Pirmosios pagalbos vadovas

Bendrieji pirmosios pagalbos teikimo principai:

Atvykus į įvykio vietą privalome apžiūrėti aplinką, ar negresia pavojus mūsų
sveikatai bei saugumui. Jei yra pavojus, kviečiame policijos pareigūnus.
Jei sužeistasis yra arti ugnies ar kitų pavojingų gyvybei objektų, privalome atsargiai jį
patraukti bei suteikti pirmąja pagalbą.
Jei asmuo susižeidė konflikto metu, jei asmuo turi ginklą, kviečiame policijos
pareigūnus.

PRADINIS GAIVINIMAS
Jei asmuo yra automobilyje, uždedame kaklo įtvarą ir tuomet už drabužių traukiame
asmenį iš automobilio. Jei asmuo yra prispaustas bei to padaryti negalime, kviečiame
ugniagesius.
Pakalbiname asmeni, pažiūrime ar jis sąmoningas. Tuomet jį apžiūrinėdami galime geriau
pamatyti asmens sužalojimus. Patikriname asmens pulsą.
Jei asmuo yra be sąmonės, neatsako į mūsų klausimus bei nereaguoja į aplinkos dirgiklius,
patikriname jo pulsą bei ar jis kvėpuoja. Jei asmuo nekvėpuoja bei yra sustojusi širdies veikla
darome išorinį širdies masažą. Pažiurime ar kvėpavimo takai nėra užkimšti, jei taip - tai gali
lemti mirtį.
Jeigu žmogus kvėpuoja normaliai ir nėra nugaros smegenų pažeidimo požymių, jį reikia
atsargiai paversti ant šono ir viršutinę koją sulenkti per kelio sąnarį. Tada atsargiai atlošti galvą
(tiek, kad būtų atviri kvėpavimo takai). Apžiūrėti, dėl ko ligonis galėjo netekti sąmonės, ir
suteikti pagalbą esant žaizdoms ar lūžiams. Pažiūrėti, gal ligonis turi vaistų nuo ligos, kuri
galėjo sukelti sąmonės praradimą.
Visada patikriname ar nėra sutrikęs asmens kvėpavimas. Jeigu kvėpavimas būna sutrikęs
uždedame deguonies kaukę taip, kad dengtų tiek burną tiek nosį.
Po pirmosios pagalbos suteikimo, būtina bandyti asmeniui grąžinti sąmonę(tam galite naudoti
amoniaką).

TAISYKLINGAS ASMENŲ GABENIMAS Į GYDYMO ĮSTAIGĄ

Jei asmuo paeina: Apkabiname jį per juosmenį ir vedamės iki automobilio. Atidarome
automobilio dureles ir padedame sužeistąjam įsėsti į transporto priemonę. Prisegame, arba
liepiame pačiam prisisegti saugos diržais.
Jeigu asmuo negali paeiti: Iš greitosios medicinos pagalbos automobilio pasiimame neštuvus
ir nusistumiame juos iki sužeistojo. Nuleidžiame neštuvus į žemiausią galimą padėtį. Atsargiai
užkeliame asmens viršutinę, po to apatinę kūno dalį ant neštuvų. Prisegame asmenį ties
juosmeniu bei pečių juosta saugos diržais ir tuomet stumiamės neštuvus iki automobilio bei
pakėlę juos iki transporto priemonės aukščio, įstumiame į greitosios medicinos pagalbos
automobilį. Užfiksuojame neštuvų ratukus.

