Krybingumasinivisuomenje:idjemlapis

CREATIVITYINTHEKNOWLEDGESOCIETY:AMAPOFIDEAS

byAudronGlosien

The following ad supports maintaining our C.E.E.O.L. service

Source: InformationSciences(Informacijosmokslai),issue:41/2007,pages:924,onwww.ceeol.com.

ISSN 13920561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2007 41

INI VISUOMEN Krybingumas ini visuomenje: idj emlapis

Audron Glosien
Vilniaus universiteto bibliotekos generalin direktor General Director Vilnius University Library Universiteto g. 3, 01122 Vilnius Tel. (+370 5) 268 71 26 Mobilus 8 610 01772 Faks. (+370 5) 268 71 04 El. patas: audra.glosiene@kf.vu.lt http://www.mb.vu.lt Pomodernioje ini (inojimo) visuomenje vykstanios permainos siejamos su intelektinio, socialinio, kultrinio ir kit minktojo kapitalo form efektyvaus naudojimo paiekomis. XXI a. pradioje vl imta plaiai kalbti apie krybingum kaip ne tik nesenkant organizacij, valstybi ir miest atsinaujinimo altin, bet ir kaip svarbiausi naujojo amiaus dimensij apskritai. io poirio pltrai didiausios takos turjo JAV tyrjo Richardo Floridos darbai, jie ir apvelgiami iame straipsnyje kartu su naujausiais kultrins geografijos ir kultrins ekonomikos tyrimais, atskleidianiais fizins vietos svarb krybingumo sklaidai.

Erdv ir vieta ini ekonomikoje

Naujosios visuomens, apibdinamos kaip ini / inojimo visuomen, ir naujosios ekonomikos (vadinamos ini ar iniomis grsta ekonomika) pltra yra lydima nuostatos, kad dl informacijos ir komunikacijos technologij skverbties bei globalizacijos proces geografin dimensija netenka savo reikms. Matoma ir tikima, kad erdv veikianios transporto priemons (itin sparts lktuvai ar traukiniai) ir technologijos (tinklai, internetas, elektroninis patas, mobiliosios komunikacijos, galinantys virtuali kontor darb) fizin, geografin viet daro nereikminga. Svar-

bi yra erdv (vis pirma virtuali, bet taip pat ir fizin, kuri veikti darosi vis lengviau), o ne vieta. Taiau ar toks matymas yra pagrstas ir ar jis atspindi visas ms dienomis vykstanias ini ir inovacij transformacijas? Kita tyrim kryptis, atvirkiai, akcentuoja vietos, lokacijos reikm ekonominiam produktyvumui ir socialiniam gyvenimui. XXI a. tarptautins ekonomikos ir ekonomins geografijos, tarptautinio verslo ir strategins vadybos, miest ir region planavimo specialist ir sociolog tyrimai akcentuoja tiek intelektinio kapitalo, talento ir krybingumo, tiek fizins aplinkos reikm ekonomikos ir visuo-

Access via CEEOL NL Germany

mens pltrai (Choi, 2004; Simsonen, 2001). Pomodernioje visuomenje, kur ne gamyba, o vartojimas sudaro pagrindin ekonomins ir socialins veiklos dal, fizin, geografin vieta ilieka reikminga. Vietos svarba pabriama ir organizacij ini vadyboje (I. Nonaka) bei naujojoje krybingumo paradigmoje (R. Florida).

ini ar/ir potyri ekonomika

Technologij pltra lemia esminius darbo rinkos ir socialinio gyvenimo pokyius: darbuotojus pakeiia programin ranga, vyksta gamybos ir valdymo reininerijos procesai, eliminuojantys itisas profesijas, klasikin kininkavim keiia molekulin emdirbyst ir emdirbyst udarose patalpose (Rifkin, 1995). Naujj ami pavadins prieigos (angl. Access) amiumi, J. Rifkinas (Rifkin, 2001) teigia, kad antrepreneryst, informacijos ir komunikacijos technologijos, internetas ir B2B prekyba esmingai keiia ekonomikos pobd: rinkos uleidia keli tinklams, nuosavybs teis prieigos teisei. mons vis daniau sigyja ne produktus, o teis gyti tam tikr patyrim tais produktais naudojantis (Rifkin, 2002). Intelektin nuosavyb tampa svarbesn nei fizin: virtualioms kompanijoms nereikia kontor ir pastat, jos neperka, o nuomoja rang, nesamdo darbuotoj tam tikroms funkcijoms nuolatinai, o perka reikalingas paslaugas i alies (angl. outsourcing). Taigi, vyksta jau nebe preki mainai, o mogaus laiko ir kultros komodifikacija. Hipergreitoje tinklo ekonomikoje nebra pardavj ir pirkj, yra prieigos tiekjai ir klientai, sigyjantys ne nuosavyb, o prieig prie jos. Be to, itin vertinamas potyris, todl parduodamas ir perkamas ne automobilis, kompaktin ploktel ar knyga, o malonumas vairuoti, klausytis, skaityti. i ekonomika dar vadinama Lietuvoje nela-

bai paplitusiu terminu potyrio ekonomika (angl. Experience economy1). Ekonominiai ir technologiniai pokyiai sukelia radikalius socialinius ir kultrinius, mentalinius ir vertybinius pokyius. Ne ems kio ar pramons preks, o kelions, turizmas, teminiai parkai ir miestai, pramog ir sporto centrai, mada, kulinarija, aidimai, laybos, kinas, muzika, televizija tampa ir pagrindiniais individualaus vartotojo potyrio objektais, ir eksporto bei importo elementais. Globalios iniasklaidos korporacijos intensyviai ieko ir eksploatuoja vietinius kultrinius iteklius, juos perpakuodamos silomus rinkai produktus. Ekonomika estetizuojama, sukultrinama, joje daugiau malonumo, aidimo element (angl. Edutainment). Ekonomikos ir kultros ssajos egzistavo visada, tik ne visada jos buvo pripastamos. Pasila vis labiau personalizuojama, o prieiga prie preki, produkt ir paslaug elektronini tinkl lengvja. Vartotojas individualizuojamas, skatinamas iekoti savo kelio, gyvensenos, stiliaus, kultrinio, religinio, tautinio, profesinio ir kitokio tapatumo. Tradicija ir nusistovjusios vertybs nebra tokios svarbios, svarbesn yra refleksija ir pasirinkimas, asmeninis sprendimas. Taigi, klausimai Kas a esu? Kaip a atrodau? K a valgau, vairuoju, ko klausausi? atspindi ir vartojimo modelius, ir socialinius vaidmenis. vairov yra ir ikis, ir galimyb, nes btent ji daniausiai skatina atsinaujinim, regeneracij, novatorikum. Tokio vairiaspalvio ir vairiaplanio socialinio kratovaizdio formavimuisi didel tak daro iniomis grstos,

1 Potyrio ekonomikos terminas priklauso amerikieiams Joseph Pine ir James Gilmore, 1999 m. Harvardo verslo mokyklos leidykloje ileidusiems knyg The Experience Economy. Work is Theatre&Every Business is a Stage (Jacobs, 2005).

10

t. y. dematerializuotos, ekonomikos pltra. Neapiuopiam produkt rinka pasiymi didesne rizika, joje silomi produktai danai negali bti pamatyti ar ibandyti iki juos sigyjant ar sukuriant.

