Monetarinė politika

Pinigai: kilmė, funkcijos, rūšys.

Pinigų pasiūla ir paklausa, pinigų kiekio
problema.
Bankai, bankų rūšys ir funkcijos.
Monetarinės politikos samprata.
Monetarinės politikos sprendimai susidarius
infliaciniam ar recesiniam tarpsniams.
 Pinigų kilmė
Ekonominė gėrybė už gėrybę. Tai barteriniai mainai iki
pinigų. Tai nepatogu.
Vienai prekei išsiskyrus iš kitų, ji ima vaidinti visuotinio
ekvivalento vaidmenį. Tokia prekė pati turi turėti vertę, turi
būti patogi nešioti (auksas, sidabras įgyja šias funkcijas).
Aukso ir sidabro liejiniai buvo nepatogūs – juos išstūmė
aukso ir sidabro monetos.
Vėliau joms kalti imti naudoti lydiniai.
Popierinių pinigų pirmtakas – auksakalių popieriniai
,,pakvitavimai”.
Atsiranda bankai, išleidžia banknotus.
Poreikis unifikuoti šalies pinigus lemia unifikuotus šalies
banknotus. Atsiranda ir smulkesni pinigai – monetos.
Pinigai atsiranda kartu su prekine gamyba, o ši
atsiranda kai atsiranda darbo pasidalijimas,
savininkai.

Atsiranda ir vertės dėsnis, sakantis, jog mainai turi

vykti ekvivalentiškai.

Pinigai subendravardiklina visuomeniškai būtinas

darbo sąnaudas.

.
Mainų ir mokėjimo galią piniginiams
ženklams suteikia valstybė, kuri
garantuoja jų padengimą iždu – valstybės
aktyvais, turtu.

Dėl valstybės pripažinimo pinigai turi

perkamąją galią.
 Pinigų funkcijos
1. Pinigai - kaip mainų priemonė.
Pinigai ekonomikoje reikalingi kaip priemonė, atliekant
įvairius sandėrius: prekėms įsigyti ar parduoti.
Ir šiais laikais, jei sandoriuose pinigų nėra, o prekių
mainai vyksta tiesiogiai, tuomet kalbama apie
barterinės ekonomikos elementus.
Barterinė ekonomika-tai ekonomika, kai nėra vienos,
visuotinai pripažintos mainų priemonės, ir prekės
mainomos viena į kitą.
2. Pinigai – ekonominių gėrybių vertės matas.
Auksas ir sidabras turėjo tiesioginę adekvačią
vertę.
Šiandien pinigai tik sąlyginai/ iracionaliai
atitinka ekonominės gėrybės vertę.

Piniginės vertės išraiška – kaina.

3. Tai apskaitos (įvertinimo) vienetas,
kurį naudojant vedama apskaita.

4. Pinigai – vertės kaupimo/taupymo

priemonė. Tai tam tikras asmens turto
saugojimo būdas. Ilgalaikis kaupimas
netikslingas ir nenaudingas, nes, kad ir
nedidelė, vyksta infliacija.
Turtas - nuosavybė, kuria disponuoja ekonominis
subjektas.
Pinigai nėra vienintelė turto forma.
Turtas -tai:
-Materialiniai aktyvai (žemė, pastatai ir įrengimai,
gyvenamieji namai, ilgojo vartojimo reikmenys);
-Finansiniai aktyvai -pinigai, taupomieji indėliai,
vertybiniai popieriai, draudimo polisai, akcijos.

Tačiau labiausiai likvidus turtas yra pinigai.

Turto likvidumą lemia:
1. Tai, kaip greitai galima jį pirkti ar parduoti.
2. Pirkimo ar pardavimo operacijų išlaidos.
3. Aktyvų kainų stabilumo ir prognozavimo laipsnis.
5. Pinigai – kaip mokėjimo priemonė.
Tai dabartinių ir atidėtų mokėjimų matavimo priemonė.
Šią funkciją pinigai atlieka tuomet, kai už prekes ir
paslaugas pinigai užmokami vėliau. Būtent šia funkcija
grindžiamos piniginės paskolos. Kredito vystymasis
sąlygoja šios funkcijos plėtrą.
Visas penkias funkcijas pinigai
atlieka tik nesant infliacijos, t.y. kai
kainos stabilios.

