UTENOS KOLEGIJOS

MEDICINOS FAKULTETO
SOCIALINĖS GEROVĖS KATEDROS
SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMA

KULTŪRINĖ ĮVAIROVĖ IR IDENTITETO PROBLEMA

REFERATAS

Darbą atliko
SD-22I-(N) gr.studentė
Ramunė Apolskaitė
2023-01-13

Darbą tikrino
Doc. dr. E. Budrytė
2023-01-13

Utena 2023
 TURINYS

ĮVADAS...........................................................................................................................3
KULTŪRINĖ ĮVAIROVĖ............................................................................................4
IDENTITETO PROBLEMOS......................................................................................6
IŠVADOS........................................................................................................................8
NAUDOTA LITERATŪRA..........................................................................................9
 ĮVADAS
Ar kada pastebėjote, kad vaikų tarpusavio bendravimui netrukdo nei nepažįstama
kalba, nei odos spalva, nei kitokie išpažįstami tikėjimai ar įsitikinimai? Skirtingų tautybių vaikai ir
susikalba, ir susidraugauja, bendrauja, greitai prisitaiko, yra imlūs ir smalsūs. Jiems įdomu. Dalis
mūsų augdami prarandame daug nuostabių vaikiškų savybių – atsiranda susipriešinimai, nenoras
pažinti, suprasti. Primetinėjame savas taisykles, nepaisome kitų kultūros, negerbiame kito tikėjimo,
tradicijų, netoleruojame skirtingų požiūrių ar elgsenos. Išankstinės nuomonės ir nuostatos tyliai
glūdi kiekviename iš mūsų, tad esame linkę susikurti tam tikrus stereotipus, pagal kuriuos
vertiname kitos kultūros žmones. Keliaujant baimės ir netolerancijos požymiai tirpsta kaip ledai
karštą vasaros dieną. Kadangi žmonės iš skirtingų kultūrinių aplinkų skirtingai suvokia,
interpretuoja ir vertina tuos pačius dalykus bei konkrečias situacijas, labai svarbu yra suprasti ir
toleruoti kultūrų įvairumą – keliaujant pažinti ir gerbti kitą šalį, o pirmiausia - jos gyventojus, jų
aplinką ir tradicijas.
Pasaulyje egzistavo apie 5-6 tūkst. skirtingų kalbų, tad panašiai tiek buvo ir kultūrų.
Šiuo metu šis skaičius siekia apie tūkstantį. Norint visas jas pažinti, reiktų keliauti visą savo
gyvenimą, o gal net ir jo neužtektų. Pasaulis yra įvairus ir labai skirtingas, persipynusios ir mums
tolimos kultūros kartu ir žavi, ir baugina. Globalizacijos procesai jau padeda formuoti bendrąją
pasaulio kultūrą - vienodėja kosmopolitiniai miestai, žmonės vis daugiau keliauja, apsigyvena
svečiose šalyse, tuokiasi su kitų kultūrų žmonėmis, kasdienybėje tokiose šeimose derinami abiejų
gimtųjų šalių kultūriniai skirtumai. Visgi, keliaujančius kuo toliau, tuo labiau žavi ir traukia
unikalūs pasirinktos aplankyti šalies ypatumai - užtenka nuvažiuoti į jos gilumą, kur išryškėja šalies
savitumas, papročiai, ritualai, apranga, unikalios gestų reikšmės, bendravimo, etikos ir elgesio
normos. Keliaujantys vis dažniau domisi neatrastomis vietomis, ieško išlikusių tradicijų, kultūros
apraiškų, maisto kultūros šaknų, mokosi suprasti kitas religijas.
Kuo daugiau keliaujame ir bendraujame su žmonėmis iš skirtingų pasaulio šalių, tuo
labiau įsitikiname, kokie esame skirtingi, ir tuo pačiu, kokie esame panašūs. Nesusipažinę su
kultūros skirtumais, kelionėse patys to nenorėdami kitos tautos atstovą netyčia galime įžeisti ar
patys būti įžeisti. Pažinkime kitų tautų žmonių elgseną, įsitikinimus, požiūrius, mąstyseną ir mūsų
kelionės taps kur kas įdomesnės. O nauji atradimai paskatins dar daugiau keliauti. Juk užvėrę savo
namų duris atsiduriame įvairiaspalviame tautų ir kultūrų katile, kuris ir užburia, ir įtraukia
negrįžtamai.
Kultūrų įvairovė yra daugiakultūriškumo sinonimas. Encyclopedia Britannica
multikultūralizmas apibrėžiamas kaip „požiūris, kad kultūrinės, rasinės ir etninės grupės, ypač
mažumos, nusipelno ypatingo pripažinimo dėl savo pagrindinių politinės kultūros skirtumų“.
 KULTŪRINĖ ĮVAIROVĖ

