Napoleon Hill - Pergudrauti Velnia 2015 LT PDF

„Pergudrauti velnią" dar kartą j r°d°.
kad Napoleono Hilo

filosofija ir idėjos yra nepavaldžios laikui. Knygoje pateiktos
įžvalgos, kaip išsivaduoti iš įpročio ir atsikratyti požiūrių, kurie
užkerta kelią j sėkmę, ir galiausiai pasiekti laimę bei gerovę, jei
norite įveikti jumyse slypinčias kliūtis, perskaitykite šią knygą!"
T. HARVAS EKERIS, „New Tark Times“ bestselerių viršūnėje

atsidūrusias knygos „Milijonieriaus mąstymo paslaptys“ autorius
„jei norite būti savo gyvenimo šeimininku, turite valdyti

pinigus. Knygoje „Pergudrauti ve l n ią Napoleonas Hilas
dalijasi mintimis, kas finansiniame gyvenime neleidžia jums
progresuoti, ir pateikia planą, kaip perimti kontrolę ir gyventi
taip, kaip svajojate."
DŽINAS ČETSKIS, fin a n s ų ž u rn a lis ta s ir knygos „S k irtu m a s : k a ip

g a lim a k le s tė ti net s u n k ia u s ia is la ik a is “ a u to riu s
„Aš studijavau Napoleono Hilo kūrybą tikriausiai ne mažiau, nei

kiti. Jau praėjo 50 metų nuo to laiko, kai pirmą kartą paėmiau
knygą „Mąstyk ir būk turtingas". Aš ją visada turiu su savimi
ir kasdien skaitau. Kai Šeron Lechter man atsiuntė knygos
„Pergudrauti velnią" kopiją, pagalvojau: Hilas ir vėl tai padare,
dar viena pasaulį keičianti knyga- Ši knyga pašalins dvasinę
painiavą, kurią šiuo metu išgyvena žmonės visame pasaulyje,
ir sugriaus nežinojimo sieną, skiriančią milijonus žmonių nuo
laisvės, kurios trokšta jų siela."
BOBAS PROKTORAS, „L ife Sucess“įk ū rė ja s , w w w .b o b p ro cto r.co m

Jai, kas prieš akimirką atrodė didžiausias pralaimėjimas, gali
tapti didžiausia sėkme. Napoleono Hilo knyga „Mąstyk ir būk
turtingas" pateikė planą j sėkmę, o tuo tarpu knyga „Pergudrauti
velnią" padės jums nugalėti kliūtis, neleidžiančias eiti pirmyn."
BRAJANAS TREISIS, kn yg o s „ Kelias j g e ro v ę “ a u to riu s
„Jau pati istorija, kad knyga nebuvo išleista daugiau kaip

septyniasdešimt metų, yra neįprasta. Faktas, kad galiausiai
ši knyga išleista laikais, kai jos idėjinis turinys gali būti net
aktualesnis, nei laikotarpiu, kai ji buvo parašyta, tik paliudija
laikui nepavaldų Napoleono Hilo žmogiškąjį potencialą."
IVANAS MISNERIS, PhD, „N e w York T im e s“ b e s ts e le rių a u to riu s ir

BNI ® įk ū rė ja s
„Dėl pasaulio ekonominės padėties susidarė situacija, kai

žmonių kalbose nebeliko energijos. Napoleono Hilo knyga
„Pergudrauti velnią" yra planas, kaip tai pakeisti ir padaryti, kad
žmonių kalba galėtų suteikti jiems galių. Ši knyga padės jums
pereiti nuo apatijos „nėra jėgų" prie jausenos „taip"! Energijos
ir noro pradėti keisti savo gyvenimą."
LORAL LANDŽEMEIJER, p e n k ių be stse le rių a u to rė , p ra n e šė ja ir

tre n e rė
„Skirtingumas yra nuostabus dalykas. Bet savo esybe mes visi
esame žmonės. Ir didžiąją laiko dalį mes tiesiog neatsiskiriame
nuo savo žmogiškosios prigimties. Napoleono Hilo knyga
„Pergudrauti velnią" yra nepaneigiamas įrodymas, kad jo
darbas VIS DAR yra aktualus šiais laikais ir peržengia VISŲ kartų
ribas."
TR. GARLANDAS, b e stse le rių v irš ū n ė je a ts id ū ru s io s knygos

„P a g rin d in io tin k lo k ū rim a s “ a u to riu s
„Dialogui su šėtonu besivystant, atsiskleidžia satanistiniai

kėslai ir gudrybės, atsiranda paties Hilo samprotavimai apie
sėkmę, nesėkmę ir žmonių elgesį. Daugumai skaitytojų Hilo
kūryba išliks aktuali ir šiais laikais."
PUBLISHERS WEEKLY
„Manau, kad šie klausimai yra vis dar aktualūs šiandien,

atsigaunant mūsų ekonomikai, nors parašyti prieš 70 metų,
panašių iššūkių laikotarpiu. Manau, mes visi turėtumėme
džiaugtis, kad nors ir gyvename nuolatinių pokyčių pasaulyje,
keletas dalykų apie žmogaus prigimtį visada išliks nepakitę. Ar
galite šiandien pergudrauti velnią, kad pasiektumėte išsvajotą
sėkmę?"
MARTINAS ZVIUNGAS, Forbes.com

Knyga „Pergudrauti velnią" yra laikui nepavaldus pradžiamokslis
apie tai, kaip įveikti baimę, abejojimą savimi ir kitus vidinius
lyderystės iššūkius. Jei jums patiko klasika tapęs Hilo kūrinys
„Mąstyk ir būk turtingas", knyga „Pergudrauti velnią" privalo
būti jūsų verslo knygų lentynoje."'
GABLER.COM
WAPfflLtONAS HILAS
P E R G U D R A U T I V E L N IĄ
Laisvės ir sėkmės paslaptis
Anotavo ŠERONLECHTERir Napoleono Hilo fondas

Anotavo ŠERON LECHTER ir Napoleono Hilo fondas
Leidėjas: „Sterling Publishing

387 Park Avenue Siuth
Niujorkas, NY10016
STERLINGir išskirtinis „Sterling“logotipas yra registruoti
„Sterling Publishing Co“ Inc. prekių
Daugiau informacijos adresu:
www.naphill.com
www.outwittingthedevii.com
www.sharonlechter.com
Visos teisės saugomos. Jokia šio leidinio dalis negali būti reprodukuojama,
laikoma paieškos sistemoje ar perduodama bet kokia forma ar būdu, kaip
pavyzdžiui, elektroniniu, mechaniniu, kopijavimo, įrašymo ar kitu, be
išankstinio leidėjo sutikimo.
ISBN978-609-452-029-7
Kanadoje platina „Sterling Publishing“
c/o Canadian Manda Group, 165 Dufferin Street
Torontas, Ontarijas, Kanada M6K3H6
Jungtinėje Karalystėje platina „GMC Distribution Services“
Castle Place, 166 High Street, Luisas, Rytų Saseksas, Anglija BN71XU
Australijoje platina „Capricorn Link Pty.“(Australia) Ltd.
Pašto dėžutė 704, Vindzoras, NSW2756, Australija
Dėl informacijos apie leidinių užsakymą, specialius pardavimus,
mokesčius ir pardavimus įmonėms susisiekite su „Sterling“
specialių pardavimų skyriumi, tel. 800-805-5489 arba ei. paštu:
specialsales@sterlingpublishing.com.
Pagaminta Kanadoje
10 9 7
www.sterlingpublishing.com
COPYRIGHT© 2011by
The Napoleon Hill Foundation
Turinys
Žodis skaitytojui.................................................................... 13
Pratarmė............................................................................. 16
Pirmasis skyrius
MANO PIRMASIS SUSITIKIMAS SU ENDRIU KARNEGIU............... 19
Pradėti gyvenimą iš naujo....................................................... 24
Pralaimėjimas paverčiamas pergale.......................................... 29
Pasireiškia abejonės...............................................................31
Atsitiktinumas (?) išgelbėja man gyvybę..................................... 34
Dramatiškiausias mano gyvenimo momentas..............................38
Mano „kitas aš“ ima vadovauti................................................. 42
Gaunu keistus „nurodymus“ iš keistų šaltinių............................. 44
Antrasis skyrius
MANATSIVĖRĖ NAUJAS GYVENIMAS....................................... 47
Tamsiausia valanda yra prieš aušrą...........................................48
Mano „kitas aš“manęs nenuvylė.............................................. 50
„Nesėkmė“ - tai užslėpta palaima............................................. 53
Tikėjimas man įgauna naują prasmę.......................................... 55
Prieš tikintis kažką gauti, svarbu duoti......................................57
Naujas maldos būdas..............................................................58
Keletas ženklų, kurių nepastebime...........................................60
Tikėjimas - didelių pasiekimų pradžia.......................................61
Trečiasis skyrius
KEISTAS POKALBIS SUVELNIU............................................... 65
Analizė................................................................................ 69
Pokalbis su velniu prasideda.................................................... 71
Ketvirtasis skyrius
PLAUKTI PASROVIUI SUVELNIU..............................................81
Penktasis skyrius
IŠPAŽINTIS TĘSIASI............................................................. 105
Šeštasis skyrius
HIPNOTIZUOJANTIS RITMAS................................................ 125
Septintasis skyrius
BAIMĖS SĖKLOS..................................................................141
Aštuntasis skyrius
TIKSLOAPIBRĖŽTUMAS....................................................... 149
Devintasis skyrius-
ŠVIETIMAS IRRELIGIJA........................................................ 159
Dešimtasis skyrius
SAVIDISCIPLINA................................................................. 183
Vienuoliktasis skyrius
MOKYMASIS IŠ NELAIMIŲ.................................................... 197
Dvyliktasis skyrius
APLINKA, LAIKAS, HARMONIJAIRATSARGUMAS...................... 213
Santrauka........................................................................... 232
Baigiamasis žodis.................................................................240
Apmąstymai....................................................................... 243
Padėka.............................................................................. 246
Apie autorius.......................................................................247
Apie Napoleono Hilo fondą....................................................249
Slaptasis skyrius
ATSKLEISTAS JUMS ŠIANDIEN.............................................. 251
Pagiriamieji žodžiai knygai „PERGUDRAUTI VELNIĄ“................. 252
Napoleono Hilo portretas jaunystėje
Pagrindas: įvadas, užrašytas rankine mašinėle su ranka parašytais

intarpais, paimtas iš Napoleono Hilo rankraščio originalo
OUTWITTING the DEVIL!
ff?y _*7į!
--- Oij c i -C£ T « £ ptr£ r a
___ _ ArtO FXW?CC
Obe Secret of hov the Author Atted
Itoysical and financial Freedom
# * # * # * *. * * * *
The boldeat and the moat inspiring of the
self-ehelp books by Aaerica1s number one
success philosopher who, after thirty
years of diligent snooping, found the
Devil and wrung from him an astounding
confession disclosing where he lives,
why he exists, and how he gains control
over the minds of people, and how anyone
can outwit hinu The book is a generous
course in psychology, making dear the
working principlea of the human mind*
Yhen you finish this story of the Devil
you will know much more about God.

*******
Ąr
Napoleon Hill
author of
think and gbow rich
NASfEfH'S&y
f i f t i e s
PERGUDRAUTI VELNIĄ“:
Žmogaus, kuris
sulaužė Velnio kodą
ir privertė jį prisipažinti.
Paslaptis, kaip autorius pasiekė

fizinę ir finansinę laisvę.
Viena drąsiausiu ir labiausiai įkvepiančių

savigalbos knygų, kurią parašė geriausias
Amerikos sėkmės filosofas, po trisdešimties metų
uolaus šniukštinėjimo atradęs Velnią ir išpešęs iš
jo stulbinantį prisipažinimą, atskleidžiantį, kur
jis gyvena, kodėl egzistuoja, kaip geba kontroliuoti
žmonių protus ir kaip bet kas gali jį pergudrauti.
Ši knyga - tai naudingas psichologijos kursas,
paaiškinantis žmogaus proto veikimo principus.
Baigę skaityti šią istorijų apie Velnią, jūs sužinosite
daugiau apie Dievą.
**************
NAPOL EONAS HI LAS
Knygos „Mąstyk ir buk turtingas“

RAKTO, ATRAKINANČIO TURTŲ VARTUS, AUTORIUS
Šeron Lechter
ŽODIS SKAITYTOJUI
„PERGUDRAUTI VELNIĄ“ - tai giliausia mano kada nors skaityta

knyga.
Pirmiausia, man didelė garbė, kad Donas Grynas, Napoleono Hilo
fondo vadovas, pasitikėjo manimi ir paprašė dalyvauti šiame projekte.
Ir tada aš perskaičiau rankraštį! Visą savaitę negalėjau užmigti.
1938 metais, paties Meistro, Napoleono Hilo, rankine mašinėle
parašytą rankraštį Hilo šeima slėpė užrakintą septyniasdešimt dvejus
metus. Kodėl? Nes jie bijojo reakcijos, kurią galėjo sukelti šis kūrinys.
Hilo drąsa, atskleidžiant kasdienį Velnio buvimą aplink kiekvieną iš
mūsų, mūsų bažnyčiose, mokyklose ir politikoje, gąsdino tuometinį
visuomenės branduolį.
Paklaustas, kodėl šeima slėpė rankraštį, Donas Grynas papasakoja
tokią istoriją:
Prieštaravo Hilo žmona, Enė Lou. Ji buvo gyd. Viljamo Plamberio
Džeikobso, Klintono presbiterionų kolegijos Šiaurės Karolinoje
prezidento, sekretorė. Džeikobsas taip pat buvo ir „Jacobs Press“
savininkas bei Šiaurės Karolinos tekstilės įmonių grupės patarėjas.
Džeikobsas pasamdė Hilo žmoną, kad ši atvyktų į Klintoną irjam dirbtų.
Enė Lou nenorėjo, kad knyga būtų išleista dėl kūrinyje dominuojančio
velnio. Ji bijojo organizuotų religinių grupių atsako (ir gal dėl Hilo
darbo). Hilas mirė 1970 metais, o Enė Lou gyveno iki 1984 metų. Po
Enės Lou mirties rankraštis perėjo į gyd. Čarlio Džonsono, tuometinio
Napoleono Hilo fondo prezidento, rankas. Čarlis buvo Enės Lou Hil
sūnėnas, o Čarlio žmona, Frenke, žinojo apie Enės Lou jausmus ir jai
pritarė. Frenke pasakė Čarliui, kad ir ji nenorinti, jog kūrinys būtų
išspausdintas jai esant gyvai. Čarlio žmona mirė prieš keletą metų
ir Čarlis galiausiai perdavė man rankraštį, įrištą raudona oda, su ant
14 N A P O L E O N A S H ILA S /PERGUDRAUTI VELNIĄ /
viršelio įspaustomis auksinėmis raidėmis „Pergudrauti velnią“. Fondas

tiki, kad rankraštis slepia galingą žinią, kuria būtina pasidalyti.
Po pokalbio su Donu aš suvokiau, kad ši knyga, nors ir parašyta
1938 metais, iš tikrųjų ir turėjo būti išleista mūsų dienomis... Ji buvo
skirta sudrebinti mūsų visuomenę šiandien! Pateikti atsakymus būtent
šiuo ekonominio ir dvasinio neužtikrintumo laikotarpiu. Ji kiekvienam
iš mūsų suteikia žinių, kaip pergudrauti velnią savo gyvenime. Ji
atskleidžia, kaip nusitiesti kelią į sėkmę ir kaip šiame procese vertinti
pasaulį.
Taip, kaip knyga „Mąstyk ir būk turtingas“padėjo mums atsigauti ir
suklestėti po Didžiosios depresijos, „Pergudrauti velnią“buvo parašyta
tam, kad padėtų kiekvienam iš mūsų atsigauti ir tapti sėkmingais
šiandien!
Galite paklausti, ar Hilas tikėjo, kad jo pokalbis su velniu buvo
tikras, ar tai buvo tikjo vaizduotės vaisius? Spręsti jums. Bet aš taip pat
paklausiau Dono Gryno apie Hilo minčių raidą kituose jo kūriniuose,
kad galėtume susidaryti geresnį vaizdą apie Hilo mąstymą.
Donas atsakė:
Jsivaizduotinų pokalbių naudojimas nėra naujas reiškinys Hilo
kūryboje. 1953 metais Hilas išleido knygutę „Kaip padidinti savo
atlyginimą“, kuri parašyta pokalbio tarp Hilo ir Karnegio forma. Hilas iš
tikrųjų ėmė interviu iš Karnegio, bet tai vyko 1908 metais, o Karnegis
mirė 1919 metais, gerokai prieš knygutės išleidimą.
Tai nebuvo pirmas kartas, kai Hilas pasitelkė išgalvotus susitikimus,
kad atskleistų norimą idėją. Knygoje „Mąstyk ir būk turtingas“ Hilas,
pasakodamas apie intuiciją, aprašė įsivaizduojamą tarybos posėdį,
kuriame dalyvavo devyni vyrai ir kurių viso gyvenimo darbai Hilui
atrodė įspūdingiausi. Tie devyni įsivaizduojami tarybos nariai
buvo: Emersonas, Peinė, Edisonas, Darvinas, Linkolnas, Berbankas,
Napoleonas, Fordas ir Kernegis.
Knygoje „Mąstyk ir būk turtingas“ Hilas rašė, kad susitikimų su
šiais „nematomais patarėjais“ metu jo protas buvo kaip niekada imlus
idėjoms, mintims ir žinioms, kurios jį pasiekė suaktyvinus intuiciją.
N A P O LE O N A S H IL A S / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 15
Knyga „Pergudrauti velnią“ jokiu būdu nebuvo pirmasis kūrinys,

kuriame jis palietė religijos klausimą. Iš tikrųjų, po to, kai 1928 metais
jis išleido knygą „Sėkmės taisyklė“, Hilas sulaukė laiškų, kuriuose
buvo kritikuojamas dėl savo pozicijos mokyklų ir religijos atžvilgiu.
Knygos „Mąstyk ir būk turtingas“ skyriuje, pavadintame „Šeši baimės
vaiduokliai“, Hilas rašė, kad daugeliu atvejų mirties baimė kyla dėl
religinio fanatizmo. Šiame klasika tapusios vienos perkamiausių knygų
skyriuje Hilas daug kalba apie religinius lyderius.
Religijos tema daug nagrinėta ir Hilo žurnale „The Golden Rule“.
Jis parašė straipsnį „Pasiūlymas evangelijos skleidėjams“, kuriame
autorius bažnyčios vadovus skatina mokyti savo sekėjus praktikuoti
tarpusavio harmoniją.
Taigi, sprendžiate jūs. Ar Hilas tikrai kalbėjosi su velniu, ar tai
tik parabolė, kuria siekiama paliesti jūsų širdis? Hilo unikalus stilius
įtrauks ir perkels jus ten, kur niekada nemanėte esą įmanoma. Žodžiai
šioje knygoje - tai Hilo žodžiai. Kadangi rankraštis buvo gana ilgas,
aš jį redagavau labai atidžiai, stengdamasi tiksliai išsaugoti autoriaus
skleidžiamą žinutę ir jos poveikį.
Išsaugojau originalo kalbą net ten, kur pagal šiuolaikinės gramatikos
taisykles turėtų būti kitaip.
Stengdamasi akcentuoti tam tikrus klausimus, suteikti jo žodžiams
aiškumo ir parodyti, kaip jo prognozės tapo realijomis, aš išdėsčiau
savo mintis, kurios visoje knygoje atspausdintos kitokiu šriftu. Tai
jums leis rinktis, ar skaityti knygą su mano komentarais, ar be jų.
Mėgaukitės skaitydami šią galingą knygą ir pasidalykite ja su
draugais ir šeimos nariais. Hilo žodžių galia gali ir pakeisjūsų gyvenimą.
PRATARME
Napoleonas Hilas, be abejonės, yra vienas garsiausių apie

savigalbos veiksmus rašiusių autorių, -mąstytojas, įtaigos meistras ir
visų laikų perkamiausias autorius. Mes prašome jūsų greitai pabandyti
įsivaizduoti ir nusikelti į tikrą pokalbį su velniu. Tokiu būdu jūs
suprasite, kas, anot paties velnio, iš tikrųjų jis yra ir ką jis daro 98
procentams gyvų būtybių.
Tarsi minčių stimuliatorius, Hilas pradeda mūsų kelionę knyga,
vesdamas mus per gyvenimo etapus, akcentuodamas tai, kas jam
buvo prasminga ,ir kas prisidėjo prie gyvenimo pokyčių. Hilas
sužinojo svarbiausius ir naudingiausius sėkmės principus planetoje,
bet nežinojo, kaip juos panaudoti ir lengvai pritaikyti. Spėju, kad ir
šiandien daugeliui žmonių irgi taip yra. Lengva pasakyti žodžius ir
kartais net suprasti mintis. Bet realiame gyvenime kasdien visose
situacijose laikytis tų principų yra didžiulis ir daug laiko reikalaujantis
sprendimas. Šeron Lechter paaiškina, ką Hilo žodžiai reiškia šiandienos
mąstysenos, supratimo ir valiutos kontekste.
Hilo tikslas buvo aiškiai perteikti asmeninės sėkmės filosofiją,
siekiant sukurti ilgalaikę laimę. Jo vidinis žinojimas vedė jį gyvenimo
vaivorykštės atradimo keliu.
Dabar, šiuo sunkiu ekonominiu laikotarpiu, išbandymų kelyje
esate jūs taip, kaip buvo Hilas Didžiosios depresijos metais. Jis jautėsi
prislėgtas ir nusiminęs. Toks požiūris buvo žalingas jo esybei, lygiai
taip, kaip jis yra žalingas ir jums bei jūsų gerovei. Ši įkvepianti knyga
padės jums pabusti iš letargo ir neigiamo mąstymo bei parodys jums
naują, šlovingesnį kelią į šviesesnę, geresnę ir pasitenkinimą teikiančią
ateitį.
Kaip ir Hilas, jūs esate čia, kad suvaldytumėte savo baimes ir
neleistumėte baimėms valdyti jūsų, kad gyventumėte aistringai,
turėdami tikslą, nuspręstumėte, kuo norite būti, ką norite daryti,
turėti ir to siekti.
N A P O L E O N A S H ILA S / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 17
Iš naujo atradę nuostabius ir stebuklingus Hilo atradimus, jūs

suprasite ir patikėsite, kad galite juos pritaikyti ir, jei norite, net juos
pranokti, nes jūsų galimybės yra neribotos. Teisingai Hilas sako: „Ribas
nusistatote patys.“ Ši knyga padės jums suprasti, kad galite pasiekti
savo tikslus, pasinaudoję viskuo, ko Hilas išmoko ir ką suprato,
imdamas interviu iš penkių šimtų daugiausiai pasiekusių asmenybių.
Jūs išsiaiškinsite, ar velnias, su kuriuo kalbėjosi Hilas, yra tikras
ar įsivaizduojamas, panašiai kaip velnias, su kuriuo jūs asmeniškai
susiduriate gyvenime.
M a rkas V ikto ra s HANSENAS
Markas Viktoras HANSENASyra „Neto York Times“perkamiausių
knygų sąrašo viršūnėje atsidūrusios serijos „Vištienos sriuba
sielai“ bendraautoris bei knygų „Nulaužti milijonieriaus kodą“
„Milijonierius per minutę“ir „Greiti pinigai“bendraautoris.
Pirmasis skyrius
M A N O P IR M A S IS
S U S IT IK IM A S
S U E N D R IU K A R N E G IU
O o
NAPOLEONO HILO FONDO

narių atsiliepimai
Daugiau nei ketvirtį amžiaus mano pagrindinis tikslas buvo

atsiriboti ir pasinerti į asmeninės sėkmės filosofijos kūrimą, nustatant
tiek nesėkmių, tiek sėkmių priežastis, siekiant būti naudingu kitiems,
neturintiems nei noro, nei galimybės užsiimti tokio pobūdžio tiriamąja
veikla.
Mano darbas prasidėjo 1908 metais po interviu su velioniu Endriu
Karnegiu. Ponui Karnegiui aš visiškai atvirai pasakiau, kad noriu stoti
į teisės mokyklą, o mokestį už mokslą sumokėsiu imdamas interviu
iš sėkmingiausių vyrų ir moterų, išsiaiškindamas, kaip jie to pasiekė,
ir rašydamas straipsnius žurnalams apie savo atradimus. Mūsų pirmo
susitikimo pabaigoje ponas Karnegis paklausė, ar aš turiu pakankamai
drąsos priimti pasiūlymą, kurį jis ketina man pateikti. Aš atsakiau,
kad turiu pakankamai drąsos ir esu pasirengęs padaryti viską, kad
įvykdyčiau bet kokią užduotį, kokią tik jis nori man pateikti.
Tada jis pasakė: „Jūsų idėja rašyti istorijas apie sėkmingus vyrus
ir moteris yra pagirtina ir aš neketinu bandyti jūsų įkalbėti atsisakyti
šio tikslo, bet turiu pasakyti, kad jei norite atlikti kažką, turinčio
ilgalaikę naudą, naudingo ne tik mūsų kartai, bet ir būsimoms kartoms,
galite visa tai daryti ilgalaikėje perspektyvoje, susistemindamas
visas nesėkmių ir sėkmių priežastis. Pasaulyje yra daugybė žmonių,
neturinčių nė menkiausio supratimo apie sėkmių ir nesėkmių
priežastis. Mokyklos ir koledžai moko praktiškai visko, išskyrus tai,
kokie yra asmeninės sėkmės principai. Nuo ketverių iki aštuonerių
metų jauni vyrai ir merginos studijuodami įgyja abstrakčių žinių, bet
nėra mokomi, ką daryti su tomis žiniomis.Pasauliui reikia suprantamos,
praktika paremtos sėkmės filosofijos, kuri būtų sukurta remiantis
faktinėmis žiniomis, gautomis iš patirties žmonių, praėjusių gyvenimo
universitetą. Visame filosofijos mokslo fone aš nerandu nieko, kas nors
truputį primintų tą filosofijos rūšį, kurią turiu omenyje. Turime tik
kelis filosofus, galinčius mokyti gyvenimo meno.
Man atrodo, kad tai yra galimybė mesti iššūkį tokiam ambicingam
jaunam vyrui kaip jūs; bet šiai užduočiai, kurią jums siūlau, vien
tik ambicijų neužtenka. Tas, kas jos imsis, privalo turėti drąsos ir
atkaklumo. Tai darbas, reikalaujantis mažiausiai dvidešimties metų
nuolatinių pastangų. Per tą laikotarpį asmuo, ėmęsis šio iššūkio, turės

užsidirbti pragyvenimui iš bet kokios kitos veiklos, nes tokio tipo
tyrimas niekada nebus iškart pelningas, ir dažniausiai tie, kurie tokiu
būdu pasiryžta dirbti civilizacijos naudai, pripažinimo už savo darbą
sulaukia tik praėjus šimtams metų po jų mirties.“
Pastaba skaitytojams: Šeron Lechter savo komentarus

pateikia atskiruose skyreliuose, kaip šis.
Dvidešimt metų dirbti be atlygio ir, galimas daiktas, be

pripažinimo! Koks būtų jūsų atsakymas į tokį „pasiūlymų“?
Kaip pasakojama vėliau, Hilas priėmė Kamegio iššūkį ir,
remdamasis Kamegio rekomendaciniu laišku, sutarė paimti
interviu iš turtingiausių to meto žmonių, įskaitant Teodorą
Ruzveltų, Tomų Edisoną, Džoną Rokfelerį, Henrį Fordą,
Aleksandrą Grehemą Belą, Kingą Džiletų („Gillete Safety Razor“
kompanijos įkūrėją) ir daugelį kitų. Jo pastangos galiausiai
pasiekė kulminaciją po daugiau kaip dvidešimt penkerių metų
tyrinėjimo, išleidus kelias knygas, įskaitant aštuonių tomų
leidinį „Sėkmėsformulė“bei „Mųstyk ir būk turtingas“.„Mųstyk
ir būk turtingas“ yra laikomas vienu konstruktyviausių
asmeninio tobulėjimo kūrinių, kuriame pristatomi iš esmės
visi principai, kuriuos kaip pagrindą mokymams naudoja ir
šių laikų asmeninio tobulėjimo guru. Paties Hilo aprašymas
atskleidžia, kad knygos „Mųstyk ir būk turtingas“ kūrimo
ir leidybos procesas buvo jo atskleistų principų tyrinėjimas.
Būtų galima teigti, kad „Pergudrauti velnią“rankraštis buvo
parašytas praėjus metams po knygos
22 N A P O L E O N A S H ILA S / PKRGUDRAliTI V M M A /
„Mąstyk ir būk turtingas“ išleidimo, kadangi šis darbas

galimai atskleidžia nusivylimą ir Hilo „kito aš“ apsireiškimą
bei tai, kaip jam pavyko įveikti savo nusivylimus, taikant
principus, kuriuosjis aprašė knygoje „Mąstyk ir būk turtingas“.
„Pergudrauti velnią“ atskleis Hilo dvasinį prabudimą ir
parodys, ko kiekvienas iš mūsų gali pasimokyti iš jo susitikimo
su velniu.
Jei imsitės šio darbo, turėsite apklausti ne tik nedaugelį žmonių,

kuriems pavyko, bet ir daugelį tų, kuriems nepavyko. Turėsite atidžiai
išanalizuoti istorijas tūkstančių žmonių, kurie laikomi „nevykėliais“, o
„nevykėliais“ aš vadinu tuos vyrus ir moteris, kurie į savo paskutinį
gyvenimo etapą įžengė nusivylę, kad nepasiekė tikslo, kurio troško.
Kad ir kaip prieštaringai gali atrodyti, nesėkmės padės geriau suprasti,
ką daryti, kad pasisektų. Jos pamokys, ko nedaryti.
Darbo pabaigoje, jei jį atliksite sėkmingai, jūs padarysite atradimą,
kuris gali jus labai nustebinti. Jūs išsiaiškinsite, kad sėkmės priežastis
nėra kažkas tokio, ką būtų galima atskirti nuo žmogaus; kad tai
tokia neapčiuopiama jėga, jog dauguma žmonių niekada jos taip ir
nepažįsta; jėga, kurią būtų teisinga pavadinti „kitu aš“. Verta pažymėti,
kad „kito aš“ įtaka ar apraiškos pasireiškia retai, tik kritiškais atvejais,
kai žmonės, prispaudus bėdoms ar patyrus laikinus pralaimėjimus, yra
priversti keisti savo įpročius ir surasti išeitį iš sudėtingos situacijos.
Mano patirtis rodo, kad žmogus niekada nėra taip arti sėkmės, kaip
tada, kai jį ištinka tai, ką jis vadina „nesėkme“, tai yra atvejai, kai
žmogus yra priverstas mąstyti. Jei jis įnirtingai ir atkakliai mąsto, jis
supranta, kad taip vadinama nesėkmė paprastai yra tik ženklas, kad
reikia naujo plano ar tikslo. Dauguma tikrų nesėkmių yra tik pačių
žmonių nusistatytų apribojimų rezultatas. Jei jie turėtų drąsos žengti
dar vieną žingsnį, jie išsiaiškintų klaidą.“
N A P O L E O N A S H IL A S / PERGUDRAUTI VELMA / 23
„Daugum a tik rų nesėkm ių yra tik pačių žm onių

nu sistatytų a p rib o jim ų rezultatas."
Neigiamas mąstymas ir abejojimas savimi gali būti

pagrindinė kliūtis sėkmei Dabartinio ekonominio nuosmukio
kontekste yra pernelyg daug žmonių, kurie visą gyvenimą
viską darė tinkamai, ir dabar pirmą kartą gyvenime susiduria
su ekonominiais sunkumais. Didžiausia kliūtis jų atsigavimui
yra jų pačių baimė ir abejojimas savo jėgomis, kuriuos sukėlė
pastaroji patirtis. Ar leidote, kad dabartinis ekonominis
nuosmukis jus paveiktų? Ar abejojimas savo jėgomis ir
savisabotažas trukdė jums siekti svajonių? Ar esate pikčiausias
savo paties priešas? Knygoje „Mąstyk ir būk turtingas“ Hilas
pasakoja istoriją apie aukso tyrinėtoją R. U. Derbį. Nusivylęs,
kad aukso gyslos nebeliko, Derbis už menką sumą pardavė
kasimo darbų atlikimo leidimą miesto sendaiktininkui.
Sendaiktininkas atsivežė reikiamus ekspertus - patarėjus ir
išsiaiškino, kad Derbis būtų iš naujo atradęs gyslą, jei būtų
kasęs tik trimis pėdomis toliau. Jei Derbis būtų buvęs atkaklus,
jis būtų susikrovęs turtus, bet jis pasidavė ir atsisakė savo
svajonių, kai buvo tik už trijų pėdų nuo aukso. Vietoj to, kad
griaužtųsi dėl tokios klaidos, Derbis pasimokė iš savo patirties
ir sukūrė draudimo imperiją. Ar atsisakysite savo ieškojimų,
likus keliems žingsniams iki sėkmės, kai esate tik už trijų pėdų
nuo aukso? (Apie tai, kiek šiandieninių ikonų atkakliai žengė
per sudėtingas situacijas, skaitykite knygoje „Trys pėdos nuo
aukso“).
PRADĖTI GYVENIMĄ IŠ NAUJO
Pono Karnegio kalba pakeitė visą mano gyvenimą ir uždegė manyje

tikslą, kuris nepaliaujamai skatino mane veikti, nepaisant to, kad aš
turėjau tik miglotą supratimą apie tai, ką Karnegis turėjo omenyje,
sakydamas „kitas aš“.
Tirdamas nesėkmių ir sėkmių priežastis aš turėjau garbės
išanalizuoti daugiau kaip 25,000 vyrų ir moterų istorijų, kurie buvo
priskiriami prie „nevykėlių“, ir 500, kurie buvo priskiriami prie
„sėkmingųjų“. Prieš daugelį metų aš pirmą kartą pastebėjau „kito aš“,
apie kurį buvo užsiminęs Karnegis, apraiškas. Kaip Karnegis ir sakė, tai
atsitiko dviejų lūžių mano gyvenime metu, kai ekstremalios situacijos
privertė mane ieškoti išeities iš sunkumų, kurių niekada anksčiau
nebuvau patyręs.
Norėčiau, kad būtų įmanoma aprašyti šį atradimą nevartojant
asmeninio įvardžio, bet tai neįmanoma, nes tai įvyko per mano
asmeninę patirtį. Kad nupieščiau pilną vaizdą, turėsiu grįžti prie
pirmojo lūžio mano gyvenime ir žingsnis po žingsnio atvesiu jus prie
atradimo.
Tyrimas, kurio reikėjo duomenų sukaupimui ir kurio pagrindu
buvo sudaryti septyniolika sėkmės principų ir trisdešimt pagrindinių
nesėkmės priežasčių, pareikalavo daugybės metų darbo.
Padariau klaidingą išvadą, kad mano užduotis sukurti asmeninės
sėkmės filosofiją buvo užbaigta. Toli gražu ji nebuvo baigta, mano
darbas tik prasidėjo. Aš sukūriau filosofijos griaučius, išskirdamas
septyniolika sėkmės principų ir trisdešimt pagrindinių nesėkmės
priežasčių, bet tuos griaučius reikėjo padengti mėsa - t. y., pritaikymu
ir patirtimi. Be to, jiems reikėjo suteikti sielą, kuri įkvėptų vyrus ir
moteris susidoroti su kliūtimis, o ne ristis žemyn.
„Siela“, kurios vis dar trūko ir ką aš supratau tik vėliau, galėjo būti
pridėta tik dviejų kritinių lūžių mano gyvenime metu, pasireiškus
mano „kitam aš“.
N A P O LE O N A S H ILA S / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 25
Pasiryžęs nukreipti jėgas ir bet kokius talentus, kuriuos aš galėjau

turėti, į piniginę grąžą iš verslo ir profesinių kanalų, nusprendžiau
pasinerti j reklamos sritį ir tapau Čikagos La Salle tęstinių studijų
universiteto reklamos vadovu. Vienerius metus viskas klostėsi tiesiog
puikiai, kol metų pabaigoje mane apėmė stiprus nepasitenkinimas
darbu ir aš atsistatydinau.
Tada kartu su buvusiu La Salle tęstinių studijų universiteto
prezidentu aš įsitraukiau į parduotuvių tinklo verslą ir tapau „Betsy
Ross Candy“ bendrovės prezidentu. Nelaimei, arba tai, kas man tuo
metu atrodė nelaimė, nesutarimai su verslo partneriais privertė mane
pasitraukti iš šio verslo.
Reklama vis dar žavėjo mane, tai buvo mano kraujyje ir aš vėl
pabandžiau suteiki tam materialią išraišką, prie Bryant ir Stratton
verslo koledžo įkurdamas reklamos ir prekybos mokyklą.
Kai Jungtinės Amerikos Valstijos įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą,
įmonės reikalai klostėsi sklandžiai, mums puikiai sekėsi uždirbti
pinigų. Vidinio potraukio, kurio žodžiais negaliu paaiškinti, vedamas
aš pasitraukiau iš mokyklos veiklos ir asmeniniu prezidento Vidrou
Vilsono nurodymu pradėjau tarnybą Jungtinių Amerikos Valstijų
vyriausybėje, palikdamas puikų ir tvirtą verslą suirti.
1918 m. paliaubų dieną pradėjau leisti žurnalą „The Golden Rule“.
Nepaisant to, kad mano kapitalas buvo nulinis, žurnalas sparčiai
populiarėjo ir greitai buvo leidžiamas beveik pusės milijono tiražu
visoje šalyje, todėl pirmuosius metus užbaigėme turėdami 3,156 USD
pelną.
Žiūrint iš tinkamos perspektyvos, 3,156 JAV doleriai

1918 metais šiandien atitiktų 45,000 JAV dolerių, remiantis
kiekvienų metų vartotojų kainų indekso vidurkiu, sudarytu
JAV darbo statistikos biuro, ir 202,000 JAV dolerių pagal
nominaliojo BVP vienam gyventojui lenteles. Visai neblogas
pelnas pirmaisiais metais žurnalų versle... Kai 80-90 procentų
naujų žurnalų heįsitvirtina ir net tiems, kuriems sekasi,
prireikia nuo trejų iki penkerių metų, kad dirbtų pelningai.
(http://www.magazinespublisher.com/startup.html)
Po kelių metų iš patyrusio leidėjo aš sužinojau, kad nė vienas

žmogus, turintis patirties valstybinių žurnalų leidimo ir platinimo
srityje, nė negalvotų pradėti leisti tokį žurnalą, turėdamas mažesnį nei
pusės milijono dolerių kapitalą.
Žurnalui „The Golden Rule“ir man buvo lemta išsiskirti. Kuo labiau
mums sekėsi, tuo labiau nepatenkintas aš dariausiu, kol galiausiai,
susikaupus daugybei nemalonių dalykų, kuriuos sukėlė verslo
partneriai, aš įteikiau jiems dovaną - žurnalą ir išėjau. Galimas daiktas,
kad šiuo poelgiu aš atsisakiau didžiulių turtų.
Tai buvo tik Hilo aistros žurnalams pradžia. Po „The Golden

Rule“jis leido žurnalą „The Napoleon Hill Magazine“. Vėliau
jis tapo žurnalo „SUCCESS“, kuris leidžiamas iki šių dienų,
redaktoriumi.
Tada aš įkūriau pardavėjų rengimo mokyklą. Mano pirmoji užduotis

buvo parengti 3,000 žmonių grupę parduotuvių tinklą turinčiai įmonei.
N A P O LE O N A S H ILA S / PKRGUDRAUTI V M M A / 27
Už šį darbą man sumokėjo 10 JAVdolerių už kiekvieną mano klasėje

besimokantį pardavėją. Per šešis mėnesius mano grynasis pelnas viršijo
30,000 USD. Sėkmė, kiek tai buvo susiję su pinigais, mano pastangas
vainikavo su kaupu. Bet viduje aš ir vėl tapau „nenuorama“. Aš nebuvau
laimingas. Kiekvieną dieną darėsi aiškiau ir aiškiau, kad jokia pinigų
suma nebepadarys manęs laimingu.
Neturėdamas nė menkiausio logiško pasiteisinimo dėl savo
veiksmų, aš mečiau verslą, iš kurio būčiau galėjęs lengvai užsidirbti
nemenką atlyginimą. Mano draugai ir verslo partneriai galvojo, kad aš
beprotis, ir jie nebijojo man to pasakyti.
Atvirai kalbant, aš buvau linkęs su jais sutikti, bet atrodė, kad nieko
kito negaliu padaryti. Aš ieškojau laimės, nes vis dar nebuvaujos radęs.
Tai buvo vienintelis mano veiksmų paaiškinimas, kurį tuo metu galėjau
rasti. Ką žmogus iš tikrųjų žino apie save?
„B et vid u je aš ir vėl tapau „nenuoram a".

Aš nebuvau laim ingas. Kiekvieną dieną darėsi
aiškiau ir aiškiau, kad jo k ia pinigų sum a
nebepadarys manęs laim ingu."
Prieš keletą metų tą patį galėjau parašyti apie save. Bet

kai ėmiausi veiksmų, palikdama darbą, kad ir finansiškai
naudingą, bet kuris nebesiderino su asmenine misija gyvenime,
man atsivėrė naujos galimybės. Kaip vėliau paaiškėjo, tai
buvo geriausias sprendimas mano profesiniame gyvenime.
Ar galite prisiminti etapą savo gyvenime, kai priėmėte sunkų
sprendimą... Bet žinojote, kad tai geras sprendimas, net kai
aplinkiniai jumis abejojo?
Buvo vėlyvas 1923 metų ruduo. Aš atsidūriau Kolumbo mieste,

Ohajo valstijoje, be pinigų ir blogiausia be plano, kaip išsisukti iš šios
keblios padėties. Tai buvo pirmasis kartas gyvenime, kai aš iš tikrųjų
patekau į keblią padėtį, nes neturėjau pinigų.
Anksčiau daug kartų man buvo striuka su pinigais, bet dar niekada
nebuvau atsidūręs situacijoje, kai nepavyko gauti to, ko man reikėjo
asmeniniams patogumams. Esama padėtis mane pribloškė. Jaučiausi
visiškai pasimetęs, nežinojau, ką galėčiau ar turėčiau daryti.
Apsvarsčiau keliolika planų, kurie galėtų padėti išspręsti mano
problemą, bet juos visus atmečiau, nes jie visi pasirodė nepraktiški
arba atrodė, kad nepasiteisins. Jaučiausi tartum būčiau pasiklydęs
džiunglėse ir neturėčiau kompaso. Po kiekvieno bandymo rasti išeitį
aš ir vėl grįždavau į pradinį tašką.
Beveikdu mėnesius aš sirgau baisiausia žmonių liga - neryžtingumu.
Žinojau septyniolika asmeninės sėkmės principų, bet nežinojau, kaip
juos taikyti! Šito nežinodamas aš atsidūriau vienoje tokių situacijų
gyvenime, kurių metu, kaip sakė Karnegis, žmonės kartais atranda
„kitą aš“.
Mano kančia buvo tokia didelė, kad man dar niekada nėra taip
buvę, jog sėdėčiau ir analizuočiau jos priežastis ir ieškočiau būdų, kaip
ją išgydyti.
Baisiausia žm onių liga - neryžtingum as.'

Ar kada nors jautėtės tarsi paralyžiuoti nuo neryžtingumo?

Tai buvo pagrindinis lūžis Napoleono Hilo gyvenime. Darbų
keitimas, siekiant pasitenkinimo ir idealaus profesinio
gyvenimo, primena daugelį šiandieninių žmonių... Tai
žmonės, kurie siekia pasitenkinimo darbinėje ir asmeninėje
veikloje. Hilas į keblią padėtį pateko pats, jis buvo pats
kaltas. Tačiau sąlygos, į kurias jis pateko, yra labai panašios
į tas, į kurias šiandien pateko tie, kuriuos neigiamai paveikė
dabartinė ekonominė situacija. Hilas pasinaudojo savo laikinu
pralaimėjimu, įvertinęs tai kaip paskatą priversti save mąstyti
ir analizuoti - rasti savo „kitą aš“. Jei ekonominės aplinkybės
sudavė jums smūgį, jūs taip pat galite pasinaudoti tuo kaip
svertu ir motyvacija atrasti savo „kitą aš“
PRALAIMĖJIMAS
PAVERČIAMAS PERGALE
Vieną popietę aš priėmiau sprendimą, kuris padėjo man rasti išeitį

iš keblios padėties. Aš pajutau troškimą išeiti į užmiesčio „atviras
erdves“, kur galėčiau pakvėpuoti grynu oru ir pamąstyti.
Aš vaikščiojau, nuėjau gal kokias septynias ar aštuonias mylias, kai
staiga nejučiomis sustojau. Kelias minutes ten stovėjau, tarsi mano
pėdos būtų prilipusios prie tako. Vaizdas aplink mane aptemo. Aš
išgirdau labai dideliu greičiu vibruojantį galingą garsą, kuris pasireiškė
kažkokia energijos forma.
Tada nervai aprimo, raumenys atsipalaidavo ir mane apėmė

didžiulė ramybė. Vaizdas aplink mane vėl pradėjo aiškėti ir tada aš
gavau komandą, kuri tarsi išplaukė minties forma, ir ją jaučiau taip arti,
kad net negaliu nusakyti.
Ta komanda buvo tokia aiški ir puikiai girdima, kad negalėjau jos
neteisingai suprasti. Iš esmės jos turinys buvo toks: „Atėjo laikas tau
užbaigti sėkmės filosofiją, kurią pradėjai Karnegio pasiūlymu. Grįžk
namo ir pradėk perkėlinėti surinktą informaciją iš galvos į rašytinius
rankraščius.“ Pabudo mano „kitas aš“.
Keletą minučių jaučiausi išsigandęs. Tai, ką tą akimirką patyriau,
nepriminė nieko, ką kada nors anksčiau buvau patyręs. Aš apsisukau
ir greitu žingsniu nuėjau, kol galiausiai pasiekiau namus. Priėjęs namą,
pamačiau savo ttis mažus berniukus, žiūrinčius pro mūsų namo langą
į kaimynų vaikus, puošiančius Kalėdų eglutę.
Tada prisiminiau, kad atėjo Kūčios. Ir dar, su didžiule širdies
graužatimi, ko aš nebuvau patyręs anksčiau, prisiminiau, kad mūsų
namuose Kalėdų eglutės nebus. Šį faktą man skausmingai priminė
nusivylimas mano vaikų veiduose.
Aš parėjau namo, atsisėdau prie rašomosios mašinėlės ir iškart
pradėjau popieriuje dėstyti atradimus, kuriuos padariau apie sėkmių ir
nesėkmių priežastis. įdėjus pirmą lapą į spausdinimo mašinėlę, mane
ir vėl aplankė tas keistas jausmas, kaip ir prieš kelias valandas, būnant
užmiestyje, ir mano galvoje šmėstelėjo tokia mintis:
„Tavo misija gyvenime yra užbaigti pirmąją pasaulyje asmeninės
sėkmės filosofiją. Tu veltui stengeisi pabėgti nuo šios užduoties,
kiekvienas bandymas baigdavosi nesėkme. Tu ieškai laimės. Kartą ir
visiems laikams išmok šią pamoką, kad tu surasi laimę, tik padėdamas
kitiems ją rasti! Esi užsispyręs mokinys. Nusivylimas buvo sunaikinęs
tavo užsispyrimą. Po kelerių metų pasaulis išgyvens laikotarpį, kuomet
milijonams žmonių reikės filosofijos, kurią tau dabar nurodyta užbaigti.
Tavo didžioji galimybė surasti laimę, atliekant naudingą darbą, atėjo.
Kibk į darbą ir nesustok, kol neužbaigsi ir neišleisi rankraščių, kuriuos
pradėjai.“
Suvokiau, kad pagaliau pasiekiau gyvenimo vaivorykštę ir buvau
laimingas!
N A P O L E O N A S H ILA S / IM .R W DUAL T l V E L M A / 31
PASIREIŠKIA ABEJONĖS
„Kerai“,jei būtų galima taip pavadinti šią patirtį, dingo. Aš pradėjau

rašyti. Netrukus mano „protas“ man pasufleravo, kad aš imuosi kvailio
misijos. Mintis apie žmogų, atsidūrusį apačioje ir ketinantį rašyti
asmeninės sėkmės filosofiją, atrodė tokia absurdiška, kad aš pradėjau
pašaipiai kvatotis.
Prieš pradėdamas rašyti, aš rangiausi kėdėje, pirštais perbraukdavau
per plaukus ir bandžiau suregzti pasiteisinimą, kuris pateisintų mane
prieš mano paties protą, kodėl turėčiau išimti lapą iš spausdinimo
mašinėlės, bet noras tęsti buvo stipresnis už norą viską mesti. Aš
priėmiau užduotį ir žengiau pirmyn.
„N oras tę sti buvo stip re sn is

už norą viską mesti."
Ar prisimenate atvejį, kai norėjote viską mesti, bet kažkas

jus skatino nesustoti? Tai galėjo būti jūsų „kitas aš“.
Dabar pasižiūrėjus į praeitį, atsižvelgiant į viską, kas nutiko,

galima pasakyti, kad tos nedidelės nelaimės, kurias man teko patirti,
iš tikrųjų buvo sėkmingiausios ir naudingiausios patirtys iš visų. Tai
užslėpta palaima, privertusi mane tęsti darbą, kuris galiausiai suteikė
man galimybę žymiai labiau pasitarnauti pasauliui, negu būčiau galėjęs
tai padaryti, jei būčiau sėkmingai įgyvendinęs savo ankstesnį planą ar
tikslą.
Beveik tris mėnesius dirbau prie šių rankraščių ir užbaigiau juos
1924 metų pradžioje. Kai tik jie buvo baigti aš ir vėl pajutau stiprų norą
grįžti į didįjį Amerikos verslo žaidimą.
32 N A P O L E O N A S H ILAS /PERGUDRAUTI VELNIĄ /
Suviliotas šios pagundos nusipirkau Metropolitan verslo koledžą

Klyvlende, Ohajo valstijoje ir pradėjau kurti jo plėtros planus. Iki 1924
.metų pabaigos koledžas plėtė savo veiklą, įtraukiant naujas programas,
ir dvigubai viršijo kada nors pasiektus ankstesnius geriausius
rezultatus.
Ir vėl pajutau savyje nepasitenkinimo užuomazgas. Ir vėl žinojau,
kad plėtodamas tokią veiklą laimės nerasiu. Todėl perdaviau verslą
partneriams ir pasinėriau į mokymo sritį, dėsčiau sėkmės filosofiją
organizacijoje, kuriai anksčiau buvau paskyręs ne vienerius metus.
Vieną vakarą turėjau skaityti paskaitą Kantone, Ohajo valstijoje.
Lemtis, ar kaip tai pavadinti, kuri kartais tiesiog sudėlioja žmonių
likimus, nesvarbu, kaip stipriai jie besistengtų tam pasipriešinti,
privertė mane Vėl akis į akį susidurti su skausmingais išgyvenimais.
Kantone auditorijoje sėdėjo Donas R. Meletas, Kantono laikraščio
„Daily News“ leidėjas. Meletas taip susidomėjo asmeninės sėkmės
filosofija, apie kurią aš skaičiau paskaitą tą vakarą, kad pakvietė mane
atvykti su juo susitikti kitą dieną.
Apsilankymo metu mes sudarėme partnerystės susitarimą -
pradėti leisti mano kuriamą filosofiją, kuris turėjo įsigalioti kitų metų
sausio pirmąją dieną, po planuojamo pono Meleto atsistatydinimo iš
laikraščio „Daily News“ leidėjo pareigų ir verslo perėmimo.
Tačiau 1926 metų liepos mėnesį ponas Meletas buvo nužudytas.
Jį nužudė Petas MakDermotas, nusikaltėlių pasaulio veikėjas, ir
Kantono, Ohajo valstijos policininkas. Jie abu buvo nuteisti kalėti
iki gyvos galvos. Meletas buvo nužudytas už tai, kad savo laikraštyje
atskleidė sąmokslą tarp alkoholio kontrabandininkų ir atitinkamų
Kantono policijos pajėgų narių. Tai buvo vienas labiausiai sukrečiančių
nusikaltimų, įvykusių draudimų eros laikotarpiu.
NAPO LEO NA S HILAS / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 33
1926 metų liepos mėnesį įvykdyta narsaus žurnalisto,

Kantono, Ohajo valstijos laikraščio „Daily News11redaktoriaus
Donaldo Ringo Meleto žmogžudystė buvo vienas labiausiai
paviešintų to dešimtmečio nusikaltimų. 1925 metais Meletas
išsiaiškino didžiulio masto korupciją Kantono policijos
pajėgose ir pradėjo antikorupcinę žurnalistinę kampaniją,
kurios taikinyje tarp daugelio kitų atsidūrė ir Kantono
policijos viršininkas. Buvo kalbama, kad Hilas paprašė Ohajo
gubernatoriaus pradėti tyrimą dėl korupcijos. Hilo pasakojime
ši detalė neatsispindi.
Vietiniai nusikalstamo pasaulio veikėjai ir mažiausiai

vienas Kantono policijos pareigūnas pasamdė MakDermotą,
buvusį kalinį iš Pensilvanijos, nutildyti Meletą. Meletas buvo
nušautas prie savo namų. Kaip pasakojama, ginkluoti banditai
laukė pasaloje ir Hilo, bet atsitiktinai sugedus automobiliui jis
nepasipainiojo jų kelyje. Liepos 17 dieną „New York Times“
straipsnyje „Po Kantono redaktoriaus nužudymo baimė dėl
daugiau mirčių11buvo rašoma, kad Kantono gyventojai „yra
apimti siaubo ir baiminasi dėl galimų nužudymų, planuojamų
aferistų, kontrabandininkų ir kitų nusikaltėliųRemiantis
Hilo pasakojimu, išgirdęs apie Meleto nužudymą ir gavęs
anoniminį įspėjimą pasitraukti iš miesto, Hilas pabėgoį Vakarų
Virdžiniją. Starko apygardos gubernatoriaus pasamdytas
detektyvas labai daug prisidėjo prie to, kad MakDermotas, du
vietiniai gangsteriai ir buvęs policijos detektyvas galiausiai
būtų nuteisti už Meleto nužudymą.
34 N A P O L E O N A S HILAS /PERGUDRAUTI VELNIĄ /
ATSITIKTINUMAS (?)
IŠGELBĖJA MAN GYVYBĘ
Tą rytą po pono Meleto mirties man telefonu paskambino nežinomas

asmuo ir įspėjo, kad per vieną valandą turiu dingti iš Kantono;
anonimas pasakė, kad aš galiu išvykti savanoriškai per valandą, o jeigu
lauksiu ilgiau, galiu būti išneštas mediniame karste. Akivaizdu, kad
mano verslo partnerystė su ponu Meletų buvo suprasta klaidingai.
Jo žudikai neabejotinai tikėjo, kad aš buvau tiesiogiai susijęs su jo
laikraštyje atskleidžiama informacija.
Man neprireikė valandos, aš iškart sėdau į automobilį ir išvažiavau
pas gimines į Vakarų Virdžinijos kalnus ir ten išbuvau tol, kol žudikai
buvo uždaryti į kalėjimą.
Šis atsitikimas puikiai atitiko Karnegio apibūdintą „kritinį atvejį“,
kuris priverčia žmones mąstyti. Pirmą kartą gyvenime aš sužinojau, kas
yra nuolatinės baimės sukeliama kančia. Prieš keletą metų Kolumbe
patirtų išgyvenimų veikiamas mano protas buvo pasinėręs į abejones
ir laikiną neryžtingumą, o šis įvykis užliejo mane baime, kurios, atrodė,
neįmanoma atsikratyti. Slapstymosi laikotarpiu aš retai išeidavau iš
namų sutemus, ojei išeidavau, ranką laikydavau palto kišenėje, kurioje
būdavo automatinis pistoletas atkabintu saugikliu, kad galėčiau juo
iškart pasinaudoti. Jei prie namo, kuriame slapsčiausi, sustodavo
nematytas automobilis, aš nusileisdavau į pusrūsį ir pro langus atidžiai
stebėdavau automobilyje sėdinčius žmones.
Po kelių mėnesių mano nervai pašlijo. Drąsa visiškai išnyko.
Nebeliko ir ambicijos, kuri drąsino mane visus tuos ilgus darbo metus,
tiriant sėkmių ir nesėkmių priežastis.
Ašjaučiau kaip lėtai, žingsnis po žingsnio, grimztu į letargo būseną,
iš kurios bijojau, kad niekada nebepajėgsiu atsikelti. Šis jausmas labai
primena išgyvenimus žmogaus, staiga įbridusio į liūną ir supratusio,
N APO LEO NA S HILAS / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 35
kad kiekvienas bandymas ištrūkti tik klampina jį dar giliau. Baimė - tai
despotiškai įtraukianti pelkė.
Jei manyje būtų buvusi beprotybės sėkla, tai ji tikrai būtų sudygusi
per tuos nuolatinės kančios mėnesius. Kvailas neryžtingumas,
neaiškios svajonės, abejonės ir baimė - tuo gyveno mano protas dieną
ir naktį.
„Kritiška padėtis“, kurioje atsidūriau, buvo pragaištinga dėl dviejų
priežasčių. Pirma, dėl pačios situacijos pobūdžio aš buvau nuolatinių
abejonių ir baimės būsenoje. Antra, dėl priverstinio slėpimosi aš
neturėjau ką veikti, turėjau daugybę laisvo laiko ir natūralu, kad visą tą
laiką mano didžiausias palydovas buvo nerimas.
Mano mąstymas buvo beveik paralyžiuotas. Aš supratau, kad
turiu išsivaduoti iš šios proto būsenos. Bet kaip? Išradingumas, kuris
anksčiau padėdavo išsisukti iš kritinių situacijų, atrodė visiškai dingo
ir paliko mane bejėgį.
Prie visų mane tuo metu varginusių sunkumų prisidėjo dar vienas,
keliantis dar didesnę kančią, negu visi kiti bendrai sudėjus. Ir tai
buvo supratimas, kad per pastaruosius metus didžiąją dalį gyvenimo
paskyręs sėkmės priežasčių ieškojimui, siekdamas vaivorykštės,
atsidūriau dar bejėgiškesnėje situacijoje nei tie 25,000 žmonių, kuriuos
vertinau kaip „nevykėlius“.
Ši mintis mane varė iš proto. Be to, labai žemino tai, kad aš - tas,
kuris važinėjosi po visą šalį ir skaitė paskaitas įvairiose mokyklose,
koledžuose ir verslo organizacijose, bandydamas papasakoti
žmonėms, kaip taikyti septyniolika sėkmės principų, dabar pats jų
taikyti nesugebėjo. Buvau įsitikinęs, kad daugiau niekada negalėsiu
žvelgti į pasaulį su pasitikėjimu.
Kiekvieną kartą pažvelgęs į save veidrodyje aš pastebėdavau
veide paniekos sau išraišką ir tikrai ne retai atspindžiui veidrodyje
išsakiau tai, ko nedera spausdinti. Ėmiau priskirti save prie šarlatanų
kategorijos, siūlančių kitiems vaistą nuo nesėkmes, kurio patys negali
sėkmingai taikyti.
Nusikaltėliai, nužudę poną Meletą, buvo nuteisti ir įkalinti iki

gyvos galvos; taigi buvo visiškai saugu, turint omenyje šį faktą, baigti
slapstytis ir vėl grįžti prie darbo. Tačiau išeiti į viešumą aš nebegalėjau,
nes dabar susidūriau su aplinkybėmis, kurios buvo dar baisesnės nei
tie nusikaltėliai, dėl kurių buvau priverstas pradėti slapstytis.
Šis atsitikimas sunaikino bet kokią mano turėtą iniciatyvą. Jaučiausi
patekęs į slegiančios įtakos gniaužtus, prilygstančius košmarui. Aš
buvau gyvas; galėjau judėti, bet negalėjau sugalvoti nė vieno žingsnio,
kurį žengęs galėčiau toliau siekti turėto tikslo, kurį Karnegio pasiūlymu
sau išsikėliau. Dariausi abejingas sau, o dar labiau apgailėtina, kad
dariausi piktas ir irzlus žmonėms, kurie ištikus „kritiškai padėčiai“man
suteikė pastogę.
Susidūriau su sunkiausiu išbandymu gyvenime. Jei nesate nieko
panašaus patyrę, jūs tikriausiai nesuprasite, kaip jaučiausi. Tokių
išgyvenimų neįmanoma paaiškinti. Jų neįmanoma suprasti, juos reikia
patirti.
„M ano m ąstym as buvo beveik paralyžiuotas."
Iš pradžių Hilas jautėsi paralyžiuotas dėl fizinio

susidorojimo baimės, o vėliau dėl gėdos, kad baimė jį
paralyžiavo. Ar kada jautėtės paralyžiuoti panašių emocijų?
Atsidūrus „kritiškoje padėtyje“ baimė gali arba motyvuoti,
arba paralyžiuoti Supratę, kad turite pasirinkimo teisę
ir teigiamai reaguodami į savo baimes, galite visam laikui
pakeisti gyvenimą į gera. Daug žmonių šiais laikais jaučia
pyktį, kurį vėliau seka irzlumas ir abejingumas. Dėl finansi
nės nežinomybės ar netikrumo asmeniniame gyvenime jie
praranda entuziazmą ir pasitikėjimą savimi. Jie gali būti pikti
ir leisti tam pykčiui juos paralyžiuoti. Teko kalbėtis būtent su
tokiu jaunu vyru.
„Man 30 metų, - jis pasakė, - ir aš neturiu šiandieninei

rinkai reikiamų įgūdžių ar perspektyvųJis turėjo milijonus
pasiteisinimų, kodėl nesiima veiksmų, kad pakeistų situaciją.
Aš paaiškinau, kad kol jis nesiims veiksmų, niekas nepasikeis.
Aš pasakiau: „Jei nepasistengsite nieko pakeisti, tai po metų
vienintelis pasikeitęs dalykas bus tas, kad būsite 31 metų vyras,
neturintis reikiamų įgūdžių bei perspektyvų.“Ar šis pavyzdys
neatrodo jums pažįstamas, gal tai primena jūsų ar kažko, kas
jums rūpi, situaciją? Kaip nutraukti šį paralyžių? Napoleonas
Hilas pasidalija patirtimi, kaip jis nugalėjo savo baimę,
abejingumą ir rado viltį, įkvėpimą ir motyvaciją atsitiesti ir
kurti sėkmę gyvenime.
38 N A P O L E O N A S HILAS /PERGUDRAUTI VELMA /
DRAMATIŠKIAUSIAS MANO GYVENIMO

