VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIALINIO DARBO KATEDRA

A grupės dalykas

Socialinė gerovė

Namų darbas

Pranešimas tema „Abortai“

Atliko: Simona Leskauskaitė

Agnė Švenčionaitė

Geda Ramonaitė

Darija Rudytė

Tikrino: Džiugas Dvarionas

KAUNAS, 2022
Įžanga

Nors šiandieninėje visuomenėje žmogus turi teisę laisvai rinktis, ką daryti su savo kūnu ir
kaip elgtis, tačiau ne visi tai supranta. Kai kuriose šalyse dar tebėra nurodinėjama moterims,
ką daryti, kai jos nori nutraukti nėštumą. Deja, griežti valstybių įstatymai varžo moterų
pasirinkimą, priversdami jas daryti tai, ko jos nenori – išnešioti ir pagimdyti vaiką. Tokiais
atvejais moterys renkasi darytis abortus nelegaliai. Savaime suprantama, kad tada procedūros
nebūna atliekamos profesionaliai, todėl kyla grėsmė moters sveikatai. Šiame rašto darbe
aptariame, kada atsirado abortas, kaip jis buvo atliekamas anksčiau ir dabar. Gilinamės, kodėl
moterys nori nutraukti nėštumą, kokie pavojai gali jų laukti ir kokios yra abortų alternatyvos.
Nustatėme, kur pasauly atliekamų abortų skaičius yra didžiausias ir mažiausias, taip pat
žvilgtelėjome ir į Lietuvos padėtį. Šio rašto darbu norime giliau panagrinėti aborto situaciją ir
palaikyti moterų laisvę rinktis.

Kas yra abortas?

Abortas yra sąmoningas nėštumo nutraukimas bet kurioje nėštumo stadijoje.

Abortų istorija

Pirmieji aborto įrodymai buvo užfiksuoti 1550 m. prieš mūsų era, Egipte. Didžioji dalis
ankstyvosiose kultūrose naudotų metodų buvo nechirurginiai. Į šiuos metodus įėjo fizinė
veikla, tokia kaip sunkus darbas, laipiojimas, irklavimas, sunkių daiktų kilnojimas ar net
nardymas. Kiti metodai naudojami seniau buvo dirginančių lapų naudojimas, badavimas,
kraujo nuleidimas, karšto vandens pylimas ant pilvo ir gulėjimas ant įkaitinto kokoso kevalo.
Archeologiniai atradimai rodo ankstyvus chirurginius aborto bandymus, tačiau manoma, kad
tokie metodai nebuvo dažnai naudojami, kadangi senovės medicinos tekstuose jie minimi
retai. Pietryčių Azijoje šimtmečius buvo praktikuojamas masažo abortų technika, kai ant
nėščiosios moters pilvo sukeliamas didelis spaudimas. Japoniški dokumentai rodo įrašus apie
dirbtinį abortą nuo XII amžiaus. Jis sparčiai paplito per Edo laikotarpį, ypač tarp valstiečių
klasės. Senovės graikai rėmėsi žole silphium kaip abortą skatinančia priemone. Taip pat buvo
naudojami mišiniai, kuriuos sudarė rūtos, kiaušiniai ir krapai. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai
patvirtino, jog šis mišinys yra neveiksmingas. Kartais abortui buvo naudojamas gimdymui
palengvinti naudojamos vaistažolės. II amžiaus graikų gydytojas Soranas kaip saugius abortų
metodus nurodė badavimą ir kraujo nuleidimą, taip pat patarė moterims norinčioms nutraukti
nėštumą energingai vaikščioti, nešti sunkius daiktus, jodinėti gyvūnais. Kolonijiniams
amerikiečiams buvo patarta naudoti Benjamino Franklino abortą skatinančio vaisto receptą.
Šį receptą jis vadino „netekėjusių moterų“ nepageidaujamo nėštumo „nelaimės“ sprendimu.
Knygoje „King`s American Dispensatory“, kuri buvo išleista 1898 metais, buvo
rekomenduojami alaus mielių ir karališkosios arbatos mišiniai, nors buvo žinoma kad ši
arbata sukelia komplikacijų, kai naudojama kaip abortą skatinantis vaistas. Europos raštuose
dažnai minimas kadagio vartojimas, norint nutraukti nėštumą. Kitos medžiagos, kurios buvo
naudojamos Europoje, bet ypač Anglijoje yra opijus, rėžiukų sėklos, geležies sulfatas ir
geležies chloridas. Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo naudojamos kirmino paparčio šaknys, jas
rekomendavo ir graikų gydytojas I amžiuje.
Nors XIX amžiaus medicina padarė didžiulę pažangą chirurgijos, anestezijos ir sanitarijos
srityse, Niujorke 1800-aisiais chirurginio aborto mirtingumas siekė 30 procentų. 1870 m.
Abortų tarnybos padarė išvada, kad dažniausiai praktikuojamas metodas buvo praplauti
gimdos vidų suleistu vandeniu. Tais laikais pasaulyje, ypač tarp darbininkų klasės moterų,
persileidimą skatinantys metodai buvo labai karštos vonios, didelis krūvis, kontroliuojamas
kritimas nuo laiptų, veterinariniai vaistai, medžiagos, kuriuose yra didelė švino koncentracija.
Jungtinėse valstijose XIX amžiuje buvo naudojamos žvakės, šaukštai, peiliai, kateteriai,
rašiklių laikikliai, stikliniai strypai. Kai kurie teigė, kad abortas išliko pavojinga procedūra iki
XX amžiaus pradžios, tačiau kiti teigė, kad XIX amžiuje ankstyvieji abortai higieninėmis
sąlygomis buvo gana saugūs. Šiandien naudojamas įrankis abortui buvo sukurtas Prancūzijoje
1723 m., tačiau specialiai ginekologiniams tikslams pritaikytas tik 1842 m. XX amžiuje buvo
patobulinta abortų technologija, jie buvo saugesni, bei sumažintas šalutinis poveikis. 1971 m.
buvo išrastas saugus, pigus siurbimo prietaisas, kuris leido žmonėms, turintiems minimalų
išsilavinimą, atlikti ankstyvus abortus. Ankstyvojo chirurginio aborto paslaugų kūrimo
novatorius yra gydytas Jerry Edwards, sukūręs protokolą, pagal kurį moterims pasiūlomas
abortas naudojant rankinį vakuuminį švirkštą. 1980 m. mokslininkai Prancūzijoje sukūrė
mifepristoną – cheminį junginį, kuris veikia kaip abortą skatinantis vaistas.

