VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

BANKININKYSTĖS PAGRINDAI

Namų darbas

RIZIKOS VALDYMO LIETUVOS IR ESTIJOS BANKINIUOSE

SEKTORIUOSE ANALIZĖ: KAIP TAI ATSISPINDI BANKŲ FINANSINĖSE
ATASKAITOSE

KAUNAS, 2017
 TURINYS

ĮVADAS ...............................................................................................................................................3

1.RIZIKOS SAMPRATA ....................................................................................................................4

1.1 Kredito rizikos valdymas ................................................................................................................ 4

1.2 Likvidumo rizikos valdymas........................................................................................................... 5

1.3 Rinkos rizikos valdymas ................................................................................................................. 5

1.4 Operacinės rizikos valdymas .......................................................................................................... 5

1.5 Atsiskaitymų rizikos valdymas ....................................................................................................... 6

2. RIZIKOS VALDYMO ANALIZĖ LIETUVOS IR ESTIJOS KOMERCINIŲ BANKŲ

FINANSINĖSE ATASKAITOSE............................................................................................................ 7

2.1 Rizikos valdymas banko „Swedbank“ finansinėse ataskaitose ...................................................... 7

2.2 Rizikos valdymas banko „SEB“ finansinėse ataskaitose .............................................................. 10

2.3 Rizikos valdymas banko „DNB“ finansinėse ataskaitose ............................................................. 15

IŠVADOS...........................................................................................................................................18

LITERATŪROS SĄRAŠAS IR KITŲ INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS .........................19

2
 ĮVADAS

Temos aktualumas. Bankai bei bankinis sektorius yra viena svarbiausių ekonomikos grandžių šalies ir
pasaulio finansų sistemose. Ekonomikos vystymasis yra neatsiejamas dalykas nuo bankų ir visų banke
vykstančių operacijų. Beveik kiekvieną dieną mes susiduriame su banku bei bankinėmis operacijomis,
todėl mums visuomet yra labai svarbu pasirinkti tinkamą ir patikimą banką. Rizika tai problema, kuri
gali įvykti arba ne. Rizikos analizė ir valdymas yra veiksmų seka, kuria mes vadovaudamiesi surandame
ir išanalizuojame galimus sunkumus ir problemas iš anksto. Labai svarbu tiksliai nustatyti tą problemą
ir jos tikimybę, įtaką ateities projektams ar veiksmams ir suplanuoti veiksmų planą, tam kad problemos
atsiradimo atveju ji būtų išspręsta. Bankininkystės sektorius yra vienas rizikingiausių sektorių iš visų.
Tiek patys bankai, tiek bankų paslaugų naudotojai kiekvieną dieną susiduria su rizikos faktoriumi.
Bankų paskolos, kreditai, indėliai – visos šios operacijos ir dauguma kitų yra rizikingos. Todėl bankų
sektoriuje labai svarbu tirti riziką ir ją valdyti.

Darbo problematika – įvertinti, kaip rizikos valdymas Lietuvos ir Estijos komerciniuose bankuose
veikia ir kaip tai atsispindi bankų pateiktose finansinėse ataskaitose.

Tyrimo objektas – Lietuvos ir Estijos komerciniai bankai bei jų pateikiamos metinės finansinės
ataskaitos.

Darbo tikslas – pasirinkus tinkamus šaltinius įvertinti kaip rizikos valdymas atsispindi Lietuvos ir
Estijos komercinių bankų pateikiamose finansinėse ataskaitose.

Tyrimo uždaviniai.
1. Remiantis moksline literatūra apibrėžti kas yra finansinė rizika teoriniu aspektu.
2. Remiantis moksline literatūra išanalizuoti bankų valdomas finansų rizikas teoriniu aspektu.
3. Pristatyti pasirinktų Lietuvos ir Estijos komercinių bankų finansų rizikos valdymo principus.
4. Išanalizuoti pasirinktų komercinių bankų finansines ataskaitas ir atlikti finansinių rizikų valdymo
palyginimą tarp skirtingų bankų.
5. Pateikti išvadas, kaip rizikos valdymas atsispinti analizuojamų komercinių bankų finansinėse
ataskaitose.

Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė, palyginamoji analizė, grafinė analizė.

Informaciniai šaltiniai. Mokslinė literatūra, bankų pateikiamos finansinės ataskaitos.

3
 1. RIZIKOS SAMPRATA

Rinkos rizika yra sudėtinė visų banką veikiančių rizikų sudėtinė dalis. Literatūroje
pateikiama labai įvairi banką veikiančių rizikų klasifikacija. Pačiu bendriausiu atveju galima išskirti
tokias penkias banko veiklai svarbiausias rizikas, kurios yra pavaizduotos 1 paveiksle.

