KLAIPDOS UNIVERSITETAS JR TECHNIKOS FAKULTETAS LAIVO ININERIJOS KATEDRA

REFERATAS (LIETUVOS KOMERCINI BANK INDLI IR PASKOL PALKAN NORM PALYGINAMOJI ANALIZ)

Darbo vadovas: asist. K. Puleikien Darbo vykdytojas: TLI09 gr. stud. A. Slavinskis

KLAIPDA, 2012
1

Turinys
Turinys............................................................................................................................ 2 VADAS...........................................................................................................................3 KOMERCINIO BANKO SVOKA..........................................................................................3 LIETUVOS KOMERCINIAI BANKAI......................................................................................4 LIETUVOS KOMERCINI BANK INDLI PALKAN NORMOS ANALIZ...........................7 LIETUVOS KOMERCINI BANK PASKOL PALKAN NORMOS ANALIZ.......................11 Literatra...................................................................................................................... 16

VADAS
Jokios alies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bank veiklos. J vaidmuo be joki iimi yra gyvybikai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinms institucijoms. io referato tikslas atlikti palyginamj analiz apie Lietuvos komercini bank indli ir paskol palkan normas.

KOMERCINIO BANKO SVOKA

Komercinis bankas tai veikianti mon (juridinis asmuo), kuri turi akcin kapital, priima indlius bei kit grintas las, teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusi rizika ir atsakomyb, taip pat usiima kita statym numatyta veikla (iduoda piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo sipareigojimus, ileidia mokjimo dokumentus (ekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir atlieka su jais operacijas, perka ir parduoda tauriuosius metalus, ileidia ir tvarko kreditines pinigines priemones, teikia paslaugas ir konsultacijas bank veiklos, finans ir kliento investicij tvarkymo klausimais, priima saugoti i klient vertybes ir nuomoja klientams banko saugykloje seif kameras vertybms ir dokumentams saugoti ir kt., atlieka operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir pan.) ir operacijas usienio valiuta. [J. Bagdanaviius, P. Stankeviius, L. Lukoeviius; Ekonomikos terminai ir svokos; Vilnius; VPU, 1999. Komercinis bankas - finans tarpininkas, kuris sukiaupia las terminuot ir einamj indli pavidalu i juridini ir fizini asmen bei sukauptas las naudoja komercinms, vartotojikoms, hipotekos (bsto) ir kitokioms paskoloms teikti. Tipikas komercinio banko klientas, jei tik bankas nesiorientuoja mamenin bankininkyst, yra ne pavienis fizinis asmuo, o mons - juridiniai asmenys. Priimami ir gyventoj indliai, bet jie svarbs tik kaip stabilus finansavimo altinis. Stambiems bankams taip pat vienodai svarbs moni indliai, kurie daniausiai bna daug didesni. Klasikini komercini bank ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje lieka vis maiau. Bankai visuose kratuose usiima vis vairiapusikesne veikla. Jie teikia ir taupomj bank ir finans patarj paslaugas. ie bankai turi antrines draudimo, finans maklerio, iperkamosios nuomos mones. Tai patys stambiausi ir skaitlingiausi finansiniai tarpininkai. Jie sudaro finansin pagrind visose alyse. [http://lt.wikipedia.org/wiki/Komercinis_bankas]

Komercinis bankas Lietuvos Respublikoje steigta kredito staiga, kuri turi licencij verstis ir veriasi indli ar kit grintin l primimu i neprofesionali rinkos dalyvi ir j skolinimu ir prisiima su tuo susijusi rizik bei atsakomyb. [http://www.netu.lt/lt/zodynas/komercinis_bankas/]

