Mikroorganizm augimas

Turinys
Turinys...................................................................................................................................................1
Paveikslli ir lenteli sraas..............................................................................................................3
vadas....................................................................................................................................................4
1. Mikroorganizmai...............................................................................................................................5
2. Augimo slygos.................................................................................................................................5
2.1 Fizikiniai veiksniai.......................................................................................................................5
2.1.1 Temperatra...........................................................................................................................5
2.1.2 pH..........................................................................................................................................8
2.1.3 Osmosinis slgis....................................................................................................................8
2.2 Cheminiai veiksniai...................................................................................................................10
2.2.1 Anglis...................................................................................................................................10
2.2.2 Azotas, siera, fosforas..........................................................................................................10
2.2.3 Mikroelementai....................................................................................................................11
2.2.4 Deguonis..............................................................................................................................11
2.2.5 Organiniai augimo faktoriai....................................................................................................11
3. Mitybins terps..............................................................................................................................12
3.1 Terpi rys................................................................................................................................12
4. Gryn kultr auginimas.................................................................................................................14
4.1 Bakterij kultr isaugojimas..................................................................................................15
5. Bakterij generacijos laikas............................................................................................................16
6. Logaritminis bakterij populiacijos vaizdavimas...........................................................................17
7. Augimo stadijos...............................................................................................................................18
8. Tiesioginis mikrob augimo matavimas.........................................................................................19
9. Netiesioginis mikrob augimo matavimas......................................................................................20
1 i 32

Mikroorganizm augimas

10. Mikroorganizm populiacijos kontroliavimas/ alinimas.............................................................21

10.1 Fiziniai mikroorganizm kontroliavimo bdai........................................................................21
10.2 Cheminiai mikroorganizm kontroliavimo bdai....................................................................23
11. Mikroorganizm augimas natralioje aplinkoje............................................................................24
11.1 Vandens mikroflora..................................................................................................................24
11.1.1 Autochtonin mikroflora:...................................................................................................24
11.2 Dirvoemio mikroflora............................................................................................................26
11.3 Oro mikroflora.........................................................................................................................27
11.4 Sanitarijos mikrobiologija........................................................................................................28
11.4 mogaus kno mikroflora........................................................................................................29
Ivados.................................................................................................................................................33

2 i 32

Mikroorganizm augimas

Paveikslli ir lenteli sraas

Paveikslliai

Lentels

3 i 32

Mikroorganizm augimas

vadas
Gebjimas augti ir dalintis yra viena i svarbiausi gyvos lstels fundamentini
charakteristik. Kalbant apie mikroorganizm auginim, reikia suprasti, kad omenyje turimas
lsteli skaiiaus didjimas, o ne pai lsteli dydis. Mikrobai dauginasi ir kuria dideles lsteli
grupes kolonijas, kurias sudaro imtai tkstani arba milijardai lsteli.
Dauguma mikroorganizm, pavyzdiui, bakterijos igyvena ir ltai auga aplikoje, kurioje yra
maai maistini mediag. Jos gali gyventi kituose organizmuose sudarydamos mutualistinius,
komensalistinius arba parazitinius santykius. Btent pastarieji ir kelia daugiausia problem moni
sveikatai ir maisto pramonei. Mikrob populiacijos gali iaugti kelis deimtis kart per labai trump
laiko tarp, o suprantant btinas slygas mikroorganizm augimui, galima nustatyti, kaip
kontroliuoti j augim. Mokslininkai gali paskatinti nealing mikrob augim ir pristabdyti
pavojingus mikroorganizmus.
io referato tikslas yra inagrinti fizines ir chemines slygas, nuo kuri priklauso
mikroorganizm augimas, agentus, kurie trikdo arba palaiko j augim, vairias lsteli mitybos
terpes, vienalsi organizm dauginims, mikrob augimo fazes ir j matavimo bdus ir
skaiiavimus. Aptarti bei palyginti laboratorinmis ir gamtinmis slygomis auganius
mikroorganizmus.

4 i 32

Mikroorganizm augimas

1. Mikroorganizmai
Mikroorganizmai (gr. , mikrs maas, , organisms organizmas) kitaip
mikrobai daniausiai vienalsiai, irimi tik pro mikroskop organizmai. Mokslas apie
mikroorganizmus vadinamas mikrobiologija. Pirmas mikroorganizmus atrado Oland mokslininkas
Antonie van Leeuwenhoek. Mikroorganizmai yra paplit visoje planetoje. Mikroorganizm grupei
priskiriamos: bakterijos, archjos, didioji dalis protist, kai kurie grybai, gyvnai ir augalai.
Virusai, kaip nelstelins kilms struktros, nra priskiriami prie mikroorganizm grups, taiau
mikrobiologija, kaip mokslas, vistiek tyrinja virusus dl j sveikos su kitais organizmais.

2. Augimo slygos
Slygos nuo kuri priklauso mikroorganizm augimas gali bti padalintos dv pagrindines
kategorijas: fizikin ir chemin. Fiziniams veiksniams yra priskiriama temperatra, pH ir osmosinis
slgis, o cheminiams veiksniams anglies altiniai, azotas, siera, fosforas, deguonis, mineralins
mediagos ir organiniai augimo faktoriai.

2.1 Fizikiniai veiksniai

2.1.1 Temperatra
Daugiausia mikroorganizm gerai auga mogui palankioje temperatroje, taiau yra ir toki
mikrob, kurie auga esant ekstremaliai temperatrai, kurioje beveik visi eukariotai mirta.
Mikroorganizmai, priklausomai nuo jiems palankios temperatros, skirstomi i tris pagrindines
grupes: psichrofilai (alt mgstantis mikrobai), mezofilai (vidutine temperatra mgstantis
mikrobai) ir termofilai (aukta temperatra mgstantis mikrobai). Daugiausia mikrob auga esant tik
tam tikram temperatros intervalui, kuris yra madaug 30 C.

5 i 32

Mikroorganizm augimas

1 pav. Mikroorganizm augimo priklausomyb nuo temperatros. Kreivs virun rodo optimalia augimo
temperatr. Pastebtina tai kad pasiekiant kreivs pik augimas prededa staigiai mati.

emiausioje temperatroje

augantis mikroorganizmai

vadinami psichrofilais. Nors psichrofil optimali augimo

temperatra yra 15C, jie lengvai

auga

esant tik 0C.

Dauguma j yra tokie jautrus auktesnei temperatrai, kad

neauga ir net mirta esant kambario temperatrai (25C).
Tokie mikrobai daniausiai randami ledynuose, kalnuose bei
gyliuose vandenynuose. Pvz: Arthrobacter, Psychrobacter,

2 pav. Endokardit sukeliantis

mikrobas Psychrobacter.

Halomonas, Pseudomonas.

Kita grup yra psichrotrofai. Jie, kaip ir psichrofilai gali augti

esant 0C, bet optimal j temperatra yra ymiai didesn (2030C) ir negali augti esant temperatrai vir 40C. Tokie
mikroorganizmai yra daug pavojingesni negu psichrofilai, nes
sukelia

emoje

temperatroje

saugomo

maisto

gedim.

Psichrotrofai daniausiai randami sugedusiame, ualdytame

maiste. Pvz.: Pseudomonas Fluorescens

3 pav. Pseudomonas
Fluorescens apviestas balta
viesa. Skatina pieno gedim.

6 i 32

Mikroorganizm augimas

Labiausiai paplitusi mikroorganizm grup yra mezofilai, kuri

optimali augimo temperatra 25-40C. Daniausiai tai organizmai
prisitaik gyventi gyvn organizmuose, todl j optimali augimo
temperatra yra artima eimininko temperatrai. Daugelio
patogenini bakterij optimali temperatra yra 37C, btent tokia
temperatra

naudojama

klinikini

kultr

inkubatoriuose.