Banko veiklos svarbiausios rizikos

Likvidumo
Rinkos rizika Kredito rizika Operacinė rizika Teisinė rizika
rizika

1 pav. Banko veiklos svarbiausios rizikos

Šaltinis: sudaryta autorių remiantis A. Dzikevičius (2002)

Apačioje pateikiame išvardintų rizikos rūšių sampratas.

1.1 Kredito rizikos valdymas

Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio šalies kreditingumo kokybės pablogėjimas
neigiamai paveiks banko poziciją. Kitaip tariant, tai sandorio šalies nenoras arba nesugebėjimas vykdyti
prisiimtus finansinius įsipareigojimus (Dzikevičius, 2002). Lietuvos bankas kredito riziką apibūdina
kaip rizika patirti nuostolių dėl to, kad sandorio šalis arba vertybinius popierius išleidusi valstybė,
finansų įstaiga ar įmonė nevykdys savo įsipareigojimų. Lietuvos banko kredito rizikos valdymo sistema
pagrįsta trijų didžiausių pasaulyje reitingų agentūrų (Moody’s, Fitch ir Standard&Poors) nustatytais
kredito reitingais ir kitais finansinį patikimumą rodančiais rodikliais. Lietuvos bankas investuoja tik į
didelio patikimumo finansines priemones, o rizikingus kredito rizikos atžvilgiu sandorius sudaro tik su
investicinį reitingą turinčiomis finansų įstaigomis.
Kredito rizikos vertinimas banke prasideda nuo paskolos ir skolininko rizikos vertinimo
(þr. 1 pav.). Paskolos ir skolininko rizika atskleidžia šios kredito rizikos sudedamosios dalys:
įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (Probability of Default – PD), nuostolis įsipareigojimų
neįvykdymo atveju (Loss Given Default – LGD), paskolos dydis (kredito pozicija) įsipareigojimų
neįvykdymo atveju (Exposure at Default – EAD) (Valvonis, 2006).

4
 1.2 Likvidumo rizikos valdymas

Pagal A. Dzikevičių (2002) Likvidumo rizika susideda iš dviejų tarpusavyje susijusių

elementų:
• finansavimo likvidumo rizikos bei
• su prekyba susijusia likvidumo rizika.
Lietuvos bankas savo internetiniame puslapyje pateikia , jog likvidumo rizika yra rizika,
kad Lietuvos bankas neturės pakankamai lėšų laiku įvykdyti savo įsipareigojimų. Likvidumo rizika
valdoma derinant įsipareigojimų ir juos atitinkančių investicijų dydį bei trukmę.
Finansavimo likvidumo rizika – tai banko sugebėjimas pritraukti reikiamą kiekį likvidžių
lėšų, vykdyti įvairius finansinius įsipareigojimus, patekinti pinigų judėjimo iš banko (pvz., indėlių
grąžinimo) poreikius. Su prekyba susijusi likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas negalės įvykdyti
sandorio palankiomis kainomis dėl susidariusios padėties rinkoje. Sandorio įvykdymo laiko atidėjimas
gali sukelti žymių nuostolių bankui.

1.3 Rinkos rizikos valdymas

Rinkos rizika – tai rizika, kad kainų ir palūkanų pokyčiai rinkoje sumažins banko atvirų
pozicijų vertę (Dzikevičius, 2002).
Lietuvos Bankas savo internetiniame puslapyje rinkos riziką apibūdina kaip, rizika patirti
nuostolių sumažėjus investicijų vertei dėl palūkanų normų, akcijų kainų, valiutų kursų ar aukso kainos
nepalankių pokyčių. Rinkos rizikai įvertinti ir valdyti Lietuvos bankas naudoja investicijų vertės pokyčio
rizikos (angl. value-at-risk) rodiklį. Jis gaunamas modeliuojant galimą investicijų vertės pokytį ateityje.
Šis rodiklis atitinka pažangią rinkos rizikos valdymo praktiką ir yra plačiai naudojamas finansų
sektoriuje. Modeliuodamas šį rodiklį Lietuvos bankas naudoja tarptautinių organizacijų ir kitų rinkoje
pripažintų institucijų pasaulio šalių ekonomikos raidos prognozes, stebimus ekonominių rodiklių ir rinkų
ryšius. Taikant pažangius finansinius modelius, modeliuojama tikėtina palūkanų normų, akcijų kainų ir
valiutų kursų raida ateityje. Lietuvos bankas parenka tokį investicijų derinį, kurio rinkos rizika su didele
tikimybe neviršija Lietuvos banko valdybos nustatyto didžiausio priimtino rizikos dydžio.

1.4 Operacinės rizikos valdymas

Operacinė rizika – tai potencialių nuostolių rizika, kylanti dėl netinkamų sistemų
naudojimo, vadybos nesėkmių, netinkamos kontrolės ar jos nebuvimo, apgavysčių ar darbuotojų klaidų
(Dzikevičius, 2002).

