1. Projekto samprata ir savybs.

Projektas tarpusavyje susijusios uduotys, kurias atlikti apsiima organizacija, kad pasiekt
nustatytus tikslus, kurios turi nustatyt pradi ir pabaig, yra suvarytos ilaid bei turi
nustatytus laiko ir itekli reikalavimus. Projektas tai laikina veikla, kurios tikslas yra sukurti
unikal produkt ar paslaug. PROJEKTO BRUOAI:
Projektas yra planuojamas, finansuojamas ir gyvendinamas kaip atskira sistema.
Projektas gali bti konkrei ali susitarimo objektas, kuriam paskiriami itekliai ir sava
vadovyb.
Projektas turi konkret pradios ir pabaigos laiko moment, t. y. period, per kur tikimasi
pasiekti numatytus tikslus.
Projektas turi aikias ribas, numatytus iteklius.
Tai konkretus ir unikalus darbas, vykdomas pagal patvirtint dokumentacij. Projekto veikla
vykdoma komandiniu bdu.
Projekto savybs:

1. Aikus, konkretus tikslas ir udaviniai

2. Grietas laiko ribojimas
3. Kompleksikumas, atskirumas
4. Naujumas, originalumas, unikalumas
5. Itekli apribojimai
6. Dalyvi vairov
7. Pasikeitimai

2. Projekto valdymo samprata ir procesai.

Projekt valdymas yra ini, gdi, ranki ir metod taikymas projekto veikloms, kad
patenkinti projekto reikalavimus. Projekto valdymas apima:

- reikalavim identifikavim.

- nustatym aiki ir pasiekiam tiksl;

- prietaring kokybs, apimties, kainos ir laiko poreiki balansavim;

- pritaikym specifikacij, plan ir metod skirtingiems vairi suinteresuot asmen poreikiams ir

lkesiams.

PROJEKTO VALDYMO PROCESAI

Identifikavimas

Naujo produkto reikm To produkto vaizdas ir jo krimo strategija Identifikavimas

Planavimas

Apima visus elementus, kurie sudaro projekto plan.

gyvendinimas
 Visi projekto udaviniai ir j gyvendinimui numatyti darbai tampa realybe, priartinania
sumanyto projekto rezultat.

Ubaigimas

Parengiamos projekto ataskaitos, su projekto rezultatais supaindinami suinteresuoti partneriai.

vertinimas

Galutin (sumuojamj) projekto vertinim atlieka organizacijos, vairi fond atstovai, rmjai,
usakovai, klientai, usienio ekspertai ir kt.

PROJEKT VALDYMO SRITYS Projekt

3. Projekto skms faktoriai.

1. Tinkamai nustatytos projekto gyvendinimo kainos.

2. Tinkamai pasirinkti veiksmai ir j detalizavimas.
3. Pasirinktos tikslins auditorijos.
4. Galimybs prisitaikyti prie pokyi.
5. Netrukdomas pagrindinis darbas organizacijoje.
6. gyvendinant projekt nekeiiama organizacijos kultra.
Projekte turi bti smata, kurioje atsispindi visos ilaidos, reikalingos projektui
atlikti. Taiau projektu nevadinama paraika kok fond, kuriame apraomas
projektas. Paraika nra projektas, ji gali bti tik vienu projekto etap.
Kad projektas vykt sklandiau, reikia projekt aprayti. Projektas - tai veikla, o jo
aprayme turi atsispindti tai, ko siekiama projektu, kaip tai bus pasiekta, kaip bus
pasverta tai, kas pasiekta.
Projektas turi papildyti ir prisidti prie organizacijos misijos ir vizijos gyvendinimo;
Projektas turi bti atskirtas nuo organizacijos veiklos, kad itekliai bt valdomi
efektyviai;
Projektas turi papildyti organizacij, suteikti galimybes sprsti problemas, kuri pati
organizacija neisprendia.
Projektas turi prisidti prie nauj ir tobulesni gdi formavimosi tarp projekt
gyvendinani komandos nari;
Tarptautini projekt gyvendinimo atveju, projektas turi kurti naud visiems
projekto partneriams.

