Verslo Plano Rengimo Knyga

Verslo plano vadovas: nuo idjos iki savo verslo
Verslo plano turnyro organizatorius:
Verslo plano turnyro partneriai:

Asociacija ini ekonomikos forumas (www.zef.lt)
iaurs miestelio technologij parkas vieoji staiga, kurios misija yra puoselti novatorik dvasi ir skatinanti technologini verslo moni krimsi bei pltr. iaurs miestelio technologij parkas, remdamasis jau ne vienerius metus Vokietijoje vykdomo iaurs Bavarijos verslo plan konkurso patirtimi, kartu su partneriais rengia pirmj Lietuvoje Verslo plano turnyr. Siekiame, kad is renginys tapt tradicinis ir prestiinis, kasmet pritraukiantis domiausias verslo idjas. (www.smtp.lt)
Asociacija Infobalt (www.infobalt.lt) Vieoji staiga Klaipdos mokslo ir technologij parkas (www.kmtp.lt) Vieoji staiga iauli universiteto mokslo ir technologij parkas (www.sumtp.lt) Vieoji staiga Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius (www.ktc.lt)
Verslo plano turnyr nansuoja Europos Sjungos PHARE programa.
Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo
Turinys
1. anga .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 5
2. Nuo idjos iki mons steigimo .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 7 2.1. Skms veiksniai .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 8 2.2. Besikurianios mons pltros etapai. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 9
3. Verslo idja . .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 11 3.1. Verslo idjos pltot .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 12 3.2. Augimo potencial turinios verslo idjos sudedamosios dalys. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 13 3.3. Iradimai. Preks enklas. Dizainas .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 17 3.4. Investuotojas kaip klientas .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 20
4. Verslo planas . .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 21 4.1. Verslo plano svarba . .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 22 4.2. Skmingo verslo plano poymiai .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 23 4.3. Investuotoj poiris . .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 24 4.4. Patarimai, kaip parengti verslo plan. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 26
5. Verslo plano struktra ir pagrindins dalys. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 27 5.1. Verslo plano santrauka . .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 28 5.2. Prek ar paslauga .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 30 5.3. Rinka ir konkurencija . .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 33 5.4. Marketingas ir pardavimas .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 37 5.5. Verslo organizavimas . .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 42 5.6. Verslo valdymas ir personalas .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 46 5.7. gyvendinimas .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 48 5.8. Galimybs ir rizika. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 50 5.9. Finans planas ir finans strategija.. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 52
1. anga
Verslo skm - pasirengimo rezultatas
Daugelis moni, kad ir k gyvenime veikt, mintyse turi verslo idj. J lygis priklauso nuo pasirengimo, patirties ir gebjimo savo sumanymus gyvendinti. Be to, idjoms turi takos ekonomin aplinka, kurioje dirbama arba rengiamasi dirbti. Daugeliu atvej mogus negali veikti vienas. Todl ir kurdamas bei gyvendindamas idjas jis priklauso nuo aplinkini. Taip formuojasi komanda, kuri leidia suburti ne tik asmenis, bet ir j gebjimus, talentus. Ji galina greiiau pradti veikl, pasidalyti uduotis. Komanda nuosekliai siekia tarpini ir galutini tiksl. Verslo idja tampa partnerysts kvietimu. Viena i pagrindini idjos gyvendinimo slyg - parengtas verslo planas. Turbt niekas negalt vardyti pirmojo verslo plano autoriaus. Toks planas gyvuoja savaime su smoningai veikianiu mogumi. Nuo jo kokybs, savalaikikumo, autori iradingumo ir gebjimo siekti tiksl priklauso ir idjos gyvybingumas. Ikelti nauj, inovatyvi verslo idj nra sunku, bet parduoti j parteriams, investuotojams - gana nelengva. Daugelis supranta, kad idja gyja reali vert tik tada, kai j lydi profesionalus verslo planas, leidiantis priimti pagrindinius sprendimus dl laiko, moni ir pinig. Idjos autorius turi rodyti i sprendim tinkamum. vairios organizacijos ir j vadovai domjosi Verslo plan turnyro eiga, juos viliojo ne tik inovatyvios idjos, bet ir motyvuoti konkurso dalyviai, noras bendradarbiauti ir investuoti perspektyv versl. Pinigai iuo metu nra decitas. Didiausia vertyb - reali idja. O ji nra pastovus veiksnys, idj apibdina nuolat atsinaujinantis mstymas, galimybi ir veiksmo procesas. Man patiko kai kuri turnyro dalyvi klausimas, ar yra absurdik idj. Nra. Tereikia laiko, moni, poreikio ar kit slyg, kad jos bt gyvendintos. Skmingo verslo aksioma - bti laiku ir tinkamoje vietoje. Tik nuolat bendraujant verslininkams ir investuotojams sukuriamas reikiamas rezultatas - nauja pinig maina, gaminanti pridedamj vert, kuri ireikiama pinigais. is leidinys - tai verslo plano vadovas, kuriame apibendrinta ms partneri i Vokietijos Netzwerk Nordbayern Verslo plano turnyro lektori ir verslo plan vertintoj patirtis. Rimas Varkuleviius,
iaurs miestelio technologij parko direktorius
Specialist patarimai pads jums nuosekliai siekti usibrto tikslo: parengti verslo plan, pltoti partneryst, sitvirtinti rinkoje ir bti konkurencingais, inovatyviais bei nuolat tobuljaniais verslo bendruomens nariais. Nuoirdiai dkoju visiems Verslo plano turnyro rmjams, partneriams, vertintojams, dalyviams, kuri aktyvus dalyvavimas projekte suteik galimyb parengti leidin.
2. Nuo idjos iki mons steigimo
Naujos, inovatyvios mons paprastai siekia per penkerius metus nuo savo veiklos pradios sitvirtinti rinkoje. iame kelyje jos retai kada gali save nansuoti paios, kur kas daniau tokios mons priklauso nuo nansikai stipri profesionali investuotoj. Tad nansavimas moni steigjams tampa gyvybiniu reikalu, ir moni steigimo projektus nuo pat pradi turi bti velgiama bsim investuotoj akimis.
Nuo idjos iki mons steigimo
2.1. Skms veiksniai

Besikuriani inovatyvi moni skms veiksniai
Idjos Inovatyvumas Pltros potencialas Patentavimas, teisi apsauga Tradiciniai paslaug tiekjai Sujungimas ir informacijos perdavimas Instruktavimas Tinklas Suderinimas Kapitalas Disponavimas ir kiekis Poreikiai ir sipareigojimai Investuotoj pasitraukimo kanalai 1 pav. Advokatai Patentiniai patiktiniai Mokesi konsultantai ir auditoriai Rinkos tyrim specialistai moni konsultantai Rinkodaros agentros
2.2. Besikurianios mons pltros etapai

Iskirtini trys didel augimo potencial turini moni steigimosi ir pltros iki sitvirtinant rinkoje proceso etapai. Kapitalo investuotojams kiekvieno etapo pabaiga yra j investicij pltots gair. inodami atskir etap turin ir galimas klitis, mons steigjai ivengs bereikaling pastang ir nusivylimo. Jeigu jus, kaip verslo idjos iniciatori, lyds skm, mons krimo proces nueisite iki pat nuosavos mons krimo. Kaip turtumte elgtis kiekviename mons steigimo etape, lems investuotoj reikalavimai. investuotoj. Savo sumanym tursite nansuoti savo pinigais, pasitelk eimos, draug ir pan. param, dar galbt pasinaudosite valstybs tyrimams skirtomis priemokomis, fond naais ar kita nansine parama - investuotojai vartoja anglik termin seed money, nes js idja dar kaip daigas saugoma nuo atiauraus konkurencijos klimato. Pirmajame etape js turtumte aikiai ir tiksliai suformuluoti verslo idj ir nurodyti rink, naujosios mons pamat, kad potencials investuotojai bt suinteresuoti kartu su jumis i idj pltoti toliau.
Asmenys Iradjai Verslininkai Komandos nariai Investuotojai
Pirmasis etapas - verslo idjos pltot

Pradioje kyla geniali idja, kaip isprsti tam tikr problem. Reikia pasitikrinti, ar tai duos realios naudos klientams, ar klient bus pakankamai ir kokio dydio numatoma rinka. Pati savaime idja yra bevert. Tik skmingai gyvendinta rinkoje, ji gauna ekonomin vert. Svarbu kuo anksiau pradti sudaryti komand ir iekoti partneri, kurie js prek ar paslaug kurs toliau tol, kol ji subrs rinkai. Pirmajame etape paprastai tenka isiversti be rizikos kapitalo
Antrasis etapas - verslo plano rengimas

iame etape svarbiausia nieko neileisti i aki. Nepasimeskite smulkmenose! Verslo planas pads jums vertinti savos verslo idjos rizik, palyginti vairias galimybes atsivelgiant nenumatytas aplinkybes ir imokys strategikai mstyti. Jums reiks parengti veiklos bei pirmj biudeto planus, kuriuose tursite numatyti svarbiausias mons funkcijas: pltr, gamyb, rinkodar, pardavim, nansus. Ir, inoma, jums reiks priimti daugyb sprendim:
Naujos besikurianios mons pltros etapai Kapitalas - btina slyga

technologijas orientuot moni steigjams iankstinms investicijoms nansuoti beveik visada reikia svetimo kapitalo. Jo pasila pastaraisiais metais didja. mins steigimas ir pltot Pradini investuotoj pasitraukimas
Nra verslo idjos - nra ir verslo

Pati idja dar nra inovacija. Ji neubaigia krybos proceso, prieingai, nuo idjos jis tik prasideda. Daugelis moni steigj pradioje bna susiavj savo idja ir nemato, kad geriausiu atveju ji tra ilgalaiks raidos ieities takas ir dar turs ilaikyti sunk egzamin, kol, kaip subrandinta verslo idja (inovacija), gals bti nansuojama ir sulauks skms rinkoje. Svarbiausia - skmingai idj gyvendinti.
1 etapas
2 etapas
3 etapas
kurta mon sitvirtino rinkoje
Nra verslinink - nra ir mons

Smarkiai auganios mons paprastai nra vieno asmens mons. Tik kovinga trij keturi verslinink, gebjimais papildani vienas kit, komanda gali skmingai susidoroti su sunkumais, kylaniais steigiant mon. Kaip rodo patirtis, sudaryti komand yra sudtingas procesas, tam reikia daug laiko, energijos ir sijautimo. Todl pradkite tuo rpintis i anksto ir darykite tai nuolat. Kuo pasiymi gera verslinink komanda, aptariama 5.6 skyriuje. Investuotoj susidomjimas Verslo idjos pltot Verslo plano rengimas
Pirmsias klitis pads veikti tradiciniai paslaug teikjai

mons steigjai i pat pradi danai yra priklausomi nuo profesionali paslaug teikj - patentini patiktini, mokesi konsultant ar rinkos tyrim specialist - patarim. Tad j pasilymai, pavyzdiui, teikiant paraik patentui, gali lemti tolesn mons skm.
Finans planai
Stiprs partneriai pads greiiau steigti mon

Norint i augimo potencial turini idj sukurti veikiani mon, nepaprastai svarbu, kad pradedantieji verslininkai eit profesionali verslo partneri tinkl, kur sudaro kiti verslininkai, idj autoriai, rizikos kapitalo investuotojai.
2 pav.
3.Verslo idja
kokius klientus ar j grupes bandysite pasiekti? Kiek kainosite savo prek ar paslaug? Kokia vieta js monei bt geriausia? Ar ketinate gaminti vieni, ar kooperuosits su treija alimi? Ir taip toliau. Rengdami verslo plan, susidursite su daugybe moni, ir ne vien i savo komandos. Teks kalbtis ne tik su investuotojais, bet ir su kitais specialistais: advokatais, mokesi patarjais, patyrusiais verslininkais ir reklamos vadybininkais. Tada reiks iekoti prijimo prie potenciali klient, pavyzdiui, atliekant vartotoj apklausas, kad bt galima atlikti pirmin rinkos vertinim. Visuomet atminkite, kad kliento pritarimas - btina js mons skms slyga! Vliau iekosite tiekj ir, ko gero, jau pasiraysite pirmsias sutartis. Norsite susidaryti nuomon ir apie konkurentus. inoma, visa tai susij su ilaidomis. Komanda turs pati isilaikyti, isaugoti mons uuomazg ir toliau kurti gaminio prototip. Taiau ir iame etape galite nusistatyti savo ilaidas, kurios paprastai vis dar yra nansuojamos i to paties altinio kaip ir pirmajame etape. Pasitaiko, kad investuotojai yra pasireng sumokti avans. Dar viena ankstyvojo etapo nansavimo galimyb - tiktis asmen, teikiani nansin param (angl. Business Angels), pagalbos. Jei investuotojas sutiks js sumanym nansuoti, vadinasi, is etapas skmingai baigsi.
Treiasis etapas - steigimas ir pltra

Kai konceptuals darbai i esms baigti, prasideda verslo plano gyvendinimas. Js jau nebe verslo idjos krjas, o jos gyvendintojas. Dabar verslo skm btina usitarnauti ir realizuoti rinkoje. ia ir paaiks, ar js verslo idja buvo gera ir teisinga, t. y. ar galiausiai ji duos pelno.
Ketvirtasis etapas - pradini investuotoj pasitraukimas reikia ingsn skmingai veikianios mons link
Visikai normalu, kai pradiniai jaunos mons investuotojai ilgainiui pasitraukia, nes tai rodo, kad jeigu viskas klostsi gerai, js rizikos kapitalo mon tapo skmingai veikiania mone. Per gana trump gyvavimo laikotarp js sukrte daug darbo viet, o inovatyvs problem sprendimo bdai leido jums gyti daug klient. Taip pat nansiniu poiriu iaugo js indlis, investuotas mon. Rizikos kapitalo investuotojai nuo pat pradi siekia pelningai pasitraukti. Tai jie gali padaryti vairiai. Galutinis tikslas, be abejo, yra akcij emisija Vertybini popieri biroje, taiau galima jas parduoti kitai monei, strateginiam partneriui, tiekjui, klientui ar netgi konkurentui. Su noriniais pasitraukti investuotojais gali atsiskaityti kiti partneriai.
Nieko pasaulyje nra galingesnio u idj, kurios laikas atjo.

Victor Hugo, prancz raytojas
i mintis puikiai tinka ir verslo idjoms. Taiau kaip apskritai tokios idjos gimsta ir pagal k galima sprsti, ar jos bus skmingos? Tyrimai rodo, kad daugum nauj ir skming verslo idj sukr mons, jau turintys tos srities keleri met patirt. Antai Gordon Moore ir Robert Noyce, prie kurdami drauge su Andy Grove Intel, daugel met kaup patirt monje Fairchild Semiconductors. Taiau bna ir revoliucing koncepcij, kurias sukuria vadinamieji mgjai. Pavyzdiui, amerikieiai Steve Jobs ir Steve Wozniak met savo studijas universitete, kad steigt Apple.
10
Verslo idja
Verslo idja
3.1.Verslo idjos pltot

Dievikoji kibirktis, kad ir kokia puiki bt, ekonominiu poiriu i pradi yra ne kas kita kaip bevert idja. Kol taps subrandinta verslo idja, ji turs bti visapusikai pltojama ir ruoiama.
3.2. Augimo potencial turinios verslo idjos sudedamosios dalys

Kaip ilgai pltojama verslo idja?
Maai tiktina, kad aptartuosius pltros ingsnius gyvendinsite greiiau nei per keturias savaites. Paprastai verslo idja tinkama nansuoti tik tada, kai yra jau tiek sukonkretinta, kad j galima per numatyt laik ir su numatoma rizika gyvendinti rinkoje. Pradin verslo idjos stadij btina nansuoti lomis, kurios dar nekelia griet reikalavim verslo skmei. Pradin stadija gali utrukti, ypa tada, kai idja lenkia laik: puikus gaminys jau sumanytas, bet dar negali bti realizuotas, nes reikia palaukti, kol bus sukurtos papildomos technologijos ar sistemos. Pavyzdys ia galt bti internetas: paslaug ir preki realizavimo idjos (elektronin prekyba) gyvavo jau seniai, taiau nebuvo utikrintas mokjimo sistem saugumas, ir tai ilg laik sunkino bei stabd panaudoti internet prekybai. Tapti ir ilikti verslininku gali tik tas, kuris kaskart pasirodo kaip puikiausias vartotoj sakym vykdytojas. Tas, kuris io egzamino neilaikys, patirs nuostoli, ir jeigu, i to nepasimoks bei nepakeits savo elgesio, apsiribos verslininko poiriu, galiausiai bus visikai istumtas i verslo. Btinyb gauti pelno veria verslinink kuo greiiau ir tobuliau prisiderinti prie vartotoj nor. Jeigu jis to daryti nesugeba arba tam prieinasi, anksiau ar vliau nustos buvs verslininku.
Ludwig von Mises
Kaip greitai patikrinti pirmins idjos pagrstum

Prie praddami savo verslo idj pltoti, turite apytiksliai nustatyti jos naud klientams ir savo galimybes rinkoje bei idjos inovatyvum. Btina apmstyti galimybes idj gyvendinti ir jos pelningum. Diskutuokite apie savo idj su draugais, dstytojais, specialistais ir potencialiais klientais: kuo intensyviau ir plaiau idj pristatysite, tuo aikiau galsite apibrti jos naud ir galimybes rinkoje. Tuomet bsite pakankamai pasireng kreiptis profesionalius investuotojus. Ar idja i tikrj yra nauja? Galbt j jau gyvendino ar uregistravo patent biure kas nors kitas? Ar manoma i idj gyvendinti per numatyt laik ir su turimais itekliais?
Skminga verslo idja pasiymi keturiais ypatumais (r. 3 pav.).
pirmiausia prie akis regi gamin ir jo technines, konstravimo bei gamybos subtilybes. Visikai kitaip msto investuotojas - jis verslo idj pirmiausia vertina rinkos poiriu. Jis pirm viet ikelia vartotojo naud; visa kita iuo laikotarpiu yra antraeiliai dalykai. Tie, kurie sako: Ms naujasis prietaisas gali atlikti 200 operacij per minut arba Ms naujj prietais sudaro 25 procentais maiau detali, galvoja apie gamin. Tie, kurie sako: Ms naujasis prietaisas klientui sutaupo 25 procentus laiko ir 20 procent ilaid arba Ms naujasis sprendimas leidia 50 procent padidinti gamybos naum, galvoja apie klient. Taip gaminys tampa priemone suteikti vartotojui naudos. Taigi pirmasis skmingos verslo idjos principas yra vardyti ir irykinti kliento gaunam naud. Preks ar paslaugos nauda vartotojui rodo pirkjo poreiki patenkinimo laipsn vartojant t prek. Turint omenyje inovacij, vartotojo (jeigu jis susidomi) nauda paprastai yra nemaa, nes kit panai gamini nra. Tuo atveju, jeigu yra konkurencini pasilym arba alternatyvi sprendim, naudodamas js gamin, vartotojas turt gauti papildomos naudos (pavyzdiui, sumainti savo ilaidas), kuri bt didesn u konkuruojanios mons preks ar paslaugos naud. Papildoma nauda - tai kas nors nauja ar geriau u turim gamin ar anksiau suteikt paslaug. Kliento nauda yra pagrindinis skiriamasis poymis, esminis marketingo klausimas ir lemiamas js verslo idjos skms rinkoje veiksnys. Pabandykite, jei tik manoma, vartotojo naud ireikti ir skaiiais! Marketingo specialistai sako, kad kliento naud reikia suformuluoti kaip ypating pasilym (angl. Unique Selling Proposition, arba USP). Tai reikia, kad js verslo idja pirmiausia turi atsispindti klientui prasmingame pasilyme (angl. Selling Proposition). Daugelis nauj moni lunga, nes klientai nesupranta j gaminio pranaum ir dl to jo neperka. Antra, js pasilymas turi bti ypatingas. Klientas turi pasirinkti ne kain kok rinkoje pasirodius nauj sprendim, o js sprendim. Privalote klient tikinti, kad
Aiki vartotojo nauda

