VILNIAUS KOLEGIJA ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

VADYBA

SAVARANKIKAS DARBAS Referatas Planavimas, jo sudedamosios dalys SD 653E10002 IS10B

STUDENTAS 2012-09-20 DSTYTOJA 2012-09L.LIUBAUSKIEN

2012

Turinys
VADAS................................................................................................................................................................ 3 1. PLANAVIMAS .................................................................................................................................................. 4 1.1. Planavimo problemos.............................................................................................................................. 5 1.5. Plan rys .............................................................................................................................................. 9 2. PLANAVIMO FUNKCIJOS REALIZAVIMO ORGANIZACINS FORMOS ............................................................ 11

VADAS
Valdymas susideda i keturi pagrindini funkcij: planavimo, organizavimo (sprendim primimo), j vykdymo ir kontrols. Planavimas yra svarbiausia valdymo funkcija. Vis sprendim primimas ir operacij skm didija dalimi priklauso nuo ios funkcijos vykdymo kvalifikuotumo. Jis nustato organizacijos tikslus ir udavinius, kad kiekvienas darbuotojas galt suprasti, k turi padaryti. Planavimas - tai procesas, vykstantis prie imantis konkrei veiksm ir padedantis priimti sprendimus dabartiniu metu galvojant apie ateit. iuolaikinse organizacijose planavimas gyja vis didesn reikm ir tampa vis daniau traktuojamas kaip veiklos skms garantijos pagrindas. Darbo tikslas ianalizuoti planavim, jo sudedamsias dalis ir planavimo reikm. Darbo udaviniai: Ianalizuoti planavim Aptarti planavimo problemas Ianalizuoti planavimo sudedamsias dalis Aptarti planavimo fazes Ianalizuoti plan hierarchij. Aptarti plan ris

1. PLANAVIMAS

Planavimas tai veikla, kai numatomas tikslas ar tikslai, apibriamos priemons ir bdai jiems pasiekti. Planavimas visuomens raidos proceso kiekvieno ciklo veiklos proces projektavimas visose kompleksins valdymo sistemos modelio grandyse: Konkrei tiksl nustatymas ir j vykdymo krypi sudarymas; Turim itekli realus vertinimas apskaita, analiz, normatyv sudarymas, itekli skirstymas rinkos principais ir tikslinis j panaudojimas; Personalo ugdymas, paskirstymas, atskir individ atranka ir j tvirtinimas atsakingais asmenimis u tam tikr veiklos program gyvendinim konkreiame laiko etape visuomens savivaldos principais. Planavimas yra grindiamas moksliniu pagrindu, todl gyvendinti i funkcij visose valdymo ir savivaldos grandyse privalo auktos ir aukiausios kvalifikacijos specialistai, turintys teorin pagrind ir praktins veiklos patirt, priklausomai nuo planavimo funkcijos paskirties kompleksins valdymo ir savivaldos sistemos grandyse. Planavimo funkcija yra tiek pat svarbi, kaip ir kitos valdymo ir savivaldos sistemos funkcijos , todl klaidinga teigti, kad planavimo funkcija yra pati svarbiausia ir tik nuo jos priklauso veiklos efektyvumas. Taiau planavimas privalo utikrinti teorikai esamomis konkreiomis slygomis paang ir gamybos efektyvum visose veiklos sferose, visose kompleksins valdymo ir savivaldos sistemos grandyse, nacionalinio kio akose, visuose kolektyvuose ir visame planuojamojo veiklos periodo cikle. Priklausomai nuo tikslo planavimas skirstomas: Perspektyvinis visuomens veiklos proces planavimas (prognozavimas); Atskir program gyvendinimo per penkerius metus veiklos planavimas; Dvimetis planavimas; Metinis veiklos planavimas (operatyvinis planavimas), kuris skirstomas ketvirtin, mnesin, dekadin ir pamainos realios veiklos planavim. Paymtina, kad atskir kolektyv veikl btina planuoti visose valdymo ir savivaldos sistemos grandyse, nes kiekvienas kolektyvas turi savo veiklos tiksl visuomenje, todl iems tikslams vykdyti turi bti parengta programa, numatyti pagrindiniai veiklos udaviniai, kriterijai veiklai realiai vertinti, itekliai iems udaviniams gyvendinti ir planuojamas veiklos rezultatas. Planavimo baz yra realus pasiekt rezultat per kelis pastaruosius veiklos ciklus vertinimas, taip pat mokslo ir technikos paangos ipltojimo lygis, turimi reals itekliai ir visuomens poreikis planuojamas veiklos srityje. Kiekviena horizontalaus lygio kompleksins valdymo ir savivaldos sistemos modelio grandis savo veiklos planus sudaro pati, remdamasi visuomens raidos proceso savivaldos principais. Kolektyvo realios veiklos plane turi atsispindti: Informacija; Sudtis ir vieta; Pagrindiniai veiklos rodikliai; Pagrindiniai fondai (pasyvioji ir aktyvioji dalis); Pagrindini fond efektyvumo rodikliai; Materialiniai itekliai (normatyvai, poreikis, ekonomija); Veiklos rezervai (atnaujinimo, ipltimo, susiaurinimo, perorientavimo ir kiti). Planuojami veiklos rezultatai turi bti orientuojami moni pragyvenimo lygiui gerinti, visuomens poreikiams tenkinti pasaulio bendrijoje. Todl veiklos programos yra ilgalaiks strategins ir trumpalaiks strategins. 4

