VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS
Draudimo katedra

„BURGER KING“ INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Verslo galimybių analizės projektinis darbas

BUHALTERINĖ APSKAITA (BAI16A grupė)

Rūta JONELIŪNAITĖ
STUDENTĖ

Aušra LIUČVAITIENĖ
DĖSTYTOJA

Vilnius
2019
 TURINYS

ĮVADAS........................................................................................................................3
1. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO GALIMYBĖS4
2. „BURGER KING“ RAIDA IR VEIKLOS REZULTATAI...............................8
3. „BURGER KING“ ATVEJO ANALIZĖ............................................................12
3.1. „Burger king“ PEST analizė.................................................................................................14
3.2. „Burger king“ SSGG analizė................................................................................................16
IŠVADOS...................................................................................................................19
LITERATŪRA..........................................................................................................20

2
 ĮVADAS

Lietuvoje yra daugybė greito maisto restoranų, tačiau kalbant apie greito maisto restoranus,
kuriuose būtų tik tam tikri specifiniai pusfabrikačiai, dar vadinami mėsainiais, tai tokių restoranų
šalyje yra du „McDonalds“ ir „Hesburger“. Dauguma Lietuvos gyventojų, kurie dažnai būna kitose
užsienio šalyse paprastai apsilanko ir dar vienoje mėsainius ir kitus pusfabrikačius gaminančiame
greito maisto restorane „Burger King“. „Burger King“ yra amerikiečių greito maisto restoranų
tinklas įkurtas 1954 m. Floridos valstijoje. Šis greito maisto restaronas yra antras didžiausias
pasaulyje restoranas, kuris prekiauja mėsainiais. Kol kas pirmąją vietą užima „McDonalds“ greito
maisto restoranų tinklas.
Lietuvos piliečiai yra labai pamėgę tiek „Hesburger“, tiek „Mcdonalds“ greito maisto
restoranų tinklus, tačiau nors „Hesburger“ kainos yra mažesnės, gyventojai daugiau išleidžia
„Mcdonalds“ greito maisto restorane. „Burger King“ atsiradimas Lietuvoje padidintų konkerenciją
tarp dviejų esančių mėsainius gaminančių greito maisto restoranų bei sukeltų didelį žmonių
susidomėjimą tiems, kuriems jau yra pabodę esami du greito maisto restoranai. „Burger King“
Lietuvoje galėtų atsirasti, jei būtų įsigijima šio prekės ženklo franšizė. Franšizė – intelektinė
nuosavybė, kurią sudaro franšizės davėjo patentuotas franšizės verslo modelis, „know-how“ ir
teisės į įmonės tapatybės elementus, kartu su parama, kuri už nustatytą mokestį laikinai
perduodama franšizės gavėjui, siekiant atgaminti franšizuotą verslo modelį ir jį naudoti pelno
uždirbimui [1]. Franšizės pagrindu Lietuvoje jau veikia tokie žymūs greito maisto restoranai, kaip
„Mcdonalds“, „Hesburger“, „KFC“, tačiau šalis nėra įsigijusi „Burger King“ franšizės. Šio
restorano franšizę jau yra įsigyjusios daugybės šalių iš Afrikos, Azijos, Karibų salų, Europos. Šį
prekės ženklą turi ir Lietuvos kaimynai Lenkai bei viena iš Baltijos šalių – Estija.
Darbo tikslas: išanalizuoti „Burger King“ investicijų pritraukimo galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Apibūdinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo galimybes.
2. Pateikti „Burger King“ raidą ir veiklos rezultatus.
3. Atlikti įmonės atvejo analizę.
Tyrimo objektas: TUI pritraukimas Lietuvos rinkai.
Tyrimo metodai: Lietuvos bei užsienio autorių leidinių analizė, grafinis
vaizdavimas, palyginimas.

3
 1. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO
GALIMYBĖS

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau tekste TUI), tai yra užsienio fizinių ar juridinių
asmenų šalyje arba šalies fizinių ar juridinių asmenų įsigijamas ilgalaikis turtas. Prie šio ilgalaikio
turto yra priskiriama žemė, pastatai, įrenginiai ar įmonių akcijos (veiklą vykdančios įmonės). Jeigu
šalyje sparčiai daugėja TUI, tai tiek verslo aplinka, tiek investicijų atsipirkimo galimybės yra
didesnės negu kitose šalyse.
Lietuvoje yra daug įmonių, kurios atėjo iš užsienio šalių, pvz., Coca-cola, Amberfarma,
Mass market, Henkel, Microsoft ir kitų, visame pasaulyje žinomų užsienio įmonių atstovybės, taip
pat šalyje veikia tokie greito maisto restoranai, kaip „McDonald‘s“, „Hesburger“ ir kt.
„McDonald‘s“ greito maisto restoranas pritraukė JAV (Jungtinių Amerikos Valstijų) investicijas, o
„Hesburger“ – Suomijos. Lietuvoje „McDonald‘s“ sėkmingai vykdo veiklą jau 23 metus, tuo tarpu
„Hebsurger“ – 7 metus. Greito maisto restoranams Lietuvoje sekasi gerai, tiek „McDonald‘s“, tiek
„Hesburger“ per dieną aptarnauja daugybę žmonių, galima teigti, kad atsiradus greito maisto
restoranui „Burger King“, žmonės turėtų didesnį pasirinkimą, padidėtų greito maisto restoranų
konkurencija, be to padaugėtų darbo vietų, tačiau nors šalyje yra sukurtos puikios sąlygos plėstis bei
kurtis užsienio verslui, „Burger King“ Lietuvoje nėra.
TUI apimtims daro įtaką daugelis ekonominių faktorių, tiesioginės užsienio investicijos
priklauso nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, verslo aplinkos padėtis, poilitinių sprendimų
ir strateginio vientisumo sprendžiant klausimus susijusius su apmokestinimu, privatizavimus ir
kitais svarbiais dalykais. Šalys, kuriose geriau išvystytos finansų rinkos, kurios turi didesnius
gebėjimus įsisavinti ir palaikyti prekybą, jos turi daugiau galimybių pritraukti didesnes įplaukas iš
tiesioginių užsienio investicijų nei kitos šalys. Gamtos ištekliai, taip pat yra viena iš priežasčių
pritraukti TUI į šalį. Galima išskirti šiuos TUI pritraukimo galimybes skatininančius veiksnius:
 Stipri ekonomika.
 Infrastruktūra.
 Skatinimo priemonės.
 Ištekliai.
Lietuva neturi daugybės vertingųjų gamtos išteklių, tačiau šalis turi daugybę kitų veiksnių,
kurie pritraukia užsienio investicijas, pvz., šalyje yra pats stipriausias viešasis interneto ryšys, dar
kitaip vadinamas Wi-fi, visame pasaulyje. Šiais laikais, kai technologijos vis labiau tobulėja,
manoma, kad geras interneto ryšys padeda sutaupyti daugybę laiko, bei padeda praplėsti