Kaip skm rinkoje lemia patenkinti klientai, rodo ie odiai:
Kondencialumas
Advokatus, patentinius patiktinius ir banko tarnautojus statymas pareigoja laikytis kondencialumo. Rizikos kapitalo investuotojai taip pat suinteresuoti isaugoti idj slaptum - tas, kuris mgins pasisavinti kito idj, sunkiai gals pats kurti naujas idjas. Tas pat taikytina ir profesionaliems konsultantams. Vis dlto kiekvienu atveju rekomenduotina sudaryti kondencialumo sutartis vadovaujantis galiojaniais statymais. Kaip ir kiekvienas teisinis dokumentas, sutartis turi savo ribas, ir nusiengim teisme gali bti sunku rodyti. Vis dlto prie perduodami savo verslo plan ar kitus slaptus dokumentus tretiesiems asmenims, turtumte laikytis kondencialumo sutarties.
Tai rodo, kad rinkos skms raktas yra patenkinti klientai, o ne vien puikios preks. Savo sunkiai udirbtus pinigus klientai leidia tam, kad tenkint kok nors poreik arba sprst koki nors problem. Btina apibrti, kokie poreikiai kaip bus tenkinami. Kalbdami apie problemos sprendim, daugelis pradedanij verslinink
Aiki vartotojo nauda
Pakankamai didel rinka
Galimmyb gyvendinti ir pelningumas
Pakankamas inovatyvumas
jsikis pasilymas duos daugiau naudos arba pridedamosios verts - tik tuomet jis pasirinks js silom prek ar paslaug. Verslo idjos aprayme nebtina pateikti visikai subrandinto ypatingo pasilymo, taiau apskritai investuotojams jis turt bti
suvokiamas.
3 pav. Augimo potencial turinios verslo idjos sudedamosios dalys

12 Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo 13
Verslo idja
Verslo idja
Pakankamai didel rinka

Verslo idja gyja ekonomin vert tik sitvirtindama rinkoje. Antras skmingos verslo idjos poymis tas, kad ji rodo, kokio dydio yra silomos preks ar paslaugos rinka (taip pat ir ilguoju laikotarpiu), kokiai tikslinei klient grupei ar grupms ji skirta ir kuo isiskiria i konkurent. Atlikti isami rinkos analiz iuo metu dar nereikia. Pakanka preliminari vertinim, kuriuos galima greitai patikrinti remiantis pagrindiniais statistikos duomenimis. Kaip altinis gali pagelbti rinkos tyrim institut publikacijos, Prekybos, pramons ir amat rm tyrimai, statistikos tarnyb duomenys, kredito staig ataskaitos, ekonomikos tyrimo institut informacija, akini asociacij duomenys, straipsniai specialiuose urnaluose ir ekonominje spaudoje, taip pat internetas. ios informacijos turt utekti nustatant tikslins rinkos dyd. Pristatant verslo idj, pakanka iuos duomenis apibendrinti ir trumpai pristatyti tikslines grupes. Pabrkite, kodl btent iems klientams js verslo idja bus ypa naudinga ir kodl btent i grup jus domina ekonominiu poiriu. Visuomet tiktina konkurencija. Tai gali bti mons, silanios panaias prekes ar paslaugas, arba tiesiog js silomos preks ar paslaugos pakaitalai, tenkinantys tuos paius vartotoj poreikius. Makaron gamintojas konkuruoja ne tik su kitais makaron gamintojais, bet ir su maisto preki i ryi ar bulvi gamintojais,
kepyklomis ir pan. siaurja prasme bei su visais maisto preki gamintojais plaija prasme. Pristatydami verslo idj, parodykite, kad suvokte konkurencin situacij. vardykite j! Taip pat apraykite, kodl ir kaip js verslo idja pads veikti konkurentus.
Verslo sistemoje inovacijos maiau akivaizdios, bet tokios pat reikmingos. Dell skm lemia ypatingas ilaid taupymas, paremtas naujovika tiesiogine realizacija ir naujovika gamybos forma, kai kompiuteris pradedamas gaminti tik gavus usakym ir padaromas per labai trump laik. Kuriant naujas gaminius, pirm viet btina ikelti kliento naudos didinim; verslo sistemoje inovacijomis pirmiausia siekiama maesni kat ir laiko snaud, dl ko vliau prek ar paslaug galima perduoti klientams maesnmis kainomis. Kiek maiau svarbus nauj ir inovacini moni verslo idjos momentas yra socialins inovacijos. Jos pasitelkiamos siekiant tobulumo ir gaunamos i gamybos permain, atsivelgiant moni elges (pavyzdiui, naujas personalo ugdymo modelis). Reiau pavyksta sujungti dvi inovacij ris, pavyzdiui, gaminio ir verslo sistemos inovacijas, bei taip sukurti nauj pramons ak. Netscape smarkiai prisidjo prie World Wide Web skms, kai naujas gaminys Browser buvo nemokamai platinamas internete. Nors itaip Netscape atsisak pardavimo apyvartos, taiau, padidjus tinklapio lankytoj skaiiui, gavo gerokai daugiau pajam i reklamos.
Galimyb gyvendinti ir pelningumas

Galiausiai norint pereiti prie mons steigimo, turi bti galimyb verslo idj gyvendinti. Svarbu inagrinti tiek galimus trukdius, tiek reikiamus iteklius ir laik. Statyti viebuius Mnulyje technikai dar gal bt manoma, taiau tai niekaip netelpa sveiko proto ilaid ir pelno santyk. Su galimybs gyvendinti kriterijumi glaudiai susijs pelningumas. mon turi gauti ilgalaik peln. Ketvirtas skmingos verslo idjos poymis yra tas, kad ji parodo, kiek pinig jos dka galima udirbti ir kaip tai vyks. Klasikinis mons pelno modelis veikia taip: pirma, mon perka mediagas arba paslaugas, ir susidaro katai; antra, ji parduoda prekes ar paslaugas klientams, ir i to atsiranda pajamos. Jeigu js verslo idja veikia pagal model, apraant verslo idj apie tai isamiau kalbti nebtina. Taiau pamginkite, jeigu manoma, vertinti apytikslius katus ir pajamas. Danai verslas veikia ne pagal klasikin pavyzd. Pavyzdiui, McDonalds usidirba pinigus i franizs mokesio. Restoran savininkai jam moka u vard ir restorano administravimo model. Jeigu ir js verslo idja remtsi panaiu pelno modeliu, turtumte tai pabrti pristatydami savo verslo idj.
Pakankamas inovatyvumas
Inovacija apskritai suvokiama kaip nauj preki krimas ir tvirtinimas rinkoje. Pagal pobd inovacijos skirstomos : preks ar paslaugos; technologij; socialines. Kiekvienu atveju preks gali bti kuriamos remiantis jau esamomis arba kaip visikai naujos. Preks arba paslaugos inovacija paprastai yra tada, kai nauja prek gaminama naudojant tradicinius gamybos bdus ir klientams pateikiama per tradicinius realizacijos kanalus. Pavyzdiui, Microsoft sukr nauj operacin sistem DOS ir pasinaudojo IBM organizacija, kad j parduot. Technologij inovacijos reikia verslo sistemoje taikomas naujas technines inias siekiant gyti prie konkurentus gamybos technologij (pavyzdiui, gaminant greiiau, pigiau ar maiau kenkiant aplinkai), itekli (stakli, personalo, aliav) ar paskirstymo pranaum. Verslo sistema - tai preks ar paslaugos pltots, gamybos ir marketingo bdas (r. 4 pav.).
Inovacij klasikavimo matrica

Prek ar paslauga Inovatyvi Naujas gaminys Nauja pramons aka
Esanti
Esanti pramons aka
Nauja verslo sistema
4 pav.
Esanti
Inovatyvi
Verslo sistema
14
15
Verslo idja
3.3. Iradimai. Preks enklas. Dizainas

Klausimai, padsiantys parengti verslo plan. Verslo idja Pats svarbiausias klausimas - ar leis i verslo idja udirbti pinig? Koki tieksite prek ar teiksite paslaug? Kuo i verslo idja inovatyvi? Kas yra potencials js klientai? Kodl klientai turt js prek ar paslaug pirkti? Kokius klient poreikius i prek ar paslauga tenkins? Kodl i prek ar paslauga geresn u kitas panaias? Kuo i verslo idja yra ypatinga, originali? Galbt ji upatentuota? Kokie konkurenciniai naujosios mons pranaumai ir kodl kiti konkurentai negali j tiesiog nukopijuoti? Kiek turt praeiti laiko, kol konkurentai taip pat galt pasilyti toki pat prek ar paslaug?
Tik nedaug ger idj ateina lengvai. Paprastai geri sumanymai yra sunkaus ir ilgo darbo rezultatas, todl itin svarbu juos tinkamai apsaugoti. Skmingai mons veikloje pritaikytas iradimas ar tinkamai parinktas preks enklas gali atneti milinik skm ir lemti gerus nansinius mons rodiklius, bti veiksminga konkurencijos priemone ir padti ukariauti rink. Pramonins nuosavybs objektas - iradimas, preks enklas ar dizainas - gali tapti objektu, sudaraniu didij dal mons turto, gera rekomendacija verslo partneriams ir puikiu konkurent taikiniu. Akivaizdu, kad, tokio turto tinkamai neapsaugojus, kyla pagrsta rizika jo netekti, o kartu - patirti nuostoli. Dl to kiekviena mon privalo vertinti turimus pramonins nuosavybs objektus bei tinkamai juos apsaugoti dar prie praddama naudoti.
K reikt apsaugoti patentu?

Paprasto atsakymo klausim nra ir daniausiai jis priklauso nuo nansini ir mogikj mons itekli. Vienos mons bando apsaugoti kiekvien naujov, o kitos nesaugo nieko. Silytina pasirinkti aukso vidur ir patentuoti tik tas technikos naujoves, kurios gali bti skmingai panaudotos ateityje, kadangi gauti patent gana brangu.
Kada pradti saugoti?

Konkurentai nesnaudia, todl praym gauti patent reikia pateikti kuo anksiau, kai tik suformuluojama idja ir paaikja, kad ji gali bti skmingai pritaikyta versle.
Kur apsaugoti?
Patent teisje veikia teritorinis principas, kuris reikia, kad iradimo apsauga galioja tik toje valstybje, kurioje patentas iduotas. Atsivelgiant tai, rekomenduotina savo iradim apsaugoti visose valstybse, kur jis gali bti naudojamas. Galiojanios tarptautins sutartys leidia iradim apsaugoti daugelyje valstybi, minimalizuojant tam skirtas ilaidas.
Kas yra patentas?

Patentas - tai iradimo apsaugos forma, suteikianti jo savininkui iimtin teis drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, silyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti arba kitaip naudoti patentu apsaugot gamin, jo gamybos bd ar kit iradim. Maksimali patento galiojimo trukm, kuri priklauso nuo metinio mokesio, - 20 met nuo uregistravimo dienos. Patento savininkas naudos i apsaugoto iradimo gali gauti tiek j naudodamas pats, tiek ir per treiuosius asmenis, kurie u iradimo naudojim moka savininkui mokest.
Kas yra preks enklas?

Preks enklas yra bet koks ymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens preki ar paslaug ir kur galima pavaizduoti grakai. Preks enklas suteikia jo savininkui teis drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti tapat ar pana ymen tapaioms ar panaioms prekms ar paslaugoms. Preks enklas galioja 10 met. Vliau registracija gali bti pratsta dar 10 met. Savininkas gali naudoti preks enkl pats arba suteikti teis u umokest j naudoti tretiesiems asmenims.
K apsaugo patentas?
Patentu galima apsaugoti vairius iradimus: vaisto formul, ildymo technologij, automobilio detals mechanizm ar gaminio receptr. Iradimas turi atitikti iuos kriterijus: jis yra naujas, jo neino atitinkamos srities specialistai, j galima pagaminti ar panaudoti praktikoje. Iradimais nelaikomi ir patentu negali bti apsaugoti atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai, ioriniai gamini vaizdai, aidim, intelektins ar kins veiklos planai, taisykls ir bdai, kompiuteri programos ir informacijos teikimo bdai. iuos objektus paprastai saugo autori teiss. Neiduodami gydymo, lig diagnozavimo ir prolaktikos bd, taip pat augal ar gyvn veisli patentai. Negali bti saugomi ir iradimai, kuri komercinis panaudojimas prietaraut visuomens interesams, morals ir mogikumo principams.
Koks ymuo gali bti preks enklu?

Preks enklu gali bti bet koks ymuo, sudarytas i odi, pavardi, vard, menini pseudonim, juridini asmen pavadinim, ki, raidi, skaitmen, pieini, emblem, iorinio gamini vaizdo, pakuots ar talpyklos, spalvos ar spalv derinio, j kompozicijos ar i element derinio. Preks enklais negali bti ymenys, kurie neturi jokio skiriamojo poymio (pavyzdiui, stalas baldams ymti), yra tap bendriniais odiais (pavyzdiui, kseroksas), tik apibdina prek ar paslaug (pavyzdiui, angl. extra, fresh) arba gali suklaidinti visuomen, pavyzdiui, dl preks ir (ar) paslaugos ries, kokybs ar geograns kilms. Nebus registruojamas ir ymuo, prietaraujantis moralei ar vieajai tvarkai.
16
17
Verslo idja
Verslo idja
Kaip preks enklo nerekomenduotina registruoti ymen, kurie tapats ankstesniems tretiesiems asmenims priklausantiems preks enklams, registruotiems ar naudojamiems tokioms paioms prekms ar paslaugoms, arba panas juos.
kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, silyti parduoti, parduoti, pateikti rink, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar j dalis, kuri dizainas informuotiems vartotojams nesudaro bendro spdio, kad skiriasi nuo registruoto dizaino. Pradinis dizaino registracijos galiojimo terminas - 5 metai, vliau jis gali bti pratstas iki 25 met. Dizaino savininkas dizain gali naudoti pats arba suteikti teis tai daryti tretiesiems asmenims.
Klausimai, kuriuos turtumte atsakyti siekdami pramonins nuosavybs objekto apsaugos Prie registravim: Ar objektas gali bti saugomas ir registruojamas? Ar tretieji asmenys nra apsaugoj panai arba tapai objekt? Ar objektas gals bti pritaikomas js versle ir duoti ekonomins naudos? Kokioje teritorijoje objektas gals bti naudojamas? Ar objektas visikai parengtas registruoti? Po registravimo: Asmeninis naudojimas, licencijavimas ar pardavimas? Ar paeistos mano kaip savininko teiss? Jeigu taip, k turiau daryti? Ar verta apsaugos termin tsti?
Kok ymen reikt apsaugoti?

Preks enklo apsauga nra labai brangi, todl rekomenduotina apsaugoti kiekvien preks enkl, kuriuo ymimas prekes ar paslaugas tieksite rink.
Kok dizain galima registruoti?

Dizainas registruojamas ir saugomas, jeigu yra naujas (joks kitas tapatus dizainas iki paraikos padavimo datos visuomenei nebuvo prieinamas) ir turi individuali savybi (skiriasi nuo bet kokio kito dizaino).

Praym registruoti preks enkl reikia paduoti prie pradedant j naudoti rinkoje. Nuo praymo padavimo dienos savininkas gyja pirmumo teis enkl, taip pat enklui suteikiama laikina teisin apsauga, kuri garantuoja teis reikti pretenzijas kitam asmeniui, spjant j dl paeist savininko teisi.
Kok dizain reikt apsaugoti?

Rekomenduotina apsaugoti tik visikai nauj ir original dizain, kur naudosite rinkoje.
Kur apsaugoti?
Preks enkl teisje veikia teritorinis principas, kuris reikia, kad preks enklo apsauga galioja tik toje teritorijoje, kurioje jis registruotas. Atsivelgiant tai, rekomenduotina savo preks enkl apsaugoti visose valstybse, kuriose jis bus naudojamas. Preks enkl teiss registravimo sistemos leidia su palyginti nedideliais katais apsaugoti preks enkl daugelyje valstybi.

Praym registruoti dizain reikia paduoti prie pradedant j naudoti rinkoje. Nuo praymo padavimo dienos savininkas gyja pirmumo teis dizain, taip pat dizainui suteikiama laikina teisin apsauga, garantuojanti teis reikti pretenzijas kitam asmeniui, spjant dl paeist savininko teisi.
Kas yra dizainas?