5
 1.5 Atsiskaitymų rizikos valdymas

Lietuvos Bankas savo internetiniame puslapyje išskiria dar vieną svarbią riziką –
atsiskaitymų rizika. Lietuvos Bankas šią riziką apibūdina, kaip rizika, kad nebus laiku atsiskaityta už
sudarytą sandorį ir dėl to bus patirta nuostolių. Atsiskaitymų rizikai valdyti Lietuvos bankas taiko šias
priemones: atsiskaitymų vykdymas vienu metu, pinigų srautų derinimas, savitarpio įsipareigojimų
įskaitymų sutarčių pasirašymas.

6
 2. RIZIKOS VALDYMO ANALIZĖ LIETUVOS IR ESTIJOS KOMERCINIŲ
BANKŲ FINANSINĖSE ATASKAITOSE

Norėdami atlikti rizikos valdymo analizę Lietuvos ir Estijos komerciniuose bankuose

reikalinga išnagrinėti pasirinktų bankų finansines ataskaitas, kuriose atsispindi bankų rizikos valdymas.

Analizei atlikti buvo pasirinkti trys komerciniai bankai – „Swedbank“, „SEB“, „DNB“.
Rizikos analizei atlikti buvo analizuojamos 2015-2016 m. bankų finansinės ataskaitos.

2.1 Rizikos valdymas banko „Swedbank“ finansinėse ataskaitose

Pirmasis pasirinktas komercinis bankas rizikos valdymo analizei atlikti – „Swedbank“. Šio
banko 2016 m. pateikiamose finansinėse ataskaitose yra išskiriamos iš viso šešios rizikos valdymo
grupės:

 Kredito rizika;
 Rinkos rizika;
 Likvidumo rizika;
 Operacinė rizika;
 Atitikties rizika;
 Kita rizika – verslo rizika, strateginė rizika, reputacijos rizika ir aplinkos bei tvarumo rizika.

Kredito rizika – rizika, kad sandorio šalis arba paskolos gavėjas neįvykdys savo sutartinių
įsipareigojimų „Swedbank“ Grupei ir kad pateikto užstato neužteks padengti įsipareigojimams. Kredito
rizika taip pat apima sandorio šalies riziką, koncentracijos riziką ir atsiskaitymų riziką. „Swedbank“
vidaus kredito rizikos klasifikacijos sistema yra taikoma:

 Vertinant riziką ir priimant kredito sprendimus;

 Apskaičiuojant pagal riziką pakoreguotą turto grąžą (RAROC);
 Apskaičiuojant portfelio atidėjinius;
 Vykdant kredito rizikos stebėseną ir valdymą;
 Informuojant apie kredito riziką valdybą, „Swedbank“ Grupės aukščiausiąjį vadovą ir
„Swedbank“ Grupės vykdomąjį komitetą;
 Rengiant kredito strategijas ir vykdant veiklą susijusią su rizikos valdymu;
 Apskaičiuojant kapitalo poreikį ir kapitalo paskirstymą.

7
„Swedbank“ gavo finansų priežiūros institucijų (SFSA) leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB)
metodą, apskaičiuojant didžiąją dalį kapitalo reikalavimų kredito rizikai. IRB metodą bankas taiko
didžiajai daliai paskolų, kurias teikia gyventojams, išskyrus valstybės skolą. Toms pozicijoms, kurioms
vidaus reitingais pagrįstas (IRB) metodas netaikomas, naudojamas standartizuotas kredito rizikos
vertinimo metodas. Rizikos klasifikacijos tikslas – numatyti įsipareigojimų nevykdymo atvejus vienerių
metų laikotarpiui. Klasifikaciją sudaro 23 klasių skalė, kurioje 0 žymi didžiausią, o 21 – mažiausią
įsipareigojimų nevykdymo riziką. Apačioje 2 paveiksle pateikiamas rizikos kategorijos pagal IRB
metodiką.

2 pav. Rizikos kategorijos pagal IRB metodiką

Šaltinis: „SWEDBANK”, AB Metinė ataskaita (2016)

Likvidumo rizika – rizika, kad „Swedbank“ Grupė neįvykdys savo mokėjimo

įsipareigojimų, suėjus jų terminui. „Swedbank“ Grupės direktorių taryba nustato leistiną „Swedbank“
Grupės likvidumo rizikos lygį. „Swedbank“ Grupės valdybos pirmininkas yra atsakingas už tai, kad
vykdoma veikla atitiktų leistinos rizikos ribas.

Apskaičiavimui ir stebėsenai „Swedbank“ taip pat naudoja išorinius likvidumo

normatyvus, - padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (LCR) ir grynojo stabilaus finansavimo rodiklį
(NSFR). Nuo 2015 m. spalio 1 d. „Swedbank“ stebi atitiktį LCR reikalavimui pagal Komisijos
deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61 (LCR DA). Minimalus reikalavimas, nustatytas Lietuvai pagal
LCR DA, yra 100 procentų.

