Visuminė paklausa ir pasiūla.

Pusiausvyros produktas ir jo kitimas

Makroekonomikoje naudojamos visuminės (agreguotos)
paklausos ir visuminės (agreguotos) pasiūlos sąvokos
 Visuminė paklausa (AD – aggregate demand) – suma prekių ir
paslaugų, kurias vartotojai nori ir gali įsigyti esant tam tikram kainų lygiui.
 Visuminės paklausos kreivė (aggregate demand curve) – grafinis
atvirkštinės priklausomybės tarp kainų lygio ir visuminės paklausos
pagamintai produkcijai vaizdavimas.
 Visuminės išlaidos (AE – aggregate expenditure) – prekių ir paslaugų
įsigijimo išlaidų visuma esant tam tikram nacionalinio produkto lygiui.
 Visuminė pasiūla (AS – aggregate supply) – prekių ir paslaugų kiekis,
kurį gamintojai nori ir gali parduoti rinkoje esant atitinkamam kainų lygiui.
 Visuminės pasiūlos kreivė (aggregate supply curve) – kainų lygio ir
realaus nacionalinio produkto tiesioginės priklausomybės grafinis
vaizdavimas.
 Potencialusis (galimasis) bendrasis vidaus (nacionalinis) produktas
(Yp – potential gross domestic product, GDP) – maksimalus produkcijos
apimties lygis, kurį šalies ūkis pagamina per tam tikrą laiką visiškai
išnaudojant esamus gamybos veiksnius.
Klasikinis makroekonomikos požiūris ir modelis
remiasi A. Smito (A. Smith) veikalu “Tautų turto prigimties ir
priežasčių tyrinėjimas”, 1776 m.

 Visuminės paklausos (AD) kreivė leidžiasi žemyn kintant produktų kainoms.

Mažėjant kainoms, nuperkama daugiau prekių, žmonių perkamoji galia
didėja. AD kreivė leidžiasi žemyn į dešinę.
 Visuminės paklausos (AD) poslinkį į dešinę sukelia pinigų masės
padidėjimas, o poslinkį į kairę – pinigų masės sumažėjimas.
 Per ilgąjį laikotarpį visuminės paklausos (AD) kreivės poslinkis sukelia kainų,
o ne gamybos apimties pokyčius ir ekonomika pasiekia pusiausvyros
būseną ant vertikalios visuminės pasiūlos (AS) kreivės.
 Pusiausvyroje pasiekiamas visiškas užimtumas.
 Visuminės pasiūlos kreivė yra vertikali tiesė esant visiškam užimtumui.
 Trumpuoju laikotarpiu nesusireguliavus kainoms ir darbo užmokesčiui,
visuminės paklausos smukimas sukelia krizę ir paklausos padidėjimu
ištaisoma padėtis rinkoje.
 Vyriausybės pareiga – stabilizuoti pinigų kiekį ir tuo pačiu stabilizuoti
visuminę paklausą, vykdyti monetarinę politiką (orientuojamasi į pinigų
masės augimo tempo pokyčius).
Pagal klasikinį modelį visuminės paklausos formą
lemia trys pagrindiniai veiksniai:

 Palūkanų poveikis – kai kyla kainų lygis, didėja

palūkanų norma, sumažėja paklausa realiai nacionalinio
produkto apimčiai, sumažėja vartotojų išlaidos ir
investicijos.
 Turto poveikis – esant didesniam kainų lygiui reali
sukaupto turto vertė sumažėja, vartotojų išlaidos
sumažėja, nuvertėja piniginės santaupos.
 Importo poveikis – dėl kainų lygio padidėjimo šalyje
padidėja importas, sumažėja eksportas. Ir atvirkščiai, dėl
kainų lygio sumažėjimo padidėja eksportas, kartu
padidindamas grynojo eksporto kiekį.
Klasikinis pusiausvyros modelis

Bendrasis AS
kainų lygis

E
AD

0
Gamybos apimtis Gamybos
esant visiškam apimtis
užimtumui
Keinsistinis makroekonomikos požiūris ir modelis
remiasi J. M. Keinso (J. M. Keynes) knyga “Bendroji užimtumo,
palūkanų ir pinigų teorija” (Bendroji teorija), 1936 m.

