VARTOTOJŲ KREDITAI, RIZIKA IR DRAUDIMAS.

VILNIUS 2018
KAS YRA KREDITAS? VARTOTOJŲ KREDITAI

 Nagrinėjant specifinį kreditų porūšį – vartotojų (vartojamuosius) kreditus, svarbu susipažinti su bendrąja kredito sąvoka ir suprasti
kas yra kreditas apskritai, jo mastą, apimtį kaip ekonomikos mechanizmo ir svarbą ekonomikos augimui.
 Lietuvių žodyno formuluotė: Kreditas - (lot. creditum - paskola, skola) - komercinis pasitikėjimas, kurį kreditorius išreiškia arba
tiesiogiai (skolindamas pinigus), arba netiesiogiai (parduodamas prekes ir paslaugas su galimybe mokėti ne iš karto), dažniausiai už
atlyginimą – palūkanas. Trumpai tariant, tai gali būti paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, leidžiantys vartotojams (ir
firmoms) pirkti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar kitus reikalingus dalykus. Kreditai teikiami tiek vartotojams, tiek ir verslo
subjektams ir yra tiesiogiai susiję su ekonomikos augimu, kadangi padeda augti vartojimui suteikdami sąlygas mokėti vėliau įsigyjant
dabar.
 Labiausiai paplitę yra vartotojų kreditai todėl panagrinėsime juos iš arčiau. Vartojimo paskola, ar vartojimo kreditas (angl. Consumer
credit) yra paskola, skirta gyventojų vartojimo poreikiams tenkinti, kaip kad įsigyti automobilį, buitinės technikos, gydytis, ilsėtis.
Vartojimo paskolos gavėjui nereikia įkeisti turto, todėl paskolos suteikimo tvarka yra paprasta ir greita. Lietuvoje vartojimo kreditus
gali teikti kredito įstaigos (bankai ir kredito unijos), tarpusavio skolinimo platformos ir kitos finansų įstaigos, įrašytos į viešąjį
vartojimo kredito davėjų sąrašą. Pasak Lietuvos banko šiuo metu mūsų šalyje vartojimo kreditus gali teikti 53 vartojimo kredito
davėjai. Šių įmonių paskolų portfelis 2017 m. pabaigoje sudarė 427 mln. Eur, o klientų buvo 439 tūkst.
 Išskiriami 2 pagrindiniai kreditų tipai:
 Būstui, automobiliui ir kitoms prekėms įsigyti suteikiama paskola;
 Kreditinės kortelės savininkui suteikiamas balansas, kurį galima išleisti pagal poreikius: dalimis, įsigyjant skirtingas prekes, ar
paslaugas skirtingose parduotuvėse;
KREDITO GRĄŽINIMAS

 Paskolos dažniausiai grąžinamos vienodo dydžio įmokomis per laikotarpį. Paskolos būstui įsigyti gali būti grąžinamos ir skirtingo
dydžio įmokomis, bet dažniausiai paskolos sutartis numato fiksuotas, vienodo dydžio įmokas;
 Jei asmuo nori įsigyti dar vieną stambų pirkinį, tačiau dar negrąžino anksčiau paimtos paskolos, jam teks tartis bei derėtis su
banku dėl papildomos paskolos;
 Asmuo, įsigijęs mokėjimo kortelę su kreditu, turi galimybę iš banko pasiskolinti pinigų nenumatytiems pirkiniams įsigyti. Paskolos
dydis priklauso nuo to, kokia kortelės savininkui suteikta kredito dalis liko nepanaudota po ankstesnio pirkinio. Priklausomai nuo
sumos, kurią asmuo jau grąžino, suteiktas kreditas atsinaujina, pvz.: jeigu bankas suteikia 1000 Eur kreditą ir jos vartotojas išleido
300 Eur bei sugrąžino 100 Eur, jam dar liko 800 Eur kredito;
 Svarbiausia, visada laiku mokėti nustatytas įmokas tiek už paskolą, tiek už kreditą, suteikiamą su mokėjimo kortele. Taip
išvengiama finansinių nuobaudų.
PALŪKANOS