4
pasaulėžiūrą, taip pat galima teigti, kad ir verslininkams, norintiems kurti verslą Lietuvoje, šis
veiksnys duoda daug naudos ir padeda apsispręsti.
Lietuvoje yra daug įmonių, kurios atėjo iš užsienio šalių, pvz., Coca-cola, Amberfarma,
Mass market, Henkel, Microsoft ir kitų, visame pasaulyje žinomų užsienio įmonių atstovybės. Pagal
2018 metais, Pasaulio Grupės Banko, atliktą tyrimą Lietuva užima 16 vietą iš visų pasaulio šalių,
kuriose yra palankiausios sąlygos vystyti verslą. Norvegijos investuotojai renkasi Lietuvą dėl to,
kad šioje šalyje yra pigesni darbuotojai. Viename straipsnyje Norvegijos ambasadorius minėjo, kad
Lietuva yra šalis, kuri turi gerą aplinką vystytis verslui. Norvegai jaučiasi čia laukiami ir
investicijos čia plečiasi daugelyje sektorių [2].
Lietuva yra netoli Norvegijos, dėl to norvegams yra patogus susisiekimas, taip pat jie
atkreipia dėmėsį, kad Lietuvoje dirbantys darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos, tačiau atlyginimai
labai skiriasi. 2013 metų duomenimis Lietuva sulaukė 353,28 mln. TUI ir tai buvo penkta šalis
pagal dydį tarp užsienio investuotojų. Šaliai būdingas pranašumas daugiausia susijęs su dviem
aspektais: išteklių skyrimu ir instituciniais veiksniais [3]. Instituciniai veiksniai, kurie daro įtaką
investuotojams skirstomi į tris kategorijas (žr. 1 lentelę):
1 lentelė
Instituciniai veiksniai

Pranašumai Apibūdinimas
Ekonominiai pranašumai apima gamybos
Ekonominiai veiksnių, rinkos dydžio, apimties ir apimties,
transporto ir telekomunikacijų sąnaudų ir kt.
Socialiniai / kultūriniai pranašumai yra
psichinis atstumas tarp buveinės ir
Socialiniai / kultūriniai priimančiosios šalies, bendras požiūris į
užsieniečius, kalbos ir kultūriniai skirtumai ir
bendra pozicija laisvos įmonės atžvilgiu.
Politiniai CSA apima bendrąsias ir konkrečias
vyriausybės politikos kryptis, turinčias įtakos
Politiniai
tiesioginiams TUI srautams, tarptautinei
gamybai ir prekybai.

Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal ZHANG H. R. School of Business Administration, South China
University of Technology, Guangzhou, China 2016

Šaliai būdingas pranašumas (angl. CSA) tarptautinei įmonei sukurtų pajamas gaunančią
rinką, mažas gamybos sąnaudas ir politiškai stabilią ekonomiką. „Burger King“ palankiai vertina
TUI ir yra kultūriniu ir geografiniu požiūriu artima savo kilmės šaliai. Greito maisto restorano
„Burger King“ labiausiai yra paplitusi Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanada), 37,0 proc. Restoranų

5
yra Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse, tačiau šios šalys sudaro tik 13,5 proc. Tokiai
situacijai daugiausia įtakos daro tai, kad daugelis šių šalių turi mažai gyventojų, be to tai nėra
turtingos šalys. Tokios šalys, kaip Kaimanų salos ir Arubas, taip pat yra iš šalių, kuriose nėra didelė
žmonių populiacija, tačiau, šios šalys pritraukė greito maisto restorano „Burger King“ tiesiogines
investicijas. Tad iškart kyla klausimas, kodėl „Burger King“ dalyvauja šiose rinkose, bet
nedalyvauja kitose rinkose, kur paklausa būtų didesnė, pvz., Indija, Nigerija, Lietuva ar Latvija ir
kt. Atsakymas į šį klausimą daugiausia susijęs su vieta.
Dažnu atveju TUI sunku pritraukti į Lietuvą dėl tam tikrų reikalavimų verslui ar papildomų
leidimų. Jeigu „Burger King“ tiesiogiai investuotų, tam, kad atidaryti greito maisto restoraną
Lietuvoje, pirmiausia investuotojui reikėtų rasti patalpas, o kad galėtų jose vykdyti – gauti Maisto ir
Veterinarijos leidimą. Leidimo gavimas atima labai daug laiko. Galima teigti, kad tai yra viena iš
priežasčių dėl ko Lietuva nepritraukia TUI.
„Burger King“ yra vienas laukiamiausių prekės ženklų po kavinės „Starbucks“. Ši apklausa
buvo daryta 2014 m., tačiau praėjus daugiau nei ketveriems metams po parodos apie investavimo
Lietuvoje galimybes, šalis vis tiek neturi šių norimų prekės ženklų. Lietuva turi puikias galimybes
plėstis greito maisto restoranų tinklui, čia puikiai įsikūrę, tiek „McDonalds“, tiek „Hesburger“
tinklai, kurie puikiai plečiasi šioje šalyje. Manoma, kad „Burger King“ Lietuvoje taip pat nebūtų
sunku plėsti savo veiklą ir atsidaryti ne tik didžiuosiuose šalies miesuose tokiuose, kaip Kaunas ar
Vilnius, bet manoma, kad šiam greito maisto restoranui pasisektų veiklą plėsti net ir mažensiuose
miestuose, pvz., Marijampolėje, Alytuje, kadangi pagal 2016 m. pardavimus greito maisto
restoranai „McDonalds“ ir „Hesburger“ išskirią Lietuvą. „Hesburger“ pardavimai 2015 m. pasiekė
14 mln. Eur, o „McDonalds“ 18 mln. Eur. Šie skaičiai rodo, jog lietuviai greito maisto restoranuose
išleidžia daugiausiai pinigų lyginant su Latvija arba Estija. 2017 m. „McDonalds“ pardavimai
pasiekė beveik 22,6 mln. Eur, tai 15,8 % daugiau nei buvo 2016m., ir 22,2 % daugiau nei 2015 m.
duomenimis.
Greito maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimai Lietuvoje 2017 m. išaugo 30 %,
lyginant su 2016 m. apyvarta, tai sudarė 23,43 mln. Eur. Jau keletą metų iš eilės Lietuvoje
„Hesburger“ fiksuoja sparčiausią augimą tarp visų Baltijos šalių: tinklo pardavimai Estijoje 2017
m. augo 8,3 proc. iki 21,98 mln. eurų, o Latvijoje – 13,3 proc. iki 22,47 mln. eurų. [5]. Atsižvelgus į
šiuos skaičius, galima manyti, kad šie du tarpusavyje konkuruojantys greito maisto restoranai vienas
nuo kito per daug neatsilieka. Versle labai svarbu yra skatinti konkurenciją, kuo daugiau panašios
srities tuo geriau, tada įmonės stengiasi ieškoti alternatyvų, kaip ir ką geriau daryti nei konkurentai.
Manoma, kad „Burger King“ Lietuvoje sektųsi, taip pat gerai, kaip „McDonalds“ ar „Hesburger“, o
gal netgi ir geriau.