Dizainas - tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas i gaminio ir (arba) specini jo ornamentikos savybi - linij, kontr, spalv, formos, tekstros ir (arba) mediagos. registruoto dizaino savininkas turi iimtin teis dizain naudoti, leisti arba drausti
Kur apsaugoti?
Dizaino apsauga galioja tik teritorijoje, kurioje jis registruotas. Atsivelgiant tai, rekomenduotina dizain apsaugoti visose valstybse, kuriose jis bus naudojamas.
18
19
Verslo idja
3.4. Investuotojas kaip klientas

Tai, kaip pavyks pristatyti investuotojams savo verslo idj, bus js dt pastang patikrinimas. Svarbiausia, kad verslo idja krist akis ir jos turinys bei profesionali forma adint susidomjim. Geriems rizikos kapitalo investuotojams per savait pateikiama iki 40 verslo idj, todl laiko jie neturi daug. Potencialus investuotojas yra js verslo plano klientas. Tad turkite tai omenyje raydami savo verslo plan. Svarbiausia supaindinant su savo verslo idja - ne ryki marketingo kampanija ar technins subtilybs, o aikus ir apgalvotas pristatymas.
4.Verslo planas
2 pavyzdys
Technikas sako: Turiu kompiuterizuoto stakli valdymo idj. Clou yra didelio integracijos laipsnio SSP-Chip su 12 GB RAM ir su tiesiogiai per asimetrin XXP technologij valdomu kontroliniu pultu. Tam man prireik penkeri met... Investuotojas mano: Pedantas, simyljs technines detales. Jo rinka - tai jis pats...
3 pavyzdys
Verslininkas sako: Turiu idj, leidiani monei, kurioje dirba iki 100 darbuotoj, sutaupyti 3-5 procentus kat. Atliks pirmin kainos ir ilaid analiz, sitikinau, kad manoma 40-60 procent dydio mara. SVV asociacija ir ABC urnalas - mano reklamos kanalai. Platinama bus tiesioginio pardavimo bdu. Investuotojas mano: Taip, jis suvokia klientui teikiam naud, netgi vertino j kiekybikai! Pagalvojo ir apie rink bei galim peln ir ino, kaip gamin pateikti klientui. Dabar jau man domu, koks gi tai gaminys... Vadinasi, pirmasis tikslas - aikumas. Patariama remtis prielaida, kad investuotojai neino js gaminio technologijos ir dalykinio argono. Vargu ar jie skirs laiko nesuprantamai svokai ar koncepcijai aikintis. Antrasis tikslas - raikus turinys ir kalba. Turite tikinamai perteikti investuotojui pagrindin savo verslo koncepcijos dal. Vliau dar bus pakankamai laiko aprayti detalms ar atlikti isamesniems nans skaiiavimams.
1 pavyzdys
Pardavjas sako: Man kilo puiki naujos ir klientams patogios apmokjimo priemons, turinios milinik potencial, idja. To js visada pageidavote. itaip udirbsite daugyb pinig... Investuotojas mano: Plepys, girdjau imtus toki nuostabi idj, nuobodu...
Verslo planai JAV buvo naudojami kaip pagalbin priemon pritraukti privatiems investuotojams ir rizikos kapitalistams, kurie tapdavo moni bendrasavininkiais ir nedavo savo kapitalo dal. iandien tokie planai btini bendraujant su bankais ir rizikos kapitalo investuotojais, ne tik besisteigianios, bet taip pat ir didels mons - rengia vairi projekt verslo planus. Investuotojams, bank ir rinkos analitikams verslo planai suteikia informacijos didinant kapital ir leidiant akcij emisij Vertybini popieri biroje.
20
Verslo planas
Verslo planas
4.1.Verslo plano svarba

Kruopiai ir siningai dirbant, verslo planas veria disciplinuotai mstyti. Idja, kuri i pradi atrod nuostabi, pasidomjus detalmis ir skaiiais, gali visikai nublankti.
Eugene Kleiner, rizikos kapitalo investuotojas
4.2. Skmingo verslo plano poymiai

Verslo planas isamiai nusako bendrj mons koncepcij - kaip gyvendinti verslo sumanym. Jis tiksliai apibdina ekonomin aplink, usibrtus tikslus ir naudotinas las. Verslo planas veria steigj sistemingai apmstyti savo verslo idj, atskleidia neinojimo spragas, reikalauja sprendim, o sykiu skatina sisteming ir tiksling proces. Rengiant verslo plan, Verslo sumanymas, kuriam gyvendinti raomas verslo planas, ir tikslas, kurio siekiame, turi lemiam tak io plano struktrai. Verslo planas, rengiamas naujai monei steigti, atrodys kitaip nei mons, pleianios savo veikl. Nepaisant skirtum, visiems verslo planams bendra tai, kad jie turi galinti isamiai vertinti verslo veiklos galimybes ir rizik bei kartu bti aiks. Tai didelis udavinys, i kurio iplaukia tam tikri reikalavimai verslo plano formai ir turiniui. Svarbu numatyti, kad verslo planas turs bti nuolat atnaujinamas traukiant k tik atlikt tyrim rezultatus ir aktualizuojant temas. Taip pat reiks suderinti savo pirmines prielaidas su rezultatais (pavyzdiui, jeigu buvo atliekami rinkos tyrimai). Rengiant verslo plan, galioja kelios pagrindins taisykls.
Geras verslo planas yra dalykikas

Pristatydamas savo idj, danas ima reikti susiavjim. Vis dlto mintis verslo plane dera dstyti dalykiniu stiliumi, o skaitytojams btina suteikti galimyb kruopiai pasverti ir palyginti pateiktus argumentus. Perdtai entuziastinga kalba trukdo, kelia nepasitikjim, skeptikum ir iankstin nusiteikim. Toks pat alingas ir pernelyg kritikas savo projekto pristatymas nurodant vairius klaidingus vertinimus ir praeities neskmes. Tai gali sukelti abejoni js gebjimais ir motyvacija. Duomenis verslo plane apibendrinkite dalykikai, teisingai ir siningai. Niekada nedera minti silpnj viet, nepateikiant parengt ar jau gyvendinam j tobulinimo ingsni. Tai nereikia, kad svarbiausias silpnsias vietas reikia nuslpti, taiau rengdami verslo plan paruokite priemones joms alinti bei tikinamai tai pristatykite.
Didel svarba verslo planui skiriama neatsitiktinai. J pateikdami, pradedantieji verslininkai rodo, kad yra pajgs parengti ir aikiai idstyti vairialypius mons steigimo ir valdymo aspektus. Tinkamai idstytas, verslo planas tikina skaitytoj, kad jame apibdintoji veikla yra solidi ir pagrsta bei ada ilgalaik ekonomin skm. Taigi is planas yra pagrindinis dokumentas vertinant ir valdant mons veikl.
nustatomos ir vertinamos alternatyvos, irykja povandenins uolos. Aiki situacijos analiz daro plan svarbia ir efektyvia pagalbine priemone problemoms sprsti. Jeigu siekiate bti nansuojami rizikos kapitalo investuotoj, banko ar asmen, teikiani nansin param (angl. Business Angels), neivengiamai turite verslo plane pristatyti kiekybin ir kokybin savo mons koncepcij.
Geras verslo planas yra aikus

Skaitytojas turi gauti aik atsakym savo klausimus. Atsivelgdamas interesus, skaitydamas jis ymisi savo akcentus, o tai reikia, kad verslo plano struktra turi bti aiki ir logika, leidianti nesunkiai susigaudyti ir pasirinkti, kas reikia. Verslo planas tikina ne statistini duomen ir analizi gausa, o atskir teigini idstymu pagal svarb ir dmesio sutelkimu esminius dalykus. Todl visas temas, galinias sudominti skaitytojus, btina idstyti glaustai, bet pakankamai isamiai. Rekomenduotina optimali verslo plano apimtis - apie 30 puslapi, taiau gali bti keliais puslapiais didesn ar maesn. Kadangi verslo planas skaitomas nedalyvaujant jo autoriui, kuris prireikus galt atsakyti kilusius klausimus ar pateikti savo komentarus, labai svarbu mintis formuluoti aikiai ir vienareikmikai. Kiekvien plan, prie pateikiant galutin jo variant, esant galimybi, reikt pateikti bandomajam vertinimui, siekiant isiaikinti nesuprantamas vietas ir traukti papildomus komentarus.
Ger verslo plan supras ir ne technikos specialistas

Neretai pradedantieji verslininkai tikisi, kad technini detali gausa, didelis konstrukcinis planas ar smulkiu riftu ispausdintos vertinimo anketos padarys kompetentingo verslo plano spd. Taiau jie klysta. Tik labai retais atvejais pateikt mediag gilinsis technikos ekspertai. Nepamirkite, kas yra verslo plano adresatas. Danai kur kas labiau vertinamas supaprastintas pristatymas, aikinamasis brinys ar nuotrauka. Gamybos proceso ar technin gaminio informacij prireikus dera pateikti prieduose.
Geras verslo planas yra vientisas

Verslo plan paprastai rengia keletas asmen. Pabaigoje atskiri darbai sujungiami, kad nesiskirt dokumento pristatymo pobdis, isamumas ir jis neatrodyt bet kaip sudliotas. Todl pageidautina, kad varrat rengt vienas asmuo.
Gero verslo plano formos reikalavimai

Tas pats vientisumo reikalavimas galioja ir verslo plano formai. Tai gyvendinti padeda atitinkamai parinktas riftas, tvarkingai parengti ir informatyvs graniai vaizdai, turinys, puslapins antrats su mons logotipu. Verslo plan dera tvarkingai riti arba susegti.
22
23
Verslo planas
Verslo planas
4.3. Investuotoj poiris

Visas moni, kurios diegia technikos naujoves ir kurioms reikia daug pradinio kapitalo, steigimosi laikas priklauso nuo to, ar seksis pritraukti kapitalo. Profesionals investuotojai yra grieiausi js verslo idjos skms perspektyv vertintojai. Tad kaip tik juos atsivelgdami pateikite savo idjas, imokite mstyti kaip jie. Nesitenkinkite vien verslo idjos apraymu, kad ir kokia geniali ji bt. verslo plan irkite kaip prek, kuri norite parduoti investuotojui.
Ko ieko rizikos kapitalo investuotojai verslo plane? Kompetenting ir patyrusi vadov.

Visi investuotojai ypa daug dmesio skiria mons vadovams, nes gal gale nuo j gebjimo gyvendinti numatyt verslo koncepcij priklauso skm. Planuojant inovatyv versl, reikt ypa atkreipti dmes vairi gebjim derin, kuris retai kada bdingas vienam asmeniui. Komercin patirtis vertinama labiau nei mokslo laipsnis. Investuotojai taip pat vertina gebjim dirbti komandoje.
Galimybs apsaugoti inovacij ir projekto ilgaamikumo. Auganios ir (arba) didels rinkos.

Rizikos kapitalo investuotojai pirmenyb teikia toms pradedaniosioms monms, kurios per trejus metus gali pasiekti didel apyvart.
Kokias paslaugas rizikos kapitalo bendrovs teikia besikurianioms monms?

Rizikos kapitalo bendrovs paprastai atlieka kelet vaidmen: pirma, jos teikia kapital ir vadinamuosius smart money, antra, tam tikromis aplinkybmis, kai mons komanda nesugeba gyvendinti sutart tiksl, jos gali perimti vadias savo rankas.
Kas yra rizikos kapitalas?

Rizikos kapitalas - tai institucini investuotoj (pavyzdiui, rizikos kapitalo bendrovi) arba neformali investuotoj (pavyzdiui, asmen, teikiani nansin param) pinigai naujoms monms nansuoti. Tokie projektai paprastai pasiymi didelmis pelno galimybmis, bet sykiu ir nemaa nuostoli rizika. Patirtis rodo, kad i deimties rizikos kapitalo nansuot bendrovi vidutinikai tik viena dirba labai skmingai, trys auga pamau, trys vos vos gyvuoja, o trys patiria visikus nuostolius. Todl suprantama, kad rizikos kapitalo investuotojai imasi visko, kas tik manoma, kad j gaunamas pelnas atitikt rizik. Tad jie ypa intensyviai stebi mons steigimo proces, siekdami kuo geriau panaudoti visas galimybes. Kaip rizikos kapitalas dalyvauja vairiuose mons steigimo etapuose, matyti 5 paveiksle.
tikinamos koncepcijos aikiai apibrtoms tikslinms klient grupms pritraukti.

Potencials kapitalo investuotojai nori suvokti, ar aikiai sivaizduojate rink ir kaip pritrauksite klientus. Js sivaizdavimas ir vertinimai turi bti grsti realiomis, tikinamomis prielaidomis ir faktais.
Kaip isirinkti rizikos kapitalo bendrov?

Rizikos kapitalo investuotojai paprastai siekia turti daug, bet maiau nei pus mons akcij. U tai jie suteikia veiksming param ir kartu jauiasi atsakingi u verslo skm. vairios rizikos kapitalo bendrovs elgiasi skirtingai, todl verslininkai turt gerai painti savo investuotojus. Kokia rizikos kapitalo bendrov pasirenkama, neretai lemia asmeniniai investuotoj ir verslinink santykiai. Jums dera turti aik supratim to, koki nuosavybs teiss savo mon dal esate pasireng perduoti ir kokios papildomos paramos smart money forma tikits arba kokios reikia.
Aikiai suformuluotos ir, jeigu manoma, kiekybikai ireiktos naudos, kuri gaus klientas.
J geriausiai ireikia sumaj tam tikros naudos katai arba nauja nauda, gaunama u adekvaias ilaidas.
Konkurencijos analizs.
Investuotojai nra naivs. Nesakykite, kad js gaminys neturs konkurent. Isamus ir objektyvus jau esam ir potenciali konkurent pristatymas rodo, kad suvokiate pavojus, o tai kelia pasitikjim jumis. Teisikai apsaugota idja - pranaumas.
Inovatyvios preks ar paslaugos.

Prek ar paslauga ir (arba) verslo sistema turi bti inovatyvios.
Kruoptaus galimybi ir rizikos vertinimo.

Investuotojai nemgsta staigmen, ypa jeigu jos nemalonios. Realus rizikos ir numatom jos prevencini priemoni pavaizdavimas kur kas labiau tikins nei roinmis spalvomis nupietas ateities vaizdas.
Rizikos kapitalas vairiuose mons steigimo etapuose Ankstyvasis etapas Vlesnysis etapas
Pltros etapas Jungiamoji grandis ar partneriui priklausani akcij ipirkimas
Galim ijimo kanal.

Investuotojai nuo pat pradi nori inoti, kada baigsis j sipareigojimai ir kaip jie susigrins savo investicijas. Pelnas - j dalyvavimo tikslas ir prasm. Kuo didesn pltr ads Pasikeitimas js pateiktos alternatyvos, tuo bus geriau. Kaip galimyb galite nurodyti vertybini popieri emisij Vertybini popieri biroje, mons akcij pardavim kitiems akcininkams arba kitoms monms.
Finansavimo etapai
Pasirengimas
Steigimasis
Pirmasis etapas
Antrasis etapas
Treiasis etapas
mons etapai 5 pav.
Koncepcija
Steigimasis
sitvirtinimas rinkoje
Realizavimo sistemos pltra, gamini diversikacija
Trumpalaikio nansavimo permimas
Sanavimas
24
25
Verslo planas
4.4. Patarimai, kaip parengti verslo plan

Kapitalo investuotojus domina pabaigtas verslo planas, o ne jo rengimas. Jie vertina gerai parengt dokument, i kurio, jau pirm kart skaitant, galima susidaryti aik spd apie mons galimybes ir rizik. Rengiant verslo plan, visada btina turti omenyje verslo tiksl kartu su kliento nauda ir kapitalo gros potencialu.
5.Verslo plano struktra ir pagrindins dalys
Atsivelgdami projekt, parenkite pagrindinius klausimus

Rengiant verslo plan, pravartu pasinaudoti tipini klausim katalogu, taiau, kurie atsakymai verslo plan bus traukti, priklausys nuo to, kaip adate kurti vert, koki paslaug ar prek silysite. iame vadove pateikiami pagrindiniai klausimai gali bti pagrindas ruoiant savo darbo paket. ie klausimai yra tik rekomendacinio pobdio ir nebtina visus isamiai atsakyti. Kurie tinka jsikei verslo idjai atskleisti, paliekama js pai nuoirai. Galbt norsite idstyti ir iame vadove nepateiktus klausimus.
Verslo plano struktra

Verslo plano rengimas - tai kompleksin uduotis. Svarbu atsivelgti daugel atskir aspekt bei juos logika seka sistemingai inagrinti. Pradjus rengti verslo plan ir uksavus pirmsias idjas, reikt i karto visk smulkiai suplanuoti. Rekomenduotina remtis iame vadove pateikiama verslo plano struktra arba sekti verslo sistema (pavyzdiui: tyrimai ir pltra, gamyba, marketingas, realizavimas, tiekimas ir administravimas).
Tikslingai siekite galutinio rezultato

Dirbant su tokiu projektu, visada kyla pavojus pasiklysti atskirose analizse. Todl svarbu retkariais atsitraukti ir kritikai vertinti, ar pakanka informacijos ir koki papildom vert duot kitos analizs. Pradkite nuo verslo plano struktros ir nuosekliai pltokite verslo plan i viraus emyn. Tada ir paaiks, koki isami analizi reikia.
Numeravimas
Patartina visas temas ir nuorodas sunumeruoti. Labai padt tekst apdorojimo programa. Visi papildomi altiniai turi bti suriuoti pagal temas.
I pat pradi iekokite paramos

Rengdami verslo plan, nedelsdami iekokite paramos. Juk anksti susivienijus steigj komand, turini vairi technini ir komercini ini, bus lengviau sprsti uduotis. Jas galima paskirstyti tarp komandos nari priklausomai nuo j kompetencijos. Be to, nereikia baimintis anksti pasitelkti ekspertus ir patyrusius verslininkus.
Nuolat tikrinkite savo projekt

Lemiam tak skmei turi projekto aikumas ir vientisumas. Todl svarbu j pateikti Nors ir bdami skirtingi, verslo planai susideda i keleto pagrindini dali, kurios yra btinos visiems. Kartais verslo planai turi priedus, kuriuose pateikiama papildoma informacija, danai lenteli ar grak forma. bandomajam vertinimui. Nealiki skaitytojai pads irykinti silpnsias vietas, o gal net suteiks nauj svarbi impuls dirbti toliau. Ar sugebtumte per 30 sekundi pristatyti savo prek arba paslaug? JAV toks trumpas pristatymas dar vadinamas elevator pitch, nes btent tiek laiko trunka pakilti liftu General Electric Tower aukt, kuriame yra valdyba.
26
27
Verslo plano struktra ir pagrindins dalys
5.1.Verslo plano santrauka