Globalizacija ar lokalizacija?
ini ekonomikos pltra yra susijusi su globalizacija, kuri ekonominiu poiriu pirmiausia reikia erdvje iskaidytos veiklos pasaulin integracij. Ji reikiasi valstybi sien nykimu, darbo jgos mobilumu, importo ir eksporto intensyvinimu. Viena vertus, i integracija Vakar valstybms atvr naujas rinkas, kita vertus paskatino pasaulin konkurencij ir pakeit jos pobd. ali konkurencin pranaum vis labiau lemia inovacijos ir inios. Tai pasakytina ne vien apie valstybes, bet ir apie kompanijas, firmas, organizacijas bei miestus. Neretai globalizacija konceptualizuojama kaip galimyb sumainti ar panaikinti skirtumus tarp tarptautinio ir nacionalinio, globalaus ir lokalaus, o jos efektai rodomi ekonominiais parametrais: multinacionalins korporacijos, pasaulin prekyba, darbo jgos ir akademinis mobilumas, finansini rink atvirumas, iniasklaida ir elektronins komunikacijos, korporatyvini strategij internacionalizacija, pasauliniai vartojimo modeliai, silpnjanti nacionalini vyriausybi galia (Ozga ir Jones, 2006). Taip pat globalizacija tampa svarbia vietimo ir mokslo bei j politikos dimensija, siekiant pritaikyti vietimo ir mokslo sistemas konkurencingam augimui ir technologij bei ini perdavimui (World Bank, 2002). Logistinei gamybos grandinei globalizacijos slygomis isipltus u geografini firm ir moni lokalizacijos rib, riba tarp vietins, nacionalins ir tarptautins ekonomikos tampa neryki (Olandijos miestas Delftai savo tinklalapyje skelbia: Delft ekonomika nra vie-

tin ekonomika. Delftai yra pasaulio ekonomikos dalis) ir neproduktyvi. Gyvename ne tiek globaliame, kiek glokaliame pasaulyje, kur globalaus ir lokalaus sintez yra visa apimantis ir visur esantis bruoas ir mogaus gyvenimo dilema. Glokalumo konceptas, atjs i Japonijos (dochakuka pavertimas ionykiu, vietiniu) ir Vakaruose vestas Aberdeeno universiteto kotijoje profesoriaus Rolando Robertsono, nurodo tuos slyg ir kultr determinuotus bdus, kuriais vietose kuriamas, paskirstomas ir vartojamas globalus turinys. Mokslininkas silo nuo iki iol sociokultrinio gyvenimo analizje vyravusios laiko dimensijos daugiau krypti erdvin, geografin (Robertson, 2003). Naujas poiris pasaulio geografin emlap ir vietos svarb, nepaisant technologij kuriamos loci erozijos, idstytas JAV sociologijos profesoriaus Richardo Floridos straipsnyje Pasaulis yra dygliuotas (Florida, 2005b). Pirmajame emlapyje vaizduojama gyventoj koncentracija miestuose. Urbanizacijos mastai yra pritrenkiantys: 1800 metais miestuose gyveno 3 proc. gyventoj, 1950 m. is skaiius siek beveik 30 proc., o iandien beveik pus pasaulio gyventoj telkiasi miestuose. Penkiuose megapoliuose gyvena po daugiau nei 20 mln. moni; 24 miestai turi daugiau nei 10 mln. gyventoj, ei daugiau nei 5 milijonus, o 150 miest daugiau kaip 2,5 milijono. Taiau svarbus ne miest dydis, o j ekonominiai rodikliai: Niujorko ekonomika prilygsta visai Rusijos ar Brazilijos, o ikagos yra lygintina su vedijos ekonomika. Niujorkas, Los Andelas, ikaga ir Bostonas lenkia vis Kinijos ekonomik. Jei JAV didieji miestai bt alys, jie sudaryt 47 didiausias ekonomines sistemas i imto pasaulyje. Nesant patikim ir vienod duomen apie vis pasaulio miest ekonomin veikl, straips-

11

1 eml. Gyventoj koncentracija miestuose

2 eml. Elektros energijos suvartojimas miestuose

nyje pasitelkiami elektros sunaudojimo miestuose duomenys (2 emlapis). Pasaulio spygliuotumas yra kitoks: kai kurie JAV regionai iame emlapyje atrodo lyg Himalajai, sako R. Florida. iuolaikinio pasaulio varomoji jga yra inovacijos. Jos matuojamos vairiais matais, tarp j patent skaiiumi. Pasaulio intelektins nuosavybs organizacijos duomenimis, 2002 m. buvo uregistruota 300 tkst. patent, i kuri 2/3 sudaro JAV ir Japonijos patentai. Net 85 proc. vis patent uregistravo penki valstybi pilieiai: JAV, Japonijos, Piet Korjos, Vokietijos ir Rusijos. JAV patent statistika liudija panai koncentracijos tendencij: i 170 tkst. JAV patent beveik 90 tkst. priklauso patiems amerikieiams, 35 tkst. ja-

ponams, 11 tkst. vokieiams. Dar 25 tkst. patent uregistravo Europos, Taivano, Piet Korjos, Izraelio ir Kanados iradjai. Liks plokias pasaulis tepateik vos 5 proc. vis JAV registruot 2002 m. patent. Treiajame emlapyje matomi miestai, kuriuose registruojama daugiausia patent: Tokijas, Seulas, Niujorkas, San Franciskas yra lyderiai, taip pat isiskiria Bostonas, Sietlas, Austinas, Torontas, Vankuveris, Berlynas, Stokholmas, Helsinkis, Londonas, Osaka, Taipjus ir Sidnjus. 2003 m. Indijoje sukurtas 341 JAV patentas, Kinijoje 297. Vien Kalifornijos universitetas uregistravo daugiau nei kuri nors i j. Masausetso technologij instituto patent skaiius penkis kartus virija Indijos ir Kinijos patent sum. Tuo nenorima pasakyti, kad indai ar kinai n-

3 eml. Patent sukrimo vietos

4 eml. 1200 labiausiai cituojam mokslinink lokacija

12

ra iradingi. Atvirkiai, btent i tautybi antrepreneriams priskiriama 30 proc. Silicio slnyje pradt paskutiniaisiais XX a. metais moni. Taiau tam jiems reikjo atvaiuoti Silicio sln, teigia R. Florida. Ketvirtajame emlapyje pasaulis tikrai atrodo plokias: jame parodyta 1 200 labiausiai pasaulyje cituojam mokslinink gyvenamoji vieta. iuo poiriu atrodo, kad pasaulyje ne tik yra vos kelios valstybs, bet ir vos keli miestai vien JAV ir Europoje. Nei Indija, nei Kinija iame emlapyje nematomos.

Krybiki miestai ir ini miestai

Taigi, akivaizdu, kad ini generavimui ir sklaidai yra svarbi konkreti geografin vieta ir jos organizacinis-struktrinis pavidalas, taip pat ir bendroji aplinka, milieux. Vis garsiau kalbama apie tai, kad btent kultra ilg laik laikyta nesvarbiu visuomens gyvenimo ir ypa ekonomins veiklos sektoriumi yra ir XXI amiuje bus paiu svarbiausiu pltros veiksniu. Kultrins ekonomikos ir krybini industrij augimas bei j ssajos su locus, vieta, dislokacija, erdvs ir vietos dimensija, kultrinio ir ekonominio kapitalo ryiai yra ir naujojo amiaus mokslini tyrim kryptis. Veikiama socialini ir humanitarini ir, formuojasi naujoji ekonomin geografija (Krugman, 1979). Naujojoje ekonominje geografijoje ypa svarbi tampa miesto tema. Kultros infrastruktra, pramogos ir gyvensena pripastama itin svarbiomis, jei miestas nori patraukti ir ilaikyti isilavinusius, talentingus, profesionalius darbuotojus ir kompanijas, kuriose jie dirba. R. Floridos teiginys, kad ekonominis augimas priklauso nuo miest ir region gebjimo patraukti krybikus, jaunus ir talentingus mones taip pat ir gyvu, vibruojaniu, kunkuliuojaniu miesto gyvenimu, ijudino daugelio

