inkos tipai

Kaip pastebėjote, verslas ir mainai supa praktiškai kiekvieną mūsų gyvenimo

akimirką. Tačiau, turbūt taip pat pastebėjote, kad pirkėjai ir pardavėjai nėra vienodi. Kai nueinate
į parduotuvę, tai galite rinktis iš visų norimų prekių ar gamintojų. Tačiau, kai, pvz., pasukate dušo
rankenėlę ir taip pradedate pirkti vandenį, pasirinkimo lyg ir nėra. Kitaip tariant, parduotuvėje
galite išsirinkti kokį tik norite vandenį, tačiau pasirinkti, koks vanduo bėga iš čiaupo, galimybės
nėra (na, nebent renkatės tarp šalto ir karšto vandens).

Kodėl taip yra? Kaip jau kalbėjome anksčiau, žmonės yra skirtingi. Lygiai taip pat,
gamintojai ar pardavėjai tai pat yra skirtingi. Kaip gamtoje, priklausomai nuo sąlygų išsivysto aibė
skirtingų gyvūnų su savo skirtingomis savybėmis, taip ir ekonomikoje – priklausomai nuo
verslininko sumanymo, nuo to, kokią prekę įmonė gamina, kas yra jos klientai ir konkurentai –
susiklosto skirtingos rinkos. Ir lygiai taip pat kaip gamtoje, kur viskas yra labai glaudžiai susiję,
ekonomikoje viskas turi reikšmę.

Pagal tai, kaip atrodo rinka, ekonomistai skirsto rinkas į tam tikrus tipus:
monopolija, oligopolija, monopolistinė konkurencija ir tobuloji konkurencija. Situacija čia yra
panaši kaip geografijos moksle, kur gamtinės zonos einant nuo pusiaujo ašigalių link yra
suskirstytos nuo dykumos iki tundros (o tiksliau – iki arktinės dykumos). Ir ekonomikoje, panašiai
kaip geografijoje, kartais sunku pasakyti, kur baigiasi viena rinkos rūšis, ir kur prasideda kita. Todėl
dažnai ekonomistai rinkas linkę suskirstyti pagal tam tikrus požymius (žr. žemiau). Kaip paskaitysi
žemiau, ne viskas taip paprasta, kaip nurodyta lentelėje, tad vertink ją su žemiau aprašytomis
išlygomis.

Monopolija Oligopolija Monopolistinė Tobuloji

konkurencija konkurencija
Kiek rinkoje Tik vienas Nedaug Daug Labai labai daug
pardavėjų?
Kaip atrodo Tik viena prekė Tos pačios, arba Iš esmės Visos prekės yra
prekė? nedaug panašios, tačiau identiškos
besiskiriančios dirbtinai
prekės skirtingos prekės
Kiek galios turi Labai daug Daug Nedaug, bet Neturi
pardavėjas? pakankamai
Kiek galios turi Labai nedaug Nedaug Turi, bet Labai daug, laisvė
pirkėjas? dažniausiai rinktis
nedaug
Ar didelis Dažniausiai Dažniausiai Dažniausiai
Labai mažas, tiek
pardavėjas? didelis didelis didelis mažas, kad neturi
jokios įtakos
kainai
Kas riboja Kiek pinigų turi Pardavėjai, kurie Pardavėjas Pardavėjai yra
pardavėjo pirkėjas, baimė, aktyviai derinasi tokie maži, kad
galimybę kad atsiras naujas prie vienas kito net neturi įtakos
nustatyti kainą? konkurentas veiksmų kainai
Ar lengva į rinką Praktiškai Sunku, gali Sunku, reikia Labai lengva,
 įeiti naujam neįmanoma trukdyti esami investuoti į jokių barjerų nėra
pardavėjui? žaidėjai prekinį ženklą

Be abejo, kai kurie iš kriterijų yra nevienareikšmiški. Kuo skiriasi „daug“ nuo „labai daug“ nėra
aišku, todėl ir bandant apibūdinti rinką reikia naudoti aibę kriterijų. Bet net ir tada kai kurias rinkas
tiksliai priskirti kuriam nors vienam apibūdinimui gali būti sunku.

Tobuloji konkurencija

„Tobuloji konkurencija“ yra įdomi tuo, kad yra grynai teorinis pavyzdys, kurio realiame pasaulyje
nerasite. „Tobulojoje konkurencijoje“ visi parduoda visiškai identiškas prekes, prekiauti gali bet
kas, o pardavėjai parduoda tiek mažai prekių, kad nei vienas iš jų negali paveikti kainos. Kam gi
naudingas toks pavyzdys, kurio realybėje nėra? Moksle teoriniai pavyzdžiai yra labai naudingi
mąstymui, nes, kaip pvz., šiame pavyzdyje veikia kaip atskaitos taškas. Štai fizikoje sėkmingai
naudojamos sąvokos „absoliutus nulis“ (-273 laipsnių Celsijaus), arba „visiškas vakuumas“, nors
realybėje nei „absoliutus nulis“, nei „visiškas vakuumas“ nerandami.