Gera verslo plano santrauka leidia nuspti, ar dalykas bus domus. Iekau skaidri kaip stiklas mini apie ilgalaikius tikslus, verslinink komand, technologij ir padt rinkoje.
Ann Winblad, rizikos kapitalo investuotoja
mon, kuris turi bti nesunkiai suprantamas ne vien tos srities specialistams, js parodote, kad iame versle nusimanote. Verslo plano santrauk renkite ypa kruopiai. Ji gali lemti, ar bus skaitomas visas verslo planas. Atkreipkite dmes: santrauka - tai ne js verslo plano vadas, o vis svarbiausi jo sudedamj dali apibendrinimas siekiant greitai apvelgti vis plan. Verslo plano santrauka yra viena i jo sudedamj dali. Danai manoma, kad i dalis turt bti raoma paioje pabaigoje, kai pats planas jau parengtas. Kad ir kaip nusprstumte, vertinkite savo verslo plano santrauk labai kritikai. Paklauskite savs, ar i tikrj glaustai ir tiksliai suformulavote savo mons pobd. Santrauka turi bti tokia, kad galtum perskaityti ir suprasti per 510 minui. Atlikite test, pateikdami savo verslo plano santrauk asmeniui, kuris nieko neino apie js verslo idj ir jos techninius ar mokslinius dalykus.
Klausimai, padsiantys parengti verslo plan. Verslo plano santrauka 1. Prek ar paslauga Kokia js verslo idja? Ar i idja yra iskirtin? Kuo ji unikali? Ar idja yra apsaugota? Kaip yra su patentu? Kokia nauda vartotojams? Kas yra js klientai? Kas bus arba galt bti pirmieji klientai? Kokie btini tolesni ingsniai? 2. Rinka ir konkurencija Kokia yra konkurencin padtis? Kokio dydio rink ir kok augimo temp prognozuojate? 3. Marketingas ir pardavimas Koki planuojate marketingo strategij? Koki planuojate pardavimo apimt? Koki reiks gamybos pajgum? Kokiais pardavimo kanalais naudosits? 4. Verslo organizavimas Koks js mons verslo modelis? Kokius partnerysts santykius umegsite? 7. Galimybs ir rizika Kokios yra galimybs ir rizika? 8. Finans planas ir nans strategija Apibdinkite isamaus verslo planavimo rezultatus, nurodykite tiksl nans poreikio ir gros dyd. Kokia padtis su apyvarta, katais ir pelnu? Kiek apytiksliai reiks investicij? Kiek reiks nans? I kur tikits nansavimo (kokie nansavimo altiniai)? 5. Valdymas ir darbuotojai Kokia darbuotoj kompetencija ir kaip bus paskirstytos valdymo uduotys? 6. gyvendinimas Kaip bus organizuojamas js verslo idjos gyvendinimas? Kokius usibrte ilgalaikius tikslus? Kokios yra svarbiausios gairs siekiant tikslo ir kas jau padaryta? Ivardykite konkreius tolesnius ingsnius.
Verslo plano santrauka turt suadinti sprendimus priimani kapitalo investuotoj susidomjim. Joje pateikiama trumpa vis svarbiausi verslo plano aspekt apvalga. Santraukoje turt bti paaikinta prek ar paslauga, kliento gaunama nauda ir konkurencinis pranaumas, siekiamos rinkos pobdis, mastas, augimas, vadybos kompetencija, taip pat investicij poreikis ir galimas pelnas. Dert usiminti ir apie strategij, kaip ketinama siekti mons tiksl. Rizikos kapitalo investuotojas pirmiausia perskaito i santrauk. Projekto pateikimo kokyb pati savaime neprivers rizikos kapitalo investuotojo projekt paremti, taiau gali tikinti j to nedaryti. Aikiai, dalykikai ir nuosekliai idstydami sumanym steigti
28
29
5.2. Prek ar paslauga

Jei neinote, koki naud gaus klientas, reikalas beviltikas.
Bruno Weiss, verslininkas
Jeigu rinkoje jau yra panai konkurent preki ir paslaug, turite tikinamai pagrsti, kuo js pasilymas yra kitoks ir kokios papildomos naudos turs klientas, pasirinks js pasilym. velkite kliento akimis ir nuodugniai vertinkite visus pranaumus ir trkumus. Pagal tuos paius kriterijus vertinkite ir savo konkurent pasilymus. Jeigu silysite kelet inovatyvi preki ar paslaug, tuomet suskirstykite savo idjas prasmingas verslo sritis (pavyzdiui, pagal gaminius, klientus). Tuomet ias verslo sritis vien nuo kitos atskirkite.
Taip pat dert parodyti, kur gldi js inovatyvumas ir kuo esate pranaesnis u konkurentus. Patentu ar kitomis teisinmis priemonmis turtumte apsaugoti savo gamin nuo galimo padirbimo ar kopijavimo. Jeigu vis dar turite problem ar neisprst klausim, susijusi su preks ar paslaugos pltote, verslo plane visuomet nurodykite, kaip adate iuos sunkumus veikti. Js kuriama prek turi tam tikr gyvavimo cikl, t. y. pereina tam tikrus raidos etapus. 9 paveiksle vaizduojami preks gyvavimo ciklo etapai bei apyvartos, pelno ir pinig srauto raida laiko atvilgiu.
Priklausomai nuo to, koks iuo metu yra js preks gyvavimo ciklo etapas, btina pritaikyti ir strategij. Turkite omenyje, kad reikia laiku pradti rpintis kit preki krimu, nes tai garantuoja ilgalaik mons darb. Auktj technologij srityje preks ciklas yra ypa trumpas. Be to, i verslo plano bus matyti, kad velgiate ateit ir kad js mon gals gyvuoti ilg laik. Neivengiamas rizikos veiksnys yra teisin situacija. Verslo plane galite parayti, kokius leidimus, jeigu j reikia, jau esate gav, kokias sutartis jau pasirate, o k dar pateiksite vliau.
Js verslo sumanymas remiasi inovatyvia preks ar paslaugos idja bei jos nauda galutiniam vartotojui. Svarbu pabrti, kuo js prek skiriasi nuo kit preki, kurias rinkai dabar silo ar ateityje pasilys konkurentai. Btina trumpai pristatyti gaminio krimo stadij ir reikiamus tolesnius ingsnius.
Vartotojo nauda
mons steigimas preks ar paslaugos idjos pagrindu tik tada bus prasmingas, jeigu naujoji prek ar paslauga bus geresn, palyginti su anksiau pasilytosiomis. Todl paaikinkite, kokias funkcijas atliks nauja prek ar paslauga, bei pabandykite trimis aspektais kiekybikai vertinti kliento naud (r. 8 pav). Apibriant kliento naud, tikslinga paaikinti, kokio tipo klientus norite pritraukti. Preks ar paslaugos teikiama nauda vienokia bus pramons klientui ir kitokia - privaiam nam kiui. Privatus asmuo galbt mieliau pirks pigesn tos paios kokybs prek ar paslaug, o verslininkas pirmiausia atsivelgs kokybs ir laiko aspektus.
Preks ar paslaugos pltots stadija

Pavelkite tem kapitalo investuotojo, siekianio patirti kuo maiau rizikos, akimis. Pabandykite atsisakyti technini detali ir aikiai idstykite savo gaminio pltots stadij, tolesnius svarbius pltros ingsnius ir tikslus. Jau sukurtas gaminio prototipas patikina kapitalo investuotoj, kad su techniniu ikiu susidorojote. Prie verslo plano pridkite nuotrauk ar brin, jeigu tai pads geriau suprasti js gamin. Bt puiku, jei koks klientas js gaminiu ar paslauga jau naudotsi.
Idealus preks gyvavimo ciklas ir raida laiko atvilgiu

A PS P Apyvarta (A)
Trys kliento naudos aspektai
LAIKAS
KOKYB
Pinig srautas (PS) Pelnas (P) Laikas vedimas rink Augimas Branda Nuosmukis
KATAI
9 pav.
8 pav.
30
31
5.3. Rinka ir konkurencija

Klausimai, padsiantys parengti verslo plan. Prek ar paslauga Kuo js idja yra inovatyvi? Kokios technologijos iuo metu prastos? Kokios naudos i js preks ar paslaugos gaus vartotojas? kokias klient ir galutini vartotoj grupes orientuojats? Kokie js preks ar paslaugos modeliai arba versijos kokioms klient grupms ir pritaikymo bdams sukurti? Kokie yra klient poreikiai? Koki pasilysite technin prieir? Kokias teikiate preks ar paslaugos garantijas? Kokios konkurent preks jau sukurtos arba rengiamos sukurti ir kuo jos skiriasi nuo js preks? Kokie js preks ar paslaugos pranaumai ir trkumai, palyginti su konkurent prekmis ar paslaugomis? Kodl js preks ar paslaugos (arba panai konkurent gamini) dar nra rinkoje? Ar turite patentus, licencijas? Ar reikia gauti licencijas, i kur ir u koki kain? Kokius patentus, licencijas turi konkurentai? Kokios yra btinos preks pltros ir gamybos prielaidos ir ar jau sukrte jas? Koks iuo metu yra pltros etapas? Kokius tolesnius pltros ingsnius planuojate? K dar btinai reikia pasiekti? Kokiose srityse velgiate vystymosi rizik ir kaip adate ias problemas sprsite?
Jeigu nra konkurencijos, tai tikriausiai nra ir rinkos.
Brian Wood
rinkoje toki preki ar paslaug, dert verslo plane irykinti savo konkurencin pranaum palyginti su jomis. Kokios klitys trukdo patekti js rink? Kuo sunkiau j engti potencialiems konkurentams ir kuo daugiau jiems reikia investicij, tuo geresn rinkoje js pai padtis. Nustatykite, kas (pavyzdiui, naujos technologijos, statymai) turs takos rinkos pltrai ateityje ir kokia i veiksni svarba js monei. Tikslingai veikite siekdami apriboti savo darbo snaudas. Nagrinkite hipotezes, susidarykite sra klausim, kuriuos turite atsakyti, pasiymkite, kokios tam reikia informacijos ir kur jos galima gauti. Analizei btin iorin informacij danai lengviau gauti, nei priimti. Bkite iradingi ir nesibaiminkite, pasinaudokite visais informacijos altiniais: literatra (specialiais urnalais, rinkos tyrim studijomis, monograjomis), asociacij ir vairi institucij ataskaitomis, inynais (Statistikos departamento, Pramons, prekybos ir amat rm, Patent biuro, bank), internetu ir, inoma, pokalbiais. Daug naudingos informacijos neretai galima gauti tiesiog paskambinus telefonu. Pavien informacija daniausiai dar nesuteiks tiesioginio atsakymo js klausimus, taigi teks prognozuoti, vertinti. Tai darant svarbu atkreipti dmes kelet moment.
Gerai painti klientus ir j poreikius - kiekvieno verslo skms pagrindas. Tik klientai pateisina js mons gyvavim. Galiausiai jie yra tie, kurie, pirkdami js prek ar paslaug (arba jos nepirkdami), lemia, ar gyvuos js mon ir kaip skmingai gyvuos. Js prek sigis tik tie, kurie tikisi i jos daugiau naudos, nei gaut pirkdami konkurent prek arba apskritai atsisakydami pirkinio. Todl svarbu irykinti, kuo esate pranaesni u konkurentus subjektyviu kliento poiriu. Geras rinkos ir konkurent painimas - esminis js mons skms veiksnys.
Rinkos dydis ir augimas

Tiktis, kad js mons vert smarkiai augs, galima tik esant dideliam rinkos potencialui. Pabandykite imatuoti rinkos dyd klient skaiiumi ir nustatyti jos talpum pagal tai, kiek preks ar paslaugos vienet numatoma parduoti, taip pat apskaiiuokite bendr apyvart litais. Nurodykite, kokia paklausa iuo metu jau yra. Labai svarbu, paymti, kokio rinkos augimo tikits ateityje. Taip pat parodykite, kokie pagrindiniai takos veiksniai reikiasi ioje pramons akoje arba gali pradti reiktis ateityje. Atkreipkite dmes tai, kad rinkoje sveikauja ios penkios jgos: pirkjai; tiekjai; pakaitalai; varymasis su jau gyvuojaniomis monmis; potencials nauji konkurentai. Suvokite i jg tarpusavio sveik ir, jeigu manoma, inagrinkite atskirai kiekvienos j ry su savo mone. Kuo daugiau tursite pirkj ar klient, tuo sunkiau jiems bus susivienyti ir gyvendinti savo slygas, pavyzdiui, reikalauti maesns pirkimo kainos. Lygiai tas pat ir su tiekjais. Jeigu js mon priklausoma nuo keleto tiekj, greitai pajusite spaudim ir negalsite gyvendinti savo derybins pozicijos. Ar jau yra rinkoje preki, paslaug arba moni, galini js prek ar paslaug pakeisti? Jeigu yra ir jeigu ia jau seniai vyrauja stipri konkurencija, galbt engti toki rink nra prasms? Atkreipkite dmes tai, kad pakaitalai - tai ne vien panas gaminiai, bet ir pasilymai, kurie, nors ir labai skirdamiesi nuo jsikio, savo teikiama nauda vartotojams yra labai panas. Jeigu rastumte
Remkits patikimais altiniais

Daug kas gali bti neinoma, taiau jei remsits skaiiais, kuriuos paprasta patikrinti, js prognozs gis solid pamat.
Vadovaukits logika
Vertinimas turi turti login pagrind, o ne iaip susidti i pavieni mini, kurios grindiamos nepatikrintomis prielaidomis.
Palyginkite altinius
Jeigu manoma, informacij, pavyzdiui, pasisakymo, tikrinkite remdamiesi skirtingais altiniais.
Bkite iradingi
Kelias tiksl ne visuomet yra tiesus. Jeigu, pavyzdiui, vieno skaiiaus neinote, iekokite kit skaii, susijusi su iekomuoju.
Patikrinkite prasm
Dar kart kritikai vertinkite kiekvien prognoz paklausdami savs, ar i ties tai turi prasm.
32
33
Sistemingai veikite ir idstykite surinkt informacij

Rinkos iskyrimas: bendras rinkos pristatymas nurodant, koki jos segment nenagrinsite. Rinkos segmentavimas: prasmingas tikslins rinkos suskirstymas. Tiksl numatymas: kokius segmentus kada veiksite. Pozicionavimas: kokia bus js pozicija konkurent atvilgiu.
Galimi plataus vartojimo preki rinkos klient segmentavimo kriterijai: geogranis: valstyb arba gyventoj tankis (miestas, kaimas); demogranis: amius, lytis, pajamos, profesija ir t. t.; gyvenimo bdo: aktyvs vyresnio amiaus mons, alieji ir t. t.; elgsenos preks atvilgiu: vartojimo danumas, pritaikymas ir t. t.; elgsena perkant: rink prioritetai, smoningas poiris kain. Galimi gamybos priemoni rinkos klient segmentavimo kriterijai:
Nustatykite galim kiekvieno segmento tam tikro laikotarpio apyvart. Atsivelkite savo pardavimo strategij ir konkurent elgsen. Priklausomai nuo pramons akos turtumte skaiiuoti ir kainos sumajim.
atmintyje su js mons arba preks vardu, o tai reikia, kad js prek pirks. Jums gali padti ios gairs: suvokite svarbius klient poreikius ir problemas; nustatykite aikias, pakankamai dideles klient grupes; profesionaliai silykite savo prek ar pasaug; atsiribokite nuo konkurent, pabrdami savo savitum; inagrinkite subjektyvi klient reakcij; utikrinkite, kad nusipirk js prek ar paslaug klientai bt patenkinti. Kadangi pozicionavimas lemia skm rinkoje, o sykiu - ir ilgalaik js mons skm, iam aspektui dert skirti nemaai dmesio. I karto jums nepavyks pasiekti, kad pozicionavimass bt tikinamas, - tam prireiks daug darbo ir ne kart pervelgti savo koncepcij, kol ji taps pakankamai tikinama. Pirmasis atspirties takas pozicionuojant - pati idja. Kitos mintys gimsta prek pltojant, tobulinant ir modikuojant bei atsivelgiant kintant suvokim, kuris kyla bendraujant su klientais.
Konkurencija
Galiausiai apibdinkite ir savo konkurent pranaumus bei silpnsias vietas. Konkurent ir klient analiz lemia, koki konkurencijos ir marketingo strategij pasirinksite. Savo svarbius (potencialius) konkurentus vertinkite pagal tuos paius kriterijus (pavyzdiui, pagal pardavim ir apyvart, augim, rinkos dal, katus, gamini linijas, klient aptarnavim, tikslines klient grupes ir pardavimo kanalus). Bt geriausia, jei nagrindami konkurentus remtumts SWOT (pranaum, trkum, galimybi ir grsms) analize: strengths (pranaumai); weaknesses (trkumai); opportunities (galimybs); threats (grsms). Glaustai ianalizuokite svarbiausi poten-ciali konkurent padt ir palyginkite j su savja. Siekdami aikumo, venkite pernelyg daug detali. Pabandykite nustatyti, kaip ilgai ilaikysite konkurencin pranaum. Toliau reikt paaikinti, kaip elgiasi kon-kurentai (net jeigu tiesiogini konkurent ir nra) js preks pltots laikotarpiu ir vedant j rink. Ar tikits sulaukti konkurent reakcijos ir koki konkurent priemoni galima laukti: konkurencins preks pltots ar gerinimo, strategini rinkodaros priemoni ir t. t.
Rinkos segmentavimas
Apibrkite tikslines savo klient grupes ir planuojamus rezultatus rinkoje (pardavim, apyvart, rinkos dal ir peln). Suskirstykite rink dalimis. Segmentavimo kriterijus galite pasirinkti laisvai, kol nustatysite, kad vieno rinkos segmento klientai homogenikai reaguoja ir kad juos bus galima pasiekti pasitelkus tas paias pardavimo strategijos priemones. Lyginami tarpusavyje, segmentai turi aikiai skirtis vienas nuo kito.
demogranis: mons dydis, pramons aka, vieta; operatyvumo: naudojamos technologijos (pavyzdiui, skaitmenins, analogins); elgsena perkant: centralizuotas arba decentralizuotas pirkimas, pirkimo kriterijai, sutartys su tiekjais ir t. t.; kiti veiksniai: poreikio skubumas, usakymo dydis ir t. t.
Pozicionavimas konkurent atvilgiu

Kodl potencialus klientas turt pirkti kaip tik js, o ne konkurento prek? Kadangi ji vienu - klientui svarbiu - aspektu yra pranaesn u konkurento prek arba vien dl to, kad js prek jam geresn grynai emocikai ar dalykiniu poiriu. Arba, kaip pasakyt marketingo ekspertas, savo verslo idja js sukrte unikal pasilym. Pagrindin komunikacijos uduotis rinkodaroje - suformuluoti ir tvirtinti kliento atmintyje su niekuo nesupainiojam pasilym. Kalbama apie gaminio pozicionavim, preks enkl arba mon. Gerai pozicionuotos preks visada daro vartotojams tam tikr spd. Todl pagrindin pozicionavimo taisykl yra i: velkite klient akimis, siekite geriau tenkinti j poreikius, o ne pristatyti preks poymius. Pranaumai turi kristi klientams akis, siminti ir, inoma, bti svarbs. Kartu js pozicionavimas turi skirtis nuo konkurent, nes tik taip klientai simins naud, kuri silote, bei susies j savo
34
35
5.4. Marketingas ir pardavimas