Tai leidia atrinkti ir nustatyti veiklos udavini svarb: Svarbiausieji udaviniai; Svarbs udaviniai; Eiliniai udaviniai; Antraeiliai udaviniai; Kiti udaviniai. Planavimo procese ypating viet uima veiklos normatyv (veiklos ipltojimo lygio) sudarymas. Egzistuoja teoriniai ir praktiniai tam tikros veiklos normatyvai (lygiai), kurie planuojant bet kurios veiklos procesus visuomens netenkina. Btina nustatyti realius veiklos normatyvus, kurie yra nuolat kintantys dydiai ir priklauso nuo bendrj visuomens pokyi. Sudarant iuos normatyvus kiekvienam kolektyvui, reikia laikytis i princip: 1. pasiekt rezultat vertinimo; 2. paangos lygio vertinimo; 3. esam iteklivertinimo; 4. veiklos rib sudarymo; darbo viet atestacijos; kiekvienos darbo vietos funkcij atnaujinimo; esamo personalo atestavimo; atrankos ir paskirstymo (pagal kompetencij ir kompetentingum); 5. reali veiklos normatyv skaiiavimo(planavimo). Remdamiesi iais principais skaiiuojant realius veiklos normatyvus, pasiekiame, kad, vykdant planuot veikl, veiklos rezultatai gali bti maesni u realius veiklos normatyvus arba jiems lygs. i veiklos planavimo metodika praktikoje leidia tiksliai palyginti atskir kolektyv veiklos efektyvum. iems kolektyvams priskirtinos organizacijos: valstybs institucij; apskrii administracij; vietos savivaldybi administracij; politins ir visuomenins; nacionalinio kio (registruotos valstybje). Taigi galima teigti, kad planavimas kaip garveys, traukiantis organizavimo, vadovavimo ir kontrols traukin. Planavimas nra vienkartis veiksmas, kuriopradia ir pabaiga aiki. Tai nenutrkstamas procesas, atspindintis supanios aplinkos pokyius bei prisitaikym prie j.

1.1. Planavimo problemos

1. Laikotarpis. Kuo ilgesniam laikotarpiui planuojama, tuo daugiau pasitaiko klaid. Praddamas kurti plan, planuotojas paprastai galvoja apie esamas slygas, kurioms neretai skiriama per daug dmesio. Pavyzdiui, nauja patalpa kompiuteriui laikyti, pagrsta iandienos supratimu( t.y. tik finansinei funkcijai atlikti), ateityje gali pasirodyti esanti per maa; jeigu kompiuteris bus naudojamas ir kitoms funkcijoms, gali prireikti didesns patalpos. Puikus pavyzdys, kok vaidmen planuojant turi laikas, galt bti ilgalaiki ir trumpalaiki or prognozi palyginimas. 2. Nenumatyti vykiai ir nepakankama komunikacija. Aiku, daugelio vyki nemanoma numatyti, taiau planuoti padeda atitinkamos technikos, padedanios numatyti vyki tikimyb. Turi bti daugiau tariamasi su darbuotojais, kad jie suprast ikylani klii pobd ir kodl vadovyb imasi vienoki ar kitoki priemoni joms veikti. 3. Organizacijos dydis. Kuo didesn plano apimtis, tuo sudtingiau planuoti. 5