 Pinigus skolinančios finansinės institucijos, siekdamos apsidrausti nuo rizikos, kuri kyla skolinant fiziniam ar juridiniam
asmeniui, bei uždirbti, nustato tam tikras palūkanas. Tai itin svarbu prisiminti vertinant įmokas už paskolą. Pavyzdžiui, jei asmuo
iš banko pasiskolino 1000 Eur, o metinės paskolos palūkanos sudaro 10 proc., tai reiškia, kad asmuo bankui turės grąžinti 1100
Eur - tai taip vadinamos paprastosios palūkanos, kurios taikomos labai retai;
 Imant paskolą dažniausiai taikomos sudėtinės palūkanos. Tokiu atveju palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo pasiskolintos sumos,
bet nuo sumos, kurią prieš ankstesnę įmoką asmuo buvo skolingas. Pavyzdžiui, jei asmuo iš banko pasiskolino 1000 Eur ir jo
paskolai kiekvienais metais yra taikomos 10 proc. sudėtinės palūkanos, metų pabaigoje jis bankui bus skolingas 1100 Eur. Antrais
metais, paskolos palūkanos bus skaičiuojamos jau nuo 1100 sumos ir tai reiškia, kad bankui jis bus skolingas 1210 Eur, ir t.t. Tokiu
pačiu principu sudėtinės palūkanos yra taikomos, jei nustatytas paskolos palūkanų grąžinimo periodas yra trumpesnis, pvz.
mėnuo ar savaitė;
 Paėmus paskolą su fiksuotomis įmokomis, palūkanos yra paskaičiuojamos iš anksto ir pridedamos prie kiekvienos įmokos. Tokios
paskolos atveju, jei paskola ar jos didelė dalis grąžinama anksčiau numatyto termino, gali būti taikomos nuobaudos;
 Pasinaudojus kreditu, suteikiamu kredito kortelei, skolą galima grąžinti kokiomis tik norima dalimis bet kuriuo metu. Jei paskola
grąžinama iki pirmos įmokos mokėjimo termino, tokiu atveju dažnai palūkanos išvis nėra taikomos.
KREDITO ISTORIJA (KREDITO REITINGAS)

 Kredito istorija yra informacija apie asmens finansinius įsipareigojimus bei mokėjimų istoriją. Kredito istorija vertinama skolinantis,
perkant išsimokėtinai, sudarant mobiliojo ryšio, interneto, įvairias kitas sutartis. Nuo kredito istorijos priklauso ne tik kredito sąlygos
(marža, pradinis įnašas, sutarties terminas ir kt.), tačiau ir apskritai galimybė gauti kreditą, bei sudaryti kitas sutartis su atidėtu
mokėjimu.
 Trumpai tariant tai suvestinė, kaupianti duomenis apie asmens skolinius įsipareigojimus. Kuo blogesnė asmens kredito istorija – tuo
prastesnės bus jo kredito gavimo sąlygos. Asmuo su prasta skolinimosi istorija arba iš viso negaus paskolos, arba už ją reikės mokėti
didžiules palūkanas.
 Kredito istorija svarbi tiek fiziniams asmenims, tiek ir juridiniams asmenims. Žinoma, ji svarbi tik tiems, kas vienokiu ar kitokiu būdu
skolinasi lėšas, ar ketina tai daryti ateityje. Tuo tarpu informacija renkama net ir apie tuos, kurie nėra turėję jokių paskolų.
 Asmens kredito istorijoje fiksuojama visi asmens tai dienai turimi finansiniai įsipareigojimai (paimtos paskolos iš komercinių bankų,
kredito unijų, lizingų, greitųjų kreditų bendrovių ir pan.). Apart turimų skolų, asmens skolinimosi istorija apims ankstesnius
pradelstus atsiskaitymus. Tai yra, jei anksčiau asmuo nespėjo laiku sumokėti įmokų už turimas skolas, ar kitus finansinius
įsipareigojimus, tokia informacija saugoma net iki 10 metų, ir visa tai atitinka Lietuvos įstatymus.
KAM REIKALINGA KREDITO ISTORIJA?

 Jei kyla klausimų, kam tokia sistema apie fizinius asmenis reikalinga, ir kam ji naudinga, tai žinoma, kad ji iš esmės reikalinga tik
kredituojančioms įstaigoms. Nesvarbu ar tai bankas, ar lizingo bendrovė, ar greitųjų kreditų bendrovė – ji visuomet norės kuo daugiau
sužinoti apie asmenį, kuriam skolina pinigus.
 Ypatingai svarbi informacija - kaip tam asmeniui anksčiau sekėsi grąžinti savo skolas. Jei sekėsi sunkiai, tikėtina, kad ir ateityje gali
kilti problemų, todėl paskolos išdavimas tokiam asmeniui yra rizikingesnis.
KAS KAUPIA FIZINIŲ ASMENŲ KREDITO ISTORIJĄ ISTORIJĄ?
KAIP SUŽINOTI ŠIĄ INFORMACIJĄ APIE SAVE?

