VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterins apskaitos katedra

Itstini studij skyriaus

III kurso BAN10A gr. studentas
Vladlen ENIN

FINANSIN ANALIZ

Praktikos uduotis

Darbo vadovas doc. dr. Lukas GIRINAS

vertinimas _________________________

Vilnius
2013
 TURINYS

ATASKAITOS................................................................................................................3
VERTIKALI IR HORIZONTALI ATASKAIT ANALIZ....................................8

2
ATASKAITOS

3
4
5
6
7
 VERTIKALI IR HORIZONTALI ATASKAIT ANALIZ

Horizontali pelno (nuostoli) ataskaitos analiz

Ivados. Lyginant ataskaitin ir prajusj laikotarp, galima pastebti kad labai

enkliai sumajo pardavimo savikaina, pardavimo pajamos taip pat didjo, bet ne taip stipriai. Dl
pamint dvej faktori bendrasis pelnas padidjo 200 proc., nuo 2,5 mln. Lt iki 7,5 mln. Lt. Taiau
smarkiai iaugo ir veiklos snaudos, nuo 2,3 mln. Lt iki 5,6 mln. Lt. Taip pat kitos veiklos peln
prajusiais metais pakeit kitos veiklos nuostolis ataskaitiniais metais. Stipriai pasikeit finansins
ir investicins veiklos profilis, nors bendras ios veiklos rezultatas keitsi neymiai, taiau mint
veikl ir pajamos ir snaudos iaugo kartais. Analogikai, ataskaitiniais metais anomaliai padidjo
pagauts ir netekim straipsniai, ataskaitiniais metais pagauts suma padidjo 798 tkst. Lt iki 800
tkst. Lt, o netekim straipsnis iaugo nuo 6 tkst. Lt iki 500 tkst. Lt, arba 494 tkst. Lt. Todl
nors bendrasis pelnas enkliai padidjo grynasis pelnas ataskaitiniais metais, lyginant su prajusiais
majo 16,7 proc. arba 300 tkst. Lt. Taip atsitiko dl smarkiai ipust veiklos snaud ir kitos
veiklos nuostoli, kurie pakeit ankstesn peln. Majantis grynasis pelnas nra teigiamas rodiklis,

8
ir signalizuoja apie galimus mons vadov blogus sprendimus, ypa turint omenyje, pamintas
anomalijas ir staigius pokyius mons veikl profiliuose.

9
 Vertikali pelno (nuostoli) ataskaitos analiz
Ivada. Ataskaitini laikotarpiu pardavimo savikainos dalis sudar daug maesn procent (6,3 proc.) pardavimo pajam, tai 55,3 proc.
punkt maiau nei prajusj laikotarp. Taiau enkliai padidjo veiklos snaud dalis, nuo 35,4 proc. pardavimo pajam iki 70 proc. pardavimo
pajam. Taip pat pokyiai struktroje atsirado ir dl kitos veiklos. Kitos veiklos straipsnis susitrauk 37,6 proc. punktais. Dl pamint kitim grynojo

10
pelno dalis ataskaitiniais metais sumajo nuo 27,7 proc. iki 18,8 proc., o tai nra teigiamas rodiklis, ir gali signalizuoti apie neigiamas tendencijas
monje.

11
Horizontali balanso analiz

12
 Ivada. Bendrai, lyginant ataskaitin ir prajusj laikotarpius, mons turtas sumajo
17,6 proc., nuo 8,6 mln. Lt iki 7,1 mln. Lt. Labiausiai tam takos turjo trumpalaikio turto
majimas, jisai susitrauk 28,3 proc., kontrariniai, ilgalaikis turtas padidjo 11,1 proc.
Trumpalaikio turto sumajim labiausiai takojo sumajas kitas trumpalaikis turtas: trumpalaiks

