Pinigai

Pinigai - atsiskaitymo už prekes ar paslaugas,

vertės mato ir kaupimo priemonė.
Pinigai – yra aktyvai, atliekantys mainų
priemonės funkcijas
Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos
mokslo tyrimų objektų.
 Pinigų funkcijos
 Mainų priemonė. Senovėje vykdavo
natūriniai mainai: tai yra kai prekė buvo
keičiama į kitą prekę. Dabartiniu metu
pasitaikantys tokie prekių mainai, vadinami
barteriniais mainais. Tiesioginiuose prekių
mainuose pinigai nedalyvauja. Pv Viena, jų
vertės yra nevienodos, antra, jie yra nedalomi.
Iškilo būtinumas pereiti prie netiesioginių
mainų. Taip atsirado pinigai, kaip mainų
tarpininkas. Esant pinigams nebūtina, kad
norai sutaptų. - kiekvienas parduoda, ką
gamina, ir perka, ką nori. Pinigai, būdami
mainų priemone, išsprendžia poreikių atitikimo
ir prekių nedalumo problemas.
 Grynieji pinigai,čekiai, ir kt.
 Vertės matas. Mainuose vienas prekes tenka
lyginti su kitomis. Tokio lyginimo pagrindas yra
prekės vertė, išreikšta pinigais.
Pardavėjai/gamintojai ir pirkėjai/vartotojai
susitinka prekių rinkoje ir prekės pereina iš vienų
rankų į kitas. Prekių pirkėjai pardavėjui už
prekes duoda tam tikrą pinigų kiekį, kuris
priklauso nuo prekės vertės. Pinigai išmatuoja
prekės/paslaugos vertę ir pasireiškia per kainą.
Prekės, paslaugos vertė, išreikšta pinigais,
vadinama kaina.
 Taupymo, turto laikymo bei kaupimo priemonė.
Turtą galima kaupti įvairiomis formomis. Pirkti
žemę, meno kūrinius, akcijas, obligacijas,
juvelyrinius dirbinius ir t.t. Daugelis minėtų aktyvų
turi pranašumą lyginant su pinigais, nes jų kaina
ilguoju laikotarpiu paprastai didėja sparčiau nei
bendras kainų lygis. Kiti aktyvai, kaip obligacijos,
valstybiniai vertybiniai popieriai duoda didesnes
palūkanas nei pinigai. Pinigai yra likvidūs aktyvai.
Likvidumas yra galimybė lengvai ir greitai
panaudoti aktyvus kaip mokėjimo priemonę.
Grynieji pinigai bei čekiai yra patys likvidžiausi
aktyvai, nes jie patys yra mainų priemonė. Kitais
atvejais tektų ieškoti tarpininkų, kad rasti pirkėją, o
tai reikalauja laiko ir reikia mokėti tarpininkui.
 Pinigų agregatai
 M-1
 M-1 – tai siauriausia pinigų definicija, kuri atitinka teorinį
pinigų apibūdinimą: pinigai – tai kas tarnauja kaip mainų
priemonė, kas yra likvidūs. M-1 apima:
 grynuosius pinigus. Grynieji pinigai – tai banknotai ir
monetos. Banknotai – simboliniai pinigai valstybės
įstatymu deklaruojami kaip pinigaiBanknotus leidžia
centrinis bankas ir jų simbolinė vertė yra užrašyta ant jų.
 indėlius iki pareikalavimo (čekiniai indėliai) Čekinės
sąskaitos (indėliai iki pareikalavimų) – šių sąskaitų
savininkai gali gauti čekines knygeles, bet nebūtinai. Čekis
yra standartizuotos formos lapelis, kuriame čekinės
sąskaitos savininkas nurodo bankui ar kitai institucijai
nurašyti nuo jo sąskaitos nurodytą sumą ir sumokėti ją .
Čekio pateikėjas gavės pinigus taip pat pasirašo. Čekiai
atlieka mainų funkciją taip pat gerai kaip ir grynieji pinigai.
Bet turi privalumų, nes jie yra žymiai saugesni.
 Čekiai naudojami stambiuose sandėriuose. Čekinės
sąskaitos šiandien yra ne vien tik komercinių bankų
sąskaitos, bet ir kitų finansinių institucijų: savitarpio
taupymo institucijos, kredito unijos, taupymo ir paskolų
asociacijos ir t.t.
 kelioninius čekius ir kitas čekines sąskaitas.
 Pinigų agregatui M-1 priskiriami ir naujieji indėliai:
 NOW sąskaitos – čekinės sąskaitos, už kurias mokamos
palūkanos, nustatomos centrinių bankų
 SUPER NOW sąskaitos – jų palūkanų dydis nereguliuojamas
