IEVA MEIDUT

Verslo plano sudarymas

Metodin mediaga








2004



2


TURINYS

vadas..3
1. Reikalavimai verslo plano parengimui...4
2. Verslo plano struktra....5
2.1. Bendra ketinim apvalga (rezium)...7
2.2. Verslo apraymas.8
2.3. Rinkos tyrimai..9
2.3.1. Vartotojai....10
2.3.2. Konkurentai.11
2.3.3. Informacijos altiniai..12
2.4. Marketingo planas.16
2.5. Gamybos planas.18
2.6. Valdymas...20
2.7. Finansinis planas...23
2.7.1. Projekto kaina ir finansavimo altiniai...23
2.7.2. Pardavim apimties ir pelno (nuostoli) prognoz24
2.7.3. Sskait balans lentel..25
2.7.4. Prognozuojama pinig sraut ataskaita..26
2.8. Verslo ir investicij vertinimo metodai.27
3. Verslo rizika.31
Priedai..33
Literatra..48



3

ai veria j
geri
ebs pristatyti projekt, kokiais dokumentais pagrs projekto

VADAS

Verslo planas - tai dokumentas, kuriame aikiai ir argumentuotai idstoma verslo
sumanymo esm, apibdinama veikianios mons bkl, numatoma strategija ir ateities
perspektyvos, prognozuojami rezultatai.
Kol kas verslo planus Lietuvos verslininkai rengia tik iekodami l savo projektams
gyvendinti, nordami dalyvauti turto privatizavimo, licencijos sigijimo konkurse. Dl
patirties stokos, neteisingai suprasto verslo plano rengimo tikslo danai juose pateikiamos
nerealios, konkreiais tyrimais nepagrstos prognozs, pasigendama atsakym daugel
klausim, dominani finansines institucijas ar potencialius verslo partnerius. Pavirutinikai
parengta verslo plano schema, formuluoi netiktumai kuria neigiam vaizd apie projekto
iniciatorius, maina galimybes rasti finansavimo altinius, verslo partnerius ar laimti
konkurs.
Kvalifikuotai parengti verslo plan gali padti Lietuvoje steigtos konsultacins firmos.
Blogai tik, kad verslininkai, besinaudojantys toki firm paslaugomis, pateik pradin
informacij, vliau veiklos planavimo procesu nesidomi. Naudingiau bt, jei projekto
iniciatoriai patys rengt verslo plan, o konsultacins firmos teikt jiems metodines
rekomendacijas, prireikus atlikt rinkos tyrimus.
Verslo plano sudarymo procesas veria verslinink kritikai vertinti savo jgas,
galimybes, kadangi jam tenka atsakyti daugyb klausim:
? kuo i tikrj gera idja,
? kam skirtas naujas produktas (paslauga),
? ar atsiras jo pirkj,
? kas bus konkurentai,
? ar uteks jg organizuoti firmos veikl ir t.t.
Atsakydamas iuos ir panaius klausimus, verslininkas bus priverstas mintyse permstyti
vairius atsakym variantus, sivaizduoti, kaip jis pasielgs vienu ar kitu atveju. T
au pasirengti sunkumams ir i anksto numatyti, kaip bus galima juos nugalti.
Gerai parengtas verslo planas - tai dokumentas, padedantis j skaitantiems vertinti
sumanymo perspektyvas, jo pelningum, taiau tai nra garantija, kad projektas bus
finansuojamas. L gavimas priklauso ir nuo to, kaip firmos atstovas pokalbio su finansiniu
institucij atstovais metu sug
4

gyvendinimo realu
erslo plan firma jau ino, kas juo domsis - vietiniai ar usienio ali
inve
teikiama
stan
inkam institucij paraikos
form
agrinti rink ar konkurentus, aliav ir mediag, naudojam gamybos
pro r pan. Tik atlikus visus reikalingus tyrimus
prad
Ra
termin,
iiama,
ngtos remiantis duomenimis, gautais i ankstesni skyri,
m ir pan.

1. REIKALAVIMAI VERSLO PLANO PARENGIMUI

Pradjusi rengti v
stuotojai, finansins ar valstybins institucijos, skelbianios turto privatizavimo, licencij
idavimo konkursus.
Taigi pirmiausia suinokite, ar bsimieji verslo plano skaitytojai yra pareng
rekomendacijas, kuriose atsispindtu daugiausia juos dominantys klausimai. Jei tokios
rekomendacijos yra, apsvarstykite, kurie i rekomenduotin klausim yra svarbiausi Js
pasirinktai verslo krypiai, kaip juos aprayti, k akcentuoti, kad susidomt verslo plano
skaitytojai. Jei tokiu rekomendacij nra - pasinaudokite ekonominje literatroje pa
dartine verslo plano struktra. Pritaik j savo verslui, numatykite svarbiausius verslo
plano skyrius ir klausimus, kurie aikiai ir glaustai bus idstyti tuose skyriuose.
Rengdami verslo plano schem, atkreipkite dmes atit
as, kurias reikia upildyti kreipiantis dl paskolos, dalyvavimo konkurse ar pan. Daugelis
i jose esani klausim btinai turt atsispindti verslo plane.
Parengta verslo plano schema aptariama ir numatoma, kurie klausimai bus pateikti
bendrai, kurie detaliai. Svarstoma, ar reikia papildomu tyrimu prie pradedant rayti. Galbt
reikia smulkiai pan
cese, kainas, verslo reguliavimo tak a
edama rayti.
ant plan, laikomasi toki taisykli:
raoma aikiai, trumpai ir argumentuotai, nevartojant daug specifini
patraukliai. Kiekvienas skyrius raomas atsivelgiant bendr tiksl,
jei raant iaikja, kad plano struktra nra gera, ji pertvarkoma, ke
nuo pradios iki pabaigos naudojami skaiiai. Finansin informacija ir prognozs turi
bti pare
bendra ketinimu apvalga (rezium) raoma pabaigoje, gerai apgalvojant kiekvien
teigin.
Patartina pateikti grafik, schem, kadangi toks verslo planas lengviau skaitomas,
patrauklesnis. Paraytas verslo planas tikrinamas ir pateikiamas vertinti paaliniams
asmenims, turintiems verslo planavimo patirties. vertinus j pastabas, planas tobulinamas ir
pertvarkytas pateikiamas toms institucijoms, kurioms buvo rengtas. Paprastai j atstovai
pirmiausia skaito bendr ketinim apvalg, finansines prognozes, todl ypa svarbu
5

aikiai ir patraukliai. Nesusidomjs bendra ketinimu
ap a,
jo r
virelis, titulinis lapas.
pra urodoma:
avard, telefonas, faksas,
vienas du sakiniai),
resas,
a),
ai kurie projekto - verslo plano rengjai tituliniame lape nurodo bendr projekto vert ir
pateikia nuorod apie projekto
eo kasei prekyba, sudtingo plano rengti nereikia. Plano sudtingumas taip
pat
ons charakteristika,
produkto (paslaugos) apraymas, rinkos analiz, marketingo strategija, gamybins veiklos
org ansin informacija.
iuos skyrius parayti kruopiai,
valga, vertinantis firmos projekt asmuo gali visai neskaityti verslo plano, ir tada, inom
engimo tikslas nebus pasiektas.
Informatyvs turi bti ir verslo plano
Pa stai verslo plano virelyje n
firmos pavadinimas, adresas,
verslo plano pavadinimas,
firmos vadovo vardas, p
verslo plano rengimo metai.
Tituliniame lape nurodoma:
projekto esm (
pilnas mons pavadinimas, ad
mons kodas,
mons registracijos numeris,
registravimo data,
atsiskaitomoji sskaita banke,
valiutin sskaita (jei ji yr
projekt rengusi verslinink vardas, pavard, telefonas, faksas,
konsultantai (jei jie yra).
K
slaptum.

2. VERSLO PLANO STRUKTRA

Verslo plano struktra nra apibrta. Ji priklauso nuo firmos, gyvendinanios projekt,
veiklos srities, projekto dydio. Verslininkas, numatantis gaminti kompiuterius, dl projekto
ir jo rinkos sudtingumo turi parengti labai smulk plan. Jei jis planuoja vairiar
produkcij - taip pat reikalingas detalus planas. Bet jei jo verslo sumanymas yra, pavyzdiui,
mamenin vid
priklauso nuo realizavimo rinkos dydio, konkurent skaiiaus, mons veiklos pltros
perspektyv.
Taiau yra klausimu, kurie domina visus investuotojus ir kuriuos viename ar kitame
verslo plano skyriuje kiekvienas verslininkas turi atsakyti. Tai - m
anizavimo ir firmos valdymo charakteristika, fin
6

in verslo plano struktra:
apvalga (rezium, anotacija).
.
daviniai.
dinius akcininkus.
pa firmos veiklos apvalga.
s.
os apvalga ir tendencijos.
endencijos.
s.
ma.
rdavim prognozs.
mybos proceso apraymas.
ajgumai.
s ir j tiekjai.
ikas.
alas ir darbuotojai.
ovus.

emiau pateikiama iplst
1. Bendra ketinim
2. Silomo projekto esm.
2.1. Verslo idja
2.2. Pagrindiniai tikslai ir u
2.3. Produktai.
3. Firmos charakteristika.
3.1. Nuosavybs forma.
3.2. inios apie verslinink ir partnerius, pagrin
3.3. Trum
3.4. Vietovs, kur sikrusi firma, aprayma
4. Rinka.
4.1. Bendra rink
4.2. akos pltros t
4.3. Vartotojai.
4.4. Konkurentai.
5. Marketingo planas.
5.1. Tikslai ir udaviniai.
5.2. Kain politika ir kaino
5.3. Realizavimo metodai ir kanalai.
5.4. Rmimas ir rekla
5.5. Naujos produkcijos pa
6. Gamybos planas.
6.1. Gamybins patalpos.
6.2. Trumpas ga
6.3. Gamybiniai p
6.4. rengimai.
6.5. Transportas.
6.6. Mediagos, aliavo
6.7. Energijos sunaudojimas.
6.8. Gamybos ilaidos.
6.9. Projekto gyvendinimo graf
7. Valdymo person
7.1. Informacija apie vad
7


riniais veiksniais.
vietos.
naudojimas.
anas.
is pelnas.
(nuostoli) ataskaita).
kitos kopijos.
t, naudot rengiant verslo plan, kopijos.
a. Praktikoje, kaip minta, verslininkai daniau verslo
plano struktr pasirenka atsivelgdami banko, vairi institucij, kiekvienos alies
potenciali investuo
pius, bet ne daugiau. Apvalga raoma darbo
pab ks visi numatomo gyvendinti projekto
idj a niausiai sudaro:
mas;
jo rinkos apraymas;
7.2. Darbuotojai.
7.3. Darbo umokestis.
7.4. Organizacin struktra.
8. Rizikos vertinimas
8.1. Rizika, susijusi su io
8.2. Firmos silpnosios
8.3. Rizikos mainimas.
9. Finansinis planas.
9.1. Finansavimo altiniai ir j pa
9.2. Pajam ir ilaid pl
9.3. Pinigini sraut prognozs.
9.4. Balansin
9.5. Projekto atsipirkimo laikas.
10. Priedai.
10.1. Finansin informacija (balansai, pelno
10.2. mons registracijos paymjimas.
10.3. Kontrakt, licencij ir
10.4. Dokumen
10.5. Tiekim kainininkai.
10.6. Laikai.
Tai labai detali verslo plano struktr
toj reikalavimus.

