VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

AB SEB BANKAS
Strateginis valdymas
Namų darbas

Atliko:

Tikrino:

VILNIUS 2019
TURINYS

Įvadas....................................................................................................................................3

1 IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ..........................................................................4

1.1 PEST analizė.....................................................................................................................4
1.2 Konkurentai......................................................................................................................4

2 VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ............................................................................5

2.1 Įmonės misija, vizija, tikslai, strategija...........................................................................5
2.2 Misijos formuluotės įvertinimas......................................................................................6
2.3 Finansiniai rodikliai.........................................................................................................7
2.4 Vidinių veiksnių įvertinimo matrica...............................................................................8
2.5 SSGG analizė..................................................................................................................11
2.6 Strateginės alternatyvos.................................................................................................12
2.7 Subalansuotų rodiklių sistema.......................................................................................13

IŠVADOS............................................................................................................................16

Literatūra............................................................................................................................17

2
 ĮVADAS

150 metų rinkoje veikiančios Šiaurės Europos finansų įmonių SEB bankas yra didžiausias
Lietuvos komercinis bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo
klientams bei finansų įstaigoms. SEB bankas pirmauja svarbiausiose šalies bankų paslaugų rinkose
ir aptarnauja 981 tūkstantį klientų visoje Lietuvoje. SEB bankas Lietuvoje turintis 67 klientų
aptarnavimo padalinius, ir šešios bendrovės: UAB “SEB VB gyvybės draudimas”, UAB “SEB VB
investicijų valdymas”, UAB “SEB VB lizingas”, UAB “SEB VB nekilnojamasis turtas”, UAB
“SEB VB rizikos kapitalo valdymas”, UAB “SEB Vilfima”.
SEB bankas buvo įkurtas 1990 metų kovo 2 dieną ir yra vienas iš komercinės
bankininkystės Lietuvoje pradininkų, nuo savo veiklos pradžios diegęs naujas bankų paslaugas,
skatinęs šalies bankininkystės plėtrą ir daręs ženklią įtaką bankų rinkai. Bankas ypač daug dėmesio
skiria universalioms ir pagal individualius klientų poreikius kuriamoms finansų paslaugoms, e.
bankininkystei, ilgalaikiams ryšiams su klientais.
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ yra patvirtinusi SEB banko ilgalaikio
skolinimosi reitingą A investicinio lygio. Tai vienintelis šalies bankas, priklausantis tarptautinių
vertybinių popierių tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemai „Euroclear“. SEB banko veiklos rezultatus
yra aukštai įvertinę tarptautiniai bankininkystės leidiniai ir autoritetingos institucijos: 2005 metais
geriausio banko vardą Lietuvoje suteikė leidiniai „Global Finance“, „Euromoney“, „Deutsche
Bank“.
Šiandien SEB Vilniaus banko grupėje dirba 2 241 specialistas. SEB Vilniaus banko grupė
įsitvirtinusi Lietuvos kreditų, investicinių fondų, investicinio gyvybės draudimo rinkų lyderės
pozicijose, ji pirmauja šalies akcijų prekybos, vertybinių popierių saugojimo ir trečiosios pakopos
pensijų fondų rinkose.
Darbo tikslas - nustatyti, ar organizacijos strategija yra efektyvi, identifikuoti problemas,
su kuriomis susiduria įmonė, pateikti ir įvertinti galimas strategines alternatyvas.

3
1 IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ

Organizacijos išorinės aplinkos sąvoka apibrėžiame viską, kas yra už verslo ribų, kas gali
daryti įtaką organizacijos išgyvenimui ar sėkmei. Išorinės aplinkos sąvoką gali sudaryti bet kas, nuo
globalių makro tendencijų iki naujų rinkos dalyvių pasirodymo. Esminis makro aplinkos bruožas
yra tas, jog ji veikia įmonės veiklą ir jos plėtros galimybes, tačiau įmonė negali pakeisti makro
aplinkos įtakos.