4. Daniausiai pasitaikanios klaidos rengiant projektus. Projekto neskms veiksniai.

Daniausiai pasitaikanios klaidos

Projektas neatitinka ar nepakankamai atitinka programos turinio ar Gairi pareikjams;

Nenurodytos tikslins grups, nenurodyti arba nepagrsti tikslini grupi poreikiai, nra
ryio tarp projekto problem ir udavini;
Nepakankamai konkreios vertikalios projekto logikos dalys, jos painiojamos tarpusavyje;
 Projekto rezultatai, pasekms ir poveikis nra apibriami kiekybikai, nepakankamai
reals;
Nerealus projekto tvarkaratis, nes neteisingai suderinama projekto trukm ir apimtis,
pamirtamos esmins projekto veiklos, projekte skiriasi veikl apraymai;
Nerealus biudetas, kur reikia danai keisti gyvendinimo metu, nepagrindiami projekto
katai.
Projekto neskms veiksniai
Netinkamai apmokyti ir/ar nepatyr projekto vadovai
Netinkamai numatyti ir valdomi lkesiai
Blogas lyderiavimas visuose lygmenyse
Netinkamai vertinti, ufiksuoti ir perteikti reikalavimai
Blogi planai ir planavimo procesai
Blogas dirbio vertinimas
Kultrinis ir etinis nesutapimas
5. Vertikali projekto logika.
Vertikali logika prieasties ir padarinio ryiais susieja projekto dalis:
1. Norint pasiekti ilgalaikius projekto tikslus, btina gyvendinti specifinius udavinius.
2. Norint pasiekti udavinius, btina pasiekti usibrtus reikalingus rezultatus. Rezultatai
rodo, kokios preks ir paslaugos turi bti sukurtos.
3. Norint pasiekti rezultatus, btina vykdyti tam tikras veiklas. Tam naudojamos vairios
priemons ir reikalingas atitinkamas indlis (paslaugos, ranga, darbai ir pan.).
Tikslas ilgo laikotarpio nauda tiesioginiams ir netiesioginiams naudos gavjams. Projekto
tikslai daniausiai pasiekiami po projekto pabaigos.
Udaviniai tai k turi pasiekti projektas. Nuo ia pradedama pildyti LSM. Projekto
udaviniai gali bti pasiekti projekto vykdymo laiku ar jam pasibaigus.
Rezultatai konkrets rezultatai btuoju laiku. Nuo 3 iki 8 rezultat. Gaunami atlikus
numatytas veiklas.
Veiklos nurodomos pagrindins projekto veiklos (etapai). Projekto veiklos vykdomos ir
projekto rezultatai pasiekiami per nustatyt projekto laikotarp.
6. Projekt planavimo tikslas, apimtis ir nauda.
Planavimo tikslas numatyti, kokius darbus btina atlikti, numatyti j vykdymo
tvarkarat, apskaiiuoti reikaling projektui itekli poreik bei sudaryti projekto biudet.
Projekto planavimas apima:
Projekto apimties nustatym
Projekto veikl nustatym ir tvarkaraio sudarym
Biudeto sudarym
Projekto kokybini rodikli nustatym ir rizikos vertinim
Projekto komandos sudarym ir komunikacijos planavim
Pirkim plano sudarym
Vadybos ir projektini plan patvirtinim
Projekto planavimo nauda:
Efektyvus planavimas padeda nustatyti:
Ar tikslai yra pasiekiami
 Reikalingus iteklius
Veiklas, reikalingas kokybs utikrinimui
Problemas ir rizik, kurios gali kilti

Kita nauda:

pagalba komandai mstyti priek

standarto pateikimas progreso matavimui

bendravimas apie veiklas, atsakomybi paskirstym ir progres

sipareigojimas

asmenini tiksl nustatymas

7. Projekto turinio planavimas.

Projekto turinio planavimo esm parengimas projekto turin apibdinanio dokumento,
kuris taps tolimesniu planavimo proceso ir sprendim primimo orientyru.
Pagrindiniai jo ingsniai:

1.Projekto turinio identifikavimas. Projekto turinio identifikavimo metu:

Numatomi ir apibriami projekto tikslai;

Nustatomos detalios projekt rezultat charakteristikos;

Formuojamos projekto tikslo siekimo alternatyvos ir, atlikus analiz, atrenkama geriausioji.