Pasaulis pilnas žmonių, turinčių skirtingus įsitikinimus, religijas, tradicijas ir

gyvenimo būdą. Būtent savo skirtumuose grožį randame.
Tai, ką darai ir ko esi išmokytas, parodys, koks žmogus tapsi. Kultūra yra plati sąvoka,
apimanti įsitikinimus, normas, vertybes, elgesį ir kartu gali būti suprantama kaip mūsų „būties
būdas“. Išeidami į pasaulį sutinkate žmones iš įvairių sluoksnių ir lygių.
Gerbti kultūrinę įvairovę savo veiksmais yra gera taisyklė. Taigi, kas yra kultūrinė
įvairovė ir kodėl ji svarbi?
Per pastaruosius dešimtmečius, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje įgauna
pagreitį daugiakultūriškumo raida. Kuriant atvirą modernią visuomenę ir skatinant toleranciją
kultūriniams skirtumams, vienas esminių veiksnių – tarptautinis bendradarbiavimas, skatinantis
įvairių tautų bei kultūrų dialogą. Kalbant apie tarptautiškumą, akcentuojama bendro konkrečiam
regionui, Europai ar visam pasauliui paveldo svarba. Vilniaus, kaip daugiataučio miesto, veidą per
amžius formavo įvairios religinės bei tautinės bendruomenės, kurių indėlis ir nulėmė daugiataučio
bei daugiakultūrio miesto fenomeną.
Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Lietuva atrodo nedidelė ir homogeniška.
Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos atrodo seniai prisitaikiusios, bet vis dėlto ar tikrai galime
kalbėti apie kultūriškai vientisą visuomenę net ir tokioje nedidelėje ir iš pažiūros vienalytėje
bendruomenėje?
Plačiuoju požiūriu daugiakultūralizmas apima kalbos, rasės, etniškumo, seksualinės
tapatybės,amžiaus, lyties, įgalumo, socialinės klasės, religijos, išsilavinimo, bei kitas kultūrines
dimensijas. Nors makrokultūriniais kontrastais, susijusiais su etnine ar religine įvairove, Lietuva
neprilygsta tokioms mišrioms visuomenėms, kaip JAV ar kosmopolitiški Vakarų Europos
didmiesčiai, vis dėlto nėra pagrindo manyti, jog esame homogeniškesni pagal gyventojų amžiaus,
socialinės klasės, seksualinės tapatybės ar kitas charakteristikas. Rasa Erentaitė rašo, kad
sociologinių tyrimų rezultatai rodo ir šalies visuomenės vertybių bei normų diferenciaciją,
pavyzdžiui, Lietuva vadinama katalikišku kraštu, nors didelės dalies gyventojų vertybės labiau
