Kritinio mąstymo užduotys

Tėvai ir vaikai

1. Užduotis. Situacijos analizė

Paauglys blogai elgiasi mokykloje, viešose vietose, visiškai neklauso tėvų. Už blogą elge-
sį jis patenka į socializacijos centrą.
Sukurk situacijos eigos schemą nurodydamas paauglio elgesio veiksmų seką ir iš to
kylančias pasekmes. Į veiksmų seką žiūrėk per skirtingus akinius:

Kulminacija

Veiksmai Pasekmės

Veiksmai

1
 Kritinio mąstymo užduotys

Kulminacija

Veiksmai Pasekmės

Veiksmai

Kulminacija

Veiksmai Pasekmės

Veiksmai

2
 Kritinio mąstymo užduotys

Kulminacija

Veiksmai Pasekmės

Veiksmai

3
 Kritinio mąstymo užduotys

2. Užduotis.
Statistika nurodo, kad per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo apie 289 670
žmonių.

Naudodamasis argumentų schema, nurodyk emigracijos priežastis (ir ne priežas-

tis) bei pasekmes (ir ne pasekmes). Sudarytą analizės schemą pristatyk klasei.

Priežastis
Motina išvyko dirbti į užsienį, uždirbti pinigų. Kadangi pragyventi Lietuvoje, buvo sunku
pragyventi su mažu atlyginimu.

Priežastis
Noras suteikti kuo geresnes pragyvenimo sąlygas savo vaikam, siekiant išleisti mokytis į
universitetą po 12 klasių.

Priežastis
Geresnis pragyvenimo lygis, pradžios sukūrimas savo vaikui kitoje šalyje, kurioje jis
galės tęsti savo mokslą bei gyventi.

4
 Kritinio mąstymo užduotys

Įvykis
Motinos emigracija į Angliją, siekiant užsidirbti bei išlaikyti gimtinėja auginamą dukrą.
Taip pat noras stengiantis aprūpinti dukrą studijomis po mokyklos. Emigruojanti mama
sukėlė daugiau problemų nei emigruojantis tėtis į užsienį.

Pasekmė
Tiek motina tiek dukra praranda stiprų emocinį ryšy, kuris yra be galo svarbus vaikų ir
tevų santykiuose. Laikui bėgant šis ryšys išblėsta, ir taip gali nutrūkti visiškai ryšiai tarp
bioliginės motinos ir vaiko.

5
 Kritinio mąstymo užduotys

3. Užduotis.
Atlik vienos iš šių situacijų analizę ir užpildyk žemiau pateiktą kritinio mąstymo sche-
mą pagal pagrindines šeimos funkcijas.
1. Transnacionalinė šeima ir emigracija: mokslo ekspertų požiūris.
Šeimą tiriantys įvairių mokslo šakų (sociologijos, edukologijos, psichologijos, teisės, isto-
rijos, demografijos ir kt.) ekspertai pastebi, kad sparčios visuomeninės permainos
ir emigracijos procesai lėmė, jog susiduriame su nauju šeimos tipu – transnacionaline
šeima. Tai šeima, kurios nariai gyvena skirtingose valstybėse.
Statistiniai duomenys rodo, kad per 22 nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko apie
769 tūkst. asmenų, arba apie penktadalis šalies gyventojų (2011 m. surašymo duomenys
// Lietuvos statistikos departamentas.123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/). Todėl tikslinga
paanalizuoti, kaip keičiasi nusistovėjęs šeimos gyvenimas emigravus vienam
ar keliems šeimos nariams:
kinta šeimos atliekamos funkcijos;
vyksta šeimos struktūros pokyčiai;
perskirstomi socialiniai vaidmenys;
keičiasi tarpusavio santykiai;
kinta psichologinis mikroklimatas.
Kokios emigracijos ilgalaikės pasekmės ne tik šeimos nariams, bet ir visuomenei –
asmens socializacijai, šeimos instituto stabilumui, gimstamumui, kartų solidarumui
ir kt.?
Kaip vertini transnacionalinę šeimą: kaip normaliai funkcionuojančios šeimos
transformaciją ar krizę?
2. Prasižengusių mokinių socializacija: visuomenės ir vaiko teisių apsaugos
institucijų požiūris
Šeima – vaiko socializacijos pagrindas. Vis dėlto tėvams ne visada pasiseka sėkmingai
atlikti vaikų ugdymo ir socializacijos funkcijas. Daugelio autorių tyrimų rezultatai rodo,
kad dažniausiai pasitaiko šie nepalankūs asmenybės formavimosi veiksniai:
nepilna ir nedarni šeima;
alkoholio ir narkotikų vartojimas;
nuolatiniai tėvų nesutarimai ir konfliktai;
emocinių ryšių tarp tėvų ir vaikų nepastovumas, emigracija;
įvairios auklėjimo klaidos, priežiūros ir kontrolės šeimoje stoka;
vaiko nesutarimai mokykloje su mokytojais ir bendraamžiais;
neformalios grupės ir kt.
Jei paauglys nesimoko, nelanko mokyklos, netinkamai elgiasi viešose vietose ir vi-
siškai neklauso tėvų – kas gali padėti jam susivokti ir vėl grįžti prie normalaus gyve-
nimo ritmo? Ar pačiam 16–18 metų mokiniui svarbu suvokti savo teises, ar bendruo-
menė, pvz., mokyklos taryba, turi teisę šalinti prasižengusį mokinį iš mokyklos
ir nukreipti jį į socializacijos centrą?
6
 Kritinio mąstymo užduotys

Kiek mokyklų socialiniai pedagogai, klasių auklėtojai, vaiko teisių apsaugos specia-
listai, socialiniai darbuotojai pajėgūs padėti šeimai išspręsti vaikų socializacijos pro-
blemas: individualiai su vaiku bendraudami dažniausiai formalioje mokyklos aplin-
koje arba dirbdami komandoje?

c inė Ugd
rodu k om
oji
p
Re

Suteikti saugias ir geras Bendrauti su vaiku, domėtis

sąlygas mokiniui atlikti įvairius pagelbėti mokantis darant
namų darbus. Taip pat saugią namų darbus.
emocinę aplinką.

Ko
i nė

mu
om

nika
Ekon

Aprūpinti mokinį dienpinigiais, kuriais jis
galėtų patenkinti savo fizinius poreikius, ar
juos taupyti kokiam nors tikslui.
cinė
Intensyviai domėtis vaiko emocines būkle
pamokų metu, mokyklos erdvėse.
Bendrauti po mokyklos.

Domėtis mokinio pastangomis, bendrauti Aprūpinti reikalingomis priemonėmis,

įvairiomis brandos temomis, jog mokinys užtikrinant sklandų mokinio dalyvavimą
jaustūsi saugiai bei gerai būdamas ugdymo procese.
cinė

Ūki
namuose.
o

nė
Em

Kartu su vaiku, dalyvauti Stengitis kaip įmanoma labiau

įvairiuose kultūriniuose patenkinti mokinio poreikius
renginiuose, spektakliuose, dalyvauti ugdymo procese,
taip kurti emocinį ryšy stengtis patenkinti mokinio
“ego”
Po
ūrinė ikių re
t
ė, kul inim
ten
k
cialin So o