 ATS sąskaitos – automatinės perskaičiavimų iš taupomųjų
indėlių sąskaita.
 M-2
 M-2 pinigų agregatas – pinigai plačiąja prasme.
M-2 = M-1 + (1) + (2) + (3) + (4) + (5) + (6)
 terminuoti indėliai, kurių nominalas santykinai mažas.
Terminuoti indėliai duoda didesnę palūkanų normą.
Lietuvoje ji keičiama kas mėnesį. Išėmus anksčiau –
mokamos baudos. Komerciniai bankai ir kredito įstaigos
indėlių savininkams pradėjo išduoti sertifikatus (SD’s).
Tačiau skirtingai nuo indėlių iki pa­reikalavimų
reikalaujama, kad tam tikra pinigų suma turi būti laikoma
visą nustatytą ir sutartą laiką;
 taupomieji indėliai – jiems mokamos sudėtinės
palūkanos, jų terminas ne mažiau vieneri metai
(Lietuvoje). Pasaulyje dėl bankų tarpusavio
konkurencijos, skiriant pritraukti indėlių sumos praėjus
bent jau 6 mėnesiams;
 pinigų rinkos indėlių sąskaitos – duodančios
palūkanas depozitinėms institucijoms, kurių lėšos gali
būti išimtos bet kuriuo metu be baudų. Tokie indėliai
nesuteikia teisės naudotis čekiais;
 pinigų rinkos savitarpio fondai. Jų esmė: finansinė
kompanija išleidžia akcijas ir jas parduoda šiuo at­veju
gyventojams. Už gautus pinigus finansinė kompanija
perka likvidžius vertybinius popierius. Šie vertybiniai
popieriai duoda didesnes palūkanas nei pinigų indėliai.
Finansinė kompanija iš gautų palūkanų atskaito dalį, kad
galėtų padengti savo funkcionavimo išlaidas, o kitą dalį
išmoka kaip palūkanas akcininkams. Ji perka tuos
vertybinius popierius, kurie turi fiksuotą palūkanų normą;
  išvakarių atpirkimo susitarimai – tai trumpalaikiai
likvidūs aktyvai, panaudojami pagal susitarimą pirkti iš
finansinės institucijos vertybinius popierius tam, kad kitą
dieną vėl juos parduoti atgal už iš anksto sutartą kainą.
Skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos yra palūkanų
norma. Jie iš esmės yra pinigų paskola vienai nakčiai ar
vienai dienai, užstačius vertybinius popierius, paprastai
iždo vekselius;
 vienadieniai Eurodoleriai. Tas pats atliekama kaip ir 5
punkte tik atsiskaitant doleriais.
 M-2 apima pakankamai likvidžius aktyvus,
kurie labai greitai gali būti paversti į mainų
priemonę.
 M-3
 M-3 = M-2 + (1) + (2) + (3) + (4)
 (1) stambūs didelio nominalo terminuoti indėliai;
 pinigų rinkos savitarpio fondų dalis (institucijų);
 terminuoti atpirkimo susitarimai (terminas nustatomas
savitarpio susitarimu);
 terminuoti atpirkimo sandėriai Eurodoleriais.
 Pinigų agregatai pridedami prie M-2 yra mažiau
likvidūs aktyvai, jei tuojau pat negali paversti
grynais pinigais, o tik po tam tikro laiko.
 Pinigų kaip aktyvų paklausa (MD(a) – assets
money demand) – tai paklausa įvairios formos
finansiniams aktyvams: akcijoms, obligacijomas,
pinigų sąskaitoms ir gryniems pinigams.
 Visos visuomenės narių pinigų kaip aktyvų
paklausa atvirkščiai proporcinga obligacijų
palūkanų normai. Pažymėtina, kad palūkanų
norma negali nukristi žemiau tam tikros
minimalios r0 reikšmės, todėl L(r) artėja prie r0.
Pinigų kaip aktyvų paklausa
 Bendra (visuminė) pinigų paklausa MD nustatoma kaip
šių dviejų pinigų paklauos elementų – sandėrio pinigų ir
pinigų kaip aktyvų – suma tiek absoliučiais skaičiais, tiek
grafiškai:
 MD=MD(t) + MD(a) ,
 arba
 MD=f (Y,r).
 (+)(-)
 Ženklai skliausteliuose po formule rodo atitinkamo
veiksnio didėjimo poveikį bendrajai pinigų paklausai. MD
– tai bendras nominaliųjų pinigų kiekis, kurį žmonės nori
turėti sandėriams sudaryti ir aktyvų forma, esant
įvairioms palūkanų normoms
Bendroji (visuminė) pinigų paklausa
 Bendroji pinigų paklausos kreivė, rodanti pinigų
