no. 2 koliokuviumo klausimai ir ats.

Vandens ištekliai ir šaltiniai

ištekliai
Šuliniai

šaltiniai
Vandens higieninė ir fiziologinė reikšmė.
higieninė reikšmė
fiziologinė reikšmė
Vandens tiekimo sistemos.
Vandens telkinių sanitarinė apsauga.
Nuo ko daugiausia priklauso vandens kokybė?
aplinkos higienos būklės

Kas blogina vandens kokybę?

pramonės atliekos
žemės ūkio atliekos
buitinės atliekos

Pagrindiniai sanitarinės apsaugos tikslai

užtikrinti dabartinės ir būsimųjų kartų sveikatą
verčiau užkirsti
kelią ligoms, negu jas gydyti.

Vandens sanitarinės apsaugos paskirtis (4)

apsaugoti vandenvietės statinius nuo griovimo bei irimo,
apsaugoti
vandens šaltinį nuo įvairių teršalų,
uždrausti vystyti naujas ūkinės
veiklos rūšis, nesuderinamas su saugia vandens tiekimo ir vandentiekio
įrengimų eksploatacija,
užtikrinti šaltinio bei vandens tiekimo
įrengimų kontrolę ir atitinkamą profilaktiką.

Kas yra sanitarinė apsaugos zona?

Aplink vandens šaltinį saugomas plotas

Sanitarinės apsaugos zonos:

Pirmoji - griežto rėžimo
Kur yra pirmoji zona?
arčausiai požeminio vandens paėmimo įrenginių.

Kaip nustatomas šios juostos dydis?

pagal vandenvietes į penkis dydžius nuo siurblinės matmenų 5m. iki 50m

Kas draudžiama šioje zonoje?

taršos šaltinių
neleidžiama jokia ūkinė veikla, tiesiogiai nesusijusi
su vandens eksploatavimu, jo gerinimu, tiekimu
Į ją draudžiama įeiti
pašaliniams asmenims.

Antroji - Mikrobiologinės taršos

Kur yra antroji zona?
mikrobinės ir cheminės taršos kontrolės zona.

Kaip nustatomas šios juostos dydis?

Juostos dydis nustatomas kad mikroorganizmai nepasiektų įrenginio
vandeniui paimti būdami gyvybingi. Tai priklauso nuo eksploatuojamų
vandens sluoksnių.

Kas draudžiama šioje zonoje?

statyti nuodingų medžiagų sandėlius, degalines, pramoninių atliekų
rinktuvus, saugyklas ir kt objektus, kurie gali chemiškai užteršti
vandens telkinius.
Neleidžiama steigti kapinių,
užkasti gaišusius
gyvulius,
įrengti asenizacijos,
filtracijos laukus,
mėšlo saugyklas,
siloso tranšėjas,
statyti gyvenamuosius,
visuomeninius namus, bei
kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti vandenį.

Trečioji - cheminės taršos apribojimų juosta

Kur yra antroji zona?
cheminės taršos apribojimų juosta
Kaip nustatomas šios juostos dydis?
Juostos matmenys apskaičiuojami pagal tai, kad cheminiai teršalai
patekę į gruntinio vandens ar tiesiai į eksploatuojamą vandeningą
sluoksnį, nepasiektų įrenginio požeminiam vandeniui paimti per visą
vandenvietės ekspoatavimo laiką

Kas draudžiama šioje zonoje?

Šioje juostoje draudžiama statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų
chemikalų, degalų ir tepalų požeminių ir antžeminių sandėlių, nuodingų
atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus ir naudoti chemikalus.

Gyvūnų bei paukščių girdymo ypatumai ir

higieniniai reikalavimai.
nuo ko priklauso geriamo vandens kiekis?
gyvulių rūšies,
amžiaus
produktyvumo,
jų eksploatavimo,
šėrimo charakterio,
girdymo būdo,
vandens temperatūros ir savybių
Gyvūnų vidutinis vandens poreikis 1kg sausų
medžiagų esančių pašaruose:
arkliams
3 - 3

karvėms
4 -6

galvijų prieaugliui
3 - 4

kiaulėms
6 - 8

avims
2 - 3.

