1.

Pokyčių laikotarpis
Tris dešimtmečius po II pasaulinio karo pasaulio ekonomika augo nepaprastai
sparčiai. Sąlygas tam sudarė:
o Prasidėjusi technologijų revoliucija, laisvoji rinka. Automatizavus gamybą,
didėjo efektyvumas.
 Ypač augo automobilių, chemijos ir elektronikos pramonė.
 Labai svarbus buvo kompiuterio išradimas. Kompiuterinės technologijos
neatpažįstamai pakeitė visas žmonių gyvenimo ir veiklos sritis.
Dėl naujausių technologijų taikymo, masiško ir gausaus tręšimo, sėklų
selekcijos išaugo žemės ūkio produktyvumas.
 Derliai didėjo, o paklausa išliko ta pati. Įvyko perprodukcija.
 Norint išlaikytų ū kininkus, vyriausybėms teko derlių supirkti ir žemesnėmis
kainomis parduoti socialistinėms šalims bei Pietryčių Azijai.

Socialinė revoliucija
Ekonomikos kilimą dar labiau skatino didelė kaimo gyventojų migracija - vyko
urbanizacija. Atsirado milijoniniai miestai.
o Šiuolaikiniai buities patogumai pirmą kartą tapo prieinami beveik visiems.
Kylantis gyvenimo lygis keitė buitį.
Tobulėjant pramonei, fizinės jėgos darbe reikėjo kaskart mažiau, todėl moterys
įsiliejo į darbo rinką.
 Feminizmo judėjimas reikalavo moterims suteikti lygias teises su vyrais.
 Vis daugiau moterų ėjo svarbias pareigas valstybinėse ir privačiose įmonėse.
Valstybė ėmė daugiau rū pintis žmonių gerove.
Pokyčiai šeimos gyvenime
Kito nusistovėjusi šeimos samprata.
1) Pagerėjusi ekonominė padėtis padarė moterims suteikė paisrinkimo teisę
derinti šeimą ir karjerą.
2) Abortų legalizavimas, kontracepcija leido moterims gimdyti mažiau vaikų ar
visai jų neturėti.
3) Silpnėjo tradiciniai šeimos ryšiai, todėl sparčiai daugėjo skyrybų. (Pagerėjus
gyvenimo sąlygomis, tapo paprasta kurti gyvenimą ir vienam, neliko baimės
kurti gyvenimo pagal save).
Pasikeitusios gyvenimo sąlygos sukėlė pagreitėjųsi jaunuolių brendimą - akceleraciją.
Išryškėjo kartų konfliktas.
Vartotojų visuomenė
Didėjo žmonių pajamos, prasidėjo didysis vartojimas. Naujos technologijos -
automatizacija, mechanizacija, informatika - leido atpiginti gamybą. Rinką
užplūdo serijinės, nebrangios masinio vartojimo prekės.
 6 - 7 deš. televizoriaus ekrane pirmą kartą pasirodė prekinio ženklo reklama.
o Plito visą pasaulį apimantys globalizacijos procesai, kurie palietė politiką,
ekonomiką, kultū rą, paskatino žmonių gyvenimo, vartojimo vienodėjimą.
o Ž mones vis labiau domino laisvalaikio leidimas, pramogos, turizmas.
Formavosi vartotojų visuomenė. Asmeninės naudos bei pelno bet kuria kaina
siekimas tapo svarbiomis vartotojų visuomenės savybėmis.

Amerikietiškas gyvenimo būdas

Amerikiečių pagalba suvaidino lemiamą vaidmenį atkuriant karo sugriautą ūkį.
JAV buvo ne tik ekonomikos lydėrė, bet ir diktavo meno, mokslo, laisvalaikio
madas.
o Milžiniški prekybos centrai, aprū pintas, patogus ir praktiškas amerikietiškas
gyvenimo bū das tapo vartotojų visuomenės simboliais.
Šios vartotojų visuomenės modelis sparčiai plinta pasaulyje.