13
investicijos sumajo nuo 900 tkst. Lt iki 30 tkst. Lt, taip pat sumajo ir terminuoti indeliai nuo
1,5 mln. Lt iki 0,8 mln. Lt. enkliai sumajo ir atsargos 25,1 proc. arba 810 tkst. Lt. Pamint
sumajim neatsvr ir gautin sum padidjimas, jos padidjo 234 tkst. Lt, arba 48,8 proc., nuo
480 tkst. Lt iki 714 tkst. Lt. enkliai sumajo ir nuosavas kapitalas ir sipareigojimai. Nuosavas
kapitalas sumajo ne taip enkliai, tik 5,3 proc. Tam laibiausiai takos turjo stipriai padidjs
perkainojimo rezervas kartu su sumajusiu kapital ir privalomj rezerv: nors kapitalas
sumajo 27,7 proc., arba 460 tkst. Lt, o privalomasis rezervas sumajo 40,0 proc., perkainojimo
rezervas padidjo 566,7 proc., arba 680 tkst. Lt, ir atsvr kit straipsni susitraukim. enkliai
sumajo ir mons sipareigojimai, sumajo kaip ilgalaikiai, 41,2 proc., taip ir trumpalaikiai
sipareigojimai, 18,6 proc. Labiausiai sipareigojimas takos turjo pasikeit finansiniai
sipareigojimai, ilgalaiki finansini sipareigojim sumajo (730 tkst. Lt), o trumpalaiki
padidjo (998 tkst. Lt), ir nuo 953 tkst. Lt iki 30 tkst. Lt, sumajusios skolos tiekjams.
Bendrai turto sumajimas nra teigiamas enklas mons veikloje, ir gali signalizuoti apie galimus
sunkumus, bet kadangi ilgalaikis turtas monje didjo, o majo trumpalaikis, tuo tarpu ir atsargos,
tai gali turti takos mons ateities veiklai, ir gali reikti veiklos mast susitraukim ateityje.
mons nuosavas kapitalas taip pat majo, kas nra palanku, taiau gelbja tai, kad jo majimas
nra enklus lyginant su sipareigojim majim.

14
Vertikali balanso analiz

15
16
 Ivada. Per ataskaitin laikotarp padidjo ilgalaikio turto dalis bendrajame turt, o
trumpalaikio turto dalis sumajo. Tam labiausiai takos turjo padidjs ilgalaikio turto kitos
rangos straipsnis (+8,4 proc. punktas) ir labai stipriai sumajs kito trumpalaikio turto straipsnis (-
16,4 proc. punktas). Tai sako apie tai, kad per ataskaitin laikotarp buvo parduotos, bet daugiau
nepirktos, trumpalaiks investicijos ir atsiimti terminuoti indeliai, taip pat buvo sigyta kit rang.
Taip pat ataskaitin laikotarp padidjo nuosavo kapitalo dalis nuosavo kapitalo ir sipareigojim
struktroje. Kas savaime, bet iki tam tikros ribos, yra teigiama tendencija. Ataskaitin laikotarp
nuosavas kapitalas sudar 62,4 proc., o prajus laikotarp 54,3 proc., padidjimas sudar 8,1 proc.
punkto. Didiausi tak tam turjo nuo 1,4 proc. iki 11,3 proc. padidjs perkainojimo rezervas,
pasikeitusi finansini skol struktra ir 10,7 proc. punktais sumajusioji skol tiekjams dalis.
Skol struktra negalima vertinti palankiai, nes per sekanius metus monei reiks padengti daug
finansini skol kredito staigoms, kas gali lemti mons sunkumus ateityje.

17
18
 Horizontali pinig sraut ataskaitos analiz
Ivada. Grynieji finansins veiklos srautai kito neymiai, nors j struktra ir pasikeit.
Srautai i pagrindins veiklos sumajo 37,1 proc., arba 626 tkst. Lt, nors plaukos ir padidjo 29,1
proc. (1,659 mln. Lt), jas atsvr smarkiai iaugusios pinig imokos, susijusios su darbo santykiais.
Stipriai pakito grynieji pinig srautai i investicins veiklos, jos sudar 350 tkst. Lt, tai 890 tkst.
Lt padidjimas lyginant su prajusij laikotarpi, j didioji dalis sudar gauti dividendai. Pinig
ir pinig ekvivalent analizuojamo laikotarpio pabaigoje buvo 400 tkst. Lt daugiau nei laikotarpio
pradioje, padidjimas sudar 400 proc. Tai gali reikti, kad mon nesugeba tinkamai panaudoti
pinigus, kad jie udirbtu pajamas, arba mon turi kit plan, kaip pavyzdiui, dideliems
dividendams imokti.