Rinkos rizika – rizika, kad „Swedbank“ Grupės veiklos rezultatai, kapitalas arba vertė
sumažės dėl rizikos veiksnių pokyčių finansų rinkose. Rinkos rizika apima palūkanų normos riziką,
valiutų kursų riziką, akcijų kainų riziką ir žaliavų prekių kainų riziką, taip pat riziką dėl svyravimų ar

8
koreliacijų pokyčių. „Swedbank“ naudoja įvairius tiek statistinius, tiek ne statistinius įverčius, kurie
pritaikyti valdyti padalinių prisiimamą riziką ir užtikrinti griežtą atitiktį reikalavimams.

„Swedbank“ rizikos valdymo procesuose naudojami tokie svarbūs statistiniai įverčiai, kaip
rizikos vertė (VaR) ir rizikos vertė nepalankiausiomis sąlygomis (SVaR). Rizikos vertės (VaR) įvertis
remiasi modeliu, kuris įvertinta „Swedbank“ portfelio vertės pokyčio tikimybinį skirstinį. Jis paremtas
praėjusių metų įvairių rinkos rizikos veiksnių, tokių kaip palūkanų normos ir akcijų kainos, pokyčiais.
Rizikos vertės (VaR) įvertis padeda ne tik nustatyti atskirų vertybinių popierių ar turto klasių rizikos
lygį, bet ir palyginti įvairių rizikos veiksnių lygius. 2016 m. „Swedbank“ vienos dienos VaR pozicija
svyravo 0.14 m - 0.75 m EUR intervale. Tačiau prekybinės veiklos VaR buvo tik nuo 0.01 m EUR iki
0.12 m EUR.

Operacinė rizika – nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus

procesų, žmogaus ir sistemų klaidų arba išorės įvykių, rizika. Operacinė rizika taip pat apima teisinę ir
informacijos riziką. Rizikos kontrolė užtikrina vieningą operacinės rizikos valdymą ir rizikos ataskaitų
teikimą „Swedbank” Grupės lygmeniu. Rizikos lygio analizė visuose dideliuose verslo padaliniuose
atliekama ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Apie jos rezultatus informuojami visa vykdomoji vadovybė,
taip pat Stebėtojų taryba, „Swedbank” Grupės rizikos kontrolės funkcijos ir „Swedbank” Grupės rizikos
komitetas bei Vykdomasis komitetas. „Swedbank“ taikomas bendras Naujų produktų tvirtinimo
procesas (NPTP) apima visus naujus ir (arba) keičiamus produktus, paslaugas, priemones, procesus ir
(arba) sistemas bei pagrindinius veiklos ir (arba) organizacinius pokyčius. Šio proceso tikslas –
užtikrinti, kad „Swedbank“ Grupė vengtų veiklos, susijusios su nenumatyta rizika arba su rizika, kurios
negalima iš karto suvaldyti ir kontroliuoti proceso metu. Be to, šis procesas padeda „Swedbank“ Grupėje
užtikrinti pristatomų naujų ir (arba) patobulintų produktų ir paslaugų kokybę.

Atitikties rizika – tai rizika, kad bankas, nesilaikydamas įstatymų, taisyklių ir politikų
(išorinių ir (arba) vidinių), neatitiks elgesio standartų, kurių iš jo tikisi išorės sandorio šalys. „Swedbank“
Grupė laikosi ES teisės aktų nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.
Kovos su pinigų plovimu (KPP) funkcijos veiklą reglamentuoja Vidaus politika dėl pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo prevencijos. Pagrindinis pinigų plovimo prevencijos reglamentavimo sistemos
principas – rizika grindžiamas metodas (angl. trumpinys – RBA): identifikuoti, suprasti ir įvertinti pinigų
plovimo (PP) ir teroristų finansavimo (TF) riziką ir imtis atitinkamų, pakankamų ir proporcingų rizikos
mažinimo priemonių, atsižvelgiant į rizikos lygį.

9
 2.2 Rizikos valdymas banko „SEB“ finansinėse ataskaitose

Antrasis pasirinktas komercinis bankas rizikos valdymo analizei atlikti – „SEB“ bankas.
Šio banko 2016 m. pateikiamose finansinėse ataskaitose yra nurodoma finansinės rizikos valdymo
politika, kurioje yra išskiriamos tokios rizikos valdymo grupės:

 Kredito rizika;
 Rinkos rizika;
 Valiutos rizika;
 Palūkanų normos rizika;
 Kredito rizikos maržų rizika;
 Likvidumo rizika;
 Kapitalo pakankamumas;
 Operacinė rizika.