Postindustrinė visuomenė
8 deš. pradž. pasaulį apėmusi ekonomikos krizė. Ji prasidėjo, kai naftos tiekėjai
4 kartus pakėlė kainas. Naftos pabrangimas palietė visas gyvenimo sritis.
1. Išaugo prekių, paslaugų kainos, didėjo infliacija.
2. Masinis tapo nedarbas.
3. Neturtingų šalių skolos didėjo.
4. Vakarų bankų sistema atsidū rė ant žlugimo slenksčio. Dalį skolų teko nurašyti.
Krizę patyrusią ekonomiką reikėjo pertvarkyti.
o Milijonams nereikalingų darbininkų teko persikvalifikuoti. Imta plėtoti naują
paslaugų sektorių bei pažangias, ypač informacines, technologijas.
Mokslininkai prakalbo, kad žmonija pereina iš pramoninės į postindustrinę
visuomenę.

Globalizacija - politiniai, ekonominiai ir kultū riniai procesai pasaulyje, lemiantys

žmonių gyvenimo vienodėjimą.
Postindustrinė visuomenė - intelektuali ir žiniomis paremta visuomenė, kurioje
vyrauja informacinėmis technologijomis grįstas paslaugų darbas, o informacija yra
svarbiausias visuomenės narių sukurtas produktas.
Vartotojų visuomenė - visuomenė be nepriteklių, likusius laisvus nuo bū tiniausių
poreikių pinigus išleidžianti vartojimui.

2. Kultū rinė revoliucija

Menas kaip prekė
Vartotojų visuomenė paskatino naujų menų formų atsiradimą.
o Vieni menininkai atsisakė tradicinių vaisdavimo bū dų, eksperimentavo
jungdami įvairius meno žanrus, kryptis.
o Meninikai ėmė kelti aktualias visuomenės problemas.
Nusivylę modernistiniu menu dailininkai atisgręžė į praeities tradicijas. Grįžimas prie
įprastų meno formų ir technikų gavo - postmodernizmo pavadinimą. Tarptautiniu
meno centru tapo Niujorkas.
Vartotojų visuomenėje menas virto preke, vertinama pagal kainą.
Jaunimo kultūra
XX a. II pusė pasižymėjo galingu jaunimo savimonės pakilimu. Kiekviena nauja
karta suvokė, kad priklauso tam tikrai jaunimo kultūrai. Televizija, kino filmai,
tarptautinis turizmas skatino jaunimo kultūros globalizaciją.
o Jaunimas tapo svarbiu vartotoju. Atsirado pramonė, orientuota į masinę
jaunimo rinką.
 Kaip išraiškos priemonės plito jaunimo drabužių, laisvalaikio leidimo mados.
 Imta maištauti prieš nuaistovėjusias dorovės normas ir draudimus, kapitalizmą,
karą, gamtos teršimą, rasizmą.
Žlugus senosioms tradicijoms ir vertybėms, mažėjo šeinos bei religijos vaidmuo
visuomenėje.

Mada vartotojams
Mada - vartotojų visuomenės simbolis. Tai išorinis priklausymo tam tikrai grupei
ženklas, leidžiantis priskirti save prie tam tikro sluoksnio.
Mokslo raida
XX a. II pusėje išradimai buvo iš karto diegiami į naujas technologijas
(branduolinė energija)
1953 m. mokslinkai atrado DNR.
o Jos pagrindu sukurta genų inžinerijos technologija suteikė galimybių
laboratorijos sąlygomis modeliuoti augalų, gyvū nų rū šis, klonuoti, pradėti
žmogų mėgintuvėlyje.
 1996 m. klonuotas pirmas žinduolis – avis Doli.
Genų inžinerija leidžia atskleisti daugiau ligų, sukurti daugiau vaistų. Galima
sukurti atsparesnių augalų besikeičiančio klimato sąlygom