6
 Lietuvoje „McDonalds“ restoranų yra 14, o „Hesburger“ – 51, galima spėti, jei „Burger
King“ atsirastų Lietuvos rinkoje, šių restoranų manoma, kad pačioje pradžioje būtų 2 arba 3.
Restoranai tikriausiai kurtųsi didžiuosiuose prekybos centruose arba pačiuose didžiųjų miestų
centruose.
„Burger King“ galimybės plėstis Lietuvoje yra gana palankios, šioje šalyje žmonės mėgsta
lankytis greito maisto restoranuose, konkurencija tik su keliais tokio pačio tipo restoranais, be to
Lietuvoje yra daug jaunų žmonių, kuriems reikalingas panašaus tipo darbas, kurį galėtų derinti su
mokslais ar studijomis. 2014 m. buvo teigiama, kad šis restoranų tinklas, kad tokie prekių ženklai,
kaip „Burger King“, „Starbucks“ ir kt. neateina į Lietuvos rinką, nes šalis yra per maža ir per mažai
populiari, kad čia galėtų plėstis vieni garsiausių ir brangiausių prekinių ženklų.
Iki 2009 m. „Burger King“ restorano nebuvo tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Pakistanas,
Pietų Afrika. Paskitane nuolatos vyksta karai, nuo 2004 m. iki 2009 m. šalis buvo nuskurdinta ir
nepakankamai išsivysčiusi, kad pritrauktų TUI. Laikui bėgant šalyje skurdo lygis mažėjo, BVP
augo, o šiam procesui turėjo įtakos pramonės ir paslaugų sektorių pelnas. Tačiau vėliau šalyje krito
BVP, didėjo nedarbo lygis. 2009 m. Pakistane stabilizavosi užsienio valiutos atsargos, o tam įtakos
turėjo mažesnė naftos kaina. Priežastys, dėl kurių Pakistanas nepritraukia TUI yra silpnas švietimas,
sveikatos priežiūros problemos, politinis nestabilumas, teroristiniai išpuoliai, dujų, vandens ir
elektros trūkumas, silpna teisėtvarka. Pakistane pirmasis „Burger King“ restoranas atsidarė 2013 m.
Karačio mieste, Dolmeno prekybos centre.
Galima teigti, kad greito maisto restoranas „Burger King“ pradėjo savo investicijas tam, kad
padėtų šaliai, pagerintų jos ekonominę būklę, be to galėtų iš to daug uždirbti, nes restoranas atsidaro
vietose kur daugybė žmonių, o greitas ir pigus maistas tokiose šalyse yra pklausus.
Lietuva turi puikias galimybes pritraukti kuo daugiau TUI, ekonomika šalyje gerėja,
švietimo lygis aukštas, pragyvenimas yra vidutinis, sveikatos priežiūra gera, vienintelė problema –
per mažas gyventojų skaičius. Tokie visame pasulyje prekiniai ženklai, kaip „Burger King“ ir
„Starbucks“ neinvestuoja į Lietuvos rinką, nes tiesiog bijo, kad gali nepavykti dėl per mažo
gyventojų skaičiaus. Greito maisto restoranams „McDonald‘s“ ir „Hesburger“ šioje šalyje sekasi dėl
to, kad jų produktų kainos nėra aukštos, tačiau „Burger King“ kainos Lietuvos rinkai yra šiek tiek
per aukštos dėl to jų šioje šalyje kol kas nėra.

Apibendrinus galima teigti, kad TUI galima pritraukti įvairiais būdais, gerinant šalies
ekonomiką, kviečiant investuoti pasaulyje žinomus prekės ženklus, tačiau inevestuotojai turi būti
tokie, kurie būtų orientuoti į daugumos žmonių socialinius sluoksnius, kadangi Lietuvoje yra labai
didelė nelygybė tarp turtingųjų ir vidutinius atlyginimus gaunančių žmonių, tai ir naujasis užsienio

7
verslas turi būti prieinamas visiems. Žinoma, jeigu yra tenkinamos visos sąlygos, kai kurių užsienio
investicijų gali ir nepavykti pritraukti dėl per mažo gyventojų skaičiaus.

2. „BURGER KING“ RAIDA IR VEIKLOS REZULTATAI

„Burger King Corporation“ (BKC), geito maisto restoranas užsiimantis liepsnose keptų
mėsainių prekyba. Tai yra antrasis pagal greito maisto restoranas JAV, pirmasis – „McDonalds“.
XXI a. pradžioje „Burger King“ turėjo apie 14 000 restoranų maždaug 100 pasaulio šalių. Šio
restorano buveinė yra Majamyje, Floridos Valstijoje.
1953 m. Džeksonvilyje, Floridos Vasltijoje, Keith Kramer kartu su žmonos dėde Matthew
Burns, įkvėpti „McDonalds“ restorano San Bernardino mieste, Kalifornijos Valstijoje, sugalvojo
puikią restorano idėją. Turėdami dalį savo naujojo restorano šie du vyrai įsigijo grilio mašiną
pavadintą „Insta-Broiler“ ir savo naują restoraną pavadino „Insta-Burger King“. Po kelerių metų šis
restoranas atsidarė dar keliose vietose ir buvo periimtas Džeimso Maklamore (James Withman
McLamore 1926-1996) ir Deivido Edgertono (1927-2018).
Pats „Burger King“ restoranas atsirado tada, kai Maklamore ir Edgertonas įsigyjo „Insta-
Burger King“ franšizę 1954 m. Majamyje. Franšizės gavėjai į kavinę atnešė naujovę – dujiniu
griliu, kurį pavadino „flame broiler“ (liet. „karšta liepsna“). Iki 1959 m. išaugo „Insta-Buger King“
grandinė, tačiau Kramer ir Burns patyrė finansinių sunkumų, tuo tarpu Maklamore ir Edgertonas
nusipirko visą įmonę ir atgaivino jos veiklą. Iki 1961 m. „Burger King“ pradėjo plisti visoje JAV.
1967 m. bendrovė „Pillsbury“‘ nupirko „Burger King Corporation“ už 18 mln. Dolerių. Dėl
gausių pardavimų 1970 -ųjų metų pabaigoje „Burger King“ tapo antrąją pagal dydį JAV greito
maisto užkandinių po „McDonalds“.
1978 m. „McDonalds“ vadovas Donaldas N. Smitas (Donald N. Smith g. 1940 m.) pradėjo
vadovauti „Burger King“. Smito valdymo laikotarpiu buvo restruktūrizuota bendrovės franšizės
sutartis ir įtraukiama sąlyga, kad franšizės savininkai negali turėti franšizių kitose vietose. Ši sąlyga
buvo įtrauta tam, kad būtų skatinamas franšizės gavėjų lojalumas. Kompaniją valdant Donaldui N.
Smitui iki 1980 m. pardavimai padidėjo 15 %.
“Burger King” vizija paremta pradiniais įmonių steigėjų tikslais, o šio greito maisto
restorano misija yra tiesiogiai susijusi su įmonės veikla. Greito maisto restorano „Burger King“
svarbiausios intersų sritys:
 kainodara;
 paslaugų kokybė;