2. Projekto turinio detalizavimas - tai projekto nustatytiems tikslams pasiekti reikaling udavini
skaidymas smulkesnius ir lengviau valdomus komponentus. iuo procesu siekiama:

padidinti projekto tiksl pasiekimo, projekto darb ar j kompleks atlikimo trukmi ir termin
nustatymo tikslum;

sukurti projekto darb atlikimo vertinimo bei kontrols pagrindus;

sukurti komandos nari atsakomybs pasiskirstymo pagrindus;

sukurti duomen baz, kuria remiantis planuojamas projekto biudetas.

8. Projekto darb iskaidymo struktra. (DIS)

1. Pateikia duomenis tiksliam projekto darb atlikimo grafikui sudaryti
2. Palengvina projekto biudeto sudarym ir kat kontrol
3. Leidia numatyti atsiskaitomybs procedras
4. Padeda priskirti iteklius ir juos kontroliuoti
DIS detalizacijos lygis turi bti toks, kad leist:
Nustatyti veiksmus, kuriuos reikia atlikti
Isiaikinti reikalingus iteklius (laiko, moni, finansinius)
Kiekvienam darbui paskirti atsakingus asmenis
 Neskaidyti darb smulkiau, negu planuojama kontroliuoti!
9. Projekto kalendorinis planavimas. Ganto diagrama, jos privalumai ir trkumai.
Projekto kalendorinio plano sudarymo pagrindas - darb atlikimo moment numatymas ir
koregavimas.
Informacija, naudojama sudarant projekto kalendorin grafik:
tinklin projekto diagrama;
galima darb atlikimo trukm (nustatyta, neatsivelgiant itekli apribojimus);
itekli prieinamumas atskirais projekto gyvendinimo momentais;
ioriniai apribojimai.
Detalus projekto veikl planavimas padeda tiksliai nustatyti projekto trukm. Tuo atveju, kai
projektui yra keliami grieti trukms, ilaid ir kokybs reikalavimai, braioma Ganto diagrama.
Privalumai: matosi vis darb nuoseklumas ir ryiai, patogu daryti reikiamus pakeitimus.
Trkumai: negalima vertinti pokyi takos projekto trukmei, nustatyti itekli poreikio.
10. Projekto itekliai, j planavimas.
Tai vairs kintamieji, reikalingi darb vykdymui ir galintys slygoti projekt.
Itekliai gali bti:
atnaujinami, pvz. mogikieji itekliai
kaupiamieji, kurie ilieka, jei nebuvo inaudoti, pvz. pinigai, mediagos
PAGRINDINIAI PROJEKTO ITEKLIAI
1. projekto personalas (mogikieji / darbo itekliai);
2. darbo priemons ir technologijos;
3. pinigai;
4. informacija;
5. nekilnojamas turtas;
6. mediagos, energija, ir kita.
Itekli planavimo metodai:
itekli poreikio nustatymas pagal esamus normatyvus;
ekspertinis projekto itekli poreikio vertinimas;
pasirinkimas pagal analogikus projektus.
Itekli planavimo rezultatai:
itekli poreikio planai;
technins specifikacijos;
itekli poreikio panaudojimo grafikai.
11. Projekto biudeto samprata.
PROJEKTO BIUDETAS tai ilaid planas, apimantis visas projekto veiklos sritis, kurio
tikslas planuoti ir kontroliuoti ilaidas projekto gyvendinimo laikotarpiu.
JO SUDARYMO TIKSLAS planuoti ir kontroliuoti ilaidas projekto gyvendinimo
laikotarpiu. Jei projekto trukm ilgesn nei 1 metai, tai pirmj met biudetas planuojamas
labai detaliai (mnesiniai, ketvirtiniai pinig sraut idstymas). Projekto biudetas turi bti
sudaromas taip, kad patenkint projekto dalyvi finansinius poreikius reikiamu projekto
gyvendinimo momentu.
12. Biudeto sudarymo principai ir etapai.
PAGRINDINIAI BIUDETO SUDARYMO PRINCIPAI
Biudeto aikumas ir isamumas
 Biudete nurodyt ilaid btinumas
Ilaid realumas
Ilaid veiksmingumas
PROJEKTO BIUDETO SUDARYMO ETAPAI
1. Apibriamas projekto turinys identifikuojamos projekto veiklos, btinos projekto
tikslams pasiekti.