 Keinsistinis modelis susijęs su 1930 m. Didžiosios depresijos priežasčių analize, ir

jame suformuluotais teiginiais:
 Rinkos ekonomika pasiekia pusiausvyrą esant dideliam nedarbui (skirtingai negu
klasikai).
 Nedarbo priežastis yra visuminės paklausos nepakankamumas (per mažai pinigų
išleidžiama prekėms ir paslaugoms).
 Siekiant įveikti nedarbą, reikia padidinti vyriausybės išlaidas.
 Pagal J. M. Keinsą, pagrindinė depresijos priežastis buvo visuminės paklausos
investicinio komponento sumažėjimas.
 Ekonomika pasiekia pusiausvyrą tik esant dideliam nedarbui.
 Pabrėžiamas darbo užmokesčio ir kainų mažėjimo nelankstumas.
 Ekonomikos funkcionavimas nagrinėjamas trumpuoju laikotarpiu.
 Keinsistinė visuminės pasiūlos (AS) kreivė yra panaši į apverstą L.
 Horizontalioje visuminės pasiūlos (AS) kreivės atkarpoje gali būti pasiekta
pusiausvyra esant dideliam nedarbo lygiui ir egzistuojant infliacijai.
 J. M. Keinsas pažymėjo aktyvią valstybės politiką, t.y. akcentavo valstybės fiskalinę
politiką (orientuotą į vyriausybės išlaidų reguliavimo politiką).
Visuminė paklausa. KEINSISTINIS
POŽIŪRIS
 Visuminė paklausa susideda iš keturių
dalių, kurios atitinka keturias
nacionalinio produkto struktūrines
dalis
 PAKLAUSOS DALIS, ATITINKANTI
ASMENINIO VARTOJIMO
IŠLAIDAS(C)
 PAKLAUSOS DALIS, ATITINKANTI
INVESTICIJAS (I), t.y. Paklausa
įrengimams, namų statybai, naujų
įmonių statybai, papildomoms
atsargoms
 PAKLAUSOS DALIS, ATITINKANTI
VYRIAUSYBĖS PREKIŲ IR
PASLAUGŲ PIRKIMUS (G)
 PAKLAUSOS DALIS, ATITINKANTI
GRYNĄJĮ EKSPORTĄ (XN)
 PAGAL KLASIKUS VISUMINĖ PAKLAUSA
KINTA PRIKLAUSOMAI NUO KAINŲ IR
DARBO UŽMOKESČIO KITIMO
 Pagal KEINSĄ SVARBIAUSI VISUMINĖS
PAKLAUSOS ELEMENTAI YRA:
VARTOJIMO PAKLAUSA (C), KURI
PRIKLAUSO NUO PAJAMŲ
 INVESTICIJOS (I), KURIOS PRIKLAUSO
NUO PALŪKANŲ NORMOS POVEIKIO IR
ATEITIES LŪKESČIŲ (PERSPEKTYVŲ)
 Pagrindinė išvada keinsistinėje
VISUMINĖS PAKLAUSOS
TEORIJOJE:
 NEI PREKIŲ KAINŲ, NEI DARBO
UŽMOKESČIO MAŽĖJIMAS
NEATSTATO VISIŠKO UŽIMTUMO
SITUACIJOS
 PAGRINDINĖS RINKOS JĖGOS
SAVAIME NEATVEDA Į VISIŠKĄ
UŽIMTUMĄ
Visuminės pasiūlos (AS) kreivė
 Visuminė pasiūlos kreivė (AS) rodo, kokį prekių ir paslaugų kiekį
gamintojai pateiks rinkai kiekvienu galimu kainų lygio atveju, jei kiti
AS veiksniai lieka nekintantys.
 Visuminė pasiūlos kreivė (AS) turi tokias sudedamąsias dalis ir
sudaro taip vadinamąjį eklektiškąjį (bendrąjį) visuminės pasiūlos
modelį, apjungiantį skirtingas pažiūras:
 Horizontali AS dalis (keinsistinė) parodo realaus nacionalinio
produkto apimties lygį (kadangi nėra sąlygų prekių kainų kilimui,
gamybos išlaidos nepadidėja plečiantis gamybos apimčiai).
 Vertikali AS dalis (klasikinė) pasiekiama, kai AD yra pakankamai didelė
ir užtikrinamas visiškas užimtumas. Ekonomika yra tokioje būsenoje, kai
trumpuoju laikotarpiu nepasiekiamas tolesnis gamybos apimties
padidėjimas, kainų pakilimas nepadidina realios gamybos apimties.
 Tarpinė AS dalis (išlenkta) rodo, kad reali nacionalinio produkto apimtis
priklauso nuo kainų lygio. Šioje dalyje visiškas užimtumas negali būti
pasiektas visose rinkose vienu metu.
Keinsistinė visuminės pasiūlos
(AS) kreivė
Bendrasis
kainų lygis, P AS
Vertikali
dalis
Tarpinė
P2 dalis