miest politik vaizduot. Daugelis Australijos, JAV ir Europos miest XXI amiaus strategijose numato kultrini laisvj zon, krybingumo inkubatori, vis miesto dvasi persmelkianios kultros ir men pltr (Eurocult21, 2005). Miestai visada atliko iskirtin vaidmen kaip ekonomins ir kultrins veiklos centrai (Scott, 1997). Nuo seno juose buvo kultivuojami ir generuojami menai, idjos, stiliai ir nuostatos bei poiriai, skatin ir ekonomin augim bei inovacijas. XXI amiuje pastebima itin ryki kultrins ir ekonomins sfer konvergencija. Miesto kaip kultros fenomeno ir vieno svarbiausi kultros krj ir katalizatori vaidmuo yra pastebtas seniai ir nagrintas daugelio autori (Mumford, 1938; Mumford, 1956; Mumford, 1961; Lotman, 1984; Scott, 1997; Jacobs, Soja, 1999; Zukin, 2002; Landry, 2000). Miestas i maksimaliai sukoncentruotos visuomens galios, jos kultros ir socialinio ryio vieta bei iraika i ties laikytinas ypatingu kultros fenomenu, kultros form, enkl ir simboli saugykla, paties kultros proceso simboliu ir instrumentu (Donskis, 1993, p. 122). Pastebima, kad globalizacija neprietarauja miest klestjimui, greiiau susiduriama su globalauslokalaus paradoksu. Nordami ilaikyti kritin strategin pranaum globalioje konkurencijoje, miestai turi turti savo profil, patrauklum gyventojams, kompanijoms ir lankytojams. Tam reikalinga krybingumo injekcija. Hosperso (Hospers, 2003; Hospers ir Van Dalm, 2005) apibrimu, istorijoje rykja keli pagrindiniai miest krybingumo tipai: technologikai inovatyvs miestai (Detroitas, kur Henris Fordas padjo pamatus Amerikos automobili industrijai; Glazgas, Manesteris, San Franciskas), iandien gav technopoli vardus; kultriniai-intelektualiniai miestai, dl 13

kultros ir meno koncentracijos ir klestjimo tap talent magnetais (Atnai, Florencija Renesanso epochoje, Londonas su savo teatrais ir muziejais, Viena ami sandroje, Kembridas Anglijoje, Heidelbergas Vokietijoje ir kiti); kultriniai-technologiniai miestai, kuriuose ryki technologij ir kultros derm bei sinergija, iandien danai vadinama kultrini industrij terminu (Holivudas su kino industrija; Paryius ir mados industrija; Hamburgas pramog ir naujj medij industrija); technologiniai-organizaciniai miestai, kuriuos skiria tai, kad j gyventojai rado krybikus miest problem sprendimo bdus (Londonas ir Paryius XIX a. reng metro; Niujorko dangoraiiai; Antverpeno revitalizuotas uosto arealas ir kt.). Miest analitikai teigia, kad nra vieno recepto, kaip ir kodl miestas yra ar tampa krybiku miestu, taiau visus, labai savitus ir besiskirianius vienas nuo kito, krybikus miestus vienija bendras bruoas: jie yra krybingumo technologinio, kultrinio, intelektinio, organizacinio ugdymo vietos (angl. Breeding places; Hospers, 2003). Krybingumas negali bti suplanuotas ar dirbtinai sukurtas; juk jo esm ir yra neordinars iki ir problem sprendimai. Krybingas protas mato t pat, k ir visi kiti; jis tik elgiasi kitaip nei kiti. Krybingumas ir inovacijos daniausiai nra kakas visikai nauja; neretai tai jau egzistavusi idj netiktos jungtys. Nors mokslininkai teigia, kad negalima pateikti recept krybikiems ir ini bei idj prisotintiems miestams kurti, manoma, kad iame procese itin svarbs trys veiksniai: koncentracija, vairov ir nestabilumas (Hospers, 2003). Didel moni koncentracija tam tikroje vietoje sukuria di14

desn susitikim tikimyb; tai daro naujas idjas ir inovacijas labiau tiktinas. vairov yra btina urbanistinio krybingumo slyga. Jane Jacobs vairov apibdino kaip derling miest krybingumo dirv. Skirting kart, vairi usimim, kilms, taut, pair, skoni mons mato vieni kitus, toleruoja vieni kitus, mokosi vieni i kit ir perima idjas. vairov gali paskatinti daugiafunkciai pastatai (kontoros, parduotuvs, kavins, bibliotekos ar parod sals po vienu stogu. tikinamas pavyzdys yra neseniai Helsinkio centrinio pato patalpose rengta vieoji biblioteka Kirjasto 10 su spdinga interneto, muzikos, multimedijos pasila). Verslo inkubatoriai, kur i pirmo vilgsnio sutelktos homogenikos mons, taip pat yra vairovs, antreprenerysts, krybingumo ugdymo takai, nes verslo naujokai ia turi platesn ir turtingesn erdv sveikauti, bendrauti ir mokytis. Nestabilumas yra itin svarbus krybingumo skatinimo ir palaikymo veiksnys. Jei viskas yra nusistovj, sutvarkyta ir stabilu, krybingumui nebelieka vietos. Miestai, kurie yra krybiki, pasiymi dinamika, vibracija, tai fluxus vietos. Nestabilumas nereikia krizs; greiiau tai potencija, gldinti mauose veiksmuose ir judesiuose, kurie sukelia didel rezonans (peteliks efektas). Taigi, koncentracija, sudaranti slygas sveikoms, ir vairov yra pagrindiniai krybik miest poymiai. Jie bdingi daugumai Vakar Europos ir iaurs Amerikos miest, taiau toli grau ne visi jie yra krybiki miestai. Hosperso teigimu, vieta yra krybika tik tada, kai tokia j pripasta iorinis pasaulis. Miest vaizdis yra tikrai ne maiausios svarbos veiksnys. ia tinka posakis neinomas nemylimas, kuris gauna aktualumo Vilniui ruoiantis tapti Europos kultros sostine. Miesto kaip brando komunikacija, reklama, vaizdis yra itin svarbs (Trueman et al., 2004).

XXI amiuje pastebima ini miest (angl. Knowledge Cities) ir krybik miest (angl. Creative Cities) konceptai, kurie yra susij su miest siekimu bti novatorikiems, patraukliems, turti strategin pranaum, profil, klestti. ini miestas labiau siejamas su mokslo ir technologij, o krybingas su meno ir krybos svokomis. Jas siejanti grandis yra krybins industrijos. Krybinio miesto modelis savyje turi ekonomins ir socialins regeneracijos impuls; jame kultra, kryba, iekojimai ir atvirumas yra ikeliami aukiau nei kultros isaugojimo siekis. Gausioje literatroje krybini miest tema galima iskirti tris pagrindines kryptis: 1. Krybinis miestas kaip urbanistins, socialins ir ekonomins regeneracijos priemon. krybinio miesto model sukr brit kultros tyrintojas Charles Landry (Landry, 2000). Jo darbai yra plaiai cituojami, jais remiamasi vairiose alyse. Landry krybinio miesto modelis grindiamas idja, kad miestams kylanias problemas turi imtis sprsti politikai, kurdami krybingas ir inovatyvias miest socialins sanglaudos, kultros, vietins tapatybs, ekonomikos pltros strategijas. Tokios politikos turi remtis motyvacijos mstyti kitaip skatinimu, o jos rezultatas turt bti miesto organizacins kultros pokyiai, dinamikos ir iradingos bendruomens vaizdis (ir realyb). 2. R. Floridos darbuose (Florida, 2001; Florida, 2005; Florida, Tinagli, 2004) apraomi miestai, kurie patraukia krybins klass atstovus turtinga, spalvinga kultrine ir pramogine aplinka bei infrastruktra. Taiau ne taip kaip Ch. Landry, R. Floridos krybingumo samprata yra multidimensin: kuo dau-