Mezofil grupei priklauso dauguma mikroorganizm sukelianiu

ligas ir maisto gedim. Pvz.: Staphyloccus aureus, Salmonella.

4 pav. arnyno infekcij

sukeliantis mikrobas
Salmonella.

Termofilai tai organizmai augantys auktuose temperatrose.

Didioji j dalis turi 50-60C optimali temperatr ir negali augti
esant emesnei negu 45C temperatrai. Termofilai randami
vairiuose geotermikai ildomuose ems vietose:

kartosiose

versmse Jeloustouno nacionaliniame parke, gilij vandenyn

hidroterminse versmse, pvaniuose augal dalelse, durpynuose

5 pav. Thermus aquaticus.

ir komposte. Pvz.: Thermus aquaticus.

Bakterija, kuri eina kaip

aliava gauti kariui atspar
enzim Taq DNA polymerase.

Kai kuri mikrobu, pagrinde archeju, optimali augimo temperatra yra

80C ir daugiau. Tokie mikroorganizmai vadinami hipertermofilais.
ie mikrobai randami kartuose altiniuose, daniausiai susijusiuose su
vulkanine veikla, nes siera yra labai svarbi hipertermofil metabolizmo
apykaitai. Aukiausia ufiksuota temperatra kurioje gali augti
mikrobai buvo 121C, giliuj vandenyn hidroterminse versmse. Pvz.:
Strain 121, Pyrococcus furiosus, Sulfolobus.

6 pav. Sulfolobus.
Naudojamas kaip modelis
tirti archej DNA
replikacijos molekulinjius
mechanizmus

7 i 32

Mikroorganizm augimas

2.1.2 pH
Didioji dalis mikroorganizm, pagrinde bakterijos, geriausiai auga esant siauram pH intervalui
artimam pH 7. Labai nedaug bakterij gali augti esant pH maiau 4, tai kodl maistas danai yra
apsaugomas nuo gedimo rgties dka. Nepaisant to, kai kurios bakterijos, vadinamos acidofilais,
yra labai tolerantikos rgtinms terpms. Viena chemoautotrofin bakterija, randama drena
nuotekose itekamose i anglies kasykl, gali igyventi net esant pH 1. armin terp, kaip ir
rgtin, sultina daugelio mikroorganizm augima, bet nenaudojama maisto saugojimui. Tam kad
ilaikyti pastovia pH augimo terp yra traukiami buferiniai tirpalai. Kaip buferiai yra naudojami
peptonai, aminorgtys ir fosfatins druskos. Daniausiai naudojamos yra fosfatins druskos, nes jos
geriausiai ilaiko pastovi pH vert, nra toksikos, be to, teikia svarbia maistin mediag
fosfor.
Pagal tai, kokiose terpse auga mikroorganizmai, juos galima padalinti 3 grupes:

Acidofilai: rgt mylintis. Auga emoje pH terpja (pH 0,1-5,4). Pvz.: ARMAN,

Acidobacterium, Mucor racemosus.

Neutrofilai: geriausiai inoma grup, auga neutralioje terpja (pH 5,4 8,5). Pvz.:

moni patogenai.
Alkalifilai: armus mylintis. Auga auktoje pH terpja (pH 7 12). Pvz.: Vibrio
cholerae, Agrobacterium

2.1.3 Osmosinis slgis

Mikroorganizmai didij dal maistini mediag pasisavina i aplinkoje esanio vandens,
kuriame gausu itirpusi maisto mediag. 80 90 % mikroorganizmo kno ya vanduo, todl
mikrob augimui vanduo yra btinas. Auktas osmosinis slgis turi savyb alinti vanden i lstels.
Hipertoniniame tirpale vanduo i lstels keliauj aplink ir prasideda mikrobo lstels plazmoliz.
is reikinys yra labai svarbus, nes lstels plazmin membrana atsitraukia nuo sienels, o tai
sultina mikroorganizm augim. Osmosinio slgio dka yra isaugoma daug maisto. Sdyta uvis,
medus, saldintas kondensuotas pienas yra apsaugomi pagal it mechanizm. Didels drusk arba
cukraus koncentracijos padaro taip, kad vanduo difunduoja i lstels.
Mikroorganizmai, pagal j savyb augti skirtinguose drusk koncentracijuose, skirstomi 3 grupes:

Halofilai. Auga esant vidutinei drusk koncentracijai (3,5% vandenyn vanduo). Pvz.:
didioji dalis vandenyno bakterij.
8 i 32

Mikroorganizm augimas

Ekstremals halofilai. Auga esant labai auktoms drusk koncentracijoms (20 30 %).

Pvz.: Negyvosios jros bakterijos

Fakultatyvs halofilai. Augimui nereikalauja auktos drusk koncentracijos, bet gali augti
esant 2 % koncentracijai. Pvz.: Staphylococcus aureus.

Jeigu osmosinis slgis yra neprastai emas, pavyzdiui distiliuotame vandenyje (aplinka yra
hipotonin), tai vanduo keliauja i aplinkos lstel, ir jeigu lstels sienel yra silpna - vyksta
lstels liz.

7 pav. (a) Lstel izotoniniame tirpale. Tokiomis slygomis lstels ir tirpalo drusk koncentracija yra ta pati.
(b) Plazmolizin lstel hipertoniniame tirpale. Jeigu tirpinio, pavyzdiui NaCl, koncentracija tirpale yra didesn
negu lstelje, tai vanduo difunduoja i lstels. Lstels augimas sultinamas.

9 i 32

Mikroorganizm augimas

2.2 Cheminiai veiksniai

2.2.1 Anglis

Be vandens, vienas svarbiausi mikroorganizm augimo veiksni yra anglis. Visos gyvos
lstels susideda i organini jungini, kurie pagrinde sudaryti i anglies. Net pus sausos mikrob
mass yra anglis. Chemoheterotropai daugiausiai anglies gauna i energetini organini mediag
kaip baltymai, angliavandeniai ir lipidai. Chemoautotrofai ir fotoautotrofai angl gaun i anglies
dioksido.

2.2.2 Azotas, siera, fosforas

Be vandens ir anglies, mikroorganizmams reikia ir kit gyvybei svarbi element. Pavyzdiui

baltym sintez reikalauja nemaai azoto, taip pat ir sieros. ATP, DNR ir RNR sintezs reikalauja
azoto ir fosforo. 14 % mikroorganizm sausos mass uima azotos, o fosforas ir siera dar 4 %.
Azot mikrobai daniausiai gauna i amonio jon NH4+ arba nitrato jon NO3-, taiau
pavyzdiui fotosintezin cianobakterija azota sintezuoja tiesiai i, atmosferoje esani, azoto duj
N2. is procesas vadinamas azoto fiksacija. Organizmai naudodami metod yra laisvai
gyvenantys, daniausiai dirvoje arba simbiozja su augalais.
Sier naudojama amino rgi (cisteinas, metioninas) ir vitamin (tiamina, biotinas)
gamyboje. Natrali sieros aliava yra sulfato jonas SO42- ir vandenilio sulfidas H2S.
Fosforas yra svarbus nukleino rgi ir plazmins membranos fosfolipid sintezei. Fosforo
pagrindin aliava yra fosfoto jonas PO4-.
Kalcis, magnis ir kalis taipogi yra svarbus mikroorganizmams, nes eina kofaktori ir enzim
sudt.