P1
Horizontali
dalis
0
Y1 Yp Y
VISUMINĖS PASIŪLOS DALYS
 Horizontali (AS) dalis vadinama keinsistinė
(DIDINAMA GAMYBOS APIMTIS, NEKELIANT
KAINŲ, T.Y. ĮTRAUKIANT PAPILDOMUS DARBO
IR MATERIALINIUS IŠTEKLIUS), esant depresinei
(nuosmukio) situacijai, nedarbas viršija natūralaus
nedarbo lygį, realusis nacionalinis produktas žymiai
mažesnis už potencialųjį
 Vertikali (AS) dalis vadinama klasikine, kuomet
ekonomika pasiekia visiško užimtumo arba
natūralaus nedarbo lygį,ekonomika veikia visu
pajėgumus, bet didėja infliacijos lygis, nes firmos,
kurios plės gamybą siūlys didesnes kainas už
naudojamus gamybos veiksnius.
 Tarpinė AS dalis rodo, kad padidėjus
realaus nacionalinio produkto gamybai
pakyla kainos
- ekonomika susideda iš daugybės rinkos
prekių ir paslaugų, visiškas užimtumas
nepasiekiamas visose rinkose vienu metu
- ne visos ūkio šakos pasiekia savo
gamybinį pajėgumą tuo pačiu metu
- tarpinė kreivės atkarpa svarbi stabiliuoju
laikotarpiu
 Visuminės pasiūlos (AS) kreivė ir
jos kitimo veiksniai
 Vienas svarbiausių AS pokyčius
nulemiančių veiksnių yra
 Išteklių kainos
vidaus išteklių: darbo jėgos, žemės,
kapitalo, verslininkų galimybės.AS kitimą
lemia gamybos kaštai ir technologija.
Vienas svarbiausių veiksnių – darbo
užmokestis
importuojamų išteklių kainos
(kainų sumažinimas padidina pasiūlą )
 Darbo našumo pasikeitimai
(našumo padidėjimas reiškia, kad
esant tam tikrai išteklių arba išlaidų
apimčiai galima gauti didesnę realaus
nacionalinio produkto apimtį).
 Sumažėjus išlaidoms, tenkančioms
vienam produktui, t.y. našumo
padidėjimas, pastumia visuminės
pasiūlos kreivę į dešinę ir atvirkščiai.
 PADIDĖJUS DARBO NAŠUMUI,
SUMAŽĖJUS GAMYBOS
KAŠTAMS, VISUMINĖ PASIŪLA
PADIDĖJA
 Teisės normų pasikeitimai:
 Mokesčių ir subsidijų padidėjimas
mažina visuminę pasiūlą.
 Valstybinio reguliavimo išlaidų
padidėjimas pastumia visuminės
pasiūlos kreivę į kairę.
PUSIAUSVYROS NACIONALINIS
PRODUKTAS:PASIŪLOS ASPEKTAS
 AS IR AD kreivių susikirtimas tarpinėje
dalyje rodo , kad esant kainų lygiui realusis
pagamintas produktas atitinka perkamo
produkto kiekį
 Keinsistinėje atkarpoje kainos yra
nelanksčios, t.y. nekinta, todėl prie
padidėjusios visuminės paklausos, jos lieka
nepakitusios, padidėja tik pardavimų apimtis
PUSIAUSVYROS NACIONALINIS
PRODUKTAS:PASIŪLOS ASPEKTAS
 Klasikinė visuminės pasiūlos atkarpa rodo,
kad visiškai panaudojami gamybos veiksniai
– darbas ir kapitalas.
 Visuminės paklausos pokyčiai veikia kainas,
o bendrasis nacionalinis produktas liks
potencialaus produkto, užtikrinančio visišką
užimtumą,lygio YP.
PUSIAUSVYROS NACIONALINIS
PRODUKTAS:PASIŪLOS ASPEKTAS

