Mikroorganizm

augimas
Darba atliko Bif-12 studentai:
Lauryna Startait
Justina Prunskait
Daniel Naumovas

1. Mikroorganizmai
Mikroorganizmai, kitaip mikrobai daniausiai vienalsiai,
irimi tik pro mikroskop organizmai.
Bakterijos
Archejos
Protistai
Grybai
Gyvnai
Augalai
Virusai

2. Augimo slygos
Slygos, nuo kuri priklauso mikroorganizm
augimas, gali bti padalintos dv
pagrindines kategorijas: fizikin ir chemin.
Fiziniams veiksniams yra priskiriama
temperatra, pH ir osmosinis slgis, o
cheminiams veiksniams anglies altiniai,
azotas, siera, fosforas, deguonis,
mineralins mediagos ir organiniai augimo
faktoriai.

2.1 Fizikiniai veiksniai. Temperatra

2.1.1 Psichrofilai
emiausioje temperatroje augantis
mikroorganizmai vadinami
psichrofilais. Nors psichrofil
optimali augimo temperatra yra
15C, jie lengvai auga esant tik 0C.
Dauguma j yra tokie jautrus
auktesnei temperatrai, kad neauga
ir net mirta esant kambario
temperatrai (25C). Tokie mikrobai
daniausiai randami ledynuose,
kalnuose bei gyliuose vandenynuose.
Pvz: Arthrobacter, Psychrobacter,
Halomonas, Pseudomonas.

2.1.2 Psichrotrofai
Kita grup yra psichrotrofai. Jie,
kaip ir psichrofilai gali augti esant
0C, bet optimal j temperatra
yra ymiai didesn (20-30C) ir
negali augti esant temperatrai vir
40C. Tokie mikroorganizmai yra
daug pavojingesni negu psichrofilai,
nes sukelia, emoje temperatroje
saugomo, maisto gedim.
Psichrotrofai daniausiai randami
sugedusiame, ualdytame maiste.
Pvz.: Pseudomonas Fluorescens

2.1.3 Mezofilai
Labiausiai paplitusi
mikroorganizm grup yra
mezofilai, kuri optimali augimo
temperatra 25-40C. Daniausiai
tai organizmai prisitaik gyventi
gyvn organizmuose, todl j
optimali augimo temperatra yra
artima eimininko temperatrai.
Mezofil grupei priklauso dauguma
mikroorganizm sukelianiu ligas ir
maisto gedim. Pvz.: Staphyloccus
aureus, Salmonella.

2.1.4 Termofilai
Termofilai tai organizmai augantys
auktuose temperatrose. Didioji
j dalis turi 50-60C optimali
temperatr ir negali augti esant
emesnei negu 45C temperatrai.
Termofilai randami vairiuose
geotermikai ildomuose ems
vietose: kartosiose versmse
Jeloustouno nacionaliniame parke,
gilij vandenyn hidroterminse
versmse, pvaniuose augal
dalelse, durpynuose ir komposte.
Pvz.: Thermus aquaticus.

2.1.5 Hipertermofilai
Kai kuri mikrobu, pagrinde
archeju, optimali augimo
temperatra yra 80C ir
daugiau. Tokie mikroorganizmai
vadinami hipertermofilais. ie
mikrobai randami kartuose
altiniuose, daniausiai
susijusiuose su vulkanine veikla,
nes siera yra labai svarbi
hipertermofil metabolizmo
apykaitai. Pvz.: Strain 121,
Pyrococcus furiosus, Sulfolobus.

2.2. pH
Didioji dalis mikroorganizm, pagrinde
bakterijos, geriausiai auga esant siauram pH
intervalui artimam pH 7.
Pagal tai kokiose terpse auga mikroorganizmai
juos galima padalinti 3 grupes:

Acidofilai (pH 0,1-5,4) Pvz.: ARMAN;

Acidobacterium

Neutrofilai (pH 5,4 8,5) Pvz.: moni

patogenai.

Alkalifilai (pH 7 12) Pvz.: Vibrio cholerae,

Agrobacterium

2.3 Osmosinis slgis

Mikroorganizmai didij dal maistini mediag pasisavina i aplinkoje
esanio vandens, kuriame gausu itirpusi maisto mediag. 80 90 %
mikroorganizmo kno yra vanduo, todl mikrob augimui vanduo yra btinas.
Mikroorganizmai, pagal j savyb augti skirtingose drusk koncentracijuose,
skirstomi 3 grupes:

Halofilai. Auga esant vidutinei drusk koncentracijai (3,5% vandenyn

vanduo). Pvz.: didioji dalis vandenyno bakterij.

Ekstremals halofilai. Auga esant labai auktoms drusk

koncentracijoms (20 30 %). Pvz.: Negyvosios jros bakterijos

Fakultatyviniai halofilai. Augimui nereikalauja auktos drusk

koncentracijos, bet gali augti esant 2 % koncentracijai. Pvz.: Staphylococcus

aureus.