 Didžiausia centrinė duombazė apie asmenų paskolas yra

kaupiama centrinio Lietuvos banko - Paskolų rizikos
duomenų bazėje. Čia duomenys apie fizinių bei juridinių
asmenų įsiskolinimą bei neįvykdytus finansinius  Informaciją apie save, paprastai, kiekvienas asmuo gali
įsipareigojimus privalomai patenka iš bankų (ir jų filialų sužinoti nemokamai. Mokamai, apie kitą įmonę, finansinę
Lietuvoje), kredito unijų bei lizingo bendrovių. informaciją taip pat visuomet galima sužinoti – tokią paslaugą
 Tuo tarpu šią bazę fiziniams asmenims dar labiau praplėtė teikia ne viena bendrovė (CreditReform, CreditInfo ir kitos
panašios įstaigos).
“CreditInfo“ bendrovė, įtraukdama ir duomenis iš kai
kurių greitųjų kreditų bendrovių, bei kai kurių paslaugų
teikėjų, pvz., telekomunikacijų, komunalinių ar kt., su
kuriais ši bendrovė turi pasirašiusi sutartis.
KAIP PAGERINTI SAVO KREDITO ISTORIJĄ?

 Iš esmės, tai tikrai nėra lengvai įgyvendinamas uždavinys. Problema ta, kad kredito istorijoje duomenys kaupiami ilgą laiką. Tai
reiškia, jei kurį laiką turėjote problemų atsiskaitydami su savo kreditoriais ar paslaugų tiekėjais, net ir su visais jais iš karto
atsiskaičius, asmens kreditingumas iš karto netaps aukštas.
 Tik ilgą laiką nuosekliai išlaikant savalaikį atsiskaitymą ir laiku padengiant turimus įsipareigojimus, teigiami duomenys keis
neigiamus. Pasirūpinkite tuo, bei stabiliomis pajamomis, ir kredito istorija pamažu gerės.
SVARSTOTE APIE VARTOJIMO KREDITĄ?

 Prieš įsipareigodami įsitikinkite, kad turėsite pakankamai pajamų įmokoms sumokėti. Nesiskolinkite daugiau, nei jums reikia.
 Ištyrinėkite visus pasiūlymus:
Norėdami rasti naudingiausią pasiūlymą būtinai apklauskite kuo daugiau bankų. Pirmas pasiūlymas nebūtinai bus geriausias. Gaukite
bent kelis kredito pasiūlymus ir palyginkite juos.
 Suskaičiuokite, kiek viskas kainuos:
 Kiek Jums kainuos prekė, jei imsite kreditą, o ne mokėsite visą sumą iš karto?
 Kokio dydžio bus palūkanos ir kiek laiko reikės jas mokėti?
 Kokios yra kredito administravimo išlaidos, banko mokesčiai (sutarties sudarymo, kredito patvirtinimo, sąskaitos aptarnavimo,
mokėjimų vykdymo), delspinigiai, ar baudos už vėlavimą mokėti įmokas ir kt.?
 Įsigilinkite:|
 Atidžiai perskaitykite visą sutartį. Jei nesuprantate bent vienos sutarties sąlygos, atidėkite sutarties pasirašymą ir pasitarkite su
specialistu.
KAIP SUŽINOTI, KOKIOS BUS VISOS VARTOJIMO KREDITO
IŠLAIDOS?

 Sužinokite metinę kredito grąžinimo normą procentais.

Metinė kredito grąžinimo norma skiriasi nuo banko ar parduotuvės nustatytos palūkanų normos. Ji apima visas išlaidas, susijusias su
kreditu. Tai yra jūsų mokama bendra suma, įskaitant palūkanas, visus mokesčius, administracines išlaidas.
Žinodami metinę kredito grąžinimo normą, galėsite lengviau palyginti vartojimo kreditus ir būsite tikri, kad nėra paslėptų papildomų
mokesčių, ar išlaidų.
Kuo mažesnė metinė kredito grąžinimo norma, tuo mažiau reikės mokėti už kreditą.
 Visada gaukite banko patvirtinimą, kad į metinę kredito grąžinimo normą yra įskaičiuotos visos išlaidos.
KOKIA INFORMACIJA TURI BŪTI VARTOJIMO KREDITO SUTARTYJE?
KĄ DARYTI, JEI VARTOJIMO KREDITO SUTARTYJE, KURIĄ PASIRAŠĖTE, NĖRA
ŠIOS INFORMACIJOS?