1.2. Planavimo sudedamosios dalys

Mokslinje literatroje iskiriamos ios planavimo sudedamosios dalys: 1. Tikslai ir udaviniai; 2. Planavimo principai; 3. Planavimo metodologija; 4. Plan sistema; 5. Planavimo objektai; 6. Informacin baz 7. Planavimo organizavimas. 1. Tikslai ir udaviniai. Jie reikalingi tam, kad kiekvienas darbuotojas galt suprasti, k turi padaryti. 2. Planavimo principai. Planuojant reikia remtis aikiai apibrtais udaviniais irprieinama informacija. Planuose turi bti atsivelgiama aplink, kuri pads arba trukdys organizacijai siekti savo tikslo. Juose turi bti atsivelgiama esam organizacij ir numatomi kontrols bdai, kad veikla bt tikrinama pagal nustatytus standartus. Jie turi bti tiksls, gyvendinami, lengvai suprantami ir vykdomi. Planai turi bti lanksts, kad aplinkybms reikalaujant pokyi, bt vykdomi nesugriaunant bendro plano. 3. Planavimo metodologija 4. Plan sistema. Kiekvienoje monje sukuriama planavimo sistema, apimanti planavimo objekt (veiklos srii, padalini, vykdytoj), planuojam rodikli nurodym. Kiekviena gamykla kuria savo konkrei planavimo sistem, su konkreiais plano skyriais ir planuojamaisiais rodikliais. Galimi ie plano skyriai: Vystymo ir tyrim planas. ia numatomas nauj gamini krimas, organizacijos pltros planas. U iuos planus atsako aukiausio lygio vadovai. Mokslini tyrim planas. U juos atsako vidurinio lygio vadovai Operatyviniai planai. U juos atsako emiausio lygio vadovai Gamybos ekonominio efektyvumo didinimo planas. ia yra numatomos priemons, padedanios padidinti gamybos efektyvum. Pardavim planas. Numatomos pardavim apimtys, kainos, pardavim segmentai. Gamybos planavimas. Gaminiai paskirstomi padaliniams, apskaiiuojamas gamybinio pajgumo panaudojimas. Kapitalins statybos planas. Numatomas stambi priemoni diegimas, statybos. Gamtos apsaugos ir racionalaus gamtos itekli naudojimo planas. ia numatomos priemons, skatinanios saugoti ir racionaliai naudoti vandens bei mineralinius iteklius, saugoti oro basein. Aprpinimo planas. Tai aprpinimo materialiniais itekliais planas. Personalo planas. ia iskiriami darbo naumo, personalo ir darbo umokesio planai. Finansinis planas. ia vertine iraika apibendrinama visos mons veiklos rezultatai, apskaiiuojamas ir paskirstomas pelnas. Didel tak planavimo sistemai turi planavimo lygis pagal padalinius. Dabar, ugdant gamybini padalini savarankikum, i esms keiiasi planavimo sistema. Svarbiausias yra ne mons centralizuotas planavimas, bet atskir padalini idalies savarankikas veiklos planavimas. ia padaliniams suteikiamas pelno, kat, ar valdymo centr statusas ir atitinkamai planuojama j veikla. Valdymo centrai usiima bendro valdymo 6

