Kovo 22-oji d.

-
Pasaulinė vandens
diena
 VANDENS SVARBA ŽMOGAUS
ORGANIZMUI

Tikriausiai visi žinome, kad vanduo yra būtinas gyvybei.

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be
vandens gali mirti per keletą dienų. Žmogaus organizmui kasdien
reikia 10 litrų vandens. Dalį jo organizmas gauna pats: 1,5 litro
pasigamina su seilėmis, tiek pat pagamina skrandžio sultys, 0,7
litro pagamina kasa, 3 litrus – žarnynas, 0,5 – tulžis. Vanduo
sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų.
Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta
apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai
procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.
Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja – tai susiję su
lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek
daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo.
Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda
trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidratacijai tęsiantis, gresia
pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės
sistemos veiklai. Suaugusio žmogaus kraujyje yra 90 proc.
vandens, raumenyse – 77 proc., smegenyse – 85 proc. Kai
organizmui nuolat trūksta vandens, sausėja ir pleiskanoja oda,
lūžinėja nagai, silpsta atmintis, apima nuovargis, sutrinka miegas,
didėja kūno svoris. Fiziologiniams procesams palaikyti būtina
nuolat atstatyti iš organizmo pašalintą vandens kiekį. Sumažėjus
organizme vandens 1 – 2%, jaučiamas troškulys, netekus 5%
vandens aptemsta sąmonė, o netekus 12 - 20% - organizmas
žūva.

KODĖL VANDUO TOKS

NAUDINGAS ?

 Per dieną išgėrus 8 – 10 stiklinių vandens gali palengvinti

nugaros ir sąnarių skausmus;
 Išgėrus 5 stiklinės vandens per dieną žarnyno vėžio riziką
gali sumažinti 45 proc., šlapimo pūslės vėžio – 50 proc.,
krūties vėžio – 79 proc.;
 Sergant gripu ir vartojant daugiau nei įprastai vandens galima
pasveikti 2-3 dienomis greičiau;
  Viena stiklinė vandens puikiai nuslopina vidurnakčio alkį.

VANDENS REIKŠMĖ

Vandens higieninė reikšmė. Geriamasis vanduo yra vartojamas

buitiniams bei komunaliniams poreikiams tenkinti, pramonėje bei
energetikos objektuose. Vanduo yra plačiai vartojamas asmens
higienai bei viešajai švarai palaikyti: prausimuisi, skalbimui, butų
valymui, gatvių laistymui bei sportui. Daugelyje išsivysčiusių
pasaulio valstybių vienas asmuo per parą suvartoja 220-230 litrų
vandens. Tik 5% šio kiekio yra suvartojama maisto gamybai bei
gėrimui.

Vandens fiziologinė reikšmė. Vanduo sudaro apie 70% gyvųjų

organizmų svorio, vandeninėje terpėje vyksta svarbiausi
organizmo biocheminiai procesai. Per parą į žmogaus organizmą
su maistu patenka apie 2,5 litro vandens. Žmogaus organizme
vanduo yra kaip tirpiklis, išnešiojantis ištirpusias kraujyje druskas
bei dujas, maisto medžiagas. Vanduo dalyvauja virškinimo bei
termoreguliacijos procesuose, su vandeniu iš organizmo
pasišalina medžiagų apykaitos produktai bei toksinės medžiagos.
Vandens epidemiologinė reikšmė. Vanduo gali būti užterštas
mineralinėmis, organinėmis bei biologinėmis medžiagomis. PSO
duomenimis, 80% visų infekcinių ligų atvejų yra užsikrečiama per
vandenį.

VANDUO: DRAUGAS AR
PRIEŠAS

Gerti vandenį, bėgantį iš čiaupo ar pasemtą iš šulinio, gali būti

pavojinga. Čiaupo vanduo gali būti paveiktas cheminių preparatų,
valančių aplinkos teršalus, o šulinio - trąšų, todėl toks vanduo ne
padės, o pakenks žmogui. Renkantis vandenį, kurį ketiname
vartoti kasdien, privalome atkreipti dėmesį į jo mineralizaciją. Jei
vandenyje yra pernelyg daug mineralinių medžiagų, toks vanduo
netinkamas vartoti kasdien. „Didelės mineralizacijos vanduo
negali būti geriamas kasdien, nes per didelis į organizmą
patenkančių mineralų kiekis neigiamai veikia kai kuriuos organus -
širdį, inkstus, kepenis. Tai labai pavojinga sveikatai, ypač vaikų,
kūdikių organizmui. Ilgą laiką vartojant netinkamą vandenį galima
apnuodyti organizmą, sukelti šalutinių reakcijų. Mineralinis vanduo
yra gydomosios paskirties, jį rekomenduojama vartoti sergantiems
virškinimo sistemos ligomis. Atidžiai skaitykite etiketę - daug
mineralinių medžiagų turintis vanduo žymimas specialiu prierašu”,
- rekomenduoja gydytojas.

GEROS KOKYBĖS VANDUO

Geras, aukštos kokybės ir naudingas organizmui yra iš
požeminių gręžinių gaunamas
geriamasis vanduo, kuris
gaminamas natūralaus vandens
pagrindu, jį išvalius ir pagal
Europos Sąjungos dietologų
rekomendacijas papildžius subalansuotomis mineralinėmis
medžiagomis. Toks vanduo anksčiau buvo vadinamas
mineralizuotu, dabar - stalo vandeniu. Skaidrumas – dar ne
pagrindinis geros kokybės geriamojo vandens rodiklis.
„Geros kokybės vanduo pirmiausia turi būti švarus, turėti
tinkamą kiekį subalansuotų organizmui naudingų
mineralinių medžiagų - kalcio, magnio, natrio, kalio, jodo,
fluoro, geležies”. Šios mineralinės medžiagos organizme
atlieka tam tikras funkcijas. pvz., kalis ir natris yra atsakingi
už ritmingą širdies plakimą, magnis saugo nuo žalingo
streso poveikio, padeda susikoncentruoti, lengviau įveikti
kasdienes užduotis, o fluoras apsaugo dantis nuo
ėduonies.