Kada gyvuliai pajaučia troškulį?

netekę 1% vandens nuo kūno masės
Kada negalima girdyti darbinių ir sportinių
arklių?
Po krūvio, suprakaitavusių

iš kokių girdyklų girdomi paukščiai?

iš specialių dozuojančių girdyklų – nepelinių

Kiek laiko vanduo gali būti laikomas

cisternose?
iki 3 parų

kada girdomos ganomos avys?

ryte ir vakare, išskyrus per karščius, kad nesusirgtų

Vandens pavyzdžių paėmimas ir

konservavimas.
Vandens tyrimo rekomendacijos (dažnis per
metus)
šachtinio šulnio
2k/m

vandentiekio
1 k/m

Geriamo vandens indikatoriniai rodikliai.

Kokiais skoniais pasireiškia aukštas
ištirpusių medžiagų kiekis vandenyje?
Sūrumu
kartumu
aitrumu
metališku nemaloniu skoniu

Ko randama vandenyje (ištirpusių)?

uolienų ir kitų žemėje esančių medžiagų

TDS maksimalus lygis

500mg/l

Vandens užterštumas vertinamas pagal

gamtinius parametrus
fizinius
temperat8ra
spalva
suspenduotos dalelės

mikrobiologinius
mikroorganizmai
bakterijos
virusai
pirmuonys

cheminius
neorganiniai teršalai

druskos
sunkieji metalai

organiniai teršalai

pesticidai
angliavandeniai

teršalų kilmę
urbanistiniai
buitiniai nutekamieji vandenys
liūčių sukeltos nuoplovos,
buitinių
atliekų sąvartynai

pramoniniai
kietos ir skystos technologinės atliekos (cukraus, popieriaus gamyba
ir kt.),
produkcijos sandėliavimas (angliavandeniliai, pramoninės
atliekos), naudingųjų iškasenų gavyba (karjerai, šachtos)
teršalai,
susidarantys dėl intensyvių žemės ūkio kultūrų auginimo technologijų
(trąšos, augalų apsaugos priemonės),
organinių trąšų barstymas,
žemės
ūkio produktų perdirbimas (skerdyklos ir kt.);

teršalų pasiskirstymą laike

nuolatiniai
palaidotų, netinkamai sandėliuojamų atliekų išplovimas skverbimasis į
vandeninguosius grunto sluoksnius

atsitiktiniai
kanalizacijos tinklų avarijos,
avariniai cisternų išsiliejimai

sezoniniai
augalų apsaugos priemonės,
medžiagos, apsaugančios autostradas nuo
apledėjimo

teršalų pasiskirstymą erdvėje

difuzinis
naudojant žemės ūkio chemines priemones

lokalizuotas
pramoninėse aikštelėse,
sandėliuose,
urbanistinės atliekos

linijinis
greta autostradų,
geležinkelių,
upių

Pagrindiniai vandens taršos šaltiniai

Municipaliniai nutekamieji vandenys,
Pramoninės nuotekos,
Žemės ūkis

Kenksmingi išmetalai
druskos
sunkiųjų metalų junginiai
biologiškai lengvai bei sunkiai
skaidomos medžiagos
Koks yra geros kokybės vanduo?
Geros kokybes geriamas vanduo turi buti pastoviu fiziniu savybių ir
chemines bei bakteriologines  sudėties visus metus

skaidrumas
nuo ko priklauso vandens skaidrumas?
nuo suspenduotų medžiagų kiekio

kada drumsčiasi vanduo?

esant dideliam mineralinių ir organinių medžiagų kiekiui.
Pvz. kai
vandenyje ištirpsta dvivalentės geležies druskos, veikiamas oro O2
oksiduojasi ir iškrenta rusvų trivalentės geležies hidroksido
[Fe(OH)3] nuosėdų pavidalu.

Kaip neskaidrus vanduo veikią organizmą?

Neskaidrus vanduo gali iššaukti virškinimo trakto uždegimus – kolitus,
akmenliges, prieskrandžių atoniją, bendrą organizmo nusilpimą.

Vandens skaidrumo reikalavimai:

ne mažiau kaip 30 Sneleno laipsnių,
drumstumas ne didesnis 1,5 mg/l.

spalva
nuo ko priklauso vandens spalva?
nuo organinių ir neorganinių priemaišų
nuo pramoninių kanalizacinių
vandenų.

kas gali nuspalvinti vandenį?