 Jūs turite teisę gauti išsamią informaciją apie vartojimo

kreditą. Todėl jūsų sutartyje turi būti nurodyta:
 Visa suma, kurią reikės grąžinti;
 Palūkanų norma;
 Jei sutartyje nėra privalomos informacijos arba ji klaidinanti,
 Kiti papildomi mokesčiai ir išlaidos; jūs galite nutraukti sutartį. Tokiu atveju jums reikės grąžinti
 Įmokų periodiškumas ir įmokų dydžiai; visus pasiskolintus pinigus, bet nereikės mokėti sutartyje
nustatytų palūkanų ar kitų mokesčių.
 Teisė grąžinti kreditą, nesibaigus jo grąžinimo terminui;
 Paskolos trukmė;
 Metinė kredito grąžinimo norma procentais, kuri jums
parodo bendrą kredito kainą.
AR GALIMA VARTOJIMO KREDITĄ GRĄŽINTI ANKSČIAU?

 Vartojimo kreditą visada galite grąžinti anksčiau. Tokiu atveju jums reikia mokėti tik palūkanas ir kitus mokesčius, priskaičiuotus iki
tos dienos, kai grąžinamas visas kreditas.
Atkreipkite dėmesį, kad grąžinant kreditą anksčiau laiko, jums gali tekti sumokėti papildomus mokesčius. Jų dydis turi būti nurodytas
sutartyje. Lietuvoje šis mokestis negali viršyti 1 proc. anksčiau grąžinamos kredito dalies. Pavyzdžiui, jei nusprendėte anksčiau grąžinti
3000 Eur, mokestis negali būti didesnis nei 30 Eur.
 Nepamirškite, bankas negali vienašališkai keisti sutarties sąlygų.
GREITIEJI KREDITAI

 Dažnai matomos ir girdimos reklamos apie greituosius kreditus, pirmąsias nemokamas paskolas, kai kuriuos žmones nuteikia
optimistiškai – jie nieko negalvoję ima paskolas, o pritrūkus lėšų bei išgalių skolą grąžinti turi rimtų nemalonumų. Kitiems –
tai didžiulė rizika, kurios jie nė už ką neimtų ant savo pečių. Taigi, kreditai gali padėti žmonėms, bet mokantiems kritiškai
vertinti savo finansinį pajėgumą, žinantiems kokių veiksmų imtųsi, pristigę pinigų. Pradėkime aptardami patį svarbiausią
faktorių klientams – riziką. Kaip jau minėjau, tinkamai vertinant savo finansines galimybes, apskaičiuojant kaip grąžinsite
skolą, žinant ką darysite, įkritus į dar gilesnę finansinę duobę, rizika yra išties maža, bet greitųjų kreditų poveikis – gali būt
labai pavojingas. Pvz. pilietis, norintis gauti vartojamąjį kreditą negali turėti jokių kitų įsiskolinimų valstybei, bankams,
kitoms kreditų teikimo bendrovėms. Sekantis reikalavimas, turėti pastovias pajamas, būti oficialiai dirbančiu asmeniu, tačiau
šis kriterijus keliamas ne visų greitųjų kreditų bendrovių, todėl žmonės neturėdami oficialaus darbo, dažnai yra įtraukiami i
dideles skolas, moka milžiniškas vėlavimo palūkanas.
 Nors greitieji kreditai yra itin paprastas būdas gauti pinigų, kadangi tereikia tik prieigos prie interneto, verta paminėti ir
neigiamą kreditų teikimo bendrovių pusę. Jų palūkanos yra labai didelės, tad paskola kainuos itin brangiai, todėl reikia gerai
apgalvoti, ar ji yra būtinybė. Teikiant paraišką, kreditorius reikalaus patvirtinti savo asmens tapatybę, tai galėsite padaryti iš
savo asmeninės el. Bankininkystės paskyros.
 Taigi, greitieji kreditai yra lengvai pasiekiami, tačiau ne kiekvienam gali būti naudingi, dėl vienos priežasties. Žmonėms, kurie
nemoka savo situacijos įvertinti kritiškai – kreditai tikrai atneš daugiau žalos, nei naudos. Antroji išvada: Skola, kad ir kas
bepaskolintų, visada turės būti grąžinta, taigi, privalote būti budrūs ir nesielgti neapgalvotai.
RIZIKA IR DRAUDIMAS

