Apskaitos informacija – gauti ir tinkamai užregistruoti, sugrupuoti, apibendrinti apskaitos duomenys,

kurie naudojami įmonės valdymo procese arba, kurie ateityje gali būti naudingi įmonės valdytojams bei
kitiems apskaitos informacijos vartotojams.

Apskaitos informacijos skiriamieji bruožai:

• tai kiekybinė informacija išreiškiama skaičiais,

• dažniausiai išreškiama piniginiu mato vienetu.

Apskaitos informacijos svarba

• Teikia duomenis apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, reikalingus finansinių
ataskaitų rinkiniui sudaryti.

• Viena svarbiausių vidaus rezervų atskleidimo priemonių.

• Padeda taupyti įmonės išteklius.

• Atlieka įmonės veiklos kontrolės funkciją.

• Veiksminga priemonė visam ekonominiam darbui gerinti (operatyviai vadovauti padaliniams, tobulinti
finansinę analizę, stiprinti darbo drausmę, ugdyti darbuotojų sąžiningumą ir kt.)

Tinkamai surinkta informacija yra pagrindinis šaltinis optimaliems ir teisingiems sprendimams priimti.

Apskaitos informacijai keliami kokybiniai reikalavimai

• Suprantama (finansinės ataskaitos turi būti suprantamos informacijos vartotojams)

• Svarbi (pateikiama ta informacija, kuri yra svarbi vartotojui)

• Patikima (informacijoje nėra klaidų, ji neutrali, visapusiška)

• Palyginama (informaciją galima palyginti su kitų laikotarpių informacija arba su kitų įmonių teikiama
informacija)

• Operatyvi (informacija turi būti pateikiama laiku, t.y. tada, kai ji būtina sprendimų priėmimui)

• Pakankama (jos turi pakakti būtinų sprendimų priėmimui)

Informacijos vartotojai

Vidiniai: Įmonės vadovybė; Įmonės darbuotojai

Išoriniai:

Verslo dalyviai --->

Savininkai (akcininkai)*, Investuotojai, Kreditoriai, Tiekėjai, Pirkėjai, Klientai, Konkurentai

Vyriausybė ir jos institucijos --->

Vyriausybė ir valstybinės institucijos (mokesčių inspekcija, statistikos departamentas, finansų ministerija

ir kt.), Vertybinių popierių komisija, Kitos reguliavimo institucijos

Kiti vartotojai --->

Visuomenės informavimo priemonės, Visuomenė, Tyrimų ir mokymų sričių atstovai

Mažose įmonėse kartais akcininkas ir vadovas yra vienas ir tas pats. Jis tampa ir vidiniu, ir išoriniu
informacijos vartotoju.

Apskaita – tai procesas, kurio metu informacija apie įmonės veiklą ir jos pasikeitimus yra renkama,
kaupiama, apdorojama, klasifikuojama ir pateikiama informacijos vartotojams priimti pagrįstiems
ekonominiams sprendimams. Nėra nei vienos įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje nebūtų tvarkoma
apskaita.

Apskaitos tikslai:

• Pateikti įmonės valdytojams informaciją, kuria remiantis jie galėtų priimti ekonomiškai pagrįstus
sprendimus ir planuoti įmonės veiklą.

• Nustatyti įmonės finansinius rezultatus bei informacijos vartotojams finansinėje atskaitomybėje

pateikti informaciją apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Apskaita teikia 60-90 proc. visos ekonominės informacijos, kuri yra būtina įmonės veiklai planuoti,
analizuoti, valdyti ir užtikrinti jos tęstinumą.

Apskaitos rūšys

Finansinė apskaita – tai procesas, kurio metu ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami,
grupuojami, apibendrinami ir sisteminami taip, kad informacijos pakaktų atspindėti įmonės finansinę
būklę ir veiklos rezultatus. Finansinės apskaitos informacija finansinių ataskaitų pavidalu yra vieša.

Valdymo apskaita – tai procesas, kurio metu informacija apie įmonės veiklą renkama, grupuojama,
sisteminama ir apibendrinama taip, kad jos pakaktų ūkio subjektui valdyti. Valdymo apskaitos
informacija atvaizduota įvairiose vidinėse ataskaitose nėra viešai skelbiama ir dažniausiai sudaro
įmonės komercinę paslaptį.
Apskaitos sistema

Apskaita:

1.Finansinė apskaita ---> Finansinės ataskaitos; Mokestinės ataskaitos ---> Vidiniai; Išoriniai vartotojai

2.Valdymo apskaita ---> Valdymo ataskaitos ---> Vidiniai vartotojai

Apskaitos reglamentavimas

• Informacijos vartotojai siekė gauti tikrą ir teisingą informaciją apie įmones, kurios pagrindu jie galėtų
priimti ekonominius sprendimus.

• Apskaitos reglamentavimą skatino apskaitos informacijos vartotojų poreikiai.

• Apskaitos reglamentavimas suaktyvėjo po II pasaulinio karo.

• Po Ekonominės bendrijos įsteigimo ir rinkos globalizacijos atsirado poreikis suvienodinti apskaitos

reikalavimus.

Reglamentavimo variantai

1 Vienavariantis: kai pateikiami vienodi nurodymai ir taisyklės, kaip reikia tvarkyti apskaitą ir registruoti
ūkines operacijas ir kurių besąlygiškai privaloma laikytis.

2 Daugiavariantis: kai pateikiami keli galimi variantai ūkinių operacijų apskaitai. Įmonės gali
savarankiškai pasirinkti kokį variantą taikys.

1 pvz. – įmonė privalo teikti finansines ataskaitas, jei vykdoma veikla tik Lietuvoje.

2 pvz. – įmonės apskaita gali tvarkyti pagal nacionalinius tvarkos stand. arba tarptautinius tvarkos
stand. Įmonė turi atsižvelgti į savo pobūdį (jei dirba tik su Lt - nacionalinė tvarka, o su kitomis šalimis -
tarptautinė tvarka)

Reglamentavimo lygiai

• Tarptautinis, kai apskaitą reglamentuoja Europos Bendrijų Taryba, Europos parlamentas, Europos
Sąjungos Taryba, Tarptautinis apskaitos standartų komitetas, Tarptautinė apskaitos standartų valdyba.

• Nacionalinis, kai apskaitą reglamentuoja Vyriausybės arba Parlamento teisės aktai.

• Vidinis, kai apskaitą reglamentuoja įmonės vadovo įsakymai.

Vidaus kontrolė
Vidaus kontrolė - visuma subjekto nusistatytų kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinamas bent šių
apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis:

• laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus;

• laiku ir teisingai užregistruoti ūkines operacijas;

• apsaugoti prieigas prie apskaitos IS ir apskaitos registrų;

• faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais pagrįsti apskaitos registrų duomenis;

• saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti.

Apskaitos politika

Apskaitos politika - tai apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai
tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti (BAĮ, 1-VAS, 7-VAS).

Apskaitos politika – tai įmonėje taikomų apskaitos taisyklių, būdų, metodų, kurie neprieštarauja
apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams ir atitinka įmonės tikslus bei informacijos poreikius,
visuma, skirta įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti taip, kad ši
atspindėtų tikrą ir teisingą įmonės finansinę padėtį bei rezultatus.

Apskaitos politikos tikslas

Siaurąja prasme apskaitos politikos tikslas yra taip reglamentuoti įmonės apskaitą, kad sudaryta
finansinė atskaitomybė atspindėtų tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Siaurąja prasme visų įmonių apskaitos politikos tikslas yra vienodas.

Tačiau vertinant apskaitos politiką plačiąja prasme, siekiamas rezultatas būtų siejamas ne tik su
apskaitos rezultatu, bet ir su visu apskaitos procesu.

Plačiąja prasme apskaitos politikos tikslas yra viso apskaitos proceso organizavimas tokiu būdu, kad būtų
pasiekti įvairūs įmonėje siekiamai tikslai, apimantys ne tik finansinę ir valdymo apskaitą, bet mokestinę,
statistinę, investicinę ir kitokią atskaitomybę, apskaitos darbo ir procesų optimizavimą ir kt.

Bendrieji apskaitos principai apibrėžia pagrindines taisykles, kuriomis remiantis yra tvarkoma apskaita ir
sudaroma finansinė atskaitomybė. Laikantis bendrųjų apskaitos principų įmonės apskaita ir parengta
finansinė atskaitomybė teikia tikrą ir teisingą vaizdą apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

1.Įmonės principas Kiekviena įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į apskaitą įtraukiamas tik tos
įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos
2.Veiklos tęstinumo principas Tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis
neribotas ir įmonės nenumatoma likviduoti

3.Periodiškumo principas Įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos
trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos

4.Pastovumo principas Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat. Apskaitos metodą galima
keisti tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus,
pajamas ir sąnaudas

5.Piniginio mato principas Visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos,
pinigų srautai finansinėse ataskaitose pateikiami įvertinti pinigais.

6.Kaupimo principas Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami tada, kai jie įvyksta,
ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba
išmokėjimą.

Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos(prekės parduotos, o pinigai
gali būti negauti), o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos.

7.Turinio viršenybės prieš formą principas Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą
traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal juridinę jų formą.

8.Palyginimo principas Įmonės pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis,
patirtomis uždirbant tas pajamas.

Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų
palyginti jose pateikiamą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų įmonių pateikiama
informacija ir tinkamai įvertinti įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų pokyčius.

Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių bent vienerių metų informacija.

9.Atsargumo principas Įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavo
kapitalo ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai
sumažinta

10.Neutralumo principas Apskaitos informacija pateikiama nešališkai.

Jos pateikimas neturi daryti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems
sprendimams ir neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.

Pajamos ir įplaukos

Įplaukos – tai įmonės (juridinio asmens) veikloje gaunamos piniginės lėšos.

Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba vertės) padidėjimu per ataskaitinį
laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus
savininkų įnašus.

arba pajamos – tai įmonės uždirbto turto padidėjimas, arba skolų sumažėjimas, kai dėl to padidėja
nuosavas kapitalas (išskyrus papildomus savininkų įnašus) nepriklausomai nuo to ar buvo gauti pinigai

Pajamos ≠ įplaukos

Sąnaudos, išlaidos ir išmokos

Išmokos – tai išmokėtos piniginės lėšos, už kurias mainais gaunamas materialus ar nematerialus turtas
ataskaitiniu laikotarpiu neuždirbant pajamų.

Išlaidos – tai turto ar paslaugų sunaudojimas per ataskaitinį laikotarpį.

Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu per
ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų prisiėmimu, dėl kurių sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus
tiesioginį jo sumažėjimą.

arba sąnaudos – tai ta išlaidų dalis, kuri patirta gaminant produkciją ar teikiant paslaugas, parduotas
ataskaitiniu laikotarpiu.

Sąnaudos ≠ išmokos ≠ išlaidos

Įplaukos - gauti pinigai iš pardavimų; reikia atimti nesumokėtus užsakymus, (PIRKEJAS ATSISKAITE,
PADARE APMOKEJIMA)

Pajamos - ekonominės naudos padidėjimas, vertės padidėjimas, nuosavo kapitalo didėjimas. (PARDAVE
PREKIU UZ...SUTEIKE PALSAUGU UZ...); nereikia atimti nesumokėtų užsakymų
Išmokos - visų ketinamų pardavinėti užsisakytų prekių kaina iš tiekėjo (prekių savikainos suma); išmokėti
pinigai dėl įsipareigojimų.

Sąnaudos - produktų savikainų suma, kuri buvo parduota (nieko neatimame kaip su pajamomis); pinigai
mokami už įsipareigojimus ant popieriaus.

Įmonės veiklos rezultatas ( PELNAS + ARBA NUOSTOLIS - ) - pajamos - sąnaudos.

Pinigų pokytis - įplaukos - išmokos

Išmokos 100eu (pinigai už prekes iš Kiniją)

Pajamos (35vnt parduoti už 8eu)

Sąnaudos (35vnt po 2 eu (produkto savikainos pardavimu kiekis))

Įplaukos (35 vnt po 8 eu –24eu)

Pajamos - 5000eu (pardave prekiu uz..suteike paslaugu uz...)

Sanaudos – 3000eu (savikaina prekiu*vnt, kurios buvo parduotos, pinigai mokami uz isipareigojimus)

Pelnas – 2000eu ( jei suma minusine - tai nuostolis)

Įplaukos - 5000eu (pirkėjai atsiskaitė pilnai atitinka pajamoms, kai neveluoja su atsiskaitymu: PIRKEJAS
ATSISKAITE, PADARE APMOKEJIMA)

Išmokos - 10000eu ( apmokejo visa pirkinio suma is tiekejo, savikaina prekiu*vnt)

Pinigu sumazejimas 5000eu (5000-10000)

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Ekonominiai ištekliai
Visos įmonės nepriklausomai nuo jų veiklos formos ir pobūdžio turi įvairius išteklius, kuriuos naudoja
savo veikloje.

Ištekliais vadiname tai, kas potencialiai gali dalyvauti gėrybių kūrimo procese.

Ekonomistai išteklius grupuoja į kategorijas:

• darbas (žmogiškieji ištekliai – fiziniai ir protiniai žmonių sugebėjimai),

• žemė (gamtiniai ištekliai: žemė, naudingosios iškasenos, miškai, upės, ir pan.),

• kapitalas (fizinis - mašinos, įrengimai, pastatai, komunikacijos priemonės, transportas, medžiagos;

finansinis - investicijos, pinigai, skirti fizinio kapitalo įsigijimui).

Įmonės principas teigia, kad į įmonės apskaitą gali būti traukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas
kapitalas ir įsipareigojimai.

Jei ištekliai dalyvauja įmonės gėrybių kūrimo procese, ar jie yra įmonės turtas?

Pavyzdžiui: Įmonės personalas yra laikomas žmogiškaisiais ištekliais, nuo kurių kvalifikacijos priklauso
įmonės sėkmė. Įmonės pajamas lemia žmonių intelektas ir gebėjimai.

Taigi... Ar žmogiškieji ištekliai yra laikomi įmonės turtu? Ne. Ne visi įmonės ištekliai gali būti laikomi
įmonės turtu.

Tai, ką nuomojasi įmonė, bei darbuotojai nėra jos turtas.

• Monetos reversas parodo monetos vertę.

• Aversas parodo, kurioje Europos valstybėje išleista moneta.

Turtas įmonėje yra turtas tiek, kiek jis kam nors priklauso. Visas turtas įmonės apskaitoje turi turėti
savininką.

• Iš vienos pusės matome, kiek įmonė turi turto (įmonės turima vertė)
• Iš kitos – kam tas turtas priklauso. (savininkas)

APSKAITOS LYGYBĖ

Lygybė parodo, kiek įmonėje yra turto ir kokie yra to turto įsigijimo šaltiniai.

Turtas – tai, ką įmonė turi.

Nuosavybė (kapitalas) - kam įmonė yra skolinga už turtą.

Dėl įmonės veiklos nuolat kinta turto sudėtis, keičiasi ir savininkai, tačiau apskaitos lygybė niekada
nepažeidžiama.

Turtas

Turtas - tai ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuojant įmonė tikisi gauti naudos
ateityje.

Visos įmonės nepriklausomai nuo jų veiklos formos ir pobūdžio turi įvairius išteklius, kuriuos naudoja
savo veikloje.

Ištekliai yra įvairios įmonėje naudojamos vertybės, kurios skirstomos į:

• Materialiąsias (žemė, pastatai, įrengimai, žaliavos, darbo jėga ir kt.)

• Nematerialiąsias (licencijos, prestižas, prekės ženklas, programinė įranga ir kt.)

• Finansines (pinigai, pinigų ekvivalentai, investicijos ir kt.)

Tačiau ne visi įmonės ištekliai gali būti laikomi įmonės turtu. Įmonės turtu gali būti laikomi tik tie
ištekliai, kurie turi konkretų savininką. Turtas gali priklausyti pačiai įmonei arba būti paskolintas.

Įmonių pagrindinis tikslas - uždirbti pelną, todėl vertinant turtą yra svarbu nustatyti, ar jis gali teikti
įmonei ekonominę naudą.

Finansinėms ataskaitoms reikšmingiausias turto klasifikavimo požymis yra turto naudojimo įmonės
veikloje laikas, pagal kurį turtas yra skirstomas į:

• Trumpalaikį,

• Ilgalaikį.

Turtas, kuris sunaudojamas (arba iš jo gaunama ekonominė nauda) per vienus finansinius metus
(ataskaitinį laikotarpį) < 1 m. yra pripažįstamas trumpalaikiu turtu.

Turtas, kuris naudojamas ilgiau nei vienerius finansinius metus > 1 m. yra pripažįstamas ilgalaikiu turtu.

Vieni finansiniai metai dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais ir pradedami skaičiuoti nuo sausio
mėn. 1d ir baigiami skaičiuoti – gruodžio 31 d.

Avansas, sumokėtas už pastatą - ilgalaikis turtas.

Avansas, sumokėtas už prekes - trumpalaikis turtas.

Jei įmonė siekia gauti grąžą po 1 m. - tai ilgalaikis turtas, o iki 1 m. - tai trumpalaikis turtas.

Per < 3 mėn. - tai pinigų ekvivalentas.

Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – trumpalaikis turtas.

Ilgalaikio turto sudėtis

• Nematerialus ilgalaikis turtas – tai ilgalaikis turtas, neturintis materialios būsenos

(plėtros darbai; prestižas; programinė įranga; koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios
teisės; kitas nematerialus turtas).

• Materialus ilgalaikis turtas – tai ilgalaikis turtas, turintis materialią būseną

(žemė; pastatai ir statiniai; mašinos ir įranga; transporto priemonės; kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai;
investicinis turtas; sumokėti avansai ir vykdomi materialiojo turto statybos (gamybos) darbai).

• Finansinis ilgalaikis turtas – tai kitų įmonių nuosavybės ir skolos vertybiniai popieriai ir kitų asmenų
įsipareigojimai įmonei

(įmonių grupės akcijos; paskolos įmonių grupėms; iš įmonių grupių gautinos sumos; asocijuotų įmonių
akcijos, paskolos asocijuotoms įmonėms; iš asocijuotų įmonių gautinos sumos; ilgalaikės investicijos; po
vienerių metų gautinos sumos; kitas finansinis ilgalaikis turtas).

• Kitas ilgalaikis turtas

(atidėtojo pelno mokesčio turtas, biologinis turtas, kitas turtas).