10 i 32

Mikroorganizm augimas

2.2.3 Mikroelementai

Mikroorganizmai reikalajau labai nedidelius kiekius kit element: geleies, cinko, molibdieno
ir vario. Jie yra itin svarbus ferment veiklai ir pagrind veikia kaip kofaktoriai. Laboratorijose
mikroorganizm auginimo terp kartais dedami ie mikroelementai, bet daniausiai, utenka ir
vandenyje esani mikroelement (laikoma, kad net labiausiai distiliuotame vandenyje yra
pakankamas kiekis mikroelement).

2.2.4 Deguonis
Mes pripratome galvoti, kad molekulinis deguonis (O2) yra labai svarbus gyvenimui, bet i ties
deguonis tai nuodingos dujos. Didiojoje ems istorijos dalyje atmosferoje deguonies beveik
nebuvo, be to manoma , kad jei tada atmosferoje bt deguonis, tai gyvyb emje ivis neatsirast.
Taiau, daugyb dabartini gyvenimo form turi mediag apykaitos sistemas, reikalaujanias
deguon kvepavimui.
1

lentel. Skirting bakterij tip augimo priklausomyb nuo deguonies.

2.2.5 Organiniai augimo faktoriai

11 i 32

Mikroorganizm augimas

Svarbios organins mediagos, kuri organizmas pats negali susintetinti, vadinamos organiniais
augimo faktoriais ir organizmas juos gauna i aplinkos. monms vieni svarbiausi organini
augimo faktori yra vitaminai, kurie funkcionuoja kaip kofermentai. Daugelis bakterij gali
sintezuoti jiems reikalingus vitaminus, taiau yra ir toki, kurie vitaminus gauna tik i aplinkos. Be
vitamin, bakterij augimui reikia amino rgi, purin ir pirimidin.

3. Mitybins terps

Mitybos terp (angl. culture medium) - skystas, pusstandis ar standus mediag miinys,
kuriame auginami mikroorganizmai. Miinys sudaromas dedant natrali ir/arba sintetini
mediag, kurios palaiko mikroorganizm dauginimsi arba isaugo gyvybingum. Paprasiausia
mikroorganizm mitybos terp yra sultinys. Skystsias terpes sumaiius su standikliu agaru ir
supilsius petri lkteles, kur terp sustingsta, gaunamos standios terps. Ant standij terpi
augantys mikrorganizmai sudaro kolonijas, o skystosiose terpse - suspensijas.
Terps pavyzdiu gali bti misa, naudojama alaus gamyboje. Ji turi vis maisto mediag,
reikaling mieli augimui.

3.1 Terpi rys

Mitybos terpi rys pagal paskirt:

Saugomoji terp (angl. preservation medium) - terp, kuri ilgai ilaiko joje esani
mikroorganizm gyvybingum, apsaugo juos nuo ilgo laikymo paeidim, todl ir ilgai
laikyti jie ilaiko savybes.

Gabenamoji terp (angl. transport medium) - terp, naudojama mikroorganizmams saugoti

ir j gyvybingumui palaikyti, kol mginys su spjamais mikroorganizmais gabenamas
laboratorij, kur bus tiriamas. Tokia terp palaiko vis joje esani mikroorganizm
gyvybingum, nekeiia j rins sudties. Terp paprastai sudaro tik buferinis tirpalas su
druskomis, neturintis organins anglies, azoto jungini ir augimo stimuliatori. Gabenamoji
terp anaerobams neturi turti laisvo deguonies.

Gaivinamoji terp (angl. resuscitation medium) - terp, kuri atgaivina patyrusius stres ir
paeistus mikroorganizmus, kad ie vl gebt daugintis, nors ji pati dauginimosi neskatina.
12 i 32

Mikroorganizm augimas

Diferencin terp (angl. differential medium) - terp, kurioje auginant mikroorganizmus

galima patikrinti vien arba kelias fiziologines ir biochemines charakteristikas. jas deda
kok nors indikatori, paprastai daikl, kuris pakinta tam tikrai reakcijos metu. Naudojama
mikroorganizmams identifikuoti.

Iskiriamoji terp (angl. isolation medium) - standioji ar pusstand mitybos terp, palanki
mikroorganizmams augti
o

Atrankioji iskiriamoji terp (angl. selective isolation medium) - iskiriamoji terp,

kurioje auga numatyti mikroorganizmai ir slopinamas kit mikroorganizm augimas.

Neatrankioji iskiriamoji terp - iskiriamoji terp, kurioje auga daugelio ri

mikroorganizmai. Ji neslopina joki mikroorganizm. Pvz., mitybos agaras.

Gausinamoji terp (angl. enrichment medium) - paprastai skysta terp, kurioje

mikroorganizmai itin spariai dauginasi.
o

Atrankioji gausinamoji terp (angl. selective enrichment medium) - gausinamoji

terp, kuri skatina numatyt mikroorganizm dauginimsi ir slopina kitus
mikroorganizmus

Neatrankioji gausinamoji terp - gausinamoji terp, kurioje spariai dauginasi

daugelio ri mikroorganizmai. Ji neslopina joki mikroorganizm. Pvz., mitybos
sultinys.

Pagal konsistencij:

skystoji terp - vienos ar daugiau mitybos mediag vandeninis tirpalas (pvz., peptono
vanduo, mitybos sultinys), kuris ir paruotas lieka skystas.

pusstand terp - terp, gaunama sustandinus skystj terp iki pusstands bsenos.
Standikliai - agaras, elatina ar kt.

standioji terp - terp, gaunama sustandinus skystj terp iki standios bsenos. ios
terps labai danai standinamos agaru, todl danai vadinamos tiesiog agaru.

Pagal sudties inomum:

13 i 32

Mikroorganizm augimas

chemikai apibdinta mitybos terp (angl. chemically defined culture medium) - terp,
kurios chemin sudtis tiksliai inoma. Tiksliai inoma, kokie mikroelementai, vitaminai ir
kitos biologikai aktyvios mediagos ir kokie j kiekiai sudaro ias terpes. Organins anglies
altiniu bna gliukoz ar glicerolis, amonio druskos ar nitratai - kaip azoto altinis.

chemikai neisamiai apibdinta mitybos terp - terp, kurios tiksli chemin sudtis nra
inoma, kadangi terp pagaminta i perdirbt natrali aliav - mieli ekstrakto, kazeino
hidrolizato, kuri tiksli chemin sudtis nebna inoma. Tokias terpes kartais naudoja dl
pigumo, kartais - dl to, kad kai kurios mikroorganizm rys tiesiog neauga sintetinse
terpse.

Dar istorija ir piesinukus.

4. Gryn kultr auginimas

Daniausiai ligas perduodanios mediagos pliai, seils ir lapimas yra ukrstos ne vienos
ries bakterijomis, tai taip pat galioja ir dirvos, vandens, maisto mginiams. Jei ios mediagos yra
paskleidiamos ant kietos terps, uauga orginali mikroorganizm kolonijos. Teorikai, viena
matoma

kolonija

susiformuoja

vienos

sporos

arba

vegetatyvins

lstels

arba

gniuulais/grandinle susijungusi keli mikroorganizm grups. Ekosistemose tik 1% bakterij

kuria kolonijas prastais kultrai metodais. Mikrobus danai galima atskirti vienus nuo kit pagal j
kolonij ivaizd, bet tam bakterijos turi bti pasiskirsiusios dideliu atstumu vien nuo kitos, kad
aikiai matytsi atskiros kolonijos.
Daugeliu atveju laboratoriniam darbui reikia grynos, vienos ries mikroorganizm kultros
arba j klon. Plaiausiai taikomas bakterij izoliavimas yra dryavimo metodas (8 pav.).