Kai šalyje didelė infliacija, pinigai

prasčiau atlieka turto kaupimo
funkciją.
 Šiuolaikiniai pinigai
Popieriniai pinigai - simboliniai pinigų ženklai.
Kitos pinigų formos
• Indėlis - pinigai, patikėti finansiniam tarpininkui,
atidarant čekinę, taupomąją ar kitą sąskaitą.
• Čekis - tai indėlio savininko išrašytas įsakymas bankui
išduoti arba pervesti į kitą sąskaitą tam tikrą pinigų sumą
iš čekį pasirašiusio asmens einamosios sąskaitos.
• Kredito kortelė (elektrononė pinigų forma) - tai
banko ar prekybinės firmos vardinis piniginis
dokumentas, liudijantis indėlio savininko asmenybę ir
suteikiantis jam teisę įsigyti mažmeninėje prekyboje
prekes bei paslaugas, nemokant grynais pinigais.
• Netikri pinigai arba pusiau pinigai – taupomosios
sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai
vyriausybės vertybiniai popieriai.
Pinigų raidos tendencija – perėjimas į
elektroninių pinigų formą.

Kol pinigai egzistavo tauriųjų metalo forma,

apskaita buvo paprastesnė.

Atsiradus popieriniams pinigams bei kitoms

jų formoms, atsirado ir pinigų kiekio
problema.
Pinigų kiekį lemia pasiūla.

Pasiūlą sudaro finansiniai aktyvai.

Visa šalies pinigų pasiūla yra grupuojama pagal

likvidumo požymį.
Likvidumas – pavertimo grynais pinigais galimybė.
Priklausomai nuo operacijos sudėtingumo bei vertės
išsaugojimo galimybių, skiriami įvairūs likvidumo
laipsniai.
Pagal mažėjantį likvidumo laipsnį pinigų
pasiūlos elementai grupuojami šia tvarka:

M1 pinigai – grynieji pinigai (monetos ir

popieriniai), esantys cirkuliacijoje ir čekiniuose
indėliuose, kuriems išrašomi čekiniai
reikalavimai, plius kelioniniai čekiai.

M2 pinigai – M1pinigai + taupomieji bei

trumpalaikiai terminuoti indėliai.

M3 pinigai – M2 pinigai + ilgalaikiai terminuoti

indėliai + indėliai užsienio valiuta.

L pinigai – M3 pinigai + kiti aktyvai (patvirtinti

banko vekseliai, obligacijos).
Aktyvai, kurie neįtraukiami į pinigų
apibrėžimą, bet yra labai panašūs į
įtrauktuosius, vadinami kvazipinigais.

Kvazipinigai – tai terminuoti ir taupomieji šalies ir

konvertuojamosios bei nekonvertuojamosios
užsienio valiutos, perskaičiavus į šalies valiutą,
indėliai.
Pinigų pasiūlos kiekis yra grynųjų pinigų ir pinigų
čekiniuose depozituose suma. Tai yra pinigų
siaurąja prasme kiekis, kuris žymimas M1.

Įeina visa tai, kas tiesiogiai naudojama kaip mainų

priemonė.

Pirkdami žmonės dažniau naudoja kreditines korteles, o

ne pinigus ar čekius.
Tačiau galutinis mokėjimas vis vien atliekamas
grynaisiais pinigais arba čekiu, nes kreditinė kortelė
yra ne kas kita, kaip sąskaita banke, iš kurios ir
pervedama reikalinga suma už tam tikras prekes /
paslaugas.
Pinigų pasiūla – visi konkrečiu momentu
ekonomikoje esantys pinigai M1.