Trumpalaikio turto sudėtis

• Atsargos

(žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės; nebaigta produkcija ir vykdomi darbai; produkcija;

pirktos prekės, skirtos perparduoti; biologinis turtas; ilgalaikis materialus turtas, skirtas parduoti;
sumokėti avansai).

• Per vienerius metus gautinos sumos

(pirkėjų įsiskolinimas; įmonių grupės skolos; asocijuotų įmonių skolos, kitos gautinos sumos)

• Trumpalaikės investicijos

• Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(pinigai sąskaitose bankuose; grynieji pinigai kasoje; pinigų ekvivalentai).

• Ateinančių laikotarpių sąnaudos – ne sąnaudų, o turto elementas. Tai išankstiniai apmokėjimai

(sumokėti avansai), susiję su ilgą laiką periodiškai atliekamais tęstinio pobūdžio darbais arba
teikiamomis paslaugomis .

(pavyzdžiui, iš anksto apmokėta reklama, iš anksto apmokėtas draudimas, iš anksto apmokėta nuoma ir
pan.).

• Sukauptos pajamos – tai ne pajamų, o taip pat turto elementas. Tai specifinis pirkėjų įsiskolinimas,
kuomet pirkėjas įsipareigoja sumokėti skolą už periodiškai teikiamas tęstinio pobūdžio paslaugas.

(pavyzdžiui, sukauptos palūkanos (palūkanų pajamos), gautina nuoma (nuomos pajamos).

Nuosavybė parodo, kiek įmonėje esančio turto priklauso įmonės savininkams, o kiek skolintojams.

Pagal tai nuosavybė yra skirstoma į:

• Savininkų nuosavybę arba nuosavą kapitalą

• Skolintojų nuosavybę arba įsipareigojimus

Formulės

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus (dalis
priklausanti įmonės savininkams).

Įsipareigojimai – prievolės dalis, už kurią įmonė ateityje turės atsiskaityti turtu (dalis priklausanti įmonės
kreditoriams).

Formulės

Turtas = Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas

Turtas = Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai

Pajamos gali būti lygios nuosavam kapitalui ( pajamos ir sąnaudos taip pat priskirtinos nuosavam
kapitalui (pajamos didina nuosavą kapitalą, o sąnaudos jį mažina)
Nuosavo kapitalo sudėtis

• Įstatinis kapitalas – tai įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kapitalas, kurį sudaro išleistų akcijų
nominali vertė.

• Akcijų priedai – tai akcijų pardavimo kainos ir jų nominaliosios vertės skirtumas.

• Perkainojimo rezervas – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto
perkainojimo rezultato.

• Rezervai – laikinis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

• Nepaskirstytasis pelnas – įmonės uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas. Kadangi pelnas gaunamas
iš pajamų atėmus sąnaudas, tai pajamos ir sąnaudos taip pat priskirtinos nuosavam kapitalui (pajamos
didina nuosavą kapitalą, o sąnaudos jį mažina).

• Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės patirti, bet dar nepaskirstytieji nuostoliai.

Įsipareigojimų sudėtis

• Dotacijos ir subsidijos – valstybės ar savivaldybės teikiama tikslinė parama įmonei.

• Ilgalaikiai įsipareigojimai – skolos, kurias įmonė privalės grąžinti po vienerių metų

(lizingo įsipareigojimai, ilgalaikės skolos kredito įstaigoms, gauti ilgalaikiai avansai, ilgalaikės skolos
tiekėjams ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai)

Atidėjiniai – tai įsipareigojimai, kurių galutinių padengimo sumų arba įvykdymo laiko negalima tiksliai
nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

• Trumpalaikiai įsipareigojimai – skolos, kurias įmonė privalės grąžinti per vienerius metus

(lizingo įsipareigojimų einamųjų metų dalis, trumpalaikės skolos kredito įstaigoms, gauti trumpalaikiai
avansai, skolos tiekėjams, pelno mokesčio įsipareigojimai, mokėtinas darbo užmokestis, mokėtinas
gyventojų pajamų mokestis, mokėtinos socialinio draudimo įmokos, mokėtinos Garantinio fondo
įmokos, kitos išmokos darbuotojams, mokėtini dividendai, mokėtinas pridėtinės vertės mokestis ir kiti
trumpalaikiai įsipareigojimai).
Pajamos

Pajamos - ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, vertės
padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja nuosavas
kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pajamos apskaitoje gali būti pripažįstamos pagal kaupimo arba pagal pinigų principus.

Pagal kaupimo principą pajamos pripažįstamos tada, kai pardavėjas parduoda prekes ar paslaugas, t. y.
perduoda visą su jomis susijusią riziką ir naudą pirkėjui, neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką.

Pagal pinigų principą pajamos pripažįstamos tada, kai įmonė gauna pinigus už parduotas prekes ar
suteiktas paslaugas.
Pajamų klasifikavimas pagal paskirtį

Pardavimo pajamos – tai pajamos atsirandančio pardavus prekes, produkciją ar suteikus paslaugas

Prekių pardavimo pajamos atsiranda tuomet, kai yra parduodamos prekės ir galima patikimai įvertinti
pajamų sumą.

Paslaugų teikimo pajamos, atsiranda tuomet, kai yra suteikiamos paslaugos, klientams atliekami darbai.

Biologinio turto vertės pokyčio pajamos – tai pajamos atsirandančios pakitus turimo biologinio turto
vertei.

Finansinė ir investicinės veiklos pajamos – tai pajamos susijusios su finansine ir investicine veikla,
investicinio turto tikrosios vertės pokyčiu:

Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos

Kitų ilgalaikių investicijų pajamos

Pelno mokesčio pajamos – tai pajamos susidariusios per ataskaitinį laikotarpį, pripažįstant atidėtojo
pelno mokesčio turtą arba panaudojant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą.

Kitos pajamos - priskiriamos pajamos, kurių įmonė nepriskiria pagrindinei, finansinei ir investicinei
veiklai.

Kitos veiklos pajamos: Pajamos priskiriamos pajamos (nebūdingų atsargų pardavimo pajamos; IT
perleidimo pelnas, kt. pajamos dėl nenumatytų aplinkybių).

Sąnaudų pripažinimas (visada atsiranda kartu su pajamomis)

Sąnaudos - įmonės ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto sumažėjimu ar įsipareigojimų

padidėjimu, dėl kurio sumažėja nuosavas kapitalas.

Sąnaudos pripažįstamos pagal:

• kaupimo principą

• palyginimo principą

Pagal kaupimo principą sąnaudos pripažįstamos tada, kai yra patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų
sumokėjimo laiko.

Pagal palyginimo principą – pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis,
patirtomis uždirbant tas pajamas.
NURAŠĖ PARDUOTAS PREKES, JŲ SAVIKAINA- REIŠKIA PRIPAŽĮSTAMAS SĄNAUDOS

SĄNAUDOS:

KAŽKO NETEKIMAS, PVZ, KURAS SUNAUDOTAS, BET GAUTI PINIGAI IŠ KLIENTŲ;

PIENAS NEBŪTŲ SĄNAUDA, TAI TIK GAMYBOS IŠLAIDA, KAI IŠ JO GAMINAMI SŪRELIAI;

SUGADINTAS PRODUKTAS IRGI YRA SĄNAUDOS, YRA NURAŠOMI

Sąnaudų klasifikavimas pagal paskirtį

Pardavimo savikaina:

• parduotų prekių savikaina (sąnaudos)

•suteiktų paslaugų savikaina (sąnaudos)

•parduotos produkcijos savikaina (gamybos išlaidos)

Biologinio turto vertės pokyčio sąnaudos – tai sąnaudos atsirandančios pakitus turimo biologinio turto
vertei.

(atsiranda dėl rinkos pokyčių)

Pardavimo sąnaudos ir bendrosios administracinės sąnaudos – tos, kurių negalima susieti su konkrečių
parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina.

(dėl to, nes skatinami pardavimai, tai nesiejama su 1 pardavimu; NUOMOS SĄNAUDOS PRISKIRIAMOS
PRIE BENDRŲJŲ ADMINISTRACINIŲ SĄNAUDŲ)

Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos pripažįstamos ir apskaitoje tą patį ataskaitinį

laikotarpį, kai patiriamos.

Pardavimo sąnaudos sudaro sąlygas įmonei parduoti produkciją ar suteikti paslaugas.

Bendrosios ir administracinės sąnaudos sudaro sąlygas įmonei veikti.

Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos - su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu susijusių

finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ir nuostolių pripažinimo ir registravimo atvejai.

Pelno mokesčio sąnaudos - ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos ir pelno mokesčio
įsipareigojimai.

Kitos sąnaudos – susijusios su kitomis pajamomis.

Kitos veiklos sąnaudos (atsitiktinos)– tai sąnaudos susijusios su atsargų pardavimo nuostoliais; ilgalaikio
turto perleidimo nuostoliais, kt. nenumatytos sąnaudos.

Pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo pačiu sandoriu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį
laikotarpį.

Sąnaudos pripažįstamos tada, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, o pajamos negali būti
pripažįstamos, kol negalima patikimai įvertinti sąnaudų.

Jei patikimai sąnaudų įvertinti negalima, tai už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gautos sumos
turi būti pripažintos įsipareigojimais.

Pardavimo savikaina

Pardavimo savikaina atsiranda tuomet, kai yra uždirbamos pardavimo pajamos.

