Ką žmogus praranda

naikindamas gamta?

Moksliškai gamta tai fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs

augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai. Literatūroje
gamta dažnai siejama su žmogumi. Todėl nes gamta gali
suteikti žmoguj džiaugsmo, gamta yra ramybės šaltinis,
gamta gali paguosti, žmogus gamtoje patiria neišdildomų
įspūdžių.
Viename kūrinyje pavadinimu „Skerdžius“ buvo rašoma
apie vieną kaimo gyventoją – Lapiną, kuris be galo mylėjo
gamtą nes turėjo stiprų ryšį su ja. Lapinas buvo paprastas
kaimo piemuo, kitiems gal ir paprastas, bet kaimo
žmonėms jis buvo nuostabiai atliekantis savo darbą
žmogus. Lapinas tai virš šimto metų turintis senelis, kuris
buvo vis dar stiprus ir pajėgiantis ganyti gyvulius. Kadaise
čigonė Lapinui išbūrė, jog jis bus gyvas iki tada, kol
Grainiaus kieme Liepa žaliuos. Lapinas buvo laimingas
matydamas, jog stiprus tvirtas medis. Vieną dieną jis
susiginčijo su Grainiu kurio kieme augo ta Liepa, ir jis ją
nukirto. Nuo tada senelis nusivylė žmonėmis, jis negalėjo
suvokti, kaipgi žmonės gali būti tokie negailestingi,
beširdžiai. Jis pasakė, kad jam nėra vietos pasaulyje ir kad
geriau mirti nei gyvento tokiais laikais. Ir tada Lapinas mirė
iš sielvarto. Mano manymu mums reiktų labiau saugoti ir
tausoti gamtą. Dabartiniais laikais žmonės mažai skiria
dėmesio gamtai ir mažiau ja rūpinasi. Galėtume skirti
didesnes baudas už gamtos teršimą, pavyzdžiui kaip
šiukšlinimą. Galėtume įsteigti tokia taisyklę, jog nukirtus
medį iškarto pasodinti kitą. Pasaulio žmonėms reikia
susiimti, nes gamtos ištekliai nebegaliniai. „Kas yra žmogus
gamtoje? Niekas prieš begalybe, viskas prieš nieką, centras
tarp visko ir nieko“
Žmogus naikindamas gamtą prarandą jos grožį, dalelę
savo laimės. Pasaulis be gamtos būtų metalo gabalas kuris
neturi gyvybės. Nepraraskim gamtos, nes prarasim gyvybę.