Skęstantis

žmogus Klaipėdos valstybinės kolegijos

GT – 23 gr. studentė,

Pirmoji pagalba Lineta Meižytė

skęstančiam
Įvadas  Dažnai skęsdami žmonės nešaukia, ar
negali šaukti, nes springsta vandeniu,
stengiasi visomis jėgomis išlaikyti galvą
virš vandens – kiekvienas panirimas po
vandeniu gali būti paskutinis. Dažnai
išgirstame apie nelaimingus atsitikimus,
kai nuskęsta ir auka, ir ją bandęs gelbėti
žmogus. Tai rodo, kad daugelis nežino,
kaip teisingai reikia padėti. Nesuvokia to,
kad skęstantysis panikuoja ir elgiasi
pavojingai.
Kaip galite padėti skęstančiam žmogui?

1.  Visų pirma pamatę skęstantį, skambinkite

numeriu 112 ir iškvieskite pagalbą. Visada
prisiminkite, jog gyvas krante galite padaryti
daugiau, nei bejėgis šalia skęstančio. Tačiau,
jei jaučiatės pajėgus, tik iškvietus imkitės
veiksmų ir padėkite skęstančiajam, nes gali
prireikti ir jums pačiam pagalbos, o tada jau
nebeišsikviesite.
Kaip galite padėti skęstančiam žmogui?

2. Apsidairykite, gal netoliese rasite kokią

nors gelbėjimo priemonę, kaip lazda, šaka,
čiužinys ir t.t,  į kurį galės įsikibti
skęstantysis. Saugiausia būtų mesti
plūduriuojantį daiktą, kad jis įsikibtų, bet jei
jis per toli artėkite prie skęstančio, jei
stumsite plūdę link jo, jis automatiškai griebs
ją ir jūs liksite saugūs. Svarbiausia
nepriplaukite per arti, kad skęstantysis
nepradėtų skandinti jūsų. 
Kaip galite padėti skęstančiam žmogui?

3. Ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, stenkitės kuo mažiau judinti kaklą.

Įvertinkite skenduolio sąmonę ir kvėpavimą.
 Jei žmogus nekvėpuoja, išvalykite ir atverkite kvėpavimo takus ir
pradėkite dirbtinį kvėpavimą.
Kvėpavimo takų išvalymas ir atvėrimas

1. Prieš gaivinimą būtina atlaisvinti krūtinės ląstą nuo drabužių.

2. Paguldyti nukentėjusįjį ant nugaros.
3. Nukentėjusiojo smakrą suimti dešinės rankos nykščiu ir rodomuoju
pirštu, o kairę ranką uždėti ant paciento kaktos ir galvą atlošti taip,
kad tarp žandikaulio ir kaklo susidarytų bukas kampas. Tačiau, jei yra
įtarimų, kad gali būtin pažeista nukentėjusiojo stuburo kaklinė dalis,
galvos atlošti negalima. Tokiu atvėju kvėpavimo takų praeinamumą
galima užtikrinti tik atitraukiant apatinį žandikaulį. Tam reikia už
kampų suimti apatinį žandikaulį ir patraukti jį žemyn.
Kvėpavimo takų išvalymas ir atvėrimas

4. Patikrinti ar gulint ant nugaros neužkrito liežuvis ir neužspaudė

kvėpavimo takų, taip pat ar nėra svetimkūnių, dantų protezų,
gleivių, skrandžio likučių ir t.t. Jei yra, įkišti rodomąjį pirštą į
burną ir kablio formos judesiu juos pašalinti.
5. Patikrinti ar nukentėjusysis kvėpuoja (ausį priartinti prie
nukentėjusiojo burnos, klausytis ar yra kvėpavimo garsas, akimis
stebėti krūtinės ląstą). Stebėti ne ilgiau, kaip 10 sekundžių.
6. Jei kvėpavimo požymių nėra atlikti dirbtinį kvėpavimą.
Dirbtinis kvėpavimas

