4.

Kultūra
 KULTŪRA IR VISUOMENĖ
Sąvokos kultūra ir visuomenė yra glaudžiai susijusios.
Visuomenė – tai tarpusavio santykių sistema, kuri suburia
individus. Šiuo atžvilgiu Lietuva, Prancūzija, JAV yra
visuomenės. Jas sudaro milijonai žmonių. Visuomenes vienija
struktūrizuoti socialiniai santykiai, kurie organizuojami
remiantis unikalia kultūra. Jei nėra visuomenės, nėra ir
kultūros. Kita vertus, nė viena visuomenė negali gyvuoti be
kultūros. Be kultūros apskritai nebūtume „žmonės“,
neturėtume kalbos save išreikšti, stokotume savimonės,
gebėjimo mąstyti.
 KULTŪROS SAMPRATA
 Kultūrą sudaro visa, kas sukurta
žmogaus ir kas yra žmogaus gyvenimo
būdo dalis (A. Matulionis). Kultūra
liečia kiekvieną mūsų gyvenimo
aspektą, pradedant nuo veido išraiškos,
baigiant mūsų šeimos gyvenimu.
 Sociologai skiria nematerialią kultūrą
ir materialią.
 KULTŪROS TURINYS
Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys.
 Daiktinį socialinio gyvenimo turinį sudaro materialūs objektai,
technologijos, simboliniai objektai.
 Komunikacinį socialinio gyvenimo turinį sudaro kultūrinė
informacija (žinios, suvokimai, emocijos).
 Sociokultūrinės aplinkos turinį sudaro įvykiai ir procesai, kurie
yra žmonių bendro gyvenimo rezultatas.
 KULTŪROS ELEMENTAI
 Simboliai yra daiktai, vaizdai, garsai, žodžiai, veiksmai, turintys
kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantys kokią nors idėją (pvz.,
vėliava reiškia audrą).
 Kalba yra komunikacijos sistema. Ji yra pagrindinė kultūros
perdavimo priemonė. Kalba mes išreiškiame savo norus, poreikius.
 Vertybės yra abstrakčios idėjos. Jos suteikia prasmę ir kryptį
žmonėms. Kiekvienoje visuomenėje vertybės skirtingos.
Šiuolaikinėje europietiškos kultūros visuomenėse dominuoja šios
vertybės: asmeninė sėkmė, šeima, darbas, materialinė gerovė,
asmeninė laisvė, pažanga ir kt.
 Normos yra elgsenos taisyklės, standartai. Formaliosios normos:
įstatymai, įv. taisyklės. Neformalios yra neužrašytos, bet visiems
žinomos. Normų pažeidimas numato bausmes.
 Sankcijos yra socialiniai skatinimai ir bausmės, lemiantys normų
laikymąsi. Pozityvios ir nepozityvios, formalios ir neformalios
sankcijos (pvz., medaliai-kalėjimas; šypsena-piktas žvilgsnis).
 KULTŪRINĖ ĮVAIROVĖ
 Pasaulyje gyvuoja tūkstančiai visuomenių, kuriose žmonės
vadovaujasi skirtingomis normomis, išpažįsta savo dievus ir
vertybes. Pvz., Vakaruose manoma, kad 12-13 metų vaikai yra per
jauni tuoktis, o kai kur tai yra normalu. Pvz., Vakaruose valgomos
austrės, bet ne šuniukai ir kačiukai. Pvz., žydai nevalgo kiaulienos,
o indai jos neatsisako, bet nevalgo jautienos.
 Tačiau kultūrinė įvairovė turi ir vienijančių dalykų. Kultūrinės
universalijos – tai bendri visų kultūrų reiškiniai: kalba, bendras
darbas, šokiai, dainos, mokymasis, religija.

Išskiriamos 2 nuostatos dėl kultūrų įvairovės: etnocentrizmas ir

kultūrinis reliatyvizmas.
 Etnocentrizmas – kitų kultūrų vertinimas, remiantis savąja
kultūra ir laikant ją tam tikru etalonu.
 Kultūrinis reliatyvizmas – kultūros nėra vertinamos kaip geros ar
blogos.
 KULTŪROS VIDINĖ VIENOVĖ IR
ĮVAIROVĖ
 Mažos visuomenės linkusios į kultūrinį vienodumą,
arba monokultūriškumą. Tačiau dauguma
visuomenių būna daugiakultūrinės.
 Kiekviena visuomenė nėra vienalytė. Ją sudaro
įvairios religinės, profesinės, etninės, amžiaus
grupės, kurių kiekviena turi savąją kultūrą, vadinamą
subkultūra.
 Kontrkultūra konfliktuoja su bendrąja,
dominuojančiąja kultūra. Kai kurie sociologai ją
vadina deviantine subkultūra (pvz., pankai,
narkomanai).