VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Sociologijos ir teiss katedra

Suaugusij studij skyriaus

II kurso BAI10A gr. studentas
Vladlen ENIN

RANGOS SUTARTIS IR SITUACIJOS TEISIN ANALIZ

Teiss dalyko nam kontrolinis darbas

Darbo vadov lekt. Aurel Masandukait

Vertinimas

Vilnius
2011
 TURINIS

VADAS...............................................................................................................................................3
TEORIN DALIS. RANGA..............................................................................................................4
PRAKTIN DALIS. SITUACIJOS TEISIN ANALIZ.............................................................8
LITERATUROS SRAAS............................................................................................................12
PRIEDAI...........................................................................................................................................13

2
 VADAS

Raomas darbas yra teiss dalyko nam kontrolinis darbas, raomas Vilniaus Kolegijos
buhalterins apskaitos programos studento. Raant darb, siekiama pasiekti ikelt tiksl vykdant
ubrtas uduotis. Yra suformuluoti keturi bendri darbo tikslai:
1) formuoti studento savarankiko darbo gdius;
2) gilinti mini reikimo gdius ratu;
3) gebti naudotis teiss norm aktais, operatyviai rasti reikiam informacij;
4) gebti apibendrinti ir vertinti sukaupt informacij.
Tikslams pasiekti ubriamos tokios uduotis:
1) atskleisti rangos sutarties teorin esm, aptarti io klausimo teorinius ir praktinius
aspektus;
2) darbui parengti panauduoti ne tik speciali, bet ir normin literatra;
3) palyginti skirting autori nuomones, patekti savo samprotavimus;
4) pirmos darbo dalies pabaigoje suformuluoti tarpines ivadas;
5) antroje darbo dalyje pateikti pateiktos situacijos teisin analin, ianalizuoti
faktines aplinkybes bei pateikti j teisines vertinimus;
6) atsakinti isamiai, pagrindiant teiss normomis.
Uduotims atlikti yra analizuojama speciali bei normin literatra, pasinaudojama
interneto altiniuose bei duomen bazse esama informacija. Nra pamirta pateikti ir savu
pamstym analizuojamais klausimais.
Darbo dstomoji dalis susideda i dviej dali, teorins ir praktins. Tikslus literatros
ir kit informacini altini sraas pateikiamas darbo pabaigoje. Darbui parengti naudojama ir
specialioji ir normin literatra. Taip pat pabaigoje, prie literatros sra, formuojamos darbo
ivados.

3
 TEORIN DALIS. RANGA

Supaindinant su rangos sutarties samprat, logika, pirma, paaikinti rangos sutarties

svoka. Tam pacituosime Lietuvos Respublikos civilins teiss kodekso (toliau CK) straipsnio dal:
rangos sutartimi viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika pagal kitos
alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas sipareigoja atlikt
darb priimti ir u j sumokti (CK, 6.644 str. 1 d.). Svarbu sidmti, kad kitaip nei darbo
sutartyje, kuria rangos sutartis yra panai, rangovo ir usakovo nesieja pavaldumo ar kitokie
priklausymo santykiai (CK, 6.644 str. 3 d.). Taip pat rangos sutartis turi nemaai bendr bruo ir
su pirkimo-pardavimo, tiekimo, paslaug tiekimo sutartimis. Kitaip tariant, rangos sutartis, tai viena
i sandorio ri, kuria forminami fizini bei juridini asmen santykiai. Rangos sutariai tinka
visi bendri sutari principai, kur vienas i pagrindini yra laisvs principas. Rangos sutarties
esminius bruous, ali teises bei pareigas, j atsakomyb reglamentuoja ir numato CK.
Rangos sutartis yra konsensualin, dvial, atlygintin. Tai, kad rangos sutartis yra
konsensualin, reikia, kad sutartis laikoma sudaryta nuo susitarimo momento. Dvial sutartis yra
sutartis, kai viena alis turi ir teisi ir pareig. O faktas, kad rangos sutartis, atlygintin, reikia, kad
viena alis atlieka tam tikrus veiksmus u tai gaudama tam tikros formos atlyginim.
Aptariama sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikr darbo rezultat arba
atlikti kitokius darbus, kuri metu sukurtas rezultatas perduodamas usakovui (7, 233). Iskiriamos
atskiros rangos sutari rys: vartojamoji ranga, statybos ranga bei projektavimo ir tyrinjimo
darb ranga. Rangos sutarties dalykas yra darbo rezultatas, turintis materialin iraika. ia galime
pastebti skirtum nuo paslaug teikimo sutarties, kur sutarties dalykas neturi materialins
iraikos. Rangos sutarties dalykui, bei paiai rangos sutariai budinga, kad rangovas atlieka darb
savo rizika, bei savarankikai nustato uduoties vykdymo bdus. Todl rangos rezultato gedimo ar
atsitiktinio uvimo rizika tenka rangovui. Skirtingai nuo pirkimo-pardavimo sutarties, rangos
sutarties dalykas dar nra sukurtas.
alys rangovas ir usakovas, jais gali bti kaip fiziniai, taip ir juridiniai asmenys. ia
yra bendra taisykl, jog rangov ir usakov gali bti bet kuris civilins teiss subjektas. Rangovo ir
usakovo, kaip buvo minta, nesieja darbo, pavaldumo ar kitokie priklausomybs santykiai. ia
galima pastebti, kad fiziniai asmenys sudaro didiausi civilins teiss subjekt grup. Jas
apibudina du poymiai teisnumas ir veiksnumas. Juridinis asmuo pagal CK 2.33 straipsn yra
savo pavadinim turint mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei
pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme. Juridinis asmuo yra ivestinis civilins teiss subjektas,
sukurtas mogaus.