Abortų rūšys:

Abortai yra skirstomi į du tipus: chirurginis arba medicininis. Chirurginis abortas yra
skirstomas dar į tris smulkesnes dalis: atsiurbimo (D&C); išplėtimo ir šalinimo (D&E);
dirbtinis abortas. Medikamentinis abortas yra atliekamas naudojant dviejų rūšių preparatus:
progesterono inhibitorius, kuris neleidžia įsisavinti embrionui būtino progesterono ir jis žūsta;
prostaglandinų analogas.

Atsiurbimo abortas yra atliekamas nuo 5 iki 13 nėštumo savaitės. Abortą atliekantis
gydytojas visų pirma naudoja skėtiklį, jis padeda gydytojui matyti gimdos kaklelį (šis kaklelis
saugo kūdikį viso nėštumo metu iki kol jis bus pasirengęs gimimui). Vėliau yra naudojama
eilė metalinių strypų, kurių storis palaipsniui yra didinamas, jo dėka yra praplečiamas gimdos
kaklelis ir jau galimas matyti kūdikis. Šiame laikotarpyje kūdikis jau turi rankų ir kojų
pirštus, jo širdis plaka, tačiau kaulai dar yra silpni ir trapūs. Vėliau naudojamas atsiurbimo
kateteris, jis įvedamas į gimda per gimdos kaklelį, tada įjungiamas siurbėjas, kuris 10-20
kartų galingesnis už įprastą dulkių siurblį. Šio siurbėjo dėka kūdikis yra suplėšomas ir
įtraukiamas į siurbėjo vidų. Tačiau tokiu būdu nėra garantuota, jog bus pašalintos visos
kūdikio dalys ir bus sėkmingai atliktas abortas, tai gali sukelti motinai infekciją arba
kraujavimą, todėl vėliau yra naudojama kiuretė, kuri išgramdo gimdos gleivinę. Kai gimda
lieka tuščia, išimamas skėtiklis ir abortas yra baigtas.

Išplėtimo ir šalinimo abortas yra atliekamas nuo 13 iki 24 nėštumo savaitės. Visų pirma yra
atliekama anastezija, po jos naudojamas pasunkintas skėtiklis, kuris plačiai atveria vaginą.
20-toje nėštumo savaitėje kūdikis jau būna maždaug 17,78 centimetrų ilgio, todėl platesnė
prieiga leidžia lengviau atlikti vėlyvąjį abortą. Norint atlikti vėlyvąjį abortą, būtina prieš 24-
48 valandas paruošti gimdos kaklelį naudojant laminariją (jūros dumblių rūšis, absorbuojanti
vandenį ir išbrinkstanti keletą kartų nuo pirminės apimties). Ją pašalinus galima naudoti
plėtiklį, kurie dar labiau atveria gimdos kaklelį. Kai gimdos kaklelis ištemptas ir atvertas, į
gimdą yra įvedamas atsiurbimo kateteris. Kateterį įjungus, blyškiai gelsvas, kūdikį supantis
skystis yra išsiurbiamas. Tačiau kūdikis antrajame nėštumo trimestre yra per daug didelis,
kad tilptų į kateterio vidų ar būtų suplėšytas, todėl vėliau yra naudojamos „Sopher“ žnyplės.
Šios žnyplės turi aštrius dantelius, todėl jį naudojant yra lengva sugriebti kūdikio galūnes,
stipriai trūktelėti ir kūdikio dalis pašalinti. Taip palaipsniui yra pašalinamos visos kūdikio
dalys, išskyrus galvą, ją reikia sutraiškyti, nes ji yra per didelė ištraukti. Apie suskaldytą
galvą medikas sužino iš pradėjusio bėgti balto skysčio – kūdikio smegenų. Vėliau
naudodamas kiuretę jis pašalina visus likusius audinius. Tai padaręs, medikas sudeda visas
kūdikio dalis, kad įsitikintų, jog visos kūdikio dalys yra pašalintos ir tuo yra užbaigiamas
abortas.

