Griuvimų prevencija vyresniame amžiuje

Neretai apie profilaktiką susimąstome tik tuomet, kai mūsų gyvenime atsitinka nelaimė – pavyzdžiui, įvyksta
šlaunikaulio lūžis. Tuo tarpu, visada daug paprasčiau išvengti bėdos, nei likviduoti jos pasekmes: gydyti ir
ilgai slaugyti nukentėjusįjį.

Kas trečias pagyvenęs žmogus (virš 65 metų) nukrenta bent kartą per metus. Dažniausiai tai įvyksta
užsiimant kasdiene veikla: keliantis iš lovos, einant laiptais, maudantis, dirbant namų ruošos darbus, tiesiog
einant, stojantis ar sėdantis. Dalis kritimų (maždaug 1 iš 10) baigiasi rimtais sužeidimas, tokiais kaip kaulų
lūžiai ar galvos traumos. Ketvirtadalis rimtą traumą patyrusių pagyvenusių žmonių miršta per metus nuo
jos, 40 proc. iš jų jau niekada negrįžta prie nepriklausomo gyvenimo. Bijodami dar kartą nukristi, jie
apriboja savo veiklą, praranda pasitikėjimą savimi ir užsidaro tarp keturių sienų. Sergantį osteoporoze
(padidėjusio kaulų trapumo liga) senyvą žmogų tokia trauma prirakina prie lovos ilgam. Dėl osteoporozės
kasmet pasaulyje įvyksta daugiau kaip 1,5 mln. kaulų lūžių. Tai „tylusis žudikas“ nejuntamai retinantis
kaulinį audinį, todėl neretai diagnozė nustatoma tik įvykus nelaimei. Pastaraisiais metais diagnozuojama vis
daugiau osteoporozės atvejų, nes aktyviai organizuojama jos profilaktika ir gydymas.

Padidėjusi griuvimo rizika ir pasekmių rimtumas susiję su natūraliais senėjimo procesais, lėtinėmis ligomis ir
patologinėmis būklėmis būdingomis senyvam amžiui. Rizikos veiksnys konkrečiu atveju dažniausiai yra ne
vienas, ir kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė nukristi ir patirti traumą. Kuo mes daugiau žinosime apie
konkrečias rizikas, tuo efektyvesnė bus mūsų profilaktika.

Rizikos veiksniai, susiję su senėjimu ir ligomis:

 senatviniai pakitimai: silpstantis regėjimas, klausa, raumenų jėgos nusilpimas, koordinacijos ir

pusiausvyros pablogėjimas, eisenos pakitimai, reakcijos greičio sumažėjimas;
 dažnesnės ligos ir būklės, sąlygojančios griuvimą ir traumas: katarakta, glaukoma, Parkinsono liga,
artritas, osteoporozė, širdies ligos, insultas, miokardo infarktas, cukrinis diabetas, šlapimo
nelaikymas ar naktinis šlapinimasis;
 vartojami vaistai: kuo daugiau vartojama medikamentų, tuo didesnė rizika nukristi ir susižaloti.
Didžiausia rizika nukristi yra vartojantiems antiaritminius, psichiką ar nervų sistemą veikiančius,
šlapimą varančius vaistus;
 psichinės sveikatos problemos: depresija, socialinė izoliacija, demencija, miego trūkumas.

Rizikos veiksniai, susiję su griuvimo vieta:

 rizika namuose: nesaugi vonia, lova, fotelis, laiptai, grindys, netinkamas apšvietimas, keičiama
daiktų ir baldų padėtis;
 rizika lauke: blogas apšvietimas, nelygūs takeliai, statūs, apgriuvę ar slidūs laiptai, trumpai degantis
šviesoforo žalias signalas.

Rizikos veiksniai, susiję su pavojingu elgesiu:

 slidūs ar nepatogūs batai, netinkamos pagalbinės vaikščiojimo priemonės ar jų nebuvimas, ilgi

drabužiai, į kuriuos lengva įsipainioti;
 greitas kėlimasis iš lovos, nuo kėdės (staigus kraujospūdžio kritimas sukelia galvos svaigimą ir
pusiausvyros praradimą);
 alkoholio vartojimas.