2. Numatomi itekliai, reikalingi projekto veikloms atlikti.
3. vertinama ar nustatyti itekliai yra pakankami ir btini projekto veikloms atlikti.
4. Reikalingi itekliai grupuojami pagal j kategorijas.
5. Priimami sprendimai, sugretinus poreikius, galimybes ir siekiamus rezultatus.
6. Analizuojami galimi nukrypimai nuo plano ir tikslinamas planas.
13. Biudeto sudarymo metodai.
BIUDETO SUDARYMO METODAI
Hierarchinis biudeto sudarymo metodas. Aukiausiosios ir vidurins grandies vadovai
vertina viso projekto, taip pat galim darb srii, o vliau darb grupi kain. ie vertinimai
vliau pateikiami emesnij grandi vadovams, kad ie nustatyt kiekvienos detalios
uduoties kain. Projekto biudetas kiekviename vadovavimo lygmenyje yra skaidomas vis
smulkesnes dalis. iuo metodu gaunamas palyginti tikslus biudetas, nepaisant to, kad kai
kuriems darbams gali bti paskirta per maai ar per daug l.
Kylantysis biudeto sudarymo metodas. emiausios grandies vadovai ir darbuotojai, kurie
atliks konkreius darbus, vertina darb trukm ir nurodo jiems atlikti reikalingus iteklius.
Vlesniuose etapuose ie vertinimai apskaiiuojami pagal kainas ir traukiami projekto
biudet.
Iteratyvinis metodas. Taikant metod visi projekte dalyvausiantys emiausios grandies
vadovai pateikia darb ilaid apskaiiavimus. Ilaidas vertina ir aukiausiosios bei vidurins
grandies vadovai ir pasitarimuose priimami optimals sprendimai.
14. Tiesiogins ir netiesiogins projekto ilaidos.
Ilaidos, kurios tiesiogiai gali bti priskirtos projektui, skaitant tiesiogines projekto valdymo
ilaidas, vadinamos tiesioginmis ilaidomis (angl. direct costs). Ilaidos, kurios negali bti
apibrtos kaip konkretaus projekto ilaidos, o yra bendros visos organizacijos, pavyzdiui,
biuro nuoma, ildymas, apvietimas, valymo, apskaitos, personalo ir organizacijos valdymo
paslaugos, vadinamos netiesioginmis ilaidomis (angl. indirect costs).
15. Projekto specialieji efektai, susij su netiesiniu ar nelauktu darbo naumo kitimu.
SPECIALIEJI EFEKTAI
Vykdant projekt, visuomet ikyla kai kuri efekt, susijusi su netiesiniu ar nelauktu darbo
naumo kitimu:
Majanio ribinio naudingumo dsnis. Majanio ribinio naudingumo dsnis pasireikia,
kai didjant darbuotoj skaiiui geometrine progresija didja darbuotoj tarpusavio ryi,
kuriuos reikia koordinuoti.
Darbo naumo augimas. Projekte verta numatyti dl programins rangos naudojimo ar kit
technologini pokyi prognozuojam darbo naumo augim, ypa jeigu tai yra daugelio met
projektas. Darbo naumo augimas pasireik ilaid majimu.
Darbo laiko snaudos. Kuo daugiau pagaminama gamini ar suteikiama paslaug, tuo
proporcingai maesns vieno gaminio ar vienos paslaugos darbo laiko snaudos. Todl netikslu
vertinti darbo laiko snaudas pagal bandomosios gamybos stadijoje sugait laik. is laikas
trumps, priklausomai nuo gaminamos partijos dydio ir nuo personalo mokymosi greiio.
16. Projekto rizikos samprata. Kokybins ir kiekybins rizikos analizs skirtumai.
Rizika tai galimyb (pavojus) monei prarasti dal savo itekli, negauti planuot pajam arba
patirti papildom ilaid dl tam tikros gamybins ir finansins veiklos vykdymo. Rizika
potenciali, kiekybikai vertinama vyki tikimyb ir nuostoli galimyb. Rizikos analizs
tikslas pateikti projekte btinus duomenis, kurie padt priimti sprendimus dl dalyvavimo
projekte, jo gyvendinimo princip ir dl veiklos metod, apsaugani nuo galim finansini
nuostoli, parinkimo. Kokybin analiz atliekama, remiantis vairiais ekspertiniais metodais.