Įvairios priemaišos:
planktonas

suteikia žalsvą atspalvį

humusinės medžiagos

vandenį gelsvina

geležies junginių koloidai

suteikia rausvai rudą spalvą

Geriamo vandens spalvos reikalavimai:

spalvingumas pagal chromo – kobalto skalę turi būti ne <20°

kvapas
nuo ko priklauso vandens kvapas?
nuo vandenyje gyvenančių ir irstančių organizmų
įvairių priemaišų

kokį kvapą gali turėti vanduo?

pelėsių,
žemės,
srutų ir kt. kvapus

kas suteikia vandeniui specifinį kvapą?

cheminiai junginiai:
amoniakas,
sieros vandenilis,
chloras,
fenoliai ir kt.

kada atsiranda sudusęs vandens kvapas?

atviruose vandens telkiniuose dėl nepakankamos aeracijos

kada atsiranda puvėsių vandens kvapas?

Pūvant organinėms medžiagoms

Kiek balų yra gero vandens kvapas?

ne <2 balų

skonis
nuo ko priklauso vandens skonis?
nuo vandenyje gyvenančių ir irstančių organizmų
įvairių priemaišų

geležies ir mangano druskos suteikia vandeniui

prieskonį
rašalo,

humusinės medžiagos suteikia vandeniui prieskonį

durpių prieskonį

gero vandens skonis balais

ne <2 balų

Manganas
kur randamas:
požeminiuose vandenyse

poveikis organizmui:
kaulų sistemos pakenkimai

norma:
50 µg/l

Gyvsidabris
žala organizmui
turi tiesioginį poveikį žmogaus psichikai ir protinėms galioms
sutrikdo fermentų veiklą

apsinuodijimo šaltiniai
Gyvsidabriu užteršta žuvis ir moliuskai

norma:
1,0 µg/l

Cinkas
kur randmas:
Nedaug jo būna požeminiuose vandenyse.
Daugiau randama vandens
telkiniuose, užterštuose pramonės nutekamaisiais vandenimis.

poveikis organizmui:
Didesni kiekiai cinko druskų (ypač sulfatų) dirgina virškinamąjį
traktą,
slopina oksidacinius organizmo procesus
Norma:
1 mg/l.

Švinas
žala organizmui
Švinas didina demencijos riziką
neigiamai veikia protinius sugebėjimus
ir net gali  iššaukti vaikų mirtis

kur randamas
Į paviršinius vandenis daugiau jo gali patekti su pramonės
nutekamaisiais vandenimis

norma
10 µg/l.

Stroncis
kur randamas?
požeminiuose vandenyse

norma:
7,0 mg/l

Molibdenas
kur randamas?
paviršiniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose jo būna maži
kiekiai.

molibdeno pertekliaus poveikis organizmui:

trikdoma fosforo apykaita kauluose, stabdo augimą.

molibdeno norma
norma vandeny 0,25 mg/l

Flouras
kur yra flouro?
Didesnė fluoro koncentracija pasitaiko požeminiuose vandenyse

flouro sukeliamos ligos:

dantų kariesas – ėduonis.
Ši liga skatina tonzilito, reumato atsiradimą, sutrikdo virškinimą

endeminė fluorozė
skeleto kaulėjimo sutrikimu, dantų emalės pažeidimais, organizmo
išsekimu.

Flouro poveikis organizmui:

skatina kalcio fosfato išsiskyrimą iš seilių,
veikia dantų plokštelinę
fermentinę sistemą bei seilių bakterijas.
Didelis jo kiekis vandenyje
lėtina riebalų, angliavandenių apykaitą bei audinių kvėpavimą,
slopina
kai kurių fermentų veiklą, neigiamai veikia medžiagų apykaitą

FLouro norma vandenyje:

vandeny1,5 mg/l. maiste 4 mg

Sulfatai
poveikis organizmui:
mažina skrandžio sekreciją, gali sukelti virškinamojo trakto,
dispersinius reiškinius

norma
250 mg/l

Varis
kur randamas:
požeminiuose vandenyse
vandentekyje
telkiniuose užterštuose pramonės
nutekamaisiais vandenimis

poveikis organizmui:
anemiją, hemolizinę geltą, kepenų pažeidimus, kancerogeniškas

norma:
2,0 mg/l

Bendroji geležis
poveikis buityje
palieka dėmes ant skalbinių, sanitarinių įrenginių

norma:
}Geležies norma 200 µg/l

Selenas
poveikis organizmui:
Maža seleno koncentracija veikia fermentinę organizmo sistemą,
refleksinę veiklą
pažeidžiama fosforo apykaita organizme, kepenų
ląstelių sienelių pralaidumas, mažėja cholinesterazės aktyvumas,
sutrinka kepenų bei inkstų ekskrecinė funkcija, silpsta imuninitetas.

