažnas, kitur gana retas arba visai ne-
auga . Saugomas.
Tamsialapis skiautalūpis - E. atrorubens (Hoffm.) Bess.
Mezginė plika arba apaugusi retais pūki~kais pl_au~e~
Jiais. Ziedyno ašis šiek tiek plaukuota. Lupos pnekme
dalis be gūbrelių arba jie lygūs, negarbanoti. 3
3. Lapai kiaušiniški arba ovališki, rečiau pailgai lance-
tiški, iki 12 cm ilgio, tamsiai žali. Stiebas šviesiai ža-
lias, kartais rausvo ar violetinio atspalvio. Ziedai pilkš-
vai žali, purpurinio atspalvio. Lūpos priekinėje dalyje
maži negarbanoti gūbreliai arba ji visai lygi, rausvai
violetinė . Pamatinė lūpos dalis iš išorinės pusės žalia,
iš vidinės rausvai ruda. 0,30-0,85. D. VI-VIII. La-
puočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Apyretis. Sau-
gotinas.
Plačialapis skiautalūpis - E. heleborine (L.) Crantz
Lapai dažniausiai lancetiški, iki 7 (8) cm ilgio, kaip ir
stiebas, tamsiai pilkšvai purpuriniai. Ziedai gelsvai ža-
li, neryškaus rausvo atspalvio. Lūpos priekinė dalis be
gūbrelių, balsva, pamatas violetinis. Pamatinė lūpos da-
lis iš išorinės pusės dažniausiai purpurinė, iš vidinės
blyškiai violetinė. 0,15-0,60. D. VIII-IX. Lapuočių
miškuose. Labai retas.
Trumpalapis skiautalūpis - E. purpurata Sm.
417
-~ ~
'
,,,,t,,,,,• l lfll l ! l ,tt,,t,,, . . . . . . . 1 ........
 9 gentis. Garbenis - Cephalathera Rich.
l. Ziedai rožiniai arba raudonai violetiniai. Stiebo vtrsu-
tinė dalis ir mezginė apaugę trumpais plaukeliais. Pa-
žiedės tokio pat ilgio kaip žiedai arba ilgesnės už juos.
0,30-0,60. D. V-VI. Sausuose lapuočių ir mišriuose
miškuose, krūmuose. Retas. Saugomas.
Raudonasis garbenis - C. rubra · (L.) Rich.
Ziedai balti. Visas augalas plikas. Pažiedės daug trum-
pesnės už žiedus. 0,15-0,50. D. V-VI. Miškuose. La-
bai retas. Saugomas.
l(ardalapis garbenis - C. longifolia (L.) Fritsch
10 gentis. Antbarzdė - Epipogium R. Br.
Stiebas balsvas, viršutinė dalis purpurinio atspalvio, tuš-
čiaviduris, pamatas kiek išsipūtęs. Ziedyne 2-4 blyškiai gel-
toni, rausvo atspalvio arba rausvai ruožuoti žiedai. Lūpa
triskiautė, vidurinė skiautė daug stambesnė, su išilginėmis
purpurinės spalvos juostelėmis. 0,10-0,20. D. VII, VIII.
Drėgnuose ir šaltiniuotuose ūksminguose miškuose. Labai
reta. Saugoma.
Belapė antbarzdė - E. aphyllum (F. W. Schmidt) Sw.
11 gentis. Sidabriukė - Goodyera R. Br.
Stiebas prie pamato kylantis, kaip ir visas augalas, apaugęs
liaukiniais plaukeliais. Lapai kiaušiniški, pailgai kiaušiniš-
ki arba elipsiški, šviesiai žali, iki 4 cm ilgio. Ziedai balti
arba gelsvai balsvi, maži, vienašalėje varpoje jų daug. 0,10-:-
0,25. D. VII-VIII. Spygliuočių miškuose, dažniausiai pušy-
nuose. Gana dažna.
šliaužiančioji sidabriukė - G. repens (L.) R. Br.
12 gentis. Medauninkas - Herminium Guett.
Stiebas status, plikas. Lapai pailgi, pailgai atvirkščiai kiau-
šiniški arba plačiai Iancetiški, beveik priešiniai, žemutinėje
stiebo dalyje. Ziedai maži, gelsvai žali, siauroje, beveik vie-
našalėje varpoje jų daug. 0,08-0,25. D. VI, VII. Pievose,
miško aikštelėse. Retas. Saugomas. , l. Pentinas tokio pat ilgio kaip mezginė arba kiek trum-
Vienagumbis medauninkas - H. monorchis (L.) R. Br.
418
,; -.,;l..._
~ ~ . . . . . . , . , . .• .....,....., ............. "'•t•!\,,,,
13 gentis. Plikaplaiskė - Neottianthe Schlechter
,l ll'has status briaunotas, 2 pamatiniai lapai iki 6 cm ilgio,
t l q,-.iški ir 2 'stiebiniai lancetišk_i, . ~aži, paži.~džių_ pa':id~!o
l qH·li ai. Ziedai raudonai yi?lebma1,. apyre~eJe v1e~~s.aleJ_e
1,•l,i•jc jq po keletą. Lūpa 1k1 9 mm_ 1lg10, siaura, g1ha1 tn-
l, 1 ·111 lė vidurinė skiautė stambesne. 0,10-0,20. D. VII-
\ l i l. Miškuose, dažniausiai pušynuose. Reta. Tik rytinėje
11 pietinėje Lietuvos dalyje. Saugoma.
Miškinė plikaplaiskė - N. cucullatta (L.) Schlechter
14 gentis. Plateivė - Coeloglossum Hartm.
:-,1 it•bas O'elsvai žalias bukai briaunotas. Lapai 2-4, nuo
l iaušinišktĮ iki pailga/ Iancetiškų, melsvai ž~li: ..?iedai -~~ži_,
, wwai arba gelsvai žali, rečiau žali. Lūpa lm1J 1ska, v1rsune
platesnė, žalsvai gelton~ arba r~~va. ~.l~-~.25. D. V-VI.
D rėgnose pievose, pamtskėse, mtsko a1kste;ese. Reta. Sau-
f! Otna. žalioji plateivė - C. vinde (L.) Hartm.
15 gentis. Blandis - Platanthera Rich.
l . Ziedai balti 11-18 mm pločio, žiedynas - beveik ci-
lindriška reta varpa. Lūpa 6-10 mm ilgio. Pentinas
siūliškas visas vienodo storio, viršūnė smaili. Dulkinės
lizdai lygiagretūs, vienas nuo kito m~Jd.aug p~r l 1!1~·
0,15-0,65. D. V-VII. Miškuose, pam1skese, m1sko a1ks-
telėse. Gana dažna. Saugotina.
Dvilapė blandis - P. bifolia (L.) Rich.
Ziedai gelsvai balti, 18-23 mm P!Oč!o, žiedynas:--
piramidiška varpa. Lūpa 10-16 n:1~ 11~10. pei:it!no. V:t:·
šūnė kiek sustorėjusi, buka. Dulkmes hzda1 vtrsutmeJe
dalyje suartėję vienas prie kito, apačioje tarpas Y•tarp
j ų 4, viršuje 2 mm. 0,25-0,75. D. V-VII. Lapuoc1ų tr
mišriuose miškuose, pamiškėse, pievose. Reta. Saugoma.
žalsvažiedė blandis - P. chlorantha (Cust.) Rchb.
16 gentis. Plauretis - Gymnadenia R. Br.
pesnis už ją. Lūpos vidurinės skiautės viršūnė nusmai-
lėjusi ilgesnė už šonines. Ziedai malonaus kvapo. 0,15-
0,30. 'D. VI-VII. Slapiose ir užpelkėjusiose pievose,
krūmuose, miškuose. Labai retas. Saugomas.
Kvapusis plauretis - G. odoratissima (L.) Rich.
419
lfl l< •l 1111 l! l ···••·jj ..,.... ,,. . . . . .
- ~- ~ .....-
 Pe~ti1:1as 1,_5 ai: 2 k_a~~us_ ilgesnis už mezginę. Lūpos vi-
~ur!n~s s½tau~es v1rsune buka, tokio pat ilgio kaip ir
sonmes. Z1eda1 be kvapo arba nemaloniai kvepia. 0,25-
0,65. D. V- VIII. Pievose, miškuose, krūmuose. Apy-
retis. Saugomas.
Pievinis plauretis - G. conopsea (L.) R. Br.