Klausimai, padsiantys parengti verslo plan. Rinka ir konkurencija Kokioje pramons akoje veiksite? Kas lemia skm ioje pramons akoje? Kokia konkurencijos strategija vadovausits? Kaip gyvuoja i pramons aka? Koks vaidmuo ioje srityje tenka inovacijoms ir technologij paangai? Kiek laiko ilaikysite savo konkurencin pranaum? Kodl? Kaip js pasirodym rinkoje reaguos konkurentai? Koks bus js atsakas i reakcij? Koki esama klii engiant rink ir kaip jas galima veikti? Kokie svarbs konkurentai silo panaias prekes ar paslaugas? Koki naujovi galima tiktis i konkurent? Kaip segmentuosite rink? Kokia rinkos dalis tenka atskiriems segmentams dabar ir teks ateityje? Kas turi takos atskir rinkos segment augimui? Koks yra esamas ir bsimas atskir rinkos segment pelningumas? Kokia rinkos dalis tenka kiekvienam segmentui ir kokios siekiate? Kokia dalis iuose rinkos segmentuose tenka js konkurentams? Kokios yra tikslins js klient grups? Kokios yra tikslins js konkurent klient grups? Kas bus pirmieji js klientai? Kokia iuo metu yra paklausa? Koki gavote pasilym i klient? Kaip pritrauksite pirmuosius klientus? Kokiu mastu esate priklausomi nuo didij klient? Palyginkite pagrindini konkurent ir savo pranaumus ir trkumus. Ar pelningai dirba js konkurentai? Kokiomis marketingo strategijomis vadovaujasi js konkurentai?
Pardavimo politika Paskirstymo kanalai Preki logistika Pardavimo tarpininkai Pardavimo bdas Vieta Marketingas yra pernelyg svarbus, kad juo usiimt marketingo skyrius.
David Packard, verslininkas
jos segmentus. Preks politikai priskiriamas auktos preki ir paslaug bei klient aptarnavimo kokybs utikrinimas. Todl verslo plane vertt trumpai supaindinti su kokybs vadybos sistema. Klient mokymas ar klient aptarnavimo tarnyba galt bti papildomi veiksniai, skatinantys rinktis js silom prek. Trumpai su jais supaindinkite. Pristatydami preks politik, turtumte skirti dmesio ir preki asortimentui. Kalbdami apie inovacij, usiminkite ir apie esant, ir apie planuojam gaminio model. Nurodykite, kaip planuojate pltoti gamini palet.
Neivengiamas gerai apgalvotos verslo koncepcijos elementas yra pagrstas marketingo ir pardavimo veiksm planas. Reikia tikinamai idstyti jimo rink strategij, pardavimo koncepcij ir planuojamas pardavim skatinanias priemones. Tam parengiama vadinamoji marketingo strategija. Jos pagrindas - duomenys, kuriuos surinkote atlikdami rinkos (klient) ir konkurent analiz. Apibendrindami galite vadovautis vadinamja 4 P taisykle: prek, kaina, vieta ir skatinimas (angl. Product, Price, Place, Promotion). Marketingo strategija yra keturi pagrindini priemoni - preks politikos, kain politikos, pardavimo politikos ir pardavimo skatinimo politikos - derinys (r. 10 pav.).
Kaina
Kainos pagrindas yra kliento pasirengimas sumokti reikalaujam sum. Tai prietarauja labai paplitusiai nuomonei, kad kain
Marketingo priemoni derinys

Preks politika Tiekiami elementai Kokyb Klient aptarnavimas Kiekis Dizainas Pakuot Kain politika Kaina Nuolaida Mokjimo terminai Kain diferencijavimas Finansavimo slygos Ypatingi pasilymai
Marketingo strategija
Pardavimo skatinimo politika Klasikin reklama Pardavimo skatinimas Asmeninis pardavimas Vieieji ryiai Preks pozicionavimas
10 pav.
Prek
Pltodami pirmin savo verslo idj, jau susidarte tam tikr nuomon apie savo preks savybes. Segmentuodami rink, turite pagalvoti, kuri prek ar paslauga tenkins atskir segment klient pageidavimus. Esant ribotam biudetui ir siekiant veikti koncentruotai, galima i pradi atsisakyti rinkos diferencijavimo arba aptarnauti ne visus
36 Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo
tiesiogiai lemia katai. Remdamiesi vis kat skaiiavimais (kai visi mons katai paskirstomi atitinkamai prekei ar paslaugai), nustatykite preks vieneto katus. Tai emiausia js preks kainos riba. Taiau koki kain gausite i tikrj, priklausys nuo to, kiek js pasilymas vertas klientui. Apraydami savo verslo idj arba prek, js jau pabrte naud, kuri gaus vartotojas, ir galbt ireikte j skaiiais. Palyginkite
37
numatom kain su ia nauda. Savo prielaidas galite patikslinti kalbdamiesi su potencialiais klientais. Galutin kaina priklausys nuo kliento pasirengimo mokti bei nuo js pasirinktos kainos strategijos. Be to, atkreipkite dmes tai, kad kaina ir ateityje turi dengti susidaranius katus. Prieingu atveju rekomenduotina versl skubiai nutraukti arba geriau jo net nepradti. Nustaius preks kain, gali tekti visk perskaiiuoti i naujo. Pamstykite, kur galima sutaupyti l nepakenkiant preks ar paslaugos patrauklumui. Koki kainos strategij pasirinkti, priklauso nuo js tikslo: ar norite su maa kaina greitai perskrosti rink (skverbimosi strategija), ar i pat pradi siekiate gauti kuo daugiau pelno (nugriebimo strategija)? Besikurianios mons daniausiai taiko nugriebimo strategij: Inovatyvi prek po vis svarstym pirkjai vertina kaip geresn, todl ji gali bti brangesn. Jeigu rinkai pateiksite tikr naujov, js mon kur laik bus monopolist. Galite tuo pasinaudoti ir iuo laikotarpiu pareikalauti didesns kainos. Didesn kaina lemia didesn mar ir suteikia naujoms monms galimyb paioms nansuoti savo augim. Tada naujos investicijos nansuojamos i pelno, ir galima atsisakyti svetimo kapitalo. Kai pradin kaina didesn, daugiau galimybi ateityje j sumainti ir taip pasinaudoti teigiamu kanos majimo poveikiu. Kaina danai laikoma kokybs rodikliu. Taikant skverbimosi strategij, kitaip nei pasirinkus nugriebimo strategij, reikia daugiau pradini investicij siekiant patenkinti didesn paklaus. Taiau kartais prasmingiau taikyti skverbimosi strategij: Jei pradin kaina maesn, galima pritraukti daugiau klient ir uimti didesn dal rinkos. Didels ksuotos (nekintamosios) ilaidos. Verslas, turintis daug ksuot (nekintamj) ilaid, nori kuo greiiau pasiekti didel klient rat, kad greiiau apsimokt. Nauj standart sukrimas. Pavyzdiui, Netscape pateik savo interneto narykl nemokamai ir taip nustat nauj standart. Apple su Macintosh vadovavosi nugriebimo strategija ir praleido galimyb j tvirtinti rinkoje kaip standart.
Konkurencija. Jeigu eiti rink yra maai klii ir jeigu nesitikima didels konkurencijos, taikant skverbimosi strategij, galima greiiau u konkurentus uimti didel dal rinkos. iuo atveju reikia atsakyti sau pagrindin klausim, ar besikurianiai monei apskritai verta imtis tokio verslo. Kalbant apie inovatyvias prekes, dera atkreipti dmes tai, kad: kaina nra svarbiausias pardavimo argumentas; silytojai kainos reikm danai pervertina; u geresns kokybs prek bei aikiau ireikt jos naud klientai pasireng mokti brangiau; u pasilymo kain danai svarbesnis yra visas preki asortimentas, pardavjo lankstumas, trumpas tiekimo laikas ir patikimumas; nepriklausomai nuo to, koki kain politik pasirinksite i pradi, ateityje j vis reiks patikrinti ir pritaikyti prie esamos situacijos siekiant optimizuoti viso preks ar paslaugos gyvavimo ciklo metu. Kita vertus, pozicionavimo politika taip pat lemia kainos strategijos sprendimus. Savo verslo plane trumpai paminkite, koki nuolaid ir garantij teiksite savo klientams.
Atkreipkite dmes tai, kad tiesiogiai bendraudami su klientais galsite greiiau reaguoti j poreikius ir pokyius. is sprendimas lemia js mons organizacin struktr. Pardavimo kanal pasirinkimas glaudiai susijs ir su kitais marketingo sprendimais. Pardavimo bdus galima suskirstyti tiesiogin pardavim ir keli pakop kanalus. Technikos, ypa informacini technologij, pltra pastaraisiais metais stipriai praplt pardavimo kanal spektr. Mamenins prekybos sandoriai su kitais. Preks parduodamos per mamenins prekybos tinkl, galint gerai prieiti prie potenciali klient. Parduodant svarbu gauti ger viet lentynoje, bet to, savaime suprantama, trokta ir konkurentai, todl i vieta yra atitinkamai brangesn. Be to, kad apskritai bt traukta mamenins prekybos asortiment, prek turi garantuoti ger peln. Iors atstovai. Specializuotos mons kaip agentai pardavinja vairi gamintoj prekes, perimdamos pardavjo funkcij. Iors agentai yra santykinai brangs, bet tik tada, kai parduoda skmingai. Nieko neparduodami, jie negaus ir joki komisini. Tuo is kanalas patrauklus naujoms monms, nes rizika yra ribota. Vis dlto rasti ger agent danai nra paprasta. Franiz. U atitinkam licencijos mokest verslo idj savarankikai gyvendina kiti, o franizs davjas ir toliau nustato verslo politik (inomas pavyzdys - McDonald). Franizs bdu galima greitai iplisti geograkai ir be dideli savo investicij kontroliuoti pardavimo koncepcij. Didmenin prekyba. Maai monei neretai sunku rpintis santykiais su gausybe mameninink. Didmenininkas, turintis gerus ryius su mamenins prekybos tinklu, gali perimti pardavimo funkcij. Jis gali padti skverbtis rink ir sykiu mainti realizacijos katus. Kita vertus, u savo veikl didmenininkai reikalauja tam tikros pelno dalies. Nuosavos pardavimo vietos. Parduoti savose parduotuvse pasirenkama tada, kai pasilai lemiam tak daro pats pirkimo procesas ir kai siekiant uimti rink didelis parduotuvi tinklas nebtinas. Nuosavoms parduotuvms reikia investicij, taiau jos galina geriausiai kontroliuoti pardavimo proces.
Nuosavi pardavimo darbuotojai. Toks realizacijos bdas pirmiausia pasirenkamas prekiaujant itin kompleksinmis prekmis (pavyzdiui, ilgalaikiu turtu), kai pardavjas turi turti daug ini apie gamin. Asmeniniams klient vizitams reikia nemaai snaud, todl klient skaiius turi bti ribotas. Savi pardavimo darbuotojai - gana brangus pardavimo kanalas ir apsimoka tik realizuojant sudtingas prekes. Tiesioginiai laikai. Pasirinkti klientai tiesiogin reklam gauna patu. Asmen adresus, suriuotus pagal pageidaujamus kriterijus, galima nusipirkti. Tiesiogini laik skm priklauso nuo to, ar skaitytojai jais susidoms i karto, nes prieingu atveju laikai atsidurs iukli dje. Skambui centras. Reklama skatina klientus usisakyti prek telefonu. Taip paprastas prekes galima pateikti plaiajai visuomenei ir nereikia parduotuvi. Skambui centro paslaugas galite sigyti ir i specializuot moni.
Vieta
Js preks arba paslaugos turi pasiekti klientus. U io paprasto teiginio slypi kitas svarbus marketingo sprendimas - kokiais pardavimo kanalais naudosits parduodami savo prek? Kok padavimo kanalo pasirinkti, lemia vairs veiksniai. Pavyzdiui: Kiek yra potenciali klient? Kas jie - mons ar privats asmenys? Kokiam pirkimo bdui jie teikia pirmenyb? Ar parduodant prek reikia paaikinimo? Ar galima prek sandliuoti ilgesn laik? Kokiai klasei - auktesni ar emesni kain - priklauso i prek? Turite apsvarstyti, ar js mon pati rpinsis pardavimu, ar i funkcij patiks kitiems. Pradioje tiesioginis pardavimas beveik visada susijs su didesniais katais nei pardavimas per tarpininkus. Taiau tarpininkai u savo paslaugas reikalauja tam tikros pelno dalies, todl gerai apsvarstykite, kuri alternatyva strategikai palankesn. Tiesioginis pardavimas bdingas technikai sudtingiems gaminiams, kai reikia isami konsultacij. Jei preks technin prieira nra sudtinga, galima j realizuoti netiesioginio pardavimo bdu.
38
39
Internetas. Tai daug galimybi atveriantis pardavimo kanalas. Nesvarbu, kas bus js klientai - mons ar galutiniai vartotojai, turite apsisprsti, kaip prekiausite internetu: patys ar per tarpininkus. Jeigu rinksits pirmj variant, nepamirkite kompiuterins ir programins rangos bei personalo kat. Antruoju atveju u gautas paslaugas teks mokti monei, teikianiai jums pardavimo internete paslaugas.
parodos ir mugs; lankymasis pas klientus; klasikin reklama laikraiuose, urnaluose, specializuotuose urnaluose, radijuje, televizijoje, kine; tiesioginis marketingas: laikai, telefon skambuiai pasirinktiems klientams, internetas; vieieji ryiai - labdaros akcijos ir kita humanika veikla pads sukurti ger mons vaizd; pardavimo skatinimas: vairios loterijos, degustacijos ar dovan ekiai. Reklama yra brangi, tad pernelyg nevaistykite savo l. Tiksliai apskaiiuokite, kiek reklamos galite leisti vienam pardavimui, o tada pasirinkite komunikacijos priemon. Veiksmingesn yra tikslin reklama. Stenkits pasiekti asmenis, kurie priima sprendim pirkti arba turi tam takos.
Klausimai, padsiantys parengti verslo plan. Marketingas ir pardavimas Kokiuose segmentuose eisite rink? Koki rinkos dal kiekviename rinkos segmente norite gyti? Koki prek norite gaminti: universali, skirt visiems segmentams, ar pritaikyt prie atskir segment reikalavim? Kokios pardavimo apimties siekiate (isams duomenys apie kiekvien rinkos segment)? Koki planuojate gamybos ar paslaug apimt? Kaip ir kokiomis snaudomis gamybos ar paslaug apimt per trump laik galtumte priderinti prie paklausos? Kiekybiniu poiriu vertinkite naud, kuri klientas gaus i js preks. Ar remsits skverbimosi strategija, ar numatote i pat pradi nusigriebti kuo daugiau pelno? Pagrskite savo sprendim! Koki numatote galutin pardavimo kain? Pagal kokius kriterijus j nustatte? Kokia js preks ar paslaugos kaina kiekvienoje tikslinje klient grupje? Kiek kainuoja pristatyti js prek arba teikti js paslaug? Koki planuojate apyvart? Kaip pasiskirstys pardavimas ir koki rezultat tikits kiekvienoje tikslinje klient grupje? Kaip pritrauksite tikslini klient grupi dmes savo prek ar paslaug? Kokios marketingo ilaidos numatomos i pradi ir vliau? Kokias reklamos priemones naudosite? Kaip atrodo tipinis preks pardavimo ar paslaugos teikimo procesas? Kokias tikslines klient grupes ir kokiais pardavimo kanalais pasieksite? Kokie reikalavimai (darbuotoj skaiiaus, kvalikacijos ir aprpinimo specialiomis mediagomis) keliami pardavimo skyriui, kad bt skmingai gyvendinta marketingo strategija? Kokias numatote to ilaidas? Kiek prireiks laiko ir pajg vienam klientui pritraukti? Ar bus sunku ir kiek atsieis ilgalaikis vieno kliento ilaikymas? Kaip ketinate pritraukti pirmuosius klientus? Koki reikm skirsite techninei prieirai? Kokias numatote kokyb utikrinanias priemones? Koki tolesni ingsni prireiks preks ar paslaugos pasilymui parengti? Sudarykite kalendorin plan, nurodydami svarbiausias gaires!
Pardavimo skatinimas
Kad atkreipt dmes js pasilym, potencials klientai turi apskritai j inoti. Todl reikia j reklamuoti: atkreipti vartotoj dmes ir informuoti. Reklamos uduotis - tikinti ir kurti pasitikjim. Ji turi paaikinti klientui js preks ar paslaugos naud, o sykiu pabrti, kad i prek ar paslauga geriau tenkina jo poreikius nei konkurencini rm pasilymai ar alternatyvs sprendimai. Kliento dmes gali patraukti vairios priemons:
40
41
5.5.Verslo organizavimas
Organizacijos gyvuoja tam, kad suteikt paprastiems monms galimyb atlikti nepaprastus darbus.
Ted Lewitt, Harvard Business Review redaktorius
kas nors kitas. Judjimas specializacijos link - bendrai pastebima ekonomikos tendencija. Steigiant mon, specializacija ypa svarbi. Savo energij turtumte nukreipti tik kelet verslo sistemos ingsni. Net iandieninis programins rangos gigantas Microsoft pradioje jgas sutelk iimtinai DOS operacins sistemos pltr, o visas kitas verslo sistemos funkcijas tada perm IBM.
Pavyzdin organizacin steigiamos mons struktra

mons vadovas
Verslo sistema
Kiekviena verslininko uduotis susideda i atskir veikl. Jas sistemingai apraius, galima atpainti verslo sistem. Verslo sistemos modelis atspindi mons veiksmus, btinus paruoti galutiniam produktui ir pateikti j klientui. Kad bt aikiau, jie sujungiami funkcinius blokus. Tai padeda geriau suprasti komercin mons veikl, j sistemingai apgalvoti ir aikiai pavaizduoti. Pati bendriausia verslo sistema, tinkama beveik visoms monms, pavaizduota 11 paveiksle.
Verslo organizavimas
Galvodami apie verslo sistem, turite apsvarstyti dar ir kelet organizacini klausim. Svarbiausia - aikiai apibrti kompetencij ir atsakomyb bei sukurti paprast keli pakop organizacij. Bt tikslinga atskirai paruoti organizacijos struktr (r. 12 pav.) ir 12 pav. Tyrimai ir pltra Gamyba Marketingas Finansai
Personalas ir administracija
Bendrasis verslo modelis Tyrimai ir pltra Gamyba Marketingas Pardavimas Aptarnavimas