8
  maloni aplinka;
 klientų pritraukimas.
Visų šių sričių pagrindas yra tas, kad būtų sukurta tinkama strategija ir politika, kad „Burger
King“ turėtų ilgalaikį bei sėkmingą vadovavimą greito maisto aptarnavimo sektoriuje. Šis
restoranas, taip pat siekia būti pelningiausiu verslu per visą franšizės sistemą, kuri turi geriausius
darbuotojus, puikiausią aptarnavimo kokybę bei skaniausius mėsainius visame pasaulyje. Tokia
vizija rodo, jog ši kompanija siekia pirmaujančios pozicijos tarp greito maisto restoranų, šiuo metu
pirmaujantis yra „McDonalds“ greito maisto restoranas. Vizija, taip pat rodo, jog auga „Burger
King“ franšizės sistema, tokiu būdu ši kompanija parodo kryptį vadovauti pasaulinei rinkai.
„Burger King“ specifinę problemą būtų galima laikyti sumažėjusius pardavimus pasauliniu
mastu. Šiomis dienomis propaguojama sveika gyvensena, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo
būdas. Šie dalykai yra labai naudingi pačiam žmogui, tačiau įmonei sukelia problemų, nes dauguma
žmonių atsisako greito maisto. Tiek „Burger King“, tiek „McDonalds“ teršia aplinką naudodami
jautienos mėsą, kuri įvardijama, kaip labiausiai aplinką teršianti mėsa. Šios problemos sprendimas
būtų palaipsniui atsisakyti jautienos ir pereiti prie kitos alternatyvos vištienos arba kiaulienos.
Manoma, jei „Burger King“ rodytų didesnį dėmesį aplinkai ir jos išsaugojimui, galbūt tai ne
tik padidintų įmonės pardavimus, bet ir sulauktų kai kurių organizacijų palaikymo, rėmimo bei dar
didesnio klientų kiekio.
Šiomis dienomis „Burger King“ ir toliau sėkmingai plečia savo veiklą kurdama įvairias
smagias reklamas, kurdama maisto įvairoves, kaip pvz., „Chicken fries“ (liet. Vištienos lazdelės) ir
tai tikrai populiarina šį prekės ženklą visame pasaulyje. Pagal tinklaraštį TheEconomicTime, šiuo
metu „Burger King“ pagal savo populiarumą aplenkė vieną iš garsiausių ir geidžiamiausių prekinių
ženklų „Starbucks“. Greito maisto restorano pardavimai sparčiai kyla, o korpopracija parduoda vis
daugiau teisių į franšizes.
Greito maisto restoranas „Burger King“ yra antras visame pasaulyje pagal pardavimo
apimtis, pirmąją vietą užima „McDonald‘s“. „Burger King“ veiklos rezultatai yra patenkinami,
pardavimai aukšti, tačiau aukšičiausi pardavimai buvo 2009 m., vėliau įmonės pardavimai labai
krito, 2014 m. apyvarta buvo apie 1 mlrd. $ per metus. Nuo 2015 m. iki 2018 m. įmonės pardavimai
palengva kilo aukštyn ir 2018 m. buvo aukštesni nei 1,5 mlrd. $, bet dar nesiekia tų pardavimų,
kurie buvo 2004 m. (žr. 1 pav.).

9
 "Burger King" pajamos mlrd. $
3

2.5

1.5

0.5

0
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

1 pav. „Burger King“ pajamos

Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal Statista.com Revenue of Burger King worldwide from 2004 to 2018 (in billion
U.S. dollars)

Įkurtas 1954 „Burger King“ yra Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) greito maisto restoranų
tinklas, kuris taip pat žinomas trumpiniu „BK“. Nuo 1950 m. „Burger King“ tapo tarptautinio
prekės ženklu, kuris valdo daugiau nei 17 000 „Burger King“ restoranų visame pasaulyje [9]. Šio
greito maisto restorano finansiniai metai baigiasi prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
2018 metais „Burger King“ skyrė daugiau dėmesio technoligijoms, reklamai ir tokiu padarė didelę
pažangą susijusią su reklama, produkcijos pristatymu, maisto kioskais bei mobiliųjų programėlių
kūrimu. Įmonė padidino dividendus, atpirko akcijas ir investavo į prekinį ženklą, tam kad ir toliau
būtų išlaikomas pasitkėjimas ilgalaikiu verslo augimu. 2018 metais įmonėje augo pajamos, taip pat
išlaidos, tačiau sumažėjo grynojo pelno. (žr. 2 lentelę)
2 lentelė
„Burger King“ 2018 metų veiklos rezultatai

Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis

Straipsnis
(mln. $) laikotarpis (mln. $)
Pajamos 5,357 4,576
Bendrosios veiklos sąnaudos 3,440 2,841
Grynosis pelnas 1,144 1,235

10
 Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal CISION PR NEWIRE Restaurant Brands International Inc. Reports Full
Year and Fourth Quarter 2018 Results

Lyginant 2018 metus su 2017 metais „Burger King“ pajamos išaugo 781 mln. dolerių,
sąnaudos 599 mln. dolerių, o grynasis pelnas sumažėjo 91 mln. dolerių per metus. 2017 m. „Burger
King“ pardavė franšižes 4 šalims, o 2018 metais – 3 šalims, be to Nikvaragvoje 2018 m. užsidarė
„Burger King“ restoranai. Galima teigti, kad sumažėjęs franšižių pardavimas ir kai kurių vietų
užsidarymas sukėlė daugiau išlaidų nei numatyta ir lėmė grynojo pelno sumažėjimą.

Apibendrinus galima tegti, kad nors „Burger King“ savo veiklą vykdo jau 65 metus, tačiau
stagnacijos arba senėjimo būsena jai negręsia. Greito maisto restorano problema yra ta, kad
masiškai propaguojama sveika gyvensena bei mityba, dėl kurios mažėja vartotojų, kurie lankosi
tokio tipo restaoranuose. Galima manyti, kad „Burger King“ veiklos rezultatams turi įtakos ir tai,
kad restoranas nenumatė, visuomenės pokyčių. Daugelis žmonių pradėjo propaguoti ne tik sveiką
gyvenimo būdą, bet ir atsisakė mėsos ar gyvulinės kilmės produktų. Įmonės pardavimai šiuo metu
palyginus yra labai maži, galima teigti, kad tam įtakos turi pasikeitęs visuomenės požiūris į greitą
maistą bei į aplinkos taršą.