17 gentis. Gegužraibė - Orchis L.
l. Apyžiedži? išorinio rato šoniniai lapeliai į šonus arba
a!gal atstl~nkę, vidinio _rato visi 3 lapeliai šalmo pa-
v~d~lu :'us1gl_a_u~ę. _Pe_ntmas tokio pat ilgio kaip mez-
gm~. _L~pa Įtt_ha1_ tnsk~a~tė, tamsiai dėmėta. Ziedai pur-
p1;1nma1. Paz1edes dazmausiai, bent viršūnėj e, v ioleti-
nes. 0,20-0,50. D. V-VI. Pievose, pamiškėse miško
aikštelėse, rečiau lapuočių miškuose. Apyretė. s;ugoma.
. Vyriškoji gegužraibė - O. mascula L.
Vis! apyžiedžio lapeliai, išskyrus lūpą, šalmo pav idalu
susiglaudę.
2. L_ūp_~ tr_is~iaut_ė, v_ie1:1odo ilgio ir pločio arba jos plotis
VlfSIJa 1lgĮ, v1durme lūpos skiautė ilgesnė ir 0aerokai
platesnė_ už šoniE1_es, viršūnė Jygi arba negiliai iškirp-
ta. Pentmas gulsctas arba aukstyn pakrypęs. Ziedai rau-
doni, violet iškai purpuriniai, kartais balsvi, gyslos žals-
vos. 0,08-0,25. D. V-VI. Pievose, dirvonuose, šlaituo-
se, miško aikštelėse. Reta. Saugoma.
Mažoj i gegužraibė - O. morio L.
~ūpa triskiltė, jos ilgis viršija plotį. Pentinas nulinkęs
zemyn. 3 4 kartus, tai lapai platesni negu 2 cm.
3. Zi~dai ma~i,_ iki l cm ilgi~. Paž~edės tokio pat ilgio
kaip mezgme arba ne daugiau kaip dvigubai trumpes-
nės už mezginę. Lūpa 3-5 mm ilgio, balta, raudonai
taškuota, visos jos skiltys beveik vienodo ilgio. šalmas
p1;1srutuliškas, išorinė jo lapelių pusė juosvai purpuri-
ne. 0,10-0,20(0,30). D. V, VI. šlaituose, pievose, krū­
muose. Labai reta. Saugoma.
Smulkiažiedė gegužraibė - O. ustulata L.
Ziedai daug stambesni. Pažiedės 3-5 kartus trum-
pesnės už m~zg_inę,v d_až1:1i~usiai rausvai violetinės. Lūpa
10-15 mm tlg10, sv1es1a1 raudona, aptekusi tamsesnė­
~is kar~ut~mis, jos šoninės skiltys linijiškos, gerokai
siauresnes 1r trumpesnės už vidurinę. šalmas pailgai
ki~uš!niš~a~, išorinė jo !~pelių pusė rausva arba pil-
kai v10letme, gyslos tamsios. 0,20-0,45. D. V, VI. Pie-
vose, pamiškėse, miškų aikštelėse. Reta. Saugoma.
šalmuotoji gegužraibė - O. militaris L.
420
18 gentis. Gegūnė - Dactylorhiza Nevski
l . Stiebas pilnaviduris, lengvai nesusispaudžia. Zemuti-
n iai stiebiniai lapai plačiausi aukščiau vidurio. Viršu-
tinis stiebinis lapas nesiekia žiedyno. Lūpa plokščia. 2
Stiebas tuščiaviduris, dažniausiai lengvai suspaudžia-
mas. Visų lapų plačiausia apatinė dalis arba ties vi-
duriu. Viršutinis stiebinis lapas siekia žiedyną. Lūpos
šoninių skiaučių kraštai nulinkę žemyn. 3
2. Beveik visi lapai lancetiški, smailiaviršūniai, išmargin-
ti apskritomis ar pailgomis dėmėmis, kartais nedėmėti.
Lūpa negiliai triskiautė, vidurinė skiautė gerokai ma-
žesnė už šonines, neišsikišusi arba vos kyšo iš jų (122
p av., l). 0,15-0,50. D. VI-VII. Pievose, pamiškėse,
krūmuose, rečiau miškuose. Apyretė. Saugoma.
Dėmėtoji gegūnė - D. maculata (L.) So6.
- Zemutiniai lapai elipsiški arba atvirkščiai pailgai kiau-
2 š iniški, viršūnė dažniausiai buka ar apskrita, dėmės
ištįsusios skersai lapo, kartais jie nedėmėti. Lūpa gi-
liai triskiautė, vidurinė skiautė nusmailėjusi, gerokai
ilgesnė už šonines skiautes ir išsikišusi iš jų (122 pav.,
2). 0,15-0,80. D. VI-VII{VIII). Slapiuose, šaltiniuo-
tuose ir užpelkėjusiuose miškuose, krūmuose, rečiau
drėgnuose miškuose. Gana dažna. Saugotina.
Aukštoji gegūnė - D. fuchsii (Druce) So6
3. Lapai plačiausi beveik ties viduriu, jų ilgis ne daugiau
kaip 4 kartus didesnis už plotį, o jeigu daugiau kaip
4
Lapai plačiausi prie pamato arba beveik ištisai vieno-
do pločio, jų ilgis daugiau kaip 4 kartus didesnis už
plotį. 5
4. Lapai lancetiški arba plačiai lancetiški, 2-3,5 cm plo-
čio, iki 20 (23) cm ilgio, neryškiai dėmėti. Lūpa giliai
triskiautė, dėmės tamsiai violetinės, skiautės karbuo-
tos, šoninių skiaučių kraštai žemyn nulinkę. Ziedai vio-
letiš ka i purpuriniai. 0,20-0,70. VI (VII). Slapiose, daž-
n iausia i kiek druskingose pievose. Reta. Saugoma.
Baltijinė gegūnė - D. baltica (Klinge) Orlova
Lapai pailgai kiaušiniški arba pailgai ovališki, apie
4 cm pločio, dėmėti. Lūpa negiliai triskiautė, dėmės
koncentriškos, ištisinės arba pertrauktos, vidurinė skiau-
tė siaura, labai trumpa. Ziedai r a usvi arba melsvai
purpuriniai. 0,15-0,60. D. V-VI. š lapiose pievose, pa-
ežerių liūnuose. Labai reta. Saugoma.
Plačialapė gegūnė - D. majalis (Rchb.)
Hunt et Summerhayes
421
~----- - -
~~ , , : ,,......,. t.--i,,, ...., •1 ... t• t, , , l IJtl 1 ,tf f1, ........ , .....
 5. Lapai abipus tamsiai dėmėti, tik pakraščiai dažniausiai 19 gentis. Beragis - Accras It U1 .
~E:dėmėti, _ka~tais visai dėmių nebūna, viršūnė plokščia,
Stiebas su belakštėmis plėvinėmis makš tim is p111• p 11 1111t l 11,
1k1 10 cm llg10, 1,8 cm pločio. Ziedai nedideli, iki 15 mm
virš utinėje dalyje violetinio atspalvio. Lapai pai lf.{i, 11whv,tl
i~g~o, !ams!a! purpuri~ia\ arba rausvai violetiniai. Apa-
tine lupa 1k1 6 mm ilgio, apskritai rombiška, ištisinė n1 1i, iki 9 cm ilgio. Ziedynas siauras, daug iažiedis. 7.wt1 11I
arba ties viduriu yra nedidelis dantelis, tamsiai taškuo- 111aži, nemalonaus kvapo. Apyžiedžio lapeliai šviesiai 1111 111
ta arba brūkšniuota, plokščia. 0,15-0,40. D. VI, VII. f!l'lsvai žali, pakraščiai rusvi arba violetiniai. Lūpa gelsvai
šlapiose ir užliejamose pievose, krūmuose. Paplit imas 1.ali a, rausvo atspalvio, linijiška, nulinkusi. 0,20-0,35. D. VI.
nepakankamai ištirtas. Sa usuose šlaituose, pievose, krūmuose, šviesiuose miškuose,
Raiboji gegūnė - D. cruenta (O. F. Mūll.) S06 pamiškėse. Praeitame šimtmetyje buvo rastas Vilniaus apy-
Lapai nedėmėti arba tik viršutinė pusė šiek tiek dė­ 1inkėse, į pietus nuo miesto. Ar dabar dar auga Lietuvoje,
mėta, viršūnė dažniausiai vauriška. 6 duomenų nėra.
6. St~ebas briaunotas, su plačia ertme, lengvai suspau- šlaitinis beragis - A. anthropophorum (L.) R. Br.
džiamas. Lapai šviesiai žali, nedėmėti, įstrižai statūs,
viršūnė vauriška. Ziedai nedideli, raudoni arba tamsiai
raudoni, kartais šviesiai geltoni. Lūpa iki 8 mm ilgio
atvirkščiai kiaušiniška arba apskritai rombiška, neryš:
kiai triskiautė, vidurinė skiautė dantelio pavidalo, kraš-
tai nelygiai dantyti, aiškiai nulinkę žemyn. šakniagum-
biai į 3 dalis skelti. 0,20-0,80. D. V-VII. Drėgnose,
šlapiose ir užpelkėjusiose pievose. Dažna.