Apalpimas
Apalpimas – tai trumpalaikis sąmonės netekimas, kurį sukelia staigus galvos smegenų
kraujotakos nepakankamumas. Dažniausiai alpstama laikinai sumažėjus kraujospūdžiui, pvz.,
staiga pakeitus padėtį, atsistojus iš sėdimos padėties. Paprastai dažniau alpsta nėščios moterys,
nusilpę, silpnos nervų sistemos žmonės. Alpstama pervargus, ilgai būnant tvankioje patalpoje
ir stovint vienoje vietoje, iš baimės pamačius žaizdą, kraują. Apalpimą gali sukelti skausmas
arba emocijos, todėl kartais jis dar vadinamas nerviniu šoku.
Požymiai
Apalpęs asmuo būna išblyškęs, oda išpilta šaltu prakaitu, kojos, rankos šaltos. Tikrinant
pulsą arterijos srityje, dažnai jis jaučiamas silpnas ar neapčiuopiamas, tik kartais retas ar
padažnėjęs. Apalpimas trunka 20–40 sekundžių, paskui žmogus atgauna sąmonę.
Veiksmai:
Apalpusį kuo greičiau paguldyti horizontaliai galva žemyn. Kojas truputį pakelti į
viršų. Atsagstyti apykaklę, atrišti kaklaraištį., pašalinti aksesuarus esančius ant kaklo. Krūtinę,
kaklą ir veidą apšlakstyti šaltu vandeniu. Paplekšnoti per skruostus delnais arba rankšluosčiu,
sumirkytu šaltame vandenyje. Duoti įkvėpti amoniako, patrinti smilkinius vata, suvilgyta
amoniake. Apžiūrėti, ar krisdamas žmogus neužsigavo galvos, ar nesusižeidė. Ligonis turi
gulėti tol, kol pasijus visai gerai, ne mažiau kaip 5 min. Jeigu per 2–3 minutes neatsigauna arba
dingsta kvėpavimas ir širdies veikla - pradėti gaivinti.

Nubrozdinimai
 Tai viršutinio odos sluoksnio (epidermio) sužalojimas šiurkščiu traumuojančio daikto
paviršiumi, kuriam būdingas nežymus, rasojantis kraujavimas. Tai ypač dažna trauma
pasitaikanti paramedikų praktikoje.Įvykus traumai patiriamas vidutinio intensyvumo
skausmas. Netrukus sužalotame odos paviršiuje pasirodo rasojančio pobūdžio neintensyvus
kraujavimas. Po tam tikro laiko aplink sužalotą paviršių išryškėja nežymus odos patinimas,
paraudimas. Gerai išryškėja sužaloto odos paviršiaus plotas. Sustojus kraujavimui,
nubrozdintas odos paviršius pasidengia rausvu sausu odos šašu. Dažniausiai atvykę į įvykio
vietą randame dar kraujuojančius nubrozdinimus.
Mūsų veiksmai:
Atverti žaizda pašalinant rūbus nuo tos vietos. Tam galimi tiesiog paprasti pakelimai,
atraitojimai rūbo arba medicininiu žirklučių pagalbą medžiagos prakirpimai. Taip pat jei asmuo
yra su kauke, ją nuimame.
Jodu arba kitu dezinfekciniu skysčiu bei juo sudrekinta merle apvalyti žaizdos kraštus, jog
neplistu bakterijos bei pačią žaizdą dezinfekuoti vandenilio peroksidu ją praplaunant.
Jei nubrozdinimas ne kraujuoja, dedame sterilios marlės bei apibintuojame.
Jei kraujuoja dedame tvarsti, kelis sluoksnius kol kraujas nustos skverbtis per jį.