19
Vertikali pinig sraut ataskaitos analiz

20
 Ivada. Pinig sraut ataskaitos struktra per ataskaitin laikotarp smarkiai kito.
Grynj pinig srautas i pagrindins veiklos enkliai sumajo, bet kart padidjo srautai i
investicins ir finansins veiklos. Tai galjo slygoti galimai pasikeits mons veiklos profilis, k
taip pat galima matyti i anksiai analizuot ataskait.

21
 SANTYKINI RODIKLI ANALIZ

Pelno ir pelningumo rodikli analiz

Ataskaitiniais metais:
Bendrasis pelnas 7500000
Bendrasis turto pelningumas= = 100 1 06 ;
Turtas 7055000

Bendrasis pelnas 2500000

Bendrasis turto pelningumas= = 100 29 ;
Prajusiais metais: Turtas 8557500

Ataskaitiniais metais:

Grynasis pelnas 1500000

Grynasisturto pelningumas= = 100 21 , 3 ;
Turtas 7055000

Grynasis pelnas 1800000

Grynasisturto pelningumas= = 100 21, 0 ;
Prajusiais metais: Turtas 8557500

Ataskaitiniais metais:

Grynasis penlas 1500000

Akcinio kapitalo pelningumas= = 100 125 ;
Akcinis kapitalas 1200500

Grynasis penlas 1800000

Akcinio kapitalo pelningumas = = 100 108 ;
Prajusiais metais: Akcinis kapitalas 1660000

Ataskaitiniais metais:

Grynasis pelnas 1500000

Nuosavo kapitalo pelningumas= = 100 34 ;
Nuosavas kapitalas 4405500

Prajusiais metais:

Grynasis pelnas 1800000

Nuosavo kapitalo pelningumas= = 100 39 ;
Nuosavas kapitalas 4650000

Ataskaitiniais metais:

Grynasis penlas 1500000

Pastovauskapitalo pelningumas= =
Nuosavas kapitalas+ Ilgalaikiai sipareigojimai 4405500+983500

22
Prajusiais metais:

Grynasis penlas 1800000

Pastovauskapitalo pelningumas = =
Nuosavas kapitalas+ Ilgalaikiai sipareigojimai 4650000+1673200

Ataskaitiniais metais:

Bendrasis pelnas 7500000

Bendrasis pardavim pelningumas= = 100 94 ;
Pardavimai 8000000

Prajusiais metais:

Bendrasis pelnas 2500000

Bendrasis pardavim pelningumas= = 100 38 ;
Pardavimai 6500000

Tipin s v eiklos pelnas 1900000

Veiklos pelningumas= = 100 24 ;
Ataskaitiniais metais: Pardavimai 8000000

Tipin s v eiklos pelnas 200000

Veiklos pelningumas= = 100 3 ;
Prajusiais metais: Pardavimai 6500000

Ataskaitiniais metais:

Grynasis pelnas 1500000

Grynasis pardavim pelningumas= = 100 19 ;
Pardavimai 8000000

Prajusiais metais:

Grynasis pelnas 1800000

Grynasis pardavim pelningumas= = 100 28 ;
Pardavimai 6500000

Ataskaitiniais metais:

prastin s veiklos pelnas 1310000

prastins veiklos pelningumas= = 100 16 ;
Pardavimai 8000000

Prajusiais metais:

prastin s veiklos pelnas 2170000

prastins veiklos pelningumas= = 100 33 ;
Pardavimai 6500000

23
 Grynasis pelnas 1500000
Turto pelningumas= = 100 21,3 ;
Ataskaitiniais metais: Visas turtas 7055000

Grynasis pelnas 1800000

Turto pelningumas= = 100 21,0 ;
Prajusiais metais: Visas turtas 8557500

Grynasis pelnas 1500000

Ilgalaikio turto pelningumas = = 100 58 ;
Ataskaitiniais metais: Ilgalaikis turtas 2586000

Grynasis pelnas 1800000

Ilgalaikio turto pelningumas = = 100 77 ;
Prajusiais metais: Ilgalaikis turtas 2327500

Ataskaitiniais metais:

Grynasis pelnas 1500000

Trumpalaikio turto pelningumas= = 100 34 ;
Trumpalaikis turtas 4469000

Prajusiais metais:

Grynasis pelnas 1800000

Trumpalaikio turto pelningumas= = 100 29 .
Trumpalaikis turtas 6230000

Ivada. Apskaiiavus pelno ir pelningumo rodiklius galime matyti, kad stipriai kito
bendrasis turto pelningumo rodiklis, jisai padidjo nuo 29 proc. iki 106 proc., taip pat stipriai
pasikeit ir bendrasis pardavim pelningumas, jisai pakilo nuo 38 proc. iki 94 proc., taiau majo
prastins veiklos pelningumas jisai pakito nuo 33 proc. iki 16 proc. Viso to paskoje vienas
svarbiausi, grynasis pardavim pelningumo rodiklis sumajo nuo 28 proc. iki 19 proc. tai nra
teigiamas pokytis, ir jisai gali bti neigiamai traktuojamas. Galima spekuliuoti, kad stiprus rodikli
svyravimai atsirado dl pasikeitusios mons veiklos ir pajam altini struktros. Galutinms
ivadoms daryti, reikt palaukti, dar kelet laikotarpi, kad aikiau matyti, ar pokyiai turs
teigiamas pasekmes ar ne, ar mons vadov priimti sprendimai pasiteisins.

Ilgalaikio mokumo rodikli analiz

sipareigojimai 2599500
Bendros skolos koeficientas= = 0,368 ;
Ataskaitiniais metais: Visas turtas 7055000

sipareigojimai 3657500
Bendros skolos koeficientas= = 0,427 ;
Prajusiais metais: Visas turtas 8557500

24
Ataskaitiniais metais:

Ilgalaikiai sipareigojimai 983500

Ilgalaiki skol koeficientas= = 0,139;
Turtas 7055000

Prajusiais metais:

Ilgalaikiai sipareigojimai 1673200

Ilgalaiki skol koeficientas= = 0,196 ;
Turtas 8557500

Ataskaitiniais metais:

Ilagalaikis turtas 2586000

Ilgalaiki skol apdraustumo koeficientas= = 2,629 ;
Ilgalaikiai sipareigojimai 983500

Prajusiais metais:

Ilagalaikis turtas 2327500

Ilgalaiki skol apdraustumo koeficientas= = 1,391 ;
Ilgalaikiai sipareigojimai 1673200

sipareigojimai 2599500
Finansinis svertas= = 2,165 ;
Ataskaitiniais metais: Nuosavas kapitalas 1200500

sipareigojimai 3657500
Finansinis svertas= = 2,203 ;
Prajusiais metais: Nuosavas kapitalas 1660000

Ilgalaikiai sipareigojimai 983500

Finansinis svertas= = 0,819 ;
Ataskaitiniais metais: Nuosavas kapitalas 1200500

Ilgalaikiai sipareigojimai 1673200

Finansinis svertas= = 1,008 ;
Prajusiais metais: Nuosavas kapitalas 1660000

Ataskaitiniais metais:

Nuosavas kapitalas 1200500

Pastovausmokumo koeficientas= = 0,462 ;
sipareigojimai 2599500

Nuosavas kapitalas 1660000

Pastovausmokumo koeficientas= = 0,454 ;
Prajusiais metais: sipareigojimai 3657500

25
Ataskaitiniais metais:

Ilagalaikis turtas 4469000

Auksinis balansotaisykls koeficientas= =
Nuosavas kapitalas+ Ilgalaikiai sipareigojimai 4405500+983

Prajusiais metais:

Ilagalaikis turtas 6230000

Auksinis balansotaisykls koeficientas= =
Nuosavas kapitalas+ Ilgalaikiai sipareigojimai 4650000+167

Ataskaitiniais metais:

Pelnas prie mokesius ir palkanatskaitym 1610000

Skolos grinimo koeficientas= = 3,220;
lgalaiki skoleinamj met dalis+ Palkanos 500000

Prajusiais metais:

Pelnas prie mokesius ir palkanatskaitym 2166000

Skolos grinimo koeficientas= = 2,407 ;
lgalaiki skoleinamj met dalis+ Palkanos 900000

Ataskaitiniais metais:

sipareigojimai 2599500
Finansins priklausomybs koeficientas= = 0,590;
Nuosavas kapitalas 4405500

Prajusiais metais:

sipareigojimai 3657500
Finansins priklausomybs koeficientas= = 0,787.
Nuosavas kapitalas 4650000

Ivada. Apskaiiavus ilgalaikio mokumo rodiklius, galime matyti, kad visi rodikliai
kito neesminiai, iskyrus ilgalaiki skol apdraustumo koeficiento, kuris padidjo nuo 1,391 iki
2,629, kas yra teigiamas pokytis. Tai pat galima iskirti skolos grinimo koeficientas, kuris,
lyginant ataskaitin ir prajusij met rodiklius, padidjo nuo 2,407 iki 3,220. Bendrai, galima
teigti, kad mons ilgalaikis mokumas pagerjo, nes, nepaisant keleto enkliai pagerjusi rodikli,
vien jau daugumos rodikli pakankamas stabilumas, jau yra teigiamas enklas.