Raudonoji gegūnė - D. incarnata (L.) S06
Stiebas apvalus arba kiek briaunotas, su siaura ertme,
nelengvai suspaudžiamas. Lapai žali, linijiški, dažniau-
siai išilgai klostyti, viršūnė plokščia arba šiek tiek vau-
riška. šakniagumbiai į 2 dalis skelti. 7
7. Au_galai liekni, stiebas gana silpnas. Lapai 3-4, išil-
gai klostyti, tiesūs arba kiek palinkę į vidų . Ziedynas
labai purus, jame žiedų nedaug. Ziedai rausvai viole-
tiniai. Pentinas dvigubai trumpesnis už mezginę. Lūpa
plačiai atvirkščiai kiaušiniška, vidurinė jos skiautė bu-
ka, šoninių kraštai žemyn nulinkę. 0,10-0,25. D. VI-
VII (VIII). Kimininėse pelkėse, paežerių liūnuose. Pa-
plitimas nepakankamai ištirtas.
Siauralapė gegūnė - D. traunsteineri (Sauter) S06
Augalai gana tvirti. Lapai 4- 6, viršutinė pusė neryš-
kiai dėmėta, neretai išlinkę į lauko pusę. Ziedynas tan-
kus. Ziedai tamsiai purpuriniai arba raudoni. P entinas
kiek trumpesnis už mezginę. Lūpa kampuotai apskrita,
neryškiai triskiautė, plokščia, vidurinė skiautė nusmai-
lėjusi, ilgesnė už šonines. 0,15-0,30. D. VI-VII. Kal-
kingose šaltiniuotose žemapelkėse, liūnuose. Apyretė.
Saugoma. Rusovo gegūnė - D. russowii (Klinge) Holub

422

"'11""""'""
LITERATORA LIETUVlšKŲ PAVADINIMŲ
Dagys J., Ku previčius J., Minkevičius A. Vadovas Lietuvos augalams Agrastas 141
pažinti. K., 1934. Aguona 110
Flora Europaea. Cambridge, 1964-1976. T. 1-4. Aguoniniai 20, 24, 110
Jankevičienė R. Vasarą žydintys augalai. V., 1987. Agurkas 207, 208
Jundzill J. Opisanie roslin w Litwie, na Volyniu, Podolu Ukrainie dzi- Agurklė 249, 251
ko rosnących, jako i oswoionych. Wilna, 1830. A gurklinia i 29, 248
Latvijas PSR flora. Riga, 1953-1959. T. 1- 4. Ajeras 390
Lazdauskaitė Z. Pavasarį žydintys augalai. V., 1984. Ajeriniai 16, 390
Lekavičius A., Logminas V., Rakauskas P., Smaliukas D. Biologo vado- Akenis 257, 263
vas. V., 1987. Akišvietė 272, 282
Lietuvos TSR flora. V., 1959-1980. T. 1-6. Aklė 257, 265
Mowszowicz J. Conspectus florae Vilnensis. Lodz, 1958. T. 2. Aldrovanda 23
Murkajtė R., Karazija S. Lietuvos miškų augalai. V., 1977. Ald rūnė 137
Petersone A., Birkmane K. Latvijas PSR augų noteicėjs. R!ga, 1980. Alyvmediniai 18, 29, 237
Rothmaler W. Exkursionsflora fiir die Gebiete der DDR und der BRD: Alyvos 237, 238
Gefiisspflanzen (12 Aufl.). Berlin, 1984. Alksnis 56
Snarskis P. Vadovas Lietuvos TSR augalams pažinti. V., 1954. Amalas 60
Snarskis P. Vadovas Lietuvos augalams pažinti. V., 1968. Amaliniai 18, 60
MaeecKHii D. «l>. <l>nopa cpe)lHeli nonochl eeponeikKoii ųac1H CCCP (9-oe Ambrozija 296, 309
H3)l.). JI., 1964. Amorfa 170, 173
ŪCHOBbl oxpaHbl paCTHTeJJbHOfO noKpoea JIHTOBCKOii CCP. BHJJbH!OC, 1986. Andras 338, 343
Pe,11.KHe H HC'le3aIOW.He BH)lbl pac1e1rni! BeJJopyccHH H JIHTBbl. MHHCK, 1987. Aniužė 255, 259
Cl>nopa BCCP. MHHCK, 1949-1959. T. 1-5. Anksta l 16, 129
Cl>nopa eeponeiiCKoii ųacTH CCCP. JI., 1974- 1981. T. 1-5. Ankstyvė 116, 129
Cl>nopa CCCP. M.: JI., 1934- 1'964. T. 1-30. Ankštiniai 26, 27, 170
Antbarzdė 415, 418
Apynys 59
Araliniai 19, 213
Arkliauogė 232
Arnika 299, 317
Aronija 145, 166
Artvenis 241
Asiūklainiai 34
Asiūkliniai 14, 34
Asiūklis 34
Astrancija 214, 218
Astras 299
Astriniai 295
Aštrys 336, 337
Atgiris 32, 33
Atvaisa 145, 165
Auksveitis 216, 223
Austėja 26, 292, 295
28 Užsak. Nr. 6435
RODYKLI:.
Avietė 144, 147
Aviža 36}'., 372
Avižuolė 362, 373
Ąžuolas 57
Ąžuoliniai 18
Bajorė 297, 323
Balanda 68, 69
Balandiniai 68
Balandūnė 68, 72
Baltagalvė 301, 313
Baltalksnis 56
Ba l tašaknė 344, 350
Balzamininiai 26, 196
Balža 118, 132
Balžuva 231
Banderis 296, 324
Barborytė 114, 120
Barkūna s 172, 177
Barškutis 272, 284
Barštis 214, 227
Bastutiniai 113
Bastutis 113, 115, 130
Begalis 215, 228
Bekmanija 357, 386
Beragis 415, 423
Bereinis 231, 232
Berutis 255, 258
Bervidiniai 29, 30, 271
Bervidis 272, 275
Beržas 55
Beržiniai 18, 54
Bėžiniai 17, 336
Bė žis 336
Bitkrėslė 297, 314
Blandis 414, 419
Blinga 98, 99
Blizgė 117, 127
Blužniapapartiniai 14, l 5, 41
Blužniapapartis 41
Blužnutė 22, 140, 141
Bobramunis 300, 311
Bokštytė 113, 125
Briedgaurė 357, 386
425
 Brantas 247 Dviskilčiai49 l ,udulis 249, 251 Kartuolė 22, 61
Brantiniai 18, 29, 247 Džioveklė 285 1 ,rnižažiedžiai 20, 28, 295 Kartuoliniai 22, 61
Bruknė 232 Džiovekliniai 29, 285 l ,renlandija 338 Kaštonas 196
Builis 215, 220 Džiugūnė 301, 326 1 ,ricžtis 130 Kaštoniniai 27, 196
Bukas 57 , ,rikis 62, 67
Bukiniai 57 Katilėliniai 26, 28, 31, 202
Echiocystis 207 l ,riovenė 234, 237
Bulvė 268 Katilėlis 292
Eglė 45, 46 l ,rustė 296, 309
Bulviniai 30, 268 Katpėdė 298, 305
Elodėja 336 <i11boja 78, 92
Burbulis 98, 99 Katuogė 144, 147
Engra 118, 126 <i11dobelė 145, 167 Katžolė 257, 261
Buožainė 290, 291 Epušė 49
Burnotiniai 77 <iuoba 58 Kaulenis 145, 167
Eraičinas 363, 380 Guobiniai 19, 58
Burnotis 77 Erika 231, 233 Kelerija 359, 374
Uuostė 217, 224 Kemeris 297, 302