Kredito rizikai vertinti „SEB“ bankui nuo 2008 m. priežiūros institucijos suteikė leidimą
taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai
rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių
(įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių
(mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grupė taiko įvairias
kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią
ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grupė taiko vertindama įmonių pozicijų riziką.
Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmonėms suma viršija 0,5
mln. eurų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Grupė ir bankas naudoja 16 rizikos grupių
skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16
reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grupės 1-7 yra laikomos „investicijų klase“.
Įsiskolinimai, patenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos.
Aukščiau aprašytas klasifikavimas yra taikomas klientams išduotų paskolų bei finansinio lizingo
atvejais.
Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui
kreipiantis į banką dėl paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, pagal kurį įvertinama
skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – PD) ir paskolos (nuostolis įsipareigojimų
neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi bėgant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių
skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis. Grupė

10
ir bankas naudoja rizikos grupių skalę nuo A iki E klasifikuojant mažmeninių skolininkų kredito riziką,
kai A reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir E reprezentuoja įsipareigojimų
nevykdymą.

Rinkos rizika apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vertės (VaR) modelį, kurio

pagalba apskaičiuojamas maksimalus tikėtinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą
pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc.
pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankinės knygos VaR reikšmė skaičiuojama taip
pat kas dieną naudojant 1 dienos vertinimo laikotarpį ir 99 proc. pasikliovimo lygmenį. Modelyje
naudojamų parametrų apskaičiavimui imami paskutinių 250 dienų istoriniai duomenys.

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos
užsienio valiutos atvira pozicija eurų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir
trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatidėliotinos kainos
(spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas,
užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos
kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą. 3
paveiksle pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu eurai valiutomis, atviroji pozicija
tūkstančiais eurų 2016 m. gruodžio 31 d.

3 pav. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta

Šaltinis: AB SEB bankas 2016 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos (2017)

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos
palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas
taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grupės jautrumą palūkanų
normos pokyčiams apskaičiuojant akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1%), jei

11
pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu. Žemiau 4 paveiksle pateikta
informacija apie visą banko ir grupės prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vertės suma (VaR)
tūkst. Eurų. 2016 metais rinkos rizikos VaR, palyginus su 2015 metais, padidėjo dėl Visa Europe Limited
akcijų pozicijos, parduotos Visa Inc. (2015 metais Visa Inc. paskelbė įsigyjanti VISA Europe Limited
akcijas iš bankų – Visa narių).

4 pav. Palūkanų normos rizikos valdymas

Šaltinis: AB SEB bankas 2016 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos (2017)

Kredito rizikos maržų rizika. Kreditų rizikos maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika,
kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika
apskaičiuojama naudojant rizikuojamos vertės (VaR) modelį. Rizika valdoma nustatant limitus
investicijoms į skolos vertybinius popierius.

Likvidumo rizika. AB SEB bankas ir AB SEB banko grupė stebi likvidumo riziką ir ją
valdo iš kelių pozicijų, kurių pagrindinės – struktūrinio likvidumo rizika (arba pagal Europos
bankininkystės institucijos (EBI) terminologiją – finansavimo rizika) ir „išgyvenimo“ perspektyvos,
esant nepalankiausioms sąlygoms (angl. „stressed survival horizon“ arba, pagal EBI terminologiją –
„trumpalaikė likvidumo“) rizika. Struktūrinio likvidumo rizika yra susijusi, visų pirma, su tuo, kaip
ilguoju laikotarpiu labiau nelikvidus turtas (pavyzdžiui, paskolos viešajam sektoriui) yra finansuojamas
ilgalaikio stabilaus finansavimo (pavyzdžiui, stabilių indėlių) lėšomis. Pagrindinis atotrūkio rodiklis
(angl. „Core Gap Ratio“) yra Banko vidaus struktūrinio likvidumo matas. Jei rodiklis nesiekia 100 proc.,
vadinasi, bankas nėra finansuojamas pakankamai stabiliais įsipareigojimais, susijusiais su nelikvidžiu
turtu. 2016 m. gruodžio 31 d. pagrindinis atotrūkio rodiklis (angl. „Core GAP ratio“) buvo 113 procentų
(2015 m. gruodžio 31 d. jis buvo 111 procentų). Metų pabaigoje indėlių srautas banke ir toliau buvo
intensyvus, taip padidindamas šį rodiklį 2 procentiniais punktais. Greta pagrindinio atotrūkio rodiklio
ilgainiui atsiras reglamentu nustatytas struktūrinio likvidumo rizikos matas – grynasis stabilaus