primena sekuliarią poziciją, o šalia kultūros pamatu laikomo santuokinio šeimos modelio aktyviai
praktikuojamos ir kitos šeimos formos. Kultūrų įvairovę, o ypač mikrokultūrinių skirtumų
ryškėjimą Lietuvoje veikia ir laisvas judėjimas Europos Sąjungoje, aktyvesnė pastarojo
dešimtmečio migracija, sparti informacinių technologijų plėtra, dėl vakarietiškos kultūros įtakos
susiformavusios socialinės tendencijos.
 Akivaizdu, kad esama visuotinių žmogiškų savybių, kurios būdingos įvairių tautybių
atstovams, tačiau kartu žmogaus elgesiui didžiulę įtaką daro ir savybės, kurios nėra visuotinės –
pavyzdžiui, priklausomybė tautinei ar regioninei kultūrai. Skirtingų tautybių žmonės ir atstovai,
kalbantys skirtingomis kalbomis, pasaulio vaizdą mato kitaip, reiškinius vertina skirtingai, savaip
linkę tvarkyti reikalus, pripratę prie savo bendruomenėje galiojančių elgesio taisyklių, todėl
susidūrus skirtingų kultūrų atstovams, įdiegtos ir išmoktos tautinės sampratos ne visuomet atitinka
vienos kitas. Tarp bendraujančių skirtingų kultūrų kyla įtampa – išryškėja skirtingų kultūrinių
vertybių ir nuostatų priimtinumo problema.
„Kultūrų įvairovė - tai daugelis aspektų, kurie ypač atspindi skirtingas kultūras,
pavyzdžiui, kalbą, tradicijas, virtuvę, religiją, papročius, šeimos organizavimo modelį, politiką, be
kitų žmonių, kurie gyvena teritorijoje.
Kultūrų įvairovė yra koncepcija, sukurta siekiant suprasti skirtingų kultūrų,
egzistuojančių visame pasaulyje, procesus. Daugybė kultūrų sudaro vadinamąjį asmenų ar
visuomenės kultūrinį identitetą ; „prekės ženklas“, kuris individualizuoja ir atskiria tam tikros vietos
narius nuo likusio pasaulio gyventojų.
Įvairovė reiškia pliuralizmą, įvairovę ir diferenciaciją, koncepciją, kuri laikoma
visišku homogeniškumo priešingu. Šiandien dėl daugybės planetos tautų kolonizacijos ir kultūrinio
netvarkos beveik visos šalys turi savo kultūrinę įvairovę, t.y. „mažai“ kelių skirtingų kultūrų
tradicijas ir papročius.
Kai kurie žmonės mano, kad globalizacija kelia grėsmę kultūrinės įvairovės
išsaugojimui, nes tiki, kad prarandama tradicinė tradicija, būdinga kiekvienai visuomenei, suteikiant
kelią visuotinėms ir „neasmeninėms“ savybėms.“
 IDENTITETO PROBLEMOS