Erikiniai 27, 30, 231 Ourgždis 214, 219
Celastriniai 27, 197 Kėnis 45
Erškėtiniai 20, 22, 25, 143 (ivai zdė 237
Chorispora 116, 132 Erškėtis 144, 150
Kežys 78, 86
Civai zdūnė 300, 310
Chrizantema 300, 313 Esparcetas 170, 175 Kiauliauogė 268
<.1vazdikas 78, 93 Kiaulpienė 301, 332
Ežeinis 248, 250 Gvazdikiniai 22, 25, 77
Cemerys 344, 345 Ežerutė 336 Kietagrūdis 249
Cesnakas 344, 346 Kietvarpė 359, 374
Cesnakūnė 115, 126
I lipolepidiniai 14, 39 Kietis 297, 314
Flioksas 245, 246
Cėriukas 114, 121 Kimbara 241, 21lri
Ciobrelis 256, 260 Ieva 145, 169 Kiparisiniai l ri, IH
Gailis 27, 231 Ilgalūpė 415, 416
Ciužutė 117, 134 Gaisrena 78, 92 Kiškiagrikis 3ri2, a.,n
Išnė 217, 223
Gaiva 301, 331 Kiškiakopusti11i:li 2r,, IHI,
Dagišius 296, 310 Galenis 198, 199 Kiškiakopus tis l 8(i
Jacintas 344, 349
Dagys 297, 320 Galinsoga 300, 311 Jazminas 143 Kiškio a š arėl(•s :m2, :1711
Dalgutis 190 Garbenis 414, 418 Jazmininiai 28, 143 Klemalinia i 30, 2•1 l
Dantažolė 115, 124 Gardūnytė 359, 366 Jonažolė 202 Kėstcnė 22, 78, 8:,
Dantenė 208, 211 Garstyčia 131 Klevas 195
Jonpapartis 41
Debesylas 299, 306 Garstukas 114, 131 Jonžoliniai 24, 202 Kleviniai l 9, 28, 1•1.,
Dedešva 199 Garšva 215, 222 Judra 116, 135 Klumpaitė 413, 4if,
Dedešviniai 24, 198 Garždenis 170, 174 Juodalksnis 56 Kmynas 216, 221
Deucija 143 Gaubtasėkliai 49 Juodgalvė 257, 266 Kochija 68, 75
Diemedis 314 Gaurometis 209 Juodžolė 24, 98, 99 Kouiza 298, 299, :10 l
Dygulis 207 Gebenė 213, 226 Jūrasmiltė 78, 85 Konriu gija 113, 1:1:1
Dygūnė 215, 220 Gedutis 415, 416 I<opuslas 130
Jurginas 300, 307
Dilgėlė 60 Gegūnė 414, 421 Kosmėja 300, :l08
Dilgėliniai 60 Gegužraibė 414, 420 Krapas 2 l 4, 22·1
Dirsė 363, 383 Kadagys 48 Kraujalakė 14:3, lfil
Gegužraibiniai 413 Kaldezija 334, 335
Dirvenis 172, 176 Gelsvė 214, 226 Kraujažolė 300, :1 1''
Dirvuolė 26, 144, 153 Geltė 298, 322
Kalendra 216, 220 I<rcgž dun ė 241
Dobilas 28, 171, 178 Kalnarūtė 40
Gelteklė 301, 325 Kreisvė 302, :1:1:1
Kalnarūtiniai 15, 40
Drebulė 49 Gencijonas 238 Kriaušė 146, l(i,1
Drėgmenė 216, 223
Kalnasargis 217, 225
Gencijonėlė 238 Kriau š lap ė 22!1
Drėgnuolė 216, 223 Kalpokė 257, 267
Gencijoniniai 30, 238 Kanapė 59, 60 Kriauš lapiniai ,, ,, :•• 11 1
Driežlielė 37 Gervuogė 147 I<ricnas l l 7, l~••
Driežlieliniai 14, 37 Kanapiniai 19, 59
Girtuoklė 232
Kardarij a 117, 133 Kryžma žil'd1i,11 ' 1l
Drignė 268, 269 Girūnė 214, 218 Krums:.i rf,!i• 78, 'l''
Dryžutis 360, 365 Kardažolė 297, 322
Gyslotiniai 19, 30, 287 Kardeliniai l 7 I<runė 2•1l , ''·l')
Drugialaišis 68, 75 Gyslotis 287 l(ukmcdi11i111 11,, •IH
Drugišius 171, 174 Glaudenė 28, 292, 294
Kardelis 351
Karklas 49 Kuk111l'dis 48
Druskė 76 Glažutė 79, 82 l(ukuru z:i~ :lf,(i, :lG:I
Dumblenė 272, 273 Glindė 273, 282
Karklavijas 269
Karlina 297, 324 Kūlingi• :m 1, :l!lr,
Dumblialaiškis 334, 335 Gluosniniai 18, 49 Kulkš ui• 17 1, 17:3
Dumblūnė 268, 269 Karpažolė 192
Gluosnis 49 Karpažoliniai 20, 192 Kūpolis 272, 284
Duonis 394, 397 ·Gluosvė 230
Durnaropė 268, 271 Karšuliniai 28, 290 Kurkl ė 97, 103
Gluosviniai 24, 230 Kartenė l 15, 123 Kurpelė 97, 99
Dviguonė 415, 416 Godas 249, 251 Kartylis 30 l, 327 Kvietys 358, 388
426
427

Laibenis 116, 128
Laiškenis 192
Laki šius 297, 299, 307
Laksva 415
Lanksva 145, 146
Lazdynas 57
Lazdyniniai 18
Lelija 345. 348
Lelijiniai 17, 20, 343
Lendr ūn as 360, · 369
Lęšis 171, 183
Leukonija 116, 127
Liaudiga 257, 263
Liaugara 215, 221
Liepa 198
Liepin ia i 28, 198
Ligustras 237, 238
Linas 25, l 90, 191
Linažol ė 272, 275
Linėj a 288, 289
Lininiai 25, 190
Linlapis 60
Linokė 272, 276
Lipikas 241. 242
Liucerna 172, 176
Liūnmel d i s 394, 396
Liūnsa r gė 337
Liūn sa r g in i ai 17, 337
Lizduolė 415, 416
Lobelija 295
Lobeliniai 31, 295
Lubinas 171. 172
Lū gnė 22. 95, 96
Lū gnin i ai 22, 23, 95
Lūp a ž i ed ž ia i 29, 255
M alu d ė 216, 225
Man drauninkė 142
Ma ndrauninkiniai 25, 142
Mareni kė 229
Mar gainis 297, 322
Maud a 216. 221
Maumedis 45, 46
M aurė 391
Ma žuolė 143, 165
Meda uninkas 415, 418
Medetka 300. 319
Medlieva 146, 166
Med umėl ė 257. 262
Medu tė 343, 350
Meldas 394, 396
Meldelis 39.i, 398
M ė l ynė 232
Mėlitas 359. .l74
Me lsven ė 361, 374
M cl žol ė 113. 126
Meškauogė 231 , 232
Mešky tė 288, 289
428
1'.ilaisiniai 32 1'11111.11 1.1111.11 :111, ~ 111
Mėta 255, 259 l'.itn isas 32, 33 P1111!11isl,is 240
Miegalė 291 l'al:iisinia i 14 Puric11a 98, 99
Miežis 358, 388 Jlat ais iukas 33 Purvuolis 414, 416
Miežvienis 358, 389 11,dvcnis 238, 240 Pūs len is 145, 146
Miglė 363, 377 Jl ,111 kš lpienė 344, 349 Pūs tabriaunė 217, 224
Migliniai 356 Jll'l(•virkštis 62, 65 Pūtelis 301 , 325
Miltinaitė 117, 128 Jl1•li•žirnis 171, 183 Pušiniai 15, 45
Moliūginiai 31, 207 p „IJ<iapapartis 39 Pušis 45, 47
Moliūgas 207, 208 1'1•11 linius 97, 100 P utinas 288, 289
Monažolė 363, 379 1' 1•rkū nropė 138, 139 Putokš lė 194
Morka 215, 229 l'l'r luoiis 170, 174 Putokšliniai 27, 28, 30, 19-!