Į pardavimo savikainą įtraukiamos sąnaudos, susijusios su:

• Suteiktomis konkrečiomis pagrindinės veiklos paslaugomis,

• Parduotomis prekėmis ar produkcija.

Pardavimo savikaina skirstoma į:

• Suteiktų paslaugų savikainą, kuri pripažįstama ir registruojama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada už
suteiktas paslaugas buvo pripažintos pajamos.

Į suteiktų paslaugų savikainą įtraukiama sunaudotų atsargų vertė, darbo užmokesčio ir socialinio
draudimo įmokų sąnaudos, teikiant paslaugas naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos)
sąnaudos, trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų ir panašios sąnaudos.

• Parduotų prekių savikainą, kuri pripažįstama ir registruojama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada prekės
parduodamos.

Parduotų prekių savikaina gali būti skirstoma į:

-parduotos produkcijos savikainą

-perparduoti skirtų prekių savikainą.

Pajamu ir sanaudu palyginimas pagal ju klasifikavima

Įmonės veiklos rezultatas

Vienas svarbiausių įmonės veiklos tikslų yra pelno siekimas.

Įmonės veiklos rezultatas parodo, kaip sekėsi įmonei ataskaitiniu laikotarpiu, ar ji uždirbo pelną ar patyrė
nuostolius.

Įmonės pelnas (nuostoliai) yra skaičiuojami pasibaigus finansiniams metus už ataskaitinį laikotarpį:

PELNAS (NUOSTOLIAI) = PAJAMOS – SĄNAUDOS

Jei suma gaunama neigiama, vadinasi įmonė patyrė nuostolius. Kadangi pelnas gaunamas iš pajamų
atėmus sąnaudas, tai pajamos ir sąnaudos taip pat priskirtinos nuosavam kapitalui (pajamos didina
nuosavą kapitalą, o sąnaudos jį mažina).
SĄNAUDOS MAŽINA KAPITALĄ (ŠITOJE FORMULĖJE RAŠOME SU -)

Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtaka apskaitos lygybei (1)

Ūkio subjektas - įmonė

Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį,
struktūrą. (Įmonės, savininkų, darbuotojų inicijuoti veiksmai)

Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto, nuosavo kapitalo bei
įsipareigojimų dydį, struktūrą. (iš išorės atsiradę pokyčiai)

Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtaka apskaitos lygybei (2)

1
2 –NEPASKIRSTYTAS PELNAS(NUOSAVAS KAPITALAS) + DIVIDENDAI
(TRUMPALAIKIS ĮSIPAREIGOJIMAS)

----------------------------------------------------------------------------------------------
Apskaitos metodas – tai svarbiausių elementų, kurie nulemia apskaitos
tvarkymą, sistema.
Apskaitos dokumentas – tai įvykusios ūkinės operacijos / įvykio patvirtinimas (įrodymas).
Informacijos registravimas apskaitoje. Buhalterinė sąskaita

Apskaitos informacija kaupiama ir saugoma buhalterinėse sąskaitose - jose registruojama bet kuri
įvykusi ūkinė operacija ir ūkinis įvykis.

Buhalterinė sąskaita - tai informacijos kaupimo ir grupavimo būdas.

Sąskaitos atidaromos kiekvienam turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsniui
(vienarūšiams objektams).

Kiekvienoje sąskaitoje kaupiama visa informacija apie šio straipsnio būklę (vertę) bei pasikeitimus dėl
įvykusių ūkinių operacijų per atitinkamą laikotarpį.

Buhalterinės sąskaitos struktūra

Debetas – kairioji sąskaitos pusė.

Kreditas – dešinioji sąskaitos pusė.

Sąskaitos gali būti aktyvinės ir pasyvinės.

Ilgalaikio ir trumpalaikio turto ir sąnaudų sąskaitos - aktyvinės.

Nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir pajamų - pasyvinės.

Aktyvinėje sąskaitoje debeto pusėje yra pradinis likutis.
Pasyvinėje sąskaitoje kredito pusėje yra pradinis likutis.

Buhalterinėse sąskaitose niekada nerašomi skaičiai su minusu.

Aktyvinėje (1) sąskaitoje debeto pusėje yra pradinis likutis L1, todėl visi padidėjimai bus
registruojami debeto pusėje, o sumažėjimai kredito pusėje.

Pasyvinėje (2) sąskaitoje kredito pusėje yra pradinis likutis L1, todėl padidėjimai registruojami
kredito pusėje, o sumažėjimai debeto pusėje.

Jei L2 likutis gaunamas su minusu, tai jis turi būti perkeltas į priešingą sąskaitos pusė (debeto arba
kredito pusė)

1. Likutis = 0
 2. Prekių padidėjimas - tai trumpalaikis turtas, todėl įrašome tai į debeto pusę. (aktyvinė
sąskaita)
3. Prekių sumažėjimas rašomas į kredito pusę...po to skaičiuojamas likutis
4. Sudaroma apyvarta (pokytis per laikotarpį), į kurią neįtraukiame pradinio likučio.
5. Susiskaičiuojame L2 pagal formulę

Jei Ap. Būtų 420 ir 650, tai L2 būtų rašomas į kredito pusę dėl - ženklo.

Sąskaitų planas (dokumentas sutrumpintas)

Sąskaitų planas – sąskaitų visuma (sąrašas), kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto
turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas .

Lietuvoje patvirtintas pavyzdinis sąskaitų planas pelno siekiančioms įmonėms yra rekomendacinio
pobūdžio, tačiau paprastai įmonės juo vadovaujasi sudarydamos savo individualius sąskaitų planus.

Kiekvienoje įmonėje, atsižvelgiant į jos poreikius, tvirtinamas ir naudojamas individualus sąskaitų planas,
kuris bendrais bruožais turi atitikti šalies įmonėse naudojamus sąskaitų planus bei būti pakankamai
detalus ir pritaikytas konkrečios įmonės poreikiams

Prekės yra atsargos

Buhalterinėse sąskaitose turime rašyti ir sąskaitos numerį, ir sąskaitos pavadinimą.

Sąskaitų plano struktūra pagal ryšį su finansinėmis ataskaitomis

Sąskaitų klasifikavimas pagal informacijos detalumą

Norėdami pasidaryti papildomą sąskaitą, pasirašome dar vieną papildomą ketvirtą skaičių prie tos
pagrindinės sąskaitos. Tai padeda detalizuoti sąskaitą. (subsąskaita)

Jei norime dar detalesnės informacijos apie kiekvieną pirkėją, dar prirašome po penktą skaičių.
(analitinės sąskaitos)
Prie kai kurių sąskaitų yra (+/-) ženkleliai - tai kontrarinės sąskaitos. Tai skirtingoje pusėje įregistruojami
duomenys. Pradinis likutis su minuso ženklu aktyvinėse sąskaitose (ilgalaikis turtas) bus registruojamas
nebe debeto pusėje, o kredito pusėje.

Užduotis

1. Įsipareigojimai, per vienerius metus mokėtinos sumos. 4480 K

2. Trumpalaikis turtas, pinigai ir pinigų ekvivalentai. 271 D
3. 6300 K

Dvejybinis įrašas

Pirmą kartą dvejybinį įrašą XV a. aprašė L. Pačiolis darbe „Traktatas apie skaičius ir užrašus“. Jame
aprašyti dvejybinis įrašas, debetas, kreditas, balansas ir kt. Traktate aprašyti principai imti taikyti tik nuo
XIX a. vidurio.

Kiekviena ūkinė operacija yra dvilypė, nes keičia mažiausiai 2 straipsnius ta pačia suma - apskaitos
sistema organizuota taip, kad atspindėtų abu ūkinės operacijos aspektus.

Dvejybinis įrašas – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės
operacijos / įvykio vertė įrašoma į sąskaitos debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos kreditą, taip, kad
bendra sąskaitų debeto suma būtų lygi bendrai sąskaitų kredito sumai. (dalyvauja dvi sąskaitos arba
daugiau; įrašomi sumažėjimai ir padidėjimai atitinkamoje pusėje)

Apskaitoje labai svarbi lygybė. Čia lygybė yra tarp debeto ir kredito.

Sąskaitų korespondencija

1. Paprastoji sąskaitų korespondencija, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama:

Įmonė pardavė prekių už 5 000 Eur.

Pirkėjas atsiskaitė iš karto.

D 271 (Sąskaitos bankuose) – 5 000 Eur

K 5000 (Parduotų prekių pajamos) – 5 000 Eur

2. Sudėtinė sąskaitų korespondencija, kai viena sąskaita debetuojama ir kelios kredituojamos arba kai
viena sąskaita kredituojama ir kelios debetuojamos:

Įmonė nusipirko prekių už 6 000 Eur ir už jas sumokėjo 2 500 Eur.

D 204 (Pirktos prekės, skirtos perparduoti) – 6 000 Eur

K 271 (Sąskaitos bankuose) – 2 500 Eur

K 424 (Skolos tiekėjams) – 3 500 Eur

3. Suvestinė sąskaitų korespondencija, kai gali būti debetuojamos ir kredituojamos kelios sąskaitos:
Įmonė nusipirko prekių už 4 000 Eur ir žaliavų už 1 500 Eur bei sumokėjo 5 000 Eur

D 204 (Pirktos prekės, skirtos perparduoti) – 4 000 Eur

D 201 (Žaliavos, medžiagos ir kompl. detalės) – 1 500 Eur

K 271 (Sąskaitos bankuose) – 5 000 Eur

K 424 (Skolos tiekėjams) – 500 Eur

Apskaitos registras

Apskaitos registras – pagal apskaitos dokumentus parengtos ūkinių įvykių ir operacijų suvestinė, kurioje
apibendrinami duomenys, nepaisant jos sudarymo būdo, formos ir laikmenos.

