Lietuvos Edukologijos Universitetas: Socialinės Edukacijos Fakultetas

Lietuvos edukologijos universitetas
Socialinės edukacijos fakultetas

Ekonomikos ir verslumo ugdymo katedra
LINA NIKOLAJEVIENĖ
AB „SNAIGĖ“ FINANSŲ VALDYMO EFEKTYVUMO
VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Studijų programa Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas
Vadovas prof. habil. dr. Vytautas Vaškelaitis

______________
(parašas)
Recenzentas _________________
______________
(parašas)
Vilnius, 2015
Magistro baigiamojo darbo aprašas
Lina Nikolajevienė
(MBD autoriaus(-ės) vardas, pavardė)
AB „Snaigė“ finansų valdymo efektyvumo vertinimas
(MBD pavadinimas lietuvių kalba)
AB „Snaige“ finance management effectiveness evaluation
(MBD pavadinimas anglų kalba)
Patvirtinimas apie atlikto magistro darbo savarankiškumą

Aš, Lietuvos edukologijos universiteto, Socialinės edukacijos fakulteto, Švietimo įstaigų vadybos ir
administravimo studijų programos studentas/ -ė Lina Nikolajevienė patvirtinu, kad šis rašto darbas
magistro baigiamasis darbas
1. Yra atliktas savarankiškai ir sąžiningai;
2. Nebuvo pristatytas ir gintas kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje;
3. Yra parašytas remiantis akademinio rašymo principais ir susipažinus su rašto darbų
metodiniais nurodymais.
Man žinoma, kad už sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą – plagijavimą, studentas yra
šalinamas iš Universiteto kaip už šiurkščiausią akademinės drausmės pažeidimą.
___________________________________ _________________
(vardas, pavardė) (parašas)
Pildo MBD vadovas(-ė)

MBD .............................................................................................................................................
(įrašyti – siūlau ginti / nesiūlau ginti) (MBD vadovo(-ės) parašas, data)
Pildo katedros, kuruojančios studijų programą, darbuotojas, atsakingas už programos

koordinavimą
MBD įregistruotas Ekonomikos ir verslumo ugdymo katedroje
................................................................................................................................................................
(katedros darbuotojo parašas, data, registracijos numeris)
Pildo katedros vedėjas

Recenzentu (ais) skiriu .........................................................................................................................
(recenzento pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė)
.......................................................
(katedros vedėjo parašas, data)
Pildo recenzentas (ai)

MBD...........................................................................................................................
(įrašyti – siūlau ginti / nesiūlau ginti) (MBD recenzento (-ės) parašas, data
TURINYS
1. ĮMONIŲ FINANSŲ VALDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMOTEORINIAI ASPEKTAI ..... 5

1.1. Įmonių finansų valdymo samprata ir reikšmė .............................................................................. 5
1.2. Įmonių finansų valdymo ir rizikos sąveika................................................................................... 8
1.3. Įmonių finansų valdymo efektyvumo vertinimo metodai ........................................................... 11
2. AB „SNAIGĖ“ ŪKINĖ FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ ....................................................... 21
2.1. AB „Snaigė“ ekonominė veikla ................................................................................................. 21
2.2. AB „Snaigė“ įtakojantys rizikos veiksniai ................................................................................. 24
3. AB „SNAIGĖ“ FINANSŲ VALDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS ................................. 28
3.1. AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų horizontalioji analizė ............................................................. 28
3.2. AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų vertikalioji analizė ................................................................. 41
3.3. AB „Snaigė“ santykinių rodiklių analizė ................................................................................... 47
3.3.1. Pelningumo rodiklių analizė ............................................................................................... 47
3.3.2. Likvidumo rodiklių analizė ................................................................................................. 50
3.3.3. Skolų valdymo rodiklių analizė .......................................................................................... 52
3.3.4. Turto valdymo rodiklių analizė ........................................................................................... 53
3.4. AB „Snaigė“ veiklos tęstinumo vertinimas ................................................................................ 56
3.5. AB „Snaigė“ pelningumą lemiančių veiksnių koreliacinė analizė .............................................. 58
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS................................................................................................ 63
LITERATŪRA .................................................................................................................................. 66
SUMMARY ....................................................................................................................................... 68
PRIEDAI ............................................................................................................................................ 70
1
ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuolaikinis verslas susiduria su dinamiškais ir neišvengiamais

aplinkos pokyčiais, o nuolat intensyvėjanti rinkų plėtra sąlygoja stiprėjantį konkurencijos lygį.
Tokiomis sąlygomis net ir didelėms įmonėms darosi vis sudėtingiau išlikti pelningoms.
Vienareikšmio atsakymo, kas lemia įmonių pelningumą, nėra. Tačiau šiandieninės globalizacijos ir
intensyvėjančios konkurencijos sąlygomis vienu iš esminių sėkmingos veiklos įrankių yra laikomas
finansų valdymas. Finansai yra neatsiejamas įmonės veiklos elementas, bendriausia prasme
suvokiamas kaip pinigų valdymas. Finansų valdymas yra daugialypis procesas, susijęs su kapitalo
struktūros formavimu, turto valdymu, biudžetų rengimu, finansinių rodiklių analizavimu ir
prognozavimu, įvairių finansinių operacijų atlikimu ir finansinių instrumentų naudojimu, veiklos
rizikos ir tęstinumo kontroliavimu ir pan.
Siekiant pelningos ir akcininkų lūkesčius patenkinančios veiklos, svarbu užtikrinti finansų
valdymo efektyvumą, t.y. minimalų išteklių panaudojimą maksimaliam pageidaujamam rezultatui
pasiekti. Atsakyti į klausimą, ar įmonės finansai valdomi efektyviai, galima tik atlikus vertinimą.
Finansų valdymo efektyvumo vertinimas padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius procesus,
leidžia suprasti, ar įmonė eina teisingu keliu, priimti alternatyvius bei optimalius finansų valdymo
sprendimus, numatyti perspektyviausias plėtros kryptis ir nustatyti investicijų atsiperkamumą,
išaiškinti neveikiantį, neefektyvų turtą, kurį reikia parduoti ar kaip nors kitaip likviduoti, laiku
pastebėti veikslo tęstinumo riziką. Įmonės finansų valdymo efektyvumo vertinimo teoriniai
analitiniai tyrinėjimai ir apibendrinimai yra itin aktualūs ir reikšmingi – tą patvirtina augantis
bankrutuojančių įmonių skaičius.
Tyrimo problema. Rinkos ekonomikos sąlygomis normalu, kai vidutiniškai per metus
bankrutuoja 2-6 proc. visų įmonių. Nors Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį įmonių bankroto lygis
neviršijo 2 proc., tačiau jis didėja. Didėjantis įmonių bankroto lygis byloja, kad egzistuoja
problema, nes įmonėse efektyviam finansų valdymui vis dar skiriamas nepakankamas,
paviršutiniškas dėmesys. Įmonės per vieną dieną nebankrutuoja - nuo to laiko, kai įmonė susiduria
su sunkumais iki tol, kol jai pradedamos bankroto procesas, praeina ne vieneri metai. Efektyvus
įmonės finansų valdymas yra globali problema, kurią galima išspręsti atliekant įmonės finansų
vertinimą. Kompleksinis vertinimas ir/ar daugelis nuosekliai taikomų metodų yra pirmoji pagalba,
leidžianti laiku pastebėti neefektyvias sritis, kontroliuoti daugumą įmonės rizikos veiksnių, aptikti
bankroto rizikos užuomazgas.
Darbo objektas – AB ,,Snaigė“ ekonominė-finansinė veikla ir ją atspindinčios 2009 – 2013
m. balansai ir pelno (nuostolio) ataskaitos.
2
Darbo tikslas – remiantis apibendrinta teorine temos apžvalga ir bendrovės finansinėmis
ataskaitomis atlikti nuodugnią AB „Snaigė“ finansinės būklės analizę, įvertinti įmonės finansų
valdymo efektyvumą ir suformuluoti išvadas ir pasiūlymus.
Baigiamojo darbo hipotezė. Efektyvus finansų valdymas leidžia tiksliai ir teisingai įvertinti
realią įmonės padėtį.
Darbo uždaviniai:
1. Teoriniu aspektu išanalizuoti finansų valdymo sampratą, reikšmę bei finansų valdymo
efektyvumo vertinimo metodus.
2. Apžvelgti AB „Snaigė“ veiklos sritis ir identifikuoti rizikos veiksnius, darančius įtaką
įmonės veiklai.
3. Atlikti AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų horizontalią ir vertikalią analizę.
4. Atlikti AB „Snaigė“ finansinių santykinių rodiklių analizę.
5. Atlikti AB „Snaigė“ bankroto rizikos diagnostiką.
6. Atlikti AB „Snaigė“ koreliacinę-regresinę analizę.
7. Atlikus kompleksišką AB „Snaigė“ finansinės veiklos analizę įvertinti įmonės finansų
valdymo efektyvumą, identifikuoti esmines problemas ir pateikti pasiūlymus.
Darbo metodai. Sisteminė lietuvių ir užsienio mokslinės literatūros analizė padėjo
nuosekliai atskleisti finansų valdymo teorinius pagrindus bei efektyvumo vertinimo metodus.
Siekiant įvertinti, kaip efektyviai valdomi įmonės finansai, magistro baigiamajame darbe buvo
panaudotas finansinės analizės metodas, E. Altman ir logistinės regresijos pagrindu parengtas
Lietuvos įmonių bankroto diagnostikos metodai, koreliacinės-regresinės analizės metodas.
Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje analizuojama finansų
valdymo samprata ir reikšmė įmonės veiklai, aptariami įmonių finansų valdymo ir rizikos sąryšio
aspektai, teoriniu aspektu nagrinėjami finansų valdymo efektyvumo vertinimo metodai. Antrojoje
darbo dalyje charakterizuojama AB ,,Snaigė“ veikos sritis, jos ypatumai, identifikuojamai
bendrovės veiklai įtaką darantys rizikos veiksniai. Trečiojoje darbo dalyje atliekamas 5 metų
laikotarpio nuoseklus AB ,,Snaigė“ finansų valdymo efektyvumo vertimas remiantis bendrovės
finansine atskaitomybe.
Darbo praktinis reikšmingumas. AB „Snaigė” yra vienintelė šaldytuvų gamintoja ne tik
Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Savo laiku bendrovė buvo viena perspektyviausių
Lietuvos įmonių. Deja, labai staigiai dėl morališkai pasenusios produkcijos, nesėkmingų investicijų
ir pan. bendrovė susidūrė su pavojais ir jau eilę metų išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Pastaruoju metu siekiant stabilizuoti įmonės būklę nuveikta nemažai: mažinamos sąnaudos,
ieškoma alternatyvių finansavimo būdų, investuojama į naujas technologijas, diegiamos naujovės,
draudžiamasi nuo valiutų rizikos ir t.t. Kyla klausimas – ar priimti sprendimai pasiteisino ir kokios
3
sritys vis dar reikalauja papildomų, efektyvesnių veiksmų? Šiame magistro darbe atliktas išsamus,
kompleksinis AB ,,Snaigė“ finansų valdymo efektyvumo vertinimas yra neabejotinai reikšmingas
bendrovės vadovybei, akcininkams ir visiems kitiems suinteresuotiems asmenims. Tyrimo metu
identifikuotos esminės probleminės AB „Snaigė“ finansų valdymo sritys, kurioms turėtų būti
skiriamas didesnis dėmesys.
4
1. ĮMONIŲ FINANSŲ VALDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMO
TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Įmonių finansų valdymo samprata ir reikšmė
Dabartinėmis rinkos sąlygomis įmonės finansų valdymui tenka vis svarbesnis vaidmuo. Ilgą
laiką įmonių vadovai manė, kad rinkoje viskas reguliuojasi savaime. Tačiau praėjus "greito ir
lengvo" pelno laikams, įmonės privalo "skaičiuoti kiekvieną centą". Racionaliai naudojami
finansiniai ištekliai ir pagrįsti finansiniai sprendimai tampa galingu įmonės valdymo įrankiu,
leidžiančiu žvelgti į priekį, dirbti sėkmingai ir pelningai.
Prof. habil. dr. Vytauto Vaškelaičio nuomone, įmonė žlunga ekonomine prasme, kai jos
turto vertė tampa mažesnė už turimus įsipareigojimus.1 Tokių situacijų išvengti padeda sėkmingas
įmonių finansų valdymas. Pritaikius pagrindinius finansų valdymo principus, galima planuoti
įmonės turto įsigijimą, organizuoti ir kontroliuoti jo panaudojimą, analizuoti ir vertinti turto
panaudojimo efektyvumą ir priimti reikiamus finansinius sprendimus, susijusius su įsipareigojimų
valdymu.2 Įmonės finansų valdymas yra plati sritis, jį apibrėžti galima dviem prasmėmis – siaurąja
ir plačiąja. Pasak Tado Gudaičio ir Ugnės Žagūnytės, įmonės veiklos sėkmė dažnai apibūdinama jos
pelningumu, kuris parodo, kaip efektyviai panaudojamas įmonės turtas, kapitalas, finansavimo
šaltiniai. Todėl praktikoje daug dėmesio skiriama būtent pelningumo vertinimui ir jį veikiančių
veiksnių apskaičiavimui bei analizei.3 Pažymėtina, kad pelno siekimas, išties yra įmonių įkūrimo
pagrindinis tikslas, o pati finansų valdymo koncepcija dažniausiai siejama su tokiais terminais kaip
pinigai, lėšos, kapitalas. Todėl finansų valdymas siaurąja prasme gali būti apibrėžiamas tiesiog kaip
mokslas ar menas valdyti pinigus siekiant gauti pelną. Tuo tarpu plačiąja prasme finansų valdymas
suvokiamas kaip neatsiejama įmonės veiklos valdymo dalis, susijusi su finansinės informacijos apie
įmonės veiklą rinkimu, analize, vertinimu, siekiant priimti optimalius valdymo sprendimus,
racionaliai ir efektyviai paskirstyti finansinius išteklius, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai, o
įmonės veikla būtų finansiškai stabili, ir svarbiausiai, pelninga.4
Kaip teigia Gintaras Černius, kuriant įmonės finansų valdymo sistemą, būtina užtikrinti, kad
įmonės tikslai negali būti traktuojami kaip paprastas tikslų rinkinys. Priešingu atveju jie gali
prieštarauti vienas kitam. Pavyzdžiui, tikslas įgyvendinti įmonės plėtrą naudojant tik vidinius
1
Vaškelaitis V. Pinigai: komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas. Vilnius: Lietuvos mokslo redakcija, 2003, p. 60.
2
Aleknevičienė V. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: spalvų kraitė, 2011, p. 11.
3
Gudaitis T., Žagūnytė U. Įmonių pelningumo vertinimo sistemos teoriniai aspektai. Journal of Management, 2013, Nr.
1(22), p. 90.
4
Paramasivan C., Subramanian T. Financial management. New Age Internationa Limited: 2009, p. 1-3.
5
išteklius gali būti sunkiai įgyvendinamas, jei tuo pačiu metu bus siekiama tikslo akcininkams
kasmet išmokėti kiek galima didesnius dividendus. Siekiant išvengti tokios situacijos, įmonės
finansų valdymo sistema turi būti vieninga, to tikslai pradedami komponuoti nuo paties bendriausio
įmonės valdymo tikslo. Svarbu akcentuoti, kad įmonės teikiamos naudos tiesioginiai, vieninteliai ir
tikrieji gavėjai yra jos savininkai (akcininkai). Ir nors pačia bendriausia prasme įmonės finansų
valdymo tikslas yra tvarios ekonominės naudos kūrimas įmonės savininkams, t.y. akcininkams,
prasminga išskirti tris žemesnio lygio tikslus: 5
1) įmonės vertės (pardavimo kainos) didinimas;
2) pinigų srauto (dividendų) generavimas;
3) veiklos tęstinumas.
Tuo tarpu Eugenija Buškevičiūtė ir kt. (2010) papildo ir pažymi, kad kiekviena įmonė gali
iškelti skirtingus tikslus, pavyzdžiui išvengti finansinių nesėkmių ir bankroto, išgyventi
konkurencinėje aplinkoje, maksimizuoti įmonės turtą, pasiekti maksimalų pelną ir pan. Tačiau
pagrindinis finansų valdymo tikslas visgi yra maksimaliai padidinti savininkų turtą. Tai pasiekiama
priimant veiksmingus sprendimus, pasirenkant tinkamus finansavimo šaltinius ir juos tinkamai
panaudojant.6 Užsienio mokslinėje literatūroje finansų valdymo sprendimai taip pat paremti trilype
tikslų sistema (žr. 1 paveikslą).
1 pav. Įmonės finansų valdymo sistema*

*Sudaryta autorės remiantis Khan M. Y., Jain P. K. Financial management. Tata McGraw-Hill Education: 2007, p. 25.
5
Černius G. Įmonės finansų valdymo tikslas-tvarumo reikalavimas. Business systems and economics, 2013, Nr. 3 (1),
p. 95.
6
Buškevičiūtė E., Kanapickienė R., Patašius M. Finansinių rezultatų analizė. Kaunas: Technologija, 2010, p. 263.
6
Investavimo sprendimai paprastai susiję su ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo ir jo
valdymo klausimais. Finansavimo sprendimai susiję su įmonės kapitalo struktūros klausimais,
nuosavo ir skolinto kapitalo naudojimu įmonės veikloje. Dividendų politikos sprendimai susiję su
nepaskirtyto pelno panaudojimu – kokią jo dalį planuojama skirti dividendams, o kokia jo dalis bus
naudojama tolimesnėje įmonės veikloje.7
Kaip teigia dauguma autorių, valdant įmonės finansus iš esmės siekiama gauti pinigų ir
suplanuoti jų panaudojimą. Tačiau priimant ir įgyvendinant šiuos sprendimus, reikalinga tiksli
informacija, kuri gaunama atlikus finansinę analizę ir įvertinus jos rezultatus.8 Klaidingai sukaupta
ir neįvertinta informacija duos iškreiptus rezultatus, todėl vadovai priims neteisingus finansų
valdymo sprendimus.9 Henrika Šakienė ir Kristina Puleikienė papildo, kad bet kuris įmonės tikslas
ir jos finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, vadybos
lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo. Savo ruožtu įmonės ūkinės veiklos
sėkmė priklauso nuo jos finansų būklės.10 Antanina Tamošaitienė ir kt. pažymi, kad besikeičianti
rinkos situacija apsunkina įmonių plėtrą, todėl norint išsaugoti verslą, užtikrinti jo stabilumą bei
tęstinumą, privalu įvertinti objektyvią įmonės padėtį. Įmonės, kurios skiria didelį dėmesį finansų
valdymui ir atlieka veiklos vertinimą, gali iš anksto numatyti grėsmes, įžvelgti galimybes, laiku
imtis veiksmų veiklai gerinti. Padėties vertinimas įprastai remiasi įmonės finansine informacija.11
Pagrindinis finansinės informacijos šaltinis – įmonės finansinės ataskaitos.12 Pasak Violetos
Janovič, finansinė atskaitomybė teikia net 70−80 proc. visos įmonės finansinės informacijos.
Tinkamai panaudojus šią informaciją dabartinei įmonės veiklai įvertinti, galima numatyti jos
ateities perspektyvas.13 Tokios pat nuomonės laikosi Jovita Bikienė ir Dalia Pučkienė teigdamos,
kad finansinė atskaitomybė yra svarbiausias reglamentuotas finansinės informacijos šaltinis,
parodantis įmonės veiklos rezultatus ir jos finansinę būklę. Be to, pasak autorių, finansinėje įmonės
atskaitomybėje esanti informacija (žr. 1 lentelę) yra svarbi ne tik vidaus, bet ir išorės naudotojams.14
Pasak prof. habil. dr. Vytauto Vaškelaičio, analizuojant balansą galima nustatyti įmonės
pelningumo ir finansinio stabilumo lygį, pajėgumą padengti rizikas nuosavomis lėšomis.15
7
Khan M. Y., Jain P. K. Financial management. Tata McGraw-Hill Education: 2007, p. 25-28.
8
9
Ten pat, p. 23.
10
Šakienė, H.; Puleikienė, K. Finansinių santykinių rodiklių taikymas LR Akcinių bendrovių finansinės – ūkinės
veiklos analizėje. Journal of Management, 2009, Nr. 2, p. 33.
11
Tamošaitienė, A.; Juškevičienė, D. Kriščiukaitienė, I.; Galnaitytė, A. Ūkininkų ūkių verslo stabilumo vertinimas
naudojant finansinės analizės santykinius rodiklius. Management theory and studies for rural business and
infrastructure development, 2010, Nr. 5 (24), p. 2.
12
13
Janovič V. Įmonių perspektyvinė finansinė analizė esant neapibrėžtumu. Business systems and economics, 2012, Nr.
2 (1), p. 103.
14
Bikienė J., Pučkienė D. Buhalterinė apskaita: teorija ir praktika. Vilnius: MRU, 2012, p. 249.
15
7
1 lentelė. Finansinės atskaitomybės teikiama informacija
Finansinės ataskaitos Teikiama informacija
Finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas

Balansas
kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.
Finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį

Pelno (nuostolių)
įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos
ataskaita
rezultatai.
Finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio

Pinigų srautų ataskaita
laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.
Nuosavo kapitalo Finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo

pokyčių ataskaita kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.
Metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos

balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių
Aiškinamasis raštas ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma
reikšminga informacija, kuri nepateikta minėtose finansinėse
ataskaitose.
Šaltinis: Mackevičius J. Įmonių finansinių ataskaitų informacija: reikšmė, vertinimas, analizė. Informacijos
mokslai, 2006, Nr. 37, p. 54.
Finansinės ataskaitos yra lengviausiai prieinami informacijos šaltiniai, tačiau jos ne visada
adekvačiai atspindi finansinius procesus. Ataskaitose užfiksuota praėjusio ir dabartinio periodo
finansinė būklė, kurios nežinodami įmonės vadovai negali numatyti būsimųjų finansinių rezultatų, o
daugelis finansinių sprendimų bus stichiški.16 Pažymėtina, kad norint tinkamai pasinaudoti
finansinėse ataskaitose esančia informacija ir priimti kuo racionalesnius finansų bei kitus valdymo
sprendimus, būtina ją tinkamai analizuoti ir interpretuoti. Siekiant sumažinti informacijos
neapibrėžtumą, rekomenduotina įvertinti rizikas, galinčias daryti įtaką finansiniams sprendimams.
1.2. Įmonių finansų valdymo ir rizikos sąveika
Įmonių vadovai ir akcininkai žino, kad tarp veiklos pelningumo ir prisiimtos finansinės
rizikos egzistuoja stiprus tiesioginis ryšys. Kuo daugiau rizikos įmonė prisiima, tuo didesnė
tikimybė uždirbti daugiau pelno. Rizikos visai išvengti vargu ar pavyks, bet tinkamai valdant
finansus ji gali būti sumažinta iki minimumo.
Žodis rizika dažniausiai turi neigiamą reikšmę, kadangi ši sąvoka reiškia galimą pavojų, žalą
ar nuostolius. Įmonės lygiu rizika suprantama kaip galimybė patirti nuostolių, prarasti pajamas,
16
8
siekiant numatyto tikslo pritrūkti papildomų išteklių,17 negauti reikiamų pajamų bei patirti
papildomų išlaidų vykdant ekonominę bei finansinę veiklą.18 Mokslinėje literatūroje yra skiriama
daug įvairių rizikos rūšių. Tačiau bene išsamiausią rizikos rūšių klasifikaciją yra pateikęs Vytautas
Rutkauskas (žr. 2 pav.).
2 pav. Rizikos rūšių klasifikacija*

*Rutkauskas V. Finansinės rizikos valdymas. Vilnius: VGTU, 2001, p. 35.
Kaip teigia Monika Kartenytė, visa finansų valdymo praktika iš esmės orientuota į tai, kaip
uždirbti pelną ir sumažinti įvairių galimų rizikų pasireiškimo laipsnį. Dėl šios priežasties skiriamos
trys pagrindinės aiškiai apibrėžtos finansų valdymo funkcijos: 19
1. Finansų planavimas. Jis remiasi realiai gaunamais nuosavais ir skolintais finansavimo
šaltiniais, kurie dalyvauja gamyboje kaip apyvartinis kapitalas. Finansų planavimo ir prognozavimo
metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes bei norima kryptimi valdyti šiuos
procesus. Tokiu būdu iš anksto sudaromos galimybės įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei
ieškoti būdų jiems išvengti.
17
18
Aleknevičienė V. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: spalvų kraitė, 2011, p. 89.
19
Kartenytė M. Trys finansų valdymo funkcijos [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.verslas.in/trys-
finansu-valdymo-funkcijos/#
9
2. Finansų organizavimas. Už šį procesą turėtų būti paskirta atsakinga konkreti komanda,
kuri turėtų pakankamai teisių bei įgaliojimų finansų valdymo sprendimams parengti ir priimti,
skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti, analizuoti ir naudoti.
3. Finansų kontrolė. Šios kontrolės paskirtis – padėti tobulinti finansų ir visos įmonės
veiklos valdymo stabilumą, gerinti visus įmonės rodiklius, įvykdyti finansinius įsipareigojimus,
racionaliai ir taupiai naudoti įmonės išteklius. Finansų kontrolę paprastai sudaro veiklos standartų
parengimas naudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant prielaidas apie ateities įvykių
tikimybes, taip pat faktinių rezultatų palyginimas su standartais.
Taigi, rizikos valdymas yra neatsiejamas nuo vykdomų finansų valdymo funkcijų. Kitaip
tariant, efektyvus įmonės finansų valdymas leidžia tikėtis, kad rizikos poveikis bus minimalus. Ir
atvirkščiai, kai finansų valdymui skiriamas nepakankamas dėmesys, rizikos poveikis įmonės veiklai
yra maksimalus (žr. 3 pav.).
3 pav. Finansų valdymo ir rizikos valdymo ryšys*