11 pav. model galite pasitelkti kaip ieities tak savo verslo sistemai kurti. Norint j gyvendinti, reikia pritaikyti prie atitinkamos situacijos ir sukonkretinti. Pavyzdiui, gamybos monei bt tikslinga gamybos etap suskirstyti kelet atskir pakop: aliav pirkimo ir paruoimo, sudedamj dali gamybos ir montavimo. Pardavimo etap galbt taip pat vertt suskirstyti smulkesnes atkarpas: logistikos, didmenins ir mamenins prekybos. Tai, kas konkreiu atveju prasminga, priklauso nuo pramons akos, kurioje veikiate ir, inoma, nuo js mons. Universalins parduotuvs verslo sistema gerokai skirsis nuo tiesioginio tiekimo mons verslo sistemos, nors i dalies jos abi parduoda tas paias prekes. Bendrai galiojani verslo sistemos taisykli ar standart nra: js verslo sistema turi bti logika ir iki galo apgalvota, bet nepernelyg kompleksin! Susitelkite pagrindines savo verslo sistemos dalis. Dviej ar trij asmen komanda pati viena negals efektyviai atlikti vis uduoi. Tiksliai apgalvokite, kaip veiksmingiausiai panaudoti savo laik ir sukurti daugiausia naudos vartotojams. Dmesio verta uuomina: jeigu suvokte, i koki ingsni susideda js verslo sistema, pasirinkite i j tuos, kuriuos patys galtumte atlikti geriau nei veiklos organizavimo plan. Atsivelgdami organizacijos struktr, apsvarstykite, kokie asmenys (kas) koki veikl (k) atlieka ir koki jiems reiks priemoni tam darbui atlikti. I veiklos organizavimo plano aikja usakym seka laiko atvilgiu (kada) ir preks ar paslaugos atlikimo vieta (kur). Visa kita priklausys nuo verslo veiklos poreikio. Venkite dalyti atsakomyb socialistinio valdymo pavyzdiu. Js organizacija turi bti lanksti ir galinti nuolat prisitaikyti prie nauj aplinkybi - tiktina, kad pirmaisiais metais privalsite savo mon reorganizuoti. Nustat, kas u k kiekvienoje srityje atsako, traukite dar tokias bendras funkcijas kaip valdymas, personalas, nansai ir administracija. Tuomet js organizacija bus visikai veikianti. Kai organizacija paprasta, bet kuris komandos narys gali perimti aikiai sutartas uduotis ir iki galo savarankikai jas atlikti. Taiau kiekvienas bent trumpam turt gebti ir kit komandos nar pavaduoti. Kalbant apie organizacin struktr, btina apibrti ir mons nuosavybs santykius. Remdamiesi numatytja verslinink komanda, turite nustatyti, kokia yra kiekvieno jos nario turto dalis versle ir kaip atrodys verslo nuosavybs pasidalijimas atsiradus nauj darbuotoj. Tok dalyvavim versle galima ireikti, pavyzdiui, apyvartos pelno procentins dalies, pardavimo pelno procentins dalies ir pan. atlygiu. Papildomas atlyginimas darbuotojams suteiks daugiau pasitenkinimo ir motyvacijos, o jums tai garantuos prityrusius darbuotojus.
42 Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo
mons veiklos vieta

Pirmiausia turite savs paklausti, ar tai, kur bus pasirinkta mons buveins vieta, gali turti takos jos skmei. Priklausomai nuo to, koks bus atsakymas, investuokite savo laik ir ilaidas iekodami tinkamos vietos. monms, praktikuojanioms tiesiogin pardavim, svarbu bti arti savo klient. Tinkamai pasirinkta mons buveins vieta susijusi su pardavimo sistema ir speciniais verslo veiksniais. Toki veiksni pavyzdiai: specins aplinkos btinyb (pavyzdiui, Silicon Valley: auktj technologij aplinka leidia dalytis informacija); tinkami darbuotojai; infrastruktra, susisiekimo galimybs, nuomos ir ems sklyp kainos; konkurencinis intensyvumas aplinkoje; rinkos artumas; pasiekiamos rinkos dydis; nansavimo galimybs, pavyzdiui, valstybinis region skatinimas; aliav artumas. Trumpai pakomentuokite pasirinktj
gebjimus: ar gali prieiti prie pardavimo kanal ir kit klient, kuri iaip nepasiektumte? ar yra pakankamai dideli, augantys ir nansikai stiprs? ar yra gij prijim prie preks enklo? ar turi pakankamai panai preki ir technologij patirties?
buveins viet.
Patys darysite ar pirksite paslaugas?

Apibr savo verslo sistem, apmstykite, koki veikl atliksite patys, o k, pavyzdiui, buhalterij, personalo reikalus, perduosite tretiesiems asmenims. Naujai monei ypa svarbu, kaip ji bendradarbiaus su kitais. Galimus partnerius vertinkite pagal:
43
naudojimsi: ar partneri technologijos gali bti naudingos js verslui? ar siloma pagalba tyrim ir pltros, instaliavimo laikotarpiu bei gyvendinant marketingo strategij? suderinamum: ar dera tarpusavyje js tikslai, rizikos veiksniai ir verslo kultra? ar dera rminio enklo politika? ar nra interes konkurencijos kitose veiklos srityse? Nepamirkite, kad kiekviena bendradarbiavimo forma turi tiek pranaum, tiek trkum: Laisvi, neudedantys pareigos partnerysts santykiai n vienai aliai nereikia dideli sipareigojim. Abi alys partnerysts santykius gali nutraukti paprastai ir greitai, taiau nuolat patiria netikrumo jausm, kad gali staiga nutrkti tiekimas ar realizacija. Be to, tiekjas tik i dalies tenkins kliento poreikius, nes individualiai suderint preki jis negals panaudoti kitur. ie santykiai bdingi masins gamybos arba prast paslaug teikimo sritims, kur nesunku rasti tiek nauj tiekj, tiek ir pirkj. Glauds partnerysts ryiai, kai partnerius sieja stipri tarpusavio priklausomyb, ypa bdingi specializuot preki ir paslaug sritims arba kai prekybos apimtis labai didel. Taip abi alys usitikrina tvirtus santykius ir galimyb susitelkti savo pranaumus bei naudotis stipriosiomis partnerio vietomis. Trkumas yra tas, kad, js tiekjui ar pirkjui pasitraukus, negalsite be didesni laiko ar kat nuostoli ilaikyti savo produkcijos ir utikrinti i specini preki pardavimo. Dl to, prie apsisprsdami keistis specializuotomis prekmis ar paslaugomis, atidiai rinkits partner.
Yra keletas skmingos partnerysts prielaid. Nauda abiem alims. Be ios prielaidos partneryst ilgai negyvuos. Rizika ir investicijos. Partnerysts santykiuose slypi rizika, kuri esant geriems santykiams danai pamirtama. Pavyzdiui, tiekjas, dirbantis vienam klientui, gali patekti kebli padt, jeigu jo klientas staiga sumains gamyb ir prads pirkti maiau sudedamj dali. Pirkjas taip pat gali patekti sunki situacij, jei pasitraukia svarbus tiekjas (itiktas bankroto, kilus gaisrui ar streikui). Reikia i anksto apgalvoti ir sutartyse numatyti rizik bei galimus nansinius sunkumus. Partnerysts nutraukimas. Kaip ir tarp moni, taip ir verslo santykiuose gali kilti tampa ir atsirasti netoleruotin situacij. Todl i pat pradi numatykite, kokiomis slygomis vienas i partneri gali nutraukti partnerysts santykius. Apsvarstykite ir nurodykite verslo plane, kaip ir su kuo bendradarbiautumte vliau. Js jaunai monei partneryst teikia galimyb pasinaudoti inom moni pranaumais ir vis dmes skirti savo pltrai. Tai leis js monei augti spariau, nei tai bt manoma dirbant pavieniui.
Klausimai, padsiantys parengti verslo plan. Verslo organizavimas Koks js verslo modelis (js indlis bendros verts krimo procese, skaitant tiekjus ir pirkjus)? Kokia js preks ar paslaugos verslo sistema? K darysite patys, o kokias paslaugas pirksite? Kokiai veiklai skirsite daugiausia dmesio? Kokia funkcin ir organizacin js mons struktra? Su kokiais partneriais bendradarbiausite? Kokie bendradarbiavimo pranaumai jums ir js partneriams? Kokio personalo reikia numatytai prekei gaminti ar paslaugai teikti? Kokius laiko, personalo ir mediag iteklius numatote tolesniuose pltros etapuose?
44
45
5.6.Verslo valdymas ir personalas

Investuoju mog, ne idj.
Eugene Kleiner, rizikos kapitalo investuotojas
k kreipia dmes profesionals investuotojai?

Ar komanda jau yra dirbusi kartu anksiau? Ar komandos nariai turi reikiamos patirties? Ar mons steigjai ino savo silpnsias vietas ir ar pasireng ias spragas ukaiyti? Ar steigjai susitar dl bsim vaidmen? Ar aiks mons nuosavybs santykiai? Ar komandos nariai siekia t pai tiksl? Ar labai jaunoje komandoje yra vyresnis narys, turintis komercins ir vadybos patirties? Nevenkite nurodyti savo konsultant. Niekas negimsta mokdamas, o tai, kad pasitelkte tinkamus konsultantus, pavyzdiui, patyrusius verslininkus, auditorius, viej ryi agentr ar moni konsultantus, liudija js profesionalum ir nuramina investuotoj. Patariama kuo anksiau pradti iekoti tinkam partneri. Komandos formavimas, kuris atima laiko ir reikalauja daug kruoptumo, taip pat lemia mons skm.
Klausimai, padsiantys rengti verslo plan. Personalas Kas yra js komandos nariai ir kuo jie pasiymi: isilavinimu, darbo patirtimi, iniomis, rezultatais, profesine kompetencija? Kaip ie gebjimai monje papildo vienas kit? Kokios patirties ir gebjim komandai trksta? Kaip ir kuo rengiats komand papildyti? Ko siekia komandos nariai steigdami mon? Ar komandos nariai jau yra dirb kartu?
Kapitalo investuotojai prie valdymo temos danai pereina perskait verslo plano santrauk, nes nori inoti, ar verslinink komanda turi perspektyviai monei btin ini. Pradedantieji verslininkai danai nepakankamai vertina klausim ir idsto j neisamiai arba nepagrstai. Kruopiai parenkite darbuotojams skirtj verslo plano dal. Irykinkite t j kvalikacij, patirt ir kitus gebjimus, kurie svarbs gyvendinant projekt. Profesin patirtis ir laimjimai svarbesni nei mokslinis laipsnis. Numatant darbuotojui vadovo pareigas, btina tai pagrsti. Galima pridti komandos nari gyvenimo apraymus.
Stiprios verslinink komandos poymiai:

bendra vizija - visi siekia skms; vienas kit papildantys gebjimai ir pranaumai; paprastai trys - ei asmenys; komanda vieninga, ypa sunkiose situacijose; nepasiduoda itikus neskmei, pasirengusi veikti klitis antru ar treiu bandymu. Paaikinkite, kaip monje pasidalyta atsakomyb, ir nurodykite, kur dar reikt pastiprinimo arba koki ini monei dar trksta. Atliktinas uduotis pravartu palyginti su komandos nari gebjimais.
Personalo planavimas
Spariai auganti nauja mon neivengiamai susiduria su sistemingu personalo planavimu. monei augant, reikia daugiau personalo: nauji darbuotojai atrenkami, traukiami organizacij, mokomi. Aikiai suformuluokite pareig prolius, kurie pads tikslingai iekoti nauj darbuotoj. Nors klesti didel bedarbyst, kvalikuot ir atitinkamos specializacijos darbuotoj rasti nelengva. Planuodami personal, numatykite tam btinus katus. Juos lemia vairs veiksniai, pavyzdiui: pramons aka, darbuotojo kvalikacija, amius ir profesin patirtis, darbo rinkos situacija regione.
46
47
5.7. gyvendinimas
Versle - kaip ir aidiant achmatais: norint laimti, reikia numatyti kelet jim priek.
William A. Sahlmann, profesorius
gyvendinimo plano pateikimas

Susitelkite pagrindinius etapus ir svarbiausias ssajas. Paprastai pakanka trij dalyk: stulpelinio gyvendinimo grako; svarbiausi darb paketo; tarpusavio priklausomybs ryi dirbant. Ir dar keli patarimai: Suskirstykite uduotis atskiras dalis, formuluokite jas aikiai, nedetalizuodami. Jeigu kuo nors abejojate (pavyzdiui, kiek trunka viena ar kita veikla), pasiklauskite specialist. Nustatykite prioritetus, kuo labiau mainkite rizik.
Klausimai, padsiantys parengti verslo plan. gyvendinimas Kokie pagrindiniai js mons augimo momentai ir kada jie bus gyvendinti? Kokius svarbiausius darb paketus planuojate? Kokias uduotis bus sunkiausia gyvendinti? Koks yra trumpalaikis investicij planas? Kokias investicijas planuojate ilgainiui (per 3-5 metus)? Kada i investicij prireiks?
Investuotojai nori tiksliai inoti, kaip sivaizduojate tolesn savo mons raid. Jiems, taip pat verslo partneriams pateikdami real penkeri met plan, sudarysite patikimo partnerio spd. Tai jums leis apsvarstyti vairius veiksmus ir tarpusavio priklausomyb. Jeigu vadovausits klaidingais - pirmiausia pernelyg optimistiniais - planiniais tikslais, monei gali kilti pavojus.
48
49
5.8. Galimybs ir rizika

Vienas didiausi mit apie verslininkus - kad jie yra drss nutrktgalviai. Kiekvienas protingas mogus siekia ivengti rizikos.
William A. Sahlmann, profesorius
kuriame reikia nurodyti svarbiausius duomenis. Pirmiausia nustatykite: rinkos galimybes (galimyb augti ir preki poreikis); rinkos rizik (konkurencija, preki pakaitalai); nansin rizik (likvidumo ilaikymas). ie skaiiavimai pads rizikos kapitalo investuotojams tiksliau vertinti investicij rizik. Varijuodami duomenis (pavyzdiui, kainos, pardavimo), parodykite, kaip esant vairiems scenarijams kinta svarbiausi skaiiai (jautrumo analiz). Realiai pavaizduokite galimybes ir rizik. N vienos mons nemanoma sukurti be tam tikros rizikos. Parodykite, kad inote, kokia rizika jums gresia, ir kad atsivelgte j planuodami.
Klausimai, padsiantys parengti verslo plan. Galimybs ir rizika Kokias regite ypatingas savo mons verslo galimybes? Kaip iomis galimybmis pasinaudosite? Kokia rizika (rinka, konkurencija, technologija, pltra) yra tiktiniausia gyvendinant js verslo sumanym? Kaip tikits i rizik veikti?
Jaunos, spariai auganios mons turi i anksto numatyti ateities gaires. J pltra ir veiklos galimybs labai priklauso nuo gebjimo anksti atpainti rizik ir j efektyviai veikti. iame verslo plano skyriuje kalbama apie real galimybi ir rizikos vertinim. Numatykite, koki teigiam ir neigiam padarini jos galt turti js monei. Trumpai apraykite, kaip reaguotumte susidr su rizika, kad nuostoli bt kuo maiau. Sudarykite alternatyv plan, atitinkant bendr verslo koncepcij. Pasitikrinkite savo plan nustatydami galimus nukrypimus nuo jo. Rekomenduotina parengti optimistin ir pesimistin verslo scenarij,
50
51
5.9. Finans planas ir nans strategija