Tam, kad supaprastinti informacijos naudojimą ir analizę yra sudaromi įvairūs žurnalai ir registrai, kurie
sudaromi:

- Chronologine tvarka (pagal datą)

- Sistemine tvarka (pagal ekonominį pobūdį)

- Chronologine – sistemine tvarka (pagal datą ir ekonominį pobūdį).

Specialiųjų žurnalų pavyzdžiai:

• pinigų gavimo žurnalas;

• pinigų mokėjimo žurnalas;

• pirkimų skolon žurnalas;

• pardavimų skolon žurnalas ir .t.t.

Registrų pavyzdžiai:

• Išrašytų sąskaitų faktūrų registras;

• Gautų sąskaitų faktūrų registras;

• Bendrasis žurnalas;

• Didžioji knyga ir kt

Ūkinių operacijų ir įvykių registravimas. Visos įmonėje atliekamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai yra
registruojami bendrajame žurnale.

Ūkinių operacijų registravimo bendrajame žurnale pavyzdys

Užregistruojame ūkines operacijas bendrajame žurnale:

1. 202X-02-03 įmonė nusipirko prekių už 950 Eur. Už prekes įmonė atsiskaitė bankiniu pavedimu.

2. 202X-02-05 pirkėjas pervedė 400 Eur skolą.

3. 202X-02-05 įmonė sumokėjo darbuotojam darbo užmokestį – 8400 Eur

4. 202X-02-09 įmonė pardavė prekių už 1500 Eur. Pirkėjas atsiskaitė iš karto.

Didžioji knyga – tai apskaitos registras, kuriame yra visų įmonėje naudojamų sąskaitų suvestiniai
duomenys.

Užregistravus operacijas bendrajame žurnale yra atidaromos Didžiosios knygos sąskaitos, kuriose, pagal
bendrojo žurnalo duomenis, yra surašomi visi pokyčiai, paskaičiuojamos apyvartos ir laikotarpio
pabaigos likučiai.
Didžiosios knygos sąskaita:

Sąskaitų apyvartos žiniaraštis sudaromas naudojant visas sąskaitas, kurios buvo atidarytos laikotarpio
pradžioje, per laikotarpį ar jo pabaigoje.

Jame eilės tvarka (pagal sąskaitų planą) surašomos:

visos sąskaitos, jų pradiniai likučiai, debeto ir kredito apyvartos ir galutiniai likučiai.

Inventorizacija

Inventorizacija - tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos,
gautinų sumų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų likučių
palyginimas su apskaitos duomenimis.

Inventorizacijos klasifikavimas:

Pagal priežastį:

- planinė

- periodinė

- priežasties

Pagal apimtį:

- ištisinė

- dalinė

Pagal pobūdį:

- faktinė

- dokumentinė

Pagal dalyką:

- materialiojo turto

- nematerialiojo turto

- finansinio turto

- įsipareigojimų
- kt.

Atvejai, kai inventorizacija yra privaloma

• kai inicijuojamas nemokumo procesas;

• kai priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo;

• vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais

Inventorizacijos etapai:

Apskaitos ciklas (laikotarpio pradžia, laikotarpio pabaiga)

Koregavimai

• Koreguojantys įrašai daromi paskutinę laikotarpio dieną.

• Koreguojantys įrašai neturi pirminio dokumento, todėl jiems formuojamos buhalterinės pažymos

• Koreguojančiuose įrašuose dalyvauja pajamų ir sąnaudų sąskaitos.

Koregavimai skirstomi:

• Ilgalaikio turto

• Sunaudotų atsargų (prekių) nurašymo

• Ateinančio laikotarpio sąnaudų

• Sukauptų pajamų

• Sukauptų sąnaudų

• Ateinančių laikotarpių pajamų

• Mokesčių

Bandomasis balansas ir sąskaitų koregavimas

Bandomasis balansas - tai lentelė, kurioje eilės tvarka surašytos visos Didžiosios knygos sąskaitos su jų
likučiais laikotarpio pabaigai (mėnesio ar ketvirčio, ir būtinai - metų) .

Po bandomojo balanso sudarymo rastos klaidos taisomos ar papildomos operacijos įtraukiamos į

apskaitą atliekant Didžiosios knygos sąskaitų likučių patikslinimą ataskaitinio laikotarpio pabaigai,
vadinamą sąskaitų koregavimu.

Finansinė atskaitomybė

Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir
jų aiškinimo rengimas nustatyta forma.

Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus
įmonės finansinių metų duomenis.

Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

1.Balansas

2.Pelno (nuostolių) ataskaita

3.Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

4.Pinigų srautų ataskaita

5.Aiškinamasis raštas

Finansinių ataskaitų apibrėžimai

• Įmonės balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir
įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. TKĮ

• Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio
laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai. PSV

• Įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie
įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.

• Įmonės pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio
laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos.

• Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas – finansinė ataskaita, kurioje paaiškinamos įmonės
balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip
pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose finansinėse ataskaitose.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas – neturintis materialios formos nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja, kurį
naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos ir kurio vertė yra ne
mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią nematerialiojo turto vertę.

Nematerialiuoju turtu pripažįstamas turtas atitinkantis šiuos požymius:

• Pagrįstai tikėtina, kad įmonė ateityje iš turto gaus ekonominės naudos

(gali sudaryti gaminių ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda)

• Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės
Turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas atskiriamu nuo kito įmonės turto

• Įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti kitų teisę juo naudotis

(įmonė kontroliuoja turtą, ji turi teisę iš jo gauti būsimos ekonominės naudos ir uždrausti kitiems juo
naudotis)

Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Materialinę formą gali
turėti nematerialiojo turto laikmenos, bet ne pats turtas. Nustatant, kuriam turtui jį priskirti, reikia
įvertinti, kuris požymis vyrauja.

Nematerialiojo turto pavyzdžiai

• Prekių ženklai; • Patentai, franšizė ir licencijos;

• Autorių ir gretutinės teisės; • Plėtros darbai;

• Kompiuterių programos; • Prestižas (skirtumas tarp įmonės vertės ir įsigijimo kainos)

• Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai;

• Mineralinių išteklių žvalgyba ir vertinimas;

• Leidimas žvalgyti mineralinius išteklius.

Apie avansus:
Jei yra sumokėtas avansas už ilgalaikį nematerialųjį turtą, tai jis yra apskaitomas ilgalaikio turto
grupėje.

Avanso paskirties svarba:

Avansas dažniausiai būna įmonės trumpalaikis turtas.

Tačiau už nematerialųjį turtą (pvz., licencija), kai yra sumokam avansu 400 eu, tai 400 eu yra ne
trumpalaikis turtas, o ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS.

INT įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

Įmonė gali įsigyti arba pasigaminti ilgalaikį nematerialųjį turtą.

Apskaitoje nematerialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – tai sumokėta ar mokėtina pinigų suma ar kito mainais atiduoto, ar
sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą.

Nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą sudaro:

• už šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma arba sunaudoto turto vertė (sutartyje nurodyta suma,
arba rinkos vertė),

• muitai ir kiti negrąžinami mokesčiai,

• kitos tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos (pvz. atlyginimai už teisines
paslaugas).

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas - tai materialusis turtas, kuris skirtas prekėms gaminti, paslaugoms teikti,
nuomoti ar administraciniams tikslams, kuris numatomas naudoti ilgiau nei vienerius metus ir kurio
įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio
materialiojo turto vieneto vertę.

Materialiuoju ilgalaikiu turtu pripažįstamas turtas, kuris atitinka visus šiuos požymius:

• įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

• įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

• įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

• turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto
vieneto savikainą;

Ilgalaikis turtas turi būti brangesnis už 400 eu

• įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika.

1. +
2. +
3. -, nes išsinuomotos, o ne nuosavos
4. -
5. -
6. -, nes reikia žiūrėti po 1 vnt. 1 fotelis – 250 eu. REIKIA VERTINTI PO VIENĄ VIENETĄ
7. -
8. +
9. -
10. -

Ilgalaikio materialiojo turto grupės:

Turto grupių skaičių ir rūšis įmonė nustato savo nuožiūra.

Ilgalaikio materialiojo turto grupių pavyzdžiai:

• Žemė ir įsigytos teisės į ją;

• Pastatai, statiniai ir įsigytos teisės į juos;

• Mašinos ir įrenginiai;

• Transporto priemonės;

• Kita įranga;

• Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas;

• Kitas materialusis turtas;

• Investicinis turtas;

• Laikinai nenaudojamas turtas.

IMT įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą sudaro:

• įsigyjant turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar sunaudoto turto vertė);

• atvežimo išlaidos;

• muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai (pvm);

Jeigu įmonė yra įsiregistravusi PVM mokesčių mokėtoja, tokiu atveju, įmonė gali susigrąžinti PVM iš
biudžeto. PVM mokėtojai negali į savikainą įtraukti PVM.