2.1. BENDRA KETINIM APVALGA (REZIUM)

Bendra ketinim apvalga uima 1-3 pusla
aigoje, kai parengti visi verslo plano skyriai ir ai
os spektai. Jos turin da
projekto atsiradimo aplinkybs ir btinu
pagrindiniai tikslai;
trumpa firmos veiklos charakteristika;
produkto (paslaugos) ir
planuojama apyvarta ir laukiamas pelnas per artimiausius 2-3 metus ar per
kreditavimo laikotarp;
8

o laikas,
urs investuotojas, kokios slygos numatytos bsimajam verslo
partneriui, kokia firmos valdymo komanda ir kaip ji pads firmai siekti skms, kiek bus
sukurta nauj darbo viet.
e rinkos segmente. Pavyzdiui,
firm finiame rajone kompanija, teikiania
vis
Ka
do, kad kompanija prioritet teikia autoritetui, o ne
urs
vietinio pobdio;
i savo veikl, siekdama
paslaugas - akcentuojama konkreti verslo ris;
grindini krypi, ioje verslo plano dalyje, jei firma jau
fun ti jos ankstesn veikl, paaikinti, kaip Js tikits
pasiekt
trumpai aprayti:
tiprisias ir silpnsias vietas;
papildomo kapitalo poreikis ir jo panaudojimas, projekto atsipirkim
naudingumo rodikliai;
finansini partneri vaidmuo (koki naud jie turs finansuodami projekt);
pagrindins rizikos apibdinimas ir jos mainimo veiksniai.
Patartina apvalgoje pabrti, kokia firmos stiprioji grandis, kuo silomas produktas
(paslauga) skirsis nuo konkurent ir kodl vartotojai pirks kaip tik Js produkt, o ne
konkurento, koki naud t

2.2. VERSLO APRAYMAS

Verslo planavimo procesas pradedamas nuo verslo idjos ir pagrindini veiklos krypi
formulavimo. Formuluots turi bti trumpos, konkreios, akcentuojanios firmos siekius ir
verslo privalumus, palyginti su konkurentais konkreiam
os X tikslas - tapti autoritetingiausia savo geogra
r i reklamines paslaugas produkcijos gamintojams.
ip matome, visi odiai turi konkrei paskirt:
autoritetingiausia kompanija - ro
pinigams, todl ji sieks kokybikai aptarnauti savo klientus. Tai, be abejo, t
teigiamos takos ir pelno dydiui;
savo geografiniame rajone - rodo, kad kompanijos veikla bus
vis ri - suprantama, kad kompanija numaiusi plst
visapusikai patenkinti vartotoj poreikius tam tikroje srityje;
reklamines
produkcijos gamintojams - rodo konkret rinkos segment, kur orientuojasi
kompanija.
Kiekybikai ireikiami, realiai pasiekiami per tam tikr laiko tarp tikslai formuluojami
tolesnje verslo plano rengimo eigoje.
Be verslo idjos ir pa
kcionuoja, patartina trumpai apibdin
i savo tiksl ateityje.
Verslininkas turi
verslo pobd, jo s
mons r;
9

nenumatote rayti skyriaus "Gamybos planas", patartina
ioj
imo slygas, rengini ris, j
kain
o eiga. Patartina tai pateikti grafikai.
nurody
turs
i kuriant gamin;
nuotrauk ar piein, leidiant gerai sivaizduoti bsim
prek
ant numatom gaminti
produkt (paslaug), reikia pateikti apytikres veikios ilaidas ir kain. Tuo remiantis bus
numatomas apytikris pelno, kuris bu ydis.
nereikia gailti nei jg, nei l, nei laiko.
Us
epakankama gaminam preki paklausa vidaus
ir
nuosavybs r;
esam ir planuojam kapitalo struktr;
projekto gyvendinimo kalendorin eig.
Jei rengiamame verslo plane
e dalyje aprayti vietov, kur sikurs ar veikia firma, patalpas, pateikti informacijos apie
tiekjus, tiekim trukm, kainas.
ioje verslo plano dalyje, jei neraysite "Gamybos plano", taip pat pateikiami duomenys
apie projekto gyvendinim: nauj rengim tiekjus, tiek
as, nurodoma, kas slygojo nurodyt tiekj pasirinkim, pateikiama kalendorin
projekto gyvendinim
Apraant produkt (paslaug), kur verslininkas ada pasilyti vartotojui, reikia
ti:
numatomo gaminti produkto (paslaugos) privalumus, palyginti su konkurent
gaminiais;
kokius poreikius tenkins gaminamas produktas (paslauga) ir koki naud
vartotojai;
kokie patentai, autorins teiss, preki enklai panaudot
ar gaminys bus tobulinamas, ar bus tsiami tyrim ir projektavimo darbai;
kokie gaminio trkumai ir kaip numatoma juos alinti.
Labai svarbu iame verslo plano skyriuje aprayti pagrindines produkto - preks savybes,
jo dizaino ir net pakavimo ypatumus, numatom servis (jei tai techninis gaminys).
Pageidautina pateikti gaminio
. Vien tik idja patraukti investuotoj ar gauti pinig, jei nra pagaminto nors vieno
preks egzemplioriaus, yra sunku.
Jei firma nenumato atskirai pateikti gamybos plano, tai apra
s gautas realizavus prek, d

2.3. RINKOS TYRIMAI

Tai svarbi verslo plano dalis. J rengiant
ienio ali patirtis rodo, kad daniausiai pasitaikanti verslo lugimo prieastis yra
nepakankamas rinkos, jos imlumo vertinimas.
Svarbiausia gamybos pltojimo klitis n
usienio rinkose. Maos paklausos prieastimi daniausiai bna produkcijos,
10

s vietovs, kur bus
sil sami rinkos analiz
gali t cij, kam ir kiek reikia gaminti.
, patartina aprayti:
naus firma;
veiksnius, lemianius preki paklaus;
pagrindinius rinkos subjektus
amyba. Vadinasi pagrindiniai informacijos altiniai,
atlie
kon
lanuojamos gaminti preks;
er artimiausius 5 metus (ar per vis projekto kreditavimo laikotarp). Jei firmos
vadovas sugebs apytikriai nustatyti ir kain, kuri vartotojas sutiks mokti u prek,
nekreipdamas dmesio konkurent silomas prekes, bus galima sakyti, kad rinka tinkamai
itirta.

neatsivelgiant vartotoj poreikius, gamyba.
Didiausia klaida daroma tuomet, kai manoma, kad aukta firmos produkcijos kokyb, jos
vartotojikos savybs labai akivaizdios, ir todl j nors sigyti visi to
oma prek, gyventojai, visos atitinkamos akos firmos. Taiau tik i
b i orientyras, koki produk
Verslo plane, pateikiant informacij apie rink
rinkos dyd, tendencijas;
rinkos segmentus, kuriuos aptar

.

2.3.1. VARTOTOJAI

Skmingo verslo paslaptis vartotoj paklausa. Vartotoj nor, skonio, motyv, vien ar
kit preki prioriteto, poreikio struktros tyrimas yra btina, nepamainoma slyga, norint
ilaikyti produkto ar paslaugos konkurencingum. Taigi, pirmiausiai btina isiaikinti, koki
prek, koki vartojamj savybi, kokia kaina, kok kiek ir kur nori sigyti potencialus
pirkjas, ir tik po to organizuoti, pradti g
kant vartotoj ir j poreiki tyrimus, - patys vartotojai. Pokalbiai su jais, asmeniniai
taktai, apklausos padeda isiaikinti:
? kokios vartotoj grups poreikius galt patenkinti p
? kokie pirkimo motyvai;
? kokia firmos produkcijos vartotoj perkamoji galia;
? koki rinkos poreiki dal gals patenkinti firma;
? kokia vartotoj reakcija naujos, analogikos paskirties preks pasirodym.
Rinkos tyrimai turi padti nustatyti, kas, kodl ir kiek pirks firmos prekes iandien, rytoj,
poryt, p


11

uomenis apie konkurent
veik
laida ta, kad jos
nev ntus gana sudtinga, todl
tiks g
egin grup tai mons tiesioginiai verslo konkurentai akoje. Strategini grupi
idj u
iai ir j strategija;
ios analogik produkcij, taip pat prekes
pak a
:
prekes, skirtas tam tikram rinkos segmentui.
dingas gamybos diversifikavimas ir kurios dirba Js
ries produkcijos firmas gamintojas;
ganizacin struktr.
Jei

2.3.2. KONKURENTAI

Svarbiausias preki rinkos konjunktros apvalgos etapas konkuruojani firm veiklos
tyrimas ir analiz. io etapo pagrindinis udavinys yra surinkti d
l ir nustatyti savos mons pajgumo santyk su mone konkurente. Nuo konkurencijos
lygio akoje priklauso pelno ir akos patrauklumas. Daugelio moni k
ertina vis konkurent. Stebti ir potencialius ir realius konkure
lin a iskirti vadinamsias strategines grupes.
Strat
a s paprastina konkurencijos analiz ir daro proces labiau valdom.
Firm konkureni veikla paprastai analizuojama tokia tvarka:
sudaromas firm, veikiani ar galini veikti Jus dominaniame rinkos segmente,
sraas;
analizuojama firm konkureni veiklos statistiniai rodikl
nustatomos stipriosios ir silpnosios konkuruojani firm puss.
Konkuruojanios firmos tai firmos, gaminan
ait lus, kurie gali istumti Js prek i rinkos.
Firmos konkurents gali bti grupuojamos pagal princip
gaminanios didij dal nagrinjamos produkcijos asortimento;
gaminanios apibrto asortimento prekes;
gaminanios siauro asortimento
Prie potenciali konkurent pirmiausiai reikia priskirti:
firmas, linkusias rinkos ekspansij, veikianias geografikai artimose rinkose;
firmas, kuri strategijai b
pasirinktoje ar artimoje akoje;
stambias analogikos
stambius mediag, aliav ir rengim tiekjus analogikos ries produkcijos
gamintojams;
smulkias firmas, kurios, jei jas uvaldyt stambios kompanijos, gali tapti Js
konkurentu rinkoje.
Sudarant firm konkureni sra, reikia nurodyti stambi firm or
konkurentas palyginti nedidel kompanija, reikia isiaikinti, ar ji nepriklauso kokiai nors
stambiai kompanijai. Tai btina, kadangi smulki firm veikla, j strategija ir taktika
daniausiai priklauso nuo pagrindins kompanijos, kuri gali funkcionuoti kur nors
12

i tam tikroje rinkos dalyje sra.
to, analizuojant
paa
bin,
kom ci platesnis rodikli ratas, tuo objektyvesnis vertinimas.
n ai - viena i sunkesni verslo plano dali, ypa pradedantiems
vers in , galima pasinaudoti konsultacini firm, turini atitinkamas
duo n aslaugomis. Stokojant l, informacij reikia rinkti i vairi altini:
,
mugi,
tiekj,
tiesiogiai i vartotoj,

iorins informacijos yra priskiriama informacija apie rink, produkcijos ar
pas g prie vidins informacijos yra priskiriama visa
info a projektu, marketingu, finansais bei gamyba.
ta iki sudarant verslo plan. Patikima ir kokybika informacija
leid
rojekt;
pie
realizav
atitinka
usienyje ir todl gali nepatekti firm konkuren
Labai svarbu yra firm konkureni statistini rodikli ir j strategijos analiz. Pagal
tokios analizs rezultatus galima prognozuoti konkurent elges rinkoje. Be
ikja stiprios ir silpnos konkurent grandys, o tai padeda monei geriau parengti veiklos ir
pasirodymo rinkoje strategij.
Tiriant firmas konkurentes, reikia analizuoti vairias j veiklos sritis (gamy
er n ir kt.). Juo
Ri kos tyrim
lin kams. Nestokojant l
me bazes, p
laikraiu
urnalu,
statistikos leidini,

taip pat i konkurent.

2.3.3. INFORMACIJOS ALTINIAI

Verslo planui sudaryti btina informacija. Ji gali bti iorin ir vidin.
Prie
lau os vartotojus bei konkurentus, o
rm cija susijusi sus gyvendinamu
Informacija turi bti surink
ia:
gyvendinti Js idj ir p
nustatyti vartotoj poreikius;
vertinti konkurencij;
sumainti verslo rizik;
sustiprinti Js intuicij.
Paprasiau surinkti vidin informacij apie Js mon ar projekt (duomenys a
im, peln ir nuostolius, klientus bei atsargas ir kt.) j ianalizuoti ir pateikti
muose verslo plano skyriuose.
Iorin informacija gali bti pirmin ir antrin, kuri gaunama i:
13

formacijos altini, kuriuose galima rasti atsakymus klausimus apie rinkas ir
jos
nstitucij, konsultacini firm duomen bazs, INTERNET-o informacija.
tistins informacijos apie bendr vidin produkt,
gyv
konomin ir socialin raida. Tai mnesinis praneimas, kuriame pateikiami
eina
rezultatai. Kiekvien mnes leidiamame leidinyje pateikiama
info
tatistikos departamento leidiniuose, kaip
"m
antrini altini, t.y. renkant duomenis i anksiau parengt informacijos altini;
pirmini altini, t.y. specialiai renkant inias apie konkreios rinkos subjektus
apklaus, pokalbi, stebjim ir kitais metodais.
Antrini in
subjektus, yra daug. Tai vairs Lietuvos informacijos instituto, Statistikos departamento
leidiniai, moni ir organizacij katalogai, specials leidiniai apie rink konjunktr, kainas,
valstybini i
Duomen apie bendrj situacij rinkoje, ekonomin klimat, akos pltros tendencijas,
gyventoj perkamj pajgum galite rasti Lietuvos statistikos departamento leidiniuose. I j
pamintini:
Lietuvos statistikos metratis. Rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos ekonomin ir
socialin vystymsi. Jame rasite sta
entojus pagal miestus ir rajonus, gyventoj pajamas, darbo umokest, pramon, statyb,
transport, ems k ir kt. Rinkinyje pateikiama statistika galsite pasinaudoti, kai ikils
poreikis nustatyti bendras tendencijas.
Lietuvos e
mj met duomenys apie ekonomin ir socialin raid, gyventojus, finansin situacij,
pramon, ems k, statyb, darbo jg, darbo apmokjim, kainas, vidaus bei usienio
prekyb ir kt.
Verslo konjunktra - vienkartiniai tyrimai apie ekonomin klimat, bendr esamos
ekonomins padties vertinim apdirbamosios pramons, statybos, keli transporto ir
mamenins prekybos monse.
Pramons darbo
rmacijos apie igaunamosios ir apdirbamosios pramons pagamintos bei parduotos
produkcijos, dirbanij skaiiaus, vidutinio atlyginimo, produkcijos gamintoj kain
mnesinius pokyius.
Usienio prekyba. Rinkinyje rasite duomenis apie ankstesni met eksport pagal alis ir
atskiras prekes. Duomenys pateikiami pagal Harmonizuot preki apraymo ir kodavimo
sistem. Todl, norint naudotis juo, reikia turti leidin "Usienio prekybos preki sraas".
Reikalingus duomenis galite rasti ir tokiuose S
oni finansiniai rodikliai", "Vartotoj ir gamintoj kain indeksai","Statybos kain
indeksai", "Apie statybos snaud vidutines kainas", "Mokamos paslaugos", "Paslaug
apimtys Lietuvos monse", "Mamenin prekyba".
Statybos firmoms ir prekybininkams naudinga susipainti su Lietuvos informacijos
instituto keturis kartus per metus leidiamu leidiniu "Statau ir remontuoju nam",
14

