NACIONALINIS MAISTO IR VETERINARIJOS RIZIKOS

VERTINIMO INSTITUTAS

SU GERIAMUOJU VANDENIU GAUNAM NITRAT POVEIKIO KDIKI

SVEIKATAI RIZIKOS VERTINIMAS

Vertinim atliko:
Renata Pavinknyt

Vilnius, 2011

Santrauka
Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs
reikalavimai nuostatas, geriamojo vandens vartojimo vietose ribin nitrat vert turi bti ne
didesn kaip 50 mg/l. Nitrat poveikiui ypa jautrs kdikiai. Nustatyta, kad toksinis poveikis
kdikiams gali atsirasti suvartojus daug maesn nitrat doz nei suaugusij amiaus
grupje. Apsinuodijus nitratais, pasireikia methemoglobinemijos simptomai. Esant
ilgalaikiam nitrat poveikiui, leistina nitrat paros suvartojimo norma yra 03,7 mg/kg kno
svorio. Atlikus skaiiavimus buvo nustatyta, kad kdikiai, vartodami Lentvario vandenviets
tiekiam geriamj vanden, kuriame nitrat yra maiau nei 50 mg/l, virija ADI (leistin
nitrat paros suvartojimo norm). Atsivelgus mokslini tyrim duomenis, laboratorini
tyrim duomen analiz bei atliktus skaiiavimus, silome inicijuoti Lietuvos higienos
normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai pakeitim, vedant
geriamajam vandeniui, kur vartoja kdikiai, sumaint ribin nitrat vert iki 10 mg/l.

Raktaodiai: nitratai, geriamasis vanduo, kdikiai, methemoglobinemija, ADI

Turinys
1. Nitratai, j paplitimas aplinkoje ..............................................................................4
2. Poeminio (gruntinio) vandens bkl Lietuvoje ......................................................5
3. Geriamojo vandens kokyb takojantys veiksniai ....................................................5
4. Teiss aktai, reglamentuojantys nitrat kiek geriamajame vandenyje .....................6
5. Nitrat metabolizmas, methemoglobinemija ...........................................................6
6. Nitrat poveikis eksperimentiniams gyvnams........................................................7
7. Nitrat poveikis kdikiams (vaikams iki 12 mnesi amiaus)................................8
8. Leistina nitrat paros suvartojimo norma (ADI) ......................................................9
9. Lietuvos geriamojo vandens kokyb bei tyrim rezultat analiz ..........................10
10. Ivados ir rekomendacijos ...................................................................................12
11. Literatros sraas...............................................................................................13