kiekio priklausomybę nuo bendrojo kainų lygio,
realiosios bendrojo nacionalinio produkto
apimties ir palūkanų normos, vadinama
likvidumo pirmenybės kreive.
 Likvidumo pirmenybė (liquidity preference) –
pirmenybė laikyti pinigus (grynus pinigus
cirkuliacijoje plius indelius), o ne juos investuoti.
 Pinigų kiekis (pasiūla) (Ms – money
supply/stock) – tai ūkyje vartojamų pinigų
kiekis, kurį sudaro: 1) pinigai apyvartoje ir
2) indėliai taupomosiose bei einamosiose
sąskaitose.
 Išskiriama nominalioji ir realioji pinigų pasiūla.
 Nominalioji pinigų pasiūla – banknotų ir monetų
kiekis, esantis pas gyventojus.
 Realioji pinigų pasiūla – tai nominalioji pinigų
pasiūla, padaryta iš bendrojo kainų lygio. Realioj
ipinigų pasiūla apskaičiuojama pagal šią
formulę:
 M=Ms/P
 kur Ms – nominalioji pinigų pasiūla;
 P- bendrasis kainų lygis.
Pinigų rinkos pusiausvyra
 Taške E susidaro pusiausvyra pinigų rinkoje. Tuomet
pinigų pusiausvyros kaina yra re.
 Pusiausvyra pinigų rinkoje susidaro tuomet, kai realioji
pinigų pasiūla lygi realiajai pinigų paklausai.
 Realiosios pinigų pasiūlos bei paklausos pusiausvyra
nulemia pinigų rinkos pusiausvyros kainą.
 Pusiausvyros palūkanų norma – tai kaina, kuri mokama
už naudojimąsi pinigais.
 Pinigų rinkos pusiausvyra užrašoma taip:
 M=L
 arba
 Ms/P=MD/P
. Pinigų rinkos pusiausvyros poslinkiai
 Pinigų pasiūlos kitimas. Jei šalies
centrinis bankas sumažina nominaliąją
pinigų pasiūlą, o bendrasis kainų lygis
yra pastovus,tai sumažės realioji pinigų
pasiūla.
 Pinigų paklausos kitimas. Realiojo
bendrojo nacionalinio produkto augimas
didina pinigų paklausą;
 MONETARINĖ POLITIKA
 Monetarinė politika - tai centrinio banko
politika, reguliuojanti pinigų masės
didėjimo tempus ir palūkanų normos
pokyčius.
 Pagrindinis monetarinės politikos tikslas -
skatinti nacionalinio produkto gamybą,
užkirsti kelią nedarbo augimui ir infliacijai.
 Tie patys tikslai keliami ir vyriausybės
fiskalinei politikai. Skirtumas tas, kad
fiskalinė politika įgyvendinama
mokestinėmis priemonėmis ir formuojant
valstybės biudžeto išlaidas bei pajamas, o
monetarinė politika - reguliuojant pinigų
pasiūlą.
 Visas laukiamas monetarinės politikos
priemonių efektas pasiekiamas tik po gana
ilgo laiko. Laiko tarpas nuo sprendimo
priėmimo iki jo realizavimo vadinamas
realizavimo lagu. Jo buvimas labai
komplikuoja monetarinės politikos
procesus. Realizavimo lagas kyla dėl šių
priežasčių:
 1.Atliekant atviros rinkos operacijas,
praeina tam tikras laikas, kol vertybinius
popierius centriniam bankui pardavę
komerciniai bankai savo išaugusius
rezervus iš tikrųjų realizuoja naujomis
paskolomis;
 2.Kryptingas poveikis palūkanų normai bus
realizuotas (centrinio banko pastangomis
didinant pinigų pasiūlą) tik po to, kai pakis šeimų
turto, turinčio absoliutų arba didelį likvidumą,
struktūra (t. y. pasikeis proporcijos tarp grynųjų
pinigų, čekinių depozitų, terminuotų indėlių,
valstybės iždo vekselių, trumpalaikių ir ilgalaikių
paskolų obligacijų bei akcijų) ir šeimų investicijos
turėti mažiau grynųjų pinigų, o daugiau
palūkanas nešančių aktyvų
 Iš palūkanų normos kitimo tikintis
poveikio investicijų mastui, taip pat tenka
laukti netrumpą laiką, kol tų investicijų
prieaugis ištikrųjų bus
 Iš investicijų prieaugio tikimasi visuminės
paklausos padidėjimo ir tuo pagrindu
nacionalinio produkto gamybos
išaugimo - tokiam efektui taip pat reikia
laiko tarpsnio.
MONETARINĖ POLITIKA: ILGOJO IR TRUMPOJO
LAIKOTARPIŲ PINIGŲ RINKOS REGULIAVIMAS