4
 CK nenumato speciali rangos sutarties, t.y. sudaromo sandorio formos reikalavim,
todl reikia vadovautis bendromis sandori sudarymo taisyklmis (CK 1.63-1.77 str.). Sutartys,
tame tarpe ir rangos sutartys, gali bti sudaryto odi, rat (paprasta arba notarine forma) arba
konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, i kurio matyti jo valia sudaryti sandor). Fizini
asmen sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesn kaip penki tkstaniai lit,
iskyrus sandorius kurie vykdomi sudarymo metu (CK, 1.73str. 1 d.) sudaromi paprasta raytin
forma. tai reikia atsivelgti sudarant rangos sutart. statymai nenustato privalom rangos sutari
(sandorio) registracij, todl sutartis alims galioja nors ir nra privalomai registruota. Taip pat, CK
nenumato btino rangos sutarties patvirtinimo.
Tam, kad sutartis but laikoma sudaryta turi bti sutarta dl esmini sutarties slyg.
Esminmis rangos sutarties slygomis laikomi: sutarties dalykas, darb atlikimo terminai ir darb
kaina. Kita vertus, kai kurie teiss specialistai teigia kad kaina nra esmin slyga, iskyrus kai
kurias rangos sutari ris. Mano manymu, kaina turi bti traukta btinas sutarties sudarymo
slygas, jau vien dl to, kad rangos sutartis yra atlygintin t.y. sutartis sudaroma, ne tik tam kad but
atlikti konkretus darbai, bet kad ir kit i ali gautu atlyginim u atlikt darb, todl logika but
apibrti ne tik vien al, usakov, dominant sutarties dalyk, bet ir kit al, rangov,
dominani konkrei kain arba jos apskaiiavimo metodik.
Rangos sutarties specifika yra ta, kad rangovas atlieka darbus savo rizika ir
savarankikai nustato usakovo uduoties vykdymo bdus. CK 6.654 straipsnis nustato rangovo
ekonomijos paskirstymo princip rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos
sutartyje, jeigu rangovo faktins ilaidos yra maesns, negu buvo numatyta nustatant atliekam
darb kain, ir jeigu usakovas nerodo, kad ekonomija turjo neigiam tak sutartyje numatytai
darbo kokybei. Toliau bus ivardintos rangovo bei usakovo teiss ir pareigos:
Rangovo pareigos:
1) iki sutarties pasiraymo pateikti usagokui vis reikiam informacija, kad
usagokas galtu vertinti ir suvokti ar tikslinga pasirainti sutart;
2) imtis vis manom priemoni, kad apsaugoti jam perduot turt, nes rangovas
u j yra atsakingas. Rangovas privalo protingai pasirinkti perduoto turto
saugojimo bdus ir priemones;
3) laikytis termino, laik vykdyti ir baigti darbus. Rangovas privalo baigti darbus
iki numatyto gaulinio termino pabaigos;
4) jei atsiranda aplinkybs, sudaranios grsm darbo tinkamumui, arba tvirtumui,
saugumui, rangovas privalo nedelsdamas spti usakov ir, kol negaus
nurodym, sustabdyti darbus, kaip yra numatyta CK 6.659 straipsnyje;
5) atlikti darbus, kad j kokyb atitikt sutarties vardint slyg;
6) jeigu statymas arba rangos sutartis nustato darbo garantin laikotarp, pateikti
darbo rezultat, atitinkant kokybs reikalavim vis garantin termin;

