Pagrindinių operacinės rizikos valdymo

metodų ir priemonių tyrimas

Atliko: Gabrielė Pocevičiūtė, Fif-16/1

Darbą priėmė: dr. Laura Gudelytė
 Įvadas

• Auganti konkurencija, griežtėjantys priežiūros

institucijų reikalavimai lemia didėjantį bankų
dėmesį vidinių procesų efektyvumui užtikrinti. Vis
sudėtingesnės bankų veiklos procedūros sukuria
prielaidas klaidoms vidinėse banko sistemose.
Dėl šių priežasčių reikia daugiau dėmesio skirti
operacinei rizikai.
 Darbo tikslas, objektas, uždaviniai

• Darbo tikslas – atlikti pagrindinių operacinės

rizikos valdymo metodų ir priemonių tyrimą

• Objektas – operacinė rizika

• Uždaviniai:
– Apibūdinti operacinę riziką, jos vertinimą ir valdymo
aplinką
– Įvertinti operacinės rizikos valdymo aplinką
– išanalizuoti operacinės rizikos nustatymo, įvertinimo
procedūras
 Operacinės rizikos sąvokos
• Operacinė rizika (angl.operational risk), kitaip dar
vadinama veiklos rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl
žmonių, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus
procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę
riziką. Ji atsiranda savaime nesitikint pelno ar kitokios
naudos, ir mažai priklauso nuo finansų institucijos veiklos
rezultatų. (Gudelytė, 2012).
• Operacinė rizika dar apibrėžiama kaip rizika patirti
nuostolių dėl netinkamų arba neįgyvendintų vidaus
kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ir (ar) neteisėtų
veiksmų bei informacinių sistemų veiklos sutrikimų arba
dėl išorės įvykių įtakos.
 Operacinės rizikos šaltiniai
(1)
• informacinės sistemos žmogaus įtaka
• neteisėti veiksmai
• banko darbuotojų neteisėti veiksmai
• ne banko darbuotojų neteisėti veiksmai
• darbo sąlygos (saugių darbo sąlygų pažeidimas ir
kt.);
• klaidos (neteisingų duomenų įvedimas,
netinkamas įkeisto turto valdymas, netinkami
teisiniai dokumentai ir kt.);
• materialiojo turto netekimas (stichinės nelaimės,
gaisras, terorizmas ir kt.).
 Operacinės rizikos
šaltiniai (2)
Operacinės rizikos šaltiniai taip pat gali būti:
1. Nepakankama finansų institucijos personalo
kvalifikacija ir reguliarių apmokymų trūkumas
2. Informacinio saugumo svarbos nesupratimas ir
esamų pavojų neįvertinimas
3. Rizikos valdymo procedūrų nagrinėjimo ir
saugumo politikos trūkumas ar nebuvimas
4. Informacinių aktyvų saugumo sistemos
nebuvimas
 Operacinės rizikos
šaltiniai (3)
Bankų ir draudimo bendrovių išskiriamos bendri
galimos operacinės rizikos šaltiniai:
• Valstybių skolų didėjimo galimybė
• Darbo rinkos problemos
• Informacinių sistemų sutrikimai
• Galimų elektroninių atakų prieš elektroninės
bankininkystės klientus suaktyvėjimas
• Finansų institucijos skolų refinansavimo rizika
• Politinis klimatas bei galimi geriausios ekonominės
praktikos neatitinkantys sprendimai
• Nuostoliai susiję su žmonių sistemų veiksmais.
 Operacinės rizikos
vertinimas (1)
Operacinės rizikos vertinimo metodo pagrindas –
galimybė laisvai pasirinkti operacinės rizikos lygio
matavimo metodą, kuris turi būti suderintas su
Bazelio komiteto rekomendacijomis operacinės
rizikos identifikavimo, matavimo, kontrolės
mažinimo procedūromis.
 Operacinės rizikos
vertinimas (2)
Svarbiausios operacinės rizikos identifikavimo,
matavimo, kontrolės mažinimo procedūros:
1. Daug sukauptų duomenų per palyginti ilgą
laikotarpį, kuris leidžia užtikrinti operacinės
rizikos tikslumą.
2. 99,9% rizikos lygio matavimo tikslumo
užtikrinimas, kuris yra būtina efektyvaus
operacinės rizikos matavimo proceso sąlyga
3. Ribotos operacinės rizikos nuostolių dengimo
draudimo ar analogiškomis išmokoms
galimybės.
 Operacinės rizikos
vertinimas (3)
Bazelio bankų priežiūros komitetas rekomenduoja
tokias įvertinimo priemones:
1. Savianalizę
2. Rizikos „žemėlapio“ sudarymą
3. Pagrindinių rizikos veiksnių analizė
4. Apskaitos lenteles
5. Tiesioginį nuostolių matavimą
 Operacinės rizikos
vertinimas (4)
Finansų institucijos, kurios siekia tiksliai įvertinti
galimus nuostolius ir nustatyti minimalaus kapitalo
poreikį Bazelio komitetas rekomenduoja taikyti 3
modelius:
1. Bazinio indikatoriaus metodą
2. Standartizuotą metodą
3. Pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą
(AMA)
 Bazinio indikatoriaus
metodas
Tai paprasčiausias ir mažiausiai pastangų
reikalaujantis minimalaus kapitalo, reikalingo
operacinei rizikai padengti, nustatymo metodas.