Dirbtinis abortas yra atliekamas nuo 24 savaitės iki pabaigos. Šiame laikotarpyje kūdikis yra
beveik visiškai išsivystęs ir gyvybingas, todėl jis galėtų išgyventi ne gimdoje, jeigu gimtų
ankščiau laiko. Kadangi kūdikis yra toks didelis procedūrai užbaigti prireikia nuo 3 iki 4
dienų. Pirmąją diena abortą atliekantis gydytojas naudoja ilgą adatą, kad suleistų digoksino
injekcija. Paprastai digoksinas yra naudojamas širdies ligoms gydyti, tačiau suleidus itin
didelį kiekį, sukelia mirtiną širdies sustojimą. Gydytojas įduria adatą per moters pilvą arba
vaginą tiesiai kūdikiui į galvą, liemenį ar širdį. Kūdikis tai pajunta, nes tokiame laikotarpyje
kūdikis jau geba justi skausmą. Tada abortą atliekantis gydytojas įveda keletą jūros dumblių,
vadinamų laminarija į moters gimdos kaklelį, jos lėtai atveria moters gimdos kaklelį, kad
lengvai būtų galima pagimdyti jau negyvą kūdikį. Iki tols moteris nešioja negyvą kūdikį savo
viduje 2-3 dienas. Vėliau laminarijos yra pakeičiamos ir yra atliekamas ultragarso tyrimas,
siekiant įsitikinti, jog kūdikis jau nebegyvas. Jeigu kūdikis vis dar gyvas, suleidžiama antra
mirtina digoksino dozė. Tada moteris grįžta į savo gyvenamąją vietą, o jos gimdos kaklelis
toliau plečiamas. Jeigu moteris pradeda gimdyti ir nespėja atvykti į ligoninę, ji gimdo
namuose ar viešbutyje, tokiu atveju yra patariama pagimdyti kūdikį tualete, tada atvyksta
abortą atliekantis gydytojas, kad viską pašalintų ir išvalytų. Jei moteriai pavyksta atvykti į
kliniką, ji patiria skausmingus sąrėmius ir pagimdo nebegyvą vaiką. Jeigu kūdikio
nepavyksta pagimdyti tada procedūra tampa išplėtimo ir šalinimo abortu.

Medikamentinis arba cheminis abortas yra atliekamas pirmajame nėštumo trimestre. Šios
procedūros metu motina išgeria abortuojančias tabletes, kad nutrauktų savo kūdikio gyvybę,
tai atliekama iki 10 nėštumo savaitės. Procedūrą sudaro du etapai. Pirmojo metu moteris
suvartoja gydytojo paskirtas tabletes, kuriose yra mifepristono (RU-486), jis blokuoja
hormono progestorono veiklą. Kai RU-486 blokuoja progesterono veikimą gimdos gleivinė
sunyksta, tada nutraukiamas kraujo ir maistingų medžiagų teikimas kūdikiui ir jis žūsta
motinos įsyčiuose. Praėjus 24-48 valandoms, prasideda antrasis etapas, kurio metu yra
suvartojamas misoprostolis. Preparatas galimas paskiriamas naudoti per burną arba yra
įdedamas į makštį. Misoprospolis sukelia stiprius pilvo spazmus, sąrėmius ir dažnai gausų
kraujavimą, kad kūdikis būtų išstumtas iš motinos gimdos. Procesas yra skausmingas, o
sąrėmiai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tokiu metu moteris daug laiko
praleidžia ant tualeto, ruošdamasi išstumti kūdikį, kurį vėliau pati nuleis vandens srove.
Ištikus nesėkmei yra siūlomas atsiurbimo abortas.
Priežastys dėl kurių moterys nori nutraukti nėštumą:

Kalbant apie abortą svarbu atsižvelgti į priežastis, kurios skatina tokį moterų pasirinkimą.
Dažniausiai moterų norą nutraukti nėštumą lemia ne viena priežastis. Didžiausia nėštumo
nutraukimo priežastimi moterys įvardina socialinę padėtį. Dauguma moterų, kurios nori
nutraukti nėštumą, teigia, kad jos yra finansiškai nepajėgios išlaikyti vaiką. Kita priežastis yra
moterų noras atidėti gimdymą į ateitį arba apsisprendimas visai negimdyti. Beveik pusėje iš
23 tyrimų, atliktų 20 šalių, daugiau kaip 50 proc. Moterų svarbiausia priežastimi nurodo
vaiko gimdymo laiko pasirinkimą ir šeimos dydžio reguliavimą. Atidėti gimdymą arba liautis
gimdyti norėjo nuo pusės iki dviejų trečdalių apklaustų moterų trijose Pietų Azijos šalyse
(Bangladeše, Indijoje ir Pakistane). Dažnas nenoras gimdyti gali būti susijęs ir su kitomis
moters gyvenimo aplinkybėmis. Moterys gali norėti atidėti gimdymą dėl savo ar savo vaikų
sveikatos, neigiamo visuomenės požiūrio į netekėjusias jaunas mamas ar nenoro nutraukti
mokslus. Pastaraisiais atvejais moterys atitolina pirmo vaiko gimimą. Skurdas, nedarbas ir
suvokimas, kad negalės suteikti tinkamo išsimokslinimo dar vienam vaikui, mažina norą
gausinti šeimą. Krizinio nėštumo centras yra sudaręs sąrašą dažniausiai moterų minimų
priežasčių, kodėl jos pasiryžo nutraukti nėštumą:

1. Bijau savo tėvų reakcijos, jie supyks.

2. Tėvai mane išmes iš namų ir su vaiku neturėsiu kur gyventi.
3. Mane verčia darytis abortą ir kiti artimieji.
4. Mano partneris mane paliks, jei ryšiuosi gimdyti.
5. Man gėda būti vieniša motina, mane pasmerks draugai, pažįstami, kaimynai, kolegos.
6. Nebemyliu draugo ir nenoriu jam pagimdyti vaiko.
7. Mane paliko būsimo kūdikio tėvas.
8. Tam visiškai netinkamas laikas. Šeimoje jau auga vaikai, reikia dėmesio jiems.
9. Nesu pasiruošusi būti mama, turiu darbą, puikų vienišės gyvenimą.
10. Tai dar ne kūdikis, o tik vaisius.
11. Nesu verta būti mama, negaliu jam suteikti to, ko reikia.
12. Esu anksčiau pasidariusi abortą, tad dabar toks sprendimas irgi būtų geriausias.
13. Nenoriu būti iš pašalpų gyvenančia vargše.
14. Pasidaryti abortą atrodo lengviau, nei lauktis.
15. Aš nedirbu ir neturiu sveikatos draudimo.
16. Man per brangu auginti kūdikį.
17. Gydytojai tvirtina, kad kūdikis gali gimti nesveikas.
18. Prieš tai buvo sunkus nėštumas, tad bijau, kad ir vėl taip bus.
19. Neseniai gimdžiau ir nenoriu vėl skirti laiko nėštumui.
20. Visi man pataria darytis abortą.
21. Vyras prieš mane ir vaikus smurtauja, nuolat gyvenu įtampoje. Jei pagimdysiu dar
vieną vaiką, bijau, kad bus nepakeliamas skandalas.
22. Buvau išprievartauta ir nenoriu gimdyti prievartautojo vaiko.
23. Nežinau, kur kreiptis pagalbos.

Taip pat norėčiau aptarti ir tyrimą, kuris buvo skirtas įvertinti nėštumą nutraukti ketinančių
moterų situacijas. Tyrimo rezultatai gauti išanalizavus 93 anketas apie nėščių moterų
įvardytas aborto priežastis ir prevencijos poreikį. Išanalizavus gautus duomenis buvo ištirta,
kad daugumos nėštumą ketinančių nutraukti moterų amžius – nuo 26 iki 30 metų (26 proc.) ir
daugiau kaip 40 metų (25 proc.). Tyrimo metu buvo nagrinėjamas ir moterų išsilavinimas.
Gauti duomenys parodė, jog dauguma (57 proc.) moterų turi vidurinį arba profesinį
išsilavinimą, o mažuma (4 proc.) turi nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Tyrime nagrinėjama ir
moterų veikla nėštumo momentu, nes tai taip pat gali būti vienas iš socialinių-ekonominių
veiksnių, lemiančių moters norą nutraukti nėštumą. Gauti rezultatai parodė, kad didžioji dalis
(61 proc.) tiriamųjų dirba, kita dalis (20 proc.) pažymėjo, kad nedirba ir nestudijuoja
(nesimoko). Taigi pastebima bendra tendencija, kad tarp norinčių nutraukti nėštumą
daugiausiai yra dirbančių moterų. Apžvelgus šio atsakymo atviruosius duomenis paaiškėjo:
kai kurios tiriamos moterys pažymėjo, kad jos yra namų šeimininkės arba yra vaiko
priežiūros atostogose. Tai gali byloti, kad pastarosios neseniai (mažiau negu prieš 2 metus)
pagimdė vaiką ir yra nepasiruošusios gimdyti dar vieno vaiko. Tyrimo metu respondenčių
buvo paprašyta pažymėti savo šeimyninę padėtį. Dauguma tiriamų moterų (60 proc.) –
ištekėjusios, 15 proc. – netekėjusios, 10 proc. – gyvena nesusituokusios, o 4 proc. našlės.
Analizuojant tyrimo duomenis ryškėja tendencija, kad dauguma tyrime dalyvavusių moterų,
norinčių nutraukti nėštumą, yra ištekėjusios. Atliekant tyrimą pastebėta, kad didžioji dalis (86
proc.) apklaustų moterų, kurios ketina nutraukti nėštumą, jau turi vaikų.

Abortų pavojai

Nors medicina šiais laikais yra labai išpuoselėta, vis dar yra pavojų atliekant procedūras. Į tai
įeina ir nėštumo nutraukimas.

Išplėtimo ir šalinimo aborto rizikos ir nepageidaujami poveikiai: gimdos pradūrimas, gimdos

kaklelio įplyšimas, infekcija, kraujavimas, motinos mirtis, būsimų nėštumų komplikacijos.