1.1 PEST analizė

P- politinis - Politinė neužsimena apie tiesioginius rinkimus, bet platesnę vyriausybės įtaką
verslo aplinkai. Tai apima viską nuo ženklinimo reikalavimų iki karinės invazijos rizikos. Esami ir
būsimi teisės aktai, ypač dėl apmokestinimo, darbo užmokesčio ar intelektinės nuosavybės, gali
turėti didelės įtakos verslo praktikai. Daugeliui analizių „politinė“ apima ir užsienio valstybės
požiūrį į teisinę valstybę, nuosavybės teises ir korupciją.
E- ekonominė - Ekonominiai aspektai pirmiausia orientuoti į makroekonomiką. Nors
SSGG gali ištirti mikroekonomikos klausimus, pvz., Elastingumą ar efektyvumą, PEST vaidmuo
yra platesnis ekonomikos aplinkos vaizdas. Kredito prieinamumas, nedarbo lygis ir bendra
ekonomikos sveikata ne visada gali būti tiesiogiai susiję su konkrečiu verslu, tačiau jie formuoja
aplinką, kurioje veikia visos įmonės.
S – socialinis / kultūrinis - Socialiniai ir kultūriniai veiksniai svyruoja nuo labai
kiekybiškai įvertinamų elementų, pvz., Demografijos, iki mažiau lengvai matuojamų taškų, pvz.,
Aplinkos sąmoningumo ar religinių įsitikinimų poveikio. Švietimo pasiekimai, kartų požiūris,
bendruomenės sveikata ir socialinis mobilumas yra visi verslo aplinkos socialiniai ir kultūriniai
aspektai. Nors jie gali būti akivaizdžiausi svarstydami tarptautinius projektus, šie aspektai gali labai
pasikeisti tarp regionų, miestų ar net apylinkių.
T – technologinis - Technologinės naujovės ir pokyčiai skatina beveik kiekvieną pramonę.
Išsamią PEST analizę nagrinėja ne tik dabartinių atitinkamų technologijų lygį, bet ir mokslinių
tyrimų, naujausių prototipų ir artėjančio senėjimo pasiskirstymą. Šioje kategorijoje verta atsižvelgti
į automatizavimo, naujovių sklaidos ir infrastruktūros pokyčių gamybos ir gamybos grandinėje
galimybes.

1.2 Konkurentai

Svarbiausi SEB banko konkurentai būtų Swedbank ir Luminor bankas.

4
 Swedbank strategija:
 Efektyvus santykių su klientais valdymas
Svarbiausias sėkmės laidas - aktyvus santykių su klientais valdymas. Pažindami savo
klientus jie gali pasiūlyti jiems tinkamiausius finansinius sprendimus ir tuo būdu taupyti jų laiką.
 Efektyvus bendrų technologijų naudojimas
Bendros technologijos ir produktai įgalina juo veikti efektyviau visose trijose Baltijos
šalyse.
 Efektyvus puikus kreditavimo išmanymas ir įgūdžiai
Dabartiniame rinkos plėtros etape pagrindinis augimo variklis – paskolų portfelio
didinimas. Puikūs kreditavimo įgūdžiai leidžia jiems išlaikyti savo turto kokybę geresnę už rinkos
vidurkį.
 Efektyvus aiškūs valdymo principai
Jų valdymo struktūra ir procesai – paprasti, o darbuotojų atsakomybė – aiški, o sprendimai
– suprantami klientams.
 Efektyvus paskirstymo tinklas
Savo klientams siūlo rinktis nesunkiai valdomas plataus savitarnos kanalų tinklo paslaugas.
 Svarbiausias uždavinys: siekia būti pirmaujančia finansų įstaiga Šiaurės šalių ir
Baltijos regione, nori suteikti didžiausią klientų pasitenkinimą, gauti didžiausią
pelną ir būti patraukliausias darbdavys.
Luminor bankas pagrindinė veiklos kryptis – mažmeninė bankininkystė (individualūs
klientai bei smulkaus verslo įmonės).Teikti visas paslaugas verslo klientams ir investicinės
bankininkystės, turto valdymo ir lizingo paslaugas. Jie užima nemažą rinkos dalį ir sudaro SEB
bankui didelę konkurenciją. Jie gali turėti labai didelės įtakos, jeigu labai plėsis, pritrauks daug
klientų, sukurs naujų paslaugų, tiesiog gali nuvilioti SEB Vilniaus banko klientus.
Bankas pats yra tarpininkas tarp įmonių ir jų klientų, tarkim teikiant lizingo paslaugą, jis
kaip tarpininkas, savo paslaugas suteikia kuo greičiau, geriau ir patogiau, kad patenkintų abiejų
pusių poreikius.