11
 3. „BURGER KING“ ATVEJO ANALIZĖ

Vienas iš greito maisto restoranų, gaminančių burgerius buvo įkurtas 1953 m. „Burger
King“ tinklas vykdo veiklą daugiau nei 70 šalių pasaulyje ir valdo 90 % franšizių. Ši įmonės atvejo
analizė įmonės prekinio ženklo vertę bei galimybes plėstis šalyse, kuriose dar nėra šio visame
psaulyje žinomo greito maisto restorano. Turėdamas didžiulę konkurenciją ir vis atsirandančius
naujus iššūkius, „Burger King“, rinkodaros pagalba sugeba išlaikyti stiprią poziciją rinkoje. „Burger
King“ gaminami mėsainiai yra kur kas skanesni ir kokybiškesni nei pvz., „McDonald‘s“, tačiau
„Burger King“ prekės ženklas nėra toks stiprus ir žinomas kaip „McDonald‘s“.
„Burger King“ 1953 metais Džeksonvilyje, Floridos valstijoje ir vadinosi „Insta-Burger
King“. Vėliau ištikus finansiniams sunkumams 1954 metais, Majamyje buvo parduotos dvi šio
restorano franšižės Deividui Edgertonui ir Džeimsui Maklemorui. Šie du vyrai pakeitė „Insta-
Burger King“ pavadinimą į „Burger King“.
Šie du investuotojai inicijavo įmonės restruktūrizavimą, kai jie įsigijo įmonę, jų pirmasis
žingsnis buvo pakeisti įmonės pavadinimą į „Burger King“. Dviese jie vadovavo kompanijai
aštuonerius metus ir įmonė „Burger King“ veikė kaip nepriklausomas subjektas bei plėtė savo
veiklą daugiau 250 vietų JAV. 1967 m. Įmonė buvo parduota „Pillsbury“ bendrovei. „Pillsbury“
vadovybė keletą kartų bandė pertvarkyti restoranų tinklą 1970-ųjų metų pabaigoje ir 1980-ųjų metų
pradžioje. Didžiausias paiskeitimas įvyko 1978-aisiais, kai „Burger King“ pasamdė „McDonald‘s“
vadovą Donaldą N. Smitą, kad jis padėtų pertvarkyti įmonę. Donaldas N. Smitas inicijavo įmonių
verslo praktikos restruktūrizavimą visuose įmonės lygmenyse.
Problemų paieška ir įvertinimas
Perėmus valdymą Donaldui N. Smitui, „Burger King“ atnaujino franšizės sutartis, išplėtė
savo meniu, atnaujino restoranų dizainą, tokiu būdu sukuriant įmonės išskirtinę išvaizdą. Tačiau
šios pastangos nepadėjo ir įmonė patyrė didelį nuosmukį. Prasti veiklos rezultatai ir neveiksmingas
vadovavimas tęsėsi daugelį metų. Vėliau 1989 metais įmonės valdymą įsigijo viena labiausiai
išvystytų Didžiosios Britanijos pramogų monopolistinio susivienijimo forma „Grand Metropolitan“
ir kompanija „Diageo“. Tačiau pagerinti rezultatų nepavyko ir kompanijai „Diageo“, tad 2000
metais nuostolingas greito maisto restoranų tinklas buvo parduotas.
XXI a. bendrovė tapo nepriklausoma, kai ją įsigyjo „Diageo“ investicinių įmonių grupė, kuri
padidino įmonės kapitalą 1,5 mlrd. $ 2002 metais. Naujieji įmonės savininkai greitai atnaujino
įmonę ir 2006 metais „Burger King“ paskelbė apie save viešai ir ši reklama tapo labai sėkminga.
Šiuo metu įmonė yra sujungta su Kanados spurgų ir kavos tinklu „Tim Hortons“, taip sukurdama
politinius ginčus JAV dėl mokesčių reformų. Nors yra žinoma, kad Kanadiečiai pasižymi
mandagumu, kai kurie franšizės gavėjai jau yra padarę įvairių veiksmų korporacijos viršininkui
12
Restaurant Brands International, kuris valdo ne tik „Burger King“ ar „TimHortons“, bet ir kitus
žymius restoranus, mano, kad ši kompanija naikina dalį „Tim Hortons“, kuri yra laikoma Kanados
širdimi [10].
Duomenų paieška ir rinkimas
„Burger King“ yra antrasis mėsainiais prekiaujantis greito maisto restoranas pasaulyje, šį
restoraną pagal pardavimus lenkia tik „McDonald‘s“. Šiomis dienomis „Burger King“ tinklas turi
daugiau nei 11 300 restoranų 50 valstijų ir 69 šalyse. „Burger King“ augimas priklauso franšizės
gavėjų sėkmės, dėl to „Burger King“ rinkos planas sutelktas į „restoranų lygio ekonomiką“.
Norėdami pasiekti įvairesnius klientus „Burger King“ siūlo įvairias maisto alternatyvas,
pavyzdžiui, pusryčių meniu, salotas, BK VEGGIE (veganams skirti mėsainiai), įvairių desertų ir
dar daugiau [4].
Problemos performulavimas ir konkretizavimas
Kadangi „Burger King“ sėkmė priklauso nuo franšizių, tai šio greito maisto restorano
problema yra ta, kad jie per daug iškėlę savo reikalavimus taip apsunkindami franšizės įsigijimą.
„Burger King“ franšizės gavėjai naudoja greito aptarnavimo mėsainių restoranus, naudodamiesi
tam tikrais prekių ženklais, paslaugų ženklais ir prekių pavadinimais, pripažintu dizainu, įrangos
sistema, spalvų schema ir pastatų bei įrenginių stiliais, ženklais, tam tikrais standartais,
specifikacijomis ir eksploatavimo procedūromis, kokybe ir nuoseklumu. siūlomų produktų ir
paslaugų standartais bei atsargų kontrolės ir valdymo procedūromis [6]. Greito maisto restorano
„Burger King“ franšizė palyginus su „McDonald‘s“ nėra didelė, „Burger King“ franšizė kainuoja
nuo 300 000 $, kai tuo tarpu „McDonald‘s“ – 500 000 $. Šiuo metu tik 34 iš 50 Europos šalių yra
įsigyję „Burger King“ franšizę, kai tuo tarpu „McDonald‘s“ gauna pajamas iš 44 Europos šalių,
tame tarpe ir Lietuvos.
Šalims, kurios nori įsigyti „Burger King“ franšizę yra keliami dideli reikalvimai. „Burger
King“ dažniausiai atsisako investuoti į šalis, kuriose mažai gyventojų, bet jų ekonomikos,
socialinis/kultūrinis lygiai yra vidutiniai arba aukšti. Šis greito maisto restoranas dėl savo kokybiškų
produktų taiko aukštesnes kainas, nei „McDonald‘s“ ar „Hesburger“ greito maisto restoranai, dėl to
iškart atsiranda rizika, kad franšizės pardavimas gali sukelti daugiau nuostolio nei uždirbti pajamų.
Idėjų paieška ir generavimas
Lietuvoje greito maisto restoranams, kaip „McDonald‘s“ ar „Hesburger“ sekasi puikiai,
dauguma šių užkandinių aptarnauja lankytojus visa parą, be to žmonės nori įvairovių ir naujovių.
Problema dėl ko „Burger King“ neinvestuoja į tokias šalis kaip Lietuva, gali būti, ta, kad dėl mažo
gyventojų kiekio ne tik nebus daug pardavimų, bet ir neatsiras reikiamas skaičius darbuotojų ir dėl
tam tikrų įstatymų susijusių su darbuotojų amžiumi, atlyginimu, darbo valandomis ir t.t.
Problemos priežasčių ir sprendimų paieška