MOMENTAS
Posūkis įvyko netikėtai, 1927 metų rudenį, praėjus daugiau kaip

metams po įvykių Kantone. Vieną naktį aš išėjau iš namų ir ėjau
valstybinės mokyklos pastato link, esančio ant miesto kalvos.
Priėmiau sprendimą per šią naktį „išsiaiškinti su savimi“. Pradėjau
vaikščioti aplink pastatą, bandydamas priversti savo sumišusį protą
aiškiai mąstyti. Aš apėjau aplink pastatą kokius kelis šimtus kartų, kol
galiausiai į galvą pradėjo atklysti bent šiek tiek racionalios mintys.
Vaikščiodamas nuolat sau kartojau: „Išeitis yra ir aš ketinu ją rasti
iki kol eisiu atgal.“ Šį sakinį pakartojau kokį tūkstantį kartų. Be to, aš
tikrai tikėjau tuo, ką sakiau. Aš šlykštėjausi savimi, bet turėjau vilties
išsigelbėti.
Tada tarsi žaibo blyksnis iš giedro dangaus į galvą šmėstelėjo mintis
su tokia didžiule jėga, kad net kraujas venomis ėmė greičiau tekėti:
„Tai tavo išbandymų laikotarpis. Tu patyrei skurdą ir pažeminimą,
kad būtum priverstas atrasti savo „kitą aš“.
Jei šiandieninės ekonominės situacijos kontekste patyrėte

smūgį, kuris jus gramzdina į skurdą, jus trikdo ar griauna
pasitikėjimą savimi, laikykite tai išbandymu, taip kaip tai
padarė Napoleonas Hilas 1920-ųjų pabaigoje ir 1930-ųjų
pradžioje. Priverskite save atrasti savo „kitą aš“. Apmąstę savo
silpnąsias vietas ir pasitelkę atkaklumą, suprasite, ko jums
reikia, kad pasisektų.
Pirmą kartą aš prisiminiau, ką ponas Karnegis sakė apie tą „kitą

aš“. Dabar prisiminiau, kaip jis sakė, kad tai išsiaiškinsiu mano
darbui, tiriant nesėkmių ir sėkmių priežastis, einant į pabaigą, kad
tas atradimas paprastai pasireiškia kritiškais atvejais, kai žmonės,
prispaudus bėdoms ar patyrus laikinus pralaimėjimus, yra priversti
keisti savo įpročius ir surasti išeitį iš sudėtingos situacijos.
Aš ir toliau vaikščiojau aplink mokyklą, bet dabar jau jaučiausi
pakylėtas. Nesąmoningai man atrodė, kad aš žinau, jog išlaisvinau save
iš to vidinio kalėjimo, į kurį buvau užsidaręs.
Supratau, kad ši kritiška padėtis suteikė man galimybę ne tik atrasti
savo „kitą aš“, bet ir išbandyti sėkmės filosofijos, kurios mokiau kitus,
teigdamas, kad ji tikrai veikia, pagrįstumą. Greitai aš sužinosiu, ar ji
veikia, ar ne. Aš nusprendžiau, kad jei ji nepasiteisins, sudeginsiu savo
parašytus rankraščius ir niekada nebesijausiu kaltas, kad pasakoju
kitiems žmonėms, jog jie yra „savo likimų šeimininkai, savo sielų
kapitonai“.
Hilas perfrazuoja V ilja m o Ernesto H enlio

(1849 - 1903) eilėraštį „Invictus", išleistą 1888 m.
Kai tamsa nežinia kur nuves,

kai net kelio nakty nesurasi,
Padėkoti dievams noriu aš
Už savo nepalaužiamą dvasią.
Negailestinguose gyvenimo naguos

Nekart nesudrebėjau, garsiai neraudojau,
Likimo smūgių talžomas galvos
Nenulenkiau, nors ji kraujuoja.
Viršum pakalnės ašarų liūdnos

Pakibęs negandos šešėlis slenka,
Tačiau jokių pavojų niekados
Neišsigąsiu, nenuleisiu rankų.
Kad ir kokia baimė skirta man - nebaisu,

Ir nebaisus man joks tironas.
Likimo savo šeimininkas aš esu,
Aš savo sielos kapitonas.
Pilnatis kilo virš kalno viršūnės. Aš dar niekada nemačiau mėnulio

taip skaisčiai šviečiant. Man bestovint ir spoksant į pilnatį, į galvą
šmėstelėjo dar viena mintis. Oji buvo tokia:
„Pasakoji kitiems žmonėms, kaip nugalėti baimę ir įveikti sunkumus,
kylančius sudėtingomis gyvenimo situacijomis. Nuo šiol gali kalbėti
per savo patirties prizmę, nes ketini įveikti užklupusius sunkumus
drąsiai, tikslingai, ryžtingai ir nejausdamas baimės.“
Ši mintis pakeitė mano esybę, pajutau palaimą, kurios dar niekada
nebuvau jautęs. Protas pradėjo busti iš letargo būsenos, į kurią buvo
paniręs. Mano mąstymas ir vėl veikė.
N APO LEO NAS HILAS / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 41
Vienu momentu aš net buvau laimingas, kad man buvo suteikta

ypatinga teisė išgyventi tuos ilgus kančios mėnesius, nes dėl tos
patirties aš turėjau galimybę patikrinti sėkmės filosofijos principų,
kuriuos taip kruopščiai rinkau, pagrįstumą.
Taip pagalvojęs aš sustojau, suglaudžiau kojas ir pasveikinau
(nežinau, ką ar su kuo). Kelias minutes stovėjau tvirtai, sukaupęs
dėmesį. Iš pradžių tai pasirodė kvaila, bet ten bestovint atėjo dar
viena mintis, šįkart nuskambėjusi kaip „įsakymas“. Jis buvo trumpas ir
sąmojingas, tarsi karvedžio įsakymas pavaldiniui.
Jis skambėjo taip: „Rytoj sėsk į automobilį ir važiuok į Filadelfiją, kur
tau bus suteikta pagalba, leidžiant tavo sėkmės filosofiją.“
Daugiau paaiškinimų nebuvo, nepasikeitė ir įsakymas. Gavęs tą
įsakymą, grįžau namo, atsiguliau į lovą ir miegojau taip ramiai, kaip jau
nebuvau miegojęs daugiau nei metus.
Kai atsibudau kitą rytą, išlipau iš lovos ir iškart pradėjau dėtis
drabužius ir ruoštis kelionei į Filadelfiją. Mano protas sakė, kad imuosi
kvailio misijos. Klausiau savęs: „Ką aš pažįstu Filadelfijoje, į ką galėčiau
kreiptis finansinės pagalbos, išleidžiant aštuonis tomus už 25,000
dolerius?“
Tučtuojau galvoje šmėstelėjo atsakymas į šį klausimą ir taip aiškiai,
tartum būčiau ištaręs tai balsu: „Užuot klausinėjęs, dabar turi vykdyti
įsakymus. Šioje kelionėje tave globos tavo „kitas aš“.
Buvo dar viena sąlyga, dėl kurios mano pasiruošimas kelionei į
Filadelfiją atrodė absurdiškas. Aš neturėjau pinigų! Vos tik ši mintis
šmėstelėjo galvoje, mano „kitas aš“ iškart ją pašalino, duodamas kitą
staigų įsakymą: „Paprašyk svainio penkiasdešimt dolerių ir jis tau
paskolins.“
įsakymas atrodė neabejotinas ir galutinis. Be tolesnių dvejonių aš
vykdžiau nurodymus. Kai paprašiau svainio pinigų, jis pasakė: „Kodėl gi
ne, žinoma, galiu duoti penkiasdešimt dolerių, bet jei ketini išvažiuoti
ilgam, geriau imk šimtą.“ Aš jam padėkojau ir pasakiau, kad užteks
ir penkiasdešimties. Žinojau, kad tiek nepakaks, bet tai buvo suma,

kurios mano „kitas aš“nurodė paprašyti, tokią sumą aš ir gavau.
Man labai palengvėjo, kad svainis neklausinėjo, kodėl aš važiuoju į
Filadelfiją. Jei jis būtų žinojęs viską, kas įvyko mano galvoje praėjusią
naktį, tikriausiai būtų pagalvojęs, kadjnan reikia važiuoti į psichiatrinę
ligoninę gydytis, o ne į Filadelfiją laimės ieškoti.
MANO „KITAS AŠ" IMA VADOVAUTI
Kai išvažiavau, protas man sakė, kad aš kvailys, o mano „kitas aš“
liepė tai ignoruoti ir vykdyti jo nurodymus.
Važiavau visą naktį ir į Filadelfiją atvykau tik rytą. Pirmoji mintis,
šovusi į galvą, buvo susirasti nebrangų pensioną, kuriame galėčiau
išsinuomoti kambarį už kokį vieną dolerį už dieną.
Ir vėl vadovavimą perėmė mano „kitas aš“ ir liepė prisiregistruoti
prašmatniausiame miesto viešbutyje. įeiti į viešbutį, kišenėje turint
mažiau kaip penkiasdešimt dolerių, atrodė kaip finansinė savižudybė,
bet aš vis dėlto nužygiavau prie registratūros ir paprašiau kambario;
arba greičiau turėčiau sakyti norėjau tai padaryti, kai mano
naujai atrastas „kitas aš“ davė man dar vieną įsakymą - užsisakyti
apartamentus, kurių nuomos kaina tiesiog suris mano likusį kapitalą
per dvi dienas. Aš paklusau.
Viešbučio pasiuntinys paėmė mano krepšius, padavė mano
automobilio kvitą ir nusilenkęs palydėjo mane prie lifto, tartum aš
būčiau Velso princas. Tai buvo pirmas kartas per daugiau kaip vienerius
metus, kai žmogus man parodė tokią pagarbą. Mano giminaičiai, su
kuriais gyvenau visą tą laikotarpį, negerbė manęs, jiems aš buvau našta
(aš taip įsivaizdavau) ir aš tikrai buvau našta, nes joks žmogus, esant
tokiai proto būsenai, kokios aš buvau praėjusiais metais, negalėtų būti
niekas kitas kaip tik našta bet kam, su kuriuo jam tenka bendrauti.
Darėsi akivaizdu, kad mano „kitas aš“ buvo pasiryžęs priversti

mane atsikratyti nevisavertiškumo komplekso, kuris išsivystė per
paskutinius metus.
Viešbučio pasiuntinukui kyštelėjau vieną dolerį. Pradėjau skaičiuoti,
kokia bus mano viešbučio nuomos sąskaita iki savaitės pabaigos, kai
mano „kitas aš“ liepė išmesti iš galvos visas mintis, susijusias su savęs
varžymu, ir visą laiką elgtis taip, tarsi kišenėse turėčiau tiek pinigų,
kiek noriu.
Ši patirtis buvo nauja, bet kartu ir svetima man. Aš niekada
nebandžiau kitiems pasirodyti tuo, kuo nesu.
Maždaug po pusvalandžio tas „kitas aš“ man davė nurodymus,
kuriuos nuosekliai vykdžiau viso apsilankymo Filadelfijoje metu. Tuos
nurodymus gaudavau minčių pavidalu, kurios ateidavo į galvą su tokia
jėga, kad iškart išsiskirdavo iš įprastu būdu generuojamų minčių.
Hilas vaizdavo turtingą žmogų, kokiu ir norėjo būti.

Mes visiškai sutinkame, kad norėdamas būti turtuoliu, turi
mąstyti kaip turtuolis. Taip pat svarbu ir buvimas tinkamoje
aplinkoje. Donas Grynas, Napoleono Hilo fondo vadovas,
kartą man pasakė: „Pirmiausia nusipirkau prabangių
kostiumų iš „Sobel“ - užsakomų drabužių parduotuvės, kur
apsipirkinėdavo „Eastman Kodak“ vadovai. Už prekystalio
parduotuvės saviniukas buvo pakabinęs užrašą: „Apranga -
pirmasis žingsnis sėkmingo žmogaus kelyje.“
Tačiau jei bandysite pamėgdžioti poną Hilą, leisdami

pinigus, kurių neturite, nepraraskite saikingumo.
GAUNU KEISTUS „NURODYMUS"

IŠ KEISTŲ ŠALTINIŲ
Nurodymai pasireiškė tokiu būdu:

„Dabar tu esi visiškai atsakingas už savo „kitą aš“. Tu turi teisę
žinoti, kad tavo esybę sudaro dvi pusės, iš tikrųjų, kaip ir kiekvieno
žmogaus žemėje.“
„Vieną žmogaus pusę motyvuoja ir ši pusė reaguoja į baimės
impulsą. Kitą pusę motyvuoja ir ji reaguoja į tikėjimo impulsą. Daugiau
nei metus tave, kaip vergą, valdė baimės pusė.“
„Prieš dvi naktis tavo fizinio kūno kontrolę perėmė tikėjimo pusė
ir dabar ji tave motyvuoja. Kad būtų patogiau gali šią tikėjimo pusę
vadinti „kitu aš“. Ji neturi apribojimų, baimių ir jai neegzistuoja toks
žodis kaip „neįmanoma“.“
„Tau buvo liepta pasirinkti šią prabangią aplinką puikiame
viešbutyje, kad baimės pusė neišdrįstų vėl perimti valdžios. Tas
baimės motyvuotas „senasis aš“ nėra miręs; jis tik buvo pašalintas iš
vadovaujančios pozicijos. Jis persekios tave visur, kur eisi, laukdamas
tinkamos galimybės vėl įžengti ir perimti vadovavimą. Jis tai gali
padaryti tik per tavo mintis. Atmink tai ir neįsileisk minčių, kurios
kažkokiu būdu nori tave suvaržyti, ir tada būsi saugus.“
„Neleisk sau jaudintis dėl pinigų, kurių tau reikės skubioms
išlaidoms. Tu juos turėsi iki tol, kol tau jų prireiks.“
„Dabar grįžkime prie reikalo. Pirmiausia, tau reikia žinoti, kad
tikėjimo pusė, kuri dabar valdo tavo kūną, nedaro stebuklų ir veikia
taip, kad neprieštarautų gamtos dėsniams. Per mąstymo procesą,
gavusi impulsą, ji padės tau, kai tik to paprašysi, įgyvendinti savo
planus pačiu logiškiausiu ir patogiausiu natūraliu būdu.“
„Ir dar, įsidėmėk, kad tavo „kitas aš“nepadarys darbo už tave; jis tik
padės tau protingai įgyvendinti troškimus.“
N A P O L E O N A S H IL A S / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 45
Ar jus vadovausitės tikėjimu?

Ar leisite, kad jus apimtų baimė?
„Tas „kitas aš“ padės tau perkelti tavo planus į realybę. Be to, turi
žinoti, kad procesas visada prasideda nuo didžiausio arba labiausiai
išreikšto troškimo. Šiuo metu tavo didžiausias troškimas yra tas,
kuris atvedė tave čia - išleisti ir pasidalyti savo sėkmių ir nesėkmių
priežasčių tyrimo rezultatais. Tavo paskaičiavimu, tam reikia maždaug
25,000 JAVdolerių.“
„Tarp tavo pažįstamų yra žmogus, kuris parūpins tau šį reikiamą
kapitalą. Iškart pradėk mintyse dėlioti pavardes visų pažįstamų, kurie,
tavo manymu, galėtų būti suinteresuoti suteikti tau reikiamą finansinę
pagalbą.“
„Kai į galvą ateis tinkamo žmogaus pavardė, iškart tai suprasi.
Susisiek su šiuo žmogumi. Ir pagalba, kurios ieškai, bus suteikta. Tačiau
kreipdamasis, prašymą pateik žodžiais, kuriuos vartotum sudarydamas
įprastus verslo sandorius. Neužsimink apie savo „kito aš“atradimą. Jei
nesilaikysi šių nurodymų, patirsi laikiną pralaimėjimą.“
„Tavo „kitas aš“ išliks atsakingas už tave ir rodys tau kelią tol, kol
juo pasitikėsi. Neįsileisk abejonių, baimės, nerimo ir varžančių minčių.“
„Tai tiek šiam kartui. Dabar elkis laisva valia, lygiai taip, kaip darei
prieš atrasdamas savo „kitą aš“. Fiziškai esi toks pat, kaip ir visada
buvai; todėl niekas nepastebės, kad tavyje įvyko kažkokie pokyčiai.“
Apsidairiau aplink, pasimarksčiau, kad įsitikinčiau, jog nesapnuoju,
atsikėliau ir nuėjau prie veidrodžio bei atidžiai pasižiūrėjau į save.
Mano veido išraiška buvo visiškai pasikeitusi. Joje nebebuvo abejonės,
o tik drąsa ir tikėjimas.
Galvoje nebebuvo abejonės, kad dabar mano kūną valdė visiškai
kitokia jėga, nei ta, kuri buvo nugalėta prieš tas dvi naktis, kai nuėjau
prie tos mokyklos Vakarų Virdžinijoje.
Redaguodama rankraštį, šį skyrių baigiau pasakojimu apie

vieną didžiausių lūžių autoriaus gyvenime. Ar esate kada
gyvenime patyrę tokį pokytį, apie kurį pasakoja Hilas?Jį galima
interpretuoti ir iš religinės pusės, įvardijant kaip atsivertimą.
Kiti tai gali interpretuoti kaip „įspėjimą“,„baksnojimą į petį“
ar akibrokštą!
Antrasis skyrius
MAN ATSIVĖRĖ
NAUJAS GYVENIMAS
O o-
Akivaizdu, aš gimiau iš naujo. Šios transformacijos metu aš buvau
atskirtas nuo visų baimės formų. Dabar turėjau tiek drąsos, kiek
niekada anksčiau. Nepaisant to, kad dar nežinojau, kaip ar iš kur gausiu
reikiamų lėšų, aš taip besąlygiškai tikėjau, kad pinigai atsiras, jog jau
mačiau juos savo kišenėje.
Per visą gyvenimą toks tikėjimas mane aplankė tik keletą kartų. Tai
jausmas, kurio neįmanoma apsakyti. Nėra žodžių, kuriais būtų galima
tai apibūdinti - tai faktas, kurį gali lengvai patvirtinti visi, išgyvenę
kažką panašaus.
Aš iškart pradėjau vykdyti gautus nurodymus. Tojausmo, kad imuosi
neįmanomos misijos, nebebuvo. Vieną po kito ėmiau dėlioti mintyse
vardus visų pažįstamų, kurie turėtų pakankamai pinigų ir galėtų man
suteikti tuos 25,000 dolerių, kurių man reikėjo, pradėdamas Henriu
Fordu ir taip keliaudamas per daugiau kaip trijų šimtų žmonių sąrašą.
Mano „kitas aš“ aiškiai pasakė: „Ieškok toliau.“
TAMSIAUSIA VALANDA
YRA PRIEŠ AUŠRĄ
Bet aš priėjau liepto galą. Išseko mano visas pažįstamų sąrašas, o

kartu ir mano fizinė ištvermė. Aš ištisas dvi dienas ir naktis dirbau,
koncentruodamasis į tą pažįstamų sąrašą. Stabtelėdavau tik tam, kad
kelias valandas pamiegočiau.
Atsilošiau kėdėje, užmerkiau akis ir kelioms minutėms užsnūdau.
Mane prikėlė tartum sprogimas kambaryje. Kai atgavau sąmonę, man
į galvą šmėstelėjo Alberto L. Peltono pavardė... O kartu ir planas, kurį
iškart supratau būsiant būtent tuo, kuris padės man pasiekti, kad
ponas Peltonas išleistų mano knygas. Poną Peltoną prisiminiau tik kaip
„The Golden Rule“ žurnalo, kurį anksčiau leidau, reklamuotoją.
Hilo pasąmonė identifikavo pažįstamą, kurį prisiminė tik

kaip Hilo žurnalo reklamuotoją - potencialų finansavimo
šaltinį. Jūs padarote įspūdį visiems, su kuriais susitinkate, taip
kaip risi, kuriuos jūs sutinkate, padaro įspūdį jums. Niekada
nežinosi, kada pažįstamas gali tapti verslo partneriu. Jūsų
pažįstamų ratas - didelė vertybė.
Paprašiau rašomosios mašinėlės ir nusiunčiau laišką ponui

Peltonui į Merideną, Konektikute, kuriame išdėsčiau planą, tarsi
būčiau jį turėjęs prieš save. Jis atsiuntė telegramą, kurioje nurodė,
kad kitą dieną atvyks į Filadelfiją su manimi susitikti.
Kai Peltonas atvyko, parodžiau jam savo filosofijos rankraščius ir
trumpai paaiškinau tikslą. Per kelias minutes jis pravertė rankraščio
puslapius, tada staiga sustojo, kelias sekundes įsistebeilijęs žiūrėjo į
sieną ir pasakė: „Aš išleisiu tavo knygas.“
Sutartis buvo sudaryta; didelis išankstinis mokėjimas dėl autorinio
atlyginimo man buvo sumokėtas, rankraščiai perduoti Peltonui, kuris
juos išsivežė į Merideną.
Tuo metu nepaklausiau pono Peltono, kas jį privertė priimti
sprendimą išleisti mano knygas, net neskaičius rankraščių. Bet aš tikrai
žinau, kad būtent šis žmogus suteikė reikiamą kapitalą, išleido knygas
ir padėjo man tūkstančius jų rinkinių parduoti savo klientams - knygų
pirkėjams iš praktiškai visų angliškai kalbančių šalių.
50 N A P O L E O N A S H ILAS /PERGUDRAUTI VELNIĄ /
MANO „KITAS AŠ“ MANĘS NENUVYLĖ
Praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai susitikome su ponu

Peltonu Filadelfijoje, prieš mane ant stalo gulėjo užbaigtas mano knygų
rinkinys, o pajamos, gaunamos iš knygų pardavimo, pradėjo ženkliai
augti. Dabar šios knygos yra mano studentų iš viso pasaulio rankose.
Mano pirmasis autorinio honoraro čekis už knygų pardavimus
siekė 850 dolerių. Kai atplėšiau voką, kuriame gavau čekį, mano „kitas
aš“ pasakė: „Tik tu pats nusistatai ribas!“
„T ik tu pats nu sistatai ribas."
Ar jums taip pat, kaip ir man, atrodo, kad šis teiginys yra
tikra tiesa? Tiek daug kartų aš pati buvau sau pikčiausias
priešas, nepasitikėdama savimi be reikalo save stabdžiau.
Hilas nori, kad mes visi atrastume „kitų aš“, kad galėtume
išnaudoti savo maksimalų potencialą.
Nesu tikras, kad suprantu, kas yra tas „kitas aš“, bet tikrai žinau,
kad vyro ar moters, kuris atranda „kitą aš“ ir juo pasikliauja, gyvenime
nebelieka nuolatinio pralaimėjimo.
Kitą dieną po susitikimo su ponu Peltonu Filadelfijoje mano „kitas
aš“ pateikė idėją, kuri išsprendė mane kamavusią finansinę problemą.
Man į galvą šmėstelėjo mintis, kad netrukus turėtų drastiškai pasikeisti
automobilių prekybos metodai ir būsimi pardavėjai turės išmokti
parduoti automobilius, o ne tik teikti naudotų automobilių keitimo
naujais paslaugas, ką dauguma jų šiuo metu ir darė.
N A P O L E O N A S H IL A S / PKRGl DKAITI VELNIĄ / 51
Dar supratau, kad jauni, ką tik koledžą baigę žmonės, nežinantys

senųjų automobilių prekybos „gudrybių“, ir yra tas molis, iš kurio
geriausia lipdyti naujos kartos pardavėjus.
Ta idėja buvo tokia aiški ir daug žadanti, kad aš iškart paskambinau
„General Motors“ kompanijos pardavimų vadovui ir trumpai išdėsčiau
savo planą. Jį taip pat sužavėjo ši idėja ir šis vadovas nukreipė mane į
Vakarų Filadelfijoje esantį filialą „Buick Automobile“, kurio savininkas ir
vadovas tuo metu buvo Erlas Pauvelas. Susitikimo su Erių Pauvelu metu
aš išdėsčiau savo planą ir jis iškart pasamdė mane, kad apmokyčiau
penkiasdešimt atidžiai atrinktų jaunų koledžo studentų. Taigi, planas
buvo pradėtas vykdyti.
Šis susitarimas man garantavo pajamas, kurios buvo daugiau nei
pakankamos, kad padengčiau išlaidas dar tris ateinančius mėnesius,
kol pradės plaukti pajamos iš knygų pardavimų, įskaitant išlaidas už
brangius apartamentus, dėl kurių iš pradžių taip nerimavau.
Mano „kitas aš“ manęs nenuvylė. Taip, kaip ir buvo žadėta, pinigus,
kurių man reikėjo, gavau laiku. Dabar jau buvau visiškai įsitikinęs, kad
mano kelionė į Filadelfiją jokiu būdu nebuvo kvaila misija, kaip kad
mano protas man sakė prieš išvažiuojant iš Vakarų Virdžinijos.
Nuo to laiko iki šios minutės aš gavau viską, ko man reikėjo, nepaisant
to, kad visas pasaulis neseniai išgyveno ekonominės depresijos
laikotarpį ir tikrai ne visi žmonės galėjo patenkinti net būtiniausius
poreikius. Ne visada laiku gaudavau materialius dalykus, kurių man
reikėjo, bet galiu nuoširdžiai pasakyti, kad atsidūrus kryžkelėje mano
„kitas aš“visada nurodydavo, kuriuo keliu turėčiau eiti.
„Kitas aš“ nesivadovauja ankstesnėmis nuostatomis, nepripažįsta
apribojimų ir visada randa būdą, kaip pasiekti norimus tikslus! Jis gali
susidurti su laikinu pralaimėjimu, bet tik ne su visiška nesėkme. Esu
įsitikinęs šio pareiškimo pagrįstumu tiek pat, kiek faktu, kad aš rašau
šias eilutes.
„Kitas aš“ gali susidurti su laikinu pralaimėjimu, bet

tik ne su visiška nesėkme.“ Kiek kartų leidome, kad laikinas
pralaimėjimas mus sustabdytų tarsi tai būtų visiška nesėkmė,
pietoj to, kad iš to pasimokytume ir eitume toliau? Kaip
sako Hilas, jis pats savo kelionės metu daug kartų išgyveno
nuosmukius, bet kiekvieną kartą sugebėdavo rasti didesnės
naudos sėklą ir eiti toliau didesnės sėkmės link.
Tuo tarpu aš nuoširdžiai tikiuosi, kad milijonai vyrų ir moterų,

kuriuos palietė ekonominė depresija ir kiti nemalonūs išgyvenimai,
atras savyje tą kitą pusę, kurią aš vadinu „kitu aš“, ir tas atradimas
priartins juos prie to jėgos šaltinio, kuris įveikia kliūtis ir susidoroja su
sunkumais, užuot leidęs sunkumams susidoroti su jumis. Jūsų „kitas
aš“ slepia didžiulę jėgą, kurią turite atrasti! Nuoširdžiai ieškokite ir ją
rasite.
Hilo tiriamosios žurnalistikos knyga buvo išleista

Didžiosios depresijos metais ir ji iš tikrųjų padėjo milijonams
žmonių surasti vilties ir drąsos gyventi tikint, kad jie ras savo
kelią į sėkmę. Manau, kad galime rasti daug paralelių tarp
to laikotarpio ir mūsų dienų. Būtent stresinėse situacijose
mes atrandame valią ir vidinę jėgą. Šiuo ekonominio
neužtikrintumo laikotarpiu žmonės nori ieškoti, arba yra
priversti ieškoti, naujų kelių, nuvesiančių juos ir jų šeimas
į sėkmę. Ir daugeliui papyks tai padaryti. Po helerių metų
skaitysime jų sėkmės istorijas. Ar jūs būsite vienos iš tų
sėkmingų istorijų herojumi ar vis dar stebėsite iš už kulisų?
„NESĖKMĖ" - TAI UŽSLĖPTA PALAIMA
Atradęs savo „kitą aš“, aš išsiaiškinau dar vieną dalyką - kiekviena

problema, nesvarbu, kad ir kokia sudėtinga ji atrodytų, gali būti
išspręsta.
„Kiekviena problem a, nesvarbu, kad ir kokia

sudėtinga ji a trodytų, gali bū ti išspręsta."
Nors su šia sąvoka gali būti sunku sutikti, kai esate pačiame
audros įkarštyje, tačiau audrai nurimus išaiškėja, kad tai tiesa.
Dar išsiaiškinau, kad kartu su kiekvienu laikinu pralaimėjimu,

nesėkme ar bėda gauname ir lygiavertę naudos sėklą.
Primenu, kad aš kalbu ne apie jau pilnai užaugintą sėkmės gėlę, o
tik apie sėklą, iš kurios ji galėtų būti sudaiginta ir užauginta. Ši taisyklė
neturi išimčių. Ta sėkla, apie kurią kalbu, gali būti ir nepastebima, bet
turėtumėte būti tikri, kad ji ten yra, vienokia ar kitokia forma.
Nebandau apsimetinėti, kad suprantu viską apie tą keistą jėgą, kuri
privertė mane išgyventi skurdą ir nepriteklių, pasėjo baimę ir tada
pažadino manyje tikėjimą, dėl kurios man buvo suteikta teisė padėti
dešimtims tūkstančių žmonių, atsidūrusių kryžkelėje. Bet aš tikrai
žinau, kad ši jėga apsireiškė mano gyvenime, ir dabar darau viską, kad
padėčiau kitiems atrasti tą ryšį su ja.
Per mano ketvirtį amžiaus trukusį sėkmių ir nesėkmių priežasčių
tyrimo laikotarpį aš išsiaiškinau daugybę teisingų principų, kurie
pasitarnauja tiek man, tiek kitiems, tačiau niekas manęs taip
nenustebino, kaip žinia, kad visi didieji praeities lyderiai, kurių
54 N A P O L E O N A S HILAS /PKRGUDRAUTI VKI.NIA /
gyvenimo istorijas aš tyriau, prieš „išgarsėdami“ patyrė daugybę

sunkumų ir laikinų nesėkmių.
„Visi d id ie ji praeities lyderiai, kurių gyvenim o

isto rija s aš tyriau, prieš „išga rsėd am i" patyrė
daugybę sunkum ų ir laikinų nesėkmių."
Nesėkmės ir laikini pralaimėjimai yra kelionės į sėkmę dalis.
Pavyzdžiui, Kristus ar Edisonas yra tie, kurie labai daug pasiekė,

tačiau kartu jie ir tie, kurie patyrė labai didelių laikinų pralaimėjimų.
Tai pateisina išvadą, kad Begalinis Intelektas turi planą arba principą,
kuriuo suteikia žmonėms daugybę kliūčių ir tik tada suteikia jiems
privilegiją vadovauti arba galimybę teikti dėmesio vertas naudingas
paslaugas žmonijai.
Aš nenorėčiau ir vėl susidurti su išgyvenimais, kuriuos patyriau per
tas lemtingas 1923 metų Kūčias ar tą įvykių pilną vakarą, kai vaikščiojau
aplink mokyklos pastatą Vakarų Virdžinijoje ir susikoviau su baime, bet
jokie pasaulio turtai nepriverstų manęs atsisakyti žinių, kurias įgijau
dėl šių išgyvenimų.
N APO LEO NA S HILAS / l’ I . K U l * K \ l I I V I I M Ą / 55
TIKĖJIMAS MAN JGAUNA NAUJĄ

PRASMĘ
Pasikartosiu, aš nežinau, kas iš tikrųjų yra tas „kitas aš“, bet žinau
pakankamai, kad sunkiu laikotarpiu, kai įprastas mąstymas nepateisina
mano poreikių, galėčiau įjį atsiremti absoliučiai juo tikėdamas.
Ekonominė depresija, prasidėjusi 1929 metais, atnešė kančių
milijonams žmonių, bet nepamirškime, kad ta patirtis atnešė ir
palaimos. Dalis jos - tai žinojimas, kad yra kažkas nepalyginamai
blogiau, nei būti priverstam dirbti. Tai būti priverstam nedirbti. Iš
esmės, jei analizuotume iš pokyčių, kuriuos ši patirtis padarė tų
žmonių mąstyme, prizmės, galėtume padaryti išvadą, kad depresija
buvo labiau palaima, nei prakeikimas. Tą patį galima pasakyti apie
kiekvieną išbandymą, kuris pakeičia žmonių įpročius ir verčia juos
išgirsti savo „vidinę pusę“, siekiant rasti problemų sprendimus.
„Yra kažkas nepalyginam ai blogiau, nei bū ti

priverstam d irb ti. Tai būti priverstam n e d irb ti.
Iš esmės, je i a n a lizu o tu m e iš pokyčių, kuriuos
ši p a tirtis padarė tų žm onių m ąstym e, prizmės,
galėtum e padaryti išvadą, kad depresija buvo labiau
palaim a, nei prakeikim as."
Ar Hilo žodžiai skamba žiauriai, o gal kaip tik jis žiūri

giliau, ne į tiesiogines ekonominės katastrofos priežastis
ir pasekmes, o į pagrindinį poveikį, kurį tikra krizė palieka
žmogaus vidiniam pasauliui? Ar mūsų dabartinės ekonominės
kančios galėtų būti labiau palaima nei prakeikimas? Ar
ekonominiai sunkumai, tokie kaip darbo praradimas, gali būti
užslėpta palaima? Galbūt taip, jei tokios situacijos pasekmė
yra verslumo dvasios pabudimas ir naujo verslo kūrimas.
56 N A P O L E O N A S HILAS / PKRGIJDRAUTI VELNIĄ /
Laikas, praleistas vienumoje Vakarų Virdžinijoje, buvo pati

didžiausia bausmė mano gyvenime, bet tie išgyvenimai man buvo ir
palaima, suteikta žinių, kurių man reikėjo, forma. Tai kompensavo
mano patirtas kančias. Tie du rezultatai: kančia ir įgytos žinios buvo
neatsiejami vienas nuo kito. Remiantis kompensacijos taisykle, kurią
labai aiškiai apibrėžė Emersonas, toks rezultatas yra natūralus ir
būtinas.
Ralfas Voldas Emersonas (1803 - 1882) kompensacijos

taisyklę paaiškino labai suprantamai: „Už viską, ką
praleidote, ganote kažką kitą; ir už viską, ką gavote, kažką
praradote.“ Savo žurnale 1926 metų sausio 8 dieną jis rašė:
„Kompensacijų sistema egzistuoja visur. Kiekvienas trūkumas
kompensuojamas kažkuo kitu. Už kiekvieną kančią ir auką
atlyginama; kiekviena skola yra grąžinama.“
Žinoma, aš nežinau, kokie nusivylimai dėl laikinų pralaimėjimų

manęs laukia ateityje. Bet aš žinau, kadjokie išbandymai ateityje negali
manęs sužeisti taip giliai, kaip tie, kuriuos patyriau praeityje, nes dabar
galiu pasikliauti savo „kitu aš“.
Nuo tada, kai vadovavimą perėmė mano „kitas aš“, man pavyko
gauti naudingos informacijos, kurios, esu tikras, nebūčiau išsiaiškinęs,
jei valdžią vis dar būtų turėjusi mano baimės pusė. Vienas dalykas,
kurį sužinojau, kad tiems, kurie susiduria su atrodo neįveikiamais
sunkumais, geriau pavyks juos išspręsti, jei šiuos sunkumus kuriam
laikui pamirš ir padės kitiems, turintiems didesnių problemų.
N APO LEO NA S HILAS / PERGUDRAUTI VK1.N 1Ą / 57
PRIEŠ TIKINTIS KAŽKĄ GAUTI,

SVARBU DUOTI
Esu įsitikinęs, kad už pastangas, kurias įdedame padėdami nelaimės

ištiktiesiems, visada sulaukiame kažkokio atitinkamo atpildo. Ne visada
jį gauname iš to, kuriam suteikėme pagalbą, bet kažkokiu būdu mes jo
sulaukiame.
Aš rimtai abejoju, kad žmogus gali pasinaudoti savo „kitu aš“, jei
yra apimtas godumo, šykštumo, pykčio ir baimės, bet jei aš klystu,
darydamas šią išvadą, tuomet vis tiek turiu neįprastą garbę būti tuo,
kuris rado dvasios ramybę ir laimę, pasikliovęs šiuo požiūriu. Todėl aš
geriau būsiu neteisus ir laimingas, negu teisus ir nelaimingas! Bet šis
požiūris nėra blogas!
Tol, kol mano santykis su „kitu aš“ išliks geras, aš galėsiu gauti
kiekvieną man reikalingą materialų dalyką. Be to, aš rasiu laimę ir
sielos ramybę. Ką dar gali žmogus atlikti?
Vienintelis motyvas, įkvėpęs mane parašyti šią knygą, buvo
nuoširdus troškimas būti naudingu kitiems, pasidalijant su žmonėmis
neregėta sėkme, kuri mane aplankė, kai atradau savo „kitą aš“, žinoma,
tiek, kiek kiti yra pasirengę šios sėkmės priimti. Laimei, tos sėkmės
negalima išmatuoti vien finansiniais svertais, nes ji yra didesnė už
viską, ką pastarieji reprezentuoja.
Materialinė ir finansinė sėkmė, kalbant apie tiesiogines vertes, gali
būti išmatuojama, ji atsispindi banko sąskaitose. Ta kita sėkmė, apie
kurią kalbu, yra išmatuojama, bet ne tik gaunama dvasios ramybe ir
pasitenkinimu - ji pasireiškia tiems, kurie geba melstis.
Mano „kitas aš“ mane išmokė maldos metu susitelkti į tikslą ir
pamiršti planą, kuriuo tą tikslą galėčiau pasiekti. Aš nenoriu pasakyti,
kad materialūs tikslai gali būti įgyvendinti neturint plano. Aš tik noriu
pasakyti, kad jėga, kuri žmogaus mintis ar norus verčia realybe, turi
savo šaltinį - Begalinį Intelektą, kuris apie planus išmano daugiau.
Iš kitos pusės, ar nebūtų išmintinga meldžiantis pasikliauti visuotiniu

protu, kad perduotų planą, geriausiai tinkantį maldos tikslui pasiekti?
Kalbant apie maldą, mano patirtis rodo, kad dažnu atveju, viskas, kas
kyla iš maldos, yra planas (jei į maldą apskritai yra atsakoma), kuris
geriausiai tinka maldos tikslui pasiekti natūraliu ir materialiu būdu.
Planą reikia performuoti, įdedant pastangų ir imantis veiksmų.
Aš nežinau tokio meldimosi būdo, kuris galėtų skatinti teigiamai
veikti protą, nudažytą bent menkiausiu krisleliu baimės.
Ar malda yrajūsų gyvenimo dalis? Ar pasitikite Dievu, „kad

perduotų planą, geriausiai tinkantį maldos tikslui pasiekti11?
Ar pripažįstate, kad tam, kad jūsų planas būtų sėkmingas,
turite imtis veiksmų?
NAUJAS MALDOS BUDAS
Nuo to laiko, kai geriau susipažinau su savo „kitu aš“, pasikeitė mano
meldimosi įpročiai. Anksčiau melsdavausi tik tada, kai susidurdavau su
sunkumais, o dabar meldžiuosi prieš užklumpant sunkumams, kai tik
įmanoma. Dabar meldžiuosi ne prašydamas daugiau pasaulio gėrybių
ir daugiau palaimos, o meldžiu, kad būčiau vertas to, ką jau turiu.
Manau, šis planas yra geresnis už senąjį.
Begalinis Intelektas, atrodo, visai nesijaučia įžeistas, kai išsakau
dėkingumą už tai, kad mano pastangos buvo karūnuotos. Kai pirmą
kartą išbandžiau šį planą - padėkos maldą už tai, kąjau turiu, apstulbau
supratęs, kokius didžiulius turtus aš jau turėjau ir to nevertinau.
Pavyzdžiui, aš supratau, kad turiu sveiką kūną, kurio dar niekada
nebuvo pakirtusi sunki liga. Turiu pakankamai gerai subalansuotą protą.
N APO LEO NAS HILAS / PKRGl DRAliTI VKI.MA / 59
Turiu puikią vaizduotę, kuria naudodamasis galiu teikti naudingas

paslaugas daugybei žmonių. Buvau palaimintas - gavau norimą laisvę:
tiek kūnišką, tiek proto. Turiu nenumaldomą norą padėti žmonėms,
kuriems pasisekė mažiau.
Aš išsiaiškinau, kad laimę - didžiausią žmonijos tikslą - galiu lengvai
pasiekti, nesvarbu, ar pasaulį apėmusi didžioji depresija, ar ne.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį išsiaiškinau,
yra tas, kad man suteikta ypatinga teisė kreiptis į Begalinį Intelektą,
tiek padėkojant už jau turimus dalykus, tiek prašant daugiau, prašant
patarimo.
Kiekvienam šios knygos skaitytojui būtų naudinga susirašyti turimą
nematerialųjį turtą. Tai atskleistų neįkainojamą vertę turinčius dalykus
jūsų gyvenime.
Ar galėtume kiekvienas iš mūsų susidaryti tokių

neįkainojamų dalykų, kuriais buvome apdovanoti gyvenime,
sąrašą ir padėkoti už kiekvieną tokią dovaną? Žinau, kad
sunkiomis gyvenimo akimirkomis aš stengiuosi galvoti apie
šeimą, draugus ir visas man gyvenimo suteiktas dovanas. Tai
greičiausias kelias vėl atsitiesti ir kurti ateities planus, o ne
prisiminti laikinas nesėkmes.
KELETAS ŽENKLŲ, KURIŲ

NEPASTEBIME
Visas pasaulis išgyvena tokius didžiulius pokyčius, kad milijonai

žmonių yra ištikti panikos, apimti nerimo, abejonių, neryžtingumo ir
baimės! Man atrodo, kad atsidūrusiems abejonių kryžkelėje dabar yra
puikus laikas pasistengti susipažinti su savo „kitu aš“.
Visi, kurie nori tai padaryti, turėtų pasimokyti iš gamtos. Gamtos
stebėjimas atskleis, kad žvaigždės šviečia naktį įprastose vietose; kad
saulė nesiliauja siųsti spindulių šilumos, todėl Gimtoji Žemė gauna
daugybę maisto ir apdarų; kad vanduo nesiliauja tekėti į pakalnę; kad
skraidantiems paukščiams ir laukiniams miško gyvūnams sudaromos
sąlygos patenkinti mitybos poreikius; kad po dienos dūzgesio ateina
nakties ramybė; po energingos vasaros ateina žiemos tingulys; kad
metų laikai keičiasi lygiai taip pat, kaip ir prieš prasidedant 1929-ųjų
metų depresijai; kad iš tikrųjų tik žmonių protai nustojo normaliai
funkcionuoti ir taip nutiko todėl, kad jų protus apėmė baimė. Šių
paprastų faktų kasdieniame gyvenime stebėjimas gali tapti atspirties
tašku tiems, kurie nori išstumti baimę ir įsileisti tikėjimą.
Aš nesu pranašas, bet drįstu pranašauti, kad kiekvienas žmogus gali
pakeisti savo materialinę ar finansinę padėtį, jei pakeičia įsitikinimus.
Kiekvienas žm ogus gali pakeisti savo m a te ria lin ę ar

fin a n sin ę padėtį, jei pakeičia įs itik in im u s ."
Rankraštį „Pergudrauti velnią“ Napoleonas Hilas pradėjo

rašyti iškart po knygos „Mąstyk ir būk turtingas“išleidimo
1937 metais. Pokalbis su velniu Hilui padeda išsiaiškinti ir
atskleidžia, koks yra jūsų ir velnio ryšys ir kaip jūs galite
paskatinti savo „kitą aš“, kad jis ne tik nugalėtų velnią, bet ir
suteiktų „kitam aš“galių pasiekti didžiausią sėkmę! Kūrinyje
vis pasikartoja tema, kaip svarbu baimę pakeisti tikėjimu.
Nepainiokite žodžio „tikėti“ su žodžiu „norėti“. Jie skiriasi.

Kiekvienas gali „norėti“finansinės, materialinės ar dvasininkės naudos,
bet tikėjimo veiksnys yra vienintelė tikra jėga, kuri norą paverčia
įsitikinimu, o įsitikinimą realybe.
Ir čia yra tinkama vieta atkreipti dėmesį į realią naudą, kurią bet
kuris žmogus gali gauti sąmoningai panaudodamas tikėjimą, siekdamas
sutelkti dėmesį į bet kokį konstruktyvų norą. Protas vadovaujasi
dominuojančiais arba labiausiai išreikštais norais. Šio fakto nepaneigsi.
Iš tikrųjų taip yra. „Atsargiai rinkitės, ko tikrai trokštate, nes tai iš
tikrųjų išsipildys.“
TIKĖJIMAS - DIDELIŲ PASIEKIMŲ

PRADŽIA
Jei Edisonas būtų apsiribojęs tik noru atskleisti elektros energijos

pasiskirstymo sistemos panaudojimo kaitinamojoje lemputėje
paslaptį, šis patogumas ir būtų likęs tarp gamtos paslapčių. Jis daugiau
kaip 10,000 kartų susidūrė su laikinais pralaimėjimais, kol išgavo šią
paslaptį iš gamtos. Jam pavyko, nes Edisonas tikėjo, kad jam pavyks, ir
nesiliovė bandęs tol, kol nerado atsakymo.
Edisonas atskleidė daugiausia gamtos paslapčių (ankstesniais

laikais juos buvo galima pavadinti „stebuklais“) fizikos srityje už visus
kitus kada gyvenusius žmones ir taip įvyko todėl, kad jis pažino savo
„kitą aš“. Šis išradėjas pats tai patvirtino, bet jei ir nebūtų patvirtinęs,
apie tai byloja patys jo pasiekimai.
Nieko nėra neįmanomo proto ribose žmogui, kuris pažįsta ir
pasikliauja savo „kitu aš“. Yra būdas paversti tikrove viską, kuo žmogus
tiki.
Malda - tai išsakyta mintis, kartais ištarta balsu, o kartais ne.
Pastebėjau, kad neįžodinta malda yra tiek pat veiksminga, kiek ir
išsakyta žodžiais. Dar pastebėjau, kad žmogaus būsena nulemia, ar
malda bus veiksminga, ar ne.
Mano „kito aš“, kurį bandau apibūdinti, samprata tik simbolizuoja
naujai atrastą požiūrį į Begalinį Intelektą, požiūrį, kurį žmogus gali
kontroliuoti per labai paprastą procesą, kai tikėjimas sujungiamas su
mintimis. Kitais žodžiais tariant, aš tik noriu pasakyti, kad dabar labiau
tikiu maldos galia.
Tikėjimas yra būsena, kuri atveria žmogui šeštojo pojūčio vartus,
per kuriuosjis gali susisiekti sujėgomis ir informacija, kuri neprieinama
pasitelkus tik penkis fizinius pojūčius. Šeštasis pojūtis, keista jėga, kuri
yra tarsi angelas sargas, visada galintis atverti Išminties šventyklos
duris. Šeštasis pojūtis kaip niekas kitas, ką esu gyvenime patyręs, man
primena stebuklą. Tikriausiai taip galvoju, nes nesuprantu, kaip šis
principas veikia.
Žinau tik tiek, kad yra galia arba pirminė priežastis, arba Intelektas,
kuris persmelkia kiekvieną materijos atomą ir apima kiekvieną žmogui
juntamą energijos vienetą; kad tas Begalinis Intelektas giles verčia
ąžuolais, priverčia vandenį tekėti į pakalnę, reaguojant į gravitacijos
dėsnį, naktį keičia diena, o žiemą keičia vasara, ir visa tai vyksta
tinkamoje vietoje ir atitinkamu santykiu. Šis Intelektas gali padėti
žmogaus norus paversti realybe. Aš tai žinau, nes tai išbandžiau ir
patyriau.
N A P O L E O N A S HI LAS / PKHGI DH.UTI YKL\I.\ / 63
Daugelį metų aš kartą per metus aprašydavau save kaip asmenybę,

kad nustatyčiau, kiek trūkumų įgijau arba atsikračiau, ir kad tokiu
būdu išsiaiškinčiau, kiek per metus patobulėjau, jei patobulėjau.
Šį skyrių apie tikėjimą verta perskaityti kelis kartus, nes

jame atsiskleidžia pagrindiniai Hilo pamokymai apie maldą. Jo
nuomone, tikėjimas yra šeštasis pojūtis arba dvasinė galia, dėl
kurios žmogui pasiseka, jei jis koja kojon eina su visų dalykų
pirmine priežastimi - taip Hilas aprašo Dievą. Jo tikėjimas
yra praktinis arba „mokslinis“, nes pabrėžiami apčiuopiami
rezultatai.
Knygoje „Trys pėdos nuo aukso11 aš kalbuosi su knygos

bendraautoriumi apie asmeninės sėkmės lygtį, kurioje taip
pat atsiskleidžia tikėjimo svarba:
((A+T) x Dx V) + T = Jūsų asmeninė sėkmės lygtis
Sėkmės lygtis atskleidžia, kad svarbu sujungti savo Aistrų

ir Talentą, tuomet siekti tinkamos Draugijos ir imtis tinkamų
Veiksmų, bet tik tada, kai visa tai apjungia stiprus Tikėjimas
savimi ir misija, kad tikrai turi asmeninės sėkmės lygtį.
Trečiasis skyrius
K E IS T A S P O K A L B IS
S U V E L N IU
Kai skaitysite pokalbį su velniu, iš anksčiau pateiktų mano gyvenimo

nuotrupų jūs suprasite, kokias beviltiškas pastangas įdėjo velnias, kad
nutildytų mane, prieš man įgyjant visuomenės pripažinimą. Perskaitę
šį dialogą, jūs taip pat suprasite, kodėl mano asmeninio gyvenimo
biografijos faktai turėjo būti pateikti prieš šį pokalbį.
Prieš jums pradedant skaityti šį pokalbį, noriu nusakyti aiškų
paskutinio velnio triumfo prieš mane vaizdą. Dabar prisimenu šį
vaizdą kaip naudingą, nes būtent šis paskutinis velnio šėlsmas manyje
suteikė galimybę nutverti jį už uodegos ir sukti ją tol, kol velnias
bežvygaudamas išrėžė prisipažinimą.
Velnio pražūtis prasidėjo su 1929 metų depresija. Gyvenimo ratas
taip pasisuko, kad praradau 600 akrų nekilnojamojo turto Catskill
kalnuose; mano pajamos buvo visiškai apkarpytos; „Harriman“
nacionalinis bankas, kuriame laikiau visas savo lėšas, žlugo. Kol
suvokiau, kas vyksta, mane jau buvo įsukęs dvasinis ir ekonominis
uraganas, kuris peraugo į pasaulinę katastrofą, smogusią tokia jėga,
kad joks žmogus ar žmonių grupės nebūtų galėjusi jo atlaikyti.
Belaukdamas audros atoslūgio ir žmonių baimės proveržio
pabaigos, išvykau į Vašingtoną, Kolumbijos apygardą, miestą, kuriame
beveik prieš ketvirtį amžiaus po pokalbio su Endriu Karnegiu pradėjau
veiklą.
Man atrodė, kad nieko daugiau negaliu padaryti, kaip tik sėdėti ir
laukti. Viskas, ką turėjau, buvo laikas. Po trejų metų laukimo be jokių
apčiuopiamų rezultatų mano nerami siela pradėjo stumti mane imtis
senosios veiklos.
Galimybės mokyti sėkmės filosofijos, kai pasaulis skendėjo
beviltiškame nesėkmės liūne ir žmonių protus temdė skurdo baimė,
buvo menkos.
Ši mintis atėjo į galvą vieną vakarą, besėdint automobilyje prieš
Linkolno memorialą prie Potomako upės, Kapitolijaus šešėlyje. Okartu
į galvą šmėstelėjo ir dar viena mintis: pasaulis išgyvena precedento
neturinčią depresiją, kurios žmonės negali suvaldyti. Ši depresija man
suteikė galimybę patikrinti apsisprendimo filosofiją, kurios kūrimui
paskyriau didžiąją gyvenimo dalį. Būtent dabar dar kartą aš turėjau

galimybę įsitikinti, ar mano filosofija praktiškai pritaikoma, ar ji tik
teorinė.
Ir dar supratau, kad dabar puiki proga patikrinti mano šimtus kartų
išsakytą pareiškimą, kad „kiekviena bėda kartu atneša ir lygiavertę
naudos sėklą“. Paklausiau savęs, o kokia nauda man iš pasaulinės
depresijos, jei tokia nauda išvis yra?
Kai pradėjau ieškoti krypties, kur galėčiau patikrinti savo filosofiją,
padariau labiausiai šokiruojantį atradimą gyvenime. Išsiaiškinau, kad
kažkokios man nesuprantamos jėgos veikiamas, aš praradau drąsą;
mano iniciatyva buvo demoralizuota; entuziazmas susilpnėjęs. O visų
blogiausia, man buvo skaudžiai gėda pripažinti, kad esu apsisprendimo
filosofijos autorius, nes giliai širdyje žinojau arba maniau žinąs, kad
negalėsiu pasinaudoti savo filosofija, kad ištraukčiau save iš nevilties
duobės, į kurią buvau papuolęs.
Kol aš blaškiausi proto maišaties būsenoje, velnias tikriausiai šoko
iš džiaugsmo džigą. Galiausiai jis savo rankose laikė „pirmosios sėkmės
filosofijos pasaulyje autorių“, paralyžiuotą neryžtingumo.
Bet velnio priešininkas taip pat turėjo veikti!

o o
Man besėdint prieš Linkolno memorialą ir prisimenant visas

aplinkybes, kurios tiek daug kartų pastūmėjo mane aukščiausių
pasiekimų link, kad leistų man nugrimzti į nė kiek nemažesnį nevilties
liūną, į galvą šovė puiki mintis - neabejotinas veiksmų planas, kuris,
aš buvau įsitikinęs, gali pašalinti mane saistantį hipnotizuojantį
abejingumo jausmą.
Būtent pokalbyje su velniu aprašoma jėga, atėmusi iš manęs
iniciatyvą ir drąsą. Tai ta pati jėga, kuri buvo sukausčiusi milijonus
žmonių Didžiosios depresijos laikotarpiu. Tai pagrindinis ginklas, su

kuriuo velnias įvilioja žmones į pinkles ir juos kontroliuoja.
Man į galvą atėjusios minties turinys buvo toks: nepaisant to, kad iš
Endriu Karnegio ir daugiau kaip penkių šimtų kitų žmonių, pasiekusių
verslo ir profesinių aukštumų, sužinojau, jog dėmesio verti pasiekimai
visose gyvenimo srityse galimi tik vadovaujantis Didžiuoju protu
(harmoningai derinant du ar daugiau protus, siekiant aiškaus tikslo),
aš nesugebėjau sujdaryti tokios sąjungos, vykdydamas savo planą -
pristatyti asmeninės sėkmės filosofijos pasauliui.
Nepaisant to, kad aš supratau Didžiojo proto jėgą, nepasisavinau
ir nepasinaudojau šia jėga. Vietoj to, kad suburčiau savyje visus kitus
aukščiausius protus, aš dirbau kaip „vienišas vilkas“.
Pokalbis su velniu galėjo įvykti Hilui besėdint Linkolno

memorialo papėdėje. Ar tai buvo realus pokalbis? Hilui -
taip, jis sukūrė sistemą, pagal kurią gyveno ir pasidalijo savo
apreiškimais su mumis - savo mokiniais. Pakartojant Hilo
anksčiau pasakytus žodžius, jis išsiaiškino, kad „visi didieji
praeities lyderiai, kurių gyvenimo istorijas aš tyriau, prieš
„išgarsėdami“ patyrė daugybę sunkumų ir laikinų nesėkmių“.
Hilas savo kūriniuose paaiškina ir tai, kaip tie didieji lyderiai
pasiekė Didįjį protą. Pirmiausia jie laimėjo vidines kovas,
įveikdami sunkumus, o tuomet pasinaudojo Didžiojo proto
jėga, kad pastūmėtų save į sėkmę. Pagalvokite, kaip jūs
galėtumėte suformuoti Didžiojo proto grupę - komandą,
padėsiančiąjums įveikti bėdas ir skintis kelią į sėkmę.
NAPO LEO NA S HILAS / PERGUDRAUTI VELMA / 69
ANALIZĖ
Trumpai paanalizuokime keistą pokalbį, kurį tuoj skaitysite. Kai

kurie skaitytojai perskaitę šį dialogą norės paklausti: „Ar jūs tikrai
kalbėjotės su velniu, ar tai tebuvo įsivaizduojamas velnias?“ Kiti gali
norėti išgirsti atsakymą į šį klausimą, dar prieš pradėdami skaityti
pokalbį.
Vienintelis teisingas būdas atsakyti į šį klausimą - tai pasakyti, kad
velnias, iš kurio ėmiau interviu, galėjo būti tikras, nes jis pats taip teigė,
arba jis galėjo būti mano vaizduotės vaisius. Ar velnias buvo tikras,
ar įsivaizduojamas, yra visiškai nesvarbu, lyginant su pokalbio metu
atskleidžiama informacija.
Svarbiausias klausimas: ar pokalbis atskleidžia patikimą informaciją,
kuri gali būti naudinga žmonėms, bandantiems surasti savo vietą
pasaulyje? Jei atskleidžiama būtent tokia informacija, nesvarbu, kokia
forma tai pateikiama - kaip faktas ar beletristika, tuomet verta šį
pokalbį atidžiai skaityti ir analizuoti. Mane mažiausiai jaudina tikrasis
informacijos šaltinis arba pats velnias, kurio stulbinantį pasakojimą
netrukus skaitysite. Mane domina tik tai, kad velnio išpažintis puikiai
atitinka mano gyvenimišką patirtį.
Tikiu, kad pokalbis atskleidžia informaciją, turinčią praktinę naudą
visiems, kuriems gyvenimas nėra draugiškas. Priežastis, kodėl tuo
tikiu, slypi tame, kad aš leidau šios knygos pagrindinei temai suteikti
laimės mano prigimtį geriausiai atitinkančia forma.
Buvau susidūręs su pakankamai daug velnio minimų principų,
kad patikėčiau, jog jie veikia taip, kaip jis sako. Man to užtenka. Taigi,
perduodu šį pokalbį jūsų teismui, kiekjūs sugebėsite juo pasinaudoti.
Galbūt naudingiausia būtų, jei priimtumėte velnią tuo, kuo jis
pats teigia esąs, pasikliaudami jo išsakoma žinute, kaip galimybe ja
pasinaudoti, ir nesirūpinti klausimais, kas iš tikrųjų yra velnias arba ar
jis egzistuoja.
Jei norite sužinoti, kokia iš tikro yra mano nuomonė, tai aš tikiu,
kad velnias yra būtent tas, kuo dedasi. O dabar paanalizuokime jo
keistą išpažintį.
Prasiskynęs kelią į velnio sąmonę, „Ponas Žemietis“pradėjo interviu,
užduodamas klausimus, nuo kurių išsisukti buvo neįmanoma...
Hilas, „Ponas Žemietis“, tardo velnią tarsi teismo salėje,

o velnias yra priverstas išsamiai ir tiksliai atsakinėti. Kokiu
būdu pavyksta tai padaryti? Galbūt velnio išpažintį sąlygojo
Didžiojo proto suformavimas, greičiausiai Hilas tai padarė su
savo žmona, „harmoningu dviejų ar daugiau protų derinimu,
siekiant aiškaus tikslo“, iššaukiant Dievo jėgą - „didžiulį
Begalinio Intelekto sandėlį, kuriame saugoma visa, kas yra,
visa, kas kada nors buvo, ir visa, kas kada nors gali būti.“
Tikriausiai Hilui pavyko pateikti tikslius atsakymus, nes
jis buvo mąstytojas, kontroliuojantis savo protą ir valdantis
baimes. Pasitelkdamas savo meistriškumą ir kontrolę, Hilas
galėjo iš velnio reikalauti teisingų ir tikslių atsakymų. Bet
kuriuo atveju Hilas priverčia velnią atskleisti savo triukus ir
gudrybes, kad mes galėtume sujais kovoti ir išvengti jų spąstų.
POKALBIS SU VELNIU PRASIDEDA
K* Aš atskleidžiau slaptą kodą, kuriuo naudodamasis galiu perimti

tavo mintis. Esu čia, kad užduočiau tau kelis paprastus klausimus.
Reikalauju, kad atsakymai būtų tiesūs ir teisingi. Ar esi pasiruošęs
pokalbiui, pone Velne?
A**Taip, esu pasiruošęs, bet turėtum į mane kreiptis pagarbiau. Šio
pokalbio metu kreipkis į mane „Jūsų Didenybe“.
K Kokiu pagrindu reikalauji tokios karališkos pagarbos?
A Turėtum žinoti, kad valdau 98 procentus tavo pasaulio žmonių. Ar

nemanai, kad tai suteikia man teisę būti taip vertinamam?
Kai pirmą kartą perskaičiau interviu, labai priešiškai

sureagavau į velnio prašymą kreiptis į jį „Jūsų Didenybe“.
Tada supratau, kad greičiausiai Hilas ir norėjo tokios
reakcijos... Skaičiau toliau. Ir, žinoma, tekste neatsispindi,
ar taip kreipdamasis į velnią Hilas panaudojo ironiją bei
sarkazmą, ar ne.
K Ar turi tavo žodžius patvirtinančių įrodymų?