* Sudaryta autorės remiantis Kartenyte M. Trys finansų valdymo funkcijos [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.verslas.in/trys-finansu-valdymo-funkcijos/#
Pažymėtina, kad rizikos valdymas turi apimti ne tik finansus, bet ir visą įmonės veiklą,
kadangi įmonės finansinius sprendimus gali nulemti bet kokie rizikos padariniai. Efektyviai valdyti
įmonės finansus, sumažinti rizikos pasekmes bei užtikrinti racionalų finansinių išteklių
10
panaudojimą leidžia nuolatinė įmonės veiklos finansinė analizė. Jos pagalba galima atsakyti į
klausimą, ar įmonė eina teisingu keliu, įvertinti įmonės plėtros galimybes, yra naudinga nustatant
įmonės pelningumą ir, svarbiausia, akcininkų gaunamą grąžą.
1.3. Įmonių finansų valdymo efektyvumo vertinimo metodai
Įmonės finansų valdymas nėra tik sausa teorija. Tai gana plačiai išplėtotas mokslas, itin
plačiai taikomas praktikoje. Kad ir koks sėkmingas ar nesėkmingas būtų verslas, teisingas finansų
valdymas visuomet gali prisidėti prie geresnių finansinių įmonės rezultatų.20 Efektyvus įmonės
finansų valdymas gali apimti tokias sritis kaip finansinių rodiklių skaičiavimas bei lyginimas su
kitais panašiais verslais, efektyviausių investicijų parinkimas ir vertinimas, laisvų lėšų
panaudojimas investicijoms, dividendų išmokėjimas, įmonės kapitalo struktūros formavimo
klausimai, racionalaus turto panaudojimo sprendimai, įmonės veiklos ir tęstinumo rizikos
kontroliavimas. Kadangi finansų valdymo tikslo pagrindinė esmė yra patenkinti akcininkų poreikį
gauti kuo didesnę kapitalo grąžą ilguoju laikotarpiu, labai svarbu vertinti, kaip efektyviai valdomi
įmonės finansai minėtose srityse. Tam tikslui yra sukurta daug įvairių modelių ir metodų. Tačiau
šiame darbe išsamesnis dėmesys skiriamas finansinės analizės, bankroto rizikos diagnostikos ir
koreliacinės-regresinės analizės metodų teoriniam ir praktiniam taikymui.
Finansinės analizės metodas. Užsienio mokslinėje literatūroje finansinės analizės metodas
dažnai apibrėžiamas tiesiog kaip įmonės finansinių ataskaitų tyrimas (Rajesekaran, 2011;21 Gibson,
2012;22 Kopanelli, 201323 ir kt.). Tačiau iš tiesų finansinių ataskaitų tyrimas yra daugialypis
procesas, todėl finansinės analizės metodo esmė turėtų būti suvokiama išsamiau. Pasak J.
Mackevičiaus ir kt., finansinės analizės metodas yra techninių būdų ir priemonių visuma įmonės
finansinei veiklai ir jos rezervams tirti pasinaudojant finansinėse ataskaitose esančia informacija.
Naudojant šį metodą, galima atlikti kompeksišką, vientisą įmonės ir jos padalinių finansinės veiklos
tyrimą siekiant išsiaiškinti ir įvertinti vidinius rezervus bei gauti informaciją optimaliems finansų
valdymo sprendimams priimti.24
Taikant finansinės analizės metodą praktikoje, jau yra nusistovėję tam tikri įmonės
finansinių ataskaitų tyrimo etapai, t.y. finansinės analizės metodas apima taip vadinamas
horizontaliąją, vertikaliąją ir santykinę analizes (žr. 4 paveikslą). Horizontaliosios analizės metu
analizuojama finansinių ataskaitų straipsnių dinamika absoliutiniu ir procentiniu dydžiu paprastai
20
Įmonių finansų valdymas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.finansistas.net/imoniu-finansu-
valdymas.html
21
Rajesekaran V. Financial accounting. Pearson Education India: 2011, p. 882.
22
Gibson Ch. Financial reporting and analysis. Cengage Learning: 2012, p. 55.
23
Kopanelli A. Finance, marketing, management and strategy planning. a qualitative research method analysis of case
studies in business hotels in patras and in athens. Procedia Economics and Finance, 2014, Nr. 9, p. 473.
24
Mackevičius J., Poškaitė D., Villis L. Finansinė analizė. Vilnius: MRU, 2011, p. 12.
11
lyginant 2-5 metų duomenis. Horizontali analizė leidžia įvertinti įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio
turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų, grynųjų pinigų srautų, apyvartinio kapitalo pokyčius ir
pan. Vertikaliosios analizės tikslas yra nustatyti konkretaus rodiklio lyginamąją tam tikros
visumos dalį procentais. Pavyzdžiui, kokį bendro turto lyginamąjį svorį sudaro trumpalaikis turtas
ar atsargos. Šio etapo metu galima įvertinti, kaip efektyviai naudojamas įmonės turtas, nustatyti
įmonės pajamų ir sąnaudų struktūrą ir jų kitimo priežastis, atskleisti įmonės finansinės būklės
kitimo tendencijas ir pan. Vertikaliosios analizės pagalba yra nustatomas konkrečių rodiklių
tarpusavio ryšys ir įtaka, o tai leidžia daryti išvadas dėl konkrečių rodiklių pokyčio priežasčių, nes
bet koks vieno rodiklio pokytis gali turėti įtakos kitų rodiklių pokyčiui.25
Santykinė analizė yra tam tikrų finansinių rodiklių (koeficientų), kurie išreiškia finansinių
duomenų ir kitos informacijos tarpusavio ryšius, visuma. Santykinių finansinių rodiklių pagalba
galima kuo realiau suvokti įmonės būklę, kuri yra būtina sąlyga, priimant logiškus ir racionalius
finansų valdymo sprendimus, lemiančius įmonės perspektyvas.26 Kaip teigia J. Mackevičius, iš
finansinės atskaitomybės galima apskaičiuoti labai daug santykinių rodiklių. Siekiant išvengti
sumaišties ir užtikrinti analizės kompleksiškumą bei vientisumą, paprastai rodikliai sisteminamai,
jungiami į tam tikras grupes.27 Tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslinėje literatūroje dažniausiai
pateikiamos pelningumo, likvidumo, skolų valdymo ir turto valdymo rodiklių grupės.
Horizontalioji Finansinės analizės metodas Vertikalioji

analizė analizė
Santykinė
analizė
Pelningumo Likvidumo Skolų valdymo Turto valdymo

rodiklių analizė rodiklių analizė rodiklių analizė rodiklių analizė
4 pav. Finansinės analizės metodo naudojimo eiga įmonėje*

*Sudaryta autorės.
25
Mackevičius J., Poškaitė D., Villis L. Finansinė analizė. Vilnius: MRU, 2011, p. 32-33.
26
Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas: Technologija, 2005, p. 14.
27
Mackevičius, J. Finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas ir grupavimas. Ekonomika, 2006, Nr., p. 21
12
Pelningumo rodikliai rodo, kaip efektyviai uždirbamas pelnas, kaip gerai įmonė priima
investicinius ir finansinius sprendimus. Rinkos ekonomikos sąlygomis pelningumo rodiklių analizei
skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie gerai atspindi įmonės veiklos efektyvumą.28 Būtent
pelningumas yra vienas iš svarbiausių įmonės veiklos vertinimo kriterijų, kadangi pagal juos yra
sprendžiama, kokią naudą gali gauti skirtingos įmonės interesų grupės – akcininkai, darbuotojai,
kreditoriai ir pan.29 Likvidumo rodikliai dar vadinami trumpalaikio mokumo rodikliais. Jie
apibūdina įmonės finansinį patikimumą ir rodo jos gebėjimą laiku įvykdyti trumpalaikius
įsipareigojimus. Remiantis skolų valdymo rodikliais daromos išvados apie įmonės gebėjimą vykdyti
trumpalaikius bei ilgalaikius skolinius įsipareigojimus, matuojamas įmonės naudojamo finansinio
sverto dydis ir įvertinama kapitalo struktūra. Turto valdymo rodikliai tiek literatūroje, tiek
praktikoje dar vadinami apyvartumo arba efektyvumo rodikliais. Pagrindinė šių rodiklių paskirtis -
įvertinti kaip efektyviai įmonė naudoja savo turtą, t.y. turto valdymo rodiklių reikšmės padeda
nustatyti, ar atskiri turto komponentai yra per maži, ar per dideli įmonės apyvartai. 30
Mokslinėje literatūroje finansinės analizės metodas yra laikomas vienu iš pagrindinių
įmonės finansų valdymo įrankių. Kaip svarbiausias privalumas pabrėžiama tai, kad šis metodas
leidžia ganėtinai greitai „patikrinti įmonės finansinę sveikatą“, įvertinti įmonės veiklą, priimti
reikiamus sprendimus susijusius su įmonės finansavimo poreikiais.31 Kita vertus, finansinės
analizės metodui būdingi ir trūkumai. Esminis horizontaliosios analizės minusas yra tas, kad jos
metu nustatomos tik pasirinktų rodiklių kitimo tendencijas, tačiau šių pokyčių priežastys lieka
nežinomos. Norint gauti daugiau informacijos, horizontalioji analizė turi būti papildyta vertikaliąja.
Tačiau pastarosios duomenys yra statistiniai, todėl siekiant tikslumo reikėtų naudoti ir praėjusių
laikotarpių duomenis. Taip pat svarbu akcentuoti, kad įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai,
reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai. Santykinių rodiklių analizės rezultatai bus reikšmingi tik
tuomet, jei apskaičiuotų finansinių rodiklių ir kriterijų reikšmės bus palyginamos su:32
1. tos pačios įmonės praėjusio laikotarpio rodikliais;
2. numatytais tam tikrais parametriniais rodikliais;
3. tos pačios ūkio šakos kitų įmonių rodikliais;
4. pagrindinių konkurentų rodikliais;
5. agreguotais ekonominiais rodikliais.
28
29
Gudaitis T., Žagūnytė U. Įmonių pelningumo vertinimo sistemos teoriniai aspektai. Journal of Management, 2013,
Nr. 1(22), p. 89.
30
veiklos analizėje. Journal of Management, 2009, Nr. 2, p. 35-37.
31
Analysing Financial statements and ratios [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.hh-
pub.com/client/samples/hh2044ebook.pdf
32
Mackevičius, J. Finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas ir grupavimas. Ekonomika, 2006, Nr., p. 21.
13
Išanalizavus mokslinės literatūros šaltinius galima teigti, kad finansinės analizės metodas
yra vienas iš populiariausių ir dažniausiai naudojamų įmonės finansų valdymo įrankių. Pažymėtina,
kad šio metodo naudojimas yra sudėtinis procesas, atliekamas keliais etapais, kurie savo ruožtu dar
skaidomi į smulkesnius žingsnius. Siekiant priimti tinkamus finansų valdymo sprendimus,
finansinės analizės metodo praktinis taikymas turėtų būti nuoseklus.
Bankroto rizikos diagnostika. Taškas, kuriame įmonės sukaupti nuostoliai yra lygūs jos
valdomo turto dydžiui, yra pats pavojingiausias, nes jame įmonės bankroto, t.y. įmonės nemokumo,
tikimybė yra didžiausia. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo
įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės
įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip
teigia Jonas Mackevičius ir Asta Rakštelienė, bet kurios įmonės veikla visada buvo ir yra susijusi su
įvairių rūšių rizika. Kartais dėl vieno neteisingo sprendimo net ir gerai dirbanti įmonė gali atsidurti
ties bankroto riba. Objektyvus padėties vertinimas, gebėjimas numatyti riziką leidžia laiku priimti
teisingus finansinius, investicinius ir kitų sričių sprendimus. Todėl svarbu, kad kiekviena įmonė
turėtų savo veiklos stabilumo ir tęstinumo vertinimo modelį, kuris padėtų ne tik iš anksto nustatyti
bankroto tikimybę ir kitus pavojus, bet ir imtis strateginių veiksmų įmonės veiklai gerinti.33
Šiandien įmonių veiklos tęstinumui įvertinti ir prognozuoti labai dažnai naudojami bankroto
diagnostikos modeliai. Kaip teigia Kristina Garškaitė, įmonių bankroto užuomazgas ir grėsmę
galima pastebėti analizuojant finansinių ataskaitų duomenis (absoliutūs finansinių rodiklių pokyčiai,
santykiniai finansiniai rodikliai ir jų dinamika) ar remiantis finansinės atskaitomybės audito
išvadomis, tačiau šių metodų dažnai nepakanka. Taip pat įmonių būklei vertinti naudinga ir
veiksminga atlikti artimų pagal veiklą, mastą ir kitus požymius įmonių palyginamąją dinaminę
analizę. Tokios analizės rezultatai leidžia spręsti apie tai, kokia linkme kinta įmonės būklė ir kaip ji
atrodo, palyginti su konkurentais. Deja, siekiant palyginti įmonės būklę skirtingu laikotarpiu su
kitos įmonės tam tikro laikotarpio būkle, dažnai keblumų sukelia daugiakriteriškumo problema.
Pavyzdžiui, vienodą įmonių bankroto grėsmės tikimybę gali nusakyti daugybė skirtingų finansinių
ir ekonominių rodiklių derinių. Tai paaiškina pastangas surasti ir taikyti integruotą rodiklį, kuris
leistų gana patikimai įvertinti įmonių bankroto grėsmę. Būtent dėl šios priežasties bankroto
diagnostikos modelių kūrimas yra įvairių mokslininkų tyrinėjimų objektas. Pagrindinė bankroto
diagnostikos modelių esmė – kompleksinis rodiklis, kuris apima įvairias įmonių veiklos sritis ir
leidžia įvertinti įmonių bankroto grėsmę pagal nustatytas kritines reikšmių ribas.34
Siekiant kuo patikimiau įvertinti įmonės bankroto riziką, yra sukurta daug ir vis dar kuriami
nauji bankroto rizikos modeliai. Jie skiriasi savo komponentais, sudėtingumu ir pan. Visgi
33
Mackevičius J., Rakštelienė A., Altman modelių taikymas Lietuvos įmonių bankrotui prognozuoti. Pinigų studijos,
2005, Nr. 1, p. 24.
34
Garškaitė K. Įmonių bankroto prognozavimo modelių taikymas. Verslas: teorija ir praktika, 2008, Nr. 9(4), p. 282.
14
dažniausiai bankroto diagnostikos modelių klasifikacija remiasi skirstymu į dvi pagrindines grupes
– klasikinius modelius ir dirbtinio intelekto modelius (žr. 5 pav.). Klasikinių modelių grupei
priskiriami bankroto diagnostikos modeliai remiasi įmonių veiklos finansine informacija ir jos
pagrindu apskaičiuotais finansiniais santykiniais rodikliais. Tuo tarpu dirbtinio intelekto modeliams
būdinga tai, kad nagrinėjamų įmonių ekonominiai finansiniai rodikliai lyginami su jau
bankrutavusių įmonių rodikliais.35
5 pav. Bankroto prognozavimo modelių klasifikacija*

*Šaltinis: Rugenyė D. ir kt. Bankroto prognozavimo svarba ir metodai. Verslas: teorija ir praktika, 2010, Nr. 11(2), p.
148.
Didžiausią teorinę ir praktinę reikšmę bankrotui prognozuoti turi E. Altman modelis.

Mokslininkas, remdamasis multiplikacine analize, atrado kreditinio pajėgumo indeksą, kuris leidžia
atskirti bankrutuojančias įmones nuo nebankrutuojančių. Kurdamas modelį, autorius 1968 m. ištyrė
66 kompanijas: 33 iš jų buvo bankrutavusios, kitos 33 – sėkmingai veikiančios.36 Netrukus, E.
Altman bankroto diagnostikos modelis tapo mokslinių tyrimų objektu. Remiantis juo, įvairūs
mokslininkai bandė kurti naujus modelius, labiau pritaikytus konkrečios šalies ar tam tikros
ekonominės veiklos poreikiams. Tarp tokių galima pažymėti Tafler, Lis, Springeit, Fulmer
modelius, kurie daugiau dėmesio taip ir nesulaukė. E. Altman modelio pritaikomumą įmonėms,
kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, tyrė daugelis užsienio mokslininkų keldami
klausimą - ar šis modelis nepaseno, ar jis tinka šių laikų įmonių bankrotui prognozuoti. Remiantis
tyrinėjimų rezultatais buvo padarytos išvados, kad E. Altman bankroto diagnostikos modelis yra
tinkamas prognozuoti ne tik bankrotą, bet ir mažesnius finansinius sukrėtimus.37 Lietuvoje dėl E.
Altman modelių taikymo tikslingumo įmonių bankrotui prognozuoti taip pat buvo kilusios
abejonės. Tačiau skirtingiems autoriams pritaikius šiuos modelius įmonėms, kurių akcijos
35
Budrikienė S., Paliulytė I. Bankroto prognozavimo modelių pritaikomumas skirtingo mokumo ir pelningumo
įmonėms. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2012, Nr. 2 (26), p. 92.
36
Budrikienė S., Paliulytė I. Bankroto prognozavimo modelių pritaikomumas skirtingo mokumo ir pelningumo
įmonėms. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2012, Nr. 2 (26), p. 94.
37
Mackevičius J., Rakštelienė A., Altman modelių taikymas Lietuvos įmonių bankrotui prognozuoti. Pinigų studijos,
2005, Nr. 1, p. 29.
15
kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, buvo nustatyta, kad E. Altman modelių taikymas Lietuvos
įmonių veiklos tęstinumui prognozuoti yra tikslingas ir gali būti taikomas.38 Neretai mokslinėje
literatūroje E. Altman bankroto prognozavimo modelis tiesiog vadinamas Z modeliu ir yra
priskiriamas klasikinių statistinių modelių, kuriuose naudojama tiesinė diskriminantinė analizė,
grupei. Taip pat svarbu akcentuoti, kad E. Altman sukūrė 3 skirtingas modelio kombinacijas: 1)
įmonių, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje bankrotui prognozuoti; 2) įmonių,
kurių akcijos nėra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, bankrotui prognozuoti; 3) modelis,
skirtas paslaugų ir individualių įmonių bankroto tikimybei prognozuoti (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. E. Altman bankroto prognozavimo modeliai
Paskirtis Modelis Modelio elementai
Z = 1,2 X1 + 1,4X2 + 3,3X3 + X1 = apyvartinis kapitalas / turtas

0,6X4 + 1,0X5
X2 = nepaskirstytas pelnas / turtas
VP biržoje
kotiruojamos Jei Z <1,80 - bankroto tikimybė X3 = pelnas prieš apmokestinimą / turtas
įmonės labai didelė
X4 = akcinio kapitalo rinkos vertė / įsipareigojimai
Jei Z > 3 - bankroto tikimybė
labai maža X5 = pardavimo pajamos / turtas
Z = 0,717 X1 + 0,847 X2 + X1 = apyvartinis kapitalas / turtas

3,107 X3 + 0,420 X4 + 0,995 X5
VP biržoje X2 = pardavimo pajamos / turtas
nekotiruo- Jei Z <1,23 - bankroto tikimybė X3 = pelnas prieš apmokestinimą / turtas
jamos labai didelė
įmonės X4 = nuosavas kapitalas / įsipareigojimai
Jei Z >2,9 - bankroto tikimybė
labai maža X5 = nepaskirstytas pelnas / turtas
Z = 6,56 X1 + 3,26 X2 + 6,72 X3 X1 = apyvartinis kapitalas / turtas

+ 1,05 X4
X2 = nepaskirstytas pelnas / turtas
Paslaugų ir
individualios Jei Z <1,10 - bankroto tikimybė X3 = pelnas prieš apmokestinimą / turtas
įmonės labai didelė
X4 = akcinio kapitalo rinkos vertė / įsipareigojimai
Jei Z >2,6 - bankroto tikimybė
labai maža
Šaltinis: Krancevičiūtė R. Įmonių bankroto analizė ir prognozavimas. Verslas XXI amžiuje, 15-osios Lietuvos jaunųjų
mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ 2012 metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://jmk.vvf.vgtu.lt/index.php/conference/2012/paper/view/18/65
Mindaugas Butkus ir kt. (2014), remdamiesi įvairiais moksliniais empiriniais tyrimais teigia,
kad bankroto tikimybės prognozavimui Lietuvos įmonėse labiausiai tinkami yra logistiniai ir
daugiakriteriniai logistiniai regresijos modeliai. Atsižvelgiant į tai, autoriai sukūrė naują bankroto
tikimybės prognozavimo modelį (žr. 3 lentelę), kuris suformuotas logistinės regresijos pagrindu ir,
38
Ten pat, p. 30
16
pasak autorių, yra itin tinkamas Lietuvos įmonių bankrotui prognozuoti.39 Atliktas sudaryto modelio
variacijų prognozių tikslumo palyginimas su klasikiniais statistiniais bankroto tikimybės
prognozavimo modeliais pagrindė naujo modelio kūrimo tikslingumą, nes jis užtikrina tikslesnį
bankroto tikimybės prognozavimą Lietuvos įmonėse nei iki šiol naudojami įvairių autorių pateikti
klasikiniai modeliai.40
3 lentelė. Lietuvos įmonių bankroto prognozavimo modeliai
Paskirtis Modelis Modelio elementai
Statybos Z = -1,094 – 5,330(GAK/T) –

įmonės 0,769(PP/T) – 1,263(TT/TĮ) + 9,059(NK/Į) GAK/T - apyvartinio kapitalo ir turto santykis;
TT/TĮ - bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas;
Z = -0,938 – 13,047(GAK/T) +
Prekybos NK/Į - pastovaus mokumo koeficientas;
0,064(PP/GAK) – 2,368(PP/T) +
įmonės
12,772(NK/Į) PP/T - turto apyvartumo koeficientas.
Pramonės Z = -3,062 – 3,448(GAK/T) –

Remiantis gauta Z reikšme, įmonės bankroto tikimybė
įmonės 1,234(TT/TĮ) + 8,954(NK/Į)
apskaičiuojama pagal šią formulę:
Paslaugų ir
Z = -0,075 – 2,023(GAK/T) –
kitos veiklos
2,176(TT/TĮ) + 11,334(NK/Į)
įmonės
Jei P < 0,25 - bankroto tikimybė labai didelė;
Mikro-mažos Z = -2,191 – 2,504(GAK/T) – Jei 0,25 ≤ P < 0,5 - didelė bankroto tikimybė;
įmonės 0,861(TT/TĮ) + 6,425(NK/Į)
Jei 0,5 ≤ P < 0,75 - maža bankroto tikimybė;
Jei P > 0,75 - įmonei bankrotas negresia.
Vidutinės Z = -4,025 – 8,956(GAK/T) –
įmonės 0,984(PP/T) + 12,331(NK/Į)
Šaltinis: Butkus M. ir kt. Bankroto diagnostikos modelis ir jo pritaikymas bankroto tikimybei Lietuvos įmonėse
prognozuoti. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2014, Nr. 8/1, p. 126.
Apibendrinant galima teigti, kad bankroto užuomazgų galima ieškoti dar finansinės analizės
praktinio taikymo metu. Tačiau kertiniu instrumentu mokslinėje literatūroje pripažįstami bankroto
diagnostikos modeliai. Modelių pagrindu įvertinta bankroto tikimybė gali būti impulsas ne tik
išvengti bankroto, bet ir rasti efektyvių finansinių sprendimų.
Koreliacinės - regresinės analizės metodas. Įmonės veiklą neišvengiamai įtakoja daug
įvairių veiksnių. Kad įmonės veikla būtų pelninga, būtina atsižvelgti į makroekonominius pokyčius
šalyje. Kaip teigia Alina Stundžienė ir Rūta Bliekienė, šalies ekonominės būklės pasikeitimo įtaka
įmonių veiklos ir finansiniams rezultatams yra mažai ištirta. Plačiau nagrinėjama tik įmonių
39
Butkus M. ir kt. Bankroto diagnostikos modelis ir jo pritaikymas bankroto tikimybei Lietuvos įmonėse prognozuoti.
Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2014, Nr. 8/1, p. 112.
40
Ten pat., p. 129.
17
finansinės analizės ir bankroto tikimybės nustatymo klausimai. Pasak autorių, svarbesnis uždavinys
– identifikuoti aplinkybes, kurios iš anksto įspėja apie artėjančius įmonių veiklos rezultatų
pasikeitimus, gebėti prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų ir užkirsti kelią įmonės bankrotui. 41
Aplinkos veiksnių poveikį įmonės finansinei būklei ir finansų valdymo sprendimams galima tirti
pasinaudojant matematinės analizės metodu - koreliacine-regresine analize. Pasak T. Gudaičio ir U.
Žagūnytės, šios analizės pagalba galima įvertinti pasirinktų atsitiktinių įmonės vidinių veiksnių
(pvz., tam tikrų pajamų elementų) ir išorinių veiksnių (pvz., makroekonomikos rodiklių) įtaką
nagrinėjamam rodikliui (šiuo atveju – įmonės finansų valdymo sprendimams).42
Koreliacinė analizė yra statistinis metodas, tiriantis požymių tarpusavio ryšių stiprumą.
Duomenys, apibūdinantys tiriamąjį objektą, dažnai būna susiję tarpusavyje arba priklauso vieni nuo
kitų. Tokius ryšius galima nustatyti tik su tam tikra tikimybe. Kalbant apie koreliaciją, vartojami du
terminai: koreliacinis ryšys ir koreliacinė priklausomybė. Priklausomybė reiškia vieno kintamojo
įtaką kitam, o ryšys – bendrą ar darnų dviejų kintamųjų kitimą.43 Statistinio ryšio (koreliacijos)
stiprumas įvertinamas koreliacijos koeficientu (žr. 1 formulę).
Koreliacijos koeficientas gali turėti reikšmes nuo -1 iki 1 (žr. 4 lentelę). Kai koreliacijos
koeficientas yra teigiamas, tai reiškia, kad didėjant nagrinėjamam nepriklausomam veiksniui, didėja
ir priklausomo veiksnio reikšmė. Kai koreliacijos koeficientas yra neigiamas, tai reiškia, kad
didėjant nepriklausomo veiksnio reikšmei, priklausomo veiksnio reikšmė mažėja.
4 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių interpretacija
Šaltinis: Bilevičienė T., Jonušauskas S. Statistinių metodų taikymas rinkos tyrimuose. Vilnius: MRU, 2011, p. 165.
41
Stundžienė A., Bliekienė R. Ekonomikos svyravimų įtaka įmonių veiklos rezultatams. Verslas: teorija ir praktika,
2012, Nr. 13(1), p. 14.
42
Gudaitis T., Žagūnytė U. Įmonių pelningumo vertinimo sistemos teoriniai aspektai. Journal of Management, 2013,
Nr. 1(22), p. 92.
43
Bilevičienė T., Jonušauskas S. Statistinių metodų taikymas rinkos tyrimuose. Vilnius: MRU, 2011, p. 165.
18
Apskaičiuoto koreliacijos koeficiento patikimumui naudojama imties statistika t, kuri
apskaičiuojama pagal 2 formulę. Statistika t pasiskirsčiusi pagal Stjudento dėsnį su k=n–2 laisvės
laipsniais. Kai t > , daroma išvada, kad koreliacijos koeficientas yra reikšmingas. Kritinė
reikšmė randama naudojat Mc Excel funkciją TINV.44
(2)
Čia: t – statistika; r koreliacijos koeficientas; n – stebėjimų skaičius.

