Socialinio darbo samprata. Socialinio darbo raida.

Socialinio darbo samprata atskirose alyse skiriasi tam tikrais teoriniais ir praktiniais
aspektais. Kiekvienoje alyje jie atspindi tos alies socialin, kultrin, politin ir ekonomin
pltojimsi, tradicijas, socialini paslaug sistemos ypatumus, kitus alies socialinio gyvenimo
veiksnius.
Taiau daugelyje Europos Sjungos ali socialinis darbas turi bendr, tik iai
profesinei veiklai bding element. Socialin darb tarptautiniu mastu apibr Tarptautin
socialinio darbo federacija (IFSW), pateikusi tok socialinio darbo apibrim: socialinio darbo
profesija skatina socialin kait, moni tarpusavio santyki problem sprendim, teikia
galimybi ir pagalb gerinant j gyvenim. Remdamasis mogaus elgsenos ir socialini
sistem teorijomis, socialinis darbas siekia moni ir j aplinkos sveikos darnos. mogaus
teisi ir socialinio teisingumo principai yra svarbiausi socialinio darbo principai. is
apibrimas i esms atitinka ir Lietuvos socialinio darbo turin.
Pirm kart Lietuvoje socialinis darbas kaip profesin veikla teisikai apibrtas
Socialini paslaug statyme (1996), teisinant socialinio darbuotojo profesij.
Socialinis darbas - tai profesin veikla, skirta isiaikinti, vertinti ir padti
sprsti socialines problemas asmens, eimos ar bendruomens lygmenyse.
Socialinis darbuotojas - specialistas, kurio darbo paskirtis yra sustiprinti
mogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebjimus, atkurti ryius su bendruomene, padedant
jam integruotis visuomen ir skatinant visavertikesn mogaus socialin funkcionavim.
Socialinio darbo procesas susidaro i trij tarpusavyje sveikaujani komponent:
kliento, aplinkybi ir socialinio darbuotojo. Socialinis darbuotojas, suprasdamas visuomens ir
joje funkcionuojanio individo taisykles, turi visapusikai painti mog, j supani aplink, j
tarpusavio santykius veikianius veiksnius. Socialinio darbuotojo klientu gali bti asmuo, moni
grup, bendruomen ar visuomen. Socialinis darbas yra socialinio darbuotojo ir kliento
sveikaujanti veikla, vykdoma konkreioje situacijoje. Socialinis darbuotojas tampa kliento
problem nustatymo, vertinimo bei sprendim vadybininku. Jis, sveikaudamas su klientu, iame
procese jungia profesines inias, vertybes ir gdius.
 1 lentel: socialinio darbo raida Lietuvoje
1995 metais prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos steigiamas Socialini darbuotoj
rengimo centras, kurio pagrindinis tikslas - rpintis socialins srities darbuotoj kvalifikacijos
klimu. 1997 metais miest (rajon) savivaldybse, apskrityse, nevyriausybinse organizacijose
dirbo apie 4 tkstaniai socialini darbuotoj-praktik, i j tik 3-4 procentai turjo socialinio
darbuotojo kvalifikacij.
1996 metais priimtas Socialini paslaug statymas (nauja redakcija 2006), vliau
priimti gyvendinamieji teiss aktai, kuriuose apibrta socialini paslaug samprata: socialins
paslaugos suprantamos kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (eimai), dl
amiaus, negalumo, socialini problem i dalies ar visikai neturiniam, negijusiam arba
praradusiam gebjimus ar galimybes savarankikai rpintis asmeniniu (eimos) gyvenimu ir
dalyvauti visuomens gyvenime.