 Visuminės paklausos padidėjimas

tarpinėje visuminės pasiūlos
atkarpoje sukels realaus
nacionalinio produkto padidėjimą iki
YP ir kainų lygio padidėjimą iki P1
 Visuminės pasiūlos pokyčius sukelia pasikeitimai
ekonominių sąlygų,kurios veikia prekių gamybos
kaštus ir produktų kainas. Visuminės pasiūlos
veiksniai betarpiškai veikia kainų lygio pokyčius,
jie vadinami kainų šokais, pvz.
 SAUSROS – žemės ūkio produktų pasiūlos
staigus sumažėjimas sukelia kainų didėjimą
 ĮSTATYMAI, RIBOJANTYS GAMTOS TERŠIMĄ -
papildomos gamybos išlaidos brangina prekes.
 PROFSĄJUNGŲ VEIKLOS AKTYVINIMAS-
didėja darbo užmokestis ir prekių kainos
J. M. Keinso (J. M. Keynes) išskirti visuminės
paklausos (AD) veiksniai
 Namų ūkio vartojimo išlaidų pasikeitimai, asmeninio vartojimo išlaidos
(C).
 Firmų investicinių išlaidų pasikeitimai (I).
 Vyriausybės išlaidų pasikeitimai (G).
 Grynojo eksporto išlaidų pasikeitimai (Xn).
 Privačioje uždaroje ekonomikoje, kur G=0 ir T=0, o produkcijos vertė
(BVP, NP) yra Y, visuminės išlaidos (AE) arba visuminė paklausa
(AD) yra lygi:

AE  C  I
 Daromos išvados, kad visas pagamintas produktas yra suvartojamas
arba investuojamas.


Y  C  I
Viena dalis pajamų privačiame sektoriuje yra suvartojama, kita –
taupoma.

Y CS
 C I Y C S
 Visos pajamos yra suvartojamos naudojimui ir taupymui, realizuotas
produktas atitinka pagamintą.

I Y C  S
 Supaprastintos ekonomikos modelio pusiausvyros sąlyga –
investicijos lygios santaupoms.

I=S
 Mišrios uždaros ekonomikos modelį papildo vyriausybės sektorius G.

AE  C  I  G
 Atviros ekonomikos modelį papildo dar grynojo eksporto dydis Xn.

AE  C  I  G  X n
VARTOJIMAS IR
TAUPYMAS
Vartojimo paklausa ir vartojimo funkcija
 Paprastoje uždaroje ekonomikoje visos pajamos sunaudojamaos
arba vartojimui arba taupymui.
Y CS
 Vartojimą apibūdina vartojimo paklausa (consumption demand)
namų ūkio sektoriaus paklausa prekėms ir paslaugoms.
 Ryšys tarp pajamų ir vartojimo išlaidų yra vartojimo funkcija
(consumption function) vartojimo apimties priklausomybė nuo
disponuojamų pajamų.
C  f (Y )
 Vartojimo funkcijos nuožulnumas yra vadinamas ribiniu polinkiu
vartoti (MPC – marginal propensity to consume) – vartojimo
prieaugis disponuojamoms pajamoms padidėjus vienetu.
C
MPC 
Y
 MPC patikslina vartojimo funkciją.

C  MPC  Y
 MPC – tai dydis, kuriuo padidėja vartojimo apimtis pajamoms
išaugus vienu vienetu.
0  MPC  1
 Kiekvienas papildomas pajamų vienetas padidina vartojimą
dydžiu, mažesniu už vienetą. Likusi pajamų dalis yra taupoma.
Autonominis vartojimas (a – autonomous consumption) – tai
vartojimas, kai nacionalinis produktas lygus nuliui, t.y. minimalus
vartojimo dydis.
C
ΔC
ΔY=1
a
0
Y1 Y2 Y
 Vidutinis polinkis vartoti (APC – average propepensity to
consume) – vartojimo apimties ir pajamų santykis.
C
APC 
Y
 J.M.Keinsas išskyrė šiuos vartojimo funkcijos bruožus:
 Vartojimas C yra disponuojamų pajamų funkcija.
 0<MPC<1.
 Didėjant pajamoms APC mažėja, todėl MPC<APC.
 Didėjant pajamoms MPC mažėja.
 Vartojimo funkcija užrašoma taip:
C  a  MPC  Y
a  0,
0  MPC  1
Keinsistinė vartojimo funkcija
C
C=Y