Labiausiai pažeidžiami organai:

Klinikiniu požiūriu ryškiausiai pažeidžiamas skrandis, žarnynas ir
kepenys.

seleno norma:
Seleno norma yra 10 µg/l.

Seleno paros porekis

60-70µg

Amonis
kur randamas:
balų, durpynų ir geležies turinčiuose požeminiuose vandenyse

poveikis organizmui:
mažėja kepenų funkcija yra nesugebėjimas susikoncentruoti,
mieguistumas arba yra linkę į dirglumą

norma:
0,50 mg/l

Fosforas
poveikis organizmui:
Vaikams - kepenų ligų, raumenų degeneracijos, miokardo distrofijos
rizikos, leukopenijos

Nitratai
poveikis organizmui:
pasunkina deguonies pernešimą su krauju į plaučių audinius, atsiranda
dispersinių reiškinių, dusulys, pamėlsta oda, gleivinės, atsiranda
traukuliai suaugusiems iššaukia hipoksiją

norma:
50 mg/l

Nitritai
kur randamas:
Naudojant žemės ūkyje azotines mineralines trąšas padidėja nitratų
kiekis atviruose vandens telkiniuose ir ypač šachtiniuose šuliniuose

norma:
0,50 mg/l

Berilis
kur randamas berilis?
Didelė jo koncentracija būna prie pramonės nutekamųjų vandenų
šaltinio.

kaip veikia organizmą?

Kada koncentracija yra 0,2 – 2,0 mg/l gana greitai nusilpsta
eritropoezė, sumažėja šarminės fosfatazės aktyvumas, pažeidžiamos
organų, ypač skrandžio ir žarnyno kraujagyslės, atsiranda distrofinių
pakitimų.

berilio norma vandenyje:

0,001 mg/l yra berilio norma

kokie organai kaupia berilį?

Labiausiai berilį kaupia kepenys, kaulinis audinys ir plaučiai

Arsenas
kaip veikia organizmą?
gali pažeisti kepenis, odą (hiperkeratozė, dermatitai),
sukelti
alergines reakcijas,
kraujagyslių (ypač - kojų) pakenkimą,
klausos
susilpnėjimą,
padidintą CNS jaudrumą, dirglumą,
galvos skausmus,
imuniteto, kraujodaros nusilpimą

ilgalaikis arseno poveikis

kancerogeninis (padidina odos, kepenų, plaučių navikų riziką)

kaip apsinuodijama arsenu?

jis gali patekti su užterštu geriamuoju vandeniu, daržovėmis,
vaisiais, ypač vynuogėmis (ir vynuogių vynu), jūros produktais, kai
kuriais medikamentais, mineraliniu vandeniu (vartojant be saiko),
rūkant

Arseno normos reikalavimai

toksiškai veikia tuomet, kai jo koncentracija geriamam vandeny <0,1
mg/l Arseno norma 10

Geriamo vandens toksiniai (cheminiai)

rodikliai jų poveikis organizmui.
Cheminiai toksinai
metalai,
pesticidai
radionuklidai
Koks yra cheminių toksinų poveikis gamtai?
ardo natūralius sistemos „dirvožemis-augalas" ryšius,
mažina biologinį
dirvožemio aktyvumą

Koks yra cheminių toksinų poveikis žmonėms?

gali sukelti apsinuodijimus ar turėti mutageninį ar kancerogeninį
poveikį

Vandens cheminės savybės yra skirstomos pagal:

santykinę koncentraciją:
makrokomponentai
chloras, sulfatai, kalcis, magnis

mezokomponentai
geležis
fluoras

mikrokomponentai
dažniausiai įvairūs sunkieji metalai

Pagal ištirpusios medžiagos fazę:

kietosios medžiagos;
skystos medžiagos
dažniausiai naftos angliavandenilis

ištirpusios dujos
deguonis
azotas
helis

nuo ko priklauso vandens cheminė sudėtis?