 Vartojimo kreditai, o ypač greitieji kreditai yra suteikiami kone kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, o dauguma iš jų paskolas
ima neapskaičiavę savo galimybių, nepasvėrę rizikos faktoriaus, tuomet juos ištinka nemalonumai. Pirmiausia, neturint galimybės
grąžinti skolą, kreditorius pradeda skaičiuoti vėlavimo palūkanas, taigi skola auga kasdien, vėliau, toliau nepaisant sutarties sąlygų,
sutartis yra nutraukiama vienašališkai, o skolos išieškojimas perduodamas atitinkamai bendrovei. Pažymėtina tai, kad vėliau teks
dengti ir skolos išieškojimo išlaidas. Apart viso šito, jūs tampate nemokiu klientu, esate įtraukiamas į nemokių klientų registrą, o ten
esantiems žmonėms, gauti kitą paskolą internete, ar banke yra praktiškai neįmanoma. Jūsų duomenys šiame registre išlieka net 10
metų. Taigi – teisingai neapskaičiavus savo galimybių, prieš imant kreditą, jūs už jį mokėsite kur kas daugiau, negu galėjote tikėtis.
 Kartais žmonės praradę finansinę kontrolę imasi naujų paskolų kaip priemonių gesinti senąsias – padengti vėluojančias įmokas, ar
pan. Tai nėra efektyvus būdas tvarkytis su finansais, nes nauja paskola prideda savo kainą (palūkanas) ir į taip jau sunkią situaciją, tik
dar labiau viską pablogindama.
 Dėl šios ir panašių priežasčių aplikuotojai gauti naujus kreditus yra tikrinami per kredito reitingavimo sistemas. Taip yra
matuojama rizika ir įvertinamas jų mokumas. Papildomos priemonės, kurias kreditoriai naudoja sumažinti riziką yra užstatas,
arba garantuotojas – asmuo, gerame finansiniame stovyje, kuris laiduoja už tai, jog besiskolinantysis bus pajėgus išmokėti
paskolą, taip įsipareigodamas pats padengti nesumokėtus pinigus, jei besiskolinantysis praleistų mokėjimus, ar kitaip nevykdytų
savo įsipareigojimų kreditoriui.
 Verta paminėti, jog svarbus ir psichologinis paskolų aspektas. Žmonės praradę finansinę kontrolę dažnai ieško greitų ir lengvų
išeičių ir taip krenta vis gilyn į finansinę duobę. Todėl greitųjų paskolų bendrovės yra kontroliuojamos įstaigų tikrinančių jų
darbą, kurios stengiasi užtikrinti, kad naujais pakolų gavėjais netampa finansiškai pažeidžiami žmonės, ar žmonės turintys
polinkį į impulsyvų skolinimąsi.
 Viešai pasiekiami įrankiai - Credit info ir Lietuvos Banko iniciatyvos, tokie kaip “Nenoriu kredito”, ar “Stop vartojimo kreditams”
leidžia žmogui pasirinkti pačiam daugiau nebegauti vartojimo paskolų, ar greitųjų kreditų ateityje, jei jis jaučia turįs problemą.

RIZIKA IR DRAUDIMAS
VARTOTOJŲ KREDITAI
 TURINYS – NUORODOS
• KAS YRA KREDITAS?
• KREDITO GRĄŽINIMAS
• PALŪKANOS
• KREDITO ISTORIJA (KREDITO REITINGAS)
• KAM REIKALINGA KREDITO ISTORIJA?
• KAS KAUPIA FIZINIŲ ASMENŲ KREDITO ISTORIJĄ ISTORIJĄ?
• KAIP PAGERINTI SAVO KREDITO ISTORIJĄ?
• SVARSTOTE APIE VARTOJIMO KREDITĄ?
• KAIP SUŽINOTI, KOKIOS BUS VISOS VARTOJIMO KREDITO IŠLAIDOS?
• KOKIA INFORMACIJA TURI BŪTI VARTOJIMO KREDITO SUTARTYJE? ...
• AR GALIMA VARTOJIMO KREDITĄ GRĄŽINTI ANKSČIAU?
• GREITIEJI KREDITAI
• RIZIKA IR DRAUDIMAS
• VARTOTOJŲ KREDITAI
ŠALTINIAI

 https://lt.wikipedia.org/wiki/Kreditas [žiūrėta 2018.11.03]

 http://zodynas.vz.lt/Vartojimo-paskola-vartojimo-kreditas [žiūrėta 2018.11.08]
 https://www.alfa.lt/straipsnis/144779/kas-yra-kreditas [žiūrėta 2018.11.08]
 https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Kreditas [žiūrėta 2018.11.12]
 http://zodynas.vz.lt/kredito-istorija [žiūrėta 2018.11.12]
 http://www.finansistas.net/kredito-istorija.html [žiūrėta 2018.11.12]
 http://www.vartotojai.lt/index.php?id=1631 [žiūrėta 2018.11.12]
 https://www.lb.lt/lt/vartojimo-kredito-davejai [žiūrėta 2018.11.14]
 http://www.credit777.lt/greitieji-kreditai-internetu-kas-tai-yra/ [žiūrėta 2018.11.14]