Lūžiai
Kaulo lūžis – kaulo vientisumo suardymas dėl fizinės jėgos poveikio. Taip pat kaulas
gali lūžti dėl ligos, tokios kaip osteoporozė arba dėl tam tikros vėžio formos.. Iškvietimo metu
susiduriame su dvejais lūžių tipais: vidiniu bei atviru.
Vidinis kaulų lūžis:
Uždaro lūžio atveju odos vientisumas lūžio vietoje lieka nepažeistas. Asmuo skundžiasi
lūžusios kūno dalies skausmu, yra matomas patinimas ar net kraujosruvos. Apžiūrėdami galime
išgirsti arba pajusti traškėsį. Galime pastebėti jog yra sutrikusi pažeistos srities funkcija, galūnė
yra judri neįprastoje vietoje, ji gali būti deformuota, neįprasta jos padėtis bei ilgis.
Tokiu atveju mes nuimame asmens kaukę, patikriname kvėpavimą, jei kvėpavimas normalus
leidžiame nuskausminamuosius į artimiausią prie lūžio esanti raumenį. Jei sutrikęs kvėpavimas
dedame deguonies kaukę. ant patinimo užtepame arba užpurškiame šaldančio tepalo, bei
galūnę dedame į gipsinę langetę.

Atviras lūžis:
 Atviro lūžio atveju lūžio vietoje pažeidžiama oda, atsiveria žaizda, iš kurios kartais
kyšo lūžusio kaulo galai. Atvirasis lūžis pavojingesnis už uždarąjį, nes į žaizdą gali patekti
infekcija. Asmuo skundžiasi lūžusios kūno dalies skausmu, yra matomas patinimas ar net
kraujosruvos. Apžiūrėdami galime išgirsti arba pajusti traškėsį. Galime pastebėti jog yra
sutrikusi pažeistos srities funkcija, galūnė yra judri neįprastoje vietoje, ji gali būti deformuota,
neįprasta jos padėtis bei ilgis, apžiūrėdami galime pastebėt kyšančius lūžgalius, kurių jokiais
būdais negalime judinti, tuo labiau bandyti sukišti į žaizdą.
Tokiu atveju, mes nuimame asmens kaukę, patikriname kvėpavimą, jei kvėpavimas normalus
leidžiame nuskausminamuosius į raumenį. Jei sutrikęs kvėpavimas dedame deguonies kaukę.
Atsargiai su dezinfekuojamu skysčiu bei merle apvalome kraują neliesdami lūžgalių. Jei lūžis
labai didelis kuo skubiau pajungiame fiziologinio tirpalo lašalinę. Stabdome kraujavimą. Jei
tai yra galūnė dedame turniketą 5cm virš žaizdos, jie po pirmo turniketo kraujavimas nestoja,
galime dėti antrąjį.Jeigu turniketo uždėti neįmanoma, aplink lūžio vietą apdedame susuktų
merlės gabaliukų kraujavimui stabdyti. Taip pat galime kraujavimą stabdyti su celox milteliais.
Ir tuomet galime dėti binto rulonelius/lenteles/kartoną/medžių šakeles/ standžiai susuktus
laikraščius galūnės kraštuose bei su spaudžiamuoju bintu apibintuoti galūnę nepaliečiant
lūžgalių taip ją įmobilizuodami. Taip pat galime naudoti vakuminį įtvarą uždėjus su speciala
pompą įtvarą reikia pripūsti.

Šlaunikaulio lūžis pavojingas tuo, kad šalia šlaunikaulio eina stambi šlauninė arterija, kurią
pažeidus žmogus gali pradėti masyviai kraujuoti. Siekiant to išvengti imobilizuojama dedant

kieta pagrindą nuo pažastų iki kulnų.

Svetimkūniai žaizdose
 Patikriname ar nėra sutrikęs asmens kvėpavimas. Jeigu kvėpavimas būna sutrikęs
uždedame deguonies kaukę taip, kad dengtų tiek burną tiek nosį. Jeigu asmuo skundžiasi
dideliu skausmu, į artimiausią raumenį esantį prie žaizdos suleidžiame pusę nuskausminamųjų
– morfino dozės. Jeigu iš žaizdos kraujuoja, aplink svetimkūnį apdedame sterilios marlės
kraujavimui stabdyti. Su jodu arba kitu dezinfekantu bei merle, apvalome aplink žaizdą. Jei yra
labai gausus kraujavimas, galime naudoti celox miltelius, kurie krešina kraują. Tuomet
sutvarstome žaizdą imobilizuodami svetimkūnį, jog šis visiškai nejudėtų. Imobilizuojant
svarbu neįstumti į vidų bei kitaip nepakeisti svetimkūnio padeties. Svetimkūnį iš žaizdos traukti
draudžiama, tai gali sukelti vidinį kraujavimą.