2 VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ

2.1 Įmonės misija, vizija, tikslai, strategija

Misija – teikti konsultacijas finansų klausimais ir valdyti finansų riziką bei operacijas
verslo ir privatiems klientams, sukuriant realų klientų pasitenkinimą, užtikrinant konkurencingą
grąžą akcininkams, užsitarnaujant gerų piliečių vardą visuomenėje.
5
 SEB vizija – tai siekis tapti pirmaujančiu Šiaurės Europos banku ir savo veiklą grįsti
ilgalaikiais ryšiais su klientais, kompetencija ir elektroninėmis technologijomis.
SEB veiklos strategija – plėtoti tradicines grupės veiklos sritis, išliekant verslo klientų ir
finansiškai aktyvių bei reiklių privačių asmenų finansų partneriais, ir įtvirtinti grupės pozicijas
rinkoje.
Pirmenybę teikiama šiems siekiams:
• didesnis klientų pasitenkinimas,
• padalinių bendradarbiavimo ir „vieno langelio“ principo stiprinimas,
• efektyvesnis išteklių valdymas.

2.2 Misijos formuluotės įvertinimas

Itin svarbu, kad misijos formuluotė būtų aiški ir visiems suprantama. Formuluotė turi būti
įtaigi, kad galėtų paveikti darbuotojų elgseną visose organizacijos veiklos srityse bei parodyti
organizacijos išskirtinumą. Formuluotės teiginiai turi būti realūs ir įgyvendinami.
Misijos formuluotė atlieka kelias svarbias funkcijas, iš kurių pažymėtinos:
 Misijos formuluotė padeda išaiškinti organizacijos tikslus ir sumažinti darbuotojų
polinkį dirbti kelių tikslų kryptimi;
 Ne pelno organizacijos misijos formuluotė gali informuoti organizacijos išorės
įtakos grupes apie aukščiausius organizacijos tikslus;
 Išryškinami veiklos prioritetai, tampa aišku, kaip racionaliau panaudoti
materialinius, organizacinius, žmogiškuosius išteklius;
 Viešai deklaruojant savo požiūrį į išorės aplinką, visuomenės interesus ir pabrėžiant
socialinę atsakomybę, užtikrinama visuomenės parama;
 Pabrėžiant dėmesį klientų poreikiams ir lūkesčiams, sukuriamas teigiamas įvaizdis
klientams ir visuomenėje;
 Išryškinant svarbiausias kryptis ir nusakant organizacijos veiklos paskirtį, jos
darbuotojų pastangos nukreipiamos viena linkme;
 Padeda suvienodinti skirtingą organizacijos narių požiūrį;
 Sukuria bendrą organizacijos atmosferą ar klimatą.
Paprastai rekomenduojama, kad formuluojant misiją būtų atsižvelgiama į šiuos
aspektus:
 Plati (skaičiai, procentai, sumos);
 Mažiau negu šimto žodžių;
 Įkvepianti;
6
  Pabrėžianti organizacijos produkto naudą;
 Atskleidžianti organizacijos socialinę atsakomybę;
 Atskleidžianti organizacijos atsakomybę aplinkosauginiu požiūriu;
 Įtraukianti devynis komponentus.
Gera misijos formuluotė atskleidžia organizacijos tikslą, vartotojus, produktus ar
paslaugas, rinkas, filosofiją ir pagrindinę technologiją. Gera misijos formuluotė atkleidžia vartotojų
poreikių numatymą. (R. Ginevičius, V. Grybaitė, G. Lapinskienė, K. Peleckis, 2016)