LIETUVOS KOMERCINIAI BANKAI

Pirmasis modernus bankas buvo kurtas 1406 m. Italijoje, Genujos mieste. odis bankas yra kils i italiko odio banca, o is kils i vokiei kalbos ir reikia suol. Terminas kilo iaurs Italijos skolintojams dirbant lauke ar dideliuose kambariuose, kur kiekvienas skolintojas turjo savo suol ar stal. Pirmasis komercinis bankas Lietuvoje - Lietuvos prekybos ir pramons bankas - buvo steigtas 1918 metais. Lietuvos Respublikos bank statymo 2 str. 1 d. nurodo, jog banku laikomas komercinis bankas ir specializuotas bankas. Tas pats statymas nustato, jog komercinis bankas tai Lietuvos Respublikoje steigta kredito staiga, kuri turi licencij verstis ir veriasi indli ar kit grintin l primimu i neprofesionali rinkos dalyvi ir j skolinimu bei prisiima su tuo susijusi rizik ir atsakomyb. Specializuotas bankas - Lietuvos Respublikoje steigta kredito staiga, kuriai iduota licencija suteikia teis ileisti ir tvarkyti elektroninius pinigus. iuo metu Lietuvoje veikl vykdo 8 Lietuvos banko licencij turintys komerciniai bankai:

AB kio bankas tai lietuviko kapitalo bankas, skmingai veikiantis Lietuvoje ir turintis tris atstovybes usienyje senojoje Kazachstano sostinje Almatoje, o taip pat Rusijos ir Ukrainos sostinse. kio bankas, imanydamas Lietuvos vidaus rinkos verslo slygas ir privai klient poreikius, turdamas didel klient aptarnavimo tinkl visoje alyje ir didel bank korespondent tinkl usienyje, silo plat paslaug paket tiek privatiems, tiek verslo klientams.

AB SEB bankas didiausias komercinis bankas Lietuvoje, priklausantis iaurs Europos finans moni grupei SEB, kuri valdo 99,7 procento SEB banko akcij. SEB bankas (iki 2008 m. sausio 21 dienos SEB Vilniaus bankas) buvo kurtas 1990 met kovo 2 dien ir yra vienas i komercins bankininkysts Lietuvoje pradinink. Jis teikia visas bankininkysts paslaugas privatiems ir verslo klientams bei finans staigoms.

AB Swedbank - didiausios Baltijos alyse finans grups Swedbank bankas Lietuvoje. Swedbank grup veikia 14-oje ali, kur turi daugiau nei 10,4 mln. privai ir beveik 436 tkst. verslo klient. Swedbank grup turi 758 padalinius vedijoje ir 286 padalinius Baltijos alyse.

AB DNB bankas (iki 2011 m. lapkriio 11 d. AB DnB NORD bankas) yra vienas didiausi Lietuvos komercini bank, aptarnaujantis daugiau nei 650 tkst. privai ir verslo klient. DNB bankas priklauso didiausiai Norvegijos finansini paslaug grupei DNB Bank ASA, kuri visuose jai priklausaniuose bankuose 19-oje pasaulio ali nuosekliai puoselja vert klientams kuriani paslaug, aptarnavimo ir verslo kultr.

AB iauli bankas, kurtas 1992 m. vasario 4 d, yra vienas didiausi lietuviko kapitalo dal turintis bankas. Centrin banko buvein sikrusi iauliuose. Pastaruosius kelet met bankas laipsnikai didina uimam rinkos dal Lietuvoje. Per savo veiklos metus iauli bankas gijo patikimo, stabiliai dirbanio, nuosekliai auganio, ypating dmes smulkiajam ir vidutiniam verslui skirianio banko vard.

UAB Medicinos bankas - komercinis bankas, teikiantis finansines paslaugas verslo ir privatiems klientams nuo 1992 m. Bankas pradjo savo veikl Vilniaus mieste, o iuo metu turi klient aptarnavimo padalinius Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Marijampols ir Taurags apskrityse. Bankas spariai pleia savo tinkl, per 2008 metus bankas atidar 12 klient aptarnavimo skyri. Bankas iuo metu turi 10 filial, bei 44 klient aptarnavimo skyrius.

AB Citadele bankas Lietuvoje priklauso naujojo Latvijoje steigto Citadele banko grupei. AB Citadele banko Lietuvoje vienintelis akcininkas - Latvijos AS Citadele banka.