1. Nitratai, j paplitimas aplinkoje

Nitratai (NO
) yra natraliai aptinkami aplinkoje. ie bekvapiai bespalviai ir beskoniai
junginiai yra stabils, tirps vandenyje. Virinant, minktinant ar filtruojant vanden nitratai
nepasialina. Virimo metu nitrat koncentracija vandenyje tik padidja (Self J.R., Waskom
R.M).
Pasaulins sveikatos organizacijos duomenimis, pavirinius ir poeminius vandenis
nitratai patenka dl ems kio veiklos (naudojant per daug tr ir mlo), netinkamo
nuotek valymo, azotini atliek oksidacijos. Pramonini rajon lietaus vandenyse nitrat
koncentracija gali siekti 5 mg/l, kaimo vietovi lietaus vandenyse i koncentracija yra
maesn (WHO, 2007).
Nitrat koncentracija paviriniuose vandenyse paprastai yra 018 mg/l, taiau gali
padidti dl nuotkio ems kyje, svartynuose, uterus vandenis moni ar gyvn
fekalijomis. Nitrat koncentracija paviriniuose vandenyse kinta priklausomai nuo sezono.
Per pastaruosius deimtmeius daugelyje Europos ali stebtas nitrat koncentracijos
didjimas paviriniuose vandenyse. Pavyzdiui, keliose Jungtins Karalysts upse per metus
nitrat koncentracija vidutinikai padidja iki 0,7 mg/l (WHO, 2007).
Paprastai nitrat koncentracija poeminiuose vandenyse aerobinmis slygomis yra
keli mg/l, i koncentracija priklauso nuo dirvoemio tipo ir geologini slyg. Dl ems kio
veiklos nitrat koncentracija poeminiuose vandenyse gali siekti kelis imtus mg/l. Per didelis
tr naudojimas ems kyje, netinkamas atliek, ypa i gyvuli ki, alinimas ir kiti
veiksniai turjo takos nitrat koncentracijos didjimui poeminiuose vandenyse per
paskutiniuosius 20 met. Pavyzdiui, kai kuri Danijos ir Olandijos vietovi poeminiuose
vandenyse per metus nitrat koncentracija padidja nuo 0,2 iki 1,3 mg/l (WHO, 2007).
mogus daugiausia nitrat gauna vartodamas daroves ir msos produktus. Nustatyta,
kad msos produktuose nitrat gali bti <2,7945 mg/kg, o kai kuriuose vaisiuose ir
darovse 2002500 mg/kg. Ypa daug nitrat gali bti lapinse darovse: pinatuose,
salotose, rukoloje. Nitrat koncentracija darovse priklauso nuo apdorojimo bdo, tr
naudojimo, auginimo slyg, ypa dirvoemio temperatros, viesos intensyvumo (WHO,
2007; EFSA, 2010).
Nitratai taip pat aptinkami ore. J koncentracija svyruoja nuo 0,1 iki 40 g/cm.

2. Poeminio (gruntinio) vandens bkl Lietuvoje

Lietuvoje buvo atlikta nemaai tyrim, siekiant vertinti poeminio vandens chemin
bkl, nustatyti j takojanius veiksnius.
Remiantis daugiameiais tyrimais, 2003 m. buvo atlikta urbanizuot teritorij
gruntinio vandens tyrim rezultat analiz (Klimas A. ir kt., 2003).
Lietuvos miest gyventojams tiekiamas tik poeminis geriamasis vanduo. Kadangi
vandenviets yra paiuose miestuose, todl neivengiamai j tiekiamo vandens kokyb
priklauso nuo seklaus gruntinio vandens, kuris urbanizuotose teritorijose daniausiai yra
utertas.
Atlikt mokslini tyrim rezultat analiz rodo, kad miestuose gruntinis vanduo yra
labiausiai utertas azoto junginiais (nitratais, amoniu). Nitrat koncentracija, virijanti ribin
nitrat vert, buvo nustatyta iuose miestuose: Vilniuje, Panevyje, Alytuje, Tauragje,
Jonavoje, Jurbarke. vairs nutekjimai i poemini komunikacij, prasta sanitarin ir
higienin priemiesi, kartais senamiesi bkl yra svarbiausios gruntinio vandens taros
miestuose prieastys. Miesto vandenviets sukuria palankias slygas tarai plisti gylyn,
eksploatuojamuosius vandeninguosius sluoksnius. Taiau ten ji patenka pakitusi. Tyrimo
rezultatai patvirtina daromas ivadas, kad Lietuvos miestuose per kelis deimtmeius pakitusi
tara pasiekia ir giliausius glo poeminio vandens sluoksnius (Klimas A. ir kt., 2003).
3. Geriamojo vandens kokyb takojantys veiksniai
Siekiant nustatyti, koki tak vandens kokybei gali daryti vandentiekio tinkl bkl,
2009 m. buvo itirta 2600 Vilniaus miesto vamzdynu tiekiamo vandens mgini. Tyrimo
metu nustatyta, kad ruoiant poemin vanden visikai nepaalinti azoto junginiai (skaitant
nitratus) daro tak mikroorganizm gyvybinei veiklai vamzdynuose. Vartojant maai
vandens ir vandeniui daugiau nei 12 val. ibnant griniuose, filtruose, varaus vandens
rezervuaruose, vamzdynuose bei kitose talpose, susidaro palankios slygos mikroorganizm
gyvybinei veiklai ir azoto jungini pasisavinimui. Padaryta ivada, kad norint labiausiai
nutolusi nuo vandens ruoimo rengini mikrorajon vartotojams tiekti nepakitusios kokybs
vanden, btina renovuoti visus pasenusius vamzdynus, nes pakeitus tik dal vamzdyn
problema ilieka, padidja nitrat koncentracija vartotojo vandenyje nuo 0,29 mg/l iki 2,32
mg/l (Amosenkien A., 2009).