Svarbiu udaviniu tapo socialini darbuotoj profesionalumo klausimas. 1998 metais
Socialins apsaugos ir darbo ministerija patvirtino socialini darbuotoj kvalifikacinius
reikalavimus ir pirminio socialini darbuotoj atestavimo tvark, kurios tikslas - suteikti
pagrindines profesines inias socialin darb dirbantiems monms, neturintiems socialinio
darbuotojo kvalifikacijos, ir vertinti esam socialinio darbo bkl Lietuvoje.
gyvendinant mint socialini darbuotoj atestavimo program, socialin darb
dirbantiems, vairias profesijas turintiems monms, buvo organizuojami socialinio darbo mokymo
kursai, kuriuos baigus suteikiama viena i penki socialinio darbuotojo kvalifikacini kategorij.
vairioms socialinms moni grupms buvo steigiamos vairaus tipo socialini paslaug staigos,
spariai didjo socialini darbuotoj skaiius ir tobuljo j kompetencija, todl galima teigti, kad is
laikotarpis laikytinas esminiu pokyiu Lietuvos socialini paslaug sistemos pltojime
Pagrindiniai io laikotarpio veiksniai - socialini paslaug infrastruktros pltra,
teikiam socialini paslaug ri vairov, didjantis moni poreikis ne tik piniginei socialinei
paramai, bet ir socialini darbuotoj teikiamoms paslaugoms.
 iandien socialiniai darbuotojai rengiami Lietuvos universitetuose ir kolegijose.
Kalbant apie socialini darbuotoj profesionalum, turim omenyje ne tik j dirbamo darbo kokyb,
bet ir specialus profesinis pasirengimas, kuris gyjamas mokymo staigose. Praktinje veikloje
socialiniai darbuotojai vykdo vairi veikl: vieni dirba tiesiogin socialin darb su klientais,
vertindami j poreikius ar teikdami vairias socialines paslaugas, kiti usiima vadybine
(administracine) veikla, bdami socialini staig ar j padalini vadovais, kuria socialines
programas, rao ir teikia socialinius projektus, formuoja ar gyvendina socialin politik.
Lietuvos socialini paslaug sistema gyvendinama decentralizacijos principu.
Socialini paslaug decentralizacijos tikslas - teikti socialines paslaugas mogaus gyvenamojoje
aplinkoje, utikrinant, kad pagalba vietos bendruomenje pasiekt visus jos reikalingus asmenis.
Taigi sudaromos slygos lanksiau teikti socialines paslaugas, atsivelgiant kiekvieno mogaus
individualius poreikius ir parenkant tinkamiausias socialini paslaug ris. Pagrindin atsakomyb
u socialini paslaug organizavim suteikiama savivaldybms
Savivaldybse sudaromos slygos teikti socialines paslaugas atsivelgiant kiekvieno
mogaus individualius poreikius, sudarant galimybes kiek galima ilgiau gyventi savo namuose.
Kuriant bendruomenini socialini paslaug staig tinkl, savivaldybse steigiamos vairios
socialins globos staigos: vaik globos namai, seneli globos namai, dienos centrai, skirti vaikams,
negaliesiems, pagyvenusiems ir seniems monms, krizi centrai, nakvyns namai, miri
socialini paslaug centrai, bendro gyvenimo namai. Taip pat teikiama pagalba namuose seniems
monms, negaliesiems, dirbamas socialinis darbas su rizikos eimomis, teikiamos paslaugos kit
rizikos grupi asmenims.
Viena i pastarj met socialins srities naujovi - naujo tipo miri socialini
paslaug centr veikla. Tai socialini paslaug staiga, kurioje teikiamos skirting ri socialins
paslaugos vairioms klient grupms. Miri socialini paslaug staig veikla ir teikiam paslaug
apimtis priklauso nuo ten esani socialini grupi ypatum ir paslaugas gaunani asmen
skaiiaus. io tipo staig pranaumas yra tas, kad jose po vienu stogu" galima organizuoti veikl
skirtingoms moni grupms, t. y. vienoje staigoje mons gali gauti keli ri paslaugas. Tokiai
staigai reikia maiau administracini, kini ilaid, dl to galima efektyviau organizuoti staigos
veikl.
Etika ir vertybs socialiniame darbe

Mokslinje literatroje vertybs svoka vartojama kaip pati bendriausia svoka

mogaus motyvacijoms - norams, trokimams, siekiams, interesams apibdinti. Vertybs nustato
asmens elgesio krypt, bet ne kaip konkretus planas, o kaip jgos, traukianios link ar stumianios
nuo konkretaus veiksmo.
