Bioprodukcinio kio akos

Sudar 10a kl. moksleivs

Turinys
Bioprodukcijos akos Augalininkyst Gyvulininkyst vejyba ir akvakultra Mikai Bioprodukcija Lietuvoje Apibendrinimas

Pagrindins bioprodukcijos akos

Augalininkyst Mik kis

vejyba ir Gyvulinikyst akvakultra

Augalininkyst
Augalininkyst galima skirstyti pagal veiklos krypt ir pagal augal ris. Daugiausia pasaulyje auginama varpini jav. Pasaulyje kasmet gaunamas 2 mlrd. t. grud derlius. Europoje kvieiai, mieiai, rugiai; Azijoje ryiai ir kvieiai; Amerikoje kukurzai ir kvieiai; Afrikoje soros, sorgai ir kukurzai; Australijoje kvieiai.

Varpiniai javai
3,7 3,7 3,6 56 17,8 2,8

12,3

Aliejiniai augalai akniavaisiai Darovs Vaisiai Pluotiniai augalai Kitos kultros

Ryiai svarbiausia tradicin Azijos ali auginama kultra . Azijos alys iaugina 90 % viso pasaulio ryi derliaus.

Ryi laukai

Svarbiausios gyvulininkysts akos:

Kiaulininkyst
Galvijininkyst Avininkyst

Pauktininkyst

Bitininkyst

ilkas

Gyvulininkysts akos pltojamos:

Galvijininkyst Brazilijoje, Kinijoje, Jungtinse Valstijose. Kiaulininkyst Kinijoje, JAV, Danijoje, Olandijoje. Avininkyst Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Irane, Pakistane. Pauktininkyst visose alyse. Bitininkyst Kinijoje, Argentinoje, Jungtinse Valstijose. ilkas Kinijoje, Indijoje.

vejyba
Viena seniausi monijos veikl ri, pltojama vidaus ir atviruose vandenyse. vejybos svarba: Maisto produktai Teikiamas darbas
Daugiausia uv sugaunama Ramiajame vandenyne.

3/5 uv yra sugaunama, 2/5 uauginama

Daugiausia uv Pasaulio vandenyne sugaunanios alys, Lietuva 2005 m.

Tailandas Indija Norvegija Rusija Indonezija Japonija JAV il Peru Kinija Kitos alys

Akvakultra
Akvakultra apima: Dirbtin augal ir gyvn veisim ir auginim Auginimo technologij taikym Akvakultros akos: Vandens augalai (alieji, raudonieji dumbliai, jros kopstai ir kt.) Viagyviai (krabai, omarai, krevets ir kt.)

Raudonieji dumbliai

 Apysri vanden uvys (unguriai, laios, stintos ir kt.)

Uptakis

Glj vanden uvys (karpiai, soriai ir kt,)

soris

Jros uvys (menks, plekns, tunai ir kt.)

Menk

 Vandens gyvn produktai (perlai, perlins kriaukls) vairs vandens gyviai (varls, jr agurkai, medzos)
Moliuskai (sraigs, austrs, kalmarai) Kiti vandens gyvnai (krokodilai, aligatoriai)

Jr agurkas

Galvakojis

Aligatorius

Akvakultros ak produkcija % , 2005 m.

14,1 40,2 22,3 23,4 Kiti vandens gyvnai Glj vanden uvys Vandens augalai Moliuskai

Mikai
Pasaulyje uima apie 31% teritorijos
Piet mik juosta iaurs mik juosta

Mik kis
Mik kis apima: mik atkrim; apsaug; mik itekli naudojim.
Svarbiausia miko naudojimo sritis - miko ruoa.

Daugiausia pramonini mik turi: Brazilija Rusija Kanada

Daugiausia medienos paruoia: JAV Rusija Kinija Brazilija

Bioprodukcinis kis Lietuvoje

is sektorius duoda apie 7% BVP. Kaimo pltrai svarbi investicin ES ir Lietuvos vyriausybs parama. Maa dirvoemio, vandens ir oro tara sudaro galimybes ekologik ir natrali produkt gamybai.

Gyvulininkyst ir augalininkyst
iuo metu pltojamos: pienin, msin galvijininkyst, kiaulininkyst. Maais pltros tempais pasiymi vrininkyst, bitininkyst, arklininkyst, strui ir kalakut fermos.
Tradicins augalininkysts kryptys: grd, lin, cukrini runkeli, raps, bulvi kiai.

Kitos akos
vejyba sena, tradicin lietuvi verslo aka. Baltijos jroje sugaunama: menki, strimeli, lai. Vidaus vandenyse vairov yra didesn, bet itekliai maesni.

 Iki 10% Lietuvos teritorijos tinka rekreaciniams tikslams. Ypa isiskiria emaitijos, Ryt Lietuvos, Dzkijos regionai. Kaimo turizmas palanki alternatyva emdirbystei.

Apibendrinimas
Augalininkyst ir gyvulininkyst yra svarbiausios bioprodukcinio kio akos. I jav daugiausia iauginama kviei, ryi, kukurz. Indija, JAV ir Kinija augina daugiausia jav. Viena svarbiausi gyvulininkysts ak yra galvijininkyst, ji daugiausia pltojama JAV, Kinijoje ir Indijoje. Daugiausia uv sugaunama Ramiajame vandenyje Japonijos ir Kinijos vandenynuose. Daugiausia medienos paruoia Rusija, JAV, Kinija, Brazilija. Lietuvoje pltojamos pienin, msin galvijininkyst, kiaulininkyst ir tradicins augalininkysts kryptys. Taip pat vystosi kaimo turizmas.

Ai u dmes!