nuo gamtinių geocheminių sąlygų:
tirpinimo procesų
kondensavimosi,
išgaravimo,
jonų mainų su uoliena
reakcijų,
ištirpusių dujų sudėties,
gyvųjų organizmų veiklos bei
fizikocheminių procesų
Geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai.
kodėl vandenyje mikrobų yra mažiau negu
dirvožemyje?
nes jame mažiau maisto medžiagų (išimtis kanalizacijos vanduo), į jį
giliau įsiskverbia ultra violetiniai spinduliai, naikinantys mikrobus.

kokių mikrobų vandenyje randama dažniausiai?

randama amonifikacijos (puvimo) mikrobų

ką daro amonifikacijos mikrobai?

žuvusių augalų ir gyvūnų organines medžiagas jie skaido į
paprastesnius junginius

Kokią funkciją atlieka nitrifikacijos

bakterijos?
amoniaką oksiduoja, ir susidaro nitratai, kuriais minta augalai

koks turi būti geriamas vanduo?

skaidrus
be kvapo
be drumzlių
be nuosėdų

Geriamo vandens kietumas, jo higieninė ir

fiziologinė reikšmė, sumažinimo būdai.
kietumas gali būti 2 rūšių
karbonatinis kietumas
bendrojo vandens kietumo dalis, priklausantis nuo vandenyje esančio
kalcio ir magnio hidrokarbonatų koncentracijos.

nekarbonatinis kietumas
bendrojo vandens kietumo dalis, priklausantis nuo vandenyje esančio
kalcio ir magnio hidrokarbonatų koncentracijos.

kas nusako vandens kietumą?

bendra magnio ir kalcio druskų koncentracija.
kaip reiškiamas vandens kietumas?
mg ekv/dm3

Kieto vandens poveikis žmogui:

galima susirgti inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige,
kalkėja
kraujagyslės,
gali kenkti kraujo apytakos organams.

koks yra minkštas vanduo?

ne< kaip 1,57 mol/l druskų

koks yra vidutinio kietumo vanduo?

nuo 1,75 iki 3,5 mol/l druskų

koks yra kietas vanduo?

3,5-7 mol/l druskų

Vandens minkštinimo būdai

Distiliacija
jonų mainai
vandens minkštikliai

Vandens organinės medžiagos ir jų

mineralizacija. Vandens oksidavimasis.
nuo ko priklauso vandens mineralizacija?
nuo gamtinių geocheminių sąlygų:
tirpinimo procesų
kondensavimosi,
išgaravimo,
jonų mainų su uoliena
reakcijų,
ištirpusių dujų sudėties,
gyvųjų organizmų veiklos bei
fizikocheminių procesų

Ištirpusio vandenyje deguonies higieninė

reikšmė. Permanganato indeksas. BDS5.
kuo daugiau vandenyje deguonies, tuo daugiau jame gyvena organizmų

Vandens dezinfekavimo būdai.

choras esantis vandenyje gali sukelti
susirgimus:
vėžinius susirgimus
gastrointestinaliniu ar šlapimo trakto pažeidimus,
aukštu kraujospūdžiu
anemija
prastėja inkstų veikla

chloridų jonų norma vandenyje

250 mg/l

Nutekamieji vandenys ir jų nukenksminimo

būdai.
Municipaliniai nutekamieji vandenys
kuo užteršti?
Kietosiomis dalelėmis,
Ištirpusiais neorganiniais junginiais,
Deguonį
naudojančiomis medžiagomis bei bakterijomis

kaip užsiteršia šie vandenys?

Naudojant buitines chemijos priemones, kuriose gausu fosfatų bei
chloro junginių, jie kartu su nuotekomis tiesiogiai patenka į vandens
telkinius

Pramoninės nuotekos
kaip užsiteršia šie vandenys?
Pavojingos medžiagos gali būti išmetamos į aplinką iš bet kurio
gaminio būvio ciklo tarpsnio: iš žaliavos, gamybos proceso metu,
transportuojant, naudojant gaminį ar tvarkant atliekas.

Ar jie pavojingi?
taip

kuo užteršti šie vandenys?