14 i 32

Mikroorganizm augimas

8 pav. Dryavimo metodo taikymas izoluojant bakterij kultras

Paveiksllyje a) rodykls vaizduoja dryavimo krypt. Kilpa buvo sterilizuojama po kiekvieno

dryavimo etapo. 1-as dryavimo etapas buvo sukurtas i orginalios bakterij kultros. 2-o ir 3-io
dryavimo etapams bakterijos su kilpa buvo imamos i ankstesnio etapo taip kiekvien kart
mainant bakterij skaii. Paveiksllyje b) io pavyzdio 3-iame etape pastebimos izoliuotos dviej
ri bakterij kolonijos: raudonos ir geltonos.
Izoliavimo pagrindai yra tai, kad sterili kilpa merkiama vairi lsteli kultr ir panaudojama
sudryuoti maistin terp. Braiant, mikrobai yra nubraukiami nuo kilpos ir pasilieka terpje.
Paskutins nubrauktos lstels bus pakankamai toli viena nuo kitos, kad uaugint izoliuotas
kolonijas. Reikiama kolonija gali bti surinkta su kilpa ir perdta mgintuvl su paruota maistine
terpe, kad bt suformuota gryna kultra. Dryavimo metodas tinkamiausias, kai izoliuojamo
organizmo yra santykinai daug paioje kultroje. Jei j maai, prie izoliuojant dryavimo metodu,
reikia padidinti lsteli skaii selektyvia mityba.

4.1 Bakterij kultr isaugojimas

aldymas yra vienas i veiksmingiausi, taiau trumpalaiki bakterij kultr saugojimo
metod. Plaiausiai naudojami ilgalaikiai mikrob isaugojimo bdai yra ualdymas ir liofilizacija
diovinimas aliu.
Ualdymas procesas, kurio metu grynosios mikroorganizm kultros patalpinamos
aldomj skyst, ir staigiai uala teperatr intervale nuo -50 C iki -95 C. Mikroorganizmai
daniausiai gali bti atildyti ir toliau klestti net po keli met.

15 i 32

Mikroorganizm augimas

Liofilizacijos atveju, mikrob suspensija staigiai ualdoma temperatr intervale nuo -54 C
iki -72 C, tuomet vanduo paalinamas vakuuminiu bdu (vyksta sublimacija). Po sausojo aldymo,
mikroorganizmai nesuyra daugyb met ir gali bti atgaivinti hidratacijos bdu atitinkamojo
maistinje terpje.

5. Bakterij generacijos laikas

Norint apskaiiuoti bakterij generacijos laik, daniausiai taikomas binarinio dalijimosi
metodas. Kaip pavaizduota 2 lentelje, i vienos pasidalijusi lstels atsiranda dvi lstels, i dviej
lsteli atsiranda keturios ir taip toliau. Kai lsteli skaiius yra ireikiamas dvejeto laipsniu,
eksponentin kreiv parodo padvigubjim generacij skaii.
2 lentel. Lsteli dalijimosi matematin iraika

Laikas, per kur pasidalina lstel ir, tuo paiu, jos populiacija padvigubja, vadinamas
generacijos laiku. Jis priklauso nuo organizm ries, taip pat aplinkos slyg, pavyzdiui,
temperatros. Daugumos bakterij kartos laikas trunka nuo 1 iki 3 valand; kitoms prireikia net 24
valand.
Jei lstels nepriirimos dalinasi binariniu bdu, j populiacija gali labai greitai ir smarkiai
padidti. Jei jos dalintsi kas 20 minui kaip E. coli atveju po 20-ies kart, populiacija padidt
nuo 1-os iki 1 mln. lsteli, o tam prireikt maiau nei 7 valand. Po 30 kart arba 10 valand,
16 i 32

Mikroorganizm augimas

populiacija iaugt iki milijardo, o po 24 valand populiacija siekt skaii ireikiam 1021.
Pavaizduoti populiacijos kitimus grafikai yra nelengva remiantis tik aritmetiniais skaiiais, todl
bakterij augimui stebti naudojamos logaritmins skals.

6. Logaritminis bakterij populiacijos vaizdavimas

Aritmetinis populiacijos pokyi vaizdavimas yra nepatogus naudoti dl mstelio ir gaunam
dideli skaii, todl skaiiuojamas j deimtainis logaritmas, pagal grafike briama ties, o ne
eksponent. Pagal 9 paveiksll matoma, kad aritmetin, vientisa linija tiksliai neparodo populiacijos
pokyi iki 15 kartos, o logaritmin, punktyrin linija i problem isprendia.

9 pav. Eksponentikai auganios populiacijos iraika aritmetikai (vientisa linija) ir logaritmikai

(punktyrin linija)

7. Augimo stadijos
Kai bakterijos auginamos skystoje terpje, o populiacija skaiiuojama intervalais, galima
nubraiyti bakterij augimo kreiv (10 pav.), kuri parodo lsteli skaiiaus priklausomyb nuo laiko.
Iskiriamos keturios pagrindins augimo fazs: lag, log (eksponentin), stacionari, nykimo (mirties).
17 i 32

Mikroorganizm augimas

10 pav. Augimo fazs

Lag faz:
i faz gali trukti valand arba kelias dienas, taiau jos metu lstels lstels aktyviai sintetina
baltymus bei kitas molekules ruoiasi dalijimuisi.
Log faz:
Faz, kai lstels pradeda dalintis ir j populiacija didja eksponentikai. Lstelinis dalijimasis
bna aktyvumo virnje, o generacijos laikas pasiekia minimum.
Stacionarumo faz:
Besidalijani lsteli kiekis isilygina su mirtani lsteli kiekiu ir pasiekiama stacionarumo
bsena. Mirt gali lemti maisto mediag trkumas, paalini produkt sankaupos, kenksmingas pH
pokytis.
Nykimo faz:
Miri skaicius galiausiai pralenkia gyv, besidalijani lsteli skaii ir populiacija pradeda
mati eksponentikai, kol lieka tik kelios gyvos lstels arba visa populiacija mirta.

8. Tiesioginis mikrob augimo matavimas

Yra daugyb lsteli augimo matavimo metod, vieni nustato lsteli skaii, kiti skaiiuoja
bendr populiacijos mas. Kadangi bakterij populiacijos bna labai didels, yra nustatomi
tiesioginiai ir netiesioginiai ma mgini skaiiavimo bdai; vliau, skaiiavimais nustatoma
bendras populiacijos dydis. Jei tiesioginis skaiiavimas yra nepraktikas, tuomet naudojamas
netiesioginis, mginius skiediant.
Filtracija
18 i 32

Mikroorganizm augimas

Kai mikroorganizm kiekis yra labai nedidelis, pavyzdiui, eere ar varioje upje, juos galima
suskaiiuoti filtracijos metodu. Bent 100 mL vandens perleidiama per membran, kurios angels
pakankamai maos sulaikyti mikrobus. Mikroorganizmai lieka ant filtro, kuris perkeliamas petri
lktel su paruota mitybine terpe, todl bakterijos gali formuoti kolonijas. is metodas daniausiai
taikomas aptikti ir nustatyti koliformos bakterij kiek mginyje. ios ries bakterijos yra maisto ir
vandens utertumo fekalijomis indikatorius.
Labiausiai tiktino skaiiaus (MPN)1 metodas
Tai statistinis vertinimo metodas, kuris remiasi tuo, kad kuo didesnis bakterij skaiius
mginyje, tuo daugiau skiedim reikia atlikti ir mainti bakterij tank tol, kol mgintuvliuose
nebelieka bakterij. MPN metodas tinkamiausias, kai skaiiuojami mikrobai nesidaugina ant kietos
terps kaip chemoautotrofins nitrifikuojanios bakterijos. MPN metodas grindiamas tuo, kad yra
95% tikimyb, jog bakterij populiacija patenka tam tikr interval ir kad MPN yra statistikai
labiausiai tiktinas skaiius.
Mikroskopinis skaiiavimas
Pamatuoto trio bakterij suspensija paskirstoma ant inomo ploto, sugraduotos ploktels su
tinkleliu ir lstels skaiiuojamos per mikroskop (11 pav.). Kad bt galima atskirti gyvas lsteles
nuo negyv, jos yra nudaomos daais. Danai naudojamas metileno mlis, mlinai nudao uvusias
lsteles. Sukurti elektriniai lsteli skaiiuokliai ikart suskaiiuoja gyvas lsteles pamatuotame
skysio tryje, tokie prietaisai naudojami tyrym laboratorijose ir ligoninse.