Motiejukas 359, 366 P 1•lr a žo lė 214, 221 Putoklis 78, 95
Muskrėslė 299, 307 l'dun ija 268, 271
P it' nafo lė 234, 235 Rag uolis 97, 100
Naktižiedė 78, 88 l 1i1•11 ė 302, 327 R ai tinytė 272, 273
Nakviša 209, 211 P ikulė l 14, 118 Ra istenė 25, 213, 218
Nakvišiniai 26, 208 Pil ia ro žė 199 Rak tažol ė 235, 236
Nariuotė 69 P i pi rlapė 22, 61 Raktažoliniai 29, 30, 234
Narytžolė 337 P ip irmėtė 259 Ramunė 297, 301 , 312
Narytžoliniai 17, 337 P i pirinė 117, 133 Ramunėlis 312
Nasturtė 190 J> i rš tuolė 357, 363 Rapistras l l 8, 131
Nasturtiniai 20, 26, 190 Pla teivė 414, 419 Rasakila 144, 159
Našlaitė 203 Plau muonė 240 Rata inytė 394, 399
Našlaitiniai 26, 203 Plauretis 414, 419 Ratilis 299, 303
Nendrė 361, 374 Pla utė 249, 250 Raudinia i 31, 241
Nendrūnė 362, 379 Pli kaplai skė 414, 416 Raud oklė 24, 208
Nertiniai 23, 96 P li kasėklia i 45 Raudokliniai 19, 24, 26, 208
Nertis 96 P lūdė 338 Raudonėlis 256, 260
Neu žmirštuol ė 249, 252 P lūdena 391 Raugerškiniai 27, 109
Nikandra 268 Pl ūdinia i 16, 338 Ra ugerškis 109
Notera 257, 264 Plū deninia i 16, 39 1 Ra ugė 78, 88
Notra 257, 263 P l ūkė 97, l 00 Ravenė 360, 365
Notrelė 256, 264 Plukeniniai 16, 343 Razeta 136
Notreliniai 255 P lukenis 343 Ra zetinia i 26, 136
Nuokana 217, 221 Pl umbaginiai 237 Ra ženis 170, 175
P l unksn a lapė 212 Reinu trė 62, 65
Obelis 146, 166 Plunksnalapiniai 23, 212 Rėž i ukas 115, 122
Orchidiniai 17 Poavi žė 362, 373 Ridikas l l 6, 132
Ožekšnis 197 Pocū gė 45 Ri eskė 79, 84
Ožerškis 268, 269 Poklius 114, 124 Rietmenė 357, 364
Ožia žo l ė 21 5, 222 P omidoras 268, 270 Rykštenė 299, 302
O ž karožė 209 Por ai stė 234, 235 Rožūnė 199
Portulakas 77 Rudbekija 300, 308
Padraika 32, 33 Portulakiniai 29, 77 Rudgrū dėlė 117, 134
Paka lnutė 344, 351 Posm il gė 361, 375 Rugiagėlė 323
Palemonas 245 Posmiltė 78, 87 Ru giaveidė 358, 389
Palemoninia i 30, 245 Praujenė 254 Rugys 358, 388
Pankolis 214, 224 Praujeniniai 23, 254 Rū gštynė 62
P a pad a iniai 37 Progailis 234, 236 Rūgtiniai 20, 62
Papartis 43 Prosnis 248, 252 Rūgtis 23, 62, 65
Papa rtuolinia i 15, 39 Prožiklė 117, 136 Runkelis 68, 69
Papart uolis 40 P rožirnis 171, 172 Rupija 338, 342
Papli auška 334, 335 P u dmė 344, 345 Rusmenė 273, 276
Papliauškinia i 17, 334 P ūklis 298, 305 Rusvuolė 413, 415
Pastarnokas 214, 227 Pūkūnė 298, 305 Rūta 193
P astenis 79, 81 Pupelės 172, 185 Rūten is 112
Pašiaušėlis 359, 367 P upiniai 170 Rūtiniai 25, 193
Pašuo lė 117, l 39
429
Saidra 394, 399 Sprakšė 41 vll 1uniniai 24, 207 Vilisvnnwldl" :i•1 ,. :i•u;
Saliavas 214, 227 Sprigė 196 Vi1<:;vp11f'l a•11, :1%
Salieriniai 213 Stepukiniai 30, 241 l ,1hakas 268, 271 Vlksvlnlnl W, ;111:1
Salieras 215, 22 l Stoklė 116, 132 l 111,ažolė 65 Vlksvuol(· 393, :3\l4
Salota 302, 331 Storalapiniai 24, 138 l.111kė 248, 250
l • · l,sė 144, 147
Viksm1is 393, 399
San taliniai 22, 60 Striepsnė 360, 376 Vik~ri11ini 17, 352
Saulašarė 25, 137 Strugė 357, 386 l 11,rapapartiniai 15, 42 Vikš ris :J52
Saulašariniai 23, 25, 137 Strugena 97, 103 l lkra papartis 42 Villrnkojė 25f>, 260
Saulėgrąža 300, 308 Stumbražolė 361, 366 l'rnmažolė 256, 261
Villrnuoi.r(• 3'13, 351
Saulenis 207 Sūdras 144, 155 l I idantė 361, 374 Vill,dali.rini:il :rn 1
Saulutė 299, 303 Sukatžolė 257, 262 T1 ukažo lė 301, 324 Vilkd:tlJĮiS ;3r,1
Sausmediniai 31, 288 Sultenė 290 1'111.>ė 30, 271, 273
1'11ja 48 Vilkzvt•ll!'i' 24!>, 2!i0
Sausmedis 288 Svarainis 145, 165 Vilun(• 3G2, 371
Scylė 344, 349 Svėrė 116, 132 1'11klė 286
Vingiorykslt• 144, 1'17
Sedula 213 Svidrė 357, 386 l ulpė 345, 349 Vingris !JH, l 07
Seduliniai 27, 213 Svogūnas 344, 346 l'uopa 49 Vyniok!(• 246, 2-17
Seradėlė 170, 176 Turgenija 215, 220 Vyn11H'Cli11i:11 27, 1!18
Serbentas 141 Sakys 39 Tver tikas 115, 119 Vynmedis l!IH
Serbentiniai 28, 141 Salavijas 255, 267 Vynvytis 1!18
Serentis 299, 311 Salmėtė 260 IJgni ažolė 110
Oksminas 290 Vyrskydi- 2:lf>, 231i
Sidabražolė 144, 155 Salmutis 256, 265, 298 Viržis 231, 2:3·1
Sidabriukė 414, 418 Salpusnis 298, 316 tJksminiai 22, 31, 290 Visgė 362, 372
Sinavadas 97, 99 Saltalankis 202 IJodeguonė 213
Vyšnia 145, 16!.l
Skaistenis 301, 314 Saltekšnis l 97 Uodcguoniniai 22, 23, 213 Vištapienė 344, 345
Skamainis 116, 125 Santra 256, 261 Uolasėklė 140
Skarenis 216, 223 Satreinis 114, 129 Uolasėkliniai 22, 25, 26, 140 Zubražolė 366
Skcndeniniai 29, 286 Saukštis 298, 316 Uosis 237, 238 Zuikiakrūmi sl 71, l 73
Skendenis 286 Seivamedis 288, 289 Usnis 297, 298, 321 Zuiksalotė302, 331
Skėstukas 272, 283 Sepetukas 362, 372 Užgina 229 Zunda 213, 219
Skėtini ai 20, 22, 25, 213 Serytė 358, 365
Skiautalūpis 414, 417 Sermukšnis 145, 166 Vairenis 116, 124 Zalčial11nki11i:ti t(), 20 1
Skirpstas 58 Sertvė 44 Vaisinga 255, 258 Zalčinl1111liis 201
Skleistenis 78, 88 Sertviniai 14, 44 Vaistutis 115, 125 Zn lvi• 363, :lH0
Skroblas 56 Siaudenis 344, 345 Vaivoras 232 Zarol1111i• l !JO, l t) l
Skudutis 2 l 7, 225 Silagėlė 97, 102 Vakarutė 115, 127 Zcme11i• 7!), 8 1
Slepišerė 34 Silauogė 231, 232 Valerijonas 290 Ze111oldi• 229, 2:10
Slepišeriniai 14, 34 Silingė 234, 235 Valerijoniniai 22, 31, 290 Zcm11ogė 144, 15!)