Specifinės neorganinės ir organinės medžiagos

Žemės ūkio nutekamieji vandenys

kuo užteršti šie vandenys?
Fosfatais, nitratais

koks šių vandenų poveikis?

Per didelis šių medžiagų kiekis sukelia vandens augalų ir dumblių
augimą

kaip užsiteršia šie vandenys?

Trąšose ir augalų apsaugos priemonėse taip pat yra ir labai vandens
aplinkai pavojingų medžiagų.

Higieniniai reikalavimai ruošiant ir

laikant pašarus.
Šieno paruošimo ir sandėliavimo higiena
Šienas gali būti laikomas:
Pastatuose dengtais stogais, keturiomis ar trejomis sienomis
apsaugančiomis nuo nepalankių gamtinių sąlygų;

Dalinai ilgalaikiuose pastatuose, ištempiant brezentą ant metalinių

strypų, taip suformuojant stogą;

Laikant lauke neuždengtus, sukrovus vienoje vietoje, tačiau taip

atiriami didžiausi šieno nuostoliai.

Pašarų mėginių paėmimas ir pasiuntimas į

laboratoriją.
Grūdiniai pašarai ir jų higieninės kokybės
įvertinimas.
Kviečių drėgnis
< 14 %

Kukurūsų drėgnis
< 15 %

Grūdų absoliutinis svoris

nusako sėklų dydį, jis gali kisti priklausomai nuo grūdų rūšies, metų
laiko, dirvožemio.

Hektolitro masė (piltinis tankis).

Šis rodiklis padeda nustatyti grūdų kokybės klasę.

AruodiniŲ kenkėjų sukeliama žala:

•Pašaro svorio sumažėjimas;

•Kokybės pakitimai:

•Pakinta juslinės savybės;

•Pakinta maistinės savybės;

•Riebalų oksidacija.

KENKĖJAI
Nariuotakojai (Arthropoda):
Vabzdžiai (angl. insects);
priminiai

pažeidžia viršutinį grūdų sluoksnį, luobelę ir maitinasi grūdų gemalu,

endospermu

antriniai

maitinasi grūdais, jų produktais, dalimis, tai kas liko po pirminių

vabzdžių ar pažeistais grūdais derliaus nuėmimo metu, tvarkant,
transportuojant.

Vabalai (Coleoptera);
Drugiai (Lepidoptera);
Erkės (angl. mites);
Mikroorganizmai
Pelėsiniai grybai

Bakterijos

Stuburiniai (lot. Vertebrata):

Paukščiai

Graužikai

Priminių kenkėjų kontrolė

Fizinė kontrolė (pvz. inertinių dulkių tokių kaip pelenai, molis);

Biologinė kontrolė (pvz. Beauveria bassiana - entomopatogeniniai

grybai,

Bacillus thuringiensis);

Kontroliuojant O2 ir CO2;

Šildant ir šaldant;

Cheminė kontrolė

Antrinių kenkėjų kontrolė

Fizinė kontrolė (pvz. inertinių dulkių tokių kaip pelenai, molis);

Biologinė kontrolė (pvz. Beauveria bassiana - entomopatogeniniai

grybai),

Kontroliuojant O2 ir CO2;

Šildant ir šaldant;

Cheminė kontrolė

Silosuoti pašarai ir jų higieninės kokybės

įvertinimas.
kas yra silosas?
žalių augalų (varpinių, ankštinių, kukurūzo) fermentacija
anaerobinėmis sąlygomis kai dėl mikroorganizmų veiklos augaluose
esantis cukrus fermentuojamas į organines rūgštis, iš kurių
svarbiausia yra pieno rūgštis.

kas yra klostridijos?

vienos pagrindinių mikroorganizmų sukeliančių anaerobinį siloso gedimą
– puvimą.

kokios klostridijų rūšis aptinkamos silose?

saccharolitinės
proteolitinės
Nepageidaujami, žalingi, patogeniniai
mikroorganizmai silose:
biogeniniai amino junginiai
amonis
susidaro skylant baltymams konservavimo metu

azotinės medžiagos
bakterijų sporos
Listeria monocytogenes
paplitimas:
plačiai paplitusi aplinkoje, ypač pūvančioje žolėje, dirvoje,
išmatose, srutose.