11 pav. Tiesioginis lsteli skaiiavimas per mikroskop

1

Angl. Most probable number (MPN) labiausiai tiktinas skaiius

19 i 32

Mikroorganizm augimas

9. Netiesioginis mikrob augimo matavimas

Nebtina visada skaiiuoti mikrob lsteles, kad vertinti j bendr skaii. Moksle ir
pramonje mikrob skaiius ir gyvybingumas nustatomas keliais netiesioginiais bdas.
Drumstumas
Eksperimentiniame darbe, drumstumo vertinimas yra praktikas bakterij augimo stebjimo
bdas. Kai bakterijos dauginasi skystoje terpje, ji tampa drumsta arba dulksna. Drumstumas
nustatomas su spektrofotometru viesos spindulys pereina per bakterij suspensija ir atsimua
viesai jautr detektori. Kuo daugiau bakterij, tuo maiau viesos pasiekia detektori. viesos
pokytis bus fiksuojamas kaip procentin transmisija, taip pat prietaisas pateiks logaritmin iraik
absorbcij arba optin tank. Kai bakterij eksponentikai daugja arba maja, absorbcijos
priklausomybs nuo laiko grafikas atrodys kaip ties.
Viename mililitre turi bti daugiau nei milijonas lsteli, kad bt pastebti pirmieji drumstumo
poymiai. Reikia apie 10-100 milijon lsteli mililitre, kad drumstum bt galima vertinti
spektrofotometrikai, todl is bdas retai taikomas nustatyti maam bakterij skaiiui.
Metabolizmo aktyvumas
Metodas taikomas remiantis, kad atitinkamas metabolizmo produktas, kaip rgtis ar CO 2,
tiesiogiai proporcingas.
Sausasis svoris
Silins formos bakterijoms ir pelsiams netinka prasti matavimo metodai, todl skaiiuojamas
j sausasis svoris. Grybai iimami i augimo terps, perfiltruojami ir idiovinami eksikatoriuje.

10. Mikroorganizm populiacijos kontroliavimas/

alinimas
Renkantis

mikroorganizm

kontroliavimo

metodus

reikia

apsvarstyti,

dar,

be

mikroorganizm, paveiks pasirinktas metodas. Pavyzdiui, kartis gali sumainti kai kuri vitamin
ar antibiotik aktyvum, o pakartotinis kaitinimas gadina laboratorijose ir ligoninse naudojam
rang, ypa, guma ar lateksu padengtus vamzdelius. Taip pat takos turi ekonominiai faktoriai;
kartais bna pigiau naudoti sterilius, vienkartinius rankius, nei metalinius ar stiklinius, kuriuos
reikia pakartotinai plauti.
20 i 32

Mikroorganizm augimas

10.1 Fiziniai mikroorganizm kontroliavimo bdai

Pagrindiniai fiziniai mikroorganizm kontroliavimo bdai yra: kartis, filtravimas, ema
temperatra.
Kartis daniausiai naudojamas sterilizuoti laboratorijos stiklinius rankius bei ligonins
instrumentus. Jis denatruoja mikroorganizm fermentus ir juos nuudo pakitusi baltym forma
nebegali atlikti savo funkcijos. Mikrob atsparumas kariui gali bti labai vairus, priklausomai
nuo organizmo ries.
Autoklavinimas yra patikimas sterilizavimo kariu metodas (2 pav.), nebent kartis ar drgm
yra pavojingi sterilizuojamai mediagai. Kuo didesnis autoklavo slgis, tuo didesn temperatra.
Sterilizacija bna efektyviausia, kai organizmai yra tiesiogiai paveikiami garu arba yra laikomi
mao trio vandeniniame tirpale. Esant tokioms slygoms, 15 psi slgis (121C) per 15 minui
sunaikinami visi organizmai (iskyrus prionus) ir j endosporos.

12 pav. Autoklavo shema ir veikimo principas

Autoklavinimas naudojamas sterilizuot mitybos terp, instrumentams, tekstilei, smulkiems

kapiliarams, aplikatoriams, tirpalams, virktams, perpylimo rangai ir kitiems gaminiams, kurie gali
atlaikyti aukt temperatr bei slg.
21 i 32

Mikroorganizm augimas

kaisti kietoms mediagoms arba didelio trio tirpalams reikia daugiau laiko autoklave, nes
toki mediag dalels nejuda arba juda ltai ir negali greitai viena kitai perduoti energijos. 3-oje
lentelje pateikiami skirting ind tri daroma taka skysi sterilizacijos laikui autoklave.

3 lentel. Autoklavo sterilizacijos laiko priklausomyb nuo indo talpos

Filtravimas
Filtravimas skysi arba duj atskyrimas nuo priemai naudojant rtin mediag, kurios
angels pakankamai maos, kad sulaikyt mikroorganizmus. Filtravimo kolboje sukuriamas
vakuumas; tuomet oro slgis stumia skyst per filtr. Filtravimas naudojamas sterilizuoti kariui
jautrias mediagas, pavyzdiui, mitybines terpes, baltymus, vakcinas ir antibiotinius tirpalus.
ema temperatra
emos temperatros daroma taka priklauso nuo intensyvumo ir mikroorganizmo ries.
Pavyzdiui, buitiniuose aldytuvuose daugumos mikrob metabolizmas taip sumainamas, kad jie
nebegali daugintis ir sintetinti toksin. Bet psichotrofai ltai auga aldymo temperatroje ir gali
pakeisti produkt ivaizd bei skon.
22 i 32

Mikroorganizm augimas

Ltas alimas labiausiai kenkia bakterijoms, nes susidarantys ledo kristalai sudarko lstelin ir
molekulin struktr, taiau tredalis aldomos populiacijos gali igyventi net kelis metus.

10.2 Cheminiai mikroorganizm kontroliavimo bdai

Chemins mediagos naudojamos kontroliuoti mikroorganizm augim tiek gyvuosiuse
audiniuose, tiek ant negyv objekt. Deja, dauguma chemini mediag neutikrina visiko
sterilumo, o tik sumaina mikrob populiacij iki nealingo lygio arba panaikina pavojingas
vegetatyvines formas. Pagrindin dezinfekcijos problema: reikiamo cheminio agento pasirinkimas,
nes skirtingiems mikroorganizmams reikia skirting dezinfekcini priemoni.

11. Mikroorganizm augimas natralioje aplinkoje

11.1 Vandens mikroflora
Vanduo yra natrali terp, kurioje gausu vairi ri mikroorganizm.Vandenyje gyvena vairi
grupi mikroorganizmai: skotobakterijos, fotobakterijos, archibakterijos, bakterijos, pirmuonys,
grybai, dumbliai. Mikroorganizm ri vairov ir gausa priklauso nuo organini mediag kiekio
vandenyje, met laiko, metereologini slyg, pakrani dirvoemio tipo ir mikrobinio utertumo
dydio, mogaus veiklos intensyvumo, vandens augmenijos ir kit veiksni. Ekologiniu poiriu
vandens telkini mikroflor galima skirstyti autochtonin (pastovi) ir alochtonin (atsitiktin,
tranzitin), kuri vanden patenka i oro su dulkmis, dirvoemiu, su buitiniais, pramoniniais ir
kiniais nutekamaisiais vandenimis.