problemomis, ir j veiklos efektyvumas vertinamas netiesiogiai pagal j vadovaujam padalini veiklos efektyvum. Pavyzdiui, aukiausiojo lygio vadov veikla gali bti vertinama pagal iuos rodiklius: peln, rentabilum, kapitalo apyvartum, darbuotoj idirb ir pan. 5. Planavimo objektai. Tai yra veiklos sritis, gamybos veiksniai ir pan, o planavimo subjektai tai yra vadovaujantis personalas, planavimo specialistai ir pan. 6. Informacin baz. Planavimas turi remtis patikima informacija, todl monje turi bti sukurta patikima informacin baz. J kuriant reikia laikytis i pagrindini princip: Turi bti sukurta planini apyskaitini rodikli sistema, kuri teisingai rodyt susidariusi situacij, bt lengvai ir tiksliai apskaiiuojama. Planin sistema tai ne pasiektojo lygio tsa, taiau pasiekta bkl vis dlto vaidina labai svarb vaidmen planuojant. Pasiektosios bkls panaudojimas planavimui smerktinas tik tada, kai neatsivelgiama pasikeitusias vidaus ir iors slygas. Kiekvienai sistemai yra bdinga pltros inercija, kuri reikiasi net ir tada, kai keitimo btinumas yra akivaizdus. Kuo sistema didesn, tuo i inercija rykesn. Svarb vaidmen vaidina normatyvin baz. Ji turi bti mokslikai pagrsta (apimties, struktros ir sudarymo poiriu), paangi (atitikti bent vidutinius laimjimus), atitikti rinkos pripastamas snaudas. Planavimo normatyvin baz sudaro itisas normatyv kompleksas. Ekspertinio vertinimo duomenys. Juos galima bt sutapatinti su normomis. Skirtumas tas, kad normos daniausiai nustatomos analitiniu skaiiuotiniu bdu, ekspertiniai vertinimai priskiriami patyrimo metodams.Kartais ekspertiniai duomenys gali bti labai tiksls ir padti planuotojui. mons normatyvin planavimo baz teisinama urnaluose, kortelse ir pan. Dl ios bazs dydio jos naudojimas yra labai komplikuotas. Todl planavimo informacins bazs saugojimui ir paiekai pasitelkiama automatizuota duomen apdorojimo sistema. 7. Planavimo organizavimas. Planavimo funkcijos vykdymo organizavim slygoja daug veiksni. Tai yra: mons dydis. Didelje monje valdymo funkcijos atliekamos specializuot padalini ir vykdytoj (strateginio planavimo, atskir program sudarymo ir valdymo, operatyvinio planavimo skyriuose). Priklausomai nuo priimtos planavimo koncepcijos gali bti skirtingas ios funkcijos centralizavimo ir decentralizavimo lygis. Planavimo funkcija gali bti centralizuota centriniame aparate, gali bti atliekama decentralizuotai atskiruose gamybos padaliniuose, arba gali bti taikoma miri sistema (strateginis planavimas centralizuotas, taktinis ir operatyvinis decentralizuotas). Maose monse specializacija danai netikslinga, ten daniausiai vienas darbuotojas atlieka kelias planavimo, apskaitos ir kontrols. Todl ten planavimo funkcij gali atlikti apskaitos padalinys. mons specializavimo lygis. Technologin specializacija daniausiai susijusi su centralizuotu planavimu, nes technologikai specializuoti, susij padaliniai negali bti savarankiki; kurti juose savarankikus planavimo organus netikslinga. Remiantis daiktine ar regionine specializacija, kuriami pelno centrai, todl planavimas danai decentralizuojamas. Planavimo, valdymo specialist kvalifikacija ir nuostatos. ia veikia personalinis veiksnys. Realiose struktrose labai danai atskir funkcij vykdymas priskiriamas tam mogui, kuris geriausiai tai sugeba atlikti, nesvarbu, kuriame skyriuje jis formaliai dirba. Labai svarbi vadovybs nuostata planavimo koncepcija. Yra demokratinio kolektyvinio planavimo alinink, kurie suteikia kolektyvams daugiau teisi, sprendia daugel klausim kolegialiai. Yra autokrat, kuriems ariau irdies centralizuoto planavimo modeliai. Informacijos apdorojimo metodas. Informacijos apdorojimo automatizuotos duomen sistemos (ADAS) leidia pritaikyti monje i esms kitus organizavimo variantus. Nedidelse monse personalini kompiuteri diegimas leidia sumainti informacijos apdorojimo gailum ir sujungti anksiau specializuotas darbo vietas. Didelse monse skaiiavimo tecnikos diegimas leidia centralizuotai pateikti 7

duomenis pagal visus reikalingus (srii, padalini, darbo viet) pjvius ir taip patenkinti decentralizuot padalini poreikius. Yra ir prieinga galimyb: decentralizuotos personalinius kompiuterius turinios darbo vietos gali bti sujungtos vientis tinkl ir utikrintas informacijos naudojimas bet kuriame gretutiniame kompiuteryje, t.y. nekeiiant decentralizuotos organizacins struktros, gyvendinamas centralizavimo principas. ie teiginiai tvirtina, kad planavimo organizacins struktros gali bti labai vairios ir priklauso ne tik nuo objektyvi slyg, bet ir nuo jas diegianio personalo nuostat. Sukurtosios struktros dirba ne izoliuotos, bet glaudiai susietos su kitomis tarnybomis ir vis bendradarbi kolektyvu. Kai kurie dalykai (pvz., nauj gamini diegimas, pardavimo apimi analiz) daro didel tak planams, taiau iuos udavinius sprsti nebtina vien planavimo tarnybai. Juos sprendia atitinkami techniniai, marketingo skyriai. Planavimo skyrius naudojasi i skyri parengta mediaga. planavimo proces svarbu traukti kuo daugiau bendradarbi; kiekvieno kolektyvo nario pastangos deramai vertinamos. Kolektyvas suaktyvinamas specialiomis priemonmis. 1. Bendradarbiai skatinami pateikti darbo gerinimo pasilymus i savo tiesioginio darbo ir planavimo ar kit srii. monse numatytos specialios formos, kurias upildius pateikiami pasilymai, numatyta j svarstymo, vertinimo, stimuliavimo tvarka. 2. Pats planavimo procesas organizuojamas vytuokls principu: Pagrindins idjos, kryptys suformuluojamos auktesniu lygiu, atlikti pirminiai skaiiavimai pateikiami padaliniams svarstyti, padaliniai pateikia pasilymus ir, juos atsivelgus, planas koreguojamas, sudaromas galutinis jo variantas; Pradin variant galima formuoti ir padaliniuose, o po to apibendrinti j auktesniuose lygiuose. Pasirinkus tinkam monei planavimo realizavimo schem, planavimo kokyb kur kas pagerja.

