2 kl. EKONOMIKOS SAVARANKIŠKAS DARBAS. Dvi užduotys.

Vertinama
pažymiais.
Užduotis galite atlikti individualiai arba su klasės draugu (poromis).
Jei dirbate poroje, tai darbą turi atsiųsti vienas mokinys.

Atliktą užduotį siųsti į el.paštą saulembg@gmail.com per GOOGLE DOKUMENTUS.

Suteikti REDAGAVIMO galimybę.

Teorinė medžiaga apie valstybės funkcijas ekonomikoje yra vadovėlyje. Nuoroda:

https://evadoveliai.lt/ziureti/978-609-433-018-6V/978-609-433-018-6V.html#p=1

Ekonomikos I užduotis: užpildykite lentelę.

KLASĖ IIB DARBUS ATLIKO Julius Amolevičius ir Šarūnas Logminas

Užduotis ir atsakymas (pildo mokiniai) Mokytojos

vertinimas

1. Valstybė ekonomikoje atlieka tam tikras funkcijas..

Pasirinkite 4 funkcijas ir išsamiai jas apibūdinkite remdamiesi šių dienų
aktualijomis.
Pateikite konkrečius pavyzdžius kaip šios funkcijos veikia.
ATSAKYMAS:
1. Kuria teisines ir socialines struktūras, taip apsaugo teisę į privačią nuosavybę
ir jos apsaugą. Pvz.: Teismai išskiria baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie
kėsinasi į privačią nuosavybę; policija užtikrina piliečių bei jų nuosavybės
saugumą.
2. Perskirsto pajamas – aprūpina nepajėgiančius savęs išlaikyti piliečius
pašalpomis, ypač mums aktualiomis vaiko išmokomis; išmoka pensijas
senyviems žmonėms.
3. Tiekia ir teikia visuomenines prekes ir paslaugas – rūpinasi žmonių komfortu,
saugumu, informavimu. Pastarasis ypač pasireiškia COVID-19 pandemijos metu,
kuomet visus piliečius apie saugų elgesį informuoja mokesčių finansuojamas
LRT kanalas, žinių portalai.
4. Reguliuoja produktų, turinčių šalutinį poveikį, tiekimą – reguliuoja produktų
importą ir eksportą; skiria baudas įmonėms, nesilaikančiomis aplinkosaugos
teršimo standartų. Pandemijos metu valstybė ypač kontroliuoja importą iš kitų
valstybių, norint sulėtinti viruso plitimą.

2. Paaiškinkite, kuo skiriasi išorinė nauda nuo išorinių sąnaudų. Pateikite po 3

išorinės naudos ir išorinių sąnaudų pavyzdžius.
ATSAKYMAS:
Išorinė nauda – tai yra teigiamas išorinis padarinys, o išorinės sąnaudos yra
neigiamas.
Nauda:
1. Derlingas sezonas gali padidinti ūkininkų pelną.
2. Pandemijos metu higienos prekių gamintojai patiria didesnę paklausą.
3. Populiarus YouTube kanalas sukuria apie jus teigiamą filmuką, kuris
išpopuliariną jūsų įmonę arba produktą.
Sąnaudos:
 1. Pandemijos metu kelionių agentūros bei nebūtinų prekių parduotuvės patiria
nuosmukį paklausoje.
2. Užliejęs potvynis sunaikiną didžiąją dalį ūkininko derliaus.
3. Žemės drebėjimas sunaikina pagrindinę įmonės būstinę.

3. Remdamiesi savo žiniomis ir patirtimi, įvertinkite nuotolinį mokymąsi Lietuvos

valstybėje (kokia nauda, kokios sąnaudos?).
ATSAKYMAS:
Nauda: Sumažinta rizika susirgti virusu; moksleiviai ir mokytojai artimiau
supažindinami su nuotolinių konferencijų funkcija, naudojimusi; taip pat
naudinga kai kurioms įmonėms, kaip: „Zoom“ ir „Microsoft Teams“, nes suteikia
joms masišką vartotojų kiekį
Sąnaudos: Nukritusi mokymosi kokybė; sumažėjęs fizinis krūvis gali neigiamai
paveikti moksleivių sveikatą; kitos įmonės, ypač smulkios nebūtinų prekių
parduotuvės, sporto klubai patiria nuosmukį.