enin prekyba". Jame taip pat rasite
ini
loge "Preks ir kainos".
ryto", "Respublikos" prieduose, savaitraiuose Verslo inios, urnale "Mokslas
ir te
r firm leidiamus
iny
beveik apie 50 tkst. moni, nurodant
tik p

info
apie usienio firmas teikia ir regioniniai Pramons, prekybos ir amat rmai.
nkrei mon, naudinga naudotis vairi informacijos
age
inti su tokio
pob
ak ar veikios srit, firmos teisin form.
ynai.
ra ini apie savininkus, valdymo struktr, kapitalo
transportininkams - su inynu "Krovini gabenimas".
Prekybinink ir gamybinink informacija apie prekes ir j kainas pateikiama P
"Rezium" leidiamame mnesiniame biuletenyje "Didm
apie Lietuvos rink, joje vykstanius procesus, sociologinius tyrimus.
Preki kainos, nurodant firm, pateikiamos UAB "Informacijos fondas" mnesiniame
leidinyje - informaciniame kata
Daug domios informacijos, reikalingos analizuojant rink ir konkurentus, galima rasti
"Lietuvos
chnika" ir kt.
Iekant duomen apie konkurentus, patartina paanalizuoti atski
nus.
Lietuvos moni kataloge, pateikiama informacija
avadinim, adres, telefon, faks, vadov, pagrindin veiklos r.
Visa Lietuva. Kataloge, nurodomas pavadinimas, adresas, telefonas, taip pat visos kai
kuri moni veiklos rys ir struktriniai padaliniai.
Vertingos informacijos altini fondas sukauptas Lietuvos technikos bibliotekos Verslo
rmacijos sektoriuje. Tai daugiau kaip 100 valstybi firm adresai ir produkcijos registrai,
Europos, JAV, Baltijos ali duomen bazs ir pan.
Informacijos
Usienio periodiniai leidiniai danai publikuoja statistin informacij apie atskirose
akose veikiani firm skaii, pagrindinius j veiklos rodiklius, taiau tokios apvalgos
nra reguliarios.
Iekant informacijos apie ko
ntr kasmet leidiamais inynais, firm inynais, kurie vienas nuo kito skiriasi
pateikiamos informacijos pobdiu ir apimtimi. Galima iskirti tokias pagrindines inyn,
leidiam usienio alyse, grupes:
Adres inynai. Juose pateikiami firm adresai, teleksai ir pan. Susipa
dio informacija naudinga norint suinoti firmos piln pavadinim, telefon, iekant
firmos pagal turim adres, telefon ir pan. Reikia atsiminti, kad firmos pavadinime danai
atsispindi informacija apie pramons
Prekybiniai - firminiai inynai. J pagalba galima sudaryti firm, gaminani analogikos
paskirties prekes, ar firm, usiimani atitinkam preki realizavimu, sra. Ileidiami
atskir ali ir tarptautiniai in
Bendrafirminiai inynai. Pateikiama informacijos apie firm veiklos kryptis, nurodomi
firmos krimo metai, y
15

dyd
i
gam
aniausiai
pate
apie prajusi met rezultatus, kartais gali
bti a veiksni, turini
irmos veiklos rezultatams, analiz. Labai domios bna ataskaitose pateikiamos vairi
min, tiek antrin informacija turi sa ir privalum.

1 lentel mai ir trkum
Priv Tr m
, metin apyvart, darbuotoju skaii.
Paprastai tokie inynai pateikia ini apie gerokai maesn moni skaii, palyginti su
anksiau mintais inynais.
akiniai inynai pateikia informacij apie mones, priklausanias atitinkamai akai.
Paprastai juose nurodomos pagrindins firm charakteristikos, pateikiami atskiri ekonominia
ybins veiklos rodikliai. Kai kuriuose inynuose spausdinami firm gaminamos
produkcijos techniniai duomenys. Danai tokius inynus ileidia atskiros alys. Tai leidia
palyginti ne tik atskiros alies, bet ir viso pasaulio atitinkamos akos firm veiklos rodiklius.
Daug duomen galima rasti ir periodinje spaudoje. Atskir ali laikraiuose ir
urnaluose spausdinami stambiausi pasaulyje, alyje, akoje firm sraai, kurie padeda
geriausiai nustatyti kompanijos viet akoje, alyje, pasaulyje. Firm sraai d
ikiami pagal atitinkam met pardavim apimtis majimo tvarka. Be nurodytos
informacijos, danai pateikiama duomen apie grynojo pelno dyd, aktyv sum, pagrindinio
kapitalo dyd, pardavim apimties santyk su kitais rodikliais, eksporto apimt.
Analizuojant firmas, labai svarbios firm metins ataskaitos. Jos padeda geriau susivokti
firmos veikloje. Metinse ataskaitose, be duomen
ir duomen apie firmos ateities planus. Be to, jose paprastai pateikiam
takos f
ali rink, kur preks realizuojamos, apvalgos.
Tiek pir v trkum
. Antrins informacijos privalu ai
alumai ku ai
informacija surenkama gana greitai
lio altini, tai
ati
mon negalt surinkti
informacija ypa naudinga prie
atliekant tyrim, sudarant verslo pln

jau pasenusi
o metodologija ir
kad publikuojami ne visi
duomenys
informacijos patikimumas nevisikai
garantuotas
informacija palyginti nebrangi
informacija i dauge
leidia palyginti ir priepastatyti
gali bti gauta duomen, kuri p
informacija gali Js nepasiekti, nes
duomenys surinkti kitiems
informacija gali bti
informacijoje gali bti prietaravim
surinkim
apdorojimas neinomi
gali bti,


16

2 lentel kum i
Priv Tr m

. Pirmins informacijos privalumai ir tr
alumai
a
ku ai
renkami duomenys konkreiam
tikslui
inoma duomen rinkimo metodika
os galima
nuslpti nuo konkurent
rireikti daug l
kai kuri informacija sunkiai
visi rezultatai inomi, ju
informacijos patikimumas pasiekiama
uima daug laiko
gali p
firmos tyrimo galimybs gali bti
ribotos

Siekiant gauti reikiam informacij, galima pritaikyti vairiausius metodus. Vieni i
labiausiai paplitusi yra ie: vairi form apklausa (anketavimas, interviu, apvalusis stalas),
rinkos segmentavimas, bandomi s.


kinti jo skaitytojus, kad firmos pagamintos preks tikrai
bus uo tikslu patartina aprayti:
j;
skatinimo metodus;
rganizavim;
tingo plano elementai, kurie susideda i daugelio klausim. Verslo
plan
is kreditoriais.
ategij, detalizuojami marketingo tikslai,
susi
iame rinkos segmente;
eji pardavimai, analiz bei prognoz
2.4. MARKETINGO PLANAS
ioje verslo plano dalyje reikia ti
realizuotos. T
marketingo tikslus ir strategi
kainodar;
preki realizavimo schem;
pardavim
klient, sigijusi prek, aptarnavimo o
reklam;
firmos ir preks vaizdio formavim.
Tai pagrindiniai marke
e ne visus klausimus btina atsakyti, taiau reikia juos inoti svarstant projekt kartu su
potencialia
ioje dalyje, atsivelgiant i pasirinkt firmos str
j su:
konkrei preki ir j asortimento pardavimu;
sitvirtinimu konkre
gamybos ir/ar pardavim apimties perspektyvomis;
konkurencija ir pan.
Marketingo tikslai turi bti suformuluoti konkreiai, trumpai. Pavyzdiui, per metus
17

inti preki apyvart 15 proc., pasiekti ne maesn kaip 10 proc. pelningum (grynojo
peln
sirinktus tikslus pasirenkama koncepcija, pagal kuri parengiama
mar
tobulinimui (gamybos kat
ma
m preki ir paslaug kokybs, j charakteristik tobulinim,
nauj
us parduotos, jei firma j
real
tos, jei firma
teis
strategij ir jos realizavimo program galima vadovautis viena ar
keli
orinius ir vidinius veiksnius, galinius turti takos preki apyvartai,
firm
Tar a statymo strategij pamintinos:
t kainas;
- maesns gamybos (pardavimo)
sn
padid
o ir pardavim santyk), patenkinti 5 proc. vaikikos avalyns rinkos poreiki ir pan.
Atsivelgiant pa
ketingo strategija.
Yra keturios pagrindins marketingo koncepcijos:
1. Gamybos tobulinimo koncepcija pagrsta sitikinimu, kad firmos preks ir paslaugos
turs paklaus rinkoje, jei j kaina santykinai bus nedidel, o realizavimo rinka - plati.
Verslininkai, pasirink i koncepcij, prioritet teikia gamybos
inimui) ir esam paskirstymo kanal efektyvumo didinimui.
2. Preks tobulinimo koncepcija susijusi su nuomone, kad preks ir paslaugos, kuri
kokyb, pagrindins charakteristikos ir eksploatacins savybs yra geresns nei kit firm
analogik preki ir paslaug, visuomet bus realizuotos. Pasirink i koncepcij verslininkai
savo veikl orientuoja gamina
modeli projektavim.
3. Pardavim skatinimo koncepcija reikia, kad preks b
izavimui ir pardavim skatinimui skirs pakankamai dmesio.
4. Rinkos koncepcija suprantama, kad preks ir paslaugos bus realizuo
ingai nustatys rinkos poreikius ir juos patenkins efektyviau nei konkurentai.
Rengiant marketingo
omis koncepcijomis.
Strategijos realizavimo program sudaro kompleksas priemoni, kurios rengiamos atlikus
rinkos tyrimus, vertinus firmos galimybes, pasirinkus palankiausi rinkos segment, t.y.
ianalizavus visus i
os pelningumui.
Kain politika. Firm kain politikos esm sudaro "teising" kain nustatymas.
p d niausiai pasitaikaniu preki kain nu
kaina, atsivelgiant konkuren
aukta kokyb - aukta kaina;
nedidels veiklos snaudos - ema kaina.
Verslo plano rengjai turi paaikinti, pagal kokius principus buvo nustatytos preki
kainos. Tikslinga firmos gamini (preki) kainas palyginti su konkurent nustatytomis
analogik preki kainomis. Jei kainos auktesns nei konkurent, reikia paaikinti, su kuo tai
susij: auktesn kokyb, unikalios savybs, papildomos paslaugos ar pan. Jei kainos
maesns, nurodykite, kas utikrins preks pelningum
audos, pigesns mediagos, didesn apyvarta ar pan.
18

umatomas taikyti nuolaidas, pateikti analogik preki kain ir
pard
pagrindinius preki realizavimo kanalus, sandliavim,
tran
radijo ir televizijos klipai,
pro
mi padidinti
prek ilaidas.
rognozuojamas laikotarpis turt bti ne maesnis kaip kreditavimo laikotarpis.