1.3. Planavimo fazs

Iskiriamos ios planavimo proceso fazs: Analizs faz. Planavimas prasideda nuo planavimo objektui turini takos veiksni iaikinimo.Iaikinami galimi pltros rezervai. Labai svarbi informacijos rinkimo problema. Planai orientuoti ateit, todl turima informacin baz turi bti koreguojama, iaikinama, ar dabar susiklosiusios tendencijos iliks ir ateityje. Tikslo nustatymo ir koregavimo faz. Tikslas gali bti usibrtas, taiau analizs metu iaikjusi reali situacija danai veria j koreguoti. Nereta ir tokia situacija, kai inoma tik kryptis, o realus tikslas suformuluojamas tik atlikus analiz. ia pasireikia tikslo ir planavimo prietaringumas ir kartu j vienov. Strategijos faz. inant situacij ir siekiamus tikslus, suformuluojamos kelios alternatyvins j pasiekimo strategijos, i kuri atrenkama viena tinkamiausia Disponavimo faz. Sudarytoji plan sistema aprpinama reikalingais itekliais, numatomi vykdytojai, terminai, kontrols formos.

1.4. Plan hierarchija

Planai rengiami vairiuose organizacijos lygiuose, todl juos galima idstyti pagal hierarchij. Organizacijos paprastai valdomos pagal du pagrindinius plan tipus. Aukiausio lygio vadovai sukuria strateginius planus ir apibria pagrindinius organizacijos tikslus. Operatyviniai planai sudaromi i detali, kaip gyvendinti tuos strateginius planus kasdienje veikloje. Strateginiai ir operatyviniai planai susij su esminiais santykiais, su kuri pagalba siekiama organizacijos tiksl. Strateginiai planai susij su santykiais tarp moni organizacijose bei su monmis, dirbaniais kitose organizacijose. Operatyviniai planai susij su moni 8

santykiais vienos organizacijos viduje. Ir strateginiai ir operatyviniai planai sudaromi bei gyvendinami hierarchikai. Svarbu apibrti verslo siekius ir misij. Tai gana sunku, taiau labai svarbu, nes tuomet lengviau nustatyti aikius ir tikrovikus udavinius, ir planus. Tikslai suteikia organizacijos veiklai kryptingum. Jie apibria gaires, kuriomis paremti smulkesni konkrets planai. Juos sudaro siekiai, misija ir udaviniai. Siekiai pagrindinis verslo organizacijos vaidmuo, kur jai priskiria visuomen ir kuris tinka visoms tokio tipo organizacijoms, Pavyzdiui, Vakaruose gauti peln gaminant prekes ir teikiant paslaugas. Misija - tai siauresn sieki forma, bdinga konkreiai organizacijai, pavyzdiui, gaminti tam tikras prekes ar teikti tam tikras paslaugas. Kaip organizacija apibria savo misij, priklauso organizacijos klestjimas ir galimas ilikimas. Organizacijos misija tai platus udavinys, iskiriantis versl i kit panai ir vardijantis organizacijos veiklos mast produkto ir rinkos atvilgiu. Apibrus misij aikiai nurodomi organizacijos vadov udaviniai sudaryti pagrindins verslo veiklos struktr. Apibrdami organizacijos misij, vadovai daniausiai susitelkia ties trimis elementais: tai pagrindin rinka, pagrindinis produktas arba paslauga, pagrindinis technologinis procesas. Kai kurios organizacijos, apibdindamos savo siekius ir misij, nurodo ir organizacijos vertybes. Organizacijos vertybs: Nukreipia verslo personalo elges; Atspindi vadovybs samprat apie tai, kaip visuomen turt reaguoti mons veikl; I dalies jos priklauso ir nuo to, kaip kiti vertina mons veikl. Organizacijos vertybs tai filosofiniai ir etiniai standartai, kuri laikosi mons personalas, siekdamas gyvendinti mons paskirt ir misij. Apibdinant organizacijos paskirt paprastai kalbama apie jos savininkus, vartotojus, darbuotojus, apie peln, mons igyvenim ir augim Produktyvumo udaviniai paprastai ireikiami parduot preki ar suteikt paslaug kiekiu djim vienetui, pavyzdiui, viebuiams kambari uimtumo koeficientas. Daugja atvej, kai ikeliami udaviniai pagerinti produkto ar paslaugos kokyb. Daniausias udavinys padidinti dal rinkoje. Dar viena udavini sritis nusprsti, ar bendrov nori bti technologij lyder, ar tik pasekja. Gana danas udavinys atsakomyb visuomenei tiek vartotojui, tiek ir visai visuomenei. Udaviniai tai galutiniai siekiai, kurie turi bti gyvendinti vykdant misij. Strategija tai plati veiklos programa, skirta organizacijos udaviniams gyvendinti. Strategija yra gairs, kaip paskirstyti iteklius udaviniams pasiekti. Strategija vykdoma pagal planus, kurie gali bti naudojami vienai paskiriai vienkartiniai planai (pvz., tilto statybos), arba pasikartojani veiksm standartiniai planai(pvz., kredit politikos).