11.1.1 Autochtonin mikroflora:

Pastovios vandens mikrofloros sudtis labai panai dirvoemio, supanio vanden, mikroflor.
Aerobiniai kokai ( Micrococcus candidans, Micrococcus roseus, Sarcina lutea)
Bakterijos ( Pseudomonas fluorescens, Bacterium aquatilis communis)
Anaerobini bakterij variuose, neutertuose telkiniuose yra labai maai
Vandens mikrofloros gausumas priklauso ir nuo biocenozs ri tarpusavio santyki pobdio.
Fagai, pirmuonys sunaikina milijonus bakterij. Antagonistiniai mikroorganizmai iskiria
biologikai aktyvias mediagas ( antibiotikus), kurios sunaikina joms jautrias bakterijas. Kai kuri
23 i 32

Mikroorganizm augimas

mikroorganizm gyvybinio proceso metu susidars vandenilio sulfidas, sulfato rgtis slopina kit
mikroorganizm rsi gyvybin veikl.
Atmosferiniuose vandenyse mikroorganizm maai 1 mL lietaus vandens yra nuo keli iki
300-400 mikroorganizm, kurie daniausiai patenka i oro su dulkmis. Poeminiuose vandenyse
yra pavieni mikroorganizm, nes daugelis j, filtruojantis vandeniui, lieka emje.
Jr vandens mikroflora yra gausi savo vairove. Daugelis jr bakterij yra chromogenins
gamina pigment. (dl fitoplankton Baltijos jra turi alsv atspalv). Galima rasti galofilini
mikroorganizm, egzistuojani aplinkoje, kur drusk koncentracija yra iki 20%. Jr vandens
mikroorganizmai yra psicrofilai j gyvybin veikla vyksta, esant artimai 0 C temperatrai.
Stoviniuose vandens telkiniuose mikroorganizm padaugja pavasario potvyni ir lii metu.
iem daug mikroorganizm yra vandens telkiniuose, kuriuos teka pramoniniai, buitiniai ir kiniai
nutekamieji vandenys.
Vandens mikroflora aktyviai dalyvauja mediag apytakoje gamtoje. Skaido organines atliekas,
lstelien, organizmus, gyvenanius vandenyje, aprpina maisto mediagomis.
Alochtonin mikroflora. vanden mikroorganizmai patenka su nutekamaisiais lietaus,
potvyni vandenimis. Vandens telkini mikrobinio utertumoaltinis yra kiniai, buitiniai ir kai
kurie pramoniniai nutekamieji vandenys. kini ir buitini vanden mikroflor sudaro i gyvn ir
moni arnyno isiskyr su imatomis ar nuplauti nuo kno paviriaus ir aplinkos daikt
mikroorganizmai. Daugelis j yra normali mogaus ir gyvn mikroflora, kurioje galima rasti ir
slygikai patogenini mikroorganizm: eerichij, enterokok, klebsieli, klostridij, Candida
genties gryb, pirmuoni ir kt. Su mogaus ir gyvn iskyromis vanden patenka ir patogenininiai
mikroorganizmai: arnyno infekcini lig sukljai salmoneliozi, viduri iltins, dizenteros,
choleros ir kt.; zooantroponozi sukljai juodligs, tuberkuliozs ir kt.; virusini lig sukljai
poliomielito, hepatito A, snukio ir nag ligos virusas ir kt. Vanduo mikroorganizmais teriamas
maudantis ir plaunant skalbinius. Po mogaus 10 min. Trukms maudymosi vandenyje (1mL)
galima rasti iki 3 mlrd. Saprofitini mikroorganizm ir nuo 100 tkst. Iki 20 mln. arnyno lazdeli.
4 lentel. Patogenini ir sanitarini rodiklini mikroorganizm igyvenimo trukm (paromis) vandenyje

Vanduo

24 i 32

Mikroorganizm augimas

Mikroorganizmai distiliuotas

Vandentiekio

utertas

vandentiekio upi

ulini

sterilus
arnyno lazdels

21-72

8-260

2-262

21-183

48-87

Enterokokai

32

9-60

41-28

78

Choleros

ir 39-62

7-92

13-92

vibrionai

daugiau

Viduri

iltins 3-81

ir 4-28

daugiau
6-360

2-42

2-93

4-183

2-107

2-72

6-12

15-90

12-92

7-8

ir -

Iki 400

150-180

Iki

sukljai
Dizenterijos

3-93

sukljai
Tuberkuliozs

400

sukljai

daugiau

Juodligs

sukljai
Maro sukljai

12 -

m.
-

400

1000

ir 28-120

daugiau
Enterovirusai

Snukio ir nag -

96

60-180

27-100

11-115

103

11-30

ligos sukljai

Nors patogeniniai mikroorganizmai neranda vandenyje palanki gyvenimo slyg, bet ilieka
gyvybingi ilg laik (lentel), kuris priklauso nuo patogenini mikroorganizm biologini savybi,
kiekio, vandens chemins sudties, pH, sauls radiacijos, oro temperatros, fag ir kt. Utertame
vandenyje patogeniniai mikroorganizmai va greiiau, nes yra daug mikroorganizm antagonist.
Utertame gyvnins ir augalins kilms organinmis mediagomis ir patogeniniais
mikroorganizmais vandenyje vyksta fizikiniai, cheminiai, biologiniai procesai, kuri metu utertas
vanduo apsivalo nuo teral. is procesas vadinamas savaiminiu vandens valymuisi, ia aktyviausiai
dalyvauja biologiniai veiksniai ( hidrobiontai) augalai ir organizmai, gyvenantys vandenyje:
mikroorganizmai, alieji dubliai, pirmuonys, bakteriofagai ir kt. Biocenozs rodikliai kinta
priklausomai nuo organini mediag kiekio vandenyje ir kit veiksni.
25 i 32

Mikroorganizm augimas

11.2 Dirvoemio mikroflora

Kokybins ir kiekybins mikrofloros sudties pokytis priklauso nuo dirvoemio ries,
drgms, rgtingumo, organini mediag kiekio, klimato slyg ir daugelio kit prieasi.
Biocenozje tarp mikroorganizm ir kit mikroorganizm, augal gali bti simbiotiniai
(antigonistiniai) santykiai. Augal akn srityje yra labai daug mikroorganizm, kurie sudaro greito
j dauginimosi ir padidjusio aktyvumo srit- rizosfer. Rizosferos mikroflora yra vairi ir savita
kiekvienai augal riai, mineralizuoja organines mediagas, aprpina augalus lengvai
pasisavinamomis

mineralinmis

mediagomis,

vitaminais,

aktyvina

augal

metabolizm.

