Professional Documents
Culture Documents
Įmonės valdymo sėkmę lemia įmonės kapitalo savininkų (akcininkų) interesai, imonės darbuotoju, partnerių ir kitų
visuomenės grupių poreikiai iš esmės daro poveiki jos veiklos valdymui.
Kokybiška
Išlaidų
informacinė
apskaita
bazė
Išorinės ir
vidinės
aplinkos
veiksniai
Konkurencinė
Rizika
aplinka
PLANAVIMAS IR INOVACINĖ VEIKLA
ORGANIZAVIMAS
VADOVAVIMAS
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
Gamybos verslo organizavimas
Organizavimas remiasi veiklos administravimo principais (H. Fajoli) gamybos įmonėms
- darbo pasidalijimas. Šis principas padeda atlikti darbo procesus sudarančių veiklų specializaciją, kuri savo ruožtu atveria galimybes
darbui mechanizuoti, automatizuoti bei prireikus organizaciniam tobulinimui;
− įgaliojimas ir atsakomybė. Šis principas reiškia nurodymo ir pavaldumo teisę. Tai ypač svarbu projektuojant planines užduotis ir jų
vykdymo priemones;
− aiški (gerai apibrėžta) problema. Be to, nebūtų įmanomi nei darbinės veiklos procesai, nei planinių užduocių savalaikis vykdymas;
− užduoties (nurodymo) apibrėžtumas. Tai itin svarbu ne tik administracinio nurodymo, bet ir planinės užduoties vykdymo
sprendimo atveju;
− krypties vienybė ir aiškumas. Vėlgi, be bendros ir aiškios krypties neįmanoma nei administruoti, nei planuoti veiklų, turinčių
tapatų arba panašų tikslą;
− įmonėje dirbančių žmonių individualių interesų priklausomybė nuo jos bendrų interesų. Nėra abejonės, kad tik interesų ir
planinių užduočių bei sprendimų vienybė visais įmonės organizacinės struktūros lygmenimis gali užtikrinti konkurencingą ir pelningą
imonės veiklą;
− sąžiningas įmonėje dirbančių žmonių atlyginimas už ju darbą. Atlyginimas turi būti skaidrus ir darbuotojui suprantamas jo
nustatymo metodas. Tiktai dėl to galima tikėtis atitinkamo jo pasitikėjimo įmonės vadyba ir joje taikomomis kitomis paskatomis;
− protinga įmonės gamybos veiksnių koncentracija (arba centralizacija) yra jos organizacinių procesų esmė ir natūrali pasekmė.
− kiti skirtingų įmonių bendrieji administravimo principai.
• Specializacijos ir darbo pasidalijimo užtikrinimas. Organizacijos viduje pasiskirstoma pareigomis, igaliojimais, atsakomybe,
suformuojami valdžios hierarchiniai lygiai ir strukturiniai padaliniai. Dėl specializacijos ir darbo pasidalijimo padidėja įmoniu darbuotojų grupių darbo
našumas. Tai lemia siauroje srityje sukaupta patirtis ir įgūdžiai bei kurios nors srities gabumų pritaikymas. Vadovai, deleguodami įgaliojimus, nustato
formalius santykius tarp organizacijos;
• Integracijos igyvendinimas. Organizacijos dalys jungiamos į visumą, ji pritampa aplinkoje. Tuo tikslu organizuojamos priemonės, kurių metu
siekiama visų organizacijos padalinių pastangų darnos, kad būtu pasiekti numatyti tikslai. Čia svarbi tikslų vienybė, kuri turi buti deklaruota integracijos ir
korporacinėse strategijose.
• Kai kurių organizacijos veiklų centralizacija. Centralizacija – centro valdžios stiprinimo procesas. Centralizacija sudaro prielaidas
kontrolei, tačiau yra neigiamas aspektas, nes akcentas dedamas į nurodymų vykdymą, o ne į pasiektą rezultata. Čia svarbi finansinė kontrolė, kai centras
kontroliuoja tik keletą padalinių darbo rodiklių, o pasirenkami tikslo pasiekimo metodai priklauso padalinių kompetencijai.
• Kai kurių organizacijos veiklų decentralizacija. Šio proceso metu kompanijos vadovybės įgaliojimai perduodami nepriklausomiems
kompanijos padaliniams, o kartais net atskiriems asmenims. Nedideli kolektyvai, darbuotoju grupės, veikdami savo iniciatyva, greičiau prisitaiko prie
greitai kintančių sąlygu ir užtikrina, kad organizacija pasieks norimus tikslus.