Jos metu identifikuojami visi rizikos ir neapibrtumo veiksniai bei j reikmingumas projektui.
Kiekybins analizs uduotis riziking veiksni pokyi takos projekto efektyvumui
kiekybinis vertinimas.
17. Projekto rizikos klasifikacija.
Iorin
Nenuspjama: nenumatyti valstybiniai ir reguliavimo sprendimai, netikti ioriniai
ekologiniai ar socialiniai efektai ir pan.
Nuspjama, bet nenumatyta: rinkos pasikeitimai, valiut kurs pasikeitimai, neapskaiiuota
infliacija ir pan.
Vidin
Technin: technologij pasikeitimas, gamybos kokybs pablogjimas ir pan.
Netechnin: l limit virijimas, darbo jgos, mediag trkumas ir pan.
Teisin: licencijos ir patentai, kontrakt nevykdymas, teisminiai procesai ir pan.
Apdraudiamoji: rizika, draudiama pagal normatyvinius dokumentus.
18. Projekto rizikos valdymo procesai ir mainimo priemons.
PROJEKTO RIZIKOS VALDYMO PROCESAI
1. Rizikos identifikavimas padeda nustatyti ir dokumentaliai apibdinti rizikos ris, galinias
pasireikti projekte.
2. Rizikos tikimybs ir takos dydio numatymas turi veikti galim projekto nuostol, kuris gali
atsirasti dl tam tikros rizikos atsiradimo.
3. Atsakomj veiksm parinkimas turi numatyti galimus veiksmus, kurie sumaint rizikos
faktori poveik projektui.
4. Sprendim gyvendinimas ir kontrol reikalingi rasti atsakym kiekvien rizikos pasikeitim
projekto gyvendinimo laikotarpiu.
RIZIKOS VALDYMAS
Pagal rizikos laipsn visi rizikos vykiai surikiuojami prioritetin eil ir valdomi tik tie i j,
kuri rizikos laipsnis yra auktesnis u ma.
Esminio rizikos laipsnio vykiams turi bti imtasi rizikos mainimo ar alinimo priemoni tik
projektui prasidjus.
Didelio rizikos laipsnio vykiams turi bti numatyti prevenciniai rizikos mainimo veiksmai.
Vidutinio rizikos laipsnio vykiams turi bti imtasi prevencini veiksm, jei leis piniginiai
itekliai.
Mao rizikingumo vykiai stebimi vykstant projektui ir, jei rizikos laipsnis nedidja, joki
valdymo priemoni nesiimama.
ATSAKOMJ VEIKSM PARINKIMAS
Rizikos paskirstymas. Rizika paskirstoma paruoiamuoju projekto ir kontrakt sudarymo
momentu.
Rizikos draudimas. Tai rizikos perdavimas draudimo kompanijai.
Itekli rezervavimas. Finansini itekli rezervavimas nenumatytoms ilaidoms padengti.
vairi finansini priemoni taikymas. Kontrakt su tiekjais ir subrangovais sudarymas
fiksuotomis kainomis ir grietomis sankcijomis; apsirpinimas garantuotais vidiniais ir
ioriniais finansavimo altiniais.
Projekto gyvendinimo keli variant sudarymas.
Politins priemons. Vietins valdios pritraukimas.
19. Atsipirkimo trukms metodas, jo esm, privalumai ir trkumai.
iuo metodu nustatoma, per kiek met grta investuotos los.
Privalumai:
Paprasta paskaiiuoti;
Gaunama suprantama reikm metai;
Nereikalauja daug informacijos/prielaid.
Trkumai:
Nevertina projekto naudos vlesniais periodais (po atsipirkimo);
Nevertina turto verts vlesniais periodais;
Nevertina laiko takos bsimiems pinig gavimams (naudojant nediskontuotus pinig srautus),
todl labiau tinkamas trumpesnio laiko projektams.
20. Lio tako analizs metodas, jo esm, privalumai ir trkumai.
Lio tako analiz priklausomybs tarp firmos realizavimo pajam, gamybos kat, pelno
bei gamybos apimi apskaiiavimas pasirenkant optimalias gamybos apimtis. Kad projektas
bt pelningas reikia, kad nenuostolingumo tako reikm bt maesn u nominali gamybos
apimt. Kuo maesn i reikm (procentiniu santykiu), tuo stabilesnis projektas.
Privalumai:
santykinai lengva apskaiiuoti;
padeda vaizdiai pavaizduoti ir informuoti, kaip kinta ilaidos ir pajamos keiiantis gamybos
apimiai;
yra ypa aktualus monms, kurios naujai arba i pagrind reorganizuojamos, nes lio takas
tarnauja kaip orientyras, nusakantis kritin rib, kurios perengti nevalia.
Trkumai:
dalis ilaid yra miriosios ir jas sunku inkorporuoti lio tako analiz; apima tik vien
period;
sudtinga pritaikyti keletui produkcijos ri, nes sunku arba nemanoma tiksliai joms
paskirstyti pastovisias ilaidas;
egzistuoja nelinijin ilaid ir pajam funkcija, t. y. praktikoje pardavim apimtys, kainos ir
ilaidos kinta nevienodais tempais;
lio tako analizje neatsivelgiama pradin investicij sum;
ignoruojama bsimj pinig sraut dabartin vert ir kapitalo kaina.
21. Statistiniai-tikimybiniai rizikos analizs metodai.
Rizika tikimybin kategorija, todl geriausia j charakterizuoti ir matuoti kaip galim
nuostoli atsiradimo tikimyb. Imitacinis modeliavimas leidia naudoti vis turim informacij,
nepriklausomai nuo jos pateikimo formos. Imitaciniai modeliai, nepriklausomai nuo j dydio ir
sudtingumo, yra skirti tam paiam tikslui: patikrinti vairius scenarijus ir nustatyti labiausiai
tiktinas vairi sprendim pasekmes. J ris:
Imitacinis modeliavimas. Bendrai vertina keli kintamj poveik projekto grynajai dabartinei
vertei.
Scenarij analiz. Scenarij analiz apima keli projekto veiksni, tikrinam dl j
rizikingumo, pokyi vertinim per kiekvieno galimo scenarijaus atsiradimo tikimyb.
Sprendim medis. Sprendim medis paprastai sudaromas tuo atveju, jeigu rizikos analiz
atliekama keliems projektams (arba vieno projekto keliems variantams), kurie turi gana didel
vystymosi variant kiek.
Monte Karlo metodas. Metodo esm siekiant vertinti rezultato kintamum, jo parametrams
suteikiami atsitiktiniai dydiai ir tikimybs; sudaromos parametr kombinacijos, isiskirianios
savo gausa ir vairove
22. Projekto suinteresuotosios alys.
Tai organizacijos ir asmenys, kurie veikia projekto eig ir/arba yra veikiami projekto.
Pirmins projektu suinteresuotos alys
Yra formaliai susietos su projektu:
vadovauja projekto komandai,
valdo iteklius,
kontroliuoja projekto vykdym,
palaiko ry su kitomis S.
Antrins projektu suinteresuotos alys
Nra pavaldios ar formaliai susietos su projektu,
gali veikti ivien arba prieingai projektui.
S vaidmenys projekte
Projekto finansuotojas, investitorius arba rmjas
Projekto usakovas arba klientas
Projekto savininkas
Rangovas
Projekto vadovas
Projekto valdymo komanda
Projekto gyvendinimo komanda
Subrangovas
Tiekjai, teikjai
Vartotojai
Suinteresuot ali analiz
vertinti S pozicij projekto atvilgiu.
vertinti, kokia informacija remiantis ta pozicija yra suformuota.
Suvokti/suinoti S veiklos tikslus ir specifinius interesus bei kaip jie dera su projekto tikslais
ir su kit S interesais.
Projektu suinteresuotos alys, j pozicija ir interesai laikui bgant gali kisti.
23. Projekt vadovams keliami reikalavimai.
Projekto vadovas atsako u: - projekto planavim - vykdym - ubaigim - tiksl pasiekim,
nevirijant tam skirt itekli. Projekt vadovams keliami reikalavimai
Sugebjimas aprpinti projekt itekliais
Sugebjimas suformuoti ir motyvuoti personal
Techniniai gdiai
Politinis nuovokumas
Stipri orientacij tiksl
Sugebjimas nugalti klitis
Mokjimas subalansuoti projekto tikslo sudedamsias dalis
Gebjimas valdyti rizik
Sugebjimas pltoti ir palaikyti ryius
Derybiniai sugebjimai

