NEDARBAS

Gyventojų klasifikacija
 Tarptautinė darbo organizacija (TDO)
gyventojus skirsto į ekonominiu atžvilgiu
aktyvius ir neaktyvius.
 Ekonominiu atžvilgiu aktyvūs
gyventojai (LF – economic active
population/labour force) – gyventojų dalis,
sudaranti darbo jėgos pasiūlą prekių ir
paslaugų gamyboje.
 Gyventojų klasifikacija
GYVENTOJAI

Aktyvūs gyventojai Neaktyvūs gyventojai

Užimti gyventojai Bedarbiai a) moksleiviai ir studentai,

lankantys dieninio mokymo
įstaigas;
b) asmenys, gaunantys senatvės,
a) dirbantys už atlyginimą a) neturintys darbo, teikiančio lengvatines ar invalidumo
visą ar ne visą darbo laiką; pajamų; pensijas;
b) laikinai nedirbantys dėl b) ieškantys darbo c) namų šeimininkės ir asmenys
ligos, atostogų: dirbantys (besikreipiantys į įdarbinimo prižiūrintys vaikus;
pagal specialų grafiką; įstaigas, tiesiog į darbdavius d) netekę vilties rasti darbą ir jo
besimokantys, ir kt.); nebeieškantys;
streikuojantys ir kt.; c) pasiruošę dirbti. e) kiti asmenys, kurie nenori
c) dirbantys savarankiškai. dirbti.
Nedarbo matavimo rodikliai

LF = E + U
čia LF – darbo jėga;
E – užimtų (dirbančių) gyventojų skaičius;
U – bedarbių skaičius.
Nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus ir šalies
darbo jėgos procentinis santykis
U
Ur   100%
LF
čia Ur – faktiškas (bendrasis) nedarbo lygis;
U – bedarbių skaičius;
LF – darbo jėga.
Aktyvumo lygis (Ar – activity rate) – tai darbo jėgos ir
darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičiaus
santykis

LF
Ar   100%
P
čia Ar – gyventojų aktyvumo lygis;
LF – darbo jėga;
P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų
skaičius.
Užimtumo lygis (Er – employment rate) – užimtų
gyventojų ir darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų
skaičiaus santykis

E
Er   100%
P
čia Er – užimtumo lygis;
E – užimtų gyventojų skaičius;
P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų
skaičius.
Nedarbo mastas
Įtekėjimas:
 Atleisti iš darbo
 Laikinai nedirbantys (atleisti)
 Darbo atsisakę dėl asmeninių motyvų
 Naujai tapę darbo jėga

NEDARBO MASTAS
Nuotėkis:
 Naujai priimti į darbą
 Grįžę į savo ankstesnes darbo vietas
 Nebepriklausantys darbo jėgai
Pagrindiniai srautai darbo rinkoje
Užimti gyventojai
(E)
PEN
PUE
PEU PNE
PUN
Bedarbiai Neaktyvūs gyventojai
(U) PNU (N)