13
 Pagerinti įmonės finansinę būklę ir išspręsti su tuo susijusias problemas galima atsižvelgiant
į įmonės vidinę politiką, nesistengti užsisėdėti vietoje, bandyti į savo ratą įsileisti daugiau šalių bei
regionų, nebijoti didelės rizikos bei netikėtų nuostolių. Tai, kas kartais sukelia didelę riziką, gali
atnešti didelį pelną ateityje.
„Burger King“ daugiausiai pajamų gauna užsiimdama frnašizių pardavimu. Šio greito
maisto restorano franšizės įsigyjimas kainuoja 50 000 $, tačiau reikalinga papildoma investicija
kuri prasideda nuo 300 000 $ ir gali siekti iki 2 800 000 $. Asmeninms ar įmonėms įsigijusioms
„Burger King“ franšizę organizuojami specialūs 70 dienų trukmės mokymai per kuriuos
supažindinama su įvairiais techniniais bei vadybiniais įgūdžiais. Kursai rengiami tam, kad naujieji
franšizių gavėjai pagilintų turimas verslo žinias.
„Burger King“ Franšizės privalumai:
 mažesni franšizės mokesčiai;
 „Burger King“ uždirba 4,5 % nuo pardavimų, kai tuo tradiciškai yra uždirbama 6 %.
 franšizė yra įperkama;
 suteikiamos specialios paskatų programos ir nuolatinės paramos.
Sprendimo diegimas ir įgyvendinimas
Taigi „Burger King“ problemos sprendimas būtų plėsti savo veiklą ir kurti naujus patiekalus
atsižvelgiant į šių dienų žmonių poreikius, tokius kaip, mėsos nevalgymas, aplinkos išsaugojimas ir
kt., taip pat „Burger King“ kaip įmonė didžiausias pajamas gauna nuo franšizių pardavimų, tai
atsižvelgiant į tai, „Burger King“ turėtų labiau plėsti savo verslą likusiose pasaulio šalyse.

3.1. „Burger king“ PEST analizė

„Burger King“ siekia tapti geriausia įmone greito maisto restoranų versle. Kiekvieną dieną
greito maisto restoraną „Burger King“ aplanko daugiau nei 11 milijonų klientų visame pasaulyje
[7]. Norėdama tai padaryti, bendrovė turi strategiškai spręsti pagrindinius šioje PEST analizėje
iškeltus klausimus. PEST analizės sistema identifikuoja svarbiausius įmonės makroekonomikos
veiksnius. „Burger King“ atveju šie išoriniai veiksniai yra, be kita ko, vyriausybinių ir
nevyriausybinių organizacijų įtaka, taip pat technologijų tendencijos ar pokyčiai. Jeigu tendencijos
yra palankios viesiems restoranams, rinka gali pereiti prie pilno aptarnavimo restoranų, kuriuose
siūlomi įvairesni meniu ir maitinimo patogumai [8]. Veiksmingumas sprendžiant šiuos PEST
analizės metu iškilusius klausimus padeda optimizuoti „Burger King“ pasaulinio verslo veiklos
rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje.

14
 „Burger King“ politiniai veiksniai. Politinės sąlygos turi daug įtakos plečiant verslą.
Vyriausybė daro įtaką verslo makro aplinkai. Greito maisto restorano „Burger King“ pagrindiniai
politiniai išroiniai veiksniai yra šie:
 Vyriausybės parama (palankios sąlygos kurtis ir plėstis verslui).
 Politinis stabilumas pagrindinėse rinkose.
 Vyriausybės parama elektroninei prekybai.
Vyriausybė dažnai yra linkusi remti didelius verslus, dėl to „Burger King“ gali pasinaudoti
tuo ir plėstis visame pasaulyje. Išorinis politinio stabilumo veiksnys padeda sumažinti įmonės
augimo ir plėtros iššūkius. Atliekamoje PEST analizėje išoriniai (politiniai) veiksniai suteikia
„Burger King“ daug galimybių augti ir plėstis.
„Burger King“ ekonominiai veiksniai. Ekonominės sąlygos tiesiogiai veikia „Burger King“
makro aplinką. Ekonominė PEST analizės dalis apibūdina ekonominius pokyčius ir tendencijas,
kurios daro įtaką verslo rezultatams. Pagrindiniai ekonominiai veiksniai:
 Tarptautinių prekybos susitarimų išplėtimas.
 Šalies ekonominis stabilumas.
 Didelis ekonomikos augimas besivystančiose rinkose.
Šalys, kurios plečia duagiau tarptautinių susitarimų turi galimybę augti per pasaulinius
tiekimo grandinės tobulinimus. Šalyje, kurioje yra „Burger King“, labai svarbu išlaikyti ekonominį
stabilumą, nes tai leidžia įmonei palaipsniui augti ir plėstis šalyje. Greito maisto restoranas „Burger
King“ turi palankias sąlygas plėstis besivystančiose šalyse. PEST analizė rodo, kad restoranas turi
sutelkti dėmesį į išorinius veiksnius, kurie suteikia augimo ir plėtros galimybių.
Socialiniai, sockultūriniai veiksniai, turintys įtakos „Burger King“ verslo aplinkai. Šis greito
maisto restoranas privalo visada atsižvelgti į sockultūrinę įtaką savo makro aplinkoje. Šios PEST
analizės dalis atsižvelgia į socialines tendencijas ir pokyčius bei jų poveikį vartotojams ir
darbuotojams. Pagrindiniai sockultūriniai išoriniai veiksniai, kurie turi įtakos „Burger King“ yra:
 Vartotojų įvairovės didinimas.
 Didesnis domėjimasis sveikata.
 Didinti paramą gyvūnų teisėms.
 Atsižvelgti į gamtos tausojimą.
Didėjanti gyventojų įvairovė suteikia „Burger King“ galimybę naujoviškai diegti savo
produktus, tam kad pritrauktų kuo įvairesnių klientų. Domėjimasis sveikata, šio tipo restoranui gali
kelti grėsmę produktų paklausai, kuri dažnu atveju yra kritikuojama ir teigiama, kad produktai gali
kenkti sveikatai. „Burger King“ turi galimybes pagerinti savo tiekiamus produktus ir padaryti juos
sveikesnius. Gyvūnų teisių gynimas, taip pat kelia grėsmę pagrindiniams „Burger King“