12
finansavimo rodiklis (ang. „Net Stable Funding Ratio“), įsigaliosiantis 2018 metais. Pagal „išgyvenimo“
perspektyvą esant nepalankiausioms sąlygoms (angl. „Stressed survival horizon“, SSH), sprendžiama,
kokią įtaką banko balansui turi didesni trumpalaikio finansavimo sutrikimai, pavyzdžiui, kai didmeninį
finansavimą sunku pratęsti dėl bankams ar visai rinkai būdingų nepalankių sąlygų arba kai iš banko yra
atsiimami indėliai, esant dar nepalankesniam scenarijui. „Išgyvenimo“ perspektyva yra dienų skaičius,
kai sukaupti grynųjų pinigų srautai išlieka teigiami. Antras matas yra likvidumo padengimo rodiklis
(angl. „Liquidity Coverage Ratio“, LCR), kuris taip pat yra norminis reikalavimas, pagal kurį nustatomas
likvidaus turto pakankamumas, kad būtų galima padengti trumpalaikes grynųjų pinigų išmokas
nepalankaus scenarijaus atveju. Banko LCR turi būti ne mažesnis kaip 100 proc. 2015 ir 2016 metais
AB SEB bankas ir grupė vykdė šį reikalavimą. 2016 m. gruodžio 31 d. banko LCR rodiklis buvo
199,76%, o grupės 200,06%.
5 paveiksle pateikiama informacija apie grupės ir banko finansinius įsipareigojimus,
paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius
nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grupė likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei
prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

5 pav. Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė

2016 m. gruodžio 31 d.

Šaltinis: AB SEB bankas 2016 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos (2017)

Kapitalo pakankamumas. Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo

(mokumo) rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis. Nuo 2007
m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatai. Vadovaudamiesi
šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo

13
pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti
jos vertinimą, nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant, ir apsibrėžti kapitalo
pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius. Todėl bankas užsibrėžė tikslą užtikrinti, kad ir
banko, ir visos finansų grupės kapitalo pakankamumo rodikliai būtų ne mažiau kaip 1 procentu didesni
už individualiai AB SEB bankui nustatytą kapitalo pakankamumo rodiklį, įskaitant ir kitus bankui
atitinkamų institucijų taikomus reikalavimus. 6 paveiksle pateikiama banko ir finansinės grupės 2016 ir
2015 metų pabaigos kapitalo pakankamumo rodikliai.

6 pav. Banko ir finansinės grupės 2016 ir 2015 metų pabaigos kapitalo pakankamumo rodikliai

Šaltinis: AB SEB bankas 2016 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos (2017)

Operacinė rizika. Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteikė leidimą
taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach)
apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį. Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina
operacinės rizikos valdymo priemones: operacinės rizikos politiką, operacinės rizkos (Operational Risk
Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vertinimo (Rouge Trading Self –
Assesment, sutr. RTSA) metodikas, veiklos tęstinumo valdymo reikalavimus, naujų produktų ar
paslaugų tvirtinimo procesą ir kt.. Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacinės rizikos valdymo
sistemas ORMIS (Operational Risk Management Information System), NAMIS (New Activity
Management Information System) ir LDRPS (Living Disaster Recovery Planning System), kurios yra
bendros SEB grupei. Operacinės rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grupės darbuotojas gali
registruoti operacinės rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti
įvairias ataskaitas.
Kitos dvi sistemos yra naudojamos naujų produktų ir/ar paslaugų vystymui (NAMIS) bei
veiklos tęstinumo planų sudarymui (LDRPS) Siekiant kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, taikoma
ORSA ir RTSA metodika, vykdoma vidaus kontrolė, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika.
Banke yra įkurta Operacinės rizikos komisija, kurios tikslas yra gerinti operacinės rizikos valdymą ir
užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrolės funkcijas atliekančių padalinių.
Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiama

14
nauji nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas
ir kitokia rizika.

2.3 Rizikos valdymas banko „DNB“ finansinėse ataskaitose

Trečiasis pasirinktas komercinis bankas rizikos valdymo analizei atlikti – „DNB“ bankas.
Sunkėjant geopolitinei padėtis reikalauja skirti vis daugiau dėmesio rizikos analizei. DNB grupė
analizuoja ekonominę aplinką ir galimą nepalankių pokyčių įtaką paskolų portfeliui bei kitoms
bankininkystės sritims. Šio banko klientai, kurių mokumas yra geopolitiškai stipriai priklausomas yra
atidžiai stebimi ir apie juos informuojama Grupės vadovybė. Žinoma, grupė stengiasi būti pasiruošusi
net labai nepalankiomis aplinkybėmis taikydama griežtesnes prielaidas testavime nepalankiausiomis
sąlygomis. Įvertinusi rizikas, paruošusi atsargini planą grupė yra pasiruošusi priimti iššūkius, kurie gali
iškilti ateityje.