Monopolija

Monopolija įdomi tuo, kad tokioje rinkoje prekę parduoda tik vienas pardavėjas, tad teoriškai, jis
yra vienintelis, galintis nustatyti kainą, o pirkėjai tuo tarpu turės tokią prekę pirkti, nes
paprasčiausiai neturės pasirinkimo. Toks pavyzdys dažnai naudojamas iliustruoti monopolijos žalą.

Tačiau realybėje situacija yra kur kas sudėtingesnė. Ką reiškia „vienintelis pardavėjas“?
McDonalds yra vienintelis Big Mac sumuštinių pardavėjas, nes iš tikro niekas kitas Big Mac
sumuštinių negamina. Tačiau Big Mac sumuštiniui rinkoje yra pakaitalų. Vieniems Big Mac
pakaitalas yra pica, kitiems – cepelinai. Tai priklauso nuo paties vartotojo. „Apple“ yra
monopolistas „iPod“ grotuvų rinkoje, bet ne visų MP3 grotuvų rinkoje; Coca Cola kompanija yra
vienintelis Coca Cola gėrimo pardavėjas, bet ne vienintelis kolos pardavėjas ir t.t., ir t.t.

Praktiškai neįmanoma surasti produkto, kuris neturėtų pakaitų. Net anksčiau mūsų minėtas
vanduo, bėgantis iš čiaupo, reikalui esant, gali būti pakeistas vandeniu iš šulinio arba iš
parduotuvės (nors praustis būtų nepatogu). Jei į produkto apibrėžimą įtraukiame pakaitus,
monopolistas lyg ir pranyksta, arba tampa nebeaktualus ir „nebebaisus“. Analogiškos problemos
kyla ir mėginant apibrėžti teritoriją, kurioje veikia „monopolija“ – teritorijos apibrėžimas galų gale
turėtų vesti prie viso pasaulio, o kiekvienas mėginimas apibrėžti mažesnes teritorijas – jau klaida.
Taigi, kiekvienas iš mūsų yra savotiškas monopolistas.

Monopolinė konkurencija

Skirtingai nuo Tobulosios konkurencijos, Monopolinė konkurencija veikia tikrame pasaulyje.

Monopolinė konkurencija pasižymi nemažu pardavėjų skaičiumi tam tikrais įėjimo į rinką barjerais.
Pardavėjai turi šiek tiek rinkos galios

„Monopolistinės konkurencijos“ pagrindinis bruožas – pardavinėjami iš esmės panašūs, bet

dirbtinai diferencijuoti gaminiai. Štai pvz., kolos gaiviųjų gėrimų rinka. Pepsi Cola ir Coca Cola yra
tiek panašaus skonio, kad dauguma žmonių, nematydami etiketės sunkiai atskirtų, kurį gėrimą
geria. Tačiau tiek „Coca Cola kompanija“, tiek „Pepsicola“ išleidžia didžiules sumas pinigų,
reklamuodami savo produktą, bandydami suteikti jam išskirtinumo, sukurti tam tikrą įvaizdį.

Daugelis vartotojams skirtų kasdieninių prekių veikia monopolistinės konkurencijos sąlygomis:

gaivieji gėrimai, dantų pasta, skalbimo milteliai ir t.t. Kas dar įdomiau, nemaža dalis prekinių ženklų
iš tiesų priklauso vienai kompanijai. Štai, pvz., „Coca Cola“, „Sprite“, „Fanta“, „Bonaqua“ ir dar apie
3000 prekinių ženklų priklauso „Coca Cola kompanijai“.

Oligopolija

Oligopoliją ekonomistai tradiciškai talpina kažkur tarp monopolistinės konkurencijos ir

monopolijos. Tokioje rinkoje yra nedaug pardavėjų, kurie parduoda labai panašius produktus.
Skirtumas nuo monopolistinės konkurencijos – pardavėjų yra mažiau, o prekės dažniausiai nėra
dirbtinai diferencijuojamos. Pagrindiniu oligopolijos bruožu tradiciškai laikoma tai, kad –
pardavėjai stebi vieni kitų veiksmus, ir pagal tai atitinkamai elgiasi.

Kadangi, pagal apibrėžimą, pardavėjų yra nedaug, konkurentai seka vieni kitų veiksmus. Geras to
pavyzdys – mobiliojo ryšio operatoriai arba didieji prekybos centrai. Pažiūrėkite pvz., į lojalumo
akcijas prekybos centruose: dabar visi siūlo ne tik panašų lojalumo mechanizmą (pvz., lipdukų
rinkimą), bet net ir praktiškai tokius pačius prizus.