15
produktams, tačiau įmonė gali įgyvendinti naują tiekimo grandinės politiką, siekdama spręsti
problemas, susijusias su gyvūnų teisėmis ir gerove. Ši PEST analizės dalis rodo, kad „Burger King“
gali tobulėti, nepaisant grėsmių, kurias lemia sockultūriniai veiksniai.
„Burger King“ verslo technologiniai veiksniai. Iš dalies šio greito maisto restorano verslas
remiasi technologijomis. Šioje analizės dalyje atsižvelgiama į technologijas ir tendencijas,
atsižvelgiant į makroekonominę įmonės aplinką. Pagrindiniai „Burger King“ technologiniai
veiksniai, kurie turi įtakos makroekonominei įmonės aplinkai yra šie:
 Didesnis automatizavimo technologijų prieinamumas.
 Didesnis mobiliųjų technologijų populiarumas.
 Maža MTEP veikla greito maisto restoranuose.
Šiais laikas įmonės turi daugybę automatizavimo technologijų. „Burger King“ gali taikyti
šias technologijas, kad pagerintų veiklos efektyvumą. Bendrovė, taip pat gali, naudodamasi
šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, sukurti didesnę rinkos dalį. „Burger King“, taip pat turi galimybę
padidinti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, tam kad pagerintų veiklos rezultatus. Šioje
analizės dalyje greito maisto restoranas „Burger King“ turi palankias sąlygas tobulinti savo
rezultatus naudodamiesi technologiniais išoriniais veiksniais.
Ekologiniai ir aplinkos veiksniai. Aplinka gali truputį apriboti „Burger King“ verslą. Šis
PEST analizės aspektas apima ekologinių sąlygų poveikį makro aplinkai. „Burger King“ atveju
svarbiausi ekologiniai išoriniai veiksniai yra šie:
 Klimato kaita.
 Dėmesys verslo tavrumui.
 Didėjantis mažai CO2 (anglies dioksido) į aplinką išskiriančių gyvenimo būdų
populiarumas.
Padidėjusi klimato kaita gali sumažinti „Burger King“ tiekimo grandinės stabilumą, tačiau
įmonė turi galimybę pagerinti savo tvarumo būklę. „Burger King“, taip pat turi galimybę padidinti
efektyvumą, tam, kad pritrauktų vartotojus, kurie propaguoja mažai CO2 į aplinką išskiriančių
gyvenimo būdus. Ekologiniai išoriniai PEST analizės veiksniai rodo, kad „Burger King“ gali realiai
dirbti su tvarumu ir efektyvumu.
Teisiniai veiksniai. Greito maisto restoranas „Burger King“ turi atitikti teisinius
reikalavimus. Šioje PEST analizės dalyje nagrinėjama teisinių sistemų įtaka įmonei ir jų makro
aplinkai. Pagrindiniai teisiniai išoriniai veikniai, kurie daro įtaką „Burger King“, yra tokie:
 Importo ir eksporto reguliavimas.
 Aplinkos apsaugos įstatymai.
 GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) reglamentas.

16
 „Burger King“ turi galimybę augti remiantis importo ir eksporto taisyklėmis, kuriomis
remiami nauji tarptautiniai prekybos susitarimai. Be to, įmonė gali padidinti savo tvarumo rodiklius,
kad viršytų lūkesčius ir reikalavimus, pagrįstus aplinkos apsaugos įstatymais. „Burger King“ iškyla
grėsmė dėl naudojamų GMO. Europoje yra ribojama „Burger King“ veikla atsižvelgiant į plačiai
paplitusius GMO ingredientus, naudojamus, pramonėje. Šis PEST analizės aspektas pabrėžia
augimą ir tvarumą pagrįstą teisiniais išoriniais veiksniais.

Apibendrinant galima teigti, kad atlikus „Burger King“ PEST analizę iškyla daug įvairių
klausimų, kuriuos ne visus taip paprasta atsakyti ar išspręsti. Atsižvelgiant į makroekonominę
aplinką greito maisto restoranų pramonėje, „Burger King“ turi pirmiausia išspręsti šias problemas
susijusias su augimu ir plėtra besivystančiose rinkose, mobiliais sandoriais, produktų gerinimu
atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą sveikata, verslo tvarumą.

3.2. „Burger king“ SSGG analizė

„Burger King“ gebėjimas išlaikyti savo poziciją kaip vienam didžiausių greito maisto
restoranų pramonės dalyvių yra iš dalies pagrįstas verslo strategine pusiausvyra, kuri parodoma
šioje SSGG analizėje. SSGG analizės modelis nagrinėja stipriąsias, silpnąsias puses, galimybes ir
grėsmes, kurios yra svarbiausios įmonei. „Burger King“ kaip maisto paslaugų įmonė turi
pasinaudoti savo stiprybėmis, kad galėtų konkuruoti su milžinais, tokiais kaip „McDonald's“. Be to,
bendrovė turi atsižvelgti į grėsmes ir riziką, susijusią su pasauline greito maisto restoranų rinka.
Tikimasi, kad „Burger King“ išliks viena pagrindinių rinkos dalyvių.
SSGG analizė rodo įmonės poreikį įvairinti gaminius, gerinti kokybę ir diegti naujoves.
„Burger King“ stiprioji pusė, strateginiai veiksniai. Greito maisto restorano „Burger King“
privalumai yra pagrįsti įmonės verslo galimybėmis. Ši SSGG analizės dalis lemia vidinius
strateginius veiksnius, kurie sukuria verslo gebėjimus tęsti plėtrą. „Burger King“ pagrindiniai
privalumai yra šie:
 Stiprus prekės ženklo dizainas.
 Užtikrintas įėjimas į rinką.
 Vidutinis produktų diferencijavimas.
 Verslo valdymas.
„Burger King“ silpnoji pusė, vidiniai strateginiai veiksniai. Įmonės trūkumai yra susiję su
jos verslo modeliu ir bendraisiais starteginiais metodais. Šioje SSGG analizės dalyje nurodomi
vidiniai strateginiai veiksniai, mažinantys ar ribojantys įmonės efektyvumą. „Burger King“
trūkumai:
17
  Lengvai įgyvendinamas verslas.
 Ribotas produktų asortimentas.
 Žemąs franšizės modelio valdymas.
Nors „Burger King“ turi nedidelią diferenciaciją, vienas iš šios įmonės trūkumų yra tas, kad
verslo modelis ir produktai yra lengvai imituojami. Kitos įmonės, taip pat gali siūlyti mėsainius, o
mažas produktų asortimentas suvaržo galimybes pritrauktų dar daugiau klientų, nes žmonėms
patinka įvairovė, ypatingai maiste. „Burger King“ augo tarptautiniu mastu pardavinėdama franšizes,
tačiau šis modelis yra įmonės silpnoji dalis, nes ji riboja įmonių kontrolę franšizės gavėjų požiūriu į
valdymą. Šioje SSGG analizėje, taip pat pateikiama problema susijusi su ribotu produktų
asortimentu, kurį „Buger King“ gali labai paprastai išspręsti.
„Burger King“ galimybės, išoriniai strateginiai veiksniai“. „Burger King“ galimybės, kurios
gali pagerinti restorano verslo augimo ir plėtros galimybes yra tokios:
 Diversifikacija.
 Rinkos plėtra.
 Paslaugų kokybės gerinimas.
„Burger King“ turi galimybę plėsti savo produktų asortimentą, pridedant naujas produktų
linijas, kad protrauktų daugiau klientų. Įmonė, taip pat galėtų sukurti naujas arba dukterines įmones
kaip rinkos plėtros dalį, tam kad gautų daugiau pajamų ir sumažintų rinkos rizikos poveikį. „Burger
King“ turi galimybę padidinti paslaugų kokybę, kaip būdą atskirti savo verslą nuo konkurentų, tokių
kaip „McDonald‘s“. Šioje analizės dalyje įmonės galimybės reikalauja naujų strategijų, ypatingai
maisto įvairovės ir rinkos plėtros.
Galima teigti, kad atlikus SSGG analizę matoma jog„Burger King“ turi koreguoti, kai kurias
savo strategijas, kad išlaikytų konkurencingumą. Tam, kad įmonė išspręstų iškilusias problemas
rekomenduojama praplėsti produktų asortimentą, didinti teikiamų paslaugų kokybę.