Žiniasklaidos galia
Po įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės ketvirtąją valdžia
vadinamos šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės.
 Ž iniasklaida nepaprastai veikia žmonių sąmonę, formuoja visuomenės
nuomonę.
Siekdamos savanaudiškų tikslų, verslo struktūros, įvairios politinės jėgos per
žiniasklaidą stengiasi daryti įtaką visuomenei.
 Nepriklausoma žiniasklaida yra veiksminga priemonė kontroliuoti valdžią.
Privatū s kanalai yra orentuoti į tam tikrą nuomonę.
XX a. II pusėje visas kultūros sritis apėmę pokyčiai prilygsta revoliucijai.
Kultūra neišvengė globalizacijos.

3. Globalinės problemos
Globaliame pasaulyje opūs klausimai tapo ne atskiros šalies reikalu, o visai
žmonijai aktualiomis globalinėmis problemomis.
o Globalios problemos: demografinės problemos, ekologinės, sveikatos
apsaugos, gamtinės aplinkos išsaugojimas, energijos žaliavų problema...
Atotrū kis tarp turtingųjų ir skurdžių šalių vis didėja. Silpnos valstybės daug skolinasi
ū kio plėtrai, bet dėl menkos valdymo patirties, korupcijos lėšos panaudojamos
netinkamai arba iššvaistomos, todėl neišgalima grąžinti skolų.
Demografinis sprogimas
Demografinis sprogimas – itin spartus gyventojų skaičiaus augimas prasidėjęs
XX a. II pusėje.
  Pagrindinė priežastis – pagerėjusios gyvenimo sąlygos, medicinos pažanga.
 Planuojama, kad XXI a. pabaigoje planetoje gyvens apie 11 mlrd. Ž monių.
Ekologinės problemos
Didžiausios žmonijos grėsmės: beatodairiškas gamtos išteklių naudojimas,
atmosferos, vandens ir dirvožemio taršos.
o Šiltnamio reiškinio pasekmės – dalis apgyvendintos sausumos atsidurs po
vandeniu, tokiu bū du žmonėms teks palikti namus, kas sukels socialines
problemas, žmonių migracijas.
Černobilio mieste, 1986 m. įvykusi avarija pasaulį privertė kitaip žiū rėti į
branduolinę energiją.

4. Ar įmanoma užtikrinti taiką visame pasaulyje?

Jungtinių tautų veikla
Po II pasaulinio karo, 1945 m. įkurta JT organizacija, o 1948 m. priėmė
Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
o Ji skelbė: visi žmonės, nepaisant rasės, politinių pažiū rų, lyties, kalbos ar
tikėjimo yra lygū s.
o Vienas iš JT tikslų – pasaulinė taika. Kovoja su skurdu, nelygybe.
Lietuva JTO nare tapo 1990 m. JTO priklauso 191 valstybė.
Jugoslavijos tragedija
Jugoslavija –iš kroatų, serbų ir bosnių, slovėnų, juodkalniečių sudaryta viena
valstybė, tautos kalbėjo panašia kalba, tik vartojo skirtingus rašmenis.
 Valstybėje buvo katalikų, stačiatikių, musulmonų.
 Religiniai ir tautiniai Jugoslavijos tautų prieštaravimai II pasaulio karo
metais peraugo į masines tarpusavio žudynes.
Subyrėjus komunistiniam režimui serbai jėga bandė išlaikyti tautas panorusias
atskirti, kas sukėlė 1991 – 2000 m. įvykusius karinius konfliktus tarp tautų.