A Taip, daugybę.
K Kokie tie įrodymai?

A Tai daugybė dalykų. Jei nori atsakymų, turi kreiptis į mane „Jūsų
Didenybe“. Kai kuriuos dalykus tu suprasi; kai kurių nesuprasi.
K - klausinėtojas.
★★ A - atsakinėtojas
Kad įsivaizduotum mane teisingai, aš save apibūdinsiu ir pakeisiu

neteisingas žmonių nuomones apie mane ir mano buvimo vietą.
K Puiki mintis, Jūsų Didenybe. Pradėkite nuo pasakojimo apie tai, kur
gyvenate. Tada apibūdinkite savo išvaizdą.
A Mano išvaizda? Kodėl, mielas pone Žemieti, aš neturiu fizinio kūno?
Mane apsunkintų tokia našta, kurioje gyvenate jūs - žemiškosios
būtybės. Aš sudarytas iš neigiamos energijos ir aš gyvenu žmonių,
kurie manęs bijo, protuose. Aš taip pat sudarau vieną kiekvienos fizinės
materijos atomo pusę ir kiekvieno psichinės ir fizinės energijos vieneto
pusę. Galbūt tu geriau suprasi, jei pasakysiu, kad esu neigiamoji atomo
dalis.
K O, suprantu, ką ketinate pasakyti. Jūs norite įtikinti, kad jei jūsų

nebūtų, tai nebūtų ir pasaulio, žvaigždžių, elektronų, atomų, žmonių,
nebūtų nieko. Teisingai?
A Teisingai! Visiškai teisingai!
K Ką gi, jei jūs užimate vieną energijos ir materijos pusę, kas tada
užima kitą?
A Kitą pusę užima mano priešingybė.
K Priešingybė? Ką turite omenyje?

A Priešingybė yra tai, ką jūs, žemiečiai, vadinate Dievu.
K Taigi, jūs su Dievu esate pasidaliję visatą. Ar toks jūsų tvirtinimas?

A Tai ne mano tvirtinimas, o tikras faktas. Dar prieš baigdamas
interviu suprasi, kodėl mano tvirtinimas yra teisingas. Tu taip pat
suprasi, kodėl tai turi būti tiesa, nes kitu atveju negalėtų būti tokio
pasaulio, kaip tavo, tokių žemiškų būtybių, kaip tu. Aš ne žvėris su
dvišakiu liežuviu ir dygliuota uodega.
K Bet jūs valdote 98 žmonių protus iš šimto. Pats taip sakėte. Kas
sukelia visas bėdas tame 98 procentų velnio valdomame pasaulyje, jei
jūs to nedarote?
A Aš nesakiau, kad nesukeliu visų pasaulio bėdų. Iš kitos pusės, aš
tuo didžiuojuosi. Mano pareiga atstovauti neigiamajai visko pusei,
įskaitant ir jūsų žemiečių mintis. Kaip dar galėčiau valdyti žmones?
Mano priešininkas kontroliuoja teigiamas mintis. Aš valdau neigiamas.
K Kaipjums pavyksta valdyti žmogaus protą?

A O, tai lengva: aš tiesiog įeinu ir užimu nepanaudotą žmonių proto
vietą. Žmonių protuose pasėjų neigiamo mąstymo sėklų, kad galėčiau
užimti ir valdyti tą erdvę!
K Turėtumėte turėti daugybę triukų ir priemonių, kuriomis užvaldote

žmogaus protą ir liekate jo valdytoju.
A Gali būti tuo tikras, aš naudoju triukus ir priemones, kad valdyčiau
žmonių protus. Ir mano priemonės taip pat yra gudrios.
K Tęskite, apibūdinkite savo gudriuosius triukus, Jūsų Didenybe.

A Viena patogiausių mano naudojamų priemonių žmonių protui
valdyti yra baimė. Žmonių protuose pasodinu baimės sėklą, o kai šiomis
sėklomis žmonės pradeda naudotis, jos sudygsta ir auga, ir taip aš imu
valdyti visą jų užimamą erdvę. Šešios veiksmingiausios baimės yra
šios: skurdo, kritikos, prastos sveikatos, meilės praradimo, senatvės ir
mirties.
Velnias sako: „Viena gudriausių mano naudojamų

priemonių žmonių protui valdyti yra baimė... Skurdo, kritikos,
prastos sveikatos, meilės praradimo, senatvės ir mirties
baimė.11
K Kuri iš šių šešių baimiųjums dažniausiai pasitarnauja, Jūsų idenybe?

A Pirmoji ir paskutinė - skurdo ir mirties baimės! Vienu ar kitu
gyvenimo momentu visus žmones pričiumpu su viena ar net abejomis
šiomis baimėmis. Šias baimes pasodinu žmonių protuose taip vikriai,
kad jie mano, kad tai padarė jie patys> Tada priverčiu žmones patikėti,
kad aš stoviu už įėjimo į kitą gyvenimą vartų ir laukiu, kad po mirties
vesčiau juos į amžiną bausmę. Žinoma, kad aš negaliu nieko bausti, na,
nebent paties žmogaus prote kažkokios baimės forma, tačiau nepaisant
to, baimė kažko, kas neegzistuoja, man yra naudinga tiek pat, kiek ir
baimė to, kas iš tikro egzistuoja. Visos baimės formos nusidriekia už
erdvės, kurią aš užimu žmogaus prote, ribų.
K Jūsų Didenybe, paaiškinkite, kaip jums pavyksta kontroliuoti tiek

daug žmonių?
A Pasakojimas per ilgas, kad galėčiau papasakoti keliais žodžiais. Tai
prasidėjo daugiau nei prieš milijoną metų, kai pirmasis žmogus pradėjo
mąstyti. Iki to laiko aš valdžiau visą žmoniją, bet mano priešai atrado
teigiamo mąstymo galią ir įdėjo ją į žmonių protus, o tada prasidėjo
manosios dalies kova, kad išlaikyčiau valdančiąją poziciją. Iki šiol man
puikiai sekėsi, praradau tik 2 procentus.
K Iš jūsų atsakymo suprantu, kad žmonės, kurie mąsto, yra jūsų

priešai. Ar tai tiesa?
A Tai neteisinga, bet tiesa.
K Papasakokite apie pasaulį, kuriame gyvenate.

A Gyvenu ten, kur pasirenku. Man neegzistuoja laikas ir erdvė. Aš
esu jėga, geriausiai apibūdinama kaip energija. Mano mėgstamiausia
fizinė gyvenamoji vieta, kaip jau sakiau, yra žemiečių protuose. Aš
valdau kiekvieno žmogaus proto dalį. Kokio dydžio proto dalį aš užimu
kiekvieno žmogaus prote priklauso nuo to, kiek ir kaip žmogus mąsto.
Kaipjau minėjau, aš negaliu visiškai kontroliuoti žmogaus, kuris mąsto.
K Jūs kalbate apie savo priešingybę. Kąturite omenyje taip sakydamas?

A Mano priešininkas valdo visas teigiamas pasaulio jėgas, tokias
kaip meilė, tikėjimas, viltis ir optimizmas. Mano priešininkas taip pat
valdo ir visus visatos teigiamus gamtos dėsnius, jėgas, kurios palaiko
žemės, planetų ir visų žvaigždžių subalansuotą vyksmą, bet šios jėgos
yra nuolankios, palyginus su tomis, kurios mano dėka veikia žmonių
protuose. Matai, aš nesiekiu valdyti žvaigždžių ir planetų. Man svarbiau
kontroliuoti žmogaus protą.
K Kur įgyjate galios ir kokiomis priemonėmis ją didinate?

A Savo galią padidinu pasisavindamas žemiečių proto galią, kai jie
mirties metu įeina pro vartus. Aš perimu proto galią devyniasdešimt
aštuonių iš šimto žmonių, iš žemės grįžtančių į mano lygmenį. Man
atitenka visi, kurie ateina jausdami bet kokią baimę. Kaip matai, aš
nuolat dirbu, kad iki mirties paruoščiau žmonių protus ir kad galėčiau
juos perimti žmonėms grįžtant į mano lygmenį.
K Ar papasakosite, kaip ruošiate žmonių protus, kad galėtumėte juos

valdyti?
A Turiu galybę būdų, kaip įgyti žmonių protų kontrolę, jiems esant
žemės lygmenyje. Mano didžiausias ginklas yra skurdas. Aš sąmoningai
atgrasau žmones nuo materialaus turto kaupimo, nes skurdas užslopina
jų mąstymą ir padaro juos lengvu grobiu man. Kitas mano geriausias
draugas yra prasta sveikata. Liguistas kūnas slopina mąstymą. Dar
žemėje turiu daugybę tūkstančių darbuotojų, kurie padeda man įgyti
žmonių protų kontrolę. Jų turiu visur. Jie atstovauja kiekvienai rasei,
tikėjimui ir religijai.
K Kas yra jūsų didžiausi priešai žemėje, Jūsų Didenybe?

A Visi, kas skatina žmones mąstyti ir veikti savo iniciatyva, yra mano
priešai. Tokie žmonės kaip Sokratas, Konfucijus, Volteras, Emersonas,
Tomas Peinas ir Abraomas Linkolnas. Ir tu taip pat man nedarai nieko
gero.
K Ar tiesa, kad pasinaudojate turtingais žmonėmis?

A Kaip jau sakiau, skurdas visada yra mano draugas, nes jis slopina
mąstymo nepriklausomybę ir stiprina baimę žmonių protuose. Kai
kurie turtingieji labai man pasitarnauja, kai tuo tarpu kiti padaro man
didelę žalą, priklausomai nuo to, kaip*,naudoja savo turtus. Pavyzdžiui,
Rokfelerio turtai yra vienas iš blogiausių mano priešų.
K Tai įdomu, Jūsų Didenybe; ar papasakosite man, kodėl Rokfelerio

turtų bijote labiau nei kitų?
A Rokfelerio pinigai yra naudojami kovai su ligomis ir jų profilaktikai.
Liga visada buvo mano vienas veiksmingiausių ginklų. Baimė susirgti
savo svarba atsilieka tik nuo skurdo baimės. Rokfelerio pinigai
atskleidžia naujas gamtos paslaptis šimtuose skirtingų sričių irjos visos
yra sukurtos tam, kad padėtų žmonėms patiems valdyti savo protą.
Rokfelerio pinigai skatina naujų ir geresnių mitybos ir aprangos būdų
atsiradimą, suteikia gyvenamąjį būstą. Dideliuose miestuose naikinami
lūšnynai - vietos, kuriose slepiasi mano sąjungininkai. Finansuojamos
kampanijos, siekiant pašalinti nesąžiningumą iš politikos ir suformuoti
geresnę valdžią. Padedama nustatyti aukštesnius verslo praktikos
standartus ir taip skatinama verslininkus vykdyti veiklą pagal Auksinę
taisyklę; ir visa tai mano tikslui tikrai nepadeda.
K O tie berniukai ir mergaitės, kurie, kaip sakoma, yra pakeliui į

pragarą? Ar jūs juos valdote?
A Ką gi, į šį klausimą galiu atsakyti tik „taip arba ne“. Aš sugadinau
jaunų žmonių protus, išmokydamas juos gerti ir rūkyti, bet jie visiškai
supainiojo mane savo polinkiu galvoti už save.
Hilas velnio mūšio lauke atsitraukia ir vėl puola. Po

pasakojimo apie Rokfelerio filantropiją seka paaiškinimas,
kodėljauni žmonės yra „kelyje į pragarą“. Manau, kad autorius
meta mums iššūkį ir verčia vienu metu mintyse svarstyti
keletą idėjų, leisdamas velniui atlikti savo purviną darbą -
mus suklaidinti. Ieškokite knygoje kitų tokių pavyzdžių - jūs
jų rasite!
K Jūs sakėte, kad sugadinote jaunų žmonių protus alkoholiniais

gėrimais ir cigaretėmis. Galiu įsivaizduoti, kaip alkoholiniai gėrimai
sunaikina nepriklausomo mąstymo galią, bet nematau ryšio tarp
cigarečių ir jūsų siekiamo tikslo.
A Tikriausiai nežinai, kad cigaretės naikina atkaklumo galią; jos
naikina ištvermę; slopina gebėjimą susikoncentruoti; jos bukina
vaizduotę, jos kenkia bei kitais būdais padeda užkirsti žmonėms kelią
efektyviai panaudoti savo protą.
Ar žinai, kad turiu milijonus žmonių, tiek jaunų, tiek ir senų, vyrų ir
moterų, kurie kasdien surūko po du pakelius cigarečių. Tai reiškia, kad
turiu milijonus žmonių palaipsniui naikinančių savo atsparumo jėgą.
Vieną dieną prie rūkymo įpročio pridėsiu kitus mąstymą
griaunančius įpročius, kol galiausiai perimsiu jų protų valdymą.
įpročiai pasireiškia poromis, po tris ar net keturis. Bet koks
įprotis, kuris silpnina žmogaus valią, privilioja pulką giminaičių,
kurie įsišaknija ir perima proto kontrolę. įprotis rūkyti ne tik mažina
atsparumą ir slopina atkaklumą, bet ir atleidžia vadeles, plėtojant
žmonių tarpusavio santykius.
K Niekada nemaniau, kad cigaretės yra naikinimo priemonė, Jūsų

Didenybe. Bet jūsų paaiškinimas nušviečia šį reikalą kita šviesa. Kiek
žmonių pasiduoda šiam įpročiui, apie kurį dabar kalbate?
A Didžiuojuosi turimu rezultatu. Aukų milijonai ir skaičius kasdien

auga. Greitai šiam įpročiui pasiduos didžioji pasaulio dalis. Labai jauni
berniukai ir mergaitės pradeda pratintis prie šio įpročio. Jie mokosi
rūkyti, matydami kaip tai daro jų tėvai ir vyresni broliai bei seserys.
K Kuris įrankis, jūsų manymu, yra galingesnis, stengiantis užvaldyti

žmonių protus - cigaretės ar alkoholiniai gėrimai?
A Nė neabejodamas, atsakyčiau, kad cigaretės. Kai žmogus, mano
dėka, prisijungia prie dviejų pakelių per dieną klubo, man nebelieka
jokių sunkumų pripratinti jį prie kitų įpročių: alkoholinių gėrimų
vartojimo, piktnaudžiavimo seksu ir visų kitų susijusių įpročių, kurie
naikina mąstymo ir veiksmų nepriklausomybę.
Nepamirškite, kad tai buvo parašyta 1938 metais - tada,

kai priklausomybės nuo tabako poveikis dar net nebuuo
atskleistas. Čia, kaip ir daugelyje kitų vietų, Napoleonas
Hilas, išsakydamas savo nuomonę medicinos ir sociologiniais
klausimais, žvelgia gerokai į ateitį.
K Jūsų Didenybe, prieš pradėdamas pokalbį, aš klydau dėl jūsų.

Maniau, kad jūs - tai apgaulė, esate netikras, bet dabar matau, kad jūs
esate ganėtinai realus ir labai galingas.
A Tavo atsiprašymas priimtas, bet neturėtum įkyrėti. Milijonai
žmonių abejojo mano galia ir dauguma jų atsidūrė prie manųjų vartų.
Aš neprašau, kad manimi tikėtų. Geriau jau tegul žmonės manęs
bijo. Aš ne elgeta! Aš pasiimu tai, ką noriu, savo sumanumu ir jėga.
Maldauti žmonių, kad tikėtų, yra mano priešininko taktika, o ne mano.
K Jūsų Didenybe, atleiskite man už nemandagumą, bet aš niekada

nebegalėsiu pažiūrėti sau į akis, jei jums čia ir dabar nepasakysiu, kad
esate didžiausias nevidonas, nes neleidžiate nekaltiems žmonėms

veikti laisvai.
Visą laiką klaidingai apie jus galvojau. Aš maniau, kad esate
pakankamai malonus, leisdamas žmonėms patiems veikti, kol jie
gyvena žemėje, ir tik po mirties kankinate jų sielas. Dabar išjūsų paties
begėdiško prisipažinimo aš sužinojau, kad jūs griaunate jų teisę laisvai
mąstyti ir priverčiate juos pereiti gyvą pragarą žemėje. Ką jūs į tai
pasakysite?
A Savikontrolė man padeda gauti tai, ko noriu. Man tai nenaudinga,
bet siūlau tau sekti manimi, o ne kritikuoti. Vadini save mąstytoju, tu ir
esi toks. Kitaip niekada nebūtum privertęs manęs duoti šio interviu. Bet
tu niekada netapsi mąstytoju, galinčiu mane įbauginti, kol neišmoksi
geriau kontroliuoti savo emocijų.
K Gal nekalbėkime apie mano asmenybę. Aš atėjau čia, kad sužinočiau

daugiau apie jus, o ne kalbėčiau apie save. Prašau papasakokite apie
savo triukus, kuriais įgyjate žmogaus proto kontrolę. Koks galingiausias
jūsų ginklas būtent dabar?
A Sunku atsakyti į šį klausimą. Turiu galybę priemonių, padedančių
man įsiskverbti į žmogaus protą irjį valdyti, todėl sunku pasakyti, kurie
yra galingiausi. Šiuo metu bandau pasiekti, kad prasidėtų dar vienas
pasaulinis karas. Mano draugai, čia Vašingtone, padeda man įtraukti
Ameriką į karą. Jei man pavyks pradėti žudynes pasauliniu mastu,
aš galėsiu panaudoti savo mėgstamiausią proto valdymo priemonę.
Tai vadinama masine baime. Man jau teko ją panaudoti 1914 metais,
kad pradėčiau Pirmąjį pasaulinį karą, ir 1929 metais, kad sukelčiau
ekonominę depresiją. Ir jeigu mano priešininkas nebūtų dukart man
sutrukdęs, dabar aš jau valdyčiau kiekvieną šio pasaulio vyrą, moterį
ir vaiką. Dabar pats matai, kad esu arti savo tikslo - viešpatavimo
pasaulyje, kurio siekiu jau tūkstančius metų.
Čia velnias teigia dirbantis su abejomis pusėmis, kad

inicijuotų karą ir pasėtų baimės sėklas visame pasaulyje. Mūsų
laikais tai labai primena terorizmo ir atsako į jį esmę. Šiame
Hilo kūrinyje velnias prisiima garbę ne tik už abu Pasaulinius
karus, bet ir Didžiąją depresiją... Į šį jo sąrašą dabar galima
įtraukti dabartinę ekonominę krizę. Tiek karas, tiek ekonominė
krizė žmonių protuose gimdo baimę ir neabejotinai tai yra
velnio darbas.
K Taip, suprantu, kur lenkiate. Kas nesuprastų? Esate labai sumanus

žmonių protų manipuliatorius. Ar savo šėtoniškus kėslus vykdote tik
per aukštą padėtį ir didelę įtaką turinčius žmones?
A Oi, ne! Aš naudojuosi protais žmonių iš visų visuomenės sluoksnių.
Tiesą sakant, man patinka tie žmonės, kurie nesivargina mąstyti.
Tokiais žmonėmis galiu labai lengvai manipuliuoti. Aš nevaldyčiau
devyniasdešimt aštuonių procentų pasaulio žmonių, jei visi žmonės
būtų pakankamai įgudę galvoti savarankiškai.
K Mane domina gerovė tų žmonių, kuriuos, anot jūsų, jūs valdote.

Todėl norėčiau, kad man papasakotumėte, kokių gudrybių imatės, kad
patektumėte įjų protus ir juos valdytumėte. Noriu, kad išpažintis būtų
išsami, tad pradėkite nuo gudriausio triuko.
A Tai savižudybė, bet šiuo atveju aš bejėgis! Taigi nusiramink, aš
įdėsiu tau į rankas ginklą, kuriuo milijonai tavo žemiškųjų pasekėjų
apsigins nuo manęs.
Ketvirtasis skyrius
P L A U K T I P A S R O V IU I
S U V E L N IU
K Pirmiausia papasakokite apie savo gudriausią triuką - tą, kuriuo
naudodamasis į pinkles įviliojote daugiausiai žmonių.
A Jei priversi mane išduoti šią paslaptį, tai reikš, kad aš prarasiu
milijonus dabar gyvenančių žmonių ir dar daugiau dar negimusių
žmonių. Prašau leisti man praleisti šį klausimą ir į jį neatsakyti.
K Taigi, Jo Didenybė Velnias bijo paprasto žemiško padaro! Ar tai

tiesa?
A Tai neteisinga, bet tai tiesa. Tu neturi jokios teisės atimti iš manęs
reikalingiausios mano amato priemonės. Milijonus metų aš valdžiau
žemiškus padarus per baimę ir neišmanymą. Dabar pasirodei tu,
norėdamas sunaikinti galimybę naudoti šiuos ginklus, priversdamas
mane pasakyti, kaip aš juos naudoju. Negi nesupranti, kad tu
išlaisvinsi iš mano gniaužtų kiekvieną žmogų, kuris atkreips dėmesį į šį
prisipažinimą, jeigujį iš manęs išgausi? Negi visai neturi gailestingumo?
Negi visai neturi humoro jausmo? Negi visai neturi kilnumo?
K Liaukitės vilkinti ir prisipažinkite. Kas jūs toks, kad prašytumėte

gailestingumo iš to, kurį sunaikintumėte, jei tik galėtumėte? Kas jūs
toks, kad kalbėtumėte apie kilnumą ir humoro jausmą. Jūs, kuris, kaip
pats pripažinote, sukėlėte tikrą pragarą žemėje, kurioje baudžiate
nekaltus žmones per jų baimes ir neišmanymą. O kas dėl rūpinimosi
savais reikalais - būtent tai ir darau, kai verčiujus pasakyti, kaip valdote
žmones per jų pačių protą. Mano reikalas, jei tai iš viso galima vadinti
reikalu, yra padėti atrakinti duris iš pačių susikurtų kalėjimų, kuriuose
kali vyrai ir moterys dėl baimių, kurias jūs pasėjote jų galvose.
Ponas Žemietis gali priversti velnią atsakyti į jo klausimus. Jo

paties žinios, nepriklausomas mąstymas ir baimės stoka yrajo
ginklai, kuriais jis prievarta išgauna šį prisipažinimą.
N A P O L E O N A S H ILAS / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 83
A Mano puikiausią ginklą prieš žmones sudaro du slapti principai,

per kuriuos aš galiu valdyti jų protus. Pirmiausia kalbėsiu apie įpročio
principą, per kurį aš tyliai įsėlinu į žmonių protus. Naudodamas
šį principą, aš sukuriu (norėčiau, kad galėčiau išvengti šio žodžio)
plaukimo pasroviui įprotį. Kai žmogus pradeda plaukti pasroviui dėl
bet kokio dalyko, jis tiesiu taikymu eina prie pragaro vartų, kaip tu,
Žemieti, tai vadini.
K Papasakokite, kaip jūs įtraukiate žmones į plaukimą pasroviui.

Apibrėžkite šiuos žodžius ir tiksliai papasakokite, ką tuo norite
pasakyti.
A Geriausiai galiu apibrėžti žodžius „plaukimas pasroviui“
pasakydamas, kad žmonės, kurie galvoja patys, niekada neplaukia
pasroviui, o tie, kurie patys mažai galvoja arba visai negalvoja, ir plaukia
pasroviui. Pasroviui plaukiantis žmogus yra žmogus, kuris leidžiasi,
kad jį paveiktų ir valdytų aplinkybės už jo paties proto ribų. Jis verčiau
leis man užimti jo protą ir galvoti už jį užuot varginęsis ir galvojęs
pats. Pasroviui plaukiantis žmogus yra žmogus, kuris priima viską,
kad ir ką gyvenimas būtų jam paruošęs, ir dėl to nei neprieštarauja,
nei nekovoja. Jis nežino, ko nori iš gyvenimo, ir visą laiką praleidžia
gaudamas tik tiek. Pasroviui plaukiantis žmogus yra žmogus, kuris turi
daug nuomonių, bet nė viena išjų nėra jo paties. Daugumą jų parūpinu
aš.
Pasroviui plaukiantis žmogus yra žmogus, kuris proto atžvilgiu yra

pernelyg tingus, kad galvotų savo galva. Dėl šios priežasties aš galiu
valdyti žmonių mąstymą ir pasėti savo mintis jų protuose.
„Tie, kurie patys mažai galvoja arba visai negalvoja,

ir plaukia pasroviui. Pasroviui p la u kia n tis žmogus
yra žmogus, kuris leidžiasi, kad jj paveiktų ir valdytų
ap lin kybės už jo paties p roto ribų."
K Manau, kad suprantu, kas yra pasroviui plaukiantis žmogus.

Papasakokite man, per kokius būtent žmonių įpročius jūs priverčiate
juos plaukti pasroviui per gyvenimą. Pradėkite nuo to, kada ir kaip iš
pat pradžių užvaldote žmogaus protą.
A Aš užvaldau žmogaus protą, kai Jis dar yra jaunas. Kartais aš
pakloju pamatus proto užvaldymui, kol žmogus dar nėra gimęs,
manipuliuodamas to žmogaus tėvų protu. Kartais aš einu kur kas toliau
ir paruošiu žmones savo kontrolei per tai, ką tu, Žemieti, vadini „fiziniu
paveldimumu“. Matai, todėl ir turiu du būdus, kaip paveikti žmogaus
protą.
K Taip. Tęskite ir papasakokite apie šias dvejas duris, per kurias jūs
patenkate ir valdote žmonių protus.
A Kaipjau sakiau, aš padedu atvesti į pasaulį žmones su silpnu protu,
suteikdamas jiems kaip įmanoma daugiau jų protėvių silpnybių, šiems
dar negimus. Tu vadini tai „fizinio paveldėjimo“ principu. Žmonėms
gimus, aš pasinaudoju tuo, ką tu, Žemieti, vadini „aplinka“, kaip ir kokiu
būdu juos valdyti. Štai kur pasirodo įpročio principas. Protas tėra
tik bendra žmogaus įpročių suma! Žingsnis po žingsnio aš patenku į
protą ir sukuriu įpročius, kurie galiausiai veda prie to, kad aš visiškai
užvaldau protą.
K Papasakokite apie dažniausiai pasitaikančius įpročius, per kuriuos

jūs valdote žmonių protus.
A Tai vienas gudriausių mano triukų: aš patenku į žmonių protus
per mintis, kurias jie laiko savomis. Man naudingiausia yra baimė,
prietaringumas, šykštumas, godumas, geidulys, kerštas, pyktis, tuštybė
ir paprasčiausia tinginystė. Per vieną ar daugiau iš jų aš galiu patekti į
bet kurį protą bet kuriame amžiuje, bet geriausius rezultatus pasiekiu,
kai užvaldau protą, kol jis dar yra jaunas, kol jo savininkas neišmoko
uždaryti kurių nors iš šių devynių durų. Tada aš galiu įtvirtinti įpročius,
kurie amžinai paliks atviras duris.
K Aš jau pradedu perprasti jūsų metodus. Dabar grįžkime prie

plaukimo pasroviui įpročio. Papasakokite man daugiau apie tą įprotį,
kadangi sakote, kad tai yra jūsų gudriausias triukas, padedantis valdyti
žmonių protus.
A Kaip jau sakiau anksčiau, paleidžiu žmones plaukti pasroviui, kol
jie dar yra jauni. Aš priverčiu juos plaukti pasroviui mokykloje, kai jie
nežino, kokios profesijos norėtų siekti gyvenime. Čia aš „prigaunu“
daugumą žmonių. įpročiai yra susiję. Nuplaukite pasroviui viena
kryptimi ir greitai jūs plauksite pasroviui visomis kryptimis. Taip pat
naudoju aplinkos įpročius, kurie man padeda tvirtai sugriebti savo
aukas.
K Suprantu. Jūs rūpinatės tuo, kad išmokytumėte vaikus plaukimo

pasroviui įpročio, priversdamas juos mokytis mokykloje be tikslo ar
siekio. Dabar papasakokite man apie kai kuriuos kitus jūsų triukus,
kuriais priverčiate žmones pradėti plaukti pasroviui.
A Ką gi, antras pagal veiksmingumą mano triukas, kuriuo
pasinaudodamas aš išvystau plaukimo pasroviui įprotį, yra
pasinaudojimas tėvų ir valstybinės mokyklos mokytojų bei tikybos
mokytojų pagalba.
įspėju, neversk manęs minėti šio triuko. Neatskleisk šio triuko.
Jei tai padarysi, tavęs nekęs mano bendradarbiai, kurie naudoja šį
triuką. Jei išleisi šį pokalbį knygos pavidalu, tavo knyga bus uždrausta
valstybinėse mokyklose. Dauguma religinių vadovų įtrauks ją į
juoduosius sąrašus. Daug tėvų ją slėps nuo vaikų. Laikraščiai nedrįs
spausdinti tavo knygos recenzijų. Milijonai žmonių nekęs tavęs už tai,
kad parašei šią knygą.
Iš tiesų, niekam nepatiksi nei tu, nei tavo knyga, išskyrus tuos, kurie
mąsto, o tu žinai, kiek mažai yra tokių žmonių! Aš tau patariu leisti man
praleisti pasakojimą apie antrą pagal veiksmingumą mano triuką.
86 N A P O L E O N A S HILAS /PKRGUDRAl'TI V IJ A I\ /
Autorius žinojo, kad ši nuomonė bus vienas iš labiausiai

kontraversiškų knygos aspektų. Iš tiesų, jo žmona taip
nerimavo dėl to, kaip knyga bus priimta, kad privertė Hilą
pažadėti, jog knygos nepublikuos. Tiesą sakant, tik dabar,
praėjus daug laiko po Hilo žmonos mirties, šeima sutiko
pasidalyti knyga su pasauliu. Aš raginčiau jus pasidomėti
Hilo argumentu apie valstybinę švietimo sistemą ir tikybos
mokytojus, o tada spręsti patiems.
K Taigi, norite, susilaikyti nuo pasakojimo apie antrą pagal

veiksmingumą triuką mano paties labui. Niekam nepatiks mano knyga,
išskyrus mąstančius žmones, ar ne? Labai gerai, kalbėkite toliau ir
atsakykite.
A Tu to gailėsiesi, p. Žemieti, bet pats apsigavai. Per šią klaidą atkreipsi
dėmesį ne į mane, o į save. Mano bendradarbiai, kurių yra milijonai,
pamirš apie mane ir nekęs tavęs už tai, kad atskleidei mano metodus.
K Nekreipkite dėmesio į mane. Viską papasakokite apie tą savo antrąjį

triuką, kuriuo naudodamasis priverčiate žmones plaukti pasroviui su
jumis į pragarą.
A Mano antras pagal veiksmingumą triukas visai nėra antras. Jis
yra pirmasis! Nes be jo aš niekada negalėčiau užvaldyti jaunimo
protų. Tėvai, bendrojo lavinimo bei tikybos mokytojai ir daugelis kitų
suaugusiųjų, patys to nežinodami, pasitarnauja mano tikslui ir padeda
man sunaikinti vaikų įprotį mąstyti patiems. Jie dirba savo darbą
įvairiais būdais, nė neįtardami, ką jie daro vaikų protams arba kokia
yra tikroji vaikų klaidų priežastis.
N A P O L E O N A S H ILAS / PKRGIDRAITI M IN IA / 87
Ar kada teko girdėti, kaip tėvas arba motina užbaigia vaiko

sakinį? Ogal teko matyti, kaip tėvas arba motina atlieka vaiko
namų darbus? Pamenate tas gamtos mokslų parodas, kai
būdavo akivaizdu, kad vaikams kažkas labai „padėjo“,ruošiant
jų gamtos mokslų projektus? Mama ir tėtis galėjo „padėti“šiek
tiek per daug, tačiau giliai širdyje jie žino, kad jų vaikas yra
dėkingas už pagalbą, ir pripažįsta, kokie puikūs tėvai jie yra.
Tiesa? Iš tiesų vaikas gali galvoti: „Mama ir Tėtis nemano,
kad aš tai galiu padaryti vienas pats... Tai kam vargintis!“
Galiausiai tokia tėvų „pagalba“sunaikina vaiko pasitikėjimą
savimi. Leisdami vaikams iš tikrųjų vadovauti, tėvai padeda
savo vaikams išvystyti įprotį mąstyti patiems!
K Vargiai galiu jumis patikėti, Jūsų Didenybe. Visada buvau įsitikinęs,

kad geriausi vaikų draugai yra jiems artimiausi žmonės: jų tėvai, jų
bendrojo lavinimo ir tikybos mokytojai. Jką vaikai kreiptųsi, prašydami
patarimo, jei ne į tuos, kurie jais rūpinasi?
A Štai kur pasireiškia mano sumanumas. Būtent toks yra tikslus
paaiškinimas, kaip aš valdau 98 procentus žmonių visame pasaulyje. Aš
užvaldau žmones, kol jie dar yra jauni, kol dar nemąsto savarankiškai,
pasinaudodamas tais, kurie jais rūpinasi. Man ypač reikia pagalbos
iš tų žmonių, kurie moko vaikus religijos, nes būtent čia aš palaužiu
nepriklausomą vaikų mąstymą ir padedu ugdyti plaukimo pasroviui
įprotį, supainiodamas vaikų protus su neįrodomomis idėjomis apie
pasaulį, apie kurį jie nieko nežino. Būtent čia aš pasėjų vaikų prote
didžiausią baimę iš visų - pragaro baimę!
K Aš suprantu, kad jums lengva įbauginti vaikus, grasinant pragaru,

bet kaip jūs ir toliau priverčiate juos bijoti jūsų ir pragaro po to, kai jie
užauga ir išmoksta mąstyti savarankiškai?
A Vaikai užauga, bet jie ne visada išmoksta galvoti savarankiškai!

Kai tik užimu vaiko protą, per baimę aš susilpninu to vaiko gebėjimą
samprotauti ir galvoti savarankiškai ir ta silpnybė nepalieka vaiko visą
gyvenimą.
K Negi tai nėra nesąžiningas pranašumas, kai užteršiate žmogaus

protą, kol jis dar nėra pilnai susiformavęs?
A Viskas, kuo galiu pasinaudoti, kad pasiekčiau tikslą, yra sąžininga.
Manęs nestabdo tokie kvaili apribojimai kaip tai, kas yra teisinga ar
neteisinga. Man tai atrodo teisinga. Aš pasinaudoju visomis žinomomis
žmogiškomis silpnybėmis, kad užvaldyčiau žmogaus protą.
K Aš suprantu jūsų velnišką prigimtį! Dabar grįžkime prie temos ir

toliau aptarkime jūsų metodus, kaip įtraukiate žmones į plaukimą
pasroviui į pragarą žemėje. Iš jūsų prisipažinimo suprantu, kad
pasinaudojate vaikais, kol jų protas dar yra jaunas ir lankstus.
Papasakokite man daugiau, kaip jūs pasinaudojate tėvais, mokytojais
ir religiniais vadovais, kad įviliotumėte žmones į plaukimo pasroviui
pinkles.
A Vienas iš mėgstamiausių mano triukų yra derinti tėvų ir tikybos
mokytojų pastangas, kad jie dirbtų kartu ir padėtų man sunaikinti
vaikų gebėjimą savarankiškai galvoti. Aš išnaudoju daug tikybos
mokytojų, kad pakirsčiau vaikų drąsą ir nepriklausomos minties galią,
išmokydamasjuos manęs bijoti; bet aš naudojuosi tėvais, kadjie padėtų
religiniams vadovams šiame didžiame mano darbe.
K Kaip tėvai padeda religiniams vadovams naikinti vaiko gebėjimą

galvoti savarankiškai? Niekada negirdėjau apie tokį siaubą!
A Aš to pasiekiu, pasitelkdamas labai gudrų triuką. Aš pasirūpinu,
kad tėvai išmokytų vaikus tikėti tuo, kuo tiki ir tėvai, įskaitant religiją,
politiką, santuoką ir kitus svarbius dalykus. Kaip matai, tokiu būdu,
kai aš užvaldau žmogaus protą, galiu lengvai įamžinti šią valdžią,
pasirūpindamas, kad tas žmogus padėtų man tai įtvirtinti savo atžalų
prote.
K Kaip kitaip pasinaudojate tėvais, kad paverstumėte vaikus pasroviui

plaukiančiais žmonėmis?
A Aš paverčiu vaikus pasroviui plaukiančiais žmonėmis, kai jie seka
tėvų pavyzdžiu, nes daugumą jų aš jau užvaldžiau ir visai amžinybei
pavergiau savo tikslui įgyvendinti. Kai kuriose pasaulio dalyse aš
užvaldau vaikų protus ir nuslopinu jų valios galią lygiai taip pat, kaip
žmonės palaužia ir pavergia menkesnio intelekto gyvūnus. Man nėra
jokio skirtumo, kaip bus nuslopinta vaiko valia tol, kol jis ko nors bijo.
Aš pateksiu į jo protą per tą baimę ir apribosiu vaiko nepriklausomo
mąstymo galią.
Velnias pateks į vaiko protą per baimę, o tada apribos vaiko

nepriklausomo mąstymo galią. Galiu prisiminti daugybę
religinių vadovų, kuriuos teko praeityje pažinoti, ir tuojau
pat suskirstyti juos į mokytojus, kurie savo mokymą grindžia
baime, ir mokytojus, kurie savo mokymą grindžia tikėjimu.
Tiesą pasakius, man vis dar per kūną nubėga šiurpuliai,
kai prisimenu „ugnį ir sierą“ iš kai kurių baime pagrįstų
pamokslų, kuriuos girdėjau vaikystėje. Priešingai, prisimenu
pakylėtų vilties ir drąsos jausmą, kurį sukėlė tikėjimu pagrįsti
pamokslai. Hilo išmintingi žodžiai man tikrai skamba kaip
tiesa. Ar tuomet baimė paralyžiuoja nepriklausomą mąstymą?
K Atrodo, kad išklystate iš kelio, kad neleistumėte žmonėms galvoti?

A Taip. Tiksli mintis man mirtis. Aš negaliu egzistuoti tų žmonių
protuose, kurie tiksliai mąsto. Aš nieko prieš, kad žmonės mąstytų tol,
kol jų mąstymas yra grindžiamas baime, suvaržymu, beviltiškumu ir
destrukcija. Kai jie pradeda mąstyti konstruktyviai ir savo mąstymą
grindžia tikėjimu, drąsa, viltimi ir tikslo aiškumu, jie tuojau pat tampa
mano priešininkų sąjungininkais, todėl aš juos prarandu.
90 N A P O L E O N A S HILAS /PERGUDRAUTI M IN IA /
K Pradedu suprasti, kaip jūs užvaldote vaikų protus su jų tėvų ir

tikybos mokytojų pagalba, bet nesuprantu, kaip mokytojai mokykloje
padeda jums šiame smerktiname darbe.
A Mokytojai mokykloje padeda man užvaldyti vaikų protus ne
tiek tuo, ko jie moko, bet tuo, ko nęmoko. Visa valstybinių mokyklų
švietimo sistema yra administruojama taip, kad padėtų man pasiekti
tikslą - moko vaikus beveik visko, išskyrus tai, kaip naudotis savo galva
ir nepriklausomai mąstyti. Gyvenu bijodamas, kad kurią nors dieną
atsiras koks nors drąsus žmogus, kuris apvers dabartinę švietimo
sistemą mokykloje aukštyn kojomis ir suduos mano tikslui mirtiną
smūgį, leisdamas mokiniams patiems tapti mokytojais, kuomet
mokytojo pareigas atliekantys žmonės pasitarnautų tik kaip vedliai,
kurie padėtų vaikams tiesti kelius ir rasti būdą, kaip patiems vystyti
savo pačių protą. Kai toks laikas ateis, mokykloje dirbantys mokytojai
nebebus mano darbuotojai.
Štai Hilo valstybinio švietimo kritikos, parašytos 1938 m., esmė.

Ar sutinkate su juo? Pagalvokite apie savo vaikus darželyje ir
pirmojoje klasėje. Jie yra kupini entuziazmo ir visur siūlosi
į savanorius, keldami rankas ir su nekantrumu trokšdami
mokytis. Dabar greitai peršokite dešimt metų į priekį ir
pagalvokite apie tuos pačius vaikus, kaip apie mokinius
vidurinėje mokykloje, tuos, kurie sėdi klasės gale, kurie visada
vengia akių kontakto su suaugusiaisiais ir visiškai niekada
nesisiūlo į savanorius ir neužduoda klausimo. Jie atitrūko nuo
mokymosi proceso. Kas atsitiko šiems vaikams? Juos sužlugdė
dešimt metų mokyklinio lavinimo. Mokiniai suvokia, kad
padarę vieną klaidą, jie taps pajuokos ir paniekos objektu.
Taigi mokiniai nustoja dalyvauti tam, kad apsisaugotų.
NAPO LEO NA S HILAS / PKRGl DRŪ TI \ T I \ I . \ / 91
Jie yra mokomi, kad visų problemų ir konfliktų sprendimai

slypi ne jų pačių rankose ir galvose, o mokytojo - vyresnybės
atstovo - rankose ir galvoje. Nepriklausomas veikimas
konflikto akivaizdoje tuojau pat sulaukia mokytojo priekaištų
ir represalijų. Todėl vaikai yra atgrasomi nuo nepriklausomo
mąstymo ir jiems įskiepijamas supratimas, kad šie jauni
žmonės nesugeba išspręsti savo pačių problemų. Nors ir yra
daug puikių mokytojų, atrodo, kad Hilo kritiką patvirtina
šiandieninė švietimo padėtis. Jei sutinkate su Hilu, ką, jūsų
manymu, būtų galima padaryti, kad padėtis pasikeistų?
Vienas iš dalykų, ką turėtume daryti, yra ieškoti tų mokytojų
ir mokyklų, kurios skatina nepriklausomą mokinių mąstymą
ir palaiko jų drąsą!
K Man susidarė įspūdis, kad viso mokyklinio lavinimo paskirtis buvo

padėti vaikams mąstyti.
A Galbūt tai ir yra mokyklinio lavinimo paskirtis, bet daugelio mokyklų
pasaulyje sistema nevykdo šios paskirties. Mokinai yra mokomi
nevystyti ir nesinaudoti savo pačių protu, bet priimti ir taikyti kitų
žmonių mintis. Tokio tipo mokyklinis lavinimas sunaikina gebėjimą
nepriklausomai mąstyti, išskyrus kelis atvejus, kai mokiniai taip
užtikrintai pasikliauja savo pačių valios galia, kad atsisako leisti kitiems
galvoti už juos. Tikslus mąstymas yra mano priešininko reikalas, ne
mano!
K Kokie yra jūsų priešininko ryšiai su namais, bažnyčiomis ir

mokyklomis, jei tokie ryšiai iš viso egzistuoja? Jūsų atsakymas į šį
klausimą turėtų būti įdomus.
A Čia aš pasinaudoju dar keliais iš savo gudriųjų triukų. Aš pasirūpinu,
kad atrodytų, jog viską, ką daro tėvai, bendrojo lavinimo ir tikybos
mokytojai, daro mano priešininkas.
Tai nukreipia dėmesį nuo manęs, kol aš manipuliuoju jaunų žmonių

protais. Kai tikybos mokytojai bando mokyti vaikus mano priešininko
vertybių, iš esmės, jie tai daro gąsdindamijuos mano vardu. Tai ir viskas,
ko iš jų prašau. Aš uždegu tokią stiprią baimės liepsną, kad ji sunaikina
vaiko gebėjimą tiksliai mąstyti. Valstybinėse mokyklose mokytojai
prisideda prie mano tikslo siekimo ir užimdami vaikus, kaldami jiems į
galvas neesminę informaciją, kad šie jauni žmonės nebeturi galimybės
mąstyti ar teisingai analizuoti dalykus, kurių moko jų mokytojas.
K Ar teigiate, kad dėl jūsų tikslo visi žmonės, kuriuos saisto įpročiai,
plaukia pasroviui?
A Ne. Plaukimas pasroviui yra tik vienas iš mano triukų, kurį
naudodamas aš perimu nepriklausomo mąstymo galią. Iki tol, kol
pasroviui plaukiantis žmogus tampa mano ilgalaike nuosavybe, aš turiu
jį vesti toliau ir įvilioti į pinkles kitu triuku. Papasakosiu apie šį triuką,
kai baigsiu pasakoti apie metodus, kuriais aš paverčiu juos pasroviui
plaukiančiais žmonėmis.
K Ar tuo norite pasakyti, kad turite triuką, kuriuo galite priversti

žmones nuplaukti pasroviui taip toli nuo gebėjimo apsispręsti, kad jie
jau nebegali išsigelbėti?
A Taip. Tikslų metodą. Irjis yra toks efektyvus, kad niekada neapvilia.
K Ar teisingai suprantu: jūs teigiate, kad šis metodas yra toks galingas,
kad jūsų priešininkas nebegali nuo jūsų atitraukti tų žmonių, kuriuos
visam laikui įpainiojote į savo pinkles per plaukimą pasroviui?
A Aš teigiu būtent taip! Ar manai, kad aš galėčiau valdyti tiek daug
žmonių, jei mano priešininkas galėtų man sutrukdyti? Niekas negali
man sutrukdyti valdyti žmones, išskyrus pačius žmones.
Niekas negali manęs sustabdyti, išskyrus tikslaus mąstymo galią.
Tiksliai mąstantys žmonės neplaukia pasroviui nė vieno dalyko
atžvilgiu. Jie pripažįsta savo pačių proto galią. Dar daugiau, jie perima
tą galią ir nenusileidžia nė vienam žmogui ir nepasiduoda jokiai įtakai.
NAPO LEO NA S HILAS / PERGUDRAUTI VELMA / 93
K Tęskite ir papasakokite man daugiau apie metodus, kuriais

priverčiate žmones plaukti pasroviui į pragarą su jumis!
A Aš priverčiu žmones plaukti pasroviui dėl kiekvieno dalyko, dėl kurio
galiu kontroliuoti nepriklausomą mąstymą ir veiksmus. Panagrinėkim,
kaip pavyzdį, sveikatą. Aš pasirūpinu, kad žmonės valgytų per daug ir
netinkamo maisto. Tai sukelia skrandžio veiklos sutrikimus ir sunaikina
tikslaus mąstymo galią. Jei valstybinėse mokyklose ir bažnyčiose
vaikai būtų daugiau mokomi, kaip tinkamai maitintis, tai mano tikslui
padarytų nepataisomą žalą.
Santuoka: Aš priverčiu vyrus ir moteris plaukti pasroviui į santuoką
be plano ar tikslo, kuris padėtųjų santykiuose įsivyrauti harmonijai.
Štai keletas iš mano efektyviausių metodų, kaip įtraukti žmones į
plaukimo pasroviui įprotį. Aš priverčiu susituokusius žmones bartis
ir kabinėtis vienas prie kito dėl piniginių reikalų. Aš priverčiu juos
kivirčytis dėl vaikų auklėjimo. įtraukiu sutuoktinius į nemalonias
diskusijas dėl jų intymių santykių ir į nesutarimus dėl draugų ir
visuomeninės veiklos. Aš pasirūpinu, kad jie būtų nuolat užsiėmę,
ieškodami vienas kito ydų, ir kad niekada neturėtų pakankamai laiko
užsiimti kuo nors kitu, kad atsikratytų plaukimo pasroviui įpročio.
Užimtumas: Aš mokau žmones plaukti pasroviui, priversdamas
juos pasroviui išplaukti iš mokyklos į pirmą darbą, kurį jiems pasiseka
surasti, neturint jokio apibrėžto tikslo ar paskirties, išskyrus užsidirbti
pragyvenimui. Naudodamasis šiuo triuku aš priverčiu milijonus žmonių
visą gyvenimą bijoti skurdo. Per šią baimę aš lėtai, bet užtikrintai
vedu juos į priekį, kol žmonės pasiekia tokį tašką, nuo kurio nė vienas
nebegali atsikratyti plaukimo pasroviui įpročio.
Santaupos: Aš pasirūpinu, kad žmonės laisvai leistų pinigus ir
griežtai juos taupytų arba visai jų netaupytų, kol aš visiškai užvaldau
juos, naudodamasis jų skurdo baime.
Aplinka: Aš priverčiu žmones plaukti į nedarnią ir nemalonią
aplinką namuose, jų darbo vietose, į jų santykius su giminaičiais
ir pažįstamais bei likti ten, kol aš galiu juos pasiekti per plaukimo
pasroviui įprotį.
Minčių užvaldymas: Aš priverčiu žmones plaukti pasroviui į

negatyvų mąstymą. Tai sąlygoja negatyvius veiksmus, įtraukia žmones
į nesutarimus, pripildo jų protus baimių, o visa tai nutiesia kelią,
kuriuo aš įeinu ir valdau jų protus. Kai aš patenku į vidų, tai darau,
patraukdamas žmones per negatyvias mintis, kurias jie laiko savomis.
Aš pasėjų negatyvių minčių sėklas žmonių protuose per sakyklas,
laikraščius, judančius vaizdus, radiją ir visus kitus populiarius protui
patrauklius būdus. Ašpasirūpinu, kad žmonės leistų man galvoti užjuos,
nes jie yra per tingūs ir pernelyg abejingi, kad galvotų savarankiškai.
K Iš to, ką pasakėte, darau išvadą, kad plaukimas pasroviui ir vilkinimas

yra tas pats. Ar tai tiesa?
A Taip, teisingai. Bet koks įprotis, kuris priverčia žmogų vilkinti -
atidėti konkretaus sprendimo priėmimą - veda prie plaukimo pasroviui
įpročio.
Velnias sako: „Aš pasirūpinu, kad žmonės leistų man galvoti

už juos, nes jie yra per tingūs ir pernelyg abejingi, kad galvotų
savarankiškai.“
--------------- o^x > 0 = ^ ^ eO o < J o---------------
Tingumas + abejingumas =atidėliojimas =plaukimas

pasroviui.
Taip pagal Hilo apibrėžimą apibūdinamas tikras pasroviui

plaukiantis žmogus. Kadangi didžiąją gyvenimo dalį buvau
tikra atidėliotoja, šis akmuo krenta ir į mano daržą. Man
patinka teisintis, kad man geriausiai sekasi dirbti, esant
spaudimui, bet tai tėra pasiteisinimas, kodėl aš atidėlioju. Ar
N A P O L E O N A S H IL A S / PKRGIDRAITI V H N I.\ / 95
galite rasti pavyzdžių savo gyvenime, kai tinginystė ar

atidėliojimas išvedė jus iš kelio į sėkmę? Kai galimybė
išslydo pro pirštus, nes per lėtai sureagavote, kad laiku ja
pasinaudotumete?
K Ar žmogus yra vienintelis padaras, kuris plaukia pasroviui?

A Taip. Visi kiti padarai juda, reaguodami į konkrečius gamtos dėsnius.
Žmogus yra vienintelis padaras, kuris nepaiso gamtos dėsnių ir plaukia
pasroviui, kai to nori.
Viską, kas yra už žmogaus proto ribų, valdo mano priešininkas pagal
tokius aiškius dėsnius, kad plaukimas pasroviui yra neįmanomas. Aš
valdau žmonių protus tik dėl jų įpročio plaukti pasroviui, kitaip sakant,
aš valdau žmonių protus tik dėl jų aplaidumo ar atsisakymo valdyti ir
naudoti savo pačių protus.
K Man, kaip paprastam žmogui, atrodo, kad pradedame gana giliai

kapstyti. Grįžkime prie ne tokių abstrakčių dalykų aptarimo. Prašau
papasakokite, kaip šis plaukimo pasroviui įprotis paveikia žmones
kasdieniame gyvenime, ir papasakokite man taip, kad eilinis žmogus
galėtų suprasti.
A Aš labiau norėčiau, kad šis pokalbis liktų tarp žvaigždžių!
K Aš nė kiek neabejoju, kad jūs to norėtumėte. Tai išgelbėtų jus

nuo demaskavimo. Bet grįžkime į žemę. Dabar papasakokite man, ką
plaukimas pasroviui daro mums, kaip tautai, čia, Jungtinėse Amerikos
Valstijose.
A Jei atvirai, galiu pasakyti, kad nekenčiu Jungtinių Amerikos Valstijų
taip, kaip tik velnias gali nekęsti.
K Įdomu. Kokia yra šios neapykantos priežastis?

A Priežastis gimė 1776 m. liepos 4 d., kai penkiasdešimt šeši žmonės

pasirašė dokumentą, kuris sugriovė mano galimybes valdyti tautą. Tas
dokumentas jums žinomas kaip Nepriklausomybės deklaracija. Jei ne
to nelemto dokumento įtaka, dabar turėčiau diktatorių, kuris valdytų
šalį, ir aš sustabdyčiau šią teisę laisvai kalbėti ir mąstyti, kuri kelia
grėsmę mano viešpatavimui žemėje. "
K Ar turėčiau suprasti, kad tautos, kurias valdo save pasiskyrę

diktatoriai, priklauso jūsų stovyklai?
A Nėra jokių save pasiskyrusių diktatorių. Juos visus paskiriu aš. Be
to, aš manipuliuoju jais ir nurodinėju jiems, kaip dirbti. Tautos, kurias
valdo mano diktatoriai, žino, ko jos nori, ir pasiima tai jėga. Pažiūrėk,
ką aš padariau, *naudodamasis Musoliniu Italijoje! Pažiūrėk, ką aš
padariau, pasitelkdamas Hitlerį Vokietijoje. Pažiūrėk, ką aš padariau,
išnaudodamas Staliną Rusijoje. Mano diktatoriai valdo šias tautas už
mane, nes žmonės buvo pavergti per įprotį plaukti pasroviui. Mano
diktatoriai neplaukia pasroviui. Štai kodėl jie valdo milijonus žmonių.
K Kas atsitiktų, jei Musolinis, Stalinas ir Hitleris pasirodytų esą

išdavikai ir išsižadėtų jūsų ir jūsų valdymo?
A Taip neatsitiks, nes aš juos pernelyg gerai papirkau. Kiekvienam iš
šių diktatorių aš moku jo paties tuštybės duoklę, priversdamas manyti,
kad jis veikia savo valia. Tai kitas mano triukas.
K Grįžkime į Jungtines Amerikos Valstijas ir sužinokime, kąjūs darote,

kad priverstumėte žmones pasiduoti plaukimo pasroviui įpročiui.
A Dabar aš tiesiu kelią diktatoriaus valdžiai, sėdamas baimės ir
neužtikrintumo sėklas žmonių protuose.
K Kuriuo asmeniu naudodamasis jūs atliekate savo darbą?

A Iš esmės Prezidentu. Aš griaunu jo įtaką žmonėms, priversdamas
jį plaukti pasroviui dėl susitarimo tarp darbdavių ir darbuotojų
sudarymo. Jei galėsiu priversti jį plaukti pasroviui dar metus, jis
bus taip diskredituotas, kad galėsiu perduoti šalį diktatoriui. Jei

Prezidentas ir toliau plauks pasroviui, aš paralyžiuosiu asmens laisvę
Jungtinėse Amerikos Valstijose taip, kaip aš ją sunaikinau Ispanijoje,
Italijoje, Vokietijoje ir Anglijoje.
1938 metais, kai Hilas rašė šį rankraštį, prezidentu buvo

Franklinas D. Ruzveltas. Ar velnio komentarai tinka ir
šiandien? Ar manote, kad Hilas galėtų parašyti tuos pačius
žodžius, kuriuos jis parašė prieš septyniasdešimt metų?
K Tai, ką jūs sakote, verčia mane daryti išvadą, kad plaukimas

pasroviui yra silpnybė, kuri neišvengiamai baigiasi žlugimu, nesvarbu,
ar individualių žmonių, ar tautų. Ar toks yra jūsų pareiškimas?
A Plaukimas pasroviui yra dažniausia žlugimo priežastis kiekvienoje
gyvenimo srityje. Galiu valdyti bet ką, ką priverčiu išsiugdyti plaukimo
pasroviui įprotį dėl bet kurio dalyko. To priežastis yra dvejopa. Pirma,
pasroviui plaukiantis žmogus mano rankose yra tik glaistas, todėl
galiu nulipdyti iš jo bet kokį modelį, kokį tik pasirinksiu, nes plaukimas
pasroviui sunaikina asmens iniciatyvos galią. Antra, pasroviui
plaukiantis žmogus nesulaukia mano priešininkų pagalbos, nes mano
priešininkų netraukia niekas, kas yra toks minkštas ir bevertis.
K Ar todėl keli žmonės yra turtingi, kol dauguma žmonių skursta?