„Swedbank“– siekis stiprinti socialinę

SEB – teikti konsultacijas finansų
atsakomybę, suprasti klientų poreikius,
klausimais ir valdyti finansų riziką bei
mes siūlome jiems vertingiausius
operacijas verslo ir privatiems klientams,
finansinius sprendimus, gerinančius
  sukuriant realų klientų pasitenkinimą,
klientų kasdienį gyvenimą, o taip
  užtikrinant konkurencingą grąžą
veikdami, mes nuolat didiname
akcininkams, užsitarnaujant gerų piliečių
kompanijos vertę ir įprasminame jos
vardą visuomenėje.
teigiamą vaidmenį visuomenėje.
Svori
Vertinimas Vertė Vertinimas Vertė
s
Organizacijo
0,2 3 0,6 4 0,8
s tikslas
Vartotojas 0,2 4 0,8 3 0,6
Paslauga 0,2 4 0,8 4 0,8
Rinka 0,15 3 0,45 2 0,3
Filosifija 0,15 1 0,15 1 0,15
Pagrindinė
0,1 1 0,1 1 0,1
technologija
Suma 1   2,9   2,75

2.3 Finansiniai rodikliai

Verslo finansai – valstybės finansų ir įmonių finansų sudedamoji dalis, siejanti ūkio šakų ir
regionų finansus. Tvarkant finansus privalu atsižvelgti į atskirų veiklos sričių ir grupių, regionų
ypatumus, ko negalima atlikti, sakysim, kredito ir finansų ar maržos įmonės finansais. Verslo
finansų sistema netelpa į siaurus įmonės rėmus, gali daugiau dėmesio skirti verslo infrastruktūrai,
ypač tai jos daliai, kuri susijusi su finansų rinka, bendra informacine sistema, pažangia informacine
technologija.
Finansai – lėšų, priklausančių įmonei ar valstybei, visuma; įmonės ar valstybės lėšų
sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo visuma. (A. V. Rutkauskas, V. Sūdžius, V. Mackevičius,
2008)
7
 Efektyvumo rodikliai 2016 2017 2018
Turtas (mlrd. Eur.) 7,5 7,7 7,9
Pajamos (mln. Eur.) 181,5 177,9 204,4
Grynojo pelnas (mln. Eur.) 94,5 93,7 103,5
Indėlių portfelis (mlrd. Eur.) 5,2 5,4 6,3

AB SEB banko turtas 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 7,9 mlrd. eurų (2017 m. gruodžio 31 d.
– 7,7 mlrd. eurų).
AB SEB banko turtas 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 7,7 mlrd. eurų (2016 m. gruodžio 31 d.
– 7,5 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 3 procentais.
AB SEB banko grupės 2017 metais pajamos buvo 177,9 mln. eurų, o 2016 metais – 181,5
mln. Eurų.AB SEB banko grupės 2017 metų pajamos, palyginti su 2016 metais, padidėjo 11
procentų.
AB SEB banko grupės 2018 metais pajamos buvo 204,4 mln. eurų, o 2017 metais – 177,9
mln. eurų. Pokytis 15%.
2017 metais AB SEB bankas uždirbo 93,7 mln. eurų grynojo pelno (2016 metais AB SEB
bankas uždirbo 94,5 mln. eurų grynojo pelno). 2017 metais padidėjo 34 procentais.
2018 metais AB SEB bankas uždirbo 103,5 mln. eurų grynojo pelno. 2017 metais AB
SEB bankas uždirbo 93,7 mln. Eurų. Pokytis 14%.
AB SEB banko indėlių portfelis 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 6,3 mlrd. eurų (2017 m.
gruodžio 31 d. – 5,4 mlrd. eurų). Pokytis 16%.
Nuo 2016 iki 2018 metų didėjo AB SEB banko turtas, gerėjo veiklos efektyvumas,
didėjant pajamoms ir pelnui, augant paskolų ir indėlių portfeliams.