AB Finasta pirmasis po deimties met pertraukos alyje kurtas lietuviko kapitalo bankas, kurio specializacija yra investicij ir privaios bankininkysts paslaugos. Bankas teikia kompleksines investicij, finans valdymo ir moni finans paslaugas privatiems ir verslo klientams. Investiciniame banke Finasta klientams siloma didiul paslaug vairov nuo

LIETUVOS KOMERCINI BANK INDLI PALKAN NORMOS ANALIZ

Indlis - banke padti pinigai, santaupos, viena i investavimo priemoni, leidianti taupyti, laikyti pinigus banke ir tokiu bdu udirbti pinig. Bankai paprastai monms moka palkanas u padtus indlius. Kuo ilgesn indlio trukm, tuo didesns palkanos mokamos u padt indl. Indliai gali bti terminuoti, arba neterminuoti (kaupiamieji). Terminuotasis indlis dedamas tam tikram pasirinktam laikotarpiui. Indlio termino pabaigoje imokamos i anksto nustatytos palkanos. indl rekomenduojame tiems, kas turi santaup ir nori visikai niekuo nerizikuodami gauti pakankamai didel gr. Kuo ilgesnis terminuotojo indlio laikotarpis, tuo didesns u j mokamos palkanos. 1. Lentel. Terminuot indli palkan normos

Neterminuoti indliai tai pinigai, kuriuos klientas padeda js banke su slyga juos bet kuriuo metu atsiimti. Taupomosiose sskaitose yra laikomi kliento neterminuoto indlio pinigai, kuriuos jis gali bet kuriuo metu atsiimti iraydamas ek, ateidamas banko kas ar tiesiog pasinaudodamas kortele pasiimti i bankomato jam reikiamus pinigus. Kadangi bankas neino kiek ilgai jis gals naudotis iais pinigais, tai ir palkan norma u juos yra maa. Neterminuoti indliai Bank konkurencijos programoje yra vadinami kaupiamaisiais indliais.

2. Lentel. Neterminuot indli palkan normos

*,,SEB bankas palkan norm taiko nuo padedamos sumos: nuo 100 Lt 0,30% nuo 4 000 L 0,40% nuo 10 000 Lt 0,50% nuo 50 000 L 0,80%

10

Ivados: I grafik matome, jog terminuot indli palkan norma palankiausi silo bankas ,,Finasta visais terminais, apart 60 mn termino, taiau dl btent io termino sprsti negalima, nes nra pateikt duomen dl io termino. Nedaug nuo banko ,,Finasta atsilieka ir kio bankas. Kiti Lietuvos komerciniai bankai silo gerokai prastesnias palkanas. Prasiausias SEB bankas. Neterminuotuose indliuose geriausias slygas klientams silo kio bankas, antras bankas Finasta. Prasiausias slygas silo Swedbank.

LIETUVOS KOMERCINI BANK PASKOL PALKAN NORMOS ANALIZ

Paskola (paskolos sutartis sutartis, kuria viena alis (paskolos davjas) perduoda kitos alies (paskolos gavjo) nuosavybn pinigus arba ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum (paskolos sum) arba tok pat kiek tokios pat ries ir kokybs kit daikt bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripastama sudaryta nuo pinig arba daikt perdavimo momento. Paskolos gavjas tampa jam perduot daikt (pinig) savininku. Lietuvos komerciniai bankai paskolas teikia kaip kreditus, o paskolos ir kredito sutarties apibrimai truput yra skirtingi. Kreditas sutartin prievol, paskola sandoris. kio banko teikiami kreditai Vartojimo kreditas Kreditai su ustatu Valstybs remiami kreditai studentams SEB banko teikiami kreditai Vartojimo kreditas Dideli galimybi kreditas Bsto kreditas Kreditai daugiabuiams namams atnaujinti (Jessica) Atvirktinis atpirkimo sandoris (Re-Repo)

11

Swedbank teikiamos paskolos Bsto paskola Paskola ikeiiant nekilnojamj turta Asmenin paskola Vartojamoji paskola Paskolos studentams Daugiabui nam atnaujinimo paskola ,,Jessica Finansin paskola ikeiiant vertybinius popierius DNB teikiami kreditai Bsto kredito programa ,,Pirmi namai Bsto kreditai Greitieji vartojimo kreditai Privatus kreditas Kreditas studentams su valstybs garantija iauli banko teikiami kreditai Kreditas su keitimu Vartojimo kreditas Bsto kreditas Studij kreditas Medicinos banko teikiami kreditai Kreditas u ustat Bsto kreditas Vartojimo kreditas Citadele teikiami kreditai Bsto kreditas Veiklos kreditas Vartojimo kreditas