giau vairia veikla usiimani moni yra krybiki ir dirba krybik darb, tuo labiau skatinamas kit tip krybingumas: technologinis, ekonominis, kultrinis ir meninis. R. Florida nevartoja svokos krybinis miestas; jis kalba apie krybingumo centrus, branduolius, kuriuose telkiasi krybins klass nariai, auktj technologij kompanijos ir kur koncentruojami krybins veiklos ekonominiai rezultatai. 3. Treioji koncepcija yra krybinmis industrijomis grst krybini miest koncepcija. Prie deimtmet sukurtu Britanijos vyriausybs apibrimu krybins industrijos tai industrijos, kurios remiasi individ krybingumu, gebjimais, talentu ir kurios pajgios kurti gerov ir darbo vietas kurdamos ir naudodamos intelektin nuosavyb. is krybinio miesto modelis remiasi krybini industrij koncentracija, kaip Floridos modelis remiasi krybins klass, technologij ir krybins veiklos rezultat koncentracija (Henkel, 2003; Wiesand ir Snderman, 2005).

Krybingumas: naujojo amiaus dimensija

Pastaraisiais metais visuotinai pripastama, kad ekonomikoje vyko kultrinis poskis (angl. Cultural turn; Soja, 1999). Kultros ir krybos bei krybingumo svarbos naujajame amiuje irykjimas apima kelet dmen: vis pirma, tai pripainimas, kad kultrins vertybs, normos ir taisykls yra itin svarbi ir skmingos veiklos, ir pokyi dimensija. Antra, krybins industrijos tampa svariu ekonomins pltros ir eksporto segmentu, takingu regionins, miesto ir bendruomens regeneracijos ir tvarios pltros veiksniu (Gibson ir Cloc-

15

ker, 2005). Treia, krybingumas gauna horizontali (ne vien menams, bet ir kitoms sritims) bding ir pageidaujam dimensij. Krybingumo konceptas darosi vis populiaresnis politiniuose diskursuose: JAV, Australijos, Singapro, Didiosios Britanijos ir kit ali vairaus lygio politikai skelbia krybingumo skatinimu grindiamas naujsias urbanistins ir regionins pltros vizijas. Vienas pagrindini krybingumo populiarumo kaltinink yra JAV sociologijos profesorius Richardas Florida.

Talentai, technologijos ir tolerancija

Providense miestas Rod Ailende rpinasi jaun talenting darbuotoj pritraukimu technologijos sektori ir skelbiasi nacionaline nepriklausomos roko muzikos sostine. Pitsburgo miesto valdia rengia dvirai ir riedui takelius, kad miestas tapt patrauklus aktyv gyvenimo bd mgstantiems monms. Memfyje grup meninink ir technologij iniuk pasirao manifest, kuriuo miesto valdia raginama padaryti miest vairovs ir atvirumo, kultrini ir seksualini maum traukos epicentru. Taip ie ir kiti Amerikos miestai ieko nauj keli klestjim. Visus juos kvp R. Florida, 2002 m. pasirodiusioje ir ikart tapusioje pasauliniu bestseleriu, o dabar jau ir chrestomatija knygoje Krybins klass kilimas (Florida, 2002) teigiantis ms amiuje vykus esminiam pokyiui, kuris siejamas su naujos krybins klass (angl. creative class) atsiradimu. Kaip ir daugelis kit tyrj, R. Florida siek isiaikinti, kaip mogaus krybins galios kuria ekonomin naud, kas lemia vien miest klestjim ir augim, o kit nuosmuk. prastas aikinimas, kad ekonomin augim lemia gamybos koncentravimas (kuo didesns mons, tuo daugiau sukuriama darbo viet, o mons keliauja ten, kur yra darbo), iandien yra netiki-

namas: mons nra vergai, kurie tiesiog seka paskui darbo vietas, teigia R. Florida. Lycos kompanijos, pradjusios savo veikl Pitsburge ir ilgainiui persiklusios Boston, kur buvo daugiau kvalifikuot vadybinink, technolog ir verslinink, pavyzdys paskatino R. Florid sudaryti pramons ir talenting moni koncentracijos emlap. 1998 m. R. Florida susipaino su Gariu Gatesu, tyrusiu gj lokalizacijos modelius, ir buvo nustebintas dviej skirtingais tikslais sudaryt emlapi panaumo. Tai paskatino R. Floridos ivad, kad talentai buriasi ne tik ten, kur yra technologij ir pramons koncentracija ir klestjimas, bet ir vairov, ne niveliuota, o diversifikuota ir tolerantika aplinka. Gj indeksas tapo vienu i R. Floridos tolerancijos indekso parametr, u tai jis sulauk daug kritikos (Florida, 2004). R. Florida lauo nusistovjusi nuomon, kad auktj technologij amiuje geografin (dis)lokacija, vieta praranda savo prasm. Atvirkiai, sako R. Florida, monms vis lengviau ir daniau keiiant darbovietes ir gyvenamsias vietas, btent geografin vieta, o ne organizacija, lemia j pasirinkim. Krybiki mons telkiasi tokiose vietose, kurios jiems patinka. R. Floridos pairoms didels takos turjo garsios XX a. JAV urbanists Jane Jacobs darbai, ypa 1961 m. pasirodiusi jos knyga Didij Amerikos miest gyvenimas ir mirtis. Joje J. Jacobs kritikuoja modernisias urbanistines politikas, kurios buldozerio principu kuria ekonominiams tikslams tarnaujanias infrastruktras, neatsivelgia individo reikmes ir taip sugriauna vidines miesto bendruomenes. iame kontekste mintina ir kito amerikiei urbanistikos sociologo Rayaus Oldenburgo sukurta ir pastaruoju metu itin ipopuliarjusi treiosios vietos idja (plaiau r. Glosien et al., 2006). R. Florida konstatuoja, kad gimining veikl aglomeracija didmiesiuose yra akivaiz-

16

dus faktas: Detroitas ir Silicio slnis, teatr koncentracija Brodvjuje, elektronikos ir automobili gamybos Mechike, kompiuterins rangos Singapre yra tik keli pavyzdiai. R. Floridos nuomone, reikia klausti, ne ar vyksta pramons aglomeracija, o kodl ji vyksta. Ligioliniai atsakymai klausim, rodantys, kad koncentracija ir kaimynyst yra vaisingos, nes sukelia purslus gamybos ir veiklos pltr ir diversifikacij ar kad kai kurioms veiklos sritims svarbs yra tiesioginiai kontaktai, iki galo nepaaikina reikinio esms. R. Florida teigia, kad kompanijos buriasi, nes jos siekia suburti talentingus mones. Krybins klass kilime, o vliau ir studijoje Europa krybikajame amiuje (Florida, Tinagli, 2004) pateikta trij T formul (technologijos, talentai, tolerancija) tapo ne tik plaiai pasaulyje vartojama metafora, bet ir paskatino daugel autori atidiau pavelgti aplinkos, gyvenimo bdo ir vertybi veiksnius ekonominiam augimui. R. Floridos teorija grindiama naujo kapitalo tipo krybinio kapitalo konceptu. mogikasis kapitalas, kurio esm sudaro isilavinimas, yra svarbus, taiau juo talent koncentracijos tam tikrose vietose negalima paaikinti. iandienje visuomenje, pasak R. Floridos, vertingiausias yra krybinis kapitalas. Jis paaikina ir ekonomins pltros veiksnius, ir motyvus, kuriais remiasi krybingi mons rinkdamiesi tam tikras vietas gyventi ir dirbti. R. Floridos teorijoje vienoda svarba yra teikiama ir ekonominiams, ir gyvenimo bdo veiksniams. R. Floridos krybingumo indeks, naudojam empiriniams matavimams, sudaro keli komponentai: Auktj technologij indeksas, ymintis i technologij gamyb; Inovacij indeksas, matuojamas patent skaiiumi vienam gyventojui;