4. Teiss aktai, reglamentuojantys nitrat kiek geriamajame vandenyje

Nitrat kiek geriamajame vandenyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. sakymas Nr. V-455 Dl Lietuvos higienos normos
HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai patvirtinimo. i higienos
norma taikoma valstybs, savivaldybi institucijoms, geriamojo vandens tiekjams, geriamojo
vandens vartotojams, imantiems geriamj vanden i vieojo ar kit vandens itekli
naudotoj vandentiekio skirstomojo tinklo, talpykl, grtini ar achtini ulini ir
naudojantiems j maisto tvarkymo monse, visuomenins paskirties patalpose ir monse
(pvz.: mokyklose, ligoninse ar restoranuose) bei patalp buitinio karto vandens sistemose
(6). Pagal minto teiss akto nuostatas, geriamojo vandens vartojimo vietose ribin nitrat
vert turi bti ne didesn kaip 50 mg/l. is toksinis (cheminis) rodiklis kontroliuojamas dl
galimo kenksmingo poveikio sveikatai. ios higienos normos nuostatos perkeltos i 1998 m.
lapkriio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dl monms vartoti skirto vandens kokybs.
Nustatant

geriamojo

vandens

ribin

nitrat

vert,

buvo

atsivelgta

methemoglobinemijos rizik kdikiams. Epidemiologini tyrim metu nustatyta, kad esant

trumpalaikiam poveikiui rizikos kdiki sveikatai nra, jei su geriamuoju vandeniu gaunamas
nitrat kiekis nevirija 50 mg/l (WHO, 2008).
Remiantis 1998 m. lapkriio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB nuostatomis, nustatant
ribin vert buvo vadovautasi ir atsargumo principu pasirinkta tokia vert, kuri utikrint
saug vandens vartojim vis gyvenim, ir tokiu bdu enklint aukt sveikatos apsaugos
lyg (8).
Vanden apsaug nuo taros nitratais reglamentuoja 1991 m. gruodio 12 d. Tarybos
direktyva 91/676/EEB dl vanden apsaugos nuo taros nitratais i ems kio altini. ios
direktyvos tikslas yra mainti vandens tar, kuri sukelia ar skatina ems kyje naudojami
nitratai bei stabdyti tolesn tok terim (9).
5. Nitrat metabolizmas, methemoglobinemija
Nitratai yra absorbuojami plonajame arnyne, o patek krauj, pasiskirsto
audiniuose. Nitratai mogaus organizme nesikaupia. ie junginiai anaerobinmis slygomis ir
veikiant mikroorganizmams gali redukuotis nitritus. ios reakcijos daugiausia vyksta
burnoje ir kitose virkinamojo trakto dalyse. Susidar nitritai absorbuojami kraujotak.
Patek krauj, ie junginiai hemoglobin paveria methemoglobinu ir tuo paiu metu
oksiduojasi iki nitrat. Normaliomis slygomis, fermentini reakcij metu methemoglobinas
6

virsta hemoglobinu. Didioji nitrat dalis i organizmo pasialina su lapimu (FAO/WHO,

2003).
Methemoglobinemija pasireikia tuomet, kai kraujyje nitrit poveikyje susidars
methemoglobinas audinius negali perneti deguonies. Dl to pasireikia deguonies trkumo
poymiai. iai bklei ypa jautrs kdikiai. Taip yra dl keli prieasi. Kdiki
virkinamojo trakto liaukos iskiria maai skrandio rgi, todl padidja Ph, pradeda
daugintis bakterijos, kurios nitratus veria nitritus. Be to, kdiki organizme yra
nesusiformavusi methemoglobinreduktaz, kuri methemoglobin paveria hemoglobinu.
Kdiki jautrum dar nulemia j organizme esantis fetalinis hemoglobinas, kuris turi savyb
greiiau oksiduotis methemoglobin. Sergant virkinamojo trakto infekcijomis ar udegimu
taip pat padidja methemoglobino susidarymo rizika (Skipton S., Hay D., 1998; Greer F.,
Shannon M., 2005).
Sveik moni kraujyje methemoglobino gali bti 13 proc. nuo bendro hemoglobino
kiekio.