Dirvoemyje mikroorganizmai tap savs kovoja dl masito, deguonies ir kt. Vien mikroorganizm
gyvybin veikl gali slopinti kit mikroorganizm iskiriamos biologikai aktyvios mediagos
(antibiotikai, bakteriocinai).
emje mikroorganizmai pasiskirst netolygiai. ems paviriuje ir 1-2 mm gylio yra labai
maai mikroorganizm, nors j daug patenka i oro, su vandeniu, taiau trksta drgms ir alingai
veikia ultravioletin spinduliuot. Daugiausia mikroorganizm yra 5-20 cm gylyje. 1-2 m gylyje
mikroorganizm yra nedaug, nes maja organini mediag ir deguonies kiekis. Mikroorganizm
kiekis priklauso ir nuo met laik kaitos: j kiekis labai padidja pavasario pabaigoje, vasar
sumaja dl sauls spinduli alingo veikimo, ruden vl padidja ir labai sumaja iem.
emje nuolat yra puvim sukeliani sporin aerob (Bacillus mycoides, B.subtilis, B.
Mesentericus ); puvim sukeliani nesporini aerob ir fakultatyvini anaerob (P. Aeruginosa,
B.auguatilis, B.flavum; puvim sukeliani anaerob ( C.sporogenes, C.putrificum, C.perfringens);
azot fiksuojani ir nitrifikuojani, sieros ir geleies bakterij; saprofitini kok, aktinomicet. Be
mint prokariot, galima rasti ir eukariot: Mucor, Aspergillus, Penicillium genties gryb, mieli,
mikroskopini dumbi, pirmuoni.
Dirvoemyje ilgiausiai ilieka gyvybingos bakterij sporos. Nuolat dirvoem su moni,
gyvn

imatomis

ir

kitomis

iskyromis

bei

lavonais

patenka

patogeniniai

sporiniai

mikroorganizmai: juodligs, stabligs, botulizmo, dujins gangrenos. J sporos dirvoemyje ilieka

gyvos kelerius metus, o juodligs iki 10 ir daugiau met. Patogeniniai nesporiniai
mikroorganizmai greitai va dirvoemyje, kur yra daug mikroorganizm antagonist, maai maisto
mediag, nepalankios dirvoemio fizikins ir chemins savybs. Enterovirus igyvenimo trukm
priklauso nuo dirvoemio tipo, jo pH ir temperatros, vidutinikai yra 14-70 par.

26 i 32

Mikroorganizm augimas

11.3 Oro mikroflora

Oras yra terp, kurioje esantys mikroorganizmai nesidaugina, nes ore nra maisto mediag ir
pakankamai drgms, Sauls spinduliai veikia baktericidikai. Tik slygikai oro mikroflor galima
skirstyti atsitiktin ir nuolatin. Nuolatin oro mikroflor sudaro nuolat or patenkantys
mikroorganizmai i dirvoemio, vandens ir augal paviriaus. Ore galima rasti iki 100ri vairi
saprofitini mikroorganizm; sporines puvimo bakterijas; pelsini gryb sporas, mieles; pigment
sudaranius ir nesudaranius kokus bei bakterijas;aktinomicetus. Daniausiai i oro galima iskirti
Micrococcus rosens, Micrococcus flavus, Sarcina flava, Sarcina rosea, Sarcina alba. Pigment
sudarantys mikroorganizmai atsparesni tiesioginiams sauls spinduliams, nes juose esantys
karotinoidai apsaugo nuo alingo spinduli poveikio, todl mikroorganizmai ilgiau ilieka gyvybingi
ore. Atmosferinio oro mikrofloros kokybin ir kiekybin sudtis priklauso nuo vietovs sanitarins
bkls, dirvoemio ir vandens telkini savybi, met laiko, klimato ir meteorologini slyg (Sauls
radiacijos stiprumo, temperatros, krituli ir kt.). Patekus i dirvoemio su dulkmis bei drgms
laeliais ir vandens purslais i vandens telkini mikroorganizmus atmosferiniame ore nuolat veikia
Sauls spinduliai, vjo greitis, krituliai, oro temperatros svyravymai. Todl oro mikroflora nuolat
atsinaujina. Labiausiai atmosferinis oras yra utertas arti ems paviriaus. Labai daug
mikroorganizm yra vasar miestuose, esant intensyviam judjimui ir sausam orui: 1
bti nuo 4000 iki 9800 mikroorganizm. Miest parkuose, aliose zonose 1

oro gali

oro yra 175-350

mikroorganizm, mik ore pavieni mikroorganizm. Mediai ne tik nusodina dulkes, bet ir
iskiria lakisias mediagas fitonicidus, kurie sunaikina mikroorganizmus atmosferiniame ore. Juo
ore daugiau dulki, juo daugiau ir mikroorganizm. Lietus, sniegas ivalo or: nusodina dulkes ir
jose esanius mikroorganizmus. variausias atmosferos oras yra iem.
Gyvenamj patalp mikroflora gausesn nei atmosferos oro mikroflora. Daugiau yra ne tik
saprofitini, bet ir patogenini mikroorganizm, patekusi i sveik, sergani moni, gyvn ir
bakterij neiotoj: streptokok, stafilokok, difteroid ir kt. Udar patalp mikroflora gausesn
yra iem.
Atsitiktin (nenuolatin) oro mikroflor sudaro mikroorganizmai, patek or i bakterij
neiotoj, sveik ir sergani infekcinmis ligomis moni ir gyvn kvpavimo tak, su
uvusiomis epidermio lstelmis, patalyns ir uterto dirvoemio dulkmis. monms bei

27 i 32

Mikroorganizm augimas

gyvnams kvpuojant, kosint, iaudint ar kalbant, susidaro aerozolis. Kurio skysio laeliuose ir
dulki dalelse yra labai daug mikroorganizm.

11.4 Sanitarijos mikrobiologija

Sanitarijos mikrobiologija mokslas, tiriantis aplinkos mikroflor (autochtonin ir alochtonin)
ir jos gyvybins veiklos sukeliamus procesus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai veikia aplink ir
mogaus sveikat. Su teralais aplink patek patogeniniai, slygikai paogeniniai ir kiti
mikroorganizmai yra ne tik pavojingi sveikiems monms, bet ir gadina maisto produktus bei ardo
mogui reikalingas mediagas. Sanitariniai mikrobiologiniai aplinkos tyrimai padeda:

Vertinti vandens, dirvoemio, oro sanitarijos ir higienos bkl.

Ivengti infekcini lig epidemij protrki.
Nustaius aplinkoje patogeninius mikroorganizmus, neleisti jiems iplisti ir patekti sveiko

mogaus organizm.
Vertingi atliekant ems kio, pramons ir statybos darbus.

iems tikslams gyvendinti pasitelkiami sanitariniai rodikliniai (indikatoriniai) mikroorganizmai.

Sanitariniai rodikliniai mikroorganizmai yra tam tikra mogaus ir iltakrauj gyvn normali
mikroflora (net ir slygikai patogenika), kuri suradus aplinkoje pagrindiamas fekalinis arba orolaelinis aplinkos utertumas mogaus ar gyvn iskyromis.
Pavyzdiui, Proteus vulgaris yra aplinkoje, kurioje yra daug gyvulins kilms organini
mediag, ir padeda vertinti maisto pramons moni nutekamj vanden ir maisto produkt
sanitarijos bkl, padeda nustatyi maisto produkt gedim ir tinkamum vartoti.

Patogeniki

stafilokokai rodo aplinkos (oro, aplinkos objekt) blog sanitarijos bkl stafilokokini ir kit orolaelini epidemij pavoj gymdymo (gymdymo namuose, chirurginiuose skyriuose ir kt.), vaik
staigose, maisto pramons monse.

11.4 mogaus kno mikroflora

Kiekviena kno vieta turi tik jai bding mikroflor, kurios mikroorganizm morfologins,
fiziologins ir genetins savybs padeda jiems gyventi ir daugintis atskir kno viet bdingomis
slygomis, sugyventi su kitais mikrobiocenozje esaniais mikroorganizmais bei slopinti
mikroorganizmus konkurentus. Mikrofloros sudtis ir mikroorganizm skaiius vairiose kno
vietose yra skirtingas, priklauso nuo mogaus amiaus, lyties, mitybos tipo, aplinkos mikrofloros,
klimato vartojam vaist ir kt. Mikrofloros savitumas priklauso nuo ekologins nios fiziologini ir
ekologini slyg, kurios atskirose kno vietose yra sudtingos ir skirtingos: maisto mediag kiekis
28 i 32

Mikroorganizm augimas

ir tipas, pH, oksidacijos-redukcijos potencialas, atsparumas antimikrobinms mediagoms ir kt.