Nudegimai
Nudegimai gali atsirasti nuo aukštos temperatūros poveikio (terminiai), cheminių
medžiagų poveikio (šarmas, rūgštis), radiacinio poveikio (jonizuojantys spinduliai,
ultravioletiniai spinduliai), elektros srovės.
Mūsų veiksmai:
Patraukti asmenį nuo temperatūros židinio. Jei drabužiai yra prilipę prie kūno,
DRAUDŽIAMA juos nuiminėti. Jeigu drabužiai nėra prilipę prie kūno, atsargiai juos nuimkit,
arba nukirpkit ties nudegusia vieta, pašalinkite visus aksesuarus. Nudegusią vietą kuo skubiau
šaldykite pildami ant jos kambario temperatūros vandenį (geriausia tekantį) 10–15 min. ir
ilgiau (jei drabužiai prilipę prie odos, šaldykite nenutraukę drabužių nuo nudegusios kūno
vietos). Nudegusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite. Malšinkite skausmą (duokite
vaistų nuo skausmo). Kuo skubiau vežkite į ligoninę.
Svarbu atsiminti:
Negalima tepti nudegusios vietos kremu, tepalais. Negalima tvarstyti veido ir
tarpvietės, plėšti drabužių nuo odos, negalima pradurti pūslių.

Išnirimai
Ant išnirusios vietos užpurškiame šaldomojo gelio skausmui malšinti. Aplink išnirusią
asmens kūno vietą apibintuojame elastiniu bintu jį minimaliai suverždami. Pritaikome turimą
įtvarą pagal asmens išnirusią vietą ir uždedame ant jos. Suveržiame įtvarą.
 Perkaitimas
Atsiranda, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija ir pakyla kūno temperatūra
dėl aukštos aplinkos temperatūros, didelės oro drėgmės ar didelio fizinio krūvio.
Saulės smūgio požymiai yra panašūs į šilumos smūgio požymius, todėl teikite tokią pirmąją
pagalbą kaip perkaitus.
Perkaitimo požymiai:
Požymiai atsiranda staigiai, pradeda skaudėti galvą, kalba tampa nerišli, sutrinka
pusiausvyra, veidas parausta, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, žmogus gali netekti sąmonės.
Veiksmai:
Išneškite žmogų iš karštos aplinkos ir paguldykite pavėsyje. Atsagstykite drabužius, atsekite
apykaklę. Vėdinkite nukentėjusįjį, ant kūno dėkite sudrėkintą paklodę, rankšluostį, ant stambių
arterijų (miego, pažastų, kirkšnies) dėkite šaltus kompresus. Duokite gerti daugiau skysčių.
Jokiais būdais nenardinkite asmens į vandenį. Kuo greičiau gabenkite asmenį į gydymo įstaigą.