Gj indeksas tos paios lyties por, gyvenani regione, skaiius; Bohemos indeksas meninink ir krj skaiius; Talent indeksas bakalauro ir auktesn isilavinim turini gyventoj skaiius; Taut katilo indeksas, ymintis rasin, etnin ir kultrin vairov; Jungtinis vairovs indeksas gj, bohemos ir taut katilo indeks visuma; Krybingumo indeksas inovacij, auktj technologij, gj ir krybins klass indeks visuma. Btent iais vairovs ir tolerancijos matais R. Florida sujungia gamybin veikl su vietos kokybe (Brecknock, 2004), matuoja esam miest ir valstybi bkl ir nustato ateities tendencij gaires (pav.). Tolerancija ir krybingumas koreliuoja su pasaulinio konkurencinio pranaumo parametrais. Mano nuomone, rao Florida, ekonominio augimo nelemia vien kompanijos; jis bdingas toms vietoms, kur mons yra tolerantiki, vairs ir atviri krybingumui nes tai yra vietos, kur vis tip krybingi mons nori gyventi. (Florida, 2002, p. XVIII) R. Floridos koncepcijos vert daugiausia sudaro tai, kad jis privert suabejoti labai paplitusia nuostata, kad visuomenje vykstani pokyi varomoji jga yra technologijos. Tikrieji ms amiaus pokyiai yra subtilesni gyvenimo, laisvalaikio ir darbo bdo pasikeitimai. Tai, kas, jo manymu, jungia visus iuos pasikeitimus lankstus darbo grafikas vietoj griet darbo valand (mons vis laik dirba, nors kartu atrodo, kad jie niekad nedirba), neformali apranga darbe vietoj nustatyto formalaus kostiumo (dinsuoti vadovai, auskaruoti ir tatuiruoti vadybininkai), vlyvos santuokos ar netradicins eimos vietoj ankstyv vedyb, danas darboviets keitimas vietoj sitvirtinimo viena17

Pav. Europos krybingumo matrica altinis: Florida, Tinagli, 2004

me darbe visai karjerai, mobilumas, gyvenimo vietos lengvesnis pakeitimas vietoj sikrimo visam gyvenimui, nekonvencionalus elgesys (suaugs vyras lekiantis dviraiu ar moteris ratukinmis paiomis) ir pan. yra krybingumas, kuris yra ir individo raikos pagrindas, ir vis plaiau pripastama socialin bei organizacin vertyb, ir pagaliau ekonominio augimo altinis. Krybingumas, o ne inios ar informacija yra ms amiaus ekonominio augimo konkurencinio pranaumo altinis. R. Florida mano, kad krybingumas iki iol buvo suprantamas siaurai daniausiai kaip iradingumas, gebjimas kurti naujus produktus, rengimus ir pan. iandienje ekonomikoje krybingumas yra multidimensinis, jis reikiasi daugeliu viena kit sustiprinani form. Technologinis (iradimai), ekonominis (antrepreneryst), meninis ir kultrinis (kryba ir raika) krybingumo tipai vienas kit papildo ir kvepia. Tokios simbiozs pavyzdiai gali bti kino, video, kompiuterini pramog ir kitos krybins industrijos. Nors krybingumas gali bti matuojamas tam tikrais jo iraikos matais patentais, iradimais, kriniais ir kt., jis negali bti traktuojamas kaip materials ar finansiniai itek-

liai. Krybingumas yra neapiuopiamas, kol jis nepasireikia. R. Florida ragina krybingum laikyti viena i viej grybi (angl. public good). Btent slyg krybingumui skleistis sudarymas, palaikymas, skatinimas turi tapti nauja ekonominio ir socialinio gyvenimo paradigma. i nauja paradigma susijusi su nemaais tradicini poiri ir etikos pokyiais. iandien kompanijos priima atsakingas pareigas tuos, kurie vakar buvo laikomi ekscentrikais ir nonkonformistais, keistuoliais, bohemos monmis, netinkamais rimtam darbui. Btent netrivialios asmenybs dabar kvieiamos iekoti sprendim susidrus su paiais rimiausiais ikiais. Tie, kurie sdjo ant atsargini suolelio, tampa pagrindins sudties aidjais. R. Florida pastebi, kad talentingiems ir krybingiems monms patrauklios yra ne tegu ir klestinios, bet vieno profilio (technologij ar pramons) vietos, o btent daugiaprofilins, vairi krybingumo apraik ssajas galinanios vietos. Tai R. Florida aikina krybinio etoso kaip socialinio gyvenimo form kaitos veiksnio radimusi. R. Putnamas socialini ryi susilpnjim vadina visuomens atomizacija ir polink aisti bou-

18

ling pavieniui vardija kaip bendruomeni erozijos liudijim (Putnam, 2000), o R. Florida yra links tame matyti tiesiog permain: kiekviename ms gyvenimo aspekte stiprius ryius pakeit silpnos ssajos (Florida, 2002, p. 7). Ryi su aplinkiniais monmis ir institucijomis silpnjimas, R. Floridos aikinimu, yra padidjusio umezgam kontakt skaiiaus rezultatas. R. Florida cituoja ijus pensij pramoninink, pasakojus, kad jo tvas uaugo maame mieste ir vis gyvenim dirbo toje paioje monje. Per vis gyvenim jis painojo kokius keturiolika moni. A sutinku daugiau per vien dien. Jei anksiau mones siejo visuomens institucijos, o tapatyb formavo grups, ms dien esmin charakteristika yra tai, kad mes patys siekiame formuoti savo tapatyb. Krybinio etoso pagrindinis bruoas yra nuolatin savikra ir nuolatinis savs krimas i naujo, atspindintis ms krybingum, teigia R. Florida. Ir nors jis tiesiogiai nevardija to kaip vlyvosios modernybs ar pomoderniosios visuomens ypatybs, is iuolaikinio mogaus reflektyvumas neabejotinai susijs ir su iomis doktrinomis. Apie siekim atkurti bendruomenes, kuri mums nebereikia, per didels socialins sanglaudos bendruomenje sukuriamus neigiamus (udarumo, svetimj nesileidimo, sstingio) efektus, pagaliau apie tai, kad tikjimas bendruomenmis yra nepagrstai romantizuotas, rao daugelis autori (pvz., Sprigings, Allen, 2005). Siekimas suburti, kondensuoti bendruomenes, pasak kai kuri autori, radosi pirmojoje industrinje visuomenje, kurioje pramons kompanijos buvo pagrindiniai darbdaviai, darbo jgos dominuojantis poreikis buvo vyrika, fizikai stipri darbo jga, o sidarbinimo visam gyvenimui gamykloje garantijos aplink pramonines industrijas suformavo maskulinikais darbo ryiais ir branduolins ei-

mos modeliu pagrstas vietos bendruomenes (Sprigings, Allen, 2005). Antrojoje modernybs fazje, kuri Z. Baumanas vadina takija modernybe (angl. liquid modernity; Bauman, 2000), pramons eros teiktas saugumas tapo kur kas maesnis. Skms garantas tapo nebe kompanijos teikiami kontraktai, o individualus, asmeninis pasirinkimas, rytas ir rizika. Fizins vyrikos darbo jgos poreikis tapo ne toks aktualus, rinkoje imta kotiruoti minktas ir moterikas kvalifikacijas, inias ir savybes. Gebjimas krybikai sprsti darbe kylanius klausimus, rodyti iniciatyv keiiant, tobulinant, atnaujinat gaminamus ar parduodamus produktus ar paslaugas vertinamas kur kas labiau nei gebjimas paklusti nurodymams ir juos vykdyti. Dizaino, mados, architektros, reklamos, kino, televizijos, pramog sektoriai, taip pat finans, verslo, teiss konsultant paslaugos ir veiklos sferos isiplt neregtai. ios gamybos ir paslaug sferos vadinamos refleksyviomis (Lash & Urry, 1994).