Atsiurbimo aborto rizikos ir nepageidaujami poveikiai: gimdos ar gimdos kaklelio

sužalojimas, kraujavimas, infekcija, motinos mirtis, būsimų nėštumų komplikacijos.

Dirbtinio aborto rizikos ir nepageidaujami poveikiai: kraujavimas, įplyšimai, gimdos

pradūrimas, motinos mirtis, būsimų nėštumų komplikacijos.

Aborto atlikimas gali pakenkti ir emociniai sveikatai. Kai kurios moterys po nėštumo
nutraukimo jaučia kaltę, liūdesį, gali atsirasti nerviniai ir psichiniai sutrikimai, kaip depresija.

Abortų alternatyvos:

1. Pagimdyti it jį auginti. Dalis moterų besilaukiančios nesijaučia pasiruošusios priimti

kūdikį ir jį auginti, tačiau pagimdžiusios atranda stiprybės ir meilės kūdikiui ir
nusprendžia jo nepalikti, jį auginti.
2. Pagimdyti ir saugiai palikti ligoninėje. Pagimdžius, tačiau vistiek nusprendus, jog
motina kūdikio auginti nenori, jį galima palikti ligoninėje, tačiau tokiu atveju motina
turės parašyti sutikimą, jog vaikas galės būt įvaikintas. Vėliau tokį sprendimą reikės
patvirtinti teisme.
3. Pagimdyti ir anonimiškai palikti gyvybės langelyje. Gyvybės langelis – speciali
kapsulė pastato sienoje, kur galima anonimiškai palikti vaiką, o šis atsidurs medikų
globoje. Motinai persigalvojus iki trijų mėnesių laikotarpio po vaiko palikimo, galima
 kreiptis, jog vaikas būtų grąžintas, tačiau tokiu atveju reikės atlikti DNR tyrimus,
įrodančius motinystę ir vaikų teisių specialistai įvertins ar motina turi tinkamas
sąlygas vaikui auginti. Lietuvoje yra daug šeimų, kurios laukia kol galės įsivaikinti
naujagimį ir jį auginti kaip savo vaiką, todėl gyvybės langelyje palikti vaikai
nuskriausti neliks ir greitai suras mylinčius įtėvius.

Skirtingų regionų abortų statistikos

Abortų statistikos yra reikalingos tam, jog pamatytume, kokius sprendimus priima moterys
bėgant metams. Įdomu tai, kad abortų skaičius ne visada bus aukščiausias ten, kur populiacija
yra didžiausia ir kur procedūros yra teisėtos. Daugumoje šalių nėra priimtina, kad viena
moteris augintų vaiką todėl kartais, dėl savo įsitikinimų bei socialinės ir ekonominės padėties,
jos renkasi darytis nesaugius abortus šalyse, kur tai yra uždrausta.

Regionai, kuriuose abortų buvo atlikta daugiausia:

1. Rytų Europoje, per metus, tūkstančiui moterų tenka 43 abortai.

2. Karibuose, per metus, tūkstančiui moterų tenka 39 abortai.

Regionai, kuriuose abortų buvo atlikta mažiausiai:

1. Vakarų Europoje, per metus, tūkstančiui moterų tenka 12 abortų.

2. Pietų Afrikoje, per metus, tūkstančiui moterų tenka 15 abortų.

Abortų įstatymai įvairiose šalyse

Pastarieji penkiasdešimt metų pasižymėjo neabejotina abortų įstatymų liberalizavimo

tendencija. PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) duomenimis, kasmet pasaulyje įvyksta
apie septyniasdešimt trys milijonai abortų. Tai reiškia, kad visame pasaulyje tūkstančiui
moterų tenka maždaug trisdešimt devyni abortai, o šis rodiklis išliko beveik toks pat nuo
1990 m. Verta paminėti, kad rodikliai skyrėsi šalyse, kuriose yra mažiau apribojimų, ir
šalyse, kuriose yra daugiau: 1990–1994 m. ir 2015–2019 m. vidutinis abortų dažnis šalyse,
kuriose abortai apskritai legalūs (išskyrus Kiniją ir Indiją), sumažėjo 43 proc. Priešingai,
šalyse, kuriose yra griežti abortų apribojimai, vidutinis abortų skaičius padidėjo maždaug 12
procentų. Nors ir yra galimybė gauti profesionalias medicinos paslaugas, tačiau abortų
procedūrų saugumas labai skiriasi šalyse, kuriose abortas yra legalizuotas, o kuriose - ne. Iš
viso 90 procentų saugių abortų yra atliekama šalyse, kuriose apribojimų nėra ir tik 25
procentai, kur teisės yra varžomos. PSO duomenimis nuo 5 iki 13 procentų moterų
mirštamumų sukelia komplikacijos po nesaugių aborto procedūrų, kurios daugiausia vyksta
besivystančiose šalyse.