26
 Trumpalaikio mokumo rodikli analiz

Ataskaitiniais metais:

Trumpalaikis turtas 4469000

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas= = 2,765 ;
Trumpalaikiai sipareigojimai 1616000

Prajusiais metais:

Trumpalaikis turtas 6230000

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas= = 3,140 ;
Trumpalaikiai sipareigojimai 1984300

Ataskaitiniais metais:

Trumpalaikis turtasAtsargos 44690001690000

Greitojotrumpalaikio mokumo koeficientas= = 1,720
Trumpalaikiai sipareigojimai 1616000

Prajusiais metais:

Trumpalaikis turtasAtsargos 62300001930000

Greitojotrumpalaikio mokumo koeficientas= = 2,167
Trumpalaikiai sipareigojimai 1984300

Ataskaitiniais metais:

Pinigai 500000
Absoliutaus mokumo koeficientas= = 0,309 ;
Trumpalaikiai sipareigijimai 1616000

Prajusiais metais:

Pinigai 100000
Absoliutaus mokumo koeficientas= = 0,050 ;
Trumpalaikiai sipareigijimai 1984300

Ataskaitiniais metais:

Apyvartinis kapitalas=Nuosavas kapitalas+ Ilgalaikiai sipareigojimaiIlgalaikis trutas=4405500+983

Prajusiais metais:

Apyvartinis kapitalas=Nuosavas kapitalas+ Ilgalaikiai sipareigojimaiIlgalaikis trutas=4650000+167

27
Ataskaitiniais metais:

Atsargos 1690000
Apyvartinio kapitalo manevringumo koeficientas= = 0,603 ;
Apyvartiniskapitalas 2803000

Prajusiais metais:

Atsargos 1930000
Apyvartinio kapitalo manevringumo koeficientas= = 0,483 ;
Apyvartiniskapitalas 3995700

Ataskaitiniais metais:

Apyvartinis kapitalas 2803000

Apyvartinio kapitalo ir turto santykis= = 0,397 ;
Turtas 7055000

Prajusiais metais:

Apyvartinis kapitalas 3995700

Apyvartinio kapitalo ir turto santykis= = 0,467 ;
Turtas 8557500

Ataskaitiniais metais:

Trumpalaikiai sipareigojimai 1616000

Trumpalaikio siskolinimo koeficientas= = 0,229;
Turtas 7055000

Prajusiais metais:

Trumpalaikiai sipareigojimai 1984300

Trumpalaikio siskolinimo koeficientas= = 0,232.
Turtas 8557500

Ivada. Trumpalaikio mokumo koeficientai, kaip ir ilgalaikio mokumo koeficientai,

lyginant j ataskaitinius ir prajusij met reikinius, keitsi neymiai. galima iskirti tik tais
Apyvartinis kapitalas ir jo ivestinius koeficientus bei absoliutaus mokumo koeficientas.
Absoliutaus mokumo koeficientas, enkliai padidjo nuo 0,050 iki 0,309, tai teigiamas reikinys,
taiau jo pokyt nulm enkliai padidjusi grynj pinig sumos padidjimas, k galim traktuoti
skirtingai, kaip teigiamai, taip ir neigiamai. Apyvartinis kapitalas sumajo nuo 3995700 Lt iki
2803000 Lt, todl jisai tapo manevringesnis, apyvartinio kapitalo manevringumo koeficientas

28
pakito nuo 0,483 iki 0,603 . Vertinant trumpalaikio mokumo koeficientus bendrai, galima teigti, kad

situacija neymiai gerjo arba liko nepakitusi.