Krybingumas, inovatyvumas ir antreprenerikumas

Inovacija yra krybin destrukcija J. Schumpeteris

Tradicikai krybingumas siejamas su menais, literatra ir kultra apskritai, taiau taip pat ir su iradimais, kurie priklauso mokslini tyrim sriiai. prastinis inovatyvumo kontekstas yra pramon, gamyba, komercija, organizacij vadyba. Taiau iandien ie terminai pramaiiui vartojami vairiuose diskursuose: krybingumas priklauso ne vien meno ar literatros krjams, bet ir verslininkams, vadybininkams; negana to, bet kurios srities ir bet kokio rango darbuotojui keliami lankstumo, savarankikumo, adaptyvumo, iniciatyvumo reikalavimai, kurie yra ne kas kita kaip indivi-

19

do krybingumo raika2. Inovatyvumas mene vertinamas ne maiau nei versle, o antreprenerikumas, arba verslumas, kuris klasikine prasme taip pat yra ekonomins sferos kategorija, iandien labai danai vartojama muzikos, kino, teatro ir kitose meninse bei krybinse industrijose (i kur, beje, yra ir kilusi) ar sporte, kur antrepreneris (arba agentas ar vadybininkas, taiau ne bet koks, o sumanus, inovatyvus, apsukrus, krybingas) yra atlikjo(s) ar sportininko(-s) tarpininkas, utikrinantis skming (daugiau komercine, bet taip pat menine ar sportine prasme) jo(s) veikl (Wilson ir Stokes, 2006). Krybingumas, tradicikai siejamas su kvpimo ar net apvaizdos dimensija, iandien demistifikuojamas: skaidomas elementus, pripastama, kad jis nra gimta dovana, o iugdomas gebjimas. Jis aikinamas ne tiek kaip inojimas ar isilavinimas, kiek kaip gebjimas sintezuoti, kurti naujus derinius. Be to, krybingumas reikalauja savikliovos ir pasiryimo rizikuoti. Krybiki mons, krybingos idjos griauna nusistovjusias normas ir taisykles; tam reikia drsos ir pasitikjimo savimi. Krybingumas yra maitas3. Taigi, krybingumas yra daugiadimensis, jis susijs ir su intelektu, ir su atkakliu darbu, ir
2 Siekiant pabrti naujj krybingumo kaip ne nauj produkt, o nauj schem ar algoritm tiems produktams sukurti prasm, angliki odiai creativity, creative neveriami rus kalb: Ch. Landry knyga rus kalba vadinasi , R. Floridos . 3 taigiai apie kultr kaip mait yra kalbjusi Julija Kristeva: [] manau, kad kyla grsm esminiam kultros-maito ir europinio meno aspektui ir paiai kultrosmaito ir meno kaip maito svokai, kai nnai mus upldo pramog kultra, performanso kultra ir reginio kultra. Leiskite man isakyti savo nerim. Ms modernusis pasaulis pasiek tok vystymosi tak, kai tam tikrai kultrai ir menui, jei ne visai kultrai ir visam menui, gresia pavojus ir negalimumas. Kaip jau sakiau, ne regini menui ar kultrai ir ne informacijos menui ir kultrai, kuriuos globoja iniasklaida, o btent menui ir kultraimaitui. O kuriami jie gauna tokias neprastas ir brutalias formas, jog j prasm publikai dingsta. [] Privalome neatidliodami ugdyti kultr-mait, remdamiesi sa-

su eksperimentavimu, bandymais, iekojimais. Krybingumas traukia; daugelis krj neumezga artim ryi, nesukuria eim. Daniausiai krybingum skatina ne (vien) materialaus atlygio, o vidinio pasitenkinimo siekimas. iandien krybingumas suprantamas ne kaip individualus, o socialinis procesas, kai iekojimai ir sprendimai vyksta grupse, komandose, bendraujant ir bendradarbiaujant. Be to, krybingumui reikalinga tam tikra aplinka: pakankamai stabili, kad utikrint tstinum, taiau pakankamai diversifikuota ir atvira, kad skatint eksperimentavim ir krybingum. Tyrjai yra pastebj, kad technologini inovacij klestjimas neretai bna trumpalaikis, ypa jei socialinis-kultrinis fonas rigidikas. Taigi, krybingumas nra kakas, kas nepaliaujamai gali lietis kaip i gausybs rago. Btent krybingumas iandien vis daniau suvokiamas kaip esminis individo skms veiksnys iniomis grstoje visuomenje ir ekonomikoje. Krybingumas nebesuprantamas siaurai vien kaip meninis krybingumas, o kaip gebjimas naujai pritaikyti turimas inias, patirt, intuicij, idjas; daniausiai pripastama, kad tai gebjimas, kuris imokstamas ir kur gali gyti visi. Krybingumo neimokstama vakuume, tai nuolatins individo sveikos su kitais ir su aplinka rezultatas. Skatinaniai krybingum aplinkai bdingi ie bruoai: pasitikjimas: saugs, pasitikjimu grsti santykiai ir tolerantika aplinka yra svarbs, kad mons galt rizikuoti, bandyti, mokytis i klaid; veiksm laisv: krybikai taikyti inias manu tik tada, kai mons gali rinktis, k ir kaip jie nori daryti;

vo estetiniu paveldu ir jame iekodami nauj variant. [...] iandien galime savs paklausti, ar tik ne maito patirtis yra vienintelis ms isigelbjimas nuo gresianio monijos robotizavimo. is maitas vyksta, bet jam dar nerandama nei odi, nei darnos, galinios suteikti jam oraus Groio galbt j ir nebus rasta (Kristeva, 2003).