5
 7) jeigu yra numatomi atliekam darb privalomi reikalavimai rangovas privalo j
laikytis. Rangovas tri rpintis darb dokumentacija, neatlikti statymo
draudiam veiksm;
8) rangovas privalo perduoti usakovui informacij apie rangos sutarties dalyko
naudojim, jeigu tai nusakoma sutartyje arba jei be tokios informacijos bus
nemanoma nauduoti darb rezultato pagal nustatyt paskirt.
Rangovo tess:
1) darbui atlikti ir prievolms vykdyti pasitelkti kitus asmenis (subrangovus),
jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita;
2) jeigu rangovas nepasiek sutartyje nustatyto rezultato dl usakovo perduot
mediag trkum, tai rangovas turi teis ireikalauti, kad jam bt sumokta
u atlikt darb, jeigu jisai rodo, kad mediag trukum nebuvo galima
nustatyti jas priimant i usakovo;
3) rangovas turi teis nepradti ar stabdyti darbus, jei usakovas nevykdo
sutartyje numatyt prieprieini pareig arba kliudo rangovui vykdyti sutart,
arba yra kit akivaizdi aplinkybi patvirtinaniu, kad usakovas gali
nevykdyti savo pareig.
Usakovo pareigos:
1) pateikiant mediagas rangovui, perduoti reikiam atitikties dokumentacij;
2) jeigu pagal rangos sutart nenumatyta kitaip, sumokti rangovui sutartyje
numatyt kain primus darb rezultat;
3) jeigu sutartyje numatyta, teikti rangovui pagalb atliekant darbus;
4) pastebjus nukrypimus nuo sutarties slyg, bloginanius darbo rezultat
kokyb ar kitus trkumus, nedelsiant apie tai praneti rangovui. Nustaius
darbo trkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties slyg po darbo
primimo, jei tie trkumai negaljo bti nustatyti priimant darb (paslpti
trkumai) arba jei juos tyia paslp rangovas, praneti rangovui per proting
termin po j nustatymo.
Usakovo tess:
1) bei kurio metu tikrinti darb atlikimo eig ir kokyb, nesikiant rangovo
kin komercin veikl;
2) nutraukti sutart ir reikalauti atlyginimo, jeigu rangovas nepradeda darb
atlikinti laik arba darb atlieka taip ltai, kad j baigti laiku pasidaro
akivaizdiai nemanoma.
3) jeigu darbo atlikimo metu paaikja darbo trukumai, nustatyti rangovui
proting termin trukumams paalinti, o jeigu rangovas per nustatyt termin
trukum nepaalina, nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius, arba
pavesti treiajam asmeniui darb palaistyti rangovo sskaita.

6
 4) jei yra svarbi prieasi, bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties.
5) paaikjus darbo trukumams, atskaityti i rangovui priklausanio atlyginimo
sum reikaling trkumams paalinti.
6) nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei rangovas sutarties
paeidim ar kitoki trkum per proting termin nepaalina arba trkumai
yra esminiai ir nepaalinami.
Tiek viena, tiek kita alis privalo saugoti viena kitos konfidenciali informacij,
laikomas komercines paslaptis, kit sutartyje numatyt neskelbtin informacij. Galima pastebti,
kad kiekviena vienos alies subjektin teis, atitinka kitos alie pareig. Pateiktas teisi ir pareig
sraas nra baigtinis, alys atsivelgiant skirtingus faktorius, galima numatyti ir kitas pareigas bei
teises.
Rangos sutartis, yra sandoris tarp bet kokiu civilins teiss subjektu. Pagal rangos
sutart viena alis, rangovas, sipareigoja atlikti darb ir j perduoti kitai aliai, usakovui, usakovas
sipareigoja priimti darb ir u j umokti. Rangos sutarties specifika yra ta, kad rangovas darb
atlieka savo rizika, bei savarankikai nustato uduoties atlikimo bdus. Rangovas ir usakov
nesieja jokie pavaldomumo ryiai. Rangos sutarties dalykas yra atliekamas darbas, esmins slygos
yra sutarties dalykas, darb atlikimo terminai ir darb kaina. CK nenumato speciali rangos
sutarties, t.y. sudaromo sandorio formos reikalavim.