Visuomeninmis vadinamos tos vertybs, kurios dl savo neivengiamumo laikomos
privalomomis visiems monms, tai yra: socialin moral, odio laisv, teisingumas, asmenin
autonomija. ios vertybs yra objektyvios, nepriklausomos nuo individo valios. Vertybs
socialiniame darbe reikia aukiausi profesinio sipareigojimo siekim
Pagrindins vertybs yra tos, kurios turi kak bendro su mogaus verte ir orumu.
Socialiniai darbuotojai susiduria su monmis, kurie turi vairi problem ir danai pastebi moni
trkumus (ydas). Socialinio darbuotojo profesins vertybs pripasta tiek mogaus stiprybes, tiek ir
silpnybes. Socialinio darbo vertybs skirstomos:
mogaus vert ir orumas. Socialiniai darbuotojai tiki gimtu moni vertingumu ir orumu,
nepaisydami asmeninio ir kolektyvinio statuso.
moni apsisprendimo teis. Socialiniai darbuotojai tiki, kad mons turi teis apsisprsti
tol, kol j individuals ar kolektyviniai veiksmai nekenkia jiems patiems ar nepaeidia kit
moni teisi.
mogaus elgesio tikslingumas. Socialiniai darbuotojai tiki, kad visi mons turi tiksl, nors
jis gali atrodyti keistas ar destruktyvus. Socialiniai darbuotojai siekia atskleisti elgesio
reikm ir tikslus, o ne priklijuoti etiket" tokiam elgesiui, j stereotipizuoti ar kitaip
neigiamai j reaguoti.
moni augimo ir kaitos galimybs. kiekvien mog turi bti irima kaip galint
tobulti,
siekiant visaverio gyvenimo. Kiekvienas mogus yra pajgus priimti konstruktyvi
pagalb.
moni tobuljimo slygos. Visuomen ir pasirinkta profesija turi padti monms inaudoti
savo potencial visais socialinio funkcionavimo aspektais.
Aktyvus moni dalyvavimas socialiniame darbe. Socialiniai darbuotojai tiki, kad mons
yra
pajgs priimti sprendimus ir kad socialinis darbas padeda gyvendinti bendrus socialinio
darbuotojo ir kliento, siekius, pltoti j bendradarbiavim.
Konfidencialumas. Socialiniai darbuotojai turi gerbti moni teis privatum.

Lietuvos socialini darbuotoj etikos kodekas

Lietuvos socialini darbuotoj etikos kodeksu siekiama tvirtinti ias vertybes:

darb visuomens gerovei;
pagalb individui bei eimai, sprendiant j problemas;
socialinio teisingumo siek.
Pagrindin socialinio darbo idja ginti mog kaip individualyb ir vertyb, puoselti jo teis
apsisprendim ir savirealizacij. Lietuvos socialini darbuotoj etikos kodeksu siekiama tvirtinti
bendrsias socialinio darbo nuostatas. Kodeksas vertintinas socialinio darbuotojo elgsenos
savireguliacijos poiriu.
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos
 Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalb klientui (asmeniui ar j grupei paslaug
usakovui). Siekdamas teikti pagalb, socialinis darbuotojas:
yra gero profesinio isilavinimo specialistas, pasiymintis dorovingumu;
nuolat kelia savo kvalifikacij; atnaujina inias, kad galt realizuoti socialinio darbo
vertybes;
kiek galdamas inaudoja profesines inias bei gebjimus socialinio darbo vertybms
gyvendinti;
savo veikla siekia kliento gerovs, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius;
pasisako prie moni ar j grupi diskriminavim, nehumanik elges su jais;
atsako u teikiam paslaug kokyb;
yra nepakantus piktnaudiavimui tarnybine padtimi, nesiekia inaudoti kliento.
2 straipsnis. Socialinio darbuotojo etin atsakomyb klientui
Lietuvos socialinis darbuotojas gerbia kliento orum, jo teis laisv apsisprendim.