Rizikos valdymas ir kontrolė. Kapitalo gairių banko kapitalas turi būti pakankamas, kad
užtikrinti efektyvų ir optimalų jo panaudojimą ir rizikos lygį. Esminis kapitalo planavimo veiksnys yra
KPD IV/KRR kapitalo reikalavimų perkėlimą į vietinę teisę. Be kapitalo gairių ir kitų rizikos valdymo
ir kontrolės politikų atskleistų AB DNB banko metiniuose pranešimuose yra paaiškinta, jog šis bankas
yra įsidiegęs ir naudoja „Priimtinos rizikos sistemą“ (žiūrėti pav. 7) bei yra parengęs Gaivinimo planą.
Priimtinos rizikos samprata iškilo kaip geriausia praktika finansų sektoriuje, leidžianti įstaigoms įtraukti
riziką į bendrą planavimo ir strategijos kūrimo procesą ir tokiu būdu greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje.
Priimtinos rizikos sistema buvo sukurta remiantis esamomis rizikos ataskaitomis bei egzistuojančiais
procesais Lietuvoje bei tarptautinėje DNB grupėje. Šia sistema siekiama kontroliuoti riziką Grupėje ir ji
buvo sukurta derinant strateginio ir finansinio planavimo procesus, o tuo pačiu siekiant integralumo su
priimtinos rizikos sistema taikoma tarptautinėje DNB grupėje.

7 pav. Priimtinos rizikos sistema naudojant „ šviesoforo šviesų“ principą

Šaltinis: AB DNB banko konsoliduotas metinis pranešimas (2017)

15
 Teisė nustatyti priimtinos rizikos rodiklius priklauso AB DNB banko Stebėtojų Tarybai,
kuri taip pat tvirtina Priimtinos rizikos sistemos bei jos valdymo principų pakeitimus. Priimtinos rizikos
sistema yra peržiūrima bent kartą per metus. Pagrindinės rizikos yra išreiškiamos devyniais priimtinos
rizikos rodikliais. Kiekvienas rodiklis riboja kiek organizacija yra linkusi prisiimti rizikos. Priimtinos
rizikos ataskaitos yra integruotos į jau esamas ketvirtines rizikos ataskaitas ir pateikiamos naudojant
“šviesoforo šviesų“ (angl. traffic lights) principą.

Kapitalo valdymas ir ICAAP. Remdamasi kapitalo pakankamumo reglamentais, Grupė

yra įdiegusi procesą skirtą įvertinti Banko ir Finansinės grupės rizikos pobūdį ir vidaus kapitalo
pakankamumą (žiūrėti pav. 8). ICAAP yra suderintas su bendromis tarptautinės DNB grupės gairėmis.
Vidaus kapitalo reikalavimai pagal Bazelio 2-ą pakopą yra apskaičiuojami kaip priežiūrinio kapitalo
reikalavimų bei papildomo kapitalo poreikio, padengti svarbiausias rizikas, kurios nebuvo arba buvo
nepilnai padengtos priežiūrinio kapitalo reikalavimo, suma. Jie yra apskaičiuojami ICAAP metu. Vidaus
rizikų savęs vertinimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra neatskiriamos ICAAP dalys ir
yra glaudžiai susijusios. Pagrindiniai rizikos šaltiniai yra nustatomi vidaus rizikų savęs vertinimu, taip
pat yra įvertinama šių rizikų svarba bei papildomo kapitalo poreikiai. Papildomo kapitalo poreikiai
svarbioms rizikoms, nustatytoms vidaus rizikų savęs vertinimo metu bendradarbiaujant skirtingiems
struktūriniams padaliniams, yra vertinami ICAAP metu. ICAAP metu vertintos šios rizikos:

 Kredito rizika
 Ekonominio sektoriaus rizika
 Likutinė rizika
 Palūkanų normų rizika kylanti iš bankinės knygos
 Valiutos kurso rizika
 Operacinė rizika
 Verslo rizika
 Reputacijos rizika

8 pav. Veiksmų eiga skirta įvertinti Banko ir Finansinės grupės riziką.