1.5. Plan rys

mons plan sistemoje vis pirma skiriamas projektinis(objektinis) ir periodinis planavimas. Periodinis planavimas. mons sprendiami udaviniai daugeliu atvej reikalauja ilgo j paruoimo ir diegimo laiko. Sakysim, naujo gaminio diegimas pradedamas rinkos analize, vliau naujas gaminys kuriamas, sudaroma technologija, gaunami nauji rengimai, pertvarkoma gamyba ir t.t. Visa tai danai vyksta ne vienu metu, ir visu iuo laikotarpiu darbai turi bti atliekami planingai. Planavimo praktikoje priimta tokia planavimo termin sistema. 1. Ilgalaikis strateginis planavimas (daugiau kaip 5 metai): atliekamas udavini tiksl ir apytikslis j realizavimo bd planavimas. 2. Vidutinis taktinis planavimas (1-5 metai): sudaromos atskir srii pltots programos. 9

3. Trumpalaikis operatyvinis planavimas (iki 1 met): detalizuojamos atskir veiklos srii pltots programos. Visi ie planai sudaro vientis planavimo sistem, jie vienas kit papildo. Plan trukm glaudiai susijusi su j patikimumu. Labiausi tikimybiniai yra strateginiai planai, tiksliausi operatyviniai. Tai lemia ir plan detalum. Perspektyvini plan nerekomenduotina per daug detalizuoti, nes paprastai juos vis tiek reikia koreguoti. Labai svarbu utikrinti ios plan sistemos nepertraukiamum. Todl monse reikia taikyti nepertraukiamojo planavimo sistem, kuriai gyvendinti btina sudaryti ir nuolat atnaujinti maiausiai dvej met mons plan. Periodinis planavimas apima pastoviai vykstanius, nuolat pasikartojanius procesus. Sukuriama standartin planuojamj objekt sistema, kuri laiku planuojama ir valdoma. Periodinis planavimas numato bendr plan paskirstym atskiriems padaliniams, vykdytojams. Taip sujungiamas dalinis ir bendrasis planavimas. Projektinis planavimas. monje vyksta procesai, netelpantys grietai nustatytus standartinius laikotarpius. Tokie procesai planuojami kaip atskiri projektai. Prie toki projekt galima priskirti rinkos tyrim, filial statyb, nauj gamini diegim, dideli rengim pastatym ir ibandym. Projektinius planus slygoja bendrieji mons tikslai arba juos lemia aplinkos pokyiai. Projektiniai planai btinai turi bti komponuojami periodinius planus, atsivelgiant j rezultatus. Planai pagal veiklos trukm ir periodikum gali bti skirstomi : Vienkartinius planus Pastoviuosius planus Vienkartini plan rys: Programos apima platesn veiksm grup (pvz. Tobulinti vis lygi vadov valdymo gdius). Projektai siauresni negu programa, bna konkretesni(pvz. Tobulinti finansinius virinink gdius) Biudetai reikaling finansini itekli smata; naudojami kontroliuoti beveik vis veikl. Biudeto sudarymas yra svarbiausia planavimo veikla. Biudet galima laikyti vienkartiniu planu. Standartini situacij planai tai gairs, leidianios nuosekliai veikti panaiomis aplinkybmis. Vienas plan klasifikavimo bd suskirstyti juos strateginius ir taktinius. Strateginiai planai apima sprendimus dl svarbiausi organizacijos tiksl ir dl politikos iems tikslams gyvendinti. Strateginiai planai kuriami ilgesniam laikotarpiui, jie remiasi maiau patikimomis ilgalaikmis prognozmis. Juos rengia auktesnieji vadovai. Taktiniai planai apima sprendimus, kaip panaudoti iteklius strateginiams organizacijos tikslams gyvendinti. Jie daniausiai paremti ankstesniais duomenimis ir rengiami trumpesniam laikotarpiui.[1]