Finans svoka yra daugiareikm. Siaurja prasme nansai - tai l, priklausani monei, organizacijai ar valstybei, visuma, plaija prasme - moni, organizacij ar valstybs l sudarymo, paskirstymo ir naudojimo sistema. Yra vairi odio nansai kilms versij, pavyzdiui, i angl. ne pinigin bausm, bauda, vok. Finte apgaul, gudrumas (mat Vokietijoje XVI-XVII a. nansai reik apgaul, palkan lupikavim, neteist priespaud). tikinamiausia i j - kad is odis kils i lot. nare baigti, suskaiiuoti iki galo. Analizuojant svarbu atskirti mons nansus, apskait ir nans valdym, nors visi ie komponentai turi sudaryti darni visum. Bendrja prasme mons nansai - tai nans itekliai, kuriais ji disponuoja, apskaita - tai t nans itekli, u juos sigyto turto ir udirbt pajam suskirstymas ir suskaiiavimas, o nans valdymas suprantamas kaip nansini sprendim primimo procesas. Finansai neatskiriami nuo nans valdymo, nes neutenka pinig turti, reikia juos ilaikyti ir dauginti. Finans valdymas apima mons: pinigini itekli kaupim; paskirstym; naudojimo kontrol. Finans valdymo tikslas siaurja prasme - aprpinti versl pinigais ir gauti i jo pelno, plaija prasme - didinti savinink turt. Maksimalaus pelno siekianti mon turi nuolat analizuoti savo gamybins ir nansins veiklos rezultatus, sukurti tiksli ilaid apskaitos sistem, siekti optimalaus udirbt pajam ir ilaid santykio bei efektyviai panaudoti visus iteklius. rodyta, kad mons veiklos skm daug priklauso nuo jos vykdomos nans valdymo politikos, nansini sprendim tikslingumo ir pagrstumo, vadov gebjimo numatyti padarinius, vertinti ir valdyti rizikos veiksnius. Balansas - tai ataskaita, kurioje atsispindi valdomas turtas, mons nansins veiklos rezultatus lemia priimami valdymo sprendimai. Nuo nansini sprendim priklauso mons nansavimo altiniai, sipareigojim struktra ir dydis, rizikos laipsnis, turto dydis ir struktra. Kiekvienas vadovas nort priimti tik tinkamus sprendimus, leidianius gauti geriausi rezultat. Sprendimai priimami nansini ataskait analizs pagrindu. Svarbiausias nansini sprendim bruoas tas, kad visi jie nukreipti ateit. Pinig sraut ataskaita - dokumentas, atspindintis apskait traukiam pinigini l pokyt dl prastins veiklos: gamybos, paslaug teikimo, investicins ar nansins veiklos. ioje ataskaitoje vaizduojamos visos mons kins operacijos, kuriose naudojami pinigai. mon gauna grynj pinig i toki altini kaip grynasis pelnas, sumajs debitori siskolinimas, sumajusios atsargos, padidjs kreditori siskolinimas, ilgalaikio turto pardavimas, padidjs siskolinimas ir pan. monje grynj pinig sumaja tada, kai sumaja kreditori siskolinimas, padidja debitori siskolinimas, sigyjama ilgalaikio turto ar vertybini popieri, suformuotas i savinink nuosavybs ir vairi skolini. Pelno (nuostoli) ataskaita atspindi laiko tarpo (dienos, savaits, mnesio, ketvirio, met ir t. t.) veiklos efektyvum - peln, gaut panaudojus turim turt, suformuot i ksuot nansavimo altini. Pagal turin nansiniai sprendimai skirstomi : investicinius, numatanius, kokioms sritims ir kokiam turtui gyti bus panaudotos mons pinigins los; nansavimo, numatanius mons turto nansavimo altinius. mons turto dydis lemia jos veiklos arba gamybos mast. Ataskaitos, kuri informacija remiantis priimami sprendimai, bna dvejopos: ataskaitinio laikotarpio, atspindinios prajusio laiko tarpo veiklos rodiklius; prognozinio laikotarpio, atspindinios numatomo laiko tarpo planinius rodiklius. Plaiausiai naudojamos: pelno (nuostoli) ataskaitos; balansas; pinig sraut ataskaitos. RODIKLIS Pardavimas ir paslaugos Pardavimo pajamos Parduot preki ir paslaug savikaina Bendrasis pelnas (+), nuostoliai (-) Veiklos snaudos Veiklos pelnas (+), nuostoliai (-) Kita veikla Finansin ir investicin veikla Pajamos Snaudos prastins veiklos pelnas (+), nuostoliai (-) prie apmokestinant Ypatingoji veikla Pagaut Netektys Ataskaitini met pelnas (+), nuostoliai (-) prie apmokestinant Pelno mokestis PASKIRSTYTINAS GRYNASIS ATASKAITINI MET PELNAS (+), NUOSTOLIAI (-) 379 690 222 844 156 846 76 610 80 236 0 4 298 0 4 298 75 938 0 0 0 75 938 0 75 938 399 710 234 594 165 116 82 062 83 054 0 3 112 0 3 112 79 942 0 0 0 79 942 0 79 942 531 795 312 116 219 679 115 247 104 432 0 1 927 0 1 927 106 359 0 0 0 106 359 0 106 359 690 550 405 291 285 259 147 890 137 369 0 741 0 741 138 110 0 0 0 138 110 0 138 110 855 883 502 326 353 557 182 380 171 177 0 0 0 0 171 177 0 0 0 171 177 0 171 177 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai Pagal reikm nansinius sprendimus galima suskirstyti dvi grupes: strateginius sprendimus, kurie lemia pagrindini nansini alternatyv pasirinkim monje. Nuo j priklauso nansavimo altiniai, turto dydis, dividend politika, investicini projekt atranka. iuos sprendimus lemia mons ekonomin padtis ir bendra verslo aplinka; operatyvinius sprendimus, t. y. kasdienius sprendimus, kurie daniausiai susij su turim itekli naudojimu mons viduje. sumaja mons siskolinimas, iperkami mons vertybiniai popieriai, imokami dividendai ir pan. Duomenys apie pinig srautus yra svarbs akcininkams, vadybininkams, investuotojams ir kreditoriams. Akcininkams ir vadybininkams pinig sraut analiz rodo mons pltros poveik likvidumui, galimyb imokti dividendus ir vykdyti kitus nansinius sipareigojimus. Investuotojams ir kreditoriams svarbu, ar mon ateis teigiami pinig srautai, ar ji imoks dividendus, grins paskolas ir palkanas bei apskritai ar jos vadybininkai geba efektyviai valdyti pinig srautus. Tinkamas ir tikslus pinig sraut informacijos rengimas ir valdymas ypa svarbus spariai auganiai monei. Greitai augant jos gaminam preki ar teikiam paslaug pardavimui, tuoj pat ima didti ir aliav bei darb jgos poreikis. Reikia turti omenyje tai, kad u pateiktus iteklius btina susimokti prie pinigams u parduot produkcij atsiduriant mons kasoje arba banko sskaitoje. Taip atsiranda plyys tarp ubirbto pelno ir grynj pinig sraut, dl ko tokia mon gali spariai atsidurti prie bankroto. Pelno (nuostoli) ataskaita atlieka ias funkcijas: rodo tam tikro laikotarpio mons pajamas ir joms udirbti patirtas ilaidas; rodo peln (nuostolius), kur mon gauna i vairios veiklos. Pavyzdiui, i pelno (nuostoli) ataskaitos galima matyti, kad mons metin pajam ar ilaid didjim lm ne prastin veikla, bet, tarkim, pajamos, gautos pardavus ilgalaik turt, ar ilaidos, atsiradusios dl valiut kurso svyravimo; sujungia prajusi met mons balans su einamj met balansu. Udirbtas pelnas savinink nuosavyb didina, o patirti nuostoliai - maina. Tipinis tolesns analizs pavyzdys - tariamos mons UAB Verslo horizontai pelno (nuostoli) ataskaita (r. 1 lent.).
Pelno (nuostoli) ataskaita
UAB Verslo horizontai pelno (nuostoli) ataskaita (Lt be PVM)
1 lentel.
52
53
Pardavimas ir paslaugos - tai pagrindinis pelno (nuostoli) ataskaitos straipsnis, rodantis vis mons tam tikro laikotarpio pardavim grynaisiais pinigais ar kreditan. Net jeigu mon yra registruota PVM moktoja, pardavimas, kaip ir visos turimos ilaidos, pelno (nuostoli) ataskaitoje rodomas be PVM. Pardavimo savikain sudaro ilaidos perparduoti skirtoms aliavoms ir prekms sigyti, gamybos darbus atliekani darbinink darbo umokestis, energijos snaudos, rangos, kuri gamina produkcij, nusidvjimas ir kitos netiesiogins gamybos ilaidos (pavyzdiui, rangos taisymas). Bendrasis pelnas - tai skirtumas tarp pardavimo ir pardavimo savikainos, matuojamas procentais nuo pardavimo. Tai vienas esmini pelningumo rodikli, vadinamas bendrojo pelno mara. UAB Verslo horizontai bendrojo pelno mara sudaro 41,3 %. Jeigu mon veikia stabilioje ekonominje aplinkoje ir savo veikl pltoja jau daugel met, tai paprastai bendrojo pelno mara bgant metams yra daugiau ar maiau stabili. moni, veikiani tame paiame sektoriuje, bendrojo pelno mara taip pat danai bna panai. Taiau k tik veikl pradjusioms ar maoms monms, kurios pasiymi spariai didjaniu pardavimu, i taisykl ne visada tinka. Bgant metams, toki moni
bendrojo pelno mara turi tendencij didti. Veiklos snaudos - tai mons ilaidos, netrauktos pardavimo savikain: administracijos atlyginimai, komunalins ir ryio paslaugos, nuoma, kanceliarins preks, komandiruots, auditas, remontas, nusidvjimas ir kt. Veiklos snaudos paprastai bna pastovios ir j dydis nekinta proporcingai pardavimui. Veiklos pelnas gaunamas i bendrojo pelno atmus veiklos snaudas. Jis rodo lyg pelno, kur mon gauna i prastins veiklos, neatmus nansini snaud. Tai pelningumo rodiklis, kuriam mons savininkai ir vadovai turt skirti daugiausia dmesio. Kai mon kreipiasi bank dl nansavimo, tai bankininkams jos gaunamas veiklos pelnas yra vienas i pagrindini pelningumo rodikli, nes jis rodo, ar mon pakankamai udirba, kad sugebt mokti palkanas. Kitas svarbus rodiklis - veiklos pelnas prie nusidvjim, palkanas bei mokesius (sutrumpintai - EBITDA). Jis apskaiiuojamas prie veiklos pelno pridedant nusidvjimo ir amortizacijos snaudas. UAB Verslo horizontai nusidvjimo snaudos 1 metais sudar 14 923 Lt, o EBITDA - 95 159 Lt. Nors statym patvirtintose nansini ataskait formose is rodiklis nenurodomas, taiau kiekvienai monei pravartu j iskirti ir naudoti ataskaitose savo vidinms reikmms. EBITDA rodo, kok pinig sraut mon gauna i savo veiklos. is pinig srautas gali bti skirtas investicijoms, apyvartiniam kapitalui nansuoti, nansinms skoloms grinti ar palkanoms u jas mokti. Kita veikla rodo pajamas ir snaudas, kurias mon gauna i nepagrindins veiklos. Pavyzdiui, gamybin mon kitos veiklos eilutje gali nurodyti pajamas i dalies turto nuomos. Finansins rodomos ir investicins veiklos eilutje palkan ilaidos, mokamos
mons buhalterinis balansas

mons balansas - tai ataskaitos formos dokumentas, atspindintis jos turt ir sipareigojimus konkreiu momentu, pavyzdiui liepos 1 d. arba gruodio 31 d. (r. 2 lent.). Balans sudaro trys pagrindins dalys: TURTAS = SIPAREIGOJIMAI + SAVININK NUOSAVYB. mons buhalterinis balansas atlieka ias funkcijas: rodo vis jos turim turt ir visus siskolinimus; detalizuoja, kok turt bei u koki sum ji turi; rodo jos sigyto turto altinius. mons ilgalaik turt sudaro nematerialusis ir materialusis turtas. Kartais prie mons ilgalaikio turto priskiriamas ir ilgalaikis nansinis turtas (turima kit moni akcij dalis ar kitokios investicijos) bei sumos, gautinos po vieneri met, taiau maose monse tokio turto pasitaiko reiau. Nematerialusis turtas - tai toks turtas, kurio negalima zikai apiuopti (pavyzdiui, patentai, preki enklai, programin ranga). Materialj turt sudaro em, pastatai, ranga, transporto priemons ir kitas ilgalaikis turtas (pavyzdiui, baldai, rankiai). Visas ilgalaikis turtas turi vien bendr poym - mons veikloje jis naudojamas ilgiau nei metus. Kadangi ilgai naudojamas turtas tiek zikai, tiek moralikai nusidvi, todl skaiiuojamos nusidvjimo snaudos (nematerialiojo turto nusidvjimas vadinamas amortizacija). Buhalteriniame balanse ilgalaikis turtas parodomas atskaiius nusidvjimo snaudas, o ne jo sigijimo vert. Svarbu suprasti, kad nusidvjimo snaudos nra pinigins ilaidos. mon pinigus leidia turt sigydama, o kasmet skaiiuojamam to turto nusidvjimui papildom pinigini ilaid nereikia. Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris laikomas pinigais arba bus paverstas pinigais per metus. Trumpalaik turt sudaro: atsargos; rodo mons debitori skolos; investicijos; ateinanio laikotarpio snaudos (pavyzdiui, metin prenumerata); pinigai sskaitoje; pinigai kasoje.
Atsargos bna trejopos: aliavos; nebaigtoji gamyba; pagaminta produkcija ar preks, skirtos perparduoti. Gamybin mon turi vis ri atsarg, tuo tarpu prekybin daniausiai tik preki, skirt perparduoti. Paslaug mon atsarg paprastai i viso neturi. Debitori skolos - tai per vienerius metus gautinos sumos. Paprastai didiausi debitori skol dal sudaro pirkj siskolinimas u parduot produkcij. Taip pat gautin sum eilutje gali bti nurodomas i valstybs biudeto gautinas PVM bei panas kit moni ir valstybs siskolinimai bendrovei. Jeigu sskaitoje ir kasoje mon turi daug grynj pinig, dal j gali laikyti banke kaip terminuotj indl, sigyti vyriausybs vertybini popieri ar atlikti kitokio pobdio investicijas. is turtas bt rodomas trumpalaikio turto investicij dalyje. Savinink nuosavyb sudaro akcinis kapitalas (individualiosiose monse - savinink naai), vairs rezervai ir nepaskirstytasis pelnas. Savinink nuosavyb apskaiiuojama i mons turto atmus sipareigojimus, todl kartais ji dar vadinama grynja turto verte arba grynaisiais pasyvais. Akcinis kapitalas (savinink naai) rodo pinig sum, kuri savininkai yra investav mon. Jeigu mon kiekvienais metais nepaskirsto udirbto pelno dividendams imokti ir palieka monje, tai i susikaupusi pelno suma vaizduojama nepaskirstytojo pelno eilutje. UAB Verslo horizontai nepaskirstytasis pelnas 1 metais padidjo 75 938 Lt, nes visas udirbtas grynasis pelnas buvo paliktas monje, o ne paskirstytas dividendams imokti. Jeigu mons ilgalaikis turtas buvo perkainotas, tai i perkainojimo suma taip pat atsispindi savinink nuosavybs dalyje, vadinamajame perkainojimo rezerve. Ilgalaiki sipareigojim dalyje rodomos mons ilgalaiks nansins skolos ir kitos po vieneri met moktinos sumos. Ilgalaiks nansins paskolos daniausiai imamos i bank investicijoms ilgalaik turt ar kitiems ilgalaikiams projektams nansuoti. Trumpalaiki sipareigojim straipsni skyriuose apskaitomos visos mons per vienerius metus moktinos sumos: trumpalaiks nansins skolos kartu su ilgalaiki skol einamj met dalimi, prekybos skolos (kitaip dar vadinamos siskolinimais tiekjams), moktini mokesiai, atlyginimai, socialinio draudimo mokos ir kitos sumos.
bankui, pelnas ar nuostoliai dl valiut kurso svyravim, taip pat pajamos ar snaudos dl investicins veiklos (pavyzdiui, pelnas u parduot ilgalaik turt). Pagaut ir netektys ypatingosios veiklos pajamas ar snaudas (pavyzdiui, nuostol, patirt dl gaisro). Grynasis pelnas (nuostoliai) - tai rezultatas, gaunamas sudjus visos mons veiklos peln (nuostolius) ir atskaiius pelno mokest. UAB Verslo horizontai 1 metais udirbtas grynasis pelnas buvo 75 938 Lt.
54
55
UAB Verslo horizontai balansas

TURTAS ILGALAIKIS TURTAS Formavimo savikaina Kapitalo pakitimo ir mons formavimo Obligacij ileidimo Kit formavimo darb Reorganizavimo Nematerialusis turtas Tyrim ir pltros darb savikaina gytos teiss Prestias I anksto apmoktos snaudos Materialusis turtas em Pastatai Statiniai ir mainos Transporto priemons Kiti renginiai ir rankiai Iperkamosios nuomos ir panaios teiss Kitas materialusis turtas Nebaigta statyba ir iankstinis apmokjimas Ilgalaikis nansinis turtas Dalyvavimas kitose monse Investicijos Gautinos sumos Kitas ilgalaikis nansinis turtas Nuosavos akcijos Kitos investicijos Kitos gautinos sumos Po met gautinos sumos Pirkj siskolinimas Kitos gautinos sumos 1 metai 145 020 0 0 0 0 0 500 0 500 0 0 144 520 0 0 129 520 0 15 000 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2 metai 145 020 0 0 0 0 0 500 0 500 0 0 144 520 0 0 129 520 0 15 000 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 3 metai 145 020 0 0 0 0 0 500 0 500 0 0 144 520 0 0 129 520 0 15 000 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 4 metai 145 020 0 0 0 0 0 500 0 500 0 0 144 520 0 0 129 520 0 15 000 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
2 lentel. 5 metai 145 020 0 0 0 0 0 500 0 500 0 0 144 520 0 0 129 520 0 15 000 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
TRUMPALAIKIS TURTAS Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys Atsargos Nebaigtos vykdyti sutartys Per metus gautinos sumos Pirkj siskolinimas Kitos gautinos sumos Investicijos ir terminuotieji indliai Nuosavos akcijos Kitos investicijos ir terminuotieji indliai Grynieji pinigai kasoje Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinanio laikotarpio snaudos I VISO TURTO
93 214 7 326 7 326 0 10 402 10 402 0 72 989 0 72 989 2 497 0 238 234
69 874 7 713 7 713 0 10 951 10 951 0 48 582 0 48 582 2 628 0 214 894
74 078 10 261 10 261 0 14 570 14 570 0 45 750 0 45 750 3 497 0 219 098
84 844 13 325 13 325 0 18 919 18 919 0 48 060 0 48 060 4 541 0 229 864
125 663 17 891 17 891 0 23 449 23 449 0 78 695 0 78 695 5 628 0 270 683
56
57
2 lentels tsinys SAVININK NUOSAVYB IR SIPAREIGOJIMAI Kapitalas ir rezervai Kapitalas ir rezervai statinis (pasiraytasis) Nepareikalautas mokti (-) Akcij priedai (nominaliosios verts perviris) Perkainojimo rezervas Rezervai statymo numatytieji Nepaskirstytini Paskirstytini Nepaskirstytasis pelnas (+), nuostoliai (-) Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) Atidjimas ir atidti mokesiai sipareigojim ir reikalavim padengti atidjimas Atidti mokesiai Po met moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai Finansins skolos Kreditinms institucijoms Kitos Prekybos skolos (skolos, susijusios su preki pardavimu) Tiekjams Apmoktini vekseliai Avansu gautos sumos pagal pasiraytas sutartis Kitos moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai Per metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai Ilgalaiki skol einamj met dalis Finansins skolos Kreditinms institucijoms Kitos Prekybos skolos (skolos, susijusios su preki pardavimu) Tiekjams Apmoktini vekseliai Avansu gautos sumos pagal pasiraytas sutartis Mokesiai, atlyginimai ir socialinis draudimas Mokesiai Atlyginimai ir socialinis draudimas Kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai Sukauptos snaudos ir ateinanio laikotarpio pajamos
1 metai 111 532 28 000 28 000 0 0 0 83 532 7 594 0 75 938 0 0 0 0 0 81 765 81 765 81 765 0 0 0 0 0 0 44 938 27 255 4 298 4 298 0 9 285 9 285 0 0 4 100 1 281 2 818 0 0 238 235
2 metai 115 936 28 000 28 000 0 0 0 87 936 7 994 0 79 942 0 0 0 0 0 54 510 54 510 54 510 0 0 0 0 0 0 44 448 27 255 3 112 3 112 0 9 775 9 775 0 0 4 306 1 347 2 959 0 0 214 894
3 metai 144 995 28 000 28 000 0 0 0 116 995 10 636 0 106 359 0 0 0 0 0 27 255 27 255 27 255 0 0 0 0 0 0 46 848 27 255 1 927 1 927 0 13 005 13 005 0 0 4 662 1 554 3 107 0 0 219 098
4 metai 179 921 28 000 28 000 0 0 0 151 921 13 811 0 138 110 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 49 943 27 255 741 741 0 16 887 16 887 0 0 5 060 1 797 3 263 0 0 229 864
5 metai 216 294 28 000 28 000 0 0 0 188 294 17 118 0 171 177 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 26 407 0 0 0 0 20 930 20 930 0 0 5 476 2 051 3 426 0 27 982 270 683
Pinig sraut ataskaita