2.4 Vidinių veiksnių įvertinimo matrica

Veiklos sėkmė priklauso nuo organizacijos tikslų, nuo racionaliai koordinuojamų ir

vykdomų užduočių, nuo dirbančių žmonių, nuo to, ar jie skatinami dirbti; nuo organizacijos
kultūros, technologijos, optimaliai parinktos struktūros – t.y. nuo vidinės organizacijos aplinkos.
Taigi organizacijos vidinę aplinką apibūdina šie veiksniai: tikslai, užduotys, technologija,
žmonės, organizacijos kultūra, struktūra.
SEB tikslas - Esame įsitikinę, kad versliai mąstantys žmonės ir inovatyvios įmonės yra itin
svarbūs kuriant geresnį pasaulį. Esame tam, kad ir gerais, ir blogais laikais jiems padėtume
įgyvendinti jų siekius ir prisidėtume prie jų sėkmės.

8
 SEB užduotis — būti šalia savo klientų tuomet, kai jie įgyvendina savo siekius: sudaryti
jiems galimybę pasinaudoti mūsų žiniomis, būti jų patikimu partneriu ir gerais, ir blogais laikais,
kasdien suteikti gerų patarimų, o kartu — numatyti jų būsimus poreikius.
SEB bankas technologija - jau suteikia jums galimybę naudotis API sąsają (angl.
Application Programming Interface) ir teikti patogesnes finansines paslaugas kartu. API sąsaja tai
įrankių, protokolų ir metodų rinkinys, skirtas abipusei komunikacijai tarp skirtingų sistemų,
programinės įrangos ar aplikacijų.
SEB banko žmonės - Mums svarbūs visų darbuotojų lūkesčiai ir pastangos. Kasmet
vykstantys veiklos vertinimo pokalbiai padeda tai išsiaiškinti: kiekvienas darbuotojas, susitikęs su
vadovu, gali išsakyti savo ir išgirsti kitų nuomonę, įvertinti atliktus darbus ir aptarti karjeros
galimybes.
1 lentelė. Įvertinimo matrica
    SEB bankas
Svori Vertinimas Vertė
s
Tikslai 0,2 4 0,8
Užduotys 0,2 4 0,8
Technologija 0,15 3 0,45
Žmonės 0,2 3 0,6
Kultūra 0,1 2 0,2
Struktūra 0,15 4 0,6
Suma 1   3,45

9
1 pav.. Akcininkų susirinkimas

10
2.5 SSGG analizė

2 lentelė. SSGG analizė

Stiprybės Silpnybės
1. Didelė patirtis 1. Trumpas darbo laikas: dažniausiai dirba tik
2. Stengiasi patenkinti kiekvieno kliento nuo 8.00 iki 17.00
poreikius 2. Nemažos eilės
3. Aukštas aptarnavimo lygis 3. Trūkumas kvalifikuotų darbuotojų ir savo
4. Darbuotojų tobulėjimas srities specialistų
5. SEB prekės ženklas žinomumas
Galimybės Grėsmės
1. Siekti didesnio pelno 1. Konkurentai: tai Swedbank, vienas
2. Plėsti savo veiklą ne tik Lietuvoje bet ir didžiausių Lietuvos bankų ir SEB
užsienyje Vilniaus banko konkurentas, galintis
3. Bendradarbiavimas su kitais Lietuvos ir nuvilioti klientus.
užsienio bankais 2. Padidėjusi infliacija
4. Gerinti technologijas su kuriomis 3. Konkurentų aktyvumas
dirbama 4. Klientų netekimas
5. Paramos projektai

Stiprybės:
1. 150 metų rinkoje veikiančios Šiaurės Europos finansų įmonių grupės SEB narys
SEB bankas yra didžiausias Lietuvos komercinis bankas, teikiantis visas
bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams bei finansų įstaigoms.
2. SEB Vilniaus bankas ypač daug dėmesio skiria universalioms ir pagal individualius
klientų poreikius kuriamoms finansų paslaugoms, e. bankininkystei, ilgalaikiams
ryšiams su klientais.
3. Profesionalūs, atsakingi ir nuolat tobulėjantys darbuotojai, pačios naujausios
technologijos ir tokios paslaugos, kaip elektroninė bankininkystė.
4. Profesinio mokymo programos, yra ir asmeniniam darbuotojų tobulėjimui skirtų
programų,: saviraiškos programa, vadovų ir darbuotojų konsultavimo programos,
individualios ugdymo programos darbuotojams.
5. SEB prekės ženklas žinomas visoje Lietuvoje ir turi užsitikrinęs jau savo pozicijas
rinkoje.
Galimybės:
1. Siekti didesnio pelno, pritraukiant investicijų iš užsienio, pačiam bankui
investuojant.