APC=1 APC<1 C=a+MPC×Y

APC>1
c c
1 1 C1
a c
1

0 45°
Y
 45 laipsnių tiesė (forty-five degree line) – tiesė, kurios visuose
taškuose išlaidos lygios pajamoms.
 Didėjant pajamoms vartojimo prieaugis ims mažėti ir pradedant nuo
tam tikro pajamų lygio C ir Y ryšys įgaus nelinijinį pobūdį.
Vartojimo paklausa ir vartojimo funkcija
 Praktika vaizduoja, kad egzistuoja kelios vartojimo funkcijos.
 Trumpo laikotarpio vartojimo funkcija (CSR – short run consumption
function) – vartojimo apimties priklausomybė nuo pajamų, esant
mažėjančiam MPC.
 Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (CLR – long run consumption function)
- vartojimo apimties priklausomybė, esant pastoviam MPC.
C CLR=MPC×Y
CSR=a+MPC×Y

a
0
 Y
Remiantis 1929-41 m. tyrimų JAV duomenimis, nustatytas toks ryšys tarp
vartojimo ir pajamų.
C  47,6  0,73  Y
 Ilguoju laikotarpiu nuo 1869 iki 1938 m. vartojimo funkcija.
C  0,86  Y
VARTOJIMO VEIKSNIAI, NUO KURIŲ PRIKLAUSO
TIESĖS POSLINKIAI

 VARTOTOJŲ GEROVĖ –
materialaus ir finansinio turto kainų
kitimas.
 LŪKESČIAI, NORAI – kainų ir pajamų
kitimo laukimas
 Mokesčių kitimas
Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti

 Nesuvartotas pajamų likutis yra taupomas.

S Y C
C  (1  MPC )  Y
 Taupymo funkcija (saving function) – taupymo apimties
priklausomybė nuo disponuojamų pajamų.
S  Y  C  Y  (a  MPC  Y )  a  (1  MPC)  Y
S  a  (1  MPC)  Y
S   a  MPS  Y
 Ribinis polinkis taupyti (MPS – marginal propensity to save) –
santaupų prieaugio santykis su disponuojamų pajamų prieaugiu.
S
MPS  MPS  1  MPC
Y
VEIKSNIAI, VEIKIANTYS VARTOJIMO IR
TAUPYMO POKYČIUS

 VARTOTOJŲ GEROVĖ –
materialaus ir finansinio turto kainų
kitimas.
 LŪKESČIAI, NORAI – kainų ir pajamų
kitimo laukimas
 MOKESČIŲ kitimas
 VARTOTOJIŠKO KREDITO
naudojimas
Vartojimo ir taupymo funkcijų ryšys
S>0
C C=Y
Y>C
S=0 C=a+MPC×Y
S<0
E
Y<C

a 45°
0 Y
S
S=-a+(1-MPC)×Y

0
-a Y Y
Taupymo paradoksas
 Taupymo paradoksas – (paradox of thrift) – namų
ūkių pastangos daugiau taupyti mažina nacionalines
pajamas pakerta taupymo galimybes ateityje.
 Tai keinsistinės teorijos dalis,kai ekonomika yra
visuminės pasiūlos kreivės horizontalioje dalyje
 Situacija paradoksali tuo, kad gyventojai
suinteresuoti daugiau taupyti ir mažiau vartoti
tuomet, kai taupymas labiausiai ekonomiškai
nepageidaujamas ekonomikos nuosmukio
laikotarpiu.
Taupymo paradoksas, kai investicijos autonominės

S, I
S2

F
I1 I1
∆I
E2
I I
E1

0 Y
Y2 Y1
∆Y
Taupymo paradoksas, kai investicijos kintamos

S, I
S2

∆I
S1 E2 I
S2 E1

0 Y
Y2 Y1
∆Y
 Taupymo paradoksas rodo, kad
makroekonomikos analizės lygio išvados
apie ekonomiką kaip visumą skiriasi nuo
išvadų mikroanalizės lygio, t.y. kas teisinga
atskiro individo požiūriu, nebūtinai tinka visai
ekonomikai.
 Atskiro žmogaus požiūriu taupesnis sutaupo
daugiau ir tampa turtingesnis, o visai
visuomenei daugiau taupant, gamybos
apimtis ir santaupos sumažės.
INVESTICIJOS (I)
 INVESTICIJOS – VIENAS SVARBIAUSIŲ
VISUMINIŲ IŠLAIDŲ ELEMENTAS
 DALIS PAGAMINTOS PRODUKCIJOS,
KURI LIEKA, PATENKINUS VARTOJIMĄ.
TAI YRA TAYPYMAS ARBA SANTAUPOS,
KURIOS PRIKLAUSO NUO BENDROJO
VIDAUS PRODUKTO (Y) IR LYGIOS
INVESTICIJOMS
Investicijų paklausa ir investicijų
funkcija
 Firmų paklausa gamybos veiksniams vadinama investicijų
paklausa (investment demand).
 Investicijų funkcija (investment function) – investicijų apimties
priklausomybė nuo realios palūkanų normos.
 Realioji palūkanų norma (r – real interest rate) – nominalioji
palūkanų norma, perskaičiuota, įvertinus infliaciją.
i  r  P
ΔP – kainų pasikeitimo lygis
r r S