Regresinė analizė nustato statistinio ryšio pobūdį ir aprašo priklausomojo (pasekmės)
kintamojo vidutinių reikšmių priklausomybę nuo vieno ar kelių nepriklausomųjų (priežasties)
kintamųjų reikšmių matematine formule ir kartu prognozuoja šio kintamojo reikšmes.45 Kintamųjų
ryšiui apibūdinti ir prognozuoti taikomi regresijos modeliai. Regresinės analizės prognozės yra
kiekybinės – regresijos funkcija aprašoma tiriamojo (priklausomojo – pasekmės) kintamojo
priklausomybė nuo kito (nepriklausomojo–priežasties) kintamojo reikšmių kitimo. Regresinė
analizė leidžia parinkti kintamuosius siejančią funkciją, t.y. sudaromas regresijos modelis.46
Bendrasis regresijos modelio pavidalas užrašomas trečioje formulėje.
ŷ = a0 + a1x (3)
Tam, kad sudaryti tiesinės regresijos modelius, apskaičiuojami apskaičiuoti koeficientai a0 ir

a1. Regresijos tiesės koeficientas a0 apskaičiuotas naudojant statistinę funkciją INTERCEPT, o
koeficientas a1 – naudojant funkciją SLOPE.47 Norint įvertinti, ar regresijos tiesės lygtis atitinka
realią situaciją, apskaičiuojamos regresijos ( ) ir likutinė ( dispersijos bei jų santykis F pagal
4, 5 ir 6 formules. Statistika F pasiskirsčiusi pagal Fišerio pasiskirstymo dėsnį su laisvės laipsniais
v1=m ir v2=n–2. Jei ≥ , galima daryti išvadą, kad regresijos lygtis atitinka realią situaciją ir
ją galima taikyti planavimui bei prognozavimui.48
(4)
(5)
Čia: m – veiksnių skaičius; n – stebėjimų skaičius.
44
Pabedinskaitė A. Kiekybiniai sprendimų metodai. I dalis. Koreliacinė-regresinė analizė. Vilnius: 2009, p. 18.
45
Kasiulevičius V., Denapienė G. Statistikos taikymas mokslinių tyrimų analizėje. Gerontologija, 2008, Nr. 9(3), p.
179.
46
Bilevičienė T., Jonušauskas S. Statistinių metodų taikymas rinkos tyrimuose. Vilnius: MRU, 2011, p. 189.
47
48
19
(6)
Įmonė turi mažai galimybių veikti makroaplinką, todėl jos pagrindiniu tikslu tampa
aplinkoje pasireiškiančių tendencijų išsiaiškinimas ir atitinkamas priemonių tikslams pasiekti
priderinimas. Tai gana sunkus uždavinys, nes visi makroaplinkos elementai nuolat kinta. Siekiant
sumažinti neapibrėžtumą ir adekvačiai įvertinti, ar įmonės finansai valdomi efektyviai,
rekomenduotina pasikliauti ne vienu kokiu nors metodu, o naudotis keliais.
20
2. AB „SNAIGĖ“ ŪKINĖ FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ
2.1. AB „Snaigė“ ekonominė veikla
Ekonominės veiklos pamatai padėti dar 1963 metais, kai Alytuje buvo pastatyta buitinių
šaldytuvų gamykla. Pirmasis milijonas šaldytuvų pagamintas 1975 m., o 1983 m. žymimi kaip
produkcijos eksporto į užsienio šalis pradžia. 1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos įmone,
o 1992 m. AB „Snaigė“ buvo privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė. Visai netrukus, 1995
m. bendrovė buvo rekonstruota, pradėti gaminti aplinkai kenksmingo freono neturintys šaldytuvai.
Bendrovės veiklos kelias pasisuko į strategiškai pagrįstą prekių ženklų kūrimą ir įtvirtinimą rinkoje.
Dabar AB „Snaigė“ specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje
– tą įrodo daugkartiniai apdovanojimai Lietuvos inovacijų prizu, pripažinimas viena inovatyviausių
Lietuvos įmonių, ne vienas Lietuvos „Metų gaminio“ aukso medalis. Taip pat gaminamos
atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai. Tačiau pagrindiniu bendrovės produktu,
generuojančiu didžiausią dalį pajamų, išlieka šaldytuvai (žr. 6 pav.). Jie klasifikuojami į keturias
pagrindines kategorijas: kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis; vienkameriniai
šaldytuvai; šaldikliai; komerciniai šaldytuvai.
6 pav. AB „Snaigė“ pardavimai ir pardavimų pajamos 2009-2013 m.*

* Sudaryta autorės remiantis AB „Snaigė“ finansinėmis ataskaitomis.
2009 m. AB „Snaigė“, kaip ir daugeliui Lietuvos ir pasaulio įmonių, buvo vieni sunkiausių
bendrovės veiklos istorijoje. Ekonominio nuosmukio padariniai stambios buitinės technikos rinkai
21
buvo ypač skausmingi - rinka traukėsi 40-50 procentų, kai kuriose šalyse - net 70 procentų.
Didžiausias AB „Snaigė” 2009 m. praradimas – gamyklos Kaliningrade uždarymas, kai devalvavus
rublį gamyba Rusijoje tapo nuostolinga. Bendrovė neišvengė praradimų ir itin svarbioje Ukrainos
rinkoje - papildomas 13 proc. muitas, galiojęs Ukrainoje nuo kovo iki rugsėjo mėn., ženkliai
sumažino bendrovės pardavimą šioje šalyje. Sumažėjus eksporto lyginamajam svoriui į Rytus,
bendrovė sutvirtino ir išplėtojo dalykinius santykius su savo partneriais Vakaruose. 2009 m.
didžiausios bendrovės eksporto rinkos buvo Vokietija ir Prancūzija.49 2010 m. bendrovei pavyko
susigrąžino didžiąją dalį savo prekybinių pozicijų, todėl pardavimo pajamos pastebimai išaugo ir
didėja iki šiol.
Šiandien pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo
pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija),
Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, kitos NVS šalys), Vakarų
rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, kitos Vakarų ir
Centrinės Europos šalys). 2013 m. AB „Snaigė“ pardavė virš 245,4 tūkst. savo gamybos šaldytuvų.
Produkcijos pardavimo pajamos siekė beveik 50,3 mln. EUR ir buvo 12 proc. didesnės nei 2012 m.
Daugiausiai (56,9 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Rytų rinkos. Šiek tiek mažiau (37,7
proc.) – iš Vakarų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (5,5 proc.) iš Baltijos šalių
rinkos. Eksportas sudarė 96,2 proc. visos parduotos produkcijos.
Didžioji dalis (95,34 proc.) bendrovės įstatinio kapitalo priklauso Lietuvoje registruotoms
įmonėms bei privatiems asmenims, 4,46 proc. – nerezidentams. Iš viso bendrovėje 2013 m.
gruodžio 31 d. buvo 939 akcininkai. Didžiausias bendrovės akcininkas – UAB „Vaidana“, valdanti
91,10 proc. akcijų. 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo 39 622 395 Lt, kuris
padalintas į paprastąsias vardines akcijas. AB „Snaigė“ akcijos (žr. 7 pav.) yra kotiruojamas AB
NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomame prekybos sąraše.
AB „Snaigė“ akcijomis vertybinių popierių biržoje prekiaujama nuo 1998 m. Per šį
laikotarpį bendrovės akcijų vertė svyravo, tačiau reikšmingiausias pakilimas fiksuotas 2004 m.,
kuomet akcijų rinkos kaina nuo 1998 m. balandžio 9 d. iki 2004 balandžio 5 d. pakilo 823,24 %.
Pasiekusi aukštumas AB „Snaigė“ akcijų vertė pradėjo mažėti. Nuo 2004 m. balandžio 5 d. iki 2009
sausio 5 d. akcijų vertė sumažėjo 97,16 proc. Tačiau didžiausias neigiamas lūžis įvyko pasaulinės
finansinės krizės akivaizdoje. 2008 m. Lietuvą, kaip ir kitas Europos šalis, pasiekė pasaulinės
finansų krizės užkratas, prasidėjęs JAV. Krizės įkarštyje, 2008 metais, AB „Snaigė“ akcijų indekso
vertė smuko net 92,13 proc. Atsigavusi po pasaulinės finansų krizės, AB „Snaigė“ akcijų vertė per
2009-2014 m. išaugo 157,39 proc.
49
2009 m. konsoliduotas metinis pranešimas, p. 3.
22
7 pav. AB „Snaigė“ akcijos kainų pokyčiai*
* AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birža.
Vidutinė metinė vienos AB „Snaigė“ akcijos rinkos kaina minėtu periodu augo: 2010 m. -
0,23 EUR, 2011 m. – 0,37 EUR, 2012 m. – 0,57 EUR, 2013 m. – 0,47 EUR. Nepaisant išaugusios
akcijų vertės, grynasis bendrovės pelningumas buvo neigiamas, o nuostolis vienai akcijai 2010 m.
siekė 0,03 EUR, 2011 m. – 0,04 EUR, 2012 – 0,01 EUR, o 2013 m. – 0,06 EUR.50
8 pav. AB „Snaigė“ veiklos pelnas (nuostolis)

*Sudaryta autorės.
Bendrovės nuostolių priežastys ir finansų valdymo efektyvumas vertinamas trečiojoje darbo

dalyje. Tačiau prieš tai svarbu apžvelgti rizikos veiksnius, darančius įtaką AB „Snaigė“ veiklai.
50
23
2.2. AB „Snaigė“ įtakojantys rizikos veiksniai
Šiame darbe jau ne kartą minėta, kad esminis finansų valdymo tikslas yra maksimizuoti
akcininkų turtą. Priimant finansų valdymo sprendimus, ypatingai svarbu suderinti laukiamą
pelningumą ir galimą riziką. Kadangi visi finansiniai sprendimai turi būti daromi remiantis ateities
požiūriu, t.y. perspektyva, o ne retrokspektyva, būtina identifikuoti, analizuoti ir prognozuoti
rizikos veiksnius. Pagrindiniai AB „Snaigė“ rizikos veiksniai pateikiami 8 paveiksle.
1. Makroekonominė rizika
2. Politinė-teisinė rizika
3. Rinkos rizika
4. Kredito rizika
Rizikos veiksniai
5. Prekybos rizika
6. Operacinė rizika
7. Technologinė rizika
8. Palūkanų normos rizika
9. Valiutos kurso rizika
10. Bankroto rizika
9 pav. AB „Snaigė“ rizikos veiksniai*

* Sudaryta autorės.
Makroekonominė rizika. Gerus bendrovės rezultatus lemia didėjantis vartojimas, kuris yra
tampriai susijęs su ekonominiais procesais šalyje. Mažėjantis vartojimas gali turėti įtakos bendrovės
gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir
pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo atsigavimas, Šiais metais nemažai
centrinių bankų visame pasaulyje ėmėsi ekonomikos skatinimo veiksmų.51 Europos centrinis bankas
patvirtino kiekybinio skatinimo programą, kuria siekia išjudinti infliaciją iš nulinio taško ir priartinti
ją prie 2 proc. tikslo bei paskatinti euro zonos ekonomikos atsigavimą. 52 Tačiau prognozuojama,
51
Sausio mėnesio finansų rinkų apžvalga [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
https://www.swedbank.lt/lt/previews/verslo/1/8
52
Gečiauskienė G. Ar trilijono eurų užteks Europai prikelti iš letargo miego? [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/g-geciauskiene-ar-trilijono-euru-uzteks-europai-prikelti-is-letargo-
miego.d?id=66979680
24
kad dėl įvykių Rusijoje ir Ukrainoje AB „Snaigė“ pardavimai Rytų rinkose sumažės. Tai tiesiogiai
įtakoja AB „Snaigė“ pardavimus, grynojo pelno dydį ir pinigų srautus.
Politinė-teisinė rizika. Ši rizika apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės
aktus. Šalyje veikiančių politinių jėgų suformuotų valdžios ir valdymo struktūrų poveikis įmonei
gali būti dvejopas: skatinantis (palankesnių veiklos sąlygų sudarymas skatinimas) ir ribojantis (tam
tikros veiklos draudimas).53 AB „Snaigė“ užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai
kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra
politiškai reguliuojama sritis. Todėl atsiranda rizika, kad pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams
reikalavimams bei draudimams bendrovei reikėtų papildomai investuoti į gamybinių procesų
pritaikymą naujiems reikalavimams. Tačiau tokios investicijos neturėtų neigiamai paveikti
bendrovės finansinės būklės.54 Rizikos valdymo tikslas – tinkamai pasiruošti naujų teisės aktų
įgyvendinimui, kad būtų išvengta nuostolių, neiškiltų pavojaus veiklos stabilumui.55
Rinkos rizika. AB „Snaigė“ užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių
gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos
produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė gali patirti nuostolių, apsunkinančių
bendrovės finansinę situaciją.
Kredito rinkos rizika. Šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas
suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagerėjimas. Kadangi AB „Snaigė“ vidiniai finansiniai
resursai yra riboti, todėl bendrovės veikla priklauso ir nuo išorinio kreditinio finansavimo. Kreditų
rinkos atsigavimas teigiamai paveiks AB „Snaigė“ finansinę situaciją, bendrovė turi galimybę
apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui, investicinei plėtrai.
Prekybos rizika. Dalis AB „Snaigė“ pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į
trečiąsias šalis, nepriklausančias Europos Sąjungai. Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių
užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai
paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją. Viena iš pagrindinių bendrovės rinkų
yra Ukraina. Politinė ir ekonominė padėtis šioje šalyje ženkliai pablogėjo, didėjanti regioninė
įtampa pagilino dabartinę ekonomikos krizę Ukrainoje. Pvz. Alytaus šaldytuvų ir šaldiklių gamybos
įmonių grupės „Snaigė“ 2014 m. pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos buvo 21,5 mln. EUR, 18,9 %
mažesnės nei prieš metus (kai sudarė 26,3 mln. EUR). Tokius duomenis įmonė pateikia
neaudituotoje pirmojo pusmečio finansinėje ataskaitoje. Grupės pelnas prieš mokesčius siekė 7060
EUR, kai 2013 m. pirmąjį pusmetį buvo uždirbta 564 tūkst. EUR pelno. Prastesnį rezultatą nulėmė
ženkliai sumažėję pardavimai Ukrainos rinkoje. Galutinę politinės ir ekonominės Ukrainos krizės
53
Snieškienė G. Išorinės aplinkos veiksnių poveikio eksporto kainodaros strategijai vertinimas. Ekonomika ir vadyba,
2009, Nr. 14, p. 970.
54
55
25
baigtį bei poveikį yra sunku prognozuoti, bet tai gali turėti tolimesnių sunkių pasekmių tolimesnėms
bendrovės eksporto apimtims į šią šalį.56 Panaši situacija susiklosčiusi ir dėl prekybos Rusijos
rinkoje. Dėl prekybos rizikos kyla pavojus patirti nuostolį arba gauti mažesnį pelną, nei tikėtasi.
Šias prarandamas rinkas bendrovė bando kompensuoti. 2014 m. Portugalijoje bendrovės pardavimai
augo beveik tris kartus, Vidurinėje Azijoje – 71%, Lenkijoje – 52%, Vokietijoje – 6% palyginus su
praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos rinkoje per pirmąjį 2014 m. pusmetį AB „Snaigės“
pardavimai išaugo net 74%, palyginus su praeitais metais.57
Operacinė rizika. Tai galimų nuostolių rizika dėl darbuotojų daromų klaidų, neatidumo,
darbuotojų negebėjimo laiku ir tinkamai atlikti operacijų.58 Taip pat operacinė rizika kyla dėl
sistemų ar technologijų gedimų, išorinių veiksmų, taip pat iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar
įstatymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Techninė-technologinė rizika. Naujos gamybinės, informacinės technologijos trumpina
produkto moralinės senaties trukmę, kuria naujus vartojimo poreikius, technologinės aplinkos įtaka
reikšminga ir prekių transportavimo, sandėliavimo bei atsiskaitymo operacijoms. 59 Šios rūšies
rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę
technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą. AB
„Snaigė“ nuolat tobulina technologijas, kuria naujus produktus. 2013 m. bendrovė pripažinta
Inovatyvia Lietuvos įmone ir apdovanota Inovacijų prizu. AB „Snaigė“ atitiko visus vertinimo
kriterijus: per paskutinius trejus metus bendrovė sukūrė ir pristatė rinkai 8 visiškai naujus gaminius
bei 14 esamų gaminių modifikacijų. Vien tik 2013 m. bendrovė pristatė vartotojams šaldytuvo bei
šaldiklio kombinaciją stiklo paviršiaus durimis, šaldytuvą su bešerkšne šaldymo sistema, taupiausiai
naudojantį elektros energiją A +++ klasės šaldytuvą bei naują 163 cm aukščio šaldiklį.60
Palūkanų normos rizika. Tai rizika, kad bendrovė patirs nuostolių ar negaus pelno dėl
palūkanų normos pasikeitimų rinkoje. Palūkanų normos atspindi ekonominę šalies ar regiono
situaciją ir gali sparčiai keistis. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia AB „Snaigė“ veiklos sąnaudas bei
investicijas.61
Užsienio valiutos kurso rizika. Tai rizika, kad įmonė patirs nuostolių dėl nepalankiai
pakitusio užsienio valiutos kurso. Ši rizika yra simetriška, t.y. galima tiek patirti nuostolių, tiek
gauti pelno.62 AB „Snaigė“ užsienio valiutos kurso rizika yra maža, kadangi didžioji pajamų dalis
56
57
Prieiga per internetą: http://vz.lt/article/2014/8/29/snaige-pajamos-ir-pelnas-mazejo-del-ivykiu-ukrainoje
58
59
Snieškienė G. Išorinės aplinkos veiksnių poveikio eksporto kainodaros strategijai vertinimas. Ekonomika ir vadyba,
2009, Nr. 14, p. 971.
60
61
Palūkanų normos rizikos valdymas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.seb.lt/verslo-
klientams/rinkos/palukanu-normos-rizikos-valdymas
62
26
uždirba eurais, kuris iki 2015 m. sausio 1 d. buvo susietas su litu santykiu 3,4528 lito už 1 eurą.
Įvedus eurą, atpigo ir pavedimai į kitų ES šalių bankuose esančias sąskaitas. Pavedimams tapus
vietiniais dėl bendros valiutos, jie atpigo.
Veiklos tęstinumo rizika (bankroto). Egzistuoja rizika, kad dėl susiklosčiusių neigiamų
pokyčių produkcijos rinkose, dėl paskolų perfinansavimo galimybių sumažėjimo, finansiniams
įsipareigojimas viršijus turimą turtą, dėl išaugusių abejotinų ir beviltiškų pirkėjų skolų, apyvartinio
kapitalo stokos ar kitų rizikos veiksnių AB „Snaigė“ finansinė situacija taps sunki ir bendrovė
nesugebės tęsti veiklos.
27
3. AB „SNAIGĖ“ FINANSŲ VALDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS
3.1. AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų horizontalioji analizė
Horizontaliosios analizės metu lyginami AB „Snaigė“ 2009-2013 m. balansų ir pelno

(nuostolių) ataskaitų duomenys, išreikšti absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė leidžia
įvertinti bendrovės turto, apyvartinio kapitalo, grynųjų pinigų srautų, nuosavybės ir įsipareigojimų
pokyčius laiko atžvilgiu (žr. 1, 2 ir 5 priedus).
Bendras įmonės turtas analizuojamu 2009-2013 m. periodu mažėjo, išskyrus 2012 m.,
kuomet ženkliai išaugo trumpalaikio turto vertė. Taip pat 2009-2011 m. bendrovė turėjo turto,
laikomo perpardavimui (žr. 10 pav.). Šiame balanso straipsnyje buvo apskaitoma AB „Snaigė“
šaldytuvų gamykla Kaliningrade OOO „Techprominvest“, kurios veikla sustabdyta dar 2009 m., kai
dėl rublio devalvacijos gamyba Rusijoje tapo nuostolinga. Pardavus dalį gamyklos OOO
„Techprominvest“ nekilnojamojo turto, bendrovė sumažino išlaidas nereikalingo turto išlaikymui ir
gavo papildomų finansinių resursų.
10 pav. AB „Snaigė“ turto dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR*

Ilgalaikis AB „Snaigė“ turtas analizuojamu 2009 – 2013 m. laikotarpiu reikšmingais

pokyčiais nepasižymėjo ir atskirais laikotarpiais tiek didėjo, tiek mažėjo. Ilgalaikio turto vertė 2010
m. sumažėjo 1791,9 tūkst. EUR (10,76 proc.), 2011 m. padidėjo 1669,2 tūkst. EUR (11,23 proc.),
2012 m. sumažėjo 922 tūkst. EUR (5,58 proc.), o 2013 m. ir vėl padidėjo 610 tūkst. EUR (3,91
proc.). Ilgalaikio turto vertė mažėjo pagrinde dėl turto nusidėvėjimo ir amortizacijos. Tačiau vertės
didėjimą 2011-2012 m. nulėmė investicinis turtas, o 2013 m. – finansinis turtas (žr. 11 pav.).
28
11 pav. AB „Snaigė“ ilgalaikio turto dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR *
Nuo 2011 m. pabaigos iki 2013 m. kovo 31 d. išnuomojus neparduotą gamyklos

Kaliningrade pastato dalį, šis turtas buvo perklasifikuotas į investicinį turtą. Tikroji investicinio
turto vertė 2012 m. sudarė 5579 tūkst. EUR, o 2013 m. – 5585 tūkst. EUR (0,11 proc. daugiau).
Nematerialusis ilgalaikis AB „Snaigė“ turtas didėjo kasmet: 2010 m. padidėjo 16,4 tūkst.
EUR (1,17 proc.), o 2011 m. – 15,2 tūkst. EUR (1,07 proc.), 2012 m. – 48,7 tūkst. EUR (3,39
proc.), o 2013 m. dar 64,1 tūkst. EUR (4,31 proc.). Nematerialaus turto vertės didėjimą nulėmė tai,
kad bendrovė kasmet atnaujina programinę įrangą.
Atvirkštinė tendencija pastebima analizuojant AB „Snaigė“ ilgalaikį materialųjį turtą –
analizuojamu 2009 – 2013 m. periodu šio turto vertė mažėjo kasmet. Įmonės materialusis ilgalaikis
turtas 2010 m. sumažėjo 1833,6 tūkst. EUR (12,08 proc.), 2011 m. – 4512,2 tūkst. EUR (33,66
proc.), 2012 m. – 976,7 tūkst. EUR (10,98 proc.), o 2013 m. – dar 535,3 tūkst. EUR (6,76 proc.).
AB „Snaigė“ materialųjį turtą sudaro pastatai, nebaigta statyba mašinos ir įrengimai, transporto
priemonės, taip pat kitas ilgalaikis materialus turtas. Bendrovė analizuojamu periodu naujo
materialaus turto neįsigijo, todėl turto vertės mažėjo pagrinde dėl nusidėvėjimo.
Tuo tarpu trumpalaikis AB „Snaigė“ turtas analizuojamu laikotarpiu nuolat mažėjo, išskyrus
2012 metus. Trumpalaikio turto vertė 2010 m. sumažėjo 1532,3 tūkst. EUR (13,89 proc.), 2011 m.
– 785,6 tūkst. EUR (8,27 proc.), 2012 m. šoktelėjo 6210 tūkst. EUR (71,29 proc.), o 2013 m.
pamažėjo 1281 tūkst. EUR (8,59 proc.). Trumpalaikio turto vertės pokyčiams didžiausią įtaką darė
per vienerius metus gautinų sumų ir grynųjų pinigų straipsniai (žr. 12 pav.).
29
12 pav. AB „Snaigė“ trumpalaikio turto dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR *
AB „Snaigė“ atsargas sudaro pagaminta produkcija (šaldytuvai), taip pat žaliavos ir