Nuosavų lėšų poreikis

operacinei rizikai yra lygus
15% atitinkamo rodiklio trejų
Bazinis indikatorius metų vidurkio
Indikatorius išreiškiamas kaip suma elementų, įtraukiamų su savo teigiamu arba
neigiamu ženklu: Gautinos palūkanos ir panašios pajamos, mokėtinos palūkanos
ir panašios sąnaudos pajamos iš akcijų, kitų dalinių teisių ir duodančių pastovias
palūkanas /neduodančių pastovių palūkanų vertybinių popierių, gautini
komisiniai, mokėtini komisiniai, grynasis pelnas arba grynasis nuostolis iš
finansinių operacijų, kitos veiklos pajamos
 Standartizuotas metodas
Pagal standartizuotą metodą kapitalo poreikis operacinei
rizikai yra trejų metų pagal riziką įvertintų susijusių rodiklių
vidurkis, apskaičiuojamas kiekvienais metais šioms verslo
linijoms:
• Įmonių finansai (18%)
• Prekybinė veikla (18%)
• Brokeriai (12%)
• Komercinė bankininkystė (15%)
• Mažmeninė bankininkystė (12%)
• Mokėjimai ir atsiskaitymai (18%)
• Tarpininkavimo paslaugos (15%)
• Turto valdymas (12%)
Kiekvienos verslo linijos metinis nuosavų lėšų poreikis yra
lygus skliaustuose nurodytų procentų ir atitinkamo rodiklio
dalies, priskiriamos verslo linijai, sandaugai.
 Pažangusis operacinės rizikos vertinimo
metodas (AMA) (1)

AMA interpretuojamas kaip pagrindinis operacinės rizikos

vertinimo metodas, rekomenduojamas visiems bankams,
turintiems pakankamai išteklių sudėtingoms operacinės rizikos
valdymo sistemoms diegti.
Finansų institucijos vidaus operacinės rizikos vertinimo sistema
turi būti glaudžiai integruota į kasdieninius rizikos valdymo
procesus.
Turi būti nepriklausoma operacinės rizikos valdymo funkcija ir
įdiegta reguliari ataskaitų apie operacinės rizikos pozicijas ir
patirtus nuostolius teikimo tvarka bei procedūros, kuriomis
nustatoma, kaip imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų.
Taip pat turi būti pagrįsta dokumentais, joje turi būti
nusistovėjusi tvarka., pagal kurią užtikrinama atitiktis ir
neatitikimų šalinimo politika.
 Pažangusis operacinės rizikos vertinimo
metodas (AMA) (2)