+ - - + + -
UR=f(PEN,PNE,PUN,PNU,PEU,PUE)
čia PEN – perėjimo tikimybė iš užimtų į neaktyvių gyventojų kategoriją;
PNE – perėjimo tikimybė iš ekonomiškai neaktyvių gyventojų kategorijos į užimtų
kategoriją;
PUN – perėjimo tikimybė iš bedarbių į neaktyvių gyventojų kategoriją;
PNU – perėjimo tikimybė iš neaktyvių gyventojų kategorijos į bedarbių kategoriją;
PEU – perėjimo tikimybė iš užimtų kategorijos į bedarbių kategoriją;
PUE – perėjimo tikimybė iš bedarbių kategorijos į užimtų kategoriją.
 Ženklas (+) virš kintamojo reiškia nedarbo lygio
padidėjimą, o (-), kad kintamasis mažina
nedarbo lygį.
 Nedarbo lygis tuo aukštesnis, kuo mažesnė
perėjimo iš bedarbių į užimtų kategoriją tikimybė
(PUE) ir ekonominiu atžvilgiu neaktyvių gyventojų
perėjimo į užimtų kategoriją tikimybė(PNE), ir kuo
didesnė savanoriško ir priverstinio išėjimo iš
darbo tikimybės (PEN ir PEU).
NEDARBO PRIEŽASTYS (KLASIKŲ
POŽIŪRIS)
 Nelankstus darbo užmokestis
 dėl minimalaus darbo užmokesčio
įstatymų taikymo
 dėl profsąjungų reikalavimų stabilių darbo
užmokesčių
 dėl skatinančių darbo efektyvumą darbo
darbo užmokesčio sistemų įvedimą
NEDARBO PRIEŽASTYS (KEINSO
POŽIŪRIS)
 Užimtumo lygį lemia efektyvios visuminės
paklausos dydis
 Ekonomikos struktūros pokyčiai
 Nepakankamas darbo jėgos mobilumas
NEDARBO RŪŠYS
 Laikinasis (migracinis, frikcinis)
nedarbas - tai laisvanoriškas nedarbas,
susijęs su tuo, kad žmonės laikinai nedirba,
ieškodami geresnio darbo; keičia gyvenamąją
vietą; augina vaikus.
 Struktūrinis nedarbas - šis terminas
apibūdina tokius bedarbius, kurie neteko
darbo ilgam laikotarpiui ir turi maža vilties
rasti adekvatų darbą. Struktūriniam nedarbui
priskiriami žmonės, kurie neteko darbo dėl
ūkio struktūrinių pokyčių, kurį iššaukia
techninė pažanga.
 Ciklinis nedarbas - ciklinis nedarbas
yra susijęs su verslo cikliškumu,
atsirandantis esant ekonomikos
nuosmukiui, kurį sukelia visuminių
išlaidų nepakankamumas.
 BEDARBIŲ SKAIČIŲ GALIMA
APSKAIČIUOTI
 U=Uf+US+UC
 Uf – laikinasis nedarbas,
 Us – struktūrinis nedarbas,
 Uc – ciklinis nedarbas
 VISIŠKAS UŽIMTUMAS – tai darbo
išteklių panaudojimo lygis, kai
ekonomikoje yra tik laikinas ir
struktūrinis nedarbas
 NATŪRALUS
NEDARBO LYGIS –
tai nedarbo lygis,
susidarantis esant
U f U S
U n
stabiliam infliacijos
lygiui, ir šioms
sąlygoms gaminant
potencialųjį bendrąjį LF
nacionalinį produktą.
Un U f U c
 „Prislėgtasis“ nedarbas,
 „Šešėlinis“ nedarbas
 „Paslėptasis“ nedarbas
 Savanoriškas nedarbas
Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai

 Tai nuostoliai, padaryti žmogui,

praradusiam darbą
 Praranda visas arba dalį pajamų,
medicininį draudimą,
 Psichologiniai sunkumai
 KAI KURIE EKONOMISTAI GINA
SAVANORIŠKĄ NEDARBĄ
 Savanoriškas nedarbas – tai
nedarbas, kai žmonės nesutinka dirbti už
esamą pusiausvyros darbo užmokestį.
Tokia situacija atitinka natūralųjį nedarbo
lygį.Žmonės laisvalaikį laiko didesne
vertybe, negu darbo pajamas, tikisi gauti
ateityje geriau apmokamą darbą
Makroekonominiai nedarbo nuostoliai