Bdinga

apsinuodijimo

klinika

pasireikia

kraujyje

esant

2030

proc.

methemoglobino (Badaras R., Rutkauskait R., 2008). Tuomet kdikiams pamlsta oda aplink
burn, rankos, kojos pasireikia pamlusio kdikio sindromas. Vaikas gali vemti,
viduriuoti, o jo kvpavimas trikti. Sunkesni atvejai pasireikia smons netekimu,
traukuliais. Apsinuodijimo baigtis gali bti mirtina (WHO).
6. Nitrat poveikis eksperimentiniams gyvnams
Esant miam poveikiui, vidutin mirtina doz pelms, iurkms ir triuiams, nuo
kurios va 50 proc. bandomj gyvn, yra 16009000 mg natrio nitrato/kg kno svorio.
Atrajojantys gyvnai yra labiau jautrs nitrat poveikiui. Vidutin mirtina doz karvms, nuo
kurios va 50 proc. eksperimentini gyvn, yra 450 mg natrio nitrato/kg kno svorio.
maus apsinuodijimo poymiai priklauso nuo gyvn ries: atrajojantiems gyvnams
pasireikia methemoglobinemija, o monogastriniams gyvnams sunkaus gastrito poymiai
(WHO, 2007; FAO/WHO,1996).
Siekiant nustatyti trumpalaik nitrat poveik eksperimentiniams gyvnams, pasaulyje
buvo atlikta nemaai tyrim. 15 dien tyrimas su pelmis parod, kad duodant 50 ar 100 mg
natrio nitrato/kg/per dien atsiranda pokyiai blunyje, inkstuose ir kepenyse. 4 savaii
tyrimas su iurkmis atskleid, kad vartojant 1500 mg kalio nitrato/kg/per dien
eksperimentiniams gyvnams pasireikia methemoglobinemija, padidja inkstai, o 6 savaites
iurkms duodant 5000 ar 10 000 mg natrio nitrato/kg/per dien, stebimas svorio
sumajimas. Eksperimentinio tyrimo su triuiais metu nustatyta, kad vartojant 200600 mg
7

kalio nitrato/kg/per dien 4 savaites, stebimi intoksikacijos poymiai: svorio sumajimas,

tachikardija, silpnumas ir kt.( FAO/WHO, 1996).
Esant ilgalaikiam nitrat poveikiui, duodant 5 proc. ar daugiau natrio nitrato, po dviej
met iurkms buvo stebtas augimo sultjimas. io tyrimo metu nitrat kiekis, kur gaunant
eksperimentiniams gyvnams jokie stebimi pokyiai nepasireik, buvo 370 mg nitrat/kg/per
dien. O karcinogeniniai tyrimai parod, kad net didiausia nitrat doz (1820 mg
nitrat/kg/per dien) nesukelia vio eksperimentiniams gyvnams (WHO, 2007).
Mokslini tyrim metu nustatyta, kad nitratai nra mutageniki bakterijoms, induoli
lstelms in vitro, ie junginiai nesukelia vio eksperimentiniams gyvnams. Tiriant nitrat
poveik eksperimentini gyvn reprodukcinei sistemai, nustatyta, kad jr kiaulytms
duodant 1130 mg kalio nitrato/kg/per dien, sutrinka poravimasis, sumaja ni gyvn
skaiius. Triuiams 22 savaites gaunant 250500 mg nitrat/l, jokie reprodukcins sistemos
sutrikimai nepasireikia, o avims ir galvijams methemoglobinemij sukelianios didels
nitrat dozs neturi takos persileidimams (WHO, 2007; FAO/WHO, 1996).
7. Nitrat poveikis kdikiams (vaikams iki 12 mnesi amiaus)
Kaip jau minta, kdikiai yra labai jautrs nitrat poveikiui. Remiantis moksliniais
tyrimais nustatyta, kad toksinis poveikis kdikiams gali pasireikti suvartojus daug maesn
nitrat doz nei suaugusij amiaus grupje. Manant, kad 80 proc. nitrat kdiki organizme
virsta nitritais, apskaiiuota toksin nitrat doz siek 1,52,7 mg/kg kno svorio. Taiau,
uregistruot

