Socialinė stratifikacija;

Socialinė struktūra ar tiesiog socialinių nelygybių sistema (suskirstymas į

socialines klases, grupes, sluoksnius).

Nelygybė
Nevienodi “gyvenimo šansai” (M. Weber)

Kriterijai – visuomenei reikšmingi skirtumai, turintys įtakos socialinėms

sąveikoms, gyvenimui visuomenėje.
Pvz. Kairiarankiai – dešiniarankiai, juodaodžiai – baltaodžiai.
 Kriterijai – reikšmingi skirtumai
Pajamos, turtas, išsilavinimas/profesija, užsiėmimas, gyvenamoji vieta, religija,
lytis, amžius, šeimyninė padėtis, tautybė, rasė …

Kaip užsidirbi pragyvenimui?

Diena/savaitė/mėnesis/metai skyla į dvi dalis

darbo laikas laisvalaikis

Ką/kur/kiek dirbi – kiek uždirbi? Ką veiki laisvalaikiu? Kiek jo turi?

Kodėl nelygus pajamų paskirstymas skirtingiems užsiėmimams?

Medikas/dėstytojas vs Reklamos agentūros direktorius

Šiukšliavėžis vs Tabako gamyklos direktorius

Karlo Marxo socialinių klasių modelis (1818-1883 m.)
Darbo pasidalijimas.

Santykis su gamybos priemonėmis.

Kapitalistai (išnaudotojai);

Darbininkai/proletariatas (išnaudojamieji);

Pridetinė vertė;

Vyraujanti ideologija – vyraujančios klasės ideologija.

Išnaudojimo principas
100 kostiumų;

Pardavus 75% padengiami gaminimo kaštai;

Pardavus likusius 25% gamintojas gauna pelną.

Darbininko kuriama pridėtinė vertė.

Tatuiruočių salonas
Thorsteinas Veblenas (1857-1929)

Laisvalaikio klasė
Parodomasis dykinėjimas/laisvalaikis
Parodomasis vartojimas
Statuso simbolika
 Socialinių klasių modelis
Daugybė skirtingų modelių;

Socialinis mobilumas;

Pajamos, turtas – anksčiau vs dabar?

Nevienodas prestižas ir galia.

Kiti ne mažiau svarbūs kriterijai (pvz. kultūros vartojimas, sveikata, laisvalaikis ir

pan.)

Pasiskiepijęs ar ne; sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose ir t. t.

Self-made man
 Griežčiausios stratifikacijos sitemos
Kastų ir rasinė sistema.
Gimimo metu, nėra socialinio mobilumo.

Apartheidas.

Vergovė – vieni individai priklauso kitiems kaip nuosavas turtas.

 Pierre Bourdieu (1930 – 2002 m.)
Ekonominis kapitalas (pvz. pajamos)

Kultūrinis kapitalas (pvz. išsilavinimas)

Socialinis kapitalas (pvz. pažintys)

Simbolinis kapitalas (nominacijos, laipsniai, vardai)

Erotinis kapitalas* (išvaizdos patrauklumas)

* Apie erotinį kapitalą: http://www.catherinehakim.org/wp-content/uploads/2011/07/ESR-Erotic-Capital-Oct-2010.pdf

Dominuojanti klasė nedominuoja atvirai ir jos
dominavimo įtvirtinimas taip pat nėra akivaizdus.

Švietimo sistemos vaidmuo ir

socialinė reprodukcija.
 Skurdo patirtis stipriai veikia žmogaus
Kultūrinių kodų skirtumai
savivertę, pasitikėjimą savimi.
Kalbėjimo ir rašymo įgūdžiai.
Nemokamas maitinimas.
Kokios spalvos yra bananai?
“Atsuki kraną ir bėga”.
“Jei nesimokysi matematikos, užaugę tapsi
vairuotoju ar sargu.”

Apie klasinius sužalojimus: http://www.satenai.lt/2018/09/21/klasiniai-suzalojimai/

Kaip įveikti skurdą? https://nanook.lt/podcast/kaip-iveikti-skurda/
Švietimas dėl vaikų selekcijos ar dėl kiekvieno vaiko? http://manoteises.lt/straipsnis/svietimas-del-vaiku-selekcijos-ar-del-kiekvieno-vaiko/
Naujausia statistika apie skurdą LT: www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/zemiau-skurdo-ribos-beveik-ketvirtadalis-lietuvos-662-1014358
KAIP MOKSLEIVIAI SKIRSTOMI Į XXI-OJO AMŽIAUS LUOMUS? https://gpb.lt/kaip-moksleiviai-skirstomi-i-xxi-ojo-amziaus-luomus/
Privačios mokyklos: už ir prieš
 Privalomas mokymas jau savaime yra simbolinio smurto forma

https://manoteises.lt/straipsnis/svietimo-sociologas-svietimo-sistema-kuri-remiasi-bankine-pedagogika-kolonizuoja-mokiniu-protus/

https://manoteises.lt/straipsnis/svietimas-del-vaiku-selekcijos-ar-del-kiekvieno-vaiko/
Sociologas Randall Collins kredencinį švietimą įvardijo
kaip žmogaus teisių pažeidimą.
 Socialinis teisingumas švietime: teorinė samprata ir praktinis
vertinimas. Mokslo studija, 2011.
Laimutė Žalimienė, Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Jolanta Aidukaitė,
Jolita Kazakevičiūtė, Jekaterina Navickė, Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė
Nuoroda:
https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/693_f31fc7ad3da4f678e4cb
208806e76b91.pdf
 Jane Elliott socialinis eksperimentas (1968 m.)