20

kontekst vairov: besimokantieji turi ibandyti skirtingus kontekstus, kuriuose jie gali taikyti inias; tinkamas gebjim ir rizikos balansas: krybingumui pasireikti reikalingi ikiai, kurie priimami tinkamais gebjimais ir iniomis; interaktyvus keitimasis iniomis ir informacija: krybingumas puoseljamas nuolatinio keitimosi idjomis grtamojo ryio ir vertinimo aplinkoje; reals rezultatai: krybines galias ir motyvacij stiprina pasiekti reals rezultatai, diegti konkrets pokyiai (Ind ir Watt, 2004). Krybingumas yra ne vien ekonomikos variklis, bet ir bdas priimti socialinius, politinius ir kultrinius ikius bei permainas. Jis svarbus tiek konkurencingumo didinimui, tiek socialins atskirties mainimui ir veikimui, taip pat organizaciniam atsinaujinimui, bendruomeni regeneracijai, politini sprendim primimui. Krybingumo ugdymui reikia atsisakyti sen mokymo metod, dalies turinio; beprasmika prie jau esamos edukacins sistemos pridti vis naujus reikalavimus, neilaisvinant jiems reikalingos erdvs. Nauja krybingumo samprata apima gebjimus velgti problemas, jas formuluoti ir sprsti, o ne gilinti; gebjimus perkelti inias kitus kontekstus; btinumo nepaliaujamai mokytis ir galimybs daryti klaidas pripainim; gebjim susitelkti tikslo pasiekim. Nors krybingumas tiesiogine prasme suprantamas kaip gebjimas kurti, daniausia jis reikia gebjim matyti reikinius ar situaci-

jas kitaip, savaip, naujovikai. Daniausia tai susij su nusistovjusi ties, poiri ir tradicij lauymu, taigi, krybingas mogus yra drsus, rizikuojantis, pasitikintis savimi. Btent tokiomis savybmis apibdinamas ir antrepreneris bei iradjas, novatorius. Taiau kryba ir iradimai taip pat reikalauja ini, isilavinimo, imanymo, nuolatins paiekos ir usidegimo. Atradimams ir naujoms idjoms reikalinga skm, taiau ar ne daniausia ji aplanko tuos, kurie labiausiai jai pasireng? (Jacobs, 2005). ie laims kdikiai paprastai esti smalss, plai interes mons, o krybingum labiausiai ir skatina idjos i visikai skirting srii. Krybingumas lauo nusistovjusias ribas ir sukuria naujus derinius. Tai btina, bet nepakankama iradim ir inovacij slyga. Krybingumui reiktis btina tolerancija iskirtiniams monms ir netrivialioms idjoms, prietaravimams ir ambivalencijai. Visa tai manoma tik demokratikoje ir tolerantikoje aplinkoje ir kultroje. Taigi, nors inovacijos ir krybingumas nra tapaios svokos, kai kurie autoriai ir vien (Schienstock, Hmlinen, 2001), ir kit kategorij (Florida, 2002) apibdina tais paiais bruoais: bazinis, visur esantis, ne marginalinis reikinys; socialiai rmintas; svarbi sintez, derinimas, kombinavimas; daugiapakopis ir daugiaaspektis procesas, apimantis atradim, eksperimentavim, imitavim, pritaikym; tturintis neapibrtumo, neaikumo, rizikos, netikrumo.

21

LITERATRA
BAUMAN, Zygmunt. Liquid Modernity. Prieiga per internet: http://www.supervision-eu.org/anse/bauman%20englisch.pdf BRADFORD, Neil (2004). Creative Cities Structured Policy Dialog Backgrounder / Canadian Policy Research Networks, 2004. Prieiga per internet: http:// www.cprn.com/documents/31345_en.pdf CHOI, Chong Ju; CHEN, Stephen; YIN, Eden; CHENG, Philip (2004). Cultural Capital: Global Cities and International Business Research. Interaktyvus [irta 2006 m. birelio 1 d.]. CUPERS, Kenny (2005). Towards a Nomadic Geography: Rethinking Space and Identity for the Potentials of Progressive Politics in the Contemporary City. International Journal of Urban and Regional Research, December, vol. 294, p. 729739. DONSKIS, Leonidas (1994). Moderniosios smons konfigracijos: Kultra tarp mito ir diskurso. Vilnius: Baltos lankos, 1994. 281 p. Eurocult21 Stories (2005): [EU project under The Key Action City of Tomorrow & Cultural Heritage in the 5th Framework Programme].248 p. Prieiga per internet: http://www.eurocult21.org/books/Eurocult21Stories3-250 screen.pdf Europe as a Cultural Project: Final Report of the Reflection Group (20022004) / European Cultural Foundation. 40 p. Prieiga per internet: http://demo.eurocult.org/uploads/docs/301.pdf FLORIDA, Richard (2002). The Rise of the Creative Class: And How Its Transforming Work, Leisure, Community and Everyday Life. New York: Basic Books. 434 p. ISBN 0-465-02477-7 FLORIDA, Richard (2003). Cities and the Creative Class. I City & Community [interaktyvus]. March 2003 [irta 2006 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internet: http://www.creativeclass.org/acrobat/florida.pdf FLORIDA, Richard (2004). Revenge of the Squelchers: The great creative class debate. April 2004 [irta 2006-02-08]. Prieiga per internet: http:// www.creativeclass.org/acrobat/squelchers_document 050204.pdf FLORIDA, Richard (2005a). The Flight of the Creative Class. FLORIDA, Richard (2005b). The World Is Spiky: Globalization has changed the economic playing field but hasnt levelled it. The Atlantic Monthly, October, p. 4851 [irta 2006 m. vasario 8 d.]. Prieiga per internet: http://www.creativeclass.org/acrobat/TheWorldIsSpiky.pdf FLORIDA, Richard; TINAGLI, Irene (2004). Europe in the Creative Age. Demos, 48 p. [irta 2006 m. vasario 6 d.]. Prieiga per internet: http://www.demos.co.uk/catalogue/creativeeurope/ GIBBONS, Michael; LIMOGES, Camille; NOWOTNY, Helga et al. (1994). The New Production of Knowledge: The Dynamics of Science and Research in Contemporary Societies. Sage Publications, 1994. 179 p. GIBSON, Chris; KLOCKER, Natasha (2004). Academic publishing as creative industry, and recent discourses of creative economies: some reflections. Area, vol. 36, no. 4, p. 423434 [irta 2006 m. gegus 29 d.]. Prieiga per duomen baz Blackwell Synergy. GLOSIEN, Audron; PETUCHOVAIT, Ramun; PADAGAIT, Giedr (2006). Biblioteka kaip treioji vieta. Informacijos mokslai, t. 39, p. 3252. HARRIS, Kevin; DUDLEY, Martin (2005). Public Libraries and Community Cohesion: Developing Indicators [interaktyvus]. London: Museums, Libraries and Archives Council, 2005. 40 p. [irta 2006 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internet: <http://www.mla. gov.uk/resources/assets//I/id1410rep_pdf_6655. pdf> HENKEL, Cathy (2002). From lifestyle to industry clusters: potential for growth of audiovisual and creative industries in the Northern Rivers region of New South Wales. Presented on 11 July 2002 at the Australian and New Zealand Communications Association Conference in Tweed Heads. Prieiga per internet: http://www.regionalartsnsw.com.au/docs/c_ henkel_july_02.pdf HOSPERS, Gert-Jan (2003). Creative Cities: Breeding Places in the Knowledge Economy. Knowledge, Technology & Policy, Fall, vol. 16, no. 3, p. 143162. HOSPERS, Gert-Jan; VAN DALM, Roy (2005). How to create a creative city? The viewpoints of Richard Florida and Jane Jacobs. Foresight: The Journal of Future Studies, Strategic Thinking and Policy, 7 (4), p. 812. IND, Nicholas; WATT, Cameron (2004). Inspiration: Capturing the Creative Potential of JACOBS, Jane (1961). The Death and Life of Great American Cities KRISTEVA, Julia (2003). Maito prasm ir beprasmyb: psichoanalizs galios ir ribos. Vilnius: Charibd: 2003. 256 p. KRUGMAN, Paul (1979). A Model of Innovation, Technology Transfer, and the World Distribu-