2.5. GAMYBOS PLANAS
ma informacijos apie projekto technin aprpinim,
gam
rmos - realiai pagaminti
num
j poreikio pagrstum, domisi daugeliu
klau
Jei k mimasi:
iniais pajgumais;
is ir mediagomis, j tiekjais;
naudojimu;
Patartina aprayti n
avim dinamik.
Prognozuojant preki kain augim, btina pagrsti visas prielaidas.
Marketingo plane reikia aprayti
sportavim, pardavim rmim.
Pardavim rmimas suprantamas kaip siekimas sudominti potencialius vartotojus ir
daryti tak j pirkimo sprendimams, informuojant apie firm ir jos prekes. Viena i
svarbiausi pardavimo rmimo form - reklama: skelbimai,
spektai, katalogai, reklaminiai lapeliai, kain etikets ir pan.
Verslo plane reikt trumpai aprayti, koki priemoni adate imtis, siekda
i realizavim, pateikti informacij apie prognozuojamas reklamos
Marketingo plan patartina baigti pardavim apimties prognoze.
P

ioje verslo plano dalyje pateikia
ybos pltojim, pajgumus ir pan.
Svarbiausias ios dalies tikslas - rodyti potencialiems kreditoriams (ir patiems sitikinti),
kad firma bus pajgi organizuoti efektyvi veikl, o gamybins fi
atyt kiek preki per numatyt laikotarp ir reikiamos kokybs.
Potencials kreditoriai, nordami vertinti firm vadov kompetencij pasirinktoje
veiklos srityje, j pateikto plano bei investici
simu, susijusi su veikla, veiklos slygomis.
vei la - produkcijos gamyba, do
gamybinmis patalpomis;
rengimais, reikalingais projektui gyvendinti;
technologins linijos gamyb
gamybos proceso schema;
kooperacijos su kitomis firmomis lygiu;
produkcijos kokybs kontrols organizavimu;
naudojamomis aliavom
energijos su
transportu;
gamybos ilaidomis.
19


mo imu rengimais, ryiais su tiekjais ir pan.
A a akyti klausimus:
aplink esanios tokio pat ar panaaus profilio firmos,
tran
atalp, reikaling projekto
gy
konstruoti. Jei reikia, kiek tai kainuos;
?
gumus pateikia tik gamybinio profilio mons.
Paslaug
rang, reikaling veiklai organizuoti (biuro baldai, kompiuteriai ir
pan.).
Gamybinio profilio ybos proces ir pagrindinius jo
komponentus.
Jei firma naujai besisteigianti, norint


Jei veikla susijusi su paslaug teikimu, ypa jei tai prekybos ar vieojo maitinimo
n, domimasi patalp vietos parinkimu, aprpin
pr ant vietov svarbu ats
? Koks firmos adresas?
? Kokios verslo rys daugiausia paplitusios iame rajone?
? Kodl Js pasirinkote i viet, o ne koki nors kit?
? Kodl Js galvojate, kad i vieta geriausiai tinka Js firmai?
? Koki tak Js pasirinkimas turs verslo pltrai?
Jei firmos veikla susijusi su paslaug teikimu, patartina sudaryti emlap, kuriame bt
paymta projekt pristatanti firma ir
sporto tinklas. Naudinga nurodyti gyventoj tankum, psij ir transporto srautus,
atstum iki transporto sustojimo viet.
Gamybini pajgum apraymas pradedamas nuo p
vendinimui, apraymo. Jei firma veikianti, nurodoma:
? koks firmos uimam patalp dydis, kokie j ypatumai;
? ar em, patalpas nuomojate, ar esate jos savininkas. Kokia nuomos kaina;
? ar reikia pastatus re
Jei firma planuoja statyti naujus pastatus, btina pateikti informacij apie statybos
kainas, nurodyti, kas reng projekt, kas atliks statybos darbus. Patartina priede pateikti
statybos darb smat.
Duomenis apie gamybinius paj
firmos, jei j veikla nesusijusi su gamyba, tik trumpai aprao esam ir
planuojam pirkti
mons turt trumpai aprayti gam
gyvendinti projekt nurodoma:
kiek, koki rengim reikia sigyti;
rengim technins charakteristikos, kainos, tiekjai, tiekimo slygos;
rengim privalumai, palyginti su alternatyviais tiekj silomais variantais, j
pristatymo, montavimo ilaidos.
Jei mon veikianti, nurodoma, kokie anksiau sigyti rengimai bus panaudoti
20

irma pirmaisiais veiklos metais
pas
o gaminama produkcija paklausi rinkoje (jei,
sup
paslaugomis, reikia aprayti, kokiems
sub
ti,
ar n
aud prognoz rengti atskirai kiekvienai prekei.
as ir pagrindiniai preks kainos elementai: ilaidos
mediagoms, darbui ir kt.
ioje verslo plano dalyje, jei nra lima pateikti informacijos ir apie
pagrindinius mediag tiekjus, tiekim trukm, aliav ir mediag kainas, aprayti
alte

srao, j trump biografij,
num
gyvendinant nauj projekt, kokios j technins charakteristikos, kaina. Pamintinos
gamybins problemos ir numatomos priemons joms isprsti.
iame skyriuje tikslinga pateikti gamybini pajgumu panaudojimo prognozes.
Paymtina, kad naujos mons danai daro klaid, jau pirmaisiais veiklos metais
prognozuodamos didesn kaip 80 proc. gamybini pajgum panaudojimo lyg. Esant tokiai
prognozei, potencials kreditoriai ar partneriai pradeda abejoti firmos vadov kompetencija.
Usienio ali specialist teigimu, jei naujai kurta f
iekia 50-60 proc., o antrj met viduryje - 75-80 proc. gamybini pajgum panaudojimo
lyg, galima teigti, kad firmos gamybinis personalas yra auktos kvalifikacijos, patyrs,
technologin linija gerai subalansuota,
rantama, sandlyje nedidja pagamint preki atsargos).
Jei firma naudosis subrangov teikiamomis
rangovams ir kokie darbai bus pateikti, kodl ir kiek jiems reiks mokti. Rekomenduotina
priede pateikti sutari kopijas, jei jos yra.
Tais atvejais, kai gamybos procesas daro didel tak gamtinei aplinkai, btina paym
ra nesutarim su gamtos apsaugos tarnybomis.
Tiek gamybinei, tiek negamybinei firmai ioje verslo plano dalyje tikslinga aprayti,
pagal kokius principus bus prognozuojama gamybos ilaid struktra, kaip nustatomos
aliav, mediag, energijos, tiesioginio darbo apmokjimo ilaidos produkcijos vienetui.
Patartina gamybos sn
Potencialius projekto finansuotojus visuomet domina, kaip firma pasieks ir garantuos
optimali ilaid struktr, aukt produkcijos kokyb. Todl reikt paaikinti, kaip bus
kontroliuojamas gamybos proces
atskiros dalies, ga
rnatyvius variantus.

2.6. VALDYMAS
Rengiant i verslo plano dal btina galvoti, kad investicijos teikiamos konkretiems
monms, o ne planui.
Patartina skyri pradti nuo valdymo komandos nari
atom pareig ir funkcij apraymo.
Pateikiant biografines inias, tikslinga, be amiaus, isilavinimo, darbo stao,
21

, aprayti kvalifikacinius ir organizacinius j
sug
s valdymo organizacin schema daniausiai bna nesudtinga, nes
visa
isas valdymo funkcijas, nuo kuri priklauso mons skm, pateikti j
pas
a, kadr politika.
Pare t
udavin
Spe l
vadovau
mas. Struktra privalo utikrinti greit ir teising
f
turi bti tokia, kad
Visos mons koordinavim atlieka jos
auki
valdymo slyg.
apibdinti valdymo darbuotoj profesin patirt
ebjimus, privalumus, mokjim bendrauti su monmis.
Tuo atveju, kai verslo planas rengiamas spariai besipleianiai monei, tikslinga pateikti
inias tik apie 2-3 valdymo darbuotojus ir aprayti visos valdymo komandos kompetencij,
jos stiprisias ir silpnsias puses.
Naujai steigtos mon
s valdymo funkcijas atlieka vienas asmuo - verslininkas, mons savininkas. monei
pleiantis, didjant darb apimiai, didja ir valdymo darbuotoj skaiius. Vienas mogus be
vargo gali vadovauti penkiems pavaldiniams, bet be pavaduotoj vadovauti 50-iai
darbuotoj jis nepajgs.
Nepriklausomai nuo valdymo darbuotoj skaiiaus, ioje verslo plano dalyje patartina
ivardyti v
iskirstym. Tai domina ne tik potencialius investuotojus, bet ir mons darbuotojus, nes jie
susipasta su mons perspektyv
ng i ger organizacin valdymo struktr, teisingai paskirstyti funkcijas - nelengvas
ys.
cia istai teigia, kad efektyvi organizacin valdymo struktra yra tada, kai j sudarant
jamasi iais principais:
tiksl vienov. Tai reikia, kad turi egzistuoti glaudus ryys tarp mons tiksl ir
padaliniams keliam udavini;
struktros paprastumas. Juo struktra paprastesn, tuo lengviau personalas prie
jos prisitaiko ir tuo aktyviau darbuotojai dalyvauja gyvendinant kompanijos tikslus;
ryi (komunikacijos) efektyvu
in ormacijos perdavim, greit atgalin ry;
vienasmenis pavaldumas. Tai reikia, kad struktra
darbuotojas gaut nurodymus tik i vieno virininko. Dvigubas pavaldumas ne tik
nereikalingas, bet ir kenksmingas;
pavaldini skaiiaus ribojimas. Pavaldini neturi bti daugiau kaip 5-6. Juo
auktesn valdymo pakopa, tuo maiau turi bti pavaldini;
valdymo pakop skaiiaus ribojimas. Juo pakop daugiau, tuo ilgiau informacija
eina i viraus apai ir atgal, tuo labiau ji ikraipoma;
funkcij atskyrimas. Linijinio ir funkcinio valdymo padalini veikla bei
atsakomyb turi bti grietai atskirtos.
ausioji vadovyb. Ivardyt princip laikymasis - tai tik viena efektyvios
struktros sukrimo Projektuojant struktr,
22

btina ve iskiria tokius svarbiausius
veiksn ,
1.
o technologija, komunikacijos,
2.
imo ir
organais, valstybinio
i ir intensyvumas), esama ir numatoma firmos
gos ir darbo apmokjimo politika.
Projektuoj o pirmajame etape
parengiama be ija) ir nustatomi:
cijos, ryiai tarp padalini.
Sva a tyti tikslus, nes pagal juos formuojamos
stambios savarankikos tarnybos, kurioms vadovauja generalinio direktoriaus pavaduotojai.
Ant a i padalini skaiius, struktra.
ndrj kiekvieno padalinio schem;
rnyb vadov instrukcijas.
Sav n troje yra skyriai, valdybos, biurai, sektoriai,
laborato o
entuojantys
dok
iame etape taip pat parengiamos pareigins instrukcijos ir nuostatai.
rtinti daugel aplinkybi ir veiksni. Specialistai
ius tiesiogiai veikianius firmos organizacin struktr:
Mokslo ir technikos: esami ir bsimi moksliniai tyrimai, esama ir bsima
gamybos technika bei technologija, valdym
ryi priemons.
Ekonominiai: ekonomin ir finansin rinkos konjunktra, valiutiniai
santykiai, pelno didjimo tempai, kapitalini djim poreikis ir jo
didjimas, darbo apmokjimo politika.
3. Struktriniai: gamybos kooperavimo, specializavimo ir kombinavimo
bkl bei numatomi poslinkiai, teritorinis gamybos vienet isidstymas,
filialai, j dydis ir savarankikumas, valdymo centralizav
decentralizavimo santykis, vykdymo kontrols (ypa finansins) laipsnis.
4. Socialiniai: santykis su valstybs valdios
reguliavimo pobdis (sverta
socialini garantij, darbo apsau
ant mons organizacin valdymo struktr, projektavim
ndroji struktrin schema (kompozic
organizacijos tikslai ir udaviniai;
organizacijos tipas ir teisinis statusas;
o ekonomins, teisins ir administracins veiklos ribos;
o funk
rbi usia "kompozicijos" stadijoje - numa
raj me etape nustatoma pagrindin
Patartina parengti:
be
padalini nuostatus;
ta
ara kiki vienetai organizacinje struk
rij s.
Treiajame etape galutinai suprojektuojama struktra ir parengiami reglam
umentai:
etat sraas ir padalini skaiius;
padalini struktros.

23

Visa tai gali bti pateikiam ioje verslo plano dalyje
pateikiama tik mons valdymo organizacins str ros schema.
NAS
dali. Pagal io skyriaus duomenis
potencia s ie firmos veiklos laukiamus rezultatus,
investic p
i v s tsivelgiant ankstesni skyri informacij, prielaidas,
planuojamu ateikiama:
ioje pateikti informacij apie firmos
fina
Fina i prognozs yra glaudiai susijusios tiek su firmos veikla, tiek su
veiksnia usaniais nuo firmos (infliacija, mokesi pasikeitimai,
konkure reki pasirodymas ir pan.).
Dl ios prieasties patartina pateikti kelis finansini prognozi variantus:
pesi
labiausiai tiktin
IMO ALTINIAI
e nra duomen apie projekto gyvendinimo
ila
svarbu nustatyti reali projekto kain. Patartina verslo plano prieduose pateikti
suta i, jei jos pasiraytos, kopijas ar tiekj silymus. Skolintojai gali nefinansuoti firmos
pro
Informa tartina pateikti lentelje, kartu nurodant ir finansavimo
altinius
a verslo plano prieduose, o
ukt
Patartina ioje dalyje pateikti informacij apie valdymo personalo darbo apmokjim.

2.7. FINANSINIS PLA

Finansinis planas - viena i pagrindini verslo plano
l investuotojai, kreditoriai sprendia ap
ij elningum, firmos galimybes grinti skol.
er lo plano dalis rengiama a
s veiksmus. Finansiniame plane p
projekto kaina ir finansavimo altiniai;
prognozuojama pelno (nuostoli) ataskaita;
sskait balans lentel;
grynj pinig sraut prognoz.
Veikianioms firmoms patartina io skyriaus prad
nsin bkl, trumpai supaindinti su finansini rodikli dinamika.
ns ni rodikli
is, tiesiogiai neprikla
nt veikla, nauj p
mistin,
ir optimistin.

2.7.1. PROJEKTO KAINA IR FINANSAV

Projekto kaina nustatoma pagal gamybos (kins-komercins veiklos) plano duomenis.
Jei firmos verslo plano ankstesniuose skyriuos
id struktr ir kainas, juos btina pateikti iame skyriuje.
Labai
r
jekto, jei sitikins, kad kainos yra nerealios.
cij apie projekto kain pa
.
24


I koki ni gali bti finansuojamas projektas, priklauso nuo:

projekto rizikos;

iiuojant ir
pro
ties. J lyginamasis svoris bendroje snaud
stru
snaudas, gaunamas pelnas prie palkanas
ir m
n suma
nep
o pelno atmus mokesius, gaunamas grynasis pelnas.
finansavimo alti
firmos finansins bkls;
kiek ir kada reiks finansini l;
grynj pinig srauto prognozs;
finansavimo altini kainos.