4. Nurodykite 4 visuomenines paslaugas, kuriomis jūs (jūsų šeima) naudojatės.

Pateikite alternatyvas, jei jūsų nurodytų paslaugų neteiktų valstybė.
ATSAKYMAS:
Nacionalinė televizija – nacionalinis radijas, laikraščiai
Automobilių keliai – žvyrkeliai, dviračiai.
Gatvių apšvietimas – vaikščioti tamsoje, turėti asmeninį žibintuvėlį.
Greitoji pagalba – naudotis nuosava arba artimųjų transporto priemone.

5. Remdamiesi savo žiniomis, įvertinkite Lietuvos vyriausybės pastangas suvaldyti

COVID-19 pandemiją.
ATSAKYMAS:
Pakankamai gerai, yra sumažintas importas ir eksportas, uždraustas keliavimas į
užsienį, paskelbtas valstybinio masto karantinas, uždarytos švietimo, religinės,
nebūtinų prekių ir paslaugų įstaigos, uždrausti dideli žmonių susibūrimai,
paskirtos baudos už apsauginių kaukių nedėvėjimą, aktyvus piliečių
informavimas per valstybinius žinių šaltinius (televizija, radijas, laikraščiai).

Ekonomikos II užduotis
Pateiktos 3 temos. Pasirinkite 2 ir remdamiesi pateiktais klausimais parašykite rišlų tekstą.

Darbai turi būti parašyti išsamiu rišliu tekstu, pasiremta konkrečiais pavyzdžiais, nuomonė
turi būti pagrįsta argumentais, suformuluotos išvados ar apibendrinimas.
Rišlus tekstas turi turėti savo struktūrą, kuri išskiriama pastraipomis.
Aukšto įvertinimo nebus, jei tik „sausai“ atsakysite į pateiktus klausimus.

I. Parašykite tema „ Mano darbo našumas mokykloje ir namuose“. Rašydami remkitės

šiais klausimais:
1. Kaip suprantate sąvoką „mokinio darbo našumas „?
2. Kaip galima išmatuoti mokinio darbo našumą ?
3. Kas mažina mokinių našumą klasėje ir mokantis namuose?
4. Kaip galima būtų padidinti mokinių našumą ?
5. Kas ir kokią naudą gautų, jei padidėtų mokinių darbo našumas klasėje ir namuose ?

II. Parašykite tema „Žmogiškojo kapitalo didinimas-geresnio gyvenimo ateityje

prielaida“. Rašydami remkitės šiais klausimais:
1. Kas yra žmogiškasis kapitalas?
2. Kokios yra sudarytos sąlygos Lietuvos žmonėms, norintiems mokytis?
3. Kodėl mums reikėtų stengtis didinti savo žmogiškąjį kapitalą?
4. Kaip mes galime didinti savo žmogiškąjį kapitalą?
5. Kokią įtaką visos šalies gyvenimui, ūkiui daro kiekvieno asmens žmogiškojo kapitalo
didinimas?

III. Parašykite tema „Atlyginimas vokelyje-imti ar ne?“ Rašydami remkitės šiais

klausimais:
1. Kokius moka mokesčius darbuotojas dirbdamas pagal darbo sutartį?
2. Kodėl kai kurie darbdaviai moka atlyginimus darbuotojams „vokelyje“?
3. Kam tai naudinga? Kas nuo to nukenčia?
4. Kaip atlyginimų mokėjimas „vokelyje“ veikia šalies ekonomiką?
5. Kaip kovoti su darbdaviais, kurie moka atlyginimais vokelyje ? (Pateikti 2 būdus)