2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai sudarė 2,08 proc. visų Lietuvos
gyventojų, todėl šalis tradiciškai identifikuojama kaip palyginti homogeniška Europos valstybė,
kuriai būdingas tautinės sudėties pastovumas ir nežymus imigruojančių į šalį kitataučių mastas. Kita
vertus, kad ir kaip būtų, net ir nedideli imigracijos srautai pamažu keičia ne vien šalies gyventojų
skaičių, visuomenės demografinę sudėtį, bet ir jos etninę struktūrą, o tai laikui bėgant nedidelėms
valstybėms tampa tautinio identiteto išsaugojimo probleminiu klausimu. Tačiau pastarųjų metų
emigrantų iš artimųjų rytų krizė ir karas Ukrainoje keičia Lietuvos kultūrinį ir etninį paveikslą. Jei
imigraciniai procesai nebus tinkamai reguliuojami, jie gali turėti ne vien teigiamas, bet ir neigiamas
pasekmes, todėl formuojant Lietuvos multikultūriškumo politiką valstybei tenka atsižvelgti į
galimas rastis rizikas.
Filosofo G. Mažeikio teigimu, tradiciniai kultūros sluoksniai yra pakankamai
agresyviai nusiteikę prieš savo pačių įvairovę. Kalbėdamas apie vidinės kultūrinės įvairovės svarbą
prof. G. Mažeikis apgailestauja, kad Lietuvoje dar labai trūksta tolerancijos įvairesnėms kultūros
formoms. Tokiu atveju negalime tikėtis ir socialinės tolerancijos. „Dažniausiai mes diskutuojame,
kad, pvz., homoseksualūs asmenys yra nuskriaudžiami, pensinio amžiaus žmonės nesulaukia
dėmesio. Tačiau beveik nekalbama, kad socialinė kultūrinė įvairovė ne tik nesulaukia jokio
dėmesio, bet priešingai – sulaukia nepateisinto, neargumentuoto pasipriešinimo“, – pabrėžia
profesorius.
Paklaustas apie kultūrą, kaip minkštąją valstybės galią G. Mažeikis atkreipia dėmesį,
kad pasaulis ir Europa yra persipynę tinklais, bendradarbiavimais ir interesais. Kultūrinės grupės
kiekvienoje šalyje gyvena ne atskirai – vyksta nuolatinė šitų grupių dinamika ir judėjimas.
Užsieniečių teisinę padėtį reguliuojantis įstatymas ir didėjantis imigrantų skaičius
paskatino Lietuvos visuomenę plačiau domėtis pasaulinių įvykių raida, naujų migracinių procesų
ypatumais ir su tuo susijusiais atvykstančių užsieniečių tradicijomis, papročiais, religiniais
skirtumais ir pan. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad devyni iš dešimties šalies gyventojų teigiamai
vertina kitų tautybių žmones ir mano, kad kiekviena kultūra yra savita ir gerbtina, kultūrinė įvairovė
yra vertybė, todėl visi Lietuvos žmonės, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, religinių įsitikinimų,
amžiaus ir lyties, turi turėti lygias galimybes puoselėti savo kultūrines tradicijas. Tyrimas atskleidė,
kad 76 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina tarpkultūrinę įvairovę, nes šalies kultūrinį
gyvenimą, tyrimo dalyvių manymu, praturtina kitų kultūrinių šaknų žmonės. Dauguma lietuvių
sutinka, kad glaudus tarpkultūrinis dialogas mažina „kultūrinio šoko“ arba, kitaip sakant, stresinės
situacijos galimybę, nes gerai suvokiama, kad bendraudami su kitataučiais lietuviai patys iš to gali
pasimokyti. Kita vertus, tarpkultūrinio dialogo Europoje tyrimu nustatyta, kad 51 proc. arba tik kas
antras Lietuvos gyventojas turėjo vienokią ar kitokią sąveiką su užsieniečiais.
Neintensyvus bendravimas su užsieniečiais laikytinas tradicinių lietuvių bruožu ir
pirmiausia sietinas su tuo, kad iki XX a. vidurio Lietuvoje dominavo valstietiškas monokultūrinis
pasaulio suvokimas. Šis aspektas drauge su sovietmečiu patirtomis istorinėmis peripetijomis iki šiol
daro neigiamą poveikį visuomenės multikultūriškumo plėtrai.
Nors asmens rasė ir lytis nėra pagrindinis lietuvių bendravimo su užsieniečiais
požymis, vis dėlto kitataučio tautybė, jo bendravimo kalba ir seksualinė orientacija iki šiol lieka ta
riba, kuri reiškiasi kaip rimtas trukdis. Galiausiai prie didesnių bendravimo su kitataučiais problemų
reikėtų priskirti skirtingą temperamentą, nevienodai suvokiamą neoficialaus bendravimo stilių,
kitataučių kultūros neišmanymą, todėl nesidomėjimas šiomis aplinkybėmis anksčiau ar vėliau
tampa svarbia priežastimi, sukeliančia netolerancijos protrūkius.
Tautinių mažumų integracijos problemos stabdo Lietuvoje multikultūrinės visuomenės
formavimą, dėl to pagrįstai galima teigti, kad Lietuva žengia nors ir pagrindinius, bet iki šiol tik
pirmuosius žingsnius kultūrinės įvairovės pažinimo ir šio proceso valdymo link. Dar trūksta teisinio
pagrindo įvairiakultūrei visuomenei paremti, integruoti, palaikyti ir skatinti bendrauti.
 IŠVADOS