A Būtent tai ir yra to priežastis. Skurdas, kaip fizinė liga, yra
užkrečiamas dalykas. Jūs visada rasite skurdą tarp pasroviui plaukiančių
žmonių ir niekada tarp tų, kurie žino, ko nori, ir yra pasiryžę pasiekti
būtent to! Gal tau kažką reikš tai, kai atkreipsiu dėmesį į faktą, kad
pasroviui neplaukiantys žmonės, kurių aš nevaldau, ir tie, kuriems
priklauso didžioji turtų dalis pasaulyje, yra tie patys žmonės.
K Aš visada žinojau, kad pinigai yra viso blogio šaknys, kad vargingieji
ir romieji paveldės rojų, o turtingieji pateks įjūsų rankas. Ką pasakysite
dėl tokio tvirtinimo?
A Žmonės, kurie žino, kaip gyvenime gauti materialinius dalykus,
paprastai taip pat žino, kaip nepakliūti į velnio rankas. Gebėjimas
gauti dalykus yra užkrečiamas. Pasroviui plaukiantys žmonės negauna
nieko, išskyrus tai, ko niekas kitas nenori. Jei daugiau žmonių turėtų
aiškius tikslus ir stipresnius materialinių ir dvasinių turtų troškimus,
aš turėčiau mažiau aukų.
Biblijoje kalbama apie „meilę pinigams“, ne pačius pinigus:

„Nes visų blogybių šaknys yra meilė pinigams“
Timotiejus, 6:10
K Pagal tai, ką sakote, galiu spręsti, kad jūs netvirtinate, jog palaikote
draugiškus santykius su pramonės lyderiais. Akivaizdu, kad jie nėra
jūsų draugai.
A Mano draugai? Aš tau papasakosiu, kokie jie man draugai. Jie
apjuosė visą šalį gerais keliais, taip suvesdami į bendruomenes žmones
ir iš miestų, ir iš kaimų. Jie pavertė geležies rūdą plienu, iš kurio
pastatė didžiulių dangoraižių griaučius. Jie įkinkė elektros energiją ir
pritaikė ją tūkstančiams paskirčių, kurios visos skirtos tam, kad duotų
žmogui laiko galvoti. Jie suteikė asmenines transporto priemones -
automobilius paprasčiausiam piliečiui, taip suteikdami kiekvienam
laisvę keliauti. Jie parūpino visiems namams akimirksniu per radiją
gaunamas žinias apie tai, kas vyksta visose pasaulio dalyse.
...odabar ir per televiziją, išmaniuosius telefonus, palydovus

ir internetą!
Jie pastatė bibliotekas kiekviename didmiestyje, mieste ir kaimelyje

ir pripildė jas knygų, suteikdami visiems skaitantiesiems visus
naudingiausių žinių, kurias žmonija sukaupė iš patirties, pagrindinius
principus. Jie suteikė paprasčiausiam piliečiui teisę reikšti savo
nuomonę bet kokia tema, bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, nebijant
priekabių, ir jie pasirūpino, kad kiekvienas pilietis galėtų padėti kurti
savo pačių įstatymus, nustatyti savo mokesčius ir valdyti savo pačių
šalį balsuojant. Ir tai tik keletas dalykų, kuriuos padarė pramonės
lyderiai, kad suteiktų kiekvienam piliečiui privilegiją tapti pasroviui
neplaukiančiu žmogumi. Ar manai, kad šie žmonės padėjo mano
tikslui?
K Kas yra šių laikų pasroviui neplaukiantys žmonės, kurių jūs
nevaldote?
A Aš nevaldau nė vieno pasroviui neplaukiančio žmogaus, esamo ar
buvusio. Aš valdau silpnuosius, o ne tuos, kurie galvoja savarankiškai.
K Tęskite ir apibūdinkite tipišką pasroviui plaukiantį žmogų. Pateikite

savo apibūdinimą papunkčiui, kad galėčiau atpažinti pasroviui
plaukiantį žmogų, kai jį pamatysiu.
A Pirmiausia, ką pastebėsi pasroviui plaukiančiame žmoguje, yra
visiškas svarbesnio tikslo gyvenime trūkumas.
Jis išsiskirs dėl pasitikėjimo savimi trūkumo.

Jis niekada nepasieks nieko, dėl ko reikės pagalvoti ar pasistengti.
Jis išleis viską, ką uždirbs, ir dar daugiau, jei galės gauti kreditą.
Jis sirgs arba sirguliuos dėl kokios nors realios ar įsivaizduojamos
priežasties ir šauksis Aukščiausiojo, jei patirs menkiausią fizinį
skausmą.
Jis stokos vaizduotės arba visai jos neturės.
Jis stokos entuziazmo ir iniciatyvos pradėti ką nors, kai niekas
neverčia jo to atlikti, ir jis atvirai parodys silpnumą, pasirinkdamas
lengviausią kelią, kai tik turės tokią galimybę.
Jis bus irzlus ir menkai kontroliuos savo emocijas.

Jo asmenybė neturės magnetizmo ir ji netrauks kitų žmonių.
Jis turės galimybę rinktis viską, išskyrus tikslias žinias apie bet ką.
Jis galės būti Barbė Šimtadarbė, bet jam niekas tikrai gerai nesiseks.
Jis nenorės bendradarbiauti su aplinkiniais, net ir su tais, nuo kurių
priklauso, ar jis gaus maisto ir pastogę.
Jis be paliovos kartos tą pačią klaidą, niekada negaudamas naudos
iš nesėkmės.
Jis bus riboto mąstymo ir netolerantiškas dėl visų dalykų, pasirengęs
nukryžiuoti tuos, kurie su juo nesutinka.
Jis visko tikėsis iš kitų, bet už tai mažai ar visai nieko neduos
mainais.
Jis gali pradėti daryti daug dalykų, bet jis nieko neatliks iki galo.
Jis garsiai smerks vyriausybę, bet niekada tiksliai nepasakys, kaip
galima pagerinti padėtį.
Jis niekada nepriims sprendimų dėl nieko, jei tik galės to išvengti,
o jei bus priverstas nuspręsti, pirmai progai pasitaikius pasuks
priešinga kryptimi.
Jis per daug valgys ir per mažai mankštinsis.
Jis išgers alkoholinį gėrimą, jei kas nors kitas už jį sumokės.
Jis loš, jei galės tai daryti kreditan.
Jis kritikuos kitus, kurie atrado savo pašaukimą ir kuriems sekasi.
Trumpai tariant, pasroviui plaukiantis žmogus labiau stengsis, kad
išsisuktų nuo galvojimo, nei dauguma stengiasi, kad gerai užsidirbtų
pragyvenimui.
Jis meluos, užuot pripažinęs savo neišmanymą dėl bet kurio dalyko.
Jei jis dirbs kitiems, kritikuos juos už nugarų ir girs jiems girdint.
K Jūs pateikėte man vaizdingą pasroviui plaukiančio žmogaus

apibūdinimą. Dabar prašau apibūdinti pasroviui neplaukiantį žmogų,
kad galėčiau atpažinti jį vos pamatęs.
A Pirmas pasroviui neplaukiančio žmogaus požymis yra toks: jis
visada yra užsiėmęs kažkuo konkrečiu, vykdydamas kokį nors gerai
organizuotą, aiškų planą. Jis turi pagrindinį tikslą gyvenime ir visada
dirba, kad jį pasiektų, taip pat turi užsibrėžęs daug mažesnių tikslų,
kurie visi veda į pagrindinį planą.
Jo balso tonas, žingsnių greitumas, žaižaravimas akyse, tai, kaip
greitai jis priima sprendimus, aiškiai paženklina jį kaip žmogų, kuris
tiksliai žino, ko nori, ir kuris yra tvirtai pasiryžęs tai gauti, nesvarbu,
kiek ilgai tai truks ar kiek už tai gali tekti sumokėti.
Jei užduodi jam klausimus, jis atvirai atsako ir niekada neatsitraukia

išsisukinėdamas ir nesigriebia gudrybių.
Jis daro daug paslaugų kitiems, bet kukliai priima kitų daromas
paslaugas arba visai jų nepriima.
Jį rasi priekyje, nesvarbu, ar jis žaidžia ar kariauja.
Jei jis nežino atsakymų, atvirai tai pripažįsta.
Jo atmintis gera; jis niekada neieško alibi savo nusižengimams.
Jis niekada nekaltina kitų už savo klaidas, net jei kiti žmonės ir
nusipelno būti kaltinami.
Anksčiau jis buvo vadinamas tokiu žmogumi, kuris eina ir pasiima
tai, ko nori, tačiau šiais laikais jis vadinamas žmogumi, kuris eina
ir atiduoda. Rasi jį vadovaujant didžiausiai komercinei įmonei
mieste, gyvenantį geriausioje gatvėje, vairuojantį geriausią
automobilį ir leidžiantį pajusti savo buvimą, kad ir kur jis būtų.
Jis įkvepia visus, kurie pajunta jo proto skvarbą.
Pagrindinis išskirtinis pasroviui neplaukiančio žmogaus bruožas
yra toks: jis turi savo galvą ir naudoja ją viskam.
Pasroviui neplaukiantis žmogus „turi savo galvą ir naudoja

ją viskam“.
---------------- o J > o O e^ ^ = 0 > c x £ o----------------
Ar galite sugalvoti, kurisjūsų pažįstamas žmogus atitinka šį

aprašymą. Ar tas žmogus yra pasroviui neplaukiantis žmogus?
K Ar pasroviui neplaukiantis žmogus gimsta turėdamas kokį nors

protinį, fizinį ar dvasinį pranašumą, kuris yra nepasiekiamas pasroviui
plaukiančiam žmogui?
A Ne. Pagrindinis skirtumas tarp pasroviui neplaukiančio žmogaus ir
pasroviui plaukiančio žmogaus yra kažkas, kas yra vienodai pasiekiama
abiem. Tai paprasčiausiai yra kiekvieno iš jų išimtinė teisė naudotis
savo protu ir galvoti patiems.
K Kokią trumpą žinutę nusiųstumėte tipiškam pasroviui plaukiančiam

žmogui, jei norėtumėte išgydyti jį nuo šio blogo įpročio?
A Aš patarčiau jam pabusti ir duoti!
K Ką duoti?
A Kokią nors paslaugą, kuri pasitarnautų kiek įmanoma daugiau
žmonių.
K Taigi pasroviui neplaukiantis žmogus turėtų duoti, tiesa?

A Taip, jei jis tikisi gauti! Ir jis turi duoti prieš tai, kol pats gauna!
K Kai kurie žmonės abejoja, ar jūs egzistuojate.

A Tavimi dėtas aš dėl to nesirūpinčiau. Tie, kurie yra pasirengę
atsisakyti plaukimo pasroviui įpročio, atpažins šio pokalbio tikrumą
iš patarimų protingumo. Dėl kitų neverta vargintis ir stengtis padėti

jiems pasikeisti.
K Kodėl nesistengiate sustabdyti mane, kad nepublikuočiau pokalbio,

kurj iš jūsų išgavau?
A Nes tai būtų patikimiausias būdas garantuoti, kad tu jį publikuosi.
Aš turiu geresnį planą nei bandymas uždrausti mano prisipažinimo
publikavimą. Aš paraginsiu tave tai padaryti ir jį publikuoti, o tada
patogiai atsisėsiu ir stebėsiu, kaip tu kentėsi, kada kai kurie iš mano
ištikimųjų pasroviui plaukiančių žmonių apsunkins tau gyvenimą.
Man nereikės paneigti tavo pasakojimo. Už mane tai padarys mano
pasekėjai - pats tuo įsitikinsi.
Žinojimas, kad ši knyga iš tiesų nebuuo išleista daugiau nei

septyniasdešimt metų nuo tada, kai Hilas parašė šiuos žodžius,
mane intriguoja ir imu nekantrauti, norėdama sužinoti, kąjis
dar atskleis! Laukia dar daug fejerverkų...
Penktasis skyrius
IŠ P A Ž IN T IS T Ę S IA S I
K Jei ši išpažintis baigtųsi būtent čia, jūsų teiginys skambėtų

prasmingai, bet, laimei, milijonams jūsų aukų, kurie išklausę šią
išpažintį išsilaisvins iš jūsų pančių, šis pokalbis tęsis toliau, kol
įteiksite man ginklą, kurį panaudojus žmonių valdymas per jų baimes
ir prietarus bus pagaliau nutrauktas. įsidėmėkite, Jūsų Didenybe,
jūsų išpažintis dar tik prasidėjo. Kai išgausiu iš jūsų metodus, kuriais
valdote žmones, priversiu kartu pasakyti ir formulę, kurią pritaikius
jūsų valdymas gali būti baigtas.
Tiesa, aš nebūsiu čia pakankamai ilgai, kad nugalėčiau jus, bet
išspausdintas žodis, kurį paliksiu, bus nemirtingas, nes skleis tiesą!
Jūs nebijotejokio priešininko žmogaus, nes žinote, kad čiajis neužsibus
ilgai, bet tikrai bijote tiesos. Bijote tik tiesos ir nieko daugiau, nes
ji lėtai, bet neabejotinai išlaisvins žmones nuo bet kokių baimių. Be
baimės, kurią naudojate kaip ginklą, jūs būtumėte bejėgis ir visiškai
nebegalėtumėte valdyti žmonių! Ar tai tiesa, ar melas?
„Tiesa, aš nebūsiu čia pakankam ai ilgai, kad

nugalėčiau jus, bet išspau sdinta s žodis, kurį paliksiu,
bus ne m irtingas, nes skleis tiesą!"
Iš tikrųjų, Napoleonas Hilas mirė 1970 metais, o jo knyga,

išleista 2011 metais, tapo nemirtinga.
A Neturiu kito pasirinkimo, kaip tik pripažinti, kad tai, ką sakai, yra
tiesa.
K Dabar, kai suprantame vienas kitą, tęskime jūsų išpažintį. Bet prieš
tai ir aš norėčiau šiek tiek pasigirti, apsiribodamas vienu klausimu,
kurio atsakymas suteiks man taip trokštamą pasitenkinimą. Ar netiesa,
kad valdote protus tik tų, kurie leidosi būti pripratinti prie plaukimo
pasroviui?
A Taip, tai tiesa. Aš jau pripažinau šią tiesą dešimčia ar net daugiau
skirtingų būdų. Kodėl kankini mane kartodamas šį klausimą?
K Kartojime slypi jėga. Aš verčiujus pakartoti svarbiausius išpažinties

momentus, kiek įmanoma įvairesnėmis formomis, kadjūsų aukos galėtų
patikrinti šį pokalbį ir nustatyti jo pagrįstumą savo pačių patirtimi. Tai
viena iš mano nedidelių gudrybių. Ar pritariate mano metodui?
A Negalėtum man spęsti spąstų vien tik tam, kad pasididžiuotum
savimi, ar ne?
K Klausimus užduodu aš, o jūs tik atsakinėjate! Tęskite ir

prisipažinkite, kodėl esate bejėgis atsispirti mano spaudimui atlikti šią
išpažintį. Man jūsų išpažintis reikalinga tam, kad galėčiau padėti jūsų
aukoms, siekdamas šiuos žmones išvaduoti iš jūsų valdymo, kai tik jie
perskaitys šią išpažintį.
A Aš negaliu daryti tau įtakos ar tavęs kontroliuoti, nes tu radai slaptą
įėjimą į mano karalystę. Tu žinai, kad aš egzistuoju tik žmonių, kurie
turi baimių, protuose. Tu žinai, kad aš valdau tik plaukiančiuosius
pasroviui, kurie nesivargina galvoti patys. Žinai, kad mano pragaras
yra čia, žemėje, o ne pomirtiniame pasaulyje. Tu taip pat žinai, kad
plaukiantieji pasroviui ir suteikia man visą mano pragaro ugnį. Žinai,
kad aš esu principas arba energijos forma, išreiškianti neigiamąją
materijos ir energijos pusę, ir kad nesu būtybė su dvišakiu liežuviu
ir spygliuota uodega. Tu tapai mano valdovu, nes suvaldei visas savo
baimes. Galiausiai, tu žinai, kad gali išvaduoti mano visas žemiškąsias
aukas, su kuriomis bendrauji, ir šios žinios taps smūgiu, kuriuo man
padarysi neatitaisomą žalą.
Negaliu tavęs valdyti, nes tu atradai savo paties protą ir pats jį
kontroliuoji. Nagi, pone Žemieti, šis prisipažinimas turėtų pamaitinti
tavo tuštybę.
Velnias sako: „Negaliu tavęs valdyti, nes tu atradai savo

paties protą ir pats jį kontroliuoji.
Šios žinios taps smūgiu, kuriuo man padarysi neatitaisomą

žalą!1
K Ta paskutinė strėlytė buvo visiškai nereikalinga. Žinios, kurias

panaudojau, kad įgyčiau jūsų kontrolę, nėra savaime užterštos
pasimėgavimu vulgaria tuštybe. Tiesa yra vienintelis dalykas pasaulyje,
kuriam pajuoka nebaisi. Dabar tęskime jūsų išpažintį. Kuo blogas yra
meilikavimo principas? Jūs jį taikote, ar ne?
A Ar aš jį taikau? Atsibusk, žmogau! Meilikavimas yra vienas iš mano
naudingiausių ginklų. Su šia mirtina priemone aš nugalabiju ir didelius,
ir mažus.
K Mane domina šis prisipažinimas. Tęskite ir papasakokite, kaip

pasinaudojate meilikavimu.
A Aš juo naudojuosi daugybe būdų, todėl net nežinau, nuo
ko pradėti. Prieš atsakydamas, įspėju tave, kad mano atsakymų
išspausdinimas užtrauks tau pajuokų laviną, kad uždavei šį klausimą.
K Aš prisiimu atsakomybę. Tęskite.

A Ką gi, čia norėčiau prisipažinti, kad užčiuopei pačią pagrindinę
paslaptį, kaip priverčiu žmones įprasti plaukti pasroviui!
K Tai stulbinantis prisipažinimas. Tęskite savo išpažintį ir

koncentruokitės tik į meilikavimą. Daugiau jokių pašalinių pastabų ir
pajuokavimų. Papasakokite, kokiais būdais pasinaudojate meilikavimu,
kad užvaldytumėte žmones.
A Meilikavimas yra neįkainojamos vertės masalas visiems, norintiems
užvaldyti kitus. Jis pasižymi galingomis traukos savybėmis, nes veikia
per dvi bendras žmogaus silpnybes: tuštybę ir egoizmą. Kiekvienas

žmogus turi tam tikrą laipsnį tuštybės ir egoizmo. Kai kurių šios savybės
yra tokios ryškios, kad jos tiesiog pasitarnauja kaip virvė, kuria galima
tokius žmones susaistyti. Geriausia iš visų virvių yra meilikavimas.
Meilikavimas yra pagrindinis masalas, kuriuo vyrai suvilioja
moteris. Kartais, o iš tikrųjų dažnai, moterys panaudoja šį masalą,
kad užvaldytų vyrus, ypač tuos, kurie neužkariaujami, pasitelkdamos
seksą. Aš mokau juo naudotis tiek vyrus, tiek moteris. Meilikavimas yra
pagrindinis masalas, kuriuo mano atstovai skinasi kelią į pasitikėjimą
žmonių, iš kurių perka informaciją, reikalingą karui kurstyti.
Bet kur, kur žmogus stabteli, kad pamaitintų savo tuštybę
meilikavimu, aš įeinu ir pradedu rengti dar vieną plaukiantįjį pasroviui.
Tie, kurie neplaukia pasroviui, lengvai nepasiduoda meilikavimui. Aš
skatinu žmones meilikauti plėtojant santykius, kur tik įmanoma, nes
tie, kuriuos tai paveikia, tampa lengvomis plaukimo pasroviui įpročio
aukomis.
Velnias sako: „Meilikavimas yra pagrindinis masalas,

kuriuo vyrai suvilioja moteris“
K Ar galite valdyti visus, kurie pasiduoda meilikavimui?

A Labai lengvai. Kaip jau sakiau, meilikavimas yra labai svarbus,
pritraukiant žmones prie plaukimo pasroviui įpročio.
K Kokio amžiaus žmonės lengviausiai pasiduoda meilikavimui?

A Amžius neturi nieko bendro su žmogaus polinkiu pasiduoti
meilikavimui. Žmonės į jį reaguoja vienu ar kitu būdu nuo to laiko,
kai suvokia savo egzistenciją iki pat mirties.
K Kokia savybe naudojantis lengviausia patraukti moteris, kad jos

pasiduotų meilikavimui?
A Jų tuštybe. Pakanka pasakyti moteriai, kad ji graži arba kad gražiai
rengiasi.
K Koks motyvas veiksmingiausias, kalbant apie vyrus „medžiotojus“?

A Egoizmas iš didžiosios „E“. Tereikia pasakyti vyrui, kad jo kūnas
yra tvirtas kaip Heraklio arba kad jis yra verslo magnatas, tuomet
išgirtasis vyras murks kaip katė bei šypsosis kaip oposumas!
K Ar visi vyrai tokie?

A Ne. Du iš šimto taip kontroliuoja savo egoizmą, kad net meilikavimo
ekspertas negalėtų prasibrauti su dviašmeniu mėsininko peiliu.
K Kaip gudri moteris panaudoja meilikavimo gebėjimus, kad sužavėtų

vyrus?
A Susimildamas, žmogau, ar aš turiu tau nupiešti visą jos naudojamų
metodų paveikslą? Ar neturi vaizduotės?
K O taip, aš turiu vaizduotę, Jūsų Didenybe, bet galvoju apie tuos

vargšus pasaulio naivuolius, kurie turi išsiaiškinti aiškų metodą,
kuriuo jie gali būti įtraukti į plaukiančiųjų pasroviui gretas. Tęskite
ir papasakokite, kaip moteris gali sumedžioti turtingą ir, galimas
daiktas, protingą vyrą.
A Tai šėtoniškas triukas moterų atžvilgiu, bet kadangi reikalauji
tokios informacijos, negaliu jos nutylėti. Moterys meilikaudamos
patraukia vyrus metodu, kurį pirmiausia sudaro gebėjimas pakeisti
balso toną, kad jis skambėtų švelniai, tarsi vaikiškai burkuojant, ir
antra, primerkiant akis, taip išreiškiant įtaigą.
Esu įsįtikinusi kad yra moterų, kurios tai taiko;

iš tikrųjų, anksčiau ir aš taip dariau.
Primerkite akis ir nesustokite...
Tame yra tiesos!
K Ar tai viskas, ką galite pasakyti apie meilikavimą?

A Ne, tai tik metodas. Tada ateina motyvas, kurį moteris naudoja kaip
jauką. Moterys, kurias greičiausiai turi omenyje, niekada neparduoda
vyrui savęs ar to, ką gali jam duoti. Moteris parduoda vyrui jo paties
egoizmą!
K Ar tai viskas, ką naudoja moterys, meilikaudamos vyrams?

A Tai veiksmingiausias jų naudojamas ginklas. Jis pasiteisina, kai
neveikia seksualinis potraukis!
K Taigi, bandai mane įtikinti, kad dideli, stiprūs ir protingi vyrai gali
būti sužeisti ir leistis manipuliuojami meilikavimo pagalba, tarsi ant jų
būtų užtepamas didžiulis glaisto sluoksnis? Ar tai įmanoma?
A Ar įmanoma? Tai vyksta kiekvieną minutę. Be to, išskyrus atvejus,
kai susiduriama su neplaukiančiais pasroviui, kuo storesnis darosi
glaistas, tuo skaudžiau tokie vyrai krenta, kai jų imasi meilikavimo
meistras.
K Papasakokite apie kitus triukus, kuriais priverčiate žmones plaukti

pasroviui.
A Viena veiksmingiausių priemonių yra nesėkmė! Dauguma žmonių
pradeda plaukti pasroviui, kai tik susiduria su priešininku, ir nė vienas
iš dešimties tūkstančių nesistengia vėl bandyti po dviejų ar trijų
nesėkmių.
K Tai jūsų darbas yra priversti žmones patirti nesėkmę, kai tik galite
tai padaryti. Teisingai?
A Taip, supratai teisingai. Nesėkmė palaužia žmogaus moralę,
sugriauna pasitikėjimą savimi, užslopina entuziazmą, bukina vaizduotę
ir sugriauna aiškią tikslo koncepciją..
Be šių savybių ilgalaikė sėkmė neįmanoma. Pasaulyje yra daugybė
išradėjų, pranašesnių už mirusį Tomą A. Edisoną. Bet apie šiuos
žmones nesame girdėję, kai tuo tarpu Edisono vardas yra ir bus nuolat
prisimenamas, nes jis nesėkmę pavertė slenksčiu į sėkmę, ko, deja,
negalime pasakyti apie kitus, nesėkmes pavertusius pasiteisinimais dėl
nesugebėjimo pasiekti rezultatų.
K Ar gebėjimas įveikti nesėkmę nepasiduodant atkalbinėjimams yra

viena iš Henrio Fordo svarbiausių savybių?
A Taip, ir tai yra svarbiausia savybė kiekvieno žmogaus, pasiekiančio
išskirtinę sėkmę bet kokioje srityje.
„G ebėjim as įv e ik ti nesėkm ę n e p a sid u o d a n t

a tk a lb in ė jim a m s " yra „sva rbiau sia savybė kiekvieno
žmogaus, pasiekiančio išskirtin ę sėkmę bet kokioje
srityje."
----- °!>0<^ >0<!0------
Knygoje „Trys pėdos nuo aukso“mudu su bendraautoriumi

apklausėme daugiau kaip trisdešimt penkis šių laikų
geriausius lyderius, koncentruodamiesi ne į jų sėkmes, o į
sunkiausius momentus ir aiškindamiesi, kaip jiems pavyko
N A P O L E O N A S HILAS / PERGUDRAUTI VELMA / 113
pasiekti didžiulės sėkmės. Pavyzdžiui, Džiulija Krone, pirmoji

moteris priimta į Grynaveislių žirgų lenktynių muziejų,
turinti 3,704 pergales, papasakojo apie savo vargus, patirtus
žokėjos karjeros pradžioje. Dauguma žirgų savininkų
tiesiog nesamdytų žokėjos moters. Ji sakė, kad jos šūkis,
palaikęs atkaklumą, buvo: „Nenustok rodytis!“ Ji sakė: „Aš
supratau, kad jei pasirodysiu kiekvieną dieną ir darysiu tai
labai gerai, galiausiai jie užkels mane ant žirgo tik tam, kad
manęs atsikratytų.“ Visa kita jau istorija. Laikraštis „USA
Today“ Džiuliją įvardija kaip vieną atkakliausių visų laikų
sportininkių.
K Kalbate labai abstrakčiai, Jūsų Didenybe. Ar nenorėtumėte

performuluoti savo pareiškimą arba įnešti šiek tiek aiškumo?
A Nereikia performuluoti, nes mano pareiškimas nėra toks jau platus.
Kruopščiai patyrinėk vyrų ir moterų, pasiekusių ilgalaikę sėkmę,
gyvenimus ir pamatysi, kad be jokių išimčių jų sėkmė yra tiksliai
proporcinga jų įveiktoms nesėkmėms.
Kiekvieno sėkmingo žmogaus gyvenimas aiškiai patvirtina tai, ką
žino kiekvienas tikras filosofas: „Kiekviena nesėkmė kartu atneša ir
lygiavertę naudos sėklą.“
Bet ta sėkla nesudygsta ir neauga, jei ją gauna pasroviui plaukiantis
žmogus. Ji stiebiasi į gyvenimą tik rankose žmogaus, suprantančio,
kad dauguma nesėkmių yra tik laikinas pralaimėjimas, ir žmogaus,
kuris niekada, jokiomis aplinkybėmis nepriima pralaimėjimo kaip
pasiteisinimo dėl plaukimo pasroviui.
K Jei teisingai suprantu, jūs teigiate, kad nesėkmė yra privalumas.

Tai neatrodo protinga. Kodėl priverčiate žmones patirti nesėkmes, jei
nesėkmė yra privalumas?
A Mano teiginiuose nėra nenuoseklumo. Tautaip atrodo dėl supratimo

trūkumo. Nesėkmė yra privalumas tik tada, kai ji nepriverčia žmogaus
nuleisti rankų ir pradėti plaukti pasroviui. Aš skatinu žmones kuo
dažniau klysti ir patirti nesėkmes, nes po dviejų ar trijų nesėkmių nė
vienas iš dešimties tūkstančių daugiau nebebandys. Aš nesijaudinu
dėl tų kelių, kurie nesėkmes paverčia laipteliu į viršų, nes jie vis tiek
priklauso mano priešininkui. Šie žmonės yra tie, kurie neplaukia
pasroviui, todėl man yra nepasiekiami.
K Jūsų paaiškinimas nušviečia visą reikalą. O dabar keliaukime prie

kitų jūsų triukų, kuriais suviliojate žmones plaukti pasroviui.
„Edisonas nesėkm ę pavertė slenksčiu j sėkmę, kai

tu o ta rp u kiti nesėkme te isin a si dėl nesugebėjim o
pasiekti rezultatų."
-o o
Kaipjūs gyvenime priimate nesėkmes?
A Vienas veiksmingiausių mano triukų yra propaganda. Man tai labai

vertinga priemonė, padedanti užprogramuoti žmones, kad žudytų
vienas kitą prasidėjus karui.
Šio triuko gudrybė slypi jo panaudojimo subtilume.
Propagandą sumaišau su pasaulio naujienomis. To mokau ir
valstybinėse, ir privačiose mokyklose. Matau, kad propaganda randa
kelią ir į sakyklas. Nuspalvinu ja visus filmus. Matau, kad ji randa kelią
į namus, kuriose yra radijas. Jdedu ją į skelbimų lentas, laikraščius
ir radijo reklamą. Paskleidžiu propagandą visose verslo vietose, kur
dirba žmonės. Užpildau ja teismo sales skyrybų metu ir ji padeda man

naikinti įmones ir pramonę.
Tai mano pagrindinė priemonė, skatinanti banko griūtis. Mano
propagandistai aprėpia pasaulį taip kruopščiai, kad aš galiu sukelti ligų
epidemijas, paleisti karius ar įstumti verslą į panikos liūną.
K Jei naudodamas propagandą galite padaryti viską, ką sakote,

nenuostabu, kad vyksta karai ir verslininkus apima pesimistinė
nuotaika. Paaiškinkite, ką turite omenyje, sakydamas „propaganda?“
Kas tai ir kaip ji veikia? Noriu sužinoti, kaip jūs priverčiate žmones
plaukti pasroviui, pasinaudodamas šia šėtoniška priemone.
A Propaganda - tai priemonė, planas ar metodas, kuriuo žmonėms
gali būti daroma įtaka, kai jie net nežino, kad tai vyksta, ar gali nežinoti
įtakos šaltinio.
Propaganda taikoma versle, kad mažintų konkurenciją. Darbdaviai
ją naudoja, kad įgytų pranašumą prieš darbuotojus. Darbuotojai atsako
tuo pačiu ir naudoja propagandą, kad įgytų pranašumą prieš darbdavius.
Tiesą sakant, ji skleidžiama taip visuotinai ir tokiu sklandžiu, gražiu
ir supaprastintu būdu, kad atrodo visiškai nekenksminga, net kai ją
identifikuoja.
K Manau, kad kai kurie jūsų vyrukai dabar įsitraukę į amerikiečių

protų ruošimą plaukti pasroviui, pasikliaujant diktatoriška forma.
Papasakokite, kaip jie veikia.
A Taip! Milijonai mano vyrukų ruošia amerikiečius hitlerizacijai. Mano
geriausi vyrukai veikia dalyvaudami politikoje ir darbo organizacijose.
Mes ketiname pavergti šalį balsavimo biuleteniais, o ne kulkomis.
Amerikiečiai yra per daug jautrūs, todėl negalėtų ištverti šoko,
matydami, kaip jų valdžios forma išgujama naudojant kulkosvaidžius
ir tankus. Todėl mano vyrukai patiekia jiems maistą, kurį amerikiečiai
lengvai nuris. Jame sumaišoma nesantaika tarp darbdavių ir
darbuotojų, parodoma, kaip valdžia nusigręžia nuo verslo ir pramonės.
Kai propaganda tinkamai atliks savo darbą, vienas iš mano vyrukų
įžengs kaip diktatorius ir tie Devyni Senukai iš jūsų Aukščiausiojo

teismo su savo kvailomis konstitucijos nuostatomis pasišalins! Visi
gaus darbus ar bus maitinami iš valstybės iždo. Kai žmonių pilvai pilni,
jie lengvai plaukia pasroviui su tuo, kuris juos maitina. Alkanus žmones
kontroliuoti sunku.
1938 metais vienas iš velnio įrankių Amerikos hitlerizacijai

buvo „valdžios nusigręžimas nuo verslo ir pramonės“ bei
gyventojų maitinimas iš valstybės iždo. Ar šiandien nematome
tokios pat situacijos? Ar velniui sekasi? Jei Napoleonas Hilas
imtų iš velnio interviu šiandien, velnias galėtų džiaugtis
dabar jau esamomis ar siūlomomis taip vadinamomis „teisių“
programomis bei krykštauti dėl valdžios vis didėjančio
kišimosi į nepriklausomas įmones, pavyzdžiui, automobilių ir
finansų sektoriuose.
K Aš dažnai pagalvodavau, kas išrado tą gudrų triuką, kurį jūs

vadinate propaganda. Iš to, ką jūs man dabar pasakojate apie jos
šaltinį ir pobūdį, aš suprantu, kodėl propaganda yra toks baisus
ginklas. Tik tokia protinga būtybė kaip jūs, Jūsų Didenybe, galėjo
išrasti priemonę, kuri atbukina protą, slopina valią ir vilioja žmones
plaukti pasroviui.
Kodėl nenaudojate savo galingosios propagandos ginklo, kad
užvaldytumėte aukas, o verčiau pavergiate žmones per baimę ir
naikinate karuose?
A Kas yra velnio baimė be propagandos? Tu nepakankami atidžiai
sekei mano metodą, nes kitu atveju būtum pamatęs, kad aš esu
didžiausias propagandistas pasaulyje! Aš niekada nesiekiu galutinio
tikslo tiesiogiai, atviromis priemonėmis, jei galiu tai pasiekti subtiliai
gudraudamas. Kaip manai, ką aš naudoju, kad į žmonių protus pasėčiau
neigiamas mintis ir taip juos užvaldyčiau, jiems net suvokiant, kad

tai ne jų pačių mintys? Kaip tu tai pavadintum - ar tik ne gudriausia
propagandos forma?
K Ar tik nebandote man pasakyti, kad naikinate žmones jų pačių

pagalba, jiems nesuprantant, kad jūs tai darote?
A Būtent tai aš ir noriu tau pasakyti. Be to, atskleisiu, kaip tiksliai šis
triukas veikia.
K Kaip konkrečiai jūs paverčiate žmones propagandistais ir atviliojate

juos į savanorišką įkalinimą? Papasakokite man istoriją su visomis jos
tragiškomis detalėmis. Tai pati svarbiausia jūsų išpažinties dalis ir aš
degu nekantrumu išgirsti jūsų paslaptį. Vargu ar galiu jus kaltinti, kad
vilkinate laiką, nenorėdamas apie tai kalbėti, nes puikiai žinote, kad šis
atsakymas ištrauks milijonus nekaltų aukų iš jūsų valdžios pančių. Jūs
taip pat žinote, kad jūsų atsakymas apsaugos milijonus dar negimusių
žmonių nuo jūsų apgaulių. Nenuostabu, kad delsiate atsakyti.
A Jūsų išvados teisingos. Ši mano išpažinties dalis padarys didžiausią
žalą, palyginti su visa likusia išpažinties dalimi.
K Perfrazuokimejūsų galvos skausmą kitais žodžiais: šijūsų išpažinties

dalis apsaugos daugiau milijonų žmonių nuo jūsų užvaldymo, negu visa
likusi dalis.
A Ką galiu pasakyti, aš patekau į pragarišką situaciją!
K Dabar sužinosite, kaip jaučiasi milijonai jūsų aukų.

Pradėkime.
A Pirmąjį savo įėjimą į žmogaus protą įgyvendinu jį papirkdamas.
K Ką naudojate kaip kyšį?

A Naudoju daugybę malonių dalykų, kurių geidžia tas žmogus.
Naudoju visus tuos pačius dalykus, kaip ir žmonės, norėdami papirkti
vienas kitą. Papirkinėjimui naudoju visus dalykus, kurių nori dauguma

žmonių. Mano geriausios papirkimo priemonės yra šios:
■ Meilė
■ Sekso troškimas
■ Godumas
■ Nevaldomas noras kažką gauti už nieką - azartiniai lošimai
■ Moterų tuštybė, vyrų egoizmas
Šiandieninėje aplinkoje aiškiai tiek moterys, tiek vyrai gali

tapti tuštybės ir egoizmo aukomis.
■ Noras valdyti kitus

■ Potraukis svaigalams ir narkotikams
■ Noras save išreikšti žodžiais ar darbais
■ Noras mėgdžioti kitus
■ Noras įsiamžinti, kad žmogus būtų žinomas ir po mirties
■ Noras būti didvyriu ar didvyre
■ Noras gerai pavalgyti
K Tai įspūdingas pataikavimo priemonių sąrašas, Jūsų Didenybe. Ar

naudojate ir kitas?
A Taip, daugybę, bet šios yra mano mėgstamiausios. Sujungęs kelias
iš jų aš galiu įsiskverbti į bet kurio žmogaus protą kada tik noriu, bet
kuriame žmogaus amžiaus tarpsnyje: nuo gimimo iki mirties.
K Jūs turite omenyje, kad šios pataikavimo priemonės yra raktai, su

kuriais galite tyliai atrakinti bet kurio jūsų pasirinkto žmogaus proto
duris?
A Būtent tai ir noriu pasakyti ir galiu tai padaryti.
KKas nutinka, kai patenkate į protą žmogaus, kuris dar neturi plaukimo
pasroviui įpročio, bet priklauso 98 procentų potencialių plaukikų
pasroviui klasei?
A Aš nedelsdamas imuosi darbo, kad užimčiau kuo didesnę dalį šio
žmogaus proto, kurią galėčiau valdyti. Jei žmogaus didžiausia silpnybė
yra pinigų troškimas, aš, vaizdžiai tariant, pradedu skambinti jam
prieš akis monetomis. Sustiprinu jo troškimą ir priverčiu jo siekti. O
tada, kai jis jau būna visai šalia šio tikslo, aš jį nugvelbiu jam iš panosės.
Tai sena mano gudrybė. Kai pasinaudoju ja kelis kartus iš eilės,
vargšas žmogus pasiduoda ir viską meta. Tada aš užimu truputį
didesnę jo proto dalį ir užpildau ją skurdo baime. Tai vienas geriausių
mano proto užpildų.
K Taip, pripažįstu, kad jūsų metodas labai gudrus, bet kas nutinka,
jei auka jus apkvailina ir gauna tuos didžiulius pinigus? Tada jūs
neužpildote jo proto skurdo baime, ar ne?
A Ne, neužpildau. Aš užimu tą proto dalį, užpildydamas ją kažkuo kitu.
Jei mano auka trokšta labai didžiulių sumų, aš „permaitinu“jį dalykais,
kuriuos jis gali už šiuos pinigus įsigyti. Pavyzdžiui, aš priverčiu jį kimšti
riebų maistą. Tai lėtina jo mąstymą, kelia grėsmę širdies darbui ir
paskatina pradėti plaukti pasroviui.
Tada aš pastūmėjų jį valgyti labai daug ir taip nuodyti žarnyną. Tai
taip pat lėtina mąstymą ir nuteikia nemaloniai.
K O jei auka nėra apsirijėlis? Kokias kitas kvailystes paskatinate

rinktis, kad žmonės imtų plaukti pasroviui?
A Jei auka yra vyras, paprastai pavyksta užnerti jam kilpą per sekso
troškimą. Piktnaudžiavimas seksu priverčia vyrus plaukti nesėkmės
link labiau nei visos kitos priežastys sudėjus kartu.
K Taigi, maistas ir seksas yra du patikimiausi jūsų jaukai! Tiesa?

A Taip. Naudodamas šiuos du jaukus galiu pričiupti daugumą aukų.
Bejų dar pražūtingas yra ir pinigų troškimas.
K Pradedu galvoti, kad turtai yra pavojingesni nei skurdas, jei tikėsime
jūsų pasakojimu.
A Visa tai priklauso nuo to, kas tuos turtus turi ir kaip juos įgijo.
K Ką bendro turtų įgijimo būdas turi su tuo, ar jie atneš palaimą ar

taps prakeiksmu?
A Labai daug. Jei manimi netiki, pasižiūrėk į tuos, kurie daug pinigų
įgyja greitai, neturėdami laiko sukaupti išminties, ir stebėk, kaip jie
gautus pinigus leidžia.
Kodėl, tavo nuomone, turtingų žmonių vaikai retai pasiekia tiek
pat, kiekjų tėvai? Pasakysiu, kodėl. Taip yra todėl, kad turtingų žmonių
vaikai nepatyrė, kas tai yra savidisciplina, kurią suvoki tik tada, kai esi
priverstas dirbti.
Pasižiūrėk į filmų žvaigždes ar sportininkus, kurie staiga pralobsta
ir ima maudytis šlovės spinduliuose. Pastebėk, kaip greitai daugeliu
atvejų aš įslenku ir juos užvaldau, dažniausiai per seksą, lošimą, maistą
ir alkoholinius gėrimus. Per juos aš pričiumpu ir valdau didžiausius ir
geriausius žmones, kai tik jų rankose atsiduria didžiuliai pinigai.
N APO LEO NA S HILAS / PLRGUDRAUil VKLNIĄ / 121
Pagalvokime apie daugybę sportininkų, kurie tapo

megažvaigždėmis, ar jie dėjo tiek pastangų tik tam, kad viską
prarastų dėl greitų pinigų ir šlovės... O tada pagalvokime apie
milijonus jaunų žmonių, kurie juos gerbė! Pagalvokime apie
loterijų laimėtojus, kurie tik per keletą metų viską praranda...
Ar gali būti, kad taip nutinka dėl plaukimo pasroviui... O gal
tai azartinių lošimų rezultatas? Ar gali būti, kad šiems ciklams
diriguoja velnias?
K O kaipgi tie, kurie įgyja pinigus lėtai, teikdami kažkokią naudingą

paslaugą? Ar ir juos lengva įtraukti į žabangas?
A O, aš juos gaunu, bet dažniausiai turiu pakeisti jauką. Vieni nori
vieno dalyko, kiti kito.
Ten, kur mano tikslas lengviausiai pasiekiamas, aš leidžiu žmonėms
gauti tai, ko jie labiausiai nori, bet į pakuotę įvynioju kažką, ko jie
nenori. Tas dalykas, kurį jiems duodu, yra būtent tai, kas priverčia
šiuos žmones tapti plaukiančiais pasroviui. Ar matai, kaip aš dirbu?
K Ir tai labai sumanus darbas. Jūs priviliojate žmones per jų natūralius

troškimus, bet kai tik įmanoma į jų trokštamą objektą įdedate savo
mirtino nuodo.
A Dabar tu supratai. Matai, aš taip sakant, manevruoju alternatyvomis,
kad pasiekčiau rezultatą.
K Iš to, ką sakote, aš darau išvadą, kad negalite priversti neplaukiančio

pasroviui asmens padėti jums įgyti jo proto kontrolę, pasitelkdamas
papirkimo priemones. Ar tai tiesa?
A Tikra tiesa. Aš galiu ir tikrai bandau sudominti neplaukiančiuosius
pasroviui įvairiomis papirkimo priemonėmis, nes siūlau dalykus, kurių
natūraliai trokšta visi žmonės, bet pastarieji primena žuvis, kurios

nugriebia masalą nuo kabliuko, bet neužkimba.
Neplaukiantis pasroviui asmuo iš gyvenimo pasiima viską, ko nori,
bet padaro tai pasikliaudamas savo požiūriu. Plaukiantysis pasroviui
ima viską, ką gali gauti, bet paima tai, ką gauna, pasikliaudamas mano
požiūriu.
Kitais žodžiais tariant, neplaukiantis pasroviui asmuo skolinasi
pinigus iš teisėto bankininko, jei to nori, ir moka teisėtas palūkanas.
Plaukiantysis pasroviui nueina į lombardą, užstato savo laikrodį ir už
paimtą paskolą moka savižudiškas palūkanas.
K Taigi, iš jūsų pareiškimų suprantu, kad prikišate rankas prie visų

žmonių bėdų ir kančių, nors jūsų buvimo gali ir nesimatyti?
A Nenorintieji man dirbti dažnai yra mano geriausi darbuotojai. Matai,
nenorintieji man dirbti yra tie, kurių negaliu valdyti pasitelkdamas
pakišas. Tai žmonės, kuriuos turiu valdyti per baimę ar kokių nesėkmių
forma. Jie nenori man tarnauti, bet negali to išvengti, nes plaukimo
pasroviui įprotis juos amžiams sujungia su manimi.
K Dabar pradedu geriau suprasti jūsų taktiką. Jūs paperkate savo

aukas per jų natūralius troškimus ir, jei jie pasiduoda masalui, vedate
juos iš kelio, kol priverčiate plaukti pasroviui. Jei žmonės nereaguoja
į masalą, jų protuose pasėjate baimės sėklą arba įviliojate į spąstus
per kažkokią nesėkmę, o tada spaudžiate juos ribodami laisvę, kol šie
nusirita žemyn. Ar toks jūsų metodas?
A Būtent tokia ir yra mano darbo taktika. Gudru, ar ne?
K Kurie labiau tinka jūsų propagandiniam darbui - jauni ar seni?

A Žinoma, kad jauni! Juos žymiai lengviau paveikti, pasitelkiant
daugumą mano naudojamų pakišu, negu tuos, kurie jau turi brandžią
nuomonę. Be to, jauni ilgiau man pasitarnauja.
NAPO LEO NA S HILAS / PKRGIIDRAIITI VLH.NIĄ / 123
K Jūsų Didenybė man paaiškino, kas tai yra plaukimo pasroviui įprotis.
Pasakykite, kaip galima nuo jo apsisaugoti. Noriu, kad pateiktumėte
išbaigtą formulę, kuria galėtų pasinaudoti bet kas.
A Apsisaugoti nuo plaukimo pasroviui įpročio gali bet kas, kas turi
normalų kūną ir sveiką protą. Savigynai taikomi šie paprasti metodai:
1. Visada galvokite savo galva. Faktas, kad žmonėms nesuteikta

teisė visiškai valdyti nieko, išskyrus galią patiems mąstyti, yra
labai reikšmingas.
2. Aiškiai nuspręskite, ko norite iš gyvenimo; tada sukurkite planą,
kaip to pasieksite, ir, jei reikia, būkite pasirengę paaukoti viską, o
ne susitaikyti su pralaimėjimu.
3. Išanalizuokite laikiną pralaimėjimą, nesvarbu, kokiojis pobūdžio,
ir pasiimkite iš to lygiavertę naudos sėklą.
4. Būkite pasirengę teikti naudingą paslaugą, lygiavertę visiems
materialiems dalykams, kurių reikalaujate iš gyvenimo.
Atminkite, paslauga - pirmiau.
5. Supraskite, kad jūsų protas yra priimantis mechanizmas, kurį
galima nustatyti, kad gautų pranešimus iš universalaus sandėlio -
Begalinio Intelekto, siekiant paversti savo troškimus realybe.
6. Supraskite, kad laikas yra didžiausias jūsų turtas, vienintelis
dalykas, išskyrus mąstymo galią, kurį turite iškart. Tai dalykas,
kurį galite paversti materialiais dalykais, kurių trokštate.
Planuokite savo laiką, kad jo neiššvaistytumėte veltui.
7. Pripažinkite tiesą, kad baimė tėra užpildas, kuriuo velnias
užpildo nepanaudotą jūsų proto dalį. Tai būsena, kurią galite
kontroliuoti, užpildydami tą erdvę tikėjimu savo gebėjimu gauti
iš gyvenimo viską, ko norite.
8. Maldos metu neprašykite išmaldos! Reikalaukite to, ko norite, ir
primygtinai reikalaukite gauti būtent tai, o ne kažką kitą.
9. Supraskite, kad gyvenimas yra žiaurus valdovas ir arba jūs jį

valdote, arba jis valdojus. Čia nėra pusiaukelės ar tarpinio taško.
Niekada nepriimkite iš gyvenimo nieko, ko nenorite. Jei laikinai
esate priverstas tenkintis tuo, ko nenorite, galite mintyse
atsisakyti tai priimti ir jums atsivers kelias pasiekti tai, ko norite.
10. Galiausiai atminkite, kad dėl neabejotino gamtos dėsnio jūsų
dominuojančios mintys trumpiausiu ir patogiausiu keliu
pritraukia savo fiziškosios išraiškos pusę. Gerai pagalvokite, į ką
koncentruojasi jūsų mintys.
K įspūdingas sąrašas. Pateikite man paprastą formulę, apimančią

visus šiuos dešimt punktų. Jei visus dešimt punktų turėtumėte sudėti į
vieną, koks jis būtų?
A Neabejokite niekuo, ką darote, ir niekada nepalikite galvoje
nebaigtų minčių. Išsiugdykite įprotį rasti konkrečius sprendimus visais
klausimais.
K Ar plaukimo pasroviui įpročio galima atsikratyti, ar jį įgijus šis

įprotis tampa nuolatiniu?
A įpročio galima atsikratyti, jei auka turi pakankami valios ir tai
atlieka laiku. Egzistuoja taškas, kurį peržengus įpročio atsikratyti
nebeįmanoma. Tada jau auka yra mano. Šiuo atveju žmogus primena
į voratinklį patekusią musę. Jis gali priešintis, bet negali ištrūkti.
Kiekvienas judesys įpainioja jį dar labiau. Tinklas, į kurį aš visam laikui
įpainioju aukas, yra mokslininkų dar nesuprastas gamtos dėsnis.
Šeštasis skyrius
H IP N O T IZ U O J A N T IS R IT M A S
O o-
K Koks tas paslaptingas dėsnis, kuriuo naudodamasis jūs visam laikui

užvaldote žmogaus kūnus, dar prieš perimdamas sielas? Visas pasaulis
norės daugiau sužinoti apie šį dėsnį ir jo veikimo principus.
A Bus sunku apibūdinti dėsnį tau suprantamu būdu, bet gali jį
vadinti „hipnotizuojančiu ritmu“. Jo veikimo principas toks pat, kaip ir
hipnozės.
K Tai jūs turite galią panaudoti gamtos dėsnius kaip tinklą, su kuriuo
susaistote ir amžiams užvaldote aukas. Ar tai jūs tvirtinate?
A Tai ne tik mano tvirtinimas. Tai tiesa! Aš perimųjų protus ir kūnus
net dar jiems gyviems esant, kai tik galiu juos suvilioti ar išgąsdinti
hipnotizuojančiu ritmu.
K Kas yra hipnotizuojantis ritmas? Kaip jūs jį panaudojate, kad visam

laikui užvaldytumėte žmones?
A Turėsiu grįžti prie laiko ir erdvės apibūdinimo ir trumpai tau
paaiškinti, kaip gamta naudoja hipnotizuojantį ritmą. Kitu atveju tu
nesuprasi paaiškinimo, kaip aš naudoju šį visuotinį dėsnį žmonėms
valdyti.
K Pradėkite, bet apsiribokite paprastais pavyzdžiais, kuriuos aš

galėčiau suprasti per savo patirties ir žinių apie gamtos dėsnius
lygmenį.
A Gerai, aš pasistengsiu. Tu, žinoma, žinai, kad gamta palaiko tobulą
pusiausvyrą tarp visų elementų ir energijos visatoje. Gali pastebėti,
kaip tiksliai juda žvaigždės ir planetos, kiekviena išlaikydama savo vietą
ir erdvę. Matai, kad reguliariai keičiasi metų laikai, ąžuolas išauga iš
gilės, o pušis išauga iš savo genties sėklos. Iš gilės niekada neišaugs
pušis, o iš pušies sėklos neišaugs ąžuolas.
Tai paprasti dalykai, kuriuos gali suprasti kiekvienas; tačiau tai, kas
žmogui yra nematoma, yra visuotinis dėsnis, dėl kurio gamta palaiko
tobulą visatos miriadų pusiausvyrą.
N A P O L E O N A S HILAS / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 127
Jūs, žemiečiai, tik pro mažą plyšelį pažvelgėte į šį galingą visuotinį

dėsnį, kai Niutonas atrado, kad šis dėsnis išlaiko jūsų žemę savo
pozicijoje ir visus materialius objektus traukia žemės centro link. Jis
tai pavadino gravitacijos dėsniu.
Bet jis, tirdamas šį dėsnį, nepakankamai įsigilino. Jei Niutonas būtų
tai padaręs, būtų atradęs, kad tas pats dėsnis, dėl kurio jūsų žemė
išlieka savo pozicijoje ir gamta išlaiko tobulą pusiausvyrą tarp keturių
dimensijų, apimančių visas materijas ir energiją, yra tinklas, į kurį aš
įpainioju žmones ir valdau jų protus.
K Papasakokite daugiau apie šį stulbinantį hipnotizuojantį ritmą.

A Kaip jau sakiau, egzistuoja visuotinė energijos forma, dėl kurios
gamta palaiko tobulą pusiausvyrą tarp visų materijų ir energijos.
Galima pasinaudoti šia visuotine statybine medžiaga konkrečiam
tikslui, išskaidant šią energiją į skirtingų ilgių bangas. Šis išskaidymo
procesas atliekamas per įprotį.
Lengviau suprasi, ką aš bandau pasakyti, jei šį procesą palyginsiu
su mokymosi groti procesu. Pirmiausia išmokstamos natos. Tada
jos jungiamos į melodijas, ritmus. Kartojant melodijas ir ritmus, jie
įstringa mintyse. Pagalvok, kiek kartų muzikantas turi pakartoti tą
pačią melodiją, kol ją puikiai išmoksta. Per kartojimą natos susilieja ir
tada sukuriama muzika.
Bet koks minties impulsas, kurį įpročio vedami vėl ir vėl kartojate
galvoje, sukuria sistemingą ritmą. Nepageidaujamų įpročių galima
atsikratyti. Bet tai turi būti padaryta dar prieš jiems tampant ritmo
dalimi. Ar aišku, apie ką kalbu?
K Taip.
A Ką gi, tęsiant mintį, ritmas yra galutinis įpročio suformavimo
etapas! Bet kokia mintis ar veiksmas, kuris įpročio principu yra nuolat
kartojamas, galiausiai tampa ritmo dalimi.
Tada įpročio atsikratyti nebeįmanoma, nes jį perima gamta ir
padaro jį nuolatiniu. Tai kažkas panašaus į vandens sūkurį. Objektas
gali plaukti neribotą laiką, kol jį sugauna sūkurys. Tada jis blaškosi
sukdamasis aplink, bet negali pabėgti. Žmonių mąstymo energiją
galima prilyginti upės vandeniui.
K Taigi, tai ir yra būdas, kuriuo užvaldote žmonių protus, taip?

A Taip. Viskas, ką man reikia padaryti, siekiant užvaldyti bet kurį
protą, tai priversti jo savininką plaukti pasroviui.
K Ar aš gerai suprantu, kad plaukimo pasroviui įprotis kelia didžiausią

pavojų žmonėms prarasti savo prerogatyvą ar privilegiją mąstyti savo
galva ir patiems formuoti savo žemiškąją paskirtį?
A Ne tik tai, bet ir dar daugiau. Plaukimas pasroviui yra ir įprotis,
kuriuo naudodamasis aš pasiimu žmonių sielas, kai jie palieka fizinį
kūną.
K Vadinasi, vienintelis būdas žmonėms išsigelbėti nuo amžinojo

sunaikinimo yra patiems išlaikyti savo proto kontrolę, kol jie gyvena
šioje žemėje. Ar tai tiesa?
A Tu pasakei visišką tiesą! Tie, kurie kontroliuoja ir naudojasi savo
paties protu, nepakliūna į mano tinklą. Visus kitus gaunu taip natūraliai,
kaip kad ir saulė leidžiasi vakaruose.
Velnias sako: „Tie, kurie kontroliuoja ir naudojasi savo

paties protu, nepakliūna į mano tinklą.11
K Ar tai vienintelis būdas išsigelbėti nuo amžinojo sunaikinimo? Ar tai,

ką Jūs vadinate savo priešininku, neprisideda prie žmonių išgelbėjimo?
A Matau, kad tavo mąstymas tikrai gilus. Mano priešininkas - jėga,
kurią jūs, žemiečiai, vadinate Dievu, daro viską, kad išgelbėtų žmones
nuo amžinojo sunaikinimo, nes būtent mano priešininkas suteikia

kiekvienam žmogui privilegiją naudotis savo paties protu.
Jei naudojatės šia jėga išlaikydami proto kontrolę, tai atėjus laikui,
kai paliksite fizinį kūną, tapsite tos jėgos dalimi. Jei ja nesinaudosite,
tuomet pasitelkdamas hipnotizuojančio ritmo dėsnį aš turėsiu
privilegiją tuo pasinaudoti.
K Kokią dalį žmogaus perimate, kai įgyjate jo kontrolę?

A Viską, kas lieka, kai jis nustoja kontroliuoti ir naudotis savo paties
protu.
K Kitais žodžiais tariant, kai užvaldote žmogų, jūs perimate visą jo

savitumą nuo tada, kai jis nustoja naudotis savo protu?
A Toks mano darbo principas.
K Ką darote su žmonėmis, kuriuos valdote jiems gyvenant šioje

žemėje? Kuojie jums pasitarnauja, kol gyvena šioje žemėje?
A Juos arba tai, kas yra iš jų likę, man perėmus kontrolę, naudoju
propagandiniam darbui, kad padėtų man paruošti kitų žmonių protus
plaukti pasroviui.
K Jūs ne tik apgaudinėjate žmones, sunaikindamasjų galią kontroliuoti

savo pačių protus, bet ir išnaudojate juos, kad padėtų jums įvilioti į
spąstus kitus?
A Taip, nesuteikiu jiems progos atsiplėšti nuo manęs.
K Grįžkime prie hipnotizuojančio ritmo. Papasakokite plačiau apie

šio dėsnio veikimo principą. Atskleiskite, kaip naudojatės žmonėmis,
kad jie padėtų jums užvaldyti kitus. Mane domina veiksmingiausias
hipnotizuojančio ritmo panaudojimo būdas.
A Oi, tai lengva! Labiausiai man patinkantis dalykas - užpildyti žmonių
protus baime. Kai užpildau žmogaus protą baime, pasidaro labai lengva
priversti jį plaukti pasroviui, kol įpainioju jį į hipnotizuojančio ritmo

tinklą.
K Kokia žmonių baimė labiausiai pasitarnauja jūsų tikslui?

A Mirties baimė.
K Kodėl mirties baimė yra jūsų mėgstamiausias ginklas?