atsarginės dalys (kompresoriai, plastmasė, kabeliai, metalai ir pan.). Atsargų vertė per 2010 m.
sumažėjo trečdaliu – 1798,1 tūkst. EUR (32,81 proc.). Pagrindinė tokio mažėjimo priežastis buvo
smukusi gamyba dėl ekonominio nuosmukio pasekmių (susitraukusios rinkos, sumažėjęs
vartojimas), gamyklos Kaliningrade uždarymo, taip pat muitų politikos pokyčių itin svarbioje
Ukrainos rinkoje. Tačiau ekonomikai atsigaunant, o bendrovei plėtojant santykius su esamomis
rinkomis ir įeinant į naujas, pardavimai pradėjo augti. Dėl šios priežasties pradėjo didėti gamybos
tempai: 2011 m. atsargų vertė padidėjo 150,7 tūkst. EUR (4,09 proc.), 2011 m. – 651,9 tūkst. EUR
(17,01 proc.), o 2013 m. dar – 505,3 tūkst. EUR (11,27 proc.).
Per vienerius metus AB „Snaigė“ gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimas) analizuojamu
periodu mažėjo, išskyrus 2012 m. Per 2010 m. gautinų sumų vertė sumažėjo 99,4 tūkst. EUR (1,97
proc.), 2011 m. – 354 tūkst. EUR (7,15 proc.), 2012 m. šoktelėjo 5368,3 tūkst. EUR (1,2 karto), o
2013 m. sumažėjo 2481,4 tūkst. EUR (24,9 proc.). Per vienerius metus gautinų sumų mažėjimą
lėmė vertės sumažėjimas dėl abejotinų skolų ir dėl nurašytų beviltiškų pirkėjų skolų. Tuo tarpu
2012 m. ženklų per vienerius metus gautinų sumų vertės augimą sąlygojo stipriai išaugę
pardavimai.
Pinigai ir jų ekvivalentai 2010 m. padidėjo 365,2 tūkst. EUR (73,10 proc.), nes sumažėjus
atsargų lygiui atsirado daugiau laisvų apyvartinių lėšų. 2011 m. pinigai ir jų ekvivalentai sumažėjo
282,5 tūkst. EUR (67,33 proc.) dėl metų pabaigoje tiekėjams sumokėto avanso už žaliavas. Augant
tiek mažmeniniams, tiek didmeniniams pardavimams, augo ir grynieji pinigai: per 2012 m. pinigai
ir jų ekvivalentai padidėjo 189,8 tūkst. EUR (67,19 proc.), o 2013 m. - dar 695,1 tūkst. EUR (1,5
karto). Akcentuotina, kad dalis grynųjų pinigų yra įkeistos komerciniams bankams prievolių
30
vykdymo užtikrinimui už suteiktą finansavimą. Pavyzdžiui, 2012 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitos
iki 4369 tūkst. EUR buvo įkeistos bankui kaip užstatas už ilgalaikę paskolą, o 2013 m. gruodžio 31
d. iki 200 tūkst. EUR buvo įkeista bankui už išleistą banko garantiją.
Bendrovės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė mažėjo kasmet, išskyrus 2012 m. Per
2010 ir 2011 m. didžiausią įtaką tam darė mažėjantys įsipareigojimai, o 2013 m. – sumažėjęs
nuosavas kapitalas. Mažumos dalis svyravo nežymiai (žr. 13 pav.).
13 pav. AB „Snaigė“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR *
Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą AB „Snaigė“ nuosavas kapitalas negali būti mažesnis
nei ½ jos akcinio kapitalo. Analizuojamu 2009-2013 m. periodu bendrovė šį reikalavimą tenkino.
Be to, nuosavas kapitalas didėjo kasmet, išskyrus 2013 m., kuomet bendrovė patyrė didesnių
nuostolių (13 pav.). AB „Snaigė“ nuosavas kapitalas 2010 m. padidėjo 245,7 tūkst. EUR (2,86
proc.), 2011 m. – 1498,6 tūkst. EUR (16,93 proc.), 2012 m. – 645,6 tūkst. EUR (6,24 proc.), o 2013
m. sumažėjo 1480,7 tūkst. EUR (13,47 proc.). Didėjimą 2010 ir 2011 m. iš esmės nulėmė įstatinio
kapitalo didinimas. AB „Snaigė“ įstatinis kapitalas 2010 m. padidėjo 842,5 tūkst. EUR (10,45
proc.), o 2011 m. – net 2573,7 tūkst. EUR (28,91 proc.). Pastaraisiais metais bendrovės įstatinis
kapitalas buvo padidintas konvertuojamųjų obligacijų savininkų pageidavimu konvertavus 23386
konvertuojamąsias obligacijas, kurių išpirkimo terminas buvo 2011 m. balandžio 11 d., į akcijas.
Perkainojimo rezerve bendrovė apskaito užsienio valiutos perskaičiavimo skirtumus. Jie
nuosavame kapitale apskaitomi tol, kol investicija nerealizuojama. Realizavus atitinkamą
investiciją, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervas perkeliamas į nepaskirstytą rezultatą tuo
pačiu laikotarpiu, kol pripažįstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai. 63 AB
63
2013 m. 12 mėn. konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos, p. 20.
31
„Snaigė“ nutraukiant nepelningą veiklą (gamyklos Kaliningrade uždarymas) ir plečiant pardavimo
rinkas, kuriose atsiskaitoma eurais, perkainojimo rezervas kasmet vis mažėjo.
Kitus bendrovės rezervus sudaro privalomasis rezervas ir paskirstytini rezervai.
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma
kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.
Analizuojamus periodu dėl nuostolingos AB „Snaigė“ veiklos privalomasis rezervas nebuvo pilnai
suformuotas nei vienais metais. Tuo tarpu kiti rezervai yra sudaromi akcininkų sprendimu
specialiems tikslams. Prieš paskirstant pelną, visi paskirstytini rezervai pervedami į nepaskirstytą
pelną ir kiekvienais metais akcininkų sprendimu perskirstomi. Pavyzdžiui, 2012 m. gruodžio 31 d.
paskirstyti rezervai AB „Snaigė“ investicijoms siekė 335,67 tūkst. EUR, socialinėms reikmėms –
8,68 tūkst. EUR. Atitinkamai 2013 m. paskirstytini rezervai sudarė 1442,02 tūkst. EUR,
socialinėms reikmėms – 8,68 tūkst. EUR.64
Nepaskirstytas nuostolis 2010 m. sumažėjo iki 1241,4 tūkst. EUR (70,82 proc.), 2011 m.
padidėjo 1262 tūkst. EUR (101,66 proc.), 2012 m. padidėjo 18,9 tūkst. EUR (0,75 proc.), o 2013 m.
- net 3415 tūkst. EUR (beveik 1,4 karto). Neigiamą rezultatą lėmė nuostoliai, susiję su minėtos
gamyklos OOO „Techprominvest“ nuostolinga veikla, uždarymu, nekilnojamojo turto pardavimu.
Šie nuostoliai nesusiję su tiesiogine bendrovės veikla, kuri beje buvo pelninga. AB „Snaigė“
vadovai džiaugiasi, kad 2013 m. bendrovė patyrė paskutinius praradimus, susijusius su gamykla
Kaliningrade.
14 pav. AB „Snaigė“ nuosavo kapitalo dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR *

64
32
AB „Snaigė“ per devynis 2014 metų mėnesius pasiekė 1,79 mln. EUR neaudituotos
konsoliduotos EBITDA (pelnas prieš mokesčius). Bendrovės apyvarta viršijo 33,3 mln. EUR
(neaudituotais konsoliduotasi duomenimis), ir buvo 18% mažesnė palyginus su praeitų metų tuo
pačiu laikotarpiu. Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 2014 m. finansinių metų pabaigoje sudarė -10
766 848 Lt (-3 188 294 EUR). Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis) buvo -2 495
648 Lt (-722 789 EUR). Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostoliai) 2014 finansinių metų pabaigoje
sudarė -13 262 496 Lt (-3 841 084 EUR). Metiniai 2014 m. pardavimai pagal rinkų segmentus buvo
tokie (žr. 15, 16 pav.)
15 pav. AB „Snaigė“ pardavimai pagal rinkų segmentus.

*Šaltinis: 2014 m. konsoliduotas metinis pranešimas.
16 pav. AB „Snaigė“ 2014 m. pardavimų struktūra.

*Sudaryta autorės.
AB „Snaigė“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai mažėjo tiek 2010 m., tiek 2011 m. -
atitinkamai 3358 tūkst. EUR (15,53 proc.) ir 2979,7 tūkst. EUR (16,11 proc.). Tuo tarpu 2012 m.
mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė padidėjo 4021,4 tūkst. EUR (25,92 proc.), 2013 m. – dar
80,7 tūkst. EUR (4,14 proc.). AB „Snaigė“ mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertės pokyčiams įtaką
darė tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai įsipareigojimai.
33
Po vienerių metų mokėtinos sumos didėjo kasmet: 2010 m. jų vertė padidėjo net 2962,6 tūkst.
EUR (2,3 karto), 2011 m. – 601,5 tūkst. EUR (14,05 proc.), 2012 m. – 1922,4 tūkst. EUR (39,38
proc.), o 2013 m. – dar 310,6 tūkst. EUR (4,56 proc.). Didžiausią įtaką ilgalaikių įsipareigojimų
pokyčiams darė bendrovės finansinės skolos (žr. 17 pav.).
17 pav. AB „Snaigė“ po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dinamika 2009-2013

m., tūkst. EUR *
Bendrovė gauna subsidijas, kurios naudojamos gamybos įrengimų atnaujinimui bei pastatų
remontui dėl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacinės medžiagos ir užpildymo putos
gamyboje bei šiltnamio efekto dujų eliminavimo buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje.65
Nepanaudotų subsidijų dalis sudarant AB „Snaigė“ finansinę atskaitomybę rodoma po vienerių
metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje. Nepanaudotų subsidijų dalis mažėjo kasmet:
2010 m. sumažėjo 92,2 tūkst. EUR (19,89 proc.), 2011 m. – 100,9 tūkst. EUR (27,17 proc.), 2012
m. – 57,7 tūkst. EUR (21,33 proc.), o 2013 m. – 26,4 tūkst. EUR (12,41 proc.).
65
34
Finansinės skolos 2010 m. išaugo net 3150,4 tūkst. EUR (12 kartų). Pagrindinė tokio
didėjimo priežastis – AB „Snaigė“ obligacijų emisija. Bendrovė 2010 m. balandžio 9 d. išleido
61.372 vnt. konvertuojamų obligacijų, kurių išpirkimo terminas - 2011 m. balandžio 11 d. 2010 m.
birželio 16 d. bendrovė išleido dar 10.000 vnt. paprastųjų obligacijų, kur išpirkimo periodo
pabaigos 2012 m. birželio 15 d. Abiejų emisijų 1 obligacijos nominali vertė – 100 EUR. Likusią
dalį finansinių skolų sudarė įvairios paskolos komerciniams bankams. Bendrovė tęsė obligacijų
leidimą ir 2011 m., todėl finansinių skolų vertė padidėjo 857,3 tūkst. EUR (25,12 proc.). 2011 m.
birželio 18 d. bendrovė išleido 30.000 vnt. konvertuojamų obligacijų, o gegužės 2 d. – dar 43.000
vnt. konvertuojamų obligacijų. Vienos obligacijos nominali vertė – 28,96 EUR. Finansinių skolų
vertė 2012 m. padidėjo net 1938,7 tūkst. EUR (45,41 proc.), nes AB „Šiaulių bankas“ suteikė
bendrovei papildomą 1448,1 tūkst. EUR kreditą, o su AB „Swedbank“ pasirašytas kredito linijos
sutarties pakeitimas dėl kredito linijos padidinimo 405 tūkst. EUR. Finansinių skolų padidėjimui
įtaką darė ir jau esamų finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms grąžinimo grafikų pakeitimas.
Per 2013 m. finansinių skolų vertė dar padidėjo 325 tūkst. EUR (5,23 proc.) dėl turimų kreditų
padidinimo.
Ilgalaikiai atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams 2010 m. mažėjo 98,4 tūkst. EUR (29,83
proc.), o 2011 m. – 33,2 tūkst. EUR (14,34 proc.). Per 2012 m. atidėjiniai garantiniams
įsipareigojimams padidėjo 28,7 tūkst. EUR (14,47 proc.), o 2013 m. - dar 267,9 tūkst. EUR (40,9
proc.). Šiame balanso straipsnyje bendrovė apskaito atidėjinius garantiniam remontui, kurie
formuojami remiantis planuojamomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika. Skirtumai tarp
metų priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio.
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai 2010 m. buvo 11,4 tūkst. EUR (7,64 proc.) didesni
nei 2009 m., 2011 m. atidėtojo pelno mokesčio turtas buvo 118,1 tūkst. EUR (73,49 proc.) mažesnis
nei 2010 m., 2012 m. atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai buvo 1,3 tūkst. EUR (3,05 proc.)
didesni nei 2011 m., o 2013 m. atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų nebuvo. Atidėtojo pelno
mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia suma, kokia yra tikėtina, jog šis turtas bus realizuotas
artimoje ateityje.
Ilgalaikės išmokos darbuotojams sumažėjo 2010 m. 8,6 tūkst. EUR (7,62 proc.), o 2011 m. –
dar 3,6 tūkst. EUR (3,45 proc.). Tuo tarpu 2012 ir 2013 m. ilgalaikės išmokos darbuotojams
padidėjo atitinkamai 2,2 tūkst. EUR (2,19 proc.) ir 24 tūkst. EUR (23,54 proc.). Šias išmokas
sudaro vienkartinės išmokos išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus.
Taip pat 2012 m. AB „Snaigė“ turėjo ir 9,2 tūkst. EUR ilgalaikių įsipareigojimų tiekėjams:
bendrovė buvo sudariusi laidavimo sutarčių, pagal kurias garantuotų mokėjimus tiekėjams už
dukterinių įmonių įsiskolinimus.
35
Per vienerius metus mokėtinos sumos tiek didėjo, tiek mažėjo: 2010 m. trumpalaikių
įsipareigojimų vertė sumažėjo net 6320,6 tūkst. EUR (30,78 karto), 2011 m. – dar 3581,2 tūkst.
EUR (25,19 proc.). Tuo tarpu 2012 m. trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 2099 tūkst. EUR
(19,74 proc.), o 2013 m. – dar 499,1 tūkst. EUR (3,92 proc.). Šiems pokyčiams įtaką darė įvairios
priežastys (žr. 18 pav.).
18 pav. AB „Snaigė“ per vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dinamika 2009-2013
m., tūkst. EUR *
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 2011 m. sumažėjo 3582,2 tūkst. EUR (32,97 proc.),
2012 m. sumažėjo 2916,3 tūkst. EUR (40,04 proc.), 2012 m. – 574,8 tūkst. EUR (13,16 proc.), o
2013 m. padidėjo 2173,6 tūkst. EUR (57,3 proc.). Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis mažėjo dėl
įvykdytų skolinių įsipareigojimų kredito institucijoms bei išpirkus obligacijas, kurioms buvo suėjęs
išpirkimo terminas. Tačiau 2013 m. ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis padidėjo pagrinde dėl
finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms grąžinimo grafikų pakeitimų, kuomet buvo
sutrumpinti galutiniai grąžinimo terminai.
36
Prekybos skolos 2010 m. sumažėjo beveik trečdaliu, t.y. 1891,4 tūkst. EUR (29,01 proc.), o
2011 m. ši balanso straipsnio vertė sumažėjo dar 293,4 tūkst. EUR (6,34 proc.). Tačiau 2012 m.
prekybos skolų vertė išaugo net 1793,1 tūkst. EUR (41,37 proc.), o 2013 m. ir vėl sumažėjo 547,7
tūkst. EUR (8,94 proc.). Ženklų prekybos skolų padidėjimą 2012 m. lėmė išaugę gamybos tempai ir
su tuo susijęs didėjantis žaliavų poreikis. Bendrovei 2012 m. buvo vieni sėkmingiausių per
analizuojamą 2009-2013 m. periodą – dėl didėjančio eksporto augo ir bendrovės pardavimai.
Pastaroji priežastis lėmė ir analogiškas pokyčių tendencijas avansu gautas sumas: 2010 m. avansu
gautų sumų vertė sumažėjo 121,2 tūkst. EUR (40 proc.), 2011 m. – 119,2 tūkst. EUR (65,57 proc.),
2012 m. padidėjo 782,2 (1,3 karto), o 2013 m. – vėl sumažėjo 685,4 tūkst. EUR (81,13 proc.).
Trumpalaikės mokėtinos sumos atlyginimams, soc. draudimui ir kitiems su tuo susijusiems
mokesčiams didėjo kasmet, išskyrus 2013 m.: 2010 m. šio straipsnio vertė padidėjo 893,2 tūkst.
EUR (19,81 proc.), 2011 m. – 949,4 tūkst. EUR (6,29 proc.), 2012 m. - 302,5 (31,86 proc.). Tačiau
bendrovei pardavus dukterines įmones, kurių veikla buvo prekyba bei marketingas Rusijoje, 2013
m. 224 tūkst. EUR (17,89 proc.) sumažėjo ir sąnaudos darbuotojų atlyginimams bei su tuo
susijusiems mokesčiams.
Trumpalaikiai atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams 2010 m. mažėjo 181,6 tūkst. EUR
(23,93 proc.), o 2011 m. – 179,7 tūkst. EUR (31,12 proc.). Tuo tarpu 2012 m. atidėjiniai
garantiniams įsipareigojimams padidėjo 42,1 tūkst. EUR (10,59 proc.), o 2013 m. - dar 19,7 tūkst.
EUR (4,48 proc.). Tokie atidėjinių pokyčiai priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio ir
yra formuojami remiantis planuojamomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika.
Kitas per vienerius metus mokėtinas sumas sudaro sukauptos konvertuojamųjų obligacijų
palūkanos, sukauptos palūkanos už įsiskolinimus kredito institucijos, atostoginių rezervas bei kitos
mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos. Kitos per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai mažėjo kasmet, išskyrus 2012 m. Per 2010 m. šio straipsnio vertė sumažėjo 691,9
tūkst. EUR (51,5 proc.),o 2011 m. – 396,5 tūkst. EUR (60,85 proc.). Šio balanso straipsnio vertė
sumažėjo dėl natūralios finansinių įsipareigojimų amortizacijos, tačiau didžiąja dalimi mažėjimą
nulėmė dalies obligacijų konvertavimas į akcijas, ko pasekoje bendrovės kupono mokėjimai už
sumažėjusį konvertuojamųjų obligacijų kiekį tapo mažesni. Tačiau 2012 m. ženkliai išaugus
finansiniams įsipareigojimams kredito institucijoms, 21,6 tūkst. EUR (31,86 proc.) padidėjo ir kitos
mokėtinos sumos. 2013 m. mokėtinos sumos ir vėl sumažėjo 39,6 tūkst. EUR (85,69 proc.), nes
AB „Snaigė“ išpirko visas likusias 2011 m. emisijos konvertuojamąsias obligacijas.
Nagrinėjant bendrovės pelno (nuostolių) 2009-2013 m. ataskaitas matyti, kad pardavimo
pajamos 2010 m. ir 2011 m. mažėjo, o 2012 m. ir 2013 m. - didėjo (žr. 19 pav.).
37
19 pav. AB „Snaigė“ pardavimo pajamų, pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų dinamika
2009-2013 m., tūkst. EUR *
Bendrovės pardavimai 2010 m. sumažėjo 2663,5 tūkst. EUR (7,47 proc.), o 2011 m.
pardavimų pajamos dar nežymiai sumažėjo – 527,1 tūkst. EUR (1,60 proc.). Tačiau jau 2012 m.
pardavimo pajamos išaugo 10528 tūkst. EUR (32,45 proc.), o 2012 m. dar 7408,1 tūkst. EUR
(17,24 proc.). Minėta, kad AB „Snaigė“ pardavimo apimčių augimą lemia bendros ekonominės
tendencijos ir su tuo susijęs vartojimas, kurių bendrovė įtakoti negali. Tačiau didelę reikšmę
konkurencingumui turi finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių efektyvus panaudojimas. Dėka
aktyvių bendrovės veiksmų, ženkliai išaugo apyvarta tokiose šalyse kaip Lenkija, Prancūzija,
Vokietija, Bulgarija, Vidurinė Azija, taip pat Baltijos šalys. Išplėtus rinkas minėtose šalyse,
sumažėjo balansavimas tarp rizikingų, bet pelningų Rytų rinkų, ir stabilių, bet mažiau pelningų,
Vakarų rinkų. Tokia pardavimų portfelio struktūra leidžia bendrovei ne tik stabilizuoti pardavimus,
bet ir juos kompensuoti, jei kurioje nors šalyje kiltų neramumų. Dar viena, itin svari pardavimų
augimo priežastis, yra ne tik nuolatinis technologijų tobulinimas, tačiau ir inovacijų naudojimas.
AB „Snaigė“ vien tik 2013 m. pristatė vartotojams šaldytuvo bei šaldiklio kombinaciją stiklo
paviršiaus durimis, šaldytuvą RF34NF su bešerkšne šaldymo sistema, taupiausiai naudojantį
elektros energiją A +++ klasės šaldytuvą bei naują163 cm aukščio šaldiklį. 66
Analogiškai pardavimams keitėsi ir AB „Snaigė“ pardavimo savikaina, kuri 2010 m.
sumažėjo 4055,5 tūkst. EUR (12,68 proc.), o 2011 m. - dar 485 tūkst. EUR (1,74 proc.). Vėlesniais
metais didėjant pardavimams, didėjo ir pardavimo savikaina: 2012 m. ji padidėjo 7904,8 tūkst. EUR
66
38
(28,81 proc.), o 2013 m. - dar 668, tūkst. EUR (18,91 proc.). Didžiąją dalį pardavimo savikainos
sudaro žaliavų įsigijimo sąnaudos, taip pat darbo užmokestis, nusidėvėjimas ir amortizacija.
AB „Snaigė“ veiklos sąnaudos 2010 m. sumažėjo 5078,1 tūkst. EUR (47,44 proc.), 2011 m.
dar sumažėjo 482,4 tūkst. EUR (8,57 proc.), 2012 m. padidėjo1667,3 tūkst. EUR (32,41 proc.), o
2013 m. išaugo dar 181,6 tūkst. EUR (2,67 proc.). Veiklos sąnaudų pokyčius 2010-2011 m. nulėmė
bendrosios ir administracinės sąnaudos. Bendrąsias ir administracines bendrovės sąnaudas sudaro
atlyginimai ir soc. draudimas, ilgalaikės išmokos darbuotojams, mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)
bei turto nusidėvėjimas ir amortizacija. Uždarius gamyklą Kaliningrade ir pardavus dalį jos turto,
sumažėjo ir ši sąnaudų grupė. Tuo tarpu sumenkus pardavimams natūraliai sumažėjo ir pardavimo
sąnaudos (transportavimas, garantinio aptarnavimo sąnaudos, rinkos tyrimai, draudimas, reklama,
produkcijos sertifikavimas, komandiruočių sąnaudos ir pan.). Situacijai gerėjant ir augant
pardavimams, padidėjo tiek pardavimo, tiek bendrosios ir administracinės sąnaudos.
Bendrasis pelnas analizuojamu periodu didėjo, išskyrus 2011 m.: 2010 m. jis padidėjo 1392
tūkst. EUR (38,08 proc.), 2011 m. nežymiai smuko – 42,1 tūkst. EUR (0,83 proc.), 2012 m. vėl
padidėjo 2623,2 tūkst. EUR (5,41 proc.), o 2013 m. išaugo dar 725,1 tūkst. EUR (9,5 proc.). Tačiau
bendrovės veikla buvo nuostolinga beveik visu analizuojamu periodu (žr. 20 pav.).
20 pav. AB „Snaigė“ pelno dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR *

39
Didesnes nei bendrasis pelnas AB „Snaigė“ veiklos sąnaudos lėmė tai, kad bendrovė 2009-
2011 m. fiksavo tipinės veiklos nuostolį, tačiau jis mažėjo: 2010 m. tipinės veiklos nuostolis
sumažėjo net 6470,1 tūkst. EUR (91,78 proc.), o 2011 m. - dar 440,3 tūkst. EUR (75,97 proc.).
Tačiau jau 2012 m. bendrovė turėjo tipinės veiklos pelną 816,6 tūkst. EUR, kuris 2013 m. išaugo iki
1360,1 tūkst. EUR ir buvo 543,5 tūkst. EUR (66,56 proc.) didesnis nei 2012 m. Didėjimą nulėmė
bendrasis pelnas, kurio augimas buvo spartesnis už veiklos sąnaudų augimą.
Analizuojamu 2009 – 2012 m. periodu AB „Snaigė“ gavo pajamų ir iš kitos veiklos –
pagrinde iš išnuomotų Kaliningrado patalpų nuomos, taip pat iš įrengimų nuomos bei
transportavimo paslaugų. Tačiau kitos veiklos pelnas kasmet mažėjo, kol 2013 m. bendrovės pelno
(nuostolių) ataskaitoje buvo užfiksuotas 3400,4 tūkst. EUR nuostolis. Tai paskutiniai AB „Snaigė“
nuostoliai, susiję su uždaryta gamykla Kaliningrade. AB „Snaigė“ finansinė ir investicinė veikla
analizuojamu periodu buvo nuostolinga, nes finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos buvo
ženkliai didesnės nei pajamos. Dideles šios veiklos sąnaudas sąlygojo kupono mokėjimai už
išleistas obligacijas, taip pat palūkanų mokėjimai už turimus finansinius įsipareigojimus kredito
institucijoms. Priklausomai nuo tipinės veiklos, kitos veiklos, bei finansinės ir investicinės veiklos
rezultatų, bendrovė kasmet fiksavo nuostolį iš įprastinės veiklos, išskyrus 2012 m. Kadangi
analizuojamu periodu pagautės ir netekimų nebuvo, tai AB „Snaigė“ pelnas prieš apmokestinimą
analizuojamu periodu sutapo su įprastinės veiklos pelnu.
Krizės periodu sumažėjęs vartojimas, parastos rinkų dalys dėl neramumų Rusijoje ir
strateginėje Ukrainoje trukdė bendrovės pardavimo apimčių sparčiam augimui. Taigi,
nepakankamai augantys pardavimai, taip pat didelės veiklos sąnaudos ir didžiulės finansinės bei
investicinės veiklos sąnaudos nulėmė tai, kad bendrovė analizuojamu periodu buvo nuostolinga.
Grynasis AB „Snaigė“ nuostolis 2009 m. buvo 11058 tūkst. EUR, 2010 m. sumažėjo 93 proc. ir
buvo 811,1 tūkst. EUR, 2011 m. išaugo 80 proc. iki 1460,05 tūkst. EUR. Nors 2012 m. užfiksuotas
302,2 tūkst. EUR pelnas, tačiau jau 2013 m. nuostoliai siekė 2551,7 tūkst. EUR.
Atlikta horizontalioji AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų analizė parodė, kad bendras įmonės
turtas analizuojamu 2009-2013 m. periodu mažėjo, išskyrus 2012 m., kuomet ženkliai išaugo
trumpalaikio turto vertė. Įmonė turėjo turto, laikomo perparduoti - tai gamykla Kaliningrade.
Bendrovės nuosavo kapitalo vertė didėjo kasmet, išskyrus 2013 m. Įstatinis kapitalas tenkino
įstatymuose numatytus reikalavimus, o 2010 m. ir 2011 m. jis padidėjo, kuomet dalis obligacijų
buvo konvertuotos į akcijas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2010-2011 m. mažėjo, o 2012-
2013 m. – didėjo. Tačiau finansinių ataskaitų horizontalioji analizė leidžia atlikti tik bendrinį AB
„Snaigė“ finansų valdymo efektyvumo vertinimą. Todėl kitoje dalyje atliekama bendrovės
finansinių ataskaitų vertikalioji analizė, kurios pagalba bus įvertinta turto, nuosavo kapitalo bei
įsipareigojimų struktūra.
40
3.2. AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų vertikalioji analizė
Siekiant išnagrinėti AB „Snaigė“ turto ir kapitalo struktūrą, šioje dalyje atlikta 2009 – 2013
m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų vertikalioji analizė (žr. 3, 4 ir 6 priedus).
Analizuojamu periodu AB „Snaigė“ turto struktūra buvo gana pastovi, išskyrus 2011 m.
Didžiausią bendrovės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas: 2009 m. šis turtas sudarė 54,69 proc. viso
įmonės turto, o 2010 m. – 54,36 proc., 2011 m. išaugo iki 63,92 proc., 2012 m. sumažėjo iki 51,13
proc., o 2013 padidėjo iki 54,32 proc. Ilgalaikio turto lyginamojo svorio pokyčius 2011 m. lėmė
turto, laikomo perpardavimui, pasikeitimai. Pastarojo turto dalis bendro turto struktūroje 2009 m.
buvo 9,11 proc., 2010 m. – 10,92 proc., o 2011 m. – 2,4 proc. Nuo 2012 m. šio turto nebeliko, nes
buvo parduotas nuostolingai veikusios ir 2009 m. sustabdytos Kaliningrado gamyklos OOO
„Techprominvest“ nekilnojamasis turtas. Dėl tų pačių priežasčių keitėsi ir trumpalaikio AB
„Snaigė“ turto struktūra: 2009 m. trumpalaikis turtas sudarė 36,21 proc. viso įmonės turto, o 2010
m. – 34,73 proc., 2011 m. – 33,68 proc., 2012 m. – 48,87 proc., o 2013 – 45,68 proc.
Ilgalaikio turto struktūroje analizuojamu laikotarpiu didžiausią dalį sudarė materialus
ilgalaikis turtas (žr. 21 pav.).
21 pav. AB „Snaigė“ ilgalaikio turto struktūra 2009-2013 m., proc.*