kdiki

methemoglobinemijos

atvej

analiz

atskleid,

kad

methemoglobinemij sukelia didesnis gaut nitrat kiekis 37,1108,6 mg/kg kno svorio
(vidurkis 56,7 mg/kg kno svorio) (WHO, 2007).
Pagal tyrim duomenis, ms intoksikacijos atvejai buvo uregistruoti vartojant labai
utert nitratais ulini vanden. Net 97,7 proc. kdiki iki 3 mn. methemoglobinemijos
atvej buvo susij su geriamojo vandens, kuriame nitrat kiekis siek vidutinikai 66,5 mg/l
ar daugiau, vartojimu (WHO, 2007; FAO/WHO, 1996). Vyresniems kdikiams (36 mn.)
duodant vanden, kuriame nitrat kiekis siek 50100 mg/l ir daugiau nei 100 mg/l,
methemohglobinemija nepasireik (EFSA, 2010).
Jungtinse Amerikos Valstijose buvo tirti kdikiai, vartojantys poemin vanden,
kuriame nitrat kiekis sudar maiau nei 22,2 mg/l, 22,244,3 mg/l ir daugiau nei 44,3 mg/l.
Tyrimo metu nustatyta, kad per dien gaunant maiau nei 5 mg, 59,9 mg ir 1029 mg
nitrat, nei vienam 3 mn. ar vyresniam kdikiui methemoglobino kiekis kraujyje nevirijo 4
proc. Izraelyje ityrus kdiki iki 18 mn. methemoglobino lyg kraujyje, nebuvo nustatyta
skirtum vartojant vanden, kuriame nitrat kiekis siek 5090 mg/l ir 5 mg/l. Autori
8

nuomone, taip atsitiko dl to, kad kdikiai vartoja maai vandens i iaupo, taiau valgo
maist, kuriame yra daug vitamino C (EFSA, 2010).
Namibijoje atlikus tyrim nustatytas stiprus ryys tarp ulinio vandens vartojimo ir
methemoglobino kiekio kdiki kraujyje. Vartojant vanden, kuriame nitrat nustatyta
daugiau nei 20 mg/l, daugumos kdiki kraujyje methemoglobino kiekis virijo 3 proc.
(EFSA, 2010).
Apibendrinti mokslini tyrim rezultatai rodo, kad vyresniems nei 3 mn. kdikiams
methemoglobinemijos rizikos nra, jei su geriamuoju vandeniu gaunamas nitrat kiekis
nevirija 100 mg/l. Remiantis moksliniais tyrimais apskaiiuota, kad mintos amiaus grups
vaikams methemoglobinemijos rizikos nra, kai su geriamuoju vandeniu gaunamas nitrat
kiekis sudaro maiau nei 15 mg/kg kno svorio per dien (EFSA, 2010).

8. Leistina nitrat paros suvartojimo norma (ADI)

Leistina nitrat paros suvartojimo norma yra 03,7 mg/kg kno svorio. i norma
taikoma esant ltiniam nitrat poveikiui. Vert nustatyta atsivelgiant nitrat kiek, kur
gaunant eksperimentiniams gyvnams jokie stebimi pokyiai nepasireikia, 370 mg
nitrat/kg/per dien (WHO, 2008; EFSA, 2010).
Atsakydami paklausim vertinti UAB Trak vandenys Lentvario vandenviets
tiekiamo geriamojo vandens, kuriame nitrat kiekis nevirija ribins verts 50 mg/l, rizik
kdiki sveikatai, buvo atlikti skaiiavimai siekiant nustatyti, ar per par gaunamas nitrat
kiekis virija ADI.
Remdamiesi Lentvario vandenviets tiekiamo geriamojo vandens 3 met chemini
tyrim rezultatais (1 lentel), apskaiiavome 3 mn. ir 11 mn. kdiki su geriamuoju
vandeniu gaunam nitrat kiek per par.

