#firf rrstlys - TAr rEuts, ru{ rErs DrR ilm{ EEtlr!

37
P i r m a s p avyz dys. Literatrlrinio ra5inio tema,,Gamtos paveikslas lietuviq
literaturoje". Rekomenduojami autoriai: |. Radvanas, A. Baranauskas, VaiZgantas.
Komentaras: dvyliktos klasds mokind pasirinko vienE privalom4 autoriq (f. Radvan4),
Ziuros aspektu susiejo gamtos paveikslq su dviem pasirinktais autoriais, nors brltq pa-
kakg pasirinkti bent vien4 (literatflrini ra5in!paralyti pakanka dviejq autorig, i5 kuriq
vienas privalomas). Visos destymo pastraipos mokines valia yra analitines (ne analitines
lyginamosios), todel lyginimas aptariamas raSinio pabaigoje. Ralinio kalba taisyta.

Gamtos paveikslas lietuvig literaturoje

Gamtos paveikslas lietuviry literaturoje neretai yra viena ii svarbiausir4 temry. Mat
gamtaliteraturoje atliekakeleriopqvaidmeni: ji galibutifonas ir (ar) savarankiikakurinio
veikija. Kuo gamta tampa kurinyje, priklauso tik nuo autoriaus siekiamtl tikslry. Taigi,
koks gamtos paveikslas tapomas skirting4 epochry raiytojq kuryboje: Renesanso raiytojo
I. Radvano herojiniame epe ,,Radviliada'i Baroko epochos poeto M. K. Sarbievijaus etinese
oddse ir Apivietos laikotarpiu sukurtoje K. Donelaiiio religindje, metafizindje poemoje
,,Metai"? Kokie Ziuros taikai, pieiiant gamtos paveikslq, atsiskleidLia?
Herojiniame epe ,,Radviliada'i pieiiant kraitovaizdi, atsiskleidZia dvi hiuros pozici-
jos: poeto (kalbaniiojo) ir kario. l. Radvano, Antikos auklitinio, kurinyje yra poetizuotai
perteiktas Lietuvos gamtovaizdis: poetiikas kalbaniiojo ?vilgsnis atveria idealizuotq ku-
nigaikitio Vytauto laikul Lietuvq, nors kurinys paraiytas praejus daugiau nei dvideiimt
met7 po Liublino unijos. Vadinasi, siekta priminti tai, kas prarasta, ir pakelti lietuvirl
savivertg. Kalbantiojo vaizduottis galia atkurti prisiminimai apie graZry ir didingq ialies
peizaiq atskleidZiami katalogais ir hiperboldmis. Miikq, tvdriry, upiq ikkaiiiavimais
p aro domas kraitovaizdLio groZis, gausumas, p erteklius, kuriamas prarasto biblinio
Rojaus vaizdas, o iivardyti objektai yra tarsi paiaukiami vil gyventi. DidLiausias, upiq,
katalogas ne tik atkuriabuvusios Lietuvos peizaZq, perteikdamaskupinq gyvastiesfonq,
bet ir susieja gamtq su istorija. Tuo tarpu hiperbolizuotas giriry motytas (,,giriry aukitq
karuna, josviriundmis iiiiaLvaigZdynus / remia") yrauZuomina!Pasaulio medi, gamtos
harmonijq, kuriosfone skleidiiasi narsiq LDKkariq gyvenimas. Tatiau,,Radviliadoje"
gamta yra ie tikfonas, bet ir veikdja. Kario iiura parodo Lietuvos gamtq kaip motinq,
kuri ugdo ir grudina narsius kovotojus. Nors ,,iimintinga gamta paiykitdjo" ittelnaus
klimato ar iikasenry, ji suformavo stipraus ir karingo lietuvio, tdvynds gynejo, charakter!.
Kadangi gamta duotaDievo, per jq reiikiasi Kurijo valia. Taigi, kalbaniiojo hiurostaikas
atskleidZia poetizuotq buvusios LDK gamtovaizdi, o kario akimis gamta parodoma kaip
reikli, bet iimintinga tivynes gynejq aukldtoja.
Auklejamasis gamtos poveikis filosofuojaniio subjekto akimis perteikiamas ir Sar-
bievijaus, garsiausio xvII a. Europos poeto, eilese. Etindse odise ,,Pauliui Kozlovijui"
ir ,,Publijui Munacijui" gamta vaizduojama kaip fonas, kuris padeda iireikiti stojiikq
kalbaniiojo pasauldziurq, t. y. dorybes, kurios leidzia Zmogui harmoningai (su)gyventi.
Etinije odije ,,Pauliui Kozlovijui" kalbantysis atskleidLia Vilniaus apylinkiq peizaZq
tam, kad primintry saiko principq paLeidusiam draugui Pauliui, jog gamta yra ta erdvd,
ii kurios galima mokytis harmonijos. Harmonijq sudaro nederme ir dermi, todil vienas
svarbiausirl Sarbievijaus kurybos principry yra kontrastas. Sioje odeje ryikus kontrastas