11
 2. SEB turi atstovybes Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse, Vokietijoje, Lenkijoje ir
Ukrainoje. 2005 m. įsigijus Ukrainos “Agio” banką pradėta SEB grupės plėtra
Rytų Europos rinkose.
3. Bendradarbiavimas su kitais Lietuvos ir užsienio bankais, pasidalinimas
patirtimi, naujų žinių įgijimas, patarimų gavimas.
4. Gerinti technologijas su kuriomis dirbama, t.y. dirbti su atsirandančiomis
naujomis programėlėmis .
5. Pramos projektai: SEB bankas yra aktyvus šalies visuomenės narys, nuolat
inicijuojantis socialinės paramos, labdaros, švietimo ir pažangos skatinimo
projektus.

2.6 Strateginės alternatyvos

SEB tvarios veiklos strategijoje nustatyti aštuoni prioritetai pagal tris pagrindines
atsakomybės sritis. Skirdami didelį dėmesį šioms sritims, gali prisidėti prie to, kad geriau būtų
valdomos bendrovės bankų sektoriuje, saugoti aplinką ir aktyviau dalyvauti bendruomenės
gyvenime.
Atsakomybės sritys:
 valdymo atsakomybė
 aplinkos apsaugos atsakomybė
 socialinė atsakomybė
Pagal tris pagrindines atsakomybės sritis yra nustatyti aštuoni tvaraus verslo prioritetai:
1. Atsakingas pardavimas ir rinkodara
2. Finansinių nusikaltimų prevencija
3. Atsakinga nuosavybė
4. Poveikio aplinkai mažinimas
5. Tvarus finansavimas ir investicijos
6. Savo darbuotojų branginimas
7. Finansinių paslaugų prieinamumas
8. Investavimas į bendruomenes

12
 2 pav. Atsakomybės sritys

2.7 Subalansuotų rodiklių sistema

Organizacijų vadovai, siekdami išlikti didėjančios konkurencijos ir greitėjančių pokyčių

sąlygomis, privalo matyti daugiamatį jų organizacijos vykdomos veiklos vaizdą. Tokią galimybę
sudaro subalansuotųjų rodiklių sistema (angl. balanced scorecard). Nors sumanymas sukurti
subalansuotų rodiklių sistemą kilo iš veiklos matavimo poreikio, vėlesni tyrimai šioje srityje išplėtė
požiūrį į sistemą ir į ją buvo pažvelgta kaip į strateginio valdymo, o ne tik matavimo priemonę.
Kuriant subalansuotųjų rodiklių sistemą, buvo remtasi prielaida, kad vadovas privalo turėti
subalansuotą matuojamų rodiklių rinkinį, apimantį finansinę, klientų, vidaus procesų, naujovių ir
tobulėjimo sritis:

13
 1. Finansų perspektyvoje nurodomi finansiniai organizacijos rodikliai, pavyzdžiui,
pelningumas, mokumas, investicijų grąža. Apimami veiklos rezultatai, kurie vertinami tradiciniais
finansiniais rodikliais;
2. Klientų perspektyvoje apibrėžiamas vertės pasiūlymas bei aprašomi su klientais susiję
kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, pavyzdžiui, pristatymo atlikimo, klientų pasitenkinimo,
išlaikymo ir pan. rodikliai;
3. Vidinių procesų perspektyvoje vertinami organizacijos procesai, kurių metu kuriamas ir
pateikiamas vertės pasiūlymas klientams. Paprastai apimamos tokios sritys: procesų automatizacija,
išrikiavimas, silpnųjų gamybos proceso vietų radimas; 40
4. Mokymosi ir augimo perspektyvoje koncentruojamasi į neapčiuopiamą organizacijos
turtą – žmogiškuosius išteklius ir inovacinį potencialą. Vertinami personalo kaitos, pasitenkinimo
darbu, mokymosi, tobulėjimo galimybių rodikliai.
Taigi subalansuotų rodiklių sistema, išlaikydama tradicinį finansinės veiklos aspektą,
leidžia žvelgti į veiklą iš 4 skirtingų perspektyvų. Subalansuotųjų rodiklių sistema pateikta žemiau
esančiame paveiksle.
3 pav. Subalansuotųjų rodiklių sistema.