1 lentel. UAB Trak vandenys Lentvario vandenviets vandens laboratorini tyrim

duomenys
Eil.
Nitrat kiekis (mg/l)
Laboratorijos pavadinimas
Nr.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
1.

Trak r. VMVT

2.

UAB Vilniaus hidrogeologija

3.

NMVRVI laboratorijos departamentas

44

30

39

39,4

39,4

33,7

22

33, 33, 30

Lentvario vandenviets vandenyje didiausia nustatyta nitrat vert yra 44 mg/l, o

vidutin 33 mg/l.
9

3 mn. kdikis, sveriantis 6 kg, per dien suvartojs 1,14 l geriamojo vandens
(maksimal rekomenduojam kiek), kuriame nitrat kiekis siekia 44 mg/l, su geriamuoju
vandeniu nitrat gaus 8,36 mg/kg kno svorio. Jei kdikis suvartos tok pat kiek vandens,
kuriame nitrat kiekis siekia 33 mg/l, su geriamuoju vandeniu nitrat gaus 6,27 mg/kg kno
svorio.
11 mn. kdikis, sveriantis 10 kg, per dien suvartojs 1,2 l geriamojo vandens
(maksimal rekomenduojam kiek), kuriame nitrat kiekis siekia 44 mg/l, su geriamuoju
vandeniu nitrat gaus 5,28 mg/kg kno svorio. Jei kdikis suvartos tok pat kiek vandens,
kuriame nitrat kiekis siekia 33 mg/l, su geriamuoju vandeniu nitrat gaus 3,96 mg/kg kno
svorio.
Atlikus skaiiavimus nustatme, kad 3 mn. ir 11 mn. kdiki su Lentvario
vandenviets vandeniu gaunamas nitrat kiekis per par virija ADI.
9. Lietuvos geriamojo vandens kokyb bei tyrim rezultat analiz
achtini ulini vandenyje nitrat nustatoma daugiau nei vandenviei vandenyje.
Apie 38 proc. vandens mgini i Lietuvos achtini ulini nitrat koncentracijos yra nuo 50
iki 200 mg/l. Lietuvos vandenviei vandenyje nitrat nedaug vidutinikai 7 mg/l. Nitrat
koncentracija 60 proc. tirto vandenviei vandens mgini yra maesn u 10 mg/l ir 20 proc.
mgini nuo 10 iki 20 mg/l (Juodkazis V., Kuingis ., 1999).
2010 metais Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto
laboratorijose pagal valstybin program atlikti achtini ulini vandens tyrimai parod daug
didesn tar nitratais. I 464 tirt mgini, 176 (38 proc.) mginiuose nitrat koncentracija
(50,9945 mg/l) virijo ribin nitrat vert 50 mg/l.
Siekdami nustatyti Lietuvos vandenviei geriamajame vandenyje esani nitrat
koncentracij, atlikome Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tirt
geriamojo vandens mgini tyrim rezultat analiz.
2008 2010 metais buvo atlikta 40 geriamojo vandens mgini tyrim nitrat
atvilgiu. I j, 8 (20 proc.) mginiuose nustatyta nitrat koncentracija (50,4480 mg/l) virijo
ribin nitrat vert 50 mg/l. Minta tara nitratais buvo nustatyta Vilniaus r. Glitiki
vandenviets ir kt. geriamajame vandenyje, o taip pat Jonikio r. esanios vandenviets
geriamajame vandenyje.
Kituose 32 tirtuose geriamojo vandens mginiuose nitrat nustatyta maiau nei 50
mg/l. I j, 24 mginiuose nitrat nenustatyta arba j koncentracija nevirijo 2 mg/l
Paggiuose, Trakuose, Jurbarke, akiuose, Zarasuose, Jonikyje, Kaune, Vilniuje,
10