Pelnas, esantis pelno (nuostoli) ataskaitoje, rodo tik mons veiklos efektyvum, bet ne jos grynj pinig judjim. Pinig judjimas nuo pajam udirbimo ir patiriam snaud yra atsietas, taigi grynojo pelno rodiklis su to paties ataskaitinio laikotarpio grynj pinig srautu daniausiai nesutampa. mons grynj pinig srautas labai priklauso nuo pasirinkto nusidvjimo skaiiavimo metodo. Kuo didesn nusidvjimo atskaitym norma, tuo maesnis pelnas, taiau ie atskaitymai nereikia pinigini ilaid, kaip kiti snaud straipsniai. Didjant nusidvjimui, maja grynasis pelnas, o dl majanios mokesi sumos mons pinig srautas didja. Be to, grynasis pelnas gali skirtis nuo pinig srauto, nes: pelno (nuostoli) ataskaitoje pateikiami mokesiai ne visuomet turi bti sumokti tais paiais metais; kai kurios preks gali bti parduodamos skol ir u jas gali bti atsiskaitoma ne pinigine forma; pelnas labai priklauso nuo pasirinkto atsarg vertinimo metodo (FIFO, LIFO ir kt); palkanos, nuoma, draudimas kaupiami tolygiai ir paskirstomi ataskaitiniams laikotarpiams, nors realiai tais laikotarpiais pinig negaunama ir neileidiama. Taigi matyti, kad mons pelno (nuostoli) ataskaitoje gali bti vaizduojama didel pelno suma, bet tuo pat metu jai gali trkti grynj pinig. Taip atsitinka dl daugelio prieasi, vis dlto pagrindine reikt laikyti ms alyje galiojanius apskaitos principus, kai produkcija laikoma realizuota nuo jos isiuntimo pirkjui momento, o ne nuo pinig u j gavimo momento. Taigi tarp i moment gali susidaryti ir danai susidaro gerokas laiko tarpas. Vis dlto mon priversta einamuoju momentu sumokti visus apskaiiuotus mokesius, nors dar nra gavusi pinig, ir atvirkiai, pelnas gali bti labai nedidelis, bet mons nansin bkl labai gera. Remiantis iais samprotavimais, visame pasaulyje mons nansin bkl vertinama ne pagal pelno (nuostoli), o pagal pinig sraut ataskait. Praktinje mons veikloje pinig judjimas yra sudtingas procesas. Sudarant pinig sraut ataskait, svarbu vl prisiminti pagrindin buhalterinio balanso lygyb: X mon kasdien perka aliavas u grynuosius pinigus. Jos gamybos ciklas trunka vien dien. Pinigai u parduot produkcij mons sskait patenka dar po vienos dienos. Vieno gaminio vieneto gamybos ilaidos - 10 Lt, o pardavimo kaina - 11 Lt. Produkcija yra paklausi, todl mons savininkas didina veiklos apimt. Jeigu pelno (nuostoli) ataskaita bt sudaroma kasdien, tai savininkas greitai pastebt, kad pelnas ir pinigai jo sskaitoje nra vienodos apimties (veiklos rezultat dinamik r. 3 lent.). Pelno ir pinig sraut neatitikim galima pailiustruoti pavyzdiu:
X mons pelno ir pinig sraut dinamika

Diena 1 2 3 4 Gamybos apimtis, vnt. 100 150 200 240 Ilaidos, Lt 1000 1500 2000 2400 Realizacijos apimtis, Lt 1100 1650 2200 2640 Pelnas ataskaitoje 100 100 + 150 = 250 250 + 200 = 450 450 + 240 = 690
3 lentel. Los sskaitoje 2000 2000 - 1000 = 1000 1000 + 1100 - 1500 = 600 600 + 1650 - 2000 = 650 250 + 2200 - 2400 = 50
58
59
Principin pinig sraut pokyio schema

Turtas + ilaidos = Padidjimas ioje lygybs pusje reikia pinig panaudojim Sumajimas ioje lygybs pusje reikia pinig altin 13 pav. sipareigojimai + savinink nuosavyb + pajamos Padidjimas ioje lygybs pusje reikia pinig altin Sumajimas ioje lygybs pusje reikia pinig panaudojim
Netiesiogins formos pinig sraut ataskaita

Grynj pinig srautas GPS = p + s + n + d + v + m Pagrindiniai straipsniai Grynasis pelnas Nusidvjimas (amortizacija) Balanso aktyvo straipsniai Sukauptos pajamos ir ateinanio laikotarpio snaudos Balanso pasyvo straipsniai Sukauptos snaudos ir ateinanio laikotarpio pajamos Operacijos, neatspindtos pelno (nuostoli) ataskaitoje Kai balanso straipsnis padidjo GP* + + + - jei pinigai buvo imokti + + + jei pinigai buvo gauti
5 lentel.
Kai balanso straipsnis sumajo
TURTAS = SIPAREIGOJIMAI + SAVININK NUOSAVYB. Kadangi mons udirbtas pelnas didina savinink nuosavyb, o pelnas gaunamas i mons pajam atmus ilaidas, i lygyb galima urayti taip (r. 13 pav.): TURTAS = SIPAREIGOJIMAI + SAVININK NUOSAVYB + PAJAMOS - ILAIDOS arba: TURTAS + ILAIDOS = SIPAREIGOJIMAI + SAVININK NUOSAVYB
+ PAJAMOS Pinig srautai i mons veiklos gali bti apskaiiuojami ir parodomi dviem pagrindiniais bdais: tiesioginiu ir netiesioginiu. Pagal pinig sraut apskaiiavimo bd ataskaitos taip pat bna dvejopos: tiesiogins formos, kai pinig srautas apskaiiuojamas pagal grynj pinig plaukas ir imokas (r. 4 lent.); netiesiogins formos, kai i apskaiiuoto grynojo pelno eliminuojamos nepinigins pajamos ir snaudos (r. 5 lent.). Tarptautiniai apskaitos standartai rekomenduoja taikyti tiesiogin form, nes ji galina prognozuoti bsimus pinig srautus, taiau praktikoje labiau paplitusi netiesiogin, nes j paprasiau sudaryti,
* Grynojo pelno dyd imame i pelno (nuostoli) ataskaitos.
siloma atsivelgti plauk pasiskirstym laikotarpiais. Turdami pakankamai informacijos, debitori siskolinim galime suskirstyti dalimis pagal padengimo terminus (30, 60, 90 dien) ir atitinkamai planuoti pardavimo plaukas. plauk ar imok i investicins ir nansins veiklos nustatymas. Pinig srautai i investicins ir nansins veiklos gali bti nustatyti tik tiesioginiu metodu (r. 6, 7 lent.). Pagal Lietuvos Respublikos apskaitos tvark investicin veikla susijusi su ilgalaikio turto, t. y. turto, kuriuo numatoma disponuoti ilgiau nei metus, sigijimu ir pardavimu. Ilgalaik turt pardavus, pinigini plauk daugja, o sigijus - maja. Finansin veikla i esms apima operacijas su akcijomis, paskolomis ir dividend
Prognozuojant pinig srautus i mons tipins veiklos, btina vertinti debitori ir kreditori siskolinim. siskolinimas tiekjams (prekybos kreditas). Pirkdama prekes, u kurias nebtina mokti i karto, mon gauna prekybos kredit. Tai nemokamas mons veiklos nansavimo altinis, nes u j nereikia mokti palkan. Sakykime, jeigu mon per dien nusiperka preki vidutinikai u 200 Lt, o sskaitas apmoka po 20 dien, tai vidutinis neapmokt skol dydis bt 4000 Lt (200 x 20). Debitori siskolinimas. Prognozuojant pinigines plaukas, vis dlto daugiausia dmesio turt bti skiriama debitori siskolinimams. Paprastai dalis pirkj numatytu laiku neatsiskaito, o tai maina konkretaus laikotarpio pinigines plaukas. Dl to literatroje
be to, ji neatskleidia mons vidins, kondencialios informacijos. Pelno ataskaitos ir balanso straipsniai Pardavimas Pirkj skolos Parduot preki savikaina Atsargos Skolos tiekjams Nusidvjimas Darbo apmokjimo ilaidos Moktini atlyginimai Kitos veiklos ilaidos Kiti sipareigojimai Pelno mokestis Moktini mokesiai Grynasis pelnas GP = P - S - N - D - V - M
Tiesiogins formos pinig sraut ataskaita

Kaupimo principu P padid. (-), suma. (+) S padid. (-), suma. (+) padid. (+), suma. (-) N D padid. (+), suma. (-) V padid. (+), suma. (-) M padid. (+), suma. (-) visada (+) Balanso straipsni pasikeitimo atvaizdavimas pinig srautuose
4 lentel.
Pinig principu
p = P (- / +) pasik. s = S (- / +) pasik. n = (+) N d = D (- / +) pasik. v - V (- / +) pasik. m = M (- / +) pasik.
Pinig sraut i investicins ir nansins veiklos nustatymas

Balanso ir sskait pakitimai Srautas i investicins veiklos Ilgalaikio turto pardavimas Ilgalaikio turto pirkimas Srautas i nansins veiklos mons akcij pardavimas mons akcij supirkimas Paskolos pamimas Paskolos grinimas Dividend mokjimas + + + plaukos Imokos
6 lentel.
60
61
mokjimu. Mokant dividendus, mons pinig srautai visuomet maja. Nr. A 1. 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 2. 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 3.7. 3.8. 4. 4.1. 4.1.1. 4.1.2. 4.2. 4.2.1. 4.2.2. 4.2.3. 5. 5.1. 5.2. Turtas ILGALAIKIS TURTAS Formavimo savikaina Kapitalo pakitimo ir mons formavimo Obligacij ileidimo Kit formavimo darb Reorganizavimo Nematerialusis turtas Tyrim ir pltros darb savikaina sigytos teiss Prestias I anksto apmoktos snaudos Materialusis turtas em Pastatai Statiniai ir mainos Transporto priemons Kiti renginiai ir rankiai Iperkamosios nuomos ir panaios teiss Kitas materialusis turtas Nebaigta statyba ir iankstinis apmokjimas Ilgalaikis nansinis turtas Dalyvavimas kitose monse Investicijos Gautinos sumos Kitas ilgalaikis nansinis turtas Nuosavos akcijos Kitos investicijos Kitos gautinos sumos Po met gautinos sumos Pirkj siskolinimas Kitos gautinos sumos
Skaiiavimo algoritmas (pagal UAB Verslo horizontai duomenis)

2 metai (ataskaitiniai nansiniai metai) 145 020 0 0 0 0 0 500 0 500 0 0 144 520 0 0 129 520 0 15 000 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 metai (ankstesni nansiniai metai) 145 020 0 0 0 0 0 500 0 500 0 0 144 520 0 0 129 520 0 15 000 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
7 lentel. B 1. Pokytis 0 0 3. 3.1. 3.2. 0 0 4. C 2. 2.1. 2.2. 1.1. 1.2. TRUMPALAIKIS TURTAS Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys Atsargos Nebaigtos vykdyti sutartys Per metus gautinos sumos Pirkj siskolinimas Kitos gautinos sumos Investicijos ir terminuotieji indliai Nuosavos akcijos Kitos investicijos ir terminuotieji indliai Grynieji pinigai kasoje SUKAUPTOS (GAUTINOS) PAJAMOS IR ATEINANIO LAIKOTARPIO SNAUDOS I VISO TURTO 0
0 69 874 7 713 7 713 0 10 951 10 951 0 48 582 0 48 582 2 628 0 214 894
0 93 214 7 326 7 326 0 10 402 10 402 0 72 989 0 72 989 2 497 0 238 234 -24 407 132 0 -23 340 -24 407 548 548 -23 340 387 387
0 0
0 0
62
63
7 lentels tsinys Nr. A 1. 1.1. 1.2. 2. 3. 4. 4.1. 4.2. 4.3. 5. B C 1. 2. D 1. 1.1. 1.2. 2. 2.1. 2.2. 3. 4. Savinink nuosavyb ir sipareigojimai KAPITALAS IR REZERVAI Kapitalas ir rezervai statinis (pasiraytasis) Nepareikalautas mokti (-) Akcij priedai (nominaliosios verts perviris) Perkainojimo rezervas Rezervai statymo numatyti Nepaskirstytini Paskirstytini Nepaskirstytasis pelnas (+), nuostoliai (-) FINANSAVIMAS (DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS) Atidjimas ir atidti mokesiai sipareigojim ir reikalavim padengti atidjimas Atidti mokesiai PO MET MOKTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Finansins skolos Kreditinms institucijoms Kitos Prekybos skolos (skolos, susijusios su preki pardavimu) Tiekjams Apmoktini vekseliai Avansu gautos sumos pagal pasiraytas sutartis Kitos moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 54 510 0 54 510 0 81 765 81 765 0 0 -27 255 -81 765 54 510 0 0 0 4 510 81 765 -27 255 I viso panaudota pinig Pinig altiniai, i viso Pinig pokytis 0 0 2 metai (ataskaitiniai nansiniai metai) 115 936 28 000 28 000 0 0 0 87 936 7 994 0 79 942 0 0 0 0 0 83 532 7 594 0 75 938 0 0 0 0 0 0 0 0 F 6. 4 004 0 1 metai (ankstesnieji nansiniai metai) 111 532 28 000 8 000 0 0 0 0 4 404 400 4. 5. 5.1. 5.2. 3.1. 3.2. 3. 4 404 0 0 1. 2. 2.1. 2.2. Pokytis E PER METUS MOKTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Ilgalaiki skol einamj met dalis Finansins skolos Kreditinms institucijoms Kitos Prekybos skolos (skolos, susijusios su preki pardavimu) Tiekjams Apmoktini vekseliai Avansu gautos sumos pagal pasiraytas sutartis Mokesiai, atlyginimai ir socialinis draudimas Mokesiai Atlyginimai ir socialinis draudimas Kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai SUKAUPTOS SNAUDOS IR ATEINANIO LAIKOTARPIO PAJAMOS SVININK NUOSAVYB IR SIPAREIGOJIMAI, I VISO 214 894 0 9 775 0 0 4 306 1 347 2 959 0 27 255 3 112 3 112 0 9 775 44 448
7 lentels tsinys 44 938 7 255 4 298 4 298 0 9 285 9 285 0 0 4 100 1 281 2 818 0 0 238 235 0 206 65 141 0 0 -23 340 -490 0 -1 186 -1 186 0 490 490
- (-23 340) + (2 497 - 2 628) = 23 209 23 340 131
64
65
Straipsniai Pinig srautai i mons veiklos Grynasis pelnas Nusidvjimas ir amortizacija Atsarg sumajimas (padidjimas) Debitori skolos (padidjimas) Prekybos skol padidjimas (sumajimas) Kito trumpalaikio turto ir trumpalaiki sipareigojim pokyiai Grynieji pinig srautai i mons veiklos Pinig srautai i investicins veiklos I ilgalaikio turto perleidimo (sigijimo) I investicij perleidimo (sigijimo) Grynieji pinig srautai i investicins veiklos Pinig srautai i nansins veiklos Ilgalaiki nansini skol padidjimas (sumajimas) Trumpalaiki nansini skol padidjimas (sumajimas) Kapitalo pokyiai Dividendai ir kiti mokjimai Grynieji pinig srautai i nansins veiklos Grynj pinig sraut padidjimas (sumajimas) Pinigai laikotarpio pradioje Pinigai laikotarpio pabaigoje
Lt 79 942 14 923 -387 -548 -490 0 93 440
-14 923 -49 945 -64 868
-27 255 -1 186 0 0 -28 441 131 2 497 2 628
66
Projekt remia
Generaliniai rmjai:
Rmjai:
Informaciniai rmjai:
is leidinys yra ileistas gavus nansin Europos Sjungos PHARE programos param. iaurs miestelio technologij parkas atsako u leidinio turin, kuris jokiomis aplinkybmis negali bti laikomas ES pozicija.
iaurs miestelio technologij parkas J. Galvydio g. 5 / ygio g. 96, LT-08236 Vilnius Tel. (8~5) 2745405; faksas (8~5) 2745422 info@versloturnyras.lt, http://www.versloturnyras.lt

Verslo Plano Rengimo Knyga

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Verslo Plano Rengimo Knyga

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Verslo plano vadovas: nuo idjos iki savo verslo

Verslo plano turnyro organizatorius:

Verslo plano turnyro partneriai:

Verslo plano turnyr nansuoja Europos Sjungos PHARE programa.

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

2. Nuo idjos iki mons steigimo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Nuo idjos iki mons steigimo

Nuo idjos iki mons steigimo

2.1. Skms veiksniai

2.2. Besikurianios mons pltros etapai

Asmenys Iradjai Verslininkai Komandos nariai Investuotojai

Pirmasis etapas - verslo idjos pltot

Antrasis etapas - verslo plano rengimas

Naujos besikurianios mons pltros etapai Kapitalas - btina slyga

Nra verslo idjos - nra ir verslo

kurta mon sitvirtino rinkoje

Nra verslinink - nra ir mons

Pirmsias klitis pads veikti tradiciniai paslaug teikjai

Stiprs partneriai pads greiiau steigti mon

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Nuo idjos iki mons steigimo

Treiasis etapas - steigimas ir pltra

Nieko pasaulyje nra galingesnio u idj, kurios laikas atjo.

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

3.1.Verslo idjos pltot

3.2. Augimo potencial turinios verslo idjos sudedamosios dalys

Kaip greitai patikrinti pirmins idjos pagrstum

Skminga verslo idja pasiymi keturiais ypatumais (r. 3 pav.).

Aiki vartotojo nauda

Aiki vartotojo nauda

Pakankamai didel rinka

Galimmyb gyvendinti ir pelningumas

3 pav. Augimo potencial turinios verslo idjos sudedamosios dalys

Pakankamai didel rinka

Galimyb gyvendinti ir pelningumas

Inovacij klasikavimo matrica

Esanti pramons aka

Nauja verslo sistema

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

3.3. Iradimai. Preks enklas. Dizainas

K reikt apsaugoti patentu?

Kada pradti saugoti?

Kas yra patentas?

Kas yra preks enklas?

Koks ymuo gali bti preks enklu?

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Kok ymen reikt apsaugoti?

Kok dizain galima registruoti?

Kada pradti saugoti?

Kok dizain reikt apsaugoti?

Kada pradti saugoti?

Kas yra dizainas?

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

3.4. Investuotojas kaip klientas

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo

Verslo plano vadovas: nuo idejos iki savo verslo