24. Projekto komandos darbo bruoai. Komandos vystymosi stadijos.

Projekto komanda. Tai bendr tiksl turini individ grup, kuri
patirtis, gdiai ir buvimas kartu (ryio suvokimas) dera tarpusavyje,
jie veikia siekdami bendro rezultato, bei
kiekvieno grupes nario individualaus poreikio patenkinimo.
Pagrindiniai komandos darbo bruoai
Tarpusavio sipareigojimas pasiekti tiksl, sukuriant auktos kokybs rezultatus
Pasitenkinimas bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba
Gebjimai efektyviai sprsti problemas kompetencija ir gdiai, sprendiami konfliktai ir
pasiryimas veikti
vairiapusikumo darna

25. Funkcin organizacin struktra vykdant projektus, jos privalumai ir trkumai.

Funkcins organizacijos privalumai
Lengviau isprsti specialist poreikio klausimus.
Ekspertai gali dalyvauti keli projekt gyvendinimo procese.
Funkcinis, procedrinis, technologinis ir administracinis perimamumas keiiantis projekto
darbuotojams.
Utikrinamas funkcinio padalinio darbuotoj profesinis tobuljimas.
Funkcins organizacijos trkumai
Funkcinio padalinio darb pirmumas projekto darb atvilgiu.
Danai nra darbuotojo, visikai atsakingo u projekt.
Danai tarp projekto ir jo usakovo bna keli valdymo hierarchijos sluoksniai.
Maa projektui paskirt darbuotoj motyvacija.
Siauras, funkcinis poiris projekt.
26. Projektin organizacin struktra vykdant projektus, jos privalumai ir trkumai.

Projektins organizacijos privalumai

Projekto vadovas visikai atsako u projekt.
 Visi projekto komandos nariai yra tiesiogiai pavalds projekto vadovui.
Projekto komanda, sukaupdama patirt, tampa ekspert grupe.
Projekto komandos motyvacija orientuota projekto tiksl.
Galimi greiti sprendimai ir reakcija kliento ar firmos vadovybs reikalavimus bei vartotoj
interesus.
Projektins organizacijos trkumai
Galimas personalo perteklius projektai turi tendencij tapti udara, visikai apsirpinania
itekliais sistema.
Organizacini procedr ignoravimas.
Konkurencija tarp organizacijoje vykdom projekt.
Projekto komandos nari netikrumas dl ateities darbo projektui pasibaigus.
27. Matricin organizacin struktra vykdant projektus, jos privalumai ir trkumai.