• projektavimo, sumontavimo, instaliacijos, išbandymo išlaidos;

• paruošimo naudoti išlaidos;

• remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos;

• infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos;

• žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos;

• numatomos išmontavimo, išvežimo, gamybos, vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka
įsipareigojimų arba atidėjinių apibrėžimą;

• kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos.

1. -
2. + parengiamieji darbai įskaitomi
3. +
4. +- viskas įskaitoma, išskyrus pvm
5. +- pvm ne
6. +
7. +
8. - administracines patalpos nesusijusios su parduotuves statymu (tai kita sąnaudų grupe,
nesusijiusi su parduotuves statymu)
9. - irgi kita sąnaudų grupė

Ilgalaikio turto registravimas apskaitoje

Įsigijimo savikainos registravimas

IT nusidėvėjimas ir amortizacija

Naudingo tarnavimo laikas – ribotas laikotarpis, kuriuo įmonės veikloje naudojamas turtas gali teikti
naudos. (arba kiek tikimasi pagaminti produkcijos, naudojantis turtu).

Nusidėvėjimas – sistemingas turto nudėvimosios vertės paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką.
Naudojamas IM turtui

Amortizacija – amortizuojamosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą

turto naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą. Naudojamas IN
turtui (o pagal tarptautinius standartus amortizacija naudojama abejais atvejais)

IT nusidėvėjimas ir amortizacija (2)

1.Ilgalaikio materialiojo turto naudojimo laikas gali būti: • Ribotas • Neribotas

2. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas.

Žemė yra neriboto naudojimo laiko turtas. Žemei nusidėvėjimas yra neskaičiuojamas, nėra sąnaudų.

3. Parengus ilgalaikį turtą naudoti, po turto įsigijimo jo nusidėvėjimas / amortizacija pradedamas

skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos, o perleidus, pardavus, nurašius - (ne) skaičiuojamas nuo kito
mėnesio 1 dienos.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimas

Likvidacinė vertė – suma, kurią, pasibaigus naudingo tarnavimo laikui, tikimasi gauti už turtą, įvertinus
būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas.

Nudėvimoji (arba amortizuojama) vertė – suma, gaunama iš ilgalaikio turto įsigijimo ar pasigaminimo
savikainos atėmus nustatytą jo likvidacinę vertę.

Nudėvimoji turto vertė apskaičiuojama pagal formulę: N = V1 - V2,

kur V1 – įsigijimo vertė V2 – likvidacinė vertė

Metinė turto nusidėvėjimo norma skaičiuojama pagal formulę: n = 100 % : T ,

kur n –metinė nusidėvėjimo norma procentais, T –naudingo tarnavimo laikas metais.

Likutinė vertė, balansinė vertė

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos metodai

Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) skaičiavimo metodas

Metinė nusidėvėjimo (amortizacijos) suma apskaičiuojama pagal formulę:

Užduotis

Likutinė vertė sutampa su balansine verte 12600 Eur.

1 m:

N1 = 12600-2000/9

0(sukaupto nusidėvėjimo vertė 0 m. iš praeitų metų)+1177,78;

iš likutinės vertės 12600 (praeitų metų) 0 m. - 1177,78

2 m:

Skaičiuojant pagal tiesinį metodą metinė nusidėv. suma niekada nesikeičia;

Sukaupto nusidev. suma 1 m. 1177,78 + metinė nusidėv. suma;

Likutinė vertė 2 m = Likutinė vertė 2 m. - metinė nusidėv. Suma

Likutinė vertė, pasibaigus naudingam tarnavimo laikui, turi būti lygi staklių likvidacinei veiklai ( turi
būti iškeltos iš įmonės po to laiko)

Produkcijos skaičiavimo metodas

Taikant šį metodą, nusidėvėjimo (amortizacijos) suma skaičiuojama pagal formulę:

1. Naudojama 1 m. formulė produkcijos metodo; 0(sukaupto nusidėvėjimo vertė 0 m.)+N1; iš

likutinės vertės 12600 0 m.-N1
2. Naudojama 2 m. formulė produkcijos metodo, tik P dedama iš 2 metų (pagamintas
produkcijos kiekis); Sukaupto nusidėvėjimo suma 2 m= sukaupto nusidev. suma 1 m. + metinė
nusidėv. suma; Likutinė vertė 2 m = Likutinė vertė 2 m. - metinė nusidėv. Suma

Metų skaičiaus nusidėvėjimo skaičiavimo metodas

Taikant metų skaičiaus metodą, nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę:

Dvigubai mažėjančios vertės metodas

Nusidėvėjimo ir amortizacijos registravimas

Naudojamas ilgalaikis turtas dėvisi, o dėl to jo vertė mažėja priklausomai nuo jo naudojimo intensyvumo
ir laikotarpio.
Sumažėjusi turto vertė turi būti atvaizduota apskaitoje:

Nusidėvėjimas:
Debetuojam 6 kl. 6003, 6004, 6201, 6306 ; Kredituojam 1 kl. 12X7
Amortizacija:
Debetuojam 6 kl. 6307 ; Kredituojam 1 kl. 11X8

Apskaitos politikoje turi būti nustatytas skirstymas.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimas yra reikalingas tam, jog žinotume, kokią sumą reikia įsidėti į
sąnaudas ir kokia suma mūsų turto vertė sumažės.

Amortizacija ir nusidėvėjimas registruojamas laikotarpio pabaigoje.

Turto balansinė vertė – suma, kuria turtas yra parodytas balanse. (123)

(Nudėvėto) Ilgalaikio turto nurašymas (1)

Jeigu apskaitoje užregistruotas ilgalaikis materialusis turtas neatitinka priskyrimo ilgalaikiam

materialiajam turtui požymių, jis iškeliamas iš ilgalaikio materialiojo turto.

Įmonė gali nuspręsti parduoti turimą ilgalaikį turtą. Rezultatas gali būti trejopas.

Turime pasiskaičiuoti turto balansinę vertę: savikaina – sukauptas nusidėvėjimas ir po to gautą balansinę
vertę lyginame su turto pardavimo kaina. Skirtumas parodo tris rezultatus:

Sąvokos

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų suma ar kito mainais atiduoto ar
sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą.

Likutinė vertė – suma, apskaičiuojama prie turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš
jos atimant visas turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą nusidėvėjimo sumą.
Likvidacinė vertė – suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą, įvertinus
būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas.

Tikroji vertė – suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos
sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą.

Turto balansinė vertė – suma, kuria turtas yra parodytas balanse. (Balansinė vertė lygi likutinei turto
vertei).

Naudingo tarnavimo laikas – ribotas laikotarpis, kuriuo įmonės veikloje naudojamas turtas gali teikti
naudos. (arba kiek tikimasi pagaminti produkcijos, naudojantis turtu).

Nudėvimoji (arba amortizuojama) vertė – suma, gaunama iš ilgalaikio turto įsigijimo ar pasigaminimo
savikainos atėmus nustatytą jo likvidacinę vertę.

Amortizacija – amortizuojamosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą

turto naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Nusidėvėjimas – sistemingas turto nudėvimosios vertės paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsargos

Atsargos - tai trumpalaikis materialusis turtas, kurį įmonė naudoja pajamoms uždirbti per vienerius
metus arba per vieną veiklos ciklą.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus
arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

Atsargų klasifikavimas

Atsargų registravimas ir pateikimas finansinėje atskaitomybėje

Atsargos registruojamos apskaitoje įsigijimo savikaina arba grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai,
kuri yra mažesnė (tai daroma tam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasi gauti
pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu).
Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina - tai pinigų suma arba kito mainais atiduoto turto, kuris naudojamas
įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.

Grynoji realizavimo vertė – pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos
užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas.

Atsargų balansinė vertė – suma, kuria atsargos išreiškiamos įmonės balanse.

Balansine verte = Savikaina-sukauptas nusidevejimas

Pvz

(1220+1222)-1227 =122

Arba tai tas pats kas likutine vertė

Jeigu norime parduoti ilgalaikį turtą, turime pasižiūrėti, kokia yra turto rinkos verte

Savikaina 15000

Dabartine rinkos verte 10000

Sios dienos balansine verte 9750

Sulyginame šias dvi sumas. Susidaro skirtumas 250 eu. Tai pelnas, nes rinkos verte didesne uz
balansine verte, o jeigu rinkos verte mazesne uz balansine, tai butu nuostolis.

Atsargų įsigijimo savikaina

Atsargų pasigaminimo savikaina (gamybos išlaidos)

STALAS:

Tiesioginės:

Mediena, kojelės, stalviršis (nereikia skaičiavimų)

Netiesioginės:
Varžteliai, klijai, švitrinis popierius, lakas ( nesunaudojamas visas turinys produkto) darbuotojas, kuris
gamina kelias prekes...( šioms prekėms reikia skaičiavimų)

Pagamintos produkcijos savikainos registravimas

Gamybinė savikaina, Pilnoji savikaina, Komercinė savikaina

Atsargų apskaitos būdai

Nuolat apskaitomų atsargų būdas:

Periodiškai apskaitomų atsargų būdas:

Atsargų įkainojimo metodai:

Kurią kainą paimti?