12

Finasta teikiami kreditai Investicinis kreditas Kredito linija Sskaitos pervirio limitas

Bendra palkan norma yra apskaiiuojama kiekvienam klientui individualiai ir nustatoma pasiraant sutart. Bendr palkan norm sudaro kintama palkan dalis ir kiekvienam klientui nustatyta palkan mara. Kintama bsto paskolos palkan dalis ir js mokam palkan dydis gali sumati ar padidti priklausomai nuo kintamos palkan dalies pokyio - EURIBOR, VILIBOR arba bsto paskol palkan bazs. Kintama palkan dalis kinta kas tris, eis arba dvylika mnesi (priklausomai nuo js pasirinkimo). Fiksuota palkan norma gali bti nustatyta laikotarpiui iki 5 met. Pasirink fiksuotas bsto paskolos palkanas (suteikiama pasirinkus paskolos valiut eurus), bsite tikri, kad js pasirinktu laikotarpiu paskolos mnesio moka nekis. Palkan norma susideda i:

13

14

Prie bazins palkan normos pridedama mara visada vertina: Rizik (bankas prideda tam tikr palkan procent, kuris vertina kliento mokum; kuo blogesn kliento finansin bkl, tuo auktesn palkan norma); Sandorio dyd (kadangi vienos paskolos forminimo ilaidos yra nustatytos, tai suteikiant vien didel paskol, ilaidos vienam slyginiam paskolos vienetui yra maesns, nei forminant ma paskol, dideli paskol palkanos bus maesns nei ma); Banko verslo strategij (bazin palkan norm gali lemti naudojama banko skolinimo strategija tam tikruose verslo sektoriuose, t. y. bankas gali teikti paskolas maesnmis palkan normomis nei jo konkurentai, kad ,,nusipirkt dal paskol rinkos); Likvidum (tam tikro tipo paskolos yra labiau likvidios nei kitos; konkurencija geros kokybs ir labai likvidi aktyv rinkoje maina bendr palkan norm); Tarpbankines palkan normas (alies palkan normas stipriai veikia tarptautini rink palkan normos, pavyzdiui, euro valiutos paskol rinkos).

Ivados: Lietuvos komerciniai bankai neteikia konkreios bendros informacijos apie paskol palkan normas, nes tai kasdien kintantis dydis, kuris priklauso nuo Euribor/Vilibor ir alies ekonominio rodiklio, bei maros, kuri kiekvienam asmeniui yra paskaiiuojama individualiai.

15

Literatra
,,kio bankas 2012. Prieiga prie interneto < http://www.ub.lt> ,,SEB bankas 2012. Prieiga prie interneto < http://www.seb.lt> ,,Swedbank 2012. Prieiga prie interneto < www.swedbank.lt> ,,DNB bankas 2012. Prieiga prie interneto < www.dnb.lt> ,,Siauliu bankas 2012. Prieiga prie interneto < www.sb.lt> ,,Medicinos bankas 2012. Prieiga prie inerneto < http://www.medbank.lt/ ,,Citadele bankas. 2012. Prieiga prie interneto < http://www.citadele.lt/ > ,,Finasta bankas. 2012. Priega prie interneto. < http://www.finasta.com/lit/> Amber kredito unija. 2012. Prieiga prie interneto. <http://www.amberunija.lt/indeliai/> Lietuvos Junior Achievement. 2012. Prieiga prie interneto <http://www.lja.lt> Indliai.lt. 2012. Prieiga prie interneto. <http://www.indeliai.lt> Bankai.lt. 2012. Priega prie inteieto. <http://www.bankai.lt> Lietuvos bankas. 2012. Prieiga prie interneto. < http://www.lb.lt/> VIKIPEDIJA laisvoji enciklopedija. 2012. Prieiga prie interneto. < http://lt.wikipedia.org>

16