2.7.2. PARDAVIM APIMTIES IR PELNO (NUOSTOLI) PROGNOZ
Rengiant pardavim apimties prognoz, atsivelgiama prognozuojam vienetin
pardavim apimt ir pardavim kainas, pateiktas marketingo plane.
Pelno (nuostoli) ataskaita - tai vis firmos plauk ir ilaid planas, apska
gnozuojamo laikotarpio grynj peln.
Labai svarbu parengti reali veiklos snaud prognoz. Snaud struktra ir ilaid
skaiiavimo schema priklauso nuo firmos veiklos pobdio: vienokia ji bus gamybins,
kitokia - paslaug, vienokia - main gamybos, kitokia - maisto pramons firmos.
Visos veiklos snaudos skirstomos tiesiogines ir netiesiogines.
Tiesiogins snaudos - tai gamybos kintamosios ilaidos, kuri kitimas priklauso nuo
produkcijos ir paslaug gamybos apim
ktroje didiausias, sudaro 70-90 proc. visu snaud. Patartina tiesiogines snaudas
skaiiuoti pagal normatyvus. Jei j nra, tai skaiiuojant atskiras snaudas galima vadovautis
savo ir kit analogikos ar panaios produkcijos gamintoj patirtimi. Patartina paaikinti, kuo
remiantis ir kaip buvo atlikti skaiiavimai.
I plauk atmus tiesiogines ir netiesiogines
okesius. Susitarus su kredito teikju, firma gali mokti palkanas kas mnes, kas
ketvirt, kas pusmet. Pelno (nuostoli) ataskaitoje pateikiama metini palka
riklausomai nuo to, kaip buvo atsiskaitoma. Palkan dydis priklauso nuo metins
palkan normos ir paskolos grinimo grafiko.
I pelno prie palkanas ir mokesius atmus palkanas, gaunamas neapmokestinamasis
pelnas. I neapmokestinamoj
Kiekviena firma, realizuodama projekt, tikisi, kad jos veikla bus skminga ir ji gaus
peln. Pelnas yra svarbus rodiklis bankui, suteikiant firmai paskol, taiau nereikia bijoti, jei
pirmaisiais metais firma neturs pelno arba dirbs nuostolingai. Nuostolius kompensuos
vlesnio laikotarpio pelnas.
25

ali bti vertinamas kaip perspektyvus, ypa esant santykinai dideliam
skolinto kapita
ilaid sumai - nra nei
peln
idos
Naudojantis ia elementaria lygybe nesunku pagal pelno (nuostoli) ataskaitos duomenis
apskaiiuoti kritin pardavim a
Pavyzdys. Prognozuo lyginamasis svoris
paja
000 Lt,
k = P
k
/ P = ( 20000 / 25000 ) * 100 = 80 proc.
Esant tokiam santykiu omis labai sumaja.
Tai nra vienintelis kriterijus, pagal kur vertinamas projektas, taiau, esant tokiems
rezu
2.7.3. SSKAIT BALANS LENTEL
laikotarpiu -
pap
etus naudojamas firmos turtas. Ilgalaik turt galima
sug
skait balanso lentelje yra kainojamas pagal sigijimo kainos likutin
vert
Patartina, parengus pelno (nuostoli) ataskait, vertinti verslo rizik. J i dalies atspindi
kritins ir prognozuojamos pardavim apimties santykis (k). Jei is santykis didesnis nei 75 -
80 proc., projektas g
lo poreikiui ir nestabiliai rinkos konjunktrai.
Kritin pardavim apimtis suprantama kaip pardavim apimtis pelno lio take, t.y. kai
pajamos, gautos pardavus produkcij, lygios kintam ir pastovi
o, nei nuostoliu:
Pelnas i realizavimo (P
k
) = Kintamos ilaidos + Pastovios ila
pimt ir vertinti rizik.
jamos pajamos (P) - 25 000 Lt. Kintam ilaid
mose - 60 proc. Pastovios ilaidos - 8 000 Lt. Kritin pardavim apimtis:
P
k
= 0,6 - Pk + 8000 Lt,
P
k
= 8000 / (1 - 0,6) = 20
i, tikimyb gauti paskol palankiomis slyg
ltatams, maai tiktina, kad ir kiti rodikliai bus geri.


Sskait balans lentel - tai firmos finansinis vaizdas tam tikru jos veiklos
rastai paskutin finansini met dien. Sskait balans lentel rengiama pagal klasikin
apskaitos lygyb:
Turtas = sipareigojimai (skolinink nuosavyb) + Savinink (akcinink) nuosavyb.
Sskait balanso lentels formos pavyzdys pateikiamas 3 priedo 3 lentelje.
Ilgalaikis turtas - tai daugiau kaip m
rupuoti gamybos priemones, finansines investicijas ir nematerialj turt. Nurodytoje
lentelje pateikiamos tik gamybos priemons. Jei firmos turto struktroje yra finansini
investicij (kit moni akcij, obligacij) ar nematerialiojo turto (licencij, patent), juos
reikia rayti lentel.
Ilgalaikis turtas s
, t.y. prie gamybos priemoni pirkimo kainos pridedamos j transportavimo, montavimo
bei kitos ilaidos ir atimama nusidvjimo vert. Patartina priede pateikti lentel, kurioje
pagal ilgalaikio turto grupes bt nurodyta turto vert, nusidvjimo normatyvai ir
26

kj siskolinimas, gamybins atsargos, turtas, kuris
grei
rie tiesiogiai priklauso nuo produkcijos apimties, pakoreguoti
pro
eka
jai siskaiius su kreditoriais, valstybe, akcininkais. io pelno suma didja, jei mons
grynasis pelnas
arengus sskait balanso lentel, patartina apskaiiuoti finansinio statuso rodiklius,
apib
tam tikro laikotarpio pabaigoje. Pinig sraut ataskaita padeda vertinti firmos
sugebj o finansavimo poreik, galimyb ateityje gauti
teigiam
Pini kos ir imokos skirstomos tris pagrindines
gru
s;
Pini
ai u investicijas;
okti pinigai u prekes,
nusidvjimo suma.
Trumpalaikis turtas - tai pinigai, pir
iau kaip per vienerius metus gali bti paverstas pinigais. Tai kintama, sunkiai
prognozuojama sskait balans lentels dalis. Paprasiausias metodas - ankstesnij met
balanso straipsnius, ku
porcingai gamybos apimties kitimui.
Ilgalaikiai sipareigojimai - tai paskolos, kurias gavo firma ir kuri grinimo terminas
yra ilgesnis negu vieneri metai. Palkanos u ias skolas atsispindi trumpalaiki
sipareigojim sudtyje.
Trumpalaikiai sipareigojimai - tai visos mons skolos, kurias mon privalo grinti per
vienerius metus. Trumpalaikiai sipareigojimai nuo ilgalaiki skiriasi trukme. Ilgalaiki skol
paskutinij met suma raoma trumpalaiki sipareigojim sudt. Prie trumpalaiki
sipareigojim priskiriamos skolos preki, paslaug tiekjams, darbuotojams.
Grynasis turtas - tai savinink finansin teis firmos turt. J sudaro statinis kapitalas,
rezervai, nepaskirstytas pelnas. Nepaskirstytas pelnas - tai firmos udirbtas pelnas, kuris li
at
didesnis u dividend ir skol, mokam i grynojo pelno, sum.
P
dinanius firmos finansin patikimum, - pelningumo, likvidumo, siskolinimo ir kt.

2.7.4. PROGNOZUOJAMA PINIG SRAUT ATASKAITA

Pinig sraut prognoz - tai bsimi pinig gavimai, ileidimai ir prognozuojamas pinig
balansas
im valdyti pinig srautus, papildom
us pinig srautus, apmokti siskolinimus.
g sraut ataskaitoje visos pinig plau
pes:
pinig srautai i firmos veiklos;
pinig srautai i investicins veiklo
pinig srautai i finansins veiklos.
g srautai i firmos veiklos tai:
pinig plaukos u parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, palkanos u suteiktas
paslaugas, dividend
tiekjams ir rangovams sum
27

a
kitos pinig imokos,
Pin
materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto;
ertybini popieri;
duodant vertybinius popierius (iskyrus tuos, kurie numatomi
Pini s veiklos apima:
apitalo
t obligacijas, vekselius ir kitus
jus mons siskolinimui joms;
los (pavyzdiui, gautas palkanas);
ams dividend forma;
pinig imokjim savininkams u iperkamas mons akcijas;
pinig
sipareigojim apmokjim kitoms monms;
2.8. VERSLO IR INVESTICIJ VERTINIMO METODAI
bank 1 000 Lt, tai prajus dvejiem
met
ank turime padti 827 Lt. Taigi, po dvej met gautin
m terialines vertybes ar suteiktas paslaugas, darbo umokestis, palkanos,
sumoktos u gautas paskolas, vairs mokesiai ir visos
nepriskiriamos investicinei ar finansinei veiklai.
ig srautai i investicins veiklos apima:
pinig imokjimus sigyjant
pinig imokjimus sigyjant vairi v
pinig gavimus perleidiant materialj ir nematerialj ilgalaik turt;
pinig gavimus par
sigyti norint juos perparduoti).
g srautai i finansin
pinig gavim i savinink, ileidiant vis ri akcijas ar kitus k
vertybinius popierius;
pinig gavim i skolintoj (kreditori), ileidian
vertybinius popierius;
pinig gavim i kredito institucij, padid
kitus pinig gavimus i mons finansins veik
pinig imokjim savinink
imokjim kredito institucijoms;
kitus pinig imokjimus.


Priimant galutin| sprendim dl verslo idjos gyvendinimo, btina atsivelgti, koki
tak naujasis projektas turs firmos finansinei bklei, koks kapitalo, investuoto versl,
efektyvumas.
Usienio ali praktikoje skaiiuojant efektyvum atsivelgiama verts pasikeitim per
laiko tarp. Taip vertinti yra svarbu, nes didioji dalis l projekt investuojama jo
gyvendinimo pradioje, o pinigins plaukos, pelnas gaunamas per ilg laiko tarp. Tas pats
pinigini vienet kiekis, gautas po n metu, turs maesn vert, negu gautas iandien.
Pavyzdiui, jei Js kiekvien met pabaigoje padedate
ams po pirmojo indlio, esant 10 proc. palkan normai, pirmasis 100 Lt padids iki 1
210 Lt, antrasis - iki 1 100 Lt. Jei pavelgsime atvirkiai, matysime, kad, nordami po dve
met turti 1 000 Lt, iandien b
28

1 000 Lt iandienin vert maesn.
mosios verts perskaiiavimas dabartin vert vadinamas diskontavimu, o
dab iavimas bsimj - kaupimu. Bsimoji dabartini pinig vert
aps ul:
FV = PV - (1 + i)
n
,
PV - dabartin vert,
al atvirktin formul:
erslo ir
investicij efektyvum, nes dabartines ir ateities s as bei kitus finansinius
rezultatus galima palyginti tame paiame laiko pj
PV) metodas. Tai vienas i plaiausiai paplitusi
pro ynoji diskontuota vert apskaiiuojama pagal formul:
NPV = - K
o
+ ( )
n
t
n
n
i CF

=
+

1
1

kur
pio metai.
as.
avyzdys. gyvendinus projekt, pirmaisiais metais firmos grynosios pajamos - 2 tkst.
Lt, antraisiais - 40 tkst. Lt, tre kst. Lt., ketvirtaisiais - 124 tkst. Lt. Pradin
inves .
.
Bsi
artins verts perskai
kaiiuojama pagal form
kur
FV- bsimoji vert,
i - diskonto (palkan) norma,
n- laikotarpis.
Bsimoji vert dabartin vert perskaiiuojama pag
FV = PV - (1 + i)
-n
.
Laikantis aprayto verts perskaiiavimo principo, galima objektyviau vertinti v
naudas, pajam
vyje.
Grynosios diskontuotos verts (N
jekt vertinimo metod. Gr
NPV - grynoji diskontuota vert,
Ko - pradin investicija,
CF - grynj pinig srautai,
i - diskonto (palkan) norma,
n - met nuo investicijos pradios skaiius,
t - paskutinieji laikotar
Jeigu NPV teigiama - projektas priimtinas, jei neigiama - atmestin
P
iaisiais - 120 t
ticia - 200 tkst. Lt
Projekto kreditavimo trukm - 4 metai, diskonto norma -10 procent
Metai

0 1 2 3 4
Gry j pinig srautai, Lt -200000 2000 400000 120000 124000 n
Dis 091 0,8264 0,7531 0,6830 konto koeficientas 1,0000 0.9
Grynoji diskontuota vert, Lt -200000 1818 33056 90156 84694
29