1. Reikia pasižiūrėti, koks įmonės atsargų apskaitos būdas: jeigu nuolat tada jis turi visada nurašyti
kiekvienos prekės savikainą.
2. Pažiūrėti atsargų įkainojimo metodą. Pagal fifo imtume po 30 ct ir savikaina būtų 30eu. Pagal lifo
imtume po 31 ct. Konkrečių kainų metodas taikomas, kai įmonė gamina individualius užsakymus.
Atsargų įkainojimo metodai

fifo

Lifo

Svertinio vidurkio metodas

Įsigijimo registravimas apskaitoje

Atsargų sunaudojimo apskaita

Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai.
Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba
pardavimu susijusi operacija.

Atsargos nurašomos iš karto, kai yra parduodamos, perleidžiamos arba išsiunčiamos pirkėjams.

Nurašant prekes naudojama tokia sąskaitų korespondencija:

D 6000 Parduotų prekių savikaina

K 20X atsargų sąskaita (priklausomai nuo to, kokios yra nurašomos atsargos)

Sąvokos

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklai naudojamų atsargų įsigijimo iki jų pardavimo.

Grynoji realizavimo vertė – pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos
užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas.

Atsargų balansinė vertė – suma, kuria atsargos išreiškiamos įmonės balanse.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina - tai pinigų suma arba kito mainais atiduoto turto, kuris naudojamas
įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.

Gamybos išlaidos – su produkcijos gamyba susijusios išlaidos.

Tiesioginės išlaidos, kurias be didelių pastangų ir sąnaudų galima tiesiogiai priskirti konkrečiam gaminiui
ar gaminių grupei.

Netiesioginės Išlaidos, kurias sunku arba neįmanoma priskirti konkrečiai produkcijos rūšiai.

Nuolat apskaitomas atsargų būdas – kai apskaitoje registruojamas kiekvienas atsargų gavimas ir
nurašymas.

Periodiškai apskaitomų atsargų būdas – apskaitoje registruojamas kiekvienas atsargų gavimas, tačiau
neregistruojamas kiekvienas atsargų nurašymas.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Darbo užmokesčio dokumentavimas

Darbo laikas

Darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo
sutartį.

Į darbo laiką įtraukiama:

1) pasirengimas darbui darbo vietoje; 2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos; 3) kelionės iš

darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas; 4) budėjimo laikas; 5)
kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas; 6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų
laikas; 7) prastovos laikas; 8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis
nustatytos darbovietėje tvarkos; 9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

Darbo laiko norma – 40 val. per savaitę, kai ataskaitinis vienos savaitės laikotarpis 5 darbo dienos. Per 7
dienas galima dirbti ne daugiau kaip 48 val. per savaitę. Negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7
paeiliui einančias dienas. Švenčių išvakarėse darbo laikas trumpinamas 1 val. Darbas naktį – nuo 22 iki 6
val.

Darbo laiko režimas -

Tai darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį
laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.

Darbo laiko režimo rūšys:

1) nekintanti darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius;

2) suminė darbo laiko apskaita (darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį);

3) lankstus darbo grafikas (darbovietėje būna fiksuotomis valandomis, o kitas valandas gali dirbti prieš ar
po šių valandų);

4) suskaidytas darbo dienos laiko režimas (kai pertrauka pailsėti yra ilgesnė nei maksimali jos trukmė); 5)
individualus darbo laiko režimas.

Poilsio laikas

Poilsio laikas – laisvas nuo darbo laikas.

Darbo laiko režimas negali pažeisti minimaliojo poilsio laiko reikalavimų:

• per darbo dieną darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;

• ne vėliau kaip po 5 valandų darbo turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti, kuri
negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 val.

• kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės,
o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas (jeigu
darbuotojo darbo dienos trukmė yra daugiau kaip 12 val., bet ne daugiau kaip 24 val., nepertraukiamojo
poilsio laikas negali būti mažesnis negu 24 val.);

• jeigu budėjimas trunka 24 val., poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 val

Atostogos

Atostogos gali būti:

• Kasmetinės (ne mažiau kaip 20 darbo dienų);

• Tikslinės (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybinės, nemokamos);

• Pailgintos, papildomos (darbuotojams iki 18 m., vieniems auginantiems vaiką iki 14m., neįgaliems
suteikiama 25 darbo dienų atostogos. Už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje, už
nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų suteikiamos papildomos atostogos).

Jei atostogos dalinamos dalimis viena atostogų dalis turi būti ne mažesnė kaip 10 d.d. Atostoginiai
darbuotojui išmokami paskutinę darbo dieną.

Naudojamas tam, kad būtų apskaičiuotas teisingai atlyginimas ( tiek, kiek žmogus atidirbo).

Darbo užmokestis

Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, kurį darbuotojas atlieka pagal darbo sutartį.

Darbo užmokesčio rūšys:

• Pagrindinis darbo užmokestis

• Papildomas darbo užmokestis

Darbo užmokesčio formos:

• Vienetinis (priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio);

• Laikinis (priklauso nuo dirbto laiko);

• Mišrus (priklauso nuo dirbto laiko ir kitų veiksnių)

Darbo užmokestį sudaro:

• bazinis darbo užmokestis;

• papildoma darbo užmokesčio dalis (nustatyta šalių susitarimu);

• priedai už įgytą kvalifikaciją;

• priemokos už papildomą darbą, papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;

• premijos už atliktą darbą (nustatytos šalių susitarimu);

• premijos, darbdavio iniciatyva

Vidutinis darbo užmokestis

Vidutinis darbo užmokestis parodo, kiek vidutiniškai uždirba kiekvienas konkretus darbuotojas.
Vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas 3 paskutinių dirbtų mėnesių laikotarpis.

Svarbu.

Vidutinis darbo užmokestis parodo konkretaus darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurį skaičiuoja
kiekviena įmonė.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje parodo Lietuvos gyventojų vidutinį darbo užmokestį, kurį skaičiuoja
Statistikos departamentas.

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas

Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas tuo atveju, kai darbuotojas dirbo ne pilną mėnesį. Pavyzdžiui,
jis gali būti skaičiuojamas už pirmas dvi ligos dienas, skaičiuojant atostoginius darbuotojui arba kai
darbuotojas priimtas arba atleidžiamas iš darbo ir kt. atvejais.

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pavyzdys

Darbuotojas išeina atostogų nuo birželio 01 d. iki birželio 29 d. (20 darbo d.).

Paskaičiuokite vidutinį vienos dienos darbo užmokestį ir darbuotojui mokėtinus atostoginius, kai
duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį pateikti lentelėje.
Svarbu. Kadangi atostogos yra skaičiuojamos darbo dienomis, todėl kiekvieną kartą svarbu įsitikinti, ar
į minėtą laikotarpį nepatenka šventinės dienos.

1 d. d. VDU = Paskutinių 3 mėn. DU suma / Paskutinių 3 mėn. Faktiškai dirbtų d. sk. suma

DU mokesčiai

Darbo užmokestis negali būti mažesnis nei MMA ar MVA.

Minimali mėnesinė alga (MMA) – 840 Eur (2022 m. MMA – 730 Eur).

Minimalus valandinis atlygis (MVA) – 5,14 Eur (2022 m. MVA -4,47 Eur).

Darbuotojo DU yra apmokestinamas:

Mokesčiai: tai yra įmonės santykiai ir darbuotojo santykiai, fizinio asmens darbuotojo santykiai su
valstybe; iš viso dalyvauja: įmonė, darbuotojas, valstybė.

Darbuotojas, kuris dirba imoneje, turi būti draudziamas socialiniu draudimu is imones puses.

Toks draudimas – socialinio draudimo mokesčiai iš darbdavio lėšų 1,77%

Darbuotojas turi moketi valstybei mokescius: Gyventoju pajamu mokestis 20%, Privalomas sveikatos
draudimo mokestis( kad gautu nemokama gydyma), papildomas pensijos kaupimas.

Gyventojų pajamų mokestis

Ligos išmoka

Darbo užmokesčio apskaita

Darbo užmokesčio registravimas apskaitoje

Jeigu darbuotojas dirba administracijoje, tai didins administracines sąnaudas, jeigu pardavimuose –
pardavimų sąnaudas, jeigu tai yra gamybos darbuotojas ir jo darbas įskaitomas i pagaminimo savikaina,
tai darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudos registruojamos i tiesiogines/netiesiogines gamybos išlaidas.

1. Registruojamas darbo užmokesčio priskaitymas.

Registruojant DU darbuotojams, susijusiems su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu:

D 2020 Nebaigta produkcija arba D 6003 Tiesioginės gamybos išlaidos arba D 6004 Netiesioginės
gamybos išlaidos

K 4480 Mokėtinas darbo užmokestis

Registruojant DU darbuotojams, susijusiems su produkcijos ar paslaugų pardavimu:

D 6203 Darbuotojų darbo užmokesčio ir tuo susijusios sąnaudos

K 4480 Mokėtinas darbo užmokestis

Registruojant DU administracijos darbuotojams:

D 6304 Darbuotojų darbo užmokesčio ir tuo susijusios sąnaudos

K 4480 Mokėtinas darbo užmokestis

2. Socialinio draudimo įmokų (1,77%) nuo darbo užmokesčio priskaitymo registravimas:

3. Išskaitymų iš darbo užmokesčio registravimas: ( tie mokesčiai, kuriuos turi sumokėti darbuotojas iš
savo kišenės, mažiname darbo užmokestį)

4. Registruojamas darbo užmokesčio išmokėjimas

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas, sudėtis ir finansinių ataskaitų informacija

Laikotarpio pabaigos procedūros

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui atliekamos šios procedūros:

• Sąskaitų koregavimai, koreguotų sąskaitų apyvartų ir likučių skaičiavimas,

• Bandomojo balanso sudarymas,

• Darbinės lentelės sudarymas,

• Finansinių ataskaitų sudarymas,

• Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas.