Kitas tradicinis oligopolijos bruožas – oligopolija dažnai kaltinama dėl slapto neteisėto susitarimo
– kartelio – sudarymo. Kartelio esmė – visos kompanijos rinkoje slapta susitaria nekonkuruoti ir
pvz., pakelia kainas ar pan. Įžymiausias kartelis – OPEC – naftą eksportuojančių šalių organizacija.
Nepaisant to, kad OPEC kontroliuoja didelę dalį pasaulio naftos, net ir toks galingas kartelis turi
sunkumų susitarti ir nustatyti naftos kainas. Kitaip tariant, kaip ir visi panašaus pobūdžio
susitarimai, dalyvaujančioms pusėms kyla per daug pagundų, kad kartelis sėkmingai išsilaikytų ilgą
laiką.

Pamąstyk
1 Kurio gamybos veiksnio pasaulyje daugiausia? Ar įmanoma tai išmatuoti?
2 Ar laikytumėte verslumą gamybos veiksniu? Kodėl taip, ar kodėl ne?
3 Kokią informaciją pelnas teikia pelną gaunančiam verslininkui? Kokią informaciją pelnas teikia
kitiems verslininkams?
4 „Kiekvienas iš mūsų yra monopolistas“. Pagrįskite arba paneikite.
5 Išvardinkite jums žinomas 3 monopolijas. Ar tikrai jos yra monopolijos?
6 Nemažai šaltinių teigia, kad kolos gaiviųjų gėrimų rinka yra labiau panaši į oligopoliją, nei į
monopolistinę konkurenciją. Ar sutinkate?

Rinka

Rinka. Paprastai suprantama kaip prekiavimo vieta, kurioje perkamos ir parduodamos prekės.
Pagal ekonomistus, rinka – tam tikra socialinių ekonominių santykių sistema, kur prekės mainomos
į pinigus, kur vyksta prekės visuomeninis įvertinimas, pardavėjo ir pirkėjo interesų suderinimas.
Rinka - tai tam tikras ūkinės veiklos reguliavimo mechanizmas, kuriame pagrindinis reguliavimo
svertas – kaina, o varomoji jėga – asmeninis interesas. Rinkoje sąveikauja 2 grupės rinkos subjektų
su skirtingais interesais, kuriuos suderina kaina. Ji ir nustato rinkoje tvarką. Remiantis ja priimami
sprendimai: Ką gaminti? Kaip gaminti? Kam gaminti? Kiek gaminti? Ji informuoja rinkos dalyvius ir
skatina jų veiklą.

Šiuolaikinis rinkos ūkis tai įvairių tipų tarpusavyje susietų rinkų visuma. Teritoriniu požiūriu rinka
klasifikuojama į: tarptautinę, regioninę, pasaulinę, vietinę. Pagal objektą išskiriamos gamybos
veiksnių (išteklių) bei vartojimo prekių ir paslaugų rinkos. Pastarosios klasifikuojamos dar
smulkiau, t.y. pagal atskiras produktų rūšis: drabužių rinka, avalynės rinka ir t.t. Rinka gali būti
legali (oficiali) ir nelegali.

Pagal subjektus (rinkos dalyvius) rinka klasifikuojama į:

Tobulos konkurencijos: didelis rinkos dalyvių skaičius ir jie neturi jokios įtakos rinkos kainai.
Netobulos konkurencijos rinka, kurios dalyviai gali paveikti rinkos kainą. Jai priklauso:
Monopolinė rinka – vienas gamintojas, kuris yra kainų ieškotojas;
Oligopolinė rinka – kurioje žymi pasiūlos dalis tenka kelioms didelėms firmoms. Jos
turi monopolinę galią, bet pavienės vengia kainų konkurencijos. Duopolinė – 2 pardavėjai.

Monopolinės konkurencijos rinka – gana daug nedidelių firmų, gaminančių diferencijuotą tos
pačios paskirties produkciją ir turi nežymų poveikį kainai.
Monopsonija – rinka, kurioje yra vienintelis pirkėjas.
Oligopsonija – rinka turinti kelis pirkėjus.
Abipusė monopolija – kai rinkoje yra 1 monopolistas-pirkėjas ir 1 monopolistas-pardavėjas.
Konkurencija – tai varžybos tarp gamintojų (pardavėjų) siekiančių parduoti savo prekę ar paslaugą
arba pirkėjų, norinčių įsigyti prekę ar paslaugą..

Rinkos nesėkmės

Rinka laikoma efektyvi, jei: prekę ar paslaugą gali įsigyti kiekvienas norintis pirkėjas už kainą, kuri
nedaug skiriasi nuo ribinių prekės pateikimo sąnaudų; pirkėjai, pirkdami prekę, nepatiria
papildomų sandorio sąnaudų.
Rinkos nesėkmė yra terminas, kurį ekonomistai vartoja nusakyti situacijoms, kai sandorio sąnaudos
tampa didelės. Rinkos nesėkmės rezultatas yra toks, kad per mažai žmonių yra rinkos dalyviai.
Blogiausias atvejis - kai sandorio sąnaudos tampa per didelės, palyginti su pirkimo kaina, ir rinka
nustoja egzistavusi. Tam tikru požiūriu sandorio sąnaudos yra kaip pardavimo mokestis, ir jos gali
stabdyti augimą bei rinkos plėtrą taip pat kaip ir per dideli mokesčiai.