Elektrnuose, Marijampolje, Pabradje, Utenoje, Ignalinoje esani kai kuri vandenviei

geriamajame vandenyje.
3 vandens mginiuose i Kaune, venionyse ir Alytuje esani vandenviei nitrat
buvo rasta iki 10 mg/l, o 5 mginiuose i Vilniuje ir Varnoje esani kai kuri vandenviei
nitrat koncentracija siek 3346 mg/l.
Atkreiptinas dmesys tai, kad Vilniaus r. esanioje Glitiki vandenviets vandens
tyrim rezultatai nitrat atvilgiu skyrsi. Dviejuose tirtuose vandens mginiuose nitrat
nebuvo nustatyta, 3 mginiuose nitrat rasta 4246 mg/l, o 6 mginiuose nitrat koncentracija
virijo 50 mg/l.

11

10. Ivados ir rekomendacijos

1.

Nitratai yra natraliai aptinkami aplinkoje. ie junginiai pavirinius ir

poeminius vandenis gali patekti dl netinkamos ems kio veiklos bei nuotek valymo,
azotini atliek oksidacijos.
2.

Poeminio geriamojo vandens kokyb gali takoti gruntinio vandens tara,

vandentiekio tinkl bkl.

3.

Nustatant geriamojo vandens ribin nitrat vert 50 mg/l, buvo atsivelgta

methemoglobinemijos rizik kdikiams. Nustatyta, kad rizikos kdiki sveikatai nra, jei su
geriamuoju vandeniu gaunamas nitrat kiekis nevirija 50 mg/l.
4.

Kdikiai dl fiziologini ypatybi yra labai jautrs nitrat poveikiui. Toksinis

poveikis kdikiams gali pasireikti suvartojus daug maesn nitrat doz nei suaugusij
amiaus grupje.
5.

Kdikiams iki 3 mn. methemoglobinemijos simptomai gali pasireikti vartojant

vanden, kuriame nitrat kiekis siekia vidutinikai 66,5 mg/l ar daugiau.

6.

Vyresniems nei 3 mn. kdikiams methemoglobinemijos rizikos nra, jei su

geriamuoju vandeniu gaunamas nitrat kiekis nevirija 100 mg/l.

7.

Leistina nitrat paros suvartojimo norma (03,7 mg/kg kno svorio) taikoma

esant ltiniam nitrat poveikiui.

8.

vertin Lentvario vandenviets vandens, kuriame nitrat kiekis nevirija 50

mg/l, ilgalaik poveik kdiki sveikatai, nustatme, kad 3 mn. ir 11 mn. kdiki su
vandeniu gaunamas nitrat kiekis per par virija leistin nitrat paros suvartojimo norm.
Todl tokio geriamojo vandens ilgalaikis vartojimas gali turti neigiam poveik kdiki
sveikatai.
9.

achtini ulini vanduo yra labai utertas nitratais. 2010 metais i 464 tirt

mgini, 176 (38 proc.) mginiuose nitrat koncentracija (50,9945 mg/l) virijo ribin
nitrat vert.
10.

2008 2010 metais ityrus 40 vandenviei geriamojo vandens mgini nitrat

atvilgiu, 8 (20 proc.) mginiuose nustatyta nitrat koncentracija (50,4480 mg/l) virijo
ribin nitrat vert, 5 mginiuose nitrat koncentracija siek 3346 mg/l. Daugumoje 27
mginiuose nitrat nebuvo nustatyta arba j koncentracija nevirijo 10 mg/l.
11.

Atsivelgus mokslini tyrim duomenis, laboratorini tyrim duomen analiz

bei atliktus skaiiavimus, silome inicijuoti Lietuvos higienos normos HN 24:2003

Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai pakeitim, vedant geriamajam
vandeniui, kur vartoja kdikiai, sumaint ribin nitrat vert iki 10 mg/l.
12

11. Literatros sraas

1.