• Prisitaikymas aplinkoje. Organizacija turi vidinę terpę, kuri nulemta organizacijos strateginio plano, jos narių, veiklos metodų ir technologijų, o
aplinka diktuoja savo salygas, kurios gali neatitikti numatytų planų. Organizacijai tenka tapti „teatralizuota“, kai jos nariai veikia kaip aktoriai,
prisiimdami tam tikrus vaidmenis, taip prisitaikoma prie greitai kintančių aplinkos salygų.
• Ryšiu su itakingais aplinkos subjektais užtikrinimas. Šiuolaikinė įmonė negali normaliai funkcionuoti be aplinkos subjektų. Geri
santykiai su tiekėjais, pirkėjais, kreditoriais, valstybės institucijomis, vietinėmis bendruomenėmis ir kitomis įtakos grupėmis yra pagrindinis imonės sanaudų
mažinimo ir veiklos plėtros pagrindas.
• Informacinių ryšių ir sistemų sukūrimas. Informaciniai ryšiai gali jungti organizacija pagal horizontalę ir vertikalę. Ne mažiau svarbus
informaciniai ryšiai su išorine organizacijos aplinka. Vienas svarbiausiu gamybos imonės organizaciniu darbu – informacinės sistemos sudarymas. Šios
informacinės sistemos paskirtis – patenkinti informacijos poreikius, kurie gali buti nustatyti ivertinus analizei ir sprendimams priimti butinų duomenų
reikalingumą, tikslumą, patikimumą, išsamumą bei sąnaudas tokiems duomenims gauti bei pateikti.
• Organizacijos vertybių sistemos paskleidimas ir įtvirtinimas. Organizacijos vertybių sistemos paskleidimas prasideda nustačius jos
viduje deklaruojamą vertybių sistemą, išskiriant vertybes, kurios yra svarbiausios sėkmingai ilgalaikei veiklai. Įvairiose visuomeninėse grupėse egzistuoja
vertybių suvokimo, vertinimo ir pripažinimo skirtumai. Tiek atskiri individai, tiek jų grupės turi savo vertybių sistemas, kurios gali konfliktuoti tarpusavyje,
taip pat egzistuoja tam tikras poreikis labiau vertinti vienas vertybes ir mažiau kitas, nei šiuo metu pripažinta bendruomenėje.
• Organizacinės kultūros paskleidimas ir įtvirtinimas. Skleidžiant organizacinę kulturą, paplinta jos nariams būdingas elgesys,
kolektyvinės prielaidos ir nuostatos. Įtvirtinant organizacinę kulturą tenka atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip tarp organizacijos narių paplite suformuoti ar
tradiciniai mąstymo ir veiklos būdai, savitos kulturos raiškos būdai, kuriuos jos nariai atsineša iš organizacijos aplinkos. Kultūra gali buti tiek matoma,
tiek nematoma. Matomosios kulturos išraiškos būdai: ritualai, ceremonijos, istorijos, simboliai, kalba, elgesio formos, tradicijos, bendravimo būdai,
pastatai ir kita vidinė aplinka. Nematomosios kultūros pagrindą sudaro psichologiniai veiksniai, kurie nulemti vertybių sistemos, požiurių, prielaidų,
mąstymo būdų ir lūkesčių. Organizacinės kultūros įtvirtinimas suteikia organizacijai vientisumo ir išskirtinumo, o tai yra svarbus veiksniai, kurie
naudojami lojaliems vartotojams pritraukti.
Funkcinė organizacinė valdymo struktūra būdinga smulkioms arba vidutinėms organizacijoms, nes padaugėjus funkcinių
padalinių darbuotojų, juos tampa sunku valdyti. Tai atsitinka dėl ilgėjancių komunikacijų kanalų ir konfliktų tarp ištekliais
nepasidalijancių skyrių.