22

tion of Income. The Journal of Political Economy, vol. 87, no. 2. (Apr., 1979), p. 253266. LANDRY, Ch. (2000). The Creative City: A tolkit for urban innovators. London: COMEDIA. LARNER, Wendy; Le HERON, Richard (2002). The Spaces and Subjects of a Globalising Economy: A situated exploration of method [irta 2006 m. gegus 29 d.]. Prieiga per internet: http://www.isanet.org/noarchive/larnerheron. html LASH, Scott; URRY, John (1994). Economies of Sign and Space. London: Sage. MUMFORD, Lewis (1938). The Culture of Cities. New York: Harcourt, Brace and company, 586 p. MUMFORD, Lewis (1956). The Natural History of Urbanization. Chicago, 1956 [irta 2006 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internet: http://habitat. aq.upm.es/boletin/n21/almum.en.html MUMFORD, Lewis (1961). The City in History. Pelican Books. 696 p. NONAKA, Ikujiro; TOYAMA, Ryoko; KONNO, Soboru (2000). SECI, Ba and Leadership: a Unifed Model of Dynamic Knowledge Creation. Long Range Planning 33, p. 534 [irta 2006 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internet: http://www.hig.se/~lbn/Kurser/ IndorgC/Nonaka_etal_2000_SECI.pdf OECD (2000). The Creative Society of the 21st Century. OECD: Paris: OECD, 196 p. [irta 2006 05 29]. Prieiga per internet: http://www.oecd.org/dataoecd/41/ 13/35391171.pdf OZGA, Jenny; JONES, Robert (2006). Travelling and embedded policy: the case of knowledge transfer. Journal of Education Policy, vol. 21, no. 1, January 2006, p. 117 [irta 2006 m. gegus 29 d.]. Prieiga per internet: http://www.ces. ed.ac.uk/eyt/EYT_papers/TEDP_A_139129.pdf PATARKIN, E.; VISSER, L. Y. (2003). Creativity and creative learning in the context of electronic communication networks: A framework for analysis of practice and research. LDI working paper no. 4, January [irta 2006 m. gegus 29 d.]. Prieiga per internet: http://www.learndev.org/dl/Creativity&CreativeLearning.pdf PUTNAM, Robert D. (2000). Bowling alone: the collapse and revival of American community. New York [N.Y.]: Simon and Schuster. 541 p. RIFKIN, J. (2002) The Age of Access: The New Politics of Culture vs. Commerce [irta 2006 m. gegus 29 d.]. Prieiga per internet: http://www.aec.at/ en/archiv_files/20021/E2002_043.pdf RIFKIN, Jeremy (2001). The Age of Access: The New Culture of Hypercapitalism, Where all of Life is a Paid-For Experience. Tarcher. 320 p. ISBN: 1585420824

RIFKIN, Jeremy (1995). The end of work: the decline of the global labor force and the dawn of the postmarket era. New York: Putnam. xviii, 350 p. SCHIENSTOCK, Gerd; HMLINEN, Timo (2001). Transformation of the Finnish innovation system: A network approach. Sitra Reports series 7. Helsinki. 247 p. Prieiga per internet: http://www.sitra.fi/ Julkaisut/raportti7.pdf SCOTT, A. J. (1997). The Cultural Economy of Cities. International Journal of Urban and Regional Research, vol. 21, no. 2, p. 323339. Prieiga per duomen baz Blackwell Synergy. SIMONSEN, Kirsten (2001). Space, culture and economy a question of practice. Geografiska Annaler: Series B, Human Geography , 83 (1), p. 4152. doi: 10.1111/ j.0435-3684.2001.00089.x [irta 2006 m. birelio 1 d.]. Prieiga per duomen baz Blackwell Synergy. SOJA, E. (1999). In different spaces: The cultural turn in urban and regional political economy. European Planning Studies, Feb. 1999; 7, 1; ABI/INFORM Global, p. 6575. http://www-personal.umich.edu/ ~sdcamp/readings/Soja%201999.pdf SPRIGINGS, Nigel; ALLEN, Chris (2005). The Communities we are regaining but need to lose. Community, Work & Family, vol. 8, no. 4, p. 389411 [irta 2006 m. birelio 1 d.]. Prieiga per internet: http://taylorandfrancis.metapress.com/media/ l2t6ddk1am0tvpcb4e86/contributions/t/0/7/2/ t07201r7956um0p2.pdf SWEDBERG, Richard (1991). Joseph A. Schumpeter: His Life and Work. Polity Press. 294 p. ISBN 07456-1174-4. TRUEMAN, Myfanwy; KLEMM, Mary; GIROUD, Axele (2004). Can a city communicate? Bradford as a corporate brand. Corporate Communications: An International Journal, vol. 9, no. 4, p. 317330 WIESAND, Andreas; SNDERMANN, Michael (2005). The Creative Sector an Engine for Diversity, Growth and Jobs in Europe: An overview of research findings and debates prepared for the European Cultural Foundation. 18 p. [irta 2006 m. balandio 17 d.]. Prieiga per internet: http://www.eurocult.org/pdfdb/sharing/Creat.pdf WILSON, Nicholas, C.; STOKES, David (2006). Managing Creativity and Innovation: The Challenge for Cultural Entrepreneurs. Journal of Small Business and Enterprise Development, vol. 12, no. 3, p. 366378 [irta 2006 m. gegus 29 d.]. Prieiga per duomen baz EmeraldFulltext. WINTHER, Lars; with contributions from Niels Albertsen, Hans Thor Andersen and Darrin Bayliss. Cities and the knowledge-based economy: Research

23

proposal. Centre for Strategic Urban Research Realdania Research [irta 2005 m. gruodio 8 d.]. Prieiga per internet: http://www.geogr.ku.dk/projects/ tapas/TAPAS%20Working%20Paper%200503.pdf World Bank (2002). Connecting knowledge societies: new challenges for tertiary education. Washington. ZOOK, Matthew A. (2004). The Knowledge Brokers: Venture Capitalists, Tacit Knowledge and

Regional Development. International Journal of Urban and Regional Research, vol. 28, no. 3, p. 621641. ZUKIN, Sharon (2002). The Culture of Cities. Blackwell. 322 p.
, . .(1984). . In: : . , XVIII. , . 3045.

CREATIVITY IN THE KNOWLEDGE SOCIETY: A MAP OF IDEAS Audron Glosien Summary

Knowledge society puts more emphasis on intellectual, social, cultural and other forms of soft capital than on the hard forms of it. Big hopes and expectations for growth and development are connected with the effective use of knowledge in all spheres of human life. But many authors today emphasize that it is not the production of knowledge but its transfigurations and diffusions that make a difference and that not scientific knowledge itself but creativity is the main resource of the postmodern knowledge society. Traditionally, creativity is connected to cultural field and is perceived as a prerequisite for artistic activities. Today, the notion of creativity has expanded to cover different types of technical, intellectual, entrepreneurial and other creativity. Furthermore, it is very often defined and understood broadly, as underlying quality of almost all activities. Postmodern society does not value obedient performance of predefined tasks; it wants innovation in every step and moment. Creativity is one of the basic concepts that unites both arts and culture, science, research, and contemporary business where execution of prescribed tasks is no longer seen as valuable asset. Innovation, ability to see things from a different angle becomes one of the most desired features of human capital in any firm or organization. Such obsession with creativity was much influenced by Richard Florida whose views and postulates are explored in this article alongside with the concepts of new economical and cultural geography on the paradox of place and space in the virtual world. The more todays life and work is wired, the more freedom people have to choose when and from where to work. Traditional offices are no longer needed, cities and areas created during the industry age (houses, schools, shops, kindergartens built around the plant there the father works) are no longer attractive for young people who find these infrastructures obsolete and not inspiring as they lead completely different life-style the former generation did. They look both for a challenging work also inspiring and dynamic surroundings for living and going out. Cultural regions, innovation regions, cities of culture and knowledge cities, innovation corridors, third places all these geographically-based concepts and phenomena show the importance of geographical proximity in the world that has declared its virtuality. Huge amount of new geographical and urban research shows how important is the physical space in the virtual age.

teikta 2007 m. balandio 14 d.

24