 NUOSTOLIAI PLAČIĄJA PRASME,

kuriuos patiria visa šalies ekonomika
 Nedarbas trukdo visuomenei judėti
potencialių galimybių kreive
 Ryšį tarp nedarbo lygio ir bendrojo
nacionalinio produkto apimties atsilikimo
nuo potencialaus BVP.
Okuno dėsnis
 Ryšį tarp nedarbo ir bendrojo vidaus produkto (BVP)
apimties atsilikimo nuo potencialaus BVP nagrinėjo JAV
ekonomistas Arturas Okunas (Okun Arthur). Šis ryšys
žinomas kaip Okuno dėsnis, kuris teigia, kad yra
reguliarus neigiamas ryšys tarp faktiško BVP (Y) ir
potencialaus BVP (YP) procentinio santykio bei skirtumo
tarp faktiško ir natūralaus nedarbo lygio.
 Jeigu faktinis nedarbo lygis viršija natūralųjį nedarbo lygį
1%, tai BVP atsilikimas nuo potencialaus sudaro 2,5%.
Tai galima užrašyti formule:
Uf–Un = –h×[100 ×(Y/YP)–100]
čia Uf – faktiškas (bendrasis) nedarbo lygis;
Un – natūralus nedarbo lygis;
Y – faktiškas bendrasis nacionalinis produktas;
YP – potencialus bendrasis nacionalinis produktas;
h – Okuno kreivės nuolydžio koeficientas 0,4.
PVZ.

TARKIME PRODUKTŲ SANTYKIS YRA

95%, O NATŪRALUS NEDARBO LYGIS
YRA 6%. RASTI FAKTINĮ NEDARBO
LYGĮ.
 NEDARBO KAŠTAI – tai nesukurtas
potencialus (galimas) BVP. Jis nustatomas
teigiant, kad egzistuoja tik natūralus
nedarbo lygis. Arturas Okunas (A. Okun)
išreiškė santykį tarp nedarbo lygio ir BVP
atsilikimo.
 (Ur - Un ) × 2,5
 BVP =___________ × BVPpot.
 1OO
EKONOMINIAI NEDARBO NUOSTOLIAI
 Vyksta gyventojų profesinės kvalifikacijos ir darbo
igūdžių praradimas, tiesiogiai vedantis prie individualios
ir visuomeninės darbo jėgos degradacijos.
 Dėl nedarbo didėjimo mažėja pagrindinio kapitalo
(mašinų, staklių, įrenginių ir pan.) apkrovimas.
 Prarandama dalis potencialaus bendrojo vidaus
produkto, kai bendrasis nedarbo lygis šalyje viršija
natūralaus nedarbo lygį.
 Nedarbo augimas mažina mokesčių mokėtojų skaičių ir
dėl to į nacionalinį biudžetą nepatenka dalis planuotų
fizinių asmenų pajamų mokesčių.
 Nedarbo plėtra didina nedarbo kaštus ir reikalauja
papildomų asignavimų iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų.
SOCIALINIAI NEDARBO NUOSTOLIAI
 Visuomenėje auga socialinė ir politinė įtampa.
 Vykstant streikams ir piketams, prarandamas
visuomeniškai būtino darbo kiekio dalis.
 Nedarbo pasekmės netolygiai pasiskirsto tarp įvairių
socialinių sluoksnių: labiausiai kenčia nekvalifikuoti ir
mažai kvalifikuoti fizinio darbo atstovai, jaunimas.
 Nedarbas skatina moralinių ir etinių vertybių nuvertėjimą,
formuoja sąlygas nihilizmo apraiškoms plisti.
 Šalyje daugėja teisėtvarkos pažeidimų ir sunkių
nusikaltimų.
 Didėja gyventojų mirtingumas, sergamumas,
alkoholizmas, ištuokų ir savižudybių skaičius.
 Nedarbo sukeltas neigiamas socialinis efektas
Mirties atvejai dėl
7 širdies ir kraujagyslių
6 6 ligų
6 Mirties atvejai dėl
Nelaimių padidėjimo lygis

kepenų cirozės
5
Savižudybės
4

3 2,8
Psichiniai susirgimai

2
1,4
1 1,1 Kriminaliniai
1 nusikaltimai

0 Smurtiniai veiksmai
1