Apsinuodijimas
Apsinuodyti galima pro kvėpavimo takus, pro burną, o kartais net pro odą ar gleivinę.
Apsinuodijimas pro kvėpavimo takus
Dažniausiai tai būna apsinuodijimas smalkėmis, gamtinėmis dujomis, amoniako garais,
pesticidais, dažų tirpikliais ir panašiomis medžiagomis.
Apsinuodijimo požymiai:
bendras silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, pulso ir kvėpavimo dažnio
pakitimai, gali prasidėti traukuliai, žmogus netenka sąmonės.
Pirmoji pagalba apsinuodijus per kvėpavimo takus:
išneškite nukentėjusįjį į gryną orą, nesąmoningas, paguldykite ant šono, kad
neužspringtų.
Apsinuodijimas pro burną:
Dažniausiai apsinuodijama yra alkoholio, vaistais arba sugedusiu maistu, grybais.
Pirmoji pagalba:
Nutraukite nuodo patekimą į organizmą. Jei nukentėjusysis nėra sąmoningas, paguldykite ant
šono, kad neužspringtų. Jei nukentėjusysis sąmoningas, sukelkite vėmimą (duokite išgerti 1–2
litrus vandens, kiškite pirštus į burną, dirginkite ryklę. Tačiau jei buvo apsinuodyta rūgštimi
arba šarmu, duokite išgerti 1–2 stiklines vandens, tačiau vėmimo kelti negalite.
Prieš vežant asmenį į medicinos įstaiga surinkite visas medžiagas, kuriomis buvo apsinuodyta
ir vežkite jas kartu.
Apsinuodijus pro odą požymiai yra tokie pat, kaip ir kitų apsinuodijimų atvejais. Teikiant
pirmąją pagalbą reikia gausiai plauti odą vandeniu, duoti išgerti 1–2 stiklines vandens ir skubiai
vežti į ligoninę.

Skendimas
Paskendimas – mirtis dėl vandens patekimo į kvėpavimo takus. Ištrauktas iš vandens
skenduolis nesąmoningas, nekvėpuoja, nėra širdies veiklos, oda blyški arba melsva.
Pirmoji pagalba skenduoliui:
Ištraukite skenduolį iš vandens. Gaivinkite pagal gaivinimo algoritmą. Kvieskite greitąją
medicinos pagalbą. Jei pavyko atgaivinti, paguldykite ant šono, užklokite, kad sušiltų.
Apžiūrėkite ar skendimo metu papildomai nesusižeidė.

Pjautinės ir kirstinės žaizdos

Pjautinės, kirstinės, durtinės žaizdos bei praskelimai, jų gydymo principas yra panašus.
Apvalome dezinfekuojamu skysčiu bei merle žaizdos kraštus. Žaizdą praplauname vandenilio
peroksidu, jo pertekliu bei putas nuvalome su sterilia marle. Po to dedame sukabinanti pleistrą
jei žaizda nėra didelė, jei didelė, žaizdos kraštus suglaudžiame bei aptvarstome sužeistą vietą
tvarsčiu.

Kraujavimas iš nosies
Kraujavimo stabdymui yra keletas būdų:
1. Pasodinti asmeni kad šis galėtų atsiremti ir tuomet palenkus šiek tiek galvą į priekį
uždėti šaltą kompresą arba gelį ant nosies pertvaros. Jei kraujavimas nesustoja, galime
snerve užkišti vatos gabalėliu.
2. Paprašyti asmens jog pakeltų galvą bei įdėti vatos į šnerves, su merle nuvalyti kraujuotą
veidą.
3. Paguldyti asmenį ant neštuvų bei uždėti vėsų kompresą ant nosies pertvaros.

Nušalimai

Nušalimai atsiranda veikiant šalčiui. Juos pagreitina didelė oro drėgmė bei vėjas.
Veiksmai:
Nušalusią kūno dalį atšildykite kambario temperatūros vandenyje (nosį, ausis,
skruostus – kambario temperatūros aplinkoje). Duokite gerti karštos arbatos, kavos. Jei
atsirado pūslių, nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite, šiltai apvyniokite ir
vežkite į gydymo įstaigą.
Nušalusios vietos negalima trinti nei su spiritu, nei su kitomis medžiagomis, taip pat negalima
kišti į karštą vandenį.
BENDRASIS KŪNO SUŠALIMAS:
Atsiranda, kai kūno temperatūra sumažėja mažiau nei 35°C.
Požymiai:
krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs.
Kvėpavimas ir pulsas sulėtėja, vėliau žmogus netenka sąmonės ir miršta.
Veiksmai:
 Įneškite sušalusį žmogų į šiltą patalpą. Nurenkite. Nukentėjusįjį šildykite vonioje
(vandens temperatūra nuo 30°C iki 37–38°C keliama per 10–20 min.). Jeigu vonios nėra, dėkite
šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta šiltame vandenyje paklodė keičiama kas 2–3 min.).
Jei nukentėjusysis sąmoningas ar atgavo sąmonę, duokite gerti šiltos saldžios arbatos, kavos,
užklokite šilta sausa antklode. Vežkite į gydymo įstaigą.