Matricins organizacijos privalumai

Projektui teikiamas pakankamas savarankikumas, o projekto vadovas disponuoja reikiama
valdia.
Puikios slygos nuolat naudotis ekspertinmis funkcini padalini galimybmis.
Maa tampa ir netikrumas dl ateities darb.
Operatyviai ir lanksiai reaguojama usakovo pageidavimus.
Bendra politika, veiklos metod bei procedr nuoseklumas ir pastovumas.
Vykdant kelis projektus lengviau suderinti jiems reikaling itekli tiekim.
Organizacija gali lanksiai prisitaikyti prie slyg.
Matricins organizacijos trkumai
Valdia ir atsakomyb pasiskirsto tarp projekto ir padalini vadov, o tai prietarauja sakymo
vienovs valdymo principui ir skatina pavaldumo painiav.
Siekiant derinti ir balansuoti projektus, reikia vykdyti labai operatyvi, detali ir labai
objektyvi prieir, o tai yra sudtinga. Itekli perklimas vis viena sukelia nepasitenkinim.
PV priima administracinius, o FV technologinius sprendimus, taiau jie bna labai susipyn
ir susij.
 28. Projekto kokybs valdymas. Projekto kontrol.
Projekto kokybs valdymas
Apima visas organizacijas atliekamas veiklas, nustatant kokybs politik, tikslus ir
atsakomybes taip, kad projektas patenkint poreikius, kuriems jis buvo skirtas.
Tai kokybs valdymo sistemos gyvendinimas, apibriant politik, procedras ir procesus
kokybs planavimui, kokybs utikrinimui, kokybs kontroliavimui ir nuolatiniam proceso
gerinimui.

Projekto kontrols tikslas nuolatos vykdyti projekto eigos situacij su projekte numatytais
rodikliais ir prireikus atlikti projekto pakeitimus. Projekto stebsenos tikslas laiku utikrinti
svarbiausi projekto suinteresuotj ali aprpinim reikalinga informacija.
Projekto stebsena ir kontrol yra btini, siekiant:
Nustatyti tikrj projekto veikl padt
Isiaikinti nukrypimus nuo veiklos plano
Isiaikinti, kokie veiksniai lm nukrypim atsiradim, kas daro neigiam tak projekto
gyvendinimui
Koreguoti projekto gyvendinimo plan vertinus pasikeitimus
Patvirtinti atnaujint projekto gyvendinimo plan ir su juo supaindinti visus projekto
dalyvius

Projekto eigos stebsenos ir kontrols rodikliai

Laikas (darb atlikimo terminai)
Darb trukms, darbo laiko rezervai
Ilaidos ir pinig srautai
 Informacijos srautai
Darb ir pasiekt rezultat kokyb
29. Projekto komunikacijos valdymas.
Apima procesus, utikrinanius savalaik ir tinkam projekto informacijos generavim,
surinkim, paskirstym, saugojim. ie procesai utikrina kritinius ryius tarp moni ir
skmingam darbui reikalingos informacijos.

30. Projekt aprpinimas ir pirkimai.

Projekto aprpinimo valdymas
Projekto aprpinimo valdymas apima procesus, skirtus produkt, paslaug ar rezultat,
reikaling projekto komandai atlikti darb, pirkimui ar sigijimui i iors. Nagrinjamos abi
perspektyvos: organizacija gali bti arba pirkjas, arba pardavjas.

Aprpinimo ir pirkimo proceso metu sprendiami klausimai:

Reikaling sigyti preki ir paslaug identifikavimas
Usakym formulavimas tiekjams
Susitarimas dl pristatymo termin ir metod
Preki ir paslaug gavimas ir primimas i tiekj, perira ir patvirtinimas
 Apmokjimas tiekjams u suteiktas paslaugas ir pristatytas prekes
Pirkim planas keiiamas esant ioms slygoms:
Keiiama numatyta pirkimo ris (preks, paslaugos, darbai)
Keiiamas pirkim vykdantis subjektas
Keiiamas pirkimo objektas (iskyrus kiekio pokyius)
Keiiamas pirkimo bdas
Numatomas naujas pirkimas