Slyva 145. 168 Silokas 138, 139 Vanagė 302, 328 Ziaudrinys 24!.l. 2f,:l
Smaliu kė 78, 88 Simtūnė 29, 234, 235 Vandenplūkiniai 16, 17, 23, 336 Zibuokl(• 97, l Ol
Smidras 344, 350 Sindra 208 Vandenplūkis 23, 336, 337 Zydrė 3'14, 3f>0
Smilga 360, 368 Sirdažolė 238 Vandensargė 338, 342 Zydrcnė 2!ll
Smilgaitė 363, 378 Siurpiniai 16, 392 Vandens lelija 95 Zicmė 240
Smilgen ė 359, 362, 371 Siurpis 392 Varnakojė 118, 134 Zilakru111i11iai l!l, '101
Smilguolė 360, 371 Siušelė 299, 304 Varnalėša 319 Zilakr11mis 202
Smiltagraibė 79, 85 Slamutis 298, 306 Varnauogė 234 Zilė 298, 299, :117
Smiltė 79, 85 Sluotsmilgė 362, 372 Varnauoginiai 27, 234 Zilvitis 49
Smiltlendrė 359, 371 Sunažolė 361, 376 Varpenis 38 Zinginys 390
Snaputiniai 25, 186 Sungarstė 114, 131 Varputis 358, 387 Ziognagė 144, l!i-1
Snaputis l 86, 187 Sunlielė 249, 253 Varpiniai 16, 356 Ziomcnė 2f>Cl, ~M
Snaudalė 301, 326 ,Sunmėtė 257, 260 Veronika 272, 277 Ziovcinis 272, 27fi
Sora 360, 364 Sunobelė 27, 197 Vėdrynas 98, 104 Zirnis 171, 111/i
Sorbarija 145, 146 Sunobeliniai 27, 197 Vėdryniniai 19, 24, 25, 30, 97 Zirnmcdis 171 , 17:1
Sorokė 360, 366 Sunpetrė 216, 224 Vėlyvis 343, 345 Zliūgė 79
Sotvaras 54 Sunramunis 301, 313 Vienskilčiai 334 Zvaginė 117, l 3(l
Sotvariniai 18, 54 Svendras 393 Vijokliniai 30, 246 Zva igždu11<·· 2!10, 2!l l
Spalgena 232 Svendriniai 16, 393 Vijoklis 246 Zvynšakn(• 20, 27 1, 2Kri
Spanguolė 231, 232 Sventagaršvė 214, 226 Vikis 171, 180 Zvirbliarulė 112
Spyglainis 43 Svylys 393, 395 Vikmedis 170, 173 Zvirbliaruliniai 26, 111
Spygliuočiai 45 Svitriešis 98, 107 Viksva 393, 400 Zvirgždė 257, 261
430 431

LOTYNišKŲ PAVADINIMŲ
Abies 45
Abutilon 198, 199
Acer 195
Aceraceae 19, 28, 195
Aceras 415, 423
Achillea 300, 312
Acinos 257, 261
Aconitum 97, 99
Acorus 390
Actaea 21, 98, 99
Adoxa 290
Adoxaceae 22, 31, 290
Aelgopodium 215, 222
Aesculus 196
Aethusa 216, 224
Agrimonia 144, 153
Agropyron 358, 387
Agrostemma 78, 88
Agros!is 360, 368
Aira 359. 371
Ajuga 255, 258
Alcea 199
Alchemilla 144, 159
Aldrova nda 137
A:lisma 334
Alismataceae 17, 334
Alliaria 115, 126
Allium 3-14, 346
Alnus 55. 56
Alopecurus 359, 367
Alyssum 116, 128
Amaranthaceae 21, 77
Amaran thus 77
Ambrosia 296, 309
Amelanchier 146, 166
Amorpha 170, 173
Ammophila 359, 371
Anagalis 234, 236
Anchusa 249. 251
Andrameda 231
Androsace 235, 236
Anemone 97, l 00
Anethum 214, 224
Angelica 217, 225
432
\
\lriplex 68, 72
\vena 361, 372
Avcnu la 362, 373
11,tcolhrrnn 394, 395
llallota ·257, 263
11:ilsaminaceae 21 , 26, 196
11:irbarea 114, 120
llalrachium 97, 103
ll l•ckmannia 357, 386
lll•llis 299, 303
lll•rberidaceae 27, 109
RODYKU: ll t•rberis l 09
Bcrteroa l l 7, 128
Angiosperm ae 49 Bcrula 216, 223
Antennaria 298, 305 !Iria 68, 69
Anthemis 300, 311 ll r lonica 257, 264
Anthericum 344, 345 lletula 54, 55
Anthoxanthum 359, 366 Jlclulaceae 18, 54
Anthriscus 215, 220 Bidens 297, 307
An thyllis 170, 174 Blysmus 394, 396
Antirrhinum 272, 276 Bolboschoenus 394, 396
Apera 360, 371 Boraginaceae 29, 248
Apiaceae 20, 25, 26, 2 l 3 n orago 249, 251
Apnanes 143, 165 Botrychium 37, 38
Apium 215, 221 !Jrachypodium 357, 386
Apocynaceae 30, 241 Brassica 113, 115, 130
Aquilegia 97, 99 Brassicaceae 24, 26, 113
Arabis 115, 125 Briza 362, 376
Arabidopsis 116, 124 Bromus 363, 383
Araceae 16, 390 Bunias 118, 126
Araliaceae 19, 27, 213 Butomaceae 17, 336
Archangelica 214, 226 Butomus 336
Arctium 298, 319
Arctostaphylos 231, 232 Cakile 116. 132
Arenaria 79, 85 Calamagrostis 360, 369
Aristolochia 61 Caldesia 334, 335
Aristolochiaceae 22, 61 Calendula 300, 319
Armeria 237 Calla 390
Armoracia 117, 122 Callitrichaceae 23, 254
Arnica 299, 317 Callitriche 254
Aronia 145, 166 Cal luna 231, 234
Arrhenatherum 362, 373 Caltha 98, 99
Artemisia 297, 314 Calystegia 246, 247
Asarum 61 Camelina 116, 135
Asclepiadaceae 30, 241 Campanula 292
Asparagus 344, 350 Campanulaeeae 26, 27, 31, 292
Asperula 241, 242 Cannabinaceae 19, 59
Asperugo 248, 252 Cannabis 59, 60
1
Aspidiaceae 42 Ca prifoliaceae 31, 288
Aspleniaceae 15, 40 Capsella 117. 136
Asplenium 40 Caragana 171, 173
Asteraceae 20, 28, 295 Cardamine 115, 123
Aster 299, 303 Cardaminopsis 116, 125
Astragalus 171, 173 Cardaria 117, 133
Astqmtia 214, 218 Carex 393, 400
Athyriaceae 14, 15, 41 Carduus 297, 320
Athyrium 41 C arlina 297, 324
Carpinus 56
Carum 216, 221
Caryophyllaceae 21, 22, 25, 77
Catabrosa 363, 378
Celastraceae 27, 197
Cenolophium 217, 224
Centaurea 297, 323
Centaurium 238
Centunculus 234, 236
Cephalanthera 414, 418
Cerastium 79, 82
Cerasus 145, 169
Ceratophyllaceae 23, 96
Ceratophyllum 96
Chaenomeles 145, 165
Chaenorrhinum 272, 276
Chaerophyllum 214, 217, 219
Chaiturus 257, 263
Challistephus 299, 303
Chamaedaphnc 231, 232
Chamaenerion 209
Chamomilla 301, 297, 312
Chelidonium 11 O
Chenopodiaceae 21, 68
Chenopodium 68, 69
Chimaphila 229
Chorispora 116, 132
Chrysanthemum 300, 313
Chrysosplenium 140
Cichorium 301, 324
Cicuta 217, 221
Circaea 208, 211
Cistaceae 24, 207
Cladium 394, 399
Clinopodium 257, 260
Cirsium 297, 321
Cnidium 217, 224
Coeloglossum 414, 419
Colchicum 343, 345
Comarum 144, 155
Compositae 295
Coniferopsida 45
Conioselinum 216, 225
Conium 216, 221
Consolida 97, 100
Conyza 298, 304
Convallaria 344, 351
Convolvulaceae 30, 246
Convolvulus 246
Corallorhiza 415, 416
Coriandrum 216, 220
Coringia 113, 132
Corispermum 68, 75
Cornaceae 27, 213
Cornus 213
Comilla 170, 175
Coronopus 118, 134
Corydalis 112
433
Corylaceae 18, 56
Corylus 56, 57
Corynephorus 362, 372
Cosmus 300, 308
Cotoneaster 145, 167
Crambe 118, 132
Crasssulaceae 24, 138
Crataegus 145, 167
Crepis 302, 332
Cruciata 241, 245
Cruciferae 21, 113
Cucubalus 78, 92
Cucumis 207, 208
Cucurbit_a 207, 208
Cucurbitaceae 31, 207
Cupressaceae 15, 48
Cuscuta 247
Cuscutaceae 18, 29, 247
Cynoglossum 249, 253
Cynosurus 359, 376
Cyperaceae 16, 393
Cyperus 393, 394
Cypripedium 413
Cystopteris 41
Dactylis 361, 376
Dactylorhiza 414, 421
Dahlia 300, 307
Daphnc 201
Datura 268, 271
Daucus 215, 229
Delphinium 97, 100
Dcntaria 115, 124
Descurainia 114, 119
Deutzia 143
Dianthus 78, 93
Dicotyledones 49
Digitalis 273, 276
Digitaria 357, 363
Diphasium 32, 33
Diplotaxis 114, 115, 129 l Gagea 344, 345
Dipsacaccae 28, 290
Draba 116, 129
Dracocephalum 257, 262
Drosera 137
Droseraceae 23, 25, 137
Dryopteris 42, 43
Echinochloa 357, 364
Echinocystis 207
Echinops 296, 324
Echium 248, 250
Eleagnaceae 19, 202
Eleagnus 202
Eleocharis 394, 397
Elodea 336
Elsholtzia 255, 259
Empetraceae 27, 234
434
EmEetrum 234
Epi obium 209
Epipactis 414, 417
Epipogium 415, 418
Equisetaceae 14, 34
Equisetopsida 34
Equsetum 34
Eragrostis 361, 375
Erica 231, 233
Ericaceae 27, 30, 31, 231
Erigeron 299, 304
Erodium 187, 19.0
Erophila l 16, 129
Eriophorum 39,3, 395
Erucastrum 114, 131
Eryngium 213, 219
Erysium 115, 119
Euonymus 197