Apyvartumo rodikli analiz

Pardavimai 8000000
Viso turto apyvartumas ( kartais )= = 1,134 ;
Ataskaitiniais metais: Turtas 7055000

Pardavimai 6500000
Viso turto apyvartumas ( kartais )= = 0,760 ;
Prajusiais metais: Turtas 8557500

Ataskaitiniais metais:

Pardavimai 8000000
Trumpalaikio turto apyvartumas ( kartais ) = = 1,790 ;
Trumpalaikis turtas 4469000

Prajusiais metais:

Pardavimai 6500000
Trumpalaikio turto apyvartumas ( kartais ) = = 1,043 ;
Trumpalaikis turtas 6230000

Ataskaitiniais metais:

Trumpalaikis turtas 360 d . 4469000 360 d .

Trumpalaikio turto apyvartumas ( dienomis )= = 201 d . ;
Pardavimai 8000000

Prajusiais metais:

Trumpalaikis turtas 360 d . 6230000 360 d .

Trumpalaikio turto apyvartumas ( dienomis )= = 345 d . ;
Pardavimai 6500000

Pardavimai 8000000
Atsarg apyvartumas ( kartais )= = 4,734 ;
Ataskaitiniais metais: Atsargos 1690000

Pardavimai 6500000
Atsarg apyvartumas ( kartais )= = 3,368;
Prajusiais metais: Atsargos 1930000

Ataskaitiniais metais:

Atsargos 360 d . 1690000 360 d .

Atsarg apyvartumas ( dienomis )= = 76 d .;
Pardavimai 8000000

29
Prajusiais metais:

Atsargos 360 d . 1930000 360 d .

Atsarg apyvartumas ( dienomis )= = 107 d .;
Pardavimai 6500000

Ataskaitiniais metais:

Pardavimai 8000000
Debitorini siskolinim apyvartumas ( kartais ) = = 12,5;
Debitoriniai siskolinimai 640000

Prajusiais metais:

Pardavimai 6500000
Debitorini siskolinim apyvartumas ( kartais ) = = 18,6 ;
Debitoriniai siskolinimai 350000

Ataskaitiniais metais:

Debitoriniai siskolinimai 360 d . 640000 360 d .

Debitorini siskolinim apyvartumas ( dienomis )= =
Pardavimai 8000000

Prajusiais metais:

Debitoriniai siskolinimai 360 d . 350000 360 d .

Debitorini siskolinim apyvartumas ( dienomis )= =
Pardavimai 6500000

Ataskaitiniais metais:

Pardavimai 8000000
Kreditorini siskolinim apyvartumas ( kartais )= = 226,7 ;
Kreditoriniai siskolinimai 30000

Prajusiais metais:

Pardavimai 6500000
Kreditorini siskolinim apyvartumas ( kartais )= = 6,82 ;
Kreditoriniai siskolinimai 953300

Ataskaitiniais metais:

Kreditoriniai siskolinimai 360 d . 30000 360 d .

Kreditorini siskolinim apyvartumas ( dienomis ) = =
Pardavimai 8000000

30
Prajusiais metais:

Kreditoriniai siskolinimai 360 d . 953300 360 d .

Kreditorini siskolinim apyvartumas ( dienomis ) = =
Pardavimai 6500000

Ataskaitiniais metais:

Pardavimai
Kapitalo apytakos ciklas ( kartais )= =
Debitoriniai siskolinimai+ AtsargosKreditoriniai siskolinimai 64

Prajusiais metais:

Pardavimai
Kapitalo apytakos ciklas ( kartais )= =
Debitoriniai siskolinimai + AtsargosKreditoriniai siskolinimai 35

Ataskaitiniais metais:
Kapitalo apytakos ciklas ( dienomis )= Debetinio siskolinimo apyvartumas dienomis+ Atsarg apyvartumas

Prajusiais metais:
Kapitalo apytakos ciklas ( dienomis )= Debetinio siskolinimo apyvartumas dienomis+ Atsarg apyvartumas

Ivada. Atlikus apyvartumo rodikli analiz, galima pastebti, kad kapitalo apytakos
ciklas per ataskaitin laikotarp pailgjo nuo 66,5 d. iki 103,6 d., tai nra teigiamas enklas, ir gali
signalizuoti apie neigiamus vidinius mons proces pakitimus. Didioji dalis apyvartumo rodikli,
taip pat blogjo, iskyrus trumpalaikio turto apyvartumas, kuris sumajo nuo 345 d. iki 201 d.,
taiau tam lemiam tak turjo enkliai sumajusios atsartos, kas yra nevienareikmis reikinys.
Bendrai mons mokum galima vertinti kaip neymiai pablogjusi, pagrind, dl enkliai
pablogjusio kapitalo apytakos ciklo rodiklio.