Įkandimai ir įgėlimai
Gyvenvietėse dažniausiai įkanda šunys, katės, gamtoje – laukiniai gyvūnai, ropliai.
Įgelti gali vabzdžiai. Po įkandimų visada lieka žaizda, į kurią patenka ypač agresyvi
patogeniška mikroflora bei alergenai, dėl to kąstinės (geltinės) žaizdos labai sunkiai gyja. Be
to, galima užsikrėsti ir sunkiomis ligomis (Laimo liga, erkinis encefalitas, stabligė, pasiutligė
ir kitos).
Veiksmai:
Pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą.
Įkandus ropliui (gyvatei), reikia žmogų paguldyti, nuo įkastos galūnės nuimti
žiedus, apyrankes; imobilizuoti pažeistą galūnę, 5–10 cm atstumu virš įkandimo
vietos uždėti spaudžiantį tvarstį kaip, kad po tvarsčiu būtų galima lengvai pakišti 1-2
pirštus. Skubiai vežti nukentėjusįjį į ligoninę.
Įgėlus vabzdžiui, reikia nuo pakenktos galūnės numauti žiedus, apyrankes,
ištraukti geluonį (jei liko) ir įgėlimo vietą patepti spiritu. Jautriems žmonėms dėl
įkandimo gali prasidėti alerginė reakcija, todėl būtina pasitarti su gydytoju. Jei
vabzdys ypač nuodingas (skorpionas, karakurtas ir pan.), teikti pagalbą reikia taip,
kaip ir įkandus gyvatei.

Epilepsija

Epilepsija yra lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis

kartotiniais priepuoliais.
Mūsų veiksmai:
Pašalinti visus esančius daiktus aplink, kad asmuo priepuolių metu nesusižeistų. Duoti
asmeniui įsikąsti odinį diržą arba kitą medžiagą. Paguldyti asmenį ant šono, kad šis
nepaspringtu, bei leisti jam nustoti purtytis. Pasibaigus priepuoliui vežti asmenį į medicinos
departamentą.
 Nutrūkusi galūnė

Jei yra galimybė bandome dėti turniketą bei su kuo daugiau sterilių merlių stabdyti
kraujavimą. Galime paguldyti žmogų ir iškelti galūnę į viršų taip mažindami kraujo tekėjimą į
pažeistą vietą. Nutrauktą galūnę paimti ir įdėjus į maišelį šį įdėti šalia ledukų (kad galūnė
tiesiogiai nesiliestų su ledukais). Kuo skubiau asmenį transportuoti į MD.

Šautinės žaizdos
Paramedikams dažnai tenka reaguoti į PD iškvietimus, kuriuose susiduria su dviejų tipų
šautinėmis žaizdomis.
Atvykus į įvykio vietą ir suteikiant pirmąją pagalbą asmeniui šalia privalo būti bent vienas
pareigūnas, kadangi nors asmuo ir yra sužeistas jis gali taip pat sužeisti ir mus.

Jei darbo aplinka nėra saugi, jei prasideda susišaudymas, reikia atsiminti, jog pirmosios
pagalbos suteikti negalite, turite patys saugoti savo gyvybę.