7
 PRAKTIN DALIS. SITUACIJOS TEISIN ANALIZ

Analizuodami pateikta teisin situacij atsivelgsime civilin byl Nr. 3K-3-416/2009

(2 priedas). Analiz taip pat bandysime pagrsti Lietuvos Respublikos civilini kodeks.
Pagalbins bylos gino esm:
Iekov pra priteisti i atsakovo 200 000 Lt neturtins alos, padarytos dl neteisto
atleidimo i darbo, atlyginimo.
2004 m. rugsjo 10 d. iekov buvo atleista i darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies
2 punkt. Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2005 m. vasario 14 d. sprendimu ir Vilniaus
apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2005 m. birelio 17 d. nutartimi pripaino
iekovs atleidim i darbo neteistu. Teismai konstatavo, kad pagrindin iekovs atleidimo i
darbo pas atsakov prieastis buvo tai, jog iekov kreipsi iniasklaidos priemon televizijos
kanal LNK TV, per kur dviem atskirais reportaais buvo parodyta, kokiomis sveikatai
pavojingomis, nehigienikomis ir antihumanikomis slygomis atsakovo staigoje slaugomi
pacientai senyvo amiaus mons bei dirba atsakovo darbuotojai.
Iekov teig, kad, atleisdamas j i darbo dl to, jog ji kritikavo darbdav, atsakovas
privalo atlyginti iekovei neteistais veiksmais, paeidusiais jos teis turti ir laisvai reikti
sitikinimus, gauti bei skleisti informacij, kritikuoti valstybs staigos darb, padaryt neturtin
al (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis), kuri lm dl neteisto atleidimo i darbo iekovs
patirti emociniai igyvenimai, bejgikumo jausmas, atsakovo staigos administracijos darbuotoj
neigiami ir paiepiantys komentarai dl to, jog ji idrso prabilti apie padt darbovietje; iekovs
pradjo vengti jos buv kolegos; iekovei netekus darbo, jos trij asmen eim, kurioje vienas
asmuo maametis vaikas, ilaik tik iekovs sutuoktinis, dl to eim itiko finansin kriz, kilo
grsm prarasti nuomojam gyvenamj bst, pablogjo iekovs reputacija, nes iki atleidimo i
darbo ji buvo inoma kaip tvarkinga, vidutines pajamas gaunanti, nuolatin bst turinti moteris;
iekovs neteisto atleidimo i darbo nulemti finansiniai sunkumai stipriai pakenk ir jos eimos
nari sveikatai (iekovs sutuoktinis susirgo sunkia depresijos forma ir band udytis), tai sukl
iekovei sunki dvasini igyvenim, jos fizins ir psichologins bkls pablogjim. Be to,
iekov tvirtino, kad patyr atsakovo persekiojim, kai jo atstovai 2007 m. vasario 5 d. kreipsi
V Antakalnio poliklinik, reikalaudami pateikti informacij apie iekovs snaus sveikatos bkl.
Tokie duomenys yra konfidencials ir gali bti teikiami tik gavus ratik paciento sutikim, todl
iuos atsakovo veiksmus iekov vertino kaip smoning siek daryti spaudim, jog ji ieit i
darbo.

8
 Nutarimas:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo 24
d. nutart palikti nepakeist.
Priteisti i iekovs N. V.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybs naudai 20,65 Lt
(dvideimt Lt 65 ct) ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu kasaciniame teisme.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo
primimo dienos.
Sprendiama situacija:
Darbdavys ratu spjo darbuotoj prie du mnesius apie darbo sutarties nutraukim
darbdavio iniciatyva. Darbuotojas mano, kad su asmenimis, auginaniais vaikus iki 14 met, darbo
sutartis gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais, o apie sutarties nutraukim btina praneti prie 4
mnesius. Darbuotojas turi 6 met sn, kuris gyvena su mama. Darbuotojas su snaus mama prie
metus isiskyr, taiau materialiai ilaiko savo nepilnamet vaik.
Situacijai aktualus esminiai darbo kodekso straipsniai:
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su darbuotoju tik dl svarbi
prieasi, apie tai spjs j io Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoj i
darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit
darb.
2. Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su darbuotojo
kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta dl
ekonomini, technologini prieasi ar darboviets struktrini pertvarkym ir dl panai svarbi
prieasi.
3. Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:
1) naryst profesinje sjungoje arba dalyvavimas profesins sjungos veikloje ne darbo
metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prie darbdav, kaltinam statym, kit normini teiss akt ar
kolektyvins sutarties paeidimais, taip pat kreipimasis administracinius organus;
4) lytis, seksualin orientacija, ras, tautyb, kalba, kilm, pilietyb ir socialin padtis,
tikjimas, santuokin ir eimin padtis, sitikinimai ar pairos, priklausomyb politinms
partijoms ir visuomeninms organizacijoms;
5) amius;
(Lietuvos Respublikos 2005 m. gegus 12 d. statymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegus 28 d.)
(in., 2005, Nr. 67-2400) redakcija)