Eupatorium 297, 302
Euphorbia 192
Euphorbiaceae 20, 21, 192
Euphrasia 272, 282
Fabaceae 26, 27, 28, 170
Fagaceae 18, 57
Fagopyrum 62, 67
Fagus 57
Falcaria 251, 221
Fallopia 62, 65
Festuca 363, 380
Ficaria 98, 107
Filago 298, 305
Filipendula 144, 147
Foeniculum 214, 224
Fragaria 144, 159
Frangula 197
Fraxinus 237, 238
Fumaria 112
Fumaricaceae 21, 26, 111
• Hypericaceae 24, 202
Galeobdolon 256, 265
Galeopsis 257, 265
Galinsoga 300
Galium 241, 42
Genista 171, 172
Gentiana 238, 239
Gentianaceae 30, 238
Gentianella 238, 239
j " Geraniaceae 25, 186
Geranium 186, 187
Geum 144, 154
Gladiolus 351
Glaux 234, 235
Glechoma 256, 261
Glyceria 363, 379
Gnaphalium 298, 305
Goodycra 414, 418
1 ,rnmineae 356 Jasione 292, 295
<iraliola 272, 273 Juncaceae 17, 352
<iroenlandia 16, 338 Juncaginaceae 17, 337
<irossularia 141 Juncus 352
<,rossulariaceae 28. 141 Juniperus 48
<"iymnadenia 414, 419
<iymnocarpium 42 I<nautia 290, 291
<iymnospermae 45 I<ocbia 68, 75
<i ypsophila 78, 92 I<oeleria 359, 374
l laloragaceae 23, 212 Labiatae 29, 255
llammarbya 415 Lactuca 302, 331
llcdera 213 Lamiaceae 255
llerminium 415, 4-18 Lamium 256, 264
Helianthemum 207 Lappula 249, 253
llelianthus 300, 308 Lapsana 301, 331
l lelichrysum 298, 306 Larix 45, 46
I lelictotrichon 362 Laserpitium 215, 217, 228
Hepatica 97, l 01 Lathraea 29, 271, 285
Ileracleum 214, 216, 227 Lathyrus 171, 183
l Ierniaria 78, 88 Lavatera 199
Hesperis 115, 127 Leersia 360, 365
l Iieracium 302, 328 L~uminosae 170
l lierochloe 361, 366 Le um 231
Hippocastanaceae 27, 196 Lemna 391
Hippuridaceae 23, 213 Lemnaceae 16, 391
Hippuris 213 Lens 171, 183
Holcus 362, 271 Lentibulariaceae 29, 286
Holosteum 79, 84 Leontodon 301, 326
Honckenya 78, 85 Leonurus 257, 262
Hordelymus 358, 389 Lepidium 117, 133
Hordeum 358, 388 Leucanthemum 301, 313
Hottonia 234, 237 Levisticum 214, 226
Humulus 59 Leymus 358, 389
Hyacinthus 344, 349 Libanotis 216, 223
Hydrilla 336 Ligustrum 237, 238
Hydrocharis 336 Liliaceae 17, 20, 343
Hydrocharitaceae 16, 17, 23, 336 Liliopsida 334
Hydrocotyle 213, 218 Lilium 345, 348
Hyoscyamus 268, 269 Limosella 272, 273
Linaceae 25, 190
Hypericum 202 Linaria 272, 275
Hyperzia 32, 33 Linnaea 288, 289
Hypochoeris 301, 326 Linum 190, 191
Hypolepidaceae 14, 39 Liparis 414, 416
Listera 415, 416
lberis 117, l 34 Lithospermum 249
Impatiens 196 Lobeliaceae 31, 295
Inula 299, 306 Lolium 357, 386
Iridaceae 17, 351 Lonicera 288
Iris 351 Loranthaceae 18, 60
Isa tis 113, 117, 126 Lotus 170, 171 , 174
Isoetaceae 14, 34 Lunaria 117, 127
Isoetes 34 Lupinus 171, 172
lsoetopsida 34 Luzula 352, 356
lsolepis 394. 398 Lychnis 78, 92
lsopyrum 98, 99 Lycium 268, 269
Yva 296, 309 Lycopersicon 268, 270
435
Lycopodiaceae 14, 32
Lycopodiella 32
Lycopodium 32, 33
Lycopsis 249, 251
Lycopus 255, 260
Lysimachia 234, 235
Lythraceae 19, 24, 26, 208
Lythrum 208
Magnoliophyta 49
Mag.noliopsida 45
Ma_ranthemum 343, 350
Malaxis 415, 416
Malus 146, 166
Maiva 199
Malvaceae 24, 198
Marrubium 256, 261
Matricaria 301, 313
Matteuccia 14, 41
M.athiola 116, 127
Medicago 172, 176
Melampyrum 272, 284
.v\elica 360, 376
Melilotus 172, 177
Melitus 257, 262
Mcntha 255, 259
Menyanthaceae 30, 240
Menyanthes 240
,"1.ercurialis 192
Milium 360, 366
Mimulus 272, 273
Moehringia 79, 85
Molinia 361, 374
Moneses 229, 230
Monocotyledoneae 334
Monotropa 230
1V\onontropaceae 19, 24, 230
Muscari 344, 350
Mycelis 302, 331
Myosotis 249, 252
Myosoton 79, 81
Myosurus 97, 103
Myrica 54
Myricaceae 18, 54
Myriophyllum 212
Najadaceae 16, 343
Najas 343
Nardus 357, 386
Nasturtium 11 5, 122
Naumburgia 234, 235
Neotlia 415, 416
Neottianthe 414, 419
Nepeta 257, 261
Nesiia 117, 136
Nicandra 268
Nicotiana 268, 271
Nonnea 249, 250
436
Nuphar 95, 96
Nymphaeaceae 23, 95 Pinus 45, 47 l.'111 lp l l l~ 111, l
Nymphaea 95 Pis11m 171, 185 l/11 ,l l 11 l ,11
Plantaginaceae 19, 30, 287
Nymphoides 240
Planlago 287
Platanhtera 414, 419
,,,a
l {cHi at'l'JW 11
01 11
·• ' , 1f , , •
Odontites 272, 283 Rubiaccac 21, 31, :.?-11
Oenanthe 217, 223 Plumbaginaceae 25, 237 Rubus 144, 147
Oenothera 209, 21 l Poa 363, 377 Rudbeckia 300, 308
Oleaceae 18, 29, 237 Poaceae 16, 356 Rumex 62
Onagraceae 26, 208 Polemoniaceae 30, 245 Ruppia 338, 342
Onobrychis 170, 175 f>olemonium 245 Ruta 193
Ononis l 72, 176 l'olycnemum 69 Rutaceae 25, 193
Onopordum 297, 322 Polygala 194
Ophioglossaceae 14, 37 Polygalaceae 27, 28, 30, 194 Sagina 79
Ophioglossum 37 Polygonaceae 20, 23, 62 Sagittaria 334, 335
Orchidaceae 17, 413 Polygonatum 344, 350 Salicaceae 18, 49
Orchis 414, 420 Polygonum 62, 65 Salix 49
Origanum 256, 260 Polypodiaceae 44 Salsola 69, 76
Ornithogalum 344, 349 Polypodium 44 Salvia 255, 263
Ornithopus 170, 175 Polystichum 42, 43 Sambucus 288
Orobanchaceae 29, 285 Populus 49 Sanguisorba 143, 154
Orobanche 285 Portulaca 77 Sanicula 214, 218
Orthilia 229 Portulacaceae 29, 77 Santalaceae 22, 60
Oxalidaceae 25, 186 Potamogeton 338 Saponaria 78, 95
Oxalis 186 Potamogetonaceae 16, 23, 338 Sarothamnus 171, 173
Oxycoccus 231, 232 Potentilla l 44, l 55 Saxifraga 140
Oxytropis 171, 174 Primula 235, 236 Saxi~ragaceae 22, 25, 26, 140
Primulaceae 21, 29, 30, 234 Scab10sa 290, 291
Padus 145, 169 Prunella 257, 266 Scheuchzeria 337
Panicum 360, 364 Prunus 145, 168 Scheuchzeriaceae 17, 337
Papaveraceae 20, 24, l 10 Pseudotsuga 45 Schoenoplectus 394, 396
Papaver l 10 Pteridium 39 Schoenus 393, 399
Paris 343, 351 Pteridophyta 32 Scilla 344, 349
Parnassia 142 Pteropsida 37 Scirpus 394, 396
Parnassiaceae 25, 142 Puccinellia 363, 380 Scleranthus 78, 85
Partheocissus 198 Pulicaria 299, 307 Scolochloa 362, 379
Pastinaca 214, 227 Pulmonaria 249, 250 Scrophularia 271, 275
Pedicularis 273, 282 Pyrethrum 301, 314 Scrophulariaceae 29, 30, 271
Petasites 298, 316 P yrola 229 Scoezonera 301, 325
Petroselinum 214, 221 P yrolaceae 25, 229 Scutellaria 257, 267
Petunia 268, 271 P yrus 146, 165 Secalc 358, 388
Peucedanum 214, 227 Sedum 138, 139
Phalaris 360, 365 Quercus 57 Selinum 217, 225
Phaseolus 172, 185 Sempervivum 138, 139
Philadelphaceae 28, 143 Radiola 190, 191 Senecio 298, 317
Philadelphus 143 Ranunculaceae 19, 21, 24, 25, 30, Serratula 298, 322
Phleum 359, 366 97 Seseli 216, 223
Phlox 245, 246 Ranunculus 98, 104 Sesleria 359, 374
Phragmites 361, 374 Raphanus 116, 132 Setaria 358, 365
Phegopteris 39 Rapistrum 118, 131 Sherardia 241
Physalis 268, 269 Reseda 136 Sieglingia 361, 374
Phsocarpus 145, 146 Resedaceae 26, 136 Silene 78, 88
Phyteuma 292, 294 Reynoutria 62, 65 Silybum 297, 322
Picea 45, 46 Rhamnaceae 27, 197 Sinapis 114, 131
Picris 301, 327 Rhamnus 197 Sisymbrium l 14, 118
Pimpinella 216, 222 Rhinanthus 272, 284 Sium 216, 223
Pinaceae 15, 45 Rhynchospora 394, 399 Solanaccae 30, 268
Pinguicula 286 Ribes 141 Solanum 268, 270
Robinia 170, 173 Solidago 299, 302
437
 ...