KULKA YRA ĮSTRIGUSI KŪNE

Patikriname ar nėra sutrikęs asmens kvėpavimas. Jeigu kvėpavimas būna sutrikęs
uždedame deguonies kaukę taip, kad dengtų tiek burną tiek nosį. Į artimiausią raumenį esantį
prie šautinės žaizdos suleidžiame nuskausminamųjų – morfino. Jeigu šautinė žaizda yra vienoje
iš 4 žmogaus galūnių, 4 cm virš žaizdos uždedame turniketą kraujavimui stabdyti. Jeigu
turniketo uždėti neįmanoma ir kraujavimas yra gausus, ant sterilios marlės užpilame šiek tiek
cel0x miltelių, kurie skatina kraujo krešėjimą, ir merlę su medikamentais uždedame ant
šautinės žaizdos. Jeigu kraujavimas yra nedidelis, celox miltelių NENAUDOJAME. Tuo
atveju, ant žaizdos, tiesiog uždedame sterilią merlę.Vietą, kurioje yra įstrigusi kulka tvirtai
apibintuojame su bintu. Kulkas traukti suteikinėjant pirmąją pagalbą yra DRAUDŽIAMA.
Jeigu asmens kūne yra daugiau negu viena šautinė žaizda, baigus ją tvarstyti PRIVALOMA
pastatyti lašinę su fiziologiniu tirpalu:
4. Ant marlės užpilame dezinfekcinio skysčio arba spirito
5. Dezinfekuojame kairės arba dešinės rankos venų vietą
6. Uždedame turniketą ant žąsto ir jį suveržiame, kad išryškėtų asmens venos
7. Į išryškėjusią veną įstatome kateterį
8. Priklijuojame kateterio adatą prie asmens odos
9. Į kateterį pajungiame fiziologinį tirpalą ir nustatome lašėjimo dažnį vienas lašas per tris
sekundes. Jei asmens būklė kritinė - lašėjimas 1 lašas per 1 sekundę.
Padedame asmeniui nueiti ir įsėsti į medicinos darbuotojo vairuojamą transporto priemonę.
Jeigu asmuo nepaeina, sužeistąjį keliame ant neštuvų.

KULKA YRA PERĖJUSI KIAURAI

Patikriname ar nėra sutrikęs asmens kvėpavimas. Jeigu kvėpavimas būna sutrikęs
uždedame deguonies kaukę taip, kad dengtų tiek burną tiek nosį. Į artimiausią raumenį esantį
prie šautinės žaizdos suleidžiame nuskausminamųjų – morfino. Jeigu šautinė žaizda yra vienoje
iš 4 žmogaus galūnių, 4 cm virš žaizdos uždedame turniketą kraujavimui stabdyti. Jeigu
turniketo uždėti neįmanoma, į kiaurinę žaizdą, švirkšto pagalba sustumiame hemostatines
kempinėles, kurios užkemša žaizdą ir sustabdo kraujavimą. Ant žaizdos uždedame sterilią
merlę. Vietą, kurioje yra šautinė žaizda tvirtai apibintuojame su bintu.
Sustabdžius kraujavimą ir sutvarsčius žaizdą PRIVALOMA pastatyti lašinę su fiziologiniu
tirpalu:
10. Ant marlės užpilame dezinfekcinio skysčio arba spirito
11. Dezinfekuojame kairės arba dešinės rankos venų vietą
12. Uždedame turniketą ant žąsto ir jį suveržiame, kad išryškėtų asmens venos
13. Į išryškėjusią veną įstatome kateterį
14. Priklijuojame kateterio adatą prie asmens odos
15. Į kateterį pajungiame fiziologinį tirpalą ir nustatome lašėjimo dažnį vienas lašas per tris
sekundes. Jei asmens būklė kritinė - lašėjimas 1 lašas per 1 sekundę.

AKIŲ ŽAIZDOS
• Jei į akį pateko smėlio, žemės ar cheminių medžiagų, reikia akį gerai praplauti
su tekančiu vandeniu. Jei pateko metalo drožlių ar stiklo šukių, plauti nereikia.
• Abi akis uždenkite steriliu tvarsčiu.
• Vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.