Self J.R., Waskom R.M. Nitrates in Drinking Water. Colorado State University

No. 0.517. Available at: http://www.ext.colostate.edu/pubs/crops/00517.html.

2.

World Health Organization (WHO), 2007. Nitrate and nitrite in drinking water.

Background document for development of WHO Guidelines for Drinking water quality.
Available

at:

http://www.who.int/water_sanitation_health/dwq/chemicals/nitratenitrite2ndadd.pdf.
3. EFSA (European Food Safety Authority), 2010. Statement on possible public
health risks for infants ang young children from the presence of nitrates in leathy vegetables
Scientific Opinion of the Panel on Contaminants in the Food Chain. EFSA Journal 8 (12);
1935, p. 1-42.
4. Klimas A. ir kt., 2003. Urbanizuot teritorij technogeninis poveikis poeminio
vandens reimui. Geografijos metratis 36 (2), p. 34-47.
5.

Amosenkien A. ir kt., 2009. Veiksni, darani tak vandens kokybei

vandentiekio tinkle, analiz. // MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS. Vilnius: Technika, t. 1,

Nr. 4, p. 65-70.
6.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d.

sakymas Nr. V-455 Dl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens

saugos ir kokybs reikalavimai patvirtinimo (in., 2003, Nr. 79-3606).
7.

World Health Organization, 2008. Guidelines for drinking-water quality

[electronic resource]: incorporating 1st and 2nd addenda, Vol.1, Recommendations. 3rd ed.
Available at: http://www.who.int/water_sanitation_health/dwq/fulltext.pdf.
8.

1998 m. lapkriio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dl monms vartoti skirto

vandens kokybs (OL L 330, 1998 12 5, p. 32-54).

9.

1991 m. gruodio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dl vanden apsaugos

nuo taros nitratais i ems kio altini (OL L 375, 1991 12 31, p. 1-8).
10.

FAO/WHO, 2003b. Nitrate (and potential endogenous formation of N-nitroso

compounds). Safety evaluation of certain food additives and contaminants. Geneva, World
Health Organization, Joint FAO/WHO Expert Committee on Food Additives. WHO Food
Additives

Series

No.

50.

Available

at:

http://www.inchem.org/documents/jecfa/jecmono/v50je06.htm).
11.

Skipton S., Hay D., 1998. Drinking water: Nitrate and Methemoglobinemia

(Blue Baby Syndrome). Cooperative Extension, Institute of Agriculture and Natural

Resources,

University

of

Nebrasca

http://www.p2pays.org/ref/20/19714.htm.
13

Lincoln.

Available

at:

12.

Greer F.R, Shannon M., 2005. Infant Methemoglobinemia: The Role of Dietary

Nitrate in Food and Water. PEDIATRICS Vol. 116, No. 3. Available at:
http://www.nitrate.com/Blue-Baby_Syndrome-Dietery_Nitrate_in_Food_Water.pdf.
13.

Badaras R., Rutkauskait R., 2008. Vaik apsinuodijimai gyvsidabriu, vinu ir

nitratais Lietuvoje. Gydymo menas Nr. 6. Prieiga per internet:

http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&strid=7450&subid=gm.
14.

WHO. Water related deseases. Prieiga per internet:

http://www.who.int/water_sanitation_health/diseases/methaemoglob/en/.
15.

FAO/WHO, 1996. Toxicological evaluation of certain food additives and

contaminants. Prepared by the Forty Fourth Meeting of the Joint FAO/WHO Expert
Committee on Food Additives (JECFA). Geneva, World Health Organization, International
Programme on Chemical Safety. WHO Food Additives Series No. 35. Available at:
http://www.inchem.org/documents/jecfa/jecmono/v35je14.htm
16.

Juodkazis V., Kuingis ., 1999. Geriamojo vandens kokyb ir jos norminimas.

Vilniaus universiteto leidykla. P. 94.

14