Šaltinis: AB DNB banko konsoliduotas metinis pranešimas (2017)
16
 ICAAP rezultatai yra pateikiami ataskaitoje, kurioje pateikiamas kapitalo lygio
pakankamumo įvertinimas ir atskleidžiamas rizikos pobūdis atsižvelgiant į visas pagrindines rizikas.
Šioje ataskaitoje taip pat pateikiami pagrindiniai rizikų valdymo principai bei skaičiavimas tiek Banke,
tiek Finansinėje grupėje. Rizikos analizės departamentas inicijuoja ir koordinuoja ICAAP procesą
grupėje. Jis bendradarbiauja su kitais struktūriniais padaliniais, nustato vidaus kapitalo vertinimo
taisykles ir galiausiai parengia ICAAP ataskaitą. Rizikos analizės departamentas bendrai nustato vidaus
kapitalo vertinimo taisykles, bet pagrindinių rizikų, nepatenkančių arba nepilnai patenkančių po
priežiūriniais kapitalo reikalavimais, skaičiavimo metodų pasirinkimas yra padalintas tarp skirtingų
struktūrinių padalinių atsakingų už tų rizikų kontrolę. Kiti struktūriniai padaliniai (įskaitant Ekonominių
tyrimų departamentą, Iždo departamentą, Kontrolės departamentą, Kredito valdymo departamentą,
Rinkodaros ir komunikacijos departamentą, Paskolų restruktūrizavimo departamentą, Specialiųjų
aktyvų ir turto valdymo departamentą, Atitikties departamentą, Apskaitos departamentą, Pardavimo
valdymo departamentą) yra įtraukti nustatant rizikas, aptariant jų įvykimo tikimybes bei potencialių
pasekmių mąstą, taip pat parenkant rizikų vertinimo metodus. Galiausiai Vidaus audito departamentas
vertina ICAAP ir jo rezultatus kiekvienais metais ir pateikia išvadas ar procesas skirtas kapitalo lygių
nustatymui, rizikų kiekybiniam įvertinimui Grupėje yra pakankamas ir ar Grupė yra gerai apsirūpinusi
kapitalu atsižvelgiant į jos rizikos pobūdį.

17
 IŠVADOS

1. Darbe analizuojami komerciniai bankai „DNB“, „Swedbank“ ir „SEB veikia tiek Lietuvoje tiek
Estijoje. Kiekvieno banko teikiamose metinėse finansinėse ataskaitose yra išskiriama finansinės
rizikos valdymo politika. Kiekvienas bankas į finansinės rizikos vertinimą žiūri atsakingai ir
kruopščiai, nes vertinimo rodikliai padeda bankui siekti pelno, bei veikti be nuostolių.

2. Visi analizuoti bankai finansinę riziką vertina atsižvelgiant į tuos pačius, svarbiausius rodiklius,
tai:
 Kredito rizika;
 Rinkos rizika;
 Valiutos rizika;
 Palūkanų normos rizika;
 Kredito rizikos maržų rizika;
 Likvidumo rizika;
 Kapitalo pakankamumas;
 Operacinė rizika;
 Verslo rizika;
 Reputacijos rizika.

3. Kredito rizikai įvertinti analizuojami bankai „Swedbank“ ir „SEB“ taiko tą patį skaičiavimo
metodą – IRB metodą.

4. Rinkos rizikai apskaičiuoti naudojamas rizikuojamosios vertės (VaR) modelis, kurį į savo rizikos
valdymo politiką yra įtraukią du darbe analizuojami bankai – „Swedbank“ ir „DNB“. Taip pat
vyrauja ir kiti rinkos rizikos skaičiavimo metodai, kuriais naudojasi bankai:
 IRB metodas (Swedbank);
 AMA – AdvancedMeasurementApproach (SEB);
 ICAAP (DNB).

5. „DNB“ bankas išskirtinai naudoja „Priimtinos rizikos sistemą“, kuri padeda greitai sureaguoti
pasikeitus rinkai ir ekonominiai situacijai.

18
LITERATŪROS SĄRAŠAS IR KITŲ INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Dzikevičius, A. 2012. Rinkos rizikos valdymo funkcija komerciniame banke. Prieiga per
internetą:
<http://www.manoinvesticijos.lt/pics/file/rinkos%20rizikos%20valdymo%20funkcija%202002.
pdf> (Prisijungta 2017 09 21)
2. Valvonis, V. 2006. Šiuolaikinis kredito rizikos vertinimas banke: paskolos ir skolininko rizika.
Prieiga per internetą:
<http://elibrary.lt/resursai/DB/LB/LB_pinigu_studijos/Pinigu_studijos_2006_01_05.pdf>
(Prisijungta 2017 09 24)
3. AB SEB bankas, 2017. 2016 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir
finansinės ataskaitos. Prieiga per internetą:
<https://www.seb.lt/sites/default/files/web/pdf/SEB_FS_2016_lt.pdf> (Prisijungta 2017 09 26)
4. AB „Swedbank“, 2017. Metinė ataskaita 2016. Prieiga per internetą:
<https://www.swedbank.lt/files/ataskaitos/2016f.pdf> (Prisijungta 2017 09 25)
5. AB DNB bankas, 2017. Metinė ataskaita 2016. Prieiga per internetą:
<https://www.dnb.lt/sites/default/files/dokumentai/finansines%20ataskaitos/metine_ataskaita_2
016.pdf> (Prisijungta 2017 09 26)
6. Lietuvos bankas, 2017. Rizikos valdymas. Prieiga per internetą: < https://www.lb.lt/lt/rizikos-
valdymas> (Prisijungta 2017 09 26)
7. Gudelyte, L., Valužis, M., 2012. Rinkos valdymas banke. Prieiga per internetą: <
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_Rizikos_valdymas_banke.
pdf> (Prisijungta 2017 09 26)

19