Materialus AB „Snaigė“ turtas (pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, taip pat transporto
priemonės ir nebaigta statyba) 2009 ir 2010 m. sudarė daugiau kaip 90 proc. viso ilgalaikio turto.
Tačiau 2011 m. jo dalis bendroje turto struktūroje sumažėjo iki 53,78 proc., 2012 m. – pamažėjo iki
50,7 proc., o 2013 m. – iki 45,49 proc. Žinoma, bendrovės ilgalaikio turto dalis visu laikotarpiu
mažėjo dėl patiriamų nusidėvėjimo sąnaudų. Tačiau esminę įtaką materialaus turto lyginamojo
svorio mažėjimui padarė finansinio ir investicinio turto pokyčiai. 2011 m. bendrovė apskaitė ir
41
investicinį turtą, kurio lyginamasis svoris 2011 m. buvo 33,74 proc., o 2012 m. – 35,77 proc. Tokie
pokyčiai ilgalaikio turto struktūroje atsirado dėl jau minėtos priežasties – išnuomojus gamyklos
Kaliningrade pastato dalį, perpardavimui skirtas turtas buvo perklasifikuotas į investicinį turtą.
Nematerialus turtas ilgalaikio AB „Snaigė“ turto struktūroje beveik nekito ir vidutiniškai
analizuojamu periodu sudarė 9,16 proc. Nematerialų bendrovės turtą sudaro plėtros darbai, taip pat
programinė įranga, licencijos.
Trumpalaikio turto struktūroje dominuoja atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys bei per
vienerius metus gautinos sumos (žr. 22 pav.).
22 pav. AB „Snaigė“ trumpalaikio turto struktūra 2009-2013 m., proc.*

Atsargų ir nebaigtų vykdyti sutarčių lyginamasis svoris analizuojamu 2009-2013 m.

laikotarpiu svyravo, tačiau nežymiai. Šio balanso straipsnio dalis visoje trumpalaikio turto
struktūroje vidutiniškai buvo 39,81 proc. Apytiksliai du trečdalius atsargų sudaro žaliavos,
atsarginės dalys ir nebaigta gamyba, likusią dalį – pagaminta produkcija. Tuo tarpu per vienerius
metus gautinų sumų vidutinis lyginamasis svoris analizuojamu laikotarpiu siekė 54,47 proc.
Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų lyginamasis svoris 2009 m. buvo vos 4,53 proc., 2010 m. padidėjo
iki 9,11 proc., o 2011 m. sumažėjo ir sudarė 3,24 proc., 2012 m. – 3,17 proc., o 2013 m. padidėjo
iki 8,56 proc. Remiantis trumpalaikio turto struktūros analize galima daryti įžvalgas, kad bendrovės
turto valdymo sprendimai nėra pakankamai efektyvūs. Pernelyg didelės atsargos įšaldo bendrovės
apyvartinį kapitalą, sulėtina investuoto kapitalo apyvartumą. Be to, didėjant įmonės atsargų
lygiams, didėja ir jų laikymo sąnaudos: sandėliavimas, didesnės išmokos aptarnaujančiam
personalui ir kt. Didelė dalis per vienerius metus gautinų sumų gali byloti apie prastą debitorinių
įsiskolinimų valdymą, o mažas grynųjų pinigų kiekis – apie bendrovės likvidumo (mokumo) stoką.
42
Atlikta AB „Snaigė“ vertikalioji balanso analizė parodė, kad didžioji dalis įmonės turto yra
finansuojama skolintomis lėšomis, o didžiąją dalį nuosavybės sudaro bendrovės įstatinis kapitalas.
Visgi per visą analizuojamą periodą bendrovės kapitalo struktūra šiek tiek pakito. Skolinto kapitalo
lyginamasis svoris sumažėjo nuo 71,75 proc. 2009 m. iki 68,14 proc. 2013 m, o nuosavo kapitalo
lyginamasis svoris išaugo nuo 28,25 proc. 2009 m. iki 31,86 proc. 2010 m. Didžiausią kapitalo ir
rezervų struktūroje dalį sudaro iš įstatinio kapitalo ir akcijų priedų susidedantis kapitalas (žr. 23
pav.).
23 pav. AB „Snaigė“ kapitalo ir rezervų struktūra 2009-2013 m., proc.*

Kapitalo dalis bendroje kapitalo ir rezervų struktūroje analizuojamu periodu svyravo.

Kapitalo lyginamasis svoris 2009 m. siekė 63,97 proc., 2010-2012 m. vidutiniškai buvo 71,51 proc.,
o 2013 m. sumažėjo iki 61,28 proc. Didžiausią įtaką kapitalo ir rezervų pokyčiams turėjo
nepaskirstytas nuostolis. Nepaskirstyto nuostolio dalis nuosavo kapitalo ir rezervų struktūroje 2009
m. buvo 20,18 proc., 2010 m. sumažėjo iki 8,29 proc., 2011-2012 m. vidutiniškai buvo 13,79 proc.,
o 2013 m. padidėjo iki 27,72 proc.
Itin ryškūs pokyčiai analizuojamu periodu įvyko mokėtinų sumų ir įsipareigojimų srityje –
ilgalaikių įsipareigojimų dalis didėjo, o trumpalaikių – mažėjo. Ilgalaikių įsipareigojimų dalis
bendroje mokėtinų sumų struktūroje 2009 m. siekė vos 6,03 proc., tačiau jau 2010 m. padidėjo iki
23,14 proc., 2011 m, - iki 31,46 proc., 2012 m. – iki 34,82 proc., o 2013 m. – iki 34,96 proc.
Atitinkamai mažėjo trumpalaikių įsipareigojimų lyginamasis svoris: 20099 m. – 93,97 proc., 2010
m. – 76,86 proc., 2011 m. – 68,54 proc., 2012 m. – 65,18 proc., 2013 m. – 65,04 proc. Ryškūs
pokyčiai stebimi ir pačių ilgalaikių įsipareigojimų struktūroje (žr. 24 pav.).
43
24 pav. AB „Snaigė“ ilgalaikių įsipareigojimų struktūra 2009-2013 m., proc.*
2009 m. didžiausią dalį ilgalaikių įsipareigojimų struktūroje sudarė subsidijos – 35,19 proc.
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams 2009 m. sudarė 25,04 proc. visų po vienerių metų
mokėtinų įsipareigojimų, finansinės skolos – 19,88 proc., o ilgalaikės išmokos darbuotojams – 8,56
proc. Tačiau 2010 m. ženkliai išaugo ir kasmet didėjo finansinių skolų lyginamasis svoris: 2010 m.
finansinės skolos siekė net 79,92 proc. visų ilgalaikių įsipareigojimų, 2010 m. padidėjo iki 87,46
proc., 2012 m. – iki 91,24 proc., o 2013 m. – iki 91,83 proc. Šie ženklūs ilgalaikių įsipareigojimų
lyginamojo svorio pokyčiai susiję su bendrovės nuosavo ir skolinto kapitalo struktūros valdymo
sprendimais. Pasaulinės ekonominės-finansinės krizės įkarštyje AB „Snaigė“ ieškodama
alternatyvių finansavimo būdų geresnėmis sąlygomis nusprendė leisti konvertuojamųjų obligacijų
emisijas, kurios sėkmingai išplatinus buvo pritraukta daug skolinto kapitalo. Įtakos ilgalaikių
įsipareigojimų augimui taip pat turėjo finansinių skolų kredito institucijose didėjimas.
Analizuojant AB „Snaigė“ per vienerius metus mokėtinų sumų struktūrą matyti, kad
didžiąja trumpalaikių įsipareigojimų dalį sudaro ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis ir prekybos
skolos. Tačiau ilgalaikių skolų einamųjų metų dalies lyginamasis svoris analizuojamu periodu
mažėjo, o prekybos skolų – didėjo (žr. 25 pav.). Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 2009 m.
sudarė daugiau kaip pusę (52,91 proc.) visų trumpalaikių įsipareigojimų, 2010 m. sumažėjo iki
51,24 proc., 2011 m. – iki 41,07 proc., 2012 m. - iki 29,79 proc., o 2013 m. padidėjo ir buvo 45,09
44
proc. Tuo tarpu prekybos skolos 2009 m. buvo 31,75 proc. visų trumpalaikių įsipareigojimų, 2010
m. padidėjo iki 32,55 proc., 2011 m. – iki 40,76 proc., 2012 m. - iki 48,12 proc., o 2013 m.
sumažėjo ir buvo 42,17 proc. Likę balanso straipsniai ženkliais pokyčiais nepasižymėjo.
25 pav. AB „Snaigė“ trumpalaikių įsipareigojimų struktūra 2009-2013 m., proc.*

Atliekant AB „Snaigė“ pelno (nuostolio) 2009 – 2013 m. ataskaitų vertikalią analizę, bendru
baziniu rodikliu laikytinos pardavimų pajamos (6 priedas). Pardavimų savikainos santykis su
pardavimo pajamomis 2009 – 2013 m. sumažėjo nuo 89,74 iki 83,42 proc. Tai sąlygojo
pasikeitimai bendrovės asortimente, kuomet buvo pradėti gaminti nauji, modernesni ir kartu
brangesni šaldytuvų modeliai. Dar viena priežastis – pardavimo rinkų diversifikacija. Aktyviai
skverbiantis į naujas rinkas, augo ir pardavimai naujose, finansiškai stipresnėse rinkose, galinčiose
mokėti didesnę produkto kainą. Mažėjanti pardavimo savikaina didino ir bendrojo pelno santykį su
pardavimo pajamomis – nuo 10,26 proc. 2009 m. iki 16,58 proc. 2013 m.
Veiklos sąnaudų santykis su pardavimo pajamomis sumažėjo nuo 30,04 proc. 2009 m. iki
13,88 proc. 2013 m. mažėjo dėl sumažėjusių veiklos sąnaudų (ypatingai bendrųjų ir
administracinių). Tipinės veiklos pelno (nuostolio) santykis su pardavimo pajamomis analizuojamu
2009 – 2013 m. periodu taip pat sumažėjo nuo 19,78 iki 2,70 proc. Mažėjantis tipinės veiklos pelno
(nuostolio) santykis su pardavimo pajamomis rodo gerėjančią situaciją: aktyvesnius pardavimų
valdymo veiksmus, geriau valdomą pardavimų ir veiklos sąnaudų lygį (žr. 26 pav.).
45
26 pav. AB „Snaigė“ pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra 2009-2013 m., proc.*
Kitos veiklos straipsnyje AB „Snaigė“ apskaitomos patalpų nuomos, transportavimo ir

ilgalaikio turto pardavimo pajamos bei su šia veikla susijusios sąnaudos. Kitos veiklos pelnas
sudaro mažiausią santykį su pardavimo pajamomis ir 2009-2012 m. vidutiniškai buvo 0,16 proc.
Tiesa, 2013 m. kitos veiklos nuostolio santykis su pardavimo pajamomis beįprastai išaugo ir buvo
6,75 proc. Tai lėmė sąnaudos, susijusios su uždarytos gamyklos Kaliningrade pastatų galutiniu ir
nuostolingu pardavimu.
AB „Snaigė“ finansinė ir investicinė veikla dėl didelių šios veiklos sąnaudų visu
analizuojamu periodu buvo nuostolinga, tačiau santykis su pardavimo pajamomis mažėjo nuo 7,43
proc. 2009 m. iki 0,91 proc. 2013 m. Iš esmės tokius pokyčius lėmė mažėjančios finansinės ir
investicinės veiklos sąnaudos, kurios mažėjo dėl finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms
natūralios amortizacijos, dėl sumažėjusių palūkanų normų ir dėl sumažėjusių kupono mokėjimų už
išplatintas konvertuojamųjų obligacijų emisijas, kuomet dalis jų buvo konvertuota į akcijas.
Atitinkamai mažėjo ir įprastinės veiklos pelno (nuostolio) santykis su pardavimo
pajamomis: nuo 27,21 proc. 2009 m. iki 4,96 proc. 2013 m. Kadangi AB „Snaigė“ analizuojamu
periodu pagautės ir netekimų neturėjo, pelno prieš apmokestinimą santykis su pardavimo
pajamomis sutapo su įprastinės veiklos pelno (nuostolio) santykiu. Įprastinės veiklos pelno
(nuostolio) lyginamojo svorio pokyčiai sąlygojo ir mokamo pelno mokesčio santykį su pardavimo
pajamomis, kuris sumažėjo nuo 3,82 proc. 2009 m. iki 0,1 proc. 2013 m. Grynojo pelno (nuostolio)
santykis su pardavimo pajamomis taip pat sumažėjo nuo 31,03 proc. 2009 m. iki 5,06 proc. 2013 m.
Tam įtakos turėjo išaugę įmonės pardavimai, mažėjančios pardavimo sąnaudos bei mažėjantis
finansinės ir investicinės veiklos nuostolis.
46
Atlikta vertikalioji 2009 – 2013 m. AB „Snaigė“ balanso analizė rodo, kad pagrindinis
įmonės turto finansavimo šaltinis yra nuosavas kapitalas, kurio didžiąją dalį sudaro kapitalas ir
rezervai. Ilgalaikio turto struktūroje dominuoja materialus ilgalaikis turtas. Trumpalaikio turto
struktūroje pačią didžiausią dalį sudaro atsargos ir per vienerius metus gautinos sumos. Tai lemia
įmonės veiklos pobūdis – didmeninė ir mažmeninė prekyba. Tačiau pernelyg didelis atsargų lygis
gali „įšaldyti“ bendrovės apyvartinį kapitalą. Be to, didėjant atsargų lygiui, didėja ir su atsargų
transportavimu bei laikymu susiję kaštai. Dažnai apyvartinio kapitalo trūkumą lemia ir blogas
debitorinių įsiskolinimų valdymas. Todėl vienu svarbiausių bendrovės efektyvaus finansų valdymo
uždavinių tampa – optimalaus atsargų lygio palaikymas, efektyvus apyvartinio kapitalo ir gautinų
sumų valdymas. Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, kad grynojo nuostolio
santykis su pardavimo pajamomis analizuojamu periodu mažėjo, nes augo bendrovės įmonės
pardavimai, mažėjo pardavimo sąnaudos bei finansinės ir investicinės veiklos nuostolis. Kita vertus,
bendrovės veiklos rezultatams kasmet būdingi ženklūs svyravimai. Tai gali byloti apie bendrovės
finansų valdymo efektyvumo stoką.
3.3. AB „Snaigė“ santykinių rodiklių analizė
Santykiniai finansiniai rodikliai leidžia analizuoti finansinę bendrovės būklę, kas yra būtina
sąlyga norint priimti logiškus ir racionalius valdymo sprendimus. Šioje dalyje analizuojami AB
„Snaigė“ finansiniai rodikliai juos lyginant su šakos rodikliais (C28 „Niekur kitur nepriskirtų
mašinų ir įrangos gamyba“) (žr. 7 priedą) ir orientacinėmis šių rodiklių reikšmėmis. Santykinių
rodiklių apskaičiavimui naudotos formulės pateikiamos 8 priede.
3.3.1. Pelningumo rodiklių analizė
Rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus dėmesys skiriamas šių pelningumo rodiklių analizei,
nes jie geriau parodo bendrovių veiklos efektyvumą, jais remiantis galima spręsti, kaip efektyviai
uždirbamas pelnas, kaip gerai įmonė priima investicinius ir finansinius sprendimus. Taip pat
remiantis pelningumo rodikliais yra sprendžiama, kokią realią naudą gauna akcininkai ir
investuotojai. Kuo didesnis bendrasis, grynasis, veiklos, turto ir nuosavo kapitalo pelningumas (žr.
27 pav.), tuo daugiau pelno tenka vienam pardavimų litui, o įmonės veikla yra pelningesnė ir
efektyvesnė.67
67
47
27 pav. AB „Snaigė“ veiklos pelningumo rodikliai, proc.*
Orientacinės bendrojo pelningumo kitimo ribos yra nuo 10 iki 35 proc. 68 Šakos bendrasis
pelningumas 2009 – 2012 m. periodu vidutiniškai buvo 25,85 proc. AB „Snaigė“ bendrasis
pelningumas analizuojamu periodu padidėjo nuo 10,26 proc. iki 16,58 proc. ir buvo aukštas.
Bendrojo pelningumo augimui didelę įtaką turėjo pardavimo savikaina, kuri analizuojamu periodu
didėjo arba mažėjo lėčiau nei pardavimai.
Orientacinės veiklos pelningumo ribos labai priklauso nuo šakos, kurioje įmonė veikia.
Tačiau bendru atveju laikomasi nuostatos - kuo didesnis veiklos pelningumas, tuo geriau.69 Šakos
pelningumas didėjo nuo 0,27 proc. 2009 m. iki 7,6 proc. 2012 m. AB „Snaigė“ veiklos pelningumas
2009 m. buvo labai žemas ir neigiamas (-19,78 proc.). Tačiau nuo 2010 m. veiklos pelningumas
pradėjo didėti, nors 2010-2011 m. vis dar buvo neigiamas (-1,76 proc. ir -0,46 proc.). Tuo tarpu
2012 m. veiklos pelningumas jau buvo teigiamas ir siekė 1,9 proc., o 2013 m. – 2,7 proc. AB
„Snaigė“ veiklos pelningumas buvo žemesnis nei šakos, tačiau didėjantis veiklos pelningumas rodo,
kad pardavimo pajamų, pardavimo savikainos bei veiklos sąnaudų lygio valdymas pagerėjo.
Išsivysčiusios rinkos sąlygomis grynasis pelningumas paprastai svyruoja nuo 10 iki 25
proc.70 Šakos, kurioje įmonė veikia, grynojo pelningumo reikšmė 2009 – 2012 m. augo nuo -0,38
proc. iki 6,45 proc. AB „Snaigė“ grynasis pelningumas analizuojamu 2009 – 2013 m. periodu
stipriai svyravo ir buvo neigiamas: 2009 m. - -31,03 proc., 2010 m. - 2,46 proc., 2011 m. - -4,5
68
Buckiūnienė O. Ūkio subjektų finansai. Vilnius: Ciklonas, 2005, p. 73.
69
Mackevičius J. Įmonių veiklos analizė. Vilnius: TEV, 2007, p. 145.
70
48
proc., 2012 m. – 0,7 proc., o 2013 m. - -5,06 proc. Mažesnis nei šakos grynasis pelningumas rodo
žemesnį įmonės pelningumą. Neigiamąjį grynąjį pelningumą lėmė jau minėtos priežastys –
nuostolinga Kaliningrado gamyklos veikla ir su jos uždarymu susijusios didžiulės sąnaudos,
nepalankūs įvykiai Rusijoje ir Ukrainoje.
Turto grynasis pelningumas (ROA) parodo įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto
naudojimo efektyvumą bei vadovų gebėjimą jį valdyti.71 Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE)
rodo grynąjį pelną, tenkantį vienam nuosavo kapitalo vertės vienetui (žr. 28 pav.). Iš jo galima
spręsti, ar pelningos akcininkų investicijos, ar įmonės vadovai geba pelningai naudoti jiems
patikėtas lėšas.72
28 pav. AB „Snaigė“ turto ir kapitalo pelningumo rodikliai, proc.*

Orientacinė turto pelningumo reikšmė vidutiniškai sudaro nuo 5 iki 20 proc.73 Šakos, kurioje
veikia AB „Snaigė“, turto pelningumo rodiklis didėjo kasmet ir 2012 m. buvo 10,39 proc. AB
„Snaigė“ turto pelningumas visu 2009-2013 m. laikotarpiu buvo neigiamas, išskyrus 2012 m. (1,07
proc.). Lyginant su orientaciniais ir šakos rodikliais AB „Snaigė“ turto pelningumas laikytinas labai
žemu. Neigiamą turto pelningumą lėmė nuostolinga bendrovės veikla, nepakankamai efektyvus
valdomo turto panaudojimas.
Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis parodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam
nuosavo kapitalo litui. Rodiklio reikšmė svyruoja nuo 10 iki 30 proc.74 Tuo tarpu šakos nuosavo
71
Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2007, p. 137.
72
73
Darškuvienė V. Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.nasdaqomxbaltic.com/files/vilnius/leidiniai/Rodikliu_skaiciavimo_metodika-final.pdf
74
49
kapitalo pelningumas didėjo kasmet ir 2012 m. buvo 15,48 proc. AB „Snaigė“ nuosavo kapitalo
pelningumo rodiklis analizuojamu periodu buvo labai blogas: 2009 m. - -50,86 proc., 2010 m. - -
9,29 proc., 2011 m. - -15,21 proc., 2012 m. – 2,83 proc., o 2013 m. – vėl neigiamas - -24,88 proc.
Tokia situacija byloja apie investuoto kapitalo naudojimo sprendimų efektyvumo ir racionalumo
stoką.
5 lentelė. AB „Snaigė“ pelningumo rodikliai
Rodiklis Metai
Pelningumo rodikliai 2009 2010 2011 2012 2013
Grynasis pelningumas -31,03% -2,46% -4,50% 0,70% -5,06%
Bendrasis pelningumas 10,26% 15,31% 15,43% 17,75% 16,58%
Veiklos pelningumas -19,78% -1,76% -0,43% 1,90% 2,70%
Turto pelningumas, ROA -22,72% -2,81% -5,49% 1,07% -8,45%
Nuosavo kapitalo pelningumas, ROE -50,86% -9,29% -15,21% 2,83% -24,88%
Apibendrinant AB „Snaigė“ pelningumo rodiklius galima teigti, kad bendrovės ūkinė ir

finansinė veikla nebuvo sėkminga. Gerokai mažesni nei šakos ir ypač orientaciniai pelningumo
rodikliai rodo, kad bendrovei reikalinga kryptingesnė veikla, vieningesnė tikslų ir įmonės finansų
valdymo sistema.
3.3.2. Likvidumo rodiklių analizė
Likvidumas paprastai apibrėžiamas kaip gebėjimas įvykdyti turimus įsipareigojimus

(grąžinti skolas tiekėjams, kredito institucijoms) suėjus nustatytam terminui.75 Pasak prof. V.
Vaškelaičio, „dauguma likvidumo apibrėžimų pabrėžia tokį jo požymį kaip turto pardavimą
neprarandant nominalios vertės, t.y. esant minimaliai rizikai“.76 Kadangi skirtingas bendrovių turtas
yra skirtingo likvidumo, tai mokslinėje literatūroje skiriami 3 pagrindiniai likvidumo rodikliai:
einamasis, kritinis ir absoliutus likvidumas (žr. 29 pav.).
6 lentelė. AB „Snaigė“ likvidumo rodikliai
Rodiklis Metai
Likvidumo rodikliai 2009 2010 2011 2012 2013
Einamojo likvidumo koeficientas 0,54 0,67 0,82 1,17 1,03
Kritinio likvidumo koeficientas 0,27 0,41 0,46 0,82 0,65