Abortų įstatymai yra skirstomi į 5 kategorijas:

1. Neteisėta. Šios kategorijos šalių įstatymai neleidžia atlikti abortų jokiomis

aplinkybėmis, įskaitant tuos atvejus, kai kyla pavojus moters gyvybei ar sveikatai. Šį
 įstatymą yra priėmusios tokios šalys, kaip Egiptas, Laosas, Malta ir t.t. Iš viso 24
šalys.
2. Leidžiama tik iškilus pavojui moters gyvybei. Šis įstatymas yra priimtas tokiose
šalyse, kaip: Brazilija, Jemenas, Afganistanas ir t.t. Iš viso 42 šalys.
3. Norint išsaugoti sveikatą. Šios kategorijos šalių įstatymai leidžia abortus atlikti tik
iškilus moters gyvybei ar sveikatai(Pakistanas, Peru, Lenkija). Kai kurios šalys leidžia
daryti abortą, jei kyla grėsmė fizinei sveikatai(Monakas, Zimbabvė). Tačiau yra šalių,
kurios atsižvelgia ir į psichinę sveikatą. Tokios šalys, kaip Izraelis ar Liberija. PSO
pataria visoms šalims, kurios yra priėmusios šį įstatymą atsižvelgti, kad sveikata
reiškia fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą. Iš viso
51 šalis.
4. Remiantis socialiniais ir ekonominiais pagrindais. Šalys su šiuo įstatymu atsižvelgia į
moters socialinę ir ekonominę padėtį, jos padėties įtakos turėjimą nėštumui ir
gimdymui. Šį įstatymą yra priėmusios tokios šalys, kaip Indija, Japonija, Taivanas. Iš
viso 13 šalių.
5. Teisėta (skiriasi tik nėštumo nutraukimo riba). Priėmusios tokios šalys, kaip Lietuva,
Nyderlandai ir t.t. Iš viso priėmė 73 šalys.

Šalyse, kuriose abortas yra teisiškai apribotas, galioja ne vienodos sąlygos abortui. Pvz.:
antrosios kategorijos įstatymus priėmusi Brazilija leidžia išprievartautoms moterims ir
moterims, kurios nesugebės visavertiškai auginti vaiko, atlikti aborto procedūras. Tačiau
Afganistanas nėra priėmęs jokių kitų įstatymų, dėl kurių moteris galėtų pasidaryti abortą,
išskyrus, kilus grėsmei jos gyvybei.

Nuo 2000m. iki 2022m. šalys keitė abortų įstatymus. Dauguma valstybių sušvelnino
draudimus ir perėjo nuo pirmos kategorijos(neteisėta) ar antros(iškilus pavojui moters
gyvybei) iki penktos(teisėta) ar ketvirtos(atsižvelgiant į moters socialinę ir ekonominę
padėtį). Nors ir matome, kad progresas yra teigiamas, kelios šalys(JAV ir Nikaragva)
sugriežtino abortų įstatymus. Nuo šiol JAV šalyse abortų procedūras bus galima atlikti tik
iškilus grėsmei moters gyvybei (prieš tai buvo teisėta), o Nikaragvoje tai tapo visiškai
neteisėta (prieš tai tik iškilus grėsmei moters gyvybei).

Iš viso moterų (15-49m.), gyvenančių šalyse, kur abortas yra:

1. Neteisėtas, gyvena 91 milijonas (6%).

2. Leidžiamas tik iškilus pavojui moters gyvybei, gyvena 358 milijonai (22%).
3. Leidžiamas atsižvelgiant į sveikatą, gyvena 186 milijonai (12%)
4. Leidžiamas remiantis socialiniais ir ekonominiais pagrindais, gyvena 386 milijonai
(24%)
5. Teisėtas, gyvena 576 milijonai (36%)

Apie abortus Lietuvoje:

Nors abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau kasmet vis dar padaroma apie 8000-
9000 teisėtų dirbtinių abortų. Remiantis duomenimis 2000-2009 metais abortų skaičius
Lietuvoje sumažėjo nuo 16259 iki 8024 (beje, šios informacijos negalime laikyti visiškai
tikslia, nes privačios medicinos įstaigos neprivalo atskleisti padarytų abortų skaičiaus).
Beveik 60 proc. Lietuvoje padarytų abortų yra dirbtiniai, tai reiškia, kad jie padaryti ne dėl
savaiminių persileidimų ar kitų medicininių problemų, bet pačių moterų apsisprendimu, kai
jų apsisprendimui įtakos turi socialiniai, emociniai ar psichologiniai veiksniai. Lyginant su
ankstesniais metais, padarytų abortų skaičius turi tendenciją mažėti, bet Europos tyrimai
rodo, kad abortų skaičius Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Nors abortų
skaičius Lietuvoje per praėjusius 20 metų sumažėjo net 8 kartus, šalyje abortų problema vis
tiek išlieka labai dviprasmiška. Lietuvoje iki šiol nėra bendros koncepcijos žmogaus gyvybės
pradžios ir žmogaus vystymosi stadijų klausimu, taip pat nėra įstatyminės bazės, todėl išlieka
palankios sąlygos nesąžiningiems veiksmams, pavyzdžiui, registruoti ne visus abortus. Kita
vertus, nėra ir jokios sistemingos pagalbos moteriai krizinio nėštumo atveju, nei privalomos
konsultacinės pagalbos, nei apsisprendimo laikotarpio po konsultacijos, kaip yra priimta
kitose šalyse: pavyzdžiui, Liuksemburge - 7 dienos, Belgijoje - 6 dienos, Olandijoje - 5
dienos, Prancūzijoje - 8 dienos, Vokietijoje - 3 dienos.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos duomenimis, nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje
užregistruoti tik 9 neteisėto aborto atvejai. Neteisėtu abortu Lietuvoje, pagal Baudžiamojo
kodekso 142 straipsnį, laikomas toks nėštumo nutraukimas, kurio metu:

1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientės prašymu,
jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje.
2. Sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos
priežiūros įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu.
3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios
moters prašymu.