Veiklos efektyvumo rodikli analiz

Pardavimai 8000000
Pardavim savikainos lygis= = 16 ;
Ataskaitiniais metais: P ardavimo savikaina 500000

Pardavimai 6500000
Pardavim savikainos lygis= = 1,6 ;
Prajusiais metais: P ardavimo savikaina 4000000

31
Ataskaitiniais metais:

Veiklos snaudos 5600000

Veiklos snaud vienam pardavim litui= = 0,7 ;
Pardavimai 8000000

Prajusiais metais:

Veiklos snaudos 2300000

Veiklos snaud vienam pardavim litui= = 0,35 ;
Pardavimai 6500000

Ataskaitiniais metais:

Finansins ir investicins veiklos sna

Finansins ir investicins veiklos snaudos vienam pardavimlitui=
Pardavimai

Prajusiais metais:

Finansins ir investicins veiklos sna

Finansins ir investicins veiklos snaudos vienam pardavimlitui=
Pardavimai

Ataskaitiniais metais:

Pardavimai 800
Finansins ir investicins veiklos snaud lygis ( kartais ) = =
Finansins ir investicins veiklos snaudos 64

Prajusiais metais:

Pardavimai 650
Finansins ir investicins veiklos snaud lygis ( kartais ) = =
Finansins ir investicins veiklos snaudos 50

Ivada. Atlikus veiklos efektyvumo rodikli analiz, galime paymti, kad, lyginant
ataskaitin ir prajusj laikotarpius, smarkiai pasikeit snaud lygiai. Ataskaitiniais metais labai
stipriai iaugo veiklos snaudos, veiklos snaud vienam pardavim litui padidjo nuo 0,35 Lt iki
0,70 Lt, o taip pat ir finansins ir investicins veiklos snaudos, nuo 0,008 Lt iki 0,080 Lt vienam
pardavimo litui. Taip pat ymiai padidjo pardavim savikainos lygis, jisai pakilo nuo 1,6 lygio iki
16. Tokie enklus pokyiai byloja apie reikmingus pakitimus mons veikloje, ir galt bti
vertinami dvejopai, bet kadangi grynojo pelno ataskaitiniais laikotarpiais mon udirbo maiau,
tokius pokyius reikt vertinti labiau neigiamai nei teigiamai.

32
 Kapitalo rinkos rodikli analiz
Grynasis pelnas 1500000
Pelnasakcijai ( EPS )= = 150<;
Ataskaitiniais metais: Akcij skaiius 10000

Grynasis pelnas 1800000

Pelnas akcijai ( EPS )= = 180<;
Prajusiais metais: Akcij skaiius 10000

Ataskaitiniais metais:

Akcijos kainos pelno koeficientas ( PE )= Akcijos

EPS
kaina 1200500 10000
=
150
0,80 ;

Prajusiais metais:

Akcijos kaina 1660000 10000

Akcijos kainos pelno koeficientas ( P/ E)= = 0,92.
EPS 180

Ivada. Atlikus kapitalo rinkos rodikli analiz, galima paymti kad pelnas akcijai
ataskaitin laikotarp sumajo nuo 180 Lt akcijai iki 150 Lt akcijai, tai vienareikmikai neigiamas
veiksnys savininkams ir potencialiems investuotojams. Tuo paskoje, ataskaitin laikotarp didjo
P/E koeficientas, mons akcijos tapo labiau brangios ir maiau patrauklios.

33
 TURTO PELNINGUMO DUPONT ANALIZ
Grynasis pelnas, Lt
Ataskait. metai: 1500000
Praj metai: 1800000
Pardavim pelningumas, %
Ataskaitiniai metai: 18,8
Praj metai: 27,7
:
Pardavimai, Lt
Ataskait. metai: 8000000
Praj metai: 6500000
Grynasis turto pelningumas, %
Ataskaitiniai metai: 21,24
Praj metai: 21,05
Pardavimai, Lt
Ataskait. metai: 8000000
Praj metai: 6500000
Turto apyvartumas, kartais
Ataskaitiniai metai: 1,13
Praj metai: 0,76
:
Turtas, Lt
Ataskait. metai: 7055000
Praj metai: 8557500

Ivada. Grynj turto pelningum takojo abu rodikliai, tiek pardavimo pelningumas,
tiek turto apyvartumas. Nors pardavim pelningumas ataskaitiniais metais majo, didjo turto
apyvartumas, todl grynasis turto pelningumo lygiai iliko beveik nepakit. Tuo paskoje mons
rezultatus galima vertinti dvejopai.