A Nes niekas nežino ir niekas negali tiksliai pasakyti dėl pačių visatos
dėsnių pobūdžio, kas nutinka po mirties. Ši nežinia žmones gąsdina.
Žmonės, kurie pasiduoda baimei, nesvarbu, kokiai, nebesinaudoja
savo protu ir pradeda plaukti pasroviui. Galiausiai jie įplaukia į
hipnotizuojančio ritmo sūkurį, iš kurio nebegali ištrūkti.
K Tadajums turėtų būti nesvarbu, ką religiniai lyderiai galvoja ar sako

apie jus, kalbėdami apie mirtį?
A Ne, koljie apie mane kalba! Jei bažnyčiose nustotų apie mane kalbėti,
mano tikslui tai būtų didžiulė kliūtis. Kiekvienas žodis ar veiksmas
nukreiptas prieš mane žmonių mintyse palieka baimės pėdsaką. Matai,
priešininkas apsaugo kai kuriuos žmones nuo plaukimo pasroviui! Jei
tik jie tam nepasiduoda.
K Kadangi tvirtinate, kad bažnyčia padeda, o ne trukdo jūsų tikslui,

pasakykite, kas priverstų jus dėl jo sunerimti?
A Nerimą man keltų vienintelis dalykas, jei žemėje atsirastų tikras
mąstytojas.
K Kas nutiktų, jei mąstytojas tikrai atsirastų?

A Tu klausi manęs, kas nutiktų? Aš tau pasakysiu, kas nutiktų. Žmonės
sužinotų vieną didžiausių tiesų, kad laikas, kurį jie praleidžia bijodami
to, kas bus, iš tikrųjų ir yra laikas, skirtas jiems pasiekti viską, ko nori
materialiame gyvenime, ir apsisaugoti nuo manęs po mirties. Ar dėl to
neverta nerimauti?
Velnias sako: „Laikas, kurį jie [žmonės] praleidžia bijodami to,

kas bus, iš tikrųjų ir yra laikas, skirtas jiems pasiekti viską,
ko nori materialiame gyvenime, ir apsisaugoti nuo manęs po
mirties
K Kas sulaiko tokį mąstytoją apsireikšti pasaulyje?

A Kritikos baimė! Tau turėtų būti įdomu sužinoti, kad kritikos baimė
yra vienintelis veiksmingas ginklas, kuriuo galiu tave įbauginti. Jei
nebijotum publikuoti šios išpažinties, po to kai ją iš manęs išpeši, aš
prarasčiau savo žemiškąją karalystę.
K O jei aš nustebinsiu jus ir mūsų pokalbį išspausdinsiu, kiek laiko

užtruks, kol prarasite savo karalystę?
A Kol užaugs viena suprantanti vaikų karta. Negali atimti iš manęs
suaugusiųjų. Aš juos esu saugiai susaistęs. Bet jei išspausdintumei
šią išpažintį, jos užtektų užkirsti man kelią užvaldyti dar negimusius
kūdikius ir tuos vaikus, kurie dar nesulaukė amžiaus, kai gali
savarankiškai mąstyti. Tu neišdrįstum išspausdinti to, ką aš tau
pasakiau apie religinius lyderius. Jie tave nukryžiuotų!
K Maniau, kad laukinė nukryžiavimo praktika išėjo iš mados prieš du

tūkstančius metų.
A Aš gi nekalbu apie nukryžiavimą ant kryžiaus. Aš kalbu apie socialinį
ir finansinį nukryžiavimą. Tu prarastum pajamas. Taptum socialiai
atstumtas. Religiniai lyderiai, o kartu ir jų sekėjai žiūrėtų į tave su
panieka.
K Manau, turėčiau rinktis sunkesnį kelią ir prisidėti prie mažumos tų,

kurie naudojasi savo protais, o ne bijoti daugumos, kurie to nedaro, tai
yra tų minėtų jūsų 98 procentų?
A Jei turi tam pakankamai drąsos, tu sugriausi mano stilių.
Kai pirmą kartą tai perskaičiau, mano nugara nubėgo

šiurpas... Kadangi aplinkybės susiklostė taip, kad iš tikrųjų
1938 metais parašytas rankraštis išspausdintas tik dabar,
gerokai po Hilo mirties 1970 metais. Ar kūrinio publikavimui
iš tikrųjų sutrukdė jo žmonos „kritikos baimė“ ir nerimas dėl
religinių lyderių bei valstybinių mokyklų gynėjų reakcijos... Ar
tai buvo paties velnio darbas? O dabar Hilo šeima ir fondas
nusprendė, kad jau laikas pasidalyti šiuo rankraščiu su
pasauliu. Ar mes paisysime Hilo išminties, atrasime savo „kitą
aš“ir patys valdysime savo protus, keisdami likimą?
K Kodėl nekalbate apie mokslininkų užvaldymą? Arjums mokslininkai

nepatinka?
A Oi ne, man patinka visi žmonės, bet tikrieji mokslininkai man
nepasiekiami.
K Kodėl?
A Nes jie galvoja savarankiškai ir skiria daug laiko gamtos dėsniams
tyrinėti. Jie nagrinėja priežastis ir pasekmes. Jie nagrinėja faktus, kad
ir kur su jais susidurtų. Bet nesuklysk galvodamas, kad mokslininkai
nėra religingi. Jie propaguoja labai aiškią religiją.
K Kokiajų religija?
A Jų religija yra tiesa! Jų religija gamtos dėsniai! Jei pasaulyje kada
atsiras mąstytojas, kuris suvoks giliai palaidotą gyvenimo ir mirties
paslaptį, gali būti tikras, kad už šią katastrofą bus atsakingas mokslas.
K Katastrofą kam?
A Man, žinoma!
K Grįžkime prie hipnotizuojančio ritmo. Noriu daugiau apie jį

sužinoti. Ar tai panašu į principą, kuriuo žmonės gali užhipnotizuoti
vienas kitą?
A Tai visiškai tas pats. Aš tau jau tai sakiau. Kodėl kartoji klausimus?
K Tai mano senas žemiškas paprotys, Jūsų Didenybe. Kad jus

apšviesčiau, aš pasakysiu, kad verčiu pakartoti teiginius, kad juos
akcentuočiau. Be to, bandau prigauti, ar nemeluojat! Neišsisukinėkite
nuo klausimo. Grįžkite prie hipnotizuojančio ritmo ir papasakokite
viską, ką apie jį žinote. Ar aš jo auka?
A Dar ne, bet tu vos nepatekai į mano tinklą. Tu plaukei pasroviui
hipnotizuojančio ritmo sūkurio link, kai galiausiai atradai būdą, kaip
priversti mane atlikti šią išpažintį. Tada aš praradau tavo kontrolę!
K Kaip įdomu. Tikiuosi, jūs nebandote šitaip meilikaudamas mane

susigrąžinti?
A Tai būtų geriausia papirkimo priemonė, kurią galėčiau tau pasiūlyti.
Tai pakiša, kurią veiksmingai tau naudojau, kol tu neįgijai prieš mane
pranašumo.
K Kuo pavykdavo mane papirkti?

A Daugybe dalykų, tarp kurių veiksmingiausi buvo seksas ir saviraiškos
troškimas.
K Koks buvo šių papirkimo priemonių poveikis man?

A Jos privertė tave pamiršti savo pagrindinį tikslą ir pradėti plaukti
pasroviui.
K Ar tai viskas, ką man padarėte, pasitelkdamas savo papirkinėjimo

priemones?
A To pakako.
K Bet aš dabar vėl tinkamame kelyje, jums nepasiekiamas, ar taip?

A Taip, laikinai tu man nepasiekiamas, nes nebeplauki pasroviui.
K Kas pašalino jūsų kerus ir išlaisvino mane nuo plaukimo pasroviui

įpročio?
A Mano atsakymas gali tave pažeminti. Ar nori jį išgirsti?
K Pirmyn, pasakykite, Jūsų Didenybe. Noriu sužinoti, ar galiu ištverti

tiesą.
A Mano gniaužtai tave atleido, kai įsimylėjai pasirinktą moterį.
K Tai jūs norite mane apkaltinti slėpimusi už moters sijono, ar ne

taip?
A Ne, tai ne slėpimasis. Aš taip nepasakyčiau. Aš pasakyčiau, kad tu
išmokai suteikti sau tvirtą pagrindą, papuošdamas jį moters protu.
K Tai moters sijonas čia niekuo dėtas?

A Ne, bet jos protas - taip. Kai su žmona pradėjote sujungti savo
protus, kiekvieną dieną kūrėte „Didįjį protą“ ir pataikėte į slaptą jėgą,
kuria privertėte mane atlikti šią išpažintį.
K Ar tai tiesa, ar jūs ir vėl bandote mane papirkti?

A Galėčiau tai daryti, jei būtum vienas, bet negaliu tavęs papirkti, kol
naudojiesi ir žmonos protu.
K Dabar pradedu suvokti vieną svarbų dalyką. Pradedu suprasti,

ką buvo norima pasakyti šia ištrauka iš Biblijos: „Kai du ar daugiau
susitinka ir Manęs kažko prašo, tai bus suteikta.“Tuomet tiesa, kad du
protai yra geriau negu vienas.
A Tai ne tik tiesa, bet ir būtina, jei žmogus nori turėti nuolatinį ryšį su
didžiuoju Begalinio Intelekto lobynu, kuriame saugoma viskas, kas yra,
viskas, kas kada nors buvo, ir viskas, kas kada nors bus.
K Ar yra toks lobynas?

A Jei jo nebūtų buvę, tu nebūtum galėjęs dabar žeminti mane,
versdamas atlikti šią kvailą išpažintį.
K Ar nepavojinga atskleisti tokią informaciją pasauliui?

A Be abejo, kad pavojinga man. Jei aš būčiau tu, aš jos neskelbčiau.
K Dabar grįžkime prie metodo, kurį naudodamas jūs primetate savo

aukoms plaukimo pasroviui įprotį. Koks pirmasis žingsnis, kurio turėtų
imtis pasroviui plaukiantis žmogus, kad atsikratytų šio įpročio?
A Koks didžiulis norasjo atsikratyti! Tu, žinoma, žinai, kad niekas negali
būti užhipnotizuotas kito žmogaus be jo noro būti užhipnotizuotam.
Tas noras gali slėpti abejingumą gyvenimui, ambicijų trūkumą, baimę,
tikslo apibrėžtumo trūkumą ir daugelį kitų būsenų. Gamtai nereikia
žmogaus sutikimo, kad užburtų jį hipnotizuojančiu ritmu. Tamtereikia
užklupti žmogų, kai jis nesinaudoja savo paties protu. Atmink viena -
viską, ką turi, arba naudoji, arba prarandi!
Pastangos atsikratyti šio įpročio yra sėkmingos tik tada, jei tai
daroma, kol gamta naudodamasis hipnotizuojančiu ritmu dar nepadarė
šio įpročio nuolatiniu.
K Jei gerai suprantu, hipnotizuojantis ritmas yra gamtos dėsnis, dėl

kurio gamta nustato visos aplinkos vibraciją. Ar tai tiesa?
A Taip, gamta naudoja hipnotizuojantį ritmą, kad žmogaus
dominuojančias mintis ir mąstymo įpročius paverstų nuolatiniais. Štai
kodėl skurdas yra liga. Tai pasiekiama žmonių, kurie skurdą priima
kaip neišvengiamą aplinkybę, mąstymo įpročius pavertus nuolatiniais.
Pasitelkdama tą patį hipnotizuojančio ritmo dėsnį gamta
nuolatinėmis paverčia ir mintis apie prabangą ir klestėjimą.
Galbūt geriau suprasi hipnotizuojančio ritmo veikimo principą, jei
pasakysiu, kad gamta paverčia nuolatiniais visus įpročius, nesvarbu, ar
jie protiniai, ar fiziniai. Jei tavo protas bijo skurdo, jis pritrauks skurdą.
Jei tavo protas reikalauja prabangos ir jos tikisi, tai jis pritrauks fizinius
ir finansinius prabangos ekvivalentus. Tai vyksta dėl nekintamo gamtos
dėsnio.
Pirmą kartą apie pritraukimo dėsnį Hilas rašė 1919 m.

kovo mėnesį savo žurnale „The Golden Rule“ Per pastarąjį
dešimtmetį šis nekintamas gamtos dėsnis išpopuliarėjo
visame pasaulyje dėl didžiulio pasisekimo sulaukusios knygos
ir filmo „Paslaptis“
K Ar eilutė Biblijoje: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“, reiškia šį gamtos dėsnį?

A Nieko kito ji negalėtų reikšti. Teiginys yra teisingas. Šios tiesos
įrodymų gali rasti visuose žmonių santykiuose.
K Tai štai kodėl žmogus, kuris įgyja plaukimo pasroviui įprotį, turi
priimti iš gyvenimo viską, ką jam duoda. Teisingai?
A Visiškai teisingai. Plaukiančiam pasroviui žmogui gyvenimas moka
savo kainą, savo nuožiūra. Pasroviui neplaukiantis žmogus priverčia
gyvenimą mokėti jam pagal jo paties nustatytas sąlygas.
K Ar moraliniai aspektai neturi įtakos tam, ką žmogus gauna iš

gyvenimo?
A Gali būti tuo tikras, bet taip yra tik dėl to, kad žmogaus moralė turi
įtakos mintims. Niekas negali gauti iš gyvenimo, ko nori, tik būdamas
geras. Jei tai norėjai sužinoti.
K Ne, manau, kad ne. Suprantu, ką norite pasakyti. Mes visi esame,
kur esame ir kas esame, dėl mūsų pačių darbų.
A Ne, ne visai taip. Tu esi, kur esi ir kas esi, dėl savo minčių ir darbų.
K Tada tokio dalyko kaip sėkmė nėra, ar ne?

A Neabejotinai, ne. Aplinkybės, kurių žmonės nesupranta,
priskiriamos sėkmės kategorijai. Kiekviena baigtis turi priežastį.
Dažnai ta priežastis yra taip nutolusi nuo rezultato, kad tai galima
priskirti tik sėkmei. Gamtoje nežinomas sėkmės dėsnis. Tai žmogaus
sukurta hipotezė, kuria jis paaiškina dalykus, kurių nesupranta.
Terminai „sėkmė“ ir „stebuklas“ yra dvyniai. Nė vienas iš jų neturi
realios egzistavimo išraiškos, išskyrus žmonių vaizduotėse. Abu
naudojami apibūdinti tai, ko žmonės nesupranta. Atmink, kad viską,
kas iš tikro egzistuoja, galima įrodyti. Turėk šią tiesą galvoje ir tapsi
geresniu mąstytoju.
K Kas svarbiau: žmogaus mintys ar darbai?

A Darbai seka iš minčių. Nėra poelgių, kurie pirmiausia nebuvo
sumodeliuoti mintyse. Be to, visos mintys turi tendenciją įvilkti save
į fizinę išraišką. Žmogaus dominuojančios mintys yra tos mintys,
kurios persipina su žmogaus emocijomis, troškimais, lūkesčiais,
tikėjimu, baime, neapykanta, godumu ir entuziazmu ir kurios ne tik
yra linkusios įvilkti save į fizinį ekvivalentą, bet net privalo tai daryti.
K Tai primena man, kad paprašyčiau jūsų papasakoti apie save. Kur
dar, be žmonių protų, jūs gyvenate ir veikiate?
A Aš veikiu ten, kur galiu valdyti ir pasisavinti. Ašjau minėjau, kad esu
neigiamoji materijos elektrono dalis.
■ Aš - žaibo iškrova.
■ Aš - skausmas ligoje ir fizinė kančia.
■ Aš - nematomas karvedys kare.
■ Aš - nežinomas skurdo ir bado komisaras.
■ Aš - nepaprastas mirties budelis.
■ Aš - kūniško geismo sukėlėjas.
■ Aš - pavydo ir godumo kūrėjas.

■ Aš - baimės kurstytojas.
■ Aš esu genijus, kuris žmonių mokslo pasiekimus paverčia mirties
priemonėmis.
■ Aš esu harmonijos visuose žmonių santykiuose naikintojas.
■ Aš - teisingumo priešprieša.
■ Aš - amoralumo varomoji jėga.
■ Aš - gėrio aklavietė.
■ Aš esu nerimas, nežinia, prietarai ir beprotybė.
■ Aš - vilties ir tikėjimo naikintojas.
■ Aš - destruktyvių apkalbų ir skandalų kurstytojas.
■ Aš - laisvos ir nepriklausomos minties griovėjas.
Trumpai tariant, aš esu visų žmogaus kančios formų kūrėjas ir
nusivylimų kurstytojas.
K Ir nemanote, kad tai šaltakraujiška ir žiauru?

A Manau, kad tai neabejotina ir patikima.
Pasaulinė depresija sugriovė žmonių įpročius ir beprecedenčiu
mastu perskirstė galimybių šaltinius visose srityse.
Plaukiančio pasroviui žmogaus mėgstamiausias pasiteisinimas,
kuriuo jis bando pasiaiškinti dėl nepageidautinos padėties, yra jo
verksmas, kad pasaulyje nebėra galimybių.
Pasroviui neplaukiantys žmonės nelaukia, kol galimybė pasipainios
jų kelyje. Jie sukuria galimybę, kuri atitiktų jų norus ir gyvenimo
poreikius!
N A P O L E O N A S H ILAS / PERGUDRAUTI VELMA / 139
Hilas kalba apie puikias galimybes, kurios atsivėrė per Didžiąją

depresiją, ir turtus, kuriuos susikrovė tie, kurie pasinaudojo
šiomis galimybėmis. Tikiu, kad Hilas tą patį pasakytų ir
mūsų dienomis... Ekonominė suirutė kartu atnešė ir naujų
galimybių. Ar pasinaudosite viena išjų ir susikursite galimybę,
atitinkančią jūsų norus ir poreikius gyvenime?
K Ar neplaukiantys pasroviui žmonės yra pakankamai protingi, kad

išvengtų hipnotizuojančio ritmo poveikio?
A Nėvienas nėra pakankamai protingas, kad išvengtų hipnotizuojančio
ritmo poveikio. Kaip kad negalėtų išvengti gravitacijos dėsnio.
Hipnotizuojančio ritmo dėsnis dominuojančias žmonių mintis paverčia
nuolatinėmis ir nesvarbu, ar žmonės yra plaukiantys pasroviui, ar ne.
Nėra priežasties, kodėl pasroviui neplaukiantis žmogus norėtų
išvengti hipnotizuojančio ritmo poveikio, nes šis dėsnis jam yra
palankus. Panaudodamas jį žmogus gali savo dominuojančius siekius,
planus ir tikslus paversti realybe. Dėl hipnotizuojančio ritmo jo
mąstymo įpročiai užfiksuojami ir paverčiami nuolatiniais.
Tik plaukiantis pasroviui asmuo galėtų norėti išsisukti nuo
hipnotizuojančio ritmo poveikio.
K Didžiąją gyvenimo dalį aš buvau plaukiantis pasroviui. Kaip aš

sugebėjau išvengti įtraukimo į hipnotizuojančio ritmo sūkurį?
A Tu neišvengei. Didžioji dalis tavo dominuojančių minčių ir norų
nuo tavo brandos buvo gerai apibrėžti, tu turėjai aiškų norą suprasti
visą proto potencialą.
Galbūt tu plaukei pasroviui mažesnės svarbos mintimis, bet
neplaukei pasroviui, jei nagrinėtume šį norą. Kadangi tu neplaukei
pasroviui, dabar tu esi čia ir užrašinėji tai, ko konkrečiai tavo
dominuojančios mintys reikalavo iš gyvenimo.
K Kodėl jūsų priešininkas nenaudoja hipnotizuojančio ritmo, kad

paverstų žmogaus geresnes mintis ir poelgius nuolatiniais? Kodėl
priešininkas leidžia jums naudoti šią milžinišką jėgą žmonėms įsukti į
blogio sūkurį, pasitelkiant jų pačių mintis ir darbus? Kodėl priešininkas
nepergudrauja jūsų, susaistydamas žmones mintimis, kurios atremtų
jūsų įtaką?
A Hipnotizuojančio ritmo dėsnis prieinamas visiems, kas juo
naudosis. Aš naudoju jį efektyviau nei mano priešininkas, nes aš,
norėdamas priversti žmones mąstyti mano siūlomu pavyzdžiu ir
atsiduoti mano siūlomo tipo poelgiams, siūlau jiems patrauklesnes
papirkimo priemones.
K Kitaip tariant, jūs valdote žmones priversdamas juos manyti, kad

neigiamas mąstymas ir destruktyvūs poelgiai jiems patinka. Teisingai?
A Tokia mintis visiškai teisinga!
S eptintasis skyrius
B A IM Ė S S Ė K L O S
K Aš vis stebėjausi, kodėl jūsų priešininkas - tas, kurį mes, žemiečiai,

vadiname Dievu, nesunaikina jūsų? Ar galite man pasakyti?
A Nes ta jėga yra tiek pat mano, kiek ir jo. Ji prieinama tiek man, tiek
jam. Štai apie ką aš ir norėjau pakalbėti. Didžiausia galia visatoje gali
būti naudojama kuriamiesiems tikslams pasitelkiant tai, kąjūs vadinate
Dievu, arba ji gali būti naudojama neigiamiems tikslams pasitelkiant
tai, ką jūs vadinate velniu. Dar vienas labai svarbus dalykas - šią jėgą
gali naudoti bet kuris žmogus taip pat veiksmingai, kaip ir Dievas arba
velnias.
K Tai daug aspektų apimantis teiginys. Ar galite įrodyti savo teiginį?

A Taip, bet būtų. geriau, jei pats sau tai įrodytum. Velnio žodis nėra
svarus tarp jūsų žemiškųjų nusidėjėlių. Taip pat, kaip ir Dievo
žodis. Jūs bijote velnio ir atsisakote pasitikėti savo Dievu; todėl turite
vienintelį šaltinį, kurį pasitelkę galite pasinaudoti visuotinės galios
nauda - tai pasitikėdami ir naudodamiesi savo paties proto galia. Tai
tiesioginis kelias į visuotinį Begalinio Intelekto lobyną. Žmogui kito
kelio nėra.
K Kodėl mes, žemiečiai, neradome kelio į Begalinį Intelektą anksčiau?

A Nes aš jus sulaikiau ir paskatinau iš jo išklysti, pasėdamas protuose
mintis, griaunančias jūsų galią naudoti protą konstruktyviai. Per
godumą, šykštumą, gašlumą, pavydą ir neapykantą aš paskatinau jus
pasinaudoti Begalinio Intelekto galia, kad pasiektumėte neigiamų
rezultatų. Atmink, tavo protas pritraukia tai, kuo jis gyvena. Kad
atitraukčiau jus nuo savo priešingybės, man tereikėjo pamaitinti
žmones mano tikslui naudingomis mintimis.
K Jei gerai suprantu jūsų žodžius, pripažįstate, kad žmogus neturėtų

bijoti velnio ar nerimauti dėl to, kaip prisimeilinti Dievui!
A Būtent taip ir yra. Šis pripažinimas gali man pakenkti, bet manau,
kad šis žinojimas gali pristabdyti ir mano priešininką, siunčiant žmones
tiesiogiai prie visos galios šaltinio.
Čia, kaip ir kai kuriose kitose dialogo vietose, Hilas

aiškiai išreiškia teologines mintis. Velnią naudodamas kaip
kontrastą ir leisdamas žodžiams lietis iš blogio simbolio
lūpų, Napoleonas Hilas gali dėstyti savo mintis ir jausmus
apie Dievą - Begalinį Intelektą, kaip apie pagrindinį savo visos
sėkmės filosofijos šaltinį.
K Kitais žodžiais tariant, jei negalite kontroliuoti žmonių, pasitelkęs

neigiamas papirkinėjimo priemones ir baimę, tada norite išversti visą
obuolių krepšį ir parodyti žmonėms, kaip eiti tiesiai prie Dievo? Ar
jūs atsitiktinai nedalyvaujate politikoje? Jūsų metodas atrodo labai
pažįstamas.
A Ar aš nedalyvauju politikoje? Jei manęs nėra politikoje, tai kas,
tavo manymu, sukelia depresijas ir verčia žmones pradėti karus?
Tikrai nepriskirtum to mano priešininkui? Kaipjau tau sakiau, aš turiu
sąjungininkų visuose sluoksniuose, kurie padeda man plėtojant visų
žmonių santykius.
K Kodėl jūs neperimate bažnyčių ir nenaudojate jų atvirai savo tikslui

įgyvendinti?
A Tu manai, kad aš kvailys? Kas kurstytų velnio baimę, jei aš pavergčiau
bažnyčias? Kas man pasitarnautų kaip jaukas patraukiant žmonių
dėmesį, kol aš manipuliuoju jų protais, jei neturėčiau tarpininko,
padedančio man sėti baimės ir abejonės sėklas? Protingiausias dalykas,
kurį darau, yra tas, kad aš pasinaudoju savo priešininko sąjungininkais,
kad išlaikyčiau pragaro liepsnų baimę žmonių protuose. Tol, kol
žmonės kažko bijo, nesvarbu ko, jie yra mano rankose.
K Pradedu suprasti jūsų schemą. Jūs pasinaudojate bažnyčia, kad

pasėtumėte žmonių galvose baimę, abejonę ir neapibrėžtumą. Šios
neigiamos būsenos priverčia žmones suformuoti plaukimo pasroviui
įprotį. Dėl hipnotizuojančio ritmo dėsnio šis įprotis įgauna nuolatinę

būseną; tada auka jau yra bejėgė sau padėti, ar teisingai? Vadinasi
hipnotizuojantis ritmas yra tai, ką reikia stebėti ir paisyti?
A Geresnis būdas išsakyti tiesą būtų tas, kad hipnotizuojantis ritmas
yra kažkas, ką reikia tyrinėti, suprasti ir savanoriškai taikyti, norint
pasiekti trokštamą rezultatą.
K Jei hipnotizuojančio ritmo jėga nėra taikoma savanoriškai, siekiant

apibrėžto rezultato, ar ji gali būti pavojinga?
A Taip, ir dėl to, kadji veikia automatiškai. Jeiji netaikoma sąmoningai,
siekiant trokštamų rezultatų, ji gali ir tikrai veiks, kad būtų pasiekti
nepageidautini rezultatai.
Panagrinėkime paprastą pavyzdį - pakalbėkime apie klimatą. Visi
mato ir supranta, kad gamta priverčia visa, kas gyva, ir visus materijos
elementus prisitaikyti prie jos klimato. Tropikuose ji sukuria medžius,
kurie duoda vaisių ir patys dauginasi. Gamta priverčia medžius
prisitaikyti prie deginančios saulės! Ji juos priverčia išleisti lapus,
tinkančius apsisaugoti nuo saulės spindulių. Šie medžiai neišgyventų,
jei jie būtų išvežti į arkties regionus, kur gamta sukūrė visiškai kitokį
klimatą.
Šaltesnio klimato juostose gamta sukuria medžius, kurie yra
prisitaikę ten išgyventi ir daugintis, nors būtent tie medžiai negalėtų
augti tropiniuose regionuose. Tuo pačiu principu gamta aprengia ir
savo gyvūnus, kad atitiktųjų poreikius ir gyvūnai galėtų išgyventi tam
tikro klimato sąlygomis.
Panašiu būdu gamta priverčia žmonių protus pasiduoti jų aplinkos
įtakai, kuri yra stipresnė nei paties žmogaus mintys. Vaikai yra
priversti paklusti visų aplinkinių įtakoms, kol jų pačių mintys netampa
stipresnės už tas įtakas.
Gamta nustato tam tikrą ritmą kiekvienai aplinkai ir visa, kas
patenka į šio ritmo zoną, yra priversti jam paklusti. Žmogus pats yra
pajėgus sukurti savo minties ritmą su sąlyga, kad jis turi šią privilegiją
prieš hipnotizuojančiam ritmui įtraukiant žmogų įjo aplinkos įtakas.
N A P O L E O N A S HILAS / PERGUDRAUTI VELMA / 145
Kiekvieni namai, verslo vieta, kiekvienas miestas, kaimas, kiekviena

gatvė ir bendruomenės centras turi savo aiškų, pastebimą ritmą. Jei
nori sužinoti, kuo skiriasi gatvių ritmai, išeik pasivaikščioti po Penktąja
aveniu Niujorke ir tada eik žemyn gatve lūšnynų link! Visos ritmo
formos po truputį tampa nuolatinėmis.
K Ar kiekvienas asmuo turi savo minties ritmą?

A Taip. Tai pagrindinis skirtumas, kuo vienas žmogus skiriasi nuo
kito. Asmuo, kurio mąstymas nukreiptas į galią, sėkmę ir turtą, sukuria
ritmą, kuris pritraukia šiuos norimus dalykus. Asmuo, kurio mąstymas
nukreiptas į vargą, nesėkmes, pralaimėjimą, nusivylimą ir skurdą,
pritraukia šias nepageidaujamas įtakas. Tai paaiškina, kodėl tiek sėkmė,
tiek nesėkmė yra įpročio padariniai. įprotis sukuria žmogaus minties
ritmą ir tas ritmas pritraukia žmogaus dominuojančių minčių objektą.
K Hipnotizuojantis ritmas primena magnetą, kuris pritraukia daiktus,

turinčius magnetinę trauką. Teisingai?
A Taip, teisingai. Štai kodėl nuskurdusieji gyvena susibūrę į tas pačias
bendruomenes. Sena patarlė: „Bėdos po vieną nevaikšto“ puikiai
atspindi šį principą. Tai taip pat paaiškina, kodėl žmonės, kuriems
pradeda sektis kažkokioje srityje, supranta, kad laikui bėgant sėkmė
dauginasi, įdedant mažiau pastangų.
Visi sėkmingi žmonės naudoja hipnotizuojantį ritmą, sąmoningai
arba nesąmoningai, tikėdamiesi ir reikalaudami sėkmės. Tas
reikalavimas tampa įpročiu, hipnotizuojantis ritmas perima tą įprotį ir
harmoningos traukos dėsnis tai paverčia fiziniu ekvivalentu.
K Kitais žodžiais tariant, jei aš žinau, ko noriu iš gyvenimo, to

reikalauju ir sustiprinu savo reikalavimą pasiryžimu sumokėti už tai
gyvenimo kainą, atsisakydamas priimti bet kokius pakaitalus, tada
hipnotizuojančio ritmo dėsnis perima šį mano troškimą ir natūraliomis
bei logiškomis priemonėmis padeda gauti fizinęjo išraišką. Ar tai tiesa?
A Tai paaiškina šio dėsnio veikimo principą.
K Mokslas pateikė nepaneigiamų įrodymų, kad žmonės yra tokie,

kokie yra, dėl paveldimumo ir aplinkos. Gimdami jie atsineša visų
nesuskaičiuojamos galybės protėvių fizinių savybių derinį. Kūdikiams
atėjus į šį pasaulį, po kurio laiko jie pasiekia savimonės amžių ir nuo
tada pradeda formuoti savo asmenybes bei daugiau ar mažiau nusistato
savo žemiškąją vietą, remdamiesi aplinkos, kurioje gyvena, įtaka ir
ypač ta jos dalimi, kuri juos veikė ankstyvoje vaikystėje. Šie du faktai
buvo taip aiškiai įrodyti, kad protingam žmogui klausimų nebeturėtų
kilti. Bet kaip hipnotizuojantis ritmas gali pakeisti fizinį kūną, kuris yra
tūkstančių protėvių, gyvenusių ir mirusių prieš jam gimstant, derinys?
Kaip hipnotizuojantis ritmas gali pakeisti žmogaus aplinkos įtaką?
Žmonės, gimę skurdžioje ir neišprususioje aplinkoje, tendencingai
ir lieka tokioje pačioje aplinkoje visą gyvenimą. Ką hipnotizuojantis
ritmas gali šiuo atveju padaryti, jei apskritai gali kažkaip tam turėti
įtakos?
A Hipnotizuojantis ritmas negali pakeisti fizinio žmogaus kūno,
kurį jis paveldi gimdamas, bet gali pakeisti, kontroliuoti ir padaryti
nuolatinėmis žmogaus aplinkos įtakas - ir tai daro.
K Jei gerai suprantu, ką norite pasakyti, tai gamta priverčia žmogų

priimti aplinką ir tapti jos dalimi, kurią jis pats pasirenka, arba
aplinkos, kuri jam gali būti priskirta?
A Teisingai, bet yra būdų ir priemonių, kuriomis žmogus gali
pasipriešinti aplinkos, kurios jis nenori priimti, įtakai. Taip pat
egzistuoja toks procedūros metodas, kurį taikydamas žmogus gali
apkeisti hipnotizuojančio ritmo taikymą iš neigiamo į teigiamą.
K Ar teigiate, kad yra aiškus metodas, kurį pritaikius hipnotizuojantį

ritmą iš griaunančio galima paversti naudingu?
A Taip, būtent tai ir noriu pasakyti.
K Papasakokite, kaip galima pasiekti šį stulbinantį rezultatą.

A Kad mano pasakojimas turėtų praktinės naudos, jis turi būti išsamus
ir ilgas, nes turi apimti septynis psichologijos principus, kuriuos turi
suprasti ir taikyti visi, naudojantys hipnotizuojantį ritmą tam, kad

gautų iš gyvenimo tai, ko nori.
K Tuomet pasakojimą suskirstykite į septynias dalis, kiekvienoje

pateikdamas detalią vieno iš septynių principų analizę ir paprastas jų
praktinio taikymo taisykles.
Mane visada žavėjo tai, kaip veikia Hilo protas. Pakalbėjęs

apie artėjančią bausmę, dabar visiems ieškantiems gyvenime
sėkmės jis meta gelbėjimosi ratą. Tai kritinis lūžis. Įdomu, ar
kai perskaitysite kitus skyrius, jūsų vaizduotė bus sužadintajo
„septynių principų“taip, kaip mano?
Aštuntasis skyrius
T IK S L O A P IB R Ė Ž T U M A S
K Jūsų didenybe, ar galite dabar tęsti ir atskleisti septynių principų,

kuriuos taikydami žmonės galėtų priversti gyvenimą suteikti jiems
dvasinę, protinę ir fizinę laisvę, paslaptis.
Tolesnėje knygos dalyje Hilas kalba apie septynis

principus, galinčius padėti pasiekti dvasinę, protinę ir fizinę
: laisvę:
• Tikslo apibrėžtumas
• Savęs valdymas
• Mokymasis iš nelaimių
• Aplinkos įtakos kontroliavimas (ryšiai)
• Laikas (nuolatinėmis paversti teigiamas mintis -
įpročius, o ne neigiamas, ir ugdyti išmintį)
• Harmonija (veikti turint aiškų tikslą tapti asmeniu,
galinčiu daryti įtaką savo protinėje, dvasinėje ir
fizinėje aplinkoje)
• Atsargumas (plano apgalvojimas prieš imantis veiksmų)
Nebūkite šykštus, pasakodamas apie šiuos principus. Noriu, kad

pateiktumėte išsamų paveikslą, kaip šiuos principus gali naudoti
kiekvienas, nusprendęs tai daryti. Papasakokite mums viską, ką žinote,
apie tikslo apibrėžtumo principą.
Klausinėtojas pasinaudoja momentu, kai gali atakuoti

pašnekovą. Ar mes, pasitaikius tokiai progai, turime
pakankamai drąsos ir elgiamės užtikrintai bei aiškiai žinome,
ko siekiame?
A Jei tu ir toliau laikysiesi tos savo kvailos idėjos publikuoti mano

prisipažinimą, atversi pragaro vartus ir atriši visas man taip brangias
sielas, kurias surinkau per visus amžius. Tu neprileisi manęs prie dar
negimusių sielų. Tu išlaisvinsi iš mano pančių milijonus gyvųjų. Sustok,
maldauju.
K Pradėkite kalbėti. Išgirskime, ką turite pasakyti apie tikslo

apibrėžtumo principą.
A Tu pili vandenį ant pragaro ugnies, bet atsakomybė tenka tau, ne
man. Dar galiu tau pasakyti, kad bet kuris žmogus, kuris neabejoja savo
tikslais ir planais, gali priversti gyvenimą duoti viską, ko nori.
K Tai labai abstraktu, Jūsų Didenybe. Ar nenorėtumėte truputį

sukonkretinti?
A Sukonkretinti? Ne, aš norėčiau suabstraktinti. Kai išgirsi, ką dabar
pasakysiu, suprasi, kodėl tikslo apibrėžtumo principas yra toks
svarbus. Mano priešininkas taiko protingą mažą triuką, kad sutrikdytų
procesą, kuriuo valdau žmones. Priešininkas žino, kad tikslo
apibrėžtumas uždaro žmogaus proto duris nuo manęs taip tvirtai, kad
aš negaliu prasibrauti, išskyrus atvejus, kai priverčiu žmogų suformuoti
plaukimo pasroviui įprotį.
K Kodėl jūsų priešininkas neišduoda šios paslapties visiems

žmonėms, pasakydamas, kaip nuo jūsų apsisaugoti, pasinaudojant
tikslo apibrėžtumu? Jūs jau pripažinote, kad du žmonės iš šimto
priklauso jūsų priešininkui.
A Nes aš esu gudresnis už priešininką. Savo pažadais aš nutolinu
žmones nuo jų apibrėžto tikslo. Matai, aš valdau daugiau žmonių, negu
mano priešininkas, nes esu geresnis pardavėjas ir geresnis aktorius.
Aš pritraukiu žmones dosniai juos maitindamas mintimis-įpročiais,
kuriems jie noriai atsiduoda.
K Ar tikslo apibrėžtumas yra tai, ką žmogus atsineša gimdamas, ar tai

įgyjama?
A Kiekvienas, kaip jau sakiau tau anksčiau, gimsta turėdamas
apibrėžtumo privilegiją, bet 98 žmonės iš 100 praranda šią
privilegiją, nes ja nesinaudoja. Šią privilegiją galima išlaikyti tik
priimant ją kaip strategiją, kuria žmogus vadovaujasi visuose
gyvenimiškuose reikaluose.
K A, suprantu! Šiuo apibrėžtumo principu žmogus pasinaudoja lygiai

taip, kaip žmogus, turintis tvirtą fizinį kūną, nes jį nuolat treniruoja
pagal sudarytą planą. Taip?
A Taip, aiškiai ir tiksliai.
K Dabar manau, kad mes jau šį tą užčiuopėme, Jūsų Didenybe.

Pagaliau radome pradžios tašką, nuo kurio pradeda visi, kurie
gyvenime geba priimti sprendimus.
Klausydamiesi jūsų stulbinančios išpažinties mes išsiaiškinome,
kad jūsų didžiausias turtas yra žmogaus atsargumo trūkumas, kuris
leidžia vesti žmogų į neapsisprendimo džiungles, pasitelkus paprastas
papirkimo priemones.
Mes sužinojome, kad išskyrus abejonės klausimą, kiekvienas,
kuris tikslo apibrėžtumą priima kaip strategiją ir ją taiko kasdien,
nesuformuoja plaukimo pasroviui įpročio. Be plaukimo pasroviui
įpročio jūs aâte bejėgis suvilioti žmones pažadais. Ar tiesa?
A Aš pats nebūčiau išdėstęs tiesos aiškiau.
K O dabar tęskite ir papasakokite, kokiu būdu žmonės nepaiso

privilegijos būti laisvais ir apsisprendusiais, pasinerdami į
neapibrėžtumą ir plaukimą pasroviui.
A Aš jau truputį užsiminiau apie šį principą, bet dabar išsamiau
papasakosiu, kaip šis principas veikia.
Pradėsiu nuo gimimo. Gimdamas vaikas atsineša tik fizinį kūną,

kuris yra milijonus metų siekiančių protėvių evoliucijos rezultatas.
Jo protas yra visiškai tuščias. Kai vaikas pasiekia sąmoningumo
stadiją ir gali atpažinti jį supančios aplinkos objektus, pradeda
mėgdžioti kitus.
Mėgdžiojimas tampa įpročiu. Natūralu, kad pirmiausia vaikas
mėgdžioja tėvus! Vėliau ima mėgdžioti kitus artimuosius ir kasdien
matomus žmones, įskaitant ir jų religinius vadovus bei mokyklos
mokytojus.
Mėgdžiojimas neapsiriboja vien fizine išraiška, jis turi įtakos ir
mąstymui. Jei vaiko tėvai manęs bijo ir tą baimę išsako garsiai, girdint
vaikui, vaikas perima tą baimę per mėgdžiojimo įprotį ir patalpina ją į
pasąmonėje esančią įsitikinimų talpyklą.
Jei vaiko tikybos mokytojas kažkokia forma išsako baimę man
(jie visi tai daro vienokia ar kitokia forma), ši baimė prisideda prie
ankstesnės tokio tipo baimės, išreikštos jo tėvų, ir šie du neigiami
trūkumai patalpinami į vaiko pasąmonę. Taip vėliau gyvenime aš galiu
jais pasinaudoti.
Panašiu būdu mėgdžiodamas vaikas išmoksta riboti savo mąstymo
galią, užpildydamas protą pavydu, neapykanta, godumu, geismu,
kerštu ir kitais neigiamais minties impulsais, kurie naikina visas
apibrėžtumo galimybes.
Tuo pat metu aš įslenku ir paskatinu vaiką plaukti pasroviui, kol
galiausiai taikydamas hipnotizuojantį ritmą susaistau jo protą.
K Ar gerai suprantu, kad jūs turite užvaldyti žmones, kol jie yra labai
jauni, kitaip išvis prarasite galimybę juos užvaldyti?
A Man patogiau tai padaryti, kol jie dar nemąsto savo protu. Kai tik
žmogus suvokia savo minčių galią, jis ima pasitikėti savimi ir tada
jau jį sunku pavergti. Tiesą sakant, aš negaliu valdyti žmogaus, kuris
atranda ir naudojasi apibrėžtumo principu.
K Ar apibrėžtumo įprotis apsaugo nuo jūsų visam laikui?

A Ne, jokiu būdu. Tikslo apibrėžtumas uždaro žmogaus proto duris
ir manęs neįleidžia tik tol, kol žmogus vadovaujasi šiuo principu
kaip strategija. Kai asmuo dėl kažko dvejoja, vilkina sprendimus ar
išvis negali apsispręsti, jis atsiranda tik per vieną žingsnį nuo mano
kontrolės.
Velnias sako: „Kai asmuo dėl kažko dvejoja, vilkina

sprendimus ar išvis negali apsispręsti, jis atsiranda tik per
vieną žingsnį nuo mano kontrolės“
----- °>*o<N!Nô<Jo-----
Metafiziniai ir dvasiniai autoriaus filosofijos aspektai
atsiskleidžia velnio âtsakymuose. Tai, ką jis vadina
„apibrėžtumu“, šiais laikais mes vadiname „intencija“ arba
„tikslo turėjimu“
K Ką bendro apibrėžtumas turi su žmogaus materialinėmis

sąlygomis? Noriu žinoti, ar žmogus gali įgyti galios, pasitelkdamas
tikslo apibrėžtumo principą, bet neiššaukdamas destrukcijos per
kompensavimo dėsnį.
A Tavo klausimas apriboja mano paaiškinimus, nes yra labai nedaug
žmonių pasaulyje, kurie supranta, ir labai nedaug tokių, kurie suprato,
kaip pasinaudoti tikslo apibrėžtumu, neužtraukiant sau neigiamo
kompensavimo dėsnio poveikio.
Dabar tu verti mane atskleisti vieną iš labiausiai vertinamų triukų.
Esu priverstas tau pasakyti, kad galiausiai aš vis dėlto patraukiu
savo tikslui įgyvendinti visus, kurie laikinai nuo manęs pabėga,
pasinaudoję tikslo apibrėžtumo principu. Aš susigrąžinu tokius
žmones, užpildydamas jų protus godumu-galios troškimu ir egoizmu,

kol galiausiai asmuo išsiugdo įprotį pažeidinėti kitų teises. Tada aš
pasitelkiu kompensavimo dėsnį ir atsiimu savo auką.
K Taigi, jūsų prisipažinimas rodo, kad tikslo apibrėžtume slypi

pavojus, kuris proporcingas jo galios galimybei. Ar tiesa?
A Taip, ir dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad kiekvienas gėrio
principas turi savyje lygiavertę pavojaus sėklą.
K Sunku patikėti. Koks pavojus, pavyzdžiui, gali slypėti meilės tiesai

įprotyje?
A Pavojus slypi žodyje „įprotis“. Visi įpročiai, išskyrus tikslo
apibrėžtumo, gali paskatinti plaukimo pasroviui įpročio formavimą.
Meilė tiesai, išskyrus atvejus, kai joje slypi neabejotinas tiesos
siekimas, gali tapti panašia į kitus gerus ketinimus. Žinoma, tu žinai,
ką aš darau su gerais ketinimais.
„Visi Įp ro čia i, išskyrus tik s lo apibrėžtum o, gali

p a ska tin ti pla u kim o pasroviui Įp ro č io form avim ą."
K Ar meilė giminaičiams taip pat pavojinga?

A Meilė bet kam, išskyrus tikslo apibrėžtumą, gali tapti pavojinga.
Meilė yra būsena, kuri aptemdo protą, palaužia valią ir apakina žmogų
prieš faktus ir tiesą.
Kiekvienas, kuris pats priima sprendimus ir įgyja dvasinę laisvę
mąstyti savarankiškai, privalo atidžiai išnagrinėti kiekvieną emociją,
kuri turi nors ir menkiausią ryšį su meile.
Nustebinsiu tave pasakydamas, kad meilė yra mano
veiksmingiausias jaukas. Juo aš įtraukiu į plaukimo pasroviui įprotį
tuos, kurių negaliu suvilioti niekuo kitu.
Štai kodėl meilė yra mano papirkinėjimo priemonių sąrašo

viršūnėje. Parodyk, ką asmuo labiausiai myli ar mėgsta, ir aš turėsiu
užuominą, kaip priversti šį žmogų plaukti pasroviui, kol susaistysiu jį
hipnotizuojančiu ritmu.
Meilės ir baimės derinys suteikia man veiksmingiausius ginklus,
kuriais priverčiu žmones plaukti pasroviui. Abu man yra vienodai
naudingi. Jie abu priverčia žmones pamiršti apibrėžtumą mąstant
savarankiškai. Leiskite man valdyti žmogaus baimes ir pasakykite, ką
jis labiausiai myli, ir galėsite uždėti jam mano vergo žymę. Tiek meilė,
tiek ir baimė yra emocinės jėgos, turinčios tokią milžinišką potenciją,
kad bet kuri iš jų gali visiškai išstumti valios ir proto galias. Obe valios
ir proto nebelieka nieko, kas palaikytų tikslo apibrėžtumą.
K Bet Jūsų Didenybe, gyvenimas būtų nieko vertas, jei žmonės

niekada nepatirtų meilės.
A Ach! Tu teisus tiek, kiek leidžia tavo mąstymo galimybės, bet
pamiršai pridurti, kad žmogus visada turi griežtai kontroliuoti
meilės jausmą.
Žinoma, meilė yra pageidautina būsena, bet kartu ji yra ir
silpninanti emocija, kuri gali būti naudojama proto ir valios galioms
suvaržyti ar sunaikinti, o būtent šios dvi galios yra svarbesnės
žmonėms, kurie trokšta laisvės ir galimybės turėti apsisprendimo teisę
gyvenime. *
K Iš to, ką sakote, suprantu, kad žmonės, kurie gauna valdžią, privalo

būti tvirtesni emociškai, gebėti valdyti savo baimes ir prislopinti meilės
jausmą. Teisingai?
A Žmonės, kurie įgyja valdžią ir nori ją išlaikyti, privalo būti užtikrinti
savimi tiek mintyse, tiek veiksmuose. Jei tu tai vadini tvirtumu, tuomet
taip, jie turi būti tvirti.
K Pažvelkime į apibrėžtumo pranašumo šaltinius kasdieniuose

reikaluose. Kuris variantas bus sėkmingesnis: silpnas planas, kuris
taikomas užtikrintai, ar tvirtas planas, taikomas neužtikrintai?
A Silpni planai gali tapti stipriais, jei bus taikomi užtikrintai.
K Jūs teigiate, kad bet koks planas užtikrintai įtrauktas į tęstinių

veiksmų procesą, siekiant apibrėžto tikslo, gali būti sėkmingas, net jei
tai ne pats geriausias planas?
A Taip, būtent taip. Prie tikslo apibrėžtumo pridėjus aiškų planą,
kaip galima pasiekti tą tikslą, paprastai gaunamas puikus rezultatas
ir nesvarbu, koks silpnas buvo pats planas. Pagrindinis skirtumas
tarp tvirto ir netvirto plano yra tas, kad jei tvirtas planas taikomas
užtikrintai, jis bus įgyvendintas greičiau, negu taip pat taikytas
netvirtas planas.
K Kitais žodžiais tariant, jei žmogus negali visada būti teisus, jis visada
turėtų būti užtikrintas? Ar tai norite man pasakyti?
A Taip, mintis tokia. Žmonės, kurie yra užtikrinti tiek savo planais,
tiek tikslais, niekada nepalaikys laikinos nesėkmės kažkuo daugiau,
nei paraginimu įdėti daugiau pastangų. Pats žinai, kad tokia strategija
privalo laimėti, jei ji vykdoma užtikrintai.
K Ar žmogus, užtikrintas savo planu ir tikslo apibrėžtumu, visada gali

tikėtis pasisekimo?
A Ne. Net geriausi planai kartais neišdega, bet žmogus, kuris veikia
užtikrintai, jaučia skirtumą tarp laikino pralaimėjimo ir nesėkmės. Jei
planas nepavyko, jis pakeičia jį kitu, bet nepakeičia savo tikslo. Toks
žmogus jį išsaugo. Galiausiai randa planą, kuris pavyksta.
„Žmogus, kuris veikia u žtikrin ta i, jaučia

skirtu m ą ta rp la ikin o p ra la im ė jim o ir nesėkmės. Jei
planas nepavyko, jis pakeičia jj kitu, bet nepakeičia
savo tikslo. Toks žmogus jj išsaugo."
K Ar planą, kurio planuojami rezultatai yra amoralūs ir neteisingi,

pavyksta įgyvendinti taip pat greitai, kaip ir tą, kuris grindžiamas
teisingumu ir moralės principais?
A Vadovaujantis kompensavimo dėsniu, kiekvienas pjauna tai, ką
pasėjo. Amoraliais ir neteisingais motyvais paremti planai gali atnešti
laikiną sėkmę, bet ar sėkmė bus ilgalaikė priklausys nuo ketvirtos
dimensijos - laiko.
Laikas yra amoralumo ir neteisybės priešas. Jis teisingumo ir
dorovės bičiulis. Nesugebėjimas pripažinti šio fakto yra jaunimo
nusikaltimų bangos visame pasaulyje priežastis.
Jaunatviškas, nepatyrę protas yra linkęs klaidingai galvoti, kad
laikina sėkmė yra nuolatinė. Jauni žmonės dažnai daro klaidą, geisdami
laikinų laimėjimų, vadovaudamiesi amoraliais, neteisingais planais, ir
nepažvelgia į priekį, neįvertina bausmių, kurios neišvengiamos lygiai
taip, kaip faktas, kad pcftlienos ateis naktis.
Devintasis skyrius
Š V IE T IM A S IR R E L IG IJ A
K Čia gana gilūs dalykai, Jūsų Didenybe. Grįžkime prie lengvesnių

ir konkretesnių dalykų aptarimo, nes jie, tikėtina, labiau domins
daugumą žmonių. Man būtų įdomu aptarti, dėl kokių priežasčių
žmonės tampa laimingi ar labai nelaimingi, turtingi ir vargšai, ligoti ir
sveiki. Trumpai tariant, mane domina viskas, ką žmonės gali panaudoti
tam, kad iš gyvenimo gautų pakankamai gerus dividendus mainais į
pastangas, kurias deda į gyvenimo verslą.
A Labai gerai, kalbėkime tiksliau.
K Jūs supratote mano mintį. Jūsų Didenybė yra linkęs nuklysti į

abstrakčias detales, kurių dauguma žmonių negali nei suprasti, nei
panaudoti savo problemoms spręsti. Ar gali būti, kad toks yra jūsų
tvirtas planas - pateikti neaiškius atsakymus? Jei toks yra jūsų planas,
tai gudrus triukas, bet jis nepadės. Tęskite ir dabar papasakokite man
ką nors daugiau apie žmonių vargus ir nesėkmes, kurios atsiranda
būtent dėl neapibrėžtumo.
A Kodėl neleidus man daugiau papasakoti apie žmonių, kurie supranta
ir taiko apibrėžtumo principą, malonumus ir sėkmę?
K Pastebiu, kad kartais žmonės, turintys apibrėžtą planą ir tikslą,

gauna iš gyvenimo tai, ko ir prašė, o po to supranta, kad to nenori. Kas
tada?
A Paprastai žmogus gali atsikratyti to, ko nenori, taikydamas tą patį
apibrėžtumo principą, kuriuo naudodamasis ir įgijo tą dalyką. Kai
gyvenama tvirtai vadovaujantis savo nuomone, kai gyvenimas yra
kupinas pasitenkinimo ir laimės, visada atsikratoma to, ko nenorima.
Bet kas, kas leidžiasi, kad jį erzintų dalykai, kurių jis nenori, nėra
tvirtas. Jis yra pasroviui plaukiantis žmogus.
„Kai gyvenam a tv irta i va d ovau ja ntis savo nuom one,

kai gyvenim as yra kupinas p a site n kin im o ir laim ės,
visada a tsikratom a to, ko nenorim a."
---------- ---------------------------------
Kiek iš mūsų tikrai yra patenkinti? Pasaulyje, kuriame tiek

daug žmonių stengiasi lygiuotis į aplinkinius, ar negalėtume
čia šio to pasimokyti? Arjūsų gyvenime yra kas nors, ko reikia
atsikratyti? Pasižadėkite sau atkreipti dėmesį į situacijas, kai
jausitės susierzinę, ir prisiminkite velnio žodžius: „Bet kas, kas
leidžiasi, kad jį erzintų dalykai, kurių jis nenori, nėra tvirtas.
Jis yra pasroviui plaukiantis žmogus“
K O kaip dėl susituokusių žmonių, kurie nebenori būti kartu? Ar jie

turėtų skirtis, ar vis dėlto tikėti, kad visos santuokos yra sudarytos
danguje, todėl sutuoktinius amžinai saisto jų susitarimas, nors ir
atrodo, kad jis jiems abiem yra nesėkmingas.
A Pirmiausia leisk man patikslinti tą seną posakį. Aš mačiau kelias
santuokas, kurios buvo sudarytos mano tvoros pusėje. Protai, kurie
nesiderina, niekada neturėtų būti verčiami likti kartu santuokoje ar
bet kokiuose kituose santykiuose. Trintis ir visų formų nesantaika
tarp protų neišvengiamai veda į plaukimo pasroviui įprotį ir, žinoma,
neapibrėžtumą.
K Argi kartais žmonės nėra susaistyti su kitais pareiga pagrįstais

santykiais, todėl negali pasiimti iš gyvenimo to, ko labiausiai nori?
A „Pareiga“ yra vienas iš labiausiai netinkamai suprantamų žodžių,
kokie tik egzistuoja ir kuriuo piktnaudžiaujama. Pirmoji kiekvieno
žmogaus pareiga yra būti savimi. Kiekvienas žmogus yra sau

skolingas bent jau pareigą sužinoti, kaip gyventi visavertį ir laimingą
gyvenimą. Po to, jei žmogus dar turi laiko ir energijos, kurios nereikia
jo paties troškimams įgyvendinti, jis gali prisiimti įsipareigojimą
padėti kitiems.
„P irm o ji kiekvieno žmogaus pareiga yra b ū ti savimi.

Kiekvienas žmogus yra sau skolingas b e n t jau
pareigą s u ž in o ti*k a ip gyventi visavertį ir laim ingą
gyvenimą."
---------- °£**3=^^ sO o<J°----------
Žinoma, nors velnias ir yra priverstas atsakyti tiksliai, jis

vis tiek atsako iš savo perspektyvos. Ar gali būti, kad Motinos
Teresės ar Gandžio nuomonės šiuo klausimu labai skyrėsi?
Jie gyveno tam, kad pasitarnautų kitiems. Kaip jums atrodo?
Ar teikiate pirmenybę tam, kad susikurtumėte visavertį ir
laimingą gyvenimą? Ar vis dėIto sutinkate su tais, kurie teigia,
jog tam, kad galėtumėte pasitarnauti kitiems, pirmiausia
turite pasirūpinti savimi? Ar tokiu atveju gali būti, kad
Motina Teresė ir Gandis rado visavertį ir laimingą gyvenimą,
pasitarnaudami kitiems?
K Ar tai nėra savanaudiškas požiūris ir ar savanaudiškumas nėra viena

iš priežasčių, kodėl gyvenime nerandame laimės?
A Aš laikausi teiginio, kad gyvenime nėra svarbesnės pareigos nei ta,
kurią žmogus yra skolingas sau.
K Argi, kalbant apie pareigą, vaikas nėra skolingas savo tėvams, kurie
suteikėjam gyvybę ir jį valgydino, kol buvo bejėgis?
A Visiškai ne. Yra visai priešingai. Tėvai yra skolingi vaikams viską, ką
tikjie gali duoti žinių prasme. Dar daugiau - užuot padėję, tėvai dažnai
sugadina savo atžalas, įskiepydami neteisingą pareigos jausmą, kuris
ragina vaikus mėgautis malonumais, užuot vertęs pirmiausia siekti ir
įgyti žinių.
K Suprantu, ką tuo norite pasakyti. Jūsų teorija yra tokia, kad per
daugjaunimui brukama pagalba skatina jauną žmogų plaukti pasroviui
ir suformuoja neapibrėžtą požiūrį į visus dalykus. Jūs manote, kad
poreikis moko didžiulio nuovokumo, jog pralaimėjimas atneša
lygiavertę dorybę ir kad visų pobūdžių nepelnytos dovanos gali tapti
prakeikimu, o ne palaima. Ar tai tiesa?
Hilas pabrėžia: „Visų pobūdžių nepelnytos dovanos gali

tapti prakeikimu, o ne palaima“Kai stengiamės kuo daugiau
duoti vaikams, ar mes iš tikrųjų užtrauktam jiems nelaimę?
Šis teiginys - labai blaivi mintis, bet taip pat ir labai puikus
patarimas tėvams.
A Tu puikiai išdėstei mano filosofiją. Mano įsitikinimas nėra teorija.

Tai faktas.
K Tuomet jūs nepalaikote maldos kaip būdo gauti trokštamų

rezultatų?
A Priešingai - aš iš tiesų propaguoju maldą, bet ne tokią maldą, kurią
sudaro tušti, niekam nereikalingi, bereikšmiai žodžiai. Aš esu bejėgis
prieš maldą, kuri pasižymi apibrėžtu tikslu.
K Niekada negalvojau apie tikslo apibrėžtumą kaip apie maldą. Kaip

taip gali būti?
A Tiesą sakant, apibrėžtumas yra vienintelis maldos tipas, kuriuo
žmogus gali pasikliauti. Tokia malda suteikia žmogui galimybę naudoti
hipnotizuojantį ritmą, kad pasiektų. apibrėžtų rezultatų... Tiesiog
pasisavinant tai iš didžiulio visuotinio Begalinio Intelekto lobyno. Jei
įdomu, pasisavinimas vyksta per atkakliai siekiamą tikslo apibrėžtumą!
K Kodėl nepasiseka daugumai besimeldžiančiųjų?