Akumuliuota grynoji vert, -200000 -198182 -165126 -74970 +9724

Grynoji diskontuota vert NPV = 9 724 Lt.
Grynoji diskontuota vert labai priklauso nuo diskonto normos. Kokia ji turi bti,
sprendia verslo plano rengjai, ve rinkos kain, verslo rizik. Danai, jei
verslo plano rengimo metu yra inom firma turs mokti u suteikt
redit, diskonto norma skaiiuojama kaip svertinis vidurkis, atsivelgiant tik investuojamo
kan normas:
rtindami kredit
a palkan norma, kuri
k
kapitalo struktr ir finansiniu institucij nustatytas pal
s n
K K
i
+
s s n n
i K i K +
=

kur K
n

ama palukan norm.
palkanas,
kurias bankas moka u indlius.
Paymtina, kad juo didesn disk grynoji diskontuota vert.
Pajam ir snaud santykis parodo, koki naud
firm cij per veiklos gyvavimo laikotarp:

estinas.
. Skolintas kapitalas sudaro 75 proc.
etai.
rynosios pajamos i firmos veiklos pirmaisiais metais - 20 000 Lt, antraisiais - 80 000
Lt, Palkan norma u
kredit -12 proc., u indlius - 8 proc.
Projekto gyvavimo la
- nuosavas investuotas kapitalas,
K
s
- skolintas investuotas kapitalas,
i
n
- skolinto investuoto kapitalo metin palkan norma,
i
s
- nuosavo investuoto kapitalo palkan norma.
iuo atveju rizik vertina finansin institucija, nustatyd
Nuosavo investuoto kapitalo palkan norma daniausiai nustatoma atsivelgiant
onto norma, tuo maesn
Pajam ir snaud santykio metodas.
os savininkai turs i investi
PI = (A/K) * 100 proc.
kur PI - pajam ir snaud santykis,
A - diskontuotos pajamos,
K - diskontuoti investiciniai katai.
Jeigu PI >1, projektas priimtinas, jei PI<1 - atm
Pavyzdys. Pradins investicijos versl, skaitant visas snaudas (rengim montavimo,
derinimo, personalo apmokymo ir pan.), - 190 000 Lt. Pirmaisiais veiklos metais papildomai
investuojama infrastruktr 10 000 Lt
Laikotarpis iki veiklos pradios -vieneri m
G
pradedant nuo treij met vidutins grynosios pajamos -124 000 Lt.
ikotarpis -10 met.
30

to normos apskaiiavimo:
i = (150 * 12 + 50 000 * 8) / 200 000 = 11 proc.

s kapitalas:
. Diskontuotos pajamos:
11;10
-124 000 * a
11;2
+ 20 000 * i
11;1
+ 80 000 * i
11;2
= 124 000 * 5,8892 -
0 000 * 0,9009 + 80 000 * 0,8116 = 600 856 Lt.
,02
t skaiius).
idin pelno norma (IRR) - tai tokia diskonto norma, kuriai esant investuoto kapitalo
diskontuota vert lygi grynj
Vidin pelno norma surandam aritmetiniu arba
rafiniu bdu:

1. Skaiiavimus pradedame nuo diskon

2. Diskontuotas investicini

K = 790 000 + 10 000 0,9009 = 199 010 Lt.

3

A = 124 000 * a
124 000 * 1,7125 + 2

4. PI:

PI = 600856/199010 = 3

5. PI > 1, projektas priimtinas.
a
11;10
- periodini mokjim perskaiiavimo dabartin vert koeficientas (11 -diskonto
norma, 10 - me
V
pajam diskontuotai vertei.
a interpoliacijos metodu, atliekant j
g

2 1
1
1
NPV NPV
NPV
) i i ( i

+ =

kur
orma,
PV
1
- grynoji diskontuota vert prie i
1
,
NP
nvesticini ilaid srautai susilygina, o pelno
ir s
IRR
2 1
i
1
- emesn diskonto norma,
i
2
- auktesn diskonto n
N
V
2
- grynoji diskontuota vert prie i
2.
Prie vidins pelno normos verslo pajam ir i
naud santykis lygus 1.
31

Pradiniai duomenys tokie, kaip ir skaiiuojant grynj diskontuot vert.
2. NPV
1
> 0, rei
PVz = - 200 000 * 0,8929 + 40 000 * 0,7972 + 120 000 * 0,7118 + 124 000 * 0,6355 =
- 27
Atsipirkimo laikas yra vienas i kriterij,
nors ne pagrindinis, pagal kur vertinamas projekto perspektyvumas. Juo ilgesnis projekto
atsipirkimo laikas, tuo didesn rizik sms pasikeisti rinkos
konjunktra, kainos, darbo umokestis ir pan. Be to, nauj technologij ar gamini
pas
rasti pinigus. Nra
ve
umainti rizik.
pibrti kaip pelno gavimo neapibrtum. Rizikos veiksnius galima
sly ekonominius (3 lentel).
P e is, lemianiomis projekt
atsi
r
sa (rinkos neapibrtumas);
nologijos sisavinimas monje);
nt veiksm neapibrtumas).
pagal tiksl leidia rizikos veiksnius sugrupuoti
gamybos racionalizavimas;

Pavyzdys.
1. Esant i
1
=10proc., turjome NPV
1
=9724.
kia IRR > 10. Skaiiuojame NPV
2
prie i
2
= 12 proc.:
N
08.
3. NPVz < 0, reikia IRR yra tarp 10 ir 12 proc. Apskaiiuojame pagal formul:
IRR = 10 + (12 - 10) * (9724 / 9724 - (-2104)) = 11,64

Projekto atsipirkimo laikas apskaiiuojamas metais, kuri reikia, kad bsimaisiais
pinig srautais bt padengtos pradins investicijos.
a. Per ilg laiko tarp gali i e
irodymas gali nuvertinti ankstesnes investicijas.

3. VERSLO RIZIKA

Verslininkas eikvoja laik ir pinigus organizuodamas nuosav versl, tikdamasis gauti
naudos ir pelno. Taiau kartu egzistuoja galimyb tiek gauti peln, tiek pra
rslo be rizikos. Todl btina numatyti ne tik rizikos veiksnius, bet ir tai, koki priemoni
reiks imtis norint s
Rizik galima a
ginai sugrupuoti mikroekonominius ir makro
ot ncials investicij projektai susij su trim rizikos rim
pirkimo laik.
i izik veikia:
preks paklau
technologija (naujos tech
konkurent elgsena (konkure
Investicij projekt skirstymas
penkias grupes:
rengim atnaujinimas;
gamybini pajgum didinimas;
32

dukcijos gamyba;
o ir bandymo bei konstr
igimtis ir prieastys
naujos pro
mokslinio tyrim avimo darbai.

3 lentel. Rizikos pr
Makroprieastys Investicij rizika
Politini jg pokyiai

Kariniai konfliktai
s
jimas,
osavybs
Socialiniai konfliktai
Naujos tarptautins sjungo
Infliacija
Nacionalizacija, sandori perir
atsisakymas
Ekspropriacija
Nuosavybs nuostoliai
Praradimas preki, pinig, nu
Gyvenimo lygio smukimas
Mikroprieastys Rentabilumo rizika
Rinkos slygos pokyiai
Eko
Konkurencinis pranaumas
Barjerai, draudimai
nomikos nestabilumas
Politiniai interesai
Vietinio verslo interesai
Konjunktros pablogjimas
Diskriminaciniai mokesiai

inimas: yra tik technologin rizika, nes
nek a neapibrti ir rizikingi mokslinio
tyri darbai bei projektai.
tokie veiksniai:
is moni;
rslo plane. Investuotojai suvokia ir tai, kad bet kuriuo atveju, verslo planas gali
bti sudarytas labai patraukliai. Taiau, kaip jau buvo minta, verslo planas nra absoliutus
s s garantas. Todl greta daugelio savybi verslininkas turi mokti valdyti, sugebti
tobulti kartu su savo verslu, sisavinti naujus valdymo metodus, dalytis atsakomyb su
partneriais.


Pats paprasiausiais atvejis rengim atnauj
int gamybos rinkos apimtis ir striktra. Labiausiai
mo
Rinkos rizik gali sukelti
konkurent daugiau nei rinkos potencialas;
pardavimo kanalai negali aptarnauti v
itekli ribotumas;
vartotojo prioritetai.
Norint sumainti rizik, reikia j valdyti, t.y. reikalingas tiksl, itekli, organizacins
struktros ir gamybos valdymo lankstumas.
Verslininko gebjimas daryti tak vykiams paaikina investuotoj poir rizikos
vertinim ve
km
33

PRIEDAI
1 priedas
1. Kai kuri Lietuvos komercini bank rekomenduotina verslo plano struktra
1. Bendroji ketinim apvalga
1.1. Projekto atsiradimo aplinkybs ir btinumas.
1.2. Svarbiausieji tikslai.
1.3. Projekte dalyvaujantys partneriai.
1.4. Projekto gyvendinimo vieta.
2. Produktai
2.1. Gamini (paslaug) apraymas, nomenklatra, asortimentas.
2.2. Numatomos kainos ir nuolaidos, j palyginimas su konkurent kainomis.
2.3. Numatomos gaminti produkcijos ar paslaug privalumai.
2.4. Patent, licencij sigijimo btinumas.
3. Rinka
3.1. Bendroji rinkos apvalga ir jos pltros tendencijos.
3.2. Vidaus rinka:
pirkjai ir vartotojai;
konkurentai: vietiniai ir usienio gamintojai;
realizavimo metodai ir reklama;
pardavimo prognozs.
3.3. Eksportas:
alys, kurias numatoma eksportuoti produkcij;
produkcijos eksportavimo patirtis;
numatomos eksportuoti produkcijos kiekis ir kainos.
4. Gamyba
4.1. Gamybos galimybi apraymas.
4.2. Gamybiniai pajgumai.
4.3. Gamybos techninis parengimas:
gamybini patalp statyba ar nuoma;
rengim pasirinkimo pagrindas;
transportas.
4.4. Projekto gyvendinimas:
projekto gyvendinimo grafikas, numatantis statybos, remonto, rangos
projektavim ir gaminim, rengim sigijim ir montavim, personalo parinkim ir
rengim, aprpinim aliavomis, perkam rengim montavim ir
34

paleidim;
svarbiausios problemos, j sprendimo bdai.
4.5. aliavos (mediagos, pusfabrikaiai, komplektavimo dalys):
vietins, importins;
apsirpinimo aliavomis schema;
aliav rinkos ir kain kitimo tendencijos.
4.6. Elektros energijos, ilumins energijos sunaudojimas ir katai.
4.7. pakavimas.
4.8. Gamybos paruoimo ir organizavimo katai, gamybos ilaidos.
5. Valdymo personalas ir darbuotojai
5.1. Vadovai, j isilavinimas, patirtis.
5.2. Darbuotojai, j skaiius, isilavinimas, patirtis.
5.3. Valdymo organizacin struktra.
6. Finansinis ir ekonominis vertinimas
6.1. Prajusio laikotarpio (ne maiau kaip 2 metai nuo mons registravimo) finansin
bkl.
6.2. Projekto finansavimo poreikis, finansavimo altiniai.
6.3. Projekto pelningumo analiz, atsipirkimo laikotarpis.
6.4. Viso projekto finansavimo laikotarpio finansin bkl, idstant pusmeiui:
prognozuojamus pelnus;
pinigu srautus;
balansus.
7. Akcininkai
7.1. Savinink arba akcinink skaiius.
7.2. Akcij pasiskirstymas pagal nuosavybs formas.










35


2 PRIEDAS



(pilnas mons pavadinimas)






VERSLO PLANAS
_______________________________
_______________________________








Adresas: _______________________________
Telefonas: _______________________________
Faksas: _______________________________
Vadovas: _______________________________






Vilnius, 2004
36





(pilnas mons pavadinimas)





ADRESAS: _______________________________
ASMUO PASITEIRAUTI: _______________________________
TELEFONAS: _______________________________
FAKSAS: _______________________________
MONS KODAS: _______________________________
REJESTRO NUMERIS: _______________________________
REGISTRAVIMO DATA: _______________________________
ATSISKAITOMOJI SSKAITA: _______________________________
VEIKLOS POBDIS: _______________________________
















37


3 PRIEDAS
EUROPOS SJUNGOS PARAMA

Europos Sjunga savo politik gyvendina programikai. Glaudiai bendradarbiaujant
su vis lygmen nacionalinmis savivaldos struktromis, analizuojama ir vertinama situacija
bei rengiami strateginiai pltros dokumentai. J pagrindu formuojamos daugiaals
ekonomins, socialins ir politins Europos Sjungos pltros kryptys, kuri gyvendinimui
rengiama daugyb program.

PHARE PROGRAMA

Pradioje, ankstyvajame rinkos ekonomikos formavimosi etape, PHARE parama buvo
skirta politiniams ir ekonominiams pokyiams stiprinti. Taiau nuo 1997 metu PHARE
programos pagrindinis tikslas - remti ali kandidai pasiruoim narystei.
Parama per PHARE program alims kandidatms, tarpe j ir Lietuvai, teikiama
dvejopai:
per nacionalines PHARE programas,
ir daugiaales programas.
Nacionalines PHARE programas kiekvienais metais rengia alys kandidats drauge su
Europos Komisija, t.y. kiekvienais metais alys nars drauge su Europos Komisija
nusprendia, kuriuos alies sektorius nukreipti Europos Sjungos skiriam finansin pagalb,
kad bt pasiektas pagrindinis tikslas - naryst ES. Lietuvai per nacionalin PHARE
program kasmet skiriama apie 42 milijonai eur, kurie paskirstomi taip:
institucij pltrai ir susijusioms investicijoms - apie 60%;
ekonominei ir socialinei sanglaudai - apie 30%;
dalyvavimui bendrij programose - iki 10%;
bendradarbiavimui abipus sienos - apie 6%. Lietuva taip pat gauna param per
daugiaales programas, kurios yra bendros visoms alims kandidatms.