1. Atlikus kvėpavimo takų išvalymą ir atvėrimo procedūras, reikia užspausti

nukentėjusiojo šnerves, nes priešingu atvėju per nosį išeis visas įpučiamas oras.
2. Giliai įkvėpus burna apžioti nukentėjusiojo burną, kad neliktų tarpų orui išeiti, ir
tolygiai (nepūsti staigiai, daug, nes oras gali patekti į skrandį, o grįžęs skrandžio
turinys į plaučius) per 1,5-2 sekundes įpūsti orą, kad pakiltų krūtinės ląsta (800-
1200 ml oro). Jei krūtinės ląsta pakilo, palaukti, kol oras išeis ir atlikti dar vieną
pūtimą.
3. Po 2 veiksmingų įpūtimų tikrinti pulsą nukentėjusiojo kaklo arterijoje, žaste,
kirkšnyje, bandyti išgirsti širdies darbą. Jei nukentėjusiojo širdis plaka 60 ir
daugiau kartų per minutę, išorinio širdies masažo nereikia.
4. Jei po įpūtimų pulso nėra – daryti išorinį širdies masažą.
Išorinis širdies masažas

1. Nukentėjusysis turi gulėti aukštielnikas ant kieto pagrindo.

2. Apnuoginti krūtinės ląstą.
3. Atlikti išorinį širdies masažą geriausia klūpint prie nukentėjusiojo
ant kelių.
4. Delnus vienas ant kito dėti tarp vidurinio ir apatinio krūtinkaulio
trečdalio. Vienas nykštys turi būti nukreiptas link nukentėjusiojo
smakro, kitas – link pilvo. Prištai neturi liesti krūtinės ląstos.
Rankas per alkūnes laikyti ištiestas.
Išorinis širdies masažas

5. Spausti reikia iš viršaus žemyn apie 6cm gylio, staigiu vidutinio

stiprumo judesiu, nuo 100k/min iki 120k/min dažniu. Atliekant
paspaudimus naudoti savo kūno svorio jėgą. Kiekvieno krūtinkaulio
paspaudimo metu turi būti jaučiama pulsinė banga ties miego arterija.
6. Po kiekvieno paspaudimo krūtinįs ląstą reikia atleisti, kad į širdį
pritekėtų kraujo, tačiau rankų nenuimti. Kiekvieną paspaudimą
atlikinėti tik tada, kai krūtinės ląsta grįš į pradinę padėtį.
Išorinis širdies masažas

7. Tarpuose tarp paspaudimų sustoti ir įpūsti oro iš burnos į burną.

Įpūtimų ir paspaudimų santykis 2:30. Jei gaivinamas vaikas, oro
reikia įpūsti žymiai mažiau, krūtinę spausti mažesne jėga, spausti
pirštais apie 3cm gylio.
8. Tęsti gaivinimą (pradedant nuo įpūtimų) tol, kol nukentėjusysis
atsigaus (parausvės jo oda, vyzdžiai pradės reaguoti į šviesą) ar
atvyks greitoji medicinos pagalba.
Esminiai skendimų prevencijos principai

 Nesimaudykite vienas, tegul bent nuo kranto jus stebi

asmuo.
 Neikite maudytis, jei prieš tai vartojote alkoholinius
gėrimus.
 Neperženkite savo galimybių ribų.
 Saugokitės vandens srovių, povandeninių objektų. 
 Nenerkite prieš tai nepatikrinę vandens gylio. Nenerkite,
jei vanduo drumstas ir nesimato dugno.
Literatūros sąrašas

1. https://www.60plius.lt/2020/05/23/pirmoji-pagalba-skestanciam/
2. http://www.smlpc.lt/media/file/Lankstinukai/skendimo_prevencija_lankstinukas.pdf
3. https://www.svarbuszingsnis.lt/pirmoji-pagalba-skestanciajam