Palestinos ir Izraelio konfliktas

XX a. pr. Sionistinio sąjūdžio lyderio Teodoro Herclio įkvėpti žydai ėmė keltis į
savo istorinę tėvynę (Dievo pažadėtoją žemę) – Palestiną. Dar didesnis žydų
antplūdis prasidėjo po II pasaulinio karo.
 Vietiniai arabai nesutiko priimti žydų.
 JT pasiū lė padalyti žemę (Palestiną) tarp žydų ir arabų.
Arabai Palestiną laikė savo žeme ir tokį pasiū lymą atmetė.
1948 m. žydai įkūrė Izraelio valstybę.
o Tai sukėlė gretimų arabų šalių nepasitenkinimą ir nuo 1948 m iki 1982 m.
įvykusius 5 karus.
 Palestiniečiai siekė tik vieno – sunaikinti žydų valstybę ir grįžti į tėvynę.
Konfliktas tarp žydų ir arabų vis dar yra atviras.
Terorižmas
Šių laikų viena didžiausių problemų – terorizmas, kurio tikslas yra paskleisti
paniką ir įbauginti kuo daugiau žmonių, tikintis, kad kai kurių valstybių vadovai
atsižvelgs į teroristų reikalavimus.
 Terorizmas neturi sienų
 Religinių teroristinių grupuočių fanatikų tikslas – apvalyti pasaulį nuo kitatikių.
o Dažniausiai tai yra karas tarp islamo fundamentalistų ir Vakarų pasaulio,
prisidengiant Korano mokymu ir šventu karu prieš kitatikius.
Žinomiausias teroristinis išpuolis įvykdytas grupuotės „Al Kaeda“ 2001-09-11
JAV, užgrobus 4 keleivinius lėktuvus ir juos nukreipus į pastatus Niujorke ir
Vašingtone.
Karas prieš terorizmą
Po įvykių JAV (Niujorke), 2001 m. JAV su sąjungininkais įsiveržė į Afganistaną,
2003 m. į Iraką.
 Nuvertę vietinius režimus ilgos taikos pasiekti nepajėgė, šalyse vis dar vyksta
išpuoliai.
Realiausias būdas sumažinti karinių konfliktų skaičių – ieškoti kas mus vienija
ir mažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių šalių.
___________________________________________________________________________________________________

1. Posovietinė Lietuva
Posovietinius žmones ištiko kultūrinius šokas pradėjus pažinti Vakarų pasaulį
(prekių gausa, gyvenimo būdas)
o Lietuvos palikimas: žlugusi ekonomika, homo - sovieticus mąstysena. Privačios
nuosavybės nebuvo, žlugus SSRS, nutrū ko prekybos ir finansiniai ryšiai su
kitomis respublikomis.
Vienintėlis kelias pasigerinti situacija – rinkos ekonomika. Patirtis rodo, kad
privatus savininkas tvarkosi geriau, nei valstybė.
Laisvosios rinkos pradžia
1991 m. Lietuvos Respublikos vyriausybė liberalizuoja rinką, pradeda
privatizaciją – valstybės turto pardavimą privatiems žmonėms.
o Liberalizavus rinką prasidėjo hiperinfliacija – pinigų kiekis viršijo prekių
pasiū lą, taip nutiko, nes sovietmečiu žmonės labai kaupė pinigus.
 Prie didelės infliacijos prisidėjo ir Rusijoje toliau nepaliaujamai spaudinami
pinigai.