INSTITUCIJ PLTRA IR SUSIJUSIOS INVESTICIJOS
Pagrindins narysts ES slygos bei pagrindiniai PHARE finansins paramos
prioritetai yra ie:
institucini ir administracini gebjim stiprinimas;
teiss akt derinimas su Europos Sjungos teisynu
38

(Acquis).
Kiekvienais metais Stojimo Partnerysts bei Nacionalins Acquis primimo programos
pagrindu Nacionalinis pagalbos koordinatorius, konsultuodamasis su Europos Komitetu prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybs, sudaro prioritetini srii sra, pagal kur atitinkamos
ministerijos ir vyriausybins institucijos rengia projektus, o Nacionalinis pagalbos
koordinatorius juos derina su ES Komisija.
Institucini ir administracini gebjim stiprinimo priemon gali bti gyvendinama
dviem bdais:
per "dvyni",
arba technins pagalbos projektus.
Dvyni projekt esm - tam tikros Lietuvos institucijos ir giminingos institucijos
kurioje nors ES valstybje glaudus bendradarbiavimas. ES valstybs nars institucija
deleguoja savo atstovus dirbti Lietuvos institucijoje 1-2 metus. Tokiu bdu ES valstybs
tarnautojai, dirbdami su savo kolegomis Lietuvoje, dalijasi savo patirtimi bei padeda Lietuvos
institucijoms ruotis gyvendinti ES teisyn. Lietuvos institucijas deleguoti ES valstybs
tarnautojai rengia vairius seminarus, stauotes, vairi metodin mediag ir gaires bei teikia
savo Lietuvos kolegoms patarimus dl atitinkam teiss akt rengimo.
Technins pagalbos projektai, kuriuos gyvendina privaios ES ar vietins mons,
naudojami tuomet, kai tam tikra veikla nepriklauso valstybini institucij kompetencijai
Europos Sjungos alyse. Todl i ES institucij deleguoti valstybs tarnautojai negali suteikti
reikiam paslaug.
PHARE los gali bti naudojamos ir investicijoms, jei ios investicijos padeda kuriai
nors Lietuvos institucijai atlikti su Acquis gyvendinimu susijusias funkcijas. Pavyzdiui:
laboratorins rangos pirkimas tam tikr pramons standart ar maisto kokybs tyrimams
atlikti; pasienio kontrols punkt statyba ir pan. PHARE finansuoja tik iki 75 % projekto
investicinio komponento dalies, kita dalis turi bti padengta i Lietuvos l.

BENDRADARBIAVIMAS ABIPUS SIENOS

ios programos tikslas - skatinti kaimynini ali bendradarbiavim, kartu sprendiant
bendras problemas aplinkosaugos, susisiekimo, ekonomins pltros, kultrinio ir istorinio
paveldo isaugojimo, gamtos itekli tinkamiausio panaudojimo ir kitose srityse. Programa
apima vis Baltijos jros region, kur sudaro 11 valstybi ar j srii: vakariniai Baltarusijos
regionai, Danija, Estija, Latvija, iauriniai Lenkijos regionai, Lietuva, Norvegija, Rusija
(Kaliningrado sritis ir kiti su Baltijos jra besiribojantys regionai), Suomija, vedija ir
39

Vokietija. Nuo 2001 m. Bendradarbiavimo abipus sienos program koordinuoja Finans
ministerija, o konkursus paramai gauti administruoja Maj projekt fondo sekretoriatas.
BENDRIJ PROGRAMOS

Pasiraius Europos sutart asocijuotoms alims, tarp j ir Lietuvai, suteikta galimyb
dalyvauti ES programose. is dalyvavimas atitinka pasirengimo narystei ES strategij, priimt
Esene 1994 m., bei yra vienas i konkrei ingsni integruojantis ES. EK dokumente
"Darbotvark 2000" minima, kad dalyvavimas ES programose sudaro prielaidas asocijuotoms
alims priartti prie ES isivystymo lygio, jis vardytas ir Lietuvos derybinse pozicijose.
Bendrij programos - tai Europos Komisijos veiksmai, skatinantys ES ali nari
bendradarbiavim tam tikrose srityse. Iki 1997 metu iose programose galjo dalyvauti tik ES
alys nars. Nuo 1997 metu vis daugiau i program atveriama ir alims kandidatms.
Kiekviena alis sprendia, kuriose programose ji dalyvaus. 2002 m. Lietuva dalyvavo 10
Bendrijos program, o nuo 2003 m. planuota dalyvauti net 17-oje program.
LEONARDO DA VINCI II programa. Tai Europos Bendrijos profesinio rengimo
tobulinimo programos antrasis etapas 2000 - 2006 metu laikotarpiui. ia programa siekiama
remti ir skatinti bendr projektin Europos ali veikl, susijusi su profesinio rengimo bei
organizavimo tobulinimu, kultrins bei kalbins vairovs skatinimu. LEONARDO DA
VINCI II programos tikslai:
tobulinti moni, ypa jaunimo, gdius gyjant vis lygi profesin
isilavinim, skatinti neatsiejam nuo darbo mokymsi ir taip sudaryti geresnes
darbinimo ir profesins integracijos slygas;
tobulinti tstinio profesinio rengimo kokyb; skatinti nuolatin gdi ir ini
pltojim bei j pritaikym, ypa susijus su technologine ir organizacine kaita;
skatinti ir stiprinti profesinio tobulinimosi tak inovacij krimui, taip didinti
konkurencingum, verslum bei naujas sidarbinimo galimybes. ioje srityje ypa
daug dmesio skiriama profesinio rengimo institucij (taip pat universitet) ir
verslo (ypa smulkaus ir vidutinio) bendradarbiavimui.
Finansuojami 5 tip LEONARDO DA VINCI 11 programos projektai:
mobilumo (darbins stauots);
bandomieji projektai;
kalb mokymo ir mokymosi projektai;
tarptautiniai tinklai;
tyrim projektai.
SOCRATES 11 programa. Tai ES vietimo ir auktojo mokslo skatinimo
40

programa 2000-2006m. laikotarpiui. SOCRATES veikla skirstoma 8 programas:
Comenius,
Erasmus,
Grundtvig,
Minerva,
Lingua ir kt.
Svarbiausi vis program tikslai - stiprinti europin dimensij ir remti daugiaal
bendradarbiavim. Kiekviena programa skirta tam tikrai vietimo bei mokslo institucij ir
grupei asmen.
Programa JAUNIMAS. ES programa "Jaunimas" skirta visiems jauniems monms
nuo 15 iki 25 met. Ypatingas dmesys programoje skiriamas jauniems monms,
gyvenantiems mokymuisi ir tobuljimui nepalankioje aplinkoje. i programa remia jaunimo
organizacijas ir grupes, kurios veikia maose vietinse bendruomense, esaniose toli nuo
kultros ir vietimo centru, skatina i grupi iniciatyv gyvendinim.
Svarbiausias JAUNIMAS programos tikslas - ugdyti atsaking, iniciatyvi ir aktyvi
asmenyb, padti jauniems monms gyti reikaling ini, gdi ir kompetencijos,
utikrinti lygias dalyvavimo ir veiklos galimybes.
Kultra 2000 programoje numatyti trys kultrini projekt tipai:
I projekt tipas: specifiniai naujoviki bei eksperimentiniai projektai, trunkantys
vienerius metus. Juose turi dalyvauti bendra-organizatoriai maiausiai i trij programoje
dalyvaujani ali. Bent vienas bendra-organizatorius turi bti i ES arba EEE alies.
Paraikos formoje turi bti aikiai nurodytas bendra-organizatori indlis planuojant projekt
ir j vykdant. ES parama tokiems projektams sudaro nuo 50 tkst. iki 150 tkst. eur ir
nevirija 50 proc. bendro projekto biudeto.
II projekt tipas: tarptautiniais kultriniais susitarimais reglamentuojami
daugiameiai (2-3 m.) projektai. io tipo projektuose turi dalyvauti bendra-organizatoriai
maiausiai i 5 programoje dalyvaujani ali. ES parama tokiems projektams siekia iki 300
tkst. eur per metus ir nevirija 60 proc. bendro projekto biudeto. Prie ios sumos dar gali
bti pridta 20 % (nuo 60 % ES paramos sumos) nauju susitarimu administravimo ilaidoms
padengti.
III projekt tipas: ypatingi kultriniai renginiai, sukeliantys europin arba tarptautin
atgars.
Programa FISCALIS. ios programos tikslai:
padti ES alims ir Europos Komisijai nustatyti ir diegti supaprastintas
procedras netiesiogini mokesi sistemoje;
41

skatinti mokesi administravimo modernizavim, taikant naujausius verslo ir
technologij pasiekimus;
utikrinti vienod Europos Sjungos teiss ir normini akt taikym ES alyse;
skatinti nauding, efektyv ir nuolatin Europos Komisijos ir ES ali bei ES
ali tarpusavio bendradarbiavim, kuris padt gerinti netiesiogini mokesi
sistem funkcionavim bendroje rinkoje.
Lietuva aktyviai dalyvauja FISCALIS programoje, deleguodama Lietuvos mokesi
administratorius seminarus bei main programas.
Seminar dka Lietuvos atstovai gyja naudingos informacijos netiesiogini mokesi
klausimais. Valstybins mokesi inspekcijos pareignai susipasta su ES teiss akt
vienodo taikymo principais, nagrinja netiesiogini mokesi procedr supaprastinimo
klausimus, studijuoja ES ali administracinio bendradarbiavimo patirt kovojant su
nusikalstamumu, mokant PVM ir t.t. FISCALIS programoje vykdomi specialist mainai,
leidiantys Lietuvos atstovams praktikai susipainti su ES alyse vykdomu mokesi
administravimu bei veikiania sistema.
6-oji BENDROJI PROGRAMA (6 BP). Tai 6-asis bendrosios mokslini tyrim,
technologij pltros ir demonstracins veiklos programos etapas (2002-2006). Lietuva kartu
su kitomis asocijuotomis alimis 1999 m. siliejo ios programos gyvendinim. Pagrindinis
programos bruoas - bendr visai Europos Sjungai problem sprendimas, todl vienas
svarbiausi 6BP projektams reikalavim yra europinis problemos mastelis.
Programa suskirstyta 3 stambias program grupes, apimanias mokslini tyrim sritis
bei technologij pltr tose srityse. Pirmoje programoje iskiriami 7 teminiai prioritetai ir 4
specifins veiklos, apimanios platesnes, integruotas mokslini tyrim sritis. Antroji
programa skirta Europos mokslini tyrim erdvs struktrinei pltrai, o treioji - ios erdvs
valdymo ir tolesnio tobulinimo klausimams.
6-oji Bendroji programa numato finansuoti speciali nauj mokslo srii ir
technologij krimo paprogram NEST (new emerging science and technology). NEST skirta
remti naujoms, labai rizikingoms mokslo sritims. Pagrindinis dmesys skiriamas tyrimams,
prapleiantiems painimo ribas, bei tyrimams, kurie slygos nauj tarpdisciplinini mokslo
srii krimsi.
Europos Komisijos (EK) Mokslo direktoratas suformulavo tris svarbiausius ios
programos tikslus:
stimuliuoti ilgalaikius ateities poreikius atitinkanius mokslinius tyrimus;
suteikti mokslininkams daugiau laisvs j idjoms realizuoti;
operatyviai reaguoti kylanias problemas.
42

NEST projektai labai rizikingi technologine prasme: integruot projekt skms
tikimyb gali siekti iki 80 90 %, o NEST projekt - 50%.
Programa VERSLAS IR VERSLININKYST. Programa skiriama smulkiam ir
vidutiniam verslui skatinti. J sudaro:
verslo klimato ir statymins bazs gerinimo iniciatyvos;
SVV ir verslumo skatinimo iniciatyvos;
verslo pasirengimo euro aplinkai iniciatyvos;
ES ali administracij pasikeitimo duomenims sistem tobulinimo
iniciatyvos;
inovacij ir technologij panaudojimo skatinimo iniciatyvos;
verslo paslaug aktyvinimo iniciatyvos;
el. verslo ir su tuo susijusi pramons ak skatinimo iniciatyvos;
aplinkosaugos ir darnaus vystymo iniciatyvos;
bendros rinkos skatinimo iniciatyvos.
Programa SAVE II. Efektyvaus energijos naudojimo programoje Save Lietuva
dalyvauja nuo 1999 m. SAVE 11 programa i dalies finansuoja projektus, susijusius su
racionaliu energijos vartojimu pastatuose, transporte, pramonje, investuoja projektus,
kuriuose naudojama energetiniu poiriu efektyvi ranga, ir pan. Programa gali i dalies
finansuoti energijos efektyvumo problemas sprendiani rajonini ar atskir miest agentr
steigim.