9
 6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas statym nustatytais atvejais atlieka karines ar
kitokias Lietuvos Respublikos pilieio pareigas ir prievoles.
4. Lietuvos Respublikos 2005 m. birelio 30 d. statymo Nr. X-294 (nuo 2005 m. liepos 14 d.)
(in., 2005, Nr. 85-3138) ir 2009 m. liepos 23 d. statymo Nr. XI-404 (nuo 2011 m. sausio 1 d.)
(in., 2009, Nr. 93-3993) redakcija
Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip
penkeri metai, asmenimis iki atuoniolikos met, negaliaisiais, darbuotojais, auginaniais vaik iki
keturiolikos met, gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe i
esms paeist darbdavio interesus.
5. Lietuvos Respublikos 2009 m. liepos 23 d. statymo Nr. XI-404 (nuo 2011 m. sausio 1 d.)
(in., 2009, Nr. 93-3993) redakcija
Darbdavys turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, laikydamasis io
ir 130 straipsnio nuostat, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit
darb, arba sumokjs darbuotojui u likus darbo sutarties galiojimo laik vidutin darbo
umokest.

130 straipsnis. spjimas apie darbo sutarties nutraukim

1. Lietuvos Respublikos 2005 m. gegus 12 d. statymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegus 28
d.) (in., 2005, Nr. 67-2400) ir 2009 m. liepos 23 d. statymo Nr. XI-404 (nuo 2011 m. sausio 1 d.)
(in., 2009, Nr. 93-3993) redakcija
Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart ratu pasiraytinai spjs darbuotoj prie du mnesius.
Darbuotojai, nurodyti io Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidim i darbo turi bti spti ne
vliau kaip prie keturis mnesius.
2. spjime apie darbo sutarties nutraukim turi bti nurodyta:
1) atleidimo i darbo prieastis ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties
nutraukimas;
2) atleidimo i darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka.
3. Lietuvos Respublikos 2009 m. liepos 23 d. statymo Nr. XI-404 (nuo 2011 m. sausio 1 d.)
(in., 2009, Nr. 93-3993) redakcija
Per spjimo laikotarp darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo
paiekoms. io laiko trukm negali bti maesn negu deimt procent darbo laiko normos,
tenkanios darbuotojui per spjimo termin. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir
darbdavio sutarta tvarka. U laik darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo umokestis.

10
 4. Lietuvos Respublikos 2005 m. gegus 12 d. statymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegus 28
d.) (in., 2005, Nr. 67-2400) ir 2008 m. gegus 13 d. statymo Nr. X-1534 (nuo 2008 m. liepos 1
d.) (in., 2008, Nr. 63-2375) redakcija
spjimo terminas pratsiamas darbuotojo ligos ar atostog laikui ar laikotarpiui nuo bylos
iklimo iki teismo sprendimo siteisjimo, kai statym nustatyta tvarka ginijamas atsisakymas
duoti iankstin sutikim atleisti darbuotoj i darbo.
5. Lietuvos Respublikos 2008 m. gegus 13 d. statymo Nr. X-1534 (nuo 2008 m. liepos 1 d.)
(in., 2008, Nr. 63-2375) redakcija
Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus spjimo terminui, jo atleidimo i darbo
data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas.
6. Neteko galios Lietuvos Respublikos 2008 m. gegus 13 d. statymu Nr. X-1534 (nuo 2008
m. liepos 1 d.) (in., 2008, Nr. 63-2375)
Analiz:
Vis pirma, ms situacijoje, darbuotojas ilaiko 6 met sun, nors darbuotojas ir yra
isiskyrs su snaus mam, ST 3.156 straipsnis 2 d. sakoma: Tvai turi lygias teises ir lygias
pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gim susituokusiems, ar nesusituokusiems tvams, jiems
santuok nutraukus, teismui pripainus j negaliojania ar tvams gyvenant skyrium. Toliau ST
3.155 str. 2 d. Tvai turi teis ir pareig dorai auklti ir priirti savo vaikus, rpintis j sveikata,
ilaikyti juos, atsivelgdami j fizin ir protin bkl sudaryti palankias slygas visapusikai ir
harmoningai vystytis, kad vaikas bt parengtas savarankikam gyvenimui visuomenje. I to
seka, kad aptariamas darbuotojas turjo teis ir tikriausiai rpinasi ir ilaiko, t.y. augina savo vaik
4 met sun.
Dl paminto aukiau fakto, darbdavys spdamas darbuotoj apie atleidim i darbo
prie du mnesius buvo neteisus, nes DK 130 str. 1 d. nurodyta: Darbuotojai, nurodyti io Kodekso
129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidim i darbo turi bti spti ne vliau kaip prie keturis
mnesius. DK 129 str. 4 d. nurodyti darbuotojai kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko
ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki atuoniolikos met, negaliaisiais, darbuotojais,
auginaniais vaik iki keturiolikos met.
Noriau papildyti, kas lieia atleidimo i darbo tik ypatingais atvejais fakt, taip, i
ties DK 129 str. 4 d. parayta: Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis
senatvs pensij liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki atuoniolikos met,
negaliaisiais, darbuotojais, auginaniais vaik iki keturiolikos met, gali bti nutraukta tik
ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus. Kaip
matome darbuotojo atleidimas, apskritai, bt teistas tik ypatingais atvejais, taiau ms
situacijoje io klausimo mes analizuoti negalime, nes neinome kokios buvo kitos aplinkybes.