Daugelis biocenozs mikroorganizm ir audini lstels turi bendrus specifinius receptorius, kuriais
mikroorganizmai tvirtinasi prie audini lsteli ir gali daugintis. Biocenozs mikroorganizm
skaiius taip pat priklauso nuo tarprins konkurencijos dl maisto mediag, mikrobins kilms
metabolizmo produkt slopinanio poveikio, antibiotik ir bakteriotoksin gamybos.
Vaisius yra sterilus. Ant naujagimio odos ir gleivini gimdymo metu ir po jo i lytini tak, nuo
laikanio mogaus rank ir i oro patenka pirmieji mikrobai. Pirmomis naujagimio gyvenimo
valandomis ir paromis arnyno mikroflor sudaro mikrokokai, stafilokokai, enterokokai ir
klostridijos. Po to pasirodo bifidobakterijos, enterobakterijos, laktobacilos. arnynos mikrofloros
formavimasis priklauso nuo mitybos tipo. Maitinant motinos pienu, vyrauja bifidobakterijos, kurios
skaido pieno laktoz ir yra antagonistai patogenikiems mikroorganizmams. Pirmsias 2-3
gyvenimo savaites naujagimio mikroflora yra nepastovi. Normali mikroflora, panai suaugusio
mogaus, pradeda formuotis po pirmojo gyvenimo mnesio. mogaus normali mikroflor sudaro
daugiau kaip 100 skirting mikroorganizm ri. Lentelje aprayta atskir kno srii mikroflora.
5 lentel. Atskir mogaus kno srii ir audini nuolatin ir atsitiktin mikroflora

Kno sritis

Mikroflora

Kraujas

Sterilus. Esant fiziologinms gleivini traumoms, negausi

bakteriemija (pvz., Streptococcus viridans)

Audiniai, lapimo psl, gimda Sterils

ir kiauintakiai, vidurin ausis
Oda, iorin ausis, distalin Propionibacterium
lapl

acnes;

difteroidai;

Staphylococcus

epidermidis ir kiti plazm koaguliuojantys stafilokokai;

Staphylococcus aureus; Micrococcus spp.; nepatogenins
Neisseria spp. Ir hemoliziniai streptokokai; Peptococcus spp.;
Candida spp.; Acinetobacter spp.

Burna:

lieuvis

ir

gleivin
Danten

sruost Streptococcus

viridans;

Neisseria

spp.;

Branhamella;

Candida albicans
plyiai

ir

migdol Bacteroides spp.; Fusobacterium spp.; Peptostreptococcus

dubos

spp.; Actinomyces ir kiti anaerobai

Nosiarykl

Alachtoniniai: Streptococcus pneumoniae; Haemophilus spp.;

Neisseria

meningtidis;

burnos

anaerobai;

difteroidai;
29 i 32

Mikroorganizm augimas

nepatogenins Neisseria spp., Staphylococcus epidermidis;

hemoliziniai

streptokokai;

nehemoliziniai

streptokokai;

miels; gramneigiamosios lazdels; Staphylococcus aureus

Stempl

Alochtonin burnos mikroflora

Skrandis

Beveik nra; patek su maistu greitai va

Plonosios arnos

Negausi; greitai kintanti; bdinga infekcinei ligai

Storosios arnos:
Maitnant krtimi

Bifidobacterium; Lactobacillus spp.; acidofiliniai streptokokai

Maitinant dirbtiniu maistu

Bacteroides spp.; Fucobacterium spp; Clostridium spp.;

Proteus spp.; Peptostreptococcus spp.; Escherichia coli; kitos
enterobakterijos;

Pseudomonas

aeruginosa;

enterokokai;

miels; bakteroidai; kitos bakterijos

Maktis

Lactabacillus spp.; Corynebacterium spp.; nepatogenins

Neisseria spp.; nehemoliziniai streptokokai; enterokokai;
enterobakterijos;
epidermidis;

miels;

Candida

bakteroidai;
albicans;

Staphylococcus

Clostridium

spp.;

Peptosteptococcus spp.; Peptococcus spp.

Ntumo metu maktyje

Vyrauja Lactobacillus spp.; miels; acidofiliniai streptokokai

Probiotikai. Pastaruoju metu atkuriant mogaus normali mikroflor, rekomenduojama vartoti

gyv mikroorganizm kultras probiotikus arba tam tikrus maisto papildus prebiotikus, kurie
skatina bakterij augim ir metabolizm. Prebiotikai yra mogaus organizmo ferment nevirkinami
maisto papildai, kurie aktyvina vien ar kit mikroorganizm metabolizm. Probiotikai ir
prebiotikai skatina laktobakterij, streptokok, enterokok, bifidumbakterij dauginimsi arnyne.
Medicinoje kaip probiotikai vartojamos miels (Sacharomyces cerevisiae, Sacharomyces boulardii)
ir bakterijos (Bifidumbacterium, Eschericia, Enterococcus, Lactobacillus ir kt.). Probiotikai labai
vertingi, atkuriant kdiki ir pagyvenusi moni ir ligoni normali mikroflor bei arnyno
funkcij. Probiotik preparatai gaminami i vienos ries arba keli ri mint mikroorganizm.

30 i 32

Mikroorganizm augimas

Vaist formos vairios: tablets, suspensijos ir kt. Probiotik gali bti ir pieno produktuose
jogurtuose, kefyre, grietinje ir t.t. Parai skiriama iki

KSV (kolonijas sudarani vienet).

Probiotik poveikis vairus:

Gamina antimikrobines mediagas (bakteriocinus, vandenilio peroksid)

Maina arn pH
Blokuoja mikroorganizm adhezijos receptorius gleivinje
Maina mikroorganizm virulentikum
Blokuoja mikroorganizm toksin receptorius gleivinje. Probiotikai jungiasi su arn

gleivins lsteli receptoriais ir neleidia jungtis bakterij toksinams ir Candida grybeliams

Aktyvina imunitet (vietin ir sistemin)
Slopina toksini mediag sintez
Varosi dl maisto mediag (su kitais mikroorganizmais)

Prebiotikai yra maisto papildai. Jiems priklauso fruktoz ir oligosacharidai (FOS), galaktoz ir
oligosacharidai (GOS). Jie kaip maisto mediagos padeda atkurti normali mogaus mikroflor.
Prebiotik poveikio mechanizmas vairus:

Stimuliuoja bifidumakterij ir laktobakterij dauginimsi.

Slopina patogenini mikroorganizm dauginimsi.

31 i 32

Mikroorganizm augimas

Ivados

Iskiriamos keturios mikrob augimo stadijos: lag, log, stacionarumas, nykimas. Kiekviena
i j apibdina, kaip ir per kok laiko tarp keiiasi lsteli populiacijos dydis.

Mikrob augimas gali bti matuojamas tiesioginiais metodais, jei mginiai yra nedideli,
prieingu atveju galima naudoti netiesioginius matavimo bdus, kurie praktikai naudojami
vairiose pramons srityse.

Auginant mikroorganizmus btina inoti j nukenksminimo bei kontroliavimo bdus, ypa

dirbant su patogeiniai mikroorganizmais, nes jais galima ukrsti ne tik darbo aplink, bet ir
sukelti pavoj kit organizm gyvybei, uterti ekosistem. Kontroliavimui gali taikomi
fiziniai arba cheminiai bdai, priklausomai nuo mikroorganizm ries, j atsparumo
atitinkamoms mediagoms bei veiksniams.

32 i 32