rE E
I=I(r) I(r)

0 I 0 IE I,S
Santaupų priklausomybė nuo palūkanų normos
Veiksniai, lemiantys investicijų paklausą
 Būsimos realizacijos lūkesčiai – investicijų didinimo motyvas –
laukiamas pelnas
 Įrengimų įsigijimo, eksploatavimo, aptarnavimo išlaidos (išlaidoms
didėjant, mažės investicijų projekte numatytas pelnas)
 Verslo mokesčiai (mokesčių didinimas sumažina laukiamą pelną, o
kartu ir investicijų paklausą ir atvirkščiai)
 Pagrindinio kapitalo trūkumas (didina investicijas)

r S(r)

0 S
Nacionalinio produkto ir investicijų priklausomybė
priklauso nuo investicijų rūšies
Grynosios investicijos (In) gali būti:
Autonominės, pageidautinos, planuojamos
investicijos (Ia) – nepriklausančios nuo
pajamų kitimo. Finansavimo šaltinis valstybės
biudžetas ar užsienio paskola. Jos vadinamos
investicine paklausa ir yra skirtos naujų
gamyklų, įrengimų, namų įsigijimui per tam
tikrą laiką, o taip pat papildomos atsargos,
kurias gamintojai pageidavo turėti. Joms
nepriklauso nepageidautinų atsargų kaupimas.
 Indukuotos (faktinės) investicijos (Ii) –
priklausančios nuo nacionalinio produkto
dydžio, jos didėja, didėjant BVP. Tai
investicijos, skirtos naujų įmonių,
įrengimų, namų įsigijimui, o taip pat
atsargų padidinimui. Yra įtraukiamos
visos atsargos, nepriklausomai, ar jos
pageidautinos, ar ne
Autonominės, faktinės, ir
grynosios investicijos

I In

Ii

Ia

0
Y
 Ribinis polinkis investuoti (i* – marginal propensity to invest) –
investicijų prieaugis pajamoms padidėjus vienu vienetu.
I
i* 
Y
 Nepageidautinų atsargų kaupimas – skirtumas tarp faktinių ir
pageidautinų (planinių) investicijų.
 Nepageidautinų atsargų sumažėjimas - tai reiškia, kad
nepageidautinas atsargų kaupimas yra neigiamas, planinės
investicijos viršija faktines.
Pusiausvyros nacionalinio produkto
susidarymas
 Pusiausvyros nacionalinis produktas (YE – equilibrium
national product) – bendrojo nacionalinio produkto dydis,
kuris atitinka visuminę paklausą.

 Pusiausvyros nacionalinio produkto lygis (E –

equilibrium level of national product) yra pasiekiamas,
kai Y=AE, t.y., kai numatomos visuminės išlaidos yra
lygios faktiniam nacionaliniam produktui, nėra
neplanuotų atsargų padidėjimo ar sumažėjimo.
Pusiausvyros nacionalinio produkto
susidarymas

AE, AE=Y
C N IU>0
AE=a+MPC×Y+Ia
AEE E N1
IU=0 C=a+MPC×Y
IU<0 L1

a 45°
L F
0 visiškas Y
YE
užimtumas
Pusiausvyros nacionalinio produkto susidarymo
mechanizmas, kai AE=Y