Pinigų paklausa – yra grynųjų pinigų ir

pinigų čekiniuose depozituose kiekis
(atitinkantis turto kiekį), kurį visi ūkio
subjektai nori turėti pinigine forma.
Reikalingas pinigų kiekis = ekonominių gėrybių kainų suma
pinigų apyvartos greitis (apyvartų skaičius)

Pinigų cirkuliacija - pinigų judėjimas tarp ūkinės veikos sferų.

Pinigų cirkuliacijos/apyvartos greitis - piniginio vieneto apyvartų
skaičius per metus.

Jis skaičiuojamas dviem būdais:

1) kaip pajamų cirkuliacijos greitis, nustatomas BNP dalijant iš
pinigų kiekio cirkuliacijos proceso metu (sužinome, kiek kartų
piniginis vienetas išleidžiamas baigtinėms prekėms pirkti);
2) kaip sandėrių greitis, nustatomas bendrąsias išlaidas bet kokioms
prekėms apmokėti dalijant iš pinigų kiekio cirkuliacijos proceso
metu.

Pinigų kiekį lemia pinigų pasiūla

 Pinigų kiekio dėsnis: (pinigų cirkuliacijos
formulė) išreiškiamas tokia priklausomybe:

M x C = R x K,

M - pinigų kiekis (masė);

C - pinigų apyvartos (cirkuliacijos) greitis, rodantis apyvartų
skaičių per metus;
R - realus nacionalinis produktas;
K - kainų lygis.
 Palūkanos, palūkanų norma
Palūkanos yra pinigų suma, kuria kapitalo vertė padidėja per
laikotarpį, kuriam kapitalas būna investuotas arba paskolintas
(palūkanų mokėjimo laikotarpį). Tai užmokestis už leidimą naudotis
paskolintais pinigais.
Kai NP pastovus, pinigų paklausos kiekis atvirkščiai proporcingas
palūkanų normai
RNP Palūkanų
norma

r1

Pinigų paklausos kreivė

r2

Pinigų kiekis Pinigų kiekis

 Bankų rūšys
Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos
kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta.
Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:
1. Akcinius bankus –bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš
atskirų dalininkų lėšų.
2. Kooperatinius bankus - bankus, apimančius smulkaus kredito
draugijas, jungiančias savo narių-miesto ar kaimo gyventojų-indėlius ir iš
sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas.
3. Municipalinius bankus –miestų savivaldos organų nuosavybę; jie
teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus.
4. Valstybinius bankus -valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir
komercijos bankų funkcijas.
5. Mišriuosius bankus - bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos
bei valstybė.
6. Tarptautinius bankus -bankus, atstovaujančius tarpvalstybiniams
interesams.Pvz., Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros
bankas.Oficialus banko tikslas - skatinti TFV priklausančių šalių
gamybinių jėgų plėtotę, teikiant ilgalaikį(5-25 metams) kreditą.
Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:
1. Centrinis bankas - bankų bankas;
2. Komerciniai bankai (Lietuvos Respublikoje tai - kredito
įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų
lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir
prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę).
Skiriami:
komerciniai universalūs bankai;
komerciniai specializuoti bankai:
- investiciniai;
- taupomieji;
- inovaciniai;
- hipotekos (hipoteka – tai turto įkeitimas skolintojui, kaip skolos grazinimo
garantas ).
3. Nebankiniai finansiniai tarpininkai:
- taupymo ir paskolų asociacijos;
- kreditinės sąjungos.
Finansų ir realaus sektoriaus „žvaigždutė“ arba
„molekulė“

Įmonės
Gyven- Komerc.
tojai bankas
Gyven-
tojai
Komerc.
bankas
Komerc.
Centrinis bankas
Įmonės bankas
Įmonės