‘Melynos akys / rudos akys’.

Diskriminacija – per asmeninį patyrimą.
‘Etikečių klijavimo teorija’.

Apie eksperimentą: 1) http://sociologai.lt/2012/sociokine-apie-kontraversiska-j-elliott-eksperimenta-melynos-akysrudos-akys/

2) http://sociologai.lt/2014/insaideriai-ir-autsaideriai-arba-dominuojantys-ir-atstumtieji/
 Apibendrinant
Jeigu reikėtų tyrinėti socialinę stratifikaciją…

Apibrėžti klasę indikatoriais, kurie būtų išmatuojami.

Svarbiausi socialiniai skirtumai yra susiję su visuomeniniu darbo

pasidalijimu... Kaip suskirstyti skirtingas profesijas/užsiėmimus.
Pvz. Wrighto neomarksistinė 12 klasių schema.

- Išsilavinimas
- Turtinė arba nuosavybės padėtis
- Padėtis darbo jėgos rinkoje
https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/393
 Didžiosios Britanijos socialinių klasių tyrimas
„BBC’s 2011 Great British Class Survey“
Rėmėsi sociologo P. Bourdieu koncepcija.
161 000 respondentų.
7 klases apimantis socialinės
stratifikacijos modelis.

Apie tyrimą: 1) http://sociologai.lt/2013/o-kas-tarp-elito-ir-prekariato/

2) https://static.independent.co.uk/s3fs-
public/thumbnails/image/2013/04/03/20/pg-21-social-classes-watt.jpg
 Skurdo rizikos lygis Lietuvoje

2021 m. 20%
2022 m. 21.2%
(483 Eur – vienam gyvenančiam asmeniui ir 1015 Eur – kartu gyvenantiems 2
suaugusiesiems su 2 vaikais)

https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8089336
 Pajamų nelygybė 2020 m.

S80 / S20 santykis 6,1

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/skurdas-lietuvoje-mazeja-didziausias-pokytis-tarp-senjoru
https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.pdf
 Bazinė pensija 225
Vidutinė senatvės pensija su stažu
512 Eur

žmonių

Pajamos per mėnesį „į rankas“ (2016 m.)

 8 % žmonių valdo 86 % pasaulio turto
92 % žmonių valdo 14 % pasaulio turto
 Lietuvoje…

Skurdžiai gyvena 48 % (turtas iki $10 tūkst.)

97,2 %
Žemai soc. klasei priklauso 49.2% (turtas $10 tūkst.-$100 tūkst.)

Vidurinioji klasė – 2.7% ($100 tūkst. – $1 mln.)

Aukštesnioji klasė – 0.1% (daugiau nei $1 mln.)

Duomenys iš:
http://publications.credit-suisse.com/tasks/render/file/index.cfm?fileid=AD6F2B43-B17B-345E-E20A1A254A3E24A5
http://publications.credit-suisse.com/tasks/render/file/index.cfm?fileid=AD783798-ED07-E8C2-4405996B5B02A32E
 Vidurinė klasė 61% (983 iki 2621 Eur.)

54 % neturi sukaupę nei 1000 eurų santaupų.

https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/suskaiciavo-kiek-lietuvoje-
EBPO uzdirba-vidurinioji-klase-ar-priklausote-jai-n1164360
Socialinė stratifikacija, socialinė kontrolė ir technologijos
 Kinijos socialinio kredito/reputacijos sistema
(Social Credit System)
Masinio sekimo sistema;
Digital dictatorship;

Priėjimas prie visuomeninių gėrybių;

Konsultantai;

"Don't post that. I don't want you to hurt

your score but I also don't want you to hurt
mine.“

Apie (ne)stilingus Didžiuosius brolius ir jų skaitmenines diktatūras:

https://sociologai.lt/2018/apie-nestilingus-didziuosius-brolius-ir-ju-skaitemines-diktaturas/
 Black Mirror, 3 sezono 1 serija:
http://www.imdb.com/title/tt5497778/
Big Data > Algoritmai