A Jiems pasiseka. Visos maldos atneša tai, dėl ko yra meldžiamasi.
K Bet jūs sakėte, kad tikslo apibrėžtumas yra vienintelis maldos tipas,
kuriuo žmogus gali pasikliauti. Dabar sakote, kad visos maldos duoda
rezultatų. Ką tuo norite pasakyti?
A Čia nėra nieko nenuoseklaus. Dauguma besimeldžiančiųjų imasi
maldos tik po to, kai jiems nepavyksta visa kita. Žinoma, tokių žmonių
protas yra pripildytas baimių, kad jų maldos nebus išgirstos. Ką gi - jų
baimės realizuojasi.
Žmogus, kuris meldžiasi, turėdamas apibrėžtą tikslą ir tikėdamas,
kad tas tikslas bus pasiektas, išjudina gamtos dėsnius, kurie paverčia
pagrindinius žmogaus troškimus jų fiziniu atitikmeniu. Tai ir yra visa
maldos esmė.
Viena maldos forma yra negatyvi ir duoda tik negatyvių rezultatų.
Kita forma yra pozityvi ir duoda apibrėžtų, pozityvių rezultatų. Ar gali
būti kas paprasčiau?
Tokie žmonės, kurie verkšlena ir meldžia, kad Dievas prisiimtų
atsakomybę už visas jų bėdas ir suteiktų jiems visus turtus ir viską, ko
reikia gyvenime, yra per dideli tinginiai, kad susikurtų tai, ko nori, ir
paverstų tai realybe per jų pačių proto galią.
Kai girdi, kaip žmogus meldžia kažko, kas turėtų būti pasiekiama jo
paties pastangomis, gali būti tikras, kad klausaisi pasroviui plaukiančio
žmogaus. Begalinis Intelektas yra naudingas tik tiems, kurie supranta
ir prisitaiko prie jo dėsnių. Jis nieko nediskriminuoja dėl gero
charakterio ar malonios asmenybės. Nors šie dalykai ir padeda

žmonėms skintis kelią per gyvenimą dalyvaujant derybose, palaikant
darnesnius santykius, bet šaltinio, kuris atsako į maldas, nesužavėsi
puošniu drabužiu. Gamtos dėsnis yra toks: „Žinok, ko nori, prisitaikyk
prie mano dėsnių ir tu tai turėsi.“
Ankstesnis klausimas ir atsakymas išplečia Hilo

organizuotos religijos, palyginti su asmeniniu dvasingumu ir
atsakomybe, kritikos ribas.
K Ar tai suderinama su Kristaus mokymais?

A Kuo puikiausiai. Tai suderinama ir su visų tikrai didžių filosofų
mokymais.
K Ar jūsų teorija apie apibrėžtumą yra suderinama su mokslo

žmonių filosofija?
A Apibrėžtumas yra pagrindinis skirtumas tarp mokslininko ir
pasroviui plaukiančio žmogaus. Per tikslo apibrėžtumo ir plano
principą mokslininkas priverčia gamtą išduoti giliausias jos paslaptis.
Taikydamas būtent šį principą Edisonas atskleidė kalbančio
įrenginio, kaitinamosios elektros šviesos paslaptį, be to, pasitelkdama
šį principą žmonija pasiekė ir kitų laimėjimų.
K Tada suprantu, kad apibrėžtumas yra pirmoji būtina sąlyga, norint

pasiekti sėkmę visuose žemiškuose reikaluose? Ar tai tiesa?
A Būtent! Bet kas, kas moko žmones išnagrinėti faktus ir derinti
juos su apibrėžtais planais tiksliai mąstant, apsunkina mano darbą.
Jei šis apibrėžtų žinių troškulys, kuris dabar plinta pasaulyje, tęsis
ir toliau, per kitus kelis šimtmečius mano verslas bus sudraskytas į
gabalėlius. Man patinka neišprusimas, prietarai, netolerancija ir baimė,
bet aš negaliu atsilaikyti prieš apibrėžtas žinias, kurios yra tinkamai
pertvarkomos į apibrėžtus planus žmonių, kurie galvoja savarankiškai,

protuose.
K Kodėl nesiimate Visagalybės ir netvarkote visų darbų taip, kaip

norite pats?
A Taip pat galėtum paklausti, kodėl neigiama elektrono dalis
neužvaldo teigiamos dalies ir nevykdo visų darbų. Atsakymas yra toks,
kad tam, jog elektronas egzistuotų, reikalingi ir teigiami, ir neigiami
energijos krūviai. Vienodai balansuojama tarp vieno ir kito, kol
atsiduriama beviltiškoje padėtyje.
Taip yra ir su tuo, ką tu vadini Visagalybe, ir manimi. Mes
reprezentuojame visos visatų sistemos teigiamas ir neigiamas jėgas ir
taij^pat vienodai balansuojame tarp vieno ir kito.
Jei ši pusiausvyros galia bent šiek tiek pasislinktų, visa visatų
sistema greitai būtų paversta į inertiškos materijos masę. Dabar žinai,
kodėl aš negaliu perimti visko ir tvarkytis savaip.
K Jei tai, ką sakote, yra tiesa, jūs turite lygiai tiek pat galios, kaip ir
Visagalybė. Ar tai tiesa?
A Teisingai. Mano priešininkas - tu tai vadini Visagalybe - pasireiškia
per jėgas, kurias tu vadini geromis, teigiamomis gamtos galiomis. Aš
reiškiuosi per galias, kurias tu vadini blogomis, neigiamomis galiomis.
Ir gėris, ir blogis egzistuoja vienu metu. Kiekvienas iš jų yra vienodai
svarbūs.
K Tuomet likimo doktrina yra teisinga. Žmonės yra gimę sėkmei ar

nesėkmei, vargui ar laimei, tam, kad būtų geri arba blogi, ir jie nieko
negali dėl to padaryti ir negali pakeisti savo būdo. Arjūs tai tvirtinate?
A Kategoriškai ne! Kiekvienas žmogus gali rinktis, formuoti ir
valdyti savo mintis bei veiksmus. Kiekvienas žmogus gali naudoti
savo smegenis tam, kad priimtų ir reikštų pozityvias mintis arba
priešingai - mąstytų negatyviai. Jo pasirinkimai ir svarbūs sprendimai
formuoja visą gyvenimą.
K Iš to, ką pasakėte, suprantu, kad žmonės turi daugiau laisvės

reikštis, nei jūs ar jūsų priešininkas. Ar tai tiesa?
A Tiesa. Visagalybę ir mane saisto nekintantys gamtos dėsniai. Mes
niekaip negalime pasireikšti, jei tai prieštarauja gamtos dėsniams.
K Tuomet tiesa, kad žmogus turi tokių teisių ir privilegijų, kurių

neturi nei Visagalybė, nei velnias. Ar tai tiesa?
A Taip, tiesa, bet taip pat reikėtų papildyti, kad žmogus dar visiškai
nepabudo, kad suvoktų šio potencialo galią. Žmogus vis dar save laiko
kažkuo, kas primena kirminus dulkėse, nors iš tikrųjų jis turi daugiau
galios nei visi kiti gyvi padarai kartu sudėjus.
K Atrodo, kad tikslo apibrėžtumas yra panacėja nuo viso žmogaus

blogio.
A Galbūt ne tai, bet gali būti tikras, kad be tikslo apibrėžtumo niekas
niekada netaps nepriklausomu.
K Kodėl valstybinėse mokyklose vaikai nėra mokomi tikslo

apibrėžtumo?
A Todėl, kad mokyklos mokymo programoje nėra jokio plano ar
tikslo! Vaikai yra siunčiami į mokyklas, kad gautų įskaitas ir išmoktų,
kaip mokytis dalykų atmintinai, o ne tam, kad sužinotų, ko jie nori
gyvenime.
Velnias sako: „Vaikai yra siunčiami į mokyklas, kad gautų

įskaitas ir išmoktų, kaip mokytis dalykų atmintinai, o ne tam,
kad sužinotų, kojie nori gyvenime.“
-o jx > < ^ ^ ^ > c x jo
Vėlgi, mane dėl to krečia šiurpas. Hilas įžvelgė šį pavojų

1938 metais, bet jo rankraštis taip ir nebuvo išleistas, o
šiandieninėse mokyklose vaikus vis dar „mokome ruoštis
kontroliniams darbams“. Mano misija yra skatinti tokį
švietimą finansų srityje, kad jauni žmonės būtų mokomi
valdyti pinigus, įgytų tikrų įgūdžių, kurių jiems prireiks
gyvenime. Vis dėlto, kol kas daugelis mokyklų vis dar tai
atmeta, nes tai neatitinka „kontroliniams darbams taikomų
reikalavimų11,pagal kuriuos mokyklos yra vertinamos ir gauna
finansavimą. Ar ne laikas būtų vėl skelbti pavojaus signalą?
K Kokia nauda yra iš mokykloje gautos įskaitos, jei žmogus negali jos
panaudoti, patenkindamas materialinius ir dvasinius poreikius?
A Aš tik velnias, o ne mįslių narpliotojas!
K Iš to, ką sakote, sprendžiu, kad nei mokyklos, nei bažnyčios

neparuošia jaunimo pasauliui ir nesuteikia praktinių žinių, kaip
naudotis savo pačių protu. Ar žmogui gali būti kas svarbiau nei
gebėjimas suprasti galias ir aplinkybes, kurios paveikia jo paties protą?
A Vienintelis dalykas, kuris turi išliekamosios vertės žmogui, yra jo
paties proto darbinės žinios. Bažnyčios neleidžia žmogui tyrinėti jo
paties proto galimybių, o mokyklos nepripažįsta, kad toks dalykas kaip
protas išvis egzistuoja.
Kodėl Napoleonas Hilas taip kritiškai vertina bažnyčias ir

jo laikais vyravusias organizuotas religijas? Aš manau, kad
jo kritika kyla iš tvirtos meilės tikrajai tikėjimo dvasiai ir
reikšmei bei nemirštančiam visų religijų tradicijų svarumui,
žmonės daro, kad jas susilpnintų ar iškraipytų. Kur yra
pusiausvyra tarp priėmimo to, kas yra atskleidžiama jūsų
protui ir širdžiai - jūsų sielai, ir gyvenimo realybės pasaulyje,
kuris taip dažnai yra užkrėstas blogiu, kurį įkūnija Hilo
velnias?
K Ar šiek tiek ne per griežtai kritikuojate mokyklas ir bažnyčias?

A Ne, aš tik apibūdinu jas tokias, kokios jos yra, be šališkumų ir iš
anksto susidarytų nuomonių.
K Argi mokyklos ir bažnyčios nėra pikčiausi jūsų priešai?

A Jų vadovai mano, kadjos tokios ir yra, bet man įspūdį daro tik faktai.
Jei jau tikrai nori žinoti, tiesa yra tokia: bažnyčios yra naudingiausi
mano sąjungininkai, o mokyklos toli nuo jų neatsilieka ir užima antrą
vietą.
K Kuo konkrečiai ar apkritai grindžiate šį savo teiginį?

A Grindžiu tuo, kad ir bažnyčios, ir mokyklos padeda man priversti
žmones pasiduoti plaukimo pasroviui įpročiui.
K Ar jūs suvokiate, kad taip jūs be išimties kaltinate dvi svarbiausias

institucijas, kurios yra atsakingos už šių laikų civilizaciją?
A Ar aš tai suvokiu? O žmogau, aš dėl to piktdžiugiauju. Jei
mokyklos ir bažnyčios mokytų žmones galvoti savarankiškai, kur aš
dabar būčiau?
K Šis jūsų pripažinimas sugriaus milijonų žmonių, kurių vienintelė

viltis išsigelbėti yra paklusti bažnyčiai, iliuzijas. Argi ne žiauru būtų
jiems tai padaryti? Argi daugumai žmonių nebūtų geriau gyventi
neišprusimo palaimoje, užuot žinojus tiesą apie jus?
A Oką tu nori pasakyti, vartodamas žodį „išsigelbėjimas“? Nuo ko yra
gelbėjami žmonės? Vienintelis patvarus išsigelbėjimas, kuris yra šio
to vertas bet kuriam žmogui, yra tas išsigelbėjimas, kuris atsiranda
iš savo paties proto galios pripažinimo. Neišprusimas ir baimė yra
vieninteliai priešai, nuo kurių reikia gelbėti žmones.
K Atrodo, kad jums nėra nieko švento.

A Tu klysti. Man yra šventas vienas dalykas - tas vienintelis dalykas
yra mano šeimininkas - tik jc?aš bijau.
K Kastai?
A Nepriklausomos minties galia, kurią sutvirtina tikslo apibrėžtumas.
K Taigi nėra daug žmonių, kurių bijotumėte?

A Jei tiksliau, tai tik du iš šimto. Visus kitus valdau aš.
K Palikime bažnyčias ramybėje ir grįžkime prie valstybinių mokyklų.

Jūsų prisipažinimas aiškiai parodė, kad klestite ir įsiamžinate,
pereidamas nuo vienos kartos prie kitos, pasinaudodamas gudriu
triuku ir užvaldydamas vaikų protus prieš tai, kai jie išmoksta naudotis
savo protu.
Norėčiau sužinoti, kas yra negerai valstybinių mokyklų sistemoje,
jei ji leidžia velniui kontroliuoti tiek daug žmonių. Taip pat norėčiau
sužinoti, ką būtų galima pakeisti nusistovėjusioje mokymo sistemoje,
kad vaikams būtų užtikrinta galimybė pirmiausia sužinoti, kad jie turi
savo protą, ir antra, kad jie būtų išmokyti būdų, kaip naudotis tuo
protu, siekiant įgauti dvasinės ir ekonominės laisvės.
Paaiškinau jums klausimą pakankamai konkrečiai, o kadangi

jūs pabrėžėte tikslo apibrėžtumo svarbą, čia ir dabar jūsų prašau
suformuoti aiškų atsakymą.
A Palauk minutėlę, kol atgausiu kvapą. Tai bent nurodymą tu man

davei! Atrodo keista, kad atėjai pas velnią, jog sužinotum, kaip
gyventi. Manyčiau, kad tau reikėtų eiti pas mano priešininką. Kodėl
taip ir nepadarai?
K Jūsų Didenybe, čia jūs esate teisiamas, ne aš. Aš noriu tiesos ir man
ne itin svarbu, iš kurio šaltinio ją gausiu. Švietimo sistemoje iš esmės
yra kažkas negerai ir dėl to mūsų gyvenime trūksta pusiausvyros, dėl
to mes apgraibomis ieškome kelio į nepriklausomybę, tarsi būtume
daugybė džiunglėse pasiklydusių gyvūnų.
Aš noriu sužinoti du dalykus apie šią sistemą. Pirma, kokia yra
pagrindinė šios sistemos silpnybė? Antra, kaip galima pašalinti šią
silpnybę? Scena ir vėl jūsų! Prašau nenukrypkite nuo klausimo ir
liaukitės viliojęs mane į gilių, abstrakčių dalykų aptarimą. Tai apibrėžta,
ar ne?
A Tu nepalieki man jokio pasirinkimo, kaip tik atsakyti tiesmukai.
Pirmiausia, valstybinių mokyklų sistema traktuoja švietimo dalyką
netinkamu kampu. Mokyklų sistema stengiasi mokyti vaikus mintinai
išmokti faktus, užuot mokius, kaip naudotis savo pačių protu.
K Ar tik šis aspektas yra blogas sistemoje?

A Ne, tai tik pradžia. Kita labai svarbi mokyklų sistemos silpnybė yra
tai, kad ji neįtvirtina vaikų galvose tikslo apibrėžtumo svarbos ir
niekaip nebando mokyti jaunimo, kaip bet kokiu klausimu susiformuoti
tvirtą požiūrį.
Pagrindinis viso mokyklinio mokymo tikslas yra priversti mokinius
sukalti į atmintį faktus, užuot mokius juos, kaip tvarkyti faktinius
duomenis ir praktiškai jais pasinaudoti.
Ši kalimo sistema sutelkia mokinių dėmesį į „kreditų“kaupimą, bet

žiūri pro pirštus į tai, kaip panaudoti žinias praktiškiems gyvenimo
reikalams. Ši sistema paverčia juos absolventais, kurių pavardės
yra įrašytos diplomuose, bet jų protas yra priklausomas. Jau pati
mokyklų sistemos pradžia buvo bloga. Mokyklos buvo steigiamos kaip
„aukštesnio mokymosi“ įstaigos ir veikė tik keliems išrinktiesiems,
kurių turtas ir šeima suteikė jiems teisę įgyti išsilavinimą.
Taigi visos mokyklų sistemos vystymasis prasidėjo nuo viršaus
ir leidosi žemyn. Nieko nuostabaus, kad sistema nesistengia mokyti
vaikų, kokia yra tikslo apibrėžtumo svarba, kai pati sistema tiesiogine
ta žodžio prasme išsivystė per neapibrėžtumą.
K Kas ištaisytų šią valstybinių mokyklų sistemos silpnybę? Negalime

skųstis sistemos silpnybe, jei nesame pasirengę pasiūlyti praktinių
priemonių, kaip galima tai ištaisyti. Kitaip tariant, kol aptarinėjame
apibrėžtumo svarbą, išgerkime savo pačių vaistų ir kalbėkime aiškiai.
A Kodėl tau nepalikus ramybėje mokyklų ir bažnyčių, kad išvengtum
daugybės rūpesčių? Negi nežinai, kad kaišioji nosį į dviejų jėgų, kurios
valdo pasaulį, reikalus? Tarkim, tu parodysi, kad mokyklos ir bažnyčios
yra silpnos ir neatitinka žmonių poreikių. Kas tada? Kuo tu pakeisi šias
dvi institucijas?
K Liaukitės išsisukinėti nuo mano klausimų, naudodamasis pasenusiu

triuku, ir nebeatsakinėkite į klausimus klausimu! Aš nesiūlau pakeisti
mokyklų ir bažnyčių. Tačiau, jei galiu, aš siūlau sužinoti, kaip galima
pakeisti šias organizuotas jėgas, kad jos tarnautų žmonėms, užuot
palaikiusios jų neišmanymą. Dabar tęskite ir pateikite man detalų visų
valstybinių mokyklų sistemos pakeitimų, kurie ją pagerintų, sąrašą.
A Tai nori viso sąrašo, ar ne? Ar nori, kad pateikčiau siūlomus
pakeitimus pagal svarbą?
Tai dar viena vieta, kurioje klausinėtojas priverčia velnią

išeiti iš komforto zonos. Ši patirtis nuostabi ir yra ko pasimokyti
tampant šio pokyčio liudininkais. Be to, tai suteikia patarimų,
kaip pagerinti mūsų valstybines mokyklas.
K Apibūdinkite reikiamus pokyčius taip, kaip jie šaus jums į galvą.

A Tu verti mane išduoti patį save, bet štai:
Pakeiskite sistemos kryptį, suteikdami vaikams privilegiją
vadovauti savo pačių darbui mokykloje, užuot laikiusis tradicinių
pažiūrų, kurių paskirtis - tik suteikti abstrakčių žinių. Leiskite
mokytojams dirbti taip, kaip dirba mokiniai, ir leiskite mokiniams
dirbti mokytojais.
Kiek įmanoma, organizuokite darbą mokykloje pagal aiškius
metodus, pagal kuriuos mokinys gali mokytis praktiškai, ir
organizuokite pamoką taip, kad kiekvienas mokinys kokia
nors forma įsitrauktų į praktinį darbą, susijusį su kasdienėmis
problemomis.
Idėjos yra visų žmogaus pasiekimų pradžia. Išmokykite visus
mokinius, kaip atpažinti praktiškas idėjas, kurios gali padėti pasiekti
tai, kojie reikalauja iš gyvenimo.
Išmokykite mokinius, kaip planuoti ir panaudoti laiką, o svarbiausia,
išmokykitejuos tiesos, kad laikas yra didžiausias ir pigiausias turtas,
kurį turi žmonės.
Išmokykite mokinį pagrindinių motyvų, kurie veikia visus žmones,
ir parodykite, kaip pasinaudoti šiais motyvais, norint gauti turtų ir
būtiniausių dalykų gyvenime.
Išmokykite vaikus atsirinkti, ką valgyti, ir parodykite, koks yra ryšys
tarp tinkamo maitinimosi ir geros sveikatos.
Išmokykite vaikus tikrojo sekso sukeliamos emocijos pobūdžio ir
funkcijos, o svarbiausia, išmokykite juos, kad tai galima paversti
varančiąja jėga, galinčia pakelti žmogų į didžiausias pasiekimų

aukštumas.
Išmokykite vaikus apibrėžtumo visų dalykų atžvilgiu, pradedant
nuo apibrėžto pagrindinio tikslo gyvenime pasirinkimo!
Išmokykite vaikus gėrio ir blogio, kuris slypi įpročio principe,
pobūdžio ir galimybių, iliustruodami tai kasdieniais vaikų ir
suaugusiųjų patyrimais, siekdami dramatizuoti šį dalyką.
Išmokykite vaikus, kaip įpročiai tampa nuolatiniai dėl
hipnotizuojančio ritmo dėsnio, ir paveikite juos taip, kad jau
žemesniosiose klaStse mokiniai išsivystytų įpročius, kurie vestų
nepriklausomo mąstymo link!
Išmokykite vaikus atskirti laikiną pralaimėjimą ar nesėkmę ir
parodykite jiems, kaip ieškoti adekvačios privalumo sėklos, kuri lydi
kiekvieną pralaimėjimą.
Išmokykite vaikus drąsiai reikšti mintis ir valingai priimti arba
atmesti kitų idėjas, visada palikdami jiems privilegiją pasikliauti
savo pačių nuomone.
Išmokykite vaikus greitai priimti sprendimus, o prireikus juos
pakeisti, tai darant lėtai ir nenoriai ir niekada to nedarant be tikslios
priežasties.
Išmokykite vaikus, kad žmogaus smegenys yra priemonė, per kurią
žmogus iš didžiojo gamtos lobyno gauna energijos, kuri išsiskaido į
aiškias mintis; kad smegenys negalvoja, bet tarnauja kaip priemonė,
kuri interpretuoja stimulus, iš kurių gimsta mintis.
Išmokykite vaikus jų pačių proto harmonijos vertės, akcentuodami,
kad tai pasiekiama tik per susivaldymą.
Išmokykite vaikus susivaldymo pobūdžio ir vertės.
Išmokykite vaikus suprasti, kad yra didėjančio pelno dėsnis, kuris
gali ir turėtų būti naudojamas kaip įprotis - visada stengtis suteikti
daugiau ir geresnių paslaugų, nei iš jų tikimasi.
N APO LEO N A S HILAS / PERGUDRAUTI VELNIĄ / 175
Išmokykite vaikus tikrosios Auksinės taisyklės esmės, o svarbiausia -

parodykite jiems, kad naudodami šį principą viską, kąjie daro kitam
žmogui ir dėl jo, jie taip pat daro sau ir dėl savęs.
Išmokykite vaikus nereikšti nepageidaujamos nuomonės, nebent
ji būtų pagrįsta faktais ar įsitikinimais, kuriuos nesunkiai galima
priimti kaip faktus.
Išmokykite vaikus, kad cigaretės, alkoholiniai gėrimai, narkotikai ir
piktnaudžiavimas seksu sunaikina valios galią ir veda prie plaukimo
pasroviui įpročio. Nedrauskite šio blogio - tiesiog paaiškinkite
jiems.
Išmokykite vaikus, koks yra pavojus tikėti kažkuo vien dėl to, kadjų
tėvai, tikybos mokytojai ar kažkas kitas taip sako.
Išmokykite vaikus pripažinti faktus, nesvarbu, ar jie yra malonūs ar
nemalonūs, nesigriebiant gudrybių ir nesiteisinant.
Išmokykite vaikus skatinti savo šeštojo pojūčio naudojimą, nes
tas pojūtis padeda atrasti idėjų iš nežinomų šaltinių, ir atidžiai
išnagrinėti visas tokias idėjas.
Išmokykite vaikus visos pastovumo išlaikymo dėsnio svarbos, kaip
tai interpretavo Ralfas Voldas Emersonas, ir parodykite, kaip šis
dėsnis veikia net mažus, kasdienius gyvenimo reikalus.
Išmokykite vaikus, kad tikslo apibrėžtumas, kurį paremia atkakliai
ir nuolat taikomi tikslūs planai, yra efektyviausia žmonėms
pasiekiama maldos forma.
Išmokykite vaikus, kad vieta, kurią jie užima pasaulyje, yra aiškiai
matuojama pagal naudingų paslaugų, kurias jie suteikia pasauliui,
kokybę ir kiekį.
Išmokykite vaikus, kad nėra problemos, kuriai nebūtų galima
pritaikyti tinkamo sprendimo, ir kad sprendimą dažnai galima rasti
aplinkybėse, kurios ir sukelia problemą.
Išmokykite vaikus, kad vieninteliai tikri jų apribojimai yra tie,
kuriuos jie patys nusistato galvose arba leidžia, kad juos nustatytų
kiti.
Išmokykite juos, kad žmogus gali pasiekti bet ką, ką jis sugalvoja ar
kuo tiki!
Išmokykite vaikus, kad visos mokyklos ir visi vadovėliai yra pradinės
priemonės, kurios gali padėti vystytis jų protui, bet vienintelė tikrai
naudinga mokykla yra didysis Gyvenimo universitetas, kuriame
žmogus turi privilegiją mokytis iš patirties.
Išmokykite vaikus niekada nemeluoti sau, o kadangi jie negali
visiems įtikti, geras darbas būtų pirmiausia įtikti sau.
K Tai įspūdingas sąrašas, bet krenta į akis faktas, kad jame
ignoruojamas praktiškai kiekvienas dalykas, šiuo metu mokomas
valstybinėse mokyklose. Ar taip ir buvo numatyta?
A Taip. Tu prašėi siūlomų valstybinių mokyklų mokymo programų
pakeitimų, kurie būtų naudingi vaikams, sąrašo - ką gi, tai ir gavai.
K Kai kurie jūsjį siūlomi pakeitimai yra visai neatitinkantys normų,

todėl jie šokiruotų daugumą šiandieninių pedagogų, argi ne?
A Daugumą šiandieninių pedagogų ir reikia šokiruoti. Geras smarkus
šokas dažnai padeda smegenims, kurios būna atrofavusios dėl įpročio.
K Ar jūsų siūlomi valstybinių mokyklų pakeitimai apsaugotų vaikus

nuo plaukimo pasroviui įpročio?
A Taip, tai vienas iš rezultatų, kurį duotų pakeitimai, bet yra ir kitų.
Negaliu pasakyti, kad sutinku su kiekvienu pakeitimu iš

velnio sąrašo. Tačiau kai nustojau analizuoti jo rekomendacijų
sąrašą, į galvą šovė toks klausimas: ar ne to mūsų vaikai turėtų
būti mokomi mokyklose? Velnias tai žinojo, o mes ne?!
N APO LEO N A S HILAS / PKRGIJDRAUTI VFLNIA / 177
Norėčiau, kad Hilas būtų dar paklausęs, ar mokyklos yra tai,

kas yra - ir kur jos yra - ar kas ir kur jos nėra. Didieji mokslo
žmonės, kurie sukūrė mūsų mokymo mokykloje sistemą, turėjo
suvokti bent kai kurių dalykų, kuriuos išdėstė velnias ir kurių
turėtų mokyti mūsų mokyklos, svarbą. Kodėl šie dalykai nėra
sistemos dalis? Kaip pirmieji mūsų šiandieninės privalomos
švietimo sistemos architektai galėjo taip toli nukrypti nuo
tikslo? Velnias netvirtino, kad mokyklų sistema yra viena iš
svarbiausių priemonių, kuriomis jis kuria ir išlaiko savo
didžiulę pasroviui plaukiančių žmonių armiją, bet ar taip
galėtų būti?
K Kaip siūlomi pokyčiai galėtų būti primetami valstybinių mokyklų

sistemai? Be abejo, jūs žinote, kad nauja idėja tiek pat sunkiai skinasi
kelią į pedagogų galvas, kiek ir sunku sudominti religinį vadovą religijos
pakeitimu taip, kad ji padėtų žmonėms daugiau gauti iš gyvenimo.
Bet kuris iš jūsų, kuris bandė pakeisti valstybinių mokyklų

sistemą, tikriausiai dabar linksi galva.
A Greičiausias ir patikimiausias būdas primesti praktiškas idėjas

valstybinėms mokykloms yra pirmiausia įdiegti pakeitimus privačiose
mokyklose ir sukurti tokią jų naudojimo paklausą, kad valstybinių
mokyklų valdininkai būtų priverti šias idėjas taikyti.
K Ar valstybinių mokyklų sistemoje reikėtų atlikti dar kokius nors

kitus pakeitimus?
A Taip, ir daug. Tarp kitų pokyčių, kurie yra reikalingi visoms

valstybinių mokyklų programoms, yra programų papildymas pilnu
psichologijos mokymų kursu, analizuojančiu darnias derybas. Visi
vaikai turėtų būti mokomi, kaip realizuoti save gyvenime, patiriant
minimalią trintj.
Kiekviena valstybinė mokykla turėtų mokyti individualių pasiekimų
principų, kuriuos naudodamas žmogus gali pasiekti finansinę
nepriklausomybę.
Pamokos turėtų būti iš viso panaikintos. Jas turėtų pakeisti
apskritojo stalo ar konferenfijų sistema - tokia, kokią taiko verslininkai.
Visi mokiniai turėtų būti individualiai mokomi ir konsultuojami dėl
dalykų, kurių neįmanoma tinkamai išmokyti grupėse.
Kiekviena mokykla turėtų turėti papildomą mokytojų grupę, kurią
sudarytų verslininkai ir profesionalai, mokslininkai, menininkai,
inžinieriai ir laikraštininkai, kurių kiekvienas perteiktų mokiniams
praktinio darbo žinias apie savo profesiją, verslą ar užsiėmimą. Šie
mokymai turėtų būti vykdomi naudojantis konferencine sistema, kad
būtų taupomas mokytojų laikas.
K Tai, ką jūs pasiūlėte, tiesą sakant, yra pagalbinė mokymo sistema,

kuri suteiktų visiems mokiniams darbinių žinių apie praktinius
gyvenimo reikalus tiesiai iš pirminio šaltinio. Ar tokia ir buvo mintis?
A Tu teisingai tai suformulavai.
Tai dar vienas artimas dalykas. Mano nyrąs prisimena,

kad aštuntojo dešimtmečio pradžioje Naujajame Džersyje
viena iš organizacijų, su kuria jis dirbo, surinko grupę
mokslininkų ir verslininkų, kad ši mokytų pagrindinių savo
srities dalykų, pavyzdžiui, matematikos ir fizikos, bet šiai
organizacijai buvo pasakyta, jog šie savo srities specialistai
nėra pageidaujami, kadangi mokslininkai ir verslininkai
nėra profesionalūs mokytojai Neseniai kelios grupės („Teach
for America11, „America Saves“, „Junior Achievement“)
išpopuliarino praktinio mokymo naudą ir svarbą mokyklose,
bet į tai, deja, vis dar žiūrima kaip į stiprinamąją medžiagą, o
ne kaip į pagrindinės mokymo programos dalį.
Šie ir daugelis kitų pakeitimų: turinys, kontekstas, principai

ir įgūdžiai yra pateikiami vaikams mūsų privalomojo
švietimo sistemoje, tačiau juos reikia įtraukti kaip dalį
interaktyvaus, eksperimentinio proceso, kuris apibrėžtų, kaip
gynens mūsų vaikai ir kaip jie paveiks šį sudėtingą pasaulį,
kuriame gyvename. Štai kur iššūkis: kaip visa tai sutalpinti
į įvykdomą programą, kurią būtų galima metodiškai ir
sistemingai įgyvendinti, kadji ne tik būtų orientuota į sėkmę,
bet ir praturtintų ir teiktų pasitenkinimą visiems dalyviams:
ir vaikams, ir suaugusiesiems? Man malonu ir aš didžiuojuosi
tuo, kad dirbu su grupėmis, kurios sukūrė tokias programas.
Dar daugiau, jos ir toliau plėtoja šias programas, turėdamos
apibrėžtą tikslą.
Jų ateities vizija - kaip ir mūsų - suformuoti švietimo

sistemą, kuri išsivystytų į galingą jėgą, gebančią ugdyti
motyvuotus, nepriklausomai mąstančius, savo jėgomis
pasitikinčius, prisidedančius prie gerovės kūrimo visuomenės
narius. Taip pat gebančią ugdyti kai ką dar svarbesnio -
ateities kartas, pasirengusias ir gebančias dirbti sudėtingame
pasaulyje, sėkmingai gyventi, jausti malonumą, suteikiant
galios sau ir kitiems, bei realiai ir ilgam pakeisti pasaulį bei
suformuoti asmenybes kaip informuotus, atsakingus, į pasaulio
reikalus įsitraukusius piliečius, turinčius apibrėžtą tikslą!
K Trumpam palikime valstybinių mokyklų sistemą ir grįžkime prie

bažnyčių. Visą gyvenimą girdėjau dvasininkus, sakančius pamokslus
prieš nuodėmes ir įspėjančius nusidėjėlius saugotis ir atgailauti,
kad juos būtų galima išgelbėti. Bet niekada negirdėjau, kad kuris
nors pasakotų, kas yra nuodėmė. Ar apšviesite mane šiuo klausimu?
A Nuodėmė yra bet kas, ką žmogus daro ar galvoja ir dėl kojis tampa
nelaimingu! Žmonės, kurių fizinės ir dvasinės sveikatos būklė yra
gera, visada turėtų būti susitaikę su savimi ir jaustis visada laimingi.
Bet kokia psichinės ar fizinės kančios forma rodo nuodėmės buvimą.
K įvardykite kai kurias iš dažniausiai pasitaikančių nuodėmės formų.

A Nuodėmė yra piktnaudžiauti vaišėmis, nes tai veda prie blogos
sveikatos ir kančių.
Nuodėmė yra piktnaudžiauti seksu, nes tai palaužia žmogaus valios
galią ir veda prie plaukimo pasroviui įpročio.
Nuodėmė yra leisti, kad žmogaus prote dominuotų negatyvios
mintys apie pavydą, godumą, baimę, neapykantą, netoleranciją,
tuštybę, savęs gailestį ar suvaržymus, nes šios proto būsenos veda prie
plaukimo pasroviui įpročio.
Nuodėmė yra apgaudinėti, meluoti ir vogti, nes šie įpročiai

sunaikina savigarbą, užgožia sąžinę ir sąlygoja nelaimingumą.
Nuodėmė yra laikytis įsikibus neišmanymo, nes tai veda prie skurdo
ir pasitikėjimo savimi praradimo.
Nuodėmė yra priimti iš gyvenimo bet ką, ko žmogus nenori, nes tai
rodo neatleistiną aplaidumą dėl nesinaudojimo savo protu.
K Ar nuodėmė yra plaukti pasroviui per gyvenimą be apibrėžto tikslo,
plano ar ketinimo?
A Taip, nes šis įprotis veda prie skurdo ir sunaikina apsisprendimo
privilegiją. Jis taip pat atima iš žmogaus privilegiją naudotis savo
protu kaip ryšio su Begalinio Intelekto informacijos terpe priemone.
K Ar Jūs esate pagrindinis nuodėmės įkvėpėjas?

A Taip! Mano darbas yra užvaldyti žmonių protus, pasinaudojant
kiekvienu įmanomu būdu.
K Ar galite valdyti žmogaus, kuris nepadarė jokios nuodėmės, protą?

A Negaliu, nes toks žmogus niekada neleidžia, kadjo prote dominuotų
kokia nors negatyvios minties forma. Aš negaliu patekti į niekada
nuodėmių nedarančio žmogaus protą.
K Kokia yra dažniausiai pasitaikanti ir labiausiai destruktyvi nuodėmė

iš visų?
A Baimė ir neišprusimas.
K Ar nieko kito nenorėtumėte pridėti prie sąrašo?

A Nėra nieko, ką dar būtų galima pridėti.
K Kas yra tikėjimas?

A Tai proto būsena, kurioje žmogus pripažįsta ir naudoja pozityvios
minties galią kaip terpę, per kurią žmogus savo valia palaiko ryšį su
visuotiniu Begalinio Intelekto lobynu ir juo naudojasi.
182 N A P O L E O N A S HILAS / PKHGIJDRAIJTI VELNIĄ /
K Kitaip tariant, tikėjimas yra visilfnegatyvių minčių formų nebuvimas.

Ar tokia yra mintis?
A Taip, tai kitas būdas, kaip tai galima apibūdinti.
K Ar pasroviui plaukiantis žmogus geba naudotis tikėjimu?

A Jis tai geba, bet nesinaudoja. Kiekvienas turi potencialią galią
išvalyti protą nuo visų negatyvių minčių ir taip pasinaudoti tikėjimo
galia.
K Performuluojant kitaip, tikėjimas yra tikslo apibrėžtumas, kurj

sutvirtina tikėjimas to tikslo pasiekimu. Ar teisingai?
A Būtent tokia ir buvo mintis.
Tikėjimas yra „proto būsena, kurioje žmogus pripažįsta ir

naudoja pozityvios minties galią kaip terpę, per kurią žmogus
savo valia palaiko ryšį su visuotiniu Begalinio Intelekto lobynu
ir juo naudojasi.“
Hilas trumpai apibendrina apibrėžimą:
.Tikėjim as yra tik s lo apibrėžtum as, kurj s u tv irtin a

tikė jim a s to tik s lo pasiekim u."
Dešimtasis skyrius
S A V ID IS C IP L IN A
184 N A P O L E O N A S HILAS /PKRGUDRAUTI VKLNIĄ /
K Kokį pasiruošimo etapą turi įveikti žmogus, kad visą laiką žengtų
turėdamas aiškų tikslą?
A Asmuo privalo išmokti valdyti save. Tai antrasis iš septynių
principų. Žmogus, kuris negeba valdyti savęs, negali valdyti kitų.
Savęs valdymo stoka yra destruktyviausia neužtikrintumo forma.
„Žmogus, kuris negeba va ld yti savęs, negali valdyti

kitų."
Kokie teisingi žodžiai! Pagalvokime apie politikus, kurie

pasineria į nuodėmes, nes negali kontroliuoti savo elgesio.
Kaip mes galime jais pasitikėti ir leisti jiems kontroliuoti
mūsų elgesį?
K Nuo ko žmogus turėtų pradėti savikontrolės procesą?

A Išmokti suvaldyti tris instinktyvius potraukius, labiausiai atsakingus
už žmogaus savidisciplinos trūkumą. Tie trys instinktyvūs potraukiai
yra šie: (1) maisto troškimas, (2) lytinis potraukis, (3) noras išreikšti
silpnai pagrįstą nuomonę.
K Ar žmogus dar turi kitų potraukių, kuriuos reikia kontroliuoti?

A Taip, daugybę, bet šiuos tris reikia įveikti pirmiausia. Kai
žmogus sugeba suvaldyti šiuos tris potraukius, jis turi pakankamai
savidisciplinos, kad įveiktų kitus lengviau nugalimus potraukius.
K Bet tai prigimtiniai potraukiai. Jais reikia mėgautis, jei nori būti
sveikas ir laimingas.
A Be abejo, kad tai prigimtiniai potraukiai, bet kartu jie ir pavojingi,
nes žmonės, kurie savęs nekontroliuoja, juos persotina. Savidisciplina
NAPO LEO NA S HILAS / PKRGIJI) RAUTI VELNIĄ / 185
užtikrina pakankamą potraukių valdymą, kad žmogus pasotintų juos

tik tiek, kiek reikia.
K Jūsų požiūris įdomus ir pamokantis. Pateikite detalių, kurios

padėtų man suprasti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis žmonės persotina
potraukius.
A Pavyzdžiui, pakalbėkime apie potraukį maistui. Dauguma žmonių
yra tokie silpni, bandydami valdyti save, kad prikiša į skrandį įvairiausio
riebaus maisto, kuris yra labai skanus, bet apsunkina virškinimo ir
šalinimo organų veiklą.
Jie prikemša į skrandį tiek didelius kiekius, tiek labai skirtingų
maisto produktų derinius, kurių organizmo chemikas gali atsikratyti
tik paversdamas juos mirtinais nuodais.
Tie nuodai užkemša ir sulėtina organizmo šalinimo sistemos
veiklą, kol visiškai išbalansuoja paties šalinimo procesą. Po kurio
laiko organizmo šalinimo sistema visai nustoja funkcionuoti ir aukai
diagnozuojamas jūsų taip vadinamas „vidurių užkietėjimas“.
Iki to laiko žmogus jau yra pasirengęs gultis į ligoninę.
Autointoksikacija arba organizmo šalinimo sistemos apnuodijimas
paveikia smegenų mechanizmą ir padaro smegenis panašias į glaisto
gumulėlį.
Tada auka tampa fiziškai vangi, irzli ir nervinga. Jei tik žmogus
galėtų vieną kartą pažvelgti į savo šalinimo sistemą ir užuosti jos kvapą,
jam būtų gėda pažvelgti sau į akis.
Miesto kanalizacija nėra pati maloniausia vieta, kai ji persipildo
arba užsikemša, bet palyginus su perpildyta ar užsikimšusią žarnyno
„kanalizacija“,ji yra pakankamai švari ir maloni. Tai nėra graži istorija,
kalbant apie malonų ir reikalingą valgymo procesą, bet ji atskleidžia
tiesą, nes persivalgymas ir netinkami maisto deriniai yra blogybės,
sukeliančios autointoksikaciją.
Protingai besimaitinantys ir palaikantys savo organizmo šalinimo
sistemą švarią, žmonės pastato man kliūtį, nes švari šalinimo sistema
paprastai reiškia sveiką kūną ir sveiką, puikiai funkcionuojantį protą.
Įsivaizduok, jei tavo vaizduotė gali būti tokia laki, kaip žmogus galėtų
žengti per gyvenimą turėdamas apibrėžtą tikslą, jei jo organizmo
šalinimo sistema būtų užpildyta nuodais, galinčiais nužudyti šimtą
žmonių, jei šie nuodai būtų įšvirkšti tiesiogiai jiems į kraują.
Čiair vel Napoleonas Hilas gerokai aplenkia savo laikotarpį.

Mokslas galiausiai pasivijo Hilą ir net pranoko jo intuiciją
apie fizinius procesus ir būdus, kaip jie yra susiję su psichine
ir emocine sveikata.
K Ir ši problema kyla dėl fizinio potraukio maistui valdymo stokos?

A Ką gi, jeigu visiškai tiksliai, tai reikėtų pasakyti, kad netinkama
mityba yra daugelio organizmo ligų priežastis ir beveik visada yra
atsakinga už galvos skausmus.
Jei nori įrodymo, išsirink 100 žmonių, kenčiančių nuo galvos
skausmo, ir kiekvienam iš jų atlik organizmo valymo procedūrą,
naudodamas klizmą, ir pamatysi, kad praėjus kelioms minutėms
po išvalymo ne mažiau kaip devyniasdešimt penkiems iš jų galvos
skausmas išnyks.
K Iš to, ką jūs sakote apie virškinamąjį traktą, susidariau įspūdį, kad

fizinio potraukio maistui valdymas taip pat yra susijęs su žarnyno
valymo įpročio įvaldymu?
A Taip, tai tiesa. Pašalinti iš organizmo susikaupusias atliekas ir
nesuvirškintą maistą yra taip pat svarbu, kaip ir valgyti tinkamą kiekį ir
tinkamai suderintą maistą.
K Niekada negalvojau, kad autointoksikacija yra viena iš jūsų

naudojamų priemonių žmonėms valdyti, ir aš esu visiškai šokiruotas
sužinojęs, kiek daug žmonių yra šio subtilaus priešo aukos.
Paklausykime, ką galite papasakoti apie kitus du potraukius.
A Ką gi, pakalbėkime apie lytinį potraukį. Tai jėga, kuria aš valdau

tiek silpnus, tiek stiprius, senus ir jaunus, neišprususius ir protingus.
Iš tikrųjų, aš valdau visus, kurie nevaldo lytinio poreikio!
K Kaip žmogus gali suvaldyti lytinį potraukį?

A Paprasčiausiai transmutuodamas tą emociją į kitą veiklos formą,
o ne kopuliaciją. Seksas yra viena galingiausių jėgų, motyvuojančių
žmones. Būtent dėl to, tai yra ir viena pavojingiausių jėgų. Jei žmonės
kontroliuotų seksualinius troškimus ir transmutuotų juos į varomąją
jėgą, kurią nukreiptų profesinei veiklai plėtoti, kitaip tariant, jei
jie darbui skirtų pusę laiko, kurį išeikvoja seksualinio poreikio
patenkinimo paieškoms, žmonėms niekada netektų pažinti skurdo.
K Ar leidžiate suprasti, kad egzistuoja ryšys tarp lytinio potraukio ir

skurdo?
A Taip, ten, kur nekontroliuojamas lytinis potraukis. Jei leisite jam
veikti natūraliu būdu, labai greitai seksas paskatins įsitraukti į
plaukimo pasroviui įprotį.
K Ar egzistuoja ryšys tarp sekso ir vadovavimo?

A Taip, visi didieji lyderiai, nesvarbu, iš kokio sluoksnio, yra seksualiai
labai patrauklūs, bet jie vadovaujasi įpročiu suvaldyti savo seksualinius
troškimus, paversdami juos varomąja jėga darbinėje veikloje.
K Ar piktnaudžiavimas seksu yra toks pat pavojingas įprotis, kaip ir

narkotikai ar alkoholiniai gėrimai?
A Šie įpročiai niekuo nesiskiria. Jie visi veda į hipnotizuojančią
kontrolę per plaukimo pasroviui įprotį.
K Kodėl pasaulis į seksą žiūri kaip į kažką vulgaraus?

A Nes žmonės jį tokį padarė. Pats seksas nėra vulgarus. Toks yra
žmogus, kuris nesistengia arba atsisako jį kontroliuoti ir valdyti.
K Ar šis jūsų teiginys reiškia, kad žmogus neturėtų patenkinti lytinio

potraukio?
A Ne, aš noriu pasakyti, kad seksą, kaip ir kitas žmogui suteiktas
jėgas, būtina išmanyti, valdyti ir priversti tarnauti žmogui. Lytinis
potraukis yra toks pat natūralus, _kaip ir potraukis maistui. Šis
troškimas negali būti visiškai užslopintas taip pat, kaip ir neįmanoma
sustabdyti upės tėkmės. Visiškai nuslopinus lytinį potraukį, jis išsiverš
kita mažiau pageidaujama forma - taip, kaip užtvenkta upė prasiveržia
ir teka aplink užtvanką. Save disciplinuodamas žmogus suvokia sekso
sukeliamą emociją, jos paiso ir išmoksta ją kontroliuoti bei paversti
konstruktyvia veikla.
K Kokią žalą dafo piktnaudžiavimas seksu?

A Didžiausia žala yra ta, kadjis eikvoja didžiausią žmogaus varomosios
jėgos šaltinį ir švaisto žmogaus kūrybinę energiją, nesuteikdamas
jokios adekvačios kompensacijos.
Jis išeikvoja energiją, natūraliai reikalingą palaikyti fizinei sveikatai.
Seksas yra gamtos labiausiai naudinga gydomoji jėga.
Jis eikvoja magnetinę energiją, kuri yra patrauklios ir malonios
asmenybės pagrindas.
Dingsta akių žibėjimas ir atsiranda balso tono disonansas.
Seksas griauna entuziazmą, pavergia ambicijas ir neabejotinai veda
prie plaukimo pasroviui įpročio daugelyje sričių.
K Noriu, kad atsakytumėte į mano klausimą kitu aspektu, pasakykite,

kokią teigiamą naudą daro kontroliuojamas sekso poreikio tenkinimas.
A Kontroliuojamas sekso poreikio tenkinimas teikia magnetinę jėgą,
kuri traukia žmones vieną prie kito. Tai yra svarbiausias patrauklios
asmenybės veiksnys.
Jis suteikia balso tonui ypatingą tembrą, kuriuo žmogus išreiškia
bet kokį norimą jausmą.
Jis labiausiai pasitarnauja suteikiant varomosios jėgos žmogaus

norams.
Seksas palaiko nervų sistemą pripildytą energijos, reikalingos
išlaikyti normalų kūno darbą.
Jis išjudina vaizduotę ir leidžia žmogui generuoti naudingas idėjas.
Žmogaus fizinė ir protinė veikla pagreitėja ir tampa aiškesnė.
Jis suteikia žmogui atkaklumo siekti pagrindinio tikslo gyvenime.
Seksas yra puikus priešnuodis baimei.
Jis suteikia žmogui drąsos veikti.
Jis padeda suvaldyti tingėjimą ir atidėliojimo įprotį.
Jis suteikia žmogui ištvermės tiek fizine, tiek psichologine prasme,
žmogui išgyvenant kažkokią pasipriešinimo reikalaujančią situaciją ar
pralaimėjimą.
Jis suteikia žmogui kovos savybių, reikalingų savigynai bet kokiomis
aplinkybėmis.
Trumpai tariant, seksas skatina nugalėti, o ne nuleisti rankas!
K Ar tai visi kontroliuojamo sekso poreikio tenkinimo privalumai?

A Ne, tai tik keletas svarbiausių. Greičiausiai, kai kurie manys, kad
didžiausias iš visų sekso privalumų yra tas, kad tai visoms gyvoms
būtybėms būdingas natūralus būdas įamžinti save. Ir šis vienintelis
tvirtinimas galėtų pašalinti visas mintis, kad seksas yra vulgarus.
K Iš to, ką sakote, suprantu, kad sekso emocija yra dorybė, o ne yda.

A Dorybė,jeijis suvaldytas ir nukreiptas pageidaujamiems rezultatams
pasiekti. Seksas yra yda, jei jo nepaisoma ir leidžiama sau pasinerti į
geismo aktus.
K Kodėl tėvai ir mokytojai nemoko vaikų šių tiesų?

A Dėl tikrosios sekso esmės nežinojimo. Sekso emocijos

išmanymas ir tinkamas panaudojimas yra tiek pat svarbūs, kiek ir
švarios organizmo šalinimo sistemos palaikymas. Abiejų šių dalykų
turėtų mokyti visose valstybinėse mokyklose ir vaikus auginančiose
šeimose.
K Ar daugumai tėvų nereikalingi mokymai apie tinkamą sekso

emocijos veikimą ir panaudojimą, kad jie galėtų to protingai mokyti
savo vaikus?
A Taip, taip pat ir valstybinių mokyklų mokytojams.
K Kokią poziciją svarbumo atžvilgiu skirtumėte tikslių žinių apie

seksą poreikiui?
A Antrą nuo viršaus. Yravienas dalykas, kuris žmonėms yra svarbesnis.
„Yra vienas dalykas, kuris žm onėm s yra svarbesnis.

Tai aiškus mąstymas."
K Ar gerai suprantu, jog jūs teigiate, kad žinios apie tikrąją sekso
funkciją ir gebėjimas aiškiai mąstyti yra du žmonijai svarbiausi dalykai?
A Būtent tai ir noriu, kad suprastum. Aiškus mąstymas atsiduria
pirmoje vietoje, nes tai yra visų žmogaus problemų sprendimas,
atsakymas į visas maldas, turtų ir materialinių dalykų šaltinis. Tinkamai
kontroliuojama ir nukreipta sekso emocija padeda aiškiai mąstyti, nes
ši emocija yra tokia pat energija, kaip ir ta, kurią išnaudodamas žmogus
mąsto. Jis pasireiškia tiems žmonėms, kuriems apsisprendimo teisė
yra tokia svarbi, kad jie pasirengę prisiimti atitinkamas pasekmes.
Niekas negali būti visiškai laisvas dvasiškai, protiškai, fiziškai ir
ekonomiškai, nesimokydamas aiškaus mąstymo meno. Niekas negali
išmokti aiškiai mąstyti, neįtraukdamas žinių apie sekso emocijos
valdymą per transmutaciją.
K Dauguma žmonių nustebs sužinoję, kad egzistuoja glaudus ryšys

tarp mąstymo ir sekso emocijos. Dabar papasakokite mums apie
trečiąjį potraukį. Pažiūrėsime, ką bendro jis turi su savidisciplina.
A Įprotis reikšti nepagrįstas mintis yra vienas žalingiausių. Jis
žalingas tuo, kad formuojant nuomonę, idėjas ar rengiant planus
priverčia žmones spėlioti, o ne ieškoti faktų.
Šis įprotis turi įtakos „žiogo proto“ būsenos išsivystymui,
kai žmogus šokinėja nuo vieno dalyko prie kito ir niekada nieko
neužbaigia iki galo.
Ir, žinoma, neatsargus nuomonių reiškimas veda prie plaukimo
pasroviui įpročio. Tada belieka vienas arba du žingsniai iki susaistymo
hipnotizuojančiu ritmu, kuris automatiškai užkerta kelią į aiškų
mąstymą.
„įp ro tis reikšti nepagrįstas m in tis yra vienas

žalingiausių."
K Kokią dar žalą daro laisvas nuomonių reiškimas?

A Asmuo, kuris per daug kalba, praneša pasauliui apie savo tikslus ir
planus ir suteikia kitiems galimybę pasipelnyti iš jo idėjų.
Protingi žmonės pasilaiko savo planus sau ir nereiškia
nepageidautinos nuomonės. Tokiu būdu jie neleidžia kitiems
pasisavinti jų idėjų ir apsunkina kišimąsi įjų planus.
K Kodėl šis įprotis toks dažnas?

A Šiuo įpročiu išreiškiamas egoizmas ir tuštybė. Noras save išreikšti
yra įgimtas. Po šiuo įpročiu slepiasi motyvas pritraukti kitų dėmesį
ir padaryti palankų įspūdį. Tiesą sakant, poveikis yra priešingas. Kai
savavališkai įsikišęs pašnekovas patraukia dėmesį, paprastai toks
dėmesys jam būna nepalankus.
192 N A P O L E O N A S HILAS / PERGUDRAUTI VELNIĄ /
K Taip, kokie kiti neigiami šio įpročio aspektai?

A Žmogus, kuris nepaliauja kalbėti, retai turi galimybę mokytis
klausydamas kitų.
K Bet ar netiesa, kad dėmesį patraukiantis kalbėtojas dažnai

pasinaudoja galimybe atkreipti kitų dėmesį, pasinaudodamas savo
oratoriniais gebėjimais?
A Taip, dėmesį patraukiantis oratorius turi didžiulį turtą - gebėjimą
padaryti žmonėms įspūdį savo kalba, bet jis negalės tinkamai
pasinaudoti šiuo gebėjimu, jei bandys tai daryti tiems, kurie to neprašo.
Gebėjimas kalbėti emocionaliai, su jėga ir įtaiga yra nuostabios
savybės, bet kalbėtojas neturi rėžti kalbos, jei to daryti jo niekas
neprašo. Yra tokia sena patarlė: „Niekas nevertas daugiau, nei iš
tikro yra.“ Tai tinka ir kalbant apie nepageidautinų nuomonių apie
materialius dalykus reiškimą.
K O kaip tie žmonės, kurie savanoriškai reiškia savo nuomones

rašytine forma? Ar ir jiems trūksta savidisciplinos?
A Vienas didžiausių kenkėjų žemėje yra žmogus, rašantis
nepageidautinus laiškus iškiliems žmonėms. Valstybinių įstaigų
tarnautojai, filmų žvaigždės, sėkmingi verslininkai ar bestselerių
autoriai bei žmonės, kurių pavardės dažnai atsiduria laikraščių
puslapiuose, yra tie, kuriuos nuolat apgula žmonės, rašantys jiems
laiškus ir išsakantys savo nuomonę apie daugybę dalykų.
K Bet nepageidautinų laiškų rašymas yra nežalingas būdas patirti

malonumą išreiškiant save, ar ne? Kuo žalingas šis įprotis?
Prisiminkime, kad kai Napoleonas Hilas rašė šį rankraštį,

laiškų rašymas buvo vienintelė rašytinė bendravimo forma.
Skaitydami pagalvokite, kaip jo mintys galėtų būti pritaikytos
šiandieniniame dienoraščių ir socialinių tinklų pasaulyje.
A Įpročiai yraužkrečiami. Kiekvienas įprotis pritraukiabūrį giminaičių.

Įprotis daryti bet ką nenaudingo sąlygoja kitų nenaudingų įpročių
suformavimą, ypač plaukimo pasroviui įprotį.
Bet tai nėra visi pavojai, susiję su įpročiu reikšti nepageidautiną
nuomonę. Dėl šio įpročio atsiranda priešų, turinčių pavojingų
ginklų, kuriais jie gali stipriai sužeisti įpročio savininką. Vagys,
apgavikai ir sukčiai moka didžiulius pinigus už nepageidautinų laiškų
rašytojų pavardes ir adresus, žinodami, kad tokių laiškų rašytojai
tampa lengvomis aukomis visų sistemų, kurios sąlygoja jų pinigų
praradimą. Jie tokių laiškų rašytojus vadina „kvailiais“. Jei nori sužinoti,
kokie kvaili yra nepageidautinus laiškus rašantys žmonės, paskaityk
„kvailių skiltį“ bet kuriame laikraštyje - skiltį, kurioje laikraštis
publikuoja savanoriškas skaitytojų nuomones, ir pats pamatysi, kaip
šie tokių laiškų rašytojai sukelia priešiškas žmonių nuotaikas ir kursto
jų pasipriešinimą.
K Nė nenumaniau, Jūsų Didenybe, kad žmonės, išreikšdami

nepageidautinas nuomones, susiduria su tiek sunkumų, bet dabar,
kai palietėte šią temą, prisiminiau, kad rašiau kritikos laišką žinomo
žurnalo redaktoriui, ir tai man kainavo ganėtinai gerą poziciją jo
žurnale ir padorų atlyginimą.
A Tai puikus pavyzdys. Geriausias taškas pradėti ugdyti savidiscipliną
ir yra būtent tas momentas, nuo kurio pradėjai tu. Pradėti reikia nuo
tiesos pripažinimo, kad visatos galybėje niekas savaime nevyksta dėl
gero ar blogo, viską valdo gamtos dėsnių galia. Nėra individualios
asmenybės visoje visatos galybėje, turinčios bent menkiausią galią
daryti įtaką žmogui, išskyrus gamtą ir pačius žmones.
Nėra dabar gyvenančio, anksčiau gyvenusio ar kada nors

gyvensiančio žmogaus, turinčio, turėjusio ar turėsiančio teisę ar
galią atimti iš žmogaus prigimtinę laisvo ir nepriklausomo mąstymo
privilegiją. Ši privilegija yra vienintelė, kurią žmogus gali visiškai
valdyti. Joks suaugęs žmogus nepraranda teisės į minties laisvę, bet
dauguma žmonių praranda šios privilegijos naudą dėl dviejų priežasčių:
dėl minties laisvės nepaisymo arba dėl aplinkybių, kai šią laisvę atima
tėvai ar religiniai mokytojai, prieš jauniems žmonėms sulaukiant
supratimo amžiaus. Tai akivaizdžios tiesos ir nė kiek nemažiau svarbios
dėl to, kad jas išsakau aš, velnias, o ne mano oponentas.
Hilas ątskiria du dalykus: mūsų teisę į nepriklausomas

mintis ir nepageidautiną šių minčių išreiškimą. Kaip
taikytumėte šį principą šiandieniniame dienoraščių ir
socialinės žiniasklaidos pasaulyje?
K Bet į ką žmonės gali atsiremti, atsidūrę kritinėje padėtyje, kai

nežino nei kur, nei į ką kreiptis?
A Leiskime jiems atsiremti į vienintelę patikimą galią, prieinamą bet
kuriam žmogui.
K Ir kas tai?
A Jie patys! Jų pačių minčių galia. Tai vienintelė galia, kurią jie gali
valdyti ir ja remtis. Tai vienintelė galia, kurios negali iškraipyti, kažkaip
nuspalvinti, keisti ir suklastoti nesąžiningi kolegos.
V ie n in te lė patikim a galia, prie inam a be t kuriam

žmogui...
Jo paties minčių galia.