·"

Sonchus 302, 327 Trientalis 234

Sorbaria 145, 146 Trifolium 171, 172, 178
Sorbus 145, 166 Triglochin 337
Sparganiaceae 16, 392 Trisetum 362, 372
Sparganium 392 Triticum 358, 388
Spergula 78, 86 Trollius 98, 99
Spergularia 78, 87 Tropaeolaceae 20, 26, 190
Sphenopsida 34 Tulipa 345, 349
Spiraea 145, 146 Turgenia 215, 220
Spirodela 391 Turritis 113, 125
Stachys 257, 263 Tussilago 298, 316 TURINYS
Stellaria 79 Typha 393
Stratiotes 336, 337 Typhaceae 16, 393 1'1111 11 1111 ... .. . . .. ..........
Succisa 291 Ulmaceae 19, 58 Įv,11ln , • • . . . • .. . • . . . · · · · · · • •• · · · · · •·• · • •• · • · · · · • • • ..... . 3
Umbeliferae 22, 213 4
Succisella 291
Urtica 60 Sv,11l11,1rn,l auga hĮ morf;l~~i~l~i · ~~ž~~i~i· · · · · · · · · · · · · · · · · ·
Sv'yringa 237, 238 5.
Urticaceae 21, 60 Sa ulru111p11 paaiškinimas · ·············· ······ ·
Swertia 238, 240 13
Symphytum 248, 250 Utricularia 286 1·1' 11 lt•li'· • dmoms apibūdinti · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · ·
Symphoricarpos 288, 289 Vaccinium 231, 232 Sporiniai induočiai . . . . . . .. •. · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · • · · · · · · · · · · · 14 ; 1
Valeriana 290
Valerianaceae 22, 31, 290
................. .... ...... 32
Tagetes 299, 311 l Idas('>, Pataisainiai . . . . ····· ·······
Valerianella 290 32
Tanacetum 297, 314
Veratrum 344, 345 2 klasė. Slepišerainiai ······· ······ ····· ··········· ········ ···
Taraxacum 301, 332 3 klasė. Asiūklainiai · ·········· ··· ··· ·· ···· ············ ······• 34
Taxaceae 15, 48 Verbascum 271, 273
Veronica 272, 273, 277 4 klasė. Papartainiai · ·· · · ·· ·· ·· ·· · · ·· · · ·· · · ·· ·· · · · · ·· · · ·· ·· · 34
Taxus 48
Viburnum 288, 289 Plikasėkliai
.............................. ........... . . . 31
Tecsdalia 117, 135
Teucrium 255, 258 Vicia 171, 180 ........... ... 45
'
Tha lictrum 38, l 07 Vinca 241 I(lasė. Spygliuočiai · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · ·· · · · · · · · · ·
Vincetoxicum 241 45
Thelypleridaceae 39
Viola 203 Gaubtasėkliai ... _.. . : . ... ... . · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · ·
Thclypteris 39, 40
Violaceae 26, 203 ........................ 49
Thesium 60 Klasė. Dviskilčiai . . ···················
Thlaspi 117, l 34 Viscaria 78, 88
Viscum 60 I<Jasė. Vienskilčia· · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · • • •
49
Thuia 48 l • •• . . .
Thyineleaceae 19, 201 Vitaceae 27, 98 Literatūra . • · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · · • • • ... . . . 334
Thymus 256, 260 Vitis 198
Zannichella 338, 342
Lietuviškų va;d~ · ;~d~hl~ ···································•· 424
425
Tilia 198 Lotyniškų vardų rodyklė · .... · · ...... · · .... · .... · .. · · · · · · .. • • ...
TiHaceae 28, l 98 Zea 356, 363 ... ........ .. ........ 432
Tofieldia 344, 345 Xanthium 296, 31 O
Torilis 215, 220 Zinnia 300, 310
Tragopogon 301, 325 Zostera 338, 343
 Lekavičius A.
Sonch· Le- 156 Vadovas augalams pažinti.- V.: Mokslas, 1989.
Sorbai 436, [l) p.: iliustr.
Sorbu: Bibliogr.: p. 423.- Liet. ir lot. pavad. r-klės: p. 424-437
Sparg ISBN 5-420-00260-4
Sparg I(nygoJe apibūdinama apie 2000 Lietuvoje a ugančitt Ia ukinių au
Sperg galt1 rūšltt. Nurodomos Jų pagrindinės augimvietės, aptariamas papll
Sperg timas, žydėjimo laikas. Vadovas iliustruotas augaltĮ Ir jtĮ dalitt štrl
Sphen chiniais piešiniais. Skiriama botanikams, agronomams, miškininkams
gamtos apsaugos darbuotojams, biologijos specialybės studentams, mo-
SpiraE kytojams.
Spiroc
Stach )906000000-007 BBK 28.Sz
Ste!la L M854(08)-89 47- 89 MBBI< 58(083)
Strati
Succi:
Succi:
Svyri
Swer1
Symp
Sym~
Tage·
Tana,
Tara:
Taxa /
Taxu
Tees<
Teuc·
Thali
TheJ,
The(
Thes
Thla
Thuj
Thyr
Thy1
Tilia
Tilia
Tofi
Tori
Trai CnpanoŲHHK
JI11Kaeu~10c A.Aozupaac
OITPE,!l.EJIHTEJlb PACTEHHF!
Bl-r.TihH IOC. U3Jl3TeJihCTBO «MOKCJiae>
Ha Jll!TOBCKOM $13b1Ke
Vadovas
Le/,avičius Algirdas
VADOVAS AUGALAMS PAZINTI
Redaktorė E . Ziemytė
Viršelio dailininkas V. Jurk ū nas
Meninis redaktorius V. AJauskas
Techninė redaktorė L. Zvlnakevlčienė
Korektorės: O. Dimienė, A. Jaruševičiūtė

HB N', 3080
Duota rinkti 1988.06.20. Pasira šyta spausdinti i988.12.21. LV 12618. Formatas
1
84X 108 /32. Popierius - spaudos Nr. 2. Garnitūra - literatūrinė, JO punktq. Iškilioji
spa uda. 23,J sąl. s p. l. 23,31 sąl. spalv. atsp. 27,05 apsk. leid. l. Tiražas
20 000 egz. Užsakymas 6435. Kaina 1.90 rb. Leidykla „Mokslas", 232050 Vilnius.
Zvaigždžh1 23.