Nors dažnai, ypač abortų priešininkų, reiškiama nuomonė, kad nėštumas – ne liga, abortas –
ne ligos gydymas, o nėščioji – ne ligonė, Lietuvos Respublikos teisės aktai nėščią moterį
pripažįsta esant paciente, o nėštumo nutraukimą – asmens sveikatos priežiūros paslauga.
Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad reikalavimas, susijęs su būtinu moters prašymu ir
sutikimu nutraukti nėštumą, kyla iš Lietuvos teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių draudimą
teikti sveikatos priežiūros paslaugas be paciento sutikimo. Be to, galima teigti, kad moters
prašymui ir sutikimui nutraukti nėštumą, kaip ir bet kurio kito paciento sutikimui, kad jam
būtų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, turi būti taikomi tam tikri reikalavimai.

Senovėje abortas buvo sukeliamas ne tik medicininėmis priemonėmis, bet ir žolelių nuovirų
pagalba. Lietuvių liaudies medicinoje dažnai buvo aprašomas rūtų nuoviras, kaip viena iš itin
veiksmingų priemonių galinčių sukelti abortą. Taip pat pasakojama, jog vyresniosios kartos
atstovai, kaip pagalbą nėštumo nutraukimui, siūlydavo karštą pirtį, ant pilvo dėdavo sunkų
kubilą su tešla ar pan. Taip vadinamos „kaimo daktarės“ tam pačiam tikslui naudodavo ir
dėles.

Kodėl abortai neturėtų būti kriminalizuoti

• Abortų kriminalizavimas nesustabdo abortų, tik padaro juos mažiau saugius.
Pašalinus prieinamą ir saugų abortą, moterys norinčios nutraukti nėštumą turės pasirinkti
nesaugius ir nelegalius būdus tai padaryti, kurie kelia rizikas pačiai moters gyvybei.

• Abortų kriminalizavimas suvaržo moterų teises. Kiekvienas žmogus pasaulyje turi

pasirinkimo laisvę. Abortų uždraudimas atima iš moterų pasirinkimo teisę ką daryti su savo
kūnų. Šiuolaikinėje visuomenėje neturėtų egzistuoti įstatymai reguliuojantys žmonių kūnus ir
ribojantys žmonių pasirinkimo teisę.

• Gyvybei grasinantis nėštumas. Kartais moterys, kurios nori tapti mamos, turi
nutraukti nėštumą dėl savo sveikatos. Pasitaiko nėštumo atvejų, kurie sukelia pavojų moters
gyvybei. Mano nuomone, moters gyvybė yra svarbesnė, nei nėštumo vaisiaus, todėl
prieinamas abortas labai svarbus ir gali išgelbėti gyvybę.

• Abortas sumažiną nenorimų vaikų skaičių. Dažnai pasitaiko netikėto nėštumo atvejai.
Poros kartais neturi resursu išlaikyti vaiką, todėl lieka tik aborto pasirinkimas arba vaiką
atiduoti į vaikų namus. Nors vaikų namai skamba kaip geresnis pasirinkimas, daugumoje
šalių vaikų namai neturi gerų sąlygų ir vaikai patekę į sistemą yra retai įsivaikinami.
Daugumą vaikų namų neturi pakankamai resursų ir lėšų, kad vaikai ten gyventų pilnavertį ir
laimingą gyvenimą.

• Išprievartavimo atvejai. Pasitaiko atvejų, kai prieš moteris yra naudojamas seksualinis
smurtas, nuo kurio pastojama. Moteris neturėtų būti priversta išnešioti savo išprievartautojo
vaiko.

Abortų kainos:

Internete galima rasti daug pasiūlymų ir klinikų kur galima būtų nutraukti nėštumą.
Pažiūrėkime kokias kainas siūlo „Northway“ medicinos centras.

Paslaugos pavadinimas Northway paslaugos kaina Bazinė paslaugos kaina, apmokama Galimas papildomas paciento mokėjimas
nuo, € TLK (pacientas nemoka)*, € prie TLK bazinės kainos**, €

Nėštumo nutraukimas (pagal 1016 € 356,03 € 660-790 €

medicinines indikacijas)

Nėštumo nutraukimas iki 12 sav. 710 € 0€ 710 €

intraveninėje (bendrinėje) nejautroje

Nėštumo nutraukimas iki 12 sav. su 540 € 0€ 540 €

didelės apimties nejautra

Vakuminė aspiracija - mažo nėštumo 320 € 0€ 320 €

nutraukimas

Vakuminė aspiracija - mažo nėštumo 360 € 0€ 360 €

nutraukimas vietinėje nejautroje

Vakuminė aspiracija - mažo nėštumo 560 € 0€ 560 €

nutraukimas intraveninėje (bendrinėje)
nejautroje
„Kainos pateiktos eurais. Galutinę operacijos kainą pasakys gydytojas vizito metu, kai
parinks Jums individualias priemones operacijai atlikti. Prieš kiekvieną operaciją būtina
gydytojo konsultacija.“ Galime matyti, jog kainos yra didelės, todėl geriau rinktis saugias
priemones nenorint sulaukti netikėto nėštumo, o jeigu jau taip atsitiko, teks neblogai
paploninti savo piniginę.