 1992 m. bandydama stabdyti infliaciją LR įveda talonus – laikinus pinigus

(„vagnorkės“)
 1993 m. įvedamas litas.
Be privataus savininko buvo neįmanoma sukurti laisvosios rinkos, tačiau
privatizavimo procesas buvo neskaidrus, vyravo korupcija, trūko informacijos,
buvo nevienodos sąlygos.
o 1991 m. prasidėjus privatizacijai vyko neskaidrū s procesai, kurių metu senoji
nomenklatū ra didžiąja dalimi susipirko valstybės turtą
Bankų griūtis
Žmonės vilioti dėti savo pinigus į bankus, kurie žadėjo dideles palūkanas
(130%). Daug bankų, verslo struktūrų žlugo dėl gyvavimo finansinės piramidės
principu, o žmonės prarado pinigus.
Valdžia nebuvo sukū rusi sistemos, kaip kontroliuoti tokią veiklą.
Kitos ūkio problemos
Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvos ūkis patyrė didelį nuosmukį.
Rusijai liberalizavus savo rinką – išaugo naftos ir dujų kainos.
o Atsivėrus sienos ir plū stelėjums prekėms iš užsienio atsirado daug turgų, iš
kurių nebuvo surenkami mokesčiai.
Žlugus koliūkiui sistemai ir pradėjus kurti privačias ūkio bendroves, didelė
dalis jų neišsilaikė dėl rinkos sąlygų, o valstybės pagalba tik priešino žmones,
nes ne visi buvę žemių savininkai ją atgavo.
 1995 m. BVP pirmą kartą išaugo.
Valdžios sūpuoklėse
1992 m. priimta nauja Konstitucija užtikrino demokratinius valstybės valdymo
principus. Perėjimas iš vienos santvarkos į kitą buvo sudėtingas.
 Desovietizacija praktiškai įgyvendinta iki XXI a. pradžios.
 2. Europos suvienijimas
Nuo Europos Ekonominės Bendrijos iki Europos Sąjungos
Tik po XX a. karų V. Europos vadovai surpato, kad reikia kurti taikų ir vieningą
žemyną. Taip pat kilusi SSRS grėsmė vertė glaudžiau bendradarbiauti (NATO
1949 m.)
o Maršalo planas (1947 m.) padėjo atsigauti V. Europai, kurios vadovai suprato,
kad susivienijus ekonomikas bū tų galima pasiekti geresnius rezultatus.
o Nuspręsta, kad tarp šalių laisvai judės darbininkai, nebus muitų prekėms,
kuriama bendra rinka.

 1951 m. VFR, Prancū zija, Italija, Belgija, Olandija ir Liuksemburgas įkuria

Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB).
 1957 m. tos pačios valstybės kuria Europos Ekonominę Bendriją (EEB, dar
žinoma, kaip Romos sutarties valstybės)
1992 m. Mastrichte pasirašyta Europos Sąjungos steigimo sutartis. Dabar ES yra
27 narės. Jos vykdo bendrą gamtosaugos, ekonomikos, kultūros ir užsienio
politiką.

ES ir NATO plėtra į Rytus

Buvusios komunistinės šalys pareiškė norą stoti į ES ir NATO, norėdamos
užtikrinti savo saugumą ir ekonominį augimą. Lietuva pareiškė norą stoti į ES
1993 m., į NATO 1994 m. Į ES ir NATO įstojome 2004 m.
 2004 m. į ES įstojo: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta,
Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
Lietuvoje buvo bijoma, kad įstoję į ES bus sunaikintas valstybingumas, pasunkės
gyvenimas.
Apie ES
1. Europos Sąjungoje 2021 m. yra 27 narės, kuriose gyvena apie 450 mln
gyventojų.
2. 24 oficialios kalbos.
3. Sostinės: Briuselis, Strasbū ras, Liuksemburgas. Himnas – Odė džiaugsmui
(Bethovenas).
4. Valiuta – euras.
5. Europos Sąjungos tikslas – užtikrinti taiką, žmogaus teises ir jos piliečių
gerovę.
6. Institucijos: ES Parlamentas, ES Taryba, ES Vadovų Taryba, ES Komisija, ES
Teisingumo Teismas.
ES privalumai
1) Laisvas judėjimas ES teritorijoje.
2) Muitų nebū vimas.
3) Galima legaliai gyventi, dirbti ir mokintis bet kurioje ES šalyje.
4) ES plėtra mažina ekonominius skirtumus.
5) Didelė konkurencija
Į Europos Sąjunga gali įstoti bet kuri demokratinė, žmogaus teises gerbianti ir laisvąją
rinką turinti Europos šalis.
ES trūkumai
1) Ekonominės krizes paveikia visas šalis.
2) Skirtumai tarp senųjų ir naujų narių vis dar dideli.
3) Dalis V. Europos gyventojų nepatenkinti dėl migrantų iš Vidurio ir Rytų Europos
šalių.
4) Milžiniškas biurokratijos aparatas.