Pasirinkta tema „Mano darbo našumas mokykloje ir namuose“

Atsakymas:
Mano manymu, mokinio darbo našumas yra švietimo įstaigos užduotų darbų atlikimo
efektyvumas. Išmatuoti šį našumą galima stebint mokinio pažymių progresiją, mokinio
įsitraukimą į klasės ir namų darbą, mokinio atliktų užduočių tikslumą.
Karantino metu daugelis moksleivių buvo priversti mokytis nuotoliniu būdu. Manau, kad
šis nuotolinis mokymo būdas niekada nebuvo tinkamai paruoštas ir išbandytas. Dauguma
mokinių ir mokytojų dar net nebuvo susipažinę su pačiu nuotoliniu mokymu, veikla jo metu
ir programomis padėsiančiomis efektyviai atlikti darbą. Dėl to drastiškai ir sumažėjo mokinių
našumas dirbant iš namų – temos yra nepilnai išaiškinamos, mokiniai nepilnai arba išvis
neatlieka namų darbų. Mokantis klasėje, mokinio našumą gali sumažint mokytojos
susirgimas, nepilnas temų išdėstymas, per didelis arba per mažas uždavinių krūvis.
Padidinti mokinių našumą galima įvairiais būdais, kaip: skatinimas mokytis geriau,
įdomesni veikla klasės darbo metu, įdomesnis temų pateikimas. Jei našumas būtų padidintas
šiomis priemonėmis, švietimo įstaigos bei jų darbuotojai gautų geresnius atsiliepimus,
mokinių ir jų tėvų malonę, pačios įstaigos reitingas galėtų pakilti.

Pasirinkta tema „Žmogiškojo kapitalo didinimas-geresnio gyvenimo ateityje prielaida“

Atsakymas:
Žmogiškasis kapitalas – esminis ekonominės veiklos veiksnys. Šis turtas yra ypač įdomus,
nes yra vadinamas svarbesniu net už gamtos išteklius, nors yra neapčiuopiamas, sunkiai
apibrėžiamas. Kodėl gi reikia rūpintis žmogiškųjų išteklių didinimu, kaip mes tai galime
padaryti ir kokia yra viso to reikšmė?
Žmogiškasis kapitalas – tai įvairios žmogiškosios vertybės, gebančios atnešti pelną:
išsilavinimas, patirtys, praktika sukauptos žinios. Šiuos išteklius praplėsti yra labai daug
būdų: nuo pat mažens vaikai yra vystomi darželyje, mokykoje, vėliau žmonės savo žinias
konkretina bei plečia unversitetuose. Net suaugę, jau dirbantys asmenys yra nuolat
apšviečiami įvairiais kursais, seminarais, paskaitomis. Investuoti į žmogiškąjį kapitalą yra
svarbu, nes tai gali atnešti ne tik pelno, bet ir sustiprinti darbuotojų pasitikėjimą,
bendradarbiavimą. Žmogiškųjų išteklių didinimas Lietuvoje yra pakankamai geras. Dauguma
mokyklų yra patogiai įrengtos tiek mokiniams, tiek moytojams, universitetuose yra platus
programų pasirinkimas, kuriose didelė dalis vietų yra valstybės finansuojamos. Labai svarbu,
kad šias priemones mes išnaudotume ir taip galėtume pagerinti savo šalies gyvenimą, ūkį –
padaryti Lietuvos žmones našesniais, labiau bendradarbiaujančiais. Kuo labiau stengsimės
dėl šių vertybių tuo didesnė bus materialinė nauda Lietuvai ir tuo jos žmonės bus laimingesni.
Taigi, manau, kad žmogiškasis kapitalas svarbumu nenusileidžia gamtos ištekliams, nes
neša ne tik materialinės naudos darbuotojų našumu, bet ir daro žmones komunikabilesniais,
lengvina gerų tarpusavio santykių palaikymą. Labai svarbu kuo labiau ugyti savo protą
visada, nes, kaip sakoma: „Žmogus mokosi visą gyvenimą“.