Absoliutaus likvidumo koeficientas 0,02 0,06 0,03 0,04 0,09
75
76
50
29 pav. AB „Snaigė“ likvidumo rodikliai, kartais*
Einamojo likvidumo koeficientas parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija

trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus,
panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Einamojo likvidumo rodiklio vidutinė reikšmė sudaro 1,2 – 2
karto. Bendru atveju šis rodiklis turi būti ne mažesnis už 1, kitaip gali iškilti mokumo problema. 77
Šakos einamojo likvidumo rodiklio reikšmė 2008 - 2012 m. periodu buvo 1,88. AB „Snaigė“
einamojo likvidumo rodiklis 2009-2011 m. buvo mažiau kaip 1, tačiau jau 2012 m. padidėjo iki
1,17, o 2013 m. siekė 1,03.
Kritinis likvidumo koeficientas, dar vadinamas skubaus padengimo koeficientu, rodo
įmonės gebėjimą skubiai realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.
Skaičiuojant šį rodiklį iš trumpalaikio turto yra atimamos atsargos, kaip mažai likvidus turtas.78
Orientacinė šio rodiklio reikšmė turėtų būti ne mažesnė už 1.79 Šakos rodiklio reikšmė 2009 - 2012
m. periodu vidutiniškai buvo 1,03. AB „Snaigė“ kritinio likvidumo rodiklis visu 2009 – 2013 m.
laikotarpiu buvo mažiau už 1, įmonė nėra pajėgi padengti savo skolų. Didžiausią įtaką šiam
rodikliui turi dideli atsargų kiekiai. Maža kritinio likvidumo reikšmė rodo, kad bendrovė nėra pajėgi
iškart apmokėti skolų, kadangi didžiąją trumpalaikio turto dalį sudaro atsargos, kurios laikomos
nelikvidžiu turtu.
77
Aleknavičienė V. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Spalvų kraitė, 2009, p. 28.
78
79
51
Pačiu konservatyviausiu iš visų likvidumo rodiklių laikomas absoliutaus likvidumo rodiklis.
Jį apskaičiuojant daroma prielaida, kad pirkėjų įsiskolinimas ir kitos per vienerius metus gautinos
sumos taip pat gali būti nelikvidžios. Kitaip tariant, absoliutus likvidumas parodo, kokią dalį
trumpalaikių įsipareigojimų bendrovė gali skubiai padengti kritiniu atveju, pasinaudodama faktiškai
turima pinigų suma.80 Absoliutaus likvidumo rodiklis neturėtų būti aukštesnis kaip 0,6 – 0,8, tačiau
reikšmė nuo 0,01 iki 0,05 vertinama kaip itin žema.81 AB „Snaigė“ absoliutaus likvidumo rodiklis
2009-2012 m. buvo mažesnis kaip 0,05, todėl vertinamas kaip žemas. Šio rodiklio reikšmė padidėjo
2013 m. (0,09), tačiau vis tiek išliko maža. Tokia situacija rodo, kad AB „Snaigė“ situacija nėra iš
gerųjų, nes kritiniu atveju bendrovei padengti trumpalaikius įsipareigojimus turimu grynųjų pinigų
kiekiu būtų sudėtinga.
Atlikta santykinė likvidumo rodiklių analizė rodo, kad AB „Snaigė“ likvidumo rodikliai
kasmet buvo mažesni už orientacinius ir šakos rodiklius. Tai reiškia, kad įmonės mokumui yra reali
grėsmė. Didžiausią įtaką tokiai situacijai daro santykinai didelė atsargų ir debitorinių įsiskolinimų
vertė bei mažas grynųjų pinigų kiekis.
3.3.3. Skolų valdymo rodiklių analizė
Skolų valdymo rodikliai rodo įmonės sugebėjimą vykdyti trumpalaikius bei ilgalaikius
skolinius įsipareigojimus ir matuoja įmonės naudojamo finansinio sverto dydį. Skolos koeficientas
rodo, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Jis yra svarbus kreditoriams, nes rodo,
kiek apsaugotos jų lėšos.82 Tuo tarpu skolos ir nuosavybės santykis, dažnai vadinamas finansiniu
svertu, parodo įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį, t.y. kokia bendrų įmonės ilgalaikių ir
trumpalaikių įsipareigojimų suma tenka vienam nuosavo kapitalo litui (žr. 30 pav.).83
7 lentelė. AB „Snaigė“ skolų valdymo rodikliai
Rodiklis Metai
Skolų valdymo rodikliai 2009 2010 2011 2012 2013
Skolos koeficientas 0,72 0,68 0,60 0,64 0,68
Įsipareigojimų - nuosavybės santykis 2,54 2,09 1,50 1,78 2,14
80
81
82
83
52
30 pav. AB „Snaigė“ skolų valdymo rodikliai, kartais*
Normali skolos koeficiento reikšmė yra nuo 0,4 iki 0,6.84 Šakos skolos koeficientas 2009 –
2012 m. buvo 0,42. AB „Snaigė“ skolos koeficientas analizuojamu 2009 – 2013 m. periodu buvo
normalus ir vidutiniškai siekė 0,66. Tuo tarpu skolos ir nuosavybės santykio reikšmė įvairiose ūkio
šakose skiriasi. Manoma, kad santykis 1 yra normalus, t.y. maždaug pusė finansavimo šaltinių
turėtų būti skolinami.85 Šakos rodiklis 2009 – 2012 m. vidutiniškai buvo 1,39. AB „Snaigė“ skolos
- nuosavybės santykis analizuojamu 2009 – 2013 m. periodu svyravo ir vidutiniškai buvo 2,01. Šis
santykis vertinamas kaip pakankamai didelis ir reiškia, kad vienam nuosavo kapitalo litui tenka
daug įsipareigojimų. Taigi, AB „Snaigė“ skolų valdymo rodiklių analizė rodo, kad bendrovės
įsiskolinimo lygis yra aukštas, ji yra priklausoma nuo kreditorių.
3.3.4. Turto valdymo rodiklių analizė
Turto apyvartumo rodiklių yra daug ir įvairių. Tačiau svarbiausiais laikytini turto
apyvartumas, atsargų apyvartos periodas, debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo periodai.
Remiantis turto valdymo rodikliais galima spręsti, kaip efektyviai įmonė naudoja ir valdo savo
turtą, leidžia nustatyti, kokie turto komponentai yra per maži, o kurie per dideli įmonės apyvartai.
Turto apyvartumas parodo viso įmonės turto naudojimo efektyvumą, t.y. kiek kartų turtas
84
85
http://www.nasdaqomxbaltic.com/files/vilnius/leidiniai/Rodikliu_skaiciavimo_metodika-final.pdf.
53
„apsisuka“ per analizuojamą laikotarpį.86 Atsargų apyvartumas rodo, kiek kartų per metus bus
realizuotos turimos atsargos (žr. 31 pav.).87
31 pav. AB „Snaigė“ turto ir atsargų apyvartumas, kartais*

Paprastai prekybinių įmonių orientacinės turto apyvartumo rodiklio reikšmė svyruoja nuo 3
iki 5 kartų.88 Šakos rodiklis 2009 – 2012 m. padidėjo nuo 0,84 iki 1,37 karto. AB „Snaigė“ turto
apyvartumo rodiklis analizuojamu 2009 – 2013 m. periodu taip pat padidėjo nuo 0,73 iki 1,67 karto
ir buvo geras. Turto apyvartumo didėjimas yra geras ženklas, nes kasmet vienas bendrovės turto
litas sukuria vis daugiau pajamų.
Atsargų apyvartumas rodo, kiek per metus atsargos padaro apyvartų. Kuo didesnis
apyvartumas, tuo greičiau atsargos juda, tuo greičiau jos realizuojamos ir uždirbami pinigai.89 Šakos
atsargų apyvartumas padidėjo nuo 3,69 karto 2009 m. iki 5,91 karto 2012 m. AB „Snaigė“ atsargų
apyvartumas analizuojamu periodu taip pat padidėjo nuo 3,69 karto 2009 m. iki 8,87 karto 2013 m.
(arba nuo 99 dienų iki 41 dienos). Lyginant su šakos rodikliais, AB „Snaigė“ atsargų apyvartumas
buvo greitesnis. Labai gerai ir tai, kad atsargų apyvartumas išaugo. Dar greitesnis atsargų
apyvartumas reikalautų mažiau bendrovės investicijų į atsargas ir padidintų atsargų valdymo
efektyvumą. Padidinus atsargų apyvartumą atsilaisvintų papildomų lėšų, kurias būtų galima
panaudoti verslo plėtrai ar veiklos procesų efektyvumui gerinti.
86
Bagdžiūnienė V. Finansinių ataskaitų analizė. Vilnius: Conto Litera, 2008, p. 107.
87
Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2007, p. 165.
88
89
89
Ten pat.
54
Vidutinio debitorinio įsiskolinimo periodas yra vidutinis laikas, reikalingas pirkėjų
įsiskolinimams apmokėti. Jis leidžia spręsti apie pirkėjų skolų surinkimo efektyvumą: kuo periodas
trumpesnis, tuo pirkėjai greičiau atsiskaito su už gautą produkciją. Vidutinis kreditorinio
įsiskolinimo periodas parodo, per kiek dienų įmonė apmoka skolas tiekėjams (žr. 32 pav.).90
32 pav. AB „Snaigė“ debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo periodas, dienomis*

Rinkos ekonomikos šalyse pirkėjams paprastai nustatomas 30 - 60 dienų sąskaitų

apmokėjimo terminas.91 AB „Snaigė“ debitorinio įsiskolinimo periodas analizuojamu 2009 – 2013
m. laikotarpiu buvo vidutiniškai 58 d. Tuo tarpu vidutinis kreditorinio įsiskolinimo periodas
analizuojamu 2009 – 2013 m. laikotarpiu buvo 60 d., todėl vertinamas kaip normalus. Bendrovė ir
toliau turi dėti visas pastangas, kad skolos tiekėjams būtų apmokamos laiku, tačiau ir ne per anksti.
Bendrovei naudinga prekybos skolas apmokėti per ilgesnį laiko tarpą, t.y. paskutinėmis termino
dienomis, nes mažėja poreikis didinti grynąjį apyvartinį kapitalą.
8 lentelė. AB „Snaigė“ turto valdymo rodikliai
Rodiklis Metai
Turto valdymo rodikliai 2009 2010 2011 2012 2013
Turto apyvartumas 0,73 1,14 1,22 1,52 1,67
Pirkėjų skolų apmokėjimo periodas 51,02 54,05 51,00 83,48 53,47
Vidutinis kreditorinio įsiskolinimo
periodas 73,39 59,67 56,87 62,42 47,80
Atsargų apyvartumas 3,69 6,10 7,30 8,50 8,87
90
Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2007, p. 165-170.
91
55
AB „Snaigė“ turto valdymo rodiklių analizė rodo, kad įmonės turtas, pirkėjų įsiskolinimai
ir mokėtinos sumos tiekėjams yra valdomi efektyviai. Greitėjantis atsargų apyvartumas rodo, kad
bendrovėje buvo priimti efektyvesni atsargų valdymo ir su tuo susiję finansų valdymo sprendimai.
3.4. AB „Snaigė“ veiklos tęstinumo vertinimas
Kaip teigia Mindaugas Butkus ir kt. (2014) „dinamiškomis ir konkurencingomis rinkos

ekonomikos sąlygomis verslą nuolat lydi neapibrėžtumas ir rizikingi sprendimai <...> Bankroto
tikimybės prognozavimas, jo grėsmės numatymas pripažįstami kertiniais elementais <...> Siekiant
išvengti įmonės bankroto ir jo sukeliamų pasekmių, svarbu turėti veiklos stabilumo ir tęstinumo
vertinimo modelį, kuris padėtų nustatyti iškilusias finansines problemas gerokai anksčiau, nei
paaiškėja, kad įmonė yra nemoki ir jai gresia bankroto byla“. 92 Siekiant kuo tiksliau įvertinti AB
„Snaigė“ bankroto riziką magistro darbe bankroto diagnostika atliekama naudojant jau klasika
tapusį E. Altman bankroto diagnostikos modelį (žr. 5 lentelę) ir naująjį Lietuvos autorių logistinės
regresijos pagrindu parengtą įmonių bankroto tikimybės prognozavimo modelį (žr. 6 lentelę), kuris
pritaikytas Lietuvos įmonių specifikai.
9 lentelė. AB „Snaigė“ bankroto diagnostika pagal E. Altman
RODIKLIAI 2009 2010 2011 2012 2013

Apyvartinis kapitalas -9507800 -4719500 -1923900 2187100 407000
Turtas 30460300 27348000 25867100 30534000 29863000
Nepaskirstytas pelnas -4254000 -1241400 -2503400 -2522300 -5937300
Pelnas prieš apmokestinimą -9696200 -786100 -1757300 302200 -2501000
Akcinio kapitalo rinkos vertė (įstatinis) 8059400 8901700 11475400 11475400 11475400
Įsipareigojimai 21854400 18496400 15516700 19538100 20347800
Pardavimo pajamos 35633700 32970200 32443100 42971100 50379200
X₁ = apyvartinis kapitalas / turtas -0,31 -0,17 -0,07 0,07 0,01
X₂ = nepaskirstytas pelnas / turtas -0,14 -0,05 -0,10 -0,08 -0,20

X₃ = pelnas prieš apmokestinimą /
turtas -0,32 -0,03 -0,07 0,01 -0,08
X₄ = akcinio kapitalo rinkos vertė /
įsipareigojimai 0,37 0,48 0,74 0,59 0,56
X₅ = pardavimo pajamos / turtas 1,17 1,21 1,25 1,41 1,69

Z = 1,2 X₁ + 1,4 X₂ + 3,3 X₃ + 0,6 X₄
+ 1,0 X₅ -0,23 1,13 1,25 1,76 1,49
Šaltinis: sudaryta autorės.
92
Butkus M. ir kt. Bankroto diagnostikos modelis ir jo pritaikymas bankroto tikimybei Lietuvos įmonėse prognozuoti.
Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2014, Nr. 8/1, p. 111-112.
56
10 lentelė. AB „Snaigė“ bankroto diagnostika pagal Lietuvos įmonių modelį
RODIKLIAI 2009 2010 2011 2012 2013
Apyvartinis kapitalas -9507800 -4719500 -1923900 2187100 407000
Turtas 30460300 27348000 25867100 30534000 29863000
Trumpalaikis turtas 11029100 9496800 8711200 14921200 13640200
Trumpalaikiai įsipareigojimai 20536900 14216300 10635100 12734100 13233200
Nuosavas kapitalas 8605500 8851200 10349800 10995400 9514700
Įsipareigojimai 21854400 18496400 15516700 19538100 20347800

GAK/T = apyvartinis kapitalas /
turtas -0,31 -0,17 -0,07 0,07 0,01
TT/TĮ = trumpalaikis turtas /
trumpalaikiai įsipareigojimai 0,54 0,67 0,82 1,17 1,03
NK/Į = nuosavas kapitalas /
įsipareigojimai 0,39 0,48 0,67 0,56 0,47
Z = -3,062 - 3,448(GAK/T) - 1,234(TT/TĮ)
+ 8,954(NK/Į) 0,88 0,99 2,16 0,28 -0,19
P = ez/(1+ez) 0,43 0,50 0,82 0,07 0,04

Pagal E. Altman modelį, kai Z reikšmė yra mažesnė nei 1,23 – bankroto tikimybė labai
didelė, o jei Z reikšmė yra daugiau nei 2,90 – bankroto tikimybė labai maža. Atlikus bankroto
rizikos skaičiavimus nustatyta, kad remiantis E. Altman modeliu 2009-2011 m. laikotarpiu AB
„Snaigė“ bankroto tikimybė buvo labai didelė. Tuo tarpu 2012-2013 m. bankroto rizika šiek tiek
sumažėjo, tačiau vis tiek išliko didelė.
Pagal naująjį Lietuvos įmonėms adaptuotą bankroto diagnostikos modelį bankroto
tikimybė labai didelė, kaip P reikšmė yra mažesnė kaip 0,25, didelė – kai P reikšmė svyruoja nuo
0,25 iki 0,5, maža – kai P reikšmė svyruoja nuo 0,5 iki 0,75, o kai P reikšmė didesnė kaip 0,75 -
įmonei bankrotas negresia. Atlikus bankroto rizikos skaičiavimus pagal šį modelį nustatyta, kad
remiantis 2009-2010 m. AB „Snaigė“ bankroto rizika buvo didelė, 2011 m. bankrotas negrėsė, o
2012-2013 m. bankroto rizika buvo labai didelė.
Taigi, abu bankroto diagnostikos modeliai rodo panašius rezultatus – analizuojamu periodu
įmonė balansavo ant bankroto ribos (žr. 33 paveikslą).
57
33 pav. AB „Snaigė“ veiklos tęstinumo vertinimas*
Gauti veiklos tęstinumo rezultatai sustiprina ir atliktos santykinių finansinių rodiklių

analizės rezultatus, kuri parodė, kad bendrovei reikalinga kryptingesnė veikla, vieningesnė tikslų ir
įmonės finansų valdymo sistema. Įmonės įsiskolinimo lygis buvo aukštas, likvidumo rodikliai
nebuvo patenkinami ir kasmet buvo mažesni nei šakos. Be to, apyvartinio kapitalo stoka reikalauja
daugiau dėmesio ir racionalesnių valdymo sprendimų. Žinoma, bendrovei įtaką daro ir nuo jos
nepriklausantys išorinės aplinkos veiksniai. Siekiant, kad bendrovės veikla būtų finansiškai stabili
ir, svarbiausia, uždirbtų akcininkams pageidaujamą pelną, būtina analizuoti aplinkos pokyčius,
vertinti įmonės būklę ir reikiamu laiku priimti tinkamus finansų valdymo sprendimus. Kad įmonės
veikla būtų pelninga, būtina identifikuoti veiksnius, galinčius turėti didžiausią teigiamą poveikį
veiklos pelningumui.
3.5. AB „Snaigė“ pelningumą lemiančių veiksnių koreliacinė analizė
Koreliacinė analizės metu apskaičiuoti koreliacijos koeficientai pagal statistinę MS Excel

funkciją CORREL. Koreliacijos koeficiento reikšmingumas tikrintas pagal imties statistiką t.93
Čia: t – statistika; r koreliacijos koeficientas; n – stebėjimų skaičius.
93
Pabedinskaitė A. Kiekybiniai sprendimų metodai. I dalis. Koreliacinė-regresinė analizė. Prognozavimas. Vilnius:
Technika, 2009, p. 18.
58
Statistika t pasiskirsčiusi pagal Stjudento dėsnį su k = n – 2 laisvės laipsniais. Apskaičiuotoji
t reikšmė yra lyginama su kritine reikšme . Kai t > , daroma išvada, kad koreliacijos
koeficientas yra reikšmingas. Kritinė reikšmė randama naudojat MS Excel funkciją TINV.94
Siekiant nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką AB „Snaigė“ pelningumui, pasirinkti 2
išorinės aplinkos veiksniai ir 6 vidinės aplinkos veiksniai (žr. 34 paveikslą).
34 pav. AB „Snaigė“ pelningumą lemiantys veiksniai*

** Naujų paskolų iki 1 mln. EUR nefinansinėms korporacijoms, kurių terminas ilgesnis kaip 12 mėn. palūkanų
norma.
Koreliacijos koeficientas gali turėti reikšmes nuo -1 iki 1. Kai koreliacijos koeficientas yra
teigiamas, tai didėjant nagrinėjam nepriklausomam kintamajam, priklausomų kintamųjų reikšmės
didėja. Kai koreliacijos koeficientas yra neigiamas, tai didėjant nepriklausomo kintamojo reikšmei,
priklausomų kintamųjų reikšmės mažėja.95 Koreliacinis ryšys gali būti skirtingo stiprumo:96
 r ꞊ 0,00–0,19 - labai silpnas tarpusavio ryšys;
 r ꞊ 0,20–0,39 – silpnas ryšys;
 r ꞊ 0,40–0,69 – vidutinis ryšys;
 r ꞊ 0,70–0,89 – stiprus ryšys;
 r ꞊ 0,90–1,00 - labai stiprus tarpusavio ryšys.
94
Pabedinskaitė A. Kiekybiniai sprendimų metodai. I dalis. Koreliacinė-regresinė analizė. Prognozavimas. Vilnius:
Technika, 2009, p. 19.
95
Ten pat, p. 15.
96
Kasiulevičius V., Denapienė G. Statistikos taikymas mokslinių tyrimų analizėje. Gerontologija, 2008, Nr. 9(3), p.
179.
59
Apskaičiavus koreliacijos koeficientus tarp AB „Snaigė“ 2004-2013 m. laikotarpio grynojo
pelno (nuostolių) ir pasirinktų veiksnių (žr. 9 priedą), nustatyti skirtingo stiprumo koreliaciniai
ryšiai (žr. 7 lentelę).
11 lentelė. Koreliacijos koeficientai
X1 X2 X3 X4 X5 X6 X7 X8
-
r 0,80 0,37 0,33 0,48 0,70 -0,05 0,35 0,81
-
t 3,82 1,11 1,00 1,56 2,81 -0,14 1,06 3,94
│t│ 3,82 1,11 1,00 1,56 2,81 0,14 1,06 3,94
t kr. 0,05; 8 2,31
Statistiškai reikšmingi ryšiai nustatyti tik tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir
Lietuvos BVP pokyčio, AB „Snaigė“ turimų ilgalaikių finansinių skolų ir apyvartinio kapitalo.
Tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir Lietuvos BVP pokyčio nustatytas stiprus
tarpusavio ryšys (r ꞊ 0,80), kuris yra statistiškai reikšmingas (t3,82>tkr2,31). Todėl galima teigti, kad
AB „Snaigė“ grynasis pelnas didėja, kai šalies BVP didėja. Didėjantis BVP byloja apie
„sveikstančią“ ekonomiką, gerėjančią verslo bei gyventojų būklę, todėl natūralu, kad šis rodiklis
daro didelę įtaką bendrovės veiklos pelningumui. Kita vertus, AB „Snaigė“ galėtų sumažinti
ekonominės aplinkos poveikį labiau diversifikuodama savo veiklą. Kaip teigia profesorius
Romualdas Ginevičius ir Vladislavas Petraškevičius „viena pagrindinių įmonių augimo strategijų –
jų veiklos diversifikacija. Ją galima apibrėžti kaip, pirma, produktų išleidimą, kurie skiriasi nuo
įmonėje gaminamų tuo, kad sudaro galimybių juos realizuoti naujose rinkose; antra, „įėjimą“ į
naujas rinkas, kurios skiriasi nuo esamų tuo, kad sudaro įmonei sąlygas gaminti naujus produktus;
trečia, kaip sprendimų, susijusių su gamybinės programos plėtojimu, ilgalaikiškumą, neliečiant tos
jos dalies, kuri išreiškia įmonės esmę“.97
Tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir jos turimų ilgalaikių finansinių
įsipareigojimų nustatytas stiprus tarpusavio ryšys (r ꞊ 0,70), kuris yra statistiškai reikšmingas
(t2,81>tkr2,31). Todėl galima teigti, kad didėjant AB „Snaigė“ finansiniams įsipareigojimams, didėja
ir jos grynasis pelnas. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad įmonė turėtų savo veikloje naudoti daugiau
skolinto kapitalo. Kita vertus, „turint pernelyg daug skolinto kapitalo, įmonių pelningumo rodikliai
yra nepakankamo lygio. <...> Įmonėms, turinčioms daugiau skolinto kapitalo, sunkiau pasiekti gerų
97
Ginevičius R., Petraškevičius V. Įmonių veiklos diversifikacijos matavimo problematika. Verslas: teorija ir praktika,
2008, Nr. 9(3), p. 216.
60
pelningumo rodiklių, be to, prastėja jų trumpalaikio bei ilgalaikio mokumo rodikliai.“98 Santykinė
analizė patvirtino, kad bendrovės mokumui gresia reali grėsmė. O remiantis koreliacine analize
nustatyta, kad bendrovė skolinto kapitalo naudoja per mažai. Reziumuojant galima teigti, kad AB
„Snaigė“ kapitalo struktūra šiuo metu nėra optimali. Siekiant išspręsti šią problemą, bendrovei
reikalinga išsamesnė situacijos analizė ieškant racionalių finansų valdymo sprendimų dėl
optimaliausios kapitalo struktūros formavimo.
Tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir apyvartinio kapitalo nustatytas stiprus (r ꞊
0,81) ir statistiškai reikšmingas (t3,94<tkr2,31) tarpusavio ryšys, t.y. AB „Snaigė“ grynasis pelnas
didėja, kai didėja jos turimas apyvartinis kapitalas. Remiantis analize matyti, kad bendrovė
susiduria su apyvartinio kapitalo stoka. Kaip teigia Gerda Žigienė, sėkmingo verslo pagrindui
apyvartinio kapitalo aprūpinimo sprendimai turi būti racionalūs ir savalaikiai. Be to, pirmiausiai,
įmonių vadovai turi perprasti apyvartinio kapitalo judėjimo kryptis, nes kasdieniai investicinio,
komercinio, ar finansinio pobūdžio sprendimai įtakoja ir apyvartinio kapitalo judėjimą įmonėje.99
Todėl daroma išvada, kad finansų valdymo sprendimai bendrovėje nėra efektyvūs.
Tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir skolinimosi palūkanų normos, atsargų vertės,
pirkėjų skolų dydžio, veiklos sąnaudų ir finansinės veiklos pelno (nuostolio) nustatyti silpni, be to
statistiškai nereikšmingi ryšiai. Teigti, kad šie veiksniai bedrovės sėkmingai veiklai jokios įtakos
nedaro būtų netikslu, tačiau ne jie yra esminiai. Siekiant, kad AB „Snaigė“ finansų valdymas būtų
efektyvus, pirmiausiai reikia ieškoti racionalių sprendimų, susijusių su pardavimo rinkų
diversifikacija, gaminamos produkcijos diversifikacija, kapitalo struktūra ir apyvartiniu kapitalu.
Remiantis koreliacinės analizės išvadomis, regresinė analizė atliekama su 3 veiksniais: BVP
pokytis, ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, apyvartinis kapitalas. Regresinės analizės tikslas –
nustatyti stochastinio ryšio tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir jam įtaką darančių
veiksnių formą bei analitinę išraišką. Tam kiekvienai porai sudarytos tiesinės regresijos modeliai
naudojant MS Excel funkciją REGRESSION (žr. 10 priedą):
Ŷ Grynasis pelnas (nuostolis) = -3326840,93 + 507060,61* BVP pokytis (3)
Ŷ Grynasis pelnas (nuostolis) = -4773784,57 + 0,4843* Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai (4)
Ŷ Grynasis pelnas (nuostolis) = -2781254,03 + 0,4838 * Apyvartinis kapitalas (5)
98
Kuizinaitė V., Paliulytė I. Kapitalo struktūros įtakos įmonių veiklos finansiniams rodikliams analizė. Jaunųjų
mokslininkų darbai, 2008, Nr. 1 (17), p. 148.
99
Žigienė G. Įmonės finansų analizės teoriniai aspektai. Kaunas: VU KHF, 2006, p. 5.
61
Sudaryti regresijos modeliai atitinka realią situaciją (p≤0,05), todėl į juos įstačius
nepriklausomų kintamųjų reikšmes, galima prognozuoti AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio)
pokyčius. Tačiau tam, kad surasti stochastinio ryšio formą tarp bendrovės grynojo pelno (nuostolio)
ir nagrinėjamų veiksnių, atlikta daugianarė regresinė analizė (žr. 11 priedą). Bendrasis daugianarės
tiesinės regresijos modelis yra toks (Pabedinskaitė, 2009):
ŷ = a0 + a1X1 + a2X2 + ... + anXn (6)
Naudojant MS Excel funkciją REGRESSION surasti modelio koeficientai. Gautas modelis

parodo priklausomybę tarp tiriamų veiksnių:
Ŷ Grynasis pelnas (nuostolis) = -4332385,09 + 326658,86* BVP pokytis + 0,1987* Ilgalaikiai

finansiniai įsipareigojimai + 0,1253 * Apyvartinis kapitalas (7)
Sudarytas regresijos modelis rodo, jog tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir BVP,
ilgalaikių finansinių skolų bei apyvartinio kapitalo egzistuoja tiesinė priklausomybė (p≤0,05).
Pavyzdžiui, jei šalies BVP pokytis būtų 1 procentiniu punktu didesnis, bendrovės finansinės skolos
padidėtų 5 proc., o apyvartinis kapitalas - 12 proc., tai grynasis nuostolis sumažėtų 31,3 proc. ir
sudarytų 1,75 mln. EUR.
ŷ = -4332385,09 + (326658,86*((3,5*0,01)+3,5)) + (0,1987* ((6533,3*0,05)+6533,3)) +