DAUGIAALS PROGRAMOS

Daugiaals programos pradtos gyvendinti 1991 m. Jos skirtos naysts ES
siekianioms valstybms - Lietuvai, Latvijai, Estijai, Bulgarijai, ekijos Respublikai,
Vengrijai, Rumunijai, Slovakijai ir Slovnijai. Pagrindinis daugiaali program tikslas -
padti ioms valstybms pasirengti narystei Europos Sjungoje bei vykdyti narystei keliamus
reikalavimus. ios programos daugiausia gyvendinamos pagal centralizuoto gyvendinimo
principus, t.y. jos vykdomos visose alyse kandidatse bendrai, jas koordinuoja Europos
Komisija. Decentralizuotas programas (pvz., ACCESS) arba decentralizuotas kai kuriu
program (pvz., Horizontalios Bendrijos paramos atomins saugos srityje programos) dalis
koordinuoja Nacionalinis pagalbos koordinatorius (Finans ministerija). Daugiaals
programos vykdomos vairiose srityse. Tai:
Bendradarbiavimo statistikos srityje programa;
Vadybos rmimo programa ;
43

Horizontali Bendrijos paramos branduolins saugos srityje programa;
Teiss aktu derinimo programa;
ACCESS programa.
Bendradarbiavimo statistikos srityje programa. i programa skirta Centrins
Europos ali kandidai statistikos tarnyboms. PHARE lomis statistikos sistemos
stiprinimas remiamas jau nuo 1990 m. Pagrindiniai Bendradarbiavimo statistikos srityje
programos udaviniai:
stiprinti ali kandidai statistikos tarnyb kompetencij, kad jos galt laiku
teikti palyginamus ir aktualius duomenis, perduoti joms Europos Sjungos
statistikos standart ir metod taikymo patirt;
padti joms iki narysts ES pasirengti galutinai gyvendinti statistikos Acquis
communautaire;
padti nacionalinms statistikos tarnyboms pasirengti dalyvauti Europos
statistikos sistemoje.
Pagal i program bus skatinamas bendradarbiavimas tarp nacionalini institucij,
atsaking u oficiali statistini duomen rinkim bei platinim, finansuojamas i institucij
statistikos specialist dalyvavimas seminaruose, techninse darbo grupse, stauots
"Eurostat" arba kitose valstybi nari statistikos institucijose, konsultacijos, vairs kursai.
i programa gyvendinama centralizuotai.
Vadybos rmimo programa. Programa pradta vykdyti 1993 metais. Pradioje tai
buvo jungtin Europos Komisijos, Jungtini Taut pltros programos ir ERPB (Europos
rekonstrukcijos ir pltros banko) programa. Dabar ioje programoje dalyvauja daugelis kit
daugiaali ir dviali donor. Valdymo reform programos valdymo funkcijos perduotos
Europos rekonstrukcijos ir pltros bankui "TAM Management Group".
Programos tikslas - gerinti pasirinkt smulki ir vidutini moni, veikiani ERPB
alyse, vadyb, verslo kultr, diegti kokybikas kontrols procedras, padti mainti
gamybos, veiklos katus ir taip padti ioms monms tapti konkurencingesnmis. ie
smulkesni programos tikslai padeda siekti ir bendro tikslo - efektyviai skirstant donor las,
remti ali nari ekonomin pltr, rinkos reformas, gerinti uimtumo lyg.
Programa orientuota smulkias ir vidutines mones. ES mastu - tai mons, kuri
metin apyvarta sudaro iki 50 mln. eur ir kuriose dirba iki 250 moni. Taiau teikiant
pagalb pagal i program bus pasirenkamos mons, kuriose dirba nuo 50 iki 500
darbuotoj, o metins apyvartos kriterijus nebus taikomas. Programoje negali dalyvauti
mons, usiimanios bankininkysts, draudimo, turto, finansini paslaug veikla,
gaminanios karinius produktus ir teikianios karines paslaugas, usiimanios
44

loim veikla arba tabako produkt gamyba. mons dl pagalbos gali kreiptis paios,
pasilymus dl dalyvavimo programoje gali pateikti ir Prekybos rmai, regionins pltros
agentros, verslo inkubatoriai, atitinkamos ministerijos, Europos Komisijos bei ERPB
atstovybs atitinkamoje alyje.
Teiss akt derinimo programa. Teiss akt derinimo programos (TAIEX) tikslas -
teikti pagalb nacionalini teiss akt derinimo su Acquis srityje. TAIEX programa derinama
su nacionalinmis PHARE programomis, kuri vienas i tiksl taip pat yra nacionalini teiss
akt derinimas su Europos Sjungos Acquis. TAIEX programa padeda sprsti tas specifines
teiss akt derinimo problemas, kurios netraukiamos nacionalines PHARE programas, bet
patenka Stojimo partnerysts dokumente numatytas prioritetines sritis. TAIEX - tai viena i
pagrindini valstybi nari bei Komisijos patirties bei ekspert mobilizavimo priemon.
Programa ISPA. ISPA programos tikslas - padti gyvendinti Stojimo partnerysts ir
Nacionalins Acquis primimo programos tikslus aplinkosaugos bei transporto sektoriuose.
ISPA programos paramos mechanizmas labai panaus Sanglaudos fondo teikiamos paramos
mechanizm, todl i mechanizm diegimas pads geriau pasirengti ateityje priimti param
i sanglaudos fondo.
ISPA projekt rengimo pagrindas yra Susisiekimo bei Aplinkos ministerij parengt
bei ES Komisijos patvirtint strategij prioritetai. ISPA projekt atranka ir vertinimas yra
centralizuotas, bet j realizavim utikrina sektorins gyvendinimo agentros, vidutin
projektu trukm - 4-5 metai.
SAPARD PROGRAMA

Europos Sjunga, siekdama paspartinti ali kandidai pasirengim narystei, inicijavo
Specialij ems kio ir kaimo pltros program (SAPARD). ios programos pagrindinis
tikslas remti narystei ES besirengiani ali ems kio modernizavim,
konkurencingumo didinim, ES taikomu aplinkosaugos, veterinarini ir higienos standart
permim, kaimo pltr ir alternatyvi pajam kaimo vietovse skatinim.
Narysts Europos Sjungoje siekianioms alims 2000 - 2006 met laikotarpiu
numatyta teikti finansin param pagal SAPARD, kurios tikslai yra ie:
skirti alims kandidatms ES param ems kio ir kaimo pltrai stojimo ES
laikotarpiu. Remti alies kandidats nustatytus ems kio ir kaimo pltros
prioritetus;
palaipsniui priartinti nacionalin politik prie ES Bendrosios ems kio
politikos princip;
padti pasiruoti valdyti ES struktrinius fondus ems kio
45

srityje, kuri param Lietuva gaus tapusi ES nare.

SANGLAUDOS FONDAS

Sanglaudos fondas sukurtas 1993 m. Sanglaudos fondo tikslas - prisidti prie
Bendrijos ekonomins ir socialins sanglaudos stiprinimo. Fondo lomis finansuojami
transporto ir aplinkosaugos infrastruktros pltros projektai. Parama skiriama atskiriems
projektams. Sprendim finansuoti projektus i Sanglaudos fondo priima Europos Komisija.
L dydis aliai nustatomas remiantis iais kriterijais: alies gyventoju skaiius; alies plotas;
BVP vienam gyventojui; socialiniai ir ekonominiai veiksniai, pvz. transporto infrastruktros
netolygumas.

STRUKTRINIAI FONDAI

ES regionin politik galima laikyti struktrins politikos sudedamja dalimi, kuri
gyvendinama pasitelkus ES Sanglaudos fond bei Struktrinius fondus. Struktrine politika
siekiama padti sunkumus igyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeiiani
ekonomini ir socialini slyg. Struktriniai fondai finansuoja ios politikos gyvendinim
projektais, padedaniais sunkiai besiverianioms monms ir darbuotojams imtis kitos,
perspektyvesns veiklos. Kita pagalba - didinti kriz igyvenani kio ak ekonomins
veiklos efektyvum ir padti joms atlaikyti konkurencin spaudim. Taiau struktriniai
fondai nefinansuoja pasyvios socialins politikos priemoni.

EUROPOS SJUNGOS STRUKTRINIAI FONDAI

1. Europos regionins pltros fondas. is fondas teikia regionams vairi finansin
param. Fondo los sudaro apie pus visu struktrini fond biudeto. Fondas finansuoja:
investicijas gamyb, siekiant sukurti ir isaugoti ilgalaikes darbo vietas;
investicijas infrastruktr, siekiant sujungti centrinius ES regionus su
periferiniais;
investicijas, padedanias atgaivinti kriz igyvenanius pramons, ems kio
rajonus;
darbo viet krim bei param smulkiam ir vidutiniam verslui;
technologij pltr, vietins infrastruktros pltr.
2. Europos socialinis fondas. Europos socialinis fondas remia projektus,
46

sprendianius socialines (pirmiausia uimtumo) problemas ir finansuoja:
vietim ir profesin mokym;
param sidarbinant;
mokslinius tyrimus ir technologij pltr;
socialins ekonomikos projektus;
vietimo ir profesinio mokymo sistem tobulinim (keliant darbuotoju
kvalifikacij).
3. Europos ems kio orientavimo ir garantij fondas laikomas ES struktrins (o ne
bendrosios ems kio) politikos dalimi, nes teikia param diegiant naujus kininkavimo
metodus, pltojant alternatyvi ekonomin veikl kaimo vietovse (pvz., kaimo turizm).

PRIVATAUS SEKTORIAUS GALIMYBS

Europos Sjungos struktrini fond parama privatus sektorius gals pasinaudoti
dviem budais:
gaudami tiesiogin arba netiesiogin param;
dalyvaudami vieojo sektoriaus gyvendinamuose projektuose - tiekdami
rang, paslaugas, tiesdami kelius, statydami objektus ir kt.
Tiesiogin parama - tai toks paramos tipas, kai mons gali gauti pinigus negrinam
arba grinam subsidij, palkan dengimo, mikro-kredito arba garantij forma.
Netiesiogin parama - tai toks paramos tipas, kai mons gali gauti param
subsidijuojam paslaug verslui, teikiamu per viesias verslo paramos institucijas, forma
(kai teikiamos paslaugos privaioms monms, u kurias monms nereiks mokti i viso
arba teks mokti tik ma dal tikrosios jo verts - verslo konsultacijos, mokymai, verslo
inkubatoriai ir kt.).
Privats kio subjektai, nordami pasinaudoti struktrini fond pagalba, gaudami
tiesiogin arba netiesiogin param, privalo vykdyti iuos reikalavimus:
veikla turi bti minima Bendrajame programavimo dokumento priemoni
aprayme kaip remtina veikla;
turi bti akins ministerijos parengta ir suderinta su Europos Komisijos
Konkurencijos generaliniu direktoratu valstybs pagalbos schema.
Tokia schema yra teisinis pagrindas teikti valstybs pagalb privatiems kio
subjektams, kad bendrojoje rinkoje nebt ikraipoma konkurencija. Taikomos tam tikros
iimtys, kai i anksto pagalbos schemos suderinti su ES nereikia, - kai pagalba yra
pripastama nereikminga.
47

Esminis skirtumas, teikiant param vieiems projektams ir privatiems projektams, yra
paramos ribos. iems Vieiems projektams ES parama gali siekti iki 80 proc. projekto
verts, kit dal sudaro LT bendrasis finansavimas (nuo 20 proc.). Privatiems projektams ES
parama gali siekti iki 50 proc. vis projekto finansuotin ilaid (galimos iimtys - parama
SVV gali siekti iki 65 proc.; taiau stambioms monms maksimali parama - 35 proc.).
ES fond lomis galima padengti ne visas, o tik tam tikras, tinkamas ilaidas.
Tinkamomis ilaidomis struktrini fond remiamuose projektuose laikomos:
statini statyba ir renovacija (esmin rekonstrukcija, o ne remontas);
rangos sigijimas, montavimas, instaliavimas;
programins rangos krimas, pltra ar sigijimas;
mokymai ir konsultacijos;
rinkodaros priemons;
dalyvavimas parodose;
ems sigijimas (iki 10 proc. vis tinkam ilaid ir jei tai susij su projekto
gyvendinimu).




















48




LITERATRA

1. Garkien, A. Verslo planavimas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1998
2. Pelanien, N. Firmos verslo planas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1998
3. Jovaia, A. Kaip parengti verslo plan.Vilnius: Paiolis, 1998
4. Butkus, S.F. Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius:
Eugrimas, 2003.
5. Mitroff, J. Kaip neklysti iais beprotikais laikais. Kaunas: viesa, 2000.
6. Neverauskas, B., Stankeviius, V., Vilinas, V. ir kt. Projekt valdymas: Mokomoji
knyga. Kaunas: Technologija, 2004.
7. Paliulis, N., Chlivickas, E. Vadybos pagrindai: Mokomoji metodin mediaga.
Vilnius: Technika, 1998.
8. Rutkauskas, A.V., Tamoinin, R. Verslo projektavimas. Vilnius: Technika, 2002.
9. Andersen, E. S., Grude, K. V., Haug, T. Goal Directed project Management. London:
Cooper&Lybrand, 1997.
10. Barrow, R., Barrow P., Barrow R. The Business Plan Workbook. Second edition.
London: Kogan Page, 1992.
11. Burton, C., Michael, N. A practical Guide to Project Management. London: Kogan
Page, 1992.