Algoritmizacija
Dataism
Reitingavimas
Algorithm Free
https://www.theguardian.com/technology/2018/nov/11/alarm-over-talks-to-implant-uk-employees-with-microchips?
Life360’s Family Locator
mSpy
The Spy Bubble
 Klausimai egzaminui I
Kas yra socialinė stratifikacija? Kuo išsamiau paaiškinkite.
Kokia yra M. Weberio nevienodų 'gyvenimo šansų' idėja?
Pagal kokius kriterijus gali būti stratifikuojamos visuomenės? Pateikite kriterijų pavyzdžių.
Kodėl skirtingi užsiėmimai darbo rinkoje įvertinami skirtingomis pajamomis? Kodėl šiuoalikinėse visuomenėse
dažna situacija, kad visuomenės išlikimui svarbiausių užsiėmimų atstovai gauna mažesnį atlygį, nei tų
užsiėmimų, kurie nėra gyvybiškai svarbūs? Kas tai lemia?
Kokios yra pagrindinės Karlo Marxo socialinių klasių modelio idėjos?
Kas yra socialinis mobilumas? Pateikite pavyzdžių.
Kodėl pajamos/turtas šiandien nebegali būti svarbiausias kriterijus kalbant apie socialinių klasių skirstymą?
Kokie kriterijai taip pat svarbūs kalbant apie individo socialinę poziciją?
Kas yra statuso simbolika? Pateikite pavyzdžių.
Kokios yra griežčiausios pasaulyje buvusios/esamos stratifikacijos sistemos? Kuo jos pasižymi? Kuo jos skiriasi
nuo šiandien Vakaruose vyraujančios socialinių klasių sistemos?
 Klausimai egzaminui II
Kokios yra pagrindinės Pierre Bourdieu socialinės stratifikacijos idėjos? Kokiais veiksniais/kriterijais, pagal Bourdieu, turėtų
remtis šiandienių Vakarų visuomenių atstovų skirstymas į socialines klases? Kas yra ekonominis, kultūrinis, socialinis ir
simbolinis kapitalas?
P. Bourdieu pabrėžia švietimo sistemos vaidmenį palaikant ir toliau reprodukuojant socialinę nelygybę. Paaiškinkite, pateikite
pavyzdžių, kokiu būdu švietimo sistema palaiko visuomenėje vyraujančias nelygybės formas?
Parašykite, kokie gali būti argumentai prieš privačių mokyklų plėtrą visuomenėje.
Kodėl Bourdieu taip stipriai pabrėžia kultūrinio kapitalo svarbą? Kas tas kultūrinis kapitalas?
Kai kurie sociologai sako, kad privalomas mokymas jau savaime yra simbolinio smurto forma, kiti sako, kad kredencialistinis
švietimas yra žmogaus teisių pažeidimas. Kaip suprasti? Kodėl? Kuo labiau išplėtokite šias mintis, kas turima omenyje.
Kas yra erotinis kapitalas? Kodėl būtent nūdienos visuomenėje ši kapitalo rūšis tapo svarbi? Kokiose srityse ypač?
Kuo pasižymi Lietuvos socialinė stratifikacija, jei žveltumėm tik į turto/pajamų aspektą?
Papasakokite apie Jane Elliott socialinį eksperimentą. Koks buvo jo tikslas?
Jeigu jums, kaip sociologui, reikėtų tyrinėti kokios nors grupės/visuomenės socialinę stratifikaciją, ką pirmiausia reikėtų
padaryti norint atlikti tyrimą?
Koks yra technologijų vaidmuo kalbant apie šiuolaikinių visuomenių socialinės stratifikacijos ir socialinės kontrolės sistemas?
Papasakokite apie Kinijos socialinio kredito sistemą. Ar Vakarų visuomenėse galime įžvelgti paralelių? Kokių?
Šaltiniai mokymuisi:
• A. Giddens, Sociologija, 10 sk. „Klasė, stratifikacija ir nelygybė“, 11 sk. „Skurdas, gerovė ir socialinė atskirtis“.
• P. Berger, Sociologija, 4 ir 5 sk.
• John J. Macionis, Sociology (14th edition 2012), Visa 'Part III: Social Inequality' dalis (ypač 10 sk. Social Stratification, 12 sk.
Global Stratification, 13 sk. Gender Stratification, 14 sk. Race and Ethnicity)
http://vk.com/doc10228818_171684153?hash=f26ebdaf9beace1492&dl=9db11e0e2fd244bca8
• Socialinis teisingumas švietime: teorinė samprata ir praktinis vertinimas. Mokslo studija, 2011. Laimutė Žalimienė, Romas
Lazutka, Daiva Skučienė, Jolanta Aidukaitė, Jolita Kazakevičiūtė, Jekaterina Navickė, Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė
Nuoroda: https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/693_f31fc7ad3da4f678e4cb208806e76b91.pdf
• Jūratė Čemevičiūtė T. Vebleno Parodomojo vartojimo teorija ir šiuolaikinės kultūros vartojimo tyrimų problemos
https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/5353/4629/
• Ir visi kiti skaidrėse nurodyti šaltiniai/nuorodos.