Gamybos verslo organizavimas
Funkcinės veiklos įmonėje
Jei gamybos imonė pasiekia aukštą įvairių produktų gamybos ir pardavimo lygį, suformuojami padaliniai, kurie tenkina šių veiklos sričių
poreikius. Taip diversifikavus organizacijos veikla įgyjamas didesnis stabilumas ir geriau naudojamos
galimybės dėl daugelio vykdomų veiklų. Šiuo atveju geriausia, kai organizacija skirstoma į skyrius, kurie užsiima tik tam tikro produkto
gamyba ir realizacija. Tai užtikrina geresnį bendradarbiavimą tarp atitinkamų padalinių ir didesnį dėmesį konkrečiam produktui, kuris dėl
koncentruotų pastangų jį tobulinti geriau atitinka vartotojo poreikius. Čia aiškiai paskirstyta atsakomybė už produktą, geriau matoma
tikslinė vartotojų poreikių tenkinimo veikla, išteklių paskirstymo mechanizmas ir gaunamos pajamos.
Nors dėl dubliavimosi padidėja kai kurių veiklų išlaidos, tokia organizacinė struktūra gali greitai reaguoti i rinkos pokyčius ir už konkretų
produktą atsakingas vadovas turi galimybę geriau koordinuoti veikla.
Gamybos verslo organizavimas
Regioninė organizacinė valdymo struktūra
Jei organizacijos veikla apima daug geografinių zonų, būtų tikslinga organizacinę jos struktūrą suskirstyti pagal
teritorinį principą. Tada būtų lengviau spręsti regionų teisines ir valdžios problemas. Regioninis skirstymas leidžia
geriau tenkinti vartotojų poreikius, nes supaprastėja valdymas ir bendradarbiavimas su klientais. Tokia
organizacinė valdymo struktūra tinka stambioms tarptautinėms pramonės imonėms.
Ji būdinga stambiai pramonei, pvz., aviakosminei, kuriai priskiriami stambūs tyrimo, projektavimo, tiekimo ir gamybos padaliniai, integruoti į
bendrą organizacinę strukturą ir atliekantys specializuotas funkcijas. Matricą sudaro įvairūs projektai ir kiekvienam projektui priskirti padaliniai,
atliekantys besidubliuojančias funkcijas. Kai vienas padalinys labai užimtas, darbus gali atlikti ta pačia funkcija vykdantis kitas padalinys. Ši
struktūra yra sudėtinga, įvairūs skyriai dalyvauja konfliktinėse situacijose, dažnai sunaudojama per daug išteklių, tačiau viską atperka padidėjęs
organizacijos lankstumas. Projektų vadovai labai apkraunami darbu, nes jiems tenka koordinuoti įvairių vienu metu dirbančių padalinių
veiksmus. Įmonės vadovas yra mažiau apkraunamas, tačiau jam sunkiau įsigilinti į daugelio vienu metu vykstančių projektų detales.
Gamybos verslo organizavimas
Gamybos įmonės pagrindinės veiklos ir jų organizavimas
• Fundamentiniai tyrimai.
• Funkcinė organizacinė valdymo struktūra.
• Darbų pasiskirstymas ir specializacija.
• Investuotojai ar finansuojančios organizacijos.
• Planavimo ir vertinimo skyrius.
• Mokslinių tyrimų skyrius.
• Naujų projektų kūrimo skyrius.
• Administracijos skyrius.
Kaip šie organizacijos ir/ar jos aplinkos subjektai ar procesai yra susiję su naujų produktų kūrimo veikla?
Kaip šie organizacijos ir/ar jos aplinkos subjektai ar procesai yra susiję su naujų produktų kūrimo veikla?
• Vadovas lyderis.
• Efektyvi apskaitos, ataskaitų, informacijos, valdymo bei išteklių paskirstymo
sistema.
• Produkcijos ar teikiamų paslaugų vartotojai, tiekėjai ar jų siūlomos žaliavos.
• Žinios, gebėjimai ir darbuotojų mokymas.
• Ekologinė situacija.
• Darbo našumo pokyčiai.
• Įmonės technologinio reorganizavimo pasekmės.
• Efektyvumo didinimas.
• Kontrolė ir siekiami parametrai.
• Kokybės
Kaip valdympo
šie organizacijos ir/ar jossistemos.
aplinkos subjektai ar procesai yra susiję su naujų produktų kūrimo veikla?
Gamybos verslo organizavimas
5. Gamybos organizavimas laike ir erdvėje.
• Gamybiniai pajėgumai.
• Įrangos išdėstymas.
• Operacijų srautas.
• Atliekamos funkcijos.
• Grupiniai procesai.
• Produkto linija.
• Patalpos, interjeras ir eksterjeras.
• Duomenų bazė.
Kaip šie organizacijos ir/ar jos aplinkos subjektai ar procesai yra susiję su naujų produktų kūrimo veikla?