Išvados

Pirmieji abortai aptikti 1550 m. prieš mūsų erą, Egipte, dauguma abortų buvo atlikti
nechirurginiais metodais. Šiais laikais yra dviejų tipų abortai: chirurginiai ir medikamentiniai.
Kalbant apie priežastis, kodėl moterys nori nutraukti nėštumą, svarbu paminėti, jog nėra
vienos esminės priežasties. Moters sprendimui nutraukti nėštumą įtakos gali turėti daugelis
jos gyvenimo aspektų, bet dažniausiai įvardijamos priežastys yra socialinės, ekonominės ir
psichologinės. Ne paslaptis, jog abortas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Abortas gali sukelti
pavojų moters fizinei (gimdos kaklelio sužalojimas, infekcijos ir kt.) ir emocinei (depresija,
savęs kaltinimas ir kt.) sveikatai. Prieš nusprendžiant darytis abortą vertėtų pagalvoti ir apie
nėštumo nutraukimo alternatyvas, pavyzdžiui, palikti vaiką ligoninėje ar gyvybės langelyje.
Atliktos statistikos rodo, jog daugiausia abortų buvo padaryta – Rytų Europoje ir Karibuose,
o mažiausiai – Vakarų Europoje ir Pietų Afrikoje. Abortų įstatymai įvairiose šalyse yra
skirstomi į 5 kategorijas: neteisėta, leidžiama tik iškilus pavojui moters gyvybei, norint
išsaugoti sveikatą, remiantis socialiniais ir ekonominiais pagrindais ir teisėta. Lietuvoje
abortai yra teisėti ir leidžiami. Nors per 20 metų abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo 8 kartais,
Lietuva turi vieną didžiausių abortų skaičių Europos Sąjungoje. Abortai neturėtų būti
draudžiami ir kriminalizuojami, nes tai nesustabdo abortų ir padaro juos nesaugesniais, varžo
moters teises, sumažina nenorimų vaikų skaičių.
Informacijos šaltiniai:
http://bioetika.lt/abortas/
https://www.cfr.org/article/abortion-law-global-comparisons
http://bioetika.lt/abortas/aborto-rusys/
https://sekunde.lt/leidinys/old_turinys/karas-pries-naujagimes/
https://www.youtube.com/c/Krikscioniskifilmai
https://www.sveikatos-biuras.lt/naujiena/abortas-ir-jo-alternatyvos-2776
https://nmc.lt/medicinos-centrai/chirurgijos-centras/ginekologines-operacijos/nestumo-
nutraukhttps://reproductiverights.org/wp-content/uploads/2019/05/WALM_2021update_V1-
1.pdfimas/
https://reproductiverights.org/maps/worlds-abortion-laws/
https://www.132healthwise.com/which-countries-have-the-highest-abortion-rates.php
https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/psichologija/2016/12/09/news/23-priezastys-del-kuriu-
moterys-renkasi-aborta-758055
http://tavogyvenimas.lt/lytines-reprodukcines-teises/lytines-reprodukcines-teises/
https://pagalbasau.lt/nestumo-nutraukimas/
https://www.amnesty.org/en/what-we-do/sexual-and-reproductive-rights/abortion-facts/
https://en.wikipedia.org/wiki/History_of_abortion#:~:text=The%20first%20recorded
%20evidence%20of,diving%20were%20a%20common%20technique.
https://www.bionity.com/en/encyclopedia/History_of_abortion.html
Daukšaitė, I. (2011). Teisėto aborto sąvoka pagal Lietuvos teisės aktus. Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla.
Eismontė, A. (2022). Aborto problema klasikinių etinių teorijų požiūriu. Klaipėda: Klaipėdos
universitetas.
Obelenienė O., Narbekovas A., Daudaravičienė V., ir kt. (2012). Žmogaus gyvybės pradžios
ir apsaugos problematika Lietuvos studentų požiūriu.
Budrytė V. (2016). 23 priežastys, dėl kurių moterys renkasi abortą.

Darbo indėlis:
Įžanga - Darija Rudytė
Kas yra abortas? - Darija Rudytė
Skirtingų regionų abortų statistikos - Darija Rudytė
Abortų įstatymai įvairiose šalyse - Darija Rudytė
Abortų rūšys - Simona Leskauskaitė
Abortų alternatyvos - Simona Leskauskaitė
Abortų kainos - Simona Leskauskaitė
Priežastys, dėl kurių moterys nori nutraukti nėštumą - Agnė Švenčionaitė
Apie abortus Lietuvoje - Agnė Švenčionaitė
Išvados - Agnė Švenčionaitė
Abortų istorija - Geda Ramonaitė
Kodėl abortai neturėtų būti kriminalizuoti - Geda Ramonaitė
Abortų pavojai - Geda Ramonaitė
Skaidrės - Geda Ramonaitė, Simona Leskauskaitė