Apibendrinant galima teigti, jog „Burger King“ problema yra per maži franšizių pardavimai.
Galima teigti, kad atidarius daugiau restoranų daugelyje šalių, taip pat padarius atitinkamą reklamą
bei daugiau dėmesio skiriant įvairesnėms žmonių grupėms, galima padidinti restorano pajamas.

18
 IŠVADOS

1. Galimybės į Lietuvą pritruakti kuo daugiau TUI yra išties didelės. Investicijas galima
pritraukti įvairiais būdais, gerinant šalies ekonomiką, kviečiant investuoti pasaulyje žinomus prekės
ženklus. Lietuvoje yra sukurtos geros sąlygos plėstis greito maisto restoranams, taip IT įmonėms,
gamykloms, nes šalyje daugybė žmonių vartoja greita maistą, šalies interneto ryšys yra sparčiausias
iš viso pasaulio, be to Lietuvos žmonių atlyginimų dydžiai yra patrauklūs užsienio investuotojams,
o darbuotojai yra labai aukštos kvalifikacijos.
2. „Burger King“ savo veiklą vykdo jau 65 metus, tačiau stagnacijos arba senėjimo būsena
jai negręsia. Greito maisto restorano problema yra masiškai propaguojama sveika gyvensena bei
mityba, tačiau problemos nebūtų, jei būtų įmanoma sukurti kažką tokio, kas prisdėtų prie aplinkos
taršos mažinimo. Galima manyti, kad „Burger King“ veiklos rezultatams turi įtakos ir tai, kad
restoranas nenumatė, visuomenės pokyčių susijusių su aplinkos išsaugojimu, vegetarizmu bei
veganizmu.
3. „Burger King“ problema yra per maži franšizių pardavimai. Galima teigti, kad atidarius
daugiau restoranų daugelyje šalių, taip pat padarius atitinkamą reklamą bei daugiau dėmesio
skiriant įvairesnėms žmonių grupėms, galima padidinti restorano pajamas. Atlikta „Burger King“
PEST analizė rodo, kad įmonė pirmiausia turi išspręsti problemas susijusias su augimu ir plėtra
besivystančiose rinkose, mobiliais sandoriais, produktų gerinimu atsižvelgiant į visuomenės
susirūpinimą sveikata, verslo tvarumą. „Burger King“ atlikta SSGG analizė rodo, kad įmonė turi
koreguoti, kai kurias savo strategijas, kad išlaikytų konkurencingumą. Tam, kad įmonė išspręstų
iškilusias problemas rekomenduojama praplėsti produktų asortimentą, didinti teikiamų paslaugų
kokybę.

19
 LITERATŪRA

1. FRANCHISE, HUB. Franšizavimas - kas tai?. Vilnius, 2018. [Interaktyvus] žiūrėta 2018-
12-20. Prieiga internete: http://franchisehub.eu/lt/fransizavimas-kas-tai
2. INVESTUOK LIETUVOJE. Norvegijos ambasadorius apie tai, kodėl jo šalies verslininkai
renkasi Lietuvą. Vilnius, 2015. [Interaktyvus] žiūrėta 2019-04-19. Prieiga internete:
https://investlithuania.com/lt/naujienos/norvegijos-ambasadorius-apie-tai-kodel-jo-salies-
verslininkai-renkasi-lietuva/
3. ZHANG, H. R. School of Business Administration. South China University of Technology.
Guangzhou, China, 2016. [Interaktyvus] žiūrėta 2019-04-24. Prieiga interneta:
http://file.scirp.org/Html/2-9201869_65310.htm
4. THE BALANCE SMALL BUSINESS. Burger King Franchise Review. 2019.
[Interaktyvus] žiūrėta 2019-05-01. Prieiga internete:
https://www.thebalancesmb.com/burger-king-franchise-review-1350380
5. HESBURGER. „HESBURGER“ ŠIEMET Į TINKLO PLĖTRĄ BALTIJOS ŠALYSE
INVESTUOS 11 MLN. EURŲ. Vilnius, 2018. [Interaktyvus] žiūrėta 2018-12-30. Prieiga
internete: https://www.hesburger.lt/apie----hesburger---/naujienos/---hesburger------iemet----
tinklo-pl--tr---baltijos---alyse-investuos-11-mln--eur---
6. FRANCHISE, DIRECT. Burger King Franchise Cost & Fees. Atlanta, USA, 2018.
[Interaktyvus] žiūrėta 2018-12-30. Prieiga internete:
https://www.franchisedirect.com/foodfranchises/burger-king-franchise-07118/ufoc/
7. BURGER, KING. About us. Burger King Corporation, 2018. [Interaktyvus] žiūrėta 2019-
03-01. Prieiga internete: https://www.bk.com/about-bk
8. UNITED STATES DEPARTMENT OF AGRICULTURE. Market Segments. Economic
Research Service, 2017. [Interaktyvus] žiūrėta 2019-03-05. Prieiga internete:
https://www.ers.usda.gov/topics/food-markets-prices/food-service-industry/market-
segments.aspx
9. STATISTA. Revenue of Burger King worldwide from 2004 to 2018 (in billion U.S. dollars).
2019. [Interaktyvus] žiūrėta 2019-05-06. Prieiga internete:
https://www.statista.com/statistics/266462/burger-king-revenue/
10. FOOD&WINE. Tim Hortons Getting Less „Canadian“ Thanks to Burger King Deal, Say
Franchisees. JAV, Kalifornia, 2019. [Interaktyvus] žiūrėta 2019-05-19. Prieiga internete:
https://www.foodandwine.com/news/burger-king-deal-has-taken-canada-out-tim-hortons-
says-franchisees

20