Tai vienintelė galia, kurią žmonės gali valdyti ir ja remtis“
----- °r-°<NN>o<£o-----
Galbūt negalime kontroliuoti kitų žmonių... Bet galime
kontroliuoti savo reakciją į kitus asmenis ir jų veiksmus.
Žinoma, lengviau pasakyti, nei padaryti. Mes esame linkę
norėti pakeisti kitus žmones, kai iš tikrųjų galime pasikeisti
tik mes patys ir pakeisti savo reakciją į kitus.
K Viskas, ką jūs sakote, atrodo logiška, bet kodėl turiu kreiptis

į velnią, kad išsiaiškinčiau tokias gilias tiesas? Grįžkime prie
septynių principų. Jau atskleidėte pakankamai informacijos, kad
aiškiai parodytumėte, jog paslaptis, galinti palaužti hipnotizuojančio
ritmo galią, slypi septyniuose principuose. Taip pat jau atskleidėte,
kad svarbiausias iš šių principų yra savidisciplina. Dabar tęskite ir
apibūdinkite likusius penkis principus, kurių dar nepaminėjote, ir
nurodykite, koks jų indėlis į savidiscipliną.
A Pirmiausia, leisk man apibendrinti jau atliktą išpažinties dalį.
Aš tau atvirai pasakiau, kad dvi veiksmingiausios priemonės,
kuriomis užvaldau žmones, yra plaukimo pasroviui įprotis ir
hipnotizuojančio ritmo dėsnis. Aš tau atskleidžiau, kad plaukimas
pasroviui nėra gamtos dėsnis, bet žmogaus sukurtas įprotis, kuris veda
prie žmogaus pasidavimo hipnotizuojančio ritmo dėsniui.
Septyni principai - tai būdai, kuriuos naudodamas žmogus gali
suardyti hipnotizuojančio ritmo gniaužtus ir vėl susigrąžinti proto
valdymą. Taigi, kaip matai, septyni principai yra septyni žingsniai,
kurie veda hipnotizuojančio ritmo aukas išjų pačių susikurtų kalėjimų.
K Septyni principai yra visraktis, atrakinantis duris į dvasinį, protinį ir
ekonominį apsisprendimą. Ar tai tiesa?
A Taip, tai dar vienas būdas išsakyti tiesą.
Vienuoliktasis skyrius
M O K Y M A S IS IŠ N E L A I M I U
oJx><p=^^=Oo<Jo
K Ar nesėkmė buna žmogui naudinga?

A Taip. Iš tikrųjų, mokymasis iš nelaimių yra trečiasis iš septynių
principų. Tačiau tik nedaugelis žmonių žino, kad kiekviena nelaimė
kartu atneša ir lygiavertę naudą. Ir dar mažiau žmonių supranta
skirtumą tarp laikino pralaimėjimo^ ir nesėkmės. Jei ši tiesa būtų
visuotinai žinoma, iš manęs būtų atimtas vienas iš tvirčiausių žmonių
valdymo ginklų.
K Bet iš ankstesnių jūsų pasisakymų supratau, kad nesėkmė yra viena

didžiausių jūsų sąjungininkių. Iš jūsų išpažinties susidariau įspūdį,
kad nesėkmė priverčia žmones atsisakyti savo ambicijų ir nuleisti
rankas, sudarydama jums sąlygas juos užvaldyti.
A Tai tik vienas iš momentų. Aš perimu žmones savo kontrolėn,
kai jie nuleidžia rankas. Jei jie suprastų skirtumą tarp laikino
pralaimėjimo ir nesėkmės, nemestų visko tik susidūrę su
pasipriešinimu. Jei žmonės žinotų, kad visos pralaimėjimo formos
ir visos nesėkmės kartu atneša ir negimusios galimybės sėklą, tęstų
kovą ir laimėtų. Sėkmė paprastai yra tik už vieno mažo žingsnelio nuo
to taško, kur žmogus nustoja kovoti.
K Ar tai viskas, ko žmogus turėtų pasimokyti iš nelaimės, pralaimėjimo

ir nesėkmės?
A Ne, tai tik mažytė dalelė to, ką žmogus turi iš to išmokti. Nekenčiu,
kad esu priverstas tau tai sakyti, bet būsiu atviras - dažnu atveju
nesėkmė yra užslėpta palaima, nes ji pralaužia hipnotizuojančio ritmo
gniaužtus ir išlaisvina protą naujai pradžiai.
K Dabar mes jau kažką užčiuopėme. Taigi, pagaliau jūs prisipažinote,

kad net hipnotizuojančio ritmo gamtos dėsnis gali būti ir yra
panaikinamas pačios gamtos. Teisingai?
A Ne, taip sakyti nėra tikslu. Gamta niekada nepanaikina savo
dėsnių. Gamta, naudodamasi hipnotizuojančiu ritmu, neatima
žmogaus mąstymo laisvės. Asmuo pats atiduoda savo laisvę,
piktnaudžiaudamas šiuo dėsniu. Jei žmogus iššoktų iš medžio ir

užsimuštų dėl staigaus smūgio į žemę, veikiant traukos dėsniui, jūs gi
nesakytumėte, kad žmogų nužudė gamta, ar ne? Jūs sakytumėte, kad
jis tinkamai neįvertino traukos dėsnio poveikio.
K Jau pradedu suprasti. Galimas tiek teigiamas, tiek ir neigiamas

hipnotizuojančio ritmo dėsnio taikymas. Praradus laisvo mąstymo
privilegiją, šis dėsnis gali nutempti žmogų žemyn į vergystę, o laisvai
naudojantis savo protu, jis gali padėti žmogui pakilti į didžiulių
pasiekimų aukštumas. Viskas priklauso nuo to, koks žmogaus santykis
su šiuo dėsniu. Teisingai?
A Dabar jau supratai.
K Bet kaip dėl nesėkmės? Žmogus gi nesiekia nesėkmės sąmoningai,

jis neturi iš anksto apgalvoto tikslo pralaimėti. Niekas neskatina
pralaimėjimo. Tai aplinkybės, kurių žmogus dažnai negali
kontroliuoti. Kaip tada galima sakyti, kad gamta nepasiima žmogaus
laisvo mąstymo, jei nesėkmė atima ambicijas, valią ir pasitikėjimą
savimi, kurie yra būtini naujai pradžiai?
A Nesėkmė yra žmogaus sukurta aplinkybė. Ji niekada nėra tikra,
kol žmogus nepripažįsta jos kaip nuolatinės. Kitais žodžiais tariant,
nesėkmė yra proto būsena; todėl tai yra kažkas, ką žmogus gali
kontroliuoti, nebent jis atsisako naudotis šia privilegija. Gamta
neverčia žmonių susikirsti. Bet gamta taiko hipnotizuojančio ritmo
dėsnį žmonių protams ir dėl šio dėsnio tuose protuose dominuojančias
mintis paverčia nuolatinėmis.
Vadinasi, jei žmogus bet kokias aplinkybes pripažįsta kaip ilgalaikę
nesėkmę, hipnotizuojančio ritmo dėsnis perima su nesėkme
susijusias mintis ir padaro jas nuolatinėmis. Tas pats dėsnis tokiu pat
principu perima mintis apie sėkmę ir padaro jas nuolatinėmis.
„Nesėkm ė yra proto būsena; to d ė l ta i yra kažkas,

ką žm ogus gali k o n tro liu o ti, n e ben t jis atsisako
na u d o tis šia privilegija."
---------- ---------------------------------
Ar tai gali būti tiesa? Ar Hilas jus įtikino, kad „nesėkmė yra
žmogaus sukurta aplinkybė“? Manau, jis kalba įtikinamai. Jei
atidžiai panagrinėčiau savo gyvenimą - sėkmes ir nesėkmes
versle, klaidas ir netinkamus žingsnius, ar galėčiau teigti, kad
dėl to atsakingas kažkas kitas, one aš pati? Ar jūsų asmeninė
patirtis diktuoja kitokius rezultatus? Hilas padėjo man pradėti
kitaip vertinti nesėkmes, nei tai dariau anksčiau...
K Kiek tuomet nesėkmė prisideda padedant žmogui išsilaisvinti iš

hipnotizuojančio ritmo gniaužtų, kai jo protėjau įsivyravęs šis dėsnis?
A Nesėkmė yra kulminacinis taškas, kuriame žmogus turi teisę
išsivalyti protą nuo baimės ir pradėti veikti iš naujo kita kryptimi.
Nesėkmė labai įtikinamai parodo, kad kažkas negerai žmogaus
tiksluose ar planuose, kuriais jis siekia įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Nesėkmė yra aklavietė įpročio kelyje, kuriuo žmogus ėjo. Aklavietę
pasiekęs žmogus yra priverstas palikti tą kelią ir pasirinkti kitą, kartu
kurdamas ir naują ritmą.
Bet nesėkmė daro ne tik tai. Ji suteikia žmogui galimybę patikrinti
save ir sužinoti, kiek jis turi valios. Nesėkmė taip pat priverčia
žmones sužinoti daug tiesų, kurių kitu atveju jie niekada nebūtų
išsiaiškinę. Dažnu atveju nesėkmė atveda žmogų į savidisciplinos jėgos
suvokimo stadiją, be kurios nė vienas žmogus negalėtų išsilaisvinti iš
hipnotizuojančio ritmo aukos būsenos.
Paanalizuok visų didžiulę sėkmę įvairiose srityse pasiekusių

žmonių gyvenimus ir pastebėsi, kad jų sėkmė paprastai yra tiesiogiai
proporcinga jų patirtiems pralaimėjimams, nutikusiems iki tol, kol
pasiekė sėkmę.
„Nesėkm ė yra ku lm in a cin is taškas, kuriam e žm ogus

tu ri teisę išsivalyti protą nuo baim ės ir pradėti veikti
iš naujo kita kryptim i."
K Ar tai viskas, ką norite pasakyti apie nesėkmės naudą?

A Ne, aš tik pradėjau. Jei nori pamatyti tikrą nelaimės, nesėkmės,
pralaimėjimo ar kitų patirčių, kurios sugriauna žmogaus įpročius ir
priverčia jį suformuoti naujus, svarbą, tai stebėk gamtos darbą. Gamta
siunčia ligas, kad suardytų fizinį žmogaus organizmo ritmą, kai ląstelių
ir organų ryšys pasidaro netinkamas. Ji sukelia ekonomines depresijas,
kad suardytų masinio mąstymo ritmą, kai ryšys tarp daugybės žmonių
jų verslo, socialinėse ar politinėse veiklose tampa netinkamas. Ir ji
taiko nesėkmę, kad sugriautų negatyvaus mąstymo ritmą, kai žmogaus
ryšys su juo pačiu proto lygmenyje tampa netinkamas.
Atidžiai stebėk ir pamatysi, kad visur gamtoje visada veikia gamtos
dėsnis, kuris užtikrina pastovius visų materijų, energijos ir mąstymo
galios pokyčius. Vienintelis pastovus dalykas visatoje yra pokytis.
Amžinas, nenumaldomas pokytis, dėl kurio kiekvienas materijos
atomas ir kiekvienas energijos vienetas turi galimybę tinkamai
susijungti su kitomis materijos ir energijos dalelėmis, o kiekvienas
žmogus turi galimybę ir privilegiją tinkamai susieti save su visais kitais
žmonėmis, nesvarbu, kiek klaidų jis padaro arba kiek kartų ar kokiais
būdais gali būti nugalėtas.
Kai tautą ištinka masinė nesėkmė, tokia kaip 1929-ųjų metų
pasaulinė verslo depresija, ji puikiai atitinka gamtos planą sugriauti
žmonių įpročius ir suteikti naujų galimybių.
Vadinasi, knygos išleidimas dabartinės ekonominės

suirutės laikotarpiu byloja nuostabų faktą, kad gamta ir vėl
performuoja žmonių įpročius ir suteikia naujų galimybių.
K Jūsų žodžiai mane intriguoja. Ar aš gerai suprantu, kad

hipnotizuojantis ritmas yra susijęs su žmonių tarpusavio santykiais?
A Tas abstraktus, sunkiai įsimenamas dalykas, vadinamas
charakteriu, yra niekas kitas, kaip hipnotizuojančio ritmo išraiška;
todėl kalbant apie žmogaus charakterį būtų geriau sakyti, kad dėl
hipnotizuojančio ritmo jo mintys-įpročiai įgavo pozityvios arba
negatyvios asmenybės formą. Žmogus yra geras arba blogas, nes
dėl hipnotizuojančio ritmo sumezga mintis ir darbus. Žmogus
yra saistomas skurdo pančių arba apdovanotas turtais, nes dėl
hipnotizuojančio ritmo jo tikslai, planai ir troškimai arba jų trūkumas
buvo padaryti nuolatiniais ir tapo realybe.
K Ar tai viskas, ką galite pasakyti apie ryšį tarp hipnotizuojančio ritmo

ir žmonių santykių?
A Ne, aš tik pradėjau. Atmink, kad pasakodamas, aš kalbu apie
hipnotizuojančio ritmo įtaką žmonių santykiams. Žmonės, kuriems
sekasi versle, sėkmės pasiekia vien tik plėtodami santykius su
kolegomis ir kitais žmonėmis už verslo ribų.
Specialistų profesinė sėkmė didžia dalimi pasiekiama tik plėtojant
tam tikro pobūdžio santykius su klientais. Advokatui žymiai svarbiau
yra pažinti žmones ir suvokti gamtos dėsnius, nei išmanyti teisę. O
gydytojas, tik pradėjęs dirbti, yra nevykėlis, nebent žino, kaip bendrauti
su pacientais, kad įgytųjų pasitikėjimą.
Santuoka pasiseka arba visiškai nepavyksta dėl būdo, kuriuo
sutuoktiniai susieja vienas kitą. Tinkami santykiai santuokoje prasideda
nuo tinkamo motyvo santuokai. Dauguma santuokų neatneša laimės,
nes partneriai nei supranta, nei bando suprasti hipnotizuojančio
ritmo, kuriam veikiant kiekvienas jų pasakytas žodis, kiekvienas
atliktas veiksmas ir kiekvienas motyvas, skatinantis juos bendrauti, yra

perimamas ir suneriamas į tinklą, kuris įpainioja juos į kontraversišką
kančią arba suteikia jiems-laisvės sparnus, kuriais jie plevena ties
nelaimės horizontu.
Kiekviena nauja pažintis perauga į draugystę ir vėliau į dvasinę
harmoniją (kartais vadinamą meile) arba pasodina įtarimų ir abejonių
sėklą, kuri sudygsta ir išauga į atvirą priešpriešą, priklausomai nuo to,
kaip pažinties dalyviai susiejo vienas kitą.
Hipnotizuojantis ritmas perima kontaktuojančių protų
dominuojančius motyvus, tikslus ir jausmus bei supina juos į tam
tikrą tikėjimo ar baimės, meilės arba neapykantos laipsnį. Pamažu tas
modelis įgauna aiškią formą ir yra perduodamas kontaktuojantiems
protams, kur tampa jų dalimi.
Tokiu pat nepastebimu būdu gamta paverčia nuolatiniais visus
žmonių santykiuose dominuojančius veiksnius. Kiekvieno žmogaus
santykiuose kontaktuojančių asmenų pikti motyvai ir poelgiai yra
sujungiami į aiškią formą ir subtiliai supinami į svarbiausią žmogaus
bruožą, vadinamą charakteriu. Tokiu pačiu būdu sujungiami ir geri
motyvai bei poelgiai. Todėl, matai, ne tik žmogaus poelgiai, bet ir
mintys nulemia visų žmonių santykių pobūdį.
K Jūs plaukiate į labai gilius vandenis. Laikykimės prie kranto, kur

galėčiau jus sekti, nebijodamas atsidurti per giliai. Papasakokite,
kaip šis žmonių santykių mechanizmas iš tikro veikia dabartiniame
problemų pilname pasaulyje.
A Vykusi mintis. Bet leisk man įsitikinti, kad gerai supranti principus,
apie kuriuos pasakoju, prieš atskleisdamas, kaip juos taikyti
gyvenimiškuose reikaluose.
Noriu būti tikras, kad supranti, jog hipnotizuojančio ritmo dėsnis
yra kažkas, ko niekas negali kontroliuoti, daryti įtaką ar išvengti. Bet
kiekvienas gali susieti save su šiuo dėsniu taip, kad pasinaudotų jo
nenumaldomu veikimu. Harmoningą santykį su dėsniu pasiekia asmuo,
keičiantis savo įpročius, kad jie atspindėtų aplinkybes ir dalykus, kurių
besikeičiantis žmogus nori ir yra pasirengęs priimti.
Niekas nebegali pakeisti hipnotizuojančio ritmo dėsnio, kaip negali

pakeisti ir gravitacijos dėsnio, bet kiekvienas gali pasikeisti pats. Todėl
viso pokalbio šia tema metu atmink, kad visus žmonių santykius kuria
ir palaiko susijusių asmenų įpročiai.
„Niekas nebegali pakeisti h ip n o tiz u o ja n č io ritm o

dėsnio, kaip negali pakeisti ir gravitacijos dėsnio, bet
kiekvienas gali pasikeisti pats."
--------- oJ>oO=^0<x£o---------
Ar yra tekę kada bandyti pakeisti kitą žmogų ir galiausiai

tik susierzinti, supratus, kad tai nepavaldų jums, todėl ir
neįmanoma?
Hipnotizuojančio ritmo dėsnis atlieka tik žmonių santykius

sudarančių veiksnių sujungimo vaidmenį, bet tų veiksnių nekuria.
Prieš pratęsdamas pokalbį šia tema, noriu, kad tu tinkamai suprastum,
kas yra pasąmonė.
Terminas „pasąmonė“ yra hipotetinis fizinis organas, neturintis
realios egzistavimo išraiškos. Žmogaus protą sudaro universali energija
(dar vadinama Begaliniu Intelektu), kurią asmuo gauna, pasisavina ir
sujungia į apibrėžtas minties formas per sudėtingą fizinį aparatą -
smegenis.
Šios minties formos yra kopijos įvairių dirgiklių, pasiekiančių
žmogaus smegenis per penkis gerai žinomus fizinius pojūčius ir ne
taip gerai žinomą šeštąjį pojūtį. Kai bet kuri dirgiklio forma pasiekia
smegenis ir įgauna aiškų minties pavidalą, ji suklasifikuojama ir
patalpinama į smegenų ląstelių grupę, žinomą kaip atminties grupę.
Visos panašaus pobūdžio mintys susiburia kartu, todėl iššaukus

vieną iš jų lengvai pasiekiamos ir kitos bendrininkės. Sistema yra labai
panaši į modernaus biuro dokumentų spintą, beje, ir valdomą panašiu
būdu.
Minčių atspaudai, kurie labiausiai susiję su emocijomis (ar
jausmais), smegenyse užima dominuojančių veiksnių poziciją, nes
visada yra netoli paviršiaus - dokumentų spintos viršuje, taip sakant
ten, kur jie savanoriškai greitai imasi veikti tuo momentu, kai asmuo
nepaiso savidisciplinos. Šios emocijomis pakrautos mintys yra tokios
galingos, kad dažnai priverčia žmogų paskubėti imtis veiksmų ir
įsitraukti į darbus, kurie nepateko į mąstymo akiratį arba mąstymas
jų nepatvirtino. Šie emociniai protrūkiai paprastai sugriauna visų
žmonių santykių harmoniją. Smegenys dažnai suburia emocijų-jausmų
derinius taip galingai, kad jie visiškai anuliuoja mąstymo kontrolę.
Tokiais atvejais žmonių santykiams trūksta harmonijos.
Dėl šeštojo pojūčio žmogaus smegenys gali susisiekti su kitų
smegenų dokumentų spinta ir apžiūrėti, kokie gi minčių atspaudai yra
ten. Būsena, kai vienas žmogus gali susisiekti ir patikrinti kito žmogaus
smegenų dokumentų spintą, paprastai vadinama harmonija, bet gal
tu geriau suprasi, ką turiu omenyje, jei pasakysiu, kad smegenys,
suderintos tokio pat dažnio minčių vibracijomis, gali lengvai ir greitai
pasinaudoti privilegija įeiti ir apžiūrėti viena kitos minčių dokumentų
spintas.
Be to, naudodamas šeštąjį pojūtį žmogus gali gauti susistemintas
mintis iš kito žmogaus smegenų dokumentų spintos. Dar daugiau,
pasitelkdamas tą patį fizinį organą jis dar gali susisiekti ir gauti
informaciją iš visuotinio lobyno, žinomo kaip Begalinis Intelektas.
Visa informacija, pasiekianti žmogaus smegenis per šeštąjį pojūtį,
ateina iš šaltinių, kuriuos sunku išskirti ar atsekti; todėl paprastai
manoma, kad tokia informacija atkeliauja iš žmogaus pasąmonės.
Šeštasis pojūtis yra smegenų organas, per kurį žmogus gauna visą
informaciją, visas žinias ir visus minčių atspaudus, kurie atkeliauja ne
per vieną ar kelis iš penkių fizinių pojūčių.
Dabar, kai supranti, kaip veikia protas, tu lengviau suprasi, kaip ir

kodėl netinkami žmogiškieji santykiai jiems sukelia sielvartą. Tu taip
pat suprasi, kaip pasitelkiant žmonių santykius galima pasiekti turtų,
jų aukščiausia forma, turtų materialine, protine ir dvasine išraiška.
Be to, tu suprasi, kad neįmanoma būti laimingu, neišmanant ir
netaikant tinkamų žmogiškųjų santykių principų. Suprasi, kad joks
asmuo nėra pats sau subjektas, kad proto visuma pasiekiama tik per
dviejų ar daugiau protų tikslo ir darbų harmoniją. Taip pat suvoksi,
kodėl kiekvienas žmogus turėtų, savo paties pasirinkimu, faktiškai ir
teoriškai tapti brolio sargu.
K Tai, ką sakote, gali būti tiesa, bet aš vis dar primygtinai reikalauju,
kad vestumėte mane po saugias minčių gelmes. Grįžkim arčiau kranto,
kur galiu braidyti po pažįstamus vandenis. Galėsime bristi giliau, kai
išmoksime gerai plaukti. Mes pradėjome pokalbį apie tai, kaip gauti
naudos iš nelaimių, bet, atrodo, mes nuplaukėme pasroviui kažkur už
šios temos ribų.
A Mes padarėme lankstą, bet nenuplaukėme pasroviui. Velnias
niekada neplaukia pasroviui. Turėjome padaryti lankstą, kad tu būtum
pasiruošęs suprasti svarbiausią viso šio pokalbio dalį.
Dabar galime grįžti prie pokalbio apie nelaimes. Kadangi dauguma
nelaimių nutinka dėl netinkamų santykių tarp žmonių, todėl svarbu
žinoti, kaip sukurti tinkamus santykius.
Natūraliai kyla klausimas, o kas yra tinkami žmonių tarpusavio
santykiai? Atsakymas yra toks, kad tinkami santykiai yra tokie, kurie
visiems į juos įtrauktiems ar su santykiais susijusiems teikia kažkokią
naudą.
„Tinkam i santykiai yra tokie, kurie visiem s j juos

įtra u k tie m s ar su santykiais susijusiem s teikia
kažkokią naudą."
-o o-
Skirkite truputį laiko ir įvertinkite savo santykius: namuose,

darbe ar leidžiant laisvalaikį. Susirašykite santykius, kuriuos,
jūsų nuomone, reikia pagerinti, ir skaitydami toliau turėkite
juos galvoje.
K O kas tuomet yra netinkami santykiai?

A Santykiai tarp žmonių, kurie kažkuriam kenkia, sukelia bėdų ar
daro nelaimingą.
K Kaip galima pagerinti netinkamus santykius?

A Pakeičiant žmogaus, stumiančio į netinkamus santykius, protą arba
pakeičiant santykių dalyvius. Kai kurie protai dera natūraliai, kai tuo
tarpu kiti natūraliai nedera. Sėkmingi santykiai tarp žmonių, kad išliktų
būtent tokie, turi būti sudaryti iš natūraliai derančių protų, paliekant
nuošalyje bendrų interesų turėjimą, kaip priemonę juos suderinti.
Kai kalbate apie verslo vadovus, kuriems sekasi, nes „jie žino, kaip
išsirinkti žmones“,turėtumėte dar teisingiau sakyti, kadjiems pavyksta,
nes jie žino, kaip sujungti natūraliai derančius protus. Žinojimas, kaip
sėkmingai pasirinkti žmones kažkokiam aiškiam tikslui gyvenime, yra
grindžiamas gebėjimu atpažinti žmonių tipus, kurių protai natūraliai
dera tarpusavyje.
Prisiminkime Hilo pateiktą Didžiojo proto apibrėžimą:

„Harmoningas dviejų ar daugiau protų derinimas, siekiant
aiškaus tikslo.“
K Susitelkite j temą apie bėdas, jei galite. Jei yra tikimybė, kad bėdos
atneša naudos, įvardykite, kokia ji.
A Bėdos mažina žmonių tuštybę ir egoizmą. Suvaržo savanaudiškumą,
nes parodo, kad sėkmė nepasiekiama be bendradarbiavimo su kitais.
Nelaimės priverčia žmogų pasitikrinti psichinę, fizinę ir dvasinę
stiprybę; priverčia žmogų akis į akį susidurti su savo silpnybėmis ir
suteikia progą jas įveikti.
Nelaimės priverčia žmogų ieškoti būdų ir priemonių apibrėžtiems
tikslams pasiekti, pasitelkiant meditaciją ir introspektyvų mąstymą, o
tai dažnai padeda atrasti šeštąjį pojūtį ir juo pasinaudoti, susisiekiant
su Begaliniu Intelektu.
Nelaimės priverčia žmogų suvokti žinių, kurios pasiekiamos tik iš
šaltinių, esančių už žmogaus proto ribų, poreikį.
Nelaimės sugriauna senus mąstymo įpročius ir suteikia galimybę
suformuoti naujus; todėl jos gali padėti palaužti hipnotizuojančio
ritmo gniaužtus ir pakeisti šio ritmo veikimą iš neigiamo į teigiamą.
K Kokią didžiausią naudą gali atnešti nelaimė?

A Didžiausia nauda, kurią žmogui gali atnešti ir paprastai atneša
nelaimės, yra jo mąstymo įpročių pakeitimas, tokiu būdu suardant
hipnotizuojančio ritmo jėgą ir pakeičiant jos kryptį.
K Kitais žodžiais tariant, nesėkmė visada yra palaima, kai ji priverčia

žmogų įgyti naujų žinių ar suformuoti įpročius, kurie veda svarbiausio
tikslo gyvenime pasiekimo link. Teisingai?
A Taip ir dar daugiau! Nesėkmė yra palaima, kai ji priverčia žmogų
mažiau pasikliauti materialiomisjėgomis ir labiau pasitikėti dvasinėmis.
Dauguma žmonių atranda savo „kitą aš“, jėgą, kuri veikia per
mąstymo galią, tik tada, kai po kažkokios katastrofos jie nebegali
pilnai ir laisvai naudotis savo fiziniu kūnu. Kai žmogus nebegali valdyti
rankų ar kojų, jis paprastai pradeda naudotis smegenimis; todėl pats
priverčia save atrasti proto jėgą.
Velnias čia kalba apie „kitą aš“ ir atskleidžia, kaip mes

galime panaudoti savo proto jėgą ir savo „kitą aš“ kad
atrastumėme tikrąją galią ir pagrindinį tikslą.
K Kokią naudą galima gauti, praradus materialius dalykus, pavyzdžiui,

pinigus?
A Materialinių dalykų praradimas gali suteikti daug reikalingų
pamokų, tačiau nė viena nėra didesnė už tiesą, kad žmogus negali
nieko valdyti ir negali būti užtikrintas dėl nuolatinio kažko naudojimo,
išskyrus savo paties mąstymo galią.
K O ar tai nėra didžiausia nauda, kurią gali atnešti nelaimė?

A Ne, didžiausia nauda, kurią gali suteikti aplinkybės, priverčiančios
žmogų viską pradėti iš naujo, yra ta, kad jos suteikia galimybę
sugriauti hipnotizuojančio ritmo poveikį ir suformuoti naujus
mąstymo įpročius. Nauji įpročiai yra vienintelis būdas, galintis
padėti išsikapstyti iš nesėkmės. Dauguma žmonių, kurie ištrūksta iš
neigiamo hipnotizuojančio ritmo poveikio ir pasiduoda teigiamam
hipnotizuojančio ritmo veikimui, gali tai padaryti tik dėl to, kad
kažkokia nelaimė juos privertė pakeisti mąstymo įpročius.
K Bet ar nelaimės nesugriauna žmogaus pasitikėjimo savimi ir

neatima iš jo vilties?
A Tokį poveikį jos daro silpnavaliams, kurie tokiais tapo dėl ilgalaikių
plaukimo pasroviui įpročių. Priešingą poveikį nelaimės turi tiems, kurių
valios nesusilpnino plaukimo pasroviui įprotis. Pasroviui neplaukiantis
žmogus susiduria su laikinais pralaimėjimais ir nesėkmėmis, bet
jo reakcija į tokio pobūdžio nelaimes yra pozityvi. Toks žmogus
nepasiduoda, o kovoja ir paprastai laimi.
Gyvenimas niekamnesuteikia imuniteto nelaimėms, bet kiekvienam
suteikia pozityvaus mąstymo galios, kurios pakanka suvaldyti visas
nepalankias aplinkybes ir jomis pasinaudoti. Kai reikia surasti išeitį
iš nepatogios situacijos, žmogui paliekama teisė pasinaudoti savo

privilegija mąstyti arba nepaisyti šios privilegijos. Kiekvienas žmogus
yra priverstas arba pasinaudoti savo mąstymo galia, siekdamas
apibrėžtų, teigiamų rezultatų, arba jos nepaisyti ar panaudoti šią jėgą
neigiamiems tikslams.
Hipnotizuojančio ritmo dėsnis priverčia kiekvieną žmogų nors iš
dalies naudotis savo protu - negatyviems arba teigiamiems tikslams,
bet šis dėsnis nedaro įtakos žmogui, kuriam iš šių tikslų naudoti protą.
„Pasroviui n e p la u kia n tis žm ogus susid u ria su

la ikin a is p ra la im ė jim a is ir nesėkm ėm is, bet jo reakcija
j to k io pobūdžio nelaim es yra pozityvi. Toks žmogus
nepasiduoda, o kovoja ir paprastai laim i."
Ar prisimenate atvejį, kai jautėte, kadjau nuteisite rankas...

Bet to nepadarėte? Mes su bendraautoriumi knygoje „Trys
pėdos nuo aukso“plėtojome šią idėją, pateikdami daugiau
kaip trisdešimt penkių aukščiausių lyderių, šiuolaikinių
neplaukiančiųjų pasroviui, istorijas apie atkaklumą ir
nepasidavimą!
K Ar turėčiau suprasti, kad kiekviena nelaimė yra palaima?

A Ne, aš to nesakiau. Aš sakiau, kad kiekvienoje nelaimėje yra
lygiavertė naudos sėkla. Aš nekalbėjau apie visiškai išsiskleidusią
naudos gėlę, o tik apie sėklą. Paprastai sėklą sudaro tam tikros žinios,
kažkokia idėja, planas ar kažkokia galimybė, kurios nebūtų buvę, jei
nelaimė nebūtų privertusi žmogaus pakeisti mąstymo įpročių.
K Ar tai visa nauda, kurią žmogui gali suteikti nesėkmė?

A Ne, nesėkmes gamta naudoja kaip bendrą kalbą, kuria ji bara
žmones, kai jie neprisitaiko prie gamtos dėsnių.
Pavyzdžiui, pasaulinį karą sukėlė žmonės ir jis buvo destruktyvus.
Gamta į karo aplinkybes pasėjo lygiavertę papeikimo sėklą
pasaulinės depresijos pavidalu. Depresija buvo neišvengiama. Ji
atėjo po karo taip natūraliai, kaip diena po nakties, veikiant tokiam
pat dėsniui - hipnotizuojančiam ritmo dėsniui.
K Ar aš turėčiau suprasti, kad hipnotizuojančio ritmo dėsnis yra tas

pats, kurį Ralfas Voldas Emersonas pavadino kompensavimo dėsniu?
A Hipnotizuojančio ritmo dėsnis yra kompensavimo dėsnis. Tai galia,
kurią pasitelkdama gamta subalansuoja neigiamas ir teigiamas jėgas
visoje visatoje, visose energijos formose, visose materijose ir žmonių
santykiuose.
K Ar hipnotizuojančio ritmo dėsnis visais atvejais veikia greitai?

Pavyzdžiui, ar šis dėsnis iškart apdovanoja tą, kuris mąsto teigiamai, ir
iškart prakeikia tą, kurio mąstymo rezultatai yra neigiami?
A Dėsnis veikia aiškiai, bet ne visada greitai. Tiek naudą, tiek bausmes,
kurias žmonės užsitarnauja ar užsitraukia veikiant dėsniui, gali pelnyti
kiti tiek prieš, tiek po mirties.
Pastebėk, kaip veikia šis dėsnis, ankstesnių kartų nuodėmių ir
dorybių poveikį perkeldamas kitoms kartoms. Visų gamtos dėsnių
veikimo procese nenumaldomas veiksnys yra ketvirta dimensija -
laikas. Kiek laiko užtrunka gamta, siekdama kažkokio rezultato,
kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Gamta užaugina
moliūgą per tris mėnesius. Pakankamo dydžio ąžuolui užauginti reikia
šimto metų. Ji vištos kiaušinį paverčia viščiuku per keturias savaites,
bet gamtai reikia devynių mėnesių, kad žmogaus kiaušinėlį paverstų
žmogumi.
„Gyvenimas niekam ne suteikia im u n ite to nelaim ėm s,

bet kiekvienam suteikia pozityvaus m ąstym o
galios, kurios pakanka suva ld yti visas nepalankias
ap lin kybes ir jo m is pasinaudoti."
— ------------------ ---------------------------------
Ar gamta sukūrė dabartinę ekonominę suirutę, kad ir vėl

mums leistų asmenines bėdas paversti nauda?
Dvyliktasis skyrius
APLINKA, LAIKAS,
HARMONIJA IR ATSARGUMAS
O o
K Dabar geriau suprantu nelaimių ir nesėkmių galimybes. Tad galite

tęsti pasakojimą apie kitą iš septynių principų. Koks yra jūsų kitas
principas?
A Kitas principas yra aplinkos įtaka.
K Apibūdinkite aplinkos poveikio, kaip lemiamo žmogaus likimo

veiksnio, veikimo principą?
A Aplinką sudaro visos protinės, dvasinės ir fizinės jėgos, kurios
veikia ir daro įtaką žmonėms.
K Koks ryšys egzistuoja, jei egzistuoja, tarp aplinkos įtakos ir

hipnotizuojančio.ritmo?
A Hipnotizuojantis ritmas suvienija ir padaro nuolatiniais žmonių
mąstymo įpročius. Mąstymo įpročius stimuliuoja aplinkos įtaka.
Kitaip tariant, medžiaga, kuria maitinamos mintys, ateina iš žmogaus
aplinkos. Dėl hipnotizuojančio ritmo mąstymo įpročiai paverčiami
nuolatiniais.
K Kokia yra pati svarbiausia žmogaus aplinkos dalis, ta, kuri labiau už
kitas nulemia žmogaus pozityvų arba negatyvų mąstymą?
A Svarbiausia žmogaus aplinkos dalis yra ta, kurią sudaro jo ryšiai su
kitais. Visi žmonės sugeria ir perima, sąmoningai arba nesąmoningai,
mąstymo įpročius žmonių, su kuriais artimai bendrauja.
K Ar norite pasakyti, kad nuolatinis bendravimas su žmogumi, turinčiu

negatyvaus mąstymo įpročių, priverčia ir kitą formuoti negatyvaus
mąstymo įpročius?
A Taip, hipnotizuojančio ritmo dėsnis verčia formuoti mąstymo
įpročius, derančius su dominuojančia aplinkos įtaka ir ypač ta jos
dalimi, kurią sudaro bendravimas su kitais protais.
K Tuomet svarbu, kad žmogus labai atidžiai rinktųsi bendražygius?

A Taip, žmogaus turėtų labai atidžiai rinktis bendražygius, taip

kaip maistą, kuriuo maitinasi, siekdamas visada bendrauti su
žmonėmis, kurių dominuojančios mintys yra pozityvios, draugiškos ir
harmoningos.
K Kuri bendražygių klasė daro didžiausią įtaką?

A Santuokoje ir namuose - sutuoktinis, darbe - kolegos, o tada jau
artimi draugai ir pažįstami. Atsitiktiniai pažįstami ir nepažįstamieji turi
šiek tiek įtakos, bet nedaug.
„Medžiaga, kuria m a itin am o s m intys, ateina iš

žm ogaus aplinkos. Dėl h ip n o tiz u o ja n č io ritm o
m ąstym o įp ro č ia i paverčiam i nuolatinia is."
----------- o J x X ^ I^ O o ^ 0-----------
Ar kada pajautėte, kad jūsų požiūris ar nuotaika pasidarė

negatyvi vien dėl buvimo šalia kažko negatyvaus? Ar tai
buvo jūsų sutuoktinis, vaikas, o gal verslo partneris? Hilas
siūlo įterpti pozityvias, draugiškas ir harmoningas mintis ne
tik siekiant neutralizuoti tas negatyvias mintis, bet taip pat
siekiant padaryti teigiamą įtaką tam asmeniui. Jei tai jūsų
verslo partneris, įvertinkite, ar tai santykiai, kuriuos norite
išsaugoti... Arba priimkite sprendimą atsiriboti nuo partnerio
negatyvumo.
K Kodėl tokią didelę įtaką vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio

mąstymui?
216 N A P O L E O N A S HILAS / PKRGIJDRAUTI VELNIĄ /
A Todėl, kad santuokoje žmones taip stipriai veikia dvasinės jėgos,

kad jos tampa dominuojančiomis proto jėgomis.
K Kaip galima panaudoti aplinkos įtaką, siekiant sugriauti

hipnotizuojančio ritmo poveikį?
A Dėl hipnotizuojančio ritmo dėsnio veikimo bet kokia įtaka, kuri
formuoja mąstymo įpročius, tampa nuolatine. Žmogus gali pakeisti
aplinkos įtaką, norėdamas, kad dominuojanti įtaka būtų pozityvi
arba negatyvi, ir siekdamas, kad hipnotizuojantis ritmas padarytų ją
nuolatine, jei tai bus daroma per mąstymo įpročius.
K Performuluojant šią tiesą kitais žodžiais, galima teigti, kad

žmogus gali pats atsiduoti norimai aplinkos įtakai: tiek pozityviai, tiek
negatyviai, ir hipnotizuojantis ritmas pavers tą įtaką nuolatine, kai šie
mąstymo įpročiai sudarys daugumą. Ar taip veikia šis dėsnis?
A Teisingai. Atsargiai vertinkite visas jėgas, kurios sužadina mąstymą;
tai jėgos, kurios sudaro aplinką ir lemia žemiškojo likimo pobūdį.
K Kokio tipo žmonės valdo savo aplinkos įtaką?

A Neplaukiantys pasroviui. Visi, kurie yra plaukimo pasroviui įpročio
aukos, netenka galios pasirinkti aplinką. Jie tampa kiekvieno neigiamo
aplinkos poveikio aukomis.
K Ar yra kokia išeitis plaukiančiam pasroviui žmogui? Ar yra metodas,

kuriuo jis galėtų atsiduoti teigiamos aplinkos įtakai?
A Taip, yra išeitis plaukiantiems pasroviui. Jie gali nustoti plaukti
pasroviui, perimti savo proto valdymą ir pasirinkti aplinką,
inspiruojančią teigiamą mąstymą. Šiuos pokyčius žmogus gali
įgyvendinti, vadovaudamasis tikslo apibrėžtumo principu.
K Ar tai viskas, ko žmogus gali imtis, norėdamas atsikratyti plaukimo

pasroviui įpročio? Ar įprotis nėra tik būsena?
A Plaukimas pasroviui yra niekas kita, kaip tik būsena, kai neturima
tikslo.
K Kaip žmogus gali sukurti aplinką, padedančią formuoti ir išlaikyti

pozityvaus mąstymo įpročius?
A Pati naudingiausia aplinka yra ta, kurią sukuria draugiška žmonių
sąjunga, kurios nariai įsipareigoja padėti vienas kitam siekti užsibrėžto
tikslo. Tokia sąjunga yra žinoma kaip Didysis protas. Jam veikiant
žmogus gali bendrauti su atidžiai pasirinktais žmonėmis, kurių
kiekvienas suteikia tam tikrų žinių, patirties, pasiūlo planą ar idėją,
siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.
Sėkmingiausi lyderiai visose gyvenimo srityse pasinaudoja
šia aplinkos įtaka. Išskirtiniai pasiekimai negalimi be draugiško
bendradarbiavimo. Kitaip tariant, sėkmingi žmonės privalo kontroliuoti
savo aplinką, o kartu apsaugoti save nuo negatyvios aplinkos įtakos.
K O kaip tie žmonės, kurių pareiga artimiesiems neleidžia išvengti

negatyvios aplinkos įtakos?
A Pareiga kitam neturi atimti žmogaus teisės formuoti mąstymo
įpročių pozityviai aplinkai sukurti. Iš kitos pusės, kiekvienas žmogus
yra įsipareigojęs sau pašalinti iš savo aplinkos kiekvieną įtaką, kuri
nors ir nežymiai gali paskatinti negatyvaus mąstymo įpročius.
K Ar tai ne šaltakraujiška filosofija?

A Išgyvena stipriausieji. Niekas nėra stiprus, jei nepašalina negatyvaus
mąstymo įpročius formuojančių aplinkos įtakų. Negatyvaus mąstymo
įpročiai atima apsisprendimo teisę ir nesvarbu, kas juos sukelia.
Pozityvaus mąstymo įpročius žmogus gali valdyti ir priversti juos
pasitarnauti, siekdamas tikslų. Negatyvaus mąstymo įpročiai valdo
žmogų ir atima jo apsisprendimo teisę.
K Iš to, ką pasakėte, darau išvadą, kad tie, kurie valdo aplinkos

įtakas, formuojančias jų mąstymo įpročius, yra savo žemiškojo likimo
šeimininkai, o visi kiti paklusta žemiškajam likimui. Ar teisingai

pasakiau?
A Puikiai pasakyta.
K Kas kuria žmogaus mąstymo įpročius?

A Visi įpročiai atsiranda dėl įgimto ar įgyto troškimo ar motyvo. Tai
reiškia, kad įpročiai atsiranda kaip aiškaus troškimo rezultatas.
K Kas vyksta smegenyse, kai formuojami mąstymo įpročiai?

A Troškimai yra sistemingi energijos impulsai, kurie vadinami
mintimis. Su emocijomis sumaišyti troškimai pritraukia smegenų
ląsteles, kuriose yra saugomi, ir paruošia tas ląsteles perduoti
hipnotizuojančio ritmo dėsniui. Kai į smegenis patenka ar jose yra
sukuriama bet kokia mintis ir ji susijungia su troškimo emocija,
hipnotizuojančio ritmo dėsnis iškart ima ją transliuoti savo fizinei
išraiškos daliai. Hipnotizuojantis ritmas pirmiausia ima veikti tas
dominuojančias mintis, kurios išreiškia stipriausius troškimus ir
intensyviausius jausmus. Tų pačių minčių kartojimas suformuoja
mąstymo įpročius.
K Kokie yra veiksmingiausi minties veiksmus sukeliantys pagrindiniai

motyvai ar norai?
A Dešimt dažniausių motyvų, kuriais grindžiami dauguma žmogaus
minties veiksmų, yra šie:
1. Seksualinių santykių ir meilės troškimas
2. Maisto troškimas
3. Noras išreikšti save dvasiškai, protiškai ir fiziškai
4. Noras įamžinti gyvenimą po mirties
5. Noras būti galingesniu už kitus
6. Materialinės gerovės troškimas
7. Žinių troškimas
8. Noras mėgdžioti kitus
9. Noras pranokti kitus
10. Septynios pagrindinės baimės
Tai yra dominuojantys motyvai, kuriais dažniausiai grindžiamos
žmonių pastangos.
K O kaip dėl negatyvių norų, tokių kaip godumas, pavydas, gobšumas,

pyktis? Ar jie neišreiškiami dažniau, nei pozityvūs?
A Visi negatyvūs norai yra niekas kita, kaip nusivylimas dėl pozityvių
norų. Juos sukelia tam tikri pralaimėjimai, nesėkmės ar nesugebėjimas
prisitaikyti prie gamtos dėsnių pozityviu būdu.
K Tai naujas požiūris į negatyvias mintis. Jei aš gerai suprantu, ką jūs

sakote, visas negatyvias mintis sukelia žmogaus nenoras prisitaikyti
harmoningai prie gamtos dėsnių arba nesugebėjimas tai padaryti.
Teisingai?
A Visiškai teisingai. Gamta netoleruoja dykinėjimo ar bet kokio
pobūdžio tuštumos. Visa erdvė turi būti ir yra kažkuo užpildyta.
Viskas, kas egzistuoja, tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio privalo
būti ir yra nuolatiniame judėjime. Žmogaus protas nėra išimtis. Jis
buvo sukurtas tam, kad gautų, sistemintų, specializuotų ir išreikštų
minties galią. Kai žmogus nesinaudoja protu, kad išreikštų pozityvias,
kūrybiškas mintis, gamta užpildo tą tuštumą, priversdama protą veikti,
paklūstant negatyvioms mintims.
Protas negali dykinėti. Turėk omenyje šį principą ir suprasi visiškai
naują ir svarbią tiesą apie tai, kokią vietą žmonių gyvenime užima
aplinkos įtaka.
Tu taip pat geriau suprasi, kaip veikia hipnotizuojantis ritmas -
dėsnis, kuris palaiko nuolatinį viskojudėjimą, pasitelkdamas negatyvius
arba pozityvius principus.
„Gamta n e to le ru o ja d ykin ė jim o ar bet kokio

pobūdžio tu štu m o s. Visa erdvė tu ri būti ir yra kažkuo
užpildyta...
Kai žm ogus ne sin aud oja protu, kad išreikštų

pozityvias, kūrybiškas m intis, gam ta užpildo tą
tu štu m ą , priversdam a p rotą veikti pagal negatyvias
m intis."
-------0r*xNĮN>0<J0-------
Man tai atrodo tikra tiesa, ypač kalbant apie vaikus, kurie
turi tiek daug laisvo laiko. Donas Grynas, Napoleono Hilo
generalinis direktorius, prisimena: „Kai buvome jauni, mus
nuolat perspėdavo, kad dykinėjimas yra velnio dirbtuvės.11
Įdomi paralelė, nemanote?
Gamtai nerūpi moralė. Jai neįdomu - gera ar bloga, teisinga ar

neteisinga. Gamtą domina tik būdai, kaip priversti viską veikti pagal
jos dėsnius!
K Tai informatyvi gamtos veikimo būdų interpretacija. Į ką galėčiau
kreiptis dėl papildomos informacijos, susijusios su šiais jūsų teiginiais?
A Į mokslininkus, filosofus ir visus tikrus mąstytojus. Galų gale, į
pačios gamtos apraiškas.
Gamtoje nėra tokio dalyko kaip negyva materija. Kiekvienas
materijos atomas yra nuolatinėje judėjimo būsenoje. Visa energija taip
pat nuolat juda. Niekur nėra negyvos tuštumos. Laikas ir erdvė yra
tokio spartaus judėjimo apraiškos, kad žmonės to negali išmatuoti.
K Deja, iš to, ką sakote, žmogus yra priverstas daryti išvadą, kad

patikimų žinių šaltiniai yra stulbinančiai riboti.
A Riboti yra išplėtotų žinių šaltiniai. Kiekvieno normalaus suaugusio
žmogaus protas - tai potencialūs vartai į visas visatos žinias. Kiekvieno
normalaus suaugusio žmogaus proto mechanizme yra galimybė
tiesiogiai susisiekti su Begaliniu Intelektu, kuriame yra visos esamos ir
kada nors būsiančios žinios.
K Jūsų teiginys verčia manyti, kad žmonės gali tapti tuo, kąjie priskiria
jų vadinamam Dievui. Ar tai turite omenyje?
A Dėl evoliucijos dėsnio žmogaus protas tobulėjo ir įdėdamas valios
pastangų gali susisiekti su Begaliniu Intelektu. Tobulumas ateis per
sistemingą proto vystymą, jam prisitaikant prie gamtos dėsnių. Laikas
yra veiksnys, kuris ir suteiks tą tobulumą.
K Kas sukelia ciklus pasikartojančių įvykių, tokių kaip ligų epidemijos,

verslo depresijos, karai ar nusikaltimų bangos?
A Visas tokias epidemijas, kuriose panašus poveikis daromas masėms
žmonių, sukelia hipnotizuojančio ritmo dėsnis, per kurį gamta sujungia
panašaus pobūdžio mintis ir jas išreiškia per masinį veiksmą.
K Vadinasi, Didžioji depresija užklupo todėl, kad dauguma žmonių

buvo priversti išlaisvinti mintis, susijusias su baime. Teisingai?
A Puikiai. Milijonai žmonių stengėsi gauti kažką nedirbdami - lošdami
azartinius žaidimus. Kaijie staiga suvokė, kad nepavyko nieko sukaupti
lošiant, išsigandę skubėjo į bankus tikrinti likučių bankų sąskaitose, ir
tada prasidėjo panika. Dėl milijonų žmonių protų masinio mąstymo,
kai visi mąstė apie skurdo baimę, depresija užsitęsė kelerius metus.
Dabartinė ekonominė suirutė Jungtinėse Amerikos

Valstijose ir visame pasaulyje prasidėjo panašiu būdu.
Milijonai siekė gauti kažką, nedėdami pakankamai pastangų,
nekilnojamojo turto rinkoje (sandoriai skolintais pinigais,
rizikingos paskolos ir vertės išpūtimas įvertinant) ir finansų
rinkose. Kai viskas pradėjo griūti, žmonės išsigando ir panika
vėl prasidėjo. Ar pakeitus tų milijonų mintis, susijusias su
baime, ir sutelkus dėmesį į iš esmės patikimus finansinius
principus, galime stabilizuoti ekonomiką? Napoleono Hilo
filosofija gali parodyti mums kelią. Pasirinkimas mūsų.
K Iš to, ką sakote, darau išvadą, kad gamta suvienija dominuojančias

žmonių mintis ir išreiškia jas per kažkokius masinius veiksmus, tokius
kaip verslo depresijos, verslo pagyvėjimo bumas. Teisingai?
A Taip, supratai mintį.
K Pakalbėkime dabar apie dar vieną iš septynių principų. Apibūdin

kite jį.
A Kitas principas yra laikas - ketvirtoji dimensija.
K Koks yra ryšys tarp laiko ir hipnotizuojančio ritmo dėsnio poveikio?

A Laikas yra hipnotizuojančio ritmo įstatymas. Laiko tarpas,
reikalingas suteiki nekintamą būseną mąstymo įpročiams, priklauso
nuo minčių objekto ir pobūdžio.
K Betgi jūs sakėte, jog vienintelis patvarus dalykas gamtoje yra

pokytis. Jei tai tiesa, tai laikas nuolat kinta, pertvarko ir iš naujo
sujungia dalykus, įskaitant žmogaus mąstymo įpročius. Kaip tuomet
hipnotizuojančio ritmo dėsnis gali suteikti pastovumą žmogaus
mąstymo įpročiams?
A Laikas padalija mąstymo įpročius į dvi klases: negatyvias ir

pozityvias mintis. Žmogaus individualios mintys, žinoma, nuolat
keičiasi ir yra iš naujo sujungiamos, kad atitiktų asmens troškimus, bet
mintys nepasikeičia iš negatyvių į pozityvias arba atvirkščiai be paties
asmens savanoriškų pastangų.
Laikas baudžia žmogų už visas negatyvias mintis ir apdovanoja už
visas pozityvias mintis, priklausomai nuo minčių pobūdžio ir tikslo.
Jei žmogaus dominuojančios mintys yra negatyvios, laikas nubaudžia
žmogų, suformuodamas jo prote negatyvaus mąstymo įprotį, ir
tada pradeda įtvirtinti šį įprotį kaip nuolatinį kiekvieną žmogaus
egzistavimo sekundę. Tokiu pat principu laikas sujungia pozityvias
mintis ir paverčia jas nuolatiniais įpročiais. Terminas „nuolatinis“,
žinoma, reiškia žmogaus gyvenimo laikotarpį. Siaurąja prasme, nieko
nėra nuolatinio. Laikas paverčia mąstymo įpročius į taip vadinamus
nuolatinius žmogaus gyvenimo laikotarpiu.
K Dabar jau geriau suprantu, kaip veikia laikas. Kas dar būdinga laikui,
kalbant apie žemiškąjį žmonių likimą?
A Laikas yra įtaka, kurią gamta naudoja kaip prieskonį, dėl kurio
žmogiškasis patyrimas gali subręsti į išmintį. Išmintingais negimstama,
bet gimstama turint gebėjimą mąstyti, todėl laikui bėgant žmonės gali
rasti savo kelią į išmintį.
„Iš m in tin g a is negim stam a, be t gim stam a tu r in t

gebėjim ą m ąstyti, to d ė l laikui bėgant žm onės gali
rasti savo kelią j išm intį."
224 N A P O L E O N A S H ILA S / PKRGUDRAUTI VELNIĄ /
--------------------------------------------------------------------------------------------------- :-----------
Man šis teiginys yra pats įžvalgiausias visoje knygoje.

Pasinaudodami gebėjimu mąstyti ir analizuoti gyvenimo
patirtis: tiek sėkmes, tiekmesėkmes, mes galime tapti
išmintingais. Ar gali būti iš tiesų taip paprasta?
K Ar jauni žmonės gali būti išmintingi?

A Tik labai elementariais klausimais. Išmintis ateina tik su laiku. Ji
nepaveldima ir negali būti įskiepyta kitam žmogui, o tik įgyjama per
tam tikrą laiko t&rpą.
KAr laikas priverčia žmogų įgyti išminties?

A Ne! Išminties gali įgyti tik neplaukiantys pasroviui žmonės, kurių
gyvenime dominuojanti jėga yra pozityvaus mąstymo įpročiai.
Pasroviui plaukiantys žmonės ir tie, kurių dominuojančios mintys yra
negatyvios, niekada neįgyja išminties, na, nebent labai elementaraus
pobūdžio dalykuose.
K Iš to, ką sakote, darau išvadą, kad žmogui, ugdančiam protą ir

siekiančiam vadovautis pozityvaus mąstymo įpročiais, laikas yra
bičiulis, o žmogui, kuris plaukia pasroviui, pasiduodamas negatyvaus
mąstymo įpročiams, jis yra priešas. Teisingai?
A Visiška tiesa. Visus žmones galima suskirstyti į plaukiančius
pasroviui ir neplaukiančius pasroviui. Plaukiantieji pasroviui visada
laukia malonės iš neplaukiančių pasroviui ir laikas padaro šį santykį
nuolatiniu.
K Ar jūs norite pasakyti, kad jei aš gyvenime plaukiu pasroviui,

neturėdamas aiškaus tikslo, neplaukiantis pasroviui gali tapti mano
šeimininku, kuriam laikas tik pasitarnauja - neplaukiantis pasroviui

įgyja stipresnį, nuolatinį mano valdymo saitą?
ATiksliai išsakyta tiesa.
„Iš m in tie s gali jg y ti tik n e p laukia ntys pasroviui

žmonės, kurių gyvenim e d o m in u o ja n ti jėga yra
pozityvaus m ąstym o įpro čiai."
---------- ---------------------------------
Ir vėl esu priversta pagalvoti apie mūsų vaikus. Kai aplink

tiek daug negatyvių išgyvenimų dėl terorizmo ir finansinės
nesantaikos, koks bus visų šitų aplinkybių ilgalaikis poveikis
vaikams? Mes privalome apgaubti vaikus teigiama patirtimi,
kadjų protuose kurtume pozityvias mintis.
K Kas yra išmintis?

A Išmintis yra gebėjimas susieti save su gamtos dėsniais taip, kad jie
pasitarnautų žmogui, ir gebėjimas susieti save su kitais žmonėmis tokiu
būdu, kad sukurtumėte harmoningą, savanorišką bendradarbiavimą,
kuris padėtų gauti iš gyvenimo viską, ko norite.
K Tai sukauptos žinios nėra išmintis?

A Odangau, ne! Jei žinios būtų išmintis, tai mokslo pasiekimai nebūtų
paverčiami naikinimo padargais.
K Ko reikia, kad žinias paverstume išmintimi?

A Laiko bei išminties troškimo. Išmintis niekada neužplūsta su

skaičiumi vienas. Ji įgyjama, jei apskritai įgyjama, pozityviai mąstant ir
dedant savanoriškas pastangas!
K Ar visiems žmonės saugu turėti žinių?

A Niekada ir niekam nėra saugu turėti daug žinių be išminties.
K Kokio amžiaus dauguma žmonių, kurie įgyja išminties, pradeda jos

įgyti?
A Dauguma žmonių, kurie įgyja išminties, pradeda tai daryti sulaukę
keturiasdešimties metų. Iki tol dauguma žmonių yra per daug užsiėmę
žinių rinkimu ir jų sisteminimu planuose, dėdami pastangas įgyti
išminties.
K Kokios gyvenimo aplinkybės labiausiai pasitarnauja žmogui, kad jis

įgytų išminties?
A Nelaimės ir nesėkmės. Tai gamtos universali kalba, kuria ji suteikia
išminties tiems, kurie yra pasirengę ją priimti.
K Ar nelaimės ir nesėkmės visada suteikia išminties?

A Ne, tik tiems, kurie yra pasirengę priimti išmintį ir kurie savanoriškai
jos siekė.
K Kas nulemia žmogaus pasirengimą priimti išmintį?

A Laikas ir žmogaus mąstymo įpročių pobūdis.
K Ar naujai įgytos žinios prilygsta laiko patikrintoms žinioms?

A Ne, laiko patikrintos žinios visada yra pranašesnės už naujai
įgyjamas žinias. Laikas suteikia žinioms aiškumą tiek kokybės, tiek
kiekybės prasme ir patikimumą. Žmogus niekada negali būti tikras dėl
žinių, kurios nebuvo patikrintos.
K Kas yra patikimos žinios?

A Tai žinios, kurios derinasi su gamtos dėsniais. Tai reiškia, kad jos
grindžiamos pozityviu mąstymu.
K Ar laikas keičia žinių vertybes?

A Taip, laikas keičia vertybes. Žinios, kurios šiandien yra tikslios, rytoj
gali nebegalioti, nes laikas pertvarko faktus ir vertybes. Laikas keičia
žmonių santykius į gera arba į bloga, priklausomai nuo strategijos,
kuria žmonės vadovaujasi plėtodami tarpusavio santykius.
Proto karalystėje yra tinkamas laikas sodinti minties sėklas ir yra
tinkamas laikas nuimti tų minčių derlių lygiai taip, kaip yra tinkamas
laikas sėti ir pjauti žemės gėrybes.
Nenustačius tinkamo laiko tarp sėjos ir derliaus nuėmimo, gamta
keičia ar sulaiko sėjos naudą.
K Dabar papasakokite apie paskutinius du iš septynių principų.