10

2. PLANAVIMO FUNKCIJOS REALIZAVIMO ORGANIZACINS FORMOS

kin veikla realizuojama per konkreias ir bendrsias vadybos funkcijas. J realizavimo formos labai vairios ir priklauso tiek nuo mons vdini, tiek ir nuo iorini slyg. Planavimas, kaip ateities numatymas, siekiam tiksl suformulavimas yra btinas kiekvienai veiklai, taiau jo organizacins formos gali bti labai vairios. Planavimo organizacini form vairov ar sprendia eil, tiek objektyvi, tiek ir subjektyvi veiksni: mons dydis; Aplinkos stabilumas, ypa konkurencijos lygis; mons vadovybs, ekonomist, vadybinink profesinis pasiruoimo lygis, j imlumas naujovms ir kiti. Maose monse susiduriama su atveju, kai formalios planavimo sistemos nra. Egzistuoja tik statymo reglamentuota apskaita, kurios duomenys dalinai pakeiia planavim arba leidia atlikti neformal planavim. Taigi nors formalaus planavimo ir nra, prielaidos neformaliam planavimui yra ir maose monse ir jis visada intuityviai atliekamas.inoma maa mon turi labai menkas poveikio priemones aplinkai, todl jos plan stabilumas yra labai menkas ir formaliam planavimui skiriama maiau dmesio. Atskirai reikia aptarti tarybini laik planavimo praktik, kuri yra gana giliai sigrusi patyrusi ir iandien dar tebedirbani apskaitos ir planavimo darbuotoj smon ir darbo praktik, kuri gali bti panaudota ir iandien. Tarybinse monse egzistavo grietai formalizuotos planavimo ir apskaitos sistemos, kiekviena i j buvo reglamentuotos specialiais nutarimais, statymais. Nors ir tada buvo teigiama, kad planavimas ir apskaita yra vienos sistemos sudtins, viena nuo kitos priklausanios ir viena kit papildanios dalys, taiau praktikoje labai danai tarp j pasireikdavo prietaravimai. Tai daniausiai lemdavo labai didelis apskaitos sistemos reglamentavimas. Planavimo sistema, ms nuomone, buvo ymiai mobilesn ir paangesn. Tai gali patvirtinti ilg laik propaguota ir tarybiniais laikais niekaip negyvendinta kiskaitos idja. iandien ji visiems suprantama ir realizuota per pelno, kat centrus. Anuo metu sukurti kiskaitiniai modeliai suddavo susidrus su apskaitos nelankstumu, teiginiu, kad apskaitos statymas neleidia padaryti to, ko reikalauja sukurti planavimo modeliai. iandien tie leidimai yra duoti, taiau nenoras dl susiformavusi praeityje proi juos realiuoti gali bti labai didelis stabdys realizuojant efektyvias planavimo sistemas. Pagrindin ivada, kuri galima padaryti apibendrinus an laik patyrim, yra reikalavimas suderinti planavimo ir apskaitos sistemas, kas skmingai realizuojama iandieninje vadybos praktikoje. Realizuojant suformuluot praeitoje pastraipoje ivad, sukurta ir labai plaiai taikoma kontrolingo sistema. Kontrolingo pagrindas organizacin apskaitos, planavimo ir kontrols integracija. Kontrolingo diegimas grindiamas samprata, kad apskaitos, planavimo ir kontrols sistemos nra izoliuotos. Jos turi bti tarpusavyje suderintos priklausomai nuo siekiam tiksl. Jis apima strtegin, taktin ir operatyvin veikl. Jo diegimui reikia sukurti atitinkam organizacin struktr.. mons vadovybs poiriu kontrolingas turi utikrinti, kad mons aktyvai bt orientuoti mons tiksl siekim. Atskir srii vadov reikalavimai kontroleriams ne visada sutampa su mons tikslais. Taiau taip yra tada, kai atskir krypi vadovai nesuinteresuoti siekti bendro tikslo, ir kontrolerio udavinys yra numatyti i nesutapim alinimo priemones. Kontroleriams gali bti suteikiama skirtinga kompetencija. Kadangi kontrolingo dedamosios yra apskaita, planavimas, tai galimi 2 variantai. Vienu atveju kontroleris yra aukto lygio vadovas, kuriam pavalds apskaitos organizavimo ir sistemins analizs,ESM, planavimo skyriai. Antru jis tampa konsultantu. Kontroleris turi parengti tikslo esamos bkls paveiksl. Jame turi tsispindti ne tik nukrypimai, bet ir j alinimo priemons. 11