Vadovaudamasis iuo principu, socialinis darbuotojas:
pripasta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo j amiaus,
lyties, tautybs, tikjimo, politini sitikinim, odos spalvos, civilins padties, seksualins
orientacijos bei kit poymi; aptarnauja ir gina visus klientus, santykius su jais grsdamas
nuoirdumu bei atsidavimu jiems; yra suinteresuotas kompetentingai padti klientui, veikti
jo gyvenimo sunkumus;
atskleidia ir vertina paties kliento galimybes savarankikai sprsti savo gyvenimo
problemas;
informuoja klient apie galim pagalbos suteikim;
teikia klientui isami informacij apie jo teises, galimybes bei su tuo susijusias pareigas;
pasitelkia pagalb patyrusius specialistus, jei to reikalauja kliento interesai;
nutraukia ryius su klientu, jam sutikus, kai visos galimybs yra inaudotos arba pagalba
nebereikalinga;
neatskleidia konfidencialios informacijos apie klient be jo sutikimo tretiesiems asmenims,
iskyrus atvejus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos statymai;
gauna atlyg (honorar) u atlikt darb tik sitikins, kad jis teisingai apskaiiuotas, atitinka
Lietuvoje patvirtintus socialini paslaug kainius bei kliento galimybes umokti u
paslaug;
vykdydamas mokslinius tyrimus, gerai apgalvoja j teorin bei praktin reikm; tyrimo
duomenis apie klientus bei kitus asmenis renka bei naudoja sitikins, kad tiriamieji savo
noru dalyvauja tyrime ir bus apsaugoti nuo fizinio ar psichologinio pavojaus, streso bei
kitokio diskomforto.
3 straipsnis. Socialinio darbuotojo etiniai santykiai su bendradarbiais ir kitais specialistais
Vykdydamas profesines pareigas, socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais socialiniais
darbuotojais bei kit srii specialistais. Tuo atveju socialinis darbuotojas:
 gerbia koleg ir kit specialist inias ir patirt;
yra jiems lojalus;
savo kolegos kliento reikalus sprendia atsakingai;
kritikai vertina bendradarbi, paeidusi socialinio darbuotojo etikos normas, elges.
4 straipsnis. Socialinio darbuotojo ir darbdavio santykiai
Socialinis darbuotojas:
tvirtai ir garbingai laikosi susitarim ir sipareigojim j pasamdiusiai organizacijai;
nuolat siekia tobulinti savo organizacijos veikl, didinti jos teikiamos pagalbos
veiksmingum;
siningai ir racionaliai disponuoja socialinei pagalbai skirtais organizacijos finansiniais ir
materialiniais itekliais.
5 straipsnis. Socialinio darbuotojo santykis su savo profesija
Socialinis darbuotojas aktyviai puoselja ir gina savo profesin garb. Tuo tikslu socialinis
darbuotojas:
propaguoja socialinio darbo reikm, jo tikslus, priemones ir etikos principus;
aktyviai gina profesijos reikmingum ir kilnum, kai kyla abejoni dl socialinio darbo,
kaip profesins veiklos;
rpinasi, kad bt ukirstas kelias, nekvalifikuotai ir nelicenzijuotai socialinio darbo
praktikai;
prietarauja, kai reklamos, rinkos paiek ar kitais sumetimais mginama skelbti
nekvalifikuot, nekompetenting, teorikai bei praktikai nepagrst informacij apie
socialin darb;
atlikdamas ekspertiz kitoje socialinio darbo staigoje, nealikai vadovaudamasis
pareiginiais nuostatais, vertina koleg veikl.
6 straipsnis. Socialinio darbuotojo etin pareiga visuomenei
Socialinis darbuotojas tarnauja visuomens socialinei gerovei. Vadovaudamasis iuo principu
socialinis darbuotojas:
siekia sudaryti slygas individ pozityviai raikai, j socialinms garantijoms ginti,
asmeniniams poreikiams tenkinti;
rpinasi, kad Lietuvoje, gyvenantiems tautini, religini, kultrini ir kitoki maum
atstovams bt teikiama reikalinga socialin pagalba;
veikia, plsdamas vis klient galimybes rinktis reikiam pagalb;
inicijuoja bendruomenini socialini paslaug ir pagalbos tarnybas;
yra susipains su Lietuvos socialine politika, statymais bei postatyminiais aktais ir siekia
pozityvi pokyi, kuriais bt pagerinta gyventoj socialin apsauga, gyvendinamas
socialinis teisingumas;
pareikia savo nuomon apie socialins gerovs problemas per iniasklaidos priemones.