 Pusiausvyra pasiekiama taške E. Visuminės išlaidos lygios

produktui: AE=Y.
 Nacionalinio produkto apimties didėjimas pavaizduotas tiese LN,
kuri reikštų visiško užimtumo situaciją. Didžiai daliai šio produkto
rinka yra paklausi. Tai vaizduoja apatinė atkarpa LL1. Investicinių
prekių paklausą vaizduoja atkarpa L1N1. Prekės, pavaizduotos
atkarpa N1N, paklausos neturi. Neišpirktos prekės kaupiasi
sandėliuose.
 Gamintojai mažina išlaidas produkcijos gamybai ir gamybos apimtis,
kurios artėja prie pusiausvyros.
 Rodyklės rodo dinamišką procesą, kuris atveda prie pusiausvyros
produkto gamybos lygio YE.
 Pusiausvyros produkto dydis yra tuo didesnis, kuo didesnės yra
vartojimo išlaidos ir investicinės išlaidos.
Pusiausvyros nacionalinio produkto susidarymas,
kai S=Y

 Supaprastintos ekonomikos modelyje, kai nėra vyriausybės išlaidų ir

grynojo eksporto, pusiausvyros nacionalinio produkto gamybos lygis
yra pasiekiamas, kai planinės investicijos yra lygios santaupoms.
 Santaupos reiškia pinigų “nutekėjimą” iš cirkuliacinio išlaidų srauto
padidėjus poreikiui taupyti, o investicijos reiškia “injekcijas” į
cirkuliacinių išlaidų srautą; didėjant planinėms investicijoms didėja
nacionalinis produktas.
S,I S=-a+(1-c)×Y

E
Ia

F
0 YE visiškas Y
užimtumas
-a
Pusiausvyros sąlygos
 J. M. Keinsas (J. M. Keynes) teigė, kad esant visiškam
užimtumui, pageidautinos investicijos ir santaupos nesutaps
(taškas F), nacionalinis produktas mažės ir atsiras nedarbas.
Nacionalinis produktas turi žymiai sumažėti, kad santaupos
susilygintų su planinėm investicijom.
 Pusiausvyra pasiekiama keliais būdais (pajamų-išlaidų
traktuotė ir santaupų-pageidautinų investicijų traktuotė):
 Gamybos apimtis sutampa su visuminėmis išlaidomis,
Y=AE.
 Faktinės investicijos susilygina su pageidautinomis, nėra
nepageidautinų atsargų pokyčio.
 Santaupos ir pageidautinos investicijos susilygina taške E.
Nedarbo priežastys

 Visuminės išlaidos yra per mažos ir jų

nepakanka nacionalinio produkto kiekiui
nupirkti, esant visiškam užimtumui.
 Pageidautinų investicijų “injekcijos” yra
mažesnės negu pinigų “nutekėjimas” į
santaupas, kai nacionalinis produktas
yra pasiekęs visiško užimtumo būseną.
Pusiausvyros nacionalinio produkto
kitimas. Multiplikatoriaus efektas

 Esant papildomoms vartojimo ir investicinėms

išlaidoms pusiausvyros nacionalinis produktas
padidėja daugiau negu jį sukėlusios išlaidos, t.y.
pasireiškia multiplikatoriaus efektas.
 Išlaidų padidėjimas padidina ne tik visuminę paklausą
ir nacionalines pajamas, bet sukelia antrinių išlaidų
grandinę, kuri savo ruožtu vėl padidina visuminę
paklausą ir pusiausvyros nacionalinio produkto apimtį.
 Kuo didesnis ribinis polikis vartoti, tuo didesnis yra
multiplikatorius.
 YE 1
m m
AE 1  MPC

1
Y   I
1  MPC
E
Pusiausvyros BVP radimas
esant fiksuotoms kainoms ir atlyginimams,
trumpo laikotarpio pusiausvyros BVP
pasiekiamas, kai AD arba planuojamos
visumines išlaidos(AE) lygios BVP, kuris yra
realiai sukuriamas.
 (1) Y = AD (AE)
 (2) AD(AE)=C+I
 (3) C=a+MPCxY
 (4) Ipl=I0
 (1) lygybė parodo pusiausvyros sąlygą. (2)
lygybe parodo, kam lygios visuminės išlaidos,
(3) - vartojimo funkcija, (4) - atspindi
investicinį elgesį, t.y. kad investicijos yra
autonominės ir fiksuotos tam tikrame lygyje I0
 (5) Y=C+Ipl
 (6) Y=a+MPCxY+Ipl
 (7) Y-MPCxY=a-Ipl
 (8) Y(1-MPC)=a+Ipl