Šis modelis padeda organizacijoms integruoti strateginio valdymo ir veiklos matavimo

sistemas, organizacijų strategijas susiejant su operaciniais veiklos planais, o veiklos rezultatus su
organizacijų tikslais ir uždaviniais, nustatant priežastinius ryšius tarp įvairių tikslų ir uždavinių.
Šiame modelyje pateikiamos rekomendacijos, kaip organizacijos tikslai turėtų būti reiškiami
kiekybiškai išmatuojamais rodikliais, pagal kuriuos galėtų būti matuojami veiklos rezultatai. Taip
pat šis modelis užtikrina, kad būtų integruoti tikslai skirtinguose veiklos lygmenyse –
organizaciniame, padalinių ir individualiame.
14
 Apibendrinant šį skyrių galima teigti, kad kokybiška paslauga turi ne tik atitikti standartus ar
tam tikrus kriterijus, bet visų pirmiausiai kokybiška paslauga turi tenkinti patį svarbiausią jai
objektą tai klientą (vartotoją), turi atitikti jo reikalavimus bei lūkesčius, taigi norint išlikti vienu iš
lyderių AB SEB bankas kiekvienais metais tobulina savo teikiamas paslaugas bei dirbančių
vartotojų žinias apie suteikiamas banke paslaugas, siekdamas, kad klientui suteikiama paslauga būtų
pateikta kokybiškai.

15
IŠVADOS

Bendravimas ir bendradarbiavimas su privačiomis bei viešosiomis institucijomis įpareigotų

banko darbuotojus ne tik tobulėti bendravime, tačiau ir bendradarbiavime, bendradarbiaujant su
šiomis institucijomis būtų pasiektas ne tik materialus pelnas, tačiau ir didesnis klientų
pasitenkinimas. AB SEB bankas, daugelyje konkursų pirmauja ir nukonkuruoja savo konkurentus,
tai parodo kokia išties stipri įmonė yra. Kiekvienais metais yra tobulinamos teikiamos paslaugos ir
dirbančių vartotojų žinios apie suteikiamas banke paslaugas. AB SEB bankas stengiasi atlikti viską
kokybiškai, kad būtų gaunamas patenkinamas pelnas ir klientai neturėtų nusiskundimų dėl teikiamų
paslaugų. Dalyvaudamas paramos projektuose, bankas didina sau galimybes pakilti aukščiau.

16
LITERATŪRA

1. A. V. Rutkauskas, V. Sūdžius, V. Mackevičius, Verslo finansai: sistema, struktūra

ir elementai. Vilnius 2008
2. R. Ginevičius, V. Grybaitė, G. Lapinskienė, K. Peleckis, Verslo kūrimo ir plėtros
projektavimas: teorija ir praktika. Vilnius 2016
3. R. Korsakienė, V. Grybaitė, A. Šimelytė, Strateginis organizacijų valdymas:
teorija ir prakrika. Vilnius 2017
4. 2018 m. konsoliduotos finansinės ataskaitos,
https://www.seb.lt/sites/default/files/web/pdf/SEB_FS_2018_lt.pdf
5. 2017 m. konsoliduotos finansinės ataskaitos,
https://www.seb.lt/sites/default/files/web/pdf/SEB_FS_2017_lt.pdf
6. 2016 m. konsoliduotos finansinės ataskaitos,
https://www.seb.lt/sites/default/files/web/pdf/SEB_FS_2016_lt.pdf

17