(0,1253 * ((407*0,12)+407)) = -1757479 EUR (8)
Apskaičiuotas daugianarės regresijos koreliacijos koeficientas R=0,89 ir determinacijos

koeficientas R²=0,79 rodo tiesinę tiesioginę priklausomybę tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno
(nuostolio) ir BVP, ilgalaikių finansinių skolų bei apyvartinio kapitalo. Galima teigti, kad
bendrovės grynasis pelnas (nuostolis) 79 proc. priklauso nuo minėtų trijų veiksnių, t.y. modelis
aprašo 79 proc. rezultatinio rodiklio sklaidos.
62
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. Pagrindinis finansų valdymo tikslas – panaudoti visus turimus išteklius taip, kad būtų
garantuota sėkminga ir pelninga įmonės veikla, sukurta pridėtinė vertė įmonės akcininkams.
Finansų valdymo efektyvumą lemia daug tarpusavyje susijusių rizikos veiksnių. Dėl tik efektyviai
valdant finansus galima tikėtis, kad rizikos poveikis bus minimalus, o trokštamas veiklos rezultatas
– maksimalus. Siekiant atsakyti į klausimą, ar įmonės finansai valdoma efektyviai, būtina atlikti
vertinimą. Tai leidžia iš anksto numatyti grėsmes, laiku įžvelgti galimybes.
2. Finansiniai sprendimai bus efektyvesni, jei juos priimant bus remiamasi perspektyva -
rizikos veiksnių identifikavimu ir analizavimu, jų poveikio vertinimu. Šiuo metu pagrindiniai AB
„Snaigė“ rizikos veiksniai yra makroekonominė rizika, politinė-teisinė rizika, rinkos rizika, kredito
rinkos rizika, prekybos rizika, operacinė rizika, techninė-technologinė rizika, palūkanų normos
rizika, užsienio valiutos kurso rizika, veiklos tęstinumo rizika (bankroto). Kadangi aplinka nuolat
kinta, svarbu užtikrinti nuolatinį periodinį rizikos veiksnių vertinimo ir kontrolė procesą.
3. Horizontalioji AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų analizė parodė, kad bendras įmonės turtas
analizuojamu periodu mažėjo. Didžiausią tam darė trumpalaikio turto mažėjimas pagrinde dėl
gautinų sumų ir grynųjų pinigų pokyčių. Ilgalaikis turtas atskirais laikotarpiais tiek didėjo, tiek
mažėjo, tačiau reikšmingais pokyčiais nepasižymėjo. Bendrovės nuosavo kapitalo vertė kasmet
didėjo. Įstatinis kapitalas tenkino įstatymuose numatytus reikalavimus, o 2010 m. ir 2011 m. jis
padidėjo, kuomet dalis obligacijų buvo konvertuotos į akcijas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
tai mažėjo, tai didėjo.
4. Vertikalioji AB „Snaigė“ analizė parodė, kad pagrindinis įmonės turto finansavimo šaltinis
yra skolintas kapitalas. Didžiąją dalį nuosavybės sudaro kapitalas ir rezervai. Ilgalaikio turto
struktūroje dominuoja materialus ilgalaikis turtas. Trumpalaikio turto struktūroje didžiausią dalį
sudaro atsargos ir per vienerius metus gautinos sumos. Pernelyg didelis atsargų lygis „įšaldo“
bendrovės apyvartinį kapitalą, o didėjant atsargų lygiui, didėja ir su jų transportavimu bei laikymu
susiję kaštai. Grynojo nuostolio santykis su pardavimo pajamomis analizuojamu periodu mažėjo,
nes augo bendrovės pardavimai, mažėjo pardavimo sąnaudos, finansinės ir investicinės veiklos
nuostolis. Bendrovės veiklos rezultatams kasmet būdingi ženklūs svyravimai byloja apie bendrovės
finansų valdymo efektyvumo stoką.
5. Santykinių rodiklių analizės rezultatai parodė, kad AB „Snaigė“ ūkinė ir finansinė veikla
nebuvo sėkminga. Gerokai mažesni nei šakos pelningumo rodikliai byloja apie kryptingesnės
veiklos, vieningesnės tikslų ir finansų valdymo sistemos poreikį. Likvidumo rodiklių analizė rodo,
kad bendrovės mokumui yra reali grėsmė – aukštas įsiskolinimo lygis, priklausomybė nuo
kreditorių. Turto valdymo rodiklių analizė rodo, kad įmonės turtas, pirkėjų įsiskolinimai ir
63
mokėtinos sumos tiekėjams yra valdomi efektyviai. Greitėjantis atsargų apyvartumas rodo, kad
bendrovė turėtų priimti efektyvesnius atsargų valdymo ir su tuo susijusius finansų valdymo
sprendimus.
6. Veiklos tęstinumo analizės rezultatai sustiprino santykinių finansinių rodiklių analizės
rezultatus. Remiantis E. Altman ir Lietuvos įmonių logistinės regresijos pagrindu parengtu bankroto
tikimybės prognozavimo modeliu matyti, kad pastaruosius penketą metų AB „Snaigė“ balansavo
ant bankroto ribos. Bendrovei reikalinga kryptingesnė veikla, vieningesnė tikslų ir įmonės finansų
valdymo sistema, racionalesni finansų valdymo sprendimai.
7. Koreliacinės analizės metu nustatyta, kad stiprūs ir statistiškai reikšmingi ryšiai egzistuoja
tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir Lietuvos BVP pokyčio (r ꞊ 0,80; t3,77>tkr2,31),
bendrovės turimų ilgalaikių finansinių skolų (r ꞊ 0,70; (t2,77>tkr2,31) ir apyvartinio kapitalo (r ꞊ 0,81;
t3,91<tkr2,31). Koreliaciniai ryšiai tarp AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) ir skolinimosi palūkanų
normos, atsargų vertės, pirkėjų skolų dydžio, veiklos sąnaudų ir finansinės veiklos pelno (nuostolio)
yra silpni ir statistiškai nereikšmingi. Teigti, kad šie veiksniai bedrovės veiklai jokios įtakos nedaro
būtų per drąsu, tačiau ne jie yra esminiai.
8. Daugianarės regresijos determinacijos koeficientas (R²=0,79, p≤0,05) parodė tiesioginę
statistiškai patikimą AB „Snaigė“ grynojo pelno (nuostolio) priklausomybę nuo BVP, ilgalaikių
finansinių skolų bei apyvartinio kapitalo. Darytina išvada, kad bendrovės grynasis pelnas
(nuostolis) 79 proc. priklauso nuo minėtų trijų veiksnių, t.y. modelis aprašo 79 proc. rezultatinio
rodiklio sklaidos. Jei šalies BVP pokytis būtų 1 procentiniu punktu didesnis, bendrovės finansinės
skolos padidėtų 5 proc., o apyvartinis kapitalas - 12 proc., tai grynasis nuostolis sumažėtų 31,3 proc.
9. Atliktas AB „Snaigė“ finansų valdymo efektyvumo vertinimas leidžia teigti, kad
bendrovės veikla stipriai priklausoma nuo ekonominės situacijos ir pokyčių rinkoje. Pagrindinės
probleminės sritys šiuo metu – neoptimali kapitalo struktūra ir apyvartinio kapitalo stoka. Siekiant
efektyviau valdyti AB „Snaigė“ finansus, dabartiniu metu prioritetinėmis sritimis turėtų tapti
pardavimo rinkų diversifikacija, gaminamos produkcijos asortimento diversifikacija, taip pat
kapitalo struktūros ir apyvartinio kapitalo sprendimai.
10. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino, t.y. efektyvus finansų valdymas leidžia
tiksliai ir teisingai įvertinti realią įmonės padėtį. Atlikus AB „Snaigė“ finansų valdymo efektyvumo
vertinimą remiantis horizontalios, vertikalios, santykinių rodiklių, veiklos tęstinumo bei
koreliacijos-regresijos metodais, nustatyta, jog įmonės finansinė būklė analizuojamu laikotarpiu
buvo prasta, nors paskutinių metų santykiniai rodikliai gerėjo. Atsižvelgiant į identifikuotas
pagrindines problemines AB „Snaigė“ finansų valdymo sritis, rekomenduojama:
 Siekiant plėsti gaminamos produkcijos asortimentą, būtina nuolat analizuoti
pokyčius rinkoje, tirti vartotojo tendencijas, pirkėjų poreikius. Didelį dėmesį skirti
64
inovacijoms, toliau aktyviai investuoti į gaminamų produktų tobulinimą bei naujų
produktų kūrimą.
 Didžiąją dalį trumpalaikio turto sudaro debitorinės skolos. Būtina stiprinti
atsiskaitymų kontrolę. Pirkėjų įsiskolinimai sulaiko apyvartines lėšas, įmonė,
negaudama apmokėjimų, turi skolintis, o tai didina jos įsipareigojimus bei
mokėtinas sumas.
 Didelę dalį įmonės trumpalaikio turto sudaro ir atsargos. Didėjant įmonės atsargų
lygiams, didėja ir jų laikymo sąnaudos: sandėliavimas, draudimas nuo staigaus
kokybės pasikeitimo ir pan. Pernelyg didelės atsargos įšaldo apyvartinį kapitalą ir
sulėtina investuoto kapitalo apyvartumą, todėl siūlytina kiek galima tiksliau planuoti
atsargų poreikį.
 Ieškant optimalios kapitalo struktūros sprendimų, reikia identifikuoti, nuolat
analizuoti ir vertinti įmonės vidinius bei makroekonominius veiksnius. Optimalios
kapitalo struktūros pasirinkimas leistų padidinti pelningumą ir garantuotų ilgalaikę
įmonės veiklą.
65
LITERATŪRA
1. AB „Snaigė“ 2009 m. konsoliduotas metinis pranešimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/sng/2009_ar_lt_ltl_con_ias.pdf
6. Aleknevičienė V. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: spalvų kraitė, 2011.
7. Analysing Financial statements and and ratios [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.hh-pub.com/client/samples/hh2044ebook.pdf
8. Bikienė J., Pučkienė D. Buhalterinė apskaita: teorija ir praktika. Vilnius: MRU, 2012.
9. Bilevičienė T., Jonušauskas S. Statistinių metodų taikymas rinkos tyrimuose. Vilnius: MRU,
2011.
10. Buckiūnienė O. Ūkio subjektų finansai. Vilnius: Ciklonas, 2005.
11. Budrikienė S., Paliulytė I. Bankroto prognozavimo modelių pritaikomumas skirtingo mokumo
ir pelningumo įmonėms. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2012, Nr. 2 (26).
12. Buškevičiūtė E., Kanapickienė R., Patašius M. Finansinių rezultatų analizė. Kaunas:
technologija, 2010.
13. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas: Technologija, 2005.
14. Butkus M. ir kt. Bankroto diagnostikos modelis ir jo pritaikymas bankroto tikimybei Lietuvos
įmonėse prognozuoti. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2014, Nr. 8/1.
15. Černius G. Įmonės finansų valdymo tikslas-tvarumo reikalavimas. Business systems and
economics, 2013, Nr. 3 (1).
16. Darškuvienė V. Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika [interaktyvus]. Prieiga
per internetą: http://www.nasdaqomxbaltic.com/files/vilnius/leidiniai/Rodikliu_skaiciavimo_metodika-final.pdf
17. Garškaitė K. Įmonių bankroto prognozavimo modelių taikymas. Verslas: teorija ir praktika,
2008, Nr. 9(4).
18. Gečiauskienė G. Ar trilijono eurų užteks Europai prikelti iš letargo miego? [interaktyvus].
Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/g-geciauskiene-ar-trilijono-euru-
uzteks-europai-prikelti-is-letargo-miego.d?id=66979680
19. Gibson Ch. Financial reporting and analysis. Cengage Learning: 2012.
66
20. Ginevičius R., Petraškevičius V. Įmonių veiklos diversifikacijos matavimo problematika.
Verslas: teorija ir praktika, 2008, Nr. 9(3).
21. Gudaitis T., Žagūnytė U. Įmonių pelningumo vertinimo sistemos teoriniai aspektai. Journal of
Management, 2013, Nr. 1(22).
22. Įmonių finansų valdymas [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.finansistas.net/imoniu-finansu-valdymas.html
23. Janovič V. Įmonių perspektyvinė finansinė analizė esant neapibrėžtumu. Business systems and
economics, 2012, Nr. 2 (1).
24. Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla,
2007.
25. Kasiulevičius V., Denapienė G. Statistikos taikymas mokslinių tyrimų analizėje. Gerontologija,
2008, Nr. 9(3).
26. Kertenytė M. Trys finansų valdymo funkcijos [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.verslas.in/trys-finansu-valdymo-funkcijos/#
27. Khan M. Y., Jain P. K. Financial management. Tata McGraw-Hill Education: 2007.
28. Kopanelli A. Finance, marketing, management and strategy planning. a qualitative research
method analysis of case studies in business hotels in patras and in athens. Procedia Economics
and Finance, 2014, Nr. 9.
29. Krancevičiūtė R. Įmonių bankroto analizė ir prognozavimas. Verslas XXI amžiuje, 15-osios
Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ 2012 metų teminės
konferencijos straipsnių rinkinys [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://jmk.vvf.vgtu.lt/index.php/conference/2012/paper/view/18/65
30. Kuizinaitė V., Paliulytė I. Kapitalo struktūros įtakos įmonių veiklos finansiniams rodikliams
analizė. Jaunųjų mokslininkų darbai, 2008, Nr. 1 (17).
31. Mackevičius J., Poškaitė D., Villis L. Finansinė analizė. Vilnius: MRU, 2011.
32. Mackevičius J., Rakštelienė A., Altman modelių taikymas Lietuvos įmonių bankrotui
prognozuoti. Pinigų studijos, 2005, Nr. 24.
33. Mackevičius, J. Finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas ir grupavimas. Ekonomika, 2006,
Nr. 75.
34. Pabedinskaitė A. Kiekybiniai sprendimų metodai. I dalis. Koreliacinė-regresinė analizė.
Prognozavimas. Vilnius: Technika, 2009.
35. Palūkanų normos rizikos valdymas [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
https://www.seb.lt/verslo-klientams/rinkos/palukanu-normos-rizikos-valdymas
36. Paramasivan C., Subramanian T. Financial management. New Age Internationa Limited: 2009.
37. Rajesekaran V. Financial accounting. Pearson Education India: 2011.
67
38. Rugenyė D. ir kt. Bankroto prognozavimo svarba ir metodai. Verslas: teorija ir praktika, 2010,
Nr. 11(2).
39. Sausio mėnesio finansų rinkų apžvalga [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
https://www.swedbank.lt/lt/previews/verslo/1/8
40. Snieškienė G. Išorinės aplinkos veiksnių poveikio eksporto kainodaros strategijai vertinimas.
Ekonomika ir vadyba, 2009, Nr. 14.
41. Stundžienė A., Bliekienė R. Ekonomikos svyravimų įtaka įmonių veiklos rezultatams. Verslas:
teorija ir praktika, 2012, Nr. 13(1).
42. Šakienė, H.; Puleikienė, K. Finansinių santykinių rodiklių taikymas LR Akcinių bendrovių
finansinės – ūkinės veiklos analizėje. Journal of Management, 2009, Nr. 2.
43. Tamošaitienė, A.; Juškevičienė, D. Kriščiukaitienė, I.; Galnaitytė, A. Ūkininkų ūkių verslo
stabilumo vertinimas naudojant finansinės analizės santykinius rodiklius. Management theory
and studies for rural business and infrastructure development, 2010, Nr. 5 (24).
44. Vaškelaitis V. Pinigai: komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas. Vilnius: Lietuvos mokslo
redakcija, 2003.
45. Žigienė G. Įmonės finansų analizės teoriniai aspektai. Kaunas: VU KHF, 2006.
68
SUMMARY
Lina Nikolajevienė
AB „SNAIGĖ“ FINANCE MANAGEMENT EFFECTIVENESS EVALUATION
Seeking of profitable performance, it is important to ensure the effectiveness of financial

management, i.e. the usage of minimal resources for seeking maximum desired result. It is possible
to answer whether the company's finances managed effectively just after evaluation is made. This
helps to better understand company’s processes, indicates whether a company is on the right path,
to take alternative and optimal financial management solutions, to determine the return on
investment, to identify which assets is ineffective and has to be sold etc. Evaluation of company's
financial management effectiveness is very relevant topic - this is supported by a growing number
of companies in bankruptcy. Effective management of company finances is a global problem which
can be solved by making company’s evaluation. Integrated evaluation and/ or many other
consistently applied methods are the first aid allowing to notice inefficient area timely, to control
the majority of the company's risk factors, to detect the risk of bankruptcy in early stage.
The master thesis object - balance sheets and profit (loss) statements of AB ,,Snaigė“. The
aim – on the basis of the financial statements of AB „Snaige“ to perform a thorough analysis of
company‘s financial condition and to assess the effectiveness of finance management. In the first
part the concept of managing finances is analysed, the relationship between corporate finance and
risk management is discussed, methods of finance management effectiveness evaluation is analyses.
In the second part the main activity of AB „Snaigė“ is characterized, main risk factors affecting it’s
activity are identified. In the third part of the work consistent evaluation of AB ,,Snaigė” finance
management effectiveness is made: horizontal and vertical analysis of financial statements,
financial ratio analysis, bankruptcy diagnostic, correlation-regression analysis.
AB „Snaigė“ is the only manufacturer of refrigerators in the entire Baltic region. Before, the
company was one of the most promising companies in Lithuania. Unfortunately, due to a very sharp
morally outdated production, bad investments etc. AB „Snaigė“ faced with threats and already a
number of years going through not the best times. Seeking to stabilize the condition of the company
a lot has been done: costs reduction, search for alternative forms of financing, investments to new
technologies, installing innovations, insurance from currency risks, etc. The question - whether the
decisions were right and what areas still require additional, more effective action? A comprehensive
and complex evaluation of AB ,,Snaigė” finance management effectiveness is undoubtedly
important to company’s managers, shareholders and all other persons. This study identified the
essential problems of AB „Snaigė“ finance management to which a greater attention must be paid.
69
PRIEDAI
70
1 PRIEDAS
UAB „SNAIGĖ“ HORIZONTALIOJI TURTO ANALIZĖ
Eurai Straipsnis 2009 2010 Pokytis 2011 Pokytis 2012 Pokytis 2013 Pokytis
Eil. Nr. TURTAS EUR Proc. EUR Proc. EUR Proc. EUR Proc.
A. ILGALAIKIS TURTAS 16657500 14865600 -1791900 -10,76% 16534800 1669200 11,23% 15612800 -922000 -5,58% 16222800 610000 3,91%
I. NEMATERIALUS TURTAS 1407000 1423400 16400 1,17% 1438600 15200 1,07% 1487300 48700 3,39% 1551400 64100 4,31%
II. MATERIALUS TURTAS 15237500 13403900 -1833600 -12,03% 8891700 -4512200 -33,66% 7915000 -976700 -10,98% 7379700 -535300 -6,76%
II.2. Pastatai 7892800 7895500 2700 0,03% 2753700 -5141800 -65,12% 2645300 -108400 -3,94% 2554700 -90600 -3,42%
II.3. Mašinos ir įrengimai 6803200 5083200 -1720000 -25,28% 5995300 912100 17,94% 5234900 -760400 -12,68% 4268200 -966700 -18,47%
II.4. Transporto priemonės 541500 425200 -116300 -21,48% 142700 -282500 -66,44% 34800 -107900 -75,61% 556800 522000 1500,00%
III. INVESTICINIS TURTAS 0 0 0 0% 5579000 5579000 0% 5585000 6000 0,11% -5585000 -100,00%
IV. KITAS ILGALAIKIS TURTAS 13000 38300 25300 194,62% 625500 587200 1533,16% 625500 0 0,00% 7291700 6666200 1065,74%
IV.1. Atidėto mokesčio turtas 13000 38300 25300 194,62% 335900 297600 777,02% 335900 0 0,00% 252900 -83000 -24,71%
IV.2. Kitas ilgalaikis turtas 0 0 0 0% 289600 289600 0% 289600 0 0,00% 7038800 6749200 2330,52%
Turtas, laikomas pardavimui 2773700 2985600 211900 7,64% 621100 -2364500 -79,20% 0 -621100 -100,00% 0 0 0,00%
B. TRUMPALAIKIS TURTAS 11029100 9496800 -1532300 -13,89% 8711200 -785600 -8,27% 14921200 6210000 71,29% 13640200 -1281000 -8,59%
ATSARGOS IR NEBAIGTS
I. VYKDYTI SUTARTYS 5479600 3681500 -1798100 -32,81% 3832200 150700 4,09% 4484100 651900 17,01% 4989400 505300 11,27%
I.1. Atsargos 5479600 3681500 -1798100 -32,81% 3832200 150700 4,09% 4484100 651900 17,01% 4989400 505300 11,27%
PER VIENERIUS METUS
II. GAUTINOS SUMOS 5049900 4950500 -99400 -1,97% 4596500 -354000 -7,15% 9964800 5368300 116,79% 7483400 -2481400 -24,90%
GRYNIEJI PINIGAI IR JŲ
IV. EKVIVALENTAI 499600 864800 365200 73,10% 282500 -582300 -67,33% 472300 189800 67,19% 1167400 695100 147,17%
TURTAS IŠ VISO: 30460300 27348000 -3112300 -10,22% 25867100 -1480900 -5,42% 30534000 4666900 18,04% 29863000 -671000 -2,20%
2 PRIEDAS
AB „SNAIGĖ“ HORIZONTALIOJI KAPITALO IR MOKĖTINŲ SUMŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ANALIZĖ
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

C. NUOSAVAS KAPITALAS 8605500 8851200 245700 2,86% 10349800 1498600 16,93% 10995400 645600 6,24% 9514700 -1480700 -13,47%
I. KAPITALAS 13483200 10552100 -2931100 -21,74% 13125800 2573700 24,39% 13125800 0 0,00% 13125800 0 0,00%
I.1. Įstatinis kapitalas 8059400 8901700 842300 10,45% 11475400 2573700 28,91% 11475400 0 0,00% 11475400 0 0,00%
I.3. Akcijų priedai 5423800 1650400 -3773400 -69,57% 1650400 0 0,00% 1650400 0 0,00% 1650400 0 0,00%
II. PERKAINOJIMO REZERVAS 1981600 1817400 -164200 -8,29% 1436000 -381400 -20,99% 1092600 -343400 -23,91% 14600 -1078000 -98,66%
III. REZERVAI 1357900 1357900 0 0,00% 1163400 -194500 -14,32% 1484500 321100 27,60% 2340800 856300 57,68%
NEPASKIRSTYTAS PELNAS
IV. (NUOSTOLIAI) -4254000 -1241400 3012600 -70,82% -2503400 -1262000 101,66% -2522300 -18900 0,75% -5937300 -3415000 135,39%
MAŽUMOS DALIS 500 400 -100 -20,00% 600 200 50,00% 500 -100 -16,67% 500 0 0,00%
MOKĖTINOS SUMOS IR
E. ĮSIPAREIGOJIMAI 21854400 18496400 -3358000 -15,37% 15516700 -2979700 -16,11% 19538100 4021400 25,92% 20347800 809700 4,14%
PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS
SUMOS IR ILGALAIKIAI
I. ĮSIPAREIGOJIMAI 1317500 4280100 2962600 224,87% 4881600 601500 14,05% 6804000 1922400 39,38% 7114600 310600 4,56%
D. Dotacijos ir subsidijos 463600 371400 -92200 -19,89% 270500 -100900 -27,17% 212800 -57700 -21,33% 186400 -26400 -12,41%
I.1. Finansinės skolos 261900 3412300 3150400 1202,90% 4269600 857300 25,12% 6208300 1938700 45,41% 6533300 325000 5,23%
Atidėjiniai garantiniams
I.2. įsipareigojimams 329900 231500 -98400 -29,83% 198300 -33200 -14,34% 227000 28700 14,47% 267900 40900 18,02%
Atidėtojo pelno mokesčio
I.3. įsipareigojimai 149300 160700 11400 7,64% 42600 -118100 -73,49% 43900 1300 3,05% 0 -43900 -100,00%
Ilgalaikės išmokos
I.5. darbuotojams 112800 104200 -8600 -7,62% 100600 -3600 -3,45% 102800 2200 2,19% 127000 24200 23,54%
Ilgalaikiai įsipareigojimai
I.6. tiekėjams 0 0 0 0,00% 0 0 0,00% 9200 9200 0,00% 0 -9200 -100,00%
PER VIENERIUS METUS
MOKĖTINOS SUMOS IR
II. TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 20536900 14216300 -6320600 -30,78% 10635100 -3581200 -25,19% 12734100 2099000 19,74% 13233200 499100 3,92%
Ilgalaikių skolų einamųjų
II.1. metų dalis 10866400 7284200 -3582200 -32,97% 4367900 -2916300 -40,04% 3793100 -574800 -13,16% 5966700 2173600 57,30%
II.2. Finansinės skolos 0 0 0 0,00% 267700 267700 0,00% 0 -267700 -100,00% 0 0 0,00%
II.3. Prekybos skolos 6519500 4628100 -1891400 -29,01% 4334700 -293400 -6,34% 6127800 1793100 41,37% 5580100 -547700 -8,94%
Avansu gautos sumos pagal
II.4. pasirašytas sutartis 303000 181800 -121200 -40,00% 62600 -119200 -65,57% 844800 782200 1249,52% 159400 -685400 -81,13%
Mokesčiai, atlyginimai,
II.5. soc.draudimas 745500 893200 147700 19,81% 949400 56200 6,29% 1251900 302500 31,86% 1027900 -224000 -17,89%
Atidėjimai garantiniams
II.6. įsipareigojimams 759000 577400 -181600 -23,93% 397700 -179700 -31,12% 439800 42100 10,59% 459500 19700 4,48%
II.8. Kitos mokėtinos sumos 1343500 651600 -691900 -51,50% 255100 -396500 -60,85% 276700 21600 8,47% 39600 -237100 -85,69%
IŠ VISO NUOSAVO KAPITALO
IR ĮSIPAREIGOJIMŲ 30460400 27348000 -3112400 -10,22% 25867100 -1480900 -5,42% 30534000 4666900 18,04% 29863000 -671000 -2,20%
72
3 PRIEDAS
AB „SNAIGĖ“ VERTIKALIOJI TURTO ANALIZĖ
Eurai Straipsnis 2009 BS, % DS, % 2010 BS, % DS, % 2011 BS, % DS, % 2012 BS, % DS, % 2013 BS, % DS, %
Eil. Nr. TURTAS
A. ILGALAIKIS TURTAS 16657500 54,69 100,00 14865600 54,36 100,00 16534800 63,92 100,00 15612800 51,13 100,00 16222800 54,32 100,00
I. NEMATERIALUS TURTAS 1407000 8,45 1423400 9,58 1438600 8,70 1487300 9,53 1551400 9,56
II. MATERIALUS TURTAS 15237500 91,48 13403900 90,17 8891700 53,78 7915000 50,70 7379700 45,49
II.2. Pastatai 7892800 7895500 2753700 2645300 2554700
II.3. Mašinos ir įrengimai 6803200 5083200 5995300 5234900 4268200
II.4. Transporto priemonės 541500 425200 142700 34800 556800
III. INVESTICINIS TURTAS 0 0,00 0 5579000 33,74 5585000 35,77 0 0,00
IV. KITAS ILGALAIKIS TURTAS 13000 0,08 38300 0,26 625500 3,78 625500 4,01 7291700 44,95
IV.1. Atidėto mokesčio turtas 13000 38300 335900 335900 252900
IV.2. Kitas ilgalaikis turtas 0 0 289600 289600 7038800
Turtas, laikomas pardavimui 2773700 9,11 2985600 10,92 621100 2,40 0 0 0 0
B. TRUMPALAIKIS TURTAS 11029100 36,21 100,00 9496800 34,73 100,00 8711200 33,68 100,00 14921200 48,87 100,00 13640200 45,68 100,00
ATSARGOS IR NEBAIGTS
I. VYKDYTI SUTARTYS 5479600 49,68 3681500 38,77 3832200 43,99 4484100 30,05 4989400 36,58
I.1. Atsargos 5479600 3681500 3832200 4484100 4989400
PER VIENERIUS METUS
II. GAUTINOS SUMOS 5049900 45,79 4950500 52,13 4596500 52,77 9964800 66,78 7483400 54,86
GRYNIEJI PINIGAI IR JŲ
IV. EKVIVALENTAI 499600 4,53 864800 9,11 282500 3,24 472300 3,17 1167400 8,56
TURTAS IŠ VISO: 30460300 100 27348000 100 25867100 100 30534000 100 29863000 100
73
4 PRIEDAS
AB „SNAIGĖ“ VERTIKALIOJI KAPITALO IR MOKĖTINŲ SUMŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ANALIZĖ
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