2.3.1 Lstels plazmoliz

2.4 Cheminiai veiksniai. Anglis.

Azotas. Siera. Fosforas.
Anglis 50%
Azotas 14%
Siera ir fosforas 4%

2.6 Mikroelementai

2.7 Deguonis

3. Mitybins terps
Mitybos terp (angl. culture medium) - skystas,
pusstandis ar standus mediag miinys, kuriame
auginami mikroorganizmai. Pagrindin mitybos terps
sudedamoji dalis yra agaras.

3.1 Terpi rys.

Mitybos terpi rys pagal paskirt:
1. Saugomoji terp
2. Gabenamoji terp
3. Gaivinamoji terp
4. Diferencin terp
5. Iskiriamoji terp
6. Gausinamoji terp

Pagal sudties inomum:

7. chemikai apibdinta mitybos terp
8. chemikai neisamiai apibdinta mitybos terp

a) rodykls vaizduoja dryavimo krypt

b) izoliuotos dviej ri bakterij kolonijos:

raudonos ir geltonos

Bakterij kultr isaugojimas

Ualdymas

Liofilizacija

Bakterij generacijos laikas

Augimo stadijos

Populiacij skaiiavimas Petri

lktelje

Filtracija

Mikroskopinis skaiiavimas

Drumstumas

Metabolizmo aktyvumas

Sausasis svoris

alinimas
Fizikiniai bdai:
a) Kartis
b) Filtravimas
c) aldymas
d) Auktas slgis
e) Diovinimas
f) Osmosinis slgis
g) Radiacija

b)
c)
d)
e)

Chlorheksidinas
Halogenai
Alkoholiai
Sunkieji metalai ir
j dariniai
f) Aldehidai
g) Peroksidai

Mikroorganizm
terps
gamtoje

Pseudomonas
fluorescens

Leptospira

Vanduo

Mikroorgani
distiliuota Vandentieki utertas Vandentieki upi
zmai

arnyno
lazdels
Enterokokai
Choleros
vibrionai
Viduri
iltins
sukljai
Dizenterijos
sukljai
Tuberkuliozs
sukljai
Juodligs
sukljai
Maro
sukljai
Enterovirusai
Snukio ir

ulini

o sterilus

21-72

8-260

2-262

21-183

48-87

1 ir
daugiau
3-81

39-62

9-60
4-28

41-28
7-92

78
13-92

6-360

32
1 ir
daugiau
2-42

2-93

4-183

2-107

3-93

2-72

6-12

15-90

12-92

7-8

400 ir
daugiau
-

Iki 400

400

96
-

60-180
103

1000 ir
daugiau
27-100
-

150180
Iki 12
m.
28-120
11-115
11-30

3 mlrd. Saprofitini mikroorganizm ir

nuo 100 tkst. Iki 20 mln. arnyno
lazdeli.

Bacillus mycoides

Mucor

Pseudomonas
aeruginosa

Clostridium
sporogenes

Micrococcus
flavus

Sarcina flava

Sarcina rosea

ropionibacterium acnes

Streptococcus viridans

Peptostreptococcus

Kno sritis
Kraujas

Mikroflora
Sterilus. Esant fiziologinms gleivini traumoms, negausi bakteriemija (pvz.,
Streptococcus viridans)
Audiniai, lapimo psl, gimda Sterils
ir kiauintakiai, vidurin ausis
Oda, iorin ausis, distalin
Propionibacterium acnes; difteroidai; Staphylococcus epidermidis ir kiti plazm
lapl
koaguliuojantys stafilokokai; Staphylococcus aureus; Micrococcus spp.;
nepatogenins Neisseria spp. Ir hemoliziniai streptokokai; Peptococcus spp.;
Candida spp.; Acinetobacter spp.
Burna: lieuvis ir sruost
Streptococcus viridans; Neisseria spp.; Branhamella; Candida albicans
gleivin
Danten plyiai ir migdol
Bacteroides spp.; Fusobacterium spp.; Peptostreptococcus spp.; Actinomyces ir kiti
dubos
anaerobai
Nosiarykl
Alachtoniniai: Streptococcus pneumoniae; Haemophilus spp.; Neisseria
meningtidis; burnos anaerobai; difteroidai; nepatogenins Neisseria spp.,
Staphylococcus epidermidis; hemoliziniai streptokokai; nehemoliziniai
streptokokai; miels; gramneigiamosios lazdels; Staphylococcus aureus
Stempl
Alochtonin burnos mikroflora
Skrandis
Beveik nra; patek su maistu greitai va
Plonosios arnos
Negausi; greitai kintanti; bdinga infekcinei ligai
Storosios arnos:

Maitnant krtimi
Bifidobacterium; Lactobacillus spp.; acidofiliniai streptokokai
Maitinant dirbtiniu maistu
Bacteroides spp.; Fucobacterium spp; Clostridium spp.; Proteus spp.;
Peptostreptococcus spp.; Escherichia coli; kitos enterobakterijos; Pseudomonas
aeruginosa; enterokokai; miels; bakteroidai; kitos bakterijos
Maktis
Lactabacillus spp.; Corynebacterium spp.; nepatogenins Neisseria spp.;
nehemoliziniai streptokokai; enterokokai; enterobakterijos; miels; bakteroidai;