Kaip matyti kontrolingo samprata yra labai plati, pradedant dispeeriavimu ir baigiant aukto lygio konsultacine, koordinacine veikla. Tolesnis ingsnis planavimo tobulinime sietinas suplanavimu. Visumoje strateginiame planavime akcentuojamas ilgalaikis ir daugiavariantinis planavimas. Jame pirm kart keliama idja, kad kietas planavimas vis maiau tinka iuolaikinms slygoms. Planavimas yra analitinis procesas, o strategijos krimas sintezs procesas. iuos procesus negalima atsieti nei teorikai nei praktikai, nes be formalizuot metod negalima giliai ianalizuoti susidariusi situacij ir j vertinti. Planavime greta kiekybini metod vis plaiau taikomi kokybiniai metodai. Kas buvo vakar dar negarantuoja, kad situacija nesikeis ir ateityje. Tai ymiai padidina planavimo lankstum, leidia traukti proces vis daugiau kolektyvo nari, ekspert, taikyti sudtingus kokybinius krybinius metodus, pvz, proto turmo, Delphi, scenarij metodus.Taiau situacijos painimas ir su uo susij kiekybiniai metodai yra taip pat btinas ir strateginio planavimo elementas. iandien atsiranda ir kit planavimo tobulinimo krypi. Tai aikiausiai pasireikia visuotins kokybs vadybos, dinamikos mons, strteginio valdymo koncepcijose. Planavimas ir toliau lieka svarbia sudtine valdymo dalimi. Taiau jis gauna nauj bruo: Jame derinamas ilgalaikis, taktinis ir operatyvinis planavimas; Jam bdingas daugiavariantikumas; Jis kompleksikai susiejamas su kitomis valdymo funkcijomis, vis labiau integruojamas viening sistem; Jo kiekybinius metodus vis labiau papildo kokybiniai, krybiniai metodai.

12

IVADOS
Ianalizavus mokslin literatr galima padaryti ivad, kad planuojant maksimaliai galima sumainti rizik ir netikrum, o iandien ito reikia labiau negu anksiau, nes labai greitai keiiasi socialins ir ekonomins nuostatos, todl rpestingas planavimas leidia organizacijai pasirengti pokyiams. Planavimas ir toliau lieka svarbia sudtine valdymo dalimi. Manyiau, kad planavimas organizacijai padeda apibrti savo tikslus, o taip pat ir veikl. Planavimo pagalba galima parengti veiklos standartus, o palygin gautus rezultatus su standartais, vadovai turi galimyb pamatyti, kaip organizacija eina tikslo link. Kuo auktesn valdymo hierarchijos pakopa, tuo daugiau dmesio yra skiriama planavimui. Vis dlto reikia atkreipti dmes ir tai, kad kaip teigia kai kurie teoretikai, esmin planavimo metodo klaida gali bti pati idja, kad planuojant galima numatyti ateit. Planavimo veikloje, kuri vyksta nuolat, gali dalyvauti daug moni, taiau yra svarbiausia, kad i ios veiklos atsirast konkretus planas. Jei tokio plano nra, tai planavimo veikla neefektyvi. Planavimas yra esminis dalykas siekiant ilgalaikio mons igyvenimo, nes jis padeda nustatyti naudingiausius ribotitekli pasiskirstymo tarp konkuruojani tiksl bdus. Apibendrinant galima daryti ivad, kad planavimo svarba nemaja, jis tiesiog transformuojasi, integruojasi su kitais vadybos proceso elementais.

13

LITERATRA

1. Appleby R. iuolaikinio verslo administravimas. Kaunas: Spindulys, 2003. 2. Bagdonas E., Kazlauskien E. Biznio vadas.- Kaunas: Technologija, 2000. 3. Maktutis A. Veiklos vadyba. Vilnius, 1999. 4. Pramons moni vadyba / A.Sakalas, P.Vanagas, B.Martinkus, B.Prokopiukas, R.Venskus. Kaunas : Technologija, 2000. 5. Stoner J.A., Freeman R.E., Gilbert J.D.R. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1999. 6. Tolpeninkas T. Planavimo funkcijos realizavimo organizacins formos// Ekonomika ir vadyba: tarptautins konferencijos praneim mediaga, 2000 gegus 4-5.- Kaunas, 2000.

14