C. NUOSAVAS KAPITALAS 8605500 28,25 8851200 32,37 10349800 40,01 10995400 36,01 9514700 31,86
I. KAPITALAS 13483200 21076700 63,97 10552100 14968800 70,49 13125800 18228600 72,01 13125800 18225200 72,02 13125800 21418500 61,28
I.1. Įstatinis kapitalas 8059400 8901700 11475400 11475400 11475400
I.3. Akcijų priedai 5423800 1650400 1650400 1650400 1650400
II. PERKAINOJIMO REZERVAS 1981600 9,40 1817400 12,14 1436000 7,88 1092600 5,99 14600 0,07
III. REZERVAI 1357900 6,44 1357900 9,07 1163400 6,38 1484500 8,15 2340800 10,93
NEPASKIRSTYTAS PELNAS
IV. (NUOSTOLIAI) -4254000 20,18 -1241400 8,29 -2503400 13,73 -2522300 13,84 -5937300 27,72
MAŽUMOS DALIS 500 0,00 400 0,00 600 0,00 500 0,00 500 0,00
MOKĖTINOS SUMOS IR
E. ĮSIPAREIGOJIMAI 21854400 71,75 18496400 67,63 15516700 59,99 19538100 63,99 20347800 68,14
PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS
SUMOS IR ILGALAIKIAI
I. ĮSIPAREIGOJIMAI 1317500 6,03 100,00 4280100 23,14 100,00 4881600 31,46 100,00 6804000 34,82 100,00 7114600 34,96 100,00
D. Dotacijos ir subsidijos 463600 35,19 371400 8,68 270500 5,54 212800 3,13 186400 2,62
I.1. Finansinės skolos 261900 19,88 3412300 79,72 4269600 87,46 6208300 91,24 6533300 91,83
Atidėjiniai garantiniams
I.2. įsipareigojimams 329900 25,04 231500 5,41 198300 4,06 227000 3,34 267900 3,77
Atidėtojo pelno mokesčio
I.3. įsipareigojimai 149300 11,33 160700 3,75 42600 0,87 43900 0,65 0 0,00
Ilgalaikės išmokos
I.5. darbuotojams 112800 8,56 104200 2,43 100600 2,06 102800 1,51 127000 1,79
Ilgalaikiai įsipareigojimai
I.6. tiekėjams 0 0,00 0 0,00 0 0,00 9200 0,14 0 0,00
PER VIENERIUS METUS
MOKĖTINOS SUMOS IR
II. TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 20536900 93,97 100,00 14216300 76,86 100,00 10635100 68,54 100,00 12734100 65,18 100,00 13233200 65,04 100,00
Ilgalaikių skolų einamųjų
II.1. metų dalis 10866400 52,91 7284200 51,24 4367900 41,07 3793100 29,79 5966700 45,09
II.2. Finansinės skolos 0 0,00 0 0,00 267700 2,52 0 0,00 0 0,00
II.3. Prekybos skolos 6519500 31,75 4628100 32,55 4334700 40,76 6127800 48,12 5580100 42,17
Avansu gautos sumos pagal
II.4. pasirašytas sutartis 303000 1,48 181800 1,28 62600 0,59 844800 6,63 159400 1,20
Mokesčiai, atlyginimai,
II.5. soc.draudimas 745500 3,63 893200 6,28 949400 8,93 1251900 9,83 1027900 7,77
Atidėjimai garantiniams
II.6. įsipareigojimams 759000 3,70 577400 4,06 397700 3,74 439800 3,45 459500 3,47
II.8. Kitos mokėtinos sumos 1343500 6,54 651600 4,58 255100 2,40 276700 2,17 39600 0,30
IŠ VISO NUOSAVO KAPITALO
IR ĮSIPAREIGOJIMŲ 30460400 100 27348000 100 25867100 100 30534000 100 29863000 100
74
5 PRIEDAS
AB „SNAIGĖ“ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS HORIZONTALIOJI ANALIZĖ
Pokytis Pokytis Pokytis Pokytis

EUR Straipsniai 2009 2010 Eur Proc. 2011 Eur Proc. 2012 Eur Proc. 2013 Eur Proc.
I. PARDAVIMO PAJAMOS 35633700 32970200 -2663500 -7,47% 32443100 -527100 -1,60% 42971100 10528000 32,45% 50379200 7408100 17,24%
Parduotų prekių ir kitos produkcijos
pajamos 1739700 3566400 1826700 105,00% 4965900 1399500 39,24% 6420800 1454900 29,30% 9753300 3332500 51,90%
Parduotų šaldytuvų pajamos 33894000 29403800 -4490200 -13,25% 27477200 -1926600 -6,55% 36550300 9073100 33,02% 40625900 4075600 11,15%
II. PARDAVIMO SAVIKAINA 31978100 27922600 -4055500 -12,68% 27437600 -485000 -1,74% 35342400 7904800 28,81% 42025400 6683000 18,91%
Parduotų prekių savikaina 978000 709800 -268200 -27,42% 816700 106900 15,06% 697300 -119400 -14,62% 4254000 3556700 510,07%
Parduotų šaldytuvų savikaina 31000100 27212800 -3787300 -12,22% 26620900 -591900 -2,18% 34645100 8024200 30,14% 37771400 3126300 9,02%
III. BENDRAS PELNAS 3655600 5047600 1392000 38,08% 5005500 -42100 -0,83% 7628700 2623200 52,41% 8353800 725100 9,50%
IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 10705300 5627200 -5078100 -47,44% 5144800 -482400 -8,57% 6812100 1667300 32,41% 6993700 181600 2,67%
IV.1. Pardavimo 2756900 1964700 -792200 -28,74% 1819200 -145500 -7,41% 2889700 1070500 58,84% 3596400 706700 24,46%
IV.2. Bendrosios ir administracinės 7948400 3662500 -4285900 -53,92% 3325600 -336900 -9,20% 3922400 596800 17,95% 3397300 -525100 -13,39%
V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -7049700 -579600 6470100 -91,78% -139300 440300 -75,97% 816600 955900 -686,22% 1360100 543500 66,56%
VI. KITA VEIKLA 500 130200 129700 25940,00% 64000 -66200 -50,84% 27100 -36900 -57,66% -3400400 -3427500 -12647,60%
VI.1. Pajamos 146700 217100 70400 47,99% 172600 -44500 -20,50% 148400 -24200 -14,02% 657200 508800 342,86%
VI.2. Sąnaudos 146200 86900 -59300 -40,56% 108600 21700 24,97% 121300 12700 11,69% 4057600 3936300 3245,09%
VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA -2647000 -336700 2310300 -87,28% -1682000 -1345300 399,55% -541500 1140500 -67,81% -460700 80800 -14,92%
VII.1. Pajamos 114500 826100 711600 621,48% 1600 -824500 -99,81% 50000 48400 3025,00% 235100 185100 370,20%
VII.2. Sąnaudos 2761500 1162800 -1598700 -57,89% 1683600 520800 44,79% 591500 -1092100 -64,87% 695800 104300 17,63%
ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS
VIII. (NUOSTOLIAI) -9696200 -786100 8910100 -91,89% -1757300 -971200 123,55% 302200 2059500 -117,20% -2501000 -2803200 -927,60%
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ
XI. APMOKESTINIMĄ -9696200 -786100 8910100 -91,89% -1757300 -971200 123,55% 302200 2059500 -117,20% -2501000 -2803200 -927,60%
XII. MOKESČIAI 1362100 25100 -1337000 -98,16% 296800 271700 1082,47% -200 -297000 -100,07% 50900 51100 -25550,00%
XIII. MAŽUMOS DALIS -300 -100 200 -66,67% -100 0 0,00% 0 100 -100,00% 0 0 0,00%
XIV. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) -11058000 -811100 10246900 -92,67% -1460500 -649400 80,06% 302200 1762700 -120,69% -2551700 -2853900 -944,37%
75
6 PRIEDAS
AB „SNAIGĖ“ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS VERTIKALIOJI ANALIZĖ
Santykis su Santykis su Santykis su Santykis su Santykis su

2009 pardavimo 2010 pardavimo 2011 pardavimo 2012 pardavimo 2013 pardavimo
EUR Straipsniai EUR pajamomis, % EUR pajamomis, % EUR pajamomis, % EUR pajamomis, % EUR pajamomis, %
I. PARDAVIMO PAJAMOS 35633700 100,00 32970200 100,00 32443100 100,00 42971100 100,00 50379200 100,00
Parduotų prekių ir kitos produkcijos pajamos 1739700 4,88 3566400 4965900 6420800 9753300
Parduotų šaldytuvų pajamos 33894000 95,12 29403800 27477200 36550300 40625900
II. PARDAVIMO SAVIKAINA 31978100 89,74 27922600 84,69 27437600 84,57 35342400 82,25 42025400 83,42
Parduotų prekių savikaina 978000 2,74 709800 816700 697300 4254000
Parduotų šaldytuvų savikaina 31000100 87,00 27212800 26620900 34645100 37771400
III. BENDRAS PELNAS 3655600 10,26 5047600 15,31 5005500 15,43 7628700 17,75 8353800 16,58
IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 10705300 30,04 5627200 17,07 5144800 15,86 6812100 15,85 6993700 13,88
IV.1. Pardavimo 2756900 1964700 1819200 2889700 3596400
IV.2. Bendrosios ir administracinės 7948400 3662500 3325600 3922400 3397300
V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -7049700 -19,78 -579600 -1,76 -139300 -0,43 816600 1,90 1360100 2,70
VI. KITA VEIKLA 500 0,00 130200 0,39 64000 0,20 27100 0,06 -3400400 -6,75
VI.1. Pajamos 146700 217100 172600 148400 657200
VI.2. Sąnaudos 146200 86900 108600 121300 4057600
VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA -2647000 -7,43 -336700 -1,02 -1682000 -5,18 -541500 -1,26 -460700 -0,91
VII.1. Pajamos 114500 826100 1600 50000 235100
VII.2. Sąnaudos 2761500 1162800 1683600 591500 695800
VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -9696200 -27,21 -786100 -2,38 -1757300 -5,42 302200 0,70 -2501000 -4,96
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ
XI. APMOKESTINIMĄ -9696200 -27,21 -786100 -2,38 -1757300 -5,42 302200 0,70 -2501000 -4,96
XII. MOKESČIAI 1362100 3,82 25100 0,08 296800 0,91 -200 0,00 50900 0,10
XIII. MAŽUMOS DALIS -300 0,00 -100 0,00 -100 0,00 0 0,00 0 0,00
XIV. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) -11058000 -31,03 -811100 -2,46 -1460500 -4,50 302200 0,70 -2551700 -5,06
76
7 PRIEDAS
ŠAKOS FINANSINIAI SANTYKINIAI RODIKLIAI
C28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba

2009 2010 2011 2012
PELNINGUMO RODIKLIAI
Grynasis pelningumas -0,38 5,47 5,37 6,45
Bendrasis pelningumas, % 25,45 27,14 24,33 26,51
Veiklos pelningumas, % 0,27 6,41 6,42 7,6
Turto pelningumas 0,23 6,43 7,58 10,39
Nuosavo kapitalo pelningumas -0,56 9,49 10,89 15,48
LIKVIDUMO RODIKLIAI
Einamojo likvidumo koeficientas 1,83 1,91 1,84 1,95
Kritinio likvidumo koeficientas 1,03 1,02 0,92 1,13
SKOLŲ VALDYMO RODIKLIAI
Įsiskolinimo koeficientas 0,43 0,42 0,41 0,42
TURTO VALDYMO RODIKLIAI
Viso turto apyvartumas 0,84 1 1,18 1,37
Atsargųapyvartumas 3,69 4,56 5,15 5,91
8 PRIEDAS
SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO FORMULĖS
Mato
Rodiklis Formulė
vnt.
Pelningumo rodikliai
Grynasis pelningumas Grynasis pelnas / Pardavimų pajamos
Bendrasis pelningumas Bendrasis pelnas/Pardavimų pajamos
Veiklos pelningumas % Tipinės veiklos pelnas / Pardavimų pajamos
Turto pelningumas, ROA Grynasis pelnas/Vidutinis turtas
Nuosavo kapitalo pelningumas, ROE Grynas pelnas/ Vidutinis nuosavas kapitalas
Likvidumo rodikliai
Einamojo likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kritinio likvidumo koeficientas kartais Trumpalaikis turtas – Atsargos/Trumpalaikiai įsipareigojimai
Absoliutaus likvidumo koeficientas Pinigai ir pinigų ekvivalentai/Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skolų valdymo rodikliai
Skolos koeficientas Įsipareigojimai/Turtas
kartais
Skolos - nuosavybės santykis Įsipareigojimai/Nuosavas kapitalas
Turto valdymo rodikliai
Turto apyvartumas kartais Pardavimų pajamos/Vidutinis turtas
Pirkėjų skolų apmokėjimo periodas dienomis Pirkėjų įsiskolinimai*360/Pardavimų pajamos
Vidutinis kreditorinio įsiskolinimo periodas dienomis Skolos tiekėjams*360/Pardavimo savikaina
Atsargų apyvartumas kartais Pardavimo savikaina/Vidutinės metinės atsargos
Šaltinis: V. Darškuvienė. Įmonių finansinė analizė. Rodiklių skaičiavimo metodika. Vilnius, 2010.
9 PRIEDAS
AB „SNAIGĖ“ KORELIACINEI ANALIZEI NAUDOTI DUOMENYS
Išoriniai veiksniai Vidiniai veiksniai

Debitoriniai
Palūkanų įsiskolinimai (gautinos Ilgalaikės finansinės Finansinė ir
Metai Grynasis pelnas BVP norma Atsargos sumos) skolos Veiklos sąnaudos investicinė veikla Apyvartinis kapitalas
2004 4033500 7,4 5,63 15603500 14511200 19566100 10645100 2511700 15270800
2005 4355900 7,8 5,12 17597500 17879000 13407600 14235500 374800 12328200
2006 -3065700 7,8 5,51 16181400 18378700 11362800 17542600 624200 4380200
2007 -985900 9,8 6,07 18299500 14319600 742800 15546100 2290400 3470300
2008 -4381400 2,0 6,64 16365300 12232800 552100 15617800 4270600 3302000
2009 -11058000 -14,6 6,63 5479600 5049900 261900 10705300 -2647000 -9507800
2010 -811100 1,5 6,38 3681500 4950500 3412300 5627200 -336700 -4719500
2011 -1460500 6,1 7,54 3832200 4596500 4269600 5144800 -1682000 -1923900
2012 302200 3,5 7,1 4484100 9964800 6208300 6812100 -541500 2187100
2013 -2551700 3,5 5,47 4989400 7483400 6533300 6993700 -460700 407000
10 PRIEDAS
AB „SNAIGĖ“ PORINĖ REGRESINĖ ANALIZĖ
Ilgalaikės finansinės
Metai Grynasis pelnas BVP skolos Apyvartinis kapitalas
2004 4033500 7,4 19566100 15270800
2005 4355900 7,8 13407600 12328200
2006 -3065700 7,8 11362800 4380200
2007 -985900 9,8 742800 3470300
2008 -4381400 2,0 552100 3302000
2009 -11058000 -14,6 261900 -9507800
2010 -811100 1,5 3412300 -4719500
2011 -1460500 6,1 4269600 -1923900
2012 302200 3,5 6208300 2187100
2013 -2551700 3,5 6533300 407000
SUMMARY OUTPUT
Regression Statistics
Multiple R 0,803878935
R Square 0,646221342
Adjusted R Square 0,601999009
Standard Error 2758551,502
Observations 10
ANOVA
df SS MS F Significance F
Regression 1 1,11199E+14 1,11199E+14 14,61300904 0,005070252
Residual 8 6,08769E+13 7,60961E+12
Total 9 1,72076E+14
Coefficients Standard Error t Stat P-value Lower 95% Upper 95% Lower 95,0% Upper 95,0%
Intercept -3326840,926 986933,9522 -3,370885072 0,009772753 -5602714,701 -1050967,151 -5602714,701 -1050967,151
BVP 507060,611 132644,7449 3,822696566 0,005070252 201181,2806 812939,9413 201181,2806 812939,9413
80
*PORINĖS REGRESINĖS ANALIZĖS TĘSINYS
SUMMARY OUTPUT
R Square 0,496004174
Observations 10
ANOVA
Regression 1 8,53505E+13 8,53505E+13 7,873147315 0,022987381
Residual 8 8,67256E+13 1,08407E+13
Total 9 1,72076E+14
Intercept -4773784,571 1547278,515 -3,085278135 0,014996461 -8341815,225 -1205753,917 -8341815,225 -1205753,917
Ilgalaikės finansinės skolos 0,484268627 0,172588616 2,80591292 0,022987381 0,086278565 0,88225869 0,086278565 0,88225869
SUMMARY OUTPUT
R Square 0,66001399
Observations 10
ANOVA
Regression 1 1,13573E+14 1,13573E+14 15,53037999 0,00429071
Residual 8 5,85035E+13 7,31293E+12
Total 9 1,72076E+14
Intercept -2781254,031 909379,8624 -3,058407323 0,01562032 -4878287,754 -684220,3077 -4878287,754 -684220,3077
Apyvartinis kapitalas 0,48383134 0,122773025 3,940860311 0,00429071 0,200716237 0,766946442 0,200716237 0,766946442
81
11 PRIEDAS
AB „SNAIGĖ“ DAUGIANARĖ REGRESINĖ ANALIZĖ
SUMMARY OUTPUT
Daugianarė
R Square 0,790726759
Observations 10
ANOVA
Regression 3 1,36065E+14 4,53551E+13 7,556883589 0,018403119
Residual 6 3,60109E+13 6,00182E+12
Total 9 1,72076E+14
Intercept -4332385,089 1468838,342 -2,949531588 0,025628534 -7926503,036 -738267,1414 -7926503,036 -738267,1414
BVP 326658,8585 172824,5508 1,890118371 0,107634442 -96227,58309 749545,3001 -96227,58309 749545,3001
Ilgalaikės finansinės skolos 0,198697161 0,226456007 0,87742058 0,414006831 -0,355420726 0,752815047 -0,355420726 0,752815047
Apyvartinis kapitalas 0,125284299 0,245529349 0,510262009 0,628090274 -0,475504375 0,726072973 -0,475504375 0,726072973
82

Lietuvos Edukologijos Universitetas: Socialinės Edukacijos Fakultetas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lietuvos Edukologijos Universitetas: Socialinės Edukacijos Fakultetas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Lietuvos edukologijos universitetas

Socialinės edukacijos fakultetas

Vadovas prof. habil. dr. Vytautas Vaškelaitis

Patvirtinimas apie atlikto magistro darbo savarankiškumą

Pildo MBD vadovas(-ė)

Pildo katedros, kuruojančios studijų programą, darbuotojas, atsakingas už programos

Pildo katedros vedėjas

Pildo recenzentas (ai)

1. ĮMONIŲ FINANSŲ VALDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMOTEORINIAI ASPEKTAI ..... 5

Temos aktualumas. Šiuolaikinis verslas susiduria su dinamiškais ir neišvengiamais

1.1. Įmonių finansų valdymo samprata ir reikšmė

1 pav. Įmonės finansų valdymo sistema*

Finansinės ataskaitos Teikiama informacija

Finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas

Finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį

Finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio

Nuosavo kapitalo Finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo

Metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos

1.2. Įmonių finansų valdymo ir rizikos sąveika

2 pav. Rizikos rūšių klasifikacija*

3 pav. Finansų valdymo ir rizikos valdymo ryšys*

1.3. Įmonių finansų valdymo efektyvumo vertinimo metodai

Horizontalioji Finansinės analizės metodas Vertikalioji

Pelningumo Likvidumo Skolų valdymo Turto valdymo

4 pav. Finansinės analizės metodo naudojimo eiga įmonėje*

5 pav. Bankroto prognozavimo modelių klasifikacija*

Didžiausią teorinę ir praktinę reikšmę bankrotui prognozuoti turi E. Altman modelis.

2 lentelė. E. Altman bankroto prognozavimo modeliai

Paskirtis Modelis Modelio elementai

Z = 1,2 X1 + 1,4X2 + 3,3X3 + X1 = apyvartinis kapitalas / turtas

Z = 0,717 X1 + 0,847 X2 + X1 = apyvartinis kapitalas / turtas

Z = 6,56 X1 + 3,26 X2 + 6,72 X3 X1 = apyvartinis kapitalas / turtas

3 lentelė. Lietuvos įmonių bankroto prognozavimo modeliai

Paskirtis Modelis Modelio elementai

Statybos Z = -1,094 – 5,330(GAK/T) –

Pramonės Z = -3,062 – 3,448(GAK/T) –

4 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių interpretacija

Čia: t – statistika; r koreliacijos koeficientas; n – stebėjimų skaičius.

Tam, kad sudaryti tiesinės regresijos modelius, apskaičiuojami apskaičiuoti koeficientai a0 ir

Čia: m – veiksnių skaičius; n – stebėjimų skaičius.

2.1. AB „Snaigė“ ekonominė veikla

6 pav. AB „Snaigė“ pardavimai ir pardavimų pajamos 2009-2013 m.*

8 pav. AB „Snaigė“ veiklos pelnas (nuostolis)

Bendrovės nuostolių priežastys ir finansų valdymo efektyvumas vertinamas trečiojoje darbo

8. Palūkanų normos rizika

9. Valiutos kurso rizika

10. Bankroto rizika

9 pav. AB „Snaigė“ rizikos veiksniai*

3.1. AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų horizontalioji analizė

Horizontaliosios analizės metu lyginami AB „Snaigė“ 2009-2013 m. balansų ir pelno

10 pav. AB „Snaigė“ turto dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR*

Ilgalaikis AB „Snaigė“ turtas analizuojamu 2009 – 2013 m. laikotarpiu reikšmingais

Nuo 2011 m. pabaigos iki 2013 m. kovo 31 d. išnuomojus neparduotą gamyklos

AB „Snaigė“ atsargas sudaro pagaminta produkcija (šaldytuvai), taip pat žaliavos ir

14 pav. AB „Snaigė“ nuosavo kapitalo dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR *

15 pav. AB „Snaigė“ pardavimai pagal rinkų segmentus.

16 pav. AB „Snaigė“ 2014 m. pardavimų struktūra.

17 pav. AB „Snaigė“ po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dinamika 2009-2013

20 pav. AB „Snaigė“ pelno dinamika 2009-2013 m., tūkst. EUR *

21 pav. AB „Snaigė“ ilgalaikio turto struktūra 2009-2013 m., proc.*

22 pav. AB „Snaigė“ trumpalaikio turto struktūra 2009-2013 m., proc.*

Atsargų ir nebaigtų vykdyti sutarčių lyginamasis svoris analizuojamu 2009-2013 m.

23 pav. AB „Snaigė“ kapitalo ir rezervų struktūra 2009-2013 m., proc.*

ŷ = -4332385,09 + (326658,86((3,50,01)+3,5)) + (0,1987* ((6533,3*0,05)+6533,3)) +