Komerc.
bankas
Komerc.
Gyven- bankas
tojai
 Centrinio banko funkcijos:
• pinigų politikos formavimas bei reguliavimas (grynųjų pinigų,
palūkanų ir valstybės vertyb. popierių masės rinkose kontrolė).
Vienas iš svarbiausių tikslų – kainų stabilumas;
• pinigų emisija (Emitentai - tai fiziniai arba juridiniai asmenys
(tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas, savo vardu
siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant
pritraukti laisvas investuotojų lėšas; pinigų emisija – pinigų
išleidimas; tikslas - nacionalinės valiutos masės cirkuliacijoje
reguliavimas)
• komercinių bankų priežiūros centras (auditas, privalomieji
reikalavimai; nacionalinio atsiskaitymų centro kontrolė);
• paskutiniojo kreditoriaus ir bankų banko funkcijos;
• valstybės sąskaitų prižiūrėtojas (auditas, rekomendacijos);
• mokėjimų balansų finansinių sąskaitų prižiūrėtojas;
• aukso ir kt. valstybės valiutos rezervų bei šalies tarptautinių
atsiskaitymų tvarkytojas.
 Lietuvos banko funkcijos:
• formuoja ir vykdo pinigų politiką; parengia ir įgyvendina šalies ekonominę
strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių
srityje;
• vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; nustato lito kurso reguliavimo
sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
• valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
• atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
• išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir
leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui,
prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir
atskaitomybės tvarką;
• kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus
tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
• renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja
susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,
atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų
balansą;
• nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos
Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
• reguliuoja pinigų ir kredito apyvartą šalyje.
 Komerciniai bankai
Banko aktyvai – visų formų vertė, kuri priklauso
bankui (didžiausia dalis – išduotos paskolos).

Banko pasyvas – visų formų vertė, kurią bankas

kam nors skolingas (didžiausia dalis –indėliai).

Privalomi rezervai – depozitų (indėlių) dalis, kurią

bankas privalo laikyti kaip atsargas.

Privalomojo rezervo formos:

•Komercinių bankų depozitai CB;
•Grynieji pinigai KB saugyklose
 BANKO BALANSO STRUKTŪRA

AKTYVAI PASYVAI

NUOSAVAS KAPITALAS IR
TURTAS
ĮSIPAREIGOJIMAI

Banko kapitalas
Nekilnojamasis turtas Rezervai
Grynieji pinigai Įmonių ir gyventojų
indėliai
Paskolos
Paskolos iš kitų finansų
Vertybiniai popieriai institucijų ir motininių bankų
Skolų vertybiniai popieriai
Privalomi rezervai – depozitų (indėlių) dalis,
kurią bankas privalo laikyti kaip atsargas.

Privalomojo rezervo formos:

•Komercinių bankų depozitai CB;

•Grynieji pinigai KB saugyklose

 KB atlieka šias funkcijas:

1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas.

2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa
pramonės įmonių akcininkais.
Banko kreditas/paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas
išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras
palūkanas.

3.Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja

piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose.
4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir
atlieka su jais susijusias operacijas.
5. Konsultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą
ekonominę bei finansinę informaciją.
 Monetarinė politika – pinigų politika

Pagrindinis pinigų politikos tikslas – pinigų

pasiūlos reguliavimas.

Pinigų pasiūlos reguliavimo tikslai:

– kainų stabilumas,
– ekonominio augimo bei nacionalinės
valiutos kurso (keitimo į užsienio valiutas)
pastovumas,
– optimalaus užimtumo palaikymas.
Skatinančioji (ekspansinė) monetarinė politika:
didinant pinigų pasiūlą, skatinamas gamybos
apimties augimas. Šiuo tikslu centrinis bankas
ir vyriausybė įgyvendina vadinamąją “lengvų
(lengvai prieinamų) pinigų” taktiką, skatina
palūkanų normos kritimą pinigų rinkose ir
investicinės veiklos pagyvėjimą.