3. Ant sovietų imperijos griuvėsių

Tik Baltijos šalys po SSRS griūties pasuko Vakarų kryptimi, likusios 1991 m.
įkūrė NVS, norėdamos išlaikyti nusistovėjusius ekonominius ryšius. Rusija
išliko dominuojanti šalimi.
 NVS netapo stipria organizacija

Buvusi imperija – karinių konfliktų židinys

Buvusias SSRS nares drasko nesutarimai: neramumai Kaukaze, Gruzijoje,
Armėnijoje, Azerbaidžane, Čečėnijoje.
 Karas Ukrainoje nuo 2014 m.
 Neramumai Baltarusijoje.
Rusija: tarp imperinių ambicijų ir demokratijos
Žlugus SSRS, o Rusijai tapus jos teisių peremėja ji neteko supervalstybės statuso.
o Prasidėjus „laukinio kapitalizmo“ laikotarpiui nedidelė žmonių grupė pusvelčiui
įsigijo naftos ir metalurgijos įmonių, dabar tie žmonės yra oligarchai ir daro
įtaką valstybės valdymui.
Rusijoje nesusiklostė demokratijos valdymo tradicijos, todėl valstybė yra
pakrypusi link autoritarinio valdymo.
 Rusijai sunku susitaikyti su Vidurio ir Rytų Europos šalių posū kiu į Vakarus.
„Spalvotosios revoliucijos“
Dėl neįvykusios desovietizacijos NVS šalyse buvusi nomenklatūra išsaugojo
valdžią, o valdymo forma panaši į autoritarinus režimus (teisėsaugos ir
žiniasklaidos kontrolė).
Laikui bėgant kai kuriose šalyse įvyko „spalvotosios revoliucijos“ (2003 m.
Gruzijoje, 2004 m. Ukrainoje).
Nors šalys suka į V. Europos pusę, bet vis dar labai yra jaučiama Rusijos įtaka, o lėtai
mažėjanti korupcija tikrai nepadeda.
Aleksandras Lukašenka – paskutinis Europos diktatorius
Inteligentijos sluoksnis Stalino laikais beveik išnaikintas, o atėjus
„Perestroikos“ metui nemaža dalis visuomenės liko abejinga demokratijos
siekiui. Tai dar labiau sustiprino ekonomikos krizė po nepriklausomybės
paskelbimo.
◾ 1994 m. Baltarusijos prezidentu išrinktas Aleksandras Lukašenka, laikui bėgant
sutelkė beveik visą valdžią savo rankose ir išlieka valstybės vadovu iki pat
dabar.
◾ Rinkimai klastojami, opozicija – persekiojama.

„Baltijos tigrai“
Lietuva, Latvija, Estija, net ir būdamas SSRS visada išlaikė savo savitumą, net ir
SSRS laikais čia pragyvenimo lygis buvo geresnis, nei likusioje SSRS.
o SSRS laikotarpiu Latvijoje ir Estijoje smarkiai išaugo rusakalbių žmonių, deja jie
nesiejo savęs su šiomis valstybėmis.
 Rusakalbiai gali gauti pilietybę tik išlaikę konstitucijos ir kalbos egzaminą, deja
net ir dabar yra žmonių, kurie nėra gavę pilietybės.
Estija, Latvija yra vienos svarbiausių Lietuvos eksporto ir importo partnerių.
 Laiku įvykdytos reformos, ekonomikos augimas davė šalims bendrą „Baltijos
tigrų“ vardą.
Ps. Dabar taip nebevadina ☺