 Situaciją pinigų rinkoje lemia pinigų

paklausos ir pasiūlos pokyčiai. Pinigų
paklausą formuoja gamintojai ir vartotojai,
o pasiūlą - vyriausybė. Atsiribojant nuo
čekių ir kitų pinigų dokumentų, kuriuos
leidžia komerciniai bankai, galima sakyti,
kad pinigų rinkoje vyriausybė yra
monopolistas.
 Ilgojo laikotarpio pinigų tikslas -
ekonomikos pastovaus augimo lygio
palaikymas, esant sėkmingiems ir
kontroliuojamiems infliacijos augimo
tempams
 Ilguoju laikotarpiu, remiantis Fišerio efektu, palūkanų
norma nepriklauso nuo pinigų pasiūlos ir paklausos.
 Fišerio efektas - tai įvykių seka, ekonomikoje keičiantis
kainoms: kainų lygio sumažejimas (padidėjimas) lemia
bendrosios paklausos sumažejimą (padidėjimą) dviem
aspektais:
 Namų ūkio esamojo vartojimo sumažejimas (padidėjimas),
tikintis tolimesnio kainų sumažejimo (padidėjimo);
 Turto iš skolininkų perskirstymas skolintojams (iš skolintojų
skolininkams); kadangi skolininkų ribinis polinkis vartoti
didesnis negu skolintojų, tai bedrai paklausa mažėja
(didėja).
 Pinigų rinka dirba dviem rėžimais; esant trumpojo
laikotarpio rinkos palūkanų normos svyravimams ir ilgojo
laikotarpio pusiausvyros. Ilgojo laikotarpio pusiausvyros
pinigų rinkoje sąlygas išreiškia M. Friedman lygtis,
pavadinta žymaus amerikiečių ekonomisto garbei:
 m=y+p
 kur m - ilgojo laikotarpio pinigų kiekio
padidęjimo tempai;
 y - ilgojo laikotarpio realiojo BVP
padidėjimo tempai;
 p - laukiamas infliacijos augimo tempas
 Makroekonominės problemos ir jų
sprendimai
Skatinančioji monetarinė Stabdančioji monetarinė
politika politika

Problema: nedarbas, Problema: infliacija

gamybos mažėjimas

Priemonės: CB perka obligacijas Priemonės: CB parduoda

atviroje rinkoje, mažina privalomųjų obligacijas, didina privalomųjų
rezervų normą bei diskonto normą rezervų normą ir diskonto normą

Poveikis: Pinigų pasiūla didėja Poveikis: Pinigų pasiūla mažėja

Palūkanų norma mažeja Palūkanų norma didėja
Investicijos didėja Investicijos mažėja
Realusis BVP (BNP) auga Infliacija mažėja
Skatinanti monetarinė politika
Jos laikantis, kreditas lengvai gaunamas ir pigus,
todėl padidėja išlaidos ir užimtumas.
 CB nutarė padidinti pinigų pasiūlą, skatindamas
išteklių naudojimą. Norint padidinti pinigų
pasiūlą, reikia didinti perteklinius rezervus. Tai
galima pasiekti šiais būdais:
 CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje
rinkoje. Šis supirkimas padidins KB rezervus;
 Turi būti sumažinta privalomųjų rezervų norma, o
tada automatiškai rezervai pervedami į
perteklinius, ir padidėja pinigų multiplikatorius;
 Sumažinti diskonto normą ir skatinti KB imti
kreditus iš CB;
 Stabdanti monetarinė politika
Jos tikslas - sumažinti pinigų pasiūlą, kad
sumažėtų išlaidos ir infliacija.
 CB gali pabandyti sumažinti bendrąsias išlaidas,
ribodamas ir sumažindamas pinigų pasiūlą, ir tai
gali išspręsti mažindamas bankų rezervus:
 CB turi parodyti vertybinius popierius atviroje
rinkoje, tai sumažins KB rezervus;
 Privalomųjų rezervų normos padidinimas
sumažins perteklinius rezervus ir pinigų
multiplikatorių;
 Diskonto normos padidinimas sumažina KB
norus didinti savo rezervus, skolintis pinigų iš CB
Firmos vertybinių popierių pardavimas CB