A Kitas principas yra harmonija.
Žmogus gali rasti daug įrodymų gamtoje, kad dėl harmonijos
dėsnio viskas juda tvarkingai. Veikiant šiam dėsniui, gamta darniai
susieja visus tam tikros aplinkos elementus. įsigilink ir suprasi labai
intriguojančią tiesą apie aplinkos galią. Tu suprasi, kodėl negatyvių
protų draugija yra mirtina tiems, kurie siekia apsisprendimo.
K Ar turite galvoje, kad gamta savanoriškai verčia žmones derintis

prie aplinkos įtakos?
A Taip, tai tiesa. Dėl hipnotizuojančio ritmo dėsnio kiekvieną žmogų
veikia dominuojanti aplinkos, kurioje jis gyvena, įtaka.
K Jei gamta verčia žmones priimti aplinką, kurioje jie gyvena, tai
kokios išsigelbėjimo priemonės yra prieinamos žmonėms, kurie
atsiduria skurdo ar nesėkmių aplinkoje, bet nori išjos ištrūkti?
A Jie privalo pakeisti savo aplinką arba likti skurde. Gamta niekam
neleidžia ištrūkti iš skurdo aplinkos jtakos.
Tačiau gamta savo išminties gausa kiekvienam žmogui suteikė
privilegiją sukurti savo paties protinę, dvasinę ir fizinę aplinką, tačiau
tokią aplinką sukūrus, ji turi tapti gamtos dalimi. Tai nenumaldomas
harmonijos dėsnio veikimo principas.
K Pavyzdžiui, kas sukuria dominuojančią įtaką, nulemiančią aplinkos

ritmą, verslo aplinkoje?
Asmuo arba asmenys, kurie mąsto ir veikia, turėdami apibrėžtą
tikslą.
K Taip paprastai?
A Taip, apibrėžto tikslo turėjimas yra atspirties taškas, nuo kurio
asmuo gali sukurti savo paties aplinką.
K Atrodo, nerandu ryšio tarp jūsų samprotavimų. Visas pasaulis

blaškosi tarp karo, verslo depresijų ir kitų nesantaikos formų, kurios
byloja apie bet ką, bet tik ne harmoniją. Neatrodo, kad gamta verčia
žmones harmonizuotis. Kaip galite paaiškinti šį nesuderinamumą?
Kaip ir Hilo laikais, taip ir šiandieniniame pasaulyje

harmonijos yra labai mažai. Pagalvojus apie dabartinę
ekonomiką, stichines nelaimes, karinius konfliktus, žmonių
mirtis nuo ligų ir bado, kyla klausimas, ar apskritai harmonija
atrodo pasiekiama? Hilas pasakytų - taip, net ir siaubingomis
jo laikų sąlygomis. Mes greičiausiai negalime kontroliuoti
harmonijos pasaulyje, bet neabejotinai galime susikurti
harmoniją namuose.
A Jokio nesuderinamumo čia nėra. Dominuojanti įtaka pasaulyje,

kaip matai, yra negatyvi. Taigi, gamta verčia žmones derintis su
dominuojančia pasaulio aplinkos įtaka.
Harmonijos apraiškos gali būti arba pozityvios, arba negatyvios.
Pavyzdžiui, grupė vyrų kalėjime paprastai veikia ir mąsto negatyviai, o
gamta pasirūpina, kad dominuojanti įtaka paveiktų kiekvieną kalėjime
esantį asmenį. Pavyzdžiui, skurdžiai gyvenančių žmonių grupė
daugiabutyje gali kovoti tarpusavyje ir akivaizdžiai priešintis visoms
harmonijos formoms, bet gamta kiekvieną iš jų priverčia tapti tame
name dominuojančios įtakos dalimi.
Šiuo atveju harmonija reiškia tai, kad gamta visoje visatoje viską
susieja su kitais panašaus pobūdžio dalykais. Negatyvios įtakos yra
susiejamos viena su kita, nesvarbu, kur jos yra, atitinkamai tie patys
procesai vyksta ir su pozityviomis įtakomis.
K Dabar pradedu suprasti, kodėl sėkmingi verslininkai taip atidžiai

renkasi verslo partnerius. Žmonės, kuriems sekasi bet kokioje srityje,
paprastai sukuria savo aplinką, pritraukdami žmones, kurie mąsto ir
veikia vedami sėkmės. Ar tokia mintis?
A Būtent tokia. Pastebėk vieną dalyką, kurio primygtinai reikalauja
visi sėkmingi žmonės, tai harmonija tarp jų verslo partnerių. Kitas
sėkmingų žmonių bruožas yra jų veikimas, turint aiškų tikslą, ir to
paties reikalavimas iš savo partnerių. Suprask šias dvi tiesas ir tu atrasi
pagrindinį skirtumą tarp Henrio Fordo ir šių dienų darbininko.
Taigi, harmonijos principas yra mums naudingas, kai

aplink save suburtame sėkmingus žmones. Pagalvokite apie
žmones, su kuriais dirbate. Ar jie jus remia ir palaiko... Ar
traukia žemyn?
K Dabar papasakokite man apie paskutinįjį iš septynių principų.

A Paskutinis principas yra atsargumas.
Pavojingiausias žmonių bruožas, antras po plaukimo pasroviui
įpročio yra atsargumo trūkumas.
Žmonės patenka į įvairiausias pavojingas situacijas, nes nepaiso
atsargumo, planuodami veiksmus. Plaukiantysis pasroviui visada
nepaiso atsargumo. Jis pirma padaro, o tada tik pagalvoja, jei apskritai
pagalvoja. Jis nesirenka draugų. Toks žmogus plaukia pasroviui ir
leidžia kitiems prie jo prisišlieti. Jis nesirenka profesijos. Šiaip ne taip
baigia mokyklą ir yra patenkintas, gavęs bet kokį darbą, galintį suteikti
jam maisto ir drabužių. Jis leidžiasi apgaunamas parduotuvėje, nes
nesivargina susipažinti su prekybos taisyklėmis. Plaukiantysis pasroviui
prisišaukia ligas, nes nesivargina pasidomėti sveika gyvensena. Jis
pritraukia skurdą, nes neapsaugo savęs nuo skurdo aplinkos įtakos.
Kiekviename žingsnyje jis prisišaukia nesėkmę, nes nepaiso atsargumo
ir nepastebi, kodėl žmonėms nepasiseka. Jis prisišaukia visas baimės
formas, nes nepaiso atsargumo ir neišnagrinėja baimės priežasčių.
Tokiam žmogui nesiseka santuokoje, nes jis nepaiso atsargumo
rinkdamasis sau porą ir dar labiau pamina atsargumą kurdamas
vedybinius santykius. Jis praranda draugus ar jie tampa priešais dėl
tokio žmogaus atsargumo stokos su jais bendraujant.
„P avojingiausias žm onių bruožas, an tras po

pla u kim o pasroviui įp ro č io yra atsargum o trūkum as."
K Ar visiems žmonėms trūksta atsargumo?

A Ne, tik tiems, kurie įgijo plaukimo pasroviui įprotį. Neplaukiantis
pasroviui žmogus visada paiso atsargumo. Prieš pradėdamas
įgyvendinti planus, atidžiai juos apgalvoja. Jis atsižvelgia į žmonių
silpnybes ir planuoja į priekį, siekdamas jas įveikti.
Jei neplaukiantysis pasroviui siunčia pasiuntinj svarbiai misijai, tai

jis siunčia ir dar kažką, kuris užtikrintų, jog pasiuntinys sugebės atlikti
savo misiją. Tada jis patikrina juos abu, kad įsitikintų, jogjo norai buvo
išpildyti. Toks žmogus niekada nieko nelaiko savaime suprantamu
dalyku ir apsidraudžia sėkmę, jei tik yra tokia galimybė.
K Ar perdėtas atsargumas nėra atsargumo stoka?
A Nėra tokio dalyko kaip perdėtas atsargumas. Tai, ką tu vadini
„perdėtu atsargumu“, yra baimės išraiška. Baimė ir atsargumas yra du
visiškai skirtingi dalykai.
K Ar žmonės nepainioja baimės su perdėtu atsargumu?

A Taip, tai kartais nutinka, bet dauguma žmonių susikuria sau žymiai
didesnių pavojų dėl atsargumo įpročio stokos, o ne perdėto atsargumo.
K Kokiose situacijose atsargumas yra naudingiausias?

A Renkantis bendražygius ir plėtojant santykius su jais. Ir dėl labai
akivaizdžios priežasties. Žmogaus bendražygiai sudaro svarbiausią jo
aplinkos dalį, o aplinkos įtaka nulemia, ar žmogus suformuoja plaukimo
pasroviui įprotį, ar tampa neplaukiančiu pasroviui. Žmogus, kuris
atsargiai renkasi partnerius, niekada neleidžia sau artimai bendrauti
su asmeniu, kurio draugija neatneša jam aiškios naudos, nesvarbu,
protinės, dvasinės ar ekonominės.
K Ar šis bendražygių rinkimosi metodas nėra savanaudiškas?

A Jis protingas ir vedantis apsisprendimo link. Kiekvieno normalaus
žmogaus troškimas yra materialinė sėkmė ir laimė.
Niekas neprisideda prie žmogaus sėkmės ir laimės labiau nei atidžiai
pasirinkti partneriai. Todėl atsargumas, renkantis bendražygius,
tampa kiekvieno žmogaus, kuris nori būti laimingas ir sėkmingas,
pareiga. Plaukiantis pasroviui žmogus leidžia aplinkiniams prisišlieti
prie jo, priimdamas jų sąlygas. Neplaukiantis pasroviui asmuo atidžiai
atsirenka partnerius ir niekam neleidžia prie jo priartėti, išskyrus
atvejus, kai tas asmuo prisideda prie naudingos įtakos formavimo arba
suteikia tam tikrą aiškią naudą.
K Niekada negalvojau, kad atsargumas, renkantis draugus, yra toks

svarbus, vertinant žmogaus sėkmes ir nesėkmes. Ar visi sėkmingi
žmonės atsargiai renkasi partnerius, kurdami ir plėtodami verslo,
socialinius bei profesinius santykius?
A Nesivadovavimas. atsargumo principu, renkantis bet kokius
partnerius, niekam negarantuoja sėkmės bet kokioje srityje. Kita
vertus, atsargumo stoka praktiškai garantuoja pralaimėjimą.
Ar jums sunku žmonėms pasakyti „ne“? Šis skyrius

atskleidžia, kad atsargumas, renkantis partnerius, ir gebėjimas
žymiai dažniau pasakyti „ne“ gali sutrumpinti jūsų kelią į
sėkmę.
SANTRAUKA
Trys dalykai, susiję su pokalbiu su velniu, mane domina labiausiai.

Tie trys veiksniai man svarbūs todėl, nes padarė didžiausią
įtaką mano gyvenime. Tai faktas, kurį mano istorijos skaitytojai
gali lengvai nuspėti. Tie trys veiksniai yra: plaukimo pasroviui
įprotis, hipnotizuojančio ritmo dėsnis, kuris visus įpročius paverčia
nuolatiniais, ir laiko elementas.
Štai ši jėgų trijulė laiko visų žmonių likimus. Šios jėgos įgauna
naują ir svarbesnę reikšmę, jei yra sujungiamos ir analizuojamos kaip
viena kompleksinė jėga. Nereikia lakios vaizduotės ir gamtos dėsnių
išmanymo, kad suprastum, jog dauguma sunkumų, su kuriais susiduria
žmonės, yra susikurti jų pačių. Be to, sunkumai retai būna artimiausių

aplinkybių padarinys. Paprastai jie yra plaukimo pasroviui įpročio ir
laiko suvienytų tam tikrų aplinkybių kulminacija.
„Daugum a sunkum ų, su kuriais susid u ria žmonės,

yra su siku rti jų pačių."
Šiandien daugelis žmonių pasižymi aukos mentalitetu,

kuriuo prisidengia kaip pasiteisinimu, nenorėdami prisiimti
atsakomybės už savo gyvenimus.
Samuelis Insulas neprarado savo 4 milijardų dolerių pramonės

imperijos dėl jį apėmusios depresijos. Šio rezultato užuomazgos
pasireiškė gerokai anksčiau, kai jis tapo auka grupelės moterų,
meiliais žodeliais privertusių Samuelį iškeisti savo talentų realizavimą
viešuosiuose reikaluose į didžiąją operą. Jei reikia pavyzdžio
žmogaus, užėmusio aukštą padėtį finansų pasaulyje ir nusiritusio
žemyn dėl plaukimo pasroviui įpročio, hipnotizuojančio ritmo ir laiko,
tai toks žmogus buvo Samuelis Insulas. Rašau apie tai, nes mano
žinios apie poną Insulą ir jo bėdų priežastis siekia laikus, kai aš su
juo tarnavau Pirmojo pasaulinio karo metais, dar iki jo neapgalvoto
bandymo pabėgti nuo savęs.
Samuelis Insulas 1881 metais persikėlė iš Anglijos į JAV,

kad taptų Tomo Edisono asmeniniu sekretoriumi, ir pakilo iki
„Chicago Edison11Co. prezidento pareigų 1892-aisiais. Iki 1907
metųjis jau valdė Čikagos tranzito sistemą. Iki 1912 metų Insu-
los valdė keletą šimtų elektrinių. Jis energingai kėlė

kontroliuojančiųjų bendrovių akcijų vertę. Kai jos
1932 metais žlugo, Samuelis Insulas pabėgo į Europą;
1934 metais gavo ekstradiciją, buvo teisiamas tris kartus už
sukčiavimą, bankroto įstatymų pažeidimus ir grobstymą, bet
visus kartus buvo išteisintas. Hilas leidžia mums pažvelgti į
vidines, kitokias jo žlugimo priežastis. Šiandien jūs puikiai
žinote Edisono pavardę... Bet greičiausiai nesate girdėję Insulo.
Henris Fordas išgyveno tą pačią depresiją, kuri buvo lemtinga ponui

Insului, bet Fordas išsisuko be pasekmių. Norite sužinoti priežastį?
Aš pasakysiu. Fordas niekada neplaukė pasroviui nė vienoje srityje.
Laikas yra Fordo draugas, nes šis žmogus suformavo įprotį naudotis
laiku pozityviu, konstruktyviu būdu, pasitelkdamas jo paties į planus
sujungtas mintis.
Panagrinėkite bet kokią aplinkybę, kokią tik norite, ir įvertinkite
ją remdamiesi jos santykiu su plaukimo pasroviui įpročiu,
hipnotizuojančiu ritmu ir laiku - tiksliai nustatysite visas sėkmės ar
nesėkmės priežastis.
Franklinas D. Ruzveltas į pirmąją kadenciją atėjo su trenksmu.
Galvoje jis turėjo vieną pagrindinį tikslą, kuris buvo labai aiškus -
sustabdyti baimės veržimąsi ir priversti žmones galvoti ir kalbėti apie
verslo atsigavimą, o ne verslo depresiją.
įgyvendinant šį tikslą, nebuvo jokio plaukimo pasroviui. Visos
tautos jėgos buvo suvienytos, kad padėtų įgyvendinti prezidento aiškų
tikslą. Pirmą kartą Amerikos istorijoje visoms politinėms srovėms
atstovaujantys laikraščiai, visų religijų bažnyčios, visų rasių ir spalvų
žmonės bei įvairios politinės organizacijos susivienijo į vieną didelę
galią, vieninteliam tikslui - padėti prezidentui atkurti tikėjimą ir
užmegzti normalius verslo santykius valstybėje.
Prezidento ir specialiosios patarėjų grupės konferencijoje,

surengtoje praėjus kelioms dienoms po prezidento kadencijos
pradžios, aš jo paklausiau, kokią didžiausią problemą galėtų išskirti
jis, kaip naujai išrinktas prezidentas. Jis atsakė: „Klausimo dėl mažų ar
didelių problemų nėra; mes turime vieną problemą - sustabdyti baimę
ir pakeisti ją tikėjimu.“
Besibaigiant pirmiesiems kadencijos metams, prezidentas jau buvo
sustabdęs baimę ir pakeitęs ją tikėjimu, o tauta lėtai bet užtikrintai ėjo
iš depresijos džiunglių. Per pirmuosius kadencijos metus (atkreipkite
dėmesį į aiškų laiko elementą) prezidentas labai veiksmingai suvienijo
Amerikos verslo ir asmeninio žmonių gyvenimo jėgas taip, kad visa
tauta jį palaikė ir buvo pasiruošusi savanoriškai ir entuziastingai sekti
jį, nesvarbu, kad ir kur prezidentas eitų.
Šie faktai gerai žinomi visiems, skaitantiems laikraščius ar
besiklausantiems radijo.
Kaip ir mes visi, Napoleonas Hilas gyveno politinėje

aplinkoje, kuri visiems turėjo įtakos. Mes dažnai galvojame
apie save kaip apie žiniasklaidos, politinės sistemos ar kitų
išorinių jėgų „aukas11.Hilas mums parodo, kaip išsilaisvinti
nuo viktimizacijos - dar vieno velnio ginklo - ir kaip prisiimti
atsakomybę už savo pasirinkimus.
Tada atėjo kiti prezidento rinkimai, o kartu ir galimybė žmonėms

išreikšti pasitikėjimą vadovu. Jie išreiškė pasitikėjimą - triuškinančia
pergale, beveik vienbalsiais rinkėjų balsais, tik su dviem kitamintėm
valstijom, prezidentas laimėjo rinkimus ir buvo išrinktas antrajai
kadencijai. Tai precedento Amerikos politikoje neturinti pergalė.
Dabar pažiūrėkite, kaip Gyvenimo ratas ėmė suktis į priešingą pusę.
Prezidentas pakeitė politiką iš apibrėžtos, turėdamas aiškų tikslą, į
neapibrėžtą ir plaukimą pasroviui.
Jo politikos pokyčiai suskaldė galingą darbo grupę ir daugiau kaip

pusę jos narių nuo prezidento nusisuko. Tai suskaldė turėtą tvirtą
abiejų Kongreso rūmų palaikymą ir, svarbiausia, tai padalijo Amerikos
žmones į dvi grupes: pasisakančius „už“ ir „prieš“, o tai reiškė, kad
viskas, kas prezidentui liko iš jo turėtų politinių turtų, tai milijono
dolerių šypsena ir iškart paruoštas rankos paspaudimas, nors to
akivaizdžiai nepakako tam, kad jis galėtų atgauti galią, kurią kažkada
turėjo savo rankose, kai valdė Amerikos gyvenimą.
Štai, turime puikų pavyzdį žmogaus, kuris šoktelėjo į galingas
aukštumas, nes turėjo apibrėžtą tikslą, ir šleptelėjo ant pilvo į pradinį
tašką dėl įpročio plaukti pasroviui. Tiek jo pakilimo, tiek ir kritimo
žemyn procesuose aiškiai matosi plaukimo pasroviui ir neplaukimo
pasroviui principų veikimas bei kulminacinio taško pasiekimas,
pasitelkiant hipnotizuojančio ritmo ir laiko galias.
„Štai, tu rim e puikų pavyzdį žmogaus, kuris šokte lėjo

į galingas aukštum as, nes tu rė jo ap ib rėžtą tikslą,
ir šle p te lė jo a n t pilvo į p ra d in į tašką dėl įp ro č io
plaukti pasroviui."
— ° ^ ° < ^ > o < : 0—
Skirkite truputį laiko ir pagalvokite apie kitus žinomus

žmones ar žmones iš jūsų aplinkos, kurie pasiekė didžiulę
sėkmę tik tam, kad vėliau viską prarastų dėl plaukimo
pasroviui įpročio.
Velnias pateikė dramatišką istoriją, papasakodamas apie savo

santykius su manimi ir visą mano gyvenimą. Jis matė mano įprotį
plaukti pasroviui, kai nesugebėjau pasinaudoti verslo galimybėmis, dėl
N A P O L E O N A S H ILA S / PERGUDRAUTI VELMA / 237
kurių daug kas būtų pasiūlęs didžiulius pinigus. Jis matė, kaip plaukiu
pasroviui, kurdamas santykius su kitais, ir ypač stokoju atsargumo
verslo sandoriuose.
Aplinkybė, kuri išgelbėjo mane nuo lemtingo hipnotizuojančio
ritmo užvaldymo, buvo mano apibrėžtas tikslas, dėl kurio visą
gyvenimą paskyriau asmeninės sėkmės filosofijai kurti. Aš kartas
nuo karto plaukiau pasroviui dėl savo užgaidų ir siekimų, bet mano
plaukimą pasroviui kompensuodavo pagrindinis tikslas, kurio užteko,
kad atgaučiau drąsą ir vėl siekčiau ieškoti žinių kiekvieną kartą, kai
patirdavau pralaimėjimus, siekdamas kitų mažesnių tikslų.
Analizuodamas daugiau kaip 25,000 žmonių gyvenimo istorijas,
siekdamas išvesti sėkmės formulę, aš sužinojau tam tikros informacijos
apie pavojingą plaukimo pasroviui įpročio pobūdį. Analizė atskleidė,
kad tik du iš šimto žmonių turi aiškų pagrindinį tikslą gyvenime.
Likusieji 98 yra įgiję plaukimo pasroviui įprotį. Dar daugiau, mano
analizė patvirtino velnio teiginį, kad jis valdo 98 iš 100 žmonių, nes šie
yra plaukimo pasroviui įpročio atstovai.
Žvelgdamas atgal į savo karjerą, aiškiai matau, kad būčiau išvengęs
daugelio laikinų pralaimėjimų, jei būčiau griežtai laikęsis pagrindinio
gyvenimo tikslo pasiekimo plano.
Remdamasis savo patirtimi, kurią įgijau analizuodamas daugiau
kaip 5,000 šeimų problemas, neabejodamas galiu teigti, kad
dauguma susituokusių žmonių praranda tarpusavio harmoniją, nes
jų vedybiniuose santykiuose yra susikaupę daugybė mažų aplinkybių,
kurios galėjo būti aptartos ir panaikintos, tik joms atsiradus, jei
sutuoktiniai būtų turėję aiškų tikslą tai padaryti. Deja, jie gyvena
santuokinį gyvenimą, neturėdami aiškaus tikslo.
Taigi, istorija pasibaigia ir vėl kartojasi. Žmogus, turintis aiškiausią
planą, tikslą ir didžiausią galią, joja į pergalę. Kiti laksto, bandydami
rasti priedangą, ir yra traiškomi tų, kurie yra ryžtingesni.
Atsakymą rasti nesunku. Nereikia jo ieškoti aukštai danguje. Aš
atsakymą norėčiau gauti iš velnio. Jis pakankamai greitai pasakytų,
kad pergalė atitenka žmonėms, kurie žino, ko nori, ir yra pasiryžę
238 N A P O L E O N A S H ILA S /PERGUDRAUTI VELMA /
tai turėti. Jie turi aiškias strategijas, aiškius planus ir aiškius tikslus.
Jų priešininkai, kurių gerokai daugiau, neturi prieš juos galimybių,
nes neturi plano, tikslo ar strategijos, išskyrus plaukimą pasroviui,
tikintis, kad gal kažkas atsisuks padėti. Šiuose trijuose trumpuose
sakiniuose jums pateikta skirtumo tarp sėkmės ir nesėkmės, galios ir
jos neturėjimo esmė.
Artėjame prie kelionės šios knygos puslapiais pabaigos. Jei
bandytume vienu trumpu sakiniu išreikšti pagrindinę mintį to, ką
bandžiau atskleisti šioje knygoje, tai skambėtų maždaug taip:
Žm ogaus d o m in u o ja n tys norai gali įg y ti fizinę

išraišką, tu r in t apibrėžtą tik s lą ir aiškius planus,
p a s ite lk ia n t h ip n o tiz u o ja n č io ritm o gam tos dėsnį
ir laiką!
Štai jums ir tikslus asmeninės sėkmės filosofijos, kurią bandžiau

aprašyti šioje knygoje, aspektas, pateiktas labai glaustai ir paprastai.
Jei išplėstume filosofiją, siekdami pritaikyti ją gyvenimo aplinkybėms,
suprastume, kadji tokia plati, kaip pats gyvenimas, ir kadji apima visus
žmonių santykius, visas žmonių mintis, tikslus ir troškimus.
Taigi, štai mes išklausėme keisčiausio iš visų mano interviu, kurių
per penkiasdešimt darbo metų, ieškodamas gyvenimo tiesų, vedančių
į laimę ir ekonominį saugumą, turėjau tūkstančius su garsiais ir beveik
garsiais žmonėmis.
Kaip iš tikrųjų keista, kad aktyviai bendradarbiavęs su tokiais
žmonėmis kaip Karnegis, Edisonas ir Fordas galiausiai aš buvau
priverstas eiti pas velnią, kad gaučiau praktinių žinių svarbiausiems
principams, kuriuos atradau, ieškodamas tiesos. Kaip keista, kad aš
šimtus kartų buvau priverstas patirti skurdą, išgyventi nesėkmes bei
nelaimes, prieš suteikiant man privilegiją suprasti ir naudotis gamtos
dėsniu, kuris sušvelnina šių pavojingų ginklų smūgius arba juos
visus visiškai sunaikina. Bet mažiausiai įtikėtinas dalykas iš visos šios
dramatiškos patirties, kurią gyvenimas man suteikė, yra paprastumas

dėsnio, kuriuo naudodamasis, jei tik būčiau supratęs, būčiau galėjęs
paversti savo troškimus realybe, išvengdamas daugybės sunkumų ir
kančių, patirtų per visus tuos metus.
Dabar, pokalbio su velniu pabaigoje, suprantu, kad visą tą laiką savo
kišenėse nešiojausi degtukus, kuriais uždegami nelaimių gaisrai. Ir dar
supratau, kad vanduo, kuriuo tie gaisrai galiausiai būdavo užgesinami,
buvo mano paliepimai.
Aš ieškojau filosofo magnetito, kuriuo nesėkmę būtų galima
paversti sėkme, o sužinojau, kad tiek sėkmė, tiek nesėkmė yra
rezultatas kasdienių vystymosi jėgų, kurios po truputį sujungia
dominuojančias mintis ir surezga jas į dalykus, kurių norime arba
nenorime, priklausomai nuo tų minčių pobūdžio.
Kaip gaila, kad nesupratau šios tiesos anksčiau, kai dar nebuvau
pasiekęs mąstymo amžiaus, o jei būčiau tada tai supratęs, būčiau
galėjęs apeiti aplink keletą kliūčių, per kurias buvau priverstas šokinėti,
vaikščiodamas po gyvenimo „Šešėlio slėnį“.
Dabar mano pokalbio su velniu istorija yra jūsų rankose. Nauda,
kurią išjos gausite, bus tiksliai proporcinga mintims, kurias ji sužadins
jumyse. Jei norite, kad perskaitytas pokalbis būtų jums naudingas,
sutikite su kiekviena išsakyta mintimi.
Jums tereikia pamąstyti ir padaryti savo išvadas dėl kiekvienos
pokalbio dalies. Suvokti, kiek visa tai pagrįsta. Jūs esate teisėjas,
prisiekusieji ir tiek kaltinamojo, tiek gynybos advokatai. Jei nelaimėsite
savo bylos, dėl pralaimėjimo ir jo priežasčių būsite atsakingas jūs pats!
NAPOLEONAS HILAS
„Žm ogaus d o m in u o ja n tys norai gali įgyti fizinę

išraišką, tu r in t apibrėžtą tikslą ir aiškius planus,
p a s ite lk ia n t h ip n o tiz u o ja n č io ritm o gam tos dėsnj
ir laiką!"
Napoleonas Hilas norėjo pasidalyti šia žinia su 1930-ųjų

metų pasauliu, bet užuot tai padaręs, žinią paslėpė rūsyje, kad
galiausiaiji būtų atskleista ir pasidalyta sujumis 2011 metais -
tam yra priežastis. Ar jūs...
■ Sužinoję, kad savo pačių kišenėse nešiojatės degtukus,
kuriais uždegami nelaimių gaisrai, ir dar supratę, kad
vanduo, su kuriuo tie gaisrai užgesinami, priklauso nuojūsų
paliepimo, nusprendėte, kad:
■ Išsikelsite aiškų tikslą?
■ Susikursite aiškų planą?
■ Pasitelksite hipnotizuojančio ritmo gamtos dėsnį?
■ Ir pasinaudosite laiku, kuris galėtų jums padėti pasiekti
didžiausią sėkmę?
BAIGIAMASIS ŽODIS
Nesvarbu, ar prieš atversdami šį baigiamąjį žodį perskaitėte visą

knygą, ar tik kelis puslapius, turbūt supratote, kad jei šioje knygoje
minimi istoriniai vardai, datos ir įvykiai būtų pakeisti mūsų laikų
datomis, vardais ir įvykiais, pokyčiai būtų nežymūs. Iš Hilo pasakojimų
apie žiniasklaidos propagandą, mokyklos poveikį vaikams, baime
pagrįstus religijų skelbiamus mokymus, žmonių netinkamą mitybą,
sveikatos įpročius ir sudėtingą ekonominį klimatą atrodo, kad mažai
kas pasikeitė tiek mūsų kolektyvinėje sąmonėje, tiek ir pačiame
gyvenime.
Gera žinia ta, kad niekada nevėlu pradėti iš naujo - nevėlu mūsų
sąmonės renesansui. Hilas mums primena: „Taip pat išsiaiškinau, kad
kiekvienas laikinas pralaimėjimas, nesėkmė ir bet kokia nelaimė atneša
ir lygiavertę naudą.“Atrodytų, kad mūsų kelias sudarytas iš dviejų polių:

nesėkmės ir sėkmės. Lengvesnis būdas juo eiti galėtų būti tuomet, jei
vadovautumėmės Hilo principu, kuris mus moko, „kaip pralaimėti
sėkmingai“. Tai paradoksas, kurį supranta dvasiškai subrendę, tie
žmonės, kuriuos jis apibūdina „kaip pakilusius virš hipnotizuojančio
ritmo“ ir atradusius savo „kitą aš“, kuris dar gali būti identifikuojamas
kaip savarankiškasis aš, aukštesnysis aš ar tikrasis aš.
Džiugina tai, kad dauguma šiandieninių dvasinių, filosofinių,
savigalbos ir net mokslinės srities atstovų pritaria Hilo požiūriui
į jo taip vadinamą „tikslo apibrėžtumą“, arba mūsų kalba tariant
„tikslų nusistatymą“. Kai mūsų tikslas yra pabusti iš hipnotizuojančio
gyvenimo ritmo, ką indusai ir budistai vadina iliuzija, tuomet plečiasi
mūsų individuali ir kolektyvinė sąmonė. Mes, kartu su mūsų pasauline
šeima, gauname iš to naudą.
Hilo sąžiningumas atsiskleidžia jo pasakojimuose apie tai, ką jis
turi omenyje kalbėdamas apie sėkmės pripažinimą. Tiesą sakant, jis
nedvejodamas pareiškia, kad „kiekvienas žmogus gali pasinaudoti savo
„kitu aš“, jei tik nėra apimtas godumo“. Šis dvasiškai orus pareiškimas
pakylėja sėkmės sampratą į sąmonės lygmenį, vadinasi, sėkmė
nebūtinai reiškia, kad „laimi tas, kuris turi daugiausia žaislų“.
Autorius mus taip pat moko pripažinti sąmoningumo ir atidumo
svarbą. Tai sąmonės veikla, kuria bjaurisi Hilo velnias, kuris džiūgauja
galėdamas pasinaudoti žmonių savarankiško mąstymo stoka.
Sąmoningas požiūris į protą ir jo galią - tai gebėjimas pažvelgti į jį su
pagarba, gailesčiu, dėkingumu, nes tai yra Dievo dovana mums. Protas
ne tik formuoja mūsų vidinį klimatą; jis kuria išorines aplinkybes.
Nekovokime su protu; vertinkime įvairius jo atspalvius, nuojautas,
milžinišką galią ir supraskime, kad protas ir yra raktas į pasitikėjimą
savimi, savarankiškumą ir gebėjimą naudotis savo galiomis.
Pavojingiausias žmogaus bruožas, antrasis po „plaukimo pasroviui“,
anot Hilo, yra „atsargumo stoka“ arba kaip mes galėtume pavadinti -
įžvalgos stoka. įžvalgumas yra susijęs su išmintimi. Jis priverčia mus
prieš imantis veiksmų pagalvoti apie pasekmes, taip pat ir sąžiningai
įvertinti savo pasirinkimo rezultatus. Tokiu būdu mes kuriame savo
kelią į laisvę.
Šių dienų skaitytojo protuose Hilo mokymai dažniausiai siejami

su gerove, jie paverčiami pinigais žmogaus asmeninėse skryniose.
Bet tiesą pasakius, Hilas pasidalijo su pasauliu savo išmintimi
pristatydamas „principus, kaip gyventi“, pradėdamas nuo savo esybės
vidaus, vidinės sąmonės būsenos ir paskatindamas save suteikti tam
išorinę išraišką pačiu didžiausiu potencialu ne tik savo paties labui, bet
ir visos žmonijos labui.
Noriu pasakyti,, kad Napoleono Hilo fondas pasielgė labai
išmintingai, patikėdamas šį vertingą rankraštį į Šeron Lechter rankas.
Ji buvo puiki kandidatė, galėjusi perduoti šį rankraštį pasauliui, nes
ši moteris daug metų studijavo Napoleono Hilo tiesos principus ir,
svarbiausia, pati juos taikė.
Tegu visi Hilo skaitytojai išsivaduoja iš sąlyginio tikėjimo sistemų
ir gyvena visu pajėgumu, apsupti išskirtinio grožio ir džiaugsmo,
laisvai teikdami dovanas, talentus ir įgūdžius šioje planetoje, kurią visi
vadiname namais. Santarvės ir didžiausios palaimos jums!
MIŠELIS BERNARDAS BEKVITAS
MIŠELIS BERNARDAS BEKVITAS yra knygos „Dvasinis

išsivadavimas: panaudoti savo sielos potencialą“, ekranizuotos
filme „Paslaptis“, autorius.
Jis yra Agapės tarptautinio dvasinio centro įkūrėjas, o taip

ir „Association for Global New Thought“ ir „The Season for
Nonviolence“vienas iš įkūrėjų.
APMĄSTYMAI
Visa Napoleono Hilo kūryba pasižymi stipriu dvasingumu, o tai

byloja apie jo metodų moralę. Daugelyje knygos „Pergudrauti velnią“
vietų šie jo tikėjimo sistemos religiniai pamatai yra turbūt labiausiai
aiškūs.
Kai kurie autoriaus teiginiai apieblogį irbaimę, apie „neapibrėžtumą“
ir „plaukimą pasroviui“ yra kilę iš Amerikos religinės tradicijos,
kuri siekia mažiausiai devynioliktojo amžiaus vidurį - Ralfo Voldo
Emersono laikus, kai vyravo transcendentalizmo idėjos. Kai Hilas rašė
šią knygą (1930 metais) šios Amerikos dvasingumo srovės idėjos buvo
žymios Normanto Vincento Pylo ir Emeto Fokso darbuose bei Loido
K. Daglaso įkvepiančioje grožinėje literatūroje. To meto žiniasklaidoje
ir visuomenės sąmonėje taip pat dažnai šmėžavo ir Eimės Sempl
MakPerson bei Bilio Sandei ganėtinai asmeniškas krikščioniškasis
evangelizmas.
Tačiau Hilui kai kurių to meto pramonės ir finansų titanų stotas
įgavo tam tikrą religinį patvirtinimą ir pasitarnavo, kad įkvėptų jo
paties protą ir veiksmus, o kartu ir kitų žmonių, žvelgti į tuos vyrus,
kaip į sėkmingo moralinio elgesio pavyzdį, atnešusį asmeninę sėkmę
ir visuotinį gėrį.
Napoleonui Hilo Didžioji depresija buvo didžiulė moralinė nesėkmė.
Ką jis pasakytų apie mūsų dabartines krizes finansų rinkose - vos
neįvykusį bankų sistemos žlugimą 2008 metais ir po to sekusią recesiją,
kuri vienaip ar kitaip palietė gyvenimus kiekvieno, kuris paėmė į rankas
šią knygą 2011 metais ir paims vėliau?
Jo panteoną sudarė, žinoma, Karnegis, Edisonas, Fordas ir
Rokfeleris. Istorikai, ekonomistai ir biografai vėliau analizavo kiekvieno
iš šių magnatų istorijas, o jų asmeniniai trūkumai buvo pateikti
visuomenės teismui. Hilui jie nebuvo istorinės asmenybės. Jam šie
žmonės buvo tuometiniai pasaulio lyderiai, taip kaip Adolfas Hitleris,
Benitas Musolinis, Franklinas Ruzveltas ir Vinstonas Čerčilis. Hilas
nekritikavo Rokfelerio negailestingo konkurencingumo ir jis tikriausiai

tuo metu nežinojo apie Fordo antisemitizmą.
Hilui Amerikos visuomenė ir laisva rinkos sistema teikė didžiausią
viltį pasauliui, nes jis svyravo ant didžiulio sukrėtimo krašto ir net
su akivaizdžiais savo gimtosios šalies-trūkumais (tai, ką jis matė kaip
pasidavimą velnio machinacijoms) nebuvo nieko žemėje, su kuo būtų
galima ją palyginti.
Žmonėms, kurie patys nusprendė siekti gyvenime sėkmės ir kurie
atsispyrė pagundoms bei atsikratė nereligingumo trūkumo ir siekė
tikslo, užuot prašę Dievo pagalbos (knygoje vadinamo įvairiais vardais),
nėra ribų, kiek daugjie gali turėti.
Taigi, kokia Hilo religija? Atvirai kalbant, man nesvarbu. Mane tiek
paveikė Napoleono Hilo filosofija ir sužavėjo jo gyvenimas, kad manęs
niekada nedomino, į kokią bažnyčią jis eidavo ir ar apskritai eidavo.
Žymiai svarbesnis yra klausimas: ko jis pamoko mus šiandien apie
tikėjimo vaidmenį gyvenime?
Atsakymą į šį klausimą turite rasti jūs patys. Manau, kad tai
pamatinis klausimas, kuris paveikia kiekvieną jo rašomą eilutę.
Galiausiai, jis pasirinko šią knygą pateikti klasikiniu filosofinio dialogo
žanru ir surengė susitikimą su ryškiausia antireligine figūra visoje
literatūroje (nuo Biblijos iki Miltono ir K. S. Luiso). Aš negaliu liautis
žavėjusis jo pasirinkimu, nes tai leido Hilui labai lengvai skaitomu
stiliumi išreikšti gilius įsitikinimus ir teorijas apie žmonių elgesį. Jose
labai daug pamokančių minčių mums visiems.
Kai vėliau gyvenime susidursite su kliūtimis, pasiimkite ir iš naujo
peržiūrėkite septynis Hilo principus, kaip „Pergudrauti velnią“:
1. Tikslo apibrėžtumas
2. Savęs valdymas
3. Mokymasis iš nelaimių
4. Aplinkos įtakos kontroliavimas (ryšiai)
5. Laikas (nuolatinėmis paversti teigiamas mintis-įpročius, o ne

neigiamas, ir ugdyti išmintį)
6. Harmonija (veikti turint aiškų tikslą tapti asmeniu, galinčiu daryti
įtaka savo protinėje, dvasinėje ir fizinėje aplinkoje)
7. Atsargumas (plano apgalvojimas prieš imantis veiksmų)
Peržiūrėdami šiuos septynis principus, galite nustatyti ir atskleisti,

kas jus sulaiko ir neleidžia pasiekti sėkmės, kurios trokštate.
Man buvo didžiulė palaima, kad Napoleono Hilo fondas patikėjo
man šį rankraštį - rankraštį, kuris buvo paslėptas ir laikomas užrakintas
septyniasdešimt metų (ar jo žmonos ar paties velnio... Jums spręsti).
Sakoma, kai mokinys pasiruošęs, ateina mokytojas. Ar įmanoma,
kad knyga „Mąstyk ir būk turtingas“ perdavė žinią, kuri pasitarnavo
Didžiosios depresijos laikotarpiu, o „Pergudrauti velnią“ yra tai, kas
gali pasitarnauti mūsų laikais? Aš tikiu, kad šiuo atveju matome Dievo
pagalbą, ne velnio darbą. Manau, kad „Pergudrauti velnią“ nebuvo
išspausdinta tol, kol Dievui neatrodė, kad tai yra tinkama žinia, pateikta
tinkamu laiku... Tai yra pateikta mums 2011 metais. Knyga padarė man
didelę įtaką ir aš tikiu, kad ji ir jums bus naudinga.
Tegul Napoleono Hilo žodžiai suteikia jums vilties, drąsos

ir, svarbiausia, apibrėžto tikslo jūsų gyvenime...
Būkite palaiminti.
ŠERON LECHTER
PADĖKA
Daugiau kaip septyniasdešimt metų slėpta knyga „Pergudrauti

velnią“ galiausiai buvo išleista ir prie jos išleidimo prisidėjo daugybė
žmonių.
Napoleono Hilo fondas labai dėkingas Napoleono Hilo šeimai, kuri
išlaikė jo palikimą gyvą. Čarlis Džonsonas, Hilo sūnėnas, kuriam buvo
patikėtas šio kontraversiško rankraščio saugojimas, suprato jame
atskleidžiamos informacijos galią ir aktualumą, todėl neseniai atidavė
rankraštį Napoleono Hilo fondui, kad rankraštis galėtų būti išleistas.
Esame labai dėkingi Šeron Lechter ir jos didžiulei aistrai saugojant
ir puoselėjant Hilo palikimą. Knygoje pateiktuose komentaruose ji,
pasitelkdama talentą, padeda skaitytojams suvokti ir pasinaudoti
pateikiamomis idėjomis šiandieniniame kontekste.
Šeron prisijungia prie mūsų ir kartu dėkoja visiems Napoleono Hilo
gerbėjams visame pasaulyje, kurie padeda mums skleisti Hilo išmintį -
mokytojams ir mentoriams, pranešėjams, koledžų profesoriams,
sėkmingiems verslo lyderiams ir pradedantiesiems verslininkams.
Jūs liudijate Hilo darbų svarbą. Nenuostabu, kad kai Hilas keliavo ir
vedė seminarus, jį dažnai pristatydavo kaip Stebukladarį ir Milijonierių
kūrėją.
Dėkojame visai „Sterling Publishing“ komandai už jų atsidavimą
ir įvertinimą, o ypač Markui Lyveriui, Džeksonui Princui, Mišeliui
Fragnito ir Keitei Zimerman. Asmeniškai dėkojame savo komandoms,
Napoleono Hilo fondo ir „Pay Your Family First“ už neišsenkamus
pamokymus ir paramą... Robertui T. Džonsonui Jr., Mišeliui Lecchter,
Anemijai Sturgil, Filipui Lichteriui, Kevinui Štokui, Andželai Totman
ir Kristinai Tomas. Be to, už padrąsinimą ir pagalbą esame dėkingi
Styvui, Rigio, Gregui Reidui, Džo MkNylui, Gregui Robinui ir Kevinui
Braermanui.
Napoleono Hilo vardu, kurio kelionė prasidėjo daugiau nei prieš
šimtmetį ir kurio išmintis suteikė vilties ir padrąsinimo milijonams
žmonių visame pasaulyje, mes jums dėkojame!
DONAS GRYNAS, N ap o le o n o H ilo fo n d o g e n e ra lin is d ire k to riu s , ir
ŠERON LECHTER
APIE AUTORIUS
NAPOLEONAS HILAS
1883 - 1970
Napoleonas Hilas gimė 1883 metais,

atokioje kalnuotoje Vaiso apygardoje,
Virdžinijoje. Jis gimė skurdžioje šeimoje, o
mama mirė, kai jam buvo devyneri metai. Po
metų tėtis vedė antrą kartą ir pamotė tapo
berniukui įkvėpimo šaltiniu.
Dėl pamotės įtakos dar paauglystėje
Hilas pradėjo dirbti laikraščio reporteriu. Jo straipsniai patraukė
Roberto L. Teiloro, buvusio Tenesio gubernatoriaus, vėliau tapusio
Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriumi, dėmesį. Teiloras buvo „Bob
Taylor‘s Magazine“ žurnalo savininkas ir pasamdė jaunąjį Hilą rašyti
sėkmės istorijų. Tuo metu Hilas įstojo į Džordžtauno universiteto
teisės fakultetą.
1908 metais Hilui buvo paskirta užduotis paimti interviu iš Endriu
Karnegio. Turėjęs trukti tris valandas interviu užtruko tris dienas.
Interviu metu Karnegis pasiūlė Hilui idėją - sukurti pirmąją pasaulyje
asmeninės sėkmės filosofiją, remiantis sėkmės principais.
Karnegis supažindino Hilą su to meto gigantais, įskaitant Henrį
Fordą, Tomą A. Edisoną ir Džoną D. Rokfelerį. Dvidešimt metų Hilas
praleido imdamas interviu, studijuodamas ir rašydamas apie sėkmingas
asmenybes.
Ir tik praėjus dvidešimčiai metų po Hilo interviu su Endriu
Karnegiu, 1928 metais jis parašė aštuonių tomų knygą „Sėkmės
dėsnis“. 1937 metais Hilas parašė knygą „Mąstyk ir būk turtingas“, kuri
tapo visų laikų perkamiausia savigalbos knyga, iki šiol parduodama
milijonais egzempliorių visame pasaulyje. Nenuostabu, kad Hilas
dažnai būdavo pristatomas kaip Stebukladarys - Milijonierių kūrėjas.
ŠERON LECHTER
Mokymosi visą gyvenimą šalininkė,

Šeron Lechter yra „Pay Your Family First“ -
finansinio švietimo organizacijos įkūrėja.
Šeron yra - nacionalinio CPA finansinio
raštingumo komisijos pranešėja. 2008
metais ji buvo paskirta į pirmąją prezidento
patariamąją tarybą finansinio raštingumo
klausimais tiek prezidento Bušo, tiek
Obamos kadencijų laikotarpiu.
Šeron yra verslininkė, rašytoja, filantrope, mokytoja, tarptautinio
lygio pranešėja, diplomuota buhalterė ir mama. Ji buvo pradininkė,
plėtojanti naujas technologijas, programas ir produktus, kurie
padėtų mokyti vaikus, pasitelkiant novatoriškesnes, sudėtingesnes,
o kartu ir linksmesnes priemones. Jos finansinio raštingumo stalo
žaidimas „Thrive Time for Teens“ - novatoriškas ir eksperimentinis
žaidimas, mokantis gyvenimiškos patirties ir finansinio raštingumo,
pelnė pripažinimą ir gavo „Mom's Choice“ AUKSO apdovanojimą,
2010 metais „Creative Child Magazine's“ buvo pripažintas metų
žaidimu, gavo „Dr. Toy's Best Vacation Product" apdovanojimą,
o „WTS Toy Reviews" buvo įvertintas penkiomis žvaigždutėmis.
Šeron yra ekspertė finansinio vaikų švietimo, asmeninių finansų ir
verslumo srityse.
Šeron kartu su Napoleono Hilo fondu ir Gregu Reidu parašė
nacionalinį bestselerį „Trys pėdos nuo aukso“. Šeron taip pat pasaulyje
žinoma kaip „NewYorkTimes“perkamiausių knygų sąraše atsidūrusios
knygos „Du tėčiai - turtingas ir vargšas“bei dar keturiolikos kitų knygų
iš serijos „Turtingas tėtis“ bendraautorė.
Atsidavusi filantrope, Šeron dalyvauja pasaulinių bendruomenių
veikloje tiek kaip savanorė, tiek kaip aukotoja. Šeron dirba „Women
Presidents' Organization" ir „Child-help" - nacionalinių organizacijų,
įkurtų siekiant užkirsti kelią vaikų išnaudojimui ir pagalbai jiems,
tarybose.
www.sharonlechter.com • www.payyourfamilyfirst.com
www.outwittingthedevil.com
N A P O LE O N A S H IL A S / PKRGIJDRAUTI VKI.MA / 249
APIE NAPOLEONO HILO FONDĄ
Napoleono Hilo fondo tikslas yra...
■ Plėtoti privačios įmonės, kurios veikla galima pagal Amerikos

sistemą, koncepciją
■ Mokyti žmones formulės, kaip įmanoma iš žemiausių kuklių
pareigų pakilti įvadovaujančias pareigasjų pasirinktoje profesijoje
■ Padėti jauniems vyrams ir moterims išsikelti tikslus gyvenime ir
karjeroje
■ Pabrėžti sąžiningumo ir moralės svarbą, kaip kertinį
amerikonizmo akmenį
■ Padėti žmonėms pasiekti jų potencialą
■ Padėti įveikti pačių nusistatytas ribas, susijusias su baime,
abejojimu ir vilkinimu
■ Padėti žmonėms pakilti iš skurdo, įveikti fizines kliūtis ir
trūkumus, kad pasiektų aukštas pozicijas, susikurtų gerovę ir
įgytų tikrus turtus gyvenime
■ Skatinti žmones motyvuoti save aukštiems pasiekimams
NAPOLEONO HILO FONDAS
www.naphill.org
www.outwittingthedevil.com
Turto nesiekianti švietimo įstaiga, kurios tikslas - padaryti pasaulį
geresne vieta gyventi
Pasidalykite a sm eninė m is sėkm ės isto rijo m is, kaip

jū s pergudravote velnią.
Apsilankę intemetinėje svetainėje adresu:

www.pergudrautivelnia.lt, galite prisijungti prie mūsų
bendruomenės. Pasidalykite istorija, kaip jūs pergudravote velnią,
ir tokiu būdu padėsite kitiems suprasti, kad ir jie gali tai padaryti!
Jei jūs vis dar kovojate su velniu, turėsite galimybę pasimokyti iš

kitų bendruomenės narių, kaip jie patys kovojo, kas jiems suteikė
atkaklumo ir kaip pasiekė sėkmę.
Tai gali būti motyvacija, kurios jums reikia, kad pastūmėtų jus į
sėkmę!
Viskas, ką protas gali sup rasti ir kuo patikėti,

jis gali ir pasiekti!
NAPOLEONAS HILAS
Slaptasis skyrius
ATSKLEISTAS JUMS
ŠIANDIEN
„Pokalbis su mano nematomais patarėjais...

Mano keisčiausia patirtis."
NAPOLEONAS HILAS
Sužinokite daugiau apie knygos „PERGUDRAUTI VELNIĄ“

paslaptis ir neatskleistą informaciją iš Šeron Lechter,
apsilankydami www.pergudrautivelnia.lt
Apsilankykite
www.pergudrautivelnia.lt
ir atsisiųskite šį nepaprastą skyrių
PAGIRIAMIEJI ŽODŽIAI KNYGAI

„PERGUDRAUTI VELNIĄ"
„Labai dažnai mums liepiama ignoruoti negatyvą ir susitelkti

j pozityvą. Nors didžioji galia pasiekiama tik tuomet, kai yra
pripažįstamos abi pusės ir pamažu pradedama mokytis, kaip
su jomis elgtis. Šioje knygoje pasakojama nuostabi istorija,
atskleidžianti ganėtinai baisias tiesas."
LARI'S VINGETAS, „N e w York T im es " ir „W a ll S tre e t J o u rn a l“
p e rk a m ia u s io s knygos „U žsičia u p k, n u s to k v e rk š le n ti ir g y ve n k!“
a u to riu s
„Napoleono Hilo nemirtinga knyga „Mąstyk ir būk turtingas"

50-čia metų pralenkė savo laiką. Šis naujai atrastas turtas -
„Pergudrauti velnią" yra tik dar vienas autoriaus išminties
įrodymas. Hilas veda per teisinga - klaidinga, geriausia -
blogiausia, teisinga - neteisinga, tartum jis būtą gyvas, čia
su mumis. Ši knyga netinkamas pasirinkimas tam, kuris
ieško šiandienos įžvalgų, nuvesiančių į ateities sėkmę ir
pasitenkinimą."
DŽEFRIS GITOMERIS, knygų „R a u d o n a p a rd a v im ų k n y g u tė “ ir „M a ž o ji

a u k s in ė TAIP p o ž iū rio k n y g e lė “ a u to riu s
N A P O LE O N A S H ILA S / PKRGUDRAITI M IN IA / 253
„Jei neužprogramuosite savęs pats, jus užprogramuos

gyvenimas! Napoleono Hilo knyga „Pergudrauti velnią" pateikia
jums kodą, kaip pasiekti didžiausią potencialą."
LESĄS BRAUNAS, M o tyva to riu s!, „įg y v e n d in ti savo s v a jo n e s “ a u to riu s
„Hilas pasinaudoja idėja, kurią K. S. Luisas panaudojo savo

knygoje„Kipšo laiškai", ją išplėtoja irtada pristato per asmeninę
prizmę. Rezultatas-įspūdingas žvilgsnis] Napoleono Hilo protą,
kaip jis mato visuomenę aklai programuojančią mus nesėkmei.
Knyga „Pergudrauti velnią" vis dar gali būti per karšta, kad būtų
išspausdinta."
Dr. Dž. B. HILAS, N ap o le on o H ilo a nūkas
„Vienintelis ir nepakartojamas žvilgsnis j įkvepiančios legendos -

Napoleono Hilo protą."
GREGAS S. REIDAS, kn yg o s „Trys p ė d o s n u o a u k s o " b e n d ra a u to ris
„Šių dienų skaitytojo protuose Hilo mokymai dažniausiai

siejami su gerove, jie paverčiami pinigais žmogaus asmeninėse
skryniose. Bet tiesą pasakius, Hilas pasidalijo su pasauliu
savo išmintimi, pristatydamas „principus, kaip gyventi",
pradėdamas nuo savo esybės vidaus, vidinės sąmonės
būsenos ir paskatindamas save suteikti tam išorinę išraišką
pačiu didžiausiu potencialu ne tik savo paties labui, bet ir visos
žmonijos labui."
MIŠELIS BERNARDAS BEKVITAS kn yg o s „D va sin is išsiva d a vim a s:
p a n a u d o ti savo sielo s p o te n c ia lą " a u to riu s
„Knygoje „Pergudrauti velnią" Napoleono Hilo nesenstanti

išmintis susijungė su Šeron Lechter gebėjimu bendrauti su
šiuolaikiniu skaitytoju. Tai gilus ir gyvenimą keičiantis knygos
„Mąstyk ir būk turtingas" tęsinys. Perskaitę vieną kartą, paskui
perskaitysite dar kartą, kol supra'site, kad ką mąstote, tą ir
turite!"
RITA DAVENPORT, ra š y to ja , p ra n e šė ja ir h u m o ris te „K nyga
„Mąstyk ir būk turtingas" atskleidė esminius sėkmės principus...

„Pergudrauti velnią" atskleis, su kuo galite susidurti kelyje, kaip
galite jveikti tas kliūtis ir pasiekti sėkmę, kurios nusipelnote."
DŽIMAS STOVAUS, b e s ts e le rio „D id ž ia u s ia d o v a n a “ a u to riu s
Jūs išsiaiškinsite, ar velnias, iš kurio Hilas ima interviu, yra

tikras artikįsivaizduojamas, panašiai kaip tas velnias, su kuriuo
jūs galbūt turite reikalų gyvenime."
MARKAS VIKTORAS HANSENAS, „N e w York T im e s" p e rk a m ia u s ių

kn yg ų surašo v irš ū n ė je a ts id ū ru s io s se rijo s „V ištie n o s s riu b a s ie la i"
b e n d ra a u to ris
„Niekada nebuvo tinkamesnio laiko tiesai, nei dabar.

Didžiuojuosi Šeron Lechter drąsa pastūmėti Dievą j mūsų
gyvenimo centrą."
SARA O'MEARA, „C h ild h e lp “ Ine. p irm in in k ė

P e n k is k a rt k a n d id a tė j N o b e lio ta ik o s p re m ijų
ISBN 978-609-452-029-7
NAPOLEONAS HILAS
P E R G U D R A U T I V E L N IĄ
Laisvės ir sėkmės paslaptis
Anotavo ŠERONLECHTERir Napoleono Hilo fondas

Knygą vertė Judita Čirvinskienė
Redagavo Roberta Šukienė
Viršelio dizainerė Sigita Stankūnienė
Maketavo Karolina Poviliūtė
2015 04 13.16 leidyb. apsk. 1.

Tiražas 1000 egz. Užsakymas 81
Išleido UAB Tobulėjimo projektai

Tel. 867510148, ei. p. info@saviugdosknygynas.lt
Spausdino Leidybos centras „Dakra“

Jonavos g. 260-301, LT-44131 Kaunas
Tel. 868723133, ei. p. info@dakra.lt
„BAIME —tai žmogaus sukurtas velnias.
Pasitikėjimas savimi ir tikėjimas savuoju aš
yra žmogaus sukurtas ginklas, kuris nugali
šj velnią, o kartu tai yra ir žmogaus sukurtas
jrankis, atveriantis vartus j pergalingą
gyvenimą. Ir tai yra dar daugiau, nei tik tai.
Tai ryšys su visatos nenugalimomis jėgomis,
stovinčiomis už nugaros žmogaus, netikinčio,
kad nesėkmė ir pralaimėjimas yra niekas kita,
kaip tik laikinos patirtys."
NAPOLEONAS HILAS

Napoleon Hill - Pergudrauti Velnia 2015 LT PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Napoleon Hill - Pergudrauti Velnia 2015 LT PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

„Pergudrauti velnią" dar kartą j r°d°.

kad Napoleono Hilo

T. HARVAS EKERIS, „New Tark Times“ bestselerių viršūnėje

„jei norite būti savo gyvenimo šeimininku, turite valdyti

DŽINAS ČETSKIS, fin a n s ų ž u rn a lis ta s ir knygos „S k irtu m a s : k a ip

„Aš studijavau Napoleono Hilo kūrybą tikriausiai ne mažiau, nei

BOBAS PROKTORAS, „L ife Sucess“įk ū rė ja s , w w w .b o b p ro cto r.co m

BRAJANAS TREISIS, kn yg o s „ Kelias j g e ro v ę “ a u to riu s

„Jau pati istorija, kad knyga nebuvo išleista daugiau kaip

IVANAS MISNERIS, PhD, „N e w York T im e s“ b e s ts e le rių a u to riu s ir

„Dėl pasaulio ekonominės padėties susidarė situacija, kai

LORAL LANDŽEMEIJER, p e n k ių be stse le rių a u to rė , p ra n e šė ja ir

TR. GARLANDAS, b e stse le rių v irš ū n ė je a ts id ū ru s io s knygos

„Dialogui su šėtonu besivystant, atsiskleidžia satanistiniai

„Manau, kad šie klausimai yra vis dar aktualūs šiandien,

MARTINAS ZVIUNGAS, Forbes.com

Laisvės ir sėkmės paslaptis

Anotavo ŠERONLECHTERir Napoleono Hilo fondas

Leidėjas: „Sterling Publishing

Pagrindas: įvadas, užrašytas rankine mašinėle su ranka parašytais

The boldeat and the moat inspiring of the

self-ehelp books by Aaerica1s number one

success philosopher who, after thirty

years of diligent snooping, found the

Devil and wrung from him an astounding

confession disclosing where he lives,

why he exists, and how he gains control

over the minds of people, and how anyone

can outwit hinu The book is a generous

course in psychology, making dear the

working principlea of the human mind*

Yhen you finish this story of the Devil

you will know much more about God.

think and gbow rich

Paslaptis, kaip autorius pasiekė

Viena drąsiausiu ir labiausiai įkvepiančių

Knygos „Mąstyk ir buk turtingas“

„PERGUDRAUTI VELNIĄ“ - tai giliausia mano kada nors skaityta

viršelio įspaustomis auksinėmis raidėmis „Pergudrauti velnią“. Fondas

Knyga „Pergudrauti velnią“ jokiu būdu nebuvo pirmasis kūrinys,

Napoleonas Hilas, be abejonės, yra vienas garsiausių apie

Iš naujo atradę nuostabius ir stebuklingus Hilo atradimus, jūs

NAPOLEONO HILO FONDO

Daugiau nei ketvirtį amžiaus mano pagrindinis tikslas buvo

nuolatinių pastangų. Per tą laikotarpį asmuo, ėmęsis šio iššūkio, turės

Pastaba skaitytojams: Šeron Lechter savo komentarus

Dvidešimt metų dirbti be atlygio ir, galimas daiktas, be

„Mąstyk ir būk turtingas“ išleidimo, kadangi šis darbas

Jei imsitės šio darbo, turėsite apklausti ne tik nedaugelį žmonių,

„Daugum a tik rų nesėkm ių yra tik pačių žm onių

Neigiamas mąstymas ir abejojimas savimi gali būti

PRADĖTI GYVENIMĄ IŠ NAUJO

Pono Karnegio kalba pakeitė visą mano gyvenimą ir uždegė manyje

Pasiryžęs nukreipti jėgas ir bet kokius talentus, kuriuos aš galėjau

Žiūrint iš tinkamos perspektyvos, 3,156 JAV doleriai

Po kelių metų iš patyrusio leidėjo aš sužinojau, kad nė vienas

Tai buvo tik Hilo aistros žurnalams pradžia. Po „The Golden

Tada aš įkūriau pardavėjų rengimo mokyklą. Mano pirmoji užduotis

Už šį darbą man sumokėjo 10 JAVdolerių už kiekvieną mano klasėje

„B et vid u je aš ir vėl tapau „nenuoram a".

Prieš keletą metų tą patį galėjau parašyti apie save. Bet

Buvo vėlyvas 1923 metų ruduo. Aš atsidūriau Kolumbo mieste,

Baisiausia žm onių liga - neryžtingum as.'