ĮTRAUKIŲ ĮGŪDŽIŲ

GALIMYBĖS
INGRIDA LEKSTUTIENĖ
EPALE EKSPERTĖ KLAIPĖDOS REGIONE
2023-05-01
 TEMOS

1. Įgūdžių ugdymas. Bendrųjų kompetencijų ugdymo svarba

2. Europos iniciatyvos šioje srityje
3. Šešiasdešimtmečiai noriai renkasi perkvalifikavimą
ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS. BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO
SVARBA
ES ekonomika nuolat kinta. Reikalingų žinių, įgūdžių ir požiūrio
paklausa laikui bėgant keičiasi. Siekiant prisitaikyti prie šių
pokyčių, reikia turėti tam tikrų bendrųjų kompetencijų, įskaitant
raštingumą, gebėjimą skaičiuoti ir skaitmeninius gebėjimus.
Kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir gebėjimas dirbti komandoje
taip pat svarbūs siekiant tvarios karjeros ir norint tapti aktyviais
piliečiais.
Kad būtų galima geriau nustatyti, kokių reikia įgyti žinių, įgūdžių
ir požiūrių, bei išvengti įgūdžių spragų ir neatitikimų, labai
svarbu veiksmingai informuoti švietimo ir mokymo sektorių apie
ES ekonomikos poreikius.
EUROPOS INICIATYVOS
Taryba savo
Rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjim
ų
nustatė 8 visiems reikalingų kompetencijų sritis, kurios turi būti
vystomos siekiant užtikrinti asmeninį pasitenkinimą ir vystymąsi,
aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir užimtumą
Naudojantis platforma Įgūdžių panorama nuolat stebimi kintantys
Europos ekonomikos poreikiai ir įgūdžių įgijimas nacionaliniu ir
Europos lygmenimis. Joje pateikiami duomenys apie įgūdžių
tendencijas nacionaliniu ir ES lygmeniu.
ŠEŠIASDEŠIMTMEČIAI NORIAI RENKASI
PERKVALIFIKAVIMĄ
Šešiasdešimtmečiai šalies gyventojai patiria išbandymus darbo
rinkoje dėl karjeros ir amžiaus cenzo. Augant darbingam amžiui
esminis iššūkis tokio amžiaus žmonėms – išsilaikyti aktyviems
darbo rinkoje. Su užimtumo tarnybos pagalba darbo ieško 19,3
tūkst., perkopusių 60-metį.
Daugiausiai (37 proc.) turi profesinę kvalifikaciją, 36 proc. –
aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 27 proc. be profesinio
pasirengimo. Formaliai žiūrint, vyresni – labiau išsilavinę nei
darbo ieškantis jaunimas (daugiau nei 50 proc. jų neturi
kvalifikacijos).
Beveik pusė šešiasdešimtmečių, kuriems iki pensinio amžiaus likę
mažiau nei penkeri metai, pageidauja nekvalifikuoto darbo (47
proc.), beveik penktadalis (18 proc.) ieško kvalifikuoto darbininko
arba mašinų ar įrenginių operatoriaus pozicijos. Paslaugų
darbuotojo ar pardavėjo darbas domina 11 proc., specialisto,
techniko ar įstaigų tarnautojo – 18 proc., vadovo – 3 proc.
„Kuo didesnis klientų amžius, tuo daugiau ieškančių
nekvalifikuoto darbo. Nuo 55 metų žemos kvalifikacijos darbų
ieškančių dalis – didžiausia, palyginti su kitomis amžiaus
grupėmis. Tai lemia skaitmeninių įgūdžių, kalbų mokėjimo stoka,
išsilavinimo neatitiktis ir, be abejo, asmeninės priežastys“, – teigė
Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo
skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Šešiasdešimtmečiai nori išlaikyti įprastinį gyvenimo būdą, dažnas
atsargiai žiūri į pasiūlymus įgyti profesinę kvalifikaciją ar
kompetenciją, tačiau jau vis daugiau asmenų ieško išeičių.
Situacija keičiasi į gerąją pusę – kasmet daugėja linkusių pratęsti
darbinę veiklą, persikvalifikuoti ir įgyti paklausias profesijas, kad
ilgiau išliktų darbo rinkoje.
2022 m. 547 vyresni nei 60 metų klientai pasiryžo įgyti naują
profesinę kvalifikaciją ir jau 500 sugrįžo į darbo rinką. Tai – 218
daugiau nei 2021 m. (329) ir daugiau nei tris kartus, palyginti su
2020 metais (172).
Dažniausiai šešiasdešimtmečiai renkasi socialinio darbuotojo
padėjėjo, sandėlio operatoriaus, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko,
elektriko, siuvėjo, įvairių kat. vairuotojų (D, C ir CE ir T),
dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo, kambarių
tvarkytojo patalpų ir įvairių paviršių valymo, motorinių transporto
priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programas.
Daugiausiai tokių asmenų naują kvalifikaciją jau įgijo Vilniuje
(49) ir Kaune (36), Profesinį mokymą pasirinkusių taip pat yra
Kauno rajone (18), Klaipėdoje (16), Panevėžyje (12), Šiauliuose
(10), Alytuje (9), Jurbarke (9), Mažeikiuose (8), Tauragėje (8).
Stebėsena rodo, kad išsilavinę 60-mečiai, ieškantys specialisto
darbo, daugiausiai pageidauja dirbti buhalteriais, pardavimo
vadybininkais ir bibliotekininkais. Paslaugų darbuotojų grupėje
daugiausia registruota norinčių dirbti pardavėjais, apsaugos
darbuotojais, lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjais, slaugytojo
padėjėjais.
Kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje paklausiausi
šaltkalvio, elektriko, apdailininko, siuvėjo, staliaus darbai. Tarp
nekvalifikuoto darbo ieškančių populiariausi pagalbinio
darbininko, valytojo, sargo ir budėtojo darbai.
Užimtumo tarnyba šiais metais tarpininkavo įdarbinant beveik
11,2 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų. Daugiausiai jų pradėjo
dirbti rugsėjį (1,5 tūkst.) ir gegužę – (1,3 tūkst.), o mažiausiai –
vasarį (720) ir sausį (803). Daugiausiai – biurų, viešbučių ir kitų
įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių
pardavėjais, apsaugos darbuotojais, kitur nepriskirtais
nekvalifikuotais darbininkais ir virėjais.
Vyresnio amžiaus asmenų aukščiausio nedarbo teritorijos šalyje –
Kalvarijoje, Ignalinos rajone, Kazlų Rūdoje, Jurbarko ir Jonavos
rajonuose. Mažiausias – Neringoje, Birštone, Klaipėdos,
Kretingos ir Skuodo rajonuose.
 IŠVADOS

Pasak V. Kamandulienės, darbdavių požiūris į darbuotojus

keičiasi, ir darbo jėgos trūkumas turi įtakos lankstumui ir
būtinybei prisitaikyti iš darbdavio pusės: „Darbo paieškoje
svarbiausiu kriterijumi tampa patirtis ir motyvacija dirbti, o ne
amžius“.
 LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. https://uzt.lt/naujienos
2. https://education.ec.europa.eu/lt/focus-topics/improving-quality-equity/key-competenc
es-lifelong-learning/
3. https://www.cedefop.europa.eu/en/tools/skills-intelligence
4. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CONSIL:ST_9009_2018_I
NIT&from=EN