Pasaulis visada buvo natūraliai daugiakultūrė erdvė. Kai kreipiatės į kultūrinę įvairovę
su imliu mąstymu ir veiksmais, kurie priima šį faktą, turi daug privalumų, tokių kaip:
Užuojauta: Kai bendraujate ir suprasite skirtumus, tai padidins užuojautą, o ne nuosprendį.
Naujovės: Įvairūs požiūriai ir pasaulio suvokimas skatina naujovišką mąstymą.
Produktyvumas: Žmonės, kurie nusprendžia susiburti ir turi savo darbo stilių, linkę palaikyti
produktyvesnę komandą.
Naujos galimybės: Įvairovė linkusi atverti duris daugybei naujų galimybių ir kitaip vienalyčių
idėjų susiliejimo.
Problemos sprendimas: Iššūkiai yra sluoksniuojami, kad skirtingų sluoksnių žmonės galėtų geriau
išspręsti problemas, turėdami daugybę nuomonių.
Bendravimas su skirtingos kultūros, praktikos, įsitikinimų, asmenimis ugdo empatiją
ir gyvenimo patirtį. Nors niekada negalite iki galo suprasti kažkieno gyvenimo, atsidursite tokioje
padėtyje, kuri leis klausytis, mokytis ir suprasti.
Kai žmonės bendrauja su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, tai suteikia jiems daugiau
pasitikėjimo sprendžiant dalykus, kurie atrodo už jų komforto zonos ribų. Tai ugdo jų charakterio
stiprybę ir turinį, pasididžiavimą ir pasitikėjimą.
Turi tiek asmenys, tiek institucijos kultūros įvairovę remiančios institucijos palaikyti
kultūrinę įvairovę. Jei nesate tikri, kaip elgtis, apsvarstykite šias idėjas:
Būkite atviri, klausykite ir atsisakykite sprendimų.
Sutikite, kad skirtumai yra naudingi, o ne žalingi.
Skaitykite daug literatūros ir mokykitės iš įvairių kultūrų.
Bendraukite su žmonėmis už jūsų kultūros ribų.
Jei matote ką nors kultūriškai nejautrų, pasikalbėkite.
Neprimeskite savo įsitikinimų priešingų pažiūrų žmonėms.
Rekomenduokite samdyti ar dirbti su žmonėmis, kurie kultūriškai skiriasi nuo jūsų.
Kiek įmanoma daugiau keliaukite po pasaulį, bendraudami su kultūromis ir mokydamiesi apie jas jų
ištakose.
Sugerkite žiniasklaidą ir meną iš viso pasaulio.
Galite išmokti naują kalbą ir pasirinkti bendrauti ne savo, o draugo gimtąja kalba.
 NAUDOTA LITERATŪRA
1. https://lt.uzvisit.com/2129-cultural-diversity
2. https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/lietuva-prisijunge-prie-kulturu-ivairove-
saugancios-unesco-konvencijos.d?id=11551856
3. https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1091506/lietuvos-kulturos-politika-ar-
suvokiame-jos-galias-ir-gresmes
4. file:///C:/Users/Lenovo/Downloads/Multikulturiskumo_kompetencijos_2021.pdf
5. https://www.westexpress.lt/kelioniu-uzrasai/kulturu-ivairove-173
6. https://pmif.lt/upload/tinymce/Projekt%C5%B3%20rezultatai/Dalomoji%20mokym
%C5%B3%20med%C5%BE-%20apie%20pab%C4%97g%C4%97li
%C5%B3%20teises%20ir%20kult%C5%ABrin%C4%99%20%C4%AFvairov
%C4%99%20lt-.pdf