11
 Visk susumavus, inagrinjus teismo praktika, galima spti, kad darbdavys pasielg
neteistai nespjas darbuotoja prie 4 mnesius. Taiau tik rodius, kad tai smarkiai paveik
darbuotojo arba jo vaiko finansin saugum, bt galima tiktis prisiteisti materialin kompensacij.

12
 IVADOS

Baigiant darb, galima apibendrinti ir padaryti ivadas, kad, bendrai, darbo tikslai yra
pasiekti. Kai kurios tikslus pasiekti pasisek labiau, kai kurios iek tiek maiau:
1. darbas buvo raomas savarankikai. Buvo planuojamas laikas, analizuojamos
literatros pobdis. Susidrus su informacijos stoka, ar kitomis problemomis,
jas teko sprsti savarankikai. Visa tai lavina savarankiko darbo gdius;
2. ruoiant darb teko nemaai rayti. Teko daug galvoti, kaip savo mintis, aikiai
ir sklandiai idstyti ratu. Tai tikrai padjo toliau ugdyti raymo gdius;
3. teko nemaai naudotis teiss norm aktais. Nors technikai tai ir um labai
daug laiko, kadangi prie su norm aktais buvo susiduriama labai retai. Tai,
bene, buvo vienas naudingiausiu tobulinamu gdi;
4. kadangi tiriamais klausimais buvo skaitomi vairus altiniai, teko informacija
apibendrinti ir stengtis idstyti lakonikai.
Darbo uduotis yra vykdytos, apie k galima sprsti i paio darbo.
Kit kart raant panaaus pobdio darb, nortsi labai sigilinti aptariam tem,
inagrinti daugiau literatros. Sunkiausiai buvo iekoti reikiam teiss akt popieriniame kodko
variante, bet pagalba buvo pakviestas elektroninis kodekso variantas, kur galima pasinaudoti
paiekos funkcija. Bendrai manau darbas pavyko ir yra gana isamus, aiku ne be trkumu, bet
reikia nepamirti, kad darbas raytas ne teiss specialybs studento.

13
 LITERATUROS SRAAS

Teisies norm aktai:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 1-6 knygos, treioji laida. Vilnius, 2005. 982 p.
ASBN 9957-557-56-7.
2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Vilnius: LITLEX, 2011.

Teism praktika:
3. Lietuvos Aukiausiojo teismo, Lietuvos Respublikos vardu, 2009 m. spalio 13 d. nutartis,
civilins bylos Nr. 3K-3-416/2009.
4. Lietuvos Aukiausiojo teismo, Lietuvos Respublikos vardu, 2010 m. kovo 1 d. nutartis,
civilins bylos Nr. 3K-3-61/2010.
5. Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojanias
darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts (DK 129
straipsnis), apibendrinimo apvalga, Patvirtinta Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003
m. gruodio 29 d. nutarimu Nr. 44.

Specialioji literatra:
6. Civilin teis, prievoli teis. Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas, 2006. 608 p. ISBN
9955-563-72-9.
7. MASANDUKAIT, Aurel. Teis, mokomoji knyga. Vilnius, 2004. 340 p. ISBN 9955-519-
35-5.

14
PRIEDAI

15