Artėjant prie visiško užimtumo, pasiūlos didinimas

skatina ne tik BNP augimą, bet ir kainų lygio
kilimą. Tai gresia ūkio “perkaitimu” su sparčia
infliacija.
Ribojančioji (varžančioji, arba restrikcinė)
monetarinė politika: centrinis bankas ir
vyriausybė pereina prie “sunkiau prieinamų”
pinigų politikos priemonių – kredito sąlygos
tampa sunkesnės, dalis investicijų atkrenta ir
gamybos infliacinis tarpsnis palengva
likviduojamas, ekonomika ima veikti savo
potencinių galimybių ribose.
Monetarinė politika įgyvendinama 3
pagrindinėmis priemonėmis:

1. Vykdant diskonto politiką

2. Keičiant reikalavimus rezervams

3. Vykdant atviros rinkos operacijas

1. Atviros rinkos operacijos.
Atviros rinkos operacijos - tai pinigų politikos
priemonė, apimanti vyriausybės vertybinių
popierių pirkimą (obligacijų) ir pardavimą,
vykdomą Centrinio Banko.
Obligacijos (Bonds) – aukšto patikimumo
vyriausybės vertybinis popierius

CB atviros rinkos operacijų tikslai:

1) atliekamų pinigų investavimas siekiant išsaugoti
ir padidinti jų vertę
2) biudžeto deficito finansavimas
3) tikslingas pinigų pasiūlos reguliavimas siekiant
įtakoti rinkos procesus
Atviros rinkos operacijų poveikis pinigų
pasiūlai

CB parduodamas obligacijas surenka iš

gyventojų laisvus pinigus. Taip sumažėja
indėliai bankuose, taigi, ir M1 pinigų pasiūla

CB išpirkdamas savo obligacijas padidina

laisvų pinigų kiekį pas gyventojus, o tuo pačiu
ir pinigų pasiūlą bankuose.
2. Diskonto politika. Tai seniausiai taikoma CB
politika pinigų pasiūlai reguliuoti.

Diskonto norma (Discount Rate) (CB palūkanos,

bazinės palūkanos) – tai CB nustatoma
palūkanų norma paskolai, kurią jis suteikia
komerciniam bankui.

Sumažėjus būtinųjų rezervų atsargoms žemiau

nustatytos ribos, komercinis bankas gali:
1) pasiskolinti trūkstamą būtinųjų rezervų dalį iš
kitų komercinių bankų
2) realizuoti turimus vertybinius popierius
3) skolintis pinigus iš centrinio banko (mokėdami
diskontą)
CB pinigų diskonto normos reguliavimo įtaka
ekonomikai

CB didindamas diskonto normą mažina

paklausą pinigams: mažina pinigų pasiūlą
didina palūkanų normą mažina paklausą
investicijoms lėtina ekonomikos plėtrą

CB mažindamas diskonto normą: didina M1

pinigų pasiūlą padidina kredito pasiūlą
mažina palūkanų normą didina kredito
paklausą skatina ekonomikos augimą
 Bazinę palūkanų normą lemiantys veiksniai:
1. Operacinė marža, kuri padengia banko filialų tinklo ir mokėjimų
sistemų išlaikymo kaštus.
2. Konkurencinė aplinka rinkoje, kurioje bankas vykdo savo
veiklą.
3. Naujos palūkanų normos nustatymo laikas, kadangi
kiekvienas bazinės palūkanų normos pakeitimas yra susijęs su
papildomomis administracinėmis išlaidomis, todėl bankai
dažniausiai seka tarpbankinių ilgesnių terminų paskolų palūkanų
normas, o ne koreguoja jas pagal kiekvieną trumpalaikį šių
palūkanų normų svyravimą.
4. Bendra ekonominė situacija turės įtakos bankų reakcijai į
pinigų rinkos pasikeitimus (kai ekonomika auga ir paskolų
poreikis didėja, tai bankai stengsis didinti palūkanų normą.
5. Banko siekiama pelno norma prisidės prie bazinės palūkanų
normos dydžio nustatymo.
Prie bazinės palūkanų normos pridedama marža
visada įvertina:
1.Kredito riziką (palūkanų procentas,įvertinantis kliento
mokumą: blogesnė kliento finansinė būklė – aukštesnė palūkanų
norma).
2.Sandorio dydį (suteikiant 1 didesnę paskolą, išlaidos vienam
sąlyginiam paskolos vienetui yra santykinai mažesnės nei keleto
mažų paskolų).
3. Banko verslo strategiją (bankas gali teikti paskolas
mažesnėmis palūkanų normomis nei jo konkurentai).
4.Likvidumą (tam tikro tipo paskolos yra labiau likvidžios nei
kitos).
5.Tarpbankines palūkanų normas (šalies palūkanų normas
stipriai veikia tarptautinių rinkų palūkanų normos).
3. Reikalavimai rezervams – tai nustatymas tam
tikro rezervų dydžio, kurį KB privalo turėti
grynaisiais ar CB.
Rezervų norma - KB indėlių sumos dalis,
procentais, laikoma atsargoje.
Privalomi rezervai – depozitų (indėlių) dalis,
kurią bankas privalo laikyti kaip atsargas.
Privalomojo rezervo formos:
Komercinių bankų depozitai CB;
Grynieji pinigai KB saugyklose.
LR Bankų įstatymas: ,, Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba
rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20
paskirstytinojo pelno. “
Būtinųjų rezervų normos kitimo poveikis M1
pinigų pasiūlai:
Didėjant RN, pinigų pasiūla mažėja