BANKROTO TIKIMYBS PROGNOZAVIMAS

Z =1,2 X 1+1,4 X 2 +3,3 X 3 +0,6 X 4+ 0,999 X 5 .

Ataskaitin laikotarp:
Apyvartiniskapitalas 2803000
X 1= = 0,40 ;
Turtas 7055000
Nepaskirstytasis pelnas 1500000
X 2= = 0,21 ;
Turtas 7055000
Pelnas prie apmokestinim 1610000
X 3= = 0,21 ;
Turtas 7055000

34
 Nuosavo kapitalo rinkos vert 4405500
X4= = 1,69 ;
sipareigojimai 2599500
Pardavimai 8000000
X 5= = 1,13
Turtas 7055000
Z =1,2 0,40+1,4 0,21+3,3 0,21+ 0,6 1,69+0,999 1,13 3,63.

Prajusj laikotarp:
Apyvartiniskapitalas 3995700
X 1= = 0,47 ;
Turtas 8557500
Nepaskirstytasis pelnas 1800000
X 2= = 0,21 ;
Turtas 8557500
Pelnas prie apmokestinim 2166000
X 3= = 0,25 ;
Turtas 8557500
Nuosavo kapitalo rinkos vert 4650000
X4= = 1,27 ;
sipareigojimai 3657500
Pardavimai 6500000
X 5= = 0,76 ;
Turtas 8557500
Z =1,2 0,47+1,4 0,21+ 3,3 0,25+0,6 1,27+ 0,999 0,76 3,21.

Ivada. Atlikus skaiiavimus nustatyta, kad ataskaitiniais metais mons bankroto

tikimyb buvo didesn negu prajusiais metais, Z rodiklis padidjo nuo 3,21 iki 3,63. Ir prieit ir
ataskaitini met bankroto tikimybs vertinamos kaip laibai didls, tai rimtas pavojaus enklas
mons vadovams, savininkams bei kietiems mons veikl suinteresuotiems asmenims.

35
 IVADOS

Darant galutines ivadas, apie mons veikl, galima manyti, kad silpniausioji mons
vieta, tai labai enkliai ipustos veiklos snaudos kurios padidjo du kartus lyginant su parjusj
laikotarp. Tam kad tai pataisyti, tiesiog reikia atsisakyti ataskaitin metais priimt sprendim kurios
taip enkliai takojo veiklos snaudas, ir pereiti prie to kas buvo daroma iki iol. Jeigu ataskaitin
laikotarp but liks prajusiojo laikotarpio veiklos snaud lygis grynasis pelnas but 380 tkst. Lt,
o tai 110 proc. augimas, kas tikrai prisidt prie tvaresns tolimesns mons veiklos.
Bendrai didioji dauguma veiklos rodikli arba stipriai nepakito, arba enkliai blogjo,
paskaiiuota bankroto tikimyb ataskaitiniais metais taip pat didjo. Tai nra teigiami enklai. Tam,
kad pataisyti padti reikt atsekti ataskaitiniais metais blogus priimtus vadovybs sprendimus ir
bent jau sugiinti senesn tvark. Reiktu atsisakyti tolesns finansins ir investicins veiklos
pltros, nes ios srities pokyiai nedav teigiamos naudos. Reikt susilaikyti ir neipardavinti
mons turto, taip pat akcininkai turt susilaikyti nuo dividend imokjim, jeigu jie nori igelbti
mon nuo blogjanios veiklos. Galima svarstyti vadov pakitimus, nes esamj vadov
sprendimai nra vaisingi.
mons veikla blogjo ir tai yra aikiai matyti i atliktos analizs, teigiamas dalykas
tas, kad ilgalaikis turtas majo neenkliai, o tai reikia, kad ia galima iekoti nepanaudot
rezerv. Galima stengtis bent sugrinti senesni met rezultatus, tai jau bus geras pasiekimas.

36