1
 (9)
Y a  I pl 
1  MPC
 Egzistuoja kitas būdas pusiausvyros BVP
nustatyti. Šiuo atveju surandamas pajamų
lygis, kuriam esant taupymas lygus
investicijoms. Algebrinė išraiška atrodo taip:
 (10) S=I
 (11) Ipl=Io

 (12) S=-a+(1-MPC)Y
 (13) -a+(l-MPC)Y=I0
 (14) (1-MPC)Y=I0+a

1
 (15) Y a  Ipl 
1  MPC
 Kaip matome, skirtingais būdais gavome tą
pačią išraišką, (9) ir (15) lygybės sutampa.
Čia mes nustatėme pusiausvyros BVP, o kaip
rasti pusiausvyros BVP pokytį, kai pereiname
nuo vienos pusiausvyros prie kitos?
 Kaip prisimenate pusiausvyros sąlyga yra
AD=Y, taigi pereinant nuo vienos
pusiausvyros prie kitos, teisinga yra ši
lygybė :
 (16) ∆AD=∆Y
 Dabar mes suskaidysime AD (AE) pokytį į dvi
dalis: 1)- tai autonominių išlaidų pokytis,
2)- tai išlaidų padidėjimas, sąlygotas
pajamų pokyčio
 (17) ∆AD=∆A0+MPC∆Y
Pastarąją lygtį reikia įstatyti į (16) ir išspręsti Y
pokyčio atžvilgiu, gauname
(18) ∆Y=∆A0+MPC∆Y
(19) 1
Y A0
1  MPC
 1 1
Y A0
1  MPC 1  MPC
IŠVADOS
 Didžiosios depresijos metu J.M.Keinsas
pateikė naują nedarbo teoriją:
 Rinkos ekonomika gali ilgą laiką išlaikyti
pusiausvyrą, esant dideliam nedarbui
 Nedarbo priežastis – nepakankama visuminė
paklausa
 Pagrindinė priemonė pašalinti nedarbą –
padidinti vyriausybės išlaidas
 VISUMINĖS PAKLAUSOS STRUKTŪRINĖS
DALYS
 Asmeninio vartojimo išlaidos (C)
 Investicijos (I)
 Vyriausybės prekių ir paslaugų pirkimas (G)
 Grynasis eksportas (Xn)
 Supaprastintai ekonominei sistemai būdingi
du galutinių poduktų, skirtų vartojimui ir
investicijoms, tipai.
 Vartojimo išlaidos priklauso nuo asmeninių
grynųjų pajamų.Vartojimo išlaidų pokyčio ir
grynųjų pajamų pokyčio santykis vadinamas
ribiniu polinkiu vartoti.
 Visuminių išlaidų tiesė (funkcija) rodo, kaip
reikalaujamas prekių bei paslaugų visuminis
kiekis priklauso nuo nacionalinio produkto.
 Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas
tada, kai visuminių išlaidų tiesė kerta
keturiasdešimt penkių laipsnių tiesę.
 Pusiausvyrą galima nustatyti keliais būdais:
 Visuminės išlaidos ir nacionalinis produktas yra
lygūs
 Atsargos yra norimo dydžio, t.y. kai faktinės
investicijos lygios planinėms, kai nėra
nepageidautinų kaupimo arba atsargų sumažėjimo
 Pageidautinos investicijos ir santauposyra lygios
 Augant pageidautinoms investicijoms
didėja nacionalinis produktas ir
pajamos, o tai skatina žmones vartoti.
Paprastoje ekonominėje sistemoje
realusis nacionalinis produktas
padidėja tiek kartų, kiek padidėjo
investicijų multiplikatorius.
 BAIGTI PILDYTI LENTELĘ, KURIOJE PATEIKTI
DUOMENYS APIE UŽDAROSIOS EKONOMIKOS
ŠALĮ. PLANINĖS INVESTICIJOS IR VYRIAUSYBĖS
IŠLAIDOS YRA PASTOVIOS IR LYGIOS 6 mlrd. Lt ir
9 mlrd. Lt. RIBINIS POLINKIS TAUPYTI YRA LYGUS
0,25. KOKIAM BNP (Y) ESANT BUS EKONOMIKOS
PUSIAUSVYRA, PAVAIZDUOTI GRAFIŠKAI.
Uždarosios ekonomikos pagr. rodikliai

BNP Vartoji Santau Planinės Vyriausy Visuminės Nep.

mo pos investicijos bės išlaidos atsargų
išlaidos išlaidos
pokytis
40 0
52
64
76
88
100
112
124