Mažėjant RN, pinigų pasiūla auga

Būtinųjų rezervų normos Rn kitimo poveikis

ekonomikai:
Didėjant RN, ekonomika lėtėja
.
Mažėjant RN, skatinamas ekonominis augimas
Pinigų multiplikatorius = 1 / privalomų rezervų norma
Kai rezervo norma 20 proc:
Naujas Privalomų Čekinis depozitas,
grynųjų rezervų atsirandantis naujų
pinigų indėlis priaugis paskolų pagrindu
Pradinis įrašas 1000 200 800
Antroji grandis 800 160 640
Trečioji grandis 640 128 512
Ketvirtoji 512 102,4 409,6
grandis
Kitos grandys ir t.t. ir t.t. ir t.t.
Iš viso 5000 Lt 1000 Lt 4000 Lt

1 + R + R1 + R2 + R3 …= 1 / 1 – R
Kur R – koeficientas, pagal kurį pradinis įrašas perrašomas į kitą įrašą
Depozitų multiplikatorius – yra depozitų pokytis,
keičiantis atsargoms vienu piniginiu vienetu
(išreiškia privalomųjų atsargų santykį su indėliais).
Formulė:
I = I : r n x R,
čia I – indėliai;
r n – privalomų atsargų norma;
R – pradinis atsargų padidėjimas.
Monetarinės politikos priemonės ilgalaikio recesinio tarpsnio
mažinimui:
• Diskonto normos mažinimas
• Rezervo normos mažinimas
• Atviros rinkos operacijos (VVP supirkimas)
P ILVS
TLVS

E1
P1
E0
P0 AD1
AD0

Q0 Q1 RNP (Q)
Monetarinės politikos priemonės ilgalaikio infliacinio tarpsnio
mažinimui:
• Diskonto normos didinimas
• Rezervo normos didinimas
• Atviros rinkos operacijos (VVP pardavimas)

P
ILVS

TLVS

E0
P0 E1
P1 AD0

AD1

Q1 Q0 RNP (Q)
Išskiriami tokie monetarinės politikos privalumai:

• Greita ir lanksti. Palyginti su fiskaline politika, ji

gali keistis greičiau. CB gali kasdien numatyti
vertybinių popierių pirkimą ar pardavimą atviroje
rinkoje.

• Izoliuota nuo politikos. Jai neturi įtakos politiniai

sprendimai.
 Pinigų rinkos Didinant MS iki MS1, palūkanų
pusiausvyra norma mažėja iki r1; MD didėja iki
MD1; palūkanų norma padidėja iki
r2.
MS keitimu
Palūkanų sukeliamas
norma MS
palūkanų normos
MS1 kitimas. Šis
procesas keičia
investicijų apimtį
r2 (didesnė palūkanų
r MD1 norma mažina
r1
investicijas), o tai
MD lemia AD bei NP
kitimą (mažėjimą).

M M1 Pinigų kiekis (M)