Apsisaugojimo nuo griuvimo būdai (kiekvienas punktas bus aprašytas plačiau):

 užtikrinti saugumą namuose;

 reguliariai mankštintis;
  visavertiškai maitintis ir vartoti pakankamai vandens;
 pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl teisingo ir tikslingo vaistų vartojimo;
 stebėti savo regą ir klausą;
 jei reikia, naudotis pagalbinėmis vaikščiojimo priemonėmis;
 kreiptis į gydytoją, kad būtų laiku nustatytos galimos ligos ir suteikta konsultacija tuo atveju, jei jūs
nugriuvote daugiau kaip du kartus per metus, jei nugriuvus jums prireikė medikų pagalbos ir jei
jums pasidarė sunku vaikščioti, išlaikyti pusiausvyrą.

Tai padės išlikti nepriklausomais ir išlaikyti gyvenimo kokybę!

Saugumas namuose

Šios rekomendacijos, suskirstytos pagal namų kambarius jūsų patogumui, padės užtikrinti jūsų saugumą
ten, kur gyvenate.

Vonia ir tualetas

Ką daryti:

 saugiau maudytis dušo kabinoje, o ne vonioje;

 pageidautina naudotis skystu muilu, nes kietas gali išslysti iš rankų ir būti griuvimo priežastimi;
 pageidautina prieš išeinant iš dušo kabinos ar vonios sausai nusišluostyti
 šlapias grindis nedelsiant šluostykite, kad nepaslystumėte;
 neužsirakinkite vonioje at tualete iš vidaus tam, kad esant reikalui, jums būtų galima suteikti
pagalbą. Pageidautina, kad durys atsidarytų į išorę.

Pagalbinės saugumo priemonės vonioje ir tualete:

 dušo kabinoje ir vonioje naudokite guminį kilimėlį;

 prie išėjimo iš dušo kabinos ar vonios priklijuokite neslystantį kilimėlį;
 pageidautina visas vonios grindis padengti specialia minkšta neslystančia danga;
 vonioje, dušo kabinoje ir šalia tualeto įsirenkite ranktūrius;
 maudantis pageidautina sėdėti ant patvarios ir neslidžios plastmasinės kėdės;
 esant reikalui naudokite paaukštinimą ant klozeto, kuris padės jums saugiai atsisėsti ir atstoti.

Gyvenamieji kambariai (miegamasis, svetainė ir kt.)

Saugus daiktų išdėstymas:

 būtina pašalinti nuo grindų daiktus, laidus, kad kelyje nebūtų jokių kliūčių;
 telefonas turi būti visada po ranka ir pageidautina be laidų;
 specialiais klijais pritvirtinkite kilimus prie grindų arba visai apsieikite be jų, nes užkliuvus už kilimo
krašto galima lengvai nugriūti;
 baldai turi būti išdėstyti taip, kad netrukdytų praėjimui. Taip pat svarbu visada uždaryti spintų
dureles ir stalčius;
 baldai turi būti stabilūs.

Stebėkite kambario apšvietimą:

 šviesa turi būti pakankamai ryški, bet ne akinanti;

 prie lovos turi būti lempa, kurią lengva įjungti;
 praėjimuose ir tualete turi būti įjungiamos naktinės lempos;
 ypatingai svarbu, kad naktį praėjimas nuo lovos iki tualeto būtų gerai apšviestas.
Atsargiai judėkite:

 atsikelkite nuo lovos ar nuo kėdės lėtai, kad nepradėtų svaigti galva ir nenukristumėte.

Virtuvė

Saugumo ir atsargumo taisyklės:

 kasdienio naudojimo daiktai turi būti lengvai pasiekiami;

 jei reikia pasiekti aukštai esančius daiktus, paprašykite pagalbos. Nelipkite savarankiškai ant kopėčių
ar kėdės;
 nedelsdami šluostykite šlapias grindis ir pašalinkite maisto likučius nuo jų, kad nepaslystumėte;
 gamindami maistą būkite atsargūs, kad išvengtumėte nelaimingų atsitikimų ir nudegimų.

Laiptai (namuose ir už jų ribų)

Laiptai turi būti:

 stabilus ir nesulūžę (sulūžusius laiptelius sutaisykite);

 be pašalinių daiktų;
 su gerai pritvirtintais turėklais, pageidautina iš abiejų pusių;
 gerai apšviesti;
 pageidautina laiptelio kraštą nudažyti ryškia spalva.