Parengti finansinę atskaitomybę tiesiai iš sąskaitų nėra paprasta. Gali likti nepastebėtų klaidų, įsivelti
naujų ir taip gali būti pažeista apskaitos lygybė.

Bandomasis balansas

Laikotarpio (mėnesio ar ketvirčio, ir būtinai - metų) pabaigoje iš Didžiosios knygos sąskaitų likučių
sudaromas bandomasis balansas.

Bandomasis balansas - tai lentelė, kurioje eilės tvarka surašytos visos Didžiosios knygos sąskaitos su jų
likučiais laikotarpio pabaigai.

Bandomajame balanse parodomos sąskaitų 1-6 klasės sąskaitų laikotarpio pabaigos likučiai. Turime
įsitikinta, ar nepažeista apskaitos lygybė.

Po bandomojo balanso sudarymo rastos klaidos taisomos ar papildomos operacijos įtraukiamos į

apskaitą atliekant Didžiosios knygos sąskaitų likučių patikslinimą ataskaitinio laikotarpio pabaigai,
vadinamą sąskaitų koregavimu.

Koregavimai

• Koreguojantys įrašai daromi paskutinę laikotarpio dieną.

• Koreguojantys įrašai neturi pirminio dokumento.

• Koreguojančiuose įrašuose dalyvauja pajamų ir sąnaudų sąskaitos.

Koregavimai skirstomi:

• Ilgalaikio turto ; pvz (nusidevejimas/amortizacija)

• Sunaudotų atsargų (prekių) nurašymo; pvz (nuolat apskaitomas/periodiskai - tai periodiskai nuraso
gale paciame)

• Ateinančio laikotarpio sąnaudų

• Sukauptų pajamų

• Sukauptų sąnaudų

• Ateinančių laikotarpių pajamų

• Mokesčių

• Bandomojo balanso metu rastų klaidų koregavimą

Darbinė atskaitomybės lentelė

Norint išvengti klaidų finansinėje atskaitomybėje yra sudaroma darbinė atskaitomybės lentelė.

Darbinė atskaitomybės lentelė yra vienas iš apskaitos registrų.

Tai daugiaskiltė lentelė, kurioje yra surinkta informacija finansinei atskaitomybei sudaryti.

Finansinė atskaitomybė

Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir
jų aiškinimo rengimas nustatyta forma.

Finansinės atskaitomybės rengimo reglamentavimas:

Metinių finansinių ataskaitų rinkinys

Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus
įmonės finansinių metų duomenis.

Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

1.Balansas

2.Pelno (nuostolių) ataskaita

3.Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

4.Pinigų srautų ataskaita

5.Aiškinamasis raštaa
Finansinių ataskaitų apibrėžimai

Finansinių ataskaitų tarpusavio ryšiai

Finansinėms ataskaitoms keliami reikalavimai:

Bendrieji ir formos reikalavimai

Finansines atskaitomybes skirstymas

Tarpinės finansinės atskaitomybės sudarymo atvejai

Finansinės ataskaitos pagal detalumą

Įmonių klasifikavimo ir finansinių ataskaitų rinkinio rūšies nustatymo kriterijai

Įmonių klasifikavimas
Pelno nuostolių ataskaita

Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio
laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai.

Pelno nuostolių ataskaitoje informacija apie pajamas ir sąnaudas yra suskirstyta atsižvelgiant į įmonių
veiklos sritis.

Sudarant finansinę atskaitomybę, pelno nuostolių ataskaita yra sudaroma pirmiausiai.

Sąnaudų skirstymas pelno (nuostolių) ataskaitoje ir trumpoje pelno (nuostolių) ataskaitoje

Pelno (nuostolių) ataskaitos ir trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos struktūra skiriasi:

Vieno lygio pelno (nuostolių) ataskaita

Pajamos-Sąnaudos= Grynasis pelnas

Kelių lygių pelno (nuostolių) ataskaita

Svarbu. Pelno mokestis skaičiuojamas ne nuo pelno prieš apmokestinimo, o nuo apmokestinamojo
pelno. Tačiau pelno nuostolio ataskaitoje apskaičiuota pelno mokesčio suma yra atimama iš pelno
prieš apmokestinimą ir apskaičiuojamas grynasis pelnas

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuojami ir pateikiami ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos

rezultatai, t. y. bendrasis pelnas (nuostoliai), pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą ir grynasis
pelnas (nuostoliai).

Sąvokos

Bendrasis pelnas (gross profit) – tai įmonės pelno/nuostolių ataskaitoje pateikiama pelno rūšis. Šis
pelnas yra lygus įmonės pajamoms minus savikainai. Paprastai šis pelnas būna didžiausias lyginant su
kitais pelno tipais.
Pelnas prieš apmokestinimą (earnings before taxes) – tai pelnas gaunamas iš bendrojo pelno atėmus
pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas, finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės
sumažėjimą, palūkanų ir kitas panašias sąnaudas ir pridėjus kitos veiklos rezultatus, investicijų į
patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas, kitų ilgalaikių investicijų ir
paskolų, kitas palūkanų ir panašias pajamas.

Grynasis pelnas (nuostoliai) (net profit (loss)) parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t. y. uždirbtą
pelną arba nuostolius ir gaunamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atėmus pelno mokesčio
sąnaudas.

Apmokestinamasis pelnas – mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotas

ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai), nuo kurio apskaičiuojamas mokėtinas pelno mokestis.

Uždaromieji įrašai

Baigiamasis apskaitos proceso etapas – sąskaitų uždarymas.

Ši procedūra atliekama tik finansiniams metams pasibaigus.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitose kaupiamos tik ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtos pajamos ir joms uždirbti
patirtos sąnaudos, todėl šios sąskaitos vadinamos tranzitinėmis arba laikinosiomis.

Būdinga tai, kad uždaromieji įrašai daromi paskutinę metų dieną. Uždaromos pajamų ir sąnaudų
sąskaitos.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos po pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo. Jų uždarymui yra
naudojama pagalbinė sąskaita Nr. 390 Bendra sąskaitų suvestinė. Sąskaita uždaroma jos likučio sumą iš
vienos sąskaitos pusės perkeliant į kitą, taip, kad sąskaitos likutis būtų lygus nuliui.

Pirmasis uždaromasis įrašas

Uždirbtų pajamų sumos yra kaupiamos pajamų grupės sąskaitų kredite, todėl norint šias sąskaitas
uždaryti, reikia ta pačia suma debetuoti pajamų sąskaitas, kredituojant sąskaitą Nr. 390 Bendra
sąskaitų suvestinė.

Antrasis uždaromasis įrašas

Sąnaudų sąskaitų uždarymas yra analogiškas. Sąnaudos yra kaupiamos sąnaudų grupės sąskaitų
debete, todėl jos uždaromos šias sąskaitas kredituojant ir debetuojant sąskaitą Nr. 390 Bendra
sąskaitų suvestinė.
Pastaba: galima uždaryti sąskaitas ir atvirkščiai: pirma sąnaudų sąskaitas, paskui pajamų sąskaitas.
Uždarymo eiliškumas neturi įtakos galutiniam rezultatui.

Po to kai gavosi bendra sąskaita - 390, tai žiurime, koks likutis...

Trečiasis uždaromasis įrašas

Bendroje sąskaitų suvestinėje ne tik kaupiamos viso ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, bet ir
apskaičiuojamas įmonės veiklos rezultatas. Bendros sąskaitų suvestinės likutis esantis debeto pusėje
rodo, kad įmonė patyrė nuostolį, o kredito pusėje, kad uždirbo pelną. Kadangi pati Bendra sąskaitų
suvestinė yra laikinoji sąskaita, todėl ji taip pat turi būti uždaroma.

Svarbu.

Jei sąskaitoje 341 likutis yra kredito pusėje, vadinasi įmonė uždirbo pelną, jei debeto – patyrė
nuostolius.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas

Balansas

Įmonės balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir
įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Lygybė balanse

• Sudarius balansą eilutės „Turto iš viso“ ir „Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso“ turi būti
lygios.

• Pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas yra susijusios.

• Pajamos ir sąnaudos dalyvauja išplėstinėje apskaitos lygybėje, o veiklos rezultatas sudaro nuosavo
kapitalo dalį, tai ir pelno (nuostolių) ataskaitoje gautas veiklos rezultatas (grynasis įmonės pelnas) turi
atsispindėti balanse ataskaitinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) eilutėje, o pelno mokestis turi
matytis įsipareigojimuose.
• Į balansą neįtraukus pelno (nuostolių), ataskaitoje gauto grynojo pelno (nuostolių) ir pelno
mokesčio, balanse turtas nebus lygus nuosavybei.

Jeigu pradėsime sudarinėti finansines ataskaitas nuo ĮMONĖS BALANSO, tai lygybės niekada negausim.

Apskaitos lygybėje dalyvauja visos 6 klasės.

Finansinėse ataskaitose sumos su minuso - ženklu yra ( ) apskliaudžiamos)