Vienas svarbiausių reikalavimų bankams

siekiantiems įdiegti AMA – įrodyti priežiūros
tarnybai, kad bankas atitinka Bazelio komiteto
rekomendacijas:
1. Priklausomai nuo funkcijų paskirstymo, banko taryba ar
valdyba yra įtraukta į operacinės rizikos valdymo
sistemą
2. Banke yra operacinės rizikos valdymo sistema, kuri
konceptualiai pagrįsta ir vientisai diegiama
3. Bankas turi pakankamai išteklių pasirinktam metodui
taikyti pagal verslo linijas bei kontrolės ir audito
procedūroms.
 Operacinės rizikos
valdymo aplinka (1)
• Atsakomybės paskirstymas - banko valdyba privalo užtikrinti, kad banke
būtų sukurta veiksminga operacinės rizikos valdymo sistema, apimanti visas
reikšmingas banko veiklos sritis. Banko valdybos patvirtinta operacinės
rizikos valdymo politika turi būti įtraukta į bendrą banko rizikos valdymo
politiką. Banko taryba turi būti informuojama apie pagrindinius operacinės
rizikos, kaip atskiros rizikos rūšies, aspektus.
• Operacinės rizikos valdymo vidaus kontrolė - vadovaudamasi Lietuvos
banko valdybos patvirtintomis Bendrosiomis banko vidaus kontrolės
organizavimo nuostatomis, banko valdyba privalo užtikrinti, kad banko
vidaus kontrolė, be visų kitų sričių, apimtų ir operacinės rizikos valdymo
aspektus, įskaitant operacinės rizikos šaltinių nustatymą, įvertinimą bei
stebėjimą, pasirinktų operacinės rizikos valdymo metodų tinkamumo bei
pagrįstumo įvertinimą, istorinių duomenų apie operacinę riziką kaupimo
proceso įvertinimą ir kitus, banko nuomone, svarbius aspektus. Banko
valdyba turi užtikrinti, kad vidaus kontrolė apimtų visą verslo aplinką, kurioje
gali atsirasti operacinė rizika.
 Operacinės rizikos
valdymo aplinka (2)
• Operacinės rizikos valdymo vidaus auditas - vadovaudamasi
Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Banko vidaus audito
organizavimo bendrosiomis nuostatomis, banko valdyba turi užtikrinti
tinkamas sąlygas tam, kad būtų veiksmingai atliktas išsamus
operacinės rizikos valdymo vidaus auditas, kurio mastas ir
periodiškumas atitiktų banko operacinės rizikos lygį. Banko vidaus
audito padalinys neturi būti tiesiogiai atsakingas už operacinės rizikos
valdymą.
• Banko darbuotojų vaidmuo - vadovaudamiesi banko valdybos
patvirtinta operacinės rizikos valdymo politika ir šią politiką
detalizuojančia tvarka, atsakingi banko darbuotojai turi nustatyti
konkrečias reikšmingų banko veiklos sričių operacinės rizikos
valdymo procedūras. Kadangi operacinės rizikos valdymo sistema
diegiama visame banke, visi banko darbuotojai tiesiogiai ir (ar)
netiesiogiai įtraukiami į operacinės rizikos valdymą, nustatomos
aiškios jų atsakomybės ribos.
 OPERACINĖS RIZIKOS NUSTATYMO,
ĮVERTINIMO, STEBĖJIMO IR
KONTROLĖS PROCEDŪROS (1)
• Vadovaujantis banko operacinės rizikos valdymo politika,
nustatoma ir vertinama visų reikšmingų banko veiklos sričių,
procesų ir sistemų operacinė rizika. Prieš bankui pradedant
vykdyti naujas operacijas, įvertinama galima operacinė rizika.
• Operacinės rizikos valdymo politikoje numatomi operacinės
rizikos vertinimo metodai.
• Siekiant laiku nustatyti ir įvertinti operacinę riziką, banke turi būti
nuolat stebima operacinė rizika. Apie stebėjimo proceso
rezultatus periodiškai informuojama banko valdyba.
 OPERACINĖS RIZIKOS NUSTATYMO,
ĮVERTINIMO, STEBĖJIMO IR
KONTROLĖS PROCEDŪROS (1)

• Banke turi būti patvirtintos operacinės rizikos kontrolės procedūros.

Atsižvelgiant į bendrą rizikos lygį, periodiškai peržiūrimi nustatyti
limitai ir kitos kontrolės procedūros.
• Vadovaudamasi Lietuvos banko valdybos patvirtintais Testavimo
nepalankiausiomis sąlygomis bendraisiais nuostatais, banko valdyba
turi užtikrinti, kad, be visų kitų sričių, į banko testavimą
nepalankiausiomis sąlygomis būtų įtrauktas ir operacinės rizikos
testavimas.
• Nustatant, vertinant, stebint ir kontroliuojant operacinę riziką, reikia
atsižvelgti ir į tai, kad operacinė rizika gali sudaryti sąlygas atsirasti ir
kitoms rizikos rūšims arba operacinė rizika gali atsirasti dėl kitų
rizikos rūšių.
 Išvados
• Operacinės rizikos valdymas turi būti nuolat
atnaujinamas, tobulinamas, atsižvelgiant į
besikeičiančią finansų institucijos veiklą ir
aplinką, kuriamus naujus rinkos segmentus,
technologinę pažangą, išaugusį darbuotojų
kvalifikacijos poreikį, operacinės rizikos metodų
pažangą. Tinkamai valdant operacinę riziką
galima išvengti nuostolių, kurie gali atsirasti dėl
einamosios veiklos, orientuoti verslo veiklos
procesų kontrolę bei šių procesų ir saugos
reikalavimų atitikimą.
 Šaltiniai
• Jasevičienė, F., Ginotienė, R., Stankevičienė, V. (2000). Bankų rizikos:
sisteminis požiūris. Vilnius: Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų
institutas
• Gudelytė, L., Valužis, M. (2012). Rizikos valdymas banke. Vilnius, Socialinių
mokslų kolegija. Prieiga per internetą:
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_Rizikos_
valdymas_banke.pdf
• Lietuvos Respublikos Seimas. (2003). Operacinės rizikos valdymas. Prieiga
per internetą: https://
e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216197?jfwid=f4nne4wkt
• Linartas, A., Kavaliauskaitė, S. (2012). Operacinės rizikos įvertinimas. Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas
• Europos Sąjungos oficialusis leidinys. (2006) Operacinė rizika. Prieiga per
internetą: https://
eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:d7660f93-1ff2-4c80-a0d4-98f1f4b
35194.0012.02/DOC_63&format=PDF
• Mackevičius, J. Įmonių veiklos rizikų rūšys ir jų vertinimo būtinumas. Vilnius:
Vilniaus universitetas
• Lietuvos bankas. Operacinė rizika. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/