Judėkite atsargiai:

 niekada neskubėkite lipdami laiptais;

 kai leidžiatės laiptais, nusiimkite skaitymo akinius.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Rekomenduojama mankštintis ne mažiau kaip 30 minučių ir ne rečiau, kaip 5 kartus per savaitę.

Rekomenduojamos fizinio aktyvumo formos:

 ėjimas, taip pat šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis;

 raumenų tonuso, sąnarių lankstumo ir pusiausvyros gerinimo pratimai (pasikonsultuokite su
kineziterapeutu);
 kita fizinė veikla, kuri teikia jums malonumą, pavyzdžiui, šokiai ar plaukymas.

Tam, kad nenukristumėte eidami, avėkite patogią, stabilią avalynę plačia neaukšta pakulne, uždaru kulnu ir
neslystančiu padu.

Fizinio aktyvumo privalumai:

 gerina bendrą organizmo būklę;

 stiprina raumenis ir kaulus (osteoporozės profilaktika);
 gerina savijautą ir gyvenimo kokybę.

Reguliariai mankštinkitės, nes tai geriausia apsauga nuo griuvimų!

Teisinga mityba

 stebėkite savo mitybą ir išgeriamą vandens kiekį;

 būtina valgyti įvairų maistą iš visų maisto produktų grupių (grūdiniai, ankštiniai, vaisiai ir daržovės,
žuvis, mėsa, paukštiena, kiaušiniai, pieno produktai, riebalai);
  nepraleiskite valgymų, nes tai gali sukelti silpnumą ir galvos svaigimą;
 gerkite bent 8 stiklines vandens, ypatingai karštomis dienomis;
 venkite alkoholinių gėrimų.

Teisingas vaistų vartojimas:

 vartokite vaistus atsakingai;

 praneškite gydančiam jus gydytojui apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius ir maisto
papildus;
 išsiaiškinkite kartu su gydytoju: ar visi vaistai yra būtini, koks jų šalutinis poveikis ir kaip jie dera
tarpusavyje;
 jei vartojate vaistus, kurie sukelia galvos svaigimą, mieguistumą, neužsiimkite tokia veikla, kur yra
rizika nugriūti.

Stebėkite regą ir klausą:

 tikrinkite regėjimą ne rečiau kaip kartą į du metus;

 patikrinkite, ar jums nereikia parinkti akinių;
 patikrinkite, ar neturite kitų akių problemų (glaukoma, katarakta);
 tikrinkite klausą ne rečiau kaip kartą į du metus;
 klausos pablogėjimas gali būti pavojingas, kai pereinate gatvę ir negirdite artėjančio automobilio.
Jei naudojatės klausos aparatu, neužmirškite juo pasinaudoti.

Pagalbinės vaikščiojimo priemonės:

 naudokite specialias priemones, skirtas vaikščiojimo saugumui užtikrinti;

 jei vaikščiojate netvirtai, naudokite lazdą arba vaikštynę;
 pasikonsultuokite su kineziterapeutu dėl lazdos ar vaikštynės aukščio;
 pasirūpinkite, kad lazdos galo ar vaikštynės guma būtų nesutrūkusi ir nesudilusi;
 šiais laikais yra daug pagalbinių priemonių, kurios gali padėti jums apsirengti, darbuotis virtuvėje ir
pan. Pasikonsultuokite su specialistu.

Jeigu nugriuvote:

 iš anksto užsirašykite svarbius telefono numerius ir laikykite juos šalia telefono;

 esant būtinybei, įsirenkite namuose pagalbos mygtuką (arba įsigykite išmaniąją apyrankę) ir
nešiokite jį ant kaklo ar riešo, kad galėtumėte juo pasinaudoti, jei nugriūsite;
 jei nugriuvote, neskubėkite keltis, pirmiausia patikrinkite, ar nenukentėjote;
 esant būtinybei, iškvieskite pagalbą.

Neleiskite, kad baimė nugriūti trukdytų jums gyventi aktyviai. Pasyvus gyvenimo būdas didina griuvimų
tikimybę. Gyvenkite aktyviai!