Pašarai kuriuose aptinkama:

žoliniuose pašaruose: šienainyje, silose

Labiausiai jautrūs gyvūnai šioms bakterijoms:

avys

kuo pasireiškia listerijozė galvijams?

meningoencefalitu,
abortais,
mastitais,

septicemija

kuo pasireiškia listerijozė atrajotojams?

encefalitu lydimu nervų sistemos sutrikimais.
Pagrindiniai ligos
simptomai: sutrinkusi koordinacija, ėjimas ratu, nuleista galva

Silosas aerobinio gedimo metu dėl

mikroorganizmų vystymosi
Sumažėja pašaro mitybinė vertė ir vyksta baltymų skilimas;

Pablogėję pašaro virškinamumas;

Mikotoksinų kaupimasis.
Šakniagumbiai, šakniavaisiai ir jų
higieninės kokybės įvertinimas.
Solaninas
– nuodingas alkaloidas, kurio aptinkama bulvinių šeimos augaluose.

Solanino apsinuodijimo požymiai:

vėmimas,

viduriavimas,
širdies aritmija,
svaigulys.
Retais atvejais –
pasireiškia haliucinacijos, paralyžius, hipotermija, būna išsiplėtę
vyzdžiai.

Bulvių sandėliavimas
Džiovinimas
Nukastas, gerai išdžiovinti;

Sandėliavimo patalpa
Sandėliuoti vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje;

Saulės spinduliai
Apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių;

Temperatūra
Žema temperatūra 2-3⁰ C;

Drėgnis
< 90 %;

temperatūra kurioje solaninas suyra

aukštesnė nei 250⁰ C

Stambiųjų pašarų higieninės kokybės

įvertinimas.
šienas
kokių medžiagų gali būti šiene?
dulkės
mikroorganizmai
aktinmicetai
pelėsiniai grybai
bakterijos

endotoksinai
miktotoksinai
Priemonės mažinančios mikroorganizmų kiekį šiene:
Propiono r.;

Pediococcus pentosaceus, Lactobacillus buchneri;

Valgomoji druska

Šieno higieninės kokybės įvertinimas

Juslinis:
• Sausas, lipnus (gniaužiant rankoje);

• Kvapas (tipiškas, pelėsio, supuvęs);

• Spalva;

Makroskopinis:
• Priemaišos (šiukšlės, nuodingos sėklos);

Laboratorinis:
• Sausos medžiagos kiekis;
• Mikroorganizmai

Šiaudai
kokių medžiagų gali būti šiauduose?
dulkės
mikroorganizmai
endotoksinai
mikotoksinai

Miežių šiaudai
– minkšti, mažai dulka, tačiau prastas absorbentas lyginant su kitų
rūšių šiaudais

Kviečių šiaudai
– dažniausiai naudojami, trapūs, nėra tokie minkšti, kaip miežių,
platūs stiebai, mažiausiai skanūs lyginat su kitais šiaudais.

Avižų šiaudai
– minkštesni už kviečių (lengvi, purūs), todėl geras absorbentas
lyginant su kitais šiaudais ir 10 proc. geriau absorbuoja nei
pjuvenos. Tačiau yra

brangūs, nes vertinami dėl mitybinės vertės, skoninių savybių

(galvijams, arkliams)

Rugių šiaudai
– gali būti vartojami kaip pakratai, tačiau juose dažnai aptinkama
skalsių.

Kvietrugių šiaudai
– absorbuoja mažiau nei avižų, panašūs į kviečių šiaudus, tačiau
truputi sunkesni.

šienainis
kokių medžiagų gali būti šienainyje?
pelėsinių grybų
mikotoksinų
patogeniių bakterijų

Mikrobiologiniai pašarų kokybės aspektai.

Pelėsiniai grybai - mikozių ir
mikotoksikozių sukėlėjai.
PELĖSINIŲ GRYBŲ VYSTYMĄSI SLOPINANČIOS
priemonės sandėliavimo metu
Pradinis saugyklos užterštumas;

Džiovinimas;

Ventiliacija;

Grūdų konservavimas;

Aplinkos temperatūra;

Santykinis drėgnis;

O2 ir CO2 santykio saugykloje;

Grūdų saugojimo laiko

kkmk
kmkm
kmkfm
kmkmf
fekfef
kemfkemf